2023 6 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 166/6

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2023/1322

2023 m. birželio 27 d.

dėl Europos Sąjungos narkotikų agentūros (EUDA), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1920/2006

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 168 straipsnio 5 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)	Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 302/93 (3) buvo įsteigtas Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA). 2006 m., priėmus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1920/2006 (4), tas reglamentas buvo išdėstytas nauja redakcija;

(2)

EMCDDA buvo įsteigtas, kad Sąjungai, valstybėms narėms ir dalyvaujančioms valstybėms teiktų faktinę, objektyvią, patikimą ir palyginamą informaciją apie narkotikus, priklausomybę nuo narkotikų ir jų pasekmes Europos lygmeniu, tam, kad jos susidarytų bendrą vaizdą apie tą informaciją ir gautų faktinių duomenų, kuriais remdamosi jos galėtų formuoti politiką ir kurti narkotikų problemos sprendimo iniciatyvas, tokiu būdu suteikiant tokioms iniciatyvoms pridėtinės vertės, kai jos savo kompetencijos srityse įgyvendina kovos su narkotikų reiškiniu priemones ir priima sprendimus dėl atitinkamų veiksmų. Įsteigus EMCDDA ir jam pradėjus veikti, akivaizdžiai pagerėjo informacijos apie narkotikus, priklausomybę nuo narkotikų ir jų pasekmes prieinamumas visoje Sąjungoje ir tarptautiniu mastu;

(3)

nors bendrasis šio centro veiklos tikslas vis dar aktualus ir turėtų būti paliktas toks, koks yra, pats Reglamentas (EB) Nr. 1920/2006 nebėra tinkamas pagrindas siekiant įveikti dabartinius ir būsimus su narkotikais susijusius iššūkius. Todėl EMCDDA įgaliojimai turėtų būti peržiūrėti, be kita ko, siekiant juos pakeisti ir sustiprinti. EMCDDA turėtų būti pervadinta Europos Sąjungos narkotikų agentūra (EUDA) (toliau – Agentūra). Kadangi Reglamentą (EB) Nr. 1920/2006 reikia iš esmės pakeisti, kad atitinkamos nuostatos būtų pritaikytos atsižvelgiant į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2012 m. liepos 19 d. priimtą bendrą požiūrį dėl Sąjungos decentralizuotų agentūrų ir kad būtų atsižvelgta į narkotikų reiškinio raidą, siekiant aiškumo ir veiksmingumo tas reglamentas turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo reglamentu;

(4)

Reglamente (EB) Nr. 1920/2006 daugiausia dėmesio skirta su sveikata susijusiems klausimams. Nors ir toliau itin svarbu daugiausia dėmesio skirti tai sričiai, kadangi su sveikata ir pasiūla susijusios narkotikų reiškinio keliamos problemos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, taip pat reikia spręsti narkotikų pasiūlos problemą siekiant sumažinti narkotikų prieinamumą Sąjungoje ir pažaboti narkotikų paklausą ir taip prisidėti prie su sauga ir saugumu susijusių problemų sprendimo. Tam, kad pateiktų faktinius, objektyvius, patikimus, palyginamus ir Sąjungos mastu reikšmingus duomenis bei analizę, Agentūra turėtų spręsti su narkotikų reiškiniu susijusias problemas laikydamasi faktiniais duomenimis grindžiamo, integruoto, subalansuoto ir daugiadalykio požiūrio į narkotikus, narkotikų vartojimą, su narkotikų vartojimu susijusius sutrikimus ir priklausomybes, prevenciją, gydymą, priežiūrą, rizikos ir žalos mažinimą, reabilitaciją, socialinę reintegraciją ir išgijimą, narkotikų rinkas ir pasiūlą, įskaitant neteisėtą gamybą ir prekybą, taip pat kitus atitinkamus su narkotikais susijusius klausimus bei pasekmes. Požiūris, kuriuo vadovaujasi Agentūra, turėtų apimti žmogaus teisių, lyčių ir lyčių lygybės, amžiaus, lygybės sveikatos priežiūros srityje ir socialinį aspektus;

(5)

Agentūros veikla turėtų būti vykdoma deramai atsižvelgiant į atitinkamus Sąjungos ir jos valstybių narių įgaliojimus su narkotikais susijusiose srityse. Ji turėtų aprėpti įvairius narkotikų reiškinio aspektus ir šios problemos sprendimo būdus. Visų pirma Agentūra turėtų svarstyti visus su sveikatos apsauga ir gerinimu susijusius aspektus, įskaitant fizinius ir psichinius aspektus, taip pat atsižvelgti į galimą poveikį visuomenės sveikatai. Agentūra taip pat turėtų svarstyti socialinius aspektus, be kita ko, susijusius su narkotikus vartojančių asmenų stigmatizacija, marginalizacija ir reintegracija. Tai darydama Agentūra turėtų vadovautis su narkotikais susijusiais Sąjungos strateginiais dokumentais;

(6)

vykdydama savo veiklą Agentūra turėtų bendradarbiauti su atitinkamomis Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis pagal jų atitinkamus įgaliojimus ir atsižvelgti į jų veiklą, kad būtų išvengta veiklos dubliavimo. Visų pirma Agentūra, tinkamai atsižvelgdama į atitinkamus įgaliojimus, turėtų bendradarbiauti su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/794 (5) įsteigta Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolu), kad būtų užtikrintas duomenų apie narkotikų pasiūlą, įskaitant neteisėtą gamybą bei prekybą ir kitus susijusius nusikaltimus, naujų technologijų naudojimą ir naujas psichoaktyviąsias medžiagas rinkimas bei atitinkamų tendencijų stebėsena. Agentūra taip pat turėtų bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu su atitinkamomis trečiųjų valstybių, visų pirma šalių kandidačių, institucijomis ir įstaigomis, bei pat tam, kad būtų remiami Sąjungos valstybių narių veiksmai Jungtinių Tautų lygmeniu. Būtina, kad toks bendradarbiavimas atitiktų žmogaus teisių normas;

(7)

kad sprendžiant narkotikų reiškinio problemą būtų užtikrintas didžiausias veiksmingumas, Agentūra turėtų keistis nuomonėmis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma su mokslininkų bendruomene, konkrečiai įskaitant akademinę bendruomenę, pilietinės visuomenės organizacijomis, įskaitant narkotikus vartojančių asmenų organizacijas ir bendruomenes, susiduriančias su narkotikų vartojimu bei pardavimu ar su narkotikais susijusiais nusikaltimais. Atsižvelgiant į itin didelę Agentūros patirtį jos kompetencijai priklausančioje pilietinės visuomenės organizacijų srityje svarbą, Agentūra turėtų palaikyti su jos veikla susijusį bendradarbiavimą su pilietinės visuomenės organizacijomis, pavyzdžiui, aktyviai dalyvaujančiomis atitinkamose Komisijos ekspertų grupėse narkotikų klausimais, kurių narės yra pilietinės visuomenės organizacijos. Agentūra turėtų skirti reikiamas priemones, kad su šiomis organizacijomis būtų konsultuojamasi, keičiamasi informacija ir telkiamos žinios, be kita ko, naujų psichoaktyviųjų medžiagų srityje. Kai tikslinga, Agentūra turėtų rengti tikslines konsultacijas jos įgaliojimų sričiai priklausančiomis temomis;

(8)

kad būtų platinama patikima informacija apie narkotikus ir su narkotikais susijusią padėtį, Agentūra turėtų dalyvauti komunikacijos veikloje jos įgaliojimų sričiai priklausančiomis temomis. Tačiau komunikacija plačiajai visuomenei narkotikų srityje kartais gali turėti nenumatytų neigiamų pasekmių. Todėl, kad būtų kuo labiau sumažinta galima su narkotikais susijusi žala, Agentūra turėtų apsvarstyti galimybę vykdydama komunikacijos veiklą ir tais atvejais, kai tikslinga, platinti savo ataskaitas, įskaitant pradines ataskaitas ir naujų psichoaktyviųjų medžiagų rizikos vertinimo ataskaitas, taip pat ir mokslininkų bendruomenei ir pilietinės visuomenės organizacijoms. Jeigu Agentūra negali platinti savo ataskaitų, visų pirma dėl to, kad joje esama įslaptintos ar neskelbtinos neįslaptintos informacijos, ji galėtų apsvarstyti galimybę paskelbti tų ataskaitų santrauką, kad būtų kuo labiau sumažinta su narkotikais susijusi žala;

(9)	Agentūra savo darbe turėtų deramą dėmesį skirti kombinuotam psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui, nes jis tampa vis dažnesnis;

(10)

Agentūra turėtų plėtoti savo veiklą orientuodamasi į tris pagrindines jos kompetencijai priskiriamas veiklos sritis, t. y. stebėseną – kad būtų geriau pagrįsta vykdoma politika, parengtį – kad būtų geriau pagrįsti įgyvendinami veiksmai ir kompetencijos plėtojimą – kad Sąjunga ir valstybės narės gebėtų veiksmingiau imtis atsakomųjų priemonių, susijusių su narkotikų reiškiniu;

(11)

pagrindinė Agentūros užduotis ir toliau turėtų būti duomenų rinkimas, analizė ir sklaida. Rinkdama, analizuodama ar platindama duomenis, Agentūra turėtų laikytis asmens duomenų tvarkymo teisinės sistemos ir neturėtų platinti ar perduoti jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti pavienių asmenų ar nedidelių asmenų grupių tapatybę. Standartiniai duomenys renkami pasitelkiant pagrindinius nacionalinius centrus, kurie ir toliau turėtų būti pirminiai Agentūrai reikalingų duomenų teikėjai. Agentūra taip pat galėtų naudotis papildomais šaltiniais ir organizuoti ekspertų posėdžius, be kita ko, virtualius. Be to, vis dažniau dėl naujoviškų duomenų rinkimo metodų galima pasinaudoti papildomais, tiksliau tikralaikę padėtį atspindinčių duomenų šaltiniais. Todėl Agentūra turėtų turėti galimybę susipažinti su visais aktualiais turimais duomenimis, kad galėtų visapusiškai įvertinti narkotikų reiškinio padėtį Sąjungoje ir jam įtakos turinčius išorės veiksnius. Siekiant užtikrinti, kad kiekvienas nacionalinis centras ir toliau būtų informuojamas apie padėtį savo valstybėje narėje, jis turėtų būti reguliariai informuojamas apie savo valstybės narės duomenis, surinktus iš papildomų informacijos šaltinių ir teismo medicinos ir toksikologijos laboratorijų tinklo veiklos, nustatytos šiuo reglamentu;

(12)

svarbiausi Sąjungos narkotikų stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemos subjektai yra pagrindiniai nacionaliniai centrai. Jie renka informaciją ir teikia palyginamus ir moksliškai patikimus duomenis apie su narkotikais susijusią nacionalinę padėtį, kurie padeda stebėti padėtį visoje Sąjungoje. Pagrindiniai nacionaliniai centrai taip pat yra labai svarbūs tobulinant duomenų rinkimo metodikas bei priemones ir rengiant atitinkamas jų įgyvendinimo gaires. Be to, pagrindiniai nacionaliniai centrai dalyvauja ankstyvojo perspėjimo sistemoje ir praneša apie naujas esamų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijas. Todėl labai svarbu, kad Agentūra ir pagrindiniai nacionaliniai centrai, palaikydami ryšius, ir toliau vienas kitą stiprintų. Agentūros duomenų reikalavimai turėtų atsispindėti pagrindinių nacionalinių centrų reikalavimuose. Valstybėse narėse pagrindiniams nacionaliniams centrams turėtų būti suteikta teisė gauti visus aktualius duomenis iš įvairių nacionalinių institucijų. Agentūra vengia imtis suderinimo priemonių ir palieka valstybėms narėms pačioms spręsti dėl pagrindinių nacionalinių centrų valdymo, struktūros ar pagrindinių užduočių kitų nacionalinių kompetentingų institucijų atžvilgiu, tačiau laikantis Sutarčių, Agentūros įgaliojimai turėtų sudaryti sąlygas kuo labiau racionalizuoti duomenų rinkimą valstybėse narėse, kad būtų išvengta duomenų pateikimo du kartus ir pastangų dubliavimo;

(13)

būtina sukurti tarpusavio pasitikėjimu grindžiamų Agentūros ir pagrindinių nacionalinių centrų tarpusavio santykių ir nuolatinio dialogo pagrindą, grindžiamą aiškiu ir veiksmingu veikimo mechanizmu ir taisyklėmis. Todėl Agentūrai turėtų būti suteikti įgaliojimai finansiškai remti pagrindinius nacionalinius centrus ir prisidėti prie efektyvaus jų veikimo, be kita ko, atliekant kiekvieno pagrindinio nacionalinio centro vertinimą, tiesiogiai susijusį su jo indėliu į koordinuojamus Sąjungos veiksmus narkotikų srityje;

(14)

kad būtų remiami efektyvūs Sąjungos veiksmai narkotikų srityje ir prisidedama prie Agentūros darbo, pagrindiniai nacionaliniai centrai turėtų, inter alia, prisiimti koordinavimo vaidmenį vykdant veiklą, kuria siekiama užtikrinti nuoseklų su narkotikais susijusių duomenų rinkimą ir stebėseną, ryšius su Agentūra, skatinti faktiniais duomenimis grindžiamų sprendimų priėmimą, užtikrinti tarpsektorinį ir visapusišką nacionalinį su narkotikais susijusios situacijos vaizdą, įskaitant visą aktualią informaciją apie naujas tendencijas ir iššūkius, ir prisidėti prie atitinkamų rodiklių nustatymo. Be to, atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją, pagrindiniams nacionaliniams centrams tenka itin svarbus vaidmuo skatinti ir remti faktiniais duomenimis grindžiamų sprendimų priėmimą, remti bendradarbiavimo sistemas ir vertinti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų informacijos poreikius, taip pat rengti nuolat atnaujinamą nacionalinių informacijos apie narkotikus šaltinių sąrašą;

(15)

kad galėtų palengvinti ir susisteminti duomenų rinkimą ir keitimąsi tiek kokybine, tiek kiekybine informacija, taip pat padėti sukurti integruotą ir sąveikią stebėsenos sistemą, suteikiančią galimybę vykdyti stebėseną tikruoju laiku, Agentūra turėtų parengti ir taikyti atitinkamus jos užduotims atlikti reikalingus skaitmeninius sprendimus;

(16)

kad Agentūra galėtų geriau naudotis turima informacija, pavyzdžiui, kad galėtų įgyvendinti iniciatyvesnes priemones, pavyzdžiui, grėsmių vertinimus, strategines žvalgybos ataskaitas ir pranešimus, taip pat sustiprinti Sąjungos pasirengimą būsimiems pokyčiams, reikėtų sustiprinti Agentūros stebėsenos ir analizės pajėgumus, palyginti su EMCDDA;

(17)

siekiant gerinti Sąjungos pasirengimą, taip pat būtina visapusiškai įvertinti galimą narkotikų reiškinio raidą ateityje. Kad galėtų pasirengti tokiems būsimiems pokyčiams ir suteikti politikos formuotojams geresnių priemonių reaguoti į šiuos pokyčius, Agentūra turėtų reguliariai pateikti savo įžvalgas, atsižvelgdama į didžiąsias tendencijas, t. y. pokyčius skatinančius ilgalaikius veiksnius, kurie yra matomi dabar ir kurie veikiausiai turės reikšmingos įtakos ateityje, siekdama nustatyti naujus iššūkius ir galimybes reaguoti į su narkotikais susijusias problemas;

(18)

narkotikų reiškinys tampa vis labiau susijęs su technologijomis, kaip tuo dar kartą įsitikinta COVID-19 pandemijos laikotarpiu, kuriuo pastebėtas aktyvesnis naudojimasis narkotikų platinimą palengvinančiomis naujomis technologijomis. Apytikriai nustatyta, kad apie du trečdaliai pasiūlymų kriptorinkose yra susiję su narkotikais. Narkotikais prekiaujama įvairiose platformose, įskaitant socialinės žiniasklaidos tinklus ir mobiliąsias programėles. Į tuos pokyčius atsižvelgiama reaguojant į narkotikų reiškinį – vis dažniau tuo tikslu naudojamos internetinės ryšio ir intervencinės internetinės priemonės, įskaitant mobiliąsias programėles ir intervencines e. sveikatos priemones. Agentūra, kartu su kitomis atitinkamomis Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis ir vengdama pastangų dubliavimo, turėtų stebėti tokius pokyčius laikydamasi savo holistinio požiūrio į narkotikų reiškinį;

(19)

turėtų būti tinkamai sprendžiama naujų psichoaktyviųjų medžiagų, kurios kelia pavojų visuomenės sveikatai ir socialinę riziką visoje Sąjungoje, problema. Todėl naujas psichoaktyviąsias medžiagas būtina stebėti, o tam, kad būtų galima greitai reaguoti, būtina toliau taikyti Reglamentu (EB) Nr. 1920/2006 nustatytą ES ankstyvojo perspėjimo sistemą. To reglamento nuostatos, susijusios su keitimusi informacija apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas, taip pat ankstyvojo perspėjimo apie jas sistema, įskaitant pradines ataskaitas dėl naujų psichoaktyviųjų medžiagų ir jų rizikos vertinimo procedūrą, neseniai buvo iš dalies pakeistos ir šiuo reglamentu neturėtų būti keičiamos;

(20)

remdamasi sustiprinta Agentūros vykdoma stebėsena ir patirtimi, įgyta atliekant naujų psichoaktyviųjų medžiagų rizikos vertinimą, Agentūra turėtų plėtoti bendruosius grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimo pajėgumus. Skubiai reikia proaktyvesnių gebėjimų greitai nustatyti naujas grėsmes ir pateikti reikiamą informaciją atsakomosioms priemonėms parengti, nes dėl dabartinio narkotikų reiškinio dinamiškumo susijusios problemos gali sparčiai išplisti į kitas valstybes;

(21)

kadangi pavojingos cheminės medžiagos ir tam tikri vartojimo būdai gali sukelti žalą sveikatai, Agentūra turėtų galėti skelbti pranešimus papildydama atitinkamas nacionalines pranešimų sistemas ir nedarydama joms poveikio. Kad būtų galima atlikti tą funkciją, Agentūra turėtų sukurti Europos pranešimų apie narkotikus sistemą, kuria galėtų naudotis nacionalinės institucijos. Ta sistema turėtų sudaryti sąlygas sparčiai keistis informacija, dėl kurios gali reikėti imtis skubių veiksmų siekiant apsaugoti sveikatą, atsižvelgti į socialinius aspektus, taip pat užtikrinti saugą ar saugumą. Agentūra turėtų galėti, laikydamasi šiame reglamente nustatytų sąlygų, sukurti pranešimų sistemą, kad informacija apie nustatytą riziką būtų prieinama tam tikrus narkotikus vartojantiems ar galimai vartojantiems asmenims;

(22)

narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakai – tai medžiagos, kurios yra būtinos tokių narkotikų kaip amfetaminai, kokainas ir heroinas, gamybai. Neteisėtų narkotikų gamybos mastas Sąjungoje didėja, todėl reikėtų stiprinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų naudojimo neteisėtiems narkotikams gaminti ir prekybos tais pirmtakais prevenciją. Kad galėtų prisidėti prie šių pastangų, Agentūra turėtų būti įtraukta į narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų naudojimo neteisėtiems narkotikams gaminti ir neteisėtos prekybos jais stebėseną ir padėti Komisijai įgyvendinti Sąjungos teisės aktus dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų;

(23)

kadangi didėja teismo ekspertizių ir toksikologinių tyrimų duomenų, taip pat ekspertinių žinių poreikis, o kartu ir poreikis geriau koordinuoti valstybių narių laboratorijų veiklą, būtina sukurti teismo ekspertizės ir toksikologijos laboratorijų, kurios yra sukaupusios daug žinių apie narkotikus ir su jais susijusią žalą, tinklą. Tas tinklas turėtų suteikti Agentūrai galimybę susipažinti su aktualia informacija, padidinti Agentūros pajėgumus toje srityje ir padėti atitinkamoms valstybių narių laboratorijoms keistis žiniomis Agentūrai nepatiriant didelių išlaidų, susijusių su nuosavos laboratorijos kūrimu ir eksploatavimu;

(24)

teismo ekspertizės ir toksikologijos laboratorijų tinkle turėtų būti atstovaujama valstybėms narėms, suteikiant kiekvienai iš jų galimybę į šį tinklą paskirti ne daugiau kaip tris laboratorijas, kuriose atliekami toksikologiniai tyrimai ir teismo ekspertizės. Siekiant užtikrinti kuo platesnę aprėptį, kitų laboratorijų, kurios yra svarbios Agentūros atliekamam darbui, ekspertams, įskaitant Europos muitinių laboratorijų tinklo ekspertus, taip pat turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti tinklo veikloje. Toks bendradarbiavimas suteiktų galimybę visoms dalyvaujančioms laboratorijoms mokytis vienoms iš kitų įvairiose srityse, atitinkamoms laboratorijoms būtų paprasčiau dalytis informacija ir sumažėtų pavienių laboratorijų patiriamos išlaidos;

(25)

siekdama gilinti žinias srityje, kuri yra Agentūros įgaliojimų dalis, ir remti valstybes nares, Agentūra turėtų nustatyti ir finansuoti atitinkamus projektus, pvz., naujų narkotikų atžvilgiu taikytinų bazinių standartų kūrimą, toksikologinių ar farmakologinių tyrimų rengimą, naujoviškų metodų mokslinių tyrimų srityje diegimą ir narkotikų profiliavimą. Agentūros finansuojami projektai turėtų būti įtraukti į Agentūros konsoliduotąją metinę veiklos ataskaitą ir skelbiami viešai;

(26)

Agentūrai bus suteikta galimybė turėti prieigą prie duomenų ir įgyti reikiamą mokslinę patirtį, kad ji galėtų plėtoti ir skatinti faktiniais duomenimis grindžiamas intervencines priemones ir geriausią praktiką, didinti informuotumą apie neigiamą narkotikų poveikį, prevenciją, riziką ir žalos mažinimo priemones, gydymą, priežiūrą, reabilitaciją ir išgijimą, ir, kai aktualu, vadovautis lyčiai atžvalgiu požiūriu ir atsižvelgti į amžiaus aspektą. Agentūra turėtų skatinti įgyvendinti ir atnaujinti esamus narkotikų prevencijos kokybės standartus (Europos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos kokybės standartus) ir mokymo programą, pagal kurią sprendimus priimantiems ir politiką formuojantiems asmenims suteikiama žinių apie veiksmingiausias faktiniais duomenimis grindžiamas prevencines intervencines priemones ir metodus (Europos Sąjungos prevencijos mokymo programą), įskaitant tai, kaip pasiekti didelės rizikos gyventojų grupes;

(27)

atsižvelgiant į tai, kad Agentūros perspektyva apima visą Sąjungą, ji turėtų galėti įvertinti, ar nacionalinės priemonės ir mokymo programos, pvz., susijusios su prevencija, įskaitant lyčiai atžvalgią ir amžiui tinkamą prevenciją, gydymu, žalos mažinimu bei išgijimu, ir kitos susijusios priemonės atitinka naujausią mokslo pažangą ir ar įrodytas jų veiksmingumas. Teigiamas nacionalinių priemonių vertinimas galėtų pasitarnauti kaip darbo kokybės ženklas;

(28)

atsižvelgiant į tai, kad Agentūrai bus suteikta išskirtinė padėtis Sąjungos lygmeniu, leidžianti jai palyginti duomenis ir geriausią praktiką, Agentūra turėtų galėti siūlyti paramą, be kita ko, kai to paprašo valstybės narės, kad padėtų visose valstybėse narėse labiau struktūrizuotai vertinti ir rengti nacionalines narkotikų strategijas. Be to, Agentūros vaidmuo rengiant mokymą ir teikiant paramą valstybėms narėms įgyvendinant kokybės standartus ir gerąją praktiką, turėtų būti sustiprintas, atsižvelgiant į ekspertines žinias, kurias ji plėtos tose srityse;

(29)

viena pagrindinių Agentūros užduočių turėtų būti tarptautinis bendradarbiavimas, o pareigos turėtų būti aiškiai nustatytos, kad ji galėtų visapusiškai dalyvauti tokioje veikloje ir reaguoti į tarptautinių organizacijų ir kitų įstaigų bei trečiųjų valstybių prašymus. Agentūra turėtų galėti pasiūlyti tinkamų mokslinių ir faktiniais duomenimis grindžiamų priemonių, skirtų Sąjungos narkotikų politikos išorės aspektui plėtoti ir įgyvendinti ir svarbiam Sąjungos vaidmeniui daugiašaliu lygmeniu įtvirtinti laikantis Sutarčių, nes tai yra vienas iš būdų užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų Sąjungos narkotikų politikos įgyvendinimą Sąjungoje ir tarptautiniu lygmeniu. Darbas toje srityje turėtų būti grindžiamas Agentūros išplėtota tarptautinio bendradarbiavimo sistema. Tarptautinio bendradarbiavimo sistema turėtų atitikti Sutartis ir Sąjungos tarptautinio bendradarbiavimo prioritetus ir kurioje turėtų būti remiamasi atitinkamais Jungtinių Tautų dokumentais. Agentūra turėtų reguliariai peržiūrėti tarptautinio bendradarbiavimo sistemą siekdama užtikrinti, kad ji tinkamai atspindėtų tarptautinius pokyčius ir prioritetus;

(30)

kad padėtų išnaudoti visą saugumo ir sveikatos srities moksliniams tyrimams skiriamo Sąjungos finansavimo potencialą ir patenkinti narkotikų politikos poreikius, Agentūra turėtų padėti Komisijai nustatyti pagrindines mokslinių tyrimų temas, taip pat rengti ir įgyvendinti Sąjungos bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, kurios yra aktualios siekiant Agentūros tikslų. Tais atvejais, kai Agentūra padeda Komisijai nustatyti pagrindines mokslinių tyrimų temas ar rengti bei įgyvendinti Sąjungos bendrąją programą, ji neturėtų gauti finansavimo pagal tą programą ir turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad išvengtų interesų konfliktų. Galiausiai, Agentūra turėtų dalyvauti įgyvendinant Sąjungos masto iniciatyvas, susijusias su moksliniais tyrimais ir inovacijomis, siekdama užtikrinti, kad būtų sukurtos jos veiklai būtinos technologijos ir jas būtų galima naudoti. Planuojama mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla turėtų būti išdėstyta bendrajame programavimo dokumente, kuriame pateikiamos Agentūros daugiametė ir metinė darbo programos;

(31)

kad Agentūros veikla būtų veiksmingai prižiūrima, Agentūros valdyboje turėtų būti Komisijos ir valstybių narių atstovų. Valdybos nariai ir pakaitiniai nariai turėtų būti skiriami atsižvelgiant į jų atitinkamus vadovavimo, administracinius ir su biudžetu susijusius įgūdžius. Atitinkamiems nariams nedalyvaujant, pakaitiniai nariai turėtų veikti kaip nariai. Pakaitiniai nariai taip pat gali dalyvauti posėdžiuose dalyvaujant atitinkamiems nariams, tačiau dėl jų dalyvavimo Agentūra neturi patirti papildomų išlaidų ir jie negali dalyvauti balsuojant;

(32)

valdybai turėtų būti suteikti reikiami įgaliojimai, visų pirma įgaliojimai nustatyti biudžetą ir priimti atitinkamas finansines taisykles bei planavimo dokumentus, taip pat priimti konsoliduotąją metinę veiklos ataskaitą. Kad būtų užtikrintas nepriklausomas Agentūros veikimas ir jos principingumas, valdyba taip pat turėtų priimti taisykles dėl savo narių, vykdomosios valdybos, Mokslinio komiteto ir Europos narkotikų ir narkomanijos informacinio tinklo (toliau – REITOX tinklas) narių, taip pat deleguotųjų nacionalinių ekspertų ir kitų darbuotojų, kurie nėra įdarbinti Agentūroje, interesų konfliktų prevencijos ir valdymo. Svarbu, kad tai darydama Agentūra deramai atsižvelgtų į rekomendacijas ir gaires šiuo klausimu, visų pirma į Europos ombudsmeno rekomendacijas bei gaires, ir į 2013 m. gruodžio 10 d. Komisijos gaires dėl interesų konfliktų prevencijos ir valdymo ES decentralizuotose agentūrose. Valdyba Agentūros personalo, įskaitant vykdomąjį direktorių, atžvilgiu turėtų naudotis paskyrimų tarnybos įgaliojimais;

(33)	svarbu, kad visos valdyboje atstovaujamos šalys stengtųsi, kad jos darbe būtų atstovaujama kuo įvairesnėms perspektyvoms ir patirčiai bei jomis prisidedama, kartu užtikrindamos joje vykstančio darbo tęstinumą. Visos šalys turėtų siekti, kad valdyboje būtų užtikrinta tinkama lyčių pusiausvyra;

(34)	vykdomoji valdyba turėtų padėti valdybai rengti jos sprendimus. Agentūrai turėtų vadovauti vykdomasis direktorius. Mokslinis komitetas ir toliau turėtų padėti valdybai ir vykdomajam direktoriui atitinkamais moksliniais klausimais;

(35)

vykdomąjį direktorių po atviros ir skaidrios atrankos procedūros, kurią organizuoja ir veda Komisija, turėtų skirti valdyba. Vadovaujantis praktika, pagal kurią EMCDDA skiria vykdomuosius direktorius, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę į skyrimo procedūrą stebėtojo teisėmis įtraukti valdybos atstovą. Į Komisijos vertinimą, pateikiamą pasibaigus pradinei vykdomojo direktoriaus penkerių metų kadencijai, turėtų būti įtraukta išankstinė valdybos nuomonė dėl vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatų;

(36)

svarbu, kad Agentūrai būtų skiriama pakankamai išteklių jos pagal šį reglamentą pavestoms užduotims bei tikslams įgyvendinti ir pareigoms vykdyti. Agentūrai turėtų būti suteiktas atskiras biudžetas, atspindintis jos misiją. Agentūra iš esmės turėtų būti finansuojama įnašo iš Sąjungos bendrojo biudžeto lėšomis. Sąjungos biudžeto procedūra turėtų būti taikoma tiek, kiek tai susiję su Sąjungos įnašu ir bet kuriomis kitomis subsidijomis, mokėtinomis iš Sąjungos bendrojo biudžeto. Agentūros finansinių ataskaitų auditą turėtų atlikti Audito Rūmai;

(37)

siekiant dar labiau padėti valstybėms narėms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams suprasti ir spręsti su narkotikų reiškiniu susijusias problemas, turėtų būti numatyta galimybė Agentūrai už mokestį teikti papildomas paslaugas, kurios nėra šiame reglamente nustatytos jos pagrindinės užduotys. Metodas, pagal kurį Agentūra apskaičiuoja jos taikomą mokestį, turėtų būti skaidrus, o Agentūros taikomas mokestis turėtų apimti visas veiklos, susijusios su teikiamomis paslaugomis, išlaidas, įskaitant išlaidas personalui ir veiklos išlaidas. Jei konkrečiais finansiniais metais buvo taikyti mokesčiai, prie Agentūros preliminariųjų ataskaitų turėtų būti pridėta tų mokesčių ataskaita. Tokios ataskaitos taip pat turėtų būti pateiktos Audito Rūmų auditui. Turėtų būti nustatomi tokio dydžio mokesčiai, kad būtų išvengta biudžeto deficito arba didelio biudžeto pertekliaus susidarymo;

(38)	vykdomasis direktorius turėtų pateikti Agentūros metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Be to, Europos Parlamentas ir Taryba turėtų turėti galimybę paprašyti vykdomojo direktoriaus pateikti savo pareigų vykdymo ataskaitą;

(39)	Agentūrai turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 (6). Agentūra turėtų užtikrinti kuo didesnį savo veiklos skaidrumą nekeldama pavojaus tikslų, kurių ji siekia vykdydama savo veiksmus, įgyvendinimui;

(40)

Agentūrai turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (7) ir 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinis susitarimas tarp Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų (8), prie kurio EMCDDA jau prisijungė;

(41)

Agentūra tvarko duomenis, kuriems reikia ypatingos apsaugos, visų pirma Europos Sąjungos įslaptintą informaciją (ESĮI) ir neskelbtiną neįslaptintą informaciją. Agentūra turėtų parengti tokios informacijos konfidencialumo ir tvarkymo taisykles. ESĮI apsaugos taisyklės turėtų atitikti Komisijos sprendimus (ES, Euratomas) 2015/443 (9) ir (ES, Euratomas) 2015/444 (10). Laikantis tų teisės aktų, Agentūra turėtų neskelbti neskelbtinų duomenų. Be to, ji turėtų neatskleisti trečiųjų šalių konfidencialios verslo informacijos;

(42)

siekiant kontroliuoti Agentūros veiklos rezultatus ir užtikrinti, kad ji tinkamai atliktų savo darbą ir kad jos įgaliojimai suteiktų jai galimybę vykdyti veiklą, kuri yra būtina atsižvelgiant į narkotikų rinkos ir politikos pokyčius, reguliariai turėtų būti atliekamas išorinis Agentūros atliekamo darbo vertinimas ir prireikus atitinkamai koreguojami jai suteikti įgaliojimai;

(43)

įgyvendindama savo darbo programą, Agentūra, visapusiškai paisydama pagrindinių teisių, turėtų glaudžiai bendradarbiauti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, kitomis Sąjungoje ir ne Sąjungoje esančiomis vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis įstaigomis, įskaitant atitinkamas technines įstaigas, laikydamasi atitinkamų Sutarčių nuostatų ir gerbdama valstybių narių kompetenciją, visų pirma siekdama išvengti darbo dubliavimo ir užsitikrinti galimybę naudotis visais duomenimis ir priemonėmis, kurių reikia jos įgaliojimams vykdyti;

(44)	Agentūra turėtų pakeisti EMCDDA ir perimti jo teises ir pareigas. Todėl ji turėtų būti visų EMCDDA sutarčių, įskaitant darbo sutartis, įsipareigojimų ir įgyto turto teisių perėmėja. Iki 2024 m. liepos 2 d. EMCDDA sudaryti tarptautiniai susitarimai turėtų likti galioti;

(45)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. įsteigti agentūrą su narkotikų reiškiniu susijusiems klausimams spręsti, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau - ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Agentūros tikslai ir užduotys

1 straipsnis

Agentūros įsteigimas

1. Šiuo reglamentu įsteigiama Europos Sąjungos narkotikų agentūra (EUDA) (toliau - Agentūra).

2. Agentūra pakeičia Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrą (EMCDDA), įsteigtą Reglamentu (EB) Nr. 1920/2006, ir perima jo teises ir pareigas.

2 straipsnis

Teisinis statusas ir būstinė

1. Agentūra yra Sąjungos įstaiga, turinti juridinio asmens statusą.

2. Kiekvienoje valstybėje narėje Agentūra naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal nacionalinę teisę. Visų pirma ji gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, jį perleisti ir būti šalimi teismo procese.

3. Agentūros būstinė yra Lisabonoje (Portugalija).

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

narkotikas – bet kuri iš šių medžiagų:

a)	medžiaga, kuriai taikoma 1961 m. Jungtinių Tautų bendroji narkotinių medžiagų konvencija su pakeitimais, padarytais 1972 m. protokolu, arba 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvencija;

b)	bet kuri iš medžiagų, išvardytų Tarybos pamatinio sprendimo 2004/757/TVR (11) priede;

2)	nauja psichoaktyvioji medžiaga – nauja psichoaktyvioji medžiaga, kaip apibrėžta Pamatinio sprendimo 2004/757/TVR 1 straipsnio 4 punkte;

3)	kombinuotas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas – vienos ar kelių arba vienos ar kelių rūšių neteisėtų ar teisėtų psichoaktyviųjų medžiagų (visų pirma vaistų, alkoholio ir tabako) vartojimas kartu su narkotikais arba netrukus po narkotikų vartojimo;

4)	narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas – medžiaga, kuri kontroliuojama ir stebima vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 273/2004 (12) ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 111/2005 (13);

5)	dalyvaujanti valstybė – valstybė narė ar trečioji valstybė, sudariusi susitarimą su Sąjunga pagal šio reglamento 54 straipsnį;

6)	tarptautinė organizacija – organizacija ir jai pavaldžios įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja tarptautinė viešoji teisė, arba bet kuri kita įstaiga, įsteigta dviejų ar daugiau valstybių susitarimu arba remiantis tokiu susitarimu;

Jungtinių Tautų konvencijos dėl narkotikų – 1961 m. Jungtinių Tautų bendroji narkotinių medžiagų konvencija su pakeitimais, padarytais 1972 m. protokolu, 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvencija ir 1988 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta;

8)	Jungtinių Tautų sistema – kontrolės mechanizmo sistema, sukurta Jungtinių Tautų konvencijomis dėl narkotikų.

4 straipsnis

Agentūros bendroji užduotis

1. Agentūra:

Sąjungai ir jos valstybėms narėms teikia faktinę, objektyvią, patikimą ir palyginamą informaciją, ankstyvuosius perspėjimus ir rizikos vertinimus Sąjungos lygmeniu, susijusius su narkotikais, narkotikų vartojimu, su narkotikų vartojimu susijusiais sutrikimais ir priklausomybėmis, prevencija, gydymu, priežiūra, rizikos ir žalos mažinimu, reabilitacija, socialine reintegracija, išgijimu, narkotikų rinkomis ir pasiūla, įskaitant neteisėtą gamybą ir prekybą, taip pat kitais atitinkamais su narkotikais susijusiais klausimais bei jų pasekmėmis, ir

rekomenduoja, kokių tinkamų ir konkrečių faktiniais duomenimis grindžiamų veiksmų reikėtų imtis, kad pavyktų veiksmingai ir laiku įveikti iššūkius, susijusius su narkotikais, narkotikų vartojimu, su narkotikų vartojimu susijusiais sutrikimais ir priklausomybėmis, prevencija, gydymu, priežiūra, rizikos ir žalos mažinimu, reabilitacija, socialine reintegracija, išgijimu, narkotikų rinkomis ir pasiūla, įskaitant neteisėtą gamybą ir prekybą, taip pat kitais atitinkamais su narkotikais susijusiais klausimais bei jų pasekmėmis.

2. Vykdydama savo užduotis, Agentūra užtikrina, kad būtų visapusiškai paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi duomenų apsaugos taisyklių, taip pat laikosi faktiniais duomenimis grindžiamo, integruoto, subalansuoto ir daugiadalykio požiūrio į narkotikų reiškinį. Tas požiūris apima žmogaus teisių, lyčių ir lyčių lygybės, amžiaus, sveikatos, lygybės sveikatos priežiūros srityje ir socialinį aspektus.

5 straipsnis

Konkrečios užduotys

1. Siekdama atlikti 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąją užduotį, Agentūra turi šias konkrečias užduotis:

stebėsenos užduotis, kurios apima:

i)	informacijos ir duomenų rinkimą ir analizę pagal 6 straipsnio 1 dalį;

ii)	informacijos, duomenų ir analizės rezultatų sklaidą pagal 6 straipsnio 5 dalį, ir

iii)	narkotikų reiškinio stebėseną, kuri apima su sveikata, žmogaus teisėmis, socialiniais klausimais, sauga ir saugumu susijusius šio reiškinio aspektus, pagal 7 straipsnį;

pasirengimo užduotis, kurios apima:

i)	keitimąsi informacija apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas ir ankstyvojo perspėjimo apie jas sistemą, įskaitant pradinių ataskaitų rengimą ir rizikos vertinimus, pagal 8–11 straipsnius;

ii)	grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimą ir pasirengimą joms pagal 12 straipsnį;

iii)	Europos pranešimų apie narkotikus sistemos sukūrimą ir eksploatavimą pagal 13 straipsnį;

iv)	pokyčių, susijusių su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų naudojimu neteisėtiems narkotikams gaminti ir prekyba jais, stebėseną, ir pagalbą įgyvendinant Sąjungos teisę dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų, pagal 14 straipsnį;

v)	teismo ekspertizės ir toksikologijos laboratorijų tinklo sukūrimą ir eksploatavimą pagal 15 straipsnį;

kompetencijos plėtojimo užduotis, kurios apima:

i)	faktiniais duomenimis grindžiamų intervencinių priemonių, geriausios praktikos ir informuotumo didinimo veiklos plėtojimą ir skatinimą pagal 16 straipsnį;

ii)	nacionalinių priemonių vertinimą pagal 17 straipsnį;

iii)	paramą valstybėms narėms pagal 18 straipsnį;

iv)	mokymą pagal 19 straipsnį;

v)	tarptautinį bendradarbiavimą ir techninę pagalbą pagal 20 straipsnį;

vi)	mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą pagal 21 straipsnį.

2. Konsultuodamasi ir bendradarbiaudama su dalyvaujančių valstybių kompetentingomis įstaigomis ir organizacijomis, Agentūra sukuria 32 straipsnyje nurodytą Europos narkotikų ir narkomanijos informacinis tinklą (toliau – REITOX tinklas) ir koordinuoja jo veiklą.

3. Vykdydama 1 dalyje nustatytas konkrečias užduotis, Agentūra veikia skaidriai, objektyviai, nešališkai ir griežtai remdamasi moksliniu požiūriu.

4. Agentūra remia ir gerina nacionalinių ir Sąjungos veiksmų savo veiklos srityse koordinavimą. Agentūra sudaro palankesnes sąlygas sprendimus priimantiems subjektams, tyrėjams, specialistams ir visiems asmenims iš vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų, kurie dalyvauja sprendžiant su narkotikais susijusius klausimus, keistis informacija.

5. Agentūra atitinkamai padeda Komisijai, valstybėms narėms ir kitiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, nurodytiems taikytinose su narkotikais susijusiuose Sąjungos strateginiuose dokumentuose, įgyvendinti tuos strateginius dokumentus.

6. Vykdydama 1 dalyje nustatytas konkrečias užduotis, Agentūra prireikus gali:

a)	organizuoti ekspertų posėdžius;

b)	steigti ad hoc darbo grupes, ir

c)	finansuoti projektus.

Jei Agentūra organizuoja posėdžius, steigia darbo grupes ar finansuoja projektus pagal pirmą pastraipą, ji apie tai informuoja REITOX tinklą.

7. Tam, kad vykdant narkotikų reiškinio stebėseną, vertinimą ir reaguojant į tą reiškinį būtų užtikrinamas kuo didesnis veiksmingumas, Agentūra, vykdydama 1 dalyje nustatytas konkrečias užduotis, aktyviai bendradarbiauja su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, be kita ko:

kitomis atitinkamomis Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis, atsižvelgiant į jų įgaliojimus, visų pirma Europolu, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1727 (14) įsteigta Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustu), Tarybos reglamentu (EB) Nr. 168/2007 (15) įsteigta Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/2219 (16) įsteigta Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 726/2004 (17) įsteigta Europos vaistų agentūra, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 851/2004 (18) įsteigtu Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/127 (19) įsteigtu Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondu (EUROFOUND);

b)	kitomis tarptautinėmis įstaigomis, biurais ir agentūromis, visų pirma Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuru (UNODC), Jungtinių Tautų Ekonomine ir Socialine Taryba ir Tarptautine narkotikų kontrolės valdyba (INCB), ir

c)	mokslininkų bendruomene ir pilietinės visuomenės organizacijomis.

8. Agentūra savo iniciatyva vykdo komunikacijos veiklą savo kompetencijos srityje. Skiriant išteklius komunikacijos veiklai neturi būti trukdoma veiksmingai vykdyti 1 dalyje nustatytas konkrečias užduotis. Komunikacijos veiklą Agentūra vykdo laikydamasi valdybos priimtos atitinkamų komunikacijos strategijų ir sklaidos planų. Rengiant tas strategijas ir planus, Agentūra gali įtraukti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant mokslininkų bendruomenę ir pilietinės visuomenės organizacijas.

II SKYRIUS

Stebėsena

6 straipsnis

Informacijos ir duomenų rinkimas ir sklaida

1. Agentūra:

renka aktualią informaciją ir duomenis, įskaitant pagrindinių nacionalinių centrų perduodamą informaciją ir duomenis, gaunamus atliekant mokslinius tyrimus, iš atvirųjų šaltinių, taip pat duomenis, gaunamus iš Sąjungos šaltinių, nevyriausybinių šaltinių ir kompetentingų tarptautinių organizacijų ir įstaigų;

b)	renka informaciją ir duomenis, reikalingus kombinuotam psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui ir jo pasekmėms stebėti pagal 7 straipsnio 1 dalies d punktą;

c)	bendradarbiaudama su Europolu, renka pagrindinių nacionalinių centrų turimą informaciją ir duomenis apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas ir nepagrįstai nedelsdama perduoda tą informaciją pagrindiniams nacionaliniams centrams, Europolo nacionaliniams padaliniams ir Komisijai;

d)	renka ir analizuoja informaciją ir duomenis apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakus, jų naudojimą neteisėtiems narkotikams gaminti ir prekybą narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais;

e)	vykdo ir užsako mokslinius tyrimus ir stebėsenos tyrimus, apklausas, galimybių studijas ir bandomuosius projektus, būtinus jos užduotims atlikti;

užtikrina didesnį informacijos ir duomenų palyginamumą, objektyvumą ir patikimumą Sąjungos mastu ir, bendradarbiaudama su pagrindiniais nacionaliniais centrais, nustato rodiklius ir neprivalomus bendruosius standartus, siekdama užtikrinti, kad valstybės narės ir Sąjunga naudotų vienodesnius matavimo metodus; Agentūra gali rekomenduoti laikytis tokių neprivalomų bendrųjų standartų;

g)	glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamomis Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis bei tarptautinėmis organizacijomis ir įstaigomis, visų pirma UNODC ir INCB, kad būtų palengvintas pranešimų teikimas ir išvengta bereikalingos naštos valstybėms narėms.

2. Agentūra renka atitinkamus nacionalinius duomenis pasitelkiant pagrindinius nacionalinius centrus. Prieš renkant duomenis, Agentūra su pagrindiniais nacionaliniais centrais aptaria nacionalinį ataskaitų rinkinį ir dėl jo susitaria. Agentūra gali naudotis papildomais informacijos šaltiniais nacionaliniams duomenims gauti. Jei Agentūra naudojasi tokiais papildomais šaltiniais, ji deramai informuoja apie tai atitinkamą pagrindinį nacionalinį centrą. Surinkti duomenys, kai įmanoma, suskirstomi pagal biologinę lytį ir, kai įmanoma, pagal socialinę lytį. Renkant tokius duomenis atsižvelgiama į lyčių požiūriu aktualius narkotikų politikos aspektus.

3. Agentūra, atsižvelgdama į savo įgaliojimus, rengia duomenų rinkimo metodus ir principus, be kita ko, įgyvendindama projektus kartu su išorės partneriais.

4. Agentūra rengia būtinus skaitmeninius sprendimus, kurie naudojami informacijai ir duomenims rinkti, tvirtinti, analizuoti, apie juos pranešti, jiems valdyti ir jais keistis, be kita ko, automatiniu būdu.

5. Informaciją ir duomenis Agentūra platina:

a)	suteikdama galimybę Sąjungai, valstybėms narėms ir kitoms suinteresuotosioms šalims susipažinti su savo parengta informacija, įskaitant informaciją apie naujus pokyčius ir kintančias tendencijas;

užtikrindama plačią savo analizės, išvadų ir ataskaitų platinimą, be kita ko, mokslininkų bendruomenei, pilietinės visuomenės organizacijoms ir paveiktoms bendruomenėms, įskaitant narkotikus vartojančius asmenis, išskyrus įslaptintą ir neskelbtiną neįslaptintą informaciją, kaip nurodyta 49 straipsnyje;

c)	reguliariai skelbdama jos surinktais duomenimis grindžiamą ataskaitą apie su narkotikų reiškiniu susijusią padėtį ir besiformuojančias tendencijas;

d)	kurdama atviruosius mokslinės dokumentacijos išteklius ir sudarydama galimybę jais naudotis;

e)	teikdama informaciją apie kokybės standartus, faktiniais duomenimis grindžiamą geriausią praktiką, novatoriškus metodus ir įgyvendinamus mokslinių tyrimų rezultatus valstybėse narėse, taip pat palengvindama keitimąsi informacija apie tokius standartus ir praktikos pavyzdžius ir jų įgyvendinimą.

6. Kai aktualu, Agentūra gali platinti informaciją ir suskirstytus duomenis, visų pirma pagal valstybes nares, biologinę lytį, socialinę lytį, amžių, negalią ir socioekonominį statusą, laikydamasi atitinkamos Sąjungos teisės, visų pirma dėl duomenų apsaugos.

7. Pagal 5 dalį platindama informaciją ir duomenis, Agentūra nurodo jų šaltinius.

8. Agentūra negali platinti ar perduoti informacijos ir duomenų, pagal kuriuos galima nustatyti pavienių asmenų ar nedidelių asmenų grupių tapatybę.

7 straipsnis

Narkotikų reiškinio stebėsena ir dalijimasis geriausios praktikos pavyzdžiais

1. Agentūra stebi:

narkotikų reiškinį Sąjungoje, vadovaudamasi holistiniu požiūriu, taikydama epidemiologinius ir kitus rodiklius, aprėpdama su sveikata, žmogaus teisėmis, socialiniais klausimais, sauga ir saugumu susijusius šio reiškinio aspektus, įskaitant taikytinų su narkotikais susijusių Sąjungos strateginių dokumentų įgyvendinimą;

b)	faktiniais duomenimis grindžiamą geriausią praktiką ir novatoriškus metodus, susijusius su sveikatos, žmogaus teisių, socialinės, saugos ar saugumo sričių atsakomosiomis priemonėmis;

c)	narkotikų vartojimą, su narkotikų vartojimu susijusius sutrikimus, priklausomybes nuo narkotikų ir susijusią riziką sveikatai, su narkotikais susijusią žalą, su narkotikų vartojimu susijusį rizikingą elgesį ir besiformuojančias tendencijas tose srityse;

d)	kombinuotą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir jo pasekmes, visų pirma padidėjusią sveikatos ir socialinių problemų riziką, narkotikų vartojimą lemiančius socialinius veiksnius, su narkotikų vartojimu susijusius sutrikimus ir priklausomybes ir poveikį politikai ir atsakomosioms priemonėms;

e)	narkotikų ir kombinuotą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir jo pasekmes amžiaus ir lyčių aspektu, visų pirma jo poveikį smurtui dėl lyties;

besiformuojančias narkotikų reiškinio tendencijas Sąjungoje ir tarptautiniu mastu, darančias poveikį Sąjungai; stebėsena pagal šį punktą apima narkotikų pasiūlos, įskaitant neteisėtą gamybą, prekybą ir kitus susijusius nusikaltimus bei naujų technologijų naudojimą, stebėseną, nedarant poveikio kitų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų įgaliojimams;

g)	bendradarbiaudama su Europolu ir padedama pagrindinių nacionalinių centrų ir Europolo nacionalinių padalinių – visas naujas psichoaktyviąsias medžiagas, apie kurias praneša valstybės narės;

h)	narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakus, jų naudojimą neteisėtiems narkotikams gaminti ir prekybą tais pirmtakais;

i)	Sąjungos ir nacionalinės narkotikų politikos įgyvendinimą, be kita ko, siekdama padėti tą politiką formuoti ir atlikti nepriklausomą jos vertinimą.

2. Remdamasi stebėsenos veikla pagal 1 dalį, Agentūra identifikuoja, remia ir, kai tikslinga, kartu rengia faktiniais duomenimis grindžiamą geriausią praktiką bei novatoriškus metodus. Agentūra tokiais geriausios praktikos pavyzdžiais bei metodais dalijasi su valstybėmis narėmis bei sudaro sąlygas joms tarpusavyje keistis tais geriausios praktikos pavyzdžiais ir metodais.

3. Agentūra kuria priemones ir rengia dokumentus, kurie padėtų valstybėms narėms stebėti ir vertinti savo nacionalinę politiką, bendradarbiaudama su pagrindiniais nacionaliniais centrais, o Komisijai – stebėti ir vertinti Sąjungos politiką.

4. Atsižvelgdama į turimą informaciją, Agentūra reguliariai teikia savo įžvalgas. Remdamasi jomis, Agentūra rengia atitinkamus scenarijus, į kuriuos atsižvelgiant plėtojama būsima narkotikų politika.

III SKYRIUS

Pasirengimas

8 straipsnis

Keitimasis informacija apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas ir ankstyvojo perspėjimo apie jas sistema

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos pagrindinis nacionalinis centras ir Europolo nacionalinis padalinys, atsižvelgdami į savo atitinkamus įgaliojimus, laiku ir nepagrįstai nedelsdami Agentūrai ir Europolui teiktų turimą informaciją apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas. Ta informacija yra susijusi su tokių medžiagų aptikimu ir identifikavimu, vartojimu ir vartojimo būdais, gamyba, išgavimu, platinimu ir platinimo metodais, neteisėta prekyba ir naudojimu komercinėms, medicinos ir mokslo reikmėms, taip pat su galima ir nustatyta tų medžiagų keliama rizika.

2. Agentūra, bendradarbiaudama su Europolu, renka, lygina, analizuoja ir vertina informaciją apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas. Tą informaciją ji laiku perduoda pagrindiniams nacionaliniams centrams, Europolo nacionaliniams padaliniams ir Komisijai, kad suteiktų jiems bet kokią informaciją, kuri gali būti reikalinga ankstyvojo perspėjimo tikslais.

Remdamasi informacija, surinkta pagal pirmą pastraipą, Agentūra pagal 9 straipsnį parengia pradines ataskaitas arba bendras pradines ataskaitas.

9 straipsnis

Pradinė ataskaita

1. Jeigu Agentūra, Komisija arba dauguma valstybių narių mano, kad dėl vienoje ar keliose valstybėse narėse surinktos ir tarpusavyje pasidalintos informacijos apie naują psichoaktyviąją medžiagą kyla susirūpinimas, kad ta nauja psichoaktyvioji medžiaga galėtų kelti pavojų sveikatai arba socialinę riziką Sąjungos mastu, Agentūra parengia pradinę ataskaitą dėl naujos psichoaktyviosios medžiagos.

Pirmos pastraipos tikslais valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie savo pageidavimą, kad būtų parengta pradinė ataskaita. Daugumai valstybių narių tokiu būdu pranešus Komisijai, Komisija pateikia atitinkamus nurodymus Agentūrai ir apie tai praneša valstybėms narėms.

2. Pradinėje ataskaitoje, kaip nurodyta 1 dalyje, pateikiama:

a)	preliminari informacija apie incidentų, atskleidusių sveikatos ir socialines problemas, su kuriomis gali būti susijusi nauja psichoaktyvioji medžiaga, pobūdį, skaičių ir mastą, taip pat apie tos naujos psichoaktyviosios medžiagos vartojimo būdus;

b)	preliminari informacija apie naujos psichoaktyviosios medžiagos chemines ir fizines savybes ir jai gaminti ar išgauti naudojamus metodus ir pirmtakus;

c)	preliminari informacija apie naujos psichoaktyviosios medžiagos farmakologines ir toksikologines savybes;

d)	preliminari informacija apie nusikalstamų grupių dalyvavimą gaminant ar platinant naują psichoaktyviąją medžiagą;

e)	informacija apie naujos psichoaktyviosios medžiagos naudojimą medicinos ir veterinarijos reikmėms, be kita ko, naudojimą kaip žmonėms skirto vaisto ar veterinarinio vaisto veiklioji medžiaga;

f)	informacija apie naujos psichoaktyviosios medžiagos naudojimą komercinėms ir pramonės reikmėms, naudojimo tokioms reikmėms mastą ir apie jos naudojimą mokslinių tyrimų ir plėtros tikslais;

g)	informacija apie tai, ar naujai psichoaktyviajai medžiagai bet kurioje valstybėje narėje taikomos kokios nors ribojamosios priemonės;

h)	informacija apie tai, ar nauja psichoaktyvioji medžiaga šiuo metu yra arba buvo vertinama Jungtinių Tautų sistemoje;

i)	kita aktuali informacija, jei jos turima.

