oficialusis leidinys |
LT Seriju L |
2023/2844 |
2023 12 27 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2023/2844
2023 m. gruodžio 13 d.
dėl teisminio bendradarbiavimo ir teisės kreiptis į teismą tarpvalstybinėse civilinėse, komercinėse ir baudžiamosiose bylose skaitmenizacijos, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri teisminio bendradarbiavimo srities aktai
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 81 straipsnio 2 dalies e ir f punktus ir į 82 straipsnio 1 dalies d punktą,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),
kadangi:
(1) |
2020 m. gruodžio 2 d. Komisijos komunikate „Teisingumo sistemų skaitmeninimo Europos Sąjungoje priemonių rinkinys“ nurodyta, kad reikia modernizuoti Sąjungos tarpvalstybinių procedūrų civilinės, komercinės ir baudžiamosios teisės srityje teisės aktų sistemą, laikantis principo „standartiškai skaitmeninis“, kartu užtikrinant visas būtinas apsaugos priemones, kad būtų išvengta socialinės atskirties, ir užtikrinant tarpusavio pasitikėjimą, sąveikumą bei saugumą; |
(2) |
siekiant sukurti visapusiškai veikiančią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, svarbu, kad visos valstybės narės siektų sumažinti bet kokius esamus sistemų skaitmenizacijos skirtumus ir pasinaudotų atitinkamų Sąjungos finansavimo mechanizmų teikiamomis galimybėmis; |
(3) |
siekiant stiprinti teisminį bendradarbiavimą ir gerinti galimybę pasinaudoti teise kreiptis į teismą, Sąjungos teisės aktus, kuriais numatomas ryšių palaikymas tarp kompetentingų institucijų, įskaitant Sąjungos organus ir agentūras, taip pat tarp kompetentingų institucijų ir fizinių bei juridinių asmenų civilinėse ir komercinėse bylose, reikėtų papildyti nustatant tokio ryšių palaikymo naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis sąlygas; |
(4) |
šiuo reglamentu siekiama padidinti teisminių procedūrų veiksmingumą ir efektyvumą ir sudaryti palankesnes sąlygas pasinaudoti teise kreiptis į teismą skaitmenizuojant esamus ryšių kanalus, o tai turėtų padėti sutaupyti lėšų ir laiko, sumažinti administracinę naštą ir padidinti visų institucijų, dalyvaujančių tarpvalstybiniame teisminiame bendradarbiavime, atsparumą force majeure aplinkybėmis. Naudojant skaitmeninius kompetentingų institucijų tarpusavio ryšių kanalus turėtų būti mažiau vėluojama nagrinėti bylas trumpuoju ir ilguoju laikotarpiais. Tai turėtų būti naudinga fiziniams bei juridiniams asmenims ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms, taip pat turėtų sustiprinti pasitikėjimą teisingumo sistemomis. Ryšių kanalų skaitmenizavimas taip pat būtų naudingas tarpvalstybinio pobūdžio baudžiamųjų bylų srityje ir Sąjungos kovos su nusikalstamumu kontekste. Šiuo atžvilgiu aukštas saugumo lygis, kuris gali būti užtikrintas skaitmeniniais ryšių kanalais, yra žingsnis į priekį, be kita ko, susijusių asmenų teisių, pavyzdžiui, teisės į privatų ir šeimos gyvenimą ir teisės į asmens duomenų apsaugą, apsaugos srityje; |
(5) |
pagal Sąjungos teisę turėtų būti visapusiškai gerbiamos visų asmenų, susijusių su elektroniniu keitimusi duomenimis pagal šį reglamentą, pagrindinės teisės ir laisvės, visų pirma veiksminga teisė kreiptis į teismą, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nediskriminavimo principas, teisė į privatų ir šeimos gyvenimą ir teisė į asmens duomenų apsaugą; |
(6) |
visi subjektai, vykdydami savo pareigas pagal šį reglamentą, turėtų paisyti teismų nepriklausomumo principo ir laikytis valdžių padalijimo bei kitų teisinės valstybės principų; |
(7) |
veiksminga teisė kreiptis į teismą yra vienas iš pagrindinių laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės tikslų. Skaitmeninė transformacija yra vienas iš svarbiausių žingsnių gerinant galimybę pasinaudoti teise kreiptis į teismą ir teisingumo sistemų veiksmingumą, kokybę ir skaidrumą; |
(8) |
svarbu sukurti tinkamus kanalus ir priemones siekiant užtikrinti, kad teisingumo sistemos galėtų veiksmingai bendradarbiauti skaitmeniniu būdu. Todėl būtina Sąjungos lygmeniu nustatyti vieningą informacinių technologijų priemonę, kad būtų galimas greitas, tiesioginis, sąveikus, patikimas, prieinamas, saugus ir veiksmingas tarpvalstybinis elektroninis keitimasis su bylomis susijusiais duomenimis tarp kompetentingų institucijų. Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad teisingumo sistemų skaitmeninėje transformacijoje dalyvautų teisės specialistai; |
(9) |
sukurtos skaitmeninio keitimosi su bylomis susijusiais duomenimis priemonės, kurios leidžia išvengti to, kad esamos valstybėse narėse jau įdiegtos IT sistemos, būtų pakeičiamos ar kad būtų privaloma atlikti daug kainuojančias jų modifikacijas. Ryšių palaikymo e. teisingumo srityje keičiantis duomenimis internetu sistema (sistema e. CODEX), t. y. teisinė sistema, sukurta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2022/850 (3), yra pagrindinė tokio tipo iki šiol sukurta priemonė, kuria siekiama užtikrinti greitą, tiesioginį, sąveikų, tvarų, patikimą ir saugų tarpvalstybinį elektroninį keitimasis su bylomis susijusiais duomenimis tarp kompetentingų institucijų; |
(10) |
teismo proceso skaitmenizacija turėtų užtikrinti teisę kreiptis į teismą visiems, įskaitant negalią turinčius asmenis. Šiuo reglamentu sukurta decentralizuota IT sistema ir Europos elektroninės prieigos punktas turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2102 (4) nustatytus žiniatinklio prieinamumo reikalavimus. Be to, šiame reglamente nurodyti elektroninio mokėjimo būdai turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/882 (5) nustatytus prieinamumo reikalavimus; |
(11) |
skaitmeninių tarpvalstybinių ryšių kanalų sukūrimas tiesiogiai prisidėtų prie galimybės pasinaudoti teise kreiptis į teismą gerinimo, sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims siekti savo teisių apsaugos ir pareikšti ieškinius, inicijuoti bylų nagrinėjimą ir skaitmenine forma keistis su byla susijusiais duomenimis su teisminėmis ar kitomis kompetentingomis institucijomis procedūrose, kurios patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį civilinių ir komercinių bylų srityje; |
(12) |
siekiant užtikrinti, kad elektroninių ryšių priemonės turėtų teigiamą poveikį teisei kreiptis į teismą, valstybės narės turėtų skirti pakankamai išteklių piliečių skaitmeniniams įgūdžiams ir raštingumui gerinti ir ypatingą dėmesį skirti tam, kad būtų užtikrinta, jog skaitmeninių įgūdžių trūkumas netaptų kliūtimi naudotis decentralizuota IT sistema. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visiems atitinkamiems teisingumo srities specialistams, įskaitant prokurorus, teisėjus bei administracinius darbuotojus, ir kompetentingoms institucijoms būtų siūlomi mokymai, kad būtų užtikrintas veiksmingas decentralizuotos IT sistemos naudojimas. Tokiais mokymais turėtų būti siekiama gerinti teisingumo sistemų veikimą visoje Sąjungoje, taip pat pagrindinių teisių ir vertybių puoselėjimą, visų pirma sudarant sąlygas teisingumo srities specialistams veiksmingai spręsti problemas, kurių gali kilti teismo procesuose ar posėdžiuose, rengiamuose naudojant vaizdo konferencijas ar kitas nuotolinio ryšio technologijas, dėl jų virtualiojo pobūdžio. Komisija turėtų skatinti valstybes nares teikti paraiškas dėl dotacijų mokymo veiklai remti pagal atitinkamas Sąjungos finansines programas ir jas remti šiame procese; |
(13) |
šis reglamentas turėtų būti taikomas ryšių tarpvalstybinio pobūdžio bylose, patenkančiose į tam tikrų Sąjungos teisės aktų civilinėse, komercinėse ir baudžiamosiose bylose taikymo sritį, skaitmenizacijai. Tie aktai turėtų būti išvardyti šio reglamento prieduose. Šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas ryšių palaikymui tarp kompetentingų institucijų ir Sąjungos organų bei agentūrų, pavyzdžiui, Europos prokuratūros arba Eurojusto, kai jie yra kompetentingi pagal II priede išvardytus teisės aktus. Kai pagal nacionalinę teisę nemokumo specialistai yra kompetentingi priimti užsienio kreditoriaus pateiktus reikalavimus nemokumo byloje pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/848 (6), jie turėtų būti laikomi kompetentingomis institucijomis, kaip tai suprantama šiame reglamente; |
(14) |
šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis I ir II prieduose išvardytais teisės aktais nustatytas tarpvalstybines teismines procedūras reglamentuojančioms taisyklėms, išskyrus taisykles, susijusias su šiuo reglamentu nustatytu ryšių palaikymu skaitmeninėmis priemonėmis. Šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis nacionalinės teisės aktams, kuriais paskiriama institucija, asmuo ar įstaiga, kurie nagrinėja bet kokius prašymų, dokumentų ir informacijos tikrinimo ir pateikimo aspektus. Taikytinos nacionalinės teisės reikalavimai dėl dokumentų ar informacijos autentiškumo, tikslumo, patikimumo, neabejotinumo ir tinkamos teisinės formos turėtų išlikti nepakitę, išskyrus šiame reglamente nustatytas taisykles, susijusias su ryšių palaikymu skaitmeninėmis priemonėmis; |
(15) |
tai, ar byla turi būti laikoma tarpvalstybinio pobūdžio klausimu, turėtų būti nustatyta pagal I ir II prieduose išvardytus teisės aktus. Kai šio I ir II prieduose išvardytuose teisės aktuose aiškiai nurodyta, kad ryšių palaikymo tarp kompetentingų institucijų procedūra turėtų būti reglamentuojama nacionaline teise, šis reglamentas neturėtų būti taikomas; |
(16) |
šiame reglamente nustatytos pareigos neturėtų būti taikomos žodinei komunikacijai, pavyzdžiui, telefonu arba asmeniškai; |
(17) |
šis reglamentas neturėtų būti taikomas dokumentų įteikimui pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/1784 (7) , taip pat įrodymų rinkimui pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/1783 (8) . Tuose reglamentuose jau nustatytos konkrečios taisyklės dėl teisminio bendradarbiavimo skaitmenizacijos. Tačiau siekiant pagerinti elektroninį dokumentų įteikimą asmeniui, kuris turi būti vykdomas tiesiogiai asmeniui, turinčiam žinomą dokumentų įteikimui skirtą adresą kitoje valstybėje narėje, šiuo reglamentu turėtų būti atlikti tam tikri Reglamento (ES) 2020/1784 daliniai pakeitimai; |
(18) |
kai Europos elektroninės prieigos punkto projektavimo ir kūrimo etapuose Komisija bendradarbiauja su išorės subjektais, tokie subjektai turėtų turėti saugios, patogios naudoti ir prieinamos IT plėtros patirties; |
(19) |
siekiant užtikrinti saugų, veiksmingą, greitą, sąveikų, konfidencialų ir patikimą ryšių palaikymą tarp valstybių narių tarpvalstybinių teisminių procedūrų civilinėse, komercinėse ir baudžiamosiose bylose tikslais, turėtų būti naudojamos tinkamos ryšių technologijos, jei tenkinamos tam tikros sąlygos, susijusios su gauto dokumento saugumu, vientisumu ir patikimumu bei ryšių palaikymo dalyvių tapatybės nustatymu. Todėl turėtų būti sukurta saugi, veiksminga ir patikima decentralizuota IT sistema, skirta keitimuisi duomenimis tarpvalstybinėse teisminėse procedūrose. Decentralizuotu šios IT sistemos pobūdžiu turėtų būti siekiama sudaryti sąlygas saugiai keistis duomenimis tarp kompetentingų institucijų, tuose mainuose nedalyvaujant jokiai Sąjungos institucijai. Decentralizuota IT sistema taip pat turėtų sudaryti sąlygas saugiai keistis duomenimis tarp valstybės narės ir Sąjungos organų bei agentūrų, pavyzdžiui, Eurojusto, tais atvejais, kurie patenka į II priede išvardytų teisės aktų taikymo sritį; |
