(1)

Reglamentu (ES) 2017/1019 (2) Europos Komisija (toliau – Komisija) tam tikriems importuojamiems Baltarusijos Respublikos kilmės strypams ir juostoms, naudojamiems kaip gelžbetonio armatūra (toliau – strypai), nustatė antidempingo muitus (toliau – pradinės priemonės). Tyrimas, po kurio buvo nustatytos pradinės priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

(2)

Šiuo metu iš Baltarusijos Respublikos (toliau – Baltarusija arba nagrinėjamoji šalis) importuojamam produktui taikomas 10,6 % antidempingo muitas.

(3)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (3), Komisija gavo prašymą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį atlikti peržiūrą.

(4)

Prašymą atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą (toliau – prašymas) 2022 m. kovo 16 d. Sąjungos pramonės, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje, kuri pagamina daugiau nei 25 % visų strypų Sąjungoje, vardu pateikė Europos plieno asociacija (toliau – „Eurofer“ arba pareiškėjas). Prašymas grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas veikiausiai tęstųsi, o Sąjungos pramonei daroma žala pasikartotų.

(5)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, 2022 m. birželio 15 d. inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą dėl į Sąjungą importuojamų Baltarusijos kilmės strypų. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (4) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(6)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą buvo nagrinėjamas 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(7)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomam eksportuojančiam gamintojui ir Baltarusijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams ir prekiautojams ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(8)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(9)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį, kadangi Baltarusija nėra PPO narė ir yra įtraukta į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (5) I priedą, normalioji vertė turi būti nustatoma remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte tinkamoje tipiškoje šalyje.

(10)

Siekdama bendradarbiauti su eksportuojančiais gamintojais tinkamoje tipiškoje šalyje Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį susisiekė su galimais strypų gamintojais Bosnijoje ir Hercegovinoje, Pietų Korėjoje, Dominikos Respublikoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Turkijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir Pietų Afrikoje. Ji gavo tik vieno JAV įsikūrusio gamintojo atsakymą.

(11)

Kadangi nė vienas gamintojas, įsikūręs kitoje potencialioje tipiškoje šalyje, nebendradarbiavo, Komisija nusprendė normaliąją vertę nustatyti remdamasi iš šio JAV gamintojo gauta informacija.

(12)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį šalims buvo pranešta ir suteikta 10 dienų pastaboms dėl JAV pasirinkimo tinkama tipiška šalimi pateikti. Iš suinteresuotųjų šalių pastabų negauta.

(13)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(14)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija gamintojus atrinko remdamasi panašaus produkto gamybos ir pardavimo Sąjungoje apimtimi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, tuo pačiu atsižvelgdama į geografinį pasiskirstymą. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kuriems tenka daugiau nei 17 % apskaičiuotos visos panašaus produkto gamybos ir pardavimo Sąjungoje apimties. Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų negauta, todėl preliminariai atrinktos bendrovės buvo patvirtintos.

(15)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Nė vienas nesusijęs importuotojas nepateikė prašomos informacijos ir nesutiko, kad gali būti atrenkamas.

(16)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Baltarusijos gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Baltarusijos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(17)

Apie save pranešė tik vienas Baltarusijos strypų gamintojas – „Byelorussian Steel Works“ (toliau – BMZ). Todėl atranka buvo nereikalinga.

(18)

Komisija išsiuntė klausimynus trims atrinktiems Sąjungos gamintojams, pareiškėjui, BMZ ir bendradarbiaujančiam tipiškos šalies gamintojui. Klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti internete (6).

(19)

Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai, pareiškėjas ir JAV gamintojas.

(20)

BMZ nepateikė klausimyno atsakymų, todėl buvo laikoma, kad atliekant šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą nebendradarbiavo su Komisija.

(21)

Todėl, kadangi Baltarusijos gamintojas nebendradarbiavo, Komisija taikė pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir per priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą padarytas išvadas grindė turimais faktais.

(22)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(23)

2023 m. balandžio 17 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ketino toliau taikyti galiojančius antidempingo muitus. Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl šio faktų atskleidimo pateikti.

(24)

Tik pareiškėjas pateikė pastabų, pagrindžiančių Komisijos nustatytus faktus ir išvadas.