3. Rengdama pradinę ataskaitą, kaip nurodyta 1 dalyje, Agentūra naudojasi turima informacija.

4. Jei Agentūra mano, kad tai būtina, ji prašo pagrindinių nacionalinių centrų suteikti papildomos informacijos apie naują psichoaktyviąją medžiagą. Pagrindiniai nacionaliniai centrai tokią informaciją pateikia per dvi savaites nuo tokio prašymo gavimo dienos.

5. Pradėjusi rengti pradinę ataskaitą pagal 1 dalį, Agentūra nepagrįstai nedelsdama prašo Europos vaistų agentūros suteikti informacijos apie tai, ar Sąjungos ar nacionaliniu lygmeniu naujoji psichoaktyvioji medžiaga yra:

a)	žmonėms skirto vaisto arba veterinarinio vaisto, kuriam rinkodaros leidimas išduotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/83/EB (20), Reglamentą (EB) Nr. 726/2004 arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/6 (21), veiklioji medžiaga;

b)	žmonėms skirto vaisto arba veterinarinio vaisto, dėl kurio yra pateikta paraiška gauti rinkodaros leidimą, veiklioji medžiaga;

c)	žmonėms skirto vaisto arba veterinarinio vaisto, kurio rinkodaros leidimo galiojimą kompetentinga institucija yra sustabdžiusi, veiklioji medžiaga;

d)	žmonėms skirto vaisto, kuriam neišduotas leidimas, kaip nurodyta Direktyvos 2001/83/EB 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse, arba ekstemporalaus veterinarinio vaisto pagal Reglamento (ES) 2019/6112 straipsnio 1 dalies c punktą, veiklioji medžiaga;

e)	tiriamojo vaisto, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/20/EB (22) 2 straipsnio d punkte, veiklioji medžiaga.

Jei pagal pirmą pastraipą pateikta informacija yra susijusi su valstybių narių suteiktais rinkodaros leidimais, Europos vaistų agentūros prašymu jai tokią informaciją suteikia atitinkamos valstybės narės.

6. Pradėjusi rengti pradinę ataskaitą pagal 1 dalį, Agentūra nepagrįstai nedelsdama prašo Europolo suteikti informaciją apie tai, ar su naujos psichoaktyviosios medžiagos gamyba, platinimu ir platinimo metodais bei prekyba šia medžiaga yra susijusios nusikalstamos grupės, taip pat apie tai, ar jos naudoja tą naują psichoaktyviąją medžiagą kokioms nors reikmėms.

7. Pradėjusi rengti pradinę ataskaitą pagal 1 dalį, Agentūra nepagrįstai nedelsdama prašo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 (23) įsteigtos Europos cheminių medžiagų agentūros, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002 (24) įsteigtos Europos maisto saugos tarnybos pateikti savo turimą informaciją ir duomenis apie naują psichoaktyviąją medžiagą.

8. Agentūros ir šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytų Sąjungos agentūrų bendradarbiavimo tvarka nustatoma darbo tvarkos susitarimuose. Tokie darbo tvarkos susitarimai sudaromi pagal 53 straipsnio 2 dalį.

9. Agentūra laikosi jai perduodamos informacijos naudojimo sąlygų, įskaitant sąlygas, susijusias su galimybe susipažinti su dokumentais ir informacija, duomenų saugumu ir konfidencialių duomenų, įskaitant neskelbtinus duomenis ir trečiųjų šalių konfidencialią verslo informaciją, apsauga.

10. Pradinę ataskaitą, kaip nurodyta 1 dalyje, Agentūra Komisijai ir valstybėms narėms pateikia per penkias savaites nuo 5, 6 ir 7 dalyse nurodytų prašymų suteikti informaciją pateikimo dienos.

11. Jei Agentūra surenka informaciją apie kelias naujas psichoaktyviąsias medžiagas, kurias ji laiko esant panašios cheminės struktūros, ji per šešias savaites nuo 5, 6 ir 7 dalyje nurodytų prašymų suteikti informaciją pateikimo dienos pateikia Komisijai ir valstybėms narėms atskiras pradines ataskaitas, kaip nurodyta 1 dalyje, arba bendras pradines ataskaitas dėl kelių naujų psichoaktyviųjų medžiagų, jei kiekvienos naujos psichoaktyviosios medžiagos savybės yra aiškiai nustatytos.

10 straipsnis

Rizikos vertinimo procedūra ir ataskaita

1. Per dvi savaites nuo 9 straipsnio 10 dalyje nurodytos pradinės ataskaitos gavimo dienos Komisija gali paprašyti, kad Agentūra įvertintų galimą riziką, kurią kelia nauja psichoaktyvioji medžiaga, ir parengtų rizikos vertinimo ataskaitą, jei remiantis pradine ataskaita galima daryti prielaidą, kad nauja psichoaktyvioji medžiaga galėtų kelti didelę riziką visuomenės sveikatai ir, kai taikytina, didelę socialinę riziką. Rizikos vertinimą atlieka Mokslinis komitetas.

2. Komisija per dvi savaites nuo atskirų pradinių ataskaitų ar bendros pradinės ataskaitos, kaip nurodyta 9 straipsnio 11 dalyje, gavimo dienos gali paprašyti, kad Agentūra įvertintų galimą riziką, kurią kelia kelios panašios cheminės struktūros naujos psichoaktyviosios medžiagos, ir parengtų bendro rizikos vertinimo ataskaitą, jei remiantis bendra pradine ataskaita galima daryti prielaidą, kad tos naujos psichoaktyviosios medžiagos galėtų kelti didelę riziką visuomenės sveikatai ir, kai taikytina, didelę socialinę riziką. Bendrą rizikos vertinimą atlieka Mokslinis komitetas.

3. Rizikos vertinimo ataskaitoje arba bendro rizikos vertinimo ataskaitoje pateikiama:

a)	turima informacija apie naujos (-ų) psichoaktyviosios (-iųjų) medžiagos (-ų) chemines ir fizines savybes, taip pat jai (joms) gaminti arba išgauti naudojamus metodus ir pirmtakus;

b)	turima informacija apie naujos (-ų) psichoaktyviosios (-iųjų) medžiagos (-ų) farmakologines ir toksikologines savybes;

su nauja (-omis) psichoaktyviąja (-iosiomis) medžiaga (-mis) siejamos rizikos sveikatai, visų pirma susijusios su tos (tų) medžiagos (-ų) ūminiu ir lėtiniu toksiškumu, galimybe piktnaudžiauti ta (tomis) medžiaga (-omis) ir jos (jų) galimybe sukelti priklausomybę, taip pat su jos (jų) poveikiu fizinei ir psichikos sveikatai bei elgesiui, analizė;

su nauja (-omis) psichoaktyviąja (-iosiomis) medžiaga (-mis) siejamos socialinės rizikos, visų pirma tos (tų) medžiagos (-ų) poveikio socialiniam funkcionavimui, viešajai tvarkai ir nusikalstamai veiklai, taip pat nusikalstamų grupių dalyvavimo gaminant, platinant naują (-as) psichoaktyviąją (-iąsias) medžiagą (-as), plėtojant jos (jų) platinimo būdus ir vykdant prekybą ja (jomis), analizė;

e)	turima informacija apie naujos (-ų) psichoaktyviosios (-iųjų) medžiagos (-ų) vartojimo mastą ir būdus, taip pat apie galimybes jos (jų) įsigyti ir apie jos (jų) išplitimo Sąjungoje tikimybę;

f)	turima informacija apie naujos (ų) psichoaktyviosios (-iųjų) medžiagos (-ų) naudojimą komercinėms ir pramonės reikmėms, naudojimo tokioms reikmėms mastą, taip pat jos (jų) naudojimą mokslinių tyrimų ir plėtros tikslais;

g)	kita svarbi informacija, jei jos turima.

4. Mokslinis komitetas atlieka rizikos vertinimą, siekdamas įvertinti naujos psichoaktyviosios medžiagos arba naujų psichoaktyviųjų medžiagų grupės keliamą riziką. Kiekvienam tokiam rizikos vertinimui Komisija, Agentūra, Europolas ir Europos vaistų agentūra turi teisę paskirti po du stebėtojus.

5. Mokslinis komitetas rizikos vertinimus, kaip nurodyta 4 dalyje, atlieka remdamasis turima informacija ir visais kitais svarbiais moksliniais duomenimis. Komitetas atsižvelgia į visas savo narių nuomones. Agentūra organizuoja rizikos vertinimo procedūrą ir, be kita ko, nustato būsimus informacijos poreikius ir susijusius tyrimus.

6. Rizikos vertinimo ataskaitą arba bendro rizikos vertinimo ataskaitą Agentūra Komisijai ir valstybėms narėms pateikia per šešias savaites nuo Komisijos prašymo parengti rizikos vertinimo ataskaitą pagal 1 dalį arba bendro rizikos vertinimo ataskaitą pagal 2 dalį gavimo dienos.

7. Gavusi tinkamai pagrįstą Agentūros prašymą, Komisija gali pratęsti laikotarpį, per kurį reikia užbaigti rizikos vertinimą arba bendrą rizikos vertinimą, nustatytą 6 dalyje, kad būtų galima atlikti papildomus mokslinius tyrimus ir surinkti papildomų duomenų. Tokiame prašyme pateikiama informacija apie tai, kiek laiko reikės rizikos vertinimui arba bendram rizikos vertinimui užbaigti.

8. Agentūra taip pat laiku pateikia skubius rizikos vertinimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2371 (25) 20 straipsnį, jei kyla grėsmė, kaip nurodyta to reglamento 2 straipsnio 1 dalies b punkte, kai ta grėsmė patenka į Agentūros įgaliojimų sritį.

11 straipsnis

Rizikos nevertinimas

1. Rizikos vertinimas neatliekamas, jeigu jau gerokai pasistūmėta vertinant naują psichoaktyviąją medžiagą Jungtinių Tautų sistemoje, t. y. jeigu Pasaulio sveikatos organizacijos Priklausomybės nuo narkotikų ekspertų komitetas yra paskelbęs kritinę apžvalgą ir rašytinę rekomendaciją, išskyrus tuos atvejus, kai turima pakankamai duomenų ir informacijos, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad reikia parengti rizikos vertinimo ataskaitą Sąjungos lygmeniu, o priežastys ją parengti tos medžiagos pradinėje ataskaitoje.

2. Rizikos vertinimas neatliekamas, jeigu, įvertinus Jungtinių Tautų sistemoje, nuspręsta naujos psichoaktyviosios medžiagos neįtraukti į oficialų sąrašą, išskyrus tuos atvejus, kai turima pakankamai duomenų ir informacijos, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad reikia parengti rizikos vertinimo ataskaitą Sąjungos lygmeniu, o priežastys ją parengti tos medžiagos pradinėje ataskaitoje.

3. Rizikos vertinimas neatliekamas, jei nauja psichoaktyvioji medžiaga yra:

a)	žmonėms skirto vaisto arba veterinarinio vaisto, kurio rinkodaros leidimas išduotas pagal Direktyvą 2001/83/EB, Reglamentą (EB) Nr. 726/2004 arba Reglamentą (ES) 2019/6, veiklioji medžiaga;

b)	žmonėms skirto vaisto arba veterinarinio vaisto, dėl kurio yra pateikta paraiška gauti rinkodaros leidimą, veiklioji medžiaga;

c)	žmonėms skirto vaisto arba veterinarinio vaisto, kurio rinkodaros leidimo galiojimą kompetentinga institucija yra sustabdžiusi, veiklioji medžiaga;

d)	tiriamojo vaisto, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/20/EB 2 straipsnio d punkte, veiklioji medžiaga.

12 straipsnis

Grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimas ir pasirengimas

1. Agentūra sukuria strateginio faktiniais duomenimis grindžiamo grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimo pajėgumus, kad galėtų ankstyvame etape nustatyti naujus narkotikų reiškinio pokyčius, kurie gali daryti neigiamą poveikį sveikatai, socialiniams aspektams, saugai ar saugumui Sąjungoje, ir taip padėtų padidinti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų pasirengimą veiksmingai ir laiku reaguoti į naujas grėsmes.

2. Agentūra grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimą gali pradėti savo iniciatyva, remdamasi signalų, nustatytų vykdant įprastinę stebėseną, atliekant mokslinius tyrimus ar vertinant kitus atitinkamus informacijos šaltinius, vidiniu vertinimu. Komisijos arba valstybės narės prašymu Agentūra taip pat gali pradėti grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimą, jei tenkinami 1 dalyje nustatyti kriterijai.

3. Grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimą sudaro skubus esamos informacijos vertinimas ir prireikus naujos informacijos rinkimas naudojantis Agentūros informaciniais tinklais. Agentūra parengia tinkamus mokslinius skubaus vertinimo metodus.

4. Jei, atlikus grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimą, Agentūra parengia grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimo ataskaitą, toje ataskaitoje aprašoma nustatyta grėsmė, esama padėtis atsižvelgiant į turimus faktinius duomenis, galimos pasekmės, jei nebus imtasi jokių veiksmų. Grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimo ataskaitoje išdėstomos pasirengimo ir reagavimo galimybės, kurios gali būti įgyvendinamos siekiant sumažinti nustatytą grėsmę ir į ją reaguoti, įskaitant faktiniais duomenimis grindžiamas intervencines priemones paklausos, rizikos bei žalos mažinimo ir išgijimo srityje. Grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimo ataskaitoje taip pat gali būti nurodytos galimos tolesnės priemonės. Agentūra grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimo ataskaitą siunčia Komisijai ir, kai taikoma, valstybėms narėms.

5. Atlikdama grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimą, Agentūra glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, kitomis Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis ir tarptautinėmis organizacijomis, prireikus įtraukdama jas į šį vertinimą. Jei galimos grėsmės analizė jau atliekama pagal kitą Sąjungos mechanizmą, Agentūra grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimo neatlieka.

6. Komisijai pritarus, Agentūra atlieka už Sąjungos ribų kylančių su narkotikais susijusių grėsmių sveikatai ir saugumui, kurios gali daryti poveikį sveikatai, socialiniams aspektams, saugai ar saugumui Sąjungoje, vertinimus.

7. Agentūra stebi padėties raidą ir prireikus atitinkamai atnaujina grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimus.

13 straipsnis

Europos skubių pranešimų apie narkotikus sistema

1. Agentūra sukuria ir administruoja Europos skubių pranešimų apie narkotikus sistemą, kuria papildomos atitinkamos nacionalinės pranešimų sistemos, nedarant joms poveikio. Europos skubių pranešimų apie narkotikus sistema papildo 8 straipsnyje nurodytą ankstyvojo perspėjimo sistemą.

2. Pagrindiniai nacionaliniai centrai, bendradarbiaudami su atitinkamomis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, nedelsdami Agentūrai pateikia bet kokią informaciją, susijusią su didelės tiesioginės ar netiesioginės su narkotikais susijusios rizikos sveikatai, socialiniams aspektams, saugai ar saugumui atsiradimu, ir bet kokią informaciją, kuri galėtų būti naudinga koordinuojant atsaką, kai tik jie gauna tokią informaciją, pavyzdžiui:

a)	apie rizikos rūšį ir kilmę,

b)	apie su rizika susijusio įvykio datą ir vietą,

c)	apie ekspozicijos, perdavimo ar sklaidos būdus,

d)	analizės ir toksikologinių tyrimų duomenis,

e)	apie nustatymo metodus,

f)	apie riziką sveikatai,

g)	apie socialinę, saugos ir saugumo riziką,

h)	apie sveikatos priemones, kurios įgyvendintos arba kurių numatoma imtis nacionaliniu lygmeniu,

i)	apie priemones, kurios nėra sveikatos priemonės,

j)	bet kokią kitą informaciją, tiesiogiai susijusią su atitinkama didele rizika sveikatai.

3. Agentūra analizuoja ir vertina turimą informaciją ir duomenis apie galimą didelę riziką sveikatai ir papildo juos moksline ir technine informacija, gaunama naudojantis 8 straipsnyje nurodyta ankstyvojo perspėjimo sistema ir atlikus kitus grėsmių vertinimus pagal 12 straipsnį, taip pat iš kitų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų bei tarptautinių organizacijų, visų pirma Pasaulio sveikatos organizacijos. Agentūra atsižvelgia į atvirųjų šaltinių ir turimą informaciją, kurią ji gavo naudodamasi savo duomenų rinkimo priemonėmis, informacija iš atvirųjų šaltinių ir iš atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant mokslininkų bendruomenę ir pilietinės visuomenės organizacijas.

4. Remdamasi pagal 3 dalį gauta informacija ir duomenimis, Agentūra atitinkamoms nacionalinėms institucijoms, įskaitant pagrindinius nacionalinius centrus, teikia tikslinius skubius perspėjimo apie riziką pranešimus. Agentūra tokiuose pranešimuose apie riziką gali pasiūlyti reagavimo galimybes. Valstybės narės gali apsvarstyti tokias reagavimo galimybes planuodamos savo pasirengimą ir įgyvendindamos nacionalinio lygmens atsakomuosius veiksmus.

5. Pagrindiniai nacionaliniai centrai, bendradarbiaudami su atitinkamomis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, praneša Agentūrai jų turimą papildomą informaciją, suteikiant galimybę Agentūrai išsamiau išanalizuoti ir įvertinti 2 dalyje nurodytą riziką, ir praneša jai apie veiksmus, kurie buvo įgyvendinti, arba priemones, kurių buvo imtasi gavus 4 dalyje nurodytus skubius perspėjimo apie riziką pranešimus.

6. Agentūra glaudžiai bendradarbiauja su Komisija ir valstybėmis narėmis, kad paskatintų būtiną informavimo apie riziką proceso nuoseklumą.

7. Agentūra gali suteikti trečiosioms valstybėms arba tarptautinėms organizacijoms galimybę prisijungti prie Europos pranešimų apie narkotikus sistemos. Toks prisijungimas grindžiamas abipusiškumo principu ir apima konfidencialumo užtikrinimo priemones, lygiavertes Agentūroje taikomoms priemonėms.

8. Glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkamomis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, visų pirma pagrindiniais nacionaliniais centrais, Agentūra prireikus sukuria pranešimų sistemą, kurioje pateikiama informacija apie konkrečią riziką, kai tinkama, būtų prieinama asmenims, kurie vartoja arba galimai vartoja konkrečius narkotikus.

9. Agentūra prireikus atnaujina savo pranešimus apie narkotikus.

14 straipsnis

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakai

1. Agentūra padeda Komisijai stebėti pokyčius, susijusius su prekyba narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų naudojimu neteisėtiems narkotikams gaminti ir prekyba tais pirmtakais, taip pat įvertinti poreikį įtraukti juos į atitinkamą į oficialų sąrašą įtrauktų ir neįtrauktų medžiagų kategoriją, išbraukti iš atitinkamos kategorijos arba pakeisti kategoriją, atsižvelgiant į reglamentus (EB) Nr. 273/2004 ir (EB) Nr. 111/2005, ir, be kita ko, padeda nustatyti ir įvertinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų teisėtus ir neteisėtus naudojimo būdus.

2. Agentūra savo iniciatyva arba Komisijos prašymu parengia narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų grėsmių vertinimo ataskaitą.

15 straipsnis

Teismo ekspertizės ir toksikologijos laboratorijų tinklas

1. Agentūra sukuria teismo ekspertizės ir toksikologijos laboratorijų, kuriose atliekamos narkotikų ir narkotikų daromos žalos teismo ekspertizės ir toksikologiniai tyrimai, tinklą (toliau – tinklas).

2. Tinklas veikia visų pirma kaip forumas, kuriame:

a)	generuojami duomenys ir keičiamasi informacija apie naujus pokyčius ir tendencijas;

b)	organizuojamas mokymas teismo medicinos ekspertų narkotikų ir toksikologijos klausimais kompetencijai didinti;

c)	padedama įgyvendinti kokybės užtikrinimo sistemas, ir

d)	padedama labiau suderinti duomenų rinkimo ir analizės metodus.

Pagrindiniai nacionaliniai centrai reguliariai, bent kartą per metus, informuojami apie tinklo veiklą. Pagrindiniai nacionaliniai centrai turi prieigą prie tinklo sugeneruotos informacijos ir duomenų.

3. Kiekviena valstybė narė tinklui per savo atstovą valdyboje turi teisę paskirti ne daugiau kaip tris laboratorijas, kurios specializuojasi teismo ekspertizės srityje, toksikologijos srityje ar kitose atitinkamose su narkotikais susijusiose srityse, kurios veiktų kaip nacionalinės reprezentacinės laboratorijos. Agentūra gali, įgyvendindama konkrečius projektus, atrinkti papildomas laboratorijas ar ekspertus, kurie aktyviai atlieka narkotikų ir narkotikų daromos žalos teismo ekspertizes ir toksikologinius tyrimus.

4. Komisijos Jungtinis tyrimų centras yra tinklo narys ir tinkle atstovauja Komisijai.

5. Tinklas glaudžiai bendradarbiauja su esamais toje pačioje srityje kaip ir tinklas veikiančiais tinklais ir organizacijomis ir atsižvelgia į jų darbą, kad būtų išvengta dubliavimosi. REITOX tinklas reguliariai, bent kartą per metus, informuojamas apie tinklo darbą.

6. Agentūra pirmininkauja tinklui ir sušaukia bent po vieną posėdį per metus. Tinklas gali nuspręsti suburti darbo grupes, kurioms gali pirmininkauti tinklo nariai.

7. Tinklas suteikia Agentūrai galimybę naudotis teismo ekspertizės ir toksikologijos duomenimis, sugeneruotais ar surinktais tinklo laboratorijų, kad prireikus ji galėtų, be kita ko, atlikti naujų psichoaktyviųjų medžiagų analizę.

8. Agentūra nustato ir finansuoja konkrečius projektus, siekdama atitinkamai plėsti tinklo darbą remiantis aiškiomis ir skaidriomis taisyklėmis bei procedūromis. Agentūra tas taisykles ir procedūras nustato iš anksto prieš nustatydama tokius projektus.

9. Agentūra sukuria duomenų bazę, kurioje pagal atitinkamas šio reglamento nuostatas, įskaitant 6 straipsnio 8 dalį ir 49 straipsnį, saugoma, analizuojama ir pateikiama tinklo surinkta arba sugeneruota informacija ir duomenys.

IV SKYRIUS

Kompetencijos plėtotė

16 straipsnis

Faktiniais duomenimis grindžiamos intervencinės priemonės, geriausia praktika ir informuotumo didinimas

1. Agentūra plėtoja ir skatina faktiniais duomenimis grindžiamas intervencines priemones ir geriausią praktiką apie neigiamą narkotikų poveikį, prevenciją, gydymą, priežiūrą, riziką ir žalos mažinimą, reabilitaciją, socialinę reintegraciją ir išgijimą ir siekdama didinti informuotumą apie tai. Kai aktualu, Agentūra laikosi lyčiai atžvalgaus požiūrio ir atsižvelgia į amžiaus aspektą. Faktiniais duomenimis grindžiamos intervencinės priemonės, geriausia praktika ir informuotumo didinimas gali būti pritaikyti prie nacionalinių aplinkybių, įgyvendinami nacionaliniu lygmeniu ir prireikus skirti konkrečioms grupėms.

2. 1 dalyje nurodyta su faktiniais duomenimis grindžiamomis intervencinėmis priemonėmis, geriausia praktika ir informuotumo didinimu susijusi veikla turi atitikti žmogaus teisių normas ir politikos gaires, išdėstytas taikytinuose su narkotikais susijusiuose Sąjungos strateginiuose dokumentuose.

3. Agentūra skatina įgyvendinti esamus narkotikų prevencijos kokybės standartus ir juos atitinkamai atnaujinti. Agentūra rengia arba padeda rengti mokymus pagal 19 straipsnį. Agentūra taip pat, kai tinkama, parengia rizikos ir žalos mažinimo, gydymo, išgijimo, priežiūros ir reabilitacijos kokybės standartus.

4. Agentūra gali pasiūlyti valstybėms narėms paramą ir, gavusi jų išankstinį sutikimą, padeda joms plėtoti su jos įgaliojimų sritimi susijusias nacionalines intervencines priemones.

17 straipsnis

Nacionalinių priemonių vertinimo sistema

1. Dalyvaujančios valstybės nacionalinės institucijos prašymu Agentūra atlieka nacionalinių priemonių vertinimą pagal 3 dalyje numatytą standartinį veiklos protokolą.

2. Prieš atlikdama nacionalinės priemonės vertinimą, Agentūra ją įvertina ir išanalizuoja, ar ji atitinka naujausią mokslo pažangą ir ar įrodyta, kad ji yra naudinga siekiant jos deklaruojamų tikslų.

3. Agentūra parengia vertinimo procedūrą. Agentūra vertinimo procedūrą skaidriai išdėsto standartinio veiklos protokolo forma. Valdyba patvirtina standartinį veiklos protokolą ir visus jo pakeitimus prieš Agentūrai pradedant jį taikyti.

4. Agentūra reguliariai informuoja valdybą apie jos atliktus vertinimus pagal šį straipsnį.

18 straipsnis

Parama valstybėms narėms

1. Valstybės narės prašymu Agentūra gali padėti atlikti nepriklausomą jos narkotikų politikos vertinimą ir plėtoti faktiniais duomenimis grindžiamą narkotikų politiką vadovaujantis taikytinais su narkotikais susijusiais Sąjungos strateginiais dokumentais.

2. Agentūra gali pasiūlyti valstybėms narėms paramą ir, gavusi jų išankstinį sutikimą, padeda joms įgyvendinti nacionalinę narkotikų politiką, kokybės standartus, geriausią praktiką ir novatoriškus metodus. Agentūra nacionalinėms institucijoms ir ekspertams padeda keistis informacija, be kita ko, apie atitinkamą teisę ir geriausios praktikos pavyzdžius.

3. Teikdama paramą vertinant narkotikų politiką, Agentūra veikia nepriklausomai ir vadovaujasi savo moksliniais standartais ir faktiniais duomenimis grindžiamu požiūriu.

19 straipsnis

Mokymas

Agentūra pagal savo įgaliojimus ir derindama veiksmus su kitomis Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis:

a)	vykdo specializuotą mokymą ir mokymo programas Sąjungai svarbiose ir aktualiose srityse;

b)	teikia su mokymu susijusias priemones ir paramos sistemas, kad sudarytų sąlygas keistis žiniomis visoje Sąjungoje;

c)	padeda valstybėms narėms organizuoti mokymo ir gebėjimų stiprinimo iniciatyvas.

20 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas ir techninė pagalba

1. Agentūra:

a)	sukuria tarptautinio bendradarbiavimo sistemą, kurią turi patvirtinti valdyba, prieš tai gavusi Komisijos pritarimą, ir kuria Agentūra vadovaujasi vykdydama veiklą tarptautinio bendradarbiavimo srityje;

b)	glaudžiai bendradarbiauja su 53 straipsnio 1 dalyje nurodytomis organizacijomis ir įstaigomis;

c)	padeda tarptautiniu lygmeniu keistis Sąjungos geriausios praktikos pavyzdžiais ir įgyvendinamais mokslinių tyrimų rezultatais ir juos platinti;

d)	stebi tarptautinio narkotikų reiškinio pokyčius, galinčius kelti grėsmę arba turėti padarinių Sąjungai, stebėdama ir analizuodama informaciją, gaunamą iš tarptautinių įstaigų, nacionalinių institucijų, atlikus mokslinius tyrimus ir iš kitų svarbių informacijos šaltinių;

e)	pateikia su narkotikais susijusios padėties Europoje duomenis ir analizę atitinkamuose tarptautiniuose susitikimuose ir techniniuose forumuose, glaudžiai koordinuodama veiksmus su Komisija, ir padeda Komisijai bei valstybėms narėms tarptautiniuose dialoguose narkotikų klausimais;

skatina įtraukti visus aktualius valstybėse narėse surenkamus arba Sąjungos lygmeniu surinktus duomenis apie narkotikus, kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį, į tarptautines stebėsenos ir narkotikų kontrolės programas, ypač į Jungtinių Tautų ir jų specializuotų agentūrų sukurtas programas, nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su informacijos perdavimu pagal Jungtinių Tautų konvencijas dėl narkotikų;

g)	padeda valstybėms narėms teikti atitinkamą informaciją ir reikiamą analizę Jungtinių Tautų sistemai, įskaitant visų aktualių duomenų, susijusių su naujų psichoaktyviųjų medžiagų, teikimą UNODC ir Pasaulio sveikatos organizacijai;

padeda trečiosioms valstybėms, visų pirma šalims kandidatėms, plėtoti jų narkotikų politiką vadovaujantis taikytinuose su narkotikais susijusiuose Sąjungos strateginiuose dokumentuose nustatytais principais, be kita ko, padėdama atlikti nepriklausomą jų politikos vertinimą ir ragindama tas trečiąsias valstybes remti pilietinės visuomenės dalyvavimą ir įtraukimą rengiant, įgyvendinant ir vertinant narkotikų politiką.

2. 1 dalies a punkte nurodyta tarptautinio bendradarbiavimo sistema siekiama toliau stiprinti ir remti trečiųjų valstybių pastangas spręsti su narkotikais susijusias problemas faktiniais duomenimis grindžiamu, integruotu, subalansuotu ir daugiadalykiu būdu, taip pat visapusiškai laikantis žmogaus teisių normų. Toje tarptautinio bendradarbiavimo sistemoje atsižvelgiama į atitinkamus Sąjungos politikos dokumentus ir į narkotikų reiškinio raidą. Joje nustatomos prioritetinės šalys ar regionai, su kuriais būtina bendradarbiauti, ir pagrindiniai tokio bendradarbiavimo rezultatai. Joje atsižvelgiama į valstybių narių patirtį ir į jų vykdomą veiklą. Agentūra reguliariai vertina ir peržiūri tarptautinio bendradarbiavimo sistemą.

3. Komisijos prašymu ir su sąlyga, kad valdyba pritaria, Agentūra perduoda savo ekspertizę ir teikia techninę pagalbą trečiosioms valstybėms, visų pirma šalims kandidatėms, pagal 1 dalies a punkte nurodytą tarptautinio bendradarbiavimo sistemą.

Teikiant techninę pagalbą daugiausia dėmesio skiriama visų pirma pagrindinių nacionalinių centrų, nacionalinių duomenų rinkimo sistemų ir nacionalinių ankstyvojo perspėjimo sistemų kūrimui arba stiprinimui ir geriausios praktikos prevencijos, gydymo, priežiūros, rizikos ir žalos mažinimo, reabilitacijos, socialinės integracijos ir išgijimo srityse propagavimui, o vėliau padedama kurti ir stiprinti struktūrinius ryšius su 8 straipsnyje nurodyta ankstyvojo perspėjimo sistema ir REITOX tinklu. Jei trečioji valstybė to prašo, Agentūra gali atlikti trečiosios valstybės nacionalinių įstaigų vertinimą.

4. Agentūra bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis ir trečiosiomis valstybėmis pagal 53 ir 54 straipsnius.

21 straipsnis

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

1. Agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms nustatyti pagrindines mokslinių tyrimų temas ir rengti bei įgyvendinti Sąjungos bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos programas, kurios yra aktualios siekiant įgyvendinti atitinkamai 4 ir 5 straipsniuose nustatytas jos bendrąją ir konkrečias užduotis. Su moksliniais tyrimais susijusioje veikloje Agentūra skiria deramą dėmesį sąryšingumui, kuris yra kompleksinis principas. Kai Agentūra padeda Komisijai nustatyti pagrindines mokslinių tyrimų temas, arba rengti ar įgyvendinti Sąjungos bendrąją programą, Agentūra negauna finansavimo pagal tą programą.

2. Agentūra proaktyviai stebi mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą ir prie jos prisideda, siekdama įgyvendinti atitinkamai 4 ir 5 straipsniuose nustatytas jos bendrąją ir konkrečias užduotis, remia susijusią valstybių narių veiklą ir vykdo mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, susijusią su klausimais, patenkančiais į šio reglamento taikymo sritį, įskaitant priemonių kūrimo algoritmų kūrimą, su jais susijusį mokymą, testavimą ir patvirtinimą. Agentūra platina tokių mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatus Europos Parlamentui, valstybėms narėms ir Komisijai, vadovaudamasi 49 straipsnyje numatytomis saugumo taisyklėmis.

3. Agentūra prisideda prie veiklos, vykdomos mokslinių tyrimų ir inovacijų ciklo kontekste, pavyzdžiui, ES vidaus saugumo inovacijų centro ir Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucijos, įsteigtos 2021 m. rugsėjo 16 d. Komisijos sprendimu (26), veiklos, ir toje veikloje dalyvauja.

4. Agentūra gali planuoti ir įgyvendinti bandomuosius projektus šio reglamento taikymo sričiai priskiriamais klausimais.

5. Agentūra imasi visų būtinų priemonių, kad įgyvendinant 4 dalyje nurodytus bandomuosius projektus būtų išvengta interesų konfliktų. Ji viešai skelbia informaciją apie savo mokslinių tyrimų projektus, įskaitant parodomuosius projektus. Tokia informacija apima informaciją apie dalyvaujančius bendradarbiavimo partnerius ir projektų biudžetą.

6. Agentūra sukuria duomenų bazę, kurioje saugomi, analizuojami ir yra prieinami su narkotikais susijusių mokslinių tyrimų programų duomenys.

V SKYRIUS

Agentūros organizacinė struktūra

22 straipsnis

Administracinė ir valdymo struktūra

1. Agentūros administracinę ir valdymo struktūrą sudaro:

a)	valdyba, kuri vykdo 24 straipsnyje nustatytas funkcijas;

b)	vykdomoji valdyba, kuri vykdo 28 straipsnyje nustatytas funkcijas;

c)	vykdomasis direktorius, kuris vykdo 30 straipsnyje nustatytas pareigas;

d)	Mokslinis komitetas, kuris vykdo 31 straipsnyje nustatytas funkcijas, ir

e)	REITOX tinklas.

2. Agentūros administracinės ir valdymo struktūros nariai negali turėti finansinių ar kitokių interesų, kurie galėtų turėti įtakos jų nešališkumui. Jie veikia viešojo intereso labui ir vykdo savo veiklą nepriklausomai, nešališkai ir skaidriai. Jie taip pat kasmet pateikia savo interesų deklaraciją, su kuria gali būti leidžiama susipažinti pateikus prašymą.

23 straipsnis

Valdybos sudėtis

1. Valdybą sudaro po vieną atstovą iš:

a)	kiekvienos valstybės narės, turintys balsavimo teisę, ir

b)	du Komisijos atstovai, turintys balsavimo teisę.

2. Valdybos nariai taip pat yra:

a)	du Europos Parlamento paskirti nepriklausomi ypač gerai narkotikų sritį išmanantys ekspertai, turintys balsavimo teisę;

b)	po vieną atstovą iš kiekvienos trečiosios valstybės, sudariusios susitarimą su Sąjunga pagal 54 straipsnį; jie neturi balsavimo teisės.

3. Kiekvienas valdybos narys turi pakaitinį narį. Pakaitinis narys atstovauja nariui jam nesant ir gali dalyvauti valdybos posėdžiuose.

4. Valdybos nariai ir pakaitiniai nariai skiriami atsižvelgiant į jų žinias 4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytose srityse ir į jų atitinkamus vadovavimo, administravimo ir biudžeto valdymo įgūdžius. Kad būtų užtikrintas valdybos darbo tęstinumas, visos šalys, kurioms atstovaujama valdyboje, stengiasi, kad jų atstovų kaita būtų kuo mažesnė. Visos šalys siekia, kad valdyboje būtų užtikrinta tinkama lyčių pusiausvyra.

5. Valdyba gali pakviesti stebėtojų teisėmis dalyvauti tarptautinių organizacijų, su kuriomis Agentūra bendradarbiauja pagal 53 straipsnį, atstovus.

6. Nariai ir jų pakaitiniai nariai skiriami ketverių metų kadencijai. Šis terminas gali būti pratęstas.

24 straipsnis

Valdybos funkcijos

1. Valdyba:

a)	teikia bendrąsias Agentūros veiklos gaires;

b)	priima 36 straipsnyje nurodyto bendrojo programavimo dokumento projektą prieš pateikdama jį Komisijos nuomonei gauti;

c)	gavusi Komisijos nuomonę, dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma patvirtina Agentūros bendrąjį programavimo dokumentą;

d)	dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma tvirtina Agentūros metinį biudžetą ir vykdo kitas su Agentūros biudžetu susijusias funkcijas pagal VI skyrių;

vertina ir dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma tvirtina Agentūros konsoliduotąją metinę veiklos ataskaitą ir ne vėliau kaip kiekvienų metų liepos 1 d. išsiunčia tą ataskaitą ir savo vertinimą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams, taip pat užtikrina, kad konsoliduotoji metinė veiklos ataskaita būtų paskelbiama viešai;

f)	priima Agentūrai taikomas finansines taisykles pagal 42 straipsnį;

g)	atsižvelgdama į įgyvendintinų priemonių sąnaudų ir naudos santykį, patvirtina sukčiavimo rizikai proporcingą kovos su sukčiavimu strategiją;

h)	patvirtina veiksmingumo didinimo ir sinergijos su kitomis Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis užtikrinimo strategiją;

priima savo narių, vykdomosios valdybos, Mokslinio komiteto narių ir REITOX tinklo narių, taip pat deleguotųjų nacionalinių ekspertų ir kitų personalo narių, kurie nėra Agentūros darbuotojai, kaip nurodyta 44 straipsnyje, interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles ir kasmet Agentūros svetainėje skelbia valdybos narių interesų deklaracijas;

j)	patvirtina 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą standartinį veiklos protokolą;

k)	patvirtina 20 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą Agentūros tarptautinio bendradarbiavimo sistemą ir 20 straipsnio 3 dalyje nurodytas techninės pagalbos programas;

l)	patvirtina 33 straipsnio 5 dalyje nurodyto bendrojo finansavimo lygį;

m)	remdamasi poreikių analize, priima ir reguliariai atnaujina 5 straipsnio 8 dalyje nurodytus komunikacijos strategijas ir sklaidos planus;

n)	priima ir viešai paskelbia savo darbo tvarkos taisykles, įskaitant interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles;

laikydamasi šio straipsnio 2 dalies, Agentūros personalo atžvilgiu naudojasi įgaliojimais, kurie Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatais (toliau – Tarnybos nuostatai) suteikti paskyrimų tarnybai, ir Europos Sąjungos kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis (toliau – Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos) - tarnybai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis, kaip nustatyta Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (27) (toliau – paskyrimų tarnybos įgaliojimai);

p)	suderinusi su Komisija ir laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio 2 dalies, priima Tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles;

q)	skiria vykdomąjį direktorių ir, kai aktualu, priima sprendimą dėl kadencijos pratęsimo arba atleidimo iš pareigų pagal 29 straipsnį;

r)	skiria apskaitos pareigūną, kuriam taikomi Tarnybos nuostatai ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir kuris eidamas savo pareigas turi būti visiškai nepriklausomas;

s)	skiria Mokslinio komiteto narius;

t)	patvirtina ekspertų sąrašą, kuris naudojamas Moksliniam komitetui išplėsti pagal 31 straipsnio 6 dalį;

u)	priima sprendimus, gavusi pagrindinių nacionalinių centrų vertinimą pagal 35 straipsnį;

v)	nustato mokesčių apskaičiavimo metodą ir mokesčių mokėjimo būdą pagal 38 straipsnį;

užtikrina, kad būtų imtasi tinkamų tolesnių veiksmų atsižvelgiant į vidaus ar išorės audito ataskaitų ir vertinimų, taip pat Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), įsteigtos Komisijos sprendimu 1999/352/EB, EAPB, Euratomas (28), ir Europos prokuratūros, įsteigtos Tarybos reglamentu (ES) 2017/1939 (29), atliktų tyrimų išvadas ir rekomendacijas, kaip nurodyta šio reglamento 48 straipsnyje;

x)	atsižvelgdama į Agentūros veiklos poreikius ir patikimą biudžeto valdymą, priima visus sprendimus dėl Agentūros vidaus struktūrų sukūrimo ir prireikus jų keitimo;

y)	patvirtina darbo tvarkos susitarimus pagal 53 straipsnį.

2. Vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsniu, valdyba priima Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu grindžiamą sprendimą, kuriuo atitinkami paskyrimų tarnybos įgaliojimai deleguojami vykdomajam direktoriui ir nustatomos to įgaliojimų delegavimo sustabdymo sąlygos. Vykdomasis direktorius įgaliojamas perdeleguoti tuos įgaliojimus.

Jei to reikia dėl išskirtinių aplinkybių, valdyba gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimą vykdomajam direktoriui ir asmenims, kuriems vykdomasis direktorius tuos įgaliojimus perdelegavo, ir jais naudotis pati arba juos deleguoti vienam iš savo narių arba darbuotojui, kuris nėra vykdomasis direktorius.

25 straipsnis

Valdybos pirmininkas

1. Valdyba iš savo narių, turinčių balsavimo teisę, renka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas renkami dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių valdybos narių balsų dauguma.

2. Jei pirmininkas negali eiti savo pareigų, jį automatiškai pakeičia pirmininko pavaduotojas.

3. Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas skiriami ketverių metų kadencijai. Jų kadencija gali būti pratęsta vieną kartą. Tačiau jei kuriuo nors kadencijos metu jie netenka valdybos nario statuso, jų kadencija automatiškai baigiasi tą pačią dieną.

4. Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimų tvarka išsamiai išdėstoma valdybos darbo tvarkos taisyklėse.

26 straipsnis

Valdybos posėdžiai

1. Valdybos posėdžius šaukia pirmininkas.

2. Vykdomasis direktorius dalyvauja valdybos svarstymuose.

3. Valdyba per metus surengia bent vieną eilinį posėdį. Be to, valdyba posėdžiauja savo pirmininko iniciatyva, Komisijos prašymu arba ne mažiau kaip trečdalio savo narių prašymu.

4. Valdyba gali kviesti bet kurį asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijų atstovus, dalyvauti posėdžiuose stebėtojo teisėmis.

5. Laikantis darbo tvarkos taisyklių, valdybos nariams posėdžiuose gali padėti patarėjai ar ekspertai.

6. Agentūra teikia valdybai sekretoriato paslaugas.

27 straipsnis

Valdybos balsavimo taisyklės

1. Nedarant poveikio 24 straipsnio 1 dalies c ir d punktams, 25 straipsnio 1 daliai, 35 straipsnio 6 daliai, 29 straipsnio 8 daliai ir 53 straipsnio 2 daliai, valdyba sprendimus priima balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma.

2. Kiekvienas narys, turintis balsavimo teisę, turi vieną balsą. Balsavimo teisę turinčiam nariui nedalyvaujant, teisę pasinaudoti balsavimo teise turi pakaitinis narys.

3. Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas balsuojant dalyvauja.

4. Vykdomasis direktorius balsuojant nedalyvauja.

5. Valdybos darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, visų pirma vieno nario veikimo kito nario vardu aplinkybės.

28 straipsnis

Vykdomoji valdyba

1. Vykdomoji valdyba:

a)	priima sprendimus tais klausimais, kurie numatyti finansinėse taisyklėse, priimtose pagal 42 straipsnį, ir kurių pagal šį reglamentą nepriima išimtinai valdyba;

b)	užtikrina, kad būtų imtasi tinkamų tolesnių veiksmų atsižvelgiant į vidaus ar išorės audito ataskaitų ir vertinimų, taip pat OLAF ir Europos prokuratūros atliktų tyrimų išvadas ir rekomendacijas, kaip nurodyta 48 straipsnyje;

c)	nedarant poveikio vykdomojo direktoriaus pareigoms, kaip nustatyta 30 straipsnyje, stebi ir prižiūri, kaip įgyvendinami valdybos sprendimai, kad būtų sustiprinta administracinio ir biudžeto valdymo priežiūra.

2. Prireikus skubiais atvejais vykdomoji valdyba gali valdybos vardu priimti tam tikrus laikinus sprendimus, visų pirma administracinio valdymo klausimais, įskaitant sprendimus sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimą ir susijusius su biudžeto klausimais. Tokių laikinų sprendimų priėmimo sąlygos nustatomos valdybos darbo tvarkos taisyklėse.

3. Vykdomąją valdybą sudaro valdybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas, dar du nariai, paskirti valdybos iš savo narių, turinčių balsavimo teisę, ir du Komisijos atstovai valdyboje.

Valdybos pirmininkas taip pat yra vykdomosios valdybos pirmininkas.

Vykdomasis direktorius vykdomosios valdybos posėdžiuose dalyvauja stebėtojo teisėmis. Vykdomoji valdyba gali pakviesti kitus stebėtojus dalyvauti savo posėdžiuose.

4. Vykdomosios valdybos nariai skiriami ketverių metų kadencijai. Jų kadencija gali būti pratęsta vieną kartą. Tačiau jei kuriuo nors kadencijos metu jie netenka valdybos nario statuso, jų kaip vykdomosios valdybos narių kadencija automatiškai baigiasi tą pačią dieną.

5. Vykdomoji valdyba per metus surengia bent du eilinius posėdžius. Be to, vykdomoji valdyba posėdžiauja savo pirmininko iniciatyva arba savo narių prašymu.

6. Vykdomosios valdybos sprendimai priimami jos narių bendru sutarimu. Jei vykdomoji valdyba negali priimti sprendimo bendru sutarimu, atitinkamas klausimas perduodamas valdybai.

7. Valdyba nustato vykdomosios valdybos darbo tvarkos taisykles.

29 straipsnis

Vykdomasis direktorius

1. Vykdomasis direktorius pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą įdarbinamas kaip Agentūros laikinasis darbuotojas.

2. Vykdomąjį direktorių valdyba skiria iš Komisijos pasiūlytų bent trijų kandidatų sąrašo, taikydama atvirą ir skaidrią atrankos procedūrą. Į atrankos procedūrą įtraukiamas kvietimo pareikšti susidomėjimą paskelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kitose atitinkamose žiniasklaidos priemonėse. Dėl kvietimo pareikšti susidomėjimą projekto Komisija konsultuojasi su valdyba. Komisija gali į atrankos procedūrą stebėtojo teisėmis įtraukti valdybos atstovą.

Prieš valdybai paskiriant vykdomąjį direktorių, Komisijos siūlomi kandidatai gali būti paprašomi nedelsiant padaryti pareiškimą kompetentingame (-uose) Europos Parlamento komitete (-uose) ir atsakyti į komiteto narių klausimus. Išklausęs pareiškimą ir atsakymus, Europos Parlamentas gali priimti nuomonę, kurioje išdėsto savo požiūrį, ir pateikti ją valdybai.

3. Sudarant sutartį su vykdomuoju direktoriumi, Agentūrai atstovauja valdybos pirmininkas.

4. Vykdomasis direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai. Prieš pasibaigiant šiam laikotarpiui Komisija atlieka vertinimą, kuriame atsižvelgiama į vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatų vertinimą, įskaitant pirmiau pateiktą valdybos nuomonę, ir į būsimas Agentūros užduotis bei iššūkius.

5. Valdyba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kuriame atsižvelgiama į 4 dalyje nurodytą vertinimą, gali vieną kartą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

Jei valdyba ketina pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją, ji apie tai informuoja Europos Parlamentą. Prieš valdybai priimant sprendimą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją, jo gali būti paprašyta nedelsiant padaryti pareiškimą Europos Parlamento kompetentingame (-uose) komitete (-uose) ir atsakyti į komiteto narių klausimus.

6. Vykdomasis direktorius, kurio kadencija pratęsta, viso laikotarpio pabaigoje nedalyvauja kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje.

7. Vykdomasis direktorius gali būti atleistas iš pareigų tik valdybos sprendimu, priimtu remiantis Komisijos pasiūlymu. Europos Parlamentas ir Taryba informuojami apie tokio sprendimo priežastis, laikantis taikytinų konfidencialumo reikalavimų.

8. Valdyba sprendimus dėl vykdomojo direktoriaus skyrimo, kadencijos pratęsimo ar jo atleidimo iš pareigų priima dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių savo narių balsų dauguma.

30 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus pareigos

1. Vykdomasis direktorius atsako už Agentūros valdymą. Vykdomasis direktorius atskaitingas valdybai.

2. Nedarant poveikio Komisijos, valdybos ir vykdomosios valdybos įgaliojimams, vykdomasis direktorius savo pareigas vykdo nepriklausomai, nesiekia gauti jokios vyriausybės ar kitos įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

3. Gavęs prašymą, vykdomasis direktorius pateikia Europos Parlamentui savo pareigų vykdymo ataskaitą. Taryba gali paprašyti, kad vykdomasis direktorius pateiktų savo pareigų vykdymo ataskaitą.

4. Vykdomasis direktorius yra Agentūros teisinis atstovas.

5. Vykdomasis direktorius yra atsakingas už Agentūros konkrečių užduočių, nustatytų 5 straipsnyje, įgyvendinimą. Visų pirma, vykdomasis direktorius yra atsakingas už:

a)	kasdienį Agentūros administravimą;

b)	valdybos priimamų sprendimų rengimą ir įgyvendinimą;

c)	36 straipsnyje nurodyto bendrojo programavimo dokumento rengimą ir jo pateikimą valdybai, prieš tai pasikonsultavus su Komisija;

d)	bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimą ir jo įgyvendinimo ataskaitos pateikimą valdybai;

e)	Agentūros konsoliduotosios metinės veiklos ataskaitos rengimą ir jos pateikimą valdybai įvertinti ir priimti;

f)	pasiūlymo dėl 33 straipsnio 5 dalyje nurodyto bendrojo finansavimo lygio pateikimą valdybai, jei pagrindiniams nacionaliniams centrams numatoma skirti tokį bendrąjį finansavimą;

g)	pasiūlymo dėl mokesčių apskaičiavimo metodo ir mokesčių mokėjimo būdo pateikimą valdybai pagal 38 straipsnį;

tolesnio veiksmų plano rengimą atsižvelgiant į vidaus arba išorės audito ataskaitų ir vertinimų išvadas bei OLAF ir Europos prokuratūros tyrimus, kaip nurodyta 48 straipsnyje, taip pat už pažangos ataskaitų teikimą Komisijai du kartus per metus ir reguliarų pažangos ataskaitų teikimą valdybai ir vykdomajai valdybai;

Sąjungos finansinių interesų apsaugą taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veikla priemones, nedarant poveikio OLAF ir Europos prokuratūros kompetencijai tyrimų srityje, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų, susigrąžinant netinkamai išmokėtas lėšas ir, kai tinkama, taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines nuobaudas ir pranešant Europos prokuratūrai apie bet kokius nusikalstamus veiksmus pagal Reglamento (ES) 2017/1939 24 straipsnį, kurių atžvilgiu Europos prokuratūra gali naudotis savo kompetencija;

j)	Agentūros kovos su sukčiavimu strategijos ir veiksmingumo didinimo ir sinergijos užtikrinimo strategijos rengimą ir pateikimą valdybai tvirtinti;

k)	Agentūrai taikytinų finansinių taisyklių projekto rengimą;

l)	Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatos projekto rengimą ir biudžeto vykdymą.

6. Vykdomasis direktorius gali nuspręsti į Sąjungos institucijas ir atitinkamas Sąjungos įstaigas, organus ir agentūras paskirti vieną ar daugiau ryšių palaikymo pareigūnų, kad būtų galima veiksmingai ir efektyviai atlikti Agentūrai pavestas užduotis. Prieš tai vykdomasis direktorius turi gauti Komisijos ir valdybos sutikimą. Sprendimuose dėl ryšių palaikymo pareigūnų skyrimo tų pareigūnų vykdytinos veiklos apimtis nustatoma taip, kad būtų išvengta nebūtinų išlaidų ir Agentūros administracinių funkcijų dubliavimo.

7. Europos Parlamento ar Tarybos kvietimu vykdomasis direktorius nepagrįstai nedelsdamas dalyvauja atitinkamai Europos Parlamento ar Tarybos rengiamuose posėdžiuose bet kokiu klausimu, susijusiu su Agentūros įgaliojimais.

31 straipsnis

Mokslinis komitetas

1. Mokslinį komitetą sudaro ne mažiau kaip septyni ir ne daugiau kaip 15 mokslininkų, paskirtų valdybos atsižvelgiant į jų mokslinę kompetenciją ir nepriklausomumą po to, kai Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kitose atitinkamose žiniasklaidos priemonėse paskelbiamas kvietimas teikti paraiškas. Agentūra informuoja atitinkamą (-us) Europos Parlamento komitetą (-us) apie paskyrimus į Mokslinį komitetą ir apie jo darbą. Mokslinio komiteto narių atrankos procedūra užtikrinama, kad specifinės Mokslinio komiteto narių kompetencijos sritys aprėptų visas svarbiausias su Agentūros tikslais susijusias sritis. Šalys, dalyvaujančios skiriant Mokslinio komiteto narius, siekia jame užtikrinti lyčių pusiausvyrą.

2. Mokslinio komiteto nariai skiriami asmeniškai ketverių metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas vieną kartą.

3. Mokslinio komiteto nariai yra nepriklausomi ir veikia vadovaudamiesi viešuoju interesu. Jie nesiekia gauti jokios vyriausybės ar kitos įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

4. Jei narys nebeatitinka nepriklausomumo kriterijų, jis apie tai praneša valdybai. Kitu atveju valdyba gali, ne mažiau kaip vieno trečdalio savo narių arba Komisijos siūlymu, paskelbti nario nepriklausomumo stoką ir atšaukti to nario paskyrimą. Valdyba skiria naują narį likusiam to nario kadencijos laikotarpiui taikant įprastą narių skyrimo procedūrą.

5. Mokslinis komitetas rengia savo nuomonę šiame reglamente numatytais atvejais arba visais su Agentūros veikla susijusiais moksliniais klausimais, kuriuos valdyba ar vykdomasis direktorius gali pateikti Moksliniam komitetui. Mokslinio komiteto nuomonės skelbiamos Agentūros svetainėje.

6. Siekiant įvertinti naujos psichoaktyviosios medžiagos arba naujų psichoaktyviųjų medžiagų grupės keliamą riziką, jeigu vykdomasis direktorius, remdamasis Mokslinio komiteto pirmininko rekomendacijomis, nusprendžia, kad tai yra būtina, Mokslinis komitetas gali būti išplėstas, į jį įtraukiant ekspertus, atstovaujančius toms mokslo sritims, kurios yra svarbios siekiant užtikrinti subalansuotą naujos psichoaktyviosios medžiagos ar naujų psichoaktyviųjų medžiagų grupės keliamos rizikos vertinimą. Vykdomasis direktorius skiria tuos ekspertus iš ekspertų sąrašo. Ekspertų sąrašą valdyba tvirtina kas ketverius metus.

7. Mokslinis komitetas renka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją visam Mokslinio komiteto įgaliojimų laikotarpiui. Pirmininkas gali stebėtojo teisėmis dalyvauti valdybos posėdžiuose.

8. Mokslinis komitetas posėdžiauja ne rečiau kaip kartą per metus.

9. Mokslinio komiteto narių sąrašas skelbiamas viešai, ir Agentūra jį nuolat atnaujina savo svetainėje.

32 straipsnis

Europos narkotikų ir narkomanijos informacinis tinklas

1. Valstybės narės padeda Agentūrai vykdyti užduotį rinkti ir pranešti nuoseklią ir standartizuotą informaciją apie narkotikų reiškinį visoje Sąjungoje, naudodamosi REITOX tinklu. REITOX tinklą sudaro pagrindiniai nacionaliniai centrai, paskirti pagal 33 straipsnį, ir Komisijos ryšių punktas.

2. REITOX tinklas iš savo narių renka atstovą spaudai ir vieną–tris atstovo spaudai pavaduotojus. Atstovas spaudai atstovauja REITOX tinklui Agentūroje ir gali stebėtojo teisėmis dalyvauti valdybos posėdžiuose.

