2021 12 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 435/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/2115

2021 m. gruodžio 2 d.

kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 42 straipsnį ir 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į 1979 m. Stojimo aktą, ypač į prie jo pridėto Protokolo Nr. 4 dėl medvilnės 6 punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (4),

kadangi:

(1)

2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ nustatyti būsimos bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) uždaviniai, tikslai ir kryptys po 2020 m. Tie tikslai apima poreikį kurti labiau į rezultatus ir rinką orientuotą BŽŪP, didinti modernizavimą ir tvarumą, įskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo vietovių ekonominį, socialinį, aplinkos bei klimato tvarumą, ir padėti mažinti su Sąjungos teisės aktais susijusią paramos gavėjų administracinę naštą;

(2)

siekdama spręsti BŽŪP pasaulinio pobūdžio ir padarinių klausimus Komisija turėtų užtikrinti nuoseklumą su Sąjungos išorės politikos kryptimis ir priemonėmis, visų pirma vystomojo bendradarbiavimo ir prekybos srityje. Laikantis Sąjungos įsipareigojimo užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui, formuojant politiką būtina atsižvelgti į vystymosi tikslus ir principus;

(3)

kadangi vykdant BŽŪP reikia geriau reaguoti į iššūkius ir galimybes, kurių atsiranda tarptautiniu, Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu, vietos ir ūkio lygmenimis, būtina supaprastinti BŽŪP valdymą, gerinti tai, kaip ja siekiama Sąjungos tikslų, ir gerokai sumažinti administracinę naštą. BŽŪP turėtų būti grindžiama veiklos rezultatų pasiekimu („įgyvendinimo modelis“). Todėl Sąjunga turėtų nustatyti pagrindinius politikos kriterijus, tokius kaip BŽŪP tikslai ir jos pagrindiniai reikalavimai, o valstybės narės turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už tai, kaip jos pasiekia tuos nustatytus tikslus ir siektinas reikšmes. Didesnis subsidiarumas leidžia geriau atsižvelgti į vietos sąlygas ir poreikius, taip pat į ypatingą žemės ūkio veiklos pobūdį, kurį lemia žemės ūkio socialinė struktūra ir struktūriniai bei gamtiniai įvairių žemės ūkio regionų skirtumai, pritaikant paramą taip, kad ji kuo labiau padėtų siekti Sąjungos tikslų;

(4)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/0146 (5) (toliau – Finansinis reglamentas) ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarka pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir netiesioginį vykdymą bei numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtose taisyklėse taip pat nustatytas bendras Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimas;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1060 (6) nustatytos priemonių, kuriomis Sąjungos fondų veiksmingumas susiejamas su patikimu ekonomikos valdymu, teritorinio vystymo ir Sąjungos fondų paramos matomumo taisyklės taip pat turėtų būti taikomos pagal šį reglamentą teikiamai paramai kaimo plėtrai siekiant užtikrinti suderinamumą su atitinkamais Sąjungos fondais tų aspektų atžvilgiu;

(6)

EŽŪFKP ir programos „Europos horizontas“, sukurtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 (7), sinergija turėtų suteikti EŽŪFKP postūmį kuo geriau naudotis mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatais, ypač gautais įgyvendinant projektus, finansuojamus pagal programą „Europos horizontas“, ir per Europos inovacijų partnerystę (EIP) žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje, kad būtų diegiamos inovacijos žemės ūkio sektoriuje ir kaimo vietovėse;

(7)

atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su dramatišku biologinės įvairovės nykimu, parama pagal šį reglamentą turėtų padėti į Sąjungos politiką integruoti biologinės įvairovės veiksmus ir pasiekti bendrą plataus užmojo tikslą – biologinės įvairovės tikslams 2024 m. skirti 7,5 % metinių išlaidų pagal daugiametę finansinę programą (DFP), o 2026 m. ir 2027 m. – 10 % metinių išlaidų pagal DFP;

(8)

valstybėms narėms reikėtų suteikti daugiau lankstumo, kad jos galėtų patikslinti kai kurias apibrėžtis ir sąlygas savo BŽŪP strateginiuose planuose. Tačiau siekiant užtikrinti bendras visiems vienodas sąlygas, Sąjungos lygmeniu turi būti nustatytas tam tikras pagrindas – bendri elementai, kuriuos reikia įtraukti į tas apibrėžtis ir sąlygas (toliau – pagrindinės apibrėžtys);

(9)

siekiant sustiprinti žemės ūkio vaidmenį teikiant viešąsias gėrybes, būtina nustatyti tinkamą pagrindinę žemės ūkio veiklos apibrėžtį. Be to, siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų dėl vidaus paramos, kurie nustatyti PPO sutartyje dėl žemės ūkio, ir visų pirma kad apie bazinę pajamų paramą tvarumui didinti ir apie susijusias intervencinių priemonių rūšis būtų toliau pranešama kaip apie „žaliosios dėžės“ paramą, kuri nedaro arba beveik nedaro prekybą iškraipančio poveikio ar poveikio gamybai, „žemės ūkio veiklos“ pagrindinė apibrėžtis turėtų apimti ir žemės ūkio produktų gamybą, ir žemės ūkio paskirties žemės išlaikymą, ūkininkams paliekant galimybę pasirinkti vieną ar kitą iš šių dviejų veiklos rūšių. Siekdamos prisiderinti prie vietos sąlygų, valstybės narės turėtų nustatyti tikslią žemės ūkio veiklos apibrėžtį ir atitinkamas sąlygas savo BŽŪP strateginiuose planuose;

(10)

siekiant išlaikyti esminį visos Sąjungos elementą užtikrinant, kad valstybių narių sprendimus būtų galima palyginti, tačiau nebūtų ribojamos valstybių narių galimybės siekti Sąjungos tikslų, turėtų būti nustatyta „žemės ūkio paskirties žemės“ pagrindinė apibrėžtis. Susijusios „ariamosios žemės“, „daugiamečių pasėlių“ ir „daugiamečių žolynų“ pagrindinės apibrėžtys turėtų būti plačios, kad valstybės narės galėtų konkrečiau patikslinti šias apibrėžtis pagal vietos sąlygas;

(11)	turėtų būti nustatyta tokia „ariamosios žemės“ pagrindinė apibrėžtis, kad valstybės narės galėtų į ją įtraukti įvairių formų gamybą ir kad būtų privaloma įtraukti pūdymo plotus, taip užtikrinant nuo gamybos atsietą intervencinių priemonių pobūdį;

(12)	„daugiamečių pasėlių“ pagrindinė apibrėžtis turėtų apimti ir tuos plotus, kurie iš tiesų naudojami produkcijai gaminti, ir tuos, kurie tam nenaudojami, taip pat daigynus ir trumpos rotacijos želdinius, kuriuos turi apibrėžti valstybės narės;

(13)

turėtų būti nustatyta tokia „daugiamečių žolynų“ pagrindinė apibrėžtis, kad tais atvejais, kai žolė ir kiti žoliniai pašarai tebevyrauja, nebūtų neįtrauktos kitos rūšys, kurios gali būti skirtos ganymui. Apibrėžtis taip pat turėtų būti tokia, kad valstybės narės galėtų nustatyti papildomų kriterijų ir galėtų įtraukti ne tik žolę ar kitus žolinius pašarus, bet ir kitų rūšių augalus, kurie gali būti skirti gyvūnų pašarui, nesvarbu, ar tie plotai faktiškai naudojami gamybai, ar ne. Tai galėtų apimti augalų rūšis, kurių dalis, pvz., lapus, žiedus, stiebus ar vaisius, galima tiesiogiai arba jiems nukritus panaudoti ganymui. Valstybės narės taip pat turėtų galėti nuspręsti, ar apriboti žemę, kurioje žolė ir kiti žoliniai pašarai ganyklų plotuose nevyrauja arba jų nėra, be kita ko, tą apribojimą taikant tik žemei, kuri naudojama laikantis nusistovėjusios vietos praktikos;

(14)	pagrindinėmis „žemės ūkio paskirties žemės“ apibrėžtimis turėtų būti užtikrinta, kad valstybės narės apimtų agrarinės miškininkystės sistemas, pagal kurias medžiai auginami žemės ūkio paskirties sklypuose, kuriuose žemės ūkio veikla vykdoma siekiant pagerinti tausų žemės naudojimą;

(15)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, kad paramos išmokos bus skiriamos už žemės ūkio paskirties žemės plotą, kurį turi ūkininkas ir kuriame vykdoma žemės ūkio veikla, turėtų būti nustatyta „reikalavimus atitinkančio hektaro“ pagrindinė apibrėžtis su esminiais elementais. Visų pirma valstybės narės turėtų nustatyti sąlygas, pagal kurias būtų nustatoma, ar ūkininkas iš tiesų turi tą žemę. Kadangi tikėtina, jog žemės ūkio paskirties žemė gali būti kartais ir laikinai naudojama tokiai veiklai, kuri nėra vien žemės ūkio veikla, ir atsižvelgiant į kai kurios ne žemės ūkio veiklos teikiamas galimybes padėti įvairinti žemės ūkio valdų pajamas, valstybės narės turėtų nustatyti tinkamas sąlygas, pagal kurias ir tie plotai, kurie naudojami ne žemės ūkio veiklai, būtų priskiriami prie reikalavimus atitinkančių hektarų;

(16)

atsižvelgiant į didelius BŽŪP aplinkosaugos užmojus, paramos skyrimo reikalavimus atitinkantis plotas neturėtų būti sumažintas dėl to, kad įgyvendinamos tam tikros taisyklės dėl paramos sąlygų ir klimatui, aplinkai bei gyvūnų gerovei skirtos tiesioginių išmokų sistemos (toliau – ekologinės sistemos). Žemės ūkio paskirties žemės plotai neturėtų tapti neatitinkančiais reikalavimų tiesioginėms išmokoms gauti, kai jie naudojami ne žemės ūkio produktams, o durpininkystei pagal Sąjungos arba nacionalines sistemas, kuriomis prisidedama prie vieno ar kelių su aplinka ar klimatu susijusių Sąjungos tikslų siekimo. Be to, žemės ūkio paskirties žemės plotai turėtų ir toliau atitikti tiesioginių išmokų skyrimo reikalavimus, jeigu jiems taikomi tam tikri Sąjungos reikalavimai, susiję su aplinkos apsauga, arba kai jie apželdinami mišku pagal kaimo plėtros priemones, įskaitant plotus, apželdintus mišku pagal reikalavimus atitinkančias nacionalines sistemas, arba jei tai yra plotai, kuriems taikomi tam tikri žemės atidėjimo įsipareigojimai;

(17)

atsižvelgiant į supaprastinimo poreikį, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nuspręsti, kad kraštovaizdžio elementai, kurie labai netrukdo vykdyti žemės ūkio veiklos sklype, liktų reikalavimus atitinkančio ploto dalimi. Apskaičiuojant reikalavimus atitinkantį daugiamečių žolynų plotą, tuo pat metu atimant plotus, kuriuose yra reikalavimų neatitinkančių elementų, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama taikyti supaprastintą metodiką;

(18)

siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir užtikrinti suderinamumą su kitais teisės aktais, į „reikalavimus atitinkančio hektaro“ apibrėžtį dėl tų plotų, kurie naudojami kanapėms auginti, turėtų būti įtrauktas reikalavimas naudoti sėjai skirtų veislių kanapes, kuriose yra ne daugiau kaip 0,3 % tetrahidrokanabinolio;

(19)

siekiant toliau gerinti BŽŪP rezultatus, pajamų parama turėtų būti tikslingai nukreipta aktyvių ūkininkų pajamoms remti. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos lygmeniu būtų laikomasi bendro požiūrio, reikėtų nustatyti „aktyvaus ūkininko“ pagrindinę apibrėžtį su esminiais elementais. Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose turėtų nustatyti, remiantis objektyviomis sąlygomis, kokie ūkininkai yra laikomi aktyviais ūkininkais. Siekiant sumažinti administracinę naštą, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama skirti tiesiogines išmokas smulkesniems ūkininkams, kurie taip pat prisideda prie kaimo vietovių gyvybingumo, ir sudaryti neigiamą ne žemės ūkio veiklos, su kuria palyginti žemės ūkio veikla paprastai sudaro nedidelę dalį, sąrašą. Neigiamas sąrašas neturėtų būti vienintelis apibrėžties nustatymo būdas, bet turėtų būti naudojamas kaip papildoma priemonė, padedanti nustatyti tokią ne žemės ūkio veiklą, nedarant poveikio atitinkamų asmenų galimybei įrodyti, kad jie atitinka aktyvaus ūkininko apibrėžties kriterijus. Siekiant užtikrinti didesnes pajamas, stiprinti kaimo vietovių socioekonominę struktūrą arba siekti susijusių tikslų, „aktyvaus ūkininko“ apibrėžtis neturėtų būti tokia, kad kelių rūšių veiklą vykdantys ūkininkai ar ne visą darbo laiką ūkininkaujantys asmenys, kurie be ūkininkavimo taip pat vykdo ne žemės ūkio veiklą, negalėtų gauti paramos;

(20)	siekiant kartų kaitos tikslo, kad būtų užtikrintas nuoseklumas tarp tiesioginių išmokų intervencinių priemonių ir kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšių, turėtų būti Sąjungos lygmeniu nustatyta „jaunojo ūkininko“ pagrindinė apibrėžtis su esminiais elementais;

(21)	siekiant verslo plėtros palengvinimo kaimo vietovėse tikslo, kad būtų užtikrintas nuoseklumas tarp tiesioginių išmokų intervencinių priemonių ir kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšių, turėtų būti Sąjungos lygmeniu nustatyta „naujo ūkininko“ pagrindinė apibrėžtis su bendrais elementais;

(22)

siekiant tinkamai pagrįsti SESV 39 straipsnyje nustatytus BŽŪP tikslus ir užtikrinti, kad Sąjunga tinkamai spręstų savo pastarojo meto uždavinius, reikėtų nustatyti bendruosius tikslus, atitinkančius komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ pateiktas gaires. Konkrečių tikslų rinkinys turėtų būti išsamiau apibrėžtas Sąjungos lygmeniu ir taikomas valstybių narių BŽŪP strateginiuose planuose, atsižvelgiant į tai, kad valstybėse narėse žemės ūkis yra glaudžiai su visa ekonomika susijęs sektorius. Palaikant įvairių darnaus vystymosi aspektų pusiausvyrą, remiantis poveikio vertinimu, nustatant tuos konkrečius tikslus turėtų būti suformuluoti konkretesni prioritetai pagal bendruosius BŽŪP tikslus ir atsižvelgiama į susijusius Sąjungos teisės aktus, visų pirma klimato, energijos ir aplinkos apsaugos sričių teisės aktus;

(23)

pažangesnė, modernizuota ir tvaresnė BŽŪP turi apimti mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad būtų remiamas Sąjungos žemės ūkio, miškininkystės ir aprūpinimo maistu sistemų daugiafunkciškumas, investuojant į technologinę plėtrą ir skaitmenizaciją, taip pat gerinant technologijų, visų pirma skaitmeninių technologijų, praktišką taikymą ir veiksmingą diegimą, didinant galimybes gauti objektyvių, patikimų, aktualių bei naujų žinių ir intensyviau jomis dalytis;

(24)

Sąjunga turi skatinti modernų, konkurencingą, atsparų ir diversifikuotą žemės ūkio sektorių, kuris pasinaudotų aukštos kokybės gamybos ir efektyvaus išteklių naudojimo privalumais ir kuris užtikrintų ilgalaikį aprūpinimą maistu būdamas konkurencingo ir produktyvaus žemės ūkio maisto produktų sektoriaus dalis, kartu išsaugant šeimos ūkių modelį;

(25)

siekiant remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, kad būtų sustiprintas ilgalaikis aprūpinimas maistu, reikia gerinti ūkininkų padėtį vertės grandinėje, visų pirma skatinant tokias bendradarbiavimo formas, kurios apimtų ūkininkus ir jiems būtų naudingos, taip pat skatinant trumpas tiekimo grandines ir didinant rinkos skaidrumą;

(26)

Sąjunga turi geriau reaguoti į visuomenės poreikius, susijusius su maistu ir sveikata, įskaitant tvariai gaminamų aukštos kokybės, saugių ir maistingų maisto produktų poreikius. Siekiant pažangos ta kryptimi, reikės skatinti konkrečias tvaraus ūkininkavimo praktikas, pavyzdžiui, ekologinį ūkininkavimą, integruotąją kenkėjų kontrolę, agroekologiją, agrarinę miškininkystę ar tikslųjį ūkininkavimą. Taip pat turėtų būti skatinami veiksmai, kuriais skatinama didesnė gyvūnų gerovė, ir kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms iniciatyvos;

(27)

taikant šį įgyvendinimo modelį neturėtų susidaryti padėtis, kad būtų įgyvendinamos 27 skirtingos nacionalinės žemės ūkio politikos ir iškiltų grėsmė bendram BŽŪP pobūdžiui ir bendrajai rinkai. Tačiau pagal jį valstybėms narėms turėtų būti suteikta tam tikro lankstumo tvirtoje bendroje reglamentavimo sistemoje. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyti Sąjungos tikslai ir intervencinių priemonių rūšys, taip pat bendri Sąjungos reikalavimai, taikytini valstybėms narėms, taip užtikrinant bendrą BŽŪP pobūdį. Valstybės narės turėtų būti įgaliotos pagal tą Sąjungos reglamentavimo sistemą parengti paramos nuostatas, taikytinas paramos gavėjams, pasinaudodamos didesniu lankstumu. Imdamosi veiksmų šiomis aplinkybėmis, valstybės narės turėtų laikytis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos bei bendrųjų Sąjungos teisės principų ir užtikrinti, kad Sąjungos paramos teikimo gavėjams teisinė sistema būtų pagrįsta jų BŽŪP strateginiais planais ir būtų laikomasi šiame reglamente ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/2116 (8) nustatytų principų bei reikalavimų. Jos taip pat turėtų įgyvendinti savo BŽŪP strateginius planus, kuriuos patvirtino Komisija;

(28)

siekiant puoselėti pažangų ir atsparų žemės ūkio sektorių, tiesioginės išmokos tebėra labai svarbios užtikrinant teisingą ūkininkų pajamų paramą. Taip pat, siekiant didinti rinkos paskatas ūkininkams, būtina investuoti į ūkių restruktūrizavimą, modernizavimą, inovacijas, įvairinimą ir naujų praktikų ir technologijų praktišką taikymą;

(29)

BŽŪP labiau orientuojantis į rinką, kaip išdėstyta komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, dėl rinkos poveikio, klimato kaitos ir susijusių dažnesnių ekstremalių orų reiškinių bei sunkesnių jų padarinių, taip pat dėl sanitarinių ir fitosanitarinių krizių gali kilti kainų svyravimo rizika ir didėti neigiama įtaka pajamoms, visų pirma pirminių gamintojų pajamoms. Todėl, nors ūkininkai galiausiai yra atsakingi už savo ūkių strategijų parengimą ir savo ūkių atsparumo didinimą, reikėtų nustatyti patikimą planą, kaip bus užtikrintas tinkamas rizikos valdymas;

(30)

labai svarbus Sąjungos žemės ūkio ir miškininkystės ateities prioritetas yra remti ir gerinti aplinkos apsaugos ir klimato srities veiksmus ir padėti pasiekti su aplinka ir klimatu susijusius Sąjungos tikslus. BŽŪP turėtų atlikti tam tikrą vaidmenį tiek mažinant neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui, įskaitant biologinę įvairovę, tiek didinant aplinkos viešųjų gėrybių tiekimą, visų rūšių dirbamoje žemėje, miško žemėje (įskaitant didelės gamtinės vertės vietoves) ir apskritai kaimo vietovėse. Todėl BŽŪP struktūra turėtų atitikti didesnį tų tikslų užmojį. Ji turėtų apimti elementus, kuriais remiami arba kitaip skatinami įvairūs veiksmai siekiant tikslų žemės ūkio, maisto gamybos, miškininkystės srityse ir kaimo vietovėse apskritai;

(31)

geriausias veiksmų derinys tiems tikslams pasiekti valstybėse narėse skirsis. Kartu su poreikiu didinti prisitaikymo prie klimato kaitos pastangas, švelninant klimato kaitą taip pat yra svarbu mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti anglies dioksido sekvestraciją. Pagal BŽŪP remiama energijos gamyba ir naudojimas turėtų būti susiję su energija, kuri aiškiai pasižymi tvarumo savybėmis, be kita ko, kiek tai susiję su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Kalbant apie gamtos išteklių valdymą, gali būti ypač naudinga mažinti priklausomybę nuo cheminių medžiagų, pvz., dirbtinių trąšų ir pesticidų, be kita ko, siekiant apsaugoti biologinę įvairovę, nes daugelyje Sąjungos vietų reikia laiku mažinti priklausomybę nuo pesticidų ir imtis veiksmų siekiant sustabdyti apdulkintojų populiacijų mažėjimą ir užtikrinti atvirkščią procesą;

(32)

kadangi daugelyje Sąjungos kaimo vietovių yra struktūrinių problemų, tokių kaip patrauklių užimtumo galimybių stoka, įgūdžių trūkumai, nepakankamas investavimas į plačiajuostį ryšį ir junglumą, skaitmeninę bei kitokią infrastruktūrą ir pagrindines paslaugas, taip pat jaunimo išvykimo problema, būtina iš esmės stiprinti tų vietovių socialinę ir ekonominę struktūrą, remiantis Korko 2.0 deklaracija „Geresnis gyvenimas kaimo vietovėse“, visų pirma kuriant darbo vietas ir skatinant kartų kaitą, kaimo vietovėse įgyvendinant Komisijos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo darbotvarkę, skatinant socialinę įtrauktį, paramą jaunimui, kartų kaitą ir pažangiųjų kaimų plėtrą visose Europos kaimo vietovėse, ir padedant stabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą;

(33)

moterų ir vyrų lygybė yra vienas iš esminių Sąjungos principų, o lyčių aspekto integravimas yra svarbi priemonė tą principą integruojant į BŽŪP. Todėl reikia skirti ypatingą dėmesį moterų dalyvavimo socialiniame ir ekonominiame kaimo vietovių vystymesi skatinimui, ypatingą dėmesį skiriant ūkininkavimui, remiant pagrindinį moterų vaidmenį. Turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės įvertintų moterų padėtį ūkininkavimo veikloje ir spręstų problemas savo BŽŪP strateginiuose planuose. Lyčių lygybės principas turėtų būti sudėtinė BŽŪP intervencinių priemonių rengimo, įgyvendinimo ir vertinimo dalis. Valstybės narės taip pat turėtų stiprinti savo gebėjimus lyčių aspekto integravimo ir pagal lytis suskirstytų duomenų rinkimo srityje;

(34)

siekiant stabilizuoti ir įvairinti kaimo ekonomiką, reikėtų remti ir ne žemės ūkio įmonių steigimą, plėtojimą ir išsaugojimą. Kaip pažymima komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, naujos kaimo vertės grandinės, tokios kaip atsinaujinančiųjų išteklių energetika, besiformuojanti bioekonomika, žiedinė ekonomika ir ekologinis turizmas, gali teikti gerų ekonomikos augimo ir darbo perspektyvų kaimo vietovėse, kartu išsaugant gamtos išteklius. Šiomis aplinkybėmis finansinės priemonės ir naudojimasis ES garantija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 (9) nustatytą programą „InvestEU“ gali būti ypač svarbūs užtikrinant galimybes gauti finansavimą ir palaikant ūkių ir įmonių augimo pajėgumus. Kaimo vietovės turi potencialą suteikti užimtumo galimybių teisėtai šalyje esantiems trečiųjų šalių piliečiams; tai paskatintų jų socialinę ir ekonominę integraciją, visų pirma pagal bendruomenės inicijuotas vietos plėtros strategijas;

(35)

pagal BŽŪP turėtų būti toliau užtikrinamas aprūpinimas maistu, kuris turėtų būti suprantamas kaip visada pakankamas, saugus ir maistingas maistas. Be to, ja turėtų būti padedama Sąjungos žemės ūkiui geriau reaguoti į naujus su maistu ir sveikata susijusius visuomenės poreikius, be kita ko, dėl tvarios žemės ūkio produktų gamybos, sveikesnės mitybos, gyvūnų gerovės ir maisto atliekų mažinimo. BŽŪP turėtų toliau skatinti išskirtinių ir vertingų savybių turinčių produktų gamybą, kartu padedant ūkininkams iniciatyviai derinti savo produkciją prie rinkos signalų ir vartotojų poreikių;

(36)

atsižvelgiant į tai, kokio masto reformą reikia įvykdyti norint pasiekti užsibrėžtus tikslus ir spręsti aktualias problemas, reikėtų nustatyti naują teisinę sistemą vienu bendru reglamentu, kuris apimtų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) finansuojamą Sąjungos paramą ir juo būtų pakeistos šiuo metu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 (10) bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1307/2013 (11) nustatytos nuostatos;

(37)	šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos taisyklės, taikomos iš EŽŪGF ir EŽŪFKP finansuojamai Sąjungos paramai, teikiamai tų rūšių intervencinėmis priemonėmis, kurios nustatytos valstybių narių parengtuose ir Komisijos patvirtintuose BŽŪP strateginiuose planuose;

(38)

siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų dėl vidaus paramos, kurie nustatyti PPO sutartimi dėl žemės ūkio, apie tam tikras šiame reglamente numatytas intervencinių priemonių rūšis turėtų būti toliau pranešama kaip apie „žaliosios dėžės“ paramą, kuri nedaro arba beveik nedaro prekybą iškraipančio poveikio ar poveikio gamybai, arba kaip apie „mėlynosios dėžės“ paramą pagal gamybos ribojimo programas, kuriai dėl to netaikomi mažinimo įpareigojimai. Nors šio reglamento nuostatos dėl tokių intervencinių priemonių rūšių jau atitinka „žaliosios dėžės“ paramos reikalavimus, nustatytus PPO sutarties dėl žemės ūkio 2 priede, arba „mėlynosios dėžės“ paramos reikalavimus, nustatytus jos 6 straipsnio 5 dalyje, reikėtų užtikrinti, kad intervencinės priemonės, valstybių narių planuojamos jų BŽŪP strateginiuose planuose kaip tų rūšių intervencinės priemonės, toliau atitiktų tuos reikalavimus. Visų pirma, pagal šį reglamentą numatyta specialioji išmoka už medvilnę turėtų ir toliau būti parengta taip, kad atitiktų „mėlynosios dėžės“ nuostatas;

(39)

turėtų būti užtikrinta, kad imantis intervencinių priemonių, įskaitant susietąją pajamų paramą, būtų laikomasi Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų. Tai apima reikalavimus pagal Europos ekonominės bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo memorandumą dėl aliejingųjų sėklų pagal GATT (12), taikytinus atsižvelgiant į Sąjungos atskiro bazinio ploto, skirto aliejingųjų sėklų augalų auginimui, pokyčius po Sąjungos sudėties pasikeitimo;

(40)	Komisijai reguliariai vertinant politikos suderinamumą darnaus vystymosi labui, kaip nustatyta remiantis Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m., bus atsižvelgta į informaciją apie BŽŪP veiklos rezultatus ir jų įvertinimą, remiantis BŽŪP strateginių planų įgyvendinimu;

(41)

remiantis ankstesne kompleksinės paramos sistema, įgyvendinama iki 2022 m., pagal naująją paramos sąlygų sistemą visos BŽŪP paramos gavimas susiejamas su ūkininkų ir kitų paramos gavėjų prievole laikytis pagrindinių su aplinka, klimato kaita, visuomenės sveikata, augalų sveikata ir gyvūnų gerove susijusių standartų. Tie pagrindiniai standartai apima supaprastintą teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir žemės geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – GAAB standartai) standartų sąrašą. Pagal tuos pagrindinius standartus turėtų būti labiau atsižvelgiama į aplinkos ir klimato sričių uždavinius ir į naująją BŽŪP aplinkos apsaugos struktūrą, taip įgyvendinant didesnius aplinkos ir klimato sričių užmojus, kaip nustatyta Komisijos komunikate dėl maisto ir ūkininkavimo ateities bei 2021–2027 m. DFP, kuri nustatyta Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2020/2093 (13);

(42)

paramos sąlygų sistema siekiama padėti vystyti tvarų žemės ūkį, didinant paramos gavėjų informuotumą apie tai, kad reikia laikytis tų pagrindinių standartų. Taip pat siekiama, kad BŽŪP labiau atitiktų visuomenės lūkesčius, sistemingiau derinant BŽŪP su aplinkos, visuomenės sveikatos, augalų sveikatos ir gyvūnų gerovės tikslų siekimu. Paramos sąlygų sistema turėtų būti neatskiriama BŽŪP aplinkos apsaugos struktūros dalis kaip atskaitos taškas, kuriuo būtų remiamasi siekiant įvykdyti didesnio užmojo įsipareigojimus aplinkos ir klimato srityse, ir turėtų būti visapusiškai taikoma visoje Sąjungoje. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tiems ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, kurie nesilaiko tų reikalavimų, būtų taikomos proporcingos, veiksmingos ir atgrasomos sankcijos pagal Reglamentą (ES) 2021/2116;

(43)

GAAB standartų sistema siekiama padėti švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti, spręsti su vandeniu susijusius uždavinius, gerinti dirvožemio apsaugą ir kokybę ir prisidėti prie biologinės įvairovės apsaugos bei jos kokybės gerinimo. Tą sistemą reikia tobulinti visų pirma siekiant atsižvelgti į praktiką, nustatytą iki 2022 m., skiriant tiesiogines žalinimo išmokas, į klimato kaitos švelninimo pastangas, poreikį didinti ūkių tvarumą ir jų indėlį didinant biologinę įvairovę. Pripažįstama, kad kiekvienu GAAB standartu padedama siekti kelių tikslų. Kad būtų įgyvendinama ta sistema, valstybės narės turėtų nustatyti nacionalinį standartą pagal kiekvieną iš Sąjungos lygmeniu nustatytų standartų, atsižvelgdamos į konkrečius atitinkamos teritorijos ypatumus, įskaitant dirvožemio ir klimato sąlygas, esamas ūkininkavimo sąlygas, ūkininkavimo praktiką, ūkio dydį bei struktūrą, žemės naudojimą ir atokiausių regionų ypatumus. Valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti kitus nacionalinius standartus, susijusius su pagrindiniais GAAB standartų tikslais, siekiant gerinti GAAB standartų sistemos veiksmingumą aplinkos ir klimato srityse. Atsižvelgiant į esamą praktiką pagal ekologinio ūkininkavimo sistemą, ekologinių ūkių ūkininkams neturėtų būti taikomi jokie kiti sėjomainos reikalavimai. Be sėjomainos ir minimalios ariamosios žemės dalies biologinės įvairovės labui standartų, valstybės narės turėtų turėti galimybę apsvarstyti tam tikras išimtis, kad būtų išvengta pernelyg didelės naštos mažesniems ūkiams arba kad nebūtų neįtraukiami kai kurie ūkiai, kurie jau atitinka GAAB standartų tikslą, nes jų didelę ploto dalį užima pievos, pūdymas arba ankštiniai augalai. Taip pat turėtų būti numatyta išimtis dėl minimalios ariamosios žemės dalies reikalavimo biologinės įvairovės labui tuo atveju, kai didžiąją valstybių narių ploto dalį užima miškai;

(44)

valstybės narės turi visiškai įgyvendinti VR, kad jie būtų taikomi ūkio lygmeniu ir būtų užtikrintos vienodos sąlygos ūkininkams. Siekiant užtikrinti, kad taisyklėmis dėl paramos sąlygų būtų nuosekliai didinamas šios politikos tvarumas, VR turėtų apimti pagrindinius Sąjungos aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, augalų sveikatos ir gyvūnų gerovės teisės aktus, įgyvendintus nacionaliniu lygmeniu, kuriais nustatomos konkrečios prievolės pavieniams ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, įskaitant prievoles pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB (14) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB (15) arba Tarybos direktyvą 91/676/EEB (16). Siekiant imtis tolesnių veiksmų po Europos Parlamento ir Tarybos bendro pareiškimo, pridėto prie Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 (17), atitinkamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB (18) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/128/EB (19) nuostatos turėtų būti įtrauktos kaip VR į paramos sąlygų sistemą ir atitinkamai turėtų būti pritaikomas GAAB standartų sąrašas;

(45)	siekiant prisidėti prie socialiai tvaraus žemės ūkio plėtojimo geriau informuojant BŽŪP paramos gavėjus apie užimtumo ir socialinius standartus, turėtų būti nustatytas naujas mechanizmas, integruojantis socialinius klausimus;

(46)

toks mechanizmas turėtų susieti visas gaunamas BŽŪP tiesiogines išmokas, taip pat išmokas už aplinkos, klimato ir kitų sričių valdymo įsipareigojimus, išmokas už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, ir išmokas dėl specifinių su vietove susijusių nepalankių sąlygų, susidariusių dėl tam tikrų privalomų reikalavimų laikymosi, su tuo, kaip ūkininkai ir kiti paramos gavėjai laikosi pagrindinių standartų, susijusių su ūkio darbuotojų darbo ir įdarbinimo sąlygomis bei darbuotojų sauga ir sveikata, visų pirma tam tikrų Tarybos direktyvoje 89/391/EEB (20) bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2009/104/EB (21) ir (ES) 2019/1152 (22) nustatytų standartų. Ne vėliau kaip 2025 m. Komisija turėtų įvertinti galimybę įtraukti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 492/2011 (23) 7 straipsnio 1 dalį ir, jei tikslinga, turėtų pasiūlyti atitinkamą teisės aktą;

(47)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, kurie nesilaiko tų standartų, būtų taikomos proporcingos, veiksmingos ir atgrasomos sankcijos pagal Reglamentą (ES) 2021/2116. Dėl teismų nepriklausomumo principo negalima teismų sistemoms nustatyti konkrečių reikalavimų dėl to, kaip turi būti priimami sprendimai ir apkaltinamieji nuosprendžiai, išskyrus tuos, kurie numatyti teisės aktuose, kuriais grindžiami tie sprendimai ir apkaltinamieji nuosprendžiai;

(48)

nustatant socialinių paramos sąlygų mechanizmą, reikėtų tinkamai atsižvelgti į skirtingas nacionalines sistemas siekiant gerbti valstybių narių teisę apibrėžti pagrindinius savo socialinių ir darbo sistemų principus. Todėl reikėtų apsvarstyti galimybę valstybėms narėms pasirinkti vykdymo užtikrinimo metodus, kolektyvines derybas ir socialinių partnerių vaidmenį, be kita ko, kai taikytina, įgyvendinant direktyvas socialinėje ir užimtumo srityje. Turėtų būti atsižvelgiama į nacionalinius darbo rinkos modelius ir socialinių partnerių savarankiškumą. Šiuo reglamentu neturėtų būti nustatomi jokie įpareigojimai socialiniams partneriams ar valstybėms narėms dėl vykdymo užtikrinimo ar kontrolės tose srityse, už kurias pagal nacionalinius darbo rinkos modelius yra atsakingi socialiniai partneriai;

(49)	dėl to, kad sudėtinga sukurti nacionalinio lygmens sistemas, kuriomis atsižvelgiama į nacionalinių sistemų savarankiškumą ir specifiką, valstybės narės turėtų turėti galimybę socialines paramos sąlygas įgyvendinti vėliau, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip nuo 2025 m. sausio 1 d.;

(50)

valstybės narės turėtų užtikrinti ūkių konsultavimo paslaugas, pritaikytas prie įvairių produktų rūšių, siekiant gerinti darnų žemės ūkio valdų ir kaimo verslo valdymą ir bendrus jų veiklos rezultatus, įskaitant ekonominius, aplinkos bei socialinius aspektus, ir nustatyti būtinus patobulinimus, susijusius su visomis BŽŪP strateginiuose planuose numatytomis priemonėmis, taikomomis ūkio lygmeniu, įskaitant skaitmenizaciją. Ūkių konsultavimo paslaugomis turėtų būti padedama ūkininkams ir kitiems BŽŪP paramos gavėjams geriau suprasti, kaip ūkio valdymas ir žemės valdymas siejasi su tam tikrais standartais, reikalavimais ir informacija, be kita ko, ir dėl aplinkos bei klimato. Į pastarųjų dalykų sąrašą įtraukti standartai, kurie yra taikomi arba būtini ūkininkams ir kitiems BŽŪP paramos gavėjams, įskaitant kooperatyvus, ir nustatyti BŽŪP strateginiame plane, taip pat standartai, kurie nustatyti pagal teisės aktus dėl vandens, tausiojo pesticidų naudojimo, maisto medžiagų valdymo, taip pat kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms iniciatyvų. Konsultacijos turėtų būti teikiamos ir klausimais, susijusiais su rizikos valdymu bei parama inovacijoms siekiant rengti ir įgyvendinti atsirandančių EIP veiklos grupių projektus, renkant ir panaudojant bazinio lygmens novatoriškas idėjas. Siekdamos, kad tas konsultavimas būtų kokybiškesnis ir veiksmingesnis, valstybės narės turėtų įtraukti visus viešuosius ir privačiuosius konsultantus ir konsultacinius tinklus į Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemas (ŽŪŽIS), kad jie galėtų teikti naujausią moksliniais tyrimais ir inovacijomis pagrįstą technologijų ir mokslo sričių informaciją;

(51)

siekiant remti ūkių agronominį ir aplinkosauginį veiksmingumą, informacija apie maisto medžiagų valdymą, daugiausia dėmesio skiriant azotui ir fosfatui – maisto medžiagoms, kurios iš aplinkos apsaugos perspektyvos gali kelti ypatingų iššūkių ir todėl nusipelno ypatingo dėmesio, turėtų būti teikiama naudojant specialią elektroninę Ūkių tvarumo priemonę, kuria galimybę naudotis atskiriems ūkininkams suteiks valstybės narės. Ūkių tvarumo priemone turėtų būti teikiama parama priimant sprendimus ūkiuose. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ūkininkams ir vienodas sąlygas visoje Sąjungoje, Komisija turėtų turėti galimybę padėti valstybėms narėms sukurti Ūkių tvarumo priemonę;

(52)

siekiant geriau informuoti ir konsultuoti ūkininkus apie jų įsipareigojimus darbuotojams, susijusius su BŽŪP socialiniu aspektu, ūkių konsultavimo tarnybos turėtų informuoti apie reikalavimus, susijusius su Direktyvos (ES) 2019/1152 4 straipsnyje nurodytos informacijos teikimu raštu, ir apie ūkiams taikytinus sveikatos ir saugos standartus;

(53)

siekiant užtikrinti teisingesnį pajamų paramos paskirstymą, valstybėms narėms turėtų būti leista nustatyti tiesioginių išmokų sumų, kurios yra didesnės už tam tikrą ribą, viršutinę ribą arba tas sumas sumažinti, o taip gautas papildomas lėšas reikėtų arba naudoti atsietosioms tiesioginėms išmokoms ir visų pirma teikiant papildomą perskirstomąją pajamų paramą tvarumui didinti, arba pervesti jas į EŽŪFKP. Siekiant išvengti neigiamo poveikio užimtumui, valstybėms narėms taikant šį mechanizmą turėtų būti leidžiama atsižvelgti į darbo jėgą;

(54)

siekiant išvengti pernelyg didelės administracinės naštos, susijusios su daugybės nedidelių sumų išmokų valdymu, ir užtikrinti veiksmingą paramos indėlį siekiant BŽŪP tikslų, prie kurių prisidedama tiesioginėmis išmokomis, valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose turėtų nustatyti reikalavimus dėl mažiausio ploto arba su parama susijusios mažiausios sumos tiesioginėms išmokoms gauti. Kai valstybės narės nusprendžia skirti su gyvūnais susijusią pajamų paramą, mokėtiną už gyvūno vienetą, jos visada turėtų nustatyti mažiausios sumos ribą, kad nenukentėtų ūkininkai, kurie atitinka šios paramos skyrimo reikalavimus, tačiau kurių plotas yra mažesnis už nustatytą ribą. Dėl labai specifinės ūkininkavimo struktūros mažosiose Egėjo jūros salose Graikija turėtų galėti nuspręsti, ar toje vietovėje turėtų būti taikoma mažiausia riba;

(55)	atsižvelgiant į ūkininkų dalyvavimo taikant rizikos valdymo priemones svarbą, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama tam tikrą tiesioginių išmokų procentinę dalį skirti ūkininkų įnašams į tokias priemones remti;

(56)

siekiant užtikrinti bent minimalaus dydžio paramą visų aktyvių ūkininkų žemės ūkio pajamoms, taip pat laikantis SESV 39 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyto tikslo užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, turėtų būti nustatyta metinė atsietoji išmoka už plotą kaip intervencinių priemonių rūšis „bazinė pajamų parama tvarumui didinti“. Siekiant tikslingiau skirti tą paramą, turėtų būti galima išmokų sumas diferencijuoti pagal teritorijų grupes, nustatomas remiantis socialinėmis, ekonominėmis arba agronominėmis sąlygomis, arba jas sumažinti atsižvelgiant į kitų rūšių intervencines priemones. Siekdamos išvengti neigiamo poveikio ūkininkų pajamoms, valstybėms narėms turėtų būti galima įgyvendinti bazinę pajamų paramą tvarumui didinti remiantis turimomis teisėmis į išmokas. Tuo atveju teisių į išmokas vertė prieš bet kokią tolesnę konvergenciją turėtų būti proporcinga jų vertei, nustatytai pagal bazinės išmokos sistemą, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013, atsižvelgiant į išmokas už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką. Valstybės narės taip pat turėtų siekti tolesnės konvergencijos, kad būtų toliau laipsniškai tolstama nuo ankstesnių verčių;

(57)

kai atsietosios tiesioginės išmokos teikiamos remiantis teisių į išmokas sistema, valstybės narės turėtų toliau tvarkyti nacionalinį rezervą arba rezervus, skirtus kiekvienai teritorijų grupei. Tokie rezervai turėtų būti naudojami visų pirma jauniesiems ūkininkams ir naujiems ūkininkams. Siekiant užtikrinti sklandų šios sistemos veikimą, taip pat būtina nustatyti naudojimosi teisėmis į išmokas ir tų teisių perleidimo taisykles;

(58)

smulkieji ūkiai tebėra Sąjungos žemės ūkio pagrindas, nes jie atlieka ypač svarbų vaidmenį remiant kaimo užimtumą ir prisideda prie teritorinio vystymo. Siekiant skatinti tolygiau paskirstyti paramą ir mažinti administracinę naštą mažų sumų gavėjams, valstybės narės turėtų turėti galimybę parengti smulkiesiems ūkininkams skirtą specialią intervencinę priemonę, kuri pakeistų kitas tiesioginių išmokų intervencines priemones. Siekiant užtikrinti, kad ta parama būtų taikoma tikslingiau, turėtų būti įmanoma diferencijuoti išmokas. Kad smulkieji ūkininkai galėtų pasirinkti jų poreikius geriausiai atitinkančią sistemą, ūkininkų dalyvavimas intervencinėje priemonėje turėtų būti neprivalomas;

(59)

atsižvelgiant į pripažintą poreikį skatinti tolygiau paskirstyti paramą smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, kad tai būtų daroma skaidriai ir išmatuojamai, valstybės narės turėtų įgyvendinti papildomą perskirstomąją pajamų paramą tvarumui didinti ir tokiai paramai skirti bent 10 % tiesioginių išmokų paketo sumos. Kad būtų galima tikslingiau skirti tą papildomą paramą ir atsižvelgti į ūkių struktūrų skirtumus visoje Sąjungoje, valstybės narės turėtų turėti galimybę už skirtingą hektarų skaičių mokėti skirtingas papildomos paramos sumas, taip pat diferencijuoti paramą, skirtą bazinei pajamų paramai tvarumui didinti, pagal regionų lygmenį arba tas pačias teritorijų grupes, kaip nustatyta jų BŽŪP strateginiuose planuose;

(60)

valstybės narės yra atsakingos už tikslingo tiesioginių išmokų paskirstymo užtikrinimą ir pajamų paramos sustiprinimą tiems, kuriems labiausiai to reikia. Tam tikslui pasiekti gali veiksmingai padėti įvairios valstybėms narėms prieinamos priemonės, įskaitant išmokų dydžio apribojimą ir proporcingą mažinimą, taip pat tokias intervencines priemones kaip papildomą perskirstomąją pajamų paramą tvarumui didinti ir išmokas smulkiesiems ūkininkams. Valstybių narių pastangų toje srityje apžvalga turėtų būti išdėstyta jų BŽŪP strateginiuose planuose. Atsižvelgiant į poreikį teisingiau paskirstyti tiesiogines išmokas, įskaitant poreikius, pagrįstus konkrečia ūkių struktūra, valstybės narės turėtų turėti galimybę pasirinkti arba taikyti privalomą perskirstymo išmoką ir atitinkamą mažiausią procentinę dalį, arba taikyti kitas tinkamas priemones, įskaitant mažesnę perskirstymo išmokos procentinę dalį;

(61)

jauniesiems ūkininkams yra sunku gauti reikiamų finansinių išteklių naujai ekonominei veiklai pradėti ir plėtoti žemės ūkio sektoriuje, todėl reikėtų į tai atsižvelgti kuriant intervencijos strategiją, susijusią su tiesioginių išmokų paskirstymu ir tikslingu skyrimu. Tas pokytis yra ypač svarbus Sąjungos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui, ir dėl tos priežasties valstybės narės turėtų turėti galimybę skirti papildomą pajamų paramą jauniesiems ūkininkams. Taikant tą intervencijos rūšį reikėtų jauniesiems ūkininkams teikti papildomą pajamų paramą po pradinio įsisteigimo. Remdamosi jų poreikių vertinimu, valstybės narės turėtų galėti nuspręsti dėl išmokos apskaičiavimo metodo – arba už hektarą, arba kaip fiksuotosios sumos – ir galbūt nustatyti didžiausią galimą hektarų skaičių. Kadangi tokia išmoka turėtų apimti tik pradinį verslo gyvavimo laikotarpį, ji turėtų būti skiriama tik nustatytą ilgiausią laikotarpį po paramos paraiškos pateikimo ir netrukus po pradinio įsisteigimo. Tais atvejais, kai išmokos mokėjimo laikotarpis užsitęsia po 2027 m., valstybės narės turėtų užtikrinti, kad paramos gavėjams nebūtų sukurti teisiniai lūkesčiai laikotarpiui po tų metų;

(62)

BŽŪP turėtų užtikrinti, kad valstybės narės didintų aplinkos apsaugos srityje pasiekiamus rezultatus, atsižvelgdamos į vietos poreikius ir į realias ūkininkų aplinkybes. Valstybės narės turėtų, skirdamos tiesiogines išmokas pagal BŽŪP strateginį planą, sukurti ekologines sistemas, kuriose savanoriškai dalyvautų ūkininkai ir kurios turėtų būti visiškai suderintos su kitomis susijusiomis intervencinėmis priemonėmis. Valstybės narės turėtų jas nustatyti kaip išmokas, skiriamas skatinant teikti viešąsias gėrybes arba atlyginant už jų teikimą laikantis aplinkai ir klimatui naudingos žemės ūkio praktikos, arba kaip kompensaciją už tai, kad laikomasi tos praktikos. Abiem atvejais jomis reikėtų siekti gerinti BŽŪP aplinkos ir klimato sričių veiklos rezultatus, todėl pagal jas turėtų būti siekiama daugiau negu vien laikytis privalomųjų reikalavimų, kurie jau nustatyti paramos sąlygų sistemoje;

(63)

siekiant užtikrinti veiksmingumą, ekologinės sistemos paprastai turėtų apimti bent dvi veiklos sritis, susijusias su klimatu, aplinka, gyvūnų gerove ir kova su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms. Tuo pačiu tikslu, nors kompensacija turėtų būti grindžiama dėl žemės ūkio praktikos, kurios įsipareigota laikytis, patirtomis išlaidomis, prarastomis pajamomis ir sandorių sąnaudomis, atsižvelgiant į pagal ekologines sistemas nustatytus tikslus, bazinę pajamų paramą papildančios išmokos turi atitikti praktikos, kurios įsipareigota laikytis, užmojų mastą. Valstybės narės turėtų turėti galimybę nuspręsti sukurti ekologines sistemas, kuriomis būtų remiama žemės ūkio praktika, ūkininkų vykdoma žemės ūkio paskirties žemės plotuose, visų pirma žemės ūkio veiklą, bet ir tam tikrą ne žemės ūkio praktiką. Ta praktika gali apimti geresnį daugiamečių ganyklų ir kraštovaizdžio elementų tvarkymą, drėgnumo atkūrimą nusausintuose durpynuose, durpininkystę ir ekologinį ūkininkavimą;

(64)

ekologinis ūkininkavimas, reglamentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/848 (24), yra ūkininkavimo sistema, kuri gali svariai prisidėti siekiant įvairių BŽŪP konkrečių tikslų, ir visų pirma konkrečių su aplinka ir klimatu susijusių tikslų. Atsižvelgdamos į teigiamą ekologinio ūkininkavimo poveikį aplinkai ir klimatui, valstybės narės, kurdamos ekologines žemės ūkio praktikos sistemas, turėtų visų pirma atsižvelgti į ekologinį ūkininkavimą ir tame kontekste įvertinti, kokio lygio paramos reikia žemės ūkio paskirties žemei, valdomai pagal ekologinio ūkininkavimo sistemą;

(65)

valstybės narės turėtų turėti galimybę kurti ekologines sistemas kaip pradinio lygio sistemas, kurios būtų kaip sąlyga ūkininkams prisiimti platesnio užmojo su aplinka, klimatu ir gyvūnų gerove susijusių įsipareigojimus kaimo plėtros kontekste. Siekiant užtikrinti supaprastinimą, valstybės narės turėtų turėti galimybę kurti patobulintas ekologines sistemas. Valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę kurti ekologines sistemas, kuriomis būtų remiama su gyvūnų gerove ir kova su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms susijusi praktika;

(66)

kad būtų užtikrintos vienodos veiklos sąlygos ūkininkams, turėtų būti nustatyta maksimali asignavimų suma susietajai pajamų paramai tiesioginių išmokų forma, kurią valstybės narės gali skirti siekdamos didinti tam tikrų sektorių ir kai kurių rūšių produkcijos, kurie yra ypač svarbūs dėl socialinių, ekonominių ar aplinkos priežasčių ir dėl kurių patiriama tam tikrų sunkumų, konkurencingumą, tvarumą arba gerinti kokybę. Rengdamos tas intervencines priemones, valstybės narės turėtų atsižvelgti į jų galimą poveikį vidaus rinkai;

(67)

kadangi plačiai pripažįstama, kad baltyminių augalų auginimas susiduria su dideliais sunkumais Sąjungoje, tokių sunkumų nereikia įrodyti susietosios pajamų paramos intervencinių priemonių, skirtų tiems augalams, atveju. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama panaudoti papildomą savo didžiausios finansavimo sumos, galimos skirti tiesioginėms išmokoms, dalį susietajai pajamų paramai, kuria būtų konkrečiai remiamas baltyminių augalų auginimas, kad Sąjungoje sumažėtų šios produkcijos stoka. Be to, valstybės narės turėtų turėti galimybę remti ankštinių augalų ir žolių derinius, kuriems taikoma susietoji pajamų parama, jei ankštiniai augalai ir toliau dominuoja derinyje;

(68)

pagal 1979 m. Stojimo akto Protokole Nr. 4 dėl medvilnės nustatytus tikslus būtina toliau skirti specialiąją išmoką už reikalavimus atitinkantį hektarą, susietą su medvilnės auginimu, taip pat remti tarpšakines organizacijas medvilnės auginimo regionuose. Tačiau kadangi biudžeto asignavimai medvilnei yra fiksuoto dydžio ir jų negalima naudoti kitais tikslais, ir kadangi tos specialiosios išmokos įgyvendinimo teisinis pagrindas yra nustatytas Sutartyse, išmokos už medvilnę neturėtų būti priskiriamos prie BŽŪP strateginiame plane patvirtintų intervencinių priemonių ir joms neturėtų būti taikomas veiklos rezultatų patvirtinimas ir veiklos rezultatų peržiūra. Todėl reikėtų atitinkamai nustatyti specialias taisykles ir nukrypti nuo šio reglamento ir Reglamento (ES) 2021/2116 leidžiančias nuostatas. Siekiant nuoseklumo, tikslinga tai padaryti šiame reglamente;

(69)

tam tikrų rūšių intervencinės priemonės tam tikruose sektoriuose yra reikalingos, nes jomis padedama siekti BŽŪP tikslų ir stiprinama sinergija su kitomis BŽŪP priemonėmis. Pagal taikomą įgyvendinimo modelį minimalieji reikalavimai dėl tokių rūšių intervencinių priemonių turinio ir tikslų tam tikruose sektoriuose turėtų būti nustatyti Sąjungos lygmeniu, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje ir neleisti susiklostyti nelygios ir nesąžiningos konkurencijos sąlygoms. Valstybės narės turėtų pagrįsti jų įtraukimą į savo BŽŪP strateginius planus ir užtikrinti, kad jos derėtų su kitomis intervencinėmis priemonėmis sektoriaus lygmeniu. Bendrosios intervencinių priemonių rūšys, nustatytinos Sąjungos lygmeniu, turėtų būti nustatytos vaisių ir daržovių, vyno, bitininkystės produktų, alyvuogių aliejaus bei valgomųjų alyvuogių ir apynių sektoriuose, taip pat kituose sektoriuose, nurodytuose tarp Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (25) 1 straipsnio 2 dalyje išvardytų sektorių, ir sektoriuose, kuriuose gaminami į šio reglamento priedą įtrauktini produktai, kuriems skirtų konkrečių intervencinių priemonių nustatymas, manoma, turėtų teigiamą poveikį siekiant kai kurių arba visų bendrųjų ir konkrečių BŽŪP tikslų, kurių siekiama šiuo reglamentu. Visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad Sąjungoje trūksta augalinių baltymų, ir į jų gamybos teikiamą naudą aplinkai, ankštiniai augalai turėtų būti įtraukti į tame priede išvardytų produktų sąrašą, kartu laikantis ES skirto PPO aliejingųjų sėklų sąrašo, o tą naudą reikėtų propaguoti ūkininkams, inter alia, teikiant ūkių konsultavimo paslaugas;

(70)

nacionalinių finansinių paketų arba kiti apribojimai, nustatomi kaip viršutinės ribos, yra reikalingi siekiant išlaikyti intervencinių priemonių konkretumą ir palengvinti bitininkystės produktų, vyno, alyvuogių aliejaus bei valgomųjų alyvuogių, apynių ir kitų sektorių intervencinių priemonių, kurios nustatomos šiuo reglamentu, programavimą. Tačiau siekiant, kad nebūtų trukdoma pasiekti intervencinių priemonių rūšių vaisių bei daržovių sektoriuje tikslus, laikantis esamo požiūrio neturėtų būti taikoma jokių finansinių apribojimų. Jeigu valstybės narės į savo BŽŪP strateginius planus įtrauktų paramą tam tikrų rūšių intervencinėms priemonėms kituose sektoriuose, atitinkamas finansinis asignavimas turėtų būti atskaitytas iš asignavimų tiesioginėms išmokoms atitinkamoje valstybėje narėje, siekiant išlaikyti finansinį neutralumą. Jeigu valstybė narė pasirinktų neįgyvendinti konkrečių intervencinių priemonių apynių sektoriuje ar alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuose, susiję asignavimai tai valstybei narei turėtų būti skirti kaip papildomi asignavimai intervencinių priemonių rūšims tiesioginių išmokų forma;

(71)

kaimo plėtrai skirtų intervencinių priemonių principai nustatyti Sąjungos lygmeniu, visų pirma dėl pagrindinių reikalavimų valstybėms narėms dėl atrankos kriterijų taikymo. Tačiau valstybės narės turėtų turėti pakankamai laisvės nustatyti konkrečias sąlygas pagal savo poreikius. Kaimo plėtrai skirtų intervencinių priemonių rūšys apima išmokas už aplinkos, klimato ir kitus valdymo įsipareigojimus, kuriuos valstybės narės turėtų remti savo teritorijose pagal savo konkrečius nacionalinius, regionų ar vietos poreikius. Valstybės narės turėtų skirti išmokas ūkininkams ir kitiems žemės valdytojams, savanoriškai prisiimantiems valdymo įsipareigojimus, kuriais padedama švelninti klimato kaitą, prie jos prisitaikyti ir saugoti aplinką bei gerinti jos būklę, įskaitant vandens kokybę ir kiekį, oro kokybę, dirvožemį, biologinę įvairovę ir ekosistemines paslaugas, be kita ko, prisiimant savanoriškus įsipareigojimus „Natura 2000“ teritorijose ir remiant genetinę įvairovę. Parama išmokomis už valdymo įsipareigojimus gali būti teikiama ir pagal vietos iniciatyvas, integruotus ar bendradarbiavimo metodus bei rezultatais grindžiamas intervencines priemones;

(72)

parama už valdymo įsipareigojimus gali, visų pirma, apimti priemokas už ekologinį ūkininkavimą, skiriamas už ekologinei gamybai skirtų žemės plotų išlaikymą ir kūrimą. Remdamosi nuodugnia ekologinio sektoriaus analize ir atsižvelgdamos į tikslus, kuriuos jos ketina pasiekti ekologinės gamybos srityje, valstybės narės turėtų apsvarstyti ekologinį ūkininkavimą valdymo įsipareigojimų tikslais, atsižvelgdamos į savo konkrečius teritorinius poreikius, skirti paramą siekiant padidinti pagal ekologinio ūkininkavimo sistemą valdomos žemės ūkio paskirties žemės dalį ir užtikrinti, kad skirti biudžetai atitiktų numatomą ekologinės gamybos augimą. Parama už valdymo įsipareigojimus galėtų apimti ir išmokas kitų rūšių intervencinėms priemonėms, kuriomis remiamos aplinkai palankios gamybos sistemos, tokios kaip agroekologija, taususis žemės ūkis ir integruota gamyba; miškų aplinkosaugos ir klimato srities paslaugas bei miškų išsaugojimą; priemokas už miškus ir agrarinės miškininkystės sistemų kūrimą; gyvūnų gerovę; genetinių išteklių išsaugojimą, tvarų naudojimą ir vystymą, visų pirma taikant tradicinius veisimo metodus. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama pagal savo poreikius kurti ir kitas tos rūšies intervencinių priemonių sistemas. Tos rūšies išmokomis turėtų būti padengiamos papildomos išlaidos ir prarastos pajamos tik dėl tokių įsipareigojimų, kurie viršija būtinąjį atitikties lygį pagal privalomus standartus ir reikalavimus, nustatytus Sąjungos bei nacionalinėje teisėje, taip pat BŽŪP strateginiame plane nustatytas paramos sąlygas. Su tos rūšies intervencine priemone susijusius įsipareigojimus turėtų būti galima prisiimti iš anksto nustatytu metiniu arba daugiamečiu laikotarpiu, o tinkamai pagrįstais atvejais – daugiau kaip septyneriems metams;

(73)

miškininkystės intervencinėmis priemonėmis turėtų būti padedama įgyvendinti 2021 m. liepos 16 d. Komisijos komunikatą „Naujoji 2030 m. ES miškų strategija“ ir, kai tikslinga, plėsti agrarinės miškininkystės sistemų naudojimą. Jos turėtų būti grindžiamos valstybių narių nacionalinėmis ar subnacionalinėmis miškų programomis arba lygiavertėmis priemonėmis, kurios turėtų būti grindžiamos įsipareigojimais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/841 (26), taip pat Ministrų konferencijose dėl Europos miškų apsaugos prisiimtais įsipareigojimais. Intervencinės priemonės turėtų būti grindžiamos tvarios miškotvarkos planais arba lygiavertėmis priemonėmis, kuriomis deramai atsižvelgiama į veiksmingą anglies dioksido saugojimą ir sekvestraciją iš atmosferos kartu stiprinant biologinės įvairovės apsaugą, ir gali apimti miško plotų plėtrą ir tvarią miškotvarką, įskaitant žemės apželdinimą mišku, gaisrų prevenciją ir agrarinės miškininkystės sistemų kūrimą bei atkūrimą; miškų išteklių apsaugą, atkūrimą ir gerinimą, atsižvelgiant į prisitaikymo poreikius; investicijas, daromas siekiant užtikrinti ir didinti miškų išsaugojimą ir atsparumą, taip pat miško ekosisteminių ir klimato srities paslaugų teikimą; paramos atsinaujinančiųjų išteklių energijai ir bioekonomikai priemones ir investicijas;

(74)

siekiant užtikrinti teisingas pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungos teritorijoje, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama teikti paramą ūkininkams vietovėse, kuriose esama gamtinių ir kitų specifinių kliūčių, įskaitant kalnų ir salų regionus. Išmokoms vietovėms, kuriose esama gamtinių ir kitokių specifinių kliūčių, turėtų būti toliau taikoma nustatymo tvarka pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsnį;

(75)

siekiant didinti BŽŪP kuriamą Sąjungos pridėtinę vertę aplinkai ir stiprinti BŽŪP sinergiją su gamtai ir biologinei įvairovei skirtų investicijų finansavimu, būtina toliau taikyti atskirą priemonę, kuria siekiama atlyginti paramos gavėjams už nepalankias sąlygas, susidarančias įgyvendinant Direktyva 92/43/EEB nustatytą „Natura 2000“ ir Direktyvą 2000/60/EB. Todėl reikėtų toliau teikti paramą ūkininkams ir miškų valdytojams, siekiant jiems padėti įveikti konkrečias nepalankias sąlygas, susidarančias dėl direktyvų 92/43/EEB ir 2009/147/EB įgyvendinimo, ir kad jie prisidėtų prie veiksmingo „Natura 2000“ teritorijų valdymo. Taip pat reikėtų teikti paramą ūkininkams, siekiant jiems padėti įveikti nepalankias sąlygas upių baseinų teritorijose dėl Direktyvos 2000/60/EB įgyvendinimo. Parama turėtų būti siejama su konkrečiais BŽŪP strateginiuose planuose aprašytais reikalavimais, kurie yra griežtesni negu atitinkami privalomi standartai ir reikalavimai. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad dėl tokių išmokų ūkininkai negautų dvigubo finansavimo kartu su parama pagal ekologines sistemas, tuo pat metu BŽŪP strateginiuose planuose numatant pakankamai lankstumo, kad būtų lengviau užtikrinti įvairių intervencinių priemonių papildomumą. Be to, į konkrečius „Natura 2000“ teritorijų poreikius valstybės narės turėtų atsižvelgti visame savo BŽŪP strateginiame plane;

(76)

BŽŪP tikslų taip pat reikėtų siekti teikiant paramą investicijoms – gamybinėms ir negamybinėms investicijoms ūkiuose ir ne ūkiuose. Tokios investicijos gali būti, inter alia, skirtos su žemės ūkio ir miškininkystės plėtra, modernizavimu ar prisitaikymu prie klimato kaitos susijusiai infrastruktūrai, įskaitant prieigą prie ūkių ir miškų žemės, žemės konsolidavimą ir gerinimą, agrarinės miškininkystės praktiką, energijos ir vandens tiekimą ir taupymą. Jos taip pat gali apimti investicijas į žemės ūkio arba miškininkystės potencialo atkūrimą po gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ar katastrofinių įvykių, įskaitant gaisrus, audras, potvynius, kenkėjus ir ligas. Siekiant geriau užtikrinti, kad BŽŪP strateginiai planai derėtų su Sąjungos tikslais, taip pat užtikrinti vienodas sąlygas valstybėms narėms, į šį reglamentą turėtų būti įtrauktas vengtinų investicijų sričių sąrašas. Valstybės narės turėtų kuo geriau panaudoti investicijoms skirtas lėšas suderindamos paramą investicijoms su atitinkamomis Sąjungos taisyklėmis aplinkos ir gyvūnų gerovės srityse;

(77)

jauniesiems ūkininkams ypač reikia modernizuoti savo ūkius, kad jie taptų gyvybingi ilguoju laikotarpiu. Tačiau pirmaisiais veiklos metais jie neretai susiduria su nedidele apyvarta. Todėl svarbu, kad valstybės narės sudarytų palankesnes sąlygas ir teiktų pirmenybę jaunųjų ūkininkų vykdomoms investicinėms intervencinėms priemonėms. Tuo tikslu valstybėms narėms turėtų būti leidžiama savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatyti didesnius paramos lygius ir kitas lengvatines sąlygas investicijoms į jaunųjų ūkininkų valdas. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama teikti didesnę investicinę paramą smulkiesiems ūkiams;

(78)

teikdamos paramą investicijoms, valstybės narės turėtų visų pirma atsižvelgti į kompleksinį tikslą – modernizuoti žemės ūkį ir kaimo vietoves puoselėjant žinias ir skatinant inovacijas bei skaitmeninimą, taip pat dalijantis šiomis žiniomis bei inovacijų ir skaitmenizacijos sričių patirtimi žemės ūkyje ir kaimo vietovėse, taip pat skatinant praktiškai juos taikyti. Paramą investicijoms į skaitmeninių technologijų diegimą žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse, kaip antai investicijoms į tikslųjį ūkininkavimą, pažangiuosius kaimus, kaimo verslus ir informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūrą, reikėtų įtraukti į BŽŪP strateginiuose planuose pateikiamą tų planų indėlio siekiant kompleksinio tikslo aprašymą;

(79)	atsižvelgiant į Sąjungos tikslą užtikrinti gerą vandens telkinių būklę ir į tai, kad investicijos turi atitikti tą tikslą, svarbu parengti tokias paramos drėkinimo infrastruktūros modernizavimui ir plėtrai taisykles, kad dėl vandens naudojimo žemės ūkio reikmėms nekiltų pavojaus tam tikslui;

(80)

atsižvelgiant į tai, kad reikia išspręsti investicijų deficito problemą Sąjungos žemės ūkio sektoriuje ir gerinti prioritetinių grupių, ypač jaunųjų ūkininkų ir naujų ūkininkų, kurie pasižymi didesnės rizikos profiliu, galimybes gauti finansavimą, reikėtų skatinti naudotis ES garantija pagal programą „InvestEU“ ir derinti dotacijas su finansinėmis priemonėmis. Kadangi finansinių priemonių naudojimas įvairiose valstybėse narėse nemažai skiriasi dėl skirtumų, susijusių su galimybėmis gauti finansavimą, bankų sektoriaus raida, rizikos kapitalo prieinamumu, viešojo administravimo institucijų informuotumu ir galimų paramos gavėjų buvimu, valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose turėtų nustatyti tinkamas siektinas reikšmes, paramos gavėjus ir lengvatines sąlygas, taip pat kitas galimas tinkamumo finansuoti taisykles;

(81)

jauniesiems ūkininkams, naujiems ūkininkams ir kitiems naujiems rinkos dalyviams vis dar kyla nemažai kliūčių dėl sunkumų gauti žemės, didelių kainų ar galimybių gauti kreditą. Jų įmonėms didesnę grėsmę kelia kainų (tiek žaliavų, tiek produkcijos kainų) svyravimas, jie taip pat turi didelių poreikių mokytis, kad įgytų verslumo ir rizikos prevencijos bei rizikos valdymo įgūdžių. Todėl būtina toliau remti naujų įmonių ir naujų ūkių kūrimą. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatyti lengvatines sąlygas jauniesiems ūkininkams, naujiems ūkininkams ir kitiems naujiems rinkos dalyviams skirtoms finansinėms priemonėms. Reikėtų iki 100 000 EUR padidinti didžiausią paramos jaunųjų ūkininkų įsikūrimui ir kaimo verslo kūrimui sumą, kurią galima gauti ir gaunant paramą finansinės priemonės forma arba kartu su tokia parama;

(82)

atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tinkamas rizikos valdymo priemones, parama, skirta padėti ūkininkams valdyti savo gamybos ir pajamų riziką, turėtų būti išlaikyta ir plečiama naudojant EŽŪFKP. Konkrečiai kalbant, turėtų būti ir toliau įmanoma naudoti draudimo įmokas ir savitarpio pagalbos fondus, įskaitant pajamų stabilizavimo priemonę, bet parama taip pat turėtų būti teikiama kitoms rizikos valdymo priemonėms. Be to, visų rūšių rizikos valdymo priemonės turėtų apimti gamybos arba pajamų riziką, taip pat prireikus jas turėtų būti galima skirti konkretiems žemės ūkio sektoriams ar teritorijoms. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama naudotis supaprastintomis procedūromis, kaip antai remtis indeksais apskaičiuojant ūkininko gamybą ir pajamas, kartu užtikrinant, kad priemonėmis būtų tinkamai reaguojama į individualius ūkininkų veiklos rezultatus ir nebūtų kompensuojama per daug nuostolių;

(83)

teikiama parama turėtų suteikti galimybę pradėti ir įgyvendinti bent dviejų subjektų bendradarbiavimą siekiant BŽŪP tikslų. Tokia parama turėtų būti galima apimti visus tokio bendradarbiavimo aspektus, kaip antai kokybės sistemų kūrimą, informavimą apie tokias kokybės sistemas ir jų populiarinimą; kolektyvinius veiksmus aplinkos ir klimato srityse; trumpų tiekimo grandinių ir vietos rinkų skatinimą; bandomuosius projektus; veiklos grupių projektus pagal EIP vietos plėtros projektus, pažangiuosius kaimus, pirkėjų klubus ir kolektyvus, kuriuose keičiamasi žemės ūkio technika; ūkių partnerystes; miškotvarkos planus; tinklus ir grupes; socialinį ūkininkavimą; bendruomenių remiamą žemės ūkio veiklą; veiksmus pagal LEADER iniciatyvą; gamintojų grupių ir gamintojų organizacijų steigimą, taip pat kitų formų bendradarbiavimą, kuris laikomas reikalingu konkretiems BŽŪP tikslams pasiekti;

(84)	svarbu remti pasirengimą tam tikram bendradarbiavimui, visų pirma EIP veiklos grupėse, LEADER iniciatyvos grupėse ir pagal pažangiųjų kaimų strategijas;

(85)

komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ keitimasis žiniomis ir dėmesys inovacijoms nurodomi kaip bendras kompleksinis tikslas pagal naująją BŽŪP. Pagal BŽŪP turėtų būti toliau remiamas sąveikusis inovacijų modelis, kuriuo stiprinamas dalyvių bendradarbiavimas, siekiant optimaliai naudotis viena kitą papildančių sričių žiniomis, kad būtų galima skleisti praktiniam taikymui paruoštus problemų sprendimo būdus. Turėtų būti gerinamas ŽŪŽIS ūkių konsultavimo paslaugų teikimas. BŽŪP strateginiame plane turėtų būti pateikta informacijos apie tai, koks bus patarėjų, tyrėjų ir nacionalinio BŽŪP tinklo bendradarbiavimas. Kad būtų stiprinama jų ŽŪŽIS ir laikomasi ŽŪŽIS strateginio požiūrio, kiekviena valstybė narė arba regionas atitinkamai turėtų turėti galimybę finansuoti įvairius keitimuisi žiniomis ir inovacijoms skirtus veiksmus, taip pat padėti ūkininkams parengti ūkių lygmens strategijas, kuriomis būtų didinamas jų ūkių atsparumas, naudojant šiame reglamente nustatytų rūšių intervencines priemones. Be to, kiekviena valstybė narė turėtų parengti skaitmeninių technologijų plėtros ir tų technologijų naudojimo strategiją, kad parodytų, kaip bus skatinama skaitmenizacija žemės ūkyje ir kaimo vietovėse;

(86)

EŽŪGF lėšomis turėtų būti toliau finansuojamos intervencinių priemonių rūšys tiesioginių išmokų forma ir intervencinių priemonių rūšys tam tikruose sektoriuose, o EŽŪFKP lėšomis turėtų būti toliau finansuojamos kaimo plėtrai skirtų intervencinių priemonių rūšys. BŽŪP finansų valdymo taisyklės turėtų būti atskirai nustatytos abiem fondams ir kiekvieno iš jų lėšomis remiamai veiklai, atsižvelgiant į tai, kad nauju įgyvendinimo modeliu valstybėms narėms suteikiama daugiau lankstumo ir subsidiarumo siekiant savų tikslų. Šiame reglamente nustatytų rūšių intervencinės priemonės turėtų apimti laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.;

(87)

parama tiesioginėms išmokoms pagal BŽŪP strateginius planus turėtų būti skiriama neviršijant šiuo reglamentu nustatytinų nacionalinių asignavimų dydžio. Tie nacionaliniai asignavimai turėtų atitikti tolesnius pokyčius laipsniškai didinant asignavimus toms valstybėms narėms, kuriose paramos už hektarą lygis yra žemiausias, kol bus panaikinta 50 % likusio skirtumo iki 90 % Sąjungos vidurkio. Siekiant atsižvelgti į išmokų mažinimo mechanizmą ir jį taikant gautų lėšų panaudojimą valstybėje narėje, reikėtų leisti, kad bendri preliminarūs finansiniai asignavimai per metus pagal valstybės narės BŽŪP strateginį planą galėtų būti didesni už nacionalinį asignavimą;

(88)

siekiant palengvinti EŽŪFKP lėšų valdymą, turėtų būti nustatyta su valstybių narių viešosiomis išlaidomis susieta bendra EŽŪFKP paramos įnašo norma. Konkrečios įnašų normos turėtų būti nustatomos tam tikrų rūšių veiksmams, atsižvelgiant į ypatingą tų veiksmų svarbą arba jų pobūdį. Turėtų būti nustatyta atitinkama EŽŪFKP įnašo norma mažiau išsivysčiusiems regionams, atokiausiems regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms bei pertvarkos regionams, siekiant sumažinti konkrečias kliūtis, atsirandančias dėl jų išsivystymo lygio, jų atokumo ar jų izoliuotumo;

(89)

Sąjungos lygmeniu turėtų būti nustatyti objektyvūs regionų ir vietovių suskirstymo į kategorijas paramai iš EŽŪFKP gauti kriterijai. Tuo tikslu regionų ir vietovių identifikavimas Sąjungos lygmeniu turėtų būti grindžiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 nustatyta bendra regionų klasifikavimo sistema (27). Siekiant užtikrinti tinkamą paramą, visų pirma išspręsti atsiliekančių regionų problemas ir šalinti regioninius skirtumus valstybės narės viduje, turėtų būti naudojami naujausi klasifikatoriai ir duomenys;

(90)

EŽŪFKP neturėtų teikti paramos investicijoms, kurios pakenktų aplinkai. Todėl būtina šiame reglamente nustatyti tam tikras paramos neskyrimo taisykles. Visų pirma, EŽŪFKP neturėtų finansuoti investicijų į drėkinimą, kuriomis nepadedama pasiekti ar išlaikyti geros susijusio vandens telkinio ar telkinių būklės, ir investicijų į miško įveisimą, kurios neatitinka aplinkos ir klimato tikslų pagal tvarios miškotvarkos principus;

(91)

siekiant užtikrinti pakankamą tam tikrų prioritetų finansavimą, turėtų būti nustatytos taisyklės dėl mažiausių ir didžiausių finansinių asignavimų tiems prioritetams. Valstybės narės turėtų rezervuoti sumą, sudarančią bent 3 % jų metinio tiesioginių išmokų paketo, prieš pervesdamos bet kokias sumas intervencinėms priemonėms, skirtoms kartų kaitai. Tokios intervencinės priemonės gali būti padidinta pajamų parama ir parama įsikūrimui. Atsižvelgiant į jauniesiems ūkininkams skirtos investicinės paramos svarbą, kad jų ūkiai taptų gyvybingi ilguoju laikotarpiu ir kad sektorius taptų patrauklesnis, dalį išlaidų investicinėms intervencinėms priemonėms, kurių paramos jauniesiems ūkininkams lygis yra didesnis, taip pat reikėtų įtraukti į mažiausią sumą, rezervuotiną siekiant prisidėti prie konkretaus tikslo siekimo – pritraukti ir išlaikyti jaunuosius ūkininkus bei naujus ūkininkus ir sudaryti palankesnes sąlygas tvariai verslo plėtrai kaimo vietovėse;

(92)

siekiant užtikrinti, kad pagal BŽŪP būtų skiriamas pakankamas finansavimas aplinkos apsaugos, klimato ir gyvūnų gerovės tikslams įgyvendinti pagal Sąjungos prioritetus, tiems tikslams reikėtų rezervuoti tam tikrą dalį ir EŽŪFKP paramos, įskaitant investicijas, ir tiesioginių išmokų. Atsižvelgiant į tai, kad tiesioginių išmokų srityje su klimatu, aplinka ir gyvūnų gerove susijusios sistemos nustatomos pirmą kartą, reikėtų numatyti tam tikras planavimo ir įgyvendinimo lankstumo priemones, visų pirma per pirmuosius dvejus metus, kad valstybės narės ir ūkininkai galėtų įgyti patirties ir užtikrinti sklandų ir sėkmingą įgyvendinimą, taip pat atsižvelgiant į aplinkos ir klimato srities užmojų lygį pagal EŽŪFKP. Siekiant laikytis bendro aplinkos ir klimato srities užmojo, toks lankstumas turėtų būti pagrįstas ir susietas su kompensavimu iki tam tikrų ribų;

(93)

vietos plėtrai taikoma LEADER iniciatyva pasirodė esanti veiksminga skatinant kaimo vietovių plėtrą, nes vadovaujantis pagal ją taikomu principu „iš apačios į viršų“ visapusiškai atsižvelgiama į įvairių sektorių poreikius endogeninės kaimo vietovių plėtros srityje. Todėl LEADER iniciatyva turėtų būti taikoma ir ateityje, o jos taikymas turėtų likti privalomas skiriant mažiausią asignavimą iš EŽŪFKP lėšų;

(94)

atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita pagal Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, BŽŪP turėtų būti padedama integruoti veiksmus klimato kaitos srityje į Sąjungos politiką ir pasiekti bendrąjį tikslą, kad 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų būtų skiriama klimato tikslams siekti. Pagal BŽŪP imantis veiksmų 40 % BŽŪP bendro finansinio paketo numatoma skirti su klimatu susijusiems tikslams siekti. Atitinkami veiksmai turėtų būti nustatyti rengiant ir įgyvendinant BŽŪP strateginius planus bei dar kartą įvertinti atliekant atitinkamus vertinimus ir vykdant peržiūros procesus;

(95)

jeigu vieneto sumos nėra grindžiamos faktinėmis išlaidomis arba prarastomis pajamomis, valstybės narės turėtų nustatyti tinkamą paramos lygį remdamosi savo poreikių vertinimu. Tinkama vieneto suma galėtų būti tinkamų vieneto sumų intervalas, o ne viena vienoda arba vidutinė vieneto suma. Todėl valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatyti pagrįstą didžiausią arba mažiausią vieneto sumą tam tikroms intervencinėms priemonėms, nedarant poveikio nuostatoms, susijusioms su išmokų atitinkamoms intervencinėms priemonėms lygiu;

(96)

perduodant valstybėms narėms atsakomybę už poreikių vertinimą ir už tai, kad būtų pasiektos siektinos reikšmės, kartu joms suteikiama daugiau lankstumo derinti intervencinių priemonių rūšis tiesioginių išmokų forma, intervencinių priemonių rūšis tam tikruose sektoriuose bei intervencinių priemonių rūšis kaimo plėtrai. Papildomai turėtų būti suteikta šiek tiek lankstumo, kad būtų galima koreguoti atitinkamus nacionalinius lėšų asignavimus. Taigi, kai valstybė narė įvertina, kad išankstinių asignavimų paketas yra per mažas ir jo nepakanka visoms numatomoms priemonėms, tai pateisina tam tikrą lankstumą, kartu vengiant didelių metinės tiesioginės pajamų paramos dydžio svyravimų, palyginti su daugiametėms intervencinėms priemonėms iš EŽŪFKP skiriamomis sumomis;

(97)

siekdamos didinti Sąjungos pridėtinę vertę ir išsaugoti veikiančią žemės ūkio vidaus rinką, taip pat siekdamos BŽŪP bendrųjų ir konkrečių tikslų, valstybės narės pagal šį reglamentą neturėtų priimti sprendimų savarankiškai, o turėtų tai daryti pagal struktūrizuotą procesą, kurį vykdant turėtų būti parengtas BŽŪP strateginis planas. Sąjungos taisyklėmis „iš viršaus į apačią“ turėtų būti nustatyti konkretūs Sąjungos masto BŽŪP tikslai, pagrindinės intervencinių priemonių rūšys, veiklos rezultatų peržiūros sistema ir valdymo struktūra. Tokiu užduočių paskirstymu siekiama užtikrinti, kad pasiekti rezultatai visiškai atitiktų investuotus finansinius išteklius;

(98)

siekiant užtikrinti aiškų strateginį tų BŽŪP strateginių planų pobūdį ir palengvinti ryšius su kita Sąjungos politika ir ypač su nustatytais ilgalaikiais nacionaliniais uždaviniais pagal Sąjungos teisės aktus arba tarptautinius susitarimus, kaip antai susijusius su klimato kaita, miškais, biologine įvairove ir vandeniu, kiekvienoje valstybėje narėje, atsižvelgiant į jos konstitucines ir institucines nuostatas, turėtų būti parengtas vienas bendras BŽŪP strateginis planas. Į BŽŪP strateginį planą galima, kai tikslinga, įtraukti regionams skirtas intervencines priemones;

(99)

rengdamos savo BŽŪP strateginius planus, valstybės narės turėtų analizuoti savo konkrečią padėtį ir poreikius, nustatyti siektinas reikšmes, susietas su BŽŪP tikslų pasiekimu, ir sukurti intervencines priemones, kuriomis bus galima pasiekti tas siektinas reikšmes, kartu jas derinant prie nacionalinių ir konkrečių regioninių aplinkybių, įskaitant atokiausiuose regionuose. Tokiu procesu turėtų būti skatinamas didesnis subsidiarumas bendroje Sąjungos sistemoje, kartu reikėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrųjų Sąjungos teisės principų ir BŽŪP tikslų. Todėl tikslinga nustatyti taisykles dėl BŽŪP strateginių planų struktūros ir turinio;

(100)

siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai nustatytos valstybių narių siektinos reikšmės, būtų sukurtos tinkamos intervencinės priemonės ir jų indėlis siekiant BŽŪP tikslų būtų kuo didesnis, BŽŪP strateginių planų strategiją reikia pagrįsti išankstine vietos aplinkybių analize ir su BŽŪP tikslais susijusių poreikių vertinimu. Taip pat svarbu užtikrinti, kad BŽŪP strateginiuose planuose galėtų tinkamai atsispindėti valstybių narių sąlygų, struktūrų (tiek vidaus, tiek išorės) ir rinkos padėties pokyčiai, ir kad ilgainiui juos būtų galima koreguoti atsižvelgiant į tuos pokyčius;

(101)

BŽŪP strateginiais planais turėtų būti siekiama užtikrinti didesnį daugelio įvairių BŽŪP priemonių nuoseklumą, nes į juos turėtų būti įtrauktos intervencinių priemonių rūšys tiesioginių išmokų forma, intervencinių priemonių rūšys tam tikruose sektoriuose ir kaimo plėtrai skirtų intervencinių priemonių rūšys. Jais taip pat turėtų būti užtikrintas ir įrodytas valstybių narių sprendimų suderinimas ir tinkamumas, atsižvelgiant į Sąjungos prioritetus ir tikslus. Tuo požiūriu į BŽŪP strateginius planus reikėtų įtraukti priemonių, kuriomis užtikrinamas pajamų paramos sąžiningesnis paskirstymas ir efektyvesnis bei veiksmingesnis nukreipimas, apžvalgą ir paaiškinimą. Todėl tikslinga į juos įtraukti į rezultatus orientuotą intervencinių priemonių strategiją, parengtą remiantis konkrečiais BŽŪP tikslais, įskaitant su tais tikslais susietas kiekybiškai išreikštas siektinas reikšmes. Tos siektinos reikšmės, kad jas būtų galima stebėti kiekvienais metais, turėtų būti pagrįstos rezultato rodikliais;

(102)

intervencinių priemonių strategijoje taip pat turėtų būti akcentuojamas ir pačių BŽŪP priemonių tarpusavio papildomumas, ir suderinamumas su kitų sričių Sąjungos politika. Visų pirma, kiekviename BŽŪP strateginiame plane reikėtų atsižvelgti į atitinkamus aplinkos ir klimato srities teisės aktus ir apibūdinti tais teisės aktais pagrįstus nacionalinius planus; tai turėtų būti daroma atliekant dabartinės padėties analizę (SSGG analizę). Reikėtų sudaryti teisėkūros procedūra priimamų aktų, į kuriuos reikėtų daryti konkrečias nuorodas BŽŪP strateginiame plane, sąrašą;

(103)

atsižvelgiant į tai, kad valstybėms narėms reikėtų suteikti lankstumo, kad jos galėtų, remdamosi nustatytu nacionaliniu pagrindu, pasirinkti perduoti dalį savo BŽŪP strateginių planų rengimo ir įgyvendinimo užduočių regioniniam lygmeniui, kad būtų lengviau koordinuoti darbą tarp regionų sprendžiant visos šalies uždavinius, BŽŪP strateginiuose planuose tikslinga pateikti nacionalinių ir regioninių intervencinių priemonių sąveikos aprašymą;

(104)

kadangi, parengus BŽŪP strateginius planus, Komisija turėtų gebėti prisiimti atsakomybę už Sąjungos biudžeto valdymą ir suteikti valstybėms narėms teisinį tikrumą dėl tam tikrų BŽŪP strateginio plano aspektų, BŽŪP strateginiuose planuose tikslinga konkrečiai aprašyti pavienes intervencines priemones, įskaitant tinkamumo finansuoti sąlygas, biudžeto asignavimus, planuojamus gauti produktus ir vieneto įkainius. Būtina parengti finansinį planą, jame apžvelgiant visus biudžeto ir kiekvienos intervencinės priemonės aspektus, kartu su siektinų reikšmių planu;

(105)

siekiant užtikrinti, kad BŽŪP strateginiai planai būtų nedelsiant pradėti įgyvendinti ir veiksmingai įgyvendinami, EŽŪGF ir EŽŪFKP parama turėtų būti grindžiama patikimos administracinės sistemos sąlygų buvimu. Todėl kiekviename BŽŪP strateginiame plane turėtų būti nustatytos visos BŽŪP strateginio plano valdymo ir koordinavimo struktūros, įskaitant kontrolės sistemas ir sankcijas, ir stebėsenos bei ataskaitų teikimo struktūra;

(106)

atsižvelgiant į tai, koks svarbus yra konkretus tikslas modernizuoti žemės ūkį ir kaimo vietoves, ir į kompleksinį šio tikslo pobūdį, valstybės narės į savo BŽŪP strateginius planus turėtų įtraukti išsamų aprašymą, kaip tais BŽŪP strateginiais planais bus padedama siekti to tikslo, įskaitant jų indėlį į skaitmeninę pertvarką;

(107)

atsižvelgiant į sunkumus, susijusius su administracine našta pagal pasidalijamojo valdymo principą, BŽŪP strateginiame plane taip pat reikėtų skirti dėmesio supaprastinimui;

(108)

atsižvelgiant į tai, kad Komisijai nedera patvirtinti informacijos, kuri gali būti laikoma informacija apie aplinkybes ar ankstesnę padėtį arba už kurią atsako valstybės narės, tam tikrą informaciją reikėtų pateikti BŽŪP strateginio plano prieduose;

(109)

Pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (28) 22 ir 23 punktus reikia vertinti Sąjungos fondus, remiantis pagal konkrečius stebėsenos reikalavimus surinkta informacija, kartu išvengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma valstybėms narėms. Į tuos reikalavimus, kai tinkama, gali būti įtraukti išmatuojami rodikliai, kuriais remiantis vertinamas fondų poveikis vietoje;

(110)

Komisijos atliekamas BŽŪP strateginio plano patvirtinimas yra labai svarbus etapas siekiant užtikrinti, kad politika būtų įgyvendinama pagal bendrus tikslus. Pagal subsidiarumo principą Komisija turėtų pateikti valstybėms narėms tinkamas gaires, kaip pateikti nuoseklų ir dideliu užmoju pagrįstą intervencinių priemonių pagrindimą;

(111)

būtina suteikti galimybę atlikti programavimą ir peržiūrėti BŽŪP strateginius planus pagal šiame reglamente nustatytas sąlygas;

(112)

už kiekvieno BŽŪP strateginio plano valdymą ir įgyvendinimą turėtų būti atsakinga nacionalinė vadovaujančioji institucija, kuri turėtų būti pagrindinis Komisijos kontaktinis punktas. Vis dėlto jeigu su kaimo plėtros politika susiję elementai tvarkomi regionų lygmeniu, valstybės narės turėtų turėti galimybę steigti regionines vadovaujančiąsias institucijas. Vadovaujančiosios institucijos turėtų turėti galimybę perduoti dalį savo pareigų, kartu išlaikydamos atsakomybę už valdymo efektyvumą ir tinkamumą ir užtikrindamos BŽŪP strateginio plano suderinamumą bei nuoseklumą ir koordinavimą tarp nacionalinės vadovaujančiosios institucijos ir regioninių vadovaujančiųjų institucijų. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad valdant ir įgyvendinant jų BŽŪP strateginius planus būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, vadovaujantis Finansiniu reglamentu ir Reglamentu (ES) 2021/2116;

(113)

BŽŪP strateginių planų stebėsenos atsakomybę turėtų pasidalyti nacionalinė vadovaujančioji institucija ir tuo tikslu įsteigtas nacionalinis stebėsenos komitetas. Nacionalinis stebėsenos komitetas turėtų būti atsakingas už BŽŪP strateginių planų įgyvendinimo veiksmingumo stebėseną. Tuo tikslu turėtų būti apibrėžtos jo pareigos. Jeigu BŽŪP strateginiame plane yra pagal regionus nustatytų elementų, atitinkamos valstybės narės ir regionai turėtų turėti galimybę steigti ir sudaryti regioninius stebėsenos komitetus. Tuo atveju reikėtų patikslinti taisykles dėl koordinavimo su nacionaliniu stebėsenos komitetu;

(114)

Komisijos iniciatyva skiriamomis EŽŪFKP techninės paramos lėšomis turėtų būti remiami su Reglamento (ES) 2021/2116 7 straipsnyje nurodytų užduočių vykdymu susiję veiksmai. Techninė parama taip pat gali būti teikiama ir valstybių narių iniciatyva, kad būtų įvykdytos užduotys, būtinos veiksmingam paramos administravimui ir įgyvendinimui pagal BŽŪP strateginį planą. Techninę paramą padidinti valstybių narių iniciatyva galima tik valstybėms narėms, kurių EŽŪFKP asignavimai neviršija 1,1 mlrd. EUR. EŽŪFKP lėšomis teikiant techninę paramą turėtų būti atsižvelgiama į didesnį administracinių gebėjimų stiprinimą, susijusį su naujomis valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis;

(115)

tokiomis aplinkybėmis, kai valstybės narės, rengdamos bendriems tikslams pasiekti skirtas intervencines priemones, turės daug daugiau lankstumo ir subsidiarumo, tinklai yra labai svarbi priemonė vadovauti politikai bei ją valdyti ir skatinti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, dalijimąsi žiniomis ir valstybių narių bei kitų dalyvių gebėjimų stiprinimą. Tinklaveikos veikla bus plečiama, kad aprėptų ne tik kaimo plėtrą, bet ir abu BŽŪP ramsčius. Vienas Sąjungos lygmens BŽŪP tinklas turėtų užtikrinti geresnį Sąjungos ir nacionalinio bei regioninio lygmenų tinklaveikos veiklos koordinavimą. Europos ir nacionaliniais BŽŪP tinklais turėtų būti pakeisti atitinkamai dabartinis Europos kaimo plėtros tinklas, Sąjungos lygmens EIP ir AGRI tinklas bei nacionaliniai kaimo tinklai. Europos BŽŪP tinklas turėtų kuo labiau prisidėti prie nacionalinių BŽŪP tinklų veiklos. Tie tinklai turėtų būti platforma, skirta skatinti aktyvesnį keitimąsi žiniomis siekiant pagerinti BŽŪP strateginių planų įgyvendinimą bei gauti rezultatų ir pridėtinės vertės, kuriuos teikia Sąjungos lygmens politika, įskaitant politiką pagal programą „Europos horizontas“ ir jos daugiašalius projektus. Dėl to paties siekio gerinti keitimąsi žiniomis ir inovacijomis EIP kartu su Europos ir nacionaliniais BŽŪP tinklais turėtų padėti įgyvendinti sąveikųjį inovacijų modelį pagal šiame reglamente nustatytą metodiką;

(116)

kiekvieno BŽŪP strateginio plano įgyvendinimas ir pažanga, padaryta siekiant nustatytų siektinų reikšmių, turėtų būti reguliariai stebimi. Tokią BŽŪP veiklos rezultatų, stebėsenos ir vertinimo sistemą reikėtų sukurti siekiant parodyti pažangą ir įvertinti politikos įgyvendinimo poveikį ir veiksmingumą;

(117)

orientuojantis į rezultatus pagal tokį įgyvendinimo modelį reikia patikimos veiklos rezultatų peržiūros sistemos, visų pirma dėl to, kad BŽŪP strateginiais planais siekiama padėti siekti plačių bendrųjų tikslų kitose pagal pasidalijamojo valdymo principą vykdomos politikos srityse. Vykdant veiklos rezultatais grindžiamą politiką reikia atlikti metinį ir daugiametį vertinimą, remiantis pasirinktais produkto, rezultato ir poveikio rodikliais, kaip apibrėžta veiklos rezultatų, stebėsenos ir vertinimo sistemoje. Tuo tikslu turėtų būti sudarytas toks ribotų ir tikslinių rodiklių rinkinys, kad juo remiantis būtų galima kuo tiksliau nustatyti, ar remiama intervencine priemone padedama pasiekti numatytus tikslus. Turėtų būti galima nustatyti, kad su aplinkos ir klimato srities konkrečiais tikslais susiję rodikliai apimtų intervencines priemones, kuriomis prisidedama prie įsipareigojimų pagal atitinkamus Sąjungos teisėkūros procedūra priimamus aktus vykdymo;

(118)

pagal veiklos rezultatų stebėsenos ir vertinimo sistemą valstybės narės turėtų stebėti daromą pažangą ir kasmet dėl jos teikti ataskaitas Komisijai. Komisija, remdamasi valstybių narių pateikta informacija, turėtų ataskaitose pranešti apie pažangą siekiant konkrečių tikslų visu BŽŪP strateginio plano laikotarpiu, naudojant tam tikslui pagrindinių rodiklių rinkinį;

(119)

turėtų būti nustatyti mechanizmai, pagal kuriuos būtų imamasi veiksmų siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus tuo atveju, jeigu įgyvendinant BŽŪP strateginį planą būtų labai nukrypta nuo nustatytų siektinų reikšmių. Todėl Komisija turėtų turėti galimybę paprašyti valstybių narių pateikti veiksmų planus, jeigu veiklos rezultatai būtų labai ir nepagrįstai prasti. Dėl tos priežasties finansavimas Sąjungos lėšomis gali būti laikinai sustabdytas, o galiausiai ir sumažintas, jeigu planuoti rezultatai nebūtų pasiekti;

(120)

pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybės narės, kai tinkama, siekdamos užtikrinti regionų dalyvavimą rengiant vertinimo planą ir stebint bei vertinant BŽŪP strateginiame plane numatytas regionines intervencines priemones, turėtų būti atsakingos už savo BŽŪP strateginių planų vertinimą, o Komisija turėtų būti atsakinga už valstybių narių ex ante vertinimų ir Sąjungos lygmeniu atliekamų tarpinių ir ex post vertinimų apibendrinamųjų ataskaitų rengimą Sąjungos lygmeniu;

(121)

siekdama užtikrinti visapusišką ir prasmingą BŽŪP vertinimą Sąjungos lygmeniu, Komisija turėtų remtis konteksto ir poveikio rodikliais. Tie rodikliai visų pirma turėtų būti grindžiami pripažintais duomenų šaltiniais. Komisija ir valstybės narės turėtų bendradarbiauti, kad užtikrintų ir toliau didintų konteksto ir poveikio rodikliams reikalingų duomenų patikimumą;

(122)

vertindama siūlomus BŽŪP strateginius planus, Komisija turėtų įvertinti siūlomų BŽŪP strateginių planų nuoseklumą ir indėlį įgyvendinant Sąjungos aplinkos ir klimato srities teisės aktus bei įsipareigojimus ir, visų pirma, siekiant 2030 m. Sąjungos siektinų reikšmių, nustatytų 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikate „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (strategija „Nuo ūkio iki stalo“) ir 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikate „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (ES biologinės įvairovės strategija);

(123)

iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama savo BŽŪP strateginiuose planuose parodyti didesnį bendrą užmojį, palyginti su ankstesniais konkrečiais BŽŪP tikslais, susijusiais su aplinka ir klimatu. Reikėtų laikyti, kad tokį užmojį sudaro keli elementai, susiję, inter alia, su poveikio rodikliais, siektinomis reikšmėmis pagal rezultatų rodiklius, intervencinių priemonių rengimu, numatomu paramos sąlygų sistemos įgyvendinimu ir finansiniu planavimu. Iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama savo BŽŪP strateginiuose planuose paaiškinti, kaip jos parodo reikiamą didesnį bendrą užmojį, darant nuorodą į įvairius susijusius elementus. Į tą paaiškinimą reikėtų įtraukti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus siekiant strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ ir ES biologinės įvairovės strategijoje nustatytų Sąjungos siektinų reikšmių iki 2030 m.;

(124)

įgyvendinimo laikotarpio pradžioje Komisija turėtų parengti valstybių narių BŽŪP strateginių planų suvestinę ataskaitą ir joje įvertinti bendras valstybių narių pastangas ir bendrą užmojį siekiant BŽŪP konkrečių tikslų, atsižvelgiant į strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ ir ES biologinės įvairovės strategijoje nustatytas Sąjungos siektinas reikšmes iki 2030 m.;

(125)

Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, siekiant įvertinti, kaip valstybės narės veikia pagal naują įgyvendinimo modelį, ir valstybių narių BŽŪP strateginiuose planuose numatytų intervencinių priemonių bendrą indėlį siekiant įgyvendinti Sąjungos įsipareigojimus aplinkos apsaugos ir klimato srityse, visų pirma prisiimtus pagal Europos žaliąjį kursą;

(126)

SESV 107, 108 ir 109 straipsniai turėtų būti taikomi paramai šiame reglamente nustatytų rūšių intervencinėms priemonėms. Nepaisant to, dėl konkrečių žemės ūkio sektoriaus ypatumų tos SESV nuostatos neturėtų būti taikomos priemonių rūšims tiesioginių išmokų forma ir kaimo plėtrai skirtų intervencinių priemonių rūšims dėl veiksmų, priskirtų SESV 42 straipsnio taikymo sričiai, vykdomų pagal šį reglamentą ir laikantis jo nuostatų, arba valstybių narių išmokoms, kuriomis siekiama skirti papildomą nacionalinį finansavimą kaimo plėtrai skirtų intervencinių priemonių rūšims, kurioms teikiama Sąjungos parama ir taikomas SESV 42 straipsnis;

(127)

siekiant išvengti staigaus ir didelio paramos sumažėjimo tam tikruose sektoriuose tose valstybėse narėse, kurios skyrė 2015–2022 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinę pagalbą, toms valstybėms narėms turėtų būti leidžiama toliau skirti tokią pagalbą tam tikromis sąlygomis ir taikant tam tikrus apribojimus. Atsižvelgiant į tos pagalbos pereinamąjį pobūdį, tikslinga toliau ją mažinti kasmet laipsniškai sumažinant tai pagalbai skirtus konkrečių sektorių finansinius paketus;

(128)

asmens duomenų, surinktų bet kurios šio reglamento nuostatos taikymo tikslais, tvarkymo būdas turėtų derėti su tais tikslais. Jie taip pat turėtų būti nuasmeninti, kai tvarkomi stebėsenos arba vertinimo tikslais, ir turėtų būti saugomi pagal Sąjungos teisę dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, visų pirma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (29) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 (30). Duomenų subjektams turėtų būti pranešama apie tokį duomenų tvarkymą ir apie jų teises į duomenų apsaugą;

(129)

šio reglamento taikymo ir finansinių išmokų stebėsenos, analizės bei valdymo tikslais valstybės narės turi teikti pranešimus;

(130)

siekiant papildyti arba iš dalies pakeisti tam tikrus neesminius šio reglamento elementus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(131)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, apsaugoti ūkininkų teises ir užtikrinti visose valstybėse narėse vienodas sąlygas dėl bendrų reikalavimų ir rodiklių, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais pritaikomi bendri produkto, rezultato, poveikio ir konteksto rodikliai siekiant spręsti su jų įgyvendinimu susijusias problemas ir nustatomos taisyklės dėl santykio, susijusio su 1 GAAB standartu;

(132)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, apsaugoti ūkininkų teises ir užtikrinti sklandų, nuoseklų ir veiksmingą intervencinių priemonių rūšių tiesioginių išmokų forma taikymą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl taisyklių, pagal kurias išmokos būtų skiriamos su sąlyga, kad būtų naudojamos tam tikrų kanapių veislių sertifikuotos sėklos, ir dėl kanapių veislių nustatymo bei jose esančio tetrahidrokanabinolio kiekio tikrinimo procedūrų; taisyklių dėl išmokų sumažinimo apskaičiavimo suderinto pagrindo nustatymo taikant išmokų dydžio apribojimo ir proporcingo mažinimo sistemą; priemonių, kuriomis siekiama, kad susietosios pajamų paramos gavėjai nenukentėtų dėl struktūrinio rinkos disbalanso tam tikrame sektoriuje, įskaitant sprendimą, kad tokia parama gali būti toliau skiriama iki 2027 m., remiantis gamybos vienetais, kuriems ji buvo ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu; taisyklių ir sąlygų dėl žemės sklypų ir veislių patvirtinimo skiriant specialiąją išmoką už medvilnę ir taisyklių dėl tos išmokos skyrimo sąlygų bei su tuo susijusių tinkamumo reikalavimų ir agronominės praktikos; taisyklių dėl kriterijų, kuriais remiantis patvirtinamos tarpšakinės organizacijos, ir taisyklių dėl pasekmių, kai patvirtinta tarpšakinė organizacija neatitinka tokių kriterijų ir nevykdo gamintojų pareigų;

(133)

siekiant užtikrinti, kad tam tikrų rūšių intervencinėmis priemonėmis tam tikruose sektoriuose būtų prisidedama prie BŽŪP tikslų siekimo ir padidinama sinergija su kitomis BŽŪP priemonėmis, ir siekiant užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje ir išvengti nelygiavertės ar nesąžiningos konkurencijos, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl taisyklių dėl tinkamo intervencinių priemonių rūšių tam tikruose sektoriuose veikimo, įtrauktinos išlaidų rūšies ir visų pirma administracinių ir personalo išlaidų, Sąjungos finansinės pagalbos apskaičiavimo pagrindo, įskaitant ataskaitinius laikotarpius, parduodamos produkcijos vertės apskaičiavimą ir tam tikrų regionų gamintojų organizavimosi lygio nustatymą, ir didžiausio Sąjungos finansinės paramos lygio tam tikroms intervencinėms priemonėms, kuriomis siekiama išvengti rinkos krizės ir valdyti riziką tam tikruose sektoriuose; taisyklių dėl sodų, alyvmedžių giraičių ar vynuogynų atsodinimo išlaidų finansavimo viršutinės ribos nustatymo; taisyklių, pagal kurias gamintojai įpareigojami pašalinti vyno gamybos šalutinius produktus, ir to įpareigojimo išimčių, siekiant išvengti papildomos administracinės naštos, savanoriško distiliuotojų sertifikavimo taisyklių ir taisyklių dėl įvairių paramos formų ir minimalaus remiamų investicijų ilgalaikiškumo tam tikruose sektoriuose, taip pat dėl kai kurių intervencinių priemonių vyno sektoriuje finansavimo derinio. Visų pirma, siekiant užtikrinti efektyvų ir veiksmingą Sąjungos lėšų naudojimą intervencinėms priemonėms bitininkystės sektoriuje, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl papildomų reikalavimų dėl pareigos pranešti ir nustatomo mažiausio Sąjungos įnašo finansuojant tų rūšių intervencinių priemonių įgyvendinimo išlaidas;

(134)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir garantuoti, kad kaimo plėtrai skirtų intervencinėmis priemonėmis būtų pasiekti jų tikslai, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl paramos valdymo įsipareigojimams genetinių išteklių ir gyvūnų gerovės srityse bei kokybės sistemoms;

(135)

siekiant atsižvelgti į būsimus valstybių narių finansinių asignavimų pokyčius ar spręsti problemas, su kuriomis valstybės narės susiduria įgyvendindamos savo BŽŪP strateginius planus, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl valstybių narių asignavimų intervencinių priemonių rūšims tiesioginių išmokų forma, dėl koeficientų, taikytinų paramai remiantis jos indėliu siekiant klimato kaitos tikslų, pakeitimo ir dėl taisyklių dėl BŽŪP strateginio plano turinio;

(136)

siekiant, kad būtų sklandžiai pereita nuo reglamentuose (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 nustatytos tvarkos prie šiame reglamente nustatytos tvarkos, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl bet kokių paramos gavėjų įgytų teisių ir teisėtų lūkesčių apsaugos priemonių;

(137)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas ir išvengti nesąžiningos ūkininkų konkurencijos ar jų diskriminavimo, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl bazinių plotų nustatymo teikiant paramą aliejingosioms sėkloms, taisyklių dėl žemės sklypų ir veislių patvirtinimo, skiriant specialiąją išmoką už medvilnę, ir susijusių pranešimų teikimo, išmokos sumažinimo apskaičiavimo tuo atveju, kai tinkamas finansuoti medvilnės plotas yra didesnis nei bazinis plotas, Sąjungos finansinės paramos vyno gamybos šalutinių produktų distiliavimui, į BŽŪP strateginį planą įtrauktinų elementų pateikimo taisyklių, vienodų sąlygų taikant reikalavimus dėl informacijos teikimo ir viešinimo, susijusio su informavimu apie BŽŪP strateginių planų teikiamas galimybes, dėl Europos BŽŪP tinklo organizacinės struktūros ir veikimo taisyklių nustatymo, taisyklių dėl veiklos rezultatų, stebėsenos ir vertinimo sistemos, metinės veiklos rezultatų ataskaitos turinio pateikimo taisyklių, taisyklių dėl valstybių narių siunčiamos informacijos, kad Komisija galėtų atlikti veiklos rezultatų analizę, taisyklių dėl duomenų poreikių bei sinergijos tarp galimų duomenų šaltinių, ir taisyklių dėl Komisijos ir valstybių narių saugaus keitimosi bendros svarbos duomenimis sistemos veikimo. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (31);

(138)

atsižvelgiant į tai, kad stebėsenos, vertinimo ir metinių veiklos rezultatų ataskaitų teikimo rodikliai jau nustatyti I priede, norint priimti kitus BŽŪP stebėsenos ir vertinimo rodiklius, jie turėtų būti pateikti valstybėms narėms papildomai patikrinti. Be to, Bendros žemės ūkio politikos komitetas turėtų priimti teigiamą nuomonę dėl papildomos informacijos, kurią valstybės narės turi teikti Komisijai BŽŪP stebėsenos ir vertinimo tikslais. Taigi, jei Bendros žemės ūkio politikos komitete nesusidarytų kvalifikuota balsų dauguma už arba prieš Komisijos pasiūlymą ir jis dėl to negalėtų priimti jokios nuomonės, Komisijai neturėtų būti leidžiama nustatyti įpareigojimo valstybėms narėms teikti papildomus rodiklius ir informaciją dėl BŽŪP įgyvendinimo BŽŪP stebėsenos ir vertinimo tikslais;

(139)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus netaikant Reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriais patvirtinami BŽŪP strateginiai planai ir jų pakeitimai;

(140)

Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su konkrečių problemų sprendimu, kartu užtikrinant tiesioginių išmokų sistemos tęstinumą, tam tikromis susiklosčiusiomis ypatingomis aplinkybėmis yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti. Be to, siekiant spręsti vienoje arba daugiau valstybių narių kilusias neatidėliotinas problemas, kartu užtikrinant tiesioginių išmokų sistemos tęstinumą, Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais ypatingos aplinkybės turi įtakos paramos teikimui ir kelia pavojų veiksmingam išmokų mokėjimo įgyvendinimui pagal šiame reglamente išvardytas paramos sistemas;

(141)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 228/2013 (32) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 229/2013 (33) nuostatos neturėtų patekti į šio reglamento taikymo sritį, nebent kai kurios iš jų būtų jame aiškiai nurodytos;

(142)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl skirtumų tarp įvairių kaimo vietovių ir dėl ribotų valstybių narių finansinių išteklių tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, naudojantis daugiamete Sąjungos finansavimo garantija ir finansavimą skiriant aiškiai nustatytiems prioritetams, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(143)

todėl reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 turėtų būti panaikinti;

(144)

siekiant užtikrinti sklandų numatytų priemonių įgyvendinimą ir skubos sumetimais šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

DALYKAS IR TAIKYMO SRITIS, TAIKYTINOS NUOSTATOS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės dėl:

a)	bendrųjų ir konkrečių tikslų, kurių turi būti siekiama naudojantis Sąjungos parama, finansuojama Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), ir susijusių rodiklių;

b)	intervencinių priemonių rūšių ir bendrų reikalavimų, kurių valstybės narės turi laikytis siekdamos minėtų tikslų, ir susijusių finansinių priemonių;

c)	BŽŪP strateginių planų, kuriuos, atsižvelgdamos į konkrečius tikslus ir nustatytus poreikius, turi parengti valstybės narės ir kuriuose nustatomos siektinos reikšmės, apibrėžiamos su intervencinėmis priemonėmis susijusios sąlygos ir paskirstomi finansiniai ištekliai;

d)	koordinavimo bei valdymo ir stebėsenos, ataskaitų teikimo bei vertinimo.

