(1)

Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/588 (2) nustatyta kainos pokyčio dydžio tvarka, taikoma akcijoms, depozitoriumo pakvitavimams ir biržiniams fondams. Pagal to deleguotojo reglamento 3 straipsnio 1 dalį iki kiekvienų metų kovo 1 d. konkrečios akcijos arba depozitoriumo pakvitavimo kompetentinga institucija turi paskelbti tos finansinės priemonės sandorių skaičiaus dienos vidurkio skaičiavimus. Pagal to deleguotojo reglamento 3 straipsnio 4 dalį prekybos vietos turi naudoti tuos skaičiavimus taikytinam kainos pokyčio dydžiui nustatyti nuo balandžio 1 d. po to paskelbimo. Dėl tos datos (kiekvienų metų balandžio 1 d.) prekybos vietoms ir jų nariams ar dalyviams kyla sunkumų, susijusių su reikalaujamų pakeitimų įgyvendinimu jų IT sistemose ir infrastruktūrose. Visų pirma, kai balandžio 1 d. yra savaitės viduryje, reikalaujamus pakeitimus reikia įgyvendinti per vieną naktį. Todėl prekybos vietos turi nedaug laiko savo IT sistemoms ir infrastruktūroms atnaujinti ir išbandyti. Prekybos vietoms ir jų nariams ar dalyviams reikėtų suteikti galimybę būtinus jų IT sistemų ir infrastruktūrų pakeitimus atlikti per savaitgalį. Todėl paskelbti duomenys turėtų būti taikomi nuo kiekvienų metų balandžio mėn. pirmojo pirmadienio. Be to, padarius tokį pakeitimą būtų užtikrintas suderinamumas su paskelbtų skaičiavimų taikymu pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/587 (3) 17 straipsnio 2 dalį. To deleguotojo reglamento su pakeitimais, padarytais Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2023/944 (4), 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki kovo 1 d. paskelbti skaičiavimai, susiję su likvidumo požiūriu labiausiai susijusios rinkos, vidutinės dienos apyvartos ir vidutinės sandorių vertės nustatymu, turi būti taikomi nuo balandžio mėn. pirmojo pirmadienio po to paskelbimo;

(2)

todėl Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/588 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(3)

šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(4)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais grindžiamas šis reglamentas, išanalizavo galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (5) 37 straipsnį įsteigta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo rekomendaciją,

(1)

Reglamente (ES) 2015/2283 nustatyta, kad pateikti Sąjungos rinkai galima tik leidžiamus naudoti ir į Sąjungos naujų maisto produktų sąrašą įtrauktus naujus maisto produktus;

(2)

pagal Reglamento (ES) 2015/2283 8 straipsnį Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/2470 (2) buvo nustatytas Sąjungos naujų maisto produktų sąrašas;

(3)

į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/2470 priede pateiktą Sąjungos sąrašą lakto-N-neotetraozė, gauta iš sintetinių ir mikrobinių šaltinių, įtraukta kaip naujas maisto produktas, kurį leidžiama naudoti;

(4)

Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/375 (3) leista pateikti rinkai chemiškai susintetintą lakto-N-neotetraozę kaip naują maisto sudedamąją dalį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 (4);

(5)

pagal Reglamento (EB) Nr. 258/97 5 straipsnį 2016 m. rugsėjo 1 d. bendrovė „Glycom A/S“ pranešė Komisijai apie savo ketinimą pateikti rinkai kaip naują maisto sudedamąją dalį lakto-N-neotetraozę (mikrobinio šaltinio), pagamintą naudojant genetiškai modifikuotą Escherichia coli padermę K-12. Remiantis tuo pranešimu, mikrobinės kilmės lakto-N-neotetraozė, pagaminta naudojant genetiškai modifikuotą Escherichia coli padermę K-12, buvo įtraukta į Sąjungos naujų maisto produktų sąrašą, kai tas sąrašas buvo sudarytas;

(6)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1314 (5) iš dalies pakeistos naujo maisto produkto lakto-N-neotetraozės (mikrobinio šaltinio), pagamintos naudojant genetiškai modifikuotą Escherichia coli padermę K-12, specifikacijos;