(25)

Peržiūrimasis produktas yra tas pats, kaip ir pradiniame tyrime, t. y. tam tikri Baltarusijos kilmės strypai ir juostos, naudojami kaip gelžbetonio armatūra, iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, po kalimo, karštojo valcavimo, karštojo tempimo arba karštojo išspaudimo (ekstruzijos) toliau neapdoroti, po valcavimo susukti ar supinti arba nesusukti ar nesupinti, produktai su išpjovomis, briaunomis, grioveliais arba kitomis deformacijomis, padarytomis valcavimo proceso metu, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7214 10 00, ex 7214 20 00, ex 7214 30 00, ex 7214 91 10, ex 7214 91 90, ex 7214 99 10 ir ex 7214 99 95 (toliau – peržiūrimasis produktas). Labai atsparios nuovargiui geležies arba plieno strypai ir juostos, naudojami kaip gelžbetonio armatūra, neįtraukti. Kiti ilgi produktai, kaip antai apskriti strypai, nėra įtraukti.

(26)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(27)

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(28)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus dabartinių priemonių galiojimui Baltarusijos vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(29)

Remiantis Eurostato COMEXT duomenų baze, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importas iš Baltarusijos sudarė apie 206 200 tonų, o rinkos dalis – apie 1,9 %. Pagrindinės importuojančios valstybės narės: Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija. Palyginti su pradiniu tyrimu, importas ir rinkos dalis sumažėjo daugiau nei perpus (t. y. 488 700 tonų ir 5,0 % rinkos dalis).

(30)

Kaip nurodyta 20 konstatuojamojoje dalyje, vienintelis žinomas Baltarusijos gamintojas atliekant tyrimą nebendradarbiavo. Todėl Komisija pranešė Baltarusijos valdžios institucijoms, kad dėl nebendradarbiavimo Komisija gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį su Baltarusija susijusiems faktams nustatyti. Komisija jokių pastabų negavo.

(31)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo pagrįstos turimais faktais, visų pirma Eurostato duomenimis, pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį sukurta duomenų baze (toliau – 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė), „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA) ir prašymu.

(32)

Importo iš Baltarusijos apimtis ir kaina buvo nustatytos remiantis informacija, gauta iš 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės.

(33)

Kaip nurodyta 1.6 skirsnyje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį, kadangi Baltarusija nėra PPO narė ir yra įtraukta į Reglamento (ES) 2015/755 I priedą, normalioji vertė turėtų būti nustatoma remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte tinkamoje tipiškoje šalyje.

(34)

Kadangi Komisija gavo tik vieno JAV įsikūrusio gamintojo atsakymą, ji nusprendė normaliąją vertę nustatyti remdamasi iš šio JAV gamintojo gauta informacija, t. y. remdamasi faktinėmis to bendradarbiaujančio gamintojo kainomis.

(35)

Pirma, Komisija nagrinėjo, ar pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį bendradarbiaujančio gamintojo panašaus produkto pardavimo nepriklausomiems pirkėjams JAV visa apimtis buvo tipiška. Visa pardavimo JAV apimtis buvo palyginta su visa importo iš Baltarusijos į Sąjungą apimtimi, kaip nurodyta 14 straipsnio 6 dalyje nurodytoje duomenų bazėje. Remdamasi tuo Komisija nustatė, kad panašus produktas JAV rinkoje buvo parduodamas tipiškais kiekiais.

(36)

Po to Komisija nagrinėjo, ar galima laikyti, kad bendradarbiaujančio JAV gamintojo kiekvienos rūšies panašus produktas, parduotas vidaus rinkoje, buvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Pelningais buvo laikomi pardavimo sandoriai, kai vieneto kaina buvo lygi gamybos sąnaudoms arba jas viršijo. Taigi buvo nustatytos JAV gamintojo kiekvienos rūšies produkto gamybos sąnaudos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(37)

Kadangi pardavimo grynąja pardavimo kaina, kuri yra lygi ar didesnė už apskaičiuotas gamybos sąnaudas (gamybos sąnaudas ir PBA išlaidas), apimtis sudarė daugiau kaip 80 % visos tos rūšies produkto pardavimo apimties, normalioji vertė buvo nustatyta pagal faktinę bendradarbiaujančio JAV gamintojo vidaus rinkos kainą.

