(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/876 (4), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/877 (5) bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/879 (6) ir padarius Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (7), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014 (8) bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES (9) dalinius pakeitimus, buvo iš dalies pakeista Sąjungos kredito įstaigų ir investicinių įmonių pertvarkymo sistema. Tie daliniai pakeitimai buvo būtini siekiant Sąjungoje įgyvendinti Finansinio stabilumo tarybos 2015 m. lapkričio 9 d. paskelbtą tarptautinį „Bendro nuostolių padengimo pajėgumo (TLAC) sąlygų dokumentą“ (toliau – TLAC standartas), skirtą pasaulinės sisteminės svarbos bankams, Sąjungos sistemoje vadinamiems pasaulinės sisteminės svarbos įstaigomis (G-SII), ir geriau taikyti minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą (MREL) visiems bankams. Peržiūrėta Sąjungos bankų pertvarkymo sistema turėtų būti geriau užtikrinama, kad tais atvejais, kai bankai tampa finansiškai negyvybingi ir vėliau jiems taikomas pertvarkymas, tokių bankų nuostoliai būtų padengiami ir jie būtų rekapitalizuojami privačiomis lėšomis;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 12a straipsnyje nustatyta, kad G-SII, pagal kurių pertvarkymo strategiją galėtų būti pertvarkomas daugiau nei vienas grupės subjektas (toliau – vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategija), savo rizika grindžiamą nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą turi apskaičiuoti darydamos teorinę prielaidą, kad bus pertvarkomas tik vienas grupės subjektas, o visų tos grupės patronuojamųjų įmonių nuostoliai ir rekapitalizavimo poreikiai bus perkeliami į pertvarkytiną subjektą (toliau –vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategija). Panašus reikalavimas numatytas Direktyvos 2014/59/ES 45d straipsnio 4 dalyje, nustatant papildomą nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą, kurį pagal to straipsnio 3 dalį gali taikyti pertvarkymo institucijos. Pagal TLAC standartą atliekant tuos skaičiavimus turėtų būti atsižvelgiama į visus G-SII priklausančius trečiųjų valstybių subjektus, kurie būtų pertvarkytini subjektai, jeigu jie būtų įsteigti Sąjungoje;

(3)

pagal Direktyvos 2014/59/ES 45h straipsnio 2 dalies trečią pastraipą ir TLAC standartą G-SII, kuri laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos, faktiškai taikomų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų suma turi būti ne mažesnė už tos grupės vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategijoje nustatytą teorinį reikalavimą. Siekiant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatas suderinti su Direktyvos 2014/59/ES nuostatomis ir užtikrinti, kad pertvarkymo institucijos visuomet veiktų laikydamosi tos direktyvos ir atsižvelgtų į Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus bei į visus papildomus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus, nustatytus pagal Direktyvos 2014/59/ES 45d straipsnį, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 12a straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas, o to reglamento 92a straipsnio 3 dalis turėtų būti išbraukta. Tai neturėtų trukdyti pertvarkymo institucijoms padaryti išvados, kad bet koks koregavimas siekiant kuo labiau sumažinti arba panaikinti skirtumą tarp G-SII, kuri laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos, faktiškai taikomų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų sumos ir tos grupės vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategijoje nustatyto teorinio reikalavimo sumos, kai pirmoji suma yra didesnė už antrąją, būtų netinkamas arba nederėtų su G-SII pertvarkymo strategija. Siekiant užtikrinti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 12a straipsnio ir Direktyvos 2014/59/ES 45h straipsnio 2 dalies nuoseklumą, atliekant tos direktyvos 45h straipsnio 2 dalyje nurodytą skaičiavimą taip pat reikėtų atsižvelgti į visus G-SII priklausančius trečiųjų valstybių subjektus, kurie būtų pertvarkytini subjektai, jeigu jie būtų įsteigti Sąjungoje;

(4)

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92b straipsnyje nustatyta, kad ne ES G-SII reikšmingų patronuojamųjų įmonių, kurios nėra pertvarkytini subjektai, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas gali būti tenkinamas, inter alia, tinkamų įsipareigojimų priemonėmis. Tačiau tinkamų įsipareigojimų priemonėms taikomais kriterijais, nustatytais Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72b straipsnio 2 dalies c, k, l ir m punktuose, suponuojama, kad emitentas yra pertvarkytinas subjektas. Turėtų būti užtikrinta, kad tos reikšmingos patronuojamosios įmonės galėtų išleisti visus tinkamumo kriterijus atitinkančias skolos priemones, kaip buvo numatyta iš pradžių;

(5)

pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72e straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą pertvarkymo institucijos gali leisti G-SII, kuri laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos, atskaityti tam tikras turimas jų patronuojamųjų įmonių, nepriklausančių tai pačiai pertvarkytinai grupei, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų priemones, atskaitant mažesnę, pakoreguotą tos pertvarkymo institucijos nurodytą sumą. To reglamento 72e straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje reikalaujama, kad tokiais atvejais pakoreguotos sumos ir pirminės sumos skirtumas būtų atskaitomas iš atitinkamų patronuojamųjų įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo. Pagal TLAC standartą, taikant tą metodą, turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamos patronuojamosios įmonės rizika grindžiamus ir rizika negrindžiamus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus. Be to, tas metodas turėtų būti taikomas visoms tai G-SII priklausančioms trečiųjų valstybių patronuojamosioms įmonėms, jeigu toms patronuojamosioms įmonėms taikomas pertvarkymo režimas, kuris, atitinkamos Sąjungos pertvarkymo institucijos nuomone, yra teisiškai vykdytinas ir atitinka tarptautiniu mastu sutartus standartus, konkrečiau 2011 m. spalio mėn. paskelbtą Finansinio stabilumo tarybos dokumentą „Pagrindiniai veiksmingo finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementai“ ir TLAC standartą;

(6)

siekiant nustatyti konkrečias taisykles dėl vidiniam MREL vykdyti tinkamų išteklių, t. y. Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas tenkinančių nuosavų lėšų ir įsipareigojimų, netiesioginio pasirašymo pertvarkytinose grupėse, Direktyva 2014/59/ES buvo iš dalies pakeista Direktyva (ES) 2019/879. Siekiant tas taisykles praktiškai taikyti ir užtikrinti, kad toks netiesioginis pasirašymas būtų atliekamas prudenciškai patikimu būdu, pagal Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnio 6 dalį Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (EBI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (10), buvo įgaliota parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais būtų patikslinti tokio netiesioginio tinkamų išteklių pasirašymo metodai. Tačiau, kaip savo 2021 m. sausio 25 d. rašte Komisijai pabrėžė EBI, buvo tam tikro nenuoseklumo tarp Direktyvoje 2014/59/ES nustatytų delegavimo reikalavimų ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytų galiojančių prudencinių taisyklių, dėl kurio nebuvo galima taikyti prudencinės tvarkos, reikalingos įgaliojimams įvykdyti, kaip buvo numatyta iš pradžių. Tiksliau, EBI atkreipė dėmesį į tai, kad Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 neleidžiama atskaityti vidiniam MREL vykdyti tinkamų išteklių, taigi ir taikyti tinkamo rizikos koeficiento visais atvejais, susijusiais su įgaliojimais pagal Direktyvą 2014/59/ES. Panašios problemos buvo nustatytos ir sverto koeficiento reikalavimo, nustatyto Reglamente (ES) Nr. 575/2013, srityje. Atsižvelgiant į tuos teisinius suvaržymus, EBI parengti metodai turėtų būti įtraukti tiesiogiai į Reglamentą (ES) Nr. 575/2013. Todėl Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnio 6 dalis turėtų būti išbraukta;

(7)

pertvarkytinų subjektų vidiniam MREL vykdyti tinkamų išteklių netiesioginio pasirašymo pagal peržiūrėtą Sąjungos bankų pertvarkymo sistemą kontekste turėtų būti reikalaujama, kad tarpiniai subjektai atskaitytų visus turimus vidiniam MREL vykdyti tinkamus išteklius, kuriuos išleido subjektai, kurie patys nėra pertvarkytini subjektai ir kurie priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei. Taip užtikrinamas tinkamas vidinio nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo mechanizmų veikimas grupėje ir išvengiama tų subjektų vidiniam MREL vykdyti tinkamų išteklių dvigubo skaičiavimo, kai tarpinis subjektas siekia įvykdyti savo paties vidinį MREL. Neatlikus tų atskaitymų, galėtų būti sutrikdytas tinkamas pasirinktos pertvarkymo strategijos įgyvendinimas, nes tarpinis subjektas galėtų išnaudoti visą ne tik savo, bet ir kitų subjektų, kurie patys nėra pertvarkytini subjektai ir kurie priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei, nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumą prieš tarpiniam subjektui arba tiems kitiems subjektams tampant nebegyvybingais. Siekiant užtikrinti, kad pareiga atskaityti būtų suderinta su subjektų, kuriuos pertvarkytinas subjektas gali pasitelkti siekdamas netiesiogiai pasirašyti vidiniam MREL vykdyti tinkamus išteklius, pareigos taikymo sritimi, ir siekiant išvengti reglamentavimo arbitražo, tarpiniai subjektai turėtų atskaityti turimus vidiniam MREL vykdyti tinkamus išteklius, kuriuos išleido visi tai pačiai pertvarkytinai grupei priklausantys subjektai ir kuriems gali būti taikomas reikalavimas laikytis vidinio MREL, o ne tik turimus jų patronuojamųjų įmonių išleistus išteklius. Kai aktualu, tokios pačios pareigos turėtų būti taikomos tuo atveju, kai netiesiogiai išleidžiami ištekliai, tinkami ne ES G-SII reikšmingų patronuojamųjų įmonių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimui, nustatytam Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92b straipsnyje, tenkinti;

(8)

siekiant užtikrinti, kad atskaitymo tvarka išliktų proporcinga, tarpiniai subjektai turėtų turėti galimybę nuspręsti derinti priemones, kurias sudaro nuosavos lėšos arba tinkami įsipareigojimai ir kuriomis jie finansuoja vidiniam MREL vykdyti tinkamų išteklių nuosavybės įsigijimą. Tai suteiktų galimybę tarpiniams subjektams visiškai išvengti su nuosavomis lėšomis susijusių atskaitymų tol, kol jie yra išleidę pakankamai tinkamų įsipareigojimų. Todėl atskaitymai visų pirma turėtų būti taikomi tarpinių subjektų tinkamų įsipareigojimų straipsniams. Kai pagal Direktyvą 2014/59/ES tarpinis subjektas turi individualiai laikytis vidinio MREL, atskaitymai turėtų būti taikomi tinkamiems įsipareigojimams, atitinkantiems tos direktyvos 45f straipsnio 2 dalies sąlygas. Tuo atveju, jei atskaitytina suma viršija tarpinių subjektų tinkamų įsipareigojimų straipsnių sumą, likusi suma turėtų būti atskaitoma iš jų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio ir 2 lygio straipsnių, pradedant 2 lygio straipsniais pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 66 straipsnio e punktą. Tokiu atveju būtina, kad apskaičiuojant nuosavas lėšas pagal Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/36/ES (11) nustatytus reikalavimus būtų taikomi ir likusią sumą atitinkantys atskaitymai. Priešingu atveju tarpinių subjektų, kurie išleido nuosavas lėšas, o ne tinkamus įsipareigojimus, siekdami finansuoti vidiniam MREL vykdyti tinkamų išteklių nuosavybės įsigijimą, mokumo koeficientai gali būti pervertinti. Be to, laikantis turimų vidiniam MREL vykdyti tinkamų išteklių režimo, suderinto su prudenciniais ir pertvarkymo tikslais, išvengiama nepagrįsto sudėtingumo padidėjimo, nes įstaigos galėtų toliau skaičiuoti, teikti ir atskleisti vieną bendros rizikos pozicijos sumos ir bendro pozicijų mato rinkinį prudenciniais ir pertvarkymo tikslais. Todėl Reglamento (ES) Nr. 575/2013 49 straipsnio 2 dalis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(9)

Siekiant dar labiau padidinti atskaitymo tvarkos proporcingumą, ta tvarka neturėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, kai pagal Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnio 1 dalies trečią pastraipą ir 4 dalį vidinis MREL taikomas tik konsoliduotu pagrindu, kiek tai susiję su turimais vidiniam MREL vykdyti tinkamais ištekliais, išleistais į konsolidavimo taikymo sritį įtrauktų subjektų. Ta pati išimtis turėtų būti taikoma, kai Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92b straipsnyje nustatytas reikalavimas dėl ne ES G-SII reikšmingų patronuojamųjų įmonių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų yra vykdomas konsoliduotai pagal to reglamento 11 straipsnio 3a dalį;

(10)

netiesioginiu vidiniam MREL vykdyti tinkamų išteklių pasirašymu turėtų būti užtikrinama, kad tais atvejais, kai patronuojamoji įmonė pasiekia gyvybingumo praradimo momentą, nuostoliai būtų veiksmingai perkelti į pertvarkytiną subjektą ir tas pertvarkytinas subjektas atitinkamą patronuojamąją įmonę rekapitalizuotų. Taigi tarpinis subjektas, kuris turėtų tapti tik priemone nuostoliams perkelti į pertvarkytiną subjektą, tų nuostolių padengti neturėtų. Todėl, siekiant užtikrinti, kad netiesioginio pasirašymo rezultatas būtų lygiavertis visiško tiesioginio pasirašymo rezultatui, kaip numatyta pagal Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnio 6 dalyje nustatytus įgaliojimus, siekiant apskaičiuoti tarpinio subjekto bendros rizikos pozicijos sumą, rizikos koeficientai neturėtų būti taikomi pozicijoms, atskaitomoms pagal naująjį atskaitymo režimą, įtrauktiną į Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72e straipsnį. Be to, tos pozicijos turėtų būti neįtraukiamos apskaičiuojant tarpinio subjekto bendrą pozicijų matą. Toks rizikos koeficientų netaikymas ir tų pozicijų neįtraukimas į bendrą pozicijų matą turėtų būti griežtai taikomi tik toms pozicijoms, kurios atskaitomos pagal naująjį atskaitymo režimą, įtrauktiną į to reglamento 72e straipsnį, kad būtų galima taikyti netiesioginio vidiniam MREL vykdyti tinkamų išteklių pasirašymo metodą;

(11)

suderintos informacijos apie MREL ir ne ES G-SII reikšmingų patronuojamųjų įmonių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą viešo atskleidimo šablonai, nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/763 (12), turėtų būti iš dalies pakeisti, kad atspindėtų naują atskaitymo tvarką, taikomą vidiniam MREL vykdyti tinkamiems ištekliams. Informacijos atskleidimo šablonai taip pat turėtų būti iš dalies pakeisti, kad būtų įtraukta bendros rizikos pozicijos suma ir bendras pozicijų matas, kuriuos tarpiniai subjektai turėtų, jei įtrauktų pagal tą naują atskaitymo tvarką atskaitomas pozicijas;

(12)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. visiškai suderinti prudencinę tvarką, taikomą tarpinių subjektų turimiems vidiniam MREL vykdyti tinkamiems tos pačios pertvarkytinos grupės subjektų ištekliams, ir tikslingai peržiūrėti G-SII ir ne ES G-SII reikšmingų patronuojamųjų įmonių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(13)

siekiant tinkamai įvertinti galimas nenumatytas vidiniam MREL vykdyti tinkamų išteklių, įskaitant naująją atskaitymo tvarką, netiesioginio pasirašymo pasekmes ir užtikrinti proporcingą režimą bei vienodas sąlygas įvairių rūšių bankų grupių struktūroms, ypač įstaigoms, turinčioms veiklą vykdančią bendrovę tarp kontroliuojančiosios bendrovės ir jos patronuojamųjų įmonių, taip pat subjektams, kurių žlugimo atveju jų pertvarkymo plane numatytas veiklos nutraukimas taikant įprastas nemokumo procedūras, Komisija turėtų kuo greičiau peržiūrėti vidiniam MREL vykdyti tinkamų išteklių netiesioginio pasirašymo tvarkos įgyvendinimą įvairių rūšių bankų grupių struktūrose. Komisija turėtų tinkamai įvertinti galimus struktūrinius visų nustatytų problemų sprendimus, pavyzdžiui, išplėsti subjektų, kurie patys nėra pertvarkytini subjektai, galimybę konsoliduotai laikytis savo MREL. Pridedamame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kurį Komisija gali priimti, turėtų būti tinkamai apsvarstyta specialios vidiniam MREL vykdyti tinkamų išteklių netiesioginio pasirašymo tvarkos taikymo pradžios data, kad tą tvarką būtų galima įgyvendinti prieš pradedant taikyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72e straipsnio 5 dalį. Pageidautina, kad toks pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto būtų specialiai tam skirtas;