(7)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/912 (6) iš dalies pakeistos naujo maisto produkto lakto-N-neotetraozės (mikrobinio šaltinio) specifikacijos, kad naują maisto produktą lakto-N-neotetraozę, pagamintą bendrai veikiant genetiškai modifikuotoms padermėms PS-LNnT-JBT ir DS-LNnT-JBT, išvestoms iš Escherichia coli padermės BL21(DE3), būtų galima pateikti rinkai ir naudoti pagal anksčiau autorizuotus naudojimo būdus ir laikantis didžiausio leidžiamo kiekio, kuriam leidimas buvo suteiktas anksčiau;

(8)

2022 m. spalio 3 d. bendrovė „Glycom A/S“ (toliau – pareiškėja) pagal Reglamento (ES) 2015/2283 10 straipsnio 1 dalį pateikė Komisijai paraišką dėl lakto-N-neotetraozės naudojimo sąlygų pakeitimo. Paraiškoje prašoma leisti naudoti lakto-N-neotetraozę pradinio maitinimo kūdikių mišiniuose, tolesnio maitinimo kūdikių mišiniuose, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 609/2013 (7), laikantis dabartinio leidžiamo didžiausio kiekio – 0,6 g/l, nebūtinai ją naudojant kartu su 2′-fukozillaktoze santykiu 1:2 (viena dalis lakto-N-neotetraozės ir dvi dalys 2′-fukozillaktozės), o mažiems vaikams skirtuose pieno gėrimuose ir panašiuose produktuose, nebūtinai ją naudojant kartu su 2′-fukozillaktoze santykiu 1:2, kai šių dviejų naujų maisto produktų dedama atskirai;

(9)

paraiškoje dėl siūlomo lakto-N-neotetraozės naudojimo sąlygų pakeitimo pareiškėja laikėsi nuomonės, kad įpareigojimas naudoti lakto-N-neotetraozės ir 2′-fukozillaktozės derinį santykiu 1:2, kai jos naudojamos kartu pradinio maitinimo kūdikių mišiniuose ir tolesnio maitinimo kūdikių mišiniuose, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 609/2013 2 straipsnyje, arba naudoti skirtingu santykiu su 2′-fukozillaktoze, kai jos naudojamos mažiems vaikams skirtuose pieno gėrimuose ir panašiuose produktuose, be reikalo apriboja maisto tvarkymo subjektų galimybes pateikti rinkai šiuos maisto produktus, kuriuose šių dviejų oligosacharidų santykis yra skirtingas;

(10)

Komisija mano, kad pareiškėjos prašomas Sąjungos sąrašo atnaujinimas, susijęs su lakto-N-neotetraozės naudojimo sąlygų pakeitimu, neturėtų daryti poveikio žmonių sveikatai ir kad Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) pagal Reglamento (ES) 2015/2283 10 straipsnio 3 dalį atliekamas saugos vertinimas nėra reikalingas. Šiuo atžvilgiu Tarnyba neseniai priimtoje nuomonėje (8) padarė išvadą, kad naudoti vien tik lakto-N-neotetraozę arba vien tik 2′-fukozillaktozę maisto papilduose, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/46/EB (9) 2 straipsnyje, neviršijant didžiausio šiuo metu leidžiamo kiekio – atitinkamai 0,6 mg per parą arba 1,2 g per parą, yra saugu, o dėl šių naudojimo atvejų kiekvieno iš šių oligosacharidų suvartojamas kiekis būtų mažesnis nei lakto-N-neotetraozės arba 2′-fukozillaktozės iš motinos pieno, kuriame natūraliai jų yra, suvartojamas kiekis;

(11)

paraiškoje pateikta informacija ir esamos Tarnybos nuomonės suteikia pakankamą pagrindą nustatyti, kad naujo maisto produkto lakto-N-neotetraozės naudojimo sąlygų pakeitimai turėtų būti patvirtinti;

(12)

todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/2470 priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Komisijos direktyva 2008/127/EB (2) kalcio karbonatas ir klintis įtraukti į Tarybos direktyvos 91/414/EEB (3) I priedą kaip veikliosios medžiagos;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 78 straipsnio 3 dalį į Direktyvos 91/414/EEB I priedą įtrauktos veikliosios medžiagos laikomos patvirtintomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (4) priedo A dalyje nustatyta, kad veikliosios medžiagos kalcio karbonato patvirtinimas baigia galioti 2022 m. rugpjūčio 31 d.. To paties reglamento priedo A dalyje nustatyta, kad veikliosios medžiagos klinties patvirtinimas nustoja galioti 2019 m. rugpjūčio 31 d.;

