2022 7 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/1

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2022/1214

2022 m. kovo 9 d.

kuriuo dėl ekonominės veiklos tam tikruose sektoriuose iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139 ir dėl tam tikros informacijos apie tą ekonominę veiklą viešo atskleidimo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (1), ypač į jo 8 straipsnio 4 dalį, 10 straipsnio 3 dalį ir 11 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2021/2139 (2) nustatyti techninės analizės kriterijai taikomi keliems ekonomikos sektoriams ir veiklai, kurie gali padėti siekti Sąjungos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslų. Tie ekonomikos sektoriai ir veikla buvo pasirinkti atsižvelgiant į jiems tenkančią bendro išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalį ir įrodytą jų potencialą išvengti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, šių dujų išmesti mažiau arba jas absorbuoti. Be to, yra įrodyta, jog tie ekonomikos sektoriai ir veikla gali padėti neišmesti šių dujų, jų išmesti mažiau arba jas absorbuoti kituose sektoriuose arba vykdant kitą veiklą arba jie gali užtikrinti ilgalaikį kituose sektoriuose ar vykdant kitą veiklą išmestų ŠESD saugojimą;

(2)

maždaug 75 % tiesiogiai Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išmetama dėl viso energijos suvartojimo. Taigi siekiant toliau mažinti išmetamą šių dujų kiekį energetikos sektoriui tenka labai svarbus vaidmuo. Todėl Deleguotajame reglamente (ES) 2021/2139 nustatyti techninės analizės kriterijai taikomi labai įvairiems ekonomikos sektoriams ir su energijos tiekimo grandine susijusiai veiklai – nuo elektros energijos ar šilumos gamybos iš skirtingų šaltinių, jos perdavimo ir paskirstymo tinklais iki kaupimo, šilumos siurblių ir biodujų bei biodegalų gamybos. Tačiau Deleguotajame reglamente (ES) 2021/2139 iškastinių dujų ir branduolinės energetikos sektorių ekonominei veiklai taikomi techninės analizės kriterijai nenustatyti, nors tokia veikla gali prisidėti prie Sąjungos ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo;

(3)

kaip išdėstyta 2021 m. balandžio 21 d. Komisijos komunikate („ES taksonomija, įmonių tvarumo ataskaitų teikimas, tvarumo prioritetai ir patikėtinio pareigos. Finansų nukreipimas į Europos žaliąjį kursą“) ir 2021 m. liepos 6 d. Komisijos komunikate („Perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimo strategija“), energijos gamybai iš iškastinių dujų taikomų techninės analizės kriterijų nustatymas buvo atidėtas, nes reikėjo atlikti tolesnį techninį vertinimą, visų pirma įvertinti iškastinių dujų tarpinį vaidmenį mažinant ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro (3). Branduolinės energijos gamybos veiklai taikomų techninės analizės kriterijų nustatymas taip pat buvo atidėtas iki tol, kol bus atliktas 2020 m. pradėtas išsamus ekspertų vertinimas, ar branduolinės energijos gyvavimo ciklas, visų pirma branduolinės atliekos, galėtų būti laikomas suderinamu su Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje nustatytu reikalavimu, kad veikla nedarytų reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams. Atsižvelgiant į tuos vertinimus, būtina pripažinti, kad energijos gamybos tiek iš iškastinių dujų, tiek iš branduolinės energijos veikla gali prisidėti prie Sąjungos ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo;

(4)

pagal Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalies nuostatą dėl perėjimo ekonominės veiklos, būtina nustatyti techninės analizės kriterijus, taikomus elektros energijos gamybai, didelio naudingumo bendrai elektros energijos bei šilumos ir (arba) vėsumos gamybai, taip pat šilumos ir (arba) vėsumos gamybai efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemose iš iškastinių dujų, kai naudojant iškastines dujas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nesiekia tam tikros ribos. Be to, būtina nustatyti techninės analizės kriterijus, taikytinus tuo atveju, kai iškastinės dujos naudojamos elektros energijos gamybai, didelio naudingumo elektros energijos bei šilumos ir (arba) vėsumos gamybai, taip pat šilumos ir (arba) vėsumos gamybai efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemose, kai tokia elektros energijos gamyba, didelio efektyvumo bendra elektros energijos bei šilumos ir (arba) vėsumos gamyba, taip pat šilumos ir (arba) vėsumos gamyba efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemose tos ribos dar neatitinka, nes siekiant įvykdyti pertvarką būtina ne tik naudoti neutralaus poveikio klimatui energiją ir daugiau investuoti į jau ir taip mažo anglies dioksido kiekio ekonominę veiklą ir sektorius, bet ir smarkiai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą vykdant kitą ekonominę veiklą ir kituose sektoriuose, kurie dar neturi technologiškai ir ekonomiškai pagrįstų mažo anglies dioksido kiekio alternatyvų. Visa tokia ekonominė veikla turėtų būti laikoma Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje aprašyta perėjimo veikla, atsižvelgiant į tai, kad technologiškai ir ekonomiškai pagrįstų mažo anglies dioksido kiekio alternatyvų rinkoje dar gali būti nepakankamai, kad būtų nuolat ir patikimai patenkinama energijos paklausa. Ypač elektros energijos gamybos srityje tikslinga numatyti kitą alternatyvų metodą nei tiesioginis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ribojimas. Šio alternatyvaus metodo taikymo rezultatas per dvidešimties metų laikotarpį turėtų būti panašus ir įrenginiuose tas rezultatas galėtų būti pasiekiamas apribojant eksploatavimo valandų skaičių arba anksčiau pereinant prie atsinaujinančiųjų išteklių arba mažo anglies dioksido pėdsako dujų naudojimo. Techninės analizės kriterijai turėtų paskatinti sparčiau atsisakyti taršesnių energijos šaltinių, įskaitant kietąjį iškastinį kurą. Be to, siekiant, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nustatytų reikalavimų, iškastinių dujų naudojimui taikomais techninės analizės kriterijais taip pat turėtų būti užtikrinta, kad būtų turima patikimų įrodymų, jog tas pats energijos gamybos pajėgumas negali būti pasiektas naudojant atsinaujinančiuosius išteklius, ir kad atsižvelgiant į geriausius sektoriaus veiklos rezultatus, būtų parengti veiksmingi kiekvieno įrenginio planai iki tam tikros datos visiškai pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių arba mažo anglies dioksido pėdsako dujų. Galiausiai, techninės analizės kriterijais turėtų būti tam tikrą laiką pripažįstamas tos veiklos indėlis į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą;

(5)

siekiant Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos tikslų atsinaujinantieji energijos štekliai atliks esminį vaidmenį. Todėl investicijos į atsinaujinančiuosius energijos išteklius turi būti didinamos, kad būtų patenkinti Sąjungos energijos rinkos poreikiai, susiję su didesniu atsinaujinančiosios ir švarios energijos kiekiu;

(6)

branduolinės energetikos veikla yra mažo anglies dioksido kiekio veikla, ji nėra susijusi su atsinaujinančiųjų išteklių energija, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 (4) 2 straipsnio antros pastraipos 1 punkte ir nurodyta Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 1 dalies a punkte; jos taip pat negalima priskirti kitoms ekonominės veiklos kategorijoms, išvardytoms tos nuostatos b–i punktuose. Tokia branduolinės energetikos ekonominė veikla turėtų būti traktuojama pagal Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalį, nes rinkoje nepakanka technologiškai ir ekonomiškai pagrįstų mažo anglies dioksido kiekio alternatyvų, kad būtų galima nuolat ir patikimai patenkinti energijos paklausą. Be to, 2020 m. kovo mėn. pateiktoje Techninės ekspertų grupės tvarių finansų klausimams galutinėje ataskaitoje (5) teigiama, kad gaminant branduolinę energiją išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pačiame energijos gamybos etape beveik lygus nuliui ir kad esama išsamių ir aiškių įrodymų, jog branduolinė energija gali labai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo tikslų įgyvendinimo. Be to, kai kurių valstybių narių planuose tarp energijos šaltinių, kurie bus naudojami siekiant klimato tikslų, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119 (6) nustatytą 2050 m. priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslą, branduolinė energija yra nurodyta kartu su atsinaujinančiųjų išteklių energija. Galiausiai, gaminant branduolinę energiją užtikrinamas stabilus bazinės apkrovos energijos tiekimas ir taip palengvinamas kintamų atsinaujinančiųjų išteklių naudojimas bei netrukdoma jų plėtrai, kaip reikalaujama Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalies b punkte. Todėl branduolinės energetikos veikla turėtų būti laikoma atitinkančia Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalį;

(7)

ekspertų atliktoje mokslinėje nuomonėje (7) padaryta išvada, kad branduolinės energetikos ekonominei veiklai taikomais techninės analizės kriterijais turėtų būti užtikrinta, kad dėl galimos rizikos, susijusios su ilgalaikiu branduolinių atliekų saugojimu ir galutiniu šalinimu, nebūtų padaryta reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams. Todėl tie techninės analizės kriterijai turėtų atspindėti aukščiausius branduolinės saugos, radiacinės saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo standartus ir būti grindžiami Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartyje (toliau – Euratomo sutartis) ir pagal tą sutartį priimtuose teisės aktuose, visų pirma Tarybos direktyvoje 2009/71/Euratomas (8), nustatytais reikalavimais. Toje direktyvoje nustatytas aukšto lygio branduolinės saugos tikslas, apimantis visus kiekvieno branduolinio įrenginio gyvavimo ciklo etapus, įskaitant tokio įrenginio vietos parinkimą, projektavimą, statybą, perdavimą eksploatuoti, eksploatavimą ir eksploatavimo nutraukimą. Visų pirma joje raginama projektuoti gerokai saugesnius naujus reaktorius, įskaitant vadinamuosius III+ kartos reaktorius, kuriems projektuoti turėtų būti pasitelkiamos naujausios žinios bei technologijos ir atsižvelgiama į naujausius tarptautinius saugos reikalavimus. Tais reikalavimais veiksmingai įgyvendinamas branduolinės saugos tikslas, įskaitant pakopinės apsaugos principo taikymą ir veiksmingą saugos kultūros užtikrinimą. Tais reikalavimais užtikrinama, kad ekstremalių žmogaus sukeltų ir gamtinių pavojų, įskaitant žemės drebėjimus ir potvynius, poveikis būtų kuo mažesnis ir kad būtų užkirstas kelias avarijoms, veikimo anomalijoms ir valdymo sistemų gedimams arba praradimui, inter alia, naudojant apsaugines konstrukcijas arba atsargines aušinimo ir elektros energijos tiekimo sistemas;

(8)

rinkoje atsirado avarinėmis sąlygomis atsparaus branduolinių elektrinių kuro ir tai užtikrina papildomą apsaugą nuo avarijų, susijusių su kuro ar reaktoriaus komponentų struktūriniais pažeidimais. Siekiant atsižvelgti į tuos naujausius technologinius pokyčius, techninės analizės kriterijais turėtų būti reikalaujama naudoti būtent tos rūšies kurą, atsižvelgiant į jo licencijavimą Sąjungoje;

(9)

visame pasaulyje vykdomi moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra siekiant sukurti naujų branduolinių reaktorių technologijų, kuriose, be kita ko, taikomas uždaro kuro ciklo arba savidaugio kuro (angl. „self-breeding“) principas ir kurias naudojant susidaro kuo mažesnis labai radioaktyvių atliekų kiekis (IV kartos reaktoriai). Nors tie IV kartos reaktoriai dar nėra komerciškai perspektyvūs, atsižvelgiant į jų galimą indėlį siekiant priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir radioaktyviųjų atliekų kiekio mažinimo tikslo, turėtų būti nustatyti tokiems reaktoriams taikomi techninės analizės kriterijai;

(10)

kelios valstybės narės yra numačiusios ateityje, be kitų energijos išteklių, naudoti ir branduolinę energiją savo priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti. Pagal Komisijos įvertintus scenarijus nuo iškastinio kuro nepriklausoma energetikos sistema būtų daugiausia grindžiama atsinaujinančiųjų išteklių energija ir tokios pačios, kaip dabar, įrengtosios galios branduolinės energijos pajėgumais. Kadangi šiuo metu eksploatuojami branduoliniai įrenginiai sensta, jų saugą reikia didinti siekiant pratęsti jų eksploatavimo trukmę, be to, turi būti statomi nauji įrenginiai seniems pakeisti. Tai nuolatinis procesas, kuriuo turėtų būti užtikrinta, kad iki 2050 m. ir po šios datos turėtume reikiamų pajėgumų energetikos sistemos priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti. Taigi per visą laikotarpį iki 2050 m. ir vėliau reikės didelių investicijų į branduolinę energetiką. Būtina užtikrinti, kad naujose branduolinėse elektrinėse būtų naudojami pažangiausi technologijų pažangos padiktuoti sprendimai. Todėl tokioms naujoms branduolinėms elektrinėms taikomuose techninės analizės kriterijuose turėtų būti numatyta, kad kiekvienas investicinis projektas turi būti reguliariai peržiūrimas, taip pat turi būti numatyti techniniai parametrai, atitinkantys geriausias turimas technologijas, sukuriamas nuolat vykdant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei nuolat tobulinant tas technologijas. Reikėtų nustatyti konkrečias datas, kad būtų užtikrintas laipsniškas perėjimas prie naujų, su tvariu priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu suderinamų technologijų, kai tik jos bus prieinamos;

(11)

Euratomo sutarties II priede ir Tarybos reglamente (Euratomas) Nr. 2587/1999 (9) nustatytos ribos ir kiti reikalavimai dėl pranešimo Komisijai apie investicijas į branduolinę energetiką. Siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant taksonomijos tikslus būtų kuo labiau laikomasi Euratomo teisės aktuose nustatytų principų ir reikalavimų, įskaitant branduolinės saugos tikslą, reikėtų nustatyti, kad dėl tokių investicijų turėtų būti gauta Komisijos nuomonė, neatsižvelgiant į tai, ar apie jas reikalaujama pranešti pagal Euratomo sutarties II priedą ir Reglamentą (Euratomas) Nr. 2587/1999. Dėl tos pačios priežasties visos Komisijos nuomonėje nustatytos su Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalies ir 17 straipsnio ir techninės analizės kriterijų taikymu susijusios problemos turėtų būti tinkamai išspręstos;

(12)

atsižvelgiant į ilgą investicijų į naujus branduolinės energijos gamybos pajėgumus įgyvendinimo laikotarpį, prisidėti prie energetikos sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo artimiausiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu galima pratęsiant pasirinktų esamų branduolinių įrenginių eksploatavimo laiką. Tačiau pagal tokio eksploatavimo laiko pailginimo techninės analizės kriterijus turėtų būti reikalaujama tuos branduolinius įrenginius modernizuoti ir padidinti jų saugą, kad jie atitiktų aukščiausius pasiekiamus saugos standartus ir visus saugos tikslus, nustatytus pagal Euratomo sutartį priimtuose teisės aktuose;

(13)

atsižvelgiant į numatomą technologijų ir mokslo raidą, investicijoms į naujų branduolinių įrenginių, kuriuose naudojamos geriausios turimos technologijos ir kuriuos iki atitinkamos datos pagal taikytiną nacionalinę teisę patvirtina valstybių narių kompetentingos institucijos, statybą ir saugų eksploatavimą turėtų būti taikomi techninės analizės kriterijai ir terminai, kuriais būtų skatinama kurti ir ateityje naudoti IV kartos branduolinius reaktorius, kuriuose taikomas uždaro kuro ciklo arba savidaugio kuro principas, kai tik jų atsiras rinkoje. Šie terminai turėtų būti tinkamai peržiūrimi atsižvelgiant į tokių technologijų pažangą;

(14)

techninės analizės kriterijais, susijusiais su klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos tikslais, turėtų būti užtikrinta, kad ekonominė veikla nedarytų reikšmingos žalos jokiems kitiems aplinkos tikslams. Konkrečiai branduolinės energetikos ekonominės veiklos atveju būtina užtikrinti, kad ilgalaikis atliekų dėjimas į atliekyną nedarytų reikšmingos ir ilgalaikės žalos aplinkai, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnio 1 dalies d punkto iii papunktyje. Todėl techninės analizės kriterijuose tikslinga nustatyti konkrečius reikalavimus dėl radioaktyviųjų atliekų tvarkymo fondo ir branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimo fondo, kurie gali būti sujungiami; tie reikalavimai grindžiami principu, kad atliekų gamintojai turėtų būti atsakingi už radioaktyviųjų atliekų tvarkymo išlaidas ir kad visoms tokioms atliekoms būtų numatyta pakankamai veikiančių galutinio šalinimo atliekynų – tai turėtų užkirsti kelią radioaktyviųjų atliekų eksportui į trečiąsias šalis. Keliose valstybėse narėse mažai ir vidutiniškai radioaktyvios atliekos jau yra dedamos į paviršinius atliekynus ir per šių paviršinių atliekynų eksploatavimo dešimtmečius sukaupta daug šių atliekų tvarkymo patirties bei praktinių žinių. Labai radioaktyvių atliekų ir panaudoto branduolinio kuro giluminis atliekynas yra pažangiausias sprendimas, kurį ekspertų bendruomenė visame pasaulyje plačiai pripažįsta kaip saugiausią ir tvariausią labai radioaktyvių atliekų ir atliekomis laikomo panaudoto branduolinio kuro galutinio šalinimo variantą. Nors valstybės narės yra atsakingos už savo panaudoto branduolinio kuro ir mažai, vidutiniškai ar labai radioaktyvių atliekų tvarkymo politiką, jos į savo nacionalinę politiką, visų pirma į nacionalines panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programas, turėtų įtraukti šalinimo galimybių planavimą ir įgyvendinimą, apimantį visų rūšių panaudotą branduolinį kurą ir radioaktyviąsias atliekas bei visus panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapus nuo susidarymo iki šalinimo. Nacionalinių programų turinys nustatytas Tarybos direktyvoje 2011/70/Euratomas (10) ir apima pagrindinius veiklos rodiklius, kuriais remiantis būtų galima skaidriai stebėti pažangą. Valstybės narės turi reguliariai teikti Komisijai nacionalinių programų įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Iš 2021 m. valstybių narių ataskaitų matyti, kad statant pirmuosius giluminius atliekynus Sąjungos teritorijoje padaryta didelė pažanga. Valstybėms narėms tampa prieinami realistiški sprendimai, kad iki 2050 m. jos galėtų sukurti ir eksploatuoti tokius atliekynus. Todėl atitinkamo reikalavimo įtraukimu į techninės analizės kriterijus užtikrinama, kad aplinkai nebūtų daroma reikšminga žala;

(15)

būtina, kad finansų ir ne finansų įmonės labai skaidriai informuotų investuotojus apie jų investicijas į iškastinių dujų ir branduolinės energijos gamybos veiklą ir turėtų būti nustatyti tai veiklai taikomi techninės analizės kriterijai. Siekiant užtikrinti skaidrumą, finansų ir ne finansų įmonėms turėtų būti nustatyti specialūs informacijos atskleidimo reikalavimai. Siekiant užtikrinti, kad investuotojams atskleidžiamą informaciją būtų galima palyginti, ji turėtų būti pateikiama šablone, kuriame būtų aiškiai nurodoma su iškastinėmis dujomis ir branduoline energija susijusios veiklos dalis vardiklyje ir, kai tinkama, tų įmonių pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių skaitiklyje. Siekiant užtikrinti, kad investuotojai būtų labai skaidriai informuojami apie Reglamento (ES) 2020/852 5 ir 6 straipsniuose nurodytus finansinius produktus, susijusius su iškastinių dujų ir branduolinės energetikos veiklos, kurios techninės analizės kriterijai yra nustatyti, pozicijomis, Komisija atitinkamai iš dalies pakeis su tais finansiniais produktais susijusią informacijos atskleidimo sistemą arba pasiūlys ją iš dalies pakeisti, kad būtų užtikrintas visiškas skaidrumas per visą tų finansinių produktų gyvavimo laikotarpį. Siekdama užtikrinti, kad galutiniai investuotojai galėtų aiškiai atskirti tokią informaciją, Komisija apsvarstys galimybę iš dalies pakeisti reikalavimus dėl platintojų teikiamų konsultacijų finansiniais ir draudimo klausimais;

(16)

siekiant padidinti investuotojų pasitikėjimą, atitiktį su iškastinėmis dujomis susijusios veiklos techninės analizės kriterijams turėtų tikrinti nepriklausoma trečioji šalis. Tam, kad atitikties tikrinimas būtų nešališkas ir kruopštus, nepriklausoma trečioji šalis turėtų turėti išteklių ir ekspertinių žinių tam patikrinimui atlikti, būti nepriklausoma, kad išvengtų bet kokio interesų konflikto su savininku ar finansuotoju, ir turėtų nedalyvauti plėtojant ar vykdant tokią su iškastinėmis dujomis susijusią veiklą. Be tikrinimo mechanizmo, finansų ir ne finansų įmonėms gali būti taikomi tam tikri tikrinimo reikalavimai, nustatyti kituose atitiktį techninės analizės kriterijams reglamentuojančiuose Sąjungos teisės aktuose dėl tvarių finansų. Pagal Reglamento (ES) 2020/852 26 straipsnio 1 dalies c punktą, Komisija turėtų peržiūrėti nuostatas, reikalingas tikrinimo, ar laikomasi tame reglamente nustatytų kriterijų, mechanizmams nustatyti;

(17)

iškastinių dujų ir branduolinės energetikos sektoriams būdinga sparti technologinė plėtra. Todėl techninės analizės kriterijus, taikomus tuose sektoriuose vykdomai energijos gamybos veiklai, būtina reguliariai peržiūrėti, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2020/852 19 straipsnio 5 dalį. Be to, remiantis Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis, atliekant tokią peržiūrą reikėtų įvertinti techninės analizės kriterijuose nustatytų laikotarpių tinkamumą;

(18)

todėl Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139 ir Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178 (11) turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti. Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 ir Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2178 pakeitimais neįpareigojama atlikti kokių nors investicijų, tačiau jais siekiama finansų rinkoms ir investuotojams padėti, laikantis griežtų sąlygų, atpažinti atitinkamą su dujomis ir branduoline energija susijusią veiklą, kurios reikia, kad valstybių narių energetikos sistemos pereitų prie neutralaus poveikio klimatui, laikantis Sąjungos klimato tikslų ir įsipareigojimų;

(19)

šiame deleguotajame reglamente nustatyti Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 ir Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2178 pakeitimai yra glaudžiai susiję. Siekiant užtikrinti, kad tos nuostatos, kurios turėtų įsigalioti tuo pačiu metu, būtų tarpusavyje suderintos, kad suinteresuotieji subjektai susidarytų išsamesnį teisinės sistemos vaizdą ir būtų lengviau taikyti Reglamentą (ES) 2020/852, tas nuostatas būtina įtraukti į vieną reglamentą;

(20)

finansų ir ne finansų įmonėms būtina suteikti pakankamai laiko įvertinti, ar jų ekonominė veikla, susijusi su iškastinėmis dujomis ir branduoline energija, atitinka šiame reglamente nustatytus techninės analizės kriterijus, ir remiantis tuo vertinimu pateikti ataskaitą pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2178. Todėl šio reglamento taikymo data turėtų būti atidėta iki 2023 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 pakeitimai

Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139 iš dalies keičiamas taip:

Įterpiamas 2a straipsnis:

„2a straipsnis

Peržiūra

Atlikdama Reglamento (ES) 2020/852 19 straipsnio 5 dalyje nurodytą peržiūrą, Komisija taip pat peržiūri ir įvertina būtinybę pakeisti I priedo 4.27 skirsnyje, 4.28 skirsnyje, 4.29 skirsnio 1 punkto b papunktyje, 4.30 skirsnio 1 punkto b papunktyje ir 4.31 skirsnio 1 punkto b papunktyje nurodytas datas.

Peržiūrint I priedo 4.27 skirsnio 2 punkte ir 4.28 skirsnio 2 punkte nurodytą datą atsižvelgiama į avarinėmis sąlygomis atsparaus kuro komercializacijos techninę pažangą Sąjungoje ir visame pasaulyje.“

2)	I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą.

3)	II priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

2 straipsnis

Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2178 pakeitimai

Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178 iš dalies keičiamas taip:

8 straipsnis papildomas 6, 7 ir 8 dalimis:

„6. Finansų ir ne finansų įmonės atskleidžia sumą ir procentinę dalį, atitinkančią:

a)	Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I ir II priedų 4.26, 4.27 ir 4.28 skirsniuose nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą jų pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių vardiklyje ir skaitiklyje;

b)	Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I ir II priedų 4.26, 4.27 ir 4.28 skirsniuose nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą jų pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių vardiklyje;

c)	netaksonominės branduolinės energetikos veiklos mastą jų pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių vardiklyje.

7. Finansų ir ne finansų įmonės atskleidžia sumą ir procentinę dalį, atitinkančią:

a)	Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I ir II priedų 4.29, 4.30 ir 4.31 skirsniuose nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą jų pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių vardiklyje ir skaitiklyje;

b)	Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I ir II priedų 4.29, 4.30 ir 4.31 skirsniuose nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą jų pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių vardiklyje;

c)	netaksonominės su iškastinėmis dujomis susijusios veiklos mastą jų pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių vardiklyje.

8. 6 ir 7 dalyse nurodyta informacija pateikiama lentelių forma naudojant šio reglamento XII priede pateiktus šablonus.“

2)	Šio reglamento III priede pateikiamas tekstas pridedamas kaip XII priedas.

3 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2023 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. kovo 9 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 198, 2020 6 22, p. 13.

(2) 2021 m. birželio 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams (OL L 442, 2021 12 9, p. 1).

(3) 2021 m. balandžio 21 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES taksonomija, įmonių tvarumo ataskaitų teikimas, tvarumo prioritetai ir patikėtinio pareigos. Finansų nukreipimas į Europos žaliąjį kursą“ (COM/2021/188 final) ir 2021 m. liepos 6 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimo strategija“ (COM/2021/390 final).

(4) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

(5) TEG ataskaita paskelbta adresu https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/business_economy_euro/banking_and_finance/documents/200309-sustainable-finance-teg-final-report-taxonomy_en.pdf.

(6) 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

(7) JRC ataskaita „Technical assessment of nuclear energy with respect to the ‘do no significant harm’ criteria of Regulation (ES) 2020/852 („Taxonomy Regulation“)“, paskelbta adresu https://ec.europa.eu/info/file/210329-jrc-report-nuclear-energy-assessment_en.

(8) 2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema (OL L 172, 2009 7 2, p. 18);

(9) 1999 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 2587/1999, apibūdinantis investicinius projektus, apie kuriuos reikia pranešti Komisijai pagal Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 41 straipsnį (OL L 315, 1999 12 9, p. 1).

(10) 2011 m. liepos 19 d. Tarybos direktyva 2011/70/Euratomas, kuria nustatoma panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų atsakingo ir saugaus tvarkymo Bendrijos sistema (OL L 199, 2011 8 2, p. 48).

(11) 2021 m. liepos 6 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant įmonių, kurioms taikomas Direktyvos 2013/34/ES 19a arba 29a straipsnis, atskleistinos informacijos apie aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą turinį bei pateikimą ir nustatant metodiką, taikytiną vykdant tą informacijos atskleidimo prievolę, (OL L 443, 2021 12 10, p. 9).

I PRIEDAS

Į Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I priedą įterpiami 4.26, 4.27, 4.28, 4.29, 4.30 ir 4.31 skirsniai:

„4.26. Pažangiųjų technologijų, naudojamų energijai gaminti taikant branduolinius procesus, kuriems vykstant per branduolinio kuro ciklą susidaro kuo mažesnis atliekų kiekis, ikiprekybiniai etapai

Veiklos aprašymas

Valstybių narių kompetentingų institucijų pagal taikytiną nacionalinę teisę licencijuotų inovatyvių elektros energijos gamybos įrenginių, kuriuose energija gaminama taikant branduolinius procesus, kuriems vykstant per branduolinio kuro ciklą susidaro kuo mažesnis atliekų kiekis, moksliniai tyrimai, plėtra, demonstravimas ir įrengimas.

Šiai veiklai priskiriami NACE kodai M72 ir M72.1 pagal Reglamente (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla, jei ji atitinka visus šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Bendrieji svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

Su ekonomine veikla susijęs projektas (toliau – projektas) vykdomas valstybėje narėje, kuri įvykdė visus šiuos reikalavimus:

a)	į nacionalinę teisę visa apimtimi perkėlė Tarybos direktyvą 2009/71/Euratomas (1) ir Tarybos direktyvą 2011/70/Euratomas (2);

laikosi Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties (toliau – Euratomo sutartis) ir jos pagrindu priimtų teisės aktų, visų pirma Direktyvos 2009/71/Euratomas, Direktyvos 2011/70/Euratomas ir Tarybos direktyvos 2013/59/Euratomas (*3), taip pat taikytinų pagal SESV 192 straipsnį priimtų Sąjungos aplinkos teisės aktų, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES (*4) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB (*5);

c)	nuo projekto patvirtinimo dienos turi radioaktyviųjų atliekų tvarkymo fondą ir branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo fondą, kuriuos galima sujungti;

d)	įrodė, kad pasibaigus numatytam branduolinės elektrinės eksploatavimo laikui turės išteklių, atitinkančių numatomas radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir branduolinės elektrinės eksploatavimo nutraukimo išlaidas, kaip nustatyta Komisijos rekomendacijoje 2006/851/Euratomas (*6);

joje veikia visų labai mažai, mažai ir vidutiniškai radioaktyvių atliekų galutinio šalinimo atliekynai, apie kuriuos Komisijai pranešta pagal Euratomo sutarties 41 straipsnį arba Tarybos reglamento (Euratomas) Nr. 2587/1999 1 straipsnio 4 dalį ir kurie įtraukti į nacionalinę programą, atnaujintą pagal Direktyvą 2011/70/Euratomas;

turi dokumentais pagrįstą planą, kuriame išsamiai nurodyti veiksmai, kurių bus imamasi, kad iki 2050 m. pradėtų veikti labai radioaktyvių atliekų atliekynas, ir aprašyti visi šie aspektai:

i)	visiems panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapams nuo susidarymo iki dėjimo į atliekyną skirtos koncepcijos arba planai ir techniniai sprendimai;

ii)	laikotarpiui po atliekyno uždarymo, įskaitant laikotarpį, kuriuo vykdoma atitinkama kontrolė, skirtos koncepcijos arba planai, taip pat priemonės, kurių bus imtasi tam, kad žinios apie tą atliekyną būtų išsaugotos ilgesnį laikotarpį;

iii)	atsakomybė už plano įgyvendinimą ir pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai jo įgyvendinimo pažangai stebėti;

iv)	išlaidų vertinimai ir finansavimo schemos.

Taikydamos f punktą, valstybės narės gali naudotis planais, parengtais pagal nacionalinę programą, kurios reikalaujama pagal Direktyvos 2011/70/Euratomas 11 ir 12 straipsnius.

Projektas vykdomas pagal Sąjungos finansuojamą mokslinių tyrimų programą arba apie jį buvo pranešta Komisijai pagal Euratomo sutarties 41 straipsnį arba Tarybos reglamento (Euratomas) Nr. 2587/1999 1 straipsnio 4 dalį (jei taikytina kuri nors iš šių nuostatų), Komisija dėl jo pateikė nuomonę pagal Euratomo sutarties 43 straipsnį ir visi toje nuomonėje iškelti klausimai, svarbūs taikant Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalį bei 17 straipsnį ir šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus, buvo tinkamai išspręsti.

Atitinkama valstybė narė įsipareigojo kas penkerius metus pateikti Komisijai ataskaitą, apimančią visus šiuos su kiekvienu projektu susijusius aspektus:

a)	1 punkto c papunktyje nurodytų sukauptų išteklių pakankamumą;

b)	faktinę 1 dalies f punkte nurodyto plano įgyvendinimo pažangą.

Remdamasi tomis ataskaitomis, Komisija įvertina 1 punkto c papunktyje nurodytų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo fondo ir branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo fondo sukauptų išteklių pakankamumą bei 1 punkto f papunktyje nurodyto dokumentais pagrįsto plano įgyvendinimo pažangą ir gali atitinkamai valstybei narei pateikti nuomonę.

Veikla atitinka nacionalinės teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliami 1 punkto a ir b papunkčiuose nurodyti teisės aktai, be kita ko, kiek tai susiję su Sąjungos teritorijoje esančių branduolinių elektrinių atsparumo ekstremaliems gamtiniams pavojams, įskaitant žemės drebėjimus, vertinimu, visų pirma atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Todėl veikla vykdoma teritorijoje valstybės narės, kurioje branduolinio įrenginio eksploatuotojas:

a)	pateikė branduolinės saugos įrodymų, kurių apimtis ir išsamumas atitinka galimą branduoliniam įrenginiui ir jo aikštelei aktualaus pavojaus dydį ir pobūdį (Direktyvos 2009/71/Euratomas 6 straipsnio b punktas);

b)	ėmėsi pakopinės apsaugos priemonių siekdamas, inter alia, užtikrinti, kad būtų kuo labiau sumažintas ekstremalių išorinių gamtinių ir netyčinių žmogaus sukeltų pavojų poveikis (Direktyvos 2009/71/Euratomas 8b straipsnio 1 dalies a punktas);

c)	teikdamas licencijos branduolinei elektrinei statyti arba eksploatuoti paraišką atliko tinkamą branduolinio įrenginio aikštelės ir paties branduolinio įrenginio vertinimą (Direktyvos 2009/71/Euratomas 8c straipsnio a punktas).

Veikla atitinka Direktyvos 2009/71/Euratomas reikalavimus, įgyvendinamus pagal naujausias Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ir Vakarų Europos branduolinės energetikos reguliavimo institucijų asociacijos (WENRA) tarptautines gaires, kuriomis prisidedama prie naujų ir esamų branduolinių elektrinių atsparumo ir pajėgumo atsilaikyti prieš ekstremalius gamtinius pavojus, įskaitant potvynius ir ekstremalias oro sąlygas, didinimo.

1 punkto e ir f papunkčiuose nurodytos radioaktyviosios atliekos dedamos į atliekyną valstybėje narėje, kurioje jos susidarė, išskyrus tuo atveju, jei atitinkama valstybė narė ir paskirties valstybė narė yra sudariusios susitarimą, kaip nustatyta Direktyvoje 2011/70/Euratomas. Tokiu atveju paskirties valstybė narė turi radioaktyviųjų atliekų tvarkymo bei dėjimo į atliekyną programas ir tinkamą veikiantį atliekyną, atitinkančius Direktyvos 2011/70/Euratomas reikalavimus.

Papildomi svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo kriterijai

Vykdant šią veiklą siekiama, kad elektros energija būtų gaminama iš branduolinės energijos, arba ji yra gaminama iš branduolinės energijos. Gaminant elektros energiją iš branduolinės energijos per gyvavimo ciklą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis yra mažesnis nei 100 g CO2e/kWh.

Išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas per gyvavimo ciklą apskaičiuojamas pagal Komisijos rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal standartą ISO 14067:2018 arba ISO 14064–1:2018.

Nustatytą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Papildomi reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)	Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

Veikla atitinka Direktyvos 2009/71/Euratomas 6 straipsnio b punkte, 8b straipsnio 1 dalies a punkte ir 8c straipsnio a punkte nustatytus reikalavimus.

Veikla atitinka Direktyvos 2009/71/Euratomas reikalavimus, įgyvendinamus pagal TATENA ir WENRA tarptautines gaires, susijusias su ekstremaliais gamtiniais pavojais, įskaitant potvynius ir ekstremalias oro sąlygas.

3)	Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

Su vandens kokybės išsaugojimu ir vandens trūkumo prevencija susijusi aplinkos būklės blogėjimo rizika nustatoma ir šalinama pagal vandens naudojimo ir apsaugos valdymo planą, parengtą konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

Siekdami apriboti šilumines anomalijas, susijusias su atliekinės šilumos išleidimu, toliau nuo jūros esančių branduolinių elektrinių, kuriose vykstant tiesiasrovio šlapiojo aušinimo procesui vanduo imamas iš upės ar ežero, eksploatuotojai reguliuoja:

a)	didžiausią priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūrą po sumaišymo ir

b)	didžiausią išleidžiamo aušinimo vandens ir priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūros skirtumą.

Temperatūra reguliuojama pagal individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, arba pagal Sąjungos teisėje nustatytas ribines vertes.

Veikla atitinka Pramonės fondo klasių (angl. Industry Foundation Classes, IFC) standartus.

Branduolinė veikla vykdoma laikantis reikalavimų dėl žmonėms vartoti skirto vandens, nustatytų Direktyvoje 2000/60/EB ir Direktyvoje 2013/51/Euratomas, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis.

4)	Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Parengtas neradioaktyviųjų ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo planas, kuriuo užtikrinamas maksimalus pakartotinis tokių atliekų naudojimas arba perdirbimas gyvavimo ciklo pabaigoje pagal atliekų hierarchiją, be kita ko, sudarant sutartis su atliekų tvarkymo partneriais, svarstant finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus.

