2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 107/1

TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2022/542

2022 m. balandžio 5 d.

kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2006/112/EB ir (ES) 2020/285 nuostatos dėl pridėtinės vertės mokesčio tarifų

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 113 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

Tarybos direktyvoje 2006/112/EB (3) šiuo metu išdėstytomis taisyklėmis dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifų siekiama apsaugoti vidaus rinkos veikimą ir išvengti konkurencijos iškraipymų. Tos taisyklės buvo parengtos prieš daugiau kaip du dešimtmečius, remiantis apmokestinimo kilmės vietoje principu. 2016 m. balandžio 7 d. Komunikate dėl PVM veiksmų plano „Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas spręsti“ ir 2017 m. spalio 4 d. Komunikate dėl tolesnių PVM veiksmų plano veiksmų „Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas veikti“ Komisija paskelbė ketinanti pakoreguoti tas taisykles dėl galutinės PVM sistemos, skirtos tarp valstybių narių vykdomai verslo verslui tarpvalstybinei prekybai prekėmis, kuri būtų grindžiama apmokestinimo paskirties valstybėje narėje principu;

(2)

pagal sistemą, kai prekių tiekimas ir paslaugų teikimas būtų apmokestinamas paskirties valstybėje narėje, prekių tiekėjams ir paslaugų teikėjams nebūtų labai naudinga būti įsisteigusiais mažesnį PVM tarifą taikančioje valstybėje narėje. Pagal tokią sistemą didesnė PVM tarifų įvairovė nebetrikdytų vidaus rinkos veikimo ir neiškraipytų konkurencijos. Tokiomis aplinkybėmis būtų tikslinga sudaryti valstybėms narėms lankstesnes sąlygas nustatyti tarifus;

(3)

prekėmis ir paslaugomis, kurioms gali būti taikomi lengvatiniai tarifai, turėtų būti siekiama naudos galutiniam vartotojui ir bendrojo intereso tikslų. Siekiant be reikalo neapsunkinti padėties ir išvengti dėl to galinčių susidaryti verslo išlaidų, visų pirma prekybos Bendrijos viduje atveju, valstybėms narėms atitinkamai pasirinkus prekes ir paslaugas lengvatiniai tarifai paprastai būtų taikytini visoje prekybos grandinėje;

(4)

lengvatinius tarifus taikyti leidžianti teisinė sistema turėtų būti apskritai suderinta su kitų sričių Sąjungos politika, pavyzdžiui Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/522 (4), ir 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatu „Europos žaliasis kursas“. Kad valstybės narės galėtų taikyti lengvatinius tarifus stiprindamos savo sveikatos sistemų atsparumą, tikslinga išplėsti prekių ir paslaugų, kurios laikomos esminėmis siekiant remti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir kompensuoti bei įveikti negalią, aprėptį. Be to, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė prie neutralaus poveikio klimatui ir žaliosios ekonomikos prisidėti taikant lengvatinius tarifus aplinką tausojančių prekių tiekimui ir paslaugų teikimui ir tuo pačiu metu rengiantis laipsniškai panaikinti esamą lengvatinį režimą, taikomą aplinkai kenksmingų prekių tiekimui ar paslaugų teikimui;

(5)

visoms valstybėms narėms turi būti taikomos vienodos sąlygos, todėl joms turėtų būti suteiktos vienodos galimybės taikyti lengvatinius tarifus, tačiau tai turėtų išlikti standartinio tarifo išimtimi. Tokias vienodas sąlygas galima užtikrinti leidžiant visoms valstybėms narėms, neviršijant nustatytų ribų, reikalavimus atitinkančioms prekėms ir paslaugoms taikyti ne daugiau kaip du lengvatinius tarifus, ne mažesnius nei minimalus 5 % tarifas, vieną lengvatinį tarifą, mažesnį nei minimalus 5 % tarifas, ir neapmokestinimą PVM su teise atskaityti pirkimo PVM;

(6)

atsižvelgiant į poreikį dėl su biudžetu susijusių priežasčių vengti lengvatinių tarifų gausinimo ir į vienodų sąlygų principą, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama lengvatinius tarifus, ne mažesnius nei minimalus 5 % tarifas, taikyti ne daugiau kaip 24 Direktyvos 2006/112/EB III priede išvardytų prekių ir paslaugų punktams. Dėl tos pačios priežasties valstybės narės turėtų galėti taikyti lengvatinį tarifą, mažesnį nei minimalus 5 % tarifas, ir neapmokestinimą PVM su teise atskaityti pirkimo PVM, tačiau tik ne daugiau kaip septyniems Direktyvos 2006/112/EB III priede išvardytiems punktams, jų pasirinktiems iš tų prekių ir paslaugų, kurios laikomos tenkinančiomis pagrindinius poreikius, t. y. prekių ir paslaugų, susijusių su maisto produktų, vandens, vaistų, farmacinių gaminių, sveikatos priežiūros ir higienos gaminių tiekimu, asmenų ir kai kurių kultūros objektų (knygų, laikraščių ir periodinių leidinių) vežimu, arba iš kitų Direktyvos 2006/112/EB III priede išvardytų prekių ir paslaugų, kurioms kitos valstybės narės taiko lengvatinius tarifus, mažesnius nei minimalus 5 % tarifas, arba neapmokestinimą PVM su teise atskaityti pirkimo PVM, jei jos laikosi taikytinų terminų. Tikslinga valstybėms narėms, kurios jau taiko tokius lengvatinius tarifus arba neapmokestinimą PVM, suteikti laiko, reikalingo prisitaikyti prie tų apribojimų;

(7)

į tuos septynis punktus, laikantis Sąjungos aplinkos apsaugos įsipareigojimų dėl priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir Europos žaliojo kurso, taip pat siekiant suteikti valstybėms narėms galimybę skatinti naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, be kita ko, taikant lengvatinius PVM tarifus, tikslinga įtraukti saulės baterijų plokštes. Siekiant remti perėjimą prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo ir skatinti Sąjungos savarankišką apsirūpinimą energija, būtina leisti valstybėms narėms pagerinti galutinių vartotojų galimybes naudotis žaliaisiais energijos ištekliais;

(8)	tai, kad valstybė narė išnaudoja bet kurią iš pirmiau nurodytų galimybių, turėtų būti laikoma priemone, įtvirtinta PVM tarifų sistemos logika ir priimta dėl aiškiai apibrėžtų socialinių priežasčių galutinio vartotojo naudai arba bendrojo intereso labui;

(9)

kartu su bendrosiomis taisyklėmis dėl PVM tarifų yra kelios esamos nukrypti leidžiančios nuostatos, pagal kurias tam tikros valstybės narės gali taikyti mažesnius tarifus. Tie mažesni tarifai yra pateisinami specifiniais geografiniais ypatumais arba socialinėmis priežastimis galutinio vartotojo naudai arba bendrojo intereso labui. Tokie mažesni tarifai galėtų būti aktualūs ir kitoms valstybėms narėms. Todėl, laikantis vienodų sąlygų principo, tikslinga numatyti galimybę, kuria galėtų pasinaudoti visos valstybės narės, taikyti mažesnius tarifus toms pačioms prekėms ir paslaugoms, kurioms kitose valstybėse narėse taikomi mažesni tarifai, ir tomis pačiomis sąlygomis. Kad būtų laikomasi nurodytos septynių punktų viršutinės ribos, valstybės narės, kurios 2021 m. sausio 1 d. taikė tokius mažesnius tarifus daugiau kaip septyniuose Direktyvos 2006/112/EB III priedo punktuose išvardytų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui, iki 2032 m. sausio 1 d. arba iki galutinių procedūrų patvirtinimo dienos, priklausomai nuo to, kuri data ankstesnė, turėtų apriboti lengvatinių tarifų, mažesnių nei minimalus 5 % tarifas, ir neapmokestinimo PVM su teise atskaityti pirkimo PVM taikymą iki septyniuose Direktyvos 2006/112/EB III priedo punktuose išvardytų prekių tiekimo ir paslaugų teikimo. Tie pakeitimai nedaro poveikio Direktyvos 2006/112/EB X priede nustatytai nukrypti leidžiančių nuostatų dėl neapmokestinimo PVM be teisės atskaityti pirkimo PVM taikymo tvarkai;

(10)

be to, kai kurios kitos nukrypti leidžiančios nuostatos šiuo metu leidžia tam tikroms valstybėms narėms taikyti ne mažesnius nei 12 % lengvatinius tarifus Direktyvos 2006/112/EB III priede neišvardytoms prekėms ir paslaugoms. Atsižvelgiant į tai, kad tų lengvatinių tarifų dydis yra arti standartinio tarifo, ir laikantis vienodų sąlygų principo, tikslinga numatyti galimybę, kuria galėtų pasinaudoti visos valstybės narės, taikyti ne mažesnius nei 12 % lengvatinius tarifus toms pačioms prekėms ir paslaugoms, kurioms kitose valstybėse narėse ir tokiomis pačiomis sąlygomis taikomi ne mažesni nei 12 % lengvatiniai tarifai;

(11)

kitos valstybės narės turėtų galėti taikyti ne mažesnius nei 12 % lengvatinius tarifus Direktyvos 2006/112/EB III priede neišvardytoms prekėms ir paslaugoms ir mažesnius nei 5 % lengvatinius tarifus ir neapmokestinimą PVM su teise atskaityti pirkimo PVM bet kuriuose Direktyvos 2006/112/EB III priedo punktuose, išskyrus 1–6 ir 10c punktus, išvardytų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui, jei jos laikosi šioje direktyvoje nustatytos PVM tarifų struktūros ir valstybių narių, kurios 2021 m. sausio 1 d. taikė lengvatinius tarifus ir neapmokestinimą PVM su teise atskaityti pirkimo PVM, taikomų atitinkamų sąlygų. Tos kitos valstybės narės turėtų apimti valstybes nares, kurios šiuo metu taiko lengvatinius tarifus ir neapmokestinimą PVM su teise atskaityti pirkimo PVM ir norėtų taikyti ne mažesnius nei 12 % lengvatinius tarifus Direktyvos 2006/112/EB III priede neišvardytų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui, mažesnius nei 5 % lengvatinius tarifus arba neapmokestinimą PVM su teise atskaityti pirkimo PVM kitų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui nei jos taiko dabar;

(12)

valstybės narės, kurios 2021 m. sausio 1 d. taikė lengvatinius tarifus arba neapmokestinimą PVM su teise atskaityti pirkimo PVM remdamosi nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, turėtų pateikti PVM komitetui išimčių pagrindines nuostatas ir sąlygas savo nacionalinėje teisėje, kurios buvo taikomos 2021 m. sausio 1 d. ir kuriomis galės pasinaudoti kitos valstybės narės. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą bei sudaryti vienodas galimybes visoms valstybėms narėms pasinaudoti tomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis ir remiantis informacija, atitinkamų valstybių narių pateikta iki nustatyto termino, Komisija, gavusi informaciją, nedelsdama turi parengti ir visoms valstybėms narėms išplatinti išsamų prekių ir paslaugų, kurioms taikomi tokie lengvatiniai tarifai ar neapmokestinimas PVM, sąrašą. Siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės turėtų vienodas galimybes pasinaudoti nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, labai svarbu, kad valstybės narės laikytųsi tokios informacijos pateikimo termino;

(13)

remdamosi Komisijos išplatinta informacija, valstybės narės turėtų galėti taikyti lengvatinius tarifus ir neapmokestinimą PVM su teise atskaityti pirkimo PVM tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms, kurioms kitos valstybės narės taiko tokius tarifus ir neapmokestinimą PVM, su sąlyga, kad lengvatiniai tarifai ir neapmokestinimas taikomi tomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos tuos tarifus ir neapmokestinimą PVM jau taikančiose valstybėse narėse. Kad galėtų pasinaudoti tomis galimybėmis, valstybės narės turėtų priimti išsamias taisykles ir PVM komitetui pateikti priimtų nuostatų tekstą. Remdamasi ta pateikta informacija, Komisija turėtų pateikti Tarybai ataskaitą su išsamiu prekių ir paslaugų, kurioms valstybės narės taiko lengvatinius tarifus ir neapmokestinimą PVM su teise atskaityti pirkimo PVM, sąrašu;

(14)

atsižvelgiant į poreikį modernizuoti ir atnaujinti prekių ir paslaugų, kurioms gali būti taikomi lengvatiniai tarifai, sąrašą, Direktyva 2006/112/EB turėtų būti iš dalies pakeista, kad būtų galima taikyti lengvatinius tarifus siekiant konkrečių socialinės politikos tikslų, užtikrinti aiškumą ir atsižvelgti į neutralumo principą, t. y. užtikrinti, kad tam tikrų prekių nuomai ar išperkamajai nuomai ir tiekimui būtų taikomos vienodos sąlygos PVM tarifų požiūriu;

(15)

siekiant suteikti valstybėms narėms galimybę remti perėjimą prie aplinką tausojančių šildymo sistemų ir laikantis Sąjungos aplinkosaugos įsipareigojimų dėl priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, į Direktyvos 2006/112/EB III priedą taip pat turėtų būti įtraukta galimybė valstybėms narėms taikyti lengvatinį tarifą labai efektyvių mažataršių šildymo sistemų, atitinkančių aplinkos apsaugos teisės aktų kriterijus, tiekimui ir įrengimui;

(16)

skaitmeninimas atlieka svarbų vaidmenį kuriant vertę ir skatinant konkurencingumą. Valstybių narių skaitmeninės veiklos rezultatai vertinami ir reitinguojami, remiantis iš anksto nustatytais rodikliais, skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksu, o jis rodo didelius skirtumus, susijusius su skaitmenine plėtra. Siekiant įveikti menką interneto prieigos paslaugų aprėptį ir skatinti jų plėtrą, valstybės narės turėtų turėti galimybę tokioms paslaugoms taikyti lengvatinį tarifą. Sumažinto tarifo taikymas interneto prieigos paslaugoms turėtų būti pritaikytas prie nacionalinėje skaitmeninimo politikoje nustatytų tikslų ir atitinkamai turėtų būti apribota tokio taikymo aprėptis. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2120 (5) interneto prieigos paslaugos užtikrina junglumą, bet neapima internetu teikiamo turinio;

(17)	be to, atsižvelgiant į ekonomikos skaitmeninę transformaciją, valstybės narės turėtų turėti galimybę tiesiogiai internetu transliuojamą veiklą, įskaitant renginius, traktuoti taip pat, kaip fiziškai lankomą veiklą bei renginius, kuriems gali būti taikomi lengvatiniai tarifai;

(18)

siekiant užtikrinti apmokestinimą vartojimo valstybėje narėje, būtina, kad visos paslaugos, kurios gali būti teikiamos klientui elektroninėmis priemonėmis, būtų apmokestinamos toje vietoje, kurioje klientas yra įsisteigęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba paprastai gyvena. Todėl būtina pakeisti su tokia veikla susijusių paslaugų teikimo vietą reglamentuojančias taisykles;

(19)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, būtina paaiškinti, kad socialinės gerovės srityje veikiančių organizacijų atveju vertinant lengvatinio tarifo taikymo reikalavimus turėtų būti atsižvelgiama į bendrą visos organizacijos veiklą ir tikslus, nepriklausomai nuo to, kas yra galutinis tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų gavėjas;

(20)

be to, Direktyva 2006/112/EB turėtų būti iš dalies pakeista, kad lengvatinius tarifus būtų galima taikyti keletu konkrečių atvejų dėl socialinių priežasčių, galutinio vartotojo labui ir siekiant bendrojo intereso tikslo. Todėl prekių ir paslaugų, kurioms gali būti taikomi lengvatiniai tarifai, sąrašas Direktyvos 2006/112/EB III priede turėtų būti išplėstas įtraukiant ribotą tokių galiojančių nukrypti leidžiančių nuostatų skaičių;

(21)

COVID-19 pandemija parodė, jog Direktyvą 2006/112/EB reikia pritaikyti, kad teisinė sistema būtų parengta kovai su būsimomis krizėmis ir taip valstybės narės galėtų greitai reaguoti į išskirtines aplinkybes, pavyzdžiui, pandemijas, humanitarines krizes ir gaivalines nelaimes. Tuo tikslu valstybės narės, kurioms Komisija leido taikyti neapmokestinimą PVM nelaimės aukų naudai importuojamoms prekėms, turėtų turėti galimybę tokiomis pačiomis sąlygomis taikyti neapmokestinimą PVM su teise atskaityti pirkimo PVM tų prekių tiekimui ir su tokiomis prekėmis susijusių paslaugų teikimui įsigijimams bendrijos viduje ir šalies viduje reikalavimus atitinkančioms įstaigoms, kad jos galėtų padėti tokių nelaimių aukoms. Jei neapmokestinimo PVM sąlygos nebetenkinamos, tokių prekių tiekimas ir paslaugų teikimas turėtų būti apmokestinami PVM;

(22)

kadangi pagrindinio šios direktyvos tikslo, t. y. atnaujinti prekių ir paslaugų, kurioms gali būti taikomi lengvatiniai tarifai, sąrašą ir nustatyti pagrindus, kuriais užtikrinama, kad valstybės narės turėtų vienodas galimybes taikyti lengvatinius tarifus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl esamų apribojimų to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(23)	Direktyva 2006/112/EB buvo iš dalies pakeista Tarybos direktyva (ES) 2020/285 (6). Dėl skirtingos šioje direktyvoje nustatytos PVM tarifų struktūros Direktyvoje (ES) 2020/285 pateiktos nuorodos turėtų būti iš dalies pakeistos;

(24)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (7) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(25)	todėl direktyvos 2006/112/EB ir (ES) 2020/285 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2006/112/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 2006/112/EB iš dalies keičiama taip:

1)	53 straipsnis papildomas šia pastraipa: „Šis straipsnis netaikomas įėjimui į pirmoje pastraipoje nurodytus renginius, kuriuose dalyvaujama virtualiai.“;

54 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Tais atvejais, kai paslaugos ir papildomos paslaugos yra susijusios su veikla, kuri yra transliuojama internetu ar yra kitaip užtikrinamas jos prieinamumas virtualiai, paslaugų teikimo vieta yra ten, kur neapmokestinamasis asmuo yra įsisteigęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba paprastai gyvena.“;

59a straipsnyje įvadinė frazė pakeičiama taip:

„Paslaugų, kurių teikimo vieta reglamentuojama 44, 45 straipsniais, 54 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, 56, 58 ir 59 straipsniais, atžvilgiu valstybės narės, siekdamos užkirsti kelią dvigubam apmokestinimui, neapmokestinimui ar konkurencijos iškraipymui, gali laikyti, kad:“;

81 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės, kurios 1993 m. sausio 1 d. nesinaudojo 98 straipsnyje numatyta lengvatinio tarifo taikymo galimybe, gali, jei jos naudojasi 89 straipsnyje numatyta galimybe, nustatyti, kad III priedo 26 punkte nurodyto meno kūrinių tiekimo apmokestinamoji vertė yra lygi sumos, nustatytos pagal 73, 74, 76, 78 ir 79 straipsnius, daliai.“;

94 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	2 dalis pakeičiama taip: „2. Prekių importui taikomas toks tarifas, koks taikomas panašių prekių tiekimui valstybės narės teritorijoje.“;

įterpiama ši pastraipa:

„3. Nukrypdamos nuo šio straipsnio 2 dalies, valstybės narės, taikančios standartinį tarifą IX priedo A, B ir C dalyse išvardytų meno kūrinių, kolekcionavimo objektų ir antikvarinių daiktų tiekimui, gali taikyti lengvatinį tarifą, kaip nustatyta 98 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, tų prekių importui valstybės narės teritorijoje.“;

98 straipsnis pakeičiamas taip:

„98 straipsnis

1. Valstybės narės gali taikyti ne daugiau kaip du lengvatinius tarifus.

Lengvatiniai tarifai nustatomi kaip apmokestinamosios vertės procentinė dalis, kuri negali būti mažesnė nei 5 %, ir taikomi tik III priede išvardytų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui.

Valstybės narės gali taikyti lengvatinius tarifus ne daugiau kaip 24 III priede išvardytų tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų punktams.

2. Valstybės narės, be dviejų lengvatinių tarifų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, gali taikyti lengvatinį tarifą, mažesnį nei minimalus 5 % tarifas, ir neapmokestinimą PVM su teise atskaityti anksčiau sumokėtą PVM ne daugiau kaip septyniems III priede išvardytų tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų punktams.

Lengvatinis tarifas, mažesnis nei minimalus 5 % tarifas, ir neapmokestinimas PVM su teise atskaityti anksčiau sumokėtą PVM gali būti taikomi tik šiuose III priedo punktuose išvardytoms tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms:

a)	1–6 ir 10c punktams;

b)	bet kuriam kitam III priedo punktui, kuriam taikomos 105a straipsnio 1 dalyje numatytos galimybės.

Taikant šios dalies antros pastraipos b punktą, laikoma, kad 105a straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyti su būstu susiję sandoriai patenka į III priedo 10 punktą.

Valstybės narės, kurios 2021 m. sausio 1 d. taikė lengvatinius tarifus, mažesnius nei minimalus 5 % tarifas, arba neapmokestinimą PVM su teise atskaityti anksčiau sumokėtą PVM, daugiau nei septyniems III priede išvardytų prekių ar paslaugų punktams, apriboja jų taikymą, kad šios dalies pirmos pastraipos būtų laikomasi ne vėliau kaip 2032 m. sausio 1 d. arba 402 straipsnyje nurodytų galutinių procedūrų priėmimo dieną, priklausomai nuo to, kuri data ankstesnė. Valstybės narės gali laisvai nustatyti, kurioms tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms jos ir toliau taikys tuos lengvatinius tarifus arba neapmokestins PVM.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti lengvatiniai tarifai ir neapmokestinimas PVM netaikomi elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms, išskyrus III priedo 6, 7, 8 ir 13 punktuose išvardytas paslaugas.

4. Taikydamos šioje direktyvoje numatytus lengvatinius tarifus ir neapmokestinimą PVM, valstybės narės gali naudoti Kombinuotąją nomenklatūrą arba statistinį produktų pagal veiklos rūšį klasifikatorių arba juos abu, siekdamos nustatyti tikslią atitinkamos kategorijos aprėptį.“;

7)	įterpiamas šis straipsnis: „98a straipsnis 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti lengvatiniai tarifai ir neapmokestinimas PVM netaikomi meno kūrinių, kolekcionavimo objektų ir antikvarinių daiktų, kuriems taikomos XII antraštinės dalies 4 skyriaus specialios procedūros, tiekimui.“;

8)	99 straipsnis išbraukiamas;

9)	100 straipsnis pakeičiamas taip: „100 straipsnis Iki 2028 m. gruodžio 31 d. ir vėliau kas penkerius metus Komisija teikia Tarybai III priedo taikymo srities ataskaitą, kai reikia, kartu su atitinkamais pasiūlymais.“;

10)	101 straipsnis išbraukiamas;

11)

į VIII antraštinės dalies 2 skyrių įterpiamas šis skirsnis:

„2a skirsnis

Išimtiniai atvejai

101a straipsnis

1. Jeigu Komisija pagal Tarybos direktyvos 2009/132/EB (*1) 53 straipsnio pirmą pastraipą valstybei narei suteikė leidimą neapmokestinti PVM nelaimės aukų naudai importuojamų prekių, ta valstybė narė gali tokiomis pačiomis sąlygomis taikyti neapmokestinimą PVM su teise atskaityti anksčiau sumokėtą PVM prekių įsigijimui Bendrijos viduje ir tų prekių tiekimui bei su tokiomis prekėmis susijusių paslaugų, įskaitant nuomos paslaugas, teikimui.

2. Valstybė narė, pageidaujanti taikyti 1 dalyje nurodytą priemonę, apie tai praneša PVM komitetui.

3. Kai prekės ar paslaugos, kurias įsigijo šio straipsnio 1 dalyje nustatytu neapmokestinimu PVM besinaudojančios organizacijos, yra naudojamos kitais tikslais nei numatytieji Direktyvos 2009/132/EB VIII antraštinės dalies 4 skyriuje, tokių prekių ar paslaugų naudojimas apmokestinamas PVM tokiomis sąlygomis, kokios taikomos tuo metu, kai neapmokestinimo PVM sąlygos nebetenkinamos.

(*1) 2009 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 2009/132/EB dėl Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio b ir c punktų taikymo, neapmokestinant galutinio tam tikrų prekių importo pridėtinės vertės mokesčiu (OL L 292, 2009 11 10, p. 5).“;"

12)	102 ir 103 straipsniai išbraukiami;

13)

104 straipsnis pakeičiamas taip:

„104 straipsnis

1. Jungholco ir Mitelbergo (Kleines Walsertal) komunose Austrija gali taikyti antrąjį standartinį tarifą, kuris yra mažesnis nei atitinkamas likusioje Austrijos teritorijoje taikomas tarifas, bet ne mažesnis nei 15 %.

2. Lesbo, Chijo, Samo, Dodekaneso ir Kikladų departamentuose bei Taso, Šiaurės Sporadų, Samotrakės ir Skiro salose Graikija gali taikyti tarifus, kurie yra iki 30 % mažesni nei Graikijos žemyninėje dalyje taikomi atitinkami tarifai.

3. Autonominiuose Azorų ir Madeiros regionuose vykdomų sandorių ir tiesioginio importo į tuos regionus atveju Portugalija gali taikyti mažesnius tarifus nei tie, kurie taikomi žemyninėje šalies dalyje.

4. Portugalija gali taikyti vieną iš dviejų 98 straipsnio 1 dalyje numatytų lengvatinių tarifų rinkliavoms už naudojimąsi tiltais Lisabonos teritorijoje.“;

14)	104a ir 105 straipsniai išbraukiami;

15)

įterpiami šie straipsniai:

„105a straipsnis

1. Valstybės narės, kurios pagal Sąjungos teisę 2021 m. sausio 1 d. taikė lengvatinius tarifus, mažesnius nei 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus tarifas, arba neapmokestinimą PVM su teise atskaityti anksčiau sumokėtą PVM III priedo 1–6 ir 10c punktuose neišvardytų prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, gali pagal 98 straipsnio 2 dalį toliau taikyti tuos lengvatinius tarifus arba neapmokestinimą PVM, nedarant poveikio šio straipsnio 4 daliai.

Valstybės narės, kurios pagal Sąjungos teisę 2021 m. sausio 1 d. taikė lengvatinius tarifus, mažesnius nei 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus tarifas, su būstu susijusiems sandoriams, kurie nėra socialinės politikos dalis, gali pagal 98 straipsnio 2 dalį toliau taikyti tuos lengvatinius tarifus.

Valstybės narės ne vėliau kaip 2022 m. liepos 7 d. pateikia PVM komitetui pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų ir tų lengvatinių tarifų ir neapmokestinimo PVM, susijusių su 98 straipsnio 2 dalies antros pastraipos b punktu, taikymo sąlygų tekstą.

Nedarant poveikio šio straipsnio 4 daliai, kitos valstybės narės pagal 98 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą gali taikyti lengvatinius tarifus, mažesnius nei 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus tarifas, arba neapmokestinimą PVM su teise atskaityti anksčiau sumokėtą PVM šios dalies pirmoje ir antroje pastraipose nurodytų tų pačių prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios 2021 m. sausio 1 d. buvo taikomos šioje dalyje nurodytose valstybėse narėse.

2. Valstybės narės, kurios pagal Sąjungos teisę 2021 m. sausio 1 d. taikė mažesnius nei 12 % lengvatinius tarifus, įskaitant lengvatinius tarifus, mažesnius nei 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus tarifas, arba neapmokestinimą PVM su teise atskaityti anksčiau sumokėtą PVM III priede neišvardytų prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, gali pagal 98 straipsnio 1 ir 2 dalis toliau taikyti tuos lengvatinius tarifus arba neapmokestinimą PVM iki 2032 m. sausio 1 d. arba 402 straipsnyje nurodytų galutinių procedūrų patvirtinimo dienos, priklausomai nuo to, kuri data ankstesnė, nedarant poveikio šio straipsnio 4 daliai.

3. Valstybės narės, kurios pagal Sąjungos teisę 2021 m. sausio 1 d. taikė ne mažesnius nei 12 % lengvatinius tarifus III priede neišvardytų prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, gali pagal 98 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą toliau taikyti tuos lengvatinius tarifus, nedarant poveikio šio straipsnio 4 daliai.

Valstybės narės ne vėliau kaip 2022 m. liepos 7 d. pateikia PVM komitetui pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų ir tų lengvatinių tarifų, nurodytų šios dalies pirmoje pastraipoje, taikymo sąlygų tekstą.

Nedarant poveikio šio straipsnio 4 daliai, kitos valstybės narės pagal 98 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą gali taikyti mažesnius nei 12 % lengvatinius tarifus toms pačioms prekėms arba paslaugoms, kaip nurodytos šios dalies pirmoje pastraipoje, tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios 2021 m. sausio 1 d. buvo taikomos šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytose valstybėse narėse.

4. Nukrypstant nuo 1, 2 ir 3 dalių, lengvatiniai tarifai arba neapmokestinimas PVM su teise atskaityti anksčiau sumokėtą PVM, taikomi iškastiniam kurui ir kitoms prekėms, turinčioms panašų poveikį išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, tokioms kaip durpės, taip pat malkoms skirtai medienai, nebetaikomi ne vėliau kaip 2030 m. sausio 1 d. Lengvatiniai tarifai arba neapmokestinimas PVM su teise atskaityti anksčiau sumokėtą PVM cheminiams pesticidams ir cheminėms trąšoms – ne vėliau kaip 2032 m. sausio 1 d.

5. Valstybės narės, kurios pagal šio straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą bei 3 dalies trečią pastraipą ir 105b straipsnį pageidauja taikyti ne mažesnius nei 12 % lengvatinius tarifus, lengvatinius tarifus, mažesnius nei 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus tarifas, arba neapmokestinimą PVM su teise atskaityti anksčiau sumokėtą PVM, ne vėliau kaip 2023 m. spalio 7 d. priima išsamias naudojimosi tomis galimybėmis taisykles. Jos pateikia PVM komitetui pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų, kurias jos priėmė, tekstą.

6. Ne vėliau kaip 2025 m. liepos 1 d. Komisija, remdamasi valstybių narių pateikta informacija, pateikia Tarybai ataskaitą su išsamiu šio straipsnio 1 bei 3 dalyse ir 105b straipsnyje nurodytų prekių ir paslaugų, kurioms valstybėse narėse taikomi lengvatiniai tarifai, įskaitant lengvatinius tarifus, mažesnius nei 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus tarifas, arba neapmokestinimas PVM su teise atskaityti anksčiau sumokėtą PVM, sąrašu.

105b straipsnis

Valstybės narės, kurios pagal Sąjungos teisę 2021 m. sausio 1 d. taikė lengvatinius tarifus, ne mažesnius nei minimalus 5 % tarifas, su būstu susijusiems sandoriams, kurie nėra socialinės politikos dalis, gali pagal 98 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą toliau taikyti tuos lengvatinius tarifus. Tokiu atveju tokiems sandoriams nuo 2042 m. sausio 1 d. taikytinas lengvatinis tarifas negali būti mažesnis nei 12 %.

Valstybės narės ne vėliau kaip 2022 m. liepos 7 d. pateikia PVM komitetui pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų ir tų lengvatinių tarifų, nurodytų pirmoje pastraipoje, taikymo sąlygų tekstą.

Kitos valstybės narės pagal 98 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą gali taikyti ne mažesnius kaip 12 % lengvatinius tarifus šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytiems sandoriams tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios 2021 m. sausio 1 d. buvo taikomos šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytose valstybėse narėse.

Taikant 98 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, laikoma, kad šiame straipsnyje nurodyti sandoriai patenka į III priedo 10 punktą.“;

16)	VIII antraštinės dalies 4 skyrius išbraukiamas;

17)	123, 125, 128 ir 129 straipsniai išbraukiami;

18)

221 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Valstybės narės gali atleisti apmokestinamuosius asmenis nuo 220 straipsnio 1 dalyje arba 220a straipsnyje nustatytos prievolės sąskaita faktūra įforminti jų atliktą PVM neapmokestinamą prekių tiekimą ar paslaugų teikimą jų teritorijoje, suteikiant teisę atskaityti anksčiau sumokėtą PVM arba jos nesuteikiant, pagal 98 straipsnio 2 dalį, 105a straipsnį, 132 straipsnį, 135 straipsnio 1 dalies h–l punktus, 136, 371, 375, 376 ir 377 straipsnius, 378 straipsnio 2 dalį, 379 straipsnio 2 dalį ir 380–390c straipsnius.“;

19)

288 straipsnio pirmos pastraipos 2 punktas pakeičiamas taip:

„2.	sandorių, kurie neapmokestinami suteikiant teisę atskaityti anksčiau sumokėtą PVM pagal 98 straipsnio 2 dalį arba 105a straipsnį, vertė;“;

20)

316 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Jeigu apmokestinamajam prekybininkui tiekiamiems ar jo importuojamiems atitinkamiems meno kūriniams, kolekcionavimo objektams ir antikvariniams daiktams lengvatiniai tarifai nebuvo taikomi, valstybės narės apmokestinamiesiems prekybininkams suteikia teisę pasirinkti taikyti maržos apmokestinimo schemą šiems sandoriams:

a)	meno kūrinių, kolekcionavimo objektų ir antikvarinių daiktų, kuriuos apmokestinamasis prekybininkas pats importavo, tiekimui;

b)	meno kūrinių, kuriuos apmokestinamajam prekybininkui tiekė jų autoriai arba jų teisių perėmėjai, tiekimui;

c)	meno kūrinių, kuriuos apmokestinamajam prekybininkui tiekė apmokestinamasis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis prekybininkas, tiekimui.“;

21)	387 straipsnio c punktas išbraukiamas;

22)	III priedo pavadinimas pakeičiamas taip: „Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo, kuriems gali būti taikomi 98 straipsnyje nurodyti lengvatiniai tarifai ir neapmokestinimas PVM su teise atskaityti PVM, sąrašas“;

23)	III priedas keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

Direktyvos (ES) 2020/285 pakeitimai

Direktyvos (ES) 2020/285 1 straipsnio 15 punktas pakeičiamas taip:

„15.

288 straipsnis pakeičiamas taip:

„288 straipsnis

1. Metinės apyvartos sumą, kuria remiantis taikomas 284 straipsnyje numatytas neapmokestinimas PVM, sudaro šios sumos be PVM:

a)	tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų, kurios būtų apmokestinamos, jei jas tiektų ir teiktų nuo PVM neatleistas apmokestinamasis asmuo, vertė;

b)	sandorių, kurie neapmokestinami suteikiant teisę atskaityti anksčiau sumokėtą PVM pagal 98 straipsnio 2 dalį arba 105a straipsnį, vertė;

c)	pagal 146–149 straipsnius ir 151, 152 ir 153 straipsnius PVM neapmokestinamų sandorių vertė;

d)	pagal 138 straipsnį PVM neapmokestinamų sandorių vertė, jei taikomas tame straipsnyje numatytas neapmokestinimas PVM;

e)	nekilnojamojo turto sandorių, 135 straipsnio 1 dalies b–g punktuose nurodytų finansinių sandorių ir draudimo bei perdraudimo paslaugų, jei šie sandoriai nėra pagalbiniai, vertė.

2. Apskaičiuojant apyvartą pagal 1 dalį, neatsižvelgiama į apmokestinamojo asmens materialaus ir nematerialaus ilgalaikio turto perleidimus.“;“.

3 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi 1 straipsnio 1, 2, 5, 7, 12 punktų, kiek tai susiję su Direktyvos 2006/112/EB 103 straipsnio išbraukimu, taip pat 20 punkto ir 2 straipsnio.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2025 m. sausio 1 d.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. valstybės narės gali taikyti įstatymus ir kitus teisės aktus dėl Direktyvos 2006/112/EB III priedo 7 ir 13 punktų, susijusių su prieiga prie tuose punktuose minimų renginių ar apsilankymų tiesioginės transliacijos internetu, ir 26 punkto, išvardytų šios direktyvos priede.

2. Valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų tekstus.

3. Valstybės narės, priimdamos 1 ir 2 dalyse nurodytas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

4 straipsnis

Peržiūra

Komisija, remdamasi vertinimu, ar galimi perspektyvūs sprendimai, pritaikyti prie skaitmeninio amžiaus ir suderinti su apmokestinimu paskirties šalyje grindžiamos PVM sistemos tikslu, kai tinkama, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų iš dalies keičiamos atitinkamos šios direktyvos nuostatos, kiek tai susiję su maržos apmokestinimo schema, nustatyta Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 4 skyriuje.

5 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

6 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge 2022 m. balandžio 5 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. LE MAIRE

(1) 2022 m. kovo 9 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) OL C 283, 2018 8 10, p. 35.

(3) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).

(4) 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/522, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. laikotarpio Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programa (programa „ES – sveikatos labui“) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 282/2014 (OL L 107, 2021 3 26, p. 1).

(5) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga ir mažmeninėmis reguliuojamų ryšio paslaugų ES viduje kainomis, ir kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2002/22/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 (OL L 310, 2015 11 26, p. 1).

(6) 2020 m. vasario 18 d. Tarybos direktyva (ES) 2020/285, kuria iš dalies keičiami Direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, kiek tai susiję su specialia mažosioms įmonėms skirta schema, ir Reglamentas (ES) Nr. 904/2010, kiek tai susiję su administraciniu bendradarbiavimu ir keitimusi informacija tinkamo specialios mažosioms įmonėms skirtos schemos taikymo stebėsenos tikslais (OL L 62, 2020 3 2, p. 13).