(20) |
decentralizuotą IT sistemą turėtų sudaryti valstybių narių ir atitinkamų Sąjungos organų bei agentūrų galinės sistemos ir sąveikūs prieigos taškai, per kuriuos tos sistemos yra sujungtos naudojant saugias jungtis. Decentralizuotos IT sistemos prieigos taškai turėtų būti grindžiami projektu e. CODEX; |
(21) |
šio reglamento tikslais valstybės narės turėtų galėti vietoj nacionalinės IT sistemos naudoti Komisijos sukurtą programinę įrangą (bazinio sistemos modelio programinę įrangą). Ta bazinio sistemos modelio programinė įranga turėtų būti grindžiama moduline sąranga, t. y. programinė įranga turi būti supakuota ir pristatoma atskirai nuo e. CODEX komponentų, kurių reikia norint ją prijungti prie decentralizuotos IT sistemos. Tokia sąranga turėtų sudaryti valstybėms narėms galimybę pakartotinai panaudoti arba sustiprinti savo esamą nacionalinę teisminio ryšių palaikymo infrastruktūrą tarpvalstybinio naudojimo tikslu. Bylose, susijusiose su išlaikymo prievolėmis, valstybės narės taip pat galėtų naudoti Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos sukurtą programinę įrangą („iSupport“); |
(22) |
Komisija turėtų būti atsakinga už bazinio sistemos modelio programinės įrangos sukūrimą, plėtrą ir techninę priežiūrą, laikantis pritaikytosios ir standartizuotosios duomenų apsaugos principų bei prieinamumo reikalavimų. Bazinio sistemos modelio programinę įrangą Komisija turėtų kurti, plėtoti ir vykdyti jos techninę priežiūrą laikydamasi duomenų apsaugos reikalavimų ir principų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (ES) 2018/1725 (9) bei (ES) 2016/679 (10) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/680 (11), visų pirma pritaikytosios ir standartizuotosios duomenų apsaugos ir aukšto lygio kibernetinės apsaugos principų. Visų pirma, tie reikalavimai ir principai turėtų būti privalomi visiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie dalyvauja kuriant, plėtojant ar prižiūrint nacionalines IT sistemas arba bazinio sistemos modelio programinę įrangą. Bazinio sistemos modelio programinėje įrangoje taip pat turėtų būti įdiegtos tinkamos techninės priemonės ir ji turėtų sudaryti sąlygas taikyti organizacines priemones, įskaitant būtiną priežiūrą siekiant užtikrinti tokį saugumo ir sąveikumo lygį, kuris yra tinkamas tarpvalstybinių teisminių procedūrų srityje vykdomam keitimuisi informacija. Siekiant užtikrinti sąveikumą su nacionalinėmis IT sistemomis, bazinio sistemos modelio programinė įranga turėtų būti pajėgi įgyvendinti skaitmeninius procedūrų standartus, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2022/850, taikomus šio reglamento I ir II priede išvardytiems atitinkamiems teisės aktams; |
(23) |
siekiant suteikti skubią, saugią ir veiksmingą pagalbą pareiškėjams, kompetentingos institucijos, pavyzdžiui, teismai ir centrinės institucijos, įsteigtos pagal Tarybos reglamentus (EB) Nr. 4/2009 (12) ir (ES) 2019/1111 (13), paprastai turėtų palaikyti ryšius per decentralizuotą IT sistemą; |
(24) |
perdavimas per decentralizuotą IT sistemą galėtų būti neįmanomas dėl sistemos sutrikimų. Atitinkami Sąjungos organai ir valstybės narės turėtų kuo greičiau pašalinti bet kokį sistemos sutrikimą. Perdavimas taip pat gali būti neįmanomas praktiškai dėl fizinio ar techninio perduotinų duomenų pobūdžio, pavyzdžiui, fizinių įrodymų perdavimo atveju, arba dėl poreikio perduoti dokumento originalą popierine forma, kad būtų įvertintas jo autentiškumas, arba dėl force majeure. Force majeure aplinkybės paprastai susidaro dėl nenumatytų ir neišvengiamų įvykių, atsirandančių dėl su kompetentinga institucija nesusijusios priežasties. Jei nesinaudojama decentralizuota IT sistema, ryšiai turėtų būti palaikomi naudojant tinkamiausias alternatyvias priemones. Naudojantis tokiomis alternatyviomis priemonėmis turėtų būti užtikrinta, inter alia, kad perdavimas būtų vykdomas kuo sparčiau ir saugiai, naudojantis kitomis saugiomis elektroninėmis priemonėmis , paštu arba perduodant asmeniškai, kai toks perdavimas galimas; |
(25) |
kompetentingoms institucijoms palaikant ryšius turėtų būti standartiškai naudojama decentralizuota IT sistema. Tačiau, siekiant užtikrinti teisminio bendradarbiavimo lankstumą, tam tikrais atvejais galėtų būti tinkamesnės kitos ryšių priemonės. Tai galėtų būti tinkama, kai kompetentingoms institucijoms reikia, kad ryšiai būtų palaikomi tiesiogiai asmeniškai, o visų pirma – tiesioginiam teismų ryšių palaikymui pagal reglamentus (ES) 2015/848 ir (ES) 2019/1111, taip pat tiesioginiam ryšių palaikymui tarp kompetentingų institucijų pagal Tarybos pamatinius sprendimus 2005/214/TVR (14), 2006/783/TVR (15), 2008/909/TVR (16), 2008/947/TVR (17), 2009/829/TVR (18), Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2014/41/ES (19) arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1805 (20), kai ryšiai tarp kompetentingų institucijų galėtų būti palaikomi bet kuriomis priemonėmis arba bet kuriomis tinkamomis priemonėmis, kaip numatyta tuose teisės aktuose. Tokiais atvejais kompetentingos institucijos galėtų naudoti mažiau formalias ryšio priemones, pavyzdžiui, el. paštą. Be to, kitokios ryšio priemonės galėtų būti tinkamos, kai ryšių palaikymas apima neskelbtinų duomenų tvarkymą arba kai dėl didelės apimties dokumentų konvertavimo į elektroninę formą dokumentus siunčiančiai kompetentingai institucijai užkraunama neproporcinga administracinė našta. Atsižvelgiant į tai, kad kompetentingos institucijos tvarko neskelbtinus duomenis, pasirenkant tinkamas ryšio priemones visuomet turėtų būti užtikrintas keitimosi informacija saugumas ir patikimumas. Decentralizuota IT sistema visada turėtų būti laikoma tinkamiausia keitimosi formomis, nustatytomis pagal šio reglamento I ir II prieduose išvardytus teisės aktus, priemone. Tačiau formomis galėtų būti keičiamasi naudojant kitas priemones tais atvejais, kai skirtingų valstybių narių kompetentingos institucijos yra toje pačioje vietoje valstybėje narėje, kad padėtų vykdyti teisminio bendradarbiavimo procedūras pagal šio reglamento II priede išvardytus teisės aktus, jei tai būtina dėl klausimo skubumo, pavyzdžiui, tokiais atvejais, kaip pagal Direktyvą 2014/41/ES, kai išduodančioji institucija padeda vykdyti Europos tyrimo orderį vykdančiojoje valstybėje arba kai skirtingų valstybių narių kompetentingos institucijos fiziniame posėdyje koordinuoja teisminio bendradarbiavimo procedūras pagal šio reglamento II priede išvardytus teisės aktus. |
(26) |
decentralizuotos IT sistemos sudedamųjų dalių, už kurias laikantis Reglamentu (ES) 2022/850 nustatytų saugumo reikalavimų atsako Sąjunga, atžvilgiu IT sistemos sudedamąsias dalis valdantis subjektas turėtų turėti pakankamai išteklių, kad būtų užtikrintas tinkamas jų veikimas; |
(27) |
siekiant palengvinti fizinių ir juridinių asmenų prieigą prie kompetentingų institucijų civilinėse ir komercinėse bylose, šiuo reglamentu turėtų būti sukurtas Sąjungos lygmens prieigos punktas (Europos elektroninės prieigos punktas), kuris būtų decentralizuotos IT sistemos dalis ir kuriame turėtų būti fiziniams ir juridiniams asmenims skirta informacija apie jų teisę į teisinę pagalbą bei kuriuo naudodamiesi jie turėtų galėti tais atvejais, kuriais taikomas šis reglamentas, teikti ieškinius ir prašymus, siųsti, prašyti ir gauti procesiniu požiūriu svarbią informaciją, įskaitant suskaitmenintas bylas ar jų dalis, ir palaikyti ryšius su kompetentingomis institucijomis, arba jų vardu tai turėtų galėti daryti jų atstovas, arba gauti įteikiamus teisminius arba neteisminius dokumentus. Europos elektroninės prieigos punkto prieglobą turėtų užtikrinti Europos e. teisingumo portalas, kuris veikia kaip viena bendra prieiga prie teisminės informacijos ir paslaugų Sąjungoje; |
(28) |
taikoma Sąjungos ir nacionalinėje teisėje numatyta teisė į teisinę pagalbą ar teisinę paramą, visų pirma teisė į teisinę pagalbą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 650/2012 (21), Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 4/2009 ir (ES) 2019/1111 bei Tarybos direktyvoje 2003/8/EB (22). Fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų turėti galimybę susipažinti su atitinkama informacija e. teisingumo portale naudodamiesi Europos elektroninės prieigos punkte pateiktomis nuorodomis; |
(29) |
kalbant apie fizinių ir juridinių asmenų ryšių palaikymą su kompetentingomis institucijomis tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse ir komercinėse bylose, elektroniniai ryšiai turėtų būti naudojami kaip alternatyva esamoms ryšio priemonėms, įskaitant nacionalines priemones, nedarant poveikio tam, kaip fiziniai ar juridiniai asmenys palaiko ryšius su savo nacionalinėmis institucijomis pagal nacionalinę teisę. Juridiniams asmenims palaikant ryšius su kompetentingomis institucijomis turėtų būti skatinama standartiškai naudoti elektronines priemones. Nepaisant to, siekiant užtikrinti, kad teisė kreiptis į teismą skaitmeninėmis priemonėmis neprisidėtų prie tolesnio skaitmeninės atskirties didėjimo, atitinkamiems asmenims turėtų būti palikta galimybė savo nuožiūra pasirinkti šiame reglamente numatytas elektronines ryšio priemones ar kitas ryšio priemones. Tai ypač svarbu siekiant atsižvelgti į konkrečias aplinkybes, pavyzdžiui, į asmenų, kuriems gali trūkti reikiamų techninių priemonių ar skaitmeninių įgūdžių, kad galėtų naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, aplinkybes, taip pat į negalią turinčių asmenų aplinkybes, kadangi valstybės narės ir Sąjunga įsipareigojo imtis tinkamų priemonių pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją; |
(30) |
siekiant pagerinti elektroninius tarpvalstybinius ryšius ir dokumentų perdavimą naudojantis decentralizuota IT sistema, be kita ko, naudojantis Europos elektroninės prieigos punktu , neturėtų būti atsisakoma pripažinti dokumentų, perduotų per decentralizuotą IT sistemą, teisinės galios ir jie neturėtų būti laikomi nepriimtinais teismo procese tik dėl to, kad tie dokumentai yra pateikti elektronine forma. Tačiau tas principas neturėtų daryti poveikio tų dokumentų, kurie galėtų būti laikomi įrodymais pagal nacionalinę teisę, teisinės galios ar jų priimtinumo įvertinimui; |
(31) |
siekiant palengvinti žodinį bylos nagrinėjimą tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse, komercinėse ir baudžiamosiose bylose, šiame reglamente turėtų būti numatyta galimybė pasirinktinai naudoti vaizdo konferencijas ar kitas nuotolinio ryšio technologijas; |
(32) |