3. REITOX tinklas per metus surengia bent vieną eilinį posėdį. Posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja Agentūra. Be to, tinklo posėdžiai vyksta jo atstovo spaudai iniciatyva arba ne mažiau kaip vieno trečdalio jo narių prašymu.

33 straipsnis

Pagrindiniai nacionaliniai centrai

1. Kiekviena dalyvaujanti valstybė, naudodamasi atitinkamomis nacionalinėmis teisinėmis ar administracinėmis priemonėmis, skiria bendrą pagrindinį nacionalinį centrą, kuris steigiamas kaip nuolat veikianti įstaiga ir kuriam suteikiami aiškūs įgaliojimai. Apie pagrindinio nacionalinio centro skyrimą ir pagrindinio nacionalinio centro vadovo paskyrimą, taip pat apie bet kokius su tokiais paskyrimais susijusius pokyčius, nacionalinis valdybos narys praneša Agentūrai.

2. Atsakinga nacionalinė institucija užtikrina, kad pagrindiniam nacionaliniam centrui būtų pavestos 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos užduotys. Pagrindiniam nacionaliniam centrui REITOX tinkle atstovauja pagrindinio nacionalinio centro vadovas arba pakaitinis narys.

3. Pagrindiniai nacionaliniai centrai, vykdydami mokslinę veiklą, turi būti nepriklausomi ir turi užtikrinti savo duomenų kokybę.

4. Pagrindiniai nacionaliniai centrai planuoja savo veiklą iš anksto ir turi turėti pakankamai biudžetinių ir žmogiškųjų išteklių, paskirtų iš nacionalinio biudžeto ir bendrai finansuojant Agentūrai pagal šio straipsnio 5 dalį, kad galėtų vykdyti savo įgaliojimus ir užduotis, nustatytas 34 straipsnio 2 dalyje, ir turi turėti pakankamai įrangos ir priemonių savo kasdienei veiklai vykdyti.

5. Kiekvienos valstybės narės pagrindinis nacionalinis centras gauna bendrąjį finansavimą savo pagrindinėms išlaidoms padengti kaip Agentūros teikiamą dotaciją, jei jis atitinka 1–4 dalyse nustatytas sąlygas. Kad gautų tą bendrąjį finansavimą, pagrindinis nacionalinis centras kasmet pasirašo dotacijos susitarimą su Agentūra. Pasiūlymą dėl bendrojo finansavimo lygio teikia vykdomasis direktorius; pasiūlymą patvirtina valdyba ir jis yra reguliariai peržiūrimas. Agentūra gali ad hoc pagrindu pagrindiniams nacionaliniams centrams skirti papildomą finansavimą, kad jie galėtų dalyvauti konkrečiuose projektuose ir juos vykdyti.

6. Agentūra vertina pagrindinius nacionalinius centrus vadovaudamasi 35 straipsniu.

34 straipsnis

Pagrindinių nacionalinių centrų užduotys

1. Pagrindiniai nacionaliniai centrai yra sąsaja tarp dalyvaujančių valstybių ir Agentūros ir padeda joms palaikyti ryšius.

2. Kad padėtų Agentūrai siekti atitinkamai 4 ir 5 straipsniuose nustatytų bendrosios ir konkrečių užduočių įvykdymo ir taip prisidėti prie koordinuotų Sąjungos veiksmų, kiekvienas pagrindinis nacionalinis centras vykdo šias užduotis:

a)	tų duomenų perdavimo Agentūrai tikslais nacionaliniu lygmeniu koordinuoja su narkotikais susijusių duomenų rinkimo ir stebėsenos veiklą;

renka atitinkamus nacionalinius duomenis ir informaciją 4 straipsnyje nurodytose srityse, remdamasis 6 straipsnio 2 dalyje nurodytu nacionaliniu ataskaitų rinkiniu, ir perduoda juos Agentūrai. Tai darydamas pagrindinis nacionalinis centras sutelkia įvairių sektorių, visų pirma sveikatos, teisingumo ir teisėsaugos, patirtį ir bendradarbiauja, kai aktualu, su ekspertais ir nacionalinėmis organizacijomis, mokslo bendruomene, pilietinės visuomenės organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, veikiančiais narkotikų politikos srityje;

c)	prisideda prie narkotikų ir jų vartojimo stebėsenos ir teikia apie tai ataskaitas, be kita ko, tarptautinėms organizacijoms;

d)	atitinkamai padeda plėtoti naujus epidemiologinių duomenų šaltinius, siekdami padėti laiku pateikti ataskaitas apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijas;

e)	ad hoc pagrindu ir tikslingai padeda rinkti duomenis, susijusius su naujomis grėsmėmis sveikatai ir saugumui;

f)	teikia informaciją Agentūrai apie naujas esamų psichoaktyviųjų medžiagų arba psichoaktyviųjų medžiagų naujų derinių vartojimo tendencijas ir su tuo susijusius iššūkius, keliančius galimą riziką sveikatai, taip pat informaciją apie galimas su sveikata susijusias priemones;

g)	prisideda prie keitimosi informacija apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas ir ankstyvojo perspėjimo apie jas sistemos įgyvendinimo pagal III skyrių;

h)	prisideda rengiant atitinkamus rodiklius ir kitus susijusius duomenų rinkinius, įskaitant jų įgyvendinimo gaires, kad būtų galima surinkti patikimą ir palyginamą informaciją Sąjungos lygmeniu pagal 6 straipsnį;

i)	Agentūros prašymu skiria nacionalinius ekspertus dalyvauti konkrečiose diskusijose dėl atitinkamų rodiklių ir kitoje ad hoc ir tikslinėje duomenų rinkimo veikloje;

j)	skatina, vykdant narkotikų ir jų vartojimo stebėseną atitinkamoje valstybėje, naudoti tarptautiniu mastu sutartus duomenų rinkimo protokolus ir standartus;

k)	teikia Agentūrai ir kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams metinę savo veiklos ataskaitą;

l)	įgyvendina kokybės užtikrinimo mechanizmus, kad būtų užtikrinamas jų gaunamų duomenų ir informacijos patikimumas.

3. Priklausomai nuo turimų pajėgumų, pagrindiniai nacionaliniai centrai gali stebėti, analizuoti ir aiškinti atitinkamą informaciją 4 straipsnyje nurodytose srityse. Pagrindiniai nacionaliniai centrai Agentūrai teikia tą informaciją ir informaciją apie taikomą politiką ir sprendimus.

4. Pagrindiniai nacionaliniai centrai užmezga ir palaiko reikiamą bendradarbiavimą su atitinkamomis nacionalinėmis ir regioninėmis institucijomis, įstaigomis, agentūromis ir organizacijomis informacijos, kurios jiems reikia jų užduotims atlikti pagal 2 dalį, rinkimo tikslais.

5. Rinkdami duomenis pagal šį straipsnį, pagrindiniai nacionaliniai centrai, kai įmanoma, užtikrina, kad surinkti duomenys būtų suskirstyti pagal biologinę ar socialinę lytį. Rinkdami ir pristatydami duomenis pagal šį straipsnį, pagrindiniai nacionaliniai centrai atsižvelgia į lyčiai atžvalgius narkotikų politikos aspektus. Pagrindiniai nacionaliniai centrai neperduoda jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti asmens ar nedidelių asmenų grupių tapatybę. Jie negali perduoti jokios informacijos, susijusios su konkrečiais asmenimis.

35 straipsnis

Pagrindinių nacionalinių centrų vertinimas

1. Agentūra vertina, ar kiekvienas pagrindinis nacionalinis centras, vykdydamas 34 straipsnio 2 dalyje nurodytas užduotis, padeda Agentūrai siekti jos užduočių įvykdymo. Įstaigos, kurioje veikia pagrindinis nacionalinis centras, kitos funkcijos ar visa struktūra, į kurią integruotas pagrindinis nacionalinis centras, nevertinamos.

2. 1 dalyje nurodytas vertinimas grindžiamas atitinkama informacija, kurią turi pateikti pagrindinis nacionalinis centras. Prireikus Agentūros atstovai gali apsilankyti pagrindiniame nacionaliniame centre.

3. Kiekvieną pagal 1 dalį atliktą vertinimą Agentūra pateikia atitinkamam pagrindiniam nacionaliniam centrui ir atitinkamai nacionalinei kompetentingai institucijai. Į vertinimus gali būti įtrauktos rekomendacijos dėl 34 straipsnio 2 dalyje nustatytų užduočių vykdymo, jų įvykdymo tvarkaraštis ir Agentūros pasiūlymas dėl paramos pagrindinių nacionalinių centrų pajėgumų stiprinimui.

4. Kai pagal 3 dalį pateikiamos rekomendacijos ir jų įgyvendinimo tvarkaraštis, atitinkamas pagrindinis nacionalinis centras informuoja Agentūrą apie tai, kad su rekomendacijomis sutinka, arba – nesutikimo atveju – raštu pateikia Agentūrai pagrįstą nuomonę.

5. Agentūra informuoja valdybą apie pagal 1 dalį atlikto vertinimo rezultatus pirmame posėdyje po to, kai Agentūra užbaigia vertinimą. Nesutarimo tarp Agentūros ir pagrindinio nacionalinio centro atveju, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, Agentūra valdybai kitame posėdyje patvirtinti jos narių, turinčių balsavimo teisę pagal 23 straipsnį, balsų dauguma pateikia vertinimą, rekomendacijas ir jų įgyvendinimo tvarkaraštį. Atitinkamos valstybės narės atstovas tame balsavime nedalyvauja.

6. Jei iki vertinime nurodyto termino, kaip nurodyta 1 dalyje, pagrindinis nacionalinis centras neįvykdo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytų užduočių, valdyba pirmame posėdyje po vertinime nurodyto termino narių, turinčių balsavimo teisę pagal 23 straipsnį, dviejų trečdalių balsų dauguma priima sprendimą dėl to, kad nebūtų teikiamas bendrasis finansavimas tol, kol tas pagrindinis nacionalinis centras neįvykdys 34 straipsnio 2 dalyje nustatytų užduočių. Atitinkamos valstybės narės atstovas tame balsavime nedalyvauja.

7. Agentūra pirmąjį kiekvieno pagrindinio nacionalinio centro vertinimą pagal 1 dalį atlieka ne vėliau kaip 2026 m. liepos 3 d. Vėliau prireikus Agentūra periodiškai atlieka pagrindinių nacionalinių centrų vertinimą.

VI SKYRIUS

Finansinės nuostatos

36 straipsnis

Bendrasis programavimo dokumentas

1. Ne vėliau kaip kiekvienų metų gruodžio 15 d. valdyba, remdamasi vykdomojo direktoriaus pateiktu projektu, pasikonsultavusi su Moksliniu komitetu, atsižvelgdama į Komisijos nuomonę ir dėl daugiametės programos pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priima bendrojo programavimo dokumento projektą, kuriame pateikiama daugiametė ir metinė programos bei Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/715 (30) 32 straipsnyje išvardyti dokumentai. Kai valdyba nusprendžia nesilaikyti tam tikrų Komisijos nuomonės aspektų arba aspektų, kilusių pasikonsultavus su Europos Parlamentu ar Moksliniu komitetu, ji pateikia paaiškinimą. Ne vėliau kaip kitų metų sausio 31 d. valdyba bendrąjį programavimo dokumentą perduoda Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

Bendrasis programavimo dokumentas tampa galutiniu po to, kai galutinai priimamas Sąjungos bendrasis biudžetas, ir prireikus jis atitinkamai koreguojamas.

2. Metinė darbo programa apima išsamiai išdėstytus tikslus ir numatomus rezultatus, įskaitant veiklos rodiklius. Į ją taip pat įtraukiamas finansuotinų veiksmų aprašas ir nurodomi kiekvienam veiksmui skiriami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, vadovaujantis veikla grindžiamo biudžeto sudarymo ir valdymo principais. Metinė darbo programa turi derėti su 4 dalyje nurodyta daugiamete darbo programa. Joje aiškiai nurodomos užduotys, kurios buvo pridėtos, pakeistos arba pašalintos, palyginti su praėjusiais finansiniais metais.

Daugiametėje arba metinėje programoje pateikiama informacija apie 20 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos tarptautinio bendradarbiavimo sistemos įgyvendinimą ir su ta sistema susijusius veiksmus. Į ją taip pat įtraukiama 21 straipsnyje nurodyta Agentūros planuojama mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla.

3. Valdyba iš dalies keičia priimtą metinę darbo programą, kai Agentūrai pavedama nauja užduotis.

Bet koks esminis metinės darbo programos pakeitimas priimamas vadovaujantis tokia pat procedūra, kaip ir priimant pradinę metinę darbo programą. Valdyba gali vykdomajam direktoriui perduoti įgaliojimus atlikti neesminius metinės darbo programos pakeitimus.

4. Daugiametėje darbo programoje išdėstoma bendra strateginė programa, įskaitant tikslus, numatomus rezultatus ir veiklos rodiklius. Joje taip pat išdėstoma išteklių programa, įskaitant daugiametį biudžetą ir darbuotojų skaičių.

Išteklių programa kasmet atnaujinama. Strateginė programa atnaujinama pagal poreikį, visų pirma siekiant atsižvelgti į 51 straipsnyje nurodyto vertinimo rezultatus.

5. Daugiametė ir metinė darbo programos rengiamos laikantis Deleguotojo reglamento (ES) 2019/715 32 straipsnio.

37 straipsnis

Biudžetas

1. Agentūros visų pajamų ir išlaidų sąmata rengiama kiekvienais finansiniais metais, kurie sutampa su kalendoriniais metais, ir pateikiama Agentūros biudžete.

2. Agentūros biudžeto pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

3. Nedarant poveikio kitiems ištekliams, Agentūros pajamas sudaro:

a)	Sąjungos įnašas, įtrauktas į Sąjungos bendrąjį biudžetą;

b)	bet koks savanoriškas valstybių narių finansinis įnašas;

c)	mokesčiai, mokami už paslaugas, teikiamas vadovaujantis 38 straipsniu;

d)	bet kokie finansiniai įnašai iš organizacijų ir įstaigų ir trečiųjų valstybių, nurodytų atitinkamai 53 ir 54 straipsniuose, ir

e)	Sąjungos finansavimas, teikiamas taikant netiesioginį valdymą arba ad hoc dotacijų forma pagal Agentūrai taikytinas finansines taisykles ir pagal atitinkamų priemonių, kuriomis remiama Sąjungos politika, nuostatas.

4. 3 dalies b–e punktuose nurodytų pajamų suma ir kilmė įtraukiamos į Agentūros metines ataskaitas ir aiškiai nurodomos 41 straipsnio 3 dalyje nurodytoje Agentūros biudžeto ir finansų valdymo metinėje ataskaitoje.

5. Agentūros išlaidas sudaro darbuotojų darbo užmokestis, administracinės bei infrastruktūros išlaidos ir veiklos išlaidos. Į veiklos išlaidas gali būti įtrauktos išlaidos pagrindiniams nacionaliniams centrams remti, kaip nurodyta 33 straipsnio 5 dalyje.

38 straipsnis

Mokesčiai

1. Agentūra, gavusi prašymą, gali teikti šias papildomas paslaugas:

a)	individualizuotą mokymą;

b)	tam tikrą paramos valstybėms narėms veiklą, kuri nepriskiriama prie prioritetinių veiklos sričių, bet galėtų būti naudinga, jei būtų remiama nacionaliniais ištekliais;

c)	trečiųjų valstybių pajėgumų stiprinimo programas, kurioms neskiriamas atskiras Sąjungos finansavimas;

d)	pagal 20 straipsnio 3 dalį trečiosiose valstybėse, visų pirma šalyse kandidatėse, įsteigtų nacionalinių įstaigų vertinimą;

e)	kitas individualizuotas paslaugas, teikiamas dalyvaujančios valstybės prašymu, kurias teikiant būtina investuoti papildomų išteklių nacionalinei veiklai remti. Agentūra už pirmoje pastraipoje nurodytų paslaugų teikimą taiko mokestį.

2. Vykdomojo direktoriaus siūlymu ir pasikonsultavus su Komisija, valdyba skaidriai nustato mokesčių apskaičiavimo būdą ir jų mokėjimo metodą.

3. Mokesčiai turi būti proporcingi suteiktų paslaugų, teikiamų ekonomiškai efektyviu būdu, sąnaudoms ir turi būti pakankami toms sąnaudoms padengti. Mokesčiai nustatomi tokio dydžio, kad būtų užtikrinta, jog jie būtų nediskriminaciniai ir kad dėl jų suinteresuotiesiems subjektams nebūtų užkrauta pernelyg didelė finansinė ar administracinė našta.

4. Mokesčiai turėtų būti nustatyti tokio dydžio, kad būtų išvengta Agentūros biudžeto deficito arba didelio biudžeto pertekliaus susidarymo. Jei dėl paslaugų, už kurias imamas mokestis, teikimo pakartotinai susidaro didelis teigiamas biudžeto balansas, arba jei dėl paslaugų, už kurias imamas mokestis, teikimo susidaro didelis neigiamas balansas, valdyba 2 dalyje nustatyta tvarka peržiūri mokesčių apskaičiavimo metodą.

5. Kai taikytina, Agentūra įtraukia ataskaitą apie taikytus mokesčius ir jų poveikį Agentūros biudžetui pagal 41 straipsnyje nustatytą ataskaitų teikimo procedūrą.

39 straipsnis

Biudžeto sudarymas

1. Kiekvienais metais vykdomasis direktorius parengia kitų finansinių metų Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatos projektą, į kurį įtraukia etatų planą, ir perduoda jį valdybai.

2. Valdyba, remdamasi 1 dalyje nurodytu sąmatos projektu, tvirtina kitų finansinių metų Agentūros preliminarų pajamų ir išlaidų sąmatos projektą.

3. Agentūros preliminarus pajamų ir išlaidų sąmatos projektas ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. perduodamas Komisijai. Galutinį sąmatos projektą valdyba perduoda Komisijai ne vėliau kaip kovo 31 d.

4. Komisija Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatą kartu su Sąjungos bendrojo biudžeto projektu perduoda biudžeto valdymo institucijai.

5. Remdamasi Agentūros pajamų ir išlaidų sąmata, Komisija į Sąjungos bendrojo biudžeto projektą įtraukia sąmatą, jos nuomone, reikalingą etatų planui ir iš bendrojo biudžeto mokėtinos subsidijos sumai, kurią ji pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 313 ir 314 straipsnius teikia biudžeto valdymo institucijai.

6. Biudžeto valdymo institucija tvirtina Agentūrai skiriamo įnašo asignavimus.

7. Biudžeto valdymo institucija tvirtina Agentūros etatų planą.

8. Agentūros biudžetą dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma tvirtina valdyba. Biudžetas tampa galutiniu po to, kai galutinai priimamas Sąjungos bendrasis biudžetas. Esant būtinybei biudžetas atitinkamai tikslinamas.

9. Statybos projektams, kurie veikiausiai turės didelį poveikį Agentūros biudžetui, taikomas Deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715.

40 straipsnis

Biudžeto vykdymas

1. Agentūros biudžetą vykdo vykdomasis direktorius.

2. Kiekvienais metais vykdomasis direktorius biudžeto valdymo institucijai perduoda visą 51 straipsnyje išdėstytoms vertinimo procedūroms svarbią informaciją.

41 straipsnis

Finansinių ataskaitų pateikimas ir biudžeto įvykdymo patvirtinimas

1. Agentūros apskaitos pareigūnas ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 1 d. Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams perduoda preliminariąsias finansines ataskaitas.

2. Komisijos apskaitos pareigūnas ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 31 d. Audito Rūmams perduoda preliminariąsias Agentūros finansines ataskaitas, konsoliduotas su Komisijos finansinėmis ataskaitomis.

3. Ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 31 d. Agentūra Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams perduoda biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą.

4. Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Agentūros preliminarių ataskaitų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (31) 246 straipsnį, vykdomasis direktorius savo atsakomybe rengia Agentūros galutines finansines ataskaitas ir jas teikia valdančiajai tarybai, kad ši pareikštų savo nuomonę.

5. Ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. vykdomasis direktorius Audito Rūmams perduoda atsakymą dėl pateiktų pastabų. Tą atsakymą vykdomasis direktorius taip pat perduoda valdybai.

6. Valdyba pateikia nuomonę dėl galutinių Agentūros finansinių ataskaitų.

7. Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, ne vėliau kaip liepos 1 d. apskaitos pareigūnas galutines Agentūros finansines ataskaitas kartu su valdybos nuomone perduoda Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

8. Galutinės finansinės ataskaitos ne vėliau kaip kitų metų lapkričio 15 d. paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

9. Europos Parlamento prašymu vykdomasis direktorius pateikia Europos Parlamentui visą informaciją, kurios reikia, kad būtų užtikrinta sklandi atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 261 straipsnio 3 dalį.

10. Ne vėliau kaip N + 2 metų gegužės 15 d. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimta rekomendacija, patvirtina vykdomajam direktoriui, kad N finansinių metų biudžetas įvykdytas.

42 straipsnis

Finansinės taisyklės

Valdyba priima Agentūrai taikomas finansines taisykles, prieš tai pasikonsultavusi su Komisija. Finansinės taisyklės negali nukrypti nuo Deleguotojo reglamento (ES) 2019/715, nebent taip nukrypti konkrečiai prašoma dėl Agentūros veiklos, ir Komisija davė savo išankstinį sutikimą.

VII SKYRIUS

Darbuotojai

43 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Agentūros darbuotojams taikomi Tarnybos nuostatai ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir Sąjungos institucijų susitarimu priimtos Tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės.

2. Personalo iš trečiųjų valstybių įdarbinimas Agentūroje sudarant 54 straipsnyje nurodytus susitarimus turi atitikti Tarnybos nuostatus ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas.

44 straipsnis

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir kiti darbuotojai

1. Agentūra gali pasitelkti deleguotuosius nacionalinius ekspertus arba kitus darbuotojus, kurie nėra Agentūros darbuotojai. Deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams ar kitiems darbuotojams, kurie nėra Agentūros darbuotojai, netaikomi Tarnybos nuostatai ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos.

2. Valdyba priima sprendimą, kuriuo nustatomos nacionalinių ekspertų delegavimo į Agentūrą taisyklės.

VII SKYRIUS

Bendrosios ir baigiamosios nuostatos

45 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Agentūrai ir jos darbuotojams taikomas Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridėtas prie ES sutarties ir SESV.

46 straipsnis

Nuostatos dėl kalbų

Agentūrai taikomas Tarybos reglamentas Nr. 1 (32).

47 straipsnis

Skaidrumas

1. Agentūros turimiems dokumentams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001.

2. Asmens duomenis Agentūra tvarko laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (33).

3. Valdyba per šešis mėnesius nuo savo pirmojo posėdžio po 2024 m. liepos 2 d. nustato priemones, kuriomis Agentūra taiko Reglamentą (ES) 2018/1725, įskaitant susijusias su Agentūros duomenų apsaugos pareigūno skyrimu. Tos priemonės nustatomos pasikonsultavus su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu.

48 straipsnis

Kova su sukčiavimu

1. Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Agentūrai taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013.

2. Agentūra ne vėliau kaip 2023 m. spalio 1 d. prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl OLAF atliekamų vidaus tyrimų ir, naudodama to susitarimo priede pateiktą šabloną, priima atitinkamas nuostatas, taikytinas visiems Agentūros darbuotojams.

3. Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių iš Agentūros Sąjungos lėšų, auditą, remiantis dokumentais ir patikrinimais vietoje.

4. Vadovaudamosi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (34) nuostatomis ir procedūromis, OLAF ir Europos prokuratūra pagal savo įgaliojimus gali atlikti tyrimus, kurie, kiek tai susiję su OLAF, gali taip pat apimti patikras vietoje ir patikrinimus, kad nustatytų, ar būta sukčiavimo, korupcijos arba bet kokios kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejų, susijusių su Agentūros finansuojama dotacija arba sutartimi.

5. Nedarant poveikio šio straipsnio 1–4 dalims, į Agentūros darbo tvarkos susitarimus ir susitarimus su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis susitarimus, kaip nurodyta 53 ir 54 straipsniuose, sutartis, susitarimus dėl dotacijos ir sprendimus dėl dotacijos skyrimo įtraukiamos nuostatos, kuriomis Audito Rūmai ir OLAF aiškiai įgaliojami atlikti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus auditą ir tyrimus pagal savo atitinkamą kompetenciją.

49 straipsnis

Įslaptintos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsauga

1. Agentūra priima saugumo taisykles, lygiavertes Komisijos saugumo taisyklėms, skirtoms Europos Sąjungos įslaptintos informacijos (ESĮI) ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti, kaip nustatyta sprendimuose (ES, Euratomas) 2015/443 ir (ES, Euratomas) 2015/444. Agentūros saugumo taisyklės, be kita ko, apima nuostatas dėl keitimosi tokia informacija, jos tvarkymo ir saugojimo.

2. Agentūra gali keistis įslaptinta informacija tik su atitinkamomis trečiosios valstybės valdžios institucijomis ar tarptautine organizacija arba dalytis ESĮI su kita Sąjungos įstaiga, organas ar agentūra pagal atitinkamus administracinius susitarimus. Administraciniai susitarimai sudaromi tik leidus valdybai, prieš tai pasikonsultavus su Komisija. Nesant administracinio susitarimo, ESĮI išimtinėmis sąlygomis ad hoc pagrindu kitai Sąjungos įstaigai, organui ar agentūrai perduodama tik vykdomajam direktoriui priėmus atitinkamą sprendimą, prieš tai pasikonsultavus su Komisija.

50 straipsnis

Atsakomybė

1. Sutartinė Agentūros atsakomybė reglamentuojama atitinkamai sutarčiai taikytina teise.

2. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią Agentūros sudarytos sutarties arbitražinę išlygą.

3. Nesutartinės atsakomybės atveju Agentūra pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina bet kokią žalą, kurią, eidami savo pareigas, padaro jos padaliniai arba darbuotojai.

4. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti ginčus dėl 3 dalyje nurodytos žalos atlyginimo.

5. Asmeninė Agentūros darbuotojų atsakomybė jos atžvilgiu reglamentuojama Tarnybos nuostatais arba Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis.

51 straipsnis

Vertinimas ir peržiūra

1. Ne vėliau kaip 2029 m. liepos 3 d. ir vėliau kas penkerius metus Komisija įvertina Agentūros veiklos rezultatus, susijusius su jos tikslais, įgaliojimais, užduotimis ir vieta, kaip numatyta Komisijos gairėse. Visų pirma įvertinamas galimas poreikis keisti Agentūros įgaliojimus ir tokio pakeitimo finansinis poveikis. Pirmojo vertinimo metu Komisija ypatingą dėmesį skiria šiuo reglamentu padarytiems Agentūros įgaliojimų ir užduočių pakeitimams.

2. Atlikdama kas antrą vertinimą, Komisija taip pat vertina Agentūros pasiektus rezultatus, atsižvelgiant į jos tikslus, įgaliojimus ir užduotis, įskaitant vertinimą, ar, atsižvelgiant į tuos tikslus, įgaliojimus ir užduotis, tikslinga tęsti Agentūros veiklą.

3. Komisija vertinimų pagal šį straipsnį išvadas pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir valdybai. Vertinimų išvados skelbiamos viešai.

52 straipsnis

Administraciniai tyrimai

Europos ombudsmenas atlieka tyrimus dėl Agentūros veiklos pagal SESV 228 straipsnį.

53 straipsnis

Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis ir įstaigomis

1. Agentūra aktyviai siekia bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis ir kitomis įstaigomis, ypač Sąjungos, vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis įstaigomis, taip pat su techninėmis įstaigomis, kompetentingomis į šio reglamento taikymo sritį patenkančiais klausimais, pagal su tokiomis įstaigomis sudarytus darbo tvarkos susitarimus, vadovaudamasi SESV ir nuostatomis dėl tokių įstaigų kompetencijos. Tokie darbo tvarkos susitarimai neapima keitimosi įslaptinta informacija.

2. Valdyba priima darbo tvarkos susitarimus, kaip nurodyta 1 dalyje, remdamasi vykdomojo direktoriaus pateiktais projektais ir gavusi Komisijos išankstinį pritarimą. Jei Komisija pareiškia nesutinkanti su tokiais darbo tvarkos susitarimais, valdyba juos priima trijų ketvirtadalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma.

3. Valdyba priima esamų darbo tvarkos susitarimų pakeitimus arba pakoregavimus, kurie yra nedideli ir nekeičia bendros darbo tvarkos susitarimų taikymo srities ir tikslo, arba techninius darbo su kitomis techninėmis įstaigomis tvarkos susitarimus, remdamasi vykdomojo direktoriaus pateiktais projektais, prieš tai informavusi Komisiją.

4. Agentūra savo interneto svetainėje skelbia darbo tvarkos susitarimus, sudarytus pagal šį straipsnį.

54 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis

1. Agentūra suteikia galimybę trečiosioms valstybėms, kurios tuo tikslu yra sudariusios susitarimus su Sąjunga, dalyvauti savo darbe.

2. Pagal atitinkamas 1 dalyje nurodytų susitarimų nuostatas rengiami susitarimai, kuriuose visų pirma nurodomas atitinkamų trečiųjų valstybių dalyvavimo Agentūros darbe pobūdis, mastas ir būdas ir į kuriuos, be kita ko, įtraukiamos nuostatos, susijusios su dalyvavimu Agentūros įgyvendinamose iniciatyvose, finansiniais įnašais ir darbuotojais.

Kalbant apie personalo klausimus, susitarimai, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, turi atitikti Tarnybos nuostatus.

55 straipsnis

Bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis

1. Agentūra bendradarbiauja su atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis, vykdančiomis veiklą į šio reglamento taikymo sritį patenkančiose srityse nacionaliniu, Sąjungos arba tarptautiniu lygmenimis, toms pilietinės visuomenės organizacijoms dalyvaujant konsultavimosi, keitimosi informacija ir žinių telkimo tikslais. Tuo tikslu Agentūra paskiria vykdomajam direktoriui pavaldų bendrą kontaktinį punktą, kuris užtikrina reguliarų pilietinės visuomenės organizacijų informavimą apie Agentūros veiklą, įskaitant specialaus tinklalapio sukūrimą ar kitas atitinkamas priemones. Agentūra sudaro sąlygas pilietinės visuomenės organizacijoms teikti su Agentūros veikla susijusius duomenis ir informaciją.

2. Dirbdama konkrečiais klausimais Agentūra, kai aktualu, keičiasi tiksline informacija su pilietinės visuomenės organizacijomis, kurios turi atitinkamą kvalifikaciją ir patirtį tų atitinkamų klausimų srityje.

3. Pilietinės visuomenės organizacijas, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse, Agentūra įregistruoja 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstituciniu susitarimu dėl privalomo skaidrumo registro (35) įsteigtame Skaidrumo registre. Agentūra viešai paskelbia tų pilietinės visuomenės organizacijų sąrašą.

56 straipsnis

Susitarimas dėl būstinės ir veiklos sąlygos

1. Susitarime dėl būstinės, kurį Agentūra sudaro su valstybe nare, kurioje yra Agentūros būstinė, nustatomos reikiamos nuostatos dėl Agentūros įkūrimo priimančiojoje valstybėje narėje, infrastruktūros, kurią turi suteikti ta valstybė narė ir konkrečios taisyklės, toje valstybėje narėje taikytinos valdybos nariams, Agentūros darbuotojams, įskaitant vykdomąjį direktorių, ir jų šeimos nariams, sudaromas gavus valdybos pritarimą.

2. Valstybė narė, kurioje yra Agentūros būstinė, užtikrina geriausias įmanomas sąlygas, kad būtų užtikrintas Agentūros sklandus ir veiksmingas veikimas, įskaitant daugiakalbį europinį mokymą darbuotojų vaikams ir atitinkamą transporto infrastruktūrą.

57 straipsnis

Teisių perėmimas

1. Agentūra yra visų EMCDDA sudarytų sutarčių, jam tenkančių įsipareigojimų ir įsigyto turto teisių perėmėja.

2. Šiuo reglamentu nedaroma poveikio EMCDDA iki 2024 m. liepos 2 d. sudarytų sutarčių ir susitarimų teisinei galiai.

58 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl valdybos

1. EMCDDA valdyba tęsia savo darbą ir vykdo veiklą remdamasi Reglamentu (EB) Nr. 1920/2006 ir pagal tą reglamentą nustatytomis taisyklėmis, kol pagal šio reglamento 23 straipsnį į valdybą bus paskirti visi atstovai.

2. Ne vėliau kaip 2024 m. balandžio 1 d. valstybės narės praneša Komisijai asmenų, kuriuos pagal 23 straipsnį jos paskyrė valdybos nariais ir pakaitiniais nariais, vardus ir pavardes.

3. Pagal 23 straipsnį įsteigta valdyba surengia savo pirmąjį posėdį ne vėliau kaip 2024 m. rugpjūčio 3 d. To posėdžio metu valdyba gali priimti savo darbo tvarkos taisykles.

59 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl vykdomojo direktoriaus

1. EMCDDA direktoriui, paskirtam remiantis Reglamento (EB) Nr. 1920/2006 11 straipsniu, visam likusiam jo kadencijos laikotarpiui pavedamos vykdomojo direktoriaus pareigos, kaip numatyta šio reglamento 30 straipsnyje. Kitos jo sutarties sąlygos lieka nepakitusios.

Jei EMCDDA direktoriaus kadencija baigiasi laikotarpyje tarp 2023 m. liepos 1 d. ir 2024 m. liepos 2 d., ir jei ta kadencija dar nepratęsta pagal Reglamentą (EB) Nr. 1920/2006, ji automatiškai pratęsiama iki 2025 m. liepos 3 d.

2. Jei direktorius, paskirtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 1920/2006 11 straipsniu, nenori arba negali veikti vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalimi, valdyba paskiria laikinąjį vykdomąjį direktorių eiti pareigas, kurios pavedamos vykdomajam direktoriui ne ilgesniam kaip 18 mėnesių laikotarpiui, kol vykdomasis direktorius bus paskirtas pagal 29 straipsnio 2 dalį.

60 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl pagrindinių nacionalinių centrų

Ne vėliau kaip 2024 m. birželio 1 d. valdybos nariai Agentūrai pateikia institucijų, kurios pagal 33 straipsnio 1 dalį paskirtos pagrindiniais nacionaliniais centrais, pavadinimą ir pagrindinių nacionalinių centrų vadovų vardus ir pavardes. Tuo tikslu valdybos nariai gali išsiųsti e. laišką, kuriuo patvirtinama dabartinė status quo.

61 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl biudžeto

Biudžetų, patvirtintų remiantis Reglamento (EB) Nr. 1920/2006 14 straipsniu, įvykdymo patvirtinimo procedūra atliekama vadovaujantis to reglamento 15 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

62 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1920/2006 panaikinimas

1. Reglamentas (EB) Nr. 1920/2006 panaikinamas nuo 2024 m. liepos 2 d. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal priede pateiktą atitikties lentelę.

2. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1920/2006 valdybos priimtos vidaus taisyklės ir priemonės galioja toliau po 2024 m. liepos 2 d., išskyrus atvejus, kai taikydama šį reglamentą valdyba nusprendžia kitaip.

63 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2024 m. liepos 2 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2023 m. birželio 27 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkė

J. ROSWALL

(1) OL C 323, 2022 8 26, p. 88.

(2) 2023 m. birželio 13 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2023 m. birželio 27 d. Tarybos sprendimas.

(3) 1993 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 302/93 dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro įsteigimo (OL L 36, 1993 2 12, p. 1).

(4) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1920/2006 dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (nauja redakcija) (OL L 376, 2006 12 27, p. 1).

(5) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).

(6) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(7) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(8) OL L 136, 1999 5 31, p. 15.

(9) 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/443 dėl saugumo Komisijoje (OL L 72, 2015 3 17, p. 41).

(10) 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).

(11) 2004 m. spalio 25 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2004/757/TVR, nustatantis būtiniausias nuostatas dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių ir bausmių neteisėtos prekybos narkotikais srityje (OL L 335, 2004 11 11, p. 8).

(12) 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 273/2004 dėl narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) (OL L 47, 2004 2 18, p. 1).

(13) 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 111/2005, nustatantis prekybos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių stebėsenos taisykles (OL L 22, 2005 1 26, p. 1).

(14) 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1727 dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2002/187/TVR (OL L 295, 2018 11 21, p. 138).

(15) 2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (OL L 53, 2007 2 22, p. 1).

(16) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2219 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2005/681/TVR (OL L 319, 2015 12 4, p. 1).

(17) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 726/2004, kuriuo nustatoma žmonėms skirtų vaistų Sąjungos leidimų išdavimo ir priežiūros tvarka ir įsteigiama Europos vaistų agentūra (OL L 136, 2004 4 30, p. 1).

(18) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 851/2004, steigiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (OL L 142, 2004 4 30, p. 1).

(19) 2019 m. sausio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/127, kuriuo įsteigiamas Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (EUROFOUND) ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1365/75 (OL L 30, 2019 1 31, p. 74).

(20) 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67).

(21) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/6 dėl veterinarinių vaistų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/82/EB (OL L 4, 2019 1 7, p. 43).

(22) 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/20/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros klinikinės praktikos įgyvendinimu atliekant žmonėms skirtų vaistų klinikinius tyrimus, suderinimo (OL L 121, 2001 5 1, p. 34).

(23) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).

(24) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

(25) 2022 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2371 dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1082/2013/ES (OL L 314, 2022 12 6, p. 26).

(26) 2021 m. rugsėjo 16 d. Komisijos sprendimas, kuriuo įsteigiama Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucija (2021/C 393 I/02) (OL C 393 I, 2021 9 29, p. 3).

(27) OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

(28) 1999 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimas 1999/352/EB, EAPB, Euratomas, dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) įsteigimo (OL L 136, 1999 5 31, p. 20).

(29) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(30) 2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį ir nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 70 straipsnyje (OL L 122, 2019 5 10, p. 1).

(31) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(32) Tarybos reglamentas Nr. 1, nustatantis Europos ekonominėje bendrijoje vartotinas kalbas (OL 17, 1958 10 6, p. 385).

(33) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(34) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(35) OL L 207, 2021 6 11, p. 1.

PRIEDAS

Atitikties lentelė

Reglamentas (EB) Nr. 1920/2006	Šis reglamentas
1 straipsnio 1 dalis	1 straipsnis
8 straipsnis	2 straipsnis
–	3 straipsnis
1 straipsnio 2 dalis	4 straipsnis
2 straipsnis	5 straipsnis
1 straipsnio 3 ir 5 dalys, 2 straipsnio a, b ir c punktai	6 straipsnis
I priedas	7 straipsnis
5a–5d straipsniai	8–11 straipsniai
–	12 straipsnis
–	13 straipsnis
–	14 straipsnis
–	15 straipsnis
–	16 straipsnis
–	17 straipsnis
–	18 straipsnis
–	19 straipsnis
2 straipsnio d punktas	20 straipsnis
–	21 straipsnis
–	22 straipsnis
9 straipsnio 1 dalis	23 straipsnis
–	24 straipsnis
9 straipsnio 2 dalis	25 straipsnis
9 straipsnio 3 dalis	26 straipsnis
9 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa	27 straipsnis
10 straipsnis	28 straipsnis
11 straipsnis	29 ir 30 straipsniai
13 straipsnis	31 straipsnis
5 straipsnio 1 dalis	32 straipsnis
5 straipsnio 3 dalis	33 straipsnis
5 straipsnio 2 dalis	34 straipsnis
–	35 straipsnis
9 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys	36 straipsnis
14 straipsnio 1–4 dalys	37 straipsnis
–	38 straipsnis
14 straipsnio 5–9 dalys	39 straipsnis
15 straipsnio 1 dalis	40 straipsnis
15 straipsnio 2–9 dalys	41 straipsnis
–	42 straipsnis
18 straipsnis	43 straipsnis
18 straipsnio penkta pastraipa	44 straipsnis
17 straipsnis	45 straipsnis
–	46 straipsnis
6 ir 7 straipsniai	47 straipsnis
16 straipsnis	48 straipsnis
–	49 straipsnis
19 straipsnis	50 straipsnis
23 straipsnis	51 straipsnis
–	52 straipsnis
20 straipsnis	53 straipsnis
21 straipsnis	54 straipsnis
–	55 straipsnis
–	56 straipsnis
–	57 straipsnis
–	58 straipsnis
–	59 straipsnis
–	60 straipsnis
–	61 straipsnis
24 straipsnis	62 straipsnis
25 straipsnis	63 straipsnis

2023 6 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 166/66

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2023/1329

2023 m. birželio 29 d.

kuriuo dėl poliglicerolio poliricinoleato (E 476) naudojimo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas ir dėl glicerolio (E 422), riebalų rūgščių poliglicerolio esterių (E 475) ir poliglicerolio poliricinoleato (E 476) specifikacijų iš dalies keičiamas Komisijos reglamento (ES) Nr. 231/2012 priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (1), ypač į jo 10 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnį,

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1331/2008, nustatantį maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą (2), ypač į jo 7 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priede nustatytas Sąjungos maisto priedų, leidžiamų naudoti maisto produktuose, sąrašas ir jų naudojimo sąlygos;

(2)	Komisijos reglamente (ES) Nr. 231/2012 (3) nustatytos Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II ir III prieduose išvardytų maisto priedų specifikacijos;

(3)	pagal Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą procedūrą Sąjungos maisto priedų sąrašas ir specifikacijos gali būti atnaujinti Komisijos iniciatyva arba gavus paraišką;

(4)	glicerolis (E 422), riebalų rūgščių poliglicerolio esteriai (E 475) ir poliglicerolio poliricinoleatas (E 476) yra medžiagos, kurias leidžiama naudoti pagal Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II ir III priedų nuostatas;

(5)

2017 m. kovo 15 d. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) paskelbė mokslinę nuomonę dėl glicerolio (E 422) kaip maisto priedo pakartotinio vertinimo (4), kurioje padaryta išvada, kad kiekybiškai išreikštos leidžiamos paros dozės nustatyti nereikia ir kad maisto priedas nekelia jokių su sauga susijusių problemų dėl nurodytų naudojimo paskirčių. Tarnyba rekomendavo iš dalies pakoreguoti Reglamente (ES) Nr. 231/2012 nustatytas E 422 specifikacijas ir Tarnybai pateikti daugiau informacijos apie naudojimo būdus ir naudojimo kiekius;

(6)	2018 m. lapkričio 23 d. Komisija paskelbė viešą kvietimą pateikti techninius duomenis apie maisto priedą glicerolį (E 422), kuriuo siekiama patenkinti Tarnybos nustatytą duomenų poreikį;

(7)

suinteresuotiesiems verslo subjektams pateikus duomenis, Komisija paprašė Tarnybos pateikti mokslinę nuomonę ir patvirtinti, kad maisto priedo glicerolio (E 422) specifikacijų pakeitimas tinkamai pagrįstas suinteresuotųjų verslo subjektų pateiktais techniniais duomenimis siekiant pagal Tarnybos rekomendacijas užtikrinti jų atitiktį dabartiniams standartams;

(8)

2022 m. gegužės 18 d. priimtoje mokslinėje nuomonėje (5) Tarnyba padarė išvadą, kad dabartinės glicerolio (E 422) specifikacijos turi būti pritaikytos, visų pirma sumažinant didžiausią leidžiamąją toksinių elementų (arseno, švino, gyvsidabrio ir kadmio) koncentraciją, išbraukiant akroleino susidarymu kaitinant pagrįstą identifikavimo metodą bei akroleino buvimo bandymą, įtraukiant didžiausią leidžiamąją akroleino koncentraciją ir iš dalies pakeičiant glicerolio (E 422) apibrėžtį;

(9)

dėl to tikslinga iš dalies pakeisti glicerolio (E 422) specifikacijas. Maisto priedo apibrėžtis turėtų būti iš dalies pakeista, kad apimtų tik tuos gamybos procesus, su kuriais susijusius duomenis įvertino Tarnyba. Dabartinė didžiausia leidžiamoji toksinių elementų koncentracija turėtų būti sumažinta pagal Tarnybos mokslinę nuomonę, atsižvelgiant į kiekį, kurį šiuo metu galima pasiekti taikant gerąją gamybos praktiką. Reikėtų išbraukti glicerolio nustatymo metodą, pagrįstą akroleino susidarymu kaitinant, atsižvelgiant į tai, kad glicerolio kiekis E 422 turi būti nustatytas taikant atitinkamą analizės metodą. Reikėtų išbraukti akroleino buvimo bandymą ir įtraukti didžiausią leidžiamąją kiekybiškai išreikštą akroleino koncentraciją, remiantis Tarnybos moksline nuomone ir atsižvelgiant į kiekį, kurį šiuo metu galima pasiekti taikant gerąją gamybos praktiką;

(10)	atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba nenustatė tiesioginio pavojaus sveikatai, susijusio su toksinių elementų ir akroleino buvimu, pereinamuoju laikotarpiu tikslinga leisti naudoti maisto priedą glicerolį (E 422), jei jis teisėtai pateiktas rinkai iki šio reglamento įsigaliojimo dienos;

(11)

dėl tų pačių priežasčių tikslinga, kad maisto produktai, kurių sudėtyje yra maisto priedo glicerolio (E 422), teisėtai pateikto rinkai iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, pereinamuoju laikotarpiu toliau gali būti tiekiami rinkai ir joje būti iki minimalaus jų tinkamumo vartoti termino arba nuorodoje „Tinka vartoti iki ... (data)“ nurodyto termino;

(12)

2017 m. gruodžio 20 d. Tarnyba paskelbė mokslinę nuomonę dėl riebalų rūgščių poliglicerolio esterių (E 475) kaip maisto priedo pakartotinio vertinimo (6), kurioje padaryta išvada, kad kiekybiškai išreikštos leidžiamos paros dozės nustatyti nereikia ir kad maisto priedas nekelia jokio pavojaus saugai esant nurodytoms naudojimo paskirtims ir naudojimo kiekiams. Tarnyba rekomendavo atlikti tam tikrus Reglamente (ES) Nr. 231/2012 nustatytų E 475 specifikacijų pakeitimus;

(13)	2018 m. lapkričio 23 d. Komisija paskelbė viešą kvietimą pateikti Tarnybai reikalingus techninius duomenis apie maisto priedą riebalų rūgščių poliglicerolio esterius (E 475);

(14)

suinteresuotiesiems verslo subjektams pateikus duomenis, Komisija paprašė Tarnybos pateikti mokslinę nuomonę ir patvirtinti, kad maisto priedo riebalų rūgščių poliglicerolio esterių (E 475) specifikacijų pakeitimas tinkamai pagrįstas suinteresuotųjų verslo subjektų pateiktais techniniais duomenimis siekiant pagal Tarnybos rekomendacijas užtikrinti jų atitiktį dabartiniams standartams;

(15)

2022 m. balandžio 1 d. priimtoje mokslinėje nuomonėje (7) Tarnyba padarė išvadą, kad dabartinės riebalų rūgščių poliglicerolio esterių (E 475) specifikacijos turi būti pritaikytos, visų pirma sumažinant didžiausią leidžiamąją toksinių elementų koncentraciją, įtraukiant didžiausią leidžiamąją pavojų saugai keliančių priemaišų bei sudedamųjų dalių koncentraciją ir iš dalies pakeičiant riebalų rūgščių poliglicerolio esterių (E 475) apibrėžtį;

(16)

dėl to tikslinga iš dalies pakeisti riebalų rūgščių poliglicerolio esterių (E 475) specifikacijas. Maisto priedo apibrėžtis turėtų būti iš dalies pakeista, kad maisto priedui gaminti naudojamo glicerolio atveju būtų apsiribojama gliceroliu, atitinkančiu maisto priedo specifikacijas (E 422). Dabartinė didžiausia leidžiamoji toksinių elementų koncentracija turėtų būti sumažinta, o 3-monochlorpropandiolio (3-MCPD) ir 3-MCPD riebalų rūgščių esterių (išreikštų 3-MCPD), glicidilo riebalų rūgščių esterių (išreikštų kaip glicidolis) ir eruko rūgšties sumos didžiausia leidžiamoji koncentracija turėtų būti nustatyta remiantis Tarnybos moksline nuomone ir atsižvelgiant į kiekį, kurį šiuo metu galima pasiekti taikant gerąją gamybos praktiką;

(17)

diegiami nauji gamybos metodai, leidžiantys gaminti maisto priedą riebalų rūgščių poliglicerolio esterius (E 475), kuriame yra mažesnis glicidilo riebalų rūgščių esterių kiekis (išreikštas kaip glicidolis), todėl tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį maisto priedų gamintojams, per kurį jie galėtų pasiekti didžiausią leidžiamąjį 5 mg/kg glicidilo riebalų rūgščių esterių (išreikštų kaip glicidolis) kiekį maisto priede (E 475). Tačiau kadangi glicidilo riebalų rūgščių esteriai yra genotoksiniai ir kancerogeniniai, nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos turėtų būti taikomas tarpinis didžiausias leidžiamasis 10 mg/kg glicidilo riebalų rūgščių esterių (išreikštų kaip glicidolis) kiekis;

(18)

atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba nenustatė tiesioginio pavojaus sveikatai, susijusio su naudojamais toksiniais elementais, 3-monochlorpropandioliu (3-MCPD), 3-MCPD riebalų rūgščių esteriais, eruko rūgštimi ir glicidilo riebalų rūgščių esteriais, pereinamuoju laikotarpiu tikslinga leisti naudoti maisto priedą riebalų rūgščių poliglicerolio esterius (E 475), jei jis teisėtai pateiktas rinkai iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, ir leisti, kad maisto produktai, kurių sudėtyje yra tokio maisto priedo, toliau būtų tiekiami rinkai tuo pačiu pereinamuoju laikotarpiu ir joje būtų iki minimalaus jų tinkamumo vartoti termino arba nuorodoje „Tinka vartoti iki ... (data)“ nurodyto termino;

(19)

dėl tų pačių priežasčių ir atsižvelgiant į sumažintą glicidilo riebalų rūgščių esterių kiekį, maisto priedą riebiųjų rūgščių poliglicerolio esterius (E 475), teisėtai pateiktą rinkai po šio reglamento įsigaliojimo dienos ir atitinkantį sumažintą tarpinį didžiausią leidžiamąjį glicidilo riebalų rūgščių esterių (išreikštų kaip glicidilas) kiekį, turėtų būti leidžiama naudoti tol, kol pasibaigs jo atsargos, o maisto produktus, kurių sudėtyje yra tokio maisto priedo, turėtų būti leidžiama pateikti rinkai ir joje laikyti iki minimalaus jų tinkamumo vartoti termino arba nuorodoje „Tinka vartoti iki ... (data)“ nurodyto termino;

(20)

2017 m. kovo 24 d. Tarnyba paskelbė mokslinę nuomonę dėl poliglicerolio poliricinoleato (E 476) kaip maisto priedo pakartotinio vertinimo (8). Tarnyba padarė išvadą, kad, remiantis duomenų rinkiniu, yra pagrindo leidžiamą paros dozę padidinti iki 25 mg/kg kūno masės per parą. Tarnyba rekomendavo atlikti tam tikrus Reglamente (ES) Nr. 231/2012 nustatytų E 476 specifikacijų pakeitimus;

(21)	2018 m. lapkričio 23 d. Komisija paskelbė viešą kvietimą teikti techninius duomenis apie maisto priedą poliglicerolio poliricinoleatą (E 476), kuriuo siekiama patenkinti Tarnybos nustatytą duomenų poreikį;

(22)

2020 m. kovo 18 d. buvo pateikta paraiška dėl leidimo poliglicerolio poliricinoleatą (E 476) naudoti valgomuosiuose leduose kaip emulgatorių, skirtą vandens emulsijos aliejuje tipo riebalinėms ir aliejinėms emulsijoms ir emulsintiems padažams, kuriuose yra daugiau kaip 20 % riebalų. Vėliau pagal Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 4 straipsnį Komisija su paraiška supažindino valstybes nares;

(23)

iš poliglicerolio poliricinoleato (E 476) galima gaminti iš mažesnio dydžio lašelių sudarytas stabilias vandens emulsijas aliejuje, kurias užšaldžius galima gaminti minkštus, kreminius valgomuosius ledus, kuriems pagaminti reikia mažiau energijos, taip užtikrinant didesnį šaldytų produktų tiekimo grandinės stabilumą. Dėl to galima naudoti mažą kiekį sočiųjų riebalų ir aliejų, o valgomiesiems ledams – mažesnį kiekį cukraus. Poliglicerolio poliricinoleato (E 476) kiekis, reikalingas numatytai technologinei funkcijai atlikti, yra 4 000 mg/kg;

(24)

be to, dėl poliglicerolio poliricinoleato (E 476) emulsintuose padažuose (pvz., majoneze ar salotų padažuose) galima naudoti mažiau aliejaus nepatiriant nemalonaus pojūčio ragaujant. Šiuo metu leidžiamas didžiausiasis kiekis, kuris yra 4 000 mg/kg, nepakanka, kai produktų riebumas yra didesnis nei 20 % Numatytai technologinei funkcijai produktuose, kuriuose yra daugiau nei 20 % riebalų, pasiekti reikalingas poliglicerolio poliricinoleato (E 476) kiekis yra 8 000 mg/kg;

(25)

suinteresuotiesiems verslo subjektams pateikus duomenis pagal viešą kvietimą pateikti techninius duomenis ir pateikus paraišką dėl poliglicerolio poliricinoleato (E 476) naudojimo paskirties išplėtimo, Komisija paprašė Tarnybos pateikti mokslinę nuomonę, kuria būtų patvirtinta, kad maisto priedo poliglicerolio poliricinoleato (E 476) specifikacijų pakeitimas tinkamai pagrįstas suinteresuotųjų verslo subjektų pateiktais techniniais duomenimis siekiant pagal Tarnybos rekomendacijas užtikrinti jų atitiktį dabartiniams standartams;

(26)

2022 m. kovo 30 d. priimtoje mokslinėje nuomonėje (9) Tarnyba padarė išvadą, kad siūlomas naudojimo paskirties išplėtimas nekels pavojaus saugai. Be to, Tarnyba padarė išvadą, kad dabartinės poliglicerolio poliricinoleato (E 476) specifikacijos turi būti pritaikytos, visų pirma sumažinant didžiausią leidžiamąją toksinių elementų koncentraciją, įtraukiant didžiausią leidžiamąją pavojų saugai keliančių priemaišų koncentraciją ir iš dalies pakeičiant poliglicerolio poliricinoleato (E 476) apibrėžtį;

(27)

dėl to tikslinga leisti naudoti poliglicerolio poliricinoleatą (E 476) 03 maisto produktų kategorijoje „Valgomieji ledai“, jeigu neviršijama didžiausia leidžiamoji 4 000 mg/kg koncentracija, padidinti emulsintiems padažams, kuriuose yra daugiau kaip 20 % riebalų, 12.6 maisto produktų kategorijoje taikomą didžiausią leidžiamąją koncentraciją iki 8 000 mg/kg ir iš dalies pakeisti jo specifikacijas atsižvelgiant į Tarnybos mokslinę nuomonę. Maisto priedo apibrėžtis turėtų būti iš dalies pakeista, kad maisto priedui gaminti naudojamo glicerolio atveju būtų apsiribojama gliceroliu, atitinkančiu maisto priedo specifikacijas (E 422). Dabartinė didžiausia leidžiamoji toksinių elementų koncentracija turėtų būti sumažinta, o 3-monochlorpropandiolio (3-MCPD) bei 3-MCPD riebalų rūgščių esterių (išreikštų 3-MCPD) ir glicidilo riebalų rūgščių esterių (išreikštų kaip glicidolis) sumos didžiausia leidžiamoji koncentracija turėtų būti nustatyta remiantis Tarnybos moksline nuomone ir atsižvelgiant į kiekį, kurį šiuo metu galima pasiekti taikant gerąją gamybos praktiką;

(28)

atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba nenustatė tiesioginio pavojaus sveikatai, susijusio su toksinių elementų, 3-monochlorpropandiolio (3-MCPD), 3-MCPD riebalų rūgščių esterių ir glicidilo riebalų rūgščių esterių buvimu, pereinamuoju laikotarpiu tikslinga leisti naudoti maisto priedą poliglicerolio poliricinoleatą (E 476), jei jis teisėtai pateiktas rinkai iki šio reglamento įsigaliojimo dienos;

(29)

dėl tų pačių priežasčių tikslinga, kad maisto produktai, kurių sudėtyje yra maisto priedo poliglicerolio poliricinoleato (E 476), teisėtai pateikto rinkai iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, pereinamuoju laikotarpiu toliau gali būti tiekiami rinkai ir joje būti iki minimalaus jų tinkamumo vartoti termino arba nuorodoje „Tinka vartoti iki ... (data)“ nurodyto termino;

(30)	dėl to reglamentai (EB) Nr. 1333/2008 ir (ES) Nr. 231/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(31)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą.