(7) OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

PRIEDAS

Direktyvos 2006/112/EB III priedas iš dalies keičiamas taip:

3–8 punktai pakeičiami taip:

„3.	medicinos ir veterinarijos tikslams naudojami farmaciniai gaminiai, įskaitant gaminius, naudojamus kontracepcijai ir moterų sanitarinei apsaugai, ir sugeriamieji higienos gaminiai;

medicinos įranga, prietaisai, priemonės, reikmenys, pagalbinės priemonės ir apsaugos priemonės, įskaitant sveikatą apsaugančias kaukes, paprastai skirtas naudoti sveikatos priežiūrai arba naudoti asmenims su negalia, prekės, būtinos negaliai kompensuoti ir įveikti, taip pat tokių prekių pritaikymas, taisymas, nuoma ir išperkamoji nuoma;

5.	keleivių vežimas ir prekių, kurias jie gabenasi su savimi, pavyzdžiui, bagažo, dviračių, įskaitant elektrinius dviračius, motorinių ar kitų transporto priemonių, vežimas arba su keleivių vežimu susijusių paslaugų teikimas;

fiziniu pavidalu ar elektroniniu būdu arba abiem būdais teikiamų knygų, laikraščių ir periodinių leidinių (įskaitant brošiūras, skrajutes ir panašius spaudinius, vaikams skirtas iliustruotas, piešimo ar spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankraštines natas, žemėlapius ir hidrografines ar panašias schemas), išskyrus leidinius, visiškai ar didžiąja dalimi skirtus reklamos tikslams, ir išskyrus kitus leidinius, kuriuos visus ar didžiąją jų dalį sudaro girdimo garso ar vaizdo turinys, tiekimas, įskaitant jų išdavimą panaudai bibliotekose; pelno nesiekiančių organizacijų leidinių gamyba ir su tokia gamyba susijusios paslaugos;

7.	įėjimas į pasirodymus, teatrus, cirkus, muges, pramogų parkus, koncertus, muziejus, zoologijos sodus, kino teatrus, parodas ir panašius kultūros renginius bei patalpas arba prieiga prie šių renginių ar apsilankymų tiesioginės transliacijos internetu, arba ir viena, ir kita;

8.	radijo ir televizijos transliavimo paslaugų priėmimas ir žiniasklaidos paslaugų teikėjo vykdomas tų pačių programų transliavimas internetu; valstybių narių apibrėžtos interneto prieigos paslaugos, teikiamos kaip skaitmeninimo politikos dalis“;

10 ir 10a punktai pakeičiami taip:

„10.	būsto tiekimas ir statyba, kaip socialinės politikos dalis, kaip apibrėžta valstybių narių; būsto ir privačių būstų renovacija ir pertvarkymas, įskaitant griovimą ir rekonstrukciją, taip pat remontas; gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto nuoma;

10a)	visuomeninių ir kitų pastatų, naudojamų viešojo intereso veiklai, statyba ir renovacija;“;

įterpiamas šis punktas:

„10c)

saulės baterijų plokščių tiekimas ir įrengimas ant privačių būstų, būstų ir visuomeninių bei kitų pastatų, naudojamų viešojo intereso veiklai, ir šalia jų“;

11 punktas pakeičiamas taip:

„11.	prekių ir paslaugų, paprastai skirtų naudoti žemės ūkio gamyboje, išskyrus ilgalaikį turtą, pvz., įrengimus ar pastatus, tiekimas ir teikimas; ir – iki 2032 m. sausio 1 d. – cheminių pesticidų ir cheminių trąšų tiekimas;“;

įterpiamas šis punktas:

„11a)

gyvi arklinių šeimos gyvūnai ir su gyvais arklinių šeimos gyvūnais susijusių paslaugų teikimas.“;

13 punktas pakeičiamas taip:

„13.	įėjimas į sporto renginius arba prieiga prie tiesioginės šių renginių transliacijos internetu, arba ir viena, ir kita; sporto infrastruktūros naudojimas ir sporto ar fizinių pratimų pamokų teikimas, taip pat kai jos transliuojamos tiesiogiai internetu;“;

7)	14 punktas išbraukiamas;

15 punktas pakeičiamas taip:

„15.

organizacijų, užsiimančių rūpyba ar socialinės apsaugos darbu, kaip juos apibrėžia valstybės narės, kurias valstybės narės yra pripažinusios socialine gerove besirūpinančiomis organizacijomis, vykdomas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, jeigu šie sandoriai nėra neapmokestinami PVM pagal 132, 135 ir 136 straipsnius;“;

18 ir 19 punktai pakeičiami taip:

„18.	paslaugų, susijusių su nuotekų sistemų, gatvių valymu, atliekų surinkimu ir atliekų apdorojimu arba atliekų perdirbimu, teikimas, išskyrus atvejus, kai tokias paslaugas teikia 13 straipsnyje nurodytos įstaigos;

19.	buitinių prietaisų, batų ir odos dirbinių, drabužių ir buitinės tekstilės gaminių taisymo (įskaitant lopymą ir persiuvimą) paslaugų teikimas.“;

10)

21 punktas pakeičiamas taip:

„21.	kirpimas;“;

11)

Papildoma šiais punktais:

„22.

elektros energijos, centralizuotas šilumos ir centralizuotas vėsumos tiekimas ir biodujų, pagamintų naudojant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2018/2001 (*1) IX priedo A dalyje išvardytas žaliavas, tiekimas; tiekiamos ir įrengiamos labai efektyvios mažataršės šildymo sistemos, atitinkančios atitinkamai Komisijos reglamento (ES) 2015/1189 (*2) V priede ir Komisijos reglamento (ES) 2015/1185 (*3) V priede nustatytus išmetamųjų teršalų kiekio (KD) santykinius taršos rodiklius ir kurioms suteikta ES energijos vartojimo efektyvumo etiketė, rodanti, kad laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1369 (*4) 7 straipsnio 2 dalyje nurodyto kriterijaus; ir – iki 2030 m. sausio 1 d. – gamtinių dujų ir malkoms skirtos medienos tiekimas;

23.	gyvi augalai ir kiti gėlininkystės produktai, įskaitant svogūnėlius, medvilnę, šaknis ir panašius produktus, skintas gėles ir dekoratyvinius žalumynus;

24.	vaikiški drabužiai ir avalynė; vaikiškų automobilio sėdynių tiekimas;

25.	dviračių, įskaitant elektrinius dviračius, tiekimas; tokių dviračių nuomos ir taisymo paslaugos;

26.	IX priedo A, B ir C dalyse išvardytų meno kūrinių, kolekcionavimo objektų ir antikvarinių daiktų tiekimas;

27.	teisinės paslaugos, teikiamos pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir bedarbiams darbo ginčų teismo procese, ir teisinės paslaugos, teikiamos pagal teisinės pagalbos sistemą, kaip apibrėžta valstybių narių;

28.	įrankiai ir kita įranga, paprastai skirti naudoti teikiant gelbėjimo ar pirmosios pagalbos paslaugas, kai jie tiekiami viešosioms įstaigoms arba pelno nesiekiančioms organizacijoms, veikiančioms civilinės saugos ar bendruomenių apsaugos srityje;

29.	paslaugų, susijusių su švyturinių laivų, švyturių ar kitų pagalbinių navigacijos priemonių eksploatavimu, teikimas ir gelbėjimo paslaugų, įskaitant gelbėjimosi valčių paslaugų organizavimą ir priežiūrą, teikimas.

(*1) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (nauja redakcija) (OL L 328, 2018 12 21, p. 82)."

(*2) 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/1189, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi kietojo kuro katilų ekologinio projektavimo reikalavimai (OL L 193, 2015 7 21, p. 100)."

(*3) 2015 m. balandžio 24 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/1185, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai (OL L 193, 2015 7 21, p. 1)."

(*4) 2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1369, kuriuo nustatoma energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistema ir panaikinama Direktyva 2010/30/ES (OL L 198, 2017 7 28, p. 1).“"

(*1) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (nauja redakcija) (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 107/13

TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2022/543

2022 m. balandžio 5 d.

kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/118/EB ir (ES) 2020/262, kiek tai susiję su neapmokestinamomis prekių parduotuvėmis, esančiomis Lamanšo sąsiaurio tunelio Prancūzijos terminale

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 113 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)	pagal Tarybos direktyvos 2008/118/EB (3) 14 straipsnio 1 dalį valstybėms narėms leidžiama nuo akcizų mokėjimo atleisti neapmokestinamų prekių parduotuvių, esančių Sąjungos oro uostuose ir uostuose, tiekiamas akcizais apmokestinamas prekes, skirtas keliautojams į trečiąją teritoriją;

(2)

Lamanšo sąsiaurio nuolatinė transporto jungtis yra dviejų gręžtinių tunelių geležinkelio jungtis, esanti po Lamanšo sąsiauriu tarp Kokelio (Pa de Kalė, Prancūzija) ir Folkstono (Kentas, Jungtinė Karalystė). Abiejuose jos galuose yra susietas aptarnavimo tunelis ir terminalo zonos, leidžiančios valdyti įvažiavimą į tunelius ir išvažiavimą iš jų. Dėl tokios infrastruktūros ji turi jūrų jungčiai tarp Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės būdingų požymių, o pasienio kontrolė vykdoma dviejuose prieigos terminaluose. Jūrų jungtis ir Lamanšo sąsiaurio nuolatinė transporto jungtis sudaro sąlygas kirsti Lamanšo sąsiaurį tomis pačiomis sąlygomis;

(3)	todėl Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties Prancūzijos terminalas Kokelyje Direktyvos 2008/118/EB 14 straipsnio tikslais turėtų būti laikomas lygiaverčiu uostui;

(4)

dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos, dėl kurio buvo atidarytos neapmokestinamų prekių parduotuvės Kalė ir Diunkerko uostuose bei Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties Jungtinės Karalystės terminale Folkstone, tikslinga leisti atidaryti neapmokestinamų prekių parduotuves Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties Prancūzijos terminale Kokelyje;

(5)

atsižvelgiant į tai, kad keleiviai, vykstantys per Lamanšo sąsiaurio nuolatinę transporto jungtį, negali jos palikti, kol nepasiekia paskirties vietos, rizika, kad bus nesilaikoma leidžiamo importuoti akcizais ir mokesčiais neapmokestinamų prekių kiekio, būtų nedidelė, todėl ir muitinėms tenkanti kontrolės našta, bus nedidelė. Tačiau, kad būtų išvengta bet kokio mokesčių slėpimo, vengimo ar piktnaudžiavimo, Prancūzija turėtų imtis būtinų kontrolės priemonių, kad užtikrintų tinkamą atleidimo nuo mokesčio taikymą Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties Prancūzijos terminale Kokelyje esančiose neapmokestinamų prekių parduotuvėse;

(6)	atsižvelgiant į tai, kad Tarybos direktyva (ES) 2020/262 (4) panaikina ir pakeičia Direktyvą 2008/118/EB nuo 2023 m. vasario 13 d., atitinkama Direktyvos (ES) 2020/262 nuostata taip pat turėtų būti iš dalies pakeista;

(7)	todėl direktyvos 2008/118/EB ir (ES) 2020/262 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2008/118/EB daliniai pakeitimai

Direktyvos 2008/118/EB 14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

įterpiama ši dalis:

„1a. 1 dalyje numatytas atleidimas nuo akcizų taip pat taikomas akcizu apmokestinamoms prekėms, kurias neapmokestinamų prekių parduotuvės, esančios Lamanšo sąsiaurio tunelio Prancūzijos terminale Kokelyje, tiekia keleiviams, turintiems transporto dokumentus, kurie galioja kelionei į Jungtinę Karalystę per Lamanšo sąsiaurio nuolatinę transporto jungtį.“;

2)	3 dalis pakeičiama taip: „3. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad 1, 1a ir 2 dalyse numatyti atleidimo nuo akcizų atvejai būtų taikomi užkertant kelią galimam slėpimui, vengimui ar piktnaudžiavimui.“

2 straipsnis

Direktyvos (ES) 2020/262 daliniai pakeitimai

Direktyvos (ES) 2020/262 13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

įterpiama ši dalis:

2)	3 dalis pakeičiama taip: „3. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad 1, 1a ir 2 dalyse numatyti atleidimo nuo akcizų atvejai būtų taikomi užkertant kelią galimam slėpimui, vengimui ar piktnaudžiavimui.“

3 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Jei valstybė narė nusprendžia taikyti Direktyvos 2008/118/EB 14 straipsnio 1 dalyje numatytą atleidimą nuo akcizų pagal šios direktyvos 1 straipsnį arba Direktyvos (ES) 2020/262 13 straipsnio 1 dalyje numatytą atleidimą nuo akcizų pagal šios direktyvos 2 straipsnį ir priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus šiai direktyvai įgyvendinti, ji Komisijai nedelsdama praneša apie priemonės, kurių buvo imtasi pagal šią direktyvą.

2. Valstybė narė, priimdama tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybė narė.

4 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge 2022 m. balandžio 5 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. LE MAIRE

(1) 2022 m. kovo 9 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) 2022 m. vasario 23 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3) 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinanti Direktyvą 92/12/EEB (OL L 9, 2009 1 14, p. 12).

(4) 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka (OL L 58, 2020 2 27, p. 4).

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 107/16

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2022/544

2022 m. balandžio 4 d.

dėl Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos susitarimo dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Moldovos Respublikoje vykdomos operacinės veiklos sudarymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalies b bei d punktus ir 79 straipsnio 2 dalies c punktą kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą (1),

kadangi:

(1)	remiantis Tarybos sprendimu (ES) 2022/449 (2) Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos susitarimas dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Moldovos Respublikoje vykdomos operacinės veiklos (toliau – Susitarimas) buvo pasirašytas 2022 m. kovo 17 d. su sąlyga, kad jis bus sudarytas vėliau;

(2)

aplinkybėmis, kuriomis reikia siųsti Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų nuolatinių pajėgų sienų valdymo būrius į trečiąją valstybę, kurioje būrių nariai naudosis vykdomaisiais įgaliojimais, Reglamento (ES) 2019/1896 (3) 73 straipsnio 3 dalyje raginama, kad Sąjunga sudarytų susitarimą dėl statuso su susijusia trečiąja valstybe pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnį;

(3)	šis sprendimas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (4), plėtojimas; todėl Airija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(4)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis sprendimas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba priima šį sprendimą, Danija turi nuspręsti, ar jį įtrauks į savo nacionalinę teisę;

(5)	Susitarimas turėtų būti patvirtintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos susitarimas dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Moldovos Respublikoje vykdomos operacinės veiklos (5) (toliau – Susitarimas).

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas Sąjungos vardu pateikia Susitarimo 22 straipsnio 1 dalyje numatytą pranešimą.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Liuksemburge 2022 m. balandžio 4 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

R. BACHELOT-NARQUIN

(1) 2022 m. kovo 24 d. pritarimas (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) 2022 m. kovo 17 d. Tarybos sprendimas (ES) 2022/449 dėl Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos susitarimo dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Moldovos Respublikoje vykdomos operacinės veiklos pasirašymo Sąjungos vardu ir laikino taikymo (OL L 91, 2022 3 18, p. 1).

(3) 2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624 (OL L 295, 2019 11 14, p. 1).

(4) 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 64, 2002 3 7, p. 20).

(5) Susitarimo tekstas paskelbtas OL L 91, 2022 3 18, p. 4.

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 107/18

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2022/545

2022 m. sausio 26 d.

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2144 papildomas nustatant išsamias taisykles dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo pagal jų eismo įvykių duomenų savirašius ir tų sistemų, kaip atskirų techninių mazgų, tipo patvirtinimo specialiųjų bandymo procedūrų ir techninių reikalavimų ir iš dalies keičiamas to reglamento II priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/2144 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo reikalavimų, susijusių su jų bendrąja sauga ir transporto priemonėse esančių asmenų bei pažeidžiamų eismo dalyvių apsauga, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 78/2009, (EB) Nr. 79/2009 ir (EB) Nr. 661/2009 ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 631/2009, (ES) Nr. 406/2010, (ES) Nr. 672/2010, (ES) Nr. 1003/2010, (ES) Nr. 1005/2010, (ES) Nr. 1008/2010, (ES) Nr. 1009/2010, (ES) Nr. 19/2011, (ES) Nr. 109/2011, (ES) Nr. 458/2011, (ES) Nr. 65/2012, (ES) Nr. 130/2012, (ES) Nr. 347/2012, (ES) Nr. 351/2012, (ES) Nr. 1230/2012 ir (ES) 2015/166 (1), ypač į jo 4 straipsnio 6 dalį ir 6 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamente (ES) 2019/2144 nustatytas bendras įpareigojimas variklinėse transporto priemonėse įrengti tam tikras pažangiąsias transporto priemonių sistemas. To reglamento II priede turėtų būti pateikti variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo pagal jų eismo įvykių duomenų savirašius ir tų sistemų, kaip atskirų techninių mazgų, tipo patvirtinimo reikalavimai. Šiuos reikalavimus būtina papildyti nustatant išsamias suderintas taisykles dėl tokio tipo patvirtinimo specialiųjų bandymo procedūrų ir techninių reikalavimų;

(2)

šiame reglamente nustatyti techniniai reikalavimai ir bandymo procedūros taikomi M1 ir N1 kategorijų variklinėms transporto priemonėms, atsižvelgiant į Reglamente (ES) 2019/2144 nustatytas taikytinas datas, kai atsisakoma suteikti ES tipo patvirtinimą tų kategorijų variklinėms transporto priemonėms;

(3)

pagal Reglamento (ES) 2019/2144 3 straipsnio 13 punktą eismo įvykių duomenų savirašis yra sistema, skirta tik registruoti ir išsaugoti kritinius su eismo įvykiu susijusius parametrus ir informaciją prieš pat susidūrimą, jo metu ir netrukus po jo, siekiant gauti tikslesnius ir išsamesnius eismo įvykio duomenis, kad valstybės narės galėtų atlikti kelių eismo saugos analizę ir įvertinti konkrečių priemonių veiksmingumą;

(4)

transporto priemonių tipo patvirtinimo pagal eismo įvykių duomenų savirašius bandymo procedūros ir išsamūs techniniai reikalavimai reglamentuojami JT taisyklės Nr. 160 (2) nuostatomis. Todėl ta JT taisyklė turėtų būti įtraukta į Reglamento (ES) 2019/2144 4 straipsnio 5 dalyje ir 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų taikytinų reikalavimų sąrašą;

(5)

JT taisyklėje Nr. 160 nustatyti reikalavimai dėl duomenų elementų, kuriuos turi įrašyti eismo įvykių duomenų savirašiai, tų duomenų formato, duomenų rinkimo, įrašymo ir išsaugojimo savirašyje, taip pat reikalavimai, susiję su veikimo charakteristikomis atlikus susidūrimo bandymą ir duomenų išliekamumu;

(6)	visi JT taisyklės Nr. 160 (3) 01 serijos pakeitimuose nustatyti techniniai reikalavimai taikomi nuo Reglamento (ES) 2019/2144 II priede nurodytų datų, nedarant poveikio Sąjungos tarptautiniams įsipareigojimams;

(7)

siekiant užtikrinti, kad transporto priemonių gamintojai imtųsi tinkamų priemonių, kuriomis užtikrinama, kad eismo įvykių duomenų savirašio duomenys būtų apsaugoti nuo manipuliavimo, kad jo įrašyti duomenys būtų prieinami per standartinę sąsają ir kad tuos duomenis būtų galima anonimizuoti, tie reikalavimai turėtų būti papildyti duomenų paėmimo, privatumo ir saugumo užtikrinimo reikalavimais;

(8)	siekiant užtikrinti, kad eismo įvykių duomenų savirašių įrašyti duomenys išliktų anonimiški, gamintojai turėtų būti įpareigoti imtis tinkamų priemonių, kad tie duomenys nebūtų pateikti arba paimti kartu su informacija apie fizinį asmenį;

(9)

kol Komisijos deleguotuoju aktu bus nustatyti standartizuoti ryšių protokolai, skirti prieigai prie įvykio duomenų gauti ir juos paimti, transporto priemonių gamintojai atitinkamoms šalims turėtų pateikti informaciją apie tai, kaip gauti prieigą prie eismo įvykių duomenų savirašio įrašytų duomenų, juos paimti ir interpretuoti;

(10)	atliekant periodinę transporto priemonių techninę apžiūrą turėtų būti tikrinamas eismo įvykių duomenų savirašio darbinės būsenos ir jo funkcinių savybių tinkamumas bei programinės įrangos vientisumas;

(11)	Reglamento (ES) 2019/2144 II priedo lentelėje, kurioje pateiktas reikalavimų sąrašas, nėra jokios nuorodos į norminius aktus, susijusius su eismo įvykių duomenų savirašiais. Todėl į tą priedą būtina įtraukti nuorodą į šį reglamentą ir JT taisyklę Nr. 160;

(12)	Reglamento (ES) 2019/2144 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas JT taisyklių sąrašas, pateiktas to reglamento I priede, turėtų būti iš dalies pakeistas įtraukiant nuorodą į JT taisyklės Nr. 160 01 serijos pakeitimus;

(13)	todėl Reglamentas (ES) 2019/2144 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(14)

šio reglamento nuostatos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, nes tomis nuostatomis nustatomos taisyklės dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo pagal jų eismo įvykių duomenų savirašius, taip pat eismo įvykių duomenų savirašių, kaip atskiro techninio mazgo, tipo patvirtinimo techninių reikalavimų. Dėl šiame reglamente nustatytų taisyklių būtina į Reglamento (ES) 2019/2144 II priedą įtraukti nuorodą į šį reglamentą, JT taisyklę Nr. 160 ir JT taisyklės Nr. 160 01 serijos pakeitimus. Todėl tas nuostatas derėtų nustatyti viename deleguotajame reglamente;

(15)	kadangi Reglamento (ES) 2019/2144 reikalavimai dėl M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių eismo įvykių duomenų savirašių turi būti taikomi nuo 2022 m. liepos 6 d., šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos pačios dienos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėms, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/858 (4) 4 straipsnyje.

2 straipsnis

Taikytini techniniai reikalavimai

1. Transporto priemonės eismo įvykių duomenų savirašio sistema turi atitikti techninius reikalavimus, nustatytus:

a)	JT taisyklėje Nr. 160 ir

b)	šio reglamento 3, 4 ir 5 straipsniuose.

2. Eismo įvykių duomenų savirašio, kaip atskiro techninio mazgo, tipas patvirtinamas, jei atskiras techninis mazgas atitinka tuos pačius reikalavimus kaip tie, kurie nustatyti JT taisyklės Nr. 160 5.3 punkte (įvadinė pastraipa), 5.3.3, 5.3.4, 5.3.5 ir 5.5 punktuose.

3. Jeigu variklinėje transporto priemonėje yra įmontuotas eismo įvykių duomenų savirašis, kurio tipas patvirtintas kaip atskiro techninio mazgo, transporto priemonė ir jos eismo įvykių duomenų savirašis turi atitikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus techninius reikalavimus. Tačiau, kalbant apie JT taisyklės Nr. 160 5 dalį, jie turi atitikti tos taisyklės 5.1, 5.2, 5.3.1, 5.3.2 ir 5.4 punktuose nustatytus reikalavimus.

3 straipsnis

Duomenų saugumas

1. Su susidūrimu susiję duomenys, kurie įrašomi ir išsaugomi eismo įvykių duomenų savirašyje, turi būti apsaugoti nuo manipuliavimo laikantis JT taisyklės Nr. 155 (5) pradinės serijos ar bet kurios vėlesnės serijos pakeitimuose nustatytų atitinkamų techninių reikalavimų ir pereinamojo laikotarpio nuostatų.

2. Siekiant išvengti kenkimo ir netinkamo atnaujinimo, turi būti užtikrinta patikima eismo įvykių duomenų savirašio programinės įrangos atnaujinimo apsauga.

4 straipsnis

Duomenų paėmimas

1. Eismo įvykių duomenų savirašių įrašytus su susidūrimu susijusius duomenis turi būti įmanoma paimti naudojant Reglamento (ES) 2018/858 X priedo 2.9 punkte nurodytą standartizuotos duomenų perdavimo linijos nuosekliojo prievado jungtį. Jeigu po susidūrimo nuosekliojo prievado jungtis nebeveikia, duomenis turi būti įmanoma paimti tiesiogiai prisijungus prie eismo įvykių duomenų savirašio.

2. Transporto priemonės gamintojas turi nurodyti tipo patvirtinimo instituciją ir, tipo patvirtinimo institucijos, bet kurio suinteresuotojo sudėtinių dalių, diagnostikos priemonių ar bandymų įrangos gamintojo ar remonto paslaugų teikėjo prašymu, pateikti informaciją apie tai, kaip gauti prieigą prie eismo įvykio duomenų, juos paimti ir interpretuoti.

3. Transporto priemonės ir jų eismo įvykių duomenų savirašiai turi būti suprojektuoti taip, kad, naudojant duomenų paėmimo priemonę, būtų parengiamos įvykių ataskaitos, kuriose pateikiami šie duomenų elementai:

a)	visi privalomi duomenų elementai, kurių reikalaujama pagal JT taisyklę Nr. 160;

b)	tikslus transporto priemonės, kurioje įmontuotas eismo įvykių duomenų savirašis, tipas, variantas ir versija (įskaitant įrengtas aktyvias saugos ir eismo įvykių prevencijos sistemas).

Duomenys, nurodyti b punkte, taip pat turi būti prieinami baigus JT taisyklės Nr. 160 5.4.3 punkte nurodytą susidūrimo bandymą.

4. Eismo įvykių duomenų savirašio įrašytų duomenų neturi būti įmanoma paimti per sąsajas, kuriomis galima naudotis neatrakinus transporto priemonės arba nenaudojant tam tikrų priemonių, arba per transporto priemonių belaidžio ryšio sąsajas.

5. Eismo įvykių duomenų savirašio duomenys, pateikti pagal šio straipsnio 1 dalį:

a)	turi būti pateikti kompiuterio skaitomu formatu;

b)	neturi apimti informacijos, leidžiančios tuos duomenis susieti su fiziniu asmeniu, arba būti pateikti kartu su tokia informacija.

5 straipsnis

Techninės apžiūros nuostatos

Atliekant periodinę transporto priemonių techninę apžiūrą turi būti įmanoma patikrinti šias eismo įvykių duomenų savirašio sistemos savybes:

jos darbinės būsenos tinkamumą, vizualiai stebint įspėjamojo gedimo signalo būseną įjungus pagrindinį transporto priemonės valdymo jungiklį ir patikrinant lemputes. Jeigu įspėjamasis gedimo signalas rodomas bendrojoje erdvėje (erdvėje, kurioje gali būti rodomos dvi arba daugiau informacinių funkcijų ir (arba) ženklų, bet ne vienu metu), prieš įspėjamojo gedimo signalo būsenos patikrą pirmiausia reikia apžiūrėti tą bendrąją erdvę ir įsitikinti, kad ji veikia;

jos funkcinių savybių tinkamumą ir programinės įrangos vientisumą, naudojant elektroninę transporto priemonės sąsają, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/45/ES (6) III priedo I skirsnio 14 punkte, jei tai leidžia transporto priemonės techninės charakteristikos ir pateikiami būtini duomenys. Gamintojai užtikrina, kad techninė informacija, skirta elektroninei transporto priemonės sąsajai naudoti, būtų prieinama pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/621 (7) 6 straipsnį.

6 straipsnis

Laikinosios nuostatos dėl patvirtinimo pagal JT taisyklę Nr. 160

1. Nuo 2022 m. liepos 6 d. nacionalinės institucijos dėl priežasčių, susijusių su eismo įvykių duomenų savirašiais, atsisako suteikti ES tipo patvirtinimą arba nacionalinį tipo patvirtinimą naujų tipų transporto priemonėms, kurios neatitinka šio reglamento ir JT taisyklės Nr. 160 01 serijos pakeitimų techninių reikalavimų. Tačiau ES patvirtinimo pagal šį reglamentą suteikimo tikslais iki 2024 m. liepos 1 d. nacionalinės institucijos pripažįsta už ES ribų pagal JT taisyklę Nr. 160 suteiktą patvirtinimą kaip alternatyvą patvirtinimui pagal JT taisyklės Nr. 160 01 serijos pakeitimus.

2. Nuo 2024 m. liepos 6 d. nacionalinės institucijos dėl priežasčių, susijusių su eismo įvykių duomenų savirašiais, draudžia registruoti, parduoti ir pradėti eksploatuoti naujas transporto priemones, jei tokios transporto priemonės neatitinka šio reglamento ir JT taisyklės Nr. 160 01 serijos pakeitimų techninių reikalavimų, nes nuo tos datos tokių transporto priemonių atitikties sertifikatai bus laikomi nebegaliojančiais. Tačiau nacionalinės institucijos pripažįsta už ES ribų pagal JT taisyklę Nr. 160 suteiktą patvirtinimą kaip alternatyvą patvirtinimui pagal JT taisyklės Nr. 160 01 serijos pakeitimus, kad tokias transporto priemones būtų galima registruoti, parduoti ir pradėti eksploatuoti pagal Reglamento (ES) 2018/858 48, 49 ir 50 straipsnius iki 2026 m. liepos 1 d.

7 straipsnis

Reglamento (ES) 2019/2144 pakeitimas

Reglamento (ES) 2019/2144 I ir II priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

8 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo data

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2022 m. liepos 6 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. sausio 26 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 325, 2019 12 16, p. 1.

(2) JT taisyklė Nr. 160 „Vienodos motorinių transporto priemonių patvirtinimo pagal įvykių duomenų savirašį nuostatos“ (OL L 221, 2021 6 21, p. 15); JT taisyklė Nr. 160 „Vienodos motorinių transporto priemonių patvirtinimo pagal įvykių duomenų savirašį nuostatos“ [2021/1215] 01 serijos pakeitimai (OL L 265, 2021 7 26, p. 3).

(3) JT taisyklė Nr. 160 „Vienodos motorinių transporto priemonių patvirtinimo pagal įvykių duomenų savirašį nuostatos“ [2021/1215] 01 serijos pakeitimai (OL L 265, 2021 7 26, p. 3).

(4) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų ir tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB (OL L 151, 2018 6 14, p. 1).

(5) JT taisyklė Nr. 155 „Vienodos nuostatos dėl transporto priemonių patvirtinimo kibernetinio saugumo ir kibernetinio saugumo valdymo sistemos atžvilgiu“ [2021/387] (OL L 82, 2021 3 9, p. 30).

(6) 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuria panaikinama Direktyva 2009/40/EB (OL L 127, 2014 4 29, p. 51).

(7) 2019 m. balandžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/621 dėl tikrinamų pozicijų techninei apžiūrai atlikti būtinos techninės informacijos ir dėl rekomenduojamų tikrinimo metodų naudojimo, kuriuo nustatomos išsamios taisyklės dėl duomenų formato ir prieigos prie atitinkamos techninės informacijos tvarka (OL L 108, 2019 4 23, p. 5).

PRIEDAS

Reglamento (ES) 2019/2144 pakeitimas

Reglamento (ES) 2019/2144 I priedas iš dalies keičiamas taip:

„160

Eismo įvykių duomenų savirašis

01 serijos pakeitimai

OL L 265, 2021 7 26, p. 3.

M1, N1“.

II priedo E dalyje E5 reikalavimui skirta eilutė pakeičiama taip:

„Dalykas

Norminiai aktai

Papildomos specialiosios techninės nuostatos

STU

Sudėtinė dalis

E5 Eismo įvykių duomenų savirašis

Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2022/545 (*1)

JT taisyklė Nr. 160

(*1) 2022 m. sausio 26 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2022/545, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2144 papildomas nustatant išsamias taisykles dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo pagal jų eismo įvykių duomenų savirašius ir tų sistemų, kaip atskirų techninių mazgų, tipo patvirtinimo specialiųjų bandymo procedūrų ir techninių reikalavimų ir iš dalies keičiamas to reglamento II priedas (OL L 107, 2022 4 5, p. 18).“

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 107/24

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2022/546

2022 m. kovo 31 d.

kuriuo laikinai uždraudžiama su Europos Sąjungos valstybių narių vėliavomis plaukiojantiems laivams žvejoti paprastuosius jūrinius ešerius NAFO 3M rajone

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), ypač į jo 36 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	Tarybos reglamentu (ES) 2022/109 (2) nustatomos kvotos 2022 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, laivai, kurie plaukioja su Europos Sąjungos valstybės narės vėliava arba yra registruoti Europos Sąjungos valstybėje narėje, žvejodami paprastųjų jūrinių ešerių išteklius NAFO 3M rajone, išnaudojo vidurinio laikotarpio kvotą, skirtą laikotarpiui iki 2022 m. liepos 1 d.;

(3)	todėl būtina uždrausti specializuotą tų išteklių žuvų žvejybą iki 2022 m. birželio 30 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Laikotarpiui nuo 2022 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d. imtinai Europos Sąjungos valstybėms narėms skirta paprastųjų jūrinių ešerių žvejybos NAFO 3M rajone kvota laikoma išnaudota nuo šio reglamento priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos laivams, kurie plaukioja su Europos Sąjungos valstybių narių vėliavomis arba yra tose valstybėse narėse registruoti, uždraudžiama vykdyti specializuotą 1 straipsnyje nurodytų išteklių žuvų žvejybą iki 2022 m. birželio 30 d. imtinai.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. kovo 31 d.

Komisijos vardu

Pirmininkės pavedimu

Virginijus SINKEVIČIUS

Komisijos narys

(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2) 2022 m. sausio 27 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/109, kuriuo 2022 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams (OL L 21, 2022 1 31, p. 1).

PRIEDAS

Nr.	01/TQ109
Valstybė narė	Europos Sąjunga (visos valstybės narės)
Ištekliai	RED/N3M.
Rūšis	Paprastieji jūriniai ešeriai (Sebastes spp.)
Zona	NAFO 3M kvadratas
Draudimo laikotarpis	2022 m. kovo 25 d. 24.00 UTC – 2022 m. birželio 30 d.

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 107/27

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/547

2022 m. balandžio 5 d.

kuriuo importuojamiems Korėjos Respublikos kilmės superabsorbciniams polimerams nustatomas galutinis antidempingo muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1), ypač į jo 9 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

1.1. Inicijavimas

(1)

2021 m. vasario 18 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 (toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsnį inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamų Korėjos Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės superabsorbcinių polimerų (toliau – SAP arba tiriamasis produktas). Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi skundą, kurį pateikė Europos superabsorbcinių polimerų koalicija (toliau – skundo pateikėjas). Skundas pateiktas dviejų Sąjungos gamintojų, kurie kartu pagamina 65 % visų superabsorbcinių polimerų Sąjungoje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje, vardu. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

1.2. Pastabos dėl inicijavimo

1.2.1. Sąjungos interesų vertinimas skunde

(3)

Inicijavus tyrimą naudotojų koalicija (3) pareiškė, kad skunde nebuvo atsižvelgta į importuotojų ir naudotojų interesus, kai buvo padaryta išvada, kad antidempingo tyrimo dėl importuojamų Korėjos Respublikos kilmės SAP inicijavimas atitinka Sąjungos interesus, taip pažeidžiant pagrindinio reglamento 21 straipsnį.

(4)	Panašiai tvirtino ir bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas „LG Chem Ltd.“ (toliau – „LG Chem“).

(5)

Komisija primena, kad pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 ir 9 dalis tyrimo inicijavimas yra pagrįstas, kai skunde pateikiama pakankamai dempingo, žalos ir priežastinio ryšio tarp įtariamo importo dempingo kaina ir įtariamos žalos įrodymų. Pagal tas nuostatas skundo pateikėjas neprivalo skunde pateikti Sąjungos interesų analizės. Todėl šiuo atžvilgiu skunde trūkumų nebuvo.

(6)	Šiuo atžvilgiu Komisija išnagrinėjo pateiktų įrodymų tikslumą ir tinkamumą ir nustatė, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių šio tyrimo inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 3 dalį.

(7)	Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

1.2.2. Skunde buvo padidinti dempingo ir priverstinio kainų mažinimo skirtumai

(8)	„LG Chem“ teigė, kad skundo pateikėjas, laikydamas SAP vienarūšiu produktu, skunde dirbtinai padidino dempingo ir priverstinio kainų mažinimo skirtumus. Šiuo atžvilgiu „LG Chem“ daugiausia pakartojo jau pateiktas pastabas dėl 2.3 skirsnyje nurodytos produkto apibrėžtosios srities.

(9)

„LG Chem“ taip pat tvirtino, kad skunde nurodyta eksporto kaina buvo apskaičiuota neteisingai. Remiantis apskaičiuojant eksporto kainą skunde naudoto šaltinio, t. y. Korėjos prekybos statistikos tarnybos, duomenimis, eksporto kaina turėjo būti nuo 13 % iki 18 % didesnė už skundo pateikėjo nurodytą kainą. Todėl Komisija suklydo, kai priėmė skunde pateiktus eksporto kainos įrodymus.

(10)

Skundo pateikimo etape pakanka nurodyti dempingo ir priverstinio kainų mažinimo skirtumus remiantis informacija apie visą produktą, kurią pagrįstai turi skundo pateikėjas. Dėl to, kad „LG Chem“ mano, jog tiriamasis produktas nėra vienarūšis, neturi būti laikoma, kad tyrimo inicijavimo tikslais skundo pateikėjų atliktas palyginimas buvo neteisingas. Komisijos tyrimo metu veikiau analizuojama, ar prašymas atlikti išsamesnę analizę yra pagrįstas.

(11)

Dėl skunde naudotos eksporto kainos Komisija pažymėjo, kad į „LG Chem“ skundo 8 priede nurodytas didesnes kainas iš tikrųjų buvo įtrauktas visas prekės, kurios kodas 3906 90 90, eksportas, įskaitant produktus, kurie nebuvo nagrinėjamasis produktas, o į eksporto kainas, naudotas apskaičiuojant dempingą skundo 46 dalyje, buvo įtrauktas tik nagrinėjamasis produktas, kuris buvo išfiltruotas pagal papildomą sistemoje TRASS (4) pateiktą duomenų išgavimo užklausą.

(12)	Todėl Komisija atmetė „LG Chem“ tvirtinimus.

1.2.3. Prekybos lygis

(13)	„LG Chem“ taip pat tvirtino, kad skundo pateikėjas nepakoregavo eksporto kainos dėl prekybos lygio skirtumų, nes jo pardavimas eksportui į Sąjungos rinką paprastai vykdomas per susijusią bendrovę. Todėl skunde nurodyti dempingo ir priverstinio kainų mažinimo skirtumai buvo dirbtinai padidinti.

(14)

Komisija primena, kad dėl eksporto kainų atskaitymų skundo pateikėjas pakoregavo tik transporto išlaidas. Tai neabejotinai konservatyvus metodas, nes pakoregavus eksporto kainas pagal 2 straipsnio 9 dalį arba papildomai atskaičius importuojant prekes dalyvaujančių susijusių prekiautojų komisinius už pardavimą, eksporto kaina tik sumažėtų, o dempingo skirtumas – padidėtų. Be to, net jei nebūtų atskaitymų už transportą, dempingas vis tiek būtų didelis, kaip matyti iš nekonfidencialios skundo versijos. Dėl įtariamo padidinto priverstinio kainų mažinimo skirtumo Komisija nusprendė, kad eksporto kainos naudojimas remiantis importo statistiniais duomenimis yra įrodymai, kuriuos skundo pateikėjai galėjo pagrįstai gauti inicijavimo etapu, kad įrodytų priverstinį kainų mažinimą. Be to, Korėjos Respublikoje yra dar du eksportuojantys gamintojai, parduodantys tiesiogiai produktą Sąjungos rinkoje, o pati „LG Chem“ taip pat tiesiogiai parduoda dalį savo eksportuojamų produktų. Bet kuriuo atveju „LG Chem“ neįrodė, kaip taikant kitokią eksporto kainą skunde minimas priverstinis kainų mažinimas būtų žymiai mažesnis [10–30 %].

(15)	Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

1.2.4. Nekonfidencialioje skundo versijoje neįmanoma suprasti informacijos apie priverstinį kainų mažinimą

(16)	„LG Chem“ tvirtino, kad iš nekonfidencialioje skundo versijoje pateiktų įrodymų dėl įtariamo importo iš Pietų Korėjos kainų smukdymo poveikio, t. y. priedų „Rinkos tyrimų ataskaitos“, nebuvo įmanoma tinkamai suprasti informacijos apie priverstinį kainų mažinimą.

(17)

Pirma, Komisija priminė, kad nekonfidencialios skundo versijos tikslas – pateikti prasmingą konfidencialioje versijoje išdėstytos informacijos santrauką. Nagrinėjant, ar santrauka prasminga, reikia atsižvelgti į visą nekonfidencialioje versijoje bet kuria konkrečia tema pateiktą informaciją. Kalbant apie įtarimus dėl Korėjos eksportuotojų vykdomo priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis, Komisija pažymėjo, kad nekonfidencialios skundo versijos 5.3 skirsnyje pateikiama išsami kainų palyginimų, kuriais grindžiami įtarimai dėl priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis, santrauka, pagrįsta prasmingomis pagrindinės informacijos, pateiktos skundo 5-1–5-3-3 prieduose, santraukomis. Komisija nusprendė, kad skundo turinys ir minėtuose prieduose apibendrinti duomenys yra pakankami norint suprasti pareikštus įtarimus dėl spaudimo kainoms. Rinkos ataskaitos skunde pateikiamos kaip įtarimų pagrįstumą patvirtinantys dokumentai. Be to, Komisija nusprendė, kad į Europą importuojamo SAP rinkos tyrimų ataskaitose buvo pateikta išsami galimų rinkos dalyvių strategijų analizė. Vien dėl pasidalijimo šio turinio santrauka konfidencialią informaciją surinkęs paslaugų teikėjas patirtų neigiamų pasekmių.

(18)

Primenama, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį ir PPO Antidempingo susitarimo 6 straipsnio 5 dalį (5) leidžiama saugoti konfidencialią informaciją, jei jos atskleidimas suteiktų didelį konkurencinį pranašumą konkurentui arba labai neigiamai paveiktų informaciją suteikusįjį asmenį arba asmenį, iš kurio šis gavo informaciją.

(19)	Konfidencialioje skundo versijoje pateikta informacija priskiriama šioms kategorijoms. Be to, skundo pateikėjas pateikė pakankamas konfidencialių skundo dalių turinio santraukas.

(20)	Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

1.2.5. Agresyvi importo iš Tolimųjų Rytų šalių kainodara 2019 m.

(21)	Kalbant apie kainos nuvertėjimo poveikį 2019 m., „LG Chem“ pateikė pastabų dėl skundo 5-3-1-C pavyzdžio, kuriame buvo neaiškiai paminėta „agresyvi importo iš Tolimųjų Rytų šalių kaina“. „LG Chem“ teigė, kad ši formuluotė galėjo būti taikoma ir importui iš Japonijos arba Kinijos.

(22)

Komisija sutinka, kad formuluotė „importas iš Tolimųjų Rytų šalių“ reiškia ne tik importą iš Korėjos Respublikos. Tačiau ši formuluotė aiškiai apima ir importą iš Pietų Korėjos. Nors vien tik šis dokumentas nėra konkrečiai susijęs su Korėjos Respublikos daromu spaudimu kainoms, juo patvirtinami kiti pateikti įrodymai dėl importo iš Korėjos.

(23)	Todėl tvirtinimas, kad šie įrodymai nepagrindė skundo, buvo atmestas.

1.2.6. Skunde nurodytas nepagrįstas tikslinis pelnas

(24)	Dėl priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis „LG Chem“ teigė, kad skunde nebuvo pagrįsta, kodėl naudotas 10 % tikslinis pelnas.

