(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/2170 (2) 1 straipsnyje nustatyta, kad ne iš Sąjungos importuojamoms prekėms atitinkamas režimas pagal Sąjungos importo tarifines kvotas ar kitas importo kvotas turi būti taikomas tik tuo atveju, jei tos prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą tame straipsnyje išvardytose teritorijose. Ta nuostata sprendžiamas grėsmės, kuri dėl galimo Sąjungos tarifinių kvotų arba kitų importo kvotų apėjimo kiltų tinkamam Sąjungos vidaus rinkos veikimui ir bendros prekybos politikos vientisumui, klausimas. Šiaurės Airija neįtraukta į to reglamento 1 straipsnyje pateiktų teritorijų sąrašą;

(2)

Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarime (3) (toliau – Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas) numatyta, kad Sąjunga tam tikriems į Sąjungą importuojamiems Jungtinės Karalystės kilmės produktams taikys tarifines kvotas. Be to, pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą Sąjungai suteikiama teisė tam tikromis aplinkybėmis, be kita ko, taikant daugiašales apsaugos priemones pagal PPO steigimo sutartį, importuojamoms Jungtinės Karalystės kilmės prekėms nustatyti tarifines kvotas ar kitas importo kvotas. Todėl reikia patikslinti, ar Jungtinės Karalystės kilmės prekėms, išleidžiamoms į laisvą apyvartą Šiaurės Airijoje, gali būti taikomas atitinkamas režimas pagal tas tarifines kvotas ar kitas importo kvotas;

(3)

Jungtinė Karalystė privalo laikytis tvarkos, nustatytos Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (4) (toliau – Susitarimas dėl išstojimo) Protokole dėl Airijos ir Šiaurės Airijos (toliau – Protokolas). Todėl Sąjungos ir Jungtinės Karalystės teisiniai santykiai, kiek tai susiję su Jungtinės Karalystės kilmės prekėmis, išleidžiamomis į laisvą apyvartą Šiaurės Airijoje, iš esmės skiriasi nuo Sąjungos ir bet kurios kitos trečiosios šalies santykių, kiek tai susiję su tokios trečiosios šalies kilmės prekėmis, išleidžiamomis į laisvą apyvartą Šiaurės Airijoje;

(4)

Jungtinė Karalystė pateikė įrodymų, kad iš kitų Jungtinės Karalystės dalių į Šiaurės Airiją buvo išsiųstas didelis kiekis tam tikrų Jungtinės Karalystės kilmės plieno produktų, kuriems šiuo metu pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/159 (5) taikomos apsaugos priemonės (toliau – atitinkami produktai). Siekiant užtikrinti, kad toks išsiuntimas būtų ekonomiškai gyvybingas, ir atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes Šiaurės Airijoje, tikslinga leisti, kad atitinkamiems produktams būtų taikomos atitinkamos Sąjungos tarifinės kvotos, kai jie išleidžiami į laisvą apyvartą Šiaurės Airijoje;

(5)

siekiant sumažinti Sąjungos tarifinių kvotų, taikomų atitinkamiems produktams, apėjimo importuojant tokius pačius kitų šalių kilmės produktus riziką, kai tokie produktai išleidžiami į laisvą apyvartą Šiaurės Airijoje, atitinkami produktai turėtų būti išsiunčiami tiesiogiai iš kitų Jungtinės Karalystės dalių;

(6)

be to, Jungtinė Karalystė pagal Protokolą įsipareigojo imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad atitinkami produktai, siunčiami naudojantis Sąjungos tarifinėmis kvotomis, kai tik tokie produktai išleidžiami į laisvą apyvartą Šiaurės Airijoje, būtų laiku įskaičiuoti į tas kvotas tokiu pačiu būdu, tarsi tos prekės būtų importuotos į Sąjungą;

(7)

kadangi atitinkamų produktų importo į Šiaurės Airiją poreikis ilgainiui gali keistis, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus siekiant pakoreguoti atitinkamų produktų sąrašą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (6) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(8)

todėl Reglamentas (ES) 2020/2170 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(9)

pagal Protokolo 5 straipsnio 3 ir 4 dalis kartu su jo 13 straipsnio 3 dalimi šis reglamentas taip pat būtų taikomas Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje, kiek tai susiję su Šiaurės Airija;

(10)

siekiant išvengti bet kokio galimo atitinkamų produktų siuntimo iš kitų Jungtinės Karalystės dalių į Šiaurės Airiją sutrikdymo, šis reglamentas turėtų įsigalioti kuo greičiau,

(1)

Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 302/93 (3) buvo įsteigtas Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA). 2006 m., priėmus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1920/2006 (4), tas reglamentas buvo išdėstytas nauja redakcija;

(2)

EMCDDA buvo įsteigtas, kad Sąjungai, valstybėms narėms ir dalyvaujančioms valstybėms teiktų faktinę, objektyvią, patikimą ir palyginamą informaciją apie narkotikus, priklausomybę nuo narkotikų ir jų pasekmes Europos lygmeniu, tam, kad jos susidarytų bendrą vaizdą apie tą informaciją ir gautų faktinių duomenų, kuriais remdamosi jos galėtų formuoti politiką ir kurti narkotikų problemos sprendimo iniciatyvas, tokiu būdu suteikiant tokioms iniciatyvoms pridėtinės vertės, kai jos savo kompetencijos srityse įgyvendina kovos su narkotikų reiškiniu priemones ir priima sprendimus dėl atitinkamų veiksmų. Įsteigus EMCDDA ir jam pradėjus veikti, akivaizdžiai pagerėjo informacijos apie narkotikus, priklausomybę nuo narkotikų ir jų pasekmes prieinamumas visoje Sąjungoje ir tarptautiniu mastu;

(3)

nors bendrasis šio centro veiklos tikslas vis dar aktualus ir turėtų būti paliktas toks, koks yra, pats Reglamentas (EB) Nr. 1920/2006 nebėra tinkamas pagrindas siekiant įveikti dabartinius ir būsimus su narkotikais susijusius iššūkius. Todėl EMCDDA įgaliojimai turėtų būti peržiūrėti, be kita ko, siekiant juos pakeisti ir sustiprinti. EMCDDA turėtų būti pervadinta Europos Sąjungos narkotikų agentūra (EUDA) (toliau – Agentūra). Kadangi Reglamentą (EB) Nr. 1920/2006 reikia iš esmės pakeisti, kad atitinkamos nuostatos būtų pritaikytos atsižvelgiant į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2012 m. liepos 19 d. priimtą bendrą požiūrį dėl Sąjungos decentralizuotų agentūrų ir kad būtų atsižvelgta į narkotikų reiškinio raidą, siekiant aiškumo ir veiksmingumo tas reglamentas turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo reglamentu;

(4)

Reglamente (EB) Nr. 1920/2006 daugiausia dėmesio skirta su sveikata susijusiems klausimams. Nors ir toliau itin svarbu daugiausia dėmesio skirti tai sričiai, kadangi su sveikata ir pasiūla susijusios narkotikų reiškinio keliamos problemos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, taip pat reikia spręsti narkotikų pasiūlos problemą siekiant sumažinti narkotikų prieinamumą Sąjungoje ir pažaboti narkotikų paklausą ir taip prisidėti prie su sauga ir saugumu susijusių problemų sprendimo. Tam, kad pateiktų faktinius, objektyvius, patikimus, palyginamus ir Sąjungos mastu reikšmingus duomenis bei analizę, Agentūra turėtų spręsti su narkotikų reiškiniu susijusias problemas laikydamasi faktiniais duomenimis grindžiamo, integruoto, subalansuoto ir daugiadalykio požiūrio į narkotikus, narkotikų vartojimą, su narkotikų vartojimu susijusius sutrikimus ir priklausomybes, prevenciją, gydymą, priežiūrą, rizikos ir žalos mažinimą, reabilitaciją, socialinę reintegraciją ir išgijimą, narkotikų rinkas ir pasiūlą, įskaitant neteisėtą gamybą ir prekybą, taip pat kitus atitinkamus su narkotikais susijusius klausimus bei pasekmes. Požiūris, kuriuo vadovaujasi Agentūra, turėtų apimti žmogaus teisių, lyčių ir lyčių lygybės, amžiaus, lygybės sveikatos priežiūros srityje ir socialinį aspektus;

(5)

Agentūros veikla turėtų būti vykdoma deramai atsižvelgiant į atitinkamus Sąjungos ir jos valstybių narių įgaliojimus su narkotikais susijusiose srityse. Ji turėtų aprėpti įvairius narkotikų reiškinio aspektus ir šios problemos sprendimo būdus. Visų pirma Agentūra turėtų svarstyti visus su sveikatos apsauga ir gerinimu susijusius aspektus, įskaitant fizinius ir psichinius aspektus, taip pat atsižvelgti į galimą poveikį visuomenės sveikatai. Agentūra taip pat turėtų svarstyti socialinius aspektus, be kita ko, susijusius su narkotikus vartojančių asmenų stigmatizacija, marginalizacija ir reintegracija. Tai darydama Agentūra turėtų vadovautis su narkotikais susijusiais Sąjungos strateginiais dokumentais;

(6)

vykdydama savo veiklą Agentūra turėtų bendradarbiauti su atitinkamomis Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis pagal jų atitinkamus įgaliojimus ir atsižvelgti į jų veiklą, kad būtų išvengta veiklos dubliavimo. Visų pirma Agentūra, tinkamai atsižvelgdama į atitinkamus įgaliojimus, turėtų bendradarbiauti su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/794 (5) įsteigta Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolu), kad būtų užtikrintas duomenų apie narkotikų pasiūlą, įskaitant neteisėtą gamybą bei prekybą ir kitus susijusius nusikaltimus, naujų technologijų naudojimą ir naujas psichoaktyviąsias medžiagas rinkimas bei atitinkamų tendencijų stebėsena. Agentūra taip pat turėtų bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu su atitinkamomis trečiųjų valstybių, visų pirma šalių kandidačių, institucijomis ir įstaigomis, bei pat tam, kad būtų remiami Sąjungos valstybių narių veiksmai Jungtinių Tautų lygmeniu. Būtina, kad toks bendradarbiavimas atitiktų žmogaus teisių normas;

(7)

kad sprendžiant narkotikų reiškinio problemą būtų užtikrintas didžiausias veiksmingumas, Agentūra turėtų keistis nuomonėmis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma su mokslininkų bendruomene, konkrečiai įskaitant akademinę bendruomenę, pilietinės visuomenės organizacijomis, įskaitant narkotikus vartojančių asmenų organizacijas ir bendruomenes, susiduriančias su narkotikų vartojimu bei pardavimu ar su narkotikais susijusiais nusikaltimais. Atsižvelgiant į itin didelę Agentūros patirtį jos kompetencijai priklausančioje pilietinės visuomenės organizacijų srityje svarbą, Agentūra turėtų palaikyti su jos veikla susijusį bendradarbiavimą su pilietinės visuomenės organizacijomis, pavyzdžiui, aktyviai dalyvaujančiomis atitinkamose Komisijos ekspertų grupėse narkotikų klausimais, kurių narės yra pilietinės visuomenės organizacijos. Agentūra turėtų skirti reikiamas priemones, kad su šiomis organizacijomis būtų konsultuojamasi, keičiamasi informacija ir telkiamos žinios, be kita ko, naujų psichoaktyviųjų medžiagų srityje. Kai tikslinga, Agentūra turėtų rengti tikslines konsultacijas jos įgaliojimų sričiai priklausančiomis temomis;

(8)

kad būtų platinama patikima informacija apie narkotikus ir su narkotikais susijusią padėtį, Agentūra turėtų dalyvauti komunikacijos veikloje jos įgaliojimų sričiai priklausančiomis temomis. Tačiau komunikacija plačiajai visuomenei narkotikų srityje kartais gali turėti nenumatytų neigiamų pasekmių. Todėl, kad būtų kuo labiau sumažinta galima su narkotikais susijusi žala, Agentūra turėtų apsvarstyti galimybę vykdydama komunikacijos veiklą ir tais atvejais, kai tikslinga, platinti savo ataskaitas, įskaitant pradines ataskaitas ir naujų psichoaktyviųjų medžiagų rizikos vertinimo ataskaitas, taip pat ir mokslininkų bendruomenei ir pilietinės visuomenės organizacijoms. Jeigu Agentūra negali platinti savo ataskaitų, visų pirma dėl to, kad joje esama įslaptintos ar neskelbtinos neįslaptintos informacijos, ji galėtų apsvarstyti galimybę paskelbti tų ataskaitų santrauką, kad būtų kuo labiau sumažinta su narkotikais susijusi žala;