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1448 (5) nedidelės rizikos veikliosios medžiagos kalcio karbonato patvirtinimo galiojimas pratęstas iki 2036 m. spalio 31 d. ir iš dalies atitinkamai pakeistas Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas;

(4)

2017 m. rugpjūčio 11 d. bendrovė „AgroRadomysl a.s.“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 7 straipsnio 1 dalį pateikė Čekijai kaip valstybei narei ataskaitos rengėjai paraišką dėl veikliosios medžiagos klinties patvirtinimo;

(5)

2019 m. liepos 26 d. valstybė narė ataskaitos rengėja pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 9 straipsnio 3 dalį pranešė pareiškėjai, kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) apie paraiškos priimtinumą;

(6)

valstybė narė ataskaitos rengėja baigė vertinimą, parengė vertinimo ataskaitos projektą ir 2020 m. rugsėjo 11 d. išsiuntė jį Komisijai ir Tarnybai. Į vertinimo ataskaitos projektą įtraukta rekomendacija dėl sprendimo, kuris turi būti priimtas dėl klinties patvirtinimo tipiškoms naudojimo paskirtims, kurioms pritarė pareiškėja;

(7)

Tarnyba viešai paskelbė papildomo dokumentų rinkinio santrauką. Tarnyba patvirtinimo galiojimo pratęsimo vertinimo ataskaitos projektą taip pat išplatino pareiškėjai ir valstybėms narėms, kad jos pateiktų pastabų, ir pradėjo viešas konsultacijas dėl šio vertinimo. Tarnyba gautas pastabas persiuntė Komisijai;

(8)

2022 m. balandžio 8 d. (6) Tarnyba pateikė Komisijai išvadą (7), ar galima manyti, kad klintis atitinka Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatytus patvirtinimo kriterijus;

(9)

savo išvadoje Tarnyba nurodė, kad šios dvi medžiagos – kalcio karbonatas ir klintis – chemiškai yra ta pati medžiaga;

(10)

2022 m. gruodžio 8 d. Komisija pateikė Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniam komitetui klinties peržiūros ataskaitos projektą (kaip papildomą kalcio karbonato specifikaciją), o 2023 m. kovo 23 d. – šio reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas kalcio karbonato patvirtinimo galiojimo pratęsimas, projektą;

(11)

Komisija paragino pareiškėją pateikti pastabų dėl Tarnybos išvadų ir, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 1 dalimi, dėl peržiūros ataskaitos projekto. Pareiškėja pateikė savo pastabas ir jos buvo atidžiai išnagrinėtos;

(12)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 medžiagos turėtų būti suprantamos kaip cheminiai elementai ir jų junginiai, atsirandantys natūraliai arba juos gaminant. Klintis yra sudaryta iš kalcio karbonato ir chemiškai yra ta pati medžiaga, todėl klintis tikslinga įtraukti į tą patį įrašą kaip ir „kalcio karbonatas“;

(13)

kalcio karbonatas ir klintis chemiškai yra ta pati medžiaga, todėl Komisija mano, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 22 straipsnį ir II priedo 5.1 punktą kalcio karbonatui taikomi mažos rizikos kriterijai visa apimtimi yra taikytini ir klinčiai;

(14)

todėl būtina iš dalies pakeisti kalcio karbonato patvirtinimo sąlygas, kad į jas būtų įtraukta klinties specifikacija. Todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(15)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

2022 m. gegužės 18 d. Europos Komisija ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai priėmė bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Strateginė partnerystė su Persijos įlankos regionu“. Po to 2022 m. birželio 20 d. buvo priimtos Tarybos išvados;

(2)

21 mėnesio laikotarpiui turėtų būti paskirtas Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis Persijos įlankos regione;

(3)

Taryba ir Komisija, padedamos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai, turėtų užtikrinti nuoseklumą tarp įvairių Sąjungos išorės veiksmų sričių Persijos įlankos regione ir turėtų tuo tikslu glaudžiai bendradarbiauti. ES specialusis įgaliotinis šioms institucijoms teiks su tuo susijusią paramą ir su jomis bendradarbiaus;