2 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 231/2012 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

3 straipsnis

Maisto priedas glicerolis (E 422), teisėtai pateiktas rinkai iki 2023 m. liepos 20 d. ir neatitinkantis didžiausios leidžiamosios arseno, švino, gyvsidabrio, kadmio ar akroleino koncentracijos verčių, taikomų nuo 2023 m. liepos 20 d., pagal Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II ir III priedus gali būti dedamas į maisto produktus iki 2024 m. sausio 20 d.

Maisto produktai, kurių sudėtyje yra maisto priedo glicerolio (E 422), teisėtai pateikto rinkai iki 2023 m. liepos 20 d. ir neatitinkančio didžiausios leidžiamosios arseno, švino, gyvsidabrio, kadmio ar akroleino koncentracijos verčių, taikomų nuo 2023 m. liepos 20 d., gali būti toliau tiekiami rinkai iki 2024 m. sausio 20 d. ir gali būti toliau parduodami iki minimalaus jų tinkamumo vartoti termino arba nuorodoje „Tinka vartoti iki ... (data)“ nurodyto termino.

Maisto priedas riebalų rūgščių poliglicerolio esteriai (E 475), teisėtai pateiktas rinkai iki 2023 m. liepos 20 d. ir neatitinkantis didžiausios leidžiamosios arseno, švino, gyvsidabrio, kadmio, 3-monochlorpropandiolio (3-MCPD) ir 3-MCPD riebalų rūgščių esterių (išreikštų kaip 3-MCPD), eruko rūgšties ar glicidilo riebalų rūgščių esterių (išreikštų kaip glicidolis) sumos koncentracijos verčių, taikomų nuo 2023 m. liepos 20 d., gali būti dedamas į maisto produktus pagal Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II ir III priedus iki 2024 m. sausio 20 d.

Maisto produktai, kurių sudėtyje yra maisto priedo riebalų rūgščių poliglicerolio esterių (E 475), teisėtai pateikto rinkai iki 2023 m. liepos 20 d. ir neatitinkančio didžiausios leidžiamosios arseno, švino, gyvsidabrio, kadmio, 3-monochlorpropandiolio (3-MCPD) ir 3-MCPD riebalų rūgščių esterių (išreikštų kaip 3-MCPD), eruko rūgšties ar glicidilo riebalų rūgščių esterių (išreikštų kaip glicidolis) sumos koncentracijos verčių, taikomų nuo 2023 m. liepos 20 d., gali būti toliau tiekiami rinkai iki 2024 m. sausio 20 d. ir gali būti toliau parduodami iki minimalaus jų tinkamumo vartoti termino arba nuorodoje „Tinka vartoti iki ... (data)“ nurodyto termino.

Maisto priedas riebalų rūgščių poliglicerolio esteriai (E 475), teisėtai pateiktas rinkai po 2023 m. liepos 20 d., bet iki 2024 m. sausio 20 d. ir neatitinkantis didžiausios leidžiamosios glicidilo riebalų rūgščių esterių (išreikštų kaip glicidolis) koncentracijos verčių, taikomų nuo 2024 m. sausio 20 d., pagal Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II ir III priedus gali būti dedamas į maisto produktus, kol baigsis jų atsargos.

Maisto produktai, kurių sudėtyje yra maisto priedo riebalų rūgščių poliglicerolio esterių (E 475), teisėtai pateikto rinkai po 2023 m. liepos 20 d., bet iki 2024 m. sausio 20 d. ir neatitinkančio didžiausios leidžiamosios glicidilo riebalų rūgščių esterių (išreikštų kaip glicidolis) koncentracijos verčių, taikomų nuo 2024 m. sausio 20 d., gali būti toliau tiekiami rinkai ir gali būti toliau parduodami iki minimalaus jų tinkamumo vartoti termino arba nuorodoje „Tinka vartoti iki ... (data)“ nurodyto termino.

Maisto priedas poliglicerolio poliricinoleatas (E 476), teisėtai pateiktas rinkai iki 2023 m. liepos 20 d. ir neatitinkantis didžiausios leidžiamosios arseno, švino, gyvsidabrio, kadmio, 3-monochlorpropandiolio (3-MCPD) ir 3-MCPD riebalų rūgščių esterių (išreikštų kaip 3-MCPD) ar glicidilo riebalų rūgščių esterių (išreikštų kaip glicidolis) sumos koncentracijos verčių, taikomų nuo 2023 m. liepos 20 d., gali būti dedamas į maisto produktus pagal Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II ir III priedus iki 2024 m. sausio 20 d.

Maisto produktai, kurių sudėtyje yra maisto priedo poliglicerolio poliricinoleato (E 476), teisėtai pateikto rinkai iki 2023 m. liepos 20 d. ir neatitinkančio didžiausios leidžiamosios arseno, švino, gyvsidabrio, kadmio, 3-monochlorpropandiolio (3-MCPD) ir 3-MCPD riebalų rūgščių esterių (išreikštų kaip 3-MCPD) ar glicidilo riebalų rūgščių esterių (išreikštų kaip glicidolis) sumos koncentracijos verčių, taikomų nuo 2023 m. liepos 20 d., gali būti toliau tiekiami rinkai iki 2024 m. sausio 20 d. ir gali būti toliau parduodami iki minimalaus jų tinkamumo vartoti termino arba nuorodoje „Tinka vartoti iki ... (data)“ nurodyto termino.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2023 m. birželio 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 354, 2008 12 31, p. 16.

(2) OL L 354, 2008 12 31, p. 1.

(3) 2012 m. kovo 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 231/2012, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II ir III prieduose išvardytų maisto priedų specifikacijos (OL L 83, 2012 3 22, p. 1).

(4) EFSA Journal 2017;15(3):4720.

(5) EFSA Journal 2022;20(6):7353.

(6) EFSA Journal 2017;15(12):5089.

(7) EFSA Journal 2022;20(5):7308.

(8) EFSA Journal 2017;15(3):4743.

(9) EFSA Journal 2022;20(5):7294.

I PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedo E dalis iš dalies keičiama taip:

03 kategorijoje (Valgomieji ledai) po E 473–474 skirto įrašo įterpiamas šis įrašas:

„E 476

Poliglicerolio poliricinoleatas

4 000

išskyrus šerbetus“

12.6 kategorijoje (Padažai“) E 476 (Poliglicerolio poliricinoleatas) skirtas įrašas pakeičiamas taip:

	„E 476	Poliglicerolio poliricinoleatas	4 000		Tik emulsinti padažai, kuriuose yra mažiau kaip 20 % riebalų
	E 476	Poliglicerolio poliricinoleatas	8 000		Tik emulsinti padažai, kuriuose yra ne mažiau kaip 20 % riebalų“

II PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 231/2012 priedas iš dalies keičiamas taip:

maisto priedui E 422 (Glicerolis) skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 422 GLICEROLIS
Sinonimai	Glicerinas
Apibrėžtis	Glicerolis gaunamas tik iš augalinių aliejų ir riebalų, arba tiesiogiai, arba iš neapdoroto glicerolio kaip šalutinio biodyzelino gamybos produkto, ir gryninamas distiliuojant bei atliekant kitus valymo veiksmus rafinuotam gliceroliui gauti.
Einecs	200-289-5
Cheminis pavadinimas	1,2,3-propantriolis; glicerolis; trihidroksipropanas
Cheminė formulė	C3H8O3
Molekulinė masė	92,10
Analizės duomenys	Ne mažiau kaip 98 % glicerolio skaičiuojant bevandenei medžiagai
Apibūdinimas	Skaidrus, bespalvis, higroskopinis, panašus į sirupą skystis, ne daugiau kaip silpno savito kvapo, kuris nėra nei ryškus, nei nemalonus
Identifikavimas
Savitasis sunkis (25 °C/25 °C)	Ne mažiau kaip 1,257
Refrakcijos indeksas	[n]D 20 nuo 1,471 iki 1,474
Grynumas
Vandens kiekis	Ne daugiau kaip 5 % (Karlo Fišerio metodas)
Sulfatiniai pelenai	Ne daugiau kaip 0,01 % 800 ± 25 °C temperatūroje
Butantrioliai	Ne daugiau kaip 0,2 %
Akroleinas	ne daugiau kaip 3 mg/kg
Riebalų rūgštys ir esteriai	Ne daugiau kaip 0,1 % apskaičiuojant sviesto rūgštimi
Chlorinti junginiai	Ne daugiau kaip 30 mg/kg (reiškiant chloru)
3-monochlorpropan-1,2-diolis (3-MCPD)	ne daugiau kaip 0,1 mg/kg
Arsenas	ne daugiau kaip 0,1 mg/kg
Švinas	ne daugiau kaip 0,1 mg/kg
Gyvsidabris	ne daugiau kaip 0,1 mg/kg
Kadmis	Ne daugiau kaip 0,1 mg/kg“

maisto priedui E 475 (Riebalų rūgščių poliglicerolio esteriai) skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 475 RIEBALŲ RŪGŠČIŲ POLIGLICEROLIO ESTERIAI
Sinonimai	Poliglicerolio riebalų rūgščių esteriai; riebalų rūgščių esterių poliglicerino esteriai
Apibrėžtis	Riebalų rūgščių poliglicerolio esteriai gaunami esterinant poliglicerolį su maistiniais riebalais ir alyvomis arba su riebalų rūgštimis, esančiomis maistiniuose riebaluose ir alyvose. Dalis poliglicerolio daugiausia yra di-, tri- ir tetraglicerolis, kuriame yra ne daugiau kaip 10 % poliglicerolių, prilygstančių heptagliceroliui arba didesnių nei jis. Poliglicerolis gaminamas iš E 422 specifikacijas atitinkančio glicerolio.
Einecs
Cheminis pavadinimas
Cheminė formulė
Molekulinė masė
Analizės duomenys	Ne mažiau kaip 90 % bendro riebalų rūgščių esterių kiekio
Apibūdinimas	Nuo šviesiai geltonos iki gintaro spalvos, nuo aliejingų iki labai klampių skysčių; nuo šviesiai rudos iki vidutiniškai rudos spalvos, plastikinės arba minkštos kietosios medžiagos; nuo šviesiai rudos iki rudos spalvos, kietos, vaško konsistencijos medžiagos
Identifikavimas
Glicerolio bandymas	Bandymas teigiamas
Poliglicerolių bandymas	Bandymas teigiamas
Riebalų rūgščių bandymas	Bandymas teigiamas
Tirpumas	Esteriai varijuoja nuo labai hidrofilinių iki labai lipofilinių, bet kaip klasė yra linkę išsisklaidyti vandenyje ir yra tirpūs organiniuose tirpikliuose ir aliejuose
Grynumas
Sulfatiniai pelenai	Ne daugiau kaip 0,5 % (800 ± 25 °C)
Kitos rūgštys, išskyrus riebalų rūgštis	Mažiau kaip 1 %
Laisvosios riebalų rūgštys	Ne daugiau kaip 6 % skaičiuojant oleino rūgštimi
Bendras glicerolis ir poliglicerolis	Ne mažiau kaip 18 % ir ne daugiau kaip 60 %
Laisvasis glicerolis ir poliglicerolis	Ne daugiau kaip 7 %
Arsenas	Ne daugiau kaip 0,1 mg/kg
Švinas	Ne daugiau kaip 0,3 mg/kg
Gyvsidabris	Ne daugiau kaip 0,1 mg/kg
Kadmis	Ne daugiau kaip 0,1 mg/kg
3-monochlorpropandiolio (3-MCPD) ir 3-MCPD riebalų rūgščių esterių suma, išreikšta kaip 3-MCPD	Ne daugiau kaip 2,5 mg/kg
Glicidilo riebalų rūgščių esteriai, išreikšti kaip glicidolis	Ne daugiau kaip 10 mg/kg. Tai taikoma nuo 2023 m. liepos 20 d. iki 2024 m. sausio 20 d. Ne daugiau kaip 5 mg/kg. Tai taikoma nuo 2024 m. sausio 20 d.
Eruko rūgštis	Ne daugiau kaip 2 %

Grynumo kriterijai taikomi priedui, kuriame nėra riebalų rūgščių natrio chlorido, kalio ir kalcio druskų, tačiau šių medžiagų gali būti aptinkama iki 6 % (išreikšta natrio oleato kiekiu).“ ;

maisto priedui skirtas E 476 (Poliglicerolio poliricinoleatas) įrašas pakeičiamas taip:

„E 476 POLIGLICEROLIO POLIRICINOLEATAS
Sinonimai	Sinonimai Polikondensuotų riebalų rūgščių iš ricinos aliejus poliglicerolio esteriai; interesterintos ricinolinės rūgšties poliglicerolio esteriai PGPR
Apibrėžtis	Poliglicerolio poliricinoleatas yra gaunamas poliglicerolį esterinant su kondensuotomis ricinos aliejaus riebalų rūgštimis. Poliglicerolio poliricinoleatui gaminti naudojamame ricinos aliejuje nėra ricino. Poliglicerolis gaminamas iš E 422 specifikacijas atitinkančio glicerolio.
Einecs
Cheminis pavadinimas
Cheminė formulė
Molekulinė masė
Analizės duomenys
Apibūdinimas	Skaidrus, labai klampus skystis
Identifikavimas
Tirpumas	Netirpus vandenyje ir etanolyje; tirpus eteryje, angliavandeniliuose ir halogenintuose angliavandeniliuose
Glicerolio bandymas	Bandymas teigiamas
Poliglicerolių bandymas	Bandymas teigiamas
Ricinolio rūgšties bandymas	Bandymas teigiamas
Refrakcijos indeksas	[n]D 65 nuo 1,4630 iki 1,4665
Grynumas
Poligliceroliai	Dalis poliglicerolio sudaryta iš ne mažiau kaip 75 % di-, tri- ir tetraglicerolių ir juose yra ne daugiau kaip 10 % poliglicerolių, prilygstančių heptagliceroliui arba didesnių nei jis
Hidroksilo vertė	Ne mažiau kaip 80 ir ne daugiau kaip 100
Rūgščių skaičius	Ne daugiau kaip 6
Arsenas	Ne daugiau kaip 0,1 mg/kg
Švinas	Ne daugiau kaip 0,1 mg/kg
Gyvsidabris	Ne daugiau kaip 0,1 mg/kg
Kadmis	Ne daugiau kaip 0,1 mg/kg
3-monochlorpropandiolio (3-MCPD) ir 3-MCPD riebalų rūgščių esterių suma, išreikšta kaip 3-MCPD	Ne daugiau kaip 2,5 mg/kg
Glicidilo riebalų rūgščių esteriai, išreikšti kaip glicidolis	Ne daugiau kaip 1 mg/kg“

2023 6 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 166/76

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2023/1330

2023 m. birželio 29 d.

kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikram importuojamam Korėjos Respublikos kilmės lengvam terminiam popieriui nustatomas galutinis antidempingo muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

1.1. Ankstesni tyrimai ir galiojančios priemonės

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/763 (2) Europos Komisija (toliau – Komisija) tam tikram importuojamam Korėjos Respublikos kilmės lengvam terminiam popieriui nustatė antidempingo muitus (toliau – pradinės priemonės). Tyrimas, po kurio buvo nustatytos pradinės priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu. Priemonės buvo nustatytos vienintelei bendradarbiaujančiai eksportuojančiai grupei ir visoms kitoms bendrovėms nustatant fiksuotas 104,46 EUR už neto toną muito normas.

(2)

Sprendimais bylose T-383/17 (3) ir C-260/20 P (4) buvo panaikintos priemonės, kurios buvo nustatytos vienintelei bendradarbiaujančiai eksportuojančiai grupei. Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/593 (5) Europos Komisija vienintelės bendradarbiaujančios eksportuojančios grupės ir visų kitų bendrovių importuojamam tam tikram Korėjos Respublikos kilmės lengvam terminiam popieriui iš naujo nustatė 103,16 EUR už neto toną antidempingo muitą.

1.2. Prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą

(3)	Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (6), Komisija gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(4)

Prašymą atlikti peržiūrą 2022 m. vasario 1 d. tam tikro lengvo terminio popieriaus Sąjungos pramonės, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje, vardu pateikė Europos terminio popieriaus asociacija (toliau – pareiškėjas). Prašymas atlikti peržiūrą buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala greičiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

1.3. Priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimas

(5)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti, 2022 m. gegužės 3 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą, susijusią su į Sąjungą importuojamu tam tikru Korėjos Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės lengvu terminiu popieriumi. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (7) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

1.4. Peržiūros tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(6)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

1.5. Suinteresuotosios šalys

(7)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, žinomam Korėjos Respublikos gamintojui ir Korėjos Respublikos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams ir prekiautojams ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(8)	Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

1.6. Pastabos dėl inicijavimo

(9)	Komisija gavo pastabų dėl inicijavimo iš bendrovės „Hansol Paper Co. Ltd.“ (toliau – bendrovė „Hansol Paper“). Ši šalis teigė, kad iš prašyme pateiktų duomenų nematyti, kad Sąjungos pramonei daroma materialinė žala.

(10)

Komisija priminė, kad bendrovė „Hansol Paper“ išnagrinėjo prašymą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį ir kitas susijusias 11 straipsnio dalis, ir padarė išvadą, kad tyrimo inicijavimui keliami reikalavimai buvo įvykdyti, t. y. pareiškėjų pateiktų įrodymų tinkamumas ir tikslumas yra pakankami įrodymai, kuriais remiantis galima teigti, kad žalingas dempingas tęsis arba pasikartos.

(11)

Šiuo atžvilgiu Komisija taip pat priminė, kad prašymo teikimo etape nebūtina, kad Komisijai būtų pateikti tie patys dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės ir žalos apimties ir kokybės įrodymai, kurių galėtų reikėti siekiant pratęsti priemonių galiojimą. Antidempingo tyrimas yra procesas, kurio metu tikrumas dėl duomenų, būtinų priemonei priimti ar pratęsti arba tyrimui nutraukti, pasiekiamas laipsniškai atliekant tyrimą. Be to, neatmetama galimybė, kad prašyme gali būti tam tikrų klaidų ar netikslumų. Tačiau jų egzistavimas nebūtinai turi įtakos bendrai išvadai, kad prašyme pateikta pakankamai įrodymų, jog yra tikimybė, kad žalingas dempingas tęsis arba pasikartos, ir kad bylą reikia tirti.

(12)

Be to, iš prašymui pateikti reikalingo įrodymų (pakankamų įrodymų) teisinio standarto aiškiai matyti, kad skunde pateiktos informacijos kiekis ir kokybė skiriasi nuo informacijos, kuri reikalinga norint priimti galutinį sprendimą tyrimo pabaigoje, kiekio ir kokybės. Neatmetama galimybė, kad nuo prašymo pateikimo iki tyrimo pabaigos bus pokyčių. Tačiau tokie pakeitimai nebūtinai turi įtakos bendrai išvadai, kad bylą reikia tirti, nes turima pakankamai įrodymų, kad žalingas dempingas tęsis arba pasikartos.

(13)

Dėl tvirtinimo, kad iš prašyme pateiktų duomenų nebuvo matyti, jog Sąjungos pramonei daroma materialinė žala, bendrovė „Hansol Paper“ teigė, kad iš prašyme pateiktų ekonominių rodiklių matyti, jog importas iš Korėjos nėra žalingas, Korėjos rinkos dalis yra nereikšminga, o Sąjungos pramonės pardavimo apimties, rinkos dalies, investicijų ir veiklos efektyvumo rodikliai yra geri. Bendrovės „Hansol Paper“ teigimu, prašyme pripažinta, kad Sąjungos gamintojų pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo, tačiau teigiama, kad taip atsitiko dėl kitų rinkos veiksnių, nesusijusių su importu iš Korėjos.

(14)

Komisija paaiškino, kad prašyme pareiškėjas teigia, kad yra tikimybė, jog nagrinėjamojoje šalyje daroma žala tęsis arba pasikartos. Komisija iš tiesų laikėsi nuomonės, kad prašyme pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų, jog po pradinio atsigavimo laikotarpio Sąjungos pramonei buvo padaryta žala, kai nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. padidėjo importas iš nagrinėjamosios šalies. Šiuo atžvilgiu primenama, kad norint nustatyti, ar esama materialinės žalos, reikia išnagrinėti, inter alia, atitinkamus veiksnius, kaip aprašyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalies d punkte. Iš tiesų pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalies formuluotę skunde turi būti pateikta informacija apie įtariamo importo dempingo kaina apimties pokyčius, tokio importo poveikį panašaus produkto kainoms Sąjungos rinkoje ir tokio importo lemiamą poveikį Sąjungos pramonei pagal Sąjungos pramonės būklę rodančius atitinkamus (ne būtinai visus) veiksnius ir rodiklius, pavyzdžiui, išvardytus 3 straipsnio 3 ir 5 dalyse. Tai mutatis mutandis taikoma atliekant priemonių galiojimo termino peržiūros tikimybės analizę. Lygiai taip pat ne visi veiksniai turi rodyti pablogėjimą, kad būtų galima nustatyti materialinę žalą (taigi ir jos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę). Be to, tai, kad esama kitų veiksnių, kurie gali turėti įtakos Sąjungos pramonės padėčiai, nebūtinai reiškia, jog importo dempingo kaina poveikis šiam pramonės sektoriui nėra reikšmingas (vėlgi tai pasakytina ir atliekant tikimybės analizę). Šis klausimas yra dar aktualesnis priemonių galiojimo termino peržiūros atveju, kai daugiausia dėmesio skiriama tam, kas nutiktų, jeigu priemonės būtų panaikintos. Be to, priemonių galiojimo termino peržiūros atveju antidempingo priemonės gali turėti tam tikrą teigiamą poveikį, net jeigu apskritai žala tęsiasi. Bet kuriuo atveju Komisija taip pat pažymėjo, kad prašyme pateikta pakankamai įrodymų dėl žalos pasikartojimo tikimybės. Visų pirma, paaiškėjo, kad Korėjos rinkai būdingas didelis gamybos pajėgumų perteklius. Korėjos vidaus rinka negali absorbuoti šių perteklinių produktų. Todėl Sąjungos rinka, kuri yra didžiausia pasaulyje terminio popieriaus rinka, dėl savo dydžio yra patraukli Korėjos eksportuotojams. Be to, į kitas eksporto rinkas sunku patekti dėl tam tikrų priežasčių (8). Remdamasi šia informacija, Komisija turėjo teisę inicijuoti tyrimą.

(15)

Kalbant apie bendrovės „Hansol Paper“ tvirtinimus, susijusius su kai kurių prašyme nurodytų žalos rodiklių, pvz., rinkos dalies ir pardavimo apimties, teigiama raida, Komisija pažymėjo, kad antidempingo priemonės dažnai turi teigiamą poveikį Sąjungos pramonės padėčiai – tai veiksnys, į kurį, žinoma, buvo atsižvelgta Komisijos tarnybų analizėje.

(16)	Kalbant apie pastabą dėl Sąjungos interesų, Komisija nėra teisiškai įpareigota inicijavimo etape nagrinėti Sąjungos interesus.

1.7. Atranka

(17)	Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

1.7.1. Sąjungos gamintojų atranka

(18)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija atrinko tris Sąjungos gamintojus. Atrankai naudoti kriterijai buvo didžiausia tipiška panašaus produkto pardavimo ir gamybos apimtis ES 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu. Atrinktiems Sąjungos gamintojams teko apie 86 proc. visos apskaičiuotos Sąjungos gamybos ir pardavimo apimties. Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Viena pastaba buvo gauta iš Sąjungos asociacijos, kuri pritarė dėl preliminariai atrinktų gamintojų. Atrinkti gamintojai buvo patvirtinti 2022 m. gegužės 12 d. Atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

1.7.2. Importuotojų atranka

(19)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Prašomos informacijos nepateikė nė vienas nesusijęs importuotojas. Todėl Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga.

1.8. Klausimyno atsakymai

(20)	Komisija paragino tris atrinktus Sąjungos gamintojus ir pagrindinį žinomą Korėjos eksportuojantį gamintoją užpildyti atitinkamus klausimynus, kurie buvo paskelbti internete (9) inicijavimo dieną.

(21)	Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai, pagrindinis žinomas eksportuojantis gamintojas „Hansol Paper“ ir su juo susiję importuotojai bendrovės „Hansol Europe B.V.“ ir „Hansol America Inc.“. Be to, pareiškėjas pateikė klausimyno atsakymus su makroekonominiais duomenimis.

1.9. Tikrinimas

(22)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

Sąjungos gamintojų:

—	„Koehler Paper SE“, Oberkirchas, Vokietija

—	„Mitsubishi HiTec Paper Europe GmbH“, Bylefeldas, Vokietija

—	„Jujo Thermal Oy“, Kautua, Suomija

eksportuojančių Korėjos Respublikos gamintojų:

—	„Hansol Paper Co. Ltd, Seulas ir Sočono apygarda, Pietų Čungčongo provincija, Korėjos Respublika (toliau – bendrovė „Hansol Paper“)

susijusių importuotojų:

—	„Hansol Europe B.V.“, Hofdorpas, Nyderlandai (toliau – bendrovė „Hansol Europe“)

—	„Hansol America Inc.“, Fort Li, Jungtinės Amerikos Valstijos (toliau – bendrovė „Hansol America“).

1.10. Tolesnė procedūra

(23)

2023 m. balandžio 27 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino toliau taikyti galiojančius antidempingo muitus. 2023 m. gegužės 10 d. Komisija atnaujintą priverstinio kainų mažinimo skaičiavimą nusiuntė tik bendrovei „Hansol Paper“. Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl faktų ir aplinkybių atskleidimo pateikti. Pastabas pateikė pareiškėjai ir bendrovė „Hansol Paper“.

(24)	Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė. Nė viena šalis nepateikė prašymo būti išklausyta.

1.11. Duomenų pateikimas

(25)

Atsižvelgiant į tai, kad duomenis pateikė nedaug šalių, kai kurie iš toliau pateiktų skaičių turėjo būti pateikti intervalais, taip siekiant išvengti konfidencialumo pažeidimų. Vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo duomenys taip pat pateikiami intervalais, nes tai vienintelė bendradarbiavusi bendrovė.

2. PERŽIŪRIMASIS PRODUKTAS, NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1. Peržiūrimasis produktas

(26)

Peržiūrimasis produktas yra tas pats, kaip ir pradiniame tyrime, t. y. tam tikras lengvas terminis popierius, kurio svoris ne didesnis kaip 65 g/m2; suvyniotas į ritinius, kurių plotis ne mažesnis kaip 20 cm, svoris (įskaitant popierių) – ne mažesnis kaip 50 kg, o skersmuo (įskaitant popierių) – ne mažesnis kaip 40 cm (toliau – dideli ritiniai); iš vienos arba abiejų pusių padengtas skaidriąja danga arba nepadengtas; iš vienos arba abiejų pusių padengtas drėgmei ir temperatūrai jautria medžiaga ir padengtas viršutine danga arba ne (toliau – peržiūrimasis produktas), kurio KN kodai šiuo metu yra ex 4809 90 00, ex 4811 90 00, ex 4816 90 00 ir ex 4823 90 85 (TARIC kodai: 4809900010, 4811900010, 4816900010, 4823908520).

(27)

Lengvas terminis popierius yra specialios paskirties popierius. Jis padengtas šilumine aktyviąja danga, kuriai sureagavus į spausdintuvų su terminėmis spausdinimo galvutėmis išskiriamą šilumą išryškėja vaizdas. Lengvas terminis popierius yra naudojamas prekybos vietose, pavyzdžiui, mažmeninės prekybos kasos aparatų spausdinamiems čekiams, taip pat elektroninės prekybos pakuočių lipnioms etiketėms, bilietams ir žymėms gaminti.

(28)	Lengvas terminis popierius gali būti gaminamas naudojant kelių rūšių cheminius ryškalus. Šiame tyrime nagrinėjamas visų rūšių produktas.

2.2. Nagrinėjamasis produktas

(29)	Šiame tyrime nagrinėjamas produktas yra Korėjos kilmės peržiūrimasis produktas.

2.3. Panašus produktas

(30)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines ir chemines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

—	į Sąjungą eksportuojamas nagrinėjamasis produktas,

—	Korėjos Respublikos vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas peržiūrimasis produktas ir

—	Sąjungos pramonės gaminamas ir Sąjungoje parduodamas peržiūrimasis produktas.

(31)	Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

2.4. Tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities

(32)

2022 m. liepos 1 d. pastabose eksportuojantis gamintojas paprašė paaiškinti, ar į priemonių galiojimo termino peržiūros aprėptį būtų įtraukti arba neįtraukti Sąjungos pramonės gaminami naujų rūšių produktai. Gaminant šių naujų rūšių produktus nenaudojami jokie cheminiai ryškalai, o vaizdas išryškėja vykstant ne cheminiams, o fizikiniams procesams. 2022 m. rugsėjo 19 d. pranešime dėl bylos tyrimo aprėptis paaiškinta taip, kad tyrimas buvo susijęs tik su lengvu terminiu popieriumi, gaminamu naudojant cheminį ryškalą.

3. DEMPINGAS

3.1. Pirminės pastabos

(33)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu lengvas terminis popierius buvo toliau importuojamas iš Korėjos Respublikos, tik daug mažesniais kiekiais nei pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu (t. y. nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.). Pagal 2 lentelę lengvo terminio popieriaus importas iš Korėjos Respublikos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 2,7 proc. Sąjungos rinkos, palyginti su 13,6 proc. rinkos dalimi per pradinį tyrimą.

(34)

Atliekant tyrimą bendrovė „Hansol Paper“ bendradarbiavo. (Beveik) visas iš Korėjos Respublikos importuojamo peržiūrimojo produkto kiekis buvo gaminamas šios bendrovės. Apie save nepranešė jokie kiti eksportuojantys gamintojai. Išvados dėl dempingo tęsimosi grindžiamos patikrintais bendrovės „Hansol Paper“ duomenimis.

3.2. Dempingo tęsimasis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu

3.2.1. Normalioji vertė

(35)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar visa bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 proc. visos jo peržiūrimojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad eksportuojančio gamintojo bendras panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(36)	Vėliau Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į eksportuojančio gamintojo, kurio pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšis.

(37)

Tuomet Komisija nagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduoto kiekvienos rūšies produkto, kuris yra toks pats ar panašus į tam tikros rūšies produktą, parduotą eksportui į Sąjungą, kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 proc. visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Komisija nustatė, kad kai kurių rūšių produktai, eksportuoti į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, nebuvo parduodami vidaus rinkoje, todėl nebuvo tipiški.

(38)	Tada Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, siekdama nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(39)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, jeigu:

(a)	tam tikros rūšies produkto, parduoto grynąja pardavimo kaina, lygia apskaičiuotoms gamybos sąnaudoms arba už jas didesne, pardavimo apimtis sudarė daugiau kaip 80 proc. bendros tos rūšies produkto pardavimo apimties ir

(b)	tos rūšies produkto pardavimo vidutinė svertinė kaina yra lygi vieneto gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė.

(40)	Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto vidutinė svertinė viso pardavimo vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaina.

(41)

Normalioji vertė yra kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, faktinė vidaus rinkos kaina, jei:

(a)	tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudaro ne daugiau kaip 80 proc. bendros šios rūšies produkto pardavimo apimties arba

(b)	šios rūšies produkto vidutinė svertinė kaina yra mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas.

(42)

Atlikus pardavimo vidaus rinkoje analizę nustatyta, kad, priklausomai nuo produkto rūšies, 32–100 proc. visos pardavimo vidaus rinkoje apimties buvo pelninga ir kad kiekvienos rūšies produkto vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už gamybos sąnaudas. Atitinkamai, priklausomai nuo produkto rūšies, normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip viso pardavimo vidaus rinkoje kainos svertinis vidurkis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu arba tik kaip pelningo pardavimo svertinis vidurkis.

(43)	Jeigu tam tikros rūšies produktas nebuvo parduodamas vidaus rinkoje ir joks kitas eksportuojantis gamintojas tokios rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje kainos nebuvo nustatęs, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(44)

Normalioji vertė apskaičiuota prie bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per peržiūros tiriamąjį laikotarpį pridėjus:

(a)	vidutines svertines pardavimo, bendrąsias ir administracines (PBA) išlaidas, kurias bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas patyrė per peržiūros tiriamąjį laikotarpį įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje parduodamas panašų produktą, ir

(b)	vidutinį svertinį pelną, kurį bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas uždirbo per peržiūros tiriamąjį laikotarpį įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje parduodamas panašų produktą.

3.2.2. Eksporto kaina

(45)	Bendrovė „Hansol Paper“ peržiūrimąjį produktą eksportavo į Sąjungą tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba pasitelkdama susijusią bendrovę „Hansol Europe“.

(46)	Eksportuojančio gamintojo pardavimo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje atveju pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą peržiūrimąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(47)

Eksportuojančio gamintojo pardavimo į Sąjungą per kaip importuotojas veikiančią bendrovę „Hansol Europe“ atveju, eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir į gautą pelną.

(48)	Kalbant apie pelno dydį, Komisija pagal nusistovėjusią Sąjungos teismų praktiką (10) nenaudojo susijusios bendrovės pelno dydžio, nes jis laikomas nepatikimu. Neturėdama jokios kitos informacijos, Komisija naudojo 4,5 proc. pelno dydį, kuris buvo naudojamas ir atliekant pradinį tyrimą (11).

3.2.3. Palyginimas

(49)	Komisija eksportuojančio gamintojo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(50)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Korekcijos, susijusios su transporto išlaidomis, tvarkymo ir krovos išlaidomis, banko mokesčiais, ES muitais, metų pabaigos atskaitomis, komisiniais ir sąlyginiu apmokestinimu muitais, buvo išskaičiuoti iš pardavimo vidaus rinkoje ir (arba) eksportui kainų, kai apie juos buvo pranešta ir nustatyta, kad jie yra pagrįsti. Komisija nustatė, kad prašymai atlikti korekcijas, susijusias su pakavimo ir kredito išlaidomis, buvo nepagrįsti.

(51)	Eksportui ir pardavimui vidaus rinkoje skirtos pakuotės iš esmės buvo identiškos, todėl nebuvo pagrindo patenkinti prašymą dėl korekcijų.

(52)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies g punkte nustatyta, kad korekcijos gali būti pateisinamos tais atvejais, kai kreditas yra veiksnys, į kurį atsižvelgiama nustatant taikomas kainas. Komisija atmetė kredito išlaidų korekcijas remdamasi argumentais, kurie dėl jų neskelbtino pobūdžio buvo atskleisti tik eksportuojančiam gamintojui. Komisija padarė išvadą, kad suteikto kredito kaina nebuvo veiksnys, į kurį šalis atsižvelgia nustatydama taikomas kainas.

3.2.4. Dempingo skirtumas

(53)	Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies peržiūrimojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(54)	Tuo remiantis buvo nustatyta, kad bendrovės „Hansol Paper“ vidutinis svertinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, buvo 29 proc. Todėl padaryta išvada, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

(55)

Atskleidus galutinius faktus bendrovė „Hansol Paper“ pažymėjo, kad didžioji dempingo dalis buvo susijusi su etikečių gamybai skirtu terminiu popieriumi ir atkreipė dėmesį į skirtumus tarp produktų, kuriais Sąjungoje buvo prekiaujama pradinio tyrimo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiais. Komisija primena, kad normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos pagal produkto rūšį, kaip aprašyta pirmesniuose skirsniuose, ir kad galiausiai visų produktų, kuriems taikomos galiojančios priemonės, pardavimui turėjo būti nustatytas tik vienas dempingo skirtumas. Todėl nustatant dempingo skirtumą buvo atsižvelgta į produktų, kuriais buvo prekiaujama pradinio tyrimo ir peržiūros metu, asortimento skirtumus.

3.3. Dempingo tęsimosi tikimybė, jei priemonės būtų panaikintos

(56)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos. Analizuoti šie elementai: Korėjos Respublikos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai bei Sąjungos rinkos patrauklumas lyginant su kitomis rinkomis.

3.3.1. Korėjos Respublikos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai

(57)

Remiantis rinkos tyrimais, bendrovė „Hansol Paper“ buvo didžiausia peržiūrimojo produkto gamintoja Korėjos Respublikoje. Bendrovės gamybos pajėgumai skyrėsi priklausomai nuo šaltinio. 2019 m. bendrovės „Hansol Paper“ tvarumo ataskaitoje nustatyta, kad jos gamybos pajėgumai, įskaitant lengvo terminio popieriaus gamybą, siekė 355 000 tonų per metus (12). Tyrimo metu bendrovė „Hansol Paper“, pripažinusi, kad šis skaičius buvo susijęs su projektiniais dengimo šilumine danga pajėgumais, nurodė, kad jos gamybos pajėgumai siekė 250 000–300 000 tonų per metus. Atliekant tikrinimą vietoje bendrovė tvirtino, kad 2019 m. ataskaitoje nurodytas skaičius buvo netikslus. Bendrovė laikėsi nuomonės, kad bendrovės „Laves Chemie Consulting“2019–2024 m. pasaulinės terminio popieriaus rinkos tyrime paskelbti pajėgumų duomenys buvo tikslesni. Šio tyrimo metu buvo apskaičiuota, kad bendrovės „Hansol Paper“ terminio popieriaus gamybos pajėgumai siekė 260 000 tonų per metus (13).

(58)

Remiantis pirmiau minėtu bendrovės „Laves Chemie Consulting“ tyrimu, dar neseniai Korėjos Respublikoje galėjo būti dar trys terminio popieriaus gamintojai, kurių bendras gamybos pajėgumas – 45 000 tonų (14). Tačiau neaišku, kokiu mastu šie pajėgumai galėtų būti aktyvuoti lengvo terminio popieriaus gamybai, jeigu tai būtų galima padaryti esant tam tikroms rinkos sąlygoms. Sąjungos gamintojų teigimu, vienintelis papildomas Korėjos gamintojas, vis dar gaminantis terminį popierių, būtų bendrovė „Donghwa Ind co. Ltd“, kurios gamybos pajėgumas – 15 000 tonų per metus (15).

(59)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nors Komisija negalėjo kiekybiškai įvertinti visų nepanaudotų pajėgumų Korėjoje, ji galėjo nustatyti, kad šios šalies gamybos pajėgumai yra dideli, t. y. maždaug 10 kartų didesni už Korėjos vidaus suvartojimą ir beveik dvigubai didesni už Sąjungos suvartojimą. Be to, bendrovė „Hansol Paper“ ne kartą paskelbė ketinanti plėsti terminio popieriaus verslą, kaip matyti iš jos 2021 m. pirmojo pusmečio finansinės ataskaitos (16) ir vėlesnių finansinių ataskaitų (taip pat 2022 m. (17)). Toks išplėtimas reikštų, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Korėjos terminio popieriaus gamybos pajėgumai buvo papildyti, nors jie jau buvo gerokai didesni už Sąjungos lengvo terminio popieriaus suvartojimą (žr. 1 lentelę).

(60)

Atskleidus galutinius faktus bendrovė „Hansol Paper“ teigė, kad Komisijos išvados dėl pajėgumų Korėjoje buvo nepagrįstos ir neteisingos, nes: i) bendrovė „Hansol Paper“ buvo vienintelis peržiūrimojo produkto gamintojas Korėjoje, ii) Komisija neteisingai aiškino „Hansol Paper“ pranešimus apie bendrovės plėtrą ir iii) Komisija perdėtai nustatė, kad „Hansol Paper“ gamybos pajėgumai yra labai lankstūs.

(61)

Komisija su tuo nesutiko. Dėl tvirtinimo, kad vienintelis peržiūrimojo produkto gamintojas Korėjoje buvo bendrovė „Hansol Paper“, Komisija pažymėjo, kad jis neatitiko kitos byloje pateiktos informacijos, įskaitant pačios bendrovės „Hansol Paper“ pareiškimus, pateiktus atliekant priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą (18). Nors Komisija nuolat laikėsi nuomonės, kad bendrovė „Hansol Paper“ buvo vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas šio peržiūros tyrimo metu, Komisija nepadarė išvados, kad „Hansol Paper“ buvo vienintelis lengvo terminio popieriaus gamintojas Korėjos Respublikoje. Priešingai, kaip paaiškinta 58 konstatuojamojoje dalyje, iš bylos įrodymų matyti, kad peržiūrimąjį produktą galėjo gaminti dar bent vienas Korėjos Respublikos lengvo terminio popieriaus gamintojas, t. y. bendrovė „Donghwa Ind Co. Ltd“. Komisija pažymėjo, kad bendrovės „Donghwa Ind“ interneto svetainėje (19) buvo apskritai nurodyta, kad bendrovė gamina terminį popierių, ir pateiktos tokių produktų, kaip prekybos vietose išduodamų kasos aparatų čekių, kurie paprastai gaminami iš lengvo terminio popieriaus, nuotraukos. Komisija taip pat pažymėjo, kad, pateikus priešingus įrodymus, bendrovė „Hansol Paper“ nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos teiginį, kad Korėjos Respublikoje ji buvo vienintelė lengvo terminio popieriaus gamintoja. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(62)	Komisija nesutiko, kad, kaip nurodė bendrovė „Hansol“, Korėjoje nebuvo jokių nepanaudotų pajėgumų. Pavyzdžiui, bendrovė „Hansol Paper“ pateikė tokias mažas pajėgumų vertes, kad kai kuriais nagrinėjamojo laikotarpio metais jos nurodytas pajėgumų panaudojimas būtų siekęs daugiau nei 100 proc.

(63)

Komisija nesutiko dėl tvirtinimų, kad bendrovės „Hansol Paper“ pranešimai apie plėtrą esą buvo aiškinami klaidingai, ir dėl lanksčių gamybos pajėgumų klausimo. Pati bendrovė „Hansol Paper“ savo finansinėse ataskaitose ne kartą viešai skelbė apie savo ketinimą išplėsti terminio popieriaus verslą (20). Tai, kad į tikrinamojo vizito metu pateiktus investicijų planus nebuvo įtrauktos investicijos, kuriomis būtų siekiama didinti pajėgumus, nereiškia, jog bendrovė „Hansol Paper“ atsisakė savo ketinimų. Bet kuriuo atveju bendrovės „Hansol Paper“ galimybės plėsti terminio popieriaus verslą yra įvairios, įskaitant pajėgumų pakeitimo galimybę. Kaip pati šalis pažymėjo „Hansol Paper“ 2022 m. tvarumo ataskaitoje (21), bendrovės „Hansol Paper“ gamybos priemonės buvo neabejotinai lanksčios. Net jeigu to lankstumo kiekybinis įvertinimas nėra aiškiai žinomas, tai, kad jis buvo nurodytas ataskaitoje, rodo, kad lankstumas yra nemažas ir todėl verta apie jį paskelbti viešai. Atsižvelgiant į bendrovės „Hansol Paper“ 2023 m. gamybos plane nurodytą produktų asortimentą, šaliai neužkertamas kelias prireikus nemažus pajėgumus pakeisti peržiūrimuoju produktu.

3.3.2. Sąjungos rinkos patrauklumas lyginant su kitomis rinkomis

(64)

Korėjos Respublikos vidaus rinka yra maža, jos metinis suvartojimas siekia 20 000–37 200 tonų (22). Vien bendrovės „Hansol Paper“ metinė gamyba yra 4–9 kartus didesnė nei peržiūrimojo produkto suvartojimas vidaus rinkoje. Atlikus tyrimą nustatyta, kad vertinant pagal apimtį vidaus suvartojimas mažėja, nes vidaus rinkoje dominuojančio šalies gamintojo „Hansol Paper“ lengvo terminio popieriaus pardavimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 29 proc. (23). Todėl Korėjos lengvo terminio popieriaus pramonė yra orientuota į eksportą. Informacija apie bendrovės „Hansol Paper“ pardavimo vidaus rinkoje pelningumą pateikiama 3.2.1 skirsnyje.

(65)

Remdamasi patikrintais bendrovės „Hansol Paper“ duomenimis, Komisija nustatė, kad Korėjos eksporto į kitas nei Sąjunga paskirties vietas apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo (24). Komisija taip pat nustatė, kad Korėjos eksporto, visų pirma į JAV, apimtis buvo didelė (25). Tačiau Korėjos eksporto į kitas nei Sąjunga paskirties vietas pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo. Tai aiškiai matoma kalbant apie JAV rinką (26). Be to, 2021 m. rugsėjo 27 d. JAV valdžios institucijos importuojamam, inter alia, Korėjos Respublikos kilmės terminiam popieriui nustatė antidempingo priemones (27). Dėl šių priežasčių, kalbant apie kainas, JAV rinka tapo mažiau patraukli Korėjos eksportui.

(66)

Sąjungos rinka yra didžiausia pasaulyje lengvojo terminio popieriaus rinka, kuriai tenka apie 25 proc. viso pasaulyje suvartojamo kiekio, jos augimo potencialas vertinant absoliučiaisiais skaičiais yra didelis (28). Atlikus tyrimą nustatyta, kad, palyginti su kitomis rinkomis, Sąjungos rinka yra patraukli kainų požiūriu. 2017 m. nustačius antidempingo priemones importas iš Korėjos Respublikos labai sumažėjo ir 2020 m. siekė tik 1 000–2 500 tonų. Tačiau nuo tada, nepaisant galiojančių antidempingo muitų, Korėjos pardavimo į Sąjungą apimtis vėl padidėjo (29) ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu siekė 4 500–6 000 tonų, t. y. 2,7 proc. rinkos dalį.

(67)

Atskleidus galutinius faktus bendrovė „Hansol Paper“ paprašė Komisijos apskaičiuoti „Hansol Paper“ pardavimo trečiųjų šalių rinkoms dempingo skirtumą, remdamasis tuo, kad toks skaičiavimas buvo nuosekli praktika Komisijai atliekant priemonių galiojimo termino peržiūras ir kad Komisija neįvertino, ar „Hansol Paper“ eksporto į ne ES rinkas kainos rodė, jog buvo vykdomas dempingas. Komisija paaiškino, kad priemonių galiojimo termino peržiūros tikslas yra nustatyti, ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir žala tęstųsi arba pasikartotų. Atsižvelgdama į tai, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo nustatytas didelis dempingas, susijęs su pardavimu į Sąjungą, ir, atsižvelgdama į vėlesnę išvadą dėl dempingo tęsimosi tikimybės, šiame tyrime Komisija neprivalėjo toliau daryti išvadų dėl dempingo. Bendrovės „Hansol Paper“ eksporto į ne ES rinkas kainos buvo išanalizuotos 65 konstatuojamojoje dalyje. Jos toliau analizuojamos tolesnėse konstatuojamosiose dalyse.

(68)

Atskleidus galutinius faktus bendrovė „Hansol Paper“ tvirtino, kad Komisija turėjo nustatyti, jog Sąjungos lengvojo terminio popieriaus rinka nebebuvo patraukli, atsižvelgiant į „Hansol Paper“ jau pateiktą informaciją (nes Komisija esą nepakankamai į ją atsižvelgė) ir visų pirma į tvirtinimus, kad „Hansol Paper“ nebeskirtų viso dėmesio Sąjungos rinkai, į JAV rinkos svarbą „Hansol Paper“, JAV terminiam popieriui nustatytų antidempingo priemonių lygį ir į tai, kad Komisija šiame reglamente neapibūdino „Hansol Paper“ veiklos kitose trečiosiose rinkose.

(69)

Komisija nesutiko dėl įtariamo Sąjungos rinkos nepatrauklumo Korėjos eksportui. Dėl to, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinka apimties požiūriu nebuvo pagrindinė bendrovės „Hansol Paper“ rinka ir kad „Hansol Paper“ produktų pardavimo apimtis JAV buvo didelė, Sąjungos rinkos patrauklumas nesumažėjo. Be to, Komisija teigė, kad vien dėl to, kad JAV taikomos antidempingo priemonės, JAV rinka tapo mažiau patraukli nei prieš nustatant bet kokias priemones, net jeigu tokių priemonių lygis nebuvo pernelyg didelis. Kalbant apie bendrovės „Hansol Paper“ pardavimą kitose rinkose, šiame reglamente Komisija negalėjo atskleisti pardavimo apimties ir kainų kitose kiekvienos šalies rinkose (t. y. vienintelio nagrinėjamų duomenų šaltinio), nes šalis tokią informaciją laikė neskelbtina. Vis dėlto Komisija įvertino bendrovės „Hansol Paper“ pardavimo ir kainų kitose rinkose strategiją, kurią ši šalis aprašė patikrinimo ataskaitose. Šiuo atžvilgiu Komisija nustatė, pasaulyje terminio popieriaus gamyba vykdoma keliose šalyse, kaip matyti iš bendrovės „Laves Chemie Consulting“ atlikto 2019–2024 m. pasaulinės terminio popieriaus rinkos tyrimo. Todėl peržiūrimojo produkto gamintojai su vietos gamintojais konkuruoja tik keliose pasaulio vietovėse. Taigi grynosios terminio popieriaus importuotojos (daugiausia iš Korėjos) yra Pietų ir Centrinės Amerikos, Afrikos, Australazijos regionai ir dauguma Azijos šalių (30). Net jeigu iš esmės rinkos, kuriose nėra (didelės) vidaus gamybos, iš pirmo žvilgsnio atrodytų patrauklesnės, Komisija nustatė, kad apskritai bendrovės „Hansol Paper“ peržiūrimojo produkto pardavimo ne ES eksporto rinkose, įskaitant JAV, kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo tiek pat, kiek pardavimo Sąjungoje kainos. Palyginus bendrovės „Hansol Paper“ pardavimo kainas visose ne ES eksporto rinkose ir „Hansol Paper“ pardavimo Sąjungoje kainas, nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu ES kainos apskritai buvo nuolat didesnės už „Hansol Paper“ pardavimo kitose pasaulio šalyse kainas. Todėl Komisija patvirtino, kad Sąjungos rinka, kuri yra didžiausia pasaulyje lengvojo terminio popieriaus rinka ir kurios augimo potencialas vertinant absoliučiaisiais skaičiais yra didelis, yra pagal apimtį ir kainą patraukli Korėjos eksportui rinka, nepriklausomai nuo bendrovės „Hansol Paper“ pardavimo tinklo pokyčių, įvykusių po pradinio tyrimo.

3.3.3. Išvada dėl dempingo tęsimosi tikimybės

(70)

Atsižvelgiant į Komisijos išvadas dėl dempingo tęsimosi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kaip nustatyta 54 konstatuojamojoje dalyje, į tai, kad Korėjos Respublikoje yra nemažų lanksčių gamybos pajėgumų, į vis dar didėjantį Korėjos susidomėjimą didele Sąjungos rinka, kurioje siūlomos patrauklios kainos, ir į neseniai nustatytas antidempingo priemones šiuo metu pagrindinėje šios šalies eksporto rinkoje (31), galima numatyti, kad panaikinus priemones nagrinėjamojo produkto importas dempingo kaina toliau didės. Todėl Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog pasibaigus importuojamam nagrinėjamajam produktui nustatytų antidempingo priemonių galiojimui dempingas tęstųsi.

4. ŽALA

4.1. Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(71)	Panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino penki gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(72)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 360 727 tonos. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, pavyzdžiui, pareiškėjo pateiktais klausimyno atsakymais, kurie buvo sutikrinti su atskirais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais. Kaip nurodyta 18 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kurie pagamino 86 proc. viso panašaus produkto Sąjungoje.

4.2. Sąjungos suvartojimas

(73)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi: a) pareiškėjo duomenimis apie Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimą, iš dalies sutikrintais pagal atrinktų Sąjungos gamintojų nurodytą pardavimo apimtį (32), ir b) peržiūrimojo produkto importu iš visų trečiųjų šalių, kurio duomenis pateikė Eurostatas, ir kaip nurodyta bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksporto duomenų analizėje.

(74)

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

	2018 m.	2019 m.	2020 m.	PTL
Bendras Sąjungos suvartojimas	179 500 –184 000	170 000 –174 500	165 500 –170 000	177 000 –181 500
Indeksas	100	94	92	98
Šaltinis: Eurostatas, klausimyno atsakymai ir prašymas.

(75)	2018–2020 m. Sąjungos suvartojimas sumažėjo 8 proc. 2020 m. Sąjungos suvartojimui poveikį padarė pasaulinė COVID-19 pandemija, tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidėjo ir nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso sumažėjo 2 proc.

4.3. Importas iš nagrinėjamosios šalies

4.3.1. Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis ir rinkos dalis

(76)	Komisija importo apimtį nustatė remdamasi bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateiktais klausimyno atsakymais ir Eurostato statistiniais duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta remiantis Sąjungos suvartojimu.

(77)

Importo iš nagrinėjamosios šalies raida:

2 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

	2018 m.	2019 m.	2020 m.	PTL
Importo iš šalies apimtis (tonomis)	2 500 –4 000	1 500 –3 000	1 000 –2 500	4 500 –6 000
Indeksas	100	64	48	165
Rinkos dalis	1,6 %	1,1 %	0,9 %	2,7 %
Indeksas	100	68	53	167
Šaltinis: Dempingo klausimynas ir Eurostatas.

(78)	Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis 2018–2020 m. sumažėjo. Tačiau apimtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gerokai padidėjo ir buvo 65 proc. didesnė nei 2018 m. Rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo nuo 1,6 proc. 2018 m. iki 2,7 proc. per PTL.

(79)

Siekdama nustatyti importo apimtį ir vertę nagrinėjamuoju laikotarpiu, Komisija, remdamasi Eurostato pateiktais importo statistiniais duomenimis, išnagrinėjo bendradarbiaujančio eksportuojančio nagrinėjamosios šalies gamintojo „Hansol Paper“ pateiktus eksporto duomenis. Komisija nustatė neatitikimų tarp bendrovės „Hansol Paper“ nurodyto eksporto į Daniją, Estiją, Suomiją ir Lietuvą ir Eurostato užfiksuoto importo į tas valstybes nares. Remdamasi bendrovės pateikta informacija Komisija padarė išvadą, kad „Hansol Paper“ į Daniją, Estiją, Suomiją ir iš dalies į Lietuvą eksportuotas peržiūrimasis produktas nebuvo įvežtas į Sąjungos muitų teritoriją. Tikėtina, kad šie parduoti produktai buvo gabenami tranzitu ir (arba) buvo skirti Sąjungai nepriklausančioms šalims. Todėl, kalbant apie importą į pirmiau minėtas keturias valstybes nares, Komisija rėmėsi Eurostato užfiksuotais statistiniais duomenimis.

4.3.2. Importo iš nagrinėjamosios šalies kainos ir priverstinis kainų mažinimas

(80)	Komisija importo kainas nustatė remdamasi eksportuojančio gamintojo pateiktais klausimyno atsakymais ir Eurostato statistiniais duomenimis.

(81)

Importo iš nagrinėjamosios šalies vidutinės kainos raida:

3 lentelė

Importo kainos (EUR už toną)

	2018 m.	2019 m.	2020 m.	PTL
Vidutinė importo iš Korėjos Respublikos kaina	1 800 –2 000	1 550 –1 750	1 450 –1 650	1 450 –1 650
Indeksas	100	91	82	81
Šaltinis: Dempingo klausimynas ir Eurostatas.