vaizdo konferencijos ar kitos nuotolinio ryšio technologijos turėtų leisti kompetentingai institucijai nustatyti išklausytinų asmenų tapatybę, o posėdžio metu turėtų sudaryti galimybes vaizdinei, garso ir žodinei komunikacijai . Vien telefoninis pokalbis neturėtų būti laikomas tinkama nuotolinio ryšio technologija žodiniam bylos nagrinėjimui. Naudojamos technologijos turėtų atitikti taikytinus asmens duomenų apsaugos, pranešimų konfidencialumo ir duomenų saugumo standartus, nepriklausomai nuo posėdžio, kuriam jos naudojamos, rūšies; |
(33) |
neturėtų būti atsisakoma rengti posėdį naudojant vaizdo konferencijas ar kitas nuotolinio ryšio technologijas vien dėl to, kad nėra nacionalinių taisyklių, kuriomis reglamentuojamas nuotolinio ryšio technologijų naudojimas. Tokiu atveju mutatis mutandis turėtų būti taikomos tinkamiausios pagal nacionalinę teisę taikytinos taisyklės, pavyzdžiui, įrodymų rinkimo taisyklės; |
(34) |
šis reglamentas neturėtų daryti poveikio teisei į vertimo žodžiu paslaugas, o vaizdo konferencijomis arba kitomis nuotolinio ryšio technologijomis, naudojamomis nagrinėjant civilines, komercines ar baudžiamąsias bylas, turėtų būti sudaromos sąlygos naudotis vertimu žodžiu; |
(35) |
siekiant palengvinti žodinį nagrinėjimą tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse ir komercinėse bylose, šiame reglamente turėtų būti numatyta galimybė šalims arba jų atstovams dalyvauti tokiuose posėdžiuose pasirinktinai naudojant vaizdo konferencijas ar kitas nuotolinio ryšio technologijas, jeigu esama galimybės naudotis atitinkama technologija, šalys turi galimybę pateikti nuomonę dėl tokios technologijos naudojimo ir tokia technologija yra tinkama naudoti atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Šis reglamentas neturėtų kliudyti nei šaliai padedantiems asmenims, nei prokurorams civilinėse ir komercinėse bylose dalyvauti posėdyje naudojant vaizdo konferencijas ar kitas nuotolinio ryšio technologijas laikantis taikytinos nacionalinės teisės; |
(36) |
posėdžių naudojant vaizdo konferenciją ar kitas nuotolinio ryšio technologijas inicijavimo ir vykdymo civilinėse ir komercinėse bylose tvarką turėtų reglamentuoti valstybės narės, kurioje vyksta procesas, teisė. Jei pagal posėdį civilinėje arba komercinėje byloje vedančios valstybės narės nacionalinę teisę numatyta, kad posėdžiai įrašomi, šalys turėtų būti informuojamos apie tas nuostatas ir, kai tai numatyta, apie jų galimybę prieštarauti, kad būtų įrašoma; |
(37) |
spręsdama, ar leisti šalims ir jų atstovams dalyvauti posėdyje civilinėse ir komercinėse bylose naudojant vaizdo konferenciją ar kitą nuotolinio ryšio technologiją, kompetentinga institucija turėtų pagal nacionalinę proceso teisę pasirinkti tinkamą būdą sužinoti šalių nuomones; |
(38) |
jei kompetentinga institucija civilinėse ar komercinėse bylose nusprendė leisti bent vienai iš šalių ar vienam iš kitų asmenų dalyvauti posėdyje naudojant vaizdo konferenciją, ta kompetentinga institucija turėtų užtikrinti, kad tokie asmenys turėtų galimybę prisijungti prie to posėdžio naudodamiesi vaizdo konferencija. Visų pirma kompetentinga institucija turėtų nusiųsti tokiems asmenims saitą, kad jie galėtų dalyvauti toje vaizdo konferencijoje, ir teikti techninę pagalbą. Pavyzdžiui, kompetentinga institucija turėtų pateikti nurodymus dėl programinės įrangos, kuri bus naudojama, ir prireikus prieš posėdį surengti techninį bandymą. Kompetentinga institucija turėtų atsižvelgti į konkrečius negalią turinčių asmenų poreikius; |
(39) |
jei pagal nacionalinę teisę procese civilinėje ar komercinėje byloje dalyvauja vaikas, visų pirma kaip šalis, vaikas turėtų galėti dalyvauti posėdyje naudojant vaizdo konferencijas ar kitas nuotolinio ryšio technologijas, kaip numatyta šiame reglamente, atsižvelgiant į jo procedūrines teises. Kita vertus, jeigu vaikas procese dalyvauja įrodymų rinkimo civilinėje ar komercinėje byloje tikslais, pavyzdžiui, kai vaikas turi būti išklausytas kaip liudytojas, vaikas taip pat gali būti išklausytas naudojant vaizdo konferenciją ar kitas nuotolinio ryšio technologijas, laikantis Reglamento (ES) 2020/1783; |
(40) |
jei kompetentinga institucija prašo asmens dalyvauti įrodymų rinkimo civilinėse ar komercinėse bylose tikslais, tokio asmens dalyvavimą posėdyje naudojant vaizdo konferencijas ar kitas nuotolinio ryšio technologijas turėtų reglamentuoti Reglamentas (ES) 2020/1783; |
(41) |
šis reglamentas neturėtų būti taikomas vaizdo konferencijų ar kitų nuotolinio ryšio technologijų naudojimui civilinėse ir komercinėse bylose, kai toks naudojimas jau numatytas tam tikruose I priede išvardytuose teisės aktuose, arba bylose, kurios nėra tarpvalstybinio pobūdžio. Be to, šis reglamentas neturėtų būti taikomas vaizdo konferencijų ar kitų nuotolinio ryšio technologijų naudojimui vykdant notarinio tvirtinimo procedūras; |
(42) |
baudžiamosiose bylose posėdžių naudojant vaizdo konferenciją ar kitas nuotolinio ryšio technologijas inicijavimo ir vykdymo tvarką turėtų reglamentuoti valstybės narės, kuri veda vaizdo konferenciją, teisė. Turėtų būti suprantama, kad valstybė narė, vedanti posėdį naudojant vaizdo konferenciją ar kitas nuotolinio ryšio technologijas, yra ta valstybė narė, kuri paprašė naudoti vaizdo konferenciją ar kitas nuotolinio ryšio technologijas; |
(43) |
šiame reglamente nustatytos taisyklės dėl vaizdo konferencijų ar kitų nuotolinio ryšio technologijų naudojimo rengiant posėdžius pagal teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose procedūras neturėtų būti taikomos posėdžiams naudojant vaizdo konferencijas ar kitas nuotolinio ryšio technologijas įrodymų rinkimo tikslais arba teisminio nagrinėjimo, po kurio galėtų būti priimtas sprendimas dėl įtariamojo arba kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, tikslais. Šis reglamentas turėtų nedaryti poveikio Direktyvai 2014/41/ES, Konvencijai dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir Tarybos pamatiniam sprendimui 2002/465/TVR (23); |
(44) |
siekiant užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisę į gynybą, įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba paveiktasis asmuo, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2018/1805, nesantis įtariamuoju, kaltinamuoju ar nuteistuoju asmeniu, turėtų duoti sutikimą, kad posėdžiui vykdant teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose procedūras surengti būtų naudojamos vaizdo konferencijos ar kitos nuotolinio ryšio technologijos. Kompetentinga institucija turėtų galėti nukrypti nuo reikalavimo gauti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo arba paveiktojo asmens sutikimą tik išimtinėmis aplinkybėmis, kuriomis toks nukrypimas yra tinkamai pagrįstas dėl rimtų grėsmių visuomenės saugumui ir visuomenės sveikatai ir parodoma, kad šios grėsmės yra realios ir jau egzistuoja arba yra numatomos. Išimtimis, susijusiomis su prašymu duoti sutikimą naudoti vaizdo konferenciją, turėtų būti naudojamasi tik tais atvejais, kai tai būtina, ir turėtų būti visapusiškai laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija). Jei neprašoma sutikimo, įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba paveiktasis asmuo turėtų turėti galimybę kreiptis dėl peržiūros laikantis nacionalinės teisės ir visapusiškai laikantis Chartijos; |
(45) |
jei posėdyje, kuriam naudojama vaizdo konferencija arba kita nuotolinio ryšio technologija, pažeidžiamos įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo teisės, pagal Chartijos 47 straipsnį turėtų būti garantuojama teisė naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis. Teisė naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis posėdyje, kuriam naudojama vaizdo konferencija arba kita nuotolinio ryšio technologija, vykstant procesams pagal Reglamentą (ES) 2018/1805 taip pat turėtų būti garantuojama paveiktiesiems asmenims, kurie nėra įtariamieji, kaltinamieji ar nuteistieji; |
(46) |
kompetentingos institucijos, atsakingos už baudžiamojoje byloje vykstantį posėdį naudojant vaizdo konferenciją arba kitą nuotolinio ryšio technologiją, turėtų užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo arba paveiktojo asmens procesuose pagal Reglamentą (ES) 2018/1805 ir jų advokato tarpusavio komunikacijos konfidencialumą tiek prieš pat posėdį, tiek jo metu; |
(47) |
jei posėdis naudojant vaizdo konferenciją arba kitą nuotolinio ryšio technologiją rengiamas baudžiamojoje byloje, kompetentinga institucija, kuri gauna prašymą rengti tokį posėdį (prašomoji kompetentinga institucija), turėtų užtikrinti, kad įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba paveiktasis asmuo, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2018/1805, įskaitant negalią turinčius asmenis, galėtų naudotis būtina vaizdo konferencijų ar kitos nuotolinio ryšio technologijos infrastruktūra. Tai turėtų apimti pareigą suteikti galimybę, pavyzdžiui, patekti į patalpas, kur turi vykti posėdis, ir naudotis esama technine įranga. Jei techninės įrangos prašomosios kompetentingos institucijos patalpose nėra, ta institucija turėtų galėti imtis praktinių priemonių surengdama posėdį kitos institucijos patalpose, kad jis galėtų vykti naudojant vaizdo konferenciją ar kitą nuotolinio ryšio technologiją, jei tai įmanoma pagal nacionalines procedūras; |
(48) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 910/2014 (24) nustatoma bendra Sąjungos elektroninės atpažinties priemonių ir elektroninių patikimumo užtikrinimo paslaugų (e. IDAS patikimumo užtikrinimo paslaugų), visų pirma elektroninių parašų, elektroninių spaudų, laiko žymų, elektroninio pristatymo paslaugų ir interneto svetainių tapatumo nustatymo, kurios tarpvalstybiniu mastu pripažįstamos turinčiomis tokį patį teisinį statusą kaip ir jų fiziniai atitikmenys, pripažinimo reglamentavimo sistema. Todėl šiuo reglamentu skaitmeninio ryšių palaikymo tikslais turėtų būti numatytas e. IDAS patikimumo užtikrinimo paslaugų taikymas; |
(49) |
jei palaikant elektroninius ryšius pagal šį reglamentą perduodamas dokumentas turi būti pažymėtas antspaudu arba pasirašytas, kompetentingos institucijos turėtų naudoti kvalifikuotą elektroninį spaudą arba parašą, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 910/2014, o fiziniai ar juridiniai asmenys – kvalifikuotą elektroninį parašą arba elektroninę atpažintį. Tačiau šis reglamentas neturėtų daryti poveikio formos reikalavimams, taikytiniems dokumentams, pateikiamiems kartu su prašymu, kurie galėtų būti skaitmeniniai originalai arba patvirtintos kopijos. Šis reglamentas taip pat neturėtų daryti poveikio nacionalinės teisės nuostatoms dėl dokumentų konvertavimo į kitą formatą ir reikalavimams, susijusiems su dokumentų ar informacijos autentiškumu, tikslumu, patikimumu, įtikimumu ir tinkama teisine forma, išskyrus šiame reglamente nustatytas sąlygas, susijusias su perdavimu skaitmeninėmis priemonėmis; |
(50) |
