(1)

norint kurti, įgyvendinti, stebėti, vertinti ir peržiūrėti Sąjungos politiką, susijusią su žemės ūkiu, visų pirma, bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), įskaitant kaimo plėtros priemones, taip pat Sąjungos politiką, susijusią su, inter alia, aplinka, prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos švelninimu, žemės naudojimu, regionais, visuomenės sveikata, maisto sauga, augalų apsauga, tausiuoju pesticidų naudojimu, veterinarinių vaistų naudojimu ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais, būtina skaidrių, išsamių ir patikimų statistinių žinių bazė. Ta statistika taip pat gali būti naudinga siekiant stebėti ir vertinti žemės ūkio poveikį apdulkintojams ir gyvybiškai svarbiems dirvos organizmams;

(2)

renkamais statistiniais duomenimis, ypač duomenimis apie žemės ūkio sąnaudas ir produkciją, turėtų būti siekiama, inter alia, palengvinti įrodymais grindžiamo sprendimų priėmimo procesą naudojantis atnaujintais, kokybiškais ir prieinamais duomenimis, visų pirma agrarinės aplinkosaugos rodikliams parengti reikalingais duomenimis, prisidėti prie Europos žaliojo kurso ir susijusių „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijų, nulinės taršos veiksmų plano bei ekologinės gamybos veiksmų plano Sąjungoje ir būsimų BŽŪP reformų ir vertinti jų įgyvendinimo pažangą. Pagrindinis veiksnys norint pasiekti Europos žaliojo kurso tikslus yra perėjimas prie daugiafunkcio žemės ūkio, pajėgaus pagaminti pakankamą kiekį saugių maisto produktų, kartu užtikrinant teigiamą poveikį aplinkai;

(3)

kokybiški, suderinti, nuoseklūs ir palyginami statistiniai duomenys yra svarbūs vertinant Sąjungos žemės ūkio sąnaudų ir produkcijos padėtį ir tendencijas, siekiant pateikti prasmingus ir tikslius duomenis apie žemės ūkio daromą poveikį aplinkai ir ekonominį poveikį, taip pat apie perėjimo prie tvaresnės žemės ūkio praktikos spartą. Surinkti duomenys taip pat turėtų būti susiję su rinkų veikimu ir apsirūpinimo maistu saugumu, kad būtų užtikrintos galimybės gauti pakankamą kiekį kokybiško maisto, su Sąjungos ir nacionalinės politikos tvarumo, poveikio aplinkai, ekonominio ir socialinio poveikio bei rezultatų vertinimu, taip pat su naujų verslo modelių plėtros tvarumo ir poveikio vertinimu. Tie duomenys apima (tačiau neapsiriboja) ūkinių gyvūnų ir mėsos statistiką, kiaušinių surinkimą ir naudojimą, ir pieno bei pieno produktų gamybą ir naudojimą. Taip pat svarbūs statistiniai duomenys apie ariamojoje žemėje auginamus augalus, daržoves, daugiamečių augalų ir pievų plotą, derlingumą ir produkcijos bei prekių balansą. Be to, reikia statistinių duomenų apie augalų apsaugos produktų, trąšų ir veterinarinių vaistų, o ypač antibiotikų pašaruose, pardavimą ir naudojimą;

(4)

atlikus tarptautinį žemės ūkio statistikos vertinimą buvo parengta Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos visuotinė žemės ūkio ir kaimo statistikos tobulinimo strategija. Tą visuotinę strategiją 2010 m. patvirtino Jungtinių Tautų statistikos komisija. Europos žemės ūkio statistikoje, kai tinkama, turėtų būti atsižvelgiama į tos visuotinės strategijos rekomendacijas;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 223/2009 (2) nustatyta teisinė Europos Sąjungos statistikos plėtojimo, rengimo ir sklaidos sistema, grindžiama bendrais statistikos principais. Tuo reglamentu nustatyti kokybės kriterijai, taip pat nurodytas poreikis mažinti respondentams tenkančią naštą ir prisidėti prie bendresnio tikslo – mažinti administracinę naštą;

(6)

2015 m. lapkričio mėn. Europos statistikos sistemos komiteto (toliau – ESSK) patvirtintoje 2020 m. ir vėlesnio laikotarpio žemės ūkio statistikos strategijoje numatyta priimti du pagrindų reglamentus, aprėpiančius visus Sąjungos teisės aktų dėl žemės ūkio statistikos aspektus, išskyrus žemės ūkio ekonomines sąskaitas (toliau – ŽŪES). Šis reglamentas yra vienas iš tų dviejų pagrindų reglamentų ir turėtų papildyti jau priimtą pagrindų reglamentą, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1091 (3);

(7)

Europos žemės ūkio sąnaudų ir produkcijos statistiniai duomenys šiuo metu renkami, rengiami ir skleidžiami remiantis keliais teisės aktais. Dabartinė teisinė sistema neužtikrina tinkamo skirtingų statistikos sričių nuoseklumo ir neskatina integruoto požiūrio į žemės ūkio statistikos, kuri būtų suprojektuota taip, kad apimtų žemės ūkio ekonominius ir aplinkos aspektus, plėtojimą, rengimą ir sklaidą. Šis reglamentas turėtų pakeisti tuos teisės aktus, siekiant informacijos derėjimo ir palyginamumo ir siekiant užtikrinti Europos žemės ūkio statistikos nuoseklumą ir koordinavimą, palengvinti atitinkamų statistikos procesų integravimą ir supaprastinimą ir sudaryti sąlygas taikyti labiau holistinį požiūrį. Todėl tuos teisės aktus, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1165/2008 (4), (EB) Nr. 543/2009 (5) ir (EB) Nr. 1185/2009 (6) bei Tarybos direktyvą 96/16/EB (7), būtina panaikinti. Į šį reglamentą turėtų būti integruota daug susijusių Europos statistikos sistemos (toliau – ESS) susitarimų ir savanoriškų susitarimų tarp nacionalinių statistikos institucijų (toliau – NSI) ir Komisijos (Eurostato) dėl duomenų perdavimo, jei yra įrodymų, kad duomenys atitinka naudotojų poreikius, kad metodika, dėl kurios susitarta, veikia ir kad duomenys yra atitinkamos kokybės;

(8)

ESS surinkti pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 617/2008 (8) reikalaujami statistiniai duomenys ir šie duomenys atitinka tam tikrus, bet ne visus kokybės standartus. Ta statistika padeda įgyvendinti Sąjungos ir nacionalinę politiką ilguoju laikotarpiu ir turėtų būti integruota kaip Europos statistika, kad būtų užtikrintas duomenų prieinamumas ir kokybė. Siekiant išvengti valstybių narių teikiamų duomenų dubliavimo, tuo reglamentu nustatyti statistikos reikalavimai turėtų būti išbraukti;

(9)

didelę žemės ūkio paskirties žemės dalį Sąjungos lygmeniu užima pievos. Anksčiau šių žemių produkcija nebuvo laikoma svarbia, todėl į augalininkystės statistiką nebuvo įtraukiami produkcijos duomenys. Kadangi dėl klimato kaitos pievų ir atrajotojų poveikis aplinkai tapo svarbesnis, dabar reikia pievų produkcijos ir gyvūnų ganymo statistikos;

(10)

Europos žemės ūkio statistikos tikslais turėtų būti įvertinta galimybė maksimaliai išnaudoti jau turimus duomenis, renkamus pagal BŽŪP įpareigojimus, nesukuriant naujų įpareigojimų ir administracinės naštos;

(11)

siekiant, kad žemės ūkio sąnaudų ir produkcijos informacija būtų suderinta ir palyginama su žemės ūkio valdų struktūros informacija, taip pat siekiant toliau įgyvendinti 2020 m. ir vėlesnio laikotarpio žemės ūkio statistikos strategiją, šiuo reglamentu turėtų būti papildytas Reglamentas (ES) 2018/1091;

(12)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 138/2004 (9) neapima žemės ūkio kainų statistikos, tačiau turėtų būti užtikrintas jos prieinamumas ir suderinamumas su ŽŪES. Todėl žemės ūkio sąnaudų ir produkcijos statistika turėtų apimti su ŽŪES suderintą žemės ūkio sąnaudų kainų statistiką. Kad būtų galima atlikti ŽŪES skaičiavimus ir rengti palyginamus kainų indeksus, valstybėse narėse turi būti prieinami žemės ūkio produkcijos kainų duomenys;

(13)

atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, BŽŪP ir tikslą mažinti priklausomybę nuo pesticidų, svarbu teikti kokybiškus metinius statistinius duomenis apie augalų apsaugos produktų naudojimą aplinkos, sveikatos ir ekonomikos aspektais. Elektroninių įrašų apie profesionalųjį augalų apsaugos produktų naudojimą, kurie galėtų būti naudojami statistikos tikslais, trūkumas Sąjungos lygmeniu yra pagrindinė kliūtis, trukdanti padidinti duomenų apie augalų apsaugos produktų naudojimą žemės ūkyje rinkimo periodiškumą nuo karto per penkerius metus iki karto per metus. Siekiant suteikti NSI laiko pasiruošti nuolatiniam metinių statistinių duomenų apie augalų apsaugos produktų naudojimą rengimui, šiame reglamente turėtų būti numatyta pereinamojo laikotarpio tvarka;

(14)

pesticidų pateikimo rinkai ir naudojimo duomenys, teiktini pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB (10) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 (11), įgyvendinant šio reglamento reikalavimus turėtų būti naudojami remiantis atitinkamomis tos direktyvos ir to reglamento nuostatomis. Platinami duomenys apie augalų apsaugos produktus turėtų apimti veikliąsias medžiagas, pateiktas rinkai ir naudojamas žemės ūkio veikloje, pagal augalininkystės rūšį ir susijusius apdorotus plotus;

(15)

palyginami visų valstybių narių žemės ūkio sąnaudų ir produkcijos statistiniai duomenys yra svarbūs sprendžiant, kaip bus plėtojama BŽŪP, ir vertinant BŽŪP įgyvendinimą pagal nacionalinius strateginius planus, atsižvelgiant į BŽŪP indėlį siekiant Europos žaliojo kurso tikslų. Todėl kintamieji rodikliai kiek įmanoma turėtų būti grindžiami standartiniais klasifikatoriais ir bendromis terminų apibrėžtimis;

(16)

duomenų nuoseklumas, palyginamumas ir sąveikumas ir vienodas duomenų teikimo formatas yra išankstinės Sąjungos žemės ūkio statistikos rengimo sąlygos, visų pirma dėl rinkimo, tvarkymo ir sklaidos procedūrų veiksmingumo ir rezultatų kokybės;

(17)

statistikai rengti reikalingi duomenys turėtų būti renkami taip, kad respondentų, įskaitant ūkininkus, mažąsias ir vidutines įmones ir valstybes nares, išlaidos ir administracinė našta būtų kuo mažesnės. Todėl reikia nustatyti galimus reikiamų duomenų šaltinių savininkus ir užtikrinti, kad tuos šaltinius būtų galima naudoti rengiant statistiką;

(18)

perduotini duomenų rinkiniai aprėpia kelias statistikos sritis. Siekiant išlaikyti lankstų požiūrį, pagal kurį statistiką būtų galima pritaikyti pasikeitus duomenų reikalavimams, pagrindiniame reglamente turėtų būti nustatytos tik sritys, temos ir potemės, o išsamūs duomenų rinkiniai turėtų būti nustatyti įgyvendinimo aktais. Išsamių duomenų rinkinių rinkimas neturėtų sukelti didelių papildomų išlaidų, dėl kurių respondentams ir valstybėms narėms atsirastų neproporcinga ir nepagrįsta našta;

(19)

Europos žemės ūkio sąnaudų ir produkcijos statistinius duomenų rinkinio kintamasis rodiklis gali apimti kelis aspektus, pavyzdžiui, ekologinės gamybos ir regioninio lygmens aspektus. Ekologinės gamybos aspektas reiškia gamybą ir produktus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/848 (12) nustatytus principus. Regioninio lygmens aspektas turėtų būti numatytas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1059/2003 (13). Siekiant sumažinti valstybėms narėms tenkančią naštą teikiant duomenis pagal šį reglamentą ir užtikrinti nuspėjamumą, kurie duomenys turės būti renkami, šio reglamento priede turėtų būti nurodytos potemės ir taikytini aspektai. Tame priede žodis „taikytinas“ turėtų būti įrašytas kalbant apie potemes, kurioms apibūdinti reikalingas ekologinės gamybos ar regioninio lygmens aspektas arba abu šie aspektai;