(25)

Pirmiausia Komisija priminė, kad skunde pateikta pakankamai įrodymų, jog dėl importo iš Korėjos Respublikos Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai mažinamos dideliu skirtumu [10–30 %]. Tai jau savaime yra pakankamas importo dempingo kaina poveikio kainoms Sąjungoje įrodymas. Tai aiškiai matyti iš pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalies formuluotės, kurioje priverstinis kainų mažinimas ir kainų smukdymas nurodyti kaip galimas alternatyvus poveikis, kurį importas dempingo kaina gali daryti kainoms Sąjungoje. Todėl skunde pateiktas teiginys, kad kainos smuko [30–60 %], nebuvo būtinas, kad būtų pakankamai įrodymų, jog SAP iš Korėjos Respublikos importuojami žalingomis kainomis. Bet kuriuo atveju skundo pateikėjo pasirinktas tikslinis pelnas nėra privalomas Komisijos priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis analizei. Pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalyje nurodyta, kad tikslinis pelnas neturi būti mažesnis kaip 6 %. Net ir pakoregavus tikslinį pelną iki 6 %, skundo pateikėjo skaičiavimai vis tiek parodė didelį priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumą. Todėl tai, kad skundo pateikėjas nepagrindė pasirinkto 10 % tikslinio pelno, neturi reikšmės.

(26)	Dėl šių priežasčių Komisija atmetė tvirtinimą, kad trūkstamas pasirinkto tikslinio pelno pagrindimas turi būti laikomas skundo klaida.

1.2.7. Skunde nurodyti investicijų duomenys neturėtų būti laikomi konfidencialiais

(27)	Dėl skunde nurodytų investicijų „LG Chem“ teigė, kad nėra jokio pagrindo, dėl kurio skundo pateikėjai tokius duomenis turėtų laikyti konfidencialiais.

(28)	Kaip jau priminta 18 konstatuojamojoje dalyje, pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį ir PPO Antidempingo susitarimo 6 straipsnio 5 dalį leidžiama saugoti konfidencialią informaciją, jei jos atskleidimas suteiktų didelį konkurencinį pranašumą konkurentui.

(29)

Konfidencialioje skundo versija pateikta informacija priskiriama šiai kategorijai. Be to, skundo pateikėjas nekonfidencialioje versijoje nurodė indekso raidos intervalą TL, palyginti su 2017 m. investicijomis. Jis parodo, kokiu dideliu mastu investicijos sumažėjo nagrinėjamuoju laikotarpiu, ir to pakanka, kad būtų galima suprasti tą žalos rodiklį. Bet kuriuo atveju atitinkamos tendencijos nurodytos 10 lentelėje.

(30)	Dėl šių priežasčių Komisija atmetė tvirtinimą, kad į nekonfidencialią skundo versiją būtina įtraukti išsamius duomenis apie investicijas.

1.2.8. Priežastinio ryšio su importu iš Pietų Korėjos įrodymai

(31)

„LG Chem“ teigė, kad skunde, pažeidžiant pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį, nepavyko įrodyti priežastinio ryšio tarp įtariamo importo dempingo kaina iš Korėjos Respublikos ir Sąjungos pramonei padarytos žalos. „LG Chem“ teigimu, Sąjungos pramonė tik tvirtino, kad „importas dempingo kaina iš Korėjos darė spaudimą mažinti ES pardavimo kainas <...>, todėl ES SAP pramonė buvo priversta sumažinti kainas ir dėl to patyrė didelių nuostolių“.

(32)

Priešingai, nei teigia „LG Chem“, skundo pateikėjas pateikė pakankamai importo iš nagrinėjamosios šalies ir žalos priežastinio ryšio įrodymų. Skundo pateikėjo atlikta žalos rodiklių analizė parodė, kad laikas, kai padidėjo Pietų Korėjos importo mažomis kainomis apimtis ir pablogėjo Sąjungos pramonės veiklos rezultatai, sutapo ir kaip dėl importo iš Pietų Korėjos į Sąjungos rinką buvo daromas spaudimas mažinti Sąjungos pramonės pardavimo kainas.

(33)	Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

1.3. Importo registracija, laikinųjų priemonių nenustatymas ir tolesnė procedūra

(34)	2021 m. rugsėjo 17 d. pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnio 2 dalį Komisija pranešė valstybėms narėms ir visoms suinteresuotosioms šalims apie savo ketinimą nenustatyti laikinųjų muitų importuojamiems Korėjos Respublikos kilmės superabsorbciniams polimerams ir tęsti tyrimą.

(35)	Kadangi laikinosios antidempingo priemonės nebuvo nustatytos, Komisija neregistravo importo pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5a dalį. Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti.

(36)

Komisijai pranešus apie ketinimą nenustatyti laikinųjų priemonių, buvo surengti klausymai su dviem atrinktais Sąjungos gamintojais („BASF Antwerpen NV“ (toliau – „BASF“) ir „Nippon Shokubai Europe NV (BE)“ (toliau – „Nippon Shokubai Europe“ arba NSE)), žinomu Sąjungos gamintoju („Evonik Operations GmbH“ (toliau – „Evonik“)) ir su eksportuojančiu gamintoju „LG Chem“, kuriuose šios šalys pateikė pastabų dėl laikinųjų priemonių nenustatymo. Šalys pateikė savo pranešimus ir papildomas pastabas dėl bylos po klausymo.

1.4. Tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(37)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

1.5. Suinteresuotosios šalys

(38)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, Korėjos Respublikos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, žinomiems prekiautojams ir naudotojams, ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(39)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Buvo surengtas klausymas su vienu atrinktu Sąjungos gamintoju („BASF“), žinomu Sąjungos gamintoju („Evonik“), bendradarbiaujančiu eksportuojančiu gamintoju „LG Chem“ ir dviem žinomais Sąjungos naudotojais („Procter & Gamble International Operations SA“ (toliau – P&G) ir „FATER SpA“ (toliau – „Fater“)).

1.6. Atranka

(40)	Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

1.6.1. Sąjungos gamintojų atranka

(41)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Bendroves Komisija atrinko remdamasi panašaus produkto gamybos ir pardavimo apimtimi bei geografine padėtimi. Atrinkti du Sąjungos gamintojai. Atrinktiems Sąjungos gamintojams tiriamuoju laikotarpiu teko daugiau nei 50 % apskaičiuotos Sąjungos gamybos ir pardavimo apimties, taip pat buvo užtikrintas geras geografinis pasiskirstymas, todėl jos buvo laikomos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų negauta, todėl atrinktos bendrovės patvirtintos.

1.6.2. Importuotojų atranka

(42)	Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(43)	Prašomą informaciją pateikė vienas nesusijęs importuotojas. Atsižvelgdama į nedidelį atsakymų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina, ir paprašė bendradarbiaujančio importuotojo pateikti klausimynų atsakymus.

1.6.3. Korėjos Respublikos eksportuojančių gamintojų atranka

(44)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Korėjos Respublikos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Korėjos Respublikos diplomatinės atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(45)	Vienas nagrinėjamosios šalies eksportuojantis gamintojas pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkamas, todėl nuspręsta, kad atranka nebūtina.

1.7. Klausimyno atsakymai ir tikrinamieji vizitai

(46)	Komisija išsiuntė klausimynus bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui, bendradarbiaujančiam nesusijusiam importuotojui ir dviem atrinktiems Sąjungos gamintojams. Tie patys klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti internete (6).

(47)

Komisija gavo dviejų atrinktų Sąjungos gamintojų, vieno neatrinkto Sąjungos gamintojo (makroklausimyno) atsakymus, taip pat dviejų naudotojų ir bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo klausimyno atsakymus. Vienintelis nesusijęs importuotojas, pateikęs atsakymą dėl atrankos, klausimyno atsakymų nepateikė.

(48)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Dėl COVID-19 pandemijos protrūkio ir priemonių, kurių buvo imtasi siekiant suvaldyti protrūkį (toliau – pranešimas dėl COVID-19) (7) Komisija negalėjo surengti tikrinamųjų vizitų bendradarbiaujančių ir atrinktų bendrovių patalpose pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį. Vietoje to Komisija per vaizdo konferenciją atliko toliau nurodytų bendrovių pateiktos informacijos nuotolinį sutikrinimą:

Sąjungos gamintojai:

—	„BASF Antwerpen N.V. (BE)“,

—	„Nippon Shokubai Europe NV (BE)“.

Naudotojai:

—	bendrovė B, kurios tapatybė tyrimo tikslais bus konfidenciali (8).

Susiję importuotojai ir prekiautojai:

—	„LG Chem Europe GmbH“ (toliau – „LG Chem Europe“).

Korėjos Respublikos eksportuojantys gamintojai:

—	„LG Chem, Ltd.“.

1.8. Galutinis faktų atskleidimas

(49)

2022 m. sausio 24 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamiems Korėjos Respublikos kilmės superabsorbciniams polimerams (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Be to, 2022 m. vasario 4 d. ir 2022 m. vasario 21 d. Komisija išsiuntė du papildomo galutinio fakto atskleidimo dokumentus. Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio ir papildomo galutinio faktų atskleidimo. Komisija gavo pastabų iš eksportuojančio gamintojo „LG Chem“, Sąjungos pramonės ir kelių naudotojų.

(50)	Po galutinio faktų atskleidimo suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė būti išklausytoms pagal pranešimo apie inicijavimą 5.7 punkto nuostatas. Klausymai vyko su bendrove „LG Chem“, Atviros ir konkurencingos ES SAP rinkos koalicija ir „Evonik“.

(51)	Reaguodama į 2-ąjį papildomo faktų atskleidimo dokumentą (toliau – 2-asis PFAD), „LG Chem“ tvirtino, kad suteikus tik vieną dieną pateikti pastabas dėl esminių Komisijos išvadų pakeitimų buvo pažeista „LG Chem“ teisė į gynybą, juo labiau kad klaidos šaltinis nebuvo atskleistas.

(52)

Komisija pažymėjo, kad bendrovė „LG Chem“ nepaprašė pratęsti pastabų dėl 2-ojo PFAD pateikimo termino. Be to, pasibaigus pradiniam pastabų pateikimo terminui, bendrovei „LG Chem“ buvo surengti du klausymai, per kuriuos ji turėjo galimybę pateikti pastabas dėl 2-ojo PFAD. Per klausymą dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui po 2-ojo PFAD atskleidimo Komisija nurodė, kad bendrovė „LG Chem“ pateikė pastabų, kad skiriasi duomenys, pateikti skunde, galutinio faktų atskleidimo dokumente ir jų pačių rinkos tyrime, pateiktame atsakyme į galutinį faktų atskleidimą. Komisija kruopščiai išnagrinėjo bendrovės „LG Chem“ pastabas ir įtraukė vienos bendrovės duomenis (kurie buvo neįtraukti dėl korektūros klaidos) į makroekonominius duomenis ir tai atliko 2-ajame PFAD.

(53)

„LG Chem“ taip pat teigė, kad atskleidus papildomus duomenis įvyko didelių pokyčių, palyginti su anksčiau atskleistais makroduomenimis, nes ne tik iš esmės pasikeitė duomenų mastas, bet ir tendencijos pagerėjo visų rodiklių atžvilgiu. Be to, „LG Chem“ tvirtino, kad dėl intervalų, kuriuos reikėjo naudoti dėl 2-ąjį PFAD įtrauktų su viena bendrove susijusių duomenų, ji negalėjo pagrįstai suprasti peržiūrėtų makroekonominių rodiklių.

(54)

2-uoju PFAD iš dalies pakeisti atskleisti makroekonominiai duomenys, taigi ir Sąjungos pramonės bei importuojančių šalių rinkos dalys. Šio pakeitimo paprašė pati „LG Chem“ savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo prieš 2-ąjį PFAD. Atkreipusi dėmesį į skunde pateiktų duomenų mastą, „LG Chem“ netgi pateikė rinkos tyrimo duomenis, kurių vertės panašios į 2-ajame PFAD nurodytus intervalus. Todėl negalima manyti, kad „LG Chem“ savo gynybos argumentuose nenumatė pakeistų duomenų.

(55)

Kai rinkoje yra nedaug gamintojų, pridėjus papildomus vieno gamintojo duomenis savaime labai padidėja absoliučios sumos, o tai „LG Chem“ numatė savo pirminėse pastabose. Tačiau teiginys, kad dėl to pagerėjo visų rodiklių tendencijos, yra klaidinantis. Visų rodiklių rodomos tendencijos buvo tokios pačios kaip ir iš pradžių atskleistų rodiklių. Bendras gamybos indeksas išliko toks pats – 2018 m. jis padidėjo tik minimaliai. Pajėgumų naudojimo indeksas, bendras pardavimo indeksas, bendras užimtumo indeksas, našumo indeksas ir eksporto indeksas rodė tos pačios krypties tendencijas, net jei ne tokio paties dydžio. Priešingai, nei teigia „LG Chem“, tendencijos negerėjo, jos ir toliau rodė tą pačią žalą, net jei pokyčio dydis buvo kitoks.

(56)

Be to, „LG Chem“ savo pastabose dėl 2-ojo PFAD nurodė, kad patikslinti rinkos dalių duomenys iš tikrųjų patvirtino ankstesnį bendrovės „LG Chem“ tvirtinimą, kad importas iš Korėjos niekada neužėmė Sąjungos pramonės rinkos dalių. Iš šio tvirtinimo matyti, kad dėl 2-ajame PFAD atskleistų tendencijų „LG Chem“ vertinimas iš esmės nepasikeitė. Kadangi Komisijos analizė ir išvados nepasikeitė, visi šalių pateikti argumentai reaguojant į bendrojo faktų atskleidimo dokumentą taip pat tebegalioja.

(57)

Galiausiai makroduomenų intervalų naudojimas nesutrukdė bendrovei „LG Chem“ suprasti peržiūrėtų makroekonominių rodiklių. Intervalai buvo būtini siekiant išlaikyti Sąjungos gamintojo, į kurio statistinius duomenis buvo atsitiktinai neatsižvelgta pirminio faktų atskleidimo metu, tikslių pardavimo ir kitų statistinių duomenų konfidencialumą. Pateikti indeksai ne tik parodė aiškų rodiklių raidos vaizdą, bet ir buvo nustatyti pakankamai siauri intervalai, kad būtų galima pagrįstai suprasti kiekvieno rodiklio matmenis. Todėl Komisija atmetė argumentą, kad dėl trumpo termino buvo pažeista „LG Chem“ teisė į gynybą.

2. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1. Nagrinėjamasis produktas

(58)

Nagrinėjamasis produktas yra Korėjos Respublikos kilmės superabsorbciniai polimerai, sudaryti iš netaisyklingų, apvalių arba aglomeruotų miltelių pavidalo granulių, baltos spalvos ir netirpūs vandenyje, susidarantys polimerizuojant monomerų molekules su kryžminiais rišikliais, taip sudarant skersinio ryšio polimerų tinklus, galintys sugerti ir sulaikyti didelį vandens ir vandeninių skysčių kiekį, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 3906 90 90 (TARIC kodas 3906909017) (toliau – nagrinėjamasis produktas). Šie KN ir TARIC kodai pateikiami tik kaip informacija.

(59)

Dėl išskirtinės sugerties gebos SAP dažniausiai naudojami gaminant vienkartinius higienos produktus, kaip antai kūdikių sauskelnes ir šlapimo nelaikantiems suaugusiesiems skirtas sauskelnes, taip pat kitas higienos priemones, kaip antai moterų higienos priemones ir maitinančių motinų krūtų įklotus. SAP taip pat gali būti naudojami su maistu susijusiose pramonės šakose, gaminant, pavyzdžiui, aušalus ar šviežumui apsaugoti skirtas medžiagas, ir namų apyvokos gaminius, pavyzdžiui, vienkartines šildymo priemones ar patalpų kvapiklius. Be to, SAP gali būti naudojami žemės ūkyje kaip drėgmę išsaugančios medžiagos. Tačiau, palyginti su kitomis sritimis, SAP daugiausia naudojami vienkartiniuose higienos produktuose.

2.2. Panašus produktas

(60)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

—	nagrinėjamasis produktas;

—	Korėjos Respublikos vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas produktas ir

—	Sąjungoje Sąjungos pramonės gaminamas ir parduodamas produktas.

(61)	Todėl Komisija padarė išvadą, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

2.3. Tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities

(62)	Remdamasi skunde pateiktais įrodymais, Komisija iš pradžių apibrėžė tiriamąjį produktą pagal Sąjungos pramonės pateiktą aprašymą ir klausimynų šablonuose nurodė vieną produkto kontrolės numerį (PKN).

(63)

2021 m. kovo 8 d. bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas „LG Chem“ pateikė pastabų, kuriose teigė, kad SAP negalima laikyti vienarūšiu produktu, nes fizinių, techninių ir cheminių savybių skirtumai turi įtakos galutiniam naudojimui ir pakeičiamumui bei tiriamojo produkto gamybos procesams ir susijusioms gamybos sąnaudoms bei pardavimo kainoms. Tokias pačias pastabas dėl produkto galutinio naudojimo, pakeičiamumo, gamybos proceso ir platinimo kanalų pateikė ir naudotojų koalicija. Siekdama išanalizuoti šiuos tvirtinimus, Komisija nusprendė paprašyti eksportuojančio gamintojo ir Sąjungos gamintojų atnaujintos informacijos pagal išsamesnį PKN, kaip parodyta 2.3.5 skirsnyje.

2.3.1. Prašymas neįtraukti pagal konkrečias specifikacijas gaminamų produktų

(64)

Pirmiausia „LG Chem“ paprašė į tyrimą neįtraukti vadinamųjų pagal konkrečias specifikacijas gaminamų SAP produktų, kurie pritaikomi pagal konkrečius klientų reikalavimus ir poreikius. Bendrovė teigė, kad dėl tokių produktų fizinių, techninių ir cheminių savybių jų negalima pakeisti kitais SAP produktais.

(65)

Panašūs tvirtinimai buvo pateikti ir dėl bendrai kuriamų SAP produktų, t. y. produktų, kuriuos „LG Chem“ kuria kartu su konkrečiu klientu, kad jie atitiktų tik tokio konkretaus kliento reikalavimus. Be jau aprašytų pagal konkrečias specifikacijas gaminamiems produktams būdingų savybių, bendrai kuriami produktai taip pat skiriasi platinimo kanalais, gamybos procesu ir gamybos sąnaudomis. Todėl „LG Chem“ paprašė į tyrimą neįtraukti bendrai kuriamų SAP produktų.

(66)	„LG Chem“ taip pat paprašė į nagrinėjamojo produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti konkrečių platinimo kanalų, susijusių su ilgalaikėmis pirkimo sutartimis ir pasaulinio paskirstymo sutartimis, nes jie Sąjungos rinkoje nekonkuruoja.

(67)

Tačiau „LG Chem“ nenurodė, kad produktus pagal konkrečias specifikacijas ar bendrai kuriamus produktus gali gaminti tik „LG Chem“ ir kad skirtingi tiekėjai nekonkuruoja. 64 ir 65 konstatuojamosiose dalyse aprašytus produktus pagal konkrečias specifikacijas ar bendrai kuriamus produktus pagal konkrečius klientų pageidavimus gamina ir Sąjungos gamintojai. Be to, Komisija padarė išvadą, kad net ir pagal konkrečias specifikacijas gaminamų ar bendrai kuriamų SAP naudotojai, siekdami užtikrinti tiekimo stabilumą, vis tiek naudoja kelių tiekėjų strategiją, dirbdami su įvairiais tiekėjais skirtingose gamybos vietose, įskaitant ir Sąjungos tiekėjus. Be to, „LG Chem“ nepaprašė įtraukti pagal konkrečias specifikacijas gaminamų ar bendrai kuriamų produktų kaip vienos iš ypatybių PKN lygmeniu, kad būtų atsižvelgta į įtariamus gamybos sąnaudų ar kainų skirtumus. Be to, Komisija nerado tokių skirtumų įrodymų.

(68)	Todėl Komisija atmetė prašymą neįtraukti pagal konkrečias specifikacijas gaminamų ar bendrai kuriamų produktų.

2.3.2. Prašymas neįtraukti kvapų kontrolės SAP

(69)

Antra, „LG Chem“ paprašė į tyrimo aprėptį neįtraukti kvapų kontrolės SAP produktų, nes jie skiriasi nuo kitų SAP produktų dėl jų techninių ir cheminių savybių, gamybos proceso, susijusių sąnaudų ir galutinio naudojimo. Bendrovė aiškino, kad kvapų kontrolės funkcija užtikrinama pridedant papildomų žaliavų ir naudojant tam tikrą cheminę sudėtį, dėl kurių galutinių pirkėjų mokama kaina yra didesnė. Dėl šios priežasties buvo teigiama, kad kvapų kontrolės produktai negali būti pakeičiami kitais SAP produktais. „LG Chem“ taip pat pareiškė, kad jos gaminamų kvapų kontrolės produktų importas yra labai ribotas, todėl kvapų kontrolės produktų importas iš Pietų Korėjos negali daryti žalos Sąjungos kvapų kontrolės SAP gamintojams.

(70)	Komisija patikrino keletą SAP tiekimo sutarčių, kuriose buvo numatyta galimybė klientui nemokant jokio kainų skirtumo pasirinkti kvapų kontrolės arba kitus SAP. Tai rodo, kad šios abi SAP produktų grupės tiesiogiai tarpusavyje konkuruoja, nepaisant jų techninių ir cheminių skirtumų.

(71)	Todėl Komisija atmetė prašymą neįtraukti šių produktų. Tačiau, kaip parodyta 2.3.5 skirsnyje, Komisija įtraukė kvapų kontrolę kaip vieną savybių PKN lygmeniu, kad būtų atsižvelgta į galimus kainų skirtumus, atsirandančius dėl pridedamų kvapų kontrolės medžiagų.

2.3.3. Prašymas neįtraukti ekologiškų SAP

(72)

Trečia, „LG Chem“ paprašė į tyrimo aprėptį neįtraukti natūralių SAP (vadinamųjų ekologiškų SAP) produktų, kurių cheminės savybės skiriasi nuo įprastų SAP produktų, nes juos gaminant kaip žaliava naudojamas biodyzelinas, o ne žaliavinė nafta. „LG Chem“ taip pat aiškino, kad ekologiškų SAP gamybos procesas ir susijusios sąnaudos yra kitokie nei įprastų SAP produktų atveju, todėl galutinių pirkėjų mokama kaina yra didesnė. Dėl šios priežasties buvo teigiama, kad ekologiški SAP negali būti pakeičiami kitais SAP produktais. „LG Chem“ taip pat teigė, kad Pietų Korėjos gamintojai netiekia ekologiškų SAP produktų Sąjungos rinkai ir dėl to ekologiškų SAP importas iš Pietų Korėjos negali daryti žalos Sąjungos pramonei. „LG Chem“ pakartojo šias pastabas po galutinio faktų atskleidimo.

(73)

Skundas buvo susijęs tiek su įprastais, tiek su ekologiškais SAP, nes Sąjungos pramonė gamina visus šiuos produktus. Be to, gaminami labai įvairūs skirtingų formų ir savybių SAP. „LG Chem“ nepakankamai pagrindė, kad ekologiški SAP parduodami atskiroje rinkoje ir dėl to nekonkuruojama su iš žaliavinės naftos gaminamais SAP. Todėl Komisija atmetė prašymą neįtraukti šių produktų.

2.3.4. Prašymas neįtraukti pramoniniam naudojimui skirtų SAP

(74)

Ketvirta, „LG Chem“ paprašė į tyrimo aprėptį neįtraukti pramoniniam naudojimui skirtų SAP produktų ir tvirtino, kad SAP, kurie nėra skirti naudoti higienos reikmėms, negali būti prilyginami SAP, kurie yra skirti naudoti higienos reikmėms. Bendrovė aiškino, kad skiriasi šių dviejų kategorijų fizinės, cheminės ir techninės savybės, nes pramoniniam naudojimui skirtų SAP produktų dalelės paprastai būna mažesnės. Dėl šių priežasčių buvo teigiama, kad higienos reikmėms naudojami SAP negali būti pakeičiami pramoniniam naudojimui skirtais SAP. „LG Chem“ taip pat paminėjo, kad pramoniniam naudojimui skirtų SAP produktų importas iš Pietų Korėjos siekė nišinės rinkos dydį, t. y. apie 1–3 % visos SAP rinkos Sąjungoje, ir dėl to jis negalėjo daryti žalos Sąjungos pramonei.

(75)

Skundas susijęs tiek su higienos reikmėms naudojamais, tiek su pramoniniam naudojimui skirtais SAP, nes Sąjungos pramonė gamina visus šiuos produktus. Nors galutinis naudojimas skiriasi, gamybos procesas ir bendros cheminės bei techninės savybės iš esmės sutampa. Taip pat nėra būtina, kad atliekant tyrimą visų rūšių produktai tiesiogiai konkuruotų tarpusavyje. Kaip nurodyta 2.3.5 skirsnyje, Komisija atsižvelgė į prašymą atskirti naudojimą higienos ir pramoniniais tikslais, įtraukdama šias kategorijas į PKN.

2.3.5. Pasiūlymai dėl PKN suskirstymo

(76)

2021 m. kovo 12 d.„LG Chem“ pateikė pastabas ir pakartojo savo tvirtinimus dėl nevienarūšio nagrinėjamojo produkto pobūdžio ir prieštaravo skundo pateikėjo teiginiui, kad SAP apibūdinami pagal jų funkcines savybes, o ne pagal cheminę struktūrą. Šiuo atžvilgiu „LG Chem“ pabrėžė, kad naudojant vieną PKN nebūtų galima sąžiningai palyginti skirtingų rūšių SAP produktų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, ir pasiūlė PKN suskirstyti. Ji SAP produktus suskirstė pagal gamybos procese naudojamas žaliavas, formą, vidutinę sulaikymo gebą centrifuguojant (angl. centrifugal retention capacity – CRC), priedus ir papildomas funkcijas, kaip antai putinti produktai, lipnumą reguliuojantys, nuo spalvos pasikeitimo apsaugantys ir kvapų kontrolei skirti produktai, ir paskirtį.

(77)

2021 m. kovo 19 d. atrinkti Sąjungos gamintojai „BASF“ ir „Nippon Shokubai Europe“ pateikė pastabas dėl „LG Chem“ pateiktos informacijos. Pirmiausia jie nurodė, kad „LG Chem“ pastabos dėl produkto apibrėžtosios srities buvo pateiktos pasibaigus pranešime apie inicijavimą nustatytam terminui, todėl į jas nereikėtų atsižvelgti ir jos turėtų būti atmestos.

(78)

Dėl „LG Chem“ pateiktos informacijos apie PKN suskirstymą, kaip nurodyta 76 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos gamintojai nurodė, kad nors ir galima teigti, kad SAP būdingi įvairūs parametrai, kurie gali skirtis priklausomai nuo klientų reikalavimų ir poreikių, skirstant SAP produktus nė vienas iš parametrų nebuvo svarbesnis už kitus. Visų pirma jie teigė ir pateikė patvirtinančių įrodymų, kad skirtingos formos, vidutinė sulaikymo geba centrifuguojant, priedai ir papildomos funkcijos netrukdė produktų palyginimui ir dėl jų neatsirado didelių kainų skirtumų.

(79)

Kalbant apie SAP produktų skirstymą pagal jų paskirtį, Sąjungos gamintojai pritarė teiginiui, kad higienos reikmėms naudojami SAP turėtų būti atskirti nuo SAP, kurie nėra naudojami higienos reikmėms, nes dėl jų galutinio naudojimo gali atsirasti kainų skirtumų. Tačiau ES pramonė nepritarė dėl „LG Chem“ pasiūlyto higienos rinkos segmento suskirstymo į kūdikiams, suaugusiesiems ar moterims skirtus produktus, ir teigė, kad higienos reikmėms naudojami SAP produktai yra panašūs. Tuo remdamosi „BASF“ ir „Nippon Shokubai Europe“ nepritarė „LG Chem“ pasiūlytam PKN suskirstymui ir teigė, kad naudojant tik vieną PKN „LG Chem“ vis tiek galėtų prašyti atlikti koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį.

(80)

Apibendrinant, Sąjungos gamintojai nepritarė „LG Chem“ prašymui neįtraukti 2.3.1 skirsnyje aprašytų produktų ir teigė, kad „LG Chem“ neįrodė esminių skirtumų tarp SAP produktų, kurių buvo prašoma neįtraukti, ir kitų SAP produktų techninių ir fizinių savybių, naudojimo, pirkėjų suvokimo ar pakeičiamumo.

(81)	Gavusi prašymą suskirstyti PKN, Komisija, siekdama jį išnagrinėti, nusprendė surinkti daugiau duomenų.

(82)

Remdamasi byloje pateiktais įrodymais, Komisija 2021 m. balandžio 9 d. paskelbė pranešimą byloje, kviesdama visas suinteresuotąsias šalis pateikti duomenis ir pastabas dėl naujo PKN suskirstymo, kuris būtų grindžiamas SAP produktų skirtumais, susijusiais su gamybos metu naudojamomis žaliavomis, jų forma, vidutine sulaikymo geba centrifuguojant, putintais ir neputintais produktais, lipnumą reguliuojančiais, nuo spalvos pasikeitimo apsaugančiais ir kvapų kontrolei skirtais produktais, ir paskirtimi.

(83)	Atrinkti Sąjungos gamintojai „BASF“ ir „Nippon Shokubai Europe“ kartu su Sąjungos gamintoju „Evonik“ pakartojo prieštaravimus dėl PKN suskirstymo, teigdami, kad jis būtų savavališkas ir selektyvus ir atliekant tyrimą atitiktų išskirtinai tik „LG Chem“ interesus.

(84)

Kita vertus, du naudotojai – FATER ir P&G – palankiai įvertino sprendimą taikyti naują PKN suskirstymą. Abu naudotojai taip pat paprašė pridėti dar vieną atskyrimo kriterijų – „T20“, dinaminį absorbcijos greitį sekundėmis, t. y. greitį, kuriuo SAP sugeria skysčius veikiant slėgiui. Savo pateiktose pastabose šie du naudotojai paaiškino, kad „T20“ metodą P&G sukūrė ir gerokai patobulino praėjusį dešimtmetį, o šiuo metu P&G ir FATER jį naudoja gamindami 8 kartos SAP produktus, kuriuos greičiausiai pakeis 9 kartos SAP produktais 2022 m. Todėl abu naudotojai manė, kad šį kriterijų būtina nustatyti siekiant užtikrinti kuo geresnį produktų ir kainų palyginamumą su kitais SAP produktais.

(85)	Komisija nusprendė, kad absorbcijos greitis yra bendra savybė, kuri skiriasi kiekvieno SAP atveju. Tačiau suskirsčius SAP pagal visas jų rūšis nebūtų galima atlikti kainų palyginimo. Todėl Komisija atmetė prašymą savo analizėje naudoti ir šį kriterijų.

(86)

2021 m. balandžio 22 d. Komisija, išnagrinėjusi visas gautas suinteresuotųjų šalių pastabas ir remdamasi byloje turimais įrodymais, nusprendė pakeisti PKN suskirstymą, apie kurį buvo paskelbta 2021 m. balandžio 9 d. pranešimu byloje. Galutiniu PKN suskirstymu buvo atsižvelgta į SAP produktų skirtumus, susijusius su gamybos metu naudojamomis žaliavomis, jų forma, vidutine sulaikymo geba centrifuguojant, kvapų kontrolės produktais ir paskirtimi, o į skirtumus, susijusius su putintais ir neputintais produktais, lipnumą reguliuojančiais ir nuo spalvos pasikeitimo apsaugančiais produktais, atsižvelgta nebuvo. Komisija paprašė atrinktų Sąjungos gamintojų ir eksportuojančio gamintojo pakartotinai pateikti su PKN susijusias klausimyno atsakymų dalis atsižvelgiant į galutinį PKN suskirstymą.

(87)

Priėmus sprendimą dėl galutinio PKN suskirstymo, 2021 m. gegužės 27 d.„LG Chem“ pareiškė, kad suinteresuotųjų šalių pastabos, kuriomis buvo pagrįstas galutinio PKN suskirstymo pakeitimas, nebuvo laiku įtrauktos į nekonfidencialią tyrimo bylą, todėl buvo pažeistos pagrindinio reglamento 6 straipsnio 7 dalies nuostatos.

(88)	Komisija pratęsė terminą, per kurį „LG Chem“ galėjo pateikti savo pastabas dėl minėtų pastabų.

(89)	„LG Chem“ taip pat tvirtino, kad pagal duomenis, kuriuos kitos šalys pateikė atsakydamos dėl išsamaus PKN, nebuvo galima tinkamai suprasti konfidencialiai pateiktos informacijos.

(90)

Komisijos nuomone, „LG Chem“ minimi duomenys yra itin konfidencialūs, nes jais naudodamiesi konkurentai galėtų suprasti Sąjungos pramonės verslo strategijas. Komisija nusprendė, kad konfidencialiai pateikti duomenys buvo atspindėti nekonfidencialiose santraukose ir juos naudodamos kitos suinteresuotosios šalys galėjo tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

2.3.6. Prašymas neįtraukti 8 ir 9 kartos SAP

(91)

Paskelbus apie galutinį PKN suskirstymą du naudotojai, FATER ir P&G, paprašė neįtraukti vadinamųjų 8 ir 9 kartos SAP produktų, motyvuodami tuo, kad šie produktai turi specifinių fizinių, techninių ir cheminių savybių, dėl kurių jų nebūtų galima pakeisti kitų rūšių SAP produktais. Visų pirma, kaip aprašyta 84 konstatuojamojoje dalyje, naudotojai tvirtino, kad dėl „T20“ metodo naudojimo 8 ir 9 kartos SAP produktai skiriasi nuo visų kitų Sąjungos rinkoje esančių SAP produktų.

(92)

Komisija išnagrinėjo šiuos tvirtinimus ir padarė išvadą, kad visiems SAP produktams tam tikru mastu yra būdingos skirtingos techninės arba cheminės savybės. Tačiau galiausiai galutinis jų naudojimas yra toks pat ir juos galima keisti vienus kitais, todėl šie produktai vis tiek atitinka nagrinėjamojo produkto apibrėžtį, nurodytą 58 konstatuojamojoje dalyje. Visi nedideli specifikacijų skirtumai nurodomi kaip papildoma PKN lygmens informacija. Todėl gaminant 8 ir 9 kartos SAP produktus naudojamas „T20“ metodas nėra pakankama aplinkybė, dėl kurios šie produktai neturėtų būti įtraukti į tyrimo produkto apibrėžtąją sritį. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(93)

Pastabose po galutinio faktų atskleidimo bendrovės P&G ir „Fater“ tvirtino, kad Komisija netiksliai apibūdino absorbcijos greitį kaip bendrąją savybę, kuri skiriasi visuose SAP produktuose. Jos teigė, kad dėl to penki deskriptoriai, naudojami galutiniame PKN suskirstyme, taip pat galėtų būti laikomi bendromis savybėmis, kurios skiriasi visuose SAP produktuose. Todėl P&G ir „Fater“ teigė, kad T20 lygio kaip PKN suskirstymo ribos naudojimas būtų leidęs Komisijai atlikti tikslesnę PKN analizę.

(94)

Jos taip pat teigė, kad Komisija nepagrindė priežasčių, dėl kurių „SAP 8 ir 9 kartos T20 metodu nebuvo galima pagrįsti jų neįtraukimo į produkto apibrėžtąją sritį“. Jos taip pat teigė, kad Komisija neatsižvelgė į papildomus T20 metodui būdingus veiksnius, kaip antai gamybos procesą ir vartotojų suvokimą, taip pat į jo fizinių, techninių ir cheminių savybių skirtumus, kai padarė išvadą, kad visi SAP produktai „turi tą pačią galutinę paskirtį ir yra pakeičiami“ ir kad „bet kokius nedidelius specifikacijų skirtumus lemia papildoma informacija PKN lygmeniu“.

(95)	P&G ir „Fater“ taip pat teigė, kad Komisija neatsižvelgė į įrodymus, pateiktus siekiant pagrįsti tai, kad SAP 8 ir 9 kartos gamybos procesas iš esmės skiriasi nuo kitų rūšių SAP gamybos proceso.

(96)

Galiausiai P&G ir „Fater“ tvirtino, kad SAP 8-osios ir 9-osios kartos produktų neįtraukimas į šio tyrimo aprėptį atitiktų Sąjungos interesus, nes taip būtų išvengta neigiamo poveikio P&G ir „Fater“ sauskelnių kainoms mažmenininkams, kartu leidžiant toliau taikyti antidempingo priemones importuojamiems kitiems SAP produktams.

(97)

Kaip atskleista suinteresuotosioms šalims, Komisija padarė išvadą, kad vien techniniais skirtumais negalima pagrįsti neįtraukimo (žr. 92 konstatuojamąją dalį). P&G ir „Fater“ neginčijo, kad tokios rūšies SAP gamybai naudojamos tos pačios žaliavos kaip ir kitų SAP ir kad jie, naudojami kūdikių ir suaugusiųjų higienos gaminiuose, konkuruoja su kitais SAP, naudojamais tos pačios rūšies produktuose. Be to, vien tai, kad konkretūs naudotojai savo produkciją priderino prie specifinių savybių turinčių SAP, nepateisina išimties taikymo. Todėl Komisija atmetė tvirtinimą, kad atlikdama vertinimą ji neatsižvelgė į jokius veiksnius. Sąjungos interesai išsamiau aptariami 6 skirsnyje.

2.3.7. „Kimberly-Clark“ prašymas neįtraukti produkto

(98)	Pastabose po galutinio faktų atskleidimo „Kimberly-Clark“ paprašė Komisijos iš produkto apibrėžtosios srities išbraukti konkrečios rūšies SAP, naudojamą jos gamybos procese. .

(99)

Komisija pažymėjo, kad „Kimberly-Clark“ nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos tvirtinimą dėl skirtingų techninių savybių. Bendrovė taip pat neginčijo, kad jos konkrečios rūšies SAP gamybai naudojamos tos pačios žaliavos kaip ir kitų SAP ir kad jie konkuruoja su kitais SAP, naudojamais tos pačios rūšies produktuose. Be to, kadangi šis prašymas dėl neįtraukimo buvo pateiktas labai vėlyvame tyrimo etape, Komisija negalėjo patikrinti teiginių, kad tam tikri gamintojai negalėtų gaminti tokios rūšies SAP. Todėl Komisija atmetė prašymą neįtraukti šių produktų.

3. DEMPINGAS

3.1. Normalioji vertė

(100)

Korėjos Respublikos eksportuojantys gamintojai nebuvo atrenkami. „LG Chem“ buvo vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis nagrinėjamojo produkto gamintojas Korėjos Respublikoje.

(101)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar visa „LG Chem“ pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad visas „LG Chem“ panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(102)

Vėliau Komisija nustatė vidaus rinkoje „LG Chem“ parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į eksportui į Sąjungą parduoto produkto, kurio pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, rūšis.

(103)

Tuomet Komisija išnagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, „LG Chem“ vidaus rinkoje parduotas kiekvienos produkto rūšies, kuri buvo tokia pati arba panaši į eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšį, produkto kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties.

(104)

Komisija nustatė, kad „LG Chem“ savo vidaus rinkoje nepardavė keturių rūšių produktų. Šių rūšių produktų normalioji vertė apskaičiuota taip, kaip paaiškinta 111–112 konstatuojamosiose dalyse.

(105)

Vienos rūšies produkto pardavimo apimtis sudarė 4,3 % visos „LG Chem“ eksporto į Sąjungą pardavimo apimties, t. y. tik šiek tiek mažiau nei nustatyta 5 % riba. Kadangi jo pardavimo kaina atitiko panašių vidaus rinkoje parduodamų modelių kainas, Komisija nusprendė, kad ji yra tipiška atitinkamoje rinkoje.

(106)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams tiriamuoju laikotarpiu dalį, kad galėtų nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(107)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, jeigu:

a)	tam tikros rūšies produkto, parduoto grynąja pardavimo kaina, lygia apskaičiuotoms gamybos sąnaudoms arba už jas didesne, pardavimo apimtis sudarė daugiau kaip 80 % visos tos rūšies produkto pardavimo apimties ir

b)	tos rūšies produkto pardavimo vidutinė svertinė kaina yra lygi vieneto gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė.

(108)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu vidutinė svertinė kaina.

(109)

Normalioji vertė yra kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu, faktinė vidaus rinkos kaina, jeigu:

a)	tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudaro ne daugiau kaip 80 % visos tos rūšies produkto pardavimo apimties arba

b)	šios rūšies produkto vidutinė svertinė kaina yra mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas.