siekiant palengvinti mokesčių mokėjimą tarpvalstybinio pobūdžio bylose, patenkančiose į I priede išvardytų Sąjungos teisės aktų civilinėse ir komercinėse bylose taikymo sritį, mokesčių mokėjimo elektroniniu būdu techninės priemonės turėtų atitikti taikytinas taisykles dėl prieinamumo. Turėtų būti įmanoma internetinėje aplinkoje ir per Europos elektroninės prieigos punktą naudotis visoje Sąjungoje plačiai prieinamais mokėjimo būdais, pavyzdžiui, kredito kortelėmis, debeto kortelėmis, e. pinigine ir banko pavedimais; |
(51) |
siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai pasiekti šio reglamento tikslai ir kad galiojantys Sąjungos teisės aktai civilinėse, komercinėse ir baudžiamosiose bylose būtų suderinti su šiuo reglamentu, būtina šiuo reglamentu iš dalies pakeisti šiuos teisės aktus: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (EB) Nr. 805/2004 (25), (EB) Nr. 1896/2006 (26), (EB) Nr. 861/2007 (27), (ES) Nr. 606/2013 (28), (ES) Nr. 655/2014 (29), (ES) 2015/848 ir (ES) 2018/1805. Tais daliniais pakeitimais siekiama užtikrinti, kad ryšiai būtų palaikomi laikantis šiame reglamente nustatytų taisyklių ir principų. Direktyvų ir pamatinių sprendimų civilinėse, komercinėse ir baudžiamosiose bylose pakeitimai priimami Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2023/2843 (30); |
(52) |
pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (31) 22 ir 23 punktus Komisija turėtų įvertinti šį reglamentą remdamasi informacija, surinkta taikant specialią kiekvieno iš šio reglamento I ir II prieduose išvardytų teisės aktų stebėsenos tvarką, įskaitant kiekybinius ir kokybinius vertinimus, kad įvertintų faktinį šio reglamento poveikį vietoje, visų pirma išnagrinėtų poveikį tarpvalstybinio teisminio bendradarbiavimo skaitmenizacijos veiksmingumui ir efektyvumui ir poreikį imtis tolesnių veiksmų; |
(53) |
bazinio sistemos modelio programinė įranga, Komisijos sukurta kaip galinė sistema, turėtų programiškai rinkti stebėsenos tikslais būtinus duomenis, o tokie duomenys turėtų būti perduodami Komisijai. Kai valstybė narė vietoj Komisijos sukurtos bazinio sistemos modelio programinės įrangos pasirenka naudoti nacionalinę IT sistemą, tokia sistema galėtų būti suprogramuota rinkti tuos duomenis ir tokiu atveju tie duomenys turėtų būti perduodami Komisijai. Sistemos e. CODEX jungtis taip pat galėtų turėti funkciją, kuria sudaromos sąlygos išrinkti atitinkamus statistinius duomenis; |
(54) |
tais atvejais, kai duomenys apie posėdžių, kuriems naudotos vaizdo konferencijos, skaičių negali būti renkami automatiškai, ir siekiant apriboti papildomą administracinę duomenų rinkimo naštą, kiekviena valstybė narė turėtų paskirti bent vieną teismą arba kompetentingą instituciją stebėsenos imčiai nustatyti. Paskirtam teismui arba kompetentingai institucijai turėtų būti pavesta rinkti ir teikti Komisijai tokius duomenis apie savo posėdžius, kurie turėtų padėti įvertinti, kiek duomenų reikia norint įvertinti šį reglamentą konkrečios valstybės narės atveju. Paskirtas teismas arba kompetentinga institucija turėtų būti kompetentingi vesti posėdžius naudojant vaizdo konferencijas pagal šį reglamentą . Tose srityse, kuriose kompetentingomis institucijomis, kaip tai suprantama šiame reglamente, yra laikomos institucijos, kurios nėra teismai ar prokurorai, pavyzdžiui, notarai, paskirta stebėsenos imtis taip pat turėtų reprezentatyviai atspindėti, kaip jie įgyvendina šį reglamentą; |
(55) |
taikant šį reglamentą nedaromas poveikis valdžių padalijimui ir teisminių institucijų nepriklausomumui valstybėse narėse, taip pat procesinėms teisėms, įtvirtintoms Chartijoje ir Sąjungos teisėje, pavyzdžiui, procesinių teisių direktyvose, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2010/64/ES (32), 2012/13/ES (33), 2013/48/ES (34), (ES) 2016/343 (35), (ES) 2016/800 (36) ir (ES) 2016/1919 (37), visų pirma teisei į vertimo žodžiu paslaugas, teisei turėti advokatą, teisei susipažinti su bylos medžiaga, teisei į teisinę pagalbą ir teisei dalyvauti nagrinėjant bylą teisme; |
(56) |
decentralizuotoje IT sistemoje atliekamam asmens duomenų tvarkymui taikomi reglamentai (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725 bei Direktyva (ES) 2016/680. Siekiant paaiškinti, kas atsakingas už asmens duomenų, siunčiamų arba gaunamų per decentralizuotą IT sistemą, tvarkymą, šiame reglamente turėtų būti nurodyta, kas turi būti laikomas asmens duomenų valdytoju. Tuo tikslu turėtų būti laikoma, kad kiekvienas duomenis siunčiantis arba gaunantis subjektas atskirai nustatė asmens duomenų tvarkymo tikslą ir priemones; |
(57) |
siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, susijusias su decentralizuotos IT sistemos sukūrimu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (38). Įgyvendinimo aktais valstybėms narėms turėtų būti sudarytos sąlygos pritaikyti savo atitinkamas nacionalines IT sistemas jų prijungimo prie decentralizuotos IT sistemos tikslais; |
(58) |
kadangi šio reglamento tikslų, visų pirma suderintos tarpvalstybinio teisminio bendradarbiavimo skaitmenizacijos, valstybės narės negali deramai pasiekti, inter alia, dėl to, kad nėra įmanoma garantuoti valstybių narių ir Sąjungos organų bei agentūrų IT sistemų sąveikumo, o dėl suderintų Sąjungos veiksmų tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti; |
(59) |
pagal prie ES sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas; |
(60) |
pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius bei 4a straipsnio 1 dalį ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas; |
(61) |
vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė oficialias pastabas 2022 m. sausio 25 d., |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
1. Šiuo reglamentu nustatoma elektroninių ryšių naudojimo tarp kompetentingų institucijų vykdant teisminio bendradarbiavimo civilinėse, komercinėse ir baudžiamosiose bylose procedūras ir elektroninių ryšių naudojimo tarp fizinių ar juridinių asmenų ir kompetentingų institucijų vykdant teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose procedūras vienoda teisinė sistema.
Be to, juo nustatomos taisyklės dėl:
a) |
vaizdo konferencijų ar kitų nuotolinio ryšio technologijų naudojimo kitais nei įrodymų rinkimo tikslais pagal Reglamentą (ES) 2020/1783; |
b) |
elektroninių parašų ir elektroninių spaudų taikymo; |
c) |
elektroninių dokumentų teisinės galios; |
d) |
elektroninio mokesčių mokėjimo. |
2. Šis reglamentas taikomas elektroniniams ryšiams vykdant teisminio bendradarbiavimo civilinėse, komercinėse ir baudžiamosiose bylose procedūras, kaip numatyta 3 ir 4 straipsniuose, ir teismo posėdžiams civilinėse, komercinėse ir baudžiamosiose bylose naudojant vaizdo konferencijas ar kitas nuotolinio ryšio technologijas, kaip numatyta 5 ir 6 straipsniuose.
2 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1) |
kompetentinga institucija – teismas, prokuratūra, centrinė institucija ir kitos kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta I ir II prieduose išvardytuose teisės aktuose, paskirti ar notifikuoti pagal tuos teisės aktus, taip pat Sąjungos organai ir agentūros, pagal II priede išvardytų aktų nuostatas dalyvaujančios teisminio bendradarbiavimo procedūrose; 5 straipsnio tikslais kompetentinga institucija taip pat yra bet kuris teismas ar kita institucija, pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę kompetentinga rengti posėdžius civilinėse ir komercinėse bylose naudojant vaizdo konferencijas arba kitas nuotolinio ryšio technologijas; 6 straipsnio tikslais kompetentinga institucija taip pat yra bet kuris teismas ar kita institucija, dalyvaujanti II priede išvardytuose teisės aktuose nustatytose procedūrose; |
2) |
elektroniniai ryšiai – skaitmeninis keitimasis informacija internetu arba kitu elektroninių ryšių tinklu; |
3) |
decentralizuota IT sistema – IT sistemų ir sąveikių prieigos punktų, už kurių veikimą ir valdymą individualiai atsako kiekviena valstybė narė, Sąjungos organas arba agentūra, tinklas, kuris sudaro sąlygas tarpvalstybiniu lygmeniu saugiai ir patikimai keistis informacija; |
4) |
Europos elektroninės prieigos punktas – portalas, kuriuo visoje Sąjungoje gali naudotis fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų atstovai, sujungtas su sąveikiu prieigos punktu decentralizuotoje IT sistemoje; |
5) |
mokesčiai – mokėjimai, kuriuos kompetentingos institucijos renka vykdydamos procedūras pagal I priede išvardytus teisės aktus; |
6) |
vaizdo konferencija – garso ir vaizdo perdavimo technologija, sudaranti sąlygas vienu metu palaikyti dvipusį vaizdo ir garso ryšį, tokiu būdu sudarant sąlygas vaizdiniam, garsiniam ir žodiniam bendravimui. |
II SKYRIUS
RYŠIŲ PALAIKYMAS TARP KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ
3 straipsnis
Kompetentingų institucijų tarpusavio ryšio priemonės
1. Ryšių palaikymas pagal I priede išvardytus teisės aktus tarp skirtingų valstybių narių kompetentingų institucijų ir pagal II priede išvardytus teisės aktus tarp skirtingų valstybių narių kompetentingų institucijų bei tarp nacionalinės kompetentingos institucijos ir Sąjungos organo arba agentūros, įskaitant keitimąsi tuose aktuose nustatytomis formomis, vykdomas naudojant saugią, veiksmingą ir patikimą decentralizuotą IT sistemą.
2. Tačiau kompetentingos institucijos gali palaikyti ryšius alternatyviomis priemonėmis, kai elektroniniai ryšiai pagal 1 dalį yra neįmanomi dėl:
a) |
decentralizuotos IT sistemos sutrikimo; |
b) |
fizinio ar techninio perduodamos medžiagos pobūdžio, arba |
c) |
force majeure. |
Pirmos pastraipos tikslais kompetentingos institucijos užtikrina, kad naudojamos alternatyvios ryšio priemonės būtų greičiausios bei tinkamiausios ir kad jomis būtų užtikrinamas saugus ir patikimas keitimasis informacija.
3. Be 2 dalyje nurodytų išimčių, kai konkrečioje situacijoje nėra tinkama naudoti decentralizuotą IT sistemą, gali būti naudojamos bet kurios kitos ryšio priemonės. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad informacija pagal šią dalį būtų keičiamasi saugiai ir patikimai.
4. 3 dalis netaikoma keitimuisi formomis, numatytomis I ir II prieduose išvardytuose teisės aktuose.
Tais atvejais, kai skirtingų valstybių narių kompetentingos institucijos yra toje pačioje vietoje vienoje iš valstybių narių, kad padėtų vykdyti teisminio bendradarbiavimo procedūras pagal II priede išvardytus teisės aktus, jos gali keistis formomis pasitelkdamos kitas tinkamas priemones, jei tai būtina dėl klausimo skubumo. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad šioje pastraipoje nurodytomis formomis būtų keičiamasi saugiai ir patikimai.
5. Šiuo straipsniu nedaroma poveikio taikytinoms Sąjungos ir nacionalinės teisės procedūrinėms nuostatoms dėl dokumentų priimtinumo, išskyrus reikalavimus, susijusius su ryšio priemonėmis.
6. Į I arba II priede išvardytų teisės aktų taikymo sritį patenkančiais atvejais kiekviena valstybė narė gali nuspręsti ryšių tarp savo nacionalinių institucijų palaikymui naudotis decentralizuota IT sistema.
7. Į II priede išvardytų teisės aktų taikymo sritį patenkančiais atvejais Sąjungos organai arba agentūros gali nuspręsti ryšių palaikymui organo arba agentūros viduje naudoti decentralizuotą IT sistemą.
