ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 188

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

65 metai
2022m. liepos 15d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2022 m. kovo 9 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2022/1214, kuriuo dėl ekonominės veiklos tam tikruose sektoriuose iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139 ir dėl tam tikros informacijos apie tą ekonominę veiklą viešo atskleidimo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178 ( 1 )

1

 

*

2022 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (ES) 2022/1215, kuriuo uždraudžiama su Europos Sąjungos valstybių narių vėliavomis plaukiojantiems laivams žvejoti juoduosius paltusus 1 ir 2 parajonių Norvegijos vandenyse

46

 

*

2022 m. liepos 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/1216, kuriuo 2022 metais nukrypstama nuo įgyvendinimo reglamentų (ES) Nr. 809/2014, (ES) Nr. 180/2014, (ES) Nr. 181/2014, (ES) 2017/892, (ES) 2016/1150, (ES) 2018/274, (ES) Nr. 615/2014 ir (ES) 2015/1368 nuostatų dėl tam tikrų administracinių patikrų ir patikrų vietoje, kurios turi būti atliekamos įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką, ir kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/725

49

 

*

2022 m. liepos 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/1217, kuriuo dėl tam tikro kiekio išskaitymo iš 2021, 2022 ir 2023 m. Ispanijai skirtų žvejybos kvotų iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 185/2013

62

 

*

2022 m. liepos 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/1218, kuriuo dėl tam tikrų valstybių narių arba jų zonų tam tikromis į sąrašą įtrauktomis ligomis neužkrėstos teritorijos statuso patvirtinimo ir tam tikrų į sąrašą įtrauktų ligų likvidavimo programų patvirtinimo iš dalies keičiami tam tikri Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/620 priedai ( 1 )

65

 

*

2022 m. liepos 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/1219, kuriuo dėl tam tikrų sudėtinių produktų siuntų įvežimo į Sąjungą ir vežimo per ją tranzitu sertifikatų pavyzdžių iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/2235 III priedas ( 1 )

75

 

*

2022 m. liepos 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/1220, kuriuo nustatomi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES taikymo techniniai įgyvendinimo standartai, susiję su formatu, kuriuo trečiųjų valstybių įmonių filialai ir kompetentingos institucijos turi teikti tos direktyvos 41 straipsnio 3 ir 4 dalyje nurodytą informaciją ( 1 )

98

 

*

2022 m. liepos 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/1221, kuriuo tam tikriems importuojamiems Maroko kilmės ratams su ratlankiais iš aliuminio nustatomas laikinasis antidempingo muitas

114

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2022 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas (ES) 2022/1222 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Lisabonos specialiosios sąjungos asamblėjoje

142

 

*

2022 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas (ES) 2022/1223 dėl lėšų, nepanaudotų vykdant iš 10-ojo ir 11-ojo Europos plėtros fondų finansuojamus projektus, paskirstymo siekiant finansuoti veiksmus, kuriais sprendžiami klausimai, susiję su aprūpinimo maistu saugumo krize ir ekonominiu sukrėtimu Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalyse Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą

147

 

*

2022 m. liepos 13 d. Politinio ir saugumo komiteto sprendimas (BUSP) 2022/1224 dėl Europos Sąjungos karinės operacijos, skirtos prisidėti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje prie Somalio krantų ir jų prevencijos bei sustabdymo (ATALANTA), ES pajėgų vado skyrimo, kuriuo panaikinamas Sprendimas (BUSP) 2022/1179 (ATALANTA/5/2022)

150

 

 

Klaidų ištaisymas

 

*

2022 m. gegužės 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/913, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1793 dėl laikino oficialios kontrolės sustiprinimo ir neatidėliotinų priemonių taikymo tam tikroms į Sąjungą iš tam tikrų trečiųjų šalių įvežamoms prekėms, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2017/625 ir (EB) Nr. 178/2002, klaidų ištaisymas ( OL L 158, 2022 6 13 )

152

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

2022 7 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/1


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2022/1214

2022 m. kovo 9 d.

kuriuo dėl ekonominės veiklos tam tikruose sektoriuose iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139 ir dėl tam tikros informacijos apie tą ekonominę veiklą viešo atskleidimo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (1), ypač į jo 8 straipsnio 4 dalį, 10 straipsnio 3 dalį ir 11 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2021/2139 (2) nustatyti techninės analizės kriterijai taikomi keliems ekonomikos sektoriams ir veiklai, kurie gali padėti siekti Sąjungos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslų. Tie ekonomikos sektoriai ir veikla buvo pasirinkti atsižvelgiant į jiems tenkančią bendro išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalį ir įrodytą jų potencialą išvengti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, šių dujų išmesti mažiau arba jas absorbuoti. Be to, yra įrodyta, jog tie ekonomikos sektoriai ir veikla gali padėti neišmesti šių dujų, jų išmesti mažiau arba jas absorbuoti kituose sektoriuose arba vykdant kitą veiklą arba jie gali užtikrinti ilgalaikį kituose sektoriuose ar vykdant kitą veiklą išmestų ŠESD saugojimą;

(2)

maždaug 75 % tiesiogiai Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išmetama dėl viso energijos suvartojimo. Taigi siekiant toliau mažinti išmetamą šių dujų kiekį energetikos sektoriui tenka labai svarbus vaidmuo. Todėl Deleguotajame reglamente (ES) 2021/2139 nustatyti techninės analizės kriterijai taikomi labai įvairiems ekonomikos sektoriams ir su energijos tiekimo grandine susijusiai veiklai – nuo elektros energijos ar šilumos gamybos iš skirtingų šaltinių, jos perdavimo ir paskirstymo tinklais iki kaupimo, šilumos siurblių ir biodujų bei biodegalų gamybos. Tačiau Deleguotajame reglamente (ES) 2021/2139 iškastinių dujų ir branduolinės energetikos sektorių ekonominei veiklai taikomi techninės analizės kriterijai nenustatyti, nors tokia veikla gali prisidėti prie Sąjungos ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo;

(3)

kaip išdėstyta 2021 m. balandžio 21 d. Komisijos komunikate („ES taksonomija, įmonių tvarumo ataskaitų teikimas, tvarumo prioritetai ir patikėtinio pareigos. Finansų nukreipimas į Europos žaliąjį kursą“) ir 2021 m. liepos 6 d. Komisijos komunikate („Perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimo strategija“), energijos gamybai iš iškastinių dujų taikomų techninės analizės kriterijų nustatymas buvo atidėtas, nes reikėjo atlikti tolesnį techninį vertinimą, visų pirma įvertinti iškastinių dujų tarpinį vaidmenį mažinant ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro (3). Branduolinės energijos gamybos veiklai taikomų techninės analizės kriterijų nustatymas taip pat buvo atidėtas iki tol, kol bus atliktas 2020 m. pradėtas išsamus ekspertų vertinimas, ar branduolinės energijos gyvavimo ciklas, visų pirma branduolinės atliekos, galėtų būti laikomas suderinamu su Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje nustatytu reikalavimu, kad veikla nedarytų reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams. Atsižvelgiant į tuos vertinimus, būtina pripažinti, kad energijos gamybos tiek iš iškastinių dujų, tiek iš branduolinės energijos veikla gali prisidėti prie Sąjungos ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo;

(4)

pagal Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalies nuostatą dėl perėjimo ekonominės veiklos, būtina nustatyti techninės analizės kriterijus, taikomus elektros energijos gamybai, didelio naudingumo bendrai elektros energijos bei šilumos ir (arba) vėsumos gamybai, taip pat šilumos ir (arba) vėsumos gamybai efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemose iš iškastinių dujų, kai naudojant iškastines dujas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nesiekia tam tikros ribos. Be to, būtina nustatyti techninės analizės kriterijus, taikytinus tuo atveju, kai iškastinės dujos naudojamos elektros energijos gamybai, didelio naudingumo elektros energijos bei šilumos ir (arba) vėsumos gamybai, taip pat šilumos ir (arba) vėsumos gamybai efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemose, kai tokia elektros energijos gamyba, didelio efektyvumo bendra elektros energijos bei šilumos ir (arba) vėsumos gamyba, taip pat šilumos ir (arba) vėsumos gamyba efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemose tos ribos dar neatitinka, nes siekiant įvykdyti pertvarką būtina ne tik naudoti neutralaus poveikio klimatui energiją ir daugiau investuoti į jau ir taip mažo anglies dioksido kiekio ekonominę veiklą ir sektorius, bet ir smarkiai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą vykdant kitą ekonominę veiklą ir kituose sektoriuose, kurie dar neturi technologiškai ir ekonomiškai pagrįstų mažo anglies dioksido kiekio alternatyvų. Visa tokia ekonominė veikla turėtų būti laikoma Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje aprašyta perėjimo veikla, atsižvelgiant į tai, kad technologiškai ir ekonomiškai pagrįstų mažo anglies dioksido kiekio alternatyvų rinkoje dar gali būti nepakankamai, kad būtų nuolat ir patikimai patenkinama energijos paklausa. Ypač elektros energijos gamybos srityje tikslinga numatyti kitą alternatyvų metodą nei tiesioginis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ribojimas. Šio alternatyvaus metodo taikymo rezultatas per dvidešimties metų laikotarpį turėtų būti panašus ir įrenginiuose tas rezultatas galėtų būti pasiekiamas apribojant eksploatavimo valandų skaičių arba anksčiau pereinant prie atsinaujinančiųjų išteklių arba mažo anglies dioksido pėdsako dujų naudojimo. Techninės analizės kriterijai turėtų paskatinti sparčiau atsisakyti taršesnių energijos šaltinių, įskaitant kietąjį iškastinį kurą. Be to, siekiant, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nustatytų reikalavimų, iškastinių dujų naudojimui taikomais techninės analizės kriterijais taip pat turėtų būti užtikrinta, kad būtų turima patikimų įrodymų, jog tas pats energijos gamybos pajėgumas negali būti pasiektas naudojant atsinaujinančiuosius išteklius, ir kad atsižvelgiant į geriausius sektoriaus veiklos rezultatus, būtų parengti veiksmingi kiekvieno įrenginio planai iki tam tikros datos visiškai pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių arba mažo anglies dioksido pėdsako dujų. Galiausiai, techninės analizės kriterijais turėtų būti tam tikrą laiką pripažįstamas tos veiklos indėlis į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą;

(5)

siekiant Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos tikslų atsinaujinantieji energijos štekliai atliks esminį vaidmenį. Todėl investicijos į atsinaujinančiuosius energijos išteklius turi būti didinamos, kad būtų patenkinti Sąjungos energijos rinkos poreikiai, susiję su didesniu atsinaujinančiosios ir švarios energijos kiekiu;

(6)

branduolinės energetikos veikla yra mažo anglies dioksido kiekio veikla, ji nėra susijusi su atsinaujinančiųjų išteklių energija, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 (4) 2 straipsnio antros pastraipos 1 punkte ir nurodyta Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 1 dalies a punkte; jos taip pat negalima priskirti kitoms ekonominės veiklos kategorijoms, išvardytoms tos nuostatos b–i punktuose. Tokia branduolinės energetikos ekonominė veikla turėtų būti traktuojama pagal Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalį, nes rinkoje nepakanka technologiškai ir ekonomiškai pagrįstų mažo anglies dioksido kiekio alternatyvų, kad būtų galima nuolat ir patikimai patenkinti energijos paklausą. Be to, 2020 m. kovo mėn. pateiktoje Techninės ekspertų grupės tvarių finansų klausimams galutinėje ataskaitoje (5) teigiama, kad gaminant branduolinę energiją išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pačiame energijos gamybos etape beveik lygus nuliui ir kad esama išsamių ir aiškių įrodymų, jog branduolinė energija gali labai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo tikslų įgyvendinimo. Be to, kai kurių valstybių narių planuose tarp energijos šaltinių, kurie bus naudojami siekiant klimato tikslų, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119 (6) nustatytą 2050 m. priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslą, branduolinė energija yra nurodyta kartu su atsinaujinančiųjų išteklių energija. Galiausiai, gaminant branduolinę energiją užtikrinamas stabilus bazinės apkrovos energijos tiekimas ir taip palengvinamas kintamų atsinaujinančiųjų išteklių naudojimas bei netrukdoma jų plėtrai, kaip reikalaujama Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalies b punkte. Todėl branduolinės energetikos veikla turėtų būti laikoma atitinkančia Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalį;

(7)

ekspertų atliktoje mokslinėje nuomonėje (7) padaryta išvada, kad branduolinės energetikos ekonominei veiklai taikomais techninės analizės kriterijais turėtų būti užtikrinta, kad dėl galimos rizikos, susijusios su ilgalaikiu branduolinių atliekų saugojimu ir galutiniu šalinimu, nebūtų padaryta reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams. Todėl tie techninės analizės kriterijai turėtų atspindėti aukščiausius branduolinės saugos, radiacinės saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo standartus ir būti grindžiami Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartyje (toliau – Euratomo sutartis) ir pagal tą sutartį priimtuose teisės aktuose, visų pirma Tarybos direktyvoje 2009/71/Euratomas (8), nustatytais reikalavimais. Toje direktyvoje nustatytas aukšto lygio branduolinės saugos tikslas, apimantis visus kiekvieno branduolinio įrenginio gyvavimo ciklo etapus, įskaitant tokio įrenginio vietos parinkimą, projektavimą, statybą, perdavimą eksploatuoti, eksploatavimą ir eksploatavimo nutraukimą. Visų pirma joje raginama projektuoti gerokai saugesnius naujus reaktorius, įskaitant vadinamuosius III+ kartos reaktorius, kuriems projektuoti turėtų būti pasitelkiamos naujausios žinios bei technologijos ir atsižvelgiama į naujausius tarptautinius saugos reikalavimus. Tais reikalavimais veiksmingai įgyvendinamas branduolinės saugos tikslas, įskaitant pakopinės apsaugos principo taikymą ir veiksmingą saugos kultūros užtikrinimą. Tais reikalavimais užtikrinama, kad ekstremalių žmogaus sukeltų ir gamtinių pavojų, įskaitant žemės drebėjimus ir potvynius, poveikis būtų kuo mažesnis ir kad būtų užkirstas kelias avarijoms, veikimo anomalijoms ir valdymo sistemų gedimams arba praradimui, inter alia, naudojant apsaugines konstrukcijas arba atsargines aušinimo ir elektros energijos tiekimo sistemas;

(8)

rinkoje atsirado avarinėmis sąlygomis atsparaus branduolinių elektrinių kuro ir tai užtikrina papildomą apsaugą nuo avarijų, susijusių su kuro ar reaktoriaus komponentų struktūriniais pažeidimais. Siekiant atsižvelgti į tuos naujausius technologinius pokyčius, techninės analizės kriterijais turėtų būti reikalaujama naudoti būtent tos rūšies kurą, atsižvelgiant į jo licencijavimą Sąjungoje;

(9)

visame pasaulyje vykdomi moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra siekiant sukurti naujų branduolinių reaktorių technologijų, kuriose, be kita ko, taikomas uždaro kuro ciklo arba savidaugio kuro (angl. „self-breeding“) principas ir kurias naudojant susidaro kuo mažesnis labai radioaktyvių atliekų kiekis (IV kartos reaktoriai). Nors tie IV kartos reaktoriai dar nėra komerciškai perspektyvūs, atsižvelgiant į jų galimą indėlį siekiant priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir radioaktyviųjų atliekų kiekio mažinimo tikslo, turėtų būti nustatyti tokiems reaktoriams taikomi techninės analizės kriterijai;

(10)

kelios valstybės narės yra numačiusios ateityje, be kitų energijos išteklių, naudoti ir branduolinę energiją savo priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti. Pagal Komisijos įvertintus scenarijus nuo iškastinio kuro nepriklausoma energetikos sistema būtų daugiausia grindžiama atsinaujinančiųjų išteklių energija ir tokios pačios, kaip dabar, įrengtosios galios branduolinės energijos pajėgumais. Kadangi šiuo metu eksploatuojami branduoliniai įrenginiai sensta, jų saugą reikia didinti siekiant pratęsti jų eksploatavimo trukmę, be to, turi būti statomi nauji įrenginiai seniems pakeisti. Tai nuolatinis procesas, kuriuo turėtų būti užtikrinta, kad iki 2050 m. ir po šios datos turėtume reikiamų pajėgumų energetikos sistemos priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti. Taigi per visą laikotarpį iki 2050 m. ir vėliau reikės didelių investicijų į branduolinę energetiką. Būtina užtikrinti, kad naujose branduolinėse elektrinėse būtų naudojami pažangiausi technologijų pažangos padiktuoti sprendimai. Todėl tokioms naujoms branduolinėms elektrinėms taikomuose techninės analizės kriterijuose turėtų būti numatyta, kad kiekvienas investicinis projektas turi būti reguliariai peržiūrimas, taip pat turi būti numatyti techniniai parametrai, atitinkantys geriausias turimas technologijas, sukuriamas nuolat vykdant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei nuolat tobulinant tas technologijas. Reikėtų nustatyti konkrečias datas, kad būtų užtikrintas laipsniškas perėjimas prie naujų, su tvariu priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu suderinamų technologijų, kai tik jos bus prieinamos;

(11)

Euratomo sutarties II priede ir Tarybos reglamente (Euratomas) Nr. 2587/1999 (9) nustatytos ribos ir kiti reikalavimai dėl pranešimo Komisijai apie investicijas į branduolinę energetiką. Siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant taksonomijos tikslus būtų kuo labiau laikomasi Euratomo teisės aktuose nustatytų principų ir reikalavimų, įskaitant branduolinės saugos tikslą, reikėtų nustatyti, kad dėl tokių investicijų turėtų būti gauta Komisijos nuomonė, neatsižvelgiant į tai, ar apie jas reikalaujama pranešti pagal Euratomo sutarties II priedą ir Reglamentą (Euratomas) Nr. 2587/1999. Dėl tos pačios priežasties visos Komisijos nuomonėje nustatytos su Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalies ir 17 straipsnio ir techninės analizės kriterijų taikymu susijusios problemos turėtų būti tinkamai išspręstos;

(12)

atsižvelgiant į ilgą investicijų į naujus branduolinės energijos gamybos pajėgumus įgyvendinimo laikotarpį, prisidėti prie energetikos sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo artimiausiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu galima pratęsiant pasirinktų esamų branduolinių įrenginių eksploatavimo laiką. Tačiau pagal tokio eksploatavimo laiko pailginimo techninės analizės kriterijus turėtų būti reikalaujama tuos branduolinius įrenginius modernizuoti ir padidinti jų saugą, kad jie atitiktų aukščiausius pasiekiamus saugos standartus ir visus saugos tikslus, nustatytus pagal Euratomo sutartį priimtuose teisės aktuose;

(13)

atsižvelgiant į numatomą technologijų ir mokslo raidą, investicijoms į naujų branduolinių įrenginių, kuriuose naudojamos geriausios turimos technologijos ir kuriuos iki atitinkamos datos pagal taikytiną nacionalinę teisę patvirtina valstybių narių kompetentingos institucijos, statybą ir saugų eksploatavimą turėtų būti taikomi techninės analizės kriterijai ir terminai, kuriais būtų skatinama kurti ir ateityje naudoti IV kartos branduolinius reaktorius, kuriuose taikomas uždaro kuro ciklo arba savidaugio kuro principas, kai tik jų atsiras rinkoje. Šie terminai turėtų būti tinkamai peržiūrimi atsižvelgiant į tokių technologijų pažangą;

(14)

techninės analizės kriterijais, susijusiais su klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos tikslais, turėtų būti užtikrinta, kad ekonominė veikla nedarytų reikšmingos žalos jokiems kitiems aplinkos tikslams. Konkrečiai branduolinės energetikos ekonominės veiklos atveju būtina užtikrinti, kad ilgalaikis atliekų dėjimas į atliekyną nedarytų reikšmingos ir ilgalaikės žalos aplinkai, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnio 1 dalies d punkto iii papunktyje. Todėl techninės analizės kriterijuose tikslinga nustatyti konkrečius reikalavimus dėl radioaktyviųjų atliekų tvarkymo fondo ir branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimo fondo, kurie gali būti sujungiami; tie reikalavimai grindžiami principu, kad atliekų gamintojai turėtų būti atsakingi už radioaktyviųjų atliekų tvarkymo išlaidas ir kad visoms tokioms atliekoms būtų numatyta pakankamai veikiančių galutinio šalinimo atliekynų – tai turėtų užkirsti kelią radioaktyviųjų atliekų eksportui į trečiąsias šalis. Keliose valstybėse narėse mažai ir vidutiniškai radioaktyvios atliekos jau yra dedamos į paviršinius atliekynus ir per šių paviršinių atliekynų eksploatavimo dešimtmečius sukaupta daug šių atliekų tvarkymo patirties bei praktinių žinių. Labai radioaktyvių atliekų ir panaudoto branduolinio kuro giluminis atliekynas yra pažangiausias sprendimas, kurį ekspertų bendruomenė visame pasaulyje plačiai pripažįsta kaip saugiausią ir tvariausią labai radioaktyvių atliekų ir atliekomis laikomo panaudoto branduolinio kuro galutinio šalinimo variantą. Nors valstybės narės yra atsakingos už savo panaudoto branduolinio kuro ir mažai, vidutiniškai ar labai radioaktyvių atliekų tvarkymo politiką, jos į savo nacionalinę politiką, visų pirma į nacionalines panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programas, turėtų įtraukti šalinimo galimybių planavimą ir įgyvendinimą, apimantį visų rūšių panaudotą branduolinį kurą ir radioaktyviąsias atliekas bei visus panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapus nuo susidarymo iki šalinimo. Nacionalinių programų turinys nustatytas Tarybos direktyvoje 2011/70/Euratomas (10) ir apima pagrindinius veiklos rodiklius, kuriais remiantis būtų galima skaidriai stebėti pažangą. Valstybės narės turi reguliariai teikti Komisijai nacionalinių programų įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Iš 2021 m. valstybių narių ataskaitų matyti, kad statant pirmuosius giluminius atliekynus Sąjungos teritorijoje padaryta didelė pažanga. Valstybėms narėms tampa prieinami realistiški sprendimai, kad iki 2050 m. jos galėtų sukurti ir eksploatuoti tokius atliekynus. Todėl atitinkamo reikalavimo įtraukimu į techninės analizės kriterijus užtikrinama, kad aplinkai nebūtų daroma reikšminga žala;

(15)

būtina, kad finansų ir ne finansų įmonės labai skaidriai informuotų investuotojus apie jų investicijas į iškastinių dujų ir branduolinės energijos gamybos veiklą ir turėtų būti nustatyti tai veiklai taikomi techninės analizės kriterijai. Siekiant užtikrinti skaidrumą, finansų ir ne finansų įmonėms turėtų būti nustatyti specialūs informacijos atskleidimo reikalavimai. Siekiant užtikrinti, kad investuotojams atskleidžiamą informaciją būtų galima palyginti, ji turėtų būti pateikiama šablone, kuriame būtų aiškiai nurodoma su iškastinėmis dujomis ir branduoline energija susijusios veiklos dalis vardiklyje ir, kai tinkama, tų įmonių pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių skaitiklyje. Siekiant užtikrinti, kad investuotojai būtų labai skaidriai informuojami apie Reglamento (ES) 2020/852 5 ir 6 straipsniuose nurodytus finansinius produktus, susijusius su iškastinių dujų ir branduolinės energetikos veiklos, kurios techninės analizės kriterijai yra nustatyti, pozicijomis, Komisija atitinkamai iš dalies pakeis su tais finansiniais produktais susijusią informacijos atskleidimo sistemą arba pasiūlys ją iš dalies pakeisti, kad būtų užtikrintas visiškas skaidrumas per visą tų finansinių produktų gyvavimo laikotarpį. Siekdama užtikrinti, kad galutiniai investuotojai galėtų aiškiai atskirti tokią informaciją, Komisija apsvarstys galimybę iš dalies pakeisti reikalavimus dėl platintojų teikiamų konsultacijų finansiniais ir draudimo klausimais;

(16)

siekiant padidinti investuotojų pasitikėjimą, atitiktį su iškastinėmis dujomis susijusios veiklos techninės analizės kriterijams turėtų tikrinti nepriklausoma trečioji šalis. Tam, kad atitikties tikrinimas būtų nešališkas ir kruopštus, nepriklausoma trečioji šalis turėtų turėti išteklių ir ekspertinių žinių tam patikrinimui atlikti, būti nepriklausoma, kad išvengtų bet kokio interesų konflikto su savininku ar finansuotoju, ir turėtų nedalyvauti plėtojant ar vykdant tokią su iškastinėmis dujomis susijusią veiklą. Be tikrinimo mechanizmo, finansų ir ne finansų įmonėms gali būti taikomi tam tikri tikrinimo reikalavimai, nustatyti kituose atitiktį techninės analizės kriterijams reglamentuojančiuose Sąjungos teisės aktuose dėl tvarių finansų. Pagal Reglamento (ES) 2020/852 26 straipsnio 1 dalies c punktą, Komisija turėtų peržiūrėti nuostatas, reikalingas tikrinimo, ar laikomasi tame reglamente nustatytų kriterijų, mechanizmams nustatyti;

(17)

iškastinių dujų ir branduolinės energetikos sektoriams būdinga sparti technologinė plėtra. Todėl techninės analizės kriterijus, taikomus tuose sektoriuose vykdomai energijos gamybos veiklai, būtina reguliariai peržiūrėti, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2020/852 19 straipsnio 5 dalį. Be to, remiantis Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis, atliekant tokią peržiūrą reikėtų įvertinti techninės analizės kriterijuose nustatytų laikotarpių tinkamumą;

(18)

todėl Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139 ir Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178 (11) turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti. Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 ir Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2178 pakeitimais neįpareigojama atlikti kokių nors investicijų, tačiau jais siekiama finansų rinkoms ir investuotojams padėti, laikantis griežtų sąlygų, atpažinti atitinkamą su dujomis ir branduoline energija susijusią veiklą, kurios reikia, kad valstybių narių energetikos sistemos pereitų prie neutralaus poveikio klimatui, laikantis Sąjungos klimato tikslų ir įsipareigojimų;

(19)

šiame deleguotajame reglamente nustatyti Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 ir Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2178 pakeitimai yra glaudžiai susiję. Siekiant užtikrinti, kad tos nuostatos, kurios turėtų įsigalioti tuo pačiu metu, būtų tarpusavyje suderintos, kad suinteresuotieji subjektai susidarytų išsamesnį teisinės sistemos vaizdą ir būtų lengviau taikyti Reglamentą (ES) 2020/852, tas nuostatas būtina įtraukti į vieną reglamentą;

(20)

finansų ir ne finansų įmonėms būtina suteikti pakankamai laiko įvertinti, ar jų ekonominė veikla, susijusi su iškastinėmis dujomis ir branduoline energija, atitinka šiame reglamente nustatytus techninės analizės kriterijus, ir remiantis tuo vertinimu pateikti ataskaitą pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2178. Todėl šio reglamento taikymo data turėtų būti atidėta iki 2023 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 pakeitimai

Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139 iš dalies keičiamas taip:

1)

Įterpiamas 2a straipsnis:

„2a straipsnis

Peržiūra

Atlikdama Reglamento (ES) 2020/852 19 straipsnio 5 dalyje nurodytą peržiūrą, Komisija taip pat peržiūri ir įvertina būtinybę pakeisti I priedo 4.27 skirsnyje, 4.28 skirsnyje, 4.29 skirsnio 1 punkto b papunktyje, 4.30 skirsnio 1 punkto b papunktyje ir 4.31 skirsnio 1 punkto b papunktyje nurodytas datas.

Peržiūrint I priedo 4.27 skirsnio 2 punkte ir 4.28 skirsnio 2 punkte nurodytą datą atsižvelgiama į avarinėmis sąlygomis atsparaus kuro komercializacijos techninę pažangą Sąjungoje ir visame pasaulyje.“

2)

I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą.

3)

II priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

2 straipsnis

Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2178 pakeitimai

Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178 iš dalies keičiamas taip:

1)

8 straipsnis papildomas 6, 7 ir 8 dalimis:

„6.   Finansų ir ne finansų įmonės atskleidžia sumą ir procentinę dalį, atitinkančią:

a)

Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I ir II priedų 4.26, 4.27 ir 4.28 skirsniuose nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą jų pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių vardiklyje ir skaitiklyje;

b)

Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I ir II priedų 4.26, 4.27 ir 4.28 skirsniuose nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą jų pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių vardiklyje;

c)

netaksonominės branduolinės energetikos veiklos mastą jų pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių vardiklyje.

7.   Finansų ir ne finansų įmonės atskleidžia sumą ir procentinę dalį, atitinkančią:

a)

Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I ir II priedų 4.29, 4.30 ir 4.31 skirsniuose nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą jų pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių vardiklyje ir skaitiklyje;

b)

Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I ir II priedų 4.29, 4.30 ir 4.31 skirsniuose nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą jų pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių vardiklyje;

c)

netaksonominės su iškastinėmis dujomis susijusios veiklos mastą jų pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių vardiklyje.

8.   6 ir 7 dalyse nurodyta informacija pateikiama lentelių forma naudojant šio reglamento XII priede pateiktus šablonus.“

2)

Šio reglamento III priede pateikiamas tekstas pridedamas kaip XII priedas.

3 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2023 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. kovo 9 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 198, 2020 6 22, p. 13.

(2)  2021 m. birželio 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams (OL L 442, 2021 12 9, p. 1).

(3)  2021 m. balandžio 21 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES taksonomija, įmonių tvarumo ataskaitų teikimas, tvarumo prioritetai ir patikėtinio pareigos. Finansų nukreipimas į Europos žaliąjį kursą“ (COM/2021/188 final) ir 2021 m. liepos 6 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimo strategija“ (COM/2021/390 final).

(4)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

(5)  TEG ataskaita paskelbta adresu https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/business_economy_euro/banking_and_finance/documents/200309-sustainable-finance-teg-final-report-taxonomy_en.pdf.

(6)  2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

(7)  JRC ataskaita „Technical assessment of nuclear energy with respect to the ‘do no significant harm’ criteria of Regulation (ES) 2020/852 („Taxonomy Regulation“)“, paskelbta adresu https://ec.europa.eu/info/file/210329-jrc-report-nuclear-energy-assessment_en.

(8)  2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema (OL L 172, 2009 7 2, p. 18);

(9)  1999 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 2587/1999, apibūdinantis investicinius projektus, apie kuriuos reikia pranešti Komisijai pagal Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 41 straipsnį (OL L 315, 1999 12 9, p. 1).

(10)  2011 m. liepos 19 d. Tarybos direktyva 2011/70/Euratomas, kuria nustatoma panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų atsakingo ir saugaus tvarkymo Bendrijos sistema (OL L 199, 2011 8 2, p. 48).

(11)  2021 m. liepos 6 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant įmonių, kurioms taikomas Direktyvos 2013/34/ES 19a arba 29a straipsnis, atskleistinos informacijos apie aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą turinį bei pateikimą ir nustatant metodiką, taikytiną vykdant tą informacijos atskleidimo prievolę, (OL L 443, 2021 12 10, p. 9).


I PRIEDAS

Į Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I priedą įterpiami 4.26, 4.27, 4.28, 4.29, 4.30 ir 4.31 skirsniai:

„4.26.   Pažangiųjų technologijų, naudojamų energijai gaminti taikant branduolinius procesus, kuriems vykstant per branduolinio kuro ciklą susidaro kuo mažesnis atliekų kiekis, ikiprekybiniai etapai

Veiklos aprašymas

Valstybių narių kompetentingų institucijų pagal taikytiną nacionalinę teisę licencijuotų inovatyvių elektros energijos gamybos įrenginių, kuriuose energija gaminama taikant branduolinius procesus, kuriems vykstant per branduolinio kuro ciklą susidaro kuo mažesnis atliekų kiekis, moksliniai tyrimai, plėtra, demonstravimas ir įrengimas.

Šiai veiklai priskiriami NACE kodai M72 ir M72.1 pagal Reglamente (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla, jei ji atitinka visus šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Bendrieji svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

1.

Su ekonomine veikla susijęs projektas (toliau – projektas) vykdomas valstybėje narėje, kuri įvykdė visus šiuos reikalavimus:

a)

į nacionalinę teisę visa apimtimi perkėlė Tarybos direktyvą 2009/71/Euratomas (*1) ir Tarybos direktyvą 2011/70/Euratomas (*2);

b)

laikosi Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties (toliau – Euratomo sutartis) ir jos pagrindu priimtų teisės aktų, visų pirma Direktyvos 2009/71/Euratomas, Direktyvos 2011/70/Euratomas ir Tarybos direktyvos 2013/59/Euratomas (*3), taip pat taikytinų pagal SESV 192 straipsnį priimtų Sąjungos aplinkos teisės aktų, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES (*4) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB (*5);

c)

nuo projekto patvirtinimo dienos turi radioaktyviųjų atliekų tvarkymo fondą ir branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo fondą, kuriuos galima sujungti;

d)

įrodė, kad pasibaigus numatytam branduolinės elektrinės eksploatavimo laikui turės išteklių, atitinkančių numatomas radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir branduolinės elektrinės eksploatavimo nutraukimo išlaidas, kaip nustatyta Komisijos rekomendacijoje 2006/851/Euratomas (*6);

e)

joje veikia visų labai mažai, mažai ir vidutiniškai radioaktyvių atliekų galutinio šalinimo atliekynai, apie kuriuos Komisijai pranešta pagal Euratomo sutarties 41 straipsnį arba Tarybos reglamento (Euratomas) Nr. 2587/1999 1 straipsnio 4 dalį ir kurie įtraukti į nacionalinę programą, atnaujintą pagal Direktyvą 2011/70/Euratomas;

f)

turi dokumentais pagrįstą planą, kuriame išsamiai nurodyti veiksmai, kurių bus imamasi, kad iki 2050 m. pradėtų veikti labai radioaktyvių atliekų atliekynas, ir aprašyti visi šie aspektai:

i)

visiems panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapams nuo susidarymo iki dėjimo į atliekyną skirtos koncepcijos arba planai ir techniniai sprendimai;

ii)

laikotarpiui po atliekyno uždarymo, įskaitant laikotarpį, kuriuo vykdoma atitinkama kontrolė, skirtos koncepcijos arba planai, taip pat priemonės, kurių bus imtasi tam, kad žinios apie tą atliekyną būtų išsaugotos ilgesnį laikotarpį;

iii)

atsakomybė už plano įgyvendinimą ir pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai jo įgyvendinimo pažangai stebėti;

iv)

išlaidų vertinimai ir finansavimo schemos.

Taikydamos f punktą, valstybės narės gali naudotis planais, parengtais pagal nacionalinę programą, kurios reikalaujama pagal Direktyvos 2011/70/Euratomas 11 ir 12 straipsnius.

2.

Projektas vykdomas pagal Sąjungos finansuojamą mokslinių tyrimų programą arba apie jį buvo pranešta Komisijai pagal Euratomo sutarties 41 straipsnį arba Tarybos reglamento (Euratomas) Nr. 2587/1999 1 straipsnio 4 dalį (jei taikytina kuri nors iš šių nuostatų), Komisija dėl jo pateikė nuomonę pagal Euratomo sutarties 43 straipsnį ir visi toje nuomonėje iškelti klausimai, svarbūs taikant Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalį bei 17 straipsnį ir šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus, buvo tinkamai išspręsti.

3.

Atitinkama valstybė narė įsipareigojo kas penkerius metus pateikti Komisijai ataskaitą, apimančią visus šiuos su kiekvienu projektu susijusius aspektus:

a)

1 punkto c papunktyje nurodytų sukauptų išteklių pakankamumą;

b)

faktinę 1 dalies f punkte nurodyto plano įgyvendinimo pažangą.

Remdamasi tomis ataskaitomis, Komisija įvertina 1 punkto c papunktyje nurodytų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo fondo ir branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo fondo sukauptų išteklių pakankamumą bei 1 punkto f papunktyje nurodyto dokumentais pagrįsto plano įgyvendinimo pažangą ir gali atitinkamai valstybei narei pateikti nuomonę.

4.

Veikla atitinka nacionalinės teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliami 1 punkto a ir b papunkčiuose nurodyti teisės aktai, be kita ko, kiek tai susiję su Sąjungos teritorijoje esančių branduolinių elektrinių atsparumo ekstremaliems gamtiniams pavojams, įskaitant žemės drebėjimus, vertinimu, visų pirma atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Todėl veikla vykdoma teritorijoje valstybės narės, kurioje branduolinio įrenginio eksploatuotojas:

a)

pateikė branduolinės saugos įrodymų, kurių apimtis ir išsamumas atitinka galimą branduoliniam įrenginiui ir jo aikštelei aktualaus pavojaus dydį ir pobūdį (Direktyvos 2009/71/Euratomas 6 straipsnio b punktas);

b)

ėmėsi pakopinės apsaugos priemonių siekdamas, inter alia, užtikrinti, kad būtų kuo labiau sumažintas ekstremalių išorinių gamtinių ir netyčinių žmogaus sukeltų pavojų poveikis (Direktyvos 2009/71/Euratomas 8b straipsnio 1 dalies a punktas);

c)

teikdamas licencijos branduolinei elektrinei statyti arba eksploatuoti paraišką atliko tinkamą branduolinio įrenginio aikštelės ir paties branduolinio įrenginio vertinimą (Direktyvos 2009/71/Euratomas 8c straipsnio a punktas).

5.

Veikla atitinka Direktyvos 2009/71/Euratomas reikalavimus, įgyvendinamus pagal naujausias Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ir Vakarų Europos branduolinės energetikos reguliavimo institucijų asociacijos (WENRA) tarptautines gaires, kuriomis prisidedama prie naujų ir esamų branduolinių elektrinių atsparumo ir pajėgumo atsilaikyti prieš ekstremalius gamtinius pavojus, įskaitant potvynius ir ekstremalias oro sąlygas, didinimo.

6.

1 punkto e ir f papunkčiuose nurodytos radioaktyviosios atliekos dedamos į atliekyną valstybėje narėje, kurioje jos susidarė, išskyrus tuo atveju, jei atitinkama valstybė narė ir paskirties valstybė narė yra sudariusios susitarimą, kaip nustatyta Direktyvoje 2011/70/Euratomas. Tokiu atveju paskirties valstybė narė turi radioaktyviųjų atliekų tvarkymo bei dėjimo į atliekyną programas ir tinkamą veikiantį atliekyną, atitinkančius Direktyvos 2011/70/Euratomas reikalavimus.

Papildomi svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo kriterijai

Vykdant šią veiklą siekiama, kad elektros energija būtų gaminama iš branduolinės energijos, arba ji yra gaminama iš branduolinės energijos. Gaminant elektros energiją iš branduolinės energijos per gyvavimo ciklą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis yra mažesnis nei 100 g CO2e/kWh.

Išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas per gyvavimo ciklą apskaičiuojamas pagal Komisijos rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal standartą ISO 14067:2018 arba ISO 14064–1:2018.

Nustatytą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Papildomi reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

Veikla atitinka Direktyvos 2009/71/Euratomas 6 straipsnio b punkte, 8b straipsnio 1 dalies a punkte ir 8c straipsnio a punkte nustatytus reikalavimus.

Veikla atitinka Direktyvos 2009/71/Euratomas reikalavimus, įgyvendinamus pagal TATENA ir WENRA tarptautines gaires, susijusias su ekstremaliais gamtiniais pavojais, įskaitant potvynius ir ekstremalias oro sąlygas.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

Su vandens kokybės išsaugojimu ir vandens trūkumo prevencija susijusi aplinkos būklės blogėjimo rizika nustatoma ir šalinama pagal vandens naudojimo ir apsaugos valdymo planą, parengtą konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

Siekdami apriboti šilumines anomalijas, susijusias su atliekinės šilumos išleidimu, toliau nuo jūros esančių branduolinių elektrinių, kuriose vykstant tiesiasrovio šlapiojo aušinimo procesui vanduo imamas iš upės ar ežero, eksploatuotojai reguliuoja:

a)

didžiausią priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūrą po sumaišymo ir

b)

didžiausią išleidžiamo aušinimo vandens ir priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūros skirtumą.

Temperatūra reguliuojama pagal individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, arba pagal Sąjungos teisėje nustatytas ribines vertes.

Veikla atitinka Pramonės fondo klasių (angl. Industry Foundation Classes, IFC) standartus.

Branduolinė veikla vykdoma laikantis reikalavimų dėl žmonėms vartoti skirto vandens, nustatytų Direktyvoje 2000/60/EB ir Direktyvoje 2013/51/Euratomas, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Parengtas neradioaktyviųjų ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo planas, kuriuo užtikrinamas maksimalus pakartotinis tokių atliekų naudojimas arba perdirbimas gyvavimo ciklo pabaigoje pagal atliekų hierarchiją, be kita ko, sudarant sutartis su atliekų tvarkymo partneriais, svarstant finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus.

Vadovaujantis Direktyva 2011/70/Euratomas ir laikantis Direktyvoje 2013/59/Euratomas nustatytų radiacinės saugos reikalavimų užtikrinama, kad eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo etapais susidarytų kuo mažiau radioaktyviųjų atliekų ir kuo daugiau nekontroliuojamųjų medžiagų.

Taikoma finansavimo schema, kuria užtikrinamas tinkamas visos eksploatavimo nutraukimo veiklos ir panaudoto branduolinio kuro bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansavimas pagal Direktyvą 2011/70/Euratomas ir Rekomendaciją 2006/851/Euratomas.

Prieš statant branduolinę elektrinę pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įgyvendinamos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensacinės priemonės.

Atitinkami šio skirsnio elementai įtraukti į valstybių narių ataskaitas, teikiamas Komisijai pagal Direktyvos 2011/70/Euratomas 14 straipsnio 1 dalį.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Neradioaktyvių išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose dėl didelių kurą deginančių įrenginių. Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

Branduolinių elektrinių, kurių šiluminė galia didesnė kaip 1 MW, bet mažesnė, kad būtų taikomos GPGB išvadose dėl didelių kurą deginančių įrenginių nustatytos ribinės vertės, išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis už Direktyvos (ES) 2015/2193 II priedo 2 dalyje nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

Į orą, vandens telkinius ir gruntą (dirvožemį) išleidžiamas radioaktyviųjų medžiagų kiekis atitinka individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, arba nacionalines ribines vertes pagal Direktyvą 2013/51/Euratomas (*7) ir Direktyvą 2013/59/Euratomas.

Panaudotas branduolinis kuras ir radioaktyviosios atliekos saugiai ir atsakingai tvarkomos pagal Direktyvą 2011/70/Euratomas ir Direktyvą 2013/59/Euratomas.

Turima projektui įgyvendinti tinkamų laikino saugojimo pajėgumų ir parengti nacionaliniai dėjimo į atliekyną planai, kuriais užtikrinama, kad laikino saugojimo trukmė būtų kuo trumpesnė, laikantis Direktyvos 2011/70/Euratomas nuostatos, pagal kurią radioaktyviųjų atliekų saugojimas, įskaitant ilgalaikį saugojimą, laikomas ne dėjimo į atliekyną alternatyva, o laikinu sprendimu.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Prieš statant branduolinę elektrinę pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įgyvendinamos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensacinės priemonės.

Kai taikytina, atliktas pažeidžiamos biologinės įvairovės vietovėse arba šalia jų (įskaitant „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą, UNESCO pasaulio paveldo objektus ir pagrindines biologinės įvairovės teritorijas, taip pat kitas saugomas teritorijas) esančių aikštelių ir (arba) vykdomų operacijų, kurios, tikėtina, gali daryti didelį poveikį pažeidžiamos biologinės įvairovės vietovėms, atitinkamas vertinimas ir, remiantis jo išvadomis, įgyvendintos būtinos poveikio švelninimo priemonės.

Aikštelės ir (arba) operacijos neturi daryti neigiamo poveikio saugomose teritorijose esančių buveinių ar rūšių apsaugos būklei.

4.27.   Naujų branduolinių elektrinių, kuriose elektros energija ar šiluma gaminama (be kita ko, vandenilio gamybos reikmėms) naudojant geriausias turimas technologijas, statyba ir saugus eksploatavimas

Šiame skirsnyje geriausios turimos technologijos – technologijos, visiškai atitinkančios Direktyvos 2009/71/Euratomas reikalavimus, naujausius TATENA standartų techninius parametrus ir WENRA saugos tikslus bei rekomendacinius lygius.

Veiklos aprašymas

Naujų branduolinių įrenginių, kurių statybos leidimą valstybių narių kompetentingos institucijos pagal taikytiną nacionalinę teisę išdavė iki 2045 m. ir kuriuose elektros energija arba technologinė šiluma gaminama, be kita ko, centralizuoto šilumos tiekimo ar pramoninių procesų, pvz., vandenilio gamybos, reikmėms (toliau – nauji branduoliniai įrenginiai), statyba ir saugus eksploatavimas, taip pat jų saugos didinimas.

Šiai veiklai priskiriami NACE kodai D35.11 ir F42.22 pagal Reglamente (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla, jei ji atitinka visus šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Bendrieji svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

1.

Su ekonomine veikla susijęs projektas (toliau – projektas) vykdomas valstybėje narėje, kuri įvykdė visus šiuos reikalavimus:

a)

į nacionalinę teisę visa apimtimi perkėlė Tarybos direktyvą 2009/71/Euratomas ir Tarybos direktyvą 2011/70/Euratomas;

b)

laikosi Euratomo sutarties ir jos pagrindu priimtų teisės aktų, visų pirma Direktyvos 2009/71/Euratomas, Direktyvos 2011/70/Euratomas ir Direktyvos 2013/59/Euratomas, taip pat taikytinų pagal SESV 192 straipsnį priimtų Sąjungos aplinkos teisės aktų, visų pirma Direktyvos 2011/92/ES ir Direktyvos 2000/60/EB;

c)

nuo projekto patvirtinimo dienos turi radioaktyviųjų atliekų tvarkymo fondą ir branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo fondą, kuriuos galima sujungti;

d)

įrodė, kad pasibaigus numatytam branduolinės elektrinės eksploatavimo laikui turės išteklių, atitinkančių numatomas radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir branduolinės elektrinės eksploatavimo nutraukimo išlaidas, kaip nustatyta Rekomendacijoje 2006/851/Euratomas;

e)

joje veikia visų labai mažai, mažai ir vidutiniškai radioaktyvių atliekų galutinio šalinimo atliekynai, apie kuriuos Komisijai pranešta pagal Euratomo sutarties 41 straipsnį arba Tarybos reglamento Nr. 2587/1999 1 straipsnio 4 dalį ir kurie įtraukti į nacionalinę programą, atnaujintą pagal Tarybos direktyvą 2011/70/Euratomas;

f)

turi dokumentais pagrįstą planą, kuriame išsamiai nurodyti veiksmai, kurių bus imamasi, kad iki 2050 m. pradėtų veikti labai radioaktyvių atliekų atliekynas, ir aprašyti visi šie aspektai:

i)

visiems panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapams nuo susidarymo iki dėjimo į atliekyną skirtos koncepcijos arba planai ir techniniai sprendimai;

ii)

laikotarpiui po atliekyno uždarymo, įskaitant laikotarpį, kuriuo vykdoma atitinkama kontrolė, skirtos koncepcijos arba planai, taip pat priemonės, kurių bus imtasi tam, kad žinios apie tą atliekyną būtų išsaugotos ilgesnį laikotarpį;

iii)

atsakomybė už plano įgyvendinimą ir pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai jo įgyvendinimo pažangai stebėti;

iv)

išlaidų vertinimai ir finansavimo schemos.

Taikydamos f punktą, valstybės narės gali naudotis planais, parengtais pagal nacionalinę programą, kurios reikalaujama pagal Direktyvos 2011/70/Euratomas 11 ir 12 straipsnius.

2.

Vykdant projektą visapusiškai taikomos geriausios turimos technologijos, o nuo 2025 m. naudojamas avarinėmis sąlygomis atsparus kuras. Šią technologiją sertifikavo ir patvirtino nacionalinė saugos reguliavimo institucija.

3.

Apie projektą buvo pranešta Komisijai pagal Euratomo sutarties 41 straipsnį arba Tarybos reglamento Nr. 2587/1999 1 straipsnio 4 dalį, jei taikoma kuri nors iš šių nuostatų, Komisija dėl jo pateikė nuomonę pagal Euratomo sutarties 43 straipsnį ir visi nuomonėje iškelti klausimai, svarbūs taikant Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalį ir 17 straipsnį ir šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus, buvo tinkamai išspręsti.

4.

Atitinkama valstybė narė įsipareigojo kas penkerius metus pateikti Komisijai ataskaitą, apimančią visus šiuos su kiekvienu projektu susijusius aspektus:

a)

1 punkto c papunktyje nurodytų sukauptų išteklių pakankamumą;

b)

faktinę 1 dalies f punkte nurodyto plano įgyvendinimo pažangą.

Remdamasi tomis ataskaitomis, Komisija įvertina 1 punkto c papunktyje nurodytų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo fondo ir branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo fondo sukauptų išteklių pakankamumą bei 1 punkto f papunktyje nurodyto dokumentais pagrįsto plano įgyvendinimo pažangą ir gali atitinkamai valstybei narei pateikti nuomonę.

5.

Remdamasi Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupės (ENSREG) vertinimu, Komisija nuo 2025 m. bent kas 10 metų peržiūri geriausias turimas technologijas atitinkančius techninius parametrus.

6.

Veikla atitinka nacionalinės teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliami 1 punkto a ir b papunkčiuose nurodyti teisės aktai, be kita ko, kiek tai susiję su Sąjungos teritorijoje esančių branduolinių elektrinių atsparumo ekstremaliems gamtiniams pavojams, įskaitant žemės drebėjimus, vertinimu, visų pirma atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Todėl veikla vykdoma teritorijoje valstybės narės, kurioje branduolinio įrenginio eksploatuotojas:

a)

pateikė branduolinės saugos įrodymų, kurių apimtis ir išsamumas atitinka galimą branduoliniam įrenginiui ir jo aikštelei aktualaus pavojaus dydį ir pobūdį (Direktyvos 2009/71/Euratomas 6 straipsnio b punktas);

b)

ėmėsi pakopinės apsaugos priemonių siekdamas, inter alia, užtikrinti, kad būtų kuo labiau sumažintas ekstremalių išorinių gamtinių ir netyčinių žmogaus sukeltų pavojų poveikis (Direktyvos 2009/71/Euratomas 8b straipsnio 1 dalies a punktas);

c)

teikdamas licencijos branduolinei elektrinei statyti arba eksploatuoti paraišką atliko tinkamą branduolinio įrenginio aikštelės ir paties branduolinio įrenginio vertinimą (Direktyvos 2009/71/Euratomas 8c straipsnio a punktas).

7.

Veikla atitinka Direktyvos 2009/71/Euratomas reikalavimus, įgyvendinamus pagal naujausias tarptautines TATENA ir WENRA gaires, kuriomis prisidedama prie naujų ir esamų branduolinių elektrinių atsparumo ir pajėgumo atsilaikyti prieš ekstremalius gamtinius pavojus, įskaitant potvynius ir ekstremalias oro sąlygas, didinimo.

8.

1 punkto e ir f papunkčiuose nurodytos radioaktyviosios atliekos dedamos į atliekyną valstybėje narėje, kurioje jos susidarė, išskyrus tuo atveju, jei atitinkama valstybė narė ir paskirties valstybė narė yra sudariusios susitarimą, kaip nustatyta Direktyvoje 2011/70/Euratomas. Tokiu atveju paskirties valstybė narė turi radioaktyviųjų atliekų tvarkymo bei dėjimo į atliekyną programas ir tinkamą veikiantį atliekyną, atitinkančius Direktyvos 2011/70/Euratomas reikalavimus.

Papildomi svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo kriterijai

Vykdant šią veiklą elektros energija gaminama iš branduolinės energijos. Gaminant elektros energiją iš branduolinės energijos per gyvavimo ciklą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis yra mažesnis nei 100 g CO2e/kWh.

Išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas per gyvavimo ciklą apskaičiuojamas pagal Rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal standartą ISO 14067:2018 arba ISO 14064–1:2018.

Nustatytą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Papildomi reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

Veikla atitinka Direktyvos 2009/71/Euratomas 6 straipsnio b punkte, 8b straipsnio 1 dalies a punkte ir 8c straipsnio a punkte nustatytus reikalavimus.

Veikla atitinka Direktyvos 2009/71/Euratomas reikalavimus, įgyvendinamus pagal TATENA ir WENRA tarptautines gaires, susijusias su ekstremaliais gamtiniais pavojais, įskaitant potvynius ir ekstremalias oro sąlygas.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

Su vandens kokybės išsaugojimu ir vandens trūkumo prevencija susijusi aplinkos būklės blogėjimo rizika nustatoma ir šalinama pagal vandens naudojimo ir apsaugos valdymo planą, parengtą konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

Siekdami apriboti šilumines anomalijas, susijusias su atliekinės šilumos išleidimu, toliau nuo jūros esančių branduolinių elektrinių, kuriose vykstant tiesiasrovio šlapiojo aušinimo procesui vanduo imamas iš upės ar ežero, eksploatuotojai reguliuoja:

a)

didžiausią priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūrą po sumaišymo ir

b)

didžiausią išleidžiamo aušinimo vandens ir priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūros skirtumą.

Temperatūra reguliuojama pagal individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, arba pagal Sąjungos teisėje nustatytas ribines vertes.

Veikla atitinka Pramonės fondo klasių (IFC) standartus.

Branduolinė veikla vykdoma laikantis reikalavimų dėl žmonėms vartoti skirto vandens, nustatytų Direktyvoje 2000/60/EB ir Direktyvoje 2013/51/Euratomas, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Parengtas neradioaktyviųjų ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo planas, kuriuo užtikrinamas maksimalus pakartotinis tokių atliekų naudojimas arba perdirbimas gyvavimo ciklo pabaigoje pagal atliekų hierarchiją, be kita ko, sudarant sutartis su atliekų tvarkymo partneriais, svarstant finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus.

Vadovaujantis Direktyva 2011/70/Euratomas ir laikantis Direktyvoje 2013/59/Euratomas nustatytų radiacinės saugos reikalavimų užtikrinama, kad eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo etapais susidarytų kuo mažiau radioaktyviųjų atliekų ir kuo daugiau nekontroliuojamųjų medžiagų.

Taikoma finansavimo schema, kuria užtikrinamas tinkamas visos eksploatavimo nutraukimo veiklos ir panaudoto branduolinio kuro bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansavimas pagal Direktyvą 2011/70/Euratomas ir Rekomendaciją 2006/851/Euratomas.

Prieš statant branduolinę elektrinę pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įgyvendinamos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensacinės priemonės.

Atitinkami šio skirsnio elementai įtraukti į valstybių narių ataskaitas, teikiamas Komisijai pagal Direktyvos 2011/70/Euratomas 14 straipsnio 1 dalį.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Neradioaktyvių išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose dėl didelių kurą deginančių įrenginių. Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

Branduolinių elektrinių, kurių šiluminė galia didesnė kaip 1 MW, bet mažesnė, kad būtų taikomos GPGB išvadose dėl didelių kurą deginančių įrenginių nustatytos ribinės vertės, išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis už Direktyvos (ES) 2015/2193 II priedo 2 dalyje nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

Į orą, vandens telkinius ir gruntą (dirvožemį) išleidžiamas radioaktyviųjų medžiagų kiekis atitinka individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, arba nacionalines ribines vertes, nustatytas pagal Direktyvą 2013/51/Euratomas ir Direktyvą 2013/59/Euratomas.

Panaudotas branduolinis kuras ir radioaktyviosios atliekos saugiai ir atsakingai tvarkomos pagal Direktyvą 2011/70/Euratomas ir Direktyvą 2013/59/Euratomas.

Turima projektui įgyvendinti tinkamų laikino saugojimo pajėgumų ir parengti nacionaliniai dėjimo į atliekyną planai, kuriais užtikrinama, kad laikino saugojimo trukmė būtų kuo trumpesnė, laikantis Direktyvos 2011/70/Euratomas, pagal kurią radioaktyviųjų atliekų saugojimas, įskaitant ilgalaikį saugojimą, laikomas ne dėjimo į atliekyną alternatyva, o laikinu sprendimu.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Prieš statant branduolinę elektrinę pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įgyvendinamos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensacinės priemonės.

Kai taikytina, atliktas pažeidžiamos biologinės įvairovės vietovėse arba šalia jų (įskaitant „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą, UNESCO pasaulio paveldo objektus ir pagrindines biologinės įvairovės teritorijas, taip pat kitas saugomas teritorijas) esančių aikštelių ir (arba) vykdomų operacijų, kurios, tikėtina, gali daryti didelį poveikį pažeidžiamos biologinės įvairovės vietovėms, atitinkamas vertinimas ir, remiantis jo išvadomis, įgyvendintos būtinos poveikio švelninimo priemonės.

Aikštelės ir (arba) operacijos neturi daryti neigiamo poveikio saugomose teritorijose esančių buveinių ar rūšių apsaugos būklei.

4.28.   Elektros energijos gamyba iš branduolinės energijos esamuose įrenginiuose

Veiklos aprašymas

Esamų branduolinių įrenginių, kuriuose elektros energija arba šiluma gaminama iš branduolinės energijos (toliau – branduolinės elektrinės), modifikacija siekiant pratęsti jų saugaus eksploatavimo laiką, kurios leidimą valstybių narių kompetentingos institucijos pagal taikytiną nacionalinę teisę išdavė iki 2040 m.

Šiai veiklai priskiriami NACE kodai D35.11 ir F42.22 pagal Reglamente (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla, jei ji atitinka visus šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Bendrieji svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

1.

Su ekonomine veikla susijęs projektas (toliau – projektas) vykdomas valstybėje narėje, kuri įvykdė visus šiuos reikalavimus:

a)

į nacionalinę teisę visa apimtimi perkėlė Tarybos direktyvą 2009/71/Euratomas ir Tarybos direktyvą 2011/70/Euratomas;

b)

laikosi Euratomo sutarties ir jos pagrindu priimtų teisės aktų, visų pirma Direktyvos 2009/71/Euratomas, Direktyvos 2011/70/Euratomas ir Direktyvos 2013/59/Euratomas, taip pat taikytinų pagal SESV 192 straipsnį priimtų Sąjungos aplinkos teisės aktų, visų pirma Direktyvos 2011/92/ES ir Direktyvos 2000/60/EB;

c)

nuo projekto patvirtinimo dienos turi radioaktyviųjų atliekų tvarkymo fondą ir branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo fondą, kuriuos galima sujungti;

d)

įrodė, kad pasibaigus numatytam branduolinės elektrinės eksploatavimo laikui turės išteklių, atitinkančių numatomas radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir branduolinės elektrinės eksploatavimo nutraukimo išlaidas, kaip nustatyta Rekomendacijoje 2006/851/Euratomas;

e)

joje veikia visų labai mažai, mažai ir vidutiniškai radioaktyvių atliekų galutinio šalinimo atliekynai, apie kuriuos Komisijai pranešta pagal Euratomo sutarties 41 straipsnį arba Tarybos reglamento Nr. 2587/1999 1 straipsnio 4 dalį ir kurie įtraukti į nacionalinę programą, atnaujintą pagal Tarybos direktyvą 2011/70/Euratomas;

f)

jei leidimas vykdyti projektą išduotas po 2025 m., turi dokumentais pagrįstą planą, kuriame nurodyti išsamūs veiksmai, kurių bus imamasi, kad iki 2050 m. pradėtų veikti labai radioaktyvių atliekų atliekynas, ir aprašyti visi šie aspektai:

i)

visiems panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapams nuo susidarymo iki dėjimo į atliekyną skirtos koncepcijos arba planai ir techniniai sprendimai;

ii)

laikotarpiui po atliekyno uždarymo, įskaitant laikotarpį, kuriuo vykdoma atitinkama kontrolė, skirtos koncepcijos arba planai, taip pat priemonės, kurių bus imtasi tam, kad žinios apie tą atliekyną būtų išsaugotos ilgesnį laikotarpį;

iii)

atsakomybė už plano įgyvendinimą ir pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai jo įgyvendinimo pažangai stebėti;

iv)

išlaidų vertinimai ir finansavimo schemos.

Taikydamos f punktą, valstybės narės gali naudotis planais, parengtais pagal nacionalinę programą, kurios reikalaujama pagal Direktyvos 2011/70/Euratomas 11 ir 12 straipsnius.

2.

Vykdant modernizuotą projektą įgyvendinamas pagrįstai įvykdomas saugos pagerinimas, o nuo 2025 m. naudojamas avarinėmis sąlygomis atsparus kuras. Šią technologiją sertifikavo ir patvirtino nacionalinė saugos reguliavimo institucija.

3.

Apie projektą buvo pranešta Komisijai pagal Euratomo sutarties 41 straipsnį arba Tarybos reglamento Nr. 2587/1999 1 straipsnio 4 dalį, jei taikoma kuri nors iš šių nuostatų, Komisija dėl jo pateikė nuomonę pagal Euratomo sutarties 43 straipsnį ir visi nuomonėje iškelti klausimai, svarbūs taikant Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalį ir 17 straipsnį ir šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus, buvo tinkamai išspręsti.

4.

Atitinkama valstybė narė įsipareigojo kas penkerius metus pateikti Komisijai ataskaitą, apimančią visus šiuos su kiekvienu projektu susijusius aspektus:

a)

1 punkto c papunktyje nurodytų sukauptų išteklių pakankamumą;

b)

faktinę 1 dalies f punkte nurodyto plano įgyvendinimo pažangą.

Remdamasi tomis ataskaitomis, Komisija įvertina 1 punkto c papunktyje nurodytų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo fondo ir branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo fondo sukauptų išteklių pakankamumą bei 1 punkto f papunktyje nurodyto dokumentais pagrįsto plano įgyvendinimo pažangą ir gali atitinkamai valstybei narei pateikti nuomonę.

5.

Veikla atitinka nacionalinės teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliami 1 punkto a ir b papunkčiuose nurodyti teisės aktai, be kita ko, kiek tai susiję su Sąjungos branduolinių elektrinių atsparumo ekstremaliems gamtiniams pavojams, įskaitant žemės drebėjimus, vertinimu, visų pirma atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Todėl veikla vykdoma teritorijoje valstybės narės, kurioje branduolinio įrenginio eksploatuotojas:

a)

pateikė branduolinės saugos įrodymų, kurių apimtis ir išsamumas atitinka galimą branduoliniam įrenginiui ir jo aikštelei aktualaus pavojaus dydį ir pobūdį (Direktyvos 2009/71/Euratomas 6 straipsnio b punktas);

b)

ėmėsi pakopinės apsaugos priemonių siekdamas, inter alia, užtikrinti, kad būtų kuo labiau sumažintas ekstremalių išorinių gamtinių ir netyčinių žmogaus sukeltų pavojų poveikis (Direktyvos 2009/71/Euratomas 8b straipsnio 1 dalies a punktas);

c)

teikdamas licencijos branduolinei elektrinei statyti arba eksploatuoti paraišką atliko tinkamą branduolinio įrenginio aikštelės ir paties branduolinio įrenginio vertinimą (Direktyvos 2009/71/Euratomas 8c straipsnio a punktas).

6.

Veikla atitinka Direktyvos 2009/71/Euratomas reikalavimus, įgyvendinamus pagal naujausias tarptautines TATENA ir WENRA gaires, kuriomis prisidedama prie naujų ir esamų branduolinių elektrinių atsparumo ir pajėgumo atsilaikyti prieš ekstremalius gamtinius pavojus, įskaitant potvynius ir ekstremalias oro sąlygas, didinimo.

7.

1 punkto e ir f papunkčiuose nurodytos radioaktyviosios atliekos dedamos į atliekyną valstybėje narėje, kurioje jos susidarė, išskyrus tuo atveju, jei atitinkama valstybė narė ir paskirties valstybė narė yra sudariusios susitarimą, kaip nustatyta Direktyvoje 2011/70/Euratomas. Tokiu atveju paskirties valstybė narė turi radioaktyviųjų atliekų tvarkymo bei dėjimo į atliekyną programas ir tinkamą veikiantį atliekyną, atitinkančius Direktyvos 2011/70/Euratomas reikalavimus.

Papildomi svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo kriterijai

Vykdant šią veiklą elektros energija gaminama iš branduolinės energijos. Gaminant elektros energiją iš branduolinės energijos per gyvavimo ciklą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis yra mažesnis nei 100 g CO2e/kWh.

Išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas per gyvavimo ciklą apskaičiuojamas pagal Rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal standartą ISO 14067:2018 arba ISO 14064–1:2018.

Nustatytą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Papildomi reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

Veikla atitinka Direktyvos 2009/71/Euratomas 6 straipsnio b punkte, 8b straipsnio 1 dalies a punkte ir 8c straipsnio a punkte nustatytus reikalavimus.

Veikla atitinka Direktyvos 2009/71/Euratomas reikalavimus, įgyvendinamus pagal TATENA ir WENRA tarptautines gaires, susijusias su ekstremaliais gamtiniais pavojais, įskaitant potvynius ir ekstremalias oro sąlygas.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

Su vandens kokybės išsaugojimu ir vandens trūkumo prevencija susijusi aplinkos būklės blogėjimo rizika nustatoma ir šalinama pagal vandens naudojimo ir apsaugos valdymo planą, parengtą konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

Siekdami apriboti šilumines anomalijas, susijusias su atliekinės šilumos išleidimu, toliau nuo jūros esančių branduolinių elektrinių, kuriose vykstant tiesiasrovio šlapiojo aušinimo procesui vanduo imamas iš upės ar ežero, eksploatuotojai reguliuoja:

a)

didžiausią priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūrą po sumaišymo ir

b)

didžiausią išleidžiamo aušinimo vandens ir priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūros skirtumą.

Temperatūra reguliuojama pagal individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, arba pagal Sąjungos teisėje nustatytas ribines vertes.

Veikla atitinka Pramonės fondo klasių (IFC) standartus.

Branduolinė veikla vykdoma laikantis reikalavimų dėl žmonėms vartoti skirto vandens, nustatytų Direktyvoje 2000/60/EB ir Direktyvoje 2013/51/Euratomas, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Parengtas neradioaktyviųjų ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo planas, kuriuo užtikrinamas maksimalus pakartotinis tokių atliekų naudojimas arba perdirbimas gyvavimo ciklo pabaigoje pagal atliekų hierarchiją, be kita ko, sudarant sutartis su atliekų tvarkymo partneriais, svarstant finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus.

Vadovaujantis Direktyva 2011/70/Euratomas ir laikantis Direktyvoje 2013/59/Euratomas nustatytų radiacinės saugos reikalavimų užtikrinama, kad eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo etapais susidarytų kuo mažiau radioaktyviųjų atliekų ir kuo daugiau nekontroliuojamųjų medžiagų.

Taikoma finansavimo schema, kuria užtikrinamas tinkamas visos eksploatavimo nutraukimo veiklos ir panaudoto branduolinio kuro bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansavimas pagal Direktyvą 2011/70/Euratomas ir Rekomendaciją 2006/851/Euratomas.

Prieš statant branduolinę elektrinę pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įgyvendinamos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensacinės priemonės.

Atitinkami šio skirsnio elementai įtraukti į valstybių narių ataskaitas, teikiamas Komisijai pagal Direktyvos 2011/70/Euratomas 14 straipsnio 1 dalį.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Neradioaktyvių išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose dėl didelių kurą deginančių įrenginių. Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

Branduolinių elektrinių, kurių šiluminė galia didesnė kaip 1 MW, bet mažesnė, kad būtų taikomos GPGB išvadose dėl didelių kurą deginančių įrenginių nustatytos ribinės vertės, išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis už Direktyvos (ES) 2015/2193 II priedo 2 dalyje nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

Į orą, vandens telkinius ir gruntą (dirvožemį) išleidžiamas radioaktyviųjų medžiagų kiekis atitinka individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, arba nacionalines ribines vertes, nustatytas pagal Direktyvą 2013/51/Euratomas ir Direktyvą 2013/59/Euratomas.

Panaudotas branduolinis kuras ir radioaktyviosios atliekos saugiai ir atsakingai tvarkomos pagal Direktyvą 2011/70/Euratomas ir Direktyvą 2013/59/Euratomas.

Turima projektui įgyvendinti tinkamų laikino saugojimo pajėgumų ir parengti nacionaliniai dėjimo į atliekyną planai, kuriais užtikrinama, kad laikino saugojimo trukmė būtų kuo trumpesnė, laikantis Direktyvos 2011/70/Euratomas, pagal kurią radioaktyviųjų atliekų saugojimas, įskaitant ilgalaikį saugojimą, laikomas ne dėjimo į atliekyną alternatyva, o laikinu sprendimu.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Prieš statant branduolinę elektrinę pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įgyvendinamos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensacinės priemonės.

Kai taikytina, atliktas pažeidžiamos biologinės įvairovės vietovėse arba šalia jų (įskaitant „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą, UNESCO pasaulio paveldo objektus ir pagrindines biologinės įvairovės teritorijas, taip pat kitas saugomas teritorijas) esančių aikštelių ir (arba) vykdomų operacijų, kurios, tikėtina, gali daryti didelį poveikį pažeidžiamos biologinės įvairovės vietovėms, atitinkamas vertinimas ir, remiantis jo išvadomis, įgyvendintos būtinos poveikio švelninimo priemonės.

Aikštelės ir (arba) operacijos neturi daryti neigiamo poveikio saugomose teritorijose esančių buveinių ar rūšių apsaugos būklei.

4.29.   Elektros energijos gamyba iš iškastinio dujinio kuro

Veiklos aprašymas

Elektros energijos gamybos įrenginių, kuriuose elektros energija gaminama iš iškastinio dujinio kuro, statyba arba eksploatavimas. Ši veikla neapima elektros energijos gamybos tik iš atsinaujinančiojo neiškastinio dujinio ir skystojo kuro, nurodyto šio priedo 4.7 skirsnyje, ir biodujų bei skystųjų bioproduktų, nurodytų šio priedo 4.8 skirsnyje.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais D35.11 ir F42.22, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta perėjimo veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.

Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

a)

gaminant elektros energiją iš iškastinio dujinio kuro per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 100 g CO2e/kWh.

Per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas remiantis konkretaus projekto duomenimis, jei jų turima, pagal Komisijos rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal standartą ISO 14067:2018 arba ISO 14064–1:2018.

Nustatytą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Jei įrenginiuose kokia nors forma mažinama tarša, įskaitant anglies dioksido surinkimą arba atsinaujinančiųjų išteklių ar mažo anglies dioksido pėdsako dujų naudojimą, ta taršos mažinimo veikla, kai taikytina, atitinka kriterijus, nustatytus atitinkamame šio priedo skirsnyje.

Jei gaminant elektros energiją CO2 ne išmetamas į atmosferą, o surenkamas siekiant jį saugoti po žeme, jis transportuojamas ir suleidžiamas į požemines saugyklas atitinkamai pagal šio priedo 5.11 ir 5.12 skirsniuose nustatytus techninės analizės kriterijus;

b)

įrenginiai, kurių statybos leidimas išduotas iki 2030 m. gruodžio 31 d., atitinka visus šiuos reikalavimus:

i)

vykdant veiklą tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 270 g CO2e/kWh pagamintos energijos arba vykdant veiklą per metus tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis neviršija vidutiniškai 550 kg CO2e/kW įrenginio pajėgumo per 20 metų;

ii)

pakeistina energija negali būti gaminama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, remiantis lyginamuoju vertinimu, kuriame lyginama su ekonomiškai efektyviausia ir techniškai įmanoma atsinaujinančia to paties pajėgumo gamybos alternatyva; šio lyginamojo vertinimo rezultatai skelbiami ir dėl jų konsultuojamasi su suinteresuotosiomis šalimis;

iii)

veikla pakeičia esamą labai taršią elektros energijos gamybos, kuriai naudojamas kietasis arba skystasis iškastinis kuras, veiklą;

iv)

naujas įrengtasis gamybos pajėgumas neviršija pakeisto įrenginio pajėgumo daugiau kaip 15 %;

v)

įrenginys suprojektuotas ir pastatytas taip, kad būtų galima naudoti atsinaujinančiųjų išteklių ir (arba) mažo anglies dioksido pėdsako dujinį kurą, ir prie visiško atsinaujinančiųjų išteklių ir (arba) mažo anglies dioksido pėdsako dujinio kuro naudojimo pereinama iki 2035 m. gruodžio 31 d., o atitinkamą įsipareigojimą ir patikrinamą planą patvirtino įmonės valdymo organas;

vi)

išmetamas ŠESD kiekis dėl pakeitimo per visą naujo įrengtojo gamybos pajėgumo gyvavimo ciklą sumažinamas bent 55 %;

vii)

jei veikla vykdoma valstybės narės, kurioje energijai gaminti naudojamos anglys, teritorijoje, ta valstybė narė įsipareigojo palaipsniui atsisakyti energijos gamybos iš anglių ir apie tai pranešė savo integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, nurodytame Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 (*8) 3 straipsnyje, arba kitoje priemonėje.

Atitiktį 1 dalies b punkte nurodytiems kriterijams tikrina nepriklausoma trečioji šalis. Nepriklausomos trečiosios šalies tikrintojas turi reikiamų išteklių ir ekspertinių žinių tokiam tikrinimui atlikti. Nepriklausomos trečiosios šalies tikrintojas neturi jokio interesų konflikto su savininku ar finansuotoju ir nedalyvauja plėtojant ar vykdant veiklą. Nepriklausomos trečiosios šalies tikrintojas išsamiai tikrina atitiktį techninės analizės kriterijams. Visų pirma, nepriklausoma trečioji šalis kiekvienais metais paskelbia ir perduoda Komisijai ataskaitą, kurioje:

a)

patvirtinamas tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio lygis, nurodytas 1 dalies b punkto i papunktyje;

b)

kai taikytina, įvertinama, ar vykdant veiklą per metus tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio trajektorija yra patikima, kad būtų laikomasi 1 dalies b punkto i papunktyje nurodytos 20 metų vidutinės ribinės vertės;

c)

įvertinama, ar veiklos trajektorija patikima, kad būtų laikomasi 1 dalies b punkto v papunkčio reikalavimų.

Atlikdamas 1 dalies b punkte nurodytą vertinimą, nepriklausomos trečiosios šalies tikrintojas visų pirma atsižvelgia į per kiekvienus trajektorijos metus planuojamą tiesiogiai išmesti ŠESD kiekį, per metus tiesiogiai išmestą ŠESD kiekį, planuojamą bei faktinį eksploatavimo valandų skaičių ir planuojamą panaudoti bei faktiškai panaudotą atsinaujinančiųjų išteklių arba mažo anglies dioksido pėdsako dujų kiekį.

Komisija, remdamasi jai pateiktomis ataskaitomis, atitinkamiems eksploatuotojams gali pateikti nuomonę. Komisija į tas ataskaitas atsižvelgia atlikdama Reglamento (ES) 2020/852 19 straipsnio 5 dalyje nurodytą peržiūrą.

2.

Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

a)

statybos metu įrengta matavimo įranga, skirta fiziniam teršalų išmetimui, pvz., dėl metano nuotėkio, stebėti arba įdiegta nuotėkio aptikimo ir remonto programa;

b)

eksploatavimo metu pranešama apie fizinį išmetamųjų teršalų kiekio matavimą ir pašalinamas nuotėkis.

3.

Jei vykdant veiklą iškastinis dujinis kuras derinamas su dujiniu arba skystuoju biokuru, biokuro gamybai naudojama žemės ūkio išteklių biomasė atitinka Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 2–5 dalyse nustatytus kriterijus, o miško biomasė atitinka tos direktyvos 29 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus kriterijus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų išvadose, įskaitant geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl didelių kurą deginančių įrenginių.

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

Kurą deginančių įrenginių, kurių šiluminė galia didesnė kaip 1 MW, bet mažesnė, kad būtų taikomos GPGB išvadose dėl didelių kurą deginančių įrenginių nustatytos ribinės vertės, išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis už Direktyvos (ES) 2015/2193 II priedo 2 dalyje nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

4.30.   Didelio naudingumo bendra šilumos ir (arba) vėsumos ir elektros energijos gamyba iš iškastinio dujinio kuro

Veiklos aprašymas

Bendros šilumos ir (arba) vėsumos ir elektros energijos gamybos įrenginių, kuriuose naudojamas iškastinis dujinis kuras, statyba, atnaujinimas ir eksploatavimas. Ši veikla neapima didelio naudingumo bendros šilumos ir (arba) vėsumos ir elektros energijos gamybos tik iš atsinaujinančiojo neiškastinio dujinio ir skystojo kuro, nurodyto šio priedo 4.19 skirsnyje, ir biodujų bei skystųjų bioproduktų, nurodytų šio priedo 4.20 skirsnyje.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys gali būti siejamos su NACE kodais D35.11 ir D35.30 pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta perėjimo veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.

Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

a)

ŠESD kiekis, per gyvavimo ciklą išmetamas bendrai gaminant šilumą ir (arba) vėsumą ir elektros energiją iš dujinio kuro, yra mažesnis nei 100 g CO2e vienai bendrai pagamintos energijos kilovatvalandei.

Per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas remiantis konkretaus projekto duomenimis, jei jų turima, pagal Komisijos rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal standartą ISO 14067:2018 arba ISO 14064–1:2018.

Nustatytą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Jei įrenginiuose kokia nors forma mažinama tarša, įskaitant anglies dioksido surinkimą arba atsinaujinančiųjų išteklių arba mažo anglies dioksido pėdsako dujų naudojimą, ta taršos mažinimo veikla, kai taikytina, vykdoma laikantis atitinkamų šio priedo skirsnių nuostatų. Jei surenkamas gaminant elektros energiją išmetamas CO2, jis turi neviršyti šio skirsnio 1 punkte nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės ir turi būti transportuojamas bei saugomas po žeme tokiu būdu, kuris atitinka CO2 transportavimui ir saugojimui taikomus techninės analizės kriterijus, nustatytus atitinkamai šio priedo 5.11 ir 5.12 skirsniuose;

b)

įrenginiai, kurių statybos leidimas išduotas iki 2030 m. gruodžio 31 d., atitinka visus šiuos reikalavimus:

i)

vykdant veiklą sutaupoma bent 10 % pirminės energijos, palyginti su atskira šilumos ir elektros energijos gamyba; sutaupytas pirminės energijos kiekis apskaičiuojamas pagal Direktyvoje 2012/27/ES pateiktą formulę;

ii)

vykdant veiklą tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 270 g CO2e/kWh pagamintos energijos;

iii)

pakeistina elektros energija ir (arba) šiluma, ir (arba) vėsuma negali būti gaminama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, remiantis lyginamuoju vertinimu, kuriame lyginama su ekonomiškai efektyviausia ir techniškai įmanoma atsinaujinančia to paties pajėgumo gamybos alternatyva; šio lyginamojo vertinimo rezultatai skelbiami ir dėl jų konsultuojamasi su suinteresuotosiomis šalimis;

iv)

veikla pakeičia esamą labai taršią bendros šilumos ir (arba) vėsumos ir elektros energijos gamybos, atskiros šilumos ir (arba) vėsumos gamybos arba atskiros elektros energijos gamybos, kuriai naudojamas kietasis arba skystasis iškastinis kuras, veiklą;

v)

naujas įrengtasis gamybos pajėgumas neviršija pakeisto įrenginio pajėgumo;

vi)

įrenginys suprojektuotas ir pastatytas taip, kad būtų galima naudoti atsinaujinančiųjų išteklių ir (arba) mažo anglies dioksido pėdsako dujinį kurą, ir prie visiško atsinaujinančiųjų išteklių ir (arba) mažo anglies dioksido pėdsako dujinio kuro naudojimo pereinama iki 2035 m. gruodžio 31 d., o atitinkamą įsipareigojimą ir patikrinamą planą patvirtino įmonės valdymo organas;

vii)

išmetamas ŠESD kiekis dėl pakeitimo sumažinamas bent 55 % vienai pagamintos energijos kilovatvalandei;

viii)

atnaujinus įrenginį jo gamybos pajėgumai nepadidinami;

ix)

jei veikla vykdoma valstybės narės, kurioje energijai gaminti naudojamos anglys, teritorijoje, ta valstybė narė įsipareigojo palaipsniui atsisakyti energijos gamybos iš anglių ir apie tai pranešė savo integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, nurodytame Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnyje, arba kitoje priemonėje.

Atitiktį 1 dalies b punkte nurodytiems kriterijams tikrina nepriklausoma trečioji šalis. Nepriklausomos trečiosios šalies tikrintojas turi reikiamų išteklių ir ekspertinių žinių tokiam tikrinimui atlikti. Nepriklausomos trečiosios šalies tikrintojas neturi jokio interesų konflikto su savininku ar finansuotoju ir nedalyvauja plėtojant ar vykdant veiklą. Nepriklausomos trečiosios šalies tikrintojas išsamiai tikrina atitiktį techninės analizės kriterijams. Visų pirma, nepriklausoma trečioji šalis kiekvienais metais paskelbia ir perduoda Komisijai ataskaitą, kurioje:

a)

patvirtinamas tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio lygis, nurodytas 1 dalies b punkto ii papunktyje;

b)

įvertinama, ar veiklos trajektorija patikima, kad būtų laikomasi 1 dalies b punkto vi papunkčio reikalavimų.

Komisija, remdamasi jai pateiktomis ataskaitomis, atitinkamiems eksploatuotojams gali pateikti nuomonę. Komisija į tas ataskaitas atsižvelgia atlikdama Reglamento (ES) 2020/852 19 straipsnio 5 dalyje nurodytą peržiūrą.

2.

Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

a)

statybos metu įrengta matavimo įranga, skirta fiziniam teršalų, įskaitant dėl metano nuotėkio susidariusius teršalus, išmetimui stebėti arba įdiegta nuotėkio aptikimo ir remonto programa;

b)

eksploatavimo metu pranešama apie fizinį išmetamųjų teršalų kiekio matavimą ir pašalinamas nuotėkis.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų išvadose, įskaitant geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl didelių kurą deginančių įrenginių.

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

Kurą deginančių įrenginių, kurių šiluminė galia didesnė kaip 1 MW, bet mažesnė, kad būtų taikomos GPGB išvadose dėl didelių kurą deginančių įrenginių nustatytos ribinės vertės, išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis už Direktyvos (ES) 2015/2193 II priedo 2 dalyje nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

4.31.   Šilumos ir (arba) vėsumos gamyba iš iškastinio dujinio kuro efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemoje

Veiklos aprašymas

Šilumos gamybos įrenginių, kuriuose šilumai ir (arba) vėsumai gaminti naudojamas iškastinis dujinis kuras ir kurie prijungti prie Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 41 punkte apibrėžto efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos, statyba, atnaujinimas ir eksploatavimas. Ši veikla neapima šilumos ir (arba) vėsumos gamybos efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemoje tik iš atsinaujinančiojo neiškastinio dujinio ir skystojo kuro, nurodyto šio priedo 4.23 skirsnyje, ir biodujų bei skystųjų bioproduktų, nurodytų šio priedo 4.24 skirsnyje.

Šiai veiklai priskiriamas NACE kodas D35.30 pagal Reglamente (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta perėjimo veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.

Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

a)

ŠESD kiekis, per visą gyvavimo ciklą išmetamas gaminant šilumą ir (arba) vėsumą iš dujinio kuro, yra mažesnis nei 100 g CO2e/kWh. Išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas per gyvavimo ciklą apskaičiuojamas pagal Rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal standartą ISO 14067:2018 arba ISO 14064–1:2018.

Nustatytą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Jei įrenginiuose kokia nors forma mažinama tarša, įskaitant anglies dioksido surinkimą arba atsinaujinančiųjų išteklių arba mažo anglies dioksido pėdsako dujų naudojimą, ta taršos mažinimo veikla, kai taikytina, vykdoma laikantis atitinkamų šio priedo skirsnių nuostatų. Jei surenkamas gaminant elektros energiją išmetamas CO2, jis turi neviršyti šio skirsnio 1 punkte nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės ir turi būti transportuojamas bei saugomas po žeme tokiu būdu, kuris atitinka CO2 transportavimui ir saugojimui taikomus techninės analizės kriterijus, nustatytus atitinkamai šio priedo 5.11 ir 5.12 skirsniuose;

b)

įrenginiai, kurių statybos leidimas išduotas iki 2030 m. gruodžio 31 d., atitinka visus šiuos reikalavimus:

i)

vykdant veiklą pagaminta šiluminė energija naudojama Direktyvoje 2012/27/ES apibrėžto efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemoje;

ii)

vykdant veiklą tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 270 g CO2e/kWh pagamintos energijos;

iii)

pakeistina šiluma ir (arba) vėsuma negali būti gaminama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, remiantis lyginamuoju vertinimu, kuriame lyginama su ekonomiškai efektyviausia ir techniškai įmanoma atsinaujinančia to paties pajėgumo gamybos alternatyva; šio lyginamojo vertinimo rezultatai skelbiami ir dėl jų konsultuojamasi su suinteresuotosiomis šalimis;

iv)

veikla pakeičia esamą labai taršią šilumos ir (arba) vėsumos gamybos, kuriai naudojamas kietasis arba skystasis iškastinis kuras, veiklą;

v)

naujas įrengtasis gamybos pajėgumas neviršija pakeisto įrenginio pajėgumo;

vi)

įrenginys suprojektuotas ir pastatytas taip, kad būtų galima naudoti atsinaujinančiųjų išteklių ir (arba) mažo anglies dioksido pėdsako dujinį kurą, ir prie visiško atsinaujinančiųjų išteklių ir (arba) mažo anglies dioksido pėdsako dujinio kuro naudojimo pereinama iki 2035 m. gruodžio 31 d., o atitinkamą įsipareigojimą ir patikrinamą planą patvirtino įmonės valdymo organas;

vii)

išmetamas ŠESD kiekis dėl pakeitimo sumažinamas bent 55 % vienai pagamintos energijos kilovatvalandei;

viii)

atnaujinus įrenginį jo gamybos pajėgumai nepadidinami;

ix)

jei veikla vykdoma valstybės narės, kurioje energijai gaminti naudojamos anglys, teritorijoje, ta valstybė narė įsipareigojo palaipsniui atsisakyti energijos gamybos iš anglių ir apie tai pranešė savo integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, nurodytame Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnyje, arba kitoje priemonėje.

Atitiktį 1 dalies b punkte nurodytiems kriterijams tikrina nepriklausoma trečioji šalis. Nepriklausomos trečiosios šalies tikrintojas turi reikiamų išteklių ir ekspertinių žinių tokiam tikrinimui atlikti. Nepriklausomos trečiosios šalies tikrintojas neturi jokio interesų konflikto su savininku ar finansuotoju ir nedalyvauja plėtojant ar vykdant veiklą. Nepriklausomos trečiosios šalies tikrintojas išsamiai tikrina atitiktį techninės analizės kriterijams. Visų pirma, nepriklausoma trečioji šalis kiekvienais metais paskelbia ir perduoda Komisijai ataskaitą, kurioje:

a)

patvirtinamas tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio lygis, nurodytas 1 dalies b punkto ii papunktyje;

b)

įvertinama, ar veiklos trajektorija patikima, kad būtų laikomasi 1 dalies b punkto vi papunkčio reikalavimų.

Komisija, remdamasi jai pateiktomis ataskaitomis, atitinkamiems eksploatuotojams gali pateikti nuomonę. Komisija į tas ataskaitas atsižvelgia atlikdama Reglamento (ES) 2020/852 19 straipsnio 5 dalyje nurodytą peržiūrą.

2.

Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

a)

statybos metu įrengta matavimo įranga, skirta fiziniam teršalų išmetimui, pvz., dėl metano nuotėkio, stebėti arba įdiegta nuotėkio aptikimo ir remonto programa;

b)

eksploatavimo metu pranešama apie fizinį išmetamųjų teršalų kiekio matavimą ir pašalinamas nuotėkis.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų išvadose, įskaitant geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl didelių kurą deginančių įrenginių.

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

Kurą deginančių įrenginių, kurių šiluminė galia didesnė kaip 1 MW, bet mažesnė, kad būtų taikomos GPGB išvadose dėl didelių kurą deginančių įrenginių nustatytos ribinės vertės, išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis už Direktyvos (ES) 2015/2193 II priedo 2 dalyje nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.


(*1)  2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema (OL L 172, 2009 7 2, p. 18).

(*2)  2011 m. liepos 19 d. Tarybos direktyva 2011/70/Euratomas, kuria nustatoma panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų atsakingo ir saugaus tvarkymo Bendrijos sistema (OL L 199, 2011 8 2, p. 48).

(*3)  2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva 2013/59/Euratomas, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų ir panaikinamos direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas ir 2003/122/Euratomas (OL L 13, 2014 1 17, p. 1).

(*4)  2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).

(*5)  2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

(*6)  2006 m. spalio 24 d. Komisijos rekomendacija 2006/851/Euratomas dėl branduolinių įrenginių eksploatavimui nutraukti, panaudotam kurui ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti skirtų finansinių išteklių valdymo (OL L 330, 2006 11 28, p. 31).

(*7)  2013 m. spalio 22 d. Tarybos direktyva 2013/51/Euratomas, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis (OL L 296, 2013 11 7, p. 12).

(*8)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).“


II PRIEDAS

Į Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 II priedą įterpiami 4.26, 4.27, 4.28, 4.29, 4.30 ir 4.31 skirsniai:

„4.26.   Pažangiųjų technologijų, naudojamų energijai gaminti taikant branduolinius procesus, kuriems vykstant per branduolinio kuro ciklą susidaro kuo mažesnis atliekų kiekis, ikiprekybiniai etapai

Veiklos aprašymas

Valstybių narių kompetentingų institucijų pagal taikytiną nacionalinę teisę licencijuotų inovatyvių elektros energijos gamybos įrenginių, kuriuose energija gaminama taikant branduolinius procesus, kuriems vykstant per branduolinio kuro ciklą susidaro kuo mažesnis atliekų kiekis, moksliniai tyrimai, plėtra, demonstravimas ir įrengimas.

Šiai veiklai priskiriami NACE kodai M72 ir M72.1 pagal Reglamente (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prisitaikant prie klimato kaitos

1.

Vykdant šią ekonominę veiklą yra įdiegti fiziniai ir nefiziniai sprendimai (prisitaikymo sprendimai), kurie padeda smarkiai sumažinti svarbiausią tai veiklai reikšmingą su klimatu susijusią fizinę riziką.

2.

Atlikus patikimą su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimą, nustatyta, kad veiklai reikšminga kai kurių šio priedo A priedėlyje išvardytų rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika. Vertinimo etapai buvo šie:

a)

veikla įvertinta siekiant nustatyti, kuri su klimatu susijusi fizinė rizika iš šio priedo A priedėlio išvardytų rūšių gali daryti neigiamą poveikį ekonominės veiklos rezultatams jos numatytosios trukmės laikotarpiu;

b)

nustačius, kad veiklai kyla vienos ar kelių rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika iš šio priedo A priedėlyje išvardytų rūšių, atliktas patikimas su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas, siekiant nustatyti, kiek su klimatu susijusi rizika ekonominei veiklai yra reikšminga;

c)

įvertinti prisitaikymo sprendimai, galintys padėti sumažinti nustatytą su klimatu susijusią fizinę riziką.

Su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas yra proporcingas veiklos mastui ir numatomai trukmei, t. y.:

a)

veiklos, kurios tikėtina trukmė yra trumpesnė nei 10 metų, vertinimas atliekamas taikant mažiausio tinkamo mastelio klimato prognozes;

b)

visos kitos veiklos vertinimas atliekamas naudojant didelės skiriamosios gebos ir pažangiausias klimato prognozes pagal įvairius būsimus scenarijus (1), atitinkančius numatomą veiklos trukmę, įskaitant bent 10–30 metų trukmės klimato prognozių scenarijus didelių investicijų atvejais.

3.

Klimato prognozės ir poveikio vertinimas grindžiami geriausia praktika ir turimomis gairėmis ir juose atsižvelgiama į šiuolaikinius pažeidžiamumo ir rizikos analizės mokslinius tyrimus ir susijusias metodikas, remiantis naujausiomis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitomis (2), moksliniais recenzuotais leidiniais ir atvirųjų šaltinių (3) ar mokėjimo modeliais.

4.

Įgyvendinti prisitaikymo sprendimai:

a)

nedaro neigiamo poveikio prisitaikymo prie klimato kaitos pastangoms ar kitų žmonių, gamtos, kultūros paveldo, turto ir kitos ekonominės veiklos atsparumo su klimatu susijusiai fizinei rizikai lygiui;

b)

jais sudaromos geresnės sąlygos diegti gamtos procesais pagrįstus sprendimus (4) arba jų atveju yra kuo didesniu mastu naudojama mėlynoji arba žalioji infrastruktūra (5);

c)

dera su vietos, sektorių, regionų ar nacionaliniais prisitaikymo planais ir strategijomis;

d)

yra stebimi ir matuojami pagal iš anksto nustatytus rodiklius, o neatitikties tiems rodikliams atveju svarstoma galimybė imtis taisomųjų veiksmų;

e)

jei įdiegtas sprendimas yra fizinis ir jį sudaro veikla, kuriai yra taikomi šiame priede nustatyti techninės analizės kriterijai, – atitinka tai veiklai taikomus reikšmingos žalos nedarymo techninės analizės kriterijus.

5.

Veikla atitinka Euratomo sutarties ir jos pagrindu priimtų teisės aktų, visų pirma Direktyvos 2013/59/Euratomas, Direktyvos 2009/71/Euratomas ir Direktyvos 2011/70/Euratomas, taip pat taikytinų pagal SESV 192 straipsnį priimtų Sąjungos aplinkos teisės aktų, visų pirma Direktyvos 2011/92/ES ir Direktyvos 2000/60/EB, nuostatas.

6.

Veikla atitinka nacionalinės teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2009/71/Euratomas, be kita ko, kiek tai susiję su Sąjungos branduolinių elektrinių atsparumo ekstremaliems gamtiniams pavojams, įskaitant žemės drebėjimus, vertinimu atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Todėl veikla vykdoma teritorijoje valstybės narės, kurioje branduolinio įrenginio eksploatuotojas:

a)

pateikė branduolinės saugos įrodymų, kurių apimtis ir išsamumas atitinka galimą branduoliniam įrenginiui ir jo aikštelei aktualaus pavojaus dydį ir pobūdį (Direktyvos 2009/71/Euratomas 6 straipsnio b punktas);

b)

ėmėsi pakopinės apsaugos priemonių siekdamas, inter alia, užtikrinti, kad būtų kuo labiau sumažintas ekstremalių išorinių gamtinių ir netyčinių žmogaus sukeltų pavojų poveikis (Direktyvos 2009/71/Euratomas 8b straipsnio 1 dalies a punktas);

c)

teikdamas licencijos branduolinei elektrinei statyti arba eksploatuoti paraišką atliko tinkamą branduolinio įrenginio aikštelės ir paties branduolinio įrenginio vertinimą (Direktyvos 2009/71/Euratomas 8c straipsnio a punktas).

Veikla atitinka Direktyvos 2009/71/Euratomas reikalavimus, įgyvendinamus pagal naujausias tarptautines TATENA ir WENRA gaires, kuriomis prisidedama prie naujų ir esamų branduolinių elektrinių atsparumo ir pajėgumo atsilaikyti prieš ekstremalius gamtinius pavojus, įskaitant potvynius ir ekstremalias oro sąlygas, didinimo.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

1)

Klimato kaitos švelninimas

Vykdant veiklą tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 270 g CO2e/kWh.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

Su vandens kokybės išsaugojimu ir vandens trūkumo prevencija susijusi aplinkos būklės blogėjimo rizika nustatoma ir šalinama pagal vandens naudojimo ir apsaugos valdymo planą, parengtą konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

Siekdami apriboti šilumines anomalijas, susijusias su atliekinės šilumos išleidimu, toliau nuo jūros esančių branduolinių elektrinių, kuriose vykstant tiesiasrovio šlapiojo aušinimo procesui vanduo imamas iš upės ar ežero, eksploatuotojai reguliuoja:

a)

didžiausią priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūrą po sumaišymo ir

b)

didžiausią išleidžiamo aušinimo vandens ir priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūros skirtumą.

Temperatūra reguliuojama pagal individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, arba pagal ES reglamentavimo sistemoje nustatytas ribines vertes.

Veikla atitinka Pramonės fondo klasių (IFC) standartus.

Branduolinė veikla vykdoma laikantis reikalavimų dėl žmonėms vartoti skirto vandens, nustatytų Direktyvoje 2000/60/EB ir Direktyvoje 2013/51/Euratomas, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Parengtas neradioaktyviųjų ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo planas, kuriuo užtikrinamas maksimalus pakartotinis tokių atliekų naudojimas arba perdirbimas gyvavimo ciklo pabaigoje pagal atliekų hierarchiją, be kita ko, sudarant sutartis su atliekų tvarkymo partneriais, svarstant finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus.

Vadovaujantis Direktyva 2011/70/Euratomas ir laikantis Direktyvoje 2013/59/Euratomas nustatytų radiacinės saugos reikalavimų užtikrinama, kad eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo etapais susidarytų kuo mažiau radioaktyviųjų atliekų ir kuo daugiau nekontroliuojamųjų medžiagų.

Taikoma finansavimo schema, kuria užtikrinamas tinkamas visos eksploatavimo nutraukimo veiklos ir panaudoto branduolinio kuro bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansavimas pagal Direktyvą 2011/70/Euratomas ir Rekomendaciją 2006/851/Euratomas.

Prieš statant branduolinę elektrinę pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įgyvendinamos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensacinės priemonės.

Atitinkami šio skirsnio elementai įtraukti į valstybių narių ataskaitas, teikiamas Komisijai pagal Direktyvos 2011/70/Euratomas 14 straipsnio 1 dalį.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus. Neradioaktyvių išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose dėl didelių kurą deginančių įrenginių. Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

Branduolinių elektrinių, kurių šiluminė galia didesnė kaip 1 MW, bet mažesnė, kad būtų taikomos GPGB išvadose dėl didelių kurą deginančių įrenginių nustatytos ribinės vertės, išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis už Direktyvos (ES) 2015/2193 II priedo 2 dalyje nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

Į orą, vandens telkinius ir gruntą (dirvožemį) išleidžiamas radioaktyviųjų medžiagų kiekis atitinka individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, ir (arba) nacionalines ribines vertes, nustatytas pagal Direktyvą 2013/51/Euratomas ir Direktyvą 2013/59/Euratomas.

Panaudotas branduolinis kuras ir radioaktyviosios atliekos saugiai ir atsakingai tvarkomos pagal Direktyvą 2011/70/Euratomas ir Direktyvą 2013/59/Euratomas.

Turima projektui įgyvendinti tinkamų laikino saugojimo pajėgumų ir parengti nacionaliniai dėjimo į atliekyną planai, kuriais užtikrinama, kad laikino saugojimo trukmė būtų kuo trumpesnė, laikantis Direktyvos 2011/70/Euratomas nuostatos, pagal kurią radioaktyviųjų atliekų saugojimas, įskaitant ilgalaikį saugojimą, laikomas ne dėjimo į atliekyną alternatyva, o laikinu sprendimu.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Prieš statant branduolinę elektrinę pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įgyvendinamos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensacinės priemonės.

Kai taikytina, atliktas pažeidžiamos biologinės įvairovės vietovėse arba šalia jų (įskaitant „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą, UNESCO pasaulio paveldo objektus ir pagrindines biologinės įvairovės teritorijas, taip pat kitas saugomas teritorijas) esančių aikštelių ir (arba) vykdomų operacijų, kurios, tikėtina, gali daryti didelį poveikį pažeidžiamos biologinės įvairovės vietovėms, atitinkamas vertinimas ir, remiantis jo išvadomis, įgyvendintos būtinos poveikio švelninimo priemonės.

Aikštelės ir (arba) operacijos neturi daryti neigiamo poveikio saugomose teritorijose esančių buveinių ar rūšių apsaugos būklei.

4.27.   Naujų branduolinių elektrinių, kuriose elektros energija ir (arba) šiluma gaminama (be kita ko, vandenilio gamybos reikmėms) naudojant geriausias turimas technologijas, statyba ir saugus eksploatavimas

Veiklos aprašymas

Naujų branduolinių įrenginių, kurių statybos leidimą valstybių narių kompetentingos institucijos pagal taikytiną nacionalinę teisę išdavė iki 2045 m. ir kuriuose elektros energija arba technologinė šiluma gaminama, be kita ko, centralizuoto šilumos tiekimo ar pramoninių procesų, pvz., vandenilio gamybos, reikmėms (toliau – nauji branduoliniai įrenginiai), statyba ir saugus eksploatavimas, taip pat jų saugos didinimas.

Šiai veiklai priskiriami NACE kodai D35.11 ir F42.22 pagal Reglamente (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prisitaikant prie klimato kaitos

1.

Vykdant šią ekonominę veiklą yra įdiegti fiziniai ir nefiziniai sprendimai (prisitaikymo sprendimai), kurie padeda smarkiai sumažinti svarbiausią tai veiklai reikšmingą su klimatu susijusią fizinę riziką.

2.

Atlikus patikimą su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimą, nustatyta, kad veiklai reikšminga kai kurių šio priedo A priedėlyje išvardytų rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika. Vertinimo etapai buvo šie:

a)

veikla įvertinta siekiant nustatyti, kuri su klimatu susijusi fizinė rizika iš šio priedo A priedėlio išvardytų rūšių gali daryti neigiamą poveikį ekonominės veiklos rezultatams jos numatytosios trukmės laikotarpiu;

b)

nustačius, kad veiklai kyla vienos ar kelių rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika iš šio priedo A priedėlyje išvardytų rūšių, atliktas patikimas su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas, siekiant nustatyti, kiek su klimatu susijusi rizika ekonominei veiklai yra reikšminga;

c)

įvertinti prisitaikymo sprendimai, galintys padėti sumažinti nustatytą su klimatu susijusią fizinę riziką.

Su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas yra proporcingas veiklos mastui ir numatomai trukmei, t. y.:

a)

veiklos, kurios tikėtina trukmė yra trumpesnė nei 10 metų, vertinimas atliekamas taikant mažiausio tinkamo mastelio klimato prognozes;

b)

visos kitos veiklos vertinimas atliekamas naudojant didelės skiriamosios gebos ir pažangiausias klimato prognozes pagal įvairius būsimus scenarijus (6), atitinkančius numatomą veiklos trukmę, įskaitant bent 10–30 metų trukmės klimato prognozių scenarijus didelių investicijų atvejais.

3.

Klimato prognozės ir poveikio vertinimas grindžiami geriausia praktika ir turimomis gairėmis ir juose atsižvelgiama į šiuolaikinius pažeidžiamumo ir rizikos analizės mokslinius tyrimus ir susijusias metodikas, remiantis naujausiomis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitomis (7), moksliniais recenzuotais leidiniais ir atvirųjų šaltinių (8) ar mokėjimo modeliais.

4.

Įgyvendinti prisitaikymo sprendimai:

a)

nedaro neigiamo poveikio prisitaikymo prie klimato kaitos pastangoms ar kitų žmonių, gamtos, kultūros paveldo, turto ir kitos ekonominės veiklos atsparumo su klimatu susijusiai fizinei rizikai lygiui;

b)

jais sudaromos geresnės sąlygos diegti gamtos procesais pagrįstus sprendimus (9) arba jų atveju yra kuo didesniu mastu naudojama mėlynoji arba žalioji infrastruktūra (10);

c)

dera su vietos, sektorių, regionų ar nacionaliniais prisitaikymo planais ir strategijomis;

d)

yra stebimi ir matuojami pagal iš anksto nustatytus rodiklius, o neatitikties tiems rodikliams atveju svarstoma galimybė imtis taisomųjų veiksmų;

e)

jei įdiegtas sprendimas yra fizinis ir jį sudaro veikla, kuriai yra taikomi šiame priede nustatyti techninės analizės kriterijai, – atitinka tai veiklai taikomus reikšmingos žalos nedarymo techninės analizės kriterijus.

5.

Veikla atitinka Euratomo sutarties ir jos pagrindu priimtų teisės aktų, visų pirma Direktyvos 2013/59/Euratomas, Direktyvos 2009/71/Euratomas ir Direktyvos 2011/70/Euratomas, taip pat taikytinų pagal SESV 192 straipsnį priimtų Sąjungos aplinkos teisės aktų, visų pirma Direktyvos 2011/92/ES ir Direktyvos 2000/60/EB, nuostatas.

6.

Veikla atitinka nacionalinės teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2009/71/Euratomas, be kita ko, kiek tai susiję su Sąjungos branduolinių elektrinių atsparumo ekstremaliems gamtiniams pavojams, įskaitant žemės drebėjimus, vertinimu atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Todėl veikla vykdoma teritorijoje valstybės narės, kurioje branduolinio įrenginio eksploatuotojas:

a)

pateikė branduolinės saugos įrodymų, kurių apimtis ir išsamumas atitinka galimą branduoliniam įrenginiui ir jo aikštelei aktualaus pavojaus dydį ir pobūdį (Direktyvos 2009/71/Euratomas 6 straipsnio b punktas);

b)

ėmėsi pakopinės apsaugos priemonių siekdamas, inter alia, užtikrinti, kad būtų kuo labiau sumažintas ekstremalių išorinių gamtinių ir netyčinių žmogaus sukeltų pavojų poveikis (Direktyvos 2009/71/Euratomas 8b straipsnio 1 dalies a punktas);

c)

teikdamas licencijos branduolinei elektrinei statyti arba eksploatuoti paraišką atliko tinkamą branduolinio įrenginio aikštelės ir paties branduolinio įrenginio vertinimą (Direktyvos 2009/71/Euratomas 8c straipsnio a punktas).

Veikla atitinka Direktyvos 2009/71/Euratomas reikalavimus, įgyvendinamus pagal naujausias tarptautines TATENA ir WENRA gaires, kuriomis prisidedama prie naujų ir esamų branduolinių elektrinių atsparumo ir pajėgumo atsilaikyti prieš ekstremalius gamtinius pavojus, įskaitant potvynius ir ekstremalias oro sąlygas, didinimo.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

1)

Klimato kaitos švelninimas

Vykdant veiklą tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 270 g CO2e/kWh.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

Su vandens kokybės išsaugojimu ir vandens trūkumo prevencija susijusi aplinkos būklės blogėjimo rizika nustatoma ir šalinama pagal vandens naudojimo ir apsaugos valdymo planą, parengtą konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

Siekdami apriboti šilumines anomalijas, susijusias su atliekinės šilumos išleidimu, toliau nuo jūros esančių branduolinių elektrinių, kuriose vykstant tiesiasrovio šlapiojo aušinimo procesui vanduo imamas iš upės ar ežero, eksploatuotojai reguliuoja:

a)

didžiausią priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūrą po sumaišymo ir

b)

didžiausią išleidžiamo aušinimo vandens ir priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūros skirtumą.

Temperatūra reguliuojama pagal individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, ir (arba) pagal ES reglamentavimo sistemoje nustatytas ribines vertes.

Veikla atitinka Pramonės fondo klasių (IFC) standartus.

Branduolinė veikla vykdoma laikantis reikalavimų dėl žmonėms vartoti skirto vandens, nustatytų Direktyvoje 2000/60/EB ir Direktyvoje 2013/51/Euratomas, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Parengtas neradioaktyviųjų ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo planas, kuriuo užtikrinamas maksimalus pakartotinis tokių atliekų naudojimas arba perdirbimas gyvavimo ciklo pabaigoje pagal atliekų hierarchiją, be kita ko, sudarant sutartis su atliekų tvarkymo partneriais, svarstant finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus.

Vadovaujantis Direktyva 2011/70/Euratomas ir laikantis Direktyvoje 2013/59/Euratomas nustatytų radiacinės saugos reikalavimų užtikrinama, kad eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo etapais susidarytų kuo mažiau radioaktyviųjų atliekų ir kuo daugiau nekontroliuojamųjų medžiagų.

Taikoma finansavimo schema, kuria užtikrinamas tinkamas visos eksploatavimo nutraukimo veiklos ir panaudoto branduolinio kuro bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansavimas pagal Direktyvą 2011/70/Euratomas ir Rekomendaciją 2006/851/Euratomas.

Prieš statant branduolinę elektrinę pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įgyvendinamos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensacinės priemonės.

Atitinkami šio skirsnio elementai įtraukti į valstybių narių ataskaitas, teikiamas Komisijai pagal Direktyvos 2011/70/Euratomas 14 straipsnio 1 dalį.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus. Neradioaktyvių išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose dėl didelių kurą deginančių įrenginių. Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

Branduolinių elektrinių, kurių šiluminė galia didesnė kaip 1 MW, bet mažesnė, kad būtų taikomos GPGB išvadose dėl didelių kurą deginančių įrenginių nustatytos ribinės vertės, išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis už Direktyvos (ES) 2015/2193 II priedo 2 dalyje nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

Į orą, vandens telkinius ir gruntą (dirvožemį) išleidžiamas radioaktyviųjų medžiagų kiekis atitinka individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, ir (arba) nacionalines ribines vertes, nustatytas pagal Direktyvą 2013/51/Euratomas ir Direktyvą 2013/59/Euratomas.

Panaudotas branduolinis kuras ir radioaktyviosios atliekos saugiai ir atsakingai tvarkomos pagal Direktyvą 2011/70/Euratomas ir Direktyvą 2013/59/Euratomas.

Turima projektui įgyvendinti tinkamų laikino saugojimo pajėgumų ir parengti nacionaliniai dėjimo į atliekyną planai, kuriais užtikrinama, kad laikino saugojimo trukmė būtų kuo trumpesnė, laikantis Direktyvos 2011/70/Euratomas nuostatos, pagal kurią radioaktyviųjų atliekų saugojimas, įskaitant ilgalaikį saugojimą, laikomas ne dėjimo į atliekyną alternatyva, o laikinu sprendimu.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Prieš statant branduolinę elektrinę pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įgyvendinamos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensacinės priemonės.

Kai taikytina, atliktas pažeidžiamos biologinės įvairovės vietovėse arba šalia jų (įskaitant „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą, UNESCO pasaulio paveldo objektus ir pagrindines biologinės įvairovės teritorijas, taip pat kitas saugomas teritorijas) esančių aikštelių ir (arba) vykdomų operacijų, kurios, tikėtina, gali daryti didelį poveikį pažeidžiamos biologinės įvairovės vietovėms, atitinkamas vertinimas ir, remiantis jo išvadomis, įgyvendintos būtinos poveikio švelninimo priemonės.

Aikštelės ir (arba) operacijos neturi daryti neigiamo poveikio saugomose teritorijose esančių buveinių ar rūšių apsaugos būklei.

4.28.   Elektros energijos gamyba iš branduolinės energijos esamuose įrenginiuose

Veiklos aprašymas

Esamų branduolinių įrenginių, kuriuose elektros energija arba šiluma gaminama iš branduolinės energijos (toliau – branduolinės elektrinės), modifikacija siekiant pratęsti jų saugaus eksploatavimo laiką, kurios leidimą valstybių narių kompetentingos institucijos pagal taikytiną nacionalinę teisę išdavė iki 2040 m.

Šiai veiklai priskiriami NACE kodai D35.11 ir F42.2 pagal Reglamente (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prisitaikant prie klimato kaitos

1.

Vykdant šią ekonominę veiklą yra įdiegti fiziniai ir nefiziniai sprendimai (prisitaikymo sprendimai), kurie padeda smarkiai sumažinti svarbiausią tai veiklai reikšmingą su klimatu susijusią fizinę riziką.

2.

Atlikus patikimą su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimą, nustatyta, kad veiklai reikšminga kai kurių šio priedo A priedėlyje išvardytų rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika. Vertinimo etapai buvo šie:

a)

veikla įvertinta siekiant nustatyti, kuri su klimatu susijusi fizinė rizika iš šio priedo A priedėlio išvardytų rūšių gali daryti neigiamą poveikį ekonominės veiklos rezultatams jos numatytosios trukmės laikotarpiu;

b)

nustačius, kad veiklai kyla vienos ar kelių rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika iš šio priedo A priedėlyje išvardytų rūšių, atliktas patikimas su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas, siekiant nustatyti, kiek su klimatu susijusi rizika ekonominei veiklai yra reikšminga;

c)

įvertinti prisitaikymo sprendimai, galintys padėti sumažinti nustatytą su klimatu susijusią fizinę riziką.

Su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas yra proporcingas veiklos mastui ir numatomai trukmei, t. y.:

a)

veiklos, kurios tikėtina trukmė yra trumpesnė nei 10 metų, vertinimas atliekamas taikant mažiausio tinkamo mastelio klimato prognozes;

b)

visos kitos veiklos vertinimas atliekamas naudojant didelės skiriamosios gebos ir pažangiausias klimato prognozes pagal įvairius būsimus scenarijus (11), atitinkančius numatomą veiklos trukmę, įskaitant bent 10–30 metų trukmės klimato prognozių scenarijus didelių investicijų atvejais.

3.

Klimato prognozės ir poveikio vertinimas grindžiami geriausia praktika ir turimomis gairėmis ir juose atsižvelgiama į šiuolaikinius pažeidžiamumo ir rizikos analizės mokslinius tyrimus ir susijusias metodikas, remiantis naujausiomis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitomis (12), moksliniais recenzuotais leidiniais ir atvirųjų šaltinių (13) ar mokėjimo modeliais.

4.

Įgyvendinti prisitaikymo sprendimai:

a)

nedaro neigiamo poveikio prisitaikymo prie klimato kaitos pastangoms ar kitų žmonių, gamtos, kultūros paveldo, turto ir kitos ekonominės veiklos atsparumo su klimatu susijusiai fizinei rizikai lygiui;

b)

jais sudaromos geresnės sąlygos diegti gamtos procesais pagrįstus sprendimus (14) arba jų atveju yra kuo didesniu mastu naudojama mėlynoji arba žalioji infrastruktūra (15);

c)

dera su vietos, sektorių, regionų ar nacionaliniais prisitaikymo planais ir strategijomis;

d)

yra stebimi ir matuojami pagal iš anksto nustatytus rodiklius, o neatitikties tiems rodikliams atveju svarstoma galimybė imtis taisomųjų veiksmų;

e)

jei įdiegtas sprendimas yra fizinis ir jį sudaro veikla, kuriai yra taikomi šiame priede nustatyti techninės analizės kriterijai, – atitinka tai veiklai taikomus reikšmingos žalos nedarymo techninės analizės kriterijus.

5.

Veikla atitinka Euratomo sutarties ir jos pagrindu priimtų teisės aktų, visų pirma Direktyvos 2013/59/Euratomas, Direktyvos 2009/71/Euratomas ir Direktyvos 2011/70/Euratomas, taip pat taikytinų pagal SESV 192 straipsnį priimtų Sąjungos aplinkos teisės aktų, visų pirma Direktyvos 2011/92/ES ir Direktyvos 2000/60/EB, nuostatas.

6.

