(1)

remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, Komisija išnagrinėjo Portugalijos pateiktą saugomos kilmės vietos nuorodos „Carne Barrosã“, kuri įregistruota Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1263/96 (2), specifikacijos pakeitimo paraišką;

(2)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šis pakeitimas yra reikšmingas, todėl pakeitimo paraišką Komisija paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3), kaip reikalaujama minėto reglamento 50 straipsnio 2 dalies a punkte;

(3)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl šis specifikacijos pakeitimas turi būti patvirtintas,

(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Italijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Castagna di Roccamonfina“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Castagna di Roccamonfina“ turi būti įregistruotas,

(1)

2019 m. kovo 26 d. bendrovė „Ecolab Deutschland GmbH“ Europos cheminių medžiagų agentūrai (toliau – Agentūra) pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 43 straipsnio 1 dalį pateikė paraišką, kad biocidinių produktų grupei „Ecolab UA BPF 1-Propanol“ (produktai priskiriami 1-o tipo produktams, kaip apibrėžta to reglamento V priede) būtų suteiktas Sąjungos autorizacijos liudijimas, ir raštu pateikė patvirtinimą, kad Švedijos kompetentinga institucija sutiko paraišką įvertinti. Paraiška buvo užregistruota Biocidinių produktų registre bylos numeriu BC-RS050191-24;

(2)

„Ecolab UA BPF 1-Propanol“ yra veikliosios medžiagos propan-1-olio, kuri yra įtraukta į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą Sąjungos patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašą kaip 1-o tipo produktas;

(3)

2021 m. rugsėjo 9 d. vertinančioji kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 44 straipsnio 1 dalį pateikė Agentūrai vertinimo ataskaitą ir atlikto vertinimo išvadas;

(4)

2022 m. kovo 24 d. Agentūra pateikė Komisijai nuomonę (2), „Ecolab UA BPF 1-Propanol“ biocidinių produktų charakteristikų santraukos projektą ir galutinę biocidinių produktų grupės vertinimo ataskaitą pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 44 straipsnio 3 dalį;

(5)

nuomonėje padaryta išvada, kad „Ecolab UA BPF 1-Propanol“ yra biocidinių produktų grupė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 528/2012 3 straipsnio 1 dalies s punkte, kad jai gali būti suteiktas Sąjungos autorizacijos liudijimas pagal to reglamento 42 straipsnio 1 dalį ir kad, jei laikomasi biocidinio produkto charakteristikų santraukos projekto, ji atitinka to reglamento 19 straipsnio 1 ir 6 dalyse nustatytas sąlygas;

(6)

2022 m. balandžio 12 d. Agentūra pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 44 straipsnio 4 dalį pateikė Komisijai biocidinio produkto charakteristikų santraukos projektą visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis;

(7)

Komisija pritaria Agentūros nuomonei ir mano, kad „Ecolab UA BPF 1-Propanol“ turėtų būti suteiktas Sąjungos autorizacijos liudijimas;

(8)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

vadovaudamasi Gairių (ES) 2015/510 (ECB/2014/60) 1 straipsnio 4 dalimi, Valdančioji taryba gali bet kuriuo metu pakeisti Eurosistemos pinigų politikos operacijų įgyvendinimo priemones, reikalavimus, kriterijus ir procedūras;

(2)

siekdama tikslo palaikyti kainų stabilumą, išlaikant bankų skolinimą palankiomis sąlygomis ir taip prisidedant prie skatinamosios pinigų politikos valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro, Valdančioji taryba 2019 m. liepos 22 d. priėmė Europos Centrinio Banko sprendimą (ES) 2019/1311 (ECB/2019/21) (2). Šiame sprendime numatyta laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. kovo mėn. vykdyti trečią tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų seriją (TITRO-III);

