(1)

politinės reklamos pasiūla ir paklausa auga ir ji tampa vis labiau tarpvalstybinė. Su ta veikla siejami įvairias diversifikuotas ir vis gausesnes paslaugas teikiantys subjektai, pavyzdžiui, politinių konsultacijų įmonės, reklamos agentūros, reklamos technologijų platformos, viešųjų ryšių įmonės, nuomonės formuotojai ir įvairūs duomenų analitikai bei finansų tarpininkai. Politinė reklama gali būti įvairių formų, įskaitant mokamą turinį, remiamus paieškos rezultatus, mokamus tikslinius pranešimus, paramą reitinguojant, į turinį integruotą kokio nors dalyko ar asmens reklamą, pavyzdžiui, prekių rodymą, nuomonės formuotojų ir kitokią paramą. Susijusi veikla gali apimti, pavyzdžiui, politinės reklamos platinimą užsakovo prašymu arba turinio publikavimą už užmokestį ar kitų formų atlygį, įskaitant nepiniginę naudą;

(2)

politinė reklama gali būti platinama arba publikuojama įvairiais būdais ir įvairiais kanalais tarpvalstybiniu mastu tiek internetu, tiek ne internetu. Jai būdingas spartus augimas ir ji gali būti platinama arba publikuojama tradicinėje neinternetinėje žiniasklaidoje, pavyzdžiui, laikraščiuose, televizijoje ir radijuje, taip pat vis dažniau interneto platformose, interneto svetainėse, naudojantis mobiliosiomis programėlėmis, kompiuteriniais žaidimais ir kitomis skaitmeninėmis sąsajomis. Pastaroji ne tik gali būti siūloma tarpvalstybiniu mastu, bet taip pat kelia naujų sudėtingų reguliavimo ir vykdymo užtikrinimo problemų. Politinės reklamos internete naudojimas sparčiai auga, o tam tikra linijinių neinternetinių formų politinė reklama, pavyzdžiui, per radiją ir televiziją, taip pat siūloma internetu kaip užsakomosios paslaugos. Politinės reklamos kampanijos dažniausiai rengiamos naudojantis įvairiais kanalais ir būna įvairių formų;

(3)

atsižvelgiant į tai, kad reklama, įskaitant politinę reklamą, paprastai teikiama už atlygį, kuris gali būti ir nepiniginė nauda, tai yra paslaugų teikimo veikla pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 57 straipsnį. prie Amsterdamo sutarties pridėtoje Deklaracijoje Nr. 22 dėl asmenų su negalia valstybių narių vyriausybių atstovų konferencija sutarė, kad, rengdamos priemones pagal SESV 114 straipsnį, Sąjungos institucijos turi atsižvelgti į asmenų su negalia poreikius;

(4)

būtinybė užtikrinti skaidrumą yra teisėtas viešasis tikslas, atitinkantis Sąjungos ir jos valstybių narių bendras vertybes pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2 straipsnį. Piliečiams ne visada lengva atpažinti politinės reklamos skelbimus ir savo demokratinėmis teisėmis naudotis turint pakankamai informacijos. Dezinformacijos rafinuotumo didėjimas, subjektų įvairėjimas, sparti naujų technologijų raida ir suintensyvėjęs manipuliavimo informacija plitimas bei kišimas į mūsų demokratinius rinkimų ir reguliavimo procesus yra svarbūs iššūkiai Sąjungai ir valstybėms narėms. Politinė reklama gali būti vienas iš būdų skleisti dezinformaciją, ypač kai neatskleidžiama, kad tai politinė reklama, ją platina už Sąjungos ribų esantys užsakovai arba joje gali būti naudojami atrankiojo adresavimo arba reklamos skelbimo pateikimo metodai. Būtinas didelis skaidrumas, inter alia, siekiant remti atviras ir sąžiningas politines diskusijas, politines kampanijas bei laisvus ir sąžiningus rinkimus ar referendumus, taip pat kovoti su manipuliavimu informacija ir kišimusi, be kita ko, neteisėtu kišimusi, įskaitant vykdomą trečiųjų valstybių. Politinės reklamos skaidrumas padeda rinkėjams ir asmenims apskritai geriau suprasti, kada ir kieno vardu jiems pateikiamas politinės reklamos skelbimas ir kaip ir kodėl jie atrenkami kaip reklamos paslaugų teikėjo adresatai, todėl rinkėjai gali priimti geriau pagrįstus sprendimus. Siekiant padėti asmenims kuo geriau pasinaudoti politinės reklamos skaidrumu, turėtų būti remiamas medijų raštingumas;

(5)

šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, kad politinė reklama būtų teikiama visapusiškai paisant pagrindinių teisių;

(6)

politinės reklamos srityje dažnai naudojami atrankiojo adresavimo ir reklamos skelbimo pateikimo metodai, grindžiami asmens duomenų, įskaitant stebimus ir numanomus asmens duomenis, pavyzdžiui, duomenis, atskleidžiančius politines pažiūras, ir kitų specialių kategorijų duomenis, tvarkymu. Atrankiojo adresavimo metodai turėtų būti suprantami kaip metodai, kurie naudojami tam, kad tvarkant asmens duomenis politinės reklamos skelbimas, kurio turinys dažnai yra pritaikytas, būtų adresuojamas tik konkrečiam asmeniui ar asmenų grupei arba jie nebūtų įtraukti. Reklamos skelbimo pateikimo metodai turėtų būti suprantami kaip įvairūs optimizavimo metodai, kurie grindžiami automatizuotu asmens duomenų tvarkymu, siekiant padidinti politinės reklamos skelbimo sklaidą, aprėptį ar matomumą. Tokius metodus gali naudoti politinės reklamos skelbėjai, visų pirma labai didelės interneto platformos, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2022/2065 (4), kad pateiktų politinės reklamos skelbimus tikslinei auditorijai remiantis asmens duomenimis ir reklamos skelbimo turiniu. Reklamos skelbimo pateikimas naudojant tokius metodus apima algoritmų, kurie šiuo metu asmenų atžvilgiu yra neskaidrūs ir kurių poveikis gali skirtis nuo užsakovų arba užsakovų vardu veikiančių reklamos paslaugų teikėjų ketinimų. Atsižvelgiant į asmens duomenų netinkamo panaudojimo taikant atrankųjį adresavimą, be kita ko, taikant atrankųjį mikroadresavimą ir kitus pažangius metodus, potencialą, tokie metodai gali kelti ypatingą grėsmę tokiems teisėtiems viešiesiems interesams, kaip sąžiningumas, lygios galimybės ir rinkimų proceso skaidrumas, taip pat tokioms pagrindinėms teisėms kaip saviraiškos laisvė, teisė į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą, taip pat teisė į lygybę, diskriminacijos uždraudimas ir teisė būti objektyviai, skaidriai ir pliuralistiškai informuotam;

(7)

šiuo metu politinė reklama valstybėse narėse reguliuojama nevienodai, be to, daugeliu atvejų daugiausia dėmesio skiriama tradiciniams kanalams. Yra konkrečių apribojimų, be kita ko, susijusių su tarpvalstybiniu politinės reklamos paslaugų teikimu, o tai veikia tarpvalstybinių ir europinių politinių kampanijų vykdymą. Kai kurios valstybės narės kitose valstybėse narėse įsisteigusiems Sąjungos paslaugų teikėjams draudžia rinkimų laikotarpiais teikti politinio pobūdžio ar politinės paskirties paslaugas. Be to, tikėtina, kad kai kurių valstybių narių nacionalinės teisės aktuose esama trūkumų ir spragų, todėl kartais politinė reklama platinama neatsižvelgiant į atitinkamas nacionalines taisykles ir tai gali pakenkti politinės reklamos skaidrumo reguliavimui;

(8)

siekdamos užtikrinti didesnį politinės reklamos skaidrumą, be kita ko, spręsti piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus, kai kurios valstybės narės jau išnagrinėjo arba svarsto papildomas priemones, kad įvertintų politinės reklamos skaidrumo klausimą ir padėtų užtikrinti sąžiningas politines diskusijas bei laisvus ir sąžiningus rinkimus ar referendumus. Tos nacionalinės priemonės visų pirma yra skirtos politinei reklamai, kuri publikuojama ir platinama internete, ir jomis gali būti numatyta papildomų ribojimų. Tos priemonės yra įvairios – nuo neįpareigojančių iki privalomų – ir apima skirtingus skaidrumo užtikrinimo elementus;

(9)

dėl tokios padėties ryškėja vidaus rinkos susiskaidymas, mažėja politinės reklamos skelbimus rengiančių, rodančių, skleidžiančių, publikuojančių, pateikiančių ar platinančių politinės reklamos paslaugų teikėjų teisinis tikrumas, randasi kliūčių laisvam susijusių paslaugų judėjimui, iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje, be kita ko, tarp neinternetinių ir internetinių paslaugų teikėjų, o atitinkami paslaugų teikėjai yra priversti laikytis sudėtingų reikalavimų ir patiria papildomų išlaidų;

(10)

atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad politinės reklamos paslaugų teikėjai praras motyvaciją savo politinės reklamos paslaugas teikti tarpvalstybiniu mastu. Tai pasakytina pirmiausia apie labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, kurios dažnai neturi pakankamai išteklių, kad galėtų padengti dideles reikalavimų laikymosi išlaidas, susijusias su politinės reklamos rengimu, rodymu, skleidimu, publikavimu, pateikimu ar platinimu daugiau nei vienoje valstybėje narėje, arba tokias išlaidas perkelti savo klientams. Tai riboja paslaugų prieinamumą ir daro neigiamą poveikį paslaugų teikėjų galimybei vidaus rinkoje diegti inovacijas ir siūlyti įvairialypes ir daugiašales kampanijas;

(11)

todėl visoje Sąjungoje teikiant politinės reklamos paslaugas turėtų būti nuosekliai užtikrintas didelis politinės reklamos skaidrumas ir užkirstas kelias skirtumams, trukdantiems laisvam susijusių paslaugų judėjimui vidaus rinkoje; tuo tikslu politinės reklamos paslaugų užsakovams ir teikėjams turėtų būti nustatytos suderintos politinės reklamos paslaugų teikimo taisyklės, įskaitant taisykles dėl skaidrumo ir susijusių išsamaus patikrinimo pareigų, kuriomis garantuojama vienoda asmens teisių apsauga ir priežiūra visoje vidaus rinkoje pagal SESV 114 straipsnį;

(12)

valstybės narės nacionalinės teisės aktuose neturėtų palikti ar į juos įtraukti nuostatų dėl politinės reklamos skaidrumo, nukrypstančių nuo šiame reglamente įtvirtintų nuostatų, visų pirma griežtesnių ar švelnesnių nuostatų, kuriomis užtikrinamas nevienodo lygio politinės reklamos skaidrumas. Visiškas su politinės reklamos skelbimu susijusių skaidrumo ir išsamaus patikrinimo pareigų suderinimas didina teisinį tikrumą ir mažina paslaugų teikėjų pareigų, susijusių su politine reklama, skirtumus;

(13)

visiškas skaidrumo ir susijusių išsamaus patikrinimo pareigų suderinimas neturėtų daryti poveikio politinės reklamos paslaugų teikėjų laisvei savanoriškai teikti papildomą informaciją apie politinę reklamą, kuri yra pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 11 straipsnį saugomos saviraiškos ir informacijos laisvės dalis;

(14)

šiuo reglamentu tik suderinamos politinės reklamos paslaugų teikimo ir atrankiojo adresavimo metodų bei reklamos skelbimo pateikimo metodų taikymo taisyklės, įskaitant skaidrumo ir susijusias išsamaus patikrinimo pareigas, taip pat jo priežiūros ir vykdymo užtikrinimo taisyklės. Jis neturėtų daryti poveikio nei politinės reklamos skelbimų turiniui, nei Sąjungos arba valstybių narių taisyklėms, reglamentuojančioms kitus su politine reklama susijusius aspektus, nepatenkančius į šio reglamento taikymo sritį. Todėl šiuo reglamentu nekeičiamos taisyklės, reglamentuojančios politinių kampanijų vykdymą ir finansavimą, įskaitant politinės reklamos bendruosius draudimus ar apribojimus tam tikrais konkrečiais laikotarpiais, agitacijos draudimo laikotarpius, atskirų kampanijos rėmėjų dovanas arba draudimus, susijusius su komercinės reklamos naudojimu rinkimų kampanijos tikslais. Be to, šis reglamentas neturėtų daryti poveikio visų pirma laisvei turėti savo įsitikinimus ir žodžio laisvę, kurios yra pagrindinės teisės;

(15)

taikant šį reglamentą ir užtikrinant jo vykdymą turėtų būti, vadovaujantis proporcingumo principu, atsižvelgiama į konkrečius labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių poreikius. Labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės turėtų būti suprantamos kaip įmonės, atitinkančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES (5) 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus kriterijus;

(16)

