1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos įgyvendinimo taisyklės, kuriomis užtikrinama, kad būtų veiksmingai ir darniai tikrinama, ar ekonominės veiklos vykdytojai:

a)	atitinka Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 2–7 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus;

b)	teikia tikslius duomenis apie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą Direktyvos (ES) 2018/2001 25 straipsnio 2 dalies ir 29 straipsnio 10 dalies taikymo tikslais;

c)	atitinka Deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/807 nustatytus nedidelę NŽNK riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo kriterijus.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

savanoriška schema – organizacija, skirta patvirtinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai laikosi kriterijų ir taisyklių, įskaitant, be kita ko, Direktyvoje (ES) 2018/2001 ir Deleguotajame reglamente (ES) 2019/807 nustatytus tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus;

2)	pripažinta savanoriška schema – savanoriška schema, pripažinta pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 30 straipsnio 4 dalį;

3)	pripažinta nacionalinė schema – nacionalinė schema, pripažinta pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 30 straipsnio 6 dalį;

4)	sertifikatas – sertifikavimo įstaigos pagal savanorišką schemą parengtas pareiškimas dėl atitikties, kuriuo patvirtinama, kad ekonominės veiklos vykdytojas laikosi Direktyvos (ES) 2018/2001 reikalavimų;

5)	sertifikatas, kurio galiojimas sustabdytas, – laikinai dėl sertifikavimo įstaigos nustatytų neatitikimų arba ekonominės veiklos vykdytojo savanoriško prašymo negaliojantis sertifikatas;

6)	panaikintas sertifikatas – sertifikavimo įstaigos arba savanoriškos schemos visam laikui panaikintas sertifikatas;

7)	sertifikatas, kurio galiojimas nutrauktas, – sertifikatas, kurio galiojimas savanoriškai nutrauktas nesibaigus jo galiojimo laikui;

8)	negaliojantis sertifikatas – sertifikatas, kurio galiojimas baigėsi;

9)

tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo charakteristikos – informacijos apie žaliavų arba kuro siuntą rinkinys, reikalingas siekiant įrodyti, kad ta siunta atitinka biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui taikomus tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus arba išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo reikalavimus, taikomus iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintam nebiologinės kilmės skystajam ir dujiniam transporto kurui ir grąžinamojo perdirbimo anglies kurui;

10)	tolesniam perdirbimui skirtas žaliavų mišinys – fiziškai sumaišytos žaliavos tik biodegalams, skystiesiems bioproduktams ar biomasės kurui gaminti;

11)

ekonominės veiklos vykdytojas – žaliavų gamintojas, atliekų ir liekanų surinkėjas, įrenginių, kuriuose žaliavos perdirbamos į galutinį kurą arba tarpinius produktus, operatorius, įrenginių, kuriuose gaminama energija (elektros energija, šiluma ar vėsuma), operatorius arba bet kuris kitas veiklos vykdytojas, įskaitant saugyklas ar komercinės veiklos subjektus, kurie fiziškai turi žaliavų arba kuro, jeigu jie apdoroja informaciją, susijusią su tų žaliavų ar kuro tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo charakteristikomis;

12)

pirmasis surinkimo punktas – saugykla arba perdirbimo infrastruktūra, kurią tiesiogiai valdo ekonominės veiklos vykdytojas arba kita pagal sutartį veikianti šalis ir kuri žaliavas gauna tiesiogiai iš žemės ūkio biomasės, miško biomasės gamintojų, atliekų ir liekanų darytojų, arba atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro atveju – tokio kuro gamykla;

13)	sertifikavimo auditas – prieš prisijungiant prie schemos atliekamas pradinis auditas, kurio tikslas – išduoti sertifikatą pagal savanorišką schemą;

14)

sertifikavimo įstaiga – nepriklausoma akredituota arba pripažinta atitikties vertinimo įstaiga, kuri su savanoriškos schemos administratoriumi sudaro susitarimą dėl žaliavų ar kuro sertifikavimo paslaugų teikimo bei ekonominės veiklos vykdytojų audito ir savanoriškų schemų administratorių vardu išduoda sertifikatus, naudodama savanoriškų schemų sertifikavimo sistemą;

15)	neatitiktis – ekonominės veiklos vykdytojo arba sertifikavimo įstaigos neatitiktis savanoriškos schemos, kurios nariai jie yra arba pagal kurią jie veikia, taisyklėms ir procedūroms;

16)	priežiūros auditas – bet koks tolesnis po sertifikavimo ir prieš pakartotinį sertifikavimą vykdomas sertifikavimo įstaigos pagal savanorišką schemą išduotų sertifikatų auditas, kuris gali būti atliekamas kas ketvirtį, kas pusmetį arba kasmet;

17)	pakartotinio sertifikavimo auditas – auditas, kurio tikslas – atnaujinti sertifikavimo įstaigos pagal savanorišką schemą išduotą sertifikatą;

18)

jungtinė infrastruktūra – infrastruktūros sistema, įskaitant vamzdynus, SGD terminalus ir saugyklas, kurią naudojant transportuojamos dujos, visų pirma metanas, taip pat biodujos ir iš biomasės gaunamos dujos, visų pirma biometanas, arba kitų rūšių dujos, kurios techniškai ir saugiai gali būti įleidžiamos į gamtinių dujų vamzdynų sistemą, vandenilio sistemas, taip pat vamzdynų tinklus ir skystojo kuro perdavimo arba paskirstymo infrastruktūras ir gali būti jais transportuojamos;

19)	vandenilio sistema – infrastruktūros, apimančios vandenilio tinklus, vandenilio saugyklas ir vandenilio terminalus, sistema, skirta didelio grynumo vandeniliui;

20)	teisėtas pirmtakas – ekonominės veiklos vykdytojas, kuris buvo teisėtai pakeistas nauju, tačiau jo nuosavybės, vadovybės sudėties, darbo metodų ar veiklos apimties atžvilgiu nebuvo padaryta esminių pakeitimų arba buvo padaryta tik paviršutiniškų pakeitimų;

21)

produktų grupė – žaliavos, biodegalai, skystieji bioproduktai, nedujinis biomasės kuras, pasižymintis panašiomis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis ir panašiu šilumingumu, arba dujinis biomasės kuras ir panašių cheminių savybių SGD, kuriems visiems taikomos tos pačios Direktyvos (ES) 2018/2001 7, 26 ir 27 straipsniuose nustatytos biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro įnašo siekiant atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų nustatymo taisyklės;

22)	vieta – tiksliai apibrėžtų ribų geografinė vieta, logistikos infrastruktūra, perdavimo ar paskirstymo infrastruktūra, kuriose gali būti maišomi produktai;

23)

tvarumo patvirtinimas – ekonominės veiklos vykdytojo deklaracija, parengta remiantis sertifikavimo įstaigos pagal savanorišką schemą išduotu sertifikatu, kuriuo patvirtinama, kad konkretus pradinių žaliavų arba kuro kiekis atitinka Direktyvos (ES) 2018/2001 25 straipsnio 2 dalyje ir 29 straipsnyje nustatytus tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus;

24)	žaliavos – į kurą, įskaitant tarpinius produktus, dar neperdirbtos medžiagos;

25)	kuras – naudoti paruoštas kuras, įskaitant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą, iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintą nebiologinės kilmės skystąjį ir dujinį transporto kurą ir grąžinamojo perdirbimo anglies kurą;

26)	finansinio patrauklumo vertinimas – investicijos grynosios dabartinės vertės (GDV) apskaičiavimas remiantis papildomumo priemonėmis, susijusiomis su nedidelę NŽNK riziką keliančios biomasės sertifikavimu;

27)	nefinansinių kliūčių vertinimas – galimų kitų kliūčių, kurios, kaip manoma, gali trukdyti ekonominės veiklos vykdytojui įgyvendinti papildomumo priemones, susijusias su nedidelę NŽNK riziką keliančios biomasės sertifikavimu, vertinimas;

28)	Sąjungos duomenų bazė – Direktyvos (ES) 2018/2001 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta duomenų bazė;

29)	pieva – pieva, apibrėžta Komisijos reglamento (ES) Nr. 1307/2014 1 straipsnio 1 punkte (3).

3 straipsnis

Savanoriškos schemos valdymo struktūra

4 straipsnis

Schemoje dalyvaujančių ekonominės veiklos vykdytojų neatitikties atvejai

5 straipsnis

Vidaus stebėsena, skundų nagrinėjimo procedūra ir dokumentų tvarkymo sistema

6 straipsnis

Savanoriškų schemų informacijos skelbimas

Savanoriškų schemų interneto svetainėse viešai skelbiama ši nemokamai prieinama informacija:

a)	jų valdymo struktūra, įskaitant visų atitinkamų organų vaidmenis, išsami informacija apie nuosavybės struktūrą, direktorių valdybos, sekretoriato ir techninio ar lygiaverčio komiteto sudėtį ir patirtį, taip pat, kai tinkama, balsavimo teisę turinčių narių arba schemos dalyvių sąrašas;

b)

schemoje dalyvaujančių ekonominės veiklos vykdytojų sąrašas, jų sertifikavimo būsena ir atitinkama sertifikatų išdavimo, galiojimo sustabdymo, panaikinimo, galiojimo nutraukimo arba galiojimo pabaigos data, taip pat pagal II priedą parengti sertifikatai arba audito ataskaitų santraukos. Jeigu audito metu nustatoma kritinių arba didelių neatitikčių, savanoriškos schemos administratorius paskelbia bendrą šių neatitikčių sąrašą kartu su atitinkamu veiksmų planu ir jų ištaisymo terminais, dėl kurių susitariama su atitinkamais ekonominės veiklos vykdytojais. Konkreti informacija apie sertifikatus arba audito ataskaitų santraukas gali būti kupiūruota laikantis asmens duomenų apsaugos teisės aktų. Ekonominės veiklos vykdytojai, kurių sertifikatai panaikinami, nustoja galioti arba kurių galiojimas nutraukiamas, interneto svetainėje skelbiami ne trumpiau kaip 24 mėnesius po panaikinimo, galiojimo nutraukimo arba galiojimo pabaigos datos. Ekonominės veiklos vykdytojų sertifikavimo būsenos pakeitimai nedelsiant paskelbiami viešai;

c)	naujausia schemos dokumentų versija ir audito gairės. Dokumentuose nurodoma data ir versijos numeris ir atitinkamais atvejais apibendrinami visi pakeitimai, palyginti su ankstesne dokumento versija;

d)	schemos administratoriaus kontaktiniai duomenys, įskaitant telefono numerį, e. pašto adresą ir korespondencijos adresą;

e)

sertifikavimo įstaigų, atliekančių nepriklausomą auditą pagal schemą, sąrašas, kuriame nurodoma, kuri nacionalinė valdžios institucija arba subjektas kiekvieną iš jų akreditavo arba pripažino ir kuris valstybės narės subjektas arba nacionalinė valdžios institucija jas prižiūri pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 30 straipsnio 9 dalies antrą pastraipą. Sertifikavimo įstaigos, nebeturinčios teisės atlikti nepriklausomo audito pagal schemą, sąraše paliekamos bent 12 mėnesių po paskutinio atlikto audito, nurodant tas aplinkybes;

f)	savanoriškos schemos metinės stebėsenos veiklos rezultatai, apibendrinti metinėje veiklos ataskaitoje.

7 straipsnis

Ekonominės veiklos vykdytojų atliekamas schemos pakeitimas

8 straipsnis

Kitų savanoriškų schemų pripažinimas

Jeigu dalis tiekimo grandinės priklauso nuo kitų savanoriškų schemų, pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 30 straipsnio 4 dalį pripažintų savanoriškų schemų įrodymai jose priimami tik tokia apimtimi, kiek tos schemos yra pripažįstamos.

9 straipsnis

Nacionalinių schemų pripažinimas

Savanoriškose schemose neatsisakoma pripažinti pripažintų nacionalinių schemų, kiek tai susiję su tikrinimu, ar laikomasi Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 2–7 ir 10 dalyse nustatytų tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijų, tos direktyvos 25 straipsnio 2 dalyje nustatytų išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo ribinių verčių ir Deleguotajame reglamente (ES) 2019/807 nustatytų nedidelę NŽNK riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo kriterijų.

10 straipsnis

Audito procesas ir patikinimo lygiai

11 straipsnis

Auditoriaus kompetencija

12 straipsnis

Grupės auditas

13 straipsnis

Atliekų ir liekanų auditas

14 straipsnis

Faktinio išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo auditas

15 straipsnis

Masės balanso sistemų auditas

Savanoriškose schemose užtikrinama, kad ekonominės veiklos vykdytojai iki audito pateiktų auditoriams visus masės balanso duomenis.

Vykdydamas pradinį auditą, atliekamą prieš ekonominės veiklos vykdytojui suteikiant teisę dalyvauti schemoje, auditorius patikrina, ar numatyta masės balanso sistema ir ar ji veikia.

Vykdydamas paskesnius metinius auditus auditorius patikrina bent šiuos elementus:

a)	visų vietų, kurioms taikomas sertifikavimas, sąrašą. Kiekvienoje vietoje turi būti kaupiama jos masės balanso informacija;

b)	visų kiekvienos vietos sąnaudų sąrašą, tvarkomos medžiagos aprašymą ir išsamią informaciją apie visus tiekėjus;

c)	visų kiekvienos vietos produktų sąrašą, tvarkomos medžiagos aprašymą ir išsamią informaciją apie visus klientus;

d)	taikomus perskaičiavimo koeficientus, visų pirma tais atvejais, kai įrenginiais apdorojamos atliekos arba liekanos, siekiant užtikrinti, kad procesas nebūtų pakeistas taip, kad jo metu susidarytų daugiau atliekų ar liekanų;

e)	bet kokius neatitikimus tarp apskaitos sistemos duomenų ir sąnaudų, produktų bei likučių;

f)	tvarumo charakteristikų paskirstymą;

g)	informaciją apie tvarumo duomenų ir fizinių atsargų masės balanso laikotarpio pabaigoje lygiavertiškumą.