(14)

siekiant užtikrinti, kad įstaigos turėtų pakankamai laiko įgyvendinti specialią vidiniam MREL vykdyti tinkamų išteklių netiesioginio pasirašymo tvarką, įskaitant naująją atskaitymo tvarką, ir kad prireikus rinkos galėtų įsisavinti papildomas vidiniam MREL vykdyti tinkamų išteklių emisijas, tą tvarką išdėstančios nuostatos turėtų būti pradėtos taikyti 2024 m. sausio 1 d., laikantis MREL įvykdymo termino;

(15)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyva 2014/59/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

1)

4 straipsnio 1 dalyje įterpiamas šis punktas:

2)

12a straipsnis pakeičiamas taip:

3)

49 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Ši dalis netaikoma 72e straipsnio 5 dalyje nustatytiems atskaitymams.“;

4)

72b straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„92b straipsnio tikslais nuorodos į pertvarkytiną subjektą šios dalies pirmos pastraipos c, k, l ir m punktuose taip pat laikomos nuorodomis į įstaigą, kuri yra ne ES G-SII reikšminga patronuojamoji įmonė.“;

5)

72e straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

4 dalis pakeičiama taip: „4.   Kai ES patronuojančioji įstaiga arba patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje, kuriai taikomas 92a straipsnis, tiesiogiai, netiesiogiai arba dirbtinai turi vienos arba daugiau patronuojamųjų įmonių, nepriklausančių tai pačiai pertvarkytinai grupei kaip ta patronuojančioji įstaiga, nuosavų lėšų priemonių arba tinkamų įsipareigojimų priemonių, tos patronuojančiosios įstaigos pertvarkymo institucija, tinkamai atsižvelgusi į visų atitinkamų patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijų arba atitinkamų trečiųjų valstybių institucijų nuomonę, gali leisti patronuojančiajai įstaigai atskaityti tokias turimas priemones atskaitant mažesnę tos patronuojančiosios įstaigos pertvarkymo institucijos nurodytą sumą. Ta pakoreguota suma yra lygi bent m sumai, apskaičiuojamai taip:   mi = max{0; OPi + LPi – max{0; β · [Oi + Li – max{r i · aRWAi; wi · aLREi}]}} čia: i = patronuojamosios įmonės indeksas; OPi = i patronuojamosios įmonės išleistų ir patronuojančiosios įstaigos turimų nuosavų lėšų priemonių suma; LPi = i patronuojamosios įmonės išleistų ir patronuojančiosios įstaigos turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių suma; β = i patronuojamosios įmonės išleistų ir patronuojančiosios įstaigos turimų nuosavų lėšų priemonių ir tinkamų įsipareigojimų priemonių procentinė dalis, apskaičiuojama taip: Oi = i patronuojamosios įmonės nuosavų lėšų suma, neatsižvelgiant į atskaitymą, apskaičiuotą pagal šią dalį; Li = i patronuojamosios įmonės tinkamų įsipareigojimų suma, neatsižvelgiant į atskaitymą, apskaičiuotą pagal šią dalį; ri = koeficientas, taikomas i patronuojamajai įmonei jos pertvarkytinos grupės lygmeniu pagal šio reglamento 92a straipsnio 1 dalies a punktą ir Direktyvos 2014/59/ES 45c straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punktą, arba, trečiosios valstybės patronuojamųjų įmonių atveju, lygiavertis pertvarkymo reikalavimas, taikytinas i patronuojamajai įmonei trečiojoje valstybėje, kurioje yra jos pagrindinė buveinė, jeigu tas reikalavimas įvykdomas priemonėmis, kurios pagal šį reglamentą būtų laikomos nuosavomis lėšomis arba tinkamais įsipareigojimais; aRWAi = G-SII priklausančio i subjekto bendros rizikos pozicijos suma, apskaičiuota pagal 92 straipsnio 3 dalį atsižvelgiant į 12a straipsnyje nustatytus koregavimus arba, trečiosios valstybės patronuojamųjų įmonių atveju, apskaičiuota pagal taikytinas vietos taisykles; wi = koeficientas, taikomas i patronuojamajai įmonei jos pertvarkytinos grupės lygmeniu pagal šio reglamento 92a straipsnio 1 dalies b punktą ir Direktyvos 2014/59/ES 45c straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punktą, arba, trečiosios valstybės patronuojamųjų įmonių atveju, lygiavertis pertvarkymo reikalavimas, taikytinas i patronuojamajai įmonei trečiojoje valstybėje, kurioje yra jos pagrindinė buveinė, jeigu tas reikalavimas įvykdomas priemonėmis, kurios pagal šį reglamentą būtų laikomos nuosavomis lėšomis arba tinkamais įsipareigojimais; aLREi = G-SII priklausančio i subjekto bendras pozicijų matas, apskaičiuotas pagal 429 straipsnio 4 dalį arba, trečiosios valstybės patronuojamųjų įmonių atveju, apskaičiuotas pagal taikytinas vietos taisykles. Jei patronuojančiajai įstaigai leidžiama atskaityti pakoreguotą sumą pagal pirmą pastraipą, patronuojamoji įmonė atskaito pirmoje pastraipoje nurodytos turimų nuosavų lėšų priemonių ir tinkamų įsipareigojimų priemonių sumos ir tos pakoreguotos sumos skirtumą.“;

6)

92a straipsnio 3 dalis išbraukiama;

7)

113 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

8)

151 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

9)

429a straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

10)

Dešimtos dalies I antraštinės dalies 1 skyriaus 3 skirsnyje įterpiamas šis poskirsnis:

„3a poskirsnis

Atskaitymai iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių

1)

45d straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

2)

45f straipsnio 6 dalis išbraukiama;

3)

45h straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

4)

129 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Komisija peržiūri minimaliam nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimui tenkinti tinkamų priemonių netiesioginio pasirašymo poveikį vienodoms įvairių rūšių bankų grupės struktūrų veiklos sąlygoms, įskaitant atvejus, kai grupės turi veiklą tarp kontroliuojančiosios bendrovės, įvardytos kaip pertvarkytinas subjektas, ir jos patronuojamųjų įmonių vykdančią bendrovę. Visų pirma ji įvertina šiuos aspektus:

Komisija peržiūros ataskaitą pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Kai tinkama, prie tos ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72e straipsnio 5 dalyje nurodytą taikymo datą.“

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/833 (3) buvo priimtas siekiant Sąjungos teisėje įgyvendinti išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonėms, taikytinoms Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (toliau – NAFO) reguliuojamame rajone, skirtas naujausias taisykles. Vėliau, siekiant Sąjungos teisėje įgyvendinti 2019 ir 2020 m. metiniuose susitikimuose priimtas NAFO priemones, tas reglamentas buvo iš dalies pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1231 (4);

(2)

vėliau savo 2021 m. rugsėjo mėn. 43-ajame metiniame susitikime NAFO priėmė teisiškai privalomų sprendimų dėl jos kompetencijai priklausančių žvejybos išteklių išsaugojimo, kiek tai susiję su kvotos „Kiti“ laimikio laikymu, atlantinių menkių 3M kvadrate bei juodųjų paltusų iškrovimo inspektavimu uoste, ir sugriežtintomis nuostatomis dėl stebėsenos, pažeidimų bei vykdymo užtikrinimo (toliau – NAFO sprendimai);

(3)

NAFO sprendimai skirti NAFO susitariančiosioms šalims, tačiau jais taip pat nustatomos pareigos veiklos vykdytojams. 2021 m. gruodžio 2 d. įsigaliojusios NAFO išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės (toliau – CEM) yra privalomos visoms NAFO susitariančiosioms šalims. Todėl jos turi būti įtrauktos į Sąjungos teisę tokia apimtimi, kokia jos dar nėra joje numatytos;

(4)

todėl Reglamentas (ES) 2019/833 turėtų būti pritaikytas, kad tas naująsias CEM būtų galima taikyti Sąjungos žvejybos laivams;

(5)

tam tikros CEM nuostatos greičiausiai bus iš dalies keičiamos būsimuose NAFO metiniuose susitikimuose po naujų techninių priemonių, susijusių su kintančia išteklių biomase, priėmimo ir peržiūrėjus nuostatas dėl rajonų, kuriuose ribojama dugninė žvejyba. Todėl tam, kad tokius būsimus CEM dalinius pakeitimus būtų galima greitai įtraukti į Sąjungos teisę dar prieš prasidedant žvejybos sezonui, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl juodiesiems paltusams skirtų iškrovimo ir inspektavimo priemonių ir atlantinėms menkėms 3M kvadrate skirtų kontrolės priemonių. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (5) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(6)

todėl Reglamentas (ES) 2019/833 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

7 straipsnio 3 dalies d punktas pakeičiamas taip:

2)

9a straipsnio 1 dalies c punktas pakeičiamas taip:

3)

10 straipsnio 1 dalies e punktas pakeičiamas taip:

4)

29 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

5)

35 straipsnio 1 dalies g punktas pakeičiamas taip:

6)

36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7)

40 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

8)

50 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

(1)

Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 95/93 (3) nuo COVID-19 krizės pradžios buvo iš dalies keičiamas keletą kartų, nes tame reglamente nustatytas reikalavimas panaudoti bent 80 % laiko tarpsnių serijų norint išlaikyti teisę į tas pačias laiko tarpsnių serijas kitą atitinkamą laikotarpį, kuriam sudaromas tvarkaraštis, tapo netinkamas oro vežėjams, atsižvelgiant į labai sumažėjusį oro eismo lygį;

(2)

iš Eurokontrolės, kuri yra Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo tinklo funkcijų tinklo valdytoja, paskelbtų duomenų matyti, kad prasidėjus 2022 m. vasaros laikotarpiui, kuriam sudaromas tvarkaraštis, oro eismas labai atsigavo, o pagal bazinę prognozę numatoma, kad prasidėjus 2022–2023 m. žiemos laikotarpiui, kuriam sudaromas tvarkaraštis, oro eismas sieks maždaug 90 % 2019 m. lygio. Atsižvelgiant į tuos duomenis yra pateisinama grįžti prie reikalavimo dėl 80 % laiko tarpsnių naudojimo kaip bendrosios taisyklės 2023 m. vasaros laikotarpiui, kuriam sudaromas tvarkaraštis, kartu jį papildant konkrečiu laiko tarpsnių naudojimo sušvelninimu, kai laiko tarpsniai nepanaudojami pagrįstai;

(3)

vis dėlto dėl COVID-19 krizės padėtis aviacijos sektoriuje tebėra labai neapibrėžta. Gali atsirasti naujų COVID-19 atmainų, kaip tai atsitiko 2021 m. pabaigoje, ir jos gali sukelti staigių tiek nacionalinių institucijų, tiek vartotojų reakcijų, kurios savo ruožtu gali neigiamai paveikti oro eismą. Be to, kai kurioms tolimųjų skrydžių rinkoms tebedaro poveikį sanitarijos priemonės, kurios labai trukdo oro eismui;

(4)

Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą taip pat daro poveikį oro eismui ir oro vežėjų galimybėms panaudoti savo laiko tarpsnius, nes Sąjungos oro vežėjams neleidžiama įskristi į Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos oro erdvę;

(5)

nuo oro vežėjų nepriklauso valstybių nustatyti kelionių apribojimai dėl sanitarinių priežasčių ir negalėjimas įskristi į oro erdvę tose vietose, kurios virto karo zona. Šios aplinkybės gali lemti tai, kad jie savanoriškai nutrauks savo oro transporto paslaugų teikimą arba pakoreguos tvarkaraščius, arba bus priversti tai padaryti. Visų pirma, savanoriškai nutraukiant paslaugų teikimą apsaugomas oro vežėjų finansinis patikimumas ir kartu išvengiama neigiamo poveikio aplinkai, daromo vykdant skrydžius vien tam, kad būtų išlaikyti laiko tarpsniai;

(6)

tokiomis aplinkybėmis tie oro vežėjai, kurie neišnaudoja savo laiko tarpsnių taip, kad būtų įvykdyta Reglamente (EEB) Nr. 95/93 nustatyta laiko tarpsnių naudojimo norma, neturėtų automatiškai prarasti to reglamento 8 straipsnio 2 dalyje ir 10 straipsnio 2 dalyje nustatytos pirmumo teisės į laiko tarpsnių serijas, kuriomis kitu atveju jie galėtų naudotis. Šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos konkrečios taisyklės šiam tikslui pasiekti;

(7)

taip pat svarbu priminti Reglamente (EEB) Nr. 95/93 nustatytus tikslus, kurie yra konkrečiai skirti užtikrinti efektyvų oro uostų pajėgumų panaudojimą ir sąžiningas galimybes visiems oro vežėjams naudotis ribotais oro uostų pajėgumais, taip skatinant konkurenciją. Įprastų laiko tarpsnių naudojimo reikalavimų koregavimas taikant mažesnę naudojimo normą arba išplečiant pagrįsto laiko tarpsnių nenaudojimo išimtis turėtų būti taikomas išimtinai tik tais atvejais, kai būtina sušvelninti laiko tarpsnių naudojimo taisyklę, ir tai neturėtų suteikti nesąžiningo konkurencinio pranašumo vežėjams, turintiems anksčiau paskirtus laiko tarpsnius;

(8)

visų pirma būtina užtikrinti, kad oro vežėjams, pasirengusiems teikti paslaugas, būtų leidžiama naudotis nepanaudotais pajėgumais, ir kad jie turėtų galimybę ilgainiui tokius laiko tarpsnius išlaikyti. Taip būtų išlaikytos oro vežėjų paskatos naudotis oro uostų pajėgumais, o tai savo ruožtu būtų naudinga vartotojams susisiekimo požiūriu;

(9)

todėl, laikantis tų principų, būtina ribotam laikotarpiui nustatyti sąlygas, kuriomis oro vežėjai ir toliau turėtų teisę į laiko tarpsnių serijas pagal Reglamento (EEB) Nr. 95/93 8 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio 2 dalį, ir nustatyti reikalavimus atitinkamiems oro vežėjams grąžinti nepanaudotus pajėgumus. Šis laikotarpis turėtų trukti nuo 2022 m. spalio 30 d. iki 2023 m. spalio 28 d., atsižvelgiant į Eurokontrolės pateiktą atsigavimo prognozę;

(10)

tuo laikotarpiu sąvokos „naujas dalyvis“ apibrėžtis turėtų išlikti plati, kad apimtų didesnį vežėjų skaičių, taip suteikiant daugiau oro vežėjų galimybę pradėti ir plėsti savo veiklą;

(11)

nuo 2022 m. spalio 30 d. iki 2023 m. spalio 28 d. pagal laiko tarpsnių paskirstymo sistemą turėtų būti toliau pripažįstamos oro vežėjų, kurie skrydžius vykdė naudodami laiko tarpsnius, priklausančius serijai, į kurią kitas oro vežėjas turi teisę pagal Reglamento (EEB) Nr. 95/93 8 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio 2 dalį, tačiau perduotus laiko tarpsnių koordinatoriui laikinai perskirstyti, pastangos. Todėl, skirstant tas serijas kitu lygiaverčiu laikotarpiu, kuriam sudaromas tvarkaraštis, oro vežėjams, kurie panaudojo bent penkis serijos laiko tarpsnius, turėtų būti teikiama pirmenybė, atsižvelgiant į turimus oro uosto pajėgumus;

(12)

siekiant atsižvelgti į Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikį ir padėti atkurti susisiekimą tarp Sąjungos ir Ukrainos, būtina pratęsti laikotarpį, kurio metu vežėjai gali remtis Reglamento (EEB) Nr. 95/93 10 straipsnio 4 dalies a punkte nurodyta priežastimi, kad pagrįstų nepanaudotas laiko tarpsnių serijas maršrutuose tarp Sąjungos ir Ukrainos;

(13)

nedarant poveikio valstybių narių pareigai laikytis Sąjungos teisės, visų pirma Sutartyse ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1008/2008 (4) nustatytų taisyklių, oro vežėjų negalima kaltinti dėl neigiamų pasekmių keleivių galimybėms keliauti, kurias sukelia galimi valstybių narių ar trečiųjų valstybių valdžios institucijų nustatyti apribojimai, kuriais reaguojama į epidemiologines situacijas, gaivalines nelaimes ar politinius neramumus, pavyzdžiui, maištus, riaušes ar sunkius viešosios tvarkos pažeidimus, ir tos pasekmės turėtų būti mažinamos, jei tomis priemonėmis daromas didelis poveikis kelionių perspektyvumui ar galimybei keliauti arba atitinkamų maršrutų paklausai. Poveikio mažinimo priemonėmis turėtų būti užtikrinama, kad oro vežėjai nepatirtų neigiamų pasekmių už laiko tarpsnių nepanaudojimą, jei taip įvyksta dėl tokių apribojimų;