šiuo reglamentu turėtų būti numatyti suderintos skaidrumo ir susijusios išsamaus patikrinimo pareigos, taikomos ekonominės veiklos vykdytojams, teikiantiems politinės reklamos ir susijusias paslaugas, t. y. besiverčiantiems veikla, paprastai vykdoma už atlygį, kuris gali būti ir nepiniginė nauda. Tos paslaugos apima, be kita ko, politinės reklamos skelbimų rengimą, rodymą, sklaidą, publikavimą, pateikimą ir platinimą. Šio reglamento taisyklės, kuriomis numatomas aukšto lygio politinės reklamos paslaugų skaidrumas, yra grindžiamos SESV 114 straipsniu. Šiuo reglamentu taip pat turėtų būti reglamentuotas grindžiamas asmens duomenų tvarkymu grindžiamų atrankiojo adresavimo ir reklamos skelbimo pateikimo metodų naudojimas skleidžiant, publikuojant, pateikiant ar platinant politinę reklamą. Šio reglamento taisyklės, taikomos atrankiojo adresavimo ir reklamos skelbimo pateikimo metodams, yra grindžiamos SESV 16 straipsniu. Politinė reklama, skirta tam tikroje valstybėje narėje esantiems asmenims, turėtų apimti reklamą, kurią visiškai parengia, rodo, skleidžia, publikuoja, pateikia ar platina už Sąjungos ribų įsisteigę paslaugų teikėjai, tačiau kuri asmenims platinama Sąjungoje. Siekiant nustatyti, ar politinės reklamos skelbimas yra skirtas tam tikroje valstybėje narėje esantiems asmenims, turėtų būti atsižvelgiama į veiksnius, kurie jį sieja su ta valstybe nare, įskaitant reklamos skelbimo kalbą, kontekstą, tikslą ir platinimo būdus;

(17)

taikant šį reglamentą turėtų būti atsižvelgiama į politinės reklamos skelbimo publikavimo arba platinimo terpės ypatumus, visų pirma siekiant pritaikyti jo sąlygas televizijai, radijui ir laikraščiams priklausomai nuo konkretaus atvejo pagal ES teisę;

(18)

reikėtų priminti, kad tarpvalstybiniam reklamos paslaugų teikimui vidaus rinkoje taikomas nediskriminavimo principas. Tas principas reiškia, be kita ko, kad paslaugos gavėjo galimybė gauti viešai siūlomą paslaugą negali būti ribojama vien dėl paslaugos gavėjo pilietybės arba gyvenamosios ar įsisteigimo vietos. Todėl politinės reklamos paslaugų teikėjams neturėtų būti leidžiama diskriminuoti Sąjungoje gyvenančių arba teisėtai įsisteigusių užsakovų dėl jų gyvenamosios ar įsisteigimo vietos, išskyrus atvejus, kai skirtingas požiūris yra pagrįstas ir proporcingas pagal Sąjungos teisę. Nediskriminacinė prieiga prie tarpvalstybinių politinės reklamos paslaugų yra būtina tam, kad tų paslaugų gavėjai galėtų pasinaudoti visais vidaus rinkos privalumais tame sektoriuje. Nediskriminacinė prieiga prie tarpvalstybinių politinės reklamos paslaugų yra ypač svarbi Europos politinėms partijoms, atsižvelgiant į jų vaidmenį padedant formuoti europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių valią, kaip nustatyta ES sutarties 10 straipsnio 4 dalyje ir Chartijos 12 straipsnio 2 dalyje, taip pat jų europinį teisinį statusą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 (6).

Neturėtų būti leidžiama, kad politinės reklamos paslaugų teikėjai nepagrįstai apribotų Europos politinių partijų laisvę gauti tarpvalstybines politinės reklamos paslaugas, nes tai trukdo vykdyti veiksmingą politinę kampaniją visoje Sąjungoje ir taip kliudo atlikti joms pagal Sutartis pavestą vaidmenį. Todėl politinės reklamos paslaugų teikėjai neturėtų atsisakyti teikti savo paslaugas Europos politinei partijai, sudaryti kliūtis jas teikti arba padaryti tas paslaugas mažiau patrauklias vien dėl jos įsisteigimo vietos, įskaitant registraciją, neatmetant galimybės taikyti skirtingą požiūrį, grindžiamą pagrįstomis objektyviomis priežastimis. Panašūs argumentai taikomi ir Europos Parlamento frakcijoms, kurios sudarytos remiantis Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklėmis ir vykdo joms tenkančias pareigas, kurios sudaro dalį Sąjungos veiklos. Šiame reglamente įtvirtinta nuostata dėl nediskriminavimo nenustato Europos politinių partijų ar Europos Parlamento frakcijų teisinio statuso ir jam nedaro jokio poveikio, o tik reglamentuoja jų, kaip užsakovų, statusą;

(19)

yra žinoma, kad tam tikrų trečiųjų valstybių subjektų arba trečiųjų valstybių piliečių, kurie Sąjungoje gali būti politinės reklamos užsakovais, kišimasis į rinkimus kelia didelę grėsmę demokratijai, kuri yra viena iš bendrų Sąjungos vertybių ir kurios apsauga yra itin svarbi Sąjungai bei jos valstybėms narėms. Todėl kai kurios valstybės narės jau yra nustačiusios arba svarsto galimybę trečiųjų valstybių subjektams arba trečiųjų valstybių piliečiams taikyti įvairius finansavimo teikimo per rinkimus apribojimus. Tokia nevienoda reguliavimo padėtis, kuri gali pablogėti dėl vyraujančio įtempto tarptautinio klimato, kliudo politinės reklamos paslaugų teikėjams veikti skirtingų valstybių narių rinkose. Todėl ta nevienoda reguliavimo padėtis turėtų būti suderinta su bendru minimaliu standartu. Turėtų būti reikalaujama, kad politinės reklamos paslaugų teikėjai tris mėnesius iki Sąjungos lygmeniu arba nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu valstybėje narėje organizuojamų rinkimų ar referendumo politinės reklamos paslaugas teiktų tik Sąjungos piliečiams, nuolat Sąjungoje gyvenantiems ir teisę balsuoti tuose rinkimuose ar referendume turintiems trečiųjų valstybių piliečiams arba Sąjungoje įsisteigusiems juridiniams asmenims, kurių nekontroliuoja trečiųjų valstybių subjektai. Kišimosi į rinkimus ar referendumus įvairiose valstybėse narėse rizika ir valstybių narių atliekami tos rizikos vertinimai skiriasi, todėl skirtingose valstybėse narėse gali būti tikslinga taikyti griežtesnes nacionalines taisykles, kuriomis būtų numatyti visų pirma ilgesni trečiųjų valstybių subjektų arba trečiųjų valstybių piliečių teikiamos paramos ribojimo laikotarpiai. Todėl trijų mėnesių minimalus standartas neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms nustatyti griežtesnes nacionalines taisykles, atitinkančias Sąjungos teisę. Tais atvejais, kai apie rinkimus ar referendumą paskelbiama likus mažiau nei trims mėnesiams iki jų dienos, neturėtų būti laikoma, kad tai sukelia pareigų laikotarpiu iki rinkimų ar referendumo paskelbimo;

(20)

siekiant kovoti su manipuliavimu informacija ir kišimusi į politinę reklamą, interneto platformos, kaip ji apibrėžta Reglamente (ES) 2022/2065, skatinamos, be kita ko, taikant Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą, nustatyti ir įgyvendinti specialiai pritaikytą politiką ir kitas atitinkamas priemones, be kita ko, dalyvaujant platesnėse dezinformacijos demonetizavimo iniciatyvose, kuriomis siekiama užkirsti kelią politinės reklamos, kurioje yra dezinformacijos, rodymui;

(21)

Sąjungos lygmeniu politinės reklamos arba politinės reklamos skelbimo apibrėžties nėra. Sąjungos lygmens apibrėžtis yra būtina tam, kad būtų galima nustatyti suderintų skaidrumo ir susijusių išsamaus patikrinimo pareigų ir atrankiojo adresavimo bei reklamos skelbimo pateikimo metodų taikymo taisykles. Ta apibrėžtis turėtų apimti įvairias politinės reklamos formas ir bet kokias publikavimo ar platinimo Sąjungoje priemones ir būdus, neatsižvelgiant į tai, ar jos šaltinis yra Sąjungoje, ar trečiojoje valstybėje;

(22)

politinės reklamos apibrėžtis turėtų apimti reklamą, tiesiogiai ar netiesiogiai parengiamą, rodomą, skleidžiamą, publikuojamą, pateikiamą ar platinamą politinio subjekto arba bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai parengiamą, rodomą, skleidžiamą, publikuojamą, pateikiamą ar platinamą už jį ar jo vardu. Politinę reklamą paprastai tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja užsakovas, kuris galėtų būti politinis subjektas ir kuris visų pirma galėtų nustatyti rengiamos, rodomos, skleidžiamos, publikuojamos, pateikiamos ar platinamos politinės reklamos politinį pobūdį, turinį ar skelbimą. Kartais galutinę užsakovo kontrolę gali vykdyti kitas subjektas. Nustatant, ar subjektas vykdo galutinę užsakovo kontrolę, turėtų būti remiamasi teisėmis, sutartimis ar kitomis priemonėmis, kurios atskirai arba kartu, atsižvelgiant į susijusias faktines ar teisines aplinkybes, suteikia galimybę daryti lemiamą įtaką subjektui, visų pirma per nuosavybę, teisę naudoti visą subjekto turtą ar jo dalį, arba teisėmis ar sutartimis, suteikiančiomis lemiamą įtaką subjekto organų sudėčiai, balsavimui ar sprendimams. Siekiant nustatyti, ar pranešimas yra išimtinai privataus ar išimtinai komercinio pobūdžio, reikėtų atsižvelgti į visus svarbius veiksnius, tokius kaip jo turinys, pranešimo užsakovas, kalba, kuria perteikiamas pranešimas, pranešimo perteikimo kontekstas, įskaitant platinimo laikotarpį, pranešimo tikslas ir priemonės, kuriomis pranešimas parengiamas, rodomas, skleidžiamas, publikuojamas, pateikiamas ar platinamas, ir jo tikslinę auditoriją. Pranešimai, susiję su politinio subjekto šeimine padėtimi ar verslo veikla, gali būti išimtinai privataus arba išimtinai komercinio pobūdžio;

(23)

be to, kaip politinė reklama turėtų būti vertinamas kitų subjektų pranešimo, kuris gali turėti įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams, rinkėjų elgsenai arba teisėkūros ar reguliavimo procesui Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ar vietos partijos lygmeniu ir kuris yra skirtas tokiai įtakai daryti, sklaida, publikavimas, pateikimas ar platinimas. Teisėkūros ar reguliavimo procesas turėtų apimti sprendimų, turinčių bendrąjį privalomą poveikį Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu, priėmimą. Turėtų būti aiškus ir esminis ryšys tarp šio pranešimo ir jo potencialo daryti įtaką rinkimų ar referendumo rezultatams, rinkėjų elgsenai arba teisėkūros ar reguliavimo procesui. Siekiant nustatyti tokį ryšį, reikėtų atsižvelgti į visus veiksnius, kurie buvo svarbūs pranešimo sklaidos, publikavimo, pateikimo ar platinimo momentu, pavyzdžiui, pranešimo užsakovo tapatybę, pranešimo formą ir turinį, šnekamąją ar rašytinę kalbą, vartojamą jam perteikti, jo perteikimo kontekstą, įskaitant platinimo laikotarpį, tokį kaip rinkimų laikotarpis, pranešimo tikslą ir priemones, kuriomis pranešimas buvo skleidžiamas, publikuojamas, pateikiamas ar platinamas ir tikslinę auditoriją. Turėtų būti suprantama, kad kalba apima bet kokią Sąjungoje vartojamą kalbą, įskaitant regioninius dialektus ir gestų kalbą, naudojant bet kokias ryšio ar kodifikavimo priemones, pavyzdžiui, Brailio raštą ir kitas priemones. Dizainas turėtų būti akivaizdus iš tų veiksnių, o ryšys neturėtų būti nustatomas vien atgaline data pagal pranešimo poveikį;

(24)

politinė reklama apima situaciją, kai pranešimo, kuris gali turėti įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams, rinkėjų elgsenai arba teisėkūros ar reguliavimo procesui, ir kuris yra skirtas tokiai įtakai daryti, rengimą, rodymą, sklaidą, publikavimą, pateikimą ar platinimą atlieka savo vardu veikiantis subjektas (vidaus veikla). Vidaus veikla, kuri turėtų būti laikoma susijusia tik su šio reglamento III skyriumi, turėtų būti suprantama kaip subjekto vykdoma veikla, kurią sudaro pranešimo, kuris gali turėti įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams, rinkėjų elgsenai arba teisėkūros ar reguliavimo procesui, ir kuris yra skirtas tokiai įtakai daryti, rengimas, rodymas, sklaida, publikavimas, pateikimas ar platinimas bet kokiomis priemonėmis arba kuria prie to iš esmės prisidedama;

(25)

komercinė reklama ir rinkodaros praktika gali teisėtai veikti vartotojų nuomonę apie prekes ir paslaugas bei jų pirkimo įpročius, be kita ko, per prekės ženklo diferenciaciją, grindžiamą įmonės veikla įmonių socialinės atsakomybės srityje, socialinį poveikį ar bet kokiais kitais į tikslą orientuotais veiksmais. Šis reglamentas turėtų būti taikomas komercinei reklamai, kuri gali turėti įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams, rinkėjų elgsenai arba teisėkūros ar reguliavimo procesui ir kuri yra skirta tokiai įtakai daryti;