2. Šis reglamentas taikomas EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis finansuojamai Sąjungos paramai, skirtai įgyvendinti intervencines priemones, nurodytas valstybės narės parengtame ir Komisijos patvirtintame BŽŪP strateginiame plane, apimančiame laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. (toliau – BŽŪP strateginio plano laikotarpis).

2 straipsnis

Taikytinos nuostatos

1. Pagal šį reglamentą teikiamai paramai taikomas Reglamentas (ES) 2021/2116 ir pagal tą reglamentą priimtos nuostatos.

2. Pagal šį reglamentą EŽŪFKP lėšomis finansuojamai paramai taikomas Reglamento (ES) 2021/1060 19 straipsnis, III antraštinės dalies II skyrius (išskyrus 28 straipsnio pirmos pastraipos c punktą) ir 46 bei 48 straipsniai.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

ūkininkas – fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, nepriklausomai nuo tai grupei ir jos nariams pagal nacionalinę teisę suteikto teisinio statuso, kurių valda yra teritorinėje Sutarčių taikymo srityje, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 52 straipsnyje kartu su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 ir 355 straipsniais, ir kurie verčiasi pagal šio reglamento 4 straipsnio 2 dalį valstybių narių nustatyta žemės ūkio veikla;

2)	valda – visi vienos valstybės narės teritorijoje esantys ūkininko valdomi vienetai, naudojami žemės ūkio veiklai;

3)	intervencinė priemonė – paramos priemonė, kurios tinkamumo finansuoti sąlygas pagal šiame reglamente numatytas intervencinių priemonių rūšis valstybė narė nustato savo BŽŪP strateginiame plane;

veiksmas –

a)	projektas, sutartis, veiksmų arba projektų arba veiksmų grupė, atrinkti pagal atitinkamą BŽŪP strateginį planą;

b)	finansinių priemonių atveju – bendra tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų suma, suteikta finansinei priemonei, ir vėlesnė finansinė parama, pagal tą finansinę priemonę teikiama galutiniams gavėjams;

5)	viešosios išlaidos – veiksmų finansavimui skirtas įnašas, skiriamas iš nacionalinių, regioninių arba vietos valdžios institucijų biudžeto, Sąjungos biudžeto, skirto EŽŪGF ir EŽŪFKP, viešosios teisės subjektų biudžeto arba valdžios institucijų ar viešosios teisės subjektų asociacijų biudžeto;

tarpinės reikšmės – konkrečių finansinių metų tarpinės reikšmės, kurias valstybės narės iš anksto nustato pagal savo intervencijos strategijas, nurodytas 107 straipsnio 1 dalies b punkte, ir kurios, kiek tai susiję su rezultato rodikliais, turi būti pasiektos tam tikru BŽŪP strateginio plano laikotarpio momentu, kad būtų užtikrinta savalaikė pažanga;

7)	siektinos reikšmės – reikšmės, kurias valstybės narės iš anksto nustato pagal savo intervencijos strategijas, nurodytas 107 straipsnio 1 dalies b punkte, ir kurios, kiek tai susiję su rezultato rodikliais, turi būti pasiektos BŽŪP strateginio plano laikotarpio pabaigoje;

8)	atokiausi regionai – SESV 349 straipsnyje nurodyti atokiausi regionai;

9)	ŽŪŽIS – bendri organizaciniai ir žinių srautai tarp asmenų, organizacijų ir institucijų, besinaudojančių žemės ūkiui ir tarpusavyje susijusioms sritims skirtomis žiniomis ir tas žinias kuriančių (žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema);

10)	mažosios Egėjo jūros salos – mažosios Egėjo jūros salos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 229/2013 1 straipsnio 2 dalyje;

11)	savitarpio pagalbos fondas – valstybės narės pagal nacionalinę teisę akredituota ūkininkų, kurie yra fondo nariai, savidraudos sistema, pagal kurią fondui priklausantiems ūkininkams, patyrusiems ekonominių nuostolių, skiriamos kompensacinės išmokos;

12)	mažiau išsivystę regionai – mažiau išsivystę regionai, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2021/1060 108 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punkte;

13)

paramos gavėjas – kalbant apie 69 straipsnyje nurodytas kaimo plėtrai skirtas intervencinių priemonių rūšis:

a)	viešosios arba privatinės teisės subjektas, juridinio asmens statusą turintis ar jo neturintis subjektas, fizinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, atsakingi už veiksmų inicijavimą arba jų inicijavimą ir įgyvendinimą;

b)	valstybės pagalbos sistemų atveju – pagalbą gaunanti įmonė;

finansinių priemonių atveju – kontroliuojantįjį fondą įgyvendinantis subjektas arba, jeigu kontroliuojančiojo fondo struktūros nėra, specialųjį fondą įgyvendinantis subjektas, arba, jei finansinę priemonę administruoja 123 straipsnyje nurodyta vadovaujančioji institucija (toliau – vadovaujančioji institucija), ta vadovaujančioji institucija;

14)	paramos lygis – veiksmui skirtų viešųjų išlaidų dalis; finansinių priemonių atveju šis lygis reiškia paramos bendrąjį subsidijos ekvivalentą, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (ES) Nr. 702/2014 (34) 2 straipsnio 20 punkte;

15)	LEADER iniciatyva – bendruomenės inicijuota vietos plėtra, nurodyta Reglamento (ES) 2021/1060 31 straipsnyje;

16)

tarpinė institucija – viešosios ar privatinės teisės subjektas, įskaitant regionines ar vietos įstaigas, regionines plėtros institucijas arba nevyriausybines organizacijas, kuris yra pavaldus nacionalinei arba regioninei vadovaujančiajai institucijai arba kuris atlieka užduotis tokios institucijos vardu;

17)	finansiniai metai – žemės ūkio finansiniai metai pagal Reglamento (ES) 2021/2116 35 straipsnį.

4 straipsnis

BŽŪP strateginiuose planuose apibrėžtini terminai ir sąlygos

1. Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose apibrėžia terminus „žemės ūkio veikla“, „žemės ūkio paskirties žemė“, „reikalavimus atitinkantis hektaras“, „aktyvus ūkininkas“, „jaunasis ūkininkas“ ir „naujas ūkininkas“, taip pat atitinkamas sąlygas pagal šį straipsnį.

2. Terminas „žemės ūkio veikla“ nustatomas taip, kad būtų galima prisidėti prie privačiųjų ir viešųjų gėrybių teikimo vienu arba abiem iš toliau nurodytų būdų:

a)	žemės ūkio produktų gamyba, kuri apima tokius veiksmus kaip gyvūnų auginimas arba žemės dirbimas, be kita ko durpininkystės būdu, kai žemės ūkio produktai yra SESV I priede išvardyti produktai, išskyrus žvejybos produktus, taip pat medvilnė ir trumpos rotacijos želdiniai;

b)	žemės ūkio paskirties žemės laikymas tokios būklės, kad ji būtų tinkama ganyti arba dirbti be jokios parengiamosios veiklos, kurią vykdant nebūtų apsiribota įprastais žemės ūkio metodais ir mechanizmais.

3. Terminas „žemės ūkio paskirties žemė“ nustatomas taip, kad apimtų ariamąją žemę, daugiamečius pasėlius ir daugiamečius žolynus, be kita ko tais atvejais, kai toje vietovėje jie sudaro agrarinės miškininkystės sistemas. Terminus „ariamoji žemė“, „daugiamečiai pasėliai“ ir „daugiametis žolynas“ valstybės narės išsamiau apibrėžia vadovaudamosi šiomis bendrosiomis apibrėžtimis:

ariamoji žemė – pasėliams auginti dirbama žemė arba žemės plotai, kuriuose gali būti auginami pasėliai, bet kurie yra palikti pūdymui; be to, įsipareigojimo galiojimo laikotarpiu tai – pasėliams auginti dirbama žemė arba žemės plotai, kuriuose gali būti auginami pasėliai, bet kurie yra palikti pūdymui ir kurie buvo atidėti pagal šio reglamento 31 straipsnį ar 70 straipsnį arba jo III priede pateiktame sąraše nurodytą 8 GAAB standartą, arba Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 (35) 22, 23 arba 24 straipsnį, arba Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 (36) 39 straipsnį, arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 (37) 28 straipsnį;

b)	daugiamečiai pasėliai – ne sėjomainos būdu auginami pasėliai (išskyrus daugiamečius žolynus ir daugiametes ganyklas), kuriais žemė apsėta penkerius metus ar ilgiau ir iš kurių pakartotinai gaunamas derlius, įskaitant daigynus ir trumpos rotacijos želdinius;

daugiametis žolynas ir daugiametė ganykla (bendrai vadinami daugiamečiu žolynu) – žemė, kurioje natūraliai auga (nesėjama) arba auginama (sėjama) žolė ar kiti žoliniai pašarai ir kuri penkerius metus ar ilgiau nebuvo įtraukta į valdos sėjomainą, taip pat, jeigu taip nusprendžia valstybės narės, kuri penkerius metus ar ilgiau nebuvo ariama ar dirbama arba joje nebuvo atsėta kitokios rūšies žolė ar kiti žoliniai pašarai. Joje gali augti arba būti auginami ir kitų rūšių augalai, pavyzdžiui, krūmai arba medžiai, kurie gali būti skirti ganymui, ir, jeigu taip nusprendžia valstybės narės, kitų rūšių augalai, pavyzdžiui, krūmai arba medžiai, kurie gali būti skirti gyvūnų pašarui, su sąlyga, kad joje ir toliau vyrauja žolė ir kiti žoliniai pašarai.

Valstybės narės taip pat gali nuspręsti, kad daugiamečiu žolynu būtų laikoma šių rūšių žemė:

i)	žemė, kurioje auga arba yra auginami bet kurios rūšies šiame punkte nurodyti augalai ir kuri naudojama pagal nusistovėjusią vietos praktiką, kai žolė ir kiti žoliniai pašarai ganyklų plotuose tradiciškai nevyrauja arba neauga;

ii)	žemė, kurioje auga arba yra auginami bet kurios rūšies šiame punkte nurodyti augalai, kai žolė ir kiti žoliniai pašarai ganyklų plotuose nevyrauja arba neauga.

4. Kai taikomos intervencinių priemonių rūšys tiesioginių išmokų forma, terminas „reikalavimus atitinkantis hektaras“ nustatomas taip, kad jis apimtų plotus, kuriais ūkininkas disponuoja ir kuriuos sudarytų:

visa valdoje esanti žemės ūkio paskirties žemė, kuri tais metais, kuriems prašoma paramos, yra naudojama žemės ūkio veiklai arba, jei ji naudojama ir ne žemės ūkio veiklai, daugiausia yra naudojama žemės ūkio veiklai; deramai pagrįstais atvejais dėl aplinkosaugos, biologinės įvairovės ir su klimatu susijusių priežasčių valstybės narės gali nuspręsti, kad reikalavimus atitinkančiais hektarais taip pat gali būti laikomi tam tikri žemės plotai, žemės ūkio veiklai naudojami tik kas antrus metus;

bet kuris valdoje esantis plotas, kuris:

i)	pasižymi kraštovaizdžio elementais, kuriems taikoma išlaikymo pareiga pagal III priede pateikiamame sąraše nurodytą 8 GAAB standartą;

ii)	paprastai sudarydavo minimalią ariamosios žemės, paskirtos negamybiniams plotams ir objektams, įskaitant pūdymui paliktą žemę, dalį pagal III priede pateikiamame sąraše nurodytą 8 GAAB standartą, arba

iii)	ūkininko atitinkamo įsipareigojimo galiojimo laikotarpiu yra nustatomas arba išlaikomas dėl 31 straipsnyje nurodytos ekologinės sistemos.

Jei taip nusprendžia valstybės narės, „reikalavimus atitinkantis hektaras“ gali pasižymėti kitais kraštovaizdžio elementais, jeigu jie nėra vyraujantys ir dėl užimamo ploto žemės ūkio sklype labai netrukdo vykdyti žemės ūkio veiklos. Įgyvendindamos tą principą valstybės narės gali nustatyti didžiausią žemės ūkio paskirties sklypo, kuris pasižymi tais kitais kraštovaizdžio elementais, dalį.

Kiek tai susiję su daugiamečiu žolynu, pasižyminčiu pavieniais reikalavimų neatitinkančiais elementais, valstybės narės gali nuspręsti taikyti fiksuotus sumažinimo koeficientus, kad nustatytų plotą, kuris būtų laikomas atitinkančiu reikalavimus;

bet kuris valdoje esantis plotas, dėl kurio suteikta teisė į išmokas pagal šio reglamento III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnio 2 poskirsnį arba pagal bazinės išmokos sistemą ar vienkartinės išmokos už plotus sistemą, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III antraštinėje dalyje, ir kuris nėra reikalavimus atitinkantis hektaras, kaip nustato valstybės narės remiantis šios dalies a ir b punktais:

i)	tam plotui taikant Direktyvą 92/43/EEB, 2009/147/EB arba 2000/60/EB;

ii)

taikant pagal šį reglamentą nustatytas su plotu susijusias intervencines priemones, kurioms taikoma Reglamento (ES) 2021/2116 65 straipsnio 1 dalyje nurodyta integruota sistema ir kurios sudaro sąlygas durpininkystės būdu gaminti produktus, neišvardytus SESV I priede, arba taikant biologinei įvairovei arba šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimui skirtas nacionalines sistemas, kurių sąlygos atitinka minėtas su plotu susijusias intervencines priemones, jeigu tomis intervencinėmis priemonėmis ir nacionalinėmis sistemomis prisidedama prie vieno ar daugiau iš šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose išdėstytų konkrečių tikslų pasiekimo;

iii)

ūkininko įsipareigojimo įveisti mišką galiojimo laikotarpiu pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 31 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 43 straipsnį, arba Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 22 straipsnį, arba šio reglamento 70 ar 73 straipsnį, arba pagal nacionalinę sistemą, kurios sąlygos atitinka Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 43 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis arba Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 22 straipsnį, arba šio reglamento 70 ar 73 straipsnį;

iv)	ūkininko įsipareigojimo atidėti žemės plotą galiojimo laikotarpiu pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 22, 23 ir 24 straipsnius, Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnį, Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28 straipsnį arba šio reglamento 70 straipsnį.

Kanapėms auginti naudojami plotai laikomi reikalavimus atitinkančiais hektarais tik tuo atveju, jei auginamų veislių kanapėse tetrahidrokanabinolio kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,3 %.

5. Terminas „aktyvus ūkininkas“ nustatomas taip, jog būtų galima užtikrinti, kad parama būtų skiriama tik tiems fiziniams arba juridiniams asmenims ar fizinių arba juridinių asmenų grupėms, kurie bent minimaliai verčiasi žemės ūkio veikla, kartu nebūtinai užkertant kelią tam, kad ją gautų ir kelių rūšių veiklą vykdantys arba ne visą darbo laiką ūkininkaujantys ūkininkai.

Nustatydamos, kas yra aktyvus ūkininkas, valstybės narės taiko objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus, pavyzdžiui, atsižvelgia į pajamų vertinimo rezultatus, darbo jėgos sąnaudas ūkyje, bendrovės tikslą ir ūkininkų žemės ūkio veiklos įtraukimą į nacionalinius ar regioninius registrus. Tokie kriterijai gali būti nustatyti viena ar keliomis valstybių narių pasirinktomis formomis, be kita ko, sudarant neigiamą kriterijų, pagal kuriuos ūkininkas negali būti laikomas aktyviu ūkininku, sąrašą. Jei valstybė narė aktyviais ūkininkais laiko tuos ūkininkus, kurie už praėjusius metus nėra gavę tam tikrą sumą viršijančių tiesioginių išmokų, ta suma turi būti ne didesnė kaip 5 000 EUR.

6. Terminas „jaunasis ūkininkas“ nustatomas taip, kad apimtų:

a)	viršutinę amžiaus ribą, nustatomą tarp 35 ir 40 metų;

b)	buvimo valdos valdytoju sąlygas;

c)	tinkamą parengimą ar įgūdžius pagal valstybių narių nustatytus reikalavimus.

7. Terminas „naujas ūkininkas“ nustatomas taip, kad juo būtų įvardijamas ūkininkas, kuris nėra jaunasis ūkininkas ir kuris yra valdos valdytojas pirmą kartą. Valstybės narės įtraukia kitų objektyvių ir nediskriminacinių reikalavimų, kiek tai susiję su tinkamu parengimu ir įgūdžiais.

8. Siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, Komisijai pagal 152 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis, pagal kurias išmokos turi būti skiriamos su sąlyga, kad būtų naudojama sertifikuota tam tikrų veislių kanapių sėkla ir taikoma kanapių veislių nustatymo procedūra, taip pat būtų tikrinamas šio straipsnio antros pastraipos 4 dalyje nurodytas jose esantis tetrahidrokanabinolio kiekis.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

TIKSLAI IR RODIKLIAI

5 straipsnis

Bendrieji tikslai

Remiantis SESV 39 straipsnyje nustatytais BŽŪP tikslais, tikslu palaikyti vidaus rinkos veikimą ir vienodas sąlygas ūkininkams Sąjungoje ir subsidiarumo principu, parama EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis turi būti siekiama toliau gerinti darnų vystymąsi ūkininkavimo, maisto produktų ir kaimo vietovių srityse ir ji turi padėti ekonomikos, aplinkos ir socialinėje srityse siekti toliau nurodytų bendrųjų tikslų, kurie padės įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.:

a)	puoselėti pažangų, konkurencingą, atsparų bei įvairesnį žemės ūkio sektorių, užtikrinantį ilgalaikį aprūpinimą maistu;

b)	remti ir stiprinti aplinkos apsaugos, įskaitant biologinę įvairovę, ir klimato srities veiksmus ir padėti siekti su aplinkos apsauga bei klimatu susijusių Sąjungos tikslų, įskaitant jos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą;

c)	stiprinti socioekonominę kaimo vietovių struktūrą.

6 straipsnis

Konkretūs tikslai

1. Bendrųjų tikslų turi būti siekiama įgyvendinant šiuos konkrečius tikslus:

a)	remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje;

b)	labiau orientuotis į rinką ir didinti ūkių konkurencingumą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmenizacijai;

c)	gerinti ūkininkų padėtį vertės grandinėje;

d)	prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką;

e)	skatinti darnų vystymąsi ir veiksmingą tokių gamtos išteklių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų;

f)	prisidėti stabdant biologinės įvairovės nykimą ir ją didinant, gerinti ekosistemines paslaugas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius;

g)	pritraukti ir išlaikyti jaunuosius ūkininkus bei naujus ūkininkus ir sudaryti palankesnes sąlygas tvariai verslo plėtrai kaimo vietovėse;

h)	skatinti užimtumą, augimą, lyčių lygybę, įskaitant moterų dalyvavimą ūkininkavimo veikloje, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, įskaitant žiedinę bioekonomiką ir tvarią miškininkystę;

i)	gerinti tai, kaip Sąjungos žemės ūkio sektorius tenkina visuomenės poreikius, susijusius su maistu ir sveikata, įskaitant aukštos kokybės, saugius ir maistingus maisto produktus, pagamintus tvariu būdu, mažinti maisto atliekas, didinti gyvūnų gerovę ir kovoti su antimikrobiniu atsparumu.

2. 1 dalyje nustatyti tikslai turi būti papildyti ir susieti su kompleksiniu tikslu modernizuoti žemės ūkį bei kaimo vietovėse puoselėjant žinias, inovacijas bei skaitmenizacijos galimybes ir dalijantis jomis žemės ūkyje bei kaimo vietovėse, ir skatinant ūkininkus jomis naudotis, sudarant geresnes galimybes naudotis moksliniais tyrimais, inovacijomis, žinių mainais ir mokymu.

3. Siekdamos konkrečių 1 ir 2 dalyse nustatytų tikslų valstybės narės, padedamos Komisijos, imasi tinkamų priemonių, kad sumažintų administracinę naštą ir užtikrintų BŽŪP įgyvendinimo supaprastinimą.

7 straipsnis

Rodikliai

1. 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų tikslų pasiekimo lygis vertinamas remiantis bendrais rodikliais, susijusiais su produktu, rezultatu, poveikiu ir kontekstu, kaip nurodyta I priede. Tie bendri rodikliai apima:

a)	produkto rodiklius, susijusius su taikant remiamas intervencines priemones gautu produktu;

rezultato rodiklius, susijusius su atitinkamais konkrečiais tikslais ir, kai aktualu, kompleksiniu tikslu, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir naudojamus su tais konkrečiais tikslais susijusioms kiekybinėms tarpinėms reikšmėms bei siektinoms reikšmėms nustatyti BŽŪP strateginiuose planuose ir pažangai, padarytai siekiant tų siektinų reikšmių, įvertinti; su aplinkos ir klimato srities tikslais susiję rodikliai gali apimti intervencines priemones, kuriomis prisidedama prie įsipareigojimų pagal XIII priede išvardytus Sąjungos teisėkūros procedūra priimamus aktus vykdymo;

c)	poveikio rodiklius, susijusius su 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais tikslais ir naudojamus įgyvendinant BŽŪP strateginius planus ir BŽŪP;

d)	konteksto rodiklius, nurodytus 115 straipsnio 2 dalyje ir išvardytus I priede.

2. Komisijai pagal 152 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedas, kad būtų pritaikyti bendri produkto, rezultato, poveikio ir konteksto rodikliai. Tie deleguotieji aktai griežtai apriboti – jie apima vien techninių problemų, su kuriomis valstybės narės susiduria taikydamos tuos rodiklius, sprendimą.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRI REIKALAVIMAI IR INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ RŪŠYS

I SKYRIUS

BENDRI REIKALAVIMAI

1 skirsnis

Bendrieji principai

8 straipsnis

Strateginis požiūris

Valstybės narės siekia II antraštinėje dalyje nustatytų tikslų nustatydamos intervencines priemones pagal šios antraštinės dalies II, III ir IV skyriuose nurodytas intervencinių priemonių rūšis – atsižvelgdamos į savo poreikių vertinimą ir laikydamosi šiame skyriuje nustatytų bendrų reikalavimų.

9 straipsnis

Bendrieji principai

Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose nurodytas intervencines priemones ir 13 straipsnyje nurodytus GAAB standartus rengia vadovaudamosi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir bendraisiais Sąjungos teisės principais.

Valstybės narės užtikrina, kad intervencinės priemonės ir 13 straipsnyje nurodyti GAAB standartai būtų nustatomi remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, būtų suderinami su tinkamu vidaus rinkos veikimu ir neiškraipytų konkurencijos.

Valstybės narės, vadovaudamosi pagal šio reglamento 118 ir 119 straipsnius Komisijos patvirtintais BŽŪP strateginiais planais ir šiame reglamente bei Reglamente (ES) 2021/2116 nustatytais principais bei reikalavimais, nustato teisinę sistemą, pagal kurią ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams teikiama Sąjungos parama. Jos įgyvendina tuos Komisijos patvirtintus BŽŪP strateginius planus.

10 straipsnis

PPO vidaus parama

Valstybės narės intervencines priemones rengia vadovaudamosi šio reglamento II priede išvardytomis intervencinių priemonių rūšimis, įskaitant 4 straipsnyje nustatytas apibrėžtis ir sąlygas, tokiu būdu, kad jos atitiktų kriterijus, išvardytus PPO sutarties dėl žemės ūkio 2 priede.

Visų pirma, bazinė pajamų parama tvarumui didinti, papildoma perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti, papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams ir su klimatu, aplinka bei gyvūnų gerove susijusios sistemos turi atitikti su tomis intervencinėmis priemonėmis susijusius kriterijus, išvardytus tose PPO sutarties dėl žemės ūkio II priedo dalyse, kurios nurodytos šio reglamento 2 priede. Kitų intervencinių priemonių atveju šio reglamento II priede nurodytos PPO sutarties dėl žemės ūkio 2 priedo dalys yra orientacinės ir tos intervencinės priemonės vietoj pirmiau nurodytų dalių gali atitikti kitą PPO sutarties dėl žemės ūkio 2 priedo dalį, jei tai yra apibrėžta ir išaiškinta BŽŪP strateginiame plane.

11 straipsnis

Susitarimo memorandumo dėl aliejingųjų sėklų įgyvendinimas

1. Jeigu valstybės narės numato kitas plotu grindžiamas intervencines priemones nei tos, kurios atitinka PPO sutarties dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, įskaitant susietąją pajamų paramą pagal šio reglamento III antraštinės dalies II skyriaus 3 skirsnio 1 poskirsnį, ir jeigu tos intervencinės priemonės yra susijusios su kai kuriais arba visais Europos ekonominės bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo memorandumo dėl aliejingųjų sėklų pagal GATT priede nurodytomis aliejingosiomis sėklomis, bendras remiamas plotas, grindžiamas atitinkamų valstybių narių BŽŪP strateginiuose planuose nurodytais planuojamais gauti produktais, turi neviršyti didžiausio remiamo ploto visos Sąjungos mastu, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinių Sąjungos įsipareigojimų.

2. Ne vėliau kaip 2022 m. birželio 8 d. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas orientacinis referencinis remiamas kiekvienos valstybės narės plotas, apskaičiuojamas remiantis kiekvienai valstybei narei 2016–2020 m. laikotarpiu priklausiusia Sąjungos vidutinio dirbamo ploto dalimi. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 153 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3. Kiekviena valstybė narė, ketinanti skirti paramą, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, 118 straipsnio 1 dalyje nurodytame pasiūlyme dėl BŽŪP strateginio plano nurodo atitinkamus planuojamus gauti produktus, išreikštus hektarais.

Jeigu, valstybėms narėms pranešus apie visus planuojamus gauti produktus, viršijamas didžiausias remiamas plotas visos Sąjungos mastu, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, Komisija apskaičiuoja kiekvienai valstybei narei, pranešusiai apie didesnį plotą nei jos referencinis plotas, taikytiną sumažinimo koeficientą, proporcingą jos planuojamų gauti produktų perviršiui taip, kad būtų išlaikytas didžiausias remiamas plotas visos Sąjungos mastu. Kiekviena atitinkama valstybė narė informuojama apie tą sumažinimo koeficientą Komisijos pastabose dėl BŽŪP strateginio plano pagal 118 straipsnio 3 dalį. Kiekvienai valstybei narei taikytinas sumažinimo koeficientas nustatomas 118 straipsnio 6 dalyje nurodytu įgyvendinimo sprendimu, kuriuo Komisija patvirtina BŽŪP strateginį planą.

Valstybės narės po 118 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos savo iniciatyva nebegali keisti savo remiamo ploto.

4. Jeigu valstybė narė ketina padidinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus planuojamus gauti produktus, nustatytus Komisijos patvirtintame jos BŽŪP strateginiame plane, ji apie peržiūrėtus planuojamus gauti produktus Komisijai praneša teikdama prašymą iš dalies pakeisti BŽŪP strateginį planą pagal 119 straipsnį anksčiau nei metų, einančių prieš atitinkamus prašymų teikimo metus, sausio 1 d.

5. Kad nebūtų viršytas 1 dalyje nurodytas didžiausias remiamas plotas visos Sąjungos mastu, Komisija, kai tikslinga, nustato sumažinimo koeficientus arba peržiūri esamus sumažinimo koeficientus, jei tie koeficientai nustatyti pagal 3 dalies antrą pastraipą, visoms valstybėms narėms, kurios viršijo jų BŽŪP strateginiuose planuose nurodytą savo referencinį remiamą plotą.

Komisija atitinkamas valstybes nares informuoja apie sumažinimo koeficientus ne vėliau kaip iki metų, einančių prieš atitinkamus prašymų teikimo metus, sausio 31 d.

Kiekviena atitinkama valstybė narė ne vėliau kaip iki metų, einančių prieš atitinkamus prašymų teikimo metus, kovo 31 d. pateikia atitinkamą prašymą iš dalies pakeisti jos BŽŪP strateginį planą, kuriame pateiktas antroje pastraipoje nurodytas sumažinimo koeficientas. Sumažinimo koeficientas tai valstybei narei nustatomas 119 straipsnio 10 dalyje nurodytu įgyvendinimo sprendimu, kuriuo Komisija patvirtina BŽŪP strateginio plano dalinį pakeitimą.

6. Dėl aliejingųjų sėklų, kurioms taikomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susitarimo memorandumas, valstybės narės 134 straipsnyje nurodytose metinėse veiklos rezultatų ataskaitose praneša Komisijai bendrą hektarų, už kuriuos buvo faktiškai išmokėta parama, skaičių.

7. Valstybės narės į jokias plotu grindžiamas intervencines priemones, nurodytas 1 dalyje, neįtraukia konditerijoje naudojamų saulėgrąžų sėklų auginimo.

2 skirsnis

Paramos sąlygos

12 straipsnis

Principas ir taikymo sritis

1. Valstybės narės į savo BŽŪP strateginius planus įtraukia paramos sąlygų sistemą, pagal kurią ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, gaunantiems tiesiogines išmokas pagal II skyrių arba metines išmokas pagal 70, 71 ir 72 straipsnius, skiriamos administracinės nuobaudos, jei jie nesilaiko BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų III priede išvardytų Sąjungos teisės aktų valdymo reikalavimų ir GAAB standartų, susijusių su šiomis konkrečiomis sritimis:

a)	klimatu ir aplinka, įskaitant vandenį, dirvožemį ir ekologinių sistemų biologinę įvairovę;

b)	visuomenės sveikata ir augalų sveikata;

c)	gyvūnų gerove.

2. Į BŽŪP strateginius planus įtraukiamos taisyklės dėl veiksmingos ir proporcingos administracinių nuobaudų sistemos. Tos taisyklės turi visų pirma atitikti Reglamento (ES) 2021/2116 IV antraštinės dalies IV skyriuje nustatytus reikalavimus.

3. Taikomos III priede nurodytų teisės aktų, kuriais nustatyti valdymo reikalavimai, taikytinos redakcijos, o direktyvų atveju – valstybių narių įgyvendintos nuostatos.

4. Šiame skirsnyje teisės aktu nustatytu valdymo reikalavimu laikomas kiekvienas atskiras III priede pateiktame sąraše nurodytas ir tame priede nurodytu atitinkamu Sąjungos teisės aktu nustatytas valdymo reikalavimas, kuris iš esmės skiriasi nuo visų kitų to paties teisės akto reikalavimų.

13 straipsnis

Su gera agrarine ir aplinkosaugos būkle susijusios valstybių narių pareigos

1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų išlaikoma visos žemės ūkio paskirties žemės, įskaitant žemę, kuri nebenaudojama gamybos tikslais, gera agrarinė ir aplinkosaugos būklė. Valstybės narės, vadovaudamosi pagrindiniu III priede nurodytų GAAB standartų tikslu, nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams nustato minimaliuosius standartus dėl kiekvieno tame priede pateiktame sąraše nurodyto GAAB standarto. Nustatydamos standartus valstybės narės atsižvelgia, kai aktualu, į konkrečius atitinkamų vietovių ypatumus, įskaitant dirvožemio būklę ir klimato sąlygas, taikomas ūkininkavimo sistemas, ūkininkavimo praktikas, ūkio dydį bei struktūrą, žemės naudojimą ir atokiausių regionų ypatumus.

2. Siekdamos III priede nustatytų pagrindinių tikslų valstybės narės gali nustatyti standartus, papildančius nustatytuosius tame priede, kuriais siekiama tų pagrindinių tikslų. Tokie papildomi standartai turi būti nediskriminaciniai, proporcingi ir turi atitikti nustatytus poreikius.

Tačiau valstybės narės nenustato minimaliųjų standartų, kuriais siekiama kitų nei III priede nustatytų pagrindinių tikslų.

3. Komisijai pagal 152 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis, kuriomis siekiama užtikrinti vienodas sąlygas, kiek tai susiję su santykiu, susijusiu su 1 GAAB standartu.

3 skirsnis

Socialinės paramos sąlygos

14 straipsnis

Principas ir taikymo sritis

1. Valstybės narės į savo BŽŪP strateginius planus įtraukia nuostatą, kad ne vėliau kaip nuo 2025 m. sausio 1 d. ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, gaunantiems tiesiogines išmokas pagal II skyrių arba metines išmokas pagal 70, 71 ir 72 straipsnius, turi būti skiriama administracinė nuobauda, jei jie nesilaiko reikalavimų, susijusių su taikytinomis darbo ir įdarbinimo sąlygomis arba darbdavių pareigomis pagal IV priede nurodytus teisės aktus.

2. Valstybės narės, į savo BŽŪP strateginius planus įtraukdamos administracinių nuobaudų sistemą, kaip nurodyta 1 dalyje, remdamosi savo institucinėmis nuostatomis konsultuojasi su atitinkamais nacionaliniais socialiniais partneriais, atstovaujančiais žemės ūkio sektoriaus administracijai ir darbuotojams, ir visapusiškai gerbia jų savarankiškumą, taip pat jų teisę derėtis ir sudaryti kolektyvines sutartis. Ta administracinių nuobaudų sistema neturi daryti poveikio socialinių partnerių teisėms ir pareigoms, jei jie pagal nacionalines teisines ir kolektyvinių derybų sistemas yra atsakingi už IV priede nurodytų teisės aktų įgyvendinimą arba jų vykdymo užtikrinimą.

3. Į BŽŪP strateginį planą įtraukiamos taisyklės dėl veiksmingos ir proporcingos administracinių nuobaudų sistemos. Tos taisyklės turi atitikti atitinkamus Reglamento (ES) 2021/2116 IV antraštinės dalies V skyriuje nustatytus reikalavimus.

4. IV priede nurodyti teisės aktai, kuriuose yra nuostatų, kurias apima 1 dalyje nurodyta administracinių nuobaudų sistema, taikomi taikytinos redakcijos ir taip, kaip juos įgyvendina valstybės narės.

4 skirsnis

Ūkių konsultavimo paslaugos

15 straipsnis

Ūkių konsultavimo paslaugos

1. Valstybės narės į savo BŽŪP strateginius planus įtraukia sistemą, pagal kurią ūkininkams ir kitiems pagal BŽŪP teikiamos paramos gavėjams teikiamos konsultavimo dėl žemėtvarkos ir ūkių valdymo paslaugos (toliau – ūkių konsultavimo paslaugos). Valstybės narės gali remtis jau esamomis sistemomis.

2. Ūkių konsultavimo paslaugos apima ekonominius, aplinkos ir socialinius aspektus, atsižvelgiant į esamas ūkininkavimo praktikas, taip pat naujausios technologinės ir mokslinės informacijos, gautos vykdant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas, teikimą, be kita ko, kiek tai susiję su viešųjų gėrybių teikimu.

Teikiant ūkių konsultavimo paslaugas viso ūkio plėtojimo ciklo metu teikiama tinkama pagalba, be kita ko tada, kai ūkis įsteigiamas pirmą kartą, gamybos modelių pritaikymui prie vartotojų paklausos, novatoriškų praktikų taikymui, žemės ūkio metodų, skirtų atsparumui klimato kaitai didinti, taikymui, įskaitant agrarinę miškininkystę ir agroekologiją, gyvūnų gerovės gerinimą ir prireikus saugos standartus ir socialinę paramą.

Ūkių konsultavimo paslaugos turi būti integruotos į tarpusavyje susijusias ūkio konsultantų, tyrėjų, ūkininkų organizacijų ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų teikiamas paslaugas, kurios sudaro ŽŪŽIS.

3. Valstybės narės užtikrina, kad teikiamos paslaugos būtų nešališkos ir kad konsultantai būtų tinkamai kvalifikuoti bei apmokyti ir neturėtų jokių interesų konfliktų.

4. Ūkių konsultavimo paslaugos pritaikomos prie įvairių rūšių gamybos ir ūkių ir apima bent:

visus BŽŪP strateginiame plane nustatytus ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams taikomus reikalavimus, sąlygas ir valdymo įsipareigojimus, įskaitant reikalavimus bei standartus, apibrėžtus pagal paramos sąlygas, ir su intervencinėmis priemonėmis susijusias sąlygas, taip pat informaciją apie finansines priemones ir verslo planus, nustatytus pagal BŽŪP strateginį planą;

valstybių narių nustatytus Direktyvos 92/43/EEB, Direktyvos 2000/60/EB, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 (38) 55 straipsnio, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB (39), Direktyvos 2009/128/EB, Direktyvos 2009/147/EB, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 (40), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 (41) bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2284 (42) įgyvendinimo reikalavimus;

c)	ūkininkavimo praktikas, kuriomis vengiama atsparumo antimikrobinėms medžiagoms formavimosi, kaip nustatyta 2017 m. birželio 29 d. Komisijos komunikate „Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų planas“;

d)	rizikos prevenciją ir valdymą;

e)	paramą inovacijoms diegti, visų pirma 127 straipsnio 3 dalyje nurodytos EIP veiklos grupių projektams rengti ir įgyvendinti;

f)	skaitmenines technologijas žemės ūkyje ir kaimo vietovėse, kaip nurodyta 114 straipsnio b punkte;

darnų maisto medžiagų valdymą, be kita ko, vėliausiai nuo 2024 m. taikant Ūkių tvarumo priemonę maisto medžiagų naudojimui valdyti, t. y. skaitmeninę taikomąją programą, kurią naudojant būtų informuojama bent apie:

i)	pagrindinių maisto medžiagų pusiausvyrą lauko mastu;

ii)	su maisto medžiagomis susijusius teisinius reikalavimus;

iii)	dirvožemio duomenis, pagrįstus turima informacija ir analizėmis;

iv)	su maisto medžiagų valdymu susijusius Integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (IAKS) duomenis;

h)	įdarbinimo sąlygas, darbdavių pareigas, darbuotojų sveikatos ir saugos reikalavimus bei socialinę paramą žemės ūkiu besiverčiančiose bendruomenėse.

II SKYRIUS

INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ RŪŠYS TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ FORMA

1 skirsnis

Intervencinių priemonių rūšys, išmokų sumažinimas ir minimalieji reikalavimai

16 straipsnis

Intervencinių priemonių rūšys tiesioginių išmokų forma

1. Šiame skyriuje intervencinių priemonių rūšys gali būti atsietosios ir susietosios tiesioginės išmokos.

2. Atsietosios tiesioginės išmokos yra šios:

a)	bazinė pajamų parama tvarumui didinti;

b)	papildoma perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti;

c)	papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams;

d)	klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei skirtos sistemos.

3. Susietosios tiesioginės išmokos yra šios:

a)	susietoji pajamų parama;

b)	specialioji išmoka už medvilnę.

17 straipsnis

Išmokų dydžio apribojimas ir proporcingas mažinimas

1. Valstybės narės gali apriboti bazinės pajamų paramos tvarumui didinti, skirtinos ūkininkui konkrečiais kalendoriniais metais, dydį. Valstybės narės, kurios nusprendžia nustatyti išmokų dydžio apribojimus, 100 % sumažina sumą, viršijančią 100 000 EUR.

2. Bazinės pajamų paramos tvarumui didinti dydį, skirtiną ūkininkui konkrečiais kalendoriniais metais ir viršijantį 60 000 EUR, valstybės narės gali sumažinti iki 85 %.

Valstybės narės gali nustatyti papildomas skirtinas sumas, viršijančias 60 000 EUR, ir tiksliai apibrėžti toms papildomoms sumoms taikytinus sumažinimo procentinius dydžius. Jos užtikrina, kad kiekvienai skirtinai sumai taikomas sumažinimas būtų lygus ankstesnei skirtinai sumai taikytam sumažinimui arba didesnis už jį.

3. Prieš taikydamos 1 arba 2 dalį, valstybės narės iš bazinės pajamų paramos tvarumui didinti sumos, skirtinos ūkininkui konkrečiais kalendoriniais metais, gali atimti:

a)	su ūkininko deklaruota žemės ūkio veikla susijusius visus darbo užmokesčius, įskaitant su užimtumu susijusius mokesčius bei socialines įmokas;

lygiavertes reguliaraus ir neapmokamo darbo sąnaudas, susijusias su žemės ūkio veikla, kurią vykdo atitinkamame ūkyje dirbantys asmenys, negaunantys darbo užmokesčio arba gaunantys mažesnį atlygį nei paprastai už suteiktas paslaugas mokama suma, bet kuriems atlyginama ekonominiais ūkio verslo rezultatais;

c)	ūkininko deklaruotų sutarčių sudarymo sąnaudų, susijusių su žemės ūkio veikla, darbo sąnaudų elementą.

Apskaičiuodamos pirmos pastraipos a punkte nurodytas sumas, valstybės narės naudoja ūkininko faktiškai patirtas darbo užmokesčio išlaidas. Tinkamai pagrįstais atvejais ūkininkai gali prašyti naudoti standartines išlaidas, kurias atitinkama valstybė narė turi nustatyti pagal metodą, kuris turi būti išsamiau apibrėžtas jos BŽŪP strateginiame plane, remiantis su nacionaliniu arba regiono lygmeniu vykdoma žemės ūkio veikla susijusiu vidutiniu standartiniu darbo užmokesčiu, padaugintu iš atitinkamo ūkininko deklaruotų metinių darbo vienetų skaičiaus.

Apskaičiuodamos pirmos pastraipos b punkte nurodytas sumas, valstybės narės naudoja standartines išlaidas, kurias atitinkama valstybė narė turi nustatyti pagal metodą, kuris turi būti išsamiau apibrėžtas jos BŽŪP strateginiame plane, remiantis su nacionaliniu arba regiono lygmeniu vykdoma žemės ūkio veikla susijusiu vidutiniu standartiniu darbo užmokesčiu, padaugintu iš atitinkamo ūkininko deklaruotų metinių darbo vienetų skaičiaus.

4. Juridinio asmens arba fizinių ar juridinių asmenų grupės atveju valstybės narės gali taikyti 1 ir 2 dalyse nurodytą sumažinimą tų juridinių asmenų ar grupių narių lygmeniu, kai nacionalinėje teisėje numatyta, kad atskiri nariai gali prisiimti teises ir pareigas, kurios yra palyginamos su atskirų ūkininkų, turinčių valdos valdytojo statusą, teisėmis ir pareigomis, visų pirma kiek tai susiję su jų ekonominiu, socialiniu ir mokestiniu statusu, su sąlyga, kad jie prisidėjo prie atitinkamų juridinių asmenų ar grupių žemės ūkio struktūrų stiprinimo.

5. Sumažinus išmokas numatomomis gauti lėšomis pirmiausia turi būti finansuojama papildoma perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti, jei tai nustatyta atitinkamame BŽŪP strateginiame plane, o paskui – kitos prie atsietųjų tiesioginių išmokų priskiriamos intervencinės priemonės.

Valstybės narės taip pat gali visas tas lėšas arba jų dalį perkelti į EŽŪFKP ir panaudoti IV skyriuje nurodytų rūšių intervencinėms priemonėms finansuoti. Toks lėšų perkėlimas į EŽŪFKP įtraukiamas į BŽŪP strateginio plano finansines lenteles ir 2025 m. gali būti peržiūrėtas pagal 103 straipsnį. Tokiam perkėlimui netaikomos pagal tą straipsnį nustatytos didžiausios lėšų perkėlimo iš EŽŪGF į EŽŪFKP ribos.

6. Komisija suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 152 straipsnį, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis, kuriomis nustatomas suderintas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyto išmokų sumažinimo apskaičiavimo pagrindas, siekiant nustatyti išsamias taisykles dėl lėšų paskirstymo ūkininkams.

18 straipsnis

Minimalieji reikalavimai

1. Valstybės narės nustato mažiausią plotą ir neskiria tiesioginių išmokų aktyviems ūkininkams, kuriems priklausantis reikalavimus atitinkantis valdos plotas, dėl kurio prašoma skirti tiesiogines išmokas, yra mažesnis už tą mažiausią plotą.

Valstybės narės taip pat gali nustatyti mažiausią tiesioginių išmokų sumą, kurią galima išmokėti ūkininkui.

2. Tais atvejais, kai valstybė narė nusprendžia nustatyti mažiausią plotą pagal 1 dalies pirmą pastraipą, pagal 1 dalies antrą pastraipą ji vis dėlto turi nustatyti mažiausią sumą tiems ūkininkams, kurie gauna su gyvūnais susijusią paramą, mokamą už gyvūno vienetą tiesioginių išmokų forma, ir kurių valdomas plotas yra keliais hektarais mažesnis už tą mažiausią plotą.

Nustatydamos mažiausią plotą arba mažiausią sumą valstybės narės turi siekti užtikrinti, kad tiesiogines išmokas aktyviems ūkininkams būtų galima skirti tik tuo atveju, jeigu:

a)	atitinkamų išmokų administravimas nesudaro pernelyg didelės administracinės naštos; ir

b)	atitinkamomis sumomis veiksmingai prisidedama siekiant 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų konkrečių tikslų, kurių padedama siekti tiesioginėmis išmokomis.

3. Graikija gali nuspręsti šio straipsnio netaikyti mažosioms Egėjo jūros saloms.

19 straipsnis

Įnašai į rizikos valdymo priemones

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) 2021/2116 44 straipsnio 1 dalies, valstybė narė gali nuspręsti skirti iki 3 % ūkininkui mokėtinų tiesioginių išmokų, kurie būtų skirti ūkininko įnašui į rizikos valdymo priemonę.

Valstybės narės, nusprendusios pasinaudoti šia nuostata, ją taiko visiems ūkininkams, gaunantiems tiesiogines išmokas konkrečiais metais.

2 skirsnis

Atsietosios tiesioginės išmokos

1 poskirsnis

Bendrosios nuostatos

20 straipsnis

Bendrieji reikalavimai atsietosioms tiesioginėms išmokoms gauti

Valstybės narės skiria atsietąsias tiesiogines išmokas aktyviems ūkininkams laikydamosi šiame skirsnyje nustatytų ir jų BŽŪP strateginiuose planuose išsamiau apibrėžtų sąlygų.

2 poskirsnis

Bazinė pajamų parama tvarumui didinti

21 straipsnis

Bendrosios taisyklės

1. Valstybės narės bazinę pajamų paramą tvarumui didinti (toliau – bazinė pajamų parama) teikia laikydamosi šiame poskirsnyje nustatytų ir jų BŽŪP strateginiuose planuose išsamiau apibrėžtų sąlygų.

2. Valstybės narės bazinę pajamų paramą skiria kaip metinę atsietąją išmoką už reikalavimus atitinkantį hektarą.

3. Nedarant poveikio 23–27 straipsniams, bazinė pajamų parama skiriama už kiekvieną aktyvaus ūkininko deklaruotą reikalavimus atitinkantį hektarą.

22 straipsnis

Paramos už hektarą suma

1. Bazinė pajamų parama skiriama kaip vienoda suma už hektarą, išskyrus tuo atveju, kai valstybės narės nusprendžia tą paramą skirti remdamosi 23 straipsnyje nurodytomis teisėmis į išmokas.

2. Valstybės narės gali nuspręsti nustatyti skirtingą bazinės pajamų paramos už hektarą sumą skirtingoms teritorijų, kuriose esama panašių socioekonominių arba agronominių sąlygų, įskaitant tradicinius žemės ūkio metodus, kaip nustatyta valstybių narių, pavyzdžiui, tradicinį ekstensyvųjį ganymą aukštikalnių ganyklose, grupėms. Pagal 109 straipsnio 2 dalies d punktą bazinės pajamų paramos suma už hektarą gali būti sumažinta, atsižvelgiant į paramą, teikiamą pagal kitas atitinkamame BŽŪP strateginiame plane numatytas intervencines priemones.

23 straipsnis

Teisės į išmokas

1. Valstybės narės, taikančios Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III antraštinės dalies I skyriaus 1 skirsnyje nustatytą bazinės išmokos sistemą, gali nuspręsti bazinę pajamų paramą skirti remdamosi teisėmis į išmokas pagal šio reglamento 24–27 straipsnius.

2. Jei valstybės narės, kurios taikė Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III antraštinės dalies I skyriaus 1 skirsnyje nustatytą bazinės išmokos sistemą, nusprendžia bazinės pajamų paramos daugiau nebeskirti remiantis teisėmis į išmokas, teisės į išmokas, suteiktos pagal tą reglamentą, nustoja galioti metų, einančių prieš metus, nuo kurių turi būti taikomas šis sprendimas, gruodžio 31 d.

24 straipsnis

Teisių į išmokas vertė ir konvergencija

1. Valstybės narės nustato teisių į išmokas vieneto vertę prieš atlikdamos konvergenciją pagal šį straipsnį – teisių į išmokas vertę proporcingai suderindamos su jų verte, nustatyta pagal Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013 2022 prašymų teikimo metams, ir susijusia išmoka už klimatui ir aplinkai naudingas žemės ūkio praktikas, numatytas to reglamento III antraštinės dalies III skyriuje 2022 prašymų teikimo metams.

2. Valstybės narės gali nuspręsti nustatyti skirtingą teisių į išmokas vertę pagal 22 straipsnio 2 dalį.

3. Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip iki 2026 prašymų teikimo metų nustato valstybės narės arba kiekvienos teritorijų grupės, nurodytos 22 straipsnio 2 dalyje, didžiausią individualių teisių į išmokas vertę.

4. Kai pagal 1 dalį nustatyta teisių į išmokas vertė skiriasi valstybėje narėje arba 22 straipsnio 2 dalyje nurodytoje teritorijų grupėje, atitinkama valstybė narė užtikrina, kad teisių į išmokas vertės konvergencija siekiant vienodos vieneto vertės būtų atlikta ne vėliau kaip 2026 prašymų teikimo metais.

5. 4 dalies tikslais kiekviena valstybė narė užtikrina, kad ne vėliau kaip 2026 prašymų teikimo metais visų teisių į išmokas vertė sudarytų ne mažiau kaip 85 % 2026 prašymų teikimo metų 102 straipsnio 1 dalyje nurodytos bazinės pajamų paramos planuojamos vidutinės vieneto sumos, kaip nustatyta jos BŽŪP strateginiame plane valstybės narės arba 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos teritorijų grupės atžvilgiu.

6. Valstybės narės finansuoja teisių į išmokas vertės padidėjimą, kuris būtinas siekiant laikytis šio straipsnio 4 ir 5 dalių, panaudodamos visas įmanomas sumas, gautas taikant šio straipsnio 3 dalį, ir, kai būtina, sumažindamos teisių į išmokas vieneto vertės, nustatytos pagal šio straipsnio 1 dalį, ir 2026 prašymų teikimo metų 102 straipsnio 1 dalyje nurodytos bazinės pajamų paramos planuojamos vieneto sumos, kaip nustatyta BŽŪP strateginiame plane valstybės narės arba 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos teritorijų grupės atžvilgiu, skirtumą.

Valstybės narės gali nuspręsti taikyti sumažinimą visoms teisėms į išmokas, kurių vertė nustatoma pagal šio straipsnio 1 dalį, viršijančioms 2026 prašymų teikimo metų 102 straipsnio 1 dalyje nurodytą bazinės pajamų paramos planuojamą vieneto sumą, kaip nustatyta BŽŪP strateginiame plane valstybės narės arba 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos teritorijų grupės atžvilgiu, arba jų daliai.

7. 6 dalyje nurodytas sumažinimas grindžiamas objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais. Nedarant poveikio pagal 5 dalį nustatytai mažiausiai vertei, vienas iš tokių kriterijų, pvz., gali būti maksimalaus sumažinimo, kuris negali būti mažesnis kaip 30 %, nustatymas.

8. Valstybės narės užtikrina, kad teisių į išmokas vertės pagal 3–7 dalis būtų koreguojamos nuo 2023 m.

25 straipsnis

Pasinaudojimas teisėmis į išmokas

1. Valstybės narės, kurios nusprendė skirti paramą remdamosi teisėmis į išmokas, skiria bazinę pajamų paramą aktyviems ūkininkams, nuosavybės teisės arba nuomos pagrindais turintiems teisių į išmokas, kai jie pasinaudoja tomis teisėmis į išmokas. Valstybės narės užtikrina, kad, siekdami pasinaudoti teisėmis į išmokas, aktyvūs ūkininkai deklaruotų reikalavimus atitinkančius hektarus, susietus su teise į išmokas.

2. Valstybės narės užtikrina, kad teisėmis į išmokas, įskaitant faktinio ar numatomo paveldėjimo atvejus, būtų pasinaudojama tik toje valstybėje narėje arba 22 straipsnio 2 dalyje nurodytoje teritorijų grupėje, kurioje jos buvo suteiktos.

3. Valstybės narės užtikrina, kad pasinaudojimas teisėmis į išmokas suteiktų teisę į išmoką, grindžiamą jose nustatyta suma.

26 straipsnis

Teisių į išmokas rezervai

1. Kiekviena valstybė narė, kuri nusprendžia skirti bazinę pajamų paramą remiantis teisėmis į išmokas, administruoja nacionalinį rezervą.

2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, kai valstybė narė nusprendžia nustatyti skirtingą bazinės pajamų paramos sumą pagal 22 straipsnio 2 dalį, ji gali nuspręsti sukurti kiekvienai tame straipsnyje nurodytai teritorijų grupei skirtą rezervą.

3. Valstybės narės užtikrina, kad teisės į išmokas iš rezervo būtų suteikiamos tik aktyviems ūkininkams.

4. Valstybės narės naudoja savo rezervą pirmiausia tam, kad suteiktų teises į išmokas šiems ūkininkams:

a)	jauniesiems ūkininkams, pirmą kartą naujai įkūrusiems valdą;

b)	naujiems ūkininkams.

5. Valstybė narė suteikia teises į išmokas arba padidina esamų teisių į išmokas vertę aktyviems ūkininkams, kuriems tos teisės priklauso pagal galutinį teismo sprendimą arba galutinį tos valstybės narės kompetentingos institucijos administracinį aktą. Ji užtikrina, kad iki tos valstybės narės nustatytos dienos tie aktyvūs ūkininkai gautų informaciją apie tame sprendime arba akte nustatytų teisių į išmokas skaičių ir vertę.

6. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai rezervo nepakanka teisėms į išmokas suteikti pagal 4 ir 5 dalis, jis būtų papildomas taikant linijinį visų teisių į išmokas vertės sumažinimą.

7. Valstybės narės gali nustatyti papildomas rezervo naudojimo taisykles, įskaitant papildomas ūkininkų, kurie gaus išmokas iš rezervo, kategorijas, su sąlyga, kad 4 ir 5 dalyse nurodytos prioritetinės grupės jau yra gavusios išmokas iš rezervo, ir tais atvejais, kai tai lemtų rezervo papildymą. Kai rezervas papildomas taikant linijinį teisių į išmokas vertės sumažinimą, toks linijinis sumažinimas taikomas visoms teisėms į išmokas nacionaliniu lygmeniu arba, jeigu valstybės narės taiko 2 dalyje numatytą nukrypti leidžiančią nuostatą, atitinkamos 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos teritorijų grupės lygmeniu.

8. Valstybės narės nustato iš rezervo suteikiamų naujų teisių į išmokas vertę, atitinkančią nacionalinę vidutinę teisių į išmokas vertę teisių į išmokas suteikimo metais arba vidutinę kiekvienai 22 straipsnio 2 dalyje nurodytai teritorijų grupei nustatytą teisių į išmokas vertę teisių į išmokas suteikimo metais.

9. Valstybės narės gali nuspręsti padidinti esamų teisių į išmokas vertę iki nacionalinės vidutinės vertės teisių į išmokas suteikimo metais arba iki kiekvienai 22 straipsnio 2 dalyje nurodytai teritorijų grupei nustatytos vidutinės teisių į išmokas vertės.

27 straipsnis

Teisių į išmokas perleidimas

1. Teisės į išmokas perleidžiamos tik aktyviam ūkininkui, įsisteigusiam toje pačioje valstybėje narėje, išskyrus perleidimą faktinio ar numatomo paveldėjimo atvejais.

2. Jeigu valstybės narės nusprendžia nustatyti skirtingas bazinės pajamų paramos sumas pagal 22 straipsnio 2 dalį, teisės į išmokas perleidžiamos tik toje teritorijų grupėje, kurioje jos buvo suteiktos.

28 straipsnis

Išmokos smulkiesiems ūkininkams

Valstybės narės gali skirti smulkiesiems ūkininkams, kaip nustatyta valstybių narių, išmokas kaip fiksuotąją sumą arba sumą už hektarą, vietoj tiesioginių išmokų pagal šio skyriaus šį ir 3 skirsnius. Valstybės narės BŽŪP strateginiame plane parengia atitinkamą intervencinę priemonę, kurią gali pasirinkti ūkininkai.

Metinė išmoka kiekvienam ūkininkui neviršija 1 250 EUR.

Valstybės narės gali nuspręsti nustatyti skirtingas fiksuotąsias sumas arba sumas už hektarą, priklausomai nuo skirtingų plotui taikomų ribų.

3 poskirsnis

Papildoma pajamų parama

29 straipsnis

Papildoma perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti

1. Valstybės narės papildomą perskirstomąją pajamų paramą tvarumui didinti (toliau – perskirstomoji pajamų parama) teikia laikydamosi šiame straipsnyje nustatytų ir jų BŽŪP strateginiuose planuose išsamiau apibrėžtų sąlygų.

Nukrypdamos nuo šios dalies pirmos pastraipos arba 98 straipsnio, valstybės narės gali atsižvelgti į poreikį perskirstyti pajamų paramą naudojantis kitomis priemonėmis ir intervencinėmis priemonėmis, finansuojamomis EŽŪGF lėšomis, siekdamos tikslo užtikrinti sąžiningesnį paskirstymą ir veiksmingesnį bei efektyvesnį pajamų paramos tikslingumą, jei jos savo BŽŪP strateginiuose planuose gali įrodyti, kad tokio poreikio klausimas yra tinkamai sprendžiamas.

2. Valstybės narės užtikrina tiesioginių išmokų perskirstymą iš didesnių valdų mažesnėms ar vidutinio dydžio valdoms, numatydamos perskirstomąją pajamų paramą kaip metinę atsietąją išmoką už reikalavimus atitinkantį hektarą ūkininkams, turintiems teisę į 21 straipsnyje nurodytos bazinės pajamų paramos išmoką.

3. Valstybės narės nacionaliniu ar regiono lygmeniu, kurį gali sudaryti 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos teritorijų grupės, nustato sumą už hektarą arba skirtingas sumas už skirtingą hektarų skaičių, taip pat didžiausią vienam ūkininkui priklausančių hektarų, už kuriuos mokama perskirstomoji pajamų parama, skaičių.

4. Suma už hektarą, kurią numatoma skirti atitinkamais prašymų teikimo metais, turi neviršyti tų prašymų teikimo metų nacionalinės vidutinės tiesioginių išmokų už hektarą sumos.

5. Nacionalinė vidutinė tiesioginių išmokų už hektarą suma apibrėžiama kaip atitinkamais prašymų teikimo metais tiesioginėms išmokoms taikomų nacionalinių viršutinių ribų, nustatytų V priede, ir visų tais prašymų teikimo metais planuojamų gauti bazinės pajamų paramos produktų, išreikštų hektarų skaičiumi, santykis.

6. Juridinio asmens arba fizinių ar juridinių asmenų grupės atveju valstybės narės gali taikyti 3 dalyje nurodytą didžiausią hektarų skaičių tų juridinių asmenų ar grupių narių lygmeniu, kai nacionalinėje teisėje numatyta, kad atskiri nariai gali prisiimti teises ir pareigas, kurios yra palyginamos su atskirų ūkininkų, turinčių valdos valdytojo statusą, teisėmis ir pareigomis, visų pirma kiek tai susiję su jų ekonominiu, socialiniu ir mokestiniu, su sąlyga, kad jie prisidėjo prie atitinkamų juridinių asmenų ar grupių žemės ūkio struktūrų stiprinimo.

Ūkininkų, kurie priklauso susijusių juridinių subjektų grupei, atveju, kaip nustatyta valstybių narių, valstybės narės gali taikyti 3 dalyje nurodytą didžiausią hektarų skaičių tos grupės lygmeniu jų nustatytinomis sąlygomis.

30 straipsnis

Papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams

1. Valstybės narės gali teikti papildomą pajamų paramą jauniesiems ūkininkams, nustatytiems pagal 4 straipsnio 6 dalyje nustatytus kriterijus, pagal šiame straipsnyje nurodytas ir jų BŽŪP strateginiuose planuose išsamiau apibrėžtas sąlygas.

2. Valstybės narės, vykdydamos pareigas pritraukti jaunųjų ūkininkų siekiant 6 straipsnio 1 dalies g punkte nurodyto tikslo ir skirti šiam tikslui pagal 95 straipsnį bent sumą, nurodytą XII priede, gali skirti papildomą pajamų paramą pirmą kartą naujai įsisteigusiems jauniesiems ūkininkams, turintiems teisę į 21 straipsnyje nurodytos bazinės pajamų paramos išmoką.

Valstybės narės gali nuspręsti skirti paramą pagal šį straipsnį ūkininkams, kurie yra gavę paramą pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 50 straipsnį, likusiam to straipsnio 5 dalyje nurodyto laikotarpio laikui.

3. Papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams teikiama ne ilgiau kaip penkerius metus nuo pirmųjų išmokos jauniesiems ūkininkams paraiškos pateikimo metų ir laikantis sąlygų, kurios turi būti nustatytos pagal BŽŪP teisinę sistemą, taikomą laikotarpiu po 2027 m., kai penkerių metų laikotarpis baigiasi po 2027 m. Valstybės narės užtikrina, kad paramos gavėjams nebūtų suteikta jokių teisinių lūkesčių laikotarpiui po 2027 m.

Ta parama teikiama arba kaip metinė atsietoji išmoka už kiekvieną reikalavimus atitinkantį hektarą, arba kaip fiksuotosios sumos išmoka kiekvienam jaunajam ūkininkui.

Valstybės narės gali nuspręsti skirti paramą pagal šį straipsnį tik už nustatytą didžiausią hektarų skaičių vienam jaunajam ūkininkui.

4. Juridinio asmens arba fizinių ar juridinių asmenų grupės, pavyzdžiui, ūkininkų, gamintojų organizacijų ar kooperatyvų atveju valstybės narės gali taikyti 3 dalyje nurodytą didžiausią hektarų skaičių tų juridinių asmenų ar grupių narių lygmeniu:

a)	kurie atitinka „jaunojo ūkininko“ apibrėžtį ir sąlygas, nustatytas pagal 4 straipsnio 6 dalį, ir

kai nacionalinėje teisėje yra numatyta, kad atskiri nariai gali prisiimti teises ir pareigas, kurios yra palyginamos su atskirų ūkininkų, turinčių valdos valdytojo statusą, teisėmis ir pareigomis, visų pirma kiek tai susiję su jų ekonominiu, socialiniu ir mokestiniu statusu, su sąlyga, kad jie prisidėjo stiprinant atitinkamų juridinių asmenų ar grupių žemės ūkio struktūras.

4 poskirsnis

Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos

31 straipsnis

Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos

1. Valstybės narės įsteigia savanoriškas klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas (ekologines sistemas) ir teikia joms paramą pagal šiame straipsnyje nurodytas ir jų BŽŪP strateginiuose planuose išsamiau apibrėžtas sąlygas.

2. Valstybės narės pagal šį straipsnį remia aktyvius ūkininkus arba aktyvių ūkininkų grupes, įsipareigojusius laikytis klimatui, aplinkai bei gyvūnų gerovei ir kovai su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms naudingų žemės ūkio praktikų.

3. Valstybės narės sudaro klimatui, aplinkai, gyvūnų gerovei ir kovai su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms naudingų žemės ūkio praktikų, kaip nurodyta 2 dalyje, sąrašą. Tos praktikos turi atitikti vieną ar daugiau iš 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose ir, kiek tai susiję su gyvūnų gerovės didinimu bei kova su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, 6 straipsnio 1 dalies i punkte nustatytų konkrečių tikslų.

4. Visos ekologinės sistemos iš esmės turi apimti bent dvi iš toliau nurodytų veiklos sričių, susijusių su klimatu, aplinka, gyvūnų gerove ir kova su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms:

a)	klimato kaitos švelninimą, įskaitant dėl žemės ūkio praktikų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, taip pat esamo anglies dioksido saugojimą ir anglies dioksido sekvestracijos didinimą;

b)	prisitaikymą prie klimato kaitos, įskaitant veiksmus, kuriais didinamas maisto gamybos sistemų atsparumas ir gyvūnų bei augalų įvairovė siekiant didesnio atsparumo ligoms ir klimato kaitai;

c)	vandens kokybės apsaugą ar gerinimą ir spaudimo vandens ištekliams mažinimą;

d)	dirvožemio degradacijos prevenciją, dirvožemio atkūrimą, dirvožemio derlingumo ir maisto medžiagų valdymo bei dirvožemio biotos gerinimą;

e)	biologinės įvairovės apsaugą, buveinių ar rūšių išsaugojimą arba atkūrimą, įskaitant kraštovaizdžio elementų ar negamybinių plotų išlaikymą ir kūrimą;

f)	veiksmus, kuriais siekiama tvariai ir mažiau naudoti pesticidus, visų pirma pesticidus, keliančius pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai;

g)	veiksmus, kuriais siekiama didinti gyvūnų gerovę ar kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms.

5. Pagal šį straipsnį valstybės narės skiria išmokas tik už įsipareigojimus, kurie:

a)	viršija atitinkamus teisės aktais nustatytus valdymo reikalavimus ir GAAB standartus, nustatytus pagal I skyriaus 2 skirsnį;

b)	viršija atitinkamus minimaliuosius trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo, gyvūnų gerovės reikalavimus, taip pat kitus atitinkamus nacionalinėje ir Sąjungos teisėje nustatytus privalomus reikalavimus;

c)	viršija žemės ūkio paskirties žemės išlaikymo pagal 4 straipsnio 2 dalies b punktą sąlygas;

d)	skiriasi nuo įsipareigojimų, už kuriuos išmokos skiriamos pagal 70 straipsnį.

Pirmos pastraipos b punkte nurodytų įsipareigojimų atveju, kai nacionalinėje teisėje nustatomi nauji reikalavimai, kurie viršija Sąjungos teisėje nustatytus atitinkamus minimaliuosius reikalavimus, parama įsipareigojimams, kuriais prisidedama prie tų reikalavimų laikymosi, gali būti teikiama ne ilgiau kaip 24 mėnesius nuo dienos, kurią jie tampa privalomi valdai.

6. Pagal 5 dalį valstybės narės, apibūdindamos įsipareigojimus, kuriuos turi vykdyti šiame straipsnyje nurodytų ekologinių sistemų naudos gavėjas, gali remtis vienu ar daugiau reikalavimų ir standartų, nustatytų pagal I skyriaus 2 skirsnį, su sąlyga, kad su ekologinėmis sistemomis susijusios pareigos viršija atitinkamus teisės aktais nustatytus valdymo reikalavimus ir valstybių narių pagal I skyriaus 2 skirsnį nustatytus minimaliuosius geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartus.

Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2021/2116 87 straipsnio 1 daliai, aktyvūs ūkininkai arba jų grupės, dalyvaujantys įgyvendinant ekologines sistemas, įsteigtas pagal pirmą pastraipą, laikomi atitinkančiais III priede nurodytus atitinkamus reikalavimus ir standartus, su sąlyga, kad jie vykdo su atitinkama ekologine sistema susijusius įsipareigojimus.

Valstybės narės, kurios įdiegia ekologines sistemas pagal šios dalies pirmą pastraipą, gali užtikrinti, kad taikant jų valdymo ir kontrolės sistemas nebūtų dubliuojamos patikros tais atvejais, kai taikomi tie patys reikalavimai ir standartai tiek pagal tas ekologines sistemas, tiek pagal III priede nustatytas pareigas.

7. Parama konkrečiai ekologinei sistemai skiriama kaip metinė išmoka už visus reikalavimus atitinkančius hektarus, kuriems taikomi įsipareigojimai. Išmokos skiriamos kaip:

a)	2 poskirsnyje nurodytą bazinę pajamų paramą papildančios išmokos, arba

išmokos, kuriomis aktyviems ūkininkams arba aktyvių ūkininkų grupėms kompensuojamos visos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos arba jų dalis; jos apskaičiuojamos pagal 82 straipsnį ir atsižvelgiant į ekologinių sistemų siektinas reikšmes; tomis išmokomis taip pat gali būti apmokėtos sandorių išlaidos.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, išmokos, skiriamos pagal tos pastraipos b punktą už įsipareigojimus, susijusius su gyvūnų gerove, įsipareigojimus kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms ir, tinkamai pagrįstais atvejais, įsipareigojimus dėl klimatui naudingų žemės ūkio praktikų, taip pat gali būti skiriamos kaip metinė išmoka už sutartinius ūkinius gyvūnus.

8. Valstybės narės parodo, kaip įgyvendinant ekologines sistemas taikomos žemės ūkio praktikos atitinka 108 straipsnyje nurodytus poreikius ir kaip jomis prisidedama prie 109 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų su aplinka ir klimatu susijusių struktūrinių elementų, taip pat prie gyvūnų gerovės ir kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms. Kad užtikrintų ekologinių sistemų veiksmingumą ir efektyvumą ir pasiektų nustatytas siektinas reikšmes, jos taiko reitingų arba vertinimo balais sistemą arba bet kokią kitą tinkamą metodiką. Nustatydamos išmokų už įvairius įsipareigojimus, prisiimtus dėl ekologinių sistemų pagal šio straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos a punktą, dydį, valstybės narės atsižvelgia į kiekvienos ekologinės sistemos tvarumo ir užmojų lygį remdamosi objektyviais ir skaidriais kriterijais.

9. Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį straipsnį taikomos intervencinės priemonės derėtų su intervencinėmis priemonėmis pagal 70 straipsnį.

3 skirsnis

Susietosios tiesioginės išmokos

1 poskirsnis

Susietoji pajamų parama

32 straipsnis

Bendrosios taisyklės

1. Valstybės narės susietąją pajamų paramą gali skirti aktyviems ūkininkams laikydamosi šiame poskirsnyje nustatytų ir jų BŽŪP strateginiuose planuose išsamiau apibrėžtų sąlygų.

2. Valstybių narių taikomos intervencinės priemonės turi padėti 33 straipsnyje išvardytiems remiamiems sektoriams ir gamybai arba juose vykdomos konkrečių rūšių ūkininkavimo veiklos atžvilgiu įveikti jų patiriamus sunkumus didinant konkurencingumą, tvarumą arba gerinant kokybę. Baltyminių augalų atveju nereikalaujama, kad valstybės narės įrodytų jų patiriamus sunkumus.

3. Susietoji pajamų parama skiriama kaip metinė išmoka už hektarą arba gyvūną.

33 straipsnis

Taikymo sritis

Susietoji pajamų parama gali būti skiriama tik šiems sektoriams ir gamybai arba konkrečių rūšių ūkininkavimo veiklai (jei jie yra svarbūs dėl socioekonominių arba aplinkosaugos priežasčių):

javų;

b)	aliejingųjų sėklų, išskyrus konditerijoje naudojamas saulėgrąžų sėklas, kaip nustatyta 11 straipsnio 7 dalyje;

c)	baltyminių augalų, įskaitant ankštinius augalus bei ankštinių augalų ir žolių mišinius, su sąlyga, kad mišinyje ir toliau vyrauja ankštiniai augalai;

linų;

kanapių;

ryžių;

riešutų;

h)	krakmolinių bulvių;

i)	pieno ir pieno produktų;

sėklų;

k)	avienos ir ožkienos;

l)	galvijienos;

m)	alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių;

n)	šilkaverpių;

o)	sausųjų pašarų;

apynių;

q)	cukrinių runkelių, cukranendrių ir trūkažolių šaknų;

r)	vaisių ir daržovių;

s)	trumpos rotacijos želdinių.

34 straipsnis

Tinkamumas finansuoti

1. Valstybės narės gali susietąją pajamų paramą skirti kaip išmoką už hektarą tik už plotus, kuriuos jos nustatė kaip reikalavimus atitinkančius hektarus.

2. Jeigu susietoji pajamų parama skiriama už galvijus arba avis ir ožkas, valstybės narės nustato, kad tinkamumo finansuoti sąlygos yra reikalavimai identifikuoti ir įregistruoti gyvūnus laikantis Reglamento (ES) 2016/429 IV dalies I antraštinės dalies 2 skyriaus 1 skirsnio. Tačiau, nedarant poveikio kitoms taikytinoms tinkamumo finansuoti sąlygoms, galvijai arba avys ir ožkos laikomi atitinkančiais paramos skyrimo reikalavimus, jei identifikavimo ir registravimo reikalavimai įvykdomi iki tam tikros atitinkamų prašymų teikimo metų dienos, kurią turi nustatyti valstybės narės.

35 straipsnis

Deleguotieji įgaliojimai esant struktūriniam rinkos disbalansui sektoriuje

Komisijai pagal 152 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas yra papildomas priemonėmis, kuriomis siekiama, kad susietosios pajamų paramos gavėjai nenukentėtų nuo struktūrinio rinkos disbalanso sektoriuje. Tais deleguotaisiais aktais valstybėms narėms gali būti leidžiama nuspręsti, kad susietoji pajamų parama gali būti toliau teikiama iki 2027 m. remiantis gamybos vienetais, už kuriuos tokia parama buvo skiriama praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu.

2 poskirsnis

Specialioji išmoka už medvilnę

36 straipsnis

Taikymo sritis

Bulgarija, Graikija, Ispanija ir Portugalija specialiąją išmoką už medvilnę skiria aktyviems ūkininkams, auginantiems medvilnę, kuriai priskirtas KN kodas 5201 00, pagal šiame poskirsnyje nustatytas sąlygas.

37 straipsnis

Bendrosios taisyklės

1. Specialioji išmoka už medvilnę skiriama už reikalavimus atitinkančio medvilnės ploto hektarą. Reikalavimus atitinkančiu plotu laikomas tik žemės ūkio paskirties žemės, kurioje valstybė narė leidžia auginti medvilnę, plotas, kuris yra apsėtas valstybės narės leidžiamų veislių medvilne ir kuriame užaugintas derlius faktiškai nuimamas įprastomis auginimo sąlygomis.

2. Specialioji išmoka už medvilnę išmokama už geros ir tinkamos prekinės kokybės medvilnę.

3. Bulgarija, Graikija, Ispanija ir Portugalija suteikia leidimą dėl 1 dalyje nurodyto žemės ploto ir medvilnės veislių laikydamosi visų pagal 5 dalį priimtų taisyklių ir sąlygų.

4. Šiame poskirsnyje numatytų intervencinių priemonių atžvilgiu:

a)	patirtų išlaidų tinkamumas finansuoti nustatomas remiantis Reglamento (ES) 2021/2116 37 straipsnio a punktu;

b)	Reglamento (ES) 2021/2116 12 straipsnio 2 dalies tikslais nuomonė, kurią turi pateikti tvirtinančiosios įstaigos, turi apimti tos dalies a, b ir d punktus, taip pat valdymo pranešimą.

5. Komisijai pagal 152 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas leidimo dėl žemės ploto ir medvilnės veislių specialiosios išmokos už medvilnę tikslais suteikimo taisyklėmis ir sąlygomis.

6. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos leidimo dėl žemės ploto ir medvilnės veislių specialiosios išmokos už medvilnę tikslais suteikimo ir pranešimų su tuo leidimu susijusiems gamintojams teikimo tvarkos taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 153 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

38 straipsnis

Baziniai plotai, nustatytieji derlingumo dydžiai ir referencinės sumos

1. Nustatomi tokie nacionaliniai baziniai plotai:

—	Bulgarija: 3 342 ha,

—	Graikija: 250 000 ha,

—	Ispanija: 48 000 ha,

—	Portugalija: 360 ha.

2. Nustatomi tokie ataskaitinio laikotarpio nustatytieji derlingumo dydžiai:

—	Bulgarija: 1,2 t/ha,

—	Graikija: 3,2 t/ha,

—	Ispanija: 3,5 t/ha,

—	Portugalija: 2,2 t/ha.

3. Specialiosios išmokos už reikalavimus atitinkančio medvilnės ploto hektarą suma apskaičiuojama 2 dalyje nustatytą derlingumo dydį padauginus iš šių referencinių sumų:

—	Bulgarija: 636,13 EUR,

—	Graikija: 229,37 EUR,

—	Ispanija: 354,73 EUR,

—	Portugalija: 223,32 EUR.

4. Jei atitinkamoje valstybėje narėje reikalavimus atitinkantis medvilnės plotas konkrečiais metais viršija 1 dalyje nustatytą bazinį plotą, tai valstybei narei 3 dalyje nustatyta suma sumažinama proporcingai bazinio ploto perviršiui.

5. Komisijai pagal 152 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl specialiosios išmokos už medvilnę skyrimo sąlygų, tinkamumo finansuoti reikalavimų ir agronominės praktikos.

6. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos 4 dalyje numatyto sumažinimo apskaičiavimo taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 153 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

39 straipsnis

Patvirtintos tarpšakinės organizacijos

1. Šiame poskirsnyje patvirtinta tarpšakinė organizacija – juridinis asmuo, kurį sudaro medvilnę auginantys ūkininkai ir bent viena medvilnės valymo įmonė ir kuris vykdo, pavyzdžiui, tokią veiklą:

a)	padeda geriau koordinuoti medvilnės pateikimą rinkai, visų pirma atlikdamas mokslinius ir rinkos tyrimus;

b)	rengia Sąjungos taisykles atitinkančias tipines sutarčių formas;

c)	gamybą orientuoja į produktus, kurie yra geriau pritaikyti prie rinkos poreikių ir vartotojų paklausos, visų pirma kokybės ir vartotojų apsaugos atžvilgiu;

d)	atnaujina produktų kokybės gerinimo metodus ir priemones;

e)	pasinaudodamas kokybės sertifikavimo sistemomis kuria rinkodaros strategijas medvilnės pardavimui skatinti.

2. Valstybė narė, kurioje įsisteigusios medvilnės valymo įmonės, patvirtina tarpšakines organizacijas, atitinkančias bet kurį pagal 3 dalį nustatytą kriterijų.

3. Komisijai pagal 152 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl:

a)	tarpšakinių organizacijų patvirtinimo kriterijų;

b)	gamintojų pareigų;

c)	pasekmių, kai patvirtinta tarpšakinė organizacija neatitinka a punkte nurodytų kriterijų.

40 straipsnis

Išmokos skyrimas

1. Specialioji išmoka už medvilnę ūkininkams skiriama už hektarus, kurie atitinka reikalavimus, kaip nustatyta 38 straipsnyje.

2. Jei ūkininkai yra patvirtintos tarpšakinės organizacijos nariai, specialiosios išmokos už medvilnę, skiriamos už 38 straipsnio 1 dalyje nustatyto bazinio ploto hektarus, kurie atitinka reikalavimus, suma padidinama 2 EUR.

41 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos

1. 101 bei 102 straipsniai ir VII antraštinė dalis, išskyrus jos III skyrių, šiame poskirsnyje nustatytai specialiajai išmokai už medvilnę netaikomi.

2. Specialioji išmoka už medvilnę į jokius 108–114 straipsniuose nurodytus BŽŪP strateginio plano skirsnius neįtraukiama, išskyrus kiek tai susiję su 112 straipsnio 2 dalies a punktu, susijusiu su finansiniu planu.

3. Reglamento (ES) 2021/2116 55 straipsnio 1 dalies antra ir trečia pastraipos šiame poskirsnyje nurodytoms intervencinėms priemonėms netaikomos.

III SKYRIUS

INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ RŪŠYS TAM TIKRUOSE SEKTORIUOSE

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

42 straipsnis

Taikymo sritis

Šiame skyriuje nustatomos taisyklės dėl intervencinių priemonių rūšių:

a)	vaisių ir daržovių sektoriuje, nurodytame Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalies i punkte;

b)	bitininkystės produktų sektoriuje, nurodytame Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalies v punkte (toliau – bitininkystės sektorius);

c)	vyno sektoriuje, nurodytame Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalies l punkte;

d)	apynių sektoriuje, nurodytame Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalies f punkte;

e)	alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje, nurodytame Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalies g punkte;

f)	kituose sektoriuose, nurodytuose Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalies a–h, k, m, o–t ir w punktuose, ir šio reglamento VI priede išvardytų produktų sektoriuose.

43 straipsnis

Privalomosios ir neprivalomosios intervencinių priemonių rūšys

1. Intervencinių priemonių rūšys vaisių ir daržovių sektoriuje, nurodytame 42 straipsnio a punkte, yra privalomos valstybėms narėms, kuriose veikia to sektoriaus gamintojų organizacijos, pripažintos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013.

Jei valstybė narė, kurioje jos BŽŪP strateginio plano pateikimo momentu nėra pripažintų vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų, BŽŪP strateginio plano laikotarpiu pripažįsta to sektoriaus gamintojų organizaciją pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, ta valstybė narė pateikia prašymą iš dalies pakeisti savo BŽŪP strateginį planą pagal 119 straipsnį, kad būtų įtrauktos intervencinės priemonės vaisių ir daržovių sektoriuje.

2. Intervencinių priemonių rūšys bitininkystės sektoriuje, nurodytame 42 straipsnio b punkte, yra privalomos visoms valstybėms narėms.

3. Intervencinių priemonių rūšys vyno sektoriuje, nurodytame 42 straipsnio c punkte, yra privalomos VII priede išvardytoms valstybėms narėms.

4. Valstybės narės gali savo BŽŪP strateginiuose planuose pasirinkti įgyvendinti 42 straipsnio d, e ir f punktuose nurodytų rūšių intervencines priemones.

5. Vokietija gali apynių sektoriuje įgyvendinti 42 straipsnio f punkte nurodytų rūšių intervencines priemones tik tuo atveju, jei ji savo BŽŪP strateginiame plane nusprendžia neįgyvendinti 42 straipsnio d punkte nurodytų rūšių intervencinių priemonių.

6. Graikija, Prancūzija ir Italija gali alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje įgyvendinti 42 straipsnio f punkte nurodytų rūšių intervencines priemones tik tuo atveju, jei jos savo BŽŪP strateginiuose planuose nusprendžia neįgyvendinti 42 straipsnio e punkte nurodytų rūšių intervencinių priemonių.

44 straipsnis

Paramos formos

1. 42 straipsnyje nurodytuose sektoriuose parama gali būti bet kurios iš šių formų:

a)	paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas;

b)	vieneto įkainiai;

c)	fiksuotosios sumos;

d)	finansavimas taikant fiksuotąją normą.

2. 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytų formų paramos sumos nustatomos vienu iš šių būdų:

taikant sąžiningą, teisingą ir patikrinamą skaičiavimo metodą, pagrįstą:

i)	statistiniais duomenimis, kita objektyvia informacija arba ekspertų vertinimu,

ii)	patikrintais ankstesniais paramos gavėjų duomenimis, arba

iii)	įprasta paramos gavėjų taikoma išlaidų apskaitos praktika;

biudžeto projektais, kurie buvo parengti kiekvienu konkrečiu atveju atskirai ir kuriems ex ante pritarė veiksmą atrenkanti įstaiga intervencinių priemonių vyno ir bitininkystės sektoriuose atveju arba įstaiga, tvirtinanti 50 straipsnyje nurodytas veiksmų programas intervencinių priemonių kituose reikalavimus tenkinančiuose sektoriuose atveju;

c)	vadovaujantis taisyklėmis dėl atitinkamų vieneto įkainių, fiksuotųjų sumą ir fiksuotųjų normų, taikytinų pagal Sąjungos politiką panašios rūšies intervencinės priemonės atžvilgiu, taikymo;

d)	vadovaujantis taisyklėmis dėl atitinkamų vieneto įkainių, fiksuotųjų sumą ir fiksuotųjų normų, taikytų pagal vien tik valstybės narės lėšomis finansuojamas paramos sistemas panašios rūšies intervencinės priemonės atžvilgiu, taikymo.

45 straipsnis

Deleguotieji įgaliojimai dėl papildomų su intervencinių priemonių rūšimis susijusių reikalavimų

Komisijai pagal 152 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas reikalavimais, papildančiais šiame skyriuje nustatytus reikalavimus, dėl:

a)	tinkamo šiame skyriuje nustatytų rūšių intervencinių priemonių veikimo užtikrinimo, visų pirma siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų vidaus rinkoje;

b)	išlaidų, kurioms taikomos į šį skyrių įtrauktos intervencinės priemonės, rūšies, įskaitant, nukrypstant nuo Reglamento (ES) 2021/2116 22 straipsnio, gamintojų organizacijų arba kitų paramos gavėjų administracinių ir personalo išlaidų finansavimo tinkamumą įgyvendinant tas intervencines priemones;

šiame skyriuje nurodytos Sąjungos finansinės paramos apskaičiavimo pagrindo, įskaitant ataskaitinius laikotarpius ir parduodamos produkcijos vertės apskaičiavimą, taip pat gamintojų organizacijų steigimosi lygio apskaičiavimo pagrindo 53 straipsnyje nurodytos nacionalinės finansinės paramos tikslais;

didžiausio Sąjungos finansinės paramos, skiriamos už 47 straipsnio 2 dalies a, c, f, g, h ir i punktuose nurodytų rūšių intervencines priemones ir 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c, d ir l punktuose nurodytų rūšių intervencines priemones, dydžio, įskaitant nemokamo paskirstymo tikslais iš rinkos pašalinamų produktų pakavimo ir vežimo normas ir produktų perdirbimo išlaidas prieš juos pristatant tuo tikslu;

e)	taisyklių dėl išlaidoms taikytinos viršutinės ribos nustatymo ir dėl reikalavimus atitinkančio ploto matavimo 47 straipsnio 2 dalies d punkte ir 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytų intervencinių priemonių rūšių tikslais;

f)	taisyklių, pagal kurias gamintojai turi pašalinti vyno gamybos šalutinius produktus, taisyklių dėl tos pareigos išimčių, siekiant išvengti papildomos administracinės naštos, ir taisyklių dėl savanoriško distiliuotojų sertifikavimo;

g)	sąlygų, kurios turi būti taikomos 44 straipsnio 1 dalyje išvardytų formų paramos naudojimui;

h)	taisyklių dėl minimalaus ilgalaikiškumo reikalavimo, taikytino gamybinėms ir negamybinėms investicijoms, remiamoms į šį skyrių įtrauktomis intervencinėmis priemonėmis;

i)	taisyklių dėl investicijoms skirto finansavimo pagal 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktą ir populiarinimui skirto finansavimo pagal 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos k punktą derinimo.

46 straipsnis

Tikslai vaisių ir daržovių sektoriuje, apynių sektoriuje, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje ir kituose sektoriuose, nurodytuose 42 straipsnio f punkte

Tikslai 42 straipsnio a, d, e ir f punktuose nurodytuose sektoriuose turi būti tokie:

a)	planuoti ir organizuoti gamybą, pritaikyti gamybą prie paklausos, visų pirma kokybės ir kiekio atžvilgiu, optimizuoti gamybos sąnaudas ir investicijų grąžą, bei stabilizuoti gamintojo kainas; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies a, b, c ir i punktuose nurodytais konkrečiais tikslais;

b)	koncentruoti produktų pasiūlą ir pateikimą rinkai, be kita ko, naudojantis tiesiogine rinkodara; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais konkrečiais tikslais;

c)	padidinti konkurencingumą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, visų pirma pasitelkiant modernizavimą; tas tikslas susijęs su 6 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytu konkrečiu tikslu;

vykdyti mokslinius tyrimus, susijusius su tvarios gamybos metodais, įskaitant atsparumą kenkėjams, atsparumą gyvūnų ligoms ir klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos, novatoriška praktika ir gamybos būdais, kuriais skatinamas ekonomikos konkurencingumas ir remiami rinkos pokyčiai, ir plėtoti tuos metodus, praktiką bei būdus; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies a, b, c ir i punktuose nurodytais konkrečiais tikslais;

skatinti, plėtoti ir įgyvendinti:

i)	aplinką tausojančius gamybos metodus ir būdus;

ii)	kenkėjams ir ligoms atsparios gamybos praktiką;

iii)	gyvūnų sveikatos ir gerovės standartus, viršijančius minimaliuosius reikalavimus, nustatytus pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę;

iv)	atliekų kiekio mažinimą ir aplinkai nekenksmingą šalutinių produktų naudojimą bei tvarkymą, įskaitant jų pakartotinį naudojimą ir valorizaciją;

v)	biologinės įvairovės apsaugą bei gerinimą ir tausų gamtos išteklių naudojimą, visų pirma vandens, dirvožemio ir oro apsaugą.

Tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies e, f ir i punktuose nurodytais konkrečiais tikslais;

f)	padėti švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies d punkte;

didinti produktų komercinę vertę ir gerinti jų prekinę kokybę, be kita ko, gerinti produktų kokybę ir kurti produktus su saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografine nuoroda arba produktus, kuriems taikomos Sąjungos arba nacionalinės kokybės sistemos, pripažintos valstybių narių; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu konkrečiu tikslu;

h)	užtikrinti produktų populiarinimą ir rinkodarą; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies b, c ir i punktuose nurodytais konkrečiais tikslais;

i)	didinti suvartojamų šviežių ar perdirbtų vaisių ir daržovių sektoriaus produktų kiekį; tas tikslas susijęs su 6 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytu konkrečiu tikslu;

j)	vykdyti krizių prevenciją ir rizikos valdymą, siekiant išvengti sutrikimų atitinkamo sektoriaus rinkose ir į jas reaguoti; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais konkrečiais tikslais;

k)	gerinti įdarbinimo sąlygas ir užtikrinti, kad būtų laikomasi darbdavio pareigų, taip pat darbuotojų sveikatos ir saugos reikalavimų pagal direktyvas 89/391/EEB, 2009/104/EB ir (ES) 2019/1152.

47 straipsnis

Intervencinių priemonių rūšys vaisių ir daržovių sektoriuje, apynių sektoriuje, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje ir kituose sektoriuose, nurodytuose 42 straipsnio f punkte

1. Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose kiekvienam tikslui, pasirinktam iš nurodytųjų 46 straipsnio a–i ir k punktuose, pasirenka 42 straipsnio a, d, e ir f punktuose nurodytuose sektoriuose taikyti vienos ar daugiau iš toliau išvardytų rūšių intervencines priemones:

investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, moksliniai tyrimai ir eksperimentinės bei novatoriškos gamybos metodai ir kiti veiksmai tokiose srityse kaip:

i)	dirvožemio apsauga, įskaitant dirvožemio anglies kaupimą bei dirvožemio struktūros gerinimą ir teršalų mažinimą;

ii)	vandens naudojimo ir patikimos vandentvarkos gerinimas, įskaitant vandens taupymą, vandens apsaugą ir drenažą;

iii)	kelio pavojingų meteorologinių reiškinių daromai žalai užkirtimas ir skatinimas plėtoti ir naudoti veisles, rūšis ir valdymo praktiką, pritaikytas prie kintančių klimato sąlygų;

iv)	energijos taupymo, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos naudojimo didinimas;

v)	tik ekologinės pakuotės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės gamybos srityje;

vi)	biologinis saugumas, gyvūnų sveikata ir gerovė;

vii)	išmetamųjų teršalų ir atliekų kiekio mažinimas, šalutinių produktų naudojimo gerinimas, įskaitant jų pakartotinį naudojimą ir valorizaciją, ir atliekų tvarkymas;

viii)

atsparumo kenkėjams didinimas ir pesticidų naudojimo rizikos ir poveikio mažinimas, įskaitant integruotosios kenkėjų kontrolės metodų įgyvendinimą;

ix)	atsparumo gyvūnų ligoms didinimas ir veterinarinių vaistų, įskaitant antibiotikus, naudojimo mažinimas;

x)	biologinei įvairovei palankių buveinių kūrimas ir išlaikymas;

xi)	produktų kokybės gerinimas;

xii)	genetinių išteklių gerinimas;

xiii)

įdarbinimo sąlygų gerinimas ir užtikrinimas, kad būtų laikomasi darbdavio pareigų, taip pat darbuotojų sveikatos ir saugos reikalavimų pagal direktyvas 89/391/EEB, 2009/104/EB ir (ES) 2019/1152;

konsultavimo paslaugos ir techninė parama, visų pirma susijusios su tvariais kenkėjų ir ligų kontrolės metodais, tausiu augalų apsaugos ir gyvūnų sveikatos apsaugos produktų naudojimu, prisitaikymu prie klimato kaitos bei jos švelninimu, įdarbinimo sąlygomis, darbdavio pareigomis ir darbuotojų sveikata ir sauga;

mokymai, įskaitant konsultuojamąjį ugdymą ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais, visų pirma susiję su tvariais kenkėjų ir ligų kontrolės metodais, tausiu augalų apsaugos ir gyvūnų sveikatos apsaugos produktų naudojimu, prisitaikymu prie klimato kaitos bei jos švelninimu, taip pat organizuotų prekybos platformų ir prekių biržų naudojimu neatidėliotinų sandorių ir ateities sandorių rinkose;

d)	ekologinė arba integruota gamyba;

e)	veiksmai, kuriais siekiama didinti produktų transportavimo ir saugojimo tvarumą bei veiksmingumą;

f)	populiarinimas, komunikacija ir rinkodara, įskaitant veiksmus ir veiklą, kuriais visų pirma siekiama didinti vartotojų informuotumą apie Sąjungos kokybės sistemas ir sveikos mitybos svarbą, taip pat įvairinti ir konsoliduoti rinkas;

g)	Sąjungos ir nacionalinių kokybės sistemų įgyvendinimas;

h)	atsekamumo ir sertifikavimo sistemų, visų pirma galutiniams vartotojams parduodamų produktų kokybės stebėsenos, įgyvendinimas;

i)	veiksmai, kuriais siekiama švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos.

2. Siekdamos 46 straipsnio j punkte nurodyto tikslo valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose pasirenka 42 straipsnio a, d, e ir f punktuose nurodytuose sektoriuose taikyti vienos ar daugiau iš toliau išvardytų rūšių intervencines priemones:

a)	gamintojų organizacijų ir gamintojų organizacijų asociacijų, pripažintų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 arba pagal šio reglamento 67 straipsnio 7 dalį, savitarpio pagalbos fondų įsteigimas, pildymas ir papildymas;

b)	investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, dėl kurių veiksmingiau valdomi rinkai pateikiamų produktų kiekiai, be kita ko, bendro saugojimo tikslais;

c)	gamintojų organizacijos arba jos narių pagamintų produktų bendras saugojimas, be kita ko, kai būtina, bendras produktų perdirbimas tokiam saugojimui palengvinti;

d)	sodų arba alyvmedžių giraičių atsodinimas, kai tai būtina po privalomo išnaikinimo dėl sveikatos arba fitosanitarinių priežasčių valstybės narės kompetentingos institucijos nurodymu arba siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos;

e)	gyvulių išteklių atkūrimas po privalomo skerdimo dėl sveikatos priežasčių arba jų atkūrimas dėl gaivalinių nelaimių sukeltų nuostolių;

f)	pašalinimas iš rinkos nemokamo paskirstymo arba kitais tikslais, įskaitant prireikus perdirbimą siekiant palengvinti tokį pašalinimą;

g)	neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimas – neprinokusių netinkamos prekinės kokybės produktų, kurie iki tokio nuėmimo nebuvo pažeisti dėl meteorologinių sąlygų, ligų ar kitų veiksnių, viso derliaus nuėmimas tam tikrame plote;

h)	derliaus nenuėmimas – einamojo auginimo ciklo atitinkamame plote nutraukimas, kai produktai yra gerai subrendę ir geros bei tinkamos prekinės kokybės, išskyrus produktų sunaikinimą dėl meteorologinių reiškinių arba ligų;

i)	derliaus ir produkcijos draudimas, padedantis apsaugoti gamintojų pajamas tais atvejais, kai patiriama nuostolių dėl gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių, ligų arba kenkėjų antplūdžių, tuo pat metu užtikrinant, kad paramos gavėjai imtųsi būtinų rizikos prevencijos priemonių;

j)	kitoms gamintojų organizacijoms ir gamintojų organizacijų asociacijoms, pripažintoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 arba pagal šio reglamento 67 straipsnio 7 dalį, arba atskiriems gamintojams teikiamos konsultuojamojo ugdymo paslaugos;

k)	trečiųjų valstybių sanitarijos ir fitosanitarijos reikalavimų įgyvendinimas ir administravimas Sąjungos teritorijoje, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas patekti į trečiųjų valstybių rinkas;

l)	komunikacijos veiksmai, kuriais siekiama didinti sąmoningumą ir informuoti vartotojus.

48 straipsnis

Planavimas, ataskaitų teikimas ir veiklos rezultatų patvirtinimas veiksmų programos lygmeniu

7 straipsnio 1 dalies a punktas, 102 straipsnis, 111 straipsnio g ir h punktai, 112 straipsnio 3 dalies b punktas ir 134 straipsnis taikomi intervencinių priemonių rūšims 42 straipsnio a, d, e ir f punktuose nurodytuose sektoriuose veiksmų programų lygmeniu, o ne intervencinės priemonės lygmeniu. Planavimas, ataskaitų teikimas ir veiklos rezultatų patvirtinimas tų intervencinių priemonių rūšių atžvilgiu taip pat atliekami veiksmų programų lygmeniu.

2 skirsnis

Vaisių ir daržovių sektorius

49 straipsnis

Tikslai vaisių ir daržovių sektoriuje

Valstybės narės vaisių ir daržovių sektoriuje, nurodytame 42 straipsnio a punkte, siekia vieno ar daugiau 46 straipsnyje nurodytų tikslų. 46 straipsnio g, h, i ir k punktuose nurodyti tikslai apima šviežius arba perdirbtus produktus, o tikslai, nurodyti kituose to straipsnio punktuose, apima tik šviežius produktus.

Valstybės narės užtikrina, kad intervencinės priemonės atitiktų tų rūšių intervencines priemones, kurios pasirenkamos pagal 47 straipsnį.

50 straipsnis

Veiksmų programos

1. 46 straipsnyje nurodyti tikslai ir vaisių bei daržovių sektoriuje taikomos intervencinės priemonės, kurias valstybės narės nustato savo BŽŪP strateginiuose planuose, įgyvendinami vykdant patvirtintas gamintojų organizacijų ir (arba) gamintojų organizacijų asociacijų, pripažintų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, veiksmų programas, laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. Veiksmų programų įgyvendinimo laikotarpis turi būti ne trumpesnis kaip treji metai ir ne ilgesnis kaip septyneri metai.

3. Veiksmų programomis turi būti siekiama bent 46 straipsnio b, e ir f punktuose nurodytų tikslų.

4. Kiekvieno pasirinkto tikslo atveju veiksmų programose aprašomos intervencinės priemonės, pasirinktos iš tų priemonių, kurias valstybės narės nustato savo BŽŪP strateginiuose planuose.

5. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 pripažintos gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos pateikia veiksmų programas valstybėms narėms patvirtinti ir, jei tos programos patvirtinamos, jas įgyvendina.

6. Į gamintojų organizacijų asociacijų veiksmų programas negali būti įtrauktos tos pačios intervencinės priemonės, kurios įtrauktos į joms priklausančių organizacijų veiksmų programas. Valstybės narės gamintojų organizacijų asociacijų veiksmų programas vertina kartu su joms priklausančių organizacijų veiksmų programomis.

Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad:

a)	į gamintojų organizacijų asociacijų veiksmų programas įtrauktos intervencinės priemonės būtų visiškai finansuojamos, nedarant poveikio 51 straipsnio 1 dalies b punktui, tai asociacijai priklausančių organizacijų įnašais ir kad tos lėšos būtų surenkamos iš tų organizacijų veiklos fondų;

b)	kiekvienos asociacijai priklausančios organizacijos veiksmų programoje būtų nustatytos intervencinės priemonės ir joms įgyvendinti skirta atitinkama finansinių lėšų dalis;

c)	nebūtų teikiamas dvigubas finansavimas.

7. Valstybės narės užtikrina, kad pagal kiekvieną veiksmų programą:

a)	ne mažiau kaip 15 % išlaidų būtų patirta taikant intervencines priemones, susijusias su 46 straipsnio e ir f punktuose nurodytais tikslais;

b)	į veiksmų programą būtų įtraukti trys ar daugiau veiksmų, susijusių su 46 straipsnio e ir f punktuose nurodytais tikslais;

c)	ne mažiau kaip 2 % išlaidų būtų patirta taikant intervencines priemones, susijusias su 46 straipsnio d punkte nurodytu tikslu, ir

d)	išlaidos, patirtos taikant 47 straipsnio 2 dalies f, g ir h punktuose nurodytų rūšių intervencines priemones, neviršytų trečdalio visų išlaidų.

Kai ne mažiau kaip 80 % gamintojų organizacijos narių yra prisiėmę vieną ar daugiau vienodų agrarinės aplinkosaugos ir klimato arba ekologinio ūkininkavimo srities įsipareigojimų, numatytų IV skyriuje, kiekvienas iš tų įsipareigojimų turi būti laikomas veiksmu, skaičiuojamu kaip vienas iš (mažiausiai) trijų pirmos pastraipos b punkte nurodytų veiksmų.

8. Veiksmų programose gali būti nustatyti veiksmai, siūlomi siekiant užtikrinti, kad sektoriaus darbuotojai turėtų tinkamas ir saugias darbo sąlygas.

51 straipsnis

Veiklos fondai

1. Bet kuri vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacija arba tokių gamintojų organizacijų asociacija gali įsteigti veiklos fondą. Fondas finansuojamas:

finansiniais įnašais, įneštais:

i)	gamintojų organizacijos narių ar pačios gamintojų organizacijos arba abiejų, arba

ii)	gamintojų organizacijų asociacijos per tos asociacijos narius;

b)	Sąjungos finansinės paramos, kuri gali būti skiriama gamintojų organizacijoms arba jų asociacijoms, jeigu tos organizacijos arba asociacijos pateikia veiksmų programą, lėšomis.