(14)

norint sumažinti konkurencijos iškraipymo riziką ir užtikrinti efektyvų oro uostų pajėgumų panaudojimą, konkretus sušvelninimas, susijęs su minėtų apribojimų nustatymo poveikiu, turėtų būti taikomas ribotą laiką ir ribotu mastu taip užtikrinant, kad poveikio mažinimo priemonių poveikis apimtų tik laikotarpį, kuriuo jos buvo pagrįstos. Laiko tarpsniai, kuriems taikomos tokios apribojimų poveikio mažinimo priemonės, turėtų būti laikomi panaudotais Reglamento (EEB) Nr. 95/93 tikslais;

(15)

būtina patikslinti, kad nuostatos dėl pagrįsto laiko tarpsnių nenaudojimo išimčių netaikomos oro vežėjams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, priimtos pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 29 straipsnį arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 215 straipsnį, arba oro vežėjams, išvardytiems Komisijos reglamento (EB) Nr. 474/2006 (5) A ir B prieduose, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Sąjungoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą tų priemonių taikymą, nuostatų dėl pagrįsto laiko tarpsnių nenaudojimo išimčių taip pat neturėtų būti galima taikyti oro vežėjams, kuriems jau taikomos tokios ribojamosios priemonės, galiojančios šio reglamento įsigaliojimo dieną;

(16)

siekiant užtikrinti vienodą Reglamento (EEB) Nr. 95/93 įgyvendinimą visoje Sąjungoje, turėtų būti stiprinamas koordinatorių bendradarbiavimas;

(17)

koordinatoriai turėtų keistis geriausios Reglamento (EEB) Nr. 95/93 įgyvendinimo praktikos pavyzdžiais, be kita ko, per Europos oro uostų koordinatorių asociaciją (EUACA). EUACA raginama toliau teikti gaires, kad būtų užtikrintas suderintas Sąjungos taisyklių, visų pirma susijusių su nuostata dėl apribojimų sušvelninimo, įgyvendinimas. Be to, tai, ar sušvelninimas taikomas, ar ne, yra svarbi informacija oro vežėjams planuojant tvarkaraščius. Todėl būtina užtikrinti koordinatorių teikiamos informacijos skaidrumą;

(18)

nors apribojimų sušvelninimo priemonės turėtų būti aiškinamos griežtai, nes jos yra įprasto laiko tarpsnių naudojimo reikalavimų išimtis, tam tikrais atvejais turėtų būti galima reikalauti bendrų visų koordinatorių veiksmų, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos visoje Sąjungoje. Tam tikromis sąlygomis ir remdamiesi vieningu sprendimu koordinatoriai turėtų galėti taikyti tą nuostatą visiems laiko tarpsniams, turimiems koordinuojamuose oro uostuose;

(19)

2022–2023 m. žiemos laikotarpio, kuriam sudaromas tvarkaraštis, oro eismo prognozių patikimumą mažina netikrumas dėl įvairių krizių raidos, visų pirma padėties Ukrainoje ir COVID-19 krizės. Todėl oro vežėjai turėtų būti tiek, kiek tai yra būtina, atleisti nuo reikalavimų panaudoti laiko tarpsnius, kad išlaikytų teisę į tuos pačius laiko tarpsnius kitu lygiaverčiu laikotarpiu, kuriam sudaromas tvarkaraštis. Taip oro vežėjams būtų sudarytos sąlygos, kai leidžia aplinkybės, teikti daugiau paslaugų, siekiant nuo 2023 m. vasaros laikotarpio, kuriam sudaromas tvarkaraštis, taikyti įprastas laiko tarpsnių naudojimo taisykles, atsižvelgiant į tuos Komisijos konkrečiomis aplinkybėmis padarytus pritaikymus, kuriais reaguojama į tam tikrus oro transporto sektoriaus iššūkius;

(20)

siekiant reaguoti į kintantį COVID-19 krizės ar kitų epidemiologinių situacijų poveikį, taip pat tiesioginį niokojantį Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikį oro eismui, ir remti susisiekimą su Ukraina bei lanksčiai reaguoti, kai tai yra būtina ir pagrįsta, į dėl to kylančius sunkumus oro transporto sektoriuje, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl į tam tikrą intervalą patenkančios minimalaus naudojimo normos procentinių verčių pakeitimo bet kuriuo laikotarpiu, kuriam sudaromas tvarkaraštis, nuo 2022 m. spalio 30 d. iki 2023 m. spalio 28 d., atsižvelgiant į Eurokontrolės pateiktą atsigavimo prognozę ir dėl į tam tikrą intervalą patenkančio minimalaus naudojimo normos procentinių verčių pakeitimą maršrutuose tarp Sąjungos ir Ukrainos bet kuriuo laikotarpiu, kuriam sudaromas tvarkaraštis, nuo 2022 m. spalio 30 d. iki 2023 m. spalio 28 d.. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (6) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(21)

tinkamo planavimo tikslais oro uostai, oro uostų paslaugų teikėjai ir oro vežėjai turi turėti informaciją apie turimus pajėgumus. Oro vežėjai kuo anksčiau ir ne vėliau kaip likus trims savaitėms iki planuojamos jų veiklos pradžios datos turėtų ir toliau grąžinti koordinatoriui laiko tarpsnius, kurių jie neketina panaudoti, kad juos būtų galima perskirstyti kitiems oro vežėjams. Jei oro vežėjai pakartotinai nesilaiko to reikalavimo, jiems neturėtų būti taikoma sumažinta laiko tarpsnių naudojimo norma;

(22)

jei koordinatorius įsitikina, kad oro vežėjas nutraukė veiklą oro uoste, jis turėtų atšaukti atitinkamo oro vežėjo laiko tarpsnius ir perkelti juos į fondą, kad juos būtų galima perskirstyti kitiems oro vežėjams;

(23)

gali atsitikti taip, kad dėl draudimo oro vežėjams patekti į Sąjungos oro erdvę taikant pagal ES sutarties 29 straipsnį arba SESV 215 straipsnį priimtas ribojamąsias priemones arba pagal Reglamentą (EB) Nr. 474/2006 nustatytą draudimą vykdyti veiklą Sąjungos oro uostuose bus nepagrįstai blokuojami laiko tarpsniai. Nors anksčiau naudoti tokių oro vežėjų laiko tarpsniai einant laikotarpiui, kuriam sudaromas tvarkaraštis gali būti perskirstyti ad hoc pagrindu, tai nėra pakankama paskata laiko tarpsnius naudoti efektyviai, kad ilgainiui oro transporto bendrovės vartotojų labui galėtų padidinti konkurenciją ir susisiekimą. Todėl atitinkamų oro vežėjų laiko tarpsniai turėtų būti nedelsiant atšaukti;

(24)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. ribotos trukmės laikotarpiui nustatyti konkrečias taisykles ir sušvelninti bendrąsias laiko tarpsnių naudojimo taisykles siekiant sumažinti epidemiologinės krizės ir Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasekmes oro susisiekimui, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(25)

atsižvelgiant į skubą, atsiradusią dėl išskirtinių aplinkybių, susijusių su COVID-19 krize ir Rusijos agresijos karu prieš Ukrainą, manoma, kad būtų tikslinga taikyti aštuonių savaičių laikotarpio išimtį, nustatytą prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Sąjungoje 4 straipsnyje;

(26)

siekiant sudaryti sąlygas nedelsiant taikyti šiame reglamente nustatytas priemones, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

1)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

10a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5)

11 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

6)

12a straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

7)

14 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

(1)

tuo metu, kai valstybių narių ekonomika vis dar atsigauna nuo COVID-19 pandemijos poveikio, valstybės narės, visų pirma Europos Sąjungos vidurio ir rytų regionai, labai nukentėjo nuo Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą padarinių. Nors valstybės narės susiduria su nuolatiniu nuo Rusijos agresijos bėgančių asmenų srautu, daugelis jų taip pat susiduria su darbo jėgos trūkumu, tiekimo grandinės sunkumais ir didėjančiomis kainomis bei energijos sąnaudomis. Viena vertus, dėl to kyla sunkumų valstybiniams biudžetams ir, kita vertus, vėluojama įgyvendinti investicijas. Dėl tokių aplinkybių susidarė išskirtinė padėtis, į kurią reikia atsižvelgti imantis konkrečių, tikslingų priemonių, kad nereikėtų keisti daugiametės finansinės programos metinių įsipareigojimų ir mokėjimų viršutinių ribų, išdėstytų Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 (2) I priede, ir taip pat nebūtų pakenkta vykstančiam žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atsigavimui;

(2)

siekiant sumažinti didėjančią naštą nacionaliniams biudžetams, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2022/562 (3) padaryta keletas tikslinių Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) Nr. 1303/2013 (4) ir (ES) Nr. 223/2014 (5) dalinių pakeitimų, kad valstybėms narėms būtų lengviau panaudoti likusius Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF) ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) asignavimus pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, taip pat panaudoti REACT-ES išteklius, siekiant kuo veiksmingiau ir kuo greičiau spręsti dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos kylančias migracijos problemas;

(3)

be to, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2022/613 (6) suteikta papildomų galimybių greitai sutelkti išteklius, kad būtų kompensuotos neatidėliotinos valstybių narių patiriamos biudžeto išlaidos, ir nustatytas vieneto įkainis, kad būtų lengviau finansuoti nuo Rusijos agresijos bėgančių asmenų, kuriems suteikta laikina apsauga, pagrindinius poreikius ir paramą jiems;

(4)

vis dėlto valstybėms narėms turėtų būti suteiktos papildomos išskirtinės priemonės, kad valstybės narės galėtų sutelkti dėmesį į būtiną atsaką į precedento neturinčią socialinę ir ekonominę padėtį, atsižvelgiant į užsitęsusį Rusijos invazijos pobūdį, ypač kai tai susiję su veiksmais, kuriais sprendžiamos dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos kylančios migracijos problemos;

(5)

atsižvelgiant į papildomą spaudimą valstybiniams biudžetams, kurį lėmė Rusijos Federacijos karinė agresija, Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 98 straipsnio 4 dalyje numatytas lankstumas, susijęs su ERPF ir ESF lėšų panaudojimu tokiems veiksmams, turėtų būti išplėstas ir apimti ir Sanglaudos fondą, kad jo išteklius taip pat būtų galima naudoti veiksmams, patenkantiems į ERPF arba ESF taikymo sritį, remti, laikantis tiems fondams taikomų taisyklių. Be to, tikslinga Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 98 straipsnio 4 dalyje nustatytus supaprastintus stebėsenos reikalavimus taikyti ESF remiamiems veiksmams, kuriais sprendžiamos migracijos problemos, kai šie veiksmai programuojami pagal prioritetinę kryptį, kuria sprendžiamos tik šios problemos. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė, kad prioritetams, kuriais skatinama trečiųjų šalių piliečių socialinė ir ekonominė integracija, įskaitant prioritetus, skirtus veiksmams, kuriais sprendžiamos dėl Rusijos agresijos kylančios migracijos problemos, abiem programavimo laikotarpiais būtų taikoma iki 100 % bendro finansavimo norma, siekiant padėti valstybėms narėms spręsti perkeltųjų asmenų problemas tiek dabar, tiek ateityje. Siekiant palengvinti pagrindinių poreikių finansavimą ir paramą pabėgėliams, taip pat turėtų būti padidinta vieneto įkainių suma ir pratęstas jo taikymo laikotarpis;

(6)

be to, paaiškėjo, kad nustatyti tinkamumo finansuoti veiksmus, kuriais sprendžiamos dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos kylančios migracijos problemos, pradžios datą – 2022 m. vasario 24 d. – nepakako tam, kad būtų užtikrinta galimybė visus atitinkamus veiksmus, kuriais šios problemos sprendžiamos, remti fondų lėšomis. Todėl tikslinga išimties tvarka leisti atrinkti tokius veiksmus prieš patvirtinant susijusį programos pakeitimą ir nustatyti tokių veiksmų, kurie yra fiziškai užbaigti arba visiškai įgyvendinti, išlaidų tinkamumą finansuoti, taip pat išplėsti šias lankstumo priemones ir jas taikyti veiksmams, remiamiems Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), kuriais siekiama šalinti Rusijos agresijos padarinius žvejybos ir akvakultūros sektoriui. Be to, atsižvelgiant į ribotą finansavimą labiausiai nukentėjusiuose regionuose, turėtų būti įmanoma remti tokius veiksmus už programos įgyvendinimo teritorijos ribų konkrečioje valstybėje narėje, atsižvelgiant į tai, kad asmenų, bėgančių nuo Rusijos agresijos ir judančių valstybių narių viduje ir tarp jų, padėtis kelia sunkumų visos Sąjungos ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai. Todėl tokie veiksmai turėtų būti tinkami finansuoti nepriklausomai nuo to, kur konkrečioje valstybėje narėje jie įgyvendinami, nes jų vieta galiausiai nėra lemiamas kriterijus tenkinant neatidėliotinus poreikius;

(7)

be to, kadangi vietos valdžios institucijoms ir vietos bendruomenėse veikiančioms pilietinės visuomenės organizacijoms tenka didelė našta sprendžiant dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos kylančias migracijos problemas, tokioms įstaigoms turėtų būti atidėta ne mažesnė kaip 30 % parama, atsižvelgiant į išteklius, naudojamus veiksmams, patenkantiems į ERPF arba ESF taikymo sritį, remti pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 98 straipsnio 4 dalies pirmą ir antrą pastraipas;

(8)

siekiant sumažinti valstybėms narėms tenkančią administracinę naštą, kad būtų atsižvelgta į kintančius poreikius ir veiksmų programos finansinių asignavimų laikymąsi, turėtų būti atsisakyta 2014–2020 m. programavimo laikotarpio reikalavimo, pagal kurį reikia oficialiai iš dalies keisti veiksmų programą tam, kad būtų galima perkelti lėšas tarp to paties fondo ir to paties regiono kategorijos prioriteto teminių tikslų;

(9)

galiausiai, siekiant optimizuoti 2014–2020 m. asignavimų panaudojimą užbaigiant 2014–2020 m. programavimo laikotarpio programas, reikėtų padidinti fondų įnašo galutinio likučio apskaičiavimo tarp prioritetų lankstumo ribą;

(10)

teisinėje sistemoje, kuria reglamentuojamos 2021–2027 m. programavimo laikotarpio programos, taip pat turėtų būti numatytos tam tikros galimybės lanksčiai reaguoti į precedento neturinčią padėtį. Taip pat turėtų būti padidinti išankstinio finansavimo mokėjimai programoms pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, siekiant sumažinti nacionaliniams biudžetams tenkančią naštą. Be to, atsižvelgiant į iššūkius, kylančius dėl asmenų perkėlimo, ir į valstybių narių reikalaujamus integruotus atsakomuosius veiksmus, kai valstybė narė pagal vieną iš savo 2021–2027 m. sanglaudos programų prioritetą skiria veiksmams, kuriais skatinama trečiųjų šalių piliečių socialinė ir ekonominė integracija, remti, iki 2024 m. birželio 30 d. tam prioritetui turėtų būti galima taikyti iki 100 % bendro finansavimo normą, su sąlyga, kad vietos valdžios institucijoms ir vietos bendruomenėse veikiančioms pilietinės visuomenės organizacijoms būtų skirta tinkamo dydžio parama ir bendra pagal tokius prioritetus valstybėje narėje numatyta suma neviršytų 5 % tos valstybės narės bendrų pradinių nacionalinių asignavimų iš ERPF ir Europos socialinio fondo + (ESF+). Tai nedaro poveikio valstybių narių galimybei tokiems prioritetams numatyti papildomas sumas, taikant įprastas bendro finansavimo normas. Be to, atsižvelgiant į Rusijos Federacijos karinės agresijos sukeltus sutrikdymus, patiriamus užbaigiant 2014–2020 m. programavimo laikotarpį, ir ilgalaikius COVID-19 pandemijos padarinius projektų įgyvendinimui bei nuolatinius vertės grandinių sutrikimus, taip pat turėtų būti numatytas papildomas lankstumas, kad būtų galima tiesiogiai teikti paramą ir užbaigti veiksmus, kurių įgyvendinimas buvo pradėtas pagal 2014–2020 m. teisės aktų sistemą iki teisėkūros pasiūlymo dėl šio reglamento datos, net jei tokie veiksmai nepatektų į atitinkamo fondo taikymo sritį 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu, išskyrus atvejus, kai fondai buvo naudojami pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 98 straipsnio 4 dalies pirmą ar antrą pastraipą. Siekiant užtikrinti, kad tokius veiksmus būtų galima priskirti intervencinių priemonių rūšims, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060 (7) I priedas turėtų būti atitinkamai patikslintas. Parama tokiems veiksmams neturėtų paveikti valstybių narių įsipareigojimų laikytis paramos telkimo pagal temas reikalavimų ir klimato srities tikslų;

(11)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. padėti valstybėms narėms spręsti problemas, kylančias dėl išskirtinai didelio nuo Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą bėgančių asmenų srauto, ir remti tolesnes valstybių narių pastangas siekti atsparaus ekonomikos atsigavimo po COVID-19 pandemijos, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau - ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(12)

todėl reglamentus (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) 2021/1060 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(13)

atsižvelgiant į tai, kad reikia skubiai paremti valstybinius biudžetus, siekiant išsaugoti valstybių narių gebėjimą palaikyti ekonomikos atsigavimo procesą, ir sudaryti sąlygas greitai suprogramuoti veiksmų vykdymą etapais 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

1)

30 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

2)

65 straipsnyje įterpiama ši dalis:

3)

68c straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Įgyvendinant veiksmus, kuriais sprendžiamos dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos kylančios migracijos problemos, valstybės narės į mokėjimo paraiškose deklaruotas išlaidas gali įtraukti vieneto įkainį, susijusį su asmenų, kuriems vadovaujantis Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/382 (*1) ir Tarybos direktyva 2001/55/EB (*2) suteikta laikinoji apsauga ar kita derama apsauga pagal nacionalinę teisę, pagrindiniais poreikiais ir bazine parama. Tas vieneto įkainis yra 100 EUR per savaitę už kiekvieną asmens buvimo atitinkamoje valstybėje narėje visą savaitę ar savaitės dalį. Šis vieneto įkainis gali būti naudojamas iš viso ne daugiau kaip 26 savaites nuo asmens atvykimo į Sąjungą datos.