(26)

Komisija turėtų parengti bendras veiksmingo šio reglamento įgyvendinimo gaires ir visų pirma padėti užsakovams arba jų vardu veikiantiems reklamos paslaugų teikėjams deklaruoti ir identifikuoti politinės reklamos skelbimus, ir padėti politinės reklamos paslaugų teikėjams sudarant palankesnes sąlygas pateikti tokias deklaracijas ir jas tinkamai administruojant;

(27)

siekiant užtikrinti veiksmingą komunikavimą su plačiąja visuomene, valstybės narės ar Sąjungos valdžios institucijos, įskaitant vyriausybės narius, už ją arba jos vardu vykdoma vieša komunikacija, pavyzdžiui, pranešimai spaudai ar konferencijos, kuriose pranešama apie teisėkūros ar reguliavimo iniciatyvas ir paaiškinamas politikos pasirinkimas, kuriuo grindžiamos tokios iniciatyvos, neturėtų būti laikoma politine reklama, jeigu ji nėra skirta daryti įtaką rinkimų ar referendumo rezultatams, rinkėjų elgsenai arba teisėkūros ar reguliavimo procesui. Analogiškai, politine reklama taip pat neturėtų būti laikoma valstybės narės arba Sąjungos oficialiuose šaltiniuose pateikiama praktinė informacija vien apie dalyvavimo rinkimuose ar referendumuose organizavimą ir sąlygas, įskaitant kandidatūras ir referendumui spręsti pateiktą klausimą;

(28)

šis reglamentas neturėtų būti taikomas tais atvejais, kai teisės aktuose yra aiškiai numatyta ir nemokamai suteikiama konkreti nurodyta vieša erdvė kandidatams pristatyti, pavyzdžiui, skiriant plotą tokiam prisistatymui savivaldybėse ir kitose viešosiose erdvėse arba tam tikrą transliavimo laiką televizijoje, kai tai daroma sąžiningai ir nediskriminuojant bei remiantis skaidriais ir objektyviais kriterijais;

(29)

žiniasklaida prisideda prie sklandaus demokratinių procesų veikimo ir atlieka esminį vaidmenį užtikrinant saviraiškos ir informacijos laisvę, ypač laikotarpiais, einančiais iškart prieš rinkimus. Ji suteikia erdvę viešoms diskusijoms ir prisideda prie viešosios nuomonės formavimo. Todėl šis reglamentas neturėtų daryti poveikio žiniasklaidos redakcinei laisvei. Į taikymo sritį neturėtų patekti politinės pažiūros, išreikštos bet kokiu kanalu, kuriam taikoma redakcinė atsakomybė, išskyrus atvejus, kai už jų rengimą, rodymą, skleidimą, publikavimą, pateikimą ar platinimą arba tiek, kiek tai susiję su jomis, tretieji asmenys teikia atlygį. Tačiau tie atvejai, kai politinės reklamos paslaugų teikėjai tokias politines pažiūras vėliau skleidžia, publikuoja ar platina, turėtų būti laikomi politine reklama;

(30)

asmeniškai reiškiamos politinės pažiūros yra ypatinga saviraiškos ir informacijos laisvės išraiška. Tai nėra politinė reklama, todėl tą skirtumą būtina aiškiai nustatyti. Tuo tikslu šis reglamentas neturėtų būti taikomas asmeniškai reiškiamoms politinėms pažiūroms. Asmeniškai reiškiamos asmeninės politinės pažiūros paprastai turėtų būti identifikuojamos remiantis individualiu apsisprendimu, tačiau gali būti atsižvelgiama į kontekstinius elementus. Reikšmingi veiksniai galėtų būti, be kita ko, tai, ar nuomonė reiškiama kito subjekto vardu, ar pranešimu ketinama pačiam propaguoti kandidatūrą ar kampaniją rinkimų, referendumo arba teisėkūros ar reguliavimo proceso metu, ar ją pareiškia asmuo, kuris paprastai dalyvauja kampanijose arba imasi veiksmų dėl politinių ar socialinių pokyčių, ir ar pranešimas platinamas neribotam skaičiui asmenų. Neturėtų būti laikoma, kad politinės pažiūros reiškiamos asmeniškai, jei už tas pažiūras arba tiek, kiek tai susiję su jomis, tretieji asmenys teikia atlygį, įskaitant nepiniginę naudą.

(31)

šio reglamento tikslais rinkimai turėtų būti suprantami kaip rinkimai į Europos Parlamentą, visi valstybėse narėse nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis organizuojami rinkimai ar referendumai ir politinių partijų vadovybės rinkimai. Jie neturėtų apimti kitų formų rinkimų, pavyzdžiui, profesinių ar privačiai organizuojamų rinkimų;

(32)

politinės reklamos skelbimą būtina apibrėžti kaip politinės reklamos atvejį. Reklamos skelbimai apima priemones, kuriomis reklamos pranešimas perduodamas, be kita ko, per spaudą, transliuojamąją žiniasklaidą, interneto svetainėse, paieškos sistemose ir duomenų srauto medijose arba naudojantis interneto platformos paslaugomis;

(33)

politinių subjektų apibrėžtis turėtų apimti koncepcijas, apibrėžtas pagal Sąjungos teisę, taip pat nacionalinę teisę, laikantis tarptautinių, pavyzdžiui, Europos Tarybos, teisinių dokumentų. Į politinių subjektų apibrėžtį turėtų būti įtraukti su politine partija susiję ir jai pavaldūs subjektai, kurie yra įsteigti (su juridinio asmens statusu arba be jo), kad padėtų jai arba siektų jos tikslų, pavyzdžiui, užmegztų ryšius su konkrečia rinkėjų grupe arba siektų konkretaus rinkimų tikslo;

(34)

politinių subjektų apibrėžtis taip pat turėtų apimti kandidatus į bet kurias renkamas pareigas arba tokias pareigas einančius asmenis ir valstybių narių vyriausybių nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens arba Sąjungos institucijų, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, Europos Centrinį Banką ir Audito Rūmus, narius;

(35)

politinės reklamos kampanijos apibrėžtis turėtų apimti susijusių politinės reklamos skelbimų rengimą, rodymą, sklaidą, publikavimą, pateikimą ir platinimą pagal politinės reklamos paslaugų teikimo sutartį, remiantis bendro rengimo, užsakymo ar finansavimo principais;

(36)

politinės reklamos apibrėžtis neturėtų turėti įtakos nacionalinėms politinės partijos, politinių tikslų ar politinės kampanijos apibrėžtims ir neturėtų pakeisti nacionalinio lygmens kampanijos taisyklių arba daryti joms poveikį;

(37)

politinio subjekto apibrėžtis neturėtų daryti poveikio nacionalinėms taisyklėms dėl to, kas gali vykdyti politinę kampaniją, ir neturėtų įpareigoti valstybių narių nustatyti tokias taisykles;

(38)

siekiant aprėpti platų atitinkamų paslaugų teikėjų, susijusių su politinės reklamos paslaugomis, spektrą, turėtų būti laikoma, kad politinės reklamos paslaugų teikėjai yra paslaugų teikėjai, dalyvaujantys rengiant, rodant, skleidžiant, publikuojant, pateikiant ar platinant politinės reklamos skelbimus. Pavyzdžiui, politinės reklamos paslaugų teikėjai gali veikti užsakovų vardu, jų vardu inicijuodami politinės reklamos paslaugas;

(39)

politinės reklamos paslaugų teikėjų apibrėžtis neturėtų apimti paslaugų teikėjų, kurie teikia tik papildomas su politinės reklamos paslaugomis susijusias paslaugas. Papildomos paslaugos – tai paslaugos, kurios teikiamos greta politinės reklamos ir ją papildo, tačiau kurios nedaro tiesioginės įtakos jos turiniui ar pateikimui ir nesudaro sąlygų tiesiogiai kontroliuoti jos rengimą, rodymą, sklaidą, publikavimą, pateikimą ar platinimą. Tokios paslaugos galėtų apimti vežimą, finansavimą ir investicijas, pirkimą, pardavimą, maitinimą, rinkodarą, kompiuterines, valymo, priežiūros, pašto, spausdinimo, grafikos, garso ar fotografinio dizaino paslaugas;

(40)

užsakovas turėtų būti apibrėžtas kaip asmuo arba subjektas, kurio vardu rengiamas, rodomas, skleidžiamas, publikuojamas, pateikiamas ar platinamas politinės reklamos skelbimas, pavyzdžiui, individualus rinkimų kandidatas ar politinė partija, ir kuris paprastai yra asmuo arba subjektas, kuris moka atlygį už politinės reklamos paslaugas;

(41)

politinės reklamos skelbėjai turėtų būti apibrėžti kaip politinės reklamos paslaugų teikėjai, paprastai esantys paslaugų teikėjų grandinės gale, kurie publikuoja, pateikia ar platina politinę reklamą ją transliuodami, suteikdami prieigą prie jos per sąsają ar kitokiu būdu visuomenei suteikdami prieigą prie jos;

(42)

politinės reklamos paslaugų teikėjams tenkanti atsakomybė padeda pasiekti šio reglamento tikslų. Tam tikri politinės reklamos paslaugų teikėjai transliuoja politinę reklamą, suteikia prieigą prie jos per sąsają ar kitokiu būdu ją pateikia visuomenei ir dėl šio vaidmens yra pajėgūs užtikrinti, kad tai būtų daroma laikantis šio reglamento ir užtikrinant aukštą skaidrumo standartą. Todėl tiems paslaugų teikėjams, kaip politinės reklamos skelbėjams, turėtų tekti konkrečios pareigos ir būtina, kad jie būtų identifikuoti kaip tokie;

(43)

užsakovas turėtų teisingai deklaruoti, ar atitinkama reklama yra politinė reklama, kaip apibrėžta šiame reglamente, ir ar tris mėnesius iki Sąjungos lygmeniu arba nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu valstybėje narėje organizuojamų rinkimų ar referendumo jis gali pagal šį reglamentą veikti kaip užsakovas. Už šių deklaracijų tikslumą turėtų atsakyti užsakovas. Be to, nustačius, kad reklama yra politinio pobūdžio, tolesnis jos platinimas vis tiek turėtų atitikti skaidrumo ir susijusius išsamaus patikrinimo reikalavimus;

(44)

atsižvelgiant į tai, kad svarbu užtikrinti visų pirma skaidrumo taisyklių ir susijusių išsamaus patikrinimo reikalavimų veiksmingumą, sutartimi įformintais susitarimais dėl politinės reklamos paslaugų teikimo turėtų būti užtikrinta, kad informacija, būtina tam, kad politinės reklamos paslaugų teikėjai galėtų laikytis šio reglamento, būtų perduodama sąžiningai, išsamiai bei tiksliai ir nepagrįstai nedelsiant. Tuo atveju, kai deklaracija arba informacija yra neišsami, pasenusi ar klaidinga, šiame reglamente turėtų būti numatyta, kad tokia deklaracija ar informacija turi būti papildyta, atnaujinta arba ištaisyta. Tai neturėtų reikšti politinės reklamos paslaugų teikėjo bendros pareigos stebėti deklaracijų dėl reklamos skelbimų politinio pobūdžio teisingumą arba atlikti perteklinius ar brangius faktų nustatymo veiksmus. Siekiant veiksmingai įgyvendinti reikalavimą papildyti, atnaujinti arba ištaisyti tokią deklaraciją ar informaciją, politinės reklamos paslaugų teikėjai turėtų pritaikyti savo elektronines sąsajas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos vykdyti tokias pareigas;

(45)

reklamos paslaugų teikėjai turėtų laikyti, kad deklaracija arba informacija yra akivaizdžiai klaidinga, jei tai aišku iš reklamos skelbimo turinio, užsakovo tapatybės arba aplinkybių, kuriomis teikiama atitinkama paslauga, be tolesnių patikrinimų arba faktų nustatymo veiksmų;

(46)

politinės reklamos skelbėjai, kurie taip pat yra labai didelės interneto platformos ir labai didelės interneto paieškos sistemos, kaip tai suprantama Reglamente (ES) 2022/2065, turėtų kruopščiai nustatyti, analizuoti ir įvertinti visą savo teikiamų politinės reklamos paslaugų keliamą sisteminę riziką atlikdami rizikos vertinimus pagal to reglamento 34 straipsnį ir pagal to reglamento 35 straipsnį įdiegti pagrįstas, proporcingas bei efektyvias rizikos mažinimo priemones šios rizikos problemai spręsti;

(47)

šiame reglamente nustatytos skaidrumo taisyklės ir susiję išsamaus tikrinimo reikalavimai turėtų būti taikomi tik politinės reklamos paslaugoms, t. y. politinei reklamai, kuri paprastai teikiama už atlygį (tai taip pat gali būti nepiniginė nauda). Tos taisyklės neturėtų būti taikomos internetinio tarpininkavimo paslaugos (pavyzdžiui, teikiamos per interneto platformą) naudotojo įkeltam turiniui, kuris platinamas naudojantis šia internetinio tarpininkavimo paslauga, nemokamai teikiama už konkretaus pranešimo rodymą, publikavimą, pateikimą ar platinimą, nebent už politinės reklamos skelbimą naudotojui atlygino trečioji šalis;