Vadovaujantis Direktyva 2011/70/Euratomas ir laikantis Direktyvoje 2013/59/Euratomas nustatytų radiacinės saugos reikalavimų užtikrinama, kad eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo etapais susidarytų kuo mažiau radioaktyviųjų atliekų ir kuo daugiau nekontroliuojamųjų medžiagų.

Taikoma finansavimo schema, kuria užtikrinamas tinkamas visos eksploatavimo nutraukimo veiklos ir panaudoto branduolinio kuro bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansavimas pagal Direktyvą 2011/70/Euratomas ir Rekomendaciją 2006/851/Euratomas.

Prieš statant branduolinę elektrinę pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įgyvendinamos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensacinės priemonės.

Atitinkami šio skirsnio elementai įtraukti į valstybių narių ataskaitas, teikiamas Komisijai pagal Direktyvos 2011/70/Euratomas 14 straipsnio 1 dalį.

5)	Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Neradioaktyvių išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose dėl didelių kurą deginančių įrenginių. Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

Branduolinių elektrinių, kurių šiluminė galia didesnė kaip 1 MW, bet mažesnė, kad būtų taikomos GPGB išvadose dėl didelių kurą deginančių įrenginių nustatytos ribinės vertės, išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis už Direktyvos (ES) 2015/2193 II priedo 2 dalyje nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

Į orą, vandens telkinius ir gruntą (dirvožemį) išleidžiamas radioaktyviųjų medžiagų kiekis atitinka individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, arba nacionalines ribines vertes pagal Direktyvą 2013/51/Euratomas (*7) ir Direktyvą 2013/59/Euratomas.

Panaudotas branduolinis kuras ir radioaktyviosios atliekos saugiai ir atsakingai tvarkomos pagal Direktyvą 2011/70/Euratomas ir Direktyvą 2013/59/Euratomas.

Turima projektui įgyvendinti tinkamų laikino saugojimo pajėgumų ir parengti nacionaliniai dėjimo į atliekyną planai, kuriais užtikrinama, kad laikino saugojimo trukmė būtų kuo trumpesnė, laikantis Direktyvos 2011/70/Euratomas nuostatos, pagal kurią radioaktyviųjų atliekų saugojimas, įskaitant ilgalaikį saugojimą, laikomas ne dėjimo į atliekyną alternatyva, o laikinu sprendimu.

6)	Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Prieš statant branduolinę elektrinę pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įgyvendinamos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensacinės priemonės.

Kai taikytina, atliktas pažeidžiamos biologinės įvairovės vietovėse arba šalia jų (įskaitant „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą, UNESCO pasaulio paveldo objektus ir pagrindines biologinės įvairovės teritorijas, taip pat kitas saugomas teritorijas) esančių aikštelių ir (arba) vykdomų operacijų, kurios, tikėtina, gali daryti didelį poveikį pažeidžiamos biologinės įvairovės vietovėms, atitinkamas vertinimas ir, remiantis jo išvadomis, įgyvendintos būtinos poveikio švelninimo priemonės.

Aikštelės ir (arba) operacijos neturi daryti neigiamo poveikio saugomose teritorijose esančių buveinių ar rūšių apsaugos būklei.

4.27. Naujų branduolinių elektrinių, kuriose elektros energija ar šiluma gaminama (be kita ko, vandenilio gamybos reikmėms) naudojant geriausias turimas technologijas, statyba ir saugus eksploatavimas

Šiame skirsnyje geriausios turimos technologijos – technologijos, visiškai atitinkančios Direktyvos 2009/71/Euratomas reikalavimus, naujausius TATENA standartų techninius parametrus ir WENRA saugos tikslus bei rekomendacinius lygius.

Veiklos aprašymas

Naujų branduolinių įrenginių, kurių statybos leidimą valstybių narių kompetentingos institucijos pagal taikytiną nacionalinę teisę išdavė iki 2045 m. ir kuriuose elektros energija arba technologinė šiluma gaminama, be kita ko, centralizuoto šilumos tiekimo ar pramoninių procesų, pvz., vandenilio gamybos, reikmėms (toliau – nauji branduoliniai įrenginiai), statyba ir saugus eksploatavimas, taip pat jų saugos didinimas.

Šiai veiklai priskiriami NACE kodai D35.11 ir F42.22 pagal Reglamente (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla, jei ji atitinka visus šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Bendrieji svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

Su ekonomine veikla susijęs projektas (toliau – projektas) vykdomas valstybėje narėje, kuri įvykdė visus šiuos reikalavimus:

a)	į nacionalinę teisę visa apimtimi perkėlė Tarybos direktyvą 2009/71/Euratomas ir Tarybos direktyvą 2011/70/Euratomas;

laikosi Euratomo sutarties ir jos pagrindu priimtų teisės aktų, visų pirma Direktyvos 2009/71/Euratomas, Direktyvos 2011/70/Euratomas ir Direktyvos 2013/59/Euratomas, taip pat taikytinų pagal SESV 192 straipsnį priimtų Sąjungos aplinkos teisės aktų, visų pirma Direktyvos 2011/92/ES ir Direktyvos 2000/60/EB;

c)	nuo projekto patvirtinimo dienos turi radioaktyviųjų atliekų tvarkymo fondą ir branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo fondą, kuriuos galima sujungti;

d)	įrodė, kad pasibaigus numatytam branduolinės elektrinės eksploatavimo laikui turės išteklių, atitinkančių numatomas radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir branduolinės elektrinės eksploatavimo nutraukimo išlaidas, kaip nustatyta Rekomendacijoje 2006/851/Euratomas;

joje veikia visų labai mažai, mažai ir vidutiniškai radioaktyvių atliekų galutinio šalinimo atliekynai, apie kuriuos Komisijai pranešta pagal Euratomo sutarties 41 straipsnį arba Tarybos reglamento Nr. 2587/1999 1 straipsnio 4 dalį ir kurie įtraukti į nacionalinę programą, atnaujintą pagal Tarybos direktyvą 2011/70/Euratomas;

turi dokumentais pagrįstą planą, kuriame išsamiai nurodyti veiksmai, kurių bus imamasi, kad iki 2050 m. pradėtų veikti labai radioaktyvių atliekų atliekynas, ir aprašyti visi šie aspektai:

i)	visiems panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapams nuo susidarymo iki dėjimo į atliekyną skirtos koncepcijos arba planai ir techniniai sprendimai;

ii)	laikotarpiui po atliekyno uždarymo, įskaitant laikotarpį, kuriuo vykdoma atitinkama kontrolė, skirtos koncepcijos arba planai, taip pat priemonės, kurių bus imtasi tam, kad žinios apie tą atliekyną būtų išsaugotos ilgesnį laikotarpį;

iii)	atsakomybė už plano įgyvendinimą ir pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai jo įgyvendinimo pažangai stebėti;

iv)	išlaidų vertinimai ir finansavimo schemos.

Taikydamos f punktą, valstybės narės gali naudotis planais, parengtais pagal nacionalinę programą, kurios reikalaujama pagal Direktyvos 2011/70/Euratomas 11 ir 12 straipsnius.

Vykdant projektą visapusiškai taikomos geriausios turimos technologijos, o nuo 2025 m. naudojamas avarinėmis sąlygomis atsparus kuras. Šią technologiją sertifikavo ir patvirtino nacionalinė saugos reguliavimo institucija.

Apie projektą buvo pranešta Komisijai pagal Euratomo sutarties 41 straipsnį arba Tarybos reglamento Nr. 2587/1999 1 straipsnio 4 dalį, jei taikoma kuri nors iš šių nuostatų, Komisija dėl jo pateikė nuomonę pagal Euratomo sutarties 43 straipsnį ir visi nuomonėje iškelti klausimai, svarbūs taikant Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalį ir 17 straipsnį ir šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus, buvo tinkamai išspręsti.

Atitinkama valstybė narė įsipareigojo kas penkerius metus pateikti Komisijai ataskaitą, apimančią visus šiuos su kiekvienu projektu susijusius aspektus:

a)	1 punkto c papunktyje nurodytų sukauptų išteklių pakankamumą;

b)	faktinę 1 dalies f punkte nurodyto plano įgyvendinimo pažangą.

Remdamasi Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupės (ENSREG) vertinimu, Komisija nuo 2025 m. bent kas 10 metų peržiūri geriausias turimas technologijas atitinkančius techninius parametrus.

a)	pateikė branduolinės saugos įrodymų, kurių apimtis ir išsamumas atitinka galimą branduoliniam įrenginiui ir jo aikštelei aktualaus pavojaus dydį ir pobūdį (Direktyvos 2009/71/Euratomas 6 straipsnio b punktas);

b)	ėmėsi pakopinės apsaugos priemonių siekdamas, inter alia, užtikrinti, kad būtų kuo labiau sumažintas ekstremalių išorinių gamtinių ir netyčinių žmogaus sukeltų pavojų poveikis (Direktyvos 2009/71/Euratomas 8b straipsnio 1 dalies a punktas);

c)	teikdamas licencijos branduolinei elektrinei statyti arba eksploatuoti paraišką atliko tinkamą branduolinio įrenginio aikštelės ir paties branduolinio įrenginio vertinimą (Direktyvos 2009/71/Euratomas 8c straipsnio a punktas).

Veikla atitinka Direktyvos 2009/71/Euratomas reikalavimus, įgyvendinamus pagal naujausias tarptautines TATENA ir WENRA gaires, kuriomis prisidedama prie naujų ir esamų branduolinių elektrinių atsparumo ir pajėgumo atsilaikyti prieš ekstremalius gamtinius pavojus, įskaitant potvynius ir ekstremalias oro sąlygas, didinimo.

Papildomi svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo kriterijai

Vykdant šią veiklą elektros energija gaminama iš branduolinės energijos. Gaminant elektros energiją iš branduolinės energijos per gyvavimo ciklą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis yra mažesnis nei 100 g CO2e/kWh.

Išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas per gyvavimo ciklą apskaičiuojamas pagal Rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal standartą ISO 14067:2018 arba ISO 14064–1:2018.

Nustatytą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Papildomi reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)	Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

Veikla atitinka Direktyvos 2009/71/Euratomas 6 straipsnio b punkte, 8b straipsnio 1 dalies a punkte ir 8c straipsnio a punkte nustatytus reikalavimus.

3)	Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

a)	didžiausią priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūrą po sumaišymo ir

b)	didžiausią išleidžiamo aušinimo vandens ir priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūros skirtumą.

Temperatūra reguliuojama pagal individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, arba pagal Sąjungos teisėje nustatytas ribines vertes.

Veikla atitinka Pramonės fondo klasių (IFC) standartus.

4)	Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Prieš statant branduolinę elektrinę pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įgyvendinamos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensacinės priemonės.

Atitinkami šio skirsnio elementai įtraukti į valstybių narių ataskaitas, teikiamas Komisijai pagal Direktyvos 2011/70/Euratomas 14 straipsnio 1 dalį.

5)	Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Į orą, vandens telkinius ir gruntą (dirvožemį) išleidžiamas radioaktyviųjų medžiagų kiekis atitinka individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, arba nacionalines ribines vertes, nustatytas pagal Direktyvą 2013/51/Euratomas ir Direktyvą 2013/59/Euratomas.

Panaudotas branduolinis kuras ir radioaktyviosios atliekos saugiai ir atsakingai tvarkomos pagal Direktyvą 2011/70/Euratomas ir Direktyvą 2013/59/Euratomas.

Turima projektui įgyvendinti tinkamų laikino saugojimo pajėgumų ir parengti nacionaliniai dėjimo į atliekyną planai, kuriais užtikrinama, kad laikino saugojimo trukmė būtų kuo trumpesnė, laikantis Direktyvos 2011/70/Euratomas, pagal kurią radioaktyviųjų atliekų saugojimas, įskaitant ilgalaikį saugojimą, laikomas ne dėjimo į atliekyną alternatyva, o laikinu sprendimu.

6)	Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Prieš statant branduolinę elektrinę pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įgyvendinamos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensacinės priemonės.

Aikštelės ir (arba) operacijos neturi daryti neigiamo poveikio saugomose teritorijose esančių buveinių ar rūšių apsaugos būklei.

4.28. Elektros energijos gamyba iš branduolinės energijos esamuose įrenginiuose

Veiklos aprašymas

Esamų branduolinių įrenginių, kuriuose elektros energija arba šiluma gaminama iš branduolinės energijos (toliau – branduolinės elektrinės), modifikacija siekiant pratęsti jų saugaus eksploatavimo laiką, kurios leidimą valstybių narių kompetentingos institucijos pagal taikytiną nacionalinę teisę išdavė iki 2040 m.

Šiai veiklai priskiriami NACE kodai D35.11 ir F42.22 pagal Reglamente (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla, jei ji atitinka visus šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Bendrieji svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

Su ekonomine veikla susijęs projektas (toliau – projektas) vykdomas valstybėje narėje, kuri įvykdė visus šiuos reikalavimus:

a)	į nacionalinę teisę visa apimtimi perkėlė Tarybos direktyvą 2009/71/Euratomas ir Tarybos direktyvą 2011/70/Euratomas;

c)	nuo projekto patvirtinimo dienos turi radioaktyviųjų atliekų tvarkymo fondą ir branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo fondą, kuriuos galima sujungti;

d)	įrodė, kad pasibaigus numatytam branduolinės elektrinės eksploatavimo laikui turės išteklių, atitinkančių numatomas radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir branduolinės elektrinės eksploatavimo nutraukimo išlaidas, kaip nustatyta Rekomendacijoje 2006/851/Euratomas;

joje veikia visų labai mažai, mažai ir vidutiniškai radioaktyvių atliekų galutinio šalinimo atliekynai, apie kuriuos Komisijai pranešta pagal Euratomo sutarties 41 straipsnį arba Tarybos reglamento Nr. 2587/1999 1 straipsnio 4 dalį ir kurie įtraukti į nacionalinę programą, atnaujintą pagal Tarybos direktyvą 2011/70/Euratomas;

jei leidimas vykdyti projektą išduotas po 2025 m., turi dokumentais pagrįstą planą, kuriame nurodyti išsamūs veiksmai, kurių bus imamasi, kad iki 2050 m. pradėtų veikti labai radioaktyvių atliekų atliekynas, ir aprašyti visi šie aspektai:

i)	visiems panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapams nuo susidarymo iki dėjimo į atliekyną skirtos koncepcijos arba planai ir techniniai sprendimai;

ii)	laikotarpiui po atliekyno uždarymo, įskaitant laikotarpį, kuriuo vykdoma atitinkama kontrolė, skirtos koncepcijos arba planai, taip pat priemonės, kurių bus imtasi tam, kad žinios apie tą atliekyną būtų išsaugotos ilgesnį laikotarpį;

iii)	atsakomybė už plano įgyvendinimą ir pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai jo įgyvendinimo pažangai stebėti;

iv)	išlaidų vertinimai ir finansavimo schemos.

Taikydamos f punktą, valstybės narės gali naudotis planais, parengtais pagal nacionalinę programą, kurios reikalaujama pagal Direktyvos 2011/70/Euratomas 11 ir 12 straipsnius.

Vykdant modernizuotą projektą įgyvendinamas pagrįstai įvykdomas saugos pagerinimas, o nuo 2025 m. naudojamas avarinėmis sąlygomis atsparus kuras. Šią technologiją sertifikavo ir patvirtino nacionalinė saugos reguliavimo institucija.

Atitinkama valstybė narė įsipareigojo kas penkerius metus pateikti Komisijai ataskaitą, apimančią visus šiuos su kiekvienu projektu susijusius aspektus:

a)	1 punkto c papunktyje nurodytų sukauptų išteklių pakankamumą;

b)	faktinę 1 dalies f punkte nurodyto plano įgyvendinimo pažangą.

Veikla atitinka nacionalinės teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliami 1 punkto a ir b papunkčiuose nurodyti teisės aktai, be kita ko, kiek tai susiję su Sąjungos branduolinių elektrinių atsparumo ekstremaliems gamtiniams pavojams, įskaitant žemės drebėjimus, vertinimu, visų pirma atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Todėl veikla vykdoma teritorijoje valstybės narės, kurioje branduolinio įrenginio eksploatuotojas:

a)	pateikė branduolinės saugos įrodymų, kurių apimtis ir išsamumas atitinka galimą branduoliniam įrenginiui ir jo aikštelei aktualaus pavojaus dydį ir pobūdį (Direktyvos 2009/71/Euratomas 6 straipsnio b punktas);

b)	ėmėsi pakopinės apsaugos priemonių siekdamas, inter alia, užtikrinti, kad būtų kuo labiau sumažintas ekstremalių išorinių gamtinių ir netyčinių žmogaus sukeltų pavojų poveikis (Direktyvos 2009/71/Euratomas 8b straipsnio 1 dalies a punktas);

c)	teikdamas licencijos branduolinei elektrinei statyti arba eksploatuoti paraišką atliko tinkamą branduolinio įrenginio aikštelės ir paties branduolinio įrenginio vertinimą (Direktyvos 2009/71/Euratomas 8c straipsnio a punktas).

Papildomi svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo kriterijai

Išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas per gyvavimo ciklą apskaičiuojamas pagal Rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal standartą ISO 14067:2018 arba ISO 14064–1:2018.

Nustatytą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Papildomi reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)	Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

Veikla atitinka Direktyvos 2009/71/Euratomas 6 straipsnio b punkte, 8b straipsnio 1 dalies a punkte ir 8c straipsnio a punkte nustatytus reikalavimus.

3)	Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

a)	didžiausią priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūrą po sumaišymo ir

b)	didžiausią išleidžiamo aušinimo vandens ir priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūros skirtumą.

Temperatūra reguliuojama pagal individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, arba pagal Sąjungos teisėje nustatytas ribines vertes.

Veikla atitinka Pramonės fondo klasių (IFC) standartus.

4)	Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Prieš statant branduolinę elektrinę pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įgyvendinamos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensacinės priemonės.

Atitinkami šio skirsnio elementai įtraukti į valstybių narių ataskaitas, teikiamas Komisijai pagal Direktyvos 2011/70/Euratomas 14 straipsnio 1 dalį.

5)	Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Į orą, vandens telkinius ir gruntą (dirvožemį) išleidžiamas radioaktyviųjų medžiagų kiekis atitinka individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, arba nacionalines ribines vertes, nustatytas pagal Direktyvą 2013/51/Euratomas ir Direktyvą 2013/59/Euratomas.

Panaudotas branduolinis kuras ir radioaktyviosios atliekos saugiai ir atsakingai tvarkomos pagal Direktyvą 2011/70/Euratomas ir Direktyvą 2013/59/Euratomas.

Turima projektui įgyvendinti tinkamų laikino saugojimo pajėgumų ir parengti nacionaliniai dėjimo į atliekyną planai, kuriais užtikrinama, kad laikino saugojimo trukmė būtų kuo trumpesnė, laikantis Direktyvos 2011/70/Euratomas, pagal kurią radioaktyviųjų atliekų saugojimas, įskaitant ilgalaikį saugojimą, laikomas ne dėjimo į atliekyną alternatyva, o laikinu sprendimu.

6)	Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Prieš statant branduolinę elektrinę pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įgyvendinamos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensacinės priemonės.

Aikštelės ir (arba) operacijos neturi daryti neigiamo poveikio saugomose teritorijose esančių buveinių ar rūšių apsaugos būklei.

4.29. Elektros energijos gamyba iš iškastinio dujinio kuro

Veiklos aprašymas

Elektros energijos gamybos įrenginių, kuriuose elektros energija gaminama iš iškastinio dujinio kuro, statyba arba eksploatavimas. Ši veikla neapima elektros energijos gamybos tik iš atsinaujinančiojo neiškastinio dujinio ir skystojo kuro, nurodyto šio priedo 4.7 skirsnyje, ir biodujų bei skystųjų bioproduktų, nurodytų šio priedo 4.8 skirsnyje.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais D35.11 ir F42.22, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta perėjimo veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

gaminant elektros energiją iš iškastinio dujinio kuro per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 100 g CO2e/kWh.

Per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas remiantis konkretaus projekto duomenimis, jei jų turima, pagal Komisijos rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal standartą ISO 14067:2018 arba ISO 14064–1:2018.

Nustatytą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Jei įrenginiuose kokia nors forma mažinama tarša, įskaitant anglies dioksido surinkimą arba atsinaujinančiųjų išteklių ar mažo anglies dioksido pėdsako dujų naudojimą, ta taršos mažinimo veikla, kai taikytina, atitinka kriterijus, nustatytus atitinkamame šio priedo skirsnyje.

Jei gaminant elektros energiją CO2 ne išmetamas į atmosferą, o surenkamas siekiant jį saugoti po žeme, jis transportuojamas ir suleidžiamas į požemines saugyklas atitinkamai pagal šio priedo 5.11 ir 5.12 skirsniuose nustatytus techninės analizės kriterijus;

įrenginiai, kurių statybos leidimas išduotas iki 2030 m. gruodžio 31 d., atitinka visus šiuos reikalavimus:

i)	vykdant veiklą tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 270 g CO2e/kWh pagamintos energijos arba vykdant veiklą per metus tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis neviršija vidutiniškai 550 kg CO2e/kW įrenginio pajėgumo per 20 metų;

ii)

pakeistina energija negali būti gaminama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, remiantis lyginamuoju vertinimu, kuriame lyginama su ekonomiškai efektyviausia ir techniškai įmanoma atsinaujinančia to paties pajėgumo gamybos alternatyva; šio lyginamojo vertinimo rezultatai skelbiami ir dėl jų konsultuojamasi su suinteresuotosiomis šalimis;

iii)	veikla pakeičia esamą labai taršią elektros energijos gamybos, kuriai naudojamas kietasis arba skystasis iškastinis kuras, veiklą;

iv)	naujas įrengtasis gamybos pajėgumas neviršija pakeisto įrenginio pajėgumo daugiau kaip 15 %;

įrenginys suprojektuotas ir pastatytas taip, kad būtų galima naudoti atsinaujinančiųjų išteklių ir (arba) mažo anglies dioksido pėdsako dujinį kurą, ir prie visiško atsinaujinančiųjų išteklių ir (arba) mažo anglies dioksido pėdsako dujinio kuro naudojimo pereinama iki 2035 m. gruodžio 31 d., o atitinkamą įsipareigojimą ir patikrinamą planą patvirtino įmonės valdymo organas;

vi)	išmetamas ŠESD kiekis dėl pakeitimo per visą naujo įrengtojo gamybos pajėgumo gyvavimo ciklą sumažinamas bent 55 %;

vii)

jei veikla vykdoma valstybės narės, kurioje energijai gaminti naudojamos anglys, teritorijoje, ta valstybė narė įsipareigojo palaipsniui atsisakyti energijos gamybos iš anglių ir apie tai pranešė savo integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, nurodytame Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 (*8) 3 straipsnyje, arba kitoje priemonėje.

Atitiktį 1 dalies b punkte nurodytiems kriterijams tikrina nepriklausoma trečioji šalis. Nepriklausomos trečiosios šalies tikrintojas turi reikiamų išteklių ir ekspertinių žinių tokiam tikrinimui atlikti. Nepriklausomos trečiosios šalies tikrintojas neturi jokio interesų konflikto su savininku ar finansuotoju ir nedalyvauja plėtojant ar vykdant veiklą. Nepriklausomos trečiosios šalies tikrintojas išsamiai tikrina atitiktį techninės analizės kriterijams. Visų pirma, nepriklausoma trečioji šalis kiekvienais metais paskelbia ir perduoda Komisijai ataskaitą, kurioje:

a)	patvirtinamas tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio lygis, nurodytas 1 dalies b punkto i papunktyje;

b)	kai taikytina, įvertinama, ar vykdant veiklą per metus tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio trajektorija yra patikima, kad būtų laikomasi 1 dalies b punkto i papunktyje nurodytos 20 metų vidutinės ribinės vertės;

c)	įvertinama, ar veiklos trajektorija patikima, kad būtų laikomasi 1 dalies b punkto v papunkčio reikalavimų.

Atlikdamas 1 dalies b punkte nurodytą vertinimą, nepriklausomos trečiosios šalies tikrintojas visų pirma atsižvelgia į per kiekvienus trajektorijos metus planuojamą tiesiogiai išmesti ŠESD kiekį, per metus tiesiogiai išmestą ŠESD kiekį, planuojamą bei faktinį eksploatavimo valandų skaičių ir planuojamą panaudoti bei faktiškai panaudotą atsinaujinančiųjų išteklių arba mažo anglies dioksido pėdsako dujų kiekį.

Komisija, remdamasi jai pateiktomis ataskaitomis, atitinkamiems eksploatuotojams gali pateikti nuomonę. Komisija į tas ataskaitas atsižvelgia atlikdama Reglamento (ES) 2020/852 19 straipsnio 5 dalyje nurodytą peržiūrą.

Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

a)	statybos metu įrengta matavimo įranga, skirta fiziniam teršalų išmetimui, pvz., dėl metano nuotėkio, stebėti arba įdiegta nuotėkio aptikimo ir remonto programa;

b)	eksploatavimo metu pranešama apie fizinį išmetamųjų teršalų kiekio matavimą ir pašalinamas nuotėkis.

Jei vykdant veiklą iškastinis dujinis kuras derinamas su dujiniu arba skystuoju biokuru, biokuro gamybai naudojama žemės ūkio išteklių biomasė atitinka Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 2–5 dalyse nustatytus kriterijus, o miško biomasė atitinka tos direktyvos 29 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus kriterijus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)	Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)	Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)	Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)	Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų išvadose, įskaitant geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl didelių kurą deginančių įrenginių.

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

Kurą deginančių įrenginių, kurių šiluminė galia didesnė kaip 1 MW, bet mažesnė, kad būtų taikomos GPGB išvadose dėl didelių kurą deginančių įrenginių nustatytos ribinės vertės, išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis už Direktyvos (ES) 2015/2193 II priedo 2 dalyje nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

6)	Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

4.30. Didelio naudingumo bendra šilumos ir (arba) vėsumos ir elektros energijos gamyba iš iškastinio dujinio kuro

Veiklos aprašymas

Bendros šilumos ir (arba) vėsumos ir elektros energijos gamybos įrenginių, kuriuose naudojamas iškastinis dujinis kuras, statyba, atnaujinimas ir eksploatavimas. Ši veikla neapima didelio naudingumo bendros šilumos ir (arba) vėsumos ir elektros energijos gamybos tik iš atsinaujinančiojo neiškastinio dujinio ir skystojo kuro, nurodyto šio priedo 4.19 skirsnyje, ir biodujų bei skystųjų bioproduktų, nurodytų šio priedo 4.20 skirsnyje.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys gali būti siejamos su NACE kodais D35.11 ir D35.30 pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta perėjimo veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

ŠESD kiekis, per gyvavimo ciklą išmetamas bendrai gaminant šilumą ir (arba) vėsumą ir elektros energiją iš dujinio kuro, yra mažesnis nei 100 g CO2e vienai bendrai pagamintos energijos kilovatvalandei.

Nustatytą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Jei įrenginiuose kokia nors forma mažinama tarša, įskaitant anglies dioksido surinkimą arba atsinaujinančiųjų išteklių arba mažo anglies dioksido pėdsako dujų naudojimą, ta taršos mažinimo veikla, kai taikytina, vykdoma laikantis atitinkamų šio priedo skirsnių nuostatų. Jei surenkamas gaminant elektros energiją išmetamas CO2, jis turi neviršyti šio skirsnio 1 punkte nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės ir turi būti transportuojamas bei saugomas po žeme tokiu būdu, kuris atitinka CO2 transportavimui ir saugojimui taikomus techninės analizės kriterijus, nustatytus atitinkamai šio priedo 5.11 ir 5.12 skirsniuose;

įrenginiai, kurių statybos leidimas išduotas iki 2030 m. gruodžio 31 d., atitinka visus šiuos reikalavimus:

i)	vykdant veiklą sutaupoma bent 10 % pirminės energijos, palyginti su atskira šilumos ir elektros energijos gamyba; sutaupytas pirminės energijos kiekis apskaičiuojamas pagal Direktyvoje 2012/27/ES pateiktą formulę;

ii)	vykdant veiklą tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 270 g CO2e/kWh pagamintos energijos;

iii)

pakeistina elektros energija ir (arba) šiluma, ir (arba) vėsuma negali būti gaminama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, remiantis lyginamuoju vertinimu, kuriame lyginama su ekonomiškai efektyviausia ir techniškai įmanoma atsinaujinančia to paties pajėgumo gamybos alternatyva; šio lyginamojo vertinimo rezultatai skelbiami ir dėl jų konsultuojamasi su suinteresuotosiomis šalimis;

iv)	veikla pakeičia esamą labai taršią bendros šilumos ir (arba) vėsumos ir elektros energijos gamybos, atskiros šilumos ir (arba) vėsumos gamybos arba atskiros elektros energijos gamybos, kuriai naudojamas kietasis arba skystasis iškastinis kuras, veiklą;

v)	naujas įrengtasis gamybos pajėgumas neviršija pakeisto įrenginio pajėgumo;

vi)

vii)	išmetamas ŠESD kiekis dėl pakeitimo sumažinamas bent 55 % vienai pagamintos energijos kilovatvalandei;

viii)

atnaujinus įrenginį jo gamybos pajėgumai nepadidinami;

ix)

jei veikla vykdoma valstybės narės, kurioje energijai gaminti naudojamos anglys, teritorijoje, ta valstybė narė įsipareigojo palaipsniui atsisakyti energijos gamybos iš anglių ir apie tai pranešė savo integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, nurodytame Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnyje, arba kitoje priemonėje.

a)	patvirtinamas tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio lygis, nurodytas 1 dalies b punkto ii papunktyje;

b)	įvertinama, ar veiklos trajektorija patikima, kad būtų laikomasi 1 dalies b punkto vi papunkčio reikalavimų.

Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

a)	statybos metu įrengta matavimo įranga, skirta fiziniam teršalų, įskaitant dėl metano nuotėkio susidariusius teršalus, išmetimui stebėti arba įdiegta nuotėkio aptikimo ir remonto programa;

b)	eksploatavimo metu pranešama apie fizinį išmetamųjų teršalų kiekio matavimą ir pašalinamas nuotėkis.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)	Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)	Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)	Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)	Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

6)	Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

4.31. Šilumos ir (arba) vėsumos gamyba iš iškastinio dujinio kuro efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemoje

Veiklos aprašymas

Šilumos gamybos įrenginių, kuriuose šilumai ir (arba) vėsumai gaminti naudojamas iškastinis dujinis kuras ir kurie prijungti prie Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 41 punkte apibrėžto efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos, statyba, atnaujinimas ir eksploatavimas. Ši veikla neapima šilumos ir (arba) vėsumos gamybos efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemoje tik iš atsinaujinančiojo neiškastinio dujinio ir skystojo kuro, nurodyto šio priedo 4.23 skirsnyje, ir biodujų bei skystųjų bioproduktų, nurodytų šio priedo 4.24 skirsnyje.

Šiai veiklai priskiriamas NACE kodas D35.30 pagal Reglamente (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta perėjimo veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

ŠESD kiekis, per visą gyvavimo ciklą išmetamas gaminant šilumą ir (arba) vėsumą iš dujinio kuro, yra mažesnis nei 100 g CO2e/kWh. Išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas per gyvavimo ciklą apskaičiuojamas pagal Rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal standartą ISO 14067:2018 arba ISO 14064–1:2018.

Nustatytą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

įrenginiai, kurių statybos leidimas išduotas iki 2030 m. gruodžio 31 d., atitinka visus šiuos reikalavimus:

i)	vykdant veiklą pagaminta šiluminė energija naudojama Direktyvoje 2012/27/ES apibrėžto efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemoje;

ii)	vykdant veiklą tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 270 g CO2e/kWh pagamintos energijos;

iii)

pakeistina šiluma ir (arba) vėsuma negali būti gaminama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, remiantis lyginamuoju vertinimu, kuriame lyginama su ekonomiškai efektyviausia ir techniškai įmanoma atsinaujinančia to paties pajėgumo gamybos alternatyva; šio lyginamojo vertinimo rezultatai skelbiami ir dėl jų konsultuojamasi su suinteresuotosiomis šalimis;

iv)	veikla pakeičia esamą labai taršią šilumos ir (arba) vėsumos gamybos, kuriai naudojamas kietasis arba skystasis iškastinis kuras, veiklą;

v)	naujas įrengtasis gamybos pajėgumas neviršija pakeisto įrenginio pajėgumo;

vi)

vii)	išmetamas ŠESD kiekis dėl pakeitimo sumažinamas bent 55 % vienai pagamintos energijos kilovatvalandei;

viii)

atnaujinus įrenginį jo gamybos pajėgumai nepadidinami;

ix)

jei veikla vykdoma valstybės narės, kurioje energijai gaminti naudojamos anglys, teritorijoje, ta valstybė narė įsipareigojo palaipsniui atsisakyti energijos gamybos iš anglių ir apie tai pranešė savo integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, nurodytame Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnyje, arba kitoje priemonėje.

a)	patvirtinamas tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio lygis, nurodytas 1 dalies b punkto ii papunktyje;

b)	įvertinama, ar veiklos trajektorija patikima, kad būtų laikomasi 1 dalies b punkto vi papunkčio reikalavimų.

Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

a)	statybos metu įrengta matavimo įranga, skirta fiziniam teršalų išmetimui, pvz., dėl metano nuotėkio, stebėti arba įdiegta nuotėkio aptikimo ir remonto programa;

b)	eksploatavimo metu pranešama apie fizinį išmetamųjų teršalų kiekio matavimą ir pašalinamas nuotėkis.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)	Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)	Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)	Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)	Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

6)	Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

(*1) 2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema (OL L 172, 2009 7 2, p. 18).

(*2) 2011 m. liepos 19 d. Tarybos direktyva 2011/70/Euratomas, kuria nustatoma panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų atsakingo ir saugaus tvarkymo Bendrijos sistema (OL L 199, 2011 8 2, p. 48).

(*3) 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva 2013/59/Euratomas, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų ir panaikinamos direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas ir 2003/122/Euratomas (OL L 13, 2014 1 17, p. 1).

(*4) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).

(*5) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

(*6) 2006 m. spalio 24 d. Komisijos rekomendacija 2006/851/Euratomas dėl branduolinių įrenginių eksploatavimui nutraukti, panaudotam kurui ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti skirtų finansinių išteklių valdymo (OL L 330, 2006 11 28, p. 31).

(*7) 2013 m. spalio 22 d. Tarybos direktyva 2013/51/Euratomas, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis (OL L 296, 2013 11 7, p. 12).

(*8) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).“

II PRIEDAS

Į Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 II priedą įterpiami 4.26, 4.27, 4.28, 4.29, 4.30 ir 4.31 skirsniai:

Veiklos aprašymas

Šiai veiklai priskiriami NACE kodai M72 ir M72.1 pagal Reglamente (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prisitaikant prie klimato kaitos

1.	Vykdant šią ekonominę veiklą yra įdiegti fiziniai ir nefiziniai sprendimai (prisitaikymo sprendimai), kurie padeda smarkiai sumažinti svarbiausią tai veiklai reikšmingą su klimatu susijusią fizinę riziką.

Atlikus patikimą su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimą, nustatyta, kad veiklai reikšminga kai kurių šio priedo A priedėlyje išvardytų rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika. Vertinimo etapai buvo šie:

a)	veikla įvertinta siekiant nustatyti, kuri su klimatu susijusi fizinė rizika iš šio priedo A priedėlio išvardytų rūšių gali daryti neigiamą poveikį ekonominės veiklos rezultatams jos numatytosios trukmės laikotarpiu;

b)	nustačius, kad veiklai kyla vienos ar kelių rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika iš šio priedo A priedėlyje išvardytų rūšių, atliktas patikimas su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas, siekiant nustatyti, kiek su klimatu susijusi rizika ekonominei veiklai yra reikšminga;

c)	įvertinti prisitaikymo sprendimai, galintys padėti sumažinti nustatytą su klimatu susijusią fizinę riziką.

Su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas yra proporcingas veiklos mastui ir numatomai trukmei, t. y.:

a)	veiklos, kurios tikėtina trukmė yra trumpesnė nei 10 metų, vertinimas atliekamas taikant mažiausio tinkamo mastelio klimato prognozes;

b)	visos kitos veiklos vertinimas atliekamas naudojant didelės skiriamosios gebos ir pažangiausias klimato prognozes pagal įvairius būsimus scenarijus (1), atitinkančius numatomą veiklos trukmę, įskaitant bent 10–30 metų trukmės klimato prognozių scenarijus didelių investicijų atvejais.

Klimato prognozės ir poveikio vertinimas grindžiami geriausia praktika ir turimomis gairėmis ir juose atsižvelgiama į šiuolaikinius pažeidžiamumo ir rizikos analizės mokslinius tyrimus ir susijusias metodikas, remiantis naujausiomis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitomis (2), moksliniais recenzuotais leidiniais ir atvirųjų šaltinių (3) ar mokėjimo modeliais.