(*1)   2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/382, kuriuo pagal Direktyvos 2001/55/EB 5 straipsnį nustatoma, kad iš Ukrainos yra perkeltųjų asmenų masinis srautas, ir pradedama taikyti laikinoji apsauga (OL L 71, 2022 3 4, p. 1)."

(*2)   2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 12).“;"

4)

70 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Jei veiksmai, kuriems skiriama ERPF, ESF arba Sanglaudos fondo parama ir kuriais sprendžiamos dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos kylančios migracijos problemos, įgyvendinami ne programos įgyvendinimo teritorijoje, bet valstybėje narėje, taikomas tik pirmos pastraipos d punktas.“;

5)

70 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

6)

96 straipsnio 10 dalis pakeičiama taip:

7)

98 straipsnio 4 dalis iš dalies keičiama taip:

8)

120 straipsnis papildomas šia dalimi:

9)

130 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Nukrypstant nuo 2 dalies, fondų arba EJRŽF įnašas mokant galutinį likutį kiekvienam prioritetui pagal fondą ir pagal regionų kategoriją paskutiniais ataskaitiniais metais, daugiau nei 15 % neviršija fondų arba EJRŽF įnašo kiekvienam prioritetui pagal fondą ir regionų kategoriją, kaip nustatyta veiksmų programą patvirtinančiame Komisijos sprendime.“

1)

90 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą ERPF, ESF+ arba Sanglaudos fondo lėšomis remiamoms programoms iš karto po šio reglamento įsigaliojimo 2022 m. ir 2023 m. sumokama po papildomą 0,5 % išankstinio finansavimo sumos dalį. Jei programa patvirtinama po 2022 m. gruodžio 31 d., 2022 m. dalis sumokama patvirtinimo metais.“;

2)

90 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

3)

112 straipsnis papildomas šia dalimi:

4)

įterpiamas šis straipsnis:

(*3)   2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 289)."

(*4)   2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 470)."

(*5)   2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1300/2013 dėl Sanglaudos fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1084/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 281)."

(*6)   2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų (OL L 347, 2013 12 20, p. 259)."

(*7)   2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).“;"

5)

I priedo 1 lentelės pabaigoje įrašomos šios eilutės:

(1)

Lisabonos sutartimi padaryti teisinės sistemos, reglamentuojančios teisės aktų leidėjo Komisijai suteiktus įgaliojimus, pakeitimai ir nustatytas skirtumas tarp Komisijai deleguotų įgaliojimų priimti visuotinai taikomus ne teisėkūros procedūra priimamus aktus, papildančius ar iš dalies keičiančius tam tikrus teisėkūros procedūra priimto akto neesminius elementus, (deleguotieji aktai) ir Komisijai suteiktų įgaliojimų priimti aktus, kuriais užtikrinamos vienodos teisiškai privalomų Sąjungos aktų įgyvendinimo sąlygos, (įgyvendinimo aktai);

(2)

teisėkūros procedūra priimamuose aktuose, priimtuose prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti priemones pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu, nustatytą Tarybos sprendimo 1999/468/EB 5a straipsniu (2);

(3)

ankstesni pasiūlymai, susiję su teisės aktų, kuriuose daroma nuorodų į reguliavimo procedūrą su tikrinimu, suderinimu su Lisabonos sutartimi nustatyta teisine sistema, sustojus tarpinstitucinėms deryboms buvo atšaukti (3);

(4)

vėliau Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (4) susitarė dėl naujos deleguotųjų aktų sistemos ir pripažino poreikį suderinti visus esamus teisės aktus su Lisabonos sutartimi nustatyta teisine sistema. Visų pirma, jie susitarė dėl poreikio teikti didelį prioritetą tam, kad visų pagrindinių aktų, kuriuose tebėra nuorodų į reguliavimo procedūrą su tikrinimu, suderinimas vyktų greitai. Komisija įsipareigojo ne vėliau kaip 2016 m. pabaigoje parengti pasiūlymą dėl to suderinimo;

(5)

Komisijai suteikiant įgaliojimus iš dalies keisti standartines formas, pateiktas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004 (5) prieduose, numatyta naudoti reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Kadangi toks įgaliojimų suteikimas atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 straipsnyje nustatytus kriterijus, jis turėtų būti pritaikytas prie tos nuostatos;

(6)

siekiant atnaujinti Reglamentą (EB) Nr. 805/2004, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kad ji galėtų iš dalies keisti to reglamento priedus, siekiant atnaujinti standartines formas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(7)

šis reglamentas turėtų nedaryti poveikio nebaigtoms procedūroms, kurių metu komitetas jau pateikė savo nuomonę pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnį iki šio reglamento įsigaliojimo;

(8)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį bei 4a straipsnio 1 dalį Airija pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą;

(9)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(10)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 805/2004 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

31 straipsnis pakeičiamas taip:

2)

įterpiamas šis straipsnis:

(*1)   OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)

32 straipsnis išbraukiamas.

(1)

pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 3 straipsnį Sąjungos tikslai yra, inter alia, skatinti savo tautų lygybę, solidarumą, socialinį teisingumą ir gerovę bei siekti Europos tvaraus vystymosi, grindžiamo labai konkurencinga socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama užtikrinti visišką užimtumą ir socialinę pažangą, aukšto lygio aplinkos apsaugą ir aplinkos kokybės gerinimą, kartu skatinant socialinį teisingumą ir moterų bei vyrų lygybę. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnį Sąjunga turi atsižvelgti į reikalavimus, inter alia, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu ir kova su socialine atskirtimi;

(2)

SESV 151 straipsnyje numatyta, kad Sąjunga ir valstybės narės, atsižvelgdamos į pagrindines socialines teises, pavyzdžiui, nustatytas Europos socialinėje chartijoje (ESC), siekia, inter alia, skatinti užimtumą, geresnes gyvenimo ir darbo sąlygas, kad palaikant jų gerėjimą būtų galima jas suderinti, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą ir administracijos bei darbuotojų dialogą;

(3)

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (4) (toliau – Chartija) 31 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas darbuotojas turi teisę į saugias, jo sveikatą ir orumą atitinkančias darbo sąlygas. Chartijos 27 straipsnyje numatyta darbuotojų teisė į informaciją ir konsultacijas. Chartijos 28 straipsnyje numatyta darbuotojų ir darbdavių ar jų atitinkamų organizacijų teisė pagal Sąjungos teisę, nacionalinę teisę ir praktiką derėtis ir sudaryti kolektyvines sutartis atitinkamais lygmenimis. Chartijos 23 straipsniu numatoma teisė į moterų ir vyrų lygybę visose srityse, įskaitant įsidarbinimą, darbą ir atlyginimą;

(4)

ESC nustatyta, kad visi darbuotojai turi teisę į tinkamas darbo sąlygas. Joje pripažįstama visų darbuotojų teisė į tinkamą atlyginimą, kurio pakaktų jų pačių ir jų šeimų deramam gyvenimo lygiui užtikrinti. Joje taip pat pripažįstamas laisvai sudarytų kolektyvinių sutarčių ir teisės aktais nustatomo minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo mechanizmų vaidmuo siekiant užtikrinti veiksmingą naudojimąsi šia teise, visų darbuotojų ir darbdavių teise burtis į vietines, nacionalines ir tarptautines organizacijas, kad būtų apsaugoti jų ekonominiai ir socialiniai interesai ir teise į kolektyvines derybas;

(5)

2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge paskelbto Europos socialinių teisių ramsčio (toliau – Ramstis) II skyriuje nustatyti principai, kuriais turėtų būti vadovaujamasi siekiant užtikrinti teisingas darbo sąlygas. Ramsčio 6-uoju principu patvirtinama darbuotojų teisė į teisingą darbo užmokestį, kuriuo užtikrinamas deramas gyvenimo lygis. Juo taip pat numatyta, kad užtikrinamas deramas minimalusis darbo užmokestis, leidžiantis patenkinti darbuotojo ir jo ar jos šeimos poreikius atsižvelgiant į nacionalines ekonomines ir socialines sąlygas ir išsaugant galimybes įsidarbinti ir paskatas ieškoti darbo. Be to, juo primenama, kad turi būti užkirstas kelias dirbančiųjų skurdui ir kad visi atlyginimai turi būti nustatomi skaidriai ir nuspėjamai pagal nacionalinę praktiką, atsižvelgiant į socialinių partnerių autonomiškumą. Pagal Ramsčio 8-ąjį principą ekonominės, užimtumo ir socialinės politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais, atsižvelgiant į nacionalinę praktiką, turi būti konsultuojamasi su socialiniais partneriai ir jie turi būti skatinami svarbiais klausimais derėtis ir sudaryti kolektyvinius susitarimus; kartu turi būti paisoma jų autonomiškumo ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų;

(6)

Tarybos sprendimo (ES) 2020/1512 (5) priedo 5 gairėje valstybės narės, kuriose veikia nacionaliniai minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo mechanizmai, raginamos, siekiant didesnės konvergencijos, užtikrinti veiksmingą socialinių partnerių dalyvavimą nustatant darbo užmokestį, numatant deramą gyvenimo lygį užtikrinantį ir teisingą darbo užmokestį, ypatingą dėmesį skiriant mažesnes ir vidutines pajamas gaunančioms grupėms. Toje gairėje valstybės narės taip pat raginamos skatinti socialinį dialogą ir kolektyvines derybas, kuriomis nustatomas darbo užmokestis. Ja valstybės narės ir socialiniai partneriai skatinami kolektyvinėmis sutartimis arba deramu nustatytuoju minimaliuoju darbo užmokesčiu užtikrinti, kad visi darbuotojai turėtų teisę į deramą ir sąžiningą darbo užmokestį, atsižvelgiant į jo poveikį konkurencingumui, darbo vietų kūrimui ir dirbančiųjų skurdui, atsižvelgdami į nacionalinę praktiką. 2020 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikate „2021 m. metinė tvaraus augimo strategija“ teigiama, kad valstybės narės turėtų priimti priemones sąžiningoms darbo sąlygoms užtikrinti. Be to, 2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos komunikate „2020 m. metinė tvaraus augimo strategija“ primenama, kad didėjant socialinei atskirčiai svarbu užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas gautų teisingą darbo užmokestį. Kai kurioms valstybėms narėms taip pat pateiktos kelios konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos dėl minimaliojo darbo užmokesčio, kuriomis siekiama patobulinti minimaliojo darbo užmokesčio nustatymą ir atnaujinimą;

(7)

geresnės gyvenimo ir darbo sąlygos, kurios užtikrinamos, be kita ko, ir nustatant deramą ir teisingą minimalųjį darbo užmokestį, yra naudingos Sąjungos darbuotojams, įmonėms ir visuomenei bei ekonomikai apskritai ir yra būtinos siekiant užtikrinti teisingą, įtraukų ir tvarų ekonomikos augimą. Sprendžiant problemas dėl didelių minimaliojo darbo užmokesčio aprėpties ir deramumo skirtumų prisidedama prie sąžiningesnės Sąjungos darbo rinkos, užkertamas kelias nelygybei darbo užmokesčio ir socialinėje srityje, ji mažinama ir skatinama ekonominė bei socialinė pažanga ir aukštynkryptė konvergencija. Konkurencija vidaus rinkoje turėtų būti grindžiama aukštais socialiniais standartais, įskaitant darbuotojų aukšto lygio apsaugą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą, taip pat inovacijomis ir našumo gerinimu, kartu visiems užtikrinant vienodas sąlygas;

(8)

nustačius deramą minimalųjį darbo užmokestį nacionalinės teisės aktais arba kolektyvinėmis derybomis, juo apsaugomos darbuotojų, ir ypač palankių sąlygų neturinčių darbuotojų, pajamos, padedama užtikrinti orų pragyvenimą visiems, kaip numatyta Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijoje Nr. 131 (1970), kuria nustatomas minimalusis darbo užmokestis. Minimalusis darbo užmokestis, kuriuo užtikrinamas deramas gyvenimo lygis, taigi pasiekiama ir deramumo riba, gali prisidėti prie skurdo mažinimo nacionaliniu lygmeniu, padėti išlaikyti vidaus paklausą ir perkamąją galią, stiprinti paskatas dirbti, mažinti darbo užmokesčio skirtumus, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir dirbančiųjų skurdą, taip pat apriboti pajamų mažėjimą ekonomikos nuosmukio laikotarpiu;

(9)

per pastarąjį dešimtmetį dirbančiųjų skurdas Sąjungoje padidėjo ir jį patiria daugiau darbuotojų. Ekonomikos nuosmukio laikotarpiais deramo minimaliojo darbo užmokesčio vaidmuo apsaugant mažą darbo užmokestį gaunančius darbuotojus yra ypač svarbus, nes jie yra mažiau apsaugoti nuo tokio nuosmukio padarinių; jis taip pat svarbus siekiant remti tvarų ir įtraukų ekonomikos atsigavimą, o tai savo ruožtu padėtų sukurti daugiau kokybiškų darbo vietų. Siekiant užtikrinti tvarų atsigavimą, labai svarbu, kad įmonės, visų pirma labai mažos ir mažos įmonės, klestėtų. Atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos poveikį, yra svarbu įvertinti darbo užmokesčio deramumą menkai apmokamuose sektoriuose, kurie krizės laikotarpiu pasirodė esą itin svarbūs ir turintys didelę socialinę vertę;

(10)

tikimybė, kad moterys, jaunesni darbuotojai, darbuotojai migrantai, vienišos motinos ar vieniši tėvai, žemos kvalifikacijos darbuotojai, neįgalieji ir visų pirma įvairialypę diskriminaciją patiriantys asmenys gaus minimalųjį arba mažą darbo užmokestį, vis dar yra didesnė nei kitų grupių atveju. Atsižvelgiant į tai, kad mažai apmokamą darbą dirba pernelyg daug moterų, minimaliojo darbo užmokesčio deramumo didinimas padeda užtikrinti lyčių lygybę, panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumą, taip pat padeda moterims ir jų šeimoms išbristi iš skurdo ir prisideda prie tvaraus ekonomikos augimo Sąjungoje;

(11)

COVID-19 pandemijos sukelta krizė daro didelį poveikį paslaugų sektoriui, labai mažoms įmonėms ir mažoms įmonėms, kuriose didelę dalį darbuotojų sudaro mažą arba minimalųjį darbo užmokestį uždirbantys darbuotojai. Dėl to minimalusis darbo užmokestis taip pat svarbus atsižvelgiant į struktūrines tendencijas, kurios keičia darbo rinkas ir kurioms vis dažniau būdinga didelė mažų garantijų ir nestandartinių darbo formų dalis, dažnai apimanti ne visą darbo dieną dirbančius, sezoninius, platformų ir laikinojo įdarbinimo agentūrų darbuotojus. Dėl tų tendencijų daugeliu atvejų padidėjo darbo vietų poliarizacija, o dėl jos daugumoje valstybių narių padidėjo menkai apmokamų ir žemos kvalifikacijos profesijų ir sektorių dalis ir darbo užmokesčio nelygybė kai kuriose valstybėse narėse. Pagal nestandartines sutartis dirbantiems darbuotojams sunkiau burtis į organizacijas ir derėtis dėl kolektyvinių sutarčių;