(48)

skaidrumo taisyklės ir susiję išsamaus tikrinimo reikalavimai taip pat neturėtų būti taikomi dalijimuisi informacija naudojantis elektroninių ryšių paslaugomis, pavyzdžiui, elektroninių pranešimų paslaugomis arba telefono skambučiais, jei tai nėra politinės reklamos paslauga;

(49)

Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje saugoma saviraiškos ir informacijos laisvė apima asmens teisę turėti politines pažiūras, gauti ir skleisti politinę informaciją ir dalytis politinėmis idėjomis. Bet koks šios laisvės apribojimas turi atitikti Pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnį. Tos laisvės pakeitimai ir apribojimai gali būti taikomi, jei jie yra būtini ir pagrįsti teisėtu viešuoju interesu ir atitinka bendruosius Sąjungos teisės principus (pavyzdžiui, proporcingumo ir teisinio tikrumo). Taip yra, be kita ko, tuo atveju, kai politinės idėjos perduodamos per reklamos paslaugų teikėjus. Saviraiškos ir informacijos laisvė yra vienas iš dinamiškos demokratinės diskusijos pagrindų;

(50)

šiuo reglamentu neturėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi priemonių, pažeidžiančių pagrindinius principus, susijusius su saviraiškos ir informacijos laisve, ypač spaudos laisve ir saviraiškos laisve kitose žiniasklaidos priemonėse, nes jie kyla iš konstitucinių tradicijų ar taisyklių, reglamentuojančių spaudos ar kitų žiniasklaidos priemonių teises ir pareigas bei procedūrines garantijas, jei šios taisyklės yra susijusios su atsakomybės nustatymu ar apribojimu;

(51)

interneto tarpininkų atveju Reglamentas (ES) 2022/2065 taikomas politinės reklamos skelbimams, kuriuos publikuoja arba skleidžia interneto tarpininkai pagal horizontaliąsias taisykles, taikomas visų rūšių reklamai internete, įskaitant komercinės ir politinės reklamos skelbimus. Remiantis šiame reglamente nustatyta politinės reklamos apibrėžtimi, tikslinga papildomai patikslinti skaidrumo reikalavimus, nustatytus reklamos skelbėjams, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2022/2065, o konkrečiai – labai didelėms interneto platformoms. Tai visų pirma taikoma informacijai, susijusiai su politinės reklamos skelbimų finansavimu. Šiame reglamente nustatyti reikalavimai neturėtų daryti poveikio Reglamentui (ES) 2022/2065;

(52)

rengiant, rodant, skleidžiant, publikuojant, pateikiant ir platinant politinės reklamos skelbimus gali būti naudojama sudėtinga paslaugų teikėjų grandinė. Tai visų pirma pasakytina apie atvejus, kai reklamos turinio parinkimą, atrankiojo adresavimo ir reklamos skelbimų pateikimo kriterijų parinkimą, reklamos skelbimo atrankiajam adresavimui ir pateikimui naudojamų duomenų teikimą, atrankiojo adresavimo ir reklamos skelbimų pateikimo metodų nuostatas, reklamos skelbimo pateikimą ir platinimą gali kontroliuoti skirtingi paslaugų teikėjai.

Be to, užsakovai taip pat gali dalyvauti įvairiais politinės reklamos rengimo, rodymo, sklaidos, publikavimo, pateikimo ir platinimo etapais. Panašiai atrankiojo adresavimo ir reklamos skelbimų pateikimo metodų tikslais duomenų valdytojas galėtų kartu su kitais duomenų valdytojais nustatyti duomenų tvarkymo tikslus ir priemones arba duomenų tvarkymo operaciją duomenų valdytojo vardu galėtų atlikti kitas subjektas. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, bendras duomenų valdymas taip pat gali būti nustatytas, kai prieigą prie atitinkamų asmens duomenų turi tik vienas subjektas. Dėl skirtingo jų indėlio, t. y. atrankiojo adresavimo parametrų apibrėžties, duomenų kategorijų nustatymo ir tvarkymo rodant reklamos skelbimus, paslaugų teikėjai ir užsakovai reguliariai kartu spręstų dėl asmens duomenų tvarkymo politinės reklamos tikslais būdų ir tikslų, todėl galėtų būti laikomi bendrais duomenų valdytojais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (7) 26 straipsnį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 28 straipsnį. (8) Todėl būtina numatyti aiškų atsakomybės paskirstymą įvairiems subjektams pagal šį reglamentą.

(53)

kai dėl dirbtinės komercinės ar sutartinės konstrukcijos kyla pavojus, kad nebus veiksmingai vykdomos šiame reglamente nustatytos skaidrumo užtikrinimo pareigos, tos pareigos turėtų būti taikomos subjektui ar subjektams, kurie teikia pačią reklamos paslaugą;

(54)

nors ir numatomi konkretūs reikalavimai, neturėtų būti laikoma, kad šiame reglamente nustatytomis pareigomis būtų nustatyta bendra pareiga tarpininkavimo paslaugų teikėjams stebėti politinį turinį, kuriuo dalijasi fiziniai ar juridiniai asmenys, taip pat neturėtų būti laikoma, kad tomis pareigomis tarpininkavimo paslaugų teikėjams nustatoma bendra pareiga imtis aktyvių priemonių, susijusių su tų paslaugų teikėjų perduodamu ar saugomu neteisėtu turiniu;

(55)

siekiant padėti laikytis šio reglamento reikalavimų, visų pirma reikalavimų dėl atrankiojo adresavimo metodų ir reklamos skelbimo pateikimo metodų naudojimo internetinės politinės reklamos kontekste, tarpininkavimo paslaugų teikėjai raginami palengvinti politinės reklamos, kurią naudotojai įkėlė arba platina tiesiogiai naudodamiesi jų internetine tarpininkavimo paslauga, identifikavimą. Pavyzdžiui, tarpininkavimo paslaugų teikėjai galėtų suteikti naudotojams veiksmingus mechanizmus, kuriais būtų nurodoma, kad reklama yra politinė;

(56)

politinės reklamos skaidrumas turėtų padėti asmenims suprasti, kad jie susiduria su politinės reklamos skelbimu. Politinės reklamos skelbėjai turėtų užtikrinti, kad kartu su kiekvienu politinės reklamos skelbimu būtų pateiktas aiškus pareiškimas, kad tai yra politinės reklamos skelbimas, taip pat kita informacija, pavyzdžiui, apie užsakovo tapatybę, politinę kampaniją, kurios dalį jis sudaro, ir ar jam buvo taikomi atrankiojo adresavimo metodai ir reklamos skelbimo pateikimo metodai. Kai tinkama, su užsakovo pavadinimu gali būti pateiktas politinis logotipas. Politinės reklamos skelbėjai turėtų užtikrinti, kad politinės reklamos skelbimai būtų teisingai paženklinti, ir turėtų naudoti veiksmingą ženklinimą, kuriame būtų nurodyta konkreti informacija, įskaitant aiškią nuorodą, kur rasti skaidrumo pranešimą. Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas ženklinimo formatas ir šablonas ir užtikrinama, kad jie būtų pritaikyti prie naudojamos terpės, atsižvelgiant į naujausius technologijų ir rinkos pokyčius, atitinkamus mokslinius tyrimus ir geriausią praktiką;

(57)

siekiant užtikrinti atskaitomybę politiniame procese, skaidrumo pranešime pateiktinoje informacijoje taip pat turėtų būti nurodyta užsakovo ir, kai taikytina, užsakovą galiausiai kontroliuojančio subjekto tapatybė. Turėtų būti aiškiai nurodyta užsakovo įsisteigimo vieta ir tai, ar užsakovas yra fizinis ar juridinis asmuo. Skaidrumo pranešime neturėtų būti pateikiami politinėje reklamoje dalyvaujančių asmenų, nesusijusių su užsakovu ar kitais dalyvaujančiais politiniais subjektais, asmens duomenys. Skaidrumo pranešime taip pat turėtų būti pateikta informacija apie platinimo laikotarpį, susijusius rinkimus, sumas, išmokėtas už kitą naudą, gautą iš dalies ar visiškai atsilyginant už konkretų reklamos skelbimą, ir sumas, išmokėtas už visą politinės reklamos kampaniją, taip pat informacija apie tokios kitos naudos ir visos reklamos kampanijos vertę ir informacija apie panaudotų lėšų šaltinį ir kita informacija siekiant užtikrinti, kad politinės reklamos skelbimas būtų platinamas sąžiningai. Informacija apie naudojamų lėšų šaltinį yra susijusi, pavyzdžiui, su tuo, ar lėšos yra iš viešųjų ar privačių šaltinių ir ar jos gautos Sąjungoje ar už jos ribų. Informacijoje apie susijusius rinkimus ar referendumus, kai įmanoma, turėtų būti pateikta nuoroda į oficialių šaltinių informaciją apie dalyvavimo tokiuose rinkimuose ar referendumuose arba tokio dalyvavimo skatinimo organizavimą ir sąlygas. Kai politinės reklamos skelbimas pakartotinai paskelbiamas po to, kai jis buvo sustabdytas arba nutrauktas dėl šio reglamento pažeidimo, skaidrumo pranešimuose tai turėtų būti nurodyta siekiant užtikrinti, kad asmenys būtų tinkamai informuoti. Skaidrumo pranešimas turėtų būti prieinamas iš karto, kai tik paskelbiamas ar išplatinamas reklamos skelbimas, o jame pateikiama informacija turėtų būti nuolat atnaujinama. Be to, skaidrumo pranešime taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip politinės reklamos skelbimus žymėti pagal šiame reglamente nustatytus mechanizmus. Tas reikalavimas neturėtų daryti poveikio Reglamento (ES) 2022/2065 nuostatoms dėl pranešimo;

(58)

siekiant užtikrinti didesnį politinės reklamos skaidrumą, būtina rinkti ir atitinkamame skaidrumo pranešime pateikti informaciją apie politinės reklamos aprėptį ir asmenų domėjimąsi ja. Pranešimo aprėptis susijusi su duomenimis, leidžiančiais kiekybiškai įvertinti geografinį pasiskirstymą ir asmenų, žiūrėjusių, gavusių ar kitaip naudojusių politinę reklamą, skaičių, įskaitant žiūrėjimų, parodymų ir spustelėjimų skaičių. Domėjimasis pranešimu yra susijęs su duomenimis, kuriais remiantis galima kiekybiškai įvertinti asmenų sąveiką su internetine politine reklama, vertinama įvairiomis priemonėmis, įskaitant sąveikos su politinės reklamos skelbimu laikotarpį. Atitinkamuose politinės reklamos skelbimų ženklinimo ir skaidrumo pranešimų rengimo standartuose turėtų būti atsižvelgiama į aprėpties ir domėjimosi kiekybinį įvertinimą;

(59)

informacijos pateikimas skaidrumo pranešime gali skirtis priklausomai nuo naudojamų priemonių. Kad skaidrumo pranešime pateiktą informaciją būtų galima lengvai rasti neinternetinėje reklamoje, galėtų būti naudojamas, pavyzdžiui, specialus tinklalapio saitas, greitojo atsako kodas (arba QR kodas) arba lygiavertės vartotojui patogios technines priemonės. Reikalavimas, kad informacija apie skaidrumo pranešimą, inter alia, būtų aiškiai matoma, turėtų reikšti, kad jis turi būti aiškiai matomas skelbime arba kartu su juo. Reikalavimas, kad skaidrumo pranešime skelbiama informacija būtų lengvai prieinama, kompiuterio skaitoma (kai tai techniškai įmanoma) ir patogi naudoti, turėtų reikšti, kad joje turi būti atsižvelgta į neįgaliųjų poreikius, laikantis taikytinų prieinamumo reikalavimų, įskaitant (kai tai techniškai įmanoma) informacijos pateikimą keliomis juslėmis atpažįstamu būdu. Kad būtų galima atsižvelgti į naujausius technologijų ir rinkos pokyčius, atitinkamus mokslinius tyrimus ir geriausią praktiką ir užtikrinti, kad skaidrumo pranešimai būtų pritaikyti prie naudojamos priemonės, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas jų formatas ir pateikiamos techninės specifikacijos;

(60)

būtina, kad tais atvejais, kai politinė reklama pateikiama elektroniniu būdu, be kita ko, pasinaudojant internetine priemone, pridedamas skaidrumo pranešimas taip pat turėtų būti prieinamas elektroniniu būdu kompiuterio skaitomu formatu. Politinė reklama, kuri pateikiama neinternetinėje priemonėje, pavyzdžiui, spausdintuose lankstinukuose arba spausdintiniuose laikraščiuose, gali būti pateikiama kartu su skaidrumo pranešimais, kurie taip pat skelbiami tik neinternetinėje priemonėje ir įtraukiami į tą patį spausdintą lankstinuką ar laikraštį. Tačiau tais atvejais, kai politinė reklama pateikiama pasinaudojant neinternetine priemone, o skaidrumo pranešimas pateikiamas elektroniniu būdu, skaidrumo pranešimas taip pat turėtų būti kompiuterio skaitomu formatu;