(82)	Vidutinė importo iš nagrinėjamosios šalies kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 19 proc.

(83)

Priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

—	atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto vidutines svertines pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, ir

—	iš bendradarbiaujančio gamintojo importuoto kiekvienos rūšies produkto atitinkamas vidutines svertines kainas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytas remiantis CIF (kaina, draudimas ir frachtas) ir tinkamai pakoreguotas atsižvelgiant į išlaidas po importo.

(84)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginimo rezultatas buvo išreikštas kiekvieno eksportuojančio gamintojo teorinės apyvartos (eksportuojančio gamintojo eksportuoto kiekio, įvertinto Sąjungos pramonės pardavimo kaina) procentine dalimi, kai buvo nustatytas toks pats Sąjungos pramonės PKN.

(85)	Nustatyta, kad importo iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos rinkoje priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo 13,7 proc. Nustatyta, kad dėl maždaug 83 proc. importo apimties kainos buvo priverstinai mažinamos.

(86)

Atskleidus galutinius faktus bendrovė „Hansol Paper“ tvirtino, kad didžioji dalis priverstinio kainų mažinimo buvo susijusi su etikečių gamybai skirtu terminiu popieriumi, kuris nebuvo susijęs su pradiniame tyrime nagrinėjamais produktais. Komisija priverstinio kainų mažinimo skirtumą apskaičiavo lygindama produktų rūšis – kaip ir pradinio tyrimo metu. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

4.4. Importas iš trečiųjų šalių, išskyrus Korėjos Respubliką

(87)	Tam tikras lengvas terminis popierius iš trečiųjų šalių, išskyrus Korėjos Respubliką, daugiausia buvo importuojamas iš Kinijos ir JAV.

(88)

Importo apimties, taip pat tam tikro lengvo terminio popieriaus importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalies ir kainų tendencijų raida:

4 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

Šalis		2018 m.	2019 m.	2020 m.	PTL
KLR	Apimtis (tonomis)	6 000 –7 500	4 500 –6 000	3 500 –5 000	3 500 –5 000
	Indeksas	100	80	62	48
	Rinkos dalis	3,5 %	3,0 %	2,4 %	1,7 %
	Indeksas	100	85	67	49
	Vidutinė kaina (EUR/t)	1 500 –1 650	1 600 –1 750	1 500 –1 650	1 500 –1 650
	Indeksas	100	104	96	96
JAV	Apimtis (tonomis)	2 850 –3 000	2 350 –2 500	2 850 –3 000	3 000 –3 150
	Indeksas	100	84	100	105
	Rinkos dalis	1,6 %	1,4 %	1,7 %	1,7 %
	Indeksas	100	89	109	107
	Vidutinė kaina (EUR/t)	2 400 –2 550	2 950 –3 100	2 950 –3 100	2 800 –2 950
	Indeksas	100	122	120	115
Iš viso iš visų trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąją šalį	Apimtis (tonomis)	10 000 –11 500	9 500 –11 000	9 000 –10 500	9 000 –10 500
	Indeksas	100	93	87	90
	Rinkos dalis	5,8 %	5,7 %	5,5 %	5,3 %
	Indeksas	100	98	95	91
	Vidutinė kaina (EUR/t)	1 950 –2 150	2 250 –2 450	2 250 –2 450	2 450 –2 650
	Indeksas	100	115	118	126
Šaltinis: Eurostatas.

(89)	Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos sumažėjo daugiau nei 50 proc., o importas iš JAV padidėjo 5 proc. Kitų trečiųjų šalių rinkos dalis nuolat mažėjo: nuo 5,8 proc. 2018 m. iki 5,3 proc. per PTL.

4.5. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

4.5.1. Bendrosios pastabos

(90)	pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(91)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Komisija įvertino makroekonominius rodiklius remdamasi pareiškėjo klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis, tinkamai sutikrintais su prašyme pateikta informacija ir Eurostato statistiniais duomenimis. Duomenys buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(92)	Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(93)	Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

4.5.2. Makroekonominiai rodikliai

4.5.2.1. Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(94)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

	2018 m.	2019 m.	2020 m.	PTL
Gamybos apimtis (tonomis)	399 607	392 619	348 216	360 727
Indeksas	100	98	87	90
Gamybos pajėgumai (tonomis)	563 021	581 338	640 533	633 474
Indeksas	100	103	114	113
Pajėgumų naudojimas	71 %	68 %	54 %	57 %
Indeksas	100	95	77	80
Šaltinis: žalos klausimynas ir prašymas.

(95)	Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 10 proc. Dėl COVID-19 pandemijos poveikio 2020 m. gamybos apimtis, palyginti su 2018 m., sumažėjo 13 proc.

(96)	Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumai padidėjo, o 2020 m. ir per PTL išliko palyginti stabilūs.

(97)	2018–2020 m. pajėgumų naudojimo koeficientas sumažėjo 23 proc. Nuo 2020 m. iki PTL pajėgumų naudojimas šiek tiek padidėjo (3 procentiniais punktais).

4.5.2.2. Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(98)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

	2018 m.	2019 m.	2020 m.	PTL
Pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje (tonomis)	168 151	159 905	156 357	164 118
Indeksas	100	95	93	98
Rinkos dalis	92,6 %	93,2 %	93,7 %	92,0 %
Indeksas	100	101	101	99
Šaltinis: žalos klausimynas, prašymas ir Eurostatas.

(99)	Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 2 proc. Vėlgi, dėl COVID-19 krizės 2020 m. labai sumažėjo pardavimo apimtis. Pardavimo apimtis padidėjo per PTL, panašiai, kaip ir 1 lentelėje nurodytas suvartojimas.

(100)

Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko palyginti stabili ir per PTL sudarė 92 proc.

4.5.2.3. Augimas

(101)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 2 proc. Panašiai sumažėjo ir pramonės pardavimo ES rinkoje apimtis. Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo tik nežymiai – nuo 92,6 proc. iki 92 proc.

4.5.2.4. Užimtumas ir našumas

(102)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

	2018 m.	2019 m.	2020 m.	PTL
Darbuotojų skaičius	1 080	1 057	951	870
Indeksas	100	98	88	81
Našumas (tonomis darbuotojui)	370	371	366	415
Indeksas	100	100	99	112
Šaltinis: žalos klausimynas ir prašymas.

(103)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės sektoriuje dirbančių darbuotojų skaičius labai sumažėjo – iš viso 19 procentinių punktų.

(104)

Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas 2018–2020 m. buvo stabilus, o nuo 2020 m. padidėjo 13 proc.

4.5.2.5. Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo

(105)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui nustatytas individualus dempingo skirtumas vis dar buvo didelis (žr. 54 konstatuojamąją dalį).

(106)

Tačiau, nepaisant to, kad tebebuvo vykdomas dempingas iš nagrinėjamosios šalies, iš žalos rodiklių analizės matyti, kad nustatytos priemonės darė teigiamą poveikį Sąjungos pramonei.

4.5.3. Mikroekonominiai rodikliai

4.5.3.1. Kainos ir kainoms poveikį darantys veiksniai

(107)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje (EUR/t)

	2018 m.	2019 m.	2020 m.	PTL
Vidutinė vieneto pardavimo kaina visoje Sąjungos rinkoje	1 721	1 729	1 525	1 518
Indeksas	100	100	89	88
Vieneto gamybos sąnaudos	1 557	1 504	1 377	1 453
Indeksas	100	97	88	93
Šaltinis: žalos klausimynas.

(108)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo kaina sumažėjo 12 proc. Gamybos sąnaudos nuo 2018 m. iki PTL sumažėjo 7 proc. Iš pradžių 2018–2020 m. gamybos sąnaudos sumažėjo 12 proc., o vėliau nuo 2020 m. iki PTL padidėjo 5,5 proc. Taip atsitiko dėl padidėjusių žaliavų kainų, visų pirma medienos plaušienos kainos, ir energijos sąnaudų.

4.5.3.2. Darbo sąnaudos

(109)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

	2018 m.	2019 m.	2020 m.	PTL
Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos (EUR)	61 576	68 809	74 604	75 027
Indeksas	100	112	121	122
Šaltinis: žalos klausimynas.

(110)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu darbo sąnaudos padidėjo 22 proc. Kartu sumažėjo darbuotojų skaičius. Šis darbo sąnaudų padidėjimas buvo daug didesnis už bendrą Sąjungos pramonės sąnaudų padidėjimą dėl infliacijos.

4.5.3.3. Atsargos

(111)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

	2018 m.	2019 m.	2020 m.	PTL
Laikotarpio pabaigos atsargos (tonomis)	17 878	18 452	15 810	16 082
Indeksas	100	103	88	90
Laikotarpio pabaigos atsargos gamybos procentine dalimi	5,3 %	5,5 %	5,2 %	5,0 %
Indeksas	100	105	100	96
Šaltinis: žalos klausimynas.

(112)

Laikotarpio pabaigos atsargos, išreikštos gamybos procentine dalimi, nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko stabilios. Peržiūrimasis produktas paprastai gaminamas pagal užsakymą, todėl laikotarpio pabaigos atsargos dažniausiai būna stabilios. Tačiau laikotarpio pabaigos atsargos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 10 proc., o tai sutapo su tuo pačiu laikotarpiu įvykusiu gamybos sumažėjimu.

4.5.3.4. Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(113)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

	2018 m.	2019 m.	2020 m.	PTL
Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %)	11,3 %	14,8 %	12,2 %	6,6 %
Indeksas	100	131	108	59
Pinigų srautas (EUR)	87 661 559	87 198 733	67 116 931	41 474 900
Indeksas	100	99	77	47
Investicijos (EUR)	34 123 041	58 784 540	61 376 912	6 839 111
Indeksas	100	172	180	20
Investicijų grąža	104 %	50 %	25 %	24 %
Indeksas	100	49	24	24
Šaltinis: žalos klausimynas.

(114)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(115)

Visą nagrinėjamąjį laikotarpį pelningumas buvo teigiamas. Tačiau padidėjus gamybos sąnaudoms pelningumas per PTL sumažėjo iki 6,6 proc., t. y. buvo gerokai mažesnis už pradinio tyrimo metu nustatytą 11,5 proc. tikslinį pelną. Šį pelningumo sumažėjimą iš dalies lėmė nuo 2020 m. iki PTL padidėjusios sąnaudos (kaip nurodyta 108 konstatuojamojoje dalyje) ir jis sutapo su tuo pačiu laikotarpiu smarkiai padidėjusiu importu iš nagrinėjamosios šalies.

(116)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynojo pinigų srauto tendencija nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 53 proc. Ši tendencija buvo panaši į pradinio tyrimo metu užfiksuotą tendenciją.

(117)

2018–2020 m. laikotarpiu Sąjungos pramonė toliau investavo. Tačiau šios investicijos labai sumažėjo per PTL.

(118)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu ji sumažėjo 76 proc. Šis investicijų grąžos sumažėjimas atitinka pelningumo sumažėjimą.

(119)

Mažėjantis pelningumas turėjo įtakos Sąjungos pramonės galimybėms padidinti kapitalą, kaip matyti iš labai sumažėjusių investicijų per PTL.

4.6. Išvada dėl žalos

(120)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis išliko didelė ir stabili – 92 proc. arba didesnė. Pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje šiek tiek sumažėjo, kartu panašiai sumažėjo suvartojimas.

(121)

Kalbant apie finansinius rodiklius, Sąjungos pramonės pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo teigiamas ir didžiąją nagrinėjamojo laikotarpio dalį siekė pradinio tyrimo metu nustatytą 11,5 proc. tikslinį pelną arba jį viršijo. Visų pirma Sąjungos pramonė 2018, 2019 ir 2020 m. gavo atitinkamai 11,3 proc., 14,8 proc. ir 12,2 proc. pelną. Tačiau sąnaudos nuo 2020 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio padidėjo 5,5 proc., o kainos išliko stabilios, todėl pelningumas sumažėjo iki 6,6 proc. Šis rezultatas taip pat sutapo su importo dempingo kaina padidėjimu nuo 0,9 proc. rinkos dalies 2020 m. iki 2,7 proc. rinkos dalies peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(122)

Iš išnagrinėtų rodiklių matyti, kad antidempingo priemonėmis buvo pasiektas jų tikslas pašalinti Sąjungos gamintojams daromą žalą. Iš tiesų, 2017 m. nustačius pradines priemones Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu galėjo atsigauti ir išlaikyti dideles Sąjungos rinkos dalis bei gauti pelno. Tačiau dėl importo dempingo kaina daromo spaudimo kainoms, dėl kurio Sąjungos pramonė negalėjo didinti savo kainų atsižvelgdama į padidėjusias gamybos sąnaudas, Sąjungos pramonės pelningumas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo ir buvo mažesnis nei tikslinis pelnas.

(123)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu patikrinta Sąjungos pramonės padėtis buvo žalinga. Nepriklausomai nuo to, ar tokią žalą jau būtų galima laikyti materialine, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje, Komisija nusprendė išnagrinėti žalos pasikartojimo tikimybę.

(124)

Atskleidus faktus bendrovė „Hansol Paper“ tvirtino, kad Sąjungos pramonės padėtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nebuvo žalinga.

(125)

Kaip nurodyta 83 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė 13,7 proc. priverstinio kainų mažinimo skirtumą. 114 konstatuojamojoje dalyje Komisija taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu labai, t. y. 80 proc., sumažėjo Sąjungos pramonės investicijos. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelningumas buvo gerokai mažesnis nei pradinio tyrimo metu nustatytas 11,5proc.% tikslinis pelnas. Visi šie rezultatai rodo žalingą Sąjungos pramonės padėtį peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

5. ŽALOS PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

(126)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija toliau vertino, ar yra tikimybė, kad žala, kurią iš pradžių darė importas dempingo kaina iš Korėjos Respublikos, pasikartotų, jeigu būtų leista nebetaikyti tokiam importui nustatytų priemonių.

(127)

Šiuo tikslu Komisija nagrinėjo šiuos veiksnius: nagrinėjamosios šalies gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą ir galimos importo apimties bei importo kainų poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių.

(128)

Kaip aprašyta 57–59 konstatuojamosiose dalyse, nagrinėjamosios šalies eksportuojantis gamintojas gali padidinti savo gamybos pajėgumų paskirstymą ir sudaryti palankesnes sąlygas lengvo terminio popieriaus gamybai. Iš tiesų bendrovės „Hansol Paper“ tvarumo ataskaitoje pažymėta, kad pajėgumai gali būti keičiami taip, kad būtų galima gaminti įvairių rūšių popierių, priklausomai nuo rinkos padėties. Be to, kaip pažymėta 59 konstatuojamojoje dalyje, Korėjos gamybos pajėgumai yra dideli, t. y. maždaug 10 kartų didesni už šalies vidaus suvartojimą ir beveik du kartus didesni už Sąjungos suvartojimą.

(129)

Antra, kaip aprašyta 66 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos rinka yra didžiausia pasaulyje lengvojo terminio popieriaus rinka, kuriai tenka apie 25 proc. viso pasaulyje suvartojamo šio produkto kiekio. Be to, kaip aprašyta 65 konstatuojamojoje dalyje, JAV valdžios institucijos neseniai nustatė antidempingo priemones nagrinėjamajam produktui, todėl ši didelė rinka tapo mažiau patraukli Korėjos eksportui. Be to, tam tikrais nagrinėjamojo laikotarpio etapais šie eksportuojami produktai Sąjungos rinkoje buvo parduodami didesnėmis kainomis, palyginti su JAV rinka. Dėl to Sąjungos rinka yra patraukli tiek kainos, tiek prieinamumo požiūriu, ir yra didelė tikimybė, kad pasibaigus antidempingo priemonių galiojimui importas dempingo kaina labai padidėtų.

(130)

Trečia, kaip parodyta 2 ir 3 lentelėse, nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis padidėjo, o importo kainos sumažėjo. Šios importo kainos yra mažesnės už Sąjungos pramonės kainas. Iš tiesų, kaip aprašyta 83–85 konstatuojamosiose dalyse, Komisijos atlikta priverstinio kainų mažinimo analizė parodė, kad per PTL priverstinio kainų mažinimo skirtumas netaikant muitų buvo 13,7 proc. Tai rodo, kad, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, Korėjos eksportuotojai būtų skatinami eksportuoti į Sąjungą žalingomis kainomis. Dėl to būtų daromas spaudimas Sąjungos pramonės kainoms, Sąjungos pramonė tuomet prarastų pardavimo apimtį ir (arba) būtų priversta mažinti savo kainas, o tai turėtų įtakos pelningumui.

(131)

Tuo remiantis daroma išvada, jog labai tikėtina, kad netaikant priemonių labai padidėtų importas dempingo kaina iš Korėjos Respublikos, o materialinė žala greičiausiai pasikartotų.

6. SĄJUNGOS INTERESAI

(132)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas neprieštarautų visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(133)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(134)

Tuo remdamasi Komisija išnagrinėjo, ar, nepaisant išvadų, susijusių su tikimybe, kad tęsis dempingas ir pasikartos žala, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju toliau taikant galiojančias priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams.

6.1. Sąjungos pramonės interesai

(135)

Sąjungos pramonę sudaro penki gamintojai, įsikūrę trijose valstybėse narėse (Vokietijoje, Ispanijoje, Suomijoje). Visi penki gamintojai pritarė, kad reikia atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(136)

Kaip nurodyta 123 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės padėtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo žalinga. Be to, kaip nurodyta 130 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė negalėtų atlaikyti priemonių panaikinimo pasekmių, nes tikėtina, kad dėl to labai padidėtų importas dempingo kaina. Todėl leidus nebetaikyti priemonių kiltų pavojus ilgalaikiam pramonės finansiniam gyvybingumui.

(137)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas atitinka Sąjungos pramonės interesus.

6.2. Nesusijusių importuotojų ir naudotojų interesai

(138)

Visiems žinomiems nesusijusiems importuotojams ir naudotojams pranešta apie peržiūros inicijavimą. Tačiau nesusiję importuotojai ir naudotojai su Komisija nebendradarbiavo.

(139)

Todėl nebuvo jokių požymių, rodančių, kad toliau taikant priemones daromas neigiamas poveikis naudotojams ir (arba) importuotojams būtų didesnis už teigiamą priemonių poveikį.

6.3. Išvada dėl Sąjungos interesų

(140)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, dėl kurių tam tikram importuojamam Korėjos Respublikos kilmės lengvam terminiam popieriui nereikėtų toliau taikyti galiojančių priemonių.

7. ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(141)

Remiantis Komisijos išvadomis dėl dempingo pasikartojimo, žalos pasikartojimo ir Sąjungos interesų, tam tikram Korėjos Respublikos kilmės lengvam terminiam popieriui, turėtų būti toliau taikomos antidempingo priemonės.

(142)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti galiojančias priemones taikyti toliau. Visoms šalims taip pat buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Į pateiktą informaciją ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(143)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (33) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(144)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Tam tikram importuojamam Korėjos Respublikos kilmės lengvam terminiam popieriui, kurio svoris ne didesnis kaip 65 g/m2; suvyniotam į ritinius, kurių plotis ne mažesnis kaip 20 cm, svoris (įskaitant popierių) – ne mažesnis kaip 50 kg, o skersmuo (įskaitant popierių) – ne mažesnis kaip 40 cm (toliau – dideli ritiniai); iš vienos arba abiejų pusių padengtam skaidriąja danga arba nepadengtam; iš vienos arba abiejų pusių padengtam drėgmei ir temperatūrai jautria medžiaga ir padengtam arba nepadengtam viršutiniu dangos sluoksniu, kurio KN kodai šiuo metu yra ex 4809 90 00, ex 4811 90 00, ex 4816 90 00 ir ex 4823 90 85 (TARIC kodai: 4809900010, 4811900010, 4816900010, 4823908520).

2. Galutinio antidempingo muito norma, taikoma 1 dalyje aprašytam produktui, yra fiksuota 103,16 EUR už neto toną suma.

3. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitų reglamentavimo nuostatos.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2023 m. birželio 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2) 2017 m. gegužės 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/763, kuriuo tam tikram importuojamam Korėjos Respublikos kilmės lengvam terminiam popieriui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito galutinis surinkimas (OL L 114, 2017 5 3, p. 3).

(3) ECLI:EU:T:2020:139.

(4) ECLI:EU:C:2022:370.

(5) 2023 m. kovo 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/593, kuriuo iš naujo nustatomas galutinis antidempingo muitas su grupe „Hansol“ susijusiam tam tikram importuojamam Korėjos Respublikos kilmės lengvam terminiam popieriui ir iš dalies keičiamas muitas atitinkamam kitų eksportuotojų popieriui eksportuotojų popieriui (OL L 79, 2023 3 17, p. 54).

(6) OL C 314, 2021 8 6, p. 9.

(7) Pranešimas apie antidempingo priemonių, taikomų tam tikram importuojamam Korėjos Respublikos kilmės lengvam terminiam popieriui, galiojimo termino peržiūros inicijavimą (OL C 180, 2022 5 3, p. 4).

(8) Prašymo 10.3 skirsnis, p. 26–28.

(9) https://tron.trade.ec.europa.eu/investigations/case-view?caseId=2596

(10) Žr., pavyzdžiui, 2015 m. kovo 17 d. Bendrojo Teismo (antrosios kolegijos) sprendimo RFA International LP prieš Europos Komisiją, T-466/12, 68 punktą.

(11) Daugiau informacijos galima rasti 2016 m. lapkričio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/2005, kuriuo tam tikram importuojamam Korėjos Respublikos kilmės lengvam terminiam popieriui nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 310, 2016 11 17, p. 1), 40 konstatuojamojoje dalyje.

(12) Prašymo 99–101 punktai (p. 23–24).

(13) Laves Chemie Consulting: Thermal Paper 2019-2024 World Market Study. Prašymo 6 priedas (t22.002094).

(14) Laves Chemie Consulting: Thermal Paper 2019-2024 World Market Study. Prašymo 6 priedas, p. 19.

(15) Nekonfidenciali klausimyno atsakymų versija: t22.003621 (bendrovė „Koehler“), t22.003615 (bendrovė „Jujo“) ir t22.003616 (bendrovė „Mitshubishi“).

(16) Ištrauka, inter alia, pateikiama prašymo p. 24.

(17) Bendrovės „Hansol Paper“ finansinės ataskaitos, apimančios pirmuosius tris 2022 m. ketvirčius, pateikiamos adresu https://dart.fss.or.kr/dsaf001/main.do?rcpNo=20221111000618 (korėjiečių kalba).

(18) 2022 m. gegužės 10 d. (t22.002756) bendrovė „Hansol Paper“ nurodė, kad ji yra pagrindinė Korėjos lengvo terminio popieriaus eksportuojanti gamintoja.

(19) Bendrovės svetainė: http://www.donghwaind.co.kr.

(20) Žr. 16 ir 17 išnašas.

(21) Bendrovės „Hansol“ 2022 m. tvarumo ataskaita skelbiama adresu https://www.hansolpaper.co.kr/m/eng/management/data. Ataskaitos 10 puslapyje nurodyta: „Džanghango gamykloje <...> įrengta lanksti įrenginių sistema, kurią naudojant rinkos sąlygomis galima sukti iš specialių medžiagų gaminamą popierių, pvz., aukštos kokybės spausdinamąjį popierių, terminį popierių ir etiketėms spausdinti skirtą popierių <...>. Šintandžinio gamykloje <...> įrengta lanksti spausdinamojo popieriaus ir terminio popieriui gamybos sistema <...>“.

(22) Laves Chemie Consulting dokumento Thermal Paper 2019-2024 World Market Study (prašymo 6 priedas) lentelėje Balance of Supply and Demand in Metric Tonnes („Tiekimo ir paklausos balansas metrinėmis tonomis“; p. 22), nustatyta, kad 2019 m. šiluminio popieriaus suvartojimas Korėjoje siekė 60 000 tonų. Nekonfidencialiose klausimyno atsakymų versijose t22.003621 (bendrovė „Koehler“), t22.003615 (bendrovė „Jujo“) ir t22.003616 (bendrovė „Mitshubishi“) apskaičiuota, kad lengvo terminio popieriaus suvartojimas Korėjoje per metus siekia 37 200 tonų.

(23) Bendrovės „Hansol Paper“ klausimyno atsakymai (t22.003569), C.2 lentelė (pardavimo kiekis).

(24) Ten pat.

(25) Prašymo 6 priedas, p. 21 („Korėja eksportuoja 78 proc. produkcijos į Šiaurės ir Centrinę bei Pietų Ameriką, taip pat į kitas Azijos šalis <...>“).

(26) Bendrovės „Hansol Paper“ klausimyno atsakymai (t22.003569), failo R768 Tables K-L-M (HAI) - OPEN.pdf K.3 lentelės, į kurias atsižvelgiant peržiūrimuoju laikotarpiu bendrovės „Hansol America“ peržiūrimojo produkto apyvarta sumažėjo 13 proc., o pardavimo apimtis padidėjo 2 proc. Pažymėtina, kad, JAV surašymo biuro duomenimis, Korėjos terminio popieriaus kainos sumažėjo nuo 2 223 USD už toną 2018 m. iki 1 645 USD už toną 2020 m. (žr. importo statistinius duomenis šioje JAV tarptautinės prekybos administracijos interneto svetainėje: https://www.trade.gov/faq/final-determinations-antidumping-duty-investigations-thermal-paper-germany-japan-south-korea).

(27) Žr. oficialią JAV tarptautinės prekybos administracijos interneto svetainę, t. y. https://www.trade.gov/faq/final-determinations-antidumping-duty-investigations-thermal-paper-germany-japan-south-korea.

(28) Prašymo 6 priedas, lentelės „2020 m. suvartojimas pagal kategorijas ir geografines vietoves“, „Suvartojimas pagal geografines vietoves 2022–2024 m.“ ir „Suvartojimas pagal kategorijas ir geografines vietoves 2024 m.“.

(29) Bendrovės „Hansol Paper“ klausimyno atsakymai (t22.003569), failo „R768 Tables K-L-M (HEB) - OPEN.pdf“ K.3 lentelės.

(30) Prašymo 6 priedas, p. 21 („Korėja eksportuoja 78 proc. produkcijos daugiausia į Šiaurės ir Centrinę bei Pietų Ameriką, taip pat į kitas Azijos šalis. <…> Eksportas iš Centrinės ir Pietų Amerikos yra nereikšmingas. Importas (į Centrinę ir Pietų Ameriką) sudaro 50 proc. suvartojimo, importuojama daugiausia iš Europos, Šiaurės Amerikos, Kinijos ir Korėjos. Likusio pasaulio šalys šiuo atveju yra Azijos (išskyrus Kiniją, Japoniją, Korėją), Afrikos ir Australazijos regionų šalys. Eksportas (likusio pasaulio šalių) yra nereikšmingas, tačiau kitos šalys importuoja 80 proc. suvartojamų produktų daugiausia iš Korėjos, Kinijos ir Europos <...>“).

(31) JAV surašymo biuro duomenimis, 2020 m. iš Korėjos importuota 54 337 tonų terminio popieriaus (žr. skiltį „Importo statistiniai duomenys“ šioje JAV tarptautinės prekybos administracijos interneto svetainėje: https://www.trade.gov/faq/final-determinations-antidumping-duty-investigations-thermal-paper-germany-japan-south-korea).

(32) Šaltinis: pareiškėjo pateikti klausimyno atsakymai ir patikrinti atskiri atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(33) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

2023 6 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 166/119

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2023/1336

2023 m. birželio 16 d.

dėl taisomųjų priemonių, kurių Belgija ir Liuksemburgas turi imtis dėl tam tikrų trečiojo ataskaitinio laikotarpio tikslinių veiklos rodiklių pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 549/2004

(pranešta dokumentu Nr. C(2023) 3852)

(Tekstas autentiškas tik nyderlandų ir prancūzų kalbomis)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 549/2004, nustatantį bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą (1) (pagrindų reglamentą), ypač į jo 11 straipsnio 3 dalies c punkto trečią pastraipą,

atsižvelgdama į 2019 m. vasario 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/317, kuriuo nustatoma Bendro Europos dangaus veiklos rezultatų ir mokesčių sistema (2), ypač į jo 15 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

BENDROSIOS PASTABOS

(1)

Pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 10 straipsnį valstybės narės turi nacionaliniu lygmeniu arba funkcinių oro erdvės blokų (toliau – FOEB) lygmeniu nustatyti kiekvieno oro navigacijos paslaugų teikimo ir tinklo funkcijų vykdymo veiklos rezultatų sistemos ataskaitinio laikotarpio privalomus tikslinius veiklos rodiklius. Tie tiksliniai veiklos rodikliai turi derėti su Komisijos patvirtintais atitinkamo ataskaitinio laikotarpio Sąjungos masto tiksliniais veiklos rodikliais.

(2)

Reaguojant į COVID-19 pandemijos poveikį oro navigacijos paslaugų teikimui, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/1627 (3) nustatytos išskirtinės priemonės, kuriomis trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu nukrypstama nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317. Remiantis tais pagrindais, Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2021/891 (4) nustatyti persvarstyti trečiojo ataskaitinio laikotarpio Sąjungos masto tiksliniai veiklos rodikliai.

(3)

Belgija, Vokietija, Prancūzija, Liuksemburgas ir Nyderlandai kartu priėmė trečiojo ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatų plano projektą (toliau – veiklos rezultatų plano projektas) Vidurio Europos funkcinio oro erdvės bloko (toliau – FABEC) lygmeniu ir jis 2021 m. spalio mėn. pateiktas Komisijai. Atlikusi vertinimą Komisija Įgyvendinimo sprendime (ES) 2022/728 (5) padarė išvadą, kad tame veiklos rezultatų plano projekte pateikti Belgijos ir Liuksemburgo maršruto mokesčių zonos (toliau – Belgijos ir Liuksemburgo mokesčių zona) ekonominio efektyvumo tiksliniai veiklos rodikliai yra nesuderinami su Sąjungos masto tiksliniais veiklos rodikliais, ir pateikė rekomendacijų dėl tų vietos tikslinių veiklos rodiklių persvarstymo. Šveicarija irgi yra FABEC narė ir prisidėjo rengiant FABEC veiklos rezultatų plano projektą. Šveicarijai, kaip trečiajai šaliai, kuriai veiklos rezultatų ir mokesčių sistema taikoma pagal ES ir Šveicarijos susitarimą dėl oro transporto, 2022 m. balandžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/780 (6) buvo atskirai pranešta apie FABEC veiklos rezultatų plano projekte pateiktų Belgijos ir Liuksemburgo vietos ekonominio efektyvumo tikslinių veiklos rodiklių nesuderinamumą.

(4)	2022 m. liepos 13 d. Belgija, Vokietija, Prancūzija, Liuksemburgas ir Nyderlandai pateikė Komisijai persvarstytą trečiojo ataskaitinio laikotarpio FABEC veiklos rezultatų plano projektą (toliau – persvarstytas veiklos rezultatų plano projektas).

(5)

2022 m. spalio 24 d. Komisija savo Sprendimu (ES) 2022/2255 (7) pradėjo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 15 straipsnio 3 dalyje nurodytą išsamų tyrimą (toliau – išsamus tyrimas) dėl persvarstytų ekonominio efektyvumo tikslinių veiklos rodiklių, siūlomų taikyti Belgijos ir Liuksemburgo mokesčių zonoje, kurie yra įtraukti į persvarstytą veiklos rezultatų plano projektą.

(6)

Prancūzija, Vokietija ir Nyderlandai atitinkamai 2022 m. spalio 28 d., 2022 m. lapkričio 3 d. ir 2022 m. lapkričio 4 d. informavo Komisiją, kad atsisakė persvarstyto veiklos rezultatų plano projekto, kartu parengto FABEC lygmeniu. Tuo pat metu tos valstybės narės pateikė Komisijai atskirus persvarstytus trečiojo ataskaitinio laikotarpio nacionalinių veiklos rezultatų planų projektus.

(7)

Atlikusi naują vertinimą Komisija nustatė, kad atitinkami persvarstyti nacionaliniai tiksliniai veiklos rodikliai yra suderinami su Sąjungos masto tiksliniais veiklos rodikliais, ir apie tai Prancūzijai, Vokietijai ir Nyderlandams atitinkamai pranešė Komisijos sprendimuose (ES) 2023/176 (8), (ES) 2023/177 (9) ir (ES) 2023/179 (10). Šveicarija 2022 m. lapkričio 4 d. taip pat informavo Komisiją, kad atsisakė persvarstyto veiklos rezultatų plano projekto, ir tuo pačiu metu pateikė persvarstytą nacionalinio veiklos rezultatų plano projektą. Komisija nustatė, kad persvarstytame Šveicarijos nacionalinio veiklos rezultatų plano projekte pateikti tiksliniai veiklos rodikliai yra suderinami su Sąjungos masto tiksliniais veiklos rodikliais, ir apie tai pranešė Šveicarijai 2022 m. gruodžio 14 d. Komisijos sprendimu (ES) 2022/178.

(8)

Belgija ir Liuksemburgas nepranešė apie jokius atskirus nacionalinius veiklos rezultatų planus. Todėl Belgijos ir Liuksemburgo tikslinių veiklos rodiklių vertinimas tebėra grindžiamas persvarstytu veiklos rezultatų plano projektu, kuris buvo pirmiau priimtas FOEB lygmeniu ir dėl kurio Komisijos sprendimu (ES) 2022/2255 buvo pradėtas išsamus Komisijos tyrimas.

(9)

Taigi, šis sprendimas turėtų būti skirtas tik Belgijai ir Liuksemburgui, nes Prancūzija, Vokietija ir Nyderlandai atsisakė FABEC pateikto persvarstyto veiklos rezultatų plano projekto ir pateikė atskirus nacionalinius veiklos rezultatų planus. Nustatyta, kad tie planai yra suderinami su Sąjungos masto tiksliniais veiklos rodikliais (žr. 7 konstatuojamojoje dalyje nurodytus Komisijos sprendimus).

(10)

2022 m. spalio 27 d. Komisijos tarnybos nusiuntė Belgijai pirmąjį prašymą suteikti informacijos apie tam tikrus išsamiame tyrime nagrinėtus elementus. Tas Komisijos tarnybų 2022 m. spalio 27 d. raštas Belgijai buvo tuo pačiu metu nusiųstas Liuksemburgui tik kaip informacija. Atsakydamos į šį prašymą Belgijos valdžios institucijos Komisijos tarnyboms 2022 m. lapkričio 6 d. ir 2022 m. lapkričio 9 d. nusiuntė iš oro navigacijos paslaugų teikėjų (toliau – ONPT) gautą informaciją.

(11)	2022 m. lapkričio 9 d. įvyko Komisijos tarnybų susitikimas su Belgijos valdžios institucijomis.

(12)

Komisijos tarnybos 2022 m. lapkričio 11 d. nusiuntė Belgijai antrąjį prašymą suteikti informacijos ir 2022 m. lapkričio 28 d. iš Belgijos valdžios institucijų gavo papildomų dokumentų. Tas Komisijos tarnybų 2022 m. lapkričio 11 d. raštas Belgijai buvo tuo pačiu metu nusiųstas Liuksemburgui tik kaip informacija.

(13)

2022 m. lapkričio 29 d. Komisijos tarnybos paprašė Belgijos suteikti papildomos informacijos. Belgijos valdžios institucijos 2022 m. gruodžio 8 d. atsakė į tą prašymą ir papildė savo 2022 m. lapkričio 28 d. pateiktus duomenis ir informaciją. Tas Komisijos tarnybų 2022 m. lapkričio 29 d. raštas Belgijai buvo tuo pačiu metu nusiųstas Liuksemburgui tik kaip informacija.

(14)	2022 m. gruodžio 8 d. ir 2022 m. gruodžio 15 d. įvyko Komisijos tarnybų susitikimas su Belgijos valdžios institucijomis.

(15)

2022 m. gruodžio 20 d. Komisijos tarnybos Belgijai nusiuntė paskutinį prašymą suteikti informacijos. Belgijos valdžios institucijos 2023 m. sausio 12 d. pateikė papildomos informacijos atsakydamos į tą prašymą. Komisijos tarnybų 2022 m. gruodžio 20 d. raštas Belgijai buvo tuo pačiu metu nusiųstas Liuksemburgui tik kaip informacija.

(16)

2023 m. vasario 3 d. Komisijos tarnybos paprašė Liuksemburgo pateikti bet kokių aktualių papildomų pastabų ar komentarų dėl duomenų, kuriuos Belgija pateikė atsakydama į 10, 12, 13 ir 15 konstatuojamosiose dalyse nurodytus prašymus suteikti informacijos. Gavusios šį Komisijos tarnybų prašymą Liuksemburgo valdžios institucijos jokios informacijos nepateikė.

(17)	2023 m. kovo 2 d. įvyko Komisijos tarnybų susitikimas su Belgijos ir Liuksemburgo valdžios institucijomis.

PERSVARSTYTŲ TIKSLINIŲ VEIKLOS RODIKLIŲ VERTINIMAS IŠSAMAUS TYRIMO METU

Išsamaus tyrimo apimtis

(18)

Veiklos rezultatų apžvalgos įstaiga, padėdama Komisijai įgyvendinti veiklos rezultatų sistemą pagal Reglamento (EB) Nr. 549/2004 11 straipsnio 2 dalį, pateikė Komisijai persvarstyto veiklos rezultatų plano projekto vertinimo ir siūlomų persvarstytų Belgijos ir Liuksemburgo mokesčių zonos ekonominio efektyvumo tikslinių veiklos rodiklių išsamaus vertinimo ataskaitas.

(19)

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad su sauga, pajėgumu ir aplinkos apsauga susiję tiksliniai veiklos rodikliai, nustatyti persvarstytame veiklos rezultatų plano projekte, liko nepakeisti. Savo Įgyvendinimo sprendime (ES) 2022/758 ir Sprendime (ES) 2022/2255 Komisija jokių išvadų dėl tų tikslinių veiklos rodiklių nepateikė. Todėl šiame sprendime nepateikiama jokių papildomų pastabų dėl su sauga, pajėgumu ir aplinkos apsauga susijusių tikslinių veiklos rodiklių vertinimo.

(20)

Išsamus tyrimas suteikė Komisijai galimybę geriau išanalizuoti Belgijos ir Liuksemburgo pasiūlytus ekonominio efektyvumo tikslinius veiklos rodiklius (kurie nurodyti toliau pateiktoje lentelėje), atsižvelgiant į Sprendime (ES) 2022/2255 išreikštas abejones dėl jų suderinamumo su Sąjungos masto tiksliniais veiklos rodikliais.

Belgijos ir Liuksemburgo maršruto mokesčių zona	2014 m. pradinė vertė	2019 m. pradinė vertė	2020–2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.
Persvarstyti maršruto ekonominio efektyvumo tiksliniai rodikliai dėl nustatytųjų vieneto išlaidų, išreikšti realiąja verte 2017 m. kainomis (EUR 2017 verte)	81,78 EUR	83,26 EUR	189,52 EUR	104,47 EUR	94,18 EUR	89,87 EUR

(21)

Išsamus tyrimas apėmė Sprendimo (ES) 2022/2255 priede nurodytus elementus ir jame pagrindinis dėmesys skirtas su Belgijos oro erdve susijusioms paslaugoms. Dėl tos priežasties Komisijos tarnybų prašymai suteikti informacijos (žr. 10–15 konstatuojamąsias dalis) buvo adresuoti Belgijos valdžios institucijoms, o atitinkamos Liuksemburgo nacionalinės institucijos tuos prašymus gavo tik kaip informaciją.

Persvarstytų tikslinių veiklos rodiklių vertinimas pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 IV priedo 1.4 punkto a, b ir c papunkčiuose nustatytus vertinimo kriterijus

(22)

Komisija pagal vertinimo kriterijus, pateiktus Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 IV priedo 1.4 punkto a, b ir c papunkčiuose, įvertino persvarstytų ekonominio efektyvumo tikslinių veiklos rodiklių, nurodytų 18 konstatuojamojoje dalyje, suderinamumą su Sąjungos masto tiksliniais veiklos rodikliais, atsižvelgdama į išsamaus tyrimo išvadas, kurios išdėstytos toliau 26–67 konstatuojamosiose dalyse.

(23)

Dėl kriterijų, nustatytų Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 IV priedo 1.4 punkto a ir b papunkčiuose, Komisija pažymi, kad Belgijos ir Liuksemburgo mokesčių zonos ekonominio efektyvumo tiksliniai veiklos rodikliai yra per prasti, palyginti ir su Sąjungos masto NVI pokyčiu per trečiąjį ataskaitinį laikotarpį, ir su ilgalaikiu Sąjungos masto NVI pokyčiu per antrąjį ir trečiąjį ataskaitinius laikotarpius kartu sudėjus. Iš tiesų Belgijos ir Liuksemburgo NVI pokytis trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu, +1,9 %, neatitinka Sąjungos masto pokyčio per tą patį laikotarpį, kuris yra +1,0 %, o šių šalių ilgalaikis NVI pokytis, +1,1 %, yra kur kas didesnis už atitinkamą Sąjungos masto pokytį, kuris yra – 1,3 %

(24)	Dėl kriterijaus, nustatyto Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 IV priedo 1.4 punkto c papunktyje, Komisija nustatė, kad Belgijos ir Liuksemburgo NVI 83,26 EUR pradinė vertė (EUR2017 verte) yra 13,2 % didesnė už vidutinę atitinkamos lyginamosios grupės 73,53 EUR pradinę vertę (EUR2017 verte).

(25)

Per išsamų tyrimą Komisija savo atliekamą Belgijos ir Liuksemburgo ekonominio efektyvumo tikslinių veiklos rodiklių vertinimą taip pat grindė vertinimo kriterijais, nustatytais Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 IV priedo 1.4 punkto a, b ir c papunkčiuose, analizuodama šiuos elementus:

—	nustatytąsias išlaidas atitinkamoje mokesčių zonoje, išskaidytas pagal oro navigacijos paslaugų teikėjus (ONPT);

—	oro navigacijos paslaugų teikimo toje mokesčių zonoje sudėtingumą;

—	tarpvalstybinio paslaugų teikimo susitarimus su kaimyninėmis šalimis ir jų poveikį veiklai bei finansinį poveikį, taip pat

—	išlaidų paskirstymą tarp maršruto ir terminalo paslaugų.

Išvados dėl nustatytųjų išlaidų atitinkamoje mokesčių zonoje, išskaidytų pagal ONPT

(26)

Komisija pažymi, kad pagal persvarstytą veiklos rezultatų plano projektą 2024 m. nustatytosios vieneto išlaidos (toliau – NVI) Belgijos ir Liuksemburgo mokesčių zonoje, kaip nurodyta 18 konstatuojamojoje dalyje, yra 89,87 EUR (EUR2017 verte). Tai didžiausios 2024 m. NVI iš visų maršruto mokesčių zonų, įtrauktų į veiklos rezultatų ir mokesčių sistemą.

(27)

Tiriamojoje mokesčių zonoje veikia trys ONPT: „Skeyes“, Mastrichto viršutinės srities kontrolės centras (toliau – MUAC) ir Liuksemburgo oro navigacijos administracija („ANA Luxembourg“). Taip pat nustatytųjų išlaidų patiriama atitinkamai dėl Belgijos ir Liuksemburgo nacionalinių priežiūros institucijų (toliau – NPI) darbo.

(28)

Toliau pateiktoje lentelėje parodyta, kaip atitinkamos mokesčių zonos išlaidų bazė padalijama kiekvienam subjektui ir kaip atitinkamos tų subjektų išlaidos keitėsi laikui bėgant.

Belgijos ir Liuksemburgo maršruto mokesčių zona	2014 m. pradinė vertė (EUR2017 vertė)	2019 m. pradinė vertė (EUR2017 vertė)	2024 m. nustatytosios išlaidos (EUR2017 vertė)	Pokytis (11) per metus nuo 2014 m. iki 2024 m.	Pokytis (12) per metus nuo 2019 m. iki 2024 m.
„Skeyes“	114 mln. EUR	131 mln. EUR	135 mln. EUR	+1,8 %	+0,7 %
MUAC	54 mln. EUR	61 mln. EUR	75 mln. EUR	+3,7 %	+5,5 %
„ANA Luxembourg“	6 mln. EUR	6 mln. EUR	6 mln. EUR	+0,7 %	-0,9 %
Belgijos ir Liuksemburgo NPI (13)	13 mln. EUR	13 mln. EUR	12 mln. EUR	-0,5 %	-1,9 %
Iš viso	187 mln. EUR	211 mln. EUR	228 mln. EUR	+2,2 %	+2,0 %

(29)	Dėl 2024 m. nustatytųjų išlaidų Komisija pažymi, kad 59 % nustatytųjų išlaidų atitinkamoje mokesčių zonoje patiria „Skeyes“, o MUAC išlaidos sudaro 33 % išlaidų bazės. „ANA Luxembourg“ ir Belgijos bei Liuksemburgo NPI išlaidos kartu sudaro 8 % nustatytųjų išlaidų.

(30)

Komisija pripažįsta, kad persvarstytame veiklos rezultatų plano projekte 2024 m. bendros nustatytosios išlaidos atitinkamoje mokesčių zonoje yra 19,3 mln. EUR (EUR2017 verte) mažesnės, palyginti su tuo, kas buvo numatyta veiklos rezultatų plano projekte. Komisija pažymi, kad prie to išlaidų sumažėjimo daugiausia prisidėjo „Skeyes“: pastarojo ONPT išlaidos sumažėjo 16 mln. EUR (EUR2017 verte). Belgijos teigimu, tą išlaidų sumažinimą „Skeyes“ pasiekė:

—	našumo didinimu (– 5,5 mln. EUR, EUR2017 verte);

—	savo investicijų plano ir kitų veiklos išlaidų peržiūra (– 4,2 mln. EUR, EUR2017 verte), taip pat

—	išimtiniu išlaidų sumažinimu panaudojant lėšų perteklių, susidariusį iš veiklos rezultatų plano projekto 2021 m. nustatytųjų išlaidų atėmus faktines užfiksuotas tų metų išlaidas (– 6,5 mln. EUR, EUR2017 verte).

(31)	Kita vertus, Komisija pažymi, kad atitinkamai mokesčių zonai priskirtos MUAC išlaidos persvarstytame veiklos rezultatų plano projekte liko beveik nepakeistos – atliktas tik nedidelis išlaidų sumažinimas 0,3 mln. EUR (EUR2017 verte).

(32)

Remdamasi veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos atliktu vertinimu, Komisija pažymi, kad „Skeyes“ ir MUAC labai padidino savo išlaidas realiąja verte antruoju ataskaitiniu laikotarpiu ir kad trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu tos išlaidos toliau didėjo, daugiausia dėl didesnių personalo išlaidų ir kitų veiklos išlaidų. Planuojamos 2024 m. „Skeyes“ personalo išlaidos bus 6,9 % didesnės nei 2019 m. – skirtumas yra 6,5 mln. EUR (EUR2017 verte). MUAC personalo išlaidų atitinkamoje mokesčių zonoje padidėjimas, palyginti su 2019 m. padėtimi, yra dar reikšmingesnis: planuojama, kad tos išlaidos 2024 m. bus 30 % didesnės nei 2019 m., taigi padidėjimas yra 15,0 mln. EUR (EUR2017 verte).

(33)	Dėl „ANA Luxembourg“ ir Belgijos bei Liuksemburgo NPI nustatytųjų išlaidų nekyla jokio susirūpinimo.

Konkrečios pastabos dėl „Skeyes“

(34)

Komisija gavo papildomą veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos atliktą lyginamąją analizę dėl ONPT „Skeyes“, kuriam tenka didžiausia nustatytųjų išlaidų dalis atitinkamoje mokesčių zonoje. Ta analizė rodo, kad santykiniai „Skeyes“ veiklos rezultatai ekonominio efektyvumo atžvilgiu suprastėjo, palyginti su LVNL (14): pastarojo ONPT veiklos aplinka yra labai panaši ir jis įtrauktas į tą pačią lyginamąją grupę siekiant įvertinti tikslinius veiklos rodiklius pagrindinėje su ekonominiu efektyvumu susijusioje veiklos srityje (15). Antrojo ataskaitinio laikotarpio pabaigoje „Skeyes“ 2019 m. vieneto išlaidos buvo 2,2 % didesnės už LVNL vieneto išlaidas (16). Numatoma, kad trečiajam ataskaitiniam laikotarpiui baigiantis, 2024 m., „Skeyes“ vieneto išlaidos bus 9,4 % didesnės už LVNL vieneto išlaidas, pakoregavus „Skeyes“ vieneto išlaidas atsižvelgiant į vienkartinį išlaidų sumažinimą 6,5 mln. EUR (EUR2017 verte), nurodytą 30 konstatuojamojoje dalyje.

(35)

Veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos atliktas vertinimas rodo, kad šį „Skeyes“ ir LVNL ekonominio efektyvumo skirtumą daugiausia lemia personalo išlaidos. Pagal persvarstytą veiklos rezultatų plano projektą „Skeyes“ planuojamos 2024 m. personalo išlaidos maršruto paslaugų vienetui yra 23 % didesnės nei LVNL. Šis skirtumas, išreikštas pinigine verte ir pakoreguotas pagal „Skeyes“ metinę išlaidų bazę, reikštų, kad oro erdvės naudotojai už tuos metus papildomai sumokėtų 18,7 mln. EUR (EUR2017 verte).

(36)

Be to, Komisija pažymi, kad „Skeyes“ ekonominiam efektyvumui reikšmingą poveikį daro išlaidos, patiriamos pagal ankstyvo išėjimo į pensiją sistemą (DISPO funkcinio darbuotojų rezervo sistema, toliau – sistema DISPO), kurioje, laikantis Belgijos teisės (17), skrydžių vadovams, dirbantiems „Skeyes“, suteikiama galimybė baigti tarnybą likus penkeriems metams iki teisės aktų nustatyto išėjimo į pensiją dienos. Per tuos penkerius metus jie gauna išmoką, sudarančią 75–85 % jų paskutinio atlyginimo. Persvarstytame veiklos rezultatų plano projekte pateikta informacija, kad šiuo metu skrydžių vadovai į sistemą DISPO įtraukiami 56 metų amžiaus, o nuo 2025 m. šią amžiaus ribą numatoma padidinti iki 57 metų.

(37)

Komisija pažymi, kad „Skeyes“ padengia visas sistemos DISPO išlaidas ir per savo maršruto ir terminalo išlaidų bazes perleidžia tas išlaidas apmokėti oro erdvės naudotojams. Remiantis praeities išlaidų duomenimis ir išsamiai apskaičiuotais būsimų trečiojo ataskaitinio laikotarpio išlaidų įverčiais, kuriuos pateikė Belgija, maršruto išlaidos dėl sistemos DISPO sudaro iš viso 29 mln. EUR (EUR2017 verte) trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu, beveik du kartus daugiau negu antruoju ataskaitiniu laikotarpiu. 2024 m. maršruto nustatytosios išlaidos dėl sistemos DISPO, Belgijos pateiktais duomenimis, sudaro 8,7 mln. EUR (EUR2017 verte).

(38)

Komisija pripažįsta, kad sistemos DISPO išlaidų didėjimą laikui bėgant lemia tai, kad daugiau skrydžių vadovų naudojasi ta sistema. Iš tiesų yra taip, kad Belgijos praneštas „Skeyes“ darbuotojų, besinaudojančių sistema DISPO, bendras skaičius 2022 m. prilygo 43 etato ekvivalentams (toliau – EE), o 2024 m. jų skaičius, numatoma, pasieks 71 EE. Belgija prognozuoja, kad EE skaičius sistemoje DISPO laipsniškai ir tolygiai didės net ir po trečiojo ataskaitinio laikotarpio, bent iki 2030 m.

(39)

Komisija pažymi, kad atitinkami skrydžių vadovai, įtraukti į sistemą DISPO, tebėra pavaldūs „Skeyes“, gali būti bet kada „Skeyes“ pašaukti grįžti į tarnybą atlikti kitų nei dirbančio skrydžių vadovo užduočių ir už tai gautų visą atlyginimą. Tačiau, kaip matyti iš Belgijos pateiktos informacijos, „Skeyes“ realiai pašaukė grįžti į tarnybą tik labai nedaug skrydžių vadovų, įtrauktų į sistemą DISPO. Nuo 2015 m. buvo pašaukti grįžti 17 skrydžių vadovų, kai kurie iš jų kelis kartus įvairioms funkcijoms atlikti. Atsižvelgiant į veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos pateiktus įverčius, tų pašauktų grįžti į tarnybą skrydžių vadovų indėlis į veiklą, susijusią su maršruto paslaugų teikimu, 2022 m. sudarė apie 4 EE. Tie 4 EE sudaro tik dešimtadalį bendro rezervinės darbo jėgos, kuria būtų buvę galima naudotis per sistemą DISPO, EE skaičiaus. Tai rodo, kad „Skeyes“ labai nedaug naudojasi darbuotojų rezervu sistemoje DISPO.

(40)	Belgija persvarstytame veiklos rezultatų plano projekte nepasiūlė jokių švelninimo priemonių, kuriomis būtų ribojamas šis didėjantis sistemos DISPO finansinis poveikis trečiojo ataskaitinio laikotarpio išlaidų bazei.

Konkrečios pastabos dėl MUAC

(41)	Komisija taip pat nagrinėjo, kaip valstybės narės, prisijungusios prie MUAC susitarimo (18), t. y. Belgija, Vokietija, Liuksemburgas ir Nyderlandai (toliau – MUAC valstybės), bendras nustatytąsias išlaidas, patirtas MUAC, priskiria savo atitinkamoms mokesčių zonoms.

(42)

Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad MUAC nustatytosios išlaidos paskirstomos MUAC valstybėms pagal vieną bendrą kriterijų – kvalifikuotų skrydžių vadovų, einančių arba planuojančių eiti tarnybą trijose MUAC sektorinėse grupėse (19), skaičių kiekvienų metų sausio 1 d. Komisija taip pat pažymi, kad Belgijos ir Liuksemburgo mokesčių zonai priskiriama 92 % Briuselio sektoriaus grupės (toliau – Briuselio sektorius) išlaidų. Kitos dvi MUAC sektorinės grupės – DECO sektoriaus grupė ir Hanoverio sektoriaus grupė – nepatenka į Belgijos ir Liuksemburgo mokesčių zonos geografinę sritį, taigi nepatiria išlaidų, kurios būtų priskiriamos tai mokesčių zonai.

(43)	Komisija supranta, kad išlaidų paskirstymo metodika yra nustatyta MUAC susitarime ir yra paremta tokia prielaida, kad skrydžių vadovų skaičius kiekviename sektoriuje atspindi paslaugų teikimo darbo krūvį, taigi ir paslaugų teikimo išlaidas bei kiekvieno sektoriaus sudėtingumą.

(44)

Vis dėlto Komisija pažymi, kad per kelerius praėjusius metus Belgija išreiškė susirūpinimą dėl šios išlaidų paskirstymo metodikos poveikio jos mokesčių zonai. Visų pirma, Belgija teigia, kad jai tenkanti bendrų MUAC išlaidų dalis, apskaičiuojama pagal Briuselio sektoriui paskirtų skrydžių vadovų skaičių, yra neproporcingai didelė, turint omenyje faktą, kad Briuselio sektoriuje paslaugų vienetų ir susijusių pajamų yra santykinai mažiau nei kituose dviejuose MUAC sektoriuose. Belgija taip pat pažymi, kad didesnės MUAC Briuselio sektoriaus paslaugų vieneto išlaidos, palyginti su kitais dviem MUAC sektoriais, yra paaiškinamos didesniu jo oro erdvės sudėtingumu, dėl kurio susidaro didesnis skrydžių vadovų darbo krūvis.