(12)

minimaliojo darbo užmokesčio apsauga egzistuoja visose valstybėse narėse, tačiau kai kuriose ta apsauga užtikrinama pagal teisės aktų arba administracines nuostatas ir kolektyvines sutartis, o kitose ta apsauga teikiama išimtinai pagal kolektyvines sutartis. Šios skirtingos valstybių narių tradicijos turėtų būti išlaikytos;

(13)

kolektyvinėse sutartyse numatyta mažai apmokamų profesijų minimaliojo darbo užmokesčio apsauga daugeliu atvejų yra tinkama ir ja užtikrinamas deramas gyvenimo lygis, be to, ji pasirodė esanti veiksminga kovos su dirbančiųjų skurdu priemonė. Keliose valstybėse narėse teisės aktais nustatytas minimalusis darbo užmokestis paprastai yra žemas, palyginti su kitu darbo užmokesčiu. 2018 m. devyniose valstybėse narėse teisės aktais nustatytas minimalusis darbo užmokestis vienam tokį darbo užmokestį gaunančiam asmeniui neužtikrino pakankamai pajamų skurdo rizikos ribai pasiekti;

(14)

ne visi Sąjungos darbuotojai turi veiksmingą minimaliojo darbo užmokesčio teikiamą apsaugą, nes kai kuriose valstybėse narėse kai kurie darbuotojai, nepaisant to, kad apsauga jiems priklauso, dėl galiojančių taisyklių nesilaikymo faktiškai gauna mažesnį nei teisės aktais nustatytas minimalusis darbo užmokestis atlyginimą. Nustatyta, kad toks taisyklių nesilaikymas daro poveikį pirmiausia moterims, jauniems darbuotojams, žemos kvalifikacijos darbuotojams, darbuotojams migrantams, vienišoms motinoms ir vienišiems tėvams, neįgaliesiems, pagal nestandartines sutartis dirbantiems darbuotojams, pavyzdžiui, laikiniems ir ne visą darbo laiką dirbantiems darbuotojams, taip pat žemės ūkio ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų sektoriaus darbuotojams, dėl ko vyksta darbo užmokesčio mažėjimas. Dėl tokio taisyklių nesilaikymo mažėja darbo užmokestis. Valstybėse narėse, kuriose minimaliojo darbo užmokesčio apsauga užtikrinama vien tik kolektyvinėmis sutartimis, darbuotojų, kuriems tokia apsauga netaikoma, dalis sudaro nuo 2 % iki 55 % visų darbuotojų;

(15)

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje reikalaujama, kad neįgaliems darbuotojams, įskaitant tuos, kurie dirba globojamojo užimtumo įmonėse, už vienodos vertės darbą būtų mokamas vienodas atlyginimas. Tas principas taip pat svarbus minimaliojo darbo užmokesčio apsaugos atžvilgiu;

(16)

tvirtos kolektyvinės derybos, ypač sektorių ar tarpšakiniu lygmeniu, padeda užtikrinti deramo minimaliojo darbo užmokesčio teikiamą apsaugą, tačiau per pastaruosius dešimtmečius tradicinės kolektyvinių derybų struktūros nyko, inter alia, dėl struktūrinių ekonomikos pokyčių pereinant prie mažiau susivienijusių sektorių bei dėl narystės profesinėse sąjungose mažėjimo, visų pirma susijusio su sąjungų išardymu ir mažų garantijų bei nestandartinių darbo formų gausėjimu. Be to, po 2008 m. finansų krizės kolektyvinėms deryboms, vykdomoms sektorių ar tarpšakiniu lygmenimis, kai kuriose valstybėse narėse buvo daromas spaudimas. Tačiau sektorių ir tarpšakinio lygmenų kolektyvinės derybos yra esminis veiksnys siekiant užtikrinti tinkamą minimaliojo darbo užmokesčio teikiamą apsaugą, todėl jas reikia skatinti ir stiprinti;

(17)

Komisija per dviejų etapų procesą konsultavosi su administracija ir darbuotojais dėl galimų veiksmų, kuriais būtų sprendžiamos problemos, susijusios su deramo minimaliojo darbo užmokesčio teikiama apsauga Sąjungoje pagal SESV 154 straipsnį. Socialiniai partneriai nesusitarė pradėti derybų šiais klausimais. Vis dėlto, laikantis subsidiarumo principo, svarbu imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu siekiant pagerinti gyvenimo ir darbo sąlygas Sąjungoje, visų pirma minimaliojo darbo užmokesčio deramumą, atsižvelgiant į socialinių partnerių konsultacijų rezultatus;

(18)

siekiant pagerinti gyvenimo ir darbo sąlygas, taip pat skatinti aukštynkryptę socialinę konvergenciją Sąjungoje, šia direktyva nustatomi būtiniausi Sąjungos lygmens reikalavimai ir procedūrinės pareigos, susijusios su teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio deramumu, taip pat gerinamos darbuotojų galimybės veiksmingai naudotis minimaliojo darbo užmokesčio apsauga, kuri įtvirtinta teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio forma, jei tokia yra, arba numatyta kolektyvinėse sutartyse, kaip apibrėžta šios direktyvos tikslais. Šia direktyva taip pat skatinamos kolektyvinės derybos dėl darbo užmokesčio nustatymo;

(19)

pagal SESV 153 straipsnio 5 dalį, šia direktyva nesiekiama nei suderinti minimaliojo darbo užmokesčio lygio visoje Sąjungoje, nei įdiegti vienodo minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo mechanizmo. Ja neribojama valstybių narių laisvė įvesti teisės aktais nustatytą minimalųjį darbo užmokestį arba skatinti kolektyvinių sutarčių teikiamą minimaliojo darbo užmokesčio apsaugą, laikantis kiekvienos valstybės narės nacionalinių įstatymų, praktikos bei ypatumų ir visapusiškai gerbiant nacionalinę kompetenciją ir socialinių partnerių teisę sudaryti susitarimus. Šia direktyva valstybėms narėms, kuriose darbo užmokesčio nustatymas užtikrinamas išimtinai kolektyvinėmis sutartimis, nenustatoma pareiga įvesti teisės aktais nustatytą minimalųjį darbo užmokestį arba paskelbti apie kolektyvinių sutarčių visuotinį taikymą ir ji neturėtų būti interpretuojama kitaip. Be to, šia direktyva nenustatomas darbo užmokesčio dydis, nes tai priklauso socialinių partnerių teisei sudaryti susitarimus nacionaliniu lygmeniu ir pagal atitinkamą valstybių narių kompetenciją;

(20)

šioje direktyvoje atsižvelgiama į tai, kad pagal iš dalies pakeistą TDO Konvenciją dėl darbo jūroje (2006) (6) tą konvenciją ratifikavusios valstybės narės, pasikonsultavusios su laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis, turi nustatyti minimalaus darbo užmokesčio jūrininkams nustatymo tvarką. Tokiose procedūrose turi dalyvauti laivų savininkų ir jūrininkų atstovaujamosios organizacijos. Atsižvelgiant į specifinį valstybių narių aktų, priimtų taikant tokias procedūras, pobūdį, jiems neturėtų būti taikomos šios direktyvos II skyriuje nustatytos taisyklės dėl teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio. Tokie aktai neturėtų trukdyti laisvoms laivų savininkų ar jų organizacijų ir jūrininkų organizacijų kolektyvinėms deryboms;

(21)

laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 (7), ši direktyva turėtų būti taikoma darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį arba palaikantiems darbo santykius, kaip apibrėžta kiekvienoje valstybėje narėje galiojančiuose teisės aktuose, kolektyvinėse sutartyse arba praktikoje, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) nustatytus darbuotojo statuso nustatymo kriterijus. Ši direktyva galėtų būti taikoma privačiojo ir viešojo sektorių darbuotojams, taip pat namų ūkio darbuotojams, pagal poreikį iškviečiamiems darbuotojams, pagal trumpalaikes terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams, pagal paslaugų kvitus dirbantiems asmenims, platformų darbuotojams, stažuotojams, praktikantams ir kitiems nestandartiniams darbuotojams, taip pat fiktyviai savarankiškai dirbantiems ir nedeklaruojamiems darbuotojams, jei jie atitinka minėtus kriterijus. š tikrųjų savarankiškai dirbantys asmenys į šios direktyvos taikymo sritį neturėtų patekti, nes jie neatitinka tų kriterijų. Piktnaudžiavimas savarankiškai dirbančio asmens statusu, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, nacionaliniu lygmeniu arba tarpvalstybiniais atvejais yra apgaulingai deklaruojamo darbo forma, dažnai siejama su nedeklaruojamu darbu. Fiktyvaus savarankiško darbo atvejų atsiranda, kai asmuo nurodo, kad dirba savarankiškai, nors jo veikla atitinka darbo santykiams būdingus kriterijus, – taip daroma siekiant išvengti tam tikrų teisinių ar mokestinių pareigų. Tokiems asmenims ši direktyva turėtų būti taikoma. Nustatant, ar esama darbo santykių, turėtų būti remiamasi su faktiniu darbo atlikimu susijusiais faktais, o ne tuo, kaip šalys apibrėžia santykius;

(22)

gerai veikiančios kolektyvinės derybos dėl darbo užmokesčio nustatymo yra svarbi priemonė siekiant užtikrinti, kad darbuotojai būtų apsaugoti tinkamu minimaliuoju darbo užmokesčiu, kuriuo garantuojamas deramas gyvenimo lygis. Valstybėse narėse, kuriose yra teisės aktais nustatytas minimalusis darbo užmokestis, kolektyvinėmis derybomis remiami bendri darbo užmokesčio pokyčiai ir tuo būdu gerinamas minimaliojo darbo užmokesčio deramumas bei darbuotojų gyvenimo ir darbo sąlygos. Valstybėse narėse, kuriose minimaliojo darbo užmokesčio apsauga užtikrinama išimtinai kolektyvinėmis derybomis, jo lygį ir apsaugotų darbuotojų dalį tiesiogiai lemia kolektyvinių derybų sistemos veikimas ir kolektyvinių derybų aprėptis. Tvirtos ir gerai veikiančios kolektyvinės derybos ir plati sektorių ar tarpšakinių kolektyvinių sutarčių aprėptis didina minimaliojo darbo užmokesčio deramumą ir aprėptį;

(23)

pagal kolektyvines sutartis teikiama minimaliojo darbo užmokesčio apsauga yra naudinga darbuotojams, darbdaviams ir įmonėms. Kai kuriose valstybėse narėse nėra teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio. Tose valstybėse narėse darbo užmokestis, įskaitant minimaliojo darbo užmokesčio teikiamą apsaugą, yra nustatomas išimtinai kolektyvinėmis derybomis, kurias veda socialiniai partneriai. Tose valstybėse narėse vidutinis darbo užmokestis yra tarp didžiausių Sąjungoje. Tos sistemos pasižymi labai didele kolektyvinių derybų aprėptimi ir aktyviu dalyvavimu tiek darbdavių asociacijose, tiek profesinėse sąjungose. Kai minimalusis darbo užmokestis nustatomas kolektyvinėmis sutartimis, kurios paskelbtos visuotinai taikytinomis, tačiau tai paskelbusi institucija neturi jokios veiksmų laisvės dėl taikytinų nuostatų turinio, toks minimalusis darbo užmokestis neturėtų būti laikomas teisės aktais nustatytu minimaliuoju darbo užmokesčiu;

(24)

atsižvelgiant į mažėjančią kolektyvinių derybų aprėptį, labai svarbu, kad valstybės narės skatintų kolektyvines derybas, sudarytų palankesnes sąlygas naudotis kolektyvinių derybų teise nustatant darbo užmokestį ir taip sustiprintų kolektyvinėse sutartyse numatytą darbo užmokesčio nustatymą, kad būtų pagerinta darbuotojų minimaliojo darbo užmokesčio teikiama apsauga. Valstybės narės ratifikavo TDO konvenciją Nr. 87 (1948) dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo, ir TDO konvenciją Nr. 98 (1949) dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas. Teisė vesti kolektyvines derybas pripažįstama tose TDO konvencijose, TDO konvencijoje Nr. 151 (1978) dėl darbo santykių (viešosios paslaugos) ir TDO konvencijoje Nr. 154 (1981) dėl kolektyvinių derybų, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir ESC. Chartijos 12 ir 28 straipsniais atitinkamai užtikrinama susirinkimų ir asociacijų laisvė bei kolektyvinių derybų ir kolektyvinių veiksmų teisė. Pagal Chartijos preambulę tos teisės dar kartą patvirtinamos, nes jos visų pirma išplaukia iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Sąjungos ir Europos Tarybos priimtų socialinių chartijų. Valstybės narės, kai tinkama ir laikydamosi nacionalinės teisės aktų ir praktikos, turėtų imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamos kolektyvinės derybos dėl darbo užmokesčio nustatymo. Tokios priemonės galėtų apimti, be kita ko, priemones, kuriomis palengvinamos profesinių sąjungų atstovų galimybės bendrauti su darbuotojais;

(25)

valstybėse narėse, kurių kolektyvinių derybų aprėptis didelė, paprastai yra mažai mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų ir didelis minimalusis darbo užmokestis. Valstybių narių, kuriose mažą darbo užmokestį gaunantys asmenys sudaro nedidelę dalį, kolektyvinių derybų aprėptis viršija 80 % Panašiai daugumoje valstybių narių, kuriose minimalusis darbo užmokestis, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu, yra didelis, kolektyvinių derybų aprėptis viršija 80 % Todėl kiekviena valstybė narė, kurioje kolektyvinių derybų aprėptis nesiekia 80 %, turėtų priimti priemones tokiam kolektyvinių derybų mastui padidinti. Kiekviena valstybė narė, kurioje kolektyvinių derybų aprėptis nesiekia 80 % ribos, turėtų nustatyti kolektyvinių derybų sąlygų sistemą ir parengti kolektyvinių derybų skatinimo veiksmų planą, kad būtų palaipsniui didinama kolektyvinių derybų aprėptis. Siekiant gerbti socialinių partnerių autonomiškumą, kuris apima jų teisę į kolektyvines derybas ir neapima jokių pareigų sudaryti kolektyvines sutartis, 80 % kolektyvinių derybų aprėpties riba turėtų būti laikoma tik rodikliu, dėl kurio atsiranda pareiga parengti veiksmų planą.