2. Veiklos fondai naudojami tik valstybių narių patvirtintoms veiksmų programoms finansuoti.

52 straipsnis

Sąjungos finansinė parama vaisių ir daržovių sektoriui

1. Sąjungos finansinė parama turi būti lygi 51 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų faktiškai sumokėtų finansinių įnašų sumai ir neviršyti 50 % faktiškai patirtų išlaidų.

2. Sąjungos finansinė parama turi neviršyti:

a)	4,1 % kiekvienos gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos vertės;

b)	4,5 % kiekvienos gamintojų organizacijų asociacijos parduodamos produkcijos vertės;

c)	5 % kiekvienos tarpvalstybinės gamintojų organizacijos arba tarpvalstybinės gamintojų organizacijų asociacijos parduodamos produkcijos vertės.

Tos ribos gali būti padidintos 0,5 % procentinio punkto, jei suma, viršijanti atitinkamą pirmoje pastraipoje nurodytą procentinę dalį, yra naudojama tik vienai ar daugiau intervencinių priemonių, susijusių su 46 straipsnio d, e, f, h, i ir j punktuose nurodytais tikslais, įgyvendinti. Gamintojų organizacijų asociacijų, įskaitant tarpvalstybines gamintojų organizacijų asociacijas, atveju tas intervencines priemones savo narių vardu gali įgyvendinti asociacija.

3. Gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos prašymu 1 dalyje numatyta 50 % riba padidinama iki 60 % veiksmų programos arba jos dalies atžvilgiu, jei taikoma bent viena iš šių sąlygų:

a)	transnacionalinės gamintojų organizacijos intervencines priemones, susijusias su 46 straipsnio b, e ir f punktuose nurodytais tikslais, įgyvendina vienoje ar daugiau valstybių narių;

b)	viena arba daugiau gamintojų organizacijų arba gamintojų organizacijų asociacijų dalyvauja įgyvendinant intervencines priemones, taikomas tarpšakiniu pagrindu;

c)	į veiksmų programą įtraukta tik konkreti parama ekologiškų produktų gamybai, kuriai taikomas Reglamentas (ES) 2018/848;

d)	pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 pripažinta gamintojų organizacija arba gamintojų organizacijų asociacija įgyvendina veiksmų programą pirmą kartą;

e)	gamintojų organizacijų rinkos dalis sudaro mažiau nei 20 % vaisių ir daržovių produkcijos valstybėje narėje;

f)	gamintojų organizacija vykdo veiklą viename iš atokiausių regionų;

g)	į veiksmų programą įtrauktos intervencinės priemonės, susijusios su 46 straipsnio d, e, f, i ir j punktuose nurodytais tikslais;

h)	veiksmų programą pirmą kartą įgyvendina pripažinta gamintojų organizacija, kuri sukurta susijungus dviem arba daugiau pripažintų gamintojų organizacijų.

4. 1 dalyje numatyta 50 % riba padidinama iki 80 %, kai tos išlaidos yra susijusios su 46 straipsnio d punkte nurodytu tikslu ir sudaro bent 5 % pagal veiksmų programą patiriamų išlaidų.

5. 1 dalyje numatyta 50 % riba padidinama iki 80 %, kai tos išlaidos yra susijusios su 46 straipsnio e ir f punktuose nurodytais tikslais ir sudaro bent 20 % pagal veiksmų programą patiriamų išlaidų.

6. 1 dalyje numatyta 50 % riba padidinama iki 100 % šiais atvejais:

kai iš rinkos pašalinami vaisiai ir daržovės sudaro ne daugiau kaip 5 % kiekvienos gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos kiekio ir yra realizuojami vienu iš šių būdų:

i)	nemokamai paskirstomi tuo tikslu valstybių narių patvirtintoms labdaros organizacijoms ir fondams, kad jie būtų naudojami jų veikloje padedant asmenims, kurių teisė į valstybės paramą pripažįstama pagal nacionalinę teisę, visų pirma dėl to, kad jie stokoja būtinų pragyvenimo lėšų;

ii)

nemokamai paskirstomi valstybių narių paskirtoms bausmių atlikimo įstaigoms, mokykloms, viešosioms mokymo įstaigoms, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 22 straipsnyje nurodytoms įstaigoms ir vaikų atostogų stovykloms, taip pat ligoninėms ir senelių namams; valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad taip paskirstomi kiekiai papildytų tų įstaigų paprastai superkamus kiekius;

kai vykdomi veiksmai, susiję su kitoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 pripažintoms gamintojų organizacijoms, jeigu tos gamintojų organizacijos yra iš šio reglamento 53 straipsnio 2 dalyje nurodytų valstybių narių regionų, arba atskiriems gamintojams teikiamomis konsultuojamojo ugdymo paslaugomis.

53 straipsnis

Nacionalinė finansinė parama

1. Valstybių narių regionuose, kuriuose vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų steigimosi lygis yra gerokai mažesnis už Sąjungos vidurkį, valstybės narės gali skirti gamintojų organizacijoms, pripažintoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, nacionalinę finansinę paramą, kuri turi būti ne didesnė kaip 80 % šio reglamento 51 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų finansinių įnašų ir neviršyti 10 % tokios gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos vertės. Nacionalinė finansinė parama papildo iš veiklos fondo teikiamą paramą.

2. Gamintojų organizacijų steigimosi lygis valstybės narės regione laikomas gerokai mažesniu už Sąjungos vidurkį, kai vidutinis organizacijų steigimosi lygis trejus iš eilės metus iki veiksmų programos įgyvendinimo yra mažesnis nei 20 %. Organizacijų steigimosi lygis apskaičiuojamas vaisių ir daržovių produkcijos, pagamintos atitinkamame regione ir parduotos gamintojų organizacijų ir gamintojų organizacijų asociacijų, pripažintų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, vertę padalijus iš bendros tame regione pagamintos vaisių ir daržovių produkcijos vertės.

3. Valstybės narės, teikiančios nacionalinę finansinę paramą pagal 1 dalį, praneša Komisijai apie 2 dalyje nurodytus kriterijus atitinkančius regionus ir apie tų regionų gamintojų organizacijoms suteiktą nacionalinę finansinę paramą.

3 skirsnis

Bitininkystės sektorius

54 straipsnis

Tikslai bitininkystės sektoriuje

Valstybės narės siekia bent vieno iš 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atitinkamų konkrečių tikslų bitininkystės sektoriuje.

55 straipsnis

Intervencinių priemonių rūšys bitininkystės sektoriuje ir Sąjungos finansinė parama

1. Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose kiekvienam atrinktam 6 straipsnio 1 dalyje nustatytam konkrečiam tikslui įgyvendinti pasirenka vienos ar daugiau iš toliau išvardytų rūšių intervencines priemones bitininkystės sektoriuje:

a)	bitininkams ir bitininkų organizacijoms teikiamos konsultavimo paslaugos, techninė parama, jų mokymas, informavimas ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais, be kita ko, pasitelkiant tinklaveiką;

investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, taip pat kiti veiksmai, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama:

i)	kovoti su avilių kenkėjais ir ligomis, ypač varoze;

ii)	užkirsti kelią pavojingų meteorologinių reiškinių daromai žalai ir skatinti plėtoti ir naudoti valdymo praktiką, pritaikytą prie kintančių klimato sąlygų;

iii)	atkurti Sąjungos aviliuose laikomų bičių išteklius, be kita ko, veisti bites;

iv)	racionalizuoti sezoninį avilių perkėlimą į naujas vietas;

c)	veiksmai, kuriais siekiama remti bitininkystės produktų, bičių nykimo ar jų našumo sumažėjimo, taip pat bitėms potencialiai nuodingų medžiagų analizės laboratorijas;

d)	veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti arba padidinti Sąjungoje esančių avilių skaičių, be kita ko, veisti bites;

e)	bendradarbiavimas su specializuotomis įstaigomis, vykdant mokslinių tyrimų programas bitininkystės ir bitininkystės produktų srityje;

f)	populiarinimas, komunikacija ir rinkodara, įskaitant rinkos stebėsenos veiksmus ir veiklą, kuria siekiama visų pirma didinti vartotojų informuotumą apie bitininkystės produktų kokybę;

g)	veiksmai, kuriais siekiama gerinti produktų kokybę.

2. Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose pagrindžia konkrečių tikslų ir intervencinių priemonių rūšių pasirinkimą. Jos nustato intervencines priemones iš pasirinktų intervencinių priemonių rūšių.

3. Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose nustato finansavimą, jų skiriamą tuose planuose pasirinktų rūšių intervencinėms priemonėms įgyvendinti.

4. Valstybės narės suteikia bent tokias pačias finansavimo sumas kaip Sąjungos finansinė parama, kurią jos, remdamosi 88 straipsnio 2 dalimi, naudoja šio straipsnio 2 dalyje nurodytų rūšių intervencinėms priemonėms remti.

5. Visa Sąjungos ir valstybių narių suteikta finansinė parama turi neviršyti paramos gavėjo patirtų išlaidų.

6. Valstybės narės, rengdamos savo BŽŪP strateginius planus, bendradarbiauja su bitininkystės srities organizacijų atstovais.

7. Valstybės narės kasmet praneša Komisijai jų teritorijoje esančių avilių skaičių.

56 straipsnis

Papildomi deleguotieji įgaliojimai bitininkystės sektoriuje taikomoms intervencinių priemonių rūšims

Komisijai pagal 152 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas reikalavimais, papildančiais šiame skyriuje nustatytus reikalavimus, dėl:

a)	55 straipsnio 7 dalyje nustatytos valstybių narių pareigos kasmet pranešti Komisijai jų teritorijoje esančių avilių skaičių;

b)	avilio apibrėžties ir avilių skaičiaus apskaičiavimo metodų;

c)	mažiausio Sąjungos įnašo, skirto 55 straipsnyje nurodytų rūšių intervencinių priemonių ir intervencinių priemonių įgyvendinimo išlaidoms padengti.

4 skirsnis

Vyno sektorius

57 straipsnis

Tikslai vyno sektoriuje

88 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės vyno sektoriuje siekia vieno ar daugiau iš šių tikslų:

a)	didinti Sąjungos vyno gamintojų ekonominį tvarumą ir konkurencingumą; tas tikslas susijęs su 6 straipsnio 1 dalies a, b, c ir h punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;

prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat gamybos sistemų tvarumo gerinimo ir Sąjungos vyno sektoriaus poveikio aplinkai mažinimo, be kita ko, remiant vynuogių augintojus, mažinančius priedų naudojimą, ir įgyvendinant aplinkos požiūriu tvaresnius metodus ir auginimo praktiką; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies d–f ir i punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;

c)	gerinti įdarbinimo sąlygas ir užtikrinti, kad būtų laikomasi darbdavio pareigų, taip pat darbuotojų sveikatos ir saugos reikalavimų pagal direktyvas 89/391/EEB, 2009/104/EB ir (ES) 2019/1152;

gerinti Sąjungos vyno įmonių veiklos rezultatus ir užtikrinti, kad jos geriau prisitaikytų prie rinkos poreikių, taip pat didinti jų ilgalaikį konkurencingumą, susijusį su vynuogių produktų gamyba ir rinkodara, įskaitant energijos taupymą, visuotinį energijos vartojimo efektyvumą ir tvarius procesus; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies a–e, g ir h punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;

e)	padėti atkurti pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą Sąjungos vyno rinkoje, kad būtų užkirstas kelias rinkos krizėms; tas tikslas susijęs su 6 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytu konkrečiu tikslu;

f)	padėti apsaugoti Sąjungos gamintojų pajamas tais atvejais, kai jie patiria nuostolių dėl gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių, gyvūnų, ligų arba kenkėjų antplūdžių; tas tikslas susijęs su 6 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytu konkrečiu tikslu;

didinti Sąjungos vynuogių produktų perkamumą ir konkurencingumą, visų pirma kuriant naujoviškus produktus, procesus bei technologijas ir sukuriant pridėtinę vertę bet kuriame tiekimo grandinės etape; tas tikslas gali apimti ir žinių perdavimą, ir jis yra susijęs su 6 straipsnio 1 dalies a, b, c, e ir i punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;

h)	skatinti naudoti vyno gamybos šalutinius produktus pramonės ir energetikos reikmėms, užtikrinant Sąjungos vyno kokybę ir kartu apsaugant aplinką; tas tikslas susijęs su 6 straipsnio 1 dalies d ir e punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;

i)	padėti didinti vartotojų informuotumą apie atsakingą vyno vartojimą ir apie Sąjungos vyno kokybės sistemas; tas tikslas susijęs su 6 straipsnio 1 dalies b ir i punktuose nurodytais konkrečiais tikslais;

j)	didinti Sąjungos vynuogių produktų konkurencingumą trečiosiose valstybėse, be kita ko, atverti ir įvairinti vyno rinkas; tas tikslas susijęs su 6 straipsnio 1 dalies b ir h punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;

k)	padėti didinti gamintojų atsparumą rinkos svyravimams; tas tikslas susijęs su 6 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytais konkrečiais tikslais.

58 straipsnis

Intervencinių priemonių rūšys vyno sektoriuje

1. 88 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose kiekvienam tikslui, pasirinktam iš nustatytųjų 57 straipsnyje, įgyvendinti pasirenka vienos ar daugiau iš toliau nurodytų rūšių intervencines priemones:

vynuogynų restruktūrizavimas ir konversija, t. y. procesas, susidedantis iš vieno ar daugiau iš toliau nurodytų veiksmų:

i)	veislių konversija, taip pat perskiepijant, be kita ko, siekiant pagerinti kokybę arba aplinkos tvarumą, kad būtų prisitaikyta prie klimato kaitos arba didinama genetinė įvairovė,

ii)	vynuogynų vietos keitimas,

iii)	vynuogynų atsodinimas, kai tai būtina po privalomo išnaikinimo dėl sveikatos apsaugos arba fitosanitarinių priežasčių, atlikto valstybės narės kompetentingos institucijos nurodymu,

iv)	vynuogynų valdymo metodų tobulinimas, visų pirma pažangių tvarios gamybos sistemų, įskaitant pesticidų naudojimo mažinimą, diegimas, tačiau išskyrus įprastą vynuogynų atnaujinimą atsodinant tos pačios veislės vynuoges pagal tą pačią vynmedžių auginimo sistemą, kai vynmedžiai natūraliai pasensta;

b)	investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą ūkininkavimo sistemose vynuogių auginimo srityje, išskyrus veiksmus, susijusius su a punkte numatytomis intervencinių priemonių rūšimis, į perdirbimo įrenginius ir vyno gamybos infrastruktūrą, taip pat prekybos struktūras ir priemones;

c)	neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimas – visiškas neprinokusių vynuogių kekių sunaikinimas arba pašalinimas tam tikrame plote sunaikinant visą derlių, išskyrus derliaus nenuėmimą, kai prekybai skirtos vynuogės paliekamos ant vynmedžių įprasto auginimo ciklo pabaigoje;

d)	derliaus draudimas nuo pajamų praradimo, atsiradusio dėl pavojingų meteorologinių reiškinių, kurie prilyginami gaivalinėms nelaimėms, pavojingų meteorologinių reiškinių, gyvūnų, augalų ligų arba kenkėjų antplūdžio padarytų nuostolių;

materialios ir nematerialios investicijos į inovacijas, skirtos novatoriškiems produktams, įskaitant produktus, gaunamus iš vyno gamybos, ir šalutinius vyno gamybos produktus, novatoriškiems vyno produktų gamybos procesams ir technologijoms bei tų procesų ir technologijų skaitmeninimui, taip pat kitos investicijos, kuriomis sukuriama pridėtinė vertė bet kuriame tiekimo grandinės etape, be kita ko, siekiant keistis žiniomis ir prisidėti prie prisitaikymo prie klimato kaitos;

f)	konsultavimo paslaugos, visų pirma susijusios su įdarbinimo sąlygomis, darbdavio pareigomis bei darbuotojų sveikata ir sauga;

g)	vyno gamybos šalutinių produktų distiliavimas laikantis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VIII priedo II dalies D skirsnyje nustatytų apribojimų;

h)	informavimo apie Sąjungos vynus veiksmai, vykdomi valstybėse narėse, kuriais skatinama atsakingai vartoti vyną arba taikyti Sąjungos kokybės sistemas, apimančias kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas;

i)	tarpšakinių organizacijų, kurias valstybės narės pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 yra pripažinusios vyno sektoriuje, vykdomi veiksmai, kuriais siekiama gerinti Sąjungos vynuogynų reputaciją skatinant vyno turizmą gamybos regionuose;

j)	tarpšakinių organizacijų, kurias valstybės narės pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 yra pripažinusios vyno sektoriuje, vykdomi veiksmai, kuriais siekiama suteikti daugiau žinių apie rinką;

trečiosiose valstybėse vykdomas populiarinimas ir komunikacija, kuriuos sudaro vienas ar daugiau iš toliau nurodytų veiksmų ir veiklos rūšių, kuriais siekiama pagerinti vyno sektoriaus konkurencingumą ir atverti, įvairinti arba konsoliduoti rinkas:

i)	viešųjų ryšių, populiarinimo arba reklamavimo veiksmai, kuriais visų pirma pabrėžiami aukšti Sąjungos produktų standartai, ypač kiek tai susiję su kokybe, maisto sauga ar aplinka;

ii)	dalyvavimas tarptautinės svarbos renginiuose, mugėse arba parodose;

iii)	informavimo kampanijos, visų pirma informavimas apie Sąjungos kokybės sistemas, apimančias kilmės vietos nuorodas, geografines nuorodas ir ekologinius produktus;

iv)	naujų arba esamų rinkų tyrimai, kurie būtini pardavimo rinkoms plėsti ir konsoliduoti;

v)	tyrimai informavimo ir populiarinimo veiksmų rezultatams įvertinti;

vi)

techninių bylų, į kurias būtų įtraukti laboratoriniai tyrimai ir vertinimai, susiję su vynininkystės metodais, fitosanitarijos bei higienos taisyklėmis, taip pat kitais trečiųjų valstybių taikomais vyno sektoriaus produktų importo reikalavimais, rengimas, siekiant užkirsti kelią patekimo į trečiųjų valstybių rinkas apribojimui arba sudaryti sąlygas į jas patekti.

l)	laikina ir mažėjanti parama, skirta savitarpio pagalbos fondų steigimo administracinėms išlaidoms padengti;

investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, kuriomis siekiama didinti vyno gamybos tvarumą:

i)	gerinant vandens naudojimą ir vandentvarką;

ii)	pereinant prie ekologinės gamybos;

iii)	diegiant integruotus gamybos metodus;

iv)	perkant įrangą, skirtą tiksliesiems arba suskaitmenintiems gamybos metodams;

v)	prisidedant prie dirvožemio apsaugos gerinimo ir didinant dirvožemio anglies dioksido sekvestraciją;

vi)	kuriant arba išlaikant biologinei įvairovei arba kraštovaizdžio išsaugojimui palankias buveines, įskaitant istorinių ypatumų išsaugojimą, arba

vii)	mažinant atliekų susidarymą ir gerinant atliekų tvarkymą.

Pirmos pastraipos k punktas taikomas tik vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda arba vynams su vyninių vynuogių veislės nuoroda. Populiarinimo ir komunikacijos veiksmai, kuriais siekiama konsoliduoti pardavimo rinkas, gali trukti ne ilgiau kaip trejus metus (šis laikotarpis negali būti pratęstas) ir turi būti susiję tik su Sąjungos kokybės sistemomis, apimančiomis kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas.

2. 88 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose pagrindžia vyno sektoriuje siektinų tikslų ir taikytinų intervencinių priemonių rūšių pasirinkimą. Jos nustato intervencines priemones iš pasirinktų intervencinių priemonių rūšių.

Valstybės narės, pasirinkusios šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos k punkte nurodytų rūšių intervencines priemones, nustato konkrečias nuostatas dėl informavimo ir populiarinimo veiksmų ir veiklos, visų pirma dėl jų ilgiausios trukmės.

3. Be V antraštinėje dalyje nustatytų reikalavimų, 88 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose nustato pasirinktų rūšių intervencinių priemonių įgyvendinimo tvarkaraštį, intervencines priemones ir pateikia bendrą finansinę lentelę, kurioje nurodo naudotinus išteklius ir numatomą išteklių paskirstymą pagal pasirinktas intervencinių priemonių rūšis ir pagal intervencines priemones, vadovaujantis VII priede nustatytais finansiniais asignavimais.

59 straipsnis

Sąjungos finansinė parama vyno sektoriui

1. Sąjungos finansinė parama 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytam vynuogynų restruktūrizavimui ir konversijai vykdyti turi neviršyti 50 % vynuogynų restruktūrizavimo ir konversijos faktinių išlaidų arba 75 % vynuogynų restruktūrizavimo ir konversijos faktinių išlaidų mažiau išsivysčiusiuose regionuose.

Tačiau ta finansinė parama gali – stačių šlaitų ir žemės pylimų zonose, kuriose nuolydis yra didesnis nei 40 %, atveju – siekti iki 60 % vynuogynų restruktūrizavimo ir konversijos faktinių išlaidų arba iki 80 % vynuogynų restruktūrizavimo ir konversijos faktinių išlaidų mažiau išsivysčiusiuose regionuose.

Parama gali būti teikiama tik kaip kompensacija gamintojams už pajamas, prarastas įgyvendinant intervencinę priemonę ir padengiant dalį restruktūrizavimo bei konversijos išlaidų. Kompensacija, skiriama gamintojams už pajamas, prarastas įgyvendinant intervencinę priemonę, gali būti padengiama iki 100 % atitinkamų nuostolių ir gali būti vienos iš šių formų:

a)	leidimas ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį vienu metu auginti ir senus, ir naujus vynmedžius;

b)	finansinė kompensacija, teikiama ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį.

2. Sąjungos finansinė parama 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytoms investicijoms turi neviršyti:

a)	50 % tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

b)	40 % tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų regionuose, kurie nėra mažiau išsivystę regionai;

c)	75 % tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų atokiausiuose regionuose;

d)	65 % tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų mažosiose Egėjo jūros salose.

Pirmoje pastraipoje nurodyta didžiausio dydžio Sąjungos finansinė parama teikiama tik labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kaip tai suprantama Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (43). Tačiau ji gali būti teikiama visoms įmonėms atokiausiuose regionuose ir mažosiose Egėjo jūros salose.

Įmonių, kurioms netaikoma Rekomendacijos 2003/361/EB priedo 2 straipsnio 1 dalis ir kuriose dirba mažiau kaip 750 darbuotojų arba kurių metinė apyvarta yra mažesnė nei 200 mln. EUR, atveju šios dalies pirmoje pastraipoje nustatyti maksimalūs Sąjungos finansinės paramos lygiai sumažinami perpus.

Sąjungos finansinė parama neskiriama sunkumų patiriančioms įmonėms, kaip tai suprantama Komisijos komunikate „Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“ (44).

3. Sąjungos finansinė parama 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytam neprinokusių vynuogių derliui nuimti turi neviršyti 50 % vynuogių kekių sunaikinimo arba pašalinimo tiesioginių išlaidų ir dėl tokio sunaikinimo arba pašalinimo prarastų pajamų sumos.

4. Sąjungos finansinė parama 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos i, j ir m punktuose nurodytoms intervencinėms priemonėms vykdyti turi neviršyti 50 % tiesioginių arba tinkamų finansuoti išlaidų.

5. Sąjungos finansinė parama derliui apdrausti, kaip nurodyta 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punkte, turi neviršyti:

a)	80 % draudimo įmokų, kurias gamintojai moka už draudimą nuo nuostolių, patirtų dėl pavojingų meteorologinių reiškinių, kurie gali būti prilyginami gaivalinėms nelaimėms, sumos;

50 % draudimo įmokų, kurias gamintojai moka už draudimą nuo toliau nurodytų nuostolių, sumos:

i)	nuo a punkte nurodytų nuostolių ir nuostolių dėl kitų pavojingų meteorologinių reiškinių;

ii)	nuo gyvūnų, augalų ligų arba kenkėjų antplūdžio padarytų nuostolių.

Sąjungos finansinė parama derliui apdrausti gali būti skiriama, jeigu atitinkamomis draudimo išmokomis gamintojams nekompensuojama daugiau kaip 100 % prarastų pajamų, atsižvelgiant į visas kompensacijas, kurias gamintojai galėjo būti gavę pagal kitas su draudžiama rizika susijusias paramos sistemas. Draudimo sutartyse turi būti reikalaujama, kad paramos gavėjai imtųsi reikiamų rizikos prevencijos priemonių.

6. Sąjungos finansinė parama 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos e punkte nurodytoms inovacijoms vykdyti turi neviršyti:

a)	50 % tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

b)	40 % tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų regionuose, kurie nėra mažiau išsivystę regionai;

c)	80 % tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų atokiausiuose regionuose;

d)	65 % tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų mažosiose Egėjo jūros salose.

Pirmoje pastraipoje nurodyta didžiausio dydžio Sąjungos finansinė parama teikiama tik labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kaip tai suprantama Rekomendacijoje 2003/361/EB; tačiau ji gali būti teikiama visoms įmonėms atokiausiuose regionuose ir mažosiose Egėjo jūros salose.

7. Sąjungos finansinė parama informavimo veiksmams ir populiarinimui, nurodytiems 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos h ir k punktuose, vykdyti turi neviršyti 50 % tinkamų finansuoti išlaidų.

Be to, 88 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės gali skirti nacionalines išmokas, kurios sudarytų iki 30 % tinkamų finansuoti išlaidų, tačiau Sąjungos finansinė parama ir valstybių narių išmokos kartu turi neviršyti 80 % tinkamų finansuoti išlaidų.

8. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato Sąjungos finansinę paramą vyno gamybos šalutiniams produktams distiliuoti, kaip nurodyta 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos g punkte, pagal 60 straipsnio 3 dalyje nustatytas specialiąsias taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 153 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

60 straipsnis

Sąjungos finansinės paramos vyno sektoriui specialiosios taisyklės

1. 88 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės užtikrina, kad dėl Sąjungos finansinės paramos derliui apdrausti nebūtų iškraipyta konkurencija draudimo rinkoje.

2. 88 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės nustato objektyviais kriterijais grindžiamą sistemą, kuria užtikrinama, kad dėl neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimo atskiri gamintojai negautų kompensacijos, viršijančios 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą ribą.

3. Sąjungos paramos, skirtos vyno gamybos šalutiniams produktams distiliuoti, kaip nurodyta 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos g punkte, suma nustatoma už pagaminto alkoholio koncentraciją tūrio procentais ir už pagaminto alkoholio hektolitrą. Jei alkoholio koncentracija distiliuoti skirtuose šalutiniuose produktuose viršija 10 % pagaminto vyno alkoholio koncentracijos, Sąjungos finansinė parama neskiriama.

88 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės užtikrina, kad Sąjungos finansinė parama vyno gamybos šalutiniams produktams distiliuoti būtų mokama distiliuotojams, perdirbantiems distiliuoti pristatytus vyno gamybos šalutinius produktus į gryną alkoholį, kurio koncentracija yra ne mažesnė kaip 92 % tūrio.

Sąjungos finansinė parama apima fiksuotąją sumą, skirtą vyno gamybos šalutinių produktų surinkimo sąnaudoms kompensuoti. Ta išmoka skiriama gamintojui, o ne distiliuotojui, tais atvejais, kai atitinkamas sąnaudas apmoka gamintojas.

88 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės užtikrina, kad alkoholis, gautas distiliuojant vyno gamybos šalutinius produktus, už kuriuos buvo skirta Sąjungos finansinė parama, būtų naudojamas tik pramonės ar energetikos reikmėms, dėl kurių nėra iškraipoma konkurencija.

4. 88 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose užtikrina, kad bent 5 % išlaidų būtų paskirta ir bent vienas veiksmas būtų patvirtintas siekiant tikslų, kurie padėtų apsaugoti aplinką, prisitaikyti prie klimato kaitos, gerinti gamybos sistemų ir procesų tvarumą, mažinti Sąjungos vyno sektoriaus poveikį aplinkai, taupyti energiją ir gerinti visuotinį energijos vartojimo efektyvumą vyno sektoriuje, vadovaujantis 57 straipsnio b, d ir h punktuose nustatytais tikslais.

5 skirsnis

Apynių sektorius

61 straipsnis

Tikslai ir intervencinių priemonių rūšys apynių sektoriuje

1. Vokietija apynių sektoriuje siekia vieno ar daugiau iš 46 straipsnio a–h, j ir k punktuose nustatytų tikslų.

2. Tikslams, pasirinktiems iš nustatytųjų šio straipsnio 1 dalyje, įgyvendinti Vokietija savo BŽŪP strateginiame plane pasirenka vieną ar daugiau iš 47 straipsnyje nurodytų intervencinių priemonių rūšių. Vokietija nustato intervencines priemones iš pasirinktų intervencinių priemonių rūšių. Ji savo BŽŪP strateginiame plane pagrindžia tikslų, intervencinių priemonių rūšių ir intervencinių priemonių, kuriomis siekiama tų tikslų, pasirinkimą.

3. Intervencinės priemonės, kurias nurodo Vokietija, įgyvendinamos vykdant patvirtintas gamintojų organizacijų arba jų asociacijų, pripažintų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, veiksmų programas.

4. 3 dalyje nurodytos veiksmų programos turi atitikti 50 straipsnio 2, 4, 5, 6 ir 8 dalyse nustatytas sąlygas.

5. Vokietija užtikrina, kad kiekvienai gamintojų organizacijai ar gamintojų organizacijų asociacijai pagal šį straipsnį teikiama Sąjungos finansinė parama, skirta 47 straipsnio 2 dalies f, g ir h punktuose nurodytų rūšių intervencinėms priemonėms vykdyti, vidutiniškai trejus metus iš eilės neviršytų trečdalio visos Sąjungos finansinės paramos, per tą patį laikotarpį gautos jos veiksmų programai vykdyti.

62 straipsnis

Sąjungos finansinė parama

1. Iš 88 straipsnio 3 dalyje nustatyto finansinio asignavimo Vokietija skiria didžiausią Sąjungos finansinę paramą gamintojų organizacijoms ar jų asociacijoms, įgyvendinančioms 61 straipsnio 3 dalyje nurodytas veiksmų programas, proporcingai hektarų, kuriuose kiekviena gamintojų organizacija augina apynius, skaičiui.

2. Neviršijant kiekvienai gamintojų organizacijai arba gamintojų organizacijų asociacijai pagal 1 dalį skirtų didžiausių sumų, Sąjungos finansinė parama 61 straipsnyje nurodytoms veiksmų programoms vykdyti turi neviršyti 50 % faktinių išlaidų, patirtų taikant tame straipsnyje nurodytų rūšių intervencines priemones. Likusią išlaidų dalį padengia Sąjungos finansinę paramą gaunanti gamintojų organizacija ar asociacija.

Sąjungos finansinė parama mokama veiklos fondams, kuriuos įsteigė pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 pripažintos gamintojų organizacijos ar jų asociacijos, įgyvendinančios veiksmų programas. Tuo tikslu mutatis mutandis taikomas šio reglamento 51 straipsnis.

3. 2 dalyje numatyta 50 % riba padidinama iki 100 %:

a)	intervencinių priemonių rūšių, susijusių su vienu ar daugiau 46 straipsnio d, e, f ir h punktuose nurodytų tikslų, atveju;

b)	bendro saugojimo, konsultavimo paslaugų, techninės paramos, mokymo ir keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais sričių intervencinių priemonių, susijusių su vienu ar abiem 46 straipsnio a ir j punktuose nurodytu(-ais) tikslu(-ais), atveju.

6 skirsnis

Alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektorius

63 straipsnis

Tikslai alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje

Graikija, Prancūzija ir Italija alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje siekia vieno ar daugiau iš 46 straipsnio a–h, j ir k punktuose nustatytų tikslų.

64 straipsnis

Intervencinių priemonių rūšys alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje

1. 63 straipsnyje nurodytiems tikslams įgyvendinti Graikija, Prancūzija ir Italija savo BŽŪP strateginiuose planuose pasirenka vienos ar daugiau iš 47 straipsnyje nurodytų rūšių intervencines priemones. Jos nustato intervencines priemones iš pasirinktų intervencinių priemonių rūšių.

2. Intervencinės priemonės, kurias nustato Graikija, Prancūzija ir Italija, įgyvendinamos vykdant patvirtintas gamintojų organizacijų ar gamintojų organizacijų asociacijų, pripažintų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, veiksmų programas. Tuo tikslu mutatis mutandis taikomos šio reglamento 50 straipsnio 2, 4, 5, 6 ir 8 dalys ir 51 straipsnis, nedarant poveikio 65 straipsnio 3 dalies taikymui.

65 straipsnis

Sąjungos finansinė parama

1. Sąjungos finansinė parama tinkamoms finansuoti išlaidoms turi neviršyti:

a)	75 % faktinių išlaidų, patirtų taikant intervencines priemones, susijusias su 46 straipsnio a–f, h ir k punktuose nurodytais tikslais;

b)	75 % faktinių išlaidų, patirtų investuojant į ilgalaikį turtą, ir 50 % faktinių išlaidų, patirtų taikant kitas intervencines priemones, susijusias su 46 straipsnio g punkte nurodytu tikslu;

c)	50 % faktinių išlaidų, patirtų taikant intervencines priemones, susijusias su 46 straipsnio j punkte nurodytu tikslu;

75 % faktinių išlaidų, patirtų taikant 47 straipsnio 1 dalies f ir h punktuose nurodytų rūšių intervencines priemones, jei veiksmų programą ne mažiau kaip trijose trečiosiose valstybėse arba negaminančiose valstybėse narėse įgyvendina gamintojų organizacijos ar gamintojų organizacijų asociacijos iš ne mažiau kaip dviejų gaminančių valstybių narių, arba 50 %, jei ta sąlyga netenkinama.

2. Sąjungos finansinė parama 2023 m. ir 2024 m. turi neviršyti 30 % kiekvienos gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos parduodamos produkcijos vertės, 2025 m. ir 2026 m. – 15 %, o nuo 2027 m. – 10 % tokios vertės.

3. Graikija, Prancūzija ir Italija gali numatyti, kad būtų papildomai finansuojama iki 50 % veiklos fondų, nurodytų 51 straipsnyje, sąnaudų, kurios nėra finansuojamos Sąjungos finansinės paramos lėšomis.

4. Graikija, Prancūzija ir Italija užtikrina, kad išlaidos 47 straipsnio 2 dalies f, g ir h punktuose nurodytų rūšių intervencinėms priemonėms neviršytų trečdalio visų išlaidų pagal kiekvieną veiksmų programą, kaip nustatyta jų BŽŪP strateginiuose planuose.

7 skirsnis

Kiti sektoriai

66 straipsnis

Tikslai kituose sektoriuose

Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose gali pasirinkti, kuriuose 42 straipsnio f punkte nurodytuose sektoriuose jos įgyvendins 47 straipsnyje nustatytų rūšių intervencines priemones. Kiekviename valstybės narės pasirinktame sektoriuje siekiama vieno ar daugiau iš 46 straipsnio a–h, j ir k punktuose nustatytų tikslų. Valstybės narės pagrindžia, kodėl pasirinko tuos sektorius ir tikslus.

67 straipsnis

Intervencinių priemonių rūšys kituose sektoriuose

1. Kiekvienam pagal 66 straipsnį pasirinktam sektoriui valstybės narės pasirenka vienos ar daugiau iš 47 straipsnyje nurodytų rūšių intervencines priemones, kurios turi būti įgyvendinamos pagal patvirtintas veiksmų programas, kurias parengia:

a)	gamintojų organizacijos ir jų asociacijos, pripažintos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 arba pagal šio straipsnio 7 dalį, arba

kooperatyvai, taip pat kitų gamintojų bendradarbiavimo formų subjektai, įsteigti gamintojų iniciatyva ir jų kontroliuojami, kuriuos valstybės narės kompetentinga institucija pripažino gamintojų grupėmis, ne ilgesnės kaip ketverių metų trukmės pereinamuoju laikotarpiu nuo patvirtintos veiksmų programos, kuri baigiasi ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d., pradžios.

2. Valstybės narės nustato pripažinimo gamintojų grupėmis kriterijus ir nustato 1 dalies b punkte nurodytų gamintojų grupių veiklą ir tikslus, kad tos gamintojų grupės galėtų atitikti pripažinimo gamintojų organizacijomis reikalavimus pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 152–154 arba 161 straipsnius arba pagal šio straipsnio 7 dalį.

3. 1 dalies b punkte nurodytos gamintojų grupės, be veiksmų programos, parengia ir pateikia pripažinimo planą, kad per tame punkte nurodytą pereinamąjį laikotarpį įvykdytų Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 152–154 arba 161 straipsniuose arba pagal šio straipsnio 7 dalį nustatytus pripažinimo gamintojų organizacijomis reikalavimus.

Pripažinimo plane nustatoma veikla ir tikslai, kad būtų užtikrinta pažanga siekiant tokio pripažinimo.

Parama, suteikta gamintojų grupei, kuri pereinamojo laikotarpio pabaigoje nepripažįstama kaip gamintojų organizacija, susigrąžinama.

4. Valstybės narės pagrindžia, kodėl pasirinko 1 dalyje nurodytų rūšių intervencines priemones.

Valstybės narės, nusprendusios VI priede išvardytų produktų atveju įgyvendinti šiame skirsnyje numatytų rūšių intervencines priemones, kiekvieno savo pasirinkto sektoriaus atžvilgiu nustato to sektoriaus apimamų produktų sąrašą.

5. 47 straipsnio 2 dalies c ir f–i punktuose nurodytos intervencinių priemonių rūšys netaikomos medvilnei, rapsų ir rapsukų sėkloms, saulėgrąžų sėkloms ir sojos pupelėms, įtrauktoms į VI priedą.

6. 1 dalyje nurodytos veiksmų programos turi atitikti 50 straipsnio 2, 4, 5, 6 ir 8 dalyse nustatytas sąlygas.

7. Valstybės narės, kurios pasirenka įgyvendinti 42 straipsnio f punkte nurodytų rūšių intervencines priemones medvilnės sektoriuje, turi pripažinti gamintojų organizacijas tame sektoriuje ir tokių gamintojų organizacijų asociacijas, remdamosi Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 152 straipsnio 1 dalyje ir 153–156 straipsniuose nustatytais reikalavimais ir taikydamos tomis nuostatomis nustatytas procedūras. Medvilnės gamintojų grupės ir tokių gamintojų grupių federacijos, kurias valstybės narės pripažino remdamosi 1979 m. Akto dėl Graikijos Respublikos stojimo Protokolu Nr. 4 prieš šio reglamento taikymo pradžią, šio skirsnio tikslais laikomos atitinkamai gamintojų organizacijomis arba gamintojų organizacijų asociacijomis.

8. Valstybės narės užtikrina, kad išlaidos 47 straipsnio 2 dalies f, g ir h punktuose nurodytų rūšių intervencinėms priemonėms neviršytų trečdalio visų išlaidų pagal kiekvieną veiksmų programą, kaip nustatyta jų BŽŪP strateginiuose planuose.

68 straipsnis

Sąjungos finansinė parama

1. Sąjungos finansinė parama turi neviršyti 50 % faktiškai patirtų išlaidų, susijusių su 67 straipsnyje nurodytomis intervencinių priemonių rūšimis. Likusią dalį išlaidų padengia paramos gavėjai.

Sąjungos finansinė parama mokama veiklos fondams, kuriuos įsteigė gamintojų organizacijos arba jų asociacijos, pripažintos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 arba pagal šio reglamento 67 straipsnio 7 dalį, arba gamintojų grupės, nurodytos šio reglamento 67 straipsnio 1 dalies b punkte. Šiuo tikslu mutatis mutandis taikomas šio reglamento 51 straipsnis ir 52 straipsnio 1 dalis.

2. 1 dalyje numatyta 50 % riba padidinama iki 60 % gamintojų organizacijoms arba gamintojų organizacijų asociacijoms, pripažintoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 arba pagal šio reglamento 67 straipsnio 7 dalį, pirmuosius penkerius metus po pripažinimo metų.

3. Sąjungos finansinė parama turi neviršyti 6 % parduodamos produkcijos vertės, ją apskaičiuojant pagal:

a)	kiekvieną gamintojų organizaciją arba gamintojų organizacijų asociaciją, kaip nurodyta 67 straipsnio 1 dalies a punkte, arba

b)	kiekvieną gamintojų grupę, kaip nurodyta 67 straipsnio 1 dalies b punkte.

IV SKYRIUS

KAIMO PLĖTRAI SKIRTŲ INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ RŪŠYS

1 skirsnis

Intervencinių priemonių rūšys

69 straipsnis

Kaimo plėtrai skirtų intervencinių priemonių rūšys

Pagal šį skyrių taikomų intervencinių priemonių rūšys yra išmokos ar parama, susijusios su:

a)	aplinkos, klimato ir kitais valdymo įsipareigojimais;

b)	gamtinėmis ar kitokiomis specifinėmis su vietove susijusiomis kliūtimis;

c)	nepalankiomis specifinėmis su vietove susijusiomis sąlygomis, susidariusiomis dėl tam tikrų privalomų reikalavimų laikymosi;

d)	investicijomis, įskaitant investicijas į drėkinimą;

e)	jaunųjų ūkininkų ir naujų ūkininkų įsikūrimu ir kaimo verslo kūrimu;

f)	rizikos valdymo priemonėmis;

g)	bendradarbiavimu;

h)	keitimusi žiniomis ir informacijos sklaida.

70 straipsnis

Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai

1. Valstybės narės į savo BŽŪP strateginius planus kaip intervencines priemones įtraukia agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimus ir gali įtraukti kitus valdymo įsipareigojimus. Išmokos už tuos įsipareigojimus skiriamos šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir laikantis BŽŪP strateginiuose planuose išsamiau apibrėžtos tvarkos.

2. Valstybės narės išmokas skiria tik ūkininkams ar kitiems paramos gavėjams, savanoriškai prisiimantiems valdymo įsipareigojimus, kurie, manoma, yra naudingi siekiant vieno ar daugiau iš 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų konkrečių tikslų.

3. Pagal šį straipsnį valstybės narės skiria išmokas tik už įsipareigojimus, kurie:

a)	viršija atitinkamus teisės aktais nustatytus valdymo reikalavimus ir GAAB standartus, nustatytus pagal I skyriaus 2 skirsnį;

viršija atitinkamus minimaliuosius trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo arba gyvūnų gerovės reikalavimus, taip pat kitus atitinkamus nacionalinėje ir Sąjungos teisėje nustatytus privalomus reikalavimus; tas reikalavimas netaikomas įsipareigojimams, susijusiems su agrarinės miškininkystės sistemomis ir mišku apželdintų plotų tvarkymu;

c)	viršija nustatytas žemės ūkio paskirties žemės išlaikymo pagal 4 straipsnio 2 dalį sąlygas;

d)	skiriasi nuo įsipareigojimų, už kuriuos išmokos skiriamos pagal 31 straipsnį.

4. Valstybės narės nustato išmokėtinas išmokas remdamosi papildomomis dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtomis išlaidomis ir prarastomis pajamomis, atsižvelgdamos į nustatytas siektinas reikšmes. Tos išmokos skiriamos kasmet ir jomis taip pat gali būti padengiamos sandorių sąnaudos. Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės gali skirti paramą kaip vienkartinę išmoką už vienetą.

5. Valstybės narės gali populiarinti ir remti kolektyvines sistemas ir rezultatais grindžiamas išmokų sistemas, kad paskatintų ūkininkus arba kitus paramos gavėjus platesniu mastu ar išmatuojamai reikšmingai pagerinti aplinkos kokybę.

6. Įsipareigojimai prisiimami penkerių – septynerių metų laikotarpiui.

Tačiau valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose gali nustatyti:

a)	ilgesnį laikotarpį, taikomą konkrečių rūšių įsipareigojimams, be kita ko, numatydamos, kad, pasibaigus pradiniam laikotarpiui, įsipareigojimai būtų pratęsiami vienais metais, kai toks ilgesnis laikotarpis būtinas, kad būtų pasiekta arba išlaikyta tam tikra nauda aplinkai arba gyvūnų gerovei;

trumpesnį laikotarpį, kurio trukmė būtų bent vieneri metai, dėl įsipareigojimų gyvūnų gerovės srityje, įsipareigojimų genetinių išteklių išsaugojimo, tausaus naudojimo ir plėtojimo srityje, perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo, naujų įsipareigojimų, prisiimtų iš karto po pradiniu laikotarpiu įvykdytų įsipareigojimų, ar kitais tinkamai pagrįstais atvejais.

7. Valstybės narės užtikrina, kad būtų numatyta nuostata dėl veiksmų, kurie vykdomi pagal šiame straipsnyje nurodytos rūšies intervencinę priemonę, peržiūros siekiant užtikrinti jų koregavimą tuo atveju, jei būtų iš dalies pakeisti 3 dalyje nurodyti atitinkami privalomi standartai, reikalavimai ar pareigos, kuriuos turi viršyti įsipareigojimai, arba siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tos dalies pirmos pastraipos d punkto. Jeigu paramos gavėjas nesutinka su tokiu pakoregavimu, įsipareigojimas nustoja galioti ir nereikalaujama išmokų pagal šį straipsnį grąžinimo už laikotarpį, kuriuo tas įsipareigojimas galiojo.

Valstybės narės taip pat užtikrina, kad būtų numatyta nuostata dėl veiksmų, kurie vykdomi pagal šiame straipsnyje nurodytos rūšies intervencinę priemonę ilgiau nei BŽŪP strateginio plano laikotarpis, peržiūros, kad juos būtų galima koreguoti pagal kitam laikotarpiui taikomą teisinę sistemą.

8. Kai parama pagal šį straipsnį skiriama už agrarinės aplinkosaugos arba klimato srities įsipareigojimus arba įsipareigojimus pereiti prie ekologinio ūkininkavimo praktikos ir metodų, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2018/848, arba juos toliau taikyti, valstybės narės nustato išmokas už hektarą. Kitų įsipareigojimų atveju valstybės narės gali taikyti ne hektarus, o kitus vienetus. Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės gali skirti paramą pagal šį straipsnį kaip fiksuotąją sumą.

9. Valstybės narės užtikrina, kad veiksmus pagal šią intervencinių priemonių rūšį vykdantys asmenys galėtų gauti atitinkamų tiems veiksmams įgyvendinti reikalingų žinių ir informacijos ir kad tie, kam to reikia, galėtų gauti tinkamų mokymų ir galėtų pasinaudoti ekspertinėmis žiniomis, siekiant padėti ūkininkams, įsipareigojusiems pakeisti savo gamybos sistemas.

10. Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį straipsnį taikomos intervencinės priemonės derėtų su intervencinėmis priemonėmis pagal 31 straipsnį.

71 straipsnis

Gamtinės ar kitokios specifinės su vietove susijusios kliūtys

1. Siekdamos prisidėti prie vieno ar daugiau iš 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų konkrečių tikslų įgyvendinimo, valstybės narės šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir laikydamosi savo BŽŪP strateginiuose planuose išsamiau apibrėžtos tvarkos gali skirti išmokas už gamtines ar kitokias specifines su vietove susijusias kliūtis.

2. Išmokos pagal šį straipsnį skiriamos aktyviems ūkininkams už vietoves, nustatytas pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsnį.

3. Valstybės narės gali taikyti tikslaus nustatymo metodą, laikydamosi Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje numatytų sąlygų.

4. Išmokas pagal šį straipsnį valstybės narės gali skirti tik tam, kad kompensuotų paramos gavėjams dėl atitinkamoje vietovėje esančių gamtinių ar kitokių specifinių su vietove susijusių kliūčių patirtas visas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas ar dalį jų.

5. 4 dalyje nurodytos papildomos išlaidos ir prarastos pajamos apskaičiuojamos atsižvelgiant į gamtines ar kitokias specifines su vietove susijusias kliūtis, lyginant su vietovėmis, kuriose gamtinių ar kitokių specifinių su vietove susijusių kliūčių nėra.

6. Išmokos pagal šį straipsnį skiriamos kasmet už žemės ūkio paskirties žemės hektarą.

72 straipsnis

Nepalankios specifinės su vietove susijusios sąlygos, susidariusios dėl tam tikrų privalomų reikalavimų laikymosi

1. Siekdamos prisidėti prie vieno ar daugiau iš 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų konkrečių tikslų įgyvendinimo, valstybės narės šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir laikydamosi savo BŽŪP strateginiuose planuose išsamiau apibrėžtos tvarkos gali skirti išmokas už nepalankias specifines su vietove susijusias sąlygas, susidariusias dėl įgyvendinant direktyvas 92/43/EEB, 2009/147/EB arba 2000/60/EB nustatytų reikalavimų laikymosi.

2. Išmokos pagal šį straipsnį skiriamos ūkininkams, miškų valdytojams ir jų asociacijoms, taip pat kitiems žemės valdytojams.

3. Nustatydamos nepalankių sąlygų vietoves, valstybės narės gali įtraukti vieną ar daugiau iš šių vietovių:

a)	pagal direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB „Natura 2000“ tinklui priskirtus žemės ūkio paskirties žemės ir miško plotus;

kitas nustatytų ribų gamtos apsaugos teritorijas, kuriose esantiems ūkiams ar miškininkystei taikomi aplinkosaugos apribojimai, kuriais prisidedama prie Direktyvos 92/43/EEB 10 straipsnio įgyvendinimo, jei tos teritorijos neviršija 5 % kiekvieno BŽŪP strateginio plano teritorinei taikymo sričiai priklausančių nustatytų „Natura 2000“ teritorijų;

c)	pagal Direktyvą 2000/60/EB į upių baseino valdymo planus įtrauktus žemės ūkio paskirties žemės plotus.

4. Valstybės narės išmokas pagal šį straipsnį gali skirti tik tam, kad kompensuotų paramos gavėjams dėl nepalankių specifinių su vietove susijusių sąlygų, susidariusių konkrečioje vietovėje, patirtas visas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas ar dalį jų, įskaitant sandorių sąnaudas.

5. 4 dalyje nurodytos papildomos išlaidos ir prarastos pajamos apskaičiuojamos:

kliūčių, atsiradusių dėl direktyvų 92/43/EEB ir 2009/147/EB įgyvendinimo, atžvilgiu – kiek tai susiję su nepalankiomis sąlygomis, susidariusiomis dėl reikalavimų, kuriais viršijami atitinkami GAAB standartai, nustatyti pagal šios antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnį, taip pat dėl nustatytų žemės ūkio paskirties žemės išlaikymo pagal šio reglamento 4 straipsnio 2 dalį sąlygų;

kliūčių, atsiradusių dėl Direktyvos 2000/60/EB įgyvendinimo, atžvilgiu – kiek tai susiję su nepalankiomis sąlygomis, susidariusiomis dėl reikalavimų, kuriais viršijami atitinkami teisės aktais nustatyti valdymo reikalavimai, išskyrus šio reglamento III priede pateiktame sąraše nurodytą 1 teisės aktais nustatytą valdymo reikalavimą, ir GAAB standartai, nustatyti pagal šios antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnį, taip pat dėl nustatytų žemės ūkio paskirties žemės išlaikymo pagal šio reglamento 4 straipsnio 2 dalį sąlygų.

6. Išmokos pagal šį straipsnį skiriamos kasmet už ploto hektarą.

73 straipsnis

Investicijos

1. Šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir laikydamosi savo BŽŪP strateginiuose planuose išsamiau apibrėžtos tvarkos valstybės narės gali skirti paramą investicijoms.

2. Paramą pagal šį straipsnį valstybės narės gali skirti tik toms investicijoms į materialųjį ir nematerialųjį turtą, kuriomis prisidedama prie vieno ar daugiau iš 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų konkrečių tikslų įgyvendinimo.

Kalbant apie tam tikrą dydį, kurį valstybės narės turi nustatyti savo BŽŪP strateginiuose planuose, viršijančias valdas, parama miškininkystės sektoriui skiriama tik su sąlyga, kad pateikiama atitinkama informacija iš miškotvarkos plano arba lygiaverčio dokumento, atitinkančio tvarios miškotvarkos, kaip apibrėžta „Bendrosiose tvarios miškotvarkos Europoje gairėse“, priimtose 1993 m. birželio 16–17 d. vykusioje antrojoje Ministrų konferencijoje dėl Europos miškų apsaugos, koncepciją.

3. Valstybės narės sudaro netinkamų finansuoti investicijų ir išlaidų kategorijų sąrašą, į kurį įtraukia bent:

a)	žemės ūkio gamybos teisių pirkimą,

b)	teisių į išmokas pirkimą;

žemės pirkimą už sumą, viršijančią 10 % visų atitinkamo veiksmo tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus žemės pirkimą, vykdomą aplinkos išsaugojimo ir dirvožemio, kuriame gausu anglies, apsaugos tikslais, arba jaunųjų ūkininkų vykdomą žemės pirkimą pasinaudojant finansinėmis priemonėmis; finansinių priemonių atveju ta viršutinė riba taikoma tinkamoms finansuoti viešosioms išlaidoms, išmokėtoms galutiniam gavėjui, o garantijų atveju – pagrindinės paskolos sumai;

gyvūnų pirkimą, vienmečių augalų pirkimą ir jų sodinimą, vykdomą kitu tikslu nei:

i)	žemės ūkio arba miškininkystės potencialo atkūrimas po gaivalinės nelaimės, pavojingų meteorologinių reiškinių ar katastrofinio įvykio,

ii)	gyvulių apsauga nuo didžiųjų plėšrūnų arba užtikrinimas, kad jie nebūtų naudojami miškininkystėje vietoj mašinų,

iii)	nykstančių veislių, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1012 (45) 2 straipsnio 24 punkte, auginimas pagal 70 straipsnyje nurodytus įsipareigojimus, arba

iv)	augalų veislių, kurioms gresia genetinė erozija, išsaugojimas pagal 70 straipsnyje nurodytus įsipareigojimus;

e)	skolos palūkanas, išskyrus susijusias su dotacijomis, suteiktomis kaip palūkanų subsidija ar garantinio mokesčio subsidija;

investicijas į didelio masto infrastruktūrą, kaip valstybių narių apibrėžta jų BŽŪP strateginiuose planuose, kuri nėra įtraukta į bendruomenės inicijuotas vietos plėtros strategijas, kaip išdėstyta Reglamento (ES) 2021/1060 32 straipsnyje, išskyrus plačiajuosčio ryšio apsaugos ir apsaugos nuo potvynių arba kranto apsaugos prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ar katastrofinių įvykių padarinius;

g)	investicijas į miško veisimą, kurios yra nesuderinamos su aplinkos ir klimato tikslais pagal tvarios miškotvarkos principus, nustatytus Europos miškų veisimo ir atkūrimo gairėse.

Pirmos pastraipos a, b, d ir f punktai netaikomi, jei parama teikiama naudojant finansines priemones.

4. Valstybės narės apriboja skiriamą paramą viena ar daugiau normų, kurios neviršytų 65 % tinkamų finansuoti išlaidų.

Didžiausios paramos normos gali būti padidintos iki:

iki 80 % – šioms investicijoms:

i)	investicijoms, susijusioms su vienu ar daugiau konkrečių tikslų, nustatytų 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose ir, kiek tai susiję su gyvūnų gerove, 6 straipsnio 1 dalies i punkte;

ii)	jaunųjų ūkininkų, kurie atitinka valstybių narių jų BŽŪP strateginiuose planuose pagal 4 straipsnio 6 dalį nustatytas sąlygas, investicijoms;

iii)	investicijoms atokiausiuose regionuose arba mažosiose Egėjo jūros salose;

b)	iki 85 % – smulkiųjų ūkių, kaip nustatyta valstybių narių, investicijoms;

iki 100 % – šioms investicijoms:

miško įveisimo, agrarinės miškininkystės sistemų kūrimo ir atkūrimo, miškų žemės konsolidavimo ir negamybinėms investicijoms, susijusioms su vienu ar daugiau 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nustatytų konkrečių tikslų, įskaitant negamybines investicijas, kuriomis siekiama apsaugoti gyvulius ir kultūras nuo laukinių gyvūnų daromos žalos;

ii)	investicijoms į pagrindines paslaugas kaimo vietovėse ir į infrastruktūrą žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje, kaip nustatyta valstybių narių;

iii)	investicijoms į žemės ūkio arba miškininkystės potencialo atkūrimą po gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ar katastrofinių įvykių ir investicijoms į tinkamus prevencinius veiksmus, taip pat investicijoms į geros miškų sanitarinės būklės palaikymą;

iv)	negamybinėms investicijoms, remiamoms pagal Reglamento (ES) 2021/1060 32 straipsnyje nurodytas bendruomenės inicijuotas vietos plėtros strategijas ir EIP veiklos grupių projektus, kaip nurodyta šio reglamento 127 straipsnio 3 dalyje.

5. Jeigu dėl Sąjungos teisės ūkininkams nustatomi nauji reikalavimai, parama gali būti skiriama investicijoms tų reikalavimų įvykdymo tikslu ne ilgesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui nuo dienos, kai jie tampa privalomi valdai.

74 straipsnis

Investicijos į drėkinimą

1. Valstybės narės gali skirti paramą investicijoms į drėkinimą naujuose plotuose ir esamuose drėkinamuose plotuose, jei tenkinamos 73 straipsnyje ir šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.

2. Investicijos į drėkinimą remiamos tik tuo atveju, jei atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai upės baseino valdymo planą, kaip numatyta Direktyvoje 2000/60/EB, kuris turi apimti visą teritoriją, kurioje numatoma vykdyti investicijas, taip pat kitas teritorijas, kurių aplinkai investicijos gali turėti įtakos. Susijusioje priemonių programoje turi būti nurodytos žemės ūkio sektoriui svarbios priemonės, įgyvendinamos pagal upės baseino valdymo planą vadovaujantis tos direktyvos 11 straipsniu.

3. Turi būti įdiegta vandens matavimo sistema, sudaranti sąlygas apskaičiuoti vandens sunaudojimą remiamos investicijos lygmeniu, arba tokia sistema įdiegiama kaip investicijos dalis.

4. Valstybės narės gali skirti paramą investicijoms į esamų drėkinimo įrenginių arba drėkinimo infrastruktūros elementų gerinimą tik jei:

a)	ex ante įvertinta, kad pagerinimas potencialiai padėtų sutaupyti vandens, atsižvelgiant į esamų įrenginių arba infrastruktūros techninius parametrus;

tais atvejais, kai investicija daro poveikį požeminio vandens ar paviršinio vandens telkiniams, kurių būklė, kaip nustatyta atitinkamame upės baseino valdymo plane, yra prastesnė nei gera dėl su vandens kiekiu susijusių priežasčių, turi būti pasiektas faktinis vandens sunaudojimo sumažinimas, taip padedant pasiekti gerą tų vandens telkinių būklę, kaip nustatyta Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 1 dalyje.

Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose kaip vieną iš tinkamumo finansuoti sąlygų nustato potencialaus vandens sutaupymo ir faktinio vandens sunaudojimo sumažinimo procentines vertes, vadovaudamosi 111 straipsnio d punktu. Toks vandens sutaupymas turi atitikti poreikius, nustatytus upių baseinų valdymo planuose, parengtuose pagal šio reglamento XIII priede nurodytą Direktyvą 2000/60/EB.

Nė viena šioje dalyje nurodytų sąlygų netaikoma investicijoms į esamus įrenginius, kurios daro poveikį tik energijos vartojimo efektyvumui, investicijoms į tvenkinio įrengimą arba investicijoms į regeneruoto vandens panaudojimą, kuriomis nedaromas poveikis požeminio vandens ar paviršinio vandens telkiniui.

5. Valstybės narės gali teikti paramą investicijoms į regeneruoto vandens, kaip vandens tiekimo alternatyvos, naudojimą gali būti teikiama tik tuo atveju, jei tokio vandens tiekimas ir naudojimas atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/741 (46).

6. Valstybės narės gali skirti paramą investicijai, kurios rezultatas yra grynasis drėkinamo ploto padidėjimas, darantis poveikį atitinkamam požeminio vandens ar paviršinio vandens telkiniui, tik jei:

a)	atitinkamame upės baseino valdymo plane nėra nustatyta, kad vandens telkinio būklė yra prastesnė nei gera dėl su vandens kiekiu susijusių priežasčių, ir

b)	iš poveikio aplinkai analizės matyti, kad ta investicija nebus padarytas didelis neigiamas poveikis aplinkai; tą poveikio aplinkai analizę atlieka arba patvirtina kompetentinga institucija ir ji taip pat gali apimti valdų grupes.

7. Valstybės narės gali skirti paramą investicijai į tvenkinio įrengimą ar išplėtimą drėkinimo tikslais tik tuo atveju, jei tai nedaro didelio neigiamo poveikio aplinkai.

8. Valstybės narės apriboja skiriamą paramą viena ar daugiau normų, kurios neviršytų:

a)	80 % tinkamų finansuoti išlaidų – drėkinimo ūkyje investicijoms pagal 4 dalį;

b)	100 % tinkamų finansuoti išlaidų – investicijoms į už ūkio ribų esančią žemės ūkio srities infrastruktūrą, skirtą naudoti drėkinimui;

c)	65 % tinkamų finansuoti išlaidų – kitoms drėkinimo ūkyje investicijoms.

75 straipsnis

Jaunųjų ūkininkų ir naujų ūkininkų įsikūrimas ir kaimo verslo kūrimas

1. Siekdamos prisidėti prie vieno ar daugiau iš 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų konkrečių tikslų įgyvendinimo, šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir laikydamosi savo BŽŪP strateginiuose planuose išsamiau apibrėžtos tvarkos, valstybės narės gali skirti paramą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui ir kaimo verslo kūrimui, įskaitant naujų ūkininkų įsikūrimą.

2. Pagal šį straipsnį paramą valstybės narės gali skirti tik tam, kad padėtų:

a)	įsikurti jauniesiems ūkininkams, kurie atitinka valstybių narių jų BŽŪP strateginiuose planuose pagal 4 straipsnio 6 dalį nustatytas sąlygas;

b)	kurti kaimo verslą, susijusį su žemės ūkiu arba miškininkyste, be kita ko, įsikurti naujiems ūkininkams, arba diversifikuoti ūkininko ūkio pajamas įtraukiant ir ne žemės ūkio veiklą;

c)	kurti verslą, skirtą ne žemės ūkio veiklai kaimo vietovėse ir susijusį su bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijomis, nustatytomis Reglamento (ES) 2021/1060 32 straipsnyje.

3. Valstybės narės nustato verslo plano, kurį paramos gavėjai turi pateikti siekdami gauti paramą pagal šį straipsnį, pateikimo sąlygas ir turinio reikalavimus.

4. Valstybės narės skiria paramą fiksuotųjų sumų arba finansinių priemonių, arba jų derinio forma. Parama turi neviršyti didžiausios 100 000 EUR paramos sumos ir gali būti diferencijuojama remiantis objektyviais kriterijais.

76 straipsnis

Rizikos valdymo priemonės

1. Šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir laikydamosi savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatytos išsamesnės tvarkos valstybės narės gali skirti paramą rizikos valdymo priemonėms.

2. Parama pagal šį straipsnį gali būti skiriama siekiant paskatinti taikyti rizikos valdymo priemones, kurios padeda aktyviems ūkininkams valdyti su jų žemės ūkio veikla susijusią ir nuo jų valios nepriklausančią gamybos bei pajamų riziką ir siekti vieno ar daugiau 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų konkrečių tikslų.

3. Valstybės narės,, atsižvelgdamos į savo atlikto poreikių vertinimo rezultatus, gali suteikti paramą įvairių rūšių rizikos valdymo priemonėms, įskaitant pajamų stabilizavimo priemones, ir visų pirma:

a)	finansinius įnašus į draudimo sistemų įmokas;

b)	finansinius įnašus į savitarpio pagalbos fondus, įskaitant įnašus administracinėms įsikūrimo išlaidoms padengti.

4. Teikdamos 3 dalyje nurodytą paramą, valstybės narės nustato šias tinkamumo finansuoti sąlygas:

a)	tinkamų finansuoti rizikos valdymo priemonių rūšis ir aprėptį;

b)	nuostolių apskaičiavimo metodiką ir kompensacijos išmokėjimą lemiančius veiksnius;

c)	savitarpio pagalbos fondų steigimo ir valdymo taisykles ir, kai aktualu, kitas tinkamas finansuoti rizikos valdymo priemones.

5. Valstybės narės užtikrina, kad parama būtų skiriama tik siekiant padengti nuostolius, viršijančius ribą, kurią sudaro bent 20 % ūkininko vidutinės metinės produkcijos ar pajamų, apskaičiuotų remiantis paskutinių trejų metų laikotarpiu, arba vidutinės trejų metų produkcijos ar pajamų, apskaičiuotų remiantis paskutinių penkerių metų laikotarpiu, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės. Sektorinių gamybos rizikos valdymo priemonių atveju nuostoliai apskaičiuojami valdos lygmeniu arba valdos veiklos lygmeniu atitinkamame sektoriuje.

Valstybės narės gali teikti paramą apyvartinio kapitalo, kuris pats vienas sudaro išlaidas, finansavimo pagal 80 straipsnio 3 dalyje nurodytas finansines priemones forma, kad rizikos valdymo priemonėje nedalyvaujantiems ūkininkams kompensuotų šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus nuostolius.

6. Valstybės narės apriboja skiriamą paramą viena ar daugiau normų, kurios neviršytų 70 % tinkamų finansuoti išlaidų.

Ši dalis netaikoma 19 straipsnyje nurodytiems įnašams.

7. Valstybės narės užtikrina, kad būtų išvengta dėl šiame straipsnyje numatytų intervencinių priemonių taikymo kartu su kitomis viešosiomis arba privačiosiomis rizikos valdymo sistemomis galinčios atsirasti kompensacijos permokos.

77 straipsnis

Bendradarbiavimas

1. Šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir laikydamosi savo BŽŪP strateginiuose planuose išsamiau apibrėžtos tvarkos valstybės narės paramą bendradarbiavimui gali skirti šiai veiklai:

a)	127 straipsnio 3 dalyje nurodytos EIP veiklos grupių projektų rengimui ir įgyvendinimui;

b)	LEADER iniciatyvos rengimui ir įgyvendinimui;

c)	Sąjungos arba valstybių narių pripažintų kokybės sistemų ir ūkininkų naudojimosi jomis populiarinimui ir rėmimui;

d)	gamintojų grupių, gamintojų organizacijų arba tarpšakinių organizacijų rėmimui;

e)	valstybių narių nustatytų pažangiųjų kaimų strategijų rengimui ir įgyvendinimui;

f)	kitų formų bendradarbiavimo rėmimui.

2. Valstybės narės paramą pagal šį straipsnį gali skirti tik naujų bendradarbiavimo formų, įskaitant esamas jo formas, jei pradedama nauja veikla, populiarinimui. Tame bendradarbiavime turi dalyvauti bent du subjektai ir juo turi būti padedama siekti vieno ar daugiau iš 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų konkrečių tikslų.

3. Pagal šį straipsnį valstybės narės gali padengti su visais bendradarbiavimo aspektais susijusias išlaidas.

4. Pagal šį straipsnį valstybės narės gali skirti paramą kaip bendrą sumą, kuria padengiamos bendradarbiavimo išlaidos ir įgyvendinamų veiksmų išlaidos, arba jos gali padengti tik bendradarbiavimo išlaidas, o veiksmų įgyvendinimo išlaidoms padengti naudoti kaimo plėtrai skirtų kitų rūšių intervencinių priemonių arba kitų nacionalinių ar Sąjungos paramos priemonių lėšas.

Jei parama išmokama kaip bendra suma, valstybės narės užtikrina, kad įgyvendinamas veiksmas atitiktų 70–76 ir 78 straipsniuose nustatytas atitinkamas taisykles ir reikalavimus.

LEADER iniciatyvos atveju, nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos:

a)	parama visoms išlaidoms, tinkamoms finansuoti paramos parengiamiesiems veiksmams lėšomis pagal Reglamento (ES) 2021/1060 34 straipsnio 1 dalies a punktą, ir parama atrinktų strategijų įgyvendinimui pagal tos dalies b ir c punktus pagal šį straipsnį skiriama tik kaip bendra suma, ir

b)	šio reglamento 73 straipsnyje nustatytų investicijų atveju valstybės narės užtikrina, kad įgyvendinami veiksmai, kuriuos sudaro investicijos, atitiktų aktualias Sąjungos taisykles ir reikalavimus, taikomus atitinkamai intervencinių priemonių rūšiai.

5. Pagal šį straipsnį valstybės narės neremia bendradarbiavimo, kuriame dalyvauja tik mokslinių tyrimų įstaigos.

6. Jei bendradarbiavimas susijęs su ūkio paveldėjimu, ypač kai tuo bendradarbiavimu siekiama kartų kaitos ūkio lygmeniu, valstybės narės paramą gali skirti tik ūkininkams, kurie iki veiksmo įgyvendinimo pabaigos sulaukia ar sulauks pensinio amžiaus, nustatyto pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinės teisės aktus.

7. Valstybės narės paramą teikia ne ilgiau kaip septynerius metus. Ta sąlyga netaikoma LEADER iniciatyvai ir, tinkamai pagrįstais atvejais, kolektyviniams veiksmams aplinkos ir klimato srityse, reikalingiems pasiekti 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nustatytus konkrečius tikslus.

8. Valstybės narės apriboja paramą:

a)	informavimo apie kokybės sistemas ir jų populiarinimo veiksmams – viena ar daugiau normų, kurios neviršytų 70 % tinkamų finansuoti išlaidų;

b)	gamintojų grupių, gamintojų organizacijų arba tarpšakinių organizacijų steigimui – iki 10 % metinės tos grupės ar organizacijos parduodamos produkcijos vertės, neviršijant 100 000 EUR per metus; ta parama proporcingai mažinama ir teikiama tik pirmuosius penkerius metus po pripažinimo.

78 straipsnis

Keitimasis žiniomis ir informacijos sklaida

1. Šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir vadovaudamosi savo BŽŪP strateginiuose planuose išsamiau išdėstytomis nuostatomis valstybės narės gali skirti paramą keitimuisi žiniomis ir informacijos sklaidai, kad būtų prisidedama siekiant vieno ar daugiau iš 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų konkrečių tikslų, konkrečiai orientuodamosi į gamtos, aplinkos ir klimato apsaugą, įskaitant ekologinio ugdymo ir informuotumo didinimo veiksmus ir kaimo verslo bei bendruomenių plėtrą.

2. Parama pagal šį straipsnį gali būti teikiama bet kokio atitinkamo veiksmo, kuriuo populiarinamos inovacijos, mokymas ir konsultavimas, taip pat kitos keitimosi žiniomis ir informacijos sklaidos formos, be kita ko, rengiant ir atnaujinant planus ir tyrimus siekiant keistis žiniomis ir skleisti informaciją, išlaidoms padengti. Tokiais veiksmais turi būti padedama siekti vieno ar daugiau iš 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų konkrečių tikslų.

3. Parama konsultavimo paslaugoms teikti skiriama tik 15 straipsnio 3 dalyje išdėstytas sąlygas tenkinančių konsultavimo paslaugų atveju.

4. Konsultavimo paslaugų kūrimo atveju valstybės narės gali skirti paramą kaip fiksuotąją sumą, kuri turi neviršyti 200 000 EUR. Jos užtikrina, kad paramos laikotarpis būtų ribotas.

5. Valstybės narės užtikrina, kad veiksmai, remiami taikant šios rūšies intervencines priemones, būtų grindžiami ŽŪŽIS aprašu, pateiktu jų BŽŪP strateginiuose planuose pagal 114 straipsnio a punkto i papunktį, ir su juo derėtų.

2 skirsnis

Kelioms intervencinių priemonių rūšims bendri elementai

79 straipsnis

Veiksmų atranka

1. Pasikonsultavusios su 124 straipsnyje nurodytu Stebėsenos komitetu (toliau – Stebėsenos komitetas), nacionalinė vadovaujančioji institucija, regioninės vadovaujančiosios institucijos (kai aktualu) arba paskirtosios tarpinės institucijos nustato atrankos kriterijus, taikomus šių rūšių intervencinėms priemonėms: investicijos, jaunųjų ūkininkų ir naujų ūkininkų įsikūrimas bei kaimo verslo kūrimas, bendradarbiavimas, keitimasis žiniomis ir informacijos sklaida. Tais atrankos kriterijais siekiama užtikrinti vienodas sąlygas pareiškėjams, geresnį finansinių išteklių naudojimą ir tikslingesnį paramos taikymą pagal intervencinių priemonių paskirtį.

Valstybės narės gali nuspręsti atrankos kriterijų netaikyti investicijų intervencinėms priemonėms, kurios aiškiai skirtos aplinkosaugos reikmėms arba kurios įgyvendinamos vykdant atkūrimo veiklą.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, tinkamai pagrįstais atvejais, pasikonsultavus su Stebėsenos komitetu, gali būti nustatytas kitas atrankos metodas.

2. 1 dalyje nustatytų vadovaujančiųjų institucijų arba paskirtųjų tarpinių institucijų atsakomybė nedaro poveikio Reglamento (ES) 2021/1060 33 straipsnyje nurodytų vietos veiklos grupių užduotims.

3. 1 dalis netaikoma, jei parama teikiama finansinių priemonių forma.

4. Valstybės narės gali nuspręsti 1 dalyje nurodytų atrankos kriterijų netaikyti veiksmams, kuriems pagal programą „Horizontas 2020“, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (47), programą „Europos horizontas“ arba Aplinkos ir klimato politikos programą (LIFE), nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/783 (48), buvo suteiktas pažangumo ženklas, su sąlyga, kad tie veiksmai dera su BŽŪP strateginiu planu.

5. Visą veiksmą arba jo dalį galima įgyvendinti už atitinkamos valstybės narės ribų, taip pat ir už Sąjungos ribų, jeigu veiksmu prisidedama prie BŽŪP strateginio plano tikslų pasiekimo.

80 straipsnis

Specialios finansinių priemonių taisyklės

1. Parama finansinių priemonių, nurodytų Reglamento (ES) 2021/1060 58 straipsnyje, forma gali būti suteikta šio reglamento 73–78 straipsniuose nurodytų rūšių intervencinių priemonių įgyvendinimui.

2. Kai parama skiriama finansinių priemonių forma, taikomos terminų „finansinė priemonė“, „finansinis produktas“, „galutinis gavėjas“, „kontroliuojantysis fondas“, „specialusis fondas“, „sverto poveikis“, „dauginamasis koeficientas“, „valdymo išlaidos“ bei „valdymo mokesčiai“ apibrėžtys, nustatytos Reglamento (ES) 2021/1060 2 straipsnyje, ir to reglamento V antraštinės dalies II skyriaus II skirsnio nuostatos.

Be to, taikomos šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalys.

3. Pagal Reglamento (ES) 2021/1060 58 straipsnio 2 dalį apyvartinis kapitalas, įskaitant apyvartinį kapitalą, kuris pats vienas sudaro išlaidas, gali būti laikomas tinkamomis finansuoti išlaidomis pagal šio reglamento 73, 74, 76, 77 ir 78 straipsnius, jeigu jomis prisidedama siekiant bent vieno konkretaus tikslo, susijusio su atitinkama intervencine priemone. Parama apyvartiniam kapitalui, kuris pats vienas sudaro išlaidas, finansuoti pagal bet kurį iš tų straipsnių gali būti teikiama netaikant reikalavimo, kad galutinis gavėjas pagal tą patį straipsnį gautų paramą kitoms išlaidoms.

SESV 42 straipsnio taikymo sričiai priskirtos veiklos atveju bendra galutiniam gavėjui suteiktos paramos apyvartiniam kapitalui suma turi neviršyti 200 000 EUR bendrojo subsidijos ekvivalento per bet kurį trejų fiskalinių metų laikotarpį.

4. Nukrypstant nuo 73, 74, 76, 77 ir 78 straipsnių, tuose straipsniuose nustatytos paramos normos netaikomos apyvartinio kapitalo, kuris pats vienas sudaro išlaidas, finansavimui.

5. Finansinės priemonės tinkamos finansuoti išlaidos yra visa tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, išskyrus 115 straipsnio 5 dalyje nurodytą papildomą nacionalinį finansavimą, suma, sumokėta arba, garantijų atveju, atidėta garantijų sutartims pagal finansinę priemonę tinkamumo finansuoti laikotarpiu. Ta suma atitinka:

a)	mokėjimus galutiniams gavėjams paskolų ir investicijų į nuosavą kapitalą bei kvazinuosavą kapitalą atveju;

atidėtus išteklius garantijų sutartims, dar nesumokėtus arba jau sulaukusius mokėjimo termino, siekiant apmokėti galimus nuostolius pagal garantiją, apskaičiuotus pagal dauginamąjį koeficientą, nustatytą atitinkamų pagrindinių išmokėtų naujų paskolų arba investicijų į galutinių gavėjų nuosavą kapitalą atžvilgiu;

c)	mokėjimus galutiniams gavėjams arba jų naudai, jei finansinės priemonės derinamos su kitu Sąjungos įnašu įgyvendinant vieną finansinės priemonės veiksmą pagal Reglamento (ES) 2021/1060 58 straipsnio 5 dalį;

d)	valdymo mokesčių mokėjimus ir valdymo išlaidų, kurias patyrė finansinę priemonę įgyvendinantys subjektai, kompensavimą.

Kai finansinė priemonė įgyvendinama per iš eilės einančius programavimo laikotarpius, parama gali būti teikiama galutiniams gavėjams arba jų naudai, įskaitant valdymo sąnaudas ir mokesčius, remiantis ankstesniu programavimo laikotarpiu sudarytais susitarimais, su sąlyga, kad tokia parama atitinka kito programavimo laikotarpio tinkamumo finansuoti taisykles. Tokiais atvejais išlaidų deklaracijose pateiktų išlaidų tinkamumas finansuoti nustatomas pagal atitinkamo programavimo laikotarpio taisykles.

Pirmos pastraipos b punkto tikslais, jei subjektas, kuriam taikomos garantijos, neišmokėjo planuotos naujų paskolų ir investicijų į nuosavą ar kvazinuosavą kapitalą sumos galutiniams gavėjams pagal dauginamąjį koeficientą, tinkamos finansuoti išlaidos proporcingai sumažinamos. Dauginamasis koeficientas gali būti peržiūrėtas, kai tai pateisinama dėl vėliau pasikeitusių rinkos sąlygų. Tokia peržiūra neturi atgalinio poveikio.

Šios dalies pirmos pastraipos d punkto tikslais valdymo mokesčiai grindžiami veiklos rezultatais. Jei kontroliuojantįjį fondą įgyvendinantys subjektai atrenkami tiesiogiai skiriant sutartį pagal Reglamento (ES) 2021/1060 59 straipsnio 3 dalį, tiems subjektams sumokėtų valdymo išlaidų ir mokesčių sumai, kuri gali būti deklaruota kaip tinkamos finansuoti išlaidos, taikoma riba, kuri yra ne didesnė nei 5 % visos tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, galutiniams gavėjams išmokėtų kaip paskolos arba atidėtų garantijų sutartims, sumos ir ne didesnė nei 7 % visos tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, išmokėtų galutiniams gavėjams investicijų į nuosavą ir kvazinuosavą kapitalą forma, sumos.

Jei specialųjį fondą įgyvendinantys subjektai atrenkami tiesiogiai skiriant sutartį pagal Reglamento (ES) 2021/1060 59 straipsnio 3 dalį, tiems subjektams sumokėtų valdymo išlaidų ir mokesčių sumai, kuri gali būti deklaruota kaip tinkamos finansuoti išlaidos, taikoma riba, kuri yra ne didesnė nei 7 % visos tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, galutiniams gavėjams išmokėtų kaip paskolos arba atidėtų garantijų sutartims, sumos ir ne didesnė nei 15 % visos tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, išmokėtų galutiniams gavėjams investicijų į nuosavą ar kvazinuosavą kapitalą forma, sumos.

Pirmos pastraipos d punkto tikslais, kai kontroliuojantįjį fondą arba specialiuosius fondus įgyvendinantys subjektai atrenkami konkurso būdu pagal taikytiną teisę, valdymo išlaidų ir mokesčių suma nustatoma finansavimo sutartyje ir turi atspindėti konkurso rezultatus.

Jei administravimo mokesčiai arba bet kuri jų dalis renkami iš galutinių gavėjų, jie nedeklaruojami kaip tinkamos finansuoti išlaidos.

81 straipsnis

EŽŪFKP lėšų, skiriamų per „InvestEU“, naudojimas

1. Valstybės narės 118 straipsnyje nurodytame pasiūlyme dėl BŽŪP strateginio plano arba 119 straipsnyje nurodytame prašyme dėl BŽŪP strateginio plano dalinio pakeitimo gali nurodyti sumą, neviršijančią 3 % pradinio viso EŽŪFKP asignavimo BŽŪP strateginiam planui, kuri turi būti įnešta į programą „InvestEU“ ir skirta per ES garantiją ir „InvestEU“ konsultacijų centrą. BŽŪP strateginiame plane nurodomas programos „InvestEU“ lėšų naudojimo pagrindimas ir jos indėlis įgyvendinant vieną ar daugiau konkrečių tikslų, nustatytų 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir atrinktų pagal BŽŪP strateginį planą.

Į „InvestEU“ įnešta suma įgyvendinama laikantis Reglamente (ES) 2021/523 nustatytų taisyklių.

2. Valstybės narės nustato bendrą kiekvienais metais įnešamą sumą. Jei prašoma iš dalies pakeisti BŽŪP strateginį planą, tos sumos nurodomos tik dėl būsimų metų.

3. 1 dalyje nurodyta suma naudojama ES garantijos dalies atidėjiniams valstybės narės skyriuje suformuoti ir „InvestEU“ konsultacijų centrui, sudarius Reglamento (ES) 2021/523 10 straipsnio 3 dalyje nurodytą susitarimą dėl įnašo. Sąjungos biudžetinius įsipareigojimus dėl kiekvieno susitarimo dėl įnašo 2023 m. sausio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu Komisija gali vykdyti metinėmis išmokomis.

4. Jei Reglamento (ES) 2021/523 10 straipsnio 2 dalyje nurodytas susitarimas dėl įnašo, susijęs su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta BŽŪP strateginiame plane numatyta suma, nesudaromas per keturis mėnesius nuo Komisijos sprendimo, kuriuo tas BŽŪP strateginis planas patvirtinamas pagal šio reglamento 118 straipsnį, priėmimo dienos, BŽŪP strateginiame plane naudojama atitinkama suma, valstybei narei pateikus prašymą dėl dalinio pakeitimo pagal šio reglamento 119 straipsnį.

Susitarimas dėl įnašo, susijęs su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta ir pagal šio reglamento 119 straipsnį pateiktame prašyme iš dalies pakeisti BŽŪP strateginį planą skirta suma, sudaromas tuo pačiu metu, kai Komisija priima įgyvendinimo sprendimą, kuriuo patvirtinamas tas BŽŪP strateginio plano dalinis pakeitimas.

5. Jei susitarimas dėl garantijos, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/523 10 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje, nebuvo sudarytas per devynis mėnesius nuo susitarimo dėl įnašo patvirtinimo, susitarimas dėl įnašo nutraukiamas arba pratęsiamas bendru sutarimu.

Jei valstybės narės dalyvavimas „InvestEU“ nutraukiamas, atitinkamos sumos, sumokėtos į bendrą atidėjinių fondą kaip atidėjiniai, susigrąžinamos kaip vidaus asignuotosios pajamos pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį, o valstybė narė pateikia prašymą dėl jos BŽŪP strateginio plano dalinio pakeitimo, kad būtų galima naudoti susigrąžintas sumas ir sumas, paskirtas būsimiems kalendoriniams metams pagal šio straipsnio 2 dalį.

Susitarimas dėl įnašo nutraukiamas arba iš dalies pakeičiamas tuo pačiu metu, kai Komisija priima įgyvendinimo sprendimą, kuriuo patvirtinamas atitinkamas BŽŪP strateginio plano dalinis pakeitimas, ir ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d.

6. Jei susitarimas dėl garantijos, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/523 10 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje, nebuvo tinkamai įgyvendintas per susitarime dėl įnašo sutartą, tačiau ne ilgesnį nei ketverių metų nuo susitarimo dėl garantijos pasirašymo laikotarpį, susitarimas dėl įnašo iš dalies pakeičiamas. Valstybė narė gali prašyti, kad sumos, skirtos įnašui į ES garantiją pagal šio straipsnio 1 dalį, ir susitarime dėl garantijos įsipareigotos sumos, neapimančios pagrindinių paskolų, investicijų į nuosavą kapitalą ar kitų rizikingų priemonių, būtų traktuojamos pagal šio straipsnio 5 dalį.

7. Ištekliai, gauti iš sumų, skirtų įnašui į ES garantiją, arba tokioms sumoms priskiriami ištekliai pateikiami valstybei narei pagal Reglamento (ES) 2021/523 10 straipsnio 5 dalies a punktą ir naudojami paramai siekiant to paties tikslo arba šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansinių priemonių arba biudžeto garantijų forma.

8. Reglamento (ES) 2021/2116 34 straipsnyje numatytas automatinis įsipareigojimų panaikinimo laikotarpis, taikomas BŽŪP strateginiame plane pagal šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalis pakartotinai panaudojamoms sumoms, pradedamas skaičiuoti nuo tų metų, kuriais buvo prisiimti atitinkami biudžetiniai įsipareigojimai.

82 straipsnis

Išmokų skaičiavimo tinkamumas ir tikslumas

Jei išmokos skiriamos remiantis papildomomis išlaidomis ir prarastomis pajamomis pagal 70, 71 ir 72 straipsnius, valstybės narės užtikrina, kad atitinkami skaičiavimai būtų tinkami bei tikslūs ir iš anksto nustatyti remiantis sąžiningu, teisingu ir patikrinamu skaičiavimo metodu. Tuo tikslu įstaigos, kurios yra funkciškai nepriklausomos nuo institucijų, atsakingų už BŽŪP strateginio plano įgyvendinimą, ir turinčios tinkamos ekspertinės patirties, atlieka skaičiavimus arba patvirtina skaičiavimų tinkamumą ir tikslumą.

83 straipsnis

Dotacijų formos

1. Nedarant poveikio 70, 71, 72 ir 75 straipsniams, pagal šį skyrių teikiamų dotacijų formos gali būti:

a)	paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas;

b)	vieneto įkainiai;

c)	fiksuotosios sumos;

d)	finansavimas taikant fiksuotąją normą.

2. 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytų formų dotacijų sumos nustatomos vienu iš šių būdų:

taikant sąžiningą, teisingą ir patikrinamą skaičiavimo metodą, pagrįstą:

i)	statistiniais duomenimis, kita objektyvia informacija arba ekspertų vertinimu;

ii)	patikrintais ankstesniais atskirų paramos gavėjų duomenimis, arba

iii)	įprasta atskirų paramos gavėjų taikoma išlaidų apskaitos praktika;

b)	biudžeto projektais, kurie buvo parengti kiekvienu konkrečiu atveju atskirai ir kuriems ex ante pritarė veiksmą atrenkanti įstaiga;

c)	vadovaujantis taisyklėmis dėl atitinkamų vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų ir fiksuotųjų normų, taikytinų pagal Sąjungos politiką panašaus pobūdžio veiksmo atžvilgiu, taikymo;

d)	vadovaujantis taisyklėmis dėl atitinkamų vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų ir fiksuotųjų normų, taikytų pagal vien tik valstybės narės lėšomis finansuojamas dotacijų schemas panašaus pobūdžio veiksmo atžvilgiu, taikymo.

3. Valstybės narės paramos gavėjams, taikydamos sąlygas, gali teikti dotacijas, kurios yra visiškai arba iš dalies grąžintinos, kaip nurodyta dokumente, kuriame nustatomos paramos sąlygos, ir vadovaujantis šiomis sąlygomis:

a)	paramos gavėjas dotacijas grąžina pagal vadovaujančiosios institucijos ir paramos gavėjo sutartas sąlygas;

valstybės narės pakartotinai panaudoja paramos gavėjo grąžintus išteklius tuo pačiu konkrečiu BŽŪP strateginio plano tikslu ne vėliau kaip 2029 m. gruodžio 31 d. kaip dotacijas, taikydamos sąlygas, kaip finansinę priemonę arba kaip kitos formos paramą; grąžintos sumos ir informacija apie jų pakartotinį panaudojimą įtraukiamos į paskutinę metinę veiklos rezultatų ataskaitą;

c)	valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad ištekliai būtų laikomi atskirose sąskaitose arba pagal atitinkamus apskaitos kodus;

d)	bet kuriuo metu paramos gavėjų grąžinti Sąjungos ištekliai, kurie nebuvo pakartotinai panaudoti ne vėliau kaip iki 2029 m. gruodžio 31 d., pagal Reglamento (ES) 2021/2116 34 straipsnį grąžinami į Sąjungos biudžetą.

84 straipsnis

Deleguotieji įgaliojimai patvirtinti papildomus reikalavimus, susijusius su kaimo plėtrai skirtų intervencinių priemonių rūšimis

Komisijai pagal 152 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas reikalavimais, papildančiais šiame skyriuje nustatytus reikalavimus dėl paramos skyrimo sąlygų, kai parama skiriama:

a)	70 straipsnyje nurodytiems valdymo įsipareigojimams dėl genetinių išteklių ir gyvūnų gerovės;

b)	77 straipsnyje nurodytoms kokybės sistemoms, kiek tai susiję su galutinio produkto specifiškumu, galimybe naudotis sistema, privalomų produkto specifikacijų tikrinimu, sistemos skaidrumu ir produktų atsekamumu, taip pat su valstybių narių vykdomu savanoriško sertifikavimo sistemų pripažinimu.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

FINANSINĖS NUOSTATOS

85 straipsnis

EŽŪGF ir EŽŪFKP išlaidos

1. EŽŪGF finansuoja intervencinių priemonių rūšis, kurios susijusios su:

a)	16 straipsnyje nustatytomis tiesioginėmis išmokomis;

b)	III antraštinės dalies III skyriuje nustatytomis intervencinėmis priemonėmis tam tikruose sektoriuose.

2. EŽŪFKP finansuoja III antraštinės dalies IV skyriuje nurodytų rūšių intervencines priemones ir 94 straipsnyje nurodytą valstybių narių iniciatyva teikiamą techninę paramą.

86 straipsnis

Išlaidų tinkamumas finansuoti

1. Išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti:

a)	EŽŪGF įnašo lėšomis nuo metų, einančių po metų, kuriais Komisija patvirtino BŽŪP strateginį planą, sausio 1 d.;

b)	EŽŪFKP įnašo lėšomis nuo BŽŪP strateginio plano pateikimo datos, bet ne anksčiau kaip nuo 2023 m. sausio 1 d.

2. Išlaidos, kurios tampa tinkamomis finansuoti iš dalies pakeitus BŽŪP strateginį planą, laikomos tinkamomis finansuoti EŽŪGF įnašo lėšomis po to, kai tą dalinį pakeitimą patvirtina Komisija, ir nuo atitinkamos valstybės narės pagal 119 straipsnio 8 dalį nustatytos dalinio pakeitimo įsigaliojimo dienos.

3. Išlaidos, kurios tampa tinkamomis finansuoti iš dalies pakeitus BŽŪP strateginį planą, laikomos tinkamomis finansuoti EŽŪFKP įnašo lėšomis nuo prašymo dėl dalinio pakeitimo pateikimo Komisijai dienos arba nuo pranešimo apie 119 straipsnio 9 dalyje nurodytą pakeitimą dienos.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos ir 4 dalies antros pastraipos, BŽŪP strateginiame plane gali būti numatyta, kad tais atvejais, kai dėl gaivalinių nelaimių, katastrofinių įvykių, pavojingų meteorologinių reiškinių ar didelio ir staigaus valstybės narės arba regiono socialinių ir ekonominių sąlygų pokyčio yra taikomos neatidėliotinos priemonės, su BŽŪP strateginio plano daliniais pakeitimais susijusios EŽŪFKP lėšomis finansuotinos išlaidos tampa tinkamomis finansuoti nuo įvykio pradžios dienos.

4. Išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti EŽŪFKP įnašo lėšomis, jei paramos gavėjas jas patyrė ir už jas sumokėta ne vėliau kaip 2029 m. gruodžio 31 d. Be to, išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti EŽŪFKP įnašo lėšomis tik tuo atveju, jei mokėjimo agentūra faktiškai išmokėjo atitinkamos pagalbos lėšas iki 2029 m. gruodžio 31 d.

Valstybės narės nustato paramos gavėjo patirtų išlaidų tinkamumo finansuoti pradžios datą. Nustatoma pradžios data turi būti ne ankstesnė nei 2023 m. sausio 1 d.

Veiksmai nelaikomi atitinkančiais paramos skyrimo reikalavimus, jeigu iki paraiškos skirti paramą pateikimo vadovaujančiajai institucijai jie buvo fiziškai baigti arba visiškai įgyvendinti, neatsižvelgiant į tai, ar atlikti visi su jais susiję mokėjimai.

Tačiau veiksmai, kurie yra susiję su ankstyvąja medyno sodinukų priežiūra ir jaunų medynų priežiūra laikantis tvarios miškotvarkos principų ir kuriais siekiama vieno ar daugiau iš 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nustatytų konkrečių tikslų, kaip apibrėžta valstybės narės, gali būti laikomi atitinkančiais paramos skyrimo reikalavimus, net jei jie buvo fiziškai užbaigti prieš vadovaujančiajai institucijai pateikiant paramos paraišką.

5. Nepiniginiai įnašai ir nusidėvėjimo išlaidos gali būti laikomi atitinkančiais paramos EŽŪFKP lėšomis skyrimo reikalavimus, laikantis valstybių narių nustatytų sąlygų.

87 straipsnis

Finansiniai asignavimai intervencinių priemonių rūšims tiesioginių išmokų forma

1. Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2021/2116 17 straipsniui, intervencinių priemonių rūšims tiesioginių išmokų forma mokėtina bendra suma, kuri pagal šio reglamento III antraštinės dalies II skyrių gali būti skirta valstybėje narėje kalendorinių metų atžvilgiu, turi neviršyti V priede nurodyto tos valstybės narės finansinio asignavimo.

Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2021/2116 17 straipsniui, didžiausia suma, kuri valstybėje narėje gali būti skirta kalendoriniais metais pagal šio reglamento III antraštinės dalies II skyriaus 3 skirsnio 2 poskirsnį, prieš taikant šio reglamento 17 straipsnį, turi neviršyti VIII priede nustatyto tos valstybės narės finansinio asignavimo.

96, 97 ir 98 straipsnių tikslais V priede nustatytas valstybės narės finansinis asignavimas, atskaičius VIII priede nurodytas sumas ir neperkėlus lėšų pagal 17 straipsnį, yra nustatomas IX priede.

2. Komisijai pagal 152 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami V ir IX prieduose nustatyti valstybių narių asignavimai, siekiant atsižvelgti į pokyčius, susijusius su bendra didžiausia tiesioginių išmokų suma, kuri gali būti skirta, įskaitant 17 ir 103 straipsniuose nurodytus perkėlimus, 88 straipsnio 5 dalyje nurodytus finansinių asignavimų perkėlimus ir 88 straipsnio 6 dalyje nurodytus atskaitymus, reikalingus įvairių rūšių intervencinėms priemonėms finansuoti kituose sektoriuose.

Tačiau pritaikant IX priedą neatsižvelgiama į lėšų perkėlimus pagal 17 straipsnį.

3. 101 straipsnyje nurodytų preliminarių finansinių asignavimų kiekvienai intervencinei priemonei suma 16 straipsnyje nustatytų rūšių intervencinėms priemonėms tiesioginių išmokų forma, skirtina valstybėje narėje tam tikrais kalendoriniais metais, V priede nustatytą tos valstybės narės asignavimą gali viršyti numatoma išmokų sumažinimo pagal BŽŪP strateginį planą suma laikantis 112 straipsnio 3 dalies a punkto antros pastraipos.

88 straipsnis

Finansiniai asignavimai tam tikrų rūšių intervencinėms priemonėms tam tikruose sektoriuose

1. Sąjungos finansinė parama vyno sektoriuje taikomoms intervencinių priemonių rūšims valstybėms narėms skiriama VII priede nustatyta tvarka.

2. Sąjungos finansinė parama bitininkystės sektoriuje taikomoms intervencinių priemonių rūšims valstybėms narėms skiriama X priede nustatyta tvarka.

3. Vokietijai skiriama Sąjungos finansinė parama apynių sektoriuje taikomoms intervencinių priemonių rūšims yra 2 188 000 EUR už finansinius metus.

4. Sąjungos finansinė parama alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje taikomoms intervencinių priemonių rūšims už finansinius metus paskirstoma taip:

a)	10 666 000 EUR Graikijai;

b)	554 000 EUR Prancūzijai, ir

c)	34 590 000 EUR Italijai.

5. Atitinkamos valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose gali nuspręsti perkelti visus 3 ir 4 dalyse nurodytus finansinius asignavimus į savo asignavimus tiesioginėms išmokoms. Tas sprendimas negali būti peržiūrimas.

Valstybių narių finansiniai asignavimai, perkelti į asignavimus tiesioginėms išmokoms, nebegali būti naudojami 3 ir 4 dalyse nurodytų rūšių intervencinėms priemonėms.

6. Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose gali nuspręsti iki 3 % V priede numatytų savo asignavimų tiesioginėms išmokoms, atskaičius, kai aktualu, VIII priede nustatytus asignavimus medvilnei, panaudoti III antraštinės dalies III skyriaus 7 skirsnyje nurodytų rūšių intervencinėms priemonėms kituose sektoriuose.

Valstybės narės gali nuspręsti padidinti pirmoje pastraipoje nurodytą procentinę dalį iki 5 %. Tokiu atveju tą padidinimą atitinkanti suma atskaitoma iš 96 straipsnio 1, 2 arba 5 dalyje nustatytos didžiausios sumos ir nebegali būti naudojama asignavimams, skiriamiems III antraštinės dalies II skyriaus 3 skirsnio 1 poskirsnyje nurodytų rūšių intervencinėms priemonėms susietosios pajamų paramos forma.

Suma, atitinkanti šios dalies pirmoje ir antroje pastraipose nurodytą valstybių narių asignavimų tiesioginėms išmokoms procentinę dalį ir tam tikrais finansiniais metais panaudota kituose sektoriuose taikomoms intervencinių priemonių rūšims, laikoma valstybių narių asignavimais finansiniams metams, skirtais kituose sektoriuose taikomoms intervencinių priemonių rūšims.

7. 2025 m. valstybės narės gali peržiūrėti 6 dalyje nurodytus savo sprendimus, teikdamos prašymą dėl savo BŽŪP strateginių planų dalinio pakeitimo pagal 119 straipsnį.

8. Patvirtintame BŽŪP strateginiame plane nurodytos sumos, gautos taikant 6 ir 7 dalis, atitinkamoje valstybėje narėje yra privalomos.

89 straipsnis

Finansiniai asignavimai kaimo plėtrai skirtų intervencinių priemonių rūšims

1. Bendra Sąjungos paramos šiame reglamente numatytoms kaimo plėtrai skirtų intervencinių priemonių rūšims suma laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. yra 60 544 439 600 EUR einamosiomis kainomis pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, nustatytą Reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093.

2. 0,25 % 1 dalyje nurodytų išteklių skiriama Komisijos iniciatyva teikiamos techninės paramos veiklai, nurodytai Reglamento (ES) 2021/2116 7 straipsnyje, įskaitant šio reglamento 126 straipsnio 2 dalyje nurodytą Europos BŽŪP tinklą ir šio reglamento 127 straipsnyje nurodytą EIP, finansuoti. Ta veikla gali būti susijusi su ankstesniais programavimo laikotarpiais ir vėlesniais BŽŪP strateginio plano laikotarpiais.

3. 1 dalyje nurodytų sumų metinis paskirstymas pagal valstybes nares, atskaičius 2 dalyje nurodytą sumą, nustatytas XI priede.

4. Komisijai pagal 152 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas XI priedas, siekiant peržiūrėti metinį paskirstymą pagal valstybes nares, kad būtų atsižvelgta į atitinkamus pokyčius, įskaitant 17 ir 103 straipsniuose nurodytus perkėlimus, atlikti techniniai koregavimai nekeičiant bendrų asignavimų arba atsižvelgta į visus kitus pokyčius, numatytus teisėkūros procedūra priimtame akte po šio reglamento priėmimo.

90 straipsnis

EŽŪFKP įnašas

Komisijos įgyvendinimo sprendimu, kuriuo pagal 118 straipsnio 6 dalį patvirtinamas BŽŪP strateginis planas, nustatomas didžiausias tam planui finansuoti skirtas EŽŪFKP įnašas. EŽŪFKP įnašas apskaičiuojamas remiantis tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų suma, atėmus 115 straipsnio 5 dalyje nurodytą papildomą nacionalinį finansavimą.

91 straipsnis

EŽŪFKP įnašo normos

1. BŽŪP strateginiuose planuose regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu nustatoma bendra EŽŪFKP įnašo norma, taikoma visoms intervencinėms priemonėms.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, didžiausia EŽŪFKP įnašo norma turi būti:

a)	85 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

b)	80 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų atokiausiuose regionuose ir mažosiose Egėjo jūros salose;

c)	60 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų pertvarkos regionuose, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2021/1060 108 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punkte;

d)	43 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų kituose regionuose.

3. Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, didžiausia EŽŪFKP įnašo norma, jei BŽŪP strateginiame plane pagal 2 dalį nustatyta norma yra mažesnė, yra:

a)	65 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, skirtų išmokoms už gamtines ar kitokias specifines su vietove susijusias kliūtis pagal 71 straipsnį;

80 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, skirtų išmokoms pagal 70 straipsnį, išmokoms pagal 72 straipsnį, paramai 73 straipsnyje nurodytoms negamybinėms investicijoms, paramai EIP veiklos grupių vykdomiems projektams pagal 77 straipsnio 1 dalies a punktą ir LEADER iniciatyvai pagal 77 straipsnio 1 dalies b punktą;

c)	100 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, skirtų veiksmams, finansuojamiems iš lėšų, perkeltų į EŽŪFKP pagal 17 ir 103 straipsnius.

4. Mažiausia EŽŪFKP įnašo norma yra 20 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų.

5. 2, 3 ir 4 dalyse nurodytos tinkamos finansuoti viešosios išlaidos neapima 115 straipsnio 5 dalyje nurodyto papildomo nacionalinio finansavimo.

92 straipsnis

Mažiausi finansiniai asignavimai LEADER iniciatyvai

1. Bent 5 % BŽŪP strateginiam planui skirto bendro EŽŪFKP įnašo, nurodyto XI priede, rezervuojama LEADER iniciatyvai.

2. Visą BŽŪP strateginio plano laikotarpį visos EŽŪFKP išlaidos kaimo plėtrai, išskyrus išlaidas LEADER iniciatyvai, kaip nustatyta finansiniame plane pagal 112 straipsnio 2 dalies a punktą, turi neviršyti 95 % viso BŽŪP strateginiam planui skirto EŽŪFKP įnašo, kaip išdėstyta XI priede. Ta finansinė viršutinė riba, kai Komisija ją patvirtina pagal 118 arba 119 straipsnį, turi būti laikoma Sąjungos teisėje nustatyta finansine viršutine riba.

93 straipsnis

Mažiausi finansiniai asignavimai intervencinėms priemonėms, skirtoms su aplinka ir klimatu susijusiems konkretiems tikslams

1. Bent 35 % BŽŪP strateginiam planui skirto bendro EŽŪFKP įnašo, nurodyto XI priede, rezervuojama intervencinėms priemonėms, kuriomis siekiama 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose bei, dėl gyvūnų gerovės, 6 straipsnio 1 dalies i punkte nustatytų konkrečių tikslų.

2. Siekdamos nustatyti, kiek ir kokių sričių išlaidų įskaitoma į 1 dalyje nustatytą procentinę dalį, valstybės narės įtraukia išlaidas šioms intervencinėms priemonėms:

a)	70 straipsnyje nurodyti valdymo įsipareigojimai valdymo –100 % išlaidų;

b)	71 straipsnyje nurodytos gamtinės ar kitokios specifinės su vietove susijusios kliūtys – 50 % išlaidų;

c)	72 straipsnyje nurodytos nepalankios specifinės su vietove susijusios sąlygos – 100 % išlaidų;

d)	investicijos pagal 73 ir 74 straipsnius, susijusios su vienu ar daugiau iš 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose bei, dėl gyvūnų gerovės, 6 straipsnio 1 dalies i punkte nustatytų konkrečių tikslų – 100 % išlaidų.

3. Visą BŽŪP strateginio plano galiojimo laikotarpį bendros EŽŪFKP išlaidos kaimo plėtrai, išskyrus išlaidas šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms intervencinėms priemonėms, kaip nustatyta finansiniame plane pagal 112 straipsnio 2 dalies a punktą, turi neviršyti 65 % viso BŽŪP strateginiam planui skirto EŽŪFKP įnašo, kaip nustatyta XI priede. Ta finansinė viršutinė riba, kai ją patvirtina Komisija pagal 118 arba 119 straipsnį, turi būti laikoma Sąjungos teisėje nustatyta finansine viršutine riba.

4. Šis straipsnis netaikomas išlaidoms atokiausiems regionams.

94 straipsnis

Didžiausi finansiniai asignavimai techninei paramai

1. Ne daugiau kaip 4 % BŽŪP strateginiam planui skirto bendro EŽŪFKP įnašo, kaip nustatyta XI priede, gali būti naudojama valstybių narių iniciatyva teikiamos techninės paramos veiksmams, nurodytiems 125 straipsnyje, finansuoti.

EŽŪFKP įnašas gali būti padidintas iki 6 % BŽŪP strateginių planų, kuriuose kaimo plėtrai skirta bendra Sąjungos paramos suma yra ne didesnė nei 1,1 mlrd. EUR, atveju.