(45)

Remdamasi veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos vertinimu, Komisija pažymi, kad bendrų MUAC išlaidų dalis, tenkanti Belgijai ir Liuksemburgui, iš tiesų padidėjo laikui bėgant; atitinkamai padidėjo ir Briuselio sektoriui skirtų skrydžių vadovų skaičius. Taigi, Belgijai ir Liuksemburgui tenkanti MUAC išlaidų dalis 2014 m. buvo 32 %, tačiau trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu ta dalis padidėjo iki 34 %. To pokyčio poveikį Belgijos ir Liuksemburgo mokesčių zonos išlaidų bazei dar labiau padidino bendras visų MUAC išlaidų padidėjimas. Komisija pažymi, kad MUAC nustatytosios išlaidos Belgijos ir Liuksemburgo mokesčių zonoje realiąja verte 2024 m. yra 39 % didesnės negu 2014 m. (20), nors prognozuojama, kad tos mokesčių zonos paslaugų vienetai 2024 m. tik 11 % viršys 2014 m. paslaugų vienetų lygį.

(46)

Komisija atkreipia dėmesį į išsamaus tyrimo metu Belgijos pateiktas pastabas, kad 1986 m. nustatyta MUAC išlaidų finansavimo metodika „yra pagrįsta išlaidų susigrąžinimo sistema“ ir „neatitinka veiklos rezultatų sistemoje nustatytų ekonominių taisyklių“. Kaip pažymima susijusiose veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos pateiktose pastabose, MUAC faktiškai taikoma visiško išlaidų susigrąžinimo sistema. Taigi, nors MUAC yra oro navigacijos paslaugų teikėjas, pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 1 straipsnio 2 dalį patenkantis į veiklos rezultatų ir mokesčių sistemos taikymo sritį, MUAC neprisiima finansinės rizikos ir netaiko finansinių paskatų pagal su eismu susijusios rizikos pasidalijimo mechanizmą, nustatytą Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 27 straipsnyje, ar su išlaidomis susijusios rizikos pasidalijimo mechanizmą, nustatytą Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 28 straipsnyje, ir paskatų pasiekti pajėgumo tikslinius rodiklius, kaip nustatyta to įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio 3 dalyje.

(47)

Komisija pažymi, kad, remiantis informacija, pirmą kartą gauta per veiklos rezultatų ir mokesčių sistemos įgyvendinimo išsamų tyrimą dėl MUAC, kyla abejonių dėl atitinkamų teisinių reikalavimų laikymosi sąlygų. Ši išvada nedaro poveikio jokioms pažeidimo tyrimo procedūroms, kurias Komisija gali atlikti tuo klausimu.

Su atidėtomis ar atšauktomis antrojo ataskaitinio laikotarpio investicijomis susijusios išlaidos

(48)

Komisija pažymi, kad ir „Skeyes“, ir MUAC antruoju ataskaitiniu laikotarpiu atidėjo arba atšaukė kelias planuotas investicijas į ilgalaikį turtą, kurios buvo įtrauktos į antrojo ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatų planą. Dalis tų investicijų, įtrauktų į Belgijos ir Liuksemburgo mokesčių zonos išlaidų bazę, buvo perleistos padengti oro erdvės naudotojams nepaisant to, kad tos investicijos liko neužbaigtos, taigi numatytos naudos veiklai iš jų negauta. Veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos skaičiavimais, taip buvo gauta pelno, kuris per visą antrąjį ataskaitinį laikotarpį nominaliąja verte sudarė 7,8 mln. EUR „Skeyes“ naudai ir 2,1 mln. EUR – MUAC naudai. Belgija pažymi, kad neketina oro erdvės naudotojams grąžinti jokių jų antruoju ataskaitiniu laikotarpiu sumokėtų sumų už planuotas ir neužbaigtas investicijas į ilgalaikį turtą, nes mano, kad teisinio reikalavimo tai daryti antruoju ataskaitiniu laikotarpiu nėra.

(49)

Jei kurios nors iš tų antrojo ataskaitinio laikotarpio investicijų būtų užbaigtos vėlesniu etapu, pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 22 straipsnio 7 dalį Belgijos ir Liuksemburgo NPI turėtų užtikrinti, kad bet kokios susijusios sumos, kurios jau susigrąžintos antruoju ataskaitiniu laikotarpiu, nebūtų antrą kartą pateiktos oro erdvės naudotojams apmokėti trečiuoju ar paskesniu ataskaitiniu laikotarpiu.

Išvados dėl oro navigacijos paslaugų teikimo atitinkamoje mokesčių zonoje sudėtingumo ir jo kaitos laikui bėgant

(50)

Belgija ir Liuksemburgas teigia, kad oro erdvės sudėtingumas yra vienas pagrindinių veiksnių, dėl kurių jų siūlomi ekonominio efektyvumo tiksliniai veiklos rodikliai nukrypsta nuo Sąjungos masto NVI pokyčių. Visų pirma, Belgija ir Liuksemburgas paaiškino, kad dėl Belgijos ir Liuksemburgo oro erdvės sudėtingumo santykinis skrydžių vadovų darbo krūvis yra didesnis ir tai neigiamai veikia skrydžių vadovų darbo našumą ir maršruto išlaidų bazę.

(51)	Atsižvelgdama į veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos padarytas išvadas, Komisija pripažįsta, kad oro erdvė Belgijos ir Liuksemburgo mokesčių zonoje yra labai sudėtinga dėl didelio skrydžių skaičiaus ir įvairių skrydžių trajektorijų. Taigi, „Skeyes“ ir MUAC veiklos sąlygos yra sudėtingos.

(52)	Vis dėlto Komisija pažymi, kad Belgija ir Liuksemburgas nepateikė jokių įrodymų, kad veikla trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu tapo sudėtingesnė negu antruoju ataskaitiniu laikotarpiu arba kad likusiais trečiojo ataskaitinio laikotarpio mėnesiais sudėtingumas dar labiau padidės.

(53)

Remiantis prieinama informacija, kurią išsamiau išanalizavo veiklos rezultatų apžvalgos įstaiga, tiek „Skeyes“, tiek MUAC veiklos sudėtingumas antruoju ataskaitiniu laikotarpiu buvo santykinai nekintantis. Dėl 2020 ir 2021 m. veiklos sudėtingumo prasmingų išvadų daryti neįmanoma, nes oro eismo intensyvumas buvo išskirtinai mažas dėl COVID-19 pandemijos. Nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti prielaidą, kad likusią trečiojo ataskaitinio laikotarpio dalį veiklos sudėtingumas reikšmingai skirtųsi nuo antruoju ataskaitiniu laikotarpiu stebėtos padėties.

(54)

Kadangi veiklos sudėtingumas Belgijos ir Liuksemburgo mokesčių zonoje laikui bėgant nuolat yra gana didelis įprastomis eismo sąlygomis, kaip paaiškinta 52 ir 53 konstatuojamosiose dalyse, Komisija mano, kad šis sudėtingumas negali būti išlaidų padidinimą trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu pateisinantis argumentas. Taigi, 23 konstatuojamojoje dalyje dėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 IV priedo 1.4 punkto a ir b papunkčiuose nustatytų vertinimo kriterijų padarytos išvados nekeičiamos.

(55)

Be to, Komisija primena, kad į veiklos sudėtingumą jau atsižvelgta apibrėžiant ONPT lyginamąsias grupes, kurios naudojamos taikant Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 IV priedo 1.4 punkto c papunktyje nustatytą vertinimo kriterijų. Nustatytas dabartines lyginamąsias grupes sudaro ONPT, kurių veiklos ir ekonominės sąlygos yra panašios; Belgijos ir Liuksemburgo lyginamąją grupę sudaro Austrija, Šveicarija ir Nyderlandai – šalys, kuriose yra gana sudėtinga veiklos aplinka. Taigi, 24 konstatuojamojoje dalyje dėl IV priedo 1.4 punkto c papunktyje nustatyto vertinimo kriterijaus padaryta išvada nekeičiama.

Išvados dėl tarpvalstybinio paslaugų teikimo susitarimų su kaimyninėmis šalimis ir jų poveikio veiklai bei finansinio poveikio

(56)

Persvarstytame veiklos rezultatų plano projekte Belgija ir Liuksemburgas paaiškino, kad MUAC Briuselio sektoriaus veikla apima tarpvalstybinių paslaugų teikimą Prancūzijos ir Vokietijos oro erdvėje. Belgija ir Liuksemburgas taip pat nurodė, kad tose tarpvalstybinėse srityse MUAC valdomiems skrydžiams tenkantys maršruto paslaugų vienetai užfiksuojami atitinkamų valstybių narių mokesčių zonose, tačiau tų paslaugų teikimo išlaidos perleidžiamos apmokėti oro erdvės naudotojams, vykdantiems skrydžius Belgijos ir Liuksemburgo mokesčių zonoje. Belgija ir Liuksemburgas pažymi, kad jų mokesčių zonoje nustatytosios vieneto išlaidos dėl tokios padėties yra didesnės.

(57)

Išsamaus tyrimo metu Komisija išanalizavo tarpvalstybinio paslaugų teikimo susitarimus, susijusius su Belgijos ir Liuksemburgo mokesčių zona. Komisija nustatė, kad trijose tarpvalstybinėse srityse, esančiose Prancūzijos ir Vokietijos oro erdvėse, MUAC teikia paslaugas, kurios dėl susijusio darbo krūvio yra reikšmingos ir už kurias MUAC negauna finansinės kompensacijos iš valstybių narių, perleidusių tų paslaugų teikimą. Tą patį galima konstatuoti ir dėl dviejų tarpvalstybinių sričių Nyderlandų oro erdvėje, kuriose teikti paslaugas yra pavesta „Skeyes“.

(58)

Remdamasi išsamesne veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos atlikta analize Komisija įvertino, kad 57 konstatuojamojoje dalyje nurodytose tarpvalstybinėse srityse MUAC ir „Skeyes“ teikiamų paslaugų bendros išlaidos 2019 m. buvo apie 12,2 mln. EUR (EUR2017 verte): MUAC tenkanti šių išlaidų dalis yra 6,8 mln. EUR (EUR2017 verte), o „Skeyes“ dalis – 5,4 mln. EUR (EUR2017 verte).

(59)

Vis dėlto Komisija pažymi, kad Belgija nepranešė apie jokius „Skeyes“ ir MUAC paslaugų teikimo tarpvalstybinėse srityse pokyčius antruoju ar trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu. Per antrąjį ir trečiąjį ataskaitinius laikotarpius tos veiklos apimtis nebuvo išplėsta ir nesusidarė papildomo ONPT darbo krūvio. Todėl, kadangi susijusios išlaidos išliko proporcingai pastovia Belgijos ir Liuksemburgo mokesčių zonos bendros išlaidų bazės dalimi, tarpvalstybinėse srityse „Skeyes“ ir MUAC teikiamos paslaugos neturi reikšmingo poveikio apskaičiuojant ekonominio efektyvumo pokyčius. Taigi, 23 konstatuojamojoje dalyje dėl IV priedo 1.4 punkto a ir b papunkčiuose nustatytų vertinimo kriterijų padarytos išvados nekeičiamos.

(60)

Galiausiai, nors nagrinėti tarpvalstybinio paslaugų teikimo susitarimai yra aiškiai naudingi tuo, kad mažina veiklos sudėtingumą ir didina paslaugų teikimo efektyvumą, pagal Reglamento (EB) Nr. 550/2004 15 straipsniu įtvirtintą principą „naudotojas moka“ yra taip, kad „oro erdvės naudotojai turėtų padengti su jais susijusias sąnaudas naudojimo punkte ar kaip galima arčiau jo“ (21). Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 21 straipsnio 2 dalyje atitinkamai reikalaujama, kad mokesčių zonos „derėt[ų] su oro navigacijos paslaugų teikimu“, ir nustatyta, kad jos „gali apimti su tarpvalstybine oro erdve susijusias paslaugas, kurias teikia kitoje valstybėje narėje įsisteigęs oro navigacijos paslaugų teikėjas“. To įgyvendinimo reglamento 22 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad mokesčių zonos išlaidų bazę „sudaro nustatytosios išlaidos, susijusios su oro navigacijos paslaugų teikimu atitinkamoje mokesčių zonoje“.

(61)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta 60 konstatuojamojoje dalyje, Komisija mano, kad esama oro navigacijos paslaugų teikimo tarpvalstybinėse srityse, nurodytose 57 konstatuojamojoje dalyje, finansavimo tvarka neatitinka veiklos rezultatų ir mokesčių sistemos teisinių reikalavimų. Ši išvada nedaro poveikio jokioms pažeidimo tyrimo procedūroms, kurias Komisija gali atlikti šiuo klausimu.

(62)

Kadangi tarpvalstybinėse srityse teikiamų paslaugų finansavimas neatitinka 60 konstatuojamojoje dalyje nurodytų teisinių nuostatų, juo negali būti pagrįstas joks 2019 m. pradinės vertės koregavimas taikant vertinimo kriterijų, nustatytą Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 IV priedo 1.4 punkto c papunktyje. Be to, atsižvelgiant į veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos padarytas išvadas, net jei Belgijos ir Liuksemburgo mokesčių zonos 2019 m. pradinė vertė būtų buvusi pakoreguota dėl tarpvalstybinėse srityse teikiamų paslaugų, vis vien būtų susidaręs Belgijos ir Liuksemburgo mokesčių zonos +5,9 % atotrūkis nuo lyginamosios grupės vidutinės pradinės vertės. Taigi, 24 konstatuojamojoje dalyje dėl IV priedo 1.4 punkto c papunktyje nustatyto vertinimo kriterijaus padaryta išvada nekeičiama.

Išvados dėl išlaidų paskirstymo tarp maršruto ir terminalo paslaugų

(63)

Belgija trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu ėmė taikyti pakeistą išlaidų paskirstymo metodiką, pagal kurią nustatytosios išlaidos trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu paskirstomos tarp maršruto ir terminalo paslaugų. Taikomi pakeitimai yra susiję su prieigų skrydžių valdymo paslaugų teikimo išlaidų (toliau – prieigų skrydžių valdymo išlaidos), patiriamų „Skeyes“, paskirstymu ir su Belgijos NPI patiriamų išlaidų paskirstymu. Komisija pažymi, kad Belgija nusprendė beveik visas savo prieigų skrydžių valdymo išlaidas priskirti prie maršruto paslaugų ir tai lėmė papildomų nustatytųjų išlaidų priskyrimą Belgijos ir Liuksemburgo mokesčių zonai trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu.

(64)

Komisija pažymi, kad Belgija ir Liuksemburgas persvarstytame veiklos rezultatų plano projekte pakoregavo 2014 m. ir 2019 m. pradines vertes atsižvelgdami į išlaidų paskirstymo tarp maršruto ir terminalo paslaugų pokyčius. Todėl tie pokyčiai neturi tiesioginio poveikio ekonominio efektyvumo tikslinių veiklos rodiklių vertinimui pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 IV priede nustatytus kriterijus.

(65)

Vis dėlto Komisija, atsižvelgdama į veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos atliktą vertinimą, atkreipia dėmesį į tai, kad Belgija maršruto mokesčių zonos 2019 m. pradinę vertę padidino 14,3 mln. EUR (EUR2017 verte) ir tuo pačiu metu savo terminalo mokesčių zonos, apimančios Briuselio oro uostą (EBBR), pradinę vertę sumažino 4,4 mln. EUR (EUR2017 verte). Komisija žino, kad „Skeyes“ taip pat patiria išlaidų, susijusių su prieigų skrydžių valdymo paslaugomis, teikiamomis regioniniuose oro uostuose, kurie trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu nepatenka į veiklos rezultatų plano taikymo sritį. Tačiau Komisija mano, kad Belgija nesugebėjo tinkamai paaiškinti ir pagrįsti didelio neatitikimo tarp maršruto ir terminalo pradinių verčių koregavimų, nes perskirstytos prieigų skrydžių valdymo išlaidos, susietos su regioniniais oro uostais, neįeinančiais į veiklos rezultatų plano taikymo sritį, atrodo neproporcingos.

(66)

Be to, Komisija nustatė, kad Belgija, beveik visas savo prieigų skrydžių valdymo išlaidas įtraukdama į maršruto išlaidų bazę, tų išlaidų nepaskirstė proporcingai tarp maršruto paslaugų ir terminalo paslaugų pagal skaidrią metodiką. Komisija mano, kad toks prieigų skrydžių valdymo išlaidų paskirstymas neatitinka Reglamento (EB) Nr. 550/2004 15 straipsnio 2 dalies e punkte ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 22 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų.

(67)	Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta 63–66 konstatuojamosiose dalyse, šis sprendimas nedaro poveikio jokioms pažeidimo tyrimo procedūroms, kurias Komisija galėtų atlikti dėl bet kokių Belgijos trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu taikomos išlaidų paskirstymo metodikos pakeitimų.

Išvada dėl vertinimo pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 IV priedo 1.4 punkto a, b ir c papunkčiuose nustatytus vertinimo kriterijus

(68)	Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad Belgijos ir Liuksemburgo mokesčių zonos ekonominio efektyvumo tiksliniai veiklos rodikliai neatitinka Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 IV priedo 1.4 punkto a, b ir c papunkčiuose nustatytų vertinimo kriterijų.

Priemonių, kuriomis Belgija ir Liuksemburgas rėmėsi siekdami pagrįsti užfiksuotus nuokrypius nuo Sąjungos masto ekonominio efektyvumo pokyčių, vertinimas

(69)

Be to, pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 IV priedo 1.4 punkto d papunktį Komisija turi patikrinti, ar nuokrypiai nuo to priedo 1.4 punkto a, b ir c papunkčiuose nustatytų kriterijų yra reikalingi ir proporcingi siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti tiksliniai veiklos rodikliai su pajėgumu susijusioje pagrindinėje veiklos srityje, arba įgyvendinti restruktūrizavimo priemones, kaip apibrėžta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 2 straipsnio 18 punkte. Visų pirma, Komisija patikrino, ar užfiksuoti nuokrypiai nuo Sąjungos masto NVI pokyčio ir nuo ilgalaikio Sąjungos masto NVI pokyčio atsirado tik dėl papildomų nustatytųjų išlaidų, skirtų su pajėgumu susijusiomis priemonėms.

(70)

Atsižvelgdama į veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos atliktus skaičiavimus, Komisija pažymi, kad įvertintas skirtumas tarp trečiojo ataskaitinio laikotarpio Belgijos ir Liuksemburgo mokesčių zonos 2024 m. nustatytųjų maršruto išlaidų ir to nustatytųjų išlaidų dydžio, kuris būtų reikalingas siekiant atitikti trečiojo ataskaitinio laikotarpio Sąjungos masto NVI pokytį, yra maždaug 8,2 mln. EUR (EUR2017 verte), o atitinkamas skirtumas nuo ilgalaikio Sąjungos masto NVI pokyčio, nustatyta, yra apie 43,7 mln. EUR (EUR2017 verte).

(71)

Komisija pažymi, kad persvarstytame veiklos rezultatų plano projekte yra numatytos septynios priemonės, skirtos pajėgumo tiksliniams rodikliams pasiekti (toliau – su pajėgumu susijusios priemonės), kurias Belgija ir Liuksemburgas laiko reikalingomis pajėgumo tiksliniams rodikliams pasiekti ir kuriomis, pasak Belgijos ir Liuksemburgo, būtų pateisinami jų ekonominio efektyvumo tikslinių veiklos rodiklių nuokrypiai nuo Sąjungos masto ekonominio efektyvumo tikslinių veiklos rodiklių.

(72)	Atsižvelgdama į Sprendime (ES) 2022/2255 pateiktas išvadas dėl tų su pajėgumu susijusių priemonių, Komisija išsamiau išanalizavo tas priemones.

1 priemonė

(73)

Pirmoji su pajėgumu susijusi priemonė (toliau – 1 priemonė) yra „Skeyes“ skrydžių vadovų įdarbinimas ir mokymas siekiant palaikyti tinkamą skrydžių valdymo personalo dydį trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu ir ketvirtuoju ataskaitiniu laikotarpiu. Belgija ir Liuksemburgas paaiškino, kad 1 priemonė yra itin svarbi siekiant spręsti skrydžių valdymo personalo senėjimo ir numatomo su tuo susijusio didelio skaičiaus darbuotojų išėjimo į pensiją trečiuoju ir ketvirtuoju ataskaitiniais laikotarpiais problemą. Tų darbuotojų išėjimas į pensiją numatomas visų pirma dėl taikomos sistemos DISPO, nurodytos 36 konstatuojamojoje dalyje.

(74)	Belgija išsamaus tyrimo metu taip pat pabrėžė, kad be mokymo ir įdarbinimo veiklos, numatomos pagal 1 priemonę, „Skeyes“ dirbančių skrydžių vadovų skaičius iki trečiojo ataskaitinio laikotarpio pabaigos sumažėtų 15 %. Pasak Belgijos, tai lemtų reikšmingą pajėgumo sumažėjimą.

(75)

Komisija, atsižvelgdama į Belgijos suteiktą informaciją, sutinka, kad „Skeyes“ yra būtina mokyti ir įdarbinti skrydžių vadovus siekiant išlaikyti ir didinti skrydžių valdymo personalą ir užtikrinti, kad skrydžių vadovų skaičius būtų pakankamas, atsižvelgiant į prognozuojamas ateities oro eismo raidos tendencijas. Vis dėlto Komisija taip pat pažymi, kad viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių reikia tokiu dideliu mastu vykdyti naujų skrydžių vadovų mokymą, yra ankstyvas išėjimas į pensiją pagal sistemą DISPO.

(76)

1 priemonės bendros išlaidos persvarstytame veiklos rezultatų plano projekte padidintos ir trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu sudaro apie 27 mln. EUR (EUR2017 verte). Palyginti su pradiniu veiklos rezultatų plano projektu, 1 priemonės išlaidos yra didesnės (nominaliąja verte) 22,4 % 2022 m., 49,0 % 2023 m. ir 36,8 % 2024 m.

(77)

Belgija teigia, kad didesnės 1 priemonės išlaidos yra pateisinamos dėl didesnės infliacijos poveikio ir dėl tikslesnio naujų darbuotojų įdarbinimo faktinių išlaidų įvertinimo atsižvelgiant į greitesnį oro eismo atsigavimą ir į tai, kad daugiau studijuojančių skrydžių vadovų, negu numatyta, nepavyko baigti studijų per trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu jau užbaigtus mokymo ciklus. Konkrečiai Belgija paaiškino, kad prieš tai, kai pateiktas persvarstytas veiklos rezultatų plano projektas, „Skeyes“ atnaujino savo verslo planą ir dabar planuoja įdarbinti papildomų skrydžių vadovų, maksimaliai išnaudojant „Skeyes“ mokymo pajėgumus 2022–2024 m. laikotarpiu.

(78)

Komisija pažymi, kad, be to, pagal persvarstytą veiklos rezultatų plano projektą skrydžių vadovų, kurie, planuojama, dirbs 2024 m., skaičius yra 6 % mažesnis negu veiklos rezultatų plano projekte. Komisija daro prielaidą, jog tokia padėtis susidarė dėl to, kad, kaip nurodyta 77 konstatuojamojoje dalyje, daugiau studijavusių skrydžių vadovų, negu numatyta, nepavyko baigti „Skeyes“ organizuoto mokymo.

(79)

Komisija pažymi, kad 1 priemonės išlaidų padidinimas, nurodytas 76 konstatuojamojoje dalyje, smarkiai viršija infliacijos indekso pokyčius, į kuriuos atsižvelgta persvarstytame veiklos rezultatų plano projekte. Komisija nurodo, kad veiklos rezultatų plano projekte iš pradžių nurodytos 1 priemonės išlaidos apsiribojo vien skrydžių vadovų mokymu „Skeyes“ maršruto paslaugoms Belgijos ir Liuksemburgo mokesčių zonoje teikti. Tačiau, kaip matyti iš informacijos, gautos iš Belgijos išsamaus tyrimo metu, persvarstytame veiklos rezultatų plano projekte padidintos 1 priemonės išlaidos apima ir „Skeyes“ skrydžių vadovų mokymą terminalo oro navigacijos paslaugoms teikti. Su terminalo mokesčių zona susijusios išlaidos neturėtų būti priskiriamos 1 priemonei.

(80)

Todėl Komisija mano, kad Belgija prašoma nepakankamai paaiškino, kaip planuojama skrydžių vadovų mokymo veikla ir planuojamas studijuojančių skrydžių vadovų priėmimas „Skeyes“ maršruto paslaugoms teikti buvo pritaikyti persvarstytame veiklos rezultatų plano projekte, palyginti su veiklos rezultatų plano projektu. Be to, Belgija nepagrindė su maršruto paslaugomis susijusių „Skeyes“ patiriamų nustatytųjų išlaidų, tenkančių kiekvienam studijuojančiam skrydžių vadovui, ir nepateikė paaiškinimų, kodėl tos išlaidos taip smarkiai kinta iš metų į metus. Dėl to Komisija negalėjo kiekybiškai įvertinti, kaip „Skeyes“ planuojamas studijuojančių skrydžių vadovų skaičiaus didinimas, nurodytas 77 konstatuojamojoje dalyje, prisideda prie 76 konstatuojamojoje dalyje nurodyto su maršruto paslaugomis susijusių 1 priemonės išlaidų pokyčio.

(81)

NET ir darydama prielaidą, kad „Skeyes“ iš tiesų patirtų daugiau mokymo išlaidų, susijusių su maršruto paslaugomis, dėl tos priežasties, kad studijuojančių skrydžių vadovų skaičius bus padidintas nuo 2022 iki 2024 m., Komisija mano, kad tų didesnių mokymo išlaidų poveikį tikrai reikšmingai sušvelnina personalo išlaidų sumažėjimas dėl mažesnio planuojamo tuo pačiu laikotarpiu dirbsiančių skrydžių vadovų skaičiaus, kaip pažymima 78 konstatuojamojoje dalyje.

(82)

Komisija pažymi, kad pagal 1 priemonę patiriamas išlaidas faktiškai labai didina sistema DISPO, kurią pati Belgija pasirinko įdiegti ir taikyti „Skeyes“ dirbantiems skrydžių vadovams. Akivaizdu, kad dėl sistemos DISPO trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu daug skrydžių vadovų anksčiau išėjo į pensiją, o dėl poreikio juos iškart pakeisti naujais skrydžių vadovais susidarė nemaža našta „Skeyes“ veiklai ir finansams. Vis dėlto, atsižvelgdama į veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos atliktą vertinimą ir į būtinybę, kad Skeyes“ užtikrintų saugų ir nenutrūkstamą reikiamų pajėgumų teikimą trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu, Komisija, pasvėrusi visas aplinkybes, mano, kad 1 priemonė yra būtina vietos pajėgumo tiksliniams veiklos rodikliams pasiekti. Vis dėlto, Komisijos manymu, Belgija neįrodė, kad persvarstytame veiklos rezultatų plano projekte, palyginti su veiklos rezultatų plano projektu, nustatytas reikšmingas 1 priemonės išlaidų padidinimas (išskyrus prognozuojamos didesnės infliacijos poveikį toms išlaidoms) yra pagrįstas ir proporcingas. Taigi, dėl papildomų išlaidų, laikomų reikalingomis ir proporcingomis pajėgumo tiksliniams rodikliams pasiekti, Komisija daro išvadą, kad su 1 priemone susijusios išlaidos, į kurias tinka atsižvelgti, yra tos, kurios nurodytos veiklos rezultatų plano projekte (išreikštos realiąja verte).

2 priemonė

(83)

Antrąją su pajėgumu susijusią priemonę (toliau – 2 priemonė) sudaro „Skeyes“ oro eismo valdymo (toliau – OEV) sistemos pakeitimas viena integruota ir suderinta oro erdvės valdymo sistema, kuri bus kartu su MUAC ir Belgijos gynybos pajėgomis sukurta kaip 3-iosios bendros oro eismo paslaugų sistemos projekto (toliau – projektas SAS3) dalis. Vis dėlto naująją „Skeyes“ OEV sistemą planuojama pradėti eksploatuoti tik po trečiojo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, galbūt ne anksčiau kaip 2030 m., taigi trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu planuojama vykdyti tik parengiamąją veiklą.

(84)

2 priemonė taip pat apima dabartinės „Skeyes“ OEV sistemos tarpinį naujovinimą; taip atnaujinta sistema turėtų pradėti veikti pereinamuoju etapu prieš tai, kai bus įdiegta naujoji OEV sistema pagal projektą SAS3. Išsamaus tyrimo metu Belgija paaiškino, kad tas tarpinis naujovinimas apima ir techninį, ir funkcinį naujovinimą, ir taip tikimasi suteikti papildomų pajėgumų ketvirtuoju ataskaitiniu laikotarpiu.

(85)

2 priemonės bendros išlaidos persvarstytame veiklos rezultatų plano projekte sumažintos ir trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu sudaro apie 7,4 mln. EUR (EUR2017 verte). Palyginti su veiklos rezultatų plano projektu, 2 priemonės išlaidos yra mažesnės (nominaliąja verte) 1,9 % 2022 m., 9,5 % 2023 m. ir 11,9 % 2024 m. Belgija paaiškino, kad tie pakeitimai geriau atspindi sutarties, 2021 m. gruodžio mėn. „Skeyes“ pasirašytos dėl jos dabartinės OEV sistemos tarpinio naujovinimo, faktinę vertę.

(86)

Išsamaus tyrimo metu Belgija paaiškino, kad trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu nebus patirta naujosios OEV sistemos, kuriamos pagal projektą SAS3, nusidėvėjimo išlaidų. Tačiau iš Belgijos suteiktos informacijos aišku, kad „naujai OEV sistemai“ skirtas kapitalo sąnaudas planuojama įskaityti jau trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu, nepaisant to, kad ta sistema būtų įdiegta tik praėjus keleriems metams po trečiojo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

(87)	Komisija mano, kad planuojamas dabartinės „Skeyes“ OEV sistemos atnaujinimas ir vėlesnis jos pakeitimas yra iš esmės pagrįsti iš veiklos perspektyvos ir gali būti laikomi reikalingais pajėgumo tiksliniams rodikliams pasiekti.

(88)

Vis dėlto Komisija pažymi, kad yra rimtų abejonių dėl 2 priemonės įgyvendinimo laiko tinkamumo. Iš tiesų, kai vyko išsamus tyrimas, Komisija buvo trečiųjų šalių informuota, kad „Skeyes“ svarsto galimybę pasitraukti iš projekto SAS3, pagal kurį planuojama kurti naująją OEV sistemą. Belgijos valdžios institucijos neginčijo šios informacijos, tačiau pabrėžė, kad tarp dalyvių tebevyksta diskusijos dėl šio projekto ateities. Atsižvelgdama į tas pastabas, Komisija mano, kad Belgija nesuteikė pakankamo patikinimo dėl projekto SAS3 įgyvendinimo ar kokių nors alternatyvių sprendimų, kurie būtų pasirinkti tuo atveju, jei projektas nebūtų įgyvendintas.

(89)

Be to, Komisija pažymi, kad 2 priemonės išlaidos sudaro didelę kitų veiklos išlaidų dalį (visų pirma projektų išlaidos, susijusios su esamos OEV sistemos tarpiniu naujovinimu ir su naująja sistema). Komisija mano, kad tokios veiklos išlaidos yra susijusios su įprastine ONPT veikla ir, priešingai negu pačios OEV sistemos ir jų komponentai, negali būti laikomos tiesiogiai susietomis su pajėgumo tikslinių rodiklių pasiekimu.

(90)

Taigi, dėl papildomų išlaidų, laikomų reikalingomis ir proporcingomis pajėgumo tiksliniams rodikliams pasiekti, Komisija daro išvadą, kad su 2 priemone susijusios išlaidos, į kurias tinka atsižvelgti, turėtų būti tik nusidėvėjimo išlaidos ir kapitalo sąnaudos dėl tarpinio „Skeyes“ OEV sistemos naujovinimo.

3 priemonė

(91)

Trečioji su pajėgumu susijusi priemonė (toliau – 3 priemonė) siejasi su MUAC dirbančių skrydžių vadovų bendrųjų įdarbinimo sąlygų pakeitimu (toliau – bendrųjų įdarbinimo sąlygų rinkinys) pagal kolektyvinę sutartį, kuri sudaryta 2019 m. prieš COVID-19 pandemijos protrūkį. 3 priemonę sudaro MUAC dirbančių skrydžių vadovų atlyginimo padidinimas 10,75 % mainais už lankstesnį darbo organizavimą.

(92)

Kaip matyti iš persvarstytame veiklos rezultatų plano projekte pateiktos informacijos, lankstumo nuostatos, įtrauktos į 3 priemonę, apima naujai įdarbinamų skrydžių vadovų metinio darbo laiko pailginimą, naujas pamainų organizavimo taisykles, galimybę su skrydžių vadovais sudaryti sutartis dėl papildomų darbo dienų, lankstesnį metinio darbo laiko ir atostogų planavimą, taip pat galimybę susitarti su jau įdarbintais skrydžių vadovais dėl galimo pensinio amžiaus pavėlinimo iki 60 metų.

(93)

Komisija pažymi, kad 3 priemonės paskirtis iš esmės yra padidinti skrydžių vadovų prieinamumą ir darbo grafikų lankstumą siekiant atsižvelgti į kintančius oro eismo poreikius. Belgija pabrėžė, kad 3 priemone ketinta tomis oro eismo sąlygomis, kurios buvo prieš COVID-19 pandemiją, sumažinti oro eismo srautų valdymo užlaikymų ir taip išvengti su tuo susijusių išlaidų oro erdvės naudotojams. Belgija taip pat paaiškino, jog iš pradžių buvo įvertinta, kad pagal 3 priemonę MUAC galės skirti papildomų skrydžių vadovų darbo pamainų: 1 050 papildomų pamainų 2019 m. ir 3 150 papildomų pamainų 2024 m.

(94)

Savo analizėje, pateiktoje Komisijai, veiklos rezultatų apžvalgos įstaiga padarė išvadą, kad 3 priemonė iš tiesų teikia galimybę MUAC pasiūlyti papildomų pajėgumų oro erdvės naudotojams 2023 ir 2024 kalendoriniais metais, taigi padeda pasiekti pajėgumo tikslinius rodiklius trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu tokiomis aplinkybėmis, kai oro eismo apimtis yra panaši į prieš pandemiją buvusį lygį.

(95)

3 priemonės bendros išlaidos persvarstytame veiklos rezultatų plano projekte padidintos ir trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu sudaro apie 13,2 mln. EUR (EUR2017 verte). Palyginti su veiklos rezultatų plano projektu, 3 priemonės išlaidos yra didesnės (nominaliąja verte) 7,4 % 2022 m., 9,0 % 2023 m. ir 9,2 % 2024 m. Kaip matyti iš informacijos, kurią išsamaus tyrimo metu pateikė Belgija, tie išlaidų padidinimai įvyko dėl to, kad, infliacijai esant didesnei negu tikėtasi, buvo atitinkamai indeksuoti MUAC dirbančių skrydžių vadovų atlyginimai.

(96)

Belgija pažymi, kad tuo metu, kai patvirtinta 3 priemonė, įvertintos jos išlaidos buvo prilygintos papildomų skrydžių vadovų samdymo, siekiant spręsti MUAC patiriamas skrydžių valdymo personalo trūkumo problemas, išlaidoms. Tačiau tas teiginys nebuvo pagrįstas jokiais skaičiais ar įrodymais dėl bendro 3 priemonės poveikio trečiojo ataskaitinio laikotarpio išlaidų bazei. Todėl Komisija negalėjo įsitikinti, kad 3 priemonės išlaidos trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu būtų lygiavertės MUAC potencialioms išlaidoms, kurios būtų patirtos samdant papildomų skrydžių vadovų, kad būtų pasiektas toks pat našumo padidinimas.

(97)

Komisija pažymi, kad veiklos rezultatų apžvalgos įstaiga nustatė, jog Belgijos ir Liuksemburgo nurodytos išlaidos pagal 3 priemonę yra pagrįstos ir proporcingos susijusiai naudai oro erdvės naudotojams, įskaitant tai, kad būtų išvengta oro eismo srautų valdymo užlaikymų ir susijusio neigiamo poveikio veiklai ir finansinio poveikio oro erdvės naudotojams, be kita ko, keleiviams ir aplinkai.

(98)

Visų pirma, pasak veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos, yra įrodymų, kad 3 priemonės apimamas bendrųjų įdarbinimo sąlygų rinkinys pirmaisiais jo įgyvendinimo metais (2019 m.) suteikė galimybę MUAC reikšmingai padidinti veiklos pajėgumą ir dėl to, kaip įvertinta, išvengta apie 30 mln. EUR netiesioginių išlaidų dėl OEV užlaikymų oro erdvės naudotojams. Veiklos rezultatų apžvalgos įstaiga taip pat pažymi, kad 2020 ir 2021 m. dėl COVID-19 pandemijos labai sumažėjus oro eismui susiklostė išskirtinės aplinkybės, kuriomis papildomos lankstumo nuostatos, numatytos pagal 3 priemonę, tapo nereikalingos. Vis dėlto, veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos manymu, MUAC pakankamai sušvelnino 3 priemonės poveikį 2020 ir 2021 metais, nes persvarstytame veiklos rezultatų plano projekte nurodyta, kad „kai kurios iš 2020 m. ir pirmojo 2021 m. ketvirčio perteklinių pamainų“ buvo atidėtos, numatant jas panaudoti per likusią trečiojo ataskaitinio laikotarpio dalį, dėl to nepatiriant papildomų išlaidų. Veiklos rezultatų apžvalgos įstaiga padarė išvadą, kad 3 priemonė apskritai yra pagrįsta dėl su pajėgumu susijusių priežasčių trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu, nes padeda didinti išteklių prieinamumą ir maksimaliai padidinti prieinamus pajėgumus tais atvejais, kai yra didelių oro eismo poreikių.

(99)	Todėl Komisija daro išvadą, kad 3 priemonė yra reikalinga pajėgumo tiksliniams rodikliams pasiekti ir jos išlaidos yra proporcingos atsižvelgiant į jų teigiamą poveikį veiklos pajėgumų užtikrinimui.

4 priemonė

(100)

Ketvirtąją su pajėgumu susijusią priemonę (toliau – 4 priemonė) sudaro intensyvesnis veiklos paskesnės analizės procesas, kurį MUAC numato diegti panaudojant tinkamas priemones ir veiklos duomenų analizės išteklius. Pasak Belgijos ir Liuksemburgo, 4 priemonės, kuri persvarstytame veiklos rezultatų plano projekte nurodyta kaip PABI projektas, paskirtis yra suteikti galimybę toliau optimizuoti kasdienės MUAC veiklos planavimą.

(101)

Remiantis persvarstytame veiklos rezultatų plano projekte pateikta informacija, 4 priemonė turėtų padėti tenkinti būsimus oro eismo poreikius ir išvengti nereikalingų veiklos apribojimų oro erdvės naudotojams (vadinamų pernelyg dideliu reguliavimu), lemiančių oro eismo srautų valdymo užlaikymus. Komisija pažymi, jog Belgija nurodė, kad 4 priemonė pradėta taikyti 2022 m., nors ta informacija nebuvo Belgijos aiškiai patvirtinta per išsamų tyrimą.

(102)

Atsižvelgdama į veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos atliktą vertinimą, Komisija sutinka, kad pagal 4 priemonę suteikti veiklos analitikos pajėgumai padeda optimaliai naudoti prieinamus išteklius siekiant maksimaliai padidinti oro erdvės naudotojams prieinamus pajėgumus, ypač tuo metu, kai yra didelių oro eismo poreikių.

(103)

4 priemonės bendros išlaidos yra apie 0,9 mln. EUR (EUR2017 verte) trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu ir tebėra tokios, kokios nurodytos veiklos rezultatų plano projekte, pateiktame 2021 m. Komisija pažymi, kad veiklos rezultatų apžvalgos įstaiga peržiūrėjo 4 priemonės išlaidas ir laiko jas pagrįstomis.

(104)

Todėl Komisija daro išvadą, kad 4 priemonė yra reikalinga, nes ja padedama nuolat siekti pajėgumo tikslinių rodiklių, ir mano, kad 4 priemonės išlaidos yra proporcingos atsižvelgiant į struktūrinę ir su veikla susijusią naudą, kuri, vertinama, bus pasiekta tomis išlaidomis.

5 priemonė

(105)

Penktoji su pajėgumu susijusi priemonė (toliau – 5 priemonė) apima naujų skrydžių vadovų MUAC Briuselio sektoriuje įvadinį mokymą. Kaip nurodyta persvarstytame veiklos rezultatų plano projekte, skrydžių vadovų mokymo veikla pagal 5 priemonę yra perduota vykdyti išorės mokymo organizacijai, įsikūrusiai Prancūzijoje.

(106)

Belgija paaiškino, kad tolesnis skrydžių vadovų įdarbinimas ir įvadinis mokymas MUAC yra būtinas siekiant išvengti pajėgumo apribojimų trečiuoju ir paskesniais ataskaitiniais laikotarpiais. Komisija, atsižvelgdama į Belgijos pateiktą informaciją, sutinka, kad MUAC yra būtina mokyti naujus skrydžių vadovus siekiant išlaikyti ir didinti skrydžių valdymo personalą ir užtikrinti, kad skrydžių vadovų skaičius būtų pakankamas, atsižvelgiant į prognozuojamas ateities oro eismo raidos tendencijas.

(107)

5 priemonės bendros išlaidos trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu sudaro apie 14,2 mln. EUR (EUR2017 verte). Išsamaus tyrimo metu Belgija pateikė 5 priemonės išlaidas, suskirstytas pagal tris kategorijas: personalo išlaidos dėl studijuojančių skrydžių vadovų; išlaidos skrydžio imitatorių pilotams; išlaidos, apmokamos už mokymo organizacijos veiklą. Komisija pažymi, kad veiklos rezultatų apžvalgos įstaiga peržiūrėjo 5 priemonės išlaidas ir laiko jas pagrįstomis.

(108)

Todėl Komisija daro išvadą, kad 5 priemonė yra reikalinga pajėgumo tiksliniams rodikliams pasiekti ir kad jos išlaidos yra proporcingos atsižvelgiant į jų poveikį veiklos pajėgumų užtikrinimui.

6 priemonė

(109)

Šeštoji su pajėgumu susijusi priemonė (toliau – 6 priemonė) apima papildomų skrydžių vadovų įdarbinimą MUAC Briuselio sektoriuje siekiant tenkinti oro eismo poreikius trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu ir vėlesniais metais.

(110)

Kaip matyti iš persvarstytame veiklos rezultatų plano projekte pateiktos informacijos, planuojama, kad tų skrydžių vadovų skaičius bus reikšmingai padidintas trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu nuo 106 iki 119 skrydžių vadovų. Belgija pažymi, kad papildomas skrydžių valdymo personalas suteiks galimybę išplėsti sektorių darbo tvarkaraščius ir padidinti veiklos lankstumą. Atsižvelgdama į Belgijos pateiktą informaciją, Komisija sutinka, kad papildomų skrydžių vadovų įdarbinimas MUAC yra reikalingas, nes padeda pasiekti pajėgumo tikslinius rodiklius.

(111)

6 priemonės bendros išlaidos trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu sudaro apie 4,4 mln. EUR (EUR2017 verte). Tos išlaidos yra susijusios su papildomų skrydžių vadovų, pradedančių tarnybą trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu, atlyginimais. Komisija pažymi, kad veiklos rezultatų apžvalgos įstaiga peržiūrėjo 6 priemonės išlaidas ir laiko jas pagrįstomis.

(112)

Todėl Komisija mano, kad 6 priemonė yra reikalinga pajėgumo tiksliniams rodikliams pasiekti ir kad jos išlaidos yra proporcingos atsižvelgiant į jų poveikį veiklos pajėgumų užtikrinimui.

7 priemonė

(113)

Septintoji su pajėgumu susijusi priemonė (toliau – 7 priemonė) apima MUAC naujos darbo jėgos planavimo sistemos kūrimą siekiant padėti įgyvendinti naujus veiklos reikalavimus. Pagal 7 priemonę kuriama nauja darbo jėgos planavimo sistema, taip pat 7 priemonė apima modernizuotą darbo grafikų rengimo priemonę ir kitas darbo jėgos planavimo priemones, reikalingas naujiems veiklos reikalavimams įgyvendinti.

(114)

Atsižvelgdama į veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos atliktą vertinimą, Komisija sutinka, kad efektyvumo padidinimas, kuris bus pasiektas naująja darbo jėgos planavimo sistema, padės gerinti veiklos rezultatus ir efektyviau teikti paslaugas.

(115)

7 priemonės bendros išlaidos trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu sudaro apie 0,8 mln. EUR (EUR2017 verte). Komisija pažymi, kad veiklos rezultatų apžvalgos įstaiga peržiūrėjo 7 priemonės išlaidas ir laiko jas pagrįstomis.

(116)

Todėl Komisija mano, kad 7 priemonė yra reikalinga pajėgumo tiksliniams rodikliams pasiekti ir jos išlaidos yra proporcingos atsižvelgiant į jų poveikį veiklos pajėgumų užtikrinimui.

Belgijos ir Liuksemburgo pateiktų su pajėgumu susijusių priemonių bendras poveikis

(117)

Komisija taip pat išanalizavo septynias Belgijos ir Liuksemburgo pateiktas su pajėgumu susijusias priemones atsižvelgdama į bendrą jų poveikį ir siekdama įvertinti, ar visų tų priemonių įgyvendinimas vienu metu yra būtinas vietos pajėgumo tiksliniams veiklos rodikliams pasiekti.

(118)

Šiuo atžvilgiu Komisija atkreipia dėmesį į veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos išvadas, pagal kurias tos septynios su pajėgumu susijusios priemonės, vertinamos visos kartu, yra tinkamos ir pagrįstos, atsižvelgiant į bendrus numatomus jų veiklos rezultatus ir į bendrą poveikį pajėgumų užtikrinimui, kuris bus pasiektas. Veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos atlikta analizė rodo, kad kartu įgyvendinamos visos šios priemonės teikia „Skeyes“ ir MUAC galimybę veiksmingai valdyti prognozuojamus eismo srautus eismo piko metu, o kartu padidinamas paslaugų teikimo lankstumas ir atsparumas esant nenumatytoms ar greitai kintančioms aplinkybėms. Veiklos rezultatų apžvalgos įstaiga taip pat patvirtina, kad tos su pajėgumu susijusios priemonės, įgyvendinamos visos kartu, nesudaro perteklinių pajėgumų teikiant oro navigacijos paslaugas Belgijos ir Liuksemburgo oro erdvėje likusiais trečiojo ataskaitinio laikotarpio mėnesiais (22). Galiausiai, veiklos rezultatų apžvalgos įstaiga pažymi, kad persvarstytame veiklos rezultatų plano projekte pateiktos su papildomų skrydžių vadovų mokymu ir įdarbinimu susijusios priemonės papildo organizacines ir technines priemones, kuriomis geriau užtikrinami pajėgumai.

Išvados dėl priemonių, kuriomis Belgija ir Liuksemburgas rėmėsi siekdami pagrįsti užfiksuotus nuokrypius nuo Sąjungos masto ekonominio efektyvumo pokyčių

(119)

Dėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 IV priedo 1.4 punkto d papunkčio i dalyje nustatyto kriterijaus Komisija, remdamasi tuo, kas konstatuota 71–118 konstatuojamosiose dalyse, daro išvadą, kad Belgijos ir Liuksemburgo nurodytos 1 ir 2 priemonių išlaidos yra iš dalies reikalingos ir proporcingos siekiant pajėgumo tikslinių veiklos rodiklių, o nurodytos 3–7 priemonių išlaidos yra visiškai reikalingos ir proporcingos siekiant tų tikslinių rodiklių.

(120)

Toliau pateiktoje lentelėje parodytas gaunamas su pajėgumu susijusių priemonių įnašas siekiant panaikinti 70 konstatuojamojoje dalyje nurodytą atotrūkį nuo Sąjungos masto NVI pokyčių atitinkamais metais (2024 m.).

Belgijos ir Liuksemburgo pateiktos su pajėgumu susijusios priemonės	Įnašas siekiant panaikinti atotrūkį nuo Sąjungos masto NVI pokyčių Belgijos ir Liuksemburgo mokesčių zonoje, išreikštas EUR2017 verte, atsižvelgiant į išlaidas, kurias Komisija laiko reikalingomis ir proporcingomis siekiant pajėgumo tikslinių rodiklių
1 priemonė	7,7 mln. EUR (23)
2 priemonė	0,3 mln. EUR (24)
3 priemonė	4,4 mln. EUR
4 priemonė	0,3 mln. EUR
5 priemonė	4,7 mln. EUR
6 priemonė	1,5 mln. EUR
7 priemonė	0,3 mln. EUR
Iš viso	19,2 mln. EUR

(121)

Kaip parodyta 120 konstatuojamojoje dalyje pateiktoje lentelėje, dėl su pajėgumu susijusių priemonių yra pateisinamas 19,2 mln. EUR (EUR2017 verte) perviršis, palyginti su Sąjungos masto NVI pokyčiais. Tas perviršis yra didesnis už įvertintą nuokrypį nuo trečiojo ataskaitinio laikotarpio Sąjungos masto NVI pokyčio, 8,2 mln. EUR (EUR2017 verte), tačiau mažesnis už įvertintą 43,7 mln. EUR (EUR2017 verte) nuokrypį nuo ilgalaikio Sąjungos masto NVI pokyčio. Taigi, tebėra likęs nepagrįstas Belgijos ir Liuksemburgo atotrūkis nuo ilgalaikio Sąjungos masto NVI pokyčio, lygus 24,5 mln. EUR (EUR2017 verte).

(122)

Todėl Komisija dar išvadą, kad Belgija ir Liuksemburgas neatitinka Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 IV priedo 1.4 punkto d papunkčio i dalyje nustatyto kriterijaus.

(123)

Be to, Komisija pažymi, kad Belgija ir Liuksemburgas persvarstytame veiklos rezultatų plano projekte nepateikė jokių restruktūrizavimo priemonių, kuriomis būtų pagrįstas nuokrypis nuo Sąjungos masto NVI pokyčio ar nuo Sąjungos masto ilgalaikio NVI pokyčio pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 IV priedo 1.4 punkto d papunkčio ii dalyje nustatytą kriterijų.

Išvada dėl persvarstytų tikslinių veiklos rodiklių vertinimo

(124)

Atsižvelgdama į 22–123 konstatuojamosiose dalyse pateiktą vertinimą, Komisija daro išvadą, kad Belgijos ir Liuksemburgo mokesčių zonos ekonominio efektyvumo tiksliniai veiklos rodikliai yra nesuderinami su Sąjungos masto tiksliniais veiklos rodikliais.

PERSVARSTYTŲ TIKSLINIŲ VEIKLOS RODIKLIŲ PERŽIŪROS, ATLIKTOS PAGAL ĮGYVENDINIMO REGLAMENTO (ES) 2019/317 IV PRIEDO 2 PUNKTĄ, IŠVADOS

Persvarstyti terminalo ekonominio efektyvumo tiksliniai veiklos rodikliai – Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 IV priedo 2.1 punkto c papunktis

(125)

Įgyvendinimo sprendime (ES) 2022/728 Komisija išreiškė susirūpinimą dėl Belgijos veiklos rezultatų plano projekte pasiūlytų terminalo ekonominio efektyvumo tikslinių veiklos rodiklių. Tie ekonominio efektyvumo tiksliniai rodikliai taikomi tik Briuselio oro uoste teikiamoms terminalo oro navigacijos paslaugoms. Komisija tame įgyvendinimo sprendime išreiškė poziciją, kad Belgijai derėjo papildomai pagrįsti tuos tikslinius rodiklius arba juos sumažinti.

(126)

Komisija pažymi, kad persvarstytame veiklos rezultatų plano projekte yra pateikti geresni Belgijos terminalo ekonominio efektyvumo tiksliniai rodikliai 2022–2024 kalendoriniais metais, įskaitant tų kalendorinių metų nustatytųjų išlaidų realiąja verte sumažinimą. Komisija pažymi, kad terminalo NVI pokytis +4,5 % per trečiąjį ataskaitinį laikotarpį vis vien tebėra didesnis už maršruto NVI pokytį, kuris yra +1,9 % per trečiąjį ataskaitinį laikotarpį, taip pat didesnis už faktinį terminalo NVI pokytį +0,5 %, užfiksuotą per antrąjį ataskaitinį laikotarpį. Be to, Komisija pažymi, kad terminalo oro navigacijos paslaugų Briuselio oro uoste NVI tebėra didesnės (įvertintas reikšmingas skirtumas – 55 %) už jo atitinkamų lyginamųjų oro uostų grupių terminalo NVI vidurinę vertę (medianą).

(127)

Atsižvelgdama į 125 ir 126 konstatuojamosiose dalyse pateiktą vertinimą, Komisija daro išvadą, kad Belgijos siūlomi persvarstyti terminalo ekonominio efektyvumo tiksliniai veiklos rodikliai tebekelia susirūpinimą. Todėl Komisija pakartoja savo Įgyvendinimo sprendime (ES) 2022/728 išreikštą nuomonę, kad Belgija turėtų pateikti tinkamą tų tikslinių rodiklių pagrindimą arba juos sumažinti.

Paskatų programos, kuriomis skatinama pasiekti pajėgumo tikslinius veiklos rodiklius, – Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 IV priedo 2.1 punkto f papunktis

(128)

Įgyvendinimo sprendime (ES) 2022/728 Komisija padarė išvadą, kad Belgija ir Liuksemburgas savo paskatų programas, kuriomis skatinama pasiekti maršruto ir terminalo pajėgumo tikslinius rodiklius, turi pakeisti taip, kad didžiausia finansinė bauda pagal tas paskatų programas būtų tokio dydžio, kad darytų reikšmingą poveikį rizikingoms pajamoms. Komisija pažymi, kad Belgija ir Liuksemburgas persvarstytame veiklos rezultatų plano projekte tų paskatų programų niekaip nepakeitė.

(129)

Todėl Komisija daro išvadą, kad persvarstytame veiklos rezultatų plano projekte Belgijos ir Liuksemburgo nustatytos paskatų programos tebekelia susirūpinimą. Dėl to Komisija pakartoja savo nuomonę, kad Belgija ir Liuksemburgas savo paskatų programas, kuriomis skatinama pasiekti maršruto ir terminalo pajėgumo tikslinius rodiklius, turėtų pakeisti taip, kad didžiausios finansinės baudos pagal tas paskatų programas būtų tokio dydžio, kad darytų reikšmingą poveikį rizikingoms pajamoms, kaip reikalaujama Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 11 straipsnio 3 dalies a punkte. Komisijos nuomone, pagal pakeistą paskatų programą didžiausios finansinės baudos dydis turėtų būti ne mažesnis kaip 1 % nustatytųjų išlaidų.

IŠVADOS

(130)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Belgija ir Liuksemburgas turėtų imtis taisomųjų priemonių, kaip tai suprantama pagal Reglamento (EB) Nr. 549/2004 11 straipsnio 3 dalies c punkto trečią pastraipą. Tos taisomosios priemonės turėtų suteikti galimybę Belgijai ir Liuksemburgui pasiekti suderinamumą su Sąjungos masto ekonominio efektyvumo tiksliniais veiklos rodikliais trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu: remiantis Komisijos vertinimu, išdėstytu šiame sprendime, tai atitinka Belgijos ir Liuksemburgo maršruto mokesčių zonos nustatytųjų išlaidų sumažinimą 24,5 mln. EUR, išreikštą realiąja verte 2017 m. kainomis.

(131)

Komisija pažymi, kad Belgija ketina atlikti „Skeyes“ ir MUAC veiklos rezultatų atitikties peržiūrą, kurioje ji pakvietė Komisijos tarnybas dalyvauti kaip stebėtojas. Komisija supranta, kad ši atitikties peržiūra padės Belgijai parengti galutinį veiklos rezultatų plano projektą, kuriame turėtų būti atsižvelgta į taisomąsias priemones. Jei per šią atitikties peržiūrą būtų gauta naujų įrodymų, Komisija ketina atsižvelgti į tuos naujus įrodymus.