Įgyvendinti prisitaikymo sprendimai:

a)	nedaro neigiamo poveikio prisitaikymo prie klimato kaitos pastangoms ar kitų žmonių, gamtos, kultūros paveldo, turto ir kitos ekonominės veiklos atsparumo su klimatu susijusiai fizinei rizikai lygiui;

b)	jais sudaromos geresnės sąlygos diegti gamtos procesais pagrįstus sprendimus (4) arba jų atveju yra kuo didesniu mastu naudojama mėlynoji arba žalioji infrastruktūra (5);

c)	dera su vietos, sektorių, regionų ar nacionaliniais prisitaikymo planais ir strategijomis;

d)	yra stebimi ir matuojami pagal iš anksto nustatytus rodiklius, o neatitikties tiems rodikliams atveju svarstoma galimybė imtis taisomųjų veiksmų;

e)	jei įdiegtas sprendimas yra fizinis ir jį sudaro veikla, kuriai yra taikomi šiame priede nustatyti techninės analizės kriterijai, – atitinka tai veiklai taikomus reikšmingos žalos nedarymo techninės analizės kriterijus.

Veikla atitinka Euratomo sutarties ir jos pagrindu priimtų teisės aktų, visų pirma Direktyvos 2013/59/Euratomas, Direktyvos 2009/71/Euratomas ir Direktyvos 2011/70/Euratomas, taip pat taikytinų pagal SESV 192 straipsnį priimtų Sąjungos aplinkos teisės aktų, visų pirma Direktyvos 2011/92/ES ir Direktyvos 2000/60/EB, nuostatas.

Veikla atitinka nacionalinės teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2009/71/Euratomas, be kita ko, kiek tai susiję su Sąjungos branduolinių elektrinių atsparumo ekstremaliems gamtiniams pavojams, įskaitant žemės drebėjimus, vertinimu atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Todėl veikla vykdoma teritorijoje valstybės narės, kurioje branduolinio įrenginio eksploatuotojas:

a)	pateikė branduolinės saugos įrodymų, kurių apimtis ir išsamumas atitinka galimą branduoliniam įrenginiui ir jo aikštelei aktualaus pavojaus dydį ir pobūdį (Direktyvos 2009/71/Euratomas 6 straipsnio b punktas);

b)	ėmėsi pakopinės apsaugos priemonių siekdamas, inter alia, užtikrinti, kad būtų kuo labiau sumažintas ekstremalių išorinių gamtinių ir netyčinių žmogaus sukeltų pavojų poveikis (Direktyvos 2009/71/Euratomas 8b straipsnio 1 dalies a punktas);

c)	teikdamas licencijos branduolinei elektrinei statyti arba eksploatuoti paraišką atliko tinkamą branduolinio įrenginio aikštelės ir paties branduolinio įrenginio vertinimą (Direktyvos 2009/71/Euratomas 8c straipsnio a punktas).

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

1)	Klimato kaitos švelninimas

Vykdant veiklą tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 270 g CO2e/kWh.

3)	Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

a)	didžiausią priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūrą po sumaišymo ir

b)	didžiausią išleidžiamo aušinimo vandens ir priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūros skirtumą.

Temperatūra reguliuojama pagal individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, arba pagal ES reglamentavimo sistemoje nustatytas ribines vertes.

Veikla atitinka Pramonės fondo klasių (IFC) standartus.

4)	Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Prieš statant branduolinę elektrinę pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įgyvendinamos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensacinės priemonės.

Atitinkami šio skirsnio elementai įtraukti į valstybių narių ataskaitas, teikiamas Komisijai pagal Direktyvos 2011/70/Euratomas 14 straipsnio 1 dalį.

5)	Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus. Neradioaktyvių išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose dėl didelių kurą deginančių įrenginių. Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

Į orą, vandens telkinius ir gruntą (dirvožemį) išleidžiamas radioaktyviųjų medžiagų kiekis atitinka individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, ir (arba) nacionalines ribines vertes, nustatytas pagal Direktyvą 2013/51/Euratomas ir Direktyvą 2013/59/Euratomas.

Panaudotas branduolinis kuras ir radioaktyviosios atliekos saugiai ir atsakingai tvarkomos pagal Direktyvą 2011/70/Euratomas ir Direktyvą 2013/59/Euratomas.

6)	Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Prieš statant branduolinę elektrinę pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įgyvendinamos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensacinės priemonės.

Aikštelės ir (arba) operacijos neturi daryti neigiamo poveikio saugomose teritorijose esančių buveinių ar rūšių apsaugos būklei.

4.27. Naujų branduolinių elektrinių, kuriose elektros energija ir (arba) šiluma gaminama (be kita ko, vandenilio gamybos reikmėms) naudojant geriausias turimas technologijas, statyba ir saugus eksploatavimas

Veiklos aprašymas

Šiai veiklai priskiriami NACE kodai D35.11 ir F42.22 pagal Reglamente (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prisitaikant prie klimato kaitos

1.	Vykdant šią ekonominę veiklą yra įdiegti fiziniai ir nefiziniai sprendimai (prisitaikymo sprendimai), kurie padeda smarkiai sumažinti svarbiausią tai veiklai reikšmingą su klimatu susijusią fizinę riziką.

a)	veikla įvertinta siekiant nustatyti, kuri su klimatu susijusi fizinė rizika iš šio priedo A priedėlio išvardytų rūšių gali daryti neigiamą poveikį ekonominės veiklos rezultatams jos numatytosios trukmės laikotarpiu;

b)	nustačius, kad veiklai kyla vienos ar kelių rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika iš šio priedo A priedėlyje išvardytų rūšių, atliktas patikimas su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas, siekiant nustatyti, kiek su klimatu susijusi rizika ekonominei veiklai yra reikšminga;

c)	įvertinti prisitaikymo sprendimai, galintys padėti sumažinti nustatytą su klimatu susijusią fizinę riziką.

Su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas yra proporcingas veiklos mastui ir numatomai trukmei, t. y.:

a)	veiklos, kurios tikėtina trukmė yra trumpesnė nei 10 metų, vertinimas atliekamas taikant mažiausio tinkamo mastelio klimato prognozes;

b)	visos kitos veiklos vertinimas atliekamas naudojant didelės skiriamosios gebos ir pažangiausias klimato prognozes pagal įvairius būsimus scenarijus (6), atitinkančius numatomą veiklos trukmę, įskaitant bent 10–30 metų trukmės klimato prognozių scenarijus didelių investicijų atvejais.

Klimato prognozės ir poveikio vertinimas grindžiami geriausia praktika ir turimomis gairėmis ir juose atsižvelgiama į šiuolaikinius pažeidžiamumo ir rizikos analizės mokslinius tyrimus ir susijusias metodikas, remiantis naujausiomis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitomis (7), moksliniais recenzuotais leidiniais ir atvirųjų šaltinių (8) ar mokėjimo modeliais.

Įgyvendinti prisitaikymo sprendimai:

a)	nedaro neigiamo poveikio prisitaikymo prie klimato kaitos pastangoms ar kitų žmonių, gamtos, kultūros paveldo, turto ir kitos ekonominės veiklos atsparumo su klimatu susijusiai fizinei rizikai lygiui;

b)	jais sudaromos geresnės sąlygos diegti gamtos procesais pagrįstus sprendimus (9) arba jų atveju yra kuo didesniu mastu naudojama mėlynoji arba žalioji infrastruktūra (10);

c)	dera su vietos, sektorių, regionų ar nacionaliniais prisitaikymo planais ir strategijomis;

d)	yra stebimi ir matuojami pagal iš anksto nustatytus rodiklius, o neatitikties tiems rodikliams atveju svarstoma galimybė imtis taisomųjų veiksmų;

e)	jei įdiegtas sprendimas yra fizinis ir jį sudaro veikla, kuriai yra taikomi šiame priede nustatyti techninės analizės kriterijai, – atitinka tai veiklai taikomus reikšmingos žalos nedarymo techninės analizės kriterijus.

a)	pateikė branduolinės saugos įrodymų, kurių apimtis ir išsamumas atitinka galimą branduoliniam įrenginiui ir jo aikštelei aktualaus pavojaus dydį ir pobūdį (Direktyvos 2009/71/Euratomas 6 straipsnio b punktas);

b)	ėmėsi pakopinės apsaugos priemonių siekdamas, inter alia, užtikrinti, kad būtų kuo labiau sumažintas ekstremalių išorinių gamtinių ir netyčinių žmogaus sukeltų pavojų poveikis (Direktyvos 2009/71/Euratomas 8b straipsnio 1 dalies a punktas);

c)	teikdamas licencijos branduolinei elektrinei statyti arba eksploatuoti paraišką atliko tinkamą branduolinio įrenginio aikštelės ir paties branduolinio įrenginio vertinimą (Direktyvos 2009/71/Euratomas 8c straipsnio a punktas).

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

1)	Klimato kaitos švelninimas

Vykdant veiklą tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 270 g CO2e/kWh.

3)	Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

a)	didžiausią priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūrą po sumaišymo ir

b)	didžiausią išleidžiamo aušinimo vandens ir priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūros skirtumą.

Temperatūra reguliuojama pagal individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, ir (arba) pagal ES reglamentavimo sistemoje nustatytas ribines vertes.

Veikla atitinka Pramonės fondo klasių (IFC) standartus.

4)	Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Prieš statant branduolinę elektrinę pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įgyvendinamos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensacinės priemonės.

Atitinkami šio skirsnio elementai įtraukti į valstybių narių ataskaitas, teikiamas Komisijai pagal Direktyvos 2011/70/Euratomas 14 straipsnio 1 dalį.

5)	Taršos prevencija ir kontrolė

Panaudotas branduolinis kuras ir radioaktyviosios atliekos saugiai ir atsakingai tvarkomos pagal Direktyvą 2011/70/Euratomas ir Direktyvą 2013/59/Euratomas.

6)	Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Prieš statant branduolinę elektrinę pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įgyvendinamos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensacinės priemonės.

Aikštelės ir (arba) operacijos neturi daryti neigiamo poveikio saugomose teritorijose esančių buveinių ar rūšių apsaugos būklei.

4.28. Elektros energijos gamyba iš branduolinės energijos esamuose įrenginiuose

Veiklos aprašymas

Šiai veiklai priskiriami NACE kodai D35.11 ir F42.2 pagal Reglamente (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prisitaikant prie klimato kaitos

1.	Vykdant šią ekonominę veiklą yra įdiegti fiziniai ir nefiziniai sprendimai (prisitaikymo sprendimai), kurie padeda smarkiai sumažinti svarbiausią tai veiklai reikšmingą su klimatu susijusią fizinę riziką.

a)	veikla įvertinta siekiant nustatyti, kuri su klimatu susijusi fizinė rizika iš šio priedo A priedėlio išvardytų rūšių gali daryti neigiamą poveikį ekonominės veiklos rezultatams jos numatytosios trukmės laikotarpiu;

b)	nustačius, kad veiklai kyla vienos ar kelių rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika iš šio priedo A priedėlyje išvardytų rūšių, atliktas patikimas su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas, siekiant nustatyti, kiek su klimatu susijusi rizika ekonominei veiklai yra reikšminga;

c)	įvertinti prisitaikymo sprendimai, galintys padėti sumažinti nustatytą su klimatu susijusią fizinę riziką.

Su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas yra proporcingas veiklos mastui ir numatomai trukmei, t. y.:

a)	veiklos, kurios tikėtina trukmė yra trumpesnė nei 10 metų, vertinimas atliekamas taikant mažiausio tinkamo mastelio klimato prognozes;

b)	visos kitos veiklos vertinimas atliekamas naudojant didelės skiriamosios gebos ir pažangiausias klimato prognozes pagal įvairius būsimus scenarijus (11), atitinkančius numatomą veiklos trukmę, įskaitant bent 10–30 metų trukmės klimato prognozių scenarijus didelių investicijų atvejais.

Klimato prognozės ir poveikio vertinimas grindžiami geriausia praktika ir turimomis gairėmis ir juose atsižvelgiama į šiuolaikinius pažeidžiamumo ir rizikos analizės mokslinius tyrimus ir susijusias metodikas, remiantis naujausiomis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitomis (12), moksliniais recenzuotais leidiniais ir atvirųjų šaltinių (13) ar mokėjimo modeliais.

Įgyvendinti prisitaikymo sprendimai:

a)	nedaro neigiamo poveikio prisitaikymo prie klimato kaitos pastangoms ar kitų žmonių, gamtos, kultūros paveldo, turto ir kitos ekonominės veiklos atsparumo su klimatu susijusiai fizinei rizikai lygiui;

b)	jais sudaromos geresnės sąlygos diegti gamtos procesais pagrįstus sprendimus (14) arba jų atveju yra kuo didesniu mastu naudojama mėlynoji arba žalioji infrastruktūra (15);

c)	dera su vietos, sektorių, regionų ar nacionaliniais prisitaikymo planais ir strategijomis;

d)	yra stebimi ir matuojami pagal iš anksto nustatytus rodiklius, o neatitikties tiems rodikliams atveju svarstoma galimybė imtis taisomųjų veiksmų;

e)	jei įdiegtas sprendimas yra fizinis ir jį sudaro veikla, kuriai yra taikomi šiame priede nustatyti techninės analizės kriterijai, – atitinka tai veiklai taikomus reikšmingos žalos nedarymo techninės analizės kriterijus.

a)	pateikė branduolinės saugos įrodymų, kurių apimtis ir išsamumas atitinka galimą branduoliniam įrenginiui ir jo aikštelei aktualaus pavojaus dydį ir pobūdį (Direktyvos 2009/71/Euratomas 6 straipsnio b punktas);

b)	ėmėsi pakopinės apsaugos priemonių siekdamas, inter alia, užtikrinti, kad būtų kuo labiau sumažintas ekstremalių išorinių gamtinių ir netyčinių žmogaus sukeltų pavojų poveikis (Direktyvos 2009/71/Euratomas 8b straipsnio 1 dalies a punktas);

c)	teikdamas licencijos branduolinei elektrinei statyti arba eksploatuoti paraišką atliko tinkamą branduolinio įrenginio aikštelės ir paties branduolinio įrenginio vertinimą (Direktyvos 2009/71/Euratomas 8c straipsnio a punktas).

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

1)	Klimato kaitos švelninimas

Vykdant veiklą tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 270 g CO2e/kWh.

3)	Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

a)	didžiausią priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūrą po sumaišymo ir

b)	didžiausią išleidžiamo aušinimo vandens ir priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūros skirtumą.

Temperatūra reguliuojama pagal individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, arba pagal Sąjungos teisėje nustatytas ribines vertes.

Veikla atitinka Pramonės fondo klasių (IFC) standartus.

4)	Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Prieš statant branduolinę elektrinę pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įgyvendinamos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensacinės priemonės.

Atitinkami šio skirsnio elementai įtraukti į valstybių narių ataskaitas, teikiamas Komisijai pagal Direktyvos 2011/70/Euratomas 14 straipsnio 1 dalį.

5)	Taršos prevencija ir kontrolė

Panaudotas branduolinis kuras ir radioaktyviosios atliekos saugiai ir atsakingai tvarkomos pagal Direktyvą 2011/70/Euratomas ir Direktyvą 2013/59/Euratomas.

6)	Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Prieš statant branduolinę elektrinę pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įgyvendinamos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensacinės priemonės.

Aikštelės ir (arba) operacijos neturi daryti neigiamo poveikio saugomose teritorijose esančių buveinių ar rūšių apsaugos būklei.

4.29. Elektros energijos gamyba iš iškastinio dujinio kuro

Veiklos aprašymas

Elektros energijos gamybos įrenginių, kuriuose elektros energija gaminama iš iškastinio dujinio kuro ir kurie atitinka I priedo 4.29 skirsnio 1 punkto a papunktyje nustatytus kriterijus, statyba arba eksploatavimas. Ši veikla neapima elektros energijos gamybos tik iš atsinaujinančiojo neiškastinio dujinio ir skystojo kuro, nurodyto I priedo 4.7 skirsnyje, ir biodujų bei skystųjų bioproduktų, nurodytų I priedo 4.8 skirsnyje.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prisitaikant prie klimato kaitos

1.	Vykdant šią ekonominę veiklą yra įdiegti fiziniai ir nefiziniai sprendimai (prisitaikymo sprendimai), kurie padeda smarkiai sumažinti svarbiausią tai veiklai reikšmingą su klimatu susijusią fizinę riziką.

a)	veikla įvertinta siekiant nustatyti, kuri su klimatu susijusi fizinė rizika iš šio priedo A priedėlio išvardytų rūšių gali daryti neigiamą poveikį ekonominės veiklos rezultatams jos numatytosios trukmės laikotarpiu;

b)	nustačius, kad veiklai kyla vienos ar kelių rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika iš šio priedo A priedėlyje išvardytų rūšių, atliktas patikimas su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas, siekiant nustatyti, kiek su klimatu susijusi rizika ekonominei veiklai yra reikšminga;

c)	įvertinti prisitaikymo sprendimai, galintys padėti sumažinti nustatytą su klimatu susijusią fizinę riziką.

Su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas yra proporcingas veiklos mastui ir numatomai trukmei, t. y.:

a)	veiklos, kurios tikėtina trukmė yra trumpesnė nei 10 metų, vertinimas atliekamas taikant mažiausio tinkamo mastelio klimato prognozes;

b)	visos kitos veiklos vertinimas atliekamas naudojant didelės skiriamosios gebos ir pažangiausias klimato prognozes pagal įvairius būsimus scenarijus (16), atitinkančius numatomą veiklos trukmę, įskaitant bent 10–30 metų trukmės klimato prognozių scenarijus didelių investicijų atvejais.

Klimato prognozės ir poveikio vertinimas grindžiami geriausia praktika ir turimomis gairėmis ir juose atsižvelgiama į šiuolaikinius pažeidžiamumo ir rizikos analizės mokslinius tyrimus ir susijusias metodikas, remiantis naujausiomis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitomis (17), moksliniais recenzuotais leidiniais ir atvirųjų šaltinių (18) ar mokėjimo modeliais.

Įgyvendinti prisitaikymo sprendimai:

a)	nedaro neigiamo poveikio prisitaikymo prie klimato kaitos pastangoms ar kitų žmonių, gamtos, kultūros paveldo, turto ir kitos ekonominės veiklos atsparumo su klimatu susijusiai fizinei rizikai lygiui;

b)	jais sudaromos geresnės sąlygos diegti gamtos procesais pagrįstus sprendimus (19) arba jų atveju yra kuo didesniu mastu naudojama mėlynoji arba žalioji infrastruktūra (20);

c)	dera su vietos, sektorių, regionų ar nacionaliniais prisitaikymo planais ir strategijomis;

d)	yra stebimi ir matuojami pagal iš anksto nustatytus rodiklius, o neatitikties tiems rodikliams atveju svarstoma galimybė imtis taisomųjų veiksmų;

e)	jei įdiegtas sprendimas yra fizinis ir jį sudaro veikla, kuriai yra taikomi šiame priede nustatyti techninės analizės kriterijai, – atitinka tai veiklai taikomus reikšmingos žalos nedarymo techninės analizės kriterijus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

1)	Klimato kaitos švelninimas

Vykdant veiklą tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 270 g CO2e/kWh.

3)	Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)	Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)	Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

6)	Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

4.30. Didelio naudingumo bendra šilumos ir (arba) vėsumos ir elektros energijos gamyba naudojant iškastinį dujinį kurą

Veiklos aprašymas

Bendros šilumos ir (arba) vėsumos ir elektros energijos gamybos įrenginių, kuriuose naudojamas iškastinis dujinis kuras ir kurie atitinka I priedo 4.30 skirsnio 1 punkto a papunktyje nustatytus kriterijus, statyba, atnaujinimas ir eksploatavimas. Ši veikla neapima didelio naudingumo bendros šilumos ir (arba) vėsumos ir elektros energijos gamybos tik iš atsinaujinančiojo neiškastinio dujinio ir skystojo kuro, nurodyto I priedo 4.19 skirsnyje, ir biodujų bei skystųjų bioproduktų, nurodytų I priedo 4.20 skirsnyje.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prisitaikant prie klimato kaitos

1.	Vykdant šią ekonominę veiklą yra įdiegti fiziniai ir nefiziniai sprendimai (prisitaikymo sprendimai), kurie padeda smarkiai sumažinti svarbiausią tai veiklai reikšmingą su klimatu susijusią fizinę riziką.

a)	veikla įvertinta siekiant nustatyti, kuri su klimatu susijusi fizinė rizika iš šio priedo A priedėlio išvardytų rūšių gali daryti neigiamą poveikį ekonominės veiklos rezultatams jos numatytosios trukmės laikotarpiu;

b)	nustačius, kad veiklai kyla vienos ar kelių rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika iš šio priedo A priedėlyje išvardytų rūšių, atliktas patikimas su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas, siekiant nustatyti, kiek su klimatu susijusi rizika ekonominei veiklai yra reikšminga;

c)	įvertinti prisitaikymo sprendimai, galintys padėti sumažinti nustatytą su klimatu susijusią fizinę riziką.

Su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas yra proporcingas veiklos mastui ir numatomai trukmei, t. y.:

a)	veiklos, kurios tikėtina trukmė yra trumpesnė nei 10 metų, vertinimas atliekamas taikant mažiausio tinkamo mastelio klimato prognozes;

b)	visos kitos veiklos vertinimas atliekamas naudojant didelės skiriamosios gebos ir pažangiausias klimato prognozes pagal įvairius būsimus scenarijus (21), atitinkančius numatomą veiklos trukmę, įskaitant bent 10–30 metų trukmės klimato prognozių scenarijus didelių investicijų atvejais.

Klimato prognozės ir poveikio vertinimas grindžiami geriausia praktika ir turimomis gairėmis ir juose atsižvelgiama į šiuolaikinius pažeidžiamumo ir rizikos analizės mokslinius tyrimus ir susijusias metodikas, remiantis naujausiomis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitomis (22), moksliniais recenzuotais leidiniais ir atvirųjų šaltinių (23) ar mokėjimo modeliais.

Įgyvendinti prisitaikymo sprendimai:

a)	nedaro neigiamo poveikio prisitaikymo prie klimato kaitos pastangoms ar kitų žmonių, gamtos, kultūros paveldo, turto ir kitos ekonominės veiklos atsparumo su klimatu susijusiai fizinei rizikai lygiui;

b)	jais sudaromos geresnės sąlygos diegti gamtos procesais pagrįstus sprendimus (24) arba jų atveju yra kuo didesniu mastu naudojama mėlynoji arba žalioji infrastruktūra (25);

c)	dera su vietos, sektorių, regionų ar nacionaliniais prisitaikymo planais ir strategijomis;

d)	yra stebimi ir matuojami pagal iš anksto nustatytus rodiklius, o neatitikties tiems rodikliams atveju svarstoma galimybė imtis taisomųjų veiksmų;

e)	jei įdiegtas sprendimas yra fizinis ir jį sudaro veikla, kuriai yra taikomi šiame priede nustatyti techninės analizės kriterijai, – atitinka tai veiklai taikomus reikšmingos žalos nedarymo techninės analizės kriterijus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

1)	Klimato kaitos švelninimas

Vykdant veiklą tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 270 g CO2e/kWh.

3)	Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)	Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)	Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

6)	Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

4.31. Šilumos ir (arba) vėsumos gamyba iš iškastinio dujinio kuro efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemoje

Veiklos aprašymas

Šilumos gamybos įrenginių, kuriuose šilumai ir (arba) vėsumai gaminti naudojamas iškastinis dujinis kuras, kurie prijungti prie Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 41 punkte apibrėžto efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos ir kurie atitinka I priedo 4.31 skirsnio 1 punkto a papunktyje nustatytus kriterijus, statyba, atnaujinimas ir eksploatavimas. Ši veikla neapima šilumos ir (arba) vėsumos gamybos efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemoje tik iš atsinaujinančiojo neiškastinio dujinio ir skystojo kuro, nurodyto I priedo 4.23 skirsnyje, ir biodujų bei skystųjų bioproduktų, nurodytų I priedo 4.24 skirsnyje.

Šiai veiklai priskiriamas NACE kodas D35.30 pagal Reglamente (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prisitaikant prie klimato kaitos

1.	Vykdant šią ekonominę veiklą yra įdiegti fiziniai ir nefiziniai sprendimai (prisitaikymo sprendimai), kurie padeda smarkiai sumažinti svarbiausią tai veiklai reikšmingą su klimatu susijusią fizinę riziką.

a)	veikla įvertinta siekiant nustatyti, kuri su klimatu susijusi fizinė rizika iš šio priedo A priedėlio išvardytų rūšių gali daryti neigiamą poveikį ekonominės veiklos rezultatams jos numatytosios trukmės laikotarpiu;

b)	nustačius, kad veiklai kyla vienos ar kelių rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika iš šio priedo A priedėlyje išvardytų rūšių, atliktas patikimas su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas, siekiant nustatyti, kiek su klimatu susijusi rizika ekonominei veiklai yra reikšminga;

c)	įvertinti prisitaikymo sprendimai, galintys padėti sumažinti nustatytą su klimatu susijusią fizinę riziką.

Su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas yra proporcingas veiklos mastui ir numatomai trukmei, t. y.:

a)	veiklos, kurios tikėtina trukmė yra trumpesnė nei 10 metų, vertinimas atliekamas taikant mažiausio tinkamo mastelio klimato prognozes;

b)	visos kitos veiklos vertinimas atliekamas naudojant didelės skiriamosios gebos ir pažangiausias klimato prognozes pagal įvairius būsimus scenarijus (26), atitinkančius numatomą veiklos trukmę, įskaitant bent 10–30 metų trukmės klimato prognozių scenarijus didelių investicijų atvejais.

Klimato prognozės ir poveikio vertinimas grindžiami geriausia praktika ir turimomis gairėmis ir juose atsižvelgiama į šiuolaikinius pažeidžiamumo ir rizikos analizės mokslinius tyrimus ir susijusias metodikas, remiantis naujausiomis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitomis (27), moksliniais recenzuotais leidiniais ir atvirųjų šaltinių (28) ar mokėjimo modeliais.

Įgyvendinti prisitaikymo sprendimai:

a)	nedaro neigiamo poveikio prisitaikymo prie klimato kaitos pastangoms ar kitų žmonių, gamtos, kultūros paveldo, turto ir kitos ekonominės veiklos atsparumo su klimatu susijusiai fizinei rizikai lygiui;

b)	jais sudaromos geresnės sąlygos diegti gamtos procesais pagrįstus sprendimus (29) arba jų atveju yra kuo didesniu mastu naudojama mėlynoji arba žalioji infrastruktūra (30);

c)	dera su vietos, sektorių, regionų ar nacionaliniais prisitaikymo planais ir strategijomis;

d)	yra stebimi ir matuojami pagal iš anksto nustatytus rodiklius, o neatitikties tiems rodikliams atveju svarstoma galimybė imtis taisomųjų veiksmų;

e)	jei įdiegtas sprendimas yra fizinis ir jį sudaro veikla, kuriai yra taikomi šiame priede nustatyti techninės analizės kriterijai, – atitinka tai veiklai taikomus reikšmingos žalos nedarymo techninės analizės kriterijus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

1)	Klimato kaitos švelninimas

Vykdant veiklą tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 270 g CO2e/kWh.

3)	Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)	Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)	Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

6)	Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.“

(1) Ateities scenarijai apima Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos tipinius koncentracijų scenarijus RCP2.6, RCP4.5, RCP6.0 ir RCP8.5.

(2) Klimato kaitos vertinimo ataskaitos: Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), kuri yra Jungtinių Tautų įstaiga, atsakinga už su klimato kaita susijusio mokslo vertinimą, periodiškai skelbiama informacija apie poveikį, prisitaikymą ir pažeidžiamumą, https://www.ipcc.ch/reports/.

(3) Pvz., Europos Komisijos valdomos „Copernicus“ paslaugos.

(4) Gamtos procesais pagrįsti sprendimai apibrėžiami „kaip gamtos įkvėpti ir remiami sprendimai, kurie yra ekonomiškai efektyvūs, tuo pat metu teikia aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę naudą ir padeda stiprinti atsparumą. Tokie sprendimai lemia, kad miestuose, kraštovaizdžiuose ir jūrų peizažuose atsiranda daugiau ir įvairesnių gamtinių ir natūralių elementų ir procesų, įgyvendinant prie vietos sąlygų pritaikytas, išteklius tausiai naudojančias ir sistemines intervencijos priemones. Todėl gamtos procesais pagrįsti sprendimai yra naudingi biologinei įvairovei ir jais remiamas įvairių ekosisteminių paslaugų teikimas ([priėmimo data] redakcija: https://ec.europa.eu/info/research-and-innovation/research-area/environment/nature-based-solutions_en/).

(5) Žr. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“ (COM/2013/249 final).

(6) Ateities scenarijai apima Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos tipinius koncentracijų scenarijus RCP2.6, RCP4.5, RCP6.0 ir RCP8.5.

(7) Klimato kaitos vertinimo ataskaitos: Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), kuri yra Jungtinių Tautų įstaiga, atsakinga už su klimato kaita susijusio mokslo vertinimą, periodiškai skelbiama informacija apie poveikį, prisitaikymą ir pažeidžiamumą, https://www.ipcc.ch/reports/.

(8) Pvz., Europos Komisijos valdomos „Copernicus“ paslaugos.

(9) Gamtos procesais pagrįsti sprendimai apibrėžiami „kaip gamtos įkvėpti ir remiami sprendimai, kurie yra ekonomiškai efektyvūs, tuo pat metu teikia aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę naudą ir padeda stiprinti atsparumą. Tokie sprendimai lemia, kad miestuose, kraštovaizdžiuose ir jūrų peizažuose atsiranda daugiau ir įvairesnių gamtinių ir natūralių elementų ir procesų, įgyvendinant prie vietos sąlygų pritaikytas, išteklius tausiai naudojančias ir sistemines intervencijos priemones. Todėl gamtos procesais pagrįsti sprendimai yra naudingi biologinei įvairovei ir jais remiamas įvairių ekosisteminių paslaugų teikimas ([priėmimo data] redakcija: https://ec.europa.eu/info/research-and-innovation/research-area/environment/nature-based-solutions_en/).

(10) Žr. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“ (COM/2013/249 final).

(11) Ateities scenarijai apima Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos tipinius koncentracijų scenarijus RCP2.6, RCP4.5, RCP6.0 ir RCP8.5.

(12) Klimato kaitos vertinimo ataskaitos: Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), kuri yra Jungtinių Tautų įstaiga, atsakinga už su klimato kaita susijusio mokslo vertinimą, periodiškai skelbiama informacija apie poveikį, prisitaikymą ir pažeidžiamumą, https://www.ipcc.ch/reports/.

(13) Pvz., Europos Komisijos valdomos „Copernicus“ paslaugos.

(14) Gamtos procesais pagrįsti sprendimai apibrėžiami „kaip gamtos įkvėpti ir remiami sprendimai, kurie yra ekonomiškai efektyvūs, tuo pat metu teikia aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę naudą ir padeda stiprinti atsparumą. Tokie sprendimai lemia, kad miestuose, kraštovaizdžiuose ir jūrų peizažuose atsiranda daugiau ir įvairesnių gamtinių ir natūralių elementų ir procesų, įgyvendinant prie vietos sąlygų pritaikytas, išteklius tausiai naudojančias ir sistemines intervencijos priemones. Todėl gamtos procesais pagrįsti sprendimai yra naudingi biologinei įvairovei ir jais remiamas įvairių ekosisteminių paslaugų teikimas ([priėmimo data] redakcija: https://ec.europa.eu/info/research-and-innovation/research-area/environment/nature-based-solutions_en/).

(15) Žr. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“ (COM/2013/249 final).

(16) Ateities scenarijai apima Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos tipinius koncentracijų scenarijus RCP2.6, RCP4.5, RCP6.0 ir RCP8.5.

(17) Klimato kaitos vertinimo ataskaitos: Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), kuri yra Jungtinių Tautų įstaiga, atsakinga už su klimato kaita susijusio mokslo vertinimą, periodiškai skelbiama informacija apie poveikį, prisitaikymą ir pažeidžiamumą, https://www.ipcc.ch/reports/.

(18) Pvz., Europos Komisijos valdomos „Copernicus“ paslaugos.

(19) Gamtos procesais pagrįsti sprendimai apibrėžiami „kaip gamtos įkvėpti ir remiami sprendimai, kurie yra ekonomiškai efektyvūs, tuo pat metu teikia aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę naudą ir padeda stiprinti atsparumą. Tokie sprendimai lemia, kad miestuose, kraštovaizdžiuose ir jūrų peizažuose atsiranda daugiau ir įvairesnių gamtinių ir natūralių elementų ir procesų, įgyvendinant prie vietos sąlygų pritaikytas, išteklius tausiai naudojančias ir sistemines intervencijos priemones. Todėl gamtos procesais pagrįsti sprendimai yra naudingi biologinei įvairovei ir jais remiamas įvairių ekosisteminių paslaugų teikimas ([priėmimo data] redakcija: https://ec.europa.eu/info/research-and-innovation/research-area/environment/nature-based-solutions_en/).

(20) Žr. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“ (COM/2013/249 final).

(21) Ateities scenarijai apima Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos tipinius koncentracijų scenarijus RCP2.6, RCP4.5, RCP6.0 ir RCP8.5.

(22) Klimato kaitos vertinimo ataskaitos: Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), kuri yra Jungtinių Tautų įstaiga, atsakinga už su klimato kaita susijusio mokslo vertinimą, periodiškai skelbiama informacija apie poveikį, prisitaikymą ir pažeidžiamumą, https://www.ipcc.ch/reports/.

(23) Pvz., Europos Komisijos valdomos „Copernicus“ paslaugos.

(24) Gamtos procesais pagrįsti sprendimai apibrėžiami „kaip gamtos įkvėpti ir remiami sprendimai, kurie yra ekonomiškai efektyvūs, tuo pat metu teikia aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę naudą ir padeda stiprinti atsparumą. Tokie sprendimai lemia, kad miestuose, kraštovaizdžiuose ir jūrų peizažuose atsiranda daugiau ir įvairesnių gamtinių ir natūralių elementų ir procesų, įgyvendinant prie vietos sąlygų pritaikytas, išteklius tausiai naudojančias ir sistemines intervencijos priemones. Todėl gamtos procesais pagrįsti sprendimai yra naudingi biologinei įvairovei ir jais remiamas įvairių ekosisteminių paslaugų teikimas ([priėmimo data] redakcija: https://ec.europa.eu/info/research-and-innovation/research-area/environment/nature-based-solutions_en/).

(25) Žr. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“ (COM/2013/249 final).

(26) Ateities scenarijai apima Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos tipinius koncentracijų scenarijus RCP2.6, RCP4.5, RCP6.0 ir RCP8.5.

(27) Klimato kaitos vertinimo ataskaitos: Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), kuri yra Jungtinių Tautų įstaiga, atsakinga už su klimato kaita susijusio mokslo vertinimą, periodiškai skelbiama informacija apie poveikį, prisitaikymą ir pažeidžiamumą, https://www.ipcc.ch/reports/.

(28) Pvz., Europos Komisijos valdomos „Copernicus“ paslaugos.

(29) Gamtos procesais pagrįsti sprendimai apibrėžiami „kaip gamtos įkvėpti ir remiami sprendimai, kurie yra ekonomiškai efektyvūs, tuo pat metu teikia aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę naudą ir padeda stiprinti atsparumą. Tokie sprendimai lemia, kad miestuose, kraštovaizdžiuose ir jūrų peizažuose atsiranda daugiau ir įvairesnių gamtinių ir natūralių elementų ir procesų, įgyvendinant prie vietos sąlygų pritaikytas, išteklius tausiai naudojančias ir sistemines intervencijos priemones. Todėl gamtos procesais pagrįsti sprendimai yra naudingi biologinei įvairovei ir jais remiamas įvairių ekosisteminių paslaugų teikimas ([priėmimo data] redakcija: https://ec.europa.eu/info/research-and-innovation/research-area/environment/nature-based-solutions_en/).

(30) Žr. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“ (COM/2013/249 final).