(38)

Kaip nurodyta 32 konstatuojamojoje dalyje, eksporto iš Baltarusijos kainos buvo nustatytos remiantis 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės importo vertėmis, kurios buvo pakoreguotos pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis. Šiuo tikslu atskaitytos transporto išlaidos buvo pagrįstos pareiškėjo prašyme pateikta informacija.

(39)

Komisija normaliąją vertę ir eksporto kainas palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(40)

Atlikus palyginimą nustatytas Baltarusijos eksporto dempingo skirtumas visos šalies mastu, išreikštas kaip 41,1 % Sąjungos muitinės vertės procentinė dalis.

(41)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos. Buvo analizuojami šie papildomi elementai: Baltarusijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, eksporto į trečiąsias šalis kainų ir Sąjungos kainų lygio santykis, Sąjungos rinkos patrauklumas. Primenama, kad, kadangi Baltarusijos eksportuojantis gamintojas ir Baltarusijos Vyriausybė nebendradarbiavo, analizė buvo pagrįsta turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, visų pirma pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija ir statistikos duomenų baze „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA).

(42)

Baltarusijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai nustatyti remiantis prašyme pateikta informacija.

(43)

Remiantis prašyme pateiktais duomenimis, sutikrintais su viešai prieinamais informacijos šaltiniais, apskaičiuota, kad 2021 m. Baltarusijos gamybos pajėgumai sudarė daugiau kaip 2,6 mln. tonų strypų su galimybe padidinti dar 300 tūkst. tonų, t. y. iš viso 3 mln. tonų (7). Remiantis turimais duomenimis, Baltarusijos pardavimas sudarė 1,7 mln. tonų, iš kurių 700 tūkstančių buvo suvartota vidaus rinkoje, o apie 1 mln. eksportuota (8). Todėl apskaičiuota, kad nepanaudoti pajėgumai sudarė daugiau kaip 900 000 tonų, o tai sudarė daugiau nei 8 % Sąjungos suvartojimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Jei būtų leista nebetaikyti priemonių, šie nepanaudoti pajėgumai galėtų būti panaudoti eksportui į Sąjungą skirtam peržiūrimajam produktui gaminti.

(44)

Remiantis prašyme pateikta informacija, Baltarusijos strypų pramonė yra orientuota į eksportą, nes apie 85 % Baltarusijos plieno gamybos pajėgumų skirta eksportui. Remiantis GTA duomenų baze, Sąjungos rinka buvo pagrindinė Baltarusijos eksporto rinka. Nustatyta, kad eksporto iš Baltarusijos į trečiąsias šalis kainos (551 EUR/t) buvo vidutiniškai 10 EUR/t mažesnės, palyginti su vidutinėmis pardavimo eksportui į Sąjungos rinką kainomis, ir 15 % mažesnės už vidutines Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungos rinkoje kainas (651 EUR/t). Atsižvelgiant į tokius kainų lygius, eksportas į Sąjungą Baltarusijos eksportuotojams būtų patrauklesnis nei eksportas į daugelį kitų rinkų. Be to, daug eksporto šalių (t. y. JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė, Turkija, Ukraina, Malaizija, Meksika, Marokas, Persijos įlankos šalys, Egiptas ir kitos šalys) tapo vis labiau neprieinamos Baltarusijai dėl vidaus pasiūlos pertekliaus ir Baltarusijos importui taikomų prekybos priemonių.

(45)

Sąjungos rinka Baltarusijos gamintojui buvo patraukli ir dėl geografinio artumo ir dydžio – joje iš viso suvartojama apie 11 mln. tonų.

(46)

Todėl Sąjungos rinka pagal dydį, kainas ir artumą Baltarusijos eksportuojančiam gamintojui išliko patraukli kitų rinkų atžvilgiu.

(47)

Komisija pažymėjo, kad dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, ES pradėjo nuosekliai taikyti Rusijai ir Baltarusijai sankcijų paketus, kurie taip pat turėjo įtakos plieno produktams ir (arba) plieno bendrovėms, gaminančioms ir eksportuojančioms tiriamąjį produktą po tiriamojo laikotarpio. 2022 m. kovo mėn. nustačius sankcijas nuo 2022 m. birželio mėn. importas iš Baltarusijos buvo sustabdytas. Tačiau dabartinė padėtis negali būti laikoma ilgalaike. Iš tiesų, kadangi tos sankcijos yra susietos su karine agresija ir susijusia geopolitine padėtimi, jų taikymo mastas, moduliavimas ir (arba) trukmė yra nenuspėjami. Be to, antidempingo priemonės galioja penkerius metus. Atsižvelgdama į minėtą netikrumą ir į tai, kad Taryba bet kuriuo metu gali toliau keisti tikslų sankcijų taikymo mastą ir trukmę, Komisija nustatė, kad jos negali turėti įtakos jos išvadoms šiame tyrime. Visų pirma Komisija nustatė, kad, nepaisant dabartinių sankcijų, priemonės vis dar yra būtinos, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis.