(9)

Agentūra savo darbe turėtų deramą dėmesį skirti kombinuotam psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui, nes jis tampa vis dažnesnis;

(10)

Agentūra turėtų plėtoti savo veiklą orientuodamasi į tris pagrindines jos kompetencijai priskiriamas veiklos sritis, t. y. stebėseną – kad būtų geriau pagrįsta vykdoma politika, parengtį – kad būtų geriau pagrįsti įgyvendinami veiksmai ir kompetencijos plėtojimą – kad Sąjunga ir valstybės narės gebėtų veiksmingiau imtis atsakomųjų priemonių, susijusių su narkotikų reiškiniu;

(11)

pagrindinė Agentūros užduotis ir toliau turėtų būti duomenų rinkimas, analizė ir sklaida. Rinkdama, analizuodama ar platindama duomenis, Agentūra turėtų laikytis asmens duomenų tvarkymo teisinės sistemos ir neturėtų platinti ar perduoti jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti pavienių asmenų ar nedidelių asmenų grupių tapatybę. Standartiniai duomenys renkami pasitelkiant pagrindinius nacionalinius centrus, kurie ir toliau turėtų būti pirminiai Agentūrai reikalingų duomenų teikėjai. Agentūra taip pat galėtų naudotis papildomais šaltiniais ir organizuoti ekspertų posėdžius, be kita ko, virtualius. Be to, vis dažniau dėl naujoviškų duomenų rinkimo metodų galima pasinaudoti papildomais, tiksliau tikralaikę padėtį atspindinčių duomenų šaltiniais. Todėl Agentūra turėtų turėti galimybę susipažinti su visais aktualiais turimais duomenimis, kad galėtų visapusiškai įvertinti narkotikų reiškinio padėtį Sąjungoje ir jam įtakos turinčius išorės veiksnius. Siekiant užtikrinti, kad kiekvienas nacionalinis centras ir toliau būtų informuojamas apie padėtį savo valstybėje narėje, jis turėtų būti reguliariai informuojamas apie savo valstybės narės duomenis, surinktus iš papildomų informacijos šaltinių ir teismo medicinos ir toksikologijos laboratorijų tinklo veiklos, nustatytos šiuo reglamentu;

(12)

svarbiausi Sąjungos narkotikų stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemos subjektai yra pagrindiniai nacionaliniai centrai. Jie renka informaciją ir teikia palyginamus ir moksliškai patikimus duomenis apie su narkotikais susijusią nacionalinę padėtį, kurie padeda stebėti padėtį visoje Sąjungoje. Pagrindiniai nacionaliniai centrai taip pat yra labai svarbūs tobulinant duomenų rinkimo metodikas bei priemones ir rengiant atitinkamas jų įgyvendinimo gaires. Be to, pagrindiniai nacionaliniai centrai dalyvauja ankstyvojo perspėjimo sistemoje ir praneša apie naujas esamų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijas. Todėl labai svarbu, kad Agentūra ir pagrindiniai nacionaliniai centrai, palaikydami ryšius, ir toliau vienas kitą stiprintų. Agentūros duomenų reikalavimai turėtų atsispindėti pagrindinių nacionalinių centrų reikalavimuose. Valstybėse narėse pagrindiniams nacionaliniams centrams turėtų būti suteikta teisė gauti visus aktualius duomenis iš įvairių nacionalinių institucijų. Agentūra vengia imtis suderinimo priemonių ir palieka valstybėms narėms pačioms spręsti dėl pagrindinių nacionalinių centrų valdymo, struktūros ar pagrindinių užduočių kitų nacionalinių kompetentingų institucijų atžvilgiu, tačiau laikantis Sutarčių, Agentūros įgaliojimai turėtų sudaryti sąlygas kuo labiau racionalizuoti duomenų rinkimą valstybėse narėse, kad būtų išvengta duomenų pateikimo du kartus ir pastangų dubliavimo;

(13)

būtina sukurti tarpusavio pasitikėjimu grindžiamų Agentūros ir pagrindinių nacionalinių centrų tarpusavio santykių ir nuolatinio dialogo pagrindą, grindžiamą aiškiu ir veiksmingu veikimo mechanizmu ir taisyklėmis. Todėl Agentūrai turėtų būti suteikti įgaliojimai finansiškai remti pagrindinius nacionalinius centrus ir prisidėti prie efektyvaus jų veikimo, be kita ko, atliekant kiekvieno pagrindinio nacionalinio centro vertinimą, tiesiogiai susijusį su jo indėliu į koordinuojamus Sąjungos veiksmus narkotikų srityje;

(14)

kad būtų remiami efektyvūs Sąjungos veiksmai narkotikų srityje ir prisidedama prie Agentūros darbo, pagrindiniai nacionaliniai centrai turėtų, inter alia, prisiimti koordinavimo vaidmenį vykdant veiklą, kuria siekiama užtikrinti nuoseklų su narkotikais susijusių duomenų rinkimą ir stebėseną, ryšius su Agentūra, skatinti faktiniais duomenimis grindžiamų sprendimų priėmimą, užtikrinti tarpsektorinį ir visapusišką nacionalinį su narkotikais susijusios situacijos vaizdą, įskaitant visą aktualią informaciją apie naujas tendencijas ir iššūkius, ir prisidėti prie atitinkamų rodiklių nustatymo. Be to, atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją, pagrindiniams nacionaliniams centrams tenka itin svarbus vaidmuo skatinti ir remti faktiniais duomenimis grindžiamų sprendimų priėmimą, remti bendradarbiavimo sistemas ir vertinti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų informacijos poreikius, taip pat rengti nuolat atnaujinamą nacionalinių informacijos apie narkotikus šaltinių sąrašą;

(15)

kad galėtų palengvinti ir susisteminti duomenų rinkimą ir keitimąsi tiek kokybine, tiek kiekybine informacija, taip pat padėti sukurti integruotą ir sąveikią stebėsenos sistemą, suteikiančią galimybę vykdyti stebėseną tikruoju laiku, Agentūra turėtų parengti ir taikyti atitinkamus jos užduotims atlikti reikalingus skaitmeninius sprendimus;

(16)

kad Agentūra galėtų geriau naudotis turima informacija, pavyzdžiui, kad galėtų įgyvendinti iniciatyvesnes priemones, pavyzdžiui, grėsmių vertinimus, strategines žvalgybos ataskaitas ir pranešimus, taip pat sustiprinti Sąjungos pasirengimą būsimiems pokyčiams, reikėtų sustiprinti Agentūros stebėsenos ir analizės pajėgumus, palyginti su EMCDDA;

(17)

siekiant gerinti Sąjungos pasirengimą, taip pat būtina visapusiškai įvertinti galimą narkotikų reiškinio raidą ateityje. Kad galėtų pasirengti tokiems būsimiems pokyčiams ir suteikti politikos formuotojams geresnių priemonių reaguoti į šiuos pokyčius, Agentūra turėtų reguliariai pateikti savo įžvalgas, atsižvelgdama į didžiąsias tendencijas, t. y. pokyčius skatinančius ilgalaikius veiksnius, kurie yra matomi dabar ir kurie veikiausiai turės reikšmingos įtakos ateityje, siekdama nustatyti naujus iššūkius ir galimybes reaguoti į su narkotikais susijusias problemas;

(18)

narkotikų reiškinys tampa vis labiau susijęs su technologijomis, kaip tuo dar kartą įsitikinta COVID-19 pandemijos laikotarpiu, kuriuo pastebėtas aktyvesnis naudojimasis narkotikų platinimą palengvinančiomis naujomis technologijomis. Apytikriai nustatyta, kad apie du trečdaliai pasiūlymų kriptorinkose yra susiję su narkotikais. Narkotikais prekiaujama įvairiose platformose, įskaitant socialinės žiniasklaidos tinklus ir mobiliąsias programėles. Į tuos pokyčius atsižvelgiama reaguojant į narkotikų reiškinį – vis dažniau tuo tikslu naudojamos internetinės ryšio ir intervencinės internetinės priemonės, įskaitant mobiliąsias programėles ir intervencines e. sveikatos priemones. Agentūra, kartu su kitomis atitinkamomis Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis ir vengdama pastangų dubliavimo, turėtų stebėti tokius pokyčius laikydamasi savo holistinio požiūrio į narkotikų reiškinį;

(19)

turėtų būti tinkamai sprendžiama naujų psichoaktyviųjų medžiagų, kurios kelia pavojų visuomenės sveikatai ir socialinę riziką visoje Sąjungoje, problema. Todėl naujas psichoaktyviąsias medžiagas būtina stebėti, o tam, kad būtų galima greitai reaguoti, būtina toliau taikyti Reglamentu (EB) Nr. 1920/2006 nustatytą ES ankstyvojo perspėjimo sistemą. To reglamento nuostatos, susijusios su keitimusi informacija apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas, taip pat ankstyvojo perspėjimo apie jas sistema, įskaitant pradines ataskaitas dėl naujų psichoaktyviųjų medžiagų ir jų rizikos vertinimo procedūrą, neseniai buvo iš dalies pakeistos ir šiuo reglamentu neturėtų būti keičiamos;

(20)

remdamasi sustiprinta Agentūros vykdoma stebėsena ir patirtimi, įgyta atliekant naujų psichoaktyviųjų medžiagų rizikos vertinimą, Agentūra turėtų plėtoti bendruosius grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimo pajėgumus. Skubiai reikia proaktyvesnių gebėjimų greitai nustatyti naujas grėsmes ir pateikti reikiamą informaciją atsakomosioms priemonėms parengti, nes dėl dabartinio narkotikų reiškinio dinamiškumo susijusios problemos gali sparčiai išplisti į kitas valstybes;

(21)

kadangi pavojingos cheminės medžiagos ir tam tikri vartojimo būdai gali sukelti žalą sveikatai, Agentūra turėtų galėti skelbti pranešimus papildydama atitinkamas nacionalines pranešimų sistemas ir nedarydama joms poveikio. Kad būtų galima atlikti tą funkciją, Agentūra turėtų sukurti Europos pranešimų apie narkotikus sistemą, kuria galėtų naudotis nacionalinės institucijos. Ta sistema turėtų sudaryti sąlygas sparčiai keistis informacija, dėl kurios gali reikėti imtis skubių veiksmų siekiant apsaugoti sveikatą, atsižvelgti į socialinius aspektus, taip pat užtikrinti saugą ar saugumą. Agentūra turėtų galėti, laikydamasi šiame reglamente nustatytų sąlygų, sukurti pranešimų sistemą, kad informacija apie nustatytą riziką būtų prieinama tam tikrus narkotikus vartojantiems ar galimai vartojantiems asmenims;

(22)

narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakai – tai medžiagos, kurios yra būtinos tokių narkotikų kaip amfetaminai, kokainas ir heroinas, gamybai. Neteisėtų narkotikų gamybos mastas Sąjungoje didėja, todėl reikėtų stiprinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų naudojimo neteisėtiems narkotikams gaminti ir prekybos tais pirmtakais prevenciją. Kad galėtų prisidėti prie šių pastangų, Agentūra turėtų būti įtraukta į narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų naudojimo neteisėtiems narkotikams gaminti ir neteisėtos prekybos jais stebėseną ir padėti Komisijai įgyvendinti Sąjungos teisės aktus dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų;

(23)

kadangi didėja teismo ekspertizių ir toksikologinių tyrimų duomenų, taip pat ekspertinių žinių poreikis, o kartu ir poreikis geriau koordinuoti valstybių narių laboratorijų veiklą, būtina sukurti teismo ekspertizės ir toksikologijos laboratorijų, kurios yra sukaupusios daug žinių apie narkotikus ir su jais susijusią žalą, tinklą. Tas tinklas turėtų suteikti Agentūrai galimybę susipažinti su aktualia informacija, padidinti Agentūros pajėgumus toje srityje ir padėti atitinkamoms valstybių narių laboratorijoms keistis žiniomis Agentūrai nepatiriant didelių išlaidų, susijusių su nuosavos laboratorijos kūrimu ir eksploatavimu;