III PRIEDAS

„XII PRIEDAS

Standartinis šablonas, naudotinas atskleidžiant 8 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytą informaciją

8 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodyta informacija apie kiekvieną atitinkamą pagrindinį veiklos rezultatų rodiklį (PVRR) pateikiama taip:

1 šablonas. Su branduoline energetika ir iškastinėmis dujomis susijusi veikla

Eilutė	Su branduoline energetika susijusi veikla
1.	Įmonė vykdo inovatyvių elektros energijos gamybos įrenginių, kuriuose energija gaminama taikant branduolinius procesus, kuriems vykstant per branduolinio kuro ciklą susidaro kuo mažesnis atliekų kiekis, mokslinius tyrimus, plėtrą, demonstravimą ir įrengimą, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų.	TAIP/NE
2.	Įmonė stato ir saugiai eksploatuoja naujus branduolinius įrenginius, kuriuose elektros energija arba technologinė šiluma gaminama, be kita ko, centralizuoto šilumos tiekimo ar pramoninių procesų, pvz., vandenilio gamybos, reikmėms, taip pat didina jų saugą, tam naudodama geriausias turimas technologijas, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų.	TAIP/NE
3.	Įmonė saugiai eksploatuoja esamus branduolinius įrenginius, kuriuose elektros energija arba technologinė šiluma gaminama, be kita ko, centralizuoto šilumos tiekimo ar pramoninių procesų, pvz., vandenilio gamybos iš branduolinės energijos, reikmėms, taip pat didina jų saugą, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų.	TAIP/NE
	Su iškastinėmis dujomis susijusi veikla
4.	Įmonė stato arba eksploatuoja elektros energijos gamybos įrenginius, kuriuose elektros energija gaminama iš iškastinio dujinio kuro, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų.	TAIP/NE
5.	Įmonė stato, atnaujina ir eksploatuoja bendros šilumos ir (arba) vėsumos ir elektros energijos gamybos įrenginius, kuriuose naudojamas iškastinis dujinis kuras, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų.	TAIP/NE
6.	Įmonė stato, atnaujina ir eksploatuoja šilumos gamybos įrenginius, kuriuose šilumai ir (arba) vėsumai gaminti naudojamas iškastinis dujinis kuras, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų.	TAIP/NE

2 šablonas. Kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla (vardiklis)

Eilutė	Ekonominė veikla	Suma ir procentinė dalis (informacija pateikiama pinigų sumomis ir procentais)
		KKŠ + PKK		Klimato kaitos švelninimas (KKŠ)		Prisitaikymas prie klimato kaitos (PKK)
		Suma	%	Suma	%	Suma	%
1.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.26 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje
2.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.27 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje
3.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.28 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje
4.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.29 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje
5.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.30 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje
6.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.31 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje
7.	Kitos 1–6 eilutėse nenurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje
8.	Bendras taikytinas PVRR

3 šablonas. Kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla (skaitiklis)

Eilutė	Ekonominė veikla	Suma ir procentinė dalis (informacija pateikiama pinigų sumomis ir procentais)
		KKŠ + PKK		Klimato kaitos švelninimas		Prisitaikymas prie klimato kaitos
		Suma	%	Suma	%	Suma	%
1.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.26 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR skaitiklyje
2.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.27 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR skaitiklyje
3.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.28 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR skaitiklyje
4.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.29 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR skaitiklyje
5.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.30 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR skaitiklyje
6.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.31 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR skaitiklyje
7.	Kitos 1–6 eilutėse nenurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR skaitiklyje
8.	Bendra kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR skaitiklyje		100 %

4 šablonas. Taksonominė, bet kriterijų neatitinkanti ekonominė veikla

Eilutė	Ekonominė veikla	Procentinė dalis (informacija pateikiama pinigų sumomis ir procentais)
		KKŠ + PKK		Klimato kaitos švelninimas		Prisitaikymas prie klimato kaitos
		Suma	%	Suma	%	Suma	%
1.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.26 skirsnyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje
2.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.27 skirsnyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje
3.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.28 skirsnyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje
4.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.29 skirsnyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje
5.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.30 skirsnyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje
6.	Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.31 skirsnyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje
7.	Kitos 1–6 eilutėse nenurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje
8.	Bendra taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje

5 šablonas. Netaksonominė ekonominė veikla

Eilutė	Ekonominė veikla	Suma	Procentinė dalis
1.	1 šablono 1 eilutėje nurodytos ekonominės veiklos, kuri pagal Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.26 skirsnį yra netaksonominė veikla, mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje
2.	1 šablono 2 eilutėje nurodytos ekonominės veiklos, kuri pagal Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.27 skirsnį yra netaksonominė veikla, mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje
3.	1 šablono 3 eilutėje nurodytos ekonominės veiklos, kuri pagal Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.28 skirsnį yra netaksonominė veikla, mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje
4.	1 šablono 4 eilutėje nurodytos ekonominės veiklos, kuri pagal Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.29 skirsnį yra netaksonominė veikla, mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje
5.	1 šablono 5 eilutėje nurodytos ekonominės veiklos, kuri pagal Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.30 skirsnį yra netaksonominė veikla, mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje
6.	1 šablono 6 eilutėje nurodytos ekonominės veiklos, kuri pagal Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.31 skirsnį yra netaksonominė veikla, mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje
7.	Kitos 1–6 eilutėse nenurodytos netaksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje
8.	Bendra netaksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje

“

2022 7 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/49

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/1216

2022 m. liepos 8 d.

kuriuo 2022 metais nukrypstama nuo įgyvendinimo reglamentų (ES) Nr. 809/2014, (ES) Nr. 180/2014, (ES) Nr. 181/2014, (ES) 2017/892, (ES) 2016/1150, (ES) 2018/274, (ES) Nr. 615/2014 ir (ES) 2015/1368 nuostatų dėl tam tikrų administracinių patikrų ir patikrų vietoje, kurios turi būti atliekamos įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką, ir kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/725

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (1), ypač į jo 62 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 247/2006 (2), ypač į jo 8 straipsnį ir 18 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą,

atsižvelgdama į 2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 229/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1405/2006 (3), ypač į jo 7 straipsnį, 11 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

dėl COVID-19 pandemijos ir valstybių narių taikomų kovos su ja priemonių visose valstybėse narėse susiduriama su išskirtiniais administraciniais sunkumais planuojant ir laiku atliekant reikiamą patikrų vietoje skaičių. Dėl šių sunkumų gali būti vėluojama atlikti patikras ir vėliau išmokėti pagalbą. Be to, dėl pandemijos sukeltų ekonominių sutrikimų ūkininkai yra atsidūrę pažeidžiamoje padėtyje ir patiria finansinių sunkumų bei grynųjų pinigų srautų problemų;

(2)

atsižvelgdama į precedento neturintį šių aplinkybių pobūdį, Komisija priėmė Komisijos įgyvendinimo reglamentus (ES) 2020/532 (4) ir (ES) 2021/725 (5), kuriais siekiama sumažinti šiuos sunkumus nukrypstant nuo įvairių bendros žemės ūkio politikos srityje taikomų įgyvendinimo reglamentų nuostatų dėl tam tikrų administracinių patikrų ir patikrų vietoje laiko ir skaičiaus. Kadangi dėl 2022 m. užsitęsusios COVID-19 pandemijos sunkumai išlieka, panašias priemones tikslinga numatyti ir 2022 m.;

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 809/2014 (6) nustatytos taisyklės dėl, inter alia, patikrų vietoje laiko ir tikrinimo normų, susijusių su tam tikromis pagal integruotą sistemą atliekamomis patikromis vietoje, įskaitant pagal pagalbos už gyvulius schemas vykdomo tikrinimo normas. Be to, tame reglamente nustatytos patikras vietoje reglamentuojančios taisyklės, susijusios su pagalbos už gyvulius paraiškoms ir pagal su gyvuliais susijusias paramos priemones teikiamiems mokėjimo prašymams taikomais atitikties reikalavimams kriterijais, įsipareigojimais ir kitomis pareigomis, pagal su plotu ir gyvuliais nesusijusias kaimo plėtros priemones vykdomo tikrinimo normomis ir mažiausiomis su kompleksine parama susijusio tikrinimo normomis;

(4)

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 24 straipsnio 4 dalyje, 48 straipsnio 5 dalyje, 49 straipsnio 1 dalyje, 52 straipsnio 1 dalyje, 60 straipsnio 2 dalyje ir 71 straipsnio 3 dalyje nustatytos tam tikros taisyklės, kurių kompetentinga institucija turi laikytis atlikdama administracines patikras arba patikras vietoje. Atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos sukeltas aplinkybes, tikslinga skatinti tas patikras vykdyti nuotolinio stebėjimo būdu ir naudoti naujas technologijas, pavyzdžiui, bepiločių orlaivių sistemas, su geografine vietove susietas nuotraukas, pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) imtuvus kartu su Europos geostacionarine navigacine tinklo sistema (EGNOS) ir Europos palydovinės navigacijos sistema (GALILEO), sistemos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ surinktus duomenis ir kitus atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus, kurie naudojami tikrinant atitikties reikalavimams kriterijus, įsipareigojimų ar kitų pareigų vykdymą pagal atitinkamą pagalbos schemą ar paramos priemonę, taip pat atitiktį su kompleksine parama susijusiems reikalavimams ir standartams;

(5)

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 26 straipsnio 4 dalyje ir 42 straipsnio 1 dalyje išdėstytos taisyklės, reglamentuojančios patikras vietoje, kurias atliekant tikrinama, ar laikomasi visų atitikties reikalavimams kriterijų, įsipareigojimų ir kitų pareigų, ir taikomos visiems gyvuliams, dėl kurių pagal pagalbos už gyvulius schemas arba su gyvuliais susijusias paramos priemones, kurių reikalavimų laikymasis turi būti patikrintas, buvo pateiktos pagalbos paraiškos arba mokėjimo prašymai. Atsižvelgiant į dabartinę padėtį, tikslinga nustatyti, kad tais atvejais, kai valstybės narės negali atlikti tų patikrų vietoje laikydamosi tose nuostatose išdėstytų reikalavimų ir kai neturima alternatyvių įrodymų, jos gali nuspręsti tas patikras 2022 paraiškų teikimo metais arba 2022 kalendoriniais metais atlikti bet kuriuo tų metų laikotarpiu su sąlyga, kad atliekant patikras vis dar įmanoma patikrinti atitiktį pagalbos ir (arba) paramos skyrimo sąlygoms;

(6)

kai kurioms Reglamentu (ES) Nr. 1306/2013 nustatytoms pareigoms, susijusioms su kompleksine parama, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1307/2013 (7) nustatytoms pareigoms, susijusioms su pagalbos už gyvulius schemomis arba su gyvuliais susijusiomis paramos priemonėmis, nustatyti konkretūs diferencijuoti jų vykdymo terminai, todėl būtina, kad patikros vietoje būtų atliekamos laikantis tos tvarkos. Valstybių narių taikomos kovos su COVID-19 pandemija priemonės daro poveikį galimybei reikalaujamas patikras vietoje atlikti tiksliai ir per toms pareigoms įvykdyti nustatytą terminą. Be to, kai kurių rūšių patikros, kurioms atlikti kaip apsilankymo ūkyje alternatyva naudojamos naujos technologijos, gali būti neįmanomos. Todėl tam tikrų patikrų, kurios turi būti atliktos 2022 m., atveju būtina nukrypti nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 30–33 straipsnių, 40a straipsnio, 50 straipsnio, 52 straipsnio ir 68 straipsnio 1 dalies ir sumažinti mažiausią patikrų vietoje normą, palyginti su įprastomis tikrinimo normomis, kurios taikomos atitinkamai su plotu ir gyvuliais susijusioms pagalbos schemoms ir paramos priemonėms, kaimo plėtros priemonėms, išskyrus susijusias su integruota administravimo ir kontrolės sistema, ir su kompleksine parama susijusioms pareigoms;

(7)

siekiant išlaikyti prevencinį patikrų poveikį, 2022 paraiškų teikimo metais turi būti išlaikytas Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 35 straipsnyje, 50 straipsnio 5 dalyje ir 68 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga padidinti tikrinimo normas, jei per praėjusiais metais atliktas patikras nustatyta sunkių reikalavimų nesilaikymo atvejų. Jei per 2021 m. atliktas patikras vietoje nustatyta sunkių reikalavimų nesilaikymo atvejų, turėtų būti reikalaujama padidinti 2022 m. patikrų vietoje lygį. Todėl valstybės narės, kurioms pagal to reglamento 35 straipsnį, 50 straipsnio 5 dalį arba 68 straipsnio 4 dalį tenka pareiga 2022 paraiškų teikimo metais padidinti tikrinimo normą ir kurios nusprendžia taikyti šiame reglamente numatytas sumažintas tikrinimo normas, tą padidinimą turėtų taikyti šiame reglamente numatytoms sumažintoms tikrinimo normoms;

(8)

Komisijos įgyvendinimo reglamentuose (ES) Nr. 180/2014 (8) ir (ES) Nr. 181/2014 (9) nustatytos tikrinimo normos, taikomos atliekant patikras pagal specialias žemės ūkio priemones atokiausiems Sąjungos regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms. Dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių, kurios taip pat daro poveikį atokiausiems Sąjungos regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms, tikslinga nukrypti nuo tų reglamentų, suteikiant galimybę naudoti naujas technologijas kaip alternatyvius įrodymų šaltinius, susijusius su patikromis, ir patikslinant 2022 metais taikomas patikrų vietoje normas. Vis dėlto, siekiant išlaikyti prevencinį patikrų pagal įgyvendinimo reglamentus (ES) Nr. 180/2014 ir (ES) Nr. 181/2014 poveikį, turėtų būti išlaikyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 59 straipsnio 5 dalyje nustatyta pareiga padidinti tikrinimo normą. Todėl valstybės narės, kurioms pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 59 straipsnio 5 dalį tenka pareiga 2022 paraiškų teikimo metais padidinti tikrinimo normą ir kurios nusprendžia taikyti šiame reglamente numatytas sumažintas tikrinimo normas, tą padidinimą turėtų taikyti minėtoms sumažintoms tikrinimo normoms;

(9)

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 (10) 24 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės turi patikrinti, be kita ko, vietoje, vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų arba gamintojų organizacijų asociacijų atitiktį pripažinimo kriterijams. Dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių su pripažinimo kriterijais susijusios patikros vietoje neturėtų būti atliekamos 2022 metais;

(10)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad per metines patikras vietoje tikrinamas ėminys turi atitikti ne mažiau kaip 30 % visos prašomos pagalbos sumos. Dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybės narės gali nesugebėti įvykdyti tų reikalavimų, todėl joms turėtų būti leista 2022 metais atlikti mažesnę procentinę dalį tų patikrų;

(11)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 27 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad su atskirais ūkiais susiję gamintojų organizacijų narių įgyvendinami veiksmai, įtraukti į to reglamento 27 straipsnio 2 dalyje nurodytą ėminį, turi būti tikrinami bent vieną kartą apsilankant tuose ūkiuose, kad būtų patikrinta, kaip jie įgyvendinami. Dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybės narės gali nesugebėti įvykdyti tų reikalavimų, todėl 2022 m. joms neturėtų būti taikomi reikalavimai dėl apsilankymų atskiruose gamintojų organizacijų ūkiuose dažnumo;

(12)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad produktų pašalinimo iš rinkos operacijų pirmojo lygio patikros turi apimti 100 % iš rinkos pašalintų produktų kiekio, išskyrus produktus, kurie skirti nemokamai paskirstyti, kurių pagal to reglamento 29 straipsnio 3 dalį valstybės narės galėtų tikrinti mažesnę procentinę dalį, bet ne mažiau kaip 10 % konkrečios gamintojų organizacijos atitinkamo prekybos metų produkcijos kiekio. Dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybės narės gali nesugebėti įvykdyti to reikalavimo, todėl joms turėtų būti leista 2022 metais tikrinti mažesnę ir visų kitų iš rinkos pašalintų produktų, nepriklausomai nuo jų numatomos paskirties, procentinę dalį, bet ne mažiau kaip 10 % konkrečios gamintojų organizacijos atitinkamo prekybos metų produkcijos kiekio;

(13)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad per kiekvieną patikrą tikrinamas ėminys, atitinkantis ne mažiau kaip 5 % produktų, kuriuos gamintojų organizacija pašalino iš rinkos prekybos metais, kiekio. Dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybės narės gali nesugebėti įvykdyti to reikalavimo, todėl 2022 metais joms turėtų būti leista tikrinti ne mažiau kaip 3 % produktų, kuriuos gamintojų organizacija pašalino iš rinkos 2020 prekybos metais, kiekio;

(14)

dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybėms narėms iš esmės ir toliau bus sudėtinga 2022 m. atlikti su metinėmis pagalbos paraiškomis susijusias patikras vietoje, produktų pašalinimo iš rinkos operacijų pirmojo ir antrojo lygmens patikras ir neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo ir derliaus nenuėmimo patikras, numatytas atitinkamai Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 27 straipsnio 2 ir 7 dalyse, 29 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 3 dalyje ir 31 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama numatyti patikras, kurios būtų lygiavertės patikroms vietoje, pavyzdžiui, su geografine vietove susietas nuotraukas, nuotraukas su nurodyta data, bepiločių orlaivių stebėjimo ataskaitas su nurodyta data, administracines patikras arba vaizdo konferencijas su paramos gavėjais;

(15)

dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybėms narėms iš esmės ir toliau bus sudėtinga 2022 metais atlikti sistemingas ėminiais grindžiamas patikras vietoje, susijusias su veiksmais, kurie remiami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (11) 45–52 straipsnius. Todėl 2020 ir 2021 finansiniams metams jau nustatyta nuo Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1150 (12) 32 straipsnio 1 dalies ir 42 straipsnio 3 dalies nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti numatyta ir 2022 finansiniams metams, siekiant suteikti valstybėms narėms galimybę nustatyti sistemingoms patikroms vietoje lygiaverčius tikrinimo būdus, pavyzdžiui, nuotraukas su nurodyta data, bepiločių orlaivių stebėjimo ataskaitas su nurodyta data, administracines patikras arba vaizdo konferencijas su paramos gavėjais, ir užtikrinti, kad iki atliekant mokėjimus būtų užtikrinta atitiktis su vyno sektoriuje taikomomis paramos programomis susijusiuose teisės aktuose nustatytoms taisyklėms;

(16)

neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimo veiklos, kuri remiama pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 47 straipsnį, atveju valstybėms narėms taip pat iš esmės bus sudėtinga per Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1150 43 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą atlikti sistemingas patikras vietoje 2022 finansiniais metais. Todėl turi būti nustatyta nukrypti leidžianti nuostata, pagal kurią patikrų užbaigimo terminas atidedamas iki 2022 m. rugsėjo 15 d.;

(17)

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/274 (13) 27 straipsnio 3 dalyje nustatytas šviežių vynuogių ėminių, imamų vynuogynuose tuo metu, kai atitinkamame plote nuimamas derlius, tam, kad būtų sukurtas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/273 (14) 39 straipsnyje nurodytas analitinis izotopinių duomenų bankas, skaičius. Tais atvejais, kai dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybės narės ir toliau negali atlikti tokių patikrų, joms turėtų būti leidžiama nukrypti nuo mažiausio ėminių skaičiaus reikalavimo;

(18)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/274 31 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, kad valstybės narės turi kasmet atlikdamos patikras vietoje patikrinti ne mažiau kaip 5 % visų vynuogių augintojų, nurodytų vynuogynų registre. Kadangi dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių kai kuriose vyną gaminančiose valstybėse narėse ir toliau iš esmės sudėtinga atlikti tokias patikras, 2022 metams ši procentinė dalis turėtų būti sumažinta. Dėl tos pačios priežasties valstybėms narėms turėtų būti leidžiama 2022 metais laikinai sustabdyti to reglamento 31 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytas sistemingas patikras vietoje, kurios turi būti atliekamos vynmedžiais apsodintuose plotuose, kurie nėra įtraukti į jokią vyno augintojo bylą;

(19)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 615/2014 (15) dėl darbo programų, skirtų alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriams remti, nustatytos patikrų vietoje taisyklės, skirtos Sąjungos finansavimo skyrimo sąlygų vykdymui tikrinti. Dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių gali kilti sunkumų atliekant tas patikras, kurios privalomos pagal to reglamento 6 straipsnį. Todėl tikslinga valstybėms narėms suteikti lankstumo – leisti 2022 kalendoriniais metais patikras vietoje pakeisti alternatyviomis patikromis;

(20)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1368 (16) dėl pagalbos bitininkystės sektoriui nustatytos taisyklės, reglamentuojančios nacionalinių bitininkystės programų tinkamo įgyvendinimo, faktiškai patirtų išlaidų ir bitininkų deklaruoto avilių skaičiaus teisingumo stebėseną ir patikras. Pagal to reglamento 8 straipsnio 3 dalį valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų atliktos bent 5 % pagalbos paraiškų teikėjų pagal bitininkystės programas patikros. Dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių gali būti sunku atlikti tokį skaičių patikrų vietoje, kurio reikia, kad būtų pasiekta ta riba. Todėl tikslinga suteikti valstybėms narėms lankstumo, leidžiant taikyti nuo to reikalavimo nukrypti leidžiančią nuostatą. Tačiau dėl tokios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo neturėtų padidėti nepagrįstai išmokėtų sumų rizika. Todėl, kiek tai įmanoma, vietoj bet kokio patikrų vietoje skaičiaus sumažinimo turėtų būti taikomi alternatyvūs tikrinimo būdai;

(21)

dėl ankstesnių su tikrinimo normų didinimu susijusių lankstumo galimybių, valstybėms narėms siūlytų per pastaruosius dvejus metus, svarbu atkurti pradinę taisyklę, kuri turi didelį atgrasomąjį poveikį, ir patikslinti metus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti nustatant didesnę tikrinimo normą pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 35 straipsnį, 50 straipsnio 5 dalį ir 68 straipsnio 4 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 59 straipsnio 5 dalį. Atsižvelgiant į galimus valstybių narių kontrolės procedūrų pakeitimus nustačius reikalavimų nesilaikymo atvejų, laikoma, kad netikslinga taikyti taisomuosius mechanizmus, susijusius su reikalavimų nesilaikymo atvejais, nustatytais vykdant su 2019 paraiškų teikimo metais susijusius tikrinimus, taigi reikėtų atsižvelgti į paskutinius metus. Todėl būtina iš dalies pakeisti Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/725 3, 5 ir 6 straipsnius;

(22)

šiame reglamente išdėstytos nuo įgyvendinimo reglamentų (ES) Nr. 809/2014, (ES) Nr. 180/2014, (ES) Nr. 181/2014, (ES) 2017/892, (ES) 2016/1150, (ES) 2018/274, (ES) Nr. 615/2014 ir (ES) 2015/1368 nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų suteikti galimybę valstybėms narėms išvengti tikrinimo priemonių ir pagalbos paraiškų nagrinėjimo vėlavimo, taigi ir išvengti išmokų už 2022 metus išmokėjimo gavėjams vėlavimo. Tačiau būtina, kad tokios leidžiančios nukrypti nuostatos netrukdytų patikimam finansų valdymui ir pakankamo patikinimo lygio reikalavimo laikymuisi. Atitinkamai valstybės narės, taikančios tas nukrypti leidžiančias nuostatas, yra atsakingos už tai, kad būtų imtasi visų reikalingų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų išvengta permokų ir kad būtų pradėtas bet kokių nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo procesas. Be to, jeigu taikomos šios nukrypti leidžiančios nuostatos, tai turėtų būti nurodyta 2022 ir 2023 finansinių metų valdymo deklaracijoje, nurodytoje Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 7 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punkte;

(23)

siekiant užtikrinti sklandų šiame reglamente nustatytų priemonių, kurios yra būtinos, kad valstybės narės galėtų organizuoti tikrinimo kampanijas, kartu laikydamosi taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių, įgyvendinimą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną ir būti taikomas atgaline data, kad valstybės narės galėtų įgyvendinti numatytus pakeitimus nuo atitinkamų tikrinimo kampanijų pradžios: I ir II skyriuose ir III skyriaus 3 ir 4 skirsniuose nurodytos priemonės turėtų būti taikomos nuo 2022 m. sausio 1 d., t. y. nuo paraiškų teikimo metų pagal integruotą administravimo ir kontrolės sistemą pradžios arba kalendorinių metų pradžios, jei tai yra su plotu ir gyvuliais nesusijusios paramos kaimo plėtrai priemonės ir vyno sektoriaus priemonės; III skyriaus 1 ir 2 skirsniuose nurodytos priemonės turėtų būti taikomos nuo 2021 m. spalio 16 d., t. y. finansinių metų pradžios, o III skyriaus 5 skirsnyje nurodytos priemonės turėtų būti taikomos nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d., t. y. bitininkystės metų pradžios;

(24)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Žemės ūkio fondų komiteto, Tiesioginių išmokų komiteto, Kaimo plėtros komiteto ir Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

NUO REGLAMENTO (ES) Nr. 809/2014 NUKRYPTI LEIDŽIANČIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 24 straipsnio 4 dalies, 48 straipsnio 5 dalies, 49 straipsnio 1 dalies, 52 straipsnio 1 dalies, 60 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos ir 71 straipsnio 3 dalies, dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybės narės patikrų, kurios turi būti atliekamos atitinkamai 2022 paraiškų teikimo metais arba 2022 kalendoriniais metais, atveju gali nuspręsti vietoj visų tame reglamente numatytų fizinių patikrų, visų pirma apsilankymų ir patikrų vietoje, remtis palydoviniais arba aerofotografijos vaizdais arba naudoti naujas technologijas (pavyzdžiui, su geografine vietove susietas nuotraukas), arba remtis kitais atitinkamais įrodymais, įskaitant kompetentingos institucijos prašymu gavėjo pateiktus patvirtinamuosius dokumentus, kuriais remiantis būtų galima padaryti kompetentingai institucijai priimtinas galutines išvadas.

Jei apsilankymų veiksmo, kuriam suteikta parama, vykdymo vietoje arba investicijų realizavimo vietoje, nurodytų Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 48 straipsnio 5 dalyje, negalima pakeisti atitinkamais patvirtinamaisiais dokumentais, valstybės narės tuos apsilankymus rengia po to, kai išmokėta galutinė išmoka.

2 straipsnis

Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 26 straipsnio 4 dalies ir 42 straipsnio 1 dalies, tais atvejais, kai dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybės narės negali atlikti patikrų vietoje per tose nuostatose nustatytą laikotarpį, o taikant alternatyvius metodus, kurie, be kita ko, apima naujų technologijų naudojimą, negalima gauti reikiamų įrodymų, valstybės narės gali nuspręsti tas patikras atitinkamai 2022 paraiškų teikimo metais arba 2022 kalendoriniais metais atlikti bet kuriuo tų metų laikotarpiu su sąlyga, kad atliekant patikras vis dar įmanoma patikrinti atitiktį pagalbos ir (arba) paramos skyrimo sąlygoms.

3 straipsnis

1. Kai dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybės narės negali atlikti patikrų vietoje atitinkamai 2022 paraiškų teikimo metais arba 2022 kalendoriniais metais, tai, laikydamosi Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 30–33 straipsniuose, 40a straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte, 40a straipsnio 2 dalies b punkte, 50 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, 52 straipsnio 2 dalyje, 60 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje ir 68 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytų reikalavimų, valstybės narės gali nuspręsti taikyti šio straipsnio 2–10 dalyse nustatytas taisykles.

2. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 30 straipsnio, 2022 paraiškų teikimo metais tikrinimo norma turi būti bent:

a)	3 % visų gavėjų, teikiančių paraišką pagal bazinės išmokos sistemą arba vienkartinės išmokos už plotus sistemą;

b)	3 % visų gavėjų, teikiančių paraišką dėl perskirstymo išmokos;

c)	3 % visų gavėjų, teikiančių paraišką dėl išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių kliūčių;

d)	3 % visų gavėjų, teikiančių paraišką dėl išmokos jauniesiems ūkininkams;

e)	3 % visų gavėjų, teikiančių paraišką dėl su plotu susijusių išmokų pagal savanoriškos susietosios paramos sistemą;

f)	3 % visų gavėjų, teikiančių paraišką dėl išmokos pagal smulkiųjų ūkininkų sistemą;

g)	10 % plotų, kurie deklaruoti kanapėms auginti;

h)	3 % visų gavėjų, teikiančių paraišką dėl specialiosios išmokos už medvilnę.

Valstybės narės, kurios jau yra nusprendusios pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 36 straipsnį sumažinti su tam tikromis schemomis susijusio tikrinimo normą iki 3 %, gali šioje dalyje toms schemoms nustatytas procentines dalis dar sumažinti iki 1 %. Valstybės narės, įdiegusios kanapių auginimo išankstinio patvirtinimo sistemą pagal to reglamento 36 straipsnio 6 dalį, tikrinimo normos negali sumažinti žemiau 10 %.

3. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 31 straipsnio, 2022 paraiškų teikimo metais tikrinimo norma turi būti bent:

a)	3 % visų gavėjų, kuriems taikomas reikalavimas laikytis klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio praktikos;

1 %:

visų žalinimo išmokos skyrimo reikalavimus atitinkančių gavėjų, kurie atleidžiami ir nuo pasėlių įvairinimo, ir nuo ekologiniu požiūriu svarbių vietovių turėjimo pareigų kaip neatitinkantys Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 44 ir 46 straipsniuose nurodytų ribų ir kuriems netaikomos to reglamento 45 straipsnyje nurodytos pareigos;

ii)

arba (tais metais, kai valstybėje narėje netaikomas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 (17) 44 straipsnis) žalinimo išmokos skyrimo reikalavimus atitinkančių gavėjų, kurie atleidžiami ir nuo pasėlių įvairinimo, ir nuo ekologiniu požiūriu svarbių vietovių turėjimo pareigų kaip neatitinkantys Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 44 ir 46 straipsniuose nurodytų ribų ir kuriems netaikoma to reglamento 45 straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga;

c)	3 % visų gavėjų, kuriems taikomas reikalavimas laikytis žalinimo praktikos ir kurie taiko Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 43 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytas nacionalines arba regionines aplinkosaugos sertifikavimo sistemas.

Pirmos pastraipos a punkte nurodyta tikrinimo norma kartu apima ne mažiau kaip 3 % visų gavėjų, kurie turi daugiamečių žolynų plotų, esančių aplinkosaugos požiūriu pažeidžiamose vietovėse, kurioms taikoma Tarybos direktyva 92/43/EEB (18) arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB (19), ir kitose Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 45 straipsnio 1 dalyje nurodytose pažeidžiamose vietovėse.

4. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 32 straipsnio, 2022 paraiškų teikimo metais tikrinimo norma turi būti bent:

a)	3 % visų gavėjų, teikiančių paraiškas pagal kaimo plėtros priemones;

b)	3 % visų kolektyvų, teikiančių kolektyvinį prašymą.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 (20) 28 ir 29 straipsniuose nurodytų priemonių atveju pirmos pastraipos a punkte nurodyta 3 % tikrinimo norma įvykdoma kiekvienos atskiros priemonės lygmeniu.

5. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 33 straipsnio, 2022 paraiškų teikimo metais tikrinimo norma turi būti ne mažesnė kaip 3 % visų pagal paramos už gyvulius schemas paraiškas teikiančių gavėjų ir apimti bent 3 % gyvulių.

6. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 40a straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto pirmo sakinio, atliekamos atitinkamos bent 3 % gavėjų patikros, susijusios su atitikties reikalavimams kriterijais, įsipareigojimais ir kitomis pareigomis.

7. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 40a straipsnio 2 dalies b punkto, tetrahidrokanabinolio kiekio auginamose kanapėse patikrinimas atliekamas bent 10 % ploto.

8. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 50 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos ir 60 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos, 2022 kalendoriniais metais patikrų norma turi būti bent 3 %.

9. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 52 straipsnio 2 dalies, per ex post patikras 2022 kalendoriniais metais tikrinimo norma turi būti ne mažesnė kaip 0,6 %.

10. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 68 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos, 2022 paraiškų teikimo metais mažiausia kompleksinės paramos tikrinimo norma turi būti 0,5 %.

II SKYRIUS

NUO SPECIALIŲ ATOKIAUSIEMS SĄJUNGOS REGIONAMS IR MAŽOSIOMS EGĖJO JŪROS SALOMS SKIRTŲ PRIEMONIŲ NUKRYPTI LEIDŽIANČIOS NUOSTATOS

1 SKIRSNIS

Nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 180/2014 nukrypti leidžiančios nuostatos

4 straipsnis

1. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 180/2014 16 straipsnio 2 dalies, tais atvejais, kai dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybės narės atokiausiuose regionuose negali atlikti fizinių patikrų pagal toje nuostatoje įtvirtintas taisykles, jos gali nuspręsti 2022 metais jas organizuoti pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles.

2. Per fizines patikras, kurios atitinkamuose atokiausiuose regionuose atliekamos tuomet, kai importuojami, įvežami, eksportuojami ir siunčiami žemės ūkio produktai, tikrinamas reprezentatyvusis bent 3 % licencijų ir sertifikatų, pateiktų pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 180/2014 9 straipsnį, ėminys.

3. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 180/2014 22 straipsnio, tais atvejais, kai dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybės narės negali atokiausiuose regionuose atlikti patikrų vietoje pagal tame straipsnyje nustatytas taisykles, jos gali nuspręsti 2022 metais jas organizuoti pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles.

4. Kompetentingos institucijos, remdamosi rizikos analize, atlikta pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 180/2014 24 straipsnio 1 dalį, patikras vietoje atlieka atrinkdamos bent 3 % pagalbos paraiškų. Kiekvieno veiksmo atveju ėminys taip pat turi reprezentuoti bent 3 % visos pagalbos sumos.

5. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 180/2014 16 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio, tais atvejais, kai dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybės narės su specialiomis atokiausiems regionams skirtomis priemonėmis susijusių patikrų vietoje negali atlikti pagal tose nuostatose 2022 metams nustatytas taisykles, jos gali nuspręsti:

vietoj patikrų vietoje naudoti naujas technologijas, įskaitant su geografine vietove susietas nuotraukas, nuotraukas su nurodyta data, bepiločių orlaivių stebėjimo ataskaitas su nurodyta data, vaizdo konferencijas su paramos gavėjais arba bet kokius atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus, kuriais galėtų būti remiamasi tikrinant, ar tinkamai įgyvendinamos priemonės;

b)	tas patikras atlikti bet kuriuo tų metų laikotarpiu su sąlyga, kad atliekant patikras vis dar įmanoma patikrinti atitiktį pagalbos ir (arba) paramos skyrimo sąlygoms, taip pat po to, kai išmokėta galutinė išmoka.

2 SKIRSNIS

Nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 181/2014 nukrypti leidžiančios nuostatos

5 straipsnis

1. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 181/2014 13 straipsnio 2 dalies, tais atvejais, kai dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių Graikija negali atlikti fizinių patikrų pagal toje nuostatoje įtvirtintas taisykles, ji gali nuspręsti 2022 metais jas organizuoti pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles.

2. Per fizines patikras, kurios mažosiose Egėjo jūros salose atliekamos tuomet, kai įvežami žemės ūkio produktai, tikrinamas reprezentatyvusis bent 3 % sertifikatų, pateiktų pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 181/2014 7 straipsnį, ėminys. Per fizines patikras, kurios mažosiose Egėjo jūros salose atliekamos tuomet, kai vykdomas to reglamento 3 skirsnyje nustatytas žemės ūkio produktų eksportas arba siuntimas, tikrinamas reprezentatyvusis bent 3 % operacijų ėminys, remiantis Graikijos nustatytais rizikos profiliais.

3. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 181/2014 20 straipsnio, tais atvejais, kai dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių Graikija negali atlikti patikrų vietoje pagal tame straipsnyje nustatytas taisykles, ji gali nuspręsti 2022 metais jas organizuoti pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles.

4. Kompetentingos institucijos, remdamosi rizikos analize pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 181/2014 22 straipsnio 1 dalį, kiekvieno veiksmo atveju patikras vietoje atlieka atrinkdamos bent 3 % pagalbos paraiškų. Kiekvieno veiksmo atveju ėminys taip pat turi reprezentuoti bent 3 % visos pagalbos sumos.

5. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 181/2014 13 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio, tais atvejais, kai dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių Graikija su specialiomis atokiausiems regionams skirtomis priemonėmis susijusių patikrų vietoje negali atlikti pagal tose nuostatose 2022 metams nustatytas taisykles, ji gali nuspręsti:

b)	tas patikras atlikti bet kuriuo tų metų laikotarpiu su sąlyga, kad atliekant patikras vis dar įmanoma patikrinti atitiktį pagalbos ir (arba) paramos skyrimo sąlygoms, taip pat po to, kai išmokėta galutinė išmoka.

III SKYRIUS

NUO TAISYKLIŲ, KURIOMIS ĮGYVENDINAMAS BENDRAS RINKŲ ORGANIZAVIMAS, NUKRYPTI LEIDŽIANČIOS NUOSTATOS

1 SKIRSNIS

Nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 nukrypti leidžiančios nuostatos

6 straipsnis

1. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 24 straipsnio, su pripažinimo kriterijais susijusios patikros vietoje netaikomos 2022 metais.

2. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 27 straipsnio 2 dalies, 2022 metais per to reglamento 27 straipsnyje nurodytas patikras vietoje tikrinamas ėminys turi atitikti ne mažiau kaip 10 % visos 2021 metais prašomos pagalbos sumos.

3. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 27 straipsnio 7 dalies, taisyklė, kad su atskirais ūkiais susiję gamintojų organizacijų narių veiksmai, įtraukti į to reglamento 27 straipsnio 2 dalyje nurodytą ėminį, tikrinami bent vieną kartą apsilankant veiksmo įgyvendinimo vietoje, kad būtų patikrinta, kaip veiksmas įgyvendinamas, netaikoma 2022 metais atliekamoms patikroms vietoje.

4. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 29 straipsnio 2 dalies, 2022 metais valstybės narės gali patikrinti mažesnę visų iš rinkos pašalintų produktų, nepriklausomai nuo jų numatomos paskirties, procentinę dalį, nei įtvirtinta toje nuostatoje, jei ši procentinė dalis yra ne mažesnė kaip 10 % konkrečios gamintojų organizacijos atitinkamo prekybos metų produkcijos kiekio.

5. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 30 straipsnio 3 dalies, 2022 metais per kiekvieną patikrą tikrinamas ėminys, atitinkantis ne mažiau kaip 3 % produktų, kuriuos gamintojų organizacija pašalino iš rinkos 2021 prekybos metais, kiekio.

6. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 27 straipsnio 2 ir 7 dalių, 29 straipsnio 2 dalies, 30 straipsnio 3 dalies ir 31 straipsnio 1 ir 2 dalių, tais atvejais, kai dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybės narės negali atlikti patikrų vietoje laikydamosi tose nuostatose išdėstytų reikalavimų, 2022 metais patikras vietoje galima pakeisti valstybių narių nustatytinomis kitų rūšių patikromis, pavyzdžiui, nuotraukomis su nurodyta data, bepiločių orlaivių stebėjimo ataskaitomis su nurodyta data, administracinėmis patikromis arba vaizdo konferencijomis su paramos gavėjais.

2 SKIRSNIS

Nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1150 nukrypti leidžiančios nuostatos

7 straipsnis

1. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1150 32 straipsnio 1 dalies ir 42 straipsnio 3 dalies, tais atvejais, kai dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybės narės negali atlikti patikrų vietoje laikydamosi tose nuostatose išdėstytų reikalavimų, 2022 finansiniais metais tokias patikras gali pakeisti valstybių narių nustatytini kitų rūšių tikrinimo būdai (pavyzdžiui, nuotraukos su nurodyta data, bepiločių orlaivių stebėjimo ataskaitos su nurodyta data, administracinės patikros arba vaizdo konferencijos su paramos gavėjais), kuriais užtikrinama, kad būtų laikomasi taisyklių, susijusių su vyno sektoriaus paramos programomis.

2. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1150 43 straipsnio 3 dalies, tais atvejais, kai dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybės narės negali atlikti patikrų vietoje laikydamosi toje nuostatoje išdėstytų reikalavimų, 2022 finansiniais metais tokios su neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimu susijusios patikros atliekamos iki 2022 m. rugsėjo 15 d.

3 SKIRSNIS

Nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/274 nukrypti leidžiančios nuostatos

8 straipsnis

1. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/274 27 straipsnio 3 dalies, tais atvejais, kai dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių 2022 metais vynuogių derliaus nuėmimo laikotarpiu valstybės narės negali surinkti ir ištirti to reglamento III priedo II dalyje nustatyto šviežių vynuogių ėminių skaičiaus, jos gali nukrypti nuo to ėminių skaičiaus reikalavimo.

2. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/274 31 straipsnio 2 dalies b punkto, tais atvejais, kai dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių 2022 metais valstybės narės negali atlikti patikrų vietoje laikydamosi toje nuostatoje išdėstytų reikalavimų, atlikdamos tokias patikras, jos patikrina ne mažiau kaip 3 % visų vynuogių augintojų, nurodytų vynuogynų registre.

3. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/274 31 straipsnio 2 dalies c punkto, tais atvejais, kai dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybės narės negali atlikti sistemingų patikrų vietoje, jos gali 2022 metais laikinai sustabdyti tokias patikras, kurios turi būti atliekamos vynmedžiais apsodintuose plotuose, kurie nėra įtraukti į jokią vynuogių augintojo bylą.

4 SKIRSNIS

Nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 615/2014 nukrypti leidžiančios nuostatos

9 straipsnis

Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 615/2014 6 straipsnio, jei dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybės narės negali laiku atlikti patikrų vietoje 2022 kalendoriniais metais, valstybės narės gali nuspręsti patikras vietoje iš dalies arba visiškai pakeisti administracinėmis patikromis arba naudoti atitinkamus įrodymus, įskaitant su geografine vietove susietas nuotraukas, vaizdo pokalbius arba kitus elektronine forma saugomus įrodymus.

5 SKIRSNIS

Nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1368 nukrypti leidžiančios nuostatos

10 straipsnis

Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1368 8 straipsnio 3 dalies, valstybės narės gali nuspręsti 2022 bitininkystės metais nukrypti nuo reikalavimo atlikti bent 5 % pagalbos paraiškų teikėjų pagal jų bitininkystės programas patikras vietoje su sąlyga, kad vietoj planuotų patikrų vietoje jos atliks alternatyvias patikras, prašydamos pateikti nuotraukų, rengdamos vaizdo pokalbius arba naudodamosi bet kokiomis kitomis priemonėmis, kuriomis galėtų būti remiamasi tikrinant, ar tinkamai įgyvendinamos bitininkystės programoje numatytos priemonės.

IV SKYRIUS

ĮGYVENDINIMO REGLAMENTO (ES) 2021/725 PAKEITIMAI

11 straipsnis

Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/725 iš dalies keičiamas taip:

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6 dalis pakeičiama taip:

„6. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 35 straipsnio, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti tikrinimo normos padidinimo, kuris turėjo būti atliekamas 2021 paraiškų teikimo metais šio straipsnio 2–5 dalyse nurodytų pagalbos schemų ir paramos priemonių atveju.“;

10 dalis pakeičiama taip:

„10. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 50 straipsnio 5 dalies, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti tikrinimo normos padidinimo, kuris turėjo būti atliekamas 2021 kalendoriniais metais šio straipsnio 2–5 dalyse nurodytų pagalbos schemų ir paramos priemonių atveju.“;

c)	13 dalis pakeičiama taip: „13. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 68 straipsnio 4 dalies, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti tikrinimo normų padidinimo, kuris turėjo būti atliekamas 2021 paraiškų teikimo metais.“;

5 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 59 straipsnio 5 dalies, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti tikrinimo normos padidinimo, kuris turėjo būti atliekamas 2021 paraiškų teikimo metais šio straipsnio 1–5 dalyse nurodytų pagalbos schemų ir paramos priemonių atveju.“;

6 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 59 straipsnio 5 dalies, Graikija gali nuspręsti netaikyti tikrinimo normos padidinimo, kuris turėjo būti atliekamas 2021 paraiškų teikimo metais šio straipsnio 1–5 dalyse nurodytų pagalbos schemų ir paramos priemonių atveju.“

V SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

12 straipsnis

Į valstybių narių, kurios taiko I, II ir III skyrių nuostatas, valdymo deklaraciją, kuri rengiama remiantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 7 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punktu, 2022 ir 2023 finansiniais metais įtraukiamas patvirtinimas, kad išvengta permokų paramos gavėjams ir atlikus visos būtinos informacijos patikrinimą pradėtas nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo procesas.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

I ir II skyriai, III skyriaus 3 ir 4 skirsniai ir IV skyrius taikomi nuo 2022 m. sausio 1 d.

III skyriaus 1 ir 2 skirsniai taikomi nuo 2021 m. spalio 16 d.

III skyriaus 5 skirsnis taikomas nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. liepos 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 549.

(2) OL L 78, 2013 3 20, p. 23.

(3) OL L 78, 2013 3 20, p. 41.

(4) 2020 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/532, kuriuo 2020 metų atžvilgiu nukrypstama nuo įgyvendinimo reglamentų (ES) Nr. 809/2014, (ES) Nr. 180/2014, (ES) Nr. 181/2014, (ES) 2017/892, (ES) 2016/1150, (ES) 2018/274, (ES) 2017/39, (ES) 2015/1368 ir (ES) 2016/1240 nuostatų dėl tam tikrų administracinių patikrų ir patikrų vietoje, kurios turi būti atliekamos įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką (OL L 119, 2020 4 17, p. 3).

(5) 2021 m. gegužės 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/725, kuriuo 2021 metais nukrypstama nuo įgyvendinimo reglamentų (ES) Nr. 809/2014, (ES) Nr. 180/2014, (ES) Nr. 181/2014, (ES) 2017/892, (ES) 2016/1150, (ES) 2018/274, (ES) Nr. 615/2014 ir (ES) 2015/1368 nuostatų dėl tam tikrų administracinių patikrų ir patikrų vietoje, kurios turi būti atliekamos įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką (OL L 155, 2021 5 5, p. 8).

(6) 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (OL L 227, 2014 7 31, p. 69).

(7) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013 12 20, p. 608).

(8) 2014 m. vasario 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 180/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams, taikymo taisyklės (OL L 63, 2014 3 4, p. 13).

(9) 2014 m. vasario 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 181/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 229/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms, taikymo taisyklės (OL L 63, 2014 3 4, p. 53).

(10) 2017 m. kovo 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/892, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (OL L 138, 2017 5 25, p. 57).

(11) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

(12) 2016 m. balandžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1150, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatų dėl nacionalinių vyno sektoriaus paramos programų taikymo taisyklės (OL L 190, 2016 7 15, p. 23).

(13) 2017 m. gruodžio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/274, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatų dėl leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkos, sertifikavimo, įvežimo ir išvežimo operacijų registro, privalomųjų deklaracijų bei pranešimų ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl atitinkamų patikrų taikymo taisyklės ir panaikinamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/561 (OL L 58, 2018 2 28, p. 60).

(14) 2017 m. gruodžio 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/273, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkos, vynuogynų registro, lydimųjų dokumentų ir sertifikavimo, įvežimo ir išvežimo operacijų registro, privalomųjų deklaracijų, pranešimų bei praneštos informacijos skelbimo ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl atitinkamų patikrų bei nuobaudų, iš dalies keičiami Komisijos reglamentai (EB) Nr. 555/2008, (EB) Nr. 606/2009 bei (EB) Nr. 607/2009 ir panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 436/2009 bei Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/560 (OL L 58, 2018 2 28, p. 1).

(15) 2014 m. birželio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 615/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) Nr. 1306/2013 ir (ES) Nr. 1308/2013 taikymo taisyklės, susijusios su darbo programomis, skirtomis alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriams remti (OL L 168, 2014 6 7, p. 95).

(16) 2015 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1368, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatų dėl pagalbos bitininkystės sektoriuje taikymo taisyklės (OL L 211, 2015 8 8, p. 9).

(17) 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 639/2014, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, ir iš dalies keičiamas to reglamento X priedas (OL L 181, 2014 6 20, p. 1).

(18) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

(19) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

(20) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).

2022 7 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/98

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/1220

2022 m. liepos 14 d.

kuriuo nustatomi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES taikymo techniniai įgyvendinimo standartai, susiję su formatu, kuriuo trečiųjų valstybių įmonių filialai ir kompetentingos institucijos turi teikti tos direktyvos 41 straipsnio 3 ir 4 dalyje nurodytą informaciją

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (1), ypač į jos 41 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)

būtina užtikrinti, kad Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (toliau – ESMA) ir atitinkamos kompetentingos institucijos gautų visą informaciją, reikalingą trečiųjų valstybių įmonių filialams prižiūrėti, ir kad tokia informacija būtų tvarkoma veiksmingai ir sparčiai. Todėl Direktyvos 2014/65/ES 41 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyta informacija turėtų būti teikiama tarptautinių finansų srityje įprasta kalba;

(2)

Direktyvos 2014/65/ES 39 straipsnio 2 dalimi trečiųjų valstybių įmonių filialai, pageidaujantys teikti investicines paslaugas arba vykdyti investicinę veiklą valstybės narės teritorijoje, įpareigojami iš anksto gauti tos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą veiklos leidimą. Tokiems filialams neleidžiama teikti investicinių paslaugų ar vykdyti investicinės veiklos kitose valstybėse narėse, kurios nėra tiems filialams veiklos leidimus išdavusios valstybės narės. Tačiau Europos Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 (2) 47 straipsnio 1 dalį gali priimti sprendimą dėl lygiavertiškumo, kuriame nurodoma, kad tos trečiosios valstybės teisinė ir priežiūros sistemos, taikomos investicinėms įmonėms, yra lygiavertės Sąjungoje taikomoms sistemoms. Tokiu atveju į tokio sprendimo dėl lygiavertiškumo taikymo sritį patenkančių investicinių įmonių filialai, turintys veiklos leidimus, būtų toliau prižiūrimi valstybės narės, kuriose tie filialai įsteigti, kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo to, ar jie teikia tarpvalstybines paslaugas arba vykdo tarpvalstybinę veiklą. Todėl būtina užtikrinti, kad Direktyvos 2014/65/ES 41 straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos teikimo formatas taip pat tiktų informacijai apie tų filialų tokias tarpvalstybines paslaugas ar tarpvalstybinę veiklą teikti;

(3)

remiantis Direktyvos 2014/65/ES 41 straipsnio 3 dalimi, trečiųjų valstybių įmonių filialai, kuriems išduoti veiklos leidimai pagal tos direktyvos 41 straipsnio 1 dalį, turi kas metus teikti toje 41 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją valstybės narės, kurioje išduotas tas veiklos leidimas, kompetentingai institucijai. Siekiant suderinti ne tik teikiamos informacijos formatą, bet ir jos teikimo laiką, būtina nurodyti ir laikotarpį, per kurį ta informacija kompetentingoms institucijoms turi būti pateikta;

(4)	šis reglamentas grindžiamas techninių įgyvendinimo standartų projektais, kuriuos ESMA pateikė Komisijai;

(5)

ESMA surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių įgyvendinimo standartų projektų, kuriais grindžiamas šis reglamentas, išanalizavo galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (3) 37 straipsnį įsteigta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo rekomendaciją,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Trečiųjų valstybių įmonių filialų kas metus kompetentingoms institucijoms teiktinos informacijos formatas

1. Trečiosios valstybės įmonės filialas, kuriam išduotas veiklos leidimas pagal Direktyvos 2014/65/ES 41 straipsnio 1 dalį, teikia tos direktyvos 41 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją I priede nurodytu formatu. Tačiau tais atvejais, kai trečiosios valstybės įmonei taikomas sprendimas dėl lygiavertiškumo, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 600/2014 47 straipsnio 1 dalyje, tokios trečiosios valstybės įmonės filialas informaciją apie tokias paslaugas ir veiklą, kurioms taikomas toks sprendimas dėl lygiavertiškumo, teikia II priede nurodytu formatu.

2. 1 dalyje nurodyta informacija teikiama tarptautinių finansų srityje įprasta kalba.

3. 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama iki kiekvienų metų balandžio 30 d. ir apima laikotarpį nuo ankstesnių kalendorinių metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Pateikta informacija turi būti tiksli ankstesnių metų gruodžio 31 d. informacija.

2 straipsnis

Kompetentingų institucijų Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai šios prašymu teiktinos informacijos formatas

Direktyvos 2014/65/ES 41 straipsnio 4 dalies tikslu kompetentingos institucijos pateikia Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai I ir II priedų šių laukelių informaciją:

1.	ataskaitinis laikotarpis: 1a ir 1b, prireikus 19a ir 19b;

2.	trečiosios valstybės įmonės ir jos filialo pavadinimas: 2a ir 2d, prireikus 20a ir 20d;

3.	investicinės paslaugos, investicinė veikla ir papildomos paslaugos, kurias filialas teikė/vykdė: 3a, 3b, 3c, 3d, 3e, 3f, 3g ir 3h, prireikus 21a, 21b, 21c, 21d, 21e, 21f, 21g ir 21h;

4.	filialo klientų ir sandorio šalių skaičius ir darbuotojų skaičius: 4a, 4b, 4c, 4d, prireikus 22a, 22b ir 22c;

5.	filialo apyvarta ir agreguota turto vertė: 5a, 5b, 5c, prireikus 23a, 23b ir 23c.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. liepos 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 349.

(2) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).

(3) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

I PRIEDAS

Direktyvos 2014/65/ES 41 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos informacijos teikimo formatas (1)

Laukelis

Polaukiai

Ataskaitinis laikotarpis

Kalendorinių metų ataskaitinio laikotarpio pradžios data

(MMMM-MM-DD)

Kalendorinių metų ataskaitinio laikotarpio pabaigos data

(MMMM-MM-DD)

Trečiosios valstybės įmonės pavadinimas ir kontaktiniai duomenys, įskaitant filialo, asmens, atsakingo už informacijos teikimą, trečiosios valstybės institucijų, atsakingų už trečiosios valstybės įmonės priežiūrą, duomenis

Nesutrumpintas filialo įmonės pavadinimas ir juridinio asmens identifikatorius (LEI)

Filialo adresas

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

Filialo kontaktiniai duomenys, įskaitant e. pašto adresą, telefono numerį ir interneto svetainės adresą

Nesutrumpintas trečiosios valstybės įmonės teisinis pavadinimas ir, jei yra, juridinio asmens identifikatorius (LEI)

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

Trečiosios valstybės įmonės pagrindinės buveinės registruotas adresas

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

Trečiosios valstybės įmonės kontaktiniai duomenys, įskaitant e. pašto adresą, telefono numerį ir interneto svetainės adresą

Trečiosios valstybės įmonės pagrindinės buveinės šalis

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

Institucijos, atsakingos už trečiosios valstybės įmonės priežiūrą trečiojoje valstybėje, pavadinimas, adresas ir šalis. Kai už trečiosios valstybės įmonės priežiūrą atsakinga daugiau nei viena institucija, nurodomi kiekvienos institucijos išsamūs duomenys ir atitinkamos kompetencijos sritys

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

Kontaktinio asmens vardas, pavardė

Kontaktinio asmens adresas

Kontaktinio asmens telefono numeris

Kontaktinio asmens e. pašto adresas

Kontaktinio asmens pareigos

Investicinės paslaugos, investicinė veikla ir papildomos paslaugos, kurias filialas ataskaitiniu laikotarpiu teikė/vykdė įsisteigimo valstybėje narėje

Investicinių paslaugų, investicinės veiklos ir papildomų paslaugų (kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES I priedo A ir B skirsniuose), kurias filialas teikė/vykdė įsisteigimo valstybėje narėje, sąrašas

Finansinių priemonių kategorijų (kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnyje), kurių atžvilgiu teiktos tokios paslaugos ar vykdyta tokia veikla, sąrašas

Kai filialas vykdo portfelio valdymo veiklą, nurodyti klientų vardu filialo įsisteigimo valstybėje narėje valdomo turto bendrą vertę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

Kai filialas vykdo portfelio valdymo veiklą, nurodyti klientų vardu filialo įsisteigimo valstybėje narėje valdomo turto vertės vidurkį ataskaitiniu laikotarpiu

Kai filialas teikia konsultacijas dėl investicijų, nurodyti turto, kurio atžvilgiu teiktos konsultacijos dėl investicijų klientams filialo įsisteigimo valstybėje narėje, bendrą vertę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

Kai filialas teikia papildomą paslaugą, kuri yra finansinių priemonių saugojimas ir administravimas klientų sąskaita, arba laiko klientų lėšas, nurodyti turto (įskaitant pinigus), kurį filialas laiko klientų vardu savo įsisteigimo valstybėje narėje, bendrą vertę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

Filialo klientų ir sandorio šalių skaičius ir darbuotojų skaičius įsisteigimo valstybėje narėje ataskaitiniu laikotarpiu

Bendras filialo klientų ir sandorio šalių skaičius įsisteigimo valstybėje narėje

Bendro filialo klientų ir sandorio šalių skaičiaus įsisteigimo valstybėje narėje suskirstymas pagal investicines paslaugas, investicinės veiklos rūšis ar papildomas paslaugas, teiktas/vykdytas toje valstybėje narėje

Neprofesionaliųjų klientų, profesionaliųjų klientų ir tinkamų sandorio šalių (kaip nurodyta Direktyvoje 2014/65/ES), kuriems filialas teikia/vykdo investicines paslaugas, investicinę veiklą ar papildomas paslaugas įsisteigimo valstybėje narėje, skaičiai

Filialo darbuotojų skaičiaus įsisteigimo valstybėje narėje suskirstymas pagal investicines paslaugas, investicinės veiklos rūšis ar papildomas paslaugas, teiktas/vykdytas valstybėje narėje

Filialo apyvarta ir agreguota turto vertė įsisteigimo valstybėje narėje ataskaitiniu laikotarpiu

Filialo apyvarta ir agreguota turto vertė, atitinkančios investicines paslaugas, investicinę veiklą ar papildomas paslaugas, teiktas/vykdytą filialo įsisteigimo valstybėje narėje

Filialo apyvartos įsisteigimo valstybėje narėje suskirstymas pagal investicines paslaugas, investicinės veiklos rūšis ir papildomas paslaugas, teiktas/vykdytas toje valstybėje narėje

Filialo apyvartos įsisteigimo valstybėje narėje suskirstymas pagal klientų kategorijas, kaip nustatyta Direktyvoje 2014/65/ES

Kai filialas vykdo sandorius savo sąskaita, informacija apie trečiosios valstybės įmonės sandorio šalių poziciją filialo įsisteigimo valstybėje narėje ataskaitiniu laikotarpiu

Mėnesio mažiausia, vidutinė ir didžiausia sandorio šalių pozicija filialo įsisteigimo valstybėje narėje

Kai filialas organizuoja ir vykdo finansinių priemonių emisiją ir (arba) platina finansines priemones įsipareigodamas supirkti likutį, informacija apie finansinių priemonių, kurias inicijavo sandorio šalys filialo įsisteigimo valstybėje narėje ir kurių emisija yra organizuojama ir vykdoma ar jos platinamos įsipareigojus supirkti likutį, vertę ataskaitiniu laikotarpiu

Finansinių priemonių, kurias inicijavo sandorio šalys filialo įsisteigimo valstybėje narėje ir kurių emisiją filialas organizuoja ir vykdo arba kurias platina įsipareigodamas supirkti likutį, bendra vertė ir skaičius

Trečiosios valstybės įmonės valdymo organo sudėtis

Trečiosios valstybės įmonės valdymo organo narių sąrašas

Kiekvieno valdymo organo nario vardas, pavardė, nuolatinės gyvenamosios vietos šalis ir kontaktiniai duomenys

Kiekvieno valdymo organo nario paskirtos pareigos

Svarbiausias pareigas vykdant filialo veiklą einantys asmenys

Svarbiausias pareigas vykdant filialo veiklą einančių asmenų sąrašas

Kiekvieno svarbiausias pareigas einančio asmens vardas, pavardė, nuolatinės gyvenamosios vietos šalis ir kontaktiniai duomenys

Kiekvieno svarbiausias pareigas einančio asmens paskirtos pareigos

Svarbiausias pareigas einančių asmenų ir trečiosios valstybės įmonės valdymo organo atskaitomybės ryšiai

Informacija apie ataskaitiniu laikotarpiu filialo arba trečiosios valstybės įmonės gautus skundus dėl filialo veiklos jo įsisteigimo valstybėje narėje

Filialo arba trečiosios valstybės įmonės gautų skundų dėl filialo veiklos jo įsisteigimo valstybėje narėje skaičius, kartu nurodant:

—	suskirstymą pagal penkias finansines priemones, dėl kurių pateikta daugiausia skundų;

—	suskirstymą pagal penkias dažniausias skundų temas;

—	ataskaitiniu laikotarpiu išnagrinėtų skundų skaičių;

—	tinkamo skundų nagrinėjimo priemones.

11a

Filialo arba trečiosios valstybės įmonės ataskaitiniu laikotarpiu vykdytos rinkodaros veiklos, susijusios su filialo veikla jo įsisteigimo valstybėje narėje, aprašymas

Su filialo veikla susijusios rinkodaros strategijos, kurią filialas arba trečiosios valstybės įmonė taikė filialo įsisteigimo valstybėje narėje, aprašymas, nurodant išsamią informaciją apie tos strategijos geografinę taikymo sritį ir rinkodaros priemones, kurias taikė trečiosios valstybės įmonė (kaip antai agentus, reklamines kampanijas, skambučius telefonu, interneto svetaines)

11b

Trečiosios valstybės įmonės filialo prekybinių pavadinimų, naudotų filialo įsisteigimo valstybėje narėje, sąrašas, kartu dėl kiekvieno prekybinio pavadinimo nurodant:

—	finansinių priemonių, kurioms tas prekybinis pavadinimas naudojamas, kategorijas ir

—	klientų, kuriems tas prekybinis pavadinimas naudojamas, kategorijas

11c

Kiekvieno agento ar panašaus subjekto, kurio paslaugomis trečiosios valstybės įmonės filialas naudojasi toje valstybėje narėje, vardas, pavardė arba pavadinimas, adresas ir kontaktiniai duomenys

11d

Filialo interneto svetainių, naudotų filialo įsisteigimo valstybėje narėje, sąrašas, kartu nurodant kiekvienos interneto svetainės URL

12a

Filialo klientams jo įsisteigimo valstybėje narėje taikomų trečiosios valstybės įmonės investuotojų apsaugos priemonių, įskaitant tų klientų teises pagal Direktyvos 2014/65/ES 39 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytą investuotojų kompensavimo sistemą, aprašymas

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

Informacija ir jos teikimas klientams

Trečiosios valstybės įmonės taikomų priemonių, susijusių su informacijos ir jos teikimo klientams pareigomis, ir įgyvendinimo priemonių, skirtų filialo veiklai jo įsisteigimo valstybėje narėje, aprašymas

12b

Kalba (-os), kuria (-iomis) filialas bendrauja su klientais savo įsisteigimo valstybėje narėje

12c

Tinkamumas ir priimtinumas

Tinkamumo ir priimtinumo vertinimo priemonių, kurias atitinkamais atvejais taiko trečiosios valstybės įmonė, kai filialas teikia paslaugas klientams savo įsisteigimo valstybėje narėje, aprašymas

12d

Optimalus įvykdymas

Kai filialas vykdo savo klientų pavedimus savo įsisteigimo valstybėje narėje, pateikti priemonių, kuriomis vykdomi klientų pavedimai pačiomis palankiausiomis klientams sąlygomis, aprašymą

12e

Klientų pavedimų tvarkymo taisyklės

Kai filialas tvarko savo klientų pavedimus, pateikti filialo nustatytų priemonių, kad klientų pavedimai būtų vykdomi neatidėliojant, sąžiningai ir operatyviai, daugiausia dėmesio skiriant filialo veiklai jo įsisteigimo valstybėje narėje, aprašymą

12f

Produktų valdymo priemonės

Kai trečiosios valstybės įmonė per savo filialą kuria ir (arba) platina finansines priemones, pateikti trečiosios valstybės įmonės nustatytos produktų valdymo priemonių, skirtos filialo veiklai jo įsisteigimo valstybėje narėje, aprašymą

12g

Trečiosios valstybės įmonės taikomos interesų konfliktų nustatymo, prevencijos ir valdymo priemonės

Trečiosios valstybės įmonės, veikiančios per savo filialą, nustatytų priemonių interesų konfliktams, kylantiems teikiant investicines ir papildomas paslaugas, įskaitant konfliktus, kylančius dėl darbuotojų, dalyvaujančių filialo įsisteigimo valstybėje narėje teikiant investicines ir papildomas paslaugas ir vykdant investicinę veiklą, atlyginimo politikos, nustatyti ir jų išvengti arba jiems valdyti aprašymas

12h

Trečiosios valstybės įmonės taikomos skundų nagrinėjimo priemonės

Trečiosios valstybės įmonės, veikiančios per savo filialą, nustatytos tvarkos, kuria turi vadovautis skundą teikiantys filialo klientai, aprašymas

12i

Už filialo klientų pateiktų skundų nagrinėjimą atsakingas skyrius

12j

Kalba (-os), kuria (-iomis) turi būti teikiami klientų skundai

12k

Atitinkami teismai (bylinėjimosi atveju), nurodyti visuose sutartimi įformintuose susitarimuose, sudarytuose trečiosios valstybės įmonės, veikiančios per savo filialą, ir jos klientų filialo įsisteigimo valstybėje narėje

12l

Neteisminio ginčų sprendimo įstaiga (-os), kompetentinga (-os) spręsti klientų filialo įsisteigimo valstybėje narėje ir trečiosios valstybės įmonės ginčus

12m

Trečiosios valstybės įmonės priklausymas investuotojų kompensavimo sistemai

Trečiosios valstybės įmonės priklausymo investuotojų kompensavimo sistemai aprašymas, nurodant, ar filialo klientai ir sandorio šalys gali naudotis tokia sistema, jos taikymo sritį, tinkamumo sąlygų aprašymą ir pagal sistemą padengiamas sumas ir finansines priemones

12n

Trečiosios valstybės įmonės priemonės klientų lėšoms ir turtui apsaugoti ir valdyti

Klientų lėšų ar turto apsaugos priemonių, taikomų filialo įsisteigimo valstybėje narėje, aprašymas (visų pirma tais atvejais, kai finansinės priemonės ir lėšos saugomos depozitoriume, nurodyti depozitoriumo pavadinimą ir susijusias sutartis)

12o

Kitos priemonės

Visų kitų priemonių, kurias trečiosios valstybės įmonė gali laikyti tinkamomis filialui teikiant paslaugas ir vykdant veiklą filialo įsisteigimo valstybėje narėje sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, paisant klientų interesų, aprašymas

13a

Informacija apie trečiosios valstybės įmonės užsakomųjų paslaugų susitarimus, taikomus filialo veiklai

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

Perduotų (ar ketinamų perduoti) funkcijų sąrašas ir aprašymas

13b

Išteklių (visų pirma žmogiškųjų ir techninių, taip pat vidaus kontrolės sistemos), skirtų perduotoms funkcijoms, paslaugoms ar veiklai, susijusioms su filialo veikla jo įsisteigimo valstybėje narėje, kontroliuoti, aprašymas

Informacija apie trečiosios valstybės įmonės nustatytas priemones (įskaitant IT priemones), taikomas filialo veiklai algoritminės prekybos, didelio dažnio prekybos ir tiesioginės elektroninės prieigos srityse

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

Visų priemonių ir išteklių (ypač žmogiškųjų ir IT išteklių), kuriuos trečiosios valstybės įmonė galėjo nustatyti ir (arba) skirti savo filialo veiklai jo įsisteigimo valstybėje narėje, susijusiai su algoritmine prekyba, didelio dažnio prekyba ir tiesiogine elektronine prieiga, taip pat tokios veiklos kontrole, aprašymas

15a

Informacija apie atitikties užtikrinimo (ar lygiavertės) funkcijos veiklą

Pakeitimai reguliavimo srityje

Reguliavimo reikalavimų esminių pakeitimų ir pokyčių, įvykusių per ataskaitinį laikotarpį ir turėjusių poveikį trečiosios valstybės įmonės filialo veiklos investuotojų apsaugos priemonėms, valdymo ir įgyvendinimo aprašymas

15b

Nustatyti faktai

Vietoje atliktų ir užsakytų trečiosios valstybės įmonės veiklos patikrinimų skaičius ir su ta veikla susijusių atitikties užtikrinimo funkcijos nustatytų pagrindinių faktų, aktualių filialo veiklai, santrauka

15c

Veiksmai, kurių trečiosios valstybės įmonė ėmėsi ar turi imtis (be kita ko, reaguodama į skundus arba nukrypimus nuo atitikties užtikrinimo funkcijos rekomendacijų vyresniajai vadovybei), siekdama spręsti nustatytas (galimas) problemas, susijusias su filialo veikla

15d

Kita

Visa kita informacija, kurią, filialo nuomone, galėtų būti svarbu nurodyti

16a

Informacija apie vidaus audito (ar lygiavertės) funkcijos veiklą

Nustatyti faktai

Vidaus audito funkcijos nustatytų pagrindinių su trečiosios valstybės įmonės veikla susijusių faktų, aktualių filialo veiklai, santrauka

16b

Veiksmai, kurių trečiosios valstybės įmonė ėmėsi ar turi imtis apskritai (įskaitant tvarkaraštį ir dalyvaujančius trečiosios valstybės įmonės organizacinius padalinius), siekdama spręsti nustatytas (galimas) problemas, susijusias su filialo veikla

17a

Informacija apie trečiosios valstybės įmonės rizikos valdymo (ar lygiavertės) funkcijos veiklą ir rizikos valdymo politiką

Rizikos valdymo politika

Trečiosios valstybės įmonės rizikos valdymo politikos, susijusios su filialo veikla ir priemonėmis, filialo taikomomis teikiamoms paslaugoms ir vykdomai veiklai, santrauka

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

17b

Nustatyti faktai

Rizikos valdymo funkcijos nustatytų pagrindinių su visa trečiosios valstybės įmonės veikla susijusių faktų ir veiksmų, kurių imtasi ar turi būti imtasi reaguojant į tuos nustatytus faktus, santrauka

Visa kita informacija, kurią, trečiosios valstybės įmonės filialo nuomone, galėtų būti svarbu pranešti filialo įsisteigimo valstybės narės kompetentingai institucijai

(1) Visa informacija apie trečiųjų valstybių įmonių filialų teikiamas tarpvalstybines paslaugas pateikiama pagal II priedą.