(48)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš Baltarusijos į Sąjungos rinką ir toliau importuota dempingo kaina.

(49)

Be to, palyginti su Sąjungos suvartojimu peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, nepanaudoti pajėgumai Baltarusijoje yra dideli. Be to, Sąjungos rinkos patrauklumas pagal dydį ir kainas rodo tikimybę, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Baltarusijos eksportas būtų nukreiptas į Sąjungos rinką, o nepanaudoti pajėgumai taip pat būtų naudojami gamybai ir eksportui į Sąjungą didinti.

(50)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad buvo tikimybė, jog pasibaigus antidempingo priemonių galiojimui labai padidėtų peržiūrimojo produkto importas dempingo kaina iš Baltarusijos į Sąjungą.

(51)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad pasibaigus antidempingo priemonių galiojimui dempingas veikiausiai tęsis.

(52)

Panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino maždaug 25 gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(53)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatyta bendra Sąjungos gamyba – 11 200 000 tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi pareiškėjo pateiktais atsakymais į makroekonominį klausimyną. Kaip nurodyta 14 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kurie pagamina daugiau kaip 17 % visos Sąjungoje pagaminamo panašaus produkto apimties.

(54)

Komisija Sąjungos suvartojimą apskaičiavo remdamasi visa Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi, pridėjus visą importą į Sąjungą. Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungos rinkoje buvo gautas iš pareiškėjo duomenų ir prireikus pakoreguotas remiantis patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų atsakymuose pateiktais peržiūros tiriamojo laikotarpio duomenimis. Dėl importo Komisija rėmėsi 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze.

(55)

Tuo remiantis, Sąjungos suvartojimo raida buvo tokia:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(56)

Sąjungos suvartojimas 2018–2019 m. padidėjo 5 %, 2020 m. šiek tiek sumažėjo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu toliau didėjo. Suvartojimo svyravimus 2020 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu lėmė COVID-19 protrūkis, dėl kurio sumažėjo ekonominės veiklos vykdytojų veikla, todėl sumažėjo suvartojimas ir vėl pradėta ekonominė veikla.

(57)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas iš viso padidėjo 8 %.

(58)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze. Importo rinkos dalis nustatyta palyginus importo dalį su visu Sąjungos suvartojimu kaip nurodyta 5.2 skirsnyje

(59)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

2 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(60)

Peržiūrimojo produkto importas iš Baltarusijos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo daugiau nei dvigubai – nuo 72 000–80 000 tonų 2018 m. iki 200 000–210 000 tonų per PTL. Importo iš Baltarusijos rinkos dalis kito panašiai kaip importo apimtis ir kasmet gerokai didėjo – nuo 0,6–0,8 % 2018 m. iki 1,8–2,1 % per PTL.

(61)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze.

(62)

Importo iš Baltarusijos į Sąjungą vidutinės svertinės kainos raida:

3 lentelė

Importo kainos

(63)

Vidutinės importo kainos sumažėjo nuo 420–440 EUR/t 2018 m. iki 345–365 EUR/t 2020 m., tačiau vėliau padidėjo iki 550–570 EUR/t per PTL. Apskritai nuo 2018 m. iki PTL pabaigos kainos padidėjo 28 %, t. y. kaina padidėjo 120–130 EUR už toną. Šis bendras kainų padidėjimas atitiko bendrą strypų kainų tendenciją Sąjungos rinkoje.

(64)

Tačiau vidutinė importo iš Baltarusijos kaina CIF lygmeniu per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo mažesnė už Sąjungos gamintojų vieneto sąnaudas, kaip aprašyta 5.5.3.1 skirsnyje.