(110)

Atlikus pardavimo vidaus rinkoje analizę nustatyta, kad daugiau kaip 80 % (9) viso vidaus rinkoje parduoto nagrinėjamosios rūšies, kuri buvo tokia pati arba panaši į eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšį, produkto pardavimo buvo pelninga ir kad vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė nei gamybos sąnaudos. Atitinkamai tų rūšių produkto normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip svertinis viso pardavimo vidaus rinkoje TL kainų vidurkis.

(111)

Tų rūšių produktų, kurių tipiškas panašaus produkto kiekis vidaus rinkoje nebuvo parduotas, normaliąją vertę Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(112)

Kai keturių rūšių produktų vidaus rinkoje visiškai nebuvo parduota, pridėtos vidutinės svertinės PBA išlaidos ir įprastomis prekybos sąlygomis uždirbtas visų vidaus rinkos sandorių pelnas.

3.2. Eksporto kaina

(113)

„LG Chem“ eksportavo į Sąjungą tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba netiesiogiai per susijusį Sąjungos importuotoją „LG Chem Europe“.

(114)

Nagrinėjamojo produkto pardavimo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje atveju, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(115)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „LG Chem“ nesutiko su Komisijos atliktu kredito išlaidų, susijusių su jos tiesioginiu pardavimu Sąjungoje, koregavimu taikant 3 mėnesių palūkanų normą Korėjoje ir remiantis bendrovės sąskaitų valiuta (KRW). Jos nuomone, Komisija turėjo taikyti „LG Chem“ savo klausimyno atsakymuose naudotą LIBOR normą, apskaičiuotą pagal sąskaitoje faktūroje nurodytą valiutą (EUR).

(116)

„LG Chem“ teigė, kad koregavimas turėtų atspindėti išlaidas, pagrįstas pardavimo metu sutartomis mokėjimo sąlygomis. Jos nuomone, sutartos mokėjimo sąlygos yra valiuta, kuria išrašomos sąskaitos faktūros, todėl Komisija turėjo taikyti LIBOR trumpalaikes palūkanų normas EUR.

(117)

Komisija su tokia nuomone nesutiko. Kaip paaiškinta ir klausimyne, „kreditas – tai kaina už laikotarpį, per kurį pirkėjas turi atsiskaityti už prekes, t. y. kaip susitarta mokėjimo sąlygose“. Todėl sutartos sąlygos yra dienos, kurios suteiktos pirkėjui apmokėti sąskaitą faktūrą. Kalbant apie palūkanų normą, ji turėtų atspindėti išlaidas, kurias bendrovė būtų sumokėjusi už trumpalaikį tos pačios sumos, nurodytos sąskaitoje faktūroje, skolinimąsi. Todėl ji turėtų būti grindžiama KRW, kuri yra bendrovės funkcinė valiuta.

(118)

Pardavimo eksportui per „LG Chem Europe“ kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir į gautą pelną.

(119)

Dėl naudoto pelno dydžio „LG Chem Europe“ teigė, kad turėtų būti naudojamas jos pačios pelno dydis, nes, bendrovės nuomone, jis buvo tikslus ir pagrįstas.

(120)

Tačiau buvo nustatyta, kad paskirstymo būdas visiškai priklausė nuo šių dviejų bendrovių ryšio, nes jį tiesiogiai vykdė „LG Chem“. Todėl sandorio kaina nebuvo tokia, kuri būtų buvusi nustatyta derybose su nepriklausomu importuotoju. Todėl Komisija padarė išvadą, kad „LG Chem Europe“ pelno dydis nebuvo pagrįstas. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi, manoma, kad tinkama naudoti pagrįstą pelno dydį, nesusijusį su faktiniu pelnu, gautu pagal sandorio kainą, siekiant išvengti iškraipymų dėl sandorio kainos, laikantis nustatytos Sąjungos teismų praktikos. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(121)

Kadangi nebuvo nė vieno bendradarbiaujančio nesusijusio importuotojo, Komisija nusprendė naudoti pelno dydį, kuris buvo naudojamas ankstesniame tyrime dėl kito panašios pramonės šakos gaminamo ir panašiomis aplinkybėmis importuojamo cheminio produkto, – 6,89 % pelno dydį (10), nustatytą atliekant tyrimą dėl polivinilo alkoholių (PVA). Komisijos nuomone, šis pelno dydis yra objektyviausias turimas pagrindas, norint tinkamai įvertinti eksporto kainą rinkos sąlygomis.

(122)

Po galutinio faktų atskleidimo bendrovė pakartojo savo tvirtinimą ir pateikė skaičiavimus, kuriais siekta įrodyti, kad „LG Chem Europe“ pirkimo iš „LG Chem“ sąnaudos buvo didesnės nei tų pačių PKN produktų, kuriuos bendrovė „LG Chem“ tiesiogiai pardavė nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, pardavimo kaina. Taigi, jos nuomone, tai parodė, kad „LG Chem Europe“ pelno dydis buvo pagrįstas įprastomis rinkos sąlygomis taikomomis pirkimo sąnaudomis ir todėl turėtų būti naudojamas atliekant koregavimą pagal 2 straipsnio 9 dalį.

(123)

Atlikdama skaičiavimus bendrovė „LG Chem Europe“ palygino bendrovės „LG Chem Europe“ kainą (atskaičius per PVA tyrimą atliktus koregavimus, PBA išlaidas ir pelną) su tiesioginiu „LG Chem“ pardavimu ES (atskaičius koregavimus), todėl nepateikė jokių įrodymų, prieštaraujančių argumentui, kad, kaip nustatyta atliekant tyrimą, pelno paskirstymui visapusiškos įtakos turėjo abiejų bendrovių asociacijos santykiai. Be to, atliekant PVA tyrimą nustatytos „LG Chem Europe“ gamintojo kainos EXW sąlygomis, pridėjus PBA išlaidas ir pelną, buvo vidutiniškai [5–8 %] didesnės nei „LG Chem“ tiesioginio pardavimo kainos EXW sąlygomis. Komisijos nuomone, šis intervalas visiškai atitinka antkainį, kurį turėtų taikyti nesusijęs importuotojas. Taigi šis tvirtinimas buvo atmestas.

(124)

„LG Chem“ taip pat nesutiko su PVA tyrime nustatyto pelno dydžio naudojimu. Bendrovė teigė, kad jis buvo nustatyta kitu laikotarpiu nei dabartinis tyrimas ir kad SAP platinimas, palyginti su PVA, labai skyrėsi. Jos nuomone, pirma, padėtis PVA rinkoje pasikeitė ir sumažėjo cheminių medžiagų sektoriaus importuotojų pelno dydis, palyginti su dabartinio tyrimo TL, ir, antra, SAP yra gamintojo ir kliento bendrai sukurtas produktas, kuris paprastai parduodamas pagal ilgalaikes sutartis, o PVA yra biržos prekė, parduodama vykdant neatidėliotinus sandorius.

(125)

Komisija nemano, kad PVA tyrime nustatytas pelno dydis yra netinkamas. Pirma, iš surinktos suinteresuotųjų šalių informacijos matyti, kad specializuotų cheminių medžiagų sektoriaus importuotojų vidutinis pelno dydis 2020 m. svyravo nuo 10 % iki 15 %. Antra, priešingai, nei teigia bendrovė „LG Chem“, PVA taip pat yra produktas, kuris dažnai kuriamas pagal klientų specifikacijas ir dažnai parduodamas pagal ilgalaikes sutartis, kaip patvirtinta PVA tyrime. Trečia, iš surinktų duomenų matyti, kad atliekant PVA tyrimą bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų pelnas taip pat iki PVA tyrimo TL išliko toks pat. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

3.3. Įsipareigojimo pasiūlymas

(126)

Po galutinio faktų atskleidimo per pagrindinio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą įsipareigojimo dėl kainos pasiūlymą pateikė „LG Chem“ kartu su „LG Chem Europe“. Bendrovė pasiūlė dvi vidutines minimalias importo kainas (MIK), kurioms taikomas indeksavimas.

(127)

Komisijai pateiktose pastabose skundo pateikėjai ir „Evonik“ prieštaravo bendrovės „LG Chem“ pasiūlymui dėl įvairių priežasčių, kaip antai kryžminio kainų kompensavimo rizikos ir rizikos, kad MIK gali tapti orientacine kaina Sąjungos rinkoje ir taip sumažinti konkurenciją. Jie prašė atmesti „LG Chem“ pasiūlymą.

(128)

Be to, skundo pateikėjai ir „Evonik“ tvirtino, tai, kad Korėjos Respublika nesilaiko tam tikrų TDO konvencijų nuostatų, gali iškraipyti Korėjos SAP gamybos sąnaudas ir galiausiai paveikti bet kokį Sąjungos pramonės kainų ir importo iš Korėjos kainų palyginimą. Jos paprašė Komisijos atsižvelgti į tokį iškraipymą atliekant šį tyrimą, bent jau nagrinėjant bet kokį eksportuojančio gamintojo pateiktą įsipareigojimo dėl kainos pasiūlymą.

(129)

Komisija nemanė, kad šiame tyrime ji turėjo pakankamai įrodymų dėl tam tikrų TDO konvencijų nuostatų nesilaikymo, kad galėtų padaryti kokias nors išvadas dėl darbo sąnaudų iškraipymo. Bet kuriuo atveju „LG Chem“ pateiktas įsipareigojimo pasiūlymas turėjo būti atmestas dėl kitų priežasčių, todėl šiuo atžvilgiu nebuvo būtina atlikti vertinimo.

(130)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnį įsipareigojimo dėl kainos pasiūlymai turi būti pakankami žalingam dempingo poveikiui pašalinti, o jų priėmimas neturi būti laikomas nepraktišku. Komisija įvertino pasiūlymą atsižvelgdama į šiuos kriterijus ir nusprendė, kad jį priimti būtų nepraktiška ir dempingo žalingas poveikis nebūtų pašalintas dėl toliau nurodytų pagrindinių priežasčių.

(131)

Pirma, nagrinėjamojo produkto ir žaliavų, kuriomis grindžiamas siūlomas indeksavimas, kaina yra nepastovi. Esant tokiam nepastovumui negalima užtikrinti, kad MIK pakaks žalingam dempingo poveikiui pašalinti priemonių taikymo laikotarpiu.

(132)

Antra, „LG Chem“ tiriamuoju laikotarpiu eksportavo kelių skirtingų rūšių produktus, o kainos svyravo [30–40 %]. Nustačius vidutinę svertinę MIK kiekvienai nagrinėjamojo produkto kategorijai, MIK būtų mažesnė už kai kurių rūšių SAP produkto ne dempingo kainą, taip pat atsižvelgiant į kainų svyravimą, kaip paaiškinta pirmiau.

(133)

Trečia, siūlomos MIK indeksuojamos dviem pagrindinėms žaliavoms pagal SAP, propileno ir kaustinės sodos kainos formulę. Tačiau indeksuojant neatsižvelgiama į kitus svarbius veiksnius, pavyzdžiui, energijos sąnaudas.

(134)

Ketvirta, atliekant fizinį patikrinimą neįmanoma lengvai atskirti SAP produktų rūšių ir PKN. Dėl to kyla didelė rizika, kad brangesnių rūšių produktai gali būti neteisingai deklaruojami kaip pigesni produktai. Dėl to įsipareigojimo vykdymą sudėtinga stebėti ir įsipareigojimas tampa nepraktišku, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 8 straipsnyje.

(135)

Penkta, bendrovė „LG Chem“ turi pasaulinę struktūrą, kurią sudaro kelios susijusios bendrovės Sąjungoje ir už jos ribų, ir parduoda daug kitų cheminių produktų pasauliniams pirkėjams Sąjungoje ir už jos ribų. SAP dažnai parduodami pagal pasaulinio paskirstymo sutartis, pagal kurias įvairiose pasaulio šalyse įsikūręs klientas derasi su bendrove „LG Chem“ dėl visų su ja susijusių bendrovių kiekio ir kainų. Tokiomis aplinkybėmis Komisija negalėtų veiksmingai stebėti, kaip vykdomi šie sandoriai, nes jie būtų vykdomi už Sąjungos ribų ir dėl to „LG Chem“ galėtų lengvai kryžmiškai kompensuoti kainas Sąjungoje kainomis, taikomomis už Sąjungos ribų pasauliniams pirkėjams. Vien dėl to pasiūlymas būtų nepraktiškas.

(136)

Komisija išsiuntė pareiškėjui raštą, kuriame išdėstė pirmiau nurodytas priežastis, dėl kurių buvo atmestas įsipareigojimo pasiūlymas. Pareiškėjas dėl to pateikė pastabų. Šios pastabos suinteresuotosioms šalims susipažinti buvo įtrauktos į bylos medžiagą.

(137)

Savo pastabose „LG Chem“ ginčijo priežastis, dėl kurių Komisija atmetė jos įsipareigojimo pasiūlymą. Bendrovės „LG Chem“ nuomone, siūlomu indeksavimo mechanizmu buvo galima užfiksuoti kainų svyravimą ir užtikrinti, kad MIK pašalintų dempingo skirtumą per visą priemonių taikymo laikotarpį. Dėl skirtingų rūšių produkto „LG Chem“ tvirtino, kad didelius skirtingų rūšių produktų kainų svyravimus lėmė vienam PKN priskiriamas vienintelis produktas, eksportuotas ribotais kiekiais, ir pasiūlė peržiūrėti savo pasiūlymą remiantis trimis supaprastintais PKN, naudojamais nustatant priverstinį kainų mažinimą. Ji taip pat teigė, kad nėra kryžminio kompensavimo rizikos skirtingų rūšių produktams, nes skirtingas savybes muitinė gali lengvai patikrinti pardavimo dokumentuose ir techninių duomenų lapuose, kuriuos kiekvienai siuntai turi parengti „LG Chem“. Galiausiai bendrovė „LG Chem“ tvirtino, kad nėra kryžminio kompensavimo rizikos pagal ilgalaikes ir pasaulinio paskirstymo sutartis, ir pasiūlė teikti informaciją apie pardavimus pasauliniams pirkėjams ES ir už jos ribų, kad būtų sumažinta rizika.

(138)

Komisija pripažino, kad siūlomas indeksavimas galėtų apimti bent dalį stebimo kainų svyravimo. Tačiau siūlomos MIK buvo tik iš dalies pagrįstos žaliavų kainos formule, o nustatyta fiksuota dalis sudaro apie 50 % SAP kainos. Be to, kalbant apie skirtingų rūšių produktus, net jei nebūtų atsižvelgta į vienam PKN priskiriamą vienintelį produktą, eksportuotą ribotais kiekiais, likusių devynių PKN kainų svyravimas vis tiek būtų apie [15–30 %]. Dėl kryžminės kompensacijos rizikos, Komisijos nuomone, vien pardavimo dokumentai neužkirstų kelio neteisingo deklaravimo rizikai, nes muitinė remtųsi tik šiomis deklaracijomis. Galiausiai Komisija pripažįsta bendrovės „LG Chem“ pasiūlymą teikti informaciją apie pardavimus pasauliniams klientams. Tačiau, Komisijos nuomone, tai nesumažintų kryžminio kompensavimo rizikos, nes Komisija neturėtų priemonių patikrinti, ar pateikta visa svarbi informacija, ir būtų labai sunku užtikrinti bendrovės „LG Chem“ įsipareigojimo vykdymą. Taigi šis tvirtinimas buvo atmestas.

(139)

Be to, „LG Chem“ tvirtino, kad Komisijos nurodytos priežastys, dėl kurių ji atmetė jos įsipareigojimo dėl kainos pasiūlymą, neatitinka bendrojo faktų atskleidimo dokumento išvadų. Bendrovė teigė, kad: i) Komisija pripažino, kad nagrinėjamojo produkto kaina buvo nepastovi, tačiau, jos nuomone, tai neatitinka teiginio, kad dėl importo iš Korėjos sumažėjo Sąjungos pramonės kainos, ii) Komisija teigė, kad „LG Chem“ eksportavo 10 skirtingų rūšių produktų, kuriuos galima nustatyti pagal tokius veiksnius kaip produkto granulių forma, akytumo laipsnis, tūrinis tankis ir dalelių dydžio pasiskirstymas, priešingai nei nurodyta bendrajame faktų atskleidimo dokumente, kuriame Komisija priverstinio kainų mažinimo ir žalos skirtumo skaičiavimą grindė supaprastintu PKN, kuriame atsižvelgiama tik į kvapų kontrolės įtraukimą ir produkto naudojimą (higieninėms reikmėms arba pramoninį naudojimą), iii) bendrajame faktų atskleidimo dokumente Komisija SAP kainos formulės ir Sąjungos gamintojų sąnaudų nelaikė svarbiais veiksniais, darančiais žalą Sąjungos pramonei, nors į šiuos veiksnius atsižvelgė atmesdama įsipareigojimo pasiūlymą, iv) Komisija atsižvelgė į ilgalaikių ir pasaulinio paskirstymo sutarčių svarbą atmesdama „LG Chem“ įsipareigojimo pasiūlymą, tačiau į tai neatsižvelgė bendrajame faktų atskleidimo dokumente, ypač kiek tai susiję su Sąjungos pramonės eksporto rezultatais ir importo iš Japonijos poveikiu.

(140)

Šiuos tvirtinimus teko atmesti. Pirma, Komisija jau išnagrinėjo faktą, kad kainos buvo laikomos kintančiomis, t. y. kainos svyravo pagal žaliavų kainas. Nustatyta, kad tai turėjo nedidelį poveikį Sąjungos pramonės pelningumui ir kainoms, kaip paaiškinta 283–288 konstatuojamosiose dalyse, nes dėl importo dempingo kaina iš Korėjos Sąjungos pramonė negalėjo padidinti kainų tiek, kiek didėjo gamybos sąnaudos (taip pat žr. 249 konstatuojamąją dalį). Antra, Komisija atsižvelgė į skirtingas SAP savybes, susijusias su muitinės pareigūnų gebėjimu atskirti skirtingas produktų rūšis ir siūlomo įsipareigojimo įgyvendinamumą. Tačiau, kaip paaiškinta 182 konstatuojamojoje dalyje, Komisijos nuomone, skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą naudotas supaprastintas PKN buvo pakankamai išsamus, kad būtų galima įvertinti pagrindinių SAP savybių įtaką sąnaudoms ir kainoms. Trečia, kalbant apie ankstesnį punktą, pasaulinio paskirstymo sutartys laikomos svarbiomis, nes dėl kryžminio kompensavimo rizikos jos kelia grėsmę įsipareigojimo vykdymo stebėsenai ir užtikrinimui. Be to, „LG Chem“ pastabas dėl pasaulinio paskirstymo sutarčių poveikio importo iš Japonijos poveikiui, Sąjungos pramonės eksporto rezultatams ir pasaulinėms deryboms dėl kainų Komisija išnagrinėjo 5.2.3, 5.2.4 ir 5.2.8 skirsniuose.

(141)

Todėl Komisija manė, kad įsipareigojimo pasiūlymas yra nevykdytinas ir todėl nepraktiškas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 8 straipsnyje, dėl to pasiūlymą atmetė.

3.4. Palyginimas

(142)

Komisija bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(143)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Normalioji vertė buvo pakoreguota atsižvelgiant į transporto, pakavimo, kredito ir techninės pagalbos išlaidas. Eksporto kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į tvarkymo, pakrovimo ir papildomas sąnaudas, transporto, draudimo, pakavimo išlaidas, importo mokesčius ir muitų grąžinimą, kredito išlaidas, banko mokesčius, techninės pagalbos išlaidas, kai nustatyta, kad jos yra pagrįstos, tikslios ir pagrįstos patikrintais įrodymais.

(144)

„LG Chem“ reikalavo, kad būtų pakoreguotas pardavimo vidaus rinkoje prekybos lygis. Bendrovė tvirtino, kad pardavimo eksportui į Sąjungą funkcijas vykdo ne tik su ja susijęs importuotojas „LG Chem Europe“, bet ir „LG Chem“ būstinėje Korėjos Respublikoje veikiantis pardavimo skyrius. „LG Chem“ nuomone, kadangi Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi, pakoregavo susijusio importuotojo eksporto kainą atsižvelgdama į PBA išlaidas, Komisija analogiškai taip pat turėtų iš vidaus rinkos kainos atimti pardavimo išlaidas, kurias patiria Korėjos Respublikoje veikiantis pardavimo skyrius, vykdydamas pardavimą vidaus rinkoje.

(145)

Šį tvirtinimą teko atmesti. Pirma, koregavimu pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį siekiama nustatyti patikimą eksporto kainą, kuriai neturėtų įtakos eksportuojančios šalies eksportuotojo ir susijusio Sąjungos importuotojo ryšys. Koregavimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į visas išlaidas, patiriamas nuo importo iki perpardavimo (ir sukaupto pelno), jei jas paprastai turi padengti importuotojas. „LG Chem“ nepateikė jokių įrodymų, kad eksporto kainos apskaičiavimas pagal 2 straipsnio 9 dalį viršijo tai, ko reikalaujama pagal šios dalies nuostatas. Tai, kad normaliosios vertės ir eksporto kainos nustatymas reglamentuojamas taikant skirtingus metodus, neturi įtakos kainų palyginamumui, ir į tai reikia atsižvelgti atliekant koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. „LG Chem“ nepateikė įrodymų, kad pagal 2 straipsnio 10 dalį atlikti koregavimai, kaip primenama 143 konstatuojamojoje dalyje, yra netinkami teisingam eksporto kainos ir normaliosios vertės palyginimui atlikti arba kad ji pardavė produktus įvairių rūšių pirkėjams vidaus rinkoje, palyginti su Sąjungos rinka.

3.5. Dempingo skirtumas

(146)

Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(147)

Tuo remiantis procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą galutinis vidutinis svertinis dempingo skirtumas vieninteliam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui yra 13,4 %.

(148)

Visiems kitiems Korėjos Respublikos eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais. Tuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį.

(149)

Kadangi Korėjos Respublikoje buvo dar du gamintojai, kurie nebendradarbiavo atliekant tyrimą, Komisija nusprendė, kad bendradarbiavimas buvo menkas. Todėl Komisija nusprendė, kad tikslinga nustatyti dempingo skirtumą kitiems eksportuotojams, lygų didžiausiam tipiškos produkto rūšies dempingo skirtumui.

(150)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

Bendrovė	Galutinis dempingo skirtumas
„LG Chem. Ltd.“	13,4 %
Visos kitos bendrovės	18,8 %

4. ŽALA

4.1. Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(151)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino penki gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(152)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 346 590 tonų. Komisija nustatė šį dydį remdamasi visa prieinama informacija apie Sąjungos pramonę, kaip antai atrinktų Sąjungos gamintojų antidempingo klausimynų atsakymais ir neatrinktų Sąjungos gamintojų makroklausimyno atsakymais. Šie duomenys buvo sutikrinti su skunde pateiktais skaičiais tikrinant jų patikimumą ir išsamumą. Kaip nurodyta 41 konstatuojamojoje dalyje, du atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino daugiau kaip 50 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

4.2. Susijusios Sąjungos rinkos nustatymas

(153)

Komisija nustatė, kad visi Sąjungos gamintojų produktai buvo skirti atvirajai rinkai, todėl jie tiesiogiai konkuruoja su produktais, kurie importuojami iš nagrinėjamosios šalies. Tuo remdamasi Komisija išnagrinėjo visus su Sąjungos pramone susijusius ekonominius rodiklius.

4.3. Sąjungos suvartojimas

(154)

Komisija nustatė Sąjungos suvartojimą remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų atsakymais į antidempingo klausimyną ir makroklausimyną, taip pat importu pagal Eurostato duomenis.

(155)

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė.

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	TL
Bendras Sąjungos suvartojimas	[630 000 –665 000 ]	[630 000 –665 000 ]	[630 000 –665 000 ]	[630 000 –665 000 ]
Indeksas	100	100	100	100
Šaltinis: atrinkti ir neatrinkti Sąjungos gamintojai, taip pat Eurostatas.

(156)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras suvartojimas atvirojoje rinkoje išliko stabilus ir šiek tiek svyravo mažiau nei 1 %.

4.4. Importas iš nagrinėjamosios šalies

4.4.1. Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis ir rinkos dalis

(157)

Siekdama išskirti nagrinėjamojo produkto importą, Komisija nustatė importo apimtį remdamasi KN kodu (11), gautu iš Eurostato duomenų bazės ir pakoreguotu pagal skunde pateiktus TRASS duomenis. Šis koregavimas buvo būtinas, nes į Eurostato duomenis, susijusius su KN kodu, buvo įtraukta dalis kitų produktų, dėl kurių būtų buvę iškraipyti kiekiai ir kainos. Dėl koregavimo neprieštaravo nė viena suinteresuotoji šalis. Importo rinkos dalis buvo nustatyta remiantis importo iš nagrinėjamosios šalies apimtimi, palyginti su bendru Sąjungos suvartojimu, kaip parodyta 2 lentelėje.

(158)

Po galutinio faktų atskleidimo „LG Chem“ paprašė papildomai atskleisti informaciją apie metodiką, naudotą importo apimčiai ir vertėms nustatyti, taip pat atskleisti išsamius duomenis, gautus iš TRASS duomenų bazės. Komisija pateikė šią papildomą informaciją:

(159)

Kaip paaiškinta skundo 18 punkte, KN kodas 3906 90 90 nėra išimtinai skirtas SAP. Skundo pateikėjas, remdamasis TRASS duomenimis, pateikė apskaičiuotą SAP dalį visam kiekiui, produktui priskirtas KN kodas 3906 90 90. Kaip matyti iš nekonfidencialios skundo 5–1 priedo „SAP importas į ES“ versijos, nagrinėjamuoju laikotarpiu SAP eksporto į ES apimtis sudarė 84 % viso importo, muitinėje įforminto pagal KN kodą 3906 90 90. Priede taip pat nurodyta, kad skundo pateikėjas šia informacija naudojosi koreguodamas Eurostato duomenis.

(160)

Komisija taikė tą pačią metodiką kaip ir skundo pateikėjas, kuri, kaip nustatyta, buvo tinkama ir nebuvo užginčyta, kaip minėta galutinio faktų atskleidimo bendrojo faktų atskleidimo dokumento 119 konstatuojamojoje dalyje.

(161)

Komisija taip pat paaiškino, kad TRASS duomenų bazėje leidžiama pasirinkti produktų pavadinimus. Taigi TRASS duomenų bazėje eksporto iš Korėjos į ES apimtis ir vertė pagal SS kodą 3906 90 90 buvo išfiltruota, kad būtų galima įtraukti tik SAP atitinkančių produktų pavadinimus. Atrinkta 15 produktų.

(162)

Tačiau TRASS galima gauti duomenų tik tada, kai yra bent trijų bendrovių duomenų. 2018 m. taip nebuvo. Kadangi kitais metais SAP eksporto pagal TRASS santykis su Eurostato duomenimis pagal KN kodą 3906 90 90 buvo stabilus, Komisija apskaičiavo 2018 m. vertę, naudodama kitų metų vidutinį santykį.

(163)

Pagrindiniams TRASS duomenims taikoma autorių teisių apsauga ir Komisija negali jų atskleisti, tačiau juos galima įsigyti.

(164)

Importo iš nagrinėjamosios šalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

2 lentelė.

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	TL
Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis (tonomis)	83 499	94 343	114 896	110 903
Indeksas	100	113	138	133
Rinkos dalis	[12 –14 %]	[13 –15 %]	[16 –18 %]	[16 –18 %]
Indeksas	100	114	138	133
Šaltinis: Eurostato ir TRASS duomenys.

(165)

Importas iš Korėjos Respublikos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo nuo maždaug 83 500 tonų iki maždaug 110 900 tonų, t. y. nuo 2017 m. iki TL jis iš viso padidėjo 33 %. Importas padidėjo žymiai daugiau nei suvartojimas.

(166)

Importo iš Korėjos Respublikos apimtis labiausiai padidėjo 2018–2019 m. – ji didėjo 22 % per metus, o nuo 2019 m. iki TL sumažėjo 3,5 %. .

(167)

Todėl Pietų Korėjos produktų importo rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo nuo [12–14 %] iki [16–18 %], t. y. nuo 2017 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo 33 %. Reikėtų pažymėti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu apskritai sparčiai didėjo ir importo iš Korėjos Respublikos apimtis, ir rinkos dalis.

4.4.2. Importo iš nagrinėjamosios šalies kainos ir priverstinis kainų mažinimas

(168)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato duomenimis, naudodama 157 konstatuojamojoje dalyje nurodytą TARIC kodą, pakoreguotą pagal TRASS duomenis, kaip paaiškinta 157–162 konstatuojamosiose dalyse.

(169)

Po galutinio faktų atskleidimo „LG Chem“ nurodė, kad Eurostato duomenyse nurodytos CIF kainos. Komisija į tai atsižvelgė ir perskaičiavo FOB importo kainas iš TRASS duomenų bazės į CIF, naudodama FOB ir CIF vertės santykį pagal patikrintus „LG Chem“ duomenis. Patikslinti skaičiai pateikiami 3 lentelėje.

(170)

Importo iš nagrinėjamosios šalies vidutinės kainos raida:

3 lentelė.

Importo kainos (EUR/t)

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	TL
Importo kaina	1 191	1 252	1 169	1 074
Indeksas	100	105	98	90
Šaltinis: skunde pateikti TRASS duomenys.

(171)

Vidutinės importo iš Korėjos Respublikos kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 10 % nuo 1 191 EUR už toną iki 1 074 EUR už toną. Kaip parodyta 7 lentelėje, šios kainos tebebuvo gerokai mažesnės už atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo kainas ir gamybos sąnaudas nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(172)

Priverstinis kainų mažinimas dėl importo nustatytas remiantis nagrinėjamosios šalies bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo duomenimis ir pardavimo vidaus rinkoje duomenimis, kuriuos apie tiriamąjį laikotarpį pateikė Sąjungos pramonė. Priverstinį kainų mažinimą tiriamuoju laikotarpiu Komisija nustatė lygindama:

—	atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto vidutines svertines pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, ir

—	iš bendradarbiaujančio Pietų Korėjos gamintojo importuoto kiekvienos rūšies produkto atitinkamas vidutines svertines kainas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytas remiantis CIF kaina ir tinkamai pakoreguotas atsižvelgiant į sąnaudas po importo.

(173)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad vidutinis svertinis priverstinis kainų mažinimas buvo 14,7 %.

(174)

Po galutinio faktų atskleidimo „LG Chem“ tvirtino, kad galutinio faktų atskleidimo dokumento 3b priede jai nebuvo pateikti jos išsamūs duomenys ir kad konfidencialių duomenų intervalų dydis buvo nepakankamas. Komisija pripažino bendrovės „LG Chem“ pastabas. Todėl bendrovei „LG Chem“ buvo pateikti jos konfidencialūs duomenys, o intervalai buvo sumažinti. Šie pokyčiai buvo įtraukti į 2022 m. vasario 8 d. bendrovei „LG Chem“ ir Sąjungos pramonei pateiktą papildomą neskelbtiną faktų atskleidimo dokumentą.

(175)

Bendrovė „LG Chem“ taip pat teigė, kad turėtų būti atskleista informacija konkretaus PKN lygmeniu. Tačiau pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį Komisija negalėjo atskleisti prašomų kiekvienos rūšies produkto duomenų. Iš tiesų šiuo atveju buvo tik du Sąjungos gamintojai ir trys PKN. Todėl atskleidus tokio išsamumo lygį būtų galima tiesiogiai arba kartu su rinkos tyrimais atkurti konfidencialius atskirų Sąjungos gamintojų pardavimo arba gamybos duomenis. „LG Chem“ pakartojo savo argumentą po papildomo galutinio faktų atskleidimo.

(176)

Komisija negali atskleisti išsamių duomenų, surinktų tik iš dviejų bendrovių, nes tai kelia pavojų, kad kitos suinteresuotosios šalys, remdamosi rinkos tyrimais, galės atkurti konfidencialius atskirų gamintojų duomenis. Tai yra objektyvi rizika bet kurioje rinkoje, jei joje veikia arba Komisijos tyrime dalyvauja tik keli žinomi gamintojai. Todėl Komisija atmetė šį teiginį.

(177)

„LG Chem“ taip pat teigė, kad duomenys, naudojami priverstiniam kainų mažinimui ir priverstiniam pardavimui mažesnėmis kainomis, tyrimo įrašuose nėra pagrįsti ir kad šiuos neatitikimus reikėtų paaiškinti. Konkrečiai, „LG Chem“ nustatė, kad ji negalėjo tiksliai suderinti 3b priede nurodytos CIF eksporto vertės ES pasienyje, taip pat bendrovei „LG Chem“ atskleistų išsamių priverstinio kainų mažinimo ir žalos skaičiavimų su LGC pardavimų sąrašuose EUSALUR ir RLSALUR lentelėse pateiktais skaičiais. „LG Chem“ taip pat teigė, kad galutinio faktų atskleidimo dokumento 2.1 priede nurodyta Korėjos vonais išreikšta CIF eksporto vertė ES pasienyje skiriasi nuo 3b priede nurodytos vertės EUR.

(178)

Komisija paaiškino, kad Korėjos vonų į eurus konvertavimui atlikti ji konvertavo kiekvieno sandorio CIF vertes pagal atitinkamą ECB mėnesinį valiutos kursą, o „LG Chem“ savo pastabose nurodė, kad taikė metinį ECB valiutos kursą. Dėl mėnesinio kiekio svyravimų „LG Chem“ perskaičiavimo pagal metinį kursą vertės neišvengiamai skyrėsi. Todėl Komisija atmetė tvirtinimą, kad duomenys, naudojami priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis tikslais, skiriasi nuo byloje esančių duomenų.

(179)

„LG Chem“ taip pat teigė, kad Komisija nepaaiškino, kaip ji nustatė apskaičiuotą CIF vertę, kuri buvo naudojama priverstinio kainų mažinimo tikslais.

(180)

Komisija paaiškino, kad per „LG Chem Europe“ vykdomo pardavimo CIF vertė buvo apskaičiuota iš grynosios sąskaitos faktūros vertės atėmus PBA išlaidas ir pelną, nustatytus, kaip paaiškinta 118–125 konstatuojamosiose dalyse, ir atsižvelgiant į visas išlaidas, patirtas po importo. Be to, priešingai, nei teigia bendrovė „LG Chem“, galutinio faktų atskleidimo dokumento 3a priede paaiškinta, kaip buvo nustatyta CIF kaina koreguojant išlaidas po importo. Todėl Komisija atmetė šį teiginį.

(181)

„LG Chem“ taip pat teigė, kad lygindama bendrovės „LG Chem“ importo kainas su atrinktų Sąjungos gamintojų kainomis Komisija naudojo PKN, kuris buvo pernelyg paprastas, ir neatsižvelgė į visas 2021 m. balandžio 28 d.„LG Chem“ pastabose nurodytas savybes, t. y. žaliavas, formą, vidutinę sulaikymo gebą centrifuguojant, kvapų kontrolę, putintus produktus, lipnumą reguliuojančius ir nuo spalvos pasikeitimo apsaugančius produktus bei naudojimo paskirtis. Visų pirma atsižvelgiant vien į vidutinės sulaikymo gebos centrifuguojant skirtumus galima paaiškinti 14,7 % priverstinio kainų mažinimo skirtumą.

(182)

Komisija nurodo 2.3.5 skirsnį, iš kurio matyti, kad Komisija surinko išsamius duomenis, kad galėtų išanalizuoti „LG Chem“ siūlomų įvairių savybių, įskaitant vidutinę sulaikymo gebą centrifuguojant, poveikį sąnaudoms ir kainoms. Tačiau šie duomenys kartu su surinkta ir patikrinta naudotojų informacija nepatvirtino tariamos šių savybių įtakos sąnaudoms ir kainoms, palyginti su Komisijos taikomais duomenimis. Todėl Komisija atmetė tvirtinimą, kad turėjo būti naudojami išsamesni PKN duomenys.

(183)

Galiausiai bendrovė „LG Chem Europe“ teigė, kad faktinės bendrovės „LG Chem Europe“ taikomos kainos koregavimas teoriniu PBA išlaidų ir pelno dydžiu priverstinio kainų mažinimo tikslais yra akivaizdi vertinimo klaida ir prieštarauja pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalims, nes siekiant palyginti priverstinį kainų mažinimą, remiantis Sprendimu Jindal (12), kainos turi būti lyginamos tuo pačiu prekybos lygiu. Bendrasis Teismas Sprendime Hansol (13) patvirtino, kad, nustatant priverstinį kainų mažinimą, kliento sprendimą įsigyti produktą galėjo lemti kainos, dėl kurių susitarė įmonė ir jos klientai, o ne kainos tarpiniame etape.

(184)

Šis teiginys turėjo būti atmestas. Pirma, pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje kalbama apie importo dempingo kaina poveikį, dėl kurio Sąjungos pramonei gali būti daroma žala, o ne apie bendrovės (susijusio importuotojo) perpardavimo kitam pirkėjui Sąjungoje kainą.

(185)

Antra, kalbant apie priverstinio kainų mažinimo skirtumus, pagrindiniame reglamente nepateikta jokios konkrečios tos sąvokos metodikos. Todėl vertindama šį žalos veiksnį Komisija turi tam tikrą veiksmų laisvę. Šią veikimo laisvę riboja būtinybė išvadas pagrįsti tiesioginiais įrodymais ir atlikti objektyvų vertinimą, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje.

(186)

Kalbant apie elementus, į kuriuos atsižvelgiama skaičiuojant priverstinio kainų mažinimo skirtumus (visų pirma, eksporto kainą), Komisija turi nustatyti pirmąjį momentą, kada prasideda (arba gali prasidėti) konkurencija su Sąjungos pramone Sąjungos rinkoje. Šis momentas iš tiesų yra pirmojo nesusijusio importuotojo pirkimo kaina, nes ta bendrovė turi pasirinkimą produktą pirkti iš Sąjungos pramonės arba iš užsienio pirkėjų. Kita vertus, susijusių importuotojų perpardavimo kainos nėra tas momentas, kada prasideda tikroji konkurencija. Tai tėra momentas, kada eksportuotojo sukurtos pardavimo struktūros bando rasti pirkėjų, bet tai vyksta jau po to, kai yra priimtas sprendimas importuoti. Iš tiesų, kai eksportuojantis gamintojas sukuria Sąjungoje savo susijusių bendrovių sistemą, šios bendrovės jau būna nusprendusios, kad jų prekės bus tiekiamos iš užsienio. Taigi palyginimo taškas turėtų būti iškart po to, kai prekės kerta Sąjungos sieną, o ne vėlesniame platinimo grandinės etape, pvz., parduodant galutiniam naudotojui.

(187)

Šis metodas taip pat užtikrina nuoseklumą tais atvejais, kai eksportuojantis gamintojas parduoda prekes tiesiogiai nesusijusiam pirkėjui (importuotojui arba galutiniam naudotojui), nes pagal šį scenarijų perpardavimo kainos iš esmės nebūtų naudojamos. Pasirinkus kitą metodą eksportuojantys gamintojai būtų diskriminuojami remiantis vien jų naudojamu pardavimo kanalu.

(188)

Šiuo atveju negalima naudoti importo kainos jos nominaliąja verte, nes eksportuojantis gamintojas ir importuotojas yra susiję. Todėl, norint atkurti patikimą importo kainą įprastomis rinkos sąlygomis, ji turi būti iš naujo apskaičiuota naudojant susijusio importuotojo pradinio momento perpardavimo kainą. Norint ją iš naujo apskaičiuoti laikomasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje nustatytų eksporto kainos skaičiavimo taisyklių, kaip kad jų laikomasi skaičiuojant eksporto kainą dempingui nustatyti. Taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį galima nustatyti kainą, kuri yra visiškai panaši į CIF kainą (Sąjungos pasienyje), kuri naudojama nagrinėjant pardavimą nesusijusiems pirkėjams.

(189)

Komisija taip pat pažymėjo, kad tokiam požiūriui Bendrasis Teismas pritarė Sprendime Severstal (14).

(190)

Galiausiai „LG Chem“ nepateikė jokių įrodymų, kad panašių rūšių produktų pardavimo platintojams ir tiesioginio pardavimo naudotojams kainų skirtumas būtų sistemingas. Komisija taip pat nerado jokių įrodymų dėl Sąjungos pramonės pardavimo platintojams ir naudotojams kainų nustatymo skirtumų.

4.4.3. Tvirtinimas, kad 2018 m. kainos nebuvo priverstinai mažinamos dėl padidėjusių kainų

(191)

Dėl kainų nuvertėjimo poveikio 2018 m. „LG Chem“ teigė, kad, palyginti su 2017 m., padidėjo ir importo iš Pietų Korėjos, ir Sąjungos pramonės kainos. Todėl kainos negalėjo būti priverstinai mažinamos.