II PRIEDAS

Direktyvos 2014/65/ES 41 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos informacijos teikimo formatas, naudotinas, kai Komisija yra priėmusi sprendimą dėl lygiavertiškumo, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 600/2014 47 straipsnio 1 dalyje

Be informacijos, privalomos pateikti pagal šio įgyvendinimo reglamento I priedą, trečiųjų valstybių įmonės, kurios taip pat teikia investicines paslaugas ir vykdo investicinę veiklą Europos Sąjungoje pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 47 straipsnio 3 dalį įgyvendinant trečiųjų valstybių lygiavertiškumo tvarką (jei ji veiksmingai pripažinta kaip tokia pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 47 straipsnio 1 dalį), teikdamos informaciją kompetentingai institucijai, kaip reikalaujama pagal Direktyvos 2014/65/ES 41 straipsnio 3 dalį, taip pat užpildo šiuos laukelius:

Laukelis

Polaukiai

19a

Ataskaitinis laikotarpis

Kalendorinių metų ataskaitinio laikotarpio pradžios data

(MMMM-MM-DD)

19b

Kalendorinių metų ataskaitinio laikotarpio pabaigos data

(MMMM-MM-DD)

20a

Nesutrumpintas filialo įmonės pavadinimas ir, jei yra, juridinio asmens identifikatorius (LEI)

20b

Filialo adresas

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

20c

Filialo kontaktiniai duomenys, įskaitant e. pašto adresą, telefono numerį ir interneto svetainės adresą

20d

Nesutrumpintas trečiosios valstybės įmonės teisinis pavadinimas ir, jei yra, juridinio asmens identifikatorius (LEI)

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

20e

Trečiosios valstybės įmonės pagrindinės buveinės registruotas adresas

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

20f

Trečiosios valstybės įmonės kontaktiniai duomenys, įskaitant e. pašto adresą, telefono numerį ir interneto svetainės adresą

20g

Trečiosios valstybės įmonės pagrindinės buveinės šalis

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

20h

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

20i

Kontaktinio asmens vardas, pavardė

20j

Kontaktinio asmens adresas

20k

Kontaktinio asmens telefono numeris

20l

Kontaktinio asmens e. pašto adresas

20m

Kontaktinio asmens pareigos

21a

Investicinės paslaugos, investicinė veikla ir papildomos paslaugos, kurias filialas ataskaitiniu laikotarpiu teikė/vykdė kiekvienoje valstybėje narėje, išskyrus įsisteigimo valstybę narę

Investicinių paslaugų, investicinės veiklos ir papildomų paslaugų (kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES I priedo A ir B skirsniuose), kurias filialas teikė/vykdė tinkamoms sandorio šalims ir profesionaliesiems klientams, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES II priedo I skirsnyje, kiekvienoje valstybėje narėje, išskyrus įsisteigimo valstybę narę, sąrašas

21b

Finansinių priemonių kategorijų (kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnyje), kurių atžvilgiu teiktos tokios paslaugos ar vykdyta tokia veikla, sąrašas

21c

Kai filialas vykdo portfelio valdymo veiklą, nurodyti klientų vardu filialo kiekvienoje valstybėje narėje, išskyrus įsisteigimo valstybę narę, kurioje filialas vykdo tą veiklą, valdomo turto bendrą vertę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

21d

21e

Kai filialas teikia konsultacijas dėl investicijų, nurodyti turto, kurio atžvilgiu ta paslauga buvo klientams suteikta kiekvienoje valstybėje narėje, išskyrus įsisteigimo valstybę narę, kurioje filialas vykdo tą veiklą, bendrą vertę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

21f

21g

Kai filialas teikia papildomą paslaugą, kuri yra finansinių priemonių saugojimas ir administravimas klientų sąskaita, arba laiko klientų lėšas, nurodyti turto (įskaitant pinigus), kurį filialas laiko klientų vardu kiekvienoje valstybėje narėje, išskyrus įsisteigimo valstybę narę, kurioje filialas teikia tą paslaugą, bendrą vertę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

21h

Kai filialas teikia papildomą paslaugą, kuri yra finansinių priemonių saugojimas ir administravimas klientų sąskaita, arba laiko klientų lėšas, nurodyti turto (įskaitant pinigus), kurį filialas laiko klientų vardu kiekvienoje valstybėje narėje, išskyrus įsisteigimo valstybę narę, kurioje filialas teikia tą paslaugą, vertės vidurkį ataskaitiniu laikotarpiu

22a

Filialo klientų ir sandorio šalių skaičius valstybėse narėse, išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę, ir apskritai ataskaitiniu laikotarpiu

Bendras filialo klientų ir sandorio šalių skaičius Europos Sąjungoje (išskyrus įsisteigimo valstybę narę)

22b

Trečiosios valstybės įmonės klientų ir sandorio šalių bendras skaičius apskritai

22c

Bendras filialo klientų ir sandorio šalių skaičius kiekvienoje valstybėje narėje, išskyrus įsisteigimo valstybę narę, kurioje filialas teikė investicines paslaugas ar papildomas paslaugas arba vykdė investicinę veiklą, kartu:

—	suskirstant šį skaičių pagal investicines paslaugas, investicinės veiklos rūšis ir papildomas paslaugas, teiktas/vykdytas kiekvienoje valstybėje narėje, ir

—	suskirstant šį skaičių pagal klientų kategorijas, kaip nurodyta Direktyvoje 2014/65/ES

23a

Filialo apyvarta ir agreguota turto vertė valstybėse narėse, išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę, ir trečiosios valstybės įmonės apyvarta ir agreguota turto vertė apskritai per ataskaitinį laikotarpį

Filialo apyvarta Sąjungoje (išskyrus įsisteigimo valstybę narę) ir agreguota turto, atitinkančio paslaugas ir veiklą, kurias trečiosios valstybės įmonė teikė/vykdė Sąjungoje (išskyrus įsisteigimo valstybę narę), vertė

23b

Trečiosios valstybės įmonės bendra apyvarta

23c

Apyvarta ir agreguota turto, atitinkančio investicines paslaugas, investicinę veiklą ir papildomas paslaugas, vertė kiekvienoje valstybėje narėje, išskyrus įsisteigimo valstybę narę, kurioje filialas teikė tas investicines paslaugas ar papildomas paslaugas ir vykdė investicinę veiklą, kartu:

—	suskirstant šį skaičių pagal investicines paslaugas, investicinės veiklos rūšis ir papildomas paslaugas, teiktas/vykdytas valstybėje narėje, ir

—	suskirstant šį skaičių pagal klientų kategorijas, kaip nurodyta Direktyvoje 2014/65/ES

24a

Kai filialas vykdo sandorius savo sąskaita, nurodyti trečiosios valstybės įmonės sandorio šalių poziciją Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę) ataskaitiniu laikotarpiu

Mėnesio mažiausia, vidutinė ir didžiausia sandorio šalių pozicija kiekvienoje valstybėje narėje, išskyrus įsisteigimo valstybę narę, kurioje filialas vykdo sandorius savo sąskaita

24b

Mėnesio mažiausia, vidutinė ir didžiausia sandorio šalių pozicija Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę)

25a

Kai filialas organizuoja ir vykdo finansinių priemonių emisiją ir (arba) platina finansines priemones įsipareigodamas supirkti likutį, informacija apie finansinių priemonių, kurias inicijavo sandorio šalys Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę) ir kurių emisija yra organizuojama ir vykdoma ar jos platinamos įsipareigojus supirkti likutį, vertę ataskaitiniu laikotarpiu

Finansinių priemonių, kurias inicijavo sandorio šalys valstybėje narėje ir kurių emisiją filialas organizuoja ir vykdo arba kurias platina įsipareigodamas supirkti likutį, bendra vertė kiekvienoje valstybėje narėje, išskyrus įsisteigimo valstybę narę, kurioje filialas užsiima finansinių priemonių emisijos organizavimu ir vykdymu ir (arba) finansinių priemonių platinimu įsipareigodamas supirkti likutį

25b

Finansinių priemonių, kurias inicijavo sandorio šalys Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę) ir kurių emisiją filialas organizuoja ir vykdo arba kurias platina įsipareigodamas supirkti likutį, bendra vertė

Informacija apie ataskaitiniu laikotarpiu filialo ir (arba) trečiosios valstybės įmonės gautus skundus dėl filialo veiklos Sąjungoje (išskyrus jo įsisteigimo valstybę narę)

Ataskaitiniu laikotarpiu filialo ir (arba) trečiosios valstybės įmonės gautų skundų dėl filialo veiklos valstybėse narėse (išskyrus jo įsisteigimo valstybė narę) skaičius, kartu nurodant:

—	suskirstymą pagal valstybes nares;

—	suskirstymą pagal penkias finansines priemones, dėl kurių pateikta daugiausia skundų;

—	suskirstymą pagal penkias dažniausias skundų temas;

—	ataskaitiniu laikotarpiu išnagrinėtų skundų skaičių;

—	tinkamo skundų nagrinėjimo priemones.

27a

Filialo arba trečiosios valstybės įmonės rinkodaros veiklos, susijusios su filialo veikla Sąjungoje (išskyrus jo įsisteigimo valstybę narę) ataskaitiniu laikotarpiu, aprašymas

Su filialo veikla susijusios rinkodaros strategijos, kurią trečiosios valstybės įmonė taikė Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę), aprašymas, nurodant išsamią informaciją apie tos strategijos geografinę taikymo sritį ir rinkodaros priemones, kurias taikė trečiosios valstybės įmonė (kaip antai agentus, reklamines kampanijas, skambučius telefonu, interneto svetaines)

27b

Trečiosios valstybės įmonės prekybinių pavadinimų, naudotų Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę), sąrašas, kartu dėl kiekvieno prekybinio pavadinimo nurodant:

—	valstybių narių, kuriose tas pavadinimas naudojamas, sąrašą;

—	finansinių priemonių, kurioms tas prekybinis pavadinimas naudojamas, kategorijas ir

—	klientų, kuriems tas prekybinis pavadinimas naudojamas, kategorijas

27c

Kiekvieno agento ar panašaus subjekto, kurio paslaugomis trečiosios valstybės įmonė naudojasi Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę), vardas, pavardė arba pavadinimas, adresas ir kontaktiniai duomenys

27d

Trečiosios valstybės įmonės interneto svetainių, naudotų Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę), sąrašas, kartu nurodant kiekvienos svetainės URL

28a

Filialo klientams Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę) taikomų trečiosios valstybės įmonės investuotojų apsaugos priemonių, įskaitant tų klientų teises pagal Direktyvos 2014/65/ES 39 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytą investuotojų kompensavimo sistemą, aprašymas

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

Informacija ir jos teikimas klientams

Trečiosios valstybės įmonės priemonių, kuriomis užtikrinamas informacijos ir jos teikimo klientams pareigų pagal Direktyvos 2014/65/ES 24 ir 25 straipsnius vykdymas, ir įgyvendinimo priemonių, skirtų filialo veiklai Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę), aprašymas

28b

Kalba (-os), kuria (-iomis) filialas bendrauja su klientais Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę)

28c

Tinkamumas ir priimtinumas

Trečiosios valstybės įmonės priemonių, kuriomis užtikrinama, kad ji laikosi tinkamumo ir priimtinumo vertinimo pareigų, atitinkamais atvejais taikomų, kai filialas teikia paslaugas klientams Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę), aprašymas

28d

Optimalus įvykdymas

Kai filialas vykdo savo klientų pavedimus Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę), pateikti priemonių, kuriomis užtikrinama, kad klientų pavedimai būtų vykdomi pačiomis palankiausiomis klientams sąlygomis, aprašymą

28e

Klientų pavedimų tvarkymo taisyklės

Trečiosios valstybės įmonės priemonių, kuriomis sudaromos sąlygos klientų pavedimus vykdyti neatidėliojant, sąžiningai ir operatyviai, daugiausia dėmesio skiriant filialo veiklai Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę), aprašymas

28f

Produktų valdymo priemonės

Kai trečiosios valstybės įmonė kuria ir (arba) platina finansines priemones Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę), pateikti trečiosios valstybės įmonės nustatytos produktų valdymo priemonių, skirtos jos veiklai Sąjungoje, aprašymą

28g

Trečiosios valstybės įmonės taikomos interesų konfliktų nustatymo, prevencijos ir valdymo priemonės

Trečiosios valstybės įmonės nustatytų priemonių interesų konfliktams, kylantiems teikiant investicines ir papildomas paslaugas, įskaitant konfliktus, kylančius dėl darbuotojų, dalyvaujančių Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę) teikiant investicines ir papildomas paslaugas ir vykdant investicinę veiklą, atlyginimo politikos, nustatyti ir jų išvengti arba jiems valdyti aprašymas

28h

Trečiosios valstybės įmonės taikomos skundų nagrinėjimo priemonės

Tvarkos, kuria teikdami skundą turi vadovautis trečiosios valstybės įmonės klientai Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę), aprašymas

28j

Už filialo klientų pateiktų skundų nagrinėjimą atsakingas skyrius

28k

Kalba (-os), kuria (-iomis) turi būti teikiami klientų skundai

28l

Atitinkami teismai (bylinėjimosi atveju), nurodyti visuose sutartimi įformintuose susitarimuose, sudarytuose trečiosios valstybės įmonės ir jos klientų Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę)

28m

Neteisminio ginčų sprendimo įstaiga (-os), kompetentinga (-os) spręsti tarpvalstybinius ginčus su klientais Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę)

28n

Trečiosios valstybės įmonės priklausymas investuotojų kompensavimo sistemai

Trečiosios valstybės įmonės priklausymo investuotojų kompensavimo sistemai aprašymas, nurodant, ar filialo klientai ir sandorio šalys Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę) gali naudotis tokia sistema, jos taikymo sritį, tinkamumo sąlygų aprašymą ir pagal sistemą padengiamas sumas ir finansines priemones

28o

Trečiosios valstybės įmonės priemonės klientų lėšoms ir turtui apsaugoti ir valdyti

Klientų lėšų ar turto apsaugos priemonių, taikomų Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę), aprašymas (visų pirma tais atvejais, kai finansinės priemonės ir lėšos saugomos depozitoriume, nurodyti depozitoriumo pavadinimą ir susijusias sutartis)

28p

Kitos priemonės

Visų kitų priemonių, kurias trečiosios valstybės įmonė gali laikyti tinkamomis filialui teikiant paslaugas ir vykdant veiklą Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę) sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, paisant klientų interesų, aprašymas

29a

Informacija apie trečiosios valstybės įmonės užsakomųjų paslaugų susitarimus, taikomus filialo veiklai

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

Perduotų (ar ketinamų perduoti) funkcijų, susijusių su filialo teikiamomis investicinėmis paslaugomis ir jo veiklos vykdymu Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę), sąrašas ir aprašymas

29b

Išteklių (visų pirma žmogiškųjų ir techninių, taip pat vidaus kontrolės sistemos), skirtų perduotoms funkcijoms, paslaugoms ar veiklai, susijusioms su filialo veikla Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę), kontroliuoti, aprašymas

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

Visų priemonių ir išteklių (ypač žmogiškųjų ir IT išteklių), kuriuos trečiosios valstybės įmonė galėjo nustatyti ir (arba) skirti savo filialo veiklai Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę), susijusiai su algoritmine prekyba, didelio dažnio prekyba ir tiesiogine elektronine prieiga, taip pat tokios veiklos kontrole, aprašymas

Visa kita informacija, kurią kompetentinga institucija laiko būtina, kad būtų galima visapusiškai stebėti filialo veiklą Sąjungoje

2022 7 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/114

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/1221

2022 m. liepos 14 d.

kuriuo tam tikriems importuojamiems Maroko kilmės ratams su ratlankiais iš aliuminio nustatomas laikinasis antidempingo muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 7 straipsnį,

pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

1.1. Inicijavimas

(1)

2021 m. lapkričio 17 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento) 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl tam tikrų importuojamų Maroko (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės ratų su ratlankiais iš aliuminio. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2021 m. spalio 4 d. Europos ratų gamintojų asociacijos (toliau – skundo pateikėjas arba EUWA) pateiktą skundą. Skundas pateiktas Sąjungos pramonės vardu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

1.2. Registracija

(3)	Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/934 (3) (toliau – registracijos reglamentas) Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą.

1.3. Suinteresuotosios šalys ir prašymas užtikrinti anonimiškumą

(4)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Maroko valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(5)

Skundo pateikėjai ir du bendradarbiaujantys naudotojai paprašė jų pavadinimus laikyti konfidencialiais baimindamiesi, kad pirkėjai gali imtis atsakomųjų veiksmų. Komisija laikėsi nuomonės, kad atsakomųjų veiksmų rizika iš tiesų yra didelė, ir sutiko, kad skundo pateikėjų ir dviejų bendradarbiaujančių naudotojų pavadinimai neturėtų būti atskleisti. Siekiant veiksmingai užtikrinti anonimiškumą, kitų Sąjungos gamintojų pavadinimai taip pat neatskleisti, kad atmetimo būdu nebūtų identifikuoti skundo pateikėjų pavadinimai.

1.4. Pastabos dėl inicijavimo

(6)	Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(7)	Keturios šalys paprašė, kad Komisijos tarnybos jas išklausytų ir šis prašymas buvo patenkintas: Europos automobilių gamintojų asociacija (toliau – ACEA), EUWA, „Dika Morocco Africa S.A.R.L“ (toliau – „Dika“) ir „Hands 8 S.A.“ (toliau – „Hands“).

(8)

„Dika“ ir Maroko valdžios institucijos tvirtino, kad skunde nurodyti duomenys buvo pasenę, nes nuo tiriamojo laikotarpio iki tyrimo inicijavimo dienos buvo praėję beveik 8 mėnesiai. Be to, skundo pateikėjo pasirinktas tiriamasis laikotarpis tiksliai sutapo su COVID-19 pandemijos piko laikotarpiu. Be to, skundo pateikėjo pasirinktas nagrinėjamasis laikotarpis buvo vienais metais ilgesnis nei įprastai Komisijos nagrinėjami laikotarpiai, kaip nurodyta atitinkamame vadove (4). „Dika“ laikėsi nuomonės, kad šis sprendimas gali būti laikomas nesąžiningu ir neišsamiu, o pasenusių duomenų naudojimas negali būti laikomas prima facie dempingo, žalos arba priežastinio ryšio įrodymu, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį.

(9)

Komisija pirmiausia pažymėjo, kad „Dika“ nurodytame vadove aiškiai nurodyta, jog jame pateikiamos bendro pobūdžio gairės, tačiau tai nėra teisiškai privalomas dokumentas, o jo turinys nėra privalomas (5). Be to, pagrindinio reglamento 5 straipsnyje nėra jokios konkrečios nuostatos dėl laikotarpio nuo skundo pateikimo iki duomenų pateikimo. Bet kuriuo atveju skundo tiriamasis laikotarpis baigėsi 2021 m. kovo 31 d., o skundas buvo pateiktas 2021 m. spalio 4 d. Be to, skundo pateikėjas iki 2021 m. birželio 30 d. taip pat pateikė papildomų duomenų apie žalą (6). Todėl skundo pateikėjo pateikti duomenys buvo aktualūs ir gauti laiku, kuris buvo kaip įmanoma artimesnis skundo pateikimo datai. Kalbant apie tvirtinimą dėl nagrinėjamojo laikotarpio ir tiriamojo laikotarpio, Komisija, tirdama nagrinėjamai žalai svarbias tendencijas, paprastai pasirenka vienų metų ir ankstesnių trejų kalendorinių metų tiriamąjį laikotarpį. Tai, kad skunde buvo pateikta dar vienų metų informacija, nereiškia, kad buvo naudojami pasenę duomenys, dėl kurių vertinimas galėtų būtų nesąžiningas arba neišsamus. Jame pateikta informacijos apie paskutinį turimą laikotarpį, t. y. laikotarpį iki 2021 m. kovo 31 d. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(10)

„Dika“ tvirtino, kad skunde nepateikta įrodymų, pagrindžiančių apskaičiuotos normaliosios vertės naudojimą, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalyje. Be to, šalis teigė, kad apskaičiuota normalioji vertė buvo apskaičiuota klaidingai. Todėl Komisija turėjo padaryti išvadą, kad skunde nepateikta pakankamai dempingo įrodymų ir jis turėjo būti atmestas pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį.

(11)

„Dika“ teigė, kad skundo pateikėjas nenaudojo ratų su ratlankiais iš aliuminio pardavimo Maroko vidaus rinkoje kainos, nors galėjo žinoti apie tokias kainas atsižvelgiant į tai, kad pati Sąjungos pramonė eksportuoja ratus su ratlankiais iš aliuminio į Maroką. Be to, „Dika“ teigė, kad skundo pateikėjas naudojo 2018 ir 2019 m. eksportuojančių gamintojų finansines ataskaitas, kuriomis remdamasis padarė išvadą, jog pardavimas įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo vykdomas, nors šios ataskaitos buvo susijusios su laikotarpiu iki skunde pasirinkto tiriamojo laikotarpio.

(12)

Komisija su tuo nesutiko. Šiame tyrime skundo pateikėjas yra EUWA, o ne jos atskiros narės. Kadangi skundo pateikėjas nėra nei gamintojas, nei eksportuotojas, jis neturėjo prieigos prie tokių duomenų. Be to, sąskaitos faktūros paprastai laikomos konfidencialiais verslo duomenimis. Todėl skundo pateikėjas turėjo remtis vieša informacija apie pardavimo Maroko vidaus rinkoje kainas, kurios skundo pateikimo metu nebuvo. Kalbant apie Maroko eksportuojančių gamintojų 2018 ir 2019 m. finansinių ataskaitų naudojimą, tai buvo vienintelės skundo pateikėjo turimos ataskaitos tuo metu, kai buvo pateiktas skundas. Todėl skundo pateikėjas galėjo tik padaryti išvadą, kad, remiantis pagrįstai turima informacija, žinomi Maroko eksportuojantys gamintojai įprastomis prekybos sąlygomis nevykdė pardavimo vidaus rinkoje. Todėl šis pasirinkimas apskaičiuojant normaliąją vertę buvo pagrįstas. Taigi, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(13)

„Dika“ taip pat pateikė argumentų dėl įtariamų esminių trūkumų nustatant normaliąją vertę. Šie argumentai susiję su ratų dydžio pasirinkimu, aliuminio liejinių kainų naudojimu remiantis importu iš Kinijos, Sąjungos gamintojo sąnaudų struktūros naudojimu, tam tikrų sąnaudų veiksnių neįtraukimu skaičiuojant ir 6 % pelno normos taikymu.

(14)

Komisija nesutiko su šiais argumentais. Prielaidos, kurias skundo pateikėjas padarė normaliajai vertei apskaičiuoti, buvo pagrįstos patirtimi rinkoje ir skundo pateikėjo žiniomis, taip pat viešai prieinama informacija. Tai, kad suinteresuotoji šalis nesutinka su tokiomis prielaidomis, nereiškia, kad jos turėtų būti laikomos nepagrįstomis siekiant apskaičiuoti skunde nurodytą normaliąją vertę. Duomenys, kuriais remiantis nustatyta normalioji vertė, buvo pagrįsti pakankamais įrodymais, kurie buvo patvirtinti Komisijai atlikus šių įrodymų analizę. NET atlikus tam tikrus suinteresuotosios šalies pasiūlytus koregavimus, kuriuos Komisija atliko vertindama skundą, vis tiek buvo pakankamai dempingo įrodymų.

(15)	„Dika“ ir Maroko valdžios institucijos teigė, kad skundo pateikėjas žalos analizėje neatsižvelgė į tai, kad rinką sudaro pirminės įrangos gamintojai (toliau – PĮG) ir antrinės rinkos (toliau – AR), iš kurių kiekvienoje parduodamo įvairių rūšių ratai, t. y. žemesnės ir aukštesnės klasės segmentai.

(16)

Komisija pažymėjo, kad nepaisant to, jog PĮG ir AR ratai su ratlankiais iš aliuminio platinami skirtingais pardavimo kanalais, jiems būdingos tos pačios fizinės ir techninės savybės ir juos galima pakeisti vienus kitais. Todėl PĮG ir AR turėtų būti laikomi skirtingais pardavimo kanalais, o ne skirtingais segmentais.

(17)

Dėl dviejų pardavimo kanalų skundo pateikėjas apskaičiavo, kad iš Maroko eksportuojami produktai tikriausiai buvo beveik išimtinai tiekiami tik PĮG klientams. Vėliau atlikusi turimos informacijos analizę Komisija tai patvirtino. Tai pasakytina ir apie atrinktus Sąjungos gamintojus, kurie beveik išimtinai pardavė tik PĮG klientams (apie 99,6 %).

(18)	Dėl įvairių rūšių ratų Komisija pažymėjo, kad nors skunde nebuvo pateikta išsami žalos analizė pagal įvairias ratų su ratlankiais iš aliuminio rūšis, jame buvo pateikti priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis apskaičiavimai dešimties tipiškų ratų rūšių atvejais.

(19)	Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(20)	„Dika“, „Hands“ ir Maroko valdžios institucijos tvirtino, kad importo iš Maroko raida negali daryti žalos Sąjungos pramonei arba kelti tokios žalos grėsmės, nes importas 2020 m. balandžio 1 d.–2021 m. kovo 31 d. laikotarpiu siekė tik 2,8 % Sąjungos rinkos ir dėl to kainos nebuvo smukdomos.

(21)

Iš skunde pateiktos konkrečios žalos analizės matyti, kad yra pakankamai įrodymų, jog importas iš Maroko į Sąjungos rinką vis labiau skverbiasi (tiek absoliučiaisiais skaičiais, tiek santykinai) tokiomis kainomis, dėl kurių priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos ir priverstinai parduodama gerokai mažesnėmis kainomis. Atrodo, kad dėl to Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kurią rodo, pavyzdžiui, sumažėjęs jos pardavimas ir rinkos dalis, pablogėję finansiniai rezultatai arba Sąjungos pramonės taikomų kainų lygis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(22)

„Dika“ tvirtino, kad skunde pateikti tam tikri žalos rodikliai, kaip antai gamybos pajėgumai, Sąjungos kainos ir Sąjungos suvartojimas, nepagrindė išvados dėl žalos tiriamuoju laikotarpiu. Be to, atsižvelgiant į Europos Sąjungoje automobilių gamintojų įdiegtus gamybos „pačiu laiku“ tiekimo grandinės modelius, pagal kuriuos reikalaujama, kad ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintojai būtų lankstūs ir turėtų pajėgumų, kuriuos naudodami jie galėtų patenkinti paskutinės minutės poreikius, visas pajėgumų panaudojimas nėra išeitis ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintojui.

(23)

Komisija primena, kad norint padaryti išvadą dėl materialinės žalos, kuri yra būtina tyrimui inicijuoti, reikia išnagrinėti, inter alia, susijusius veiksnius, kaip aprašyta pagrindiniame reglamente. Tačiau pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį nereikalaujama, kad visi 3 straipsnio 5 dalyje minėti žalos veiksniai rodytų pablogėjimą, kad materialinė žala būtų pakankamai pagrįsta tyrimo inicijavimo tikslais. Iš tiesų, pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalies formuluotę, skunde turi būti pateikta informacija apie įtariamo importo dempingo kaina apimties pokyčius, tokio importo poveikį panašaus produkto kainoms Sąjungos rinkoje ir tokio importo lemiamą poveikį Sąjungos pramonei pagal Sąjungos pramonės būklę rodančius atitinkamus (bet ne būtinai visus) veiksnius. Skunde buvo pateikta ši informacija, kuri parodė, kad buvo padaryta žala. Todėl Komisija nusprendė, kad skunde pateikta pakankamai žalos įrodymų, ir šį tvirtinimą atmetė.

(24)	„Dika“ ir „Hands“ tvirtino, kad antidempingo priemonių nustatymas negali atitikti Sąjungos interesų.

(25)	Kalbant apie Sąjungos interesus, jie nėra aktualus kriterijus vertinant, ar skundu pateisinamas antidempingo tyrimo inicijavimas pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį. Todėl į tas pastabas, kiek jos susijusios su tvirtinimais dėl tyrimo inicijavimo, nebuvo atsižvelgta.

(26)

„Dika“, „Hands“ ir Maroko valdžios institucijos teigė, kad skundo pateikėjas neatsižvelgė į kitus veiksnius, kaip antai tariamą konkurencijos tarp Sąjungos ratų su ratlankiais iš aliuminio ir Maroko ratų su ratlankiais iš aliuminio nebuvimą dėl rinkų segmentacijos, importą iš trečiųjų šalių ir COVID-19 pandemijos sukeltas pasekmes.

(27)

Komisijai atlikus skundo analizę patvirtinta, kad minėti elementai buvo nepagrįsti, faktiškai neteisingi arba nepakankami, kad būtų galima paneigti išvadą, jog skunde pateikta pakankamai įrodymų, kad nagrinėjamasis produktas buvo importuojamas į Sąjungą dempingo kainomis ir kad Sąjungos gamintojams dėl to greičiausiai buvo daroma materialinė žala. Šie aspektai buvo nustatyti remiantis geriausiais įrodymais, kuriuos skundo pateikėjas turėjo tuo metu, ir buvo pakankamai tipiški ir patikimi. Be to, „Dika“, Maroko valdžios institucijų ir ACEA pateikti teiginiai buvo išsamiai išnagrinėti atliekant tyrimą ir yra aptariami toliau.

(28)	Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija patvirtino, kad skundo pateikėjas pateikė pakankamai dempingo, žalos ir priežastinio ryšio įrodymų, taigi įvykdė pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

1.5. Atranka

(29)	Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

1.5.1. Sąjungos gamintojų atranka

(30)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija galutinai atrinko tris Sąjungos gamintojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį vykdant atranką naudotas kriterijus buvo didžiausia tipiška panašaus produkto gamybos Sąjungoje apimtis tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 2020 m. spalio 1 d.–2021 m. rugsėjo 30 d. Preliminariai atrinkti trys Sąjungos gamintojai trijose skirtingose valstybėse narėse. Atrinkti Sąjungos gamintojai pagamina beveik 20 % viso panašaus produkto ir užtikrina gerą geografinį pasiskirstymą. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių, tačiau jokių pastabų negavo.

1.5.2. Importuotojų atranka

(31)	Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jeigu būtina, atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(32)	Nė vienas iš žinomų nesusijusių importuotojų nepateikė prašomos informacijos ir nesutiko, kad gali būti atrenkamas.

1.5.3. Maroko eksportuojančių gamintojų atranka

(33)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jeigu būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Maroko eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Maroko Karalystės atstovybės nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(34)	Prašomą informaciją pateikė tik du nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai, kurie pagamina beveik visą iš Maroko importuojamų ratų su ratlankiais iš aliuminio kiekį. Todėl Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

1.6. Klausimyno atsakymai ir tikrinamieji vizitai

(35)	Komisija klausimynus išsiuntė trims Sąjungos gamintojams, skundo pateikėjui, dviem žinomiems naudotojams ir dviem nagrinėjamosios šalies eksportuojantiems gamintojams. Tie patys klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti internete (7).

(36)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą preliminarioms išvadoms dėl dempingo, žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Atsižvelgdama į COVID-19 protrūkį ir izoliavimo priemones, kurių ėmėsi įvairios šalys, Komisija negalėjo vykti į tikrinamuosius vizitus pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį.

—	Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai surengti dviejų atrinktų Sąjungos gamintojų, vieno naudotojo (8) ir šių Maroko eksportuojančių gamintojų patalpose: „Hands 8 S.A.“ (toliau – „Hands“),

—	„DIKA MOROCCO AFRIKA S.A.R.L“ (toliau – „Dika“).

(37)	Be to, vadovaudamasi Pranešimu dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams (9), Komisija atliko su „Dika“ susijusios bendrovės „CITIC Dicastal Co., Ltd“ (toliau – CITIC) ir vieno Sąjungos gamintojo nuotolinį duomenų sutikrinimą.

1.7. Tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(38)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2020 m. spalio 1 d.–2021 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

2. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1. Nagrinėjamasis produktas

(39)

Nagrinėjamasis produktas – Maroko kilmės ratai su ratlankiais iš aliuminio, skirti autotransporto priemonėms, priskiriamoms 8701–8705 SS pozicijoms, su ratų reikmenimis arba be jų, su padangomis arba be jų, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8708 70 10 ir ex 8708 70 50 (TARIC kodai: 8708701015, 8708701050, 8708705015 ir 8708705050) (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(40)

Ratai su ratlankiais iš aliuminio Sąjungoje tradiciškai parduodami dviem platinimo kanalais: PĮG, kurie daugiausia yra automobilių gamintojai, ir antrinei rinkai, kuri apima, pavyzdžiui, platintojus, mažmenininkus, remonto dirbtuves ir pan. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Maroko kilmės nagrinėjamasis produktas buvo parduodamas tik PĮG kanalu. PĮG platinimo kanale automobilių gamintojai rengia konkursus ratams su ratlankiais iš aliuminio pirkti ir dažnai dalyvauja kuriant naujus ratus, kurie yra susiję su jų prekės ženklais. Tuose pačiuose konkursuose gali konkuruoti ir Sąjungos gamintojai, ir Maroko eksportuotojai.

2.2. Panašus produktas

(41)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

—	nagrinėjamasis produktas;

—	Maroko vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas produktas ir

—	Sąjungoje Sąjungos pramonės gaminamas ir parduodamas produktas.

(42)	Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

3. DEMPINGAS

3.1. Marokas

3.1.1. Eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimas

(43)

Kaip nurodyta 34 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą apie save pranešė ir klausimyno atsakymus pateikė du Maroko eksportuojantys gamintojai „Dika“ ir „Hands“. „Dika“ turi susijusią bendrovę CITIC, kuri yra Kinijos ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintoja. CITIC perka ratų su ratlankiais iš aliuminio iš „Dika“ ir parduoda juos Sąjungai, Marokui ir kitoms trečiosioms šalims. Atliekant nuotolinį duomenų sutikrinimą su CITIC buvo aptikta nemažai klaidų, dėl kurių kilo rimtų abejonių dėl vidaus ir ES pardavimo sąrašų patikimumo. Šios klaidos daugiausia buvo susijusios su skirtumais tarp kainų, įtrauktų į pardavimo sąrašus, sąskaitose faktūrose nurodytų kainų ir faktiškai sumokėtų sumų.

(44)

2022 m. balandžio 1 d. bendrovėje „Dika“ atlikto patikrinimo vietoje metu, užbaigus nuotolinį duomenų sutikrinimą su CITIC, bendrovė pateikė pataisytą pardavimo sąrašų versiją, įskaitant nustatytų neatitikimų paaiškinimą. Tuo metu nebuvo galimybės patikrinti arba sutikrinti peržiūrėtus pardavimo sąrašus. Be to, preliminariai patikrinus naujai pateiktus duomenis nustatyta, kad bendrovės atliktais pataisymais neištaisyti visi per nuotolinį duomenų sutikrinimą paminėti neatitikimai, o bendras pataisymų skaičius buvo daug didesnis, nei tikėtasi atlikus nuotolinį duomenų sutikrinimą. Klaidų, iš kurių kai kurios išliko po peržiūros, pobūdis ir skaičius buvo tokie, kad Komisija negalėjo pasikliauti pardavimo sąrašų tikslumu. Todėl Komisija negalėjo patikrinti informacijos, būtinos bendrovės dempingo skirtumui nustatyti.

(45)	Pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 4 dalį 2022 m. gegužės 5 d.„Dika“ ir su ja susijusiai bendrovei buvo pranešta apie priežastis, kodėl Komisija ketina neatsižvelgti į pateiktą informaciją, ir suteikta galimybė pateikti papildomų paaiškinimų (toliau – raštas pagal 18 straipsnį).

(46)

Bendrovė į Komisijos raštą atsakė 2022 m. gegužės 12 d. Atsakyme bendrovė paaiškino, kad savo pardavimą pardavimo sąrašuose ji fiksavo taikydama savo apskaitos principus. Todėl bendrovė tvirtino, kad priešingai, nei teigta nuotolinio duomenų sutikrinimo ir tikrinamojo vizito vietoje metu, pirminiai pardavimo sąrašai, kurių bendras vertes buvo galima suderinti su bendrovės apskaitos sistema SAP, buvo išsamūs ir tikslūs, juose nebuvo klaidų ir jų peržiūrėti nereikėjo. Iš tikrųjų patikslinimai, kuriuos bendrovė atliko po nuotolinio duomenų sutikrinimo, tariamai buvo pateikti Komisijai tik tam, kad būtų įrodytas visapusiškas CITIC bendradarbiavimas atliekant tyrimą. Todėl bendrovė nurodė, kad Komisija turėtų naudoti pirminius nepatikslintus pardavimo sąrašus. Be to, bendrovė nurodė, kad Komisija galėjo naudoti kartu su raštu pateiktus patikslintus pardavimo sąrašus, nes trūkumai tariamai nebuvo tokie, kad dėl jų būtų kilę pernelyg didelių sunkumų padaryti pagrįstai tikslią išvadą. Šie pardavimo sąrašai buvo panašūs į patikrinimo vietoje metu pateiktus sąrašus, prie kurių buvo pridėti duomenys, kurių trūko anksčiau, ištaisytos kai kurios klaidos ir pateikti papildomi paaiškinimai. Tačiau liko keletas klaidų, nes kai kurių operacijų atveju faktinė gauta suma vis tiek nebuvo nurodyta ir Komisija negalėjo sutikrinti arba patikrinti peržiūrėtų pardavimo sąrašų, pateiktų bendrovės atsakyme į raštą pagal 18 straipsnį. Bendrovė taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu Komisija primygtinai reikalautų taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį, kaip dalinius turimus faktus ji turėtų naudoti CITIC finansines ataskaitas.

(47)

Komisija nesutiko su bendrovės atsakyme į raštą pagal 18 straipsnį pateiktais argumentais. Eksportuojantiems gamintojams skirtame antidempingo klausimyne buvo aiškiai prašoma pateikti pardavimo sąrašus pagal kiekvieną sandorį. Kartu su klausimynu pateiktuose lentelių šablonuose buvo aiškiai prašoma pateikti sąskaitoje faktūroje įrašytus duomenis (sąskaitos faktūros kiekį, sąskaitos faktūros vertę, susijusius kreditinius dokumentus ir kt.). Pati bendrovė pripažino, kad ji neužpildė pardavimo sąrašų pagal sąskaitas faktūras. Priešingai, bendrovė juos užpildė remdamasi savo apskaitos praktika. Be to, bendrovė teigė, kad bet koks sąskaitos faktūros vertės ir faktiškai gautos kainos skirtumas pardavimo sąrašuose paprastai įrašomas kaip nuolaida, lengvata, kreditinis dokumentas arba kitu būdu. Tačiau nustatyta, kad šie skirtumai nebuvo sistemingai atspindimi bendrovės pardavimo sąrašuose.

(48)

Kaip minėta 44 konstatuojamojoje dalyje, nebuvo galima laiku sutikrinti arba patikrinti peržiūrėtų pardavimo sąrašų. Kaip paaiškinta bendrovei prieš nuotolinį duomenų sutikrinimą ir prieš patikrą išsiųstame 2022 m. kovo 11 d. rašte ir vadovaujantis Pranešimu dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams (10), nuotolinio duomenų sutikrinimo tikslas buvo gauti patikinimą dėl bendrovės klausimyno atsakymuose pateiktos informacijos. Nuotolinio duomenų sutikrinimo metu toks patikinimas dėl pardavimo sąrašų nebuvo gautas. Papildomas nuotolinis duomenų sutikrinimas su CITIC, kurį bendrovė pasiūlė atlikti savo atsakyme į raštą pagal 18 straipsnį, neturėtų būti naudojamas kaip būdas gauti daugiau laiko arba ištaisyti klaidas, nustatytas per nuotolinį duomenų sutikrinimą, kuris jau buvo atliktas iki nustatyto termino.

(49)

Be to, patikslintose lentelėse nebuvo atsižvelgta į kai kuriuos pakeitimus, kurie buvo aptarti per nuotolinį duomenų sutikrinimą. Atsakydama į raštą pagal 18 straipsnį, bendrovė pateikė naują peržiūrėtą pardavimo sąrašą, kuriame buvo padaryti papildomi pakeitimai, kurių nebuvo galima sutikrinti arba patikrinti. Todėl Komisija nusprendė, kad bendrovė per tyrimui skirtą laikotarpį nepateikė prašomos informacijos. Bendrovės pasiūlyta alternatyva kaip dalinius turimus faktus naudoti CITIC finansines ataskaitas buvo nepriimtina. Naudodama finansines ataskaitas Komisija nebūtų galėjusi nustatyti normaliosios vertės ir eksporto kainos taip išsamiai ir tiksliai, kaip reikalaujama pagrindiniame reglamente, nes pagal jas nebūtų galima atlikti analizės pagal produktus arba sandorius.

(50)

Kadangi „Dika“ ir su ja susijusi bendrovė CITIC nepateikė informacijos, kuria vadovaudamasi Komisija būtų galėjusi padaryti pagrįstai tikslią išvadą, ir nebuvo pateikta patikrinamos informacijos, kuria remiantis būtų buvę galima nustatyti tokią išvadą, Komisija nusprendė neatsižvelgti į bendrovės pateiktą informaciją, susijusią su pardavimo vidaus rinkoje ir ES sąrašais. Kadangi ši informacija yra labai svarbi siekiant nustatyti normaliąją vertę ir eksporto kainą, Komisija negalėjo apskaičiuoti bendrovei taikomo individualaus dempingo skirtumo.

(51)	Todėl Komisija preliminariai neatsižvelgė į šio eksportuojančio gamintojo pateiktą informaciją ir, remdamasi pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalimi, patvirtino, kad dėl šio eksportuojančio gamintojo naudojami turimi faktai.

3.1.2. Normalioji vertė

(52)	Taikant pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį, kaip aprašyta 3.1.1 skirsnyje, toliau pateiktas dempingo skirtumo apskaičiavimo aprašymas buvo taikomas tik likusiam Maroko eksportuojančiam gamintojui „Hands“.

(53)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad normalioji vertė nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje šalyje. Tačiau Komisija nustatė, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas nevykdė pardavimo vidaus rinkoje. Tiriamuoju laikotarpiu nedidelis skaičius ratų su ratlankiais iš aliuminio pirkėjams Maroke buvo parduotas vienam automobilių gamintojui, esančiam ekonominėje neapmuitinamoje zonoje („zone d’accélération industrielle“, anksčiau taip pat vadinta „zone franche“ arba „zone franche d’exportation“), panašioje į ekonominę zoną, kurioje įsikūręs bendradarbiaujantis gamintojas. Šis automobilių gamintojas įsigijo ratus su ratlankiais iš aliuminio planuodamas juos naudoti surenkant automobilius. Vėliau automobiliai, o ne ratai su ratlankiais iš aliuminio, iš neapmuitinamos zonos buvo išvežami parduoti vidaus rinkoje arba eksportuojami. Vis dėlto tikėtina, kad galutinė automobilių paskirties vieta nebuvo vidaus rinka. 2020 m. atlikus tyrimą nustatyta, kad 90 % visų Maroke pagamintų automobilių buvo skirti eksporto rinkai (11), tai patvirtino ir Maroko automobilių gamintojų pateikta informacija (12). Be to, pagal Įstatymą Nr. 19–94, kuriuo reglamentuojamos laisvosios prekybos zonos, ne mažiau kaip 70 % šiose zonose įsikūrusių bendrovių apyvartos turi sudaryti eksportas (13).

(54)

Kaip paaiškinta pirmiau, bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo tam pirkėjui Maroke parduoti ratai su ratlankiais iš aliuminio buvo parduoti iš vienos ekonominės zonos į kitą. Tokiose Maroko ekonominėse zonose įsikūrusioms bendrovėms netaikomi muitų ir kiti teisės aktai, kurie paprastai taikomi Maroko teritorijoje, o į ekonominę zoną įvežamos prekės laikomos eksportu (14). Kadangi ratai su ratlankiais iš aliuminio buvo gaminami vienoje ekonominėje zonoje, vėliau parduodami ir išsiunčiami į kitą ekonominę zoną, ratai su ratlankiais iš aliuminio niekada nebuvo įvežami į Maroko muitų teritoriją, todėl negalėjo būti laikomi vidaus rinkoje parduodamais produktais.

(55)	Bet kuriuo atveju, net jeigu pardavimas į Maroko ekonominę neapmuitinamą zoną buvo laikomas pardavimu vidaus rinkoje, jis nebuvo tipiškas ir nebuvo vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje.

(56)

Šiuo atžvilgiu, remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar bendra bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje laikomas tipišku, jei visa panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 % visos nagrinėjamojo produkto pardavimo per peržiūros tiriamąjį laikotarpį eksportui į Sąjungą apimties. Atsižvelgiant į tai, Maroko bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimas nebuvo tipiškas.

(57)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams tiriamuoju laikotarpiu dalį, kad galėtų nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Atlikus pardavimo vidaus rinkoje analizę nustatyta, kad nė vienas pardavimas vidaus rinkoje nebuvo pelningas, taigi ir nebuvo vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis.

(58)	Kadangi vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis panašus produktas nebuvo parduodamas, Komisija normaliąją vertę nustatė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(59)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu įprastomis prekybos sąlygomis produkto pardavimas vidaus rinkoje nevykdomas, panašaus produkto normalioji vertė apskaičiuojama pagal jo gamybos sąnaudas produkto kilmės šalyje, pridėjus pagrįstas produkto pardavimo, bendrąsias ir administracines (PBA) sąnaudas bei pelną. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad pelnas turi būti pagrįstas faktiniais duomenimis apie tiriamojo eksportuotojo ar gamintojo panašaus produkto gamybą ir pardavimą įprastomis prekybos sąlygomis. Tačiau, kadangi „Hands“ įprastomis prekybos sąlygomis panašaus produkto nepardavė, kaip paaiškinta pirmiau, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje numatyti trys alternatyvūs metodai:

a)	pagal kitų tiriamųjų eksportuotojų ar gamintojų svertinį faktinių panašaus produkto gamybos ir pardavimų kilmės šalies vidaus rinkoje sumų vidurkį;

b)	pagal aptariamo eksportuotojo ar gamintojo tos pačios kategorijos produktų gamybos ir pardavimų įprastomis prekybos sąlygomis kilmės šalies vidaus rinkoje faktines sumas;

c)	bet kuriuo kitu pagrįstu būdu, su sąlyga, kad taip nustatytas pelnas neviršytų pelno, kurį paprastai gauna kiti eksportuotojai ar gamintojai parduodami tos pačios bendrosios kategorijos produktus kilmės šalies vidaus rinkoje.

(60)

Kalbant apie 2 straipsnio 6 dalies a punktą, Maroke buvo tik vienas eksportuojantis ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintojas – „Dika“. Be to, „Dika“ visus savo ratus su ratlankiais iš aliuminio Maroke pardavė automobilių gamintojams, įsikūrusiems ekonominėse zonose. Kaip paaiškinta 53 ir 54 konstatuojamosiose dalyse, toks pardavimas nebuvo laikomas pardavimu vidaus rinkoje. Be to, 2 straipsnio 6 dalies a punkte nurodytas vidurkis turi būti bent dviejų eksportuojančių gamintojų svertinis vidurkis (15). Todėl „Dika“ duomenys negalėjo būti naudojami, net jeigu šios bendrovės pardavimą būtų buvę galima laikyti patikimu. Todėl 2 straipsnio 6 dalies a punktą taikyti nebuvo galima.

(61)

2 straipsnio 6 dalies b punkte reikalaujama, kad atitinkamas eksportuotojas arba gamintojas vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis gamintų ir parduotų tos pačios bendrosios kategorijos produktus. Tačiau „Hands“ gamino tik ratus su ratlankiais iš aliuminio ir nė vienas jos pardavimas nebuvo vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis. Todėl 2 straipsnio 6 dalies b punktą taikyti taip pat nebuvo galima.

(62)

2 straipsnio 6 dalies c punkte minimas „bet kuris kitas pagrįstas būdas“ PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti. Kadangi Maroke kitų ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintojų nėra, Komisija manė esant tikslinga taikyti Brazilijos ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintojų PBA išlaidas ir pelną. Prašyme atlikti peržiūrą, kuriuo buvo grindžiamas šiuo metu vykdomas Kinijos kilmės ratų su ratlankiais iš aliuminio priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimas, Brazilija buvo pasiūlyta kaip tinkama tipiška šalis (16). Nustatytas PBA išlaidų svertinis vidurkis buvo 11,49 %, o vidutinis svertinis pelnas – 4,89 %.

(63)

2 straipsnio 6 dalies c punkte taip pat nustatyta, kad pagal šią metodiką naudojamam pelnui taikoma viršutinė riba, siekiant užtikrinti, kad naudojamas pelnas neviršytų pelno, kurį paprastai gauna kiti eksportuotojai arba gamintojai, parduodami tos pačios bendrosios kategorijos produktus kilmės šalies vidaus rinkoje. Be „Dika“ ir „Hands“ nebuvo jokių kitų Maroko ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintojų, kurių pelną būtų buvę galima naudoti, nes jie nepardavė produktų Maroko vidaus rinkoje. Be to, Komisija neturėjo informacijos apie pelną, kurį Maroke galėjo gauti galimi automobilių dalių iš aliuminio arba su automobilių pramone susijusių produktų iš aliuminio gamintojai arba eksportuotojai.

(64)

Komisija nusprendė, kad ratai su ratlankiais iš aliuminio priskiriami tai pačiai bendrajai kategorijai kaip ir kiti produktai iš aliuminio, kai antai aliuminio ekstruzijos arba aliuminio profiliai. Tokiems produktams gaminti naudojama ta pati pagrindinė žaliava (aliuminis), kuri sudaro pagrindinę tokių produktų gamybos sąnaudų dalį. Be to, įvairūs gamybos procesai apima aliuminio lydymą arba kaitinimą pageidaujamu būdu. Gautas septynių tokių aliuminio produktų Maroko gamintojų, kurių 2020 m. finansiniai duomenys buvo žinomi, vidutinis svertinis pelnas buvo 4,16 %. Ši procentinė dalis buvo naudojama kaip Brazilijos ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintojų pelno viršutinė riba.

(65)	Tuomet normalioji vertė buvo apskaičiuota prie „Hands“ gamybos sąnaudų pridėjus 62 konstatuojamojoje dalyje nurodytas Brazilijos PBA išlaidas ir pelną, kurios siekė ne daugiau kaip 4,16 %.

3.1.3. Eksporto kaina

(66)	Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusią bendrovę, veikiančią kaip importuotojas.

(67)	Pardavimo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje atveju, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(68)

Vykdant pardavimą eksportui per susijusią bendrovę, veikiančią kaip importuotojas, eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir į gautą pelną. Pelnas buvo grindžiamas pelnu, kurį paprastai gauna nesusiję importuotojai, nes faktinis susijusio importuotojo pelnas nebuvo laikomas patikimu dėl ryšių tarp bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo ir susijusio importuotojo. Kadangi atliekant šį tyrimą nė vienas nesusijęs importuotojas nebendradarbiavo su Komisija, Komisija naudojo pelną, nustatytą per paskutinį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą dėl Kinijos kilmės ratų su ratlankiais iš aliuminio (17).

3.1.4. Palyginimas

(69)	Komisija bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(70)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Koreguojant atsižvelgta į vežimo, draudimo, tvarkymo ir krovos, pakavimo išlaidas, kredito išlaidas, lengvatas ir kitas išmokas.

3.1.5. Dempingo skirtumas

(71)	Vertindama bendradarbiaujantį eksportuojantį gamintoją Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(72)

Visiems kitiems Maroko eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis – bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtis, išreikšta viso importo iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu dalimi, nustatyta remiantis Eurostato COMEXT duomenų baze.

(73)

Kaip paaiškinta 3.1.1 skirsnyje, buvo tik vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis Maroko gamintojas. Kadangi šios bendrovės ratų su ratlankiais iš aliuminio eksportas tiriamuoju laikotarpiu sudarė mažiau nei 50 % viso į Sąjungą importuojamų ratų su ratlankiais iš aliuminio kiekio, laikyta, kad bendradarbiavimo lygis šiuo atveju buvo žemas. Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad kitiems eksportuotojams tikslinga nustatyti dempingo skirtumą, lygų didžiausiam dempingo skirtumui, nustatytam tam tikrų rūšių produktams, kuriuos tipiškais kiekiais pardavė bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas. Šių rūšių produktų pardavimas eksportui sudarė apie 50 % viso bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksporto į Sąjungą.

(74)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

Bendrovė	Laikinasis dempingo skirtumas
HANDS 8 S.A.	8,0 %
Visos kitos bendrovės	16,5 %

4. ŽALA

4.1. Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(75)	Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino maždaug 30 gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(76)

Apskaičiuota, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 64,3 mln. vienetų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, kaip antai skundo pateikėjo pateiktais atsakymais į makroekonominį klausimyną. Kaip nurodyta 30 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino beveik 20 % viso žinomų Sąjungos panašaus produkto gamintojų pagaminamo kiekio.

4.2. Sąjungos suvartojimas

(77)

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (vienetais)

	2018 m.	2019 m.	2020 m.	Tiriamasis laikotarpis
Bendras suvartojimas (tūkst. vienetų)	77 873	73 797	59 530	64 311
Indeksas (2018 = 100)	100	95	76	83
Šaltinis: Eurostato COMEXT duomenų bazė, EUWA ir patikrinti klausimyno atsakymai.

(78)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi visu Sąjungos pramonės pardavimu Sąjungoje, pridėjus importą iš trečiųjų šalių į Sąjungą. Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungos rinkoje buvo nustatytas remiantis skundu ir pakoreguotas remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų atsakymuose pateiktais tiriamojo laikotarpio duomenimis. Importo atveju Komisija rėmėsi Eurostato COMEXT duomenų bazės duomenimis. Tačiau, kadangi Eurostato COMEXT duomenų bazėje nurodomas tik importuotų produktų svoris, o ne importuotų ratų su ratlankiais iš aliuminio vienetų skaičius, svorį reikėjo konvertuoti į vienetus. Skunde skundo pateikėjas taikė perskaičiavimo koeficientą, kuris buvo naudojamas atliekant paskutinį tyrimą dėl to paties produkto (18) (t. y. 10,9 kg vienam vienetui). Šio perskaičiavimo koeficiento pagrįstumas buvo patikrintas remiantis Maroko ir atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais. Atlikus tyrimą nustatyta, kad šiuo metu taikomas vidutinis svertinis svoris vienai prekei yra 11,3 kg, nes rinkoje stebima tendencija, kai gaminami didesnio skersmens ratai ir dėl to padidėja vieno rato svoris. Todėl šis koeficientas buvo naudojamas nustatant Sąjungos suvartojimą vienam vienetui.

(79)

Kaip minėta 16 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos rinka yra nevienodai padalyta į du platinimo kanalus, t. y. PĮG ir AR. Didžioji pardavimo dalis vykdoma PĮG kanalu, kuriam tenka 90 % rinkos dalis. Taigi AR kanalas, kurio pardavimo apimtis siekia apie 10 %, turi nedidelį poveikį bendram Sąjungos rinkos vertinimui. Jo poveikis yra mažesnis ir todėl, kad Maroko gamintojai produktą pardavė tik PĮG kanalu, kaip ir trys atrinkti Sąjungos gamintojai. Pastarieji pardavė beveik išimtinai tik PĮG kanalu (apie 99,6 % jų pardavimo). Todėl šiuo atveju tai neturėjo poveikio kainų palyginimo analizei, kuri atliekama mikroekonominiu lygmeniu remiantis eksportuojančių gamintojų ir atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais duomenimis. Dėl šios priežasties Komisija, atlikdama šį tyrimą, preliminariai nusprendė neskaidyti suvartojimo pagal du pardavimo kanalus.

(80)

2018–2019 m. Sąjungos suvartojimas sumažėjo 5 %, o 2019–2020 m. – 19 %. 2020 m. automobilių pramonės gamyba dėl COVID-19 pandemijos sumažėjo maždaug 4,2 mln. transporto priemonių, todėl tai turėjo tiesioginį poveikį pradinės grandies tiekėjams, nes 2020 m. ratų su ratlankiais iš aliuminio pardavimas sumažėjo 14 mln., palyginti su 2019 m. Gamyba ypač sumažėjo 2020 m. antrąjį ketvirtį, tačiau kitais mėnesiais rinka atsigavo. Rinkoje ratų padaugėjo 5 mln.: nuo 59 mln. 2020 m. iki 64 mln. tiriamuoju laikotarpiu. Tačiau suvartojimas nepasiekė 2019 m. lygio, nes trūko automobilių gamintojų naudojamų puslaidininkių.

4.3. Importas iš nagrinėjamosios šalies

4.3.1. Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis ir rinkos dalis

(81)	Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato COMEXT duomenų baze. Importo rinkos dalis nustatyta remiantis bendro Sąjungos suvartojimo dalimi, tenkančia šiam importui.

(82)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

2 lentelė

Importo apimtis (vienetais) ir rinkos dalis

	2018 m.	2019 m.	2020 m.	Tiriamasis laikotarpis
Iš Maroko importuotų produktų kiekis (tūkst. vienetų)	0	15,7	1 038	2 516
Indeksas (2019 = 100)	–	100	6 611	16 025
Rinkos dalis (%)	–	0,0	1,7	3,9
Indeksas (2019 = 100)	–	100	8 196	18 389
Šaltinis: Eurostato COMEXT duomenų bazė.

(83)

2019 m. Marokas eksportavo kelis tūkstančius vienetų, tačiau 2020 m. ir tiriamuoju laikotarpiu eksportas paspartėjo – nuo 1 mln. iki 2,5 mln. vienetų. Registracijos reglamente nurodyta, kad po tiriamojo laikotarpio pabaigos augimo tempas išliko toks pat kaip ir tiriamuoju laikotarpiu. Kaip minėta 79 konstatuojamojoje dalyje, šis pardavimas vyko tik PĮG pardavimo kanalu.

4.3.2. Importo iš nagrinėjamosios šalių kainos. Priverstinis kainų mažinimas ir kainų smukdymas

(84)	Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato „Comext“ duomenimis. Priverstinis kainų mažinimas dėl importo nustatytas remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos bendradarbiaujančių gamintojų pateiktais duomenimis.

(85)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies vidutinės svertinės kainos raida:

3 lentelė

Vidutinė importo iš Maroko kaina

	2018 m.	2019 m.	2020 m.	Tiriamasis laikotarpis
EUR už vienetą	–	39,2	42,6	44,7
Indeksas (2019 = 100)	–	100	109	114
Šaltinis: Eurostato COMEXT duomenų bazė.

(86)	Vidutinė importo iš Maroko kaina nuo 2020 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo maždaug 2 EUR už vienetą. Tačiau dalis pardavimo kainos indeksuojama pagal aliuminio kainą Londono metalų biržoje (toliau – LMB), kuri per šį laikotarpį labai padidėjo, t. y. apie 25 %.

(87)	Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(88)	atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto vidutines svertines pardavimo kainas, tiesiogiai taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, ir

(89)	tik „Hands“ importuoto kiekvienos rūšies produkto atitinkamas vidutines svertines kainas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytas remiantis CIF kaina (kaina, draudimas ir frachtas) ir tinkamai pakoreguotas siekiant atsižvelgti į muitus ir išlaidas po importo.

(90)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad importo į Sąjungos rinką priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo 26,9 %.

(91)

Be to, Komisija nustatė, kad buvo vykdomas kainų smukdymas. Iš tiesų, kaip parodyta 7 lentelėje, 2020 m. Sąjungos pramonė pardavė savo gamybos sąnaudų, o tiriamuoju laikotarpiu – mažesnėmis nei gamybos sąnaudos kainomis. Tai buvo metai, kai labai padidėjo importo dempingo kaina skverbtis ir Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį. Taigi dėl importo mažomis dempingo kainomis Sąjungos pramonė negalėjo padidinti savo pardavimo kainų ir tiriamuoju laikotarpiu patyrė nuostolių.

4.4. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

4.4.1. Bendrosios pastabos

(92)	Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(93)	Kaip minėta 30 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(94)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi makroekonominio klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(95)	Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(96)	Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

4.4.2. Makroekonominiai rodikliai

4.4.2.1. Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(97)

Bendroji Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

	2018 m.	2019 m.	2020 m.	Tiriamasis laikotarpis
Gamybos apimtis (tūkst. vienetų)	59 182	57 097	44 718	48 752
Indeksas (2018 = 100)	100	96	76	82
Gamybos pajėgumai (tūkst. vienetų)	62 614	62 475	61 619	61 294
Indeksas (2018 = 100)	100	100	98	98
Pajėgumų naudojimas (%)	95	91	73	80
Indeksas (2018 = 100)	100	97	77	84
Šaltinis: EUWA ir atrinkti Sąjungos gamintojai.

(98)	Apskritai Sąjungos pramonės gamybos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 18 %. 2018–2019 m. ji šiek tiek – 4 % – sumažėjo. Dėl COVID-19 pandemijos 2020 m. gamyba sumažėjo 12,3 mln. vienetų, o tiriamuoju laikotarpiu ji padidėjo 4 mln. vienetų.

(99)	Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai sumažėjo 2 %, pajėgumų naudojimas turėjo tokią pačią neigiamą tendenciją kaip ir gamyba, ir nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 15 %.

4.4.2.2. Pardavimo kiekis ir rinkos dalis

(100)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

	2018 m.	2019 m.	2020 m.	Tiriamasis laikotarpis
Pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje (tūkst. vienetų)	57 501	55 502	43 110	45 391
Indeksas (2018 = 100)	100	97	75	79
Rinkos dalis (%)	73,8	75,2	72,4	70,6
Indeksas (2018 = 100)	100	102	98	96
Šaltinis: EUWA ir atrinkti Sąjungos gamintojai.

(101)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis sumažėjo 21 %. 2018–2019 m. jis sumažėjo 3 %, o 2020 m. sumažėjo 12 mln. vienetų. Tiriamuoju laikotarpiu pardavimo apimtis padidėjo 2,2 mln. vienetų.

(102)

2018–2019 m. Sąjungos pramonės rinkos dalis šiek tiek padidėjo, o 2020 m. ir tiriamuoju laikotarpiu ji toliau mažėjo.

4.4.2.3. Užimtumas ir našumas

(103)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Užimtumas ir našumas

	2018 m.	2019 m.	2020 m.	Tiriamasis laikotarpis
Darbuotojų skaičius	17 816	17 866	16 963	16 790
Indeksas (2018 = 100)	100	100	95	94
Našumas (vienetais vienam darbuotojui)	3 322	3 196	2 636	2 904
Indeksas (2018 = 100)	100	96	79	87
Šaltinis: EUWA ir atrinkti Sąjungos gamintojai.

(104)

Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu darbuotojų skaičius padidėjo 6 %, našumas sumažėjo 13 %. Našumas sumažėjo daugiausia dėl to, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo gamybos apimtis. Mažėjantis našumas rodo, kad padidėjo darbo sąnaudos vienam pagamintam ratui su ratlankiais iš aliuminio.

4.4.2.4. Augimas

(105)

Kaip paaiškinta 4.4.2.1–4.4.2.3 skirsniuose, Sąjungos pramonės gamybos apimtis ir pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo atitinkamai 18 % ir 16 %, todėl padidėjo pastoviosios gamybos vieneto sąnaudos ir sumažėjo našumas. Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendros pramonės sąnaudos padidėjo 1,7 EUR už vienetą (+ 3,4 %). Tačiau vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo kaina sumažėjo 3,3 EUR už vienetą (– 6,1 %).

(106)

Be to, nuo 2018 m. iki tiriamojo laikotarpio pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis sumažėjo 21 %, o rinkos dalis – 5 %. Taigi Sąjungos pramonės finansiniai rezultatai pablogėjo. Kaip paaiškinta 4.4.3.1 skirsnyje, ji patyrė didesnes gamybos sąnaudas ir negalėjo atitinkamai koreguoti pardavimo kainų.

(107)

Todėl Sąjungos pramonės augimo perspektyvoms iškilo pavojus.

4.4.2.5. Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo

(108)

Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies kiekį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(109)

Ratams su ratlankiais iš aliuminio taikomos Kinijai 2010 m. nustatytos antidempingo priemonės (19). Per paskutinę priemonių galiojimo termino peržiūrą (20) Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonė materialinės žalos nebepatyrė, todėl atsigavo nuo buvusio dempingo. Tai buvo patvirtinta 2018 ir 2019 m., prieš pradedant importą iš Maroko ir vėliau jam gerokai padidėjus, kai pagerėjo Sąjungos pramonės finansinė padėtis.

(110)

Todėl Komisija patvirtino, kad Sąjungos pramonė atsigavo po ankstesnio importo iš Kinijos dempingo kainomis iki tol, kol į Sąjungos rinką buvo pradėta dempingo kainomis importuoti produktus iš Maroko.

4.4.3. Mikroekonominiai rodikliai

4.4.3.1. Kainos ir kainoms poveikį darantys veiksniai

(111)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

	2018 m.	2019 m.	2020 m.	Tiriamasis laikotarpis
Vidutinė vieneto pardavimo kaina Sąjungos rinkoje (EUR už vienetą)	53,9	52,3	49,3	50,6
Indeksas (2018 = 100)	100	97	92	94
Vieno vieneto gamybos sąnaudos (EUR už vienetą)	49,9	48,2	49,3	51,6
Indeksas (2018 = 100)	100	97	99	104
Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai.

(112)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės Sąjungos pramonės pardavimo kainos sumažėjo 6 %, nors vidutinės gamybos sąnaudos nuo 2018 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo 4 %. Sąjungos pramonė negalėjo padidinti pardavimo kainų, kad padengtų padidėjusias gamybos sąnaudas.

(113)

Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimas Sąjungos rinkoje buvo grindžiamas daugiametėmis sutartimis su automobilių gamintojų pirkėjais, kuriose nustatomi kiekiai ir kainos. Automobilių gamintojai skatina nuožmią tiekėjų konkurenciją rengdami konkursus ir po kelių konkursų etapų, per kuriuos ES gamintojai, be kita ko, turi prisiderinti prie mažas kainas siūlančių Maroko gamintojų, atrenka du geriausias sąlygas pasiūliusius tiekėjus. Todėl Sąjungos pramonė negalėjo perkelti padidėjusių gamybos sąnaudų. Nors Sąjungos pramonė turi minimalias galimybes padidinti pardavimo kainas dėl didėjančių žaliavų kainų metinės sutarties taikymo metu, iš esmės ji turėtų turėti galimybę padidinti pardavimo kainas, kai derasi dėl kitų metų sutarčių. Tačiau Sąjungos pramonei per nagrinėjamąjį laikotarpį nepavyko to padaryti dėl importo daromo spaudimo kainoms. Dėl to sumažėjo Sąjungos pramonės pelningumas, kaip paaiškinta 4.4.3.4 skirsnyje.

4.4.3.2. Darbo sąnaudos

(114)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

	2018 m.	2019 m.	2020 m.	Tiriamasis laikotarpis
Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos (EUR)	35 216	35 700	33 084	35 951
Indeksas (2018 = 100)	100	101	94	102
Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai.

(115)

Vidutinės Sąjungos pramonės vieno darbuotojo darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu kiek padidėjo – 2 %, 2019 m. jos taip pat šiek tiek padidėjo, o 2020 m. sumažėjo 6 %, daugiausia dėl gamybos sustabdymo dėl COVID-19 pandemijos.

4.4.3.3. Atsargos

(116)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Atsargos

	2018 m.	2019 m.	2020 m.	Tiriamasis laikotarpis
Laikotarpio pabaigos atsargos (tūkst. vienetų)	556	439	492	776
Indeksas (2018 = 100)	100	79	88	140
Laikotarpio pabaigos atsargos gamybos procentine dalimi (%)	0,9	0,8	1,1	1,6
Indeksas (2018 = 100)	100	89	122	177
Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai.

(117)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargų padaugėjo 40 %. 2019 m. jų sumažėjo 21 %, 2020 m. – 12 %, o tiriamuoju laikotarpiu jų padaugėjo 57 %. Kaip paaiškinta 113 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos ratų su ratlankiais iš aliuminio pramonei būdingos daugiametės gamintojų ir pirkėjų preliminariosios sutartys, kuriose nustatomi kiekiai ir kainos. Šios preliminariosios sutartys įgyvendinamos teikiant pirkimo užsakymus pagal pirkėjų poreikius. Todėl Sąjungos pramonė gali planuoti savo gamybą ir atsargas. Todėl atsargos nėra pagrindinis Sąjungos pramonės veiklos rezultatų vertinimo rodiklis.

4.4.3.4. Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(118)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Pelningumas, pinigų srautai, investicijos ir investicijų grąža

	2018 m.	2019 m.	2020 m.	Tiriamasis laikotarpis
Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %)	7,5	8,2	0,4	–1,6
Indeksas (2018 = 100)	100	109	5	–21
Pinigų srautai (tūkst. EUR)	81 153	82 495	31 805	22 956
Indeksas (2018 = 100)	100	102	39	28
Investicijos (tūkst. EUR)	37 788	30 757	19 848	21 845
Indeksas (2018 = 100)	100	81	53	58
Investicijų grąža	12,0	9,1	0,3	–0,5
Indeksas (2018 = 100)	100	76	3	–4
Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai.

(119)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(120)

2018–2019 m. Sąjungos pramonės pelningumas padidėjo nuo 7,5 % iki 8,2 %, tačiau 2020 m.–tiriamuoju laikotarpiu jis smarkiai sumažėjo ir buvo pranešta apie nuostolius (– 1,6 %). Sąjungos pramonė negalėjo padidinti pardavimo kainų, kad padengtų padidėjusias gamybos sąnaudas, todėl tapo nuostolinga.

(121)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynojo pinigų srauto tendencija mažėjo ir nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo net 72 %. Todėl Sąjungos pramonė susidūrė su sunkumais savarankiškai finansuoti savo veiklą, o tai dar kartą rodo, kad jos finansinė padėtis pablogėjo.

(122)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Jos tendencija buvo panaši į neigiamą pelningumo ir grynojo pinigų srauto tendenciją. Investicijų grąža nuo 2018 m. iki tiriamojo laikotarpio labai sumažėjo, o tiriamuoju laikotarpiu tapo neigiama. Todėl Sąjungos pramonė nesugebėjo gauti pakankamai pelno, kad padengtų savo investicijas. Iš tiesų Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu išlaikė savo investicijas, daugiausia dėl būtinybės laikytis teisinių reikalavimų ir rinkos poreikių, ir ji negalėjo gauti šių investicijų grąžos. Neigiama investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat rodė, kad bendra Sąjungos pramonės finansinė padėtis labai pablogėjo.

(123)

Pablogėjusi finansinė padėtis turėjo įtakos atrinktų Sąjungos gamintojų pajėgumui padidinti kapitalą. Labai sumažėjęs pelningumas ir grynasis pinigų srautas kėlė didelį susirūpinimą dėl Sąjungos pramonės likvidumo ir jos pajėgumo padidinti kapitalą pagrindinei veiklai ir reikalingoms investicijoms finansuoti.

4.4.4. Išvada dėl žalos

(124)

Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu pablogėjo tiek makroekonominiai, tiek mikroekonominiai rodikliai.

(125)

Nors Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai išliko stabilūs, nuo 2018 m. iki tiriamojo laikotarpio pajėgumų naudojimas sumažėjo 16 %, todėl padidėjo pastoviosios išlaidos, tenkančios vienai ratų su ratlankiais iš aliuminio tonai. Pagal tą pačią tendenciją Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat sumažėjo.

(126)

Sąjungos pramonės finansinė padėtis pablogėjo daugiausia dėl padidėjusių gamybos sąnaudų, kurių nebuvo galima padengti atitinkamai padidėjusiomis jos pardavimo kainomis.

(127)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės Sąjungos pramonės pardavimo kainos sumažėjo 6 %, nors vidutinės gamybos sąnaudos tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 9 %. Dėl importo mažesnėmis dempingo kainomis daromo spaudimo kainoms nuo 2020 m. buvo patirta nuostolių, kurie tiriamuoju laikotarpiu dar labiau padidėjo. Nors grynosios investicijos sumažėjo 42 %, nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijų grąža tapo neigiama. Pinigų srautas taip pat buvo neigiamas, o tai turėjo įtakos Sąjungos pramonės gebėjimui savarankiškai finansuoti savo veiklą. Darbuotojų skaičius tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 6 %. Tačiau našumas sumažėjo 13 %, todėl padidėjo darbo sąnaudos vienam ratų su ratlankiais iš aliuminio vienetui.

(128)

Kaip nurodyta pirmiau, per nagrinėjamąjį laikotarpį ekonominiai rodikliai – pelningumas, pinigų srautas ir investicijų grąža – labai pablogėjo. Tai neigiamai paveikė Sąjungos pramonės gebėjimą pačiai finansuoti veiklą, atlikti būtinas investicijas ir pritraukti kapitalo, taigi trukdė jai augti ir net kėlė grėsmę jos išlikimui.

(129)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

5. PRIEŽASTINIS RYŠYS

(130)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina. Šie veiksniai yra: importas iš kitų trečiųjų šalių, COVID-19 pandemija, gamybos sąnaudų raida, Sąjungos pramonės eksporto rezultatai ir daugiamečių sutarčių poveikis.

5.1. Importo dempingo kainomis poveikis

5.1.1. Importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies apimtis ir rinkos dalis

(131)

Komisija išnagrinėjo importo iš nagrinėjamosios šalies apimties raidą ir jo poveikį Sąjungos pramonei, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje.

(132)

Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu toliau didėjo – nuo 16 376 vienetų 2019 m. iki 1 mln. vienetų 2020 m. ir iki 2,5 mln. vienetų tiriamuoju laikotarpiu. Šis didelis padidėjimas išliko net ir COVID-19 pandemijos metu.

(133)

Importo iš Maroko rinkos dalis padidėjo nuo 0,0 % 2018 m. iki 3,9 % tiriamuoju laikotarpiu. Todėl importas dempingo kaina, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje, labai padidėjo.

5.1.2. Importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies kaina ir poveikis kainoms

(134)

Vidutinė importo iš Maroko kaina nuo 2019 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo 14 %. Tačiau šis padidėjimas gali tik iš dalies atspindėti LMB aliuminio, kuris yra pagrindinė ratų su ratlankiais iš aliuminio žaliava, kainos padidėjimą tuo pačiu laikotarpiu. Kaip paaiškinta 90 konstatuojamojoje dalyje, dėl importo iš Maroko Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos 8,0 %. Bet kuriuo atveju dėl didelės importo mažomis kainomis apimties taip pat sumažėjo Sąjungos pramonės kainos, nes, kaip paaiškinta 113 konstatuojamojoje dalyje, ji buvo priversta mažinti kainas, kad išliktų konkurencinga – tiek, kad kainomis nebebuvo galima padengti gamybos sąnaudų.

5.1.3. Importo dempingo kaina iš Maroko ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys

(135)

Padidėjusi importo iš Maroko apimtis kartu su mažomis vidutinėmis pardavimo kainomis turėjo neigiamą poveikį Sąjungos pramonės finansinei padėčiai. Be to, dėl Maroko gamintojų dalyvavimo automobilių gamintojų organizuojamuose konkursuose sumažėjo bendros rinkos kainos. Sąjungos pramonė negalėjo padidinti pardavimo kainų, kad galėtų pirkėjams perkelti didėjančias žaliavų sąnaudas, nes susidūrė su nesąžininga nagrinėjamojo produkto importo konkurencija. Sąjungos pramonės strategija buvo išlaikyti gamybos apimtį ir rinkos dalį, kad būtų padengtos pastoviosios išlaidos, o tai pakenkė jos pelningumui. Todėl dėl importo mažomis kainomis iš Maroko Sąjungos pramonė negalėjo didinti kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje, ir dėl to buvo smukdomos kainos.

(136)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija preliminariai nustatė, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

5.2. Kitų veiksnių poveikis

5.2.1. Importas iš trečiųjų šalių

(137)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

Šalis		2018 m.	2019 m.	2020 m.	Tiriamasis laikotarpis
Turkija	Apimtis (tūkst. vienetų)	7 983	7 632	7 010	8 364
	Indeksas (2018 = 100)	100	96	88	105
	Rinkos dalis (%)	10,3	10,3	11,8	13,0
	Indeksas (2018 = 100)	100	101	115	126
	Vidutinė kaina (EUR už vienetą)	53,6	51,9	49,7	51,1
	Indeksas (2018 = 100)	100	97	93	95
Kinija	Apimtis (tūkst. vienetų)	3 734	3 493	2 230	2 205
	Indeksas (2018 = 100)	100	94	60	59
	Rinkos dalis (%)	4,8	4,7	3,7	3,4
	Indeksas (2018 = 100)	100	98	77	71
	Vidutinė kaina (EUR už vienetą)	50,1	50,3	49,3	53,9
	Indeksas (2018 = 100)	100	100	98	108
Tailandas	Apimtis (tūkst. vienetų)	2 228	1 911	1 527	1 487
	Indeksas (2018 = 100)	100	86	69	67
	Rinkos dalis (%)	2,9	2,6	2,6	2,3
	Indeksas (2018 = 100)	100	90	90	79
	Vidutinė kaina (EUR už vienetą)	52,3	50,8	49,0	50,3
	Indeksas (2018 = 100)	100	97	94	96
Pietų Korėja	Apimtis (tūkst. vienetų)	1 813	1 577	1 460	1 065
	Indeksas (2018 = 100)	100	87	81	59
	Rinkos dalis (%)	2,3	2,1	2,5	1,7
	Indeksas (2018 = 100)	100	91	109	74
	Vidutinė kaina (EUR už vienetą)	52,2	52,9	50,9	53,5
	Indeksas (2018 = 100)	100	101	97	102
Kitos trečiosios šalys	Apimtis (tūkst. vienetų)	4 612	3 663	3 151	3 279
	Indeksas (2018 = 100)	100	79	68	71
	Rinkos dalis (%)	5,9	5,0	5,3	5,1
	Indeksas (2018 = 100)	100	85	90	86
	Vidutinė kaina (EUR už vienetą)	69,1	74,9	71,1	75,9
	Indeksas (2018 = 100)	100	108	103	110
Iš viso iš visų trečiųjų šalių, išskyrus Maroką	Apimtis (tūkst. vienetų)	20 372	18 278	15 380	16 402
	Indeksas (2018 = 100)	100	90	75	81
	Rinkos dalis (%)	26,2	24,8	25,8	25,5
	Indeksas (2018 = 100)	100	95	98	97
	Vidutinė kaina (EUR už vienetą)	56,2	56,1	54,1	56,5
	Indeksas (2018 = 100)	100	100	96	101
Šaltinis: Eurostato COMEXT duomenų bazė.

(138)

Importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalis 2018 m. siekė 26,2 %, o tiriamuoju laikotarpiu – 25,5 %. Šio importo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 19 %, o jo rinkos dalis atitiko tą pačią tendenciją, t. y. sumažėjo 3 %. Vidutinė šio importo kaina padidėjo 1 % ir buvo didesnė, palyginti su vidutine Sąjungos pramonės kaina (+ 12 %), bei gerokai didesnė, palyginti su vidutine importo iš nagrinėjamosios šalies kaina (+ 26 %). Vienintelė šalis, kuri nagrinėjamuoju laikotarpiu padidino savo rinkos dalį nuo 10,3 % iki 13,0 %, buvo Turkija. Tačiau vidutinės Turkijos kainos buvo šiek tiek didesnės, palyginti su Sąjungos pramonės kainomis (+ 1,0 %), ir gerokai didesnės, palyginti su importo iš nagrinėjamosios šalies kainomis (+ 14 %).

(139)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad importas iš kitų trečiųjų šalių nepadarė žalos Sąjungos pramonei.

5.2.2. COVID-19 pandemija

(140)

2020 m. automobilių pramonės gamyba dėl COVID-19 pandemijos sumažėjo maždaug 4,2 mln. transporto priemonių, todėl tai turėjo tiesioginį poveikį pradinės grandies tiekėjams. Atitinkamai, palyginti su 2019 m., 2020 m. ratų su ratlankiais iš aliuminio pardavimas sumažėjo 14 mln. Gamyba ypač sumažėjo 2020 m. antrąjį ketvirtį, tačiau kitais mėnesiais rinka atsigavo. Rinkoje ratų padaugėjo 5 mln.: nuo 60 mln. 2020 m. iki 65 mln. tiriamuoju laikotarpiu. Tačiau suvartojimas nepasiekė 2019 m. lygio, daugiausia dėl to, kad trūko automobilių gamintojų naudojamų puslaidininkių. Paklausos padidėjimas tiriamuoju laikotarpiu buvo naudingas ne Sąjungos pramonei, o daugiausia importui iš Maroko (2,6 mln. importuotų produktų tiriamuoju laikotarpiu ir 4 % rinkos dalies). Importuojant iš Maroko buvo ne tik perimta pardavimo apimtis, bet ir daromas spaudimas mažinti kainas, dėl kurio Sąjungos gamintojai negalėjo perkelti padidėjusių sąnaudų pirkėjams, todėl gerokai sumažėjo apyvarta ir buvo patirta dar daugiau nuostolių nei 2020 m.

(141)

Šiuo atžvilgiu COVID-19 pandemija iš tiesų turėjo neigiamą poveikį Sąjungos pramonei, ypač 2020 m., kai teko laikinai uždaryti Sąjungos pramonės gamybos vietas. Tačiau kai rinka atsigavo po COVID-19 pandemijos, Sąjungos pramonė naudos negavo dėl padidėjusio importo iš nagrinėjamosios šalies dempingo kainomis.

(142)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, COVID-19 pandemija nesusilpnino importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinio ryšio.

5.2.3. Sąjungos pramonės eksporto rezultatai

(143)

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas

	2018 m.	2019 m.	2020 m.	Tiriamasis laikotarpis
Eksporto apimtis (tūkst. vienetų)	3 454	2 892	2 138	2 719
Indeksas (2018 = 100)	100	84	62	79
Vidutinė kaina (EUR už vienetą)	67,3	68,7	60,6	66,5
Indeksas (2018 = 100)	100	102	90	99
Šaltinis: EUWA eksporto apimtis ir vidutinė kaina, nurodyta patikrintuose klausimyno atsakymuose.

(144)

Pardavimas eksportui nesusijusiems pirkėjams sudarė 5,6 % visos Sąjungos pramonės gamybos tiriamuoju laikotarpiu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu eksporto apimtis svyravo – iš pradžių 2018–2020 m. ji sumažėjo 38 %, o vėliau tiriamuoju laikotarpiu padidėjo. Iš viso nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimas eksportui sumažėjo 21 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu vieno vieneto eksporto kaina buvo gerokai didesnė, palyginti su Sąjungos kainomis.

(145)

Tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė Sąjungos rinkoje pardavė daugiau kaip 95 % savo produkcijos. Todėl, nors eksporto veiklos rezultatų sumažėjimas galėjo prisidėti prie Sąjungos pramonės patirtos žalos, Komisija preliminariai padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į didelę pardavimo Sąjungoje dalį, palyginti su pardavimu eksportui, ši raida nesusilpnino importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinio ryšio.

5.2.4. Daugiamečių sutarčių poveikis ir gamybos sąnaudų raida

(146)

Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimas Sąjungos rinkoje buvo grindžiamas daugiametėmis sutartimis su automobilių gamintojo pirkėjais, kuriose buvo nustatomos kainos visam tam tikros rūšies automobilių gamybos laikotarpiui. Sąjungos pramonė turi minimalias galimybes padidinti pardavimo kainas dėl didėjančių žaliavų kainų metinės sutarties galiojimo metu. Iš esmės Sąjungos pramonė turėtų turėti galimybę padidinti savo pardavimo kainas derėdamasi dėl kitų metų sutarčių. Kaip paaiškinta 4.4.3.1 skirsnyje, nors vidutinės Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos nuo 2018 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo 9 %, vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo kaina Sąjungos rinkoje išliko stabili.

(147)

Kaip parodyta 7 lentelėje, 2018 ir 2019 m., kai importas iš Maroko nebuvo vykdomas, Sąjungos pramonei, nepaisant metinių sutarčių, nekilo sunkumų parduoti kainomis, kuriomis buvo galima padengti jos gamybos sąnaudas. Tačiau kai 2020 m. prasidėjo importas ir tiriamuoju laikotarpiu dėl spaudimo kainoms jos labai padidėjo, Sąjungos pramonė naujausiose metinėse sutartyse nebegalėjo pritaikyti savo pardavimo kainų tiek, kad būtų galima padengti didėjančias gamybos sąnaudas. Todėl 2020 m. Sąjungos pramonė gavo tik labai nedidelį pelną, o tiriamuoju laikotarpiu patyrė nuostolių.

(148)

Todėl nepanašu, kad dėl laikotarpio nuo žaliavų sąnaudų padidėjimo iki pardavimo kainų padidėjimo dėl metinių sutarčių Sąjungos pramonė negalėjo pritaikyti savo pardavimo kainų prie didėjančių gamybos sąnaudų nagrinėjamuoju laikotarpiu. Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad pardavimo kainų nustatymas metinėmis sutartimis nesumažino importo dempingo kaina ir nustatytos žalos priežastinio ryšio.

5.2.5. Suvartojimas

(149)

Naudotojai teigė, kad dėl Sąjungos ratų su ratlankiais iš aliuminio rinkos susitraukimo Sąjungos pramonei buvo padaryta žala.

(150)

Kaip minėta 139 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 13 mln. vienetų, t. y. 17 %. Sąjungos pardavimo duomenys atspindėjo Sąjungos suvartojimo tendenciją. Tačiau, kai suvartojimas tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 8 %, palyginti su 2020 m., Sąjungos pramonė negavo su šiuo padidėjimu susijusios naudos dėl importo iš Maroko. Iš tikrųjų Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 2,9 procentinio punkto – nuo 71,7 % 2020 m. iki 68,8 % tiriamuoju laikotarpiu, o importo iš Maroko rinkos dalis padidėjo 129 % – nuo 1,7 % 2020 m. iki 3,9 % tiriamuoju laikotarpiu. Todėl žalą Sąjungos pramonei padarė būtent kainų smukdymas, kurį lėmė importas mažomis dempingo kainomis, o ne apimties sumažėjimas dėl mažėjančio suvartojimo.

(151)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad rinkos paklausos sumažėjimas 17 % negalėjo būti laikomas žalos priežastimi, dėl kurios susilpnėtų importo dempingo kaina ir nustatytos žalos priežastinis ryšys.

5.3. Išvada dėl priežastinio ryšio

(152)

Sąjungos pramonės finansinės padėties pablogėjimas sutapo su didėjančiu iš nagrinėjamosios šalies importuojamų ratų su ratlankiais iš aliuminio dempingo kainomis kiekiu.

(153)

Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir jį atskyrė nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio. Atsižvelgta į importo iš kitų trečiųjų šalių poveikį, COVID-19 pandemiją ir paklausos sumažėjimą, gamybos sąnaudų raidą, Sąjungos pramonės eksporto rezultatus ir daugiametes sutartis.

(154)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina ir kad dėl kitų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, importo dempingo kaina ir materialinės žalos priežastinis ryšys nesusilpnėjo.

6. PRIEMONIŲ LYGIS

(155)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija išnagrinėjo, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

6.1. Žalos skirtumas

(156)

Žala būtų pašalinta, jeigu Sąjungos pramonė galėtų gauti tikslinį pelną parduodama už tikslinę kainą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalyje ir 7 straipsnio 2d dalyje.

(157)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį siekdama nustatyti tikslinį pelną Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą prieš padidėjant importui iš nagrinėjamosios šalies, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis neturėtų būti mažesnis nei 6 %.

(158)

Pirmiausia Komisija nustatė bazinį pelną, padengiantį visas sąnaudas įprastomis konkurencijos sąlygomis. Komisija atsižvelgė į atrinktų Sąjungos gamintojų pelną prieš tai, kai nesąžiningas importas iš Maroko padidėjo ir pradėjo daryti žalą Sąjungos pramonei. Nustatytas 7,9 % pelno dydis, atitinkantis vidutinį 2018–2019 m. Sąjungos pramonės gautą pelną.

(159)

Sąjungos pramonė pateikė įrodymų, kad jos investicijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros ir inovacijų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu įprastomis konkurencijos sąlygomis būtų buvęs didesnis. Iš tiesų buvo nustatyta, kad Sąjungos pramonės tvirtinimai yra pagrįsti. Siekdama, kad tai būtų atspindėta tiksliniame pelne, Komisija apskaičiavo investicijų, MTP ir inovacijų (toliau – IMI) išlaidų įprastomis konkurencijos sąlygomis skirtumą, kaip nurodė Sąjungos pramonė ir patikrino Komisija, atsižvelgdama į faktines IMI išlaidas nagrinėjamuoju laikotarpiu. Šis skirtumas, išreikštas apyvartos procentine dalimi, siekė 0,4 %.

(160)

Ši 0,4 % dalis buvo pridėta prie 158 konstatuojamojoje dalyje nurodyto 7,9 % bazinio pelno, todėl tikslinis pelnas siekė 8,3 %.

(161)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį Komisija atliko galutinį veiksmą ir įvertino, kokias būsimas sąnaudas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, bei Ia priede išvardytomis TDO konvencijomis, Sąjungos pramonė patirs priemonės taikymo laikotarpiu pagal 11 straipsnio 2 dalį. Remdamasi turimais įrodymais, Komisija preliminariai nustatė, kad papildomos būsimos sąnaudos sieks 0,5 EUR už vienetą. Šios papildomos sąnaudos buvo pridėtos prie pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje nurodytos nežalingos kainos.

(162)

Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonės panašaus produkto vidutinę svertinę nežalingą kainą, t. y. 55,9 EUR už vienetą, taikydama pirmiau minėtą tikslinį pelno dydį atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudoms tiriamuoju laikotarpiu ir pridėdama koregavimus pagal 7 straipsnio 2d dalį kiekvieną rūšį.

(163)

Tuomet Komisija, remdamasi atrinktų Maroko bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, nustatė žalos skirtumo lygį. Kiekvienas lyginant gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi.

(164)

Žalos pašalinimo lygis visoms kitoms bendrovėms nustatytas taip pat, kaip ir šių bendrovių dempingo skirtumas (žr. 73 konstatuojamąją dalį).

Šalis	Bendrovė	Dempingo skirtumas (%)	Žalos skirtumas (%)
Marokas	„Hands“	8,0	44,0
	Visos kitos bendrovės	16,5	51,6

7. SĄJUNGOS INTERESAI

7.1. Sąjungos pramonės interesai

(165)

Antidempingo priemonių poveikis Sąjungos gamintojams bus teigiamas, nes priemonės leis Sąjungos pramonei pritaikyti pardavimo kainas, kad padengtų padidėjusias gamybos sąnaudas. Todėl Sąjungos pramonės padėtis vėl taps tvari, o tai leis jai ateityje investuoti, visų pirma siekiant laikytis aplinkosaugos ir socialinių reikalavimų.

(166)

Jeigu priemonių nebus imtasi, Sąjungos pramonė ir toliau patirs materialinę žalą, o jos finansinė padėtis, ypač pelningumo, investicijų grąžos ir pinigų srauto požiūriu, turėtų dar labiau pablogėti, visų pirma atsižvelgiant į importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies augimą, kuris tęsėsi ir po tiriamojo laikotarpio, todėl kiltų grėsmė jos gyvybingumui.

7.2. Nesusijusių importuotojų ir naudotojų interesai

(167)

Pradėjus tyrimą buvo susisiekta su importuotojais. Tačiau atliekant tyrimą nė vienas iš jų nebendradarbiavo.

(168)

Kalbant apie naudotojus, bendradarbiavo du automobilių gamintojai ir jų asociacija, t. y. automobilių gamintojai (ACEA).

(169)

Automobilių gamintojai yra Sąjungos ratų su ratlankiais iš aliuminio pramonės pirkėjai. Apie 70 % savo ratų su ratlankiais iš aliuminio jie jau įsigyja iš Sąjungos pramonės. Tiriamuoju laikotarpiu importui iš nagrinėjamosios šalies teko 3,9 % Sąjungos rinkos dalis, importui iš kitų trečiųjų šalių teko 25,5 % rinkos dalis, o Sąjungos pramonės kainų lygis buvo aukštesnis. Atitinkamai automobilių gamintojai, be Sąjungos pramonės ir Maroko, turi ir kitų tiekimo šaltinių. Tai taip pat buvo patvirtinta nustačius, kad ratų su ratlankiais iš aliuminio iš Maroko pirkimas siekė apie 30 % visų dviejų naudotojų ratų su ratlankiais iš aliuminio pirkimo tiriamuoju laikotarpiu. Be to, remiantis dviejų klausimyno atsakymus pateikusių naudotojų duomenimis, ratai su ratlankiais iš aliuminio sudarė maždaug 0,5 % jų gamybos sąnaudų. Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad automobilių gamintojų patirtas priemonių ratams su ratlankiais iš aliuminio poveikis yra ribotas.

(170)

ACEA tvirtino, kad importas iš Maroko atitiko strateginius Sąjungos automobilių gamintojų poreikius, kurių Sąjungos ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintojai negali patenkinti, nes patys sąmoningai nusprendė nedidinti savo gamybos pajėgumų. Todėl automobilių gamintojai neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik įvairinti savo tiekimo kanalus, be kita ko, naudodamiesi įvairiais importo šaltiniais.

(171)

Kaip minėta 40 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos ratų su ratlankiais iš aliuminio pramonė yra automobilių gamintojų tiekėja, o jos veikla priklauso nuo šių didelių bendrovių skelbiamų konkursų. Ratų su ratlankiais iš aliuminio tiekėjai, taigi ir faktinis ratų tiekimas, pasirenkami likus keleriems metams iki automobilių gamybos, todėl ratų su ratlankiais iš aliuminio pramonė turėtų turėti laiko pakoreguoti savo gamybos apimtį. Prireikus Sąjungos ratų su ratlankiais iš aliuminio pramonė galėtų per palyginti trumpą laiką padidinti savo pajėgumus, nes prašoma investicija susijusi ne su krosnimis ar dažymo kabinomis, o su liejimo mašinomis, kurias galima lengvai įrengti. Todėl, jeigu Sąjungos ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintojai neinvestavo į papildomus gamybos pajėgumus, tai veikiau lėmė tai, kad nebuvo sudaryta pakankamai išankstinių sutarčių su automobilių gamintojais. Taigi Sąjungos pramonė neturėjo pakankamai paskatų investuoti į papildomus pajėgumus, nes nebuvo pagrindo iš anksto numatyti, kad jos gamybos paklausa padidės. Be to, tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas siekė 64,31 mln. vienetų. Bendri Sąjungos pramonės pajėgumai siekė 61,29 mln. vienetų, visas Sąjungos pagamintas kiekis tiriamuoju laikotarpiu buvo 48,75 mln. vienetų, o Sąjungos pramonės eksportas – 2,71 mln. vienetų. Todėl Sąjungos pramonė jau turi pakankamai gamybos pajėgumų beveik visai Sąjungos ratų su ratlankiais iš aliuminio paklausai patenkinti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(172)

ACEA tvirtino, kad Sąjungos ratų su ratlankiais iš aliuminio pramonė neatitiko automobilių gamintojų nustatytų nepanaudotų pajėgumų reikalavimų (Sąjungos pramonė pranešė, kad pajėgumų naudojimas buvo didelis nei 95 %) ir įpareigojo automobilių gamintojus diversifikuoti savo šaltinius, visų pirma pasirenkant tiekėjus iš Maroko.

(173)

Komisija pažymėjo, kad nepateikta jokių įrodymų, jog Sąjungos ratų su ratlankiais iš aliuminio pramonė būtų pralaimėjusi konkursus dėl problemos, susijusios su jos gamybos pajėgumais, arba kad Sąjungos ratų su ratlankiais iš aliuminio pramonė būtų nepateikusi automobilių gamintojų komerciniuose užsakymuose nurodytų ratų su ratlankiais iš aliuminio. Be to, tiriamuoju laikotarpiu nustatyta, kad pajėgumų naudojimas siekė 80 %. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(174)

ACEA tvirtino, kad COVID-19 pandemijos poveikis sutrikdė tiekimo grandines, o automobilių gamintojai dėl COVID-19 pandemijos labai nukentėjo – iš viso prarasta 4,2 mln. transporto priemonių, t. y. 22,9 % 2019 m. Sąjungoje pagamintų produktų. Automobilių gamintojų pelningumas sumažėjo. Šį poveikį patyrė ir automobilių tiekėjai.

(175)

Komisija pažymėjo, kad dauguma automobilių gamintojų pranešė apie 2021 finansinių metų pelną, kuris viršijo įprastą ankstesniais metais nurodytą procentinę dalį (21).

(176)

Byloje nėra kitos informacijos, iš kurios būtų matyti, kad priemonės darytų didelį neigiamą poveikį naudotojams ir šis poveikis būtų didesnis nei teigiamas priemonių poveikis Sąjungos pramonei.

7.3. Išvada dėl Sąjungos interesų

(177)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, dėl kurių priemonių nustatymas importuojamiems Maroko kilmės ratams su ratlankiais iš aliuminio šiame tyrimo etape neatitiktų Sąjungos interesų.

8. LAIKINOSIOS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(178)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(179)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

Šalis	Bendrovė	Laikinasis antidempingo muitas
Marokas	HANDS 8 S.A.	8,0 %
Marokas	Visos kitos bendrovės	16,5 %

(180)

Šiame reglamente nurodyta konkrečioms bendrovėms taikoma antidempingo muito norma buvo nustatyta remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl ji parodė atliekant tyrimą nustatytą su šia bendrove susijusią padėtį. Ši muito norma taikoma tik importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretus nurodytas juridinis asmuo. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėta bendrove, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(181)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų taikomi tinkamai, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(182)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(183)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(184)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(185)

Ratų su ratlankiais iš aliuminio statistiniai duomenys dažnai nurodomi vienetais. Tačiau Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (22) dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros ir Bendrojo muitų tarifo I priede pateiktoje Kombinuotojoje nomenklatūroje toks papildomas vienetas, taikomas ratams su ratlankiais iš aliuminio, nėra nurodytas. Todėl reikia nustatyti, kad importuojant nagrinėjamąjį produktą išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje privalo būti nurodyta ne tik masė kilogramais arba tonomis, bet ir nagrinėjamojo produkto vienetų skaičius.

9. REGISTRACIJA

(186)

Kaip minėta 3 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą. Registracija buvo vykdoma siekiant galimai surinkti muitus atgaline data, kaip numatyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje.

(187)

Atsižvelgiant į pirminiu etapu nustatytus faktus, importuojamų produktų registravimą reikėtų nutraukti.

(188)

Šiuo tyrimo etapu nėra priimtas joks sprendimas dėl galimo antidempingo priemonių taikymo atgaline data.

10. INFORMACIJA PIRMINIAME ETAPE

(189)

Remdamasi pagrindinio reglamento 19a straipsniu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Ši informacija taip pat paskelbta viešai Prekybos GD svetainėje. Suinteresuotosioms šalims buvo pasiūlyta per tris darbo dienas pateikti pastabas dėl konkrečiai joms atskleistų skaičiavimų tikslumo. Komisija negavo nė vienos pastabos iš suinteresuotųjų trečiųjų šalių. Po išankstinio informacijos atskleidimo pateiktos pastabos dėl kitų tyrimo aspektų, nesusijusių su skaičiavimų tikslumu, bus nagrinėjamos galutiniame tyrimo etape.

11. BAIGIAMOJI NUOSTATA

(190)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis per nustatytą terminą pateikti raštu pastabas ir (arba) prašymus išklausyti dalyvaujant Komisijai. Suinteresuotosios šalys taip pat gali prašyti išklausyti dalyvaujant prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(191)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniame tyrimo etape,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Importuojamiems Maroko kilmės ratams su ratlankiais iš aliuminio, skirtiems autotransporto priemonėms, priskiriamoms 8701–8705 pozicijoms, su ratų reikmenimis arba be jų, su padangomis arba be jų, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8708 70 10 ir ex 8708 70 50 (TARIC kodai 8708701015, 8708701050, 8708705015 ir 8708705050), nustatomas laikinasis antidempingo muitas.

2. Laikinojo antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

Šalis	Bendrovė	Laikinasis antidempingo muitas	Papildomas TARIC kodas
Marokas	HANDS 8 S.A.	8,0 %	C873
Marokas	Visos kitos bendrovės	16,5 %	C999

3. 2 dalyje nurodytai bendrovei nustatyta individuali muito norma taikoma, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiama deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išdavusio subjekto atstovo, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos: „Aš, toliau pasirašęs (-iusi), patvirtinu, kad (kiekis) šioje sąskaitoje faktūroje nurodyto (nagrinėjamasis produktas), parduodamo eksportuoti į Europos Sąjungą, Maroke pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (papildomas TARIC kodas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“ Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas.

4. 1 dalyje nurodytas produktas į laisvą apyvartą Sąjungoje išleidžiamas tik tuo atveju, jeigu pateikiama laikinojo muito dydžio garantija.

5. Jeigu pateikiama 1 dalyje nurodyto produkto išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija, atitinkamame tos deklaracijos laukelyje, nepažeidžiant Kombinuotojoje nomenklatūroje nustatytos papildomo vieneto apibrėžties, įrašomas importuojamų produktų vienetų skaičius.

6. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitų reglamentavimo nuostatos.

2 straipsnis

1. Pastabas raštu dėl šio reglamento suinteresuotosios šalys pateikia Komisijai per 15 kalendorinių dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

2. Prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai suinteresuotosios šalys pateikia per 5 kalendorines dienas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3. Prašymą išklausyti dalyvaujant prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui suinteresuotosios šalys pateikia per 5 kalendorines dienas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Bylas nagrinėjantis pareigūnas išnagrinėja prašymus, pateiktus pasibaigus šiam terminui, ir gali priimti sprendimą tam tikrais atvejais juos patenkinti.

3 straipsnis

1. Muitinėms pavedama nutraukti importuojamų produktų registraciją, nustatytą vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/934 1 straipsniu.

2. Surinkti duomenys apie produktus, kurie buvo įvežti į ES suvartoti ne anksčiau kaip 90 dienų iki šio reglamento įsigaliojimo datos, saugomi tol, kol įsigalios galimos galutinės priemonės arba kol bus baigtas šis tyrimas.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnis taikomas 6 mėnesių laikotarpiu.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. liepos 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2) Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų importuojamų Maroko kilmės ratų su ratlankiais iš aliuminio inicijavimą (OL C 464, 2021 11 17, p. 19).

(3) 2022 m. birželio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/934, kuriuo nustatomas reikalavimas registruoti importuojamus tam tikrus Maroko kilmės ratus su ratlankiais iš aliuminio (OL L 162, 2022 6 17, p. 27).

(4) Komisijos vadovas Kaip pateikti antidempingo skundą?, p. 7–8, taip pat p. 13, p. 27, p. 29, p. 52, p. 59 ir p. 67. Jį galima rasti adresu https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2006/december/tradoc_120016.pdf.

(5) Ten pat, p. 3.

(6) Žr. skundo 108 punktą ir jo D2 priedą.

(7) https://trade.ec.europa.eu/tdi/case_details.cfm?id=2563.

(8) Kaip paaiškinta 5 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos gamintojų ir dviejų naudotojų pavadinimai neatskleidžiami dėl konfidencialumo priežasčių.

(9) OL C 86, 2020 3 16, p. 6.

(10) OL C 86, 2020 3 16, p. 6.

(11) Henri-Louis Vedie, „L’automobile: une filière marocaine stratégique, leader du secteur en Afrique’, Naujųjų Pietų politikos centro politikos dokumentas Nr. 20/34, 2020 m. lapkričio mėn. (pateikiamas adresu https://www.policycenter.ma/sites/default/files/2021-01/PP%20-%2020-34%20%28Henri-louis%20Vedie%29_0.pdf).

(12) Pavyzdžiui, „Renault Group“ eksportavo daugiau kaip 95 % savo Tanžero gamykloje pagamintos produkcijos (žr. https://www.tac.ma/news/english-1m-vehicles-exported-from-tangermed/).

(13) Žr. „LA LOI N° 19–94 RELATIVE AUX ZONES FRANCHES D’EXPORTATION“, Bulletin Officiel,1995 02 15, Nr. 4294, p. 117–121.

(14) Žr. „LA LOI N° 19–94 RELATIVE AUX ZONES FRANCHES D’EXPORTATION“, Bulletin Officiel, 1995 02 15, Nr. 4294, p. 117–121, vėliau iš dalies pakeistą įstatymu Nr. 14.21, kuriuo terminas „zone franche“ buvo pakeistas „zone d’accélération industrielle“. Taip pat žr. „Code des douanes et impôts indirects relevant de l’administration des douanes et impôts indirects approuvé par le dahir portant loi n° 1–77–339 du 25 chaoual 1397 (9 octobre 1977), tel qu’il a été modifié et complete“.

(15) EB. Iš Indijos importuojamai medvilninei patalynei taikomi antidempingo muitai(WT/DS141/R, 2000 10 30, 74–77 punktai).

(16) Pranešimas apie antidempingo priemonių, taikomų tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ratams su ratlankiais iš aliuminio, galiojimo termino peržiūros inicijavimą (OL C 29, 2022 1 20, p. 34).

(17) 2017 m. sausio 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/109, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį, tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ratams su ratlankiais iš aliuminio nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 18, 2017 1 24, p. 1).

(18) Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/109.

(19) 2010 m. spalio 25 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 964/2010, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ratams su ratlankiais iš aliuminio nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas (OL L 282, 2010 10 28, p. 1).

(20) Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/109 169 konstatuojamoji dalis.

(21) Kai kurių automobilių gamintojų paskelbtas pranešimas dėl 2021 m. metinių ataskaitų.

(22) 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 188

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	65 metai 2022m. liepos 15d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2022 m. kovo 9 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2022/1214, kuriuo dėl ekonominės veiklos tam tikruose sektoriuose iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139 ir dėl tam tikros informacijos apie tą ekonominę veiklą viešo atskleidimo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178 ( 1 )	1
	*	2022 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (ES) 2022/1215, kuriuo uždraudžiama su Europos Sąjungos valstybių narių vėliavomis plaukiojantiems laivams žvejoti juoduosius paltusus 1 ir 2 parajonių Norvegijos vandenyse	46
	*	2022 m. liepos 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/1216, kuriuo 2022 metais nukrypstama nuo įgyvendinimo reglamentų (ES) Nr. 809/2014, (ES) Nr. 180/2014, (ES) Nr. 181/2014, (ES) 2017/892, (ES) 2016/1150, (ES) 2018/274, (ES) Nr. 615/2014 ir (ES) 2015/1368 nuostatų dėl tam tikrų administracinių patikrų ir patikrų vietoje, kurios turi būti atliekamos įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką, ir kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/725	49
	*	2022 m. liepos 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/1217, kuriuo dėl tam tikro kiekio išskaitymo iš 2021, 2022 ir 2023 m. Ispanijai skirtų žvejybos kvotų iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 185/2013	62
	*	2022 m. liepos 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/1218, kuriuo dėl tam tikrų valstybių narių arba jų zonų tam tikromis į sąrašą įtrauktomis ligomis neužkrėstos teritorijos statuso patvirtinimo ir tam tikrų į sąrašą įtrauktų ligų likvidavimo programų patvirtinimo iš dalies keičiami tam tikri Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/620 priedai ( 1 )	65
	*	2022 m. liepos 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/1219, kuriuo dėl tam tikrų sudėtinių produktų siuntų įvežimo į Sąjungą ir vežimo per ją tranzitu sertifikatų pavyzdžių iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/2235 III priedas ( 1 )	75
	*	2022 m. liepos 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/1220, kuriuo nustatomi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES taikymo techniniai įgyvendinimo standartai, susiję su formatu, kuriuo trečiųjų valstybių įmonių filialai ir kompetentingos institucijos turi teikti tos direktyvos 41 straipsnio 3 ir 4 dalyje nurodytą informaciją ( 1 )	98
	*	2022 m. liepos 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/1221, kuriuo tam tikriems importuojamiems Maroko kilmės ratams su ratlankiais iš aliuminio nustatomas laikinasis antidempingo muitas	114
		SPRENDIMAI
	*	2022 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas (ES) 2022/1222 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Lisabonos specialiosios sąjungos asamblėjoje	142
	*	2022 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas (ES) 2022/1223 dėl lėšų, nepanaudotų vykdant iš 10-ojo ir 11-ojo Europos plėtros fondų finansuojamus projektus, paskirstymo siekiant finansuoti veiksmus, kuriais sprendžiami klausimai, susiję su aprūpinimo maistu saugumo krize ir ekonominiu sukrėtimu Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalyse Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą	147
	*	2022 m. liepos 13 d. Politinio ir saugumo komiteto sprendimas (BUSP) 2022/1224 dėl Europos Sąjungos karinės operacijos, skirtos prisidėti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje prie Somalio krantų ir jų prevencijos bei sustabdymo (ATALANTA), ES pajėgų vado skyrimo, kuriuo panaikinamas Sprendimas (BUSP) 2022/1179 (ATALANTA/5/2022)	150

Nr.	03/TQ109
Valstybė narė	Europos Sąjunga (visos valstybės narės)
Ištekliai	GHL/1N2AB.
Rūšis	Juodasis paltusas (Reinhardtius hippoglossoides)
Zona	1 ir 2 parajonių Norvegijos vandenys
Draudimo data	2022 m. birželio 20 d.

Ištekliai	Pradinė 2009 m. kvota	Pakeista 2009 m. kvota	Nustatytas 2009 m. laimikis	Kvotos ir laimikio skirtumas (peržvejojimas)	2013 m. išskaitytinas kiekis	2014 m. išskaitytinas kiekis	2015 m. išskaitytinas kiekis	2016 m. išskaitytinas kiekis	2017 m. išskaitytinas kiekis	2018 m. išskaitytinas kiekis	2019 m. išskaitytinas kiekis	2020 m. išskaitytinas kiekis	2021 m. išskaitytinas kiekis	2022 m. išskaitytinas kiekis	2023 m. išskaitytinas kiekis
MAC8C 3411	29 529	25 525	90 954	-65 429	100	100	100	5 544	6 283	4 805	7 762	3 328	8 944	2 411	0
ANE08 (1)								3 696	4 539	2 853	3 696	3 696	3 696	3 696	180

‘6	Ethiopia (ET)	Pepper of the genus Piper; dried or crushed or ground fruit of the genus Capsicum or of the genus Pimenta	0904		Aflatoxins	50
		Ginger, saffron, turmeric (curcuma), thyme, bay leaves, curry and other spices (Food – dried spices)	0910
		Sesamum seeds (Food)	1207 40 90		Salmonella (6)	50’
			ex 2008 19 19	40
			ex 2008 19 99	40

		Klaidų ištaisymas
	*	2022 m. gegužės 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/913, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1793 dėl laikino oficialios kontrolės sustiprinimo ir neatidėliotinų priemonių taikymo tam tikroms į Sąjungą iš tam tikrų trečiųjų šalių įvežamoms prekėms, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2017/625 ir (EB) Nr. 178/2002, klaidų ištaisymas ( OL L 158, 2022 6 13 )	152

‘10	India (IN)	Betel leaves (Piper betle L.) (Food)	ex 1404 90 00	10	Salmonella (2)	10
		Peppers of the genus Capsicum (sweet or other than sweet) (Food – dried, roasted, crushed or ground)	0904 21 10 ;		Aflatoxins	20
			ex 0904 22 00 ;	11; 19
			ex 0904 21 90 ;	20
			ex 2005 99 10 ;	10; 90
			ex 2005 99 80	94
		Groundnuts (peanuts), in shell	1202 41 00
		Groundnuts (peanuts), shelled	1202 42 00
		Peanut butter	2008 11 10
		Groundnuts (peanuts), otherwise prepared or preserved, including mixtures	2008 11 91 ; 2008 11 96 ; 2008 11 98 ;		Aflatoxins	50
			ex 2008 19 12 ;	40
			ex 2008 19 19 ;	50
			ex 2008 19 92 ;	40
			ex 2008 19 95 ;	40
			ex 2008 19 99	50
		Oilcake and other solid residues, whether or not ground or in the form of pellets, resulting from the extraction of groundnut oil	2305 00 00


		Groundnut flours and meals	ex 1208 90 00	20
		Groundnuts paste (Food and feed)	ex 2007 10 10	80
			ex 2007 10 99	50
			ex 2007 99 39	07; 08
		Peppers of the genus Capsicum (other than sweet) (Food – fresh, chilled or frozen)	ex 0709 60 99 ;	20	Pesticide residues (4) (5)	20
			ex 0710 80 59	20	Pesticide residues (4) (5)	20
		Sesamum seeds (Food and feed)	1207 40 90		Salmonella (6)	20
			ex 2008 19 19	40	- Pesticide residues (11)	50
			ex 2008 19 99	40	- Pesticide residues (11)	50
		Locust beans (carob)	1212 92 00		Pesticide residues (11)	20
		Locust beans seeds, not decorticated, crushed or ground	1212 99 41
		Mucilages and thickeners, whether or not modified, derived from locust beans or locust bean seeds (Food and feed)	1302 32 10
		Guar gum (Food and feed)	ex 1302 32 90		Pesticide residues (11)	20
		Guar gum (Food and feed)	ex 1302 32 90		Pentachlorophenol and dioxins (3)	5
		Mixtures of food additives containing locust bean gum or guar gum (Food)	ex 2106 90 92 ex 2106 90 98 ex 3824 99 93 ex 3824 99 96		Pesticide residues (11)	20
		Pepper of the genus Piper; dried or crushed or ground fruit of the genus Capsicum or of the genus Pimenta	0904
		Vanilla	0905
		Cinnamon and cinnamon-tree flowers	0906		Pesticide residues (11)	20
		Cloves (whole fruit, cloves and stems)	0907
		Nutmeg, mace and cardamoms	0908
		Seeds of anise, badian, fennel, coriander, cumin or caraway; juniper berries	0909
		Ginger, saffron, turmeric (curcuma), thyme, bay leaves, curry and other spices (Food – dried spices)	0910
		Sauces and preparations thereof; mixed condiments and mixed seasonings; mustard flours and meals and prepared mustard (Food)	2103		Pesticide residues (11)	20
		Calcium carbonate (Food and feed)	ex 2106 90 92/98 ex 2530 90 00 ex 2836 50 00		Pesticide residues (11)	20
		Food supplements containing botanicals (Food)	ex 1302 ex 2106		Pesticide residues (11)	20’

‘13	Sri Lanka (LK)	Peppers of the genus Capsicum (sweet or other than sweet) (Food – dried, roasted, crushed or ground)	0904 21 10 ;		Aflatoxins	50’
			ex 0904 21 90 ;	20
			ex 0904 22 00 ;	11; 19
			ex 2005 99 10 ;	10; 90
			ex 2005 99 80	94


	(1) Tekstas svarbus EEE.