(24)

teismo ekspertizės ir toksikologijos laboratorijų tinkle turėtų būti atstovaujama valstybėms narėms, suteikiant kiekvienai iš jų galimybę į šį tinklą paskirti ne daugiau kaip tris laboratorijas, kuriose atliekami toksikologiniai tyrimai ir teismo ekspertizės. Siekiant užtikrinti kuo platesnę aprėptį, kitų laboratorijų, kurios yra svarbios Agentūros atliekamam darbui, ekspertams, įskaitant Europos muitinių laboratorijų tinklo ekspertus, taip pat turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti tinklo veikloje. Toks bendradarbiavimas suteiktų galimybę visoms dalyvaujančioms laboratorijoms mokytis vienoms iš kitų įvairiose srityse, atitinkamoms laboratorijoms būtų paprasčiau dalytis informacija ir sumažėtų pavienių laboratorijų patiriamos išlaidos;

(25)

siekdama gilinti žinias srityje, kuri yra Agentūros įgaliojimų dalis, ir remti valstybes nares, Agentūra turėtų nustatyti ir finansuoti atitinkamus projektus, pvz., naujų narkotikų atžvilgiu taikytinų bazinių standartų kūrimą, toksikologinių ar farmakologinių tyrimų rengimą, naujoviškų metodų mokslinių tyrimų srityje diegimą ir narkotikų profiliavimą. Agentūros finansuojami projektai turėtų būti įtraukti į Agentūros konsoliduotąją metinę veiklos ataskaitą ir skelbiami viešai;

(26)

Agentūrai bus suteikta galimybė turėti prieigą prie duomenų ir įgyti reikiamą mokslinę patirtį, kad ji galėtų plėtoti ir skatinti faktiniais duomenimis grindžiamas intervencines priemones ir geriausią praktiką, didinti informuotumą apie neigiamą narkotikų poveikį, prevenciją, riziką ir žalos mažinimo priemones, gydymą, priežiūrą, reabilitaciją ir išgijimą, ir, kai aktualu, vadovautis lyčiai atžvalgiu požiūriu ir atsižvelgti į amžiaus aspektą. Agentūra turėtų skatinti įgyvendinti ir atnaujinti esamus narkotikų prevencijos kokybės standartus (Europos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos kokybės standartus) ir mokymo programą, pagal kurią sprendimus priimantiems ir politiką formuojantiems asmenims suteikiama žinių apie veiksmingiausias faktiniais duomenimis grindžiamas prevencines intervencines priemones ir metodus (Europos Sąjungos prevencijos mokymo programą), įskaitant tai, kaip pasiekti didelės rizikos gyventojų grupes;

(27)

atsižvelgiant į tai, kad Agentūros perspektyva apima visą Sąjungą, ji turėtų galėti įvertinti, ar nacionalinės priemonės ir mokymo programos, pvz., susijusios su prevencija, įskaitant lyčiai atžvalgią ir amžiui tinkamą prevenciją, gydymu, žalos mažinimu bei išgijimu, ir kitos susijusios priemonės atitinka naujausią mokslo pažangą ir ar įrodytas jų veiksmingumas. Teigiamas nacionalinių priemonių vertinimas galėtų pasitarnauti kaip darbo kokybės ženklas;

(28)

atsižvelgiant į tai, kad Agentūrai bus suteikta išskirtinė padėtis Sąjungos lygmeniu, leidžianti jai palyginti duomenis ir geriausią praktiką, Agentūra turėtų galėti siūlyti paramą, be kita ko, kai to paprašo valstybės narės, kad padėtų visose valstybėse narėse labiau struktūrizuotai vertinti ir rengti nacionalines narkotikų strategijas. Be to, Agentūros vaidmuo rengiant mokymą ir teikiant paramą valstybėms narėms įgyvendinant kokybės standartus ir gerąją praktiką, turėtų būti sustiprintas, atsižvelgiant į ekspertines žinias, kurias ji plėtos tose srityse;

(29)

viena pagrindinių Agentūros užduočių turėtų būti tarptautinis bendradarbiavimas, o pareigos turėtų būti aiškiai nustatytos, kad ji galėtų visapusiškai dalyvauti tokioje veikloje ir reaguoti į tarptautinių organizacijų ir kitų įstaigų bei trečiųjų valstybių prašymus. Agentūra turėtų galėti pasiūlyti tinkamų mokslinių ir faktiniais duomenimis grindžiamų priemonių, skirtų Sąjungos narkotikų politikos išorės aspektui plėtoti ir įgyvendinti ir svarbiam Sąjungos vaidmeniui daugiašaliu lygmeniu įtvirtinti laikantis Sutarčių, nes tai yra vienas iš būdų užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų Sąjungos narkotikų politikos įgyvendinimą Sąjungoje ir tarptautiniu lygmeniu. Darbas toje srityje turėtų būti grindžiamas Agentūros išplėtota tarptautinio bendradarbiavimo sistema. Tarptautinio bendradarbiavimo sistema turėtų atitikti Sutartis ir Sąjungos tarptautinio bendradarbiavimo prioritetus ir kurioje turėtų būti remiamasi atitinkamais Jungtinių Tautų dokumentais. Agentūra turėtų reguliariai peržiūrėti tarptautinio bendradarbiavimo sistemą siekdama užtikrinti, kad ji tinkamai atspindėtų tarptautinius pokyčius ir prioritetus;

(30)

kad padėtų išnaudoti visą saugumo ir sveikatos srities moksliniams tyrimams skiriamo Sąjungos finansavimo potencialą ir patenkinti narkotikų politikos poreikius, Agentūra turėtų padėti Komisijai nustatyti pagrindines mokslinių tyrimų temas, taip pat rengti ir įgyvendinti Sąjungos bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, kurios yra aktualios siekiant Agentūros tikslų. Tais atvejais, kai Agentūra padeda Komisijai nustatyti pagrindines mokslinių tyrimų temas ar rengti bei įgyvendinti Sąjungos bendrąją programą, ji neturėtų gauti finansavimo pagal tą programą ir turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad išvengtų interesų konfliktų. Galiausiai, Agentūra turėtų dalyvauti įgyvendinant Sąjungos masto iniciatyvas, susijusias su moksliniais tyrimais ir inovacijomis, siekdama užtikrinti, kad būtų sukurtos jos veiklai būtinos technologijos ir jas būtų galima naudoti. Planuojama mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla turėtų būti išdėstyta bendrajame programavimo dokumente, kuriame pateikiamos Agentūros daugiametė ir metinė darbo programos;

(31)

kad Agentūros veikla būtų veiksmingai prižiūrima, Agentūros valdyboje turėtų būti Komisijos ir valstybių narių atstovų. Valdybos nariai ir pakaitiniai nariai turėtų būti skiriami atsižvelgiant į jų atitinkamus vadovavimo, administracinius ir su biudžetu susijusius įgūdžius. Atitinkamiems nariams nedalyvaujant, pakaitiniai nariai turėtų veikti kaip nariai. Pakaitiniai nariai taip pat gali dalyvauti posėdžiuose dalyvaujant atitinkamiems nariams, tačiau dėl jų dalyvavimo Agentūra neturi patirti papildomų išlaidų ir jie negali dalyvauti balsuojant;

(32)

valdybai turėtų būti suteikti reikiami įgaliojimai, visų pirma įgaliojimai nustatyti biudžetą ir priimti atitinkamas finansines taisykles bei planavimo dokumentus, taip pat priimti konsoliduotąją metinę veiklos ataskaitą. Kad būtų užtikrintas nepriklausomas Agentūros veikimas ir jos principingumas, valdyba taip pat turėtų priimti taisykles dėl savo narių, vykdomosios valdybos, Mokslinio komiteto ir Europos narkotikų ir narkomanijos informacinio tinklo (toliau – REITOX tinklas) narių, taip pat deleguotųjų nacionalinių ekspertų ir kitų darbuotojų, kurie nėra įdarbinti Agentūroje, interesų konfliktų prevencijos ir valdymo. Svarbu, kad tai darydama Agentūra deramai atsižvelgtų į rekomendacijas ir gaires šiuo klausimu, visų pirma į Europos ombudsmeno rekomendacijas bei gaires, ir į 2013 m. gruodžio 10 d. Komisijos gaires dėl interesų konfliktų prevencijos ir valdymo ES decentralizuotose agentūrose. Valdyba Agentūros personalo, įskaitant vykdomąjį direktorių, atžvilgiu turėtų naudotis paskyrimų tarnybos įgaliojimais;

(33)

svarbu, kad visos valdyboje atstovaujamos šalys stengtųsi, kad jos darbe būtų atstovaujama kuo įvairesnėms perspektyvoms ir patirčiai bei jomis prisidedama, kartu užtikrindamos joje vykstančio darbo tęstinumą. Visos šalys turėtų siekti, kad valdyboje būtų užtikrinta tinkama lyčių pusiausvyra;

(34)

vykdomoji valdyba turėtų padėti valdybai rengti jos sprendimus. Agentūrai turėtų vadovauti vykdomasis direktorius. Mokslinis komitetas ir toliau turėtų padėti valdybai ir vykdomajam direktoriui atitinkamais moksliniais klausimais;

(35)

vykdomąjį direktorių po atviros ir skaidrios atrankos procedūros, kurią organizuoja ir veda Komisija, turėtų skirti valdyba. Vadovaujantis praktika, pagal kurią EMCDDA skiria vykdomuosius direktorius, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę į skyrimo procedūrą stebėtojo teisėmis įtraukti valdybos atstovą. Į Komisijos vertinimą, pateikiamą pasibaigus pradinei vykdomojo direktoriaus penkerių metų kadencijai, turėtų būti įtraukta išankstinė valdybos nuomonė dėl vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatų;

(36)

svarbu, kad Agentūrai būtų skiriama pakankamai išteklių jos pagal šį reglamentą pavestoms užduotims bei tikslams įgyvendinti ir pareigoms vykdyti. Agentūrai turėtų būti suteiktas atskiras biudžetas, atspindintis jos misiją. Agentūra iš esmės turėtų būti finansuojama įnašo iš Sąjungos bendrojo biudžeto lėšomis. Sąjungos biudžeto procedūra turėtų būti taikoma tiek, kiek tai susiję su Sąjungos įnašu ir bet kuriomis kitomis subsidijomis, mokėtinomis iš Sąjungos bendrojo biudžeto. Agentūros finansinių ataskaitų auditą turėtų atlikti Audito Rūmai;

(37)

siekiant dar labiau padėti valstybėms narėms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams suprasti ir spręsti su narkotikų reiškiniu susijusias problemas, turėtų būti numatyta galimybė Agentūrai už mokestį teikti papildomas paslaugas, kurios nėra šiame reglamente nustatytos jos pagrindinės užduotys. Metodas, pagal kurį Agentūra apskaičiuoja jos taikomą mokestį, turėtų būti skaidrus, o Agentūros taikomas mokestis turėtų apimti visas veiklos, susijusios su teikiamomis paslaugomis, išlaidas, įskaitant išlaidas personalui ir veiklos išlaidas. Jei konkrečiais finansiniais metais buvo taikyti mokesčiai, prie Agentūros preliminariųjų ataskaitų turėtų būti pridėta tų mokesčių ataskaita. Tokios ataskaitos taip pat turėtų būti pateiktos Audito Rūmų auditui. Turėtų būti nustatomi tokio dydžio mokesčiai, kad būtų išvengta biudžeto deficito arba didelio biudžeto pertekliaus susidarymo;

(38)

vykdomasis direktorius turėtų pateikti Agentūros metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Be to, Europos Parlamentas ir Taryba turėtų turėti galimybę paprašyti vykdomojo direktoriaus pateikti savo pareigų vykdymo ataskaitą;

(39)

Agentūrai turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 (6). Agentūra turėtų užtikrinti kuo didesnį savo veiklos skaidrumą nekeldama pavojaus tikslų, kurių ji siekia vykdydama savo veiksmus, įgyvendinimui;

(40)

Agentūrai turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (7) ir 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinis susitarimas tarp Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų (8), prie kurio EMCDDA jau prisijungė;

(41)

Agentūra tvarko duomenis, kuriems reikia ypatingos apsaugos, visų pirma Europos Sąjungos įslaptintą informaciją (ESĮI) ir neskelbtiną neįslaptintą informaciją. Agentūra turėtų parengti tokios informacijos konfidencialumo ir tvarkymo taisykles. ESĮI apsaugos taisyklės turėtų atitikti Komisijos sprendimus (ES, Euratomas) 2015/443 (9) ir (ES, Euratomas) 2015/444 (10). Laikantis tų teisės aktų, Agentūra turėtų neskelbti neskelbtinų duomenų. Be to, ji turėtų neatskleisti trečiųjų šalių konfidencialios verslo informacijos;