16 straipsnis

Natūralių ir nenatūralių labai didelės biologinės įvairovės pievų auditas

17 straipsnis

Valstybių narių ir Komisijos vykdoma priežiūra

18 straipsnis

Atsekamumas ir Sąjungos duomenų bazė

19 straipsnis

Masės balanso sistemos įgyvendinimas

20 straipsnis

Naudojant biodegalus, biomasės kurą ir skystuosius bioproduktus išmetamo ŠESD kiekio nustatymas

21 straipsnis

Specialios taisyklės dėl atliekų ir liekanų

22 straipsnis

Specialios taisyklės, taikomos grąžinamojo perdirbimo anglies kurui ir iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintam nebiologinės kilmės kurui

Pagal savanoriškas schemas reikalaujama, kad schemoje dalyvaujantys ekonominės veiklos vykdytojai, nustatydami naudojant gražinamojo perdirbimo anglies kurą ir iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintą nebiologinės kilmės kurą išmetamą ŠESD kiekį, taikytų Direktyvos (ES) 2018/2001 28 straipsnio 5 dalyje nustatytą metodiką.

23 straipsnis

Specialios perdirbimo kartu su kitų rūšių kuru taisyklės

24 straipsnis

Specialieji nedidelės NŽNK rizikos sertifikavimo reikalavimai

25 straipsnis

Specialieji papildomumo įrodymo reikalavimai

26 straipsnis

Gamyba nenaudojamoje, apleistoje arba labai nualintoje žemėje

27 straipsnis

Papildomų biomasės derlingumo didinimo priemonių nustatymas

28 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas praėjus 18 mėnesių nuo jo įsigaliojimo.

I PRIEDAS

DUOMENYS, KURIE TURI BŪTI PERDUODAMI VISOJE TIEKIMO GRANDINĖJE, IR SANDORIŲ DUOMENYS

II PRIEDAS

BŪTINIAUSIAS AUDITO ATASKAITŲ, AUDITO ATASKAITŲ SANTRAUKŲ ARBA SERTIFIKATŲ TURINYS

A.   Būtiniausias audito ataskaitos turinys

1.

Ekonominės veiklos vykdytojo informacija: a) pagrindinio sertifikuoto subjekto kontaktiniai duomenys (įmonės pavadinimas ir adresas, paskirto kontaktinio punkto duomenys); b) sertifikato aprėptis; c) ilgumos ir platumos koordinatės (ūkių ir plantacijų, sertifikuotų kaip atskiri subjektai, atveju); d) sertifikavimo sritis (pirmieji surinkimo punktai ar atskirai sertifikuojami ūkiai ir plantacijos); e) numatomas tvarių medžiagų, kurias būtų galima surinkti kasmet (žemės ūkio ir miškininkystės tiekimo grandinėse), kiekis; f) numatomas tvarių medžiagų, kurias būtų galima surinkti kasmet (atliekų ir liekanų surinkimo vietose), kiekis; g) vietų, kurioms taikomas sertifikavimas, sąrašas (pavadinimai ir adresai); h) sertifikuojamose vietose (fiziškai) tvarkomi ištekliai/produktai – klasifikacija turi atitikti Direktyvos (ES) 2018/2001 IX priede nustatytus reikalavimus; i) numatomas kasmet sunaudojamų tvarių žaliavų kiekis (tik galutinio produkto gamintojams); j) numatomas tvaraus galutinio produkto kiekis, kurį būtų galima pagaminti kasmet (tik galutinio produkto gamintojams).

2.

Sertifikavimo įstaigos informacija: a) kontaktiniai duomenys (pavadinimas ir adresas) ir logotipas; b) audito grupės sudėtis; c) akreditavimo įstaiga, akreditavimo sritis ir data.

3.

Audito proceso informacija: a) audito data; b) audito planas ir trukmė (suskaidyta pagal laiką, praleistą vykdant auditą vietoje ir nuotoliniu būdu (kai tinkama)); c) audituojami/sertifikuojami schemos standartai (įskaitant versijos numerį); d) audituojamos vietos; e) audito metodas (rizikos vertinimo ir imties sudarymo pagrindas, konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis); f) kitų savanoriškų schemų ar standartų sertifikavimas; g) ŠESD duomenų tipas (numatytoji vertė, NUTS2 arba faktinės vertės, įskaitant informaciją apie išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo faktorių taikymą).

4.

Audito rezultatų informacija: a) pateikimo vieta ir data; b) nustatytų neatitikties atvejų sąrašas.

B.   Būtiniausias audito ataskaitos santraukos arba sertifikato turinys

1.

Ekonominės veiklos vykdytojo informacija: a) pagrindinio sertifikuoto subjekto kontaktiniai duomenys (įmonės pavadinimas ir adresas, paskirto kontaktinio punkto duomenys); b) sertifikato aprėptis; c) ilgumos ir platumos koordinatės (ūkių ir plantacijų, sertifikuotų kaip atskiri subjektai, atveju); d) neprivaloma pirmųjų surinkimo punktų, kilmės vietų ir prekybininkų, kurie sandėliuoja, atvejais: vietų, kurioms taikomas sertifikavimas, sąrašas (pavadinimai ir adresai); e) sertifikuojamose vietose (fiziškai) tvarkomos sąnaudos/produktai – klasifikacija turi atitikti Direktyvos (ES) 2018/2001 IX priede nustatytus reikalavimus (prekybininkų, kurie sandėliuoja arba nesandėliuoja, atveju – medžiagų, kuriomis prekiaujama, rūšis);

2.

Sertifikavimo įstaigos informacija: kontaktiniai duomenys (pavadinimas ir adresas) ir logotipas;

3.

Audito proceso informacija: a) audito data; b) audituojami/sertifikuojami schemos standartai (įskaitant versijos numerį); c) audituojamos vietos; d) ŠESD duomenų tipas (numatytoji vertė, NUTS2 arba faktinės vertės, įskaitant informaciją apie išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo faktorių taikymą).

4.

Audito rezultatų informacija: a) (unikalus) sertifikato numeris arba kodas; b) pateikimo vieta ir data; c) nustatytų neatitikties atvejų sąrašas; d) sertifikato galiojimo („nuo“ ir „iki“) datos (ir, jei taikoma, sertifikavimo data); e) išduodančiosios šalies antspaudas ir (arba) parašas.

III PRIEDAS

INFORMACIJOS, KURIĄ SAVANORIŠKOS SCHEMOS ADMINISTRATORIUS TURI PATEIKTI KOMISIJAI SAVO METINĖSE VEIKLOS ATASKAITOSE, SĄRAŠAS

Savanoriškos schemos administratorius savo metinėse veiklos ataskaitose Komisijai turi pateikti informaciją apie:

a)

taisykles dėl audito nepriklausomumo, metodo ir dažnumo, kurias Komisija patvirtino akreditavus savanorišką schemą, ir bet kokius jų pakeitimus laikui bėgant, atliktus atsižvelgiant į Komisijos gaires, reguliavimo sistemos pakeitimus, sertifikavimo įstaigų audito proceso vidaus stebėsenos rezultatus ir pramonės sektoriaus geriausios praktikos raidą;

b)	taisykles ir procedūras, skirtas ekonominės veiklos vykdytojų ir schemos narių reikalavimų nesilaikymo atvejams nustatyti ir nagrinėti;

c)	įrodymus, kad įvykdyti teisiniai skaidrumo ir informacijos skelbimo reikalavimai pagal 6 straipsnį;

d)	suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, visų pirma konsultavimąsi su čiabuvių ir vietos bendruomenėmis prieš priimant sprendimus, kai rengiamos ir persvarstomos schemos, taip pat atliekant auditus, ir reagavimą, susijusį su jų įnašu;

e)	veiklos, vykdomos pagal savanorišką schemą bendradarbiaujant su sertifikavimo įstaigomis, siekiant pagerinti bendrą sertifikavimo procesą ir auditorių bei atitinkamų schemos įstaigų kvalifikaciją ir nepriklausomumą, apžvalgą;

f)	schemos rinkos naujienas, visų sertifikuotų pradinių žaliavų, biodegalų, skystųjų bioproduktų, biomasės kuro, grąžinamojo perdirbimo anglies kuro ir iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro kiekius pagal kilmės šalį ir rūšį bei dalyvių skaičių;

g)

savanoriškos schemos valdymo organo įdiegtos įgyvendinimo sistemos veiksmingumo apžvalgą, kad būtų galima atsekti, kaip laikomasi schemos nariui (-iams) nustatytų tvarumo kriterijų. Ši informacija visų pirma apima duomenis apie tai, kaip sistema veiksmingai užkertamas kelias sukčiavimui, užtikrinant, kad įtariamo sukčiavimo ir kiti pažeidimų atvejai būtų nustatomi laiku, jie būtų nagrinėjami ir būtų imamasi tolesnių veiksmų, bei, kai tinkama, nustatytų sukčiavimo ar pažeidimų atvejų skaičių;

h)	sertifikavimo įstaigų pripažinimo kriterijus;

i)	taisykles, pagal kurias nustatomas vidaus stebėsenos sistemos veikimas, ir jos periodinės peržiūros rezultatus, visų pirma susijusius su sertifikavimo įstaigų ir jų auditorių darbo priežiūra, taip pat prieš ekonominės veiklos vykdytojus ir sertifikavimo įstaigas teikiamų skundų nagrinėjimo sistemą;

j)	galimybes supaprastinti arba pagerinti geriausios patirties pavyzdžių skatinimą.

k)	Savanoriškose miško biomasės sertifikavimo schemose turi būti pateikiama informacija apie tai, kaip atliekamas Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 6 ir 7 dalyse reikalaujamas rizikos vertinimas.

IV PRIEDAS

NEBAIGTINIS ATLIEKŲ IR LIEKANŲ, KURIOMS ŠIUO METU TAIKOMAS DIREKTYVOS (ES) 2018/2001 IX PRIEDAS, SĄRAŠAS

Laikoma, kad šiame priede išvardytos medžiagos priskiriamos Direktyvos (ES) 2018/2001 IX priede nustatytai žaliavų kategorijai, nors ir nėra aiškiai paminėtos. Šis sąrašas nėra išsamus ir juo papildomas Direktyvos (ES) 2018/2001 IX priede pateiktas medžiagų sąrašas.

Direktyvos (ES) 2018/2001 IX priede nurodyta kategorija	Pradinių žaliavų pakategorė/pavyzdžiai
IX priedo A dalies d punktas	Gėrimų atliekos
IX priedo A dalies d punktas	Vaisių ir daržovių liekanos ir atliekos (tik koteliai, lapai, stiebai ir lukštai)
IX priedo A dalies d punktas	Pupelių kevalai, vidinės luobelės ir dulkės: kakavos, kavos
IX priedo A dalies p punktas	Kevalai/lukštai ir jų dariniai: sojų lukštai
IX priedo A dalies d punktas	Karštų gėrimų gamybos liekanos ir atliekos: panaudoti kavos tirščiai, panaudoti arbatos lapeliai
IX priedo A dalies d punktas	Pieno produktų atliekų putos
IX priedo A dalies d punktas	maisto atliekų aliejus: aliejus, išgautas iš pramonės šakos maisto atliekų
IX priedo A dalies d punktas	Nevalgomos javų liekanos ir grūdų malimo bei perdirbimo atliekos: kviečių, kukurūzų, miežių, ryžių
IX priedo A dalies d punktas	Alyvuogių aliejaus spaudimo liekanos ir atliekos: alyvuogių kauliukai
IX priedo A dalies p punktas	Žemės ūkio produktų derliaus nuėmimo liekanos
IX priedo A dalies q punktas	Palmių lapai, palmių kamienai
IX priedo A dalies q punktas	Pažeisti medžiai
IX priedo A dalies p punktas	Nepanaudoti pašarai iš pūdymų
IX priedo B dalies b punktas	1 ir 2 kategorijų žuvų taukų atliekos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009.
IX priedo A dalies d punktas	Kitos skerdyklų atliekos (1 kategorijos gyvūnų liekanos (ne riebalai))
IX priedo A dalies d punktas	Pramoninės nuotekos ir jų dariniai
IX priedo A dalies g punktas	Ištakio alyvpalmių aliejus (IAA)
IX priedo A dalies d punktas	Nuosėdos iš pramoninių sandėlių
IX priedo A dalies d punktas	Eksploatuoti nebetinkamų padangų biogeninių medžiagų dalis
IX priedo A dalies q punktas	Perdirbta mediena/medienos atliekos
IX priedo A dalies d punktas	Huminai
IX priedo A dalies d punktas	Panaudotos balinančiosios žemės

V PRIEDAS

IŠMETAMO TERŠALŲ KIEKIO SUMAŽĖJIMO DĖL ANGLIES KAUPIMOSI DIRVOŽEMYJE PASITELKIANT GERESNĮ ŽEMĖS ŪKIO VALDYMĄ NUSTATYMO METODIKA

Ekonominės veiklos vykdytojai, norintys deklaruoti dėl anglies kaupimosi dirvožemyje pasitelkiant geresnį žemės ūkio valdymą sumažėjusį išmetamųjų teršalų kiekį (esca ) g CO2ekv/MJ, faktinėms vertėms apskaičiuoti turėtų naudoti šią formulę:

čia:

CSR	– anglies sankaupų dirvožemyje masė ploto vienetui, siejama su pamatine augalininkystės praktika, mg C vienam hektarui.
CSA	– apskaičiuota anglies sankaupų dirvožemyje masė ploto vienetui, siejama su faktine augalininkystės praktika, taikyta ne mažiau kaip 10 metų, mg C vienam hektarui.
3,664	– dalmuo, gaunamas padalijus CO2 molekulinę masę (44,010 g/mol) iš anglies molekulinės masės (12,011 g/mol), g CO2ekv/g C.
n	– atitinkamų pasėlių auginimo laikotarpis (metais).
P	– pasėlių derlingumas (matuojamas kaip biodegalų arba skystojo bioprodukto energija MJ vienam hektarui per metus).
ef	– teršalų kiekis, išmetamas naudojant daugiau trąšų arba herbicidų.

Geresnio žemės ūkio valdymo metodai, priimami siekiant išmetamo teršalų kiekio sumažėjimo dėl anglies kaupimosi dirvožemyje, apima perėjimą prie mažesnio žemės dirbimo arba tiesioginės sėjos, geresnių pasėlių naudojimą ir (arba) sėjomainą, antsėlių naudojimą, įskaitant pasėlių liekanų valdymą, organinių dirvožemio gerinimo medžiagų (pavyzdžiui, komposto, fermentuoto mėšlo, degazuotojo substrato, bioanglies ir kt.) naudojimą.

Faktinių CSR ir CSA verčių apskaičiavimas grindžiamas anglies sankaupų dirvožemyje matavimais. CSR Matavimas atliekamas ūkio lygmeniu prieš keičiant valdymo praktiką, kad būtų galima nustatyti bazinę vertę, o CSA vėliau matuojamas reguliariais intervalais, ne vėliau kaip kas 5 metus.