(3)

nuo tada, kai buvo priimtas Sprendimas (ES) 2019/1311 (ECB/2019/21), TITRO-III parametrai ir sąlygos buvo kelis kartus koreguoti, kai buvo manoma, kad tai būtina ir tikslinga pagal to meto riziką kainų stabilumui, pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmui ir euro zonos ekonomikos perspektyvoms. Šios korekcijos buvo atliekamos dezinfliacijos aplinkybėmis, kuriomis, siekiant užtikrinti vidutinio laikotarpio kainų stabilumą, reikėjo laikytis itin skatinamojo pobūdžio pinigų politikos. Visų pirma, 2019 m. rugsėjo 12 d., siekdama išlaikyti bankų skolinimą palankiomis sąlygomis, užtikrinti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro, ir paremti skatinamąją pinigų politiką, Valdančioji taryba nusprendė pakeisti tam tikrus TITRO-III parametrus, įskaitant sprendimą prailginti visų operacijų terminą nuo dvejų iki trejų metų ir sumažinti taikytinas palūkanų normas. 2020 m. kovo 12 d., siekdama paremti bankų skolinimą labiausiai nuo koronaviruso ligos (COVID-19) plitimo nukentėjusiems asmenims, visų pirma, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, Valdančioji taryba nusprendė pakeisti tam tikrus TITRO-III parametrus, įskaitant sprendimą padidinti skolinimosi sumą. Be to, siekdama toliau remti kredito teikimą namų ūkiams ir įmonėms plintančių ekonomikos sutrikimų ir padidėjusio netikrumo aplinkybėmis, 2020 m. balandžio 30 d. Valdančioji taryba nusprendė papildomai laikinai sumažinti visoms TITRO-III taikomas palūkanų normas, laikantis tam tikrų sąlygų (3). 2020 m. gruodžio 10 d. Valdančioji taryba nusprendė dar kartą pakoreguoti TITRO-III sąlygas, kad pandemijos laikotarpiu būtų išsaugotos palankios finansavimo sąlygos ir taip būtų palaikomas visų ūkio sektorių kreditavimas, skatinama ekonominė veikla ir vidutiniu laikotarpiu palaikomas kainų stabilumas. Konkrečiai ji nusprendė iki 2022 m. birželio mėn. pratęsti laikotarpį, kuriuo bus taikomos gerokai palankesnės sąlygos, 2021 m. birželio–gruodžio mėn. įvykdyti tris papildomas operacijas ir padidinti bendrą sumą, kurią dalyviai turi teisę skolintis TITRO-III metu. Tuo metu Valdančioji taryba, laikydamasi savo simetrijos tikslo, pažymėjo, kad ir toliau yra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas turimas priemones, kad užtikrintų tvarią infliacijos raidą siekiamo lygio link (4);

(4)

taigi pagal poreikius pakoreguotos TITRO-III atliko svarbų vaidmenį palaikant kainų stabilumą, ypač ūminiu pandemijos laikotarpio etapu, nes buvo išsaugotos palankios finansavimo sąlygos dezinfliacijos aplinkybėmis ir remiama skatinamoji pinigų politika, kuri buvo reikalinga siekiant sumažinti didelę ekonomikos nuosmukio ir kainų stabilumo mažėjimo riziką. Tuo laikotarpiu Europos Centrinis bankas (ECB) per TITRO-III sudarė ypač palankias finansavimo sąlygas dalyvaujančioms kredito įstaigoms, taip siekdamas išlaikyti skolinimą realiajai ekonomikai, susiklosčius itin nepalankioms sąlygoms;

(5)

infliacija sparčiai ir netikėtai pakilo iki tokio precedento neturinčio lygio, kokio nebuvo pasiekusi nuo euro įvedimo, o tai daugiausia lėmė netikėtai išaugusios energijos kainos ir tiekimo trūkumai, ir vidutinio laikotarpio infliacijos prognozės nuo 2021 m. pabaigos buvo labai padidintos, todėl reikia iš esmės iš naujo įvertinti tinkamą pinigų politikos poziciją. Po Rusijos invazijos į Ukrainą energijos ir žaliavų kainos labai išaugo, o dėl tokios padėties sukeltų prekybos sutrikimų padidėjo tiekimo kliūtys, išaugo neapibrėžtumas ir visuose sektoriuose padidėjo infliacijos spaudimas. Šio drastiško aplinkybių pasikeitimo nebuvo galima numatyti nei TITRO-III įvedimo metu, nei jos sąlygų korekcijų metu, ir šiuos pokyčius didžiąja dalimi lėmė išorės sukrėtimai. Dėl šio netikėto ir precedento neturinčio aplinkybių pasikeitimo, kurį dar labiau sustiprino Rusijos invazijos į Ukrainą neigiami padariniai ekonomikai, būtina pakoreguoti pinigų politikos poziciją ir koreguoti visas pinigų politikos priemones, įskaitant TITRO-III. Visų pirma, Valdančioji taryba, vykdydama ECB suteiktus kainų stabilumo įgaliojimus ir siekdama užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu įsitvirtintų ties jos siekiamu 2 % lygiu, pinigų politiką pradėjo normalizuoti sparčiau ir anksčiau. Valdančioji taryba nusprendė nuo 2021 m. gruodžio mėn. nebetęsti grynojo turto pirkimų pagal turto pirkimo programą ir specialiąją pandeminę pirkimo programą, o paskui – didinti ECB pagrindines pinigų politikos palūkanų normas; iki šiol jos padidintos iš viso 200 bazinių punktų;