(20)

ekologinė gamyba tampa vis svarbesniu tvarios žemės ūkio gamybos sistemų rodikliu. Statistiniai duomenys apie ekologinę gamybą yra svarbūs siekiant stebėti ekologinės gamybos veiksmų plano pažangą Sąjungoje. Todėl reikia užtikrinti, kad turima ekologinės gamybos statistika, įskaitant duomenis apie sertifikuotos arba pertvarkomos gamybos plotus, atitiktų kitą žemės ūkio gamybos statistiką, integruojant tą statistiką į duomenų rinkinius. Ta ekologinės gamybos statistika taip pat turėtų būti suderinta su administraciniais duomenimis, rengiamais pagal Reglamentą (ES) 2018/848, ir turėtų būti rengiama naudojantis tais duomenimis;

(21)

bendras maisto medžiagų balansas yra vienas iš plačiausiai naudojamų agrarinės aplinkosaugos rodiklių. Eurostato ir EBPO bendroje metodikoje jis apibūdinamas kaip apskaičiuotas bendro į žemės ūkio sistemą patenkančių maisto medžiagų kiekio ir iš tos žemės ūkio sistemos išgabenamų maisto medžiagų kiekio skirtumas. Nepaisant bendro maisto medžiagų balanso svarbos, ne visos valstybės narės savanoriškai teikia Komisijai (Eurostatui) duomenis apie jį. Todėl labai svarbu, kad bendras maisto medžiagų balansas būtų įtrauktas į šį reglamentą;

(22)

veterinariniai vaistai yra svarbios žemės ūkio sąnaudos. Svarbu išvengti darbo dubliavimo ir optimizuoti esamos informacijos, kuri gali būti naudojama statistikos tikslais, panaudojimą. Tuo tikslu ir siekiant Sąjungos piliečiams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams teikti lengvai prieinamą ir naudingą informaciją apie veterinarinių vaistų pardavimą ir naudojimą, įskaitant antimikrobinių vaistų naudojimą maistiniams gyvūnams, Komisija (Eurostatas) turėtų platinti atitinkamus turimus statistinius duomenis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/6 (14). Tuo tikslu turėtų būti sudaryti, be kita ko, tarptautiniu lygmeniu, atitinkami Komisijos ir atitinkamų subjektų bendradarbiavimo statistinės veiklos srityje susitarimai;

(23)

biocidiniai produktai yra svarbios žemės ūkio sąnaudos, pavyzdžiui, kalbant apie veterinarinę higieną ir gyvūnų pašarus. Augalų apsaugos produktuose leidžiamos veikliosios medžiagos dažnai naudojamos biocidiniuose produktuose. Reglamente (EB) Nr. 1185/2009 jau nustatytas poreikis rinkti statistinius duomenis apie biocidinius produktus, kad būtų galima vykdyti informacija grindžiamą, moksliškai pagrįstą žemės ūkio, aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos sričių politiką. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 (15) vis dar vykdoma visų esamų veikliųjų medžiagų, kurių yra biocidiniuose produktuose, sistemingo tyrimo darbo programa (užbaigta tik 35 % su tuo susijusio darbo), dar per anksti įtraukti biocidinius produktus į šio reglamento taikymo sritį. Kai tik bus baigtas biocidiniuose produktuose naudojamų veikliųjų medžiagų tyrimas, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę išplėsti šio reglamento taikymo sritį įtraukiant tokius produktus;

(24)

Reglamente (EB) Nr. 1059/2003 nustatyta, kad teritoriniai vienetai turėtų būti apibrėžiami pagal Teritorinių vienetų statistinės nomenklatūros (NUTS) klasifikatorių. Siekiant sumažinti valstybėms narėms tenkančią naštą, regioninių duomenų reikalavimai neturėtų būti didesni nei ankstesniuose Sąjungos teisės aktuose nustatyti reikalavimai, nebent per tą laiką atsirastų naujų regioninių lygmenų. Todėl tikslinga leisti Vokietijai pateikti regioninius statistinius duomenis tik apie NUTS 1 lygio teritorinius vienetus;

(25)

turėtų būti įmanoma konkrečiu metu rinkti duomenis apie ad hoc temas, susijusias su žemės ūkio sąnaudomis ir produkcija, kad reguliariai renkami duomenys būtų papildomi papildomais duomenimis apie temas, kurioms apibūdinti reikia daugiau informacijos, taip pat apie naujus reiškinius ar inovacijas. Tačiau tokių papildomų duomenų poreikis turėtų būti tinkamai pagrįstas;

(26)

siekiant sumažinti valstybėms narėms tenkančią administracinę naštą, turėtų būti leidžiama netaikyti reikalavimo reguliariai perduoti tam tikrus duomenis, jei valstybės narės įnašas į bendrą ES sumą yra nedidelis arba jei stebimas reiškinys yra nereikšmingas palyginti su visa produkcija toje atitinkamoje valstybėje narėje;

(27)

siekiant, kad statistika ESS būtų rengiama veiksmingiau, o respondentams tektų mažesnė administracinė našta, NSI ir kitos nacionalinės institucijos turėtų turėti teisę greitai ir nemokamai susipažinti su visais administraciniais duomenimis, kurių reikia viešaisiais tikslais, ir jais naudotis nepriklausomai nuo to, ar juos valdo viešosios, pusiau valstybinės ar privačios įstaigos. NSI ir kitos nacionalinės institucijos taip pat turėtų turėti galimybę tuos administracinius duomenis integruoti į statistiką tiek, kiek šie duomenys yra reikalingi Europos žemės ūkio statistikai plėtoti, rengti ir skleisti pagal Reglamento (EB) Nr. 223/2009 17a straipsnį;

(28)

valstybės narės arba atsakingos nacionalinės institucijos turėtų siekti kuo labiau modernizuoti duomenų rinkimo būdus. Turėtų būti skatinama naudoti skaitmeninius sprendimus ir žemės paviršiaus stebėsenos priemones, tokias kaip Sąjungos Žemės stebėjimo programa „Copernicus“ ir nuotoliniai jutikliai. Žemės ūkio duomenys vis dažniau sugeneruojami naudojant skaitmeninio ūkininkavimo praktiką, kai ūkininkas išlieka pagrindiniu duomenų šaltiniu;

(29)

siekiant užtikrinti lankstumą ir sumažinti respondentams, NSI ir kitoms nacionalinėms institucijoms tenkančią administracinę naštą, valstybės narėms turėtų būti leidžiama naudotis statistiniais tyrimais, administraciniais įrašais ir visais kitais šaltiniais, metodais ar inovaciniais būdais, be kita ko, moksliškai pagrįstais ir tinkamai dokumentuotais metodais, tokiais kaip reikšmių įrašymas, įverčių nustatymas ir modeliavimas. Visada turėtų būti užtikrinta šiais šaltiniais pagrįstos statistikos kokybė, visų pirma tikslumas, savalaikiškumas ir palyginamumas;

(30)

Reglamente (EB) Nr. 223/2009 pateikiamos nuostatos dėl duomenų iš valstybių narių perdavimo Komisijai (Eurostatui) ir tokių duomenų naudojimo, įskaitant konfidencialių duomenų perdavimą ir apsaugą. Priemonėmis, kurių imamasi pagal šį reglamentą, turi būti užtikrinama, kad konfidencialūs duomenys būtų perduodami ir naudojami išimtinai statistikos tikslams pagal Reglamento (EB) Nr. 223/2009 21 ir 22 straipsnius;

(31)

Reglamentu (EB) Nr. 223/2009 nustatyta bendroji Europos statistikos sistema ir juo reikalaujama, kad valstybės narės laikytųsi tame reglamente nurodytų statistikos principų ir kokybės reikalavimų. Kokybės ataskaitos yra labai svarbios vertinant ir gerinant Europos statistikos kokybę bei platinant informaciją apie ją. ESSK patvirtino bendrą integruotą metaduomenų struktūrą kaip ESS kokybės ataskaitų teikimo standartą, taip vienodais standartais ir suderintais metodais padėdamas vykdyti to reglamento 12 straipsnio 3 dalyje nustatytus statistikos kokybės reikalavimus. Tas ESS standartas turi padėti suderinti kokybės užtikrinimą ir pagal šį reglamentą teikiamas kokybės ataskaitas;

(32)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 223/2009 Komisija (Eurostatas) turėtų platinti valstybių narių pagal šį reglamentą surinktus duomenis ir jų pateiktas kokybės ataskaitas;

(33)

atsižvelgdama į šio reglamento tikslus ir tais atvejais, kai reikia naujų duomenų reikalavimų arba duomenų rinkinių, kuriuos apima šis reglamentas, patobulinimų, Komisija turėtų įvertinti jų įgyvendinamumą, prireikus atlikdama galimybių ir bandomuosius tyrimus;

(34)

tam, kad šiuo reglamentu nustatomoje statistikos programoje daugiausia dėmesio būtų skirta poreikiui efektyviai siekti tikslų ir atsižvelgta į biudžeto suvaržymus, vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu 2016 m. buvo atliktas 2020 m. ir vėlesnio laikotarpio žemės ūkio statistikos strategijos poveikio vertinimas;

(35)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sistemingai rengti Sąjungos žemės ūkio sąnaudų ir produkcijos Europos statistiką, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes reikia suderinto požiūrio, ir dėl siektino nuoseklumo ir palyginamumo šio tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(36)

siekiant atsižvelgti į naujus duomenų poreikius, daugiausia susijusius su žemės ūkio naujovėmis, teisės aktų pakeitimais ir besikeičiančiais politiniais prioritetais, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl šiame reglamente išvardytų potemių keitimo, duomenų perdavimo dažnumo, ataskaitinių laikotarpių ir potemių aspektų taikytinumo keitimo ir informacijos, kurią turi pateikti valstybės narės ad hoc šiame reglamente nurodyto ad hoc duomenų rinkimo tikslais. Priimdama tokius deleguotuosius aktus Komisija turėtų atsižvelgti į tokius aspektus, kaip respondentų ir valstybių narių išlaidos ir administracinė našta. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (16) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(37)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai konkrečiau nustatyti aprėpties reikalavimus, duomenų rinkinius, susijusius su priede išvardytomis temomis ir potemėmis, ir teiktinų duomenų techninius elementus, nustatyti kintamųjų rodiklių sąrašus ir aprašymus bei kitas praktines ad hoc duomenų rinkimo priemones, konkrečiau nustatyti kiekvieno duomenų rinkinių perdavimo dažnumą, nustatyti duomenų perdavimo terminus ir atitinkamą perdavimo dažnumą, kintamuosius rodiklius ir atitinkamas ribines vertes, kuriomis remiantis valstybės narės gali būti atleidžiamos nuo konkrečių duomenų siuntimo, konkrečiau nustatyti ataskaitinius laikotarpius, nustatyti praktinę kokybės ataskaitų tvarką ir jų turinį, konkrečiau nustatyti aprėpties reikalavimus, susijusius su augalų apsaugos produktų naudojimo žemės ūkyje potemės duomenų pereinamojo laikotarpio tvarka, ir suteikti leidimą valstybėms narėms taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (17). Naudodamasi tais įgaliojimais, Komisija turėtų atsižvelgti į tokius aspektus, kaip respondentų ir valstybių narių išlaidos ir administracinė našta;

(38)

jei šiam reglamentui įgyvendinti reikėtų valstybių narių nacionalinių statistikos sistemų esminių pakeitimų, Komisija turėtų galėti tinkamai pagrįstais atvejais ir ribotą laikotarpį leisti atitinkamai valstybei narei taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas. Tokie esminiai pakeitimai visų pirma gali būti susiję su poreikiu pritaikyti duomenų rinkimo sistemas, kad į jas būtų įtraukti nauji duomenų reikalavimai, įskaitant galimybę naudotis administraciniais šaltiniais ir kitais atitinkamais šaltiniais;

(39)

siekiant užtikrinti paramą šio reglamento įgyvendinimui, turėtų būti reikalaujama ir valstybių narių, ir Sąjungos finansavimo. Todėl turėtų būti numatyta nuostata dėl Sąjungos finansinio įnašo dotacijų forma;

(40)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, jų nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, atitinkamais atvejais, administracines ir finansines sankcijas;

(41)

šis reglamentas turėtų būti taikomas nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2003/4/EB (18) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentams (EB) Nr. 1367/2006 (19) ir (EB) Nr. 1049/2001 (20) ir laikantis statistinių duomenų konfidencialumo pagal Reglamentą (EB) Nr. 223/2009;

(42)

siekiant užtikrinti pagal SESV 338 straipsnio 2 dalyje nustatytus principus rengiamos Europos žemės ūkio statistikos suderinamumą ir palyginamumą, reikėtų stiprinti institucijų tarpusavio bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą ESS sistemoje. Duomenis taip pat renka kitos nei šiame reglamente nurodytos Sąjungos įstaigos ir kitos organizacijos. Todėl, siekiant pasinaudoti sinergija, turėtų būti sustiprintas tokių įstaigų bei organizacijų ir ESS dalyvaujančių subjektų tarpusavio bendradarbiavimas;