(61)

informacija turėtų būti laikoma kompiuterio skaitoma, jei ji pateikiama tokiu formatu, kurį programinė įranga be žmogaus įsikišimo gali apdoroti automatiškai, visų pirma siekiant iš jos nustatyti, atpažinti ir išgauti konkrečius duomenis;

(62)

skaidrumo pranešimai turėtų būti skirti naudotojų informuotumui didinti ir padėti aiškiai nustatyti, kad tam tikras skelbimas yra politinės reklamos skelbimas. Tokie pranešimai turėtų būti parengti taip, kad nebūtų pašalinti arba išliktų prieinami, jei politinė reklama būtų toliau platinama, pvz., ją skelbiant kitoje platformoje arba persiunčiant kitiems asmenims. Į skaidrumo pranešimą įtraukta informacija turėtų būti publikuojama pradėjus publikuoti politinės reklamos skelbimus ir likti ten iki jų publikavimo pabaigos. Politinės reklamos skelbėjai savo skaidrumo pranešimus kartu su visais pakeitimais turėtų saugoti ir paprašius pateikti septynerius metus po paskutinio paskelbimo;

(63)

kadangi politinės reklamos skelbėjai politinės reklamos skelbimus pateikia visuomenei, jie turėtų į skaidrumo pranešimą įtrauktą informaciją publikuoti arba išplatinti kartu su publikuojamu ar platinamu politinės reklamos skelbimu. Kai politinės reklamos skelbėjas kuriuo nors būdu sužino, kad politinės reklamos skelbimas neatitinka šiame reglamente nustatytų skaidrumo reikalavimų, pavyzdžiui, gavęs individualų pranešimą, jis turėtų dėti visas pastangas, kad papildytų ar ištaisytų šiame reglamente reikalaujamą informaciją. Kai informacija negali būti papildyta ar ištaisyta be reikalo nedelsiant, politinės reklamos skelbėjai neturėtų pateikti politinės reklamos skelbimų, kurie neatitinka skaidrumo reikalavimų pagal šį reglamentą, arba turėtų nutraukti jų publikavimą ar sklaidą visuomenei. Tokiu atveju politinės reklamos skelbėjai turėtų informuoti atitinkamus politinės reklamos paslaugų teikėjus ir, kai aktualu, užsakovą apie pagrįstus veiksmus, kurių ėmėsi, kad įvykdytų reikalavimus pagal šį reglamentą. Skelbėjas turėtų informuoti užsakovą arba užsakovo vardu veikiantį paslaugų teikėją apie visus šiuo klausimu priimtus sprendimus;

(64)

siekiant užtikrinti, kad informacija apie politinę reklamą internete, kaip reikalaujama pagal šį reglamentą, būtų skelbiama ir visiems suinteresuotiesiems asmenims būtų suteikta veiksminga prieiga prie jos, būtina, kad Komisija tiesiogiai arba pavesdama šią atsakomybę valdymo institucijai sukurtų ir užtikrintų visų internetinių politinės reklamos skelbimų viešosios saugyklos – Europos internetinės politinės reklamos saugyklos – valdymą. Bet koks pavedimas valdymo institucijai turėtų būti atitinkamai reguliuojamas. Siekiant remti asmenų prieigą prie informacijos, be kita ko, palengvinti suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, tyrėjų, kurie atlieka konkretų vaidmenį, darbą, ir remti laisvus ir sąžiningus rinkimus ar referendumus bei sąžiningas rinkimų kampanijas, be kita ko, tikrinant politinės reklamos užsakovus ir analizuojant politinės reklamos skelbimų aplinką, toje saugykloje turėtų būti funkcija, suteikianti prieigą prie internetinės politinės reklamos kartu su pagal šį reglamentą reikalaujama informacija nustatytą laikotarpį per vieną portalą. Siekiant remti politinės reklamos skelbėjus, kurie nėra labai didelės interneto platformos arba labai didelės interneto paieškos sistemos, kaip tai suprantama Reglamente (ES) 2022/2065, toje saugykloje turėtų būti prieglobos paslauga, kuria užtikrinama, kad internetinė politinė reklama ir kartu su ja skelbiama informacija būtų nemokamai prieinama. Tie politinės reklamos skelbėjai turėtų pateikti būtiną informaciją per nustatytą laikotarpį. Politinės reklamos skelbėjai ir užsakovai turėtų likti atsakingi už politinės reklamos skelbimus ir kitą informaciją, teikiamą per Europos internetinės politinės reklamos skelbimų saugyklą, be kita ko, už jų išsamumą ir tikslumą ir už tai, kad jie būtų nuolat atnaujinami.

Siekiant užtikrinti veiksmingą Europos internetinės politinės reklamos skelbimų saugyklos veikimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma išsami tos saugyklos veikimo tvarka. Tie įgyvendinimo aktai turėtų būti susiję, inter alia, su bendra duomenų struktūra ir taikomųjų programų sąsaja, kad būtų galima perduoti būtiną informaciją ir ją išgauti iš saugyklos, metaduomenimis, kad interneto paieškos sistemose būtų lengviau indeksuoti politinės reklamos skelbimus ir juos įtraukti į saugyklą, bei standartizuotais tapatumo nustatymo sprendimais, kad skaidrumo informaciją būtų galima susieti su politinės reklamos skelbimais ir patvirtinti informacijos versijų autentiškumą;

(65)

vykdydami savo pareigas pagal šį reglamentą, politinės reklamos paslaugų teikėjai turėtų deramai atsižvelgdami į pagrindines teises ir kitas teises bei teisėtus interesus. Politinės reklamos paslaugų teikėjai turėtų, visų pirma, deramai atsižvelgti į saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą;

(66)

be to, politinės reklamos skelbėjai, kurie yra labai didelės interneto platformos arba labai didelės interneto paieškos sistemos, kaip tai suprantama Reglamente (ES) 2022/2065, turėtų užtikrinti, kad kiekvieno politinės reklamos skelbimo atveju skaidrumo pranešime pateikta informacija būtų prieinama to reglamento 39 straipsnyje nurodytose reklamos skelbimų saugyklose ir prieinama per Europos internetinės politinės reklamos skelbimų saugyklą. Tokia informacija turėtų būti pateikiama nuo publikavimo momento ir nuolat atnaujinama bei teikiama pagal sutartą pramonės standartą dėl prieinamumo, duomenų struktūros ir prieigos, naudojant bendrą viešai prieinamą taikomųjų programų sąsają;

(67)

kai politinės reklamos paslaugų teikėjas, kuris teikia prieglobą ar kitaip saugo ir teikia politinės reklamos turinį, ir politinės reklamos paslaugos teikėjas, kontroliuojantis interneto svetainę ar kitą sąsają, kurioje galiausiai pateikiamas politinės reklamos skelbimas, yra skirtingi subjektai, jie kartu turėtų būti laikomi politinės reklamos skelbėjais, atitinkamai atsakingais už konkrečią jų teikiamą paslaugą, siekiant užtikrinti, kad būtų užtikrinamas ženklinimas ir kad būtų galima susipažinti su skaidrumo pranešimu ir atitinkama informacija. Jų sutartimi įforminti susitarimai turėtų sudaryti sąlygas užtikrinti atitiktį šiam reglamentui;

(68)

informacija apie kitos naudos, gautos iš dalies arba visiškai atsilyginant už politinės reklamos paslaugas, sumas ir apie tokios kitos naudos vertę gali būti naudinga per politines diskusijas. Būtina užtikrinti, kad atitinkamose politinės reklamos skelbėjų parengtose metinėse ataskaitose būtų pateikta tinkama politinės reklamos veiklos apžvalga. Siekiant paremti priežiūrą ir atskaitomybę, į tokias ataskaitas turėtų būti įtraukta informacija apie išlaidas, susijusias su politinės reklamos atrankiuoju adresavimu ar pateikimu atitinkamu laikotarpiu, susumuotas pagal kampaniją ir apimančias, kai aktualu, kitų subjektų politinės reklamos skelbėjams perduotą informaciją. Siekiant išvengti neproporcingos naštos, ta skaidrumo ataskaitų teikimo pareiga neturėtų būti taikoma labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, atitinkančioms Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas;

(69)

politinės reklamos paslaugas teikiantys politinės reklamos skelbėjai turėtų įdiegti mechanizmus, kad fiziniai ar juridiniai asmenys galėtų jiems pranešti apie tai, kad tam tikras jų publikuotas politinės reklamos skelbimas neatitinka šio reglamento. Šiuo atžvilgiu labai svarbus vaidmuo tenka pilietinės visuomenės organizacijoms, žmogaus teisių ir stebėtojų organizacijoms, žurnalistams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams. Pranešimo apie tokį reklamos skelbimą mechanizmai turėtų būti lengvai prieinami ir patogūs naudoti, be to, jie turėtų būti pritaikyti politinės reklamos skelbėjo platinamos reklamos formai. Kai tik įmanoma, pasinaudoti tais mechanizmais turėtų būti galima iš paties reklamos skelbimo, pavyzdžiui, politinės reklamos skelbėjo svetainėje. Prireikus politinės reklamos skelbėjai turėtų įdiegti technines priemones būtiniausiems informacinių technologijų saugumo standartams užtikrinti, įskaitant automatinio pranešimo prevencijos priemones. Kai tinkama, politinės reklamos skelbėjai turėtų galėti remtis esamais mechanizmais. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai politinės reklamos skelbėjai yra interneto prieglobos paslaugų teikėjai, kaip tai suprantama Reglamente (ES) 2022/2065, politinės reklamos skelbimų, laikomų jų paslaugų gavėjų prašymu, atvejais politinės reklamos skelbėjai turėtų turėti galimybę remtis pranešimo ir veiksmų mechanizmais pagal tą reglamentą, kad praneštų apie tokių skelbimų neatitiktį šiam reglamentui. Jei tokių mechanizmų nėra, asmenys turėtų turėti galimybę pranešti apie tokį politinės reklamos skelbimą tiesiogiai kompetentingoms institucijoms;

(70)

siekdama nuosekliai įgyvendinti mechanizmus, kad būtų galima pranešti apie galimai reikalavimų neatitinkančią politinę reklamą, Komisija turėtų parengti gaires, visų pirma skirtas padėti parengti tinkamas mechanizmų technines specifikacijas, pritaikytas audiovizualinei ir spausdintai žiniasklaidai, taip pat reklamai internete ir ne internete;

(71)

politinės reklamos skelbėjai turėtų kruopščiai, nešališkai ir objektyviai išnagrinėti ir sutvarkyti pagal šį reglamentą gautus pranešimus, kaip nurodyta šiame reglamente. Politinės reklamos skelbėjas turėtų patvirtinti pranešimo gavimą ir tinkamai informuoti pranešimą pateikusį fizinį ar juridinį asmenį apie tolesnius su pranešimu susijusius veiksmus ir pateikti informaciją apie teisių gynimo galimybes, be kita ko, kai tinkama, numatytas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2020/1828 (9), susijusias su reklamos skelbimu, dėl kurio pateiktas pranešimas. Siekiant užtikrinti, kad atitinkami užsakovai ir politinės reklamos paslaugų teikėjai žinotų apie pranešimų poveikį, politinės reklamos skelbėjas taip pat turėtų informuoti atitinkamus politinės reklamos paslaugų užsakovus arba teikėjus apie visas atitinkamas priemones, kurių jie imasi po pranešimų. Siekiant užtikrinti veiksmingą tų mechanizmų veikimą paskutinį mėnesį iki rinkimų ar referendumo, kurie yra ypač jautrūs, politinės reklamos skelbėjai, kurie pagal Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis nelaikomi labai mažomis, mažosiomis ar vidutinėmis įmonėmis, turėtų per 48 valandas sutvarkyti gautus pranešimus apie reklamą, susijusią su tais rinkimais ar referendumu, su sąlyga, kad pranešimą galima visiškai sutvarkyti remiantis pranešime pateikta informacija.