2. Techninė parama atlyginama kaip finansavimas taikant fiksuotąją normą pagal Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalies e punktą, laikantis tarpinių išmokų mokėjimo tvarkos pagal Reglamento (ES) 2021/2116 32 straipsnį. Ta fiksuotoji norma laikoma BŽŪP strateginiame plane nustatyta techninei paramai skirta visos deklaruotų išlaidų sumos procentine dalimi.

95 straipsnis

Mažiausi finansiniai asignavimai jauniesiems ūkininkams remti

1. Kiekvienai valstybei narei rezervuojama XII priede nurodyta mažiausia suma, skirta prisidėti prie 6 straipsnio 1 dalies g punkte nustatyto konkretaus tikslo siekimo. Remiantis stiprybėmis, silpnybėmis, galimybėmis ir grėsmėmis pagrįsta padėties analize (SSGG analizė) bei poreikių, į kuriuos būtina atsižvelgti, nustatymu, ta suma naudojama vienai ar abiem iš šių rūšių intervencinių priemonių:

a)	30 straipsnyje nustatytai papildomai pajamų paramai jauniesiems ūkininkams;

b)	jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, kaip nurodyta 75 straipsnio 2 dalies a punkte.

2. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių intervencinių priemonių, valstybės narės gali naudoti toje dalyje nurodytą mažiausią sumą investicijų intervencinėms priemonėms jauniesiems ūkininkams, nurodytoms 73 straipsnyje, su sąlyga, kad bus taikoma aukštesnė paramos norma pagal 73 straipsnio 4 dalies antros pastraipos a punkto ii papunktį. Kai naudojamasi ta galimybe, į mažiausią sumą, kuri turi būti rezervuota, įskaičiuojama ne daugiau kaip 50 % išlaidų pirmame sakinyje nurodytoms investicijoms.

3. Kiekvienais kalendoriniais metais bendros išlaidos intervencinių priemonių rūšims tiesioginių išmokų forma, išskyrus 30 straipsnyje nustatytą papildomą pajamų paramą jauniesiems ūkininkams, turi neviršyti V priede nustatyto finansinio asignavimo tiesioginėms išmokoms atitinkamiems kalendoriniams metams, atėmus XII priede nurodytą dalį, rezervuotą papildomai pajamų paramai jauniesiems ūkininkams atitinkamiems kalendoriniams metams, kaip nustatė valstybės narės savo finansiniuose planuose pagal 112 straipsnio 2 dalies a punktą ir patvirtino Komisija pagal 118 arba 119 straipsnį. Ta finansinė viršutinė riba turi būti laikoma Sąjungos teisėje nustatyta finansine viršutine riba.

4. Visą BŽŪP strateginio plano galiojimo laikotarpį visos EŽŪFKP išlaidos kaimo plėtrai, išskyrus išlaidas 75 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytam jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, turi neviršyti bendro EŽŪFKP įnašo į BŽŪP strateginį planą, kaip nustatyta XI priede, atėmus XII priede nurodytą dalį, rezervuotą 75 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytam jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, visam BŽŪP strateginio plano laikotarpiui, kaip nustatė valstybės narės savo finansiniuose planuose pagal 112 straipsnio 2 dalies a punktą ir patvirtino Komisija pagal 118 arba 119 straipsnį. Ta finansinė viršutinė riba turi būti laikoma Sąjungos teisėje nustatyta finansine viršutine riba.

5. Jeigu valstybė narė nusprendžia pasinaudoti šio straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe, išlaidų dalis investicijų intervencinėms priemonėms jauniesiems ūkininkams, kurioms taikoma aukštesnė paramos norma pagal 73 straipsnio 4 dalies antros pastraipos a punkto ii papunktį, neviršijant 50 %, kaip nustatė ta valstybė narė savo finansiniame plane pagal 112 straipsnio 2 dalies a punktą ir patvirtino Komisija pagal 118 arba 119 straipsnį, apskaičiuojama siekiant nustatyti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą finansinę viršutinę ribą.

96 straipsnis

Didžiausi finansiniai asignavimai susietajai pajamų paramai

1. Preliminarūs finansiniai asignavimai, skirti susietosios pajamų paramos intervencinėms priemonėms, nurodytoms III antraštinės dalies II skyriaus 3 skirsnio 1 poskirsnyje, turi neviršyti 13 % IX priede nustatytų sumų.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės, kurios pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 53 straipsnio 4 dalį savanoriškai susietajai paramai panaudojo daugiau kaip 13 % savo metinės nacionalinės viršutinės ribos, nustatytos to reglamento II priede, gali nuspręsti susietajai pajamų paramai panaudoti daugiau kaip 13 % šio reglamento IX priede nustatytos sumos. Gautas procentinis dydis turi neviršyti procentinio dydžio, kurį Komisija patvirtino savanoriškai susietajai paramai už 2018 prašymų teikimo metus.

3. 1 dalyje nurodytas procentinis dydis gali būti padidintas ne daugiau kaip 2 procentiniais punktais, jei suma, atitinkanti procentinį dydį, viršijantį 13 %, skiriama paramai baltyminiams augalams pagal III antraštinės dalies II skyriaus 3 skirsnio 1 poskirsnį.

4. Patvirtintame BŽŪP strateginiame plane nurodyta suma, gauta taikant 1, 2 ir 3 dalis, negali būti viršyta.

5. Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, valstybės narės gali nuspręsti susietosios pajamų paramos finansavimui panaudoti ne daugiau kaip 3 mln. EUR per metus.

6. Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2021/2116 17 straipsniui, didžiausia suma, kuri valstybėje narėje gali būti skirta kalendoriniams metams pagal šio reglamento III antraštinės dalies II skyriaus 3 skirsnio 1 poskirsnį, prieš taikant šio reglamento 17 straipsnį, turi neviršyti pagal šį straipsnį BŽŪP strateginiame plane nustatytų sumų.

97 straipsnis

Mažiausi finansiniai asignavimai pagal ekologines sistemas

1. Bent 25 % IX priede nustatytų asignavimų rezervuojama kiekvieniems kalendoriniams metams 2023–2027 m. laikotarpiu III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnio 4 poskirsnyje nurodytoms ekologinėms sistemoms.

2. Jeigu bendro EŽŪFKP įnašo suma, kurią valstybė narė yra rezervavusi 70, 72, 73 ir 74 straipsniuose numatytoms intervencinėms priemonėms, tiek kiek tomis intervencinėmis priemonėmis siekiama 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose bei, dėl gyvūnų gerovės, tos dalies i punkte nustatytų konkrečių tikslų, viršija 30 % viso EŽŪFKP įnašo, nustatyto XI priede dėl BŽŪP strateginio plano laikotarpio, valstybės narės gali sumažinti pagal šio straipsnio 1 dalį rezervuojamas sumas. Bendras sumažinimas negali būti didesnis nei suma, kuria viršijama pirmame sakinyje nurodyta procentinė dalis.

3. Dėl 2 dalyje nurodyto sumažinimo metinė suma, rezervuotina ekologinėms sistemoms BŽŪP strateginio plano laikotarpiui pagal 1 dalį, negali sumažėti daugiau kaip 50 %.

4. Nukrypstant nuo 3 dalies, valstybės narės gali sumažinti metinę sumą, kuri turi būti rezervuojama pagal 1 dalį, ne daugiau kaip 75 % tuo atveju, jeigu bendra suma, numatyta intervencinėms priemonėms pagal 70 straipsnį BŽŪP strateginio plano laikotarpiui sudaro daugiau kaip 150 % sumų, kurios turi būti rezervuojamos pagal šio straipsnio 1 dalį prieš taikant 2 dalį, sumos.

5. 2023 ir 2024 kalendoriniais metais valstybės narės gali pagal 101 straipsnio 3 dalį panaudoti sumą, rezervuotą pagal šį straipsnį ekologinėms sistemoms, finansuoti tais metais kitas III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnyje nurodytas intervencines priemones, su sąlyga, kad išnaudotos visos galimybės tas lėšas panaudoti ekologinėms sistemoms:

a)	ne didesnę nei viršutinė riba, atitinkanti 5 % sumų, nustatytų IX priede atitinkamiems kalendoriniams metams;

b)	viršijant viršutinę ribą, atitinkančią 5 % sumų, nustatytų IX priede atitinkamiems kalendoriniams metams, su sąlyga, kad laikomasi 6 dalyje nustatytų sąlygų.

6. Taikydamos 5 dalies b punktą, valstybės narės iš dalies pakeičia savo BŽŪP strateginius planus pagal 119 straipsnį, siekiant:

padidinti sumas, rezervuotas pagal šį straipsnį ekologinėms sistemoms, likusiems BŽŪP strateginio plano laikotarpio metams tokia suma, kuri lygi bent sumai, naudojamai finansuoti kitas III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnyje nurodytas intervencines priemones pagal šio straipsnio 5 dalies b punktą, arba

padidinti sumas, rezervuotas 70, 72, 73 ir 74 straipsniuose numatytoms intervencinėms priemonėms, tiek kiek tomis intervencinėmis priemonėmis siekiama 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose bei, dėl gyvūnų gerovės, tos dalies i punkte nustatytų konkrečių tikslų, tokia suma, kuri lygi bent sumai, naudojamai finansuoti kitas III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnyje nurodytas intervencines priemones pagal šio straipsnio 5 dalies b punktą. Papildomos sumos, rezervuotos 70, 72, 73 ir 74 straipsniuose numatytoms intervencinėms priemonėms pagal šią dalį, neįskaičiuojamos, jei valstybė narė pasinaudoja šio straipsnio 2 dalyje nurodyta galimybe.

7. Jeigu valstybė narė, taikydama 5 dalies a punktą, visam 2023 ir 2024 m. laikotarpiui panaudoja sumą, viršijančią 2,5 % IX priede nustatytų asignavimų sumos 2023 ir 2024 m., finansuoti kitas III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnyje nurodytas intervencines priemones, ji kompensuoja sumas, kurios viršija 2,5 % IX priede nustatytų asignavimų sumos 2023 ir 2024 m. ir kurios panaudotos tais metais finansuoti kitas III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnyje nurodytas intervencines priemones, iš dalies pakeisdama savo BŽŪP strateginį planą pagal 119 straipsnį siekiant:

a)	padidinti sumas, rezervuotas pagal šį straipsnį ekologinėms sistemoms, likusiems BŽŪP strateginio plano laikotarpio metams tokia suma, kuri lygi bent sumai, viršijančiai 2,5 % IX priede nustatytų asignavimų sumos 2023 ir 2024 m., arba

padidinti sumas, rezervuotas 70, 72, 73 ir 74 straipsniuose numatytoms intervencinėms priemonėms, tiek kiek tomis intervencinėmis priemonėmis siekiama 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose bei, dėl gyvūnų gerovės, tos dalies i punkte nustatytų konkrečių tikslų, tokia suma, kuri lygi bent sumai, viršijančiai 2,5 % IX priede nustatytų asignavimų sumos 2023 ir 2024 m. Papildomos sumos, rezervuojamos 70, 72, 73 ir 74 straipsniuose numatytoms intervencinėms priemonėms pagal šią dalį, neįskaičiuojamos, jei valstybė narė pasinaudoja šio straipsnio 2 dalyje nurodyta galimybe.

8. 2025 ir 2026 kalendoriniais metais valstybės narės gali pagal 101 straipsnio 3 dalį panaudoti sumą, ne didesnę nei viršutinė riba, atitinkanti 2 % sumų, nustatytų IX priede atitinkamiems kalendoriniams metams, ir rezervuotą pagal šį straipsnį ekologinėms sistemoms, finansuoti tais pačiais metais kitas III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnyje nurodytas intervencines priemones, su sąlyga, kad išnaudotos visos galimybės tas lėšas panaudoti ekologinėms sistemoms ir laikomasi 9 dalyje nustatytų sąlygų.

9. Taikydamos 8 dalį valstybės narės iš dalies pakeičia savo BŽŪP strateginius planus pagal 119 straipsnį, siekiant:

a)	padidinti sumas, rezervuotas pagal šį straipsnį ekologinėms sistemoms, likusiems BŽŪP strateginio plano laikotarpio metams tokia suma, kuri lygi bent sumai, naudojamai finansuoti kitas III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnyje nurodytas intervencines priemones pagal 8 dalį, arba

padidinti sumas, rezervuotas 70, 72, 73 ir 74 straipsniuose numatytoms intervencinėms priemonėms, tiek kiek tomis intervencinėmis priemonėmis siekiama 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose bei, dėl gyvūnų gerovės, tos dalies i punkte nustatytų konkrečių tikslų, tokia suma, kuri lygi bent sumai, naudojamai finansuoti kitas III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnyje nurodytas intervencines priemones pagal šio straipsnio 8 dalį. Papildomos sumos, rezervuojamos 70, 72, 73 ir 74 straipsniuose numatytoms intervencinėms priemonėms pagal šią dalį, neįskaičiuojamos, jei valstybė narė pasinaudoja šio straipsnio 2 dalyje nurodyta galimybe.

10. Kiekvienais kalendoriniais metais nuo 2025 kalendorinių metų bendros išlaidos intervencinių priemonių rūšims tiesioginių išmokų forma, išskyrus ekologines sistemas, turi neviršyti V priede nustatyto finansinio asignavimo tiesioginėms išmokoms atitinkamiems kalendoriniams metams, atėmus sumą, kuri atitinka 23 % IX priede nustatytos sumos, rezervuotos ekologinėms sistemoms pagal šią dalį 2025 ir 2026 kalendoriniams metams, ir kuri atitinka 25 % IX priede nustatytos sumos, rezervuotos ekologinėms sistemoms pagal šią dalį 2027 kalendoriniams metams, kai aktualu, pakoreguotą suma, gauta taikant šio straipsnio 2, 3, 4, 6, 7 ir 9 dalis, ir kaip nustatė valstybės narės savo finansiniuose planuose pagal 112 straipsnio 2 dalies a punktą bei patvirtino Komisija pagal 118 arba 119 straipsnį. Ta finansinė viršutinė riba laikoma Sąjungos teisėje nustatyta finansine viršutine riba.

11. Jei valstybės narės taiko šio straipsnio 2, 3, 4, 6, 7 ir 9 dalis, visą BŽŪP strateginio plano laikotarpį visos EŽŪFKP lėšos kaimo plėtrai, išskyrus sumas, rezervuotas 70, 72, 73 ir 74 straipsniuose numatytoms intervencinėms priemonėms, tiek kiek tomis intervencinėmis priemonėmis siekiama 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose bei, dėl gyvūnų gerovės, tos dalies i punkte nustatytų konkrečių tikslų, turi neviršyti bendro EŽŪFKP įnašo kaimo plėtrai visą BŽŪP strateginio plano laikotarpį, kaip nustatyta XI priede, atėmus sumas, rezervuotas 70, 72, 73 ir 74 straipsniuose numatytoms intervencinėms priemonėms, tiek kiek tomis intervencinėmis priemonėmis siekiama 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose bei, dėl gyvūnų gerovės, tos dalies i punkte nustatytų konkrečių tikslų, taikant šio straipsnio 2, 6, 7 ir 9 dalis, kaip nustatė valstybės narės savo finansiniuose planuose pagal 112 straipsnio 2 dalies a punktą ir patvirtino Komisija pagal 118 arba 119 straipsnį. Ta finansinė viršutinė riba laikoma Sąjungos teisėje nustatyta finansine viršutine riba.

98 straipsnis

Mažiausi finansiniai asignavimai perskirstomajai pajamų paramai

1. Bent 10 % IX priede nustatytų asignavimų kasmet rezervuojama 29 straipsnyje nurodytai perskirstomajai pajamų paramai.

2. Kiekvienais kalendoriniais metais bendros išlaidos tiesioginių išmokų forma intervencinių priemonių rūšims, išskyrus perskirstomąją pajamų paramą, turi neviršyti finansinio asignavimo tiesioginėms išmokoms atitinkamiems kalendoriniams metams, kaip nustatyta V priede, atėmus sumą, kuri atitinka 10 % finansinių asignavimų tiesioginėms išmokoms atitinkamiems kalendoriniams metams, kaip nustatyta IX priede, pakoreguotą, kai aktualu, taikant 29 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, kaip nustatė valstybės narės savo finansiniuose planuose pagal 112 straipsnio 2 dalies a punktą ir patvirtino Komisija pagal 118 arba 119 straipsnį. Ta finansinė viršutinė riba laikoma Sąjungos teisėje nustatyta finansine viršutine riba.

99 straipsnis

Savanoriškas įnašas iš EŽŪFKP asignavimo veiksmams pagal LIFE ir Erasmus+

Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose gali nuspręsti panaudoti tam tikrą dalį EŽŪFKP asignavimo paramai pritraukti ir plačiau taikyti integruotuosius strateginius gamtos projektus, kurie naudingi ūkininkų bendruomenėms, kaip numatyta Reglamente (ES) 2021/783, taip pat veiksmams, susijusiems su tarpvalstybiniu žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje dirbančių asmenų judumu mokymosi tikslais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/817 (49), finansuoti, daugiausia dėmesio skiriant jauniesiems ūkininkams ir moterims kaimo vietovėse.

100 straipsnis

Klimatui skirtų išlaidų stebėjimas

1. Remdamasi valstybių narių pateikta informacija Komisija, naudodama paprastą bendrą metodiką, įvertina, kaip politika prisidedama prie klimato kaitos tikslų siekimo.

2. Prisidėjimas prie tikslinio išlaidų rodiklio siekimo vertinamas taikant specialiuosius korekcinius koeficientus, kurie diferencijuojami pagal tai, ar parama reikšmingai ar vidutiniškai prisidedama prie klimato kaita tikslų siekimo. Tie korekciniai koeficientai yra:

a)	40 % – išlaidoms, susijusioms su bazine pajamų parama ir papildoma pajamų parama, kaip nurodyta III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnio 2 ir 3 poskirsniuose;

b)	100 % – išlaidoms, susijusioms su ekologinėmis sistemomis, nurodytomis III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnio 4 poskirsnyje;

c)	100 % – išlaidoms, susijusioms su 93 straipsnio 1 dalyje nurodytomis intervencinėmis priemonėmis, išskyrus šios dalies d punkte nurodytas priemones;

d)	40 % – išlaidoms, susijusioms su 71 straipsnyje nurodytomis gamtinėmis ar kitokiomis specifinėmis su vietove susijusiomis kliūtimis.

3. Komisijai pagal 152 straipsnį suteikiami įgaliojimai po 2025 m. gruodžio 31 d. priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama šio straipsnio 2 dalis siekiant pakeisti toje dalyje nurodytus korekcinius koeficientus, kai toks pakeitimas yra reikalingas siekiant tiksliau stebėti su aplinkos ir klimato tikslais susijusias išlaidas.

101 straipsnis

Preliminarūs finansiniai asignavimai

1. Savo BŽŪP strateginiuose planuose valstybės narės nustato kiekvienai intervencinei priemonei skirtą preliminarų finansinį asignavimą kiekvieniems metams. Šis preliminarus finansinis asignavimas turi atspindėti numatomą išmokų pagal BŽŪP strateginį planą, skirtų intervencinėms priemonėms atitinkamais finansiniais metais, dydį, išskyrus numatomas išmokas remiantis 115 straipsnio 5 dalyje nurodytu papildomu nacionaliniu finansavimu.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, intervencinių priemonių rūšių 42 straipsnio a, d, e ir f punktuose nurodytuose sektoriuose atveju valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose nustato preliminarų finansinį asignavimą kiekvienam sektoriui ir kiekvieniems metams, atspindintį numatomą išmokų intervencinėms priemonėms dydį tame sektoriuje kiekvienais finansiniais metais, išskyrus numatomas išmokas teikiant 53 straipsnyje nurodytą nacionalinę finansinę paramą.

3. Dėl valstybių narių pagal 1 ir 2 dalis nustatytų preliminarių finansinių asignavimų neužkertamas kelias toms valstybėms narėms lėšas iš tų preliminarių finansinių asignavimų naudoti kaip lėšas kitoms intervencinėms priemonėms, iš dalies nepakeitus jų BŽŪP strateginių planų pagal 119 straipsnį, su sąlyga, kad laikomasi šio reglamento, visų pirma jo 87, 88, 89, 90, 92–98 ir 102 straipsnių, ir Reglamento (ES) 2021/2116, visų pirma jo 32 straipsnio 6 dalies b punkto, taip pat šių sąlygų:

a)	finansiniai asignavimai intervencinėms priemonėms tiesioginių išmokų forma naudojami kitoms intervencinėms priemonėms tiesioginių išmokų forma;

b)	finansiniai asignavimai kaimo plėtrai skirtoms intervencinėms priemonėms naudojami kitoms intervencinėms priemonėms kaimo plėtrai;

c)	finansiniai asignavimai intervencinėms priemonėms bitininkystės sektoriuje ir vyno sektoriuje naudojami tik kitoms intervencinėms priemonėms tame pačiame sektoriuje;

finansiniai asignavimai intervencinėms priemonėms 42 straipsnio f punkte nurodytuose kituose sektoriuose naudojami intervencinėms priemonėms ne tuose pačiuose tame punkte nurodytuose sektoriuose, nustatytoms BŽŪP strateginiame plane, ir toks naudojimas nedaro poveikio patvirtintoms veiksmų programoms.

Pirmos pastraipos a punkto tikslu valstybės narės, nusprendusios teikti bazinę pajamų paramą remiantis teisėmis į išmokas pagal 23 straipsnį, gali linijiniu būdu padidinti arba sumažinti mokėtinas sumas remiantis kalendoriniais metais aktyvuotų teisių verte, laikantis mažiausios ir didžiausios planuojamos vieneto sumos ribų, nustatytų intervencinėms priemonėms pagal bazinę pajamų paramą pagal 102 straipsnio 2 dalį.

102 straipsnis

Planuojamos vieneto sumos ir planuojami gauti produktai

1. Valstybės narės kiekvienai į jų BŽŪP strateginius planus įtrauktai intervencinei priemonei nustato vieną ar daugiau planuojamų vieneto sumų. Planuojama vieneto suma gali būti pastovioji arba vidutinė, kaip nustatyta valstybių narių. Planuojama pastovioji vieneto suma yra vertė, kurią yra numatoma sumokėti už kiekvieną susijusį produktą. Planuojama vidutinė vieneto suma yra vidutinė skirtingų vieneto sumų, kurias numatoma sumokėti už susijusius produktus, vertė.

Intervencinių priemonių, kurioms taikoma Reglamento (ES) 2021/2116 65 straipsnio 2 dalyje nurodyta integruota sistema, atveju nustatomos pastoviosios vieneto sumos, išskyrus atvejus, kai pastoviosios vieneto sumos nėra įmanomos arba tinkamos dėl intervencinės priemonės pobūdžio ar taikymo srities. Tokiais atvejais nustatomos vidutinės vieneto sumos.

2. Intervencinių priemonių rūšių tiesioginių išmokų forma atveju valstybės narės gali nustatyti didžiausias arba mažiausias planuojamas vieneto sumas, arba abi šias sumas kiekvienai vieneto sumai, planuojamai kiekvienai intervencinei priemonei.

Didžiausia planuojama vieneto suma ir mažiausia planuojama vieneto suma yra didžiausia ir mažiausia vieneto sumos, kurias numatoma sumokėti už susijusius produktus.

Nustatydamos didžiausias arba mažiausias planuojamas vieneto sumas, arba abi tas sumas, valstybės narės gali pagrįsti tas vertes tuo, kad būtinas lankstumas perskirstymo tikslais, kad būtų išvengta nepanaudotų lėšų.

134 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodyta faktinė vieneto suma gali būti tik mažesnė nei planuojama vieneto suma arba mažiausia planuojama vieneto suma, kai tokia suma yra nustatyta, kad būtų išvengta 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų finansinių asignavimų, skiriamų intervencinių priemonių rūšims tiesioginių išmokų forma, perviršio.

3. Kaimo plėtrai skirtų intervencinių priemonių rūšių atveju, kai naudojamos planuojamos vidutinės vieneto sumos, valstybės narės gali nustatyti didžiausią planuojamą vidutinę vieneto sumą.

Didžiausia planuojama vidutinė vieneto suma yra didžiausia suma, kurią yra numatoma vidutiniškai sumokėti už susijusius produktus.

4. Kai intervencinės priemonės atveju yra nustatomos skirtingos vieneto sumos, kiekvienai atitinkamai tos intervencinės priemonės vieneto sumai taikomos 2 ir 3 dalys.

5. Valstybės narės nustato planuojamus gauti metinius kiekvienos intervencinės priemonės produktus, kiekybiškai išreikštus pagal kiekvieną planuojamą pastoviąją arba vidutinę vieneto sumą. Konkrečios intervencinės priemonės atveju planuojami gauti metiniai produktai gali būti nustatyti agreguotu lygiu visoms vieneto sumoms arba vieneto sumų grupei.

103 straipsnis

Tiesioginėms išmokoms skirtų asignavimų ir EŽŪFKP asignavimų lankstumas

1. Savo pasiūlyme dėl BŽŪP strateginio plano, nurodytame 118 straipsnio 1 dalyje, valstybė narė gali nuspręsti:

a)	iki 25 % V priede nustatytų tiesioginėms išmokoms skirtų jos asignavimų, atskaičius VIII priede nustatytus 2023–2026 kalendorinių metų asignavimus medvilnei, perkelti į savo 2024–2027 finansinių metų asignavimus, skirtus EŽŪFKP, arba

b)	iki 25 % savo 2024–2027 finansinių metų asignavimų, skirtų EŽŪFKP, perkelti į V priede nustatytus tiesioginėms išmokoms skirtus jos 2023–2026 kalendorinių metų asignavimus.

2. 1 dalies a punkte nurodytas tiesioginėms išmokoms skirtų valstybės narės asignavimų, perkeltinų į EŽŪFKP skirtus jos asignavimus, procentinis dydis gali būti padidintas:

a)	ne daugiau kaip 15 procentinių punktų, jei atitinkamo padidinimo lėšas ta valstybė narė naudoja EŽŪFKP lėšomis finansuojamoms intervencinėms priemonėms, kuriomis siekiama 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nustatytų konkrečių tikslų;

b)	ne daugiau kaip 2 procentiniais punktais, jei atitinkamo padidinimo lėšas ta valstybė narė naudoja pagal 95 straipsnio 1 dalies b punktą.

3. 1 dalies b punkte nurodytas valstybės narės asignavimo, skirto EŽŪFKP, perkeltino į jos asignavimą tiesioginėms išmokoms, procentinis dydis gali būti padidintas iki 30 % valstybių narių, kurių tiesioginių išmokų už hektarą dydis yra mažesnis nei 90 % Sąjungos vidurkio, atveju. Ši sąlyga yra tenkinama Bulgarijos, Estijos, Ispanijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovakijos, Suomijos ir Švedijos atveju.

4. 1 dalyje nurodytuose sprendimuose nustatomas 1, 2 ir 3 dalyse nurodytas procentinis dydis – jis kiekvienais kalendoriniais metais gali skirtis.

5. 2025 m. valstybės narės gali peržiūrėti 1 dalyje nurodytus savo sprendimus, teikdamos prašymą dėl savo BŽŪP strateginių planų dalinio pakeitimo, kaip nurodyta 119 straipsnyje.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

BŽŪP STRATEGINIS PLANAS

I SKYRIUS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

104 straipsnis

BŽŪP strateginiai planai

1. Valstybės narės pagal šį reglamentą parengia BŽŪP strateginius planus, kad įgyvendintų EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis finansuojamą Sąjungos paramą 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytiems konkretiems tikslams pasiekti.

2. Kiekviena valstybė narė, atsižvelgdama į savo konstitucines ir institucines nuostatas, parengia bendrą BŽŪP strateginį planą visai savo teritorijai.

Jei BŽŪP strateginio plano elementai nustatomi regioniniu lygmeniu, valstybė narė užtikrina jų nuoseklumą ir suderinamumą su BŽŪP strateginio plano elementais, kurie nustatyti nacionaliniu lygmeniu. Regioniniu lygmeniu nustatyti elementai tinkamai atspindimi atitinkamuose BŽŪP strateginio plano skirsniuose, kaip nustatyta 107 straipsnyje.

3. Remiantis 115 straipsnio 2 dalyje nurodyta SSGG analize ir 108 straipsnyje nurodytu poreikių vertinimu, valstybė narė BŽŪP strateginiame plane išdėsto 109 straipsnyje minimą intervencijos strategiją, kurioje nurodomos kiekybinės siektinos reikšmės ir tarpinės reikšmės siekiant 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų konkrečių tikslų. Siektinos reikšmės nustatomos naudojant I priede pateiktus bendruosius rezultato rodiklius.

Toms siektinoms reikšmėms pasiekti valstybės narės pateikia intervencines priemones, grindžiamas III antraštinėje dalyje nurodytų rūšių intervencinėmis priemonėmis.

4. Kiekvienas BŽŪP strateginis planas apima laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.

105 straipsnis

Platesnio užmojo veikla siekiant su aplinka ir klimatu susijusių tikslų

1. Valstybės narės, pasitelkdamos savo BŽŪP strateginius planus ir, visų pirma, 109 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos intervencijos strategijos elementus, siekia didesnio bendro indėlio į 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nustatytų konkrečių tikslų įgyvendinimą, palyginti su bendru indėliu siekiant Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 110 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punkte nustatyto tikslo naudojant EŽŪGF ir EŽŪFKP paramą 2014–2020 m. laikotarpiu.

2. Remdamosi turima informacija valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose paaiškina, kaip ketina pasiekti, kad 1 dalyje nurodytas bendras indėlis būtų didesnis. Tas paaiškinimas grindžiamas atitinkama informacija, pavyzdžiui, elementais, nurodytais 107 straipsnio 1 dalies a–f punktuose ir 107 straipsnio 2 dalies b punkte, taip pat numatomais pagerinimais, palyginti su atitinkamais poveikio rodikliais, išdėstytais I priede.

106 straipsnis

Procedūriniai reikalavimai

1. Valstybės narės parengia BŽŪP strateginius planus taikydamos skaidrias procedūras, kai taikytina, bendradarbiaudamos su savo regionais, ir vadovaudamosi savo institucine ir teisine sistema.

2. Už BŽŪP strateginio plano rengimą atsakinga valstybės narės įstaiga užtikrina, kad:

a)	kai taikytina, atitinkamos institucijos regionų lygmeniu veiksmingai dalyvautų rengiant BŽŪP strateginį planą, ir

b)	už aplinkos ir klimato sritis atsakingos kompetentingos valdžios institucijos veiksmingai dalyvautų rengiant su aplinka ir klimatu susijusias BŽŪP strateginio plano nuostatas.

3. Kiekviena valstybė narė užmezga partnerystę su kompetentingomis regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis. Partnerystėje dalyvauja bent šie partneriai:

a)	atitinkamos regioniniu ir vietos lygmenimis veikiančios institucijos, taip pat kitos valdžios institucijos, įskaitant aplinkos bei klimato klausimais kompetentingas institucijas;

b)	ekonominiai ir socialiniai partneriai, įskaitant žemės ūkio sektoriaus atstovus;

c)	atitinkamomis įstaigomis, atstovaujančiomis pilietinei visuomenei, ir, kai aktualu, įstaigomis, atsakingomis už socialinės įtraukties, pagrindinių teisių, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą.

Valstybės narės veiksmingai įtraukia tuos partnerius į BŽŪP strateginių planų rengimą ir konsultuojasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, be kita ko, atitinkamai dėl 13 straipsnyje nurodytų minimaliųjų standartų.

4. Valstybės narės, įskaitant, kai taikytina, jų regionus, ir Komisija bendradarbiauja siekdamos užtikrinti veiksmingą BŽŪP strateginių planų įgyvendinimo koordinavimą, atsižvelgdamos į proporcingumo ir pasidalijamojo valdymo principus.

5. Partnerystė organizuojama ir įgyvendinama laikantis deleguotojo akto, priimto remiantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 5 straipsnio 3 dalimi.

II SKYRIUS

BŽŪP STRATEGINIO PLANO TURINYS

107 straipsnis

BŽŪP strateginio plano turinys

1. Kiekvieną BŽŪP strateginį planą sudaro skirsniai šiais klausimais:

a)	poreikių vertinimas;

b)	intervencijos strategija;

c)	kelioms intervencinėms priemonėms bendri elementai;

d)	strategijoje nurodytos tiesioginės išmokos, intervencinės priemonės tam tikruose sektoriuose ir kaimo plėtrai skirtos intervencinės priemonės;

e)	siektinų reikšmių ir finansiniai planai;

f)	valdymo ir koordinavimo sistema;

g)	BŽŪP modernizuoti būtini elementai;

h)	jeigu BŽŪP strateginio plano elementai nustatomi regioniniu lygmeniu, trumpas aprašymas apie valstybės narės nacionalinę ir regioninę sąrangą, visų pirma nurodant, kurie lementai nustatomi nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis.

2. Kiekvienas BŽŪP strateginis planas turi turėti šiuos priedus:

a)	I priedą „Ex ante vertinimas ir strateginis poveikio aplinkai vertinimas (SPAV)“, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/42/EB (50);

b)	II priedą „SSGG analizė“;

c)	III priedą „Konsultacijos su partneriais“;

d)	kai aktualu, IV priedą „Specialioji išmoka už medvilnę“;

e)	V priedą „Papildomas nacionalinis finansavimas pagal BŽŪP strateginį planą“;

f)	kai aktualu, VI priedą „Pereinamojo laikotarpio nacionalinė pagalba“.

3. Išsamios taisyklės dėl BŽŪP strateginių planų skirsnių ir priedų, nurodytų 1 ir 2 dalyse, turinio nustatytos 108–115 straipsniuose.

108 straipsnis

Poreikių vertinimas

107 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytame poreikių vertinime:

a)	pateikiama 115 straipsnio 2 dalyje nurodytos SSGG analizės santrauka;

b)	nurodomi su kiekvienu 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytu konkrečiu tikslu susiję poreikiai, remiantis faktine informacija, surinkta atlikus SSGG analizę; apibūdinami visi SSGG analizėje nustatyti poreikiai, nepriklausomai nuo to, ar jie bus tenkinami įgyvendinant BŽŪP strateginį planą;

6 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyto konkretaus tikslo – remti perspektyvių ūkių pajamas ir atsparumą – atžvilgiu įvertinami poreikiai, susiję su sąžiningesniu paskirstymu ir veiksmingesniu bei efektyvesniu tiesioginių išmokų tikslingu skyrimu, kai aktualu, atsižvelgiant į jų ūkių struktūrą, ir poreikiai, susiję su rizikos valdymu;

d)	kai aktualu, pateikiama konkrečių geografinių vietovių, pavyzdžiui, atokiausių regionų, kalnuotų ir salų vietovių, poreikių analizė;

e)	poreikiai suskirstomi pagal prioritetą, be kita ko, deramai pagrindžiamas poreikių pasirinkimas, nurodant, jei aktualu, priežastis, kodėl kai kurie nustatyti poreikiai į BŽŪP strateginį planą neįtraukti arba įtraukti iš dalies.

Kalbant apie 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nustatytus konkrečius tikslus, vertinant poreikius atsižvelgiama į nacionalinius aplinkos ir klimato srities planus, parengtus pagal XIII priede išvardytus teisės aktus.

Valstybės narės savo poreikių vertinimui atlikti naudoja naujausius ir patikimus bei, kai turima, pagal lytį suskirstytus duomenis.

109 straipsnis

Intervencijos strategija

1. 107 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytoje intervencijos strategijoje pateikiama ši su kiekvienu 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytu ir į BŽŪP strateginį planą įrašytu konkrečiu tikslu susijusi informacija:

kiekvieno atitinkamo rezultato rodiklio siektina reikšmė ir susijusios tarpinės reikšmės, kurias naudoja valstybė narė remdamasi 108 straipsnyje nurodytu savo poreikių vertinimu. Tos siektinos reikšmės turi būti pagrįstos atsižvelgiant į tą poreikių vertinimą. Su 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nustatytais konkrečiais tikslais susijusios siektinos reikšmės nustatomos remiantis šio straipsnio 2 dalies a punkte pateikto paaiškinimo elementais;

intervencinės priemonės, grindžiamos III antraštinėje dalyje nurodytų rūšių intervencinėmis priemonėmis, skirtos atitinkamoje vietovėje susidariusiai konkrečiai padėčiai ištaisyti ir pagrįstos svariais intervencinių priemonių taikymo argumentais, 139 straipsnyje nurodytu ex ante vertinimu, 115 straipsnio 2 dalyje nurodyta SSGG analize ir 108 straipsnyje nurodytu poreikių vertinimu;

c)	elementai, rodantys, kaip intervencinės priemonės padeda siekti siektinų reikšmių, kaip jos tarpusavyje dera ir atitinka viena kitą;

d)	elementai, rodantys, kad finansinių išteklių skyrimas BŽŪP strateginiame plane nustatytoms intervencinėms priemonėms yra pagrįstas ir tinkamas, kad būtų pasiektos nustatytos siektinos reikšmės, taip pat dera su 112 straipsnyje nurodytu finansiniu planu.

2. Intervencijos strategijoje turi būti parodyta, kad strategija yra nuosekli, o intervencinės priemonės papildo viena kitą siekiant 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų konkrečių tikslų; tuo tikslu joje pateikiama:

su aplinka ir klimatu susijusių BŽŪP strateginio plano struktūrinių elementų apžvalga, kurioje apibūdinama:

kiekvieno III priede išvardyto GAAB standarto atveju – Sąjungos standarto įgyvendinimo metodo aprašymas, kurį sudaro šie elementai: informacijos apie ūkiuose taikomą praktiką santrauka, teritorinė taikymo sritis, ūkininkų ir kitų paramos gavėjų, kuriems taikomas standartas, tipai ir prireikus aprašymas, kaip taikoma praktika prisidedama siekiant to GAAB standarto pagrindinio tikslo;

ii)	bendras paramos sąlygų sistemos įnašas siekiant 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nustatytų konkrečių tikslų;

iii)

atitinkamų pagrindinių sąlygų, kaip nurodyta 31 straipsnio 5 dalyje ir 70 straipsnio 3 dalyje, paramos sąlygų sistemos ir įvairių intervencinių priemonių, įskaitant paramą ekologiniam ūkininkavimui, kuriomis siekiama 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nustatytų konkrečių tikslų, tarpusavio papildomumas;

iv)	kaip siekiama 105 straipsnyje nurodyto didesnio bendro indėlio;

v)	kaip su aplinka ir klimatu susiję BŽŪP strateginio plano struktūriniai elementai turėtų padėti siekti ilgalaikių nacionalinių siektinų reikšmių, nustatytų XIII priede išvardytuose teisės aktuose arba pagal juos, ir kaip jie juos atitinka;

dėl 6 straipsnio 1 dalies g punkte nustatyto konkretaus tikslo – BŽŪP strateginiame plane jauniesiems ūkininkams nustatytų atitinkamų intervencinių priemonių ir specialiųjų sąlygų, pavyzdžiui, nustatytų 26 straipsnio 4 dalies a punkte, 30, 73 ir 75 straipsniuose bei 77 straipsnio 6 dalyje, apžvalga. Pateikdamos su 30, 73 ir 75 straipsniuose nurodytų rūšių intervencinėmis priemonėmis susijusį finansinį planą valstybės narės visų pirma remiasi 95 straipsniu. Apžvalgoje taip pat bendrais bruožais paaiškinama sąsaja su nacionalinėmis priemonėmis, siekiant didesnio šios srities Sąjungos ir nacionalinių veiksmų suderinamumo;

c)	paaiškinimas, kaip intervencinės priemonės pagal III antraštinės dalies II skyriaus 3 skirsnio 1 poskirsnyje nurodytą susietąją pajamų paramą atitinka Direktyvą 2000/60/EB;

dėl 6 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyto konkretaus tikslo – apžvalga, kurioje nurodoma, kaip siekiama tikslo sąžiningiau paskirstyti ir veiksmingiau bei efektyviau tikslingai skirti pajamų paramą, kuri turi būti teikiama ūkininkams pagal BŽŪP strateginį planą, įskaitant, kai taikytina, informaciją, kuria pagrindžiamas 29 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos nukrypti leidžiančios nuostatos taikymas. Toje apžvalgoje, kai aktualu, taip pat nagrinėjamas 22 straipsnio 2 dalyje nurodyto bazinės pajamų paramos teritoriškumo nuoseklumas ir papildomumas su parama pagal kitas intervencines priemones, visų pirma 71 straipsnyje nurodytas išmokas už gamtines ar kitokias specifines su vietove susijusias kliūtis;

su atskirais sektoriais susijusių intervencinių priemonių, įskaitant III antraštinės dalies II skyriaus 3 skirsnio 1 poskirsnyje nurodytą susietąją pajamų paramą ir III antraštinės dalies III skyriuje nurodytas intervencines priemones tam tikruose sektoriuose, apžvalga, kurioje išdėstomas sprendimo taikyti intervencines priemones konkretiems sektoriams pagrindimas, pateikiamas kiekvienam sektoriui taikytinų intervencinių priemonių sąrašas, ir nurodomas jų papildomumas;

f)	kai aktualu, paaiškinimas, kuriomis intervencinėmis priemonėmis ketinama prisidėti užtikrinant nuoseklų ir integruotą rizikos valdymo metodą;

g)	kai aktualu, nacionalinių ir regioninių intervencinių priemonių sąsajos, įskaitant finansinių asignavimų paskirstymą pagal intervencines priemones ir fondus, apibūdinimas;

apžvalga, kaip BŽŪP strateginis planas prisideda prie 6 straipsnio 1 dalies i punkte nustatyto konkretaus tikslo didinti gyvūnų gerovę ir kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms siekimo, įskaitant pagrindines sąlygas ir paramos sąlygų sistemos ir įvairių intervencinių priemonių tarpusavio papildomumą;

i)	paaiškinimas, kaip intervencinės priemonės ir kelioms intervencinėms priemonėms bendri elementai prisideda siekiant supaprastinti ir sumažinti galutiniams paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą.

3. Jei BŽŪP strateginio plano elementai nustatomi regioniniu lygmeniu, intervencijos strategija užtikrinamas tų elementų nuoseklumas ir suderinamumas su tais BŽŪP strateginio plano elementais, kurie nustatyti nacionaliniu lygmeniu.

110 straipsnis

Kelioms intervencinėms priemonėms bendri elementai

107 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą kelioms intervencinėms priemonėms bendrų elementų skirsnį sudaro:

a)	pagal 4 straipsnį valstybių narių pateiktos apibrėžtys ir sąlygos, taip pat 18 straipsnyje numatyti minimalieji standartai, taikomi intervencinėms priemonėms tiesioginių išmokų forma;

b)	94 ir 125 straipsniuose nurodytos techninės paramos naudojimo aprašymas ir 126 straipsnyje nurodytų nacionalinio BŽŪP tinklo aprašymas;

c)	dėl 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų konkrečių tikslų – BŽŪP strateginiame plane vartojamas valstybių narių apibrėžtos sąvokos „kaimo vietovės“ paaiškinimas;

kita informacija apie įgyvendinimą, visų pirma:

i)	trumpas teisių į išmokas vertės nustatymo ir rezervo veikimo aprašymas, kai taikytina;

ii)	kai aktualu, sumažinus tiesiogines išmokas numatomų gauti lėšų, nurodytų 17 straipsnyje, naudojimas;

iii)	sprendimas, susijęs su šio reglamento 17 straipsnio 4 dalies, 29 straipsnio 6 dalies ir 30 straipsnio 4 dalies bei Reglamento (ES) 2021/2116 17 straipsnio 1 dalies antros pastraipos įgyvendinimu, ir jo pagrindimas;

iv)	kai aktualu, sprendimas, susijęs su 19 straipsnio įgyvendinimu, ir jo pagrindinių elementų aprašymas;

v)	EŽŪFKP ir kitų Sąjungos fondų, veikiančių kaimo vietovėse, veiklos koordinavimo, veiklos sričių atskyrimo ir papildomumo apžvalga.

111 straipsnis

Intervencinės priemonės

Skirsnyje apie kiekvieną intervencinę priemonę, apibūdintą 107 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytoje strategijoje, įskaitant regioniniu lygmeniu nustatytas intervencines priemones, pateikiami:

a)	intervencinės priemonės rūšis, kuria ta priemonė grindžiama;

b)	teritorinė taikymo sritis;

pasirinktas tos intervencinės priemonės modelis arba jos taikymo reikalavimai, kuriais užtikrinama, kad būtų veiksmingai prisidedama prie 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyto (-ų) konkretaus (-čių) tikslo (-ų) siekimo; intervencinių priemonių aplinkos apsaugos ir klimato srityse atveju susiejimas su reikalavimais dėl paramos sąlygų turi būti toks, kad būtų aišku, kad skirtinga praktika papildo viena kitą ir nesidubliuoja;

d)	tinkamumo finansuoti sąlygos;

e)	I priede išdėstyti rezultato rodikliai, prie kurių turėtų būti tiesiogiai ir reikšmingai prisidedama intervencine priemone;

kiekvienos intervencinės priemonės, kuri grindžiama šio reglamento II priede išvardytomis intervencinių priemonių rūšimis, atveju – jos atitikties atitinkamoms PPO sutarties dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatoms, nurodytoms šios reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede, aprašas, o kiekvienos intervencinės priemonės, kuri nėra grindžiama šio reglamento II priede išvardytomis intervencinių priemonių rūšimis, atveju – nuoroda į tai, ar ji atitinka atitinkamas PPO sutarties dėl žemės ūkio 6.5 straipsnio arba 2 priedo nuostatas, ir jei atitinka – atitikties aprašas;

g)	vienas produkto rodiklis ir planuojami gauti metiniai intervencinės priemonės produktai, kaip nurodyta 102 straipsnio 5 dalyje;

h)	planuojamos metinės pastoviosios arba vidutinės vieneto sumos, kaip nurodyta 102 straipsnio 1 dalyje, ir, kai aktualu, didžiausios arba mažiausios planuojamos vieneto sumos, kaip nurodyta 102 straipsnio 2 ir 3 dalyse;

i)	paaiškinimas, kaip buvo nustatytos šios dalies h punkte nurodytos sumos;

kai taikytina:

i)	paramos forma ir norma;

ii)	numatomo paramos vieneto sumų apskaičiavimo metodas ir jo patvirtinimas pagal 82 straipsnį;

intervencinei priemonei skirtas metinis finansinis asignavimas, nurodytas 101 straipsnio 1 dalyje, arba, 42 straipsnio a, d, e ir f punktuose nurodytų sektorių atveju – atitinkamam sektoriui skirtas metinis finansinis asignavimas, kaip nurodyta 101 straipsnio 2 dalyje, įskaitant, kai taikytina, dotacijoms numatytos sumos ir finansinėms priemonėms planuojamos sumos atskirą nurodymą;

l)	nuoroda į tai, ar intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas.

Pirmos pastraipos e punktas netaikomas intervencinėms priemonėms, priklausančioms bitininkystės sektoriuje taikomų intervencinių priemonių rūšiai, nurodytai 55 straipsnio 1 dalies a ir c–g punktuose, vyno sektoriuje taikomų intervencinių priemonių rūšiai, nurodytai 58 straipsnio 1 dalies h–k punktuose, ir informavimo apie kokybės sistemas ir jų populiarinimo veiksmams, kuriems taikomos 77 straipsnyje nurodytos rūšies intervencinės priemonės dėl bendradarbiavimo.

112 straipsnis

Siektinų reikšmių planai ir finansiniai planai

1. 107 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytą siektinų reikšmių planą sudaro apibendrinamoji lentelė, kurioje pateikiamos siektinos reikšmės ir tarpinės reikšmės, kaip nurodyta 109 straipsnio 1 dalies a punkte.

2. 107 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytą finansinį planą sudaro apžvalginė lentelė, kurioje numatyta:

valstybės narės asignavimai intervencinių priemonių rūšims tiesioginių išmokų forma, kaip nurodyta 87 straipsnio 1 dalyje, intervencinių priemonių rūšims vyno sektoriuje, kaip nurodyta 88 straipsnio 1 dalyje, intervencinių priemonių rūšims bitininkystės sektoriuje, kaip nurodyta 88 straipsnio 2 dalyje, ir kaimo plėtrai skirtų intervencinių priemonių rūšims, kaip nurodyta 89 straipsnio 3 dalyje, tiksliai nurodant metines ir bendras sumas, kurias valstybės narės rezervuoja siekdamos laikytis 92–98 straipsniuose nustatytų reikalavimų dėl mažiausių finansinių asignavimų;

a punkte nurodytos sumos, pagal 103 straipsnį perkeltos iš intervencinių priemonių rūšių tiesioginių išmokų forma į kaimo plėtrai skirtų intervencinių priemonių rūšis (ir atvirkščiai), ir iš valstybės narės asignavimų intervencinių priemonių rūšims tiesioginių išmokų forma atskaitytos sumos, siekiant pagal 88 straipsnio 6 dalį finansuoti III antraštinės dalies III skyriaus 7 skirsnyje nurodytų rūšių intervencines priemones kituose sektoriuose;

valstybės narės asignavimai intervencinių priemonių rūšims apynių sektoriuje, kaip nurodyta 88 straipsnio 3 dalyje, ir intervencinių priemonių rūšims alyvuogių aliejaus sektoriuje, kaip nurodyta 88 straipsnio 4 dalyje, o jei tų rūšių intervencinės priemonės netaikomos – sprendimas pagal 88 straipsnio 5 dalį įtraukti atitinkamus asignavimus į valstybės narės asignavimą tiesioginėms išmokoms;

d)	kai aktualu, perkelti valstybės narės asignavimai iš EŽŪFKP paramai pagal „InvestEU“ pagal šio reglamento 81 straipsnį, Reglamentą (ES) 2021/783 arba Reglamentą (ES) 2021/817 laikantis šio reglamento 99 straipsnio;

e)	kai aktualu, atokiausiems regionams numatytos sumos.

3. Be to, kas nurodyta 2 dalyje, išsamiame finansiniame plane kiekvieniems finansiniams metams, kaip valstybių narių mokėjimo vykdymo prognozės, pateikiamos 111 straipsnio g ir k punktus atitinkančios lentelės, kuriose nurodoma ši informacija:

valstybės narės asignavimų intervencinių priemonių rūšims tiesioginių išmokų forma po lėšų perkėlimų pagal 2 dalies b ir c punktus suskirstymas remiantis preliminariais finansiniais asignavimais pagal intervencinių priemonių rūšis ir pagal intervencines priemones, nurodant kiekvienai intervencinei priemonei planuojamus gauti produktus, planuojamas vidutines arba pastoviąsias vieneto sumas, nurodytas 102 straipsnio 1 dalyje, ir, kai aktualu, didžiausias arba mažiausias planuojamas vieneto sumas arba abi šias sumas, kaip nurodyta 102 straipsnio 2 dalyje. Kai taikytina, atliekant suskirstymą taip pat nurodoma teisių į išmokas rezervo suma.

Nurodoma sumažinus išmokas numatomų gauti lėšų bendra suma, kaip nurodyta 17 straipsnyje.

Atsižvelgiant į sumažinus išmokas numatomų gauti lėšų, nurodytų 17 straipsnyje ir 87 straipsnio 3 dalyje, naudojimą, tie preliminarūs finansiniai asignavimai, su jais susiję planuojami gauti produktai ir atitinkamos planuojamos vidutinės arba pastoviosios vieneto sumos nustatomi iki išmokų sumažinimo;

pagal intervencines priemones suskirstyti asignavimai III antraštinės dalies III skyriuje nurodytoms intervencinių priemonių rūšims, nurodant planuojamus gauti produktus arba, 42 straipsnio a, d, e ir f punktuose nurodytų sektorių atveju, preliminarūs finansiniai asignavimai kiekvienam sektoriui, nurodant planuojamus gauti produktus, išreikštus kiekvienam sektoriui skirtų veiksmų programų skaičiumi;

pagal intervencinių priemonių rūšis ir pagal intervencines priemones suskirstyti valstybės narės asignavimai kaimo plėtrai po lėšų į tiesiogines išmokas ir iš jų perkėlimo pagal b punktą, įskaitant bendras BŽŪP strateginio plano laikotarpio sumas, taip pat nurodant taikytiną EŽŪFKP įnašo normą pagal intervencines priemones ir, kai taikytina, regiono tipus. Jei perkeliamos lėšos iš tiesioginių išmokų, nurodoma (-os) intervencinė (-s) priemonė (-s) arba intervencinės priemonės dalis, kuriai (-ioms) finansuoti naudojamos perkeliamos lėšos. Be to, toje lentelėje nurodomi planuojami gauti produktai pagal intervencines priemones ir planuojamos vidutinės arba pastoviosios vieneto sumos, nurodytos 102 straipsnio 1 dalyje, taip pat, kai aktualu, didžiausios planuojamos vidutinės vieneto sumos, kaip nurodyta 102 straipsnio 3 dalyje. Kai taikytina, į lentelę taip pat įtraukiamos dotacijos ir finansinėms priemonėms numatytos sumos. Taip pat nurodomos techninės paramos sumos.

113 straipsnis

Valdymo ir koordinavimo sistemos

Skirsnį dėl 107 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytų valdymo ir koordinavimo sistemų sudaro:

a)	informacija apie visas Reglamento (ES) 2021/2116 II antraštinės dalies II skyriuje nurodytas valdymo įstaigas, taip pat nacionalinę vadovaujančiąją instituciją ir, kai aktualu, regionines vadovaujančiąsias institucijas;

b)	informacija apie šio reglamento 123 straipsnio 4 dalyje nurodytas tarpines institucijas ir jų vaidmenį;

informacija apie Reglamento (ES) 2021/2116 IV antraštinėje dalyje nurodytas kontrolės sistemas ir nuobaudas, įskaitant:

i)	Reglamento (ES) 2021/2116 IV antraštinės dalies II skyriuje nurodytą integruotą administravimo ir kontrolės sistemą;

ii)	Reglamento (ES) 2021/2116 IV antraštinės dalies IV ir V skyriuose nurodytą kontrolės ir nuobaudų sistemą, susijusią su paramos sąlygų sistemos taikymu;

iii)	už patikras atsakingas kompetentingas kontrolės įstaigas;

d)	stebėsenos ir ataskaitų teikimo struktūros apžvalga.

114 straipsnis

Modernizavimas

Skirsnyje dėl 107 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytų BŽŪP modernizavimui būtinų elementų nurodomi BŽŪP strateginio plano elementai, kuriais prisidedama prie žemės ūkio, kaimo vietovių ir BŽŪP modernizavimo; jame visų pirma:

apžvelgiama, kaip BŽŪP strateginis planas padės siekti 6 straipsnio 2 dalyje nustatyto kompleksinio tikslo, visų pirma:

i)	apibūdinant organizacinę ŽŪŽIS struktūrą;

ii)

apibūdinant, kaip 15 straipsnyje nurodytos konsultavimo tarnybos, 126 straipsnyje nurodytas mokslinių tyrimų ir nacionalinis BŽŪP tinklas bendradarbiaus teikdami konsultavimo, žinių srautų ir inovacijų paslaugas ir kaip į ŽŪŽIS integruoti intervencinėmis priemonėmis pagal 78 straipsnį ir kitomis intervencinėmis priemonėmis remiami veiksmai;

b)	apibūdinama žemės ūkio sektoriui ir kaimo vietovėms skirtų skaitmeninių technologijų plėtojimo ir jų naudojimo BŽŪP strateginiame plane nustatytų intervencinių priemonių veiksmingumui ir efektyvumui didinti strategija.

115 straipsnis

Priedai

1. 107 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytame BŽŪP strateginio plano I priede apibendrinami 139 straipsnyje nurodyto ex ante vertinimo ir Direktyvoje 2001/42/EB nurodyto SPAV pagrindiniai rezultatai, tai, kaip į juos buvo atsižvelgta (arba pagrindžiama, kodėl į juos nebuvo atsižvelgta), ir pateikiama nuoroda į išsamią ex ante vertinimo ataskaitą ir SPAV ataskaitą.

2. 107 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytame BŽŪP strateginio plano II priede pateikiama esamos padėties vietovėje, kuriai taikomas BŽŪP strateginis planas, SSGG analizė.

SSGG analizė yra grindžiama esama padėtimi vietovėje, kuriai taikomas BŽŪP strateginis planas, ir, atsižvelgiant į kiekvieną 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą konkretų tikslą, joje pateikiamas bendras esamos padėties vietovėje, kuriai taikomas BŽŪP strateginis planas, aprašas, grindžiamas bendrais konteksto rodikliais ir kita kiekybine ir kokybine naujausia informacija, pavyzdžiui, tyrimais, ankstesnių vertinimų ataskaitomis, sektorių analize ir gerosios jau įgytos patirties pavyzdžiais.

Kai aktualu, į SSGG analizę įtraukiama teritorinių aspektų analizė, įskaitant regioninius specifiškumus, akcentuojant tas teritorijas, kuriose konkrečiai taikomos intervencinės priemonės, ir su sektoriais susijusių aspektų analizė, visų pirma tų sektorių, kuriems taikomos specialiosios intervencinės priemonės arba programos.

Be to, atsižvelgiant į kiekvieną 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą bendrąjį ir konkretų tikslą, tame apraše visų pirma nurodomos:

a)	BŽŪP strateginio plano srityje nustatytos stiprybės;

b)	BŽŪP strateginio plano srityje nustatytos silpnybės;

c)	BŽŪP strateginio plano srityje nustatytos galimybės;

d)	BŽŪP strateginio plano srityje nustatytos grėsmės.

SSGG analizėje, aptariant 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nustatytus konkrečius tikslus, remiamasi pagal XIII priede išvardytus teisėkūros procedūra priimamus aktus parengtais nacionaliniais planais.

SSGG analizėje, aptariant 6 straipsnio 1 dalies g punkte nustatytą konkretų tikslą, pateikiama trumpa analizė apie galimybes naudotis žeme, žemės nuosavybės judumą ir žemės restruktūrizavimą, galimybes gauti finansavimą ir kreditus, taip pat galimybes įgyti žinių ir gauti konsultacijų.

SSG analizėje, aptariant 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą kompleksinį tikslą, taip pat pateikiama atitinkama informacija apie ŽŪŽIS ir susijusių struktūrų veikimą.

3. 107 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytame BŽŪP strateginio plano III priede pateikiami konsultacijų su partneriais, visų pirma su atitinkamomis institucijomis regionų ir vietos lygmenimis, rezultatai ir trumpai apibūdinama, kaip atliktos konsultacijos.

4. 107 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytame BŽŪP strateginio plano IV priede trumpai apibūdinama specialioji išmoka už medvilnę ir jos papildomumas su kitomis BŽŪP strateginiame plane nustatytomis intervencinėmis priemonėmis.

5. 107 straipsnio 2 dalies e punkte nurodyto BŽŪP strateginio plano V priedo elementai yra šie:

trumpas pagal BŽŪP strateginį planą teikiamo papildomo nacionalinio finansavimo, skirto III antraštinės dalies IV skyriuje nustatytoms intervencinėms priemonėms kaimo plėtros srityje finansuoti, aprašymas, įskaitant kiekvienai intervencinei priemonei skiriamas sumas ir nuorodą į atitiktį šio reglamento reikalavimams;

b)	papildomumo su BŽŪP strateginiame plane nustatytomis intervencinėmis priemonėmis paaiškinimas;

c)	nuoroda į tai, ar papildomas nacionalinis finansavimas nėra priskirtas SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jo turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas, ir

d)	53 straipsnyje nurodyta nacionalinė finansinė parama vaisių ir daržovių sektoriuje.

6. 107 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytame BŽŪP strateginio plano VI priede pateikiama ši informacija apie pereinamojo laikotarpio nacionalinę pagalbą:

a)	metinis konkrečiam sektoriui skirtas finansinis paketas kiekvienam sektoriui, kuriam skiriama pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama;

b)	kai aktualu, didžiausias paramos norma vienetui kiekvienais laikotarpio metais;

c)	kai aktualu, informacija apie ataskaitinį laikotarpį, iš dalies pakeistą pagal 147 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą;

d)	trumpas pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos papildomumo su intervencinėmis priemonėmis pagal BŽŪP strateginį planą aprašymas.

116 straipsnis

Su BŽŪP strateginio plano turiniu susiję deleguotieji įgaliojimai

Komisijai pagal 152 straipsnį suteikiami įgaliojimai iki 2023 m. gruodžio 31 d. priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos šio skyriaus nuostatos dėl BŽŪP strateginio plano turinio ir jo priedų. Tie deleguotieji aktai griežtai apriboti – jie apima vien problemų, su kuriomis susiduria valstybės narės, sprendimą.

117 straipsnis

Su BŽŪP strateginio plano turiniu susiję įgyvendinimo įgaliojimai

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos 108–115 straipsniuose nurodytų elementų pateikimo BŽŪP strateginiuose planuose taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 153 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

III SKYRIUS

BŽŪP STRATEGINIO PLANO PATVIRTINIMAS IR DALINIS PAKEITIMAS

118 straipsnis

BŽŪP strateginio plano patvirtinimas

1. Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. pateikia Komisijai pasiūlymą dėl BŽŪP strateginio plano, kuriame pateikiamas 107 straipsnyje nurodytas turinys.

2. Komisija įvertina siūlomo BŽŪP strateginio plano išsamumą, jo nuoseklumą ir derėjimą su bendraisiais Sąjungos teisės principais, su šiuo reglamentu ir pagal jį priimtais deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais, taip pat su Reglamentu (ES) 2021/2116, jo faktinį indėlį siekiant 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų konkrečių tikslų ir jo poveikį tinkamam vidaus rinkos veikimui ir konkurencijos iškraipymui bei administracinės naštos paramos gavėjams ir administracijai lygiui. Visų pirma, vertinamas BŽŪP strateginio plano strategijos tinkamumas, atitinkami konkretūs tikslai, siektinos reikšmės, intervencinės priemonės ir SSGG analize bei ex ante vertinimu grindžiamas biudžeto išteklių skyrimas konkretiems BŽŪP strateginio plano tikslams pasiekti naudojant siūlomą intervencinių priemonių rinkinį.

3. Atsižvelgusi į 2 dalyje nurodyto vertinimo rezultatus, Komisija per tris mėnesius nuo BŽŪP strateginio plano pateikimo dienos gali valstybės narėms pateikti pastabų.

Valstybė narė pateikia Komisijai visą reikiamą papildomą informaciją ir, kai tikslinga, patikslina pasiūlytą planą.

4. Komisija patvirtina siūlomą BŽŪP strateginį planą, jei pateikta reikiama informacija ir jei planas dera su 9 straipsniu ir kitais šiame reglamente bei Reglamente (ES) 2021/2116 nustatytais reikalavimais, taip pat pagal juos priimtais deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais. Patvirtinimo tikslais remiamasi tik tais aktais, kurie valstybėms narėms yra teisiškai privalomi.

5. Kiekvienas BŽŪP strateginis planas patvirtinamas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią atitinkama valstybė narė jį pateikė.

Patvirtinimas netaikomas 113 straipsnio c punkte ir BŽŪP strateginio plano I–IV prieduose, nurodytuose 107 straipsnio 2 dalies a–d punktuose, pateiktai informacijai.

Tinkamai pagrįstais atvejais valstybė narė gali paprašyti Komisijos patvirtinti ir tą BŽŪP strateginį planą, kuriame pateikti ne visi elementai. Tuo atveju atitinkama valstybė narė nurodo trūkstamas BŽŪP strateginio plano dalis ir pateikia su visu BŽŪP strateginiu planu susijusias preliminarias siektinas reikšmes ir finansinius planus, kaip nurodyta 112 straipsnyje, kad įrodytų bendrą plano nuoseklumą ir darną. Trūkstami BŽŪP strateginio plano elementai pateikiami Komisijai kaip plano pakeitimas pagal 119 straipsnį per ne ilgesnį nei trijų mėnesių laikotarpį nuo BŽŪP strateginio plano patvirtinimo dienos.

6. Kiekvieną BŽŪP strateginį planą Komisija patvirtina priimdama įgyvendinimo sprendimą, netaikydama 153 straipsnyje nurodytos komiteto procedūros.

7. BŽŪP strateginiai planai teisiškai įsigalioja tik juos patvirtinus Komisijai.

119 straipsnis

BŽŪP strateginio plano dalinis pakeitimas

1. Valstybės narės gali teikti Komisijai prašymus iš dalies pakeisti jų BŽŪP strateginius planus.

2. Prašymai iš dalies pakeisti BŽŪP strateginius planus turi būti tinkamai pagrįsti ir visų pirma juose turi būti nurodytas tikėtinas plano pakeitimų poveikis 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų konkrečių tikslų siekimui. Prie jų pridedamas iš dalies pakeistas planas ir, atitinkamai, atnaujinti priedai.

3. Komisija įvertina dalinio pakeitimo suderinamumą su šiuo reglamentu ir pagal jį priimtais deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais, taip pat su Reglamentu (ES) 2021/2116, ir jo faktinį prisidėjimą siekiant konkrečių tikslų.

4. Komisija patvirtina prašomą BŽŪP strateginio plano dalinį pakeitimą, jei pateikta reikiama informacija ir jei iš dalies pakeistas planas dera su 9 straipsniu ir kitais šiame reglamente bei Reglamente (ES) 2021/2116 nustatytais reikalavimais, taip pat su pagal juos priimtais deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais.

5. Komisija gali pateikti pastabų per 30 darbo dienų nuo prašymo iš dalies pakeisti BŽŪP strateginį planą pateikimo dienos. Valstybė narė pateikia Komisijai visą reikiamą papildomą informaciją.

6. Prašymas iš dalies pakeisti BŽŪP strateginį planą patvirtinamas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią valstybė narė jį pateikė.

7. Prašymas iš dalies pakeisti BŽŪP strateginį planą gali būti teikiamas vieną kartą per kalendorinius metus, atsižvelgiant į galimas išimtis, kurios numatytos šiame reglamente arba kurias Komisija nustato pagal 122 straipsnį. Be to, BŽUP strateginio plano laikotarpiu gali būti pateikti trys papildomi prašymai iš dalies pakeisti BŽŪP strateginį planą. Ši dalis netaikoma prašymams dėl dalinių pakeitimų siekiant pateikti trūkstamus elementus pagal 118 straipsnio 5 dalį.

Prašymas iš dalies pakeisti BŽŪP strateginį planą, susijęs su 17 straipsnio 5 dalimi, 88 straipsnio 7 dalimi, 103 straipsnio 5 dalimi arba 120 straipsniu, nepatenka į šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytą apribojimą.

8. Dalinis BŽŪP strateginio plano pakeitimas, susijęs su 17 straipsnio 5 dalimi, 88 straipsnio 7 dalimi arba 103 straipsnio 1 dalimi, EŽŪGF atžvilgiu įsigalioja nuo kalendorinių metų, einančių po metų, kuriais Komisija patvirtino prašymą dėl dalinio pakeitimo, sausio 1 d. ir atitinkamai iš dalies pakeitus asignavimus pagal 87 straipsnio 2 dalį.

Dalinis BŽŪP strateginio plano pakeitimas, susijęs su 103 straipsnio 1 dalimi, EŽŪFKP atžvilgiu įsigalioja po to, kai Komisija patvirtina prašymą dėl dalinio pakeitimo, ir atitinkamai iš dalies pakeitus asignavimus pagal 89 straipsnio 4 dalį.

Dalinis BŽŪP strateginio plano pakeitimas, susijęs su EŽŪGF, išskyrus šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus dalinius pakeitimus, įsigalioja nuo valstybės narės nustatytos dienos, kuri yra vėlesnė už tą datą, kai Komisija patvirtina prašymą dėl to dalinio pakeitimo. Valstybės narės gali nustatyti skirtingą (-as) įsigaliojimo datą (-as) skirtingiems dalinio pakeitimo elementams. Nustatydamos šią datą, valstybės narės atsižvelgia į šiame straipsnyje nustatytus patvirtinimo procedūros terminus ir į tai, kad ūkininkai ir kiti paramos gavėjai turėtų pakankamai laiko atsižvelgti į dalinį pakeitimą. Numatomą datą nurodo valstybė narė kartu su prašymu iš dalies pakeisti BŽŪP strateginį planą ir ją turi patvirtinti Komisija pagal šio straipsnio 10 dalį.

9. Nukrypstant nuo šio straipsnio 2–8, 10 ir 11 dalių, valstybės narės gali bet kada keisti savo BŽŪP strateginių planų elementus, susijusius su intervencinėmis priemonėmis pagal III antraštinės dalies IV skyrių, įskaitant tokių intervencinių priemonių tinkamumo finansuoti sąlygas, ir tuos pakeitimus taikyti, jei dėl to nesikeičia 109 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos siektinos reikšmės. Apie tokius pakeitimus jos praneša Komisijai iki jų taikymo pradžios ir įtraukia juos į kitą prašymą iš dalies pakeisti BŽŪP strateginį planą pagal šio straipsnio 1 dalį.

10. Kiekvieną BŽŪP strateginio plano dalinį pakeitimą Komisija patvirtina priimdama įgyvendinimo sprendimą, netaikydama 153 straipsnyje nurodytos komiteto procedūros.

11. Nedarant poveikio 86 straipsniui, BŽŪP strateginių planų daliniai pakeitimai teisiškai įsigalioja tik juos patvirtinus Komisijai.

12. Vien administracinio ar redakcinio pobūdžio arba akivaizdžių klaidų taisymai, kurie nedaro poveikio politikos įgyvendinimui ir intervencinių priemonių taikymui, nelaikomi dalinio pakeitimo prašymu pagal šį straipsnį. Valstybės narės informuoja Komisiją apie tokius taisymus.

120 straipsnis

BŽŪP strateginių planų peržiūra

Kai iš dalies keičiamas kuris nors iš XIII priede išvardytų teisėkūros procedūra priimamų aktų, kiekviena valstybė narė įvertina, ar jos BŽŪP strateginis planas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, visų pirma kalbant apie 109 straipsnio 2 dalies a punkto v papunktyje nurodytą paaiškinimą ir tame paaiškinime nurodytus BŽŪP strateginio plano papildomus elementus. Kiekviena valstybė narė per šešis mėnesius nuo dalinio pakeitimo perkėlimo į nacionalinę teisę termino XIII priede nurodytos direktyvos atveju arba per šešis mėnesius nuo dalinio pakeitimo taikymo pradžios dienos XIII priede nurodyto reglamento atveju praneša Komisijai apie savo vertinimo rezultatus ir prideda paaiškinimą, taip pat prireikus pateikia prašymą iš dalies pakeisti savo BŽŪP strateginį planą pagal 119 straipsnio 2 dalį.

121 straipsnis

Laikotarpių, per kuriuos Komisija turi imtis veiksmų, apskaičiavimas

Šio skyriaus tikslais, jei yra nustatytas laikotarpis, per kurį Komisija turi imtis veiksmų, tas laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai pateikiama visa informacija, atitinkanti šiame reglamente ir pagal jį priimtose nuostatose nustatytus reikalavimus.

Į šį laikotarpį neįtraukiamas:

a)	laikotarpis, prasidedantis kitą dieną po dienos, kurią Komisija išsiunčia valstybei narei savo pastabas arba prašymą pateikti patikslintus dokumentus, ir baigiasi tą dieną, kurią valstybė narė pateikia atsakymą Komisijai;

b)	su 17 straipsnio 5 dalimi, 88 straipsnio 7 dalimi ir 103 straipsnio 5 dalimi susijusių dalinių pakeitimų atveju – deleguotojo akto, kuriuo iš dalies keičiami asignavimai pagal 87 straipsnio 2 dalį, priėmimo laikotarpis.

122 straipsnis

Deleguotieji įgaliojimai, susiję su BŽŪP strateginių planų daliniais pakeitimais

Komisijai pagal 152 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis skyrius papildomas nuostatomis dėl:

a)	prašymų dėl BŽŪP strateginių planų dalinio pakeitimo pateikimo procedūrų ir terminų;

b)	kitų atvejų, kurie į didžiausią galimą 119 straipsnio 7 dalyje nurodytų dalinių pakeitimų skaičių neįskaičiuojami, nustatymo.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

KOORDINAVIMAS IR VALDYMAS

123 straipsnis

Vadovaujančioji institucija

1. Kiekviena valstybė narė paskiria už jos BŽŪP strateginį planą atsakingą nacionalinę vadovaujančiąją instituciją.

Valstybės narės, atsižvelgdamos į savo konstitucines ir institucines nuostatas, gali paskirti regionines vadovaujančiąsias institucijas, atsakingas už kai kurių arba visų 2 dalyje nurodytų užduočių vykdymą.

Valstybės narės užtikrina, kad atitinkama valdymo ir kontrolės sistema būtų sukurta tokiu būdu, kad ja būtų užtikrintas aiškus nacionalinės vadovaujančiosios institucijos ir, kai aktualu, regioninių vadovaujančiųjų institucijų bei kitų įstaigų funkcijų pasiskirstymas ir atskyrimas. Valstybės narės atsako už užtikrinimą, kad sistema veiktų veiksmingai visą BŽŪP strateginio plano laikotarpį.

2. Vadovaujančioji institucija atsako už efektyvų, veiksmingą ir tinkamą BŽŪP strateginio plano administravimą ir įgyvendinimą. Ji visų pirma užtikrina, kad:

a)	būtų sukurta elektroninė informacinė sistema, kaip nurodyta 130 straipsnyje;

ūkininkai, kiti paramos gavėjai ir kitos įstaigos, dalyvaujantys įgyvendinant intervencines priemones:

i)	būtų informuojami apie jų pareigas, atsirandančias dėl suteiktos pagalbos, ir taikytų arba atskirą apskaitos sistemą, arba atitinkamą apskaitos kodą visiems su veiksmu susijusiems sandoriams, kai aktualu;

ii)	žinotų apie duomenų teikimo vadovaujančiajai institucijai ir produktų bei rezultatų registravimo reikalavimus;

ūkininkams ir kitiems atitinkamiems paramos gavėjams, kai tikslinga – elektroninėmis priemonėmis, būtų pateikiama aiški ir tiksli informacija apie ūkių lygmeniu taikytinus teisės aktais nustatytus valdymo reikalavimus ir minimaliuosius GAAB standartus, nustatytus pagal III antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnį, bei su socialinės paramos sąlygomis susijusius reikalavimus, nustatytus pagal III antraštinės dalies I skyriaus 3 skirsnį;

d)	139 straipsnyje nurodytas ex ante vertinimas atitiktų vertinimo ir stebėsenos sistemą ir kad jis būtų pateiktas Komisijai;

būtų parengtas 140 straipsnio 4 dalyje nurodytas vertinimo planas, tame straipsnyje nurodyti ex post vertinimai būtų atliekami per šiame reglamente nustatytus laikotarpius, būtų užtikrinama tokių vertinimų atitiktis stebėsenos ir vertinimo sistemai, taip pat kad jie būtų pateikti Stebėsenos komitetui ir Komisijai;

f)	Stebėsenos komitetui būtų pateikta BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo pagal konkrečius jo tikslus ir prioritetus stebėsenai būtina informacija ir dokumentai;

g)	būtų parengta metinė veiklos rezultatų ataskaita, įskaitant suvestines stebėsenos duomenų lenteles, ir, ataskaitą pateikus Stebėsenos komitetui jo nuomonei gauti, ji būtų pateikta Komisijai pagal Reglamento (ES) 2021/2116 9 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punktą;

h)	būtų imtasi atitinkamų tolesnių veiksmų, kuriais būtų atsižvelgta į Komisijos pastabas dėl metinių veiklos rezultatų ataskaitų;

i)	mokėjimo agentūra, prieš suteikdama leidimą skirti išmokas, gautų visą reikiamą informaciją, pirmiausia apie taikytas procedūras ir atliktus finansuoti atrinktų intervencinių priemonių patikrinimus;

j)	paramos pagal EŽŪFKP lėšomis finansuojamas intervencines priemones, išskyrus su plotu ir gyvūnais susijusias intervencines priemones, gavėjai patvirtintų gavę finansinę paramą, taip pat patvirtintų, kad tinkamai naudoja Sąjungos ženklą, laikydamiesi Komisijos pagal 5 dalį nustatytų taisyklių;

BŽŪP strateginis planas būtų viešinamas, be kita ko, pasitelkiant nacionalinį BŽŪP tinklą, informuojant:

galimus paramos gavėjus, profesines organizacijas, ekonominius ir socialinius partnerius, vyrų ir moterų lygybę propaguojančias įstaigas ir atitinkamas nevyriausybines organizacijas, įskaitant aplinkos apsaugos organizacijas, apie BŽŪP strateginio plano siūlomas galimybes ir apie taisykles BŽŪP strateginio plano finansavimui gauti, ir

ii)	ūkininkus, kitus paramos gavėjus ir plačiąją visuomenę apie Sąjungos paramą, kuri skiriama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai pagal BŽŪP strateginį planą.

EŽŪGF lėšomis finansuojamos paramos atveju valstybės narės suteikia galimybę vadovaujančiajai institucijai atitinkamai naudotis EŽŪFKP naudojamomis matomumo didinimo ir komunikacijos priemonėmis bei struktūromis.

3. Kai už 2 dalyje nurodytų užduočių vykdymą atsako regioninės vadovaujančiosios institucijos, nurodytos 1 dalies antroje pastraipoje, nacionalinė vadovaujančioji institucija užtikrina, kad tų institucijų veiksmai būtų tinkamai tarpusavyje koordinuojami siekiant garantuoti BŽŪP strateginio plano rengimo ir įgyvendinimo darną ir nuoseklumą.

4. Nacionalinė vadovaujančioji institucija arba, kai aktualu, regioninės vadovaujančiosios institucijos gali deleguoti užduotis tarpinėms įstaigoms. Tuo atveju užduotis deleguojanti vadovaujančioji institucija išlieka visiškai atsakinga už tų užduočių efektyvų ir tinkamą administravimą bei įgyvendinimą ir užtikrina, kad būtų nustatytos tinkamos nuostatos, kuriomis būtų sudarytos sąlygos tarpinei įstaigai gauti visus toms užduotims vykdyti reikiamus duomenis ir informaciją.

5. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos vienodos 2 dalies j ir k punktuose nurodytų informavimo, viešinimo ir matomumo didinimo reikalavimų taikymo sąlygos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 153 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

124 straipsnis

Stebėsenos komitetas

1. Kiekviena valstybė narė per tris mėnesius nuo pranešimo valstybei narei apie Komisijos įgyvendinimo sprendimą, kuriuo patvirtinamas BŽŪP strateginis planas, dienos įsteigia nacionalinį BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo stebėsenos komitetą (toliau – Stebėsenos komitetas).

Kiekvienas Stebėsenos komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles, kurios apima nuostatas dėl koordinavimo su regioniniais stebėsenos komitetais, kai jie įsteigti pagal 5 dalį, ir dėl interesų konfliktų prevencijos ir skaidrumo principo taikymo.

Stebėsenos komitetas posėdžiauja bent kartą per metus ir peržiūri visus klausimus, kurie daro poveikį pažangai siekiant BŽŪP strateginiame plane nustatytų siektinų reikšmių.

Kiekviena valstybė narė paskelbia Stebėsenos komiteto darbo tvarkos taisykles ir nuomones.

2. Kiekviena valstybė narė sprendžia dėl Stebėsenos komiteto sudėties ir užtikrina subalansuotą atstovavimą atitinkamoms valdžios institucijoms ir tarpinėms institucijoms, taip pat 106 straipsnio 3 dalyje nurodytų partnerių atstovams.

Kiekvienam Stebėsenos komiteto nariui suteikiama balsavimo teisė.

Valstybė narė Stebėsenos komiteto narių sąrašą skelbia internete.

Komisijos atstovai dalyvauja Stebėsenos komiteto veikloje patarėjo teisėmis.

3. Stebėsenos komitetas visų pirma nagrinėja:

a)	pažangą įgyvendinant BŽŪP strateginį planą ir siekiant tarpinių bei siektinų reikšmių;

b)	visus klausimus, kurie daro poveikį BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo veiksmingumui, ir veiksmus, kurių imtasi tiems klausimams išspręsti, įskaitant pažangą siekiant supaprastinti ir sumažinti galutiniams paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą;

c)	ex ante vertinimo elementus, išvardytus Reglamento (ES) 2021/1060 58 straipsnio 3 dalyje, ir to reglamento 59 straipsnio 1 dalyje nurodytą strategijos dokumentą;

d)	pažangą, padarytą atliekant vertinimus, vertinimų santraukas ir tolesnius veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į išvadas;

e)	atitinkamą nacionalinio BŽŪP tinklo pateiktą informaciją, susijusią su BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo veiksmingumu;

f)	komunikacijos ir matomumo veiksmų įgyvendinimą;

g)	administracinių pajėgumų stiprinimą valdžios institucijoms, ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, kai aktualu.

4. Stebėsenos komitetas teikia savo nuomonę dėl:

a)	veiksmų atrankos metodikos ir kriterijų;

b)	metinių veiklos rezultatų ataskaitų;

c)	vertinimo plano ir jo pakeitimų;

d)	bet kokių vadovaujančiosios institucijos pasiūlymų iš dalies pakeisti BŽŪP strateginį planą.

5. Kai elementai nustatomi regioniniu lygmeniu, atitinkama valstybė narė gali įsteigti regioninius stebėsenos komitetus, kurie stebėtų regioninių elementų įgyvendinimą ir pateiktų nacionaliniam stebėsenos komitetui informaciją šiuo klausimu. Šis straipsnis tiems regioniniams stebėsenos komitetams mutatis mutandis taikomas regioniniu lygmeniu nustatytų elementų atžvilgiu.

125 straipsnis

Techninė parama valstybių narių iniciatyva

1. Valstybės narės iniciatyva EŽŪFKP gali remti veiksmus, būtinus veiksmingam paramos, susijusios su BŽŪP strateginiu planu, administravimui ir įgyvendinimui, įskaitant 126 straipsnio 1 dalyje nurodytų nacionalinių BŽŪP tinklų sukūrimą ir veikimą. Šioje dalyje nurodyti veiksmai gali būti susiję su ankstesniais programavimo laikotarpiais ir vėlesniais BŽŪP strateginio plano laikotarpiais.

2. Pagrindinio fondo institucijos veiksmams pagal Reglamento (ES) 2021/1060 31 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis taip pat gali būti skiriama parama, jei LEADER iniciatyvai skiriama parama iš EŽŪFKP.

3. Valstybių narių iniciatyva teikiama techninė parama nenaudojama tvirtinančiosioms įstaigoms, nurodytoms Reglamento (ES) 2021/2116 12 straipsnyje, finansuoti.

126 straipsnis

Nacionaliniai ir Europos BŽŪP tinklai

1. Komisijai patvirtinus BŽŪP strateginį planą, ne vėliau kaip per 12 mėnesių kiekviena valstybė narė sukuria nacionalinį bendros žemės ūkio politikos tinklą (nacionalinį BŽŪP tinklą), skirtą organizacijų ir administracijų, konsultantų, tyrėjų ir kitų inovacijų sektoriaus subjektų, taip pat kitų subjektų, susijusių su žemės ūkio ir kaimo plėtros sritimi, tinklaveikai nacionaliniu lygmeniu. Kuriant nacionalinius BŽŪP tinklus remiamasi esama tinklaveikos patirtimi ir praktika valstybėse narėse.

2. Komisija sukuria Europos bendros žemės ūkio politikos tinklą (Europos BŽŪP tinklą), skirtą nacionalinių tinklų, organizacijų ir administracijų, susijusių su žemės ūkio ir kaimo plėtros sritimi, tinklaveikai Sąjungos lygmeniu.

3. Vykdant tinklaveiką per nacionalinius ir Europos BŽŪP tinklus siekiama šių tikslų:

a)	didinti visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą įgyvendinant BŽŪP strateginius planus ir, kai aktualu, juos rengiant;

b)	padėti valstybių narių administracijoms įgyvendinti BŽŪP strateginius planus ir pereiti prie veiklos rezultatais grindžiamo įgyvendinimo modelio;

c)	prisidėti prie BŽŪP strateginių planų įgyvendinimo kokybės gerinimo;

d)	prisidėti prie visuomenės ir galimų paramos gavėjų informavimo apie BŽŪP ir finansavimo galimybes;

e)	skatinti inovacijas žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse ir remti tarpusavio mokymąsi ir visų suinteresuotųjų subjektų įtraukimą į keitimosi žiniomis ir žinių kaupimo procesą bei jų tarpusavio sąveiką;

f)	prisidėti prie stebėsenos ir vertinimo pajėgumų bei veiklos;

g)	prisidėti prie BŽŪP strateginių planų įgyvendinimo rezultatų sklaidos.

Pirmos pastraipos d punkte nustatyto tikslo siekiama visų pirma per nacionalinius BŽŪP tinklus.

4. Nacionalinių ir Europos BŽŪP tinklų užduotys siekiant 3 dalyje nustatytų tikslų yra šios:

a)	rinkti, analizuoti ir skleisti informaciją apie veiksmus ir gerąją praktiką, įgyvendinamus arba remiamus pagal BŽŪP strateginius planus, taip pat analizuoti pokyčius žemės ūkyje ir kaimo vietovėse, kurie svarbūs siekiant 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų konkrečių tikslų;

b)	padėti stiprinti valstybių narių administracijų ir kitų subjektų, dalyvaujančių įgyvendinant BŽŪP strateginius planus, pajėgumus, įskaitant su stebėsenos ir vertinimo procesais susijusius pajėgumus;

c)	kurti platformas, organizuoti forumus ir renginius, kurie sudarytų palankesnes sąlygas suinteresuotiesiems subjektams keistis patirtimi ir mokytis tarpusavyje, be kita ko, kai aktualu, keistis informacija su trečiųjų valstybių tinklais;

rinkti informaciją ir sudaryti palankesnes sąlygas ją skleisti, taip pat vykdyti finansuojamų struktūrų ir projektų, kaip antai Reglamento (ES) 2021/1060 33 straipsnyje nurodytų vietos veiklos grupių, šio reglamento 127 straipsnio 3 dalyje nurodytos EIP veiklos grupių, taip pat lygiaverčių struktūrų ir projektų tinklaveiką;

e)	remti šio reglamento 127 straipsnio 3 dalyje nurodytų EIP veiklos grupių, Reglamento (ES) 2021/1060 33 straipsnyje nurodytų vietos veiklos grupių arba panašių vietos plėtros struktūrų bendradarbiavimo projektus, įskaitant tarpvalstybinį bendradarbiavimą;

f)	kurti sąsajas su kitomis Sąjungos finansuojamomis strategijomis ar tinklais;

g)	padėti toliau plėtoti BŽŪP ir rengtis tolesniems BŽŪP strateginio plano laikotarpiams;

h)	nacionalinių BŽŪP tinklų atveju – dalyvauti Europos BŽŪP tinklo veikloje ir prie jos prisidėti;

i)	Europos BŽŪP tinklo atveju – bendradarbiauti su nacionaliniais BŽŪP tinklais ir prisidėti prie jų veiklos.

5. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma Europos BŽŪP tinklo organizacinė struktūra ir veikimas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 153 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

127 straipsnis

Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje

1. Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (EIP) tikslas yra skatinti inovacijas ir gerinti keitimąsi žiniomis.

EIP padeda taikyti ŽŪŽIS, susiedama įvairių sričių politiką ir priemones inovacijoms spartinti.

2. EIP padeda siekti 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų konkrečių tikslų.

Visų pirma ji:

a)	kuria pridėtinę vertę geriau susiedama mokslinius tyrimus ir ūkininkavimo praktiką ir skatindama platesnį turimų inovacinių priemonių naudojimą;

b)	susieja inovacijų subjektus ir projektus;

c)	skatina greitesnį ir platesnį inovacinių sprendimų perkėlimą į praktiką, įskaitant ūkininkų tarpusavio mainus, ir

d)	teikia informaciją mokslininkų bendruomenei apie ūkininkavimo praktikai reikalingus mokslinius tyrimus.

3. EIP veiklos grupės, remiamos pagal 77 straipsnyje nurodytą bendradarbiavimui skirtą intervencinę priemonę, yra EIP dalis. Kiekviena EIP veiklos grupė parengia planą, kaip kurti arba įgyvendinti tam tikrą inovacinį projektą. Toks inovacinis projektas turi būti grindžiamas sąveikiuoju inovacijų modeliu, kuris pasižymi šiais pagrindiniais principais:

a)	inovacinių sprendimų rengimas, daugiausia dėmesio skiriant ūkininkų arba miškininkų reikmėms, taip pat atsižvelgiant į sąveiką visoje tiekimo grandinėje, kai tai naudinga;

b)	papildomų žinių turinčių partnerių, pavyzdžiui, ūkininkų, konsultantų, tyrėjų, įmonių ar nevyriausybinių organizacijų sutelkimas į tikslinį junginį, kuris geriausiai tinka projekto tikslams pasiekti, ir

c)	bendras sprendimų priėmimas ir bendras kūrimas viso projekto metu.

EIP veiklos grupės gali veikti tarptautiniu, įskaitant tarpvalstybinį, lygmeniu. Numatomos inovacijos gali būti grindžiamos ne tik naujomis praktikomis, bet ir tradicine praktika, taikoma naujame geografiniame arba aplinkos kontekste.

EIP veiklos grupės skleidžia apibendrintą informaciją apie savo planus ir savo projektų rezultatus, visų pirma per nacionalinius ir Europos BŽŪP tinklus.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

STEBĖSENA, ATASKAITŲ TEIKIMAS IR VERTINIMAS

I SKYRIUS

VEIKLOS REZULTATŲ PERŽIŪROS SISTEMA

128 straipsnis

Veiklos rezultatų peržiūros sistemos rengimas

1. Veiklos rezultatų peržiūros sistema parengiama taikant pasidalijamąją valstybių narių ir Komisijos atsakomybę. Veiklos rezultatų peržiūros sistema sudaromos galimybės teikti ataskaitas dėl BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo veiksmingumo, jį stebėti ir vertinti to plano įgyvendinimo metu.

2. Veiklos rezultatų peržiūros sistemoje pateikiami šie elementai:

a)	bendrieji produkto, rezultato, poveikio ir konteksto rodikliai, nurodyti 7 straipsnyje, kuriais remiantis bus atliekama stebėsena, vertinimas ir rengiamos metinės veiklos rezultatų ataskaitos;

b)	siektinos reikšmės ir metinės tarpinės reikšmės, nustatomos, naudojant atitinkamus rezultato rodiklius, atitinkamo konkretaus tikslo atžvilgiu;

c)	duomenų rinkimas, saugojimas ir perdavimas;

d)	reguliariai teikiamos veiklos rezultatų, stebėsenos ir vertinimo veiklos ataskaitos;

e)	ex ante, tarpinis ir ex post vertinimai, taip pat visi kiti vertinimai, susiję su BŽŪP strateginiu planu.

129 straipsnis

Veiklos rezultatų peržiūros sistemos tikslai

Veiklos rezultatų peržiūros sistemos tikslai yra:

a)	įvertinti BŽŪP poveikį, veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą, darną ir Sąjungos pridėtinę vertę;

b)	stebėti pažangą siekiant BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų siektinų reikšmių;

c)	įvertinti BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų intervencinių priemonių poveikį, veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą ir darną;

d)	remti bendrą mokymosi procesą, susijusį su stebėsena ir vertinimu.

130 straipsnis

Elektroninė informacinė sistema

Valstybės narės sukuria arba naudoja esamą saugią elektroninę informacinę sistemą, kurioje registruoja ir laiko svarbią informaciją apie BŽŪP strateginio plano įgyvendinimą, įskaitant informaciją apie kiekvieną paramos gavėją ir veiksmą, kurios reikia stebėsenai ir vertinimui, visų pirma pažangos siekiant nustatytų tikslų ir siektinų reikšmių stebėsenai.

131 straipsnis

Informacijos teikimas

Valstybės narės užtikrina, kad paramos pagal BŽŪP strateginiame plane nustatytas intervencines priemones gavėjai ir vietos veiklos grupės, nurodytos Reglamento (ES) 2021/1060 33 straipsnyje, vadovaujančiajai institucijai arba kitoms įstaigoms, kurioms suteikti įgaliojimai vadovaujančiosios institucijos vardu vykdyti funkcijas, teikti visą informaciją, reikalingą BŽŪP strateginio plano stebėsenai ir vertinimui.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatyti išsamių, laiku gaunamų ir patikimų duomenų šaltiniai, kad, naudojant produkto, rezultato ir poveikio rodiklius, būtų galima veiksmingai patikrinti politikos tikslų įgyvendinimo pažangą.

132 straipsnis

Stebėsenos procedūros

Vadovaujančioji institucija ir Stebėsenos komitetas, remdamiesi produkto ir rezultato rodikliais, stebi BŽŪP strateginio plano įgyvendinimą ir pažangą siekiant BŽŪP strateginiame plane nustatytų siektinų reikšmių.

133 straipsnis

Su veiklos rezultatų peržiūros sistema susiję įgyvendinimo įgaliojimai

Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl veiklos rezultatų peržiūros sistemos turinio. Tokiuose aktuose pateikiami kiti nei I priede nurodyti rodikliai, kurie yra reikalingi tinkamai politikos stebėsenai ir vertinimui, I priede ir kitur nustatytų rodiklių apskaičiavimo metodai ir nuostatos, būtinos valstybių narių renkamų duomenų tikslumui ir patikimumui garantuoti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 153 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

II SKYRIUS

METINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITOS

134 straipsnis

Metinės veiklos rezultatų ataskaitos

1. Valstybės narės, vadovaudamosi Reglamento (ES) 2021/2116 9 straipsnio 3 dalimi ir 10 straipsniu, pateikia BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo metines veiklos rezultatų ataskaitas už praėjusius finansinius metus.

2. Paskutinėje metinėje veiklos rezultatų ataskaitoje, kurią numatyta pateikti pagal Reglamento (ES) 2021/2116 9 straipsnio 3 dalį ir 10 straipsnį, pateikiama įgyvendinimo laikotarpiu atliktų vertinimų suvestinė.

3. Kad metinė veiklos rezultatų ataskaita būtų priimtina, joje turi būti pateikta visa 4, 5, 7, 8, 9 ir 10 dalyse, ir, kai aktualu, 6 dalyje nurodyta informacija. Nedarant poveikio Reglamente (ES) 2021/2116 numatytoms metinio patvirtinimo procedūroms, Komisija per 15 darbo dienų nuo metinės veiklos rezultatų ataskaitos pateikimo dienos praneša atitinkamai valstybei narei, jei ataskaita yra nepriimtina, o to nepadarius ataskaita laikoma priimtina.

4. Metinėse veiklos rezultatų ataskaitose pateikiama pagrindinė kokybinė ir kiekybinė informacija apie BŽŪP strateginio plano įgyvendinimą nurodant finansinius duomenis bei produkto ir rezultato rodiklius, įskaitant, kai aktualu, regioniniu lygmeniu.

5. 4 dalyje nurodyta kiekybinė informacija apima:

a)	gautus produktus;

b)	išlaidas, deklaruotas metinėse ataskaitose ir aktualias a punkte nurodytų produktų atžvilgiu, prieš pritaikant nuobaudas ar kitus sumažinimus, o EŽŪFKP atveju – atsižvelgiant į anuliuotų ar susigrąžintų lėšų perskirstymą pagal Reglamento (ES) 2021/2116 57 straipsnį;

c)	išlaidų, nurodytų b punkte, ir atitinkamų produktų, nurodytų a punkte, santykį (faktinę vieneto sumą);

d)	rezultatus ir atotrūkį nuo atitinkamų tarpinių reikšmių, nustatytų pagal 109 straipsnio 1 dalies a punktą.

Pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodyta informacija išskaidoma pagal vieneto sumą, kaip nustatyta BŽŪP strateginiame plane, vadovaujantis 111 straipsnio h punktu, veiklos rezultatų patvirtinimo tikslu. Produkto rodiklių, kurie I priede pažymėti kaip naudotini tik stebėsenai, atveju įtraukiama tik šios dalies pirmos pastraipos a punkte nurodyta informacija.

6. Intervencinės priemonės, kuriai netaikoma Reglamento (ES) 2021/2116 65 straipsnio 2 dalyje nurodyta integruota sistema, atveju valstybės narės, be pagal šio straipsnio 5 dalį teikiamos informacijos, gali nuspręsti kiekvienoje metinėje veiklos rezultatų ataskaitoje pateikti:

a)	praėjusiais finansiniais metais atrinktų veiksmų vidutines vieneto sumas ir susijusį produktų ir išlaidų skaičių, arba

b)	bendros viešųjų išlaidų, išskyrus papildomą nacionalinį finansavimą, kaip nurodyta 115 straipsnio 5 dalyje, kurias įsipareigota skirti veiksmams, už kuriuos praėjusiais finansiniais metais buvo išmokėtos išmokos, sumos ir gautų produktų santykį, taip pat susijusį produktų ir išlaidų skaičių.

Komisija tą informaciją naudoja Reglamento (ES) 2021/2116 40 ir 54 straipsnių tikslais kiekvienais metais, kai vykdomi mokėjimai už susijusius veiksmus.

7. 4 dalyje nurodyta kokybinė informacija apima:

a)	BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo padėties sintezę praėjusių finansinių metų atžvilgiu;

b)	visus aspektus, kurie turi įtakos BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo veiksmingumui, visų pirma nuokrypių nuo tarpinių reikšmių atžvilgiu, kai tikslinga, nurodant priežastis ir, kai aktualu, apibūdinant priemones, kurių imtasi.

8. Reglamento (ES) 2021/2116 54 straipsnio 2 dalies tikslais valstybės narės gali nuspręsti į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą kokybinę informaciją taip pat įtraukti:

a)	bet kokio faktinės vieneto sumos perviršio, palyginti su atitinkama planuojama vieneto suma arba, kai taikytina, didžiausia planuojama vieneto suma, nurodyta šio reglamento 102 straipsnyje, pagrindimą, arba

kai valstybė narė nusprendžia pasinaudoti viena iš šio straipsnio 6 dalyje numatytų galimybių, bet kokio faktinės vieneto sumos perviršio, palyginti su atrinktų veiksmų atitinkama vidutine vieneto suma arba bendros viešųjų išlaidų, išskyrus 115 straipsnio 5 dalyje nurodytą papildomą nacionalinį finansavimą, kurias įsipareigota skirti veiksmams, už kuriuos praėjusiais finansiniais metais buvo išmokėtos išmokos, sumos ir susijusių gautų produktų santykiu, priklausomai nuo valstybės narės pasirinkimo, pagrindimą.

9. Pagrindimas Reglamento (ES) 2021/2116 40 straipsnio 2 dalies tikslu pateikiamas tuo atveju, jei šio straipsnio 8 dalies a punkte nurodytas perviršis yra didesnis nei 50 %.

Kitu atveju, kai valstybė narė nusprendžia pasinaudoti 6 dalyje numatyta galimybe, pagrindimo reikalaujama tik tuo atveju, jei 8 dalies b punkte nurodytas perviršis yra didesnis nei 50 %.

10. Pagal 4 dalį teikiant duomenis apie finansines priemones taip pat teikiama informacija apie:

a)	tinkamas finansuoti išlaidas pagal finansinio produkto rūšį;

b)	valdymo sąnaudų ir mokesčių, deklaruotų kaip tinkamos finansuoti išlaidos, sumą;

c)	be EŽŪFKP, papildomai sutelktų privačiųjų ir viešųjų išteklių sumą pagal finansinio produkto rūšį;

d)	palūkanas ir kitą pelną, gautą iš EŽŪFKP paramos finansinėms priemonėms pagal Reglamento (ES) 2021/1060 60 straipsnį, ir EŽŪFKP paramai priskirtinus grąžintus išteklius pagal to reglamento 62 straipsnį;

galutiniams gavėjams suteiktų paskolų, investicijų į nuosavą kapitalą arba kvazinuosavą kapitalą, kurios buvo garantuotos tinkamomis finansuoti viešosiomis išlaidomis, išskyrus šio reglamento 115 straipsnio 5 dalyje nurodytą papildomą nacionalinį finansavimą, ir kurios jiems buvo faktiškai išmokėtos, bendrą vertę.

Kai valstybės narės nusprendžia finansinėms priemonėms taikyti šio straipsnio 6 dalį, toje dalyje nurodyta informacija pateikiama galutinių gavėjų lygmeniu.

11. Kas dvejus metus atliekamos 135 straipsnyje nurodytos veiklos rezultatų peržiūros tikslu metinėje veiklos rezultatų ataskaitoje pateikiama informacija apie papildomą nacionalinį finansavimą, nurodytą 115 straipsnio 5 dalies a ir d punktuose. Į tokį finansavimą atsižvelgiama atliekant kas dvejus metus atliekamą veiklos rezultatų peržiūrą.

12. Metinės veiklos rezultatų ataskaitos ir piliečiams skirta jų turinio santrauka skelbiamos viešai.

13. Nedarant poveikio Reglamente (ES) 2021/2116 numatytoms metinio patvirtinimo procedūroms, Komisija per vieną mėnesį nuo priimtinų metinių veiklos rezultatų ataskaitų pateikimo gali pateikti pastabų dėl jų. Jei Komisija per tą laikotarpį pastabų nepateikia, ataskaitos laikomos priimtomis. Šio reglamento 121 straipsnis dėl laikotarpių, per kuriuos Komisija turi imtis veiksmų, apskaičiavimo taikomas mutatis mutandis.

14. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato metinės veiklos rezultatų ataskaitos turinio pateikimo taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 153 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

135 straipsnis

Kas dvejus metus atliekama veiklos rezultatų peržiūra

1. Remdamasi informacija, pateikta metinėse veiklos rezultatų ataskaitose, Komisija kas dvejus metus atlieka veiklos rezultatų peržiūrą.

2. Jeigu nustatoma, kad vieno ar daugiau rezultato rodiklių, apie kuriuos pranešta pagal 134 straipsnį ir kuriuos naudojo atitinkama valstybė narė veiklos rezultatų peržiūrai BŽŪP strateginiame plane pagal I priedą, reikšmė yra daugiau kaip 35 % mažesnė nei 2024 finansinių metų ir daugiau kaip 25 % mažesnė nei 2026 finansinių metų atitinkama tarpinė reikšmė, atitinkama valstybė narė pateikia šio nuokrypio pagrindimą. Įvertinusi tą pagrindimą, Komisija prireikus gali paprašyti atitinkamos valstybės narės pagal Reglamento (ES) 2021/2116 41 straipsnio 1 dalį pateikti veiksmų planą, kuriame būtų apibūdinti numatyti taisomieji veiksmai ir numatomas laikotarpis.

3. 2026 m. Komisija peržiūri 2025 finansinių metų veiklos rezultatų ataskaitose pateiktą informaciją. Jeigu nustatoma, kad vieno ar daugiau rezultato rodiklių, apie kuriuos pranešta pagal 134 straipsnį ir kuriuos naudojo atitinkama valstybė narė veiklos rezultatų peržiūrai BŽŪP strateginiame plane pagal I priedą, reikšmė yra daugiau kaip 35 % mažesnė nei 2025 finansinių metų atitinkama tarpinė reikšmė, Komisija gali paprašyti atitinkamos valstybės narės imtis taisomųjų veiksmų.

136 straipsnis

Metiniai peržiūros posėdžiai

1. Valstybės narės kiekvienais metais su Komisija rengia metinį peržiūros posėdį. Peržiūros posėdžiui pirmininkaujama bendrai arba jam pirmininkauja Komisija, ir jis turi įvykti ne anksčiau kaip praėjus dviem mėnesiams nuo metinės rezultatų ataskaitos pateikimo.

2. Peržiūros posėdyje siekiama apsvarstyti kiekvieno plano įgyvendinimo rezultatus, įskaitant pažangą, padarytą siekiant nustatytų siektinų reikšmių, ir turimą informaciją apie atitinkamą poveikį, taip pat visas rezultatams poveikį darančias problemas ir veiksmus, kurių jau yra arba bus imamasi toms problemoms spręsti.

III SKYRIUS

ATASKAITŲ APIE SPECIALIĄJĄ IŠMOKĄ UŽ MEDVILNĘ IR PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NACIONALINĘ PAGALBĄ TEIKIMAS

137 straipsnis

Metinių ataskaitų teikimas

Valstybės narės, kurios teikia III antraštinės dalies II skyriaus 3 skirsnio 2 poskirsnyje numatytą specialiąją išmoką už medvilnę, ne vėliau kaip 2025 m. vasario 15 d. ir po to iki 2030 m. ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 15 d., pateikia Komisijai šią informaciją apie tos išmokos įgyvendinimą praėjusiais finansiniais metais:

a)	paramos gavėjų skaičių;

b)	išmokos už hektarą sumą, ir

c)	hektarų, už kuriuos skirta išmoka, skaičių.

138 straipsnis

Metinių ataskaitų apie pereinamojo laikotarpio nacionalinę pagalbą teikimas

Valstybės narės, kurios teikia 147 straipsnyje nustatytą pereinamojo laikotarpio nacionalinę pagalbą, ne vėliau kaip 2025 m. vasario 15 d. ir po to iki 2030 m. ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 15 d., pateikia Komisijai šią informaciją apie tos pagalbos įgyvendinimą praėjusiais finansiniais metais kiekvienam atitinkamam sektoriui:

a)	paramos gavėjų skaičių;

b)	bendrą suteiktos pereinamojo laikotarpio nacionalinės pagalbos sumą, ir

c)	hektarų, gyvūnų ar kitų vienetų, už kuriuos suteikta pagalba, skaičių.