(6)

pagrindinių pinigų politikos palūkanų normų didinimas iki šiol buvo sklandžiai perduodamas namų ūkiams ir įmonėms euro zonoje, tačiau esant dabartinėms aplinkybėms būtina toliau spartinti palūkanų normų politikos perdavimą finansavimo sąlygoms platesniu mastu. Pagal dabartines TITRO-III kainų nustatymo sąlygas prieš ir po dviejų specialių palūkanų normų laikotarpių nuo 2020 m. birželio 24 d. iki 2022 m. birželio 23 d. taikytina palūkanų norma yra susieta su palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe arba palūkanų norma, taikoma pagrindinėms refinansavimo operacijoms, visą atitinkamos operacijos terminą. Tai lėtina bankų skolinimo sąlygų normalizavimą ir kliudo ECB vykdyti jam suteiktus kainų stabilumo įgaliojimus. Iš tiesų, padidinus politikos palūkanų normas, TITRO-III norma koreguojama tik labai palaipsniui. Todėl dabartinės TITRO-III sąlygos suteikia labai mažai paskatų dalyvaujančioms kredito įstaigoms iš anksto grąžinti TITRO-III likučius. Dabartinės TITRO-III sąlygos taip pat prisideda prie to, kad išlaikomas didesnis Eurosistemos balansas, o tai savo ruožtu yra kliūtis siekiamam pinigų politikos normalizavimui. Taip yra todėl, kad centrinių bankų balanso dydis yra pagrindinis signalas, rodantis kokio laipsnio skatinimą pinigų politika teikia ekonomikai, ir darantis tiesioginį poveikį likvidumo kainai rinkoje. TITRO-III sąlygų pakoregavimas, pašalinant veiksnius, atgrasančius dalyvius iš anksto grąžinti jų TITRO-III likučius, taip pat prisidėtų prie to, kad būtų sumažintas Eurosistemos balansas, taip priartinant jį prie dabartinės pinigų politikos pozicijos. Taigi TITRO-III sąlygų pakoregavimu siekiama tikslo palaikyti kainų stabilumą, paspartinant finansavimo sąlygų normalizavimą ir mažinant Eurosistemos balansą;

(7)

2022 m. spalio 27 d. Valdančioji taryba nusprendė patvirtinti papildomas pinigų politikos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad infliacija laiku vėl taptų ECB siekiamo 2 % vidutiniu laikotarpiu dydžio. Valdančioji taryba mano, kad visos 2022 m. spalio 27 d. patvirtintos priemonės yra būtinos ir proporcingos tam, kad būtų įgyvendinta pinigų politikos pozicija, kurios tikslinga laikytis siekiant atkurti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu. Viena iš šio priemonių rinkinio priemonių yra Valdančiosios tarybos sprendimas kiekvienai atitinkamai dar nesibaigusiai TITRO-III taikytiną palūkanų normą apskaičiuoti taip: nuo 2022 m. lapkričio 23 d. iki kiekvienos atitinkamos dar nesibaigusios TITRO-III termino pabaigos arba išankstinio grąžinimo dienos palūkanų norma turėtų būti indeksuojama iki tuo laikotarpiu, o ne kiekvienos atitinkamos TITRO-III terminu, taikytinų vidutinių ECB pagrindinių palūkanų normų, kad būtų prisidedama prie bendro pinigų politikos normalizavimo proceso;