(65)

Priverstinį kainų mažinimą per PTL Komisija nustatė palyginusi vidutinę svertinę importo kainą pagal CIF kainą (kaina, draudimas ir frachtas), pakoreguotą atsižvelgiant į sąnaudas po importo (9) (įskaitant antidempingo muitą), su atrinktų Sąjungos gamintojų vidutine svertine pardavimo kaina, pakoreguota pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis, taikoma nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje.

(66)

Palyginimo rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos per PTL procentine dalimi ir parodė, kad dėl Baltarusijos importo kainų Sąjungos pramonės kainos priverstinai sumažintos 2,5–3 %. Neįskaitant antidempingo muito, Komisija nustatė 11,8–12 % priverstinį kainų mažinimą.

(67)

Strypai iš trečiųjų šalių, išskyrus Baltarusiją, daugiausia buvo importuojami iš Norvegijos, Rusijos ir Turkijos.

(68)

Bendros importo į Sąjungą apimties, taip pat strypų importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalies ir kainų raida:

4 lentelė

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis ir rinkos dalis

(69)

Per PTL importo iš trečiųjų šalių, išskyrus Baltarusiją, rinkos dalis sudarė 4,1 % Sąjungos suvartojimo. 2020 m. importo apimtis labai sumažėjo ir per PTL padidėjo, tačiau nepasiekė 2019 m. lygio, todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu bendra rinkos dalis sumažėjo 3,2 procentinio punkto. Vidutinė importuojamų produktų kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 14 %. Per PTL vidutinė importo iš trečiųjų šalių, išskyrus Baltarusiją, kaina buvo didesnė, palyginti su vidutine Sąjungos pramonės kaina (+ 2 %), ir didesnė, palyginti su vidutine importo iš Baltarusijos kaina (+ 17–20 %).

(70)

Vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(71)

Kaip minėta 14 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai įvertinti atlikta atranka.

(72)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi makroekonominiais Sąjungos gamintojų asociacijos pateiktais duomenimis ir su visais Sąjungos gamintojais susijusiais duomenimis, pateiktais patikrintuose atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(73)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(74)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(75)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(76)

Bendrai nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis padidėjo 2 %. 2018–2019 m. gamybos apimtis padidėjo 7 %. Per COVID-19 pandemiją 2020 m. gamyba sumažėjo 5 %, palyginti su 2019 m., ir išliko tokia pati per PTL.

(77)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai padidėjo 5 %. Pajėgumų naudojimas sumažėjo nuo 67 % 2018 m. iki 65 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(78)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(79)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis padidėjo 10 %. 2018–2019 m. ji padidėjo 8 %, 2020 m. sumažėjo 2 %, o per PTL padidėjo dar 4 %.

(80)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis padidėjo 2 %. 2018–2020 m. ji padidėjo 5 %, tačiau per PTL sumažėjo.

(81)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimas Sąjungoje padidėjo 8 %. Sąjungos pramonei šis suvartojimo padidėjimas buvo naudingas, o jos rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį net padidėjo 2 %.

(82)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(83)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu darbuotojų skaičius kito. Nuo 2018 m. iki 2019 m. ji padidėjo 12 %, o 2020 m. ir PTL palaipsniui mažėjo iki lygio, šiek tiek viršijančio 2018 m. lygį. 2018–2020 m. našumas sumažėjo 7 %, o nuo 2020 m. iki PTL padidėjo 8 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu našumas padidėjo 1 %.

(84)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatytas dempingo skirtumas buvo gerokai didesnis už de minimis lygį, o importo iš Baltarusijos lygis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 1,9 % Sąjungos suvartojimo.

(85)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje

(86)

Sąjungos pramonės vidutinė vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams kaina 2018–2020 m. sumažėjo 17 %, o tai rodo vieneto gamybos sąnaudų sumažėjimą. Per PTL kaina, palyginti su 2020 m., padidėjo 45 %. Kainų padidėjimą lėmė padidėjusios vieneto gamybos sąnaudos ir paklausos padidėjimas po atsigavimo po COVID-19 pandemijos.

(87)

Dėl dabartinių antidempingo muitų Sąjungos pramonė galėjo išlikti konkurencinga esant dabartiniam kainų lygiui, nes, kaip paaiškinta 64 konstatuojamojoje dalyje, per visą nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos gamintojų vieneto sąnaudos buvo didesnės už vidutinę importo iš Baltarusijos kainą.

(88)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(89)

Vidutinės Sąjungos pramonės vieno darbuotojo darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu 3 %, o 2020 m. laikinai sumažėjo 3 %, daugiausia dėl per COVID-19 pandemiją sustabdytos gamybos.