(43)

buvo konsultuojamasi su ESSK,

(1)

vienas iš Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/53/ES (3) tikslų – užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą. Pagal tos direktyvos 3 straipsnio 3 dalies a punktą vienas iš esminių reikalavimų, kuriuos turi atitikti radijo įrenginiai, yra jų sąveikumas su pagalbiniais įtaisais, visų pirma su bendro naudojimo krovikliais. Tuo atžvilgiu Direktyvoje 2014/53/ES nurodoma, kad sąveikumas tarp radijo įrenginių ir pagalbinių įtaisų, kaip antai kroviklių, supaprastina radijo įrenginių naudojimą ir sumažina nereikalingas atliekas bei išlaidas ir kad būtina sukurti bendro naudojimo kroviklį tam tikrų kategorijų ar klasių radijo įrenginiams, visų pirma siekiant naudos vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams;

(2)

nuo 2009 m. Sąjungos lygmeniu buvo dedamos pastangos riboti mobiliųjų telefonų ir panašių radijo įrenginių įkrovimo sąsajų rinkos susiskaidymą. Nors naujausios savanoriškos iniciatyvos pagerino įkrovimo įrenginių, kurie yra kroviklių išorinio maitinimo šaltinio dalis, konvergenciją ir sumažino rinkoje esančių skirtingų įkrovimo sprendimų skaičių, tos iniciatyvos nevisiškai atitinka Sąjungos politikos tikslus: užtikrinti patogumą vartotojams, mažinti elektros ir elektroninės įrangos atliekų (toliau – EEĮ atliekos) kiekį ir vengti įkrovimo įrenginių rinkos susiskaidymo;

(3)

Sąjunga yra įsipareigojusi skatinti efektyvų išteklių naudojimą pereinant prie švariosios žiedinės ekonomikos, įgyvendinant tokias iniciatyvas kaip Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/19/ES (4), o pastaruoju metu – Europos žaliasis kursas, kaip išdėstyta Komisijos jos 2019 m. gruodžio 11 d. komunikate. Šia direktyva siekiama mažinti EEĮ atliekų, susidarančių parduodant radijo įrenginius, kiekį ir mažinti žaliavų gavybos apimtis bei išmetamą CO2 kiekį, susidarantį gaminant, transportuojant ir išmetant kroviklius, taip skatinant žiedinę ekonomiką;

(4)

Komisijos žiedinės ekonomikos veiksmų plane, išdėstytame jos 2020 m. kovo 11 d. komunikate, numatytos iniciatyvos per visą gaminių gyvavimo ciklą, orientuotos į jų projektavimą, skatinant žiedinės ekonomikos procesus, tvarų vartojimą ir siekiant užtikrinti, kad naudojami ištekliai kuo ilgiau išliktų Sąjungos ekonomikoje;

(5)

Komisija užbaigė poveikio vertinimą, kuris parodė, kad vidaus rinka neišnaudoja visų savo galimybių, nes dėl nuolatinio mobiliųjų telefonų ir kitų panašių radijo įrenginių įkrovimo sąsajų ir įkrovimo ryšių protokolų rinkos susiskaidymo trūksta patogumo vartotojams ir didėja EEĮ atliekų kiekis;

(6)

radijo įrenginių ir pagalbinių įtaisų, pavyzdžiui, kroviklių, sąveikumas yra apsunkintas, nes tam tikrų kategorijų ar klasių radijo įrenginiams, kuriems naudojamas laidinis įkrovimas, pavyzdžiui, nešiojamiesiems mobiliesiems telefonams, planšetiniams kompiuteriams, skaitmeniniams fotoaparatams ir vaizdo kameroms, ausinėms ar ausinėms su įmontuotu mikrofonu, nešiojamosioms vaizdo žaidimų konsolėms, nešiojamiesiems garsiakalbiams, e. skaityklėms, klaviatūroms, pelėms, nešiojamosioms navigacijos sistemoms, belaidėms ausinėms ir nešiojamiesiems kompiuteriams, taikomos skirtingos įkrovimo sąsajos. Be to, yra kelių tipų greitojo įkrovimo ryšių protokolų, kurių minimalus veikimo lygis ne visada užtikrinamas. Dėl to Sąjunga turi imtis veiksmų, kad būtų skatinamas universalus sąveikumas bei vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams būtų teikiama informacija, susijusi su radijo įrenginių įkrovimo charakteristikomis. Todėl Direktyvoje 2014/53/ES būtina nustatyti tinkamus reikalavimus, susijusius su tam tikrų kategorijų ar klasių radijo įrenginių įkrovimo ryšių protokolais, įkrovimo sąsajomis, t. y. įkrovimo lizdais, bei vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams teiktina informacija apie tų kategorijų ar klasių radijo įrenginių įkrovimo charakteristikas, pavyzdžiui, informacija apie mažiausią ir didžiausią galią, kurios reikia radijo įrenginiams įkrauti. Mažiausia galia turėtų būti išreikšta galios, kurios reikia radijo įrenginio veikimui palaikyti, ir mažiausios galios, kurios reikia jo baterijai pradėti įkrauti, suma. Didžiausia galia turėtų būti išreikšta galios, kurios reikia radijo įrenginio veikimui palaikyti, ir galios, kurios reikia didžiausiam įkrovimo greičiui pasiekti, suma;

(7)

dėl įkrovimo sąsajų ir įkrovimo ryšių protokolų suderinimo nebuvimo gali labai skirtis valstybių narių įstatymai ir kiti teisės aktai ar praktika dėl mobiliųjų telefonų ir panašių kategorijų ar klasių radijo įrenginių sąveikumo su jų įkrovimo įrenginiais ir dėl radijo įrenginių tiekimo be įkrovimo įrenginių;

(8)

dėl įkraunamų mobiliųjų telefonų ir panašių kategorijų ar klasių radijo įrenginių vidaus rinkos dydžio, įvairių tipų tokių radijo įrenginių įkrovimo įrenginių paplitimo, radijo įrenginių ir įkrovimo įrenginių sąveikumo trūkumo ir didelės tarpvalstybinės prekybos tais produktais reikia imtis griežtesnių teisėkūros veiksmų Sąjungos lygmeniu, o ne nacionalinio lygmens ar savanoriškų priemonių, kad būtų užtikrintas sklandus vidaus rinkos veikimas, kartu užtikrinant patogumą vartotojams ir mažinant aplinką teršiančių atliekų kiekį;

(9)

todėl yra būtina suderinti konkrečių kategorijų ar klasių radijo įrenginių, kurie įkraunami laidinio įkrovimo būdu, įkrovimo sąsajas ir įkrovimo ryšių protokolus. Taip pat yra būtina suteikti pagrindą prisitaikyti prie bet kokios būsimos mokslinės ir technologinės pažangos ar rinkos pokyčių, kuriuos nuolat stebės Komisija. Visų pirma, ateityje taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę suderinti įkrovimo sąsajas ir įkrovimo ryšių protokolus, susijusius su radijo įrenginiais, kurie galėtų būti įkraunami kitais būdais nei laidinis įkrovimas, įskaitant įkrovimą radijo bangomis (toliau – belaidis įkrovimas). Be to, ateityje pritaikant suderintus įkrovimo sprendimus turėtų būti sistemingai svarstoma galimybė įtraukti papildomas radijo įrenginių, kurie įkraunami laidinio įkrovimo būdu, kategorijas ar klases su sąlyga, kad techniškai įmanoma integruoti suderintus įkrovimo sprendimus, skirtus tokioms papildomoms radijo įrenginių kategorijoms ar klasėms. Suderinimu turėtų būti siekiama šių tikslų: užtikrinti patogumą vartotojams, mažinti aplinką teršiančių atliekų kiekį ir vengti rinkos susiskaidymo tarp skirtingų įkrovimo sąsajų ir įkrovimo ryšių protokolų ir susiskaidymo tarp bet kokių nacionalinio lygmens iniciatyvų, dėl kurių gali atsirasti kliūčių prekybai vidaus rinkoje. Ateityje pritaikant įkrovimo sąsajų ir įkrovimo ryšių protokolų suderinimą turėtų būti toliau siekiama tų tikslų užtikrinant, kad į jį būtų įtraukti tinkamiausi įkrovimo sąsajų techniniai sprendimai ir įkrovimo ryšių protokolai bet kokiems įkrovimo būdams. Suderinti įkrovimo sprendimai turėtų atspindėti tinkamiausią pripažinimo rinkoje siekimo ir tikslų užtikrinti patogumą vartotojams, mažinti aplinką teršiančių atliekų kiekį ir vengti rinkos susiskaidymo įvykdymo derinį. Atitinkami techniniai standartai, atitinkantys tuos tikslus ir parengti Europos ar tarptautiniu lygiu, daugiausiai turėtų būti naudojami tokiems įkrovimo sprendimams atrinkti. Išimtiniais atvejais, kai reikia nustatyti, papildyti ar pakeisti esamą techninę specifikaciją, kai nėra viešai prieinamų Europos ar tarptautinių standartų, kurie atitiktų tuos tikslus, Komisija turėtų galėti išdėstyti kitas technines specifikacijas, jei tos techninės specifikacijos buvo parengtos laikantis atvirumo, bendro sutarimo ir skaidrumo kriterijų ir jei jos atitinka neutralumo ir stabilumo reikalavimus, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1025/2012 (5) II priede. Visi atitinkamų sektorių suinteresuotieji subjektai, kuriems atstovaujama Komisijos ekspertų grupėje radijo įrenginių klausimais, turi dalyvauti viso suderintų įkrovimo sprendimo pritaikymo procese;

(10)

tačiau toks suderinimas būtų neišsamus, jeigu jis nebūtų derinamas su radijo įrenginių ir jų kroviklių bendro pardavimo reikalavimais bei vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams teiktinos informacijos reikalavimais. Valstybių narių požiūrių į atitinkamų kategorijų ar klasių radijo įrenginių ir jų įkrovimo įrenginių prekybą susiskaidymas trukdytų tarpvalstybinei prekybai tais gaminiais, pavyzdžiui, ekonominės veiklos vykdytojai būtų priversti perpakuoti savo gaminius priklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje jie turi būti tiekiami. Tai savo ruožtu sukeltų daugiau nepatogumo vartotojams ir susidarytų nereikalingų EEĮ atliekų, taip atsveriant įkrovimo sąsajų ir įkrovimo ryšių protokolų suderinimo naudą. Todėl būtina nustatyti reikalavimus, kuriais būtų užtikrinta, kad vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams nereikėtų įsigyti naujo įkrovimo įrenginio perkant kiekvieną naują mobilųjį telefoną ar panašų radijo įrenginį. Įkrovimo įrenginių pardavimo atsiejimas nuo radijo įrenginių pardavimo vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams užtikrintų tvarias, prieinamas, patrauklias ir patogias pasirinkimo galimybes. Remdamasi reikalavimų taikymo patirtimi, naujomis rinkos tendencijomis ir technologijų raida, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę išplėsti reikalavimą, susijusį su įkrovimo įrenginių tiekimu kartu su radijo įrenginiais, įtraukiant kabelius ir (arba) privalomo atsiejimo nustatymą, siekiant užtikrinti, kad būtų kuo veiksmingiau siekiama užtikrinti patogumą vartotojams ir aplinką teršiančių atliekų mažinimo tikslų. Siekiant užtikrinti tokių reikalavimų veiksmingumą, vartotojai bei kiti galutiniai naudotojai, įsigydami mobilųjį telefoną ar panašų radijo įrenginį, turėtų gauti būtiną informaciją apie įkrovimo charakteristikas. Speciali piktograma vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams suteiktų galimybę prieš perkant nustatyti, ar radijo įrenginys parduodamas su įkrovimo įrenginiu. Piktograma turėtų būti rodoma visų formų tiekimo, įskaitant nuotolinę prekybą, atveju;

(11)

USB Type-C jungtį techniškai įmanoma apibrėžti kaip universalųjį įkrovimo lizdą atitinkamų kategorijų ar klasių radijo įrenginiams, visų pirma, dėl to, kad į juos jau gali būti integruotas toks lizdas. USB Type-C technologija, kuri yra naudojama visame pasaulyje, buvo patvirtinta tarptautiniu standartizacijos lygmeniu ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (Cenelec) ją perkėlė į Europos sistemą pagal Europos standartą EN IEC 62680–1-3:2021 „Universaliųjų magistralių sąsajos, skirtos duomenims ir maitinimui. 1–3 dalis: Bendrieji komponentai. USB Type-C® kabelių ir jungčių specifikacija“;