Visam plotui, kurio anglies sankaupos dirvožemyje apskaičiuojamos, turi būti būdingas panašus klimatas ir dirvožemio tipas, taip pat turi būti panaši jo žemės dirbimo ir anglies kaupimo dirvožemyje valdymo istorija. Jeigu geresnio valdymo praktika taikoma tik dalyje ūkio, išmetamo ŠESD kiekio sumažinimas gali būti nurodomas tik tam plotui, kuriame ji taikoma. Jeigu viename ūkyje taikoma skirtinga geresnio valdymo praktika, išmetamo ŠESD kiekio sumažinimas apskaičiuojamas ir nurodomas atskirai kiekvienai esca veiklos rūšiai.

Siekiant užtikrinti, kad matuojamų anglies sankaupų dirvožemyje svyravimai kasmet būtų vis mažesni, ir sumažinti su jais susijusias klaidas, galima grupuoti laukus, kuriems būdingos tokios pačios dirvožemio ir klimato savybės, panaši žemės dirbimo ir anglies kaupimo dirvožemyje valdymo istorija ir kuriems bus taikoma ta pati geresnio valdymo praktika, įskaitant skirtingiems ūkininkams priklausančius laukus.

Pirmą kartą išmatavus bazinę vertę, iki antrojo anglies sankaupų padidėjimo matavimo anglies kiekio dirvožemyje padidėjimą galima įvertinti remiantis reprezentatyviais eksperimentais arba dirvožemio modeliais. Antrasis ir po jo atliekami matavimai laikomi galutiniu pagrindu faktinėms anglies sankaupų dirvožemyje padidėjimo vertėms nustatyti.

Tačiau po antrojo matavimo modeliavimą, pagal kurį ekonominės veiklos vykdytojai gali įvertinti metinį anglies sankaupų dirvožemyje padidėjimą, leidžiama vykdyti tik iki kito matavimo, jeigu naudojami modeliai buvo sukalibruoti remiantis išmatuotomis realiosiomis vertėmis. Ekonominės veiklos vykdytojai privalo naudoti tik tuos modelius, kurie buvo patvirtinti pagal savanoriškas schemas. Savanoriškose schemose ekonominės veiklos vykdytojai ir jų vardu auditą atliekančios sertifikavimo įstaigos turi būti informuojami apie modelius, kurie pagal tas schemas patvirtinti tokio naudojimo tikslais.

Taikant modelius turi būti atsižvelgiama į skirtingą dirvožemio, klimato ir laukų valdymo istoriją, siekiant imituoti anglies dioksido dinamiką dirvožemyje. Savanoriškos schemos administratorius privalo parengti išsamią ataskaitą, kurioje nurodomas taikytas patvirtintas modeliavimo metodas ir jį pagrindžiančios prielaidos. Susijusios galutinės faktinės vertės, nustatytos remiantis dirvožemio matavimų rezultatais, naudojamos metinėms teršalų kiekio sumažėjimo dėl anglies kaupimosi dirvožemyje pasitelkiant žemės ūkio valdymą (esca) deklaracijoms patikslinti, remiantis modeliavimu.

Kad būtų galima deklaruoti dėl anglies kaupimosi dirvožemyje pasitelkiant žemės ūkio valdymą sumažėjusį išmetamų teršalų kiekį (esca), anglies sankaupų dirvožemyje matavimus atlieka sertifikuotos laboratorijos, o ėminiai audito tikslais saugomi ne mažiau kaip 5 metus.

Siekiant atsižvelgti į sumažėjusį išmetamą ŠESD kiekį, pagal savanoriškas schemas reikalaujama, kad ūkininkas arba ekonominės veiklos vykdytojas ne mažiau kaip 10 metų prisiimtų ilgalaikį įsipareigojimą toliau taikyti geresnio valdymo praktiką. Šis įsipareigojimas gali būti vykdomas kaip įsipareigojimas, kuris atnaujinamas kas 5 metus.

Jeigu šio kriterijaus nebus laikomasi, visos ūkininkui arba ekonominės veiklos vykdytojui taikomos einamųjų metų esca vertės bus pridedamos prie bendro pristatytų energetinių augalų išmetamo ŠESD kiekio, o ne atimamos kaip neišmestas ŠESD kiekis, ir, nepriklausomai nuo naudojamos sertifikavimo sistemos, 5 metus bus draudžiama į ŠESD skaičiavimus įtraukti esca vertę. Jeigu įsipareigojimas ekonominės veiklos vykdytojo vardu buvo pasirašytas kelių ūkininkų interesais, o vienas iš šių ūkininkų jį atšaukia anksčiau, minėtos sankcijos taikomos tik tokiam atitinkamam ūkininkui, o ne visiems ekonominės veiklos vykdytojo įsipareigojimams. Savanoriškoje schemoje, pagal kurią išduodamas sertifikatas, įpareigojama užtikrinti sankcijų vykdymą ir išsamiai informuoti visų kitų savanoriškų schemų administratorius, taip pat paskelbti šią informaciją savo interneto svetainėje ir įtraukti ją į Komisijai siunčiamas metines veiklos ataskaitas.

Be to, reikalaujama, kad prieš deklaruojant sumažėjusį kiekį geresnio valdymo praktika būtų taikoma ne trumpesnį kaip 3 metų nepertraukiamą laikotarpį.

Per visą esca praktikos taikymo laikotarpį deklaruojama didžiausia galima bendra dėl anglies kaupimosi dirvožemyje pasitelkiant geresnį žemės ūkio valdymą sumažėjusio išmetamo teršalų kiekio (esca) vertė turi neviršyti 45 g CO2ekv/MJ biodegalų arba skystųjų bioproduktų, jeigu bioanglis naudojama kaip organinė dirvožemio gerinimo medžiaga atskirai arba kartu taikant kitą reikalavimus atitinkančią esca praktiką. Visais kitais atvejais per visą esca praktikos taikymo laikotarpį pirmiau nurodyta viršutinė riba yra 25 g CO2ekv/MJ biodegalų arba skystųjų bioproduktų.

Pirminiai gamintojai arba ekonominės veiklos vykdytojai, kurie jau taiko reikalavimus atitinkančią esca praktiką ir pateikė atitinkamas Esca deklaracijas iki šio įgyvendinimo reglamento įsigaliojimo, pereinamuoju laikotarpiu gali taikyti 45 g CO2ekv/MJ biodegalų arba skystųjų bioproduktų viršutinę ribą, kol 5-aisiais metais bus pirmą kartą išmatuotas anglies sankaupų padidėjimas. Tokiu atveju 5-aisiais metais išmatuotas anglies sankaupų padidėjimas bus laikomas viršutine metinių deklaracijų, kurios bus skelbiamos kitu 5 metų laikotarpiu, riba. Jeigu pirmą kartą matuojant anglies sankaupų padidėjimą 5-aisiais metais nustatoma, kad bendras metinis anglies sankaupų padidėjimas yra didesnis, palyginti su paskelbtomis metinėmis deklaracijomis, pirminiai gamintojai arba ekonominės veiklos vykdytojai vėlesniais metais gali deklaruoti, kad tokiu metiniu skirtumu kompensuojamas mažesnis anglies sankaupų padidėjimas. Atitinkamai, jeigu pirmą kartą matuojant anglies sankaupų padidėjimą 5-aisiais metais nustatoma, kad bendras metinis anglies sankaupų dirvožemyje padidėjimas yra mažesnis, palyginti su paskelbtomis metinėmis deklaracijomis, ūkininkai arba ekonominės veiklos vykdytojai iš savo paskelbtų metinių deklaracijų per ateinančius penkerius metus turi atitinkamai atimti tokį metinį skirtumą.

Jeigu reikalavimus atitinkanti geresnio žemės ūkio valdymo praktika (esca) buvo pradėta taikyti anksčiau, bet nebuvo pateikta jokių ankstesnių Esca deklaracijų, galima teikti metines atgaline data taikomas esca deklaracijas, bet ta data negali būti ankstesnė nei 3 metai iki esca sertifikavimo datos. Ekonominės veiklos vykdytojas įpareigojamas pateikti tinkamus geresnės ūkininkavimo praktikos taikymo pradžios įrodymus. Tokiu atveju apskaičiuota CSR vertė gali būti grindžiama lyginamuoju gretimo arba kito lauko, kurio klimato ir dirvožemio sąlygos panašios, matavimu, taip pat panašia lauko valdymo istorija. Jeigu tokio lauko duomenų nėra, apskaičiuota CSRvertė gali būti grindžiama modeliavimu. Tokiu atveju pirmasis matavimas atliekamas iš karto, kai prisiimamas įsipareigojimas. Kitas anglies sankaupų padidėjimo matavimas turi būti atliekamas po 5 metų.

Atsižvelgiama į išmetamų teršalų kiekį, padidėjusį dėl to, kad dėl geresnės žemės ūkio praktikos naudojama daugiau trąšų arba herbicidų. Šiuo tikslu pateikiami tinkami ankstesnio trąšų arba herbicidų naudojimo, kuris skaičiuojamas kaip trejų metų iki naujos žemės ūkio praktikos taikymo vidurkis, įrodymai. Skaičiuojant galima atsižvelgti į azotą fiksuojančių pasėlių, naudojamų siekiant sumažinti papildomų trąšų poreikį, dalį.

Ėminiai imami laikantis šių taisyklių:

1.

reprezentatyviaisiais ėminiais pagrįstos stebėsenos metodas. a) Ėminiai imami iš kiekvieno žemės sklypo arba lauko; b) iš 5 hektarų arba lauko imamas bent vienas akimirkinis 15-os tinkamai paskirstytų poėminių ėminys, priklausomai nuo to, kuris dydis yra mažesnis (atsižvelgiant į žemės sklype esančio anglies kiekio nevienalytiškumą); c) mažesnius laukus, kuriuose vyrauja tos pačios klimato sąlygos, dirvožemio tipas, pamatinė ūkininkavimo ir esca praktika, galima grupuoti; d) ėminiai imami pavasarį prieš žemės dirbimą ir tręšimą arba rudenį, praėjus ne mažiau kaip 2 mėnesiams nuo derliaus nuėmimo; e) atliekami tiesioginiai pirmųjų 30 cm dirvožemio anglies sankaupų kitimo matavimai; f) užtikrinamos vienodos pradinio anglies sankaupoms dirvožemyje matuoti skirtų ėminių ėmimo vietų sąlygos (ypač dirvožemio drėgmė); g) Ėminių ėmimo protokolas turi būti tinkamai pagrindžiamas dokumentais.

2.	Anglies kiekio dirvožemyje matavimas. a) Dirvožemio ėminiai džiovinami, sijojami ir, jei reikia, susmulkinami; b) jeigu taikomas deginimo metodas, neorganinė anglis nevertinama.

3.

Sauso piltinio tankio nustatymas. a) Atsižvelgiama į piltinio tankio pokyčius per tam tikrą laiką; b) piltinis tankis turėtų būti matuojamas taikant terpimo metodą, t. y. į dirvožemį mechaniškai įterpiant cilindrą, nes taip labai sumažinamos su piltinio tankio matavimu susijusios paklaidos; c) jeigu įterpimas neįmanomas, ypač smėlinguose dirvožemiuose, vietoj jo naudojamas kitas patikimas metodas; d) prieš sveriant ėminius reikėtų išdžiovinti krosnyje.

Sertifikavimo įstaigos tinkamai patikrina pirmiau nurodytos esca metodikos taikymą ir faktinio išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimą ir audito ataskaitose pateikia pagrindžiančius dokumentus. Savanoriškose schemose ekonominės veiklos vykdytojams ir sertifikavimo įstaigoms turi būti pateikiamos išsamios šios metodikos taikymo gairės, be kita ko, dėl patvirtintų dirvožemio modelių, taip pat turi būti suteikiama pagalba tikrinimo užduotis atliekantiems auditoriams. Savanoriškose schemose taip pat nustatoma prievolė į Komisijai teikiamas metines veiklos ataskaitas įtraukti išsamią statistinę informaciją ir kokybinę grįžtamąją informaciją apie esca metodikos įgyvendinimą.

Stebėdama pagal savanoriškas schemas vykdomą veiklą, Komisija tinkamai stebi, kaip įgyvendinama esca metodika, inter alia:

—	kaip vykdomas projekto įgyvendinimas, kurio metu, be kita ko, turėtų būti sudaromos sąlygos įvertinti modeliavimo rezultatų ir vietoje atliktų matavimų santykį;

—	deklaracijos ir rezultatai lyginami su dirvožemio organinės anglies soties įverčiais, siekiant nustatyti kriterijus ir rekomendacijas bei galbūt ilgalaikio tam tikros pusiausvyros palaikymo reikalavimus, kad būtų pasiekti ilgalaikiai rezultatai;

—	parengti rekomendacijas ir reikalavimus, susijusius su tinkamu modelių parinkimu ir kalibravimu, taip pat patikimus rezultatų modelio rodiklius.

Komisija gali peržiūrėti šiame priede aprašytą metodiką, taip pat viršutines ribas, taikomas metinėms anglies sankaupų deklaracijoms, remdamasi šios stebėsenos rezultatais arba siekdama ateityje suderinti ją su kintančiomis žiniomis arba naujais šios srities teisės aktais (t. y. ES anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinančio ūkininkavimo iniciatyva).