III SKYRIUS
RYŠIŲ TARP FIZINIŲ AR JURIDINIŲ ASMENŲ IR KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ PALAIKYMAS CIVILINĖSE IR KOMERCINĖSE BYLOSE
4 straipsnis
Europos elektroninės prieigos punktas
1. Europos e. teisingumo portale sukuriamas Europos elektroninės prieigos punktas .
2. Europos elektroninės prieigos punktas gali būti naudojamas fizinių arba juridinių asmenų arba jų atstovų ir kompetentingų nacionalinių institucijų elektroniniams ryšiams šiais atvejais:
a) |
Reglamentuose (EB) Nr. 1896/2006, (EB) Nr. 861/2007 ir (ES) Nr. 655/2014 numatytų procedūrų atveju; |
b) |
Reglamente (EB) Nr. 805/2004 numatytų procedūrų atveju; |
c) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (ES) Nr. 650/2012, (ES) Nr. 1215/2012 (39) ir (ES) Nr. 606/2013, bei Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 4/2009, (ES) 2016/1103 (40), (ES) 2016/1104 (41) ir (ES) 2019/1111 numatytų pripažinimo procedūrų, paskelbimo vykdytinu ar atsisakymo pripažinti atveju; |
d) |
procedūrų, susijusių su šių dokumentų išdavimu, ištaisymu ir panaikinimu, atveju:
|
e) |
tuo atveju, kai užsienio kreditorius pateikia reikalavimą nemokumo byloje pagal Reglamento (ES) 2015/848 53 straipsnį; |
f) |
fizinių ar juridinių asmenų arba jų atstovų ryšių palaikymui su centrinėmis institucijomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 4/2009 ir Reglamentą (ES) 2019/1111 arba kompetentingomis institucijomis pagal Direktyvos 2003/8/EB IV skyrių atveju. |
3. Komisija yra atsakinga už Europos elektroninės prieigos punkto techninį valdymą, plėtojimą, prieinamumą, techninę priežiūrą, saugumą ir techninę paramą naudotojams. Techninę paramą naudotojams Komisija teikia nemokamai.
4. Europos elektroninės prieigos punkte pateikiama fiziniams ir juridiniams asmenims skirta informacija apie jų teisę į teisinę pagalbą, be kita ko, tarpvalstybinėse bylose. Juo taip pat sudaromos sąlygos tam, kad jų vardu galėtų veikti jų atstovai. Europos elektroninės prieigos punktas suteikia fiziniams ir juridiniams asmenims arba jų atstovams 2 dalyje nurodytais atvejais pateikti ieškinius, teikti prašymus, siųsti ir gauti procedūroms svarbią informaciją ir palaikyti ryšius su kompetentingomis institucijomis arba priimti įteikiamus teisminius arba neteisminius dokumentus.
Ryšių palaikymas per Europos elektroninės prieigos punktą turi atitikti Sąjungos teisės ir atitinkamos valstybės narės nacionalinės teisės reikalavimus, visų pirma susijusius su forma, kalba ir atstovavimu.
5. Kompetentingos institucijos 2 dalyje nurodytais atvejais priima per Europos elektroninės prieigos punktą vykdomą ryšių palaikymą.
6. Jei fizinis ar juridinis asmuo arba jų atstovas davė išankstinį aiškų sutikimą, kad ryšių palaikymas ar dokumentų įteikimas būtų vykdomas per Europos elektroninės prieigos punktą, kompetentingos institucijos 2 dalyje nurodytais atvejais palaiko ryšius su tuo fiziniu ar juridiniu asmeniu arba jo atstovu naudodamos tą prieigos punktą ir gali įteikti jiems dokumentus per tą prieigos punktą. Kiekvienas sutikimo atvejis yra susijęs su konkrečia procedūra, kurią vykdant jis duodamas, ir turi būti duodamas atskirai ryšių palaikymo bei dokumentų įteikimo tikslais. Jei fizinis ar juridinis asmuo ketina naudotis Europos elektroninės prieigos punktu savo iniciatyva ryšių palaikymui proceso metu, jis turi turėti galimybę nurodyti savo sutikimą tame pradiniame pranešime.
7. Europos elektroninės prieigos punktas turi būti toks, kad būtų užtikrinama naudotojų atpažintis.
IV SKYRIUS
POSĖDIS NAUDOJANT VAIZDO KONFERENCIJĄ AR KITĄ NUOTOLINIO RYŠIO TECHNOLOGIJĄ
5 straipsnis
Dalyvavimas posėdyje civilinėse ir komercinėse bylose naudojant vaizdo konferenciją ar kitą nuotolinio ryšio technologiją
1. Nedarant poveikio konkrečioms nuostatoms, kuriomis reglamentuojamas vaizdo konferencijos ar kitos nuotolinio ryšio technologijos naudojimas procesuose pagal Reglamentus (EB) Nr. 861/2007, (ES) Nr. 655/2014 ir (ES) 2020/1783 vienos iš šalių arba jų atstovo prašymu, arba, jei numatyta pagal nacionalinę teisę, savo iniciatyva, civilinėse ir komercinėse bylose, kai viena iš šalių ar jos atstovas yra kitoje valstybėje narėje, kompetentingos institucijos priima sprendimą dėl šalių ir jų atstovų dalyvavimo posėdyje naudojant vaizdo konferenciją ar kitą nuotolinio ryšio technologiją, remdamosi:
a) |
tokios technologijos prieinamumu; |
b) |
proceso šalių nuomone dėl tokios technologijos naudojimo , ir |
c) |
tokios technologijos naudojimo tinkamumu konkrečiomis bylos aplinkybėmis. |
2. Posėdį vedanti kompetentinga institucija užtikrina, kad šalys ir jų atstovai, įskaitant negalią turinčius asmenis, turėtų galimybę posėdžiui naudoti vaizdo konferenciją.
3. Jei pagal valstybės narės, kurioje vyksta procesas, nacionalinę teisę numatytas posėdžių įrašymas, tos pačios taisyklės taikomos posėdžiams, vedamiems naudojant vaizdo konferenciją ar kitą nuotolinio ryšio technologiją. Valstybė narė, kurioje vyksta procesas, pagal nacionalinę teisę imasi tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad tokie įrašai būtų daromi ir saugomi saugiai ir nebūtų viešai platinami.
4. Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims, posėdžių naudojant vaizdo konferenciją ar kitą nuotolinio ryšio technologiją tvarką reglamentuoja posėdį vedančios valstybės narės nacionalinė teisė.
6 straipsnis
Posėdis baudžiamosiose bylose naudojant vaizdo konferenciją ar kitą nuotolinio ryšio technologiją
1. Šis straipsnis taikomas procese pagal šiuos teisės aktus:
a) |
Tarybos pamatinį sprendimą 2002/584/TVR (42), ypač jo 18 straipsnio 1 dalies a punktą; |
b) |
Pamatinį sprendimą 2008/909/TVR, ypač jo 6 straipsnio 3 dalį; |
c) |
Pamatinį sprendimą 2008/947/TVR, ypač jo 17 straipsnio 4 dalį; |
d) |
Pamatinį sprendimą 2009/829/TVR, ypač jo 19 straipsnio 4 dalį; |
e) |
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/99/ES (43), ypač jos 6 straipsnio 4 dalį; |
f) |
Reglamentą (ES) 2018/1805, ypač jo 33 straipsnio 1 dalį. |
2. Kai valstybės narės kompetentinga institucija prašo posėdžio (prašančioji kompetentinga institucija), skirto išklausyti įtariamąjį, kaltinamąjį ar nuteistąjį arba paveiktąjį asmenį, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/1805 2 straipsnio 10 punkte, išskyrus įtariamąjį, kaltinamąjį ar nuteistąjį, esantį kitoje valstybėje narėje vykdomame procese pagal šio straipsnio 1 dalyje išvardytus teisės aktus, tos kitos valstybės narės kompetentinga institucija (prašomoji kompetentinga institucija) leidžia tokiems asmenims dalyvauti posėdyje naudojant vaizdo konferenciją ar kitą nuotolinio ryšio technologiją, su sąlyga, kad:
a) |
tokios technologijos naudojimas yra pateisinamas dėl konkrečių bylos aplinkybių, ir |
b) |
įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba paveiktasis asmuo davė sutikimą tam posėdžiui naudoti vaizdo konferenciją ar kitą nuotolinio ryšio technologiją pagal šios dalies antroje, trečioje ir ketvirtoje pastraipose nurodytus reikalavimus. |
Prieš duodamas sutikimą naudoti vaizdo konferenciją ar kitą nuotolinio ryšio technologiją įtariamasis arba kaltinamasis turi turėti galimybę pasikonsultuoti su advokatu pagal Direktyvą 2013/48/ES. Kompetentingos institucijos asmeniui, kuris turės būti išklausytas posėdyje, prieš jam duodant sutikimą suteikia informaciją apie posėdžio vedimo naudojant vaizdo konferenciją ar kitą nuotolinio ryšio technologiją procedūrą, taip pat apie jo procesines teises, įskaitant teisę į vertimą žodžiu bei teisę turėti advokatą.
Sutikimas duodamas savanoriškai ir nedviprasmiškai, o prašančioji kompetentinga institucija, prieš pradėdama tokį posėdį, tą sutikimą patikrina. Sutikimo patikrinimas turi būti įrašomas į posėdžio protokolą pagal prašančiosios valstybės narės nacionalinę teisę.
Nedarant poveikio teisingo bylos nagrinėjimo principui ir teisei į teisių gynimo priemonę pagal nacionalinę proceso teisę, kompetentinga institucija gali nuspręsti neprašyti šios dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytų asmenų sutikimo, jei dalyvavimas posėdyje asmeniškai kelia rimtą grėsmę visuomenės saugumui ar visuomenės sveikatai, kuri yra įrodyta kaip tikra ir esama arba numatoma.
3. Prašomoji kompetentinga institucija užtikrina, kad 2 dalyje nurodyti asmenys, įskaitant negalią turinčius asmenis, turėtų prieigą prie infrastruktūros, būtinos vaizdo konferencijai ar kitai nuotolinio ryšio technologijai naudoti.
4. Šis straipsnis nedaro poveikio kitiems Sąjungos teisės aktams, kuriais numatoma baudžiamosiose bylose naudoti vaizdo konferenciją ar kitą nuotolinio ryšio technologiją.
5. Ryšių palaikymo tarp įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo arba paveiktojo asmens ir jo advokato prieš posėdį, vykstantį naudojant vaizdo konferenciją ar kitą nuotolinio ryšio technologiją, ir jo metu konfidencialumas užtikrinamas pagal taikytiną nacionalinę teisę.
6. Prieš išklausant vaiką naudojant vaizdo konferenciją ar kitą nuotolinio ryšio technologiją, nedelsiant informuojami tėvų pareigų turėtojai, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/800 3 straipsnio 2 punkte, arba kitas tinkamas suaugęs asmuo, kaip nurodyta tos direktyvos 5 straipsnio 2 dalyje. Spręsdama, ar išklausyti vaiką naudojant vaizdo konferenciją ar kitą nuotolinio ryšio technologiją, kompetentinga institucija atsižvelgia į geriausius vaiko interesus.
7. Jei pagal valstybės narės nacionalinę teisę vidaus bylose numatytas posėdžių įrašymas, tos pačios taisyklės taikomos tarpvalstybinio pobūdžio bylose posėdžiams, vedamiems naudojant vaizdo konferenciją ar kitą nuotolinio ryšio technologiją. Prašančioji valstybė narė imasi tinkamų priemonių pagal nacionalinę teisę siekdama užtikrinti, kad tokie įrašai būtų daromi ir saugomi saugiai ir nebūtų viešai platinami.
8. Įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba paveiktasis asmuo tuo atveju, jei pažeidžiami šiame straipsnyje numatyti reikalavimai ar garantijos, turi galimybę siekti veiksmingos teisių gynimo priemonės pagal nacionalinę teisę ir visapusiškai laikantis Chartijos.
9. Nedarant poveikio 1–8 dalims, posėdžių vedimo naudojant vaizdo konferenciją ar kitą nuotolinio ryšio technologiją procedūrą reglamentuoja prašančiosios valstybės narės nacionalinė teisė. Prašančioji ir prašomoji kompetentingos institucijos susitaria dėl praktinės posėdžio tvarkos.
V SKYRIUS
PATIKIMUMO UŽTIKRINIMO PASLAUGOS, ELEKTRONINIŲ DOKUMENTŲ TEISINĖ GALIA IR ELEKTRONINIS MOKESČIŲ MOKĖJIMAS
7 straipsnis
Elektroniniai parašai ir elektroniniai spaudai
1. Elektroniniams ryšiams pagal šį reglamentą taikoma Reglamente (ES) Nr. 910/2014 nustatyta bendroji teisinė patikimumo užtikrinimo paslaugų naudojimo sistema.