(12)

USB Type-C yra technologija, kuri yra jau paplitusi daugelio kategorijų ar klasių radijo įrenginiuose, nes ja užtikrinamas aukštos kokybės įkrovimas ir duomenų perdavimas. USB Type-C įkrovimo lizdas, jei jis derinamas su maitinimo tiekimo per USB įkrovimo ryšių protokolu, gali užtikrinti iki 100 vatų galią, todėl palieka daug erdvės tolesniam greitojo įkrovimo sprendimų kūrimui, taip pat kartu leisdamas rinkai patenkinti žemos klasės telefonų, kuriems nereikia greitojo įkrovimo, poreikius. Mobiliuosiuose telefonuose ir panašiuose radijo įrenginiuose, kurie palaiko greitąjį įkrovimą, gali būti įdiegtos maitinimo tiekimo per USB funkcijos, kaip aprašyta Europos standarte EN IEC 62680–1-2:2021 „Universaliųjų magistralių sąsajos, skirtos duomenims ir maitinimui. 1–2 dalis: Bendrieji komponentai. Maitinimo tiekimo per USB specifikacija“. USB specifikacijos yra nuolat tobulinamos. Tuo klausimu USB įgyvendinimo forumas parengė atnaujintą maitinimo tiekimo per USB specifikacijos redakciją, pagal kurią gali būti palaikoma iki 240 vatų galia. Taip pat buvo pritaikyta USB Type-C specifikacija, pagal kurią bus išplėsti reikalavimai jungtims ir kabeliams pritaikyti iki 240 vatų galios. Tai leis apsvarstyti galimybę radijo įrenginius, kuriems reikalingi tokie galios lygiai, įtraukti į radijo įrenginių, kuriems taikoma ši direktyva, sąrašą;

(13)

kalbant apie įkrovimą kitais nei laidinis įkrovimas būdais, ateityje galėtų būti sukurti skirtingi sprendimai, kurie galėtų turėti neigiamą poveikį sąveikumui, patogumui vartotojams ir aplinkai. Nors šiame etape nustatyti konkrečius reikalavimus tokiems sprendimams yra per anksti, Komisija turėtų imtis veiksmų siekdama skatinti ir derinti tokius sprendimus, kad ateityje būtų išvengta vidaus rinkos susiskaidymo;

(14)

Direktyva 2014/53/ES turėtų būti iš dalies pakeista, kad būtų įtrauktos nuostatos dėl įkrovimo sąsajų ir įkrovimo ryšių protokolų. Radijo įrenginių kategorijos ar klasės, kurioms konkrečiai taikomos naujos nuostatos, turėtų būti išsamiau išdėstytos naujame tos direktyvos priede. Tų kategorijų ar klasių radijo įrenginiams priskiriami tik tie radijo įrenginiai, kuriuose yra išimama ar įmontuojama įkraunamoji baterija. Kalbant apie skaitmeninius fotoaparatus ir vaizdo kameras, atitinkami radijo įrenginiai yra bet koks skaitmeninis fotoaparatas ir vaizdo kamera, įskaitant veiksmo kameras. Skaitmeninių fotoaparatų ir vaizdo kamerų, suprojektuotų tik audiovizualiniam sektoriui ar saugumo ir stebėjimo sektoriui, atveju neturėtų būti reikalaujama taikyti suderintą įkrovimo sprendimą. Kalbant apie belaides ausines, atitinkami radijo įrenginiai vertinami kartu su jų specialiu įkrovimo dėklu ar dėžute, nes belaidės ausinės dėl jų specialaus dydžio ir formos retai būna atsiejamos arba niekada nebūna atsiejamos nuo jų įkrovimo dėklo ar dėžutės. Tos konkrečios rūšies radijo įrenginio įkrovimo dėklas ar dėžutė nėra laikoma įkrovimo įrenginio dalimi. Kalbant apie knyginius kompiuterius, atitinkamas radijo įrenginys yra bet kuris nešiojamas kompiuteris, įskaitant, nešiojamuosius kompiuterius, knyginius kompiuterius, ypač plonus tinklinukus, hibridinius kompiuterius ar konverterius ir tinklinukus;

(15)

Direktyva 2014/53/ES taip pat turėtų būti iš dalies pakeista, kad būtų nustatyti su tam tikrų kategorijų ar klasių radijo įrenginių be įkrovimo įrenginių tiekimu susiję reikalavimai. Atitinkamos radijo įrenginių kategorijos ar klasės, taip pat specifikacijos, susijusios su įkrovimo sprendimais, turėtų būti nurodytos naujame tos direktyvos priede;

(16)

Direktyvoje 2014/53/ES numatyta informacija, kuri turi būti įtraukta į prie radijo įrenginio pridedamą instrukciją, todėl į atitinkamą tos direktyvos straipsnį turėtų būti įtraukti papildomi informacijos teikimo reikalavimai. Išsamus naujų reikalavimų turinys turėtų būti pateiktas naujame tos direktyvos priede. Tam tikra informacija turėtų būti pateikiama vizualiai visų formų tiekimo, įskaitant nuotolinę prekybą, atveju. Speciali etiketė, kuria nurodomos specifikacijos, susijusios su įkrovimo pajėgumais ir suderinamais įkrovimo įrenginiais, vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams leistų nustatyti tinkamiausią įkrovimo įrenginį, reikalingą jų radijo įrenginiams įkrauti. Siekiant pateikti naudingos informacijos šaltinį per visą radijo įrenginio gyvavimo ciklą, informacija apie specifikacijas, susijusias su įkrovimo pajėgumais, ir suderinamus įkrovimo įrenginius, taip pat turėtų būti įtraukta į prie radijo įrenginio pridedamas instrukcijas ir saugos informaciją. Tuos informacijos reikalavimus turėtų būti galima pritaikyti ateityje, kad jie atspindėtų bet kokius ženklinimo reikalavimų, visų pirma dėl įkrovimo įrenginių, pakeitimus, kurie galėtų būti nustatyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB (6). Tie informacijos reikalavimai, visų pirma, turėtų atspindėti suderintų įkrovimo sprendimų raidą ir turėtų būti atitinkamai pritaikyti. Tokiame kontekste taip pat būtų galima apsvarstyti galimybę įtraukti spalvinių kodų sistemą;

(17)

atsižvelgiant į tai, kad importuotojai ir platintojai radijo įrenginius taip pat galėtų tiekti tiesiogiai vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams, jiems turėtų būti nustatytos tokios pačios pareigos, kokios yra taikomos gamintojams dėl teiktinos ar rodytinos informacijos. Kai radijo įrenginiai pateikiami vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams, turėtų būti reikalaujama, kad visi ekonominės veiklos vykdytojai vykdytų su piktograma, rodančia, ar su radijo įrenginiu parduodamas įkrovimo įrenginys, susijusią pareigą. Taigi importuotojai ir platintojai galėtų siūlyti paketus, į kuriuos įeitų radijo įrenginys ir jo įkrovimo įrenginys, net jei tokį radijo įrenginį gamintojas tiekia be įkrovimo įrenginio, su sąlyga, kad importuotojai ir platintojai vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams taip pat suteiktų galimybę įsigyti radijo įrenginį be įkrovimo įrenginio;

(18)

Direktyva 2014/53/ES išdėstytos atitikties vertinimo procedūros. Ji turėtų būti iš dalies pakeista, kad į ją būtų įtrauktos nuorodos į naujus esminius reikalavimus. Taigi, gamintojas turėtų turėti galimybę pasirinkti, ar taikyti gamybos vidaus kontrolės procedūrą siekiant įrodyti atitiktį naujiems esminiams reikalavimams;

(19)

siekiant užtikrinti, kad nacionalinės rinkos priežiūros institucijos turėtų procedūrines priemones užtikrinti, kad būtų laikomasi naujų reikalavimų dėl suderintų įkrovimo sąsajų ir įkrovimo ryšių protokolų, taip pat naujų reikalavimų dėl radijo įrenginių, kuriems taikomas toks derinimas, tiekimo, Direktyva 2014/53/ES turėtų būti atitinkamai pritaikyta. Visų pirma, turėtų būti įtraukta aiški nuoroda į esminių reikalavimų, į kuriuos taip pat įtrauktos naujos nuostatos dėl specifikacijų, susijusių su įkrovimo pajėgumais ir suderinamais įkrovimo įrenginiais, nesilaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad tos naujos nuostatos yra susijusios su sąveikumo aspektais, siekiama išvengti skirtingo aiškinimo, ar Direktyvoje 2014/53/ES nustatyta procedūra taip pat galėtų būti taikoma radijo įrenginiams, kurie nekelia pavojaus žmonių sveikatos ar saugos arba kitų visuomenės interesų apsaugos aspektų požiūriu, atžvilgiu;

(20)

Direktyvoje 2014/53/ES išdėstyti oficialiai pripažintos neatitikties atvejai. Atsižvelgiant į tai, kad šia direktyva nustatomi nauji reikalavimai, taikytini tam tikrų kategorijų ar klasių radijo įrenginiams, Direktyva 2014/53/ES turėtų būti iš dalies pakeista, kad nacionalinės rinkos priežiūros institucijos galėtų veiksmingai užtikrinti, kad būtų laikomasi naujų reikalavimų;

(21)

Direktyva 2014/53/ES taip pat turėtų būti iš dalies pakeista, kad joje pateiktos nuorodos būtų pritaikytos prie šia direktyva nustatytų naujų reikalavimų;

(22)

būtina užtikrinti minimalų bendrą radijo įrenginių ir tokių radijo įrenginių įkrovimo įrenginių sąveikumą ir atsižvelgti į bet kokius būsimus rinkos pokyčius, pavyzdžiui, naujų kategorijų ar klasių radijo įrenginių, kurių atžvilgiu vyksta didelis įkrovimo sąsajų ir įkrovimo ryšių protokolų susiskaidymas, atsiradimą ir bet kokius įkrovimo technologijų pokyčius. Taip pat būtina atspindėti būsimus ženklinimo reikalavimų dalinius pakeitimus, pavyzdžiui, įkrovimo įrenginių ar kabelių ženklinimo reikalavimų dalinius pakeitimus, ar kitą technologinę pažangą. Todėl pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamos radijo įrenginių kategorijos ar klasės ir kiekvienai iš jų taikomos įkrovimo sąsajų ir įkrovimo ryšių protokolų specifikacijos ir kuriais iš dalies keičiami informacijos reikalavimai, susiję su įkrovimo sąsajomis ir įkrovimo ryšių protokolais. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (7) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(23)

todėl Direktyva 2014/53/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(24)

ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti suteikta pakankamai laiko atlikti būtinus radijo įrenginių, kuriems taikoma ši direktyva ir kuriuos jie ketina pateikti Sąjungos rinkai, pritaikymus,

(1)

pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2 straipsnį lygybė yra viena iš pamatinių Sąjungos vertybių ir yra bendra valstybėms narėms, kurių visuomenėje vyrauja moterų ir vyrų lygybė. Pagal ES sutarties 3 straipsnio 3 dalį Sąjunga turi skatinti moterų ir vyrų lygybę;

(2)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 157 straipsnio 3 dalimi Europos Parlamentui ir Tarybai suteikiami įgaliojimai priimti priemones, kuriomis užtikrinamas moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio užimtumo bei profesinės veiklos principo taikymas;

(3)

siekiant užtikrinti visišką vyrų ir moterų lygybę per visą darbingą amžių, SESV 157 straipsnio 4 dalimi sudaromos sąlygos imtis pozityvių veiksmų valstybėms narėms leidžiant toliau taikyti ar priimti priemones, numatančias konkrečias lengvatas, padedančias nepakankamai atstovaujamai lyčiai verstis profesine veikla arba šalinančias ar kompensuojančias nepalankias profesinės veiklos sąlygas. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 23 straipsnyje numatyta, kad moterų ir vyrų lygybė turi būti užtikrinta visose srityse ir kad lygybės principas nekliudo laikytis ar imtis priemonių, numatančių konkrečias lengvatas, padedančias nepakankamai atstovaujamai lyčiai;

(4)

dokumente dėl Europos socialinių teisių ramsčio, apie kurį 2017 m. drauge paskelbė Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, nurodyti principai, be kita ko, apima vienodą požiūrį į moteris ir vyrus ir jų galimybes, įskaitant dalyvavimą darbo rinkoje, įdarbinimo sąlygas ir karjeros galimybes;

(5)

kad būtų užtikrinta lyčių lygybė darbe, reikia laikytis visapusiško požiūrio, kuriuo, be kita ko, būtų skatinamas lyčių požiūriu subalansuotas sprendimų priėmimas bendrovėse visais lygmenimis, taip pat panaikinamas vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis. Lygybės darbe užtikrinimas taip pat yra pagrindinė būtina sąlyga siekiant sumažinti moterų skurdą;