IV SKYRIUS

BŽŪP STRATEGINIO PLANO VERTINIMAS

139 straipsnis

Ex ante vertinimai

1. Valstybės narės atlieka ex ante vertinimus, kad pagerintų savo BŽŪP strateginių planų rengimo kokybę.

2. Ex ante vertinimai atliekami už BŽŪP strateginio plano parengimą atsakingos institucijos atsakomybe.

3. Atliekant ex ante vertinimus vertinama:

a)	BŽŪP strateginio plano indėlis siekiant 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų konkrečių tikslų, atsižvelgiant į nacionalinius ir regioninius poreikius, taip pat vystymosi potencialą ir patirtį, įgytą įgyvendinant BŽŪP ankstesniais programavimo laikotarpiais;

b)	siūlomo BŽŪP strateginio plano vidaus nuoseklumas ir jo ryšys su kitomis atitinkamomis priemonėmis;

c)	biudžeto išteklių skyrimo ir tų 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų konkrečių tikslų, kurių siekiama BŽŪP strateginiu planu, derėjimas;

d)	kaip numatomi produktai padės siekti rezultatų;

e)	ar kiekybiškai išreikštos siektinos rezultatų reikšmės ir tarpinės reikšmės yra tinkamos ir realistiškos atsižvelgiant į numatomą EŽŪGF ir EŽŪFKP fondų paramą;

f)	suplanuotos priemonės ūkininkų ir kitų paramos gavėjų administracinei naštai mažinti;

g)	kai aktualu, iš EŽŪFKP lėšų finansuojamų finansinių priemonių naudojimo pagrindimas.

4. Į ex ante vertinimą gali būti įtraukiami reikalavimai dėl SPAV, kaip nustatyta Direktyvoje 2001/42/EB, atsižvelgiant į klimato kaitos švelninimo poreikius.

140 straipsnis

BŽŪP strateginių planų vertinimas įgyvendinimo laikotarpiu ir ex post

1. Valstybės narės atlieka savo BŽŪP strateginių planų vertinimus įgyvendinimo laikotarpiu ir ex post, kad pagerintų planų rengimo ir įgyvendinimo kokybę. Valstybės narės įvertina savo BŽŪP strateginių planų veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą, darną, Sąjungos pridėtinę vertę ir poveikį, susijusį su jų indėliu siekiant 5 straipsnyje nustatytų BŽŪP bendrųjų tikslų, ir tų 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų konkrečių tikslų, kurių siekiama atitinkamu BŽŪP strateginiu planu. BŽŪP strateginio plano bendras poveikis vertinamas tik atliekant ex post vertinimą.

2. Valstybės narės paveda atlikti vertinimus funkciniu požiūriu nepriklausomiems ekspertams.

3. Valstybės narės užtikrina, kad būtų parengtos vertinimams reikalingų duomenų rengimo ir rinkimo procedūros.

4. Valstybės narės parengia vertinimo planą, kuriame pateikia informacijos apie planuojamą vertinimo veiklą įgyvendinimo laikotarpiu.

5. Valstybės narės pateikia vertinimo planą Stebėsenos komitetui ne vėliau kaip praėjus vieniems metams nuo BŽŪP strateginio plano priėmimo.

6. Vadovaujančioji institucija atsako už tai, kad ne vėliau kaip 2031 m. gruodžio 31 d. būtų atliktas išsamus BŽŪP strateginio plano ex post vertinimas.

7. Valstybės narės sudaro sąlygas visuomenei susipažinti su visais vertinimais.

V SKYRIUS

KOMISIJOS ATLIEKAMA VEIKLOS REZULTATŲ ANALIZĖ

141 straipsnis

Veiklos rezultatų analizė ir vertinimas

1. Komisija parengia daugiametį BŽŪP vertinimo planą, kuris turi būti vykdomas jos atsakomybe. Tas vertinimo planas taip pat apima priemones pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013.

2. Komisija ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai valstybių narių BŽŪP strateginių planų suvestinę ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama valstybių narių bendrų pastangų ir kolektyvinių užmojų siekiant 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų konkrečių tikslų, visų pirma nurodytųjų d, e, f ir i punktuose, analizė.

3. Komisija ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, siekiant įvertinti, kaip valstybės narės veikia pagal naują įgyvendinimo modelį ir ar valstybių narių BŽŪP strateginiuose planuose numatytos intervencinės priemonės yra nuoseklios ir koks yra tų priemonių bendras indėlis siekiant įgyvendinti Sąjungos įsipareigojimus aplinkos apsaugos ir klimato srityse. Prireikus Komisija teikia rekomendacijas valstybėms narėms, kad būtų lengviau įgyvendinti tuos įsipareigojimus.

4. Komisija, atsižvelgdama į I priede nustatytus rodiklius, ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. atlieka tarpinį vertinimą, kad išnagrinėtų EŽŪGF ir EŽŪFKP veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą, darną ir Sąjungos pridėtinę vertę. Komisija gali naudotis visa atitinkama informacija, kuri jau turima pagal Finansinio reglamento 128 straipsnį.

5. Komisija atlieka ex post vertinimą, kad įvertintų EŽŪGF ir EŽŪFKP veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą, darną ir Sąjungos pridėtinę vertę.

6. Remdamasi įrodymais, pateiktais BŽŪP vertinimuose, įskaitant BŽŪP strateginių planų vertinimus, taip pat kitais atitinkamais informacijos šaltiniais, Komisija ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl tarpinio vertinimo, įskaitant pirmuosius BŽŪP veiklos rezultatus. Antroji ataskaita, į kurią įtraukiama BŽŪP veiklos rezultatų analizė, pateikiama ne vėliau kaip 2031 m. gruodžio 31 d.

142 straipsnis

Pagrindiniais rodikliais grindžiamas ataskaitų teikimas

Laikydamasi reikalavimo teikti ataskaitas pagal Finansinio reglamento 41 straipsnio 3 dalies h punkto iii papunktį, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai tame straipsnyje nurodytą informaciją, susijusią su veiklos rezultatais, kurie matuojami naudojant šio reglamento XIV priede išdėstytus pagrindinius rodiklius.

143 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Valstybės narės Komisijai pateikia turimą informaciją, kuri yra būtina, kad ji galėtų vykdyti BŽŪP stebėseną ir vertinimą, nurodytą 141 straipsnyje.

2. Konteksto ir poveikio rodikliams būtini duomenys pirmiausia renkami iš patikimų duomenų šaltinių, pavyzdžiui, ūkių apskaitos duomenų tinklo ir Eurostato. Jei tiems rodikliams reikalingų duomenų nėra arba jie yra neišsamūs, trūkstami duomenys renkami pagal Europos statistikos programą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 223/2009 (51), Ūkių apskaitos duomenų tinklą, nustatytą Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1217/2009 (52), arba oficialius susitarimus su kitais duomenų teikėjais, pavyzdžiui, Jungtiniu tyrimų centru ir Europos aplinkos agentūra.

3. Statistiniais tikslais taip pat naudojami administracinių registrų, kaip antai Reglamento (ES) 2021/2116 65 straipsnio 2 dalyje nurodytos integruotos sistemos, to reglamento 68 straipsnyje nurodytos žemės sklypų identifikavimo sistemos bei gyvūnų ir vynuogynų registrų duomenys, bendradarbiaujant su valstybių narių statistikos institucijomis ir Eurostatu.

4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl valstybių narių teiktinos informacijos, atsižvelgiant į poreikį išvengti nepagrįstos administracinės naštos, taip pat taisyklės dėl duomenų reikmių ir potencialių duomenų šaltinių sinergijos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 153 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

KONKURENCIJOS NUOSTATOS

144 straipsnis

Įmonėms taikomos taisyklės

Kai parama pagal šio reglamento III antraštinę dalį skiriama įmonių bendradarbiavimo formoms, ji gali būti skiriama tik tuo atveju, jei tokios bendradarbiavimo formos atitinka konkurencijos taisykles, taikomas pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 206–210 straipsnius.

145 straipsnis

Valstybės pagalba

1. Išskyrus atvejus, kai šioje antraštinėje dalyje numatyta kitaip, paramai pagal šį reglamentą taikomi SESV 107, 108 ir 109 straipsniai.

2. SESV 107, 108 ir 109 straipsniai netaikomi valstybių narių teikiamai paramai pagal šį reglamentą ir jo laikantis, arba šio reglamento 146 straipsnyje nurodytam papildomam nacionaliniam finansavimui, patenkančiam į SESV 42 straipsnio taikymo sritį.

146 straipsnis

Papildomas nacionalinis finansavimas

Valstybių narių teikiama parama, susijusi su SESV 42 straipsnio taikymo sričiai priklausančiais veiksmais, kuri skirta papildomai finansuoti intervencines priemones kaimo plėtros srityje, kurios nustatytos šio reglamento III antraštinės dalies IV skyriuje ir kurioms bet kuriuo BŽŪP strateginio plano laikotarpio momentu teikiama Sąjungos parama, gali būti skiriama tik jei ji atitinka šį reglamentą ir yra įtraukta į BŽŪP strateginių planų V priedą, patvirtintą Komisijos.

Valstybės narės neteikia paramos intervencinėms priemonėms šio reglamento III antraštinės dalies III skyriuje nurodytuose sektoriuose, išskyrus atvejus, kai tai aiškiai numatyta tame skyriuje.

147 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nacionalinė pagalba

1. Valstybės narės, pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 37 straipsnį 2015–2022 m. laikotarpiu skyrusios pereinamojo laikotarpio nacionalinę pagalbą, gali ūkininkams toliau skirti pereinamojo laikotarpio nacionalinę pagalbą.

2. Pereinamojo laikotarpio nacionalinės pagalbos skyrimo sąlygos yra tokios pačios kaip nurodytosios Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 37 straipsnio 3 dalyje.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, kai pirmoje pastraipoje nurodytos pereinamojo laikotarpio nacionalinės pagalbos skyrimo sąlygos yra susijusios su ataskaitiniu laikotarpiu, valstybės narės gali nuspręsti iš dalies pakeisti ataskaitinį laikotarpį ne vėliau kaip į 2018 metus.

3. Tos pereinamojo laikotarpio nacionalinės pagalbos, kuri gali būti skiriama pagal sektorių, bendra suma negali viršyti išmokų dydžio pagal kiekvieną konkrečiam sektoriui skirtą finansinį paketą, kuriuos pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 (53) 132 straipsnio 7 dalį arba 133a straipsnio 5 dalį Komisija patvirtino 2013 m., šių procentinių dalių:

—	2023 m. – 50 %,

—	2024 m. – 45 %,

—	2025 m. – 40 %,

—	2026 m. – 35 %,

—	2027 m. – 30 %.

Kipro atveju procentinė dalis apskaičiuojama remiantis konkretiems sektoriams skirtų finansinių paketų dydžiais, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 XVIIa priede.

IX ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

148 straipsnis

Priemonės konkrečioms problemoms spręsti

1. Siekdama spręsti konkrečias problemas, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kurie yra būtini ir pateisinami nepaprastosios padėties atvejais. Tokiais įgyvendinimo aktais gali būti nukrypstama nuo šio reglamento nuostatų, tačiau tik tiek ir tokiu laikotarpiu, kiek iš tiesų yra tikrai būtina. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 153 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2. Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, ir siekiant išspręsti tokias konkrečias problemas, kokios nurodytos 1 dalyje, kartu užtikrinant BŽŪP strateginio plano tęstinumą išskirtinėmis aplinkybėmis, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, laikydamasi 153 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

3. Pagal 1 arba 2 dalį patvirtintos priemonės galioja ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Jei pasibaigus šiam laikotarpiui tose dalyse nurodytos konkrečios problemos neišsprendžiamos, Komisija gali pateikti atitinkamą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad būtų priimtas ilgalaikis sprendimas.

4. Apie visas pagal 1 arba 2 dalį patvirtintas priemones Komisija per dvi darbo dienas nuo jų patvirtinimo informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

149 straipsnis

Taikymas atokiausiems regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms

1. III antraštinės dalies II skyrius netaikomas atokiausiems regionams.

2. Tiesioginėms išmokoms, skiriamoms atokiausiuose Sąjungos regionuose pagal Reglamento (ES) Nr. 228/2013 IV skyrių ir mažosiose Egėjo jūros salose pagal Reglamento (ES) Nr. 229/2013 IV skyrių, taikomi šio reglamento 3 straipsnio 1 ir 2 punktai, 4 straipsnio 2, 3 ir 5 dalys bei 4 straipsnio 4 dalies antra pastraipa, III antraštinės dalies I skyriaus 2 ir 3 skirsniai ir IX antraštinė dalis. 4 straipsnio 2, 3 ir 5 dalys bei III antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnis taikomi be jokių pareigų, susijusių su BŽŪP strateginiu planu.

II SKYRIUS

INFORMACINĖ SISTEMA IR ASMENS DUOMENŲ APSAUGA

150 straipsnis

Keitimasis informacija ir dokumentais

1. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, sukuria informacinę sistemą, kuria naudodamasi Komisija galėtų saugiai keistis bendro intereso duomenimis su kiekviena valstybe nare.

2. Komisija užtikrina, kad veiktų tinkama saugi elektroninė sistema, kurioje galėtų būti registruojama, saugoma ir tvarkoma pagrindinė informacija ir stebėsenos ir vertinimo ataskaitos.

3. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos 1 dalyje nurodytos sistemos veikimo taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 153 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

151 straipsnis

Asmens duomenų tvarkymas ir apsauga

1. Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2021/2116 98, 99 ir 100 straipsniams, valstybės narės ir Komisija renka asmens duomenis atitinkamų šiuo reglamentu joms nustatytų valdymo, kontrolės, stebėsenos bei vertinimo pareigų, visų pirma nustatytų VI ir VII antraštinėse dalyse, tikslais, ir tvarko tuos duomenis tik tokiu būdu, kuris suderinamas su šiuo tikslu.

2. Tuo atveju, kai asmens duomenys tvarkomi stebėsenos ir vertinimo tikslais pagal VII antraštinę dalį naudojant 150 straipsnyje nurodytą saugią elektroninę sistemą, jie yra nuasmeninami.

3. Asmens duomenys, įskaitant atvejus, kai juos tvarko 15 straipsnyje nurodyti ūkių konsultavimo paslaugų teikėjai, tvarkomi pagal reglamentus (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725. Visų pirma, tokie duomenys nesaugomi tokia forma, kurią naudojant duomenų subjektų tapatybę galima nustatyti ilgiau, nei to reikia tikslams, dėl kurių tie duomenys buvo surinkti arba dėl kurių jie toliau tvarkomi, pasiekti, atsižvelgiant į taikytinoje nacionalinėje ir Sąjungos teisėje nustatytus minimalius saugojimo laikotarpius.

4. Valstybės narės informuoja duomenų subjektus apie tai, kad nacionalinės ir Sąjungos įstaigos gali tvarkyti jų duomenis pagal 1 dalį ir kad šiuo atžvilgiu jie turi duomenų apsaugos teises, nustatytais reglamentais (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725.

III SKYRIUS

DELEGUOTIEJI AKTAI IR ĮGYVENDINIMO AKTAI

152 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 4 straipsnio 8 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 3 dalyje, 17 straipsnio 6 dalyje, 35 straipsnyje, 37 straipsnio 5 dalyje, 38 straipsnio 5 dalyje, 39 straipsnio 3 dalyje, 45, 56 ir 84 straipsniuose, 87 straipsnio 2 dalyje, 89 straipsnio 4 dalyje, 100 straipsnio 3 dalyje ir 116, 122 bei 158 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami septynerių metų laikotarpiui nuo 2021 m. gruodžio 7 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki septynerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 8 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 3 dalyje, 17 straipsnio 6 dalyje, 35 straipsnyje, 37 straipsnio 5 dalyje, 38 straipsnio 5 dalyje, 39 straipsnio 3 dalyje, 45, 56 ir 84 straipsniuose, 87 straipsnio 2 dalyje, 89 straipsnio 4 dalyje, 100 straipsnio 3 dalyje ir 116, 122 bei 158 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 4 straipsnio 8 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 3 dalį, 17 straipsnio 6 dalį, 35 straipsnį, 37 straipsnio 5 dalį, 38 straipsnio 5 dalį, 39 straipsnio 3 dalį, 45, 56 ir 84 straipsnius, 87 straipsnio 2 dalį, 89 straipsnio 4 dalį, 100 straipsnio 3 dalį ir 116, 122 bei 158 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

153 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Bendros žemės ūkio politikos komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Šio reglamento 133 straipsnyje ir 143 straipsnio 4 dalyje nurodytų aktų atveju, jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

IV SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

154 straipsnis

Panaikinimas

1. Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 panaikinamas nuo 2023 m. sausio 1 d.

Tačiau, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/2220 (54), jis toliau taikomas kaimo plėtros programoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 įgyvendinti iki 2025 m. gruodžio 31 d. Tomis pačiomis sąlygomis jis taikomas paramos gavėjų patirtoms išlaidoms, kurias įgyvendinant tas kaimo plėtros programas mokėjimo agentūra apmokėjo iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsnis ir III priedas toliau taikomi vietovių, kurioms būdingos gamtinės ir kitos specifinės kliūtys, nustatymui. Nuorodos į kaimo plėtros programas laikomos nuorodomis į BŽŪP strateginius planus.

Kol bus sukurti šio reglamento 126 straipsnyje nurodyti nacionaliniai ir Europos BŽŪP tinklai, Europos kaimo plėtros tinklas, Europos inovacijų partnerystės tinklas ir nacionaliniai kaimo plėtros tinklai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 52, 53 ir 54 straipsniuose, gali vykdyti ne tik tuose straipsniuose nurodytą veiklą, bet ir veiklą, nurodytą šio reglamento 126 ir 127 straipsniuose.

Sukūrus šio reglamento 126 straipsnyje nurodytus nacionalinius ir Europos BŽŪP tinklus, jie iki 2025 m. gruodžio 31 d. gali vykdyti ne tik šio reglamento 126 ir 127 straipsniuose nurodytą veiklą, bet ir Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 52 straipsnio 3 dalyje, 53 straipsnio 3 dalyje ir 54 straipsnio 3 dalyje nurodytas užduotis, susijusias su kaimo plėtros programų įgyvendinimu pagal tą reglamentą.

2. Reglamentas (ES) Nr. 1307/2013 panaikinamas nuo 2023 m. sausio 1 d.

Tačiau jis ir toliau taikomas paramos paraiškoms, susijusioms su prašymų teikimo metais, kurie prasideda anksčiau nei 2023 m. sausio 1 d.

3. Šiame reglamente daromos nuorodos į reglamentus (EB) Nr. 73/2009 ir (ES) Nr. 1307/2013 laikomos nuorodomis, daromomis į tų reglamentų tokią redakciją, kokia jie galiojo iki jų panaikinimo.

155 straipsnis

Tam tikrų išlaidų rūšių, susijusių su BŽŪP strateginio plano laikotarpiu, atitiktis finansavimo reikalavimams

1. Su teisiniais įsipareigojimais paramos gavėjams susijusios išlaidos, patirtos įgyvendinant Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 31 straipsnyje arba Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 ar 43 straipsnyje nurodytas priemones, kurioms skiriama parama pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013, toliau gali būti tinkamos finansuoti skiriant EŽŪFKP įnašą BŽŪP strateginio plano laikotarpiu, jeigu laikomasi šių sąlygų:

a)	tokios išlaidos numatytos atitinkamame BŽŪP strateginiame plane pagal šį reglamentą ir atitinka Reglamentą (ES) 2021/2116;

b)	toms priemonėms padengti taikoma BŽŪP strateginiame plane pagal šį reglamentą nustatyta intervencinės priemonės EŽŪFKP įnašo norma;

Reglamento (ES) 2021/2116 65 straipsnio 2 dalyje nurodyta integruota sistema taikoma teisiniams įsipareigojimams, prisiimtiems pagal priemones, kurios atitinka su plotu ir gyvūnais susijusias intervencines priemones, išvardytas šio reglamento III antraštinės dalies II ir IV skyriuose, o atitinkami veiksmai yra aiškiai nurodyti, ir

d)	išmokos, skiriamos c punkte nurodytiems teisiniams įsipareigojimams vykdyti, išmokamos per Reglamento (ES) 2021/2116 44 straipsnio 2 dalyje nustatytą laikotarpį.

2. Su teisiniais įsipareigojimais paramos gavėjams susijusios išlaidos, patirtos įgyvendinant Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 23 straipsnyje nurodytas priemones, toliau gali būti tinkamos finansuoti skiriant EŽŪFKP įnašą BŽŪP strateginio plano laikotarpiu, jeigu laikomasi šių sąlygų:

a)	apie tokias išlaidas pranešta Komisijai, tai pateikiant kaip papildomą informaciją toje BŽŪP strateginio plano dalyje, kuri skirta 109 straipsnyje nurodytai intervencijos strategijai, ir nurodant išlaidas BŽŪP strateginio plano finansiniame plane, nurodytame 112 straipsnio 2 dalyje;

b)	jos atitinka Reglamentą (ES) Nr. 1306/2013, kuris toliau taikomas tokių išlaidų atžvilgiu pagal Reglamento (ES) 2021/2116 104 straipsnio 1 dalies antros pastraipos d punktą, ir

c)	taikoma EŽŪFKP įnašo norma, nustatyta BŽŪP strateginiame plane pagal šio reglamento 91 straipsnio 2 dalies d punktą.

3. Su teisiniais įsipareigojimais paramos gavėjams susijusios išlaidos, patirtos įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 22, 28, 29, 33 ir 34 straipsniuose nurodytas daugiametes priemones, gali būti tinkamos finansuoti skiriant EŽŪFKP įnašą BŽŪP strateginio plano laikotarpiu, jeigu laikomasi šių sąlygų:

a)	tokios išlaidos numatytos atitinkamame BŽŪP strateginiame plane pagal šį reglamentą ir atitinka Reglamentą (ES) 2021/2116;

b)	toms priemonėms padengti taikoma BŽŪP strateginiame plane pagal šį reglamentą nustatyta intervencinės priemonės EŽŪFKP įnašo norma;

d)	išmokos, skiriamos šios dalies c punkte nurodytiems teisiniams įsipareigojimams vykdyti, išmokamos per Reglamento (ES) 2021/2116 44 straipsnio 2 dalyje nustatytą laikotarpį.

4. Su teisiniais įsipareigojimais paramos gavėjams susijusios išlaidos, patirtos įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 14–18 straipsniuose, 19 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose bei 20, 23–27, 35, 38, 39 ir 39a straipsniuose, Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 35 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2020/2220 4 straipsnyje nurodytas priemones, laikotarpiu po 2025 m. gruodžio 31 d. gali būti tinkamos finansuoti skiriant EŽŪFKP įnašą BŽŪP strateginio plano laikotarpiu, jeigu laikomasi šių sąlygų:

a)	tokios išlaidos numatytos atitinkamame BŽŪP strateginiame plane pagal šį reglamentą, išskyrus jo 73 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos f punktą, ir atitinka Reglamentą (ES) 2021/2116;

b)	toms priemonėms padengti taikoma BŽŪP strateginiame plane pagal šį reglamentą nustatyta intervencinės priemonės EŽŪFKP įnašo norma.

5. Su teisiniais įsipareigojimais paramos gavėjams susijusios išlaidos, patirtos įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28 ir 29 straipsniuose nurodytas daugiametes priemones, gali būti tinkamos finansuoti skiriant EŽŪFKP įnašą BŽŪP strateginio plano laikotarpiu, jeigu laikomasi šių sąlygų:

a)	tokios išlaidos numatytos atitinkamame BŽŪP strateginiame plane pagal šio reglamento 31 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos b punktą ir atitinka Reglamentą (ES) 2021/2116;

b)	Reglamento (ES) 2021/2116 65 straipsnio 2 dalyje nurodyta integruota sistema taikoma teisiniams įsipareigojimams, prisiimtiems pagal priemones, kurios atitinka šio reglamento 31 straipsnyje nurodytas ekologines sistemas, o atitinkami veiksmai yra aiškiai nurodyti;

c)	išmokos, skiriamos šios dalies b punkte nurodytiems teisiniams įsipareigojimams vykdyti, išmokamos per Reglamento (ES) 2021/2116 44 straipsnio 2 dalyje nustatytą laikotarpį.

156 straipsnis

Pereinamasis laikotarpis, susijęs su finansiniais asignavimais intervencinių priemonių rūšims tam tikruose sektoriuose

Nuo BŽŪP strateginio plano teisinio įsigaliojimo pagal šio reglamento 118 straipsnio 7 dalį dienos išmokų, išmokėtų finansiniais metais pagal kiekvieną iš pagalbos sistemų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 29–31 ir 39–60 straipsniuose, ir pagal kiekvieną intervencinių priemonių rūšį tam tikruose sektoriuose, kaip nurodyta šio reglamento 42 straipsnio b–e punktuose, suma turi neviršyti finansinių asignavimų, nustatytų šio reglamento 88 straipsnyje kiekvienais finansiniais metais kiekvienai intervencinių priemonių rūšiai.

157 straipsnis

Išlaidų iš kelių šaltinių finansuojamai bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai atitiktis finansavimo reikalavimams

Nukrypstant nuo šio reglamento 86 straipsnio 1 dalies ir 118 straipsnio 7 dalies, išlaidos, patirtos pagal Reglamento (ES) 2021/1060 31 straipsnio 2 dalies c punktą ir 31 straipsnio 3 dalį kartu su šio reglamento 77 straipsnio 1 dalies b punktu ir 2 straipsnio 2 dalimi, laikomos tinkamomis finansuoti skiriant EŽŪFKP įnašą nuo BŽŪP strateginio plano pateikimo dienos, su sąlyga, kad paramą mokėjimo agentūra išmoka nuo 2023 m. sausio 1 d. Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 tokioms išlaidoms taikomas nuo BŽŪP strateginio plano pateikimo dienos iki 2022 m. gruodžio 31 d.

158 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

Komisijai pagal 152 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas priemonėmis, kuriomis siekiama apsaugoti paramos gavėjų įgytas teises ir teisėtus lūkesčius tiek, kiek būtina, kad būtų pereita nuo reglamentuose (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1307/2013 ir (ES) Nr. 1308/2013 nustatytos tvarkos prie šiame reglamente nustatytos tvarkos. Tomis pereinamojo laikotarpio taisyklėmis visų pirma nustatomos sąlygos, kuriomis Komisijos pagal reglamentus (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1308/2013 patvirtinta parama gali būti integruota į paramą, teikiamą pagal šį reglamentą, be kita ko, techninei paramai ir ex post vertinimams.

159 straipsnis

XIII priedo peržiūra

Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. Komisija peržiūri XIII priede pateiktą sąrašą remdamasi tuo metu galiojančia Sąjungos aplinkos ir klimato srities acquis ir, kai tikslinga, pateikia pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais į tą sąrašą būtų įtraukti papildomi teisės aktai.

160 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. gruodžio 2 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. VRTOVEC

(1) OL C 41, 2019 2 1, p. 1.

(2) OL C 62, 2019 2 15, p. 214.

(3) OL C 86, 2019 3 7, p. 173.

(4) 2021 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2021 m. gruodžio 2 d. Tarybos sprendimas.

(5) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(6) 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159).

(7) 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1).

(8) 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2116 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas( ES) Nr. 1306/2013 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 187).

(9) 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/523, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017 (OL L 107, 2021 3 26, p. 30).

(10) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).

(11) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013 12 20, p. 608).

(12) OL L 147, 1993 6 18, p. 26.

(13) 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11).

(14) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

(15) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

(16) 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1).

(17) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549).

(18) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

(19) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (OL L 309, 2009 11 24, p. 71).

(20) 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL L 183, 1989 6 29, p. 1).

(21) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/104/EB dėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (antroji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 260, 2009 10 3, p. 5).

(22) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje (OL L 186, 2019 7 11, p. 105).

(23) 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje (OL L 141, 2011 5 27, p. 1).

(24) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 (OL L 150, 2018 6 14, p. 1).

(25) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

(26) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 1).

(27) 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).

(28) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(29) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(30) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(31) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(32) 2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 247/2006 (OL L 78, 2013 3 20, p. 23).

(33) 2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 229/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1405/2006 (OL L 78, 2013 3 20, p. 41).

(34) 2014 m. birželio 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 702/2014, kuriuo skelbiama, kad tam tikrų kategorijų pagalba žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius (OL L 193, 2014 7 1, p. 1).

(35) 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiantis bei panaikinantis tam tikrus reglamentus (OL L 160, 1999 6 26, p. 80).

(36) 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (OL L 277, 2005 10 21, p. 1).

(37) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).

(38) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).

(39) 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152, 2008 6 11, p. 1).

(40) 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“) (OL L 84, 2016 3 31, p. 1).

(41) 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) Nr. 1143/2014 ir panaikinamos Tarybos direktyvos 69/464/EEB, 74/647/EEB, 93/85/EEB, 98/57/EB, 2000/29/EB, 2006/91/EB ir 2007/33/EB (OL L 317, 2016 11 23, p. 4).

(42) 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1).

(43) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(44) OL C 249, 2014 7 31, p. 1.

(45) 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1012 dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, taikomų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimui, prekybai jais bei jų genetinės medžiagos produktais ir jų įvežimui į Sąjungą, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) Nr. 652/2014, Tarybos direktyvos 89/608/EEB ir 90/425/EEB bei panaikinami tam tikri gyvūnų veisimo srities aktai („Gyvūnų veisimo reglamentas“) (OL L 171, 2016 6 29, p. 66).

(46) 2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/741 dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų (OL L 177, 2020 6 5, p. 32).

(47) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104).

(48) 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/783, kuriuo nustatoma Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 (OL L 172, 2021 5 17, p. 53).

(49) 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/817, kuriuo nustatoma Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013 (OL L 189, 2021 5 28, p. 1).

(50) 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21, p. 30).

(51) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87 2009 3 31, p. 164).

(52) 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1217/2009, sukuriantis žemės ūkio valdų pajamų ir ūkinės veiklos apskaitos duomenų rinkimo tinklą Europos Sąjungoje (OL L 328, 2009 12 15, p. 27).

(53) 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 30, 2009 1 31, p. 16).

(54) 2020 m. gruodžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/2220, kuriuo nustatomos tam tikros pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl 2021 m. ir 2022 m. paramos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF), ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013, kiek tai susiję su 2021 m. ir 2022 m. ištekliais ir taikymu, ir Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kiek tai susiję su 2021 m. ir 2022 m. ištekliais ir tokios paramos skirstymu (OL L 437, 2020 12 28, p. 1).

I PRIEDAS

POVEIKIO, REZULTATO, PRODUKTO IR KONTEKSTO RODIKLIAI PAGAL 7 STRAIPSNĮ

Politikos rezultatų vertinimas (daugiametis). POVEIKIS

Tikslai ir atitinkami poveikio rodikliai (1)

Veiklos rezultatų peržiūra. REZULTATAS (2)

Grindžiama tik BŽŪP remiamomis intervencinėmis priemonėmis

ES kompleksinis tikslas

Poveikio rodikliai

Rezultato rodikliai

Modernizuoti žemės ūkį ir kaimo vietoves, puoselėjant žinias, inovacijas bei skaitmeninimo galimybes ir dalijantis jomis žemės ūkyje bei kaimo vietovėse ir skatinant ūkininkus jas praktiškai taikyti, sudarant geresnes galimybes naudotis moksliniais tyrimais, inovacijomis, žinių mainais ir mokymu

I.1.	Dalijimasis žiniomis ir inovacijos. BŽŪP biudžeto dalis, skirta dalijimuisi žiniomis ir inovacijoms

R.1.VRP

Geresnių veiklos rezultatų siekimas pasitelkiant žinias ir inovacijas. Asmenų, gaunančių naudą iš pagal BŽŪP remiamų konsultacijų, mokymų, keitimosi žiniomis arba dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupėse siekiant gerinti tvarius ekonominius, socialinius, aplinkosaugos, klimato srities ir efektyvaus išteklių naudojimo veiklos rezultatus, skaičius

R.2.	Konsultacijų susiejimas su žinių sistemomis. Paramą gaunančių konsultantų, įtrauktinų į Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemas (ŽŪŽIS), skaičius

R.3.	Žemės ūkio sektoriaus skaitmeninimas. Ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą skaitmeninėms ūkininkavimo technologijoms plėtoti, dalis

ES konkretus tikslas

Poveikio rodikliai

Rezultato rodikliai

Remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje

I.2.	Pajamų skirtumų mažinimas. Žemės ūkio sektoriaus pajamų pokyčiai, palyginti su bendrais ekonomikos rodikliais

I.3.	Ūkių pajamų kintamumo mažinimas. Žemės ūkio sektoriaus pajamų raida

I.4.	Perspektyvių ūkių pajamų rėmimas. Žemės ūkio sektoriaus pajamų dydžio pokyčiai pagal ūkininkavimo rūšį (palyginti su žemės ūkio sektoriaus vidurkiu)

I.5.	Indėlis išlaikant teritorinę pusiausvyrą. Žemės ūkio sektoriaus pajamų dydžio pokyčiai vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių (palyginti su vidurkiu)

R.4.	Pajamų paramos susiejimas su standartais ir gerąja praktika. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis

R.5.	Rizikos valdymas. Ūkių, kuriuose taikomos remiamos BŽŪP rizikos valdymo priemonės, dalis

R.6.VRP

Perskirstymas mažesniems ūkiams. Papildomų tiesioginių išmokų, skiriamų už ploto hektarą reikalavimus atitinkantiems ūkiams, kurių dydis mažesnis už vidutinį, procentinė dalis (palyginti su vidurkiu)

R.7.VRP

Paramos vietovėse, kuriose esama specialių poreikių, esantiems ūkiams didinimas. Papildomos paramos už vietovėse, kuriose esama didesnių poreikių (palyginti su vidurkiu), esančio ploto hektarą procentinė dalis

Labiau orientuotis į rinką ir didinti ūkių konkurencingumą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmenizacijai

I.6.	Ūkių našumo didinimas. Bendras gamybos veiksnių našumas žemės ūkyje

I.7	Prekybos žemės ūkio maisto produktais iššūkių įveikimas. Prekybos žemės ūkio maisto produktais importas ir eksportas

R.8.

Konkretiems sektoriams priklausančių ūkių rėmimas.

Ūkių, kuriems teikiama susietoji pajamų parama konkurencingumui ar tvarumui didinti ar kokybei gerinti, dalis

R.9.VRP

Ūkių modernizavimas. Ūkių, gaunančių paramą investicijoms, skirtą restruktūrizuoti bei modernizuoti, be kita ko, išteklių naudojimo efektyvumui gerinti, dalis

Gerinti ūkininkų padėtį vertės grandinėje

I.8.	Ūkininkų padėties maisto grandinėje gerinimas.

Pridėtinė vertė maisto grandinėje dalyvaujantiems pirminiams gamintojams

R.10.VRP

Geresnis tiekimo grandinės organizavimas. Ūkių, dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose gamintojų grupėse, gamintojų organizacijose, vietos rinkose, trumpose tiekimo grandinėse ir kokybės sistemose, dalis

R.11.

Pasiūlos koncentravimas. Gamintojų organizacijų arba gamintojų grupių, vykdančių veiksmų programas tam tikruose sektoriuose, parduodamos produkcijos vertės dalis

Prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką

R.12.

Prisitaikymas prie klimato kaitos. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai gerinti prisitaikymą prie klimato kaitos, dalis

R.13.VRP

Išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas gyvulininkystės sektoriuje. Sutartinių ūkinių gyvūnų, už kuriuos skiriama parama išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir (arba) amoniako kiekiui mažinti, be kita ko, tvarkant mėšlą, dalis

R.14.VRP

Anglies dioksido saugojimas dirvožemyje ir biomasėje. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį arba išlaikyti ar gerinti anglies dioksido saugojimo priemones (įskaitant daugiamečius žolynus, daugiamečius pasėlius su nuolatine žaliąja danga, žemės ūkio paskirties žemę šlapynėse ir durpynuose), dalis

R.15.

Atsinaujinančioji energija iš žemės ir miškų ūkio išteklių ir iš kitų atsinaujinančiųjų išteklių. Remiamos investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus, įskaitant biologinius (megavatai)

R.16.

Su klimatu susijusios investicijos. Ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą investicijoms, kuria prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie atsinaujinančiosios energijos ar biologinių medžiagų gamybos, dalis

R.17.VRP

Mišku apželdinta žemė. Plotas, už kurį teikiama miško įveisimo, agrarinės miškininkystės ir miško atkūrimo parama, įskaitant duomenų suskirstymą

R.18.

Parama investicijoms į miškų sektorių. Iš viso investicijų siekiant pagerinti miškininkystės sektoriaus rezultatus

Skatinti darnų vystymąsi ir veiksmingą tokių gamtos išteklių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų

I.13.

Dirvožemio erozijos mažinimas. Žemės ūkio paskirties žemės, kuriai būdinga vidutinė arba stipri dirvožemio erozija, procentinė dalis

I.14.

Oro kokybės gerinimas. Žemės ūkio sektoriuje išmetamas amoniakas

I.15.

Vandens kokybės gerinimas. Bendras maisto medžiagų balansas žemės ūkio paskirties žemėje

I.16.

Maisto medžiagų išplovimo mažinimas. Nitratai požeminiame vandenyje. Požeminio vandens stočių, kuriose nitratų koncentracija viršija 50 mg/l pagal Direktyvą 91/676/EEB, procentinė dalis

I.17.

Intensyvaus vandens išteklių naudojimo mažinimas. Vandens suvartojimo indeksas plius (WEI+)

I.18.

Tausus pesticidų naudojimas ir naudojamo jų kiekio mažinimas. Pesticidų keliama rizika, jų naudojimas ir poveikis

R.19VRP

Dirvožemio gerinimas ir apsauga. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami dirvožemį tvarkyti padedantys įsipareigojimai, kuriais siekiama pagerinti dirvožemio kokybę ir biotą (pvz., sumažinti žemės dirbimą, apsėti dirvas kultūriniais augalais, taikyti sėjomainą, be kita ko, ankštiniais augalais), dalis

R.20VRP

Oro kokybės gerinimas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai mažinti išmetamo amoniako kiekį, dalis

R.21VRP

Vandens kokybės apsauga. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami vandens telkinių kokybę užtikrinti padedantys įsipareigojimai, dalis

R.22VRP

Darnus maisto medžiagų valdymas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai, susiję su geresniu maisto medžiagų valdymu, dalis

R.23VRP

Tausus vandens naudojimas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai gerinti vandens balansą, dalis

R.24VRP

Tausus pesticidų naudojimas ir naudojamo jų kiekio mažinimas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, kurių atžvilgiu prisiimti remiami konkretūs įsipareigojimai, kad būtų užtikrintas tausus pesticidų naudojimas, siekiant sumažinti pesticidų keliamą riziką ir poveikį, pvz., pesticidų nutekėjimą, dalis

R.25.

Aplinkosaugos srities veiklos rezultatai gyvulininkystės sektoriuje. Sutartinių ūkinių gyvūnų, kurių atžvilgiu yra prisiimti remiami aplinkos tvarumo gerinimo įsipareigojimai, dalis

R.26.

Investicijos, susijusios su gamtos ištekliais. Ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą gamybinėms ir negamybinėms investicijoms, susijusią su rūpinimusi gamtos ištekliais, dalis

R.27.

Aplinkos arba klimato srities veiklos rezultatų gerinimas investicijomis kaimo vietovėse. Veiksmų, kuriais prisidedama siekiant aplinkos tvarumo ir klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos tikslų kaimo vietovėse, skaičius

R.28.

Aplinkos arba klimato srities veiklos rezultatų gerinimas naudojantis žiniomis ir inovacijomis. Asmenų, gaunančių naudą iš pagal BŽŪP remiamų konsultacijų, mokymų, keitimosi žiniomis arba dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupėse, kiek tai susiję su aplinkos arba klimato srities veiklos rezultatais, skaičius

Prisidėti stabdant biologinės įvairovės nykimą ir ją didinant, gerinti ekosistemines paslaugas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius

I.19.

Agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų didinimas. Agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų indikatorius

I.20.

Biologinės įvairovės apsaugos gerinimas. Procentinė su žemės ūkiu susijusių Sąjungos svarbos rūšių ir buveinių, kurioms būdingos stabilumo arba didėjimo tendencijos, dalis, nurodant procentinę dalį, kurią sudaro laukinių rūšių apdulkintojai (3)

I.21.

Ekosisteminių paslaugų teikimo gerinimas. Žemės ūkio paskirties žemės, kurioje yra kraštovaizdžio elementų, dalis

I.22.

Žemės ūkio biologinės įvairovės didinimas ūkininkavimo sistemoje. Kultūrinių augalų įvairovė

R.29VRP

Ekologinio žemės ūkio plėtra. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kuriuos pagal BŽŪP skiriama parama ekologiniam ūkininkavimui, dalis, atskirai nurodant dalį ekologiniam ūkininkavimui išlaikyti ir prie jo pereiti

R.30VRP

Tvarios miškotvarkos rėmimas. Miško žemės, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai remti miškų apsaugą ir ekosisteminių paslaugų valdymą, dalis

R.31.VRP

Buveinių ir rūšių išsaugojimas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai remti biologinės įvairovės išsaugojimą arba atkūrimą, dalis, įskaitant didelės gamtinės vertės ūkininkavimo praktiką

R.32.

Investicijos, susijusios su biologine įvairove. Ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą investicijoms, kuria prisidedama prie biologinės įvairovės, dalis

R.33.

„Natura 2000“ valdymo gerinimas. Viso „Natura 2000“ ploto dalis, dėl kurios prisiimti remiami įsipareigojimai

R.34.VRP

Kraštovaizdžio elementų išsaugojimas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai tvarkyti kraštovaizdžio elementus, įskaitant gyvatvores ir medžius, dalis

R.35.

Avilių išsaugojimas. Avilių, remiamų pagal BŽŪP, dalis

Pritraukti ir išlaikyti jaunuosius ūkininkus bei naujus ūkininkus ir sudaryti palankesnes sąlygas tvariai verslo plėtrai kaimo vietovėse

I.23.

Jaunųjų ūkininkų pritraukimas. Naujų ūkių valdytojų skaičiaus ir naujų jaunųjų ūkių valdytojų skaičiaus raida, įskaitant suskirstymą pagal lytį

R.36.VRP

Kartų kaita. Jaunųjų ūkininkų, kurie steigdami ūkius gauna BŽŪP paramą, skaičius, įskaitant suskirstymą pagal lytį

Skatinti užimtumą, augimą, lyčių lygybę, įskaitant moterų dalyvavimą ūkininkavimo veikloje, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, įskaitant žiedinę bioekonomiką ir tvarią miškininkystę

I.24.

Indėlis kuriant darbo vietas kaimo vietovėse. Užimtumo lygio kaimo vietovėse raida, įskaitant suskirstymą pagal lytį

I.25.

Indėlis į ekonomikos augimą kaimo vietovėse. Bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui raida kaimo vietovėse

I.26.

Teisingesnė BŽŪP. Pagal BŽŪP skiriamos paramos paskirstymas

I.27.

Kaimo įtraukties skatinimas. Kaimo vietovių skurdo indekso pokyčiai

R.37.

Ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas kaimo vietovėse. BŽŪP projektais remiamas naujų darbo vietų kūrimas

R.38.

LEADER iniciatyvos aprėptis. Kaimo gyventojų, kuriems taikomos vietos plėtros strategijos, dalis

R.39.

Kaimo ekonomikos plėtojimas. Kaimo verslo įmonių, įskaitant bioekonomikos įmones, kuriamų naudojantis pagal BŽŪP skiriama parama, skaičius

R.40.

Kaimo ekonomikos pažangioji pertvarka. Remiamų pažangiųjų kaimų strategijų skaičius

R.41.VRP

Europos kaimo tinklų kūrimas. Kaimo gyventojų, kuriems, naudojantis BŽŪP parama, sudarytos palankesnės sąlygos naudotis paslaugomis ir infrastruktūra, dalis

R.42.

Socialinės įtraukties skatinimas. Asmenų, kuriems taikomi remiami socialinės įtraukties projektai, skaičius

Gerinti tai, kaip Sąjungos žemės ūkio sektorius tenkina visuomenės poreikius, susijusius su maistu ir sveikata, įskaitant aukštos kokybės, saugius ir maistingus maisto produktus, pagamintus tvariu būdu, mažinti maisto atliekas, didinti gyvūnų gerovę ir kovoti su antimikrobiniu atsparumu

I.28.

Antimikrobinių medžiagų naudojimo ūkiniams gyvūnams ribojimas. Prekyba maistiniams gyvūnams skirtomis antimikrobinėmis medžiagomis ir tų medžiagų naudojimas

I.29.

Vartotojų poreikio gauti kokybišką maistą patenkinimas. Gamybos, kuriai taikomos Sąjungos kokybės sistemos, ir ekologinės gamybos vertė

R.43.VRP

Antimikrobinių medžiagų naudojimo ribojimas. Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami veiksmai, kuriais siekiama apriboti antimikrobinių medžiagų naudojimą (prevencija / ribojimas), dalis

R.44.VRP

Gyvūnų gerovės didinimas. Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami gyvūnų gerovės didinimo veiksmai, dalis

Metinis veiklos rezultatų patvirtinimas. PRODUKTAS

Intervencinių priemonių rūšys ir su jomis susiję produkto rodikliai (4)

Intervencinių priemonių rūšys

Produkto rodikliai (5)

Bendradarbiavimas (77 straipsnis)

O.1.	Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupių projektų skaičius

Keitimasis žiniomis ir informacijos sklaida (78 straipsnis)

O.2	Konsultacinių veiksmų, kuriais teikiama parama inovacijoms rengiant ir įgyvendinant Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupių projektus, arba tokią paramą teikiančių konsultacinių vienetų skaičius

Horizontalusis rodiklis

O.3.ST

Pagal BŽŪP teikiamos paramos gavėjų skaičius

Bazinė pajamų parama tvarumui didinti (21 straipsnis)

O.4.	Hektarų, už kuriuos skiriama bazinė pajamų parama tvarumui didinti, skaičius

Išmokos smulkiesiems ūkininkams (28 straipsnis)

O.5.	Smulkiesiems ūkininkams skirtas išmokas gaunančių naudos gavėjų arba hektarų, už kuriuos gaunamos smulkiesiems ūkininkams skirtos išmokos, skaičius

Papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams (30 straipsnis)

O.6.	Hektarų, už kuriuos skiriama papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams, skaičius

Perskirstomoji pajamų parama (29 straipsnis)

O.7.	Hektarų, už kuriuos skiriama perskirstomoji pajamų parama, skaičius

Ekologinės sistemos (31 straipsnis)

O.8.	Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius

Rizikos valdymo priemonės (76 straipsnis)

O.9.	Vienetų, kuriems taikomos remiamos BŽŪP rizikos valdymo priemonės, skaičius

Susietoji pajamų parama (32 straipsnis)

O.10.

Hektarų, už kuriuos skiriama susietoji pajamų parama, skaičius

O.11.

Gyvūnų, už kuriuos skiriama susietoji pajamų parama, skaičius

Gamtinės ar kitokios specifinės su vietove susijusios kliūtys (71 straipsnis)

O.12.

Hektarų, už kuriuos skiriama parama už vietoves, kuriuose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, skaičius, įskaitant lėšų suskirstymą pagal vietovių tipą

Nepalankios specifinės su vietove susijusios sąlygos, susidariusios dėl tam tikrų privalomų reikalavimų laikymosi (72 straipsnis)

O.13.

Hektarų, už kuriuos skiriama parama pagal „Natura 2000“ arba Direktyvą 2000/60/EB, skaičius

Valdymo įsipareigojimai aplinkos ir klimato srityse ir kiti valdymo įsipareigojimai (70 straipsnis)

O.14.

Hektarų (išskyrus miškų ūkio paskirties žemę) arba kitų vienetų, dėl kurių prisiimti privalomuosius reikalavimus viršijantys įsipareigojimai aplinkos apsaugos / klimato srityse, skaičius

O.15.

(Miškų ūkio paskirties žemės) hektarų arba kitų vienetų, dėl kurių prisiimti privalomuosius reikalavimus viršijantys įsipareigojimai aplinkos apsaugos / klimato srityse, skaičius

O.16.

Hektarų arba kitų vienetų, dėl kurių prisiimti miško įveisimui ir agrarinei miškininkystei skirti palaikymo įsipareigojimai, skaičius

O.17.

Hektarų arba kitų vienetų, už kuriuos skiriama parama ekologiniam ūkininkavimui, skaičius

O.18.

Sutartinių ūkinių gyvūnų, už kuriuos skiriama parama gyvūnų gerovės, sveikatos arba didesnio biologinio saugumo priemonėms įgyvendinti, skaičius

O.19.

Veiksmų ar vienetų, kuriais remiami genetiniai ištekliai, skaičius

Investavimas (73 ir 74 straipsniai)

O.20.

Remiamų ūkiuose vykdomų gamybinių investicinių veiksmų ar vienetų skaičius

O.21.

Remiamų ūkiuose vykdomų negamybinių investicinių veiksmų ar vienetų skaičius

O.22.

Remiamų infrastruktūros investicinių veiksmų ar vienetų skaičius

O.23.

Remiamų ne ūkiuose vykdomų negamybinių investicinių veiksmų ar vienetų skaičius

O.24.

Remiamų ne ūkiuose vykdomų gamybinių investicinių veiksmų ar vienetų skaičius

Jaunųjų ūkininkų ir naujų ūkininkų įsikūrimas bei kaimo verslo kūrimas (75 straipsnis)

O.25.

Įsikūrimo paramą gaunančių jaunųjų ūkininkų skaičius

O.26.

Naujų ūkininkų, gaunančių įsikūrimo paramą (išskyrus O.25 dalyje nurodytus jaunuosius ūkininkus), skaičius

O.27.

Kaimo verslo įmonių, gaunančių paramą veiklai pradėti, skaičius

Bendradarbiavimas (77 straipsnis)

O.28.

Remiamų gamintojų grupių ir organizacijų skaičius

O.29.

Paramos gavėjų, gaunančių paramą, skirtą oficialiose kokybės sistemose dalyvauti, skaičius

O.30.

Kartų kaitą užtikrinančių remiamų veiksmų ar vienetų skaičius (išskyrus paramą įsisteigimui)

O.31.

Remiamų vietos plėtros strategijų (LEADER) ar parengiamųjų veiksmų skaičius

O.32.

Kitų remiamų bendradarbiavimo veiksmų ar vienetų (išskyrus O.1 punkte nurodytas EIP grupes) skaičius

Keitimasis žiniomis ir informacijos sklaida (78 straipsnis)

O.33.

Mokymų, konsultacijų ir informuotumo didinimo veiksmų arba vienetų, už kuriuos skiriama parama, skaičius

Horizontalusis rodiklis

O.34.ST

Ploto, kuriame taikoma aplinkosaugos praktika, hektarų skaičius (fizinio ploto, kuriam taikomos tam tikros sąlygos, ekologinės sistemos, valdymo įsipareigojimai žemės ūkio ir miškų srityje, susiję su aplinkosauga ir klimatu, suvestinis rodiklis)

Intervencinių priemonių tam tikruose sektoriuose rūšys (47 straipsnis)

O.35.

Remiamų veiksmų programų skaičius

Intervencinių priemonių vyno sektoriuje rūšys (58 straipsnis)

O.36.

Veiksmų ar vienetų, remiamų vyno sektoriuje, skaičius

Sektorinių intervencinių priemonių rūšys (55 straipsnis)

O.37.

Veiksmų arba vienetų, skirtų bitininkystei išsaugoti arba tobulinti, skaičius

KONTEKSTO RODIKLIAI

	Rodiklio numeris	Konteksto rodiklis
Gyventojai	C.01	Bendras gyventojų skaičius
	C.02	Gyventojų tankumas
	C.03	Gyventojų sudėtis pagal amžių
Bendras plotas	C.04	Bendras plotas
Bendras plotas	C.05	Žemės danga
Darbo rinka	C.06	Užimtumo lygis kaimo vietovėse
	C.07	Nedarbo lygis kaimo vietovėse
	C.08	Užimtumas (pagal sektorių, regiono tipą, ekonominę veiklą)
Ekonomika	C.09	BVP vienam gyventojui
	C.10	Skurdo lygis
	C.11	Bendroji pridėtinė vertė pagal sektorių, regiono tipą, žemės ūkyje ir pirminių gamintojų atžvilgiu
Ūkiai ir ūkininkai	C.12	Žemės ūkio valdos (ūkiai)
	C.13	Ūkių darbo jėga
	C.14	Ūkių valdytojų sudėtis pagal amžių
	C.15	Ūkių valdytojų išsilavinimas žemės ūkio srityje
	C.16	Nauji ūkių valdytojai ir nauji jaunieji ūkių valdytojai
Žemės ūkio paskirties žemė	C.17	Naudojamos žemės ūkio naudmenos
	C.18	Drėkinama žemė
	C.19	Ūkininkavimas „Natura 2000“ teritorijose
	C.20	Vietovės, kuriose esama gamtinių ir kitokių specifinių kliūčių
	C.21	Žemės ūkio paskirties žemė, kurioje yra kraštovaizdžio elementų
	C.22	Kultūrinių augalų įvairovė
Ūkiniai gyvūnai	C.23	Sutartiniai ūkiniai gyvūnai
Ūkiniai gyvūnai	C.24	Gyvulių tankumas
Žemės ūkio sektoriaus ir ūkių pajamos	C.25	Žemės ūkio gamybos veiksnių pajamos
	C.26	Žemės ūkio sektoriaus pajamų ir ne žemės ūkio sektoriaus darbo sąnaudų palyginimas
	C.27	Ūkių pajamos pagal ūkininkavimo rūšį, regioną, ūkio dydį, vietovėse, kuriose esama gamtinių ir kitokių specifinių kliūčių
	C.28	Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas žemės ūkyje
Žemės ūkio našumas	C.29	Bendras gamybos veiksnių našumas žemės ūkyje
Žemės ūkio našumas	C.30	Darbo našumas žemės ūkyje, miškininkystėje ir maisto pramonėje
Prekyba žemės ūkio produktais	C.31	Žemės ūkio produktų importas ir eksportas
Kita pelninga veikla	C.32	Turizmo infrastruktūra
Ūkininkavimo praktika	C.33	Žemės ūkio paskirties žemė, kurioje vykdomas ekologinis ūkininkavimas
	C.34	Ūkininkavimo intensyvumas
	C.35	Gamybos, kuriai taikomos Sąjungos kokybės sistemos, ir ekologinės gamybos vertė
Biologinė įvairovė	C.36	Agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų indikatorius
Biologinė įvairovė	C.37	Procentinė su žemės ūkiu susijusių Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių, kurioms būdingos stabilumo arba didėjimo tendencijos, dalis
Vanduo	C.38	Vandens naudojimas žemės ūkyje
	C.39	Vandens kokybė
		Bendras maisto medžiagų balansas. Azotas
		Bendras maisto medžiagų balansas. Fosforas
		Nitratai požeminiame vandenyje
Dirvožemis	C.40	Dirvožemio organinė anglis žemės ūkio paskirties žemėje
Dirvožemis	C.41	Vandens sukeliama dirvožemio erozija
Energetika	C.42	Tvari energijos gamyba iš atsinaujinančių žemės ūkio ir miškininkystės išteklių
Energetika	C.43	Energijos naudojimas žemės ūkyje, miškininkystėje ir maisto pramonėje
Klimatas	C.44	Žemės ūkio sektoriuje išmetamos ŠESD
	C.45	Žemės ūkio sektoriaus atsparumo pažangos rodiklis
	C.46	Tiesioginė žemės ūkio patiriama žala dėl nelaimių
Oras	C.47	Žemės ūkio sektoriuje išmetamas amoniakas
Sveikata	C.48	Prekyba maistiniams gyvūnams skirtomis antimikrobinėmis medžiagomis ir jų naudojimas
Sveikata	C.49	Pesticidų keliama rizika, jų naudojimas ir poveikis

(1) Daugeliu atvejų poveikio rodiklių duomenys jau yra renkami kitais kanalais (Europos statistika, Jungtinis tyrimų centras, Europos aplinkos agentūra ir kt.) ir naudojami kitų Sąjungos teisės aktų kontekste arba siekiant darnaus vystymosi tikslų. Duomenys ne visada renkami kasmet, ir todėl gali būti dvejus ar trejus metus vėluojama.

(2) Pakaitiniai rezultatai. Valstybių narių kasmet pateikti duomenys, kuriais remiantis stebima pažanga siekiant jų BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų siektinų reikšmių. Rezultato rodikliai, kurie yra privalomi dėl veiklos rezultatų peržiūros ir kuriuos valstybės narės naudoja pagal 109 straipsnio 1 dalies a punktą, yra pažymėti VRP. Be tų, kurie pažymėti VRP, valstybės narės veiklos rezultatų peržiūrai gali naudoti bet kuriuos kitus susijusius rezultato rodiklius, nustatytus šiame priede.

(3) Apdulkintojų tendencijos vertinamos naudojant atitinkamas apdulkintojų rodiklių Sąjungos priemones, visų pirma apdulkintojų rodiklį ir kitas priemones, priimtas pagal 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos (2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatas) valdymo sistemą, remiantis ES iniciatyva dėl apdulkintojų (2018 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatas).

(4) Kasmet pateikiami duomenys apie jų deklaruotas išlaidas.

(5) Tik stebėsenai naudojami produkto rodikliai žymimi ST.

II PRIEDAS

PPO VIDAUS PARAMA PAGAL 10 STRAIPSNĮ

Intervencinių priemonių rūšis

Nuoroda į šį reglamentą

PPO sutarties dėl žemės ūkio 2 priedo dalis („Žalioji dėžė“)

Bazinė pajamų parama

III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnio 2 poskirsnis

5	(jei įgyvendinimas nėra grindžiamas teisėmis į išmokas)

6	(jei įgyvendinimas yra grindžiamas teisėmis į išmokas)

Perskirstomoji pajamų parama

29 straipsnis

5	(jei susijusios bazinės pajamų paramos įgyvendinimas nėra grindžiamas teisėmis į išmokas)

6	(jei susijusios bazinės pajamų paramos įgyvendinimas yra grindžiamas teisėmis į išmokas)

Papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams

30 straipsnis

5	(jei susijusios bazinės pajamų paramos įgyvendinimas nėra grindžiamas teisėmis į išmokas)

6	(jei susijusios bazinės pajamų paramos įgyvendinimas yra grindžiamas teisėmis į išmokas)

Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekologinės sistemos)

31 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos a punktas

5	(jei susijusios bazinės pajamų paramos įgyvendinimas nėra grindžiamas teisėmis į išmokas)

6	(jei susijusios bazinės pajamų paramos įgyvendinimas yra grindžiamas teisėmis į išmokas)

Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekologinės sistemos)

31 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos b punktas

Vaisių ir daržovių, apynių, alyvuogių aliejaus bei valgomųjų alyvuogių ir kiti 42 straipsnio f punkte nurodyti sektoriai. Investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, moksliniai tyrimai ir eksperimentinės bei novatoriškos gamybos metodai ir kiti veiksmai tokiose srityse kaip:

47 straipsnio 1 dalies a punktas

2, 11 arba 12

—	dirvožemio apsauga, įskaitant dirvožemio anglies kaupimą bei dirvožemio struktūros gerinimą ir teršalų mažinimą

47 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis

—	vandens naudojimo ir patikimos vandentvarkos gerinimas, įskaitant vandens taupymą, vandens apsaugą ir drenažą

47 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis

—	kelio pavojingų meteorologinių reiškinių daromai žalai užkirtimas ir skatinimas plėtoti ir naudoti veisles, rūšis ir valdymo praktiką, pritaikytas prie kintančių klimato sąlygų

47 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktis

—	energijos taupymo, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos naudojimo didinimas

47 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktis

11 arba 12

—	tik ekologinės pakuotės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės gamybos srityje

47 straipsnio 1 dalies a punkto v papunktis

—	biologinis saugumas, gyvūnų sveikata ir gerovė

47 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunktis

—	išmetamųjų teršalų ir atliekų kiekio mažinimas, šalutinių produktų naudojimo gerinimas, įskaitant jų pakartotinį naudojimą ir valorizaciją, ir atliekų tvarkymas

47 straipsnio 1 dalies a punkto vii papunktis

11 arba 12

—	atsparumo kenkėjams didinimas, pesticidų naudojimo rizikos ir poveikio mažinimas, įskaitant integruotosios kenkėjų kontrolės metodų įgyvendinimą

47 straipsnio 1 dalies a punkto viii papunktis

2, 11 arba 12

—	atsparumo gyvūnų ligoms didinimas ir veterinarinių vaistų, įskaitant antibiotikus, naudojimo mažinimas

47 straipsnio 1 dalies a punkto ix papunktis

—	biologinei įvairovei palankių buveinių kūrimas ir išlaikymas

47 straipsnio 1 dalies a punkto x papunktis

—	produktų kokybės gerinimas

47 straipsnio 1 dalies a punkto xi papunktis

—	genetinių išteklių gerinimas

47 straipsnio 1 dalies a punkto xii papunktis

—	įdarbinimo sąlygų gerinimas ir užtikrinimas, kad būtų laikomasi darbdavio pareigų, taip pat darbuotojų sveikatos ir saugos reikalavimų pagal direktyvas 89/391/EEB, 2009/104/EB ir (ES) 2019/1152

47 straipsnio 1 dalies a punkto xiii papunktis

Vaisių ir daržovių, apynių, alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir kiti 42 straipsnio f punkte nurodyti sektoriai. Konsultavimo paslaugos ir techninė parama

47 straipsnio 1 dalies b punktas

Vaisių ir daržovių, apynių, alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir kiti 42 straipsnio f punkte nurodyti sektoriai. Mokymas ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais

47 straipsnio 1 dalies c punktas

Vaisių ir daržovių, apynių, alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir kiti 42 straipsnio f punkte nurodyti sektoriai. Ekologinė arba integruota gamyba

47 straipsnio 1 dalies d punktas

Vaisių ir daržovių, apynių, alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir kiti 42 straipsnio f punkte nurodyti sektoriai. Veiksmai, kuriais siekiama didinti transportavimo ir saugojimo tvarumą bei veiksmingumą

47 straipsnio 1 dalies e punktas

11, 12 arba 2

Vaisių ir daržovių, apynių, alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir kiti 42 straipsnio f punkte nurodyti sektoriai. Populiarinimas, komunikacija ir rinkodara

47 straipsnio 1 dalies f punktas

Vaisių ir daržovių, apynių, alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir kiti 42 straipsnio f punkte nurodyti sektoriai. Kokybės sistemos

47 straipsnio 1 dalies g punktas

Vaisių ir daržovių, apynių, alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir kiti 42 straipsnio f punkte nurodyti sektoriai. Atsekamumo ir sertifikavimo sistemos

47 straipsnio 1 dalies h punktas

Vaisių ir daržovių, apynių, alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir kiti 42 straipsnio f punkte nurodyti sektoriai. Prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos švelninimas

47 straipsnio 1 dalies i punktas

11, 2 arba 12

Vaisių ir daržovių, apynių, alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir kiti 42 straipsnio f punkte nurodyti sektoriai. Savitarpio pagalbos fondai

47 straipsnio 2 dalies a punktas

7 arba 2

Vaisių ir daržovių, apynių, alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir kiti 42 straipsnio f punkte nurodyti sektoriai. Investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą

47 straipsnio 2 dalies b punktas

11 arba 2

Vaisių ir daržovių, apynių, alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir kiti 42 straipsnio f punkte nurodyti sektoriai. Sodų ar alyvmedžių giraičių atsodinimas

47 straipsnio 2 dalies d punktas

Vaisių ir daržovių, apynių, alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir kiti 42 straipsnio f punkte nurodyti sektoriai. Gyvulių išteklių atkūrimas dėl sveikatos priežasčių arba jų atkūrimas dėl gaivalinių nelaimių sukeltų nuostolių

47 straipsnio 2 dalies e punktas

Vaisių ir daržovių, apynių, alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir kiti 42 straipsnio f punkte nurodyti sektoriai. Konsultuojamasis ugdymas

47 straipsnio 2 dalies j punktas

Vaisių ir daržovių, apynių, alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir kiti 42 straipsnio f punkte nurodyti sektoriai. Trečiųjų valstybių fitosanitarijos reikalavimų įgyvendinimas ir administravimas

47 straipsnio 2 dalies k punktas

Vaisių ir daržovių, apynių, alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir kiti 42 straipsnio f punkte nurodyti sektoriai. Komunikacijos veiksmai

47 straipsnio 2 dalies l punktas

Bitininkystės sektorius. Konsultavimo paslaugos, techninė parama, mokymas, informavimas ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais

55 straipsnio 1 dalies a punktas

Bitininkystės sektorius. Investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, taip pat kiti veiksmai, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama kovoti su avilių kenkėjais ir ligomis

55 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis

11 arba 12, arba 2

Bitininkystės sektorius. Investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, taip pat kiti veiksmai, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią pavojingų meteorologinių reiškinių daromai žalai, plėtoti ir naudoti valdymo praktiką

55 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis

11 arba 12, arba 2

Bitininkystės sektorius. Parama laboratorijoms

55 straipsnio 1 dalies c punktas

Bitininkystės sektorius. Mokslinių tyrimų programos.

55 straipsnio 1 dalies e punktas

Bitininkystės sektorius. Populiarinimas, komunikacija ir rinkodara

55 straipsnio 1 dalies f punktas

Bitininkystės sektorius. Produktų kokybės gerinimas

55 straipsnio 1 dalies g punktas

Vyno sektorius. Restruktūrizavimas ir konversija

58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktas

8, 11 arba 12

Vyno sektorius. Investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą

58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktas

Vyno sektorius. Materialios ir nematerialios investicijos į inovacijas

58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos e punktas

Vyno sektorius. Konsultavimo paslaugos

58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f punktas

Vyno sektorius. Informavimo veiksmai

58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos h punktas

Vyno sektorius. Vyno turizmo populiarinimas

58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos i punktas

Vyno sektorius. Rinkos žinių gilinimas

58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos j punktas

Vyno sektorius. Populiarinimas ir komunikacija

58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos k punktas

Vyno sektorius. Savitarpio pagalbos fondų administracinės išlaidos

58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos l punktas

Vyno sektorius. Investicijos tvarumui didinti

58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos m punktas

11 arba 12, arba 2

Valdymo įsipareigojimai aplinkos ir klimato srityse bei kiti valdymo įsipareigojimai

70 straipsnis

Gamtinės ar kitokios specifinės su vietove susijusios kliūtys

71 straipsnis

Nepalankios specifinės su vietove susijusios sąlygos, susidariusios dėl tam tikrų privalomų reikalavimų laikymosi

72 straipsnis

Investicijos

73 straipsnis

11 arba 8

Investicijos į drėkinimą

74 straipsnis

Bendradarbiavimas

77 straipsnis

Keitimasis žiniomis ir informacijos sklaida

78 straipsnis

III PRIEDAS

TAISYKLĖS DĖL PARAMOS SĄLYGŲ PAGAL 12 STRAIPSNĮ

VR: teisės aktu nustatytas valdymo reikalavimas

GAAB: geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartai

Sritys

Pagrindinis uždavinys

Reikalavimai ir standartai

Pagrindinis standarto tikslas

Klimatas ir aplinka

Klimato kaita

(švelninimas ir prisitaikymas)

1 GAAB

Daugiamečių žolynų išlaikymas, grindžiamas daugiamečių žolynų ir žemės ūkio paskirties žemės santykiu nacionaliniu, regioniniu, subregioniniu, valdų grupių ir valdų lygmenimis, palyginti su 2018 ataskaitiniais metais

Maksimalus sumažinimas 5 %, palyginti su ataskaitiniais metais

Apsaugos nuo žemės naudojimo paskirties keitimo kita naudojimo žemės ūkio reikmėms paskirtimi bendroji priemonė, kuria siekiama išsaugoti anglies sankaupas

2 GAAB

Šlapynių ir durpynų apsauga (1)

Dirvožemio, kuriame gausu anglies, apsauga

3 GAAB

Draudimas deginti ariamąsias ražienas, išskyrus tais atvejais, kai tai būtina dėl augalų sveikatos priežasčių

Dirvožemio organinių medžiagų išsaugojimas

Vanduo

1 VR

2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1):

11 straipsnio 3 dalies e ir h punktai dėl pasklidųjų taršos šaltinių (fosfatų) kontrolės privalomųjų reikalavimų

2 VR

1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1):

4 ir 5 straipsniai

4 GAAB

Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas (2)

Upių vagų apsauga nuo taršos ir nuotėkio

Dirvožemis

(apsauga ir kokybė)

5 GAAB

Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją, be kita ko, atsižvelgiant į šlaito nuolydį.

Minimali žemėtvarka atsižvelgiant į konkrečiai teritorijai būdingas sąlygas, siekiant apriboti eroziją

6 GAAB

Minimali dirvožemio danga siekiant išvengti, kad dirvožemis bus tuščias pažeidžiamiausiais laikotarpiais (3)

Dirvožemio apsauga laikotarpiais, kuriais jis yra pažeidžiamiausias

7 GAAB

Sėjomaina ariamojoje žemėje, išskyrus vandenyje auginamus pasėlius (4)

Dirvožemio potencialo išsaugojimas

Biologinė įvairovė ir kraštovaizdis

(apsauga ir kokybė)

3 VR

2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7):

3 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 dalies b punktas, 4 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys

4 VR

1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7):

6 straipsnio 1 ir 2 dalys

8 GAAB

—	Minimali žemės ūkio paskirties žemės, skirtos negamybiniams plotams arba objektams, dalis (5)

—	Minimali ariamosios žemės ūkio lygmeniu, skirtos negamybiniams plotams ir objektams, įskaitant pūdymui paliktą žemę, dalis – bent 4 %.

—

Jeigu ūkininkas įsipareigoja ne mažiau kaip 7 % savo ariamosios žemės skirti negamybiniams plotams ar objektams, įskaitant pūdymui paliktą žemę, pagal sustiprintą ekologinę sistemą, laikantis 31 straipsnio 6 dalies, dalis, kuri turi būti laikoma kaip atitinkanti šį GAAB standartą, turi neviršyti 3 %.

—

Minimali ariamosios žemės ūkio lygmeniu dalis – 7 %, jei ji taip pat apima tarpinius pasėlius arba azotą kaupiančius pasėlius, auginamus nenaudojant augalų apsaugos produktų, iš kurių 3 % turi būti pūdymui palikta žemė arba negamybiniai objektai. Tarpiniams pasėliams valstybės narės turėtų taikyti 0,3 svorinį koeficientą.

—	Kraštovaizdžio elementų išlaikymas

—	Draudimas pjauti gyvatvores ir medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu

—	Galimybė taikyti apsaugos nuo invazinių augalų rūšių priemones

Negamybinių objektų ir ploto, kuriais siekiama pagerinti ūkio biologinę įvairovę, išlaikymas

9 GAAB

Draudimas keisti „Natura 2000“ teritorijose esančių daugiamečių žolynų, kurie nustatyti kaip aplinkos požiūriu pažeidžiami daugiamečiai žolynai, paskirtį arba juos arti

Buveinių ir rūšių apsauga

Žmonių sveikata ir augalų sveikata

Maisto sauga

5 VR

2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1):

14 ir 15 straipsniai, 17 straipsnio 1 dalis (6), 18, 19 ir 20 straipsniai

6 VR

1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei beta antagonistus ir panaikinančios direktyvas 81/602/EEB, 88/146/EEB ir 88/299/EEB (OL L 125, 1996 5 23, p. 3):

3 straipsnio a, b, d ir e punktai ir 4, 5 bei 7 straipsniai

Augalų apsaugos produktai

7 VR

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinančio Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1):

55 straipsnio pirmas ir antras sakiniai

8 VR

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/128/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (OL L 309, 2009 11 24, p. 71):

5 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 1–5 dalys 12 straipsnis dėl pesticidų naudojimo saugomose teritorijose, apibrėžtose pagal Direktyvą 2000/60/EB ir su „Natura 2000“ susijusiuose teisės aktuose, apribojimų

13 straipsnio 1 ir 3 dalys dėl pesticidų tvarkymo bei saugojimo ir likučių šalinimo

Gyvūnų gerovė

9 VR

2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 2008/119/EB, nustatančios būtiniausius veršelių apsaugos standartus (OL L 10, 2009 1 15, p. 7):

3 ir 4 straipsniai

10 VR

2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 2008/120/EB, nustatančios būtiniausius kiaulių apsaugos standartus (OL L 47, 2009 2 18, p. 5):

3 ir 4 straipsniai

11 VR

1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos (OL L 221, 1998 8 8, p. 23):

4 straipsnis

(1) Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose gali nustatyti, kad šis GAAB bus taikomas tik nuo 2024 arba 2025 prašymų teikimo metų. Tokiais atvejais valstybės narės turi įrodyti, kad delsimas yra būtinas valdymo sistemai sukurti pagal išsamų planą.

Valstybės narės, nustatydamos 2 GAAB standartą, užtikrina, kad atitinkamoje žemėje galėtų būti tęsiama žemės ūkio veikla, tinkama žemei priskirti prie žemės ūkio paskirties žemės.

(2) Apsaugos juostos išilgai vandentakių pagal šį GAAB standartą paprastai ir laikantis Sąjungos teisės turi būti ne mažesnio kaip 3 metrų pločio, nenaudojant pesticidų ir trąšų.

Vietovėse, kuriose esama reikšmingų nusausinimo ir drėkinimo griovių, valstybės narės gali tikslinti minimalų plotį atsižvelgdamos į konkrečias vietos aplinkybes, jei tai tikslinga tų vietovių atžvilgiu.

(3) Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės gali pritaikyti minimaliuosius standartus atitinkamuose regionuose, atsižvelgdamos į trumpą vegetacijos laikotarpį, kurį lemia žiemos laikotarpio trukmė ir atšiaurumas.

(4) Sėjomaina apima pasėlių keitimą bent kartą per metus žemės sklypų lygmeniu (išskyrus daugiametes kultūras, žolę ir kitus žolinius pašarus bei pūdymui paliktą žemę), įskaitant tinkamai valdomus antrinius pasėlius.

Atsižvelgdamos į ūkininkavimo metodų įvairovę ir agroklimatines sąlygas, valstybės narės atitinkamuose regionuose gali leisti taikyti kitokią sustiprintos sėjomainos pasitelkiant ankštinius augalus arba pasėlių įvairinimą praktiką, kuria siekiama pagerinti ir išsaugoti dirvožemio potencialą laikantis šio GAAB standarto tikslų.

Valstybės narės gali netaikyti šiuo standartu numatytos pareigos valdoms:

(a)	kuriose daugiau kaip 75 % ariamosios žemės naudojama žolei ar kitiems žoliniams pašarams auginti, yra pūdymui palikta žemė arba yra naudojama ankštiniams augalams auginti, arba naudojama keliais minėtais tikslais;

(b)

kuriose daugiau kaip 75 % reikalavimus atitinkančios žemės ūkio paskirties žemės yra daugiametis žolynas, yra naudojama žolei ar kitiems žoliniams pašarams auginti arba pasėliams vandenyje auginti didžiąją metų dalį arba didžiąją pasėlių auginimo ciklo dalį, arba naudojama keliais minėtais tikslais, arba

(c)	kuriose ariamoji žemė neviršija 10 hektarų. Valstybės narės gali nustatyti didžiausią ploto, kuriame auginami vienos rūšies augalai, ribą, kad būtų užkirstas kelias didelio masto monokultūroms. Ūkininkai, sertifikuoti pagal Reglamentą (ES) 2018/848, laikomi atitinkančiais šį GAAB standartą.

(5) Valstybės narės gali netaikyti šioje įtraukoje numatytos pareigos valdoms:

(a)	kuriose daugiau kaip 75 % ariamosios žemės naudojama žolei ar kitiems žoliniams pašarams auginti, yra pūdymui palikta žemė arba yra naudojama ankštiniams augalams auginti, arba naudojama keliais minėtais tikslais;

(b)

(c)

kuriose ariamoji žemė neviršija 10 hektarų.

Valstybės narės, kuriose daugiau kaip 50 % bendro žemės paviršiaus ploto dengia miškai, gali netaikyti šioje įtraukoje numatytos pareigos valdoms, esančioms vietovėse, kurias tos valstybės narės pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsnio 1 dalies a arba b punktą yra nurodžiusios kaip vietoves, kuriuose esama gamtinių kliūčių, jei daugiau kaip 50 % šios dalies antrame sakinyje nurodyto vieneto žemės paviršiaus ploto dengia miškas, o miško žemės ir žemės ūkio paskirties žemės santykis yra didesnis nei 3:1. Mišku padengta žemė ir miško žemės bei žemės ūkio paskirties žemės santykis apskaičiuojamas vietovės, atitinkančios LAU2 lygį, lygmeniu arba aiškiai apibrėžto kito vieneto, apimančio vieną aiškią gretimą geografinę vietovę, kuriai būdingos panašios žemės ūkio sąlygos, lygmeniu.

(6) Kaip įgyvendinama visų pirma:

—	Reglamento (EB) Nr. 470/2009 14 straipsniu ir Reglamento (EB) Nr. 37/2010 priedu,

—	Reglamento (EB) Nr. 852/2004 4 straipsnio 1 dalimi ir I priedo A dalimi (II skyriaus 4 punkto g, h ir j papunkčiais, 5 punkto f ir h papunkčiais, 6 punktu, III skyriaus 8 punkto a, b, d ir e papunkčiais ir 9 punkto a ir c papunkčiais),

—

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 3 straipsnio 1 dalimi, III priedo IX skirsnio 1 skyriaus I-1 punkto b, c, d ir e papunkčiais, I-2 punkto a papunkčio i, ii, iii papunkčiais, b papunkčio i, ii papunkčiais, c papunkčiu, I-3, I-4 ir I-5 punktais, II-A dalies 1, 2, 3 ir 4 punktais, II-B dalies 1 punkto a ir d papunkčiais, 2 punktu, 4 punkto a ir b papunkčiais), III priedo X skirsnio 1 skyriaus 1 dalimi,

—	Reglamento (EB) Nr. 183/2005 5 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, I priedo A dalimi (I-4 punkto e ir g papunkčiais, II-2 punkto a, b ir e papunkčiais) ir III priedu (po antrašte „ŠĖRIMAS“ esančio 1 punkto „Sandėliavimas“ pirmu bei paskutiniu sakiniais ir 2 punkto „Skirstymas“ trečiu sakiniu) ir

—	Reglamento (EB) Nr. 396/2005 18 straipsniu.

IV PRIEDAS

TAISYKLĖS DĖL PARAMOS SOCIALINIŲ SĄLYGŲ PAGAL 14 STRAIPSNĮ

Sritys	Taikytini teisės aktai	Susijusios nuostatos	Reikalavimai
Užimtumas	Skaidrios ir nuspėjamos darbo sąlygos. Direktyva 2019/1152	3 straipsnis	Darbo sąlygos, kurios turi būti pateiktos raštu (darbo sutartis)
		4 straipsnis	Užtikrinti, kad įdarbinant žemės ūkyje būtų sudaroma darbo sutartis
		5 straipsnis	Darbo sutartis turi būti pateikta per pirmąsias septynias darbo dienas
		6 straipsnis	Apie darbo santykių pokyčius turi būti pranešama dokumentu
		8 straipsnis	Bandomasis laikotarpis
		10 straipsnis	Sąlygos, susijusios su minimaliu darbo nuspėjamumu
		13 straipsnis	Privalomas mokymas
Sveikata ir sauga	Priemonės, kuriomis skatinama gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą Direktyva 89/391/EEB	5 straipsnis	Bendroji nuostata dėl darbdavio pareigos užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą
		6 straipsnis	Bendra darbdavių pareiga imtis priemonių, būtinų darbuotojų saugai ir sveikatai apsaugoti, įskaitant rizikos prevenciją, informavimą bei profesinį mokymą
		7 straipsnis	Apsaugos ir prevencinės priemonės: turi būti paskirtas (-i) darbuotojas (-ai) veiklai sveikatos apsaugos ir saugos srityje arba pasamdyta kompetentinga išorės tarnyba
		8 straipsnis	Darbdavys turi imtis priemonių, susijusių su pirmąja pagalba, gaisrų gesinimu ir darbuotojų evakuacija
		9 straipsnis	Darbdavių įsipareigojimai, susiję su rizikos vertinimu, apsaugos priemonėmis ir įranga, nelaimingų atsitikimų darbe registravimu ir pranešimu apie juos
		10 straipsnis	Darbuotojų informavimas apie pavojus saugai bei sveikatai ir apsaugos bei prevencines priemones
		11 straipsnis	Konsultavimasis su darbuotojais ir darbuotojų dalyvavimas diskusijose visais darbuotojų saugos ir sveikatos darbe klausimais
		12 straipsnis	Darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojai būtų tinkamai apmokyti saugos ir sveikatos klausimais
	Minimalieji saugos ir sveikatos reikalavimai, taikomi darbuotojams naudojant darbo įrenginius Direktyva 2009/104/EB	3 straipsnis	Bendrosios pareigos užtikrinti, kad darbo įrenginiai būtų tinkami darbui, kurį turi atlikti darbuotojai, ir nekenktų saugai ar sveikatai
		4 straipsnis	Darbo įrenginių naudojimo taisyklės. Įrenginiai turi atitikti direktyvą ir nustatytus minimaliuosius reikalavimus ir būti tinkamai prižiūrimi
		5 straipsnis	Darbo įrenginių patikrinimas. Įranga kompetentingų asmenų turi būti patikrinta po sumontavimo ir tokių asmenų tikrinama periodiškai
		6 straipsnis	Specifinę riziką keliančius darbo įrenginius turi naudoti tik asmenys, kuriems pavesta ją naudoti, o juos remontuoja, pertvarko, techniškai prižiūri tam paskirti darbuotojai
		7 straipsnis	Ergonomika ir darbuotojo sveikata
		8 straipsnis	Darbuotojai turi gauti atitinkamą informaciją ir, kai tikslinga, rašytines instrukcijas apie darbo įrenginių naudojimą
		9 straipsnis	Darbuotojai turi būti tinkamai apmokyti

V PRIEDAS

VALSTYBIŲ NARIŲ ASIGNAVIMAI TIESIOGINĖMS IŠMOKOMS, NURODYTI 87 STRAIPSNIO 1 DALIES PIRMOJE PASTRAIPOJE

(einamosiomis kainomis, EUR)
Kalendoriniai metai	2023	2024	2025	2026	2027 ir vėlesni metai
Belgija	494 925 924	494 925 924	494 925 924	494 925 924	494 925 924
Bulgarija	808 442 754	817 072 343	825 701 932	834 331 520	834 331 520
Čekija	854 947 297	854 947 297	854 947 297	854 947 297	854 947 297
Danija	862 367 277	862 367 277	862 367 277	862 367 277	862 367 277
Vokietija	4 915 695 459	4 915 695 459	4 915 695 459	4 915 695 459	4 915 695 459
Estija	196 436 567	199 297 294	202 158 021	205 018 748	205 018 748
Airija	1 186 281 996	1 186 281 996	1 186 281 996	1 186 281 996	1 186 281 996
Graikija	2 075 656 043	2 075 656 043	2 075 656 043	2 075 656 043	2 075 656 043
Ispanija	4 874 879 750	4 882 179 366	4 889 478 982	4 896 778 599	4 896 778 599
Prancūzija	7 285 000 537	7 285 000 537	7 285 000 537	7 285 000 537	7 285 000 537
Kroatija	374 770 237	374 770 237	374 770 237	374 770 237	374 770 237
Italija	3 628 529 155	3 628 529 155	3 628 529 155	3 628 529 155	3 628 529 155
Kipras	47 647 540	47 647 540	47 647 540	47 647 540	47 647 540
Latvija	349 226 285	354 312 105	359 397 925	364 483 744	364 483 744
Lietuva	587 064 372	595 613 853	604 163 335	612 712 816	612 712 816
Liuksemburgas	32 747 827	32 747 827	32 747 827	32 747 827	32 747 827
Vengrija	1 243 185 165	1 243 185 165	1 243 185 165	1 243 185 165	1 243 185 165
Мalta	4 594 021	4 594 021	4 594 021	4 594 021	4 594 021
Nyderlandai	717 382 327	717 382 327	717 382 327	717 382 327	717 382 327
Austrija	677 581 846	677 581 846	677 581 846	677 581 846	677 581 846
Lenkija	3 092 416 671	3 123 600 494	3 154 784 317	3 185 968 140	3 185 968 140
Portugalija	613 619 128	622 403 166	631 187 204	639 971 242	639 971 242
Rumunija	1 946 921 018	1 974 479 078	2 002 037 137	2 029 595 196	2 029 595 196
Slovėnija	131 530 052	131 530 052	131 530 052	131 530 052	131 530 052
Slovakija	400 894 402	405 754 516	410 614 629	415 474 743	415 474 743
Suomija	519 350 246	521 168 786	522 987 325	524 805 865	524 805 865
Švedija	686 131 966	686 360 116	686 588 267	686 816 417	686 816 417

VI PRIEDAS

42 STRAIPSNIO f PUNKTE NURODYTŲ PRODUKTŲ SĄRAŠAS

KN kodas	Aprašymas
ex 0101	Gyvi arkliai, asilai, mulai ir arklėnai:
	– Arkliai
0101 21 00	– – Grynaveisliai veisliniai gyvuliai (1)
0101 29	– – Kita:
0101 29 10	– – – Skerstini
0101 29 90	– – – Kita
0101 30 00	– Asilai
0101 90 00	– Kita
ex 0103	Gyvos kiaulės:
0103 10 00	– Grynaveisliai veisliniai gyvuliai (2)
ex 0106	– Kiti gyvi gyvūnai:
0106 14 10	– Naminiai triušiai
ex 0106 19 00	– – Kita: šiauriniai elniai ir elniai
0106 33 00	– – Stručiai; emu (Dromaius novaehollandiae)
0106 39 10	– – – Balandžiai
0106 39 80	– – – Kiti paukščiai
ex 0205 00	Arklių mėsa, šviežia, atšaldyta arba užšaldyta
ex 0208	Kita mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, švieži, atšaldyti arba užšaldyti
ex 0208 10 10	– – Naminių triušių mėsa
ex 0208 90 10	– – Naminių balandžių mėsa
ex 0208 90 30	– – Medžiojamųjų gyvūnų, išskyrus triušius arba kiškius, mėsa
ex 0208 90 60	– – Šiaurinių elnių mėsa
ex 0407	Paukščių kiaušiniai su lukštais, švieži, konservuoti arba virti:
0407 19 90	– Apvaisinti, išskyrus naminių paukščių kiaušinius
0407 29 90	– Kiti švieži kiaušiniai, išskyrus naminių paukščių kiaušinius
0407 90 90	– Kiti kiaušiniai, išskyrus naminių paukščių kiaušinius
0701	Bulvės, šviežios arba atšaldytos
ex 0713	Džiovintos ankštinės daržovės, gliaudytos, su luobelėmis arba be luobelių, skaldytos arba neskaldytos:
ex 0713 10	– Žirniai (Pisum sativum):
0713 10 90	– – Išskyrus skirtus sėjai
ex 0713 20 00	– Avinžirniai (nutai):
	– – Išskyrus skirtus sėjai
	– Pupelės (Vigna spp., Phaseolus spp.):
ex 0713 31 00	– – Veislių Vigna mungo (L.) Hepper arba Vigna radiata (L.) Wilczek pupelės:
	– – – Išskyrus skirtas sėjai
ex 0713 32 00	– – Pupuolės (adzuki) (Phaseolus arba Vigna angularis):
	– – – Išskyrus skirtas sėjai
ex 0713 33	– – Daržinės pupelės, įskaitant mažąsias baltąsias pupeles (Phaseolus vulgaris):
0713 33 90	– – – Išskyrus skirtas sėjai
ex 0713 34 00	– – Dirvinės pupuolės (Vigna subterranea arba Voandzeia subterranea):
	– – – Išskyrus skirtas sėjai
ex 0713 35 00	– – Kininės pupuolės (Vigna unguiculata):
	– – – Išskyrus skirtas sėjai
ex 0713 39 00	– – Kita:
	– – – Išskyrus skirtas sėjai
ex 0713 40 00	– – Lęšiai:
	– – Išskyrus skirtus sėjai
ex 0713 50 00	– Stambiasėklės pupos (Vicia faba var. major) ir smulkiasėklės pupos (Vicia faba var. equina ir Vicia faba var. minor):
	– – Išskyrus skirtus sėjai
ex 0713 60 00	– Kajanai (Cajanus cajan):
	– – Išskyrus skirtus sėjai
ex 0713 90 00	– Kita:
	– – Išskyrus skirtus sėjai
1201 90 00	Sojos pupelės, skaldytos arba neskaldytos, išskyrus sėklą
1202 41 00	Žemės riešutai, neskrudinti ir nevirti arba nekepti, negliaudyti, išskyrus sėklą
1202 42 00	Žemės riešutai, neskrudinti ir nevirti arba nekepti, gliaudyti, smulkinti arba nesmulkinti, išskyrus sėklą
1203 00 00	Kopra
1204 00 90	Sėmenys, smulkinti arba nesmulkinti, išskyrus skirtus sėjai
1205 10 90	Rapsų arba rapsukų sėklos, kuriose yra mažai eruko rūgšties, smulkintos arba nesmulkintos, išskyrus skirtas sėjai
1205 90 00	Kitos rapsų arba rapsukų sėklos, smulkintos arba nesmulkintos, išskyrus skirtas sėjai
1206 00 91	Saulėgrąžų sėklos, gliaudytos; su pilkai ir baltai dryžuotais lukštais, smulkintos arba nesmulkintos, išskyrus skirtas sėjai
1206 00 99	Kitos saulėgrąžų sėklos, smulkintos arba nesmulkintos, išskyrus skirtas sėjai
1207 29 00	Vilnamedžių sėklos, smulkintos arba nesmulkintos, išskyrus skirtas sėjai
1207 40 90	Sezamų sėklos, smulkintos arba nesmulkintos, išskyrus skirtas sėjai
1207 50 90	Garstyčių sėklos, smulkintos arba nesmulkintos, išskyrus skirtas sėjai
1207 60 00	– Daržinių dygminų (Carthamus tinctorius) sėklos
1207 91 90	Aguonų sėklos, smulkintos arba nesmulkintos, išskyrus skirtas sėjai
1207 99 91	Kanapių sėklos, smulkintos arba nesmulkintos, išskyrus skirtas sėjai
ex 1207 99 96	Kitos aliejinių kultūrų sėklos ir vaisiai, smulkinti arba nesmulkinti, išskyrus skirtus sėjai
ex 1209 29 50	– – – Lubinų sėklos, neskirtos sėjai
ex 1211	Augalai ir augalų dalys (įskaitant sėklas ir vaisius), dažniausiai naudojami parfumerijoje, farmacijoje arba kaip insekticidai, fungicidai ar panašiai, švieži arba džiovinti, supjaustyti arba nesupjaustyti, grūsti arba negrūsti, sumalti į miltelius arba nemalti, išskyrus KN pozicijoje ex 1211 90 86 klasifikuojamus produktus, išvardytus IX dalyje
1212 94 00	Trūkažolių šaknys
ex 1214	Šakniavaisiniai griežčiai, pašariniai runkeliai, pašariniai šakniavaisiai, šienas, mėlynžiedė liucerna, dobilai, bandvikiai, pašariniai kopūstai, lubinai, vikiai ir panašūs pašariniai produktai, granuliuoti arba negranuliuoti:
ex 1214 10 00	– Mėlynžiedžių liucernų rupiniai ir granulės:
	– – – išskyrus dirbtinėje šilumoje džiovintų arba kitu būdu džiovintų ir susmulkintų liucernų rupinius ir granules
ex 1214 90	– Kita:
1214 90 10	– – Pašariniai runkeliai, šakniavaisiniai griežčiai ir kiti pašariniai šakniavaisiai
ex 1214 90 90	– – Kita, išskyrus:
	– – – Bandvikius, dobilus, lubinus, vikius ir panašius pašarinius dirbtinėje šilumoje džiovintus produktus (išskyrus šieną, pašarinius lapinius kopūstus ir šieno turinčius produktus)
	– – – Bandvikius, dobilus, lubinus, vikius, barkūnus, sėjamuosius pelėžirnius ir paprastuosius garždenius, džiovintus kitu būdu ir susmulkintus
ex 2206	Kiti fermentuoti gėrimai (pavyzdžiui, sidras, kriaušių sidras, midus); fermentuotų gėrimų mišiniai, taip pat fermentuotų gėrimų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai, nenurodyti kitoje vietoje:
ex 2206 00 31 –ex 2206 00 89	– Fermentuoti gėrimai, išskyrus išspaudų vyną
5201	Nekaršta ir nešukuota medvilnė

(1) Šios subpozicijos naudojimui taikomos sąlygos, nustatytos atitinkamose Sąjungos nuostatose (žr. Reglamentą (ES) 2016/1012 ir 2015 m. vasario 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/262, kuriuo pagal Tarybos direktyvas 90/427/EEB ir 2009/156/EB nustatomos arklinių šeimos gyvūnų tapatybės nustatymo metodų taisyklės (Arklinių paso reglamentas), OL L 59, 2015 3 3, p. 1).

(2) Reglamentas (ES) 2016/1012.

VII PRIEDAS

VALSTYBIŲ NARIŲ ASIGNAVIMAI (FINANSINIAMS METAMS) INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ VYNO SEKTORIUJE RŪŠIMS, KAIP NURODYTA 88 STRAIPSNIO 1 DALYJE

	EUR (einamosiomis kainomis)
Bulgarija	25 721 000
Čekija	4 954 000
Vokietija	37 381 000
Graikija	23 030 000
Ispanija	202 147 000
Prancūzija	269 628 000
Kroatija	10 410 000
Italija	323 883 000
Kipras	4 465 000
Lietuva	43 000
Vengrija	27 970 000
Austrija	13 155 000
Portugalija	62 670 000
Rumunija	45 844 000
Slovėnija	4 849 000
Slovakija	4 887 000

VIII PRIEDAS

VALSTYBIŲ NARIŲ ASIGNAVIMAI MEDVILNEI, NURODYTI 87 STRAIPSNIO 1 DALIES ANTROJE PASTRAIPOJE

(einamosiomis kainomis, EUR)
Kalendoriniai metai	2023	2024	2025	2026	2027 ir vėlesni metai
Bulgarija	2 557 820	2 557 820	2 557 820	2 557 820	2 557 820
Graikija	183 996 000	183 996 000	183 996 000	183 996 000	183 996 000
Ispanija	59 690 640	59 690 640	59 690 640	59 690 640	59 690 640
Portugalija	177 589	177 589	177 589	177 589	177 589

IX PRIEDAS

VALSTYBIŲ NARIŲ ASIGNAVIMAI TIESIOGINĖMS IŠMOKOMS, KURIOS NĖRA SKIRIAMOS UŽ MEDVILNĘ, PRIEŠ PRITAIKANT 87 STRAIPSNIO 1 DALIES TREČIOJE PASTRAIPOJE NURODYTĄ SU LĖŠŲ PERKĖLIMU SUSIJUSĮ APRIBOJIMĄ

(einamosiomis kainomis, EUR)
Kalendoriniai metai	2023	2024	2025	2026	2027 ir vėlesni metai
Belgija	494 925 924	494 925 924	494 925 924	494 925 924	494 925 924
Bulgarija	805 884 934	814 514 523	823 144 112	831 773 700	831 773 700
Čekija	854 947 297	854 947 297	854 947 297	854 947 297	854 947 297
Danija	862 367 277	862 367 277	862 367 277	862 367 277	862 367 277
Vokietija	4 915 695 459	4 915 695 459	4 915 695 459	4 915 695 459	4 915 695 459
Estija	196 436 567	199 297 294	202 158 021	205 018 748	205 018 748
Airija	1 186 281 996	1 186 281 996	1 186 281 996	1 186 281 996	1 186 281 996
Graikija	1 891 660 043	1 891 660 043	1 891 660 043	1 891 660 043	1 891 660 043
Ispanija	4 815 189 110	4 822 488 726	4 829 788 342	4 837 087 959	4 837 087 959
Prancūzija	7 285 000 537	7 285 000 537	7 285 000 537	7 285 000 537	7 285 000 537
Kroatija	374 770 237	374 770 237	374 770 237	374 770 237	374 770 237
Italija	3 628 529 155	3 628 529 155	3 628 529 155	3 628 529 155	3 628 529 155
Kipras	47 647 540	47 647 540	47 647 540	47 647 540	47 647 540
Latvija	349 226 285	354 312 105	359 397 925	364 483 744	364 483 744
Lietuva	587 064 372	595 613 853	604 163 335	612 712 816	612 712 816
Liuksemburgas	32 747 827	32 747 827	32 747 827	32 747 827	32 747 827
Vengrija	1 243 185 165	1 243 185 165	1 243 185 165	1 243 185 165	1 243 185 165
Мalta	4 594 021	4 594 021	4 594 021	4 594 021	4 594 021
Nyderlandai	717 382 327	717 382 327	717 382 327	717 382 327	717 382 327
Austrija	677 581 846	677 581 846	677 581 846	677 581 846	677 581 846
Lenkija	3 092 416 671	3 123 600 494	3 154 784 317	3 185 968 140	3 185 968 140
Portugalija	613 441 539	622 225 577	631 009 615	639 793 653	639 793 653
Rumunija	1 946 921 018	1 974 479 078	2 002 037 137	2 029 595 196	2 029 595 196
Slovėnija	131 530 052	131 530 052	131 530 052	131 530 052	131 530 052
Slovakija	400 894 402	405 754 516	410 614 629	415 474 743	415 474 743
Suomija	519 350 246	521 168 786	522 987 325	524 805 865	524 805 865
Švedija	686 131 966	686 360 116	686 588 267	686 816 417	686 816 417

X PRIEDAS

VALSTYBIŲ NARIŲ ASIGNAVIMAI (FINANSINIAMS METAMS) INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ BITININKYSTĖS SEKTORIUJE RŪŠIMS, KAIP NURODYTA 88 STRAIPSNIO 2 DALYJE

	EUR (einamosiomis kainomis)
Belgija	422 967
Bulgarija	2 063 885
Čekija	2 121 528
Danija	295 539
Vokietija	2 790 875
Estija	140 473
Airija	61 640
Graikija	6 162 645
Ispanija	9 559 944
Prancūzija	6 419 062
Kroatija	1 913 290
Italija	5 166 537
Kipras	169 653
Latvija	328 804
Lietuva	549 828
Liuksemburgas	30 621
Vengrija	4 271 227
Мalta	14 137
Nyderlandai	295 172
Austrija	1 477 188
Lenkija	5 024 968
Portugalija	2 204 232
Rumunija	6 081 630
Slovėnija	649 455
Slovakija	999 973
Suomija	196 182
Švedija	588 545

XI PRIEDAS

89 STRAIPSNIO 3 DALYJE NURODYTAS SĄJUNGOS PARAMOS KAIMO PLĖTRAI SKIRTŲ INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ RŪŠIŲ SUSKIRSTYMAS (2023–2027 M.)

(einamosiomis kainomis, EUR)
Metai	2023	2024	2025	2026	2027	Iš viso 2023–2027 m.
Belgija	82 800 894	82 800 894	82 800 894	82 800 894	82 800 894	414 004 470
Bulgarija	282 162 644	282 162 644	282 162 644	282 162 644	282 162 644	1 410 813 220
Čekija	259 187 708	259 187 708	259 187 708	259 187 708	259 187 708	1 295 938 540
Danija	75 934 060	75 934 060	75 934 060	75 934 060	75 934 060	379 670 300
Vokietija	1 092 359 738	1 092 359 738	1 092 359 738	1 092 359 738	1 092 359 738	5 461 798 690
Estija	88 016 648	88 016 648	88 016 648	88 016 648	88 016 648	440 083 240
Airija	311 640 628	311 640 628	311 640 628	311 640 628	311 640 628	1 558 203 140
Graikija	556 953 600	556 953 600	556 953 600	556 953 600	556 953 600	2 784 768 000
Ispanija	1 080 382 825	1 080 382 825	1 080 382 825	1 080 382 825	1 080 382 825	5 401 914 125
Prancūzija	1 459 440 070	1 459 440 070	1 459 440 070	1 459 440 070	1 459 440 070	7 297 200 350
Kroatija	297 307 401	297 307 401	297 307 401	297 307 401	297 307 401	1 486 537 005
Italija	1 349 921 375	1 349 921 375	1 349 921 375	1 349 921 375	1 349 921 375	6 749 606 875
Kipras	23 770 514	23 770 514	23 770 514	23 770 514	23 770 514	118 852 570
Latvija	117 495 173	117 495 173	117 495 173	117 495 173	117 495 173	587 475 865
Lietuva	195 495 162	195 495 162	195 495 162	195 495 162	195 495 162	977 475 810
Liuksemburgas	12 310 644	12 310 644	12 310 644	12 310 644	12 310 644	61 553 220
Vengrija	416 869 149	416 869 149	416 869 149	416 869 149	416 869 149	2 084 345 745
Мalta	19 984 497	19 984 497	19 984 497	19 984 497	19 984 497	99 922 485
Nyderlandai	73 268 369	73 268 369	73 268 369	73 268 369	73 268 369	366 341 845
Austrija	520 024 752	520 024 752	520 024 752	520 024 752	520 024 752	2 600 123 760
Lenkija	1 320 001 539	1 320 001 539	1 320 001 539	1 320 001 539	1 320 001 539	6 600 007 695
Portugalija	540 550 620	540 550 620	540 550 620	540 550 620	540 550 620	2 702 753 100
Rumunija	967 049 892	967 049 892	967 049 892	967 049 892	967 049 892	4 835 249 460
Slovėnija	110 170 192	110 170 192	110 170 192	110 170 192	110 170 192	550 850 960
Slovakija	259 077 909	259 077 909	259 077 909	259 077 909	259 077 909	1 295 389 545
Suomija	354 549 956	354 549 956	354 549 956	354 549 956	354 549 956	1 772 749 780
Švedija	211 889 741	211 889 741	211 889 741	211 889 741	211 889 741	1 059 448 705
Iš viso ES-27	12 078 615 700	12 078 615 700	12 078 615 700	12 078 615 700	12 078 615 700	60 393 078 500
Techninė parama (0,25 %)	30 272 220	30 272 220	30 272 220	30 272 220	30 272 220	151 361 100
Iš viso	12 108 887 920	12 108 887 920	12 108 887 920	12 108 887 920	12 108 887 920	60 544 439 600

XII PRIEDAS

MAŽIAUSIOS SUMOS, REZERVUOJAMOS 6 STRAIPSNIO 1 DALIES g PUNKTE NURODYTAM KONKREČIAM TIKSLUI

(einamosiomis kainomis, EUR)
Kalendoriniai metai	2023	2024	2025	2026	2027 ir vėlesni metai
Belgija	14 847 778	14 847 778	14 847 778	14 847 778	14 847 778
Bulgarija	24 176 548	24 435 436	24 694 323	24 953 211	24 953 211
Čekija	25 648 419	25 648 419	25 648 419	25 648 419	25 648 419
Danija	25 871 018	25 871 018	25 871 018	25 871 018	25 871 018
Vokietija	147 470 864	147 470 864	147 470 864	147 470 864	147 470 864
Estija	5 893 097	5 978 919	6 064 741	6 150 562	6 150 562
Airija	35 588 460	35 588 460	35 588 460	35 588 460	35 588 460
Graikija	56 749 801	56 749 801	56 749 801	56 749 801	56 749 801
Ispanija	144 455 673	144 674 662	144 893 650	145 112 639	145 112 639
Prancūzija	218 550 016	218 550 016	218 550 016	218 550 016	218 550 016
Kroatija	11 243 107	11 243 107	11 243 107	11 243 107	11 243 107
Italija	108 855 875	108 855 875	108 855 875	108 855 875	108 855 875
Kipras	1 429 426	1 429 426	1 429 426	1 429 426	1 429 426
Latvija	10 476 789	10 629 363	10 781 938	10 934 512	10 934 512
Lietuva	17 611 931	17 868 416	18 124 900	18 381 384	18 381 384
Liuksemburgas	982 435	982 435	982 435	982 435	982 435
Vengrija	37 295 555	37 295 555	37 295 555	37 295 555	37 295 555
Мalta	137 821	137 821	137 821	137 821	137 821
Nyderlandai	21 521 470	21 521 470	21 521 470	21 521 470	21 521 470
Austrija	20 327 455	20 327 455	20 327 455	20 327 455	20 327 455
Lenkija	92 772 500	93 708 015	94 643 530	95 579 044	95 579 044
Portugalija	18 403 246	18 666 767	18 930 288	19 193 810	19 193 810
Rumunija	58 407 631	59 234 372	60 061 114	60 887 856	60 887 856
Slovėnija	3 945 902	3 945 902	3 945 902	3 945 902	3 945 902
Slovakija	12 026 832	12 172 635	12 318 439	12 464 242	12 464 242
Suomija	15 580 507	15 635 064	15 689 620	15 744 176	15 744 176
Švedija	20 583 959	20 590 803	20 597 648	20 604 493	20 604 493

XIII PRIEDAS

APLINKOS IR KLIMATO SRITIES SĄJUNGOS TEISĖKŪROS PROCEDŪRA PRIIMAMI AKTAI, KURIUOSE NUSTATYTŲ TIKSLŲ VALSTYBĖS NARĖS TURĖTŲ PADĖTI SIEKTI IR JŲ LAIKYTIS SAVO BŽŪP STRATEGINIUOSE PLANUOSE, VADOVAUJANTIS 108, 109 IR 115 STRAIPSNIAIS

—	2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos;

—	1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos;

—	2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus;

—	1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių;

—	2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje;

—	2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB;

—

2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES;

—

2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013;

—	2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją;

—	2012 m. spalio 25 d. Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB;

—

2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013;

—	2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo.