(42)

siekiant kontroliuoti Agentūros veiklos rezultatus ir užtikrinti, kad ji tinkamai atliktų savo darbą ir kad jos įgaliojimai suteiktų jai galimybę vykdyti veiklą, kuri yra būtina atsižvelgiant į narkotikų rinkos ir politikos pokyčius, reguliariai turėtų būti atliekamas išorinis Agentūros atliekamo darbo vertinimas ir prireikus atitinkamai koreguojami jai suteikti įgaliojimai;

(43)

įgyvendindama savo darbo programą, Agentūra, visapusiškai paisydama pagrindinių teisių, turėtų glaudžiai bendradarbiauti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, kitomis Sąjungoje ir ne Sąjungoje esančiomis vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis įstaigomis, įskaitant atitinkamas technines įstaigas, laikydamasi atitinkamų Sutarčių nuostatų ir gerbdama valstybių narių kompetenciją, visų pirma siekdama išvengti darbo dubliavimo ir užsitikrinti galimybę naudotis visais duomenimis ir priemonėmis, kurių reikia jos įgaliojimams vykdyti;

(44)

Agentūra turėtų pakeisti EMCDDA ir perimti jo teises ir pareigas. Todėl ji turėtų būti visų EMCDDA sutarčių, įskaitant darbo sutartis, įsipareigojimų ir įgyto turto teisių perėmėja. Iki 2024 m. liepos 2 d. EMCDDA sudaryti tarptautiniai susitarimai turėtų likti galioti;

(45)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. įsteigti agentūrą su narkotikų reiškiniu susijusiems klausimams spręsti, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau - ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

(1)

2018 m. gegužės 22 d. Taryba įgaliojo Komisiją derėtis su Naująja Zelandija dėl laisvosios prekybos susitarimo;

(2)

2022 m. birželio 30 d. derybos dėl Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos laisvosios prekybos susitarimo (toliau – Susitarimas) sėkmingai užbaigtos;

(3)

Susitarimas turėtų būti pasirašytas,

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2023/194 (1) nustatytos 2023 m. tam tikrų žuvų išteklių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams. Bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (toliau – BLSK) ir priemonės, funkciškai susietos su Reglamente (ES) 2023/194 nustatytais BLSK, turėtų būti iš dalies pakeisti, kad būtų atsižvelgta į paskelbtas mokslines rekomendacijas ir konsultacijų su trečiosiomis valstybėmis rezultatus;

(2)

Reglamentu (ES) 2023/194 nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. europinių ančiuvių (Engraulis encrasicolus) BLSK Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (toliau – ICES) 9 bei 10 parajoniuose ir Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto (toliau – CECAF) 34.1.1 kvadrato Sąjungos vandenyse yra lygus nuliui, kol ICES nėra paskelbusi savo mokslinių rekomendacijų dėl tų išteklių tuo laikotarpiu. Kad žvejybą būtų galima tęsti iki tol, kol, remiantis tomis mokslinėmis rekomendacijomis, bus nustatytas galutinis tų išteklių BLSK, laikotarpiui nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. turėtų būti nustatytas 4 564 tonų dydžio laikinasis BLSK. Tas dydis atitinka 2022 m. trečiąjį ketvirtį sužvejoto tų išteklių laimikio dydį;

(3)

2023 m. gegužės 12 d. Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir Norvegija surengė konsultacijas dėl atlantinių šprotų (Sprattus sprattus) žvejybos galimybių laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. ICES 4 parajonyje ir 3a kvadrate, taip pat sutarė dėl atlantinių šprotų BLSK dydžio tuo laikotarpiu ICES 4 parajonio ir 2a kvadrato Sąjungos ir Jungtinės Karalystės vandenyse ir ICES 3a kvadrato Sąjungos ir Norvegijos vandenyse. Tos konsultacijos vyko remiantis 2023 m. gegužės 4 d. Tarybos patvirtinta Sąjungos pozicija. Todėl tie BLSK turėtų būti nustatyti tokio dydžio, dėl kurio susitarta su Jungtine Karalyste ir Norvegija;

(4)

2023 m. gegužės 4 d. Sąjunga ir Jungtinė Karalystė surengė konsultacijas dėl atlantinių šprotų BLSK dydžio laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. ICES 7d ir 7e kvadratų Sąjungos ir Jungtinės Karalystės vandenyse. Tos konsultacijos vyko laikantis Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (2) 498 straipsnio 2, 4 bei 6 dalių ir remiantis 2023 m. balandžio 27 d. Tarybos patvirtinta Sąjungos pozicija. Tų konsultacijų rezultatai buvo užfiksuoti rašytiniame protokole. Todėl tas BLSK turėtų būti nustatytas tokio dydžio, dėl kurio susitarta su Jungtine Karalyste;

(5)

atsižvelgiant į tai, kad keleto išteklių atveju jų biomasė nesiekia ribinio biomasės atskaitos taško (Blim) arba kad ICES nenustato išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškų, bet rekomenduoja nustatyti nulinį laimikį ar sustabdyti tikslinę žvejybą, 2023 m. turėtų būti uždrausta naudotis Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96 (3) 3 ir 4 straipsniuose numatytu metų sandūros lankstumu;

(6)

kodų dėl kelių sąlygų, susijusių su Norvegijos kvotomis pagal BLSK, įtrauktus į Reglamento (ES) 2023/194 IA priedo B dalį, kurie nurodo, kuriuose rajonuose Norvegija gali žvejoti jai skirtus kiekius, nėra arba tie kodai yra neteisingi. Todėl turėtų būti iš dalies pakeistas to reglamento IA priedas;

(7)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2056 (4) 15 ir 17 straipsnius draudžiama laikyti žvejybos laive, perkrauti, sandėliuoti ar iškrauti ilgapelekius pilkuosius ryklius (Carcharhinus longimanus) ir floridinius šilkinius ryklius (Carcharhinus falciformis) ar jų dalis rajone, kuriam taikoma Konvencija dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarų ir vidurio Ramiajame vandenyne (WCPFC). Siekiant išvengti nuostatų, susijusių su tuo pačiu dalyku, dubliavimosi, tikslinga išbraukti Reglamento (ES) 2023/194 45 straipsnį;

(8)

pagal kelias Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (toliau – ICCAT) rekomendacijas Sąjunga, pateikusi prašymą, gali perkelti tam tikrą savo nepanaudotos ICCAT konvencijos rajono išteklių kvotos procentinę dalį iš priešpaskutinių ar praėjusių metų į atitinkamus metus, laikydamasi ICCAT nustatytų kiekvieniems ICCAT ištekliams taikomų taisyklių. Vadovaujantis ankstesnių metų ICCAT metinio susitikimo rezultatais, Tarybos reglamentu (ES) 2022/109 (5) ir Reglamentu (ES) 2023/194, kai taikytina, atsižvelgiant į nepanaudotų Sąjungos kvotų perkėlimus, nustatytos atitinkamai 2022 m. ir 2023 m. ICCAT išteklių Sąjungos kvotos. Tų perkėlimų neturėtų būti galima derinti su kvotų perkėlimais pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį, todėl tokių kvotų perleidimų naudojimas turėtų būti uždraustas tam laikotarpiui;

(9)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1627 (6) 6 straipsnio 3 dalį penkios valstybės narės pateikė Komisijai savo auginimo valdymo planų pakeitimus. Remdamasi tais pakeitimais, 2023 m. gegužės 9 d. Komisija ICCAT sekretoriatui pateikė pakeistą 2023 m. Sąjungos auginimo valdymo planą, o 2023 m. gegužės 11 d. ICCAT tuos to Sąjungos plano pakeitimus paskelbė. Todėl, atsižvelgiant į tuos pakeitimus, turėtų būti iš dalies pakeistas Sąjungos didžiausias paprastųjų tunų, kuriuos galima perkelti į ūkius, kiekis ir auginimo pajėgumas;

(10)

todėl reglamentai (ES) 2023/194 ir (ES) 2022/109 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(11)

tam, kad 2023 m. liepos 1 d. ir po tos dienos būtų galima tęsti žvejybą, šis reglamentas turėtų įsigalioti nedelsiant;

(12)

šio reglamento nuostatos, kuriomis iš dalies keičiamos tam tikros Reglamento (ES) 2023/194 nuostatos, turėtų būti taikomos nuo 2023 m. sausio 1 d., laikantis tų iš dalies pakeistų nuostatų taikymo laikotarpio. Šio reglamento nuostatos dėl europinių ančiuvių bei atlantinių šprotų žvejybos galimybių ir nuostata dėl Reglamento (ES) 2023/194 45 straipsnio išbraukimo turėtų būti taikomos nuo 2023 m. liepos 1 d. Šio reglamento nuostatos dėl ICCAT, kuriomis iš dalies keičiamos tam tikros Reglamento (ES) 2022/109 nuostatos, turėtų būti taikomos nuo 2022 m. sausio 1 d., laikantis tų iš dalies pakeistų nuostatų taikymo laikotarpio. Toks taikymas atgaline data nedaro poveikio teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams, nes atitinkamos žvejybos galimybės yra padidinamos tais pakeitimais arba atitinkami kiekiai dar nėra perkelti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnio 2 dalį,

(1)

Komisija išnagrinėjo Ispanijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnį pateiktą paraišką patvirtinti saugomos geografinės nuorodos „Extremadura“ specifikacijos pakeitimus;

(2)

Komisija paskelbė paraišką patvirtinti specifikacijos pakeitimus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2), kaip reikalaujama Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 97 straipsnio 3 dalyje;

(3)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 98 straipsnį Komisija negavo;

(4)

todėl reikėtų patvirtinti specifikacijos pakeitimus pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 99 straipsnį;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

(1)

Komisija išnagrinėjo Vengrijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnį perduotą saugomos kilmės vietos nuorodos „Balaton / Balatoni“ specifikacijos pakeitimų paraišką;

(2)

Komisija paskelbė paraišką patvirtinti specifikacijos pakeitimus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2), kaip reikalaujama Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 97 straipsnio 3 dalyje;

(3)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 98 straipsnį Komisija negavo;

(4)

todėl reikėtų patvirtinti specifikacijos pakeitimus pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 99 straipsnį;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

(1)

remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 97 straipsnio 2 ir 3 dalimis Komisija išnagrinėjo Italijos pateiktą pavadinimo „Canelli“ įregistravimo paraišką ir ją paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 98 straipsnį Komisija negavo;

(3)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 99 straipsniu, pavadinimas „Canelli“ turėtų būti saugomas ir įtrauktas į to reglamento 104 straipsnyje nurodytą registrą;

(4)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1484/95 (3) nustatytos išsamios papildomų importo muitų sistemos taikymo taisyklės ir paukštienos bei kiaušinių sektorių ir kiaušinių albumino tipinės kainos;

(2)

iš reguliarios duomenų, pagal kuriuos nustatomos paukštienos bei kiaušinių sektorių produktų ir kiaušinių albumino tipinės kainos, kontrolės matyti, kad reikia pakeisti kai kurių produktų importo tipines kainas, atsižvelgiant į kainų svyravimą pagal produktų kilmę;

(3)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1484/95 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)

siekiant užtikrinti, kad gavus atnaujintus duomenis ši priemonė būtų taikoma kuo greičiau, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priede nustatytas Sąjungos maisto priedų, leidžiamų naudoti maisto produktuose, sąrašas ir jų naudojimo sąlygos;

(2)

Komisijos reglamente (ES) Nr. 231/2012 (3) nustatytos Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II ir III prieduose išvardytų maisto priedų specifikacijos;

(3)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą procedūrą Sąjungos maisto priedų sąrašas ir specifikacijos gali būti atnaujinti Komisijos iniciatyva arba gavus paraišką;

(4)

glicerolis (E 422), riebalų rūgščių poliglicerolio esteriai (E 475) ir poliglicerolio poliricinoleatas (E 476) yra medžiagos, kurias leidžiama naudoti pagal Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II ir III priedų nuostatas;

(5)

2017 m. kovo 15 d. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) paskelbė mokslinę nuomonę dėl glicerolio (E 422) kaip maisto priedo pakartotinio vertinimo (4), kurioje padaryta išvada, kad kiekybiškai išreikštos leidžiamos paros dozės nustatyti nereikia ir kad maisto priedas nekelia jokių su sauga susijusių problemų dėl nurodytų naudojimo paskirčių. Tarnyba rekomendavo iš dalies pakoreguoti Reglamente (ES) Nr. 231/2012 nustatytas E 422 specifikacijas ir Tarnybai pateikti daugiau informacijos apie naudojimo būdus ir naudojimo kiekius;