(6)

Tarybos rekomendacijoje 84/635/EEB (4) rekomenduota, kad valstybės narės imtųsi veiksmų siekdamos užtikrinti, kad pozityvūs veiksmai apimtų, kiek tai įmanoma, veiksmus, kuriais skatinamas aktyvus moterų dalyvavimas sprendimus priimančiuose organuose. Tarybos rekomendacijoje 96/694/EB (5) rekomenduota, kad valstybės narės skatintų privatųjį sektorių didinti moterų skaičių visais sprendimų priėmimo lygmenimis, visų pirma, priimdamos lygybės užtikrinimo planus ir pozityvių veiksmų programas arba jais (jomis) vadovaudamosi;

(7)

šia direktyva siekiama užtikrinti moterų ir vyrų lygių galimybių principo taikymą ir pasiekti subalansuotą lyčių atstovavimą tarp aukščiausias vadovaujamąsias pozicijas užimančių asmenų, nustatant procedūrinių reikalavimų rinkinį dėl kandidatų atrankos į skiriamąsias ar renkamąsias direktorių pozicijas remiantis skaidrumu ir nuopelnais;

(8)

pastaraisiais metais Komisija pateikė kelias ataskaitas, kuriose įvertinama lyčių lygybė ekonominių sprendimų priėmimo srityje. Ji paragino biržines bendroves didinti nepakankamai atstovaujamos lyties asmenų skaičių jų valdybose taikant savireguliavimo priemones ir savanoriškai prisiimti konkrečius įsipareigojimus šioje srityje. Savo 2010 m. kovo 5 d. komunikate „Tvirtesnis įsipareigojimas siekti moterų ir vyrų lygybės. Moterų chartija“ Komisija pabrėžė, kad moterims vis dar nesuteikiama visapusiška prieiga prie dalijimosi valdžia ir galimybė dalyvauti sprendimų priėmime, kiek tai susiję su politiniu ir ekonominiu gyvenimu viešajame ir privačiajame sektoriuose, ir dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą naudotis turimomis galiomis siekiant teisingesnio moterų ir vyrų atstovavimo galios pozicijose visuomeniniame gyvenime ir ekonomikoje. 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikate „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ lyčių pusiausvyros gerinimas sprendimų priėmime buvo nustatytas kaip vienas iš prioritetų. Lyčių pusiausvyros sprendimų priėmime ir politikoje užtikrinimas yra vienas iš 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikate „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ nustatytų prioritetų;

(9)

savo 2011 m. kovo 7 d. išvadose dėl Europos lyčių lygybės pakto (2011–2020 m.) Taryba pripažino, kad lyčių lygybės politika yra gyvybiškai svarbi ekonomikos augimui, klestėjimui ir konkurencingumui. Ji dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą panaikinti lyčių nelygybę, kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai, ypač trijose lyčių lygybės požiūriu itin svarbiose užimtumo, švietimo ir socialinės įtraukties skatinimo srityse. Ji taip pat paragino imtis veiksmų, kuriais būtų skatinamas vienodas moterų ir vyrų dalyvavimas priimant sprendimus visais lygmenimis ir visose srityse, kad būtų išnaudoti visi turimi talentai. Tuo atžvilgiu naudojimasis visu esamu talentu, žiniomis bei idėjomis praturtintų žmogiškųjų išteklių įvairovę ir pagerintų verslo perspektyvas;

(10)

savo 2010 m. kovo 3 d. komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (toliau – Strategija „Europa 2020“) Komisija pripažino, kad aktyvesnis moterų dalyvavimas darbo rinkoje yra būtinas siekiant paspartinti ekonomikos augimą ir atremti demografinius iššūkius Europoje. Strategijoje „Europa 2020“ nustatytas pagrindinis tikslas ne vėliau kaip 2020 m. padidinti 20–64 m. Sąjungos gyventojų užimtumo lygį bent iki 75 %. Svarbu, kad būtų prisiimtas aiškus įsipareigojimas panaikinti vis dar egzistuojantį vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį ir kad būtų dar aktyviau šalinamos visos kliūtys, trukdančios moterims dalyvauti darbo rinkoje, įskaitant esamą „stiklo lubų“ reiškinį. Porto deklaracijoje (6), kuri valstybių ar Vyriausybių vadovų buvo pasirašyta 2021 m. gegužės 8 d., palankiai įvertinti nauji Sąjungos pagrindiniai tikslai, susiję su darbo vietomis, įgūdžiais bei skurdo mažinimu, ir peržiūrėta socialinių rodiklių suvestinė, Komisijos pasiūlyta jos 2021 m. kovo 4 d. komunikate „Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas“. Tame veiksmų plane numatyta, kad ne vėliau kaip 2030 m. 20–64 m. amžiaus Sąjungos gyventojų užimtumo lygis būtų bent 78 %, būtina stengtis bent perpus sumažinti lyčių užimtumo skirtumą, palyginti su 2019 m. Tikėtina, kad aktyvesnis moterų dalyvavimas priimant ekonominius sprendimus, visų pirma, didesnis jų skaičius valdybose, turės teigiamą šalutinį poveikį moterų užimtumui atitinkamose bendrovėse ir visai ekonomikai. Atsižvelgiant į poreikį išnaudoti turimą tiek moterų, tiek vyrų talento rezervą, po COVID-19 krizės lyčių lygybės ir įtraukaus vadovavimo aspektai yra kaip niekada svarbūs. Moksliniai tyrimai parodė, kad įtrauktis ir įvairovė įgalina atsigavimą ir atsparumą. Jie yra labai svarbūs norint užtikrinti Sąjungos ekonominį konkurencingumą, skatinti inovacijas ir didinti profesinius standartus valdybose;

(11)

savo 2011 m. liepos 6 d. rezoliucijoje dėl moterų ir vadovaujamųjų pareigų verslo srityje Europos Parlamentas paragino bendroves siekti, kad ne vėliau kaip 2015 m. moterų skaičius valdymo organuose pasiektų būtinuosius 30 %, o ne vėliau kaip 2020 m. – 40 %. Joje Komisija raginama ne vėliau kaip 2012 m. pateikti teisės akto pasiūlymą, kuriame, be kita ko, būtų nustatytos kvotos, jeigu paaiškėtų, kad veiksmų, kurių ėmėsi bendrovės ir valstybės narės, nepakanka. Svarbu, kad toks teisės aktas būtų laikinai įgyvendinamas ir paspartintų pokyčius bei skubias reformas, skirtas įsigalėjusiai lyčių nelygybei ir stereotipams ekonominių sprendimų priėmimo srityje panaikinti. Tokį prašymą dėl teisės akto Europos Parlamentas pakartojo savo 2012 m. kovo 13 d. ir 2021 m. sausio 21 d. rezoliucijose;

(12)

svarbu, kad Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros rodytų pavyzdį lyčių lygybės srityje, inter alia, nustatydamos subalansuoto lyčių atstovavimo visais valdymo lygmenimis tikslus. Ypač daug dėmesio reikia skirti vyresniųjų vadovų įdarbinimo politikai. Todėl savo 2020 m. kovo 5 d. komunikate „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ Komisija pabrėžė, kad Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros turėtų užtikrinti lyčių pusiausvyrą tarp aukščiausias vadovaujamąsias pareigas einančių asmenų. Savo 2022 m. balandžio 5 d. komunikate „Naujausioji žmogiškųjų išteklių strategija“ Komisija įsipareigojo ne vėliau kaip 2024 m. užtikrinti visišką lyčių lygybę visais savo valdymo lygmenimis. Komisija stebės pažangą ir tuo atžvilgiu reguliariai skelbs informaciją interneto svetainėje. Komisija toliau dalijasi geriausios praktikos pavyzdžiais su kitomis Sąjungos institucijomis, įstaigomis, organais bei agentūromis ir interneto svetainėje skelbs informaciją apie lyčių pusiausvyrą tarp aukščiausias vadovaujamąsias pareigas einančių asmenų tose institucijose, įstaigose, organuose bei agentūrose. Europos Parlamentas savo 2020 m. sausio 13 d. Biuro sprendimu susitarė nustatyti 2024 m. tikslus dėl lyčių pusiausvyros tarp aukštesniosios ir viduriniosios grandies vadovaujamąsias pozicijas užimančių asmenų. Europos Parlamentas toliau stebės pažangą visais savo valdymo lygmenimis ir sieks rodyti pavyzdį. Savo 2021–2024 m. įvairovės ir įtraukties strategijoje Taryba įsipareigojo pasiekti lyčių lygybę tarp jos Generaliniame sekretoriate (toliau – TGS) vadovaujamąsias pozicijas užimančių asmenų, numatydama užtikrinti 45–55 % maržą ne vėliau kaip iki 2026 m. pabaigos. TGS veiksmų plane dėl lyčių lygybės tarp vadovaujamąsias pareigas einančių asmenų nustatomos priemonės tam tikslui pasiekti;

(13)

svarbu, kad bendrovės ir įmonės skatintų, remtų ir ugdytų moterų talentą visais lygmenimis ir per visą jų karjerą siekiant užtikrinti, kad kvalifikuotoms moterims būtų suteiktos galimybės užimti pozicijas valdyboje ir vadovaujamąsias pozicijas;

(14)

siekiant skatinti lyčių lygybę ir remti moterų dalyvavimą priimant sprendimus, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/1158 (7), kuria skatinama tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, numatyta, kad valstybės narės turi imtis būtinų priemonių, kad užtikrintų vienodą moterų ir vyrų dalijimąsi priežiūros pareigomis, be esamų motinystės atostogų numatydamos vaiko priežiūros, tėvystės ir prižiūrinčiojo asmens atostogas. Ta direktyva taip pat numato teisę prašyti susitarimo dėl lanksčių darbo sąlygų;

(15)

skirti moteris į direktorių pareigas trukdo keletas konkrečių veiksnių, kuriuos galima pašalinti ne tik taikant privalomas taisykles, bet ir įgyvendinant švietimo iniciatyvas bei paskatas, kuriomis siekiama propaguoti gerąją praktiką. Pirmiausia, labai svarbu verslo mokyklose ir universitetuose didinti sąmoningumą apie lyčių lygybės naudą siekiant didinti bendrovių konkurencingumą. Taip pat būtina skatinti reguliarią direktorių kaitą ir nustatyti pozityvias priemones, kuriomis siekiama skatinti ir atlyginti valstybių narių bei bendrovių pastangas nustatyti ryžtingesnį požiūrį į tokius pokyčius aukščiausiuose ekonominius sprendimus priimančiuose organuose visais lygmenimis;

(16)

Sąjunga turi didelį aukštos kvalifikacijos moterų rezervą, kuris nuolat didėja – tai patvirtina faktas, kad 60 % universitetų absolventų yra moterys. Siekiant veiksmingai išnaudoti tą esamą rezervą, o tai itin svarbu reaguojant į Sąjungos demografinius ir ekonominius iššūkius, labai svarbu pasiekti lyčių pusiausvyrą valdybose. Taigi, nepakankamas moterų atstovavimas valdybose yra neišnaudota galimybė valstybių narių ekonomikai apskritai ir jų vystymuisi bei augimui. Išnaudojus esamą moterų talento rezervą, ir atskiri asmenys, ir viešasis sektorius gautų didesnę investicijų į švietimą grąžą. Plačiai pripažįstama, kad dėl moterų dalyvavimo valdybose pagerėja įmonių valdymas, nes dėl įvairesnio ir kolektyvinio mąstymo, apimančio platesnį požiūrių spektrą, pagerėja komandų veiklos rezultatai ir sprendimų priėmimo kokybė. Daugelis tyrimų parodė, kad įvairovė skatina iniciatyvesnį verslo modelį, labiau subalansuotus sprendimus ir griežtesnius profesinius standartus valdybose, kurie geriau atsispindi visuomenės realijas ir vartotojų poreikius. Tai taip pat skatina inovacijas. Daugybė tyrimų taip pat parodė, kad tarp lyčių įvairovės aukščiausios vadovybės lygmeniu ir bendrovės finansinių rezultatų bei pelningumo yra teigiamas ryšys, o tai lemia reikšmingą ilgalaikį tvarų augimą. Todėl pasiekti lyčių pusiausvyrą valdybose yra itin svarbu siekiant užtikrinti Sąjungos konkurencingumą globalizuotoje ekonomikoje ir tai suteiktų lyginamąjį pranašumą trečiųjų valstybių atžvilgiu;