(192)

Tačiau importo kainų raidos Sąjungos pramonės kainų atžvilgiu analizė atlikta atsižvelgiant į visą nagrinėjamąjį laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. iki tiriamojo laikotarpio. Nors vertinamos viso nagrinėjamojo laikotarpio kainų tendencijos, priverstinio kainų mažinimo skaičiavimai atliekami tik tiriamajam laikotarpiui (2020 m.). Todėl, skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą TL, Pietų Korėjos kainų ir Sąjungos pramonės kainų padidėjimas 2018 m., palyginti su 2017 m., šiuo atveju nėra svarbus. Be to, vien ši aplinkybė nereiškia, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės kainos nebuvo priverstinai mažinamos dėl importo iš Pietų Korėjos, nes tokią išvadą galima padaryti tik išsamiai palyginus faktinę eksporto kainą ir ES kainas.

(193)

Iš tikrųjų priverstinio kainų mažinimo skirtumas apibrėžiamas kaip suma, kuria faktinė importo iš nagrinėjamosios šalies kaina yra mažesnė už tikrąją Sąjungos pramonės kainą. Abiejų kainų skirtumas atlikus būtinus koregavimus išreiškiamas Sąjungos pramonės kainos procentine dalimi.

(194)

2018 m. vidutinė importo iš Pietų Korėjos kaina vis dar buvo mažesnė, palyginti su Sąjungos pramonės vidutinėmis kainomis. Todėl, nors tiek Pietų Korėjos, tiek Sąjungos pramonės kainos tuo laikotarpiu padidėjo, statistiniai duomenys rodo, kad priverstinis kainų mažinimas galėjo vykti ir 2018 m.

(195)

Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(196)

Po galutinio faktų atskleidimo „LG Chem“ teigė niekada netvirtinusi, kad 2018 m. negalėjo būti priverstinio kainų mažinimo. Toks „LG Chem“ teiginio aiškinimas tariamai pažeidė „LG Chem“ teisę į gerą administravimą.

(197)

Komisija atsižvelgė į „LG Chem“ paaiškinimą, kad ji nesiekė pateikti pirmiau nurodyto teiginio. Kadangi „LG Chem“ nenurodė jokių argumentų, į kuriuos Komisija neatsakė, Komisija nemanė pažeidusi teisę į gerą administravimą.

4.5. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

4.5.1. Bendrosios pastabos

(198)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(199)

Kaip minėta 41 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(200)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Komisija įvertino makroekonominius rodiklius remdamasi atrinktų ir neatrinktų gamintojų pateiktais duomenimis, kurie buvo patikrinti pagal skunde pateiktus duomenis. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(201)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo. Po galutinio faktų atskleidimo suinteresuotosios šalys atkreipė dėmesį į tam tikrus gamybos ir pardavimo makroekonominių rodiklių neatitikimus skunde ir faktų atskleidimo dokumente. Atlikusi analizę, Komisija sutiko su šiais tvirtinimais ir pataisė skaičius. Komisija atnaujino makroekonominius duomenis, įtraukdama vienos bendrovės duomenis. Dėl šios priežasties absoliučiosios vertės buvo pateiktos kaip intervalai, siekiant užtikrinti konfidencialumą.

(202)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

4.5.2. Makroekonominiai rodikliai

4.5.2.1. Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas.

(203)

Bendroji Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė.

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	TL
Gamybos apimtis (tonomis)	[525 000 – 560 000 ]	[530 000 – 565 000 ]	[540 000 – 575 000 ]	[520 000 –555 000 ]
Indeksas	100	102	105	98
Gamybos pajėgumai (tonomis)	[540 000 – 580 000 ]	[600 000 – 640 000 ]	[650 000 – 690 000 ]	[650 000 –690 000 ]
Indeksas	100	109	117	117
Pajėgumų naudojimas	[93 –95 %]	[88 –90 %]	[84 –86 %]	[78 –80 %]
Indeksas	100	94	90	83
Šaltinis: atrinkti ir neatrinkti Sąjungos gamintojai.

(204)

2017–2019 m. Sąjungos pramonės gamybos apimtis padidėjo 5 procentiniais punktais, o nuo 2019 m. iki TL sumažėjo 7 procentiniais punktais. Bendra gamybos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 2 %.

(205)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumai nuolat didėjo – nuo [540 000–580 000] tonų 2017 m. iki [650 000–690 000] tonų 2019 m., o tiriamuoju laikotarpiu išliko tokio lygio ir iš viso padidėjo 17 %. ES SAP pramonės pajėgumai padidėjo dėl to, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu vienas Sąjungos gamintojas daug investavo.

(206)

Kaip parodyta 4 lentelėje, nors Sąjungos gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo, Sąjungos pajėgumų naudojimas labai pablogėjo, t. y. nuo [93–95 %] 2017 m. iki [78–80 %] per TL. Dėl šios tendencijos Sąjungos pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso sumažėjo 17 %.

4.5.2.2. Pajėgumų naudojimo sumažėjimas dėl pajėgumų padidėjimo

(207)

„LG Chem“ pateikė pastabų dėl Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimo sumažėjimo nagrinėjamuoju laikotarpiu, ypač atkreipdama dėmesį į vieno Sąjungos gamintojo investicinį projektą, dėl kurio 2018 m. padidėjo gamybos pajėgumai. „LG Chem“ teigimu, papildomi pajėgumai niekada nebuvo skirti aprūpinti Sąjungos rinkai, nes 2017 m. turėti pajėgumai jau tuomet viršijo paklausą Sąjungos rinkoje. Todėl Sąjungos gamintojų pajėgumų perteklius negalėjo atsirasti dėl importo iš Pietų Korėjos.

(208)

Komisija sutiko, kad, nepaisant to, kad bendra gamybos apimtis išliko gana stabili, pajėgumų naudojimo sumažėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo susijęs su Sąjungos gamintojų pajėgumų padidėjimu. Tačiau, priešingai, nei teigė „LG Chem“, šie papildomi pajėgumai neviršijo paklausos Sąjungos rinkoje. 2017 m. visi Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai sudarė tik [86–88 %] % Sąjungos suvartojimo. Padidėjus gamybos pajėgumams, jie ir toliau atitiko Sąjungos suvartojimą, o pertekliniai pajėgumai sudarė tik [1–2 %]. Todėl nėra įrodymų, kad papildomi pajėgumai nebuvo skirti Sąjungos rinkai.

(209)

Po 2-ojo papildomo galutinio faktų atskleidimo „LG Chem“ tvirtino, kad skaičiai neatspindi išvados, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu sukurti papildomi Sąjungos pramonės pajėgumai buvo skirti Sąjungos rinkai.

(210)

Komisija padarė išvadą, kad pajėgumų didinimas lemia tik minimalų perteklinį pajėgumą. Kadangi naudotojai ir „LG Chem“ savo argumentuose dėl Sąjungos interesų nurodė, kad ne visi pajėgumai yra automatiškai sukurti kiekvienos rūšies SAP gamybai, minimalus [1–2 %] perteklinis pajėgumas nereiškia, kad jis nėra skirtas Sąjungos rinkai, o veikiau sukurti pakankamai pajėgumų, užtikrinančių lanksčią įvairių rūšių SAP gamybą, kad būtų galima patenkinti įvairių rūšių SAP paklausą. Be to, net ir po to, kai pajėgumai padidėjo, faktinė gamyba išliko gerokai mažesnė už Sąjungos suvartojimą. Todėl Komisija šį argumentą atmetė.

4.5.2.3. „Sumitomo Seika“ pajėgumai, į kuriuos neatsižvelgta

(211)

„LG Chem“ taip pat teigė, kad skunde nurodyta Sąjungos pramonės perteklinių pajėgumų padėtis buvo nepakankamai įvertinta, nes neatsižvelgta į Sąjungos gamintojo „Sumitomo Seika“ gamybos pajėgumus. „LG Chem“ paprašė Komisijos paaiškinti, kodėl nebuvo atsižvelgta į Sąjungos gamintojo „Sumitomo Seika“ pajėgumus ir žalos rodiklius, nes jie galėjo turėti įtakos skunde pateiktam žalos vaizdui ir jį iškraipyti.

(212)

Komisija priminė, kad nurodyta bendrovė atliekant tyrimą nebendradarbiavo. Tačiau, priešingai, nei teigė „LG Chem“, tai nereiškia, kad Komisija neatsižvelgė į tos bendrovės pajėgumus ir žalos rodiklius. „LG Chem“ nurodytas 47 000 tonų kiekis taip pat buvo naudojamas kartu su Komisijos makroduomenimis, skirtais gamybos pajėgumams nustatyti, ir buvo įvertinti kiti tos bendrovės žalos rodikliai.

(213)

Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

4.5.2.4. Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(214)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė.

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	TL
Bendra pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje (tonomis)	[350 000 – 380 000 ]	[370 000 – 400 000 ]	[370 000 – 400 000 ]	[320 000 – 350 000 ]
Indeksas	100	104	103	89
Rinkos dalis	[56 –58 %]	[58 –60 %]	[57 –59 %]	[49 –51 %]
Indeksas	100	105	103	88
Šaltinis: atrinkti ir neatrinkti Sąjungos gamintojai.

(215)

Bendras pardavimas Sąjungos rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu apskritai sumažėjo ir nuo 2017 m. iki TL pabaigos sumažėjo 11 %. 2017–2018 m. bendra pardavimo į Sąjungą apimtis padidėjo 4 %, o vėliau iki TL nuolat mažėjo. Didžiausias sumažėjimas užfiksuotas nuo 2019 m. iki TL, kai bendra pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis sumažėjo 14 %.

(216)

Nepaisant stabilaus Sąjungos suvartojimo, kaip parodyta 1 lentelėje, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat mažėjo, todėl nuo 2017 m. iki TL rinkos dalis sumažėjo 12 %. Panašiai kito Sąjungos pardavimo apimtis, didžiausias rinkos dalies sumažėjimas užfiksuotas nuo 2019 m. iki TL, t. y. 15 %, palyginti su ankstesniais metais.

(217)

Po galutinio faktų atskleidimo „LG Chem“ tvirtino, kad Komisija negali analizuoti pardavimo Sąjungos rinkoje apimties raidos atskirai nuo pardavimo eksporto rinkose. Pardavimas buvo nukreiptas iš Sąjungos rinkos į eksporto rinkas, o ne „prarastas“.

(218)

Komisija būtinai turi išnagrinėti Sąjungos rinkos raidą, kad nustatytų žalą Sąjungos rinkai. Eksporto padidėjimas analizuojamas 5.2.4 skirsnyje siekiant nustatyti, ar tai buvo padarytos žalos priežastis. Todėl Komisija atmetė argumentą, kad raidą analizavo atskirai, neatsižvelgdama į Sąjungos pramonės eksportą.

4.5.2.5. Augimas

(219)

Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko stabilus, o Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis sumažėjo 12 %. Todėl Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį, o importo iš nagrinėjamosios šalies rinkos dalis per tą patį laikotarpį gerokai padidėjo.

4.5.2.6. Užimtumas ir našumas

(220)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė.

Užimtumas ir našumas

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	TL
Darbuotojų skaičius	[1 000 –1 150 ]	[1 000 –1 150 ]	[950 –1 100 ]	[950 –1 100 ]
Indeksas	100	98	92	91
Našumas (tonomis etato ekvivalentui)	492	510	564	529
Indeksas	100	104	115	108
Šaltinis: atrinkti ir neatrinkti Sąjungos gamintojai.

(221)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu užimtumo Sąjungos pramonėje lygis sumažėjo. Dėl to darbo jėga sumažėjo 9 %, neatsižvelgiant į netiesioginį užimtumą.

(222)

Našumo tendencija atitiko Sąjungos gamybos apimties tendenciją, kuri didėjo iki 2019 m., o vėliau nuo 2019 m. iki TL sumažėjo. 2017–2019 m. našumas padidėjo 15 %, o po gamybos apimties sumažėjimo sumažėjo. Taigi bendras našumas padidėjo 8 %. Taip nutiko todėl, kad gamybos apimtis iki 2019 m. didėjo, vėliau TL sumažėjo, o nagrinėjamuoju laikotarpiu darbuotojų skaičius nuolat ir labai mažėjo. Tačiau nuo 2019 m. iki TL pabaigos gamyba mažėjo greičiau nei užimtumas dėl mažesnio pardavimo, dėl kurio atitinkamai sumažėjo našumas (–6 % nuo 2019 m. iki TL).

(223)

Po galutinio faktų atskleidimo „LG Chem“ tvirtino, kad dėl modernizavimo užimtumas sumažėjo ir kad tai neįrodo žalos. Nepaisant to, kad buvo tikimasi, jog NSE investuos į 70 papildomų darbo vietų, šias papildomas darbo vietas greičiausiai kompensavo 2017 m. bendrovės „BASF“ Antverpene atliktas techninis modernizavimas ir jos ketinimas įgyvendinti savo SAP verslo skaitmeninimo strategiją.

(224)

Nors negalima atmesti galimybės, kad modernizavimas galėjo prisidėti prie užimtumo sumažėjimo, net jei užimtumas nesumažėjo, kiti rodikliai vis dar rodė aiškius žalos požymius. Be to, jei nebūtų žalos, būtų buvę galima tikėtis, kad dėl modernizavimo padidės našumas. Tačiau taip nebuvo. Todėl Komisija atmetė šį teiginį.

4.5.2.7. Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo

(225)

„LG Chem“ dempingo skirtumas gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(226)

Tai pirmas nagrinėjamojo produkto antidempingo tyrimas. Taigi, nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimo buvusio dempingo poveikį.

4.5.3. Mikroekonominiai rodikliai

4.5.3.1. Kainos ir kainoms poveikį darantys veiksniai

(227)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė.

Pardavimo kainos Sąjungoje

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	TL
Vidutinė vieneto pardavimo kaina Sąjungoje (EUR/t)	[1 200 –1 500 ]	[1 250 –1 550 ]	[1 250 –1 550 ]	[1 000 –1 300 ]
Indeksas	100	104	103	85
Vieneto gamybos sąnaudos (EUR/t)	[1 200 –1 500 ]	[1 400 –1 700 ]	[1 400 –1 700 ]	[1 200 –1 500 ]
Indeksas	100	121	118	105
Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai.

(228)

Iš pradžių 2018 m. pardavimo kainos Sąjungos rinkoje padidėjo 4 %. Vėliau jos sumažėjo 1 %, o tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo dar 17 %. Todėl vidutinė vieneto pardavimo kaina Sąjungoje nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso sumažėjo 15 %.

(229)

Atrinktų gamintojų vieneto gamybos sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 5 %. 2017–2018 m. jos padidėjo 21 %. Vėliau 2019 m. jos sumažėjo 3 %, o TL – dar 11 %. Šią tendenciją galima paaiškinti staigiu žaliavų kainų padidėjimu 2018 m., kuris vėliau iki TL sumažėjo.

(230)

Kaip parodyta 7 lentelėje, vidutinės atrinktų Sąjungos gamintojų vieneto pardavimo kainos iš dalies prisitaikė prie gamybos sąnaudų svyravimų, tačiau daug lėčiau. Todėl pardavimo kainos nuo 2018 m. iki TL pabaigos išliko gerokai mažesnės už vieneto gamybos sąnaudų lygį.

(231)

Po galutinio faktų atskleidimo „LG Chem“ tvirtino, kad analizuojant importą iš Korėjos buvo pažeistos „LG Chem“ teisės į gynybą, nes 7 lentelėje pateikti intervalai, rodantys 1 000–1 300 EUR/t kainas tiriamuoju laikotarpiu (TL), t. y. 2020 m., buvo per dideli, o importas iš Korėjos taip pat galėjo būti didesnis ir vykdomas kainomis, panašiomis į atrinktų Sąjungos gamintojų kainas arba už jas mažesnėmis.

(232)

7 lentelėje pateikti intervalai nepažeidžia „LG Chem“ teisių į gynybą. Kadangi Komisija 171 konstatuojamojoje dalyje atskleidė, kad Korėjos kainos buvo gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, bendrovei „LG Chem“ buvo aišku, kad 2020 m. Korėjos kainos nebuvo nei didesnės už Sąjungos pramonės kainas, nei joms lygios ar artimos. Faktinė Sąjungos gamintojo kaina yra neskelbtina verslo informacija, kurią reikia apsaugoti. Tačiau net ir dėl siauresnio intervalo „LG Chem“ vis tiek negalėtų pamatyti faktinio kainų skirtumo ir argumentuoti jo dydžio. Todėl kitoks intervalas nepagerintų „LG Chem“ galimybės teikti pastabas. Be to, 7 lentelėje pateikti gamybos sąnaudų intervalai leido bendrovei „LG Chem“ matyti, kad Korėjos kaina buvo akivaizdžiai mažesnė už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas. Todėl Komisija atmetė šį teiginį.

(233)

„LG Chem“ taip pat teigė, kad į 7 lentelę įtraukti visi atrinktų Sąjungos gamintojų produktai, įskaitant ekologiškus SAP ir SAVIVA produktus, kurie nekonkuruoja su iš Korėjos importuojamais produktais.

(234)

7 lentelėje turėtų būti nurodytas visas nagrinėjamojo produkto importas. Kadangi Komisija atmetė bendrovės „LG Chem“ prašymą neįtraukti ekologiškų SAP ir SAVIVA produktų į produkto apibrėžtąją sritį (žr. 73 konstatuojamąją dalį), šie produktai teisingai įtraukti į skaičius. Todėl Komisija atmetė šį teiginį.

4.5.3.2. Darbo sąnaudos

(235)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė.

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	TL
Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos (EUR)	[110 000 – 125 000 ]	[110 000 – 125 000 ]	[110 000 – 125 000 ]	[110 000 – 125 000 ]
Indeksas	100	107	103	102
Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai.

(236)

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos 2018 m. padidėjo 7 %, 2019 m. sumažėjo 3,5 %, o TL – dar 1 %, taigi nagrinėjamuoju laikotarpiu jos iš viso padidėjo 2 %.

4.5.3.3. Atsargos

(237)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė.

Atsargos

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	TL
Laikotarpio pabaigos atsargos (tonomis)	[50 000 –60 000 ]	[50 000 –60 000 ]	[70 000 –80 000 ]	[75 000 –85 000 ]
Indeksas	100	92	124	142
Laikotarpio pabaigos atsargos gamybos procentine dalimi	[20 –25 %]	[15 –18 %]	[20 –25 %]	[20 –25 %]
Indeksas	100	87	105	121
Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai.

(238)

2018 m. laikotarpio pabaigos atsargų lygis sumažėjo 8 %, o nuo 2018 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos jis nuolat ir gerokai didėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu jis iš viso padidėjo 42 %.

(239)

Visą Sąjungos suvartojimą sudaro suvartojimas atvirojoje rinkoje, todėl Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungos rinkoje patyrė tiesioginę konkurenciją dėl importuojamų Korėjos Respublikos kilmės produktų. Nuolatiniu importo iš Pietų Korėjos spaudimu Sąjungos rinkai kartu su Sąjungos pramonės pardavimo apimtimi ir rinkos dalies mažėjimu galima iš dalies paaiškinti 9 lentelėje nurodytą didėjančią laikotarpio pabaigos atsargų tendenciją.

(240)

Laikotarpio pabaigos atsargos, išreikštos atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos procentine dalimi, 2018 m. sumažėjo 13 %, o 2019 m. ir TL padidėjo daugiau nei 2017 m., atitinkamai 5 % ir 21 %, palyginti su 2017 m.

4.5.3.4. Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(241)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė.

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	TL
Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %)	[nuo –2 % iki –7 %]	[nuo –10 % iki –15 %]	[nuo –5 % iki –10 %]	[nuo –15 % iki –20 %]
Indeksas	(– 100 )	(– 469 )	(– 324 )	(– 756 )
Pinigų srautas (EUR)	[nuo –5 000 iki –15 000 ]	[nuo 5 000 iki 15 000 ]	[nuo 10 000 iki 20 000 ]	[nuo 5 000 iki 15 000 ]
Indeksas	(– 100 )	126	182	73
Investicijos (EUR)	[15 000 000 –25 000 000 ]	[300 000 000 –400 000 000 ]	[5 000 000 –15 000 000 ]	[1 000 000 –10 000 000 ]
Indeksas	100	1 749	37	19
Investicijų grąža	[nuo –1 % iki –6 %]	[nuo –5 % iki –10 %]	[nuo –5 % iki –10 %]	[nuo –10 % iki –15 %]
Indeksas	(– 100 )	(– 630 )	(– 508 )	(–1 281 )
Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai.

(242)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(243)

Sąjungos pramonės pardavimas nesusijusiems pirkėjams iš nuostolingo 2017 m. tapo labai nuostolingas 2018 ir 2019 m., o TL – dar nuostolingesnis. Nepaisant nežymaus pelningumo padidėjimo 2018–2019 m., atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu labai pablogėjo ir, palyginti su 2017 m., sumažėjo daugiau nei septynis kartus.

(244)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynojo pinigų srauto tendencija nagrinėjamuoju laikotarpiu labai svyravo, daugiausia dėl padidėjusių gamybos sąnaudų ir neigiamo pelningumo.

(245)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu ji buvo neigiama ir mažėjo panašiai kaip pelningumas. Per tą patį laikotarpį Sąjungos pramonė bendrai sumažino investicijų lygį 81 %, o 2018 m. investicijų lygis padidėjo dėl didelių vieno Sąjungos gamintojo investicijų, kaip nurodyta 205 konstatuojamojoje dalyje. Kaip matyti iš investicijų mažėjimo, Sąjungos pramonės pajėgumui didinti kapitalą įtakos turėjo nagrinėjamuoju laikotarpiu patirti nuostoliai.

(246)

Po galutinio faktų atskleidimo „LG Chem“ tvirtino, kad Komisija turėjo atsižvelgti į tai, kad du atrinkti gamintojai parodo skirtingas pelningumo tendencijas. „LG Chem“ teigė, kad 2017 m. tik NSE veikė nuostolingai, o BASF vis dar veikė pelningai, o NSE pelningumas nuo 2018 m. iki TL padidėjo.

(247)

Komisija analizavo žalą visai Sąjungos pramonei, o ne atskirų gamintojų lygmeniu. Siekdama susidaryti subalansuotą vaizdą, Komisija naudojo tipišką Sąjungos pramonės imtį. Tačiau Komisija taip pat analizavo, ar atskiri faktai, kaip antai investicijos, iškraipė žalos vaizdą. Tokie veiksniai nebuvo įtraukti į žalos analizę, nes jie nebuvo įprastos veiklos dalis. Galiausiai ne visoms atrinktoms bendrovėms turi būti būdinga vienoda kiekvieno rodiklio tendencija. Todėl teiginys buvo atmestas.

4.5.4. Išvada dėl žalos

(248)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu visų pagrindinių žalos rodiklių raida buvo neigiama. Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo maždaug 2 %, o pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis – 11 %. Atsižvelgiant į stabilų suvartojimą Sąjungos rinkoje, rinkos dalis Sąjungos rinkoje sumažėjo nuo [56–58 %] 2017 m. iki [49–51 %] per TL, t. y. per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 7 %.

(249)

Nuo 2017 m. iki tiriamojo laikotarpio importas iš Korėjos Respublikos padidėjo 33 % ir gerokai padidėjo rinkos dalis, nors Sąjungos rinkos suvartojimas išliko stabilus. Importo iš nagrinėjamosios šalies rinkos dalis gerokai padidėjo nuo [12–14 %] iki [16–18 %]. Be to, importo iš Pietų Korėjos kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 10 % ir buvo nuolat mažesnės už Sąjungos pramonės kainas. Tiriamuoju laikotarpiu dėl bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo importo kainų Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai mažinamos vidutiniškai 14,7 %. Be to, neatsižvelgdama į jokį priverstinį kainų mažinimą ir remdamasi 2, 3, 5 ir 7 lentelėse nurodytomis tendencijomis, Komisija pažymėjo, kad importas dempingo kaina smukdė Sąjungos pramonės kainas. Iš tikrųjų Sąjungos pramonė negalėjo padidinti kainų tiek, kiek didėjo jos gamybos sąnaudos.

(250)

Vidutinės Sąjungos pramonės kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 15 %, o nuo 2018 m. vidutinės pardavimo kainos Sąjungos rinkoje buvo gerokai mažesnės už atitinkamas vieneto gamybos sąnaudas. Sąjungos pramonės pelningumas TL sumažėjo nuo [nuo –2 % iki –7 %] 2017 m. iki [nuo –15 % iki –20 %]. Be to, Sąjungos pramonės laikotarpio pabaigos atsargos nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso padidėjo 42 % ir tiriamuoju laikotarpiu sudarė 25 % produkcijos.

(251)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu teigiama buvo tik Sąjungos pramonės gamybos pajėgumų tendencija. Kaip parodyta 4 lentelėje, gamybos pajėgumai sumažėjo nuo [540 000–580 000] tonų 2017 m. iki [650 000–690 000] tonų per TL, t. y. iš viso padidėjo 17 %. Pajėgumai padidėjo dėl didelių vieno Sąjungos gamintojo investicijų 2018 m., atsižvelgiant į labai didelį pajėgumų naudojimo koeficientą 2017 m. ([93–95 %]). Tačiau pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 17 %, t. y. nuo [93–95 %] 2017 m. iki [78–80 %] per TL.

(252)

Apibendrinant, nors suvartojimas Sąjungos rinkoje išliko stabilus, Sąjungos pramonė negalėjo išlaikyti savo rinkos dalies. Importas iš Korėjos Respublikos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo didelis ir vyko mažesnėmis kainomis nei Sąjungos pramonės kainos. Nuo 2018 m. Sąjungos pramonė vykdė pardavimą kainomis, kurios nebepadengė jos sąnaudų, todėl pramonė turėjo sumažinti savo pardavimo lygius ir kainas.

(253)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(254)

Po galutinio faktų atskleidimo „LG Chem“ tvirtino, kad išvada, jog visi žalos rodikliai nagrinėjamuoju laikotarpiu rodė neigiamą tendenciją, yra dalinė, nes gamyba buvo stabili, padidėjo pajėgumai, dalis pardavimo nukreipta į eksporto rinkas, didelės investicijos, užimtumas buvo paveiktas modernizavimo, o pelningumas paprasčiausiai atspindi dideles 2017–2018 m. investicijas. Priešingai, nei teigia „LG Chem“, Komisija išnagrinėjo kiekvieną iš veiksnių ir atsakė į „LG Chem“ argumentus. Dėl to, kad Komisija nesutiko su „LG Chem“ argumentais, analizė netampa daline. Todėl Komisija atmetė šį tvirtinimą.

(255)

Po 2-ojo PFAD „LG Chem“ teigė, kad visų peržiūrėtų rodiklių tendencijos pagerėjo, palyginti su iš pradžių atskleistais rodikliais. Visų pirma pardavimo ir užimtumo duomenys per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo kur kas mažiau ir jais remiantis nebegalima daryti išvados dėl žalos.

(256)

Komisija pirmiau įrodė, kad dėl kiekvieno rodiklio, atskleisto 2-ajame PFAD, skaičiai patvirtina arba bent neprieštarauja pirminiam Komisijos atliktam žalos buvimo vertinimui. Todėl Komisija atmetė tvirtinimą, kad šie skaičiai nepagrindžia išvados dėl žalos.

(257)

Pastabose po galutinio faktų atskleidimo Atviros ir konkurencingos SAP rinkos koalicija (15) (toliau – H koalicija) tvirtino, kad nuo tiriamojo laikotarpio pabaigos SAP kainos padidėjo. H koalicija tvirtino ir pateikė įrodymų, kad šiuo metu SAP kainos yra gerokai didesnės už tiriamuoju laikotarpiu užregistruotas kainas dėl didesnių transporto sąnaudų ir kad Korėjos kainos padidėjo daugiau nei Sąjungos gamintojų kainos.

(258)

Komisija pažymėjo, kad H koalicija neginčijo Komisijos atliktos SAP kainų nagrinėjamuoju laikotarpiu analizės. Šie tvirtinimai susiję su laikotarpiu po nagrinėjamojo laikotarpio, todėl į juos neatsižvelgiama analizuojant šį laikotarpį. Be to, kaip nurodė pati H koalicija, kainos po TL padidėjo dėl didesnių transporto kainų. Šios transporto kainos yra susijusios su dabartine COVID-19 pandemijos padėtimi. Negalima patvirtinti, kad tai ilgalaikis kainų pokytis, todėl būtų galima atmesti galimybę, kad ateityje bus padaryta tolesnė žala. Todėl Komisija nemanė, kad dėl to galėtų pasikeisti jos išvados dėl tiriamuoju laikotarpiu nustatytos žalos, ir atmetė tvirtinimą.

5. PRIEŽASTINIS RYŠYS

(259)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina. Šie veiksniai yra: importas iš trečiųjų šalių, gamybos pagal konkrečias specifikacijas sutartys, Sąjungos pramonės eksportas, COVID-19 pandemija, žaliavų tiekimo sutarčių kainų formulė, SAP tiekimo sutarčių kainų formulė, pajėgumų didinimo sąnaudos ir MTP išlaidos.

5.1. Importo dempingo kaina poveikis

(260)

Importo iš Korėjos Respublikos apimtis (kaip parodyta 2 lentelėje) nuo 2017 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo 33 %, todėl jo rinkos dalis padidėjo 33 %, t. y. nuo [12–14 %] iki [16–18 %]. Tai buvo žalinga Sąjungos pramonei. Iš tiesų per tą patį laikotarpį (kaip parodyta 5 lentelėje) Sąjungos pramonės pardavimas sumažėjo 11 %, o jos rinkos dalis Sąjungos rinkoje sumažėjo 12 %. Visų pirma Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo [56–58 %] 2017 m. iki [49–51 %] per TL.

(261)

Dempingo kaina vykdomo importo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 10 % (kaip parodyta 3 lentelėje). Tuo pačiu laikotarpiu Sąjungos pramonės kainos Sąjungos rinkoje sumažėjo 15 %. Importas iš Pietų Korėjos, nagrinėjamuoju laikotarpiu dar labiau suaktyvėjęs Sąjungos rinkoje, buvo vykdomas kainomis, kurios nuolat būdavo mažesnės nei Sąjungos pramonės kainos.

(262)

Dėl importo dempingo kaina daromo spaudimo kainos taip pat buvo smarkiai smukdomos ir apie tai byloja tai, kad Sąjungos pramonė negalėjo didinti kainų tiek pat, kiek didėjo sąnaudos. Iš tikrųjų, kaip parodyta 7 lentelėje, nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos sąnaudos padidėjo daugiau nei 5 %, o Sąjungos pramonės pardavimo kainos sumažėjo 15 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu dėl tokio nesugebėjimo didinti kainas Sąjungos pramonės pelningumas gerokai sumažėjo nuo [nuo –2 % iki –7 %] iki [nuo –15 % iki –20 %] ir toks lygis, žinoma, nebuvo tvarus.

(263)

Tuo pačiu metu importo iš Korėjos Respublikos apimtis padidėjo 33 %, o jo rinkos dalis – 33 %, o Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 12 %. Iš tiesų, nepaisant stabilaus suvartojimo Sąjungos rinkoje nuo 2017 m. iki TL, importo iš Pietų Korėjos rinkos dalis toliau didėjo iš Sąjungos pramonės. Per tą patį laikotarpį importo iš Pietų Korėjos kainos sumažėjo 10 % (3 lentelė), o Sąjungos pramonės kainos sumažėjo daugiau – 15 %, priešingai nei gamybos sąnaudos, kurios padidėjo 5 %. Todėl jau 2018 m. Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą, kurią sukėlė importas dempingo kaina.

(264)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad dėl importo iš Korėjos Respublikos Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala. Tokia žala darė poveikį ir apimčiai, ir kainoms.

(265)

Po galutinio faktų atskleidimo „LG Chem“ tvirtino, kad įtarimai dėl spaudimo kainoms nėra pagrįsti faktais, nes naujausiuose specializuotuose pranešimuose spaudai teigiama, kad bent du Sąjungos gamintojai labai padidino SAP kainas.

(266)

Šie pranešimai yra susiję su laikotarpiu po nagrinėjamojo laikotarpio, todėl jie neprisideda prie šio laikotarpio analizės. Be to, toks kainų padidėjimas galėjo būti susijęs su įvairiais trumpalaikiais veiksniais, įskaitant tiekimo trūkumą dėl tarptautinio konteinerių trūkumo, kaip pabrėžė H koalicija. Todėl Komisija nemanė, kad dėl to galėtų pasikeisti jos išvados dėl tiriamuoju laikotarpiu nustatytos žalos, ir atmetė šį tvirtinimą.

(267)

„LG Chem“ taip pat tvirtino, kad dauguma žalos rodiklių ėmė mažėti nuo 2019 m. iki TL, o importas iš Korėjos padidėjo tik 2017–2019 m., t. y. laikotarpiu, kai Sąjungos pramonė nepatyrė žalos apimties atžvilgiu. Pardavimas ir rinkos dalys sumažėjo per TL, kai Sąjungos pramonė nusprendė vis daugiau dėmesio skirti eksporto rinkoms, ir kai padidėjo importas iš Japonijos.

(268)

Šiame teiginyje „LG Chem“ taip pat pateikia du atskirus teiginius. Komisija atsakė į tvirtinimą, kad Sąjungos pramonė nusprendė sutelkti dėmesį į eksporto rinkas, 5.2.4 skirsnyje, ir tvirtinimą, kad importo iš Japonijos padidėjimas per TL galėjo prisidėti prie žalos, 5.2.3 skirsnyje. „LG Chem“ taip pat teigė, kad nėra ryšio tarp Korėjos eksporto rinkos dalies raidos ir Sąjungos pramonės rinkos dalies didėjimo, nes 2020 m., t. y. tais metais, kuriais importas iš Korėjos taip pat neteko rinkos dalies, Sąjungos pramonė prarado didžiąją rinkos dalies dalį.

(269)

Šis argumentas glaudžiai susijęs su bendrovės „LG Chem“ argumentu, kad dėl importo iš Japonijos, o ne dėl importo iš Korėjos 2020 m. prarasta rinkos dalis, jis buvo aptartas ir atmestas 299–306 konstatuojamosiose dalyse.

(270)

„LG Chem“ taip pat tvirtino, kad importas iš Korėjos niekada neturėjo jokio poveikio investicijoms, kaip matyti iš nuolatinės Sąjungos gamintojų naujų produktų raidos.

(271)

Nors 2017–2019 m. Sąjungos gamintojų investicijos iš tiesų padidėjo, per TL jos smarkiai sumažėjo dėl importo iš Korėjos daromo spaudimo kainodarai. Bendrovė „LG Chem“ į nuolatinio naujų produktų kūrimo analizę neįtraukė TL. Todėl Komisija atmetė šį teiginį.

5.2. Kitų veiksnių poveikis

(272)

Savo pastabose dėl inicijavimo „LG Chem“ paprašė Komisijos išanalizuoti, ar Sąjungos pramonės pardavimas ir rinkos dalis sumažėjo dėl importo iš Japonijos, pasaulinio gamybos pagal konkrečias specifikacijas sutarčių paskirstymo ir investicijų į pajėgumų didinimą. „LG Chem“ paminėjo skundą, kuriame skundo pateikėjai teigė, kad iki 2019 m. Sąjungos gamintojų pardavimas svyravo panašiai kaip suvartojimas, ir kad Sąjungos pramonės rinkos dalis, palyginti su Sąjungos suvartojimo tendencija, sumažėjo tik TL. „LG Chem“ tvirtino, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo dėl labai padidėjusio importo iš Japonijos, o importas iš Korėjos Respublikos nežymiai padidėjo dėl sutarčių, sudarytų dėl gamybos pagal konkrečias specifikacijas.

(273)

Komisija išanalizavo, ar ir kokiu mastu tie veiksniai prisidėjo prie žalos.

5.2.1. Padidėjusi pagal konkrečias specifikacijas gaminamų produktų paklausa

(274)

„LG Chem“ tvirtino, kad dėl padidėjusios pagal konkrečias specifikacijas gaminamų produktų, kurie buvo tiekiami iš Korėjos, paklausos padidėjo ir eksportas iš Korėjos.

(275)

Pagal konkrečias specifikacijas gaminamus produktus Sąjungoje gamina ir parduoda ir Sąjungos, ir Pietų Korėjos gamintojai. Komisija nenustatė padidėjusios pagal konkrečias specifikacijas gaminamų produktų paklausos. Tačiau ji nustatė, kad tiekėjai pasikeitė pasauliniu mastu, o ilgainiui Korėjos gamintojui tekdavo vis daugiau pagal konkrečias specifikacijas gaminamų produktų užsakymų.

(276)

Be to, Komisija išanalizavo Sąjungos gamintojų pagal sutartis nagrinėjamuoju laikotarpiu tiekiamo kiekio raidą ir nustatė, kad nors pasikeitė Sąjungos tiekėjų tiekiamų produktų apimtys, bendri kiekio pokyčiai nagrinėjamuoju laikotarpiu neturėjo įtakos žalos rodikliams, ypač visos Sąjungos pramonės pelningumui nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(277)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad dėl šio veiksnio žala Sąjungos pramonei nebuvo daroma.

(278)

Po galutinio faktų atskleidimo „LG Chem“ tvirtino, kad kadangi SAP nėra biržos prekė, derybos grindžiamos ne kainomis, o kokybe. Naudotojams konkrečioms naudojimo paskirtims reikia konkrečių SAP kategorijų. Todėl sutartys paprasčiausiai sudaromos su gamintojais, kurie geriausiai atitinka klientų poreikius.

(279)

Komisija pažymėjo, kad SAP gamintojai paprastai gali gaminti įvairių rūšių produktus, skirtus konkrečioms reikmėms, ir kad tiek Sąjungos, tiek Korėjos gamintojai gamina tokius tipinius produktus. Tai rodo ir tai, kad daugelis naudotojų, ypač stambūs naudotojai, taiko daugiašalę pirkimo strategiją. Tai rodo, kad nuolat yra ne tik vienas SAP gamintojas, turintis tam tikros rūšies produktą, kuris geriausiai atitinka klientų reikalavimus, bet ir įvairių rūšių gamintojai. Logiška, kad naudotojai, kaip pelno siekiančios bendrovės, šiuo atveju subalansuos tam tikro kelių tiekėjų siūlomo SAP teikiamą naudą su ekonomiškai efektyviausiu pirkimu. Tai skiriasi nuo situacijos, kai naudotojams dėl kokybės ar techninių problemų būtų apribota galimybė pasirinkti pigiausią tiekėją. Todėl Komisija atmetė argumentą, kad derybos bus grindžiamos ne kainomis, o tik kokybe.

5.2.2. Žaliavų tiekimo sutarčių kainos formulė

(280)

Naudotojų koalicija tvirtino, kad Sąjungos pramonė patyrė žalą dėl jų tiekimo sutartyse nustatytos kainos formulės, todėl nustačius antidempingo priemones Sąjungos gamintojų kainos nesumažėtų. Jie pasiūlė, kad Sąjungos pramonės SAP kainoms būtų taikomas žaliavų kainų indeksavimo mechanizmas, taigi jos keistųsi priklausomai nuo žaliavų kainų svyravimų, neatsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį.

(281)

Be to, ir naudotojų koalicija, ir „LG Chem“ tvirtino, kad tiekimo sutartyse nustatyto kainų formulės mechanizmo pakako, kad SAP tiekėjai pasiektų pakankamą pelningumo lygį, nes žaliavų sąnaudų didėjimas ir mažėjimas automatiškai atsispindėjo galutinėje SAP produktų kainoje.

(282)

Todėl skunde aprašyto įtariamo pelningumo sumažėjimo negalėjo lemti Sąjungos pramonės pardavimo kainos sumažėjimas dėl sumažintų importo iš Pietų Korėjos kainų, o Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudų padidėjimas.

(283)

Komisija išanalizavo kainos formulės poveikį pelningumui. Pagal visuotinę praktiką SAP pardavimo sutartys sudaromos vieniems ar keleriems metams. Tose sutartyse SAP kaina konkretų mėnesį yra reguliariai susiejama su praėjusio ketvirčio pagrindinių žaliavų kaina. Toks uždelstas žaliavų kainos poveikis lemia mažesnį arba didesnį atitinkamo mėnesio pelno dydį. Jeigu praėjusį ketvirtį žaliavos kaina buvo mažesnė nei einamąjį mėnesį, tai turi neigiamą poveikį pelno dydžiui. Nors ilgainiui teigiamas poveikis paprastai gali atsverti neigiamą poveikį, Komisija nustatė, kad TL apskritai buvo daromas neigiamas poveikis. Tačiau šis poveikis buvo toks mažas, kad juo būtų galima paaiškinti tik labai nedidelę Sąjungos pramonės patirtų nuostolių dalį. Todėl Komisija padarė išvadą, kad dėl šio veiksnio pastebėta žala Sąjungos pramonei nebuvo daroma.