VI PRIEDAS

NEBAIGTINIAI SVARBIAUSIŲ VALDYMO IR STEBĖSENOS METODŲ, KURIAIS SIEKIAMA SKATINTI IR STEBĖTI ANGLIES DIOKSIDO SEKVESTRACIJĄ DIRVOŽEMYJE IR DIRVOŽEMIO KOKYBĘ, PAVYZDŽIŲ SĄRAŠAI

1 lentelė

Svarbiausių dirvožemio valdymo metodų, kuriais siekiama skatinti anglies dioksido sekvestraciją dirvožemyje (jeigu neatsiranda liekanų) ir dirvožemio kokybę, pavyzdžiai

Reikalavimas	Dirvožemio kokybės parametras
Bent 3 augalų sėjomaina, įskaitant ankštinius augalus arba žaliąsias trąšas pasėlių sistemoje, atsižvelgiant į agronominius pasėlių eiliškumo reikalavimus, nustatytus kiekvienam auginamam pasėliui ir klimato sąlygoms. Daugiarūšiai antsėliai, auginami tarp pelną užtikrinančių pasėlių, laikomi vienu pasėliu.	Dirvožemio derlingumo skatinimas, dirvožemio anglis, dirvožemio erozijos ribojimas, dirvožemio biologinė įvairovė ir patogenų kontrolės skatinimas
Antsėlių, posėlių ir tarpinių pasėlių sėjimas naudojant vietos lygmeniu tinkamą rūšių mišinį, kuriame yra bent vienas ankštinis augalas. Pasėlių valdymo praktika turėtų būti tokia, kad būtų užtikrinama minimali dirvožemio danga siekiant užtikrinti, kad dirvožemis nebūtų tuščias pažeidžiamiausiais laikotarpiais.	Dirvožemio derlingumo skatinimas, anglies dioksido sulaikymas, dirvožemio erozijos vengimas, dirvožemio biologinė įvairovė
Dirvožemio tankinimo prevencija (turėtų būti planuojamas operacijų laukuose dažnumas ir laikas, kad būtų išvengiama judėjimo ant drėgno dirvožemio; žemės dirbimo darbų reikėtų vengti arba juos reikėtų labai sumažinti drėgname dirvožemyje; galima taikyti kontroliuojamą judėjimo planavimą).	Dirvožemio struktūros išlaikymas, dirvožemio erozijos vengimas, dirvožemio biologinės įvairovės išsaugojimas
Ariamosios ražienos nedeginamos, išskyrus atvejus, kai valdžios institucija suteikia išimtį dėl su augalų sveikata susijusių priežasčių.	Anglies dioksido sulaikymas dirvožemyje, efektyvus išteklių naudojimas
Rūgštūs dirvožemiai, kuriuose atliekamas kalkinimas, nualinti dirvožemiai ir dirvožemiai, kurių rūgštėjimas daro poveikį pasėlių derlingumui.	Geresnė dirvožemio struktūra, dirvožemio biologinė įvairovė, dirvožemio anglis
Žemės dirbimo mažinimas/tiesioginė sėja. Erozijos kontrolė – įtraukiamos organinės gerinimo priemonės (bioanglis, kompostas, mėšlas, pasėlių liekanos) – antsėlių naudojimas, drėgnumo atkūrimas Augalijos atkūrimas: sodinimas (rūšių keitimas, apsauga taikant mulčiavimą šiaudais) – kraštovaizdžio elementai – agrarinė miškininkystė	Dirvožemio organinės anglies kiekio didinimas

1 lentelė

Dirvožemio kokybės ir anglies dioksido kiekio mažinimo poveikio stebėsenos praktikos pavyzdžiai

Stebėsenos metodas	Tikrinimo/įrodymo metodas
Rizikos vertinimas	Nustatant vietoves, kuriose kyla didelis dirvožemio kokybės blogėjimo pavojus, galima užkirsti kelią šiam pavojui ir sutelkti dėmesį į tas vietoves, kuriose daromas didžiausias poveikis.
Dirvožemio organinių medžiagų analizė	Nuosekliai imant dirvožemio organinių medžiagų ėminius pagerinama stebėsena, kuria siekiama išlaikyti šias medžiagas arba pagerinti jų kokybę.
Dirvožemio organinės anglies analizė	Dirvožemio organinė anglis laikoma geru bendros dirvožemio kokybės rodikliu.
Dirvožemio gerinimo indekso ėminių ėmimas	Teigiama reikšmė parodo, kad sistemoje dirvožemio organinių medžiagų turėtų daugėti.
Dirvožemio erozijos vertinimas	Užtikrinama, kad erozijos lygis būtų mažesnis už toleruojamą (pavyzdžiui, JAV žemės ūkio departamento Žemės ūkio tyrimų tarnybos nustatytas „t“ lygis).
Maisto medžiagų valdymo planas	Nustatant planą, kuriame išdėstoma maisto medžiagų strategija (daugiausia dėmesio skiriant N, P, K) ir tręšimo režimai, galima užkirsti kelią maisto medžiagų disbalansui.
Reguliari dirvožemio pH analizė	Vykdant pH stebėseną galima aptikti pH disbalansą.

VII PRIEDAS

ŠESD KIEKIO, IŠMETAMO IŠGAUNANT ARBA AUGINANT ŽALIAVAS, NUSTATYMO METODIKA

Direktyvos (ES) 2018/2001 V priedo C dalies 5 punkte ir VI priedo B dalies 5 punkte nurodoma, kad apskaičiuojant teršalų kiekį, išmetamą išgaunant arba auginant žaliavas, į skaičiavimą įtraukiama visa ŠESD kiekio, išmetamo vykdant patį gavybos ar auginimo procesą, suma; kiekis, išmetamas renkant, džiovinant ir saugant žaliavas; su atliekomis ir nuotėkiu susijęs išmetamas kiekis ir kiekis, susijęs su gavybai arba auginimui naudojamų cheminių medžiagų arba produktų gamyba.

CO2 surinkimas auginant žaliavas neįtraukiamas. Kiekio, kuris išmetamas auginant žemės ūkio biomasę, įverčius galima gauti vietoj faktinių verčių naudojant vietovių, įrašomų į Direktyvos 2018/2001 (ES) 31 straipsnio 4 dalyje nurodytas ataskaitas, auginimo išmetamųjų teršalų kiekio vidurkius arba naudojantis informacija apie auginimo išmetamųjų teršalų kiekio numatytąsias išskaidytas vertes, įtrauktas į šį priedą. Jeigu tose ataskaitose aktualios informacijos nėra, kaip alternatyvą faktinėms vertėms galima apskaičiuoti vidurkius atsižvelgiant į vietinius ūkininkavimo būdus, pavyzdžiui, remiantis ūkių grupės duomenimis.

TERŠALAI, IŠMETAMI IŠGAVIMO ARBA AUGINIMO PROCESO METU

Išgavimo arba auginimo proceso metu išmetamas ŠESD kiekis apima visus teršalus, išmetamus dėl i) naudojamoms žemės ūkio mašinoms tiekiamo kuro; ii) ruošiant pasėliams auginti skirtą sėjamąją medžiagą; iii) gaminant trąšas ir pesticidus; iv) trąšų sukeliamo rūgštėjimo ir kalkinimo atvejais; ir v) auginant pasėlius iš dirvožemio išmetamų teršalų atveju.

1.1.   Kuro (dyzelino, benzino, mazuto, biodegalų ar kito kuro) naudojimas žemės ūkio mašinose

Auginant pasėlius (ruošiant laukus, apsėjant, naudojant trąšas ir pesticidus, nuimant ir surenkant derlių) išmetamas ŠESD kiekis apima visus teršalus, išmetamus naudojant žemės ūkio mašinoms skirtą kurą (pavyzdžiui, dyzeliną, benziną, sunkųjį mazutą, biodegalus ar kitą kurą). Žemės ūkio mašinose sunaudotas kuro kiekis turi būti tinkamai pagrindžiamas dokumentais. Atitinkami kuro išmetamųjų teršalų faktoriai turi būti naudojami pagal IX priedą. Kai naudojami biodegalai, turi būti naudojamas Direktyvoje 2018/2001 nustatytas numatytasis išmetamas ŠESD kiekis.

1.2.   Cheminės trąšos ir pesticidai

Į teršalus, išmetamus naudojant chemines trąšas ir pesticidus (1) žaliavoms auginti, įtraukiami visi susiję teršalai, išmetami gaminant chemines trąšas ir pesticidus. Cheminių trąšų ir pesticidų kiekis, atsižvelgiant į pasėlius, vietos sąlygas ir ūkininkavimo praktiką, tinkamai pagrindžiamas dokumentais. Atitinkami išmetamųjų teršalų faktoriai, įskaitant pradinės grandies išmetamus teršalus, turi būti naudojami apskaičiuojant teršalų, išmetamų gaminant chemines trąšas ir pesticidus, kiekį pagal IX priedą. Jeigu ekonominės veiklos vykdytojas žino, kuri gamykla gamina trąšas, ir jai taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), ekonominės veiklos vykdytojas gali naudoti pagal ATLPS deklaruotą gamybos išmetamųjų teršalų kiekį, pridėdamas pradinės grandies išmetamą su gamtinėmis dujomis susijusį teršalų kiekį ir kt. Įtraukiamas ir trąšų vežimas, naudojant IX priede išvardytų rūšių transporto išmetamų teršalų kiekį. Jeigu ekonominės veiklos vykdytojas nežino, kuri gamykla tiekia trąšas, jis turėtų naudoti IX priede nustatytas standartines vertes.

1.3.   Sėjamoji medžiaga

Gaminant pasėliams auginti skirtą sėjamąją medžiagą išmetamas teršalų kiekis apskaičiuojamas remiantis faktiniais duomenimis apie naudojamą sėjamąją medžiagą. Su sėklų auginimu susijusiems išmetamiesiems teršalams apskaičiuoti gali būti naudojami sėjamosios medžiagos gamybos ir tiekimo išmetamųjų teršalų faktoriai. Turi būti naudojamos IX priede nustatytos standartinės išmetamųjų teršalų faktorių vertės. Kitoms sėkloms turi būti naudojamos toliau pagal hierarchiją išvardytoje literatūroje nurodytos vertės:

a)	JEC konsorciumo ataskaitos „nuo gręžinio iki transporto priemonės“ 5 versijoje;

b)	ECOINVENT duomenų bazėje;

c)	oficialių šaltinių, kaip antai Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) arba Vyriausybių pateiktoje informacijoje;

d)	kituose peržiūrimuose duomenų šaltiniuose, kaip antai E3 duomenų bazėje, GEMIS duomenų bazėje;

e)	recenzuojamuose leidiniuose;

f)	tinkamai dokumentais pagrįstuose pačių subjektų naudojamuose įverčiuose.

1.4.   Teršalai, susiję su trąšų sukeltu rūgštėjimu ir kalkinimu

Teršalų, išmetamų neutralizuojant trąšų sukeltą rūgštėjimą ir naudojant agrokalkes, kiekis apskaičiuojamas atsižvelgiant į CO2 kiekį, išmetamą neutralizuojant azoto trąšų sukeltą rūgštėjimą arba agrokalkių reakcijas dirvožemyje.

1.4.1.   Teršalai, išmetami neutralizuojant trąšų sukeltą rūgštėjimą

Skaičiuojant išmetamųjų teršalų kiekį atsižvelgiama į dėl azoto trąšų naudojimo lauke susidarančius rūgštėjimo metu išmetamus teršalus ir remiamasi sunaudotų azoto trąšų kiekiu. Nitratų trąšų atveju su azoto trąšų neutralizavimu dirvožemyje susijęs išmetamųjų teršalų kiekis yra 0,783 kg CO2/kg N; su karbamido trąšų neutralizavimu susijęs išmetamųjų teršalų kiekis yra 0,806 kg CO2/kg N.

1.4.2.   Kalkinimo metu (naudojant agrokalkes) iš dirvožemio išmetami teršalai

Tikrasis agrokalkių kiekis turi būti tinkamai pagrindžiamas dokumentais. Išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas taip:

1.	Rūgščiame dirvožemyje, kurio pH yra mažesnis nei 6,4, agrokalkės ištirpinamos dirvožemio rūgštyse; šio proceso metu susidaro daugiausia CO2, o ne hidrokarbonatas, ir beveik visas CO2 patenka į agrokalkes (0,44 kg CO2/kg CaCO3 agrokalkių ekvivalento).

2.	Jeigu dirvožemio pH yra ne mažesnis kaip 6,4, skaičiuojant atsižvelgiama į išmetamųjų teršalų faktorių, kuris yra 0,98/12,44 = 0,079 kg CO2/(kg CaCO3 agrokalkių ekvivalento), be teršalų, išmetamų neutralizuojant trąšų sukeltą rūgštėjimą.

3.

Pagal 1 ir 2 punktus apskaičiuotas teršalų kiekis, kuris skaičiuojamas pagal faktiškai naudojamas kalkes, gali būti didesnis už 1.4.1 punkte apskaičiuotą neutralizuojant trąšas išmetamą teršalų kiekį, jeigu trąšų sukeltas rūgštėjimas buvo neutralizuotas naudojant kalkes. Tokiu atveju su trąšų neutralizavimu susijęs išmetamųjų teršalų kiekis (1.4.1 punktas) gali būti atimamas iš apskaičiuoto su kalkinimu susijusio išmetamųjų teršalų kiekio, siekiant, kad išmetamas teršalų kiekis nebūtų skaičiuojamas du kartus. Su trąšų neutralizavimu susijęs išmetamųjų teršalų kiekis gali viršyti su kalkinimu susijusį išmetamųjų teršalų kiekį. Tokiu atveju atėmus gaunamas akivaizdžiai neigiamas grynasis su kalkinimu susijęs išmetamųjų teršalų kiekis, nes agrokalkėmis neutralizuojamas ne visas trąšų sukeltas rūgštėjimas ir iš dalies tai įvyksta dėl natūraliai susidarančių karbonatų. Šiuo atveju laikoma, kad grynasis su kalkinimu susijęs išmetamųjų teršalų kiekis lygus nuliui, tačiau bet kuriuo atveju išmetamas su trąšų sukeltu rūgštėjimu susijęs kiekis išlaikomas toks, kaip nustatyta 1.4.1 skirsnyje. Jeigu duomenų apie faktinį agrokalkių naudojimą nėra, daroma prielaida, kad jis yra toks, kaip rekomenduoja Žemės ūkiui skirtų kalkių asociacija. Naudojimas priklauso nuo pasėlių tipo, išmatuoto dirvožemio pH, dirvožemio tipo ir kalkinimo medžiagos tipo. Papildomas išmetamas CO2 kiekis apskaičiuojamas pagal pirmiau nurodytos procedūros 1 ir 2 punktus. Tačiau šiuo atveju 3 punkte nurodytas atimties veiksmas netaikomas, nes rekomenduojamas agrokalkių naudojimas neapima kalkių, kurios tais pačiais metais naudojamos trąšų poveikiui neutralizuoti, kad su trąšų neutralizavimu susijęs išmetamųjų teršalų kiekis nebūtų skaičiuojamas du kartus.