(17)

padidinus moterų atstovavimą valdybose, poveikį patirtų ne tik į valdybas paskirtos moterys, bet tai taip pat padėtų į bendrovę pritraukti moterų talento ir užtikrinti didesnį moterų skaičių visais valdymo lygmenimis ir tarp darbuotojų. Todėl, tikėtina, kad didesnė moterų dalis valdybose darys teigiamą poveikį šalinant tiek vyrų ir moterų užimtumo atotrūkį, tiek vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį;

(18)

nepaisant įrodymų, pagrindžiančių naudingą lyčių pusiausvyros poveikį pačioms bendrovėms bei ekonomikai apskritai ir nepaisant galiojančios Sąjungos teisės, kuria draudžiama diskriminacija dėl lyties, ir esamų Sąjungos lygmeniu įgyvendinamų veiksmų, kuriais skatinamas savireguliavimas, bendrovių aukščiausiuose sprendimus priimančiuose organuose visoje Sąjungoje moterys vis dar yra itin nepakankamai atstovaujamos. Statistika rodo, kad aukščiausio lygio verslo sprendimų priėmimo procese dalyvaujančių moterų dalis tebėra labai maža. Jeigu net nesvarstoma galimybė, kad pusė talento rezervo galėtų būti paskirta į aukščiausias vadovaujamąsias pareigas, galėtų nukentėti pats paskyrimų procesas ir kokybė, o dėl to padidėtų nepasitikėjimas verslo valdžios struktūromis ir galbūt sumažėtų turimo žmogiškojo kapitalo naudojimo veiksmingumas. Svarbu, kad įmonių sprendimų priėmimo procese būtų teisingai atspindėta visuomenės sudėtis ir kad būtų išnaudojamas visų Sąjungos gyventojų potencialas. Europos lyčių lygybės instituto duomenimis, 2021 m. vidutiniškai 30,6 % valdybos narių didžiausiose biržinėse bendrovėse ir tik 8,5 % pirmininkų buvo moterys. Tai rodo nesąžiningą ir diskriminacinį nepakankamą moterų atstovavimą, kuriuo akivaizdžiai pažeidžiami Sąjungos lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityse principai. Todėl turėtų būti nustatytos ir sustiprintos priemonės, skirtos skatinti moterų karjeros galimybėms visais valdymo lygmenimis, ir turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys tam, kad būtų užtikrinta, kad tokių priemonių būtų imtasi biržinėse bendrovėse dėl didelės tokių bendrovių ekonominės ir socialinės atsakomybės. Be to, svarbu, kad Sąjungos įstaigos, organai ir agentūros rodytų pavyzdį panaikindami esamą lyčių disbalansą savo pačių valdybų sudėtyje;

(19)

moterų skaičius valdybose pastaraisiais metais augo labai lėtai. Pažangos tempas valstybėse narėse buvo skirtingas, todėl labai skiriasi pasiekti rezultatai. Daug didesnė pažanga padaryta tose valstybėse narėse, kuriose buvo nustatytos privalomos priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad požiūriai į lyčių pusiausvyros valdybose gerinimą yra labai nevienodi, tikėtina, kad tokie skirtumai dar didės. Todėl valstybės narės raginamos keistis informacija apie taikomas veiksmingas priemones bei nacionaliniu lygmeniu priimtą politiką, taip pat keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, kad visoje Sąjungoje būtų daroma pažanga siekiant užtikrinti labiau subalansuotą moterų ir vyrų atstovavimą valdybose;

(20)

nenuoseklus ir skirtingas nacionalinis reglamentavimas, kiek tai susiję su lyčių pusiausvyra biržinių bendrovių valdybose, ar tokio reglamentavimo nebuvimas lemia ne tik tai, kad valstybėse narėse labai skiriasi moterų, einančių nevykdomųjų direktorių pareigas, skaičius ir pažangos valstybėse narėse rodikliai, – tai taip pat kelia kliūčių vidaus rinkai, nes taip biržinėms bendrovėms Sąjungoje nustatomi skirtingi įmonių valdymo reikalavimai. Tie skirtingi teisės aktų ir savireguliavimo priemonių reikalavimai dėl valdybų sudėties gali sukelti praktinių sunkumų tarpvalstybiniu mastu veikiančioms biržinėms bendrovėms, ypač steigiant patronuojamąsias bendroves ar vykdant susijungimų ir įsigijimų sandorius, ir kandidatams į direktorių pozicijas;

(21)

lyčių disbalansas bendrovėse yra didesnis aukštesnio lygio vadovų lygmeniu. Be to, daug vyresniųjų vadovų pareigas einančių moterų dirba žmogiškųjų išteklių ir komunikacijos srityse, o vyresnieji vadovai vyrai bendrovėje dažniau įdarbinami bendraisiais vadovais ar tiesioginiais vadovais. Kadangi pagrindinį kandidatų į direktorių pozicijas rezervą daugiausia sudaro kandidatai, turintys vyresniųjų vadovų patirties, būtina padidinti moterų, kurios paaukštinamos į tokias vadovaujamąsias pozicijas bendrovėse, skaičių;

(22)

vienas iš pagrindinių teisingo šios direktyvos įgyvendinimo veiksnių – veiksmingas direktorių atrankos kriterijų, kurie turi būti nustatyti iš anksto ir taikomi visiškai skaidriai, taikymas, kandidatų kvalifikacijas, žinias ir įgūdžius vertinant vienodai, neatsižvelgiant į jų lytį;

(23)

tai, kad daugumoje valstybių narių kandidatams į direktorių pozicijas taikomas atrankos procesas ir kvalifikacijos vertinimo kriterijai yra nepakankamai skaidrūs, labai trukdo pasiekti labiau subalansuotą direktorių lyčių pusiausvyrą ir neigiamai veikia tiek kandidatų į pozicijas valdybose karjerą ir judėjimo laisvę, tiek investuotojų sprendimus. Dėl tokio skaidrumo trūkumo potencialūs kandidatai į direktorių pozicijas neteikia paraiškų toms pozicijoms užimti, nors ten jų kvalifikacija būtų reikalingiausia, ir neginčija lyčių požiūriu šališkų sprendimų dėl paskyrimo, taigi, tai yra jų judėjimo laisvės apribojimas vidaus rinkoje. Kita vertus, investuotojai galėtų taikyti investicijų strategijas, kuriomis reikalaujama pateikti informaciją, be kita ko, susijusią su direktorių ekspertinėmis žiniomis bei kompetencija. Daugiau skaidrumo kvalifikacijų vertinimo kriterijų ir direktorių atrankos proceso atžvilgiu investuotojams užtikrina galimybę geriau įvertinti bendrovės verslo strategiją ir priimti pagrįstus sprendimus. Todėl svarbu, kad paskyrimo į valdybą procedūros būtų aiškios bei skaidrios ir kandidatai būtų objektyviai vertinami pagal jų asmeninius nuopelnus, neatsižvelgiant į jų lytį;

(24)

nors šios direktyvos tikslas nėra išsamiai suderinti nacionalinius įstatymus dėl atrankos į direktorių pozicijas proceso ir kvalifikacijos vertinimo kriterijų, tam, kad būtų pasiekta lyčių pusiausvyra, biržinėms bendrovėms, kuriose neužtikrinamas subalansuotas lyčių atstovavimas, būtina nustatyti tam tikrus būtiniausius reikalavimus, susijusius su kandidatų į skiriamąsias ar renkamąsias direktorių pozicijas atranka, laikantis skaidraus ir aiškiai apibrėžto atrankos proceso ir remiantis objektyviu palyginamuoju kandidatų kvalifikacijos – jų tinkamumo, kompetencijos ir profesinės veiklos rezultatų – vertinimu. Veiksmingai padėti užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas visoje Sąjungoje ir įmonėms išvengti praktinių sunkumų galima tik pasitelkiant privalomą priemonę Sąjungos lygmeniu;

(25)

todėl Sąjunga turėtų siekti didinti moterų skaičių valdybose visose valstybėse narėse, kad būtų spartinamas ekonomikos augimas, skatinamas judumas darbo rinkoje, didinamas biržinių bendrovių konkurencingumas ir užtikrinama veiksminga lyčių lygybė darbo rinkoje. To tikslo turėtų būti siekiama nustatant būtiniausius reikalavimus dėl pozityvių veiksmų, išreikštų privalomų priemonių forma. Tomis privalomomis priemonėmis turėtų būti siekiama valdybų sudėties pasiskirstymo lyčių požiūriu kiekybinio tikslo, nes tokį ar panašų metodą taikiusios valstybės narės ir trečiosios valstybės pasiekė geriausių rezultatų, siekdamos sumažinti nepakankamą moterų atstovavimą ekonominius sprendimus priimančiose pozicijose;

(26)

svarbu, kad kiekviena biržinė bendrovė parengtų lyčių lygybės politiką, kad būtų pasiektas labiau subalansuotas lyčių atstovavimas visais lygmenimis. Tokia politika gali apimti tiek moterų kandidačių, tiek vyrų kandidatų siūlymą į svarbias pareigas, moterims skirtas mentorystės schemas ir karjeros raidos orientavimą, taip pat žmogiškųjų išteklių strategijas, skirtas lyčių įvairovę atspindinčiam įdarbinimui skatinti;

(27)

biržinės bendrovės turi didelę ekonominę reikšmę, yra matomos ir daro poveikį visai rinkai. Tokios bendrovės nustato standartus platesnei ekonomikai ir tikėtina, kad jų praktiką perims kitų rūšių bendrovės. Biržinių bendrovių veiklai būdingas viešumas, dėl to jų reglamentavimas platesniu mastu yra pateisinamas nauda viešajam interesui;

(28)

šioje direktyvoje numatytos priemonės turėtų būti taikomos biržinėms bendrovėms;

(29)

ši direktyva neturėtų būti taikoma labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ);

(30)

šios direktyvos tikslais valstybė narė, kompetentinga reglamentuoti klausimus, kuriuos apima ši direktyva, turėtų būti valstybė narė, kurioje atitinkama biržinė bendrovė turi savo registruotą buveinę. Šia direktyva nedaromas poveikis nacionalinėms taisyklėms, kuriomis nustatoma teisė, taikytina bendrovėms tais klausimais, kurių ši direktyva nereglamentuoja;

(31)

biržinių bendrovių valdybų struktūros sistemos įvairiose valstybėse narėse skiriasi; iš esmės išskiriamos dualistinė sistema, kurią sudaro valdyba bei priežiūros taryba, ir monistinė sistema, kurioje valdymo ir priežiūros funkcijas atlieka viena valdyba. Taip pat yra mišrių sistemų, turinčių abiejų sistemų elementų, o kartais bendrovėms leidžiama pačioms pasirinkti vieną iš skirtingų modelių. Ši direktyva turėtų būti taikoma visoms esamoms valdybų sistemoms valstybėse narėse;

(32)

visose valdybų sistemose de jure ar de facto išskiriami vykdomieji direktoriai, kurie dalyvauja kasdieniame bendrovės valdyme, ir nevykdomieji direktoriai, kurie atlieka priežiūros funkciją ir nedalyvauja kasdieniame biržinės bendrovės valdyme. Šia direktyva siekiama gerinti lyčių pusiausvyrą abiejose direktorių kategorijose. Siekiant užtikrinti tinkamą poreikio didinti lyčių pusiausvyrą valdybose ir poreikio kuo labiau kuo labiau sumažinti kišimąsi į kasdienį bendrovės valdymą pusiausvyrą, šia direktyva atskiriamos abi tos direktorių kategorijos;

(33)

keliose valstybėse narėse tam tikra dalis nevykdomųjų direktorių, vadovaujantis nacionaline teise ar praktika, gali arba turi būti skiriama ar renkama bendrovių darbuotojų ar darbuotojų organizacijų arba bendrovių darbuotojų ir darbuotojų organizacijų. Šioje direktyvoje nustatyti kiekybiniai tikslai taip pat turėtų būti taikomi tokiems direktoriams. Tačiau dėl to, kad kai kurie nevykdomieji direktoriai yra darbuotojų atstovai, valstybės narės, tinkamai atsižvelgdamos į konkrečias nacionalinėje teisėje nustatytas taisykles, taikomas darbuotojų atstovų rinkimui ar skyrimui, ir gerbdamos balsavimo darbuotojų atstovų rinkimuose laisvę, turėtų nustatyti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad tie tikslai būtų pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kad skiriasi valstybių narių nacionalinė bendrovių teisė, valstybės narės kiekybinius tikslus turėtų galėti taikyti atskirai akcininkų atstovams ir darbuotojų atstovams;

(34)

valstybės narės biržinėms bendrovėms turėtų taikyti tikslą užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d. biržinių bendrovių valdybose ne mažiau kaip 40 % nevykdomųjų direktorių pozicijų užimtų nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys, arba, alternatyviai, kadangi yra svarbu, kad biržinės bendrovės padidintų nepakankamai atstovaujamos lyties asmenų dalį tarp visų su sprendimų priėmimu susijusias pozicijas užimančių asmenų, valstybės narės biržinėms bendrovėms turėtų taikyti tikslą užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d. biržinių bendrovių valdybose ne mažiau kaip 33 % visų direktorių – tiek vykdomųjų, tiek nevykdomųjų direktorių – pozicijas užimtų nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys;