(90)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(91)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargų padaugėjo 4 %.

(92)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(93)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Sąjungos pramonės pelningumas 2018–2020 m. sumažėjo nuo 8,4 % iki 4,9 %, o nuo 2020 m. iki PTL labai padidėjo ir pasiekė 15,3 %. Dėl peržiūros nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjusios paklausos, kurią galima paaiškinti ekonomikos atsigavimu po COVID-19 pandemijos, pramonė galėjo didinti kainas didesniu tempu nei gamybos sąnaudos, todėl padidėjo pelningumas. Nustačius antidempingo muitus Sąjungos pramonė galėjo atkurti gerą verslo padėtį. Nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas buvo didesnis už tikslinį pelną, nustatytą per pradinį tyrimą (4,8 %).

(94)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad PTL buvo būdingos išskirtinės aplinkybės, susijusios su COVID-19 pandemijos protrūkiu, po kurio ekonomika greitai atsigavo. Visų pirma 2020 m. Sąjungos strypų rinkoje dėl COVID-19 kilo buvo didelių sutrikimų, o svyravimai buvo išskirtiniai. 2020 m. pirmąjį pusmetį gamyba buvo laikinai sustabdyta, nes nebuvo užsakymų. Vėliau, 2020 m. antroje pusėje ir per PTL, Sąjungos strypų gamintojų pelningumas pagerėjo, nes paklausa toliau didėjo sparčiau, nei tikėtasi. Šiuo atžvilgiu tikėtina, kad Sąjungos gamintojų pelningumas per PTL padidėjo laikinai, nes jį daugiausia lėmė itin spartus ir smarkus paklausos padidėjimas, dėl kurio padidėjo kainos.

(95)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynasis pinigų srautas padidėjo 40 % dėl pelningumo, bet mažesniu tempu, o tai vėl rodo teigiamą antidempingo muitų poveikį ir išskirtines aplinkybes per PTL, aprašytas 94 konstatuojamojoje dalyje.

(96)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijų lygis sumažėjo 11 %.

(97)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. 2018–2020 m. ji sumažėjo nuo 102 % iki 51 %, o nuo 2020 m. iki PTL smarkiai padidėjo. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijų grąža padidėjo daugiau nei dvigubai.

(98)

Daugumos žalos rodiklių, kaip antai Sąjungos pardavimo apimties, rinkos dalies, užimtumo, pelningumo ir pinigų srauto, raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo teigiama. Nors kai kurių rodiklių, pavyzdžiui, laikotarpio pabaigos atsargų ir investicijų, tendencija šiuo laikotarpiu buvo neigiama, jų absoliutus lygis yra patenkinamas, todėl nerodė materialinės žalos požymių.

(99)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonė atsigavo nuo anksčiau patirtos žalos ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jai nebuvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(100)

99 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė nepatyrė materialinės žalos. Todėl pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija vertino, ar yra žalos dėl importo dempingo kaina iš Baltarusijos pasikartojimo tikimybė, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(101)

Siekdama nustatyti, ar yra tikimybė, kad žala, kurią iš pradžių darė importas dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies, pasikartos, Komisija išnagrinėjo: i) Baltarusijos gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus ir ii) tikėtiną importo iš Baltarusijos kainų lygį ir jo poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(102)

Kaip nurodyta 49 konstatuojamojoje dalyje, apskaičiuota, kad nepanaudoti pajėgumai Baltarusijoje sudarė daugiau kaip 900 000 tonų, o tai sudarė daugiau nei 8 % Sąjungos suvartojimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Jei būtų leista nebetaikyti dabartinių priemonių, šie nepanaudoti pajėgumai galėtų būti panaudoti Sąjungos rinkos paklausai patenkinti.

(103)

Kaip nustatyta 44–46 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos rinka pagal dydį, kainas ir artumą išliko patraukli Baltarusijos eksportuojantiems gamintojams.

(104)

Komisija analizavo Baltarusijos importo į Sąjungą kainų lygį. Nesant antidempingo muitų, vidutinės svertinės Baltarusijos importo kainos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės kainas. Per PTL importo iš Baltarusijos kainos (10) buvo 13–15 % mažesnės už Sąjungos pramonės kainas. Be to, kaip paaiškinta 64 ir 87 konstatuojamosiose dalyse, Baltarusijos importo kainų lygis buvo mažesnis net už Sąjungos gamybos sąnaudas. Todėl tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Sąjungos rinka Baltarusijai taptų dar patrauklesnė.