Veiksmų planas turėtų būti reguliariai peržiūrimas bent kas penkerius metus, o prireikus - tikslinamas. Veiksmų planas ir jo papildymai bei patikslinimai turėtų būti pateikiami Komisijai ir skelbiami viešai. Kiekviena valstybė narė turėtų galėti nuspręsti dėl tinkamos savo veiksmų plano formos. Veiksmų planas, kurį valstybė narė priėmė prieš įsigaliojant šiai direktyvai, galėtų būti laikomas pagal šią direktyvą priimtu veiksmų planu, jeigu jame numatyti veiksmai, kuriais veiksmingai skatinamos kolektyvinės derybos, ir vykdomi šioje direktyvoje nustatyti įpareigojimai. Kiekviena valstybė narė tokį veiksmų planą turėtų parengti pasikonsultavusi su socialiniais partneriais ar susitarusi su jais, arba socialinių partnerių bendru prašymu jiems tarpusavyje susitarus. Valstybių narių kolektyvinių derybų aprėpties rodikliai labai skiriasi dėl daugelio veiksnių, įskaitant nacionalines tradicijas ir praktiką bei jų istorines aplinkybes. Į tai turėtų būti atsižvelgiama analizuojant pažangą, susijusią su didesne kolektyvinių derybų aprėptimi, visų pirma kiek tai susiję su šioje direktyvoje numatytu veiksmų planu;

(26)

siekiant užtikrinti deramą minimalųjį darbo užmokestį, kartu išsaugant esamas ir kuriant naujas kokybiškas darbo vietas ir įmonėms, įskaitant labai mažas įmones, mažas įmones ir vidutines įmones (MVĮ), užtikrinant vienodas sąlygas ir konkurencingumą, būtinos patikimos teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio įvedimo ir atnaujinimo taisyklės, procedūros ir veiksminga praktika. Tos taisyklės, procedūros ir praktika apima keletą elementų, kurie padeda išsaugoti teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio deramumą, įskaitant kriterijus, padedančius valstybėms narėms įvesti ir atnaujinti teisės aktais nustatytą minimalųjį darbo užmokestį ir jo deramumo vertinimo rodiklius, reguliarius ir savalaikius atnaujinimus, patariamuosius organus ir socialinių partnerių dalyvavimą. Savalaikis ir veiksmingas dalyvavimas nustatant ir atnaujinant teisės aktais nustatomą minimalųjį darbo užmokestį, taip pat nustatant arba keičiant automatinio indeksavimo formules (jei jų esama), yra dar vienas gero valdymo elementas, sudarantis sąlygas informacija pagrįstam ir įtraukiam sprendimų priėmimo procesui. Valstybės narės turėtų socialiniams partneriams teikti atitinkamą informaciją apie teisės aktais nustatomo minimaliojo darbo užmokesčio nustatymą ir atnaujinimą. Suteikiant socialiniams partneriams galimybę teikti nuomones ir gauti pagrįstą atsakymą į nuomones, pareikštas prieš pateikiant pasiūlymus dėl teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio įvedimo ir atnaujinimo ir prieš priimant bet kokius sprendimus, būtų galima prisidėti prie tinkamo socialinių partnerių dalyvavimo tame procese;

(27)

valstybės narės, kurios naudoja automatinio indeksavimo mechanizmą, įskaitant pusiau automatinius mechanizmus, kuriais užtikrinamas bent minimalus privalomas teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio padidinimas, taip pat turėtų bent kas ketverius metus atlikti teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio atnaujinimo procedūras. Tie reguliarūs atnaujinimai turėtų apimti minimaliojo darbo užmokesčio įvertinimą atsižvelgiant į pagrindinius kriterijus; po įvertinimo, jei reikia, turėtų būtų pakeistas minimaliojo darbo užmokesčio dydis. Automatinio indeksavimo dažnumas ir teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio atnaujinimai gali skirtis. Valstybės narės, kuriose nėra automatinio arba pusiau automatinio indeksavimo mechanizmų, teisės aktais nustatytą minimalųjį darbo užmokestį turėtų atnaujinti bent kas dvejus metus;

(28)

minimalusis darbo užmokestis laikomas deramu, jeigu jis yra teisingas atsižvelgiant į darbo užmokesčio pasiskirstymą atitinkamoje valstybėje narėje ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo visą darbo laiką sutartį, užtikrina deramą gyvenimo lygį. Teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio deramumas nustatomas ir kiekvienos valstybės narės vertinamas atsižvelgiant į jos nacionalines socialines ir ekonomines sąlygas, įskaitant užimtumo augimą, konkurencingumą, taip pat regioninius ir sektorių pokyčius. To deramumo nustatymo tikslais, valstybės narės turėtų atsižvelgti į perkamąją galią, ilgalaikį nacionalinį našumo lygį ir jo pokyčius, taip pat į darbo užmokesčio lygį, darbo užmokesčio pasiskirstymą ir darbo užmokesčio augimą. Be kitų priemonių, nacionaliniu lygmeniu nustatytas prekių ir paslaugų krepšelis realiomis kainomis gali padėti nustatyti pragyvenimo išlaidas, kad būtų pasiektas deramas gyvenimo lygis. Be materialinių reikmių, tokių kaip maistas, drabužiai ir būstas, taip pat būtų galima atsižvelgti į būtinybę dalyvauti kultūrinėje, švietimo ir socialinėje veikloje. Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymą teisės aktais ir jo atnaujinimą tikslinga vertinti atskirai nuo pajamų rėmimo mechanizmų.

Vertindamos teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio deramumą, valstybės narės turėtų remtis rodikliais ir susijusiomis pamatinėmis vertėmis. Valstybės narės gali pasirinkti naudoti tarptautiniu lygmeniu paprastai naudojamus rodiklius ir (arba) nacionaliniu lygmeniu naudojamus rodiklius. Vertinimas galėtų būti grindžiamas tarptautiniu lygmeniu įprastai naudojamomis pamatinėmis vertėmis, pavyzdžiui, bruto minimaliojo darbo užmokesčio ir 60 % bruto darbo užmokesčio medianos santykiu, bruto minimaliojo darbo užmokesčio ir 50 % bruto vidutinio darbo užmokesčio santykiu, kurių šiuo metu nėra pasiekusios visos valstybės narės, arba grynojo (neto) minimaliojo darbo užmokesčio ir 50 % arba 60 % grynojo (neto) vidutinio darbo užmokesčio santykiu. Vertinimas taip pat galėtų būti grindžiamas pamatinėmis vertėmis, susijusiomis su nacionaliniu lygmeniu naudojamais rodikliais, pavyzdžiui, grynojo minimaliojo darbo užmokesčio palyginimu su skurdo riba ir minimaliojo darbo užmokesčio perkamąja galia;

(29)

nedarant poveikio valstybių narių kompetencijai teisės aktais nustatyti minimalųjį darbo užmokestį ir numatyti galimas variacijas bei atskaitymus, svarbu vengti variacijų ir atskaitymų naudojimo plačiu mastu, nes jie gali daryti neigiamą poveikį minimaliojo darbo užmokesčio deramumui. Turėtų būti užtikrinta, kad taikant variacijas ir atskaitymus būtų laikomasi nediskriminavimo ir proporcingumo principų. Todėl variacijomis ir atskaitymais turėtų būti siekiama teisėto tikslo. Tokių atskaitymų pavyzdžiai galėtų būti išmokėtų nepagrįstai padidintų sumų susigrąžinimas arba atskaitymai, daromi teisminės ar administracinės institucijos nurodymu. Kiti atskaitymai, pavyzdžiui, susiję su darbui atlikti reikalinga įranga, arba išmokų natūra, kaip antai apgyvendinimo, atskaitymai gali kelti didelę neproporcingumo riziką. Be to, jokia šios direktyvos nuostata neturėtų būti aiškinama kaip nustatanti pareigą valstybėms narėms taikyti minimaliojo darbo užmokesčio variacijas ar atskaitymus;

(30)

siekiant užtikrinti nacionalinių teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio sistemų veikimą ir jų laikymąsi, būtinas veiksmingas vykdymo užtikrinimo mechanizmas, įskaitant patikimą stebėseną, kontrolę ir patikrinimus vietoje. Be to, siekiant padidinti vykdymo užtikrinimo institucijų veiksmingumą reikia glaudžiai bendradarbiauti su socialiniais partneriais, be kita ko, siekiant spręsti esmines problemas, pavyzdžiui, susijusias su piktnaudžiavimu subranga, fiktyviu savarankišku darbu, neregistruotais viršvalandžiais arba pavojais sveikatai ir saugai dėl padidėjusio darbo intensyvumo. Taip pat turėtų būti plėtojami vykdymo užtikrinimo institucijų pajėgumai, visų pirma rengiant mokymus ir teikiant rekomendacijas. Reguliarūs ir iš anksto nepaskelbti vizitai, teismo ir administracinės procedūros bei sankcijos pažeidimų atveju yra svarbios priemonės atgrasyti darbdavius nuo pažeidimų;

(31)

skiriant viešųjų pirkimų ir koncesijos sutartis ir jas vykdant labai svarbu veiksmingai įgyvendinti teisės nuostatomis arba kolektyvinėmis sutartimis nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio apsaugą. Kolektyvinių sutarčių, kuriose numatyta minimaliojo darbo užmokesčio apsauga, iš tiesų gali būti nesilaikoma vykdant tokias sutartis arba vėliau sudarant subrangos sutartis, todėl darbuotojams būtų mokamas mažesnis nei sektorių kolektyvinėse sutartyse sutartas darbo užmokestis. Kad būtų užkirstas kelias tokioms situacijoms, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/23/ES (8) 30 straipsnio 3 dalį ir 42 straipsnio 1 dalį, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES (9) 18 straipsnio 2 dalį ir 71 straipsnio 1 dalį bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES (10) 36 straipsnio 2 dalį ir 88 straipsnio 1 dalį viešųjų pirkimų sutartis sudarančios organizacijos ir subjektai turi imtis tinkamų priemonių, įskaitant galimybę nustatyti sutarties vykdymo sąlygas, ir užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai savo darbuotojams taikytų atitinkamo sektoriaus ir geografinės srities kolektyvinėse sutartyse numatytą darbo užmokestį bei gerbtų darbuotojų ir profesinių sąjungų teises, nustatytas TDO konvencijoje Nr. 87 (1948) dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo ir TDO konvencijoje Nr. 98 (1949) dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas, kaip nurodyta tose direktyvose, siekiant laikytis darbo teisės srityje taikytinų įsipareigojimų. Tačiau šia direktyva nenustatoma jokių papildomų įpareigojimų, susijusių su tomis direktyvomis;

(32)

pareiškėjams, siekiantiems gauti finansinę paramą iš Sąjungos fondų ir programų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1060 (11) ir jame numatytas paramos teikimo sąlygas, turėtų būti tinkamai taikomos viešųjų pirkimų ir koncesijų taisyklės, be kita ko, susijusios su kolektyvinių sutarčių nuostatų laikymusi;

(33)

patikima stebėsena ir duomenų rinkimas yra labai svarbūs siekiant užtikrinti veiksmingą minimaliojo darbo užmokesčio teikiamą apsaugą. Duomenų rinkimo tikslais valstybės narės gali remtis pakankamai reprezentatyvios imties tyrimais, nacionalinėmis duomenų bazėmis, suderintais duomenimis iš Eurostato ir kitų viešai prieinamų šaltinių, pavyzdžiui, iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos. Išimtiniais atvejais, kai nėra tikslių duomenų, valstybės narės galėtų naudoti įverčius. Darbdaviams, visų pirma labai mažoms įmonėms ir kitoms MVĮ, neturėtų būti užkraunama nereikalinga administracinė našta, susijusi su duomenų rinkimo reikalavimų įgyvendinimu. Komisija, remdamasi duomenimis ir informacija, kurią turi pateikti valstybės narės, kas dvejus metus turėtų teikti Europos Parlamentui ir Tarybai teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio teikiamos apsaugos deramumo ir aprėpties bei kolektyvinių derybų aprėpties dydžių ir pokyčių analizę.

Be to, pažanga turėtų būti stebima atsižvelgiant į ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo ES lygmeniu procesą. Atsižvelgdamos į tai, Taryba ar Komisija gali paprašyti, kad Užimtumo komitetas ir Socialinės apsaugos komitetas atitinkamai pagal SESV 150 ir 160 straipsnius savo atitinkamos kompetencijos srityje, remdamiesi Komisijos parengta ataskaita ir kitomis daugiašalės priežiūros priemonėmis, pavyzdžiui, lyginamąja analize, išnagrinėtų kolektyvinių derybų aprėpties pokyčius ir teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio deramumą valstybėse narėse. Į tokį nagrinėjimo procesą komitetai turi įtraukti socialinius partnerius Sąjungos lygmeniu, įskaitant tarpsektorinius socialinius partnerius, atitinkamai pagal SESV 150 ir 160 straipsnius;

(34)

darbuotojai turėtų turėti galimybę lengvai gauti išsamią informaciją apie teisės aktais nustatytą minimalųjį darbo užmokestį, taip pat apie minimaliojo darbo užmokesčio apsaugą, numatytą visuotinai taikomomis kolektyvinėmis sutartimis, kad būtų užtikrintas jų darbo sąlygų skaidrumas ir nuspėjamumas, įskaitant neįgaliesiems, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2102 (12);

(35)

darbuotojai ir jų atstovai, įskaitant tuos, kurie yra profesinių sąjungų nariai arba atstovai, turėtų turėti galimybę pasinaudoti savo teise į gynybą, kai pažeidžiamos jų teisės, susijusios su minimaliojo darbo užmokesčio teikiama apsauga, numatytos nacionalinės teisės aktuose arba kolektyviniuose susitarimuose. Siekdamos užtikrinti, kad darbuotojai neprarastų nacionalinės teisės aktuose arba kolektyviniuose susitarimuose numatytų savo teisių, ir nedarydamos poveikio kolektyvinėse sutartyse numatytoms konkrečioms teisių gynimo ir ginčų sprendimo formoms, įskaitant kolektyvinio ginčų sprendimo sistemas, valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad darbuotojai galėtų veiksmingai, laiku ir nešališkai spręsti ginčus ir turėtų teisę į teisių gynimą, taip pat veiksmingą teisminę ir (arba) administracinę apsaugą nuo bet kokios formos žalos, jei nuspręstų pasinaudoti savo teise į gynybą. Socialinių partnerių dalyvavimas toliau plėtojant nešališkus ginčų sprendimo mechanizmus valstybėse narėse gali būti naudingas. Darbuotojai turėtų būti informuojami apie teisių gynimo mechanizmus, kad galėtų pasinaudoti savo teise į teisių gynimą;

(36)

Komisija turėtų atlikti vertinimą, kuris sudarytų veiksmingo šios direktyvos įgyvendinimo peržiūros pagrindą. Apie tos peržiūros rezultatus turėtų būti pranešta Europos Parlamentui ir Tarybai;

(37)

valstybių narių priimtos reformos ir priemonės, kuriomis siekiama skatinti darbuotojų deramo minimaliojo darbo užmokesčio teikiamą apsaugą, yra žingsniai teisinga linkme, tačiau jos ne visada buvo išsamios ir sistemingos. Be to, veiksmai, kurių imamasi Sąjungos lygmeniu siekiant padidinti minimaliojo darbo užmokesčio deramumą ir aprėptį, gali padėti toliau gerinti gyvenimo ir darbo sąlygas Sąjungoje ir mažinti susirūpinimą dėl galimo neigiamo ekonominio poveikio, kurį sukelia atskiros valstybių narių priemonės. Kadangi šios direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(38)

šioje direktyvoje, kaip būtiniausi reikalavimai, nustatomos procedūrinės pareigos, taip išsaugant valstybių narių prerogatyvą nustatyti arba toliau taikyti palankesnes nuostatas. Pagal galiojančią nacionalinę teisinę sistemą įgytos teisės turėtų būti ir toliau taikomos, nebent šia direktyva būtų nustatytos palankesnės nuostatos. Įgyvendinant šią direktyvą, neturėtų būti mažinamos esamos darbuotojų teisės ir jos įgyvendinimas neturėtų būti teisėtas pagrindas mažinti bendrą apsaugos, suteikiamos darbuotojams šios direktyvos taikymo srityje, lygį, visų pirma, kiek tai susiję su minimaliojo darbo užmokesčio sumažinimu arba panaikinimu;

(39)

įgyvendindamos šią direktyvą valstybės narės turėtų vengti nustatyti nebūtinus administracinius, finansinius ir teisinius apribojimus, ypač jeigu jais būtų varžomas MVĮ kūrimas ir plėtra. Todėl valstybės narės raginamos įvertinti šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių poveikį MVĮ, kad užtikrintų, jog joms nedaromas neproporcingas poveikis, ypatingą dėmesį skiriant labai mažoms įmonėms bei administracinei naštai, ir paskelbti tokių vertinimų rezultatus. Jei valstybės narės nustato, kad MVĮ patiria neproporcingai didelį perkėlimo priemonių poveikį, jos turėtų apsvarstyti galimybę nustatyti paramos priemones MVĮ, kad jų atlyginimų struktūros būtų pritaikytos prie naujų reikalavimų;

(40)

valstybės narės gali naudotis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) 2021/240 (13) ir (ES) 2021/1057 (14), kad parengtų arba patobulintų minimaliojo darbo užmokesčio sistemų techninius aspektus, be kita ko, susijusius su deramumo vertinimu, stebėsena ir duomenų rinkimu, prieigos gerinimu, taip pat vykdymo užtikrinimu ir bendro gebėjimų, susijusių su tų sistemų įgyvendinimu, stiprinimu. Pagal Reglamentą (ES) 2021/1057 valstybės narės turi skirti tinkamą sumą socialinių partnerių gebėjimams stiprinti,

(1)

Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1284/2009 (2) įgyvendinamos Tarybos sprendime 2010/638/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Gvinėjos Respublikai numatytos priemonės;

(2)

Sprendimu (BUSP) 2022/2052 iš dalies keičiamas Sprendimo 2010/638/BUSP pavadinimas;

(3)

todėl Sprendimui (BUSP) 2022/2052 įgyvendinti, visų pirma siekiant užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai visose valstybėse narėse jį taikytų vienodai, būtina imtis reguliavimo veiksmų Sąjungos lygmeniu;

(4)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 1284/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

2015 m. spalio 1 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2015/1755;

(2)

remiantis Tarybos atliktos peržiūros rezultatais, trys asmenys turėtų būti išbraukti iš Reglamento (ES) 2015/1755 I priede pateikto fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašo;

(3)

todėl Reglamento (ES) 2015/1755 I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