2. Jei dokumentui, perduotam palaikant elektroninius ryšius pagal šio reglamento 3 straipsnį, pagal šio reglamento I ir II prieduose išvardytus teisės aktus reikia spaudo arba parašo, tame dokumente turi būti naudojamas kvalifikuotas elektroninis spaudas arba kvalifikuotas elektroninis parašas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 910/2014 .
3. Jei dokumentui, perduotam palaikant elektroninius ryšius šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, reikia dokumentą perduodančio asmens parašo, tas asmuo šį reikalavimą įvykdo šiais būdais:
a) |
elektroninės atpažinties priemone, kurios saugumo užtikrinimo lygis yra aukštas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 910/2014 8 straipsnio 2 dalies c punkte, arba |
b) |
kvalifikuotu elektroniniu parašu, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 910/2014 3 straipsnio 12 punkte. |
8 straipsnis
Elektroninių dokumentų teisinė galia
Dokumentų, perduotų palaikant elektroninius ryšius, teisinė galia negali būti neigiama arba jie negali būti laikomi nepriimtinais vykdant tarpvalstybines teismines procedūras pagal I ir II prieduose išvardytus teisės aktus vien dėl tos priežasties, kad jie pateikiami elektronine forma.
9 straipsnis
Elektroninis mokesčių mokėjimas
1. Valstybės narės numato galimybę elektroniniu būdu sumokėti mokesčius, be kita ko, iš kitų valstybių narių nei ta, kurioje kompetentinga institucija yra įsikūrusi.
2. Mokesčių mokėjimo elektroniniu būdu techninės priemonės turi atitikti taikytinas taisykles dėl prieinamumo. Jei tai įmanoma naudojant turimas elektronines mokesčių mokėjimo priemones, jos turi būti prieinamos per Europos elektroninės prieigos punktą.
VI SKYRIUS
PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS IR VERTINIMAS
10 straipsnis
Komisijos vykdomas įgyvendinimo aktų priėmimas
1. Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos decentralizuotos IT sistemos ir šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto Europos elektroninės prieigos punkto, kuriais nustato:
a) |
decentralizuotai IT sistemai skirtų ryšių palaikymo elektroninėmis priemonėmis metodų technines specifikacijas; |
b) |
ryšių protokolų technines specifikacijas; |
c) |
informacijos saugumo tikslus ir atitinkamas technines priemones, kuriomis užtikrinami minimalūs informacijos saugumo standartai ir aukštas kibernetinio saugumo lygis, kurie taikomi informacijos decentralizuotoje IT sistemoje tvarkymui ir perdavimui; |
d) |
minimalaus prieinamumo tikslus ir galimus susijusius techninius reikalavimus, taikomus decentralizuotos IT sistemos teikiamoms paslaugoms; |
e) |
skaitmeninius procedūrų standartus, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2022/850 3 straipsnio 9 punkte; |
f) |
įgyvendinimo tvarkaraštį, kuriame nustatomos, inter alia, šio reglamento 12 straipsnyje nurodytos pavyzdinės realizacijos programinės įrangos prieinamumo, kompetentingose institucijose atliekamo jos įdiegimo ir, kai aktualu, nacionalinių IT sistemų priderinimų, būtinų norint užtikrinti atitiktį šios dalies a–e punktuose nurodytiems reikalavimams, užbaigimo datos, ir |
g) |
Europos elektroninės prieigos punkto technines specifikacijas, įskaitant naudotojo elektroninės atpažinties priemones, kurių saugumo užtikrinimo lygis būtų aukštas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 910/2014 8 straipsnio 2 dalies c punkte, ir informacijos bei dokumentų laikymui taikomas saugojimo laikotarpis. |
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami ne vėliau kaip :
a) |
2026 m. sausio 17 d. – I priedo 3 ir 4 punktuose išvardytų teisės aktų ir II priedo 1, 10 ir 11 punktuose išvardytų teisės aktų atveju; |
b) |
2027 m. sausio 17 d. – I priedo 1, 8, 9 ir 10 punktuose išvardytų teisės aktų ir II priedo 5 ir 9 punktuose išvardytų teisės aktų atveju; |
c) |
2028 m. sausio 17 d. – I priedo 6, 11 ir 12 punktuose išvardytų teisės aktų ir II priedo 2, 3, 4 ir 8 punktuose išvardytų teisės aktų atveju, ir |
d) |
2029 m. sausio 17 d. – I priedo 2, 5, 7 ir 13 punktuose išvardytų teisės aktų ir II priedo 6 ir 7 punktuose išvardytų teisės aktų atveju. |
11 straipsnis
Mokymas
1. Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamiems teisingumo srities specialistams ir kompetentingoms institucijoms būtų teikiami būtini mokymai, reikalingi veiksmingam decentralizuotos IT sistemos naudojimui ir tinkamam vaizdo konferencijos ar kitos nuotolinio ryšio technologijos naudojimui. Nedarant poveikio teismų nepriklausomumui ir teismų organizavimo skirtumams visoje Sąjungoje ir deramai gerbiant teisininkų profesijos nepriklausomumą, valstybės narės skatina tokį teisėjų, prokurorų ir kitų teisingumo srities specialistų mokymą.
2. Komisija užtikrina, kad teisingumo srities specialistų mokymas veiksmingo decentralizuotos IT sistemos naudojimo srityje būtų vienas iš mokymo prioritetų, remiamų pagal atitinkamas Sąjungos finansines programas.
3. Valstybės narės skatina valdžios institucijas dalytis su vaizdo konferencijų rengimu susijusia geriausia praktika, kad būtų sumažintos išlaidos ir padidintas veiksmingumas.
4. Komisija informuoja valstybes nares apie galimybę teikti paraiškas dėl dotacijų 1 ir 3 dalyse nurodytai veiklai remti pagal atitinkamas Sąjungos finansines programas.
12 straipsnis
Pavyzdinės realizacijos programinė įranga
1. Komisija yra atsakinga už pavyzdinės realizacijos programinės įrangos, kurią valstybės narės gali pasirinkti taikyti kaip savo galinę sistemą vietoj nacionalinės IT sistemos, sukūrimą, prieinamumą, plėtojimą ir techninę priežiūrą. Pavyzdinės realizacijos programinės įrangos sukūrimas, plėtojimas ir techninė priežiūra finansuojami iš Sąjungos bendrojo biudžeto.
2. Pavyzdinės realizacijos programinę įrangą Komisija teikia, prižiūri ir palaiko nemokamai.
3. Pavyzdinės realizacijos programinė įranga teikia bendrą sąsają, skirtą palaikyti ryšiams su kitomis nacionalinėmis IT sistemomis.
13 straipsnis
Decentralizuotos IT sistemos, Europos elektroninės prieigos punkto ir nacionalinių IT sistemų išlaidos
1. Kiekviena valstybė narė arba patvirtintą e. CODEX prieigos tašką eksploatuojantis subjektas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2022/850 3 straipsnio 4 punkte, padengia decentralizuotos IT sistemos prieigos taškų , už kuriuos jie yra atsakingi, įdiegimo, eksploatavimo ir techninės priežiūros išlaidas.
2. Kiekviena valstybė narė arba patvirtintą e. CODEX prieigos tašką eksploatuojantis subjektas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2022/850 3 straipsnio 4 punkte, padengia savo atitinkamų nacionalinių arba, kai taikytina, kitų IT sistemų sukūrimo ir pritaikymo sąveikai su prieigos taškais išlaidas, taip pat tų sistemų administravimo, eksploatavimo ir techninės priežiūros išlaidas.
3. Komisija informuoja valstybes nares apie galimybę teikti paraiškas dėl dotacijų 1 ir 2 dalyse nurodytai veiklai remti pagal atitinkamas Sąjungos finansines programas.
4. Sąjungos organai ir agentūros padengia decentralizuotos IT sistemos sudedamųjų dalių, už kurias jos yra atsakingos, įdiegimo, eksploatavimo ir techninės priežiūros išlaidas.
5. Sąjungos organai ir agentūros padengia savo bylų valdymo sistemų sukūrimo ir pritaikymo sąveikai su prieigos taškais išlaidas, ir padengia tų sistemų administravimo, eksploatavimo ir techninės priežiūros išlaidas.
6. Komisija padengia visas su Europos elektroninės prieigos punktu susijusias išlaidas.
14 straipsnis
Perduodamos informacijos apsauga
1. Kompetentinga institucija laikoma duomenų valdytoja, kaip tai suprantama Reglamentuose (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725 arba Direktyvoje (ES) 2016/680, kiek tai susiję su asmens duomenų, išsiųstų arba gautų per decentralizuotą IT sistemą, tvarkymu.
2. Komisija laikoma duomenų valdytoja, kaip tai suprantama Reglamente (ES) 2018/1725, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu Europos elektroninės prieigos punkte.
3. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad vykdant tarpvalstybines teismines procedūras kitai kompetentingai institucijai perduotai informacijai, kuri pagal valstybės narės, iš kurios ta informacija siunčiama, teisę laikoma konfidencialia , būtų taikomos konfidencialumo taisyklės, nustatytos Sąjungos teisėje ir valstybės narės, kuriai ta informacija siunčiama, nacionalinėje teisėje.
15 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
16 straipsnis
Stebėsena ir vertinimas
1. Praėjus ketveriems metams nuo 10 straipsnio 3 dalies d punkte nurodytų įgyvendinimo aktų įsigaliojimo dienos ir vėliau kas penkerius metus Komisija atlieka šio reglamento vertinimą ir pateikia Europos Parlamentui bei Tarybai ataskaitą, kurioje remiamasi valstybių narių Komisijai pateikta ir Komisijos surinkta informacija. Komisija taip pat įtraukia elektroninių ryšių poveikio procesinei lygybei tarpvalstybinėse civilinėse ir baudžiamosiose bylose vertinimą. Komisija visų pirma įvertina 5 straipsnio taikymą. Remdamasi tuo vertinimu, Komisija, jei tikslinga, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo valstybės narės būtų įpareigojamos užtikrinti galimybę naudotis vaizdo konferencija ar kita nuotolinio ryšio technologija ir kuriame nurodoma atitinkama technologija bei sąveikumo standartai ir nustatomas teisminis bendradarbiavimas, kad proceso šalims būtų suteikta prieiga prie infrastruktūros, būtinos vaizdo konferencijai ar kitai nuotolinio ryšio technologijai naudoti valstybės narės, kurioje atitinkama šalis yra, kompetentingų institucijų patalpose.
2. Išskyrus atvejus, kai pagal kitus Sąjungos teisės aktus taikoma lygiavertė pranešimo procedūra, valstybės narės kasmet teikia Komisijai toliau nurodytą šio reglamento veikimo ir taikymo vertinimui svarbią informaciją :
a) |
praėjus trejiems metams nuo kiekvieno iš 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų įgyvendinimų aktų įsigaliojimo dienos – apie išlaidas, patirtas kuriant ar pritaikant savo atitinkamas nacionalines IT sistemas sąveikai su prieigos punktais; |
b) |
praėjus trejiems metams nuo kiekvieno iš 10 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytų įgyvendinimo aktų įsigaliojimo dienos – apie pirmosios instancijos teismo proceso pagal teisės aktus, išvardytus I priedo 3, 4 ir 9 punktuose, trukmę nuo tada, kai kompetentinga institucija gauna prašymą, iki sprendimo priėmimo dienos, kai tokia informacija turima; |
c) |
praėjus trejiems metams nuo kiekvieno iš 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų įsigaliojimo dienos – apie tai, kiek laiko reikia informacijai apie sprendimą dėl teismo arba teisminės institucijos sprendimo pripažinimo ir vykdymo perduoti arba, jei netaikytina, informacijai apie tokio teismo arba teisminės institucijos sprendimo vykdymo rezultatus perduoti pagal teisės aktus, išvardytus II priedo 1–7 ir 9–11 punktuose, sugrupuojant pagal atitinkamus teisės aktus, kai tokia informacija turima; |
d) |
praėjus trejiems metams nuo kiekvieno iš 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų įsigaliojimo dienos – apie prašymų, perduotų naudojantis decentralizuota IT sistema pagal 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, skaičių, kai tokia informacija turima. |
3. Imties nustatymo tikslais kiekviena valstybė narė paskiria po vieną ar daugiau kompetentingų institucijų rinkti duomenims apie tų institucijų vestų posėdžių, kurių metu pagal 5 ir 6 straipsnius buvo naudojama vaizdo konferencija ar kitos nuotolinio ryšio technologijos, skaičių. Tokie duomenys Komisijai teikiami nuo 2026 m. gegužės 2 d.