(6)

2018 m. lapkričio 23 d. Komisija paskelbė viešą kvietimą pateikti techninius duomenis apie maisto priedą glicerolį (E 422), kuriuo siekiama patenkinti Tarnybos nustatytą duomenų poreikį;

(7)

suinteresuotiesiems verslo subjektams pateikus duomenis, Komisija paprašė Tarnybos pateikti mokslinę nuomonę ir patvirtinti, kad maisto priedo glicerolio (E 422) specifikacijų pakeitimas tinkamai pagrįstas suinteresuotųjų verslo subjektų pateiktais techniniais duomenimis siekiant pagal Tarnybos rekomendacijas užtikrinti jų atitiktį dabartiniams standartams;

(8)

2022 m. gegužės 18 d. priimtoje mokslinėje nuomonėje (5) Tarnyba padarė išvadą, kad dabartinės glicerolio (E 422) specifikacijos turi būti pritaikytos, visų pirma sumažinant didžiausią leidžiamąją toksinių elementų (arseno, švino, gyvsidabrio ir kadmio) koncentraciją, išbraukiant akroleino susidarymu kaitinant pagrįstą identifikavimo metodą bei akroleino buvimo bandymą, įtraukiant didžiausią leidžiamąją akroleino koncentraciją ir iš dalies pakeičiant glicerolio (E 422) apibrėžtį;

(9)

dėl to tikslinga iš dalies pakeisti glicerolio (E 422) specifikacijas. Maisto priedo apibrėžtis turėtų būti iš dalies pakeista, kad apimtų tik tuos gamybos procesus, su kuriais susijusius duomenis įvertino Tarnyba. Dabartinė didžiausia leidžiamoji toksinių elementų koncentracija turėtų būti sumažinta pagal Tarnybos mokslinę nuomonę, atsižvelgiant į kiekį, kurį šiuo metu galima pasiekti taikant gerąją gamybos praktiką. Reikėtų išbraukti glicerolio nustatymo metodą, pagrįstą akroleino susidarymu kaitinant, atsižvelgiant į tai, kad glicerolio kiekis E 422 turi būti nustatytas taikant atitinkamą analizės metodą. Reikėtų išbraukti akroleino buvimo bandymą ir įtraukti didžiausią leidžiamąją kiekybiškai išreikštą akroleino koncentraciją, remiantis Tarnybos moksline nuomone ir atsižvelgiant į kiekį, kurį šiuo metu galima pasiekti taikant gerąją gamybos praktiką;

(10)

atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba nenustatė tiesioginio pavojaus sveikatai, susijusio su toksinių elementų ir akroleino buvimu, pereinamuoju laikotarpiu tikslinga leisti naudoti maisto priedą glicerolį (E 422), jei jis teisėtai pateiktas rinkai iki šio reglamento įsigaliojimo dienos;

(11)

dėl tų pačių priežasčių tikslinga, kad maisto produktai, kurių sudėtyje yra maisto priedo glicerolio (E 422), teisėtai pateikto rinkai iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, pereinamuoju laikotarpiu toliau gali būti tiekiami rinkai ir joje būti iki minimalaus jų tinkamumo vartoti termino arba nuorodoje „Tinka vartoti iki ... (data)“ nurodyto termino;

(12)

2017 m. gruodžio 20 d. Tarnyba paskelbė mokslinę nuomonę dėl riebalų rūgščių poliglicerolio esterių (E 475) kaip maisto priedo pakartotinio vertinimo (6), kurioje padaryta išvada, kad kiekybiškai išreikštos leidžiamos paros dozės nustatyti nereikia ir kad maisto priedas nekelia jokio pavojaus saugai esant nurodytoms naudojimo paskirtims ir naudojimo kiekiams. Tarnyba rekomendavo atlikti tam tikrus Reglamente (ES) Nr. 231/2012 nustatytų E 475 specifikacijų pakeitimus;

(13)

2018 m. lapkričio 23 d. Komisija paskelbė viešą kvietimą pateikti Tarnybai reikalingus techninius duomenis apie maisto priedą riebalų rūgščių poliglicerolio esterius (E 475);

(14)

suinteresuotiesiems verslo subjektams pateikus duomenis, Komisija paprašė Tarnybos pateikti mokslinę nuomonę ir patvirtinti, kad maisto priedo riebalų rūgščių poliglicerolio esterių (E 475) specifikacijų pakeitimas tinkamai pagrįstas suinteresuotųjų verslo subjektų pateiktais techniniais duomenimis siekiant pagal Tarnybos rekomendacijas užtikrinti jų atitiktį dabartiniams standartams;

(15)

2022 m. balandžio 1 d. priimtoje mokslinėje nuomonėje (7) Tarnyba padarė išvadą, kad dabartinės riebalų rūgščių poliglicerolio esterių (E 475) specifikacijos turi būti pritaikytos, visų pirma sumažinant didžiausią leidžiamąją toksinių elementų koncentraciją, įtraukiant didžiausią leidžiamąją pavojų saugai keliančių priemaišų bei sudedamųjų dalių koncentraciją ir iš dalies pakeičiant riebalų rūgščių poliglicerolio esterių (E 475) apibrėžtį;

(16)

dėl to tikslinga iš dalies pakeisti riebalų rūgščių poliglicerolio esterių (E 475) specifikacijas. Maisto priedo apibrėžtis turėtų būti iš dalies pakeista, kad maisto priedui gaminti naudojamo glicerolio atveju būtų apsiribojama gliceroliu, atitinkančiu maisto priedo specifikacijas (E 422). Dabartinė didžiausia leidžiamoji toksinių elementų koncentracija turėtų būti sumažinta, o 3-monochlorpropandiolio (3-MCPD) ir 3-MCPD riebalų rūgščių esterių (išreikštų 3-MCPD), glicidilo riebalų rūgščių esterių (išreikštų kaip glicidolis) ir eruko rūgšties sumos didžiausia leidžiamoji koncentracija turėtų būti nustatyta remiantis Tarnybos moksline nuomone ir atsižvelgiant į kiekį, kurį šiuo metu galima pasiekti taikant gerąją gamybos praktiką;

(17)

diegiami nauji gamybos metodai, leidžiantys gaminti maisto priedą riebalų rūgščių poliglicerolio esterius (E 475), kuriame yra mažesnis glicidilo riebalų rūgščių esterių kiekis (išreikštas kaip glicidolis), todėl tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį maisto priedų gamintojams, per kurį jie galėtų pasiekti didžiausią leidžiamąjį 5 mg/kg glicidilo riebalų rūgščių esterių (išreikštų kaip glicidolis) kiekį maisto priede (E 475). Tačiau kadangi glicidilo riebalų rūgščių esteriai yra genotoksiniai ir kancerogeniniai, nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos turėtų būti taikomas tarpinis didžiausias leidžiamasis 10 mg/kg glicidilo riebalų rūgščių esterių (išreikštų kaip glicidolis) kiekis;

(18)

atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba nenustatė tiesioginio pavojaus sveikatai, susijusio su naudojamais toksiniais elementais, 3-monochlorpropandioliu (3-MCPD), 3-MCPD riebalų rūgščių esteriais, eruko rūgštimi ir glicidilo riebalų rūgščių esteriais, pereinamuoju laikotarpiu tikslinga leisti naudoti maisto priedą riebalų rūgščių poliglicerolio esterius (E 475), jei jis teisėtai pateiktas rinkai iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, ir leisti, kad maisto produktai, kurių sudėtyje yra tokio maisto priedo, toliau būtų tiekiami rinkai tuo pačiu pereinamuoju laikotarpiu ir joje būtų iki minimalaus jų tinkamumo vartoti termino arba nuorodoje „Tinka vartoti iki ... (data)“ nurodyto termino;

(19)

dėl tų pačių priežasčių ir atsižvelgiant į sumažintą glicidilo riebalų rūgščių esterių kiekį, maisto priedą riebiųjų rūgščių poliglicerolio esterius (E 475), teisėtai pateiktą rinkai po šio reglamento įsigaliojimo dienos ir atitinkantį sumažintą tarpinį didžiausią leidžiamąjį glicidilo riebalų rūgščių esterių (išreikštų kaip glicidilas) kiekį, turėtų būti leidžiama naudoti tol, kol pasibaigs jo atsargos, o maisto produktus, kurių sudėtyje yra tokio maisto priedo, turėtų būti leidžiama pateikti rinkai ir joje laikyti iki minimalaus jų tinkamumo vartoti termino arba nuorodoje „Tinka vartoti iki ... (data)“ nurodyto termino;

(20)

2017 m. kovo 24 d. Tarnyba paskelbė mokslinę nuomonę dėl poliglicerolio poliricinoleato (E 476) kaip maisto priedo pakartotinio vertinimo (8). Tarnyba padarė išvadą, kad, remiantis duomenų rinkiniu, yra pagrindo leidžiamą paros dozę padidinti iki 25 mg/kg kūno masės per parą. Tarnyba rekomendavo atlikti tam tikrus Reglamente (ES) Nr. 231/2012 nustatytų E 476 specifikacijų pakeitimus;

(21)

2018 m. lapkričio 23 d. Komisija paskelbė viešą kvietimą teikti techninius duomenis apie maisto priedą poliglicerolio poliricinoleatą (E 476), kuriuo siekiama patenkinti Tarnybos nustatytą duomenų poreikį;

(22)

2020 m. kovo 18 d. buvo pateikta paraiška dėl leidimo poliglicerolio poliricinoleatą (E 476) naudoti valgomuosiuose leduose kaip emulgatorių, skirtą vandens emulsijos aliejuje tipo riebalinėms ir aliejinėms emulsijoms ir emulsintiems padažams, kuriuose yra daugiau kaip 20 % riebalų. Vėliau pagal Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 4 straipsnį Komisija su paraiška supažindino valstybes nares;

(23)

iš poliglicerolio poliricinoleato (E 476) galima gaminti iš mažesnio dydžio lašelių sudarytas stabilias vandens emulsijas aliejuje, kurias užšaldžius galima gaminti minkštus, kreminius valgomuosius ledus, kuriems pagaminti reikia mažiau energijos, taip užtikrinant didesnį šaldytų produktų tiekimo grandinės stabilumą. Dėl to galima naudoti mažą kiekį sočiųjų riebalų ir aliejų, o valgomiesiems ledams – mažesnį kiekį cukraus. Poliglicerolio poliricinoleato (E 476) kiekis, reikalingas numatytai technologinei funkcijai atlikti, yra 4 000 mg/kg;

(24)

be to, dėl poliglicerolio poliricinoleato (E 476) emulsintuose padažuose (pvz., majoneze ar salotų padažuose) galima naudoti mažiau aliejaus nepatiriant nemalonaus pojūčio ragaujant. Šiuo metu leidžiamas didžiausiasis kiekis, kuris yra 4 000 mg/kg, nepakanka, kai produktų riebumas yra didesnis nei 20 % Numatytai technologinei funkcijai produktuose, kuriuose yra daugiau nei 20 % riebalų, pasiekti reikalingas poliglicerolio poliricinoleato (E 476) kiekis yra 8 000 mg/kg;

(25)

suinteresuotiesiems verslo subjektams pateikus duomenis pagal viešą kvietimą pateikti techninius duomenis ir pateikus paraišką dėl poliglicerolio poliricinoleato (E 476) naudojimo paskirties išplėtimo, Komisija paprašė Tarnybos pateikti mokslinę nuomonę, kuria būtų patvirtinta, kad maisto priedo poliglicerolio poliricinoleato (E 476) specifikacijų pakeitimas tinkamai pagrįstas suinteresuotųjų verslo subjektų pateiktais techniniais duomenimis siekiant pagal Tarnybos rekomendacijas užtikrinti jų atitiktį dabartiniams standartams;

(26)

2022 m. kovo 30 d. priimtoje mokslinėje nuomonėje (9) Tarnyba padarė išvadą, kad siūlomas naudojimo paskirties išplėtimas nekels pavojaus saugai. Be to, Tarnyba padarė išvadą, kad dabartinės poliglicerolio poliricinoleato (E 476) specifikacijos turi būti pritaikytos, visų pirma sumažinant didžiausią leidžiamąją toksinių elementų koncentraciją, įtraukiant didžiausią leidžiamąją pavojų saugai keliančių priemaišų koncentraciją ir iš dalies pakeičiant poliglicerolio poliricinoleato (E 476) apibrėžtį;

