(1)

2016 m. lapkričio 4 d. įsigaliojo 2015 m. gruodžio 12 d. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (angl. UNFCCC) priimtas Paryžiaus susitarimas (4) (toliau – Paryžiaus susitarimas). Paryžiaus susitarimo šalys susitarė užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Tas įsipareigojimas buvo sustiprintas 2021 m. lapkričio 13 d. pagal UNFCCC priimtu Glazgo klimato paktu, kuriuo UNFCCC šalių konferencijoje, kuri yra ir Paryžiaus susitarimo Šalių susirinkimas, buvo pripažinta, kad klimato kaitos poveikis bus daug mažesnis, jei temperatūra padidės 1,5 °C, palyginti su 2 °C, ir nuspręsta toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 °C;

(2)

2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ (toliau – Europos žaliasis kursas) nustatyta nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į tvarią, teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje ne vėliau kaip 2050 m. visai nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo. Europos žaliuoju kursu taip pat siekiama atkurti, apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Galiausiai jame laikomasi požiūrio, kad ši pertvarka turi būti teisinga ir įtrauki, nė vieno nepaliekant nuošalyje;

(3)

priėmusi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119 (5), Sąjunga savo teisėje įtvirtino tikslą ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą ir po to užtikrinti neigiamą išmetamųjų teršalų balansą. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos tikslas iki 2030 m. ES viduje išmetamą grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (išmetamą kiekį atėmus absorbentais pašalintą kiekį) sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu. Visi ekonomikos sektoriai turėtų prisidėti, kad būtų pasiektas šis tikslas;

(4)

2020 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose patvirtintas privalomas Sąjungos vidaus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas, kartu pabrėžiant, kaip svarbu atsižvelgti į teisingumo ir solidarumo principus ir nė vieno nepalikti nuošalyje. Tos išvados buvo dar kartą patvirtintos 2021 m. gegužės 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose, kuriose Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos greitai pateikti teisės aktų rinkinį ir kartu nuodugniai išnagrinėti poveikį aplinkai ir ekonominį bei socialinį poveikį valstybių narių lygmeniu;

(5)

Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane, patvirtintame 2021 m. birželio 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose, pabrėžiamas poreikis stiprinti socialines teises ir Europos socialinį aspektą visose Sąjungos politikos srityse. Pagal Europos socialinių teisių ramsčio 20 principą „kiekvienas turi teisę naudotis kokybiškomis pagrindinėmis paslaugomis, be kita ko, vandens tiekimo, sanitarijos, energetikos, transporto, finansinėmis paslaugomis, taip pat skaitmeninio ryšio paslaugomis. Asmenims, neturintiems galimybių naudotis tokiomis paslaugomis, turi būti teikiama parama suteikiant tokią galimybę“;

(6)

2021 m. gegužės 8 d. Porto deklaracijoje dar kartą patvirtintas Europos Vadovų Tarybos įsipareigojimas siekti socialinės Europos stiprinant sąžiningą pertvarką ir jos ryžtas toliau stiprinti Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, deramai atsižvelgiant į atitinkamas kompetencijas ir subsidiarumo bei proporcingumo principus;

(7)

norint įgyvendinti įsipareigojimą siekti poveikio klimatui neutralumo, Sąjungos klimato ir energetikos srities teisės aktai buvo peržiūrėti ir iš dalies pakeisti siekiant paspartinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą;

(8)

tie pakeitimai turi skirtingą ekonominį ir socialinį poveikį įvairiems ekonomikos sektoriams, piliečiams ir valstybėms narėms. Visų pirma pastatų, kelių transporto ir papildomuose sektoriuose, kurių neapima Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB I priedas (6), išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimas į tos direktyvos taikymo sritį turėtų tapti papildoma ekonomine paskata investuoti į iškastinio kuro suvartojimo mažinimą ir taip paspartinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą. Kartu su kitomis priemonėmis vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu tai turėtų prisidėti mažinant energijos nepriteklių ir transporto galimybių nepriteklių, sumažinti su pastatais ir kelių transportu susijusias išlaidas ir, kai aktualu, suteikti naujų galimybių kurti kokybiškas darbo vietas ir vykdyti tvarias investicijas, visapusiškai laikantis Europos žaliojo kurso tikslų;

(9)

tačiau šioms investicijoms finansuoti reikia išteklių. Be to, tikėtina, kad prieš įvykdant tokias investicijas, namų ūkių ir transporto naudotojų patiriamos šildymo, vėsinimo, maisto gaminimo ir kelių transporto išlaidos padidės, nes kuro tiekėjai, kuriems taikomos pareigos pagal pastatams ir kelių transportui skirtų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, su anglies dioksidu susijusias išlaidas perkelia vartotojams;

(10)

sunku įvertinti ex ante ekonominį ir socialinį poveikį, kurį darys su klimato kaita susijusi pertvarka. Siekiant didesnio klimato srities užmojo, reikės didelių viešųjų ir privačiųjų išteklių. Investicijos į energijos vartojimo efektyvumo priemones, taip pat į atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamas šildymo sistemas, tokias kaip šildymą naudojant elektrinius šilumos siurblius, šildymą ir vėsinimą rajonų lygmeniu ir dalyvavimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijose, yra veiksmingas būdas mažinti priklausomybę nuo importo ir išmetamųjų teršalų kiekį, kartu didinant Sąjungos atsparumą. Būtinas specialus finansavimas pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams remti;

(11)

iškastinio kuro kainų padidėjimas gali padaryti neproporcingai didelį poveikį pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams, kurie didesnę dalį savo pajamų išleidžia energijai ir transportui, kurie tam tikruose regionuose neturi galimybės naudotis alternatyviais, įperkamais judumo ir transporto sprendimais ir kuriems gali pritrūkti finansinių pajėgumų investuoti į iškastinio kuro suvartojimo mažinimą. Geografiniai ypatumai, būdingi, pavyzdžiui, saloms, atokiausiems regionams ir teritorijoms, kaimo ar atokiems regionams, mažiau prieinamoms periferijoms, kalnuotoms vietovėms arba atsiliekančioms vietovėms, gali turėti specifinį poveikį namų ūkių, labai mažų įmonių ir transporto naudotojų pažeidžiamumui transporto galimybių nepritekliaus kontekste. Todėl, kai taikytina ir aktualu, į tuos geografinius ypatumus turėtų būti atsižvelgiama rengiant priemones ir investicijas, kuriomis remiami pažeidžiami namų ūkiai, pažeidžiamos labai mažos įmonės ir pažeidžiami transporto naudotojai;

(12)

dalis pajamų, gautų įtraukus pastatus, kelių transportą ir papildomus sektorius į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį, turėtų būti panaudojamos siekiant spręsti socialinio poveikio, atsirandančio dėl šio įtraukimo, klausimą, kad pertvarka būtų teisinga ir įtrauki ir nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje. Bendra pagal šį reglamentą įsteigiamo Socialinio klimato fondo (toliau – Fondas) suma turėtų atspindėti siekiamą dekarbonizacijos lygį, susijusį su pastatų, kelių transporto ir papildomuose sektoriuose išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimu į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį;

(13)

dalį pajamų panaudoti tam, kad būtų sprendžiamas socialinio poveikio, atsirandančio dėl pastatų, kelių transporto ir papildomų sektorių įtraukimo į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį, yra dar aktualiau atsižvelgiant į esamą energijos nepritekliaus lygį. Energijos nepriteklius – tai tokia padėtis, kai namų ūkiai negali gauti deramą gyvenimo lygį ir sveikatą užtikrinančių pagrindinių energetikos paslaugų, tokių kaip šildymu užtikrinama tinkamą šiluma, vėsinimas, kai temperatūra pakyla, ir šildymas, apšvietimas, taip pat energija elektros prietaisams. 2021 m. visoje Sąjungoje atliktos apklausos, apėmusios maždaug 34 milijonus europiečių, metu beveik 6,9 % Sąjungos gyventojų teigė, kad jie neišgali pakankamai apšildyti savo namų. Todėl energijos nepriteklius yra vienas didžiausių Sąjungos iššūkių. Socialiniai tarifai ar laikina tiesioginė pajamų parama gali iškart palengvinti energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių padėtį trumpuoju laikotarpiu, tačiau teikti tvarius sprendimus ir veiksmingai padėti kovoti su energijos nepritekliumi galima tik taikant tikslines struktūrines priemones, visų pirma pastatų renovaciją, įskaitant galimybę naudotis atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir aktyvų atsinaujinančiųjų energijos išteklių propagavimą naudojantis informavimo ir informuotumo didinimo priemonėmis, skirtomis namų ūkiams, ir pastatų renovaciją, kuria prisidedama prie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/31/ES (7) nustatytų tikslų. Energijos nepritekliaus apibrėžtį pagal šį reglamentą turėtų būti galima atnaujinti siekiant atsižvelgti į derybų dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo (nauja redakcija) rezultatus;

(14)

laikantis holistinio požiūrio į pastatų renovaciją, kuriuo labiau atsižvelgiama į žmones, kuriems gresia atskirtis, t. y. tuos, kurie Sąjungoje labiausiai kenčia nuo energijos nepritekliaus, galima būtų sumažinti energijos paklausą. Todėl Fondo teikiama parama pastatų sektoriui turėtų būti siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, kad būtų sumažintas energijos suvartojimas kiekviename namų ūkyje ir tai būtų pastebima sutaupytų pinigų požiūriu, todėl tai būtų viena iš kovos su energijos nepritekliumi priemonių. Direktyvos 2010/31/ES peržiūra taptų tų tikslų, kuriuos reikia pasiekti, pagrindu, todėl į ją reikėtų atsižvelgti įgyvendinant šį reglamentą;

(15)

kadangi transporto galimybių nepriteklius Sąjungos lygmeniu dar nėra apibrėžtas, tokia apibrėžtis turėtų būti nustatyta šio reglamento tikslais. Kaip pripažįstama 2022 m. birželio 16 d. Tarybos rekomendacijoje dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo (8), transporto galimybių nepriteklius gali tapti dar aktualesniu klausimu, dėl jo sumažėtų galimybės, visų pirma pažeidžiamiems asmenims ir namų ūkiams, vykdyti būtiniausią socialinę ir ekonominę veiklą ir naudotis esminėmis paslaugomis, pavyzdžiui, susijusiomis su užimtumu, švietimu ar sveikatos priežiūra. Transporto galimybių nepriteklių paprastai lemia vienas ar keli veiksniai, pavyzdžiui, mažos pajamos, didelės išlaidos kurui arba įperkamo ar prieinamo privataus ar viešojo transporto trūkumas. Transporto galimybių nepriteklius gali ypač paveikti asmenis ir namų ūkius kaimo, salų, periferinėse, kalnuotose, atokiose ir sunkiau prieinamose vietovėse arba mažiau išsivysčiusiuose regionuose ar teritorijose, įskaitant mažiau išsivysčiusias priemiestines zonas ir atokiausius regionus;