(35)

tikslai, kad valdybose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 40 % nevykdomųjų direktorių arba 33 % visų direktorių pozicijų, apima bendrą lyčių pusiausvyrą tarp direktorių ir neturi poveikio atskirų direktorių pasirinkimui iš gausaus kandidatų vyrų ir moterų rezervo kiekvienu konkrečiu atveju. Visų pirma, šia direktyva neužkertamas kelias jokiems konkretiems kandidatams į direktorių pozicijas ir ja biržinės bendrovės ar akcininkai neverčiami skirti atskirų direktorių. Sprendimą dėl tinkamų direktorių vis dėlto turi priimti biržinės bendrovės ir akcininkai;

(36)

dėl valstybės įmonių pobūdžio yra tikslinga, kad valstybės įmonės, kurios patenka į šios direktyvos taikymo sritį, būtų pavyzdžiu privačiajam sektoriui. Valstybės narės daro dominuojančią įtaką į reguliuojamos rinkos sąrašus įtrauktoms valstybės įmonėms, kaip tai suprantama Komisijos direktyvos 2006/111/EB (8) 2 straipsnio b punkte. Dėl tos dominuojančios įtakos valstybės narės turi priemonių būtinas permainas įgyvendinti greičiau;

(37)

direktorių pozicijų skaičiaus, kuris yra būtinas norint pasiekti šioje direktyvoje nustatytus tikslus, nustatymas turi būti dar labiau patikslintas, kadangi, atsižvelgiant į daugelio valdybų dydį, matematiniu požiūriu neįmanoma pasiekti tikslios 40 % arba, kai taikytina, 33 % sudarančios dalies. Todėl direktorių pozicijų skaičius, būtinas šioje direktyvoje nustatytiems tikslams pasiekti, turėtų būti kuo artimesnis 40 % arba, kai taikytina, 33 % sudarančiai daliai, ir abiem atvejais turėtų neviršyti 49 %;

(38)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) savo jurisprudencijoje (9) dėl pozityvių veiksmų ir jų suderinamumo su draudimo diskriminuoti dėl asmens lyties principu, kuris taip pat yra įtvirtintas Chartijos 21 straipsnyje, pripažino, kad tam tikrais atvejais vykdant įdarbinimo ar paaukštinimo atranką pirmumas gali būti teikiamas nepakankamai atstovaujamos lyties kandidatui, su sąlyga, kad nepakankamai atstovaujamos lyties kandidato kvalifikacija – tinkamumas, kompetencija ir profesinės veiklos rezultatai – yra tokia pati kaip ir kitos lyties jo konkurento, kad pirmumas nėra suteikiamas automatiškai ir besąlygiškai, t. y. jis netaikomas, jeigu dėl tam tikrų priežasčių atskiras kitos lyties kandidatas įvertinamas palankiau, ir kad kiekvieno kandidato paraiška įvertinama objektyviai, atsižvelgiant į visus atskiriems kandidatams taikytinus kriterijus;

(39)

valstybės narės, siekdamos gerinti lyčių pusiausvyrą valdybose, turėtų užtikrinti, kad tos biržinės bendrovės, kurių valdybose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užima atitinkamai mažiau nei 40 % nevykdomųjų direktorių pozicijų arba mažiau nei 33 % visų direktorių pozicijų, įskaitant tiek vykdomuosius, tiek nevykdomuosius direktorius, priklausomai nuo to, kas taikytina, remdamosi kandidatų kvalifikacijų lyginamuoju vertinimu, taikydamos aiškius, neutraliai suformuluotus ir nedviprasmiškus kriterijus, kurie buvo nustatyti prieš pradedant atrankos procesą, atrinktų toms skiriamosioms ar renkamosioms pozicijoms labiausiai kvalifikuotus kandidatus. Atrankos kriterijų, kuriuos galėtų taikyti biržinės bendrovės, rūšys apima, pavyzdžiui, profesinę vadovavimo ar priežiūros užduočių atlikimo patirtį, tarptautinę patirtį, daugiadiscipliniškumą, lyderio savybes, bendravimo įgūdžius, ryšių palaikymo gebėjimus ir žinias konkrečioje atitinkamoje srityje, kaip antai, finansai, finansinė priežiūra ar žmogiškųjų išteklių valdymas;

(40)

vykdant kandidatų atranką į skiriamąsias ar renkamąsias direktorių pozicijas pirmenybė turėtų būti teikiama tokios pačios kvalifikacijos nepakankamai atstovaujamos lyties kandidatui. Tačiau tokia pirmenybė neturėtų būti automatiškai ir besąlygiškai suteikiamas pirmumas. Galėtų būti išimtinių atvejų, kai objektyvus tokios pačios kvalifikacijos kitos lyties kandidato konkrečios padėties vertinimas gali būti viršesnis už pirmumą, kuris priešingu atveju turėtų būti suteiktas nepakankamai atstovaujamos lyties kandidatui. Taip galėtų įvykti, pavyzdžiui, tais atvejais, kai atrenkant direktorius taikoma platesnė įvairovės politika nacionaliniu ar bendrovės lygmeniu. Vis dėlto pozityvių veiksmų netaikymas turėtų likti išimtiniu atveju, turėtų būti grindžiamas kiekvieno konkretaus atvejo vertinimu ir tinkamai pagrįstas objektyviais kriterijais, kuriais jokiu būdu neturėtų būti diskriminuojama nepakankamai atstovaujama lytis;

(41)

valstybėse narėse, kuriose taikomi šioje direktyvoje nustatyti su kandidatų atranka į skiriamąsias ar renkamąsias direktorių pozicijas susiję reikalavimai, biržinės bendrovės, kurių valdybose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užima atitinkamai ne mažiau kaip 40 % nevykdomųjų direktorių pozicijų arba ne mažiau kaip 33 % visų direktorių pozicijų, priklausomai nuo to, kas taikytina, neturėtų būti įpareigojamos laikytis tų reikalavimų;

(42)

kandidatų atrankos į skiriamąsias ar renkamąsias direktorių pozicijas metodai įvairiose valstybėse narėse ir įvairiose biržinėse bendrovėse skiriasi. Jie galėtų apimti kandidatų pirminę atranką, kurios rezultatus, pavyzdžiui, skyrimo komitetas ar direktorių paieškos firmos, turi pateikti akcininkų susirinkimui. Reikalavimai dėl kandidatų atrankos į skiriamąsias ar renkamąsias direktorių pozicijas turėtų būti įvykdyti tinkamame atrankos proceso etape, laikantis nacionalinės teisės ir atitinkamų biržinių bendrovių įstatų, be kita ko, prieš akcininkams atrenkant kandidatą, pavyzdžiui, rengiant trumpąjį sąrašą. Tuo atžvilgiu šia direktyva nustatomi tik būtiniausi kandidatų atrankos į skiriamąsias ar renkamąsias direktorių pozicijas reikalavimai, kad siekiant sudaryti sąlygas lyčių lygybei ir siekiant tikslo užtikrinti labiau subalansuotą moterų ir vyrų atstovavimą biržinių bendrovių valdybose būtų galima taikyti Teisingumo Teismo jurisprudencijoje numatytas sąlygas. Šia direktyva pernelyg nesikišama į kasdienį biržinių bendrovių valdymą, nes joms paliekama laisvė atrinkti kandidatus remiantis jų kvalifikacija ar kitais svarbiais objektyviais apsvarstymais;

(43)

siekiant šios direktyvos tikslų, kiek tai susiję su lyčių pusiausvyra, turėtų būti reikalaujama, kad kandidato į skiriamą ar renkamą direktoriaus poziciją prašymu biržinės bendrovės tą kandidatą informuotų apie kvalifikacijos vertinimo kriterijus, kuriais buvo grindžiama atranka, kandidatų objektyvų lyginamąjį vertinimą vadovaujantis tais kriterijais ir, kai aktualu, konkrečius apsvarstymus, dėl kurių išimtinėmis aplinkybėmis palankiau vertinamas kitos lyties, nei nepakankamai atstovaujama lytis, kandidatas. Dėl reikalavimo pateikti tokią informaciją gali būti ribojama teisė į privatų gyvenimą ir teisė į asmens duomenų apsaugą, kurios pripažįstamos atitinkamai Chartijos 7 ir 8 straipsniuose. Vis dėlto tokie apribojimai yra būtini ir, nepažeidžiant proporcingumo principo, iš tiesų atitinka pripažintus bendro intereso tikslus. Todėl jie atitinka tokiems apribojimams taikomus reikalavimus, nustatytus Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje, ir atitinkamą Teisingumo Teismo jurisprudenciją. Tokie apribojimai turėtų būti taikomi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (10);

(44)

jei nepakankamai atstovaujamos lyties kandidatas į skiriamą ar renkamą direktoriaus poziciją teisme ar kitoje kompetentingoje institucijoje pateikia faktus, kurių pagrindu galima daryti prielaidą, kad to kandidato kvalifikacija yra tokia pati kaip atrinkto kitos lyties kandidato, turėtų būti reikalaujama, kad biržinė bendrovė pagrįstų savo pasirinkimą;

(45)

nors šia direktyva siekiama nustatyti būtiniausius reikalavimus privalomų priemonių forma, kad būtų pagerintas lyčių pasiskirstymas valdybose, svarbu, vadovaujantis subsidiarumo principu, pripažinti skirtingų požiūrių teisėtumą ir tam tikrų esamų nacionalinių priemonių, kurios jau yra priimtos ir kurios davė gerų rezultatų, veiksmingumą. Kai kuriose valstybėse narėse jau buvo dedamos pastangos užtikrinti labiau subalansuotą moterų ir vyrų atstovavimą valdybose priimant privalomas priemones, kurios laikomos tokiomis pat veiksmingomis kaip šioje direktyvoje nustatytos priemonės. Tos valstybės narės turėtų galėti sustabdyti šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų, susijusių su kandidatų į skiriamąsias ar renkamąsias direktorių pozicijas atranka, ir, kai aktualu, susijusių su atskirų kiekybinių tikslų nustatymu, taikymą, jei šioje direktyvoje išdėstytos taikymo sustabdymo sąlygos yra įvykdytos. Tokiais atvejais, jei valstybės narės tokias privalomas priemones nustatė nacionaline teise, šioje direktyvoje išdėstytos apvalinimo taisyklės dėl konkretaus direktorių skaičiaus turėtų būti taikomos mutatis mutandis siekiant įvertinti tas nacionalines priemones pagal šią direktyvą. Valstybėje narėje, kurioje taikomas toks taikymo sustabdymas, turėtų būti laikoma, kad šioje direktyvoje nustatyti tikslai yra pasiekti, taigi, šioje direktyvoje nustatyti tikslai, susiję su nevykdomaisiais direktoriais ar visais direktoriais, nepakeičia atitinkamų nacionalinių priemonių ir tokiais tikslais jos nėra papildomos;

(46)

siekiant gerinti lyčių pusiausvyrą tarp direktorių, atliekančių kasdienio valdymo užduotis, turėtų būti reikalaujama, kad biržinės bendrovės nustatytų atskirus kiekybinius tikslus, susijusius su labiau subalansuotu abiejų lyčių atstovavimu tarp vykdomųjų direktorių, kad tokie tikslai būtų pasiekti iki šioje direktyvoje nustatytos dienos. Tie tikslai bendrovėms turėtų padėti padaryti apčiuopiamą pažangą, palyginti su jų dabartine padėtimi. Ta pareiga neturėtų būti taikoma biržinėms bendrovėms, kurios siekia 33 % tikslo visų direktorių – tiek vykdomųjų, tiek nevykdomųjų direktorių – atveju;