(72)

visi veiksmai, kurių imasi politinės reklamos skelbėjas, turėtų būti griežtai tiksliniai, t. y. jais visų pirma turėtų būti siekiama ištaisyti ar pateikti papildomą reikalaujamą informaciją ir, taikant tik kaip kraštutinę priemonę, pašalinti konkrečias informacijos dalis, neatitinkančias šio reglamento. Šiais veiksmais politinės reklamos skelbėjai turėtų deramai atsižvelgti į saviraiškos ir informacijos laisvę ir kitas pagrindines teises;

(73)

siekiant užtikrinti, kad tam tikri subjektai demokratinėse valstybėse galėtų atlikti savo vaidmenį, tikslinga nustatyti informacijos, pateikiamos kartu su politinės reklamos skelbimu arba skaidrumo pranešime, perdavimo suinteresuotiesiems subjektams (pavyzdžiui, patikrintiems tyrėjams, žurnalistams, pilietinės visuomenės organizacijoms ir pripažintiems akredituotiems rinkimų stebėtojams) taisykles, kad jiems būtų lengviau vykdyti savo funkcijas demokratiniame procese. Neturėtų būti reikalaujama, kad politinės reklamos paslaugų teikėjai atsakytų į neaiškius, perteklinius prašymus ar prašymus, susijusius su informacija, kurios jie neturi. Be to, didelių išlaidų atveju atitinkamam politinės reklamos paslaugų teikėjui turėtų būti leidžiama imti pagrįstą mokestį, atsižvelgiant į administracines informacijos teikimo išlaidas;

(74)

atrankiai adresuojant politinius pranešimus grupėms, pavieniams rinkėjams ar fiziniams asmenims vis dažniau naudojami asmens duomenys, renkami iš fizinių asmenų tiesiogiai arba netiesiogiai (pavyzdžiui, kai stebimi ar numanomi duomenys gaunami grupuojant asmenis pagal jų numanomus interesus arba jų veiklą internete ir taikant elgsenos profiliavimą ir kitus analizės metodus), taip siekiant padidinti tų pranešimų poveikį. Tvarkant asmens duomenis, visų pirma specialių kategorijų asmens duomenis pagal reglamentus (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725, gali būti išskirtos įvairios rinkėjų ar asmenų grupės ir išnaudojamos jų ypatybės ar pažeidžiamumas, pavyzdžiui, tam tikru metu ir konkrečiose vietose platinant reklamos skelbimus, suformuluotus taip, kad būtų galima pasinaudoti aplinkybėmis, kai juos galima paveikti tam tikros rūšies informacija ar pranešimais. Toks asmens duomenų tvarkymas daro konkretų žalingą poveikį asmenų pagrindinėms teisėms ir laisvėms, kaip antai teisei, kad su jais būtų elgiamasi sąžiningai ir vienodai, kad jais nebūtų manipuliuojama, laisvei gauti objektyvią informaciją, formuoti savo nuomonę, priimti politinius sprendimus ir naudotis balsavimo teisėmis. Be to, tai neigiamai veikia demokratinį procesą, nes sudaromos sąlygos viešosios diskusijos svarbiais visuomeniniais klausimais fragmentacijai, selektyviam informavimui, ir – galiausiai – manipuliavimui rinkėjais. Dėl to taip pat didėja manipuliavimo informacija plitimo ir užsienio šalių kišimosi rizika. Klaidinanti arba paslėpta politinė reklama rizikinga, nes ji daro įtaką kertiniams mechanizmams, kurie leidžia veikti mūsų demokratinei visuomenei. Palyginti su reglamentais (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725, turėtų būti nustatyti papildomi apribojimai ir sąlygos. Šiame reglamente nustatyti reikalavimai, taikomi atrankiojo adresavimo metodų ir reklamos skelbimo pateikimo metodų taikymo metodų naudojimui, apimančiam asmens duomenų tvarkymą politinės reklamos tikslais, turėtų būti grindžiami SESV 16 straipsniu;

(75)

pagal Sąjungos teisę duomenų valdytojai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 7 punkte, turėtų užtikrinti, kad individualių sprendimų priėmimui nedarytų poveikio tamsieji modeliai, kurie tikslingai arba faktiškai iš esmės iškraipo arba silpnina savarankišką ir informacija pagrįstą asmenų sprendimo priėmimo procesą, įskaitant iš anksto pažymėtų langelių ir kitų šališkų ir neskaidrių metodų, kurie stimuliuoja ar skatina asmenis priimti konkrečius sprendimus, kurių jie kitu atveju nebūtų priėmę, naudojimą. Sistemingas tamsiųjų modelių naudojimas, neaiškūs sutikimo gavimo būdai, klaidinanti informacija ir tai, kad nesuteikiama pakankamai laiko nuostatoms ir sąlygoms perskaityti, yra įprasta praktika, dėl kurios asmenims sunku užsitikrinti aiškią informaciją ir kontrolę internetinės reklamos sektoriaus kontekste. Taisyklės, kuriomis užkertamas kelias tamsiesiems modeliams, neturėtų būti suprantamos kaip draudžiančios duomenų valdytojams tiesiogiai bendrauti su asmenimis. Vis dėlto duomenų valdytojai turėtų pakartotinai neprašyti, kad paslaugos naudotojas pasirinktų, kai jis jau būna pasirinkęs, nepadaryti sutikimo atšaukimo procedūros gerokai sudėtingesnės nei sutikimo davimo procedūra, nesudaryti situacijų, kai pasirinkti vienu atveju sunkiau ar užtrunka ilgiau negu kitu, ar nenaudoti standartinių nustatymų, kuriuos labai sunku pakeisti, tokiu būdu nepagrįstai nukreipiant asmenų sprendimų priėmimą, kad būtų iškraipomas ir mažinamas jų savarankiškumas, sprendimų priėmimas bei pasirinkimas. Asmenų sprendimų gavimo mechanizmas turėtų būti aiškus ir lengvas naudoti, o santykinis alternatyvų sureikšminimas neturėtų daryti įtakos asmens sprendimui. Šiuo atžvilgiu asmenims teikiama informacija turėtų būti glausta, parengta aiškia ir suprantama kalba ir lengvai, aiškiai ir tiesiogiai prieinama;

(76)

politinės reklamos skelbėjai, kurie yra reklamos skelbimo pateikimo metodų teikėjai arba naudotojai, turėtų būti skatinami teikti sprendimus, kuriais būtų kuo labiau sumažinta diskriminacijos galimybė pateikiant politinės reklamos skelbimą, grindžiamą asmens duomenų tvarkymu;

(77)

su internetine politine reklama susiję atrankiojo adresavimo metodai ir reklamos skelbimo pateikimo metodai, apimantys profiliavimą naudojant specialių kategorijų asmens duomenis, kaip nurodyta reglamentuose (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725, turėtų būti draudžiami. Neturėtų būti įmanoma remtis Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (ES) 2018/1725 10 straipsnio 2 dalyje nustatytomis išimtimis siekiant naudoti tuos metodus internetinės politinės reklamos tikslais. Naudoti atrankiojo adresavimo metodus ir reklamos skelbimo pateikimo metodus, apimančius asmens duomenų, kurie nėra specialių kategorijų asmens duomenys, tvarkymą internetinės politinės reklamos kontekste turėtų būti leidžiama tik tuo atveju, kai remiamasi asmens duomenimis, kurie buvo surinkti iš duomenų subjektų, gavus jų aiškų sutikimą, duotą atskirai politinės reklamos tikslais. Pripažįstant politinių partijų, fondų, asociacijų ar kitų ne pelno organizacijų vaidmenį mūsų demokratijoje, tokie apribojimai neturėtų daryti poveikio jų gebėjimui bendrauti su savo nariais ir buvusiais nariais ir skleisti su jų politine veikla susijusią informaciją, pavyzdžiui, naujienlaiškius, kai remiamasi tik prenumeratos duomenimis ir narių bei buvusių narių pateiktais asmens duomenimis. Tvarkant asmens duomenis taikomi reglamentai (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725, o aiškus sutikimas turėtų būti laikomas sutikimu, kaip tai suprantama tuose reglamentuose. Atrankiojo adresavimo metodai ir reklamos skelbimo pateikimo metodai, kai jie naudojami šiame reglamente nustatytomis sąlygomis, gali būti naudingi platinant politinę reklamą ir informaciją bei užmezgant ryšį su piliečiais ir juos informuojant;

(78)

duomenų valdytojai neturėtų naudoti iš trečiųjų šalių gautų asmens duomenų su politine reklama susijusio atrankiojo adresavimo arba reklamos skelbimo pateikimo tikslais. Siekiant padėti užkirsti kelią manipuliaciniam mikroorientavimui, labai svarbu, kad politinės reklamos paslaugų teikėjai imtųsi konkrečių priemonių siekdami užtikrinti, kad asmens duomenys, renkami ir tvarkomi su politine reklama susijusio atrankiojo adresavimo arba reklamos skelbimo pateikimo tikslais, neviršytų to, kas būtina siekiant to tikslo, pavyzdžiui, paslaugų gavėjams siūlant tik tokias su politine reklama susijusio atrankiojo adresavimo ir reklamos skelbimo pateikimo galimybes, kurių atveju reikalingas ne daugiau kaip penkių kategorijų derinys;

(79)

reikalavimas, kad su politine reklama susijęs atrankinis adresavimas arba reklamos skelbimo pateikimas nebūtų grindžiamas profiliavimu naudojant specialių kategorijų asmens duomenis, apima profiliavimą naudojant specialių kategorijų asmens duomenis, gautus vertinant asmens duomenis, kurie patys nėra specialių kategorijų asmens duomenys. Taip galėtų būti, pavyzdžiui, tuo atveju, kai duomenų valdytojas naudoja asmens duomenis, kurie nėra specialių kategorijų asmens duomenys, siekdamas duomenų subjektus priskirti tam tikroms religinių, filosofinių ar politinių įsitikinimų kategorijoms, nepriklausomai nuo to, ar toks skirstymas į kategorijas yra teisingas. Jei tvarkant asmens duomenis atskleidžiami specialios kategorijos asmens duomenys, neturėtų būti svarbu, kaip ši kategorija ženklinama. Kai internetinio socialinio tinklo naudotojas lankosi konkrečiame puslapyje arba naudojasi programėle ar kita internetine funkcija ar paslauga, su kuria susijusi viena ar daugiau Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų, ir atitinkamais atvejais pateikia asmens duomenis registruodamasis, pateikdamas užsakymą internetu ar kitaip sąveikaudamas socialiniame tinkle, to internetinio socialinio tinklo operatoriaus atliekamas asmens duomenų tvarkymas turėtų būti laikomas specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymu, kaip tai suprantama pagal tą straipsnį, o tai iš esmės draudžiama, kai toks duomenų tvarkymas leidžia atskleisti vienai iš šių kategorijų priskiriamą informaciją, neatsižvelgiant į tai, ar ta informacija susijusi su to socialinio tinklo naudotoju, ar su kuriuo nors kitu fiziniu asmeniu. Taip yra neatsižvelgiant į tai, ar duomenų subjektas buvo informuotas apie ketinimą tokius duomenis naudoti su politine reklama susijusio atrankinio adresavimo arba reklamos skelbimo pateikimo tikslais tuo metu, kai jie buvo surinkti;

(80)

sutikimas tvarkyti asmens duomenis duodamas ir atšaukiamas pagal reglamentus (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725. Toks sutikimas turėtų būti duodamas aiškiu patvirtinamuoju veiksmu arba pareiškimu, kuriuo išreiškiamas laisva valia duotas, konkretus, informacija pagrįstas ir vienareikšmis duomenų subjekto sutikimas, kad asmens duomenys būtų tvarkomi politinės reklamos tikslais. Be to, taikant šį reglamentą sutikimas turėtų būti aiškus ir atskirai duotas politinės reklamos tikslais. Taikant šį reglamentą, be kita ko, tais atvejais, kai sutikimas, kad asmens duomenys būtų tvarkomi siekiant vykdyti su politine reklama susijusį atrankinį adresavimą arba pateikti reklamos skelbimą, gaunamas teikiant internetines paslaugas, duomenų valdytojai turėtų gauti sutikimą, sudarydami duomenų subjektui sąlygas naudotojui patogiu būdu, akivaizdžiai, aiškiai ir paprastai pateikti, pakeisti arba atšaukti sutikimą. Duomenų valdytojai neturėtų projektuoti, organizuoti ir naudoti sąsajų taip, kad duomenų subjektai būtų klaidinami, jais būtų manipuliuojama ar būtų kitaip iš esmės iškraipoma ar varžoma jų galimybė laisvai duoti sutikimą tuo konkrečiu tikslu. Taikant šį reglamentą reikalavimo gauti sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo negalima išvengti tvirtinant, kad duomenų subjektas atitinkamus asmens duomenis padarė prieinamus plačiajai visuomenei. Turėtų būti taip pat lengva atšaukti sutikimą, kad asmens duomenys būtų tvarkomi su politine reklama susijusio atrankinio adresavimo arba reklamos skelbimo pateikimo tikslais, kaip ir jį duoti. Atsisakyti duoti arba atšaukti sutikimą duomenų subjektui neturėtų būti sunkiau arba tai neturi užtrukti ilgiau, nei jį duoti. Turėtų būti paisoma elektroninių signalų, rodančių asmens pageidavimą negauti politinės reklamos;

(81)

atsižvelgiant į 2023 m. liepos 4 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-252/21 (10) Meta Platforms ir kt. (Conditions générales d’utilisation d’un réseau social), duomenų subjektai turėtų turėti galimybę politinės reklamos kontekste atsisakyti duoti sutikimą dėl konkrečių duomenų tvarkymo operacijų, neprivalėdami visiškai atsisakyti prieigos prie internetinės paslaugos. Kaip nusprendė Teisingumo Teismas, tiems naudotojams turėtų būti pasiūlyta lygiavertė alternatyva be tokių duomenų tvarkymo operacijų;

(82)

labai jauni žmonės yra ypač pažeidžiama grupė, kurią galima išnaudoti piktnaudžiaujant atrankiojo adresavimo metodais ir reklamos skelbimo pateikimo metodais. Nors tokie asmenys dar neturi teisės balsuoti, jais gali būti specialiai siekiama pasinaudoti, kad būtų galima manipuliuoti diskusija. Todėl politinės reklamos kontekste turėtų būti draudžiami atrankiojo adresavimo ar reklamos skelbimo pateikimo metodai, kuriuos taikant tvarkomi subjekto, kuriam, kaip pakankamai užtikrintai žinoma, trūksta mažiausiai vienų metų iki sueis rinkimų teisės amžius, nustatytas nacionalinėse taisyklėse, asmens duomenys;