(8)

manoma, kad TITRO-III palūkanų normos susiejimas su vidutine palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe arba vidutine palūkanų norma, taikoma pagrindinėms refinansavimo operacijoms, likusiu atitinkamos TITRO-III terminu yra tinkama priemonė tam, kad būtų paskatintas spartesnis finansavimo sąlygų normalizavimas ir sumažintas Eurosistemos balansas, siekiant tikslo palaikyti kainų stabilumą. Ši priemonė turėtų padidinti bankų finansavimo kaštus, taip prisidedant prie to, kad dabartinėmis infliacijos didėjimo aplinkybėmis būtų laiku atkurtas kainų stabilumas Be to, bankų finansavimo kaštų padidėjimas, atsiradantis dėl TILTRO-III sąlygų koregavimo, turėtų daryti nemažą poveikį skolinimo palūkanų normoms. Pakeistų TITRO-III sąlygų poveikis bankų skolinimo palūkanų normoms galiausiai turėtų daryti reikšmingai infliaciją mažinantį poveikį vidutiniu laikotarpiu. Be to, TITRO-III sąlygų pokyčiai taip pat turėtų pašalinti veiksnius, atgrasančius dalyvaujančias skolinimo įstaigas iš anksto grąžinti pagal TITRO-III pasiskolintų sumų likučius, taip sumažinant Eurosistemos balansą ir prisidedant prie bendro pinigų politikos normalizavimo;

(9)

susiejus TITRO-III palūkanų normą su vidutine palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe arba vidutine palūkanų norma, taikoma pagrindinėms refinansavimo operacijoms, likusiu atitinkamos TITRO-III terminu, neviršijama tai, kas būtina. Nėra kitų pinigų politikos priemonių, kurios būtų mažiau intervencinės ir kurios tuo pat metu būtų lygiai tokios pat veiksmingos siekiant tikslo paskatinti finansavimo sąlygų normalizvimą ir kartu sumažinti Eurosistemos balansą. Be to, pageidaujamas priartėjimas prie griežtesnių pinigų politikos ir finansavimo sąlygų, kurį būtų galima pasiekti pakoregavus TITRO-III kainų nustatymo sąlygas, negalėtų būti veiksmingiau pasiektas didinant palūkanų normas;

(10)

bet koks neigiamas poveikis, kurį siūlomi pakeitimai galėtų turėti dalyvaujančioms kredito įstaigoms, sušvelninamas išsaugant iki 2022 m. lapkričio 22 d. dabar galiojančias palankias kainų nustatymo sąlygas, nustatant papildomas išankstinio grąžinimo datas, kuriomis šios įstaigos gali iš anksto grąžinti TITRO-III likučius, suteikiant joms pakankamai laiko persvarstyti, prieš įsigaliojant pakeitimams, savo finansavimo įvairovę, taip pat ir toliau numatant tokią TITRO-III palūkanų normą, kuri, net ir atlikus pakeitimus, yra palanki lyginant su rinka grindžiamomis finansavimo galimybėmis. Todėl laikotarpiu nuo kiekvienos atitinkamos TITRO-III atsiskaitymo dienos iki 2022 m. lapkričio 22 d. turėtų būti taikoma esama palūkanų normos skaičiavimo tvarka. Be to, turėtų būti nustatytos trys papildomos savanoriško išankstinio grąžinimo datos, TITRO-III dalyviams suteikiant papildomų galimybių nutraukti atitinkamą TITRO-III arba sumažinti TITRO-III sumą iki termino pabaigos;

(11)

atsižvelgiant į tikslo palaikyti kainų stabilumą svarbą, yra būtina pakeisti TITRO-III kainų nustatymo sąlygas kiek įmanoma greičiau ir nenumatant pereinamojo laikotarpio priemonių, tam, kad būtų pasiekti ketinami pasiekti tikslai paskatinti spartesnį finansinių sąlygų normalizavimą ir sumažinti Eurosistemos balansą. Priėmus pereinamojo laiktarpio priemones, pakeitimai taptų mažiau veiksmingi, norint paskatinti bankus normalizuoti skolinimo sąlygas, ir būtų išsaugoti stiprūs nuo išankstinio grąžinimo atgrasantys veiksniai, taip pat kiltų rizika, kad priemone siunčiamas politikos signalas nebūtų toks ryškus. Dėl to šis sprendimas turėtų įsigalioti skubiai;

(12)

todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Sprendimą (ES) 2019/1311 (ECB/2019/21),