Komisija išnagrinėjo Italijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnį perduotą saugomos kilmės vietos nuorodos „Roero“ specifikacijos pakeitimų paraišką;

(2)

Komisija paskelbė specifikacijos pakeitimų paraišką Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2), kaip reikalaujama Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 97 straipsnio 3 dalyje;

(3)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 98 straipsnį Komisija negavo;

(4)

todėl reikėtų patvirtinti specifikacijos pakeitimus pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 99 straipsnį;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

(1)

remdamasi Komisijos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, Komisija išnagrinėjo Italijos pateiktą saugomos kilmės vietos nuorodos „Chianti Classico“, kuri įregistruota Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2446/2000 (2) su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. 216/2011 (3) ir Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 267/2013 (4), specifikacijos pakeitimo paraišką;

(2)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šis pakeitimas yra reikšmingas, todėl pakeitimo paraišką Komisija paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (5), kaip reikalaujama minėto reglamento 50 straipsnio 2 dalies a punkte;

(3)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl šis specifikacijos pakeitimas turi būti patvirtintas,

(1)

Komisijos reglamento (ES) Nr. 1408/2013 (2) I ir II prieduose nustatytos didžiausios bendros kiekvienos valstybės narės pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriaus įmonėms per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį suteiktõs de minimis pagalbos sumos, nurodytos to reglamento atitinkamai 3 straipsnio 3 dalyje ir 3 straipsnio 3a dalyje;

(2)

2020 m. vasario 1 d. įsigaliojo Susitarimas dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (3) (toliau – Susitarimas dėl išstojimo), kurio neatskiriamą dalį sudaro Protokolas dėl Airijos ir Šiaurės Airijos (toliau – Protokolas);

(3)

Susitarimo dėl išstojimo 126 straipsnyje numatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei ir jos teritorijoje iš esmės ir toliau buvo taikoma Sąjungos teisė, baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d.;

(4)

tačiau Protokolo 10 straipsnyje nustatyta, kad, kiek tai susiję su priemonėmis, kurios daro poveikį prekybai tarp Šiaurės Airijos ir Sąjungos, Jungtinei Karalystei taikomos tam tikros to Protokolo 5 priede išvardytos Sąjungos teisės nuostatos;

(5)

kartu su tomis nuostatomis į sąrašą įtrauktas ir Reglamentas (ES) Nr. 1408/2013;

(6)

siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Susitarimo dėl išstojimo ir Protokolo nuostatų, Reglamento (ES) Nr. 1408/2013 prieduose nustatytas didžiausias bendras sumas, taikomas visai Jungtinei Karalystei, būtina pakeisti atitinkamomis sumomis, taikomomis tik Šiaurės Airijai;

(7)

siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, didžiausios bendros sumos, taikomos Šiaurės Airijai, turėtų būti grindžiamos tuo pačiu skaičiavimo metodu, kuris buvo taikomas valstybėms narėms tų priedų sudarymo momentu;

(8)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 1408/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

1 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

(*1)  Kaip nustatyta Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (OL C 384 I, 2019 11 12) Protokolo 10 straipsnyje ir 5 priede, kiek tai susiję su priemonėmis, kurios daro poveikį prekybai tarp Šiaurės Airijos ir Sąjungos, Jungtinei Karalystei toliau taikomos tam tikros Sąjungos teisės nuostatos dėl valstybės pagalbos, šiame reglamente bet kokia nuoroda į valstybę narę laikoma nuoroda į valstybę narę arba Jungtinę Karalystę, kiek tai susiję su Šiaurės Airija.“;"

2)

I priedo eilutė, kurioje nurodoma didžiausia bendra de minimis pagalbos suma, taikoma Jungtinei Karalystei, pakeičiama taip:

„Jungtinė Karalystė, kiek tai susiję su Šiaurės Airija 29 741 417 “;

3)

II priedo eilutė, kurioje nurodoma didžiausia bendra de minimis pagalbos suma, taikoma Jungtinei Karalystei, pakeičiama taip:

„Jungtinė Karalystė, kiek tai susiję su Šiaurės Airija 35 689 700.“

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/2325 (2) II priede pateiktas lygiavertiškumo nustatymo tikslais pripažintų kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų, kurios yra kompetentingos vykdyti kontrolę ir išduoti sertifikatus trečiosiose šalyse, sąrašas;

(2)

pagal pirminę Komisijos reglamento (EB) Nr. 1235/2008 (3) IV priedo redakciją įstaiga „Ecocert SA“ buvo pripažįstama Bahreino D kategorijos produktų kontrolės įstaiga. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/2325 II priedo Bahreinui skirtos eilutės dalis, susijusi su D kategorijos produktais, per klaidą palikta tuščia. Ta klaida turi būti ištaisyta;

(3)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/2325 II priede klaidingai nurodyta, kad įstaiga „Florida Certified Organic Growers and Consumers, Inc. (FOG), DBA as Quality Certification Services (QCS)“ yra pripažinta Kosta Rikos A kategorijos produktų kontrolės įstaiga. Be to, ta kontrolės įstaiga nepateikė informacijos apie produktų, kuriuos ji pageidautų sertifikuoti kaip Kosta Rikos D kategorijos produktus, rūšį, todėl su ta produktų kategorija susijęs pripažinimas jai suteiktas per klaidą. Atitinkamas įrašas turi būti ištaisytas;

(4)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/2325 turėtų būti atitinkamai ištaisytas;

(5)

įstaigos „Ecocert SA“ pripažinimo geografinė taikymo sritis buvo klaidingai apribota. Todėl ta klaida, susijusi su Bahreino D kategorijos produktais, turėtų būti ištaisyta atgaline data nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/2325 įsigaliojimo dienos. Į įstaigos „Florida Certified Organic Growers and Consumers, Inc. (FOG), DBA as Quality Certification Services (QCS)“ pripažinimo aprėptį buvo klaidingai įtraukti Kosta Rikos A ir D kategorijų produktai. Ta klaida turėtų būti ištaisyta atgaline data nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/2325 taikymo pradžios dienos;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Ekologinės gamybos komiteto nuomonę,

(1)

Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1062/2014 (2) pateiktas esamų veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti, kad būtų galima patvirtinti kaip tinkamas biocidiniams produktams gaminti, sąrašas. Tame sąraše yra L-(+)-pieno rūgštis;

(2)

buvo įvertinta, ar L-(+)-pieno rūgštį galima naudoti 6-o tipo biocidiniams produktams – sandėliuojamų produktų konservantams – gaminti, kaip aprašyta Reglamento (ES) Nr. 528/2012 V priede;

(3)

Vokietija buvo paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare ir jos vertinančioji kompetentinga institucija 2020 m. rugsėjo 3 d. Europos cheminių medžiagų agentūrai (toliau – Agentūra) pateikė vertinimo ataskaitą bei išvadas;

(4)

pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 75 straipsnio 1 dalies a punktą Biocidinių produktų komitetas parengia Agentūros nuomonę dėl veikliųjų medžiagų patvirtinimo paraiškų. Pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1062/2014 7 straipsnio 2 dalį Biocidinių produktų komitetas, atsižvelgdamas į vertinančiosios kompetentingos institucijos išvadas, 2021 m. birželio 15 d. priėmė Agentūros nuomonę (3);

(5)

remiantis ta nuomone, 6-o tipo biocidiniai produktai, kurių sudėtyje yra L-(+)-pieno rūgšties, turėtų atitikti Reglamento (ES) Nr. 528/2012 19 straipsnio 1 dalies b punkto kriterijus, jei laikomasi tam tikrų su jų naudojimu susijusių sąlygų;

(6)

atsižvelgiant į Agentūros nuomonę, L-(+)-pieno rūgštį tikslinga patvirtinti kaip veikliąją medžiagą, tinkamą naudoti 6-o tipo biocidiniams produktams gaminti, jei laikomasi tam tikrų sąlygų;

(7)

visų pirma, kadangi L-(+)-pieno rūgštis klasifikuojama kaip odą ėsdinanti ir (arba) dirginanti 1C pakategorės medžiaga ir akių pažeidimą bei dirginimą sukelianti 1 kategorijos medžiaga, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 (4) VI priedo 3 dalyje, asmuo, atsakingas už medžiagų ar mišinių, kurie apdoroti veikliąja medžiaga arba kurių sudėtyje jos koncentracija yra tokia, kad jie būtų klasifikuojami kaip ėsdinantys ir (arba) dirginantys odą arba sukeliantys akių pažeidimą ir (arba) dirginimą, pateikimą rinkai, turėtų užtikrinti, kad atitinkamomis rizikos mažinimo priemonėmis būtų kuo labiau sumažintas poveikis plačiajai visuomenei;

(8)

kadangi L-(+)-pieno rūgštis atitinka kriterijus, pagal kuriuos ji klasifikuojama kaip kvėpavimo takus ėsdinanti medžiaga, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje, asmuo, atsakingas už medžiagų ar mišinių, kurie apdoroti veikliąja medžiaga arba kurių sudėtyje jos koncentracija yra tokia, kad jie būtų klasifikuojami kaip ėsdinantys kvėpavimo takus, pateikimą rinkai, turėtų užtikrinti, kad atitinkamomis rizikos mažinimo priemonėmis būtų kuo labiau sumažintas poveikis plačiajai visuomenei;

(9)

siekiant užtikrinti saugų biocidinių produktų, kurių sudėtyje yra L-(+)-pieno rūgšties, naudojimą apdorotuose gaminiuose ir sudaryti sąlygas apdorotų gaminių naudotojams priimti informacija pagrįstus sprendimus, asmuo, atsakingas už gaminio, kuris apdorotas L-(+)-pieno rūgštimi arba kurio sudėtyje yra L-(+)-pieno rūgšties, pateikimą rinkai, turėtų užtikrinti, kad to apdoroto gaminio etiketėje būtų pateikta Reglamento (ES) Nr. 528/2012 58 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodyta informacija. Be to, valstybių narių kompetentingos institucijos arba, jeigu tai Sąjungos autorizacijos liudijimas, Komisija biocidinio produkto, kurio sudėtyje yra L-(+)-pieno rūgšties, charakteristikų santraukoje turėtų nurodyti atitinkamas naudojimo instrukcijas ir atsargumo priemones, kurios turi būti pateiktos apdorotų gaminių etiketėje pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 58 straipsnio 3 dalies e punktą;

(10)

veiklioji medžiaga turėtų būti patvirtinta praėjus tinkamam laikotarpiui, per kurį suinteresuotieji subjektai galėtų imtis parengiamųjų priemonių, kurios būtinos, kad būtų galima laikytis nustatytų naujų reikalavimų;

(11)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/2325 (2) I priede pateikiamas trečiųjų šalių, kurių ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir kontrolės priemonių sistemos pripažintos lygiavertėmis Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007 (3) nustatytoms sistemoms, sąrašas;

(2)

Indija pranešė Komisijai, kad jos kompetentinga institucija sustabdė kontrolės įstaigos „TQ Cert Services Private Limited“ veiklą ir todėl ta kontrolės įstaiga turėtų būti išbraukta iš Indijos pripažintų kontrolės įstaigų sąrašo;

(3)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/2325 II priede pateiktas lygiavertiškumo nustatymo tikslais pripažintų kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų, kurios yra kompetentingos vykdyti kontrolę ir išduoti sertifikatus trečiosiose šalyse, sąrašas. Atsižvelgiant į naują informaciją ir naujus prašymus, kuriuos Komisija gavo priėmusi Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/2325, tame sąraše turėtų būti padaryta tam tikrų pakeitimų;

(4)

per Ekologinio ūkininkavimo informacinę sistemą (OFIS) pranešta apie neatitikties atvejus, susijusius su įstaigomis „Control Union Certifications“ (BIO-149), „Ecocert SA“ (BIO-154), „Lacon GmbH“ (BIO-134) ir „OneCert International PVT Ltd“ (BIO-152). Šie pranešimai susiję su daugelio Indijoje pagamintų ekologiškų produktų, kuriuos šios kontrolės įstaigos patvirtino kaip ekologiškus, siuntų užteršimu. Jos buvo užterštos produktais ir medžiagomis, kurie Sąjungoje ekologinėje ir (arba) įprastoje gamyboje neleidžiami, o jų kiekis viršijo (dažnai gerokai) Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 396/2005 (4) nustatytą didžiausią leidžiamąją liekanų koncentraciją. Taršos atvejai, be kita ko, susiję su etileno oksidu, kuris yra kancerogeninis, mutageninis ir toksiškas reprodukcijai;

(5)

be to, šios kontrolės įstaigos nepateikė įrodymų, kad ekologiški produktai, kurių importą jos kontroliuoja, pagaminti laikantis gamybos taisyklių ir kontrolės priemonių, lygiaverčių nustatytoms Reglamente (EB) Nr. 834/2007 ir Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 889/2008 (5) bei (EB) Nr. 1235/2008 (6);

(6)

be to, šios kontrolės įstaigos nereagavo į pastebėtus neatitikimus ir pažeidimus ir nesiėmė taisomųjų priemonių;

(7)

dėl kiekvienos iš šių priežasčių pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/1342 (7) 4 straipsnio 1 dalies d punkto iv, v ir vii papunkčius kontrolės įstaigos „Control Union Certifications“, „Ecocert SA“, „Lacon GmbH“ ir „OneCert International PVT Ltd“ turėtų būti išbrauktos iš lygiavertiškumo tikslais pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 33 straipsnio 3 dalį dėl Indijos pripažintų kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų sąrašo;

(8)

įstaiga „A CERT European Organization for Certification S.A.“ pranešė Komisijai, kad pasikeitė jos adresas;

(9)

Komisija gavo ir išnagrinėjo įstaigos „BioGro New Zealand Limited“ prašymą iš jos pripažinimo aprėpties išbraukti visas trečiąsias šalis, dėl kurių ji pripažinta pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/2325;

(10)

įstaiga „Bureau Veritas Certification France SAS“ pranešė Komisijai, kad pasikeitė jos interneto adresas;

(11)

Komisija gavo ir išnagrinėjo įstaigos „Ecocert SA“ prašymą pakeisti jos pavadinimą. Remdamasi gauta informacija, Komisija padarė išvadą, kad tos kontrolės įstaigos pavadinimą tikslinga pakeisti į „Ecocert SAS“;

(12)

akreditavimo įstaiga IOAS informavo Komisiją apie savo akreditacijos, suteiktos kontrolės įstaigai „FairCert Certification Services Pvt Ltd“, panaikinimą. Komisija paragino kontrolės įstaigą pateikti galiojantį akreditavimo pažymėjimą ir laiku imtis tinkamų taisomųjų veiksmų. Tačiau įstaiga „FairCert Certification Services Pvt Ltd“ tinkamo atsakymo per nustatytą terminą nepateikė. Galiausiai įstaiga „FairCert Certification Services Pvt Ltd“ nepateikė Komisijai visos informacijos, susijusios su jos techniniais dokumentais. Dėl kiekvienos iš šių trijų priežasčių pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2021/1342 4 straipsnio 1 dalies d punkto iii papunktį įstaiga „FairCert Certification Services Pvt Ltd“ turėtų būti išbraukta iš Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/2325 II priede pateikto kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų sąrašo visų trečiųjų šalių atveju;

(13)

įstaiga „Kiwa Sativa“ pranešė Komisijai, kad pasikeitė jos interneto adresas;

(14)

Komisija gavo ir išnagrinėjo įstaigos „Lacon GmbH“ prašymą iš jos pripažinimo aprėpties išbraukti visas trečiąsias šalis, dėl kurių ji pripažinta pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/2325;

(15)

Komisija gavo ir išnagrinėjo įstaigos „LETIS S.A.“ prašymą iš jos pripažinimo aprėpties išbraukti Afganistaną, Azerbaidžaną, Baltarusiją, Dramblio Kaulo Krantą, Egiptą, Etiopiją, Iraną, Kazachstaną, Kirgiziją, Moldovą, Maroką, Pakistaną, Rusiją, Tadžikistaną, Turkmėnistaną, Ukrainą, Jungtinius Arabų Emyratus ir Uzbekistaną;

(16)

akreditavimo įstaiga IOAS informavo Komisiją apie savo akreditacijos, suteiktos įstaigai „LETIS S.A.“ dėl Turkijos, panaikinimą. Komisija paragino kontrolės įstaigą pateikti su Turkija susijusį galiojantį akreditavimo pažymėjimą ir laiku imtis tinkamų taisomųjų veiksmų. Tačiau įstaiga „LETIS S.A.“ tinkamo atsakymo per nustatytą terminą nepateikė. Dėl kiekvienos iš šių dviejų priežasčių pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2021/1342 4 straipsnio 1 dalies d punkto iii papunktį tikslinga iš įstaigos „LETIS S.A.“ pripažinimo aprėpties išbraukti Turkiją;