(83)

siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, duomenų valdytojai, kurie, internetinei politinei reklamai naudodami atrankiojo adresavimo metodus ir reklamos skelbimo pateikimo metodus, tvarko asmens duomenis, turėtų taikyti papildomus skaidrumo reikalavimus. Tokie reikalavimai turėtų apimti, inter alia, politikos, kurioje būtų aprašomas tokių metodų ir pagrindinių parametrų naudojimas, priėmimą, jų naudojimo įrašų saugojimą, metinį su tų metodų naudojimu susijusios rizikos pagrindinėms teisėms ir laisvėms vertinimą ir papildomos informacijos, būtinos, kad atitinkamas asmuo galėtų suprasti taikomą logiką, pateikimą kartu nurodant, kad tai yra politinės reklamos skelbimas;

(84)

skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimai turėtų būti taikomi visiems duomenų valdytojams, nepriklausomai nuo to, ar duomenų valdytojas veikia savarankiškai, kartu su politinės reklamos paslaugų teikėju, ar yra tas pats subjektas kaip politinės reklamos skelbėjas. Tais atvejais, kai duomenų valdytojas ir politinės reklamos skelbėjas yra skirtingi subjektai, duomenų valdytojas turėtų politinės reklamos skelbėjui perduoti informaciją apie vidaus politiką ir užtikrinti, kad politinės reklamos skelbėjui laiku ir tiksliai būtų perduota kita informacija, būtina, kad būtų laikomasi šio reglamento;

(85)

politinės reklamos paslaugų teikėjai politinės reklamos skelbėjams turėtų perduoti informaciją, būtiną jų pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti. Tokios informacijos teikimas galėtų būti automatizuotas ir integruotas į įprastus veiklos procesus remiantis standartais;

(86)

kad fiziniams asmenims būtų suteikta daugiau galių naudotis savo duomenų apsaugos teisėmis, politinės reklamos skelbėjai atitinkamam duomenų subjektui turėtų suteikti papildomą informaciją ir veiksmingų priemonių, kad padėtų jam naudotis savo teisėmis pagal Sąjungos duomenų apsaugos teisinę sistemą, be kita ko, teise ištaisyti savo asmens duomenis arba atšaukti savo sutikimą, kai jis tampa politinės reklamos skelbimo adresatu. Tokia informacija taip pat turėtų būti tiesiogiai ir lengvai prieinama skaidrumo pranešime. Priemonės, kurios fiziniams asmenims suteikiamos, kad jie galėtų naudotis savo teisėmis, turėtų padėti veiksmingai užtikrinti, kad jiems nebūtų adresuojami politinės reklamos skelbimai, taip pat užkirsti kelią atrankiajam adresavimui pagal konkrečius kriterijus ir vieno ar kelių konkrečių duomenų valdytojų vykdomam atrankiajam adresavimui;

(87)

informacija, kuri turi būti pateikta pagal visus reikalavimus, taikomus atrankiojo adresavimo metodų ir reklamos skelbimo pateikimo metodų naudojimui pagal šį reglamentą, turėtų būti pateikiama lengvai prieinamu, aiškiai matomu, vartotojui patogiu formatu, be kita ko, paprasta kalba, ir būti prieinama asmenims su negalia;

(88)

tikslinga nustatyti informacijos apie atrankųjį adresavimą ir reklamos skelbimo pateikimą perdavimo kitiems suinteresuotiesiems subjektams taisykles. Taikoma tvarka turėtų derėti su informacijos, susijusios su skaidrumo reikalavimais, perdavimo tvarka;

(89)

trečiojoje valstybėje įsisteigę ir paslaugas Sąjungoje teikiantys politinės reklamos paslaugų teikėjai turėtų paskirti įgaliotą teisinį atstovą Sąjungoje, kuris būtų užregistruotas kiekvienos valstybės narės paskirtos kompetentingos institucijos, kad jų atžvilgiu būtų galima vykdyti veiksmingą šio reglamento priežiūrą. Teisinis atstovas galėtų būti pagal Reglamento (ES) 2016/679 27 straipsnį paskirtas atstovas arba pagal Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnį paskirtas teisinis atstovas. Valstybės narės turėtų tvarkyti viešai prieinamą visų jų teritorijoje pagal šį reglamentą registruotų teisinių atstovų registrą, o Komisija turėtų sukurti ir tvarkyti viešai prieinamą portalą, susietą su valstybių narių pateiktomis interneto svetainėmis. Atsižvelgiant į to reikalavimo svarbą veiksmingam šio reglamento vykdymui užtikrinti, kai tai susiję su trečiosiose valstybėse įsisteigusiais politinės reklamos paslaugų teikėjais, taip pat siekiant išlaikyti vienodas sąlygas visiems politinės reklamos paslaugų teikėjams vidaus rinkoje, nesant paskirto teisinio atstovo valstybės narės turėtų imtis visų tinkamų priemonių, kad užtikrintų šio reglamento laikymąsi, be kita ko, nutraukdamos atitinkamų politinės reklamos skelbimų publikavimą ar platinimą, jei atitikties reikalavimams negalima užtikrinti kitaip;

(90)

siekiant veiksmingai prižiūrėti, kaip įgyvendinamas šis reglamentas, priežiūros institucijoms būtina suteikti įgaliojimus stebėti atitinkamas taisykles ir užtikrinti jų vykdymą, taip pat užtikrinti, kad šios institucijos turėtų reikiamų išteklių savo užduotims pagal šį reglamentą atlikti. Atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės teisinę sistemą ir laikantis esamos Sąjungos teisės, įskaitant reglamentus (ES) 2016/679 ir (ES) 2022/2065, tuo tikslu gali būti paskirtos įvairios nacionalinės teisminės arba administracinės institucijos;

(91)

kalbant apie internetinių tarpininkavimo paslaugų priežiūrą pagal šį reglamentą, valstybės narės turėtų tuo tikslu paskirti kompetentingas institucijas ir užtikrinti, kad tokia priežiūra būtų suderinta su kompetentingų institucijų, paskirtų pagal Reglamento (ES) 2022/2065 49 straipsnį, atliekama priežiūra. Pagal tą reglamentą paskirti skaitmeninių paslaugų koordinatoriai kiekvienoje valstybėje narėje bet kuriuo atveju turėtų būti atsakingi už šių klausimų koordinavimo nacionaliniu lygmeniu užtikrinimą ir prireikus pradėti tarpvalstybinį bendradarbiavimą su kitais skaitmeninių paslaugų koordinatoriais pagal tuo reglamentu nustatytus mechanizmus. Taikant šį reglamentą, tas mechanizmas turėtų būti taikomas tik skaitmeninių paslaugų koordinatorių nacionaliniam bendradarbiavimui ir neturėtų būti pradėtas taikyti ir Sąjungos lygmeniu, kaip numatyta Reglamente (ES) 2022/2065. Tiek, kiek Komisija turi išimtinę kompetenciją prižiūrėti, ar labai didelės interneto platformos ir labai didelės interneto paieškos sistemos, kaip tai suprantama Reglamente (ES) 2022/2065, laikosi tame reglamente nustatytų įpareigojimų, ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi, ji turėtų vertinti, kaip tie subjektai laikosi savo pareigų, susijusių su Europos internetinės politinės reklamos skelbimų saugykla;

(92)

šio reglamento aspektų, kurie nepriklauso priežiūros institucijų kompetencijai pagal reglamentus (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725, priežiūrai valstybės narės turėtų paskirti kompetentingas institucijas, kurios prižiūrėtų, kaip laikomasi atitinkamų taisyklių, ir užtikrintų, kad jų būtų laikomasi. Siekiant užtikrinti pagrindines teises ir laisves, teisės viršenybę, demokratijos principus ir stiprinti visuomenės pasitikėjimą politinės reklamos priežiūra, būtina, kad tokios institucijos būtų nešališkos, struktūriškai nepriklausomos nuo išorės įsikišimo ar politinio spaudimo ir būtų tinkamai įgaliotos veiksmingai stebėti ir imtis priemonių, būtinų užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento, visų pirma jame nustatytų ženklinimo ir skaidrumo reikalavimų. Nors valstybės narės gali visų pirma paskirti nacionalines reguliavimo institucijas arba įstaigas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES (11) 30 straipsnį, jos taip pat gali paskirti kitas institucijas, pavyzdžiui, rinkimų ar teismines institucijas;

(93)

siekdama padėti priežiūros institucijoms vykdyti jų užduotis, Komisija turėtų paprašyti Europos duomenų apsaugos valdybos paskelbti Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnyje nurodytoms priežiūros institucijoms skirtas gaires dėl specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymo siekiant vykdyti su politine reklama susijusį atrankinį adresavimą arba pateikti reklamos skelbimus, be kita ko, dėl sąlygų gauti sutikimą su politine reklama susijusio atrankinio adresavimo arba reklamos skelbimo pateikimo tikslais ir dėl tokių institucijų ir kitų institucijų, atsakingų už šiame reglamente nustatytų reikalavimų taikymą ir vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo;

(94)

nepriklausomos priežiūros institucijos pagal Reglamentą (ES) 2016/679 turėtų būti remiamos, kad galėtų visapusiškai naudotis tuo reglamentu joms suteiktais įgaliojimais prižiūrėti pagal šį reglamentą numatytą asmens duomenų apsaugą, be kita ko, taikant bendradarbiavimo procedūrą, nuoseklumo užtikrinimo mechanizmą ir visų pirma skubos procedūrą. Laikotarpis prieš rinkimus ar referendumus yra ypač svarbus vykdant politines kampanijas, darant įtaką piliečių politinių pažiūrų formavimuisi ir jų naudojimuisi savo balsavimo teisėmis. Jis taip pat yra ypač jautrus taikytinų taisyklių pažeidimų atžvilgiu, nes tam, kad taisomieji veiksmai būtų veiksmingi, jų paprastai reikia imtis prieš rinkimų renginį. Todėl šiuo laikotarpiu padaryti taisyklių, taikomų asmens duomenų tvarkymui politinės reklamos atrankiojo adresavimo tikslais, pažeidimai gali turėti ypač didelį neigiamą poveikį piliečių teisėms, įskaitant jų laisvę susidaryti nuomonę išvengiant nepagrįsto kišimosi ir turint informacijos laisvę. Tam, kad organizuojant bet kokius rinkimus būtų imtasi skubių veiksmų asmenų teisėms ir laisvėms kritiniu laikotarpiu prieš balsavimą apsaugoti, duomenų apsaugos institucijos turėtų pasirūpinti savo pajėgumu nedelsiant imtis veiksmų, kuriais būtų užtikrintas atitinkamų duomenų subjektų teisių įgyvendinimas. Tuo tikslu duomenų apsaugos institucijos turėtų naudotis įvairiomis Reglamente (ES) 2016/679 numatytomis priemonėmis, kad bendradarbiautų ir padėtų viena kitai, įskaitant to reglamento 66 straipsnyje nustatytą skubos procedūrą;

(95)

nors už šio reglamento taikymą atsakingos kompetentingos institucijos neturi nukrypti nuo priežiūros institucijų, atsakingų už Reglamento (ES) 2016/679 taikymą pagal to reglamento 51 straipsnį, sprendimų, toms kompetentingoms institucijoms gali tekti įvertinti, ar politinė reklama atitinka tą reglamentą šio reglamento tikslais. Pagal ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį tos kompetentingos institucijos ir tos priežiūros institucijos lojaliai bendradarbiauja tarpusavyje ir paiso savo atitinkamų įgaliojimų ir kompetencijos, kad būtų užtikrintas abiejų reglamentų taikymo nuoseklumas;

(96)

kai pagal Sąjungos teisę jau yra nustatytos taisyklės dėl informacijos teikimo kompetentingoms institucijoms ir bendradarbiavimo su tomis institucijomis ir tų institucijų tarpusavio bendradarbiavimo (pavyzdžiui, Reglamento (ES) 2022/2065 9 straipsnis arba Reglamente (ES) 2016/679 nustatytos taisyklės), tos taisyklės turėtų būti mutatis mutandis taikomos atitinkamoms šio reglamento nuostatoms;

(97)

siekiant remti veiksmingą šio reglamento nuostatų taikymą, priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą, nedarant poveikio reglamentams (ES) 2016/679, (ES) 2018/1725 ir (ES) 2022/2065, būtina nustatyti, kuri kompetentinga institucija turėtų būti atsakinga, kai politinės reklamos paslaugos teikiamos daugiau nei vienoje valstybėje narėje arba kai politinės reklamos paslaugų teikėjas savo pagrindinę veiklą vykdo ne toje valstybėje narėje, kurioje yra jo pagrindinė buveinė arba paskirtasis teisinis atstovas. Kai paslaugų teikėjas teikia politinės reklamos paslaugas daugiau nei vienoje valstybėje narėje, už veiksmingą šio reglamento nuostatų taikymą, priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą paprastai turėtų būti atsakinga valstybės narės, kurioje yra pagrindinė politinės reklamos paslaugų teikėjo buveinė, kompetentinga institucija ar institucijos. Nustatydamos, kur yra politinės reklamos paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tai, kur yra paslaugų teikėjo centrinė būstinė arba registruota buveinė, kurioje vykdomos pagrindinės finansinės funkcijos ir veiklos kontrolė;