(132)

Tam tikrų taisomųjų priemonių, kurių Belgija ir Liuksemburgas imsis pagal šį sprendimą, viso poveikio gali būti nepasiekta trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu dėl tų priemonių pobūdžio. Tačiau Belgija ir Liuksemburgas vis vien turėtų pradėti jas įgyvendinti trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu, remdamiesi privalomais įsipareigojimais, kurie bus nustatyti jų galutinių veiklos rezultatų planų projektuose, net jei ekonominio efektyvumo padidinimas tomis priemonėmis būtų pasiektas tik kitu ataskaitiniu laikotarpiu.

(133)

Taisomosios priemonės turėtų būti nustatytos galutinių veiklos rezultatų planų projektuose, kurie Komisijai turi būti pateikti per tris mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, kaip numatyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 15 straipsnio 6 dalyje. Tie galutinių veiklos rezultatų planų projektai turėtų būti Belgijos ir Liuksemburgo atskirai priimti nacionaliniu lygmeniu, kadangi tikslinių veiklos rodiklių nustatymo veikla FABEC lygmeniu yra nutraukta dėl to, kad Prancūzija, Vokietija ir Nyderlandai atsisakė persvarstyto FABEC veiklos rezultatų plano projekto, kaip paaiškinta 6 konstatuojamojoje dalyje.

(134)

Atsižvelgiant į šiame sprendime pateiktas išvadas, Belgija ir Liuksemburgas turėtų, visų pirma, tinkamai išspręsti šiuos klausimus:

a)	atitinkamų teisinių nuostatų, kuriomis reglamentuojamas eismo rizikos pasidalijimas, išlaidų rizikos pasidalijimas ir paskatų programos, netinkamas taikymas MUAC atžvilgiu, kaip nurodyta 46 ir 47 konstatuojamosiose dalyse;

NPI prašomas patvirtinimas, kad antruoju ataskaitiniu laikotarpiu įskaitomos išlaidos dėl atšauktų ir atidėtų investicijų į ilgalaikį turtą nėra du kartus pateikiamos apmokėti oro erdvės naudotojams tuo atveju, jei tos investicijos realizuojamos vėlesniame etape, kaip nurodyta 48 ir 49 konstatuojamosiose dalyse;

c)	netinkama išlaidų, patiriamų teikiant paslaugas tarpvalstybinėse srityse, finansavimo tvarka, nurodyta 56–62 konstatuojamosiose dalyse;

d)	netinkamas prieigų skrydžių valdymo išlaidų paskirstymas tarp maršruto ir terminalo oro navigacijos paslaugų „Skeyes“ atžvilgiu, nurodytas 63–67 konstatuojamosiose dalyse;

e)	nepakankamas per didelių Belgijos terminalo ekonominio efektyvumo tikslinių rodiklių pagrindimas, kaip nurodyta 125, 126 ir 127 konstatuojamosiose dalyse;

f)	netinkamas didžiausių finansinių baudų pagal Belgijos ir Liuksemburgo paskatų programas, kuriomis skatinama pasiekti maršruto ir terminalo pajėgumo tikslinius rodiklius, dydis, nurodytas 128 ir 129 konstatuojamosiose dalyse.

(135)

Bendro dangaus komitetas nepateikė nuomonės. Buvo nuspręsta, kad reikia įgyvendinimo akto, taigi pirmininkas pateikė jo projektą toliau svarstyti apeliaciniame komitete. Apeliacinis komitetas nuomonės nepateikė,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

(1) Belgija ir Liuksemburgas per tris mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos nustato taisomąsias priemones, skirtas nacionalinių ekonominio efektyvumo tikslinių veiklos rodiklių suderinamumui su Sąjungos masto ekonominio efektyvumo tiksliniais veiklos rodikliais trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu pasiekti, ir apie jas praneša Komisijai.

(2) Belgija ir Liuksemburgas pradeda taikyti tas taisomąsias priemones „Skeyes“ ir Mastrichto viršutinės srities kontrolės centrui (MUAC) trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu. Tomis priemonėmis Belgijos ir Liuksemburgo maršruto mokesčių zonos nustatytosios išlaidos sumažinamos tokia suma, kad nacionaliniai ekonominio efektyvumo tiksliniai veiklos rodikliai būtų suderinami su Sąjungos masto ekonominio efektyvumo tiksliniais veiklos rodikliais. Ta suma bus Belgijos ir Liuksemburgo tiksliau nustatyta remiantis šio sprendimo 131 konstatuojamojoje dalyje nurodytos atitikties peržiūros rezultatais ir Komisijos peržiūrėta atliekant jos vertinimą pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 15 straipsnio 7 dalį, atsižvelgiant į tos atitikties peržiūros metu gautus įrodymus. Taisomosiomis priemonėmis pasiekiamas ir „Skeyes“, ir MUAC veiklos išlaidų sumažinimas.

(3) Nustatydami taisomąsias priemones Belgija ir Liuksemburgas taip pat gali atsižvelgti į siūlomas papildomas priemones, nustatytas priede.

(4) Belgija ir Liuksemburgas į savo atitinkamus veiklos rezultatų planus įtraukia informaciją, kuria įrodoma, kad „Skeyes“ ir MUAC veiksmingai įgyvendins taisomąsias priemones.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Belgijos Karalystei ir Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei.

Priimta Briuselyje 2023 m. birželio 16 d.

Komisijos vardu

Adina-Ioana VĂLEAN

Komisijos narė

(1) OL L 96, 2004 3 31, p. 1.

(2) OL L 56, 2019 2 25, p. 1.

(3) 2020 m. lapkričio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1627 dėl išskirtinių priemonių, dėl COVID-19 pandemijos taikomų Bendro Europos dangaus veiklos rezultatų ir mokesčių sistemos trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu (2020–2024 m.) (OL L 366, 2020 11 4, p. 7).

(4) 2021 m. birželio 2 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/891, kuriuo nustatomi trečiojo ataskaitinio laikotarpio (2020–2024 m.) Sąjungos masto oro eismo valdymo tinklo persvarstyti tiksliniai veiklos rodikliai ir panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/903 (OL L 195, 2021 6 3, p. 3).

(5) 2022 m. balandžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/728 dėl tam tikrų tikslinių veiklos rodiklių, nustatytų Belgijos, Vokietijos, Graikijos, Prancūzijos, Kipro, Latvijos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Rumunijos ir Švedijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 549/2004 pateiktuose nacionalinių planų ir funkcinių oro erdvės blokų veiklos rezultatų planų projektuose, nesuderinamumo su trečiojo ataskaitinio laikotarpio Sąjungos masto tiksliniais veiklos rodikliais, kuriame pateikiamos rekomendacijos dėl tų tikslinių rodiklių peržiūros (OL L 135, 2022 5 12, p. 4).

(6) 2022 m. balandžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/780 dėl tam tikrų tikslinių veiklos rodiklių, nustatytų Šveicarijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 549/2004 pateiktame funkcinio oro erdvės bloko plano projekte, nesuderinamumo su trečiojo ataskaitinio laikotarpio Sąjungos masto tiksliniais veiklos rodikliais, kuriame pateikiamos rekomendacijos dėl tų tikslinių rodiklių peržiūros (OL L 139, 2022 5 18, p. 218).

(7) 2022 m. spalio 24 d. Komisijos sprendimas (ES) 2022/2255 dėl tam tikrų tikslinių veiklos rodiklių, nustatytų Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 549/2004 pateiktame peržiūrėtame trečiojo ataskaitinio laikotarpio funkcinio oro erdvės bloko veiklos rezultatų plano projekte, išsamaus tyrimo pradžios (OL L 297, 2022 11 17, p. 71).

(8) 2022 m. gruodžio 14 d. Komisijos sprendimas (ES) 2023/176 dėl persvarstytame Prancūzijos veiklos rezultatų plano projekte, pateiktame pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 549/2004, nurodytų tikslinių veiklos rodiklių derėjimo su Sąjungos masto trečiojo ataskaitinio laikotarpio tiksliniais veiklos rodikliais (OL L 25, 2023 1 27, p. 70).

(9) 2022 m. gruodžio 14 d. Komisijos sprendimas (ES) 2023/177 dėl persvarstytame Vokietijos veiklos rezultatų plano projekte, pateiktame pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 549/2004, nurodytų tikslinių veiklos rodiklių derėjimo su Sąjungos masto trečiojo ataskaitinio laikotarpio tiksliniais veiklos rodikliais (OL L 25, 2023 1 27, p. 79).

(10) 2022 m. gruodžio 14 d. Komisijos sprendimas (ES) 2023/179 dėl persvarstytame Nyderlandų veiklos rezultatų plano projekte, pateiktame pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 549/2004, nurodytų tikslinių veiklos rodiklių derėjimo su Sąjungos masto trečiojo ataskaitinio laikotarpio tiksliniais veiklos rodikliais (OL L 25, 2023 1 27, p. 95).

(11) Bendras metinio augimo koeficientas (CAGR).

(12) Bendras metinio augimo koeficientas (CAGR).

(13) Į NPI išlaidas įskaičiuotos išlaidos, Belgijos ir Liuksemburgo patiriamos pagal 1960 m. gruodžio 13 d. Eurokontrolės tarptautinę konvenciją dėl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje (su paskutiniais pakeitimais).

(14) Nyderlandų skrydžių valdymo tarnyba Luchtverkeersleiding Nederland (LVNL).

(15) Kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2021/891 6 straipsnyje.

(16) Ir „Skeyes“, ir LVNL vieneto išlaidos neapima paslaugų vienetų, kurie jų atitinkamose mokesčių zonose priskirtini MUAC. „Skeyes“ ir LVNL vieneto išlaidos apima visas maršruto oro navigacijos paslaugas, įskaitant meteorologijos paslaugas (MET), kurias Nyderlanduose teikia MET paslaugų teikėjas, atskiras nuo LVNL.

(17) 2017 m. balandžio 23 d. karališkasis dekretas.

(18) 1986 m. lapkričio 25 d. pasirašytas Susitarimas dėl oro eismo paslaugų ir infrastruktūros teikimo ir eksploatavimo, Eurokontrolės vykdomo Mastrichto srities kontrolės centre.

(19) MUAC veikloje skiriamos trys sektorinės grupės: Briuselio sektoriaus grupė, DECO sektoriaus grupė ir Hanoverio sektoriaus grupė.

(20) Apskaičiuota pagal 2014 m. pradinę vertę.

(21) 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 550/2004 dėl oro navigacijos paslaugų teikimo bendrame Europos danguje (OL L 96, 2004 3 31, p. 10) 22 konstatuojamoji dalis.

(22) Remiantis Eurokontrolės STATFOR 2021 m. bazinėje eismo prognozėje pateiktomis prielaidomis dėl oro eismo.

(23) Suma, rodanti, kokią 1 priemonės išlaidų dalį Komisija laiko reikalinga ir proporcinga siekiant vietos pajėgumo tikslinių veiklos rodiklių, remiantis 82 konstatuojamojoje dalyje padarytomis išvadomis.

(24) Suma, rodanti, kokią 2 priemonės išlaidų dalį Komisija laiko reikalinga ir proporcinga siekiant vietos pajėgumo tikslinių veiklos rodiklių, remiantis 90 konstatuojamojoje dalyje padarytomis išvadomis.

PRIEDAS

SIŪLOMOS PAPILDOMOS PRIEMONĖS

Belgija ir Liuksemburgas, siekdami ištaisyti Belgijos ir Liuksemburgo mokesčių zonos ekonominio efektyvumo tikslinių veiklos rodiklių nesuderinamumą su Sąjungos masto ekonominio efektyvumo tiksliniais veiklos rodikliais, gali imtis šių priemonių:

1)	iš dalies pakeisti funkcinio darbuotojų rezervo sistemą (sistemą DISPO), taikomą Belgijoje, kad sumažėtų jos poveikis Belgijos ir Liuksemburgo mokesčių zonos išlaidų bazei;

2)	atsisakyti „Skeyes“ kapitalo grąžos, kurią planuojama gauti kaip apmokėtinų kapitalo sąnaudų dalį;

3)	oro erdvės naudotojams kompensuoti (taikant išimtinį išlaidų sumažinimą) bet kokį 2022 m. sumokėtą perviršį dėl eismo rizikos pasidalijimo mechanizmo taikymo ar dėl skirtumo tarp nustatytųjų ir faktinių išlaidų.

2023 6 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 166/139

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2023/1337

2023 m. birželio 22 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2021/641 dėl neatidėliotinų priemonių, susijusių su labai patogeniško paukščių gripo protrūkiais tam tikrose valstybėse narėse, priedas

(pranešta dokumentu Nr. C(2023) 4335)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“) (1), visų pirma į jo 259 straipsnio 1 dalies c punktą,

kadangi:

(1)

labai patogeniškas paukščių gripas (LPPG) yra infekcinė virusinė paukščių liga, kuri gali turėti didelį poveikį paukštininkystės pelningumui ir dėl kurios gali sutrikti Sąjungos vidaus prekyba ir eksportas į trečiąsias šalis. LPPG virusais gali užsikrėsti migruojantys paukščiai, kurie juos gali išplatinti dideliais atstumais rudens ir pavasario migracijos metu. Todėl LPPG virusai laukiniuose paukščiuose kelia nuolatinę tiesioginio ir netiesioginio šių virusų patekimo į ūkius, kuriuose auginami naminiai ar nelaisvėje laikomi paukščiai, grėsmę. Kilus LPPG protrūkiui atsiranda pavojus, kad ligos sukėlėjas gali išplisti į kitus ūkius, kuriuose auginami naminiai ar nelaisvėje laikomi paukščiai;

(2)

Reglamentu (ES) 2016/429 nustatyta nauja ligų, kurios perduodamos gyvūnams arba žmonėms, prevencijos ir kontrolės teisės aktų sistema. LPPG patenka į tame reglamente pateiktą į sąrašą įtrauktos ligos apibrėžtį ir jam taikomos tame reglamente nustatytos ligų prevencijos ir kontrolės taisyklės. Be to, Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/687 (2) dėl tam tikrų į sąrašą įtrauktų ligų prevencijos ir kontrolės taisyklių, įskaitant LPPG atveju taikomas ligos kontrolės priemones, papildomas Reglamentas (ES) 2016/429;

(3)	Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/641 (3) buvo priimtas pagal Reglamentą (ES) 2016/429 ir jame nustatytos neatidėliotinos Sąjungos lygmens priemonės, susijusios su LPPG protrūkiais;

(4)

tiksliau Įgyvendinimo sprendime (ES) 2021/641 nustatyta, kad apsaugos, priežiūros ir papildomos apribojimų taikymo zonos, kurias valstybės narės pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2020/687 nustatė po LPPG protrūkių, turi apimti bent tas teritorijas, kurios to įgyvendinimo sprendimo priede yra išvardytos kaip apsaugos, priežiūros ir papildomos apribojimų taikymo zonos;

(5)	Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2021/641 priedas neseniai iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2023/1175 (4) po naujų LPPG protrūkių tarp naminių arba nelaisvėje laikomų paukščių Prancūzijoje, į kuriuos reikėjo atsižvelgti tame priede;

(6)	po Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2023/1175 priėmimo dienos Prancūzija pranešė Komisijai apie naują LPPG protrūkį Oksitanijos administraciniame regione esančiame ūkyje, kuriame auginami nelaisvėje laikomi paukščiai;

(7)	Prancūzijos kompetentinga institucija ėmėsi būtinų ligos kontrolės priemonių, kurių reikalaujama pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2020/687, be kita ko, aplink šio protrūkio vietą nustatydama apsaugos ir priežiūros zonas;

(8)

bendradarbiaudama su Prancūzija Komisija išnagrinėjo ligos kontrolės priemones, kurių ėmėsi ta valstybė narė, ir įsitikino, kad susijusios valstybės narės kompetentingos institucijos nustatytų apsaugos ir priežiūros zonų Prancūzijoje ribos yra pakankamai toli nuo ūkio, kuriame patvirtintas naujas LPPG protrūkis;

(9)

kad būtų išvengta bet kokių nereikalingų Sąjungos vidaus prekybos sutrikdymų ir trečiųjų šalių sudaromų nepagrįstų prekybos kliūčių, būtina bendradarbiaujant su Prancūzija skubiai Sąjungos lygmeniu apibrėžti tos valstybės narės pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2020/687 tinkamai nustatytas apsaugos ir priežiūros zonas;

(10)	todėl į Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2021/641 priedą kaip apsaugos ir priežiūros zonos įtrauktos Prancūzijos teritorijos turėtų būti iš dalies pakeistos;

(11)

taigi Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2021/641 priedas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų atnaujintas Sąjungos lygmeniu nustatomas skirstymas į regionus ir atsižvelgta į Prancūzijos pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2020/687 tinkamai nustatytas apsaugos ir priežiūros zonas bei jose taikytinų apribojimų trukmę;

(12)	todėl Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/641 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)	atsižvelgiant į tai, kad į epizootinę situaciją Sąjungoje dėl LPPG paplitimo reikia reaguoti skubiai, svarbu, kad Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2021/641 pakeitimai, kurie turi būti padaryti šiuo sprendimu, įsigaliotų kuo greičiau;

(14)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2021/641 priedas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2023 m. birželio 22 d.

Komisijos vardu

Stella KYRIAKIDES

Komisijos narė

(1) OL L 84, 2016 3 31, p. 1.

(2) 2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/687, kuriuo dėl tam tikrų į sąrašą įtrauktų ligų prevencijos ir kontrolės taisyklių papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 (OL L 174, 2020 6 3, p. 64).

(3) 2021 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/641 dėl neatidėliotinų priemonių, susijusių su labai patogeniško paukščių gripo protrūkiais tam tikrose valstybėse narėse (OL L 134, 2021 4 20, p. 166).

(4) 2023 m. birželio 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2023/1175, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2021/641 dėl neatidėliotinų priemonių, susijusių su labai patogeniško paukščių gripo protrūkiais tam tikrose valstybėse narėse, priedas (OL L 155, 2023 6 16, p. 36).

PRIEDAS

„PRIEDAS

A dalis

Apsaugos zonos susijusiose valstybėse narėse*, kaip nurodyta 1 ir 2 straipsniuose:

Valstybė narė: Prancūzija

Protrūkio ADIS nuorodos numeris	Teritorija, kurią sudaro:	Taikoma iki (pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 39 straipsnį)
Department: Gers (32)
FR-HPAI(P)-2023-00065 FR-HPAI(P)-2023-00068 FR-HPAI(P)-2023-00069 FR-HPAI(P)-2023-00070 FR-HPAI(P)-2023-00066 FR-HPAI(P)-2023-00071 FR-HPAI(P)-2023-00072 FR-HPAI(P)-2023-00073 FR-HPAI(P)-2023-00074 FR-HPAI(P)-2023-00075 FR-HPAI(P)-2023-00076 FR-HPAI(P)-2023-00077 FR-HPAI(P)-2023-00078 FR-HPAI(P)-2023-00079 FR-HPAI(P)-2023-00080 FR-HPAI(P)-2023-00081 FR-HPAI(P)-2023-00085 FR-HPAI(P)-2023-00088 FR-HPAI(P)-2023-00090 FR-HPAI(P)-2023-00092 FR-HPAI(P)-2023-00093 FR-HPAI(P)-2023-00094 FR-HPAI(P)-2023-00095 FR-HPAI(P)-2023-00096 FR-HPAI(P)-2023-00100 FR-HPAI(P)-2023-00101 FR-HPAI(P)-2023-00102 FR-HPAI(P)-2023-00103 FR-HPAI(P)-2023-00104 FR-HPAI(P)-2023-00105 FR-HPAI(P)-2023-00106 FR-HPAI(P)-2023-00107 FR-HPAI(P)-2023-00108 FR-HPAI(P)-2023-00109 FR-HPAI(P)-2023-00110 FR-HPAI(P)-2023-00111 FR-HPAI(P)-2023-00112 FR-HPAI(P)-2023-00113 FR-HPAI(P)-2023-00114 FR-HPAI(P)-2023-00115 FR-HPAI(P)-2023-00116 FR-HPAI(P)-2023-00122 FR-HPAI(P)-2023-00123 FR-HPAI(P)-2023-00124 FR-HPAI(P)-2023-00127 FR-HPAI(P)-2023-00128 FR-HPAI(P)-2023-00130 FR-HPAI(P)-2023-00132 FR-HPAI(P)-2023-00133 FR-HPAI(P)-2023-00134 FR-HPAI(P)-2023-00139 FR-HPAI(P)-2023-00141 FR-HPAI(P)-2023-00140 FR-HPAI(P)-2023-00144 FR-HPAI(P)-2023-00145 FR-HPAI(P)-2023-00146 FR-HPAI(P)-2023-00149 FR-HPAI(NON-P)-2023-00376	AIGNAN ARBLADE-LE-BAS ARBLADE-LE-HAUT AURENSAN AVERON-BERGELLE AYZIEU BARCELONNE-DU-GERS BASCOUS BEAUMARCHES BELMONT BERNEDE BETOUS BOURROUILLAN BOUZON-GELLENAVE CAHUZAC-SUR-ADOUR CAMPAGNE-D'ARMAGNAC CASTELNAU-D'ANGLES CASTELNAVET CASTILLON-DEBATS CAUMONT CAUPENNE-D'ARMAGNAC CAZAUBON CORNEILLAN COULOUME-MONDEBAT COURTIES CRAVENCERES DEMU EAUZE ESCLASSAN-LABASTIDE ESPAS ESTANG FUSTEROUAU GEE-RIVIERE IZOTGES JUILLAC LABARTHE LABARTHETE LADEVEZE-RIVIERE LAGARDE-HACHAN LANNE-SOUBIRAN LANNUX LAREE LASSERADE LAUJUZAN LE HOUGA LELIN-LAPUJOLLE LIAS-D'ARMAGNAC LOUBEDAT LOURTIES-MONBRUN LOUSSOUS-DEBAT LUPIAC LUPPE-VIOLLES MAGNAN MANCIET MARGOUET-MEYMES MARGUESTAU MASSEUBE MAULEON-D'ARMAGNAC MAULICHERES MAUPAS MONCLAR MONLEZUN-D'ARMAGNAC MONTAUT MONTESQUIOU MORMES NOGARO PANJAS PERCHEDE PEYRUSSE-GRANDE PEYRUSSE-VIEILLE POUY-LOUBRIN POUYDRAGUIN PRENERON REANS RIGUEPEU RISCLE SABAZAN SAINT-ARAILLES SAINT-ARROMAN SAINT-AUNIX-LENGROS SAINT-ELIX-THEUX SAINT-GERME SAINT-GRIEDE SAINT-MARTIN-D'ARMAGNAC SAINT-MICHEL SAINT-MONT SAINT-OST SAINT-PIERRE-D'AUBEZIES SAINTE-AURENCE-CAZAUX SAINTE-CHRISTIE-D'ARMAGNAC SALLES-D'ARMAGNAC SARRAGACHIES SAUVIAC SEAILLES SEGOS SION SORBETS TARSAC TASQUE TERMES-D'ARMAGNAC TOUJOUSE TOURDUN URGOSSE VERGOIGNAN VERLUS VIC-FEZENSAC VIELLA VIOZAN "AUJAN-MOURNEDE ZP à l’ouest de route entre « Le Rentier » et « Le Sage » ZS à l’est de cette même route"	2023 7 5
Department: Landes (40)
FR-HPAI(P)-2023-00067 FR-HPAI(P)-2023-00082 FR-HPAI(P)-2023-00083 FR-HPAI(P)-2023-00084 FR-HPAI(P)-2023-00089 FR-HPAI(P)-2023-00091 FR-HPAI(P)-2023-00097 FR-HPAI(P)-2023-00098 FR-HPAI(P)-2023-00099 FR-HPAI(P)-2023-00117 FR-HPAI(P)-2023-00118 FR-HPAI(P)-2023-00119 FR-HPAI(P)-2023-00120 FR-HPAI(P)-2023-00121 FR-HPAI(P)-2023-00125 FR-HPAI(P)-2023-00126 FR-HPAI(P)-2023-00129 FR-HPAI(P)-2023-00131 FR-HPAI(P)-2023-00136 FR-HPAI(P)-2023-00137 FR-HPAI(P)-2023-00138 FR-HPAI(P)-2023-00142 FR-HPAI(P)-2023-00143 FR-HPAI(P)-2023-00148	Aire-sur-l'Adour Arboucave Artassenx Bahus-Soubiran Bascons Bats Benquet Bordères-et-Lamensans Bourdalat Bretagne-de-Marsan Buanes Castandet Castelnau-Tursan Cazères-sur-l'Adour Classun Clèdes Duhort-Bachen Eugénie-les-Bains Fargues Geaune Grenade-sur-l'Adour Hontanx Labastide-d'Armagnac Lacajunte Lagrange Larrivière-Saint-Savin Latrille Lussagnet Mauries Maurrin Mauvezin-d'Armagnac Miramont-Sensacq Montgaillard Montsoué Payros-Cazautets Pécorade Philondenx Pimbo Puyol-Cazalet Renung Saint-Agnet Saint-Gein Saint-Loubouer Saint-Maurice-sur-Adour Saint-Sever (Est D933.S) Samadet Sarron Sorbets Urgons Vielle-Tursan Le Vignau	2023 6 22
Department: Hautes-Pyrénées (65)
FR-HPAI(P)-2023-00147	ARIES-ESPENAN BETBEZE DEVEZE LALANNE MONLEON-MAGNOAC POUY SARIAC-MAGNOAC THERMES-MAGNOAC VILLEMUR	2023 6 22

B dalis

Priežiūros zonos susijusiose valstybėse narėse*, kaip nurodyta 1 ir 3 straipsniuose:

Valstybė narė: Vokietija

Protrūkio ADIS nuorodos numeris	Teritorija, kurią sudaro:	Taikoma iki (pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 55 straipsnį)
BAYERN
DE-HPAI (P)-2023-00026	Landkreis Regensburg Betroffen sind folgende Gemeinden bzw. Teile der Gemeinden: Gemeinde Bernhardswald, Ortsteile Adlmannstein, Bernhardswald, Darmannsdorf, Dingstetten, Elendbaumgarten, Erlbach, Gerstenhof, Hackenberg, Hauzendorf, Hinterappendorf, Högelstein, Kreuth, Kürn, Lehen, Lohhof, Oberharm, Oberhohenroith, Oberlipplgütl, Ödenhof, Pettenreuth, Pillmannsberg, Plitting, Rothenhofstatt, Schneckenreuth, Seibersdorf, Thalhof, Thonseigen, Unterbraunstuben, Unterlipplgütl, Weg, Wolfersdorf Gemeinde Holzheim, Ortsteile Trischlberg, Traidenloh, Haslach, Ödenholz, Bubach Gemeinde Lappersdorf, Ortsteile Baiern, Benhof, Einhausen, Geiersberg, Hainsacker, Kaulhausen, Lorenzen, Pielmühle, Schwaighausen, Unterkaulhausen Markt Regenstauf, Ortsteile Asing, Birkenzant, Breitwies, Brennthal, Buchenlohe, Danersdorf, Drackenstein, Edlhausen, Eitlbrunn, Ellmau, Ferneichlberg, Forstberg, Gfangen, Glapfenberg, Grafenwinn, Grub, Hirschling, Irlbründl, Kerm, Kirchberg, Kleeberg, Kürnberg, Lindach, Mettenbach, Neuried, Oberhaslach, Oberhub, Preßgrund, Regenstauf, Reiterberg, Richterskeller, Schönleiten, Steinsberg Gemeinde Wenzenbach, Ortsteile Abbachhof, Birkenhof, Birkenhof, Brunnhöfl, Fußenberg, Gonnersdorf, Grafenhofen, Grünthal, Irlbach, Jägerberg, Lehen, Probstberg, Roith, Schnaitterhof, Thanhausen, Zeitlhof, Ziegenhof Gemeinde Zeitlarn, Ortsteile Laub, Neuhof, Ödenthal, Pentlhof, Regendorf, Zeitlarn	2023 6 29
	Landkreis Regensburg Markt Regenstauf, Ortsteile Wöhrhof, Diesenbach, Karlstein, Kleinramspau, Steinsberg, Fidelhof, Fronau, Hagenau, Schneitweg, Medersbach, Regenstauf, Stadel, Ramspau, Münchsried, Kleeberg	2023 6 21 – 2023 6 29
	Landkreis Schwandorf Stadt Nittenau Ortsteile: Berglarn, Dürrmaul, Geiseck, Gunt, Hadriwa, Hammerhäng, Harthöfl, Hengersbach, Hinterberg, Hof A. Regen, Hofer Mühle, Kaaghof, Ödgarten (bei Stefling), Roneck, Rumelsölden, Schönberg (bei Sankt Martin), Steinhof (bei Sankt Martin), Untermainsbach, Vorderkohlstetten, Weinting, Wetzlgütl, Wetzlhof, Dobl, Eckartsreuth, Elendhof bei Pettenreuth, Eschlbach bei Grafenwinn, Höflarn, Knollenhof, Sankt Martin, Schwarzenberg, Steinmühl, Straßhof, Überfuhr am Regen, Weißenhof, Stefling, Hinterkohlstetten Stadt Burglengenfeld Ortsteile: Augustenhof, Burglengenfeld, Greinhof, Karlsberg, Wölland. Stadt Maxhütte-Haidhof Ortsteil: Almenhöhe, Berghof, Binkenhof, Birkenhöhe, Birkenzell, Blattenhof, Brunnheim, Deglhof, Eichelberg, Engelbrunn, Harberhof, Haugshöhe, Ibenthann, Katzheim, Kreilnberg, Lehenhaus, Lintermühle, Meßnerskreith, Neukappl, Pfaltermühle, Pirkensee, Rappenbügl, Roßbach, Stadlhof, Steinhof, Strieglhof, Verau, Winkerling, Ziegelhütte, Rohrhof, Almenhof, Fürsthof, Haidhof, Kappl, Leonberg, Ponholz, Roding, Schwarzhof, Roßbergeröd, Maxhütte Stadt Teublitz Ortsteile: Kuntsdorf, Saltendorf, Teublitz	2023 6 29
	Landkreis Schwandorf 3 km Radius um den Ausbruchsbetrieb (Koordinaten UTM 32: 32728906/5447575). Betroffen sind: Stadt Maxhütte-Haidhof Ortsteile: Waldgebiete	2023 6 21 – 2023 6 29
	Stadt Regensburg Betroffen ist die Stadt Regensburg mit den Ortsteilen Haslbach, Ödenthal sowie Teile von Sallern-Gallingkofen und Wutzelhofen. Beginnend bei Schnittstelle B16 Richtung Cham mit östlichem Regenufer- Dem südl. Rand der B16 folgend bis zur Unterführung „Am Mühlberg“- Der Straße „Am Mühlberg“ Richtung Süden folgend bis zur Kreuzung mit „Chamer Str.“- Chamer Str. folgend Richtung Osten bis auf Höhe Grundstück „Wutzlhofen 4“- Abkickend der Straße „Wutzelhofen“ in süd-östl. Richtung folgend bis Bahndamm- Dem Bahndamm in südl- Richtung folgend bis auf Höhe nördl..Kante Sportplatz „BSC Regensburg“- Dem am nördl. Sportplatzrand verlaufenden Feldweg folgend bis zum östl. Waldrand des „Schwarzholz“- Dem Weg weiter Richtung Norden folgend bis zur Stadtgrenze- Von hier der Stadtgrenze entgegen des Uhrzeigersinnes folgend bis zur Schnittstelle B16 und Regen.	2023 6 29

Valstybė narė: Prancūzija

Protrūkio ADIS nuorodos numeris	Teritorija, kurią sudaro:	Taikoma iki (pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 55 straipsnį)
Département: Gers (32)
FR-HPAI(P)-2023-00065 FR-HPAI(P)-2023-00068 FR-HPAI(P)-2023-00069 FR-HPAI(P)-2023-00070 FR-HPAI(P)-2023-00066 FR-HPAI(P)-2023-00071 FR-HPAI(P)-2023-00072 FR-HPAI(P)-2023-00073 FR-HPAI(P)-2023-00074 FR-HPAI(P)-2023-00075 FR-HPAI(P)-2023-00076 FR-HPAI(P)-2023-00077 FR-HPAI(P)-2023-00078 FR-HPAI(P)-2023-00079 FR-HPAI(P)-2023-00080 FR-HPAI(P)-2023-00081 FR-HPAI(P)-2023-00085 FR-HPAI(P)-2023-00088 FR-HPAI(P)-2023-00090 FR-HPAI(P)-2023-00092 FR-HPAI(P)-2023-00093 FR-HPAI(P)-2023-00094 FR-HPAI(P)-2023-00095 FR-HPAI(P)-2023-00096 FR-HPAI(P)-2023-00100 FR-HPAI(P)-2023-00101 FR-HPAI(P)-2023-00102 FR-HPAI(P)-2023-00103 FR-HPAI(P)-2023-00104 FR-HPAI(P)-2023-00105 FR-HPAI(P)-2023-00106 FR-HPAI(P)-2023-00107 FR-HPAI(P)-2023-00108 FR-HPAI(P)-2023-00109 FR-HPAI(P)-2023-00110 FR-HPAI(P)-2023-00111 FR-HPAI(P)-2023-00112 FR-HPAI(P)-2023-00113 FR-HPAI(P)-2023-00114 FR-HPAI(P)-2023-00115 FR-HPAI(P)-2023-00116 FR-HPAI(P)-2023-00122 FR-HPAI(P)-2023-00123 FR-HPAI(P)-2023-00124 FR-HPAI(P)-2023-00127 FR-HPAI(P)-2023-00128 FR-HPAI(P)-2023-00130 FR-HPAI(P)-2023-00132 FR-HPAI(P)-2023-00133 FR-HPAI(P)-2023-00134 FR-HPAI(P)-2023-00139 FR-HPAI(P)-2023-00141 FR-HPAI(P)-2023-00140 FR-HPAI(P)-2023-00144 FR-HPAI(P)-2023-00145 FR-HPAI(P)-2023-00146 FR-HPAI(P)-2023-00149 FR-HPAI(NON-P)-2023-00376	"AUJAN-MOURNEDE ZP à l’ouest de route entre « Le Rentier » et « Le Sage » ZS à l’est de cette même route" "SAINT-BLANCARD ZS à l’Ouest des routes D 139 et D576 ZRS à l’Est" ARMENTIEUX ARMOUS-ET-CAU ARROUEDE AUSSOS BARCUGNAN BARRAN BARS BASSOUES BAZIAN BAZUGUES BELLEGARDE BELLOC-SAINT-CLAMENS BERDOUES BETCAVE-AGUIN BEZOLLES BEZUES-BAJON BIRAN BRETAGNE-D'ARMAGNAC CABAS-LOUMASSES CAILLAVET CALLIAN CANNET CASTELNAU D'AUZAN LABARRÈRE CASTEX-D'ARMAGNAC CAZAUX-D'ANGLES CAZENEUVE CHELAN CLERMONT-POUYGUILLES COURRENSAN CUELAS DUFFORT DURBAN ESTIPOUY GALIAX GAZAX-ET-BACCARISSE GONDRIN GOUX IDRAC-RESPAILLES JU-BELLOC JUSTIAN L'ISLE-DE-NOE LABEJAN LADEVEZE-VILLE LAGRAULET-DU-GERS LALANNE-ARQUE LAMAGUERE LANNEMAIGNAN LANNEPAX LAVERAET LE BROUILH-MONBERT LOUBERSAN LOUSLITGES MANAS-BASTANOUS MANENT-MONTANE MARAMBAT MARCIAC MASCARAS MAUMUSSON-LAGUIAN MEILHAN MIRANDE MIRANNES MONCASSIN MONCLAR-SUR-LOSSE MONCORNEIL-GRAZAN MONFERRAN-PLAVES MONGUILHEM MONLAUR-BERNET MONLEZUN MONT-D'ASTARAC MONT-DE-MARRAST MONTIES MOUCHES MOUREDE NOULENS ORNEZAN PANASSAC PLAISANCE PONSAMPERE PONSAN-SOUBIRAN POUYLEBON PRECHAC-SUR-ADOUR PROJAN RAMOUZENS RICOURT ROQUEBRUNE ROQUES ROZES SADEILLAN SAINT-CHRISTAUD SAINT-JEAN-POUTGE SAINT-JUSTIN SAINT-MARTIN SAINT-MEDARD SAINT-PAUL-DE-BAISE SAINTE-DODE SAMARAN SARRAGUZAN SCIEURAC-ET-FLOURES SEISSAN SERE TACHOIRES TIESTE-URAGNOUX TUDELLE	2023 7 21
	AIGNAN ARBLADE-LE-BAS ARBLADE-LE-HAUT AURENSAN AVERON-BERGELLE AYZIEU BARCELONNE-DU-GERS BASCOUS BEAUMARCHES BELMONT BERNEDE BETOUS BOURROUILLAN BOUZON-GELLENAVE CAHUZAC-SUR-ADOUR CAMPAGNE-D'ARMAGNAC CASTELNAU-D'ANGLES CASTELNAVET CASTILLON-DEBATS CAUMONT CAUPENNE-D'ARMAGNAC CAZAUBON CORNEILLAN COULOUME-MONDEBAT COURTIES CRAVENCERES DEMU EAUZE ESCLASSAN-LABASTIDE ESPAS ESTANG FUSTEROUAU GEE-RIVIERE IZOTGES JUILLAC LABARTHE LABARTHETE LADEVEZE-RIVIERE LAGARDE-HACHAN LANNE-SOUBIRAN LANNUX LAREE LASSERADE LAUJUZAN LE HOUGA LELIN-LAPUJOLLE LIAS-D'ARMAGNAC LOUBEDAT LOURTIES-MONBRUN LOUSSOUS-DEBAT LUPIAC LUPPE-VIOLLES MAGNAN MANCIET MARGOUET-MEYMES MARGUESTAU MASSEUBE MAULEON-D'ARMAGNAC MAULICHERES MAUPAS MONCLAR MONLEZUN-D'ARMAGNAC MONTAUT MONTESQUIOU MORMES NOGARO PANJAS PERCHEDE PEYRUSSE-GRANDE PEYRUSSE-VIEILLE POUY-LOUBRIN POUYDRAGUIN PRENERON REANS RIGUEPEU RISCLE SABAZAN SAINT-ARAILLES SAINT-ARROMAN SAINT-AUNIX-LENGROS SAINT-ELIX-THEUX SAINT-GERME SAINT-GRIEDE SAINT-MARTIN-D'ARMAGNAC SAINT-MICHEL SAINT-MONT SAINT-OST SAINT-PIERRE-D'AUBEZIES SAINTE-AURENCE-CAZAUX SAINTE-CHRISTIE-D'ARMAGNAC SALLES-D'ARMAGNAC SARRAGACHIES SAUVIAC SEAILLES SEGOS SION SORBETS TARSAC TASQUE TERMES-D'ARMAGNAC TOUJOUSE TOURDUN URGOSSE VERGOIGNAN VERLUS VIC-FEZENSAC VIELLA VIOZAN "AUJAN-MOURNEDE ZP à l’ouest de route entre « Le Rentier » et « Le Sage » ZS à l’est de cette même route"	2023 7 6 – 2023 7 21
Département: Landes (40)
FR-HPAI(P)-2023-00067 FR-HPAI(P)-2023-00082 FR-HPAI(P)-2023-00083 FR-HPAI(P)-2023-00084 FR-HPAI(P)-2023-00089 FR-HPAI(P)-2023-00091 FR-HPAI(P)-2023-00097 FR-HPAI(P)-2023-00098 FR-HPAI(P)-2023-00099 FR-HPAI(P)-2023-00117 FR-HPAI(P)-2023-00118 FR-HPAI(P)-2023-00119 FR-HPAI(P)-2023-00120 FR-HPAI(P)-2023-00121 FR-HPAI(P)-2023-00125 FR-HPAI(P)-2023-00126 FR-HPAI(P)-2023-00129 FR-HPAI(P)-2023-00131 FR-HPAI(P)-2023-00136 FR-HPAI(P)-2023-00137 FR-HPAI(P)-2023-00138 FR-HPAI(P)-2023-00142 FR-HPAI(P)-2023-00143 FR-HPAI(P)-2023-00148	Amou Arsague Arthez-d'Armagnac Aubagnan Audignon Aurice Banos Bas-Mauco Betbezer-d'Armagnac Beyries Bonnegarde Bougue Brassempouy Castaignos-Souslens Castel-Sarrazin Cauna Coudures Créon-d'Armagnac Dumes Escalans Estigarde Eyres-Moncube Le Frêche Gabarret Gaujacq Hagetmau Haut-Mauco Herré Horsarrieu Laglorieuse Lamothe Lauret Mant Marpaps Mazerolles Monget Monségur Mont-de-Marsan Montégut Mouscardès Nassiet Ossages Parleboscq Perquie Pomarez Pujo-le-Plan Sainte-Colombe Saint-Cricq-Villeneuve Saint-Julien-d'Armagnac Saint-Justin Saint-Perdon Saint-Pierre-du-Mont Saint-Sever (Ouest D933.S) Sarraziet Serres-Gaston Tilh Villeneuve-de-Marsan	2023 7 8
	Aire-sur-l'Adour Arboucave Artassenx Bahus-Soubiran Bascons Bats Benquet Bordères-et-Lamensans Bourdalat Bretagne-de-Marsan Buanes Castandet Castelnau-Tursan Cazères-sur-l'Adour Classun Clèdes Duhort-Bachen Eugénie-les-Bains Fargues Geaune Grenade-sur-l'Adour Hontanx Labastide-d'Armagnac Lacajunte Lagrange Larrivière-Saint-Savin Latrille Lussagnet Mauries Maurrin Mauvezin-d'Armagnac Miramont-Sensacq Montgaillard Montsoué Payros-Cazautets Pécorade Philondenx Pimbo Puyol-Cazalet Renung Saint-Agnet Saint-Gein Saint-Loubouer Saint-Maurice-sur-Adour Saint-Sever (Est D933.S) Samadet Sarron Sorbets Urgons Vielle-Tursan Le Vignau	2023 6 23 – 2023 7 8
Department: Lot-et-Garonne (47)
FR-HPAI(P)-2023-00104	SAINTE MAURE DE PEYRIAC SAINT PE SAINT SIMON	2023 6 21
Department: Pyrénées-Atlantiques (64)
FR-HPAI(P)-2023-00135	BAIGTS-DE-BEARN BALANSUN BERENX BIRON CASTETIS LAA-MONDRANS LACADEE LANNEPLAA MESPLEDE "ORTHEZ Au sud de la route de Dax (D947) et au sud de la route de Bonnut (D56)" PUYOO RAMOUS "SAINT-BOES A l’ouest de la route de Dax (D947)" SAINT-GIRONS-EN-BEARN SALLES-MONGISCARD SARPOURENX SAULT-DE-NAVAILLES	2023 6 23
FR-HPAI(P)-2023-00135	BONNUT "ORTHEZ Au nord de la route de Dax (D947) et au nord de la route de Bonnut (D56)" "SAINT-BOES A l’est de la route de Dax (D947)" SALLESPISSE	2023 6 15 – 2023 6 23
Department: Hautes-Pyrénées (65)
FR-HPAI(P)-2023-00141 FR-HPAI(P)-2023-00147	ARNE AURIEBAT BARTHE BAZORDAN BETPOUY CASTELNAU-MAGNOAC CASTELNAU-RIVIERE-BASSE CASTERETS CAUBOUS CAUSSADE-RIVIERE CIZOS ESTIRAC FONTRAILLES GAUSSAN GUIZERIX HACHAN HERES LABATUT-RIVIERE LARAN LARROQUE LASSALES MADIRAN MAUBOURGUET MONLONG ORGAN PEYRET-SAINT-ANDRE PUNTOUS SABARROS SADOURNIN SAINT-LANNE SAUVETERRE TRIE-SUR-BAISE VIEUZOS	2023 7 1
FR-HPAI(P)-2023-00141 FR-HPAI(P)-2023-00147	ARIES-ESPENAN BETBEZE DEVEZE LALANNE MONLEON-MAGNOAC POUY SARIAC-MAGNOAC THERMES-MAGNOAC VILLEMUR	2023 6 23 – 2023 7 1

Valstybė narė: Lenkija

Protrūkio ADIS nuorodos numeris

Teritorija, kurią sudaro:

Taikoma iki (pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 55 straipsnį)

PL-HPAI(P)-2023–00068

W województwie warmińsko – mazurskim:

W gminie Kętrzyn: Bałtrucie, Godzikowo, Jurki, Karolewo, Kruszewiec, Kwiedzina, Martiany, Nowa Różanka, Nowa Wieś Kętrzyńska, Nowa Wieś Mała, Pożarki, Salpik, Stara Różanka, Wajsznory, Wilamowo, Wopławki, Wymiarki, Bałowo na północ od linii poprowadzonej przez miejscowości Skop i Zalesie Kętrzyńskie, Czerniki na zachód od linii poprowadzonej po wschodnim brzegu jeziora Mój do miejscowości Pożarki, Mażany na północ od linii poprowadzonej przez miejscowości Czerniki i Dłużec, Nakomiady na północ od linii poprowadzonej przez miejscowości Grabno i Knis, Osewo na południe od linii poprowadzonej przez miejscowości Kwiedziny i Kronowo, Poganowo na wschód od linii poprowadzonej przez miejscowości Sławkowo i Koczarki, Sławkowo na wschód od linii poprowadzonej przez miejscowości Marszewo i Koczarki,

2.	W gminie Srokowo: Kąty, Siniec, Solanka, Chojnica na południe od linii poprowadzonej przez miejscowości Skierki i Młynowo, Silec na południe od linii poprowadzonej przez miejscowości Niedziałki i Tarławki,

3.	W gminie Barciany: Staniszewo, Skierki na wschód od linii poprowadzonej przez miejscowości Bałtrucie i Niedziałki, Winda na południe od linii poprowadzonej przez miejscowości Skierki i Szczeciniak,

4.	Miasto Kętrzyn

w powiecie kętrzyńskim.

w gminie Giżycko: Bogacko, Guty, Antonowo na zachód od linii poprowadzonej przez miejscowości Guty i Kietlice, Kamionki na wschód od linii poprowadzonej przez miejscowości Pilwa i Kronowo, Sterławki Małe na północ od linii poprowadzonej przez miejscowości Knis i Kalinowo, Wrony na zachód od linii poprowadzonej przez miejscowości Guty i Sterławki Małe,

W gminie Ryn: Kronowo na południowy wschód od linii poprowadzonej przez miejscowości Doba i Martiany, Orło na północ od linii poprowadzonej przez miejscowości Koczarki i Sterławki Małe, Sterławki Wielkie na północ od linii poprowadzonej przez miejscowość Koczarki i skrzyżowania linii kolejowej Kętrzyn - Giżycko z drogą nr 59 w miejscowości Wilkasy,

w powiecie giżyckim.

W gminie Węgorzewo: Łabapa, Radzieje, Róże, Dłużec na północny wschód od linii poprowadzonej przez miejscowości Pilwa i Kąty, Pilwa na północny wschód od linii poprowadzonej przez miejscowości Dłużec i Doba, Sztynort Mały na południowy zachód od linii poprowadzonej przez miejscowości Stawiska i Gajewo, Tarławki na południe od linii poprowadzonej przez miejscowości Silec i Kamionek Wielki

w powiecie węgorzewskim.

2023 6 25

W województwie warmińsko – mazurskim:

1.	W gminie Kętrzyn: Parcz, Czerniki na wschód od linii poprowadzonej po wschodnim brzegu jeziora Mój do miejscowości Pożarki, Osewo na północ od linii poprowadzonej przez miejscowości Kwiedzina i Kronowo, Mażany na południe od linii poprowadzonej przez miejscowości Czerniki i Dłużec

w powiecie kętrzyńskim.

1.	W gminie Giżycko: Kamionki na zachód od linii poprowadzonej przez miejscowości Pilwa i Kronowo,

2.	W gminie Ryn: Kronowo na północny zachód od linii poprowadzonej przez miejscowości Doba i Martiany

w powiecie giżyckim.

1.	W gminie Węgorzewo: Dłużec na południowy zachód od linii poprowadzonej przez miejscowości Pilwa i Kąty, Pilwa na południowy zachód od linii poprowadzonej przez miejscowości Dłużec i Doba

w powiecie węgorzewskim.

2023 6 17–2023 6 25

C dalis

Papildomos apribojimų taikymo zonos susijusiose valstybėse narėse*, kaip nurodyta 1 ir 3a straipsniuose:

Valstybė narė: Prancūzija

Teritorija, kurią sudaro:	Data, iki kurios taikomos priemonės pagal 3a straipsnį
Les communes suivantes dans le département: Cher (18)
GENOUILLY GRACAY SAINT-OUTRILLE	2023 6 21
Les communes suivantes dans le département: Gers (32)
ANTRAS AUCH AUTERIVE AUX-AUSSAT AYGUETINTE BEAUCAIRE BEAUMONT BECCAS BETPLAN BLOUSSON-SERIAN BONAS BOUCAGNERES BOULAUR CASSAIGNE CASTELNAU-BARBARENS CASTERA-VERDUZAN CASTEX CASTIN CAZAUX-VILLECOMTAL DURAN ESTAMPES FAGET-ABBATIAL FOURCES GAUJAC GAUJAN HAGET HAULIES JEGUN LAAS LAGARDERE LAGUIAN-MAZOUS LAMAZERE LARROQUE-SAINT-SERNIN LARTIGUE LASSERAN LASSEUBE-PROPRE LAURAET MAIGNAUT-TAUZIA MALABAT MANSENCOME MARSEILLAN MIELAN MIRAMONT-D'ASTARAC MONBARDON MONGAUSY MONPARDIAC MONTEGUT-ARROS MONTREAL MOUCHAN ORBESSAN ORDAN-LARROQUE PALLANNE PAVIE PELLEFIGUE PESSAN SABAILLAN SAINT-ELIX SAINT-JEAN-LE-COMTAL SAINT-LARY SAINT-MAUR SAINT-PUY SANSAN SARAMON SARCOS SEMBOUES SEMEZIES-CACHAN SIMORRE TILLAC TOURNAN TRAVERSERES TRONCENS VALENCE-SUR-BAISE VILLECOMTAL-SUR-ARROS VILLEFRANCHE "SAINT-BLANCARD ZS à l’Ouest des routes D 139 et D576 ZRS à l’Est" SADEILLAN SAINT-ARAILLES SAINT-BLANCARD	2023 7 21
Les communes suivantes dans le département: Landes (40)
Argelos Baigts Bassercles Bastennes Baudignan Bergouey Bostens Campagne Campet-et-Lamolère Castelnau-Chalosse Castelner Caupenne Cazalis Clermont Doazit Donzacq Estibeaux Gaillères Garrey Gibret Gouts Habas Hauriet Labastide-Chalosse Labatut Lacquy Lacrabe Lahosse Larbey Le Leuy Losse Lubbon Lucbardez et Bargues Maylis Meilhan Mimbaste Misson Momuy Montaut Montfort-en-Chalosse Morganx Mugron Nerbis Nousse Ozourt Peyre Poudenx Pouillon Pouydesseaux Poyartin Rimbez-et-Baudiets Roquefort Saint-Aubin Saint-Avit Saint-Cricq-Chalosse Saint-Cricq-du-Gave Sainte-Foy Saint-Gor Saint-Martin-d'Oney Sarbazan Serreslous-et-Arribans Sorde-l'Abbaye Sort-en-Chalosse Souprosse Toulouzette Uchacq-et-Parentis Vielle-Soubiran	2023 7 8
Les communes suivantes dans le département: Lot-et-Garonne (47)
SAINTE MAURE DE PEYRIAC SAINT PE SAINT SIMON	2023 6 21
Les communes suivantes dans le département: Pyrénées-Atlantiques(64)
ANDREIN ARGAGNON ARGET AUDAUX BARRAUTE-CAMU BELLOCQ BUGNEIN BURGARONNE CARRESSE-CASSABER CASTAGNEDE CASTEIDE-CANDAU CASTETBON CASTETNER HAGETAUBIN L'HOPITAL-D'ORION LAAS LABEYRIE LAGOR LAHONTAN LOUBIENG MASLACQ MONT NARP ORAAS ORION ORRIULE OSSENX OZENX-MONTESTRUCQ SAINT-MEDARD SALIES-DE-BEARN SAUVELADE SAUVETERRE-DE-BEARN	2023 6 23
Les communes suivantes dans le département: Hautes-Pyrénées (65)
ANSOST ARNE ARTAGNAN AURIEBAT BARBACHEN BARTHE BAZORDAN BETPOUY BUZON CAIXON CASTELNAU-MAGNOAC CASTELNAU-RIVIERE-BASSE CASTERETS CAUBOUS CAUSSADE-RIVIERE CIZOS ESCAUNETS ESTIRAC FONTRAILLES GARDERES GAUSSAN GENSAC GUIZERIX HACHAN HAGEDET HERES LABATUT-RIVIERE LAFITOLE LAHITTE-TOUPIERE LARAN LARREULE LARROQUE LASCAZERES LASSALES LIAC LUQUET MADIRAN MAUBOURGUET MONFAUCON MONLONG NOUILHAN ORGAN OROIX PEYRET-SAINT-ANDRE PUNTOUS RABASTENS-DE-BIGORRE SABARROS SADOURNIN SAINT-LANNE SARRIAC-BIGORRE SAUVETERRE SEGALAS SERON SOMBRUN SOUBLECAUSE TRIE-SUR-BAISE VIC-EN-BIGORRE VIDOUZE VIEUZOS VILLEFRANQUE VILLENAVE-PRES-BEARN	2023 7 1

Pagal Susitarimą dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos, visų pirma pagal Protokolo dėl Airijos ir Šiaurės Airijos 5 straipsnio 4 dalį kartu su to protokolo 2 priedu, šiame priede nuorodos į valstybes nares apima Jungtinę Karalystę, kiek tai susiję su Šiaurės Airija.