1.5.   Auginant pasėlius iš dirvožemio išmetamas teršalų (azoto suboksido/N2O) kiekis

Išmetamas N2O kiekis tvarkomuose dirvožemiuose apskaičiuojamas taikant IPCC metodiką. Apskaičiuojant auginant pasėlius išmetamą N2O kiekį naudojami išskaidyti konkrečioms kultūroms taikomi ir pagal skirtingas aplinkos sąlygas parenkami išmetamųjų teršalų faktoriai (atitinkantys IPCC metodikos 2 pakopą). Reikėtų atsižvelgti į konkrečius pagal skirtingas aplinkos sąlygas, dirvožemio sąlygas ir skirtingus pasėlius parenkamus išmetamųjų teršalų faktorius. Ekonominės veiklos vykdytojai šiems išmetamųjų teršalų faktoriams apskaičiuoti gali naudoti patvirtintus modelius, jeigu tuose modeliuose atsižvelgiama į minėtus aspektus. Vadovaujantis IPCC gairėmis (2), atsižvelgiama ir į tiesiogiai, ir į netiesiogiai išmetamą N2O kiekį. Naudojama GNOC priemonė, pagal kurią, laikantis 2006 m. IPCC gairėse pateiktų pavadinimų sudarymo principų, taikomos toliau nurodytos formulės:

N2Obendras – N = N2Otiesioginis – N + N2Onetiesioginis – N

čia:

mineralinio dirvožemio atveju: N2OTiesioginis – N = [(FSN + FON) • EF1ij] + [FCR • EF1]

organinio dirvožemio atveju: N 2 OTiesioginis  – N = [(FSN + FON) • EF1] + [FCR • EF1] + [(FOS,CG,Vid • EF2CG, Vid] + [FCROS,CG,Trop • E2CG,Trop]

ir mineralinio, ir organinio dirvožemio atveju: N 2 OTiesioginis  – N = [((FSN • FracGASF) + (FON • EracGASM) • EF4] + [(FSN +FON + FCR) • FracIšplovimo-(H) • EF5]

1.5.1.   Pasėlių liekanų N sąnaudos

Turi būti skaičiuojamos:

a)

cukriniams runkeliams, cukranendrėms – pagal 2006 m. IPCC gairių 4 tomo 11 skyriaus 11.6 lygtį, neatsižvelgiant į požemines liekanas ir N kiekį žlaugtuose, o cukranendrių atveju – N kiekį filtravimo išspaudose; FCR = Derlius • SAUSAS • (1 – FrakSudeginta • Cf) • [RAG • NAG • (1 – FrakPašalinta)] + FVF

b)	kokosų ir alyvpalmių plantacijoms – fiksuotos N sąnaudos parenkamos pagal literatūrą, nes 2006 m. IPCC gairėse nėra numatytas standartinių išmetamųjų teršalų faktorių apskaičiavimo metodas, ir taikomos pagal IX priedą;

c)

visoms kitoms kultūroms – pagal 2006 m. IPCC gairių 4 tomo 11 skyriaus 11.7a, 11.11, 11.12 lygtis. FCR = (1 – FrakSudeginta • Cf) • AGDM • NAG • (1 – FrakPašalinta) + (AGDM + Derlius • SAUSAS) • RBG-BIO • NBG čia: N2Obendras – N = metinis tiesiogiai ir netiesiogiai iš tvarkomo dirvožemio išmetamas N2O–N kiekis; kg N2O–N ha–1 a–1 N2Otiesioginis – N = metinis tiesiogiai iš tvarkomo dirvožemio išmetamas N2O–N kiekis; kg N2O–N ha–1 a–1 N2Onetiesioginis – N = metinis netiesiogiai išmetamas N2O–N kiekis (t. y. metinis N2O–N kiekis, susidarantis iš tvarkomų dirvožemių N išlakų atmosferoje, ir metinis N2O–N kiekis, susidarantis dėl tvarkomo dirvožemio išplovimo ir N nuotėkių į tvarkomus dirvožemius tuose regionuose, kuriuose vyksta išplovimas/nuotėkiai); kg N2O–N ha–1 a–1 FSN = metinės sintetinių azoto trąšų sąnaudos; kg N ha–1 a–1 FON = per metus susidarantis gyvūnų mėšle esančio N, naudojamo kaip trąša, kiekis; kg N ha–1 a–1 FCR = per metus susidarantis N kiekis pasėlių liekanose (ant žemės ir po žeme); kg N ha–1 a–1 FOS,CG,Vid = metinis tvarkomo/nusausinto organinio dirvožemio plotas po pasėliais vidutinio klimato sąlygomis; ha–1 a–1 FOS,CG,Trop = metinis tvarkomo/nusausinto organinio dirvožemio plotas po pasėliais tropinio klimato sąlygomis; ha-1 FrakGASF = 0,10 (kg N NH3–N + NOx – N) (kg naudojamo N)–1. Lakumas naudojant sintetines trąšas FrakGASM = 0,20 (kg N NH3–N + NOx–N) (kg naudojamo N)–1. Lakumas naudojant visas naudojamas organines azoto trąšas FrakIšplovimo–(H) = 0,30 kg N (kg N priedų) – 1. N nuostoliai dėl išplovimo ir (arba) nuotėkių regionuose, kuriuose vyksta išplovimas/nuotėkiai EF1ij = konkrečiam pasėliui ir vietai taikomi iš sintetinių trąšų ir organinio azoto, naudojamo mineraliniuose dirvožemiuose, išmetamų N2O teršalų faktoriai (kg N2O–N (kg N išteklių)–1); EF1 = 0,01 [kg N2O–N (kg N sąnaudų) –1] EF2CG,Vid = 8 kg N ha–1 a–1 vidutinio klimato ekologiškiems pasėliams ir pievų dirvožemiui EF2CG,Trop = 16 kg N ha–1 a–1 tropiniams ekologiškiems augalams ir pievų dirvožemiui EF4 = 0,01 [kg N2O–N (kg N NH3–N + NOx–N išlakų) –1] EF5 = 0,0075 [kg N2O–N (kg N išplovimo/nuotėkių) –1] Derlius = metinis naujas pasėlių derlius (kg ha–1) SAUSAS = nuimto produkto sausosios medžiagos dalis [kg s. m. (kg naujos medžiagos svorio)-1] (žr. 1 lentelę) FrakSudeginta = kasmet sudeginamo pasėlių ploto frakcija [ha (ha)–1] Cf = degimo koeficientas [bematis] (žr. 1 lentelę) RAG = ant žemės esančių liekanų, sausosios medžiagos, gautos iš derliaus, santykis su surinktos sausosios medžiagos derliumi [kg s. m. (kg s. m.)-1] (žr. 3 lentelę) NAG = N kiekis ant žemės esančiose liekanose [kg N (kg s. m.)–1] (žr. 1 lentelę) FrakPašalinta = iš lauko pašalintų ant žemės esančių liekanų frakcija [kg s. m. (kg AGDM)–1] FVF = į lauką grąžintas metinis cukranendrių žlaugtų ir filtravimo išspaudų kiekis [kg N ha-1], apskaičiuotas kaip derlius * 0,000508 AG = ant žemės esančių liekanų sausoji medžiaga [kg d.m. ha-1]

1.5.2.   Konkrečiam pasėliui ir vietai taikomi iš sintetinių trąšų ir naudojant organinį azotą išmetamo N2O kiekio faktoriai

Skirtinguose žemės ūkio laukuose skirtingomis aplinkos sąlygomis ir priskiriant skirtingas žemės ūkio paskirties žemės naudojimo klases iš žemės ūkio paskirties dirvožemio išmetamas N2O kiekis gali būti nustatomas pagal 2006 m. Stehfest ir Bouwman statistinį modelį (toliau – S&B modelis):

čia:

E	=	išmetamas N2O kiekis (kg N2O-N ha–1 a–1)
ev	=	poveikio skirtingiems veiksniams vertė (žr. 2 lentelę)

EF1ij, priskiriamas biodegalams skirtiems i augalams j vietoje, apskaičiuojamas (pagal S&B modelį) taip:

EF1ij = (Etręš,ij – Enetręš,ij)/Ntaik,ij

2006 m. IPCC gairėse nustatytas faktorius (EF1), priskiriamas dėl trąšų naudojimo tiesiogiai išmetamam N2O kiekiui ir grindžiamas pasauliniu vidurkiu, pakeičiamas konkrečiam pasėliui ir vietai priskiriamu EF1ij, kuris taikomas teršalams, tiesiogiai išmetamiems naudojant mineralines trąšas ir mėšlo N sąnaudas, remiantis taikant S&B modelį konkretiems pasėliams ir vietai priskiriamu EF1ij.

čia:

Etręš,ij	=	išmetamas N2O kiekis (kg N2O-N ha–1 a–1), grindžiamas S&B modeliu, kai trąšų sąnaudos atitinka faktinę N (mineralinėse trąšose ir mėšle) naudojimo normą i pasėlių j vietoje
Enetręš,ij	=	j vietoje i pasėlių išmetamas N2O kiekis (kg N2O-N ha–1 a–1), grindžiamas S&B modeliu. Nustatyta N naudojimo norma yra 0, visi kiti parametrai išlieka tokie patys.
Ntaik,ij	=	N kiekis iš mineralinių trąšų ir mėšlo (kg N ha–1 a–1), skirtas i pasėliams j vietoje

1 lentelė

Konkretiems pasėliams būdingi parametrai, pagal kuriuos apskaičiuojamas iš pasėlių liekanų patenkantis N kiekis (3)

2 lentelė

Pastovios ir poveikio vertės, naudojamos apskaičiuojant žemės ūkio paskirties laukuose išmetamą N2O kiekį, grindžiamą S&B modeliu

TERŠALŲ KIEKIS, IŠMETAMAS RENKANT, DŽIOVINANT IR SAUGANT ŽALIAVAS

Renkant, džiovinant ir saugant žaliavas išmetamas teršalų kiekis apima visų išmetamųjų teršalų, susijusių su kuro naudojimu renkant, džiovinant ir saugant žaliavas, kiekį.

Renkant išmetami teršalai

Renkant žaliavas išmetamas teršalų kiekis apima visus teršalus, išmetamus renkant žaliavas ir transportuojant jas į saugojimo vietą. Išmetamųjų teršalų kiekis apskaičiuojamas naudojant atitinkamus išmetamųjų teršalų faktorius pagal naudojamo kuro rūšį (dyzelino, benzino, mazuto, biodegalų ar kito kuro).

Biomasės džiovinimas

Auginimo metu išmetamas teršalų kiekis apima kiekį, išmetamą džiovinant prieš saugojimą, taip pat saugant ir tvarkant pradines biomasės žaliavas. Duomenys apie energijos suvartojimą džiovinant prieš saugojimą apima faktinius duomenis apie džiovinimo procesą, atitinkantį saugojimo reikalavimus, biomasės tipą, dalelių dydį, drėgmės kiekį, oro sąlygas ir kt. Tinkami išmetamųjų teršalų faktoriai, įskaitant pradinės grandies išmetamą teršalų kiekį, naudojami apskaičiuojant teršalų kiekį, išmetamą, kai kuras naudojamas džiovinti naudojamai šilumai arba elektros energijai gaminti. Džiovinant išmetamas teršalų kiekis apima tik džiovinimo proceso, kuris reikalingas tinkamam žaliavų laikymui užtikrinti, metu išmetamus teršalus ir neapima džiovinant medžiagas perdirbimo metu išmetamo teršalų kiekio.

IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ, SUSIJUSIŲ SU VYKDANT ŽEMĖS ŪKIO VEIKLĄ NAUDOJAMA ELEKTROS ENERGIJA, APSKAITA

Apskaičiuojant elektros energijos, pagamintos ne kuro gamybos vietoje, suvartojimą, laikoma, kad pagamintos ir paskirstytos elektros energijos taršos ŠESD intensyvumas yra lygus vidutiniam pagamintos ir paskirstytos elektros energijos taršos intensyvumui apibrėžtame regione, kuris gali būti nustatytas NUTS2 (4) arba nacionaliniu lygmeniu. Jeigu taikomi nacionaliniai su elektros energija susiję išmetamo teršalų kiekio koeficientai, naudojamos IX priede nurodytos vertės. Nukrypdami nuo šios taisyklės gamintojai gali naudoti atskiros elektrinės gaminamos elektros energijos vidutinę vertę, jeigu ta elektrinė nėra prijungta prie elektros tinklo ir žinoma pakankamai informacijos, kurią naudojant galima nustatyti išmetamųjų teršalų faktorių.

---

(1)  Pesticidai – visi augalų apsaugos produktai, įskaitant herbicidus, insekticidus, fungicidus ir pan.

(2)  2006 m. IPCC gairių 4 tomo 11 skyrius. iš tvarkomų dirvožemių išmetamas N2O kiekis ir naudojant kalkes bei karbamidą išmetamas CO2 kiekis.

(3)  Duomenų šaltinis – JRC ataskaita „Definition of input data to assess GHG default emissions from biofuels in ES legislation“, JRC, 2019 m. (EUR 28349 EN), https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/7d6dd4ba-720a-11e9-9f05-01aa75ed71a1.

(4)  Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūra

VIII PRIEDAS

NEDIDELĘ NETIESIOGINIO ŽEMĖS NAUDOJIMO KEITIMO RIZIKĄ (NŽNK) KELIANČIOS BIOMASĖS SERTIFIKAVIMO PROCESO IR METODŲ BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI

A.   Nedidelės NŽNK rizikos sertifikavimo procesas

Norėdamas pradėti sertifikavimo procesą, ekonominės veiklos vykdytojas turi pateikti paraišką sertifikavimo įstaigai, pripažįstamai pagal savanorišką nedidelę NŽNK riziką keliančios biomasės sertifikavimo schemą. Paraiškos teikėjas gali būti ūkis, pirmasis surinkimo punktas arba grupės valdytojas, veikiantis ūkininkų grupės vardu.

Nedidelės NŽNK rizikos sertifikavimo paraiškoje pateikiama bent ši informacija:

a)	Paraiškos teikėjo (-ų), įskaitant, kai tinkama grupės sertifikavimo tikslais, grupės narius, vardai, pavardės (pavadinimai) ir kontaktiniai duomenys (1);

b)

numatomų nedidelės NŽNK rizikos papildomumo priemonių aprašymas, įskaitant i) išsamią informaciją apie apibrėžtą sklypą, kuriame bus įgyvendinama papildomumo priemonė, įskaitant dabartinę žemės naudojimo paskirtį, dabartinę valdymo praktiką, dabartinius duomenis apie sklypo derlingumą ir, jei taikoma, pareiškimą apie tai, ar žemė yra nenaudojama, apleista arba labai nualinta; ii) papildomumo priemonių aprašymą ir papildomos biomasės, kuri bus gaminama jas pritaikius (padidinus derlingumą arba gaminant nenaudojamoje, apleistoje arba labai nualintoje žemėje), vertinimą;

c)	informacija apie turimą Komisijos pripažintą savanoriškos schemos sertifikatą (savanoriškos schemos pavadinimas, sertifikato numeris, būsena ir galiojimo laikotarpis).