(4)

ES specialusis įgaliotinis turi vykdyti įgaliojimus tokiomis aplinkybėmis, kurios gali pablogėti ir galėtų kliudyti pasiekti Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje nustatytus Sąjungos išorės veiksmų tikslus,

a)

rūpintis Sąjungos pagrindinių interesų apsauga ir saugumu Persijos įlankos regione;

b)

skatinti gerus ir glaudžius bendromis vertybėmis ir interesais grindžiamus Sąjungos ir Persijos įlankos regiono šalių santykius;

c)

plėtoti tvirtesnę, visapusišką ir strategiškesnę partnerystę su Persijos įlankos regiono šalimis siekiant didinti gerovę ir saugumą;

d)

prisidėti prie Persijos įlankos regiono stabilumo ir saugumo skatinant deeskaluoti įtampą ir remiant dialogą bei ilgalaikius regioninius sprendimus Persijos įlankos regione.

a)

padėti vyriausiajam įgaliotiniui kartu su Europos išorės veiksmų tarnyba (toliau – EIVT) įgyvendinti 2022 m. gegužės 18 d. Bendro komunikato dėl strateginės partnerystės su Persijos įlankos regionu ir susijusių 2022 m. birželio 20 d. Tarybos išvadų užsienio politikos ir saugumo aspektus;

b)

naudojantis diplomatiniais kanalais prisidėti prie taikos išsaugojimo ir konfliktų prevencijos regione, taip pat prie jų galimo poveikio švelninimo, visų pirma reaguojant į tokias bendras grėsmes kaip terorizmas, klimato kaita, aplinkos būklės blogėjimas ar energetinis nesaugumas;

c)

padėti užtikrinti Sąjungos išorės veiksmų nuoseklumą ir propaguoti Sąjungos prioritetus, vertybes bei interesus regione;

d)

padėti geriau suvokti Sąjungos vaidmenį ir jos matomumą regione, padėti kovoti su dezinformacija ir stiprinti žmonių tarpusavio ryšius;

e)

ES specialiojo įgaliotinio lygmeniu stiprinti ryšius su kiekvienu iš Persijos įlankos regiono partnerių atskirai, o prireikus taip pat palaikant ryšius su atitinkamomis regioninėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba, Arabų Valstybių Lyga ir kitomis susijusiomis organizacijomis.

a)

sudarydamas konkretų saugumo planą, grindžiamą EIVT gairėmis, kuriame numatomos konkrečios fizinės, organizacinės ir procedūrinės saugumo priemonės, kuriuo reglamentuojamas personalo saugaus atvykimo į jo atsakomybei priskirtą teritoriją ir judėjimo toje teritorijoje valdymas, taip pat saugumo incidentų valdymas, ir į kurį įtraukiamas nenumatytų atvejų ir evakuacijos planas;

b)

užtikrindamas, kad visi už Sąjungos ribų dislokuoti personalo nariai būtų apdrausti didelės rizikos draudimu, būtinu dėl ES specialiojo įgaliotinio atsakomybei priskirtoje teritorijoje esančių sąlygų;

c)

užtikrindamas, kad prieš atvykstant arba atvykus į jo atsakomybei priskirtą teritoriją visiems ES specialiojo įgaliotinio darbuotojų grupės nariams, kurie turi būti dislokuoti už Sąjungos ribų, įskaitant vietoje pasamdytus darbuotojus, būtų organizuotas tinkamas mokymas saugumo klausimais, atsižvelgiant į EIVT nustatytą rizikos lygį toje teritorijoje;

d)

užtikrindamas, kad būtų įgyvendinamos visos sutartos rekomendacijos, pateiktos remiantis reguliariais saugumo įvertinimais, ir Tarybai, vyriausiajam įgaliotiniui bei Komisijai raštu būtų teikiamos jų įgyvendinimo ir kitų saugumo klausimų ataskaitos, sudarančios reguliarių pažangos ataskaitų ir galutinės išsamios įgaliojimų vykdymo ataskaitos dalį.