(27)

dėl to tikslinga leisti naudoti poliglicerolio poliricinoleatą (E 476) 03 maisto produktų kategorijoje „Valgomieji ledai“, jeigu neviršijama didžiausia leidžiamoji 4 000 mg/kg koncentracija, padidinti emulsintiems padažams, kuriuose yra daugiau kaip 20 % riebalų, 12.6 maisto produktų kategorijoje taikomą didžiausią leidžiamąją koncentraciją iki 8 000 mg/kg ir iš dalies pakeisti jo specifikacijas atsižvelgiant į Tarnybos mokslinę nuomonę. Maisto priedo apibrėžtis turėtų būti iš dalies pakeista, kad maisto priedui gaminti naudojamo glicerolio atveju būtų apsiribojama gliceroliu, atitinkančiu maisto priedo specifikacijas (E 422). Dabartinė didžiausia leidžiamoji toksinių elementų koncentracija turėtų būti sumažinta, o 3-monochlorpropandiolio (3-MCPD) bei 3-MCPD riebalų rūgščių esterių (išreikštų 3-MCPD) ir glicidilo riebalų rūgščių esterių (išreikštų kaip glicidolis) sumos didžiausia leidžiamoji koncentracija turėtų būti nustatyta remiantis Tarnybos moksline nuomone ir atsižvelgiant į kiekį, kurį šiuo metu galima pasiekti taikant gerąją gamybos praktiką;

(28)

atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba nenustatė tiesioginio pavojaus sveikatai, susijusio su toksinių elementų, 3-monochlorpropandiolio (3-MCPD), 3-MCPD riebalų rūgščių esterių ir glicidilo riebalų rūgščių esterių buvimu, pereinamuoju laikotarpiu tikslinga leisti naudoti maisto priedą poliglicerolio poliricinoleatą (E 476), jei jis teisėtai pateiktas rinkai iki šio reglamento įsigaliojimo dienos;

(29)

dėl tų pačių priežasčių tikslinga, kad maisto produktai, kurių sudėtyje yra maisto priedo poliglicerolio poliricinoleato (E 476), teisėtai pateikto rinkai iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, pereinamuoju laikotarpiu toliau gali būti tiekiami rinkai ir joje būti iki minimalaus jų tinkamumo vartoti termino arba nuorodoje „Tinka vartoti iki ... (data)“ nurodyto termino;

(30)

dėl to reglamentai (EB) Nr. 1333/2008 ir (ES) Nr. 231/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(31)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/763 (2) Europos Komisija (toliau – Komisija) tam tikram importuojamam Korėjos Respublikos kilmės lengvam terminiam popieriui nustatė antidempingo muitus (toliau – pradinės priemonės). Tyrimas, po kurio buvo nustatytos pradinės priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu. Priemonės buvo nustatytos vienintelei bendradarbiaujančiai eksportuojančiai grupei ir visoms kitoms bendrovėms nustatant fiksuotas 104,46 EUR už neto toną muito normas.

(2)

Sprendimais bylose T-383/17 (3) ir C-260/20 P (4) buvo panaikintos priemonės, kurios buvo nustatytos vienintelei bendradarbiaujančiai eksportuojančiai grupei. Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/593 (5) Europos Komisija vienintelės bendradarbiaujančios eksportuojančios grupės ir visų kitų bendrovių importuojamam tam tikram Korėjos Respublikos kilmės lengvam terminiam popieriui iš naujo nustatė 103,16 EUR už neto toną antidempingo muitą.

(3)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (6), Komisija gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(4)

Prašymą atlikti peržiūrą 2022 m. vasario 1 d. tam tikro lengvo terminio popieriaus Sąjungos pramonės, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje, vardu pateikė Europos terminio popieriaus asociacija (toliau – pareiškėjas). Prašymas atlikti peržiūrą buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala greičiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(5)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti, 2022 m. gegužės 3 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą, susijusią su į Sąjungą importuojamu tam tikru Korėjos Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės lengvu terminiu popieriumi. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (7) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(6)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(7)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, žinomam Korėjos Respublikos gamintojui ir Korėjos Respublikos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams ir prekiautojams ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(8)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(9)

Komisija gavo pastabų dėl inicijavimo iš bendrovės „Hansol Paper Co. Ltd.“ (toliau – bendrovė „Hansol Paper“). Ši šalis teigė, kad iš prašyme pateiktų duomenų nematyti, kad Sąjungos pramonei daroma materialinė žala.

(10)

Komisija priminė, kad bendrovė „Hansol Paper“ išnagrinėjo prašymą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį ir kitas susijusias 11 straipsnio dalis, ir padarė išvadą, kad tyrimo inicijavimui keliami reikalavimai buvo įvykdyti, t. y. pareiškėjų pateiktų įrodymų tinkamumas ir tikslumas yra pakankami įrodymai, kuriais remiantis galima teigti, kad žalingas dempingas tęsis arba pasikartos.

(11)

Šiuo atžvilgiu Komisija taip pat priminė, kad prašymo teikimo etape nebūtina, kad Komisijai būtų pateikti tie patys dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės ir žalos apimties ir kokybės įrodymai, kurių galėtų reikėti siekiant pratęsti priemonių galiojimą. Antidempingo tyrimas yra procesas, kurio metu tikrumas dėl duomenų, būtinų priemonei priimti ar pratęsti arba tyrimui nutraukti, pasiekiamas laipsniškai atliekant tyrimą. Be to, neatmetama galimybė, kad prašyme gali būti tam tikrų klaidų ar netikslumų. Tačiau jų egzistavimas nebūtinai turi įtakos bendrai išvadai, kad prašyme pateikta pakankamai įrodymų, jog yra tikimybė, kad žalingas dempingas tęsis arba pasikartos, ir kad bylą reikia tirti.

(12)

Be to, iš prašymui pateikti reikalingo įrodymų (pakankamų įrodymų) teisinio standarto aiškiai matyti, kad skunde pateiktos informacijos kiekis ir kokybė skiriasi nuo informacijos, kuri reikalinga norint priimti galutinį sprendimą tyrimo pabaigoje, kiekio ir kokybės. Neatmetama galimybė, kad nuo prašymo pateikimo iki tyrimo pabaigos bus pokyčių. Tačiau tokie pakeitimai nebūtinai turi įtakos bendrai išvadai, kad bylą reikia tirti, nes turima pakankamai įrodymų, kad žalingas dempingas tęsis arba pasikartos.

(13)

Dėl tvirtinimo, kad iš prašyme pateiktų duomenų nebuvo matyti, jog Sąjungos pramonei daroma materialinė žala, bendrovė „Hansol Paper“ teigė, kad iš prašyme pateiktų ekonominių rodiklių matyti, jog importas iš Korėjos nėra žalingas, Korėjos rinkos dalis yra nereikšminga, o Sąjungos pramonės pardavimo apimties, rinkos dalies, investicijų ir veiklos efektyvumo rodikliai yra geri. Bendrovės „Hansol Paper“ teigimu, prašyme pripažinta, kad Sąjungos gamintojų pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo, tačiau teigiama, kad taip atsitiko dėl kitų rinkos veiksnių, nesusijusių su importu iš Korėjos.

(14)

Komisija paaiškino, kad prašyme pareiškėjas teigia, kad yra tikimybė, jog nagrinėjamojoje šalyje daroma žala tęsis arba pasikartos. Komisija iš tiesų laikėsi nuomonės, kad prašyme pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų, jog po pradinio atsigavimo laikotarpio Sąjungos pramonei buvo padaryta žala, kai nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. padidėjo importas iš nagrinėjamosios šalies. Šiuo atžvilgiu primenama, kad norint nustatyti, ar esama materialinės žalos, reikia išnagrinėti, inter alia, atitinkamus veiksnius, kaip aprašyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalies d punkte. Iš tiesų pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalies formuluotę skunde turi būti pateikta informacija apie įtariamo importo dempingo kaina apimties pokyčius, tokio importo poveikį panašaus produkto kainoms Sąjungos rinkoje ir tokio importo lemiamą poveikį Sąjungos pramonei pagal Sąjungos pramonės būklę rodančius atitinkamus (ne būtinai visus) veiksnius ir rodiklius, pavyzdžiui, išvardytus 3 straipsnio 3 ir 5 dalyse. Tai mutatis mutandis taikoma atliekant priemonių galiojimo termino peržiūros tikimybės analizę. Lygiai taip pat ne visi veiksniai turi rodyti pablogėjimą, kad būtų galima nustatyti materialinę žalą (taigi ir jos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę). Be to, tai, kad esama kitų veiksnių, kurie gali turėti įtakos Sąjungos pramonės padėčiai, nebūtinai reiškia, jog importo dempingo kaina poveikis šiam pramonės sektoriui nėra reikšmingas (vėlgi tai pasakytina ir atliekant tikimybės analizę). Šis klausimas yra dar aktualesnis priemonių galiojimo termino peržiūros atveju, kai daugiausia dėmesio skiriama tam, kas nutiktų, jeigu priemonės būtų panaikintos. Be to, priemonių galiojimo termino peržiūros atveju antidempingo priemonės gali turėti tam tikrą teigiamą poveikį, net jeigu apskritai žala tęsiasi. Bet kuriuo atveju Komisija taip pat pažymėjo, kad prašyme pateikta pakankamai įrodymų dėl žalos pasikartojimo tikimybės. Visų pirma, paaiškėjo, kad Korėjos rinkai būdingas didelis gamybos pajėgumų perteklius. Korėjos vidaus rinka negali absorbuoti šių perteklinių produktų. Todėl Sąjungos rinka, kuri yra didžiausia pasaulyje terminio popieriaus rinka, dėl savo dydžio yra patraukli Korėjos eksportuotojams. Be to, į kitas eksporto rinkas sunku patekti dėl tam tikrų priežasčių (8). Remdamasi šia informacija, Komisija turėjo teisę inicijuoti tyrimą.

(15)

Kalbant apie bendrovės „Hansol Paper“ tvirtinimus, susijusius su kai kurių prašyme nurodytų žalos rodiklių, pvz., rinkos dalies ir pardavimo apimties, teigiama raida, Komisija pažymėjo, kad antidempingo priemonės dažnai turi teigiamą poveikį Sąjungos pramonės padėčiai – tai veiksnys, į kurį, žinoma, buvo atsižvelgta Komisijos tarnybų analizėje.

(16)

Kalbant apie pastabą dėl Sąjungos interesų, Komisija nėra teisiškai įpareigota inicijavimo etape nagrinėti Sąjungos interesus.

(17)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(18)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija atrinko tris Sąjungos gamintojus. Atrankai naudoti kriterijai buvo didžiausia tipiška panašaus produkto pardavimo ir gamybos apimtis ES 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu. Atrinktiems Sąjungos gamintojams teko apie 86 proc. visos apskaičiuotos Sąjungos gamybos ir pardavimo apimties. Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Viena pastaba buvo gauta iš Sąjungos asociacijos, kuri pritarė dėl preliminariai atrinktų gamintojų. Atrinkti gamintojai buvo patvirtinti 2022 m. gegužės 12 d. Atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(19)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Prašomos informacijos nepateikė nė vienas nesusijęs importuotojas. Todėl Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga.

(20)

Komisija paragino tris atrinktus Sąjungos gamintojus ir pagrindinį žinomą Korėjos eksportuojantį gamintoją užpildyti atitinkamus klausimynus, kurie buvo paskelbti internete (9) inicijavimo dieną.

(21)

Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai, pagrindinis žinomas eksportuojantis gamintojas „Hansol Paper“ ir su juo susiję importuotojai bendrovės „Hansol Europe B.V.“ ir „Hansol America Inc.“. Be to, pareiškėjas pateikė klausimyno atsakymus su makroekonominiais duomenimis.

(22)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

Sąjungos gamintojų:

eksportuojančių Korėjos Respublikos gamintojų:

susijusių importuotojų:

(23)

2023 m. balandžio 27 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino toliau taikyti galiojančius antidempingo muitus. 2023 m. gegužės 10 d. Komisija atnaujintą priverstinio kainų mažinimo skaičiavimą nusiuntė tik bendrovei „Hansol Paper“. Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl faktų ir aplinkybių atskleidimo pateikti. Pastabas pateikė pareiškėjai ir bendrovė „Hansol Paper“.

(24)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė. Nė viena šalis nepateikė prašymo būti išklausyta.