“

2023 6 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 166/162

KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2023/1338

2023 m. birželio 28 d.

dėl saugos reikalavimų, kuriuos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/95/EB turi atitikti tam tikriems vaikams skirtiems gaminiams ir susijusiems gaminiams taikomi Europos standartai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (1), ypač į jos 4 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

(1)	Direktyvos 2001/95/EB 2 straipsnio a punkte apibrėžtiems gaminiams ta direktyva taikoma tuo atveju, jei Sąjungos teisės aktuose, kuriais reglamentuojama atitinkamų gaminių sauga, nėra konkrečių nuostatų, kuriomis siekiama to paties tikslo;

(2)	nacionalinius standartus, kuriais perkeliami pagal Direktyvą 2001/95/EB parengti Europos standartai ir kurių nuorodas Komisija paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, atitinkantiems gaminiams taikoma saugos prielaida;

(3)

naujojoje 2020 m. Vartotojų darbotvarkėje (2) Komisija, atsižvelgdama į ypatingą šios kategorijos vartotojų pažeidžiamumą, įsipareigojo stiprinti vaikams skirtų gaminių saugą nustatydama saugos reikalavimus, kuriuos turi atitikti tiems gaminiams taikomi Europos standartai. Iš visų gaminių, apie kuriuos 2020 ir 2021 m. per Sąjungos skubių pranešimų sistemą „Saugos vartai“, anksčiau vadintą Skubaus informavimo sistema (RAPEX), pranešta kaip apie pavojingus, daugiau kaip 20 % yra vaikams skirti gaminiai. Be to, komunikatu „Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti. Aplinkos be toksinių medžiagų kūrimas“ (3) Komisija konkrečiai užsibrėžė geriau saugoti vaikus nuo pavojingųjų cheminių medžiagų jiems skirtuose vartojimo gaminiuose;

(4)

Komisija jau priėmė Sprendimą 2010/9/ES (4) dėl kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų vonios kėdučių, pagalbinių maudymosi reikmenų, vonelių ir stovų Europos standartų atitikties saugos reikalavimams, Sprendimą 2010/376/ES (5) dėl tam tikrų vaikų miego aplinkoje naudojamų gaminių Europos standartų atitikties saugos reikalavimams ir Sprendimą 2013/121/ES (6) dėl saugos reikalavimų, kurie turi būti įtraukti į tam tikroms vaikiškoms kėdutėms taikomus Europos standartus. Tačiau papildant tuos sprendimus reikia nustatyti reikalavimus, kuriuos turi atitikti platesnei vaikams skirtų ir susijusių gaminių grupei taikomi Europos standartai;

(5)

žaislų saugos taisyklės nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/48/EB (7). Tačiau tiems aspektams ir rizikai ar rizikos kategorijoms, kurie nereglamentuojami Direktyva 2009/48/EB, taikoma Direktyva 2001/95/EB. Todėl šiuo sprendimu taip pat turėtų būti nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti vaikams skirtiems ir susijusiems gaminiams taikomi Europos standartai, kai rizika arba rizikos kategorijos nėra reglamentuojamos Direktyva 2009/48/EB;

(6)

nustatyti saugos reikalavimus reikia tam, kad būtų galima parengti ir atnaujinti Europos standartus, taikomus tam tikriems vaikams skirtiems ir susijusiems gaminiams. Šiais reikalavimais turi būti užtikrinta, kad gaminiai, kuriems taikomi tie standartai, atitiktų Direktyvos 2001/95/EB 3 straipsnyje nustatytą bendrąjį saugos reikalavimą;

(7)

šie saugos reikalavimai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į naujausias mokslo ir technikos žinias ir rinkos raidą. Pavojingumu grindžiamas požiūris leidžia visapusiškai įvertinti riziką, kuri gali kilti vaikams naudojantis jiems skirtais gaminiais. Šis požiūris taip pat padeda suvokti ir šalinti neaiškumus, galinčius kilti dėl būsimų naujų gaminių. Be to, pavojingumu grindžiamas formatas palengvina šių reikalavimų ir standartų turinio palyginimą, o tai leidžia lengviau užtikrinti standartų atitiktį reikalavimams. Todėl nustatant saugos reikalavimus, kuriuos turi atitikti vaikams skirtiems ir susijusiems gaminiams taikomi Europos standartai, reikia vadovautis pavojumi grindžiamu požiūriu;

(8)	šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Direktyvos 2001/95/EB 15 straipsniu įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šis sprendimas taikomas Direktyvos 2001/95/EB 4 straipsnio 1 dalyje nurodytiems Europos standartams, kurie taikomi šiems gaminiams:

a)	vaikams dėvėti skirtiems gaminiams;

b)	vaikams skirtiems gaminiams, kuriais palengvinamos sėdėjimo, miegojimo, maudymo funkcijos, kūno priežiūra, poilsis, transportas ir ankstyvasis mokymasis, arba užtikrinamas jų saugumas;

c)	vaikams skirtiems gaminiams, kuriais palengvinamas jų maitinimas, girdymas ar žindymas;

d)	vaikams skirtiems gaminiams, kurie turi vieną ar kelias iš a, b ir c punktuose išvardytų funkcijų ir dar vieną ar kelias kitas funkcijas;

gaminiams, susijusiems su vaikams skirtais gaminiais, įskaitant šiuos gaminius:

i)	gaminius ir priedus, specialiai sukurtus naudoti su a–d punktuose nurodytais vaikams skirtais gaminiais arba kartu su šiais gaminiais;

ii)	suaugusiųjų naudojamus ir montuojamus ar įrengiamus gaminius, kurie prieinami vaikui arba turi vaiko apsaugos funkciją.

2 straipsnis

Saugos reikalavimai

Saugos reikalavimai, kuriuos turi atitikti Direktyvos 2001/95/EB 4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyti Europos standartai, taikomi tam tikriems šio sprendimo 1 straipsnyje nurodytiems vaikams skirtiems ir susijusiems gaminiams, nustatyti šio sprendimo priede.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2023 m. birželio 28 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 11, 2002 1 15, p. 4.

(2) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Naujoji vartotojų darbotvarkė. Siekiant tvaraus atsigavimo didinamas vartotojų atsparumas“, COM(2020) 696 final, 2020 11 13.

(3) 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti. Aplinkos be toksinių medžiagų kūrimas“, COM(2020) 667 final.

(4) 2010 m. sausio 6 d. Komisijos sprendimas 2010/9/ES dėl kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų vonios kėdučių, pagalbinių maudymosi reikmenų, vonelių ir stovų Europos standartų atitikties saugos reikalavimams pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/95/EB (OL L 3, 2010 1 7, p. 23).

(5) 2010 m. liepos 2 d. Komisijos sprendimas 2010/376/ES dėl tam tikrų vaikų miego aplinkoje naudojamų gaminių Europos standartų atitikties saugos reikalavimams pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/95/EB (OL L 170, 2010 7 6, p. 39).

(6) 2013 m. kovo 7 d. Komisijos sprendimas 2013/121/ES dėl saugos reikalavimų, kurie pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos turi būti įtraukti į tam tikroms vaikiškoms kėdutėms taikomus Europos standartus (OL L 65, 2013 3 8, p. 23).

(7) 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/48/EB dėl žaislų saugos (OL L 170, 2009 6 30, p. 1).

PRIEDAS

SAUGOS REIKALAVIMAI, KURIUOS TURI ATITIKTI EUROPOS STANDARTAI, TAIKOMI TAM TIKRIEMS 1 STRAIPSNYJE NURODYTIEMS VAIKAMS SKIRTIEMS IR SUSIJUSIEMS GAMINIAMS

Cheminiai pavojai

166

Terminiai pavojai

167

Degumo pavojai

167

Įstrigimo pavojai

168

Judančių dalių keliami pavojai, įskaitant įkirpimo, įpjovimo ir suspaudimo pavojus.

168

Pavojai, susiję su vaikams skirtais gaminiais, kurie sulankstomi laikymo ir gabenimo tikslu

169

Pavojai, susiję su vaikams skirtais gaminiais, kurie išmontuojami laikymo ir gabenimo tikslu

169

Pavojai, susiję su tvirtinimo mechanizmais ir atidarymo bei uždarymo sistemomis

169

Pavojai, susiję su gaminiais, turinčiais ratus

170

10.

Įsipainiojimo pavojai

170

11.

Pavojus užspringti

170

12.

Pavojus uždusti

171

12.1.

Su kvėpavimu susiję pavojai

171

13.

Pavojus praryti

171

14.

Įterpimo ir įkvėpimo pavojai

171

15.

Pavojingi galai, kraštai ir iškyšos

171

16.

Struktūros vientisumo pavojai

172

17.

Su apsauginėmis funkcijomis susiję pavojai

172

18.

Su apsaugos sistemomis susiję pavojai

173

19.

Su stabilumu susiję pavojai

173

20.

Pavojus nukristi

173

21.

Pavojai nuskęsti

174

22.

Elektros srovės pavojus

174

23.

Biometriniai pavojai

174

24.

Akustiniai pavojai

174

25.

Spinduliuotės pavojai

174

26.

Radioaktyvieji pavojai

175

27.

Su higiena susiję pavojai

175

28.

Pavojai, susiję su informacija, pateikiama su gaminiu

175

Šiame priede nustatomi saugos reikalavimai, kuriuos turi atitikti šio sprendimo 1 straipsnyje nurodytiems vaikams skirtiems ir susijusiems gaminiams taikomi Europos standartai. Šiais reikalavimais siekiama užtikrinti, kad gaminiai, kuriems taikomi tie standartai, atitiktų Direktyvos 2001/95/EB 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąjį saugos reikalavimą.

Atsižvelgiant į vaikų ir prižiūrinčiųjų asmenų elgesį, gebėjimus ar pažeidžiamumą, vaikams skirti gaminiai, kai yra naudojami pagrįstai numatomomis sąlygomis, turi nekelti pavojaus vaikų ir prižiūrinčiųjų asmenų saugai ar sveikatai.

Kai įmanoma, siekiant užtikrinti neįgalių naudotojų – tiek prižiūrinčiųjų asmenų, tiek vaikų – saugą, turi būti atsižvelgiama į specialiuosius jų poreikius.

Visais atvejais pirmiausia turi būti vadovaujamasi projektuojamosios saugos principu.

Siekiant atkreipti tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų dėmesį, ant vaikams skirtų gaminių ir (arba) jų pakuotės turi būti pateikiama tinkama informacija apie tai, kokie pavojai gali kilti naudojantis tais gaminiais ir kaip jų išvengti. Tai yra įspėjimai (piktogramos ir (arba) tekstas) ir naudojimo ir (arba) priežiūros instrukcijos.

Vaikams skirti gaminiai visą numatytą eksploatavimo laikotarpį turi išlikti saugūs ir išlaikyti saugos charakteristikas. Jie turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad bet kokio pavojaus, galinčio kilti jais nuolat naudojantis numatytu eksploatavimo laikotarpiu, galimybė būtų kiek galima sumažinta.

Vaikams skirti gaminiai, kuriuos numatoma naudoti paslaugų teikimo tikslu, turi atitikti specialius reikalavimus, kuriais atsižvelgiama į tai, kad jie naudojami dažniau ir ilgiau, todėl jiems gali būti taikomi griežtesni apribojimai.

Nustatant standartus, kurie remiantis šiais saugos reikalavimais rengiami Komisijos standartizavimo pavedimu, turi būti atsižvelgiama į naujausius antropometrinius duomenis, medicininius tyrimus, žinomas vaikų saugos srities sveikatos rekomendacijas (pvz., dėl saugaus miego praktikos) ir naujausias mokslines ir technines žinias apie vaikų saugą ir (arba) sveikatą.

Projektuotojai ir gamintojai turi nepamiršti, kad vaikams skirtas gaminys gali kelti ir daugiau pavojų, ne tik nurodytus šiame dokumente. Be to, turi būti laikomasi ir kitų Sąjungos taisyklių dėl gaminių saugos, pavyzdžiui, cheminės saugos.

Reikia atsižvelgti į papildomus pavojus, galinčius paveikti gaminių naudojimo ir veikimo saugumą (įskaitant susijusius su dirbtiniu intelektu, kibernetiniu saugumu, interneto ryšiu, saugumu ir privatumu).

Reikia atsižvelgti į visus pavojus, galinčius kilti prižiūrinčiajam asmeniui naudojant nuotolines ryšio, vaiko stebėjimo ir kontrolės priemones.

Fiziškai, protiškai ir emociškai vaikai vystosi nevienodai greitai. Kiekvieno standarto, parengto siekiant atitikties šiems saugos reikalavimams, taikymo srityje turi būti aiškiai nurodytas raidos etapas (pvz., amžiaus grupė, svoris ir ūgis) ir išdėstyti atitinkami gaminio saugos reikalavimai.

Jei šio požiūrio nesilaikoma, tai turi būti pagrįsta standarto informaciniame priede.

Nustatant vaikams skirtiems gaminiams taikomus standartus turi būti vadovaujamasi tinkamumo naudoti principu – konkrečiai, vaikams skirto gaminio dizainas turėtų būti toks, kad jį įrengti, reguliuoti ir juo naudotis galėtų vienas suaugęs naudotojas.

Gaminiai, skirti naudoti su vaikams skirtais gaminiais, kuriems taikomi ir kiti standartai, turi atitikti abiejų standartų reikalavimus.

1. CHEMINIAI PAVOJAI

Vaikams skirti gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad neturėtų neigiamo poveikio vaikų ar trečiųjų asmenų (vaikų ir suaugusiųjų) sveikatai dėl jų sąlyčio su cheminėmis medžiagomis ar mišiniais, iš kurių pagaminti vaikams skirti gaminiai ar kurių yra jų sudėtyje, kai vaikams skirti gaminiai naudojami pagal paskirtį arba pagrįstai numatomomis naudojimo sąlygomis, atsižvelgiant į vaikų elgesį, konkrečią gaminio paskirtį ir su tuo susijusias sąlyčio sąlygas.

Vaikams skirti gaminiai ir jų pakuotės turi atitikti visus šios srities Sąjungos teisės aktus, susijusius su tam tikrų kategorijų gaminiais arba apribojimais, taikomais tam tikroms medžiagoms ar mišiniams.

Nustatant standartus turi būti atsižvelgiama į naujausias rekomendacijas dėl cheminių medžiagų ir konkrečiai remiamasi žiniomis apie vaikų saugą ir sveikatą (įsidėjimo į burną, įkvėpimo ir absorbcijos atveju).

Tais atvejais, kai naudojamos perdirbtos medžiagos, jos turi atitikti tuos pačius reikalavimus kaip ir pirminės medžiagos.

Nustatant vaikams skirtų produktų cheminės saugos reikalavimus, pavyzdžiui, leistiną cheminių medžiagų ribinę vertę, turi būti atsižvelgiama į visas šios srities gaires, teisinio reguliavimo nuostatas ir naujausius mokslinius duomenis, susijusius su panašiais gaminiais. Atliekant vertinimą turėtų būti taikomi naujausi bandymų metodai.

Atsižvelgiant į specifines naudojimo sąlygas (pvz., sąlyčio trukmę, konkrečią gaminio paskirtį), ribinės vertės turėtų būti pakoreguotos taip, kad atitiktų numatomą gaminio naudojimą.

2. TERMINIAI PAVOJAI

Vaikams skirti gaminiai turi būti projektuojami ir gaminami taip, kad būtų kiek galima sumažinti terminiai pavojai. Turi būti atsižvelgiama į vaiko elgesį ir turimus duomenis apie nudegimus sukeliančią paviršiaus temperatūrą. Apie bet kokius pavojus, kurių nepavyko pašalinti, turi būti pranešama tinkamais įspėjimais. Terminiai pavojai, be kita ko, gali būti:

a)	sąlytis su karštais arba šaltais paviršiais;

b)	karšto maisto ar skysčių nurijimas;

c)	nusiplikymas;

d)	perkaitimas (hiperthermija);

e)	sušalimas (hipotermija).

3. DEGUMO PAVOJAI

Vaikams skirti gaminiai turi būti projektuojami ir gaminami taip, kad būtų kiek galima sumažinti degumo pavojai.

Degumo pavojai, be kita ko, gali būti:

a)	pavojai dėl pliūpsnio efekto;

b)	pavojai dėl liepsnos plitimo;

c)	pavojai dėl medžiagų lydymosi;

d)	pavojai dėl sąlyčio su liepsna.

Vaikams skirti gaminiai turi būti sudaryti iš medžiagų, kurios atitinka vieną ar daugiau iš šių sąlygų (neišsamus sąrašas):

a)	jos nėra lengvai įsiliepsnojančios ir yra savigesės;

b)	jei jos ir užsidega, tai dega lėtai ir liepsna sklinda nedideliu greičiu;

c)	kad ir kokia būtų jų cheminė sudėtis, yra sukurtos taip, kad mechaniškai lėtintų degimo procesą.

Jei žinoma, kad degdamos medžiagos išskiria labai toksiškus dūmus, vaikams skirtiems gaminiams jos nenaudojamos. Degiosios medžiagos turi nekelti rizikos, kad dėl jų užsidegs kitos tam gaminiui panaudotos medžiagos.

Medžiagos, kurios, kaip pripažinta, kelia didelį pavojų sveikatai, neturi migruoti ar išsiskirti tokiomis koncentracijomis, kurios galėtų kelti pavojų gaminio naudotojams.

Standartuose turėtų būti nurodyta, kad antipirenai turėtų būti naudojami tik tais atvejais, kai nėra kitų galimybių. Jei jie naudojami, jų toksiškumas ir pašalinimas pasibaigus eksploatavimo laikotarpiui turi nekelti pavojaus vaikų ir prižiūrinčiųjų asmenų sveikatai bei aplinkai.

4. ĮSTRIGIMO PAVOJAI

Vaikams skirti gaminiai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad būtų kiek galima sumažinti vaiko kūno dalių įstrigimo pavojai. Gaminiai turi būti suprojektuoti taip, kad juose negalėtų įstrigti vaiko galva, kaklas, liemuo, rankos, delnai, pirštai, kojos, pėdos ir kojų pirštai.

Reikalavimai dėl įstrigimo pavojaus prevencijos taikomi pavojams, kylantiems, be kita ko, dėl šių standžių ir lanksčių elementų:

a)	visiškai sujungtų angų;

b)	iš dalies sujungtų angų;

c)	V formos angų;

d)	netaisyklingos formos angų;

e)	dinaminių angų;

f)	tvirtinimo elementų;

skylių;

h)	kiaurymių;

i)	aplinkinės medžiagos slėgio.

Visi gaminiai, kuriuose yra uždara erdvė, į kurią vaikas gali patekti ir joje įstrigti, turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad būtų kiek galima sumažinti pavojai įstrigti.

Standartuose turi būti aiškiai nurodyti įstrigimo pavojų požiūriu saugūs matmenys. Atliekant šiuos matavimus visada atsižvelgiama į naujausius vaikų, kurie, tikėtina, naudos gaminį ir turės su juo sąveiką, antropometrinius duomenis ir tokie matavimai turi būti konkrečiai susiję su žiniomis apie vaikų saugą.

Judėjimo keliamas įstrigimo pavojus turi būti kiek galima apribotas projektavimo etapu. Apie pavojus, kurių nepavyko pašalinti, turi būti pranešama įspėjimais ir instrukcijomis.

Su judėjimu susiję pavojai, be kita ko, gali būti:

a)	įstrigimas, kurį sukelia apvirtusio gaminio svoris;

b)	įstrigimas, kurį sukelia su numatytu gaminio naudojimu susijusios kiaurymės ir angos (įskaitant tas, kurias sukuria judantis vaikas);

c)	įstrigimas, kurį sukelia vaikui prieinamos, tačiau šalia gaminio esančios kiaurymės ir angos;

d)	įstrigimas vaikui padėjus užpakalinę arba priekinę kaklo pusę prie minkšto arba kieto krašto;

e)	įstrigimas, kurį sukėlė gaminys, tačiau kuris yra susijęs su vaikais, kurie nėra pagrindiniai gaminio naudotojai.

5. JUDANČIŲ DALIŲ KELIAMI PAVOJAI, ĮSKAITANT ĮKIRPIMO, ĮPJOVIMO IR SUSPAUDIMO PAVOJUS.

Vaikams skirti gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad būtų kiek galima sumažinti judančių dalių keliami pavojai. Gaminiais turi būti užkirstas kelias viso kūno, galūnių, kojų ir rankų pirštų įkirpimui, prižnybimui (kai elementai juda vienas kito atžvilgiu ir turi žirklinį efektą), suspaudimui (kai elementai juda vienas kito atžvilgiu ir turi suspaudimo efektą), nupjovimui arba įpjovimui.

Reikalavimai dėl judančių dalių keliamo pavojaus prevencijos taikomi, be kita ko, šiems pavojams (kai tinkama):

a)	paties gaminio judėjimui;

b)	vaiko kūno judėjimui;

c)	išorinės jėgos daromam spaudimui ir (arba) išlaisvinimui.

Projektuotojai ir gamintojai privalo atsižvelgti į tai, kad pavojai gali keistis priklausomai nuo judančių dalių prieinamumo; medžiagos (įskaitant audinius) lankstumo; jėgų poveikio ir jėgos veikimo vietų; judančių dalių valdymo priemonių; dalių formos/medžiagos; vaiko gebėjimų ir t. t.

6. PAVOJAI, SUSIJĘ SU VAIKAMS SKIRTAIS GAMINIAIS, KURIE SULANKSTOMI LAIKYMO IR GABENIMO TIKSLU

Vaikams skirti gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad pavojai, susiję su gaminiais, kurie sulankstomi laikymo ar gabenimo tikslu, būtų kuo labiau sumažinti Gaminiais turi būti užkirstas kelias dėl netyčinio sulankstymo galimam suspaudimui, supjaustymui, įstrigimui ir uždusimui.

Reikalavimai dėl pavojaus, susijusio su vaikams skirtais gaminiais, kurie laikymo ar gabenimu tikslu sulankstomi, prevencijos taikomi, be kita ko, šiems pavojams (kai tinkama), tačiau jais neapsiribojant:

a)	fiksavimo įtaisai naudojami taip, kad būtų išvengta nevisiško ir (arba) atsitiktinio išlankstymo;

b)	fiksavimo/užrakinimo padėtis turi būti aiški tėvams ir prižiūrintiesiems asmenims;

c)	fiksavimo mechanizmai neturi būti netyčia atlaisvinami;

d)	tinkamam gaminio naudojimui tereikia vieno suaugusiojo;

e)	tokių gaminių turi būti neįmanoma naudoti neaktyvavus fiksavimo mechanizmo (-ų).

7. PAVOJAI, SUSIJĘ SU VAIKAMS SKIRTAIS GAMINIAIS, KURIE IŠMONTUOJAMI LAIKYMO IR GABENIMO TIKSLU

Vaikams skirti gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad būtų kuo labiau sumažinti pavojai, susiję su gaminių, kurie laikymo ir gabenimo tikslu išmontuojami, išmontavimu ir pakartotiniu surinkimu naudojimui.

Reikalavimai dėl pavojaus, susijusio su išmontavimu ir pakartotiniu surinkimu, prevencijos taikomi, be kita ko, šiems pavojams (kai tinkama), tačiau jais neapsiribojant:

įtraukiamos instrukcijos, kurios yra aiškiai suformuluotos ir lengvai suprantamos ir kurias gali suprasti vidutinis neprofesionalus vartotojas;

a)	pateikiama informacija apie tai, kaip išmontuoti ir iš naujo surinkti gaminį, užtikrinant nuolatinę jo naudojimo saugą;

b)	su sauga susijusi informacija turėtų apimti piktogramas ir iliustracijas;

c)	ant vaikams skirtų gaminių reikėtų pažymėti patvarius įspėjimus, kad būtų atkreiptas dėmesys į ypač svarbią saugos informaciją;

d)	kartu su gaminiu turėtų būti pateikiami visi specialūs surinkimo ir montavimo įrankiai;

e)	visas surinkimo detales turi būti įmanoma tinkamai suveržti;

f)	fiksavimo įtaisai turi būti naudojami siekiant išvengti netyčinio išmontavimo;

g)	fiksavimo/užrakinimo padėtis turi būti aiški tėvams ir prižiūrintiesiems asmenims;

h)	savisriegiai sraigtai negali būti naudojami, išskyrus dalyse, kurios nėra skirtos išmontuoti.

8. PAVOJAI, SUSIJĘ SU TVIRTINIMO MECHANIZMAIS IR ATIDARYMO BEI UŽDARYMO SISTEMOMIS

Vaikams skirti gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad su jų tvirtinimo mechanizmais ir (arba) atidarymo ir uždarymo sistemomis susiję pavojai būtų kuo labiau sumažinti. Gaminiais turi būti užkirstas kelias galimam suspaudimui, prižnybimui, įpjovimui, įkirpimui, įstrigimui, kritimui ir uždusimui dėl netyčinio tokių sistemų aktyvavimo.

Reikalavimai dėl pavojų, susijusių su tvirtinimo mechanizmais ir atidarymo bei uždarymo sistemomis, prevencijos taikomi, be kita ko, šiems pavojams (kai tinkama), tačiau jais neapsiribojant:

a)	jeigu gaminį galima naudoti keliose padėtyse, pasirinkta padėtis išlaikoma, kai gaminį veikia vaiko veiksmams ir judesiams būdingos jėgos;

b)	atidarymo ir uždarymo sistemos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad būtų išvengta netyčinio aktyvavimo.

9. PAVOJAI, SUSIJĘ SU GAMINIAIS, TURINČIAIS RATUS

Vaikams skirti gaminiai su ratais arba ratukais (gabenimui ar kitokiam judėjimui) turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad būtų kuo labiau apribotas pavojus, susijęs su ratais ar ratukais ir netyčiniu judėjimu.

Reikalavimai dėl pavojaus, susijusio su ratais ir (arba) ratukais ir netyčiniu judėjimu, prevencijos taikomi šiems pavojams (kai tinkama), tačiau jais neapsiribojant:

a)	visuose gaminiuose su ratukais turi būti įrengtas (-i) tinkamas (-i) fiksavimo įtaisas (-ai), kuris (-ie) prireikus užtikrina stabilumą;

b)	turi būti užtikrintas visų fiksavimo įtaisų saugumas;

c)	vaikams skirti gaminiai su ratukais turi turėti imobilizavimo funkciją, leidžiančią juos stabiliai išlaikyti nejudančius nepriklausomai nuo paviršiaus.

10. ĮSIPAINIOJIMO PAVOJAI

Vaikams skirti gaminiai turi būti projektuojami ir gaminami taip, kad būtų kiek galima sumažinti įsipainiojimo pavojai.

Reikalavimai dėl pavojų prevencijos taikomi, be kita ko, šiems pavojams (kai tinkama):

a)	užsikabinimo pavojui;

b)	tekstilės gaminių, pvz., drabužių sudedamųjų dalių (užsegimų, sagų, papuošimų, dygsniavimo arba panašių dirbinių, dėl kurių atsiranda skylučių, tarpų, angų arba išsikišančių dalių), užsikabinimui;

c)	dėl virvelių, juostelių, raiščių, kabelių ar kilpų kylantiems pasismaugimo pavojams;

d)	pavojams, kylantiems dėl vienagijų siūlų;

e)	pavojams, kylantiems dėl rankenų.

Standartuose aiškiai išdėstomi saugos matmenys ir bandymų reikalavimai, susiję su virvelėmis, juostelėmis, raiščiais, kabeliais, kilpomis ir kitais įsipainiojimo pavojų keliančiais elementais. Atliekant šiuos matavimus visada atsižvelgiama į naujausius antropometrinius duomenis ir matavimai turi būti konkrečiai susiję su žiniomis apie vaikų saugą. Gaminių saugojimo maišai taip pat turi būti saugūs.

11. PAVOJUS UŽSPRINGTI

Vaikams skirti gaminiai turi būti projektuojami ir gaminami taip, kad būtų užkirstas kelias pavojams užspringti.

Reikalavimai dėl pavojaus užspringti prevencijos taikomi, be kita ko, šiems pavojams (kai tinkama), tačiau jais neapsiribojant:

a)	jokia dalis, kurią vaikas savo jėgomis gali nutraukti, neturi būti pakankamai maža, kad keltų pavojų užspringti;

b)	jokia dalis, kuri būtų pakankamai maža, kad keltų pavojų užspringti, neturi nulūžti, nuplyšti ar atsiskirti naudojant (pvz., numetus);

c)	jokia sudedamoji dalis, kurią galima pašalinti nenaudojant įrankio, neturi kelti pavojaus užspringti;

d)	vaikams, kurie yra per maži, kad galėtų sėdėti be pagalbos, dėl pavojaus užspringti neturėtų būti leidžiama naudoti jokių ilgų sudedamųjų dalių, kurios galėtų sukelti springimo refleksą, jei vaikas įsidėtų gaminį į burną;

e)	kamšalai, keliantys pavojų užspringti, neturi būti pasiekiami vaiko jėgomis;

f)	gaminiai turi nekelti pavojaus juos įkvėpti dėl jų sudedamųjų dalių dydžio arba todėl, kad šios dalys tampa pakankamai mažos arba pasiekiamos vaiko jėgomis;

g)	atsižvelgiama į bendrą gaminių dydį ir formą ir, jei reikia, taikomi techniniai ir (arba) mechaniniai sprendimai (pvz., oro angos gaminiuose, kuriais įprastomis ir numatomomis naudojimo sąlygomis kyla pavojus užspringti).

Standartuose aiškiai nurodomi saugos matmenys ir bandymų reikalavimai, susiję su pavojumi užspringti. Atliekant šiuos matavimus visada atsižvelgiama į naujausius antropometrinius duomenis ir matavimai turi būti konkrečiai susiję su žiniomis apie vaikų saugą.

12. PAVOJUS UŽDUSTI

Vaikams skirti gaminiai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad bet koks pavojus uždusti, susijęs su gaminiu arba jo pakuote, būtų kiek galima sumažintas. Tokie pavojai kyla, kai nosis ir burna blokuojami vienu metu.

Reikalavimai dėl pavojų prevencijos taikomi, be kita ko, šiems pavojams (kai tinkama):

a)	uždusimui dėl plonų ir (arba) minkštų medžiagų, kurios gali uždengti vaiko veidą (įskaitant lipdukus);

b)	uždusimui dėl plonų plastikinių maišelių, kurių angos perimetras yra didesnis nei vaiko galvos apimtis;

c)	uždusimui dėl lipnios pakuotės (pvz., lipniosios plėvelės);

d)	uždusimui dėl tam tikros formos gaminių, kurie gali uždengti vaiko veidą ir visiškai nepraleisti oro;

e)	uždusimui dėl to, kad minkšti, purūs, elastingi audiniai uždengia kvėpavimo takus, arba į tokius audinius nugrimztama, ypač vaikų (mažiausių vaikų) miegojimo aplinkoje.

Jei įmanoma, reikia vengti pavojingų pakuočių medžiagų, tačiau prireikus jos turi būti saugiai suprojektuotos (t. y.: perforuotos arba mažiausio storio). Be to, vartotojai turėtų būti informuojami apie pakuotės keliamus pavojus (t. y. pavojų uždusti dėl kvėpavimo takų užblokavimo iš išorės).

12.1. Su kvėpavimu susiję pavojai

Vaikams skirti gaminiai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad bet koks pavojus uždusti, susijęs nepakankamu pralaidumu orui, būtų kiek galima sumažintas.

Reikalavimai dėl pavojaus, susijusio su nepakankamu pralaidumu orui, prevencijos taikomi, be kita ko, šiems pavojams (kai tinkama), tačiau jais neapsiribojant:

a)	vaiko nosis ir burna nedengiami vienu metu;

b)	čiužiniai, patalynė ir kiti panašūs gaminiai neturi galėti priglusti prie vaiko veido ir jo uždengti;

c)	dėl papildomų čiužinių ar patalinės neturi kilti papildomų pavojų uždusti.

13. PAVOJUS PRARYTI

Vaikams skirti gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad būtų kiek galima sumažinti pavojai praryti.

Reikalavimai dėl pavojaus praryti prevencijos taikomi, be kita ko, šiems pavojams (kai tinkama), tačiau jais neapsiribojant:

a)	pritvirtintos sudedamosios dalys turi likti pritvirtintos ir nesuskilti į dalis, jei jos atsilaisvina;

b)	maži daiktai ir sudedamosios dalys turi būti tokio dydžio ir padarytos taip, kad per vaiko burną ir gerklę nepatektų į skrandį;

c)	magnetai, baterijos ir kiti panašūs komponentai yra ypač pavojingi ir vaikui turi būti neįmanoma pasiekti tokias dalis ar jas praryti.

14. ĮTERPIMO IR ĮKVĖPIMO PAVOJAI

Vaikams skirti gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad pavojus, susijęs su mažų dalių įterpimu į ausis ar nosį ir jų įkvėpimu, būtų kuo labiau sumažintas.

15. PAVOJINGI GALAI, KRAŠTAI IR IŠKYŠOS

Vaikams skirti gaminiai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad bet koks pavojus įsipjauti ir panašūs pavojai, susiję su aštriais galais, kraštais ar iškyšomis, būtų kiek galima sumažintas.

Reikalavimai dėl pavojaus, susijusio su aštriais galais, kraštais ar iškyšomis, prevencijos taikomi, be kita ko, šiems pavojams (kai tinkama), tačiau jais neapsiribojant:

a)	paviršiai turėtų būti lygūs, išskyrus atvejus, kai paviršius specialiai suprojektuotas taip, kad padėtų saugiai veikti vaikams skirtam gaminiui;

b)	aštrūs kraštai, kampai, vielos ir galai pašalinami;

c)	neturi būti jokių išsikišusių dalių, galinčių sužeisti;

d)	išsikišusios gaminių dalys neturi galėti padaryti didelių sužeidimų;

e)	medžiagoje neturi būti atplaišų;

f)	metaliniai paviršiai ir kitos metalinės dalys turi būti atsparios korozijai ir pleišėjimui;

g)	nenaudojamas lakštinis stiklas;

h)	stiklo vata ir kitos panašios mineralinės medžiagos neturi kelti jokio pasismaugimo ar uždusimo pavojaus;

i)	kamšalų ir (arba) užpildymo medžiagose neturi būti kietų ar aštrių daiktų.

16. STRUKTŪROS VIENTISUMO PAVOJAI

Vaikams skirti gaminiai turi būti pakankamai stiprūs ir vientisos struktūros, kad tarnautų numatytą jų naudojimo laiką. Jie turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad bet kokio pavojaus, galinčio kilti jais nuolat naudojantis numatytu eksploatavimo laikotarpiu, galimybė būtų kiek galima sumažinta.

Reikalavimai dėl pavojaus, susijusio su struktūros vientisumu, prevencijos taikomi, be kita ko, šiems pavojams (kai tinkama), tačiau jais neapsiribojant:

a)	gaminiai turėtų būti pakankamai stiprūs ir patvarūs visu gaminio gyvavimo ciklu;

b)	gaminių ir medžiagų (įskaitant audinius ir siūtines medžiagas) turi pakakti atlaikyti visas numatytas naudojimo paskirtis ir sąlygas ir dėl naudojimo laikui bėgant ir temperatūros pokyčių, drėgmės, UV šviesos poveikio ir t. t. jų kokybė neturėtų pablogėti ar jie neturėtų tapti pavojingais;

c)	gaminių, kuriuos reikia surinkti ir (arba) sumontuoti pagal gamintojo instrukcijas, struktūros vientisumas turi būti toks pat, kaip ir gamintojo surenkamų ir (arba) sumontuotų gaminių, ir jie turi atitikti visus šiems gaminiams taikomus saugos reikalavimus;

d)	gaminių, kuriuos galima reguliuoti vaikui augant, stiprumas neturi pasikeisti dėl mechaninio įtempio;

e)	saugos įtaisai, skirti gaminiui saugiai pritvirtinti prie kito objekto, gaminio ar prietaiso, turi išlaikyti savo veiksmingumą visą gaminio gyvavimo laiką.

17. SU APSAUGINĖMIS FUNKCIJOMIS SUSIJĘ PAVOJAI

Vaikams skirti gaminiai, atliekantys apsauginę funkciją, turi saugiai apriboti vaiko prieigą prie pavojų. Gaminiai, kurie sulaiko vaiką konkrečioje aplinkoje (pvz., užtvaros) arba kurie apsaugo vaiką nuo pavojų, susijusių su oru ir (arba) vabzdžiais, arba riboja vaiko judėjimą ir (arba) apriboja vaiko prieigą prie pavojų (pvz., kampų apsaugos priemonės), turi saugiai atlikti numatytą apsauginę funkciją.

Reikalavimai dėl pavojaus, susijusio su apsaugine funkcija, prevencijos taikomi, be kita ko, šiems pavojams (kai tinkama), tačiau jais neapsiribojant:

a)	apsauginė funkcija turi atitikti vaiko amžių ir gebėjimus, neturi kelti papildomų pavojų ir neturi leisti susidurti su papildomais pavojais, naudojimo metu neturi būti prarastos funkcijos ir veiksmingumas;

b)	užtvaros turi būti suprojektuotos taip, kad vaikas negalėtų jų perlipti, pralysti pro jų apačią, prasisprausti arba jas pašalinti;

c)	užtvarų aukštis visada turi būti saugus ir atitikti vaiko vystymosi stadiją ir naujausius antropometrinius duomenis;

d)	gaminiai, atliekantys vaiko apsaugos funkciją, neturi kelti pavojaus įstrigti;

e)	nė vienas fiksavimo ir (arba) blokavimo mechanizmas negali būti vaiko išjungtas ar perkeltas, o prižiūrinčiojo asmens – netyčia išjungtas ar perkeltas;

f)	apsaugos nuo apvirtimo priemonės (pvz., gaminiai, neleidžiantys ant vaikų nukristi baldams, korpusiniams baldams, televizorių ekranams) turi būti suprojektuotos su tinkamais priedais ir medžiagomis, atspariomis jėgoms, kurios juos gali veikti, įskaitant senėjimą, UV šviesą ir t. t.;

g)	apsaugos nuo atidarymo mechanizmai (pvz., gaminiai, neleidžiantys vaikams atidaryti durų, langų) turi būti suprojektuoti su tinkamu fiksavimo įtaisu ir būti atsparūs jėgomis, kad būtų išvengta nukritimo pavojaus.

18. SU APSAUGOS SISTEMOMIS SUSIJĘ PAVOJAI

Vaikams skirti gaminiai, kuriuose yra apsaugos sistema, turi saugiai apriboti vaiko prieigą prie pavojų ir nesukelti papildomų pavojų dėl pačių apsaugos priemonių.

Reikalavimai dėl pavojaus, susijusio su apsaugos sistemomis, prevencijos taikomi, be kita ko, šiems pavojams (kai tinkama), tačiau jais neapsiribojant:

a)	apsaugos sistemos turi būti saugiai pritvirtintos ir pačios nekelti pavojaus;

b)	apsaugos sistemas turi būti įmanoma reguliuoti pagal vaiko dydį;

c)	apsaugos sistemos turi būti veiksmingos visą laiką ir visais naudojimo atvejais;

d)	apsaugos sistemose turi būti atsižvelgiama į visus galimus vaiko judesius ir jo turimas jėgas;

e)	gaminiai turi būti saugūs naudoti ir jais turi būti užtikrinama numatyta apsaugos funkcija; nelaimės atveju vaiką turi būti galima lengvai išimti.

19. SU STABILUMU SUSIJĘ PAVOJAI

Vaikams skirti gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad pavojus, susijęs su gaminių stabilumu (įskaitant kritimą ir apvirtimą), būtų kuo labiau sumažintas.

Reikalavimai dėl pavojaus, susijusio su stabilumu, prevencijos taikomi, be kita ko, šiems pavojams (kai tinkama), tačiau jais neapsiribojant:

a)	gaminiais turi būti vengiama bet kokio apvirtimo pavojaus, dėl kurio vaikas galėtų nukristi (pvz., apversti vaikišką kėdutę kojomis stumdamas stalą);

b)	gaminys turi išlikti stabilus ir saugus, kai vaikas juda arba gaminys judinamas;

c)	nuimamos gaminio dalys ar priedai neturi pakeisti gaminių saugos ir stabilumo (pvz., padėklo pridėjimas prie vaikiškos kėdutės).

20. PAVOJUS NUKRISTI

Vaikams skirti gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad būtų kiek galima sumažinti pavojai nukristi.

Reikalavimai dėl pavojaus, susijusio su nukritimu, prevencijos taikomi, be kita ko, šiems pavojams (kai tinkama), tačiau jais neapsiribojant:

a)	gaminiai su rankenomis turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad vaiko gabenimo metu rankenos neatsiskirtų nuo gaminio;

b)	visos rankenos pritvirtinamos taip, kad nekiltų pavojus, jog vaikas iškris iš gaminio;

c)	supimo funkciją atliekantys gaminiai neturi kelti pavojaus nukristi;

d)	gaminiai turi būti pakankamo aukščio (atlošas, porankis, užtvaro funkcija ir t. t.) ir stiprumo (įskaitant medžiaginius gaminius), kad vaikas būtų saugiai laikomas;

e)	gaminiai, atliekantys apsaugos nuo kritimo funkciją, turi būti saugūs naudoti ir nekelti papildomo pavojaus dėl pačių apsaugos priemonių;

f)	gaminiai, kuriuos naudojant vaikas yra aukštai, neturi kelti pavojaus nukristi (pvz., vaikiškos kėdutės ir jų kojoms skirtos angos, apsauginiai vartai ir t. t.).

21. PAVOJAI NUSKĘSTI

Vaikams skirti gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad būtų kiek galima sumažinti pavojai nuskęsti.

Reikalavimai dėl pavojaus nuskęsti, prevencijos taikomi, be kita ko, šiems pavojams (kai tinkama), tačiau jais neapsiribojant:

a)	visi tvirtinimo įtaisai turi būti saugūs naudoti ir patys neturi kelti papildomų pavojų;

b)	nelaimės atveju vaiką turi būti galima lengvai išimti;

c)	vaikas neturi galėti netyčia nuslysti nuo tokio gaminio, kaip plūduriuojanti sėdynė;

d)	plūduriuojantys gaminiai turi išlaikyti plūdrumą; jie neturi greitai prarasti oro slėgio; oro ištėkio atveju jie turi išlaikyti liekamąjį plūdrumą;

e)	plūduriuojantys gaminiai turi išlaikyti saugų stabilumą ir nereaguoti jautriai į vėjo ir vandens srovės jėgas, jei juos numatoma naudoti atviruose vandens telkiniuose;

f)	visi atitinkami įspėjimai, pvz., kad vaikas niekada neturi būti paliktas be priežiūros, kad nuskęsti galima labai greitai ir labai sekliame vandenyje, turi būti aiškiai nurodyti.

22. ELEKTROS SROVĖS PAVOJUS

Vaikams skirti gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad pavojus, susijęs su elektrinių gaminių naudojimu (įskaitant elektros smūgį), būtų kuo labiau sumažintas.

Reikalavimai dėl pavojaus, susijusio su elektros srove, prevencijos taikomi, be kita ko, šiems pavojams (kai tinkama), tačiau jais neapsiribojant:

a)	kai naudojama sukauptoji energija (pvz., iš baterijos), dėl naudojamos srovės ir vaikams skirto gaminio konstrukcijos vaikui neturi kilti jokios rizikos.

b)	baterijos ir įtampingosios dalys turi būti neprieinamos vaikui;

c)	elektros gaminių laidai neturi kelti papildomų pavojų.

23. BIOMETRINIAI PAVOJAI

Vaikams skirti gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad pavojus, susijęs su biometrinių parametrų naudojimu, būtų kuo labiau sumažintas.

Reikalavimai dėl biometrinių pavojų prevencijos taikomi, be kita ko, šiems pavojams (kai tinkama), tačiau jais neapsiribojant:

a)	kai naudojami biometriniai parametrai, vaikams skirtas gaminys neturi kelti jokios rizikos vaikui;

b)	visada turėtų būti mechaninė atsarginė sistema, kad asmuo, kurio charakteristikos nebuvo užprogramuotos prietaise, galėtų jį valdyti, ypač įvykus avarijai arba sugedus baterijai.

24. AKUSTINIAI PAVOJAI

Vaikams skirti gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad būtų kiek galima sumažinti akustiniai pavojai.

Garsą skleidžiantys gaminiai neturi skleisti garsaus didžiausio lygio triukšmo ir (arba) garsinio nenutrūkstamo triukšmo, dėl kurio gali kilti pavojus pakenkti vaiko klausai.

25. SPINDULIUOTĖS PAVOJAI

Vaikams skirti gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad jų sveikatai keliami pavojai arba akių ar odos sužeidimo pavojus, susijęs su dirbtine arba gamtine spinduliuote, būtų kuo labiau sumažintas.

Reikalavimai dėl pavojų, susijusių su spinduliuote iš dirbtinių šaltinių, prevencijos taikomi, be kita ko, šiems pavojams (kai tinkama), tačiau jais neapsiribojant:

a)	bet kokia gaminio skleidžiama šviesa turi būti saugi ir netrikdyti natūralių miego ritmų;

b)	didelio intensyvumo šviesa ir koncentruota šviesa nenaudojamos;

c)	nematomos spinduliuotės pavojai turi būti kuo labiau ribojami (įskaitant elektrinius, magnetinius, elektromagnetinius laukus ir kitų rūšių spinduliuotę);

d)	įtraukiami reikalavimai dėl pavojaus, susijusio su gamtinių šaltinių spinduliuote, pvz., nudegimo saulėje, prevencijos.

26. RADIOAKTYVIEJI PAVOJAI

Vaikams skirtuose gaminiuose reikia vengti naudoti bet kokias medžiagas, dėl kurių gali padidėti radioaktyvieji pavojai.

27. SU HIGIENA SUSIJĘ PAVOJAI

Vaikams skirti gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad būtų kiek galima sumažinti su higiena susiję pavojai.

Reikalavimai dėl pavojų, susijusių su higiena, prevencijos taikomi, be kita ko, šiems pavojams (kai tinkama), tačiau jais neapsiribojant:

a)	gaminiai projektuojami taip, kad būtų išvengta infekcijos ar taršos rizikos;

b)	gaminiai neturi kelti mikrobiologinio pavojaus, susijusio su nepakankamai higieniška gyvūninės kilmės medžiaga (pvz., plunksnomis);

c)	gaminius turi būti galima išvalyti, o po to turi būti laikomasi visų saugos reikalavimų;

d)	šiuos reikalavimus taip pat turi atitikti iš perdirbtų medžiagų pagaminti gaminiai;

e)	gamintojas pateikia išsamias valymo instrukcijas;

f)	medžiaga neturėtų būti užteršta biologinėmis medžiagomis ir kenkėjais.

28. PAVOJAI, SUSIJĘ SU INFORMACIJA, PATEIKIAMA SU GAMINIU

Pateikiama saugos informacija, ypač siekiant užkirsti kelią pavojams, kurių neįmanoma išvengti projektuojant patį gaminį. Ant gaminio arba kartu su juo teikiama informacija pateikiama taip, kad pavojus būtų kuo mažesnis.

Saugos informacijai taikomi toliau nurodyti reikalavimai, tačiau jais neapsiribojant:

a)	saugos informacija pateikiama aiškiai ir ryškiai, įskaitant informaciją apie pirkinį, naudojimo instrukcijas, ženklinimą ir įspėjimus;

b)	jei įmanoma, vietoj teksto, skirto su sauga susijusiai informacijai, arba jį papildant, turėtų būti naudojamos aiškios ir suprantamos piktogramos ir iliustracijos;

c)	informacija pateikiama šalies, kurioje gaminys pateikiamas rinkai, kalba (-omis);

d)	gaminio ženklinimas turi būti aiškiai matomas ir lengvai įskaitomas per visą gaminio naudojimo laiką;

e)	vartotojas turi galėti aiškiai ir lengvai matyti visą informaciją apie pirkinį pardavimo vietoje (įskaitant pardavimą internetu);

f)	pateikiamos saugos, montavimo, surinkimo, naudojimo ir techninės priežiūros instrukcijos.

g)	turi būti aiškiai nurodyti saugaus naudojimo apribojimai;

h)	nurodomas mažiausias/didžiausias naudojimo amžius/svoris/aukštis (jei reikia, siekiant užtikrinti saugų produkto naudojimą);

i)	jei gaminys gali pasenti, pateikiama informacija apie tai, kaip patikrinti, ar gaminys vis dar saugus naudoti;

j)	pateikiama informacija apie tai, kada ir kaip pašalinti ir (arba) perdirbti gaminį, kai tai gali kelti saugos problemų;

k)	turi būti pateiktos instrukcijos, kaip patikrinti gaminį prieš naudojimą, ir nurodymai nedelsiant nutraukti gaminio naudojimą, jei gaminys yra kokiu nors būdu sugadintas;

l)	gaminių etiketės arba etiketės ant jų pakuočių ir prie jų pridedamos naudojimo instrukcijos turi atkreipti prižiūrinčiųjų asmenų dėmesį į būdingus pavojus ir į riziką patirti žalą ar šalutinį poveikį naudojant gaminius, taip pat į būdus jų išvengti;

m)	ženklinimas ir paveikslėliai etiketėse ar pakuotėse neturi klaidinti dėl jokių standarte nustatytų saugos reikalavimų;

n)	ženklinimas, pagal kurį gaminį galima identifikuoti, kad būtų užtikrintas jo atsekamumas platinimo grandinėje, turi atitikti taikomus ES teisės aktus;

o)	ant vaikams skirtų gaminių, skirtų pritvirtinti prie kitų gaminių, turi būti įspėjimai, kuriuose nurodomi pavojai ir rizika, susiję su tvirtinimu prie netinkamų gaminių;

p)	su vaikams skirtais gaminiais, skirtais pritvirtinti prie kitų gaminių, turi būti teikiama pirkinio informacija, nurodanti gaminių, prie kurių gaminį tinka tvirtinti, rūšį ir asortimentą.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 166

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	66 metai 2023m. birželio 30d.

Turinys		I Įstatymo galią turintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2023 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1321, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2020/2170, kiek tai susiję su Sąjungos tarifinių kvotų ir kitų importo kvotų taikymu tam tikriems į Šiaurės Airiją siunčiamiems plieno produktams	1
	*	2023 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1322 dėl Europos Sąjungos narkotikų agentūros (EUDA), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1920/2006	6

	II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai
	TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
*	2023 m. birželio 27 d. Tarybos sprendimas (ES) 2023/1323 dėl Sąjungos ir Naujosios Zelandijos laisvosios prekybos susitarimo pasirašymo Sąjungos vardu	48
	REGLAMENTAI
*	2023 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentas (ES) 2023/1324, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2022/109, kuriuo 2022 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, ir Reglamentas (ES) 2023/194, kuriuo nustatomos 2023 m. tam tikrų žuvų išteklių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems žvejybos laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, taip pat nustatomos 2023 m. ir 2024 m. tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės	50
*	2023 m. birželio 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1325, kuriuo patvirtinami saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos (Extremadura (SGN)) specifikacijos pakeitimai	58
*	2023 m. birželio 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1326, kuriuo patvirtinami saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos specifikacijos pakeitimai (Balaton / Balatoni (SKVN))	60
*	2023 m. birželio 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1327, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 99 straipsnį suteikiama apsauga pavadinimui Canelli (SKVN)	62
*	2023 m. birželio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1328, kuriuo dėl tipinių kainų paukštienos ir kiaušinių sektoriuose ir tipinių kiaušinių albumino kainų nustatymo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1484/95	63
*	2023 m. birželio 29 d. Komisijos reglamentas (ES) 2023/1329, kuriuo dėl poliglicerolio poliricinoleato (E 476) naudojimo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas ir dėl glicerolio (E 422), riebalų rūgščių poliglicerolio esterių (E 475) ir poliglicerolio poliricinoleato (E 476) specifikacijų iš dalies keičiamas Komisijos reglamento (ES) Nr. 231/2012 priedas ( 1 )	66
*	2023 m. birželio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1330, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikram importuojamam Korėjos Respublikos kilmės lengvam terminiam popieriui nustatomas galutinis antidempingo muitas	76
*	2023 m. birželio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1331, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatoma galutinė apsaugos priemonė	98
*	2023 m. birželio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1332 dėl leidimo naudoti Trichoderma reesei CBS 114044 gaminamos endo-1,4-beta-ksilanazės preparatą kaip mėsinių viščiukų, dedeklinių vištaičių, penimų kalakutų, veislei auginamų kalakutų lesalų priedą ir nujunkytų paršelių pašarų priedą (leidimo turėtoja – bendrovė Roal Oy) atnaujinimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 902/2009 ( 1 )	102
*	2023 m. birželio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1333 dėl leidimo naudoti Aspergillus fijiensis CBS 589.94 gaminamos endo-1,3(4)-beta-gliukanazės preparatą kaip mėsinių viščiukų lesalų ir nujunkytų paršelių pašarų priedą (leidimo turėtoja – bendrovė DSM Nutritional Products Ltd, atstovaujama bendrovės DSM Nutritional Products Sp. z o.o.), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1811/2005 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1259/2004 ( 1 )	106
*	2023 m. birželio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1334 dėl leidimo naudoti metionino hidroksianalogo vario chelatą kaip visų rūšių gyvūnų pašarų priedą atnaujinimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 349/2010 ( 1 )	111
	SPRENDIMAI
*	2023 m. birželio 27 d. Tarybos sprendimas (ES) 2023/1335, kuriuo skiriami Europos prokuratūros Europos prokurorai	116
*	2023 m. birželio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2023/1336 dėl taisomųjų priemonių, kurių Belgija ir Liuksemburgas turi imtis dėl tam tikrų trečiojo ataskaitinio laikotarpio tikslinių veiklos rodiklių pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 549/2004 (pranešta dokumentu Nr. C(2023) 3852) ( 1 )	119
*	2023 m. birželio 22 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2023/1337, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2021/641 dėl neatidėliotinų priemonių, susijusių su labai patogeniško paukščių gripo protrūkiais tam tikrose valstybėse narėse, priedas (pranešta dokumentu Nr. C(2023) 4335) ( 1 )	139
*	2023 m. birželio 28 d. Komisijos sprendimas (ES) 2023/1338 dėl saugos reikalavimų, kuriuos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/95/EB turi atitikti tam tikriems vaikams skirtiems gaminiams ir susijusiems gaminiams taikomi Europos standartai ( 1 )	162
	REKOMENDACIJOS
*	2023 m. birželio 27 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2023/1339 dėl prisijungimo prie Pasaulio sveikatos organizacijos įsteigto pasaulinio skaitmeninių sveikatos pažymėjimų tinklo ir dėl laikinų priemonių tarptautinėms kelionėms palengvinti nustojus galioti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2021/953 ( 1 )	177

Tarifinių kvotų aprašymas	Kombinuotosios nomeklatūros (KN) kodai (1)
7 plieno produktų kategorija	7208 51 20 , 7208 51 91 , 7208 51 98 , 7208 52 91 , 7208 90 20 , 7208 90 80 , 7210 90 30 , 7225 40 12 , 7225 40 40 , 7225 40 60 , 7225 99 00
17 plieno produktų kategorija	7216 31 10 , 7216 31 90 , 7216 32 11 , 7216 32 19 , 7216 32 91 , 7216 32 99 , 7216 33 10 , 7216 33 90

Produkto numeris	Produkto kategorija	KN kodai	Paskirstymas pagal šalis (jei taikoma)	5 metai				6 metai				Papildomo muito norma	Eilės numeriai
				Nuo 2022 7 1 iki 2022 9 30	Nuo 2022 10 1 iki 2022 12 31	Nuo 2023 1 1 iki 2023 3 31	Nuo 2023 4 1 iki 2023 6 30	Nuo 2023 7 1 iki 2023 9 30	Nuo 2023 10 1 iki 2023 12 31	Nuo 2024 1 1 iki 2024 3 31	Nuo 2024 4 1 iki 2024 6 30
				Tarifinės kvotos dydis (grynasis svoris tonomis)				Tarifinės kvotos dydis (grynasis svoris tonomis)
„7	Kvadrato formos lakštai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno	7208 51 20 , 7208 51 91 , 7208 51 98 , 7208 52 91 , 7208 90 20 , 7208 90 80 , 7210 90 30 , 7225 40 12 , 7225 40 40 , 7225 40 60 , 7225 99 00	Ukraina	270 017,57	270 017,57	264 147,62	267 082,59	280 051,01	280 051,01	277 006,97	277 006,97	25 %	09.8836
			Kitos šalys	554 571,27	554 571,27	542 515,37	548 543,32	575 178,29	575 178,29	568 926,35	568 926,35	25 %	(9)
			Jungtinė Karalystė (iš kitų Jungtinės Karalystės dalių į Šiaurės Airiją)	–	–	–	–	5 231,58	5 231,58	5 174,72	5 174,72	25 %	09.8498“
„17	Kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno	7216 31 10 , 7216 31 90 , 7216 32 11 , 7216 32 19 , 7216 32 91 , 7216 32 99 , 7216 33 10 , 7216 33 90	Ukraina	30 113,25	30 113,25	29 458,61	29 785,93	31 232,21	31 232,21	30 892,73	30 892,73	25 %	09.8891
			Kitos šalys	64 947,85	64 947,85	63 535,94	64 241,90	67 361,21	67 361,21	66 629,03	66 629,03	25 %	(18)
			Jungtinė Karalystė (iš kitų Jungtinės Karalystės dalių į Šiaurės Airiją)	–	–	–	–	14 061,23	14 061,23	13 908,39	13 908,39	25 %	09.8499“


	(1) Tekstas svarbus EEE.