(98)

visų valstybių narių kompetentingos institucijos, naudodamosi priežiūros ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimais, turėtų bendradarbiauti ir prireikus viena kitai padėti. Jei įtariamas šio reglamento pažeidimas yra susijęs tik su vienos ar daugiau valstybių narių, kuriose politinės reklamos paslaugų teikėjas neturi pagrindinės buveinės, kompetentinga institucija ar institucijomis, atitinkama kompetentinga institucija ar institucijos turėtų apie tai pranešti valstybės narės, kurioje yra pagrindinė buveinė, kompetentingai institucijai, o ji turėtų atitinkamai nagrinėti šį atvejį ir, kai taikytina, imtis būtinų tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių;

(99)

siekiant dar labiau palengvinti veiksmingą šio reglamento taikymą ir vykdymo užtikrinimą tarpvalstybinių paslaugų teikimo atveju, kai įtariamo šio reglamento nuostatų pažeidimo tyrimas yra susijęs su politinės reklamos paslaugų teikimu vienoje ar daugiau valstybių narių, kuriose paslaugų teikėjas neturi pagrindinės buveinės, valstybės narės, kurioje yra pagrindinė buveinė, kompetentinga institucija turėtų galėti pradėti bendrą tyrimą, kuriame dalyvautų atitinkama kompetentinga institucija ar institucijos, ir jam vadovauti;

(100)

už šio reglamento priežiūrą atsakingos institucijos turėtų bendradarbiauti tarpusavyje Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, kuo geriau pasinaudodamos esamomis struktūromis, įskaitant atitinkamai nacionalinius bendradarbiavimo tinklus, Europos bendradarbiavimo rinkimų klausimais tinklą, kaip nurodyta 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos rekomendacijoje dėl rinkimų srities bendradarbiavimo tinklų, skaidrumo internete, apsaugos nuo kibernetinio saugumo incidentų ir kovos su dezinformacijos kampanijomis vykstant Europos Parlamento rinkimams, Europos skaitmeninių paslaugų valdybą, įsteigtą pagal Reglamentą (ES) 2022/2065, ir Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupę, įsteigtą pagal Direktyvą 2010/13/ES. Toks bendradarbiavimas turėtų palengvinti greitą ir saugų keitimąsi informacija klausimais, susijusiais su jų priežiūros ir vykdymo užtikrinimo užduočių atlikimu pagal šį reglamentą, be kita ko, bendrai nustatant pažeidimus, dalijantis išvadomis bei ekspertinėmis žiniomis ir palaikant ryšius dėl atitinkamų taisyklių taikymo ir vykdymo užtikrinimo;

(101)

siekiant užtikrinti veiksmingą ir struktūrizuotą visų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą visais šio reglamento aspektais, valstybių narių paskirti nacionaliniai kontaktiniai subjektai turėtų periodiškai Sąjungos lygmeniu susitikti nacionalinių kontaktinių subjektų tinklo susitikimuose. Siekiant stiprinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija bei praktika Sąjungos lygmeniu, tas tinklas turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Europos bendradarbiavimo rinkimų klausimais tinklu, Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupe ir kitais atitinkamais tinklais ar įstaigomis;

(102)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingai taikyti šiame reglamente nustatytas pareigas, būtina įgalioti nacionalines institucijas reikalauti, kad politinės reklamos paslaugų teikėjai pateiktų atitinkamą informaciją apie politinės reklamos skaidrumą. Kompetentingoms institucijoms perduodama informacija galėtų būti susijusi su reklamos kampanija, taip pat apibendrinta pagal metus arba susijusi su konkrečiais reklamos skelbimais. Siekiant užtikrinti, kad prašymai suteikti tokią informaciją būtų vykdomi veiksmingai bei efektyviai ir kad politinės reklamos paslaugų teikėjams nebūtų užkraunama neproporcinga našta, būtina nustatyti tam tikras sąlygas, taikomas tokiems prašymams. Visų pirma, siekiant užtikrinti savalaikę rinkimų proceso priežiūrą, politinės reklamos paslaugų teikėjai į kompetentingų institucijų prašymus turėtų reaguoti greitai, per nustatytą laikotarpį. Paskutinį mėnesį prieš rinkimus ar referendumą tokių pareigų pažeidimai turėtų būti laikomi darančiais neigiamą ir didelį poveikį asmenų teisėms, todėl politinės reklamos paslaugų teikėjai prašomą informaciją turėtų pateikti per trumpesnį nustatytą laikotarpį. Politinės reklamos paslaugų teikėjai, atitinkantys labai mažomis ir mažosiomis įmonėmis pagal Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 1 ir 2 dalis nustatytus kriterijus, turėtų pateikti prašomą informaciją nepagrįstai nedelsdami ir, kai įmanoma, anksčiau nei rinkimų ar referendumo dieną. Siekiant teisinio tikrumo ir paisant teisės į gynybą, kompetentingos institucijos prašymai pateikti informaciją turėtų apimti tinkamą motyvų pareiškimą ir informaciją apie galimas teisių gynimo priemones.

Tokio motyvų pareiškimo gali būti nereikalaujama, jei atskleidus motyvus, dėl kurių prašoma informacijos, būtų akivaizdžiai pakenkta nusikalstamų veikų arba sunkių administracinių nusižengimų prevencijai, nustatymui, tyrimui ir patraukimui baudžiamojon atsakomybėn už juos. Administracinio nusižengimo, dėl kurio taikoma tokia išimtis, sunkumas turėtų būti nustatomas ne tik atsižvelgiant į baudos ar nuobaudos, kuri gali būti skirta pagal šį reglamentą, dydį, bet ir į galimą neigiamą poveikį rinkimams, referendumui, teisėkūros ar reguliavimo procesui. Politinės reklamos paslaugų teikėjai turėtų paskirti kontaktinius subjektus ryšiams su kompetentingomis institucijomis palaikyti. Tokie kontaktiniai subjektai galėtų būti elektroniniai. Iš suformuotos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad tiek fizinių, tiek juridinių asmenų apsauga nuo savavališko ar neproporcingo valdžios institucijų kišimosi į tų asmenų privačios veiklos sritį yra bendrasis Sąjungos teisės principas. Šia apsauga asmuo gali remtis kaip pagal Sąjungos teisę užtikrinama teise, kaip tai suprantama pagal Chartijos 47 straipsnio pirmą pastraipą, teisine tvarka ginčydamas sau nepalankų aktą, kaip antai sprendimą dėl įpareigojimo pateikti informaciją ar sprendimą dėl sankcijos už šio įpareigojimo nevykdymą;

(103)

šio reglamento tikslais valstybės narės turėtų paskirti kompetentingą instituciją kaip nacionalinį kontaktinį subjektą Sąjungos lygmeniu. Jei įmanoma, kontaktinis subjektas turėtų būti Europos bendradarbiavimo rinkimų klausimais tinklo narys. Nacionalinis kontaktinis subjektas turėtų palengvinti valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą vykdant priežiūros ir vykdymo užtikrinimo užduotis, visų pirma tarpininkaudamas su nacionaliniais kontaktiniais subjektais kitose valstybėse narėse ir su kitomis kompetentingomis institucijomis savo paties valstybėje narėje;

(104)

valstybių narių institucijos turėtų užtikrinti, kad už šiame reglamente nustatytų pareigų pažeidimus politinės reklamos paslaugų užsakovams arba teikėjams būtų skiriamos baudos arba piniginės nuobaudos, arba atitinkamai kitos priemonės, įskaitant periodines baudas. Tai darydamos jos turėtų atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, sunkumą, pasikartojimą ir trukmę, įvertindamos atitinkamą viešąjį interesą, vykdomos veiklos mastą ir pobūdį, taip pat, kai taikytina, pažeidėjo dydį ir ekonominį pajėgumą. Be to, valstybių narių institucijos turėtų atsižvelgti į tai, ar atitinkamas politinės reklamos paslaugų užsakovas arba teikėjas sistemingai ar pakartotinai nesilaiko tų pareigų, be kita ko, atidėliodamas informacijos teikimą suinteresuotiesiems subjektams, taip pat, kai aktualu, į tai, ar politinės reklamos paslaugų teikėjas veikia keliose valstybėse narėse. Sankcijos kiekvienu atveju turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, deramai suteikiant pakankamas ir prieinamas procedūrines garantijas ir visų pirma atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad politinės diskusijos išliktų atviros ir prieinamos. Tam tikros pareigos yra itin svarbios, kad būtų galima veiksmingai siekti šio reglamento tikslų, o tų pareigų pažeidimai turėtų būti laikomi ypač sunkiais;

(105)

fiziniai asmenys ar subjektai turėtų turėti galimybę kompetentingoms institucijoms teikti skundus ir pranešti joms apie aplinkybes, kurios galėtų būti laikomos šio reglamento pažeidimu. Reikėtų priminti, kad šiomis aplinkybėmis taip pat gali būti taikytinos ir kitos Sąjungos teisėje numatytos administracinės procedūros. Pavyzdžiui, duomenų subjektai turi teisę teikti skundus pagal Reglamentą (ES) 2016/679 paskirtoms priežiūros institucijoms dėl pažeidimų, susijusių su jų asmens duomenų tvarkymu. Be to, fiziniai asmenys ar subjektai taip pat turi galimybę pagal Reglamentą (ES) 2022/2065 paskirtiems skaitmeninių paslaugų koordinatoriams apskųsti tarpininkavimo paslaugų teikėjus dėl įtariamų to reglamento pažeidimų. Nedarant poveikio toms procedūroms ar bet kuriai kitai galimai administracinei procedūrai ar teisminei teisių gynimo priemonei, kompetentingos institucijos turėtų nagrinėti tokius skundus, be kita ko, informuodamos skundo pateikėją apie tolesnius veiksmus, kurių dėl jų imtasi. Kai kompetentingai institucijai pranešama apie kitos valstybės narės kompetentingos institucijos kompetencijai priklausantį skundą, ji turėtų nepagrįstai nedelsdama tą skundą perduoti tai kompetentingai institucijai;

(106)

kompetentingų institucijų naudojimuisi įgaliojimais pagal šį reglamentą turėtų būti taikomos atitinkamos procedūrinės garantijos laikantis Sąjungos ir valstybių narių teisės aktų, įskaitant veiksmingas teismines teisių gynimo priemones ir tinkamą procesą;

(107)

siekiant padėti laikytis šio reglamento, paslaugų teikėjams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams turėtų būti laiku suteikta lengvai prieinama informacija apie rinkimų ir referendumų datas. Todėl valstybės narės turėtų paskelbti savo rinkimų ir referendumų datas ir, kai taikytina, rinkimų laikotarpių datas. Ta informacija turėtų būti lengvai prieinama ir pateikta laiku. Jos taip pat turėtų pateikti tą informaciją visuomenei per Komisijos parengtą portalą iš karto po to, kai paskelbiamos tos datos;

(108)

siekiant padėti nacionalinėms kompetentingoms institucijoms veiksmingai įgyvendinti šį reglamentą, Komisija raginama prireikus parengti gaires dėl politinės reklamos identifikavimo ir sankcijų taikymo;

(109)

kad būtų pasiekti šio reglamento tikslai, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti teisės aktus dėl informacijos, kurią reikia įtraukti į skaidrumo pranešimą, ir dėl informacijos apie atrankiojo adresavimo metodų ir reklamos pateikimo metodų naudojimą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija surengtų tinkamas konsultacijas, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime (12) dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, kad būtų užtikrintos vienodos galimybės dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(110)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kaip nurodyta šiame reglamente. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (13);

(111)

per dvejus metus nuo kiekvienų rinkimų į Europos Parlamentą Komisija turėtų pateikti viešą šio reglamento vertinimo ir peržiūros ataskaitą. Rengdama tą ataskaitą Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į šio reglamento įgyvendinimą kitų Sąjungoje vykstančių rinkimų ir referendumų kontekste;

(112)

kadangi šio reglamento tikslų – prisidėti prie tinkamo politinės reklamos ir susijusių paslaugų vidaus rinkos veikimo ir nustatyti taisykles dėl atrankiojo adresavimo metodų ir reklamos skelbimo pateikimo metodų naudojimo publikuojant ir platinant politinę reklamą – valstybės narės negali deramai pasiekti, o tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(113)

šiuo reglamentu nedaromas poveikis taisyklėms, nustatytoms direktyvomis 2000/31/EB (14), 2002/58/EB (15), 2005/29/EB (16), 2006/114/EB (17), 2006/123/EB (18), 2010/13/ES ir 2011/83/ES (19), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1150 (20) ir Reglamentu (ES) 2022/2065, įskaitant to reglamento 4, 5, 6 ir 8 straipsniuose nustatytas taisykles dėl tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybės. Šis reglamentas turėtų papildyti Sąjungos duomenų apsaugos acquis, visų pirma, reglamentus (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725 bei Direktyvą 2002/58/EB;

(114)

vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, ir jis pateikė nuomonę 2022 m. sausio 20 d. (21),