(25)

Atsižvelgiant į tai, kad duomenis pateikė nedaug šalių, kai kurie iš toliau pateiktų skaičių turėjo būti pateikti intervalais, taip siekiant išvengti konfidencialumo pažeidimų. Vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo duomenys taip pat pateikiami intervalais, nes tai vienintelė bendradarbiavusi bendrovė.

(26)

Peržiūrimasis produktas yra tas pats, kaip ir pradiniame tyrime, t. y. tam tikras lengvas terminis popierius, kurio svoris ne didesnis kaip 65 g/m2; suvyniotas į ritinius, kurių plotis ne mažesnis kaip 20 cm, svoris (įskaitant popierių) – ne mažesnis kaip 50 kg, o skersmuo (įskaitant popierių) – ne mažesnis kaip 40 cm (toliau – dideli ritiniai); iš vienos arba abiejų pusių padengtas skaidriąja danga arba nepadengtas; iš vienos arba abiejų pusių padengtas drėgmei ir temperatūrai jautria medžiaga ir padengtas viršutine danga arba ne (toliau – peržiūrimasis produktas), kurio KN kodai šiuo metu yra ex 4809 90 00, ex 4811 90 00, ex 4816 90 00 ir ex 4823 90 85 (TARIC kodai: 4809900010, 4811900010, 4816900010, 4823908520).

(27)

Lengvas terminis popierius yra specialios paskirties popierius. Jis padengtas šilumine aktyviąja danga, kuriai sureagavus į spausdintuvų su terminėmis spausdinimo galvutėmis išskiriamą šilumą išryškėja vaizdas. Lengvas terminis popierius yra naudojamas prekybos vietose, pavyzdžiui, mažmeninės prekybos kasos aparatų spausdinamiems čekiams, taip pat elektroninės prekybos pakuočių lipnioms etiketėms, bilietams ir žymėms gaminti.

(28)

Lengvas terminis popierius gali būti gaminamas naudojant kelių rūšių cheminius ryškalus. Šiame tyrime nagrinėjamas visų rūšių produktas.

(29)

Šiame tyrime nagrinėjamas produktas yra Korėjos kilmės peržiūrimasis produktas.

(30)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines ir chemines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(31)

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(32)

2022 m. liepos 1 d. pastabose eksportuojantis gamintojas paprašė paaiškinti, ar į priemonių galiojimo termino peržiūros aprėptį būtų įtraukti arba neįtraukti Sąjungos pramonės gaminami naujų rūšių produktai. Gaminant šių naujų rūšių produktus nenaudojami jokie cheminiai ryškalai, o vaizdas išryškėja vykstant ne cheminiams, o fizikiniams procesams. 2022 m. rugsėjo 19 d. pranešime dėl bylos tyrimo aprėptis paaiškinta taip, kad tyrimas buvo susijęs tik su lengvu terminiu popieriumi, gaminamu naudojant cheminį ryškalą.

(33)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu lengvas terminis popierius buvo toliau importuojamas iš Korėjos Respublikos, tik daug mažesniais kiekiais nei pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu (t. y. nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.). Pagal 2 lentelę lengvo terminio popieriaus importas iš Korėjos Respublikos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 2,7 proc. Sąjungos rinkos, palyginti su 13,6 proc. rinkos dalimi per pradinį tyrimą.

(34)

Atliekant tyrimą bendrovė „Hansol Paper“ bendradarbiavo. (Beveik) visas iš Korėjos Respublikos importuojamo peržiūrimojo produkto kiekis buvo gaminamas šios bendrovės. Apie save nepranešė jokie kiti eksportuojantys gamintojai. Išvados dėl dempingo tęsimosi grindžiamos patikrintais bendrovės „Hansol Paper“ duomenimis.

(35)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar visa bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 proc. visos jo peržiūrimojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad eksportuojančio gamintojo bendras panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(36)

Vėliau Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į eksportuojančio gamintojo, kurio pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšis.

(37)

Tuomet Komisija nagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduoto kiekvienos rūšies produkto, kuris yra toks pats ar panašus į tam tikros rūšies produktą, parduotą eksportui į Sąjungą, kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 proc. visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Komisija nustatė, kad kai kurių rūšių produktai, eksportuoti į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, nebuvo parduodami vidaus rinkoje, todėl nebuvo tipiški.

(38)

Tada Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, siekdama nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(39)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, jeigu:

(40)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto vidutinė svertinė viso pardavimo vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaina.

(41)

Normalioji vertė yra kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, faktinė vidaus rinkos kaina, jei:

(42)

Atlikus pardavimo vidaus rinkoje analizę nustatyta, kad, priklausomai nuo produkto rūšies, 32–100 proc. visos pardavimo vidaus rinkoje apimties buvo pelninga ir kad kiekvienos rūšies produkto vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už gamybos sąnaudas. Atitinkamai, priklausomai nuo produkto rūšies, normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip viso pardavimo vidaus rinkoje kainos svertinis vidurkis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu arba tik kaip pelningo pardavimo svertinis vidurkis.

(43)

Jeigu tam tikros rūšies produktas nebuvo parduodamas vidaus rinkoje ir joks kitas eksportuojantis gamintojas tokios rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje kainos nebuvo nustatęs, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(44)

Normalioji vertė apskaičiuota prie bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per peržiūros tiriamąjį laikotarpį pridėjus:

(45)

Bendrovė „Hansol Paper“ peržiūrimąjį produktą eksportavo į Sąjungą tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba pasitelkdama susijusią bendrovę „Hansol Europe“.

(46)

Eksportuojančio gamintojo pardavimo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje atveju pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą peržiūrimąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(47)

Eksportuojančio gamintojo pardavimo į Sąjungą per kaip importuotojas veikiančią bendrovę „Hansol Europe“ atveju, eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir į gautą pelną.

(48)

Kalbant apie pelno dydį, Komisija pagal nusistovėjusią Sąjungos teismų praktiką (10) nenaudojo susijusios bendrovės pelno dydžio, nes jis laikomas nepatikimu. Neturėdama jokios kitos informacijos, Komisija naudojo 4,5 proc. pelno dydį, kuris buvo naudojamas ir atliekant pradinį tyrimą (11).

(49)

Komisija eksportuojančio gamintojo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(50)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Korekcijos, susijusios su transporto išlaidomis, tvarkymo ir krovos išlaidomis, banko mokesčiais, ES muitais, metų pabaigos atskaitomis, komisiniais ir sąlyginiu apmokestinimu muitais, buvo išskaičiuoti iš pardavimo vidaus rinkoje ir (arba) eksportui kainų, kai apie juos buvo pranešta ir nustatyta, kad jie yra pagrįsti. Komisija nustatė, kad prašymai atlikti korekcijas, susijusias su pakavimo ir kredito išlaidomis, buvo nepagrįsti.

(51)

Eksportui ir pardavimui vidaus rinkoje skirtos pakuotės iš esmės buvo identiškos, todėl nebuvo pagrindo patenkinti prašymą dėl korekcijų.

(52)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies g punkte nustatyta, kad korekcijos gali būti pateisinamos tais atvejais, kai kreditas yra veiksnys, į kurį atsižvelgiama nustatant taikomas kainas. Komisija atmetė kredito išlaidų korekcijas remdamasi argumentais, kurie dėl jų neskelbtino pobūdžio buvo atskleisti tik eksportuojančiam gamintojui. Komisija padarė išvadą, kad suteikto kredito kaina nebuvo veiksnys, į kurį šalis atsižvelgia nustatydama taikomas kainas.

(53)

Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies peržiūrimojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(54)

Tuo remiantis buvo nustatyta, kad bendrovės „Hansol Paper“ vidutinis svertinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, buvo 29 proc. Todėl padaryta išvada, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

(55)

Atskleidus galutinius faktus bendrovė „Hansol Paper“ pažymėjo, kad didžioji dempingo dalis buvo susijusi su etikečių gamybai skirtu terminiu popieriumi ir atkreipė dėmesį į skirtumus tarp produktų, kuriais Sąjungoje buvo prekiaujama pradinio tyrimo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiais. Komisija primena, kad normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos pagal produkto rūšį, kaip aprašyta pirmesniuose skirsniuose, ir kad galiausiai visų produktų, kuriems taikomos galiojančios priemonės, pardavimui turėjo būti nustatytas tik vienas dempingo skirtumas. Todėl nustatant dempingo skirtumą buvo atsižvelgta į produktų, kuriais buvo prekiaujama pradinio tyrimo ir peržiūros metu, asortimento skirtumus.

(56)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos. Analizuoti šie elementai: Korėjos Respublikos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai bei Sąjungos rinkos patrauklumas lyginant su kitomis rinkomis.

(57)

Remiantis rinkos tyrimais, bendrovė „Hansol Paper“ buvo didžiausia peržiūrimojo produkto gamintoja Korėjos Respublikoje. Bendrovės gamybos pajėgumai skyrėsi priklausomai nuo šaltinio. 2019 m. bendrovės „Hansol Paper“ tvarumo ataskaitoje nustatyta, kad jos gamybos pajėgumai, įskaitant lengvo terminio popieriaus gamybą, siekė 355 000 tonų per metus (12). Tyrimo metu bendrovė „Hansol Paper“, pripažinusi, kad šis skaičius buvo susijęs su projektiniais dengimo šilumine danga pajėgumais, nurodė, kad jos gamybos pajėgumai siekė 250 000–300 000 tonų per metus. Atliekant tikrinimą vietoje bendrovė tvirtino, kad 2019 m. ataskaitoje nurodytas skaičius buvo netikslus. Bendrovė laikėsi nuomonės, kad bendrovės „Laves Chemie Consulting“2019–2024 m. pasaulinės terminio popieriaus rinkos tyrime paskelbti pajėgumų duomenys buvo tikslesni. Šio tyrimo metu buvo apskaičiuota, kad bendrovės „Hansol Paper“ terminio popieriaus gamybos pajėgumai siekė 260 000 tonų per metus (13).

(58)

Remiantis pirmiau minėtu bendrovės „Laves Chemie Consulting“ tyrimu, dar neseniai Korėjos Respublikoje galėjo būti dar trys terminio popieriaus gamintojai, kurių bendras gamybos pajėgumas – 45 000 tonų (14). Tačiau neaišku, kokiu mastu šie pajėgumai galėtų būti aktyvuoti lengvo terminio popieriaus gamybai, jeigu tai būtų galima padaryti esant tam tikroms rinkos sąlygoms. Sąjungos gamintojų teigimu, vienintelis papildomas Korėjos gamintojas, vis dar gaminantis terminį popierių, būtų bendrovė „Donghwa Ind co. Ltd“, kurios gamybos pajėgumas – 15 000 tonų per metus (15).

(59)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nors Komisija negalėjo kiekybiškai įvertinti visų nepanaudotų pajėgumų Korėjoje, ji galėjo nustatyti, kad šios šalies gamybos pajėgumai yra dideli, t. y. maždaug 10 kartų didesni už Korėjos vidaus suvartojimą ir beveik dvigubai didesni už Sąjungos suvartojimą. Be to, bendrovė „Hansol Paper“ ne kartą paskelbė ketinanti plėsti terminio popieriaus verslą, kaip matyti iš jos 2021 m. pirmojo pusmečio finansinės ataskaitos (16) ir vėlesnių finansinių ataskaitų (taip pat 2022 m. (17)). Toks išplėtimas reikštų, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Korėjos terminio popieriaus gamybos pajėgumai buvo papildyti, nors jie jau buvo gerokai didesni už Sąjungos lengvo terminio popieriaus suvartojimą (žr. 1 lentelę).

(60)

Atskleidus galutinius faktus bendrovė „Hansol Paper“ teigė, kad Komisijos išvados dėl pajėgumų Korėjoje buvo nepagrįstos ir neteisingos, nes: i) bendrovė „Hansol Paper“ buvo vienintelis peržiūrimojo produkto gamintojas Korėjoje, ii) Komisija neteisingai aiškino „Hansol Paper“ pranešimus apie bendrovės plėtrą ir iii) Komisija perdėtai nustatė, kad „Hansol Paper“ gamybos pajėgumai yra labai lankstūs.