Jeigu paraiška teikiama įgyvendinus papildomumo priemones, nedidelę NŽNK riziką keliančia gali būti laikoma tik tokia papildoma biomasė, kuri pagaminama po nedidelės NŽNK rizikos sertifikavimo datos.

1.   Valdymo plano turinys

Kai nedidelės NŽNK rizikos sertifikavimo paraiška priimama, ekonominės veiklos vykdytojas parengia valdymo planą ir pateikia jį sertifikavimo įstaigai. Valdymo planas grindžiamas sertifikavimo paraiškoje pateikta informacija ir apima:

a)	apibrėžto žemės sklypo apibrėžimą;

b)	papildomumo priemonių aprašymą;

c)	patikrinimą, ar papildomumo priemonė atitinka Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatytus tvarumo reikalavimus;

d)	kai tinkama, papildomumo vertinimo įrodymą (finansinio patrauklumo arba nefinansinių kliūčių vertinimą);

e)

dinaminės bazinės derlingumo vertės nustatymą, įskaitant: i) derlingumo didinimo priemonių atveju – ne trumpesnio kaip 3 metų ankstesnio laikotarpio pasėlių derlingumo duomenis, susijusius su apibrėžtu žemės sklypu; ii) auginant nenaudojamoje, apleistoje arba labai nualintoje žemėje – žemės būklės įrodymą (laikoma, kad bazinė derlingumo vertė nenaudojamoje, apleistoje arba labai nualintoje žemėje yra lygi nuliui);

f)	papildomos biomasės derlingumą per metus, atsižvelgiant į apibrėžto žemės sklypo dinaminę bazinę derlingumo vertę.

Valdymo planas turi būti toks, kad būtų galima palyginti apibrėžto žemės sklypo naudojimą prieš įgyvendinant papildomumo priemonę ir ją įgyvendinus.

2.   Nebaigtinis papildomumo priemonių sąrašas

1 lentelė

Nebaigtinis derlingumo didinimo papildomumo priemonių sąrašas

Papildomumo kategorija	Papildomumo priemonė	Pavyzdys
Mechanizavimas	Mašinos	Mašinų, kurias naudojant sumažinamos/papildomos turimos darbo jėgos sąnaudos, siekiant padidinti gamybos apimtį arba sumažinti nuostolius, naudojimas. Tai gali būti sėjamosios, tiksliojo ūkininkavimo, derliaus nuėmimo mašinos arba mašinos, skirtos nuostoliams po derliaus nuėmimo sumažinti.
Kelių pasėlių auginimas	Nuoseklusis pasėlių auginimas	Antras pasėlis toje pačioje žemėje tais pačiais metais.
Valdymas	Dirvožemio valdymas	Mulčiavimas vietoj arimo, tausojamasis dirbimas
	Tręšimas	Tręšimo režimo optimizavimas, tiksliojo ūkininkavimo principų taikymas.
	Pasėlių apsauga	Piktžolių, kenkėjų ir ligų kontrolės priemonių pakeitimai.
	Apdulkinimas	Geresnio apdulkinimo būdai.
	Kita	Paliekama erdvės inovacijoms, priemonių deriniams ir nenumatytiems pokyčiams.
Atsodinimas (daugiamečių pasėlių atveju) (2)	Pasėlių veislių pasirinkimas	Didesnė derliaus įvairovė, geresnis prisitaikymas prie ekologinių ir fiziologinių arba klimato sąlygų.

Papildomumo priemonės – priemonės, kurias taikant neapsiribojama įprasta žemės ūkio praktika. 1 lentelėje pateikiamas nebaigtinis derlingumo didinimo papildomumo priemonių, kurias gali taikyti ekonominės veiklos vykdytojai, rūšių sąrašas. Priemonės arba priemonių deriniai turi padėti padidinti produkcijos kiekį nepakenkiant tvarumui. Papildomumo priemonė neturi pakenkti augimo ateityje galimybėms sukurdama kompromisą, kuriuo suderinamas trumpalaikis produkcijos padidėjimas ir vidutinės trukmės arba ilgalaikis dirvožemio, vandens ir oro kokybės bei apdulkintojų populiacijų pablogėjimas. Taikant papildomumo priemones žemės ūkio kraštovaizdis neturi būti suvienodinamas pašalinant kraštovaizdžio elementus ir buveines, pavyzdžiui, pavienius medžius, gyvatvores, krūmokšnius, laukų kraštus ar gėlių juostas.

Nedidelę NŽNK riziką keliančiu gali būti laikomas tik toks papildomas derlius, kuris viršija dinaminę bazinę derlingumo vertę. Be to, papildomumo priemonė gali būti sertifikuojama tik tuo atveju, jeigu ja siekiama papildomo derlingumo pagerinus žemės ūkio praktiką. Jeigu taikoma priemonė, kuria siekiama tik pagerinti sklypo tvarumą, bet ne padidinti derlingumą, ji nelaikoma papildomumo priemone. Ši nuostata netaikoma, kai auginama nenaudojamoje, apleistoje arba labai nualintoje žemėje; tokiu atveju pats auginimas laikomas papildomumo priemone.

Ekonominės veiklos vykdytojas turės įrodyti, kad valdymo plane nustatyti pagrįsti lūkesčiai dėl derlingumo padidėjimo, pavyzdžiui, remdamasis moksline literatūra, lauko bandymų patirtimi, agronomijos įmonių, sėklų/trąšų kūrėjų informacija arba paprastais skaičiavimais. Kad projektą būtų galima sertifikuoti, reikia pateikti tinkamų įrodymų, kuriais pagrindžiamas tikėtinas derlingumo padidėjimas pritaikius papildomumo priemonę.

Žemės ūkio srities patobulinimų atveju prieš pradedant taikyti papildomumo priemonę ir ją pritaikius naudojami žemės ūkio metodai, mašinos ir priemonės turi būti pagrindžiami išsamiais dokumentais valdymo plane. Taip bus galima atlikti palyginimą siekiant i) nustatyti, ar papildomumo priemonė buvo įgyvendinta, ir ii) įvertinti, ar ta papildomumo priemonė gali būti laikoma papildoma, palyginti su raida pagal įprastinės veiklos scenarijų.

B.   Papildomumo vertinimas. Finansinio patrauklumo arba kliūčių analizės vertinimas

1.   Finansinio patrauklumo vertinimas

Atlikus finansinio patrauklumo vertinimą įrodoma, kad papildomumo priemonei įgyvendinti reikalingos investicijos tampa finansiškai patrauklios tik tuo atveju, jeigu pripažįstama, kad gautas papildomas derlingumas kelia nedidelę NŽNK riziką. Atliekama paprasta numatomų investicijų į nedidelę NŽNK riziką keliančią papildomumo priemonę investicijų finansinė analizė.

Vertinimas apima tik tas sąnaudas ir derlingumą, kurie yra tiesiogiai susiję su investicijomis į papildomumo priemonę. Todėl į analizę neįtraukiamos įprastos viso ūkio veiklos sąnaudos. Į vertinimą įtrauktos sąnaudos ir pajamos yra susijusios su papildomumo priemonės parengimu, įgyvendinimu, išlaikymu ir taikymo nutraukimu ir kitu atveju nebūtų patirtos.

Finansinis patrauklumas atsiranda dėl verslo scenarijaus, kai investicijos grynoji dabartinė vertė (GDV) (3) yra teigiama, o tai reiškia, kad investuoti gali pats ekonominės veiklos vykdytojas. Todėl finansinio papildomumo vertinimo reikalavimus atitinkančiomis ir nedidelę NŽNK riziką keliančiomis gali būti pripažįstamos tik tos priemonės, kurių ekonominio scenarijaus analizės rezultatas yra neigiamas (neįtraukiant priemokos). Jeigu rezultatas yra didesnis už nulį (teigiama GDV reikšmė), jis gali būti finansuojamas tik tuo atveju, jeigu atitinka nefinansinių kliūčių vertinimo reikalavimus.

Investicijų GDV apskaičiavimo formulė:

čia:

P	=	tikėtinos pajamos už papildomą biomasę (papildomos biomasės x pradinių žaliavų pardavimo kainos be nedidelės NŽNK rizikos priemokos apskaičiavimas)
L	=	papildomumo priemonės (kapitalo ir veiklos) išlaidos
i	=	diskonto norma
t	=	laikotarpis

Apskaičiuojant GDV naudojami parametrai turi atitikti valdymo plane pateiktus duomenis.

Apskaičiuojant GDV atsižvelgiama į šiuos parametrus:

a)	papildomo biomasės kiekio apskaičiavimą;

b)

pradinių žaliavų pardavimo kainą [valiuta už toną]: i) pradinių žaliavų pardavimo kaina gali būti vienas skaičius, ekstrapoliuotas papildomų investicijų į pelną laikotarpiu; ii) šis vienas skaičius gali būti pagrįstas ekonominės veiklos vykdytojo faktinių ankstesnių pradinių žaliavų pardavimo verčių vidurkiu. Vidutinė vertė grindžiama tų pačių 3 metų duomenimis kaip ir ankstesnių laikotarpių derlingumo duomenys, naudoti dinaminei bazinei derlingumo vertei nustatyti; iii) jeigu pradedami auginti nauji pasėliai, apie kurių kainas ekonominės veiklos vykdytojas neturi faktinių duomenų, ši vertė gali būti grindžiama FAOSTAT kainų duomenimis (4);

c)	taikytiną diskonto normą: 3,5 % didelių pajamų šalims (5) ir 5,5 % visoms kitoms šalims;

d)

investicijos trukmę: i) naudojamas ne ilgesnis kaip 10 metų laikotarpis, atitinkantis nedidelės NŽNK rizikos sertifikavimo laikotarpio trukmę (bazinės vertės galiojimą); ii) kai kuriais atvejais ilgiausias investicijų laikotarpis gali būti 25 metai, atsižvelgiant į tipišką daugiamečių augalų (t. y. alyvpalmių (jų atsodinimo atveju)) gyvavimo trukmę;

e)	su papildomumo priemone susijusias investicines išlaidas [kapitalo + veiklos].

2.   Nefinansinių kliūčių vertinimas

Nefinansinių kliūčių analizė apima tik nefinansines projekto kliūtis, kurios trukdo įgyvendinti papildomumo priemones tuo atveju, kai nevykdomas nedidelės NŽNK rizikos sertifikavimas. Visos kliūtys, kurių sąnaudas galima apskaičiuoti, įtraukiamos į finansinio patrauklumo, o ne į nefinansinių kliūčių analizę.

Ekonominės veiklos vykdytojas, planuojantis taikyti papildomumo priemonę, turi pagrįsti nefinansinių kliūčių buvimą. Pagrindimą sudaro aiškus ir patikrinamas padėties, dėl kurios negalima pasinaudoti papildomumo priemone, aprašymas. Ekonominės veiklos vykdytojas pateikia visus būtinus patikrinamus įrodymus savo deklaracijai pagrįsti ir parodo, kaip nedidelės NŽNK rizikos sertifikavimu būtų užtikrinta, kad būtų įveikta nefinansinė kliūtis.

Prieš išduodant nedidelės NŽNK rizikos sertifikatą, veiklos vykdytojo prašymo pagrįstumas įvertinamas ir patvirtinamas atliekant bazinės vertės auditą.

C.   Dinaminės bazinės derlingumo vertės nustatymas ir nedidelę NŽNK riziką keliančios biomasės faktinio kiekio apskaičiavimas

Dinaminė bazinė derlingumo vertė nustatoma atskirai kiekvienam apibrėžtam sklypui, atsižvelgiant į pasėlius ir į taikomų papildomumo priemonių rūšį ar derinį. Dinaminės bazinės derlingumo vertės pradžios taškui apskaičiuoti naudojami ne trumpesnio kaip 3 metų iki papildomumo priemonės taikymo pradžios konkretaus sklypo ankstesnio laikotarpio pasėlių derlingumo duomenys. Jie derinami su pasauline pasėliams būdinga tikėtino derlingumo geriausios sutapties linija, grindžiama ankstesnio dešimtmečio faktinio derliaus duomenimis (arba dar ankstesniais, jeigu jų turima). Daugiamečių pasėlių atveju nustatant dinaminę bazinę derlingumo vertę taip pat atsižvelgiama į derliaus kreivę visu pasėlių auginimo laikotarpiu.

1.   Vienmečių pasėlių dinaminės bazinės derlingumo vertės nustatymas

Tais atvejais, kai ūkis vykdo pasėlių sėjomainą skirtinguose laukuose, o pasėliai, kurių derlingumas bus padidintas (tiksliniai pasėliai), ankstesniais metais buvo sodinami skirtinguose to paties ūkio laukuose, numatomos dvi ankstesnių derlingumo duomenų rinkimo galimybės, kad būtų galima apskaičiuoti dinaminę bazinę derlingumo vertę.

1 galimybė. Ekonominės veiklos vykdytojas apskaičiuoja paskutinių 3 metų, kuriais tiksliniai pasėliai buvo auginami konkrečiame apibrėžtame sklype prieš įgyvendinant papildomumo priemonę, derlingumo vidurkį. Kadangi pasėliai auginami taikant sėjomainą, tai gali reikšti, kad turi būti naudojami senesni nei 5 metų duomenys.

2 galimybė. Ekonominės veiklos vykdytojas apskaičiuoja paskutinių 3 metų, kuriais tiksliniai pasėliai buvo auginami ūkyje prieš įgyvendinant papildomumo priemonę, derliaus svertinį vidurkį, net jeigu tas derlius buvo gautas iš tame pačiame ūkyje esančių skirtingų dydžių sklypų.

Jeigu nėra ankstesnių 3 paskutiniųjų metų derlingumo duomenų (jie yra neprieinami arba, auditoriaus nuomone, jie nėra reprezentatyvūs) arba jeigu derliaus duomenys yra nepakankamos kokybės, galima gauti papildomus ankstesnių metų duomenis arba gretimo lauko, kuriame tie patys pasėliai auginami pagal tą patį valdymo planą, duomenis. Jeigu pagal vienų iš trejų ankstesnių metų duomenis nustatomas išskirtinai geras arba blogas derlingumas (pavyzdžiui, jis 30 % arba daugiau skiriasi nuo derlingumo kitais ataskaitiniais metais), šis išskirtinis derlingumas į skaičiavimą neįtraukiamas, kad nebūtų iškreipiamas trejų metų vidurkis (6).