(47)

valstybės narės turėtų reikalauti, kad biržinės bendrovės kompetentingoms institucijoms kasmet pateiktų informaciją apie jų valdybų lyčių sudėtį ir apie priemones, kurių buvo imtasi šioje direktyvoje nustatytiems tikslams pasiekti, kad tos institucijos galėtų įvertinti kiekvienos biržinės bendrovės pažangą užtikrinant lyčių pusiausvyrą tarp direktorių. Biržinės bendrovės tokią informaciją turėtų tinkamu ir lengvai prieinamu būdu skelbti savo interneto svetainėse ir įtraukti ją į savo metines ataskaitas. Jei biržinė bendrovė nepasiekė taikytinų kiekybinių tikslų, ji į tokią informaciją turėtų įtraukti konkrečių priemonių, kurių bendrovė jau ėmėsi arba ketina imtis ateityje, kad būtų pasiekti šioje direktyvoje nustatyti tikslai, aprašymą. Siekiant išvengti nebūtinos administracinės naštos ir pastangų dubliavimo, pagal šią direktyvą teiktina informacija apie lyčių pusiausvyrą valdybose, kai taikytina, turėtų būti įtraukta į biržinių bendrovių valdymo pareiškimą, laikantis taikytinos Sąjungos teisės, visų pirma, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES (11). Jei valstybės narės sustabdė 6 straipsnio taikymą pagal 12 straipsnį, šioje direktyvoje išdėstytos ataskaitų teikimo pareigos neturėtų būti taikomos su sąlyga, kad tų valstybių narių nacionalinėje teisėje yra numatytos ataskaitų teikimo pareigos, kuriomis užtikrinama, kad informacija, susijusi su biržinių bendrovių padaryta pažanga siekiant labiau subalansuoto moterų ir vyrų atstovavimo jų valdybose, būtų skelbiama reguliariai;

(48)

reikalavimų, susijusių su kandidatų atranka į skiriamąsias ar renkamąsias direktorių pozicijas, pareigos nustatyti kiekybinį tikslą, susijusį su vykdomaisiais direktoriais, ir ataskaitų teikimo pareigų vykdymas turėtų būti užtikrinamas veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasomomis sankcijomis, o valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tuo tikslu būtų nustatytos tinkamos administracinės ar teisminės procedūros. Tokios sankcijos galėtų būti, be kita ko, baudos arba galimybė teisminei institucijai panaikinti su direktorių atranka susijusį sprendimą arba paskelbti jį niekiniu. Nedarant poveikio nacionalinei teisei dėl nuobaudų skyrimo, jei biržinės bendrovės vykdo tas pareigas, jos neturėtų būti baudžiamos už tai, kad nepasiekė kiekybinių tikslų, susijusių su moterų ir vyrų atstovavimu tarp direktorių. Sankcijos neturėtų būti skiriamos pačioms biržinėms bendrovėms, jeigu pagal nacionalinę teisę atitinkamas veikimas ar neveikimas yra priskiriamas ne bendrovei, o kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, pavyzdžiui, atskiriems akcininkams. Valstybės narės turėtų galėti taikyti kitas sankcijas nei tos, kurios yra išvardytos šioje direktyvoje pateiktame nebaigtiniame sankcijų sąraše, ypač tais atvejais, kai biržinė bendrovė padaro sunkių ir pakartotinių pažeidimų, susijusių su šioje direktyvoje nustatytomis pareigomis. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, vykdydamos viešąsias sutartis ir koncesijas, biržinės bendrovės vykdytų taikytinas pareigas, susijusias su socialine ir darbo teise, vadovaudamosi taikytina Sąjungos teise;

(49)

valstybės narės ar biržinės bendrovės turėtų galėti nustatyti ar toliau taikyti palankesnes priemones, kad būtų užtikrintas labiau subalansuotas moterų ir vyrų atstovavimas;

(50)

valstybės narės turėtų paskirti lyčių pusiausvyros valdybose skatinimo, analizės, stebėsenos ir rėmimo įstaigas. Be to, rengiant informacines kampanijas ir dalijantis geriausia patirtimi būtų labai prisidedama prie visų nebiržinių bendrovių informuotumo šiuo klausimu didinimo ir jos būtų skatinamos iniciatyviai siekti lyčių pusiausvyros. Visų pirma, valstybės narės raginamos įgyvendinti politiką, kuria MVĮ būtų remiamos ir skatinamos reikšmingai padidinti lyčių pusiausvyrą visais valdymo lygmenimis ir valdybose;

(51)

šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi Chartija pripažintų principų. Visų pirma, ja prisidedama prie moterų ir vyrų lygybės principo (Chartijos 23 straipsnis) ir laisvės pasirinkti profesiją ir teisės dirbti (Chartijos 15 straipsnis) įgyvendinimo. Šia direktyva siekiama užtikrinti visapusišką teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą (Chartijos 47 straipsnis) įgyvendinimą. Naudojimosi laisve užsiimti verslu (Chartijos 16 straipsnis) ir teise į nuosavybę (Chartijos 17 straipsnio 1 dalis) apribojimais ta laisvė ir ta teisė iš esmės nėra pažeidžiamos ir jie yra būtini bei proporcingi. Apribojimus galima taikyti tik tuo atveju, jeigu jie visiškai atitinka Sąjungos pripažįstamus bendro intereso tikslus ar poreikį apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves;

(52)

nors kai kurios valstybės narės ėmėsi reglamentavimo veiksmų ar skatino savireguliavimą, dėl kurių buvo pasiekta įvairių rezultatų, dauguma valstybių narių nesiėmė ar nenurodė ketinančios imtis veiksmų, kad būtų pasiekta pakankamos pažangos. Prognozės, grindžiamos išsamia visos turimos informacijos apie ankstesnes ir dabartines tendencijas bei ketinimus analize, rodo, kad savarankiškai veikdamos valstybės narės artimoje ateityje nepasieks subalansuoto moterų ir vyrų atstovavimo tarp direktorių visoje Sąjungoje pagal šioje direktyvoje nustatytus tikslus. Neveikimas šioje srityje trukdo platesniu mastu siekti lyčių lygybės darbo vietoje, be kita ko, mažinant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, kuris iš dalies susidaro dėl vertikaliosios segregacijos. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes ir į didėjančius skirtumus tarp valstybių narių moterų ir vyrų atstovavimo valdybose atžvilgiu, lyčių pusiausvyrą valdybose visoje Sąjungoje galima pagerinti tik taikant bendrą požiūrį, o lyčių lygybės, konkurencingumo ir ekonomikos augimo potencialą galima geriau pasiekti ne skirtingos taikymo srities, užmojo ir veiksmingumo nacionalinėmis iniciatyvomis, o koordinuojamais veiksmais Sąjungos lygmeniu. Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. pasiekti labiau subalansuotą moterų ir vyrų atstovavimą tarp biržinių bendrovių direktorių nustatant veiksmingas priemones, kuriomis siekiama paspartinti pažangą užtikrinant lyčių pusiausvyrą, kartu biržinėms bendrovėms suteikiant pakankamai laiko pasirengti tam tikslui, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva nustatomi tik bendri tikslai bei principai ir neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. Valstybėms narėms suteikiama pakankamai laisvės pačioms nuspręsti, kaip būtų geriausia siekti šioje direktyvoje nustatytų tikslų atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, visų pirma, į įdarbinimo valdybose taisykles ir praktiką. Šia direktyva neribojama biržinių bendrovių galimybė paskirti labiausiai kvalifikuotus direktorius, suteikiama lanksti sistema ir numatomas pakankamai ilgas laikotarpis prisitaikyti;

(53)

valstybės narės turėtų bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene, kad juos veiksmingai informuotų apie šios direktyvos reikšmę, perkėlimą į nacionalinę teisę ir įgyvendinimą;

(54)

vadovaujantis proporcingumo principu, tikslai, kuriuos turi pasiekti biržinės bendrovės, turėtų galioti tik tam tikrą laikotarpį ir jie turėtų galioti tol, kol bus padaryta tvari pažanga užtikrinant valdybų lyčių sudėtį. Dėl to Komisija turėtų reguliariai peržiūrėti šios direktyvos taikymą ir teikti ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai. Be to, šioje direktyvoje numatyta jos galiojimo pabaigos data. Atlikdama šios direktyvos peržiūrą, Komisija turėtų įvertinti, ar yra poreikis pratęsti šios direktyvos galiojimą po tos datos;

(55)

vadovaujantis 2011 m. rugsėjo 28 d. bendru valstybių narių ir Komisijos politiniu pareiškimu dėl aiškinamųjų dokumentų (12), valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo į priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2022/109 (2) nustatomos kvotos 2022 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, laivai, kurie plaukioja su Portugalijos vėliava arba yra Portugalijoje registruoti, žvejodami marmurinių rombinių rajų išteklius 9 parajonio Sąjungos vandenyse, išnaudojo 2022 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tam tikrą tų išteklių žvejybos veiklą,

(1)

transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas ES, prireikus turi būti tinkamos naudoti gryną biodyzeliną ir įvairius biodyzelino ir iškastinio kuro mišinius;

(2)

pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 582/2011 (2) 3 straipsnį, siekdamas gauti motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimą, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį, gamintojas turi užtikrinti, kad būtų laikomasi to reglamento IX priede nustatytų etaloninių degalų, naudojamų per tipo patvirtinimo bandymus, specifikacijų;

(3)

grynas biodyzelinas (RRME B100) nėra įtrauktas į Reglamento (ES) Nr. 582/2011 IX priedą kaip etaloniniai degalai, naudojami sunkiųjų transporto priemonių tipui patvirtinti, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį. Siekiant įrodyti, kad laikomasi reikalavimų dėl išmetamųjų teršalų, tipo patvirtinimo bandymus reikia atlikti ir su dyzelinu (B7), ir su grynu biodyzelinu (B100). Siekiant sumažinti bandymų dubliavimą ir sudaryti lengvesnes sąlygas patvirtinimui, kai naudojamas grynas biodyzelinas ir biodyzelino mišiniai (pvz., RRME B20/B30), suteikti, būtina nustatyti gryno biodyzelino, kaip etaloninio kuro, specifikacijas, pagrįstas atitinkamais tarptautiniais ir Europos standartais. B100 tipo patvirtinimo atveju turėtų būti leidžiama įrodyti, kad laikomasi išmetamųjų teršalų bandymo reikalavimų, atliekant pirminio variklio išmetamųjų teršalų kiekio bandymus naudojant gryną biodyzeliną. Atliekant eksploatacinės atitikties bandymų procedūrą, galima pasirinkti bet kurį biodegalų mišinį;

(4)

tvirtinant transporto priemones su patvirtintu varikliu būtinas tipo patvirtinimo sertifikato specifikacijų papildymas;

(5)

todėl Komisijos reglamentą (ES) Nr. 582/2011 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(6)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Motorinių transporto priemonių techninio komiteto nuomonę,

(1)

11-ojoje Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ministrų konferencijoje 59-ių PPO narių grupė, įskaitant Sąjungą, paskelbė bendrą ministrų pareiškimą dėl paslaugų vidaus reguliavimo, kuriuo jos pradėjo daugiašalę iniciatyvą siekdamos derybų būdu sutarti dėl paslaugų vidaus reguliavimo tvarkos;

(2)

Komisija baigė derybas konsultuodamasi su pagal Sutarties 207 straipsnio 3 dalį įsteigtu komitetu. Šios daugiašalės bendro pareiškimo iniciatyvos dalyvių skaičius ilgainiui išaugo iki 67 PPO narių;

(3)

2021 m. gruodžio 2 d. tų derybų dalyvės paskelbė Derybų dėl paslaugų vidaus reguliavimo užbaigimo deklaraciją (toliau – Deklaracija), kurioje paskelbta, kad derybos sėkmingai baigtos. Dalyvės derybų išvadas pateikė Rekomendaciniame dokumente dėl paslaugų vidaus reguliavimo, kuris yra pateiktas Deklaracijos 1 priede. Jos taip pat palankiai įvertino konkrečių įsipareigojimų pagal GATS sąrašus, kurie PPO narių buvo pateikti kaip jų įsipareigojimų pasiūlymai siekiant užbaigti derybas ir kurie buvo pridėti prie Deklaracijos kaip 2 priedas;

(4)

Deklaracijos dalyvės, laikydamosi Deklaracijos 1 priedo 1 skirsnio nuostatų, ketina tame priede nustatytą tvarką įtraukti į savo konkrečių įsipareigojimų pagal GATS sąrašus kaip papildomus įsipareigojimus. Dalyvės, laikydamosi Deklaracijos 5 dalies nuostatų, siekia per dvylika mėnesių nuo Deklaracijos datos pateikti savo konkrečių įsipareigojimų pagal GATS sąrašus tvirtinti pagal Konkrečių įsipareigojimų sąrašų taisymo arba tobulinimo tvirtinimo tvarką, su sąlyga, kad bus užbaigtos visos būtinos vidaus procedūros;

(5)

pagal Deklaraciją Sąjunga turėtų pateikti PPO būtinus konkrečių įsipareigojimų pagal GATS sąrašo pakeitimus, kaip nustatyta Sąjungos konkrečių įsipareigojimų sąraše prieš galutinį patvirtinimą;

(6)

todėl Sąjungos vardu turėtų būti patvirtintas Deklaracijos 1 priede nustatytos tvarkos kaip papildomų įsipareigojimų įtraukimas į Sąjungos konkrečių įsipareigojimų pagal GATS sąrašą,