4. Pavyzdinės realizacijos programinė įranga ir nacionalinė galinė sistema, jei joje įdiegta tokia galimybė, programiškai renka 2 dalies b, c ir d punktuose nurodytus duomenis ir kasmet perduoda juos Komisijai.
5. Valstybės narės deda visas pastangas, kad surinktų 2 dalies b, c ir d punktuose nurodytus duomenis.
17 straipsnis
Informacija, kurią reikia pranešti Komisijai
1. Valstybės narės ne vėliau kaip 2024 m. liepos 17 d. pateikia Komisijai toliau išvardytą informaciją, kad ji taptų prieinama per Europos e. teisingumo portalą:
a) |
išsamią informaciją apie nacionalinius IT portalus, kai taikytina; |
b) |
pagal 5 ir 6 straipsnius vaizdo konferencijoms taikomų nacionalinės teisės aktų ir procedūrų aprašymą; |
c) |
informaciją apie mokėtinus mokesčius ; |
d) |
išsamią informaciją apie elektroninio mokėjimo būdus, kuriais galima sumokėti tarpvalstybinio pobūdžio bylose mokėtinus mokesčius; |
e) |
institucijas, kompetentingas pagal I ir II prieduose išvardytus teisės aktus, jei apie jas dar nebuvo pranešta Komisijai pagal tuos teisės aktus. |
Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie visus pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos pasikeitimus.
2. Valstybės narės praneša Komisijai, jei jos gali taikyti 5 ar 6 straipsnį arba naudoti decentralizuotą IT sistemą anksčiau, nei reikalaujama pagal šį reglamentą. Komisija sudaro galimybę susipažinti su tokia informacija elektroninėmis priemonėmis, visų pirma Europos e. teisingumo portale.
VII SKYRIUS
TEISMINIO BENDRADARBIAVIMO CIVILINĖSE IR KOMERCINĖSE BYLOSE SRITIES TEISĖS AKTŲ DALINIAI PAKEITIMAI
18 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 805/2004 daliniai pakeitimai
Reglamento (EB) Nr. 805/2004 13 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:
„e) |
įteikimas elektroninėmis priemonėmis, numatytomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1784 (*1) 19 ir 19a straipsniuose. |
19 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1896/2006 daliniai pakeitimai
Reglamentas (EB) Nr. 1896/2006 iš dalies keičiamas taip:
1) |
7 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip: „5. Prašymas pateikiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/2844 (*2) 4 straipsnyje numatytomis elektroninio ryšio priemonėmis, popierine forma ar kitomis ryšio priemonėmis, įskaitant elektronines, kurios yra priimtinos kilmės valstybei narei ir prieinamos kilmės teismui. (*2) 2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2844 dėl teisminio bendradarbiavimo ir teisės kreiptis į teismą tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse, komercinėse ir baudžiamosiose bylose skaitmenizacijos, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri teisminio bendradarbiavimo srities aktai (OL L, 2023/2844, 2023 12 27, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2844/oj).“;" |
2) |
7 straipsnio 6 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „Prašymą pasirašo ieškovas arba, kai taikytina, ieškovo atstovas. Kai prašymas pateikiamas elektronine forma pagal šio straipsnio 5 dalį, reikalavimas pasirašyti prašymą įvykdomas pagal Reglamento (ES) 2023/2844 7 straipsnio 3 dalį. Elektroninis parašas turi būti pripažįstamas kilmės valstybėje narėje ir jam negali būti taikomi papildomi reikalavimai.“; |
3) |
13 straipsnis papildomas šia dalimi: „Europos mokėjimo įsakymas atsakovui gali būti įteikiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1784 (*3) 19 ir 19a straipsniuose numatytomis elektroninėmis įteikimo priemonėmis. (*3) 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1784 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) (OL L 405, 2020 12 2, p. 40).“;" |
4) |
16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
20 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 861/2007 daliniai pakeitimai
Reglamentas (EB) Nr. 861/2007 iš dalies keičiamas taip:
1) |
4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Ieškovas pradeda Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą užpildydamas standartinę A ieškinio formą, išdėstytą šio reglamento I priede, ir pateikdamas ją kompetentingam teismui tiesiogiai, paštu, elektroninio ryšio priemonėmis, numatytomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/2844 (*4) 4 straipsnyje , arba bet kuriomis kitomis ryšio priemonėmis, pavyzdžiui, faksu arba el. paštu, kurios yra priimtinos valstybei narei, kurioje ta procedūra yra pradėta. Į ieškinio formą įtraukiamas ieškinį pagrindžiančių įrodymų aprašymas ir, kai tikslinga, pridedami kiti susiję pagrindžiantys dokumentai. (*4) 2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2844 dėl teisminio bendradarbiavimo ir teisės kreiptis į teismą tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse, komercinėse ir baudžiamosiose bylose skaitmenizacijos, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri teisminio bendradarbiavimo srities aktai (OL L, 2023/2844, 2023 12 27, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2844/oj).“;" |
2) |
13 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:
|
3) |
13 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:
(*5) 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1784 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) (OL L 405, 2020 12 2, p. 40).“;" |
4) |
13 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:
|
5) |
13 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Visas 1 dalyje nenurodytas ryšių palaikymas tarp teismo ir šalių arba kitų procese dalyvaujančių asmenų turi būti vykdomas:
|
6) |
15a straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Valstybės narės užtikrina, kad šalys galėtų elektroniniu būdu sumokėti teismo mokesčius, naudodamos nuotolinio mokėjimo būdus, leidžiančius šalims atlikti mokėjimą ir iš kitos valstybės narės nei ta, kurioje yra teismas, pagal Reglamento (ES) 2023/2844 9 straipsnį.“ |
21 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 606/2013 daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 606/2013 iš dalies keičiamas taip:
1) |
8 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „Jei pavojų keliantis asmuo gyvena kilmės valstybėje narėje, pranešimas pateikiamas pagal tos valstybės narės teisę. Jei pavojų keliantis asmuo gyvena kitoje valstybėje narėje nei kilmės valstybė narė, pranešimas pateikiamas registruotu laišku (patvirtinant gavimą) arba lygiaverčiu dokumentu arba elektroninėmis įteikimo priemonėmis, numatytomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1784 (*6) 19 ir 19a straipsniuose. Jei pavojų keliantis asmuo gyvena trečiojoje šalyje, pranešimas pateikiamas registruotu laišku (patvirtinant gavimą) arba lygiaverčiu dokumentu. (*6) 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1784 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) (OL L 405, 2020 12 2, p. 40).“;" |
2) |
11 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „Jei pavojų keliantis asmuo gyvena valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, pranešimas pateikiamas pagal tos valstybės narės teisę. Jei pavojų keliantis asmuo gyvena kitoje valstybėje narėje nei valstybė narė, į kurią kreipiamasi, pranešimas pateikiamas registruotu laišku (patvirtinant gavimą) arba lygiaverčiu dokumentu arba elektroninėmis įteikimo priemonėmis, numatytomis Reglamento (ES) 2020/1784 19 ir 19a straipsniuose. Jei pavojų keliantis asmuo gyvena trečiojoje šalyje, pranešimas pateikiamas registruotu laišku (patvirtinant gavimą) arba lygiaverčiu dokumentu.“. |
22 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 655/2014 daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 655/2014 iš dalies keičiamas taip:
1) |
8 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4. Prašymas ir patvirtinamieji dokumentai gali būti pateikti bet kokiomis ryšio, įskaitant elektroninį, priemonėmis, kurios yra priimtinos pagal valstybės narės, kurioje pateikiamas prašymas, procesines taisykles, arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/2844 (*7) 4 straipsnyje numatytomis elektroninio ryšio priemonėmis. (*7) 2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2844 dėl teisminio bendradarbiavimo ir teisės kreiptis į teismą tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse, komercinėse ir baudžiamosiose bylose skaitmenizacijos, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri teisminio bendradarbiavimo srities aktai (OL L, 2023/2844, 2023 12 27, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2844/oj).“;" |
2) |
17 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip: „5. Apie sprendimą dėl prašymo kreditoriui pranešama laikantis kilmės valstybės narės teisėje lygiaverčiams nacionaliniams įsakymams numatytos procedūros arba Reglamento (ES) 2023/2844 4 straipsnyje numatytomis elektroninio ryšio priemonėmis.“ |
3) |
29 straipsnis pakeičiamas taip: „29 straipsnis Dokumentų perdavimas 1. Tais atvejais, kai šiame reglamente numatytas dokumentų perdavimas pagal šį straipsnį, toks perdavimas vykdomas laikantis Reglamento (ES) 2023/2844 nuostatų dėl institucijų tarpusavio ryšių arba bet kuriomis tinkamomis priemonėmis, kai pranešimus turi teikti kreditoriai, jei gauto dokumento turinys yra teisingas ir atitinka perduodamo dokumento turinį, o visa jame pateikta informacija yra lengvai įskaitoma. 2. Teismas ar institucija, gavę dokumentus pagal šio straipsnio 1 dalį, iki kitos darbo dienos, einančios po dokumentų gavimo dienos, pabaigos išsiunčia:
Pagal šio straipsnio 1 dalį dokumentus gavęs teismas ar institucija naudoja standartinę gavimo patvirtinimo formą, nustatytą įgyvendinimo aktais, priimtais laikantis 52 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.“; |
4) |
36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
23 straipsnis
Reglamento (ES) 2015/848 daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) 2015/848 iš dalies keičiamas taip:
1) |
42 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip: „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bendradarbiavimas įgyvendinamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/2844 (*8) 3 straipsnį. (*8) 2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2844 dėl teisminio bendradarbiavimo ir teisės kreiptis į teismą tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse, komercinėse ir baudžiamosiose bylose skaitmenizacijos, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri teisminio bendradarbiavimo srities aktai (OL L, 2023/2844, 2023 12 27, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2844/oj).“;" |
2) |
53 straipsnis pakeičiamas taip: „53 straipsnis Teisė pateikti reikalavimus Bet kuris užsienio kreditorius gali bet kokiomis ryšio priemonėmis, kurios yra priimtinos pagal valstybės, kurioje iškelta byla, teisę, arba Reglamento (ES) 2023/2844 4 straipsnyje numatytomis elektroninio ryšio priemonėmis, pateikti reikalavimus nemokumo byloje. Nėra privaloma, kad reikalavimus pateikiančiai šaliai atstovautų advokatas ar kitas teisininkas šiuo vieninteliu tikslu.“; |
3) |
57 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip: „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bendradarbiavimas įgyvendinamas pagal Reglamento (ES) 2023/2844 3 straipsnį.“. |
24 straipsnis
Reglamento (ES) 2020/1784 daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) 2020/1784 iš dalies keičiamas taip:
1) |
12 straipsnio 7 dalis pakeičiama taip: „7. 1 ir 2 dalių tikslais diplomatai ar konsuliniai pareigūnai, kai įteikimas vykdomas pagal 17 straipsnį, arba institucija ar asmuo, kai įteikimas vykdomas pagal 18, 19, 19a arba 20 straipsnį, informuoja adresatą, kad adresatas gali atsisakyti priimti dokumentą ir kad tiems diplomatams, pareigūnams, institucijai ar asmeniui turi būti išsiųsta atitinkamai I priede pateikta L forma arba rašytinis pareiškimas dėl atsisakymo.“ |
2) |
13 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Šis straipsnis taip pat taikomas kitoms teisminių dokumentų perdavimo ir įteikimo priemonėms, numatytoms 2 skirsnyje, išskyrus 19a straipsnį.“ |
3) |
įterpiamas šis straipsnis: „19a straipsnis Įteikimas elektroniniu būdu per Europos elektroninės prieigos punktą 1. Teisminiai dokumentai gali būti įteikiami tiesiogiai asmeniui, kurio adresas kitoje valstybėje narėje dokumentų įteikimo tikslais yra žinomas, per Europos elektroninės prieigos punktą, sukurtą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/2844 (*9) 4 straipsnio 1 dalį, jei adresatas yra davęs išankstinį aiškų sutikimą naudoti tą elektroninę dokumentų įteikimo priemonę atitinkamo teismo proceso metu. 2. Adresatas patvirtina dokumentų gavimą gavimo patvirtinimu, kuriame, be kita ko, nurodoma gavimo data. Dokumento įteikimo data yra gavimo patvirtinime nurodyta data. Ta pati taisyklė taikoma dokumentų, kuriuos buvo atsisakyta priimti, įteikimo procedūros ištaisymo pagal 12 straipsnio 5 dalį atveju. (*9) 2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2844 dėl teisminio bendradarbiavimo ir teisės kreiptis į teismą tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse, komercinėse ir baudžiamosiose bylose skaitmenizacijos, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri teisminio bendradarbiavimo srities aktai (OL L, 2023/2844, 2023 12 27, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2844/oj).“;" |
4) |
37 straipsnis papildomas šia dalimi: „3. 19a straipsnis taikomas nuo pirmos mėnesio, einančio po dviejų metų laikotarpio nuo Reglamento (ES) 2023/2844 10 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytų įgyvendinimo aktų įsigaliojimo dienos.“ |
VIII SKYRIUS
TEISMINIO BENDRADARBIAVIMO BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE SRITIES TEISĖS AKTŲ DALINIAI PAKEITIMAI
25 straipsnis
Reglamento (ES) 2018/1805 daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) 2018/1805 iš dalies keičiamas taip:
1) |