Veikla atitinka nacionalinės teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2009/71/Euratomas, be kita ko, kiek tai susiję su Sąjungos branduolinių elektrinių atsparumo ekstremaliems gamtiniams pavojams, įskaitant žemės drebėjimus, vertinimu atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Todėl veikla vykdoma teritorijoje valstybės narės, kurioje branduolinio įrenginio eksploatuotojas:

a)

pateikė branduolinės saugos įrodymų, kurių apimtis ir išsamumas atitinka galimą branduoliniam įrenginiui ir jo aikštelei aktualaus pavojaus dydį ir pobūdį (Direktyvos 2009/71/Euratomas 6 straipsnio b punktas);

b)

ėmėsi pakopinės apsaugos priemonių siekdamas, inter alia, užtikrinti, kad būtų kuo labiau sumažintas ekstremalių išorinių gamtinių ir netyčinių žmogaus sukeltų pavojų poveikis (Direktyvos 2009/71/Euratomas 8b straipsnio 1 dalies a punktas);

c)

teikdamas licencijos branduolinei elektrinei statyti arba eksploatuoti paraišką atliko tinkamą branduolinio įrenginio aikštelės ir paties branduolinio įrenginio vertinimą (Direktyvos 2009/71/Euratomas 8c straipsnio a punktas).

Veikla atitinka Direktyvos 2009/71/Euratomas reikalavimus, įgyvendinamus pagal naujausias tarptautines TATENA ir WENRA gaires, kuriomis prisidedama prie naujų ir esamų branduolinių elektrinių atsparumo ir pajėgumo atsilaikyti prieš ekstremalius gamtinius pavojus, įskaitant potvynius ir ekstremalias oro sąlygas, didinimo.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

1)

Klimato kaitos švelninimas

Vykdant veiklą tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 270 g CO2e/kWh.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

Su vandens kokybės išsaugojimu ir vandens trūkumo prevencija susijusi aplinkos būklės blogėjimo rizika nustatoma ir šalinama pagal vandens naudojimo ir apsaugos valdymo planą, parengtą konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

Siekdami apriboti šilumines anomalijas, susijusias su atliekinės šilumos išleidimu, toliau nuo jūros esančių branduolinių elektrinių, kuriose vykstant tiesiasrovio šlapiojo aušinimo procesui vanduo imamas iš upės ar ežero, eksploatuotojai reguliuoja:

a)

didžiausią priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūrą po sumaišymo ir

b)

didžiausią išleidžiamo aušinimo vandens ir priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūros skirtumą.

Temperatūra reguliuojama pagal individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, arba pagal Sąjungos teisėje nustatytas ribines vertes.

Veikla atitinka Pramonės fondo klasių (IFC) standartus.

Branduolinė veikla vykdoma laikantis reikalavimų dėl žmonėms vartoti skirto vandens, nustatytų Direktyvoje 2000/60/EB ir Direktyvoje 2013/51/Euratomas, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Parengtas neradioaktyviųjų ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo planas, kuriuo užtikrinamas maksimalus pakartotinis tokių atliekų naudojimas arba perdirbimas gyvavimo ciklo pabaigoje pagal atliekų hierarchiją, be kita ko, sudarant sutartis su atliekų tvarkymo partneriais, svarstant finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus.

Vadovaujantis Direktyva 2011/70/Euratomas ir laikantis Direktyvoje 2013/59/Euratomas nustatytų radiacinės saugos reikalavimų užtikrinama, kad eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo etapais susidarytų kuo mažiau radioaktyviųjų atliekų ir kuo daugiau nekontroliuojamųjų medžiagų.

Taikoma finansavimo schema, kuria užtikrinamas tinkamas visos eksploatavimo nutraukimo veiklos ir panaudoto branduolinio kuro bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansavimas pagal Direktyvą 2011/70/Euratomas ir Rekomendaciją 2006/851/Euratomas.

Prieš statant branduolinę elektrinę pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įgyvendinamos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensacinės priemonės.

Atitinkami šio skirsnio elementai įtraukti į valstybių narių ataskaitas, teikiamas Komisijai pagal Direktyvos 2011/70/Euratomas 14 straipsnio 1 dalį.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus. Neradioaktyvių išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose dėl didelių kurą deginančių įrenginių. Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

Branduolinių elektrinių, kurių šiluminė galia didesnė kaip 1 MW, bet mažesnė, kad būtų taikomos GPGB išvadose dėl didelių kurą deginančių įrenginių nustatytos ribinės vertės, išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis už Direktyvos (ES) 2015/2193 II priedo 2 dalyje nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

Į orą, vandens telkinius ir gruntą (dirvožemį) išleidžiamas radioaktyviųjų medžiagų kiekis atitinka individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, ir (arba) nacionalines ribines vertes, nustatytas pagal Direktyvą 2013/51/Euratomas ir Direktyvą 2013/59/Euratomas.

Panaudotas branduolinis kuras ir radioaktyviosios atliekos saugiai ir atsakingai tvarkomos pagal Direktyvą 2011/70/Euratomas ir Direktyvą 2013/59/Euratomas.

Turima projektui įgyvendinti tinkamų laikino saugojimo pajėgumų ir parengti nacionaliniai dėjimo į atliekyną planai, kuriais užtikrinama, kad laikino saugojimo trukmė būtų kuo trumpesnė, laikantis Direktyvos 2011/70/Euratomas nuostatos, pagal kurią radioaktyviųjų atliekų saugojimas, įskaitant ilgalaikį saugojimą, laikomas ne dėjimo į atliekyną alternatyva, o laikinu sprendimu.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Prieš statant branduolinę elektrinę pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įgyvendinamos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensacinės priemonės.

Kai taikytina, atliktas pažeidžiamos biologinės įvairovės vietovėse arba šalia jų (įskaitant „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą, UNESCO pasaulio paveldo objektus ir pagrindines biologinės įvairovės teritorijas, taip pat kitas saugomas teritorijas) esančių aikštelių ir (arba) vykdomų operacijų, kurios, tikėtina, gali daryti didelį poveikį pažeidžiamos biologinės įvairovės vietovėms, atitinkamas vertinimas ir, remiantis jo išvadomis, įgyvendintos būtinos poveikio švelninimo priemonės.

Aikštelės ir (arba) operacijos neturi daryti neigiamo poveikio saugomose teritorijose esančių buveinių ar rūšių apsaugos būklei.

4.29.   Elektros energijos gamyba iš iškastinio dujinio kuro

Veiklos aprašymas

Elektros energijos gamybos įrenginių, kuriuose elektros energija gaminama iš iškastinio dujinio kuro ir kurie atitinka I priedo 4.29 skirsnio 1 punkto a papunktyje nustatytus kriterijus, statyba arba eksploatavimas. Ši veikla neapima elektros energijos gamybos tik iš atsinaujinančiojo neiškastinio dujinio ir skystojo kuro, nurodyto I priedo 4.7 skirsnyje, ir biodujų bei skystųjų bioproduktų, nurodytų I priedo 4.8 skirsnyje.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais D35.11 ir F42.22, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prisitaikant prie klimato kaitos

1.

Vykdant šią ekonominę veiklą yra įdiegti fiziniai ir nefiziniai sprendimai (prisitaikymo sprendimai), kurie padeda smarkiai sumažinti svarbiausią tai veiklai reikšmingą su klimatu susijusią fizinę riziką.

2.

Atlikus patikimą su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimą, nustatyta, kad veiklai reikšminga kai kurių šio priedo A priedėlyje išvardytų rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika. Vertinimo etapai buvo šie:

a)

veikla įvertinta siekiant nustatyti, kuri su klimatu susijusi fizinė rizika iš šio priedo A priedėlio išvardytų rūšių gali daryti neigiamą poveikį ekonominės veiklos rezultatams jos numatytosios trukmės laikotarpiu;

b)

nustačius, kad veiklai kyla vienos ar kelių rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika iš šio priedo A priedėlyje išvardytų rūšių, atliktas patikimas su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas, siekiant nustatyti, kiek su klimatu susijusi rizika ekonominei veiklai yra reikšminga;

c)

įvertinti prisitaikymo sprendimai, galintys padėti sumažinti nustatytą su klimatu susijusią fizinę riziką.

Su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas yra proporcingas veiklos mastui ir numatomai trukmei, t. y.:

a)

veiklos, kurios tikėtina trukmė yra trumpesnė nei 10 metų, vertinimas atliekamas taikant mažiausio tinkamo mastelio klimato prognozes;

b)

visos kitos veiklos vertinimas atliekamas naudojant didelės skiriamosios gebos ir pažangiausias klimato prognozes pagal įvairius būsimus scenarijus (16), atitinkančius numatomą veiklos trukmę, įskaitant bent 10–30 metų trukmės klimato prognozių scenarijus didelių investicijų atvejais.

3.

Klimato prognozės ir poveikio vertinimas grindžiami geriausia praktika ir turimomis gairėmis ir juose atsižvelgiama į šiuolaikinius pažeidžiamumo ir rizikos analizės mokslinius tyrimus ir susijusias metodikas, remiantis naujausiomis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitomis (17), moksliniais recenzuotais leidiniais ir atvirųjų šaltinių (18) ar mokėjimo modeliais.

4.

Įgyvendinti prisitaikymo sprendimai:

a)

nedaro neigiamo poveikio prisitaikymo prie klimato kaitos pastangoms ar kitų žmonių, gamtos, kultūros paveldo, turto ir kitos ekonominės veiklos atsparumo su klimatu susijusiai fizinei rizikai lygiui;

b)

jais sudaromos geresnės sąlygos diegti gamtos procesais pagrįstus sprendimus (19) arba jų atveju yra kuo didesniu mastu naudojama mėlynoji arba žalioji infrastruktūra (20);

c)

dera su vietos, sektorių, regionų ar nacionaliniais prisitaikymo planais ir strategijomis;

d)

yra stebimi ir matuojami pagal iš anksto nustatytus rodiklius, o neatitikties tiems rodikliams atveju svarstoma galimybė imtis taisomųjų veiksmų;

e)

jei įdiegtas sprendimas yra fizinis ir jį sudaro veikla, kuriai yra taikomi šiame priede nustatyti techninės analizės kriterijai, – atitinka tai veiklai taikomus reikšmingos žalos nedarymo techninės analizės kriterijus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

1)

Klimato kaitos švelninimas

Vykdant veiklą tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 270 g CO2e/kWh.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų išvadose, įskaitant geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl didelių kurą deginančių įrenginių.

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

Kurą deginančių įrenginių, kurių šiluminė galia didesnė kaip 1 MW, bet mažesnė, kad būtų taikomos GPGB išvadose dėl didelių kurą deginančių įrenginių nustatytos ribinės vertės, išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis už Direktyvos (ES) 2015/2193 II priedo 2 dalyje nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

4.30.   Didelio naudingumo bendra šilumos ir (arba) vėsumos ir elektros energijos gamyba naudojant iškastinį dujinį kurą

Veiklos aprašymas

Bendros šilumos ir (arba) vėsumos ir elektros energijos gamybos įrenginių, kuriuose naudojamas iškastinis dujinis kuras ir kurie atitinka I priedo 4.30 skirsnio 1 punkto a papunktyje nustatytus kriterijus, statyba, atnaujinimas ir eksploatavimas. Ši veikla neapima didelio naudingumo bendros šilumos ir (arba) vėsumos ir elektros energijos gamybos tik iš atsinaujinančiojo neiškastinio dujinio ir skystojo kuro, nurodyto I priedo 4.19 skirsnyje, ir biodujų bei skystųjų bioproduktų, nurodytų I priedo 4.20 skirsnyje.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys gali būti siejamos su NACE kodais D35.11 ir D35.30 pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prisitaikant prie klimato kaitos

1.

Vykdant šią ekonominę veiklą yra įdiegti fiziniai ir nefiziniai sprendimai (prisitaikymo sprendimai), kurie padeda smarkiai sumažinti svarbiausią tai veiklai reikšmingą su klimatu susijusią fizinę riziką.

2.

Atlikus patikimą su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimą, nustatyta, kad veiklai reikšminga kai kurių šio priedo A priedėlyje išvardytų rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika. Vertinimo etapai buvo šie:

a)

veikla įvertinta siekiant nustatyti, kuri su klimatu susijusi fizinė rizika iš šio priedo A priedėlio išvardytų rūšių gali daryti neigiamą poveikį ekonominės veiklos rezultatams jos numatytosios trukmės laikotarpiu;

b)

nustačius, kad veiklai kyla vienos ar kelių rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika iš šio priedo A priedėlyje išvardytų rūšių, atliktas patikimas su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas, siekiant nustatyti, kiek su klimatu susijusi rizika ekonominei veiklai yra reikšminga;

c)

įvertinti prisitaikymo sprendimai, galintys padėti sumažinti nustatytą su klimatu susijusią fizinę riziką.

Su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas yra proporcingas veiklos mastui ir numatomai trukmei, t. y.:

a)

veiklos, kurios tikėtina trukmė yra trumpesnė nei 10 metų, vertinimas atliekamas taikant mažiausio tinkamo mastelio klimato prognozes;

b)

visos kitos veiklos vertinimas atliekamas naudojant didelės skiriamosios gebos ir pažangiausias klimato prognozes pagal įvairius būsimus scenarijus (21), atitinkančius numatomą veiklos trukmę, įskaitant bent 10–30 metų trukmės klimato prognozių scenarijus didelių investicijų atvejais.

3.

Klimato prognozės ir poveikio vertinimas grindžiami geriausia praktika ir turimomis gairėmis ir juose atsižvelgiama į šiuolaikinius pažeidžiamumo ir rizikos analizės mokslinius tyrimus ir susijusias metodikas, remiantis naujausiomis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitomis (22), moksliniais recenzuotais leidiniais ir atvirųjų šaltinių (23) ar mokėjimo modeliais.

4.

Įgyvendinti prisitaikymo sprendimai:

a)

nedaro neigiamo poveikio prisitaikymo prie klimato kaitos pastangoms ar kitų žmonių, gamtos, kultūros paveldo, turto ir kitos ekonominės veiklos atsparumo su klimatu susijusiai fizinei rizikai lygiui;

b)

jais sudaromos geresnės sąlygos diegti gamtos procesais pagrįstus sprendimus (24) arba jų atveju yra kuo didesniu mastu naudojama mėlynoji arba žalioji infrastruktūra (25);

c)

dera su vietos, sektorių, regionų ar nacionaliniais prisitaikymo planais ir strategijomis;

d)

yra stebimi ir matuojami pagal iš anksto nustatytus rodiklius, o neatitikties tiems rodikliams atveju svarstoma galimybė imtis taisomųjų veiksmų;

e)

jei įdiegtas sprendimas yra fizinis ir jį sudaro veikla, kuriai yra taikomi šiame priede nustatyti techninės analizės kriterijai, – atitinka tai veiklai taikomus reikšmingos žalos nedarymo techninės analizės kriterijus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

1)

Klimato kaitos švelninimas

Vykdant veiklą tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 270 g CO2e/kWh.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų išvadose, įskaitant geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl didelių kurą deginančių įrenginių.

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

Kurą deginančių įrenginių, kurių šiluminė galia didesnė kaip 1 MW, bet mažesnė, kad būtų taikomos GPGB išvadose dėl didelių kurą deginančių įrenginių nustatytos ribinės vertės, išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis už Direktyvos (ES) 2015/2193 II priedo 2 dalyje nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

4.31.   Šilumos ir (arba) vėsumos gamyba iš iškastinio dujinio kuro efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemoje

Veiklos aprašymas

Šilumos gamybos įrenginių, kuriuose šilumai ir (arba) vėsumai gaminti naudojamas iškastinis dujinis kuras, kurie prijungti prie Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 41 punkte apibrėžto efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos ir kurie atitinka I priedo 4.31 skirsnio 1 punkto a papunktyje nustatytus kriterijus, statyba, atnaujinimas ir eksploatavimas. Ši veikla neapima šilumos ir (arba) vėsumos gamybos efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemoje tik iš atsinaujinančiojo neiškastinio dujinio ir skystojo kuro, nurodyto I priedo 4.23 skirsnyje, ir biodujų bei skystųjų bioproduktų, nurodytų I priedo 4.24 skirsnyje.

Šiai veiklai priskiriamas NACE kodas D35.30 pagal Reglamente (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prisitaikant prie klimato kaitos

1.

Vykdant šią ekonominę veiklą yra įdiegti fiziniai ir nefiziniai sprendimai (prisitaikymo sprendimai), kurie padeda smarkiai sumažinti svarbiausią tai veiklai reikšmingą su klimatu susijusią fizinę riziką.

2.

Atlikus patikimą su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimą, nustatyta, kad veiklai reikšminga kai kurių šio priedo A priedėlyje išvardytų rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika. Vertinimo etapai buvo šie:

a)

veikla įvertinta siekiant nustatyti, kuri su klimatu susijusi fizinė rizika iš šio priedo A priedėlio išvardytų rūšių gali daryti neigiamą poveikį ekonominės veiklos rezultatams jos numatytosios trukmės laikotarpiu;

b)

nustačius, kad veiklai kyla vienos ar kelių rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika iš šio priedo A priedėlyje išvardytų rūšių, atliktas patikimas su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas, siekiant nustatyti, kiek su klimatu susijusi rizika ekonominei veiklai yra reikšminga;

c)

įvertinti prisitaikymo sprendimai, galintys padėti sumažinti nustatytą su klimatu susijusią fizinę riziką.

Su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas yra proporcingas veiklos mastui ir numatomai trukmei, t. y.:

a)

veiklos, kurios tikėtina trukmė yra trumpesnė nei 10 metų, vertinimas atliekamas taikant mažiausio tinkamo mastelio klimato prognozes;

b)

visos kitos veiklos vertinimas atliekamas naudojant didelės skiriamosios gebos ir pažangiausias klimato prognozes pagal įvairius būsimus scenarijus (26), atitinkančius numatomą veiklos trukmę, įskaitant bent 10–30 metų trukmės klimato prognozių scenarijus didelių investicijų atvejais.

3.

Klimato prognozės ir poveikio vertinimas grindžiami geriausia praktika ir turimomis gairėmis ir juose atsižvelgiama į šiuolaikinius pažeidžiamumo ir rizikos analizės mokslinius tyrimus ir susijusias metodikas, remiantis naujausiomis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitomis (27), moksliniais recenzuotais leidiniais ir atvirųjų šaltinių (28) ar mokėjimo modeliais.

4.

Įgyvendinti prisitaikymo sprendimai:

a)

nedaro neigiamo poveikio prisitaikymo prie klimato kaitos pastangoms ar kitų žmonių, gamtos, kultūros paveldo, turto ir kitos ekonominės veiklos atsparumo su klimatu susijusiai fizinei rizikai lygiui;

b)

jais sudaromos geresnės sąlygos diegti gamtos procesais pagrįstus sprendimus (29) arba jų atveju yra kuo didesniu mastu naudojama mėlynoji arba žalioji infrastruktūra (30);

c)

dera su vietos, sektorių, regionų ar nacionaliniais prisitaikymo planais ir strategijomis;

d)

yra stebimi ir matuojami pagal iš anksto nustatytus rodiklius, o neatitikties tiems rodikliams atveju svarstoma galimybė imtis taisomųjų veiksmų;

e)

jei įdiegtas sprendimas yra fizinis ir jį sudaro veikla, kuriai yra taikomi šiame priede nustatyti techninės analizės kriterijai, – atitinka tai veiklai taikomus reikšmingos žalos nedarymo techninės analizės kriterijus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

1)

Klimato kaitos švelninimas

Vykdant veiklą tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 270 g CO2e/kWh.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų išvadose, įskaitant geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl didelių kurą deginančių įrenginių.

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

Kurą deginančių įrenginių, kurių šiluminė galia didesnė kaip 1 MW, bet mažesnė, kad būtų taikomos GPGB išvadose dėl didelių kurą deginančių įrenginių nustatytos ribinės vertės, išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis už Direktyvos (ES) 2015/2193 II priedo 2 dalyje nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.“


(1)  Ateities scenarijai apima Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos tipinius koncentracijų scenarijus RCP2.6, RCP4.5, RCP6.0 ir RCP8.5.

(2)  Klimato kaitos vertinimo ataskaitos: Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), kuri yra Jungtinių Tautų įstaiga, atsakinga už su klimato kaita susijusio mokslo vertinimą, periodiškai skelbiama informacija apie poveikį, prisitaikymą ir pažeidžiamumą, https://www.ipcc.ch/reports/.

(3)  Pvz., Europos Komisijos valdomos „Copernicus“ paslaugos.

(4)  Gamtos procesais pagrįsti sprendimai apibrėžiami „kaip gamtos įkvėpti ir remiami sprendimai, kurie yra ekonomiškai efektyvūs, tuo pat metu teikia aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę naudą ir padeda stiprinti atsparumą. Tokie sprendimai lemia, kad miestuose, kraštovaizdžiuose ir jūrų peizažuose atsiranda daugiau ir įvairesnių gamtinių ir natūralių elementų ir procesų, įgyvendinant prie vietos sąlygų pritaikytas, išteklius tausiai naudojančias ir sistemines intervencijos priemones. Todėl gamtos procesais pagrįsti sprendimai yra naudingi biologinei įvairovei ir jais remiamas įvairių ekosisteminių paslaugų teikimas ([priėmimo data] redakcija: https://ec.europa.eu/info/research-and-innovation/research-area/environment/nature-based-solutions_en/).

(5)  Žr. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“ (COM/2013/249 final).

(6)  Ateities scenarijai apima Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos tipinius koncentracijų scenarijus RCP2.6, RCP4.5, RCP6.0 ir RCP8.5.

(7)  Klimato kaitos vertinimo ataskaitos: Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), kuri yra Jungtinių Tautų įstaiga, atsakinga už su klimato kaita susijusio mokslo vertinimą, periodiškai skelbiama informacija apie poveikį, prisitaikymą ir pažeidžiamumą, https://www.ipcc.ch/reports/.

(8)  Pvz., Europos Komisijos valdomos „Copernicus“ paslaugos.

(9)  Gamtos procesais pagrįsti sprendimai apibrėžiami „kaip gamtos įkvėpti ir remiami sprendimai, kurie yra ekonomiškai efektyvūs, tuo pat metu teikia aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę naudą ir padeda stiprinti atsparumą. Tokie sprendimai lemia, kad miestuose, kraštovaizdžiuose ir jūrų peizažuose atsiranda daugiau ir įvairesnių gamtinių ir natūralių elementų ir procesų, įgyvendinant prie vietos sąlygų pritaikytas, išteklius tausiai naudojančias ir sistemines intervencijos priemones. Todėl gamtos procesais pagrįsti sprendimai yra naudingi biologinei įvairovei ir jais remiamas įvairių ekosisteminių paslaugų teikimas ([priėmimo data] redakcija: https://ec.europa.eu/info/research-and-innovation/research-area/environment/nature-based-solutions_en/).

(10)  Žr. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“ (COM/2013/249 final).

(11)  Ateities scenarijai apima Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos tipinius koncentracijų scenarijus RCP2.6, RCP4.5, RCP6.0 ir RCP8.5.

(12)  Klimato kaitos vertinimo ataskaitos: Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), kuri yra Jungtinių Tautų įstaiga, atsakinga už su klimato kaita susijusio mokslo vertinimą, periodiškai skelbiama informacija apie poveikį, prisitaikymą ir pažeidžiamumą, https://www.ipcc.ch/reports/.

(13)  Pvz., Europos Komisijos valdomos „Copernicus“ paslaugos.

(14)  Gamtos procesais pagrįsti sprendimai apibrėžiami „kaip gamtos įkvėpti ir remiami sprendimai, kurie yra ekonomiškai efektyvūs, tuo pat metu teikia aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę naudą ir padeda stiprinti atsparumą. Tokie sprendimai lemia, kad miestuose, kraštovaizdžiuose ir jūrų peizažuose atsiranda daugiau ir įvairesnių gamtinių ir natūralių elementų ir procesų, įgyvendinant prie vietos sąlygų pritaikytas, išteklius tausiai naudojančias ir sistemines intervencijos priemones. Todėl gamtos procesais pagrįsti sprendimai yra naudingi biologinei įvairovei ir jais remiamas įvairių ekosisteminių paslaugų teikimas ([priėmimo data] redakcija: https://ec.europa.eu/info/research-and-innovation/research-area/environment/nature-based-solutions_en/).

(15)  Žr. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“ (COM/2013/249 final).

(16)  Ateities scenarijai apima Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos tipinius koncentracijų scenarijus RCP2.6, RCP4.5, RCP6.0 ir RCP8.5.

(17)  Klimato kaitos vertinimo ataskaitos: Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), kuri yra Jungtinių Tautų įstaiga, atsakinga už su klimato kaita susijusio mokslo vertinimą, periodiškai skelbiama informacija apie poveikį, prisitaikymą ir pažeidžiamumą, https://www.ipcc.ch/reports/.

(18)  Pvz., Europos Komisijos valdomos „Copernicus“ paslaugos.

(19)  Gamtos procesais pagrįsti sprendimai apibrėžiami „kaip gamtos įkvėpti ir remiami sprendimai, kurie yra ekonomiškai efektyvūs, tuo pat metu teikia aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę naudą ir padeda stiprinti atsparumą. Tokie sprendimai lemia, kad miestuose, kraštovaizdžiuose ir jūrų peizažuose atsiranda daugiau ir įvairesnių gamtinių ir natūralių elementų ir procesų, įgyvendinant prie vietos sąlygų pritaikytas, išteklius tausiai naudojančias ir sistemines intervencijos priemones. Todėl gamtos procesais pagrįsti sprendimai yra naudingi biologinei įvairovei ir jais remiamas įvairių ekosisteminių paslaugų teikimas ([priėmimo data] redakcija: https://ec.europa.eu/info/research-and-innovation/research-area/environment/nature-based-solutions_en/).

(20)  Žr. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“ (COM/2013/249 final).

(21)  Ateities scenarijai apima Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos tipinius koncentracijų scenarijus RCP2.6, RCP4.5, RCP6.0 ir RCP8.5.

(22)  Klimato kaitos vertinimo ataskaitos: Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), kuri yra Jungtinių Tautų įstaiga, atsakinga už su klimato kaita susijusio mokslo vertinimą, periodiškai skelbiama informacija apie poveikį, prisitaikymą ir pažeidžiamumą, https://www.ipcc.ch/reports/.

(23)  Pvz., Europos Komisijos valdomos „Copernicus“ paslaugos.

(24)  Gamtos procesais pagrįsti sprendimai apibrėžiami „kaip gamtos įkvėpti ir remiami sprendimai, kurie yra ekonomiškai efektyvūs, tuo pat metu teikia aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę naudą ir padeda stiprinti atsparumą. Tokie sprendimai lemia, kad miestuose, kraštovaizdžiuose ir jūrų peizažuose atsiranda daugiau ir įvairesnių gamtinių ir natūralių elementų ir procesų, įgyvendinant prie vietos sąlygų pritaikytas, išteklius tausiai naudojančias ir sistemines intervencijos priemones. Todėl gamtos procesais pagrįsti sprendimai yra naudingi biologinei įvairovei ir jais remiamas įvairių ekosisteminių paslaugų teikimas ([priėmimo data] redakcija: https://ec.europa.eu/info/research-and-innovation/research-area/environment/nature-based-solutions_en/).

(25)  Žr. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“ (COM/2013/249 final).

(26)  Ateities scenarijai apima Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos tipinius koncentracijų scenarijus RCP2.6, RCP4.5, RCP6.0 ir RCP8.5.

(27)  Klimato kaitos vertinimo ataskaitos: Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), kuri yra Jungtinių Tautų įstaiga, atsakinga už su klimato kaita susijusio mokslo vertinimą, periodiškai skelbiama informacija apie poveikį, prisitaikymą ir pažeidžiamumą, https://www.ipcc.ch/reports/.

(28)  Pvz., Europos Komisijos valdomos „Copernicus“ paslaugos.

(29)  Gamtos procesais pagrįsti sprendimai apibrėžiami „kaip gamtos įkvėpti ir remiami sprendimai, kurie yra ekonomiškai efektyvūs, tuo pat metu teikia aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę naudą ir padeda stiprinti atsparumą. Tokie sprendimai lemia, kad miestuose, kraštovaizdžiuose ir jūrų peizažuose atsiranda daugiau ir įvairesnių gamtinių ir natūralių elementų ir procesų, įgyvendinant prie vietos sąlygų pritaikytas, išteklius tausiai naudojančias ir sistemines intervencijos priemones. Todėl gamtos procesais pagrįsti sprendimai yra naudingi biologinei įvairovei ir jais remiamas įvairių ekosisteminių paslaugų teikimas ([priėmimo data] redakcija: https://ec.europa.eu/info/research-and-innovation/research-area/environment/nature-based-solutions_en/).

(30)  Žr. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“ (COM/2013/249 final).


III PRIEDAS

„XII PRIEDAS

Standartinis šablonas, naudotinas atskleidžiant 8 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytą informaciją

8 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodyta informacija apie kiekvieną atitinkamą pagrindinį veiklos rezultatų rodiklį (PVRR) pateikiama taip:

1 šablonas. Su branduoline energetika ir iškastinėmis dujomis susijusi veikla

Eilutė

Su branduoline energetika susijusi veikla

1.

Įmonė vykdo inovatyvių elektros energijos gamybos įrenginių, kuriuose energija gaminama taikant branduolinius procesus, kuriems vykstant per branduolinio kuro ciklą susidaro kuo mažesnis atliekų kiekis, mokslinius tyrimus, plėtrą, demonstravimą ir įrengimą, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų.

TAIP/NE

2.

Įmonė stato ir saugiai eksploatuoja naujus branduolinius įrenginius, kuriuose elektros energija arba technologinė šiluma gaminama, be kita ko, centralizuoto šilumos tiekimo ar pramoninių procesų, pvz., vandenilio gamybos, reikmėms, taip pat didina jų saugą, tam naudodama geriausias turimas technologijas, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų.

TAIP/NE

3.

Įmonė saugiai eksploatuoja esamus branduolinius įrenginius, kuriuose elektros energija arba technologinė šiluma gaminama, be kita ko, centralizuoto šilumos tiekimo ar pramoninių procesų, pvz., vandenilio gamybos iš branduolinės energijos, reikmėms, taip pat didina jų saugą, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų.

TAIP/NE

 

Su iškastinėmis dujomis susijusi veikla

4.

Įmonė stato arba eksploatuoja elektros energijos gamybos įrenginius, kuriuose elektros energija gaminama iš iškastinio dujinio kuro, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų.

TAIP/NE

5.

Įmonė stato, atnaujina ir eksploatuoja bendros šilumos ir (arba) vėsumos ir elektros energijos gamybos įrenginius, kuriuose naudojamas iškastinis dujinis kuras, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų.

TAIP/NE

6.

Įmonė stato, atnaujina ir eksploatuoja šilumos gamybos įrenginius, kuriuose šilumai ir (arba) vėsumai gaminti naudojamas iškastinis dujinis kuras, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų.

TAIP/NE

2 šablonas. Kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla (vardiklis)

Eilutė

Ekonominė veikla

Suma ir procentinė dalis (informacija pateikiama pinigų sumomis ir procentais)

KKŠ + PKK

Klimato kaitos švelninimas (KKŠ)

Prisitaikymas prie klimato kaitos (PKK)

Suma

%

Suma

%

Suma

%

1.

Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.26 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje

 

 

 

2.

Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.27 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje

 

 

 

3.

Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.28 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje

 

 

 

4.

Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.29 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje

 

 

 

5.

Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.30 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje

 

 

 

6.

Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.31 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje

 

 

 

7.

Kitos 1–6 eilutėse nenurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje

 

 

 

8.

Bendras taikytinas PVRR

 

 

 

3 šablonas. Kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla (skaitiklis)

Eilutė

Ekonominė veikla

Suma ir procentinė dalis (informacija pateikiama pinigų sumomis ir procentais)

KKŠ + PKK

Klimato kaitos švelninimas

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Suma

%

Suma

%

Suma

%

1.

Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.26 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR skaitiklyje

 

 

 

2.

Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.27 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR skaitiklyje

 

 

 

3.

Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.28 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR skaitiklyje

 

 

 

4.

Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.29 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR skaitiklyje

 

 

 

5.

Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.30 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR skaitiklyje

 

 

 

6.

Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.31 skirsnyje nurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR skaitiklyje

 

 

 

7.

Kitos 1–6 eilutėse nenurodytos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR skaitiklyje

 

 

 

8.

Bendra kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR skaitiklyje

 

100  %

 

 

4 šablonas. Taksonominė, bet kriterijų neatitinkanti ekonominė veikla

Eilutė

Ekonominė veikla

Procentinė dalis (informacija pateikiama pinigų sumomis ir procentais)

KKŠ + PKK

Klimato kaitos švelninimas

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Suma

%

Suma

%

Suma

%

1.

Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.26 skirsnyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje

 

 

 

2.

Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.27 skirsnyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje

 

 

 

3.

Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.28 skirsnyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje

 

 

 

4.

Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.29 skirsnyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje

 

 

 

5.

Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.30 skirsnyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje

 

 

 

6.

Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.31 skirsnyje nurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje

 

 

 

7.

Kitos 1–6 eilutėse nenurodytos taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje

 

 

 

8.

Bendra taksonominės, bet kriterijų neatitinkančios ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje

 

 

 

5 šablonas. Netaksonominė ekonominė veikla

Eilutė

Ekonominė veikla

Suma

Procentinė dalis

1.

1 šablono 1 eilutėje nurodytos ekonominės veiklos, kuri pagal Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.26 skirsnį yra netaksonominė veikla, mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje

 

 

2.

1 šablono 2 eilutėje nurodytos ekonominės veiklos, kuri pagal Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.27 skirsnį yra netaksonominė veikla, mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje

 

 

3.

1 šablono 3 eilutėje nurodytos ekonominės veiklos, kuri pagal Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.28 skirsnį yra netaksonominė veikla, mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje

 

 

4.

1 šablono 4 eilutėje nurodytos ekonominės veiklos, kuri pagal Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.29 skirsnį yra netaksonominė veikla, mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje

 

 

5.

1 šablono 5 eilutėje nurodytos ekonominės veiklos, kuri pagal Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.30 skirsnį yra netaksonominė veikla, mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje

 

 

6.

1 šablono 6 eilutėje nurodytos ekonominės veiklos, kuri pagal Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.31 skirsnį yra netaksonominė veikla, mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje

 

 

7.

Kitos 1–6 eilutėse nenurodytos netaksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje

 

 

8.

Bendra netaksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje

 

 


2022 7 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/46


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2022/1215

2022 m. liepos 7 d.

kuriuo uždraudžiama su Europos Sąjungos valstybių narių vėliavomis plaukiojantiems laivams žvejoti juoduosius paltusus 1 ir 2 parajonių Norvegijos vandenyse

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), ypač į jo 36 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2022/109 (2) nustatomos kvotos 2022 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, laivai, kurie plaukioja su Europos Sąjungos valstybės narės vėliava arba yra registruoti Europos Sąjungos valstybėje narėje, žvejodami juodųjų paltusų išteklius 1 ir 2 parajonių Norvegijos vandenyse, išnaudojo 2022 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tam tikrą tų išteklių žvejybos veiklą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Priede nurodyta Europos Sąjungos valstybėms narėms 2022 metams skirta juodųjų paltusų išteklių žvejybos 1 ir 2 parajonių Norvegijos vandenyse kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos su Europos Sąjungos valstybės narės vėliava plaukiojantiems arba Europos Sąjungos valstybėje narėje registruotiems žvejybos laivams uždraudžiama 1 straipsnyje nurodytų išteklių žvejybos veikla. Visų pirma draudžiama laivuose laikyti, perkelti, perkrauti arba iškrauti tokių laivų po nurodytos dienos sužvejotas minėtų išteklių žuvis.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. liepos 7 d.

Komisijos vardu

Pirmininkės pavedimu

Virginijus SINKEVIČIUS

Komisijos narys


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2)  2022 m. sausio 27 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/109, kuriuo 2022 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams (OL L 21, 2022 1 31, p. 1).


PRIEDAS

Nr.

03/TQ109

Valstybė narė

Europos Sąjunga (visos valstybės narės)

Ištekliai

GHL/1N2AB.

Rūšis

Juodasis paltusas (Reinhardtius hippoglossoides)

Zona

1 ir 2 parajonių Norvegijos vandenys

Draudimo data

2022 m. birželio 20 d.