(284)

Po galutinio faktų atskleidimo „LG Chem“ tvirtino, kad kainos nebuvo smukdomos. „LG Chem“ tvirtino, kad SAP kainų formulės, atspindinčios žaliavų kainų, o ne importo iš Korėjos, raidą, buvo paaiškinamas kainų mažėjimo tendencijos veiksnys ir dėl jų buvo smukdomos vidaus rinkos kainos. Todėl Komisija susidūrė su kitais nei importas elementais, kuriais galima paaiškinti didelį vidaus rinkos kainų smukdymą. Be to, importo iš Korėjos ir Sąjungos pramonės kainų tendencijos buvo tokios pačios.

(285)

Komisija atsižvelgė į tai, kad SAP kainų formulės atspindi žaliavų kainų raidą. Šios formulės užtikrina, kad didėjančios žaliavų kainos nedarytų poveikio SAP gamintojų pelnui pagal galiojančias pardavimo sutartis, sudarytas tam tikram laikotarpiui. Jei kainų formulės būtų vienintelis kainų mažėjimo tendenciją paaiškinantis veiksnys, tai būtų lėmę stabilesnį pelno dydį Europos gamintojams ir tik nedidelį poveikį kainoms, kaip aprašyta 283 konstatuojamojoje dalyje, nes kainos yra susijusios su ankstesnio ketvirčio žaliavų kainomis. Tačiau vien tik šios kainų formulės negali būti susijusios su kainų tendencijomis per pakartotines derybas arba naujai suderėtomis sutartimis, palyginti su galiojančiomis ankstesnėmis sutartimis.

(286)

Todėl Komisija analizavo kainų svyravimus nagrinėjamuoju laikotarpiu, papildančius kainų tendencijas, susijusias su žaliavų kainomis. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės kainos sumažėjo daugiau nei žaliavų kainos. Būtent dėl šio papildomo pardavimo kainų sumažėjimo buvo padaryta žala, nes šis papildomas sumažėjimas nebuvo neutralus pelno atžvilgiu. Tai, kad importo iš Korėjos kainos ir Sąjungos pramonės kainos kito panašiai, bet skirtingu mastu, neprieštarauja tam, kad, be pelno atžvilgiu neutralios žaliavų kainų tendencijos, buvo iš dalies sutampanti tendencija. Todėl Komisija atmetė argumentą, kad neatsižvelgė į kainų smukdymo paaiškinamąjį veiksnį.

(287)

„LG Chem“ taip pat teigė, kad vidaus rinkos kainos sumažėjo ne dėl SAP pardavimo sutarčių fiksuoto elemento sumažėjimo, o dėl kintamojo elemento, atspindinčio C3 ir NaOH žaliavų kainų pokyčius. „LG Chem“ tvirtino, kad 2017–2020 m. Sąjungos pramonės kainos daugiausia sumažėjo dėl C3 ir NaOH kainų, kurios per tą patį laikotarpį sumažėjo 18 %, o fiksuotų kainų elementas, remiantis „LG Chem“ skaičiavimais, per tą patį laikotarpį sumažėjo tik 12 %. „LG Chem“ taip pat teigė, kad Sąjungos gamintojų pelningumas Sąjungos rinkoje buvo susijęs su pelningumu Sąjungos gamintojų eksporto rinkose, o tai būtų dar vienas požymis, kad dėl išorės veiksnių, darančių poveikį pasaulinėms SAP rinkoms, t. y. SAP kainos formulės ir sąnaudų apribojimų, buvo padaryta žala.

(288)

Kaip minėta pirmiau, Komisija atsižvelgė į tai, kad žaliavų pokyčiai daro įtaką pardavimo kainai. Tačiau pagal kainų formules pardavimo kaina tiksliai susiejama siekiant išlaikyti stabilų pelno lygį ir išlaikyti neutralius žaliavų pokyčius pelno dydžio atžvilgiu. Todėl fiksuotos kainos formulės sumos pokyčiai, susiję su naujomis sutartimis ar pakartotinomis derybomis, yra veiksnys, darantis poveikį Sąjungos pramonės pelningumui. Jeigu būtų buvę tik pakitimų dėl žaliavų kainų, pelningumo lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu būtų buvęs stabilesnis. Tai rodo, kad importo iš Korėjos kainų spaudimas deryboms dėl sutarties kainos elemento yra pelningumo sumažėjimo, o ne kintančių žaliavų kainų priežastis. Tai, kad kainų spaudimas eksporto rinkose taip pat daromas lygiagrečiai, neprieštarauja Sąjungos rinkos analizei. Todėl Komisija atmetė šį tvirtinimą.

5.2.3. Importas iš trečiųjų šalių

(289)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė.

Importas iš trečiųjų šalių

Šalis		2017 m.	2018 m.	2019 m.	TL
Japonija	Apimtis (tonomis)	[85 000 –95 000 ]	[60 000 –70 000 ]	[45 000 –55 000 ]	[105 000 –115 000 ]
	Indeksas	100	72	47	122
	Rinkos dalis	[11 –15 %]	[8 –11 %]	[5 –8 %]	[14 –18 %]
	Indeksas	100	73	54	122
	Vidutinė kaina (EUR/t)	[1 200 –1 500 ]	[1 200 –1 500 ]	[1 200 –1 500 ]	[1 000 –1 300 ]
	Indeksas	100	101	105	87
Turkija	Apimtis (tonomis)	43 571	46 929	52 626	54 537
	Indeksas	100	108	121	125
	Rinkos dalis	[6 –8 %]	[6 –8 %]	[7 –9 %]	[7 –9 %]
	Indeksas	100	108	121	125
	Vidutinė kaina (EUR/t)	1 140	1 155	1 088	981
	Indeksas	100	101	96	86
JAV	Apimtis (tonomis)	40 494	34 952	30 911	30 952
	Indeksas	100	87	77	76
	Rinkos dalis	[5 –7 %]	[4 –6 %]	[4 –6 %]	[4 –6 %]
	Indeksas	100	88	75	75
	Vidutinė kaina (EUR/t)	3 646	3 936	4 522	4 431
	Indeksas	100	108	124	122
Kitos trečiosios šalys	Apimtis (tonomis)	32 587	29 109	29 046	28 594
	Indeksas	100	89	89	88
	Rinkos dalis	[4 –6 %]	[3 –5 %]	[3 –5 %]	[3 –5 %]
	Indeksas	100	90	89	88
	Vidutinė kaina (EUR/t)	3 407	3 176	3 070	3 149
	Indeksas	100	93	90	92
Šaltinis: Eurostatas, Japonijos duomenys pakoreguoti pagal konfidencialią rinkos informaciją.

(290)

Nors importas iš Japonijos 2017–2018 m. iš pradžių sumažėjo 28 %, o 2018–2019 m. – 25 %, TL jis žymiai padidėjo – 75 %. Importą iš Japonijos vykdė vienas iš atrinktų Sąjungos gamintojų – „Nippon Shokubai Europe“, kuris, be savo produktų, perparduoda SAP, kuriuos gamina jo patronuojančioji bendrovė „Nippon Shokubai Japan“ (toliau – „Nippon Shokubai“). Iki 2019 m. „Nippon Shokubai“ laikėsi strategijos mažinti importą iš Japonijos, teikdama pirmenybę jos vykdomai gamybai Europoje, ir tai parodo didesnė gamybos apimtis ir investicijos, dėl kurių 2018 m. gerokai padidėjo pajėgumai Europoje. Tačiau ilgainiui „Nippon Shokubai Europe“ klientai ėmė vis dažniau reikalauti mažesnių kainų dėl importo iš Pietų Korėjos mažomis kainomis daromo spaudimo. Todėl nuo TL „Nippon Shokubai“ pakoregavo savo strategiją.

(291)

Siekdama toliau konkuruoti su importu iš Pietų Korėjos ir neprarasti pardavimo apimčių Europoje, „Nippon Shokubai Europe“ padidino perparduodamų Japonijos kilmės SAP kiekį.

(292)

Nors importo iš Japonijos ir Pietų Korėjos kainų tendencija iš esmės buvo panaši (kaip ir Sąjungos pramonės), yra viena svarbi išimtis: 2019 m. Pietų Korėjos importo kainos gerokai sumažėjo, Japonijos kainos toliau didėjo, o Sąjungos pramonės kainos išliko beveik stabilios. Tai nebuvo tvaru, todėl tiek Japonijos, tiek Sąjungos pramonė turėjo prisitaikyti ir TL gerokai sumažinti kainas.

(293)

Rinkos dalių raida taip pat yra reikšminga. Korėjos Respublikos rinkos dalis per visą nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 4 procentiniais punktais. Priešingai, importas iš Japonijos iš pradžių labai sumažėjo 2018 ir 2019 m. ir padidėjo tik TL dėl importo iš Pietų Korėjos kainų spaudimo, dėl kurio gamyba Europoje tapo nuostolinga. Todėl per TL iš Japonijos importuotas kiekis buvo didesnis už importuotą kiekį žalos tiriamojo laikotarpio pradžioje, o Japonijos rinkos dalis per visą žalos laikotarpį padidėjo 20 %.

(294)

Byloje nėra jokių įrodymų, dėl kurių būtų galima manyti, kad importas iš Japonijos buvo vykdomas dempingo kaina. Todėl, nepaisant to, ar dėl importo iš Japonijos buvo daroma žala kitiems Sąjungos gamintojams, eksporto iš Pietų Korėjos poveikis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo daug didesnis dėl mažesnės kainos ir didesnio apimties padidėjimo tuo laikotarpiu.

(295)

Be to, „Nippon Shokubai Europe“ toliau patyrė nuostolių, parduodama Europoje gaminamus SAP.

(296)

Importas iš Turkijos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 25 %. Tuo laikotarpiu jos rinkos dalis padidėjo nuo [6–8 %] iki [7–9 %]. Šio importo vidutinė kaina kito panašiai kaip ir importo iš Korėjos Respublikos, nepaisant to, kad nuo 2018 m. iki TL ji buvo mažesnė. Tiriamuoju laikotarpiu dėl šio importo Pietų Korėjos ir Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos atitinkamai 3 % ir 14 %. Todėl importą iš Turkijos reikėtų laikyti veiksniu, kuris prisidėjo prie Sąjungos pramonės patirtos žalos.

(297)

Tačiau kadangi šio importo apimtis visada sudarė mažiau nei pusę importo iš Korėjos Respublikos apimties, akivaizdu, kad importas iš Korėjos Respublikos buvo svarbesnis priežastinio ryšio veiksnys.

(298)

Importo iš JAV apimtis ir rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 24 %. Tuo pačiu metu vidutinė jo kaina padidėjo 22 %. Todėl importas iš Amerikos negalėjo būti veiksnys, kuris prisidėjo prie šiuo laikotarpiu Sąjungos pramonės patirtos žalos.

(299)

Po galutinio faktų atskleidimo „LG Chem“ paprašė atskleisti papildomą informaciją apie metodiką, naudotą importo iš Korėjos ir Japonijos apimčiai ir vertei nustatyti. 2022 m. vasario 8 d. papildomo faktų atskleidimo dokumente Komisija paaiškino, kad importo iš trečiųjų šalių atveju remtasi Eurostato importo duomenimis, pagrįstais KN kodais. Japonijos atveju Eurostato informacija apie Japoniją, susijusi su KN kodu 3906 90 90, buvo patikrinta pagal bylos medžiagoje esančią konfidencialią informaciją. Kaip paaiškinta bendrojo faktų atskleidimo dokumento 195 konstatuojamojoje dalyje, importą iš Japonijos vykdė vienas iš atrinktų Sąjungos gamintojų. Kadangi duomenis pateikė vienas gamintojas, jie yra konfidencialūs. Korėjos atveju Komisija pateikė pakoreguotus duomenis, kaip aptarta 159–163 konstatuojamosiose dalyse.

(300)

Dėl „LG Chem“ pastabos, kad Japonijos importui nustatyti intervalai neleidžia tinkamai palyginti nei su Korėjos importu, nei su Sąjungos pramonės kainomis, Komisija nurodė, kad duomenys yra konfidencialūs ir siauresni intervalai neužtikrina duomenų konfidencialumo.

(301)

„LG Chem“ taip pat tvirtino, kad žalą daugiausia sukėlė importas iš Japonijos. Pagrįsdama savo teiginį bendrovė „LG Chem“ teigė, kad 2019 m. piko metu importas iš Korėjos netrukdė Sąjungos pramonei padidinti fiksuotą kainos elementą. Fiksuotas elementas sumažėjo tik 2020 m., kai importas iš Korėjos sumažėjo, tačiau Sąjungos pramonės kainos sumažėjo labiau, nes sumažėjo importo iš Japonijos kainos.

(302)

Bendrovės „LG Chem“ argumentas rodo tik atskirą 2019 ir 2020 m. palyginimą. Tačiau neatsižvelgiama į tai, kad dėl SAP sutarčių deramasi reguliariai bent vienus metus, taip pat dėl to, kad daugiametės sutartys ir derybos dėl kainų reguliariai vyksta metais prieš sutarties pradžią. Tai reiškia, kad dėl 2020 m. pradėtų sutarčių kainų buvo deramasi 2019 m., o 2019 m. pradėtos derybos dėl daugiamečių sutarčių jau vyko 2018 m.

(303)

Tačiau 2018 m. importas iš Japonijos sumažėjo 28 proc., o 2019 m., palyginti su 2017 m., net 57 proc. Be to, 2019 m. importo iš Japonijos apimtis net ir viršutinėje 11 lentelėje nurodyto intervalo dalyje net nesudaro pusės importo iš Korėjos per tą patį laikotarpį. Palyginus skundo 113 konstatuojamojoje dalyje nurodytą importą iš Japonijos už laikotarpį nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2020 m. birželio mėn. [63 000–67 000 tonų] su 11 lentelėje nurodytu visų 2020 m. importu [105 000–115 000 tonų], taip pat matyti, kad Japonijos importas daugiausia didėjo tik 2020 m. antrąjį pusmetį.

(304)

Todėl labai mažai tikėtina, kad Japonijos importo padidėjimas 2020 m. turėjo įtakos deryboms dėl pardavimo kainų 2020 m., tačiau logiška, kad papildomas 2020 m. importo iš Japonijos poveikis, jei toks bus, bus juntamas tik nuo 2021 m. Priešingai, kaip pripažįsta bendrovė „LG Chem“, importas iš Korėjos 2018 m. labai padidėjo, o 38 % padidėjimas pasiekė aukščiausią tašką 2019 m., t. y. dvejus metus, kai vyko daugiausia derybos dėl kainų 2020 m. Tai, kad Japonijos importas tik 2020 m. antrąjį pusmetį labai padidėjo, rodo, kad šis importas yra reakcija į importo iš Korėjos kainų spaudimą, kaip pabrėžta 291 konstatuojamojoje dalyje. Todėl Komisija atmetė argumentą, kad 2020 m. padidėjęs importas iš Japonijos yra 2020 m. kainų smukdymo Sąjungos rinkoje priežastinis veiksnys.

(305)

„LG Chem“ taip pat teigė, kad atrinktų Sąjungos gamintojų kainos atitiko importo iš Japonijos, o ne iš Korėjos kainas.

(306)

„LG Chem“ neįrodė, kad Sąjungos gamintojų kainos būtų susijusios su Japonijos importo kainomis. 2017–2018 m. Sąjungos gamintojų kainos ir importo iš Korėjos kainos padidėjo panašia procentine dalimi, o Japonijos importo kainos padidėjo tik nežymiai. 2018–2019 m. importo iš Japonijos kainos akivaizdžiai padidėjo 4 procentiniais punktais, o Sąjungos gamintojų kainos ir importo iš Korėjos kainos sumažėjo. Tik nuo 2019 m. iki TL yra aiški koreliacija, iš kurios matyti, kad tiek Sąjungos gamintojai, tiek importas iš Japonijos 2019 m. patyrė rekordinio importo iš Korėjos kainų spaudimą.

(307)

„LG Chem“ taip pat teigė, kad NSE nepritaikė savo strategijos, nes per TL, be didelio importo iš Japonijos, Sąjungos pardavimas išliko stabilus. Be to, pasak bendrovės „LG Chem“, tiekėjų negalima pakeisti per vieną dieną dėl ilgo naudotojų veiklos pradžios proceso. NSE įgyvendino ilgalaikę grobuonišką strategiją tiekti Sąjungos rinkai tiek iš Japonijos, tiek iš Sąjungos gamyklų, didindama pajėgumus Sąjungoje ir parduodama kitų Sąjungos gamintojų nenaudai.

(308)

Komisija pažymėjo, kad importas iš Japonijos, įskaitant NSE importą, 2017–2019 m. labai sumažėjo ir padidėjo tik per TL. Tai rodo, kad buvo pritaikyta strategija, kuria siekiama pakeisti Japonijos importo perpardavimą vietos gamyba ES. Japonijos importas 2020 m. pabaigoje padidėjo tik dėl konkurencijos su Korėjos importu mažomis kainomis. Tokie pritaikymai gali būti atliekami greičiau tarp tarptautinės grupės patronuojamųjų įmonių, o naudotojui reikia trumpesnio prisitaikymo laiko. Tai taip pat atitinka faktą, kad importas iš Japonijos sumažėjo, o gamybos pajėgumai Sąjungoje padidėjo. Todėl Komisija atmetė šį tvirtinimą.

(309)

„LG Chem“ taip pat tvirtino, kad Komisija tikriausiai nepakankamai įvertino Japonijos rinkos dalį, nes neatsižvelgė į kitus Japonijos tiekėjus, pavyzdžiui, „Sumitomo Seika“.

(310)

Komisija sutikrino Eurostato duomenis su turimais bylos duomenimis, įskaitant naudotojų pateiktą informaciją. Iš bylos medžiagos nematyti, kad kitų Japonijos tiekėjų importas būtų nepakankamai įvertintas. Todėl Komisija atmetė šį tvirtinimą.

(311)

Galiausiai „LG Chem“ tvirtino, kad tiek, kiek importas iš Turkijos padarė žalos Sąjungos pramonei, Komisija turėjo užtikrinti, kad žalingas importo iš Turkijos poveikis būtų atskirtas ir nepriskirtinas importui iš Korėjos.

(312)

Komisija 296 ir 297 konstatuojamosiose dalyse pažymėjo, kad importas iš Turkijos per nagrinėjamąjį laikotarpį nei labai padidėjo, nei absoliučiais skaičiais negali būti lyginamas su importu iš Korėjos. Todėl Komisija atmetė šiuos argumentus, kad importo iš Turkijos poveikį ji priskyrė importui iš Korėjos.

5.2.4. Sąjungos pramonės eksportas

(313)

Savo pastabose dėl inicijavimo „LG Chem“ paprašė Komisijos išanalizuoti, ar Sąjungos pramonės sąmoningas dėmesys eksportui prisidėjo prie žalos.

(314)

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė.

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	TL
Eksporto apimtis (tonomis)	[90 000 –105 000 ]	[95 000 –110 000 ]	[115 000 –130 000 ]	[135 000 –150 000 ]
Indeksas	100	102	124	145
Vidutinė kaina (EUR/t)	[1 000 –1 300 ]	[1 200 –1 500 ]	[1 200 –1 500 ]	[1 000 –1 300 ]
Indeksas	100	123	118	98
Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai.

(315)

Šio eksporto vidutinė kaina iš pradžių padidėjo 23 % 2018 m. Vėliau ji sumažėjo 2019 m. ir išliko 18 % didesnė nei 2017 m., o toliau tiriamuoju laikotarpiu tapo mažesnė nei 2017 m. (–2 %). Vidutinė tokio eksporto kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo mažesnė už Sąjungos pramonės kainą Sąjungos rinkoje ir išliko stabili. Eksporto apimtis buvo nuolat mažesnė už Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje pasiektą apimtį, nors nagrinėjamuoju laikotarpiu ji iš viso padidėjo 45 %.

(316)

Pardavimo eksportui kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu labiau atitiko žaliavų kainų raidą, todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu kainų smukimas nebuvo toks pat kaip pardavimo Sąjungos rinkoje (kaip parodyta 5 lentelėje). Be to, atsižvelgiant į tai, kad pardavimas eksportui padidėjo, jis neturėjo jokio papildomo neigiamo poveikio pastoviosioms vieneto gamybos sąnaudoms. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad eksportas neprisidėjo prie Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos.

(317)

Atsižvelgiant į nepanaudotus Sąjungos gamintojų gamybos pajėgumus 2018 m., taip pat nėra požymių, kad Sąjungos gamintojai būtų apgalvotai pasirinkę strategiją atsisakyti ES rinkos dalių ir vykdyti pardavimą už ES ribų. Dėl nepanaudotų pajėgumų Sąjungos gamintojai būtų galėję padidinti pardavimą už ES ribų neprarasdami ES rinkos dalies.

(318)

Todėl Komisija atmetė tvirtinimą, kad sąmoningas Sąjungos pramonės dėmesys eksportui prisidėjo prie patirtos žalos.

(319)

Po galutinio faktų atskleidimo „LG Chem“ tvirtino, kad Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungos rinkoje nebuvo prarastas, o veikiau nukreiptas iš Sąjungos rinkos į eksporto rinkas. Be to, bendrovė „LG Chem“ tvirtino, kad 2007 m. tyrime dėl pentaeritritolio Komisija nusprendė, kad nedidelis eksporto apimties padidėjimas pardavimo kainomis, mažesnėmis už vidutines pardavimo kainas Sąjungos rinkoje, turėjo neigiamą poveikį Sąjungos pramonės finansinei padėčiai.

(320)

Komisija pažymėjo, kad Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas per TL buvo tik [78–80 %]. Tai patvirtina, kad Sąjungos pramonė galėjo padidinti pardavimą eksportui ir neparduodama mažiau produktų Sąjungos rinkoje. Priešingai nei pentaeritritolio tyrime, kaip aprašyta 316 konstatuojamojoje dalyje, padidėjęs pardavimas eksportui neturėjo didelės įtakos materialinei žalai.

(321)

Todėl teiginys buvo atmestas.

5.2.5. COVID-19 pandemija

(322)

„LG Chem“ taip pat tvirtino, kad COVID-19 pandemijos sukeltas ekonominis nuosmukis turėtų būti vertinamas kaip veiksnys, dėl kurio laikotarpiu nuo 2019 m. vidurio iki 2020 m. galėjo būti padaryta žala Sąjungos pramonei. Bendrovė paprašė Komisijos ištirti, kiek šis veiksnys prisidėjo prie Sąjungos pramonės patirtos žalos.

(323)

SAP daugiausia naudojami higienos reikmėms, todėl COVID-19 pandemija neturėjo neigiamo poveikio šiems produktams. Nors 2020 m. pradžioje dėl baimės rinkoje ir buvo išaugusi higienos prekių, taigi ir SAP, paklausa, per metus ji išsilygino. Taip pat nebuvo didelių dėl pandemijos įvykusių gamybos sustabdymų. Jokio kito neigiamo COVID-19 pandemijos poveikio SAP gamintojams nepastebėta. Todėl Komisija atmetė tvirtinimą, kad COVID-19 pandemija prisidėjo prie patirtos žalos prisidėjo.

5.2.6. Žala, patirta dėl pajėgumų didinimo sąnaudų

(324)

Naudotojų koalicija ir „LG Chem“ taip pat tvirtino, kad Sąjungos pramonės skunde nurodytas pelningumo sumažėjimas galėjo būti susijęs su išskirtinėmis išlaidomis, o ne įprastomis komercinėmis aplinkybėmis. Jie teigė, kad Sąjungos pramonės investicijos į naujus pajėgumus (kaip jau aprašyta 205 konstatuojamojoje dalyje) šiuo atžvilgiu galėjo turėti įtakos, nes būtų sulėtėjusios gamybos sąnaudos.

(325)

„LG Chem“ pridūrė, kad tokios išskirtinės išlaidos taip pat galėjo būti susijusios su Sąjungos pramonės investicijomis į naujų technologijų kūrimą, dėl kurių, kaip ir dėl investicijų į gamybos pajėgumus, galėjo padidėti gamybos sąnaudos.

(326)

Komisija pažymėjo, kad SAP gamintojai įprastai investuoja į naujus gamybos įrenginius, ypač tais atvejais, kai išnaudojami beveik visi pajėgumai, kaip tai buvo nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje. Pajėgumų didinimas taip pat nebuvo nepagrįstas, ypač atsižvelgiant į gamybos efektyvumą, susijusį su didesniu pajėgumu. Be to, Komisija paprašė atrinktų Sąjungos gamintojų į žalos rodiklius neįtraukti išskirtinio poveikio, atsirandančio dėl vertės sumažėjimo ar išskirtinio nurašymo.

(327)

Todėl Komisija atmetė tvirtinimą, kad pajėgumų didinimo sąnaudos prisidėjo prie patirtos žalos.

5.2.7. Didelės MTP išlaidos

(328)

„LG Chem“ tvirtino, kad Sąjungos gamintojai daugiausia dėmesio skyrė naujų medžiagų kūrimui, o tai reiškia dideles MTP išlaidas, dėl kurių taip pat neišvengiamai smarkiai padidėjo sąnaudos.

(329)

SAP gamintojai įprastai investuoja į naujų rūšių SAP kūrimą. „LG Chem“ taip pat reguliariai investuoja į naujų SAP rūšių kūrimą ir aiškiai pabrėžė tokių investicijų svarbą pagal konkrečias specifikacijas gaminamų SAP atveju. Todėl tai, kad dėl MTP patiriama išlaidų, yra įprasta verslo dalis. Tikrinant atrinktus Sąjungos gamintojus, nebuvo nustatyta nepagrįstai didelių MTP sąnaudų.

(330)

Todėl Komisija atmetė tvirtinimą, kad MTP sąnaudos prisidėjo prie Sąjungos pramonės patirtos žalos.

5.2.8. Pasaulinės derybos dėl kainų

(331)

Po galutinio faktų atskleidimo „LG Chem“ teigė, kad, atsižvelgiant į nedidelį pasaulinių pirkėjų skaičių, kainos nustatomos pasauliniu lygmeniu, o ne remiantis atskiromis tendencijomis Sąjungos rinkoje.

(332)

Pirma, ne visi SAP naudotojai veikia pasauliniu mastu, kaip parodė įvairūs naudotojai, kurie pranešė apie save atliekant tyrimą ir visą savo produkciją gamina Sąjungoje. „LG Chem“ savo argumentuose nenurodė ir nepagrindė, kokiai pardavimo daliai Sąjungoje taikomas derybų dėl pasaulinių kainų principas. Antra, net tais atvejais, kai dėl kainų deramasi pasauliniu mastu, šiose derybose dėl kainų būtinai atsižvelgiama į kainų lygį Sąjungos rinkoje. Nė vienas pasaulinio masto subjektas nesumokėtų didesnės pasaulinės kainos, jei Sąjungos rinkoje būtų įmanomas pigesnis tiekimas. Be to, jei tiekėjas pagal pasaulinę sutartį sutinka tiekti Sąjungai prekes dempingo ir žalingomis kainomis, pasaulinė sutartis nepateisina tokio dempingo. Todėl Komisija atmetė šį teiginį.

5.3. Išvada dėl priežastinio ryšio

(333)

Palyginus importo padėtį su Sąjungos pramonės padėtimi nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje aiškiai matyti, kad importas iš nagrinėjamosios šalies gerokai padidėjo, o Sąjungos pramonės padėtis pablogėjo. Konkrečiau, padėtis labai pablogėjo 2019 ir 2020 m. Pietų Korėjos kainos labai sumažėjo 2019 m., o Sąjungos pramonės (ir Japonijos) kainų lygis išliko toks pat. Tačiau dėl to sumažėjo jų pardavimo apimtis, nes Korėjos Respublika gerokai padidino savo pardavimą. Reaguodama į tai Sąjungos pramonė laikėsi Korėjos Respublikos nustatytos kainų tendencijos ir 2020 m. sumažino pardavimo kainas, tačiau toliau mažino didelį pardavimo kiekį rinkoje. Importas iš Korėjos Respublikos dempingo kaina sukėlė materialinę žalą Sąjungos pramonei 2017 m. dėl masinio skverbimosi į rinką Sąjungos pramonės sąskaita. Kalbant apie kainas, dėl didėjančios importo rinkos dalies Sąjungos pramonės kainos buvo nuosekliai priverstinai mažinamos, kainoms buvo daromas didelis spaudimas ir dėl to nebuvo galima didinti rinkos kainų atsižvelgiant į didėjančias žaliavų sąnaudas, o tai buvo būtina, kad Sąjungos pramonė galėtų pasiekti tinkamą pelno lygį.

(334)

Kiti veiksniai, pavyzdžiui, pardavimo apimties sumažėjimas ir pagal konkrečias specifikacijas gaminamų SAP pasikeitimai arba žaliavų kainų svyravimai, neturėjo įtakos Sąjungos pramonės patirtai žalai.

(335)

Importas iš Japonijos ir Turkijos pramonei turėjo ribotą poveikį. Importas iš Turkijos buvo vykdomas panašiomis kainomis kaip importas iš Pietų Korėjos, bet daug mažesne apimtimi, todėl šis importas nesusilpnino importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinio ryšio. Importas iš Japonijos taip pat nesusilpnino importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinio ryšio. Šis importas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo ir gerokai padidėjo tik TL. Tačiau importo iš Japonijos kainos buvo didesnės nei importo iš Pietų Korėjos. Importas iš Pietų Korėjos už Sąjungos pramonės kainas daug mažesnėmis kainomis yra pagrindinė priežastis, dėl kurios Sąjungos pramonė prarado pardavimo dalį ir negalėjo didinti savo kainų tiek pat, kiek didėjo jos gamybos sąnaudos, ir dėl to patyrė smarkų pelningumo sumažėjimą.

(336)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina ir kad dėl kitų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, importo dempingo kaina ir materialinės žalos priežastinis ryšys nesusilpnėjo.

(337)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad importas dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies darė materialinę žalą Sąjungos pramonei. Žala yra akivaizdi atsižvelgiant į gamybos raidą, pajėgumų naudojimą, pardavimo apimtį Sąjungos rinkoje, rinkos dalį, užimtumą, vidutinę vieneto pardavimo kainą Sąjungos rinkoje, gamybos sąnaudas, laikotarpio pabaigos atsargas, pelningumą ir investicijų grąžą, lyginant su importo iš Pietų Korėjos apimties ir kainų raida (tiek absoliučiai, tiek palyginus su kitais rinkos dalyviais).

6. SĄJUNGOS INTERESAI

(338)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės ir naudotojų interesus. Kadangi produktas dažniausiai parduodamas tiesiogiai pirkėjui, tyrime nesusiję importuotojai nedalyvavo.

6.1. Sąjungos pramonės interesai

(339)

Nustačius priemones bus pagerintos rinkos sąlygos Sąjungos gamintojams, kurie galės pagerinti savo konkurencinę padėtį rinkoje ir susigrąžinti prarastą pardavimo apimtį bei rinkos dalį. Kadangi nesąžiningo importo spaudimas kainoms būtų panaikintas, Sąjungos pramonė galėtų padidinti savo pardavimo kainas ir pasiekti tvarų pelningumą.

(340)

Jeigu priemonės nebūtų taikomos, Sąjungos pramonei būtų padarytas didelis neigiamas poveikis, nes importas toliau didėtų ir kainos Sąjungoje būtų toliau smukdomos. Tai turėtų neigiamą poveikį Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimčiai bei rinkos daliai. Tai savo ruožtu neigiamai paveiktų Sąjungos pramonės finansinius rodiklius, visų pirma dar labiau pablogėtų jau taip nuostolinga padėtis, o tai turėtų neigiamų pasekmių investicijoms ir užimtumui Sąjungoje.

(341)

Todėl priemonių nustatymas akivaizdžiai atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

6.2. Naudotojų interesai

(342)

Atliekant tyrimą apie save pranešė keli naudotojai, tačiau tik du iš jų pateikė klausimyno atsakymus. Abu gamino daugiausia suaugusiųjų sveikatos priežiūros produktus. Abiejų naudotojų atsakymai buvo labai neišsamūs ir tik viena iš bendrovių atsakė į Komisijos prašymą iki nustatyto termino pateikti papildomos informacijos, tačiau jos atsakymas vis tiek buvo nepakankamas. Todėl Komisija negalėjo įvertinti antidempingo muitų poveikio vienam iš šių naudotojų. Antrojo naudotojo atveju, nepaisant neišsamių klausimyno atsakymų, Komisija galėjo įvertinti priemonių poveikį. Šiai bendrovei SAP sudarė 5–15 % jos gamybos sąnaudų, tačiau tik maždaug trečdalis šių SAP buvo Pietų Korėjos kilmės. Bendrovė taip pat nurodė, kad pagal svarbiose pagrindinėse rinkose jos sudaromas daugiametes sutartis su visuomenės sveikatos sektoriumi ir draudimo bendrovėmis jai neleidžiama perduoti papildomų gamybos sąnaudų. Bendrovė taip pat pateikė įrodymų, kad įvairios šalys sumažino sveikatos sektoriaus išlaidas, taip darydamos spaudimą bendrovei mažinti jos pardavimo kainas. Nepaisant šių sunkumų ir ypač visuomenės sveikatos sektoriaus išlaidų mažinimo, kuris turėjo įtakos naudotojų pardavimui, bendrovės pelno rezultatai buvo geri [10–20 %]. Todėl Komisija padarė išvadą, kad bendrovė gali absorbuoti arba bent jau perleisti vartotojams 14,7 % [5–15 %] jos gamybos sąnaudų siekiančios priemonės.

(343)

Kiti keturi naudotojai, įskaitant „Procter & Gamble“, FATER ir „Essity“, taip pat naudotojų koalicija, kurią sudarė keturi naudotojai, pateikė savo argumentus klausymų ir pastabų teikimo metu. Visi naudotojai griežtai prieštaravo priemonėms.

(344)

„Procter & Gamble“ tvirtino, kad galimybė dirbti su visais SAP tiekėjais, įskaitant Pietų Korėjos tiekėjus, labai svarbi norint išlaikyti daugialypę tiekimo strategiją ir užtikrinti tiekimo stabilumą, ypač pagal konkrečias specifikacijas gaminamų SAP, kurių negali pagaminti visi SAP gamintojai, atvejais. Sąjungos gamintojų pajėgumų gaminti specifinius 8 kartos SAP, kuriuos naudoja „Procter & Gamble“, nepakanka, kad būtų užtikrintas šiam naudotojui reikalingas kiekis. Jeigu „Procter & Gamble“ turėtų naudoti kitus, 8 kartos specifikacijų neatitinkančius SAP, ji patirtų didelių išlaidų, susijusių su pakuočių koregavimu ir transportavimu, ir dėl padidėjusio atliekų kiekio būtų padarytas neigiamas poveikis aplinkai. Be to, norint pakeisti SAP, būtų reikalingas mažiausiai šešių mėnesių trukmės prisitaikymo procesas.

(345)

FATER pateikė panašius argumentus dėl tiekimo stabilumo ir nepakankamų 8 ir 9 kartos SAP gamybos pajėgumų bei dėl reikalingo 6–9 mėnesių trukmės prisitaikymo laikotarpio. FATER nurodė, kad jeigu bendrovei reikėtų naudoti kitų rūšių SAP, ji patirtų neigiamą poveikį, nes turėtų būti panaikinti galiojantys standartai ir atsirastų papildomų išlaidų, kurios siektų septyniaženkles sumas eurais.

(346)

Trečiasis naudotojas pateikė panašius argumentus dėl tiekimo stabilumo, sąnaudų, susijusių su prisitaikymu prie SAP pakeitimo, ir poveikio aplinkai.

(347)

Naudotojų koalicija ir kitas naudotojas teigė, kad, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš Sąjungos gamintojų gali svarstyti parduoti savo SAP verslą, nustačius antidempingo priemones būtų sustiprinta duopolija ir kiltų pavojus konkurencijai Sąjungos rinkoje.

(348)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas taip pat pateikė pastabų dėl rizikos, kad antidempingo priemonės gali pakenkti sąžiningai konkurencijai Sąjungos rinkoje.

(349)

Panašius tvirtinimus pateikė ir kitas SAP naudotojas „Essity“. Jis teigė, kad be konkurencijos grėsmės Sąjungos pramonė turėtų mažai paskatų diversifikuoti savo gamybą ir kurti naujus sprendimus, kad patenkintų kintančius klientų poreikius, o tai trukdytų bendrovei „Essity“ siekti diversifikavimo ir ji taptų priklausoma tik nuo kelių Sąjungos gamintojų.

(350)

Komisija mano, kad naudotojų koalicija nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jų tvirtinimus dėl galimybės, kad nustačius antidempingo muitus Sąjungos rinka taptų duopolija. Visų pirma, koalicija nemanė, kad dėl importo dempingo kaina ir jo sukelto Sąjungos pramonės pelningumo sumažėjimo nepadidėtų tikimybė, kad iš rinkos pasitrauks vienas Sąjungos gamintojas.

(351)

Be to, tyrimo metu surinkta informacija neatskleidė jokių įrodymų, kad Sąjungos pramonė vykdytų kokius nors antikonkurencinius veiksmus. Priešingai, buvo surinkti konkretūs įrodymai, kad pramonė gali ir yra pasirengusi tiekti produktus bet kuriam nagrinėjamojo produkto naudotojui.

(352)

Komisija padarė išvadą, kad dėl priemonių padidės naudotojų gamybos sąnaudos, todėl jos neatitinka naudotojų interesų. Atsižvelgdama į tai, kad numatytas muitų dydis neturės pernelyg didelio poveikio, nes SAP sudaro tik 5–15 % suaugusiesiems ar kūdikiams skirtų sauskelnių gamybos sąnaudų, Komisija padarė išvadą, kad naudotojų interesas turėti galimybę be muitų naudotis viso pasaulio SAP tiekėjų paslaugomis nėra viršesnis už Sąjungos pramonės interesą būti apsaugotai nuo importo dempingo kaina.

(353)

Pastabose po galutinio faktų atskleidimo „P&G“ ir „Fater“ nesutiko su 351 konstatuojamojoje dalyje pateiktu teiginiu dėl Sąjungos pramonės gebėjimo tiekti bet kuriam naudotojui nagrinėjamąjį produktą. Jie teigė, kad Sąjungos pramonė negali tiekti prašomų SAP 8-osios ir 9-osios kartos produktų, nes jai trūksta šio konkretaus SAP produkto gamybos pajėgumų.

(354)

Panašius tvirtinimus pateikė H koalicija savo pastabose po faktų atskleidimo. Ji taip pat nesutiko su Komisijos išvada dėl Sąjungos pramonės pajėgumų tiekti bet kuriam naudotojui nagrinėjamąjį produktą. Ji teigė ir pateikė įrodymų, kad SAP naudotojai sistemingai susidūrė su tiekimo grandinės sutrikimais Sąjungos rinkoje ir negalėjo užtikrinti jų gamybai reikalingo SAP kokybės ir kiekio. Koalicija padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į esamus tiekimo grandinės sutrikimus, Sąjungos pramonė negalėtų kompensuoti sumažėjusio SAP importo iš ES nepriklausančių šalių.

(355)

P&G, „Fater“ ir H koalicijos pateikti įrodymai pasiūlos trūkumui pagrįsti daugiausia susiję ne tik su laikotarpiu po TL, bet ir su antruoju ir trečiuoju TL ketvirčiais. Per TL pateikti įrodymai rodo, kad 2020 m. kovo–birželio mėn. dėl COVID įvestas judėjimo suvaržymas turėjo laikiną poveikį vienam iš Europos tiekėjų. Tačiau iš duomenų taip pat matyti, kad tai laikina ir išimtinė padėtis, nes po judėjimo suvaržymo priemonių tiekimas greitai atsinaujino. Be to, duomenys neparodė tokių pačių sunkumų visai ES pramonei. Priešingai, iš duomenų matyti, kad vieno Sąjungos gamintojo pasiūlos trūkumą iš dalies sušvelnino padidėjusi pasiūla iš kitų Sąjungos gamintojų (kartu su importu iš ES nepriklausančių šalių). Todėl Komisija padarė išvadą, kad per TL nebuvo pakankamai įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad ES pramonė negalėtų tiekti atitinkamų naudotojų įprastomis verslo sąlygomis.