4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Nutarimas įšaldyti perduodamas naudojant įšaldymo liudijimą. Priimančioji institucija 6 straipsnyje numatytą įšaldymo liudijimą tiesiogiai perduoda vykdančiajai institucijai arba, kai taikytina, 24 straipsnio 2 dalyje nurodytai centrinei institucijai .“ |
2) |
7 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Vykdančioji institucija priimančiajai institucijai praneša apie nutarimo įšaldyti įvykdymą, pateikdama įšaldyto turto apibūdinimą ir, jei žinoma, nurodydama apytikrę jo vertę. Pranešama nepagrįstai nedelsiant po to, kai vykdančioji institucija informuojama, kad nutarimas įšaldyti įvykdytas .“ |
3) |
8 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Bet koks sprendimas nepripažinti ar nevykdyti nutarimo įšaldyti priimamas nedelsiant ir apie tai nedelsiant pranešama priimančiajai institucijai .“ |
4) |
9 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4. Vykdančioji institucija nedelsdama priimančiajai institucijai praneša apie sprendimą dėl nutarimo įšaldyti pripažinimo ir vykdymo.“ |
5) |
10 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip: „2. Vykdančioji institucija nedelsdama priimančiajai institucijai praneša apie nutarimo įšaldyti vykdymo atidėjimą, nurodydama atidėjimo pagrindus ir, jei įmanoma, tikėtiną atidėjimo trukmę. 3. Kai nebelieka vykdymo atidėjimo pagrindo, vykdančioji institucija nedelsdama imasi būtinų priemonių nutarimui įšaldyti įvykdyti ir apie tai informuoja priimančiąją instituciją.“ |
6) |
12 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Vykdančioji institucija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, priimančiajai institucijai gali pateikti pagrįstą prašymą apriboti laikotarpį, kuriuo turtas turi būti įšaldytas. Toks prašymas, įskaitant visą svarbią patvirtinamąją informaciją, perduodamas tiesiogiai priimančiajai institucijai. Nagrinėdama tokį prašymą priimančioji institucija atsižvelgia į visus interesus, įskaitant vykdančiosios institucijos interesus. Priimančioji institucija į prašymą reaguoja kuo greičiau. Jeigu priimančioji institucija nesutinka su tokiu apribojimu, ji vykdančiąją instituciją informuoja apie nesutikimo priežastis. Tokiu atveju turtas lieka įšaldytas pagal 1 dalį. Jei priimančioji institucija nesureaguoja per šešias savaites nuo prašymo gavimo, vykdančioji institucija nebėra įpareigota vykdyti nutarimą įšaldyti.“ |
7) |
14 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Nutarimas konfiskuoti perduodamas naudojant konfiskavimo liudijimą. Priimančioji institucija 17 straipsnyje numatytą konfiskavimo liudijimą tiesiogiai perduoda vykdančiajai institucijai arba, kai taikytina, 24 straipsnio 2 dalyje nurodytai centrinei institucijai .“ |
8) |
16 straipsnio 3 dalies įžanginė formuluotė pakeičiama taip: „Išduodančioji institucija nedelsdama informuoja vykdančiąją instituciją tais atvejais, kai:“; |
9) |
18 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip: „6. Užbaigusi vykdyti nutarimą konfiskuoti, vykdančioji institucija iškart informuoja priimančiąją instituciją apie nutarimo įvykdymo rezultatus.“ |
10) |
19 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Bet koks sprendimas nepripažinti ar nevykdyti nutarimo konfiskuoti priimamas nedelsiant ir apie tai nedelsiant pranešama priimančiajai institucijai .“ |
11) |
20 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Vykdančioji institucija nedelsdama priimančiajai institucijai praneša apie sprendimą dėl nutarimo konfiskuoti pripažinimo ir vykdymo.“ |
12) |
21 straipsnio 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip: „3. Vykdančioji institucija nedelsdama priimančiajai institucijai praneša apie nutarimo konfiskuoti vykdymo atidėjimą, nurodydama atidėjimo pagrindus ir, jei įmanoma, tikėtiną atidėjimo trukmę. 4. Kai nebelieka vykdymo atidėjimo pagrindo, vykdančioji institucija nedelsdama imasi būtinų priemonių nutarimui konfiskuoti įvykdyti ir apie tai informuoja priimančiąją instituciją.“ |
13) |
25 straipsnyje:
|
14) |
27 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip: „2. Priimančioji institucija vykdančiąją instituciją nedelsdama informuoja apie nutarimo įšaldyti arba nutarimo konfiskuoti panaikinimą ir apie bet kokį sprendimą ar priemonę, dėl kurios nutarimas įšaldyti arba nutarimas konfiskuoti turi būti panaikintas. 3. Gavusi priimančiosios institucijos pranešimą pagal 2 dalį, vykdančioji institucija iškart nutraukia nutarimo įšaldyti arba nutarimo konfiskuoti vykdymą, jei vykdymas dar neužbaigtas. Vykdančioji institucija nepagrįstai nedelsdama išsiunčia priimančiajai valstybei vykdymo nutraukimo patvirtinimą.“ |
15) |
31 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip: „Konsultacijos arba bent jų rezultatai protokoluojami .“. |
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
26 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
1. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2. Jis taikomas nuo 2025 m. gegužės 1 d.
3. Tačiau 3 ir 4 straipsniai taikomi nuo pirmos mėnesio, einančio po dvejų metų laikotarpio nuo atitinkamų 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų, kuriais sukuriama decentralizuota IT sistema dėl kiekvieno iš I ir II prieduose išvardytų teisės aktų, įsigaliojimo datos, dienos.
4. 3 ir 4 straipsniai taikomi procesams, pradėtiems nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytos dienos.
Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre 2023 m. gruodžio 13 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkė
R. METSOLA
Tarybos vardu
Pirmininkas
P. NAVARRO RÍOS
(1) OL C 323, 2022 8 26, p. 77.
(2) 2023 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2023 m. gruodžio 8 d. Tarybos sprendimas.
(3) 2022 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/850 dėl tarpvalstybinio elektroninio keitimosi duomenimis teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose srityje kompiuterinės sistemos (sistemos e. CODEX), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1726 (OL L 150, 2022 6 1, p. 1).
(4) 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1).
(5) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70).
(6) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (OL L 141, 2015 6 5, p. 19).
(7) 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1784 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) (OL L 405, 2020 12 2, p. 40).
(8) 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1783 dėl valstybių narių teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (įrodymų rinkimas) (OL L 405, 2020 12 2, p. 1).
(9) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).
(10) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(11) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).
(12) 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (OL L 7, 2009 1 10, p. 1).
(13) 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo (OL L 178, 2019 7 2, p. 1).
(14) 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (OL L 76, 2005 3 22, p. 16).
(15) 2006 m. spalio 6 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2006/783/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti (OL L 328, 2006 11 24, p. 59).
(16) 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (OL L 327, 2008 12 5, p. 27).
(17) 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/947/TVR dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą (OL L 337, 2008 12 16, p. 102).
(18) 2009 m. spalio 23 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2009/829/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo sprendimams dėl kardomųjų priemonių Europos Sąjungos valstybėse narėse kaip alternatyvos kardomajam kalinimui (OL L 294, 2009 11 11, p. 20).
(19) 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose (OL L 130, 2014 5 1, p. 1).
(20) 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1805 dėl nutarimų įšaldyti ir nutarimų konfiskuoti turtą tarpusavio pripažinimo (OL L 303, 2018 11 28, p. 1).
(21) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo (OL L 201, 2012 7 27, p. 107).
(22) 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/8/EB, numatanti teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles (OL L 26, 2003 1 31, p. 41).
(23) 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2002/465/TVR dėl jungtinių tyrimo grupių (OL L 162, 2002 6 20, p. 1).
(24) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).
(25) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (OL L 143, 2004 4 30, p. 15).
(26) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą (OL L 399, 2006 12 30, p. 1).
(27) 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2007, nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą (OL L 199, 2007 7 31, p. 1).
(28) 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose (OL L181, 2013 6 29, p. 4).
(29) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose (OL L 189, 2014 6 27, p. 59).
(30) 2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/2843, kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/99/ES ir 2014/41/ES, Tarybos direktyva 2003/8/EB ir Tarybos pamatiniai sprendimai 2002/584/TVR, 2003/577/TVR, 2005/214/TVR, 2006/783/TVR, 2008/909/TVR, 2008/947/TVR, 2009/829/TVR ir 2009/948/TVR, kiek tai susiję su teisminio bendradarbiavimo skaitmenizacija (OL L, 2023/2843, 2023 12 27, ELI: https://eur-lex.europa.eu/eli/dir/2023/2843/oj).
(31) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(32) 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (OL L 280, 2010 10 26, p. 1).
(33) 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese (OL L 142, 2012 6 1, p. 1).
(34) 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu (OL L 294, 2013 11 6, p. 1).
(35) 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo (OL L 65, 2016 3 11, p. 1).
(36) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/800 dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji (OL L 132, 2016 5 21, p. 1).
(37) 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1919 dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms (OL L 297, 2016 11 4, p. 1).
(38) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(39) 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012 12 20, p. 1).
(40) 2016 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/1103, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas jurisdikcijos, taikytinos teisės ir teismo sprendimų sutuoktinių turto teisinių režimų klausimais pripažinimo ir vykdymo srityje (OL L 183, 2016 7 8, p. 1).
(41) 2016 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/1104, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų registruotų partnerysčių turtinių pasekmių klausimais pripažinimo ir vykdymo srityje (OL L 183, 2016 7 8, p. 30).
(42) 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, 2002 7 18, p. 1).
(43) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio (OL L 338, 2011 12 21, p. 2).
I PRIEDAS
Teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose srities teisės aktai
1)
2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/8/EB, numatanti teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles.
2)
2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004 sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą.
3)
2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą.
4)
2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2007, nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.
5)
2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje.
6)
2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo.
7)
2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija).
8)
2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose.
9)
2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose.
10)
2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų.
11)
2016 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/1103, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas jurisdikcijos, taikytinos teisės ir teismo sprendimų sutuoktinių turto teisinių režimų klausimais pripažinimo ir vykdymo srityje.
12)
2016 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/1104, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų registruotų partnerysčių turtinių pasekmių klausimais pripažinimo ir vykdymo srityje.
13)
2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo.
II PRIEDAS
Teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srities teisės aktai
1)
2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos.
2)
2003 m. liepos 22 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2003/577/TVR dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo Europos Sąjungoje (1).
3)
2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms.
4)
2006 m. spalio 6 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2006/783/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti.
5)
2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje.
6)
2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/947/TVR dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą.
7)
2009 m. spalio 23 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2009/829/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo sprendimams dėl kardomųjų priemonių Europos Sąjungos valstybėse narėse kaip alternatyvos kardomajam kalinimui.
8)
2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2009/948/TVR dėl jurisdikcijos įgyvendinimo kolizijų baudžiamuosiuose procesuose prevencijos ir sprendimo (2).
9)
2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio.
10)
2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose.
11)
2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1805 dėl nutarimų įšaldyti ir nutarimų konfiskuoti turtą tarpusavio pripažinimo.
ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2844/oj
ISSN 1977-0723 (electronic edition)