Už tokio išskirtinio derliaus nustatymą, remdamasis savo ekspertinėmis išvadomis, praktine patirtimi ir žiniomis apie ilgalaikę ekonominės veiklos vykdytojo praktiką, atsako auditorius. Auditorius taip pat privalo įvertinti, ar pasėlių derlingumo duomenys yra nepakankamai kokybiški, kad juos būtų galima įtraukti į pradinį ir metinį auditą, ir tada nuspręsti, ar pasėlių derlingumo duomenis reikia atmesti.

Dinaminės bazinės derlingumo vertės linijos nuolydis laikomas tiesios geriausios sutapties linijos, kurią taikant stebimi tikslinių pasėlių derlingumo pokyčiai per pastaruosius 10 metų arba ilgiau, jei turima duomenų, nuolydžiu. Jis grindžiamas visuotiniais duomenimis ir nustatomas pagal FAOSTAT „World+“ atitinkamų pasėlių duomenis. Tai daroma sertifikavimo laikotarpio pradžioje, o nuolydis galioja 10 metų nedidelės NŽNK vertės sertifikavimo bazinės vertės galiojimo laikotarpį.

2 lentelėje parodytas pasėlių, dažniausiai naudojamų kaip pradinė biodegalų žaliava, dinaminės bazinės derlingumo vertės linijos nuolydis. Šios vertės gaunamos naudojant pagal visuotinius FAOSTAT pasėlių duomenis nustatytą 20 metų geriausios sutapties liniją.

2 lentelė

FAOSTAT „World+“ pasėlių derlingumo duomenų geriausios sutapties linijos nuolydis. Vidutinis metinis derlingumo padidėjimas (t/ha per metus)

Pasėliai	Miežiai	Kukurūzai	Alyvpalmių vaisiai	Rapsai	Sojos	Cukriniai runkeliai	Cukranendrės	Saulėgrąžų sėklos	Kviečiai
Nuolydis-20	0,035	0,074	0,200	0,036	0,028	1,276	0,379	0,035	0,04
Nuolydis-20 grindžiamas 2008–2017 m. duomenimis.

Visų lentelėje nurodytų pasėlių dinaminė bazinė derlingumo vertė nustatoma remiantis atskaitos tašku (trejų metų ankstesnio derlingumo prieš pradedant taikyti papildomumo priemonę vidurkiu) ir pridedant 2 lentelėje nurodytą visuotinę geriausios sutapties liniją (nuolydį). Nuo metų, kuriais buvo įgyvendinta papildomumo priemonė, taikoma ši formulė:

DYBx = (startingpointDYB) + (slope20)x

čia:

DYBx	=	dinaminė bazinė derlingumo vertė x metais po papildomumo priemonės įgyvendinimo
x	=	metai po papildomumo priemonės įgyvendinimo

Jeigu papildomumo priemone siekiama apibrėžtame sklype esančius pasėlius pakeisti kitais (derlingesniais) pasėliais, priešingos padėties scenarijumi laikomas esamų pasėlių auginimas. Dinaminė bazinė derlingumo vertė nustatoma remiantis ankstesnių metų pasėlių derlingumo ir geriausios sutapties linijos duomenimis.

Bazinės vertės atskaitos taškas yra 3 metų vidutinis derlingumas, nustatomas remiantis esamų prastesnio derlingumo pasėlių duomenimis. Geriausios sutapties linija nustatoma remiantis visuotiniais FAOSTAT esamų pasėlių geriausios sutapties linijos duomenimis (žr. 2 lentelę). Šis metodas taikomas tik tuo atveju, jeigu galima įrodyti, kad dėl biodegalų rinkos pokyčių būtų galima auginti produktyvesnius pasėlius, kaip įrodyta papildomumo vertinime.

2.   Daugiamečių pasėlių dinaminės bazinės derlingumo vertės nustatymas

Atsižvelgiant į derliaus svyravimus, stebimus įvairių rūšių daugiamečių augalų auginimo laikotarpiu, galima taikyti skirtingus metodus.

Alyvpalmių plantacijų ekonominės veiklos vykdytojai, nustatydami jų dinaminę bazinę derlingumo vertę, gali naudoti šiuos alyvpalmių duomenis:

a)	ankstesnio laikotarpio pasėlių derlingumą, nustatytą prieš įgyvendinant papildomumo priemonę;

b)	alyvpalmių sodinimo apibrėžtame žemės sklype metus ir (arba) jų amžių;

c)	apibrėžtame žemės sklype pasodintų alyvpalmių veisles, jei taikoma;

d)	kiekvienais metais plantacijoje atsodintą žemės plotą, jei taikoma.

Šie duomenys derinami su augimo kreive, kad būtų galima nustatyti dinaminę bazinę derlingumo vertę. Pagrindinė augimo kreivės charakteristika yra forma, o ne derlingumo dydis.

Forma nustatoma pagal augimo kreivę ir ją reikia derinti su ankstesniais derlingumo duomenimis ir medžių amžiumi, kaip nurodyta a ir b punktuose, kad dinaminės bazinės derlingumo vertės kreivės dydis būtų pritaikytas konkrečiam žemės sklypui.

Siekiant nustatyti alyvpalmių dinaminę bazinę derlingumo vertę, galima naudotis toliau nurodytomis trimis galimybėmis.

Kiekvienos galimybės atveju duomenys, reikalingi dinaminėms bazinėms derlingumo vertėms nustatyti, turi apimti:

a)	1a galimybė. Standartinė augimo kreivė i) trejus paskutinius ankstesnio laikotarpio alyvpalmių, auginamų apibrėžtame žemės sklype, derliaus metus; ii) apibrėžtame žemės sklype augančių medžių amžių/pasodinimo metus;

b)

1b galimybė. Ekonominės veiklos vykdytojo pateikiama augimo kreivė (7) i) trejus paskutinius ankstesnio laikotarpio alyvpalmių, auginamų apibrėžtame žemės sklype, derliaus metus; ii) apibrėžtame žemės sklype augančių medžių amžių/pasodinimo metus; iii) apibrėžtame žemės sklype augančių alyvpalmių veisles; iv) paties ekonominės veiklos vykdytojo etaloninę augimo kreivę;

c)	2 galimybė. Grupės sertifikavimas i) trejų pastarųjų metų alyvpalmių, auginamų apibrėžtame (-uose) žemės sklype (-uose)/plantacijose, kuriuose alyvpalmės sodinamos kaip grupės dalis, bendrą hektarų skaičių ir bendrą šviežių vaisių kekių (ŠVK) derlių.

1a ir 1b galimybės taikomos tais atvejais, kai papildomumo priemonė taikoma medynui, kurio medžių amžius toks pat, arba jeigu žinomas apibrėžtame (-uose) žemės sklype (-uose) augančių medžių amžiaus profilis ir kiekvienais metais jis neišlieka pastovus.

2 galimybė gali būti taikoma tada, kai apibrėžtuose žemės sklypuose augančių medžių amžiaus profilis yra mišrus ir kiekvienais metais jis išlieka palyginti pastovus, t. y. taikant grupės sertifikavimo metodą arba kasmet atsodinant atitinkamą procentinę plantacijos dalį ir taip užtikrinant, kad medžių amžius išliktų pastovus.

2 galimybė netaikoma, jeigu daugiau kaip 20 % grupės ploto sudaro ta pati plantacija arba jeigu tais pačiais metais atsodinama daugiau kaip 5 % viso grupės ploto. Tokiu atveju atskaitos taškui nustatyti taikoma 1a arba 1b galimybė.

1a galimybė. Standartinė augimo kreivė

Taikant pirmąją galimybę, siekiant nustatyti apibrėžto žemės sklypo dinaminę bazinę derlingumo vertę naudojama iš anksto nustatytos „standartinės“ augimo kreivės forma (grindžiama esamais moksliniais įrodymais). Normalizuota standartinė kreivė pateikiama 1 paveiksle ir 3 lentelėje.

Dinaminė bazinė derlingumo vertė nustatoma naudojant 3 paskutinių metų ankstesnio laikotarpio derlingumo konkrečiame žemės sklype duomenis ir alyvpalmių amžių tuo metu, kai tas derlingumas buvo stebimas, ir naudojant metinį procentinį derlingumo pokytį iš standartinės kreivės į „įprastinės veiklos“ derliaus kreivę, susijusią su konkrečiu žemės sklypu.

1 pav.

Normalizuota standartinė palmių derlingumo augimo kreivė

3 lentelė

Normalizuotos standartinės palmių derlingumo augimo kreivės duomenys

Metai po pasodinimo	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13
Normalizuotas derlingumas	0	0	0,147	0,336	0,641	0,833	0,916	0,968	0,996	1	0,999	0,980	0,965
Metai po pasodinimo	14	15	16	17	18	19	20	21	22	23	24	25	≥ 26  (*1)
Normalizuotas derlingumas	0,945	0,926	0,910	0,906	0,888	0,870	0,858	0,842	0,836	0,815	0,806	0,793	0,793

1a galimybė apima šiuos metodikos taikymo etapus:

1.

siekiant nustatyti vidutinį ankstesnio laikotarpio pasėlių derlingumą, surenkami trijų naujausių ankstesnio laikotarpio pasėlių derlingumo, stebėto apibrėžtame žemės sklype prieš įgyvendinant papildomumo priemonę, duomenys, taip pat duomenys apie atitinkamą medžių amžių tuo metu, kai tas derlingumas buvo stebimas;

2.	apskaičiuojamas trijų ankstesnių laikotarpių pasėlių derlingumo vidurkis;

3.

remiantis laikotarpio, su kuriuo susiję ankstesnio derlingumo duomenys, medžių amžiumi, nustatoma, kur šis vidutinis ankstesnio laikotarpio pasėlių derlingumas kinta pagal standartinę augimo kreivę (pavyzdžiui, jeigu derlingumo duomenys yra susiję su 7, 8 ir 9 metus auginamais medžiais, turėtų būti laikoma, kad vidutinis ankstesnio laikotarpio derlingumas buvo pasiektas 8 metais);

4.

siekiant nustatyti kitą dinaminės bazinės derlingumo vertės tašką, 2 etape nustatytas vidutinis ankstesnio laikotarpio pasėlių derlingumas padauginamas iš atitinkamo apskaičiuoto metinio pokyčio procentais, nustatomo pagal standartinę augimo kreivę (4 lentelė). Šie veiksmai pakartojami kiekviename paskesniame taške, taip nustatant dinaminių bazinių derlingumo verčių grafiką. 4 lentelė Metinis derlingumo pokytis procentais, nustatomas pagal standartinę augimo kreivę Metai po pasodinimo 1 –3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 Metinis pokytis procentais – 128,0  % 90,6  % 30,0  % 10,0  % 5,6  % 2,9  % 0,4  % –0,1  % –1,9  % –1,6  % –2,0  % Metai po pasodinimo , , , , , , , , , , , ≥ ,  (*2) Metinis pokytis procentais –2,1  % –1,7  % –0,5  % –1,9  % –2,0  % –1,4  % –1,8  % –0,8  % –2,5  % –1,1  % –1,6  % 0  %

5.

Kad į dinaminę bazinę derlingumo vertę būtų galima įtraukti visuotinę derlingumo tendenciją, kiekvienam dinaminės bazinės derlingumo vertės taškui pritaikomas bendras metinio augimo koeficientas (BMAK), apskaičiuojamas pagal FAOSTAT „World+“ derlingumo duomenis (žr. 5 lentelę), ir taip gaunama BMAK pakoreguota dinaminė bazinė derlingumo vertė. 5 lentelė Bendras metinio palmių derlingumo padidėjimo koeficientas (20 metų) Metinis palmių derlingumo padidėjimas. Įprastinė veikla 1,37  % Remiantis FAOSTAT „World +“ 2008–2017 m. duomenimis

1b galimybė. Ekonominės veiklos vykdytojo pateikiama augimo kreivė

Ši galimybė gali būti naudojama išimtiniais atvejais, jeigu ekonominės veiklos vykdytojas gali įrodyti, kad 1a galimybė nėra tinkama jo konkrečiu atveju. Tokiu atveju, jeigu ekonominės veiklos vykdytojas turi tikėtino augimo kreivę, nustatytą remiantis turimais palmių sodinukų duomenimis (susijusiais su įprastinės veiklos scenarijumi), ta kreivė gali būti naudojama vietoje standartinės augimo kreivės kaip dinaminės bazinės derlingumo vertės pagrindas. Turi būti laikomasi visų aprašytų 1a galimybės etapų, standartinę augimo kreivę pakeičiant paties ekonominės veiklos vykdytojo nustatyta kreive. Todėl metinį procentinį pokytį apskaičiuoja ekonominės veiklos vykdytojas.

Taikant BMAK apskaičiuotus FAOSTAT „World+“ derlingumo duomenis (5 lentelė), žemės sklypo derlingumo augimo kreivė vis tiek turi būti pataisoma atsižvelgiant į visuotinius derlingumo pokyčius.

2 galimybė. Grupės sertifikavimas

Grupės sertifikavimo atveju arba kai pirmasis surinkimo punktas arba gamykla veikia kaip sertifikavimo skyrius, dinaminė bazinė derlingumo vertė gali būti nustatoma taikant panašų „tiesios linijos“ dinaminės bazinės derlingumo vertės nustatymo metodą, kuris taikomas vienmečiams pasėliams. Šis metodas gali būti taikomas, jeigu grupės vadovas, pirmasis surinkimo taškas ar gamykla siekia sertifikuoti grupę, kuri taiko tą pačią papildomumo priemonę, ir jeigu plantacijose arba plotuose, iš kurių žaliavos tiekiamos gamyklai, yra įvairaus amžiaus medžių, o tai reiškia, kad metinis plantacijų arba plotų, iš kurių gamyklai tiekiamos žaliavos, derlingumas išlieka palyginti pastovus.

Norėdamas nustatyti dinaminę bazinę derlingumo vertę, grupės vadovas turi užfiksuoti visą plantacijos, iš kurios gamyklai tiekiamos žaliavos, plotą (ha) ir bendrą to ploto derlingumą (šviežių vaisių kekėmis) kiekvienais iš paskutinių 3 metų. Pagal šiuos duomenis nustatomas metinis derlingumas iš hektaro kiekvienais iš paskutinių 3 metų (t/ha). Tada apskaičiuojamas šių duomenų taškų vidurkis ir jie naudojami kaip dinaminės bazinės derlingumo vertės atskaitos taškas. Atskaitos taškas derinamas su alyvpalmių visuotinės geriausios sutapties linijos nuolydžiu pagal FAOSTAT „World+“ duomenis (2 lentelė) ir tuomet nustatoma dinaminė bazinė derlingumo vertė.

Nustatant dinaminę bazinę derlingumo vertę, laikoma, kad cukranendrės yra vienmečiai pasėliai.