2022 7 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/49


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/1216

2022 m. liepos 8 d.

kuriuo 2022 metais nukrypstama nuo įgyvendinimo reglamentų (ES) Nr. 809/2014, (ES) Nr. 180/2014, (ES) Nr. 181/2014, (ES) 2017/892, (ES) 2016/1150, (ES) 2018/274, (ES) Nr. 615/2014 ir (ES) 2015/1368 nuostatų dėl tam tikrų administracinių patikrų ir patikrų vietoje, kurios turi būti atliekamos įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką, ir kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/725

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (1), ypač į jo 62 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 247/2006 (2), ypač į jo 8 straipsnį ir 18 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą,

atsižvelgdama į 2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 229/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1405/2006 (3), ypač į jo 7 straipsnį, 11 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

dėl COVID-19 pandemijos ir valstybių narių taikomų kovos su ja priemonių visose valstybėse narėse susiduriama su išskirtiniais administraciniais sunkumais planuojant ir laiku atliekant reikiamą patikrų vietoje skaičių. Dėl šių sunkumų gali būti vėluojama atlikti patikras ir vėliau išmokėti pagalbą. Be to, dėl pandemijos sukeltų ekonominių sutrikimų ūkininkai yra atsidūrę pažeidžiamoje padėtyje ir patiria finansinių sunkumų bei grynųjų pinigų srautų problemų;

(2)

atsižvelgdama į precedento neturintį šių aplinkybių pobūdį, Komisija priėmė Komisijos įgyvendinimo reglamentus (ES) 2020/532 (4) ir (ES) 2021/725 (5), kuriais siekiama sumažinti šiuos sunkumus nukrypstant nuo įvairių bendros žemės ūkio politikos srityje taikomų įgyvendinimo reglamentų nuostatų dėl tam tikrų administracinių patikrų ir patikrų vietoje laiko ir skaičiaus. Kadangi dėl 2022 m. užsitęsusios COVID-19 pandemijos sunkumai išlieka, panašias priemones tikslinga numatyti ir 2022 m.;

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 809/2014 (6) nustatytos taisyklės dėl, inter alia, patikrų vietoje laiko ir tikrinimo normų, susijusių su tam tikromis pagal integruotą sistemą atliekamomis patikromis vietoje, įskaitant pagal pagalbos už gyvulius schemas vykdomo tikrinimo normas. Be to, tame reglamente nustatytos patikras vietoje reglamentuojančios taisyklės, susijusios su pagalbos už gyvulius paraiškoms ir pagal su gyvuliais susijusias paramos priemones teikiamiems mokėjimo prašymams taikomais atitikties reikalavimams kriterijais, įsipareigojimais ir kitomis pareigomis, pagal su plotu ir gyvuliais nesusijusias kaimo plėtros priemones vykdomo tikrinimo normomis ir mažiausiomis su kompleksine parama susijusio tikrinimo normomis;

(4)

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 24 straipsnio 4 dalyje, 48 straipsnio 5 dalyje, 49 straipsnio 1 dalyje, 52 straipsnio 1 dalyje, 60 straipsnio 2 dalyje ir 71 straipsnio 3 dalyje nustatytos tam tikros taisyklės, kurių kompetentinga institucija turi laikytis atlikdama administracines patikras arba patikras vietoje. Atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos sukeltas aplinkybes, tikslinga skatinti tas patikras vykdyti nuotolinio stebėjimo būdu ir naudoti naujas technologijas, pavyzdžiui, bepiločių orlaivių sistemas, su geografine vietove susietas nuotraukas, pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) imtuvus kartu su Europos geostacionarine navigacine tinklo sistema (EGNOS) ir Europos palydovinės navigacijos sistema (GALILEO), sistemos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ surinktus duomenis ir kitus atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus, kurie naudojami tikrinant atitikties reikalavimams kriterijus, įsipareigojimų ar kitų pareigų vykdymą pagal atitinkamą pagalbos schemą ar paramos priemonę, taip pat atitiktį su kompleksine parama susijusiems reikalavimams ir standartams;

(5)

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 26 straipsnio 4 dalyje ir 42 straipsnio 1 dalyje išdėstytos taisyklės, reglamentuojančios patikras vietoje, kurias atliekant tikrinama, ar laikomasi visų atitikties reikalavimams kriterijų, įsipareigojimų ir kitų pareigų, ir taikomos visiems gyvuliams, dėl kurių pagal pagalbos už gyvulius schemas arba su gyvuliais susijusias paramos priemones, kurių reikalavimų laikymasis turi būti patikrintas, buvo pateiktos pagalbos paraiškos arba mokėjimo prašymai. Atsižvelgiant į dabartinę padėtį, tikslinga nustatyti, kad tais atvejais, kai valstybės narės negali atlikti tų patikrų vietoje laikydamosi tose nuostatose išdėstytų reikalavimų ir kai neturima alternatyvių įrodymų, jos gali nuspręsti tas patikras 2022 paraiškų teikimo metais arba 2022 kalendoriniais metais atlikti bet kuriuo tų metų laikotarpiu su sąlyga, kad atliekant patikras vis dar įmanoma patikrinti atitiktį pagalbos ir (arba) paramos skyrimo sąlygoms;

(6)

kai kurioms Reglamentu (ES) Nr. 1306/2013 nustatytoms pareigoms, susijusioms su kompleksine parama, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1307/2013 (7) nustatytoms pareigoms, susijusioms su pagalbos už gyvulius schemomis arba su gyvuliais susijusiomis paramos priemonėmis, nustatyti konkretūs diferencijuoti jų vykdymo terminai, todėl būtina, kad patikros vietoje būtų atliekamos laikantis tos tvarkos. Valstybių narių taikomos kovos su COVID-19 pandemija priemonės daro poveikį galimybei reikalaujamas patikras vietoje atlikti tiksliai ir per toms pareigoms įvykdyti nustatytą terminą. Be to, kai kurių rūšių patikros, kurioms atlikti kaip apsilankymo ūkyje alternatyva naudojamos naujos technologijos, gali būti neįmanomos. Todėl tam tikrų patikrų, kurios turi būti atliktos 2022 m., atveju būtina nukrypti nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 30–33 straipsnių, 40a straipsnio, 50 straipsnio, 52 straipsnio ir 68 straipsnio 1 dalies ir sumažinti mažiausią patikrų vietoje normą, palyginti su įprastomis tikrinimo normomis, kurios taikomos atitinkamai su plotu ir gyvuliais susijusioms pagalbos schemoms ir paramos priemonėms, kaimo plėtros priemonėms, išskyrus susijusias su integruota administravimo ir kontrolės sistema, ir su kompleksine parama susijusioms pareigoms;

(7)

siekiant išlaikyti prevencinį patikrų poveikį, 2022 paraiškų teikimo metais turi būti išlaikytas Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 35 straipsnyje, 50 straipsnio 5 dalyje ir 68 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga padidinti tikrinimo normas, jei per praėjusiais metais atliktas patikras nustatyta sunkių reikalavimų nesilaikymo atvejų. Jei per 2021 m. atliktas patikras vietoje nustatyta sunkių reikalavimų nesilaikymo atvejų, turėtų būti reikalaujama padidinti 2022 m. patikrų vietoje lygį. Todėl valstybės narės, kurioms pagal to reglamento 35 straipsnį, 50 straipsnio 5 dalį arba 68 straipsnio 4 dalį tenka pareiga 2022 paraiškų teikimo metais padidinti tikrinimo normą ir kurios nusprendžia taikyti šiame reglamente numatytas sumažintas tikrinimo normas, tą padidinimą turėtų taikyti šiame reglamente numatytoms sumažintoms tikrinimo normoms;

(8)

Komisijos įgyvendinimo reglamentuose (ES) Nr. 180/2014 (8) ir (ES) Nr. 181/2014 (9) nustatytos tikrinimo normos, taikomos atliekant patikras pagal specialias žemės ūkio priemones atokiausiems Sąjungos regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms. Dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių, kurios taip pat daro poveikį atokiausiems Sąjungos regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms, tikslinga nukrypti nuo tų reglamentų, suteikiant galimybę naudoti naujas technologijas kaip alternatyvius įrodymų šaltinius, susijusius su patikromis, ir patikslinant 2022 metais taikomas patikrų vietoje normas. Vis dėlto, siekiant išlaikyti prevencinį patikrų pagal įgyvendinimo reglamentus (ES) Nr. 180/2014 ir (ES) Nr. 181/2014 poveikį, turėtų būti išlaikyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 59 straipsnio 5 dalyje nustatyta pareiga padidinti tikrinimo normą. Todėl valstybės narės, kurioms pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 59 straipsnio 5 dalį tenka pareiga 2022 paraiškų teikimo metais padidinti tikrinimo normą ir kurios nusprendžia taikyti šiame reglamente numatytas sumažintas tikrinimo normas, tą padidinimą turėtų taikyti minėtoms sumažintoms tikrinimo normoms;

(9)

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 (10) 24 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės turi patikrinti, be kita ko, vietoje, vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų arba gamintojų organizacijų asociacijų atitiktį pripažinimo kriterijams. Dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių su pripažinimo kriterijais susijusios patikros vietoje neturėtų būti atliekamos 2022 metais;

(10)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad per metines patikras vietoje tikrinamas ėminys turi atitikti ne mažiau kaip 30 % visos prašomos pagalbos sumos. Dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybės narės gali nesugebėti įvykdyti tų reikalavimų, todėl joms turėtų būti leista 2022 metais atlikti mažesnę procentinę dalį tų patikrų;

(11)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 27 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad su atskirais ūkiais susiję gamintojų organizacijų narių įgyvendinami veiksmai, įtraukti į to reglamento 27 straipsnio 2 dalyje nurodytą ėminį, turi būti tikrinami bent vieną kartą apsilankant tuose ūkiuose, kad būtų patikrinta, kaip jie įgyvendinami. Dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybės narės gali nesugebėti įvykdyti tų reikalavimų, todėl 2022 m. joms neturėtų būti taikomi reikalavimai dėl apsilankymų atskiruose gamintojų organizacijų ūkiuose dažnumo;

(12)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad produktų pašalinimo iš rinkos operacijų pirmojo lygio patikros turi apimti 100 % iš rinkos pašalintų produktų kiekio, išskyrus produktus, kurie skirti nemokamai paskirstyti, kurių pagal to reglamento 29 straipsnio 3 dalį valstybės narės galėtų tikrinti mažesnę procentinę dalį, bet ne mažiau kaip 10 % konkrečios gamintojų organizacijos atitinkamo prekybos metų produkcijos kiekio. Dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybės narės gali nesugebėti įvykdyti to reikalavimo, todėl joms turėtų būti leista 2022 metais tikrinti mažesnę ir visų kitų iš rinkos pašalintų produktų, nepriklausomai nuo jų numatomos paskirties, procentinę dalį, bet ne mažiau kaip 10 % konkrečios gamintojų organizacijos atitinkamo prekybos metų produkcijos kiekio;

(13)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad per kiekvieną patikrą tikrinamas ėminys, atitinkantis ne mažiau kaip 5 % produktų, kuriuos gamintojų organizacija pašalino iš rinkos prekybos metais, kiekio. Dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybės narės gali nesugebėti įvykdyti to reikalavimo, todėl 2022 metais joms turėtų būti leista tikrinti ne mažiau kaip 3 % produktų, kuriuos gamintojų organizacija pašalino iš rinkos 2020 prekybos metais, kiekio;

(14)

dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybėms narėms iš esmės ir toliau bus sudėtinga 2022 m. atlikti su metinėmis pagalbos paraiškomis susijusias patikras vietoje, produktų pašalinimo iš rinkos operacijų pirmojo ir antrojo lygmens patikras ir neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo ir derliaus nenuėmimo patikras, numatytas atitinkamai Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 27 straipsnio 2 ir 7 dalyse, 29 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 3 dalyje ir 31 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama numatyti patikras, kurios būtų lygiavertės patikroms vietoje, pavyzdžiui, su geografine vietove susietas nuotraukas, nuotraukas su nurodyta data, bepiločių orlaivių stebėjimo ataskaitas su nurodyta data, administracines patikras arba vaizdo konferencijas su paramos gavėjais;

(15)

dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybėms narėms iš esmės ir toliau bus sudėtinga 2022 metais atlikti sistemingas ėminiais grindžiamas patikras vietoje, susijusias su veiksmais, kurie remiami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (11) 45–52 straipsnius. Todėl 2020 ir 2021 finansiniams metams jau nustatyta nuo Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1150 (12) 32 straipsnio 1 dalies ir 42 straipsnio 3 dalies nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti numatyta ir 2022 finansiniams metams, siekiant suteikti valstybėms narėms galimybę nustatyti sistemingoms patikroms vietoje lygiaverčius tikrinimo būdus, pavyzdžiui, nuotraukas su nurodyta data, bepiločių orlaivių stebėjimo ataskaitas su nurodyta data, administracines patikras arba vaizdo konferencijas su paramos gavėjais, ir užtikrinti, kad iki atliekant mokėjimus būtų užtikrinta atitiktis su vyno sektoriuje taikomomis paramos programomis susijusiuose teisės aktuose nustatytoms taisyklėms;

(16)

neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimo veiklos, kuri remiama pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 47 straipsnį, atveju valstybėms narėms taip pat iš esmės bus sudėtinga per Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1150 43 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą atlikti sistemingas patikras vietoje 2022 finansiniais metais. Todėl turi būti nustatyta nukrypti leidžianti nuostata, pagal kurią patikrų užbaigimo terminas atidedamas iki 2022 m. rugsėjo 15 d.;

(17)

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/274 (13) 27 straipsnio 3 dalyje nustatytas šviežių vynuogių ėminių, imamų vynuogynuose tuo metu, kai atitinkamame plote nuimamas derlius, tam, kad būtų sukurtas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/273 (14) 39 straipsnyje nurodytas analitinis izotopinių duomenų bankas, skaičius. Tais atvejais, kai dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybės narės ir toliau negali atlikti tokių patikrų, joms turėtų būti leidžiama nukrypti nuo mažiausio ėminių skaičiaus reikalavimo;

(18)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/274 31 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, kad valstybės narės turi kasmet atlikdamos patikras vietoje patikrinti ne mažiau kaip 5 % visų vynuogių augintojų, nurodytų vynuogynų registre. Kadangi dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių kai kuriose vyną gaminančiose valstybėse narėse ir toliau iš esmės sudėtinga atlikti tokias patikras, 2022 metams ši procentinė dalis turėtų būti sumažinta. Dėl tos pačios priežasties valstybėms narėms turėtų būti leidžiama 2022 metais laikinai sustabdyti to reglamento 31 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytas sistemingas patikras vietoje, kurios turi būti atliekamos vynmedžiais apsodintuose plotuose, kurie nėra įtraukti į jokią vyno augintojo bylą;

(19)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 615/2014 (15) dėl darbo programų, skirtų alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriams remti, nustatytos patikrų vietoje taisyklės, skirtos Sąjungos finansavimo skyrimo sąlygų vykdymui tikrinti. Dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių gali kilti sunkumų atliekant tas patikras, kurios privalomos pagal to reglamento 6 straipsnį. Todėl tikslinga valstybėms narėms suteikti lankstumo – leisti 2022 kalendoriniais metais patikras vietoje pakeisti alternatyviomis patikromis;

(20)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1368 (16) dėl pagalbos bitininkystės sektoriui nustatytos taisyklės, reglamentuojančios nacionalinių bitininkystės programų tinkamo įgyvendinimo, faktiškai patirtų išlaidų ir bitininkų deklaruoto avilių skaičiaus teisingumo stebėseną ir patikras. Pagal to reglamento 8 straipsnio 3 dalį valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų atliktos bent 5 % pagalbos paraiškų teikėjų pagal bitininkystės programas patikros. Dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių gali būti sunku atlikti tokį skaičių patikrų vietoje, kurio reikia, kad būtų pasiekta ta riba. Todėl tikslinga suteikti valstybėms narėms lankstumo, leidžiant taikyti nuo to reikalavimo nukrypti leidžiančią nuostatą. Tačiau dėl tokios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo neturėtų padidėti nepagrįstai išmokėtų sumų rizika. Todėl, kiek tai įmanoma, vietoj bet kokio patikrų vietoje skaičiaus sumažinimo turėtų būti taikomi alternatyvūs tikrinimo būdai;

(21)

dėl ankstesnių su tikrinimo normų didinimu susijusių lankstumo galimybių, valstybėms narėms siūlytų per pastaruosius dvejus metus, svarbu atkurti pradinę taisyklę, kuri turi didelį atgrasomąjį poveikį, ir patikslinti metus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti nustatant didesnę tikrinimo normą pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 35 straipsnį, 50 straipsnio 5 dalį ir 68 straipsnio 4 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 59 straipsnio 5 dalį. Atsižvelgiant į galimus valstybių narių kontrolės procedūrų pakeitimus nustačius reikalavimų nesilaikymo atvejų, laikoma, kad netikslinga taikyti taisomuosius mechanizmus, susijusius su reikalavimų nesilaikymo atvejais, nustatytais vykdant su 2019 paraiškų teikimo metais susijusius tikrinimus, taigi reikėtų atsižvelgti į paskutinius metus. Todėl būtina iš dalies pakeisti Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/725 3, 5 ir 6 straipsnius;

(22)

šiame reglamente išdėstytos nuo įgyvendinimo reglamentų (ES) Nr. 809/2014, (ES) Nr. 180/2014, (ES) Nr. 181/2014, (ES) 2017/892, (ES) 2016/1150, (ES) 2018/274, (ES) Nr. 615/2014 ir (ES) 2015/1368 nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų suteikti galimybę valstybėms narėms išvengti tikrinimo priemonių ir pagalbos paraiškų nagrinėjimo vėlavimo, taigi ir išvengti išmokų už 2022 metus išmokėjimo gavėjams vėlavimo. Tačiau būtina, kad tokios leidžiančios nukrypti nuostatos netrukdytų patikimam finansų valdymui ir pakankamo patikinimo lygio reikalavimo laikymuisi. Atitinkamai valstybės narės, taikančios tas nukrypti leidžiančias nuostatas, yra atsakingos už tai, kad būtų imtasi visų reikalingų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų išvengta permokų ir kad būtų pradėtas bet kokių nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo procesas. Be to, jeigu taikomos šios nukrypti leidžiančios nuostatos, tai turėtų būti nurodyta 2022 ir 2023 finansinių metų valdymo deklaracijoje, nurodytoje Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 7 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punkte;

(23)

siekiant užtikrinti sklandų šiame reglamente nustatytų priemonių, kurios yra būtinos, kad valstybės narės galėtų organizuoti tikrinimo kampanijas, kartu laikydamosi taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių, įgyvendinimą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną ir būti taikomas atgaline data, kad valstybės narės galėtų įgyvendinti numatytus pakeitimus nuo atitinkamų tikrinimo kampanijų pradžios: I ir II skyriuose ir III skyriaus 3 ir 4 skirsniuose nurodytos priemonės turėtų būti taikomos nuo 2022 m. sausio 1 d., t. y. nuo paraiškų teikimo metų pagal integruotą administravimo ir kontrolės sistemą pradžios arba kalendorinių metų pradžios, jei tai yra su plotu ir gyvuliais nesusijusios paramos kaimo plėtrai priemonės ir vyno sektoriaus priemonės; III skyriaus 1 ir 2 skirsniuose nurodytos priemonės turėtų būti taikomos nuo 2021 m. spalio 16 d., t. y. finansinių metų pradžios, o III skyriaus 5 skirsnyje nurodytos priemonės turėtų būti taikomos nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d., t. y. bitininkystės metų pradžios;

(24)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Žemės ūkio fondų komiteto, Tiesioginių išmokų komiteto, Kaimo plėtros komiteto ir Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

NUO REGLAMENTO (ES) Nr. 809/2014 NUKRYPTI LEIDŽIANČIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 24 straipsnio 4 dalies, 48 straipsnio 5 dalies, 49 straipsnio 1 dalies, 52 straipsnio 1 dalies, 60 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos ir 71 straipsnio 3 dalies, dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybės narės patikrų, kurios turi būti atliekamos atitinkamai 2022 paraiškų teikimo metais arba 2022 kalendoriniais metais, atveju gali nuspręsti vietoj visų tame reglamente numatytų fizinių patikrų, visų pirma apsilankymų ir patikrų vietoje, remtis palydoviniais arba aerofotografijos vaizdais arba naudoti naujas technologijas (pavyzdžiui, su geografine vietove susietas nuotraukas), arba remtis kitais atitinkamais įrodymais, įskaitant kompetentingos institucijos prašymu gavėjo pateiktus patvirtinamuosius dokumentus, kuriais remiantis būtų galima padaryti kompetentingai institucijai priimtinas galutines išvadas.

Jei apsilankymų veiksmo, kuriam suteikta parama, vykdymo vietoje arba investicijų realizavimo vietoje, nurodytų Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 48 straipsnio 5 dalyje, negalima pakeisti atitinkamais patvirtinamaisiais dokumentais, valstybės narės tuos apsilankymus rengia po to, kai išmokėta galutinė išmoka.

2 straipsnis

Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 26 straipsnio 4 dalies ir 42 straipsnio 1 dalies, tais atvejais, kai dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybės narės negali atlikti patikrų vietoje per tose nuostatose nustatytą laikotarpį, o taikant alternatyvius metodus, kurie, be kita ko, apima naujų technologijų naudojimą, negalima gauti reikiamų įrodymų, valstybės narės gali nuspręsti tas patikras atitinkamai 2022 paraiškų teikimo metais arba 2022 kalendoriniais metais atlikti bet kuriuo tų metų laikotarpiu su sąlyga, kad atliekant patikras vis dar įmanoma patikrinti atitiktį pagalbos ir (arba) paramos skyrimo sąlygoms.

3 straipsnis

1.   Kai dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybės narės negali atlikti patikrų vietoje atitinkamai 2022 paraiškų teikimo metais arba 2022 kalendoriniais metais, tai, laikydamosi Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 30–33 straipsniuose, 40a straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte, 40a straipsnio 2 dalies b punkte, 50 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, 52 straipsnio 2 dalyje, 60 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje ir 68 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytų reikalavimų, valstybės narės gali nuspręsti taikyti šio straipsnio 2–10 dalyse nustatytas taisykles.

2.   Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 30 straipsnio, 2022 paraiškų teikimo metais tikrinimo norma turi būti bent:

a)

3 % visų gavėjų, teikiančių paraišką pagal bazinės išmokos sistemą arba vienkartinės išmokos už plotus sistemą;

b)

3 % visų gavėjų, teikiančių paraišką dėl perskirstymo išmokos;

c)

3 % visų gavėjų, teikiančių paraišką dėl išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių kliūčių;

d)

3 % visų gavėjų, teikiančių paraišką dėl išmokos jauniesiems ūkininkams;

e)

3 % visų gavėjų, teikiančių paraišką dėl su plotu susijusių išmokų pagal savanoriškos susietosios paramos sistemą;

f)

3 % visų gavėjų, teikiančių paraišką dėl išmokos pagal smulkiųjų ūkininkų sistemą;

g)

10 % plotų, kurie deklaruoti kanapėms auginti;

h)

3 % visų gavėjų, teikiančių paraišką dėl specialiosios išmokos už medvilnę.

Valstybės narės, kurios jau yra nusprendusios pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 36 straipsnį sumažinti su tam tikromis schemomis susijusio tikrinimo normą iki 3 %, gali šioje dalyje toms schemoms nustatytas procentines dalis dar sumažinti iki 1 %. Valstybės narės, įdiegusios kanapių auginimo išankstinio patvirtinimo sistemą pagal to reglamento 36 straipsnio 6 dalį, tikrinimo normos negali sumažinti žemiau 10 %.

3.   Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 31 straipsnio, 2022 paraiškų teikimo metais tikrinimo norma turi būti bent:

a)

3 % visų gavėjų, kuriems taikomas reikalavimas laikytis klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio praktikos;

b)

1 %:

i)

visų žalinimo išmokos skyrimo reikalavimus atitinkančių gavėjų, kurie atleidžiami ir nuo pasėlių įvairinimo, ir nuo ekologiniu požiūriu svarbių vietovių turėjimo pareigų kaip neatitinkantys Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 44 ir 46 straipsniuose nurodytų ribų ir kuriems netaikomos to reglamento 45 straipsnyje nurodytos pareigos;

ii)

arba (tais metais, kai valstybėje narėje netaikomas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 (17) 44 straipsnis) žalinimo išmokos skyrimo reikalavimus atitinkančių gavėjų, kurie atleidžiami ir nuo pasėlių įvairinimo, ir nuo ekologiniu požiūriu svarbių vietovių turėjimo pareigų kaip neatitinkantys Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 44 ir 46 straipsniuose nurodytų ribų ir kuriems netaikoma to reglamento 45 straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga;

c)

3 % visų gavėjų, kuriems taikomas reikalavimas laikytis žalinimo praktikos ir kurie taiko Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 43 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytas nacionalines arba regionines aplinkosaugos sertifikavimo sistemas.

Pirmos pastraipos a punkte nurodyta tikrinimo norma kartu apima ne mažiau kaip 3 % visų gavėjų, kurie turi daugiamečių žolynų plotų, esančių aplinkosaugos požiūriu pažeidžiamose vietovėse, kurioms taikoma Tarybos direktyva 92/43/EEB (18) arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB (19), ir kitose Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 45 straipsnio 1 dalyje nurodytose pažeidžiamose vietovėse.

4.   Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 32 straipsnio, 2022 paraiškų teikimo metais tikrinimo norma turi būti bent:

a)

3 % visų gavėjų, teikiančių paraiškas pagal kaimo plėtros priemones;

b)

3 % visų kolektyvų, teikiančių kolektyvinį prašymą.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 (20) 28 ir 29 straipsniuose nurodytų priemonių atveju pirmos pastraipos a punkte nurodyta 3 % tikrinimo norma įvykdoma kiekvienos atskiros priemonės lygmeniu.

5.   Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 33 straipsnio, 2022 paraiškų teikimo metais tikrinimo norma turi būti ne mažesnė kaip 3 % visų pagal paramos už gyvulius schemas paraiškas teikiančių gavėjų ir apimti bent 3 % gyvulių.

6.   Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 40a straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto pirmo sakinio, atliekamos atitinkamos bent 3 % gavėjų patikros, susijusios su atitikties reikalavimams kriterijais, įsipareigojimais ir kitomis pareigomis.

7.   Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 40a straipsnio 2 dalies b punkto, tetrahidrokanabinolio kiekio auginamose kanapėse patikrinimas atliekamas bent 10 % ploto.

8.   Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 50 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos ir 60 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos, 2022 kalendoriniais metais patikrų norma turi būti bent 3 %.

9.   Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 52 straipsnio 2 dalies, per ex post patikras 2022 kalendoriniais metais tikrinimo norma turi būti ne mažesnė kaip 0,6 %.

10.   Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 68 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos, 2022 paraiškų teikimo metais mažiausia kompleksinės paramos tikrinimo norma turi būti 0,5 %.

II SKYRIUS

NUO SPECIALIŲ ATOKIAUSIEMS SĄJUNGOS REGIONAMS IR MAŽOSIOMS EGĖJO JŪROS SALOMS SKIRTŲ PRIEMONIŲ NUKRYPTI LEIDŽIANČIOS NUOSTATOS

1 SKIRSNIS

Nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 180/2014 nukrypti leidžiančios nuostatos

4 straipsnis

1.   Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 180/2014 16 straipsnio 2 dalies, tais atvejais, kai dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybės narės atokiausiuose regionuose negali atlikti fizinių patikrų pagal toje nuostatoje įtvirtintas taisykles, jos gali nuspręsti 2022 metais jas organizuoti pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles.

2.   Per fizines patikras, kurios atitinkamuose atokiausiuose regionuose atliekamos tuomet, kai importuojami, įvežami, eksportuojami ir siunčiami žemės ūkio produktai, tikrinamas reprezentatyvusis bent 3 % licencijų ir sertifikatų, pateiktų pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 180/2014 9 straipsnį, ėminys.

3.   Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 180/2014 22 straipsnio, tais atvejais, kai dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybės narės negali atokiausiuose regionuose atlikti patikrų vietoje pagal tame straipsnyje nustatytas taisykles, jos gali nuspręsti 2022 metais jas organizuoti pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles.

4.   Kompetentingos institucijos, remdamosi rizikos analize, atlikta pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 180/2014 24 straipsnio 1 dalį, patikras vietoje atlieka atrinkdamos bent 3 % pagalbos paraiškų. Kiekvieno veiksmo atveju ėminys taip pat turi reprezentuoti bent 3 % visos pagalbos sumos.

5.   Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 180/2014 16 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio, tais atvejais, kai dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybės narės su specialiomis atokiausiems regionams skirtomis priemonėmis susijusių patikrų vietoje negali atlikti pagal tose nuostatose 2022 metams nustatytas taisykles, jos gali nuspręsti:

a)

vietoj patikrų vietoje naudoti naujas technologijas, įskaitant su geografine vietove susietas nuotraukas, nuotraukas su nurodyta data, bepiločių orlaivių stebėjimo ataskaitas su nurodyta data, vaizdo konferencijas su paramos gavėjais arba bet kokius atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus, kuriais galėtų būti remiamasi tikrinant, ar tinkamai įgyvendinamos priemonės;

b)

tas patikras atlikti bet kuriuo tų metų laikotarpiu su sąlyga, kad atliekant patikras vis dar įmanoma patikrinti atitiktį pagalbos ir (arba) paramos skyrimo sąlygoms, taip pat po to, kai išmokėta galutinė išmoka.

2 SKIRSNIS

Nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 181/2014 nukrypti leidžiančios nuostatos

5 straipsnis

1.   Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 181/2014 13 straipsnio 2 dalies, tais atvejais, kai dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių Graikija negali atlikti fizinių patikrų pagal toje nuostatoje įtvirtintas taisykles, ji gali nuspręsti 2022 metais jas organizuoti pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles.

2.   Per fizines patikras, kurios mažosiose Egėjo jūros salose atliekamos tuomet, kai įvežami žemės ūkio produktai, tikrinamas reprezentatyvusis bent 3 % sertifikatų, pateiktų pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 181/2014 7 straipsnį, ėminys. Per fizines patikras, kurios mažosiose Egėjo jūros salose atliekamos tuomet, kai vykdomas to reglamento 3 skirsnyje nustatytas žemės ūkio produktų eksportas arba siuntimas, tikrinamas reprezentatyvusis bent 3 % operacijų ėminys, remiantis Graikijos nustatytais rizikos profiliais.

3.   Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 181/2014 20 straipsnio, tais atvejais, kai dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių Graikija negali atlikti patikrų vietoje pagal tame straipsnyje nustatytas taisykles, ji gali nuspręsti 2022 metais jas organizuoti pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles.

4.   Kompetentingos institucijos, remdamosi rizikos analize pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 181/2014 22 straipsnio 1 dalį, kiekvieno veiksmo atveju patikras vietoje atlieka atrinkdamos bent 3 % pagalbos paraiškų. Kiekvieno veiksmo atveju ėminys taip pat turi reprezentuoti bent 3 % visos pagalbos sumos.

5.   Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 181/2014 13 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio, tais atvejais, kai dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių Graikija su specialiomis atokiausiems regionams skirtomis priemonėmis susijusių patikrų vietoje negali atlikti pagal tose nuostatose 2022 metams nustatytas taisykles, ji gali nuspręsti:

a)

vietoj patikrų vietoje naudoti naujas technologijas, įskaitant su geografine vietove susietas nuotraukas, nuotraukas su nurodyta data, bepiločių orlaivių stebėjimo ataskaitas su nurodyta data, vaizdo konferencijas su paramos gavėjais arba bet kokius atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus, kuriais galėtų būti remiamasi tikrinant, ar tinkamai įgyvendinamos priemonės;

b)

tas patikras atlikti bet kuriuo tų metų laikotarpiu su sąlyga, kad atliekant patikras vis dar įmanoma patikrinti atitiktį pagalbos ir (arba) paramos skyrimo sąlygoms, taip pat po to, kai išmokėta galutinė išmoka.

III SKYRIUS

NUO TAISYKLIŲ, KURIOMIS ĮGYVENDINAMAS BENDRAS RINKŲ ORGANIZAVIMAS, NUKRYPTI LEIDŽIANČIOS NUOSTATOS

1 SKIRSNIS

Nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 nukrypti leidžiančios nuostatos

6 straipsnis

1.   Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 24 straipsnio, su pripažinimo kriterijais susijusios patikros vietoje netaikomos 2022 metais.

2.   Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 27 straipsnio 2 dalies, 2022 metais per to reglamento 27 straipsnyje nurodytas patikras vietoje tikrinamas ėminys turi atitikti ne mažiau kaip 10 % visos 2021 metais prašomos pagalbos sumos.

3.   Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 27 straipsnio 7 dalies, taisyklė, kad su atskirais ūkiais susiję gamintojų organizacijų narių veiksmai, įtraukti į to reglamento 27 straipsnio 2 dalyje nurodytą ėminį, tikrinami bent vieną kartą apsilankant veiksmo įgyvendinimo vietoje, kad būtų patikrinta, kaip veiksmas įgyvendinamas, netaikoma 2022 metais atliekamoms patikroms vietoje.

4.   Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 29 straipsnio 2 dalies, 2022 metais valstybės narės gali patikrinti mažesnę visų iš rinkos pašalintų produktų, nepriklausomai nuo jų numatomos paskirties, procentinę dalį, nei įtvirtinta toje nuostatoje, jei ši procentinė dalis yra ne mažesnė kaip 10 % konkrečios gamintojų organizacijos atitinkamo prekybos metų produkcijos kiekio.

5.   Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 30 straipsnio 3 dalies, 2022 metais per kiekvieną patikrą tikrinamas ėminys, atitinkantis ne mažiau kaip 3 % produktų, kuriuos gamintojų organizacija pašalino iš rinkos 2021 prekybos metais, kiekio.

6.   Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 27 straipsnio 2 ir 7 dalių, 29 straipsnio 2 dalies, 30 straipsnio 3 dalies ir 31 straipsnio 1 ir 2 dalių, tais atvejais, kai dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybės narės negali atlikti patikrų vietoje laikydamosi tose nuostatose išdėstytų reikalavimų, 2022 metais patikras vietoje galima pakeisti valstybių narių nustatytinomis kitų rūšių patikromis, pavyzdžiui, nuotraukomis su nurodyta data, bepiločių orlaivių stebėjimo ataskaitomis su nurodyta data, administracinėmis patikromis arba vaizdo konferencijomis su paramos gavėjais.

2 SKIRSNIS

Nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1150 nukrypti leidžiančios nuostatos

7 straipsnis

1.   Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1150 32 straipsnio 1 dalies ir 42 straipsnio 3 dalies, tais atvejais, kai dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybės narės negali atlikti patikrų vietoje laikydamosi tose nuostatose išdėstytų reikalavimų, 2022 finansiniais metais tokias patikras gali pakeisti valstybių narių nustatytini kitų rūšių tikrinimo būdai (pavyzdžiui, nuotraukos su nurodyta data, bepiločių orlaivių stebėjimo ataskaitos su nurodyta data, administracinės patikros arba vaizdo konferencijos su paramos gavėjais), kuriais užtikrinama, kad būtų laikomasi taisyklių, susijusių su vyno sektoriaus paramos programomis.

2.   Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1150 43 straipsnio 3 dalies, tais atvejais, kai dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybės narės negali atlikti patikrų vietoje laikydamosi toje nuostatoje išdėstytų reikalavimų, 2022 finansiniais metais tokios su neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimu susijusios patikros atliekamos iki 2022 m. rugsėjo 15 d.

3 SKIRSNIS

Nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/274 nukrypti leidžiančios nuostatos

8 straipsnis

1.   Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/274 27 straipsnio 3 dalies, tais atvejais, kai dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių 2022 metais vynuogių derliaus nuėmimo laikotarpiu valstybės narės negali surinkti ir ištirti to reglamento III priedo II dalyje nustatyto šviežių vynuogių ėminių skaičiaus, jos gali nukrypti nuo to ėminių skaičiaus reikalavimo.

2.   Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/274 31 straipsnio 2 dalies b punkto, tais atvejais, kai dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių 2022 metais valstybės narės negali atlikti patikrų vietoje laikydamosi toje nuostatoje išdėstytų reikalavimų, atlikdamos tokias patikras, jos patikrina ne mažiau kaip 3 % visų vynuogių augintojų, nurodytų vynuogynų registre.

3.   Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/274 31 straipsnio 2 dalies c punkto, tais atvejais, kai dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybės narės negali atlikti sistemingų patikrų vietoje, jos gali 2022 metais laikinai sustabdyti tokias patikras, kurios turi būti atliekamos vynmedžiais apsodintuose plotuose, kurie nėra įtraukti į jokią vynuogių augintojo bylą.

4 SKIRSNIS

Nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 615/2014 nukrypti leidžiančios nuostatos

9 straipsnis

Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 615/2014 6 straipsnio, jei dėl taikomų kovos su COVID-19 pandemija priemonių valstybės narės negali laiku atlikti patikrų vietoje 2022 kalendoriniais metais, valstybės narės gali nuspręsti patikras vietoje iš dalies arba visiškai pakeisti administracinėmis patikromis arba naudoti atitinkamus įrodymus, įskaitant su geografine vietove susietas nuotraukas, vaizdo pokalbius arba kitus elektronine forma saugomus įrodymus.

5 SKIRSNIS

Nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1368 nukrypti leidžiančios nuostatos

10 straipsnis

Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1368 8 straipsnio 3 dalies, valstybės narės gali nuspręsti 2022 bitininkystės metais nukrypti nuo reikalavimo atlikti bent 5 % pagalbos paraiškų teikėjų pagal jų bitininkystės programas patikras vietoje su sąlyga, kad vietoj planuotų patikrų vietoje jos atliks alternatyvias patikras, prašydamos pateikti nuotraukų, rengdamos vaizdo pokalbius arba naudodamosi bet kokiomis kitomis priemonėmis, kuriomis galėtų būti remiamasi tikrinant, ar tinkamai įgyvendinamos bitininkystės programoje numatytos priemonės.

IV SKYRIUS

ĮGYVENDINIMO REGLAMENTO (ES) 2021/725 PAKEITIMAI

11 straipsnis

Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/725 iš dalies keičiamas taip:

1.

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 35 straipsnio, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti tikrinimo normos padidinimo, kuris turėjo būti atliekamas 2021 paraiškų teikimo metais šio straipsnio 2–5 dalyse nurodytų pagalbos schemų ir paramos priemonių atveju.“;

b)

10 dalis pakeičiama taip:

„10.   Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 50 straipsnio 5 dalies, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti tikrinimo normos padidinimo, kuris turėjo būti atliekamas 2021 kalendoriniais metais šio straipsnio 2–5 dalyse nurodytų pagalbos schemų ir paramos priemonių atveju.“;

c)

13 dalis pakeičiama taip:

„13.   Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 68 straipsnio 4 dalies, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti tikrinimo normų padidinimo, kuris turėjo būti atliekamas 2021 paraiškų teikimo metais.“;

2.

5 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 59 straipsnio 5 dalies, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti tikrinimo normos padidinimo, kuris turėjo būti atliekamas 2021 paraiškų teikimo metais šio straipsnio 1–5 dalyse nurodytų pagalbos schemų ir paramos priemonių atveju.“;

3.

6 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 59 straipsnio 5 dalies, Graikija gali nuspręsti netaikyti tikrinimo normos padidinimo, kuris turėjo būti atliekamas 2021 paraiškų teikimo metais šio straipsnio 1–5 dalyse nurodytų pagalbos schemų ir paramos priemonių atveju.“

V SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

12 straipsnis

Į valstybių narių, kurios taiko I, II ir III skyrių nuostatas, valdymo deklaraciją, kuri rengiama remiantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 7 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punktu, 2022 ir 2023 finansiniais metais įtraukiamas patvirtinimas, kad išvengta permokų paramos gavėjams ir atlikus visos būtinos informacijos patikrinimą pradėtas nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo procesas.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

I ir II skyriai, III skyriaus 3 ir 4 skirsniai ir IV skyrius taikomi nuo 2022 m. sausio 1 d.

III skyriaus 1 ir 2 skirsniai taikomi nuo 2021 m. spalio 16 d.

III skyriaus 5 skirsnis taikomas nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. liepos 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 549.

(2)  OL L 78, 2013 3 20, p. 23.

(3)  OL L 78, 2013 3 20, p. 41.

(4)  2020 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/532, kuriuo 2020 metų atžvilgiu nukrypstama nuo įgyvendinimo reglamentų (ES) Nr. 809/2014, (ES) Nr. 180/2014, (ES) Nr. 181/2014, (ES) 2017/892, (ES) 2016/1150, (ES) 2018/274, (ES) 2017/39, (ES) 2015/1368 ir (ES) 2016/1240 nuostatų dėl tam tikrų administracinių patikrų ir patikrų vietoje, kurios turi būti atliekamos įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką (OL L 119, 2020 4 17, p. 3).

(5)  2021 m. gegužės 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/725, kuriuo 2021 metais nukrypstama nuo įgyvendinimo reglamentų (ES) Nr. 809/2014, (ES) Nr. 180/2014, (ES) Nr. 181/2014, (ES) 2017/892, (ES) 2016/1150, (ES) 2018/274, (ES) Nr. 615/2014 ir (ES) 2015/1368 nuostatų dėl tam tikrų administracinių patikrų ir patikrų vietoje, kurios turi būti atliekamos įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką (OL L 155, 2021 5 5, p. 8).