(105)

Atitinkamai, siekdama įvertinti būsimo importo poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad Baltarusijos eksporto į trečiąsias rinkas kainų lygis būtų pagrįstas kainų, kurios ateityje gali būti nustatomos Sąjungos rinkai, rodiklis.

(106)

Kaip nurodyta 44 konstatuojamojoje dalyje, Komisija analizavo Baltarusijos eksporto į trečiąsias rinkas kainų lygį ir nustatė, kad šios eksporto kainos buvo gerokai mažesnės, palyginti su Sąjungos pramonės kainomis (15 %). Todėl kainomis Sąjungos rinka tebėra labai patraukli Baltarusijos gamintojams.

(107)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir padidėjus importui iš Baltarusijos mažomis kainomis, Sąjungos gamintojai, siekdami išlaikyti pardavimo apimtį ir rinkos dalį, būtų priversti mažinti savo kainas. Tai turėtų poveikį bendram pramonės pelningumui, kuris pablogėtų.

(108)

Kita vertus, jei Sąjungos pramonė išlaikytų dabartinį kainų lygį, tai beveik tuoj pat padarytų neigiamą poveikį Sąjungos pramonės pardavimo ir gamybos apimčiai, taip pat rinkos daliai. Be to, sumažėjus gamybos apimčiai, dėl sumažėjusios masto ekonomijos padidėtų vieneto gamybos sąnaudos. Dėl to Sąjungos pramonės pelningumas toliau mažėtų. Sumažėjus pelningumui Sąjungos pramonė negalėtų vykdyti būtinų investicijų. Galiausiai dėl to būtų prarandamos darbo vietos ir kiltų rizika uždaryti gamybos linijas.

(109)

Peržiūrimajam produktui daro poveikį Rusijai ir Baltarusijai taikomų sankcijų paketai, tačiau, kaip minėta 47 konstatuojamojoje dalyje, dabartinė padėtis negali būti laikoma ilgalaike. Komisija nustatė, kad tai negali turėti įtakos šio tyrimo išvadoms.

(110)

Tuo remiantis padaryta išvada, jog labai tikėtina, kad netaikant priemonių labai padidėtų importas iš Baltarusijos žalingomis dempingo kainomis, ir tikėtina, kad materialinė žala pasikartotų.

(111)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas neprieštarautų visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(112)

Kaip minėta 99 konstatuojamojoje dalyje, Sąjunga atsigavo nuo buvusio dempingo. Jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, tikėtina, kad Sąjungos pramonė susidurtų su padidėjusia nesąžininga Baltarusijos gamintojų konkurencija ir dėl to veikiausiai sustotų Sąjungos pramonės atsigavimas.

(113)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas neprieštarautų Sąjungos pramonės interesams.

(114)

Kaip minėta 15 konstatuojamojoje dalyje, paskelbus pranešimą apie inicijavimą ir atliekant tyrimą apie save nepranešė nė vienas importuotojas. Nors negalima atmesti galimybės, kad priemonių nustatymas turėjo neigiamo poveikio jų veiklai, importuotojai nepriklausė nuo Baltarusijos ir peržiūrimąjį produktą galėjo pirkti iš kitų šalių, kaip antai Norvegijos ir Turkijos. Todėl Komisija padarė išvadą, kad importuotojų požiūriu nėra įtikinamų priežasčių nepratęsti galiojančių priemonių taikymo.

(115)

Paskelbus pranešimą apie inicijavimą ir atliekant tyrimą apie save nepranešė nė vienas naudotojas. Todėl, nėra jokių požymių, kad pradiniame tyrime padaryta išvada (11) nebegaliotų ir kad tolesnis priemonių taikymas darytų neigiamą poveikį naudotojams, kuris būtų didesnis nei teigiamas priemonių poveikis.

(116)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, dėl kurių importuojamiems Baltarusijos kilmės strypams nereikėtų toliau taikyti esamų priemonių.

(117)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo, žalos pasikartojimo ir Sąjungos interesų, antidempingo priemones strypams iš Baltarusijos reikėtų taikyti toliau.

(118)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (12) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(119)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,