(1)

2019 m. gegužės 17 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2019/797 (1);

(2)

Sprendimas (BUSP) 2019/797 taikomas iki 2025 m. gegužės 18 d. remiantis to sprendimo peržiūros rezultatais, jame nustatytų ribojamųjų priemonių galiojimas turėtų būti pratęstas iki 2024 m. gegužės 18 d.;

(3)

todėl Sprendimas (BUSP) 2019/797 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1333/2008 (1) nustatytos maisto priedų suvartojimo stebėsenos nuostatos. Pagal to reglamento 27 straipsnį valstybės narės turi išlaikyti Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedo B dalyje išvardytų maisto priedų vartojimo ir naudojimo stebėsenos sistemas, taikydamos rizika grindžiamą metodą, ir tinkamu dažnumu pranešti savo išvadas Komisijai ir Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba). Šiuo tikslu Komisija turėjo patvirtinti bendrą metodiką, pagal kurią valstybės narės rinktų informaciją apie su maistu suvartojamą maisto priedų kiekį Sąjungoje;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1334/2008 (2) nustatytos maisto kvapiųjų medžiagų suvartojimo stebėsenos nuostatos. Pagal to reglamento 20 straipsnį valstybės narės, taikydamos rizika grindžiamą metodą, turi sukurti į Sąjungos sąrašą įtrauktų kvapiųjų medžiagų vartojimo ir naudojimo bei Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 III priede išvardytų medžiagų vartojimo stebėsenos sistemas ir tinkamu dažnumu pranešti savo išvadas Komisijai ir Tarnybai. Šiuo tikslu Komisija turėjo patvirtinti bendrą metodiką, pagal kurią valstybės narės rinktų informaciją apie su maistu suvartojamą maisto kvapiųjų medžiagų kiekį Sąjungoje;

(3)

nors bendra metodika yra būtina siekiant užtikrinti, kad būtų galima palyginti skirtingų valstybių narių apskaičiuotą maisto priedų ir maisto kvapiųjų medžiagų suvartojimą ir kad surinkti duomenys galėtų būti naudojami suvartojimui Sąjungos lygmeniu apskaičiuoti, parengti tą bendrą metodiką trukdo ribotos galimybės taikyti analizės metodus, analizės standartus ir informacijos apie maisto kvapiųjų medžiagų naudojimą trūkumas;

(4)

tačiau 2010 m. birželio 23 d. (3) ir 2022 m. gruodžio 23 d. (4) Tarnyba pateikė maisto kvapiųjų medžiagų suvartojamo su maistu kiekio apskaičiavimo gaires. Dėl maisto priedų 2012 m. liepos 18 d. Tarnyba pateikė su maistu suvartojamo kiekio apskaičiavimo gaires (5) ir tuo pat metu pradėjo taikyti maisto priedų ekspozicijos vertinimo priemonę, t. y. maisto priedų suvartojimo modelį (FAIM). 2017 m. spalio 17 d. Tarnyba paskelbė pareiškimą dėl metodo, taikomo atliekant patobulintą ekspozicijos vertinimą, kuris yra pakartotinai vertinamų maisto priedų saugos vertinimo dalis (6). Remdamasi tomis gairėmis ir siekdama įgyti patirties, įveikti kai kuriuos sunkumus, su kuriais susidurta, ir palengvinti bendros metodikos priėmimą ateityje Komisija rekomenduoja valstybėms narėms taikyti šioje rekomendacijoje pateiktą metodiką;

(5)

atsižvelgiant į didelį maisto priedų ir kvapiųjų medžiagų, kurių gali būti įvairiuose rinkoje esančiuose maisto produktuose, skaičių ir atitinkamai į didelį galimų maisto priedų ir kvapiųjų medžiagų derinių su maisto produktų kategorijų skaičių, tikslinga, kad valstybės narės maisto priedus ir kvapiąsias medžiagas suskirstytų į kategorijas ir suteiktų jiems prioritetą, atsižvelgdamos į su jais susijusią riziką. Siekiant užtikrinti objektyvų prioritetų nustatymą, rizika turėtų būti vertinama daugiausia remiantis naujausio Tarnybos arba Maisto produktų mokslinio komiteto atlikto rizikos vertinimo rezultatais, kitais požymiais, kad maisto priedas ar kvapioji medžiaga turi būti stebimi atidžiau, pvz., priemaišų buvimu maisto prieduose, arba nuorodomis, kad saugos vertinimui naudotas su maistu suvartojamo kiekio įvertis yra pasenęs arba nepakankamas. Tačiau valstybės narės neturėtų skirstyti į kategorijas tų maisto kvapiųjų medžiagų ir teikti prioritetą toms, dėl kurių Komisija ketina prašyti informacijos iš gamintojų ir naudotojų arba kurių stebėsena, remiantis Tarnybos atlikto paskutinio vertinimo rezultatais, neatrodo būtina. Be to, siekdamos užtikrinti lankstumą, valstybės narės gali koreguoti prioritetus atsižvelgdamos į kitus veiksnius;