(6)  2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (OL L 227, 2014 7 31, p. 69).

(7)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013 12 20, p. 608).

(8)  2014 m. vasario 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 180/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams, taikymo taisyklės (OL L 63, 2014 3 4, p. 13).

(9)  2014 m. vasario 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 181/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 229/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms, taikymo taisyklės (OL L 63, 2014 3 4, p. 53).

(10)  2017 m. kovo 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/892, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (OL L 138, 2017 5 25, p. 57).

(11)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

(12)  2016 m. balandžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1150, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatų dėl nacionalinių vyno sektoriaus paramos programų taikymo taisyklės (OL L 190, 2016 7 15, p. 23).

(13)  2017 m. gruodžio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/274, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatų dėl leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkos, sertifikavimo, įvežimo ir išvežimo operacijų registro, privalomųjų deklaracijų bei pranešimų ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl atitinkamų patikrų taikymo taisyklės ir panaikinamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/561 (OL L 58, 2018 2 28, p. 60).

(14)  2017 m. gruodžio 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/273, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkos, vynuogynų registro, lydimųjų dokumentų ir sertifikavimo, įvežimo ir išvežimo operacijų registro, privalomųjų deklaracijų, pranešimų bei praneštos informacijos skelbimo ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl atitinkamų patikrų bei nuobaudų, iš dalies keičiami Komisijos reglamentai (EB) Nr. 555/2008, (EB) Nr. 606/2009 bei (EB) Nr. 607/2009 ir panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 436/2009 bei Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/560 (OL L 58, 2018 2 28, p. 1).

(15)  2014 m. birželio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 615/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) Nr. 1306/2013 ir (ES) Nr. 1308/2013 taikymo taisyklės, susijusios su darbo programomis, skirtomis alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriams remti (OL L 168, 2014 6 7, p. 95).

(16)  2015 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1368, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatų dėl pagalbos bitininkystės sektoriuje taikymo taisyklės (OL L 211, 2015 8 8, p. 9).

(17)  2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 639/2014, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, ir iš dalies keičiamas to reglamento X priedas (OL L 181, 2014 6 20, p. 1).

(18)  1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

(19)  2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

(20)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).


2022 7 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/62


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/1217

2022 m. liepos 14 d.

kuriuo dėl tam tikro kiekio išskaitymo iš 2021, 2022 ir 2023 m. Ispanijai skirtų žvejybos kvotų iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 185/2013

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantį reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantį reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (1), ypač į jo 105 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

2013 m. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 185/2013 (2), kuriuo dėl 2009 m. pereikvotos atlantinių skumbrių kvotos numatomi išskaitymai iš 2013 m. Ispanijai skirtų atlantinių skumbrių žvejybos ICES 8c kvadrate, 9 ir 10 parajoniuose ir CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenyse kvotos ir europinių ančiuvių žvejybos ICES 8 parajonyje kvotos;

(2)

2021 m. Ispanija neišžvejojo 3 400 tonų atitinkamos atlantinių skumbrių kvotos, todėl šių išteklių žvejybos intensyvumas buvo mažesnis, palyginti su didžiausiu kiekiu, kuris leidžiamas pagal tiems metams skirtas žvejybos galimybes. Ispanija paprašė į tuos neišžvejotus kiekius atsižvelgti atliekant išskaitymus už 2021 m. ir atitinkamai sumažinti Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 185/2013 numatytą 2022 ir 2023 m. išskaitytiną kiekį. Todėl Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 185/2013 nustatytas 2021, 2022 ir 2023 m. išskaitytinas kiekis turėtų būti atitinkamai pakoreguotas;

(3)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 185/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 185/2013 priedas pakeičiamas šio reglamento priedu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. liepos 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2)  2013 m. kovo 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 185/2013, kuriuo iš tam tikrų 2013 m. ir vėlesniais metais Ispanijai skirtų žvejybos kvotų numatoma išskaityti tam tikrus kiekius dėl 2009 m. pereikvotos tam tikros atlantinių skumbrių kvotos (OL L 62, 2013 3 6, p. 1).


PRIEDAS

Ištekliai

Pradinė 2009 m. kvota

Pakeista 2009 m. kvota

Nustatytas 2009 m. laimikis

Kvotos ir laimikio skirtumas (peržvejojimas)

2013 m. išskaitytinas kiekis

2014 m. išskaitytinas kiekis

2015 m. išskaitytinas kiekis

2016 m. išskaitytinas kiekis

2017 m. išskaitytinas kiekis

2018 m. išskaitytinas kiekis

2019 m. išskaitytinas kiekis

2020 m. išskaitytinas kiekis

2021 m. išskaitytinas kiekis

2022 m. išskaitytinas kiekis

2023 m. išskaitytinas kiekis

MAC8C 3411

29 529

25 525

90 954

-65 429

100

100

100

5 544

6 283

4 805

7 762

3 328

8 944

2 411

0

ANE08 (1)

 

 

 

 

 

 

 

3 696

4 539

2 853

3 696

3 696

3 696

3 696

180


(1)  Ančiuvių atveju metai reiškia tais metais prasidedantį žvejybos sezoną.


2022 7 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/65


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/1218

2022 m. liepos 14 d.

kuriuo dėl tam tikrų valstybių narių arba jų zonų tam tikromis į sąrašą įtrauktomis ligomis neužkrėstos teritorijos statuso patvirtinimo ir tam tikrų į sąrašą įtrauktų ligų likvidavimo programų patvirtinimo iš dalies keičiami tam tikri Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/620 priedai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktą“) (1), visų pirma į jo 31 straipsnio 3 dalį ir 36 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamente (ES) 2016/429 nustatytos konkrečioms pagal 5 straipsnio 1 dalį į sąrašą įtrauktoms ligoms taikomos taisyklės ir nustatyta, kaip tos taisyklės turi būti taikomos įvairių kategorijų į sąrašą įtrauktoms ligoms. Reglamente (ES) 2016/429 nustatyta, kad valstybės narės turi nustatyti privalomas to reglamento 9 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų likvidavimo programas ir savanoriškas to reglamento 9 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų likvidavimo programas, o Komisija turi tokias programas patvirtinti. Tame reglamente taip pat nustatyta, kad Komisija patvirtina arba panaikina valstybių narių arba jų zonų ar laikymo vietų tam tikromis į sąrašą įtrauktomis ligomis, nurodytomis to reglamento 9 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, neužkrėstos teritorijos statusą;

(2)

Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/689 (2) papildomas Reglamentas (ES) 2016/429 ir nustatomi neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo valstybėms narėms arba jų zonoms ar laikymo vietoms, jo išlaikymo, sustabdymo ir panaikinimo kriterijai bei valstybėms narėms arba jų zonoms ar laikymo vietoms skirtų privalomų arba savanoriškų likvidavimo programų patvirtinimo reikalavimai;

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/620 (3) nustatytos įgyvendinimo taisyklės dėl Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų į sąrašą įtrauktų gyvūnų ligų, susijusios su tam tikrų valstybių narių arba jų zonų ar laikymo vietų tomis į sąrašą įtrauktomis ligomis neužkrėstos teritorijos statusu arba neskiepijimo nuo jų statusu ir tų į sąrašą įtrauktų ligų likvidavimo programų patvirtinimu. Konkrečiau, jo prieduose išvardytos valstybės narės arba jų zonos ar laikymo vietos, kurioms suteiktas neužkrėstos teritorijos statusas, taip pat esamos patvirtintos likvidavimo programos. Dėl kintančios su tam tikromis ligomis susijusios epizootinės situacijos į sąrašus būtina įtraukti naujas neužkrėstas valstybes nares arba jų zonas ir patvirtinti tam tikras Komisijai pateiktas likvidavimo programas;

(4)

kelios valstybės narės neseniai kreipėsi į Komisiją, kad visai jų teritorijai arba jos daliai būtų patvirtintas Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija, Mycobacterium tuberculosis komplekso (Mycobacterium bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) (MTB komplekso) infekcija, enzootine galvijų leukoze (EGL), galvijų virusinės diarėjos (GVD) infekcija ir mėlynojo liežuvio viruso (MLV) (1–24 serotipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas arba šių ligų likvidavimo programos;

(5)

dėl galvijų Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos Italija pateikė Komisijai informacijos, kuria įrodoma, kad Kalabrijos regiono Vibo Valentijos provincijoje ir Abrucų regiono Teramo provincijoje tenkinamos neužkrėstos teritorijos statuso pripažinimo sąlygos, nustatytos Deleguotajame reglamente (ES) 2020/689. Todėl tos zonos turėtų būti įtrauktos į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/620 I priedo I dalies 1 skyriaus sąrašą kaip galvijų Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija neužkrėstos zonos;

(6)

dėl avių ir ožkų Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos Italija pateikė Komisijai informacijos, kuria įrodoma, kad Apulijos regiono Lečės provincijoje tenkinamos neužkrėstos teritorijos statuso pripažinimo sąlygos, nustatytos Deleguotajame reglamente (ES) 2020/689. Todėl ta zona turėtų būti įtraukta į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/620 I priedo I dalies 2 skyriaus sąrašą kaip avių ir ožkų Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija neužkrėsta zona;

(7)

dėl MTB komplekso infekcijos Italija pateikė Komisijai informacijos, kuria įrodoma, kad Abrucų regiono L’Akvilos, Kječio ir Teramo provincijose, Lacijaus regiono Latinos provincijoje, Apulijos regiono Bario ir Taranto provincijose ir Sardinijos regiono Nuoro provincijoje tenkinamos MTB komplekso infekcija neužkrėstos teritorijos statuso pripažinimo sąlygos, nustatytos Deleguotajame reglamente (ES) 2020/689. Todėl tos zonos turėtų būti įtrauktos į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/620 II priedo I dalies sąrašą kaip MTB komplekso infekcija neužkrėstos zonos;

(8)

Kroatija pateikė Komisijai paraišką patvirtinti jos teritorijai skirtą EGL infekcijos likvidavimo programą. Komisijai atlikus vertinimą nustatyta, kad ta paraiška atitinka Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 II dalies 2 skyriuje nustatytus EGL likvidavimo programų patvirtinimo kriterijus. Todėl ši valstybė narė turėtų būti įtraukta į atitinkamą Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/620 IV priedo II dalies sąrašą kaip turinti patvirtintą EGL likvidavimo programą;

(9)

dėl GVD infekcijos Danija ir Vokietija pateikė Komisijai informacijos, kuria įrodoma, kad atitinkamai visoje Danijos teritorijoje ir Vokietijos Ravensburgo, Erdingo, Veilheimo-Šongau, Aukštutinio Algojaus ir Fuldos apskrityse tenkinamos GVD neužkrėstos teritorijos statuso pripažinimo sąlygos, nustatytos Deleguotajame reglamente (ES) 2020/689. Todėl ta valstybė narė ir tos zonos turėtų būti įtrauktos į atitinkamą Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/620 VII priedo I dalies sąrašą kaip zonos, kurioms suteiktas neužkrėstos teritorijos statusas;

(10)

Airija pateikė Komisijai paraišką patvirtinti jos teritorijai skirtą GVD infekcijos likvidavimo programą. Komisijai atlikus vertinimą nustatyta, kad ta paraiška atitinka Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 II dalies 2 skyriuje nustatytus GVD likvidavimo programų patvirtinimo kriterijus. Todėl ši valstybė narė turėtų būti įtraukta į atitinkamą Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/620 VII priedo II dalies sąrašą kaip turinti patvirtintą GVD likvidavimo programą;

(11)

dėl MLV infekcijos Vokietija pateikė Komisijai informacijos, kuria įrodoma, kad visoje Badeno-Viurtembergo, Heseno ir Šiaurės Reino-Vestfalijos teritorijoje tenkinamos MLV neužkrėstos teritorijos statuso pripažinimo sąlygos. Komisijai atlikus vertinimą nustatyta, kad tos paraiškos atitinka Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 II dalies 2 skyriuje nustatytus MLV neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo kriterijus. Todėl tos zonos turėtų būti įtrauktos į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/620 VIII priedo I dalies sąrašą kaip zonos, kurioms suteiktas MLV neužkrėstos teritorijos statusas;

(12)

todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/620 I, II, IV, VII ir VIII priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(13)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/620 I, II, IV, VII ir VIII priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. liepos 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 84, 2016 3 31, p. 1.

(2)  2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/689, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 tam tikrų į sąrašą įtrauktų ir naujų ligų priežiūros, likvidavimo programų ir liga neužkrėstos teritorijos statuso taisyklės (OL L 174, 2020 6 3, p. 211).

(3)  2021 m. balandžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/620, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 taikymo taisyklės, susijusios su tam tikrų valstybių narių arba jų zonų ar laikymo vietų tam tikromis į sąrašą įtrauktomis ligomis neužkrėstos teritorijos statuso arba neskiepijimo nuo jų statuso patvirtinimu ir tų į sąrašą įtrauktų ligų likvidavimo programų patvirtinimu (OL L 131, 2021 4 16, p. 78).


PRIEDAS

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/620 I, II, IV, VII ir VIII priedai iš dalies keičiami taip:

1)

I priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

I dalis iš dalies keičiama taip:

i)

1 skyriuje Italijai skirtas įrašas pakeičiamas taip:

Valstybė narė

Teritorija

„Italija

Regione Abruzzo: Provincia di Pescara, Teramo

Regione Calabria: Provincia di Vibo Valentia

Regione Campania: Province di Avellino, Benevento, Napoli

Regione Emilia-Romagna

Regione Friuli Venezia Giulia

Regione Lazio

Regione Liguria

Regione Lombardia

Regione Marche

Regione Molise: Provincia di Campobasso

Regione Piemonte

Regione Puglia: Province di Bari, Barletta-Andria-Trani, Brindisi, Lecce

Regione Sardegna

Regione Toscana

Regione Trentino – Alto Adige

Regione Umbria

Regione Valle d’Aosta

Regione Veneto“;

ii)

2 skyrius pakeičiamas taip:

2 SKYRIUS

Valstybės narės arba jų zonos, kurioms suteiktas Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis neužkrėstos teritorijos statusas dėl avių ir ožkų populiacijų

Valstybė narė (  ((*)))

Teritorija

Belgija

Visa teritorija

Čekija

Visa teritorija

Danija

Visa teritorija

Vokietija

Visa teritorija

Estija

Visa teritorija

Airija

Visa teritorija

Ispanija

Visa teritorija

Prancūzija

Région Auvergne et Rhône-Alpes

Région Bourgogne-Franche-Comté

Région Bretagne

Région Centre-Val de Loire

Région Corse

Région Grande Est

Région Hauts-de-France

Région Ile-de-France

Région Normandie

Région Nouvelle-Aquitaine

Région Occitanie

Région Pays de la Loire

Région Provence-Alpes-Côte d’Azur

Italija

Regione Abruzzo

Regione Calabria: Province di Catanzaro, Cosenza

Regione Campania: Provincia di Benevento

Regione Emilia-Romagna

Regione Friuli Venezia Giulia

Regione Lazio

Regione Liguria

Regione Lombardia

Regione Marche

Regione Molise

Regione Piemonte

Regione Puglia: Province di Bari, Barletta-Andria-Trani, Brindisi, Lecce, Taranto

Regione Sardegna

Regione Toscana

Regione Trentino – Alto Adige

Regione Umbria

Regione Valle d’Aosta

Regione Veneto

Kipras

Visa teritorija

Latvija

Visa teritorija

Lietuva

Visa teritorija

Liuksemburgas

Visa teritorija

Vengrija

Visa teritorija

Nyderlandai

Visa teritorija

Austrija

Visa teritorija

Lenkija

Visa teritorija

Portugalija

Região Autónoma dos Açores

Rumunija

Visa teritorija

Slovėnija

Visa teritorija

Slovakija

Visa teritorija

Suomija

Visa teritorija

Švedija

Visa teritorija

Jungtinė Karalystė (Šiaurės Airija)

Šiaurės Airija

b)

II dalis iš dalies keičiama taip:

i)

1 skyriuje Italijai skirtas įrašas pakeičiamas taip:

Valstybė narė

Teritorija

„Italija

Regione Abruzzo: Provincia dell’Aquila, di Chieti

Regione Basilicata

Regione Calabria: Provincia di Catanzaro, Cosenza, Crotone, Reggio Calabria

Regione Campania: Provincia di Caserta, Salerno

Regione Molise: Provincia di Isernia

Regione Puglia: Provincia di Foggia, Taranto

Regione Sicilia“

ii)

2 skyriuje Italijai skirtas įrašas pakeičiamas taip:

Valstybė narė

Teritorija

„Italija

Regione Basilicata

Regione Calabria: Provincia di Crotone, Reggio Calabria, Vibo Valentia

Regione Campania: Provincia di Caserta, Salerno, Avellino, Napoli

Regione Puglia: Provincia di Foggia

Regione Sicilia“

2)

II priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

I dalis pakeičiama taip:

„I DALIS

Valstybės narės ir jų zonos, kurioms suteiktas MTB komplekso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas

Valstybė narė

Teritorija

Belgija

Visa teritorija

Čekija

Visa teritorija

Danija

Visa teritorija

Vokietija

Visa teritorija

Estija

Visa teritorija

Ispanija

Comunidad Autónoma de Canarias

Comunidad Autónoma de Galicia

Comunidad Autónoma del País Vasco

Comunidad Autónoma del Principado de Asturias

Prancūzija

Visa teritorija

Italija

Regione Abruzzo

Regione Basilicata: Provincia di Matera

Regione Emilia-Romagna

Regione Friuli Venezia Giulia

Regione Lazio: Provincia di Frosinone, Latina, Rieti, Viterbo

Regione Liguria

Regione Lombardia

Regione Marche: Provincia di Ancona, Ascoli Piceno, Fermo, Pesaro-Urbino

Regione Molise

Regione Piemonte

Regione Puglia: Provincia di Bari, Taranto

Regione Sardegna: Citta metropolitana di Cagliari, Provincia di Nuoro, Oristano, Sud Sardegna

Regione Toscana

Regione Trentino – Alto Adige

Regione Umbria

Regione Valle d’Aosta

Regione Veneto

Latvija

Visa teritorija

Lietuva

Visa teritorija

Liuksemburgas

Visa teritorija

Vengrija

Visa teritorija

Nyderlandai

Visa teritorija

Austrija

Visa teritorija

Lenkija

Visa teritorija

Portugalija

Região Algarve: visos apskritys

Região Autónoma dos Açores, išskyrus Ilha de São Miguel

Slovėnija

Visa teritorija

Slovakija

Visa teritorija

Suomija

Visa teritorija

Švedija

Visa teritorija“

b)

II dalis pakeičiama taip:

„II DALIS

Valstybės narės arba jų zonos, turinčios patvirtintą MTB komplekso infekcijos likvidavimo programą

Valstybė narė (  ((*)))

Teritorija

Bulgarija

Visa teritorija

Kroatija

Visa teritorija

Kipras

Visa teritorija

Graikija

Visa teritorija

Airija

Visa teritorija

Italija

Regione Basilicata: Provincia di Potenza

Regione Calabria

Regione Campania

Regione Lazio: Provincia di Roma

Regione Marche: Provincia di Macerata

Regione Puglia: Provincia di Barletta-Adria-Trani, Brindisi, Foggia, Lecce

Regione Sardegna: Provincia di Sassari

Regione Sicilia

Мalta

Visa teritorija

Portugalija

Região Autónoma dos Açores: Ilha de São Miguel

Região Autónoma da Madeira

Aveiro, Beja, Braga, Bragança, Castelo Branco, Coimbra, Evora, Guarda, Leiria, Lisboa, Portalegre, Porto, Santarem, Setubal, Viana do Castelo, Vila Real, Viseu apskritys

Rumunija

Visa teritorija

Ispanija

Comunidad Autónoma de Andalucía

Comunidad Autónoma de Aragón

Comunidad Autónoma de Islas Baleares

Comunidad Autónoma de Cantabria

Comunidad Autónoma de Castilla-La Mancha

Comunidad Autónoma de Castilla y León

Comunidad Autónoma de Cataluña

Comunidad Autónoma de Extremadura

Comunidad Autónoma de La Rioja

Comunidad Autónoma de Madrid

Comunidad Autónoma de Murcia

Comunidad Autónoma de Navarra,

Comunidad Autónoma de Valencia

Jungtinė Karalystė (Šiaurės Airija)

Šiaurės Airija

3)

IV priedo II dalis pakeičiama taip:

„II DALIS

Valstybės narės arba jų zonos, turinčios patvirtintą EGL likvidavimo programą

Valstybė narė

Teritorija

Pirminio patvirtinimo data, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 15 straipsnio 2 punkte

Kroatija

Visa teritorija

2022 m. liepos 18 d.“

4)

VII priedo I ir II dalys pakeičiamos taip:

„I DALIS

Valstybės narės arba jų zonos, kurioms suteiktas GVD neužkrėstos teritorijos statusas

Valstybė narė

Teritorija

Austrija

Visa teritorija

Danija

Visa teritorija

Suomija

Visa teritorija

Vokietija

Bundesland Baden-Württemberg

Bundesland Bayern:

Toliau nurodyti miestai ir apskritys (Regierungsbezirk Oberbayern): Ingolstadt, Stadt München, Stadt Rosenheim, Altötting, Berchtesgadener Land, Bad Tölz-Wolfratshausen, Ebersberg, Eichstätt, Erding, Freising, Fürstenfeldbruck, Garmisch-Partenkirchen, Landsberg am Lech, Miesbach, Mühldorf am Inn, Lkr. München, Neuburg-Schrobenhausen, Pfaffenhofen an der Ilm, Lkr. Rosenheim, Starnberg, Traunstein, Weilheim-Schongau

Toliau nurodyti miestai ir apskritys (Regierungsbezirk Niederbayern): Stadt Landshut, Stadt Passau, Stadt Straubing, Freyung-Grafenau, Kelheim, Lkr. Landshut, Lkr. Passau, Regen, Rottal-Inn

Toliau nurodyti miestai ir apskritys (Regierungsbezirk Oberpfalz): Stadt Amberg, Stadt Regensburg, Weiden in der Oberpfalz, Lkr. Amberg-Sulzbach, Cham, Neumarkt in der Oberpfalz, Neustadt an der Waldnaab, Lkr. Regensburg, Schwandorf, Tirschenreuth

Toliau nurodyti miestai ir apskritys (Regierungsbezirk Oberfranken): Stadt Bamberg, Stadt Bayreuth, Stadt Coburg, Stadt Hof, Lkr. Bamberg, Lkr. Bayreuth, Lkr. Coburg, Forchheim, Lkr. Hof, Kronach, Kulmbach, Lichtenfels, Wunsiedel im Fichtelgebirge

Toliau nurodyti miestai ir apskritys (Regierungsbezirk Mittelfranken): Stadt Ansbach, Stadt Erlangen, Stadt Fürth, Nürnberg, Schwabach, Lkr. Ansbach, Lkr. Erlangen-Höchstadt, Lkr. Fürth, Nürnberger Land, Neustadt an der Aisch-Bad Windsheim, Roth, Weißenburg-Gunzenhausen

Toliau nurodyti miestai ir apskritys (Regierungsbezirk Unterfranken): Stadt Aschaffenburg, Stadt Schweinfurt, Stadt Würzburg, Lkr. Aschaffenburg, Bad Kissingen, Röhn-Grabfeld, Haßberge, Kitzingen, Miltenberg, Main-Spessart, Lkr. Schweinfurt, Lkr. Würzburg

Toliau nurodyti miestai ir apskritys (Regierungsbezirk Schwaben): Stadt Augsburg, Kaufbeuren, Kempten im Allgäu, Memmingen, Aichach-Friedberg, Dillingen an der Donau, Neu-Ulm, Lindau, Oberallgäu, Unterallgäu, Donau-Ries

Bundesland Brandenburg

Bundesland Bremen

Bundesland Hamburg

Bundesland Hessen

Bundesland Mecklenburg-Vorpommern

Bundesland Rheinland-Pfalz

Bundesland Saarland

Bundesland Sachsen

Bundesland Sachsen-Anhalt

Bundesland Thüringen

Švedija

Visa teritorija

II DALIS

Valstybės narės arba jų zonos, turinčios patvirtintą GVD likvidavimo programą

Valstybė narė

Teritorija

Pirminio patvirtinimo data, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 15 straipsnio 2 punkte

Vokietija

Bundesland Bayern:

 

Toliau nurodyti miestai ir apskritys (Regierungsbezirk Oberbayern): Dachau

 

Toliau nurodyti miestai ir apskritys (Regierungsbezirk Niederbayern): Deggendorf, Lkr. Straubing-Bogen, Dingolfing-Landau

 

Toliau nurodyti miestai ir apskritys (Regierungsbezirk Schwaben): Lkr. Augsburg, Günzburg, Ostallgäu

Bundesland Berlin

Bundesland Niedersachsen

Bundesland Nordrhein-Westfalen

Bundesland Schleswig-Holstein

2022 m. vasario 21 d.

Airija

Visa teritorija

2022 m. liepos 18 d.“

5)

VIII priedo 1 dalyje Vokietijai skirtas įrašas pakeičiamas taip:

Valstybė narė

Teritorija

„Vokietija

Bundesland Baden-Württemberg

Bundesland Bayern

Bundesland Berlin

Bundesland Brandenburg

Bundesland Bremen

Bundesland Hamburg

Bundesland Hessen

Bundesland Mecklenburg-Vorpommern

Bundesland Niedersachsen

Bundesland Nordrhein-Westfalen

Bundesland Sachsen

Bundesland Sachsen-Anhalt

Bundesland Schleswig-Holstein

Bundesland Thüringen“


((*))  Pagal Susitarimą dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos, visų pirma pagal Protokolo dėl Airijos ir Šiaurės Airijos 5 straipsnio 4 dalį kartu su to protokolo 2 priedu, šiame priede nuorodos į valstybes nares apima Jungtinę Karalystę, kiek tai susiję su Šiaurės Airija.“

((*))  Pagal Susitarimą dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos, visų pirma pagal Protokolo dėl Airijos ir Šiaurės Airijos 5 straipsnio 4 dalį kartu su to protokolo 2 priedu, šiame priede nuorodos į valstybes nares apima Jungtinę Karalystę, kiek tai susiję su Šiaurės Airija.“


2022 7 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/75


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/1219

2022 m. liepos 14 d.

kuriuo dėl tam tikrų sudėtinių produktų siuntų įvežimo į Sąjungą ir vežimo per ją tranzitu sertifikatų pavyzdžių iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/2235 III priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 853/2004, nustatantį konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (1), ypač į jo 7 straipsnio 2 dalies a punktą,

atsižvelgdama į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktą“) (2), visų pirma į jo 238 straipsnio 3 dalį ir 239 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentą) (3), ypač į jo 90 straipsnio pirmos pastraipos a ir b punktus ir 126 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/2235 (4) nustatytos taisyklės, susijusios su Reglamente (ES) 2016/429 nustatytais gyvūnų sveikatos sertifikatais, Reglamente (ES) 2017/625 nustatytais oficialiais sertifikatais ir tais reglamentais pagrįstais veterinarijos arba oficialiais sertifikatais, taikomais įvežant į Sąjungą tam tikras gyvūnų ir prekių siuntas (toliau kartu – sertifikatai). Visų pirma Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/2235 III priede nustatyti, be kita ko, tam tikrų sudėtinių produktų siuntų įvežimo į Sąjungą ir vežimo per ją tranzitu sertifikatų pavyzdžiai;

(2)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/2235 III priedo 50 skyriuje pateiktas žmonėms vartoti skirtų greitai gendančių sudėtinių produktų ir ilgai negendančių sudėtinių produktų, kurių sudėtyje yra bet koks kiekis mėsos gaminių, išskyrus želatiną, kolageną ir labai rafinuotus produktus, įvežimo į Sąjungą veterinarijos arba oficialaus sertifikato pavyzdys (COMP pavyzdys). Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/2235 III priedo 52 skyriuje pateiktas žmonėms vartoti skirtų greitai gendančių sudėtinių produktų ir ilgai negendančių sudėtinių produktų, kurių sudėtyje yra bet koks kiekis mėsos gaminių, vežimo tranzitu per Sąjungą į trečiąją šalį tiesiogiai arba sandėliavus Sąjungoje veterinarijos sertifikato pavyzdys (TRANSIT-COMP pavyzdys). Abiejuose pavyzdžiuose pateikiamas specialus gyvūnų sveikumo patvirtinimas, taikomas sudėtinių produktų sudėtyje esantiems pieno produktams. Tuose patvirtinimuose nustatyti terminio apdorojimo reikalavimai turėtų būti suderinti su Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/692 (5) XXVII priede nustatytais apdorojimo būdais. Be to, reikalavimas nurodyti sudėtiniuose produktuose esančių pieno produktų ir priešpienio produktų pagaminimo datas turėtų būti išbrauktas kaip perteklinis atsižvelgiant į 2 išnašoje pateiktą aprašymą, taikomą visoms gyvūninėms sudedamosioms dalims. Taip pat turėtų būti papildytos ir paaiškintos tam tikros tų pavyzdžių II dalies pastabų išnašos. Todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/2235 III priedo 50 ir 52 skyrius reikia atitinkamai iš dalies pakeisti;

(3)

be to, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/2235 III priedo 52 skyriuje reikalavimas nurodyti per Sąjungą tranzitu vežamų sudėtinių produktų sudėtyje esančių pieno produktų kilmės ūkio patvirtinimo numerį turėtų būti išbrauktas, nes Sąjunga nėra galutinė tų sudėtinių produktų paskirties vieta. Todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/2235 III priedo 52 skyrių reikia atitinkamai iš dalies pakeisti;

(4)

todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/2235 III priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

siekiant išvengti prekybos sutrikimų, susijusių su tam tikrų sudėtinių produktų siuntų įvežimu į Sąjungą ir vežimu tranzitu per ją, pereinamuoju laikotarpiu, laikantis tam tikrų sąlygų, turėtų būti toliau leidžiama naudoti sertifikatus, išduotus pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/2235, taikytą iki įsigaliojant šiuo reglamentu padarytiems pakeitimams;

(6)

Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2235 taikomas nuo 2021 m. balandžio 21 d., todėl, siekiant teisinio tikrumo ir prekybos palengvinimo, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/2235 pakeitimai, kurie turi būti padaryti šiuo reglamentu, turėtų įsigalioti skubos tvarka;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/2235 III priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Pereinamuoju laikotarpiu iki 2023 m. balandžio 15 d. į Sąjungą toliau leidžiama įvežti ir vežti per ją tranzitu tam tikrų sudėtinių produktų siuntas, prie kurių pridėti atitinkami sertifikatai, išduoti pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/2235, taikyto iki įsigaliojant šiuo reglamentu padarytiems to įgyvendinimo reglamento pakeitimams, III priedo 50 ir 52 skyriuose pateiktus pavyzdžius, jei sertifikatas buvo išduotas ne vėliau kaip 2023 m. sausio 15 d.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. liepos 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 139, 2004 4 30, p. 55.

(2)  OL L 84, 2016 3 31, p. 1.

(3)  OL L 95, 2017 4 7, p. 1.

(4)  2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2235, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) 2016/429 ir (ES) 2017/625 taikymo taisyklės, susijusios su tam tikrų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų įvežimo į Sąjungą ir vežimo joje veterinarijos sertifikatų pavyzdžiais, oficialių sertifikatų pavyzdžiais ir veterinarijos arba oficialių sertifikatų pavyzdžiais ir su tais sertifikatais susijusiu oficialiu sertifikavimu, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 599/2004, įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 636/2014 ir (ES) 2019/628, Direktyva 98/68/EB ir sprendimai 2000/572/EB, 2003/779/EB ir 2007/240/EB (OL L 442, 2020 12 30, p. 1).

(5)  2020 m. sausio 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/692, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 taisyklės dėl tam tikrų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntų įvežimo į Sąjungą ir jų gabenimo bei tvarkymo įvežus (OL L 174, 2020 6 3, p. 379).


PRIEDAS

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/2235 III priedas iš dalies keičiamas taip:

(1)

50 skyrius pakeičiamas taip:

„50 SKYRIUS

ŽMONĖMS VARTOTI SKIRTŲ GREITAI GENDANČIŲ SUDĖTINIŲ PRODUKTŲ IR ILGAI NEGENDANČIŲ SUDĖTINIŲ PRODUKTŲ, KURIŲ SUDĖTYJE YRA BET KOKS KIEKIS MĖSOS GAMINIŲ, IŠSKYRUS ŽELATINĄ, KOLAGENĄ IR LABAI RAFINUOTUS PRODUKTUS, ĮVEŽIMO Į SĄJUNGĄ VETERINARIJOS ARBA OFICIALAUS SERTIFIKATO PAVYZDYS (COMP PAVYZDYS)

Image 1

Image 2

Image 3

Image 4

Image 5

Image 6

Image 7

Image 8

Image 9

Image 10

Image 11

Image 12

Image 13

(2)

52 skyrius pakeičiamas taip:

„52 SKYRIUS

ŽMONĖMS VARTOTI SKIRTŲ GREITAI GENDANČIŲ SUDĖTINIŲ PRODUKTŲ IR ILGAI NEGENDANČIŲ SUDĖTINIŲ PRODUKTŲ, KURIŲ SUDĖTYJE YRA BET KOKS KIEKIS MĖSOS GAMINIŲ, VEŽIMO TRANZITU PER SĄJUNGĄ Į TREČIĄJĄ ŠALĮ TIESIOGIAI ARBA SANDĖLIAVUS SĄJUNGOJE VETERINARIJOS SERTIFIKATO PAVYZDYS (TRANSIT-COMP PAVYZDYS)

Image 14

Image 15

Image 16

Image 17

Image 18

Image 19

Image 20

Image 21


2022 7 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/98


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/1220

2022 m. liepos 14 d.

kuriuo nustatomi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES taikymo techniniai įgyvendinimo standartai, susiję su formatu, kuriuo trečiųjų valstybių įmonių filialai ir kompetentingos institucijos turi teikti tos direktyvos 41 straipsnio 3 ir 4 dalyje nurodytą informaciją

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (1), ypač į jos 41 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)

būtina užtikrinti, kad Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (toliau – ESMA) ir atitinkamos kompetentingos institucijos gautų visą informaciją, reikalingą trečiųjų valstybių įmonių filialams prižiūrėti, ir kad tokia informacija būtų tvarkoma veiksmingai ir sparčiai. Todėl Direktyvos 2014/65/ES 41 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyta informacija turėtų būti teikiama tarptautinių finansų srityje įprasta kalba;

(2)

Direktyvos 2014/65/ES 39 straipsnio 2 dalimi trečiųjų valstybių įmonių filialai, pageidaujantys teikti investicines paslaugas arba vykdyti investicinę veiklą valstybės narės teritorijoje, įpareigojami iš anksto gauti tos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą veiklos leidimą. Tokiems filialams neleidžiama teikti investicinių paslaugų ar vykdyti investicinės veiklos kitose valstybėse narėse, kurios nėra tiems filialams veiklos leidimus išdavusios valstybės narės. Tačiau Europos Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 (2) 47 straipsnio 1 dalį gali priimti sprendimą dėl lygiavertiškumo, kuriame nurodoma, kad tos trečiosios valstybės teisinė ir priežiūros sistemos, taikomos investicinėms įmonėms, yra lygiavertės Sąjungoje taikomoms sistemoms. Tokiu atveju į tokio sprendimo dėl lygiavertiškumo taikymo sritį patenkančių investicinių įmonių filialai, turintys veiklos leidimus, būtų toliau prižiūrimi valstybės narės, kuriose tie filialai įsteigti, kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo to, ar jie teikia tarpvalstybines paslaugas arba vykdo tarpvalstybinę veiklą. Todėl būtina užtikrinti, kad Direktyvos 2014/65/ES 41 straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos teikimo formatas taip pat tiktų informacijai apie tų filialų tokias tarpvalstybines paslaugas ar tarpvalstybinę veiklą teikti;

(3)

remiantis Direktyvos 2014/65/ES 41 straipsnio 3 dalimi, trečiųjų valstybių įmonių filialai, kuriems išduoti veiklos leidimai pagal tos direktyvos 41 straipsnio 1 dalį, turi kas metus teikti toje 41 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją valstybės narės, kurioje išduotas tas veiklos leidimas, kompetentingai institucijai. Siekiant suderinti ne tik teikiamos informacijos formatą, bet ir jos teikimo laiką, būtina nurodyti ir laikotarpį, per kurį ta informacija kompetentingoms institucijoms turi būti pateikta;

(4)

šis reglamentas grindžiamas techninių įgyvendinimo standartų projektais, kuriuos ESMA pateikė Komisijai;

(5)

ESMA surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių įgyvendinimo standartų projektų, kuriais grindžiamas šis reglamentas, išanalizavo galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (3) 37 straipsnį įsteigta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo rekomendaciją,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Trečiųjų valstybių įmonių filialų kas metus kompetentingoms institucijoms teiktinos informacijos formatas

1.   Trečiosios valstybės įmonės filialas, kuriam išduotas veiklos leidimas pagal Direktyvos 2014/65/ES 41 straipsnio 1 dalį, teikia tos direktyvos 41 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją I priede nurodytu formatu. Tačiau tais atvejais, kai trečiosios valstybės įmonei taikomas sprendimas dėl lygiavertiškumo, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 600/2014 47 straipsnio 1 dalyje, tokios trečiosios valstybės įmonės filialas informaciją apie tokias paslaugas ir veiklą, kurioms taikomas toks sprendimas dėl lygiavertiškumo, teikia II priede nurodytu formatu.

2.   1 dalyje nurodyta informacija teikiama tarptautinių finansų srityje įprasta kalba.

3.   1 dalyje nurodyta informacija pateikiama iki kiekvienų metų balandžio 30 d. ir apima laikotarpį nuo ankstesnių kalendorinių metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Pateikta informacija turi būti tiksli ankstesnių metų gruodžio 31 d. informacija.

2 straipsnis

Kompetentingų institucijų Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai šios prašymu teiktinos informacijos formatas

Direktyvos 2014/65/ES 41 straipsnio 4 dalies tikslu kompetentingos institucijos pateikia Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai I ir II priedų šių laukelių informaciją:

1.

ataskaitinis laikotarpis: 1a ir 1b, prireikus 19a ir 19b;

2.

trečiosios valstybės įmonės ir jos filialo pavadinimas: 2a ir 2d, prireikus 20a ir 20d;

3.

investicinės paslaugos, investicinė veikla ir papildomos paslaugos, kurias filialas teikė/vykdė: 3a, 3b, 3c, 3d, 3e, 3f, 3g ir 3h, prireikus 21a, 21b, 21c, 21d, 21e, 21f, 21g ir 21h;

4.

filialo klientų ir sandorio šalių skaičius ir darbuotojų skaičius: 4a, 4b, 4c, 4d, prireikus 22a, 22b ir 22c;

5.

filialo apyvarta ir agreguota turto vertė: 5a, 5b, 5c, prireikus 23a, 23b ir 23c.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. liepos 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 173, 2014 6 12, p. 349.