XIV PRIEDAS

PAGRINDINIAIS RODIKLIAIS GRINDŽIAMAS ATASKAITŲ TEIKIMAS PAGAL 142 STRAIPSNĮ

Europos žemės ūkio garantijų fondui (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) skirti rodikliai

Tikslai

Pagrindiniai rodikliai

O.3.	Pagal BŽŪP teikiamos paramos gavėjų skaičius

C. 25.

Žemės ūkio gamybos veiksnių pajamos

R.6.	Perskirstymas mažesniems ūkiams. Papildomų tiesioginių išmokų, skiriamų už ploto hektarą reikalavimus atitinkantiems ūkiams, kurių dydis mažesnis už vidutinį, procentinė dalis (palyginti su vidurkiu)

R.9.	Ūkių modernizavimas. Ūkių, gaunančių paramą investicijoms, skirtą restruktūrizuoti bei modernizuoti, be kita ko, išteklių naudojimo efektyvumui gerinti, dalis

Gerinti ūkininkų padėtį vertės grandinėje

R.10.

I.10.

Indėlis švelninant klimato kaitą. Žemės ūkio sektoriuje išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos

R.14.

Anglies dioksido saugojimas dirvožemyje ir biomasėje. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, arba toliau taikyti ar gerinti anglies dioksido saugojimo priemones (įskaitant daugiamečius žolynus, daugiamečius pasėlius su nuolatine žaliąja danga, žemės ūkio paskirties žemę šlapynėse ir durpynuose), dalis

R.17.

Mišku apželdinta žemė. Plotas, už kurį teikiama miško įveisimo, agrarinės miškininkystės ir miško atkūrimo parama, įskaitant duomenų suskirstymą

Skatinti darnųjį vystymąsi ir veiksmingą tokių gamtos išteklių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų

O.34.

I.15.

Vandens kokybės gerinimas. Bendras maisto medžiagų balansas žemės ūkio paskirties žemėje

I.16.

Maisto medžiagų išplovimo mažinimas. Nitratai požeminiame vandenyje. Požeminio vandens stočių, kuriose nitratų koncentracija viršija 50 mg/l (pagal Direktyvą 91/676/EEB), procentinė dalis

I.18.

Tausus pesticidų naudojimas ir naudojamo jų kiekio mažinimas. Pesticidų keliama rizika, jų naudojimas ir poveikis

R.19.

R.20.

Oro kokybės gerinimas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai mažinti išmetamo amoniako kiekį, dalis

R.21.

Vandens kokybės apsauga. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami vandens telkinių kokybę užtikrinti padedantys įsipareigojimai, dalis

R.22.

Darnus maisto medžiagų valdymas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai, susiję su geresniu maisto medžiagų valdymu, dalis

R.24.

Tausus pesticidų naudojimas ir naudojamo jų kiekio mažinimas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami konkretūs įsipareigojimai, kad būtų užtikrintas tausus pesticidų naudojimas, siekiant sumažinti pesticidų keliamą riziką ir poveikį, pvz., pesticidų nutekėjimą, dalis

Prisidėti stabdant biologinės įvairovės nykimą ir ją didinant, gerinti ekosistemines paslaugas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius

C.33.

Žemės ūkio paskirties žemė, kurioje vykdomas ekologinis ūkininkavimas

I.21.

Ekosisteminių paslaugų teikimo gerinimas. Žemės ūkio paskirties žemės, kurioje yra kraštovaizdžio elementų, dalis

R.29.

R.34.

Pritraukti ir išlaikyti jaunuosius ūkininkus bei naujus ūkininkus ir sudaryti palankesnes sąlygas tvariai verslo plėtrai kaimo vietovėse

R.36.

Kartų kaita. Jaunųjų ūkininkų, kurie kurdami ūkius gauna BŽŪP paramą, skaičius, įskaitant suskirstymą pagal lytį

R.37.

Ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas kaimo vietovėse. BŽŪP projektais remiamas naujų darbo vietų kūrimas

R.38.

LEADER iniciatyvos aprėptis. Kaimo gyventojų, kuriems taikomos vietos plėtros strategijos, dalis

R.41.

Europos kaimo tinklų kūrimas. Kaimo gyventojų, kuriems, naudojantis BŽŪP parama, sudarytos palankesnės sąlygos naudotis paslaugomis ir infrastruktūra, dalis

Gerinti tai, kaip Sąjungos žemės ūkio sektorius tenkina visuomenės poreikius, susijusius su maistu, sveikata, įskaitant aukštos kokybės, saugius ir maistingus maisto produktus, pagamintus tvariu būdu, mažinti maisto atliekas, didinti gyvūnų gerovę ir kovoti su antimikrobiniu atsparumu

I.28.

Antimikrobinių medžiagų naudojimo ūkiniams gyvūnams ribojimas. Prekyba maistiniams gyvūnams skirtomis antimikrobinėmis medžiagomis ir jų naudojimas

R.43.

Antimikrobinių medžiagų naudojimo ribojimas. Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami veiksmai, kuriais siekiama apriboti antibiotikų naudojimą (prevencija / ribojimas), dalis

R.44.

Gyvūnų gerovės didinimas. Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami gyvūnų gerovės didinimo veiksmai, dalis

Modernizuoti žemės ūkį ir kaimo vietoves puoselėjant žinias, inovacijas bei skaitmenizacijos galimybes ir dalijantis jomis žemės ūkyje bei kaimo vietovėse, ir skatinant ūkininkus jas praktiškai taikyti, sudarant geresnes galimybes naudotis moksliniais tyrimais, inovacijomis, žinių mainais ir mokymu

R.1.

2021 12 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 435/187

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/2116

2021 m. gruodžio 2 d.

dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį ir į 322 straipsnio 1 dalies a punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (4),

kadangi:

(1)

2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ padaryta išvada, kad vykdant bendrą žemės ūkio politiką (toliau – BŽŪP) reikėtų ir toliau stiprinti atsaką į ateities iššūkius ir galimybes, didinant užimtumą, ekonomikos augimą ir investicijas, kovojant su klimato kaita ir prie jos prisitaikant, o laboratorijose atliekamų mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus pritaikant dirbamuose laukuose ir rinkose. Be to, vykdant BŽŪP turėtų būti atsižvelgiama į piliečiams rūpimus klausimus dėl tvarios žemės ūkio gamybos;

(2)	remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsniu, įgyvendinant BŽŪP reikėtų atsižvelgti į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslus, įskaitant Sąjungos įsipareigojimus dėl klimato kaitos švelninimo ir vystomojo bendradarbiavimo;

(3)

reikalavimų laikymusi grindžiamas dabartinis BŽŪP įgyvendinimo modelis turėtų būti pritaikytas siekiant užtikrinti, kad būtų skiriama daugiau dėmesio rezultatams ir veiksmingumui. Taigi, Sąjunga turėtų nustatyti pagrindinius politikos tikslus, intervencinių priemonių rūšis ir pagrindinius Sąjungos reikalavimus, o valstybės narės turėtų turėti daugiau atsakomybės ir būti atskaitingesnės už tai, kad tie tikslai būtų pasiekti. Todėl reikia užtikrinti didesnį subsidiarumą ir lankstumą, kad būtų geriau atsižvelgiama į vietos sąlygas ir poreikius. Atitinkamai pagal naują BŽŪP įgyvendinimo modelį valstybės narės turėtų būti atsakingos už savo BŽŪP intervencinių priemonių derinimą, atsižvelgdamos į savo konkrečius poreikius ir laikydamosi pagrindinių Sąjungos reikalavimų, kad jų įnašas siekiant Sąjungos BŽŪP tikslų būtų kuo didesnis. Siekdamos ir toliau užtikrinti bendrą požiūrį ir vienodas sąlygas, valstybės narės taip pat turėtų nustatyti bei parengti paramos gavėjams skirtą reikalavimų laikymosi ir kontrolės sistemą, įskaitant geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų ir teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų laikymąsi;

(4)

BŽŪP apima įvairias intervencines priemones ir priemones, kurių daugelis yra įtrauktos į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115 (5) III antraštinėje dalyje nurodytus BŽŪP strateginius planus. Kitos iš jų tebėra grindžiamos tradiciniu reikalavimų laikymusi grindžiamu požiūriu. Svarbu teikti finansavimą visoms intervencinėms priemonėms ir priemonėms siekiant padėti siekti BŽŪP tikslų. Tos abi intervencinės priemonės ir priemonės turi tam tikrų bendrų elementų, todėl jų finansavimas turėtų būti reglamentuojamas tomis pačiomis nuostatomis. Tačiau, kai reikia, tomis nuostatomis turėtų būti leidžiama taikyti skirtingas sąlygas. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1306/2013 (6) reglamentuojami du Europos žemės ūkio fondai: būtent Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP). Tie abu fondai turėtų toliau veikti ir pagal šį reglamentą. Atsižvelgiant į dabartinės BŽŪP reformos mastą, tikslinga pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 1306/2013;

(5)

šiame reglamente nustatytoms intervencinėms priemonėms ir priemonėms turėtų būti taikomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (7) (toliau – Finansinis reglamentas) nuostatos, visų pirma, nuostatos, kuriomis reglamentuojamas pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis, akredituotų įstaigų funkcija ir biudžeto principai;

(6)

siekiant suderinti valstybių narių praktiką dėl force majeure sąlygos taikymo, šiame reglamente, kai tikslinga, turėtų būti numatytos BŽŪP taisyklių išimtys force majeure atvejais ir išimtinėmis aplinkybėmis, taip pat pateiktas nebaigtinis galimų force majeure ir išimtinių aplinkybių atvejų, kuriuos turi pripažinti nacionalinės kompetentingos institucijos, sąrašas. Nacionalinės kompetentingos institucijos sprendimus dėl force majeure arba išimtinių aplinkybių turėtų priimti kiekvienu atveju atskirai, remdamosi atitinkamais įrodymais;

(7)

be to, šiame reglamente turėtų būti numatytos BŽŪP taisyklių išimtys force majeure atvejais ir išimtinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, kai vyksta pavojingas meteorologinis reiškinys, turintis didelį neigiamą poveikį paramos gavėjo valdai tokiu būdu, kad jį galima palyginti su didele gaivaline nelaime;

(8)

BŽŪP išlaidos, įskaitant išlaidas, patiriamas vykdant BŽŪP strateginiuose planuose nustatytas intervencines priemones pagal Reglamento (ES) 2021/2115 III antraštinę dalį, turėtų būti finansuojamos iš Sąjungos bendrojo biudžeto (toliau – Sąjungos biudžetas) – tiesiogiai EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis arba taikant pasidalijamąjį valdymą su valstybėmis narėmis. Išlaidų, kurios gali būti finansuojamos tų abiejų fondų lėšomis, rūšys turėtų būti tiksliai apibrėžtos;

(9)

kad būtų pasiekti SESV 39 straipsnyje nustatyti BŽŪP tikslai ir laikomasi pasidalijamojo valdymo principo, kaip numatyta Finansinio reglamento 63 straipsnyje, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų įdiegtos būtinos valdymo sistemos. Todėl šiame reglamente turėtų būti numatytas valdymo įstaigų, t. y., kompetentingos institucijos, mokėjimo agentūros, koordinavimo įstaigos ir tvirtinančiosios įstaigos paskyrimas;

(10)

būtina numatyti, kad valstybės narės akredituotų mokėjimo agentūras ir paskirtų bei akredituotų koordinavimo įstaigas, ir kad būtų nustatomos procedūros, pagal kurias būtų gaunami valdymo pareiškimai, metinės patvirtinimo ataskaitos, metinė galutinių audito ataskaitų santrauka ir veiklos rezultatų ataskaitos, būtų tvirtinamos valdymo ir stebėsenos sistemos bei ataskaitų teikimo sistemos, o nepriklausomos įstaigos tvirtintų metines ataskaitas. Be to, siekiant užtikrinti nacionaliniu lygmeniu atliktinų, ypač su leidimų suteikimo, patvirtinimo ir mokėjimo procedūromis susijusių patikrų sistemos skaidrumą ir sumažinti Komisijai bei valstybėms narėms, kurioms privaloma akredituoti kiekvieną atskirą mokėjimo agentūrą, tenkančią administracinę ir audito naštą, tų institucijų ir įstaigų, kurioms perduodama ši atsakomybė, skaičius turėtų būti ribojamas, kartu laikantis kiekvienos valstybės narės konstitucinių nuostatų. Kai valstybės narės konstitucinėje sistemoje yra numatyti regionai, tai valstybei narei turėtų būti suteikta galimybė, laikantis tam tikrų sąlygų, akredituoti regionines mokėjimo agentūras;

(11)

jeigu valstybė narė akredituoja daugiau kaip vieną mokėjimo agentūrą, ji turėtų paskirti vieną viešąją koordinavimo įstaigą, kad būtų užtikrintas nuoseklus EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšų valdymas, palaikomi ryšiai tarp Komisijos ir įvairių akredituotų mokėjimo agentūrų ir užtikrinama, kad Komisijos prašoma informacija apie kelių mokėjimo agentūrų veiksmus būtų pateikiama nedelsiant. Ta koordinavimo įstaiga taip pat turėtų imtis veiksmų bei koordinuoti veiksmus, kad būtų šalinami bet kokie nacionaliniu lygmeniu nustatyti bendro pobūdžio trūkumai, turėtų nuolat informuoti Komisiją apie tolesnius veiksmus, taip pat turėtų užtikrinti, kad Sąjungos taisyklės būtų taikomos suderintai, atsižvelgiant į apribojimus ar suvaržymus dėl galiojančių konstitucinių nuostatų;

(12)

taikant naują BŽŪP įgyvendinimo modelį itin svarbu, kad būtų įtrauktos valstybių narių akredituotos mokėjimo agentūros, siekiant pagrįstai užtikrinti, kad Sąjungos biudžeto lėšomis finansuojamomis intervencinėmis priemonėmis būtų pasiekti atitinkamuose BŽŪP strateginiuose planuose nustatyti tikslai ir siektinos reikšmės. Todėl šiame reglamente turėtų būti aiškiai nustatyta, kad iš Sąjungos biudžeto gali būti padengiamos tik akredituotų mokėjimo agentūrų patirtos išlaidos. Be to, Sąjungai finansuojant Reglamente (ES) 2021/2115 nurodytų intervencinių priemonių išlaidas, turėtų būti gauti atitinkami produktai ir turėtų būti laikomasi pagrindinių Sąjungos reikalavimų bei valdymo sistemose nustatytos tvarkos;

(13)

kad Komisija susidarytų bendrą viešų ir privačių tvirtinančiųjų įstaigų vaizdą ir turėtų naujausią informaciją apie veikiančias įstaigas, ji turėtų gauti informaciją iš valstybių narių ir nuolat atnaujinti tų įstaigų registrą. Be to, kad Europos Parlamentas turėtų tikslią ir naujausią informaciją, būtina, kad Komisija kasmet jam pateiktų paskirtų tvirtinančiųjų įstaigų sąrašą;

(14)	biudžetinės drausmės laikymosi kontekste būtina nustatyti EŽŪGF lėšomis finansuojamų išlaidų metinę viršutinę ribą, atsižvelgiant į didžiausias EŽŪGF skirtas sumas, nustatytas daugiametėje finansinėje programoje, kuri nustatyta Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093 (8);

(15)

laikantis biudžetinės drausmės taip pat būtina EŽŪGF lėšomis finansuojamų išlaidų metinės viršutinės ribos laikytis bet kokiomis aplinkybėmis ir kiekviename biudžeto procedūros ir biudžeto vykdymo etape. Todėl kiekvienos valstybės narės tiesioginių išmokų nacionalinė viršutinė riba, nustatyta Reglamente (ES) 2021/2115, turi būti laikoma tokių tiesioginių išmokų atitinkamai valstybei narei finansine viršutine riba ir tų išmokų kompensavimas neturi viršyti tos finansinės viršutinės ribos;

(16)

siekiant užtikrinti, kad BŽŪP finansavimui skirtos sumos neviršytų metinių viršutinių ribų, reikėtų toliau taikyti finansinės drausmės mechanizmą, pagal kurį koreguojamas tiesioginės paramos dydis. Turėtų būti išlaikytas žemės ūkio rezervas, skirtas žemės ūkio sektoriui remti tuo atveju, jei rinkos pokyčiai ar krizės padarytų poveikį žemės ūkio gamybai ar žemės ūkio produktų platinimui. Finansinio reglamento 12 straipsnio 2 dalies d punkte numatyta, kad įsipareigojimams nepriskirtus asignavimus galima perkelti tik į kitus finansinius metus, kaip jie suprantami Finansinio reglamento 9 straipsnyje (toliau – biudžetiniai metai). Siekiant labai supaprastinti įgyvendinimo procesą paramos gavėjams ir nacionalinėms administracijoms, turėtų būti taikomas perkėlimo mechanizmas, naudojant bet kokias nepanaudotas žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo, kuris bus sukurtas 2022 m., sumas. Tuo tikslu būtina nuostata, leidžianti nukrypti nuo Finansinio reglamento 12 straipsnio 2 dalies d punkto, leidžiant įsipareigojimams nepriskirtus žemės ūkio rezervo asignavimus perkelti, kad žemės ūkio rezervas būtų finansuojamas būsimais biudžetiniais metais iki 2027 m. Be to, būtina nukrypti leidžianti nuostata dėl 2022 biudžetinių metų, nes visa nepanaudota žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo suma, turima 2022 biudžetinių metų pabaigoje, turėtų būti perkelta į 2023 biudžetinius metus, į atitinkamą šiuo reglamentu įsteigto naujojo žemės ūkio rezervo eilutę, užuot ją visiškai grąžinus į tas biudžeto eilutes, kurios skirtos tiesioginių išmokų intervencinėms priemonėms pagal BŽŪP strateginį planą. Tačiau, siekiant kuo labiau padidinti ūkininkams 2023 biudžetiniais metais kompensuotinas sumas, visos kitos turimos lėšos, neviršijančios Reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093 nustatytos EŽŪGF 2023 m. tarpinės viršutinės ribos, pirmiausia turėtų būti panaudotos naujam žemės ūkio rezervui sukurti 2023 biudžetiniais metais;

(17)

siekiant išvengti pernelyg didelės administracinės naštos nacionalinėms administracijoms ir ūkininkams, kuo labiau supaprastinti procedūras ir sumažinti paramos paraiškų formų sudėtingumą, iš praėjusių finansinių žemės ūkio metų (toliau – finansiniai metai) dėl finansinės drausmės taikymo perkeltų sumų kompensavimas neturėtų būti atliekamas, kai finansinė drausmė taikoma antrus iš eilės metus (N + 1 metai) arba kai bendra įsipareigojimams nepriskirtų asignavimų suma nesiekia 0,2 % EŽŪGF metinės viršutinės ribos;

(18)

priemonės, kurių imamasi siekiant nustatyti EŽŪGF ir EŽŪFKP fondų finansinį įnašą apskaičiuojant finansines viršutines ribas, nedaro poveikio pagal SESV paskirtos biudžeto valdymo institucijos įgaliojimams. Todėl tos priemonės turėtų būti grindžiamos finansiniais paketais, nustatytais pagal 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (9);

(19)

laikantis biudžetinės drausmės taip pat turi būti nuolat tikrinama vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto padėtis. Komisija prireikus turėtų pasiūlyti Europos Parlamentui ir Tarybai tinkamas priemones, kad būtų užtikrinta, kad valstybės narės laikytųsi viršutinių ribų, numatytų Reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093. Be to, Komisija turėtų visada naudotis visais jai suteiktais valdymo įgaliojimais, kad būtų užtikrintas metinės viršutinės ribos laikymasis, ir prireikus turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai arba tik Tarybai, kai taikytina, pasiūlyti tinkamas priemones biudžeto padėčiai ištaisyti. Jei biudžetinių metų pabaigoje metinės viršutinės ribos negalima laikytis dėl valstybių narių prašomų kompensacijų, Komisija turėtų galėti imtis priemonių, kad turimas sumas būtų galima preliminariai paskirstyti valstybėms narėms proporcingai dar neišmokėtoms jų prašomoms kompensacijoms, ir priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamiems metams nustatytos viršutinės ribos. Tų metų išmokos turėtų būti priskirtos kitiems biudžetiniams metams ir turėtų būti galutinai nustatyta visa kiekvienai valstybei narei skiriamo Sąjungos finansavimo suma, taip pat visos valstybėms narėms mokėtinos kompensacijos, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi nustatytos sumos;

(20)

vykdant biudžetą, Komisija turėtų taikyti mėnesinę žemės ūkio išlaidoms skirtą išankstinio perspėjimo ir stebėsenos sistemą, kad, jei kiltų rizika viršyti metinę viršutinę ribą, ji galėtų kuo anksčiau imtis tinkamų priemonių, naudodamasi jai suteiktais valdymo įgaliojimais, o jei paaiškėtų, kad ankstesnių priemonių nepakanka – siūlyti kitas priemones. Komisijos periodiškai teikiamoje ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai iki tol patirtų išlaidų raida turėtų būti palyginta su išlaidų sąmatomis ir turėtų būti pateiktas numatomo biudžeto vykdymo likusiu tų biudžetinių metų laikotarpiu vertinimas;

(21)

kiek tai susiję su EŽŪGF, akredituotų mokėjimo agentūrų patirtoms išlaidoms padengti reikalingus finansinius išteklius Komisija valstybėms narėms turėtų skirti kaip kompensacijas, remdamasi tų agentūrų patirtų išlaidų apskaita. Iki tol, kol tokios kompensacijos bus išmokėtos kaip mėnesinės išmokos, finansinius išteklius pagal savo akredituotų mokėjimo agentūrų poreikius turėtų sutelkti pačios valstybės narės. Šiame reglamente turėtų būti aiškiai išdėstyta, kad valstybių narių ir paramos gavėjų, dalyvaujančių įgyvendinant BŽŪP, patirtas administracines ir personalo išlaidas turi padengti tos valstybės narės ir tie paramos gavėjai;

(22)

siekiant suteikti Komisijai priemonių visų pirma tam, kad būtų galima valdyti žemės ūkio rinkas, palengvinti žemės ūkio išlaidų stebėseną ir stebėti žemės ūkio išteklius vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, įskaitant atsparumą aplinkos pokyčiams bei klimato kaitai ir pažangą siekiant susijusių Sąjungos siektinų reikšmių, turėtų būti numatyta naudoti agrometeorologinę sistemą ir įsigyti bei tobulinti palydovų duomenis;

(23)	Komisijai turėtų būti suteiktos priemonės rinkoms stebėti atsižvelgiant į Sąjungos tikslus ir įsipareigojimus, įskaitant politikos suderinamumą vystymosi labui, prisidedant prie rinkų skaidrumo;

(24)

dėl EŽŪFKP finansinio valdymo turėtų būti nustatytos biudžetinių įsipareigojimų, mokėjimo terminų ir įsipareigojimų panaikinimo bei pertraukimo nuostatos. Kaimo plėtros intervencinės priemonės turėtų būti finansuojamos iš Sąjungos biudžeto pagal įsipareigojimus išmokant metines dalis. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė naudotis suteiktomis Sąjungos fondų lėšomis iškart, kai tik bus patvirtinti BŽŪP strateginiai planai. Todėl reikalinga tinkamai apribota išankstinio finansavimo sistema siekiant užtikrinti nuolatinį lėšų srautą, kad pagal intervencines priemones išmokos paramos gavėjams būtų mokamos laiku;

(25)

be išankstinio finansavimo, taip pat būtina atskirti tarpines išmokas ir galutinius mokėjimus, Komisijos išmokamus akredituotoms mokėjimo agentūroms. Taip pat būtina nustatyti išsamias taisykles, kuriomis šie mokėjimai būtų reglamentuojami. Taikoma automatiško įsipareigojimų panaikinimo taisyklė turėtų padėti paspartinti intervencinių priemonių vykdymą ir prisidėti prie patikimo finansų valdymo. Taisyklėmis, reglamentuojančiomis nacionalines sistemas valstybėse narėse, vykdančiose regionines intervencines priemones, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/2115, valstybėms narėms taip pat suteikiama priemonė, kad jos galėtų užtikrinti biudžeto vykdymą ir patikimą finansų valdymą;

(26)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad Sąjungos paramos lėšos gavėjams būtų išmokamos laiku, kad paramos gavėjai galėtų jas veiksmingai naudoti. Jei valstybės narės nesilaikytų Sąjungos teisėje nustatytų mokėjimo terminų, paramos gavėjai gali dėl to patirti didelių sunkumų, tai taip pat galėtų trukdyti sudaryti metinį Sąjungos biudžetą. Todėl Sąjungos lėšomis neturėtų būti finansuojamos tos išlaidos, kurios patirtos nesilaikant mokėjimo terminų. Tačiau pagal proporcingumo principą Komisija turėtų galėti numatyti tos bendrosios taisyklės išimtis dėl EŽŪGF ir EŽŪFKP;

(27)

vykdydama savo pareigas, susijusias su Sąjungos biudžeto vykdymu, Komisija turėtų laikytis proporcingumo principo, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 5 straipsnyje. Be to, taikant EŽŪGF ir EŽŪFKP paramos įgyvendinimo ir naudojimo tvarką būtina laikytis to proporcingumo principo ir atsižvelgti į bendrą tikslą sumažinti administracinę naštą toms įstaigoms, kurios dalyvauja valdant ir kontroliuojant programas;

(28)

atsižvelgiant į naujo BŽŪP įgyvendinimo modelio struktūrą ir pagrindinius ypatumus, valstybių narių atliktų išmokų tinkamumas finansuoti Sąjungos lėšomis nebeturėtų priklausyti nuo mokėjimų atskiriems paramos gavėjams teisėtumo ir tvarkingumo. Vietoje to, kalbant apie Reglamente (ES) 2021/2115 nurodytos intervencinės priemonės rūšis ir nedarant poveikio tame reglamente nustatytoms konkrečioms specialiosios išmokos už medvilnę tinkamumo finansuoti taisyklėms, valstybių narių išmokos turėtų būti tinkamos finansuoti, jei jos siejasi su atitinkamu produktu ir laikomasi taikytinų pagrindinių Sąjungos reikalavimų;

(29)

Reglamente (ES) Nr. 1306/2013 numatyta sumažinti mėnesines arba tarpines išmokas ir sustabdyti jų mokėjimą siekiant padėti kontroliuoti teisėtumą ir tvarkingumą. Taikant naują BŽŪP įgyvendinimo modelį tos priemonės turėtų būti naudojamos siekiant prisidėti prie veiklos rezultatais grindžiamo įgyvendinimo. Be to, reikėtų išaiškinti skirtumą tarp išmokų sumažinimo ir mokėjimo sustabdymo;

(30)	procedūra, pagal kurią EŽŪGF išmokos sumažinamos dėl Sąjungos teisėje nustatytų finansinių viršutinių ribų nesilaikymo, turėtų būti supaprastinta ir suderinta su atitinkama šiame kontekste EŽŪFKP išmokoms taikoma procedūra;

(31)

valstybės narės turėtų ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 15 d. nusiųsti Komisijai metines ataskaitas, BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo rezultatų metinę ataskaitą, metinę galutinių audito ataskaitų santrauką ir valdymo pareiškimą. Jeigu tie dokumentai nenusiunčiami ir todėl Komisija negali patvirtinti atitinkamos mokėjimo agentūros sąskaitų arba patikrinti išlaidų tinkamumo finansuoti pagal gautus produktus, apie kuriuos pranešta, Komisija turėtų galėti sustabdyti mėnesinių išmokų mokėjimą ir pertraukti kas ketvirtį mokamų kompensacijų mokėjimą iki tol, kol bus gauti trūkstami dokumentai;

(32)

turėtų būti nustatyta nauja mokėjimų sustabdymo tvarka tiems atvejams, kai gauti produktai yra neįprastai menki. Kai gauti produktai, apie kuriuos pranešta, yra neįprastai menki, palyginti su deklaruotomis išlaidomis, ir kai valstybės narės negali pateikti deramai pagrįstų priežasčių, kodėl susiklostė ši padėtis, Komisija turėtų galėti ne tik sumažinti N – 1 finansinių metų išlaidas, bet ir sustabdyti būsimų su ta intervencine priemone, su kuria susiję gauti produktai buvo neįprastai menki, susijusių išlaidų finansavimą. Tokie sustabdymai turėtų būti patvirtinami sprendime dėl metinio veiklos rezultatų patvirtinimo;

(33)

vykdydama daugiametę veiklos rezultatų stebėseną Komisija taip pat turėtų galėti sustabdyti mokėjimus. Todėl tais atvejais, kai siekiant valstybės narės BŽŪP strateginiame plane nustatytų siektinų reikšmių vėluojama daryti pažangą arba tokia pažanga yra nepakankama ir dėl jos valstybė narė negali pateikti tinkamai pagrįstų priežasčių, Komisija turėtų galėti pareikalauti, kad atitinkama valstybė narė imtųsi būtinų taisomųjų veiksmų pagal veiksmų planą, kuris turi būti parengtas konsultuojantis su Komisija ir kuriame turi būti nustatyti aiškūs pažangos rodikliai ir laikotarpis, per kurį turi būti padaryta pažanga. Jei valstybė narė nepateiktų ar neįgyvendintų veiksmų plano, jei šio veiksmų plano akivaizdžiai nepakaktų padėčiai ištaisyti arba jei jis nebūtų pakeistas atsižvelgiant į rašytinį Komisijos reikalavimą, Komisija turėtų galėti sustabdyti mėnesinių arba tarpinių išmokų mokėjimą. Komisija turėtų kompensuoti sumas, kurių mokėjimas buvo sustabdytas, jei atlikus veiklos rezultatų peržiūrą arba remiantis biudžetiniais metais savanoriškai pateiktu valstybės narės pranešimu apie veiksmų plano įgyvendinimo pažangą ir taisomuosius veiksmus, kurių imtasi trūkumui pašalinti, matyti pakankama pažanga įgyvendinant siektinas reikšmes;

(34)	atsižvelgiant į būtiną perėjimą prie veiklos modelio, orientuoto į rezultatus, prašymas parengti 2025 finansinių metų veiksmų planą neturėtų sustabdyti išmokų mokėjimo prieš veiklos rezultatų peržiūrą 2026 finansiniams metams;

(35)

kaip ir pagal Reglamentą (ES) Nr. 1306/2013, Komisija turėtų galėti sustabdyti mokėjimus, kai yra didelių tinkamo valdymo sistemos veikimo trūkumų, įskaitant Sąjungos pagrindinių reikalavimų nesilaikymą ir ataskaitų nepatikimumą. Tačiau mokėjimų sustabdymo sąlygas būtina peržiūrėti, kad šis mechanizmas taptų veiksmingesnis. Dėl tokių sustabdymų finansinių padarinių turėtų būti nuspręsta atliekant ad hoc atitikties patvirtinimo procedūrą;

(36)	kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų visiškai išmokėti paramos gavėjams pagal Sąjungos teisę skiriamas BŽŪP išmokas;

(37)

kad tam tikrų rūšių pajamas, susijusias su BŽŪP, būtų galima pakartotinai naudoti BŽŪP tikslais, jos turėtų būti laikomos asignuotosiomis pajamomis. Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 43 straipsnyje pateiktas sumų sąrašas turėtų būti iš dalies pakeistas ir tos nuostatos turėtų būti suderintos bei sujungtos su esamomis nuostatomis dėl asignuotųjų pajamų;

(38)	Reglamente (ES) Nr. 1306/2013 pateikiamas su BŽŪP susijusių informavimo priemonių bei jų tikslų sąrašas ir nustatytos jų finansavimo ir atitinkamų projektų įgyvendinimo taisyklės. Konkrečios nuostatos dėl finansuotinų informavimo priemonių tikslų ir rūšių turėtų būti perkeltos į šį reglamentą;

(39)

priemonių ir intervencinių priemonių finansavimas pagal BŽŪP daugiausia vykdomas taikant pasidalijamojo valdymo principą. Siekdama užtikrinti, kad Sąjungos fondai būtų patikimai valdomi, Komisija turėtų atlikti patikras, kaip už išmokų mokėjimą atsakingos valstybių narių institucijos valdo fondų lėšas. Tikslinga apibrėžti Komisijos atliktinų patikrų pobūdį, išsamiai nustatyti jos atsakomybės už Sąjungos biudžeto vykdymą sąlygas ir išaiškinti valstybių narių bendradarbiavimo pareigas;

(40)

kad Komisija galėtų vykdyti savo pareigą tikrinti, ar valstybėse narėse yra ir tinkamai veikia Sąjungos išlaidų valdymo ir tikrinimo sistemos, turėtų būti numatyta, kad, nepriklausomai nuo pačių valstybių narių atliekamų patikrinimų, patikras atliktų asmenys, Komisijos įgalioti veikti jos vardu – jie turėtų galėti prašyti valstybių narių pagalbos atlikti šį darbą;

(41)	rengiant Komisijai siųsti skirtą informaciją turi būti kuo daugiau naudojamos informacinės technologijos. Atlikdama patikras, Komisija turėtų iškart gauti neribotą prieigą prie visų informacijos apie išlaidas įrašų tiek popierine forma, tiek elektroniniu formatu;

(42)

siekiant taikyti Finansinio reglamento reikalavimus dėl tarpusavio pasikliovimo auditais ir mažinti įvairių institucijų auditų dubliavimosi riziką, kuo labiau sumažinti kontrolės sąnaudas ir paramos gavėjams bei valstybėms narėms tenkančią administracinę naštą, būtina nustatyti taisykles dėl vieno bendro audito principo ir numatyti Komisijai galimybę užtikrintai remtis patikimų tvirtinančiųjų įstaigų darbu, tinkamai atsižvelgiant į vieno bendro audito bei proporcingumo principus, kiek tai susiję su rizikos Sąjungos biudžetui lygiu;

(43)

kiek tai susiję su vieno bendro audito principo įgyvendinimu, pagal kurį Komisija paprastai turėtų užtikrintai remtis tvirtinančiųjų įstaigų darbu, atsižvelgdama į savo pačios atliktą rizikos vertinimą dėl poreikio jai vykdyti patikras atitinkamoje valstybėje narėje, Komisija turėtų galėti atlikti patikras, kai yra informavusi atitinkamą valstybę narę, kad negali pasikliauti tvirtinančiosios įstaigos darbu. Be to, Komisija, siekdama vykdyti savo pareigas pagal SESV 317 straipsnį, turėtų galėti atlikti patikras tais atvejais, kai gali būti valdymo sistemų didelių tinkamo veikimo trūkumų, dėl kurių ta valstybė narė nesiima tolesnių veiksmų;

(44)

siekiant nustatyti akredituotų mokėjimo agentūrų ir Sąjungos biudžeto finansinį ryšį, Komisija turėtų kasmet patvirtinti mokėjimo agentūrų sąskaitas atlikdama metinio finansinio patvirtinimo procedūrą. Sprendime dėl sąskaitų patvirtinimo turėtų būti atsižvelgiama tik į sąskaitų išsamumą, tikslumą ir teisingumą ir jame neturėtų būti vertinama, ar išlaidos atitinka Sąjungos teisę;

(45)

pagal naują BŽŪP įgyvendinimo modelį turėtų būti nustatytas metinis veiklos rezultatų patvirtinimas siekiant patikrinti išlaidų tinkamumą finansuoti remiantis gautais produktais, apie kuriuos pranešta. Siekiant spręsti situacijas, kai deklaruotos išlaidos nėra susijusios su atitinkamais gautais produktais, apie kuriuos būtų pranešta, ir valstybės narės to nukrypimo negali pagrįsti, turėtų būti nustatytas išmokų sumažinimo mechanizmas;

(46)

Komisija yra atsakinga už Sąjungos biudžeto vykdymą bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis pagal SESV 317 straipsnį. Todėl Komisija turėtų galėti nuspręsti, ar valstybių narių patirtos išlaidos atitinka Sąjungos teisę. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė pagrįsti savo sprendimus išmokėti išmokas, o jei valstybėms narėms nepavyksta pasiekti sutarimo su Komisija, joms turėtų būti suteikta galimybė naudotis taikinimo procedūra. Siekiant suteikti valstybėms narėms teisines ir finansines garantijas dėl praeityje patirtų išlaidų, reikėtų nustatyti senaties terminą, per kurį Komisija turės nuspręsti, kokie turėtų būti reikalavimų nesilaikymo finansiniai padariniai;

(47)

pagal Reglamento (ES) 2021/2115 9 straipsnį valstybės narės privalo įgyvendinti savo BŽŪP strateginius planus, kuriuos pagal to reglamento 118 ir 119 straipsnius patvirtina Komisija. Kadangi ta pareiga priskiriama pagrindiniams Sąjungos reikalavimams, tais atvejais, kai nustatoma didelių valstybės narės BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo trūkumų, Komisija turėtų galėti nuspręsti su rizika susijusių išlaidų, kurias paveikė tokie trūkumai, Sąjungos lėšomis nefinansuoti;

(48)

siekiant apsaugoti Sąjungos biudžeto finansinius interesus, valstybės narės turėtų sukurti sistemas, kad užtikrintų, jog EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis finansuojamos intervencinės priemonės yra faktiškai vykdomos ir tinkamai įgyvendinamos, o kartu turėtų būti išlaikyta dabartinė griežta patikimo finansų valdymo sistema. Tos sistemos turėtų apimti paramos gavėjų patikras, įvertinant, ar jie laikosi tinkamumo kriterijų ir kitų sąlygų, taip pat BŽŪP strateginiuose planuose ir taikytinose Sąjungos taisyklėse nustatytų pareigų;

(49)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (10) ir Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (11), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (12) ir (ES) 2017/1939 (13) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu.

Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (14), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(50)

valstybės narės turėtų turėti sistemas, kurios joms suteiktų galimybę pateikti Komisijai informaciją, kad OLAF galėtų vykdyti savo įgaliojimus ir užtikrinti efektyvią pažeidimų atvejų analizę: jos turėtų pranešti apie nustatytus pažeidimus ir kitus atvejus, kai nesilaikoma valstybės narės BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų sąlygų, įskaitant sukčiavimą, ir apie atitinkamus tolesnius veiksmus, kurių imamasi, taip pat apie tolesnius veiksmus po OLAF tyrimų. Valstybės narės turėtų nustatyti reikiamą tvarką siekdamos užtikrinti, kad su EŽŪGF ir EŽŪFKP susiję skundai būtų nagrinėjami efektyviai;

(51)

pagal subsidiarumo principą valstybės narės Komisijos prašymu turėtų nagrinėti Komisijai pateiktus skundus, patenkančius į jų BŽŪP strateginių planų taikymo sritį, ir informuoti Komisiją apie to nagrinėjimo rezultatus. Komisija turėtų užtikrinti, kad jai tiesiogiai pateiktų skundų atžvilgiu būtų imamasi tinkamų tolesnių veiksmų, atsižvelgiant į Komisijos turimą diskreciją spręsti, kuriuos atvejus nagrinėti (15);

(52)

siekdama padėti valstybėms narėms užtikrinti veiksmingą Sąjungos finansinių interesų apsaugą, Komisija turėtų suteikti galimybę joms naudotis duomenų gavybos priemone rizikai įvertinti. Komisija, ne vėliau kaip 2025 m., turėtų pateikti ataskaitą, kurioje įvertinamas vienos bendros duomenų gavybos priemonės naudojimas ir jos sąveikumas, kad valstybės narės galėtų ją plačiai naudoti, prireikus kartu su atitinkamais pasiūlymais;

(53)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir netiesioginį vykdymą tvarka ir numatomos finansų pareigūnų atsakomybės patikros. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga esant bendrų teisinės valstybės principo laikymosi valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra būtina išankstinė patikimo finansų valdymo ir veiksmingo Sąjungos finansavimo sąlyga;

(54)

tikslinga užtikrinti, kad atsisakymas atlikti mokėjimus arba tokių mokėjimų susigrąžinimas dėl viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo atitiktų tokio reikalavimų nesilaikymo mastą ir kad būtų laikomasi proporcingumo principo, pavyzdžiui, kaip nurodyta atitinkamose Komisijos nustatytose gairėse dėl finansinių pataisų, kurios turėtų būti taikomos taikant pasidalijamąjį valdymą patiriamoms Sąjungos finansuojamoms išlaidoms tokių taisyklių nesilaikymo atveju. Be to, tikslinga paaiškinti, kad toks nesilaikymas poveikį sandorių teisėtumui ir tvarkingumui daro tik tiek, kiek tai susiję su paramos dalimi, kuri neturi būti išmokėta arba turi būti atšaukta;

(55)	pagal įvairias žemės ūkio teisės aktų nuostatas, siekiant užtikrinti, kad pareigos neįvykdymo atveju būtų sumokėta tam tikra suma, yra privaloma pateikti užstatą. Siekiant stiprinti užstatų sistemą, visoms toms nuostatoms turėtų būti taikoma viena horizontali taisyklė;

(56)

valstybės narės turėtų sukurti ir taikyti integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (toliau – integruota sistema) tam tikroms Reglamente (ES) 2021/2115 numatytoms intervencinėms priemonėms, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 228/2013 (16) IV skyriuje ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 229/2013 (17) IV skyriuje nurodytoms priemonėms. Siekiant didinti Sąjungos paramos veiksmingumą ir gerinti jos stebėseną, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama šią integruotą sistemą naudoti ir kitoms Sąjungos intervencinėms priemonėms;

(57)	siekiant sudaryti vienodas sąlygas paramos gavėjams įvairiose valstybėse narėse, Sąjungos lygmeniu turėtų būti nustatytos tam tikros bendrosios taisyklės dėl kontrolės ir nuobaudų;

(58)

reikėtų išlaikyti esamus pagrindinius integruotos sistemos elementus ir visų pirma nuostatas dėl žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos, geoerdvinės ir su gyvūnais susijusių paraiškų teikimo sistemos, teisių į išmokas identifikavimo ir registravimo sistemos, paramos gavėjų tapatybės registravimo sistemos, taip pat kontrolės ir nuobaudų sistemos. Valstybės narės turėtų toliau naudotis duomenimis arba informaciniais produktais, teikiamais pagal programą „Copernicus“, kartu su tokiomis informacinėmis technologijomis, kaip Galileo ir EGNOS, siekiant užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų prieinami išsamūs ir palyginami duomenys, reikalingi žemės ūkio, aplinkos ir klimato politikos stebėsenai, įskaitant BŽŪP poveikį, aplinkosauginį veiksmingumą ir pažangą siekiant Sąjungos siektinų reikšmių, ir siekiant didinti naudojimąsi išsamiais, nemokamais ir atvirais duomenimis bei informacija, gaunama iš „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ ir teikiant „Copernicus“ paslaugas. Tuo tikslu į integruotą sistemą turėtų būti įtraukta ir plotų stebėjimo sistema;

(59)

integruotoje sistemoje, kuri yra reikiamų BŽŪP įgyvendinimo valdymo sistemų dalis, turėtų būti užtikrinama, kad metinėse veiklos rezultatų ataskaitose teikiami bendri duomenys būtų patikimi ir juos būtų galima patikrinti. Kadangi labai svarbu, kad integruota sistema tinkamai veiktų, būtina nustatyti jos kokybės reikalavimus. Valstybės narės turėtų kasmet atlikti žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos, geoerdvinės paraiškų teikimo sistemos ir plotų stebėjimo sistemos kokybės vertinimą. Valstybės narės taip pat turėtų imtis veiksmų dėl bet kokių trūkumų ir, jei Komisija prašo, parengti veiksmų planą;

(60)

Komisijos komunikatuose „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, „Europos žaliasis kursas“, „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija – Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ nustatyta strateginė būsimos BŽŪP kryptis yra aplinkos apsaugos ir klimato srities veiksmų stiprinimas ir pagalba siekiant Sąjungos aplinkos ir klimato srities tikslų ir siektinų reikšmių. Todėl, siekiant aplinkos ir klimato tikslų, tapo būtina nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis dalytis Žemės sklypų identifikavimo sistemos ir kitais integruotos administravimo ir kontrolės sistemos duomenimis. Taigi, reikėtų numatyti dalijimąsi tais integruotoje sistemoje surinktais duomenimis, kurie yra svarbūs siekiant aplinkos ir klimato tikslų, tarp valstybių narių valdžios institucijų ir su Sąjungos institucijomis bei įstaigomis. Siekiant efektyviau naudoti įvairių valdžios institucijų turimus duomenis Europos statistiniams duomenims rengti, taip pat reikėtų numatyti integruotos sistemos duomenis statistikos tikslais teikti Europos statistikos sistemos įstaigoms;

(61)

išmokas gaunančių ar išmokančių įmonių komercinių dokumentų tikrinimas gali būti labai veiksminga sandorių, sudarančių finansavimo EŽŪGF lėšomis sistemos dalį, priežiūros priemonė. Šiuo tikrinimu papildomos kitos patikros, kurias jau atlieka valstybės narės. Be to, nacionalinės su tikrinimu susijusios nuostatos gali būti platesnės nei numatytos Sąjungos teisėje;

(62)

dokumentai, kuriais remiantis reikėtų atlikti tokį tikrinimą, turėtų būti atrenkami taip, kad būtų galima atlikti visapusišką tikrinimą. Įmonės, kurios bus tikrinamos, turėtų būti atrenkamos remiantis sandorių, vykdomų jų atsakomybe, pobūdžiu, o pagal sektorius išmokas gaunančios ar išmokančios įmonės turėtų būti parinktos atsižvelgiant į jų finansinę svarbą EŽŪGF teikiamo finansavimo sistemoje;

(63)

būtina nustatyti už tikrinimą atsakingų pareigūnų teises ir įmonių pareigas nustatytu laikotarpiu pateikti tokiems pareigūnams komercinius dokumentus, taip pat suteikti bet kokią informaciją, kurios tie pareigūnai gali prašyti. Be to, turėtų būti įmanoma tam tikrais atvejais komercinius dokumentus konfiskuoti;

(64)

atsižvelgiant į tarptautinę prekybos žemės ūkio produktais struktūrą ir siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, būtina organizuoti valstybių narių bendradarbiavimą. Taip pat būtina Sąjungos lygmeniu sukurti centralizuotą dokumentų sistemą dėl trečiosiose valstybėse įsisteigusių įmonių, kurios gauna arba išmoka išmokas;

(65)

nors už savo tikrinimo programų priėmimą atsako valstybės narės, būtina tas programas pateikti Komisijai, kad ji galėtų imtis savo priežiūros ir koordinavimo užduoties, įsitikindama, kad tos programos priimtos remiantis tinkamais kriterijais, ir užtikrindama, kad tikrinimas būtų daugiausia atliekamas tuose sektoriuose ar tose įmonėse, kuriuose kyla didelė sukčiavimo rizika. Ypač svarbu, kad kiekviena valstybė narė paskirtų už komercinių dokumentų tikrinimo stebėseną ir to tikrinimo koordinavimą atsakingą įstaigą (-as). Tos paskirtos įstaigos turėtų būti nepriklausomos nuo departamentų, atliekančių tikrinimą prieš mokėjimą. To tikrinimo metu gauta informacija turėtų būti saugoma kaip profesinė paslaptis;

(66)

paramos sąlygos yra svarbus BŽŪP elementas, kuriuo užtikrinama, kad išmokomis būtų skatinamas aukšto lygio tvarumas ir ūkininkams jų valstybėje narėje ir Sąjungoje sukuriamos vienodos sąlygos, ypač susijusios su socialiniais, BŽŪP aplinkos ir klimato elementais, taip pat su visuomenės sveikata ir gyvūnų gerove. Tai reiškia, kad siekiant užtikrinti paramos sąlygų sistemos veiksmingumą, turėtų būti vykdoma kontrolė ir prireikus turėtų būti taikomos nuobaudos. Siekiant užtikrinti tokias vienodas sąlygas paramos gavėjams įvairiose valstybėse narėse, Sąjungos lygmeniu turėtų būti nustatytos tam tikros bendrosios paramos sąlygų taisyklės ir kontrolės priemonės bei nuobaudos, susijusios su reikalavimų nesilaikymu;

(67)	siekiant užtikrinti, kad valstybės narės darniai užtikrintų paramos sąlygų laikymąsi, Sąjungos lygmeniu būtina nustatyti minimalų kontrolės lygį, o dėl kompetentingų kontrolės įstaigų darbo organizavimo ir kontrolės priemonių valstybės narės turėtų spręsti savo nuožiūra;

(68)

valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti konkrečias nuostatas dėl nuobaudų, tačiau tos nuobaudos turėtų būti proporcingos, veiksmingos ir atgrasomos ir neturėtų daryti poveikio kitoms pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę nustatytoms nuobaudoms. Siekiant užtikrinti nuobaudų proporcingumą, veiksmingumą ir atgrasomąjį poveikį, tikslinga nustatyti tokių nuobaudų taikymo ir apskaičiavimo taisykles. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) sprendimą byloje C-361/19 (18), siekiant užtikrinti ryšį tarp ūkininko elgesio ir nuobaudos, reikėtų nustatyti, kad nuobauda paprastai turėtų būti apskaičiuojama remiantis išmokomis, išmokėtomis ar numatytomis išmokėti per kalendorinius metus, kuriais nesilaikyta reikalavimų. Tačiau, kai dėl nustatyto fakto pobūdžio neįmanoma nustatyti metų, kuriais nesilaikyta reikalavimų, siekiant užtikrinti nuobaudų sistemos veiksmingumą, būtina nustatyti, kad tokiais atvejais nuobauda turėtų būti apskaičiuojama remiantis išmokomis, išmokėtomis ar numatytomis išmokėti per kalendorinius metus, kuriais reikalavimų nesilaikymas buvo nustatytas. Siekiant užtikrinti efektyvų ir nuoseklų valstybių narių požiūrį, Sąjungos lygmeniu būtina nustatyti minimalų nuobaudos dydį. Valstybės narės turėtų taikyti tokius minimalius dydžius atsižvelgdamos į nustatyto reikalavimų nesilaikymo atvejo sunkumą, mastą, pastovumą arba pasikartojimą ir į tai, ar tas reikalavimų nesilaikymas tyčinis. Siekdamos užtikrinti nuobaudų proporcingumą, valstybės narės turėtų numatyti, kad nuobaudos netaikomos, jei reikalavimų nesilaikymas neturi pasekmių atitinkamo standarto ar reikalavimo tikslo įgyvendinimui arba turi jam tik nereikšmingų pasekmių, ir sukurti informuotumo didinimo mechanizmą siekiant užtikrinti, kad paramos gavėjai būtų informuojami apie nustatytus reikalavimų nesilaikymo atvejus ir galimus taisomuosius veiksmus, kurių turi būti imtasi;

(69)

socialinių paramos sąlygų mechanizmas turėtų būti grindžiamas vykdymo užtikrinimo procedūromis, kurias vykdo kompetentingos vykdymo užtikrinimo institucijos ar įstaigos, atsakingos už darbo ir įdarbinimo sąlygų bei taikytinų darbo standartų kontrolę. Atsižvelgiant į nacionalinę sistemą, tokios vykdymo užtikrinimo procedūros gali būti įvairios. Apie kontrolės priemonių ir vykdymo užtikrinimo procedūros rezultatus turėtų būti pranešama mokėjimo agentūroms, kartu pateikiant atitinkamų teisės aktų pažeidimo sunkumo įvertinimą;

(70)

taikant socialinių paramos sąlygų mechanizmą pagal BŽŪP strateginius planus ir atitinkamus susitarimus tarp mokėjimo agentūrų ir institucijų ar įstaigų, atsakingų už socialinės bei užimtumo teisės aktų ir taikytinų darbo standartų vykdymo užtikrinimą, reikėtų griežtai paisyti tų vykdymo užtikrinimo institucijų ar įstaigų savarankiškumo ir atsižvelgti į tai, kaip konkrečiai socialinės bei užimtumo teisės aktai ir taikytini darbo standartai įgyvendinami ir kaip užtikrinamas jų vykdymas kiekvienoje valstybėje narėje. Tas mechanizmas turėtų išlikti nepriklausomas nuo kiekvienos valstybės narės konkretaus socialinio modelio ir neturėtų daryti poveikio jo veikimui, jis taip pat neturėtų daryti jokio poveikio teismų nepriklausomumui. Tuo tikslu turėtų būti užtikrinamas aiškus institucijų ar įstaigų, atsakingų už socialinės bei užimtumo teisės aktų ir taikytinų darbo standartų vykdymo užtikrinimą, ir žemės ūkio srities mokėjimo agentūrų atsakomybės atskyrimas, nes pastarųjų vaidmuo yra išmokų vykdymas ir nuobaudų taikymas. Turėtų būti visapusiškai gerbiamas socialinių partnerių savarankiškumas, taip pat jų teisė derėtis ir sudaryti kolektyvines sutartis. Jų savarankiškumas taip pat turėtų būti gerbiamas, kai socialiniai partneriai atsako už darbo sąlygų kontrolės priemonių vykdymą;

(71)

siekiant užtikrinti darnų Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą dėl BŽŪP išlaidų finansavimo ir, visų pirma, siekiant užtikrinti, kad Komisija galėtų stebėti valstybių narių atliekamą finansų valdymą ir patvirtinti akredituotų mokėjimo agentūrų sąskaitas, būtina, kad valstybės narės saugotų tam tikrą informaciją ir pateiktų ją Komisijai;

(72)	siekiant surinkti duomenis, kuriuos reikia siųsti Komisijai, ir kad Komisija galėtų nedelsiant gauti neribotą prieigą prie išlaidų duomenų tiek popierine forma, tiek elektroniniu formatu, turi būti nustatytos tinkamos duomenų pateikimo ir perdavimo taisyklės, įskaitant taisykles dėl terminų;

(73)	kadangi taikant nacionalines kontrolės sistemas ir atitikties patvirtinimo procedūrą gali būti daromas poveikis asmens duomenims ar neskelbtinai verslo informacijai, valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti šiomis aplinkybėmis gautos informacijos konfidencialumą;

(74)	siekiant užtikrinti patikimą Sąjungos biudžeto finansų valdymą ir požiūrio nešališkumą tiek valstybių narių, tiek paramos gavėjų lygmeniu, turėtų būti nustatytos euro naudojimo taisyklės;

(75)

euro perskaičiavimo į nacionalinę valiutą kursas tam tikro veiksmo vykdymo laikotarpiu gali keistis. Todėl atitinkamoms sumoms taikomas kursas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į įvykį, kuriuo pasiekiamas ekonominis veiksmo tikslas. Turėtų būti taikomas to įvykio dienos valiutos kursas. Būtina nurodyti tą operacinį įvykį arba atsisakymą jį taikyti laikantis tam tikrų kriterijų, visų pirma susijusių su valiutos judėjimo sparta. Turėtų būti nustatytos specialios taisyklės, kaip elgtis išimtinėmis su pinigais susijusiomis aplinkybėmis, susidarančiomis Sąjungoje arba pasaulinėje rinkoje, kai būtini skubūs veiksmai siekiant užtikrinti, kad pagal BŽŪP nustatytos priemonės būtų veiksmingos;

(76)

euro neįsivedusioms valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė išlaidas, patirtas taikant BŽŪP teisės aktus, padengti eurais, o ne nacionaline valiuta. Reikalingos specialios taisyklės, kuriomis būtų užtikrinama, kad dėl naudojimosi tokia galimybe nesusidarytų jokio nepagrįsto pranašumo išmoką gaunančioms arba išmokančioms šalims;

(77)

valstybėms narėms ir Komisijai renkant asmens duomenis, reikalingus atliekant jų atitinkamas valdymo, kontrolės, audito ir stebėsenos bei vertinimo pareigas pagal šį reglamentą, turėtų būti taikoma Sąjungos teisė dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2016/679 (19) ir (ES) 2018/1725 (20);

(78)

EŽŪGF ir EŽŪFKP paramos gavėjų vardų ir pavardžių ar pavadinimų skelbimas suteikia priemonių stiprinti viešąją tų fondų lėšų naudojimo kontrolę ir yra būtinas užtikrinant tinkamą Sąjungos finansinių interesų apsaugos lygį. Tai pasiekiama iš dalies tokio paskelbimo prevenciniu ir atgrasomuoju poveikiu, iš dalies atgrasant pavienius paramos gavėjus nuo neteisėto elgesio ir iš dalies padidinant asmeninę ūkininkų atskaitomybę už gautų viešųjų lėšų naudojimą. Atitinkamos informacijos paskelbimas atitinka naujausią Teisingumo Teismo jurisprudenciją, taip pat Finansiniame reglamente išdėstytą požiūrį;

(79)	tomis aplinkybėmis turėtų būti tinkamai pripažintas pilietinės visuomenės, įskaitant žiniasklaidą ir nevyriausybines organizacijas, vaidmuo ir įnašas stiprinant administracinės kontrolės sistemą kovojant su sukčiavimu ir bet kokiu netinkamu viešųjų lėšų naudojimu;

(80)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1060 (21) nustatytos taisyklės dėl skaidraus Europos struktūrinių ir investicijų fondų įgyvendinimo ir pranešimo apie tų fondų lėšomis finansuojamas programas. Siekiant užtikrinti nuoseklumą turėtų būti numatyta, kad tos taisyklės, kai aktualu, būtų taikomos ir EŽŪGF bei EŽŪFKP intervencinių priemonių paramos gavėjams;

(81)

kad būtų pasiektas viešosios EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšų naudojimo kontrolės tikslas, tam tikro lygio informacija apie paramos gavėjus turi būti skelbiama visuomenei. Ta informacija turėtų apimti duomenis apie paramos gavėjo tapatybę, skirtą sumą, lėšas skyrusį fondą ir atitinkamo veiksmo konkretų tikslą. Ta informacija turėtų būti skelbiama taip, kad būtų kuo mažiau ribojama paramos gavėjų teisė į privatų gyvenimą ir teisė į asmens duomenų apsaugą. Tos abi teisės pripažįstamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose;

(82)

atsižvelgiant į tai, kad reikia didesnio skaidrumo, susijusio su EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšų paskirstymu BŽŪP, įskaitant su BŽŪP paramos gavėjais susijusias nuosavybės struktūras, pagal valstybės narės ex post paskelbtą BŽŪP lėšų gavėjų sąrašą taip pat turėtų būti galima nustatyti įmonių grupių tapatybę. Tai iš esmės padėtų vykdyti nuosavybės struktūrų stebėseną ir palengvintų galimo netinkamo Sąjungos lėšų naudojimo, interesų konfliktų ir korupcijos tyrimą;

(83)

paskelbus informaciją apie veiksmą, pagal kurį ūkininkas turi teisę gauti paramą, ir apie tos paramos konkretų tikslą, visuomenė gautų konkrečios informacijos apie subsidijuojamą veiklą ir tikslą, kuriuo suteikta parama. Tokios priežiūros galimybės suteikimas visuomenei turėtų prevencinį ir atgrasomąjį poveikį ir padėtų apsaugoti Sąjungos finansinius interesus;

(84)

viešai skelbiant tokią informaciją kartu su šiame reglamente nurodyta bendrąja informacija, didinamas Sąjungos fondų lėšų naudojimo pagal BŽŪP skaidrumas, taigi prisidedama prie didesnio šios politikos matomumo ir geresnio jos supratimo. Taip piliečiai gali aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procese ir užtikrinamas didesnis administracijos teisėtumas, veiksmingumas ir atskaitomybė piliečiams. Taip pat piliečiams parodoma konkrečių pavyzdžių, kaip ūkininkavimu kuriamos „viešosios gėrybės“, taip pagrindžiant nacionalinės ir Sąjungos paramos žemės ūkio sektoriui teisėtumą;

(85)	taigi, tai reiškia, kad plačiai skelbiant atitinkamą informaciją neviršijama to, kas būtina demokratinėje visuomenėje atsižvelgiant į poreikį apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir pagrindinį tikslą vykdyti EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšų naudojimo viešąją priežiūrą;

(86)

siekiant laikytis duomenų apsaugos reikalavimų, EŽŪGF ir EŽŪFKP paramos gavėjai turėtų būti informuojami apie jų duomenų paskelbimą prieš paskelbiant jų duomenis. Jie turėtų būti informuojami ir apie tai, kad Sąjungos finansinių interesų apsaugos tikslais jų duomenis gali tvarkyti Sąjungos ir valstybių narių audito ir tyrimų įstaigos. Be to, paramos gavėjai turėtų būti informuojami apie jų teises pagal Reglamentą (ES) 2016/679 ir apie procedūras, pagal kurias naudojamasi tomis teisėmis;

(87)

siekiant papildyti arba iš dalies pakeisti tam tikrus neesminius šio reglamento elementus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (22) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu, kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, atliekančių su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(88)

siekiant užtikrinti patikimą mokėjimo agentūrų ir koordinavimo įstaigų veikimą, viešosios intervencijos priemonių išlaidų finansavimą EŽŪGF lėšomis ir tinkamą į Sąjungos biudžetą įrašytų EŽŪGF asignavimų valdymą, tie deleguotieji įgaliojimai turėtų būti taikomi mokėjimo agentūrų akreditavimo ir koordinavimo įstaigų būtiniausioms paskyrimo ir akreditavimo sąlygoms, su viešąja intervencija susijusioms mokėjimo agentūrų pareigoms ir taisyklėms dėl mokėjimo agentūrų valdymo ir kontrolės įgaliojimų turinio. Be to, siekiant užtikrinti nuoseklų finansinės drausmės taikymą valstybėse narėse, tokie deleguotieji įgaliojimai taip pat turėtų apimti taisykles, pagal kurias valstybės narės apskaičiuoja finansinės drausmės pritaikymą ūkininkams. Siekiant užtikrinti viešosios intervencijos išlaidų tinkamą valdymą, tokie deleguotieji įgaliojimai taip pat turėtų apimti taisykles dėl iš Sąjungos biudžeto finansuojamų viešosios intervencijos priemonių rūšių ir kompensacijų skyrimo sąlygų, tinkamumo finansuoti sąlygų ir apskaičiavimo metodų, taikomų remiantis mokėjimo agentūrų faktiškai surinkta informacija ar Komisijos nustatytomis fiksuotosiomis normomis, arba konkrečių sektorių žemės ūkio teisės aktuose nustatytomis fiksuotosiomis arba nefiksuotosiomis normomis, su viešąja intervencija susijusių veiksmų vertinimo, priemonių, kurių reikia imtis, kai prarandami arba sugadinami produktai, kuriems taikoma viešoji intervencija, taip pat dėl finansuotinų sumų nustatymo.

(89)

siekiant, kad Komisija galėtų pripažinti išlaidas, patirtas prieš anksčiausią galimą mokėjimo datą arba po vėliausios galimos mokėjimo datos, tinkamomis finansuoti Sąjungos lėšomis, kartu apribodama tokio veiksmo finansinį poveikį, deleguotieji įgaliojimai taip pat turėtų apimti nukrypti leidžiančias nuostatas, taikytinas, kad mokėjimo agentūrų prieš anksčiausią galimą mokėjimo datą arba po vėliausios galimos mokėjimo datos paramos gavėjams išmokėtos išmokos nebūtų laikomos netinkamomis finansuoti. Be to, siekiant valstybėms narėms nustatyti aiškias taisykles ir sąlygas, tie deleguotieji įgaliojimai turėtų apimti mokėjimų sustabdymo lygį pagal metinio patvirtinimo procedūras, taip pat mokėjimų sustabdymo lygį bei trukmę ir sąlygas, kuriomis tos sumos yra kompensuotinos arba mažintinos vykdant daugiametę veiklos rezultatų stebėseną. Siekiant užtikrinti, kad būtų nuosekliai laikomasi Reglamente (ES) Nr. 1306/2013 nustatytų taisyklių ir atitinkamų įgyvendinimo bei deleguotųjų aktų, laikantis Finansinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytų finansinių apribojimų, tie deleguotieji įgaliojimai taip pat turėtų apimti intervencines ar kitas priemones, pagal kurias valstybės narės gali vykdyti išankstinį mokėjimą. Siekiant atsižvelgti į mokėjimo agentūrų Sąjungos biudžetui surenkamas pajamas, atliekant mokėjimus pagal valstybių narių pateiktas išlaidų deklaracijas, tie deleguotieji įgaliojimai taip pat turėtų apimti sąlygas, kuriomis turi būti kompensuojamos tam tikrų rūšių su EŽŪGF ir EŽŪFKP susijusios išlaidos ir pajamos. Be to, siekiant suteikti galimybę teisingai paskirstyti turimus asignavimus valstybėms narėms, tie deleguotieji įgaliojimai turėtų apimti metodus, taikytinus įsipareigojimams ir sumų išmokėjimui, jei Sąjungos biudžetas nėra priimtas iki biudžetinių metų pradžios arba jei bendra numatytų įsipareigojimų suma viršija Finansinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą;

(90)

be to, siekiant užtikrinti teisingą ir veiksmingą su patikromis vietoje ir galimybe susipažinti su dokumentais bei informacija susijusių nuostatų taikymą, tie deleguotieji įgaliojimai turėtų apimti konkrečias pareigas, kurias turės vykdyti valstybės narės dėl patikrų ir dėl galimybės susipažinti su dokumentais bei informacija, valstybių narių pateikiamų pagrindimų kriterijus ir metodiką bei kriterijus, pagal kuriuos taikomas su metiniu veiklos rezultatų patvirtinimu susijęs sumažinimas, taip pat kriterijus ir metodiką, pagal kuriuos vykdant atitikties patvirtinimo procedūrą taikomos finansinės pataisos;

(91)

be to, siekiant užtikrinti, kad patikros būtų vykdomos teisingai bei veiksmingai ir kad tinkamumo finansuoti sąlygos būtų tikrinamos veiksmingai bei nuosekliai, nediskriminuojant ir apsaugant Sąjungos finansinius interesus, tie deleguotieji įgaliojimai turėtų apimti, kai to reikia tinkamam sistemos veikimui užtikrinti, taisykles dėl papildomų reikalavimų, susijusių su muitinės procedūromis, visų pirma nustatytomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 (23). Siekiant užtikrinti nediskriminacines ir vienodas sąlygas bei proporcingumo principo paisymą pateikiant užstatą, tie deleguotieji įgaliojimai turėtų apimti taisykles dėl užstatų, atsakingos šalies nustatymo tuo atveju, kai nevykdoma pareiga, konkrečių aplinkybių, kada kompetentinga institucija gali netaikyti reikalavimo pateikti užstatą, nustatymo, pateiktinam užstatui ir garantui taikomų sąlygų, užstato pateikimo ir grąžinimo sąlygų, konkrečių sąlygų, susijusių su užstatu, pateikiamu dėl išankstinio mokėjimo, ir pareigų, dėl kurių pateiktas užstatas, nevykdymo padarinių nustatymo;

(92)

be to, kalbant apie integruotą sistemą, tie deleguotieji įgaliojimai turėtų apimti žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos, geoerdvinės paraiškų teikimo sistemos ir plotų stebėjimo sistemos kokybės vertinimo taisykles, taip pat žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos, paramos gavėjų identifikavimo sistemos ir teisių į išmokas identifikavimo ir registravimo sistemos taisykles;

(93)

be to, siekiant reaguoti į žemės ūkio sektorių teisės aktų dėl konkrečių sektorių pakeitimus ir užtikrinti ex post kontrolės sistemos veiksmingumą, tie deleguotieji įgaliojimai turėtų apimti taisykles dėl intervencinių priemonių, kurioms netaikomas sandorių tikrinimas. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas valstybėse narėse ir dėl paramos sąlygų nesilaikymo taikomos nuobaudų sistemos veiksmingumą, proporcingumą bei atgrasomąjį poveikį, Komisija turėtų būti įgaliota priimti deleguotuosius aktus dėl tokių nuobaudų taikymo ir apskaičiavimo;

(94)

be to, dėl priežasčių, susijusių su rinkos organizavimu arba atitinkama suma, siekiant nurodyti operacinį įvykį arba jį nustatyti ir užtikrinti, kad euro neįsivedusios valstybės narės gautų pajamų arba paramos gavėjams išmokėtos paramos sąskaitose kita valiuta nei euro netaikytų skirtingų valiutos kursų, ir nustatyti mokėjimo agentūros parengtą išlaidų deklaraciją, tie deleguotieji įgaliojimai turėtų apimti taisykles dėl operacinio įvykio ir valiutos kurso, kurį turėtų taikyti euro neįsivedusios valstybės narės, ir dėl valiutos kurso, taikytino mokėjimo agentūrai rengiant išlaidų deklaracijas ir į mokėjimo agentūros sąskaitas įrašant viešo saugojimo operacijas. Siekiant užkirsti kelią su nacionaline valiuta susijusiai išskirtinei monetarinei praktikai, kuri gali trukdyti Sąjungos teisės taikymui, tie deleguotieji įgaliojimai turėtų apimti nuo šio reglamento taisyklių dėl euro naudojimo nukrypti leidžiančias nuostatas;

(95)	siekiant užtikrinti, kad būtų sklandžiai pereita nuo Reglamente (ES) Nr. 1306/2013 nustatytų taisyklių prie šiame reglamente nustatytų taisyklių taikymo, tie deleguoti įgaliojimai turėtų apimti pereinamojo laikotarpio nuostatų nustatymą;

(96)	siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (24).

(97)

Komisijos įgyvendinimo įgaliojimai turėtų būti susiję su taisyklėmis dėl akreditacijos mokėjimo agentūroms suteikimo, atšaukimo ir peržiūros bei koordinavimo įstaigų paskyrimo ir jų akreditavimo procedūrų, taip pat dėl mokėjimo agentūrų akreditacijos priežiūros procedūrų; dėl tvarkos ir procedūrų, susijusių su patikromis, kuriomis grindžiamas mokėjimo agentūrų valdymo pareiškimas, taip pas jos struktūros ir formato; dėl koordinavimo įstaigos veikimo ir tos koordinavimo įstaigos informacijos pateikimo Komisijai, dėl tvirtinančiųjų įstaigų veikimo, įskaitant atliktinas patikras ir tikrintinas įstaigas, ir dėl sertifikatų, ataskaitų bei kartu pateikiamų dokumentų, kuriuos tos įstaigos turi parengti;

(98)

Komisijos įgyvendinimo įgaliojimai taip pat turėtų apimti audito principus, kuriais grindžiamos tvirtinančiųjų įstaigų nuomonės, įskaitant rizikos vertinimą, vidaus kontrolę ir reikiamą audito įrodymų lygį, ir audito metodus, kuriuos pagal tarptautinius audito standartus turi taikyti tvirtinančiosios įstaigos, teikdamos savo nuomones;

(99)

Komisijos įgyvendinimo įgaliojimai taip pat turėtų apimti pagal finansinės drausmės procedūrą intervencinėms priemonėms tiesioginių išmokų forma taikomo koregavimo koeficiento nustatymą ir pritaikymą, taip pat nepriskirtų asignavimų sumos perkėlimą pagal Finansinio reglamento 12 straipsnio 2 dalies d punktą, siekiant finansuoti tas intervencines priemones; o pagal biudžetinės drausmės procedūrą – preliminarų išmokų sumos nustatymą ir preliminarų turimo biudžeto paskirstymą valstybėms narėms ir bendros Sąjungos finansavimo sumos, suskirstytos pagal valstybes nares, nustatymą;

(100)

Komisijos įgyvendinimo įgaliojimai taip pat turėtų apimti viešosios intervencijos priemonių finansavimo sumų nustatymą, taisykles, susijusias su Komisijos įsigyjamų palydovinių duomenų, reikalingų plotų stebėjimo sistemai, įsigijimo finansavimu, ir veiksmus, kurių Komisija imasi naudodamasi žemės ūkio išteklių stebėjime naudojamomis tolimojo stebėjimo taikomosiomis programomis, taip pat procedūrą, taikomą Komisijai įsigyjant tuos palydovinius duomenis, žemės ūkio išteklių stebėjimą ir palydovinių vaizdų bei meteorologinių duomenų įsigijimo, gerinimo ir naudojimo sistemą bei atitinkamus terminus;

(101)

be to, Komisijos įgyvendinimo įgaliojimai turėtų apimti laikotarpių, per kuriuos akredituotos mokėjimo agentūros turi parengti ir nusiųsti Komisijai tarpines su kaimo plėtros intervencinėmis priemonėmis susijusių išlaidų deklaracijas, nustatymą, taip pat taisykles dėl procedūros ir kitų praktinių priemonių, susijusių su tinkamu mokėjimo terminų mechanizmo veikimu; mėnesinių arba tarpinių išmokų valstybėms narėms sustabdymą ir sustabdymo atšaukimą bei sumažinimą, taip pat taisykles dėl veiksmų planų elementų ir jų rengimo procedūros. Įgyvendinimo įgaliojimai taip pat turėtų apimti išsamesnes taisykles dėl mokėjimo agentūrų atskirų sąskaitų tvarkymo ir konkrečias sąlygas, taikomas informacijai, kuri turi būti registruojama mokėjimo agentūrų tvarkomose sąskaitose; taisykles, kurios yra būtinos ir pagrįstos susiklosčius ekstremaliajai situacijai, siekiant išspręsti konkrečias su mokėjimo laikotarpiais ir išankstiniais mokėjimais susijusias problemas; taisykles dėl viešo saugojimo intervencinių priemonių finansavimo bei apskaitos ir kitų EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis finansuojamų išlaidų, taip pat automatiško įsipareigojimų panaikinimo procedūros vykdymo sąlygas;

(102)

be to, Komisijos įgyvendinimo įgaliojimai turėtų apimti sąlygas, kuriomis turi būti saugomi atliktų mokėjimų patvirtinamieji dokumentai ir informacija; procedūras, susijusias su bendradarbiavimo pareigomis, kurias valstybės narės turi vykdyti dėl Komisijos atliekamų patikrų ir galimybės gauti informaciją; metinį finansinį patvirtinimą, įskaitant taisykles, taikomas veiksmams, kurių reikia imtis siekiant priimti ir įgyvendinti tuos įgyvendinimo aktus, metinį veiklos rezultatų patvirtinimą, įskaitant taisykles, taikomas veiksmams, kurių reikia imtis siekiant priimti ir įgyvendinti tuos įgyvendinimo aktus, ir keitimąsi informacija tarp Komisijos ir valstybių narių, taip pat procedūras bei terminus, kurių reikia laikytis, atitikties patvirtinimo procedūrą, įskaitant taisykles, taikomas veiksmams, kurių reikia imtis siekiant priimti ir įgyvendinti tuos įgyvendinimo aktus, keitimąsi informacija tarp Komisijos ir valstybių narių, terminus, kurių reikia laikytis, ir taikinimo procedūras; taisykles dėl galimo sumų, gautų susigrąžinus nepagrįstai išmokėtas sumas, įskaitymo ir Sąjungos finansavimo netaikymo Sąjungos biudžetui priskiriamoms sumoms ir reikiamų formų pranešimų bei informacijos, kuriuos valstybės narės turi teikti Komisijai, kai lėšos susigrąžinamos dėl reikalavimų nesilaikymo;

(103)

Komisijos įgyvendinimo įgaliojimai taip pat turėtų apimti taisykles, kuriomis siekiama vienodo su Sąjungos finansinių interesų apsauga susijusių valstybių narių pareigų taikymo, ir taisykles, kurios yra būtinos vienodam patikrų taikymui Sąjungoje;

(104)

be to, Komisijos įgyvendinimo įgaliojimai turėtų apimti pateiktinų užstatų formą, taip pat užstatų pateikimo, priėmimo ir ankstesnių užstatų pakeitimo naujais procedūrą; užstatų grąžinimo procedūras; ir pranešimą, kurį dėl užstatų turi pateikti valstybės narės arba Komisija;

(105)

Komisijos įgyvendinimo įgaliojimai taip pat turėtų apimti taisykles dėl žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos, geoerdvinės paraiškų teikimo sistemos ir plotų stebėjimo sistemos kokybės vertinimo ataskaitų formos, turinio ir jų siuntimo arba pateikimo Komisijai tvarkos, taip pat dėl taisomųjų veiksmų, kuriuos valstybės narės turi įgyvendinti dėl tose sistemose nustatytų trūkumų, ir dėl paramos paraiškų teikimo sistemos, taip pat plotų stebėjimo sistemos pagrindinių funkcijų ir taisyklių, įskaitant pastarosios sistemos laipsnišką diegimą;

(106)

Komisijos įgyvendinimo įgaliojimai taip pat turėtų apimti taisykles, kurios yra būtinos, kad būtų vienodai taikomos komercinių dokumentų tikrinimo taisyklės. Jie taip pat turėtų apimti taisykles dėl valstybių narių informacijos teikimo Komisijai ir priemones, kuriomis užtikrinamas Sąjungos teisės taikymas tais atvejais, kai jam gali trukdyti su nacionaline valiuta susijusi išskirtinė monetarinė praktika;

(107)

be to, Komisijos įgyvendinimo įgaliojimai turėtų apimti taisykles dėl EŽŪGF ir EŽŪFKP paramos gavėjų paskelbimo formos ir terminų, vienodo pareigos informuoti paramos gavėjus apie tai, kad duomenys apie juos bus paskelbti viešai, taikymo ir Komisijos bei valstybių narių bendradarbiavimo dėl EŽŪGF ir EŽŪFKP paramos gavėjų paskelbimo;

(108)

patariamoji procedūra turėtų būti taikoma tam tikriems įgyvendinimo aktams priimti. Įgyvendinimo aktų dėl Komisijos atliekamo sumų apskaičiavimo atveju, patariamoji procedūra suteikia Komisijai galimybę visiškai prisiimti atsakomybę už biudžeto valdymą ir ja siekiama didinti darbo efektyvumą, nuspėjamumą ir spartą, laikantis terminų ir biudžeto procedūrų. Įgyvendinimo aktų dėl išmokų valstybėms narėms ir dėl sąskaitų patvirtinimo procedūros bei metinio veiklos rezultatų patvirtinimo procedūros taikymo, patariamoji procedūra suteikia Komisijai galimybę visiškai prisiimti atsakomybę už biudžeto valdymą ir nacionalinių mokėjimo agentūrų metinių ataskaitų tikrinimą siekiant patvirtinti tokias ataskaitas arba, jei išlaidos patirtos nesilaikant Sąjungos taisyklių, neskirti Sąjungos finansavimo tokioms išlaidoms padengti. Priimant kitus įgyvendinimo aktus turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra;

(109)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, netaikant Reglamento (ES) Nr. 182/2011, dėl EŽŪGF išlaidų grynojo balanso nustatymo, remiantis valstybių narių išlaidų deklaracijomis Komisijos mokėtinų mėnesinių išmokų nustatymo ir papildomų mokėjimų arba išskaitymų pagal mėnesinių išmokų procedūrą nustatymo;

(110)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 turėtų būti panaikintas;

(111)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti dėl šio reglamento ir kitų BŽŪP priemonių sąsajų ir dėl ribotų valstybių narių finansinių išteklių, o tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu naudojantis daugiamete Sąjungos finansavimo garantija ir finansavimą skiriant Sąjungos prioritetinėms sritims, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(112)

siekiant užtikrinti sklandų numatytų priemonių įgyvendinimą ir tai padaryti skubos tvarka, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatomos bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimo, valdymo ir stebėsenos taisyklės ir, visų pirma, taisyklės dėl:

a)	BŽŪP išlaidų finansavimo;

b)	valdymo ir kontrolės sistemų, kurias turi įdiegti valstybės narės;

c)	sąskaitų patvirtinimo ir atitikties patvirtinimo procedūrų.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	pažeidimas – pažeidimas, kaip apibrėžta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje;

valdymo sistemos – šio reglamento II antraštinės dalies II skyriuje nurodytos valdymo įstaigos ir pagrindiniai Sąjungos reikalavimai, įskaitant valstybių narių pareigas, susijusias su šio reglamento 59 straipsnyje nurodyta Sąjungos finansinių interesų apsauga, taip pat jų BŽŪP strateginių planų, kuriuos patvirtino Komisija, įgyvendinimu pagal Reglamento (ES) 2021/2115 9 straipsnį bei sąskaitų teikimo sistema, įdiegta siekiant parengti to reglamento 134 straipsnyje nurodytą metinę veiklos rezultatų ataskaitą;

c)	pagrindiniai Sąjungos reikalavimai – Reglamente (ES) 2021/2115, šiame reglamente, Finansiniame reglamente ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES (25) nustatyti reikalavimai;

d)	dideli valdymo sistemų tinkamo veikimo trūkumai – esamas sisteminis trūkumas, atsižvelgiant į jo pasikartojimą, rimtumą ir neigiamą poveikį teisingam išlaidų deklaravimui, informacijos apie veiklos rezultatus teikimui arba Sąjungos teisės laikymuisi;

e)	produkto rodiklis – produkto rodiklis, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/2115 7 straipsnio 1 dalies a punkte;

f)	rezultato rodiklis – rezultato rodiklis, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/2115 7 straipsnio 1 dalies b punkte;

veiksmų planas – šio reglamento 41 ir 42 straipsnių tikslais, planas, kurį Komisijos prašymu ir su ja konsultuodamasi valstybė narė parengia tuo atveju, jei nustatoma didelių tos valstybės narės tinkamo valdymo sistemų veikimo trūkumų, arba susidarius Reglamento (ES) 2021/2115 135 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, ir kuris apima būtinus taisomuosius veiksmus ir atitinkamą jo įgyvendinimo laikotarpį pagal šio reglamento 41 ir 42 straipsnius.

3 straipsnis

Išimtys, taikomos force majeure atvejais ir išimtinėmis aplinkybėmis

1. BŽŪP finansavimo, valdymo ir stebėsenos tikslais force majeure ir išimtinės aplinkybės gali visų pirma būti pripažįstamos šiais atvejais:

a)	didelė gaivalinė nelaimė arba pavojingas meteorologinis reiškinys, turintis didelį neigiamą poveikį valdai;

b)	gyvuliams skirtų pastatų valdoje atsitiktinis sunaikinimas;

c)	epizootinės ligos, augalų ligos protrūkis arba augalų kenkėjų atsiradimas, dėl kurių suserga dalis ar visi paramos gavėjo gyvuliai ar pasėliai;

d)	visos valdos arba didelės jos dalies ekspropriacija, jei ta ekspropriacija negalėjo būti numatyta paraiškos pateikimo dieną;

e)	paramos gavėjo mirtis;

f)	ilgai trunkantis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas.

2. Jei 1 dalies a punkte nurodyta didelė gaivalinė nelaimė arba pavojingas meteorologinis reiškinys daro didelį poveikį aiškiai apibrėžtai teritorijai, atitinkama valstybė narė gali laikyti visą tą teritoriją labai nukentėjusia nuo tos nelaimės ar reiškinio.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS DĖL ŽEMĖS ŪKIO FONDŲ

I SKYRIUS

Žemės ūkio fondai

4 straipsnis

Žemės ūkio išlaidų finansavimo fondai

Įvairios intervencinės priemonės ir priemonės, kurias apima BŽŪP, finansuojamos iš Sąjungos bendrojo biudžeto (toliau – Sąjungos biudžetas):

a)	Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) lėšomis;

b)	Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis.

5 straipsnis

EŽŪGF išlaidos

1. Vadovaujantis 2 dalimi, EŽŪGF veikla pagal pasidalinamąjį valdymą įgyvendinama valstybių narių ir Sąjungos arba, vadovaujantis 3 dalimi, ji įgyvendinama pagal tiesioginį valdymą.

2. Pagal pasidalijamąjį valdymą EŽŪGF lėšomis finansuojamos:

a)	priemonių, kuriomis reguliuojamos arba remiamos žemės ūkio rinkos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1308/2013 (26), išlaidos;

b)	Sąjungos finansinio įnašo į intervencines priemones konkrečiuose sektoriuose, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/2115 III antraštinės dalies III skyriuje, išlaidos;

c)	intervencinių priemonių tiesioginių išmokų ūkininkams forma pagal BŽŪP strateginį planą, nurodytų Reglamento (ES) 2021/2115 16 straipsnyje, išlaidos;

d)	Sąjungos finansinio įnašo remiant valstybių narių taikomas priemones, kuriomis Sąjungos vidaus rinkoje ir trečiosiose valstybėse skleidžiama informacija apie žemės ūkio produktus ir skatinamas šių produktų pardavimas ir kurias atrinko Komisija, išlaidos;

e)	Sąjungos finansinio įnašo remiant specialias žemės ūkio priemones, taikomas atokiausiuose Sąjungos regionuose, nustatytuose Reglamente (ES) Nr. 228/2013, ir specialias žemės ūkio priemones, taikomas mažosioms Egėjo jūros saloms, nustatytoms Reglamente (ES) Nr. 229/2013, išlaidos.

3. Pagal tiesioginį valdymą EŽŪGF lėšomis finansuojamos:

a)	žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo, vykdomo tiesiogiai Komisijos arba per tarptautines organizacijas, išlaidos;

b)	pagal Sąjungos teisę taikomų priemonių, skirtų žemės ūkio genetinių išteklių išsaugojimui, apibūdinimui, rinkimui ir naudojimui užtikrinti, išlaidos;

c)	žemės ūkio apskaitos informacinių sistemų sukūrimo ir priežiūros išlaidos;

d)	žemės ūkio tyrimų sistemų, įskaitant žemės ūkio valdų struktūros tyrimus, išlaidos.

6 straipsnis

EŽŪFKP išlaidos

EŽŪFKP veiklą pagal pasidalijamąjį valdymą įgyvendina valstybės narės ir Sąjunga. Jo lėšomis finansuojamas Sąjungos finansinis įnašas remiant BŽŪP strateginiuose planuose nustatytas kaimo plėtrai skirtas intervencines priemones, nurodytas Reglamento (ES) 2021/2115 III antraštinės dalies IV skyriuje, ir veiksmus, nurodytus to reglamento 125 straipsnyje.

7 straipsnis

Kitos išlaidos, įskaitant techninę pagalbą

Kiekvieno EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis Komisijos iniciatyva arba jos vardu gali būti tiesiogiai finansuojama parengiamosios, stebėsenos, administracinės ir techninės paramos veikla, taip pat vertinimo, audito ir tikrinimo priemonės, reikalingos BŽŪP įgyvendinti. Tai visų pirma apima:

BŽŪP analizei, valdymui, stebėsenai, keitimuisi informacija ir įgyvendinimui reikalingas priemones, įskaitant jos poveikio, aplinkosauginio veiksmingumo ir pažangos siekiant Sąjungos tikslų vertinimą, taip pat su kontrolės sistemų įgyvendinimu ir technine bei administracine pagalba susijusias priemones;

b)	Komisijos įsigyjamus palydovų duomenis, reikalingus plotų stebėjimo sistemos taikymui pagal 24 straipsnį;

c)	Komisijos vykdomus nuotolinio stebėjimo taikomosiomis programomis grindžiamus veiksmus, skirtus žemės ūkio ištekliams stebėti pagal 25 straipsnį;

d)	priemones, reikalingas fondų finansiniam valdymui skirtiems informavimo, sujungimo, stebėsenos ir kontrolės metodams bei techninėms priemonėms palaikyti ir plėtoti;

e)	informacijos apie BŽŪP teikimą pagal 46 straipsnį;

BŽŪP tyrimus ir EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis finansuojamų priemonių vertinimą, įskaitant vertinimo metodų tobulinimą ir keitimąsi informacija apie geriausią praktiką BŽŪP srityje ir konsultacijas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, taip pat su Europos investicijų banku (EIB) atliekamus tyrimus;

g)	kai aktualu, įnašą, skiriamą vykdomosioms įstaigoms, įsteigtoms pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003 (27) ir veikiančioms BŽŪP srityje;

įnašą, skirtą priemonėms, kurios susijusios su informacijos sklaida, informuotumo didinimu, bendradarbiavimo skatinimu ir keitimusi patirtimi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais Sąjungos lygmeniu, kurių imamasi įgyvendinant kaimo plėtrai skirtas intervencines priemones, įskaitant suinteresuotųjų šalių tinklaveiką;

i)	informacinių technologijų tinklus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir keitimuisi ja, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas, kurių reikia BŽŪP valdyti;

priemones, reikalingas logotipams kurti, registruoti ir apsaugoti pagal Sąjungos kokybės sistemas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (28) 44 straipsnio 2 dalį, bei apsaugoti su jais susijusias intelektinės nuosavybės teises, ir būtiną informacinių technologijų plėtojimą.

II SKYRIUS

Valdymo įstaigos

8 straipsnis

Kompetentinga institucija

1. Kiekviena valstybė narė paskiria ministerijos lygmens kompetentingą instituciją, atsakingą už:

a)	9 straipsnio 2 dalyje nurodytų mokėjimo agentūrų akreditacijos suteikimą, peržiūrą ir panaikinimą;

b)	10 straipsnyje nurodytos koordinavimo įstaigos paskyrimą ir akreditacijos suteikimą, peržiūrą ir panaikinimą;

c)	12 straipsnyje nurodytos tvirtinančiosios įstaigos paskyrimą ir paskyrimo panaikinimą, užtikrinant, kad tvirtinančioji įstaiga būtų nuolat paskirta;

d)	šiame skyriuje kompetentingai institucijai pavestų užduočių vykdymą.

2. Kompetentinga institucija, remdamasi būtiniausiomis sąlygomis, kurias pagal 11 straipsnio 1 dalies a punktą turi priimti Komisija, oficialiu aktu priima sprendimą dėl mokėjimo agentūros akreditavimo arba, atlikus peržiūrą, dėl akreditacijos panaikinimo ir koordinavimo įstaigos paskyrimo bei akreditacijos suteikimo ir akreditacijos panaikinimo.

3. Kompetentinga institucija oficialiu aktu nusprendžia dėl tvirtinančiosios įstaigos paskyrimo ir tokio paskyrimo panaikinimo, užtikrinant, kad tvirtinančioji įstaiga būtų nuolat paskirta.

4. Kompetentinga institucija nedelsdama informuoja Komisiją apie visus mokėjimo agentūros akreditacijos bei akreditacijos panaikinimo atvejus ir koordinavimo įstaigos paskyrimą bei akreditavimą ir akreditacijos panaikinimą, taip pat apie tvirtinančiosios įstaigos paskyrimą ir tokio paskyrimo panaikinimą.

9 straipsnis

Mokėjimo agentūros

1. Mokėjimo agentūros – valstybių narių ir, jei taikytina, jų regionų departamentai arba įstaigos, atsakingi už 5 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnyje nurodytų išlaidų valdymą ir kontrolę.

Mokėjimo agentūros gali deleguoti pirmoje pastraipoje nurodytų užduočių, išskyrus mokėjimą, vykdymą.

2. Valstybės narės kaip mokėjimo agentūras akredituoja departamentus arba įstaigas, turinčius administracinę struktūrą ir vidaus kontrolės sistemą, kuria pakankamai garantuojama, kad mokėjimai būtų teisėti, tvarkingi ir tinkamai apskaitomi. Tuo tikslu mokėjimo agentūros turi atitikti būtiniausias akreditavimo sąlygas dėl vidaus aplinkos, kontrolės veiklos, informavimo bei komunikacijos ir stebėsenos, nustatytas Komisijos pagal 11 straipsnio 1 dalies a punktą.

Kiekviena valstybė narė, atsižvelgdama į savo konstitucines nuostatas, sumažina savo akredituotų mokėjimo agentūrų skaičių:

a)	iki vienos nacionalinio lygmens mokėjimo agentūros arba, kai taikytina, iki vienos mokėjimo agentūros regionui ir

b)	iki vienos mokėjimo agentūros, administruojančios tiek EŽŪGF, tiek EŽŪFKP išlaidas, jei mokėjimo agentūrų esama tik nacionaliniu lygmeniu.

Jei mokėjimo agentūros yra įsteigtos regiono lygmeniu, valstybės narės arba papildomai akredituoja ir nacionalinio lygmens mokėjimo agentūrą, skirtą toms pagalbos schemoms, kurios dėl jų pobūdžio turi būti valdomos nacionaliniu lygmeniu, arba perduoda tų schemų valdymą savo regioninėms mokėjimo agentūroms.

Nukrypstant nuo šios dalies antros pastraipos, valstybės narės gali išlaikyti mokėjimo agentūras, kurios buvo akredituotos anksčiau nei 2020 m. spalio 15 d., su sąlyga, kad kompetentinga institucija 8 straipsnio 2 dalyje nurodytu sprendimu patvirtina, kad jos atitinka šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas būtiniausias akreditavimo sąlygas.

Mokėjimo agentūrų, kurios bent trejus metus neadministravo EŽŪGF arba EŽŪFKP išlaidų, akreditacija panaikinama.

Po 2021 m. gruodžio 7 d. valstybės narės neskiria naujų papildomų mokėjimo agentūrų, išskyrus antros pastraipos a punkte numatytus atvejus, kai, atsižvelgiant į konstitucines nuostatas, gali būti reikalingos papildomos regioninės mokėjimo agentūros.

3. Finansinio reglamento 63 straipsnio 5 ir 6 dalių tikslais už akredituotą mokėjimo agentūrą atsakingas asmuo ne vėliau kaip metų, einančių po atitinkamų finansinių žemės ūkio metų (toliau – finansiniai metai), vasario 15 d. parengia ir Komisijai pateikia:

a)	išlaidų, patirtų vykdant tai akredituotai mokėjimo agentūrai patikėtas užduotis, metines ataskaitas, kaip numatyta Finansinio reglamento 63 straipsnio 5 dalies a punkte, kartu su joms patvirtinti pagal šio reglamento 53 straipsnį reikalinga informacija;

b)	metinę veiklos rezultatų ataskaitą, nurodytą šio reglamento 54 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (ES) 2021/2115 134 straipsnyje, kurioje parodyta, kad išlaidos buvo patirtos pagal šio reglamento 37 straipsnį;

c)	metinę galutinių audito ataskaitų ir vykdytos kontrolės santrauką, valdymo sistemose nustatytų klaidų bei trūkumų pobūdžio bei masto analizę, taip pat įgyvendintus ar planuojamus taisomuosius veiksmus, kaip numatyta Finansinio reglamento 63 straipsnio 5 dalies b punkte;

valdymo pareiškimą, kaip numatyta Finansinio reglamento 63 straipsnio 6 dalyje, kuriame patvirtinama, kad:

i)	informacija yra tinkamai pateikta, išsami ir tiksli, kaip numatyta Finansinio reglamento 63 straipsnio 6 dalies a punkte,

ii)

tinkamai veikia įdiegtos valdymo sistemos, išskyrus šio reglamento 8 straipsnyje nurodytą kompetentingą instituciją, 10 straipsnyje nurodytą koordinavimo įstaigą ir 12 straipsnyje nurodytą tvirtinančiąją įstaigą, užtikrinant, kad išlaidos buvo patirtos pagal šio reglamento 37 straipsnį, kaip numatyta Finansinio reglamento 63 straipsnio 6 dalies b ir c punktuose.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą terminą (vasario 15 d.) atitinkamos valstybės narės pranešimu Komisija gali išimties tvarka pratęsti iki kovo 1 d., kaip numatyta Finansinio reglamento 63 straipsnio 7 dalies antroje pastraipoje.

4. Jeigu akredituota mokėjimo agentūra neatitinka arba nebeatitinka vieno ar kelių 2 dalies antroje pastraipoje nurodytų būtiniausių akreditavimo sąlygų, atitinkama valstybė narė savo iniciatyva arba Komisijos prašymu panaikina tos mokėjimo agentūros akreditaciją, išskyrus tuos atvejus, kai mokėjimo agentūra per laikotarpį, kurį, atsižvelgdama į problemos mastą, nustato tos valstybės narės kompetentinga institucija, padaro reikiamus pakeitimus.

5. Mokėjimo agentūros valdo su viešosios intervencijos priemonėmis, už kurias jos atsakingos, susijusius veiksmus bei užtikrina jų kontrolę ir joms tenka visa atsakomybė šioje srityje.

Kai parama teikiama pagal EIB arba kitos tarptautinės finansų įstaigos, kurios akcininkė yra valstybė narė, įgyvendinamą finansinę priemonę, mokėjimo agentūra remiasi kontrolės ataskaita, kuria pagrindžiamos pateiktos mokėjimo paraiškos. Tos institucijos valstybėms narėms pateikia kontrolės ataskaitą.

6. 33 straipsnio tikslais, kalbant apie EŽŪFKP išlaidas, ne vėliau kaip 2030 m. birželio 30 d. pagal šio straipsnio 3 dalį ir 10 straipsnio 3 dalį pateikiama papildoma veiklos rezultatų ataskaita, apimanti laikotarpį iki 2029 m. gruodžio 31 d.

10 straipsnis

Koordinavimo įstaigos

1. Jeigu valstybėje narėje akredituota daugiau kaip viena mokėjimo agentūra, ta valstybė narė paskiria viešąją koordinavimo įstaigą, kuriai paveda šias užduotis:

a)	surinkti informaciją, kuri turi būti teikiama Komisijai, ir nusiųsti tą informaciją Komisijai;

b)	teikti Komisijai šio reglamento 54 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (ES) 2021/2115 134 straipsnyje nurodytą metinę veiklos rezultatų ataskaitą;

c)	imtis veiksmų arba juos koordinuoti siekiant pašalinti bendro pobūdžio trūkumus ir informuoti Komisiją apie tolesnę tų veiksmų eigą;

d)	skatinti ir, kai įmanoma, užtikrinti suderintą Sąjungos taisyklių taikymą.

2. Koordinavimo įstaigai valstybės narės suteikia specialią akreditaciją dėl 1 dalies a punkte nurodytos finansinio pobūdžio informacijos tvarkymo.

3. Šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta metinė veiklos rezultatų ataskaita įtraukiama į 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos nuomonės taikymo sritį ir pateikiama Komisijai kartu su valdymo pareiškimu, susijusiu su visos ataskaitos rengimu.

11 straipsnis

Su mokėjimo agentūromis ir koordinavimo įstaigomis susiję Komisijos įgaliojimai

1. Siekiant užtikrinti patikimą 9 ir 10 straipsniuose numatytų mokėjimo agentūrų ir koordinavimo įstaigų veikimą, Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl:

a)	9 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų mokėjimo agentūrų akreditavimo ir 10 straipsnyje nurodytų koordinavimo įstaigų paskyrimo ir akreditavimo būtiniausių sąlygų;

b)	mokėjimo agentūrų pareigų viešosios intervencijos priemonių atžvilgiu, taip pat taisyklėmis dėl jų valdymo ir kontrolės pareigų turinio.

2. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl:

a)	akreditacijos mokėjimo agentūroms suteikimo, panaikinimo ir peržiūros procedūrų bei koordinavimo įstaigų paskyrimo ir akreditacijos joms suteikimo, panaikinimo bei peržiūros procedūrų, taip pat mokėjimo agentūrų akreditacijos priežiūros procedūrų;

b)	tvarkos ir procedūrų, susijusių su patikromis, kuriomis grindžiamas mokėjimo agentūrų valdymo pareiškimas, nurodytas 9 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos d punkte, taip pat dėl jo struktūros ir formato;

c)	koordinavimo įstaigos veikimo ir informacijos pateikimo Komisijai pagal 10 straipsnį.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

12 straipsnis

Tvirtinančiosios įstaigos

1. Tvirtinančioji įstaiga – viešoji arba privačioji audito įstaiga, kurią, nedarant poveikio nacionalinei teisei, bent trejų metų laikotarpiui paskiria valstybė narė. Kai tai privačioji audito įstaiga ir kai taikytinoje Sąjungos arba nacionalinėje teisėje yra įtvirtintas atitinkamas reikalavimas, valstybė narė ją atrenka laikydamasi viešųjų pirkimų procedūros.

Valstybė narė, kuri paskiria daugiau kaip vieną tvirtinančiąją įstaigą, gali nacionaliniu lygmeniu paskirti viešąją tvirtinančiąją įstaigą, kuri būtų atsakinga už koordinavimą.

2. Finansinio reglamento 63 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos tikslais tvirtinančioji įstaiga pateikia nuomonę, parengtą pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus, kurioje nurodo, ar:

a)	finansinėse ataskaitose pateikiama teisinga ir patikima informacija;

tinkamai veikia valstybių narių įdiegtos valdymo sistemos, visų pirma:

i)	šio reglamento 9 ir 10 straipsniuose ir Reglamento (ES) 2021/2115 123 straipsnyje nurodytos valdymo įstaigos;

ii)	pagrindiniai Sąjungos reikalavimai;

iii)	ataskaitų teikimo sistema, įdiegta siekiant rengti metinę veiklos rezultatų ataskaitą, nurodytą Reglamento (ES) 2021/2115 134 straipsnyje;

su produkto rodikliais susiję veiklos rezultatai, pranešti šio reglamento 54 straipsnyje nurodyto metinio veiklos rezultatų patvirtinimo tikslais, ir su rezultato rodikliais susiję veiklos rezultatai, pranešti Reglamento (ES) 2021/2115 128 straipsnyje nurodytos daugiametės veiklos rezultatų stebėsenos tikslais, kuriais parodoma, kad laikomasi šio reglamento 37 straipsnio, yra teisingi;

d)	išlaidos, kurias Komisijos prašoma kompensuoti, už priemones, nustatytas reglamentuose (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 229/2013 ir (ES) Nr. 1308/2013 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1144/2014 (29), yra teisėtos ir tvarkingos.

Toje nuomonėje taip pat nurodoma, ar atlikus nagrinėjimą kilo abejonių dėl 9 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos d punkte nurodyto valdymo pareiškimo teiginių. Nagrinėjimas taip pat apima klaidų ir trūkumų, nustatytų valdymo sistemose atliekant auditą ir vykdant kontrolę, pobūdžio bei masto analizę, taip pat taisomuosius veiksmus, kurių ėmėsi ar planuoja imtis mokėjimo agentūra, kaip numatyta 9 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos c punkte.

Kai parama teikiama pagal EIB arba kitos tarptautinės finansų įstaigos, kurios akcininkė yra valstybė narė, įgyvendinamą finansinę priemonę, tvirtinančioji įstaiga remiasi tų įstaigų išorės auditorių parengta metine audito ataskaita. Tos įstaigos pateikia metinę audito ataskaitą valstybėms narėms.

3. Tvirtinančioji įstaiga turi turėti būtiną techninę kompetenciją ir žinių apie BŽŪP. Veiklos požiūriu ji turi būti nepriklausoma nuo atitinkamos mokėjimo agentūros ir koordinavimo įstaigos, taip pat nuo kompetentingos tą mokėjimo agentūrą akreditavusios institucijos ir įstaigų, atsakingų už BŽŪP įgyvendinimą ir stebėseną.

4. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato taisykles dėl tvirtinančiųjų įstaigų veikimo, įskaitant atliktinas patikras ir tikrintinas įstaigas, ir dėl sertifikatų ir ataskaitų, teikiamų kartu su dokumentais, kuriuos tos įstaigos turi parengti.

Įgyvendinimo aktais taip pat nustatomi:

a)	audito principai, kuriais grindžiamos tvirtinančiųjų įstaigų nuomonės, įskaitant rizikos vertinimą, vidaus kontrolę ir reikiamą audito įrodymų lygį;

b)	audito metodai, kuriais naudodamosi tvirtinančiosios įstaigos, atsižvelgdamos į tarptautinius audito standartus, pateikia savo nuomones.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

13 straipsnis

Keitimasis gerąja praktika

Komisija skatina valstybes nares keistis gerąja praktika, visų pirma susijusia su valdymo įstaigų darbu pagal šį skyrių.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

FINANSINIS EŽŪGF IR EŽŪFKP VALDYMAS

I SKYRIUS

EŽŪGF

1 skirsnis

Biudžetinė drausmė

14 straipsnis

Viršutinė biudžeto riba

1. Metinę viršutinę EŽŪGF išlaidų ribą sudaro tuo tikslu pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093 nustatytos didžiausios sumos.

2. Jeigu Sąjungos teisėje numatoma, kad iš 1 dalyje nurodytų sumų turi būti atskaičiuojamos arba prie jų pridedamos sumos, Komisija, netaikydama 103 straipsnyje nurodytos procedūros, priima įgyvendinimo aktus, kuriais, remdamasi Sąjungos teisėje nurodytais duomenimis, nustato grynąjį EŽŪGF išlaidoms skiriamą likutį.

15 straipsnis

Viršutinės ribos laikymasis

1. Jei Sąjungos teisėje valstybės narės žemės ūkio išlaidų finansinė viršutinė riba yra numatyta eurais, tokios išlaidos kompensuojamos neviršijant tos viršutinės ribos ir, kai taikomi 39–42 straipsniai, padarius būtinus koregavimus.

2. Reglamento (ES) 2021/2115 87 straipsnyje nurodytoms intervencinėms priemonėms tiesioginių išmokų forma skirti valstybių narių asignavimai, patikslinti šio reglamento 17 straipsnyje nurodytais koregavimais, šio straipsnio 1 dalies tikslais laikomi eurais išreikštomis finansinėmis viršutinėmis ribomis.

16 straipsnis

Žemės ūkio rezervas

1. Kiekvienų metų pradžioje EŽŪGF sukuriamas Sąjungos žemės ūkio rezervas (toliau – rezervas), iš kurio žemės ūkio sektoriui būtų teikiama papildoma parama siekiant valdyti arba stabilizuoti rinką ir greitai reaguoti ištikus krizėms, darančioms poveikį žemės ūkio produktų gamybai ar platinimui.

Rezervui skirti asignavimai tiesiogiai įtraukiami į Sąjungos biudžetą. Rezervo lėšos skiriamos vienus ar kelerius finansinius metus, kuriais reikalinga papildoma parama, šioms priemonėms:

a)	žemės ūkio rinkų stabilizavimo priemonėms pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 8–21 straipsnius;

b)	išimtinėms priemonėms pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 219, 220 ir 221 straipsnius.

2. 2023–2027 m. laikotarpiu rezervui skirta suma kiekvienų metų pradžioje yra 450 mln. EUR einamosiomis kainomis, nebent Sąjungos biudžete nustatoma didesnė suma. Komisija per metus gali koreguoti rezervui skirtą sumą, kai to reikia dėl rinkos pokyčių arba einamųjų ar kitų metų perspektyvų, atsižvelgdama į turimus asignavimus pagal EŽŪGF išlaidų kategorijos dalį.

Jeigu tų turimų asignavimų nepakanka, rezervui papildyti iki pradinės šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos sumos kaip kraštutinė priemonė pagal šio reglamento 17 straipsnį gali būti naudojamas finansinės drausmės mechanizmas.

Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 12 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos, nepriskirti rezervo asignavimai perkeliami rezervui finansuoti kitais biudžetiniais metais iki 2027 m.

Be to, nukrypstant nuo Finansinio reglamento 12 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos, visa nepanaudota 2022 m. pabaigoje turima Reglamente (ES) Nr. 1306/2013 nustatyto žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo suma perkeliama į 2023 m., negrąžinant jos visos į biudžeto eilutes, skirtas šio reglamento 5 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytiems veiksmams, ir reikiama apimtimi suteikiama šiuo straipsniu nustatytam rezervui finansuoti, atsižvelgus į turimus asignavimus pagal EŽŪGF išlaidų kategorijos dalį. Po šiame straipsnyje nustatyto rezervo finansavimo likę nepanaudoti žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo asignavimai grąžinami į biudžeto eilutes, skirtas šio reglamento 5 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytiems veiksmams.

17 straipsnis

Finansinės drausmės mechanizmas

1. Komisija nustato koregavimo koeficientą šio reglamento 5 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytoms intervencinėms priemonėms tiesioginių išmokų forma ir Sąjungos finansiniam įnašui į tiesiogines išmokas pagal Reglamento (ES) Nr. 228/2013 IV skyrių ir Reglamento (ES) Nr. 229/2013 IV skyrių, skirtas specialioms priemonėms, nurodytoms šio reglamento 5 straipsnio 2 dalies e punkte (toliau – koregavimo koeficientas), jei pagal atitinkamą išlaidų kategorijos dalį finansuojamų tų intervencinių ir kitų priemonių finansavimo atitinkamais biudžetiniais metais prognozės rodo, kad taikytinos metinės ribos bus viršytos.

Koregavimo koeficientas taikomas 2 000 EUR atitinkamais kalendoriniais metais viršijančioms išmokoms, kurios turi būti skiriamos ūkininkams taikant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas intervencines priemones ir specialias priemones. Šios pastraipos tikslais mutatis mutandis taikoma Reglamento (ES) 2021/2115 17 straipsnio 4 dalis.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas koregavimo koeficientas, ne vėliau kaip kalendorinių metų, kurių atžvilgiu koregavimo koeficientas taikomas, birželio 30 d. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2. Iki kalendorinių metų, kurių atžvilgiu taikomas tas koregavimo koeficientas, gruodžio 1 d. Komisija, remdamasi nauja informacija, gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais pritaikomas pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytas koregavimo koeficientas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

3. Tuo atveju, jei buvo pritaikytas finansinės drausmės mechanizmas, asignavimai, perkelti į kitus metus pagal Finansinio reglamento 12 straipsnio 2 dalies d punktą, šio reglamento 5 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytoms išlaidoms finansuoti naudojami tiek, kiek būtina siekiant išvengti pakartotinio finansinės drausmės mechanizmo taikymo.

Jei pagal pirmą pastraipą į kitus metus perkeltini asignavimai lieka nepanaudoti, o bendra kompensacijoms skiriama nepriskirtų asignavimų suma sudaro bent 0,2 % metinės EŽŪGF išlaidų viršutinės ribos, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos kiekvienos valstybės narės nepriskirtų asignavimų sumos, kurios turi būti kompensuojamos galutiniams paramos gavėjams. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

4. Komisijos pagal 3 dalies antrą pastraipą nustatytas sumas valstybės narės kompensuoja galutiniams paramos gavėjams remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais. Valstybės narės gali taikyti minimalią vienam galutiniam paramos gavėjui kompensuotinų sumų ribą. Tas kompensavimas taikomas tik tų valstybių narių galutiniams paramos gavėjams, kuriose praėjusiais finansiniais metais taikytas finansinės drausmės mechanizmas.

5. Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kurie yra būtini siekiant užtikrinti nuoseklų finansinės drausmės mechanizmo taikymą valstybėse narėse ir kuriais šis reglamentas papildomas finansinės drausmės mechanizmo apskaičiavimo taisyklėmis, kurias valstybės narės turi taikyti ūkininkams.

18 straipsnis

Biudžetinės drausmės procedūra

1. Jei rengiant N biudžetinių metų biudžeto projektą paaiškėja, kad esama rizikos, jog N biudžetiniais metais bus viršyta šio reglamento 14 straipsnyje nurodyta suma, Komisija pasiūlo priemones, kurios būtinos užtikrinti, kad ta suma nebūtų viršyta. Tas priemones tvirtina Europos Parlamentas ir Taryba, jei atitinkamos priemonės teisinis pagrindas yra SESV 43 straipsnio 2 dalis, arba Taryba, jei atitinkamos priemonės teisinis pagrindas yra SESV 43 straipsnio 3 dalis.

2. Jei Komisija kuriuo nors metu mano, kad esama rizikos, jog bus viršyta šio reglamento 14 straipsnyje nurodyta suma, ir kad ji negali imtis pakankamų priemonių padėčiai ištaisyti, ji pasiūlo kitas priemones, skirtas užtikrinti, kad ta suma nebūtų viršyta. Tas priemones tvirtina Europos Parlamentas ir Taryba, jei atitinkamos priemonės teisinis pagrindas yra SESV 43 straipsnio 2 dalis, arba Taryba, jei atitinkamos priemonės teisinis pagrindas yra SESV 43 straipsnio 3 dalis.

3. Jei N biudžetinių metų pabaigoje valstybių narių išlaidų kompensavimo prašymuose nurodytos sumos viršija arba, tikėtina, viršys 14 straipsnyje nurodytą sumą, Komisija:

a)	į valstybių narių pateiktus prašymus atsižvelgia pro rata, neviršydama turimo biudžeto, ir priima įgyvendinimo aktus, kuriais preliminariai nustatoma atitinkamo mėnesio išmokų suma;

b)	N + 1 biudžetinių metų vasario 28 d. arba anksčiau visų valstybių narių atžvilgiu įvertina jų padėtį, susijusią su N biudžetiniais metais skirtu Sąjungos finansavimu;

c)	priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma bendra Sąjungos finansavimo suma, suskirstyta pagal valstybes nares, remiantis vienoda Sąjungos finansavimo norma, neviršijant mėnesinėms išmokoms skirtos sumos;

d)	ne vėliau kaip išmokant N + 1 biudžetinių metų kovo mėn. mėnesines išmokas, išmoka visas valstybėms narėms mokėtinas kompensacijas.

Šios dalies pirmos pastraipos a ir c punktuose numatyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

19 straipsnis

Išankstinio perspėjimo ir stebėsenos sistema

Siekiant užtikrinti, kad nebūtų viršyta 14 straipsnyje nurodyta biudžeto viršutinė riba, Komisija įdiegia mėnesinę išankstinio perspėjimo ir stebėsenos sistemą, taikomą EŽŪGF išlaidoms.

Tuo tikslu kiekvienų biudžetinių metų pradžioje Komisija nustato planuojamas mėnesines išlaidas, remdamasi, kai tikslinga, ankstesnių trejų metų mėnesio išlaidų vidurkiu.

Komisija periodiškai pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje analizuojama patirtų išlaidų raida, palyginti su planuotomis išlaidomis, ir pateikiamas prognozuojamo panaudojimo einamaisiais biudžetiniais metais vertinimas.

2 skirsnis

Išlaidų finansavimas

20 straipsnis

Mėnesinės išmokos

1. Asignavimus, reikalingus 5 straipsnio 2 dalyje nurodytoms išlaidoms finansuoti, valstybėms narėms Komisija skiria mėnesinėmis išmokomis, remdamasi akredituotų mokėjimo agentūrų per ataskaitinį laikotarpį patirtomis išlaidomis.

2. Kol Komisija perves mėnesines išmokas, išlaidoms apmokėti reikalingus išteklius sutelkia valstybės narės, atsižvelgdamos į savo akredituotų mokėjimo agentūrų poreikius.

21 straipsnis

Mėnesinių išmokų mokėjimo tvarka

1. Nedarant poveikio 53, 54 ir 55 straipsniams, mėnesines išmokas Komisija išmoka išlaidoms, kurias per ataskaitinį mėnesį patiria akredituotos mokėjimo agentūros, padengti.

2. Mėnesinės išmokos kiekvienai valstybei narei išmokamos antro mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo patirtos išlaidos, trečią darbo dieną arba anksčiau, atsižvelgiant į taikomą išmokų sumažinimą ar jų mokėjimo sustabdymą pagal 39–42 straipsnius arba kitus koregavimus. Spalio 1–15 d. valstybių narių patirtos išlaidos priskiriamos spalio mėn. patirtoms išlaidoms. Spalio 16–31 d. patirtos išlaidos priskiriamos lapkričio mėn. patirtoms išlaidoms.

3. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos mėnesinės išmokos, kurias ji išmoka remdamasi valstybių narių pateikta išlaidų deklaracija ir pagal 90 straipsnio 1 dalį pateikta informacija. Tie įgyvendinimo aktai priimami netaikant 103 straipsnyje nurodytos procedūros.

4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos papildomos išmokos arba išskaitymai, kuriais koreguojamos pagal 3 dalį mokamos išmokos. Tie įgyvendinimo aktai priimami netaikant 103 straipsnyje nurodytos procedūros

5. Komisija nedelsdama praneša valstybei narei apie bet kokį tos valstybės narės finansinių viršutinių ribų viršijimą.

22 straipsnis

Administracinės ir personalo sąnaudos

Valstybių narių ir EŽŪGF paramos gavėjų patirtos išlaidos, susijusios su administracinėmis ir personalo sąnaudomis, EŽŪGF lėšomis nefinansuojamos.

23 straipsnis

Viešosios intervencijos priemonių išlaidos

1. Kai pagal bendrą rinkų organizavimą suma už vienetą viešosios intervencijos priemonės atžvilgiu nenustatyta, EŽŪGF lėšomis atitinkama priemonė finansuojama taikant vienodas standartines sumas, visų pirma kiek tai susiję su valstybių narių lėšomis, naudojamomis produktų supirkimui, materialinio pobūdžio veiksmams, susijusiems su saugojimu, ir, kai tikslinga, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 11 straipsnyje nurodytų produktų, atitinkančių viešosios intervencijos priemonės reikalavimus, perdirbimui finansuoti.

2. Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl:

a)	priemonių, atitinkančių Sąjungos finansavimo ir kompensavimo sąlygas, rūšies;

b)	tinkamumo finansuoti sąlygų ir apskaičiavimo metodų, nustatomų remiantis mokėjimo agentūrų faktiškai surinkta informacija, Komisijos nustatytomis fiksuotosiomis normomis arba konkrečių sektorių žemės ūkio teisės aktuose pagal fiksuotąsias arba nefiksuotąsias normas nustatytomis sumomis;

c)	veiksmų, susijusių su viešosios intervencijos priemone, vertinimo, priemonių, kurių turi būti imtasi produktų, kuriems taikoma viešosios intervencijos priemonė, praradimo arba sugadinimo atveju, ir finansuotinų sumų nustatymo.

3. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos 1 dalyje nurodytos sumos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

24 straipsnis

Palydovų duomenų įsigijimas

Komisija ir valstybės narės, atsižvelgdamos į kiekvienos valstybės narės parengtą specifikaciją, susitaria dėl 66 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytai plotų stebėjimo sistemai reikalingų palydovų duomenų sąrašo.

Pagal 7 straipsnio b punktą Komisija tuos palydovų duomenis nemokamai teikia institucijoms, atsakingoms už plotų stebėjimo sistemą, arba paslaugų teikėjams, kuriuos tos institucijos įgaliojo joms atstovauti.

Komisija išlieka palydovų duomenų savininkė.

Komisija gali pavesti specializuotoms įstaigoms atlikti užduotis, susijusias su 66 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos plotų stebėjimo sistemos būdais arba darbo metodais.

25 straipsnis

Žemės ūkio išteklių stebėsena

1. Pagal 7 straipsnio c punktą finansuojamais veiksmais siekiama Komisijai sudaryti galimybes:

a)	valdyti Sąjungos žemės ūkio rinkas pasauliniame kontekste;

užtikrinti agroekonominę ir agrarinę su aplinka ir klimatu susijusią žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir žemės ūkio paskirties žemės naudojimo keitimo, įskaitant agrarinę miškininkystę, stebėseną ir dirvožemio, pasėlių, žemės ūkio kraštovaizdžio ir žemės ūkio paskirties žemės būklės stebėseną, kad būtų galima apskaičiuoti įverčius, visų pirma dėl derliaus bei žemės ūkio produkcijos ir su išimtinėmis aplinkybėmis susijusio poveikio žemės ūkiui, taip pat sudaryti galimybes įvertinti žemės ūkio sistemų atsparumą ir pažangą siekiant atitinkamų Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo;

c)	keistis b punkte nurodytais įverčiais tarptautiniame kontekste, pavyzdžiui, per Jungtinių Tautų organizacijų, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos struktūrą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, arba kitų tarptautinių agentūrų koordinuojamas iniciatyvas;

d)	prisidėti prie konkrečių priemonių, kuriomis didinamas pasaulinių rinkų skaidrumas, atsižvelgiant į Sąjungos tikslus ir įsipareigojimus;

e)	užtikrinti agrometeorologinės sistemos technologinės pažangos stebėjimą.

2. Pagal 7 straipsnio c punktą Komisija finansuoja veiksmus, skirtus:

a)	duomenims, reikalingiems BŽŪP įgyvendinti ir stebėti, įskaitant palydovų duomenis, geoerdvinius duomenis ir meteorologinius duomenis, rinkti ar įsigyti;

b)	erdvinių duomenų infrastruktūros ir svetainės kūrimui;

c)	konkrečių klimato sąlygų tyrimų atlikimui;

d)	nuotoliniam stebėjimui, kuris naudojamas siekiant padėti vykdyti žemės ūkio paskirties žemės naudojimo pasikeitimo ir dirvožemio būklės stebėseną, ir

e)	agrometeorologinių ir ekonometrinių modelių atnaujinimui.

Prireikus tie veiksmai vykdomi bendradarbiaujant su Europos aplinkos agentūra, Jungtiniu tyrimų centru, nacionalinėmis laboratorijomis ir įstaigomis arba įtraukiant privatųjį sektorių.

26 straipsnis

Įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su 24 ir 25 straipsniais

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma:

a)	su finansavimu pagal 7 straipsnio b ir c punktus susijusios taisyklės;

b)	tvarka, pagal kurią įgyvendinamos 24 ir 25 straipsniuose nurodytos priemonės siekiant įgyvendinti priskirtus tikslus;

c)	palydovų duomenų ir meteorologinių duomenų įsigijimo, kaupimo bei naudojimo sistema ir taikytini terminai.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

II SKYRIUS

EŽŪFKP

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos dėl EŽŪFKP

27 straipsnis

Visoms išmokoms taikomos nuostatos

1. 6 straipsnyje nurodytas Komisijos mokamas EŽŪFKP įnašas neviršija biudžetinių įsipareigojimų.

Nedarant poveikio 34 straipsnio 1 daliai, tos išmokos priskiriamos anksčiausiam dar neįvykdytam biudžetiniam įsipareigojimui.

2. Taikomas Finansinio reglamento 110 straipsnis.

2 skirsnis

Finansavimas EŽŪFKP lėšomis pagal BŽŪP strateginį planą

28 straipsnis

EŽŪFKP finansinis įnašas

EŽŪFKP finansinis įnašas pagal BŽŪP strateginius planus patiriamoms išlaidoms kompensuoti nustatomas kiekvienam BŽŪP strateginiam planui, neviršijant Sąjungos teisėje, reglamentuojančioje EŽŪFKP paramą BŽŪP strateginiuose planuose nustatytoms intervencinėms priemonėms taikyti, nustatytų viršutinių ribų.

29 straipsnis

Biudžetiniai įsipareigojimai

1. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo patvirtinamas BŽŪP strateginis planas, yra finansavimo sprendimas, kaip tai suprantama Finansinio reglamento 110 straipsnio 1 dalyje, ir pranešus apie jį atitinkamai valstybei narei jis tampa teisiniu įsipareigojimu pagal tą reglamentą. Tame įgyvendinimo sprendime nustatomas metinis įnašas.

2. Su kiekvienu BŽŪP strateginiu planu susiję Sąjungos biudžetiniai įsipareigojimai mokami metinėmis dalimis nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 111 straipsnio 2 dalies, kiekvieno BŽŪP strateginio plano atveju pirmosios dalies biudžetiniai įsipareigojimai prisiimami Komisijai patvirtinus tą BŽŪP strateginį planą ir apie tai pranešus atitinkamai valstybei narei. Komisija prisiima biudžetinius įsipareigojimus dėl paskesnių dalių iki kiekvienų metų gegužės 1 d., remdamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytu įgyvendinimo sprendimu, išskyrus tuos atvejus, kai taikomas Finansinio reglamento 16 straipsnis.

3 skirsnis

Finansinis įnašas kaimo plėtrai skirtoms intervencinėms priemonėms remti

30 straipsnis

Nuostatos, taikomos kaimo plėtros intervencinėms priemonėms skirtoms išmokoms

1. Asignavimai, reikalingi 6 straipsnyje nurodytoms išlaidoms finansuoti, valstybėms narėms skiriami kaip išankstinis finansavimas, tarpinės išmokos ir likučio mokėjimas, kaip nurodyta šiame skirsnyje.

2. Bendra išankstinio finansavimo ir tarpinių išmokų suma turi neviršyti 95 % EŽŪFKP įnašo, skiriamo kiekvienam BŽŪP strateginiam planui.

Kai pasiekiama 95 % viršutinė riba, valstybės narės ir toliau siunčia mokėjimo prašymus Komisijai.

31 straipsnis

Išankstinio finansavimo tvarka

1. Priėmusi įgyvendinimo sprendimą patvirtinti BŽŪP strateginį planą, Komisija valstybei narei išmoka pradinę išankstinio finansavimo sumą visam BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo laikotarpiui. Ši pradinė išankstinio finansavimo suma mokama tokiomis dalimis:

a)	2023 m.: 1 % paramos iš EŽŪFKP sumos visam BŽŪP strateginio plano laikotarpiui;

b)	2024 m.: 1 % paramos iš EŽŪFKP sumos visam BŽŪP strateginio plano laikotarpiui;

c)	2025 m.: 1 % paramos iš EŽŪFKP sumos visam BŽŪP strateginio plano laikotarpiui.

Jeigu BŽŪP strateginis planas patvirtinamas 2024 m. ar vėliau, ankstesnių metų dalys išmokamos nedelsiant po tokio patvirtinimo.

2. Komisijai sugrąžinama visa išmokėta išankstinio finansavimo suma, jeigu per 24 mėnesius nuo Komisijos išmokėtos pirmosios išankstinio finansavimo sumos dalies išmokėjimo dienos nepatiriama jokių išlaidų ir neatsiunčiama nė vienos su BŽŪP strateginiu planu susijusių išlaidų deklaracijos. Iš tos išankstinio finansavimo sumos išskaitomos anksčiausios deklaruotos su BŽŪP strateginiu planu susijusios išlaidos.

3. Jokios papildomos išankstinio finansavimo lėšos nėra išmokamos arba susigrąžinamos, jei lėšos perkeliamos į EŽŪFKP arba iš jo pagal Reglamento (ES) 2021/2115 103 straipsnį.

4. Palūkanos už išankstinio finansavimo sumą yra naudojamos atitinkamam BŽŪP strateginiam planui ir išskaičiuojamos iš galutinėje išlaidų deklaracijoje nurodytos viešųjų išlaidų sumos.

5. Visa išankstinio finansavimo suma tvirtinama laikantis 53 straipsnyje nurodytos procedūros prieš baigiant įgyvendinti BŽŪP strateginį planą.

32 straipsnis

Tarpinės išmokos

1. Kiekvieno BŽŪP strateginio plano atveju mokamos tarpinės išmokos. Jos apskaičiuojamos taikant Reglamento (ES) 2021/2115 91 straipsnyje nurodytą įnašo normą patirtoms kiekvienos rūšies intervencinės priemonės viešosioms išlaidoms, išskyrus papildomo nacionalinio finansavimo išmokas, kaip nurodyta to reglamento 115 straipsnio 5 dalyje.

Tarpinės išmokos taip pat apima sumas, nurodytas Reglamento (ES) 2021/2115 94 straipsnio 2 dalyje.

2. Priklausomai nuo turimų išteklių Komisija, atsižvelgdama į pagal 39–42 straipsnius taikomą išmokų sumažinimą ar jų mokėjimo sustabdymą, išmoka tarpines išmokas, skirtas akredituotų mokėjimo agentūrų išlaidoms, patirtoms įgyvendinant BŽŪP strateginius planus, kompensuoti.

3. Kai finansinės priemonės įgyvendinamos pagal Reglamento (ES) 2021/1060 59 straipsnio 1 dalį, į išlaidų deklaraciją įtraukiamos visos sumos, kurias vadovaujančioji institucija išmokėjo galutiniams gavėjams arba, garantijų atveju, atidėjo pagal garantijų sutartis galutiniams gavėjams ar galutinių gavėjų naudai, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/2115 80 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose.

4. Kai finansinės priemonės įgyvendinamos pagal Reglamento (ES) 2021/1060 59 straipsnio 2 dalį, išlaidų deklaracija, apimanti išlaidas finansinėms priemonėms įgyvendinti, pateikiama laikantis šių sąlygų:

a)	į pirmąją išlaidų deklaraciją įtraukta suma turi būti pirmiau sumokėta finansinei priemonei įgyvendinti ir gali sudaryti ne daugiau kaip 30 % visos tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, įsipareigotų finansinėms priemonėms įgyvendinti pagal atitinkamą finansavimo susitarimą, sumos;

b)	į vėlesnes išlaidų deklaracijas, pateiktas Reglamento (ES) 2021/2115 86 straipsnio 4 dalyje nurodytu tinkamumo finansuoti laikotarpiu, įtraukta suma apima tinkamas finansuoti išlaidas, nurodytas to reglamento 80 straipsnio 5 dalyje.

5. Pagal šio straipsnio 4 dalies a punktą išmokėtos sumos 37 straipsnio 2 dalies tikslais laikomos išankstinėmis išmokomis. Į pirmąją išlaidų deklaraciją, nurodytą šio straipsnio 4 dalies a punkte, įtraukta suma turi būti Komisijos tvirtinama ne vėliau kaip paskutinėse atitinkamo BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo metų metinėse ataskaitose.

6. Kiekvieną tarpinę išmoką Komisija išmoka laikantis šių reikalavimų:

a)	pagal 90 straipsnio 1 dalies c punktą Komisijai yra perduota akredituotos mokėjimo agentūros pasirašyta išlaidų deklaracija;

b)	per visą atitinkamo BŽŪP strateginio plano laikotarpį neviršijama bendra kiekvienos rūšies intervencinėms priemonėms skirto EŽŪFKP finansinio įnašo suma;

c)	Komisijai perduoti pagal 9 straipsnio 3 dalį ir 12 straipsnio 2 dalį pateiktini dokumentai.

7. Jeigu kuris nors iš 6 dalyje nustatytų reikalavimų nėra įvykdytas, Komisija nedelsdama apie tai praneša akredituotai mokėjimo agentūrai arba koordinavimo įstaigai, jei tokia yra paskirta. Jeigu neįvykdytas kuris nors iš 6 dalies a arba c punkte nustatytų reikalavimų, išlaidų deklaracija laikoma nepriimtina.

8. Nedarant poveikio 53, 54 ir 55 straipsniams, Komisija tarpines išmokas išmoka per 45 dienas nuo išlaidų deklaracijos, atitinkančios šio straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus, užregistravimo dienos.

9. Akredituotos mokėjimo agentūros parengia ir tiesiogiai arba, jei yra paskirta koordinavimo įstaiga, per ją Komisijai pateikia su BŽŪP strateginiais planais susijusių išlaidų tarpines deklaracijas per laikotarpius, kuriuos turi nustatyti Komisija. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi tie laikotarpiai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Išlaidų deklaracijose nurodomos išlaidos, kurias mokėjimo agentūros patyrė per kiekvieną atitinkamą laikotarpį. Jos taip pat apima sumas, nurodytas Reglamento (ES) 2021/2115 94 straipsnio 2 dalyje. Tačiau, jei to reglamento 86 straipsnio 3 dalyje nurodytos išlaidos negali būti deklaruotos Komisijai atitinkamu laikotarpiu, nes Komisija dar nėra patvirtinusi BŽŪP strateginio plano dalinio pakeitimo, vadovaujantis to reglamento 119 straipsnio 10 dalimi, tos išlaidos gali būti deklaruotos vėlesniais laikotarpiais.

Tarpinės išlaidų deklaracijos dėl išlaidų, patirtų nuo spalio 16 d., priskiriamos kitų metų biudžetui.

10. Kai perįgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas reikalauja papildomo patikrinimo dėl ataskaitinio laikotarpio išlaidų deklaracijoje pateiktos neišsamios ar neaiškios informacijos arba neatitikimo, skirtingo aiškinimo arba kitokio nenuoseklumo, atsiradusių visų pirma dėl to, kad nebuvo pateikta informacija, kaip reikalaujama Reglamente (ES) 2021/2115 ir pagal tą reglamentą priimtuose Komisijos aktuose, atitinkama valstybė narė perįgaliotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui paprašius per prašyme nurodytą laikotarpį, nustatytą atsižvelgiant į problemos rimtumą, pateikia papildomos informacijos.

8 dalyje nustatytas tarpinių išmokų mokėjimo terminas visos prašomos sumos ar jos dalies atžvilgiu gali būti pertrauktas ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui nuo dienos, kurią išsiunčiamas prašymas pateikti informaciją, iki dienos, kurią gauta prašyta informacija. kuri laikoma priimtina. Valstybė narė gali sutikti pertraukimo laikotarpį pratęsti dar trijų mėnesių laikotarpiui.

Jei atitinkama valstybė narė per laikotarpį, nustatytą prašyme pateikti papildomą informaciją, į tą prašymą neatsako arba jei jos atsakymas laikomas netinkamu arba iš jo matyti, kad nebuvo laikomasi taikytinų taisyklių arba kad Sąjungos fondų lėšos buvo naudojamos netinkamai, Komisija gali pagal 39–42 straipsnius sustabdyti išmokų išmokėjimą arba jas sumažinti.

33 straipsnis

Likučio mokėjimas ir BŽŪP strateginiame plane numatytų kaimo plėtrai skirtų intervencinių priemonių įgyvendinimo pabaiga

1. Gavusi paskutinę metinę BŽŪP strateginio plano veiklos rezultatų ataskaitą, Komisija, atsižvelgdama į turimus išteklius, išmoka likutį, remdamasi galiojančiu EŽŪFKP intervencinės priemonės rūšių lygmens finansiniu planu, paskutiniųjų atitinkamo BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo metų metinėmis ataskaitomis ir atitinkamais sprendimais dėl sąskaitų patvirtinimo. Tos ataskaitos Komisijai pateikiamos ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo galutinės išlaidų tinkamumo finansuoti datos, numatytos Reglamento (ES) 2021/2115 86 straipsnio 4 dalyje, ir jose nurodomos mokėjimo agentūros išlaidos, patirtos iki paskutinės išlaidų tinkamumo finansuoti dienos.

2. Likutis išmokamas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dienos, kurią Komisija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją ir dokumentus pripažįsta priimtinais ir kurią tvirtinamos paskutinės metinės ataskaitos. Nedarant poveikio 34 straipsnio 5 daliai, Komisija per šešis mėnesius panaikina įsipareigojimus dėl sumų, kurios dar buvo įsipareigotos po likučio išmokėjimo.

3. Jei per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laikotarpį Komisija negauna paskutinės metinės veiklos rezultatų ataskaitos ir dokumentų, reikalingų paskutiniųjų BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo metų metinėms ataskaitoms patvirtinti, įsipareigojimai dėl likučio yra automatiškai panaikinami pagal 34 straipsnį.

34 straipsnis

Automatiškas su BŽŪP strateginiais planais susijusių įsipareigojimų panaikinimas

1. Komisija automatiškai panaikina BŽŪP strateginiame plane nustatytoms kaimo plėtrai skirtoms intervencinėms priemonėms numatyto biudžetinio įsipareigojimo dalis, kurios nebuvo panaudotos išankstiniam finansavimui ar tarpinėms išmokoms arba dėl kurių Komisija negavo 32 straipsnio 6 dalies a ir c punktuose nustatytus reikalavimus atitinkančios išlaidų deklaracijos dėl išlaidų, patirtų ne vėliau kaip antrųjų metų, einančių po biudžetinio įsipareigojimo metų, gruodžio 31 d.

2. Biudžetinių įsipareigojimų dalis, kuri paskutinę išlaidų tinkamumo finansuoti dieną vis dar yra nepanaudota, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/2115 86 straipsnio 4 dalyje, dėl kurios per šešis mėnesius nuo tos dienos nebuvo pateikta išlaidų deklaracija, automatiškai panaikinama.

3. Tuo atveju, jei vyksta teismo procesas arba nagrinėjamas išmokų mokėjimo sustabdymo poveikį turintis administracinis skundas, 1 arba 2 dalyje nurodytas laikotarpis, per kurį įsipareigojimai automatiškai panaikinami, sustabdomas su atitinkamais veiksmais susijusios sumos atžvilgiu, kol trunka teismo procesas arba kol nagrinėjamas administracinis skundas, su sąlyga, kad Komisija iš valstybės narės ne vėliau kaip N + 3 metų sausio 31 d. gauna argumentuotą pranešimą.

4. Apskaičiuojant automatišką įsipareigojimų panaikinimą, nėra atsižvelgiama į:

a)	tą biudžetinių įsipareigojimų dalį, dėl kurios buvo pateikta išlaidų deklaracija, tačiau kurių kompensavimą Komisija sumažino arba sustabdė N + 2 metų gruodžio 31 d.;

tą biudžetinių įsipareigojimų dalį, kurios mokėjimo agentūra negalėjo apmokėti dėl force majeure aplinkybių, padariusių didelį poveikį BŽŪP strateginio plano įgyvendinimui; force majeure aplinkybėmis besiremiančios nacionalinės institucijos turi įrodyti tiesiogines jų pasekmes visų BŽŪP strateginiame plane numatytų kaimo plėtrai skirtų intervencinių priemonių arba jų dalies įgyvendinimui.

Valstybė narė ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. nusiunčia Komisijai informaciją apie pirmoje pastraipoje nurodytas išimtis dėl sumų, deklaruotų iki praėjusių metų pabaigos.

5. Komisija laiku informuoja valstybes nares, jei esama automatiško įsipareigojimų panaikinimo rizikos. Ji valstybes nares informuoja apie atitinkamą sumą remdamasi savo turima informacija. Gavusios šią informaciją, valstybės narės per du mėnesius nuo tos informacijos gavimo dienos sutinka su atitinkama suma arba pateikia savo pastabas. Komisija automatiškai panaikina įsipareigojimus ne vėliau kaip per devynis mėnesius po 1, 2 ir 3 dalyse nurodyto paskutinio termino.

6. Automatiško įsipareigojimų panaikinimo atveju atitinkamų metų EŽŪFKP įnašas, skirtas atitinkamam BŽŪP strateginiam planui, sumažinamas suma, kuri buvo automatiškai panaikinta. Atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai patvirtinti peržiūrėtą finansavimo planą, kuriame sumažinta paramos suma paskirstoma pagal intervencinių priemonių rūšis. Jei valstybė narė to nepadaro, Komisija kiekvienai intervencinės priemonės rūšiai skirtą sumą sumažina pro rata.

III SKYRIUS

Bendros nuostatos

35 straipsnis

Finansiniai žemės ūkio metai

Nedarant poveikio specialiosioms nuostatoms dėl išlaidų ir pajamų, susijusių su viešosios intervencijos priemonėmis, Komisijos nustatytomis pagal 47 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punktą, deklaracijų, finansiniai metai apima apmokėtas išlaidas ir gautas pajamas, kurias mokėjimo agentūros EŽŪGF ir EŽŪFKP biudžeto sąskaitose priskyrė N finansiniams metams, kurie prasideda N – 1 metų spalio 16 d. ir baigiasi N metų spalio 15 d.

36 straipsnis

Dvigubo finansavimo draudimas

Valstybės narės užtikrina, kad išlaidoms, finansuojamoms EŽŪGF arba EŽŪFKP lėšomis, nebūtų skiriamas joks kitas finansavimas iš ES biudžeto.

EŽŪFKP lėšomis veiksmas gali būti finansuojamas, teikiant skirtingų formų paramą pagal BŽŪP strateginį planą kartu su parama iš kitų Reglamento (ES) 2021/1060 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų fondų arba pagal kitas Sąjungos priemones, tik tuo atveju, jeigu visa bendra įvairių formų paramos suma neviršija didžiausio paramos intensyvumo arba paramos sumos, taikytino (-os) tai intervencinės priemonės rūšiai, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/2115 III antraštinėje dalyje. Tokiais atvejais valstybės narės nedeklaruoja Komisijai tų pačių išlaidų paramai iš:

a)	kito fondo, nurodyto Reglamento (ES) 2021/1060 1 straipsnio 1 dalyje, arba pagal kitą Sąjungos priemonę arba

b)	to paties BŽŪP strateginio plano.

Išlaidų suma, įtrauktina į išlaidų deklaraciją, gali būti apskaičiuojama pro rata pagal dokumentą, kuriame išdėstytos paramos teikimo sąlygos.

37 straipsnis

Mokėjimo agentūrų patirtų išlaidų tinkamumas finansuoti

1. 5 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnyje nurodytas išlaidas Sąjunga gali finansuoti tik tuo atveju, jeigu jas patyrė akredituotos mokėjimo agentūros ir jei:

a)	jos buvo patirtos pagal taikytinas Sąjungos taisykles arba

Reglamente (ES) 2021/2115 nurodytų intervencinių priemonių rūšių atveju:

i)	jos atitinka atitinkamą praneštą produktą ir

ii)	jos buvo patirtos laikantis taikytinų valdymo sistemų, neapimančių atskirų paramos gavėjų tinkamumo finansuoti sąlygų, nustatytų atitinkamuose BŽŪP strateginiuose planuose.

2. Išankstinėms išmokoms, mokamoms paramos gavėjams pagal Reglamente (ES) 2021/2115 nurodytas intervencinių priemonių rūšis, 1 dalies b punkto i papunktis netaikomas.

38 straipsnis

Mokėjimo terminų laikymasis

1. Jeigu Sąjungos teisėje yra nustatyti mokėjimo terminai, bet koks mokėjimas, kurį mokėjimo agentūra atlieka paramos gavėjui, prieš anksčiausią galimą mokėjimo datą arba po vėliausios galimos mokėjimo datos, yra netinkamas finansuoti Sąjungos lėšomis.

2. Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl aplinkybių ir sąlygų, kuriomis šio straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti, atsižvelgiant į proporcingumo principą.

39 straipsnis

Mėnesinių ir tarpinių išmokų sumažinimas

1. Jei Komisija, remdamasi išlaidų deklaracijomis arba 90 straipsnyje nurodyta informacija, deklaracijomis ir dokumentais, nustato, kad buvo viršytos Sąjungos teisėje nustatytos finansinės viršutinės ribos, ji sumažina mėnesines arba tarpines išmokas atitinkamai valstybei narei, remdamasi 21 straipsnio 3 dalyje nurodytais įgyvendinimo aktais dėl mėnesinių išmokų arba pagal 32 straipsnyje nurodytų tarpinių išmokų mokėjimo tvarką.

2. Jei Komisija, remdamasi išlaidų deklaracijomis arba 90 straipsnyje nurodyta informacija, deklaracijomis ir dokumentais, nustato, kad nesilaikyta 38 straipsnyje nurodytų mokėjimo terminų, ji apie tai praneša atitinkamai valstybei narei ir suteikia jai galimybę pateikti pastabas per laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis nei 30 dienų. Jei valstybė narė per tą laikotarpį pastabų nepateikia arba jei Komisija padaro išvadą, kad pateiktas atsakymas akivaizdžiai nepakankamas, Komisija gali sumažinti mėnesines ar tarpines išmokas atitinkamai valstybei narei, remdamasi 21 straipsnio 3 dalyje nurodytais įgyvendinimo aktais dėl mėnesinių išmokų arba pagal 32 straipsnyje nurodytą tarpinių išmokų mokėjimo tvarką.

3. Sumažinimas pagal šį straipsnį nedaro poveikio 53 straipsnio taikymui.

4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos 38 straipsnyje numatyto mechanizmo tinkamo veikimo išsamesnės taisyklės ir praktinė tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

40 straipsnis

Išmokų mokėjimo sustabdymas atsižvelgiant į metinį sąskaitų patvirtinimą

1. Jeigu valstybės narės per 9 straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus nepateikia dokumentų, numatytų 9 straipsnio 3 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais sustabdomas visos 21 straipsnio 3 dalyje nurodytų mėnesinių išmokų sumos mokėjimas. Komisija kompensuoja sumas, kurių mokėjimas buvo sustabdytas, gavusi iš atitinkamos valstybės narės trūkstamus dokumentus, su sąlyga, kad jie gauti ne vėliau kaip per šešis mėnesius po atitinkamo termino.

32 straipsnyje nurodytų tarpinių išmokų atveju išlaidų deklaracijos laikomos nepriimtinomis pagal to straipsnio 7 dalį.

2. Jei per 54 straipsnyje nurodytą metinį veiklos rezultatų patvirtinimą Komisija nustato, kad deklaruotų išlaidų ir sumos, atitinkančios atitinkamą praneštą produktą, skirtumas sudaro daugiau nei 50 %, o valstybė narė negali nurodyti tinkamai pagrįstų priežasčių, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais sustabdomas 21 straipsnio 3 dalyje nurodytų mėnesinių išmokų arba 32 straipsnyje nurodytų tarpinių išmokų mokėjimas.

Toks sustabdymas taikomas atitinkamoms išlaidoms, patirtoms taikant intervencines priemones, kurioms pritaikytas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas sumažinimas, o suma, kurios mokėjimas sustabdomas, neviršija pagal 54 straipsnio 2 dalį taikomą sumažinimą atitinkančio procentinio dydžio. Sumas, kurių mokėjimas buvo sustabdytas, Komisija kompensuoja valstybėms narėms arba visam laikui sumažina vėliausiai tada, kai priima 54 straipsnyje nurodytą įgyvendinimo aktą, susijusį su tais metais, už kuriuos sustabdyti mokėjimai. Tačiau jei valstybės narės įrodo, kad buvo imtasi būtinų taisomųjų veiksmų, Komisija gali anksčiau atšaukti sustabdymą atskiru įgyvendinamuoju aktu.

3. Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl išmokų mokėjimo sustabdymo lygio.

4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Prieš priimdama šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus įgyvendinimo aktus, Komisija atitinkamą valstybę narę informuoja apie savo ketinimą ir suteikia tai valstybei narei galimybę per tam tikrą laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų, pateikti savo pastabas.

5. Įgyvendinimo aktuose, kuriais nustatomos 21 straipsnio 3 dalyje nurodytos mėnesinės išmokos arba 32 straipsnyje nurodytos tarpinės išmokos, atsižvelgiama į pagal šį straipsnį priimtus įgyvendinimo aktus.

41 straipsnis

Išmokų mokėjimo sustabdymas atsižvelgiant į daugiametę veiklos rezultatų stebėseną

1. Jeigu pagal Reglamento (ES) 2021/2115 135 straipsnio 2 ir 3 dalis Komisija paprašo atitinkamos valstybės narės pateikti veiksmų planą, ta valstybė narė, konsultuodamasi su Komisija, sudaro tokį veiksmų planą. Į tą veiksmų planą įtraukiami numatomi taisomieji veiksmai bei aiškūs pažangos rodikliai ir terminas, per kurį pažanga turi būti padaryta. Tas laikotarpis gali trukti ilgiau nei vienus finansinius metus.

Atitinkama valstybė narė turi atsakyti per du mėnesius nuo Komisijos prašymo dėl veiksmų plano pateikimo.

Per du mėnesius nuo veiksmų plano gavimo iš atitinkamos valstybės narės dienos Komisija, kai tikslinga, raštu informuoja tą valstybę narę apie savo prieštaravimus dėl pateikto veiksmų plano ir paprašo jį pakeisti. Atitinkama valstybė narė laikosi veiksmų plano, kuriam pritarė Komisija, ir numatyto jo įgyvendinimo tvarkaraščio.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamesnės taisyklės dėl veiksmų planų struktūros ir tų planų sudarymo tvarkos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2. Jei valstybė narė nepateikia arba neįgyvendina šio straipsnio 1 dalyje nurodyto veiksmų plano arba jei to veiksmų plano akivaizdžiai nepakanka padėčiai ištaisyti, arba jei jis nebuvo pakeistas pagal toje dalyje nurodytą rašytinį Komisijos prašymą, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais sustabdomas 21 straipsnio 3 dalyje nurodytų mėnesinių išmokų arba 32 straipsnyje nurodytų tarpinių išmokų mokėjimas.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, Komisijos prašymas parengti 2025 finansinių metų veiksmų planą nėra pagrindas sustabdyti išmokų mokėjimą prieš veiklos rezultatų peržiūrą 2026 finansiniams metams, kaip numatyta Reglamento (ES) 2021/2115 135 straipsnio 3 dalyje.

Pirmoje pastraipoje nurodytas išmokų mokėjimo sustabdymas laikantis proporcingumo principo taikomas atitinkamoms išlaidoms, susijusioms su intervencinėmis priemonėmis, kurioms turėjo būti taikomas tas veiksmų planas.

Komisija kompensuoja sumas, kurių mokėjimas buvo sustabdytas, jei, atlikus Reglamento (ES) 2021/2115 135 straipsnyje nurodytą veiklos rezultatų peržiūrą arba remiantis finansiniais metais savanoriškai pateiktu atitinkamos valstybės narės pranešimu apie veiksmų plano įgyvendinimo pažangą ir taisomuosius veiksmus, kurių imtasi trūkumui pašalinti, matyti pakankama pažanga siektinų reikšmių atžvilgiu.

Jei situacija neištaisoma iki 12 mėnesio po išmokų sustabdymo pabaigos, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo galutinai sumažinama atitinkamai valstybei narei skirta suma, kurios mokėjimas sustabdytas.

Šioje pastraipoje numatyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Prieš priimdama tuos įgyvendinimo aktus, Komisija atitinkamą valstybę narę informuoja apie savo ketinimą ir paprašo per tam tikrą laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų, pateikti savo atsakymą.

3. Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl išmokų mokėjimo sustabdymo lygio bei trukmės ir tų sumų kompensavimo arba sumažinimo, atsižvelgiant į daugiametę veiklos rezultatų stebėseną, sąlygos.

42 straipsnis

Išmokų mokėjimo sustabdymas atsižvelgiant į valdymo sistemų trūkumus

1. Tuo atveju, jei nustatoma didelių valdymo sistemų tinkamo veikimo trūkumų, Komisija prireikus paprašo, kad atitinkama valstybė narė pateiktų veiksmų planą, kuriame būtų nurodyti būtini taisomieji veiksmai ir aiškūs pažangos rodikliai. Tas veiksmų planas parengiamas konsultuojantis su Komisija. Atitinkama valstybė narė turi atsakyti per du mėnesius nuo Komisijos prašymo pateikimo, kad būtų įvertintas veiksmų plano poreikis.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl veiksmų planų struktūros ir tų planų sudarymo tvarkos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2. Jei valstybės narės nepateikia arba neįgyvendina šio straipsnio 1 dalyje nurodyto veiksmų plano arba jei to veiksmų plano akivaizdžiai nepakanka padėčiai ištaisyti, arba jei jis nebuvo įgyvendintas pagal toje dalyje nurodytą rašytinį Komisijos prašymą, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais sustabdomas 21 straipsnio 3 dalyje nurodytų mėnesinių išmokų arba 32 straipsnyje nurodytų tarpinių išmokų mokėjimas.

Toks sustabdymas, laikantis proporcingumo principo, taikomas valstybės narės patirtoms atitinkamoms išlaidoms, kurių atžvilgiu nustatyti trūkumai, tam tikrą laikotarpį, kuris nustatomas šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytais įgyvendinimo aktais ir neviršija 12 mėnesių. Jei sąlygos, dėl kurių sustabdytas mokėjimas, nepasikeičia, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais tas laikotarpis pratęsiamas papildomais laikotarpiais, kurių bendra trukmė neviršija 12 mėnesių. Į sumas, kurių mokėjimas buvo sustabdytas, atsižvelgiama priimant 55 straipsnyje nurodytus įgyvendinimo aktus.

3. 2 dalyje numatyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Prieš priimdama tokius įgyvendinimo aktus Komisija apie savo ketinimą informuoja atitinkamą valstybę narę ir paprašo per tam tikrą laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų, pateikti savo atsakymą.

4. Įgyvendinimo aktuose, kuriais nustatomos 21 straipsnio 3 dalyje nurodytos mėnesinės išmokos arba 32 straipsnyje nurodytos tarpinės išmokos, atsižvelgiama į pagal šio straipsnio 2 dalį priimtus įgyvendinimo aktus.

43 straipsnis

Atskiros sąskaitos

1. Kiekviena mokėjimo agentūra tvarko atskiras EŽŪGF ir EŽŪFKP skirtų į Sąjungos biudžetą įtrauktų asignavimų sąskaitas.

2. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamesnės taisyklės dėl šiame straipsnyje nustatytos pareigos, taip pat dėl konkrečių sąlygų, taikomų informacijai, kuri turi būti registruojama mokėjimo agentūrų tvarkomose apskaitose. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

44 straipsnis

Išmokų mokėjimas paramos gavėjams

1. Jei Sąjungos teisėje aiškiai nenurodyta kitaip, valstybės narės užtikrina, kad paramos gavėjams būtų išmokamos viso dydžio išmokos, susijusios su šiame reglamente numatytu finansavimu.

2. Valstybės narės užtikrina, kad išmokos pagal 65 straipsnio 2 dalyje nurodytas intervencines ir kitas priemones būtų išmokamos anksčiausiai gruodžio 1 d. ir vėliausiai kitų kalendorinių metų birželio 30 d.

Nepaisant pirmos pastraipos, valstybės narės gali:

a)	iki gruodžio 1 d., bet ne anksčiau nei spalio 16 d., išmokėti išankstines išmokas, neviršijančias 50 % pagal intervencines priemones tiesioginių išmokų forma ir pagal priemones, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 228/2013 IV skyriuje ir Reglamento (ES) Nr. 229/2013 IV skyriuje, teikiamos paramos;

b)	iki gruodžio 1 d. išmokėti išankstines išmokas, neviršijančias 75 % pagal 65 straipsnio 2 dalyje nurodytas kaimo plėtros intervencines priemones teikiamos paramos.

3. Valstybės narės gali nuspręsti išmokėti išankstines išmokas, neviršijančias 50 % pagal Reglamento (ES) 2021/2115 73 ir 77 straipsniuose nurodytas intervencines priemones teikiamos paramos.

4. Siekiant užtikrinti, kad išankstinės išmokos būtų išmokamos nuosekliai ir nediskriminuojant, Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis straipsnis iš dalies keičiamas papildant jį taisyklėmis, pagal kurias valstybės narės galėtų išmokėti išankstines išmokas, susijusias su Reglamento (ES) 2021/2115 III antraštinės dalies III skyriuje nurodytomis intervencinėmis priemonėmis ir su priemonėmis, kuriomis reguliuojamos ar remiamos žemės ūkio rinkos, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1308/2013.

5. Siekiant užtikrinti, kad išankstinės išmokos būtų išmokamos nuosekliai ir nediskriminuojant, Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas konkrečiomis išankstinių išmokų mokėjimo taisyklėmis.

6. Valstybei narei paprašius, ekstremaliosios padėties atveju ir neviršijant Finansinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytų ribinių dydžių, Komisija, kai tikslinga, priima įgyvendinimo aktus, susijusius su šio straipsnio taikymu. Tokiais įgyvendinimo aktais gali būti nukrypstama nuo šio straipsnio 2 dalies, tačiau tik tiek ir tokiam laikotarpiui, kiek iš tiesų yra tikrai būtina. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

45 straipsnis

Pajamų asignavimas

1. Asignuotosiomis pajamomis, apibrėžtomis Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalyje, laikomos šios sumos:

EŽŪGF ir EŽŪFKP išlaidų atveju – sumos, kurios pagal šio reglamento 38, 54 ir 55 straipsnius ir Reglamento (ES) 1306/2013 54 straipsnį, taikytiną remiantis šio reglamento 104 straipsniu, o EŽŪGF išlaidų atveju – pagal šio reglamento 53 ir 56 straipsnius, mokamos į Sąjungos biudžetą, įskaitant palūkanas;

b)	EŽŪGF išlaidų atveju – sumos, atitinkančios nuobaudas, taikomas pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 12 ir 14 straipsnius;

pagal įgyvendinant BŽŪP priimtus Sąjungos teisės aktus, išskyrus kaimo plėtrai skirtas intervencines priemones, pateikti užstatai, depozitai ar garantijos, kurie vėliau buvo negrąžinti; tačiau negrąžintus užstatus, kurie buvo pateikti išduodant eksporto arba importo licencijas arba per konkursą, siekiant užtikrinti, kad konkurso dalyviai pateiktų tikrus pasiūlymus, pasilieka valstybės narės;

d)	pagal 41 straipsnio 2 dalį visam laikui sumažintos sumos.

2. 1 dalyje nurodytos sumos sumokamos į Sąjungos biudžetą ir pakartotinio panaudojimo atveju skiriamos tik EŽŪGF ar EŽŪFKP išlaidoms finansuoti.

3. Šis reglamentas mutatis mutandis taikomas 1 dalyje nurodytoms asignuotosioms pajamoms.

4. EŽŪGF atveju šiame reglamente nurodytų asignuotųjų pajamų sąskaitų tvarkymui mutatis mutandis taikomas Finansinio reglamento 113 straipsnis.

46 straipsnis

Informavimo priemonės

1. Pagal 7 straipsnio e punktą finansuojamo informacijos teikimo tikslas yra visų pirma padėti paaiškinti, įgyvendinti ir plėtoti BŽŪP ir didinti visuomenės informuotumą apie jos turinį ir tikslus, įskaitant jos poveikį klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei. Tai daroma siekiant informuoti piliečius apie žemės ūkio ir maisto srityje kylančius iššūkius, informuoti ūkininkus ir vartotojus, rengiant informavimo kampanijas atkurti vartotojų pasitikėjimą po krizių, teikti informaciją kitiems kaimo regionuose veikiantiems subjektams, propaguoti tvaresnį Sąjungos žemės ūkio modelį ir padėti piliečiams jį suprasti.

Šiuo tikslu Sąjungoje ir už jos ribų turi būti teikiama nuosekli, įrodymais grįsta, objektyvi ir išsami informacija ir apibrėžiami komunikacijos veiksmai, numatyti Komisijos daugiamečiame strateginiame žemės ūkio ir kaimo plėtros plane.

2. 1 dalyje nurodytas priemones gali sudaryti:

a)	metinės darbo programos arba kitos trečiųjų šalių pasiūlytos specialios priemonės;

b)	Komisijos iniciatyva vykdoma veikla.

Neįtraukiamos pagal teisės aktus reikalaujamos priemonės arba priemonės, kurioms finansuoti jau skiriamos lėšos pagal kitą Sąjungos veiksmą.

Įgyvendinant pirmos pastraipos b punkte nurodytą veiklą Komisijai gali padėti išorės ekspertai.

Pirmoje pastraipoje nurodytomis priemonėmis taip pat padedama užtikrinti institucinę komunikaciją Sąjungos politinių prioritetų klausimais su sąlyga, kad tie prioritetai yra susiję su bendraisiais šio reglamento tikslais.

3. Komisija kartą per metus skelbia kvietimą teikti pasiūlymus, laikydamasi Finansiniame reglamente nustatytų sąlygų.

4. Apie pagal šį straipsnį numatytas ir taikomas priemones pranešama 103 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui.

5. Komisija kas dvejus metus Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio straipsnio įgyvendinimo ataskaitą.

47 straipsnis

Kiti su šiuos skyriumi susiję Komisijos įgaliojimai

1. Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas sąlygomis, pagal kurias kompensuojamos EŽŪGF ir EŽŪFKP tam tikro tipo išlaidos ir pajamos.

Jei Sąjungos biudžetas iki biudžetinių metų pradžios nebuvo priimtas arba jei bendra numatytų įsipareigojimų suma viršija Finansinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribinį dydį, Komisijai pagal šio reglamento 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl metodo, taikytino tiems įsipareigojimams ir sumų mokėjimui.

2. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl:

a)	viešojo saugojimo intervencijos priemonių ir EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis finansuojamų kitų išlaidų finansavimo ir apskaitos;

b)	automatiško įsipareigojimų panaikinimo procedūros įgyvendinimo sąlygų;

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

IV SKYRIUS

Sąskaitų patvirtinimas

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

48 straipsnis

Vieno bendro audito principas

Vadovaujantis Finansinio reglamento 127 straipsniu, Komisija šio reglamento 12 straipsnyje nurodytų tvirtinančiųjų įstaigų darbą laiko patikimu, išskyrus tuo atveju, jei ji yra informavusi atitinkamą valstybę narę, kad negali pasitikėti tvirtinančiosios įstaigos darbu atitinkamais finansiniais metais, ir savo rizikos vertinime atsižvelgia į poreikį atlikti Komisijos auditus toje valstybėje narėje. Komisija informuoja tą valstybę narę apie priežastis, kodėl ji negali pasitikėti atitinkamos tvirtinančiosios įstaigos darbu.

49 straipsnis

Komisijos atliekamos patikros

1. Nedarant poveikio patikroms, kurias valstybės narės atlieka pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus arba pagal SESV 287 straipsnį, patikroms, kurios atliekamos pagal SESV 322 straipsnį arba remiantis Reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 arba Finansinio reglamento 127 straipsniu, Komisija gali atlikti patikras valstybėse narėse siekdama visų pirma patikrinti, ar:

a)	administracinė praktika yra suderinama su Sąjungos taisyklėmis;

b)	išlaidos, kurioms taikoma šio reglamento 5 straipsnio 2 dalis ir 6 straipsnis ir kurios atitinka Reglamente (ES) 2021/2115 nurodytas intervencines priemones, yra susijusios su atitinkamu produktu, apie kurį pranešta metinėje veiklos rezultatų ataskaitoje;

c)	išlaidos priemonėms, nustatytoms Reglamente (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 229/2013, (ES) Nr. 1308/2013 ir (ES) Nr. 1144/2014, yra patirtos ir patikrintos laikantis taikytinų Sąjungos taisyklių;

d)	tvirtinančioji įstaiga savo darbą atlieka pagal 12 straipsnį ir šio skyriaus 2 skirsnio tikslais;

e)	mokėjimo agentūra atitinka būtiniausias akreditavimo sąlygas, nustatytas 9 straipsnio 2 dalyje, ir ar valstybė narė teisingai taiko 9 straipsnio 4 dalį;

f)	atitinkama valstybė narė įgyvendina BŽŪP strateginį planą pagal Reglamento (ES) 2021/2115 9 straipsnį;

g)	ar tinkamai įgyvendinami 42 straipsnyje nurodyti veiksmų planai.

Asmenims, Komisijos įgaliotiems jos vardu atlikti patikras, arba Komisijos atstovams, veikiantiems pagal jiems suteiktus įgaliojimus, turi būti suteikta galimybė susipažinti su buhalterinėmis knygomis ir visais kitais dokumentais, įskaitant dokumentus ir metaduomenis, sukurtus arba gautus ir įrašytus elektroninėse laikmenose, susijusiais su EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis finansuojamomis išlaidomis.

Įgaliojimai atlikti patikras neturi įtakos nacionalinių nuostatų, kuriose numatoma, kad tam tikrus veiksmus atlieka nacionalinės teisės aktais specialiai paskirti atstovai, taikymui. Nedarant poveikio konkrečioms Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 nuostatoms, asmenys, Komisijos įgalioti veikti jos vardu, nedalyvauja, inter alia, namuose atliekamuose patikrinimuose arba oficialiose asmenų apklausose, vykdomose pagal atitinkamos valstybės narės teisę. Tačiau jiems turi būti suteikiama galimybė susipažinti su tokiu būdu gauta informacija.

2. Komisija apie patikrą pakankamai iš anksto praneša atitinkamai valstybei narei arba valstybei narei, kurios teritorijoje patikra bus atliekama, ir organizuodama patikras atsižvelgia į administracinį poveikį mokėjimo agentūroms. Atliekant tokias patikras gali dalyvauti atitinkamos valstybės narės atstovai.

Komisijai paprašius ir valstybei narei sutikus, tos valstybės narės kompetentingos institucijos atlieka papildomas patikras ar šiame reglamente numatytų veiksmų tyrimus. Atliekant tokias patikras gali dalyvauti Komisijos atstovai arba asmenys, Komisijos įgalioti veikti jos vardu.

Siekdama pagerinti patikras Komisija, atitinkamoms valstybėms narėms pritarus, gali prašyti tų valstybių narių institucijų pagalbos tam tikroms patikroms arba tyrimams atlikti.

50 straipsnis

Prieiga prie informacijos

1. Valstybės narės užtikrina Komisijai galimybę susipažinti su visa sklandžiai EŽŪGF ir EŽŪFKP veiklai užtikrinti reikalinga informacija ir imasi visų atitinkamų priemonių patikroms, kurias Komisija laiko tikslingomis Sąjungos finansavimo valdymui, palengvinti.

2. Komisijos paprašytos valstybės narės jai pateikia informaciją apie įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriuos jos priėmė siekdamos įgyvendinti su BŽŪP susijusius Sąjungos teisės aktus ir kurie daro finansinį poveikį EŽŪGF arba EŽŪFKP.

3. Valstybės narės užtikrina Komisijai galimybę susipažinti su informacija apie pažeidimus, apibrėžtus Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2988/95, ir kitus valstybių narių BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų sąlygų nesilaikymo atvejus, nustatytus įtariamo sukčiavimo atvejus ir veiksmus, kurių buvo imtasi pagal šio skyriaus 3 skirsnį siekiant susigrąžinti su tais pažeidimais ir sukčiavimo atvejais susijusias nepagrįstai išmokėtas sumas. Tą informaciją Komisija apibendrina ir skelbia kasmet bei perduoda ją Europos Parlamentui.

51 straipsnis

Prieiga prie dokumentų

1. Akredituotos mokėjimo agentūros saugo išmokėtų išmokų patvirtinamuosius dokumentus ir pagal Sąjungos teisę reikalaujamų patikrų atlikimo dokumentus ir užtikrina Komisijai galimybę susipažinti su tais dokumentais bei susijusia informacija.

Tie dokumentai ir ta informacija gali būti saugomi elektroniniu formatu, laikantis sąlygų, kurias, vadovaudamasi 3 dalimi, nustato Komisija.

Jeigu tuos dokumentus ir tą informaciją saugo mokėjimo agentūros įgaliojimu veikianti institucija, atsakinga už leidimų panaudoti lėšas suteikimą, ta institucija akredituotai mokėjimo agentūrai siunčia ataskaitas apie atliktų patikrų skaičių, jų turinį ir priemones, kurių buvo imtasi atsižvelgus į jų rezultatus.

2. Šis straipsnis mutatis mutandis taikomas tvirtinančiosioms įstaigoms.

3. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl sąlygų, kuriomis turi būti saugomi šiame straipsnyje nurodyti dokumentai ir informacija, įskaitant tų dokumentų saugojimo formą ir trukmę. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

52 straipsnis

Komisijos įgaliojimai, susiję su patikromis ir dokumentais bei informacija ir bendradarbiavimo pareiga

1. Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kurie yra reikalingi tam, kad būtų užtikrintas teisingas ir veiksmingas šiame skyriuje išdėstytų nuostatų, susijusių su patikromis ir galimybe susipažinti su dokumentais ir informacija, taikymas, ir kuriais šis reglamentas papildomas specialiomis pareigomis, kurių turi laikytis valstybės narės pagal šį skyrių, ir taisyklėmis dėl kriterijų, pagal kuriuos nustatomi Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 apibrėžto pažeidimo atvejai ir kiti valstybių narių BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų sąlygų nesilaikymo atvejai, apie kuriuos turi būti pranešama, ir dėl šiame kontekste pateiktinų duomenų.

2. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl procedūrų, susijusių su bendradarbiavimo pareigomis, kurias valstybės narės turi vykdyti 49 ir 50 straipsnių įgyvendinimo tikslais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2 skirsnis

Patvirtinimas

53 straipsnis

Metinis finansinis patvirtinimas

1. Iki metų, einančių po atitinkamų biudžetinių metų, gegužės 31 d. Komisija, remdamasi 9 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a ir d punktuose nurodyta informacija, priima įgyvendinimo aktus, kuriuose pateikiamas jos sprendimas dėl akredituotų mokėjimo agentūrų sąskaitų, susijusių su 5 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnyje nurodytomis išlaidomis, patvirtinimo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Tie įgyvendinimo aktai apima pateiktų metinių ataskaitų išsamumą, tikslumą ir teisingumą ir jais nedaroma poveikio vėliau pagal 54 ir 55 straipsnius priimtų įgyvendinimo aktų turiniui.

2. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės, taikomos veiksmams, kurių reikia imtis siekiant priimti ir įgyvendinti 1 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus, įskaitant taisykles dėl Komisijos ir valstybių narių keitimosi informacija ir terminų, kurių turi būti laikomasi. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

54 straipsnis

Metinis veiklos rezultatų patvirtinimas

1. Jeigu išlaidos, nurodytos šio reglamento 5 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnyje, atitinkančios Reglamento (ES) 2021/2115 III antraštinėje dalyje nurodytas intervencines priemones, nėra susijusios su atitinkamu produktu, apie kurį pranešta metinėje veiklos rezultatų ataskaitoje, nurodytoje šio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje ir 10 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2021/2115 134 straipsnyje, Komisija iki metų, einančių po atitinkamų biudžetinių metų, spalio 15 d. priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos sumos, kuriomis turi būti mažinamas Sąjungos finansavimas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Tais įgyvendinimo aktais nedaromas poveikis vėliau pagal šio reglamento 55 straipsnį priimamų įgyvendinimo aktų turiniui.

2. Komisija įvertina sumas, mažintinas remiantis deklaruotų metinių intervencinės priemonės įgyvendinimo išlaidų ir sumos, atitinkančios atitinkamą praneštą produktą pagal BŽŪP strateginį planą, skirtumu ir atsižvelgdama į valstybės narės pateiktą pagrindimą, išdėstytą metinėse veiklos rezultatų ataskaitose pagal Reglamento (ES) 2021/2115 134 straipsnio 8 dalį.

3. Prieš priimdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, Komisija suteikia atitinkamai valstybei narei galimybę pateikti savo pastabas ir pagrįsti visus skirtumus per laikotarpį, kuris tuo atveju, jei 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnyje ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai buvo pateikti iki nurodyto galutinio termino, turi būti ne trumpesnis kaip 30 dienų.

4. Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl atitinkamos valstybės narės teikiamo pagrindimo kriterijų ir išmokų sumažinimo taikymo metodikos ir kriterijų.

5. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės, taikomos veiksmams, kurių reikia imtis siekiant priimti ir įgyvendinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus, įskaitant taisykles dėl Komisijos ir valstybių narių keitimosi informacija ir terminų, kurių turi būti laikomasi. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

55 straipsnis

Atitikties patvirtinimo procedūra

1. Jei Komisija nustato, kad 5 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnyje nurodytos išlaidos buvo padarytos nesilaikant Sąjungos teisės, ji priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato sumas, kurioms neskiriamas Sąjungos finansavimas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Tačiau kalbant apie Reglamente (ES) 2021/2115 nurodytų intervencinių priemonių rūšis, nuostata dėl šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyto Sąjungos finansavimo neskyrimo taikoma tik tuo atveju, jei nustatomi dideli valstybių narių tinkamo valdymo sistemų veikimo trūkumai.

Pirma pastraipa netaikoma tais atvejais, kai pavieniai paramos gavėjai nesilaiko tinkamumo finansuoti sąlygų, nustatytų BŽŪP strateginiuose planuose ir nacionalinėse taisyklėse.

2. Komisija įvertina sumas, kurioms neskiriamas finansavimas, atsižvelgdama į nustatytų trūkumų sunkumą. Tame kontekste ji tinkamai atsižvelgia į tų trūkumų pobūdį ir į Sąjungos patirtą finansinę žalą.

3. Prieš priimant 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, abiem šalims raštu pateikiamos Komisijos išvados ir atitinkamos valstybės narės pastabos dėl tų išvadų, o paskiau jos stengiasi pasiekti susitarimą dėl veiksmų, kurių reikia imtis. Atitinkamai valstybei narei suteikiama galimybė įrodyti, kad faktinis reikalavimų nesilaikymo mastas yra mažesnis nei nurodyta Komisijos pateiktame įvertinime.

Jei susitarimo nepasiekiama, atitinkama valstybė narė gali prašyti pradėti procedūrą, kuria siekiama per keturis mėnesius suderinti abiejų šalių pozicijas. Procedūrą vykdo taikinimo įstaiga. Tos procedūros rezultatų ataskaita pateikiama Komisijai. Komisija atsižvelgia į ataskaitoje pateiktas rekomendacijas prieš nuspręsdama dėl atsisakymo finansuoti, o jei nusprendžia nesilaikyti tų rekomendacijų, pateikia pagrindimą.

4. Neatsisakoma finansuoti:

a)	5 straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų, kurios buvo patirtos daugiau kaip prieš 24 mėnesius iki Komisijos išvadų pateikimo raštu valstybei narei;

daugiamečių intervencinių priemonių, kurioms taikoma 5 straipsnio 2 dalis arba kurioms taikomos 6 straipsnyje nurodytos kaimo plėtrai skirtos intervencinės priemonės, išlaidų, jei galutinė paramos gavėjo pareiga įvykdyta daugiau kaip prieš 24 mėnesius iki Komisijos išvadų pateikimo raštu valstybei narei;

6 straipsnyje nurodytų kaimo plėtrai skirtų intervencinių priemonių, išskyrus nurodytąsias šios dalies b punkte, išlaidų, kurioms apmokėti skirtą išmoką arba, atitinkamais atvejais, galutinę apmokėti skirtą išmoką mokėjimo agentūra yra išmokėjusi daugiau kaip prieš 24 mėnesius iki Komisijos išvadų pateikimo raštu valstybei narei.

5. 4 dalis netaikoma:

a)	valstybės narės suteiktos pagalbos, dėl kurios Komisija yra pradėjusi SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą, atveju;

b)	pažeidimų, apie kuriuos Komisija yra pranešusi atitinkamai valstybei narei pateikdama pagrįstą nuomonę pagal SESV 258 straipsnį, atveju;

c)	tuo atveju, jei valstybės narės yra pažeidusios savo pareigas pagal šio reglamento IV antraštinės dalies III skyrių, su sąlyga, kad Komisija jai raštu pateikia savo išvadas per 12 mėnesių nuo valstybės narės atitinkamų išlaidų patikrų rezultatų ataskaitos gavimo.

6. Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl finansinių pataisų taikymo kriterijų ir metodikos.

7. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės, taikomos veiksmams, kurių reikia imtis siekiant priimti ir įgyvendinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus, įskaitant taisykles dėl Komisijos ir valstybių narių keitimosi informacija, terminų, kurių turi būti laikomasi, ir šio straipsnio 3 dalyje numatytos taikinimo procedūros, bei taikinimo įstaigos įsteigimo, užduočių, sudėties ir darbo tvarkos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3 skirsnis

Dėl reikalavimų nesilaikymo susigrąžintos lėšos

56 straipsnis

Specialiosios nuostatos dėl EŽŪGF

1. Sumos, kurias valstybės narės susigrąžina dėl paramos gavėjų padarytų pažeidimų ir kitais atvejais, kai jie nesilaiko BŽŪP strateginiuose planuose nurodytų intervencinių priemonių sąlygų, ir su tomis sumomis susijusios palūkanos sumokamos mokėjimo agentūrai, kuri jas apskaitoje nurodo kaip to mėnesio, kurį sumos buvo faktiškai gautos, EŽŪGF asignuotąsias pajamas.

2. Nedarant poveikio 1 daliai, valstybės narės gali nurodyti mokėjimo agentūrai, kaip už skolos susigrąžinimą atsakingai įstaigai, išskaičiuoti visas paramos gavėjo turimas skolas iš būsimų jam skirtų mokėjimų.

3. Kai pajamos įskaitomos į Sąjungos biudžetą taip, kaip nurodyta 1 dalyje, atitinkama valstybė narė kaip fiksuotą sumą sąnaudoms padengti gali pasilikti 20 % susigrąžintos sumos, išskyrus tuos atvejus, kai nustatoma, kad atsakomybė už reikalavimų nesilaikymą tenka tos valstybės narės administracinėms institucijos ar kitoms oficialioms įstaigoms.

57 straipsnis

Specialiosios nuostatos dėl EŽŪFKP

1. Jeigu nustatomi paramos gavėjų, o kalbant apie finansines priemones – ir specialiųjų fondų, įtrauktų į kontroliuojančiuosius fondus, ar galutinių gavėjų – padaryti pažeidimai ar kiti BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų kaimo plėtrai skirtų intervencinių priemonių sąlygų nesilaikymo atvejai, valstybės narės atlieka finansinius koregavimus iš dalies arba pagrįstais atvejais visiškai panaikindamos atitinkamą Sąjungos finansavimą. Valstybės narės atsižvelgia į nustatyto reikalavimų nesilaikymo pobūdį bei sunkumą ir EŽŪFKP finansinių nuostolių mastą.

Panaikintos Sąjungos finansavimo EŽŪFKP lėšomis sumos ir susigrąžintos sumos bei su jomis susijusios palūkanos perskirstomos kitiems BŽŪP strateginiuose planuose nurodytiems kaimo plėtros veiksmams. Tačiau panaikintas ar susigrąžintas Sąjungos fondų lėšas valstybės narės gali visas pakartotinai panaudoti tik jų BŽŪP strateginiuose planuose numatytam kaimo plėtros veiksmui ir negali jų perskirstyti kaimo plėtros veiksmams, kurių atžvilgiu jau buvo atliktas finansinis koregavimas.

Pagal šį straipsnį valstybės narės iš visų būsimų mokėjimų, kuriuos mokėjimo agentūra turi atlikti paramos gavėjui, išskaičiuoja visas dėl paramos gavėjo neištaisytų pažeidimų nepagrįstai sumokėtas sumas.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies antros pastraipos, kaimo plėtrai skirtų intervencinių priemonių, kurioms parama teikiama Reglamento (ES) 2021/1060 58 straipsnyje nurodytų finansinių priemonių lėšomis, atveju įnašas, panaikintas dėl atskiro reikalavimų nesilaikymo atvejo, gali būti pakartotinai panaudotas tai pačiai finansinei priemonei šiomis sąlygomis:

a)	jeigu nustatoma, kad reikalavimų nesilaiko galutinis gavėjas ir todėl įnašas panaikinamas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/1060 2 straipsnio 18 punkte – tik kitiems galutiniams gavėjams pagal tą pačią finansinę priemonę;

b)	jeigu nustatoma, kad reikalavimų nesilaiko specialusis fondas (ir todėl įnašas panaikinamas), kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/1060 2 straipsnio 21 punkte, įtrauktas į kontroliuojantįjį fondą, kaip apibrėžta to reglamento 2 straipsnio 20 punkte – tik kitiems specialiesiems fondams.

58 straipsnis

Įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su galimu sumų įskaitymu ir pranešimų formomis

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl galimo sumų, gautų susigrąžinus nepagrįstai išmokėtas sumas, įskaitymo ir pranešimų bei informacijos, kuriuos valstybės narės turi teikti Komisijai, kiek tai susiję šiame skirsnyje nustatytomis pareigomis, formų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

KONTROLĖS SISTEMOS IR NUOBAUDOS

I SKYRIUS

Bendrosios taisyklės

59 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1. Įgyvendindamos BŽŪP valstybės narės, laikydamosi taikytinų valdymo sistemų, priima visus būtinus įstatymus ir kitus teisės aktus ir imasi visų kitų priemonių, būtinų veiksmingai Sąjungos finansinių interesų apsaugai užtikrinti, be kita ko, veiksmingai taiko 37 straipsnyje nustatytus išlaidų tinkamumo kriterijus. Tie aktai ir priemonės yra visų pirma susiję su:

a)	EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis finansuojamų veiksmų teisėtumo ir tvarkingumo patikrinimu, be kita ko, paramos gavėjų lygmeniu, kaip nustatyta BŽŪP strateginiuose planuose;

b)	veiksminga sukčiavimo prevencija, ypač didesnės rizikos srityse, kurios poveikis turės būti atgrasomas, atsižvelgiant į tų priemonių išlaidas bei naudą ir proporcingumą;

c)	pažeidimų ir sukčiavimo prevencija, nustatymu ir pašalinimu;

d)	veiksmingų, proporcingų ir atgrasomų nuobaudų skyrimu pagal Sąjungos teisę arba, jei tai neįmanoma, pagal nacionalinę teisę ir prireikus tuo tikslu pradedant teismo procesą;

e)	nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimu su palūkanomis ir prireikus tuo tikslu pradedant teismo procesą, be kita ko dėl pažeidimų, kaip tai suprantama pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalį.

2. Siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos intervencines priemones reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų, valstybės narės nustato veiksmingas valdymo ir kontrolės sistemas.

Valstybės narės imasi būtinų veiksmų, kad būtų užtikrintas tinkamas jų valdymo ir kontrolės sistemų veikimas ir Komisijai deklaruotų išlaidų teisėtumas ir tvarkingumas.

Kad padėtų valstybėms narėms įvykdyti šią užduotį, Komisija joms suteikia galimybę naudotis duomenų gavybos priemone, skirta įvertinti riziką, susijusią su projektais, paramos gavėjais, rangovais ir sutartimis, kartu užtikrindama, kad administracinė našta būtų kuo mažesnė, ir veiksmingą Sąjungos finansinių interesų apsaugą. Ta duomenų gavybos priemonė taip pat gali būti naudojama siekiant išvengti taisyklių apėjimo, kaip nurodyta 62 straipsnyje. Ne vėliau kaip 2025 m. Komisija pateikia ataskaitą, kurioje įvertina vienos bendros duomenų gavybos priemonės naudojimą ir jos sąveikumą siekiant pasirengti visuotiniam jos naudojimui valstybėse narėse.

3. Valstybės narės užtikrina pranešimų sistemos ir rodiklių duomenų kokybę ir patikimumą.

4. Valstybės narės užtikrina, kad EŽŪGF ir EŽŪFKP paramos gavėjai pateiktų jiems identifikuoti būtiną informaciją, įskaitant, kai taikytina, grupei, kuriai jie priklauso, identifikuoti būtiną informaciją, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES 2 straipsnio 11 punkte (30).

5. Valstybės narės imasi tinkamų atsargumo priemonių, kuriomis užtikrinama, kad taikomos nuobaudos, nurodytos 1 dalies d punkte, būtų proporcingos ir laipsniškos atsižvelgiant į nustatyto reikalavimų nesilaikymo atvejo sunkumą, mastą, pastovumą arba pasikartojimą.

Valstybių narių nustatyta tvarka visų pirma užtikrinama, kad nuobaudos nebūtų skiriamos, kai:

a)	reikalavimų nesilaikoma dėl force majeur ar išimtinių aplinkybių pagal 3 straipsnį;

b)	reikalavimų nesilaikoma dėl kompetentingos institucijos arba kitos institucijos klaidos ir jei protinga tikėtis, kad asmuo, kuriam skirtina administracinė nuobauda, negalėjo klaidos aptikti;

c)	atitinkamas asmuo gali kompetentingai institucijai įrodyti, jog jis nėra kaltas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigų nevykdymo, arba jei kompetentinga institucija kitais būdais įsitikina, kad atitinkamas asmuo nėra kaltas.

Jeigu paramos skyrimo sąlygų nesilaikoma dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių pagal 3 straipsnį, paramos gavėjas išsaugo teisę gauti paramą.

6. Valstybės narės į savo valdymo ir kontrolės sistemas gali įtraukti galimybę taisyti paramos paraiškas ir mokėjimo prašymus po jų pateikimo nedarant poveikio teisei gauti paramą, su sąlyga, kad taisytini elementai ar praleidimai nepadaryti nesąžiningai, kaip tai buvo pripažinta kompetentingos institucijos, ir kad taisymas turi būti padarytas prieš tai, kai pareiškėjas informuojamas apie tai, kad buvo pasirinktas patikrai vietoje, arba prieš tai, kai kompetentinga institucija priėmė sprendimą dėl tos paraiškos.

7. Valstybės narės nustato tvarką, kuria užtikrinamas veiksmingas su EŽŪGF ir EŽŪFKP susijusių skundų nagrinėjimas, o Komisijos prašymu nagrinėja Komisijai pateiktus skundus, kurie patenka į jų BŽŪP strateginių planų taikymo sritį. Valstybės narės informuoja Komisiją apie to nagrinėjimo rezultatus. Komisija užtikrina, kad būtų imtasi tolesnių veiksmų dėl tiesiogiai jai pateiktų skundų. Kai Komisija perduoda skundą valstybei narei, o valstybė narė nesiima veiksmų per Komisijos nurodytą terminą, Komisija imasi reikiamų veiksmų siekdama užtikrinti, kad valstybė narė atliktų pagal šią dalį nustatytas pareigas.

8. Valstybės narės informuoja Komisiją apie priemones ir veiksmus, kurių imtasi pagal 1 ir 2 dalis.

Visos valstybių narių nustatytos sąlygos, kuriomis papildomos Sąjungos taisyklėmis nustatytos EŽŪGF arba EŽŪFKP lėšomis finansuojamos paramos gavimo sąlygos, turi būti tokios, kad jas būtų įmanoma patikrinti.

9. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės, būtinos užtikrinti vienodą šio straipsnio taikymą, ir kurie susiję su:

a)	procedūromis, terminais, keitimusi informacija, reikalavimais dėl duomenų gavybos priemonės ir paramos gavėjų identifikavimui reikalingos surinktinos informacijos, susijusių su 1, 2 ir 4 dalyse nustatytomis pareigomis;

b)	valstybių narių pranešimais ir informacija, kurie turi būti teikiami Komisijai, atsižvelgiant į 5 ir 7 dalyse nustatytas pareigas.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

60 straipsnis

Atliktinų patikrų taisyklės

1. Pagal 59 straipsnio 2 dalį valstybių narių nustatytos valdymo ir kontrolės sistemos apima sistemingas patikras, kurios, be kita ko, atliekamos srityse, kuriose klaidų rizika yra didžiausia.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų atliekamos reikiamo lygio patikros, būtinos veiksmingam rizikos Sąjungos finansiniams interesams valdymui. Atitinkama institucija tikrinamus pareiškėjus atrenka iš visų pareiškėjų, įtraukdama, kai tikslinga, atsitiktinai atrinktų pareiškėjų grupę ir rizikos laipsniu grindžiamą pareiškėjų grupę.

2. Veiksmų, kuriems teikiama parama pagal Reglamento (ES) 2021/1060 58 straipsnyje nurodytas finansines priemones, patikros atliekamos tik kontroliuojančiojo fondo ir specialiųjų fondų lygmeniu, o garantijų fondų kontekste – pagrindines naujas paskolas teikiančių subjektų lygmeniu.

EIB arba kitų tarptautinių finansų įstaigų, kuriose valstybė narė yra akcininkė, lygmeniu patikros neatliekamos.

3. Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad patikros būtų atliekamos teisingai ir veiksmingai ir kad atitikties sąlygos būtų tikrinamos veiksmingai, nuosekliai, nediskriminuojant, tokiu būdu apsaugant Sąjungos finansinius interesus, ir kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl papildomų reikalavimų, susijusių su muitinės procedūromis, visų pirma su nurodytosiomis Reglamente (ES) Nr. 952/2013, kai to reikia norint užtikrinti tinkamą sistemos valdymą.

4. Kiek tai susiję su priemonėmis, nurodytomis žemės ūkio teisės aktuose, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės, būtinos siekiant užtikrinti vienodą šio straipsnio taikymą, visų pirma:

a)	Reglamento (ES) 2021/2115 4 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje nurodytų kanapių atžvilgiu – taisyklės dėl tetrahidrokanabinolio kiekių nustatymo specialiųjų kontrolės priemonių ir metodų;

b)	Reglamento (ES) 2021/2115 III antraštinės dalies II skyriaus 3 skirsnio 2 poskirsnyje nurodytos medvilnės atžvilgiu – patvirtintų tarpšakinių organizacijų patikrų sistema;

c)	Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 nurodyto vyno atžvilgiu – taisyklės dėl plotų matavimo, dėl patikrų ir dėl specialiųjų finansinių procedūrų taisyklių, skirtų patikrų tobulinimui;

d)	bandymai ir metodai, taikytini nustatant produktų atitiktį viešosios intervencijos priemonių ir privataus sandėliavimo kriterijams, taip pat pirkimo procedūrų tiek viešosios intervencijos priemonių, tiek privataus sandėliavimo atveju taikymas;

e)	kitos taisyklės dėl valstybių narių atliktinų patikrų dėl priemonių, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 228/2013 IV skyriuje ir Reglamento (ES) Nr. 229/2013 IV skyriuje.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

61 straipsnis

Viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas

Jeigu nesilaikoma Sąjungos ar nacionalinių viešųjų pirkimų taisyklių, valstybės narės užtikrina, kad paramos dalis, kuri turi būti neišmokėta arba turi būti atšaukta, nustatoma atsižvelgiant į nesilaikymo atvejo sunkumą ir laikantis proporcingumo principo.

Valstybės narės užtikrina, kad sandorio teisėtumas ir tvarkingumas galėtų būti paveiktas tik tiek, kiek tai susiję su paramos dalimi, kuri neturi būti išmokėta arba turi būti atšaukta.

62 straipsnis

Nuostata dėl reikalavimų apėjimo

Nedarant poveikio konkrečioms Sąjungos teisės nuostatoms, valstybės narės imasi veiksmingų ir proporcingų priemonių, kuriomis siekiama išvengti Sąjungos teisės nuostatų apėjimo, ir visų pirma užtikrina, kad jokios pagal žemės ūkio teisės aktus numatytos lengvatos nebūtų taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims, kurių atžvilgiu nustatoma, kad tokioms lengvatoms gauti būtinos sąlygos buvo dirbtinai sukurtos, prieštaraujant tų teisės aktų tikslams.

63 straipsnis

Intervencinių priemonių suderinamumas patikrų vyno sektoriuje tikslais

Intervencinių priemonių taikymo vyno sektoriuje, nurodytų Reglamento (ES) 2021/2115 III antraštinės dalies III skyriaus 4 skirsnyje, tikslais valstybės narės užtikrina, kad toms intervencinėms priemonėms taikomos administravimo bei kontrolės procedūros būtų suderinamos su šios antraštinės dalies II skyriuje nurodyta integruota sistema, kiek tai susiję su:

a)	žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemomis;

b)	patikromis.

64 straipsnis

Užstatas

1. Jei žemės ūkio teisės aktuose tokia galimybė numatyta, valstybės narės reikalauja pateikti užstatą, kuriuo užtikrinama, kad kompetentingai institucijai bus sumokėta arba ji galės negrąžinti tam tikros pinigų sumos, jei nesilaikoma tuose teisės aktuose numatyto konkretaus įsipareigojimo.

2. Išskyrus force majeure atvejus, visas užstatas arba jo dalis negrąžinami, jeigu tam tikras įsipareigojimas neįvykdomas arba įvykdomas tik iš dalies.

3. Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis, kuriomis pateikiant užstatą užtikrinamas nediskriminacinis požiūris, teisingumas bei paisoma proporcingumo principo ir kuriose:

a)	nurodoma atsakinga šalis pareigos neįvykdymo atveju;

b)	nustatomi konkretūs atvejai, kuriais kompetentinga institucija gali netaikyti užstato reikalavimo;

c)	nustatomos pateiktinam užstatui ir garantui taikomos sąlygos ir to užstato pateikimo bei grąžinimo sąlygos;

d)	nustatomos su išankstinėmis išmokomis susijusiam užstatui taikomos specialiosios sąlygos;

nustatomos pareigų, dėl kurių pateiktas užstatas, kaip numatyta 1 dalyje, neįvykdymo pasekmės, įskaitant užstatų negrąžinimą ir sumažinimo dydį, kuris turi būti taikomas grąžinant užstatus už grąžinamąsias išmokas, licencijas, pasiūlymus, kvietimus teikti pasiūlymus arba specialias paraiškas, taip pat kai įsipareigojimas, kuriam tas užstatas taikomas, nebuvo įvykdytas arba buvo įvykdytas iš dalies, atsižvelgiant į įsipareigojimo pobūdį, kiekį, kurio atžvilgiu įsipareigojimas buvo neįvykdytas, laikotarpį, kuriuo viršijamas terminas, per kurį įsipareigojimas turėjo būti įvykdytas, ir laiką, per kurį buvo pateikti įrodymai, kad įsipareigojimas buvo įvykdytas.

4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl:

a)	pateiktino užstato formos, taip pat dėl užstato pateikimo, jo priėmimo ir pirminio užstato pakeitimo kitu užstatu procedūros;

b)	užstato grąžinimo procedūros;

c)	pranešimų, kuriuos turi pateikti valstybės narės ir Komisija.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

II SKYRIUS

Integruota administravimo ir kontrolės sistema

65 straipsnis

Su šiuo skyriumi susijusi taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1. Kiekviena valstybė narė sukuria integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (toliau – integruota sistema) ir ją eksploatuoja.

2. Integruota sistema taikoma su plotu ir gyvūnais susijusioms intervencinėms priemonėms, išvardytoms Reglamento (ES) 2021/2115 III antraštinės dalies II ir IV skyriuose, ir priemonėms, nurodytoms Reglamento (ES) Nr. 228/2013 IV skyriuje ir Reglamento (ES) Nr. 229/2013 IV skyriuje.

3. Tiek, kiek būtina, integruota sistema taip pat naudojama paramos sąlygų valdymui ir kontrolei ir intervencinėms priemonėms vyno sektoriuje, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/2115 III antraštinėje dalyje.

4. Šiame skyriuje vartojamos terminų apibrėžtys:

geoerdvinė paraiška – elektroninė paraiškos forma, į kurią integruota geografine informacine sistema grindžiama informacinių technologijų taikomoji programa, suteikianti galimybę paramos gavėjams erdvinio deklaravimo būdu deklaruoti valdos, apibrėžtos Reglamento (ES) 2021/2115 3 straipsnio 2 punkte, žemės ūkio paskirties sklypus ir ne žemės ūkio paskirties žemės plotus, už kuriuos prašoma skirti išmoką;

b)	plotų stebėjimo sistema – reguliaraus ir sistemingo žemės ūkio veiklos ir praktikos žemės ūkio paskirties žemės plotuose stebėjimo, sekimo ir vertinimo procedūra, grindžiama programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ duomenimis ar kitais bent lygiavertės vertės duomenimis;

c)	gyvūnų identifikavimo ir registravimo sistema – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 (31) IV dalies I antraštinės dalies 2 skyriaus 1 skirsnyje nustatyta laikomų sausumos gyvūnų identifikavimo ir registravimo sistema;

d)	žemės ūkio paskirties sklypas – valstybių narių apibrėžtas žemės ūkio paskirties žemės vienetas, kaip nustatyta vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 4 straipsnio 3 dalimi;

e)	geografinė informacinė sistema – kompiuterinė sistema, galinti fiksuoti, saugoti, analizuoti ir rodyti geografiškai susietą informaciją;

automatinė prašymų sistema – paraiškų taikyti su plotu ar gyvūnais susijusias intervencines priemones sistema, kurioje administracijos reikalaujami duomenys apie atskirus plotus ar gyvūnus, už kuriuos prašoma skirti paramą, yra saugomi valstybės narės administruojamose oficialiose kompiuterinėse duomenų bazėse ir prireikus perduodami paramos gavėjui.

66 straipsnis

Integruotos sistemos elementai

1. Integruotą sistemą sudaro šie elementai:

a)	žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema;

b)	geoerdvinių paraiškų sistema ir, kai taikytina, su gyvūnais susijusių paraiškų sistema;

c)	plotų stebėjimo sistema;

d)	paramos pagal intervencines ir kitas priemones, nurodytas 65 straipsnio 2 dalyje, gavėjų identifikavimo sistema;

e)	kontrolės ir nuobaudų sistema;

f)	kai taikytina, teisių į išmokas identifikavimo ir registravimo sistema;

g)	kai taikytina, gyvūnų identifikavimo ir registravimo sistema.

2. Naudojant integruotą sistemą pateikiama informacija, kuri yra svarbi pranešant apie rodiklius, nurodytus Reglamento (ES) 2021/2115 7 straipsnyje.

3. Integruotos sistemos veikimas grindžiamas elektroninėmis duomenų bazėmis ir geografinėmis informacinėmis sistemomis ir ji sudaro galimybę keistis elektroninių duomenų bazių ir geografinių informacinių sistemų duomenimis ir tuos duomenis į jas integruoti. Kai aktualu, geografinės informacinės sistemos sudaro sąlygas keistis duomenimis apie žemės ūkio paskirties sklypus nustatytose saugomose zonose ir plotuose, nustatytuose pagal Reglamento (ES) 2021/2115 XIII priede išvardytus Sąjungos teisės aktus, pavyzdžiui, „Natura 2000“ teritorijas arba nitratų pažeidžiamas zonas, kaip tai suprantama Tarybos direktyvos 91/676/EEB (32) 2 straipsnio k punkte, taip pat kraštovaizdžio elementus, kurių žemės ūkio ir aplinkosaugos būklė yra gera, kaip apibrėžta pagal Reglamento (ES) 2021/2115 13 straipsnį, arba kuriems taikomos to reglamento III antraštinės dalies II ir IV skyriuose išvardytos intervencinės priemonės, ir tuos duomenis integruoti.

4. Nedarant poveikio valstybių narių atsakomybei už integruotos sistemos įgyvendinimą ir taikymą, Komisija gali prašyti specializuotų įstaigų arba asmenų pagalbos, kad būtų sudarytos palankesnės integruotos sistemos sukūrimo, stebėsenos ir taikymo sąlygos, visų pirma siekiant valstybių narių kompetentingoms institucijoms teikti technines konsultacijas.

5. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti tinkamą integruotos sistemos sukūrimą bei veikimą ir kuriai nors valstybei narei paprašius teikia viena kitai savitarpio pagalbą, reikalingą šio skyriaus tikslams pasiekti.

67 straipsnis

Duomenų saugojimas ir dalijimasis jais

1. Valstybės narės registruoja ir saugo visus duomenis ir dokumentus apie metinius produktus, apie kuriuos pranešta 54 straipsnyje nurodyto metinio veiklos rezultatų patvirtinimo kontekste, ir apie padarytą pažangą siekiant BŽŪP strateginiame plane išdėstytų siektinų reikšmių, apie kurią pranešta ir kuri stebima pagal Reglamento (ES) 2021/2115 128 straipsnį.

Su pirmoje pastraipoje nurodytais duomenimis ir dokumentais, susijusiais su einamaisiais kalendoriniais arba prekybos metais bei 10 ankstesnių kalendorinių arba prekybos metų, galima susipažinti naudojantis valstybės narės kompetentingos institucijos skaitmeninėmis duomenų bazėmis.

Duomenys, naudojami plotų stebėjimo sistemoje, gali kaip neapdoroti duomenys būti saugomi išoriniame (ne kompetentingų institucijų) serveryje. Tie duomenys serveryje saugomi bent trejus metus.

Nukrypstant nuo antros pastraipos, valstybės narės, kurios įstojo į Sąjungą 2013 m. ar vėliau, turi užtikrinti galimybę susipažinti su duomenimis tik nuo jų įstojimo metų.

Nukrypstant nuo antros pastraipos, valstybės narės turi užtikrinti, kad su duomenimis ir dokumentais, susijusiais su 66 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta plotų stebėjimo sistema, būtų galima susipažinti tik nuo plotų stebėjimo sistemos įgyvendinimo pradžios dienos.

2. Valstybės narės gali taikyti 1 dalyje nustatytus reikalavimus regioniniu lygmeniu su sąlyga, kad tiek reikalavimai ir duomenų registravimo bei galimybės su jais susipažinti suteikimo administracinės procedūros būtų vienodi visoje valstybės narės teritorijoje ir sudarytų galimybę duomenis agreguoti nacionaliniu lygmeniu.

3. Valstybės narės užtikrina, kad per integruotą sistemą surinktais duomenų rinkiniais, kurie yra svarbūs siekiant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB (33) tikslų arba atliekant Sąjungos politikos stebėseną, viešosios valdžios institucijos tarpusavyje dalytųsi nemokamai ir juos skelbtų viešai nacionaliniu lygmeniu. Valstybės narės taip pat suteikia galimybę Sąjungos institucijoms ir įstaigoms susipažinti su tais duomenų rinkiniais.

4. Valstybės narės užtikrina, kad per integruotą sistemą surinktais duomenų rinkiniais, kurie yra svarbūs rengiant Europos statistiką pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 223/2009 (34), būtų nemokamai dalijamasi su Komisija (Eurostatu), nacionalinėmis statistikos institucijomis ir prireikus su kitomis nacionalinėmis institucijomis, atsakingomis už Europos statistikos rengimą.

5. Valstybės narės riboja galimybes visuomenei susipažinti su 3 ir 4 dalyse nurodytais duomenų rinkiniais, jeigu tokia galimybė turėtų neigiamo poveikio asmens duomenų konfidencialumui pagal Reglamentą (ES) 2016/679.

6. Valstybės narės savo sistemas sukuria taip, jog užtikrintų, kad paramos gavėjai turėtų galimybę susipažinti su visais jiems svarbiais ir su jais susijusiais duomenimis apie žemę, kurią jie naudoja arba ketina naudoti, kad jie galėtų pateikti tinkamai parengtas paraiškas.

68 straipsnis

Žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema

1. Žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema yra geografinė informacinė sistema, kurią valstybės narės sukuria ir reguliariai atnaujina remdamosi aerofotografiniu ar erdviniu ortofotografiniu vaizdavimu, laikantis vienodo standarto, kuriuo užtikrinamas toks tikslumo lygis, kuris būtų bent lygiavertis 1:5 000 mastelio kartografijai.

2. Valstybės narės užtikrina, kad žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemoje būtų:

unikaliai identifikuojamas kiekvienas žemės ūkio paskirties sklypas ir žemės vienetai, kurie apima ne žemės ūkio paskirties žemės plotus, kuriuos valstybės narės laiko atitinkančiais paramos intervencinėms priemonėms, nurodytoms Reglamento (ES) 2021/2115 III antraštinėje dalyje, skyrimo reikalavimus;

b)	nurodomos naujausios plotų, kuriuos valstybės narės laiko atitinkančiais paramos intervencinėms priemonėms, nurodytoms 65 straipsnio 2 dalyje, skyrimo reikalavimus, vertės;

c)	galima tiksliai lokalizuoti žemės ūkio paskirties sklypus ir ne žemės ūkio paskirties žemės plotus, už kuriuos prašoma skirti išmoką.

3. Valstybės narės kasmet vertina žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos kokybę pagal Sąjungos lygmeniu nustatytą metodiką.

Jei atliekant vertinimą nustatoma sistemos trūkumų, valstybės narės imasi tinkamų taisomųjų veiksmų, arba, jų nesant, Komisija jų paprašo pagal 42 straipsnį parengti veiksmų planą.

Vertinimo ataskaita ir, kai tikslinga, taisomieji veiksmai bei jų įgyvendinimo tvarkaraštis Komisijai pateikiami ne vėliau kaip metų, einančių po atitinkamų kalendorinių metų, vasario 15 d.

69 straipsnis

Geoerdvinių ir su gyvūnais susijusių paraiškų sistema

1. Kalbant apie paramą su plotu susijusioms intervencinėms priemonėms, nurodytoms 65 straipsnio 2 dalyje ir įgyvendinamoms pagal jų BŽŪP strateginius planus, valstybės narės reikalauja pateikti paraišką naudojant geoerdvinės paraiškos formą, kurią suteikia kompetentinga institucija.

2. Kalbant apie paramą su gyvūnais susijusioms intervencinėms priemonėms, nurodytoms 65 straipsnio 2 dalyje ir įgyvendinamoms pagal jų BŽŪP strateginius planus, valstybės narės reikalauja pateikti paraišką.

3. Valstybės narės iš anksto užpildo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas paraiškas įrašydamos sistemose, nurodytose 66 straipsnio 1 dalies g punkte ir 68, 70, 71 bei 73 straipsniuose, arba visose kitose atitinkamose viešosiose duomenų bazėse pateikiamą informaciją.

4. Valstybės narės gali sukurti automatinę prašymų sistemą ir nuspręsti, kurias 1 ir 2 dalyse nurodytas paraiškas ji turi apimti.

5. Jei valstybė narė nusprendžia naudoti automatinę prašymų sistemą, ji sukuria sistemą, sudarančią sąlygas administracijai mokėti išmokas paramos gavėjams oficialiose kompiuterinėse duomenų bazėse turimos informacijos pagrindu. Jeigu buvo pokyčių, ta turima informacija papildoma informacija, kai tai būtina norint atsižvelgti į tą pokytį. Turimą informaciją ir papildomą informaciją, kurią galima rasti automatinėje prašymų sistemoje, patvirtina paramos gavėjas.

6. Valstybės narės kasmet įvertina geoerdvinių paraiškų sistemos kokybę pagal Sąjungos lygmeniu nustatytą metodiką.

Jei atliekant vertinimą nustatoma sistemos trūkumų, valstybės narės imasi tinkamų taisomųjų veiksmų, arba, jų nesant, Komisija jų prašo pagal 42 straipsnį parengti veiksmų planą.

Vertinimo ataskaita ir, kai tikslinga, taisomieji veiksmai bei jų įgyvendinimo tvarkaraštis Komisijai pateikiami ne vėliau kaip metų, einančių po atitinkamų kalendorinių metų, vasario 15 d.

70 straipsnis

Plotų stebėjimo sistema

1. Valstybės narė sukuria plotų stebėjimo sistemą ir užtikrina jos veikimą – ši sistema turi pradėti veikti nuo 2023 m. sausio 1 d. Jei visiškai įdiegti sistemą nuo tos dienos būtų neįmanoma dėl techninių apribojimų, valstybės narės gali nuspręsti tokią sistemą kurti ir pradėti eksploatuoti laipsniškai, teikdamos informaciją tik apie keletą intervencinių priemonių. Tačiau ne vėliau kaip 2024 m. sausio 1 d. plotų stebėjimo sistema turi veikti visu pajėgumu visose valstybėse narėse.

2. Valstybės narės kasmet įvertina plotų stebėjimo sistemos kokybę pagal Sąjungos lygmeniu nustatytą metodiką.

Jei atliekant vertinimą nustatoma sistemos trūkumų, valstybės narės imasi tinkamų taisomųjų veiksmų, arba, jų nesant, Komisija jų prašo pagal 42 straipsnį parengti veiksmų planą.

Vertinimo ataskaita ir, kai tikslinga, taisomieji veiksmai bei jų įgyvendinimo tvarkaraštis Komisijai pateikiami ne vėliau kaip metų, einančių po atitinkamų kalendorinių metų, vasario 15 d.

71 straipsnis

Paramos gavėjų identifikavimo sistema

Kiekvieno paramos pagal intervencines ir kitas priemones, nurodytas 65 straipsnio 2 dalyje, gavėjo tapatybės registravimo sistema užtikrinama, kad būtų galima nustatyti visas to paties paramos gavėjo pateiktas paraiškas.

72 straipsnis

Kontrolės ir nuobaudų sistema

Valstybės narės nustato kontrolės ir nuobaudų sistemą, kaip nurodyta 66 straipsnio 1 dalies e punkte. Pagal 59 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės per mokėjimo agentūras arba jų įgaliotas įstaigas kasmet atlieka paramos paraiškų ir mokėjimo prašymų administracines patikras, kad patikrintų teisėtumą ir tvarkingumą. Tos patikros papildomos patikromis vietoje, kurios gali būti atliekamos nuotoliniu būdu, naudojantis technologijomis.

73 straipsnis

Teisių į išmokas identifikavimo ir registravimo sistema

Teisių į išmokas identifikavimo ir registravimo sistema turi sudaryti galimybę patikrinti teises į išmokas pagal paraiškas ir žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemą.

74 straipsnis

Su integruota sistema susiję Komisijos deleguotieji įgaliojimai

Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kurie yra būtini siekiant užtikrinti, kad šiame skyriuje numatyta integruota sistema būtų įgyvendinama veiksmingai, nuosekliai ir nediskriminuojant, tokiu būdu apsaugant Sąjungos finansinius interesus, ir kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl:

a)	kokybės vertinimo, nurodyto 68, 69 ir 70 straipsniuose;

b)	žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos, paramos gavėjų identifikavimo sistemos ir teisių į išmokas identifikavimo ir registravimo sistemos, nurodytų 68, 71 ir 73 straipsniuose.

75 straipsnis

Su 68, 69 ir 70 straipsniais susiję įgyvendinimo įgaliojimai

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl:

Komisijai perduodamų ar pateikiamų toliau nurodytų dokumentų formos ir turinio bei tvarkos:

i)	žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos, geoerdvinių paraiškų sistemos ir plotų stebėjimo sistemos kokybės vertinimo ataskaitų;

ii)	taisomųjų veiksmų, nurodytų 68, 69 ir 70 straipsniuose;

b)	paramos paraiškų sistemos pagal 69 straipsnį ir 70 straipsnyje nurodytos plotų stebėjimo sistemos pagrindinių savybių ir taisyklių, įskaitant laipsniško intervencinių priemonių skaičiaus didinimo pagal plotų stebėjimo sistemą parametrus.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

III SKYRIUS

Sandorių tikrinimas

76 straipsnis

Su šiuo skyriumi susijusi taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1. Šiame skyriuje nustatomos specialiosios taisyklės dėl subjektų, kurie gauna arba moka su EŽŪGF finansavimo sistema tiesiogiai arba netiesiogiai susijusias išmokas, arba tų subjektų atstovų (toliau – įmonės) komercinių dokumentų tikrinimo siekiant nustatyti, ar sandoriai, kurie yra EŽŪGF finansavimo sistemos dalis, buvo faktiškai įvykdyti ir ar jie buvo įvykdyti teisingai.

2. Šis skyrius netaikomas intervencinėms priemonėms, kurioms taikoma šios antraštinės dalies II skyriuje nurodyta integruota sistema ir Reglamento (ES) 2021/2115 III antraštinės dalies III skyrius.

Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl intervencinių priemonių, kurios dėl jų rengimo ir kontrolės reikalavimų yra netinkamos papildomai ex post kontrolei tikrinant komercinius dokumentus atlikti ir kurios dėl šios priežasties neturi būti taip tikrinamos pagal šį skyrių, sąrašo.

3. Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

komercinis dokumentas – visos buhalterinės knygos, registrai, kvitai ir patvirtinamieji dokumentai, sąskaitos, gamybos ir kokybės įrašai, korespondencija, susijusi su įmonės verslo veikla, taip pat komerciniai duomenys, neatsižvelgiant į jų formą, įskaitant elektronine forma saugomus duomenis, jei tie dokumentai arba duomenys yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su 1 dalyje nurodytais sandoriais;

b)	trečioji šalis – fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su sandoriais, vykdomais pagal finansavimo EŽŪGF lėšomis sistemą.

77 straipsnis

Valstybių narių atliekamas tikrinimas

1. Valstybės narės atlieka sistemingą įmonių komercinių dokumentų tikrinimą atsižvelgdamos į tikrintinų sandorių pobūdį. Valstybės narės užtikrina, kad tikrintinos įmonės būtų atrenkamos taip, kad būtų kuo geriau užtikrintas pažeidimų prevencijos ir jų nustatymo priemonių veiksmingumas. Atrenkant įmones atsižvelgiama, inter alia, į finansinę įmonių svarbą toje sistemoje ir kitus rizikos veiksnius.

2. Atitinkamais atvejais šio straipsnio 1 dalyje numatytas tikrinimas taikomas ir fizinių bei juridinių asmenų, su kuriais yra susijusios įmonės, atžvilgiu, ir kitų fizinių bei juridinių asmenų, kurie gali būti svarbūs siekiant 78 straipsnyje nustatytų tikslų, atžvilgiu.

3. Už šio skyriaus taikymą atsakinga (-os) įstaiga (-os) organizuojama (-os) taip, kad būtų nepriklausoma (-os) nuo departamentų ar departamentų padalinių, kurie yra atsakingi už išmokų išmokėjimą ir iki išmokėjimo vykdomas patikras.

4. Įmonės, kurių atžvilgiu gautų arba išmokėtų lėšų suma buvo mažesnė nei 40 000 EUR, tikrinamos pagal šį skyrių tik dėl konkrečių priežasčių, kurias valstybės narės turi nurodyti 80 straipsnio 1 dalyje minimame savo metiniame kontrolės plane.

5. Pagal šį skyrių atliekamas tikrinimas turi nedaryti poveikio patikroms, atliekamoms pagal 49 ir 50 straipsnius.

78 straipsnis

Kryžminės patikros

1. Tikrinamų pirminių duomenų tikslumui patikrinti atliekamas atitinkamas skaičius kryžminių patikrų, be kita ko, kai būtina, tikrinant trečiųjų šalių komercinius dokumentus, kurios atliekamos atsižvelgiant į esamos rizikos laipsnį ir kurios apima:

a)	palyginimus su tiekėjų, klientų, vežėjų ir kitų trečiųjų šalių komerciniais dokumentais;

b)	kai tikslinga, atsargų kiekio ir pobūdžio fizines patikras;

c)	palyginimus su finansinių srautų, kurie yra pagal finansavimo EŽŪGF lėšomis sistemą vykdomų sandorių priežastis arba rezultatas, įrašais;

d)	patikras buhalterinės apskaitos atžvilgiu arba finansinių veiksmų įrašų patikras, iš kurių rezultatų tikrinimo metu matyti, kad mokėjimo agentūros turimi dokumentai, kuriais pagrindžiamas paramos išmokėjimas paramos gavėjui, yra tikslūs.