(356)

Visi likę įrodymai buvo susiję su laikotarpiu po TL, kurį paveikė tiekimo sutrikimai dėl užsienio šalių ir pasaulinis transporto trūkumas dėl COVID-19 pandemijos, todėl padidėjo Europos SAP paklausa. Tačiau tai buvo laikini, o ne struktūriniai reiškiniai, kurie, kaip tikėtasi, išnyks, nes tiekimo grandinės prisitaikė prie COVID-19 pandemijos poveikio. Iš tiesų, kaip teigia įvairūs naudotojai, dažnai negalima iš karto prisitaikyti prie naujo tiekėjo, o tiekimo sutartys reguliariai sudaromos ne trumpesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. Ši ilgalaikių sutarčių struktūra suteikia Sąjungos pramonei laiko prisitaikyti, ypač atsižvelgiant į jos įrodytą gebėjimą daug investuoti. Be to, H koalicijos pateikti patvirtinamieji įrodymai neparodė jokių esminių struktūrinių problemų, turinčių įtakos Europos gamintojų gebėjimui ar norui tiekti įprastomis rinkos sąlygomis. Pavyzdžiui, su „Nippon Shokubai“ susijusiuose elektroniniuose laiškuose buvo atkreiptas dėmesys tik į problemas, susijusias su tiekimu iš Japonijos gamyklos, o ne iš Europos gamyklos. Visi su BASF susiję pateikti įrodymai buvo susiję tik su netikėta ir laikina problema, susijusia su vienos kategorijos SAP. Be to, įrodymai, susiję su kitais dviem Europos gamintojais, neparodė jokių struktūrinių tiekimo problemų.

(357)

Kalbant apie P&G, ji netvirtino, kad Sąjungos gamintojai negali gaminti 8-osios ir 9-osios kartos SAP, o tik teigė, kad šiuo metu šiems SAP pritaikyti ir jiems skirti gamybos pajėgumai yra nepakankami P&G paklausai patenkinti. Tačiau Sąjungos pramonė parodė norą investuoti tiriamuoju laikotarpiu, o tai rodo, kad esamus nepanaudotus pajėgumus prireikus galima pritaikyti arba išplėsti. Todėl Komisija atmetė tvirtinimą, kad neatsižvelgė į P&G, „Fater“ ir H koalicijos pateiktus įrodymus.

(358)

„P&G“ ir „Fater“ taip pat tvirtino, kad Komisija neįrodė, kokie „konkretūs įrodymai“ buvo surinkti siekiant padaryti išvadą, kad Sąjungos pramonė sugebėjo ir ketino tiekti bet kurį nagrinėjamojo produkto naudotoją, kaip nurodyta 351 konstatuojamojoje dalyje. Panašius teiginius pateikė H koalicija savo pastabose po faktų atskleidimo.

(359)

Komisija paaiškina, kad surinkti konkretūs įrodymai yra susiję su nepanaudotais pajėgumais, investicijomis siekiant prisitaikyti prie naujų klientų poreikių ir naujų klientų priėmimu.

(360)

Po galutinio faktų atskleidimo „LG Chem“ tvirtino, kad nuo 2020 m. tiekimo padėtis pasikeitė, įskaitant SAP tiekimo kainas ir prieinamumą Sąjungoje, ir tai patvirtino P&G ir kitų naudotojų pateiktus argumentus. Be to, „LG Chem“ teigia, kad SAP kaina didėja, nes didėja propileno ir kaustinės sodos kainos. Komisija atsižvelgė į tai, kad naudotojai pateikė įrodymų, jog dėl COVID-19 pandemijos ir dėl to atsiradusio transporto trūkumo užsienyje susidarė laikinas SAP pasiūlos trūkumas pritrūko ir dėl to padidėjo kainos. Tačiau Komisija laikėsi nuomonės, kad tai yra tik laikinas pasikeitimas (žr. 355 tolesnę konstatuojamąją dalį). Be to, tikėtina, kad dėl padidėjusių žaliavų padidėjus SAP kainoms Sąjungos pramonės pelningumas ilguoju laikotarpiu taip pat nepagerės. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad laikinas tiekimo trūkumas neturėjo poveikio Sąjungos interesams nustatyti priemones, kuriomis būtų kovojama su nustatytu žalingu dempingu.

(361)

Pastabose po galutinio faktų atskleidimo H koalicija nesutiko su Komisijos metodika. Visų pirma ji pažymėjo, kad išvados dėl Sąjungos interesų grindžiamos ribota ir netikslia informacija, kurią Komisija 342 konstatuojamojoje dalyje apibūdino kaip neturinčią trūkumų.

(362)

H koalicija taip pat nesutiko su konstatuojamojoje dalyje pateikta Komisijos išvada, kad SAP sudaro [5–15 %] suaugusiųjų arba kūdikių sauskelnių gamybos sąnaudų. Ji tvirtino ir pateikė įrodymų, kad SAP sąnaudos sudarė iki [20–30 %] visų gamybos sąnaudų.

(363)

Ji taip pat teigė, kad Komisija savo išvadą grindė tik vieno naudotojo pateiktais duomenimis, todėl neatsižvelgė į pateiktus įrodymus dėl sunkumų perkelti papildomą muitų naštą pirkėjams. Visų pirma buvo paaiškinta, kad SAP naudotojai paprastai negalėtų perkelti kainų padidėjimo savo pirkėjams dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, ilgalaikių sutarčių, nuožmios konkurencijos su ne ES konkurentais ir klientų jautrumo kainoms.

(364)

Vertindama visus visų suinteresuotųjų šalių pateiktus dokumentus, Komisija savo vertinimo negrindė ribota ir netikslia informacija. Tiek, kiek suinteresuotosios šalys bendradarbiavo, Komisija patikrino pateiktą informaciją. Tai apėmė SAP procentinę kūdikių ir suaugusiųjų higienos produktų gamybos sąnaudų dalį. Todėl Komisija atmetė šiuos H koalicijos tvirtinimus.

(365)

Pastabose po galutinio faktų atskleidimo „Kimberly-Clark“ tvirtino, kad SAP kainas Sąjungos rinkoje daugiausia lemia gamybos sąnaudų infliacija, o ne importas iš Korėjos. Ji teigė, kad 2021 m. SAP kainos absorbavo infliacijos poveikį žaliavų, paskirstymo, darbo ir energijos sąnaudoms, todėl SAP kainos padidėjo. Apibendrindama „Kimberly-Clark“ tvirtino, kad antidempingo priemonės dar labiau pablogintų produktų, įskaitant SAP, kainų didėjimo tendenciją tiek tolesniems naudotojams, tiek galutiniams pirkėjams.

(366)

Atsakydama Komisija pažymėjo, kad „Kimberly-Clark“ teisingai nurodė, kad Sąjungos SAP gamintojai absorbavo padidėjusias gamybos sąnaudas, nes negalėjo atitinkamai padidinti savo pardavimo kainų. Tačiau tai tik parodė spaudimą kainoms rinkoje ir tai, kad gamintojai negalėjo padidėjusių gamybos sąnaudų perkelti savo klientams. Todėl Komisija atmetė šį tvirtinimą.

(367)

Pastabose po galutinio faktų atskleidimo „Kimberly-Clark“ taip pat nesutiko su Komisijos išvada, kad muitai neturės neigiamo poveikio, nes SAP sudaro tik [5–15 %] suaugusiųjų arba kūdikių sauskelnių gamybos sąnaudų, kaip nurodyta 352 konstatuojamojoje dalyje. Ji teigė, kad šis apskaičiavimo metodas neatspindi to, kad SAP nėra pakeičiami prekiniai produktai.

(368)

Savo vertinime Komisija atsižvelgė į tai, kad SAP gaminama naudojant skirtingas savybes ir kad naudotojai pasirenka tam tikros rūšies SAP, kuris geriausiai tinka jų produktui. Tačiau vien tik techniniai skirtumai nepateisino papildomų PKN kategorijų įtraukimo. Iš pradžių Komisija surinko išsamesnius duomenis ir priėjo prie išvados, kad pateisinamas tik naudojimo ir kvapų kontrolės priedų atskyrimas. Todėl Komisija atmetė šį tvirtinimą.

(369)

H koalicija taip pat teigė, kad Komisija tinkamai neįvertino kelių SAP naudotojų pateiktų susirūpinimą keliančių klausimų dėl muitų nustatymo, todėl buvo padarytos neteisingos išvados dėl Sąjungos interesų. Ji teigė, kad Komisija praleido galimybę pateikti naudotojams gaires, kaip pateikti išsamesnę ir naudingesnę informaciją, ir nepakankamai stengėsi bendradarbiauti su tais naudotojais, kad galiausiai surinkta informacija leistų tinkamai įvertinti Sąjungos interesus. Be to, ji teigė, kad iš H koalicijos narių tik trys SAP naudotojai iš Komisijos gavo klausimyną ir kad Komisija naudojo tik viename iš dviejų klausimyno atsakymų pateiktą informaciją, neatsižvelgdama į per klausymus pateiktus argumentus ir bent aštuonių kitų SAP naudotojų pastabas.

(370)

Komisija visiems žinomiems naudotojams išsiuntė pranešimą apie inicijavimą su nuoroda į atitinkamą naudotojo klausimyną, o apie tyrimą buvo informuoti visi apie save pranešę naudotojai. Atliekant vertinimą atsižvelgta į visą naudotojų pateiktą informaciją. Komisija taip pat kreipėsi į visus naudotojus, kurie pateikė atsakymus į naudotojo klausimyną, kad patikrintų jų duomenis. Raštais dėl informacijos neišsamumo buvo pateiktos gairės dėl būtinų duomenų. Todėl Komisija atmetė argumentą, kad per šį tyrimą ji nepakankamai atsižvelgė į naudotojus ir jiems nesuteikė pagalbos.

6.3. Kiti veiksniai

(371)

Keletas naudotojų nurodė, kad dėl didesnių sveikatos priežiūros produktų gamybos sąnaudų padidės sveikatos priežiūros produktų vartotojų mokama kaina. Be to, apribojus prieigą prie 8 ir 9 kartos SAP, vartotojams gali būti tiekiami prastesnės kokybės produktai.

(372)

Komisija nusprendė, kad dėl papildomų gamybos sąnaudų, kurios gali atsirasti dėl priemonių taikymo, padidės sveikatos priežiūros produktų vartotojų mokama kaina. Tačiau Komisija mano, kad šis padidėjimas nebus toks didelis, kad vartotojų interesas gauti sveikatos priežiūros produktus prieinamomis kainomis taptų viršesnis už Sąjungos pramonės interesą būti apsaugotai nuo importo dempingo kaina. Be to, šiomis priemonėmis naudotojams nebūtų užkertamas kelias toliau gaminti sveikatos priežiūros produktus, kuriuose naudojami 8 ir 9 kartos SAP.

(373)

Pastabose po faktų atskleidimo „Fater“ tvirtino, kad Komisija neišsprendė jai susirūpinimą keliančių klausimų dėl to, kad antidempingo priemonės gali turėti įtakos pirkėjų galimybėms gauti sveikatos priežiūros produktų už pagrįstą kainą. Ji pakartojo, kad jos medicinos prietaisų gamyba priklauso nuo bendradarbiavimo su Korėjos eksportuotojais ir kad dėl priemonių reikėtų atlikti papildomą techninį darbą ir perprojektuoti jos produktus, todėl padidėtų kaina galutiniams pirkėjams.

(374)

Komisija atkreipė dėmesį į galimą sveikatos priežiūros produktų vartotojų sąnaudų padidėjimą 372 konstatuojamojoje dalyje ir jį palygino su Sąjungos pramonės interesais apsaugoti nuo importo dempingo kaina. Todėl Komisija atmetė „Fater“ tvirtinimą.

6.4. Išvada dėl Sąjungos interesų

(375)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų priežasčių manyti, jog priemonių nustatymas importuojamiems Korėjos Respublikos kilmės SAP neatitiktų Sąjungos interesų.

7. PRIEMONIŲ LYGIS

(376)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos galutinės priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(377)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija išnagrinėjo, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

7.1. Žalos pašalinimo lygis (žalos skirtumas)

(378)

Komisija pirmiausia nustatė muito dydį, kurio reikia Sąjungos pramonės patirtai žalai pašalinti. Šiuo atveju žala būtų pašalinta, jeigu Sąjungos pramonė galėtų padengti savo gamybos sąnaudas, įskaitant sąnaudas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, bei pagrindinio reglamento Ia priede išvardytomis TDO konvencijomis, ir gauti pagrįstą pelną (toliau – tikslinis pelnas), vykdydama pardavimą už tikslinę kainą, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c ir 2d dalyse.

(379)

Siekdama nustatyti tikslinį pelną pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį, Komisija atsižvelgė į pelningumo lygį prieš padidėjant importui iš nagrinėjamosios šalies ir pelningumo lygį, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis neturėtų būti mažesnis nei 6 %.

(380)

Komisija nustatė bazinį pelną, padengiantį visas sąnaudas įprastomis konkurencijos sąlygomis. Sąjungos pramonė patyrė nuostolių visu nagrinėjamuoju laikotarpiu. Kadangi šis pelnas buvo mažesnis už pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalyje nustatytą mažiausią 6 % dydį, jo dydžio reikšmė buvo pakeista 6 %.

(381)

Nebuvo pareikšta tvirtinimų, kad Sąjungos pramonės investicijų, mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu įprastomis konkurencijos sąlygomis būtų buvęs didesnis.

(382)

Taip pat nebuvo pareikšta tvirtinimų dėl būsimų sąnaudų, susijusių su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, kurias Sąjungos pramonė patirs priemonės taikymo laikotarpiu pagal 11 straipsnio 2 dalį, kaip numatyta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalyje.

(383)

Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonei nežalingą panašaus produkto kainą, atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudoms tiriamuoju laikotarpiu taikydama tikslinį 6 % pelno dydį ir tada pagal kiekvieną rūšį pridėdama koregavimus pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį.

(384)

Tuomet Komisija, remdamasi nagrinėjamosios šalies atrinktų eksportuojančių gamintojų kiekvienos rūšies produkto vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos atvirojoje rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, nustatė žalos pašalinimo lygį. Kiekvienas lyginant gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi.

(385)

Žalos pašalinimo lygis visoms kitoms bendrovėms nustatytas taip pat, kaip ir dempingo skirtumas bendradarbiaujančiai bendrovei.

Bendrovė	Galutinis dempingo skirtumas	Galutinis žalos skirtumas
„LG Chem Ltd.“	13,4 %	34,4 %
Visos kitos bendrovės	18,8 %	101,2 %

(386)

Po galutinio faktų atskleidimo „LG Chem“ tvirtino, kad nustatant žalos skirtumą padaryta ta pati klaida, kaip ir apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, ir jų argumentai dėl priverstinio kainų mažinimo taikomi mutatis mutandis. Be to, žalos skirtumas turėtų būti pakoreguotas atsižvelgiant į kitų „LG Chem“ nurodytų veiksnių poveikį.

(387)

Komisija nurodė savo argumentus 184–188 konstatuojamosiose dalyse ir bendrovės „LG Chem“ argumentus dėl importo iš kitų šalių poveikio, SAP kainos formulę ir Sąjungos pramonės investicijas, kaip nurodyta atitinkamuose priežastinio ryšio analizės skirsniuose. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti ir dėl žalos skirtumo nustatymo.

(388)

Po galutinio faktų atskleidimo pateiktose pastabose skundo pateikėjai ir „Evonik“ tvirtino, kad 6 % tikslinis pelnas neatspindi pelno, kurį ES gamintojai gautų, jei nebūtų nesąžiningos prekybos praktikos. Visų pirma jie teigė, kad Komisija neatsižvelgė į Sąjungos pramonės pateiktą informaciją, kuria remdamasi ji galėjo nustatyti didesnį pelną. Todėl jie paprašė Komisijos padidinti pelno dydį iki tikslinio pelno vidurkio, kurį atrinkti Sąjungos gamintojai galėtų pagrįstai gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. [14–19 %].

(389)

Be to, skundo pateikėjai ir „Evonik“ nesutiko su Komisijos teiginiu 382 konstatuojamojoje dalyje ir teigė, kad tvirtinimai pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį buvo pateikti jų atsakymuose į Sąjungos gamintojų klausimyną ir makroklausimyną. Jie paprašė Komisijos apskaičiuojant tikslinę kainą atsižvelgti į būsimas sąnaudas ir pateikė svertinį vidutinį metinį sąnaudų padidėjimą vienai pagamintų SAP tonai, susijusį su ES apyvartiniais taršos leidimais. Todėl skundo pateikėjas ir „Evonik“ paprašė Komisijos padidinti Sąjungos gamintojų tikslinę kainą [30–45] EUR už SAP toną.

(390)

Komisija negalėjo patvirtinti skundo pateikėjų ir „Evonik“ pasiūlyto tikslinio pelno, kurį būtų galima pagrįstai pasiekti, palyginti su byloje turimais duomenimis. Komisija atsižvelgė į per nagrinėjamąjį laikotarpį gautą pelną, įskaitant koregavimus, kurie turi būti atlikti siekiant normalių konkurencijos sąlygų. Taip apskaičiuotas pelnas neprilygo Sąjungos pramonės nurodytiems duomenims net nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje, kai importas iš Korėjos darė mažesnį spaudimą.

(391)

Komisija taip pat nesutiko su teiginiais dėl būsimų apyvartinių taršos leidimų išlaidų. Remdamasi patikrinta atrinktų bendrovių pateikta informacija, Komisija iš tiesų atsižvelgė į būsimas sąnaudas, susijusias su ES apyvartiniais taršos leidimais. Dėl to SAP tikslinė kaina padidėjo [16–18] EUR už toną. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

8. GALUTINĖS PRIEMONĖS

(392)

Importuojamiems Korėjos Respublikos kilmės superabsorbciniams polimerams turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės.

(393)

Todėl galutinio antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

Bendrovė	Dempingo skirtumas	Žalos skirtumas	Galutinis antidempingo muitas
„LG Chem Ltd.“	13,4 %	34,4 %	13,4 %
Visos kitos bendrovės	18,8 %	101,2 %	18,8 %

(394)

Šiame reglamente nurodyta konkrečioms bendrovėms taikoma antidempingo muito norma buvo nustatyta remiantis šio tyrimo išvadomis. Taigi ji atitiko vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo padėtį, nustatytą atliekant šį tyrimą. Ši muito norma taikoma tik importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretus nurodytas juridinis asmuo. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos individualios antidempingo muito normos.

(395)

Pasikeitus bendrovės subjekto pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šią individualią antidempingo muito normą. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai. Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jeigu bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(396)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėja bet kurios iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksportuojamas kiekis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(397)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų tinkamai taikomi, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik per šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(398)

Po galutinio faktų atskleidimo pateiktose pastabose Sąjungos pramonė teigė, kad Turkijoje SAP negaminami, todėl bet koks iš Turkijos importuojamas SAP kiekis gali būti tik kitos kilmės. Jos paprašė į galutinį reglamentą įtraukti specialią stebėsenos sąlygą, kad būtų kuo labiau sumažinta bet kokia galimo priemonių vengimo iš Turkijos rizika.

(399)

Komisija paaiškino, kad specialios stebėjimo sąlygos paprastai taikomos tik importui iš nagrinėjamosios šalies. Tačiau Komisija atsižvelgė į šalių pastabas ir, kaip visada, atidžiai stebės, kaip laikomasi jos vykdomos galiojančių priemonių stebėsenos praktikos.

9. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

(400)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (16) 109 straipsnį, kai suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinos palūkanos turėtų būti tokio dydžio, kokį Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms ir kuri paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(401)

Pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė, o paprastoji jo narių dauguma Komisijos įgyvendinimo reglamento projektui nepritarė. Tada Komisija vėl pateikė Komisijos įgyvendinimo reglamento projektą apeliaciniam komitetui pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (17) 5 straipsnio 5 dalį.

(402)

Pagal Reglamento (ES) Nr. 182/2011 6 straipsnio 3 dalį apeliacinis komitetas nuomonės nepateikė,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Importuojamiems Korėjos Respublikos kilmės superabsorbciniams polimerams (toliau – SAP), sudarytiems iš netaisyklingų, apvalių arba aglomeruotų miltelių pavidalo granulių, baltos spalvos ir netirpiems vandenyje, susidarantiems polimerizuojant monomerų molekules su kryžminiais rišikliais, taip sudarant skersinio ryšio polimerų tinklus, galintiems sugerti ir sulaikyti didelį vandens ir vandeninių skysčių kiekį, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 3906 90 90 (TARIC kodas 3906909017), nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2. Galutinio antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

Bendrovė	Galutinio antidempingo muito norma (%)	Papildomas TARIC kodas
„LG Chem Ltd.“	13,4 %	C766
Visos kitos bendrovės	18,8 %	C999

3. 2 dalyje nurodytai bendrovei nustatytos individualios muito normos taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiama deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išdavusio subjekto atstovo, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos: „Aš, toliau pasirašęs (-iusi), patvirtinu, kad (kiekį) šioje sąskaitoje faktūroje nurodyto (nagrinėjamasis produktas), parduodamo eksportui į Europos Sąjungą, [nagrinėjamoji šalis] pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (papildomas TARIC kodas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“ Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas.

4. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitų reglamentavimo nuostatos.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. balandžio 5 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2) Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl importuojamų Korėjos Respublikos kilmės superabsorbcinių polimerų inicijavimą (OL C 58, 2021 2 18, p. 73).

(3) Šio tyrimo tikslais Komisija informaciją apie koalicijos narių tapatybę laiko konfidencialia. Komisija gavo įrodymų, kad tapatybės atskleidimas turėtų didelio neigiamo poveikio koalicijos nariams dėl komercinių atsakomųjų veiksmų grėsmės.

(4) Skaičiuodamas iš Korėjos Respublikos eksportuojamo SAP kainą TL skundo pateikėjas rėmėsi Korėjos prekybos statistikos tarnybos (TRASS) duomenimis. Pateikus konkrečią užklausą TRASS buvo galima nustatyti SAP eksportą į Europos Sąjungą, kuris buvo nurodytas kartu su eksportui deklaruotais produktais, kurių prekės kodas 3906 90 90.

(5) „Bet kokios prigimties konfidencialią informaciją (pvz., kadangi jos atskleidimas suteiktų konkurentui didesnį konkurencinį pranašumą arba kadangi jos atskleidimas labai pakenktų asmeniui, teikiančiam informaciją, ar asmeniui, iš kurio tas asmuo gavo informaciją) ar informaciją, kurią konfidencialiai teikia tyrimo metu dalyvaujančios šalys, institucijos, esant rimtai priežasčiai, turi traktuoti kaip tokią. Be specialaus šalies, teikiančios informaciją, leidimo tokia informacija neturi būti atskleista“

(6) https://trade.ec.europa.eu/tdi/case_history.cfm?id=2516&init=2516

(7) Pranešimas dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams (OL C 86, 2020 3 16, p. 6).

(8) Šio tyrimo tikslais Komisija informaciją apie bendrovės B tapatybę laiko konfidencialia. Komisija gavo įrodymų, kad tapatybės atskleidimas turėtų didelio neigiamo poveikio bendrovei B dėl komercinių atsakomųjų veiksmų grėsmės.

(9) Tikslus skaičius nenurodomas, nes tai konkrečios bendrovės duomenys.

(10) 2020 m. rugsėjo 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/1336, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės polivinilo alkoholiams nustatomi galutiniai antidempingo muitai (OL L 315, 2020 9 29, p. 1) 352 konstatuojamoji dalis.

(11) KN kodas 3906 90 90.

(12) 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimas Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija, T-301/16, EU:T:234, 184 punktas.

(13) 2020 m. balandžio 2 d. Sprendimas Hansol Paper / Komisija, T-383/17, EU:T:2020:139, 196–203 punktai.

(14) 2021 m. rugsėjo 22 d. Sprendimas PAO Severstal / Komisija, T-753/16, EU:T:2021:612, 272 punktas.

(15) Šio tyrimo tikslais Komisija informaciją apie H koalicijos narių tapatybę laiko konfidencialia. Komisija gavo įrodymų, kad jų tapatybės atskleidimas turėtų didelių neigiamų pasekmių H koalicijos nariams dėl komercinių atsakomųjų veiksmų grėsmės.

(16) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(17) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 107/76

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2022/548

2022 m. kovo 24 d.

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams lėšų mobilizavimo pagal Prancūzijos paraišką (EGF/2021/007 FR/Selecta)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdami į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/691 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams (EGF), kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 (1), ypač į jo 15 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (2), visų pirma į jo 9 punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams (EGF) tikslai – rodyti solidarumą ir skatinti deramą ir tvarų užimtumą Sąjungoje, teikiant paramą atleistiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių veikla nutrūko didelio masto restruktūrizavimo atveju, ir padedant jiems kuo greičiau grįžti prie deramo ir tvaraus užimtumo;

(2)	EGF didžiausia metinė suma neviršija 186 000 000 EUR (2018 m. kainomis), kaip nustatyta Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 (3) 8 straipsnyje;

(3)

2021 m. spalio 12 d. Prancūzija pateikė paraišką mobilizuoti EGF lėšas dėl darbuotojų atleidimo iš įmonės „Selecta“ Prancūzijoje. Paraiška buvo papildyta papildoma informacija, pateikta pagal Reglamento (ES) 2021/691 8 straipsnio 5 dalį. Ši paraiška atitinka EGF finansinio įnašo sumai nustatyti taikomas sąlygas, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/691 13 straipsnyje;

(4)	todėl finansinei paramai pagal Prancūzijos pateiktą paraišką suteikti iš EGF turėtų būti mobilizuota 4 074 296 EUR suma;

(5)	siekiant kuo greičiau mobilizuoti EGF lėšas, šis sprendimas turėtų būti taikomas nuo jo priėmimo dienos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2022 finansinių metų Sąjungos bendrajame biudžete Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams lėšos mobilizuojamos siekiant skirti 4 074 296 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumą.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2022 m. kovo 24 d.

Priimta Briuselyje 2022 m. kovo 24 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. BEAUNE

(1) OL L 153, 2021 5 3, p. 48.

(2) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.

(3) 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11).

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 107/78

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2022/549

2022 m. kovo 17 d.

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio Šalių konferencijos ketvirtojo susitikimo antroje dalyje, dėl sprendimo iš dalies pakeisti tos konvencijos A ir B priedus, priėmimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Minamatos konvencija dėl gyvsidabrio (toliau – Konvencija) buvo Sąjungos sudaryta Tarybos sprendimu (ES) 2017/939 (1) ir įsigaliojo 2017 m. rugpjūčio 16 d.;

(2)	pagal Sprendimą MC1/1 dėl darbo tvarkos taisyklių, kurį Konvencijos Šalių konferencija (toliau – Šalių konferencija) priėmė per pirmąjį susitikimą, Konvencijos šalys (toliau – Šalys) turėtų dėti visas pastangas, kad visais esminiais klausimais susitartų bendru sutarimu;

(3)

pagal Konvencijos 4 straipsnio 8 dalį ir 5 straipsnio 10 dalį Šalių konferencija ne vėliau kaip 2022 m. rugpjūčio 16 d. turėtų peržiūrėti Konvencijos A ir B priedus ir gali apsvarstyti galimybę iš dalies pakeisti tuos priedus, atsižvelgdama į Šalių pagal Konvencijos 4 straipsnio 7 dalį ir 5 straipsnio 9 dalį pateiktus pasiūlymus, Konvencijos sekretoriato pagal Konvencijos 4 straipsnio 4 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį pateiktą informaciją ir į tai, ar Šalys turi galimybę naudoti alternatyvius produktus be gyvsidabrio, kurie yra techniškai ir ekonomiškai pagrįsti, atsižvelgiant į riziką aplinkai ir žmonių sveikatai bei naudą;

(4)

2021 m. balandžio 30 d. Sąjunga pagal Konvencijos 4 straipsnio 7 dalį ir 5 straipsnio 9 dalį Konvencijos sekretoriatui pateikė pasiūlymą iš dalies pakeisti Konvencijos A ir B priedus (2). Sąjungos pasiūlymu iš dalies pakeisti Konvencijos A priedą siekiama išplėsti jo taikymo sritį, kad jis būtų taikomas ir kitiems produktams, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, nustatant atitinkamas laipsniškas atsisakymo datas arba gyvsidabrio reguliavimo priemones. Sąjungos pasiūlymu iš dalies pakeisti Konvencijos B priedą siekiama nustatyti laipsniško poliuretano gamybos naudojant katalizatorių, kurio sudėtyje yra gyvsidabrio, atsisakymo datą;

(5)	pagal Konvencijos 4 straipsnio 7 dalį pasiūlymus dėl Konvencijos A priedo dalinio pakeitimo taip pat pateikė Afrikos regionas ir bendrai Kanada bei Šveicarija;

(6)	Šalių konferencija savo ketvirtojo susitikimo antroje dalyje turėtų svarstyti tik Šalių pagal Konvencijos 4 straipsnio 7 dalį ir 5 straipsnio 9 dalį pateiktus pasiūlymus dėl siūlomų Konvencijos A ir B priedų dalinių pakeitimų;

(7)	Sąjunga turėtų pritarti Konvencijos A ir B priedų daliniams pakeitimams tiek, kiek jie derėtų su Sąjungos pateiktu pasiūlymu arba su Sąjungos acquis;

(8)

Sąjunga taip pat turėtų pritarti Konvencijos A priedo daliniams pakeitimams dėl produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, tiek, kiek jie yra susiję su produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio ir kurie nėra nei reglamentuojami pagal Sąjungos teisę, nei gaminami Sąjungoje, laipsnišku atsisakymu. Sąjunga taip pat turėtų pritarti Konvencijos A priedo daliniams pakeitimams (jeigu į juos daroma nuoroda Afrikos regiono pateiktame pasiūlyme) tiek, kiek jie apima kompaktiškas liuminescencines lempas, trijuostės spinduliuotės liuminoforo tiesiąsias fluorescencines lempas, šaltojo katodo fluorescencines lempas ir fluorescencines lempas su išoriniais elektrodais, naudojamas elektros ir elektroninėje įrangoje, kurių atžvilgiu prašymai atnaujinti išimtis dėl gyvsidabrio naudojimo buvo atmesti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/65/ES (3);

(9)	Šalių konferencijos ketvirtojo susitikimo, įvyksiančio 2022 m. kovo 21–25 d., antroje dalyje Šalys svarstys galimybę priimti sprendimą iš dalies pakeisti Konvencijos A ir B priedus;

(10)	tikslinga nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu Šalių konferencijos ketvirtojo susitikimo antroje dalyje, kadangi siūlomas sprendimas, jei jis bus priimtas, turės teisinį poveikį, nes Šalys turės imtis priemonių jam įgyvendinti nacionaliniu ir (arba) regiono lygmenimis,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu Šalių konferencijos ketvirtojo susitikimo antroje dalyje, yra pritarti, kad būtų priimtas sprendimas iš dalies pakeisti Konvencijos A ir B priedus, kuris:

—	dera su pagal Konvencijos 4 straipsnio 7 dalį ir 5 straipsnio 9 dalį 2021 m. balandžio 30 d. Sąjungos pateiktu pasiūlymu Konvencijos sekretoriatui, arba

—	dera su Sąjungos acquis, arba

—	yra susijęs su produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio ir kurie nėra nei reglamentuojami pagal Sąjungos teisę, nei gaminami Sąjungoje, laipsnišku atsisakymu, arba

—	yra susijęs su lempų, kuriose yra gyvsidabrio, kategorijomis, kurias nurodė Afrikos regionas savo pagal Konvencijos 4 straipsnio 7 dalį pateiktame pasiūlyme, ir kurių atžvilgiu prašymai atnaujinti išimtis dėl gyvsidabrio naudojimo buvo atmesti pagal Direktyvą 2011/65/ES.

2 straipsnis

Atsižvelgdami į Šalių konferencijos ketvirtojo susitikimo antros dalies eigą, Sąjungos atstovai, pasikonsultavę su valstybėmis narėmis derinant veiksmus vietoje, gali susitarti dėl 1 straipsnyje nurodytos pozicijos koregavimo be tolesnio Tarybos sprendimo.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2022 m. kovo 17 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

B. POMPILI

(1) 2017 m. gegužės 11 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/939 dėl Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 142, 2017 6 2, p. 4).

(2) 2021 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/727 dėl pasiūlymų, kuriais iš dalies keičiami Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio A ir B priedai dėl produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, ir gamybos procesų, kuriuose naudojamas gyvsidabris arba gyvsidabrio junginiai, pateikimo Europos Sąjungos vardu (OL L 155, 2021 5 5, p. 23).

(3) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (OL L 174, 2011 7 1, p. 88).

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 107/80

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2022/550

2022 m. kovo 17 d.

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio šalių konferencijos ketvirtojo susitikimo antroje dalyje, dėl sprendimo, kuriuo pagal tos konvencijos 11 straipsnio 2 dalį nustatomos su gyvsidabrio atliekomis susijusios slenkstinės vertės, priėmimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Minamatos konvencija dėl gyvsidabrio (toliau – Konvencija) buvo Sąjungos sudaryta Tarybos sprendimu (ES) 2017/939 (1) ir įsigaliojo 2017 m. rugpjūčio 16 d.;

(2)	pagal Sprendimą MC-1/1 dėl darbo tvarkos taisyklių, kurį Konvencijos šalių konferencija (toliau – Šalių konferencija) priėmė per pirmąjį susitikimą, Šalys turėtų dėti visas pastangas, kad visais esminiais klausimais susitartų bendru sutarimu;

(3)

2019 m. lapkričio 25–29 d. įvykusiame trečiajame Šalių konferencijos susitikime buvo priimtas Sprendimas MC-3/5, kuriuo nustatytos Konvencijos 11 straipsnio 2 dalyje nurodytoms atliekoms, kurios sudarytos iš gyvsidabrio ar gyvsidabrio junginių arba kurių sudėtyje yra gyvsidabrio ar gyvsidabrio junginių, taikomos slenkstinės vertės, ir reikalaujama, kad 2018 m. lapkričio 19–23 d. Šalių konferencijos antrajame susitikime įsteigta techninių ekspertų grupė nustatytų gyvsidabriu ar gyvsidabrio junginiais užterštoms atliekoms (toliau – gyvsidabriu užterštos atliekos), įskaitant kasybos, bet ne pirminės gyvsidabrio gavybos, atsijas, taikomas slenkstines vertes;

(4)

2022 m. kovo 21–25 d. vyksiančio Šalių konferencijos ketvirtojo susitikimo antroje dalyje turėtų būti priimtas sprendimas (toliau – siūlomas sprendimas) dėl Konvencijos 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų gyvsidabriu užterštų atliekų slenkstinių verčių, kuriomis kartu būtų apibrėžta Konvencijos 11 straipsnio taikymo tokioms atliekoms sritis. Į Konvencijos 11 straipsnio 2 dalies taikymo sritį patenkančioms gyvsidabriu užterštoms atliekoms pagal Konvencijos 11 straipsnio 3 dalį turėtų būti taikomas tvarkymo aplinkai saugiu būdu reikalavimas;

(5)	tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Šalių konferencijoje, kadangi siūlomas sprendimas, jei jam bus pritarta, turės teisinę galią, nes Konvencijos šalys turės imtis priemonių, kad įgyvendintų jį nacionaliniu ir (arba) regiono lygmenimis;

(6)	Sąjunga reikšmingai prisidėjo rengiant su atliekomis susijusias Konvencijos nuostatas, taip pat prie Sprendimu MC-3/5 inicijuoto tarp sesijų atliekamo ekspertų darbo, kurio rezultatais remiantis vėliau parengtas siūlomas sprendimas;

(7)	Sąjungos acquis jau nustatytas reikalavimas visas Konvencijos 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas gyvsidabrio atliekas, įskaitant gyvsidabriu užterštas atliekas, tvarkyti nekeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nekenkiant aplinkai, neatsižvelgiant į jose esantį gyvsidabrio kiekį;

(8)	Sąjunga Šalių konferencijos sprendimo priėmimui turėtų pritarti tik jei jis atitinka Sąjungos acquis,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Konvencijos šalių konferencijos ketvirtojo susitikimo antroje dalyje, yra pritarti, kad būtų priimtas Sąjungos acquis atitinkantis sprendimas dėl gyvsidabriu užterštoms atliekoms taikomų slenkstinių verčių.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2022 m. kovo 17 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

B. POMPILI

(1) 2017 m. gegužės 11 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/939 dėl Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 142, 2017 6 2, p. 4).

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 107/82

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2022/551

2022 m. balandžio 4 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/85 dėl Jungtinių Amerikos Valstijų pagrindinėms sandorio šalims, kurioms veiklos leidimus išduoda ir kurių priežiūrą vykdo JAV vertybinių popierių ir biržų komisija, taikomos reguliavimo sistemos lygiavertiškumo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 reikalavimams

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (1), ypač į jo 25 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2021/85 (2) nustatyta, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) teisinė ir priežiūros tvarka, taikoma pagrindinėms sandorio šalims, kurių priežiūrą vykdo JAV vertybinių popierių ir biržų komisija (toliau – SEC) ir kurios privalo laikytis reguliuojamoms tarpuskaitos agentūroms taikomų taisyklių ir griežtesnės sistemos, nustatytos SEC taisyklės Nr. 17Ad-22 e punkte (toliau – pagrindinės sandorio šalys, kurias galima laikyti reguliuojamomis tarpuskaitos agentūromis), yra laikytina lygiaverte Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytiems reikalavimams, kai tokių pagrindinių sandorio šalių vidaus taisyklėse ir procedūrose nustatytos konkrečios rizikos valdymo priemonės, kuriomis užtikrinama, kad pradinės garantinės įmokos būtų apskaičiuojamos ir renkamos remiantis to įgyvendinimo sprendimo 1 straipsnyje nustatytais parametrais;

(2)

tačiau, priimdama Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2021/85, Komisija nevertino, ar pagrindinės sandorio šalys, kurias galima laikyti reguliuojamomis tarpuskaitos agentūromis, turi laikytis teisiškai privalomų reikalavimų, lygiaverčių Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams, dėl hipoteka užtikrintų vertybinių popierių, kuriuos išleido arba garantuoja Vyriausybės remiamos agentūros „Federal National Mortgage Association“ (toliau – „Fannie Mae“), „Federal Home Loan Mortgage Corporation“ (toliau – „Freddie Mac“) arba „Government National Mortgage Association“ (toliau – „Ginnie Mae“) ir kuriais prekiaujama „To-Be-Announced“ pagrindu (toliau – TBA sandoriai). TBA sandorių Sąjungoje nėra. Tai iš esmės yra išankstinio arba atidėto įvykdymo produktai, o pagal JAV biržos prekių ateities sandorių prekybos komisijos ir SEC taisykles ir aiškinimą TBA sandoriai nepatenka nei į apsikeitimo sandorių, nei į vertybiniais popieriais pagrįstų apsikeitimo sandorių apibrėžtį (3). Be to, TBA prekyba vyksta tiek dvišaliu pagrindu, tiek (mažesniu mastu) profesionaliųjų finansų tarpininkų (angl. inter-dealer brokers) platformose. Siekiant, kad JAV centrinei TBA sandorių tarpuskaitai taikoma teisinė ir priežiūros tvarka būtų laikoma lygiaverte Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams, esminis tos teisinės ir priežiūros tvarkos rezultatas turėtų būti lygiavertis, t. y. taikant tą teisinę ir priežiūros tvarką turėtų būti pasiekiama lygiaverčių reglamentavimo tikslų. Todėl lygiavertiškumo vertinimo tikslas – patikrinti, ar JAV teisine ir priežiūros tvarka užtikrinama, kad dėl TBA sandorių tarpuskaitą atliekančių pagrindinių sandorio šalių Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms nekiltų didesnė rizika negu rizika, kuri tiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms kiltų dėl Sąjungoje leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių, ir dėl to jos Sąjungoje nekeltų nepriimtino lygio sisteminės rizikos;

(3)

pagrindinėms sandorio šalims, kurias galima laikyti reguliuojamomis tarpuskaitos agentūromis, taikomos pirminės taisyklės nustatytos 1934 m. Vertybinių popierių biržos akto (toliau – Biržos aktas) 3 skirsnio a punkto 23 papunktyje ir 17A skirsnyje, 2010 m. C. Doddo ir B. Franko Volstryto reformų ir vartotojų apsaugos akto (toliau – C. Doddo ir B. Franko aktas) VII ir VIII antraštinėse dalyse ir pagal tuos aktus SEC priimtose taisyklėse, visų pirma taisyklėje Nr. 17Ad-22 (toliau – pirminės taisyklės). Tačiau tose pirminėse taisyklėse nenumatytas minimalus likvidavimo laikotarpis pradinėms garantinėms įmokoms apskaičiuoti ir surinkti. TBA sandorių atveju pradinės garantinės įmokos apskaičiuojamos remiantis trijų dienų likvidavimo laikotarpiu. Tas trijų dienų likvidavimo laikotarpis atspindi didelį TBA sandorių rinkos – antros pagal dydį JAV fiksuotųjų pajamų rinkos – likvidumą ir yra grindžiamas garantinės įmokos nustatymo modeliu, parengtu siekiant užtikrinti, kad garantinės įmokos padengtų galimas pozicijas, kurios, pagrindinės sandorio šalies vertinimu, gali kilti, kol įsipareigojimų neįvykdžiusio dalyvio pozicijos bus apdraustos arba likviduotos. Garantinių įmokų modelyje naudojamas retrospektyvinės peržiūros laikotarpis, t. y. atsižvelgiama į pastaruosius 10 metų ir, kai aktualu, į nepalankiausių rinkos sąlygų laikotarpius, viršijančius tuos 10 metų, – taip siekiama užtikrinti, kad visada būtų atsižvelgiama į nepalankiausių rinkos sąlygų laikotarpius. TBA sandorių garantinių įmokų apskaičiavimo taisyklės ir procedūros grindžiamos metodu, panašiu į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytas taisykles. Remiantis tų taisyklių ir procedūrų rezultatų ir jų tinkamumo sumažinti rizikai, kurią gali patirti Sąjungoje įsisteigę tarpuskaitos nariai ir prekybos vietos, vertinimu, tos taisyklės ir procedūros gali būti laikomos lygiavertėmis reikalavimams, nustatytiems Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje ir patikslintiems Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 153/2013 26 straipsnio 1 dalyje (4). Ta nuostata reikalaujama, kad pagrindinė sandorio šalis apsvarstytų galimybę taikyti minimalų dviejų dienų likvidavimo laikotarpį biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriams ir minimalų penkių dienų likvidavimo laikotarpį ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriams, surenkamą garantinę įmoką paprastai apskaičiuojant grynąja verte;

(4)

be to, Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 153/2013 28 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad pagrindinė sandorio šalis taikytų bent vieną iš trijų procikliškumo ribojimo priemonių siekdama užtikrinti, kad stabilios ekonomikos laikotarpiu pradinės garantinės įmokos pernelyg nesumažėtų, o nepalankiomis sąlygomis – drastiškai nepadidėtų. Tokiomis priemonėmis užtikrinamos stabilios ir konservatyvios garantinės įmokos. Pirminėse taisyklėse tokio konkretaus reikalavimo dėl TBA sandorių nėra. Tačiau TBA sandorių tarpuskaitą atliekančios pagrindinės sandorio šalys yra parengusios vidaus taisykles ir procedūras, kuriomis ribojamas procikliškumas. Todėl privalomomis pagrindinių sandorio šalių vidaus taisyklėmis ir procedūromis TBA sandorių atžvilgiu pasiekiama esminių rezultatų, kurie yra lygiaverčiai Sąjungos taisyklių dėl procikliškumo ribojimo poveikiui;

(5)

todėl JAV pagrindinėms sandorio šalims, kurias galima laikyti reguliuojamomis tarpuskaitos agentūromis, dėl TBA sandorių taikoma teisinė ir priežiūros tvarka turėtų būti laikoma lygiaverte Sąjungos taisyklėms, su sąlyga, kad pagal pagrindinės sandorio šalies, kuri atlieka TBA sandorių tarpuskaitą ir kreipiasi dėl pripažinimo, privalomas vidaus taisykles ir procedūras būtų užtikrinama, kad ji atitiktų tam tikrus rizikos valdymo reikalavimus. Visų pirma pagrindinė sandorio šalis turėtų apskaičiuoti ir surinkti garantines įmokas remdamasi TBA sandoriams taikomu trijų dienų likvidavimo laikotarpiu, apskaičiuotu grynąja verte. Be to, pagrindinė sandorio šalis turėtų taikyti procikliškumo ribojimo priemones, kurios, užtikrinant stabilias ir konservatyvias garantines įmokas, TBA sandorių atžvilgiu būtų lygiavertės bent vienai iš trijų Reglamento (ES) Nr. 153/2013 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų priemonių;

(6)

Komisija daro išvadą, kad dėl TBA sandorių pagrindinėms sandorio šalims, kurias galima laikyti reguliuojamomis tarpuskaitos agentūromis, SEC taikoma teisinė ir priežiūros tvarka, apimanti pirminėse taisyklėse ir privalomose pagrindinių sandorio šalių, kurias galima laikyti reguliuojamomis tarpuskaitos agentūromis, vidaus taisyklėse ir procedūrose nustatytus reikalavimus, turi būti laikoma teisiškai privalomais reikalavimais, kurie yra lygiaverčiai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams, patikslintiems Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 153/2013, ta apimtimi, kuria ta tvarka atitinka tam tikrus rizikos valdymo reikalavimus;

(7)

kad galėtų būti pripažintos Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA), TBA sandorių tarpuskaitą atliekančios pagrindinės sandorio šalys turėtų laikytis pagrindinėms sandorio šalims, kurias galima laikyti reguliuojamomis tarpuskaitos agentūromis, taikomų taisyklių ir teisiškai privalomų reikalavimų, atitinkančių tam tikrus rizikos valdymo standartus. ESMA turėtų pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 2 dalies b punktą tikrinti, ar paraišką ją pripažinti Sąjungoje pateikusios SEC prižiūrimos ir TBA sandorių tarpuskaitą atliekančios pagrindinės sandorio šalies vidaus taisyklės ir procedūros apima minėtus rizikos valdymo standartus. Visų pirma ESMA turėtų patikrinti, ar pagrindinė sandorio šalis TBA sandoriams taiko trijų dienų likvidavimo laikotarpį, apskaičiuotą grynąja verte, ir ar pagrindinė sandorio šalis taiko procikliškumo ribojimo priemones, kurios, užtikrinant stabilias ir konservatyvias garantines įmokas, yra lygiavertės kuriai nors iš trijų Reglamento (ES) Nr. 153/2013 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų priemonių;

(8)	todėl Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/85 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(9)	siekiant užtikrinti, kad ESMA galėtų nedelsdama pradėti TBA sandorių tarpuskaitą atliekančių pagrindinių sandorio šalių pripažinimo procedūrą, šis sprendimas turėtų įsigalioti skubos tvarka;

(10)	šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2021/85 1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

c punktas pakeičiamas taip:

„c)	hipoteka užtikrintų vertybinių popierių, kuriais prekiaujama „To-Be-Announced“ pagrindu, atveju būtų taikomas trijų dienų likvidavimo laikotarpis, skaičiuojamas grynąja verte;“;

straipsnis papildomas d punktu:

„d)

a, b ir c punktuose nurodytų sandorių atveju priemonės, skirtos procikliškumui apriboti, būtų lygiavertės bent vienoms iš toliau nurodytų priemonių:

i)	priemonėms, pagal kurias taikomas garantinės įmokos rezervas, kuris būtų bent jau lygus 25 % apskaičiuotų garantinių įmokų ir kurį pagrindinė sandorio šalis leistų laikinai išnaudoti tais laikotarpiais, kai apskaičiuoti garantinės įmokos reikalavimai labai padidėja;

ii)	priemonėms, pagal kurias priskiriamas ne mažesnis kaip 25 % koeficientas nepalankiausių sąlygų stebėjimui retrospektyvinės peržiūros laikotarpiu;

iii)	priemonėms, kuriomis užtikrinama, kad garantinės įmokos reikalavimai nebūtų mažesni už garantinės įmokos reikalavimus, kurie būtų apskaičiuoti atsižvelgiant į kintamumą, apskaičiuotą per 10 metų retrospektyvinės peržiūros laikotarpį.“

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2022 m. balandžio 4 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 201, 2012 7 27, p. 1.

(2) 2021 m. sausio 27 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/85 dėl Jungtinių Amerikos Valstijų pagrindinėms sandorio šalims, kurioms veiklos leidimus išduoda ir kurių priežiūrą vykdo JAV vertybinių popierių ir biržų komisija, taikomos reguliavimo sistemos lygiavertiškumo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 reikalavimams (OL L 29, 2021 1 28, p. 27).

(3) U.S Federal Register, Vol. 77 No. 156, 13 August 2012, Part II Commodity Futures Trading Commission 17 CFR Part 1, Securities and Exchange Commission, 17 CFR Parts 230, 240 and 241 Further Definition of „Swap,“„Security-Based Swap,“ and „Security-Based Swap Agreement“; Mixed Swaps; Security-Based Swap Agreement Recordkeeping; Final Rule.

(4) 2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 153/2013, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 papildomas nuostatomis dėl pagrindinėms sandorio šalims taikomų reikalavimų techninių reguliavimo standartų (OL L 52, 2013 2 23, p. 41).

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 107/85

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2022/552

2022 m. balandžio 4 d.

kuriuo nustatoma, kad JAV vertybinių popierių ir biržų komisijos įregistruotos Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės vertybinių popierių biržos atitinka teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai Direktyvos 2014/65/ES III antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams, ir veiksmingai užtikrinama jų priežiūra ir reikalavimų vykdymas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)

iš ne biržos išvestinės finansinės priemonės ir ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties apibrėžties, nustatytos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 7 punkte, išplaukia, kad finansinės priemonės, kurios nėra ne biržos išvestinės finansinės priemonės, yra išvestinių finansinių priemonių sutartys, kurios yra vykdomos reguliuojamoje rinkoje, apibrėžtoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES (2) 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte, arba trečiosios valstybės rinkoje, kuri laikoma lygiaverte reguliuojamai rinkai pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2a straipsnį. Atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 tikslais išvestinių finansinių priemonių sutartys, vykdomos trečiosios valstybės rinkoje, kuri laikoma lygiaverte reguliuojamai rinkai, turėtų būti priskiriamos finansinių priemonių, kurios nėra ne biržos išvestinės finansinės priemonės, kategorijai;

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2a straipsnį trečiosios valstybės rinka turi būti laikoma lygiaverte reguliuojamai rinkai, kai ta rinka atitinka teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai Direktyvos 2014/65/ES III antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams, ir su sąlyga, kad yra nuolat vykdoma veiksminga tos rinkos priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas toje trečiojoje valstybėje; Taigi, reikėtų įvertinti, ar JAV įsisteigusios nacionalinės vertybinių popierių biržos, kurias prižiūri JAV vertybinių popierių ir biržų komisija, atitinka tuos reikalavimus;

(3)	šis lygiavertiškumo vertinimas atliekamas tik dėl šio sprendimo priede išvardytų nacionalinių vertybinių popierių biržų ir atitinkamai apima išvestines finansines priemones, kuriomis prekiaujama tose biržose ir kurių tarpuskaitą atlieka ESMA pripažintos pagrindinės sandorio šalys;

(4)

1934 m. Vertybinių popierių biržos akto (toliau – Biržos aktas) 3 skirsnio a punkto 1 papunktyje birža apibrėžta kaip organizacija, asociacija arba asmenų grupė, kuri įsteigia, išlaiko arba suteikia prekybos vietą arba sistemą, kurioje ryšius palaiko vertybinių popierių pirkėjai ir pardavėjai arba vykdomos kitokios su vertybiniais popieriais susijusios funkcijos, kurias paprastai vykdo vertybinių popierių birža. Be to, Vertybinių popierių ir biržų komisijos 3b-16 taisyklėje birža apibrėžta kaip organizacija, asociacija arba asmenų grupė, kuri sutelkia įvairių pirkėjų ir pardavėjų pavedimus dėl vertybinių popierių ir taiko nustatytus nediskriminacinius metodus (suteikdama prekybos sistemą arba nustatydama taisykles), pagal kuriuos šie pavedimai sąveikauja tarpusavyje, o tokius pavedimus teikiantys pirkėjai ir pardavėjai susitaria dėl sandorio sąlygų. Taigi birža turi valdyti daugiašalę sistemą, taikydama nediskriminacines taisykles;

(5)

remiantis Biržos akto 19 skirsnio a punkto 1 papunkčiu, kad galėtų pradėti veiklą, birža privalo būti įregistruota kaip nacionalinė vertybinių popierių birža Vertybinių popierių ir biržų komisijos. Ši komisija suteikia registraciją, jei nustato, kad yra įvykdyti pareiškėjui keliami reikalavimai. Vertybinių popierių ir biržų komisija privalo registracijos nesuteikti, jeigu minėti reikalavimai nėra įvykdyti. Be to, Biržos akte reikalaujama, kad birža turėtų tvarką, kuria būtų reglamentuojami visų rūšių veiksmai ir veikla, kurią pareiškėjas nori vykdyti. Remiantis Biržos aktu, turi būti nuolat laikomasi pradinių registracijos reikalavimų, kad nacionalinių vertybinių popierių biržų registracija nebūtų panaikinta. Registruotos nacionalinės vertybinių popierių biržos atitinkamai turi laikytis taisyklių, politikos ir procedūrų, atitinkančių joms teisės aktais nustatytas pareigas, ir gebėti nuolat vykdyti įsipareigojimus;

(6)

Biržos akte papildomai nurodyta, kad nacionalinės vertybinių popierių biržos savo nariams turi suteikti nešališką prieigą prie savo rinkų ir paslaugų. Prieigos kriterijai turi būti skaidrūs ir neturi būti taikomi nesąžiningai diskriminuojant. Registruotos nacionalinės vertybinių popierių biržos turi atitinkamai turėti aiškias ir skaidrias taisykles dėl leidimo prekiauti vertybiniais popieriais, kad tais vertybiniais popieriais galima būtų prekiauti sąžiningai, tvarkingai ir veiksmingai ir jie būtų laisvai cirkuliuojantys. Tiek pasirinkimo sandorių, tiek nuosavybės vertybinių popierių biržos turi įtraukimo į prekybos sąrašą standartus, kuriems taikoma Vertybinių popierių ir biržų komisijos priežiūra, kaip numatyta Biržos akto 19 skirsnyje ir 19b-4 taisyklėje. Pagal Vertybinių popierių ir biržų komisijos taisykles ir įtraukimo į prekybos sąrašą standartus reikalaujama, kad į prekybos sąrašą įtrauktų pasirinkimo sandorių pagrindinių vertybinių popierių emitentai laiku atskleistų informaciją, kuri galėtų būti reikšminga investuotojams arba galėtų turėti didelės įtakos vertybinių popierių kainai. Nacionalinėms vertybinių popierių biržoms draudžiama į prekybos sąrašus įtraukti emitento, kuris nesilaiko audito komiteto reikalavimų, išdėstytų Vertybinių popierių ir biržų komisijos taisyklėse, vertybinius popierius. Nacionalinė vertybinių popierių birža negali registruoti į prekybos sąrašą įtrauktus pasirinkimo sandorius grindžiančių vertybinių popierių, dėl kurių nėra viešai paskelbta informacija apie vertybinius popierius ir emitentą. Pagal Vertybinių popierių ir biržų komisijos taisyklę 9b-1 taip pat reikalaujama, kad pasirinkimo sandorių rinkos parengtų informacijos apie pasirinkimo sandorius atskleidimo dokumentą su tam tikra konkrečia informacija apie biržinių pasirinkimo sandorių ypatumus ir riziką. Tarpininkai prekiautojai turi tą informacijos apie pasirinkimo sandorius atskleidimo dokumentą pateikti klientams, o prieš tai jį reikia pateikti Vertybinių popierių ir biržų komisijai. Be to, biržinių pasirinkimo sandorių emitentė yra tarpuskaitos agentūra „Options Clearing Corporation“ (OCC). OCC yra Vertybinių popierių ir biržų komisijos įregistruota kaip tarpuskaitos korporacija ir savireguliavimo organizacija. OCC turi atitikti Biržos akto 17A skirsnį, kuriame reikalaujama, kad, inter alia, OCC taisyklės apskritai turėtų būti orientuotos į investuotojų ir viešojo intereso apsaugą. OCC taisyklių vykdymo priežiūrą pagal Biržos akto 19 skirsnį ir Vertybinių popierių ir biržų komisijos 19b-4 taisyklę atlieka Vertybinių popierių ir biržų komisija. Be to, OCC planuojamus jos taisyklių, operacijų ar procedūrų pakeitimus, galinčius turėti esminį poveikį OCC rizikos pobūdžiui arba lygiui, taip pat prižiūri Vertybinių popierių ir biržų komisija, kaip numatyta 2010 m. C. Doddo ir B. Franko Volstryto reformų ir vartotojų apsaugos akto 806 skirsnio e punkte ir Vertybinių popierių ir biržų komisijos 19b-4 taisyklėje. Vertybinių popierių ir biržų komisijos 17Ad-22 taisyklės c punkte reikalaujama, kad OCC viešai atskleistų metinius audituojamus finansinius duomenis. Be to, Vertybinių popierių ir biržų komisijos 17Ad-22 taisyklės e punkto 23 papunktyje reikalaujama, kad OCC užtikrintų, kad būtų vykdomos politikos priemonės ir procedūros, kuriomis numatyta, inter alia, viešai atskleisti visas aktualias taisykles ir reikšmingas procedūras, įskaitant svarbiausius jos standartinio valdymo taisyklių ir procedūrų aspektus, elementarius duomenis apie sandorių apimtį ir vertes, išsamų reikšmingų taisyklių, politikos priemonių ir procedūrų, susijusių su jos teisine, valdymo, rizikos valdymo ir veiklos sistema, aprašymą. Tvarkinga prekyba vertybiniais popieriais nacionalinėje vertybinių popierių biržoje užtikrinama Vertybinių popierių ir biržų komisijai pasinaudojant savo įgaliojimais tam tikromis aplinkybėmis laikinai nutraukti prekybą ir skubos tvarka priimti įsakus, taip pat apsaugoti viešąjį interesą ir investuotojus. JAV reguliavimo sistema taip pat apima ikiprekybinio ir poprekybinio skaidrumo reikalavimus, kad rinkos dalyviams būtų laiku teikiama informacija;

(7)

Vertybinių popierių ir biržų komisijos įregistruota nacionalinė vertybinių popierių birža tampa savireguliavimo organizacija. Rinkos tarpininkų savireguliavimas pagal savireguliavimo organizacijų sistemą yra vienas pagrindinių JAV reguliavimo sistemos aspektų. Savireguliavimo organizacijos pirmiausia yra atsakingos už taisyklių, pagal kurias jų nariai vykdo veiklą, nustatymą ir būdų, kuriais jų nariai vykdo veiklą, stebėjimą. Turėdamos savireguliavimo organizacijų statusą, nacionalinės vertybinių popierių biržos stebi ir užtikrina savo narių ir su jais susijusių asmenų atitiktį Biržos akto nuostatoms, jomis remiantis priimtoms normoms ir taisyklėms, taip pat savo pačių taisyklėms. Jei nariai nesilaiko nacionalinių vertybinių popierių biržų taisyklių, šios biržos turi imtis veiksmų dėl rinkos taisyklių arba federalinių vertybinių popierių teisės aktų pažeidimų, kuriuos galėjo padaryti jų nariai. Be to, apie didelius pažeidimus jos turi informuoti Vertybinių popierių ir biržų komisiją;

(8)

todėl nacionalinėms vertybinių popierių biržoms, kurios yra gavusios leidimą veikti JAV, taikomais teisiškai privalomais reikalavimais, kurie yra nustatyti nacionalinių vertybinių popierių biržų veikimo teisinėje sistemoje, pasiekiama rezultatų, kurie yra iš esmės lygiaverčiai Direktyvos 2014/65/ES III antraštinėje dalyje nustatytų reikalavimų taikymo rezultatui šiose srityse: leidimų suteikimo procedūros, sąvokų reikalavimų, prieigos prie pripažintos biržos, organizacinių reikalavimų, leidimo prekiauti finansinėmis priemonėmis, prekybos finansinėmis priemonėmis sustabdymo ir jų pašalinimo iš prekybos, reikalavimų laikymosi stebėsenos ir prieigos prie tarpuskaitos ir atsiskaitymo priemonių;

(9)	todėl Komisija daro išvadą, kad JAV įsisteigusioms nacionalinėms vertybinių popierių biržoms taikomi teisiškai privalomi reikalavimai yra lygiaverčiai Direktyvos 2014/65/ES III antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams;

(10)

dėl veiksmingos priežiūros pažymėtina, kad 1933 m. vertybinių popierių aktas (toliau – Vertybinių popierių aktas) ir Biržos aktas yra pagrindiniai pirminės teisės aktai, kuriais nustatoma teisiškai privaloma prekybos vertybiniais popieriais Jungtinėse Amerikos Valstijose tvarka. Biržos akte Vertybinių popierių ir biržų komisijai suteikiami platūs įgaliojimai, susiję su visais vertybinių popierių sektoriaus aspektais, įskaitant teisę registruoti, reguliuoti ir prižiūrėti tarpininkus prekiautojus, mokėjimų tarpininkus, tarpuskaitos agentūras, taip pat JAV savireguliavimo organizacijas, įskaitant nacionalines vertybinių popierių biržas;

(11)

Biržos akte nustatomi ir draudžiami tam tikro pobūdžio veiksmai rinkose ir Vertybinių popierių ir biržų komisijai suteikiami reguliuojamų subjektų ir su jais susijusių asmenų drausminimo įgaliojimai. Be to, Biržos akte Vertybinių popierių ir biržų komisija taip pat įgaliota reikalauti, kad įmonės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama viešai, periodiškai teiktų tam tikrą informaciją. Rinkos tarpininkų savireguliavimas pagal savireguliavimo organizacijų sistemą yra vienas pagrindinių JAV reguliavimo sistemos aspektų. Pagal JAV reguliavimo sistemą savireguliavimo organizacijos, kaip reguliavimo institucijos, visų pirma yra atsakingos už taisyklių, kurių laikydamiesi jų nariai vykdys veiklą, parengimą ir stebėseną;

(12)

Biržos akte reikalaujama, kad visos registruotos nacionalinės vertybinių popierių biržos gebėtų užtikrinti savo narių ir su jais susijusių asmenų atitiktį Biržos aktui, juo remiantis priimtoms normoms ir taisyklėms, taip pat savo pačių taisyklėms. Vykdydama nuolatinę nacionalinių vertybinių popierių biržų priežiūrą, Vertybinių popierių ir biržų komisija vertina kiekvienos biržos gebėjimą stebėti savo narius ir jų prekybos veiklą. Be to, nacionalinė vertybinių popierių birža turi imtis veiksmų dėl rinkos taisyklių arba federalinių vertybinių popierių teisės aktų pažeidimų, kuriuos galėjo padaryti jos nariai, ir apie tokius galimus pažeidimus pranešti Vertybinių popierių ir biržų komisijai;

(13)

vykdydama pareigą užtikrinti savo narių atitiktį reikalavimams, kiekviena nacionalinė vertybinių popierių birža turi tirti visus Biržos akto ir juo remiantis priimtų normų ir taisyklių pažeidimus ir imtis atitinkamų drausminimo priemonių. Be to, Vertybinių popierių ir biržų komisija gali savo nuožiūra tirti bet kokius Biržos akto ir juo remiantis priimtų normų ir taisyklių pažeidimus ir dėl jų vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Vertybinių popierių ir biržų komisija taip pat peržiūri savireguliavimo organizacijų taisykles. Pagal Biržos akto 19 skirsnio h punktą Vertybinių popierių ir biržų komisija gali skirti sankcijas savireguliavimo organizacijoms, kurios be pagrįstos priežasties ar pateisinimo neužtikrino savo nario arba su juo susijusio asmens atitikties kuriai nors iš savireguliavimo organizacijos taisyklių;

(14)

pagal Biržos akto 21 skirsnį Vertybinių popierių ir biržų komisija gali tirti savireguliavimo organizacijos taisyklių pažeidimus ir savireguliavimo organizacijos nariams, kurie pažeidžia tas taisykles, taikyti sankcijas. Vykdydama nuolatinę savireguliavimo organizacijų priežiūrą, ši komisija vertina kiekvienos nacionalinės vertybinių popierių biržos gebėjimą prižiūrėti savo narius ir jų prekybos veiklą. Nacionalinės vertybinių popierių biržos turi informuoti Vertybinių popierių ir biržų komisiją apie bet kokius taisyklių pakeitimus;

(15)

dėl veiksmingo vykdymo užtikrinimo pažymėtina, kad Vertybinių popierių ir biržų komisijai yra suteikti platūs įgaliojimai tirti faktinius arba galimus JAV federalinių vertybinių popierių teisės aktų, įskaitant Biržos aktą ir juo remiantis priimtas taisykles, pažeidimus. Naudodamasi jai suteiktais priežiūros įgaliojimais, ši komisija gali gauti reguliuojamų subjektų duomenis. Be to, pasinaudodama įgaliojimu šaukti į teismą, Vertybinių popierių ir biržų komisija visoje JAV teritorijoje gali priversti bet kurį asmenį arba subjektą pateikti dokumentus arba liudyti. Ji yra įgaliota imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų – iškelti civilines bylas federaliniuose apylinkės teismuose arba, kreipdamasi į Vertybinių popierių ir biržų komisijos administracinės teisės teisėją, pradėti administracines procedūras dėl JAV federalinių vertybinių popierių teisės aktų pažeidimų, įskaitant prekybą vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimą rinka. Civilinėse bylose Vertybinių popierių ir biržų komisija gali siekti, kad būtų grąžintas nesąžiningai gautas pelnas, sumokėtos procesinės palūkanos, paskirtos civilinės piniginės nuobaudos, priimti preliminarūs sprendimai, taip pat taikyti kitokius papildomus teisės gynimo būdus, įskaitant pelno išieškojimą iš atsakovo;

(16)

vykdant administracinius veiksmus, be nesąžiningai gauto pelno grąžinimo arba draudimų fiziniams asmenims, gali būti taikomos tokios sankcijos kaip papeikimai, veiklos apribojimai, civilinės nuobaudos, o įmonėms – registracijos panaikinimas. Vertybinių popierių ir biržų komisija yra įgaliota dėl neveikimo arba tinkamo reikiamų funkcijų neatlikimo imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų dėl savireguliavimo organizacijos. Be to, Vertybinių popierių ir biržų komisija yra įgaliota koordinuoti savo vykdymo užtikrinimo veiksmus su vidaus ir tarptautiniais partneriais bet kuriuo apklausos arba tyrimo metu, taip pat gali perduoti klausimą nagrinėti JAV teisingumo departamentui, kad šis imtųsi baudžiamojo persekiojimo, arba kitoms baudžiamojo persekiojimo ar reguliavimo institucijoms, kad šios imtųsi veiksmų. Be to, Vertybinių popierių ir biržų komisija turi teisę dalytis viešai neskelbtina informacija su vidaus ir tarptautiniais partneriais;

(17)

JAV teisine ir priežiūros sistema taip pat yra užtikrinamas rinkos skaidrumas ir vientisumas, užkertant kelią piktnaudžiavimui rinka – prekybai vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimui rinka. Ta teisine ir priežiūros sistema draudžiami veiksmai, dėl kurių gali būti iškraipomas rinkų veikimas, įskaitant manipuliavimą rinka ir netikros arba klaidinančios informacijos teikimą. Pagal tą teisinę ir priežiūros sistemą Vertybinių popierių ir biržų komisija taip pat yra įgaliota dėl tokių veiksmų imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų;

(18)	todėl Komisija daro išvadą, kad JAV nuolat vykdoma veiksminga nacionalinių vertybinių popierių biržų priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas;

(19)	todėl laikoma, kad nacionalinių vertybinių popierių biržų, kurios yra gavusios leidimą veikti JAV ir kurias prižiūri Vertybinių popierių ir biržų komisija, atveju Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2a straipsnyje nustatytos sąlygos yra tenkinamos;

(20)

šis sprendimas grindžiamas teisiškai privalomais reikalavimais, šio sprendimo priėmimo metu taikomais JAV nacionalinėms vertybinių popierių biržoms. Komisija, bendradarbiaudama su ESMA, toliau reguliariai stebės nacionalinėms vertybinių popierių biržoms taikomą priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarką ir sąlygų, kuriomis remiantis priimtas šis sprendimas, laikymąsi;

(21)

reguliari teisinės ir priežiūros tvarkos, taikomos JAV nacionalinėms vertybinių popierių biržoms, peržiūra neturi poveikio Komisijos galimybei bet kada atlikti specialią peržiūrą, kai dėl atitinkamų pokyčių Komisijai būtina iš naujo įvertinti šiuo sprendimu patvirtintą lygiavertiškumą. Iš naujo atlikus tokį vertinimą šis sprendimas gali būti panaikintas;

(22)	šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Taikant Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 7 punktą, Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės vertybinių popierių biržos, įregistruotos Vertybinių popierių ir biržų komisijos ir nustatytos šio sprendimo priede, atitinka teisiškai privalomus reikalavimus, lygiaverčius Direktyvos 2014/65/ES III antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams, ir veiksmingai užtikrinama jų priežiūra ir reikalavimų vykdymas.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2022 m. balandžio 4 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 201, 2012 7 27, p. 1.

(2) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

PRIEDAS

Nacionalinės vertybinių popierių biržos, įregistruotos JAV vertybinių popierių ir biržų komisijos ir laikomos lygiavertėmis reguliuojamoms rinkoms:

a)	BOX Exchange LLC,

b)	Cboe BZX Exchange, Inc.,

c)	Cboe C2 Exchange, Inc.,

d)	Cboe EDGX Exchange, Inc.,

e)	Cboe Exchange, Inc.,

f)	Miami International Securities Exchange, LLC,

g)	MIAX Emerald, LLC,

h)	MIAX PEARL, LLC,

i)	Nasdaq GEMX, LLC,

j)	Nasdaq ISE, LLC,

k)	Nasdaq BX, Inc.,

l)	Nasdaq MRX, LLC,

m)	Nasdaq PHLX, LLC,

n)	Nasdaq Options Market, LLC,

o)	NYSE American Options, LLC ir

p)	NYSE Arca, Inc.

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 107/90

KOMISIJOS REKOMENDACIJA (ES) 2022/553

2022 m. balandžio 5 d.

dėl maiste esančių Alternaria toksinų stebėsenos

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

kadangi:

(1)	Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) Teršalų maisto grandinėje mokslinė grupė (CONTAM) 2011 m. priėmė mokslinę nuomonę dėl rizikos, kurią gyvūnų ir visuomenės sveikatai kelia maiste esantys Alternaria (1);

(2)

EFSA taip pat neseniai paskelbė mokslinę ataskaitą dėl su maistu suvartojamų Alternaria toksinų poveikio Europos gyventojams vertinimo (2). Ji padarė išvadą, kad įvertintas ilgalaikis su maistu suvartojamų Alternaria toksinų alternariolio, alternariolio monometileterio ir tenuazono rūgšties poveikis viršija atitinkamą toksiškumo ribinę vertę, o tai rodo, kad reikia papildomų duomenų apie konkrečių junginių toksiškumą;

(3)

EFSA rekomendavo surinkti daugiau duomenų apie Alternaria toksinų buvimą atitinkamuose maisto produktuose (vaisiuose ir vaisių produktuose, pomidoruose ir produktuose iš pomidorų, taip pat grūdiniuose maisto produktuose kūdikiams ir mažiems vaikams ir kt.). EFSA taip pat rekomendavo taikyti jautresnius analizės metodus, kad būtų sumažinta įvairių Alternaria toksinų poveikio neapibrėžtis, nes šiuo metu turimame duomenų rinkinyje prie daugelio duomenų yra žyma „žemiau kiekybinio nustatymo ribos (LOQ)“ dėl to, kad naudoti analizės metodai ne visada buvo pakankamai jautrūs;

(4)

geroji ūkininkavimo praktika, geros sandėliavimo ir transportavimo sąlygos ir geroji gamybos praktika gali sumažinti Alternaria toksinų kiekį maisto produktuose arba leisti jų išvengti. Vis dėlto reikia surinkti daugiau informacijos apie veiksnius, dėl kurių tam tikruose maisto produktuose Alternaria toksinų koncentracija yra palyginti didelė, kad būtų galima nustatyti priemones, kurių reikia imtis siekiant išvengti šių Alternaria toksinų šiuose maisto produktuose arba sumažinti jų kiekį;

(5)

siekiant išsiaiškinti, kada būtų tikslinga nustatyti veiksnius, nulemiančius palyginti didelę arba net reikšmingą Alternaria toksinų koncentraciją maisto produktuose, būtina, remiantis EFSA duomenų bazėje esančiais duomenimis, nustatyti orientacines vertes atskiriems maisto produktams. Orientacinės koncentracijos vertės nustatytos tik tiems produktams, apie kuriuos turima pakankamai toksinų paplitimo juose duomenų;

(6)	todėl tikslinga rekomenduoti stebėti Alternaria toksinus maisto produktuose ir nustatyti veiksnius, nulemiančius didelę jų koncentraciją tam tikruose maisto produktuose,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

(1)

Valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su maisto tvarkymo subjektais, turėtų stebėti Alternaria toksinus alternariolį, alternariolio monometileterį ir tenuazono rūgštį maisto produktuose, visų pirma perdirbtuose pomidorų produktuose, paprikų milteliuose, sezamų sėklose, saulėgrąžų sėklose, saulėgrąžų aliejuje, medžių riešutuose, džiovintose figose ir grūdiniuose maisto produktuose, skirtuose kūdikiams ir mažiems vaikams. Jei įmanoma, taip pat reikėtų ištirti kitus Alternaria toksinus ir apie rezultatus pranešti Europos maisto saugos tarnybai.

(2)

Siekdamos užtikrinti, kad ėminiai būtų reprezentatyvūs, valstybės narės turėtų laikytis atitinkamų ėminių ėmimo procedūrų, nustatytų 2006 m. vasario 23 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 401/2006 (3). Perdirbtų pomidorų produktų ėminių ėmimo procedūra turėtų būti atliekama pagal taisykles, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 401/2006 I priedo H dalyje (skysti produktai) arba I dalyje (kietieji produktai). Jeigu maisto tvarkymo subjektų taikoma ėminių ėmimo procedūra nukrypsta nuo Reglamente (EB) Nr. 401/2006 nustatytos procedūros, pagal ją imami siuntų ėminiai turi išlikti reprezentatyviais.

(3)

Siekiant nustatyti alternariolį ir alternariolio monometileterį, kiekybinio nustatymo riba (LOQ) neturėtų būti didesnė kaip 2 μg/kg kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų grūdinių maisto produktų atveju, ir 4 μg/kg kitų maisto produktų atveju, o siekiant nustatyti tenuazono rūgštį LOQ neturėtų viršyti 20 μg/kg visų maisto produktų atveju.

(4)	Valstybės narės, aktyviai dalyvaujant maisto tvarkymo subjektams, turėtų atlikti tyrimus, kad nustatytų veiksnius, dėl kurių šios koncentracijos viršija orientacines koncentracijas, ir perdirbimo poveikį šių Alternaria toksinų koncentracijai, kaip nustatyta šios rekomendacijos priede.

(5)

Valstybės narės ir maisto tvarkymo subjektai iki kiekvienų metų birželio 30 d. Europos maisto saugos tarnybai turėtų pateikti ankstesnių metų duomenis, kad juos būtų galima kaupti vienoje duomenų bazėje, laikantis EFSA maisto ir pašarų standartinio mėginių aprašo (SMA) gairių reikalavimų ir EFSA papildomų specialių ataskaitų teikimo reikalavimų (4).

Priimta Briuselyje 2022 m. balandžio 5 d.

Komisijos vardu

Stella KYRIAKIDES

Komisijos narė

(1) EFSA teršalų maisto grandinėje mokslinė grupė (CONTAM); Scientific Opinion on the risks for animal and public health related to the presence of Alternaria toxins in feed and food. EFSA Journal 2011;9(10):2407. [97 pp.] doi:10.2903/j.efsa.2011.2407. Paskelbta adresu www.efsa.europa.eu/efsajournal

(2) EFSA, Arcella D, Eskola M and Gómez Ruiz JA, 2016. Scientiﬁc report on the dietary exposure assessment to Alternaria toxins in the European population. EFSA Journal 2016;14(12):4654, 32 pp. doi:10.2903/j.efsa.2016.4654.

(3) 2006 m. vasario 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 401/2006, nustatantis ėminių ėmimo ir analizės metodus, skirtus oficialiai mikotoksinų kiekio maisto produktuose kontrolei (OL L 70, 2006 3 9, p. 12).

(4) https://www.efsa.europa.eu/en/call/call-continuous-collection-chemical-contaminants-occurrence-data-0

PRIEDAS

Turimais EFSA duomenų bazės duomenimis pagrįsta alternariolio, alternariolio monometileterio ir tenuazono rūgšties orientacinė koncentracija tam tikruose maisto produktuose, kurią viršijus turėtų būti atliekami tyrimai dėl Alternaria toksinų buvimą nulemiančių veiksnių arba dėl maisto perdirbimo poveikio. Tai orientacinės koncentracijos, o ne saugios koncentracijos maisto produktuose.

Maistas	Alternariolis (AOH) (μg/kg)	Alternariolio monometileteris (AME) (μg/kg)	Tenuazono rūgštis (TeA) (μg/kg)
Perdirbti pomidorų produktai	10	5	500
Paprikų milteliai	-	-	10 000
Sezamų sėklos	30	30	100
Saulėgrąžų sėklos	30	30	1 000
Saulėgrąžų aliejus	10	10	100
Medžių riešutai	-	-	100
Džiovintos figos	-	-	1 000
Grūdiniai maisto produktai kūdikiams ir mažiems vaikams	2	2	500

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 107

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	65 metai 2022m. balandžio 6d.

Turinys		I Įstatymo galią turintys teisės aktai	Puslapis
		DIREKTYVOS
	*	2022 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva (ES) 2022/542, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2006/112/EB ir (ES) 2020/285 nuostatos dėl pridėtinės vertės mokesčio tarifų	1
	*	2022 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva (ES) 2022/543, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/118/EB ir (ES) 2020/262, kiek tai susiję su neapmokestinamomis prekių parduotuvėmis, esančiomis Lamanšo sąsiaurio tunelio Prancūzijos terminale	13

	II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai
	TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
*	2022 m. balandžio 4 d. Tarybos sprendimas (ES) 2022/544 dėl Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos susitarimo dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Moldovos Respublikoje vykdomos operacinės veiklos sudarymo	16
	REGLAMENTAI
*	2022 m. sausio 26 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2022/545, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2144 papildomas nustatant išsamias taisykles dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo pagal jų eismo įvykių duomenų savirašius ir tų sistemų, kaip atskirų techninių mazgų, tipo patvirtinimo specialiųjų bandymo procedūrų ir techninių reikalavimų ir iš dalies keičiamas to reglamento II priedas ( 1 )	18
*	2022 m. kovo 31 d. Komisijos reglamentas (ES) 2022/546, kuriuo laikinai uždraudžiama su Europos Sąjungos valstybių narių vėliavomis plaukiojantiems laivams žvejoti paprastuosius jūrinius ešerius NAFO 3M rajone	24
*	2022 m. balandžio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/547, kuriuo importuojamiems Korėjos Respublikos kilmės superabsorbciniams polimerams nustatomas galutinis antidempingo muitas	27
	SPRENDIMAI
*	2022 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2022/548 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams lėšų mobilizavimo pagal Prancūzijos paraišką (EGF/2021/007 FR/Selecta)	76
*	2022 m. kovo 17 d. Tarybos sprendimas (ES) 2022/549 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio Šalių konferencijos ketvirtojo susitikimo antroje dalyje, dėl sprendimo iš dalies pakeisti tos konvencijos A ir B priedus, priėmimo	78
*	2022 m. kovo 17 d. Tarybos sprendimas (ES) 2022/550 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio šalių konferencijos ketvirtojo susitikimo antroje dalyje, dėl sprendimo, kuriuo pagal tos konvencijos 11 straipsnio 2 dalį nustatomos su gyvsidabrio atliekomis susijusios slenkstinės vertės, priėmimo	80
*	2022 m. balandžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/551, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/85 dėl Jungtinių Amerikos Valstijų pagrindinėms sandorio šalims, kurioms veiklos leidimus išduoda ir kurių priežiūrą vykdo JAV vertybinių popierių ir biržų komisija, taikomos reguliavimo sistemos lygiavertiškumo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 reikalavimams ( 1 )	82
*	2022 m. balandžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/552, kuriuo nustatoma, kad JAV vertybinių popierių ir biržų komisijos įregistruotos Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės vertybinių popierių biržos atitinka teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai Direktyvos 2014/65/ES III antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams, ir veiksmingai užtikrinama jų priežiūra ir reikalavimų vykdymas ( 1 )	85
	REKOMENDACIJOS
*	2022 m. balandžio 5 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2022/553 dėl maiste esančių Alternaria toksinų stebėsenos	90


	(1) Tekstas svarbus EEE.