(17)

įstaiga „OneCert International PVT Ltd“ pranešė Komisijai, kad pasikeitė jos adresas ir interneto adresas;

(18)

Komisija gavo įstaigos „Oregon Tilth“ prašymą iš jos pripažinimo aprėpties išbraukti Panamą;

(19)

Komisija gavo įstaigos „Organic Standard“ prašymą iš jos pripažinimo aprėpties išbraukti Rusiją;

(20)

Komisija gavo ir išnagrinėjo įstaigos „Soil Association Certification Limited“ prašymą leisti jai savanoriškai nutraukti visą su trečiosiomis šalimis, dėl kurių ji pripažinta pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/2325, susijusią veiklą;

(21)

įstaiga „Tse-Xin Organic Certification Corporation“ pranešė Komisijai, kad pasikeitė jos adresas;

(22)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/2325 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(23)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Ekologinės gamybos komiteto nuomonę,

1)

I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą;

2)

II priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

(1)

pagal Sutarties 300 straipsnio 3 dalį Regionų komitetą turi sudaryti regionų ir vietos valdžios struktūrų atstovai, kurie turi regiono arba vietos valdžios rinkėjų mandatą arba yra politiškai atskaitingi išrinktai asamblėjai;

(2)

2020 m. vasario 17 d. Taryba priėmė sprendimą (ES) 2020/235 (2), kuriuo skiriamas Regionų komiteto Austrijos Respublikos pasiūlytas narys ir pakaitinis narys. 2022 m. birželio 21 d. Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2022/1000 (3), kuriuo skiriamas Austrijos Respublikos pasiūlytas Regionų komiteto narys;

(3)

atsistatydinus Christopher DREXLER tapo laisva Regionų komiteto nario vieta;

(4)

Hannes WENINGER paskyrus Regionų komiteto nariu tapo laisva pakaitinio nario vieta;

(5)

likusiam dabartinės kadencijos laikui, t. y. iki 2025 m. sausio 25 d., Austrijos Vyriausybė Regionų komiteto nariu pasiūlė skirti Werner AMON, regioninės valdžios struktūros atstovą, kuris turi regioninės valdžios rinkėjų mandatą, Landesrat, Steiermärkische Landesregierung (Federalinės žemės Vyriausybės narys, Štirijos žemės Vyriausybė);

(6)

likusiam dabartinės kadencijos laikui, t. y. iki 2025 m. sausio 25 d., Austrijos Vyriausybė Regionų komiteto pakaitiniu nariu pasiūlė skirti Thomas STEINER, vietos valdžios struktūros atstovą, kuris turi vietos valdžios rinkėjų mandatą, Mitglied des Gemeinderats von Eisenstadt (Eizenštato savivaldybės tarybos narys),

a)

nariu:

ir

b)

pakaitiniu nariu:

(1)

2015 m. spalio 1 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2015/1763 (1) dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Burundyje;

(2)

remiantis Tarybos sprendimo (BUSP) 2015/1763 peržiūros rezultatais, ribojamųjų priemonių taikymas turėtų būti pratęstas iki 2023 m. spalio 31 d., o trys asmenys turėtų būti išbraukti iš Sprendimo (BUSP) 2015/1763 priede pateikto fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašo;

(3)

todėl Sprendimas (BUSP) 2015/1763 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

6 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Šis sprendimas taikomas iki 2023 m. spalio 31 d. “;

2)

priedas iš dalies keičiamas taip, kaip išdėstyta šio sprendimo priede.

(1)

2010 m. spalio 25 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/638/BUSP (1) dėl ribojamųjų priemonių Gvinėjos Respublikai;

(2)

remiantis Sprendimo 2010/638/BUSP peržiūros rezultatais, tos ribojamosios priemonės turėtų būti pratęstos iki 2023 m. spalio 27 d.;

(3)

Taryba mano, kad Sprendimo 2010/638/BUSP pavadinimas turėtų būti iš dalies pakeistas;

(4)

todėl Sprendimas 2010/638/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

pavadinimas pakeičiamas taip:

„ 2010 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas 2010/638/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Gvinėjoje“;

2)

8 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

(1)

2022 m. rugpjūčio 30 d. Komisijai pateiktas prašymas užregistruoti Europos piliečių iniciatyvą dėl veganiško maisto;

(2)

organizatorių išdėstytas iniciatyvos tikslas – „privačiose ir viešosiose Europos erdvėse, kuriose parduodami maisto produktai ir gėrimai, aiškiai įtvirtinti pastovią veganiško maisto pasiūlą. ES piliečių iniciatyva dėl VEGANIŠKO MAISTO yra skirta veganams ir tiems, kurie gerbia teisę į alternatyvų veganišką maistą, be to, ja siekiama imtis veiksmų klimato kaitos srityje, suteikiant geresnes galimybes ES vartotojams kasdieniame gyvenime gauti augalinių maisto produktų. Nesmurtinė veganiška mityba grindžiama gyvūnų neišnaudojimo ir nežudymo principu – ja atsiliepiama į bundantį kolektyvinį sąmoningumą gyvūnų teisių klausimu. Be to, veganiška mityba padeda inicijuoti teritorinius pokyčius, nes ji yra orientuota į mažataršę gamybą, darbo vietas, struktūras ir logistiką. Europos piliečių iniciatyva dėl VEGANIŠKO MAISTO prašoma, kad alternatyvaus veganiško maisto pasiūla Europos maisto produktų ir gėrimų pardavimo visuomenei vietose būtų įtvirtinta teisės aktais, ir tikimasi, kad, sulaukus Europos piliečių palaikymo, bus patvirtintas ES teisės aktas, suteiksiantis daug naudos planetai, t. y. padėsiantis švelninti klimato krizę, mažinti laukinių rūšių nykimą ir miškų naikinimą, geriau naudoti žemę, ginti jūrų gyvūniją ir augaliją, mažinti maisto švaistymą ir spręsti mitybos nepakankamumo klausimą.“;

(3)

priede ir papildomame dokumente pateikiama išsamesnės informacijos apie iniciatyvos dalyką, tikslus ir aplinkybes – išdėstomos bei nurodomos priežastys, dėl kurių iniciatyvai turi būti pritarta. Organizatoriai teigia, kad, privačiosiose ir viešosiose erdvėse esančiose maisto produktų ir gėrimų pardavimo visuomenei vietose kaip alternatyvą pateikiant veganišką maistą, būtų sudarytos sąlygos jo lengviau gauti, būtų prisidedama prie kovos su klimato krize didinant augalinių maisto produktų vartojimą ir būtų mažinamos išlaidos maistui. Organizatorių nuomone, „sudarant geresnes sąlygas viešajame ir privačiajame maisto produktų ir gėrimų pardavimo sektoriuose gauti veganiško maisto, būtų mažinama su išmetamu CO2 susijusi tarša, aplinkos užterštumas, sunaudojamas vandens kiekis ir gyvūnų kančios“;

(4)

iniciatyvos tikslas – pateikti prašymą, kad mažmeninės maisto produktų ir gėrimų rinkos veiklos vykdytojams būtų nustatytas teisinis įpareigojimas siūlyti veganiškus produktus, todėl Komisija turi įgaliojimus pateikti teisės akto pasiūlymą, remdamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsniu. Be to, kadangi iniciatyva gali daryti poveikį konkrečioms bendros žemės ūkio politikos priemonėms arba dėl jos tokių priemonių gali prireikti, Komisija turi įgaliojimus pateikti teisės aktų pasiūlymus, remdamasi SESV 43 straipsniu;

(5)

dėl šių priežasčių nėra taip, kad kuri nors iniciatyvos dalis akivaizdžiai nepatektų į Komisijos įgaliojimus pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto siekiant įgyvendinti Sutartis;

(6)

ši išvada nedaro poveikio vertinimui, ar šiuo atveju būtų tenkinamos konkrečios materialinės sąlygos, įskaitant atitikties proporcingumo bei subsidiarumo principams ir suderinamumo su pagrindinėmis teisėmis sąlygas, kad Komisija galėtų imtis veiksmų;

(7)

organizatorių grupė pateikė tinkamų įrodymų, kad ji atitinka Reglamento (ES) 2019/788 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus, ir pagal to reglamento 5 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą paskyrė kontaktinius asmenis;

(8)

šia iniciatyva nėra aiškiai siekiama piktnaudžiauti, ji nėra lengvabūdiška, nepagrįsta ar akivaizdžiai prieštaraujanti Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje išdėstytoms Sąjungos vertybėms ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintoms teisėms;

(9)

todėl Europos piliečių iniciatyva dėl veganiško maisto turėtų būti užregistruota;

(10)

išvada, kad Reglamento (ES) 2019/788 6 straipsnio 3 dalyje nustatytos registravimo sąlygos tenkinamos, nereiškia, kad Komisija kokiu nors būdu patvirtina faktinį iniciatyvos turinio tikslumą – už jį atsako tik iniciatyvos organizatorių grupė. Iniciatyvos turinys atspindi tik organizatorių grupės nuomonę ir jokiu būdu negali būti laikomas atspindinčiu Komisijos nuomonę,

(1)

2016 m. lapkričio 29 d. bendrovė „Lanxess Deutschland GmbH“ (toliau – pareiškėja) pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 34 straipsnį tam tikrų valstybių narių, įskaitant Prancūziją, Švediją ir Vokietiją, kompetentingoms institucijoms pateikė paraišką dėl biocidinio produkto „Preventol A 12 TK 50“ (toliau – biocidinis produktas) lygiagretaus tarpusavio pripažinimo. Biocidinis produktas, kurio sudėtyje yra veikliosios medžiagos propikonazolo, yra 7-o tipo produktų plėvelės konservantas, skirtas pramoniniams naudotojams naudoti vandeniniams ir tirpikliniams dažams ir dangoms apsaugoti. Nyderlandai yra referencinė valstybė narė, atsakinga už paraiškos vertinimą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 528/2012 34 straipsnio 1 dalyje;

(2)

2020 m. rugsėjo 16 d. Vokietija koordinavimo grupei perdavė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad Nyderlandų nustatytomis autorizacijos liudijimo suteikimo sąlygomis neužtikrinama biocidinio produkto atitiktis Reglamento (ES) Nr. 528/2012 19 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktyje nustatytiems reikalavimams;

(3)

2020 m. rugsėjo 17 d. koordinavimo grupės sekretoriatas paragino kitas susijusias valstybes nares ir pareiškėją pateikti rašytinių pastabų dėl pareikštų prieštaravimų. Pareiškėja pateikė rašytines pastabas 2020 m. rugsėjo 29 d. Prieštaravimai buvo aptarti koordinavimo grupės 2020 m. spalio 21 d. posėdyje, dalyvaujant autorizacijos liudijimo turėtojui;

(4)

Vokietija mano, kad rizikos mažinimo priemonės, taikomos pateikiant rinkai šiuo produktu apdorotus gaminius arba gaminius, kurių sudėtyje yra šio produkto, į biocidinio produkto autorizacijos liudijimą gali būti įtrauktos tik tuo atveju, jei jos nurodytos veikliosios medžiagos patvirtinimo sąlygose. Kadangi į Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/1609 (2) neįtrauktos būtinosios rizikos mažinimo priemonės, taikomos pateikiant rinkai šiuo produktu apdorotus gaminius arba gaminius, kurių sudėtyje yra šio produkto, Vokietija mano, kad Nyderlandų pasiūlytos rizikos mažinimo priemonės, taikomos pateikiant rinkai apdorotus gaminius, negali būti įtrauktos į biocidinio produkto autorizacijos liudijimą. Todėl, Vokietijos teigimu, kadangi produkto autorizacijos liudijime negali būti tinkamai atsižvelgta į nepriimtiną biocidinio produkto naudojimo poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, produktas neturėtų būti autorizuotas;

(5)

koordinavimo grupėje susitarimas dėl Vokietijos iškelto prieštaravimo nebuvo pasiektas, todėl Nyderlandai 2021 m. gruodžio 16 d. neišspręstą prieštaravimą perdavė Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 36 straipsnio 1 dalį. Ji Komisijai pateikė išsamų klausimo, dėl kurio valstybės narės negalėjo susitarti, aprašymą ir jų nesutarimo priežastis. Šis aprašymas buvo pateiktas atitinkamoms valstybėms narėms ir pareiškėjai;

(6)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 19 straipsnio 1 dalies b punkto iii ir iv papunkčiuose nustatyta, kad viena iš autorizacijos liudijimo suteikimo sąlygų yra tai, kad, laikantis to reglamento VI priede nustatytų biocidinių produktų dokumentacijos vertinimo bendrųjų principų yra nustatyta, jog nei pats biocidinis produktas, nei jo liekanos nesukelia nepriimtino poveikio žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai;

(7)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 19 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, kad vertinant, ar biocidinis produktas atitinka to straipsnio 1 dalies b punkte nustatytus kriterijus, turi būti atsižvelgta į tai, kaip gali būti naudojami šiuo biocidiniu produktu apdoroti gaminiai arba gaminiai, kurių sudėtyje yra šio biocidinio produkto;

(8)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apdorotas gaminys rinkai pateikiamas tik tada, jei visos veikliosios medžiagos, esančios biocidiniame produkte, kuriuo jis buvo apdorotas ar kurio yra jo sudėtyje, yra įrašytos į pagal to reglamento 9 straipsnio 2 dalį parengtą sąrašą ir atitinkamą produktų tipą bei naudojimo paskirtį arba į to reglamento I priedą, ir yra vykdomos ten nurodytos sąlygos arba apribojimai. Nyderlandai padarė išvadą, kad naudojant biocidinį produktą būtų daromas nepriimtinas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai, dėl kurio reikėtų į biocidinio produkto autorizacijos liudijimą įtraukti rizikos mažinimo priemones, taikomas pateikiant rinkai šiuo biocidiniu produktu apdorotus gaminius arba gaminius, kurių sudėtyje yra šio biocidinio produkto, ir juos naudojant. Įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1609 nustatytos sąlygos neapima konkrečių rizikos mažinimo priemonių, susijusių su propikonazolu apdorotų gaminių arba gaminių, kurių sudėtyje yra propikonazolo, pateikimu rinkai, ir tame įgyvendinimo reglamente valstybių narių kompetentingoms institucijoms nenumatyta galimybė biocidinių produktų, kurių sudėtyje yra propikonazolo, skirto 7-o tipo produktams gaminti, autorizacijos liudijime nustatyti tas rizikos mažinimo priemones, kurių reikėtų siekiant pašalinti nustatytą nepriimtiną riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, susijusią su šiuo biocidiniu produktu apdorotų gaminių arba gaminių, kurių sudėtyje yra šio biocidinio produkto, naudojimu;

(9)

atidžiai išnagrinėjusi visą informaciją, Komisija supranta, kad biocidinio produkto atitikties Reglamento (ES) Nr. 528/2012 19 straipsnio 1 dalies b punkto iii ir iv papunkčiuose nustatytoms sąlygoms negalima užtikrinti tik nustačius biocidinių produktų naudojimo apdorotiems gaminiams gaminti sąlygas, bet kartu nenustačius įpareigojimų asmenims, pateikiantiems rinkai apdorotus gaminius, kurių sudėtyje yra tų biocidinių produktų. Tačiau, kadangi būtinosios sąlygos ar apribojimai, kuriais siekiama užtikrinti saugų biocidinio produkto naudojimą atsižvelgiant į tai, kaip gali būti naudojami šiuo biocidiniu produktu apdoroti gaminiai arba gaminiai, kurių sudėtyje yra šio biocidinio produkto, nebuvo nustatyti Įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1609 ir negali būti nustatyti biocidinio produkto autorizacijos liudijime, biocidinio produkto naudojimas apdorotiems gaminiams gaminti turėtų nepriimtiną poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai;

(10)

taigi Komisijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad saugaus biocidinio produkto naudojimo apdorotiems gaminiams gaminti negalima užtikrinti tik nustačius biocidinių produktų naudojimo apdorotiems gaminiams gaminti sąlygas, bet kartu nenustačius įpareigojimų asmenims, pateikiantiems rinkai apdorotus gaminius, produktas neatitinka Reglamento (ES) Nr. 528/2012 19 straipsnio 1 dalies b punkto iii ir iv papunkčiuose nustatytų sąlygų;

(11)

2022 m. birželio 21 d. Komisija pareiškėjai suteikė galimybę pateikti rašytines pastabas pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 36 straipsnio 2 dalį. 2022 m. liepos 18 d. pareiškėja pateikė rašytines pastabas, į kurias Komisija atsižvelgė;

(12)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,