3.   Nuosekliai auginamų pasėlių dinaminės bazinės derlingumo vertės nustatymas

Kelių pasėlių auginimo, kaip antai nuosekliojo pasėlių auginimo, atveju ekonominės veiklos vykdytojai turi tris papildomos biomasės apskaičiavimo galimybes:

1.	įrodyti, kad dėl antrojo pasėlio nesumažėja pagrindinio pasėlio derlingumas.

2.	Jeigu dėl antrojo pasėlio pagrindinio pasėlio derlingumas sumažėja: a. nustatyti dinaminę bazinę sistemos, kurios pagrindiniai pasėliai kiekvienais metais yra tie patys, derlingumo vertę; b. nustatyti sistemos, kurios pagrindiniai pasėliai kiekvienais metais yra skirtingi, kompensavimo koeficientą.

1 galimybė. Įrodyti, kad dėl antrojo pasėlio nesumažėja pagrindinio pasėlio derlingumas.

Jeigu ekonominės veiklos vykdytojas gali įrodyti, kad pradėjus auginti antrąjį pasėlį nesumažėja pagrindinio pasėlio derlingumas, visą antrojo pasėlio derlių galima deklaruoti kaip papildomą biomasę.

Tai galima įrodyti, pavyzdžiui, palyginant pagrindinio pasėlio derlingumą iki antrojo pasėlio auginimo pradžios (3 ankstesnių metų vidurkis) ir pradėjus jį auginti.

2a galimybė. Nustatyti dinaminę bazinę sistemos, kurios pagrindiniai pasėliai kiekvienais metais yra tie patys, derlingumo vertę

Dinaminė bazinė derlingumo vertė grindžiama apibrėžto žemės sklypo įprastinės veiklos scenarijumi. Jeigu pagrindiniai pasėliai kiekvienais metais yra tie patys, bazinė vertė nustatoma remiantis tame sklype užaugintų pagrindinių pasėlių bent 3 metų vidutiniu ankstesnių metų derlingumu kartu su pagrindinių pasėlių visuotine geriausios sutapties linija, kaip daroma vienmečių pasėlių atveju.

Šis metodas taip pat gali būti taikomas, kai sėjomaina grindžiama aiškiai apibrėžtu sėjomainos modeliu, kurį galima stebėti remiantis ankstesniais duomenimis ir taip nustatyti aiškų įprastinės veiklos scenarijų. Šiuo atveju gali prireikti naudoti senesnius nei 3 metų duomenis, kad būtų galima nustatyti vidutinį pagrindinių pasėlių derlingumą ankstesniais metais.

Pradėjus nuosekliai auginti pasėlius, grynoji papildoma biomasė apskaičiuojama kaip skirtumas tarp bendro metinio apibrėžto žemės sklypo derlingumo (t. y. bendro pagrindinio pasėlio ir antrojo pasėlio derlingumo) ir pagrindinio pasėlio dinaminės bazinės derlingumo vertės.

Jeigu pagrindinis ir antrasis pasėliai yra skirtingos pradinės žaliavos, iš kurių gaunamas skirtingas pasėlių sudedamųjų dalių derinys (pavyzdžiui, aliejus, baltyminiai miltai, krakmolas, pluoštas), sudėjus pagrindinio ir antrojo pasėlių derlingumo vertes, skaičiavimas atliekamas naudojant atitinkamus matavimo vienetus, kad būtų galima apskaičiuoti vieną tipinę grynosios papildomos biomasės kiekio vertę. Atitinkamai, taikant šią metodiką, turi būti numatoma galimybė veiksmingai kompensuoti pagrindinių pasėlių biomasės nuostolius. Pavyzdžiui, turi būti galima apskaičiuoti paprastą svorį (tonomis) arba energinę vertę (pavyzdžiui, jeigu visas antrasis pasėlis sunaudojamas energijos šaltiniui, kaip antai biodujoms, gaminti). Pasirinktą metodiką pagrindžia ekonominės veiklos vykdytojas ir patvirtina auditorius.

2b galimybė. Nustatyti sistemos, kurios pagrindiniai pasėliai kiekvienais metais yra skirtingi, kompensavimo koeficientą

Jeigu taikant sėjomainą kiekvienais metais auginami skirtingi pagrindiniai pasėliai, kurie neatitinka įprasto modelio, ekonominės veiklos vykdytojas turi įvertinti bet kokį pagrindinių pasėlių derlingumo sumažėjimą dėl antrojo pasėlio auginimo ir į jį atsižvelgti nustatydamas deklaruojamą papildomos biomasės kiekį.

Ekonominės veiklos vykdytojas turi palyginti pagrindinio pasėlio derlingumą po to, kai buvo pradėtas auginti antrasis pasėlis, su to paties (pagrindinio) pasėlio derlingumu ankstesniu laikotarpiu. Toks palyginimas gali būti atliekamas remiantis gretimuose laukuose (pavyzdžiui, jeigu tame pačiame ūkyje, bet skirtinguose laukuose, taikant sėjomainą auginami tie patys pasėliai) nustatytu derlingumu arba remiantis pagrįsta moksline literatūra, kurioje aprašomas nuosekliojo pasėlių auginimo poveikis tiems pasėliams tame regione.

Poveikis pagrindinių pasėlių derliui išreiškiamas kompensavimo koeficientu ir tas koeficientas atimamas iš antrojo pasėlio kiekio, kad būtų galima apskaičiuoti papildomą biomasę. Kalbant apie 2a galimybę, koeficientas gali būti grindžiamas svoriu arba energine verte ir jį taikant turi būti numatoma galimybė veiksmingai kompensuoti pagrindinių pasėlių biomasės nuostolius. Pasirinktą metodiką pagrindžia ekonominės veiklos vykdytojas ir patvirtina auditorius.

4.   Papildomo biomasės kiekio apskaičiavimas

Įgyvendinęs papildomumo priemonę, ekonominės veiklos vykdytojas palygina apibrėžtą žemės sklypą su dinamine bazine derlingumo verte ir nustato nedidelę NŽNK riziką keliančios biomasės kiekį, kurį galima deklaruoti. Auditorius, atlikdamas metinį auditą, turi patikrinti, ar gautas papildomos biomasės kiekis atitinka valdymo plane pateiktas prognozes, ir paprašyti jį pagrįsti, jeigu nustato, kad jis daugiau kaip 20 % nukrypsta nuo valdymo plane pateiktų skaičiavimų.

Jeigu siekiama gauti sertifikatą dėl praeityje taikytos papildomumo priemonės, papildomas biomasės derlingumas gali būti apskaičiuojamas ir įtraukiamas į valdymo planą. Nors tokiu būdu galima tiksliai apskaičiuoti faktinį nedidelę NŽNK riziką keliančios biomasės kiekį, šį biomasės kiekį galima deklaruoti tik po to, kai išduodamas nedidelės NŽNK rizikos sertifikatas. Teikti prašymų atgaline data dėl praeityje tiektos biomasės negalima.

Norėdamas apskaičiuoti papildomą biomasės kiekį, ekonominės veiklos vykdytojas kiekvienais metais nuo papildomumo priemonės įgyvendinimo pradžios privalo registruoti visą apibrėžto žemės sklypo derlių. Ekonominės veiklos vykdytojas turi įrodyti ryšį tarp konkretaus apibrėžto žemės sklypo ir pasiekto derlingumo (t/ha).

Jeigu nuimtas kiekis matuojamas (sveriamas) tik pirmajame surinkimo punkte, į kurį atvežami produktai iš kelių ūkių arba žemės sklypų, tuomet kaip atitinkamuose ūkiuose ir žemės sklypuose surinkto kiekio (derlingumo) įrodymas gali būti naudojami pirmojo surinkimo punkto dokumentai.

Kaip įrodymas gali būti naudojamas verslo sandorio, sudaryto tarp ekonominės veiklos vykdytojo ir pirmojo surinkimo punkto, įrašas, jeigu galima įrodyti ryšį su konkrečiu apibrėžtu žemės sklypu. Šiuo atveju pirmasis surinkimo punktas atsako už duomenų apie pasėlių derlingumą rinkimą ir registravimą. Jame, naudojant pagal savanorišką schemą parengtą šabloną, registruojama informacija apie kiekviename ūkyje (ir, jeigu reikia, konkrečiame apibrėžtame ūkio žemės sklype) surinktos biomasės derlių.

Jeigu atliekamas grupės auditas ir jeigu pirmasis surinkimo punktas vadovauja grupei, jis atsako už visų apibrėžtų žemės sklypų derlingumo duomenų registravimą.

Norint apskaičiuoti papildomą biomasės kiekį, gauti tam tikrų metų pasėlių derlingumo duomenys palyginami su dinamine bazine derlingumo verte. Papildomas biomasės derlingumas yra lygus skirtumui tarp stebimo pasėlių derlingumo ir derlingumo, prognozuojamo pagal dinaminę bazinę derlingumo vertę tais pačiais metais, padaugintam iš atitinkamo apibrėžto žemės sklypo ploto A (ha). Šį papildomą kiekį tuomet galima deklaruoti kaip nedidelę NŽNK riziką keliančią biomasę.

Papildoma biomasė = (Yx – DYBx) x A

čia:

Yx	=	stebimas derlius x metais (t/ha per metus)
DYBx	=	dinaminė bazinė derlingumo vertė x metais (t/ha per metus)
A	=	apibrėžto žemės sklypo plotas (ha)

D.   Būtiniausias nedidelės NŽNK rizikos sertifikato turinys

Nedidelės NŽNK rizikos sertifikatuose turi būti pateikiama visa ši informacija:

a)	pagrindinio sertifikuoto subjekto kontaktiniai duomenys (įmonės pavadinimas ir adresas, paskirto kontaktinio punkto duomenys);

b)	sertifikato aprėptis (taikoma papildomumo priemonė ir papildomumo vertinimas, taip pat ekonominės veiklos vykdytojo tipas (jeigu jis yra smulkusis ūkininkas);

c)	ilgumos ir platumos koordinatės (ūkių ir plantacijų, sertifikuotų kaip atskiri subjektai, atveju);

d)	vietų, kurioms taikomas sertifikavimas, sąrašas (pavadinimai ir adresai);

e)	bendras sertifikuotos nedidelės NŽNK riziką keliančios biomasės kiekis;

f)	sertifikavimo įstaigos kontaktiniai duomenys (pavadinimas ir adresas) bei logotipas;

g)	(unikalus) sertifikato numeris arba kodas;

h)	pateikimo vieta ir data;

i)	sertifikato galiojimo („nuo“ ir „iki“) datos (ir, jei taikoma, sertifikavimo data);

j)	išduodančiosios šalies antspaudas ir (arba) parašas.

---

(1)  Jeigu teikiama paraiška dėl grupės sertifikavimo, paraiškoje turi būti nurodytas grupės vadovo vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys, taip pat grupei priklausančių ūkių ir (arba) plantacijų pavadinimai, kontaktiniai duomenys ir vietos.

(2)  Daugiamečius pasėlius, pasibaigus auginimo laikotarpiui, visuomet būtina atsodinti. Norėdamas, kad atsodinimas būtų laikomas papildomumo priemone, ekonominės veiklos vykdytojas turi įrodyti, kad atsodinimas vykdomas ne pagal įprastinės veiklos scenarijų.

(3)  GDV yra skirtumas tarp dabartinės pinigų įplaukų vertės ir dabartinės pinigų išmokų vertės tam tikru laikotarpiu. GDV naudojama sudarant lėšų biudžetą ir planuojant investicijas būsimos investicijos arba projekto pelningumui analizuoti. Šaltinis – https://www.investopedia.com/terms/n/npv.asp.

(4)  FAOSTAT gamintojų kainos. Šaltinis – http://www.fao.org/faostat/en/#data/PP.

(5)  EBPO valstybės.

(6)  Laikantis Deleguotojo reglamento (ES) 2019/807 2 straipsnio 7 dalies, derlingumo svyravimai neturėtų būti įtraukiami.

(7)  Norėdami pasinaudoti šia galimybe, ekonominės veiklos vykdytojai turi įrodyti, kad standartinės augimo kreivės ir jų bazinės vertės augimo kreivės santykis yra mažesnis nei 0,8.

(*1)  Po 25 metų derlingumas turėtų toliau mažėti. Tačiau, kadangi įprasta alyvpalmių medžio gyvavimo trukmė yra apie 25 metus, nėra pakankamai duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti tokio mažėjimo mastą po 25 metų. Todėl laikomasi konservatyvaus požiūrio ir daroma prielaida, kad derlingumo kreivė išliks tokia kaip 25-aisiais metais.

(*2)  Po 25 metų derlingumas turėtų toliau mažėti. Tačiau, kadangi įprasta alyvpalmių medžio gyvavimo trukmė yra apie 25 metus, nėra pakankamai duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti tokio mažėjimo mastą po 25 metų. Todėl laikomasi konservatyvaus požiūrio ir daroma prielaida, kad derlingumo kreivė išliks tokia kaip 25-aisiais metais.

IX PRIEDAS

STANDARTINĖS IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ FAKTORIŲ VERTĖS

	Parametras:			Išmetamo ŠESD kiekio koeficientas				Iškastinių šaltinių energijos sąnaudos
	Vienetas:		g CO2,ekv/g	g CO2/kg	g CH4/kg	g N2O/kg	g CO2-ekv/kg	MJiškastinių/kg
Visuotinio atšilimo potencialas
	CO2		1
	CH4		28
	N2O		265
Žemės ūkio ištekliai:
Azoto trąšos (kg N)
	Amonio nitratas (AN)			2 671	6,9	2,1	3 469
	Amonio sulfatas (AS)			2 560	6,5	0,0	2 724
	Amonio nitratas-sulfatas (ANS)			2 561	8,9	1,3	3 162
	Amoniakas			2 662	6,8	0,0	2 832
	Kalcio amonio nitratas (CAN)			2 863	7,3	2,1	3 670
	Kalcio nitratas (CN)			2 653	7,0	5,1	4 348
	Karbamidas			1 703	9,3	0,0	1 935
	Karbamido amonio nitratas (UAN)			2 182	7,5	1,1	2 693
P2O5 trąšos (kg P2O5)
	Trigubasis superfosfatas (TSP)			517	0,9	0,0	544
	Fosforitas 21 % P2O5, 23 % SO3			95	0,0	0,0	95
	Monoamonio fosfatas (MAP) 11 % N, 52 % P2O5			967	2,5	0,0	1 029
	Diamonio fosfatas (DAP) 18 % N, 46 % P2O5			1 459