(2)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).

(3)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).


I PRIEDAS

Direktyvos 2014/65/ES 41 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos informacijos teikimo formatas (1)

#

Laukelis

Polaukiai

1a

Ataskaitinis laikotarpis

Kalendorinių metų ataskaitinio laikotarpio pradžios data

(MMMM-MM-DD)

1b

Kalendorinių metų ataskaitinio laikotarpio pabaigos data

(MMMM-MM-DD)

2a

Trečiosios valstybės įmonės pavadinimas ir kontaktiniai duomenys, įskaitant filialo, asmens, atsakingo už informacijos teikimą, trečiosios valstybės institucijų, atsakingų už trečiosios valstybės įmonės priežiūrą, duomenis

Nesutrumpintas filialo įmonės pavadinimas ir juridinio asmens identifikatorius (LEI)

2b

Filialo adresas

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

2c

Filialo kontaktiniai duomenys, įskaitant e. pašto adresą, telefono numerį ir interneto svetainės adresą

2d

Nesutrumpintas trečiosios valstybės įmonės teisinis pavadinimas ir, jei yra, juridinio asmens identifikatorius (LEI)

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

2e

Trečiosios valstybės įmonės pagrindinės buveinės registruotas adresas

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

2f

Trečiosios valstybės įmonės kontaktiniai duomenys, įskaitant e. pašto adresą, telefono numerį ir interneto svetainės adresą

2g

Trečiosios valstybės įmonės pagrindinės buveinės šalis

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

2h

Institucijos, atsakingos už trečiosios valstybės įmonės priežiūrą trečiojoje valstybėje, pavadinimas, adresas ir šalis. Kai už trečiosios valstybės įmonės priežiūrą atsakinga daugiau nei viena institucija, nurodomi kiekvienos institucijos išsamūs duomenys ir atitinkamos kompetencijos sritys

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

2i

Kontaktinio asmens vardas, pavardė

2j

Kontaktinio asmens adresas

2k

Kontaktinio asmens telefono numeris

2l

Kontaktinio asmens e. pašto adresas

2m

Kontaktinio asmens pareigos

3a

Investicinės paslaugos, investicinė veikla ir papildomos paslaugos, kurias filialas ataskaitiniu laikotarpiu teikė/vykdė įsisteigimo valstybėje narėje

Investicinių paslaugų, investicinės veiklos ir papildomų paslaugų (kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES I priedo A ir B skirsniuose), kurias filialas teikė/vykdė įsisteigimo valstybėje narėje, sąrašas

3b

Finansinių priemonių kategorijų (kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnyje), kurių atžvilgiu teiktos tokios paslaugos ar vykdyta tokia veikla, sąrašas

3c

Kai filialas vykdo portfelio valdymo veiklą, nurodyti klientų vardu filialo įsisteigimo valstybėje narėje valdomo turto bendrą vertę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

3d

Kai filialas vykdo portfelio valdymo veiklą, nurodyti klientų vardu filialo įsisteigimo valstybėje narėje valdomo turto vertės vidurkį ataskaitiniu laikotarpiu

3e

Kai filialas teikia konsultacijas dėl investicijų, nurodyti turto, kurio atžvilgiu teiktos konsultacijos dėl investicijų klientams filialo įsisteigimo valstybėje narėje, bendrą vertę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

3f

Kai filialas teikia konsultacijas dėl investicijų, nurodyti turto, kurio atžvilgiu teiktos konsultacijos dėl investicijų klientams filialo įsisteigimo valstybėje narėje, vertės vidurkį ataskaitiniu laikotarpiu

3g

Kai filialas teikia papildomą paslaugą, kuri yra finansinių priemonių saugojimas ir administravimas klientų sąskaita, arba laiko klientų lėšas, nurodyti turto (įskaitant pinigus), kurį filialas laiko klientų vardu savo įsisteigimo valstybėje narėje, bendrą vertę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

3h

Kai filialas teikia papildomą paslaugą, kuri yra finansinių priemonių saugojimas ir administravimas klientų sąskaita, arba laiko klientų lėšas, nurodyti turto (įskaitant pinigus), kurį filialas laiko klientų vardu savo įsisteigimo valstybėje narėje, vertės vidurkį ataskaitiniu laikotarpiu

4a

Filialo klientų ir sandorio šalių skaičius ir darbuotojų skaičius įsisteigimo valstybėje narėje ataskaitiniu laikotarpiu

Bendras filialo klientų ir sandorio šalių skaičius įsisteigimo valstybėje narėje

4b

Bendro filialo klientų ir sandorio šalių skaičiaus įsisteigimo valstybėje narėje suskirstymas pagal investicines paslaugas, investicinės veiklos rūšis ar papildomas paslaugas, teiktas/vykdytas toje valstybėje narėje

4c

Neprofesionaliųjų klientų, profesionaliųjų klientų ir tinkamų sandorio šalių (kaip nurodyta Direktyvoje 2014/65/ES), kuriems filialas teikia/vykdo investicines paslaugas, investicinę veiklą ar papildomas paslaugas įsisteigimo valstybėje narėje, skaičiai

4d

Filialo darbuotojų skaičiaus įsisteigimo valstybėje narėje suskirstymas pagal investicines paslaugas, investicinės veiklos rūšis ar papildomas paslaugas, teiktas/vykdytas valstybėje narėje

5a

Filialo apyvarta ir agreguota turto vertė įsisteigimo valstybėje narėje ataskaitiniu laikotarpiu

Filialo apyvarta ir agreguota turto vertė, atitinkančios investicines paslaugas, investicinę veiklą ar papildomas paslaugas, teiktas/vykdytą filialo įsisteigimo valstybėje narėje

5b

Filialo apyvartos įsisteigimo valstybėje narėje suskirstymas pagal investicines paslaugas, investicinės veiklos rūšis ir papildomas paslaugas, teiktas/vykdytas toje valstybėje narėje

5c

Filialo apyvartos įsisteigimo valstybėje narėje suskirstymas pagal klientų kategorijas, kaip nustatyta Direktyvoje 2014/65/ES

6

Kai filialas vykdo sandorius savo sąskaita, informacija apie trečiosios valstybės įmonės sandorio šalių poziciją filialo įsisteigimo valstybėje narėje ataskaitiniu laikotarpiu

Mėnesio mažiausia, vidutinė ir didžiausia sandorio šalių pozicija filialo įsisteigimo valstybėje narėje

7

Kai filialas organizuoja ir vykdo finansinių priemonių emisiją ir (arba) platina finansines priemones įsipareigodamas supirkti likutį, informacija apie finansinių priemonių, kurias inicijavo sandorio šalys filialo įsisteigimo valstybėje narėje ir kurių emisija yra organizuojama ir vykdoma ar jos platinamos įsipareigojus supirkti likutį, vertę ataskaitiniu laikotarpiu

Finansinių priemonių, kurias inicijavo sandorio šalys filialo įsisteigimo valstybėje narėje ir kurių emisiją filialas organizuoja ir vykdo arba kurias platina įsipareigodamas supirkti likutį, bendra vertė ir skaičius

8a

Trečiosios valstybės įmonės valdymo organo sudėtis

Trečiosios valstybės įmonės valdymo organo narių sąrašas

8b

Kiekvieno valdymo organo nario vardas, pavardė, nuolatinės gyvenamosios vietos šalis ir kontaktiniai duomenys

8c

Kiekvieno valdymo organo nario paskirtos pareigos

9a

Svarbiausias pareigas vykdant filialo veiklą einantys asmenys

Svarbiausias pareigas vykdant filialo veiklą einančių asmenų sąrašas

9b

Kiekvieno svarbiausias pareigas einančio asmens vardas, pavardė, nuolatinės gyvenamosios vietos šalis ir kontaktiniai duomenys

9c

Kiekvieno svarbiausias pareigas einančio asmens paskirtos pareigos

9d

Svarbiausias pareigas einančių asmenų ir trečiosios valstybės įmonės valdymo organo atskaitomybės ryšiai

10

Informacija apie ataskaitiniu laikotarpiu filialo arba trečiosios valstybės įmonės gautus skundus dėl filialo veiklos jo įsisteigimo valstybėje narėje

Filialo arba trečiosios valstybės įmonės gautų skundų dėl filialo veiklos jo įsisteigimo valstybėje narėje skaičius, kartu nurodant:

suskirstymą pagal penkias finansines priemones, dėl kurių pateikta daugiausia skundų;

suskirstymą pagal penkias dažniausias skundų temas;

ataskaitiniu laikotarpiu išnagrinėtų skundų skaičių;

tinkamo skundų nagrinėjimo priemones.

11a

Filialo arba trečiosios valstybės įmonės ataskaitiniu laikotarpiu vykdytos rinkodaros veiklos, susijusios su filialo veikla jo įsisteigimo valstybėje narėje, aprašymas

Su filialo veikla susijusios rinkodaros strategijos, kurią filialas arba trečiosios valstybės įmonė taikė filialo įsisteigimo valstybėje narėje, aprašymas, nurodant išsamią informaciją apie tos strategijos geografinę taikymo sritį ir rinkodaros priemones, kurias taikė trečiosios valstybės įmonė (kaip antai agentus, reklamines kampanijas, skambučius telefonu, interneto svetaines)

11b

Trečiosios valstybės įmonės filialo prekybinių pavadinimų, naudotų filialo įsisteigimo valstybėje narėje, sąrašas, kartu dėl kiekvieno prekybinio pavadinimo nurodant:

finansinių priemonių, kurioms tas prekybinis pavadinimas naudojamas, kategorijas ir

klientų, kuriems tas prekybinis pavadinimas naudojamas, kategorijas

11c

Kiekvieno agento ar panašaus subjekto, kurio paslaugomis trečiosios valstybės įmonės filialas naudojasi toje valstybėje narėje, vardas, pavardė arba pavadinimas, adresas ir kontaktiniai duomenys

11d

Filialo interneto svetainių, naudotų filialo įsisteigimo valstybėje narėje, sąrašas, kartu nurodant kiekvienos interneto svetainės URL

12a

Filialo klientams jo įsisteigimo valstybėje narėje taikomų trečiosios valstybės įmonės investuotojų apsaugos priemonių, įskaitant tų klientų teises pagal Direktyvos 2014/65/ES 39 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytą investuotojų kompensavimo sistemą, aprašymas

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

Informacija ir jos teikimas klientams

Trečiosios valstybės įmonės taikomų priemonių, susijusių su informacijos ir jos teikimo klientams pareigomis, ir įgyvendinimo priemonių, skirtų filialo veiklai jo įsisteigimo valstybėje narėje, aprašymas

12b

Kalba (-os), kuria (-iomis) filialas bendrauja su klientais savo įsisteigimo valstybėje narėje

12c

Tinkamumas ir priimtinumas

Tinkamumo ir priimtinumo vertinimo priemonių, kurias atitinkamais atvejais taiko trečiosios valstybės įmonė, kai filialas teikia paslaugas klientams savo įsisteigimo valstybėje narėje, aprašymas

12d

Optimalus įvykdymas

Kai filialas vykdo savo klientų pavedimus savo įsisteigimo valstybėje narėje, pateikti priemonių, kuriomis vykdomi klientų pavedimai pačiomis palankiausiomis klientams sąlygomis, aprašymą

12e

Klientų pavedimų tvarkymo taisyklės

Kai filialas tvarko savo klientų pavedimus, pateikti filialo nustatytų priemonių, kad klientų pavedimai būtų vykdomi neatidėliojant, sąžiningai ir operatyviai, daugiausia dėmesio skiriant filialo veiklai jo įsisteigimo valstybėje narėje, aprašymą

12f

Produktų valdymo priemonės

Kai trečiosios valstybės įmonė per savo filialą kuria ir (arba) platina finansines priemones, pateikti trečiosios valstybės įmonės nustatytos produktų valdymo priemonių, skirtos filialo veiklai jo įsisteigimo valstybėje narėje, aprašymą

12g

Trečiosios valstybės įmonės taikomos interesų konfliktų nustatymo, prevencijos ir valdymo priemonės

Trečiosios valstybės įmonės, veikiančios per savo filialą, nustatytų priemonių interesų konfliktams, kylantiems teikiant investicines ir papildomas paslaugas, įskaitant konfliktus, kylančius dėl darbuotojų, dalyvaujančių filialo įsisteigimo valstybėje narėje teikiant investicines ir papildomas paslaugas ir vykdant investicinę veiklą, atlyginimo politikos, nustatyti ir jų išvengti arba jiems valdyti aprašymas

12h

Trečiosios valstybės įmonės taikomos skundų nagrinėjimo priemonės

Trečiosios valstybės įmonės, veikiančios per savo filialą, nustatytos tvarkos, kuria turi vadovautis skundą teikiantys filialo klientai, aprašymas

12i

Už filialo klientų pateiktų skundų nagrinėjimą atsakingas skyrius

12j

Kalba (-os), kuria (-iomis) turi būti teikiami klientų skundai

12k

Atitinkami teismai (bylinėjimosi atveju), nurodyti visuose sutartimi įformintuose susitarimuose, sudarytuose trečiosios valstybės įmonės, veikiančios per savo filialą, ir jos klientų filialo įsisteigimo valstybėje narėje

12l

Neteisminio ginčų sprendimo įstaiga (-os), kompetentinga (-os) spręsti klientų filialo įsisteigimo valstybėje narėje ir trečiosios valstybės įmonės ginčus

12m

Trečiosios valstybės įmonės priklausymas investuotojų kompensavimo sistemai

Trečiosios valstybės įmonės priklausymo investuotojų kompensavimo sistemai aprašymas, nurodant, ar filialo klientai ir sandorio šalys gali naudotis tokia sistema, jos taikymo sritį, tinkamumo sąlygų aprašymą ir pagal sistemą padengiamas sumas ir finansines priemones

12n

Trečiosios valstybės įmonės priemonės klientų lėšoms ir turtui apsaugoti ir valdyti

Klientų lėšų ar turto apsaugos priemonių, taikomų filialo įsisteigimo valstybėje narėje, aprašymas (visų pirma tais atvejais, kai finansinės priemonės ir lėšos saugomos depozitoriume, nurodyti depozitoriumo pavadinimą ir susijusias sutartis)

12o

Kitos priemonės

Visų kitų priemonių, kurias trečiosios valstybės įmonė gali laikyti tinkamomis filialui teikiant paslaugas ir vykdant veiklą filialo įsisteigimo valstybėje narėje sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, paisant klientų interesų, aprašymas

13a

Informacija apie trečiosios valstybės įmonės užsakomųjų paslaugų susitarimus, taikomus filialo veiklai

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

Perduotų (ar ketinamų perduoti) funkcijų sąrašas ir aprašymas

13b

Išteklių (visų pirma žmogiškųjų ir techninių, taip pat vidaus kontrolės sistemos), skirtų perduotoms funkcijoms, paslaugoms ar veiklai, susijusioms su filialo veikla jo įsisteigimo valstybėje narėje, kontroliuoti, aprašymas

14

Informacija apie trečiosios valstybės įmonės nustatytas priemones (įskaitant IT priemones), taikomas filialo veiklai algoritminės prekybos, didelio dažnio prekybos ir tiesioginės elektroninės prieigos srityse

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

Visų priemonių ir išteklių (ypač žmogiškųjų ir IT išteklių), kuriuos trečiosios valstybės įmonė galėjo nustatyti ir (arba) skirti savo filialo veiklai jo įsisteigimo valstybėje narėje, susijusiai su algoritmine prekyba, didelio dažnio prekyba ir tiesiogine elektronine prieiga, taip pat tokios veiklos kontrole, aprašymas

15a

Informacija apie atitikties užtikrinimo (ar lygiavertės) funkcijos veiklą

Pakeitimai reguliavimo srityje

Reguliavimo reikalavimų esminių pakeitimų ir pokyčių, įvykusių per ataskaitinį laikotarpį ir turėjusių poveikį trečiosios valstybės įmonės filialo veiklos investuotojų apsaugos priemonėms, valdymo ir įgyvendinimo aprašymas

15b

Nustatyti faktai

Vietoje atliktų ir užsakytų trečiosios valstybės įmonės veiklos patikrinimų skaičius ir su ta veikla susijusių atitikties užtikrinimo funkcijos nustatytų pagrindinių faktų, aktualių filialo veiklai, santrauka

15c

Veiksmai, kurių trečiosios valstybės įmonė ėmėsi ar turi imtis (be kita ko, reaguodama į skundus arba nukrypimus nuo atitikties užtikrinimo funkcijos rekomendacijų vyresniajai vadovybei), siekdama spręsti nustatytas (galimas) problemas, susijusias su filialo veikla

15d

Kita

Visa kita informacija, kurią, filialo nuomone, galėtų būti svarbu nurodyti

16a

Informacija apie vidaus audito (ar lygiavertės) funkcijos veiklą

Nustatyti faktai

Vidaus audito funkcijos nustatytų pagrindinių su trečiosios valstybės įmonės veikla susijusių faktų, aktualių filialo veiklai, santrauka

16b

Veiksmai, kurių trečiosios valstybės įmonė ėmėsi ar turi imtis apskritai (įskaitant tvarkaraštį ir dalyvaujančius trečiosios valstybės įmonės organizacinius padalinius), siekdama spręsti nustatytas (galimas) problemas, susijusias su filialo veikla

17a

Informacija apie trečiosios valstybės įmonės rizikos valdymo (ar lygiavertės) funkcijos veiklą ir rizikos valdymo politiką

Rizikos valdymo politika

Trečiosios valstybės įmonės rizikos valdymo politikos, susijusios su filialo veikla ir priemonėmis, filialo taikomomis teikiamoms paslaugoms ir vykdomai veiklai, santrauka

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

17b

Nustatyti faktai

Rizikos valdymo funkcijos nustatytų pagrindinių su visa trečiosios valstybės įmonės veikla susijusių faktų ir veiksmų, kurių imtasi ar turi būti imtasi reaguojant į tuos nustatytus faktus, santrauka

18

Visa kita informacija, kurią, trečiosios valstybės įmonės filialo nuomone, galėtų būti svarbu pranešti filialo įsisteigimo valstybės narės kompetentingai institucijai


(1)  Visa informacija apie trečiųjų valstybių įmonių filialų teikiamas tarpvalstybines paslaugas pateikiama pagal II priedą.


II PRIEDAS

Direktyvos 2014/65/ES 41 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos informacijos teikimo formatas, naudotinas, kai Komisija yra priėmusi sprendimą dėl lygiavertiškumo, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 600/2014 47 straipsnio 1 dalyje

Be informacijos, privalomos pateikti pagal šio įgyvendinimo reglamento I priedą, trečiųjų valstybių įmonės, kurios taip pat teikia investicines paslaugas ir vykdo investicinę veiklą Europos Sąjungoje pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 47 straipsnio 3 dalį įgyvendinant trečiųjų valstybių lygiavertiškumo tvarką (jei ji veiksmingai pripažinta kaip tokia pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 47 straipsnio 1 dalį), teikdamos informaciją kompetentingai institucijai, kaip reikalaujama pagal Direktyvos 2014/65/ES 41 straipsnio 3 dalį, taip pat užpildo šiuos laukelius:

#

Laukelis

Polaukiai

19a

Ataskaitinis laikotarpis

Kalendorinių metų ataskaitinio laikotarpio pradžios data

(MMMM-MM-DD)

19b

Kalendorinių metų ataskaitinio laikotarpio pabaigos data

(MMMM-MM-DD)

20a

Trečiosios valstybės įmonės pavadinimas ir kontaktiniai duomenys, įskaitant filialo, asmens, atsakingo už informacijos teikimą, trečiosios valstybės institucijų, atsakingų už trečiosios valstybės įmonės priežiūrą, duomenys

Nesutrumpintas filialo įmonės pavadinimas ir, jei yra, juridinio asmens identifikatorius (LEI)

20b

Filialo adresas

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

20c

Filialo kontaktiniai duomenys, įskaitant e. pašto adresą, telefono numerį ir interneto svetainės adresą

20d

Nesutrumpintas trečiosios valstybės įmonės teisinis pavadinimas ir, jei yra, juridinio asmens identifikatorius (LEI)

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

20e

Trečiosios valstybės įmonės pagrindinės buveinės registruotas adresas

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

20f

Trečiosios valstybės įmonės kontaktiniai duomenys, įskaitant e. pašto adresą, telefono numerį ir interneto svetainės adresą

20g

Trečiosios valstybės įmonės pagrindinės buveinės šalis

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

20h

Institucijos, atsakingos už trečiosios valstybės įmonės priežiūrą trečiojoje valstybėje, pavadinimas, adresas ir šalis. Kai už trečiosios valstybės įmonės priežiūrą atsakinga daugiau nei viena institucija, nurodomi kiekvienos institucijos išsamūs duomenys ir atitinkamos kompetencijos sritys

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

20i

Kontaktinio asmens vardas, pavardė

20j

Kontaktinio asmens adresas

20k

Kontaktinio asmens telefono numeris

20l

Kontaktinio asmens e. pašto adresas

20m

Kontaktinio asmens pareigos

21a

Investicinės paslaugos, investicinė veikla ir papildomos paslaugos, kurias filialas ataskaitiniu laikotarpiu teikė/vykdė kiekvienoje valstybėje narėje, išskyrus įsisteigimo valstybę narę

Investicinių paslaugų, investicinės veiklos ir papildomų paslaugų (kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES I priedo A ir B skirsniuose), kurias filialas teikė/vykdė tinkamoms sandorio šalims ir profesionaliesiems klientams, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES II priedo I skirsnyje, kiekvienoje valstybėje narėje, išskyrus įsisteigimo valstybę narę, sąrašas

21b

Finansinių priemonių kategorijų (kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnyje), kurių atžvilgiu teiktos tokios paslaugos ar vykdyta tokia veikla, sąrašas

21c

Kai filialas vykdo portfelio valdymo veiklą, nurodyti klientų vardu filialo kiekvienoje valstybėje narėje, išskyrus įsisteigimo valstybę narę, kurioje filialas vykdo tą veiklą, valdomo turto bendrą vertę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

21d

Kai filialas vykdo portfelio valdymo veiklą, nurodyti klientų vardu filialo kiekvienoje valstybėje narėje, išskyrus įsisteigimo valstybę narę, kurioje filialas vykdo tą veiklą, valdomo turto vertės vidurkį ataskaitiniu laikotarpiu

21e

Kai filialas teikia konsultacijas dėl investicijų, nurodyti turto, kurio atžvilgiu ta paslauga buvo klientams suteikta kiekvienoje valstybėje narėje, išskyrus įsisteigimo valstybę narę, kurioje filialas vykdo tą veiklą, bendrą vertę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

21f

Kai filialas teikia konsultacijas dėl investicijų, nurodyti turto, kurio atžvilgiu ta paslauga buvo klientams suteikta kiekvienoje valstybėje narėje, išskyrus įsisteigimo valstybę narę, kurioje filialas vykdo tą veiklą, vertės vidurkį ataskaitiniu laikotarpiu

21g

Kai filialas teikia papildomą paslaugą, kuri yra finansinių priemonių saugojimas ir administravimas klientų sąskaita, arba laiko klientų lėšas, nurodyti turto (įskaitant pinigus), kurį filialas laiko klientų vardu kiekvienoje valstybėje narėje, išskyrus įsisteigimo valstybę narę, kurioje filialas teikia tą paslaugą, bendrą vertę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

21h

Kai filialas teikia papildomą paslaugą, kuri yra finansinių priemonių saugojimas ir administravimas klientų sąskaita, arba laiko klientų lėšas, nurodyti turto (įskaitant pinigus), kurį filialas laiko klientų vardu kiekvienoje valstybėje narėje, išskyrus įsisteigimo valstybę narę, kurioje filialas teikia tą paslaugą, vertės vidurkį ataskaitiniu laikotarpiu

22a

Filialo klientų ir sandorio šalių skaičius valstybėse narėse, išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę, ir apskritai ataskaitiniu laikotarpiu

Bendras filialo klientų ir sandorio šalių skaičius Europos Sąjungoje (išskyrus įsisteigimo valstybę narę)

22b

Trečiosios valstybės įmonės klientų ir sandorio šalių bendras skaičius apskritai

22c

Bendras filialo klientų ir sandorio šalių skaičius kiekvienoje valstybėje narėje, išskyrus įsisteigimo valstybę narę, kurioje filialas teikė investicines paslaugas ar papildomas paslaugas arba vykdė investicinę veiklą, kartu:

suskirstant šį skaičių pagal investicines paslaugas, investicinės veiklos rūšis ir papildomas paslaugas, teiktas/vykdytas kiekvienoje valstybėje narėje, ir

suskirstant šį skaičių pagal klientų kategorijas, kaip nurodyta Direktyvoje 2014/65/ES

23a

Filialo apyvarta ir agreguota turto vertė valstybėse narėse, išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę, ir trečiosios valstybės įmonės apyvarta ir agreguota turto vertė apskritai per ataskaitinį laikotarpį

Filialo apyvarta Sąjungoje (išskyrus įsisteigimo valstybę narę) ir agreguota turto, atitinkančio paslaugas ir veiklą, kurias trečiosios valstybės įmonė teikė/vykdė Sąjungoje (išskyrus įsisteigimo valstybę narę), vertė

23b

Trečiosios valstybės įmonės bendra apyvarta

23c

Apyvarta ir agreguota turto, atitinkančio investicines paslaugas, investicinę veiklą ir papildomas paslaugas, vertė kiekvienoje valstybėje narėje, išskyrus įsisteigimo valstybę narę, kurioje filialas teikė tas investicines paslaugas ar papildomas paslaugas ir vykdė investicinę veiklą, kartu:

suskirstant šį skaičių pagal investicines paslaugas, investicinės veiklos rūšis ir papildomas paslaugas, teiktas/vykdytas valstybėje narėje, ir

suskirstant šį skaičių pagal klientų kategorijas, kaip nurodyta Direktyvoje 2014/65/ES

24a

Kai filialas vykdo sandorius savo sąskaita, nurodyti trečiosios valstybės įmonės sandorio šalių poziciją Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę) ataskaitiniu laikotarpiu

Mėnesio mažiausia, vidutinė ir didžiausia sandorio šalių pozicija kiekvienoje valstybėje narėje, išskyrus įsisteigimo valstybę narę, kurioje filialas vykdo sandorius savo sąskaita

24b

Mėnesio mažiausia, vidutinė ir didžiausia sandorio šalių pozicija Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę)

25a

Kai filialas organizuoja ir vykdo finansinių priemonių emisiją ir (arba) platina finansines priemones įsipareigodamas supirkti likutį, informacija apie finansinių priemonių, kurias inicijavo sandorio šalys Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę) ir kurių emisija yra organizuojama ir vykdoma ar jos platinamos įsipareigojus supirkti likutį, vertę ataskaitiniu laikotarpiu

Finansinių priemonių, kurias inicijavo sandorio šalys valstybėje narėje ir kurių emisiją filialas organizuoja ir vykdo arba kurias platina įsipareigodamas supirkti likutį, bendra vertė kiekvienoje valstybėje narėje, išskyrus įsisteigimo valstybę narę, kurioje filialas užsiima finansinių priemonių emisijos organizavimu ir vykdymu ir (arba) finansinių priemonių platinimu įsipareigodamas supirkti likutį

25b

Finansinių priemonių, kurias inicijavo sandorio šalys Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę) ir kurių emisiją filialas organizuoja ir vykdo arba kurias platina įsipareigodamas supirkti likutį, bendra vertė

26

Informacija apie ataskaitiniu laikotarpiu filialo ir (arba) trečiosios valstybės įmonės gautus skundus dėl filialo veiklos Sąjungoje (išskyrus jo įsisteigimo valstybę narę)

Ataskaitiniu laikotarpiu filialo ir (arba) trečiosios valstybės įmonės gautų skundų dėl filialo veiklos valstybėse narėse (išskyrus jo įsisteigimo valstybė narę) skaičius, kartu nurodant:

suskirstymą pagal valstybes nares;

suskirstymą pagal penkias finansines priemones, dėl kurių pateikta daugiausia skundų;

suskirstymą pagal penkias dažniausias skundų temas;

ataskaitiniu laikotarpiu išnagrinėtų skundų skaičių;

tinkamo skundų nagrinėjimo priemones.

27a

Filialo arba trečiosios valstybės įmonės rinkodaros veiklos, susijusios su filialo veikla Sąjungoje (išskyrus jo įsisteigimo valstybę narę) ataskaitiniu laikotarpiu, aprašymas

Su filialo veikla susijusios rinkodaros strategijos, kurią trečiosios valstybės įmonė taikė Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę), aprašymas, nurodant išsamią informaciją apie tos strategijos geografinę taikymo sritį ir rinkodaros priemones, kurias taikė trečiosios valstybės įmonė (kaip antai agentus, reklamines kampanijas, skambučius telefonu, interneto svetaines)

27b

Trečiosios valstybės įmonės prekybinių pavadinimų, naudotų Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę), sąrašas, kartu dėl kiekvieno prekybinio pavadinimo nurodant:

valstybių narių, kuriose tas pavadinimas naudojamas, sąrašą;

finansinių priemonių, kurioms tas prekybinis pavadinimas naudojamas, kategorijas ir

klientų, kuriems tas prekybinis pavadinimas naudojamas, kategorijas

27c

Kiekvieno agento ar panašaus subjekto, kurio paslaugomis trečiosios valstybės įmonė naudojasi Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę), vardas, pavardė arba pavadinimas, adresas ir kontaktiniai duomenys

27d

Trečiosios valstybės įmonės interneto svetainių, naudotų Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę), sąrašas, kartu nurodant kiekvienos svetainės URL

28a

Filialo klientams Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę) taikomų trečiosios valstybės įmonės investuotojų apsaugos priemonių, įskaitant tų klientų teises pagal Direktyvos 2014/65/ES 39 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytą investuotojų kompensavimo sistemą, aprašymas

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

Informacija ir jos teikimas klientams

Trečiosios valstybės įmonės priemonių, kuriomis užtikrinamas informacijos ir jos teikimo klientams pareigų pagal Direktyvos 2014/65/ES 24 ir 25 straipsnius vykdymas, ir įgyvendinimo priemonių, skirtų filialo veiklai Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę), aprašymas

28b

Kalba (-os), kuria (-iomis) filialas bendrauja su klientais Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę)

28c

Tinkamumas ir priimtinumas

Trečiosios valstybės įmonės priemonių, kuriomis užtikrinama, kad ji laikosi tinkamumo ir priimtinumo vertinimo pareigų, atitinkamais atvejais taikomų, kai filialas teikia paslaugas klientams Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę), aprašymas

28d

Optimalus įvykdymas

Kai filialas vykdo savo klientų pavedimus Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę), pateikti priemonių, kuriomis užtikrinama, kad klientų pavedimai būtų vykdomi pačiomis palankiausiomis klientams sąlygomis, aprašymą

28e

Klientų pavedimų tvarkymo taisyklės

Trečiosios valstybės įmonės priemonių, kuriomis sudaromos sąlygos klientų pavedimus vykdyti neatidėliojant, sąžiningai ir operatyviai, daugiausia dėmesio skiriant filialo veiklai Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę), aprašymas

28f

Produktų valdymo priemonės

Kai trečiosios valstybės įmonė kuria ir (arba) platina finansines priemones Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę), pateikti trečiosios valstybės įmonės nustatytos produktų valdymo priemonių, skirtos jos veiklai Sąjungoje, aprašymą

28g

Trečiosios valstybės įmonės taikomos interesų konfliktų nustatymo, prevencijos ir valdymo priemonės

Trečiosios valstybės įmonės nustatytų priemonių interesų konfliktams, kylantiems teikiant investicines ir papildomas paslaugas, įskaitant konfliktus, kylančius dėl darbuotojų, dalyvaujančių Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę) teikiant investicines ir papildomas paslaugas ir vykdant investicinę veiklą, atlyginimo politikos, nustatyti ir jų išvengti arba jiems valdyti aprašymas

28h

Trečiosios valstybės įmonės taikomos skundų nagrinėjimo priemonės

Tvarkos, kuria teikdami skundą turi vadovautis trečiosios valstybės įmonės klientai Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę), aprašymas

28j

Už filialo klientų pateiktų skundų nagrinėjimą atsakingas skyrius

28k

Kalba (-os), kuria (-iomis) turi būti teikiami klientų skundai

28l

Atitinkami teismai (bylinėjimosi atveju), nurodyti visuose sutartimi įformintuose susitarimuose, sudarytuose trečiosios valstybės įmonės ir jos klientų Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę)

28m

Neteisminio ginčų sprendimo įstaiga (-os), kompetentinga (-os) spręsti tarpvalstybinius ginčus su klientais Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę)

28n

Trečiosios valstybės įmonės priklausymas investuotojų kompensavimo sistemai

Trečiosios valstybės įmonės priklausymo investuotojų kompensavimo sistemai aprašymas, nurodant, ar filialo klientai ir sandorio šalys Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę) gali naudotis tokia sistema, jos taikymo sritį, tinkamumo sąlygų aprašymą ir pagal sistemą padengiamas sumas ir finansines priemones

28o

Trečiosios valstybės įmonės priemonės klientų lėšoms ir turtui apsaugoti ir valdyti

Klientų lėšų ar turto apsaugos priemonių, taikomų Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę), aprašymas (visų pirma tais atvejais, kai finansinės priemonės ir lėšos saugomos depozitoriume, nurodyti depozitoriumo pavadinimą ir susijusias sutartis)

28p

Kitos priemonės

Visų kitų priemonių, kurias trečiosios valstybės įmonė gali laikyti tinkamomis filialui teikiant paslaugas ir vykdant veiklą Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę) sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, paisant klientų interesų, aprašymas

29a

Informacija apie trečiosios valstybės įmonės užsakomųjų paslaugų susitarimus, taikomus filialo veiklai

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

Perduotų (ar ketinamų perduoti) funkcijų, susijusių su filialo teikiamomis investicinėmis paslaugomis ir jo veiklos vykdymu Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę), sąrašas ir aprašymas

29b

Išteklių (visų pirma žmogiškųjų ir techninių, taip pat vidaus kontrolės sistemos), skirtų perduotoms funkcijoms, paslaugoms ar veiklai, susijusioms su filialo veikla Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę), kontroliuoti, aprašymas

30

Informacija apie trečiosios valstybės įmonės nustatytas priemones (įskaitant IT priemones), taikomas filialo veiklai algoritminės prekybos, didelio dažnio prekybos ir tiesioginės elektroninės prieigos srityse

(nurodyti tuo atveju, jei anksčiau kompetentingai institucijai pateikta informacija pasikeitė)

Visų priemonių ir išteklių (ypač žmogiškųjų ir IT išteklių), kuriuos trečiosios valstybės įmonė galėjo nustatyti ir (arba) skirti savo filialo veiklai Sąjungoje (išskyrus filialo įsisteigimo valstybę narę), susijusiai su algoritmine prekyba, didelio dažnio prekyba ir tiesiogine elektronine prieiga, taip pat tokios veiklos kontrole, aprašymas

31

Visa kita informacija, kurią kompetentinga institucija laiko būtina, kad būtų galima visapusiškai stebėti filialo veiklą Sąjungoje


2022 7 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/114


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/1221

2022 m. liepos 14 d.

kuriuo tam tikriems importuojamiems Maroko kilmės ratams su ratlankiais iš aliuminio nustatomas laikinasis antidempingo muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 7 straipsnį,

pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Inicijavimas

(1)

2021 m. lapkričio 17 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento) 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl tam tikrų importuojamų Maroko (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės ratų su ratlankiais iš aliuminio. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2021 m. spalio 4 d. Europos ratų gamintojų asociacijos (toliau – skundo pateikėjas arba EUWA) pateiktą skundą. Skundas pateiktas Sąjungos pramonės vardu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

1.2.   Registracija

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/934 (3) (toliau – registracijos reglamentas) Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą.

1.3.   Suinteresuotosios šalys ir prašymas užtikrinti anonimiškumą

(4)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Maroko valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(5)

Skundo pateikėjai ir du bendradarbiaujantys naudotojai paprašė jų pavadinimus laikyti konfidencialiais baimindamiesi, kad pirkėjai gali imtis atsakomųjų veiksmų. Komisija laikėsi nuomonės, kad atsakomųjų veiksmų rizika iš tiesų yra didelė, ir sutiko, kad skundo pateikėjų ir dviejų bendradarbiaujančių naudotojų pavadinimai neturėtų būti atskleisti. Siekiant veiksmingai užtikrinti anonimiškumą, kitų Sąjungos gamintojų pavadinimai taip pat neatskleisti, kad atmetimo būdu nebūtų identifikuoti skundo pateikėjų pavadinimai.

1.4.   Pastabos dėl inicijavimo

(6)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(7)

Keturios šalys paprašė, kad Komisijos tarnybos jas išklausytų ir šis prašymas buvo patenkintas: Europos automobilių gamintojų asociacija (toliau – ACEA), EUWA, „Dika Morocco Africa S.A.R.L“ (toliau – „Dika“) ir „Hands 8 S.A.“ (toliau – „Hands“).

(8)

„Dika“ ir Maroko valdžios institucijos tvirtino, kad skunde nurodyti duomenys buvo pasenę, nes nuo tiriamojo laikotarpio iki tyrimo inicijavimo dienos buvo praėję beveik 8 mėnesiai. Be to, skundo pateikėjo pasirinktas tiriamasis laikotarpis tiksliai sutapo su COVID-19 pandemijos piko laikotarpiu. Be to, skundo pateikėjo pasirinktas nagrinėjamasis laikotarpis buvo vienais metais ilgesnis nei įprastai Komisijos nagrinėjami laikotarpiai, kaip nurodyta atitinkamame vadove (4). „Dika“ laikėsi nuomonės, kad šis sprendimas gali būti laikomas nesąžiningu ir neišsamiu, o pasenusių duomenų naudojimas negali būti laikomas prima facie dempingo, žalos arba priežastinio ryšio įrodymu, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį.