(6)

siekiant užtikrinti, kad valstybės narės, Komisija ir Tarnyba galėtų susipažinti su informacija, valstybės narės turėtų nurodyti daugiamečiame stebėsenos plane nustatytus prioritetus ir nuolat atnaujinti daugiametį stebėsenos planą;

(7)

kadangi remiantis surinktais duomenimis turėtų būti galima apskaičiuoti maisto priedo ir kvapiųjų medžiagų suvartojimą, nepakanka surinkti tik duomenis apie buvimą, o valstybės narės turėtų rinkti bent vieno tipo duomenis apie esamą kiekį. Tačiau duomenys apie buvimą taip pat gali būti renkami, nes jais remiantis galima nustatyti, ar maisto priedas arba kvapioji medžiaga yra naudojami konkrečiame maisto produkte;

(8)

siekiant užtikrinti, kad surinkti duomenys parodytų maisto priedo ar kvapiosios medžiagos naudojimą valstybės narės rinkoje esančiuose maisto produktuose, ir apskaičiuojant tų maisto priedų ir kvapiųjų medžiagų suvartojimą, valstybės narės turėtų nuspręsti dėl maisto produktų, kuriuose maisto priedų ir kvapiųjų medžiagų buvimas arba esamas jų kiekis turi būti stebimas pagal kriterijus, kuriais atsižvelgiama į santykinę maisto produktų ar prekių ženklų įtaką su maistu suvartojamam kiekiui. Be to, kadangi tam tikrų medžiagų, pvz., askorbo rūgšties, gali būti maisto produktuose dėl to, kad jų ten yra natūraliai, jų gali būti pridėta kaip maistinių medžiagų arba jų gali būti pridėta kaip maisto priedų ar kvapiųjų medžiagų, valstybės narės taip pat turėtų atsižvelgti į maisto produktus, kurie padidina su maistu suvartojamą medžiagos, gaunamos iš kitų šaltinių nei maisto priedas ar kvapioji medžiaga, kiekį, kad būtų galima apskaičiuoti su maistu suvartojamą kiekį, gautą iš kitų šaltinių nei maisto priedas ar kvapioji medžiaga, ir apskaičiuoti bendrą atitinkamos medžiagos ekspoziciją;

(9)

kad galėtų gauti išsamesnę informaciją apie padėtį, valstybės narės stebėsenos duomenis gali papildyti duomenimis, gautais vykdant oficialios kontrolės užduotis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 (7), kurie yra reprezentatyvūs maisto priedų ar kvapiųjų medžiagų naudojimo rinkai teikiamuose maisto produktuose požiūriu;

(10)

kad gautų patikimus rezultatus, valstybės narės turėtų naudoti Reglamento (ES) 2017/625 34 straipsnyje, kuriame pateikiamas laboratorinių tyrimų metodų sąrašas, nurodytus analizės metodus;

(11)

atsižvelgiant į maisto priedų ir kvapiųjų medžiagų, maisto produktų, kuriuose jie naudojami, įvairovę ir jų naudojimo sąlygas, valstybių narių įgytą patirtį ir žinias galima palyginti ir įvertinti tik tuo atveju, jei jie buvo gauti naudojant tuos pačius maisto priedus ir kvapiąsias medžiagas. Todėl valstybės narės turėtų ne tik pradėti teikti prioritetus maisto priedams ir kvapiosioms medžiagoms ir informuoti kitas valstybes nares, Komisiją ir Tarnybą, bet pirmiausia turėtų susitarti stebėti bent jau ribotą bendrą maisto priedų ir kvapiųjų medžiagų sąrašą,