(16)

todėl turėtų būti įsteigtas Fondas, kad būtų teikiamos lėšos valstybėms narėms ir jos galėtų remti savo politikos priemones, kuriomis sprendžiamas klausimas, susijęs su socialiniu poveikiu, kurį pastatams ir kelių transportui skirtų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos nustatymas daro pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams. To reikėtų siekti visų pirma teikiant laikiną tiesioginę pajamų paramą ir pasitelkiant priemones bei investicijas, skirtas priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti, didinant pastatų energijos vartojimo efektyvumą, mažinant pastatų, neatsižvelgiant į tai, kam tie pastatai priklauso, šildymo ir vėsinimo sistemų dekarbonizaciją, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą, taip pat suteikiant geresnes galimybes naudotis visai netaršaus ir mažataršio judumo bei transporto priemonėmis, taip suteikiant naudos pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams. Reikia atkreipti dėmesį į įvairias nuomojamo būsto formas, be kita ko, privataus būsto nuomos rinkoje. Kaip priemonės galėtų būti įtrauktos finansinė parama arba fiskalinės paskatos, pavyzdžiui, renovacijos išlaidų atskaitymas iš nuomos mokesčio, siekiant atsižvelgti į nuomininkus ir socialiniuose būstuose gyvenančius asmenis;

(17)

kiekviena valstybė narė turėtų pateikti Komisijai socialinį klimato planą (toliau – planas). Planai turėtų būti pateikti ne vėliau kaip 2025 m. birželio 30 d., kad juos būtų galima atidžiai ir laiku apsvarstyti. Į planus turėtų būti įtrauktas investicijų komponentas, skatinantis ilgalaikį priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo sprendimą, taip pat galėtų būti numatytos kitos priemonės, įskaitant laikiną tiesioginę pajamų paramą, kad trumpesniuoju laikotarpiu būtų sumažintas neigiamas poveikis pajamoms. Planais turėtų būti siekiama dviejų tikslų. Pirma, pagal juos turėtų būti teikiami reikiami ištekliai pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams, kad jie galėtų finansuoti ir vykdyti investicijas į energijos vartojimo efektyvumą, šildymo ir vėsinimo sistemų dekarbonizaciją, taip pat į visai netaršias ir mažataršes transporto bei judumo priemones, be kita ko, teikiant kuponus, subsidijas ar nulinių palūkanų paskolas. Antra, jais turėtų būti mažinamas iškastinio kuro kainų didėjimo poveikis pažeidžiamiausiems asmenims ir taip užkertamas kelias energijos nepritekliui ir transporto galimybių nepritekliui pereinamuoju laikotarpiu, kol šios investicijos bus įvykdytos. Planais galėtų būti remiamos galimybės gauti įperkamą efektyviai energiją vartojantį būstą, įskaitant socialinį būstą. Įgyvendindamos priemones, kuriomis remiami pažeidžiami transporto naudotojai, valstybės narės turėtų turėti galimybę savo planuose teikti pirmenybę paramai visai netaršioms transporto priemonėms, su sąlyga, kad tai įperkamas ir įgyvendinamas sprendimas.

(18)

valstybės narės, konsultuodamosi su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis, ekonominiais ir socialiniais partneriais ir atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis, turi daugiausia galimybių parengti, įgyvendinti ir, kai aktualu, iš dalies keisti planus, kurie yra tikslingai pritaikyti prie jų vietinių, regioninių ir nacionalinių aplinkybių, jų esamos atitinkamų sričių politikos ir numatyto kitų atitinkamų Sąjungos fondų lėšų naudojimo. Viešos konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais turėtų būti vykdomos kiekvieną kartą, kai Komisija turi įvertinti planą. Taip galima geriausiai atspindėti plačią situacijų įvairovę, specifines vietos ir regioninių valdžios institucijų, ekonominių ir socialinių partnerių, atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų institucijų, pramonės suinteresuotųjų subjektų ir socialinio dialogo atstovų žinias, taip pat nacionalines aplinkybes ir prisidėti prie bendros paramos pažeidžiamiems asmenims efektyvumo ir veiksmingumo;

(19)

planai turėtų būti kuriami glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija ir rengiami pagal pateiktą šabloną. Siekiant išvengti pernelyg didelės administracinės naštos, valstybės narės turėtų turėti galimybę atlikti nedidelius koregavimus arba ištaisyti korektūros klaidas planuose, tiesiog pranešdamos apie tuos pakeitimus Komisijai. Nedideli koregavimai turėtų būti tokie, kai plane numatyta siektina reikšmė padidinama arba sumažinama mažiau nei 5 %;

(20)

siekiant teisingo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, labai svarbu užtikrinti, kad priemonės ir investicijos būtų visų pirma skirtos energijos nepriteklių patiriantiems ar pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams. Paramos priemonės, skirtos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui skatinti, turėtų padėti valstybėms narėms spręsti socialinio poveikio, kylančio dėl pastatų ir kelių transporto sektoriuose taikomos apyvartinių taršos leidimų prekybos, klausimą;

(21)

kol šiomis investicijomis bus padarytas poveikis mažinant išlaidas ir išmetamųjų teršalų kiekius, tinkama tikslinė tiesioginė pajamų parama, skirta pažeidžiamiems namų ūkiams ir pažeidžiamiems transporto naudotojams, prisidėtų mažinant energijos ir judumo išlaidas ir būtų remiama teisinga pertvarka. Tiesioginė pajamų parama turėtų būti vertinama kaip būstų ir transporto sektorių dekarbonizaciją papildanti laikina priemonė. Parama nebūtų nuolatinė, nes ją teikiant nepašalinamos pagrindinės energijos nepritekliaus ir transporto galimybių nepritekliaus priežastys. Tokia parama turėtų būti naudojama tik atsakant į su tiesioginiu pastatų ir kelių transporto sektoriuose išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimo į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį poveikį, o ne su elektros energijos ar šildymo išlaidomis, susijusiomis su elektros energijos ir šilumos gamybos įtraukimu į tos direktyvos taikymo sritį. Teisė gauti tokią tiesioginę pajamų paramą turėtų galioti ribotą laiką. Tiesioginės pajamų paramos gavėjams, kaip bendros paramos gavėjų grupės nariams, turėtų būti skirtos priemonės ir investicijos, kuriomis siekiama veiksmingai padėti tiems gavėjams išeiti iš energijos nepritekliaus ir transporto galimybių nepritekliaus situacijos. Todėl į planus turėtų būti įtraukta tiesioginė pajamų parama, su sąlyga, kad į juos taip pat bus įtrauktos ilgalaikio poveikio priemonės ar investicijos, skirtos pažeidžiamiems namų ūkiams ir pažeidžiamiems transporto naudotojams, kurie gauna tiesioginę pajamų paramą;

(22)

valstybės narės turėtų didinti pažeidžiamų namų ūkių, pažeidžiamų labai mažų įmonių ir pažeidžiamų transporto naudotojų informuotumą, teikdamos tikslinę, prieinamą ir įperkamą informaciją, švietimą ir patarimus dėl ekonomiškai efektyvių priemonių bei investicijų ir esamos paramos, be kita ko, pasitelkdamos pastatų energijos vartojimo auditą, specialiai pritaikytas konsultacijas energetikos klausimais, taip pat specialiai pritaikytas judumo valdymo paslaugas;

(23)

atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita laikantis Paryžiaus susitarimo įpareigojimų ir įsipareigojimo siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, priemonės ir investicijos pagal šį reglamentą turi atitikti tikslą, kad bent 30 % viso Sąjungos biudžeto pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, nustatytą Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093 (9) (2021–2027 m. DFP), ir visos sumos pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę, nustatytą Tarybos reglamentu (ES) 2020/2094 (10), taip pat bent 37 % visos sumos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/241 (11), turėtų būti išleista klimato srities tikslams integruoti. Priemonės ir investicijos pagal šį reglamentą taip pat turi atitikti užmojį 2024 m. 7,5 % metinių išlaidų pagal 2021–2027 DFP skirti biologinės įvairovės tikslams, o 2026 m. ir 2027 m. biologinės įvairovės tikslams skirti 10 % metinių išlaidų pagal 2021–2027 DFP, kartu atsižvelgiant į esamą klimato srities ir biologinės įvairovės tikslų dubliavimąsi.

Tuo tikslu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060 (12) I priede nustatyta metodika turėtų būti naudojama Fondo išlaidoms žymėti. Fondo lėšomis turėtų būti remiamos priemonės ir investicijos, kuriomis visapusiškai laikomasi Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartų bei prioritetų ir reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (13) 17 straipsnyje. Į planus turėtų būti įtrauktos tik tokios priemonės ir investicijos. Paprastai turėtų būti laikoma, kad numatomas tiesioginės pajamų paramos priemonių poveikis aplinkos tikslams yra nereikšmingas, todėl jos turėtų būti laikomos atitinkančiomis reikšmingos žalos nedarymo principą. Gerokai prieš rengiant planus, Komisija turėtų paskelbti technines rekomendacijas valstybėms narėms. Gairėse turėtų būti paaiškinta, kaip priemonės ir investicijos turi atitikti reikšmingos žalos nedarymo principą;

(24)

energijos nepritekliaus ir transporto galimybių nepritekliaus poveikis moterims yra neproporcingas, visų pirma poveikis vienišoms motinoms, kurios sudaro 85 % nepilnų šeimų, taip pat vienišoms moterims, moterims su negalia ir vyresnio amžiaus moterims, kurios gyvena vienos. Be to, moterų judumo modeliai skiriasi ir yra sudėtingesni. Nepilnoms šeimoms, kuriose yra išlaikomų vaikų, kyla itin didelė vaikų skurdo rizika. Siekiant užtikrinti, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje, rengiant ir įgyvendinant planus turi būti užtikrinama ir skatinama lyčių lygybė ir lygios galimybės visiems, šių tikslų integravimas, taip pat asmenų su negalia prieinamumo teisės;

(25)

aktyvieji vartotojai, piliečių energetikos bendrijos ir tarpusavio prekyba atsinaujinančiųjų išteklių energija gali padėti valstybėms narėms pasiekti šio reglamento tikslus pasitelkiant piliečių inicijuotą požiūrį pagal principą „iš apačios į viršų“. Jos įgalina ir angažuoja vartotojus ir sudaro galimybes tam tikroms namų ūkių vartotojų grupėms dalyvauti energijos vartojimo efektyvumo priemonėse ir investicijose, remti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą namų ūkiuose ir tuo pačiu prisidėti prie kovos su energijos nepritekliumi. Todėl valstybės narės turėtų skatinti piliečių energetikos bendrijų ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų vaidmenį ir laikyti jas reikalavimus atitinkančiais Fondo paramos gavėjais;

(26)

valstybės narės turėtų į planus įtraukti finansuotinas priemones ir investicijas, numatomas tų priemonių ir investicijų išlaidas ir nacionalinį įnašą. Teikdamos savo planus, valstybės narės turėtų nurodyti bendras numatomas išlaidas be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), kad planus būtų galima palyginti. Į planus taip pat turėtų būti įtrauktos pagrindinės tarpinės ir siektinos reikšmės, kad būtų galima įvertinti priemonių ir investicijų įgyvendinimo veiksmingumą;

(27)

Fondo veikla ir planai turėtų derėti su valstybių narių numatytomis reformomis ir įsipareigojimais, valstybių narių prisiimtais pagal jų atnaujintus integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, apie kuriuos pranešta laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 (14), pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl energijos vartojimo efektyvumo (nauja redakcija), pagal Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą, pagal sanglaudos politikos programas laikantis Reglamento (ES) 2021/1060, pagal teritorinius teisingos pertvarkos planus laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1056 (15), pagal gaivinimo ir atsparumo planus laikantis Reglamento (ES) 2021/241, pagal Modernizavimo fondą, kaip nurodyta Direktyvos 2003/87/EB 10d straipsnyje, ir pagal valstybių narių ilgalaikes pastatų renovacijos strategijas laikantis Direktyvos 2010/31/ES, ir turėtų būti grindžiami tomis reformomis ir įsipareigojimais. Siekiant užtikrinti administracinį veiksmingumą, kai taikytina, į planus įtraukta informacija turėtų atitikti tuos teisėkūros procedūra priimtus aktus ir planus;

(28)

kad planavimas būtų veiksmingesnis, valstybės narės savo planuose turėtų nurodyti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, nustatytos pagal Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrių, taikymo atidėjimo pagal tos direktyvos 30k straipsnį pasekmes. Tuo tikslu visa svarbi plane pateiktina informacija turėtų būti kruopščiai atskirta ją padalijant į du scenarijus, t. y. aprašant ir kiekybiškai įvertinant būtinus priemonių, investicijų, tarpinių reikšmių, siektinų reikšmių, nacionalinio įnašo sumos ir visų kitų svarbių plano elementų koregavimus;

(29)

Sąjunga turėtų remti valstybes nares finansinėmis priemonėmis, kad jos įgyvendintų savo planus naudodamosi Fondo lėšomis. Lėšos iš Fondo turėtų būti išmokamos su sąlyga, kad pasiekiamos planuose nurodytos tarpinės ir siektinos reikšmės. Taip būtų sudarytos galimybės atsižvelgti į nacionalines aplinkybes ir prioritetus, kartu supaprastinant finansavimą, sudarant palankesnes sąlygas finansavimą Fondo lėšomis sujungti su kitomis nacionalinėmis išlaidų programomis ir kartu užtikrinant Sąjungos lėšų naudojimo poveikį ir sąžiningumą;

(30)

Fondas išimties tvarka ir laikinai turėtų būti finansuojamas iš pajamų, gautų aukcione pardavus 50 mln. apyvartinių taršos leidimų pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 8b dalį, 150 mln. apyvartinių taršos leidimų pagal tos direktyvos 30d straipsnio 3 dalį ir papildomų apyvartinių taršos leidimų kiekį pagal tos direktyvos 30d straipsnio 4 dalį, kurios turėtų sudaryti išorės asignuotąsias pajamas. Iš esmės didžiausia Fondo įgyvendinimui 2026–2032 m. laikotarpiu skirta suma turėtų būti 65 000 000 000 EUR. Komisija turi užtikrinti apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas tos direktyvos IVa skyrius, pardavimą aukcione. Jei pagal tą skyrių nustatytos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymas atidedamas iki 2028 m. pagal tos direktyvos 30k straipsnį, didžiausia Fondo įgyvendinimui skirta suma turėtų būti 54 600 000 000 EUR. Ta suma ir metinės sumos atspindi didesnį finansavimo poreikį Fondo veiklos pradžioje. Kiekvienai valstybei narei turėtų būti apskaičiuotas didžiausias finansinis asignavimas, remiantis paskirstymo metodika, pagal kurią visų pirma papildoma parama teikiama toms valstybėms narėms, kurioms pastatų ir kelių transporto sektoriuose išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimas į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį daro didesnį poveikį. Atsižvelgiant į tai, kad išorės asignuotosios pajamos turi būti skiriamos aukcionuose pardavus apyvartinius taršos leidimus pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 8b dalį, 30d straipsnio 3 dalį ir 30d straipsnio 4 dalį, būtina numatyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (16) 22 straipsnio 2 dalies, kad Sąjunga galėtų kiekvienais metais numatyti skirti sumas, būtinas mokėjimams valstybėms narėms pagal šį reglamentą, kad būtų padengti asignavimai, atitinkantys asignuotąsias pajamas;

(31)

valstybės narės turėtų padengti bent 25 % bendrų numatomų savo planų išlaidų;

(32)

biudžetiniai įsipareigojimai galėtų būti atitinkamai suskirstyti į metines dalis. Susitarimuose su valstybėmis narėmis, kurie yra individualūs teisiniai įsipareigojimai, turėtų būti atsižvelgiama, inter alia, į Direktyvos 2003/87/EB 30k straipsnyje nurodytą atvejį, kuris gali lemti apyvartinių taršos leidimų prekybos taikymo pastatams, kelių transportui ir papildomiems sektoriams pradžios atidėjimą vieniems metams. Tuose susitarimuose taip pat turėtų būti atsižvelgiama į bet kokią Sąjungai galinčią kilti finansinę riziką, dėl kurios gali prireikti iš dalies pakeisti atskirus teisinius įsipareigojimus turint galvoje laikino ir išimtinio Fondo finansavimo išorės asignuotosiomis pajamomis, gautomis pardavus apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos leidimus, ypatumus;

(33)

siekiant užtikrinti papildomų Fondo išteklių, valstybės narės turėtų turėti galimybę prašyti perkelti į Fondą išteklius iš sanglaudos politikos programų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/1060, laikantis tame reglamente nustatytų sąlygų. Siekiant suteikti valstybėms narėms pakankamai lankstumo įgyvendinant savo asignavimus pagal Fondą, turėtų būti įmanoma perkelti išteklius iš jų metinių finansinių asignavimų į lėšas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, kaip numatyta Reglamente (ES) 2021/1060, neviršijant 15 % viršutinės ribos. Siekiant sumažinti administracinę naštą, atsirandančią dėl to, kad ištekliai iš jų metinių finansinių asignavimų iš Fondo paeiliui perkeliami į lėšas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, patenkantis į Reglamento (ES) 2021/1060 taikymo sritį, atitinkamas vienos ar daugiau programų pakeitimas iš esmės turėtų būti reikalingas tik vieną kartą, laikantis tam tikrų sąlygų, kad būtų užtikrinta veiksminga finansų kontrolė. Tolesnius perkėlimus turėtų būti galima atlikti vėlesniais metais, Komisijai pateikiant finansines lenteles, su sąlyga, kad pakeitimai susiję tik su finansinių išteklių padidėjimu, nedarant daugiau jokių atitinkamos programos pakeitimų;

(34)

Fondo lėšomis turėtų būti remiamos priemonės, kurios atitinka Sąjungos finansavimo papildomumo principą. Fondo lėšos neturėtų būti naudojamos pasikartojančioms nacionalinėms biudžeto išlaidoms padengti, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, įskaitant planuose nurodytų techninės pagalbos veiksmų išlaidų apmokėjimą;

(35)

siekiant užtikrinti veiksmingą, skaidrų ir nuoseklų lėšų paskirstymą ir patikimo finansų valdymo principo laikymąsi, veiksmai, vykdomi pagal šį reglamentą, turėtų derėti su vykdomomis nacionalinėmis ir, kai tinkama, regioninėmis Sąjungos programomis ir jas papildyti, kartu vengiant dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo Fondo lėšomis ir pagal kitas Sąjungos programas. Visų pirma, Komisija ir valstybė narė turėtų užtikrinti veiksmingą koordinavimą visais proceso etapais, kad būtų apsaugotas finansavimo šaltinių nuoseklumas, suderinamumas, papildomumas ir sąveika. Todėl iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama, kad, teikdamos savo planus Komisijai, jos pateiktų atitinkamą informaciją apie esamą ar planuojamą Sąjungos finansavimą. Finansinė parama iš Fondo turėtų papildyti paramą, teikiamą pagal kitas Sąjungos programas ir priemones. Fondo lėšomis finansuojamas priemones ir investicijas turėtų būti galima finansuoti pagal kitas Sąjungos programas ir priemones, su sąlyga, kad tokia parama nekompensuojamos tos pačios išlaidos;

(36)

mokėjimai turėtų būti atliekami remiantis Komisijos sprendimu, kuriuo leidžiamas lėšų išmokėjimas atitinkamai valstybei narei. Todėl būtina nukrypti nuo Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 116 straipsnio 2 dalies, kad mokėjimo terminą galima būtų pradėti skaičiuoti nuo Komisijos pranešimo apie tą sprendimą atitinkamai valstybei narei dienos, o ne nuo dienos, kurią gaunamas mokėjimo prašymas;

(37)

išnagrinėjusi visus per tam tikrą laikotarpį gautus mokėjimo prašymus ir jei pagal Direktyvos 2003/87/EB 30d straipsnio 4 dalį Fondui skirtų pajamų nepakanka valstybių narių pateiktiems mokėjimo prašymams patenkinti, Komisija valstybėms narėms turėtų mokėti proporcingai, kad būtų taikomas vienodas požiūris į valstybes nares. Kitu mokėjimo prašymų laikotarpiu Komisija turėtų teikti pirmenybę toms valstybėms narėms, kurioms mokėjimai ankstesniu mokėjimo prašymų laikotarpiu buvo uždelsti, ir tik po to tenkinti naujai pateiktus mokėjimo prašymus;

(38)

siekiant palengvinti planų rengimą ir užtikrinti skaidrias stebėsenos ir vertinimo taisykles, į šio reglamento priedus turėtų būti įtrauktas bendrųjų rodiklių sąrašas ir planų šablonas. Valstybės narės turėtų turėti galimybę naudoti atitinkamus bendruosius rodiklius, kad savo planuose nustatytų tarpines ir siektinas reikšmes. Į bendrųjų rodiklių sąrašą turėtų būti įtraukti bendrieji rodikliai pažangos ataskaitoms teikti ir planų bei Fondo įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo tikslu;

(39)

Fondas turėtų būti įgyvendinamas laikantis patikimo finansų valdymo principo, be kita ko, užtikrinant veiksmingą sukčiavimo, mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevenciją ir baudžiamąjį persekiojimą už juos. Fondui taikomas bendras Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimas teisinės valstybės principų pažeidimų valstybėse narėse atveju, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2020/2092 (17);

(40)

patikimo finansų valdymo tikslais ir kartu išlaikant rezultatais grindžiamą Fondo pobūdį, turėtų būti nustatytos konkrečios taisyklės dėl biudžetinių įsipareigojimų, lėšų mokėjimo, jų mokėjimo sustabdymo ir susigrąžinimo, taip pat dėl su finansine parama susijusių susitarimų nutraukimo. Valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad lėšų naudojimas, susijęs su Fondo lėšomis remiamomis priemonėmis, atitiktų taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tokia parama, kai taikytina, būtų teikiama laikantis Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių. Visų pirma jos turėtų užtikrinti sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevenciją, nustatymą ir ištaisymą, ir kad būtų išvengta dvigubo finansavimo Fondo lėšomis ir pagal kitas Sąjungos programas. Jei atitinkama valstybė narė planą įgyvendina nepatenkinamai arba jei esama šiurkščių pažeidimų, t. y. sukčiavimo, korupcijos atvejų ir interesų konfliktų, susijusių su Fondo lėšomis remiamomis priemonėmis, arba jei šiurkščiai pažeidžiamos su finansine parama susijusiuose susitarimuose nustatytos pareigos, turėtų būti įmanoma sustabdyti šių susitarimų taikymą ir juos nutraukti, taip pat sumažinti arba susigrąžinti finansinį asignavimą. Jeigu su finansine parama susijęs susitarimas nutraukiamas arba sumažinamas ir susigrąžinamas finansinis asignavimas, tos sumos turėtų būti paskirstytos valstybėms narėms nė vėliau kaip 2033 m. gruodžio 31 d., laikantis Direktyvos 2003/87/EB 30d straipsnio 5 dalyje nustatytų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo taisyklių. Turėtų būti nustatytos tinkamos prieštaravimų procedūros, siekiant užtikrinti, kad Komisijos sprendime dėl sumų mokėjimo sustabdymo ir išmokėtų sumų susigrąžinimo, taip pat dėl su finansine parama susijusių susitarimų nutraukimo būtų gerbiama valstybių narių teisė pateikti pastabų;

(41)

Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų veiksmingai apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai. Nors pagrindinė atsakomybė užtikrinti, kad Fondas būtų įgyvendinamas laikantis atitinkamos Sąjungos ir nacionalinės teisės, tenka pačiai valstybei narei, Komisija turėtų turėti galimybę gauti pakankamą valstybių narių garantiją tuo atžvilgiu. Tuo tikslu, įgyvendindamos Fondą, valstybės narės turėtų užtikrinti veiksmingos ir efektyvios vidaus kontrolės sistemos veikimą ir turėtų susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas arba netinkamai panaudotas sumas. Tuo atžvilgiu valstybės narės turėtų turėti galimybę remtis savo įprastomis nacionalinio biudžeto valdymo sistemomis. Valstybės narės turėtų rinkti, registruoti ir saugoti elektroninėje sistemoje standartinių kategorijų duomenis ir informaciją, kad būtų galima užkirsti kelią šiurkštiems pažeidimams, susijusiems su Fondo lėšomis remiamomis priemonėmis ir investicijomis, t. y. sukčiavimui, korupcijai ir interesų konfliktams, juos nustatyti ir ištaisyti. Komisija turėtų suteikti galimybę naudotis informacijos ir stebėsenos sistema, įskaitant vieną bendrą duomenų gavybos ir rizikos vertinimo priemonę, kad būtų galima prieiti prie šių duomenų ir informacijos ir juos analizuoti. Komisija turėtų skatinti naudotis ta informacijos ir stebėsenos sistema, siekiant, kad valstybės narės ją bendrai taikytų;

(42)

Komisija, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), Audito Rūmai ir, kai taikytina, Europos prokuratūra pagal savo kompetenciją ir teises turėtų turėti galimybę naudotis informacijos ir stebėsenos sistema;

(43)

valstybėms narėms ir Komisijai turėtų būti leidžiama tvarkyti asmens duomenis tik tais atvejais, kai tai būtina lėšų naudojimo, susijusio su įgyvendinimo pagal Fondą priemonėmis, įvykdymo patvirtinimo, audito ir kontrolės, informavimo, komunikacijos ir matomumo tikslais. Asmens duomenys turėtų būti tvarkomi vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 (18) arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1725 (19), atsižvelgiant į tai, kuris iš jų taikytinas;

(44)

pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (20), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (21), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (22) ir (ES) 2017/1939 (23), Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, ir, kai tinkama, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, OLAF turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos, interesų konfliktų ar kitos neteisėtos veiklos atvejų.

Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančius sukčiavimo, korupcijos, interesų konfliktų atvejus ir kitas nusikalstamas veikas ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (24). Pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios naudojant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(45)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 ir jomis visų pirma nustatoma Sąjungos biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir netiesioginį valdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Remiantis SESV 322 straipsniu priimtos taisyklės apima ir bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(46)

Reglamentas (ES) 2021/1060 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(47)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. prisidėti prie socialiai sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, mažinant pastatų ir kelių transporto sektoriuose išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimo į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį socialinį poveikį, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

(1)

2019 m. gruodžio 11 d. komunikate „Europos žaliasis kursas“ (toliau – Europos žaliasis kursas) Komisija nustatė naują augimo strategiją. Ta strategija siekiama pertvarkyti Sąjungą taip, kad jos visuomenė būtų teisinga ir klestėtų, kad ji pasižymėtų modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje ne vėliau kaip 2050 m. grynasis išmetamas (išmetamas kiekis atėmus absorbuojamą kiekį) šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekis būtų lygus nuliui, o ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo. Europos žaliuoju kursu siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Be to, ši pertvarka turi būti teisinga ir įtrauki, nepaliekant nieko nuošalyje. Komisija savo 2021 m. gegužės 12 d. komunikate „Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“ taip pat paskelbė remsianti atitinkamas priemones ir paskatas, padėsiančias geriau įgyvendinti principą „teršėjas moka“, išdėstytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnio 2 dalyje, ir tokiu būdu palaipsniui atsisakyti „nemokamos taršos“, siekiant kuo labiau išnaudoti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir nulinės taršos užmojo sinergiją;

(2)

Paryžiaus susitarimas (4), priimtas 2015 m. gruodžio 12 d. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) (toliau – Paryžiaus susitarimas), įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d. Paryžiaus susitarimo šalys sutarė užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Pagal 2021 m. lapkričio 13 d. priimtą Glazgo klimato paktą UNFCCC šalių konferencija, kuri yra ir Paryžiaus susitarimo šalių susirinkimas, pripažino, jog apribojus vidutinės pasaulio temperatūros kilimą, kad jis neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, gerokai sumažėtų klimato kaitos rizika ir poveikis, ir įsipareigojo iki 2022 m. pabaigos sugriežtinti 2030 m. tikslus, kad būtų panaikintas užmojų atotrūkis;

(3)

pagrindiniai Europos žaliojo kurso uždaviniai – spręsti su klimatu ir aplinka susijusias problemas ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus. Atsižvelgiant į labai stiprų COVID-19 pandemijos poveikį Sąjungos piliečių sveikatai ir ekonominei gerovei, Europos žaliojo kurso svarba dar labiau padidėjo;

(4)

Sąjunga yra įsipareigojusi iki 2030 m. visuose Sąjungos ekonomikos sektoriuose grynąjį išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu, kaip nurodyta Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu UNFCCC pateiktame pranešime dėl Europos Sąjungos ir jos valstybių narių nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų atnaujinimo;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1119 (5) teisėje įtvirtintas tikslas ne vėliau kaip 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos vidaus tikslas iki 2030 m. sumažinti grynąjį išmetamą ŠESD kiekį (išmetamas kiekis atėmus absorbuojamą kiekį) bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu;

(6)

Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) 2018 m. specialioji ataskaita dėl visuotinio temperatūros pakilimo 1,5 C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, poveikio ir susijusių visuotinių ŠESD išmetimo scenarijų suteikia tvirtą mokslinį kovos su klimato kaita pagrindą ir rodo, kad reikia imtis aktyvesnių klimato politikos veiksmų. Toje ataskaitoje patvirtinama, kad, siekiant sumažinti ekstremalių meteorologinių reiškinių tikimybę, būtina skubiai sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir vykstant klimato kaitai pasaulio temperatūra neturi pakilti daugiau kaip 1,5 C. Be to, jei klimato kaitos švelninimo scenarijai, atitinkantys siekį apriboti temperatūros pakilimą, kad jis neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, nebus skubiai pradėti įgyvendinti, reikės imtis daug brangesnių ir sudėtingesnių priemonių, kad būtų išvengta didesnio visuotinio atšilimo. I darbo grupės indėlyje į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos šeštąją vertinimo ataskaitą „Klimato kaita 2021 m.: pagrindimas gamtos mokslu“ primenama, kad klimato kaita jau daro poveikį kiekvienam Žemės regionui, ir prognozuojama, kad ateinančiais dešimtmečiais klimato kaita suintensyvės visuose regionuose. Toje ataskaitoje pabrėžiama, kad jeigu nebus nedelsiant, skubiai ir plačiu mastu sumažintas išmetamas ŠESD kiekis, pasiekti, kad atšilimas apsiribotų maždaug 1,5 °C ar net 2 °C, bus neįmanoma;

(7)

Sąjunga įgyvendina plataus užmojo klimato politiką ir yra nustačiusi reguliavimo sistemą, padedančią siekti 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslo. Šis tikslas įgyvendinamas, inter alia, šiais teisės aktais: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (6), kuria nustatoma Sąjungos ŠESD apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (toliau – ES ATLPS) ir Sąjungos lygmeniu nustatomos suderintos energijai imliuose sektoriuose ir pasektoriuose išmetamų ŠESD kainos, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842 (7), kuriuo nustatomi nacionaliniai išmetamo ŠESD kiekio mažinimo iki 2030 m. tikslai, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 (8), kuriuo valstybės narės įpareigojamos kompensuoti žemėje išmetamą ŠESD kiekį iš atmosferos absorbuojamu ŠESD kiekiu;

(8)

nors Sąjunga labai sumažino viduje išmetamą ŠESD kiekį, su importu į Sąjungą susijęs išmetamas ŠESD kiekis didėjo, todėl kenkiama Sąjungos pastangoms sumažinti jos pasaulinį išmetamo ŠESD kiekio pėdsaką. Sąjunga turi ir toliau atlikti pagrindinį vaidmenį pasaulio lygmeniu imantis klimato srities veiksmų;

(9)

kol didelė Sąjungos tarptautinių partnerių dalis laikosi politikos, kuria nesiekiama tokio pačio klimato srities užmojų lygio, kyla anglies dioksido nutekėjimo rizika. Anglies dioksido nutekėjimas įvyksta, jei dėl su klimato politika susijusių sąnaudų tam tikrų pramonės sektorių ar pasektorių įmonės perkelia gamybą į kitas šalis arba iš tų šalių importuojamais produktais pakeičiami lygiaverčiai produktai, kuriems būdingas taršos intensyvumas, kiek tai susiję su išmetamu ŠESD kiekiu. Tokios situacijos galėtų lemti bendro pasaulinio išmetamo teršalų kiekio padidėjimą, todėl būtų pakenkta išmetamo ŠESD kiekio mažinimo pastangoms, kurias būtina skubiai dėti, kad vidutinis pasaulinis temperatūros lygio padidėjimas ir toliau būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir dėti pastangas, kad temperatūra didėtų ne daugiau nei 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Sąjungai didinant klimato srities užmojus, minėtoji anglies dioksido nutekėjimo rizika galėtų pakenkti Sąjungos išmetamo teršalų kiekio mažinimo politikos veiksmingumui;

(10)

pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) iniciatyva yra Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio dalis. PADKM yra labai svarbus Sąjungos priemonių rinkinio elementas, padėsiantis pagal Paryžiaus susitarimą ne vėliau kaip 2050 m. pasiekti tikslą pereiti prie neutralaus poveikio klimatui Sąjungos mažinant anglies dioksido nutekėjimo riziką, kylančią dėl padidėjusio Sąjungos klimato srities užmojo. Tikimasi, kad PADKM taip pat padės skatinti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą trečiosiose valstybėse;

(11)

esami anglies dioksido nutekėjimo rizikos mažinimo mechanizmai sektoriuose arba pasektoriuose, kuriuose esama tokios rizikos, yra pereinamasis nemokamas ES ATLPS leidimų paskirstymas ir finansinės priemonės, kuriomis kompensuojamos netiesioginės išlaidos dėl išmetamo teršalų kiekio, patiriamos su išmetamu ŠESD kiekiu susijusias išlaidas perkeliant į elektros energijos kainas. Tie mechanizmai nustatyti atitinkamai Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 6 dalyje ir 10b straipsnyje. Nemokamas ES ATLPS leidimų paskirstymas geriausių rezultatų pasiekiančių subjektų lygmeniu yra tam tikriems pramonės sektoriams skirta politikos priemonė, kuria siekiama mažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką. Tačiau, palyginti su visų leidimų pardavimu aukcione, toks nemokamas leidimų paskirstymas silpnina sistemos siunčiamą kainos signalą ir tai turi poveikį paskatoms investuoti į tolesnį išmetamo ŠESD kiekio mažinimą;

(12)

PADKM siekiama pakeisti tuos esamus mechanizmus mažinant anglies dioksido nutekėjimo riziką kitu būdu, t. y. užtikrinant lygiavertį anglies dioksido apmokestinimą importuojamų ir vidaus produktų atveju. Siekiant užtikrinti laipsnišką perėjimą nuo dabartinės nemokamų leidimų sistemos prie PADKM, PADKM turėtų būti įvedamas palaipsniui, o sektoriuose, kuriuose jis taikomas, nemokamų leidimų turėtų būti palaipsniui atsisakoma. Bendras ir pereinamojo laikotarpio nemokamai skiriamų ES ATLPS leidimų ir PADKM taikymas jokiu būdu neturėtų sudaryti palankesnių sąlygų Sąjungos prekėms, palyginti su į Sąjungos muitų teritoriją importuotomis prekėmis;

(13)

anglies dioksido kaina didėja, o įmonėms reikia ilgalaikio matomumo, nuspėjamumo ir teisinio tikrumo, kad jos galėtų priimti sprendimus dėl investicijų į pramonės procesų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. Todėl, siekiant sustiprinti kovos su anglies dioksido nutekėjimu teisinę sistemą, reikėtų nustatyti aiškų laipsniško tolesnio PADKM taikymo srities išplėtimo įtraukiant produktus, sektorius ir pasektorius, kuriems kyla anglies dioksido nutekėjimo rizika, planą;

(14)

nors PADKM tikslas yra užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimo rizikai, šis reglamentas taip pat skatintų trečiųjų valstybių gamintojus naudoti technologijas, kurios veiksmingiau mažina išmetamo ŠESD kiekį aspektu veiksmingesnes, kad būtų išmetama mažiau ŠESD. Todėl tikimasi, kad PADKM veiksmingai padės mažinti išmetamą ŠESD kiekį trečiosiose valstybėse;

(15)

kaip priemonė, padedanti užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimui ir mažinti išmetamą ŠESD kiekį, PADKM turėtų užtikrinti, kad importuojamiems produktams būtų taikoma tokia reguliavimo sistema, pagal kurią nustatomos dėl išmetamo anglies dioksido patiriamos išlaidos būtų lygiavertės pagal ES ATLPS patiriamoms išlaidoms, tokiu būdu užtikrinant lygiavertę anglies dioksido kainą tiek importuojamų, tiek vidaus produktų atveju. PADKM yra klimato priemonė, kuria turėtų būti remiamas pasaulinio išmetamo ŠESD kiekio mažinimas ir užkertamas kelias anglies dioksido nutekėjimo rizikai, kartu užtikrinant suderinamumą su Pasaulio prekybos organizacijos teise;

(16)

šis reglamentas turėtų būti taikomas į Sąjungos muitų teritoriją iš trečiųjų valstybių importuojamoms prekėms, išskyrus atvejus, kai jų gamybai jau buvo pritaikyta ES ATLPS, taikoma trečiosioms šalims arba teritorijoms, arba su ES ATLPS visiškai susieta anglies dioksido apmokestinimo sistema;

(17)

siekiant užtikrinti, kad perėjimą prie neutralaus anglies dioksido poveikio ekonomikos nuolat lydėtų ekonominė ir socialinė sanglauda, ateityje persvarstant šį reglamentą reikėtų atsižvelgti į atokiausių regionų, nurodytų SESV 349 straipsnyje, taip pat salų valstybių, kurios yra Sąjungos muitų teritorijos dalis, ypatumus ir ribotas galimybes, nepakenkiant Sąjungos teisinės tvarkos, įskaitant vidaus rinką ir bendrą politiką, vientisumui ir darnai;

(18)

siekiant užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimo jūroje esančiuose įrenginiuose rizikai, šis reglamentas turėtų būti taikomas prekėms arba pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą iš tų prekių perdirbtiems produktams, įvežamiems į dirbtinę salą, stacionarią ar plūduriuojančią struktūrą ar bet kurią kitą valstybės narės kontinentiniame šelfe arba išskirtinėje ekonominėje zonoje esančią struktūrą, kai tas kontinentinis šelfas arba išskirtinė ekonominė zona yra šalia Sąjungos muitų teritorijos. Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti išsamias PADKM taikymo tokioms prekėms sąlygas;

(19)

išmetamosios ŠESD, kurioms turėtų būti taikomas PADKM, turėtų būti išmetamosios ŠESD, kurioms taikomas Direktyvoje 2003/87/EB I priedas, t. y. anglies dioksidas (CO2) ir atitinkamais atvejais azoto suboksidas bei perfluorangliavandeniliai. PADKM iš pradžių turėtų būti taikomas gaminant prekes tiesiogiai išmetamam tų ŠESD kiekiui iki prekių importo į Sąjungos muitų teritoriją, kad šis mechanizmas atitiktų ES ATLPS taikymo sritį, tokiu būdu siekiant užtikrinti suderinamumą. PADKM taip pat turėtų būti taikomas netiesioginiam ŠESD išmetimui. Toks netiesioginis ŠESD išmetimas yra dėl elektros energijos, naudojamos prekėms, kurioms taikomas šis reglamentas, gamybos atsirandantis ŠESD išmetimas. Įtraukus netiesioginį ŠESD išmetimą būtų dar labiau padidintas PADKM aplinkosauginis veiksmingumas ir jo užmojis prisidėti prie kovos su klimato kaita. Tačiau į netiesioginį ŠESD išmetimą neturėtų būti iš pradžių atsižvelgiama kalbant apie prekes, kurioms Sąjungoje taikomos finansinės priemonės, kompensuojančios dėl netiesioginio išmetimo patiriamas išlaidas, kurios atsiranda į elektros energijos kainą įtraukiant su išmetamu ŠESD kiekiu susijusias išlaidas. Tokios prekės nurodytos šio reglamento II priede. PADKM taikymo srities aspektu turėtų būti tinkamai atsižvelgta į būsimas Direktyvoje 2003/87/EB nustatytos ES ATLPS peržiūras, visų pirma netiesioginių išlaidų kompensavimo priemonių peržiūrą. Pereinamuoju laikotarpiu duomenys turėtų būti renkami siekiant tiksliau apibrėžti netiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo metodiką. Tokia metodika turėtų būti atsižvelgiama į šio reglamento I priede išvardytų prekių gamybai suvartotą elektros energijos kiekį, taip pat kilmės šalį, gamybos šaltinį ir su šia elektros energija susijusius išmetamo teršalų kiekio faktorius. Konkreti metodika turėtų būti išsamiau apibrėžta, kad būtų pasiektas tinkamiausias būdas užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimui ir užtikrinti PADKM aplinkosauginį naudingumą;

(20)

ES ATLPS ir PADKM turi bendrą tikslą – apmokestinti išmetamą ŠESD kiekį, kuris būdingas tiems patiems sektoriams ir prekėms, naudojant specialius leidimus arba sertifikatus. Abi sistemos yra reguliuojamojo pobūdžio ir pagrįstos poreikiu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį pagal Sąjungos teisėje iškeltą privalomą aplinkos tikslą, nustatytą Reglamente (ES) 2021/1119, t. y., ne vėliau kaip 2030 m. Sąjungos grynąjį išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu, ir tikslą ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą;

(21)

nors pagal ES ATLPS nustatomas bendras išduotų apyvartinių taršos leidimų skaičius (didžiausio leidžiamo išmetamo ŠESD kiekio nustatymas, toliau – didžiausio ŠESD kiekio nustatymas), kiek tai susiję su išmetamu ŠESD kiekiu vykdant į šią sistemą įtrauktą veiklą, ir leidžiama prekiauti apyvartiniais taršos leidimais (didžiausio leidžiamo išmetamo ŠESD kiekio nustatymo ir leidimų prekybos sistema, toliau – didžiausio ŠESD kiekio nustatymo ir prekybos sistema), PADKM neturėtų būti nustatyta kiekybinių importo apribojimų, kad nebūtų ribojami prekybos srautai. Be to, ES ATLPS taikoma Sąjungoje veikiantiems įrenginiams, o PADKM turėtų būti taikomas tam tikroms į Sąjungos muitų teritoriją importuojamoms prekėms;

(22)

palyginti su ES ATLPS, PADKM sistema pasižymi tam tikromis išskirtinėmis savybėmis, įskaitant PADKM sertifikatų kainos apskaičiavimą, prekybos PADKM sertifikatais galimybes ir sertifikatų galiojimo laikotarpį. Šios savybės reikalingos dėl būtinybės išsaugoti PADKM, kaip anglies dioksido nutekėjimui kelią ilgainiui užkertančios priemonės, veiksmingumą. Tos savybės taip pat užtikrina, kad šios PADKM sistemos valdymas nebūtų pernelyg sudėtingas dėl veiklos vykdytojams nustatomų pareigų ir dėl reikalingų administravimo išteklių, ir kartu būtų išlaikytas ES ATLPS lygiavertis lankstumas, suteikiamas veiklos vykdytojams. Užtikrinti tokią pusiausvyrą ypač svarbu turint omenyje susijusias mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ);

(23)

kad būtų užtikrintas PADKM kaip anglies dioksido nutekėjimo prevencijos priemonės veiksmingumas, jis turi tiksliai atspindėti ES ATLPS kainą. Į rinką išleistų ES ATLPS leidimų kaina rinkoje nustatoma aukcionuose, todėl PADKM sertifikatų kaina turėtų logiškai atspindėti tokių aukcionų kainą pagal kiekvieną savaitę apskaičiuojamus vidurkius. Tokios vidutinės savaitės kainos tiksliai atspindi ES ATLPS kainų svyravimus ir suteikia pagrįstą maržą importuotojams, kad jie galėtų pasinaudoti ES ATLPS kainų pokyčiais, o kartu padeda administracinėms institucijoms išlaikyti šios sistemos kontrolę;

(24)

taikant ES ATLPS, didžiausio kiekio nustatymas lemia apyvartinių taršos leidimų pasiūlą ir suteikia aiškumo dėl didžiausio galimo išmetamo ŠESD kiekio. Anglies dioksido kainą lemia šios pasiūlos ir rinkos paklausos pusiausvyra. Trūkumas yra būtinas norint sukurti kaina pagrįstas paskatas. Šiuo reglamentu neketinama nustatyti didžiausio kiekio, kiek tai susiję su PADKM sertifikatų, kuriuos gali gauti importuotojai, skaičiumi, todėl, jei importuotojai turėtų galimybę perkelti PADKM sertifikatus ir jais prekiauti, galėtų susiklostyti tokia padėtis, kai PADKM sertifikatų kaina nebeatspindėtų ES ATLPS kainos raidos. Dėl tokios padėties susilpnėtų paskata mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, o tai sudarytų palankias sąlygas anglies dioksidui nutekėti ir pakenktų bendram PADKM klimato tikslui. Dėl to veiklos vykdytojams iš skirtingų šalių taip pat galėtų tekti mokėti skirtingas kainas. Todėl galimybių prekiauti PADKM sertifikatais ir juos perkelti apribojimas pateisinamas poreikiu nekenkti PADKM veiksmingumui ir klimato tikslui bei užtikrinti vienodas sąlygas veiklos vykdytojams iš skirtingų šalių. Tačiau, siekiant išlaikyti importuotojų galimybę optimizuoti sąnaudas, šiame reglamente turėtų būti numatyta sistema, pagal kurią valdžios institucijos galėtų iš importuotojų perpirkti tam tikrą perteklinių sertifikatų kiekį. Toks kiekis turėtų būti nustatomas toks, kad sertifikatų galiojimo laikotarpiu importuotojams būtų suteikta pagrįsta marža, suteikianti galimybę jiems taikyti sverto efektą savo sąnaudoms, ir kartu išliktų bendras kainų pokyčių poveikis galutinei kainai, tokiu būdu išlaikant aplinkosauginį PADKM tikslą;

(25)

atsižvelgiant į tai, kad PADKM būtų taikomas į Sąjungos muitų teritoriją importuojamoms prekėms, o ne įrenginiams, pagal PADKM taip pat reikėtų taikyti tam tikrus pritaikymus ir supaprastinimus. Vienas iš tokių supaprastinimų turėtų būti paprastos ir prieinamos deklaratyvios sistemos, pagal kurią importuotojai praneša bendrą patikrintą per tam tikrus kalendorinius metus importuotoms prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį, nustatymas. Siekiant išvengti potencialių kliūčių, kurių gali atsirasti dėl akredituotiems tikrintojams pagal šį reglamentą ir Direktyvą 2003/87/EB nustatytų pareigų, taip pat turėtų būti taikomi kitokie terminai nei taikomi ES ATLPS atitikties ciklui;

(26)

valstybės narės turėtų skirti baudas už šio reglamento pažeidimus ir užtikrinti, kad šios baudos būtų taikomos. Konkrečiau, baudos už tai, kad įgaliotasis PADKM deklarantas neatsisako PADKM sertifikatų, dydis turėtų būti identiškas sumai pagal Direktyvos 2003/87/EB 16 straipsnio 3 ir 4 dalis. Tačiau, kai prekes į Sąjungą įveža asmuo, kuris nėra įgaliotasis PADKM deklarantas, nesilaikydamas šiame reglamente nustatytų pareigų, šios baudos turėtų būti didesnės, kad jos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos, atsižvelgiant taip pat ir į tai, kad toks asmuo nėra įpareigotas atsisakyti PADKM sertifikatų. Baudų skyrimas pagal šį reglamentą nedaro poveikio baudoms, kurios gali būti skirtos pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę už kitų atitinkamų pareigų pažeidimus, ypač muitinės taisyklių pažeidimus;

(27)

ES ATLPS taikoma tam tikriems gamybos procesams ir veiklai, o PADKM turėtų būti taikomas atitinkamų prekių importui. Tam reikia aiškiai identifikuoti importuojamas prekes, t. y. nurodyti jų klasifikaciją Kombinuotojoje nomenklatūroje (toliau – KN), kaip nustatyta Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87 (9), ir susieti su būdingu išmetamu ŠESD kiekiu;

(28)

į PADKM įtrauktos prekės arba perdirbti produktai turėtų atitikti veiklą, kuriai taikoma ES ATLPS, nes ši sistema pagrįsta kiekybiniais ir kokybiniais kriterijais, susietais su Direktyvoje 2003/87/EB nustatytu aplinkos tikslu, ir yra išsamiausia išmetamo ŠESD kiekio reguliavimo sistema Sąjungoje;

(29)

nustačius PADKM taikymo sritį, atspindinčią veiklą, kuriai taikoma ES ATLPS, taip pat būtų padedama užtikrinti, kad importuojamiems produktams taikomos sąlygos būtų ne mažiau palankios nei sąlygos, taikomos panašiems vietinės kilmės produktams;

(30)

nors galutinis PADKM tikslas – kad jis būtų taikomas daugeliui įvairių produktų, būtų racionalu pradėti nuo tam tikro skaičiaus atrinktų sektorių, kurie pasižymi palyginti vienarūšėmis prekėmis ir kuriems būdinga anglies dioksido nutekėjimo rizika. Sąjungos sektoriai, kuriems būdinga anglies dioksido nutekėjimo rizika, išvardyti Komisijos deleguotajame sprendime (ES) 2019/708 (10);

(31)

prekės, kurioms turėtų būti taikomas šis reglamentas, turėtų būti atrenkamos atidžiai išanalizavus jų aktualumą pagal bendrą išmetamą ŠESD kiekį ir jų keliamą anglies dioksido nutekėjimo riziką atitinkamuose ES ATLPS sektoriuose, kartu apribojant sudėtingumą ir administravimo naštą atitinkamiems veiklos vykdytojams. Visų pirma atranka turėtų būti atliekama atsižvelgiant į pagrindines medžiagas ir pagrindinius produktus, kuriems taikoma ES ATLPS, siekiant užtikrinti, kad į Sąjungą importuojamų produktų, pasižyminčiu dideliu taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumu, būdingam išmetamam ŠESD kiekiui būtų taikoma tokia pati anglies dioksido kaina, kaip ir Sąjungos produktams, ir siekiant sumažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką. Svarbūs atrankos siaurinimo kriterijai turėtų būti šie: pirma, sektorių svarba išmetamo teršalų kiekio atžvilgiu, t. y. ar sektorius vertinant bendrai yra vienas didžiausių ŠESD skleidėjų; antra, ar sektorius susiduria su didele anglies dioksido nutekėjimo rizika, kaip apibrėžta Direktyvoje 2003/87/EB; trečia, būtinybė rasti pusiausvyrą tarp plataus produktų spektro pagal išmetamą ŠESD kiekį bei poreikio apriboti sudėtingumą ir administravimo naštą;

(32)

taikant pirmąjį kriterijų, būtų galima įtraukti šiuos pramonės sektorius pagal jų bendrą išmetamą ŠESD kiekį: geležies ir plieno pramonę, naftos perdirbimo gamyklas, cemento, aliuminio, pagrindinių organinių cheminių medžiagų, vandenilio ir trąšų pramonę;

(33)

tačiau dėl savo ypatumų tam tikri sektoriai, nurodyti Deleguotajame sprendime (ES) 2019/708, šiame etape neturėtų būti įtraukti į šį reglamentą;

(34)

visų pirma į šį reglamentą dėl techninių apribojimų, kurie šio reglamento priėmimo metu neleidžia aiškiai apibrėžti tokioms importuojamoms prekėms būdingo išmetamo ŠESD kiekio, neturėtų būti įtraukta organinių cheminių medžiagų pramonė. Pagrindinis šių prekių parametras yra ES ATLPS taikomas lyginamasis standartas, kuris neleidžia vienareikšmiškai priskirti atskiroms importuojamoms prekėms būdingo išmetamo ŠESD kiekio. Tikslesniam organinių cheminių medžiagų priskyrimui reikia daugiau duomenų ir platesnės analizės;

(35)

panašūs techniniai apribojimai galioja ir naftos perdirbimo gamykloms, kurių atskiriems produktams neįmanoma vienareikšmiškai priskirti išmetamų ŠESD kiekių. Be to, atitinkamas ES ATLPS lyginamasis standartas yra tiesiogiai susijęs ne su konkrečiais produktais, pavyzdžiui, benzinu, dyzelinu ar žibalu, bet su visa perdirbimo gamyklos produkcija;

(36)

aliuminio produktai turėtų būti įtraukti į PADKM, nes jie kelia labai didelę anglies dioksido nutekėjimo riziką. Be to, kai kuriose pramonės srityse jie tiesiogiai konkuruoja su plieno produktais, nes jų savybės labai panašios į plieno produktų savybes;

(37)

šio reglamento priėmimo metu vandenilio į Sąjungą importuojama palyginti nedaug. Tačiau numatoma, kad ši padėtis ateinančiais metais ženkliai pasikeis, nes Sąjungos pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje skatinama naudoti vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Siekiant sumažinti visos pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro, padidės vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių paklausa ir dėl to atsiras neintegruotų gamybos procesų, susijusių su galutinės grandies produktais, kuriuose vandenilis yra medžiagos pirmtakas. Vandenilio įtraukimas į PADKM taikymo sritį yra tinkama priemonė toliau skatinti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą naudojant vandenilį;

(38)

tam tikri produktai turėtų būti atitinkamai įtraukti į PADKM taikymo sritį nepaisant to, kad jiems būdingas išmetamas ŠESD kiekis gamybos proceso metu yra mažas, nes jų neįtraukimas padidintų tikimybę, kad PADKM taikymas plieno produktams bus apeinamas perorientuojant prekybos pobūdį į galutinės grandies produktus;

(39)

ir priešingai, šis reglamentas neturėtų būti iš pradžių taikomas tam tikriems produktams, kuriuos gaminant išmetamas ŠESD kiekis nereikšmingas, pvz., juodųjų metalų laužui , tam tikriems ferolydiniams ir tam tikroms trąšoms ;

(40)

šis reglamentas turėtų apimti elektros energijos importą, nes šiame sektoriuje išmetama 30 % viso Sąjungoje išmetamo ŠESD kiekio. Didesnis Sąjungos užmojis klimato srityje padidintų skirtumą tarp Sąjungos ir trečiųjų valstybių elektros energijos gamintojams tenkančių išlaidų dėl išmetamo anglies dioksido. Toks atotrūkis ir tolesnė Sąjungos elektros energijos tinklų prijungimo prie kaimyninių šalių tinklų plėtra didintų anglies dioksido nutekėjimo riziką dėl padidėjusio elektros energijos, kurios didelė dalis gamina anglimis kūrenamose elektrinėse, importo;

(41)

siekiant išvengti per didelės administracinės naštos kompetentingoms nacionalinėms administracijoms ir importuotojams, tikslinga nurodyti ribotą skaičių atvejų, kuriais pagal šį reglamentą nustatytos pareigos nebūtų taikomos. Vis dėlto ta de minimis nuostata nedaro poveikio tolesniam pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę priimtų nuostatų, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomos pagal šį reglamentą nustatytos pareigos ir ypač muitinės teisės aktai, įskaitant dėl sukčiavimo prevencijos, taikymui;

(42)

kadangi prekių, kurioms taikomas šis reglamentas, importuotojai neturėtų vykdyti savo pareigų pagal šį reglamentą importo metu, turėtų būti taikomos specialios administracinės priemonės, kuriomis būtų užtikrinta, kad šios pareigos būtų įvykdytos vėliau. Todėl importuotojams turėtų būti suteikta teisė į šios reglamento taikymo sritį patenkančias prekes importuoti tik gavus kompetentingos institucijos leidimą;

(43)

muitinė neturėtų leisti importuoti prekių jokiam kitam asmeniui, išskyrus įgaliotąjį PADKM deklarantą. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 (11) 46 ir 48 straipsnius muitinė turi teisę tikrinti prekes, be kita ko, kad nustatytų įgaliotojo PADKM deklaranto tapatybę, aštuonženklį KN kodą, importuojamų prekių kiekį ir kilmės šalį, deklaracijos pateikimo datą ir muitinės procedūrą. Komisija turėtų atsižvelgti į su PADKM susijusią riziką nustatydama bendrus rizikos kriterijus ir standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 50 straipsnį;

(44)

pereinamuoju laikotarpiu muitinė turėtų informuoti muitinės deklarantus apie pareigą pateikti informaciją, kad, kai taikytina, būtų prisidedama prie informacijos rinkimo ir informuotumo apie poreikį prašyti suteikti įgaliotojų PADKM deklarantų statusą. Tokią informaciją muitinė turėtų pateikti tinkamu būdu, siekdama užtikrinti, kad muitinės deklarantai būtų informuoti apie tokią pareigą;

(45)

PADKM turėtų būti pagrįstas deklaratyvia sistema, pagal kurią įgaliotasis PADKM deklarantas, kuris galėtų atstovauti daugiau nei vienam importuotojui, kasmet teiktų į Sąjungos muitų teritoriją importuotoms prekėms būdingo išmetamo ŠESD kiekio deklaraciją ir atsisakytų tam tikro skaičiaus PADKM sertifikatų, atitinkančių tą deklaruotą išmetamą ŠESD kiekį. Pirmoji PADKM deklaracija dėl 2026 kalendorinių metų turėtų būti pateikta ne vėliau kaip 2027 m. gegužės 31 d.;

(46)

įgaliotajam PADKM deklarantui turėtų būti leidžiama teikti prašymą sumažinti atsisakytinų PADKM sertifikatų skaičių, atsižvelgiant į kilmės šalyje faktiškai jau sumokėtą anglies dioksido kainą už būdingąjį išmestą ŠESD kiekį;

(47)

deklaruojamą būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį turėtų patikrinti asmuo, kurį akreditavo nacionalinė akreditacijos įstaiga, paskirta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008 (12) arba pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/2067 (13);

(48)

PADKM turėtų sudaryti sąlygas trečiųjų valstybių gamybos įrenginių veiklos vykdytojams registruotis PADKM registre ir leisti įgaliotiesiems PADKM deklarantams susipažinti su patikrintu tų veiklos vykdytojų gaminamoms prekėms būdingu išmetamu ŠESD kiekiu. Veiklos vykdytojas turėtų galėti pasirinkti, kad jo vardas, pavardė (pavadinimas), adresas ir kontaktiniai duomenys PADKM registre nebūtų prieinami viešai;

(49)

PADKM sertifikatai skirtųsi nuo ES ATLPS leidimų, kurių esminė savybė yra kasdienis pardavimas aukcionuose. Dėl būtinybės nustatyti aiškią PADKM sertifikatų kainą kasdienis kainos skelbimas veiklos vykdytojams taptų pernelyg sudėtingas ir klaidinantis, nes dienos kainos gali pasikeisti vos jas paskelbus. PADKM kainų skelbimas kas savaitę tiksliau atspindėtų į rinką išleistų ES ATLPS leidimų kainų tendencijas ir padėtų siekti to paties klimato tikslo. Todėl PADKM sertifikatų kaina turėtų būti apskaičiuojama ilgesniam laikotarpiui (t. y., kas savaitę) nei nustatyta ES ATLPS (t. y., kiekvieną dieną). Pareiga apskaičiuoti ir paskelbti šią vidutinę kainą turėtų tekti Komisijai;

(50)

siekiant įgaliotiesiems PADKM deklarantams suteikti lankstumo vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą ir suteikti jiems galimybę pasinaudoti ES ATLPS leidimų kainų svyravimais, PADKM sertifikatai turėtų galioti ribotą laikotarpį nuo jų įsigijimo dienos. Įgaliotajam PADKM deklarantui turėtų būti leidžiama perparduoti dalį perteklinių sertifikatų . Tam, kad galėtų atsisakyti PADKM sertifikatų, įgaliotasis PADKM deklarantas turėtų sukaupti per metus reikalaujamų sertifikatų skaičių, atitinkantį kiekvieno ketvirčio pabaigoje nustatytas ribas;

(51)

šiek tiek kitokią elektros energijai taikomo PADKM struktūrą pateisina elektros kaip produkto fizikinės savybės, palyginti su kitomis prekėmis. Numatytosios vertės turėtų būti naudojamos aiškiai nustatytomis sąlygomis, o įgaliotiesiems PADKM deklarantams turėtų būti suteikta galimybė teikti prašymą dėl su šiuo reglamentu susijusių jų pareigų nustatymo pagal faktinį išmetamą ŠESD kiekį. Prekyba elektros energija skiriasi nuo prekybos kitomis prekėmis, visų pirma dėl to, kad ja prekiaujama per tarpusavyje sujungtus elektros tinklus, naudojant elektros biržas ir specifines prekybos formas. Rinkų susiejimas yra stipriai reguliuojama prekybos elektros energija forma, leidžianti kaupti visos Sąjungos pirkimo ir pardavimo kainas;

(52)

siekiant išvengti reikalavimų apėjimo rizikos ir pagerinti galimybę atsekti faktinį dėl elektros energijos importo ir jos naudojimo prekėms išmetamą CO2 kiekį, faktinio išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimas turėtų būti leidžiamas tik taikant tam tikras griežtas sąlygas. Visų pirma turėtų būti privaloma įrodyti tvirtą paskirstyto jungiamųjų linijų pralaidumo priskyrimą ir tiesioginį sutartinį ryšį tarp pirkėjo ir atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamintojo arba tarp pirkėjo ir elektros energijos, kurią gaminant išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis už numatytąją vertę, gamintojo;

(53)

siekdama sumažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką, Komisija turėtų imtis veiksmų, kad išspręstų apėjimo praktikos problemą. Komisija turėtų įvertinti tokio apėjimo riziką visuose sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas;

(54)

Tarybos sprendimu 2006/500/EB (14) sudarytos Energijos bendrijos sutarties šalys ir asociacijos susitarimų, įskaitant išsamias ir visapusiškas laisvosios prekybos erdves, šalys yra įsipareigojusios vykdyti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procesus, dėl kurių ilgainiui jos turėtų priimti anglies dioksido apmokestinimo mechanizmus, tokius pačius kaip ES ATLPS arba į juos panašius, arba prisijungti prie ES ATLPS;

(55)

trečiųjų valstybių integravimas į Sąjungos elektros energijos rinką toms šalims yra svarbus veiksnys sparčiau pereiti prie energetikos sistemų, kuriose didelę dalį sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija. Komisijos reglamente (ES) 2015/1222 nustatytas elektros energijos rinkų susiejimas (15) leidžia trečiosioms šalims geriau integruoti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių į elektros energijos rinką, veiksmingai vykdyti tokios elektros energijos mainus platesnėje teritorijoje, užtikrinti pusiausvyrą tarp pasiūlos bei paklausos ir didesnės Sąjungos rinkos ir sumažinti savo elektros energijos gamybos keliamos taršos anglies dioksidu intensyvumą. Trečiųjų valstybių integravimas į Sąjungos elektros energijos rinką taip pat prisideda prie elektros energijos tiekimo tose šalyse ir kaimyninėse valstybėse narėse saugumo;

(56)

trečiųjų valstybių elektros energijos rinkas glaudžiai integravus į Sąjungos elektros energijos rinką pasitelkiant rinkų susiejimą, turėtų būti rasti techniniai sprendimai, kaip užtikrinti PADKM taikymą iš tokių valstybių į Sąjungos muitų teritoriją eksportuojamai elektros energijai. Jei techninių sprendimų rasti nepavyktų, trečiosioms šalims, kurių rinkos yra susietos su Sąjungos rinka, PADKM išimties tvarka turėtų būti netaikomas ribotą laiką iki 2030 m. ir tik elektros energijos eksportui – su sąlyga, kad bus tenkinamos tam tikros sąlygos. Tačiau tos trečiosios valstybės turėtų parengti veiksmų gaires ir įsipareigoti įgyvendinti anglies dioksido apmokestinimo mechanizmą, pagal kurį numatoma ES ATLPS kainai lygiavertė kaina, ir įsipareigoti ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą, taip pat suderinti savo teisės aktus su Sąjungos teisės aktais aplinkos, klimato, konkurencijos ir energetikos srityse. Tokia išimtis turėtų būti panaikinta bet kuriuo metu, jei yra priežasčių manyti, kad atitinkama šalis nevykdo savo įsipareigojimų arba iki 2030 m. nepriėmė apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, kuri būtų lygiavertė ES ATLPS;

(57)

pereinamojo laikotarpio nuostatos turėtų būti taikomos ribotą laikotarpį. Tuo tikslu PADKM turėtų būti taikomas be finansinio koregavimo, kad būtų galima palengvinti sklandų jo įvedimą, tokiu būdu sumažinant prekybą trikdančio poveikio riziką. Importuotojai turėtų kas ketvirtį teikti informaciją apie ankstesnį kalendorinių metų ketvirtį importuotoms prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį, išsamiai nurodydami tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį bei užsienyje faktiškai sumokėtą anglies dioksido kainą. Paskutinė PADKM ataskaita, teiktina paskutiniam 2025 m. ketvirčiui, turėtų būti pateikta ne vėliau kaip 2026 m. sausio 31 d.;

(58)

siekdama palengvinti ir užtikrinti tinkamą PADKM veikimą, Komisija turėtų padėti kompetentingoms institucijoms vykdyti savo funkcijas ir pareigas pagal šį reglamentą. Komisija turėtų koordinuoti veiksmus, skelbti gaires ir remti keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais;

(59)

siekdama, kad šis reglamentas būtų taikomas ekonomiškai efektyviai, Komisija turėtų valdyti PADKM registrą, kuriame būtų duomenys apie įgaliotuosius PADKM deklarantus, veiklos vykdytojus ir įrenginius trečiosiose valstybėse;

(60)

turėtų būti sukurta bendra centrinė PADKM sertifikatų pardavimo ir atpirkimo platforma. Siekdama prižiūrėti sandorius bendroje centrinėje platformoje, Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas kompetentingoms institucijoms tarpusavyje ir su Komisija keistis informacija ir bendradarbiauti. Be to, turėtų būti nustatytas spartus informacijos srautas tarp bendros centrinės platformos ir PADKM registro;

(61)

siekdama prisidėti prie veiksmingo šio reglamento taikymo, Komisija turėtų vykdyti rizika grindžiamą kontrolę ir atitinkamai peržiūrėti PADKM deklaracijų turinį;

(62)

siekdama toliau sudaryti sąlygas vienodai taikyti šį reglamentą, Komisija, remdamasi PADKM deklaracijų peržiūra, turėtų kompetentingoms institucijoms kaip pirminį indėlį pateikti savo skaičiavimus, susijusius su atsisakytinais PADKM sertifikatais. Toks pirminis indėlis turėtų būti teikiamas tik orientaciniais tikslais ir nedarant poveikio galutiniam apskaičiavimui, kurį turi atlikti kompetentinga institucija. Visų pirma neturėtų būti galima apskųsti šio Komisijos pateikto pirminio indėlio ar imtis dėl jo kitų taisomųjų priemonių;

(63)

valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę vykdymo užtikrinimo tikslais atlikti atskirų PADKM deklaracijų peržiūras. Atskirų PADKM deklaracijų peržiūros išvadomis turėtų būti dalijamasi su Komisija. Tos išvados taip pat turėtų būti pateiktos kitoms kompetentingoms institucijoms per PADKM registrą;

(64)

valstybės narės turėtų būti atsakingos už teisingą pajamų, gaunamų taikant šį reglamentą, nustatymą ir surinkimą;

(65)

Komisija turėtų reguliariai vertinti šio reglamento taikymą ir pateikti ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai. Šiose Komisijos ataskaitose ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas galimybėms sustiprinti klimato srities veiksmus, kurių tikslas – ne vėliau kaip iki 2050 m. pereiti prie neutralaus poveikio klimatui Sąjungos. Teikdama tas ataskaitas Komisija turėtų kuo greičiau surinkti informaciją, būtiną siekiant toliau išplėsti šio reglamento taikymo sritį, kad į ją būtų įtrauktas būdingasis netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis II priede išvardytose prekėse, taip pat kitos prekės ir paslaugos, kurioms gali kilti anglies dioksido nutekėjimo rizika, pavyzdžiui, galutinės grandies produktus, ir turėtų parengti būdingojo išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo metodus, pagrįstus aplinkosauginio pėdsako metodais, kaip nustatyta Komisijos rekomendacijoje 2013/179/ES (16). Šiose ataskaitose taip pat turėtų būti pateikiamas PADKM poveikio anglies dioksido nutekėjimui, be kita ko, kiek tai susiję su eksportu, ir jo ekonominio, socialinio ir teritorinio poveikio visoje Sąjungoje vertinimas, atsižvelgiant taip pat ir į atokiausių regionų, nurodytų SESV 349 straipsnyje, ir salų valstybių, kaip Sąjungos muitų teritorijos dalies, ypatumus ir ribotas galimybes;

(66)

Komisija turėtų stebėti šio reglamento apėjimo praktiką ir spręsti šią problemą, be kita ko, tais atvejais, kai veiklos vykdytojai gali šiek tiek pakeisti savo prekes nepakeisdami jų esminių savybių arba dirbtinai suskaidyti siuntas, kad išvengtų šiame reglamente nustatytų pareigų vykdymo. Taip pat turėtų būti stebimi atvejai, kai prekės siunčiamos į trečiąją valstybę ar regioną prieš jas importuojant į Sąjungos rinką, siekiant išvengti šiame reglamente nustatytų pareigų, arba kai trečiųjų valstybių veiklos vykdytojai eksportuoja į Sąjungą mažesnio taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo produktus, o didesnio taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo produktus palieka kitoms rinkoms, kai eksportuotojai ar gamintojai reorganizuoja pardavimo ir gamybos būdus ir kanalus arba kai vykdoma bet kokia kita dvejopos gamybos ir dvejopo pardavimo praktika, siekiant išvengti šiame reglamente nustatytų pareigų;

(67)

visapusiškai laikantis šiame reglamente nustatytų principų, pastangų išplėsti šio reglamento taikymo sritį tikslas turėtų būti iki 2030 m. įtraukti visus sektorius, kuriems taikoma Direktyva 2003/87/EB. Todėl Komisija, peržiūrėdama ir vertindama šio reglamento taikymą, turėtų atsižvelgti į šį tvarkaraštį kaip į atskaitos tašką ir teikti pirmenybę tam, kad į šio reglamento taikymo sritį būtų įtrauktas išmetamas ŠESD kiekis, būdingas prekėms, kurių atveju kyla didžiausia anglies dioksido nutekėjimo rizika ir kurios pasižymi didžiausiu taršos anglies dioksidu intensyvumu, taip pat galutinės grandies produktams, kurių sudėtyje yra didelė bent vienos iš prekių, patenkančių į šio reglamento taikymo sritį, dalis. Jei Komisija nepateiks pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl tokio šio reglamento taikymo srities išplėtimo iki 2030 m., ji turėtų informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie atitinkamas priežastis ir imtis būtinų veiksmų, kad būtų pasiektas tikslas kuo greičiau įtraukti visus sektorius, kuriems taikoma Direktyva 2003/87/EB;

(68)

praėjus dvejiems metams po pereinamojo laikotarpio pabaigos ir po to kas dvejus metus Komisija turėtų teikti šio reglamento taikymo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Ataskaitų pateikimo terminai turėtų atitikti anglies dioksido rinkos veikimo tvarkaraščius, kaip numatyta pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 5 dalį. Prie šių ataskaitų turėtų būti pridedamas PADKM poveikio vertinimas;

(69)

siekdama sudaryti sąlygas greitai ir veiksmingai reaguoti į nenumatytas, ypatingas ir neišprovokuotas aplinkybes, kurios turi destruktyvių pasekmių vienos ar kelių trečiųjų valstybių, kurioms taikomas PADKM, ekonomikos ir pramonės infrastruktūrai, Komisija atitinkamai turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies būtų keičiamas šis reglamentas. Tokiame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų būti nustatytos tinkamiausios priemonės atsižvelgiant į aplinkybes, su kuriomis susiduria trečioji valstybė ar šalys, kartu išsaugant šio reglamento tikslus. Šios priemonės turėtų būti taikomos ribotą laiką;

(70)

turėtų būti tęsiamas dialogas su trečiosiomis valstybėmis ir turėtų būti palikta erdvės bendradarbiavimui bei sprendimams, kurie įgyvendinimo metu, ypač pereinamuoju laikotarpiu, padėtų priimti konkrečius sprendimus dėl PADKM detalių;

(71)

laikydamasi Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų Komisija turėtų stengtis lygiomis sąlygomis bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis, kurių prekybai su Sąjunga šis reglamentas darys poveikį, siekiant ieškoti dialogo ir bendradarbiavimo galimybių įgyvendinant konkrečius PADKM elementus. Komisija taip pat turėtų išnagrinėti galimybę sudaryti susitarimus, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į trečiųjų valstybių anglies dioksido apmokestinimo mechanizmą. Šiais tikslais Sąjunga turėtų teikti techninę pagalbą besivystančioms šalims ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims, nurodytoms Jungtinių Tautų;

(72)

PADKM įgyvendinimui reikia numatyti bendradarbiavimą dvišaliu, daugiašaliu ir tarptautiniu lygmenimis su trečiosiomis valstybėmis. Tuo tikslu turėtų būti sukurtas šalių, naudojančių anglies dioksido apmokestinimo priemones ar kitas panašias priemones, forumas (vadinamasis klimato klubas), siekiant skatinti plataus užmojo klimato politikos įgyvendinimą visose šalyse ir sudaryti sąlygas nustatyti pasaulinę anglies dioksido apmokestinimo sistemą. Klimato klubas turėtų būti grindžiamas atvirumo, savanoriškumo ir neišimtinumo principais ir vykdant jo veiklą turėtų būti visų pirma siekiama didelių klimato srities užmojų pagal Paryžiaus susitarimą. Klimato klubas galėtų veikti remiant daugiašalei tarptautinei organizacijai ir turėtų palengvinti atitinkamų priemonių, darančių poveikį išmetamo teršalų kiekio mažinimui, palyginimą ir, kai tinkama, koordinavimą. Klimato klubas taip pat turėtų padėti palyginti atitinkamas klimato srities priemones, užtikrindamas narių vykdomą klimato stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo kokybę ir suteikdamas galimybių Sąjungos ir jos prekybos partnerių bendradarbiavimui ir skaidrumui užtikrinti;

(73)

siekiant toliau remti Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimą trečiosiose valstybėse, pageidautina, kad Sąjunga per Sąjungos biudžetą toliau teiktų finansinę paramą klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, be kita ko, toms šalims dedant pastangas mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir pertvarkyti savo gamybos pramonę. Ta Sąjungos parama taip pat turėtų padėti sudaryti palankesnes sąlygas atitinkamoms pramonės šakoms prisitaikyti prie naujų reglamentavimo reikalavimų, kylančių iš šio reglamento;

(74)

PADKM tikslas – skatinti švaresnę gamybą, todėl Sąjunga yra pasirengusi bendradarbiauti su mažų ir vidutinių pajamų trečiosiomis valstybėmis ir paremti jų pastangas siekiant dekarbonizuoti savo gamybos pramonės sektorius, kaip Europos žaliojo kurso išorės aspekto dalį ir kaip numatyta pagal Paryžiaus susitarimą. Sąjunga turėtų toliau remti tas valstybė, visų pirma mažiausiai išsivysčiusias šalis, šiuo tikslu naudodama Sąjungos biudžeto lėšas, kad padėtų užtikrinti šių šalių prisitaikymą prie pagal šį reglamentą nustatytų pareigų. Sąjunga taip pat turėtų toliau remti klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos tose šalyse, be kita ko, joms dedant pastangas mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir pertvarkyti gamybos pramonę, neviršijant daugiametėje finansinėje programoje nustatytų viršutinių ribų ir Sąjungos teikiamos finansinės paramos, skirtos tarptautiniam kovos su klimato kaita finansavimui. Sąjunga siekia nustatyti naujus nuosavus išteklius, pagrįstus pajamomis iš prekybos PADKM sertifikatais;

(75)

šis reglamentas nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentams (ES) 2016/679 (17) ir (ES) 2018/1725 (18);

(76)

veiksmingumo sumetimais šiam reglamentui turėtų būti mutatis mutandis taikomos Reglamento (EB) Nr. 515/97 (19) nuostatos;

(77)

siekiant papildyti arba iš dalies pakeisti tam tikrus neesminius šio reglamento elementus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl:

Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais (20). Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(78)

tokios konsultacijos turėtų būti vykdomos skaidriai ir gali apimti išankstines konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, kompetentingomis įstaigomis, pramonės (įskaitant MVĮ) atstovais, socialiniais partneriais, pavyzdžiui, profesinėmis sąjungomis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir aplinkosaugos organizacijomis;

(79)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (21);

(80)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais administracines ir finansines baudas. Taigi PADKM turėtų būti grindžiamas tinkamais ir veiksmingais mechanizmais, kuriais būtų siekiama išvengti pajamų netekimo;

(81)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimui ir kartu sumažinti pasaulio mastu išmetamą anglies dioksido kiekį, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(82)

siekiant sudaryti galimybes laiku priimti šiame reglamente numatytus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,