(9)

Komisija pirmiausia pažymėjo, kad „Dika“ nurodytame vadove aiškiai nurodyta, jog jame pateikiamos bendro pobūdžio gairės, tačiau tai nėra teisiškai privalomas dokumentas, o jo turinys nėra privalomas (5). Be to, pagrindinio reglamento 5 straipsnyje nėra jokios konkrečios nuostatos dėl laikotarpio nuo skundo pateikimo iki duomenų pateikimo. Bet kuriuo atveju skundo tiriamasis laikotarpis baigėsi 2021 m. kovo 31 d., o skundas buvo pateiktas 2021 m. spalio 4 d. Be to, skundo pateikėjas iki 2021 m. birželio 30 d. taip pat pateikė papildomų duomenų apie žalą (6). Todėl skundo pateikėjo pateikti duomenys buvo aktualūs ir gauti laiku, kuris buvo kaip įmanoma artimesnis skundo pateikimo datai. Kalbant apie tvirtinimą dėl nagrinėjamojo laikotarpio ir tiriamojo laikotarpio, Komisija, tirdama nagrinėjamai žalai svarbias tendencijas, paprastai pasirenka vienų metų ir ankstesnių trejų kalendorinių metų tiriamąjį laikotarpį. Tai, kad skunde buvo pateikta dar vienų metų informacija, nereiškia, kad buvo naudojami pasenę duomenys, dėl kurių vertinimas galėtų būtų nesąžiningas arba neišsamus. Jame pateikta informacijos apie paskutinį turimą laikotarpį, t. y. laikotarpį iki 2021 m. kovo 31 d. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(10)

„Dika“ tvirtino, kad skunde nepateikta įrodymų, pagrindžiančių apskaičiuotos normaliosios vertės naudojimą, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalyje. Be to, šalis teigė, kad apskaičiuota normalioji vertė buvo apskaičiuota klaidingai. Todėl Komisija turėjo padaryti išvadą, kad skunde nepateikta pakankamai dempingo įrodymų ir jis turėjo būti atmestas pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį.

(11)

„Dika“ teigė, kad skundo pateikėjas nenaudojo ratų su ratlankiais iš aliuminio pardavimo Maroko vidaus rinkoje kainos, nors galėjo žinoti apie tokias kainas atsižvelgiant į tai, kad pati Sąjungos pramonė eksportuoja ratus su ratlankiais iš aliuminio į Maroką. Be to, „Dika“ teigė, kad skundo pateikėjas naudojo 2018 ir 2019 m. eksportuojančių gamintojų finansines ataskaitas, kuriomis remdamasis padarė išvadą, jog pardavimas įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo vykdomas, nors šios ataskaitos buvo susijusios su laikotarpiu iki skunde pasirinkto tiriamojo laikotarpio.

(12)

Komisija su tuo nesutiko. Šiame tyrime skundo pateikėjas yra EUWA, o ne jos atskiros narės. Kadangi skundo pateikėjas nėra nei gamintojas, nei eksportuotojas, jis neturėjo prieigos prie tokių duomenų. Be to, sąskaitos faktūros paprastai laikomos konfidencialiais verslo duomenimis. Todėl skundo pateikėjas turėjo remtis vieša informacija apie pardavimo Maroko vidaus rinkoje kainas, kurios skundo pateikimo metu nebuvo. Kalbant apie Maroko eksportuojančių gamintojų 2018 ir 2019 m. finansinių ataskaitų naudojimą, tai buvo vienintelės skundo pateikėjo turimos ataskaitos tuo metu, kai buvo pateiktas skundas. Todėl skundo pateikėjas galėjo tik padaryti išvadą, kad, remiantis pagrįstai turima informacija, žinomi Maroko eksportuojantys gamintojai įprastomis prekybos sąlygomis nevykdė pardavimo vidaus rinkoje. Todėl šis pasirinkimas apskaičiuojant normaliąją vertę buvo pagrįstas. Taigi, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(13)

„Dika“ taip pat pateikė argumentų dėl įtariamų esminių trūkumų nustatant normaliąją vertę. Šie argumentai susiję su ratų dydžio pasirinkimu, aliuminio liejinių kainų naudojimu remiantis importu iš Kinijos, Sąjungos gamintojo sąnaudų struktūros naudojimu, tam tikrų sąnaudų veiksnių neįtraukimu skaičiuojant ir 6 % pelno normos taikymu.

(14)

Komisija nesutiko su šiais argumentais. Prielaidos, kurias skundo pateikėjas padarė normaliajai vertei apskaičiuoti, buvo pagrįstos patirtimi rinkoje ir skundo pateikėjo žiniomis, taip pat viešai prieinama informacija. Tai, kad suinteresuotoji šalis nesutinka su tokiomis prielaidomis, nereiškia, kad jos turėtų būti laikomos nepagrįstomis siekiant apskaičiuoti skunde nurodytą normaliąją vertę. Duomenys, kuriais remiantis nustatyta normalioji vertė, buvo pagrįsti pakankamais įrodymais, kurie buvo patvirtinti Komisijai atlikus šių įrodymų analizę. NET atlikus tam tikrus suinteresuotosios šalies pasiūlytus koregavimus, kuriuos Komisija atliko vertindama skundą, vis tiek buvo pakankamai dempingo įrodymų.

(15)

„Dika“ ir Maroko valdžios institucijos teigė, kad skundo pateikėjas žalos analizėje neatsižvelgė į tai, kad rinką sudaro pirminės įrangos gamintojai (toliau – PĮG) ir antrinės rinkos (toliau – AR), iš kurių kiekvienoje parduodamo įvairių rūšių ratai, t. y. žemesnės ir aukštesnės klasės segmentai.

(16)

Komisija pažymėjo, kad nepaisant to, jog PĮG ir AR ratai su ratlankiais iš aliuminio platinami skirtingais pardavimo kanalais, jiems būdingos tos pačios fizinės ir techninės savybės ir juos galima pakeisti vienus kitais. Todėl PĮG ir AR turėtų būti laikomi skirtingais pardavimo kanalais, o ne skirtingais segmentais.

(17)

Dėl dviejų pardavimo kanalų skundo pateikėjas apskaičiavo, kad iš Maroko eksportuojami produktai tikriausiai buvo beveik išimtinai tiekiami tik PĮG klientams. Vėliau atlikusi turimos informacijos analizę Komisija tai patvirtino. Tai pasakytina ir apie atrinktus Sąjungos gamintojus, kurie beveik išimtinai pardavė tik PĮG klientams (apie 99,6 %).

(18)

Dėl įvairių rūšių ratų Komisija pažymėjo, kad nors skunde nebuvo pateikta išsami žalos analizė pagal įvairias ratų su ratlankiais iš aliuminio rūšis, jame buvo pateikti priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis apskaičiavimai dešimties tipiškų ratų rūšių atvejais.

(19)

Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(20)

„Dika“, „Hands“ ir Maroko valdžios institucijos tvirtino, kad importo iš Maroko raida negali daryti žalos Sąjungos pramonei arba kelti tokios žalos grėsmės, nes importas 2020 m. balandžio 1 d.–2021 m. kovo 31 d. laikotarpiu siekė tik 2,8 % Sąjungos rinkos ir dėl to kainos nebuvo smukdomos.

(21)

Iš skunde pateiktos konkrečios žalos analizės matyti, kad yra pakankamai įrodymų, jog importas iš Maroko į Sąjungos rinką vis labiau skverbiasi (tiek absoliučiaisiais skaičiais, tiek santykinai) tokiomis kainomis, dėl kurių priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos ir priverstinai parduodama gerokai mažesnėmis kainomis. Atrodo, kad dėl to Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kurią rodo, pavyzdžiui, sumažėjęs jos pardavimas ir rinkos dalis, pablogėję finansiniai rezultatai arba Sąjungos pramonės taikomų kainų lygis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(22)

„Dika“ tvirtino, kad skunde pateikti tam tikri žalos rodikliai, kaip antai gamybos pajėgumai, Sąjungos kainos ir Sąjungos suvartojimas, nepagrindė išvados dėl žalos tiriamuoju laikotarpiu. Be to, atsižvelgiant į Europos Sąjungoje automobilių gamintojų įdiegtus gamybos „pačiu laiku“ tiekimo grandinės modelius, pagal kuriuos reikalaujama, kad ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintojai būtų lankstūs ir turėtų pajėgumų, kuriuos naudodami jie galėtų patenkinti paskutinės minutės poreikius, visas pajėgumų panaudojimas nėra išeitis ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintojui.

(23)

Komisija primena, kad norint padaryti išvadą dėl materialinės žalos, kuri yra būtina tyrimui inicijuoti, reikia išnagrinėti, inter alia, susijusius veiksnius, kaip aprašyta pagrindiniame reglamente. Tačiau pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį nereikalaujama, kad visi 3 straipsnio 5 dalyje minėti žalos veiksniai rodytų pablogėjimą, kad materialinė žala būtų pakankamai pagrįsta tyrimo inicijavimo tikslais. Iš tiesų, pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalies formuluotę, skunde turi būti pateikta informacija apie įtariamo importo dempingo kaina apimties pokyčius, tokio importo poveikį panašaus produkto kainoms Sąjungos rinkoje ir tokio importo lemiamą poveikį Sąjungos pramonei pagal Sąjungos pramonės būklę rodančius atitinkamus (bet ne būtinai visus) veiksnius. Skunde buvo pateikta ši informacija, kuri parodė, kad buvo padaryta žala. Todėl Komisija nusprendė, kad skunde pateikta pakankamai žalos įrodymų, ir šį tvirtinimą atmetė.

(24)

„Dika“ ir „Hands“ tvirtino, kad antidempingo priemonių nustatymas negali atitikti Sąjungos interesų.

(25)

Kalbant apie Sąjungos interesus, jie nėra aktualus kriterijus vertinant, ar skundu pateisinamas antidempingo tyrimo inicijavimas pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį. Todėl į tas pastabas, kiek jos susijusios su tvirtinimais dėl tyrimo inicijavimo, nebuvo atsižvelgta.

(26)

„Dika“, „Hands“ ir Maroko valdžios institucijos teigė, kad skundo pateikėjas neatsižvelgė į kitus veiksnius, kaip antai tariamą konkurencijos tarp Sąjungos ratų su ratlankiais iš aliuminio ir Maroko ratų su ratlankiais iš aliuminio nebuvimą dėl rinkų segmentacijos, importą iš trečiųjų šalių ir COVID-19 pandemijos sukeltas pasekmes.

(27)

Komisijai atlikus skundo analizę patvirtinta, kad minėti elementai buvo nepagrįsti, faktiškai neteisingi arba nepakankami, kad būtų galima paneigti išvadą, jog skunde pateikta pakankamai įrodymų, kad nagrinėjamasis produktas buvo importuojamas į Sąjungą dempingo kainomis ir kad Sąjungos gamintojams dėl to greičiausiai buvo daroma materialinė žala. Šie aspektai buvo nustatyti remiantis geriausiais įrodymais, kuriuos skundo pateikėjas turėjo tuo metu, ir buvo pakankamai tipiški ir patikimi. Be to, „Dika“, Maroko valdžios institucijų ir ACEA pateikti teiginiai buvo išsamiai išnagrinėti atliekant tyrimą ir yra aptariami toliau.

(28)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija patvirtino, kad skundo pateikėjas pateikė pakankamai dempingo, žalos ir priežastinio ryšio įrodymų, taigi įvykdė pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

1.5.   Atranka

(29)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

1.5.1.   Sąjungos gamintojų atranka

(30)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija galutinai atrinko tris Sąjungos gamintojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį vykdant atranką naudotas kriterijus buvo didžiausia tipiška panašaus produkto gamybos Sąjungoje apimtis tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 2020 m. spalio 1 d.–2021 m. rugsėjo 30 d. Preliminariai atrinkti trys Sąjungos gamintojai trijose skirtingose valstybėse narėse. Atrinkti Sąjungos gamintojai pagamina beveik 20 % viso panašaus produkto ir užtikrina gerą geografinį pasiskirstymą. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių, tačiau jokių pastabų negavo.

1.5.2.   Importuotojų atranka

(31)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jeigu būtina, atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(32)

Nė vienas iš žinomų nesusijusių importuotojų nepateikė prašomos informacijos ir nesutiko, kad gali būti atrenkamas.

1.5.3.   Maroko eksportuojančių gamintojų atranka

(33)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jeigu būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Maroko eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Maroko Karalystės atstovybės nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(34)

Prašomą informaciją pateikė tik du nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai, kurie pagamina beveik visą iš Maroko importuojamų ratų su ratlankiais iš aliuminio kiekį. Todėl Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

1.6.   Klausimyno atsakymai ir tikrinamieji vizitai

(35)

Komisija klausimynus išsiuntė trims Sąjungos gamintojams, skundo pateikėjui, dviem žinomiems naudotojams ir dviem nagrinėjamosios šalies eksportuojantiems gamintojams. Tie patys klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti internete (7).

(36)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą preliminarioms išvadoms dėl dempingo, žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Atsižvelgdama į COVID-19 protrūkį ir izoliavimo priemones, kurių ėmėsi įvairios šalys, Komisija negalėjo vykti į tikrinamuosius vizitus pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį.

Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai surengti dviejų atrinktų Sąjungos gamintojų, vieno naudotojo (8) ir šių Maroko eksportuojančių gamintojų patalpose: „Hands 8 S.A.“ (toliau – „Hands“),

„DIKA MOROCCO AFRIKA S.A.R.L“ (toliau – „Dika“).

(37)

Be to, vadovaudamasi Pranešimu dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams (9), Komisija atliko su „Dika“ susijusios bendrovės „CITIC Dicastal Co., Ltd“ (toliau – CITIC) ir vieno Sąjungos gamintojo nuotolinį duomenų sutikrinimą.

1.7.   Tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(38)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2020 m. spalio 1 d.–2021 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

2.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.   Nagrinėjamasis produktas

(39)

Nagrinėjamasis produktas – Maroko kilmės ratai su ratlankiais iš aliuminio, skirti autotransporto priemonėms, priskiriamoms 8701–8705 SS pozicijoms, su ratų reikmenimis arba be jų, su padangomis arba be jų, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8708 70 10 ir ex 8708 70 50 (TARIC kodai: 8708701015, 8708701050, 8708705015 ir 8708705050) (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(40)

Ratai su ratlankiais iš aliuminio Sąjungoje tradiciškai parduodami dviem platinimo kanalais: PĮG, kurie daugiausia yra automobilių gamintojai, ir antrinei rinkai, kuri apima, pavyzdžiui, platintojus, mažmenininkus, remonto dirbtuves ir pan. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Maroko kilmės nagrinėjamasis produktas buvo parduodamas tik PĮG kanalu. PĮG platinimo kanale automobilių gamintojai rengia konkursus ratams su ratlankiais iš aliuminio pirkti ir dažnai dalyvauja kuriant naujus ratus, kurie yra susiję su jų prekės ženklais. Tuose pačiuose konkursuose gali konkuruoti ir Sąjungos gamintojai, ir Maroko eksportuotojai.

2.2.   Panašus produktas

(41)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

nagrinėjamasis produktas;

Maroko vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas produktas ir

Sąjungoje Sąjungos pramonės gaminamas ir parduodamas produktas.

(42)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

3.   DEMPINGAS

3.1.   Marokas

3.1.1.   Eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimas

(43)

Kaip nurodyta 34 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą apie save pranešė ir klausimyno atsakymus pateikė du Maroko eksportuojantys gamintojai „Dika“ ir „Hands“. „Dika“ turi susijusią bendrovę CITIC, kuri yra Kinijos ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintoja. CITIC perka ratų su ratlankiais iš aliuminio iš „Dika“ ir parduoda juos Sąjungai, Marokui ir kitoms trečiosioms šalims. Atliekant nuotolinį duomenų sutikrinimą su CITIC buvo aptikta nemažai klaidų, dėl kurių kilo rimtų abejonių dėl vidaus ir ES pardavimo sąrašų patikimumo. Šios klaidos daugiausia buvo susijusios su skirtumais tarp kainų, įtrauktų į pardavimo sąrašus, sąskaitose faktūrose nurodytų kainų ir faktiškai sumokėtų sumų.

(44)

2022 m. balandžio 1 d. bendrovėje „Dika“ atlikto patikrinimo vietoje metu, užbaigus nuotolinį duomenų sutikrinimą su CITIC, bendrovė pateikė pataisytą pardavimo sąrašų versiją, įskaitant nustatytų neatitikimų paaiškinimą. Tuo metu nebuvo galimybės patikrinti arba sutikrinti peržiūrėtus pardavimo sąrašus. Be to, preliminariai patikrinus naujai pateiktus duomenis nustatyta, kad bendrovės atliktais pataisymais neištaisyti visi per nuotolinį duomenų sutikrinimą paminėti neatitikimai, o bendras pataisymų skaičius buvo daug didesnis, nei tikėtasi atlikus nuotolinį duomenų sutikrinimą. Klaidų, iš kurių kai kurios išliko po peržiūros, pobūdis ir skaičius buvo tokie, kad Komisija negalėjo pasikliauti pardavimo sąrašų tikslumu. Todėl Komisija negalėjo patikrinti informacijos, būtinos bendrovės dempingo skirtumui nustatyti.

(45)

Pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 4 dalį 2022 m. gegužės 5 d.„Dika“ ir su ja susijusiai bendrovei buvo pranešta apie priežastis, kodėl Komisija ketina neatsižvelgti į pateiktą informaciją, ir suteikta galimybė pateikti papildomų paaiškinimų (toliau – raštas pagal 18 straipsnį).

(46)

Bendrovė į Komisijos raštą atsakė 2022 m. gegužės 12 d. Atsakyme bendrovė paaiškino, kad savo pardavimą pardavimo sąrašuose ji fiksavo taikydama savo apskaitos principus. Todėl bendrovė tvirtino, kad priešingai, nei teigta nuotolinio duomenų sutikrinimo ir tikrinamojo vizito vietoje metu, pirminiai pardavimo sąrašai, kurių bendras vertes buvo galima suderinti su bendrovės apskaitos sistema SAP, buvo išsamūs ir tikslūs, juose nebuvo klaidų ir jų peržiūrėti nereikėjo. Iš tikrųjų patikslinimai, kuriuos bendrovė atliko po nuotolinio duomenų sutikrinimo, tariamai buvo pateikti Komisijai tik tam, kad būtų įrodytas visapusiškas CITIC bendradarbiavimas atliekant tyrimą. Todėl bendrovė nurodė, kad Komisija turėtų naudoti pirminius nepatikslintus pardavimo sąrašus. Be to, bendrovė nurodė, kad Komisija galėjo naudoti kartu su raštu pateiktus patikslintus pardavimo sąrašus, nes trūkumai tariamai nebuvo tokie, kad dėl jų būtų kilę pernelyg didelių sunkumų padaryti pagrįstai tikslią išvadą. Šie pardavimo sąrašai buvo panašūs į patikrinimo vietoje metu pateiktus sąrašus, prie kurių buvo pridėti duomenys, kurių trūko anksčiau, ištaisytos kai kurios klaidos ir pateikti papildomi paaiškinimai. Tačiau liko keletas klaidų, nes kai kurių operacijų atveju faktinė gauta suma vis tiek nebuvo nurodyta ir Komisija negalėjo sutikrinti arba patikrinti peržiūrėtų pardavimo sąrašų, pateiktų bendrovės atsakyme į raštą pagal 18 straipsnį. Bendrovė taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu Komisija primygtinai reikalautų taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį, kaip dalinius turimus faktus ji turėtų naudoti CITIC finansines ataskaitas.

(47)

Komisija nesutiko su bendrovės atsakyme į raštą pagal 18 straipsnį pateiktais argumentais. Eksportuojantiems gamintojams skirtame antidempingo klausimyne buvo aiškiai prašoma pateikti pardavimo sąrašus pagal kiekvieną sandorį. Kartu su klausimynu pateiktuose lentelių šablonuose buvo aiškiai prašoma pateikti sąskaitoje faktūroje įrašytus duomenis (sąskaitos faktūros kiekį, sąskaitos faktūros vertę, susijusius kreditinius dokumentus ir kt.). Pati bendrovė pripažino, kad ji neužpildė pardavimo sąrašų pagal sąskaitas faktūras. Priešingai, bendrovė juos užpildė remdamasi savo apskaitos praktika. Be to, bendrovė teigė, kad bet koks sąskaitos faktūros vertės ir faktiškai gautos kainos skirtumas pardavimo sąrašuose paprastai įrašomas kaip nuolaida, lengvata, kreditinis dokumentas arba kitu būdu. Tačiau nustatyta, kad šie skirtumai nebuvo sistemingai atspindimi bendrovės pardavimo sąrašuose.

(48)

Kaip minėta 44 konstatuojamojoje dalyje, nebuvo galima laiku sutikrinti arba patikrinti peržiūrėtų pardavimo sąrašų. Kaip paaiškinta bendrovei prieš nuotolinį duomenų sutikrinimą ir prieš patikrą išsiųstame 2022 m. kovo 11 d. rašte ir vadovaujantis Pranešimu dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams (10), nuotolinio duomenų sutikrinimo tikslas buvo gauti patikinimą dėl bendrovės klausimyno atsakymuose pateiktos informacijos. Nuotolinio duomenų sutikrinimo metu toks patikinimas dėl pardavimo sąrašų nebuvo gautas. Papildomas nuotolinis duomenų sutikrinimas su CITIC, kurį bendrovė pasiūlė atlikti savo atsakyme į raštą pagal 18 straipsnį, neturėtų būti naudojamas kaip būdas gauti daugiau laiko arba ištaisyti klaidas, nustatytas per nuotolinį duomenų sutikrinimą, kuris jau buvo atliktas iki nustatyto termino.

(49)

Be to, patikslintose lentelėse nebuvo atsižvelgta į kai kuriuos pakeitimus, kurie buvo aptarti per nuotolinį duomenų sutikrinimą. Atsakydama į raštą pagal 18 straipsnį, bendrovė pateikė naują peržiūrėtą pardavimo sąrašą, kuriame buvo padaryti papildomi pakeitimai, kurių nebuvo galima sutikrinti arba patikrinti. Todėl Komisija nusprendė, kad bendrovė per tyrimui skirtą laikotarpį nepateikė prašomos informacijos. Bendrovės pasiūlyta alternatyva kaip dalinius turimus faktus naudoti CITIC finansines ataskaitas buvo nepriimtina. Naudodama finansines ataskaitas Komisija nebūtų galėjusi nustatyti normaliosios vertės ir eksporto kainos taip išsamiai ir tiksliai, kaip reikalaujama pagrindiniame reglamente, nes pagal jas nebūtų galima atlikti analizės pagal produktus arba sandorius.

(50)

Kadangi „Dika“ ir su ja susijusi bendrovė CITIC nepateikė informacijos, kuria vadovaudamasi Komisija būtų galėjusi padaryti pagrįstai tikslią išvadą, ir nebuvo pateikta patikrinamos informacijos, kuria remiantis būtų buvę galima nustatyti tokią išvadą, Komisija nusprendė neatsižvelgti į bendrovės pateiktą informaciją, susijusią su pardavimo vidaus rinkoje ir ES sąrašais. Kadangi ši informacija yra labai svarbi siekiant nustatyti normaliąją vertę ir eksporto kainą, Komisija negalėjo apskaičiuoti bendrovei taikomo individualaus dempingo skirtumo.

(51)

Todėl Komisija preliminariai neatsižvelgė į šio eksportuojančio gamintojo pateiktą informaciją ir, remdamasi pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalimi, patvirtino, kad dėl šio eksportuojančio gamintojo naudojami turimi faktai.

3.1.2.   Normalioji vertė

(52)

Taikant pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį, kaip aprašyta 3.1.1 skirsnyje, toliau pateiktas dempingo skirtumo apskaičiavimo aprašymas buvo taikomas tik likusiam Maroko eksportuojančiam gamintojui „Hands“.

(53)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad normalioji vertė nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje šalyje. Tačiau Komisija nustatė, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas nevykdė pardavimo vidaus rinkoje. Tiriamuoju laikotarpiu nedidelis skaičius ratų su ratlankiais iš aliuminio pirkėjams Maroke buvo parduotas vienam automobilių gamintojui, esančiam ekonominėje neapmuitinamoje zonoje („zone d’accélération industrielle“, anksčiau taip pat vadinta „zone franche“ arba „zone franche d’exportation“), panašioje į ekonominę zoną, kurioje įsikūręs bendradarbiaujantis gamintojas. Šis automobilių gamintojas įsigijo ratus su ratlankiais iš aliuminio planuodamas juos naudoti surenkant automobilius. Vėliau automobiliai, o ne ratai su ratlankiais iš aliuminio, iš neapmuitinamos zonos buvo išvežami parduoti vidaus rinkoje arba eksportuojami. Vis dėlto tikėtina, kad galutinė automobilių paskirties vieta nebuvo vidaus rinka. 2020 m. atlikus tyrimą nustatyta, kad 90 % visų Maroke pagamintų automobilių buvo skirti eksporto rinkai (11), tai patvirtino ir Maroko automobilių gamintojų pateikta informacija (12). Be to, pagal Įstatymą Nr. 19–94, kuriuo reglamentuojamos laisvosios prekybos zonos, ne mažiau kaip 70 % šiose zonose įsikūrusių bendrovių apyvartos turi sudaryti eksportas (13).

(54)

Kaip paaiškinta pirmiau, bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo tam pirkėjui Maroke parduoti ratai su ratlankiais iš aliuminio buvo parduoti iš vienos ekonominės zonos į kitą. Tokiose Maroko ekonominėse zonose įsikūrusioms bendrovėms netaikomi muitų ir kiti teisės aktai, kurie paprastai taikomi Maroko teritorijoje, o į ekonominę zoną įvežamos prekės laikomos eksportu (14). Kadangi ratai su ratlankiais iš aliuminio buvo gaminami vienoje ekonominėje zonoje, vėliau parduodami ir išsiunčiami į kitą ekonominę zoną, ratai su ratlankiais iš aliuminio niekada nebuvo įvežami į Maroko muitų teritoriją, todėl negalėjo būti laikomi vidaus rinkoje parduodamais produktais.

(55)

Bet kuriuo atveju, net jeigu pardavimas į Maroko ekonominę neapmuitinamą zoną buvo laikomas pardavimu vidaus rinkoje, jis nebuvo tipiškas ir nebuvo vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje.

(56)

Šiuo atžvilgiu, remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar bendra bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje laikomas tipišku, jei visa panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 % visos nagrinėjamojo produkto pardavimo per peržiūros tiriamąjį laikotarpį eksportui į Sąjungą apimties. Atsižvelgiant į tai, Maroko bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimas nebuvo tipiškas.

(57)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams tiriamuoju laikotarpiu dalį, kad galėtų nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Atlikus pardavimo vidaus rinkoje analizę nustatyta, kad nė vienas pardavimas vidaus rinkoje nebuvo pelningas, taigi ir nebuvo vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis.

(58)

Kadangi vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis panašus produktas nebuvo parduodamas, Komisija normaliąją vertę nustatė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(59)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu įprastomis prekybos sąlygomis produkto pardavimas vidaus rinkoje nevykdomas, panašaus produkto normalioji vertė apskaičiuojama pagal jo gamybos sąnaudas produkto kilmės šalyje, pridėjus pagrįstas produkto pardavimo, bendrąsias ir administracines (PBA) sąnaudas bei pelną. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad pelnas turi būti pagrįstas faktiniais duomenimis apie tiriamojo eksportuotojo ar gamintojo panašaus produkto gamybą ir pardavimą įprastomis prekybos sąlygomis. Tačiau, kadangi „Hands“ įprastomis prekybos sąlygomis panašaus produkto nepardavė, kaip paaiškinta pirmiau, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje numatyti trys alternatyvūs metodai:

a)

pagal kitų tiriamųjų eksportuotojų ar gamintojų svertinį faktinių panašaus produkto gamybos ir pardavimų kilmės šalies vidaus rinkoje sumų vidurkį;

b)

pagal aptariamo eksportuotojo ar gamintojo tos pačios kategorijos produktų gamybos ir pardavimų įprastomis prekybos sąlygomis kilmės šalies vidaus rinkoje faktines sumas;

c)

bet kuriuo kitu pagrįstu būdu, su sąlyga, kad taip nustatytas pelnas neviršytų pelno, kurį paprastai gauna kiti eksportuotojai ar gamintojai parduodami tos pačios bendrosios kategorijos produktus kilmės šalies vidaus rinkoje.

(60)

Kalbant apie 2 straipsnio 6 dalies a punktą, Maroke buvo tik vienas eksportuojantis ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintojas – „Dika“. Be to, „Dika“ visus savo ratus su ratlankiais iš aliuminio Maroke pardavė automobilių gamintojams, įsikūrusiems ekonominėse zonose. Kaip paaiškinta 53 ir 54 konstatuojamosiose dalyse, toks pardavimas nebuvo laikomas pardavimu vidaus rinkoje. Be to, 2 straipsnio 6 dalies a punkte nurodytas vidurkis turi būti bent dviejų eksportuojančių gamintojų svertinis vidurkis (15). Todėl „Dika“ duomenys negalėjo būti naudojami, net jeigu šios bendrovės pardavimą būtų buvę galima laikyti patikimu. Todėl 2 straipsnio 6 dalies a punktą taikyti nebuvo galima.

(61)

2 straipsnio 6 dalies b punkte reikalaujama, kad atitinkamas eksportuotojas arba gamintojas vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis gamintų ir parduotų tos pačios bendrosios kategorijos produktus. Tačiau „Hands“ gamino tik ratus su ratlankiais iš aliuminio ir nė vienas jos pardavimas nebuvo vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis. Todėl 2 straipsnio 6 dalies b punktą taikyti taip pat nebuvo galima.

(62)

2 straipsnio 6 dalies c punkte minimas „bet kuris kitas pagrįstas būdas“ PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti. Kadangi Maroke kitų ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintojų nėra, Komisija manė esant tikslinga taikyti Brazilijos ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintojų PBA išlaidas ir pelną. Prašyme atlikti peržiūrą, kuriuo buvo grindžiamas šiuo metu vykdomas Kinijos kilmės ratų su ratlankiais iš aliuminio priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimas, Brazilija buvo pasiūlyta kaip tinkama tipiška šalis (16). Nustatytas PBA išlaidų svertinis vidurkis buvo 11,49 %, o vidutinis svertinis pelnas – 4,89 %.

(63)

2 straipsnio 6 dalies c punkte taip pat nustatyta, kad pagal šią metodiką naudojamam pelnui taikoma viršutinė riba, siekiant užtikrinti, kad naudojamas pelnas neviršytų pelno, kurį paprastai gauna kiti eksportuotojai arba gamintojai, parduodami tos pačios bendrosios kategorijos produktus kilmės šalies vidaus rinkoje. Be „Dika“ ir „Hands“ nebuvo jokių kitų Maroko ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintojų, kurių pelną būtų buvę galima naudoti, nes jie nepardavė produktų Maroko vidaus rinkoje. Be to, Komisija neturėjo informacijos apie pelną, kurį Maroke galėjo gauti galimi automobilių dalių iš aliuminio arba su automobilių pramone susijusių produktų iš aliuminio gamintojai arba eksportuotojai.

(64)

Komisija nusprendė, kad ratai su ratlankiais iš aliuminio priskiriami tai pačiai bendrajai kategorijai kaip ir kiti produktai iš aliuminio, kai antai aliuminio ekstruzijos arba aliuminio profiliai. Tokiems produktams gaminti naudojama ta pati pagrindinė žaliava (aliuminis), kuri sudaro pagrindinę tokių produktų gamybos sąnaudų dalį. Be to, įvairūs gamybos procesai apima aliuminio lydymą arba kaitinimą pageidaujamu būdu. Gautas septynių tokių aliuminio produktų Maroko gamintojų, kurių 2020 m. finansiniai duomenys buvo žinomi, vidutinis svertinis pelnas buvo 4,16 %. Ši procentinė dalis buvo naudojama kaip Brazilijos ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintojų pelno viršutinė riba.

(65)

Tuomet normalioji vertė buvo apskaičiuota prie „Hands“ gamybos sąnaudų pridėjus 62 konstatuojamojoje dalyje nurodytas Brazilijos PBA išlaidas ir pelną, kurios siekė ne daugiau kaip 4,16 %.

3.1.3.   Eksporto kaina

(66)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusią bendrovę, veikiančią kaip importuotojas.

(67)

Pardavimo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje atveju, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(68)

Vykdant pardavimą eksportui per susijusią bendrovę, veikiančią kaip importuotojas, eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir į gautą pelną. Pelnas buvo grindžiamas pelnu, kurį paprastai gauna nesusiję importuotojai, nes faktinis susijusio importuotojo pelnas nebuvo laikomas patikimu dėl ryšių tarp bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo ir susijusio importuotojo. Kadangi atliekant šį tyrimą nė vienas nesusijęs importuotojas nebendradarbiavo su Komisija, Komisija naudojo pelną, nustatytą per paskutinį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą dėl Kinijos kilmės ratų su ratlankiais iš aliuminio (17).

3.1.4.   Palyginimas

(69)

Komisija bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(70)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Koreguojant atsižvelgta į vežimo, draudimo, tvarkymo ir krovos, pakavimo išlaidas, kredito išlaidas, lengvatas ir kitas išmokas.

3.1.5.   Dempingo skirtumas

(71)

Vertindama bendradarbiaujantį eksportuojantį gamintoją Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(72)

Visiems kitiems Maroko eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis – bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtis, išreikšta viso importo iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu dalimi, nustatyta remiantis Eurostato COMEXT duomenų baze.

(73)

Kaip paaiškinta 3.1.1 skirsnyje, buvo tik vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis Maroko gamintojas. Kadangi šios bendrovės ratų su ratlankiais iš aliuminio eksportas tiriamuoju laikotarpiu sudarė mažiau nei 50 % viso į Sąjungą importuojamų ratų su ratlankiais iš aliuminio kiekio, laikyta, kad bendradarbiavimo lygis šiuo atveju buvo žemas. Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad kitiems eksportuotojams tikslinga nustatyti dempingo skirtumą, lygų didžiausiam dempingo skirtumui, nustatytam tam tikrų rūšių produktams, kuriuos tipiškais kiekiais pardavė bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas. Šių rūšių produktų pardavimas eksportui sudarė apie 50 % viso bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksporto į Sąjungą.

(74)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

Bendrovė

Laikinasis dempingo skirtumas

HANDS 8 S.A.

8,0  %

Visos kitos bendrovės

16,5  %

4.   ŽALA

4.1.   Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(75)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino maždaug 30 gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(76)

Apskaičiuota, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 64,3 mln. vienetų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, kaip antai skundo pateikėjo pateiktais atsakymais į makroekonominį klausimyną. Kaip nurodyta 30 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino beveik 20 % viso žinomų Sąjungos panašaus produkto gamintojų pagaminamo kiekio.

4.2.   Sąjungos suvartojimas

(77)

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (vienetais)

 

2018 m.

2019 m.

2020 m.

Tiriamasis laikotarpis

Bendras suvartojimas (tūkst. vienetų)

77 873

73 797

59 530

64 311

Indeksas (2018 = 100)

100

95

76

83

Šaltinis: Eurostato COMEXT duomenų bazė, EUWA ir patikrinti klausimyno atsakymai.

(78)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi visu Sąjungos pramonės pardavimu Sąjungoje, pridėjus importą iš trečiųjų šalių į Sąjungą. Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungos rinkoje buvo nustatytas remiantis skundu ir pakoreguotas remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų atsakymuose pateiktais tiriamojo laikotarpio duomenimis. Importo atveju Komisija rėmėsi Eurostato COMEXT duomenų bazės duomenimis. Tačiau, kadangi Eurostato COMEXT duomenų bazėje nurodomas tik importuotų produktų svoris, o ne importuotų ratų su ratlankiais iš aliuminio vienetų skaičius, svorį reikėjo konvertuoti į vienetus. Skunde skundo pateikėjas taikė perskaičiavimo koeficientą, kuris buvo naudojamas atliekant paskutinį tyrimą dėl to paties produkto (18) (t. y. 10,9 kg vienam vienetui). Šio perskaičiavimo koeficiento pagrįstumas buvo patikrintas remiantis Maroko ir atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais. Atlikus tyrimą nustatyta, kad šiuo metu taikomas vidutinis svertinis svoris vienai prekei yra 11,3 kg, nes rinkoje stebima tendencija, kai gaminami didesnio skersmens ratai ir dėl to padidėja vieno rato svoris. Todėl šis koeficientas buvo naudojamas nustatant Sąjungos suvartojimą vienam vienetui.

(79)

Kaip minėta 16 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos rinka yra nevienodai padalyta į du platinimo kanalus, t. y. PĮG ir AR. Didžioji pardavimo dalis vykdoma PĮG kanalu, kuriam tenka 90 % rinkos dalis. Taigi AR kanalas, kurio pardavimo apimtis siekia apie 10 %, turi nedidelį poveikį bendram Sąjungos rinkos vertinimui. Jo poveikis yra mažesnis ir todėl, kad Maroko gamintojai produktą pardavė tik PĮG kanalu, kaip ir trys atrinkti Sąjungos gamintojai. Pastarieji pardavė beveik išimtinai tik PĮG kanalu (apie 99,6 % jų pardavimo). Todėl šiuo atveju tai neturėjo poveikio kainų palyginimo analizei, kuri atliekama mikroekonominiu lygmeniu remiantis eksportuojančių gamintojų ir atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais duomenimis. Dėl šios priežasties Komisija, atlikdama šį tyrimą, preliminariai nusprendė neskaidyti suvartojimo pagal du pardavimo kanalus.

(80)

2018–2019 m. Sąjungos suvartojimas sumažėjo 5 %, o 2019–2020 m. – 19 %. 2020 m. automobilių pramonės gamyba dėl COVID-19 pandemijos sumažėjo maždaug 4,2 mln. transporto priemonių, todėl tai turėjo tiesioginį poveikį pradinės grandies tiekėjams, nes 2020 m. ratų su ratlankiais iš aliuminio pardavimas sumažėjo 14 mln., palyginti su 2019 m. Gamyba ypač sumažėjo 2020 m. antrąjį ketvirtį, tačiau kitais mėnesiais rinka atsigavo. Rinkoje ratų padaugėjo 5 mln.: nuo 59 mln. 2020 m. iki 64 mln. tiriamuoju laikotarpiu. Tačiau suvartojimas nepasiekė 2019 m. lygio, nes trūko automobilių gamintojų naudojamų puslaidininkių.

4.3.   Importas iš nagrinėjamosios šalies

4.3.1.   Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis ir rinkos dalis

(81)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato COMEXT duomenų baze. Importo rinkos dalis nustatyta remiantis bendro Sąjungos suvartojimo dalimi, tenkančia šiam importui.

(82)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

2 lentelė

Importo apimtis (vienetais) ir rinkos dalis

 

2018 m.

2019 m.