(61)

Komisija su tuo nesutiko. Dėl tvirtinimo, kad vienintelis peržiūrimojo produkto gamintojas Korėjoje buvo bendrovė „Hansol Paper“, Komisija pažymėjo, kad jis neatitiko kitos byloje pateiktos informacijos, įskaitant pačios bendrovės „Hansol Paper“ pareiškimus, pateiktus atliekant priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą (18). Nors Komisija nuolat laikėsi nuomonės, kad bendrovė „Hansol Paper“ buvo vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas šio peržiūros tyrimo metu, Komisija nepadarė išvados, kad „Hansol Paper“ buvo vienintelis lengvo terminio popieriaus gamintojas Korėjos Respublikoje. Priešingai, kaip paaiškinta 58 konstatuojamojoje dalyje, iš bylos įrodymų matyti, kad peržiūrimąjį produktą galėjo gaminti dar bent vienas Korėjos Respublikos lengvo terminio popieriaus gamintojas, t. y. bendrovė „Donghwa Ind Co. Ltd“. Komisija pažymėjo, kad bendrovės „Donghwa Ind“ interneto svetainėje (19) buvo apskritai nurodyta, kad bendrovė gamina terminį popierių, ir pateiktos tokių produktų, kaip prekybos vietose išduodamų kasos aparatų čekių, kurie paprastai gaminami iš lengvo terminio popieriaus, nuotraukos. Komisija taip pat pažymėjo, kad, pateikus priešingus įrodymus, bendrovė „Hansol Paper“ nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos teiginį, kad Korėjos Respublikoje ji buvo vienintelė lengvo terminio popieriaus gamintoja. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(62)

Komisija nesutiko, kad, kaip nurodė bendrovė „Hansol“, Korėjoje nebuvo jokių nepanaudotų pajėgumų. Pavyzdžiui, bendrovė „Hansol Paper“ pateikė tokias mažas pajėgumų vertes, kad kai kuriais nagrinėjamojo laikotarpio metais jos nurodytas pajėgumų panaudojimas būtų siekęs daugiau nei 100 proc.

(63)

Komisija nesutiko dėl tvirtinimų, kad bendrovės „Hansol Paper“ pranešimai apie plėtrą esą buvo aiškinami klaidingai, ir dėl lanksčių gamybos pajėgumų klausimo. Pati bendrovė „Hansol Paper“ savo finansinėse ataskaitose ne kartą viešai skelbė apie savo ketinimą išplėsti terminio popieriaus verslą (20). Tai, kad į tikrinamojo vizito metu pateiktus investicijų planus nebuvo įtrauktos investicijos, kuriomis būtų siekiama didinti pajėgumus, nereiškia, jog bendrovė „Hansol Paper“ atsisakė savo ketinimų. Bet kuriuo atveju bendrovės „Hansol Paper“ galimybės plėsti terminio popieriaus verslą yra įvairios, įskaitant pajėgumų pakeitimo galimybę. Kaip pati šalis pažymėjo „Hansol Paper“ 2022 m. tvarumo ataskaitoje (21), bendrovės „Hansol Paper“ gamybos priemonės buvo neabejotinai lanksčios. Net jeigu to lankstumo kiekybinis įvertinimas nėra aiškiai žinomas, tai, kad jis buvo nurodytas ataskaitoje, rodo, kad lankstumas yra nemažas ir todėl verta apie jį paskelbti viešai. Atsižvelgiant į bendrovės „Hansol Paper“ 2023 m. gamybos plane nurodytą produktų asortimentą, šaliai neužkertamas kelias prireikus nemažus pajėgumus pakeisti peržiūrimuoju produktu.

(64)

Korėjos Respublikos vidaus rinka yra maža, jos metinis suvartojimas siekia 20 000–37 200 tonų (22). Vien bendrovės „Hansol Paper“ metinė gamyba yra 4–9 kartus didesnė nei peržiūrimojo produkto suvartojimas vidaus rinkoje. Atlikus tyrimą nustatyta, kad vertinant pagal apimtį vidaus suvartojimas mažėja, nes vidaus rinkoje dominuojančio šalies gamintojo „Hansol Paper“ lengvo terminio popieriaus pardavimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 29 proc. (23). Todėl Korėjos lengvo terminio popieriaus pramonė yra orientuota į eksportą. Informacija apie bendrovės „Hansol Paper“ pardavimo vidaus rinkoje pelningumą pateikiama 3.2.1 skirsnyje.

(65)

Remdamasi patikrintais bendrovės „Hansol Paper“ duomenimis, Komisija nustatė, kad Korėjos eksporto į kitas nei Sąjunga paskirties vietas apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo (24). Komisija taip pat nustatė, kad Korėjos eksporto, visų pirma į JAV, apimtis buvo didelė (25). Tačiau Korėjos eksporto į kitas nei Sąjunga paskirties vietas pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo. Tai aiškiai matoma kalbant apie JAV rinką (26). Be to, 2021 m. rugsėjo 27 d. JAV valdžios institucijos importuojamam, inter alia, Korėjos Respublikos kilmės terminiam popieriui nustatė antidempingo priemones (27). Dėl šių priežasčių, kalbant apie kainas, JAV rinka tapo mažiau patraukli Korėjos eksportui.

(66)

Sąjungos rinka yra didžiausia pasaulyje lengvojo terminio popieriaus rinka, kuriai tenka apie 25 proc. viso pasaulyje suvartojamo kiekio, jos augimo potencialas vertinant absoliučiaisiais skaičiais yra didelis (28). Atlikus tyrimą nustatyta, kad, palyginti su kitomis rinkomis, Sąjungos rinka yra patraukli kainų požiūriu. 2017 m. nustačius antidempingo priemones importas iš Korėjos Respublikos labai sumažėjo ir 2020 m. siekė tik 1 000–2 500 tonų. Tačiau nuo tada, nepaisant galiojančių antidempingo muitų, Korėjos pardavimo į Sąjungą apimtis vėl padidėjo (29) ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu siekė 4 500–6 000 tonų, t. y. 2,7 proc. rinkos dalį.

(67)

Atskleidus galutinius faktus bendrovė „Hansol Paper“ paprašė Komisijos apskaičiuoti „Hansol Paper“ pardavimo trečiųjų šalių rinkoms dempingo skirtumą, remdamasis tuo, kad toks skaičiavimas buvo nuosekli praktika Komisijai atliekant priemonių galiojimo termino peržiūras ir kad Komisija neįvertino, ar „Hansol Paper“ eksporto į ne ES rinkas kainos rodė, jog buvo vykdomas dempingas. Komisija paaiškino, kad priemonių galiojimo termino peržiūros tikslas yra nustatyti, ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir žala tęstųsi arba pasikartotų. Atsižvelgdama į tai, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo nustatytas didelis dempingas, susijęs su pardavimu į Sąjungą, ir, atsižvelgdama į vėlesnę išvadą dėl dempingo tęsimosi tikimybės, šiame tyrime Komisija neprivalėjo toliau daryti išvadų dėl dempingo. Bendrovės „Hansol Paper“ eksporto į ne ES rinkas kainos buvo išanalizuotos 65 konstatuojamojoje dalyje. Jos toliau analizuojamos tolesnėse konstatuojamosiose dalyse.

(68)

Atskleidus galutinius faktus bendrovė „Hansol Paper“ tvirtino, kad Komisija turėjo nustatyti, jog Sąjungos lengvojo terminio popieriaus rinka nebebuvo patraukli, atsižvelgiant į „Hansol Paper“ jau pateiktą informaciją (nes Komisija esą nepakankamai į ją atsižvelgė) ir visų pirma į tvirtinimus, kad „Hansol Paper“ nebeskirtų viso dėmesio Sąjungos rinkai, į JAV rinkos svarbą „Hansol Paper“, JAV terminiam popieriui nustatytų antidempingo priemonių lygį ir į tai, kad Komisija šiame reglamente neapibūdino „Hansol Paper“ veiklos kitose trečiosiose rinkose.

(69)

Komisija nesutiko dėl įtariamo Sąjungos rinkos nepatrauklumo Korėjos eksportui. Dėl to, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinka apimties požiūriu nebuvo pagrindinė bendrovės „Hansol Paper“ rinka ir kad „Hansol Paper“ produktų pardavimo apimtis JAV buvo didelė, Sąjungos rinkos patrauklumas nesumažėjo. Be to, Komisija teigė, kad vien dėl to, kad JAV taikomos antidempingo priemonės, JAV rinka tapo mažiau patraukli nei prieš nustatant bet kokias priemones, net jeigu tokių priemonių lygis nebuvo pernelyg didelis. Kalbant apie bendrovės „Hansol Paper“ pardavimą kitose rinkose, šiame reglamente Komisija negalėjo atskleisti pardavimo apimties ir kainų kitose kiekvienos šalies rinkose (t. y. vienintelio nagrinėjamų duomenų šaltinio), nes šalis tokią informaciją laikė neskelbtina. Vis dėlto Komisija įvertino bendrovės „Hansol Paper“ pardavimo ir kainų kitose rinkose strategiją, kurią ši šalis aprašė patikrinimo ataskaitose. Šiuo atžvilgiu Komisija nustatė, pasaulyje terminio popieriaus gamyba vykdoma keliose šalyse, kaip matyti iš bendrovės „Laves Chemie Consulting“ atlikto 2019–2024 m. pasaulinės terminio popieriaus rinkos tyrimo. Todėl peržiūrimojo produkto gamintojai su vietos gamintojais konkuruoja tik keliose pasaulio vietovėse. Taigi grynosios terminio popieriaus importuotojos (daugiausia iš Korėjos) yra Pietų ir Centrinės Amerikos, Afrikos, Australazijos regionai ir dauguma Azijos šalių (30). Net jeigu iš esmės rinkos, kuriose nėra (didelės) vidaus gamybos, iš pirmo žvilgsnio atrodytų patrauklesnės, Komisija nustatė, kad apskritai bendrovės „Hansol Paper“ peržiūrimojo produkto pardavimo ne ES eksporto rinkose, įskaitant JAV, kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo tiek pat, kiek pardavimo Sąjungoje kainos. Palyginus bendrovės „Hansol Paper“ pardavimo kainas visose ne ES eksporto rinkose ir „Hansol Paper“ pardavimo Sąjungoje kainas, nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu ES kainos apskritai buvo nuolat didesnės už „Hansol Paper“ pardavimo kitose pasaulio šalyse kainas. Todėl Komisija patvirtino, kad Sąjungos rinka, kuri yra didžiausia pasaulyje lengvojo terminio popieriaus rinka ir kurios augimo potencialas vertinant absoliučiaisiais skaičiais yra didelis, yra pagal apimtį ir kainą patraukli Korėjos eksportui rinka, nepriklausomai nuo bendrovės „Hansol Paper“ pardavimo tinklo pokyčių, įvykusių po pradinio tyrimo.

(70)

Atsižvelgiant į Komisijos išvadas dėl dempingo tęsimosi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kaip nustatyta 54 konstatuojamojoje dalyje, į tai, kad Korėjos Respublikoje yra nemažų lanksčių gamybos pajėgumų, į vis dar didėjantį Korėjos susidomėjimą didele Sąjungos rinka, kurioje siūlomos patrauklios kainos, ir į neseniai nustatytas antidempingo priemones šiuo metu pagrindinėje šios šalies eksporto rinkoje (31), galima numatyti, kad panaikinus priemones nagrinėjamojo produkto importas dempingo kaina toliau didės. Todėl Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog pasibaigus importuojamam nagrinėjamajam produktui nustatytų antidempingo priemonių galiojimui dempingas tęstųsi.

(71)

Panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino penki gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(72)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 360 727 tonos. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, pavyzdžiui, pareiškėjo pateiktais klausimyno atsakymais, kurie buvo sutikrinti su atskirais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais. Kaip nurodyta 18 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kurie pagamino 86 proc. viso panašaus produkto Sąjungoje.

(73)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi: a) pareiškėjo duomenimis apie Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimą, iš dalies sutikrintais pagal atrinktų Sąjungos gamintojų nurodytą pardavimo apimtį (32), ir b) peržiūrimojo produkto importu iš visų trečiųjų šalių, kurio duomenis pateikė Eurostatas, ir kaip nurodyta bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksporto duomenų analizėje.

(74)

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(75)

2018–2020 m. Sąjungos suvartojimas sumažėjo 8 proc. 2020 m. Sąjungos suvartojimui poveikį padarė pasaulinė COVID-19 pandemija, tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidėjo ir nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso sumažėjo 2 proc.

(76)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateiktais klausimyno atsakymais ir Eurostato statistiniais duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta remiantis Sąjungos suvartojimu.

(77)

Importo iš nagrinėjamosios šalies raida:

2 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis