ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 472

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

64 metai
2021m. gruodžio 30d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

DARBO TVARKOS TAISYKLĖS IR PROCEDŪROS REGLAMENTAI

 

*

Europos regionų komitetas. Darbo tvarkos taisyklės

1

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

DARBO TVARKOS TAISYKLĖS IR PROCEDŪROS REGLAMENTAI

2021 12 30   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 472/1


EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS.

DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

ĮŽANGA

Regionų komitetas, vadovaudamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 306 straipsnio antrąja pastraipa, 2021 m. spalio 12 d. priėmė šias savo Darbo tvarkos taisykles.

I ANTRAŠTINĖ DALIS

KOMITETO NARIAI IR ORGANAI

1 SKYRIUS

KOMITETO ORGANAI

1 straipsnis. Komiteto organai

Komiteto organus sudaro plenarinė asamblėja, pirmininkas, biuras, pirmininkų sueiga ir komisijos.

2 straipsnis. Lyčių įvairovė

1.

Europos regionų komiteto lyčių įvairovė turėtų kiek įmanoma labiau atsispindėti jo organų sudėtyje.

2.

Biuras priima lyčių lygybės veiksmų planą, kuriuo siekiama į visą Komiteto vykdomą veiklą įtraukti lyties aspektą. Lyčių lygybės veiksmų planas kasmet yra stebimas ir ne rečiau kaip kas penkerius metus peržiūrimas.

2 SKYRIUS

KOMITETO NARIAI

3 straipsnis. Narių ir pakaitinių narių statusas

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 300 straipsnį Komiteto nariai ir jų pakaitiniai nariai yra regionų ir vietos valdžios institucijų atstovai. Jie turi regiono ar vietos valdžios rinkėjų mandatą arba yra politiškai atskaitingi išrinktai asamblėjai. Eidami savo pareigas, Komiteto nariai negali būti varžomi jokių įpareigojančių mandatų. Vykdydami savo funkcijas, jie yra visiškai nepriklausomi ir vadovaujasi bendru Sąjungos interesu.

4 straipsnis. Kadencijos trukmė

1.

Narys ar pakaitinis narys įgaliojimus įgyja nuo tos dienos, kai įsigalioja Tarybos sprendimas, kuriuo jis buvo paskirtas.

2.

Nario ar pakaitinio nario įgaliojimai nutrūksta jam atsistatydinus, pasibaigus mandato, kuriuo remiantis jis buvo paskirtas, laikui arba nariui mirus.

3.

Atsistatydinantis narys apie savo atsistatydinimą raštu praneša Komiteto pirmininkui nurodydamas atsistatydinimo datą. Pirmininkas apie tai praneša Tarybai, kuri patvirtina laisvą vietą ir pradeda naujo nario skyrimo procedūrą.

4.

Kai mandato, kuriuo remiantis narys ar pakaitinis narys buvo paskirtas, laikas baigiasi, narys ar pakaitinis narys nedelsdamas apie tai raštu praneša Komiteto pirmininkui.

5.

4 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais Taryba likusiam kadencijos laikotarpiui paskiria naują narį.

5 straipsnis. Privilegijos ir imunitetai

Nariai ir jų tinkamai įgalioti pakaitiniai nariai, eidami savo pareigas, naudojasi privilegijomis ir imunitetais, apibrėžtais Europos Sąjungos protokole dėl privilegijų ir imunitetų.

6 straipsnis. Narių ir pakaitinių narių dalyvavimas posėdžiuose

1.

Kiekvienam nariui, kuris negali dalyvauti plenarinėje sesijoje, gali atstovauti pakaitinis narys iš tos pačios nacionalinės delegacijos, net jei nariui atstovauti reikėtų tik tam tikromis plenarinės sesijos dienomis. Visi nariai ir tinkamai įgalioti pakaitiniai nariai privalo pasirašyti dalyvių sąraše.

2.

Kiekvienam nariui, kuris negali dalyvauti komisijos ar bet kuriame kitame biuro patvirtintame posėdyje, gali atstovauti kitas narys arba pakaitinis narys iš tos pačios nacionalinės delegacijos ar frakcijos. Visi nariai ir tinkamai įgalioti pakaitiniai nariai privalo pasirašyti dalyvių sąraše.

3.

Narys arba į darbo grupės, sudarytos pagal 37 ar 61 straipsnius, pavaduojančiųjų narių sąrašą įtrauktas pakaitinis narys gali pakeisti bet kurį savo politinės frakcijos narį.

4.

Pakaitiniam arba pavaduojančiajam nariui gali būti perduoti tik vieno nario įgaliojimai. Toks pakaitinis arba pavaduojantysis narys atitinkamo posėdžio metu įgyja visas jį įgaliojusio nario teises ir įgaliojimus. Apie balsavimo teisės perdavimą pagal pranešimams taikomus reikalavimus turi būti pranešta Generaliniam sekretoriatui, kuris pranešimą turi gauti ne vėliau kaip paskutinę dieną prieš posėdį.

Išlaidos už dalyvavimą plenarinėje sesijoje atlyginamos tik vienam asmeniui – nariui arba jo pakaitiniam nariui. Biuras išsamias nuostatas pateikia taisyklėse dėl kelionės išlaidų ir dienpinigių.

5.

Pranešėju paskirtas pakaitinis narys gali dalyvauti plenarinės sesijos posėdyje, į kurio darbotvarkę įtrauktas nuomonės projektas, už kurį jis yra atsakingas. Narys balsavimo teisę šiam pakaitiniam nariui gali perduoti visam nuomonės projekto svarstymo laikotarpiui. Apie balsavimo teisės perdavimą prieš sesiją turi būti raštu pranešta Generaliniam sekretoriui.

6.

Nepažeidžiant 24 straipsnio 1 dalies, balsavimo teisės perdavimas netenka galios, kai posėdyje negalintis dalyvauti narys nustoja būti Regionų komiteto nariu.

7 straipsnis. Balsavimo teisės perdavimas

Balsavimo teisė negali būti perduota, išskyrus 6 ir 32 straipsniuose numatytus atvejus.

8 straipsnis. Nacionalinės delegacijos ir politinės frakcijos

Nacionalinės delegacijos ir politinės frakcijos visapusiškai prisideda prie Komiteto darbo organizavimo.

9 straipsnis. Nacionalinės delegacijos

1.

Vienos valstybės narės nariai ir pakaitiniai nariai sudaro nacionalinę delegaciją. Kiekviena nacionalinė delegacija nustato savo vidaus taisykles ir išsirenka pirmininką, kurio vardas ir pavardė oficialiai pranešami Komiteto pirmininkui.

2.

Generalinis sekretorius Komiteto administracijos struktūroje imasi priemonių, kad nacionalinės delegacijos gautų pagalbą. Šios priemonės nacionalinės delegacijos nariams taip pat užtikrina galimybę asmeniškai gauti informaciją ir pagalbą savo oficialiomis kalbomis. Šių priemonių imasi atskira iš Regionų komiteto pareigūnų ir kitų tarnautojų sudaryta tarnyba, kuri rūpinasi, kad nacionalinėms delegacijoms būtų sudarytos tinkamos sąlygos naudotis Komiteto patalpomis ir įranga. Generaliniam sekretoriui taip pat pavesta nacionalinėms delegacijoms sudaryti tinkamas sąlygas rengti posėdžius prieš pat plenarinę sesiją arba jos metu.

3.

Nacionalinėms delegacijoms talkina ir nacionaliniai koordinatoriai, kurie nėra Generalinio sekretoriato darbuotojai. Jie padeda nariams eiti pareigas Komitete.

10 straipsnis. Politinės frakcijos ir joms nepriklausantys nariai

1.

Nariai ir pakaitiniai nariai gali jungtis į politines frakcijas pagal savo politines pažiūras. Priėmimo kriterijus nustato kiekvienos politinės frakcijos vidaus taisyklės.

2.

Politinei frakcijai sudaryti reikia ne mažiau kaip aštuoniolikos narių ar pakaitinių narių, atstovaujančių ne mažiau kaip penktadaliui valstybių narių ir ne mažiau kaip pusė jų turi būti Komiteto nariai. Narys ar pakaitinis narys gali priklausyti tik vienai politinei frakcijai. Politinė frakcija paleidžiama, kai neturi tiek narių, kiek reikia jai sudaryti.

3.

Apie politinės frakcijos sudarymą, paleidimą ir bet kokį kitą jos pasikeitimą pareiškimu pranešama Komiteto pirmininkui. Pareiškime apie politinės frakcijos sudarymą nurodomas jos pavadinimas, nariai ir biuro sudėtis.

4.

Kiekviena politinė frakcija turi savo sekretoriatą, kurio darbuotojai priklauso Generalinio sekretoriato personalui. Politinė frakcija gali teikti pasiūlymus pareigūnus skiriančiai institucijai dėl frakcijos sekretoriato darbuotojų atrankos, įdarbinimo, perkėlimo į aukštesnes pareigas ar sutarčių su jais pratęsimo. Pareigūnus skirianti institucija savo sprendimą priima išklausiusi atitinkamos politinės frakcijos pirmininką.

5.

Generalinis sekretorius politinėms frakcijoms ir jų organams skiria reikiamas lėšas posėdžiams rengti, taip pat jų veiklai, publikacijoms ir sekretoriatų darbui užtikrinti. Kiekvienos politinės frakcijos lėšos numatomos biudžete. Politinės frakcijos ir jų sekretoriatai gali pagal savo poreikius naudotis Komiteto patalpomis ir įranga.

6.

Politinės frakcijos ir jų biurai gali rengti posėdžius prieš pat plenarinę sesiją arba jos metu. Du kartus per metus politinės frakcijos gali surengti neeilinį posėdį. Šiuose posėdžiuose dalyvaujančio pakaitinio nario kelionės išlaidos atlyginamos ir dienpinigiai mokami tik tuo atveju, jeigu jis atstovauja savo politinės frakcijos nariui.

7.

Politinėms frakcijoms nepriklausantiems nariams teikiama administracinio pobūdžio pagalba. Jos teikimo tvarką nustato biuras remdamasis Generalinio sekretoriaus siūlymu.

11 straipsnis. Tarpregioninės grupės

Nariai ir pakaitiniai nariai gali sudaryti tarpregionines grupes. Apie grupės sudarymą jie praneša Komiteto pirmininkui. Tarpregioninė grupė tinkamai sudaroma biuro sprendimu.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

KOMITETO ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA IR DARBO TVARKA

1 SKYRIUS

KOMITETO SUŠAUKIMAS IR SUDARYMAS

12 straipsnis. Pirmojo posėdžio sušaukimas

Po kiekvieno kas penkerius metus įvykstančio sudėties atnaujinimo, Komitetą sušaukia kadenciją baigiantis pirmininkas, jeigu jo nėra – kadenciją baigiantis pirmasis pirmininko pavaduotojas, jeigu jo nėra – vyriausias pagal amžių kadenciją baigiantis pirmininko pavaduotojas, o jo nesant tai atlieka vyriausias pagal amžių narys.

Narys, kuris pagal šio straipsnio pirmąją pastraipą laikinai eina pirmininko pareigas, atstovauja Komitetui pereinamuoju laikotarpiu, toliau rūpinasi einamaisiais reikalais ir pirmininkauja pirmajam posėdžiui.

Jis kartu su Komiteto Generaliniu sekretoriumi ir keturiais jauniausiais pagal amžių nariais sudaro laikinąjį biurą.

13 straipsnis. Komiteto sudarymas ir įgaliojimų patikrinimas

1.

Per pirmąjį naujai paskirto Komiteto posėdį laikinai einantis pirmininko pareigas narys supažindina Komitetą su Tarybos pranešimu apie narių paskyrimą ir atsiskaito, kaip jis atstovavo Komitetui ir rūpinosi einamaisiais reikalais. Jeigu paprašoma, laikinai einantis pirmininko pareigas narys, prieš paskelbdamas naujos Komiteto kadencijos pradžią, gali atlikti narių paskyrimo ir įgaliojimų patikrinimo procedūrą.

2.

Laikinasis biuras tęsia savo darbą, kol paskelbiami biuro narių rinkimų rezultatai.

2 SKYRIUS

PLENARINĖ ASAMBLĖJA

14 straipsnis. Plenarinės asamblėjos funkcijos

Komitetas renkasi į plenarinę asamblėją. Svarbiausios plenarinės asamblėjos funkcijos yra šios:

a)

priimti nuomones, pranešimus ir rezoliucijas;

b)

priimti Komiteto pajamų ir išlaidų sąmatos projektą;

c)

priimti Komiteto politinius prioritetus;

d)

išrinkti pirmininką, pirmąjį pirmininko pavaduotoją ir kitus biuro narius;

e)

sudaryti komisijas;

f)

priimti Komiteto darbo tvarkos taisykles ir jas persvarstyti;

g)

patvirtinti ir persvarstyti narių elgesio kodeksus;

h)

remiantis Komiteto pirmininko arba kompetentingos komisijos, veikiančios pagal 57 ir 58 straipsnius, pasiūlymu, priimti sprendimą pateikti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui arba prašymą įstoti į bylą, jei atsižvelgiant į 22 straipsnio 1 dalies 1 sakinį nustatyta, kad kvorumas yra ir „už“ balsuoja dauguma balsavusiųjų. Priėmus tokį sprendimą, Komiteto pirmininkas Komiteto vardu pateikia ieškinį.

15 straipsnis. Plenarinės asamblėjos sušaukimas

1.

Komiteto pirmininkas sušaukia plenarinę asamblėją ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Biuras plenarinių sesijų tvarkaraštį turi sudaryti pirmąjį prieš tai einančių metų pusmetį. Plenarinės sesijos posėdžiai gali trukti vieną ar keletą dienų.

2.

Ne mažiau kaip ketvirtadaliui narių pateikus raštišką prašymą, pirmininkas privalo sušaukti neeilinę plenarinę sesiją, kuri turi įvykti ne anksčiau kaip po savaitės ir ne vėliau kaip po mėnesio nuo prašymo pateikimo dienos. Prašyme nurodomas klausimas, kuris bus svarstomas neeilinės plenarinės sesijos metu. Į jos darbotvarkę negali būti įtraukiamas joks kitas klausimas.

16 straipsnis. Plenarinės sesijos darbotvarkė

1.

Biuras parengia preliminarų darbotvarkės projektą, į kurį įtraukiamas preliminarus nuomonių, pranešimų ar rezoliucijų projektų, numatomų svarstyti plenarinėje sesijoje, kuri bus rengiama po artimiausios plenarinės sesijos, sąrašas, taip pat visi kiti dokumentai, skirti sprendimui priimti.

2.

Ne vėliau kaip prieš dvidešimt vieną darbo dieną iki plenarinės sesijos pradžios nariams ir jų pakaitiniams nariams elektroninėmis priemonėmis kiekvieno jų oficialia kalba pateikiamas darbotvarkės projektas ir jame nurodyti dokumentai sprendimui priimti.

3.

Pirmininkas, pasikonsultavęs su pirmininkų sueiga, privalo parengti darbotvarkės projektą.

4.

Tinkamai pagrįstais išskirtiniais atvejais, kai neįmanoma laikytis 2 dalyje nustatyto termino, pirmininkas į darbotvarkės projektą sprendimui priimti skirtą dokumentą gali įtraukti tik tuo atveju, jeigu jis nariams ir pakaitiniams nariams buvo pateiktas jų oficialia kalba ne vėliau kaip prieš savaitę iki plenarinės sesijos pradžios. Dokumento antraštiniame puslapyje pirmininkas nurodo, dėl kokių priežasčių jis laikosi šios tvarkos.

5.

Rašytiniai darbotvarkės projekto pakeitimai Generaliniam sekretoriui turi būti pateikti ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki plenarinės sesijos pradžios.

6.

Biuras paskutiniame posėdyje prieš plenarinę sesiją patvirtina galutinį darbotvarkės projektą. Šio posėdžio metu biuras dviejų trečdalių balsavusiųjų dauguma gali į darbotvarkę įtraukti ypač skubius ar aktualius klausimus, kurių svarstymas negali būti atidėtas vėlesnei plenarinei sesijai.

7.

Komiteto pirmininko, politinės frakcijos arba 32 narių siūlymu prieš pradedant balsuoti dėl pakeitimų biuras arba plenarinė asamblėja gali nuspręsti perkelti sprendimui priimti skirto dokumento nagrinėjimą į kitą plenarinę sesiją.

Ši nuostata netaikoma, jei dėl Tarybos, Komisijos ar Europos Parlamento nustatyto termino sprendimui priimti skirto dokumento priėmimo negalima atidėti.

Į kitą plenarinės asamblėjos posėdį perkeltas sprendimui priimti skirtas dokumentas perkeliamas kartu su jam pagal nustatytus reikalavimus pateiktais pakeitimais. Balsavimo atidėjimas taip pat reiškia, kad nustatomas naujas pakeitimų pateikimo terminas.

17 straipsnis. Plenarinės sesijos pradžia

Komiteto pirmininkas pradeda plenarinę sesiją ir teikia tvirtinti galutinį darbotvarkės projektą.

18 straipsnis. Viešumas, svečiai ir kviestieji kalbėtojai

1.

Plenarinės asamblėjos sesijos yra viešos, išskyrus tuos atvejus, kai ji dėl visos sesijos arba konkretaus darbotvarkės punkto priima kitokį sprendimą.

2.

Plenarinėje sesijoje gali dalyvauti Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos atstovai. Jie gali būti kviečiami į sesiją sakyti kalbą.

3.

Savo iniciatyva arba biuro prašymu pirmininkas gali kviesti ir kitus svečius dalyvauti ir kalbėti plenarinėje sesijoje.

19 straipsnis. Elgesio normos ir kalbėjimo laikas

1.

Nepažeidžiant žodžio laisvės narių elgesys paremtas abipuse pagarba, pagrindiniuose Europos Sąjungos dokumentuose apibrėžtomis vertybėmis bei principais ir pagarba Komitetui ir neturi trukdyti sklandžiam Komiteto ir jo organų darbui ar trikdyti ramybės visose Komiteto patalpose.

2.

Plenarinės sesijos pradžioje plenarinė asamblėja biuro siūlymu kiekvienam darbotvarkės punktui svarstyti nustato kalbėjimo laiką. Plenarinės sesijos metu pirmininkas savo iniciatyva ar nario prašymu gali nuspręsti apriboti kalbėjimo laiko trukmę.

3.

Pirmininkas gali pasiūlyti plenarinei asamblėjai, diskutuojant bendro pobūdžio klausimais ar konkrečiomis temomis, paskirstyti numatomą kalbėjimo laiką politinėms frakcijoms ir nacionalinėms delegacijoms.

4.

Laikas, skirtas pastaboms dėl posėdžio protokolo, procedūrų, galutinio darbotvarkės projekto pakeitimų ar darbotvarkės pakeitimų, paprastai neviršija vienos minutės.

5.

Jei kalbėtojai viršija jiems skirtą laiką, pirmininkas gali atšaukti leidimą kalbėti.

6.

Narys gali pateikti prašymą nutraukti diskusijas; šį pasiūlymą pirmininkas teikia balsuoti.

20 straipsnis. Plenarinės sesijos kalbėtojai

1.

Norintys kalbėti nariai į kalbėtojų sąrašą įrašomi prašymo pateikimo eilės tvarka. Pirmininkas žodį suteikia pagal šį sąrašą. Jis, kiek įmanoma, rūpinasi kalbėtojų įvairove.

2.

Tačiau kompetentingos komisijos pranešėjo, politinių frakcijų ir nacionalinių delegacijų atstovų prašymu, žodis jiems gali būti suteikiamas pirmumo tvarka, jei jie pageidauja išsakyti visos frakcijos ar delegacijos nuomonę.

3.

Be pirmininko leidimo nė vienas kalbėtojas tuo pačiu klausimu negali kalbėti daugiau kaip du kartus. Tačiau atitinkamų komisijų pirmininkai ir pranešėjai, paprašę, gali kalbėti tiek, kiek leidžia pirmininkas.

21 straipsnis. Siūlymas dėl procedūros

1.

Nariui, norinčiam pareikšti nuomonę dėl procedūros arba atkreipti pirmininko dėmesį į Darbo tvarkos taisyklių nepaisymą, žodį suteikti privaloma. Siūlymas dėl procedūros turi būti susijęs su svarstomu klausimu arba su darbotvarke.

2.

Prašymas padaryti pareiškimą dėl darbo tvarkos turi pirmenybę bet kurio kito prašymo kalbėti atžvilgiu.

3.

Pirmininkas dėl procedūros siūlymų nedelsdamas priima sprendimą pagal Darbo tvarkos taisyklių nuostatas ir savo sprendimą paskelbia iš karto po to, kai iškeliamas Darbo tvarkos taisyklių klausimas. Dėl pirmininko sprendimo nebalsuojama.

22 straipsnis. Kvorumas

1.

Plenarinės asamblėjos kvorumas yra tada, kai dalyvauja dauguma jos narių. Kvorumas tikrinamas nario prašymu, jei ne mažiau kaip šešiolika narių balsuoja už prašymą patikrinti kvorumą. Jei kvorumo patikrinti neprašoma, visi balsavimo rezultatai galioja nepaisant dalyvaujančiųjų skaičiaus. Prieš pradėdamas tikrinti kvorumą, pirmininkas gali nuspręsti sustabdyti sesiją ne ilgiau kaip dešimt minučių. Šio patikrinimo paprašę nariai yra įtraukiami į dalyvaujančių narių skaičių, net jeigu tuo metu jų jau nėra salėje. Jei dalyvaujančių narių yra mažiau kaip šešiolika, pirmininkas gali priimti sprendimą, kad kvorumo nėra.

2.

Nustačius, kad kvorumo nėra, visi darbotvarkės klausimai, dėl kurių reikia balsuoti, perkeliami į kitos dienos posėdį, kurio metu plenarinė asamblėja gali balsuoti dėl perkeltųjų punktų, ir šis balsavimo rezultatas galioja nepaisant dalyvaujančių narių skaičiaus. Galioja visi prieš kvorumo patikrinimą posėdyje priimti sprendimai ar balsavimai.

23 straipsnis. Balsavimas

1.

Plenarinė asamblėja sprendimus priima balsavusiųjų balsų dauguma, išskyrus tuos atvejus, kai Darbo tvarkos taisyklėse nustatyta kitaip.

2.

Balsai yra išreiškiami taip: „už“, „prieš“, „susilaikau“. Daugumai nustatyti skaičiuojami tik balsai „už“ ir „prieš“. Jei balsai „už“ ir „prieš“ pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad balsuoti pateiktas dokumentas ar pasiūlymas atmestas.

3.

Balsavimo teisė yra asmens teisė. Nariai balsuoja tik individualiai ir asmeniškai.

4.

Jei balsavimo rezultatas apskundžiamas, pirmininkas gali nurodyti balsuoti pakartotinai arba to gali paprašyti narys, jei prašymą parėmė ne mažiau kaip šešiolika narių.

5.

Pirmininkui, politinei frakcijai arba 32 nariams prieš galutinės darbotvarkės tvirtinimą pateikus pasiūlymą, plenarinė asamblėja gali nuspręsti dėl vieno ar keleto darbotvarkės punktų balsuoti vardiniu būdu, o balsavimo rezultatai bus įtraukti į plenarinės sesijos protokolą. Jei plenarinė asamblėja nenusprendžia kitaip, vardinis balsavimas netaikomas balsuojant dėl pakeitimų.

6.

Pirmininko, politinės frakcijos arba 32 narių siūlymu, gali būti nuspręsta dėl sprendimų, susijusių su asmenimis, balsuoti slaptu balsavimu.

7.

Pirmininkas bet kuriuo metu gali nuspręsti, kad balsavimas vyks elektroninėmis balsavimo priemonėmis.

Po plenarinės sesijos elektroninio balsavimo rezultatų protokolas skelbiamas viešai.

24 straipsnis. Pakeitimų teikimas

1.

Tik nariai ir tinkamai įgalioti pakaitiniai nariai - ir nuomonės pranešėju paskirtas neįgaliotas pakaitinis narys, pristatydamas savo parengtą pranešimą - laikydamiesi nustatytos pakeitimų teikimo tvarkos, gali teikti dokumentų, dėl kurių reikia priimti sprendimą, pakeitimus.

Teisę teikti pakeitimus plenarinei sesijai turi narys arba nario tinkamai įgaliotas pakaitinis narys. Jei narys savo įgaliojimą pakaitiniam nariui perduoda visai plenarinei sesijai ar jos daliai, pakeitimus gali teikti tik vienas jų. Jei narys pateikia pakeitimus dėl bet kurios plenarinės sesijos dalies, tokiu atveju pakaitinis narys vėliau to daryti nebegali. Taip pat, jei pakaitiniam nariui yra perduodami įgaliojimai bet kuriai plenarinės sesijos daliai ir jei jis pateikia pakeitimus dėl kurios nors nuomonės prieš nariui pateikiant pakeitimus, tokiu atveju narys nebegali teikti pakeitimų plenarinėje sesijoje. Tinkamai pateikti pakeitimai, kuriuos narys ar pakaitinis narys pateikė prieš tai, kai neteko Komiteto nario mandato, suteikė įgaliojimus ar juos atsiėmė, lieka galioti.

2.

Nepažeidžiant 28 straipsnio nuostatų, dokumento, dėl kurio reikia priimti sprendimą, pakeitimą turi teikti politinė frakcija arba ne mažiau kaip šeši nariai ar tinkamai įgalioti pakaitiniai nariai, nurodydami savo vardus ir pavardes. Nacionalinės delegacijos, kurias sudaro mažiau kaip šeši nariai, gali teikti pakeitimus, jei juos teikia visi delegacijos nariai ar tinkamai įgalioti pakaitiniai nariai, nurodydami savo vardus ir pavardes.

3.

Pakeitimai turi būti pateikti ne vėliau kaip vienuoliktą darbo dieną (15.00 val.) iki plenarinės sesijos pradžios. Kai tik pakeitimai išverčiami, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip likus keturioms darbo dienoms iki plenarinės sesijos pradžios, turi būti sudaryta galimybė su jais susipažinti elektroninėmis priemonėmis.

Pakeitimai pirmumo tvarka išverčiami ir perduodami pranešėjui, kad pranešėjo pakeitimus būtų galima pateikti Generaliniam sekretoriatui mažiausiai prieš tris darbo dienas iki plenarinės sesijos pradžios. Šie pranešėjo pakeitimai turi būti aiškiai susiję su vienu ar keletu 1 dalyje nurodytų pakeitimų ir juos pranešėjas turi nurodyti. Su pranešėjo pakeitimais galima susipažinti likus vienai dienai iki pirmosios plenarinės sesijos dienos.

Kai taikomos 16 straipsnio 4 dalies nuostatos, pirmininkas gali nuspręsti sutrumpinti galutinį pakeitimų pateikimo terminą iki mažiausiai trijų darbo dienų iki plenarinės sesijos pradžios. Terminas taip pat netaikomas pagal 16 straipsnio 6 dalį teikiamiems skubos tvarka svarstomų klausimų pakeitimams.

4.

Nariai su visais pakeitimais supažindinami iki plenarinės sesijos pradžios.

25 straipsnis. Pakeitimų nagrinėjimo tvarka

1.

Taikoma ši balsavimo procedūra:

a)

Pirmiausia balsuojama dėl dokumento projekto pakeitimų. Pakeitimams teikiama pirmenybė teksto, su kuriuo jie susiję, atžvilgiu.

b)

Po to balsuojama dėl viso teksto su pakeitimais arba be jų.

2.

Balsavimui taikomi principai:

a)

Posėdžio metu pateikti kompromisiniai pakeitimai.

Jei pateikta vienas ar keletas dokumento, dėl kurio reikia priimti sprendimą, dalies pakeitimų, pirmininkas, pranešėjas ar šių pakeitimų autoriai gali išimties tvarka pateikti kompromisinius pakeitimus. Dėl šių kompromisinių pakeitimų balsuojama pirmiausia.

Jeigu pranešėjas arba bet kuris iš pirminio pakeitimo autorių prieštarauja siūlomam kompromisiniam pakeitimui, dėl šio pakeitimo nebalsuojama.

b)

Jungtinis balsavimas

Prieš priimant ar atmetant konkretų pakeitimą pirmininkas gali nuspręsti, kad dėl keleto kitų panašaus turinio arba panašų tikslą turinčių pakeitimų balsuojama kartu (jungtinis balsavimas). Šie pakeitimai gali būti susiję su skirtingomis originalaus teksto dalimis.

c)

Balsavimas dėl pakeitimų paketo

Pranešėjai gali sudaryti jų parengtam nuomonės projektui pateiktų pakeitimų, kuriuos jie siūlo priimti, sąrašą (siūlymas balsuoti). Jei pateikiamas siūlymas balsuoti, pirmininkas gali nuspręsti balsuoti vienu metu dėl tam tikrų siūlomų pakeitimų (balsavimas dėl pakeitimų paketo). Bet kuris narys gali prieštarauti tokiam balsavimui; tuo atveju jis turi nurodyti, dėl kurių pakeitimų reikia balsuoti atskirai.

d)

Balsavimas dalimis

Jei tekste, dėl kurio siūloma balsuoti, yra dvi ar daugiau nuostatų ar nuorodų į du ar daugiau klausimų arba jei tekstą galima padalyti į dvi ar daugiau dalių, turinčių aiškią prasmę ir (arba) savarankišką norminę vertę, pranešėjas, politinė frakcija, nacionalinė delegacija arba bet kuris iš pakeitimą pateikusių narių gali paprašyti balsuoti dalimis.

Prašymą reikėtų pateikti ne vėliau kaip prieš valandą iki plenarinės sesijos pradžios, nebent pirmininkas nustatytų kitokį terminą. Tada pirmininkas sprendžia dėl prašymo.

Balsuoti dalimis negalima kompromisinio pakeitimo arba pranešėjo pakeitimo atveju.

3.

Balsavimas dėl pakeitimų

Pakeitimai teikiami balsuoti tokia tvarka, kokia visame tekste išdėstyti siūlomi keisti punktai, ir laikantis šios sekos:

kompromisiniai pakeitimai, jeigu tam neprieštarauja kuris nors iš pirminių pakeitimų autorių,

pranešėjo pakeitimai,

kiti pakeitimai.

Priėmus pranešėjo ir kompromisinius pakeitimus, atšaukiami visi pirminiai pakeitimai, kuriuos jie pakeičia.

Dėl dviejų ar daugiau identiškų, bet skirtingų autorių pateiktų pakeitimų balsuojama kaip dėl vieno pakeitimo.

Dėl pakeitimų, kurie yra lingvistinio pobūdžio, nebalsuojama.

4.

Jeigu du ar daugiau vienas su kitu nesuderinami pakeitimai taikomi tai pačiai teksto daliai, labiausiai nutolęs nuo pirminio teksto pakeitimas turi pirmumą ir dėl jo balsuojama pirmiausia.

5.

Jei pakeitimas, dėl kurio bus balsuojama, paneigia vieną ar keletą kitų tą patį tekstą keičiančių pakeitimų, kadangi yra su jais nesuderinamas arba jie vienas kitam prieštarauja, pirmininkas prieš balsavimą praneša, kad priėmus tokį pakeitimą panaikinami kiti pakeitimai. Pakeitimas laikomas neaktualiu, jeigu jis prieštarauja ankstesnio balsavimo dėl tos pačios nuomonės rezultatams. Jei pakeitimą pateikę autoriai užginčytų pirmininko sprendimą šiuo klausimu, plenarinė asamblėja turi nuspręsti, ar balsuoti dėl ginčijamo pakeitimo.

6.

Jeigu visas tekstas nesurenka balsų daugumos per galutinį balsavimą, plenarinė asamblėja sprendžia, ar nuomonės projektą grąžinti kompetentingai komisijai, ar jo atsisakyti. Nuomonė laikoma negaliojančia, jei institucijų darbotvarkėje nebėra laiko tolesniam svarstymui. Komiteto pirmininkas apie tai praneša prašymą pateikusiai institucijai.

Jei nuomonės projektas grąžinamas kompetentingai komisijai, ji privalo nuspręsti, ar:

pateikti nuomonės projektą pakartotiniam svarstymui ir priėmimui su pakeitimais, priimtais plenarinėje sesijoje,

paskirti naują pranešėją ir iš naujo pradėti rengti nuomonę,

atsisakyti rengti nuomonę.

26 straipsnis. Galutinio teksto nuoseklumas

Jei įvykus balsavimui dėl pakeitimų, kurie nebuvo paskelbti negaliojančiais pagal 25 straipsnio 5 dalį, arba priėmus pakeitimą, dėl kurio reikia iš dalies pakeisti atitinkamas teksto dalis, galutinis tekstas nėra nuoseklus, administracija, pasitarusi su politinėmis frakcijomis, pranešėju ir atitinkamų pakeitimų autoriumi, padaro pakeitimus, kurie suteikia galutiniam tekstui nuoseklumo. Nuoseklumui užtikrinti turi būti daromi tik patys būtiniausi pakeitimai. Nariai informuojami apie bet kokius pakeitimus.

27 straipsnis. Skubos tvarka priimamos nuomonės

Skubos atveju, kai taikant įprastą procedūrą neįmanoma laikytis Tarybos, Komisijos ar Europos Parlamento nustatyto termino ir kai kompetentinga komisija vieningai priima savo nuomonės projektą, pirmininkas šį projektą perduoda Tarybai, Komisijai ar Europos Parlamentui susipažinti. Nuomonės projektas teikiamas priimti be pakeitimų kitoje plenarinės asamblėjos sesijoje. Visi su tuo tekstu susiję dokumentai turi patvirtinti, kad nuomonė turi būti priimta skubos tvarka.

28 straipsnis. Supaprastintos procedūros

Nuomonės ar pranešimų projektai, kuriuos vieningai priėmė komisija, teikiami plenarinei asamblėjai priimti be pakeitimų, išskyrus atvejus, kai ne mažiau kaip trisdešimt du nariai arba tinkamai įgalioti pakaitiniai nariai, arba politinė frakcija pateikia pakeitimus pagal 24 straipsnio 3 dalies pirmojo sakinio nuostatas. Tuo atveju plenarinė asamblėja pakeitimus svarsto. Plenariniame posėdyje pranešėjas pristato nuomonės arba pranešimo projektą, kuris gali būti svarstomas. Projektas perduodamas nariams kartu su darbotvarkės projektu.

29 straipsnis. Plenarinės sesijos pabaiga

Baigiantis plenarinei sesijai pirmininkas praneša, kur ir kada įvyks kita plenarinė sesija ir kokie klausimai jau yra įtraukti į jos darbotvarkę.

30 straipsnis. Simboliai

1.

Komitetas pripažįsta ir naudoja šiuos Sąjungos simbolius:

a)

vėliavą - dvylika apskritimu išdėstytų aukso spalvos žvaigždučių mėlyname fone;

b)

himną – Liudviko van Bethoveno Devintosios simfonijos ištrauką „Odė džiaugsmui“;

c)

šūkį „Suvienyti įvairovėje“.

2.

Gegužės 9 d. Komitetas mini Europos dieną ir skatina narius ją taip pat minėti.

3.

Vėliava iškelta visuose Komiteto pastatuose ir iškeliama vykstant oficialiems renginiams.

4.

Himnas atliekamas naujos kadencijos pirmojo posėdžio pradžioje ir per kitus iškilmingus posėdžius, pavyzdžiui, priimant valstybių ar Vyriausybių vadovus arba sveikinant naujus Komiteto narius į Europos Sąjungą įstojus naujai valstybei narei.

3 SKYRIUS

BIURAS IR PIRMININKAS

31 straipsnis. Biuro sudėtis

Biurą sudaro:

a)

pirmininkas;

b)

pirmasis pirmininko pavaduotojas;

c)

po vieną pirmininko pavaduotoją iš kiekvienos valstybės narės;

d)

dvidešimt šeši kiti nariai;

e)

politinių frakcijų pirmininkai.

Biuro narių pasiskirstymas pagal nacionalines delegacijas (neskaitant pirmininko, pirmojo pirmininko pavaduotojo ir politinių frakcijų pirmininkų) turėtų būti toks:

trys vietos: Vokietijai, Ispanijai, Prancūzijai, Italijai, Lenkijai,

dvi vietos: Belgijai, Bulgarijai, Kroatijai, Čekijai, Danijai, Graikijai, Airijai, Lietuvai, Vengrijai, Nyderlandams, Austrijai, Portugalijai, Rumunijai, Slovakijai, Suomijai, Švedijai,

viena vieta: Estijai, Kiprui, Latvijai, Liuksemburgui, Maltai, Slovėnijai.

32 straipsnis. Biuro narius pavaduojantys nariai

1.

Kiekviena nacionalinė delegacija iš savo narių paskiria narį arba pakaitinį narį, kuris pavaduoja jai atstovaujantį biuro narį, išskyrus pirmininką ir pirmąjį pirmininko pavaduotoją.

2.

Kiekviena politinė frakcija iš savo narių paskiria narį arba pakaitinį narį, kuris pavaduoja jos pirmininką.

3.

Pavaduojantis narys turi teisę dalyvauti posėdžiuose, kalbėti ir balsuoti tik tuo atveju, kai pakeičia atitinkamą biuro narį. Apie nario, kuris negali dalyvauti biuro posėdyje, balso teisės perdavimą Generaliniam sekretoriui turi būti pranešta prieš konkretų posėdį pranešimams taikoma tvarka.

33 straipsnis. Rinkimų tvarka

1.

Biurą dvejų su puse metų kadencijai renka plenarinė asamblėja.

2.

Rinkimai vyksta pirmininkaujant laikinai einančiam pirmininko pareigas 12 ir 13 straipsniuose nustatyta tvarka. Kandidatūros Generaliniam sekretoriui turi būti pateiktos raštu ne vėliau kaip likus valandai iki plenarinės sesijos pradžios. Rinkimai gali vykti tik patikrinus, ar yra 22 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nurodytas kvorumas.

34 straipsnis. Pirmininko ir pirmojo pirmininko pavaduotojo rinkimai

1.

Prieš rinkimus kandidatai į pirmininko ir pirmojo pirmininko pavaduotojo pareigas gali pasakyti trumpą kalbą plenarinei asamblėjai. Laikinai einantis pirmininko pareigas jiems visiems nustato vienodą kalbėjimo laiką.

2.

Pirmininko ir pirmininko pirmojo pavaduotojo rinkimai vyksta atskirai. Kandidatas laikomas išrinktu, jei už jį balsuoja dauguma visų balsavusiųjų.

3.

Galioja tik balsai „už“ ir „susilaikau“. Tikrinant, ar surinkta reikiama dauguma, skaičiuojami tik balsai „už“.

4.

Jei per pirmąjį rinkimų turą nė vienas kandidatas nesurenka daugumos, rengiamas antras rinkimų turas, kuriame išrinktu laikomas daugiausiai balsų gavęs kandidatas. Jei balsų surenkama po lygiai, traukiami burtai.

35 straipsnis. Biuro narių ir pavaduojančių narių rinkimai

1.

Gali būti sudarytas bendras nacionalinių delegacijų, kurios teikia tik po vieną kandidatą į kiekvieną biure jiems skiriamą vietą, kandidatų sąrašas. Šį sąrašą galima priimti per vieną rinkimų turą, jei už jį balsuoja dauguma balsavusiųjų.

Jei bendras sąrašas nepriimamas arba į nacionalinei delegacijai skirtas biuro narių vietas siūloma daugiau kandidatų nei yra vietų, rinkimai į kiekvieną vietą vyksta atskirai; šiuo atveju taikomos pirmininko ir pirmojo pirmininko pavaduotojo rinkimų taisyklės, nustatytos 33 straipsnyje ir 34 straipsnio 2–4 dalyse.

2.

Tos pačios taisyklės taikomos ir pavaduojančių narių, kurie gali būti renkami tuo pačiu metu kaip ir biuro nariai, rinkimams.

3.

Politinių frakcijų išsirinkti pirmininkai yra ir biuro nariai ex-officio.

36 straipsnis. Rinkimai į laisvą biuro nario vietą

Narystę Komitete nutraukęs arba iš biuro atsistatydinęs biuro narys ar jį pavaduojantis narys likusiam kadencijos laikotarpiui pakeičiamas 31–35 straipsniuose nustatyta tvarka. Rinkimai į laisvą biuro nario vietą arba laisvą pakaitinio biuro nario vietą vyksta plenarinėje asamblėjoje pirmininkaujant pirmininkui arba jo atstovui pagal 39 straipsnio 3 dalies nuostatas.

37 straipsnis. Biuro funkcijos

Biuro funkcijos:

a)

kadencijos pradžioje parengti ir pristatyti plenarinei asamblėjai savo politinius prioritetus ir prižiūrėti, kaip jie vykdomi. Kadencijos pabaigoje jis pateikia plenarinei asamblėjai politinių prioritetų įgyvendinimo atskaitą;

b)

organizuoti ir koordinuoti plenarinės asamblėjos ir komisijų darbą;

c)

parengti ir plenarinei asamblėjai pristatyti elgesio kodeksą;

d)

tvarkyti bendruosius finansinius, organizacinius ar administracinius reikalus, susijusius su nariais ir pakaitiniais nariais; Komiteto ir jo Generalinio sekretoriato organizacinę struktūrą, įskaitant etatų planą ir Komiteto organus;

e)

biuras gali:

iš biuro narių ar kitų Komiteto narių sudaryti darbo grupes, kurios jį konsultuotų konkrečiais klausimais; tokios darbo grupės gali turėti ne daugiau kaip trylika narių;

kviesti į biuro posėdžius kitus Komiteto narius, atsižvelgdamas į jų kompetenciją ar pareigas, arba Komitetui nepriklausančius asmenis;

f)

stebėti su nuomonėmis, pranešimais ir rezoliucijomis susijusią tolesnę veiklą ir Komiteto metinį poveikio vertinimą ir konsultuoti pirmininką įgyvendinant rezultatus;

g)

priimti į darbą Generalinį sekretorių ir kitus pareigūnus bei tarnautojus, nurodytus 71 straipsnyje;

h)

teikti plenarinei asamblėjai Komiteto pajamų ir išlaidų sąmatos projektą pagal 73 straipsnį;

i)

duoti leidimą rengti posėdžius ne įprastinėje darbo vietoje;

j)

priimti nuostatas dėl darbo grupių, jungtinių komitetų, sudarytų su šalimis kandidatėmis, ir kitų politinių organizacijų, kurių veikloje dalyvauja Komiteto nariai, sudėties ir funkcionavimo.

Jungtiniai konsultaciniai komitetai sudaromi su paraišką pateikusių valstybių vietos ir regionų valdžios institucijų atstovais remiantis stabilizacijos ir asociacijos susitarimo nuostatomis.

Jungtinio konsultacinio komiteto narius iš paraišką pateikusių valstybių oficialiai skiria tų šalių Vyriausybės, kad būtų atstovaujama jų vietos ir regionų valdžios institucijoms. Sprendimai jungtiniuose konsultaciniuose komitetuose priimami kartu su partnerių atstovais, o posėdžiams kartu pirmininkauja Regionų komitetas ir paraišką pateikusi valstybė.

Jungtiniai konsultaciniai komitetai turėtų priimti ataskaitą ir rekomendacijas tose srityse, kurios aktualios vietos valdžios institucijoms plėtros proceso metu. Ataskaitos gali būti skirtos ir asociacijos tarybai.

k)

remiantis Komiteto pirmininko arba kompetentingos komisijos, veikiančios pagal 57 ir 58 straipsnius, pasiūlymu, priimti sprendimą pateikti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui arba įstoti į bylą šiame teisme, kai šio sprendimo per nustatytą laikotarpį negali priimti plenarinė asamblėja, jei atsižvelgiant į 38 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį nustatyta, kad kvorumas yra ir „už“ balsuoja dauguma balsavusiųjų. Priėmus tokį sprendimą, Komiteto pirmininkas Komiteto vardu pateikia ieškinį ir kitoje sesijoje prašo plenarinės asamblėjos priimti sprendimą dėl šio ieškinio palaikymo. Jei pagal 22 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį nustatoma, kad kvorumas yra, ir plenarinė asamblėja 14 straipsnio h punkte nustatyta dauguma priima sprendimą nepateikti ieškinio, Komiteto pirmininkas ieškinį atsiima.

38 straipsnis. Biuro sušaukimas, kvorumas ir sprendimų priėmimas

1.

Biurą sušaukia pirmininkas ir, suderinęs su pirmuoju pirmininko pavaduotoju, nustato posėdžio datą ir darbotvarkę. Biuro posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį arba, ne mažiau kaip ketvirtadaliui narių pateikus raštišką prašymą, per keturiolika dienų nuo prašymo pateikimo dienos.

2.

Biuro kvorumas yra, kai dalyvauja ne mažiau kaip pusė jo narių. Kvorumas tikrinamas nario prašymu, jei ne mažiau kaip keturi nariai balsuoja už prašymą patikrinti kvorumą. Jei kvorumo patikrinti neprašoma, visi balsavimo rezultatai galioja nepaisant dalyvaujančiųjų skaičiaus. Nustačius, kad kvorumo nėra, biuras gali tęsti svarstymą, tačiau balsavimas perkeliamas į kitą posėdį.

3.

Sprendimai priimami balsavusiųjų balsų dauguma, išskyrus tuos atvejus, kai Darbo tvarkos taisyklėse nustatyta kitaip. Taikomos 23 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatos.

4.

Nepažeidžiant 40 straipsnio 4 dalies b punkto rengdamas biuro sprendimus, pirmininkas gali pavesti Generaliniam sekretoriui parengti dokumentus svarstyti ir rekomenduojamus priimti sprendimus kiekvienu nagrinėjamu klausimu; tie dokumentai ir rekomendacijos pridedami prie darbotvarkės projekto.

5.

Nariams šie dokumentai turi būti pateikiami elektroninėmis priemonėmis ne vėliau kaip likus dešimt dienų iki posėdžio pradžios.

Atsižvelgiant į pakeitimų teikimo nuostatas, biuro dokumentų pakeitimus Generalinis sekretorius turi gauti ne vėliau kaip likus dviem darbo dienoms iki biuro posėdžio ir, kai tik jie išverčiami, turi būti sudaryta galimybė su jais susipažinti elektroninėmis priemonėmis. Biurui parengtuose dokumentuose, kai galima, numatomos įvairios biuro pasirinkimo galimybės, be to, kai tik jie perduodami susipažinti, jiems turi būti galima teikti pakeitimus.

6.

Išskirtinėmis aplinkybėmis pirmininkas gali pasinaudoti rašytine procedūra sprendimui, nesusijusiam su asmenimis, priimti. Pirmininkas pasiūlymą dėl sprendimo perduoda nariams ir prašo per tris darbo dienas raštu pareikšti savo prieštaravimus. Sprendimas laikomas priimtu, išskyrus tuos atvejus, kai jam prieštarauja ne mažiau kaip šeši nariai.

39 straipsnis. Pirmininkas

1.

Pirmininkas vadovauja Komiteto darbui.

2.

Pirmininkas atstovauja Komitetui ir turi teisę perduoti savo įgaliojimus.

3.

Jeigu pirmininko nėra arba jis negali dalyvauti, jam atstovauja pirmasis pirmininko pavaduotojas; jeigu nėra pirmojo pirmininko pavaduotojo, pirmininkui atstovauja vienas iš kitų pirmininko pavaduotojų.

4.

Pirmininkas atsako už Komiteto pastatų saugumą ir neliečiamumą.

40 straipsnis. Finansų ir administracinių reikalų komisija

1.

Biuras, remdamasis 37 straipsniu, sudaro patariamąją Finansų ir administracinių reikalų komisiją (FARK), kuriai pirmininkauja biuro narys.

2.

Komisijos posėdžio datą ir darbotvarkę nustato jos pirmininkas suderinęs su pirmuoju pirmininko pavaduotoju.

3.

FARK gali iš savo narių paskirti pranešėją, kuris padėtų komisijai rengti FARK ataskaitas biurui dėl jai pavestų užduočių. Šis narys prireikus ir pirmininkui pritariant atstovauja komisijai ir biurui jų nagrinėjamų temų ribose. Šis narys gali pateikti FARK savo ataskaitą raštu arba žodžiu.

4.

FARK atlieka šias funkcijas:

a)

pagal 73 straipsnį nagrinėja ir tvirtina Generalinio sekretoriaus pateiktą pajamų ir išlaidų sąmatos projektą;

b)

rengia biuro įgyvendinimo nuostatų ir sprendimų finansų, organizaciniais ir administravimo klausimais, taip pat su nariais ir pakaitiniais nariais susijusiais klausimais, projektus.

Šie dokumentai kartu su Finansų ir administracinių reikalų komisijos sprendimų santrauka siunčiami biuro nariams pagal 38 straipsnio 4 ir 5 dalį;

c)

pataria svarbiais klausimais, kai gali kilti grėsmė patikimam asignavimų valdymui arba nustatytų tikslų įgyvendinimui, visų pirma dėl asignavimų panaudojimo prognozių, visų pirma vertinant einamųjų metų biudžeto vykdymą, asignavimų perkėlimą, su etatų planais susijusias procedūras, administracinius asignavimus ir veiklą vykdant su pastatais susijusius projektus.

5.

Išskirtinėmis aplinkybėmis pirmininkas gali pasinaudoti rašytine procedūra sprendimui priimti. Pirmininkas pasiūlymą dėl sprendimo perduoda nariams ir prašo per tris darbo dienas raštu pareikšti savo prieštaravimus. Jeigu sprendimui prieštarauja mažiau kaip trys nariai, jis laikomas priimtu.

6.

FARK pirmininkas atstovauja Komitetui Sąjungos biudžeto valdymo institucijose.

Nuomonės, pranešimai ir rezoliucijos. Biuro vidinės procedūros

41 straipsnis. Nuomonės. Teisinis pagrindas

Komitetas savo nuomones priima pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 307 straipsnį:

a)

Europos Parlamento, Tarybos arba Komisijos prašymu suteikti konsultaciją sutartyse numatytais atvejais ir visais kitais atvejais, ypač susijusiais su tarpvalstybiniu bendradarbiavimu, arba kai viena iš šių institucijų mano, kad tai reikalinga;

b)

savo iniciatyva, kai, Komiteto manymu, tai reikalinga:

i)

remiantis kitos Europos Sąjungos institucijos Komitetui susipažinti perduotu komunikatu, ataskaita arba teisėkūros pasiūlymu arba remiantis Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios arba pirmininkausiančios valstybės narės prašymu;

arba

ii)

visais kitais atvejais vien savo iniciatyva ir remiantis Komiteto politiniais prioritetais pagal 14 straipsnį;

c)

kai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnį konsultuojamasi su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir Komitetas mano, kad klausimas yra aktualus regionams.

42 straipsnis. Nuomonės. Kompetentingos komisijos paskyrimas

1.

Gavęs Europos Parlamento, Europos Vadovų Tarybos, Tarybos arba Komisijos dokumentą, pirmininkas jį priskiria atsakingai komisijai ir artimiausiame posėdyje praneša apie tai biurui.

2.

Jei nuomonės tema apima daugiau negu vienos komisijos kompetenciją, pirmininkas, pasikonsultavęs su atitinkamų komisijų pirmininkais, paskiria už dokumentą atsakingą komisiją. Dar prieš pirmininko konsultacijas su pirmininkais Generalinis sekretorius užtikrina išsamią objektyvių priežasčių, kodėl atitinkamas dokumentas priklauso daugiau nei vienos komisijos kompetencijos sričiai, analizę. Jei klausimas nedalomai priklauso keleto komisijų kompetencijos sričiai, pirmininkas gali siūlyti sudaryti darbo grupę iš vienodo skaičiaus atitinkamų komisijų atstovų. Ši darbo grupė gali paskirti pranešėją, kuris rengia vieną nuomonę ar rezoliuciją, kuri turi būti pateikta plenarinėje sesijoje.

3.

Komisija, kuri nesutinka su pirmininko pagal 42 straipsnio 1 ir 2 dalis priimtu sprendimu, gali per savo pirmininką prašyti biuro priimti sprendimą.

43 straipsnis. Pagrindinio pranešėjo skyrimas

1.

Jei kompetentinga komisija negali parengti nuomonės projekto iki nustatyto termino, biuras gali pasiūlyti plenarinei asamblėjai paskirti pagrindinį pranešėją, įpareigotą pateikti savo nuomonės projektą tiesiogiai plenarinei asamblėjai.

2.

Jei dėl nustatyto termino plenarinei asamblėjai nelieka laiko paskirti pagrindinį pranešėją, jį paskirti gali pirmininkas; plenarinei asamblėjai apie tai pranešama artimiausiame posėdyje.

3.

Pagrindinis pranešėjas yra atitinkamos komisijos narys.

4.

Ir vienu, ir kitu atveju kompetentinga komisija, jei įmanoma, sušaukia posėdį ir surengia bendro pobūdžio svarstymą dėl nuomonės arba pranešimo.

44 straipsnis. Nuomonės savo iniciatyva

1.

Prašymą parengti nuomonę savo iniciatyva pagal 41 straipsnio b punkto ii papunktį biurui gali pateikti keturi biuro nariai, komisija per savo pirmininką arba32 Komiteto nariai. Prašymai su paaiškinimais turi būti biurui pateikti kartu su kitais 38 straipsnio 4 dalyje numatytais svarstytinais dokumentais, jei įmanoma, prieš priimant metinę veiklos programą.

2.

Sprendimą dėl prašymo parengti nuomonę savo iniciatyva pagal 41 straipsnio b punkto ii papunktį komisijos priima dviejų trečdalių balsų dauguma. Sprendimą dėl prašymo parengti nuomonę savo iniciatyva pagal 41 straipsnio b punkto ii papunktį biuras priima balsų dauguma. Parengti nuomonę pagal 42 straipsnį pavedama komisijai, kurios kompetencijai yra priskirtas nagrinėjamas klausimas. Pirmininkas informuoja plenarinę asamblėją apie visus biuro sprendimus rengti šias nuomones savo iniciatyva ir jas priskirti.

45 straipsnis. Rezoliucijų teikimas

1.

Į darbotvarkę įtraukiamos tik tos rezoliucijos, kuriose aptariami su Europos Sąjungos veiklos sritimis susiję aktualūs klausimai, keliantys didelį regionų ir vietos valdžios institucijų susirūpinimą.

2.

Pasiūlymą dėl rezoliucijos arba prašymą parengti rezoliuciją Komitetui gali pateikti ne mažiau kaip32 nariai arba politinė frakcija. Visi pasiūlymai ir prašymai biurui turi būti pateikti raštu; turi būti nurodytos juos remiančių narių vardai ir pavardės arba politinės frakcijos pavadinimas. Generalinį sekretorių jie turi pasiekti ne vėliau kaip likus penkioms darbo dienoms iki biuro posėdžio pradžios. Likus ne mažiau kaip trims dienoms iki biuro posėdžio šie dokumentai visomis kalbomis perduodami nariams susipažinti. Pakeitimų projektus galima teikti elektronine forma iš karto, kai rezoliucijos projektas perduodamas susipažinti. Biurui priėmus palankų sprendimą, pakeitimų projektai automatiškai tampa pakeitimais. Biurui priėmus nepalankų sprendimą, pakeitimų projektai automatiškai pašalinami iš sistemos.

3.

Biuras, nusprendęs, kad Komitetas turi parengti rezoliucijos projektą arba patenkinti prašymą parengti rezoliuciją, gali:

a)

įrašyti rezoliucijos projektą į preliminarų plenarinės sesijos darbotvarkės projektą pagal 16 straipsnio 1 dalį;

b)

pagal 16 straipsnio 6 dalies antrąjį sakinį įrašyti rezoliucijos projektą į artimiausios plenarinės sesijos darbotvarkę. Projekto tekstas yra svarstomas antrąją posėdžio dieną.

4.

Rezoliucijos, kuria reaguojama į nenumatytą įvykį, įvykusį po 45 straipsnio 2 dalyje nurodyto termino (skubios rezoliucijos), ir kuri atitinka 45 straipsnio 1 dalies nuostatas, projektas gali būti pateiktas biuro posėdžio pradžioje. Biurui nusprendus, kad pasiūlymas yra susijęs su svarbiausiais Komiteto uždaviniais, jis šį klausimą sprendžia pagal 45 straipsnio 3 dalies b punktą. Plenarinėje asamblėjoje kiekvienas narys gali pateikti skubių rezoliucijų pakeitimų.

4 SKYRIUS

PIRMININKŲ SUEIGA

46 straipsnis. Sudėtis

Pirmininkų sueigą sudaro pirmininkas, pirmasis pirmininko pavaduotojas ir politinių frakcijų pirmininkai. Politinių frakcijų pirmininkams gali atstovauti kitas jų frakcijos narys.

47 straipsnis. Įgaliojimai

Pirmininkų sueiga aptaria visus jai pirmininko pateiktus klausimus ir parengia bei padeda ieškoti politinio konsensuso dėl sprendimų, kuriuos turės priimti kiti Komiteto organai.

Pirmininkas, teikdamas savo informaciją biurui, turėtų informuoti apie pirmininkų sueigoje vykusias diskusijas.

5 SKYRIUS

KOMISIJOS

48 straipsnis. Sudėtis ir įgaliojimai

1.

Kiekvienos penkerių metų kadencijos pradžioje plenarinė asamblėja sudaro komisijas, atsakingas už darbo parengimą. Ji, biuro siūlymu, priima sprendimą dėl komisijų sudėties ir įgaliojimų.

2.

Komisijų sudėtis turi atspindėti Komitete atstovaujamas valstybes nares.

3.

Kiekvienas Komiteto narys turi priklausyti bent vienai, bet ne daugiau kaip dviem komisijoms. Biuras gali daryti išimčių nacionalinių delegacijų, turinčių mažiau narių nei yra komisijų, nariams.

49 straipsnis. Pirmininkai ir pirmininkų pavaduotojai

1.

Per pirmąjį posėdį kiekviena komisija iš savo narių išsirenka pirmininką, pirmąjį pirmininko pavaduotoją ir, jeigu reikia, ne daugiau kaip dar du pirmininko pavaduotojus. Jie renkami dvejų su puse metų laikotarpiui.

2.

Jei kandidatų skaičius atitinka laisvų vietų skaičių, kandidatą arba kandidatus galima išrinkti aklamacijos būdu. Kitu atveju arba šeštadalio komisijos narių prašymu dėl kandidatų balsuojama pagal 34 straipsnio 2–4 dalių nuostatas, reglamentuojančias Komiteto pirmininko ir pirmojo pirmininko pavaduotojo rinkimų tvarką.

3.

Komisijos pirmininkui arba pirmininko pavaduotojui nutraukus narystę Komitete arba atsistatydinus iš savo komisijos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo pareigų, naujas narys į laisvą vietą renkamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

50 straipsnis. Komisijų funkcijos

1.

Komisijos, remdamosi įgaliojimais, kuriuos joms pagal 48 straipsnį suteikia plenarinė asamblėja, svarsto Sąjungos politiką. Pagrindinė komisijų užduotis – rengti nuomonių, pranešimų ir rezoliucijų projektus plenarinei asamblėjai priimti.

2.

Komisijos sprendimą dėl nuomonių rengimo priima vadovaudamosi:

41 straipsnio a punktu;

41 straipsnio b punkto i papunkčiu;

41 straipsnio c punktu.

3.

Jos parengia savo metinę veiklos programą atsižvelgdamos į Komiteto politikos prioritetus ir siunčia biurui susipažinti.

51 straipsnis. Komisijų sušaukimas ir darbotvarkė

1.

Komisijos posėdžio datą ir darbotvarkę nustato jos pirmininkas suderinęs su pirmuoju pirmininko pavaduotoju.

2.

Komisiją sušaukia jos pirmininkas. Kvietimą į eilinį posėdį kartu su darbotvarke nariai turi gauti ne vėliau kaip prieš keturias savaites iki nustatytos posėdžio dienos.

3.

Ne mažiau kaip ketvirtadaliui narių pateikus raštišką prašymą, pirmininkas privalo sušaukti neeilinį komisijos posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip po keturių savaičių nuo prašymo pateikimo dienos. Neeilinio posėdžio darbotvarkę sudaro prašymą pateikę nariai. Ji nusiunčiama nariams kartu su pranešimu apie posėdį.

4.

Visus nuomonių projektus ir kitus svarstytinus dokumentus, kuriuos reikia išversti, reikia nusiųsti į komisijos sekretoriatą ne vėliau kaip likus penkioms savaitėms iki nustatytos posėdžio dienos. Šie dokumentai nariams elektroninėmis priemonėmis perduodami ne vėliau kaip likus keturiolikai darbo dienų iki posėdžio pradžios. Išskirtiniais atvejais šį terminą pirmininkas gali pakeisti.

5.

Dokumentai sekretoriatui siunčiami elektroniniu paštu laikantis biuro patvirtintos standartinės formos. Dokumente pateikiamos politinės rekomendacijos neturi būti ilgesnės kaip 10 puslapių (15 000 ženklų) su ne didesne nei 10 % paklaida, leistina dėl kalbinių priežasčių. Nepaisant to, išimtiniais atvejais, kai nagrinėjamas klausimas turi būti nuodugniau apsvarstytas, komisijos pirmininkas gali padaryti išimtį.

52 straipsnis. Dalyvavimas ir viešumas

1.

Visi posėdyje dalyvaujantys nariai ir pakaitiniai nariai pasirašo dalyvių sąraše už kiekvieną posėdžio dieną.

2.

Komisijų posėdžiai yra atviri ir vieši, išskyrus tuos atvejus, kai jos dėl viso posėdžio arba konkretaus darbotvarkės punkto priima kitokį sprendimą.

3.

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos atstovai ir kiti asmenys gali būti kviečiami dalyvauti komisijų posėdžiuose ir atsakyti į narių klausimus.

53 straipsnis. Nuomonių parengimo terminai

1.

Komisijos pateikia savo nuomonių projektus laikydamosi institucijų tvarkaraštyje nustatytų terminų. Nuomonės projektui išnagrinėti skiriami ne daugiau kaip du posėdžiai; pirmasis posėdis, kuriame organizuojamas dokumentų rengimo darbas, neįskaičiuojamas.

2.

Išskirtiniais atvejais biuras gali leisti surengti papildomų posėdžių nuomonės projektui svarstyti arba gali atidėti nustatytą jo pateikimo terminą.

54 straipsnis. Nuomonių turinys

1.

Komiteto nuomonėje pateikiamas Komiteto požiūris ir rekomendacijos svarstomu klausimu.

2.

Komiteto nuomonėse dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų tose srityse, kurios nepriklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai, įvertinama, ar pasiūlymas atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus.

Kitose Komiteto nuomonėse, kai tinkama, galima aptarti subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymą.

3.

Šiose nuomonėse taip pat kiekvieną kartą esant galimybei vertinamas tikėtinas dokumento poveikis administravimui ir regionų ir vietos finansinėms lėšoms.

4.

Komiteto nuomonėse dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turėtų būti pateiktos rekomendacijos, kaip pakeisti Europos Komisijos dokumentą.

5.

Prireikus parengiamas aiškinamasis raštas, už kurio parengimą atsako pranešėjas. Dėl aiškinamojo rašto nebalsuojama. Tačiau jis turi derėti su nuomonės, dėl kurios balsuojama, tekstu.

6.

Prie nuomonės projekto, kuriame siūloma nauja finansinį poveikį turėsianti Komiteto veikla, pridedamas priedas, kuriame pateikiama tos veiklos sąnaudų sąmata.

55 straipsnis. Tolesni veiksmai Komitetui priėmus nuomones, ataskaitas ir rezoliucijas

Priėmus nuomonę, ataskaitą ar rezoliuciją, pranešėjas ir (arba) komisijos, kuriai buvo pavesta parengti atitinkamo dokumento projektą, pirmininkas, Generalinio sekretoriato padedami, stebi tolesnę Komiteto patariamosios procedūros eigą ir imasi visos kitos reikiamos veiklos nuomonėje priimtai Komiteto pozicijai propaguoti, tinkamai atsižvelgdami į institucinio darbo tvarkaraštį.

56 straipsnis. Pataisytos nuomonės

1.

Ši komisija, siekdama atsižvelgti į tolesnę atitinkamos teisėkūros procedūros, susijusios su Komiteto patariamąja funkcija, eigą kitose institucijose, prireikus savo nuožiūra gali tuo pačiu klausimu parengti pataisytą nuomonės projektą, kurį, jei tai įmanoma, rengtų tas pats pranešėjas.

2.

Komisija, jei įmanoma, susirenka į posėdį, apsvarsto ir priima nuomonės projektą ir pateikia jį artimiausiai plenarinei sesijai.

3.

Jei procedūra, susijusi su Komiteto patariamąja funkcija, yra taip pažengusi į priekį, kad komisijai nebelieka laiko priimti pataisytą nuomonės projektą, komisijos pirmininkas apie tai nedelsdamas praneša Komiteto pirmininkui, kad būtų galima taikyti 43 straipsnyje numatytą pagrindinio pranešėjo skyrimo procedūrą.

57 straipsnis. Ieškinys dėl subsidiarumo principo pažeidimo

1.

Komiteto pirmininkas arba komisija, kuriai buvo pavesta parengti nuomonės projektą, gali pasiūlyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pateikti ieškinį arba prašymą įstoti į bylą dėl subsidiarumo principo pažeidimo, susijusio su teisės aktu, dėl kurio priėmimo reikia konsultuotis su Komitetu pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo.

2.

Komisijos sprendimas laikomas priimtu, jei už jį balsuoja dauguma balsavusiųjų, prieš tai pagal 63 straipsnio 1 dalį patikrinus, ar yra kvorumas. Komisijos pasiūlymas pagal 14 straipsnio h punktą teikiamas plenarinei asamblėjai arba 37 straipsnio k punkte numatytais atvejais – biurui sprendimui priimti. Komisija savo pasiūlymą argumentuoja pateikdama išsamų pareiškimą, kuriame prireikus nurodoma, kad pagal 37 straipsnio k punktą priimtą sprendimą būtina įgyvendinti skubos tvarka.

58 straipsnis. Neįvykdytas privalomas reikalavimas konsultuotis su Komitetu

1.

Jei su Komitetu nebuvo konsultuojamasi Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatytais atvejais, Komiteto pirmininkas arba komisija pagal 14 straipsnio h punktą gali pasiūlyti plenarinei asamblėjai arba 37 straipsnio k punkte numatytais atvejais – biurui pateikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ieškinį arba prašymą įstoti į bylą.

2.

Komisijos sprendimas laikomas priimtu, jei už jį balsuoja dauguma balsavusiųjų, prieš tai pagal 63 straipsnio 1 dalį patikrinus, ar yra kvorumas. Komisija savo pasiūlymą argumentuoja pateikdama išsamų pareiškimą, kuriame prireikus nurodoma, kad pagal 37 straipsnio k punktą priimtą sprendimą būtina įgyvendinti skubos tvarka.

59 straipsnis. Ataskaita dėl nuomonių poveikio

Generalinis sekretoriatas ne rečiau kaip kartą per metus plenarinei asamblėjai pateikia ataskaitą dėl Komiteto nuomonių poveikio, kuri, be kita ko, rengiama atsižvelgiant į Komitetui kiekvienos kompetentingos komisijos šiuo klausimu pateiktą ir iš atitinkamų institucijų surinktą informaciją.

60 straipsnis. Pranešėjai

1.

Nuomonės projektui parengti kiekviena komisija, jos pirmininko teikimu, iš savo narių ar tinkamai įgaliotų pakaitinių narių paskiria vieną arba, tinkamai pagrįstais atvejais, du pranešėjus.

2.

Kiekviena komisija skiria pranešėjus taip, kad nuomonių rengimo darbas būtų teisingai ir tolygiai paskirstytas.

3.

Skubos atveju komisijos pirmininkas, skirdamas pranešėją, gali pasinaudoti rašytine procedūra. Pirmininkas prašo komisijos narių per tris darbo dienas jam raštu pareikšti savo prieštaravimus dėl siūlomo pranešėjo paskyrimo. Jei yra prieštaraujančių, pirmininkas ir pirmasis pirmininko pavaduotojas priima sprendimą bendru sutarimu.

4.

Jei pranešėju skiriamas pirmininkas arba vienas jo pavaduotojų, pirmininkavimas posėdžiui, kol nagrinėjamas jų nuomonės projektas, perduodamas pirmininko pavaduotojui arba kitam posėdyje dalyvaujančiam nariui.

5.

Pranešėjui netekus Komiteto nario arba pakaitinio nario mandato, prireikus, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka iš tai pačiai politinei frakcijai priklausančių komisijos narių skiriamas kitas pranešėjas.

61 straipsnis. Komisijų darbo grupės

1.

Tinkamai pagrįstais atvejais komisijos, biurui pritarus, sudaro darbo grupes. Darbo grupėms taip pat gali priklausyti nariai iš kitos komisijos.

2.

Posėdyje negalintį dalyvauti darbo grupės narį gali pakeisti kitas tos pačios politinės frakcijos narys, įtrauktas į atitinkamos darbo grupės pavaduojančiųjų narių sąrašą. Jeigu nė vienas iš sąraše nurodytų pavaduojančių narių posėdyje dalyvauti negali, narį gali pakeisti bet kuris jo politinės frakcijos narys arba pakaitinis narys.

3.

Kiekviena darbo grupė gali iš savo narių išsirinkti pirmininką ir pirmininko pavaduotoją.

4.

Darbo grupės gali priimti išvadas ir jas pateikti savo komisijoms.

62 straipsnis. Pranešėjo ekspertai

1.

Kiekvienam pranešėjui gali talkinti ekspertas.

2.

Pranešėjų ekspertams ir komisijų pakviestiems ekspertams atlyginamos kelionės išlaidos ir mokami dienpinigiai.

3.

Ekspertai nėra Komiteto atstovai ir nekalba jo vardu.

63 straipsnis. Kvorumas

1.

Komisijos kvorumas yra, kai dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių.

2.

Kvorumas tikrinamas nario prašymu, jei ne mažiau kaip dešimt narių balsuoja už prašymą patikrinti kvorumą. Jei kvorumo patikrinti neprašoma, visi balsavimo rezultatai galioja nepaisant dalyvaujančiųjų skaičiaus. Prieš pradėdamas tikrinti kvorumą, pirmininkas gali nuspręsti sustabdyti komisijos posėdį ne ilgiau kaip dešimt minučių. Šio patikrinimo paprašę nariai yra įtraukiami į dalyvaujančių narių skaičių, net jeigu tuo metu jų jau nėra salėje. Jei dalyvaujančių narių yra mažiau kaip dešimt, pirmininkas gali priimti sprendimą, kad kvorumo nėra.

3.

Nustačius, kad kvorumo nėra, komisija gali tęsti darbotvarkės klausimų, dėl kurių nereikia balsuoti, nagrinėjimą, tačiau kitų darbotvarkės klausimų svarstymas ir balsavimas perkeliamas į kitą posėdį. Galioja visi prieš kvorumo patikrinimą posėdyje priimti sprendimai ar balsavimai.

64 straipsnis. Pakeitimai

1.

Pakeitimai turi būti pateikti ne vėliau kaip devintą darbo dieną 15.00 val. (Briuselio laiku) iki posėdžio dienos. Išskirtiniais atvejais šį terminą pirmininkas gali pakeisti.

Pakeitimus komisijai gali teikti tik tos komisijos nariai arba, atsižvelgiant į 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, nariai bei tinkamai įgalioti pakaitiniai nariai ir įgaliojimų neturintis, tačiau konkrečios nuomonės pranešėju paskirtas pakaitinis narys, pristatydamas savo parengtą nuomonę, arba politinė frakcija.

Teisę teikti pakeitimus komisijos posėdžiui turi tik tos komisijos narys arba tinkamai įgaliotas kitas narys arba pakaitinis narys. Jei narys savo įgaliojimą pakaitiniam nariui perduoda visam komisijos posėdžiui ar jo daliai, pakeitimus gali teikti tik vienas jų. Jei narys pateikia pakeitimus dėl bet kurios komisijos posėdžio dalies, tokiu atveju pakaitinis narys vėliau to daryti nebegali. Taip pat, jei pakaitiniam nariui yra perduodamas įgaliojimas bet kuriai posėdžio daliai ir jei šis pakaitinis narys pateikia pakeitimus dėl nuomonės prieš nariui pateikiant pakeitimus, tokiu atveju narys nebegali teikti pakeitimų komisijos posėdžiui. Tinkamai pateikti pakeitimai, kuriuos narys ar pakaitinis narys pateikė prieš tai, kai neteko Komiteto nario mandato, suteikė įgaliojimus ar juos atsiėmė, lieka galioti.

Pakeitimai išverčiami pirmumo tvarka ir perduodami pranešėjui, kad ne vėliau kaip likus trims darbo dienoms iki posėdžio pradžios būtų galima elektronine forma pateikti pranešėjo pakeitimus Generaliniam sekretoriatui. Pranešėjo pakeitimai turi būti aiškiai susiję su vienu ar keletu 1 dalyje nurodytų pakeitimų. Kai tik šie pranešėjo pakeitimai išverčiami, turi būti sudaryta galimybė su jais susipažinti elektroninėmis priemonėmis, o spausdinti pakeitimai turi būti išdalyti ne vėliau kaip pačioje posėdžio pradžioje.

25 straipsnio 1–6 dalių nuostatos taikomos mutatis mutandis.

2.

Pakeitimai teikiami balsuoti tokia tvarka, kokia svarstomo nuomonės projekto tekste išdėstyti siūlomi keisti punktai.

3.

Galutinis balsavimas vyksta dėl viso teksto su priimtais jo pakeitimais, jeigu jų būta. Jei nuomonė nesurenka balsavusiųjų balsų daugumos, komisija gali nuspręsti:

pateikti nuomonės projektą pakartotinai svarstyti ir priimti su komisijos priimtais pakeitimais, atsižvelgiant į 53 straipsnio nuostatas;

paskirti naują pranešėją ir iš naujo pradėti rengti nuomonę,

neberengti nuomonės.

4.

Komisijai priėmus nuomonę, komisijos pirmininkas perduoda šį dokumentą Komiteto pirmininkui.

65 straipsnis. Sprendimas nerengti nuomonės

1.

Atsakingai komisijai nusprendus, kad jai pagal 41 straipsnio a punktą pavesta konsultacija nėra aktuali vietos arba regionų lygmeniui arba nėra politinio pobūdžio, ji gali nuspręsti nuomonės nerengti. Generalinis sekretorius apie šį sprendimą praneša atitinkamoms Europos institucijoms.

2.

Atsakingai komisijai nusprendus, kad konsultacija, dėl kurios kreiptasi pagal 41 straipsnio a punktą, yra svarbi, tačiau, atsižvelgiant į prioritetus ir (arba) į tai, kad Komitetas neseniai atitinkamu klausimu jau yra parengęs nuomonių, manoma, kad naujos nuomonės rengti nebūtina, atsakinga komisija gali nuspręsti nuomonės nerengti. Tokiu atveju RK gali atsakyti ES institucijoms motyvuotu atsisakymu rengti nuomonę.

66 straipsnis. Rašytinė procedūra

1.

Išskirtiniais atvejais komisijos pirmininkas gali pasinaudoti rašytine procedūra sprendimui dėl komisijos veiklos priimti.

2.

Pirmininkas pasiūlymą dėl sprendimo pateikia nariams ir prašo per tris darbo dienas raštu pareikšti savo prieštaravimus.

3.

Jeigu sprendimui prieštarauja mažiau kaip šeši nariai, jis laikomas priimtu.

67 straipsnis. Komisijoms taikomos nuostatos

12 straipsnis. Pirmojo posėdžio sušaukimas

13 straipsnio 2 dalis. Komiteto sudarymas ir įgaliojimų patikrinimas

16 straipsnio 7 dalis. Plenarinės sesijos darbotvarkė

18 straipsnis. Viešumas, svečiai ir kviestieji kalbėtojai

21 straipsnis. Siūlymas dėl procedūros

23 straipsnis. Balsavimas

26 straipsnis. Galutinio teksto nuoseklumas

mutatis mutandis taikomi komisijoms.

6 SKYRIUS

KOMITETO ADMINISTRACIJA

68 straipsnis. Generalinis sekretoriatas

1.

Komitetui padeda Generalinis sekretoriatas.

2.

Generaliniam sekretoriatui vadovauja Generalinis sekretorius.

3.

Biuras, remdamasis Generalinio sekretoriaus siūlymu, nustato tokią Generalinio sekretoriato organizacinę struktūrą, kuri užtikrintų veiksmingą Komiteto ir jo organų funkcionavimą ir padėtų nariams eiti savo pareigas. Kokias paslaugas Generalinis sekretoriatas turi teikti nariams, nacionalinėms delegacijoms, politinėms frakcijoms ir joms nepriklausantiems nariams, nustatoma darbo eigos metu.

4.

Generalinis sekretoriatas užtikrina Komiteto organų posėdžių protokolavimą.

69 straipsnis. Generalinis sekretorius

1.

Generalinis sekretorius yra administraciniu požiūriu atsakingas už biuro ar pirmininko priimtų sprendimų vykdymą pagal šias Darbo tvarkos taisykles ir taikomas teisės normas. Generalinis sekretorius dalyvauja biuro posėdžiuose patariamojo balso teise ir rašo posėdžio protokolą. Generalinis sekretorius padeda pirmininkui užtikrinti Komiteto patalpų saugumą ir neliečiamumą.

2.

Generalinis sekretorius eina savo pareigas vadovaujamas pirmininko, kuris atstovauja biurui. Generalinis sekretorius biure iškilmingai prisiekia sąžiningai ir visiškai nešališkai eiti savo pareigas. Jis negali politiniu lygiu atstovauti Komitetui be išankstinio pirmininko leidimo. Generalinis sekretorius kasmet pateikia biurui savo veiklos ataskaitą, atsižvelgdamas į tai, kad jis yra įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas, ir prireikus pateikia šios ataskaitos santrauką svarstyti.

70 straipsnis. Generalinio sekretoriaus priėmimas į pareigas

1.

Biuras Generalinį sekretorių priima į pareigas dviejų trečdalių balsavusiųjų daugumos sprendimu; prieš tai pagal 38 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį patikrinamas kvorumas.

2.

Generalinis sekretorius įdarbinamas penkeriems metams. Biuras, vadovaudamasis Europos Sąjungos kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio ir kitomis susijusiomis nuostatomis, nustato konkrečias Generalinio sekretoriaus darbo sutarties sąlygas.

Generalinio sekretoriaus įgaliojimai gali būti pratęsti tik vieną kartą ir ne ilgiau kaip penkeriems metams.

Generalinio sekretoriaus pareigas jam nesant ar negalint jų atlikti, vykdo biuro paskirtas direktorius.

3.

Įgaliojimus, kuriuos institucijai, turinčiai teisę sudaryti darbo sutartis, suteikia Europos Sąjungos kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, įdarbinant Generalinį sekretorių įgyvendina biuras.

71 straipsnis. Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos

1.

Įgaliojimai, kuriuos paskyrimų tarnybai suteikia Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai, įgyvendinami taip:

AD kategorijos 5–12 lygio pareigūnus ir AST bei AST-SC kategorijų pareigūnus skiria Generalinis sekretorius,

kitus pareigūnus skiria biuras Generalinio sekretoriaus siūlymu.

2.

Įgaliojimai, kuriuos institucijai, turinčiai teisę sudaryti darbo sutartis, suteikia Europos Sąjungos kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, įgyvendinami taip:

AD kategorijos 5–12 lygio laikinųjų darbuotojų ir AST bei AST-SC kategorijų laikinųjų darbuotojų darbo sutartis sudaro Generalinis sekretorius,

kitų laikinųjų darbuotojų darbo sutartis sudaro biuras Generalinio sekretoriaus siūlymu,

kitų laikinųjų pirmininko arba pirmojo pirmininko pavaduotojo kabineto darbuotojų darbo sutartis sudaro:

AD kategorijos 5–12 lygio ir AST bei AST-SC kategorijų darbuotojų – Generalinis sekretorius pirmininko siūlymu,

kitų AD kategorijos lygių darbuotojų – biuras pirmininko siūlymu.

Laikinieji darbuotojai pirmininko arba pirmojo pirmininko pavaduotojo kabinete įdarbinami iki pirmininko arba pirmojo jo pavaduotojo kadencijos pabaigos:

sutartininkus, specialiuosius patarėjus ir vietinį personalą įdarbina Generalinis sekretorius remdamasis kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygomis.

3.

Biuras, pirmininkas ir Generalinis sekretorius gali perduoti įgaliojimus, kuriuos jiems suteikia šis straipsnis. Įgaliojimų aktuose numatyta perduodamų įgaliojimų apimtis, ribos bei laikotarpis nurodant, ar šių įgaliojimų turėtojai gali juos perduoti tretiesiems asmenims.

72 straipsnis. Uždaras posėdis

Biuras sprendimus dėl asmenų, minėtų 70 ir 71 straipsniuose, priima uždarame posėdyje.

73 straipsnis. Biudžetas

1.

Finansų ir administracinių reikalų komisija pateikia biurui preliminarų kitų finansinių metų Komiteto išlaidų ir pajamų sąmatos projektą. Biuras pateikia projektą plenarinei asamblėjai tvirtinti;

Pirmininkas, pasitaręs su pirmininkų sueiga, pateikia biurui bendras strategines gaires, kurios bus teikiamos Finansų ir administracinių reikalų komisijai, kad ji parengtų n+2 metų biudžetą.

2.

Plenarinė asamblėja priima preliminarų Komiteto išlaidų ir pajamų sąmatos projektą ir pateikia jį Komisijai, Tarybai ir Europos Parlamentui tinkamu laiku laikydamasi finansinėse nuostatose nustatytų terminų.

3.

Finansų ir administracinių reikalų komisijos pavedimu išlaidų ir pajamų atskaitomybę vykdo Komiteto pirmininkas arba paveda ją vykdyti pagal biuro priimtas vidaus finansų taisykles. Jis šią funkciją atlieka pagal Finansinį reglamentą, taikomą bendram Europos Sąjungos biudžetui.

4.

Pagal Finansinį reglamentą ir vidaus finansines taisykles pirmininko įgaliojimai biudžeto vykdymo srityje perduodami Generaliniam sekretoriui, kuris po paskyrimo tampa įgaliotuoju leidimus suteikiančiu pareigūnu.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS, SIUNTIMAS IR SKELBIMAS

74 straipsnis. Bendradarbiavimo susitarimai

Biuras, remdamasis Generalinio sekretoriaus pasiūlymu, gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus, kurie padėtų Komitetui įgyvendinti Sutartyse jam suteiktus įgaliojimus arba pagerintų politinį bendradarbiavimą.

75 straipsnis. Nuomonių ir rezoliucijų siuntimas ir skelbimas

1.

Komiteto nuomonės, taip pat pranešimai dėl supaprastintos procedūros taikymo pagal 28 straipsnio nuostatas arba dėl atsisakymo parengti nuomonę pagal 65 straipsnio nuostatas siunčiami Tarybai, Komisijai ir Europos Parlamentui. Šiuos dokumentus ir rezoliucijas siunčia pirmininkas.

2.

Nuomonės ir rezoliucijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2 SKYRIUS

VIEŠUMAS, SKAIDRUMAS IR NARIŲ FINANSINIŲ INTERESŲ DEKLARAVIMAS

76 straipsnis. Visuomenės galimybė susipažinti su dokumentais

1.

Kiekvienas Europos Sąjungos pilietis ir fizinis ar juridinis asmuo, nuolat gyvenantis arba įsisteigęs valstybėje narėje, pagal Europos Sąjungos veikimo sutarties 15 straipsnio 3 dalį ir laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 išdėstytų principų, sąlygų ir apribojimų ir Komiteto biuro nustatytų nurodymų turi teisę susipažinti su Regionų komiteto dokumentais. Kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims teisė susipažinti su dokumentais, esant galimybei, suteikiama tokiu pat būdu.

2.

Komitetas sudaro Komiteto dokumentų registrą. Biuras priima vidaus taisykles, reglamentuojančias susipažinimo su dokumentais sąlygas ir sudaro tiesiogiai prieinamų dokumentų sąrašą.

77 straipsnis. Narių finansinių interesų deklaravimas ir elgesio kodeksas finansinių interesų ir interesų konfliktų klausimais

Pradėję eiti pareigas Komitete, nariai užpildo biuro patvirtintos formos finansinių interesų deklaraciją, kuri turi būti nuolat atnaujinama ir prieinama visuomenei. Atlikdami savo pareigas nariai taip pat laikosi biuro priimto elgesio kodekso finansinių interesų ir interesų konfliktų klausimais.

3 SKYRIUS

KALBŲ VARTOJIMAS

78 straipsnis. Vertimo žodžiu kalbų režimas

Pagal galimybes bus imtasi visų priemonių, kad būtų įgyvendintas šis vertimo žodžiu kalbų režimas:

a)

Komiteto diskusijose galima kalbėti oficialiomis kalbomis, išskyrus atvejus, kai biuras nusprendžia kitaip.

b)

Visi nariai plenarinių sesijų metu turi teisę kalbėti bet kuria pačių pasirinkta oficialia kalba. Narių kalbos, sakomos viena kuria oficialia kalba, sinchroniškai verčiamos į kitas oficialias kalbas ir į bet kurią kitą kalbą, į kurią, biuro nuomone, versti yra būtina. Tai taip pat taikoma kalboms, kurioms ši galimybė yra numatyta Komiteto administraciniuose susitarimuose su įvairiomis valstybėmis narėmis.

c)

Biuro, komisijų ir darbo grupių posėdžių metu žodžiu verčiama į tas kalbas ir iš tų kalbų, kurias vartoja nariai, patvirtinę savo dalyvavimą posėdyje.

4 SKYRIUS

STEBĖTOJAI

79 straipsnis. Stebėtojai

1.

Jei su valstybe pasirašoma stojimo į Europos Sąjungą sutartis, pirmininkas, gavęs biuro sutikimą, gali paprašyti stojančiosios valstybės Vyriausybės į Komitetą paskirti tiek stebėtojų, kiek ateityje tai valstybei Komitete bus skirta vietų.

2.

Iki tol, kol įsigalios stojimo sutartis, šie stebėtojai dalyvauja visuose arba tik kai kuriuose Komiteto darbuose ir turi teisę kalbėti jo organuose.

Jie neturi teisės balsuoti arba būti kandidatais į renkamas Komiteto pareigas. Jų dalyvavimas neturi teisinio poveikio Komiteto darbui.

3.

Tokiomis pat teisėmis kaip ir nariai jie gali naudotis Komiteto patalpomis ir įranga ir turi teisę į išlaidų, kurias jie patiria dėl savo, kaip stebėtojų, veiklos, atlyginimą, atsižvelgiant į tai, kiek finansinių išteklių šiam tikslui yra skirta atitinkamoje biudžeto eilutėje.

5 SKYRIUS

IŠSKIRTINĖS APLINKYBĖS

80 straipsnis. Nepaprastosios priemonės

1.

Jeigu Regionų komitetas dėl išimtinių ir nenumatytų aplinkybių, kurių jis negali kontroliuoti, negali vykdyti savo pareigų ir naudotis savo prerogatyvomis pagal Sutartis, gali būti taikoma laikinai nuo kai kurių Komiteto taisyklių leidžianti nukrypti nuostata, kad Komitetas galėtų toliau vykdyti tas pareigas ir naudotis tomis prerogatyvomis.

Tokios ypatingosios aplinkybės laikomos susidariusiomis, kai pirmininkas, remdamasis patikimais įrodymais, kuriuos pateikė Generalinis sekretorius, padaro išvadą, kad dėl saugumo ar saugos priežasčių arba dėl to, kad nėra techninių priemonių, Komitetui yra arba bus neįmanoma arba pavojinga sušaukti posėdžius arba veikti pagal savo įprastas taisykles ir procedūras.

2.

Jei tenkinamos 1 dalyje nustatytos sąlygos, pirmininkas, gavęs Pirmininkų sueigos pritarimą ir, jei įmanoma, pasikonsultavęs su atitinkamų organų pirmininkais, gali nuspręsti taikyti vieną ar daugiau iš toliau nurodytų nepaprastųjų priemonių:

a)

atšaukti arba atidėti planinę plenarinę sesiją, kito struktūrinio organo posėdį ar bet kokią kitą veiklą;

b)

organizuoti plenarinę sesiją, kito struktūrinio organo posėdį ar bet kokią kitą veiklą pagal 81 straipsnyje nustatytą nuotolinio dalyvavimo tvarką;

c)

taikyti kitas tinkamas ir būtinas priemones, atsižvelgiant į konkrečias ir išskirtines aplinkybes.

3.

Bet kokios nepaprastosios priemonės, patvirtintos pagal 2 dalį, taikomos ribotą laikotarpį, kuris gali būti pratęstas iki keturių mėnesių, ir ribotu mastu tiek, kiek tai būtina atsižvelgiant į konkrečias ir išskirtines aplinkybes.

Sprendimas, kuriuo patvirtinamos nepaprastosios priemonės, įsigalioja jį paskelbus Komiteto interneto svetainėje arba, jei tam trukdo aplinkybės, paskelbus jį geriausiomis turimomis priemonėmis, ir jame nurodomos priežastys, kuriomis jis grindžiamas. Visi nariai apie sprendimą informuojami nedelsiant.

Pirmininkas atšaukia pagal šį straipsnį priimtas priemones iš karto, kai tik išnyksta 1 dalyje nurodytos ypatingosios aplinkybės, dėl kurių jis buvo priimtas.

81 straipsnis. Nuotolinio dalyvavimo tvarka

1.

Kai pirmininkas pagal 80 straipsnio 2 dalies b punktą nusprendžia taikyti nuotolinio dalyvavimo tvarką, Komitetas savo veiklą gali vykdyti nuotoliniu būdu, be kita ko, leisdamas savo nariams tam tikromis savo teisėmis naudotis pasitelkiant elektronines priemones.

2.

Nuotolinio dalyvavimo tvarka kiek įmanoma užtikrinama, kad nariai galėtų vykdyti savo įgaliojimus, įskaitant visų pirma:

teisę kalbėti ir klausyti kalbų per plenarines sesijas ir kitų struktūrinių organų posėdžius, be kita ko, pagal 78 straipsnio nuostatas;

teisę balsuoti individualiai ir patikrinti, ar jų balsai buvo užskaityti.

3.

Priimdamas 1 dalyje nurodytą sprendimą, pirmininkas nusprendžia, ar ši tvarka taikoma tik plenarinėms sesijoms, ar ir kitų struktūrinių organų posėdžiams bei kitai Komiteto veiklai.

4.

Taikant taisykles, susijusias su kvorumo nustatymu ir balsavimu struktūriniuose organuose, nuotoliniu būdu dalyvaujantys nariai laikomi fiziškai dalyvaujančiais nariais.

Pirmininkas prireikus nustato, kokiu būdu ir kokiu mastu nariai gali patekti į posėdžių salę, kai taikoma nuotolinio dalyvavimo tvarka, ir ypač koks yra didžiausias fiziškai dalyvauti galinčių narių skaičius.

6 SKYRIUS

DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

82 straipsnis. Darbo tvarkos taisyklių persvarstymas

1.

Plenarinė asamblėja balsavusiųjų dauguma nusprendžia, ar Darbo tvarkos taisykles reikia keisti iš dalies ar pakeisti visiškai. Kaskart praėjus pusei Komiteto kadencijos laikotarpio biuras pateikia rekomendaciją plenarinei asamblėjai dėl Darbo tvarkos taisyklių persvarstymo tikslingumo.

2.

Ji sudaro ad hoc komisiją parengti pranešimą ir teksto projektą, kuriuo remdamasi savo narių balsų dauguma ji priima naujas taisykles. Naujosios taisyklės įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

83 straipsnis. Biuro nurodymai

Nepažeisdamas šių Darbo tvarkos taisyklių, biuras gali duoti nurodymus dėl jų įgyvendinimo tvarkos.

84 straipsnis. Darbo tvarkos taisyklių įsigaliojimas

Šios Darbo tvarkos taisyklės įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.