2. Tais atvejais, kai reikalaujama, kad įmonės tvarkytų specialią atsargų apskaitą pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę, tie apskaitos įrašų duomenys tikrinami juos atitinkamais atvejais lyginant su komerciniais dokumentais ir, kai tikslinga, su faktiniais atsargų kiekiais.

3. Atrenkant tikrintinus sandorius visapusiškai atsižvelgiama į esamos rizikos laipsnį.

4. Už įmonę atsakingi asmenys ar trečioji šalis užtikrina, kad visi komerciniai dokumentai ir papildoma informacija būtų pateikti už tikrinimą atsakingiems pareigūnams arba asmenims, įgaliotiems jų vardu atlikti tikrinimą. Elektronine forma saugomi duomenys pateikiami atitinkamoje duomenų laikmenoje.

5. Už tikrinimą atsakingi pareigūnai ar asmenys, įgalioti jį vykdyti jų vardu, gali reikalauti, kad jiems būtų pateikti 1 dalyje nurodytų dokumentų išrašai arba kopijos.

79 straipsnis

Savitarpio pagalba

Valstybės narės kitos valstybės narės prašymu padeda viena kitai vykdyti šiame skyriuje numatytą tikrinimą šiais atvejais:

a)	kai įmonė arba trečioji šalis yra įsisteigusi kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje atitinkama suma buvo ar turėjo būti išmokėta arba gauta;

b)	kai įmonė arba trečioji šalis yra įsisteigusi kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje gali būti gauti tikrinimui reikalingi dokumentai ir informacija.

80 straipsnis

Planavimas ir ataskaitų teikimas

1. Valstybės narės parengia tikrinimo, kuris pagal 77 straipsnį turi būti atliekamas kitu tikrinimo laikotarpiu, kontrolės planus.

2. Kasmet iki balandžio 15 d. valstybės narės nusiunčia Komisijai:

a)	savo kontrolės planus, nurodytus 1 dalyje, ir įmonių, kurios bus tikrinamos, skaičių bei jų suskirstymą pagal sektorius, remiantis su jomis susijusiomis sumomis;

b)	išsamią ataskaitą dėl šio skyriaus taikymo ankstesniu tikrinimo laikotarpiu, įskaitant visų pagal 79 straipsnį atliktų tikrinimų rezultatus.

3. Valstybių narių parengtus ir Komisijai nusiųstus kontrolės planus bei jų dalinius pakeitimus valstybės narės turi įgyvendinti, jei per aštuonias savaites Komisija valstybių narių neinformuoja apie savo pastabas.

81 straipsnis

Prieiga prie informacijos ir Komisijos atliekamas tikrinimas

1. Vadovaujantis atitinkamais nacionalinės teisės aktais, Komisijos pareigūnai turi turėti galimybę susipažinti su visais dokumentais, parengtais rengiantis pagal šį skyrių organizuojamam tikrinimui arba po jo, ir su turimais duomenimis, įskaitant duomenis, saugomus duomenų tvarkymo sistemose. Gavus prašymą, tie duomenys pateikiami tinkamoje duomenų laikmenoje.

2. 77 straipsnyje nurodytą tikrinimą atlieka valstybių narių pareigūnai. Atliekant šį tikrinimą gali dalyvauti Komisijos pareigūnai, bet jie negali naudotis valstybės narės pareigūnams suteiktais tikrinimo įgaliojimais. Tačiau jie turi turėti prieigą prie tų pačių patalpų ir tų pačių dokumentų kaip ir valstybių narių pareigūnai.

3. Nedarant poveikio reglamentų (EB, Euratomas) Nr. 2988/95, (Euratomas, EB) Nr. 2185/96, (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir (ES) 2017/1939 nuostatoms, jei nacionalinėmis baudžiamojo proceso nuostatomis numatyta, kad tam tikrus veiksmus atlieka tik specialiai pagal nacionalinę teisę paskirti pareigūnai, nei Komisijos pareigūnai, nei prašymą pateikusios valstybės narės pareigūnai šiuose veiksmuose nedalyvauja. Bet kuriuo atveju jie visų pirma negali dalyvauti namuose atliekamuose tikrinimuose arba oficialiose asmenų apklausose, vykdomose pagal atitinkamos valstybės narės baudžiamąją teisę. Tačiau jie gali susipažinti su tokiu būdu gauta informacija.

82 straipsnis

Su sandorių tikrinimu susiję įgyvendinimo įgaliojimai

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės, būtinos siekiant užtikrinti vienodą šio skyriaus taikymą ir visų pirma susijusios su:

a)	77 straipsnyje nurodyto tikrinimo atlikimu, kiek tai susiję su tikrintinų įmonių atranka, tikrinimo mastu ir tvarkaraščiu;

b)	79 straipsnyje nurodytos savitarpio pagalbos teikimu;

c)	80 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų ataskaitų ir visų kitų pagal šį skyrių teiktinų pranešimų turiniu.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

IV SKYRIUS

Su paramos sąlygomis susijusi kontrolės sistema ir administracinės nuobaudos

83 straipsnis

Paramos sąlygų kontrolės sistema

1. Valstybės narės sukuria sistemą, skirtą patikrinti, kad toliau nurodytų kategorijų paramos gavėjai laikytųsi Reglamento (ES) 2021/2115 III antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnyje nustatytų pareigų:

a)	paramos gavėjai, kurie gauna tiesiogines išmokas pagal Reglamento (ES) 2021/2115 III antraštinės dalies II skyrių;

b)	paramos gavėjai, kurie gauna metines išmokas pagal Reglamento (ES) 2021/2115 70, 71 ir 72 straipsnius;

c)	paramos gavėjai, kurie gauna paramą pagal Reglamento (ES) Nr. 228/2013 IV skyrių arba Reglamento (ES) Nr. 229/2013 IV skyrių.

2. Valstybės narės, taikančios Reglamento (ES) 2021/2115 28 straipsnį, gali sukurti supaprastintą kontrolės sistemą:

a)	paramos gavėjų, kurie gauna išmokas pagal Reglamento (ES) 2021/2115 28 straipsnį, atžvilgiu arba

b)	smulkiųjų ūkininkų, kaip nustatyta valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2021/2115 28 straipsnį, nesikreipiančių dėl tokių išmokų, atžvilgiu.

Jei valstybė narė Reglamento (ES) 2021/2115 28 straipsnio netaiko, ji gali sukurti supaprastintą kontrolės sistemą, skirtą ūkininkams, kurių turimos valdos maksimalus dydis neviršija 5 hektarų žemės ūkio paskirties žemės ploto, deklaruoto pagal šio reglamento 69 straipsnio 1 dalį.

3. Taisyklių dėl paramos sąlygų laikymuisi užtikrinti valstybės narės gali naudoti savo turimas kontrolės sistemas ir administravimo struktūras.

Tos sistemos turi būti suderinamos su 1 ir 2 dalyse nurodytomis kontrolės sistemomis.

4. Valstybės narės kasmet atlieka 1 ir 2 dalyse nurodytų kontrolės sistemų peržiūrą, atsižvelgdamos į pasiektus rezultatus.

5. Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	reikalavimas – kiekvienas atitinkamame teisės akte nurodytas ir iš esmės nuo visų kitų to paties teisės akto reikalavimų besiskiriantis atskiras pagal Sąjungos teisę teisės aktais nustatytas valdymo reikalavimas, nurodytas Reglamento (ES) 2021/2115 12 straipsnyje;

b)	teisės aktas – bet kuris iš atskirų direktyvų ir reglamentų, nurodytų Reglamento (ES) 2021/2115 12 straipsnyje;

kartotinis reikalavimų nesilaikymas – to paties reikalavimo arba standarto nesilaikymas daugiau kaip vieną kartą trejus kalendorinius metus iš eilės su sąlyga, kad paramos gavėjas buvo informuotas apie ankstesnį reikalavimų nesilaikymo atvejį ir, kai aktualu, jis turėjo galimybę imtis būtinųjų priemonių tą ankstesnį reikalavimų nesilaikymą ištaisyti.

6. Siekdamos laikytis 1–4 dalyse nustatytų su kontrole susijusių pareigų, valstybės narės:

a)	į ją įtraukia patikras vietoje, kad patikrintų, ar paramos gavėjai laikosi Reglamento (ES) 2021/2115 III antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnyje nustatytų pareigų;

priklausomai nuo reikalavimų, standartų, teisės aktų arba atitinkamų paramos sąlygų sričių, gali nuspręsti taikyti patikras, įskaitant administracines patikras, atliekamas pagal atitinkamam reikalavimui, standartui, teisės aktui arba paramos sąlygų sričiai taikomas kontrolės sistemas, jei tos patikros yra ne mažiau veiksmingos nei a punkte nurodytos patikros vietoje;

c)	atlikdamos a punkte nurodytas patikras vietoje gali, kai tikslinga, naudoti nuotolinį stebėjimą arba plotų stebėjimo sistemą, arba kitas atitinkamas joms padedančias technologijas;

nustato a punkte nurodytų patikrų vietoje, kurios turi būti kasmet atliekamos remiantis rizikos analize, kontrolinę imtį:

i)	kurią sudarant turi būti atsižvelgta (ir kuriai taikomi svertiniai koeficientai) į ūkių struktūrą, būdingą reikalavimų nesilaikymo riziką ir, kai taikytina, paramos gavėjų dalyvavimą teikiant ūkių konsultavimo paslaugas, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/2115 15 straipsnyje,

ii)	kuria įtraukiamas atsitiktinumo komponentas ir

iii)	kuria nustatoma, kad į kontrolinę imtį patektų ne mažiau kaip 1 % šio straipsnio 1 dalyje išvardytų paramos gavėjų;

e)	kalbant apie su paramos sąlygų laikymusi susijusias pareigas Tarybos direktyvos 96/22/EB (35) atžvilgiu, šios dalies d punkte išdėstytos mažiausios normos reikalavimą laiko įvykdytu, jei taikomi tam tikro dydžio imties stebėsenos planai;

kai taikoma 2 dalyje nurodyta supaprastinta kontrolės sistema, gali nuspręsti atliekant šios dalies a punkte nurodytas patikras vietoje netikrinti, kaip laikomasi tame punkte nurodytų pareigų, jei gali būti įrodyta, kad tie atvejai, kai atitinkami paramos gavėjai nesilaiko reikalavimų, negalėtų turėti reikšmingų pasekmių atitinkamų teisės aktų tikslų ir standartų tikslų įgyvendinimui.

84 straipsnis

Su paramos sąlygomis susijusių administracinių nuobaudų sistema

1. Valstybės narės sukuria sistemą, pagal kurią būtų numatyta taikyti administracines nuobaudas šio reglamento 83 straipsnio 1 dalyje nurodytiems paramos gavėjams, kurie atitinkamais kalendoriniais metais bet kuriuo metu nesilaiko Reglamento (ES) 2021/2115 III antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnyje nustatytų pareigų dėl paramos sąlygų (toliau – nuobaudų sistema).

Pirmoje pastraipoje nurodytos administracinės nuobaudos taikomos tik tuo atveju, jei reikalavimų nesilaikymas yra veikimo arba neveikimo, už kurį tiesiogiai atsakingas atitinkamas paramos gavėjas, rezultatas ir jei tenkinama viena arba abi šios sąlygos:

a)	reikalavimų nesilaikymas yra susijęs su paramos gavėjo vykdoma žemės ūkio veikla;

b)	reikalavimų nesilaikymas yra susijęs su valda, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/2115 3 straipsnio 2 punkte, arba kitais plotais, kuriuos valdo tos pačios valstybės narės teritorijoje esantis paramos gavėjas.

Tačiau miško plotų atveju pirmoje pastraipoje nurodytos administracinės nuobaudos netaikomos, jeigu nėra paprašyta paramos už atitinkamą plotą pagal Reglamento (ES) 2021/2115 70 ir 71 straipsnius.

2. Taikydamos 1 dalyje nurodytą savo administracinių nuobaudų sistemą valstybės narės:

į jas įtraukia taisykles dėl administracinių nuobaudų taikymo tais atvejais, kai atitinkamais kalendoriniais metais žemės ūkio paskirties žemė arba žemės ūkio valda ar jos dalis buvo perleista; tos taisyklės grindžiamos sąžiningu ir teisingu atsakomybės už reikalavimų nesilaikymą padalijimu perleidėjams ir perėmėjams;

b)	nepaisant 1 dalies, gali nuspręsti administracinės nuobaudos netaikyti, jei jos dydis vienam paramos gavėjui ir per kalendorinius metus yra 100 EUR arba mažiau; tačiau paramos gavėjas informuojamas apie tai, kad nustatytas reikalavimų nesilaikymas, ir apie pareigą ateityje imtis taisomųjų veiksmų;

nustato, kad administracinė nuobauda neskiriama, jei:

i)	reikalavimų nesilaikoma dėl force majeur ar išimtinių aplinkybių, vadovaujantis 3 straipsniu;

ii)	reikalavimų nesilaikoma dėl valdžios institucijos nurodymo.

Pirmos pastraipos a punkto tikslu perleidimas – bet kokios rūšies sandoris, pagal kurį žemės ūkio paskirties žemė arba žemės ūkio valda ar jos dalis nustoja priklausyti perleidėjui.

3. Administracinės nuobaudos taikymu nedaromas poveikis išlaidų, kurioms ji taikoma, teisėtumui ir tvarkingumui.

85 straipsnis

Administracinės nuobaudos taikymas ir apskaičiavimas

1. 84 straipsnyje nurodytos administracinės nuobaudos taikomos sumažinant 83 straipsnio 1 dalyje išvardytų išmokų, kurios skiriamos arba turi būti skiriamos atitinkamam paramos gavėjui pagal paramos paraiškas, kurias tas paramos gavėjas pateikė arba pateiks kalendoriniais metais, kuriais nustatytas reikalavimų nesilaikymas, bendrą sumą arba šios sumos iš viso neskiriant. Toks sumažinimas arba neskyrimas apskaičiuojamas remiantis tais kalendoriniais metais, kuriais buvo nesilaikoma reikalavimų, skirtomis arba skirtinomis išmokomis. Tačiau tais atvejais, kai neįmanoma nustatyti kalendorinių metų, kuriais buvo nesilaikoma reikalavimų, toks sumažinimas arba neskyrimas apskaičiuojamas remiantis tais kalendoriniais metais, kuriais reikalavimų nesilaikymas nustatytas, skirtomis arba skirtinomis išmokomis.

Apskaičiuojant to sumažinimo ir neskyrimo dydį atsižvelgiama į nustatyto reikalavimų nesilaikymo sunkumą, mastą, pastovumą arba pasikartojimą ir į tai, ar nustatytas reikalavimų nesilaikymas yra tyčinis. Skiriamos administracinės nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

Administracinės nuobaudos grindžiamos pagal 83 straipsnio 6 dalį atliekama kontrole.

2. Išmoka paprastai sumažinama 3 % nuo bendros 1 dalyje nurodytos išmokų sumos.

3. Jei reikalavimų nesilaikymas neturi pasekmių atitinkamo standarto ar reikalavimo tikslo įgyvendinimui arba turi jam tik nereikšmingų pasekmių, jokia administracinė nuobauda netaikoma.

Valstybės narės sukuria informuotumo didinimo mechanizmą siekdamos užtikrinti, kad paramos gavėjai būtų informuojami apie nustatytus reikalavimų nesilaikymo atvejus ir galimus taisomuosius veiksmus, kurių turi būti imtasi. Tas mechanizmas taip pat apima Reglamento (ES) 2021/2115 15 straipsnyje nurodytas konkrečias ūkių konsultavimo paslaugas, kuriose dalyvavimas atitinkamiems paramos gavėjams gali būti privalomas.

4. Jei 66 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą plotų stebėjimo sistemą valstybė narė naudoja reikalavimų nesilaikymo atvejams nustatyti, ji gali nuspręsti taikyti mažesnį procentinio dydžio sumažinimą, nei numatytasis šio straipsnio 2 dalyje.

5. Jei reikalavimų nesilaikymas turi sunkių pasekmių atitinkamo standarto ar reikalavimo tikslo įgyvendinimui arba kelia tiesioginį pavojų visuomenės ar gyvūnų sveikatai, taikomas didesnis procentinio dydžio sumažinimas nei numatytasis 2 dalyje.

6. Jei to paties reikalavimo ir toliau nesilaikoma arba pakartotinai dar vieną kartą nesilaikoma per trejus iš eilės kalendorinius metus, procentinio dydžio sumažinimas paprastai sudaro 10 % bendros 1 dalyje nurodytos išmokų sumos. Tolesni kartotiniai to paties reikalavimo nesilaikymo atvejai, kai paramos gavėjas nepateikia pagrįstos priežasties, laikomi tyčinio reikalavimų nesilaikymo atvejais.

Tyčinio reikalavimų nesilaikymo atveju taikomas procentinio dydžio sumažinimas turi sudaryti bent 15 % bendros 1 dalyje nurodytos išmokų sumos.

7. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas valstybėms narėms ir administracinių nuobaudų pagal šį skyrių veiksmingumą, proporcingumą bei atgrasomąjį poveikį, Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas išsamiomis nuobaudų taikymo ir tų nuobaudų dydžio apskaičiavimo taisyklėmis.

86 straipsnis

Taikant su paramos sąlygomis susijusias administracines nuobaudas gautos sumos

Valstybės narės gali pasilikti 25 % sumų, kurios susidarė sumažinus išmokas arba jų neskyrus, kaip nurodyta 85 straipsnyje.

V SKYRIUS

Su socialinėmis paramos sąlygomis susijusi kontrolės sistema ir administracinės nuobaudos

87 straipsnis

Socialinių paramos sąlygų kontrolės sistema

1. Valstybės narės sukuria sistemą, pagal kurią būtų numatyta taikyti administracines nuobaudas Reglamento (ES) 2021/2115 14 straipsnyje nurodytiems paramos gavėjams, kurie nesilaiko to reglamento IV priede išvardytų taisyklių dėl socialinių paramos sąlygų.

Tuo tikslu valstybės narės pasinaudoja savo taikytinomis kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemomis socialinės bei užimtumo teisės aktų ir taikomų darbo standartų srityje, siekdamos užtikrinti, kad Reglamento (ES) 2021/2115 14 straipsnyje, Reglamento (ES) Nr. 228/2013 IV skyriuje arba Reglamento (ES) Nr. 229/2013 IV skyriuje nurodytos paramos gavėjai laikytųsi Reglamento (ES) 2021/2115 IV priede nurodytų pareigų.

2. Valstybės narės užtikrina aiškų institucijų ar įstaigų, atsakingų už socialinės bei užimtumo teisės aktų ir taikytinų darbo standartų vykdymo užtikrinimą, ir mokėjimo agentūrų, nes jų vaidmuo yra vykdyti išmokas ir taikyti nuobaudas pagal socialinių paramos sąlygų mechanizmą, atsakomybės atskyrimą.

88 straipsnis

Su socialinėmis paramos sąlygomis susijusių administracinių nuobaudų sistema

1. Pagal 87 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą sistemą mokėjimo agentūrai bent kaip kartą per metus pranešama apie reikalavimų nesilaikymo atvejus, jei 87 straipsnio 2 dalyje nurodytos institucijos ar įstaigos yra priėmusios vykdytinų sprendimų tuo atžvilgiu. Į tą pranešimą įtraukiamas atitinkamo reikalavimų nesilaikymo atvejo sunkumo, masto, pastovumo arba pasikartojimo ir to, ar tas reikalavimų nesilaikymas tyčinis, įvertinimas ir klasifikavimas. Tokiam įvertinimui atlikti valstybės narės gali pasinaudoti bet kuria taikoma nacionaline su darbo santykiais susijusių sankcijų klasifikavimo sistema. Pranešime mokėjimo agentūrai atsižvelgiama į 87 straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų ir įstaigų vidaus organizacinę struktūrą, užduotis ir procedūras.

Mokėjimo agentūrai pranešama tik tuo atveju, jei reikalavimų nesilaikymas yra veikimo arba neveikimo, už kurį tiesiogiai atsakingas atitinkamas paramos gavėjas, rezultatas ir jei tenkinama viena arba abi šios sąlygos:

a)	reikalavimų nesilaikymas yra susijęs su paramos gavėjo vykdoma žemės ūkio veikla;

b)	reikalavimų nesilaikymas yra susijęs su valda, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/2115 3 straipsnio 2 punkte, arba kitais plotais, kuriuos valdo tos pačios valstybės narės teritorijoje esantis paramos gavėjas.

2. Taikydamos 87 straipsnio 1 dalyje nurodytas savo administracines nuobaudų sistemas valstybės narės:

a)	gali nuspręsti administracinės nuobaudos netaikyti, jei jos dydis vienam paramos gavėjui per kalendorinius metus yra 100 EUR arba mažiau; tačiau paramos gavėjas informuojamas apie tai, kad nustatytas reikalavimų nesilaikymas, ir apie pareigą ateityje imtis taisomųjų veiksmų;

nustato, kad administracinė nuobauda neskiriama, jei:

i)	reikalavimų nesilaikoma dėl force majeure;

ii)	reikalavimų nesilaikoma dėl valdžios institucijos nurodymo.

3. Administracinės nuobaudos taikymu nedaromas poveikis išlaidų, kurioms ji taikoma, teisėtumui ir tvarkingumui.

89 straipsnis

Administracinės nuobaudos taikymas ir apskaičiavimas

1. Administracinės nuobaudos taikomos sumažinant 83 straipsnio 1 dalyje išvardytų išmokų, kurios skiriamos arba turi būti skiriamos atitinkamam paramos gavėjui pagal paramos paraiškas, kurias tas paramos gavėjas pateikė arba pateiks kalendoriniais metais, kuriais nustatytas reikalavimų nesilaikymas, bendrą sumą arba šios sumos iš viso neskiriant. Toks sumažinimas arba neskyrimas apskaičiuojamas remiantis tais kalendoriniais metais, kuriais buvo nesilaikoma reikalavimų, skirtomis arba skirtinomis išmokomis. Tačiau tais atvejais, kai neįmanoma nustatyti kalendorinių metų, kuriais buvo nesilaikoma reikalavimų, toks sumažinimas arba neskyrimas apskaičiuojamas remiantis tais kalendoriniais metais, kuriais reikalavimų nesilaikymas nustatytas, skirtomis arba skirtinomis išmokomis.

Apskaičiuojant to sumažinimo ir neskyrimo dydį atsižvelgiama į nustatyto reikalavimų nesilaikymo atvejo sunkumą, mastą, pastovumą arba pasikartojimą ir į tai, ar tas reikalavimų nesilaikymas tyčinis, vadovaujantis 87 straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų ar įstaigų atliktu vertinimu. Skiriamos administracinės nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

Administracinės nuobaudos taikomos ir apskaičiuojamos mutatis mutandis pagal atitinkamas 85 straipsnio 2, 5 ir 6 dalių nuostatas.

2. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas valstybėms narėms ir administracinių nuobaudų pagal šį skyrių veiksmingumą, proporcingumą bei atgrasomąjį poveikį, Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas išsamiomis tų nuobaudų taikymo ir jų dydžio apskaičiavimo taisyklėmis.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

I SKYRIUS

Informacijos perdavimas

90 straipsnis

Informacijos teikimas

1. Be įsipareigojimų teikti informaciją pagal Reglamentą (ES) 2021/2115, valstybės narės siunčia Komisijai šią informaciją, deklaracijas ir dokumentus:

dėl akredituotų mokėjimo agentūrų ir paskirtų bei akredituotų koordinavimo įstaigų:

i)	jų akreditavimo ir, kai aktualu, jų paskyrimo dokumentus,

ii)	informaciją apie jų funkcijas (akredituota mokėjimo agentūra arba paskirta ir akredituota koordinavimo įstaiga),

iii)	kai aktualu, informaciją apie akreditacijos panaikinimą;

dėl tvirtinančiųjų įstaigų:

i)	jų pavadinimą,

ii)	jų adresą;

dėl priemonių, susijusių su EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis finansuojamais veiksmais:

i)	akredituotos mokėjimo agentūros arba paskirtos ir akredituotos koordinavimo įstaigos pasirašytas išlaidų deklaracijas, kurios laikomos ir mokėjimo prašymais, ir reikalingą informaciją,

ii)	EŽŪGF atveju – jų finansinių poreikių sąmatas, o EŽŪFKP atveju – atnaujintas apskaičiuotas išlaidų deklaracijas, kurios bus pateiktos einamaisiais metais, ir apskaičiuotas kitų finansinių metų išlaidų deklaracijas;

iii)	akredituotų mokėjimo agentūrų valdymo pareiškimus ir metines ataskaitas.

2. Valstybės narės reguliariai informuoja Komisiją apie IV antraštinės dalies II skyriuje nurodytos integruotos sistemos taikymą. Komisija organizuoja keitimąsi nuomonėmis šiuo klausimu su valstybėmis narėmis.

91 straipsnis

Konfidencialumas

1. Valstybės narės ir Komisija imasi visų būtinų veiksmų, kad užtikrintų informacijos, pateiktos arba gautos pagal šį reglamentą įgyvendinant sąskaitų tikrinimo ir patvirtinimo priemones, konfidencialumą.

Tai informacijai taikomos Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 8 straipsnyje nustatytos taisyklės.

2. Nedarant poveikio su teismo procesais susijusioms nacionalinėms nuostatoms, informacija, surinkta atliekant IV antraštinės dalies III skyriuje numatytą tikrinimą, saugoma kaip profesinė paslaptis. Jos negalima perduoti kitiems asmenims, išskyrus tuos, kurie dėl savo pareigų valstybėse narėse arba Sąjungos institucijose privalo turėti apie ją žinių, kad galėtų atlikti tas pareigas.

92 straipsnis

Su informacijos perdavimu susiję įgyvendinimo įgaliojimai

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl:

formos, turinio, laikotarpių, laiko terminų ir tvarkos, kurių laikantis Komisijai perduodami arba pateikiami:

i)	išlaidų deklaracijos ir išlaidų sąmatos bei jų atnaujintos versijos, įskaitant asignuotąsias pajamas,

ii)	mokėjimo agentūrų valdymo pareiškimai ir metinės ataskaitos,

iii)	sąskaitų patvirtinimo ataskaitos,

iv)	akredituotų mokėjimo agentūrų, paskirtų ir akredituotų koordinavimo įstaigų ir paskirtų tvirtinančiųjų įstaigų pavadinimai ir duomenys,

v)	tvarka, pagal kurią atsižvelgiama į EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis finansuojamas išlaidas ir jos apmokamos,

vi)	pranešimai apie valstybių narių padarytus finansinius koregavimus, susijusius su kaimo plėtros intervencinėmis priemonėmis,

vii)	informacija apie priemones, kurių imtasi pagal 59 straipsnį;

b)	Komisijos ir valstybių narių keitimąsi informacija ir dokumentais reglamentuojančios tvarkos ir informacinių sistemų, įskaitant tomis sistemomis tvarkytinų duomenų rūšį, formą bei turinį ir atitinkamas duomenų saugojimo taisykles, įgyvendinimo;

c)	valstybių narių Komisijai pateikiamos informacijos, dokumentų, statistinių duomenų ir ataskaitų, taip pat tokio pateikimo terminų ir būdų.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

II SKYRIUS

Euro naudojimas

93 straipsnis

Bendrieji principai

1. Komisijos įgyvendinimo sprendimuose, kuriais patvirtinami BŽŪP strateginiai planai, nurodytos sumos, Komisijos įsipareigojimų ir mokėjimų sumos, įrodytos arba patvirtintos išlaidų sumos ir valstybių narių išlaidų deklaracijose nurodytos sumos išreiškiamos ir išmokamos eurais.

2. Žemės ūkio teisės aktuose nustatytos kainos ir sumos išreiškiamos eurais.

Valstybėse narėse, kurios yra įsivedusios eurą, tos kainos ir sumos gaunamos arba išmokamos eurais, o valstybėse narėse, kurios nėra įsivedusios euro – nacionaline valiuta.

94 straipsnis

Valiutos kursas ir operacinis įvykis

1. Valstybėse narėse, kurios nėra įsivedusios euro, 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos kainos ir sumos į nacionalinę valiutą konvertuojamos pagal jų valiutos kursą.

2. Valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra:

a)	sumų, surinktų arba išmokamų prekiaujant su trečiosiomis valstybėmis, atveju – muitinės importo arba eksporto formalumų užbaigimas;

b)	visais kitais atvejais – įvykis, kuriuo pasiekiamas veiksmo ekonominis tikslas.

3. Jei Reglamente (ES) 2021/2115 numatyta tiesioginė išmoka paramos gavėjui išmokama kita valiuta nei eurais, valstybės narės eurais išreikštą paramos sumą konvertuoja į nacionalinę valiutą remdamosi naujausiu jų valiutos kursu, kurį nustatė Europos Centrinis Bankas (ECB) iki metų, už kuriuos skiriama parama, spalio 1 d.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, valstybės narės tinkamai pagrįstais atvejais gali nuspręsti atlikti konvertavimą remdamosi valiutos kursų, kuriuos ECB nustatė vieno mėnesio laikotarpiu iki metų, už kuriuos skiriama parama, spalio 1 d., vidurkiu. Valstybės narės, kurios pasirenka tą galimybę, nustato ir paskelbia tą kurso vidurkį anksčiau nei tų metų gruodžio 1 d.

4. EŽŪGF atveju valstybės narės, kurios nėra įsivedusios euro, rengdamos savo išlaidų deklaracijas taiko tą patį valiutos kursą, kurį taikė išmokėdamos išmokas paramos gavėjams arba gaudamos pajamas pagal šį skyrių.

5. Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl operacinių įvykių ir taikytino valiutos kurso. Konkretus operacinis įvykis nustatomas atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

a)	faktinę galimybę kuo skubiau pritaikyti valiutos kurso koregavimus;

b)	operacinių įvykių panašumą vykdant analogiškus veiksmus rinkos organizavimo sistemoje;

c)	operacinių įvykių nuoseklumą įvairių kainų ir sumų, susijusių su rinkos organizavimu, atvejais;

d)	patikrų, kuriomis nustatoma, ar taikomi tinkami valiutos kursai, įvykdomumą ir veiksmingumą.

6. Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl valiutos kurso, taikomo rengiant išlaidų deklaracijas ir mokėjimo agentūros apskaitoje registruojant viešojo saugojimo operacijas.

95 straipsnis

Apsaugos priemonės ir nukrypti leidžiančios nuostatos

1. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais užtikrinamas Sąjungos teisės taikymas tais atvejais, kai jam gali trukdyti su nacionaline valiuta susijusi išskirtinė monetarinė praktika. Tais įgyvendinimo aktais gali būti nukrypstama nuo esamų taisyklių tik tokį laikotarpį, kuris yra griežtai būtinas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Apie pirmoje pastraipoje nurodytas priemones nedelsiant pranešama Europos Parlamentui, Tarybai ir valstybėms narėms.

2. Kai su nacionaline valiuta susijusi išskirtinė monetarinė praktika gali trukdyti taikyti Sąjungos teisę, Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuo šio skyriaus nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, šiais atvejais:

a)	kai valstybė narė naudoja neįprastus konvertavimo būdus, pavyzdžiui, kelis valiutų kursus, arba vykdo barterinius susitarimus;

b)	kai valstybių narių valiutos nekotiruojamos oficialiose užsienio valiutų rinkose arba kai tokių valiutų kurso svyravimo tendencijos gali iškreipti prekybą.

96 straipsnis

Euro naudojimas valstybėse narėse, kurios nėra įsivedusios euro

1. Jei valstybė narė, kuri nėra įsivedusi euro, nusprendžia išlaidas, patiriamas taikant žemės ūkio teisės aktus, apmokėti eurais, o ne savo nacionaline valiuta, ji imasi priemonių užtikrinti, kad euro naudojimas netaptų sisteminiu privalumu, palyginti su nacionalinės valiutos naudojimu.

2. Valstybė narė praneša Komisijai apie 1 dalyje nurodytas planuojamas priemones prieš joms įsigaliojant. Tos priemonės neįsigalioja tol, kol Komisija valstybei narei nepraneša joms pritarianti.

III SKYRIUS

Ataskaitų teikimas

97 straipsnis

Metinė finansinė ataskaita

Kasmet ne vėliau kaip metų, einančių po biudžetinių metų, rugsėjo 30 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia finansinę ataskaitą dėl EŽŪGF ir EŽŪFKP administravimo praėjusiais biudžetiniais metais.

IV SKYRIUS

Skaidrumas

98 straipsnis

Informacijos apie paramos gavėjus skelbimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad Reglamento (ES) 2021/1060 49 straipsnio 3 ir 4 dalių tikslais ir vadovaujantis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis, kasmet ex post būtų skelbiami EŽŪGF ir EŽŪFKP paramos gavėjai, įskaitant, kai taikytina, informaciją apie grupes, kurioms paramos gavėjai priklauso, vadovaujantis šio reglamento 59 straipsnio 4 dalimi, kurią joms tie paramos gavėjai pateikė pagal šio reglamento 59 straipsnio 4 dalį.

2. Paramos iš EŽŪFKP ir EŽŪGF gavėjams, kai aktualu, taikomi Reglamento (ES) 2021/1060 49 straipsnio 3 dalies a, b, d–j ir l punktai ir 49 straipsnio 4 dalis. To reglamento 49 straipsnio 3 dalies e punktas taikomas tik veiksmo tikslu. EŽŪFKP taikomas to reglamento 49 straipsnio 3 dalies k punktas.

3. Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	veiksmas – priemonė, sektorius arba intervencinės priemonės rūšis;

visos veiksmo išlaidos – pagal kiekvieną EŽŪGF arba EŽŪFKP lėšomis finansuojamą priemonę, sektorių arba intervencinės priemonės rūšį skirtų išmokų sumos, kiekvieno paramos gavėjo gautos atitinkamais finansiniais metais; skelbtinos išmokų pagal EŽŪFKP lėšomis finansuojamas intervencinių priemonių rūšis sumos atitinka visą viešąjį finansavimą, įskaitant tiek Sąjungos, tiek nacionalinį įnašą;

c)	veiksmo vietos nuoroda arba geografinė vieta – savivaldybė, kurioje paramos gavėjas gyvena arba kurioje jis yra registruotas, ir, jei įmanoma, pašto kodas arba savivaldybę nurodanti jo dalis.

4. Kiekviena valstybė narė pateikia Reglamento (ES) 2021/1060 49 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą informaciją vienoje bendroje interneto svetainėje. Tokia informacija turi išlikti prieinama dvejus metus nuo pirminio jos paskelbimo dienos.

Valstybės narės neskelbia Reglamento (ES) 2021/1060 49 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose nurodytos informacijos, jei paramos gavėjo per vienus metus gautos paramos suma yra ne didesnė nei 1 250 EUR.

99 straipsnis

Paramos gavėjų informavimas apie su jais susijusių duomenų skelbimą

Valstybės narės informuoja paramos gavėjus, kad su jais susiję duomenys bus viešai paskelbti pagal 98 straipsnį ir kad Sąjungos ir valstybių narių audito ir tyrimų įstaigos gali tokius duomenis tvarkyti siekdamos apsaugoti Sąjungos finansinius interesus.

Vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimais, kai tai susiję su asmens duomenimis, valstybės narės informuoja paramos gavėjus apie jų teises pagal tą reglamentą ir apie taikomas procedūras, pagal kurias naudojamasi tokiomis teisėmis.

100 straipsnis

Su skaidrumu susiję įgyvendinimo įgaliojimai

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl:

a)	formos, įskaitant informacijos pateikimo būdą pagal priemonę, sektorių arba intervencinės priemonės rūšį ir 98 ir 99 straipsniuose numatyto skelbimo tvarkaraščio;

b)	99 straipsnio vienodo taikymo;

c)	Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

V SKYRIUS

Asmens duomenų apsauga

101 straipsnis

Asmens duomenų tvarkymas ir apsauga

1. Nedarant poveikio 98, 99 ir 100 straipsniams, valstybės narės ir Komisija renka asmens duomenis siekdamos vykdyti atitinkamas pagal šį reglamentą joms nustatytas valdymo, kontrolės, audito ir stebėsenos bei vertinimo pareigas, visų pirma II antraštinės dalies II skyriuje, III antraštinės dalies III ir IV skyriuose, IV antraštinėje dalyje ir V antraštinės dalies III skyriuje nustatytas pareigas, taip pat statistikos tikslais, ir negali tvarkyti tų duomenų tokiu būdu, kuris yra nesuderinamas su tais tikslais.

2. Tuo atveju, kai asmens duomenys tvarkomi stebėsenos ir vertinimo tikslais pagal Reglamentą (ES) 2021/2115 ir statistikos tikslais, jie nuasmeninami.

3. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Reglamentais (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725. Visų pirma tokie duomenys nesaugomi tokia forma, kurią naudojant duomenų subjektų tapatybę galima nustatyti ilgiau, nei to reikia tikslais, kuriais tie duomenys buvo surinkti arba kuriais jie toliau tvarkomi, atsižvelgiant į taikytinoje Sąjungos ir nacionalinėje teisėje nustatytus minimalius saugojimo laikotarpius.

4. Valstybės narės informuoja duomenų subjektus apie tai, kad nacionalinės ir Sąjungos įstaigos gali tvarkyti jų duomenis šio straipsnio pagal 1 dalį ir kad šiuo atžvilgiu jie turi duomenų apsaugos teises, nustatytais reglamentais (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

DELEGUOTIEJI AKTAI IR ĮGYVENDINIMO AKTAI

102 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 11 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 5 dalyje, 23 straipsnio 2 dalyje, 38 straipsnio 2 dalyje, 40 straipsnio 3 dalyje, 41 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 47 straipsnio 1 dalyje, 52 straipsnio 1 dalyje, 54 straipsnio 4 dalyje, 55 straipsnio 6 dalyje, 60 straipsnio 3 dalyje, 64 straipsnio 3 dalyje, 74 straipsnyje, 76 straipsnio 2 dalyje, 85 straipsnio 7 dalyje, 89 straipsnio 2 dalyje, 94 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 95 straipsnio 2 dalyje ir 105 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami septynerių metų laikotarpiui nuo 2021 m. gruodžio 7 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki septynerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 11 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 5 dalyje, 23 straipsnio 2 dalyje, 38 straipsnio 2 dalyje, 40 straipsnio 3 dalyje, 41 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 47 straipsnio 1 dalyje, 52 straipsnio 1 dalyje, 54 straipsnio 4 dalyje, 55 straipsnio 6 dalyje, 60 straipsnio 3 dalyje, 64 straipsnio 3 dalyje, 74 straipsnyje, 76 straipsnio 2 dalyje, 85 straipsnio 7 dalyje, 89 straipsnio 2 dalyje, 94 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 95 straipsnio 2 dalyje ir 105 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 11 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 5 dalį, 23 straipsnio 2 dalį, 38 straipsnio 2 dalį, 40 straipsnio 3 dalį, 41 straipsnio 3 dalį, 44 straipsnio 4 ir 5 dalis, 47 straipsnio 1 dalį, 52 straipsnio 1 dalį, 54 straipsnio 4 dalį, 55 straipsnio 6 dalį, 60 straipsnio 3 dalį, 64 straipsnio 3 dalį, 74 straipsnį, 76 straipsnio 2 dalį, 85 straipsnio 7 dalį, 89 straipsnio 2 dalį, 94 straipsnio 5 ir 6 dalis, 95 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

103 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas – Žemės ūkio fondų komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

11, 12, 17, 18, 23, 26, 32, 39–44, 47, 51–55, 58, 59, 60, 64, 75, 82, 92, 95 ir 100 straipsnių tikslais klausimais, susijusiais su intervencinėmis priemonėmis tiesioginių išmokų forma, intervencinėmis priemonėmis tam tikruose sektoriuose, kaimo plėtrai skirtomis intervencinėmis priemonėmis ir bendru rinkų organizavimu, Komisijai padeda atitinkamai Žemės ūkio fondų komitetas, Reglamentu (ES) 2021/2115 įsteigtas Bendros žemės ūkio politikos komitetas ir Reglamentu (ES) Nr. 1308/2013 įsteigtas Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komitetas.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

104 straipsnis

Panaikinimas

1. Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 panaikinamas.

Tačiau:

Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 4 straipsnio 1 dalies b punktas, 5 straipsnis, 7 straipsnio 3 dalis, 9, 17, 21 ir 34 straipsniai, 35 straipsnio 4 dalis, 36, 37, 38, 40–43, 51, 52, 54, 56, 59, 63, 64, 67, 68, 70–75, 77, 91–97, 99 ir 100 straipsniai, 102 straipsnio 2 dalis ir 110 bei 111 straipsniai toliau taikomi:

i)	kiek tai susiję su patirtomis išlaidomis ir išmokėtomis išmokomis įgyvendinant paramos schemas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013 2022 kalendoriniais metais ir anksčiau;

ii)	priemonėms, įgyvendinamoms pagal reglamentus (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 229/2013, (ES) Nr. 1308/2013 ir (ES) Nr. 1144/2014, iki 2022 m. gruodžio 31 d.;

iii)

pagalbos schemoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115 (36) 5 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos c punkte ir 5 straipsnio 7 dalyje, kiek tai susiję su patirtomis išlaidomis ir išmokėtomis išmokomis vykdant veiksmus, įgyvendinamus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 po 2022 m. gruodžio 31 d. ir iki tų pagalbos schemų galiojimo pabaigos, ir

iv)	EŽŪFKP atveju – kiek tai susiję su paramos gavėjų patirtomis išlaidomis ir mokėjimo agentūros išmokėtomis išmokomis įgyvendinant kaimo plėtros programas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013;

Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 69 straipsnis toliau taikomas, kiek tai susiję su patirtomis išlaidomis ir išmokėtomis išmokomis įgyvendinant paramos schemas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013 ir įgyvendinant Komisijos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 patvirtintas kaimo plėtros programas bei kitas Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 II antraštinės dalies I skyriuje nustatytas BŽŪP priemones, įgyvendinamas iki 2023 m. sausio 1 d.;

c)	Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalis toliau taikoma, kiek tai susiję su pajamomis, deklaruotomis įgyvendinant kaimo plėtros programas, Komisijos patvirtintas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013, Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 27/2004 (37);

Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 toliau taikomas, kiek tai susiję su išlaidomis, susijusiomis su Reglamento (ES) 2021/2115 155 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisiniais įsipareigojimais. Nepaisant to, šio reglamento 31 straipsnis taikomas išlaidoms, apie kurias Komisijai pranešta pagal Reglamento (ES) 2021/2115 155 straipsnio 2 dalį, kuris šiuo tikslu laikomas intervencinės priemonės rūšimi.

2. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą, Reglamentą (ES) 2021/2115 bei Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 ir skaitomos pagal priede pateiktą atitikties lentelę.

105 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kurie yra būtini siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo Reglamente (ES) Nr. 1306/2013 numatytos tvarkos, kaip nurodyta šio reglamento 104 straipsnyje, prie šiuo reglamentu nustatytos tvarkos ir kuriais šis reglamentas papildomas nuo jame nustatytų taisyklių leidžiančiomis nukrypti nuostatomis ir kitomis taisyklėmis.

106 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2023 m. sausio 1 d.

Tačiau, kiek tai susiję su EŽŪGF, 16 straipsnis taikomas išlaidoms, patirtoms nuo 2022 m. spalio 16 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. gruodžio 2 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. VRTOVEC

(1) OL C 41, 2019 2 1, p. 1.

(2) OL C 62, 2019 2 15, p. 214.

(3) OL C 86, 2019 3 7, p. 173.

(4) 2021 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2021 m. gruodžio 2 d. Tarybos sprendimas.

(5) 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).

(6) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549).

(7) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(8) 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11).

(9) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.

(10) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(11) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(12) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(13) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(14) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(15) Žr. visų pirma 1989 m. gruodžio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-329/88 Europos Bendrijų Komisija prieš Graikijos Respubliką, ECLI:EU:C:1989:618; 1994 m. birželio 1 d. Teisingumo teismo sprendimą byloje C-317/92 Europos Bendrijų Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, ECLI:EU:C:1994:212; 2009 m. spalio 6 d. Teisingumo teismo (pirmosios kolegijos) sprendimą byloje C-562/07 Europos Bendrijų Komisija prieš Ispanijos Karalystę, ECLI:EU:C:2009:614; 1995 m. rugsėjo 14 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) sprendimą byloje T-571/93 Lefebvre frères et soeurs, GIE Fructifruit, Association des mûrisseurs indépendants ir Star fruits Cie prieš Europos Bendrijų Komisiją, ECLI:EU:T:1995:163; 2009 m. gegužės 19 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimą byloje C-531/06 Europos Bendrijų Komisija prieš Italijos Respubliką, ECLI:EU:C:2009:315.

(16) 2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 247/2006 (OL L 78, 2013 3 20, p. 23).

(17) 2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 229/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1405/2006 (OL L 78, 2013 3 20, p. 41).

(18) 2021 m. sausio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-361/19 De Ruiter vof prieš Minister van Landbouw, Natuur en Voedselkwaliteit, ECLI:EU:C:2021:71.

(19) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(20) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(21) 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159).

(22) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(23) 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

(24) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(25) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).

(26) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

(27) 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 58/2003, nustatantis vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus (OL L 11, 2003 1 16, p. 1).

(28) 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1).

(29) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 (OL L 317, 2014 11 4, p. 56).

(30) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(31) 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“) (OL L 84, 2016 3 31, p. 1).

(32) 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1).

(33) 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).

(34) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87 2009 3 31, p. 164).

(35) 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei beta antagonistus ir panaikinanti direktyvas 81/602/EEB, 88/146/EEB ir 88/299/EEB (OL L 125, 1996 5 23, p. 3).

(36) 2021 m. gruodžio 2d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2115, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų, (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos ir (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).

(37) 2004 m. sausio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 27/2004, nustatantis pereinamąsias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 taikymo taisykles dėl Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos kaimo plėtros priemonių finansavimo iš EŽŪOGF Garantijų skyriaus (OL L 5, 2004 1 9, p. 36).

PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013	Šis reglamentas	Reglamentas (ES) 2021/2115	Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013
1 straipsnis	1 straipsnis	–	–
2 straipsnis	2 ir 3 straipsniai	–	–
3 straipsnis	4 straipsnis	–	–
4 straipsnis	5 straipsnis	–	–
5 straipsnis	6 straipsnis	–	–
6 straipsnis	7 straipsnis	–	–
7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys	9 straipsnis	–	–
7 straipsnio 4 ir 5 dalys	10 straipsnis	–	–
7 straipsnio 6 dalis	–	–	–
8 straipsnis	11 straipsnis	–	–
9 straipsnis	12 straipsnis	–	–
10 straipsnis	37 straipsnio a punktas	–	–
11 straipsnis	44 straipsnio 1 dalis	–	–
12 straipsnis	–	15 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys	–
13 straipsnio 1 dalis	–	15 straipsnio 3 dalis	–
13 straipsnio 2 ir 3 dalys	–	–	–
14 straipsnis	–	–	–
15 straipsnis	–	–	–
16 straipsnis	14 straipsnis	–	–
17 straipsnis	20 straipsnis	–	–
18 straipsnis	21 straipsnis	–	–
19 straipsnis	22 straipsnis	–	–
20 straipsnis	23 straipsnis	–	–
21 straipsnis	24 straipsnis	–	–
22 straipsnis	25 straipsnis	–	–
23 straipsnis	26 straipsnis	–	–
24 straipsnis	15 straipsnis	–	–
25 straipsnis	16 straipsnis	–	–
26 straipsnis	17 straipsnis	–	–
27 straipsnis	18 straipsnis	–	–
28 straipsnis	19 straipsnis	–	–
29 straipsnis	–	–	–
30 straipsnis	36 straipsnis	–	–
31 straipsnis	27 straipsnis	–	–
32 straipsnis	28 straipsnis	–	–
33 straipsnis	29 straipsnis	–	–
34 straipsnis	30 straipsnis	–	–
35 straipsnis	31 straipsnis	–	–
36 straipsnis	32 straipsnis	–	–
37 straipsnis	33 straipsnis	–	–
38 straipsnis	34 straipsnis	–	–
39 straipsnis	35 straipsnis	–	–
40 straipsnis	38 straipsnis	–	–
41 straipsnis	39 straipsnis	–	–
42 straipsnis	–	–	–
43 straipsnis	45 straipsnis	–	–
44 straipsnis	43 straipsnio 1 dalis	–	–
45 straipsnis	46 straipsnis	–	–
46 straipsnis	43 straipsnio 2 dalis ir 47 straipsnis	–	–
47 straipsnis	49 straipsnis	–	–
48 straipsnis	50 straipsnis	–	–
49 straipsnis	51 straipsnio 1 ir 2 dalys	–	–
50 straipsnis	52 straipsnis	–	–
51 straipsnis	53 straipsnis	–	–
52 straipsnis	55 straipsnis	–	–
53 straipsnis	–	–	–
54 straipsnis	–	–	–
55 straipsnis	56 straipsnis	–	–
56 straipsnis	57 straipsnis	–	–
57 straipsnis	58 straipsnis	–	–
58 straipsnis	59 straipsnis	–	–
59 straipsnis	–	–	–
60 straipsnis	62 straipsnis	–	–
61 straipsnis	63 straipsnis	–	–
62 straipsnis	60 straipsnis	–	–
63 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipa ir 2–5 dalys	–	–	–
63 straipsnio 1 dalies antra pastraipa	61 straipsnis	–	–
64 straipsnis	–	–	–
65 straipsnis	–	–	–
66 straipsnis	64 straipsnis	–	–
67 straipsnis	65 straipsnis	–	–
68 straipsnis	66 straipsnis	–	–
69 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa	67 straipsnio 1 dalies antra pastraipa	–	–
69 straipsnio 1 dalies antra pastraipa	–	–	–
69 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa	67 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa	–	–
69 straipsnio 2 dalis	67 straipsnio 2 dalis	–	–
70 straipsnis	68 straipsnis	–	–
71 straipsnis	73 straipsnis	–	–
72 straipsnis	69 straipsnis	–	–
73 straipsnis	71 straipsnis	–	–
74 straipsnio 1 dalis	72 straipsnis	–	–
74 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys	–	–	–
75 straipsnis	44 straipsnio 2, 3 ir 5 dalys	–	–
76 straipsnis	74 straipsnis	–	–
77 straipsnis	–	–	–
78 straipsnis	75 straipsnis	–	–
79 straipsnis	76 straipsnis	–	–
80 straipsnis	77 straipsnio 1, 2 ir 5 dalys	–	–
81 straipsnis	78 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys	–	–
82 straipsnio 1 ir 2 dalys	78 straipsnio 4 ir 5 dalys	–	–
82 straipsnio 3 ir 4 dalys	–	–	–
83 straipsnio 1 dalis	79 straipsnis	–	–
83 straipsnio 2 ir 3 dalys	–	–	–
84 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalys	80 straipsnis	–	–
84 straipsnio 5 dalis	–	–	–
84 straipsnio 6 dalis	77 straipsnio 4 dalis	–	–
85 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys	–	–	–
85 straipsnio 2 dalis	77 straipsnio 3 dalis	–	–
86 straipsnio 1 dalis	80 straipsnio 2 dalies b punktas	–	–
86 straipsnio 2 dalis	–	–	–
87 straipsnis	81 straipsnis	–	–
88 straipsnis	82 straipsnis	–	–
89 straipsnis	–	–	90a straipsnis
90 straipsnis	–	–	116a straipsnis
91 straipsnis	–	12 straipsnis	–
92 straipsnis	–	12 straipsnis	–
93 straipsnis	–	12 straipsnis	–
94 straipsnis	–	14 straipsnis	–
95 straipsnis	–	–	–
96 straipsnis	83 straipsnis	–	–
97 straipsnis	84 straipsnis	–	–
98 straipsnis	–	–	–
99 straipsnis	85 straipsnis	–	–
100 straipsnis	86 straipsnis	–	–
101 straipsnio 1 dalis	–	–	–
101 straipsnio 2 dalis	85 straipsnio 7 dalis	–	–
102 straipsnis	90 straipsnis	–	–
103 straipsnis	91 straipsnis	–	–
104 straipsnis	92 straipsnis	–	–
105 straipsnis	93 straipsnis	–	–
106 straipsnis	94 straipsnis	–	–
107 straipsnis	95 straipsnis	–	–
108 straipsnis	96 straipsnis	–	–
109 straipsnis	97 straipsnis	–	–
110 straipsnis	–	128 straipsnis	–
111 straipsnis	98 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys	–	–
112 straipsnis	98 straipsnio 4 dalis	–	–
113 straipsnis	99 straipsnis	–	–
114 straipsnis	100 straipsnis	–	–
115 straipsnis	102 straipsnis	–	–
116 straipsnis	103 straipsnis	–	–
117 straipsnis	101 straipsnis	–	–
118 straipsnis	–	–	–
119 straipsnis	104 straipsnis	–	–
119a straipsnis	–	–	–
120 straipsnis	105 straipsnis	–	–
121 straipsnis	106 straipsnis	–	–
I priedas	–	–	–
II priedas	–	III priedas	–
III priedas	Priedas	–	–

2021 12 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 435/262

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/2117

2021 m. gruodžio 2 d.

kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų, (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos ir (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį, 114 straipsnį, 118 straipsnio pirmą pastraipą ir 349 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę (3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (4),

kadangi:

(1)

2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ nustatyti būsimos bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) uždaviniai, tikslai ir kryptys po 2020 m. Tie tikslai apima kurti labiau į rezultatus orientuotą BŽŪP, didinti modernizavimą ir tvarumą, įskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo vietovių ekonominį, socialinį, aplinkos bei klimato tvarumą, ir padėti mažinti su Sąjungos teisės aktais susijusią paramos gavėjų administracinę naštą;

(2)

kadangi vykdant BŽŪP reikia geriau reaguoti į iššūkius ir galimybes, kurių atsiranda tarptautiniu, Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu, vietos ir ūkio lygmenimis, būtina supaprastinti BŽŪP valdymą, gerinti tai, kaip ja siekiama Sąjungos tikslų, ir gerokai sumažinti administracinę naštą. BŽŪP turėtų būti grindžiamas veiklos rezultatų pasiekimu. Todėl Sąjunga turėtų nustatyti pagrindinius politikos kriterijus, tokius kaip BŽŪP tikslai ir jos pagrindiniai reikalavimai, o valstybės narės turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už tai, kaip jos pasiekia tuos nustatytus tikslus ir siektinas reikšmes. Didesnis subsidiarumas leidžia geriau atsižvelgti į vietos sąlygas ir poreikius, taip pat į ypatingą žemės ūkio veiklos pobūdį, kurį lemia žemės ūkio socialinė struktūra ir struktūriniai bei gamtiniai įvairių žemės ūkio regionų skirtumai, pritaikant paramą taip, kad ji kuo labiau padėtų siekti Sąjungos tikslų;

(3)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (5) (toliau – Finansinis reglamentas) ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir netiesioginį vykdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtose taisyklėse taip pat nustatytas bendras Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimas;

(4)	siekiant užtikrinti BŽŪP nuoseklumą, visos būsimos BŽŪP intervencinės priemonės turėtų būti įtrauktos į strateginį planą, kuris apimtų intervencinių priemonių rūšis tam tikruose sektoriuose, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1308/2013 (6);

(5)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 II priede nustatytos tam tikrų konkrečiuose sektoriuose, kuriems taikomas tas reglamentas, vartojamų terminų apibrėžtys. To priedo II dalies B skirsnyje nustatytas cukraus sektoriaus terminų apibrėžtis reikėtų išbraukti, nes jos nebetaikytinos. Siekiant atnaujinti kitų tame priede nurodytų sektorių terminų apibrėžtis atsižvelgiant į naujas mokslo žinias arba rinkos pokyčius, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tų apibrėžčių dalinio pakeitimo, tačiau įgaliojimai pridėti naujų apibrėžčių nedeleguojami. Todėl to priedo II dalies A skirsnio 4 punkte nustatyti atskiri Komisijai deleguoti įgaliojimai iš dalies pakeisti inulino sirupo apibrėžtį turėtų būti išbraukti. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (7) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(6)	Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 I dalis turėtų būti supaprastinta. Turėtų būti išbrauktos nereikalingos ir nebeaktualios terminų apibrėžtys ir nuostatos, kuriomis Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus;

(7)

atsižvelgiant į įgytą patirtį, tam tikri valstybės intervencijos laikotarpiai turėtų būti pratęsti. Jeigu valstybės intervencijos pradžia yra automatinė, valstybės intervencijos laikotarpis turėtų būti pratęstas vienam mėnesiui. Jeigu valstybės intervencijos pradžia priklauso nuo pokyčių rinkoje, valstybės intervencijos laikotarpis turėtų būti visus metus;

(8)	siekiant didesnio skaidrumo ir atsižvelgiant į Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, tikslinga numatyti skelbti atitinkamą informaciją apie taikant valstybės intervenciją supirktų produktų supirkimo ir pardavimo kiekį ir kainas;

(9)

paramos privačiajam alyvuogių aliejaus sandėliavimui teikimas pasirodė esantis veiksminga rinkos stabilizavimo priemonė. Atsižvelgiant į įgytą patirtį ir siekiant užtikrinti deramą gyvenimo lygį ir stabilizuoti alyvuogių aliejaus rinką bei valgomųjų alyvuogių sektorių, tikslinga išplėsti produktų, kurių privačiajam sandėliavimui gali būti teikiama parama, sąrašą, kad į jį taip pat būtų įtrauktos valgomosios alyvuogės;

(10)

Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei išstojus iš Sąjungos, turėtų būti atnaujinti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 23a straipsnyje nustatyti Sąjungos pagalbos vaisių ir daržovių ir pieno bei pieno produktų tiekimui į švietimo įstaigas apribojimai. Siekiant teisinio tikrumo tikslinga numatyti galimybę taikyti mažesnes ribas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(11)	Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 II dalies I antraštinės dalies II skyriaus 2–6 skirsnių nuostatos dėl pagalbos sistemų turėtų būti išbrauktos, nes visos intervencinių priemonių rūšys atitinkamuose sektoriuose turi būti nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/2115 (8);

(12)

Sąjungos vyno politika ir pagal ją veikianti leidimų išdavimo tvarka, pagal kurią nuo 2016 m. buvo sudarytos sąlygos tvarkingai auginti vynmedžius, prisidėjo prie Sąjungos vyno sektoriaus konkurencingumo padidinimo ir kokybiškos produkcijos gamybos skatinimo. Nors vyno sektorius pasiekė gamybos tiekimo, kokybės, vartotojų paklausos ir eksporto pusiausvyrą pasaulinėje rinkoje, ta pusiausvyra kol kas nėra pakankamai ilgalaikė ar stabili, visų pirma tais atvejais, kai vyno sektoriuje susiduriama su rimtais rinkos sutrikdymais. Be to, dėl vartotojų įpročių ir gyvenimo būdo pokyčių Sąjungoje nuolat mažėja vyno vartojimas. Todėl naujų vynmedžių sodinimo liberalizavimas ilguoju laikotarpiu gali sukelti grėsmę iki šiol pasiektai šio sektoriaus tiekimo pajėgumų, gamintojų deramo gyvenimo lygio ir priimtinų kainų vartotojams pusiausvyrai. Dėl to kyla pavojus pastaraisiais dešimtmečiais Sąjungos teisės aktais ir politika pasiektiems teigiamiems pokyčiams;

(13)

dabartinė leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarka taip pat laikoma itin svarbia siekiant užtikrinti vyno įvairovę ir atsižvelgti į Sąjungos vyno sektoriaus ypatumus. Sąjungos vyno sektoriui būdingos specifinės savybės, įskaitant ilgą vynuogynų ciklą dėl to, kad gamyba vykdoma tik praėjus keliems metams po sodinimo, tačiau vėliau tęsiama keletą dešimtmečių, ir dėl to, kad galimi dideli gamybos apimčių svyravimai priklausomai nuo derliaus. Skirtingai nei daugelyje vyną gaminančių trečiųjų šalių, Sąjungos vyno sektoriui taip pat būdingas labai didelis mažų, šeimos ūkių, skaičius, todėl vynų asortimentas yra labai įvairus. Todėl, siekiant užtikrinti jų projektų ekonominį gyvybingumą ir padidinti Sąjungos vyno sektoriaus konkurencingumą pasaulinėje rinkoje, ūkio subjektams šiame sektoriuje ir gamintojams reikalingas ilgalaikis nuspėjamumas, nes vynmedžių sodinimui reikalingos didelės investicijos;

(14)

siekiant įtvirtinti iki šiol pasiektus laimėjimus Sąjungos vyno sektoriuje ir užtikrinti ilgalaikę kiekybinę ir kokybinę pusiausvyrą sektoriuje nuolat tvarkingai auginant vynmedžius po 2030 m., leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkos galiojimas turėtų būti pratęstas iki 2045 m., t. y. laikotarpiui, kuris lygiavertis pradiniam laikotarpiui, nustatytam nuo 2016 m., tačiau numatant atlikti dvi laikotarpio vidurio peržiūras 2028 m. ir 2040 m., siekiant įvertinti tvarką ir, prireikus, pateikti pasiūlymų remiantis tų laikotarpio vidurio peržiūrų rezultatais, siekiant padidinti vyno sektoriaus konkurencingumą;

(15)

leidimas gamintojams atidėti vynuogynų atsodinimą galėtų daryti teigiamą poveikį aplinkai, nes sumažinus cheminių medžiagų naudojimą būtų pagerintos dirvožemio sanitarinės sąlygos. Todėl, siekiant prisidėti prie geresnio dirvožemio valdymo vynuogininkystės srityje, tikslinga leisti pratęsti atsodinimo leidimų galiojimą nuo trejų iki šešerių metų tais atvejais, kai atsodinama tame pačiame žemės sklype;

(16)

atsižvelgiant į dėl COVID-19 pandemijos Sąjungos vyno sektoriuje kilusią krizę Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/2220 (9) numatyta pratęsti leidimų sodinti naujus vynmedžius arba atsodinti vynmedžius, kurie baigė galioti 2020 m., galiojimą iki 2021 m. gruodžio 31 d. Dėl užsitęsusio COVID-19 pandemijos sukeltos krizės poveikio gamintojams, turintiems leidimus sodinti naujus vynmedžius arba atsodinti vynmedžius, kurių galiojimas baigėsi 2020 m. arba 2021 m., ir toliau iš esmės užkertamas kelias pasinaudoti tais leidimais paskutiniaisiais jų galiojimo metais. Siekiant išvengti tų leidimo praradimo ir sumažinti riziką, kad pablogės sąlygos, kuriomis būtų vykdomas sodinimas, tikslinga leisti dar kartą pratęsti leidimų sodinti naujus vynmedžius arba atsodinti vynmedžius, kurie baigė galioti 2020 m., galiojimą ir pratęsti leidimų, kurie baigė galioti 2021 m., galiojimą. Todėl visi leidimai sodinti naujus vynmedžius arba atsodinti vynmedžius, kurių galiojimas baigėsi 2020 m. arba 2021 m., turėtų būti pratęsti iki 2022 m. gruodžio 31 d.;

(17)

be to, atsižvelgiant į rinkos perspektyvų pokyčius, leidimų sodinti, kurie baigė galioti 2020 m. ir 2021 m., turėtojai turėtų turėti galimybę nepasinaudoti savo leidimais ir jiems neturėtų būti taikomos administracinės nuobaudos. Be to, siekiant užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai, gamintojams, kurie pagal Reglamentą (ES) 2020/2220 ne vėliau kaip 2021 m. vasario 28 d. kompetentingai institucijai deklaravo, kad jie neketina pasinaudoti savo leidimu nežinodami apie galimybę leidimo galiojimą pratęsti antriems metams, turėtų būti leidžiama atsiimti savo pareiškimus ne vėliau kaip 2022 m. vasario 28 d. kompetentingai institucijai raštu pateikus pranešimą ir pasinaudoti savo leidimu iki 2022 m. gruodžio 31 d.;

(18)

dėl to, kad COVID-19 pandemija sukėlė rinkos sutrikimų ir ekonominį netikrumą, susijusius su tų leidimų naudojimu, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl leidimų sodinti naujus vynmedžius ar juos atsodinti, kurių galiojimas baigiasi 2020 m. ir 2021 m., turėtų būti taikomos atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(19)

atsižvelgiant į tai, kad 2014–2017 m. keliose valstybėse narėse vynmedžiais apsodintas faktinis plotas sumažėjo, ir atsižvelgiant į galimą gamybos sumažėjimą dėl šios priežasties, nustatydamos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 63 straipsnio 1 dalyje nurodytą plotą, dėl kurio išduodami leidimai sodinti naujus vynmedžius, valstybės narės turėtų turėti galimybę rinktis: remtis šiuo metu galiojančiu pagrindu arba procentine bendro ploto, faktiškai apsodinto vynmedžiais jų teritorijoje 2015 m. liepos 31 d., dalimi, prie jos pridedant plotą, dėl kurio suteiktos sodinimo teisės pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007 (10), kurias 2016 m. sausio 1 d. buvo galima pakeisti leidimais toje valstybėje narėje;

(20)

turėtų būti patikslinta, kad valstybės narės, kurios leidimus regioniniu lygmeniu išduoda tik konkrečioms vietovėms, kurioms leidžiama gaminti vynus su saugoma kilmės vietos nuoroda arba vietovėms, kurioms leidžiama gaminti vynus su saugoma geografine nuoroda, gali reikalauti, kad tokie leidimai būtų naudojami tuose regionuose;

(21)

turėtų būti patikslinta, kad valstybės narės gali leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tikslu taikyti objektyvius ir nediskriminacinius tinkamumo ir prioriteto kriterijus nacionaliniu ar regionų lygmeniu. Be to, valstybių narių patirtis rodo, kad reikia peržiūrėti kai kuriuos prioritetų kriterijus, siekiant pirmenybę teikti tiems vynuogynams, kurie prisideda prie vynmedžių genetinių išteklių išsaugojimo, ir ūkiams, kurių didesnis išlaidų veiksmingumas, konkurencingumas ar dalyvavimas rinkose yra įrodyti;

(22)

siekiant užtikrinti, kad nebūtų suteiktas joks pranašumas fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio atžvilgiu yra nustatyta, kad tokiam pranašumui įgyti būtinos sąlygos buvo sukurtos dirbtinai, tikslinga patikslinti, kad valstybėms narėms turėtų būti leidžiama priimti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią galimybei apeiti taisykles dėl naujų vynmedžių sodinimo apsaugos mechanizmo ir leidimų sodinti naujus vynmedžius išdavimui taikomus tinkamumo ir prioriteto kriterijus;

(23)

vėliausias prašymų sodinimo teises pakeisti leidimais pateikimo terminas baigiasi 2022 m. gruodžio 31 d. Kai kuriais atvejais tokios aplinkybės kaip dėl COVID-19 pandemijos kilusi ekonomikos krizė galėjo apriboti sodinimo teisių pakeitimą leidimais sodinti. Dėl tos priežasties ir siekiant leisti valstybėms narėms išlaikyti tokias sodinimo teises atitinkančius jų gamybos pajėgumus, tikslinga nustatyti, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. sodinimo teisės, kurias galima pakeisti sodinimo leidimais iki 2022 m. gruodžio 31 d., tačiau kurios dar nepakeistos leidimais sodinti, išlieka atitinkamai valstybei narei, kuri gali ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. suteikti jas kaip leidimus sodinti naujus vynmedžius ir tų leidimų neįskaičiuoti į Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 63 straipsnyje nustatytus apribojimus;

(24)

kai kuriose valstybėse narėse yra tradicinių vynuogynų, apsodintų tokiomis vynuogių veislėmis, kurių neleidžiama naudoti vyno gamybos tikslais, ir kurių gamyba, įskaitant fermentuotų vynuogių gėrimų gamybai išskyrus vynus, nėra skirta vyno rinkai. Tikslinga patikslinti, kad tokiems vynuogynams netaikomi įpareigojimai išnaikinti ir kad šiame reglamente nustatyta leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarka netaikoma tokių veislių vynmedžių sodinimui ir atsodinimui, kai jie naudojami kitais nei vyno gamybos tikslais;

(25)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 90 straipsnyje nustatyta, kad išskyrus atvejus, kai pagal SESV sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose numatyta kitaip, Sąjungos taisyklės dėl tam tikrų vyno sektoriaus produktų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų, ženklinimo, apibrėžčių, pavadinimų ir prekinių pavadinimų, taip pat dėl Sąjungoje leidžiamos vynininkystės praktikos turi būti taikomos į Sąjungą importuojamiems produktams. Todėl, siekiant nuoseklumo, tikslinga taip pat nustatyti, kad taisyklės dėl tų importuojamų produktų atitikties sertifikatų ir analizės ataskaitų taip pat turėtų būti taikomos atsižvelgiant į tarptautinius susitarimus, sudarytus pagal SESV;

(26)

BŽŪP reformos kontekste nuostatos, susijusios su produktų, kurie neatitinka ženklinimo taisyklių, pašalinimu iš rinkos, turėtų būti įtrauktos į Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013. Atsižvelgiant į augančią vartotojų paklausą vykdyti produktų kontrolę, valstybės narės turėtų imtis priemonių užtikrinti, kad produktai, kurie nėra paženklinti laikantis to reglamento reikalavimų, nebūtų pateikiami rinkai arba, jei tokie produktai jau buvo pateikti rinkai, jie būtų iš rinkos pašalinti. Pašalinimas apima galimybę ištaisyti produktų ženklinimą galutinai nepašalinant jų iš rinkos;

(27)

atsižvelgiant į tai, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 (11) panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/2116 (12), į Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl patikrinimų ir nuobaudų, susijusių su prekybos taisyklėmis, saugomomis kilmės vietos nuorodomis, geografinėmis nuorodomis ir tradiciniais terminais;

(28)

kad gamintojai galėtų naudoti geriau prie kintančių klimato sąlygų prisitaikiusias ir atsparesnes ligoms vynuogių veisles, reikėtų numatyti nuostatą, pagal kurią leidžiama naudoti kilmės vietos nuorodą produktams, pagamintiems tiek iš vynuogių veislių priklausančių Vitis vinifera, tiek iš vynuogių veislių, išvestų sukryžminus rūšies Vitis vinifera ir kitų genties Vitis rūšių vynmedžius;

(29)

kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos apibrėžtys Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 turėtų būti suderintos su apibrėžtimis, pateiktomis Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutartis), patvirtintoje Tarybos sprendimu 94/800/EB (13), ir ypač su TRIPS sutarties 22 straipsnio 1 dalimi, taigi, geografinėje nuorodoje turi būti nurodoma, kad produktas kilęs iš konkrečios vietos, regiono ar šalies. Siekiant aiškumo, tikslinga aiškiai nustatyti, kad tokia peržiūrėta kilmės vietos nuorodos apibrėžtis apima tradiciškai vartojamus pavadinimus. Dėl tos priežasties Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 išdėstytas reikalavimų tradiciškai vartojamiems pavadinimams, kad jie būtų laikomi kilmės vietos nuoroda vynų sektoriuje, sąrašas taps nebeaktualus ir turėtų būti išbrauktas. Nuoseklumo tikslais toks patikslinimas taip pat turėtų būti įtrauktas į Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 išdėstytą geografinės nuorodos vyno sektoriuje apibrėžtį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1151/2012 (14) išdėstytas kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos maisto sektoriuje apibrėžtis;

(30)

geografinė aplinka su savo gamtiniais ir žmogiškaisiais veiksniais yra itin svarbus elementas, turintis įtakos vynuogynų, žemės ūkio ir maisto produktų, kuriems taikoma saugomos kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos teikiama apsauga pagal reglamentus (ES) Nr. 1308/2013 ir (ES) Nr. 1151/2012, kokybei ir savybėms. Visų pirma, kalbant apie šviežius produktus, kurie buvo mažai arba visai nebuvo perdirbti, gamtos veiksniai gali būti svarbiausi nustatant atitinkamo produkto kokybę ir savybes, o žmogaus veiklos veiksnių indėlis į produkto kokybę ir savybes gali būti mažiau konkretus. Todėl žmogiškieji veiksniai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama rengiant produkto kokybės ar savybių ir konkrečios geografinės aplinkos ryšio aprašą, kuris turi būti įtrauktas į saugomos kilmės vietos nuorodos produkto specifikaciją pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 94 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 7 straipsnį, neturėtų apsiriboti tik konkrečiais gamybos ar perdirbimo metodais, suteikiančiais konkrečią atitinkamo produkto kokybę, bet gali apimti veiksnius, kaip, pavyzdžiui, dirvožemio ir kraštovaizdžio valdymą, auginimo praktiką ir bet kokią kitą žmogaus veiklą, kuria prisidedama prie pagrindinių gamtinių veiksnių, kurie daugiausia lemia geografinę aplinką ir atitinkamo produkto kokybę ir savybes, išlaikymo;

(31)

siekiant užtikrinti, kad būtų nuosekliai priimami sprendimai dėl apsaugos paraiškų ir prieštaravimo, pateiktų per Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 96 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 49 straipsnyje nurodytą preliminarią nacionalinę procedūrą, Komisijai turėtų būti laiku ir reguliariai pranešama, kada nacionaliniuose teismuose ar kituose organuose pradedama procedūra dėl apsaugos paraiškos, valstybės narės persiųstos Komisijai, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 96 straipsnio 5 dalyje ir Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 49 straipsnio 4 dalyje. Dėl tos pačios priežasties, kai valstybė narė praneša Komisijai apie nacionalinį sprendimą, kai tikėtina, kad nacionalinis sprendimas, kuriuo grindžiama apsaugos paraiška, pasibaigus nacionaliniam teismo procesui bus paskelbtas negaliojančiu, Komisijai neturėtų būti taikoma pareiga per nustatytą terminą atlikti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 97 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnyje išdėstytą tikrinimo procedūrą, susijusią su apsaugos paraiška, ir pareiga informuoti pareiškėją apie vėlavimo priežastis. Siekiant apsaugoti pareiškėją nuo nepagrįstų teisinių veiksmų ir išsaugoti pareiškėjo pagrindinę teisę per pagrįstą laikotarpį gauti saugomą geografinę nuorodą, išimtis turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai apsaugos paraiška pripažinta negaliojančia nacionaliniu lygmeniu nedelsiant taikomu, bet ne galutiniu teismo sprendimu, arba kai valstybės narės mano, kad ieškinys, kuriuo ginčijamas paraiškos teisėtumas, yra pagrįstas;

(32)	geografinių nuorodų registravimas turėtų būti supaprastintas ir paspartintas atskiriant vertinimą, ar laikomasi intelektinės nuosavybės taisyklių, nuo vertinimo, ar produktų specifikacijos atitinka prekybos standartuose ir ženklinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus;

(33)

valstybių narių kompetentingų institucijų atliekamas vertinimas yra labai svarbus šios registravimo procedūros etapas. Valstybės narės turi žinių, praktinės patirties ir galimybių gauti duomenų, todėl gali geriausiai patikrinti, ar paraiškoje pateikta informacija yra tiksli ir teisinga. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad to vertinimo rezultatas, kuris turi būti tiksliai užrašytas bendrajame dokumente glaustai apibendrinant svarbius produkto specifikacijos elementus, būtų patikimas ir tikslus. Tada, atsižvelgdama į subsidiarumo principą, Komisija turėtų patikrinti paraiškas ir įsitikinti, kad jose nėra akivaizdžių klaidų, siekdama užtikrinti visų pirma, kad jose būtų pateikta reikalaujama informacija, jose nebūtų akivaizdžių esminių klaidų, kad pateikti motyvai pagrįstų paraišką, ir kad būtų vadovaujamasi Sąjungos teise bei atsižvelgiama į suinteresuotųjų subjektų už valstybės narės, kurioje pateikta paraiška, ir už Sąjungos ribų interesus;

(34)

laikotarpis, per kurį galima pateikti prieštaravimą vyno sektoriuje, turėtų būti pratęstas iki trijų mėnesių siekiant užtikrinti, kad visoms suinteresuotosioms šalims pakaktų laiko išanalizuoti apsaugos paraišką ir jos galėtų pateikti prieštaravimo pareiškimą. Siekiant užtikrinti, kad pagal Reglamentus (ES) Nr. 1308/2013 ir (ES) Nr. 1151/2012 būtų taikoma ta pati prieštaravimo procedūra ir valstybės narės galėtų suderintai ir efektyviai persiųsti Komisijai jų teritorijoje gyvenančių ar įsisteigusių fizinių arba juridinių asmenų gautus prieštaravimus, fizinių arba juridinių asmenų prieštaravimai turėtų būti teikiami per tos valstybės narės, kurioje jie gyvena arba yra įsisteigę, valdžios institucijas. Siekiant supaprastinti prieštaravimo procedūrą, Komisija turėtų būti įgaliota atmesti nepriimtinus prieštaravimo pareiškimus įgyvendinimo aktu, kuriuo suteikiama apsauga atitinkamai kilmės vietos nuorodai arba geografinei nuorodai;

(35)

siekiant padidinti procedūrų efektyvumą ir užtikrinti vienodas kilmės vietos nuorodų arba geografinių nuorodų apsaugos suteikimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais tokia apsauga vyno sektoriuje suteikiama netaikant nagrinėjimo procedūros tais atvejais, kai nepateikta jokio priimtino prieštaravimo pareiškimo dėl apsaugos paraiškos. Tais atvejais, kai priimtinas prieštaravimo pareiškimas yra pateiktas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais apsauga būtų suteikta arba apsaugos paraiška atmesta laikantis nagrinėjimo procedūros;

(36)

turėtų būti paaiškintas vynuogių produktų prekių ženklų ir geografinių nuorodų ryšys atmetimo, panaikinimo ir sambūvio kriterijų atžvilgiu. Toks paaiškinimas neturėtų daryti poveikio geografinių nuorodų turėtojų įgytoms teisėms nacionaliniu lygmeniu arba turimoms teisėms pagal tarptautinius susitarimus, kuriuos valstybės narės sudarė laikotarpiu iki Sąjungos vynuogių produktų apsaugos sistemos sukūrimo;

(37)

taisyklės dėl nacionalinių procedūrų, prieštaravimo procedūros, pakeitimų skirstymo į Sąjungos lygmens pakeitimus ir standartinius pakeitimus, įskaitant pagrindines taisykles dėl tokių pakeitimų priėmimo, ir dėl laikino ženklinimo ir pateikimo, šiuo metu nustatytos Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2019/33 (15), yra svarbus kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugos vyno sektoriuje sistemos elementas. Suderinamumo su Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/787 (16) ir paprastesnio taikymo tikslais tos nuostatos turėtų būti įtrauktos į Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013;

(38)

kalbant apie geografinių nuorodų apsaugą, svarbu deramai atsižvelgti į Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos, įskaitant jo V straipsnį dėl tranzito laisvės, kuris buvo patvirtintas Sprendimu 94/800/EB. Pagal tą teisinę sistemą, siekiant sustiprinti geografinių nuorodų apsaugą ir veiksmingiau kovoti su klastojimu, tokios kilmės vietos nuorodų arba geografinių nuorodų apsaugos nuostatos turėtų būti taikomos ir prekėms, kurios yra įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją, bet neišleidžiamoms į laisvą apyvartą, ir kurių atveju turėtų būti laikomasi specialių muitinės procedūrų, susijusių, pavyzdžiui, su tranzito, sandėliavimo, specifinio panaudojimo ar perdirbimo procedūromis. Todėl Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta apsauga turėtų būti taikoma plačiau ir apimti prekes, kurios tranzitu vežamos per Sąjungos muitų teritoriją, o Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 13 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnyje nustatyta kilmės vietos nuorodų, geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių apsauga turėtų būti taikoma ir prekėms, kurios parduodamos internetu arba kitais elektroninės prekybos būdais. Be to, kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos vyno sektoriuje taip pat turėtų būti saugomos nuo bet kokio tiesioginio ar netiesioginio naudojimo komerciniais tikslais, kai jos nurodo produktus, naudojamus kaip sudedamosios dalys. Kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos vyno sektoriuje ir garantuoti tradiciniai gaminiai taip pat turėtų būti apsaugoti nuo netinkamo naudojimo, imitavimo ir mėgdžiojimo, kai jie yra naudojami nurodyti produktus, naudojamus kaip sudedamosios dalys;

(39)	kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsaugą turėtų būti įmanoma panaikinti tokiomis aplinkybėmis, kai šiomis nuorodomis nebesinaudojama arba kai Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 95 straipsnyje nurodytas pareiškėjas nebenori, kad ta apsauga būtų taikoma;

(40)

atsižvelgiant į nuolat didėjančią naujoviškų vynuogių produktų, kurių faktinė alkoholio koncentracija yra mažesnė negu minimali faktinė alkoholio koncentracija, nustatyta vynuogių produktams Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalyje, paklausą tarp vartotojų, turėtų būti įmanoma tokius naujoviškus vynuogių produktus gaminti ir Sąjungoje. Tuo tikslu būtina nustatyti sąlygas, kuriomis tam tikri vynuogių produktai gali būti dealkoholizuoti ar iš dalies dealkoholizuoti, ir nustatyti leidžiami dealkoholizavimo procesai. Nustatant tas sąlygas turėtų būti atsižvelgta į Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos (OIV) rezoliucijas OIV-ECO 432-2012 „Gėrimai, pagaminti iš dealkoholizuoto vyno“, OIV-ECO 433-2012 „Gėrimai, pagaminti iš dalies dealkoholizavus vyną“ ir OIV-ECO 523-2016 „Vynai, kurių alkoholio tūris pakeistas dealkoholizavimo procesu“ bei OIV-OENO 394A-2012 „Vynų dealkoholizavimas“;

(41)

tie naujoviški vynuogių produktai niekada nebuvo parduodami Sąjungoje kaip vynas. Dėl tos priežasties reikia vykdyti tolesnius mokslinius tyrimus ir eksperimentus, kad būtų pagerinta tų produktų kokybė ir visų pirma užtikrinta, kad visiškas alkoholio tūrio pašalinimas leistų išsaugoti išskirtines kokybiškų vynų, kurie saugomi geografine nuoroda arba kilmės vietos nuoroda, savybes. Todėl nors turėtų būti leidžiama iš dalies ir visiškai dealkoholizuoti vynus be geografinės nuorodos arba kilmės vietos nuorodos, tačiau vynus su saugoma geografine nuoroda arba saugoma kilmės vietos nuoroda turėtų būti leidžiama dealkoholizuoti tik iš dalies. Be to, siekiant užtikrinti aiškumą ir skaidrumą tiek vynų su geografine nuoroda ar kilmės vietos nuoroda gamintojams, tiek vartotojams, tikslinga nustatyti, kad tais atvejais, kai vynai su geografine nuoroda ar kilmės vietos nuoroda gali būti dealkoholizuoti iš dalies, to gaminio specifikacijoje turėtų būti pateiktas iš dalies dealkoholizuoto vyno aprašymas, kai taikytina, nurodant konkretų vynininkystės metodą, kuris turi būti naudojamas dealkoholizuotam vynui ar vynams gaminti, ir galimi jų gamybos apribojimai;

(42)

siekiant vartotojams suteikti daugiau informacijos, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 119 straipsnyje nurodyti privalomi duomenys turėtų būti papildyti privaloma maistingumo deklaracija ir sudedamųjų dalių sąrašu. Tačiau gamintojai turėtų turėti galimybę ant pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje pateikiamos maistingumo deklaracijos turinį apriboti nurodant tik energetinę vertę, o visą maistingumo deklaraciją ir sudedamųjų dalių sąrašą pateikti elektroninėmis priemonėmis, kartu vengiant bet kokio naudotojų duomenų rinkimo ar sekimo bei informacijos rinkodaros tikslais teikimo. Tačiau visos ant pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje pateikiamos maistingumo deklaracijos nenurodymas neturėtų daryti poveikio esamam reikalavimui etiketėje išvardyti medžiagas, sukeliančias alergines reakcijas ar netoleravimą. Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 122 straipsnyje numatyta, kad pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 papildymo nustatant taisykles, susijusias su sudedamųjų dalių nurodymu ir pavadinimu. Prekiauti esamomis vyno atsargomis turėtų būti toliau leidžiama ir pradėjus taikyti naujus ženklinimo reikalavimus, kol tos atsargos baigsis. Ūkio subjektams turėtų būti suteikta pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų ženklinimo reikalavimų prieš pradedant tuos reikalavimus taikyti;

(43)

siekiant užtikrinti, kad vartotojai būtų informuojami apie nealkoholinių vyno produktų pobūdį ir kad taisyklės, kuriomis reglamentuojamas produktų ženklinimas ir pateikimas vyno sektoriuje, taip pat būtų taikomos nealkoholiniams vynuogių produktams arba sumažinto alkoholio kiekio vynuogių produktams, turėtų būti iš dalies pakeistas Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 119 straipsnis. Tačiau siekiant išlaikyti dabartinį informavimo apie minimalų tinkamumo vartoti terminą lygį, kurį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 (17) reikalaujama užtikrinti gėrimų, kurių tūrinė alkoholio koncentracija yra mažesnė nei 10 %, atžvilgiu, tikslinga reikalauti, kad produktų, kurie buvo dealkoholizuoti ir jų faktinė tūrinė alkoholio koncentracija yra mažesnė nei 10 %, atveju kaip privalomi duomenys būtų nurodomas minimalus tinkamumo vartoti terminas;

(44)

be to, į Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 I priedo XII dalį, kurioje išvardyti vyno sektoriui priklausantys produktai, šiuo metu įtraukti iš dalies dealkoholizuoti vynai, kurių tūrinė alkoholio koncentracija viršija 0,5 %. Siekiant užtikrinti, kad visi dealkoholizuoti vynai, įskaitant tuos, kurių tūrinė alkoholio koncentracija yra 0,5 % ar mažesnė, būtų įtraukti į vyno sektorių, tikslinga iš dalies pakeisti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 I priedo XII dalį į ją įtraukiant naują įrašą;

(45)

kalbant apie taisykles, kuriomis reglamentuojamos butelių uždarymo priemonių naudojimo vyno sektoriuje sąlygos, taip siekiant užtikrinti, kad vartotojai būtų apsaugoti nuo klaidinančio su tam tikrais gėrimais siejamų uždarymo priemonių naudojimo ir nuo pavojingų uždarymo priemonių medžiagų, galinčių užteršti gėrimus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(46)	taisyklės ir reikalavimai, susiję su cukraus kvotų sistema, nustojo galioti 2016–2017 prekybos metų pabaigoje. Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 124 straipsnis ir 127–144 straipsniai yra nebeaktualūs ir turėtų būti išbraukti;

(47)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/633 (18) nustatyta vynuogių ir misos pardavimo vyno sektoriuje ilgiausio mokėjimo termino išimtis. Siekiant prisidėti prie vyno tiekimo grandinės stabilumo ir suteikti žemės ūkio produktų gamintojams ilgalaikių prekybos santykių saugumą, neišpilstyto vyno pardavimui turėtų būti taikomos tokios pačios sąlygos ir taisyklės. Todėl tikslinga nustatyti, kad, nukrypstant nuo Direktyvoje (ES) 2019/633 nustatytų ilgiausių mokėjimo terminų, valstybės narės, gavusios tarpšakinės organizacijos prašymą, gali nuspręsti, kad taikytini ilgiausi mokėjimo terminai netaikomi neišpilstyto vyno pardavimui, jeigu konkrečios mokėjimo termino sąlygos yra įtrauktos į standartines sutartis, kurių galiojimą valstybės narės pratęsė pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 164 straipsnį anksčiau nei 2021 m. spalio 31 d., ir jeigu tiekimo sutartys, kurias sudarė neišpilstyto vyno tiekėjai ir jų tiesioginiai pirkėjai, yra daugiametės arba tampa daugiametėmis;

(48)

jeigu žemės ūkio produktų pristatymui, kurį atlieka gamintojas perdirbėjui arba platintojui, taikoma rašytinė sutartis arba pasiūlymas pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 148 ir 168 straipsnius ir už pristatymą mokėtina kaina apskaičiuojama derinant įvairius sutartyje nurodytus veiksnius, tie veiksniai, kurie gali apimti objektyvius rodiklius, indeksus ir apskaičiavimo metodus, turėtų būti lengvai suprantami sutarties ar pasiūlymo šalims. Be to, valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti neprivalomus rodiklius, kuriuos galėtų naudoti sutarčių šalys, remdamosi turima objektyvia rinkos informacija ir tyrimais;

(49)

Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei išstojus iš Sąjungos, Sąjungos bendra žalio pieno gamybos apimtis sumažėjo. Siekiant nepažeisti gamintojų organizacijoms pieno ir pieno produktų sektoriuje suteiktų įgaliojimų vesti derybas dėl sutarčių, turėtų būti padidinta taikytina kiekybinė norma, išreikšta bendros Sąjungos gamybos apimties procentine dalimi, susijusi su žalio pieno kiekiu, kuriam taikomos tokios derybos. Siekiant teisinio tikrumo tikslinga numatyti galimybę taikyti padidintas kiekybines normas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(50)

kad būtų pasiekti Sąjungos aplinkos tikslai, valstybės narės turėtų galėti pripažinti gamintojų organizacijas, kurios siekia specifinių tikslų, susijusių su šalutinių produktų, galutinių atliekų srautų ir atliekų tvarkymu ir valorizacija, visų pirma apsaugoti aplinką ir skatinti žiediškumą, taip pat gamintojų organizacijas, kurios siekia tikslų, susijusių su bet kurio sektoriaus savitarpio pagalbos fondų valdymu. Todėl tikslinga išplėsti galiojantį gamintojų organizacijų tikslų sąrašą, išdėstytą Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 152 straipsnyje. Siekiant padidinti gamintojų organizacijų skaidrumą, gamintojų organizacijų įstatuose taip pat turėtų būti numatyta galimybė gamintojams nariams demokratiškai tikrinti savo organizacijos apskaitą ir biudžetus. Be to, siekiant palengvinti gamintojų organizacijų sudaromus komercinius sandorius, tikslinga nustatyti, kad gamintojų organizacijos įstatuose gali būti leidžiama gamintojams nariams tiesiogiai kontaktuoti su pirkėjais, jei toks tiesioginis kontaktas nekelia pavojaus tos gamintojų organizacijos produktų pasiūlos ir pateikimo rinkai koncentravimo funkcijai ir su sąlyga, kad gamintojų organizacija ir toliau gali savo nuožiūra priimti sprendimus dėl esminių elementų, susijusių su gamintojų organizacijos atliekamu pardavimu;

(51)	atsižvelgiant į įgytą patirtį, taip pat pieno ir pieno produktų sektoriaus raidą nuo kvotų sistemos galiojimo pabaigos, nebetikslinga toliau taikyti specialiųjų taisyklių, susijusių su pieno ir pieno produktų sektoriaus tarpšakinių organizacijų tikslais ir pripažinimo tvarka;

(52)

patirtis įvairiuose sektoriuose rodo, kad valstybės narės gali pripažinti skirtingų geografinių lygmenų tarpšakines organizacijas, nepakenkdamos tokių organizacijų vaidmeniui ir tikslams. Todėl tikslinga paaiškinti, kad valstybės narės gali pasirinkti pripažinti tokias vieno ar daugiau geografinių lygmenų tarpšakines organizacijas. Tarpšakinės organizacijos turi siekti konkretaus tikslo, atsižvelgdamos į savo narių ir vartotojų interesus. Atsižvelgiant į Sąjungos aplinkos apsaugos tikslus, tikslinga išplėsti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 157 straipsnyje nustatytų tikslų sąrašą, į jį įtraukiant reikalingos informacijos teikimą ir būtinų mokslinių tyrimų vykdymą, plėtojant produktus, kurie yra labiau tinkami klimato srities veiksmams ir gyvūnų sveikatos bei gyvūnų gerovės apsaugai, prisidėjimą prie šalutinių produktų valorizacijos ir atliekų kiekio mažinimo bei tvarkymo, gyvūnų sveikatai, augalų apsaugai ir aplinkai kylančios rizikos prevencijos, kontrolės ir valdymo priemonių skatinimą ir įgyvendinimą, be kita ko, steigiant ir valdant fondus arba prisidedant prie tokių fondų finansavimo, siekiant ūkininkams išmokėti finansinę kompensaciją už sąnaudas ir ekonominius nuostolius, patirtus dėl tokių priemonių skatinimo ir įgyvendinimo. Siekiant išvengti rizikos, kad maisto grandinės tam tikro etapo organizacijos nesutelktų daugiau galios, valstybės narės turėtų pripažinti tik tarpšakines organizacijas, kurios siekia subalansuoto atstovavimo tą organizaciją sudarančioms tiekimo grandinės etapų tarpšakinėms organizacijoms;

(53)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 164 straipsnyje nustatyta ekonominės zonos apibrėžtis taisyklių taikymo išplėtimo ir privalomų įnašų tikslu turėtų būti papildyta, kad tas reglamentas būtų pritaikytas prie produktų su pagal Sąjungos teisę pripažįstama saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda, gamybos ypatumų. Siekiant skatinti tvarią praktiką, turėtų būti galima nustatyti, kad tarpšakinių organizacijų susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, susiję su augalų sveikata, gyvūnų sveikata, maisto sauga ir rizika aplinkai, būtų privalomi ne nariams. Tačiau, atsižvelgiant į vykdant ekologinį ūkininkavimą naudojamos sėklinės medžiagos biologinės įvairovės svarbą, neturėtų būti galima nustatyti, kad taisyklės, susijusios su sertifikuotų sėklų naudojimu yra privalomos, taisyklių taikymą išplėtus ir ne nariams, užsiimantiems ekologiniu ūkininkavimu;

(54)

atsižvelgiant į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų svarbą Sąjungos žemės ūkio gamyboje ir į tai, kad pradėtos taikyti sūrių ir vytintų kumpių su geografinėmis nuorodomis pasiūlos valdymo taisyklės sėkmingai padeda užtikrinti pridėtinę vertę ir išsaugoti tų produktų reputaciją bei stabilizuoti jų kainas, turėtų būti numatyta galimybė pasiūlos valdymo taisykles taikyti ir žemės ūkio produktams su saugoma kilmės vietos nuoroda arba geografine nuoroda pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 arba Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012. Aiškumo ir nuoseklumo sumetimais esamas pasiūlos reguliavimo taisykles tikslinga įtraukti į vieną bendrą nuostatą, taikomą visiems žemės ūkio produktams. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama taikyti tas taisykles žemės ūkio produktų, kuriems suteiktos geografinės nuorodos, pasiūlai reguliuoti tarpšakinės organizacijos, gamintojų organizacijos arba gamintojų ar ūkio subjektų grupės prašymu, jei buvo konsultuotasi su bent dviem trečdaliais to produkto gamintojų ar jų atstovų ir, kai taikoma, atitinkamos žaliavos žemės ūkio produktų gamintojų, o sūrio atveju (dėl tęstinumo priežasčių) – esant jų susitarimui. Tos taisyklės turėtų būti nustatomos pagal griežtas sąlygas, ypač siekiant išvengti pakenkti prekybai produktais kitose rinkose ir apsaugoti mažumų teises. Valstybės narės turėtų nedelsdamos paskelbti priimtas taisykles bei pranešti apie priimtas taisykles Komisijai, užtikrinti nuolatinius patikrinimus ir panaikinti taisykles reikalavimų nesilaikymo atvejais. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, pagal kuriuos valstybė narė privalo panaikinti tokias taisykles, jei Komisija nustato, kad tos taisyklės neatitinka tam tikrų sąlygų, jomis užkertamas kelias konkurencijai arba ji iškraipoma didelėje vidaus rinkos dalyje arba dėl jų kyla pavojus laisvajai prekybai ar kyla grėsmė, kad nebus pasiekti SESV 39 straipsnyje nustatyti tikslai. Atsižvelgdama į Komisijos įgaliojimus Sąjungos konkurencijos politikos srityje ir į ypatingą tų aktų pobūdį, Komisija turėtų tokius įgyvendinimo aktus priimti netaikydama Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(55)

vertės pasidalijimo sąlygos maisto tiekimo grandinėje yra svarbios ne tik gamintojų ir pirmųjų pirkėjų susitarimuose, bet ir tada, kai ūkininkai gali dalyvauti kainų plėtojimo procese tolesniuose grandinės etapuose. Todėl ūkininkams ir jų asociacijoms turėtų būti sudaryta galimybė susitarti dėl tokių sąlygų su tolesnės grandies subjektais po pirmųjų pirkėjų etapo;

(56)

vynų, kuriems taikoma saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN) arba saugoma geografinė nuoroda (SGN), ypatinga komercinė vertė atsiranda dėl jų priklausymo šios rinkos aukščiausios kokybės segmentui dėl jų patikimumo kokybės srityje, susijusio su jų produkto specifikacijomis. Tokių vynų kainos rinkoje turi tendenciją būti didesnės, nes vartotojai vertina savybes, kurias garantuoja kilmės vietos nuoroda ir geografinė nuoroda. Siekiant užkirsti kelią tam, kad dėl žalingų pardavimų už itin žemą kainą nebūtų pakenkta tiems kokybės patikinimams, nukrypstant nuo SESV 101 straipsnio 1 dalies tarpšakinės organizacijos, atstovaujančios į tuos patikinimus ir atitinkamų pavadinimų bei nuorodų rinkos vertę investavusiems ūkio subjektams, turėtų turėti galimybę paskelbti atitinkamų vynuogių pardavimo kainų gaires. Tačiau tokios gairės turėtų išlikti neprivalomos, kad būtų apskritai išvengta kainų konkurencijos tarp SKVN ir (arba) SGN;

(57)

Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sutarties dėl žemės ūkio 5 straipsnyje nurodyti apskaičiavimo metodai, kurie gali būti taikomi nustatant ribinį kiekį, kurį pasiekus atitinkamuose sektoriuose taikoma speciali apsaugos sąlyga. Siekiant atsižvelgti į visus galimus apskaičiavimo metodus ribiniam kiekiui nustatyti, kad būtų galima taikyti papildomus importo muitus, įskaitant atvejus, kai neatsižvelgiama į vidaus suvartojimą, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 182 straipsnio 1 dalis turėtų būti iš dalies pakeista, kad būtų atspindėtas PPO sutarties dėl žemės ūkio 5 straipsnio 4 dalyje numatytas apskaičiavimo metodas;

(58)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 192 ir 193 straipsniai turėtų būti išbraukti, nes tokios priemonės nebereikalingos atsižvelgiant į tai, kad nutrauktas gamybos reglamentavimas cukraus sektoriuje. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos rinka būtų tinkamai aprūpinama importuojant produktus iš trečiųjų valstybių, Komisijai turėtų būti suteikti deleguotieji ir įgyvendinimo įgaliojimai sustabdyti importo muitų taikymą cukranendrių ir cukrinių runkelių melasai;

(59)

Nairobyje įvykusioje 10-ojoje PPO ministrų konferencijoje priimtu 2015 m. gruodžio 19 d. ministrų sprendimu dėl eksporto konkurencijos nustatytos taisyklės dėl eksporto konkurencijos priemonių. Dėl eksporto subsidijų nustatyta, kad PPO narės privalo nuo to sprendimo priėmimo datos panaikinti savo suteiktas teises į eksporto subsidijas. Todėl Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 196–204 straipsniuose nustatytos Sąjungos nuostatos dėl eksporto grąžinamųjų išmokų turėtų būti išbrauktos. Kalbant apie eksporto kreditus, eksporto kredito garantijas ir draudimo programas, žemės ūkio produktus eksportuojančias valstybines prekybos įmones ir tarptautinę pagalbą maistu, valstybės narės gali, laikydamosi Sąjungos teisės, patvirtinti nacionalines priemones. Kadangi Sąjunga ir jos valstybės narės yra PPO narės, tokios nacionalinės priemonės, remiantis Sąjungos teise ir tarptautine teise, taip pat turėtų atitikti taisykles, kurios nustatytos tuo 2015 m. gruodžio 19 d. PPO ministrų sprendimu;

(60)

vidaus rinka priklauso nuo nuoseklaus konkurencijos taisyklių taikymo visose valstybėse narėse. Todėl reikia, kad nacionalinės konkurencijos institucijos ir Komisija toliau glaudžiai bendradarbiautų Europos konkurencijos institucijų tinkle, kuriame gali būti aptariami konkurencijos taisyklių aiškinimo ir taikymo klausimai ir, vadovaujantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1/2003 (19), koordinuojami konkurencijos taisyklių taikymo veiksmai;

(61)

siekiant užtikrinti, kad tarpšakinės organizacijos veiksmingai taikytų Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 210 straipsnį, taip pat siekiant supaprastinimo ir administracinės naštos mažinimo, neturėtų būti reikalaujama išankstinio Komisijos sprendimo, kad tarpšakinės organizacijos susitarimams, sprendimams ir veiksmams netaikoma SESV 101 straipsnio 1 dalis, su sąlyga, kad tie susitarimai, sprendimai ir veiksmai atitinka Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 210 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Tačiau, pareiškėjo prašymu, Komisija turėtų pateikti nuomonę dėl tokių susitarimų, sprendimų ir suderintų veiksmų suderinamumo su Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 210 straipsniu. Nepaisant Komisijos nuomonės dėl tokių susitarimų, sprendimų ir suderintų veiksmų suderinamumo su tuo straipsniu, Komisijai turėtų būti palikta galimybė bet kuriuo metu po tokios nuomonės pateikimo paskelbti, kad SESV 101 straipsnio 1 dalis bus taikoma ateityje atitinkamiems susitarimams, sprendimams ar suderintiems veiksmams, jei ji nustato, kad nebetenkinamos atitinkamos sąlygos dėl Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 210 straipsnio taikymo;

(62)

tam tikros vertikaliosios ir horizontaliosios iniciatyvos, susijusios su žemės ūkio ir maisto produktais, kuriomis siekiama taikyti griežtesnius nei privalomi reikalavimus, gali turėti teigiamą poveikį tvarumo tikslams. Tokių susitarimų, sprendimų ir suderintų veiksmų tarp gamintojų ir ūkio subjektų įvairiais gamybos, perdirbimo ir prekybos lygmenimis sudarymas (priėmimas) taip pat galėtų sustiprinti gamintojų padėtį tiekimo grandinėje ir padidinti jų derybinę galią. Todėl esant tam tikroms aplinkybėms tokioms iniciatyvoms neturėtų būti taikoma SESV 101 straipsnio 1 dalis. Siekiant užtikrinti veiksmingą šios naujos nukrypti leidžiančios nuostatos taikymą ir siekiant sumažinti administracinę naštą, tokioms iniciatyvoms neturėtų būti reikalingas išankstinis Komisijos sprendimas, kad jiems netaikoma SESV 101 straipsnio 1 dalis. Kadangi tai yra nauja nukrypti leidžianti nuostata, tikslinga nustatyti, kad per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija ūkio subjektams turėtų parengti gaires dėl nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo. Pasibaigus šiam laikotarpiui gamintojai taip pat galėtų prašyti Komisijos pateikti nuomonę dėl nukrypti leidžiančios nuostatas taikymo jų susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams. Pagrįstais atvejais Komisija turėtų turėti galimybę vėliau peržiūrėti savo nuomonės turinį. Nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų turėti galimybę nuspręsti, kad susitarimas, sprendimas arba suderinti veiksmai turi būti keičiami, nutraukiami arba nevykdomi, jei mano, kad tai būtina siekiant apsaugoti konkurenciją, ir tokiu atveju jos turėtų informuoti Komisiją apie savo veiksmus;

(63)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 214a straipsniu, esant tam tikroms sąlygoms, Suomijai leidžiama teikti nacionalinę paramą Pietų Suomijoje iki 2022 m., su sąlyga, kad gautas Komisijos leidimas. Nacionalinės paramos teikimas turėtų toliau būti leidžiamas 2023–2027 m. laikotarpiu. Siekiant užtikrinti, kad ši parama toliau galėtų būti teikiama pereinamuoju 2021–2022 m. laikotarpiu, su ja susijusi nauja tvarka turėtų būti taikoma tik nuo 2023 m. sausio 1 d.;

(64)

laisvo vaisių ir daržovių sektoriaus produktų judėjimo apribojimai, kurie atsiranda dėl kovos su augalų kenkėjų plitimu priemonių taikymo, gali sukelti sunkumų vienos ar daugiau valstybių narių rinkoje. Todėl, ypač atsižvelgiant į padidėjusį augalų kenkėjų skaičių, tikslinga leisti taikyti išskirtines paramos priemones siekiant atsižvelgti į prekybos apribojimus dėl augalų kenkėjų ir išplėsti produktų, dėl kurių gali būti patvirtintos išskirtinės paramos priemonės vaisių ir daržovių sektoriui, sąrašą;

(65)

žemės ūkio rinkoms skirti esami Sąjungos rinkos stebėjimo centrai ir Sąjungos darbo grupės pasirodė esantys vertingi suteikiant žinių, kuriomis ekonominės veiklos vykdytojai ir valdžios institucijos remiasi priimdami sprendimus, taip pat palengvinant rinkos pokyčių stebėseną. Tuo tikslu ir siekiant padidinti žemės ūkio ir maisto rinkų skaidrumą Sąjungos lygmeniu bei prisidėti prie žemės ūkio rinkų stabilumo, tos priemonės turėtų būti sustiprintos. Todėl tikslinga nustatyti bendrą oficialią teisinę sistemą, skirtą Sąjungos rinkos stebėjimo centrų steigimui ir veikimui bet kuriame žemės ūkio sektoriuje, ir nustatyti tiems stebėjimo centrams atitinkamas pranešimo ir ataskaitų teikimo pareigas;

(66)

remdamosi statistiniais duomenimis ir informacija, surinkta žemės ūkio rinkoms stebėti, Sąjungos rinkos stebėjimo centrai savo ataskaitose turėtų nustatyti rinkos sutrikdymo grėsmes. Komisija, reguliariai dalyvaudama Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Specialiojo žemės ūkio komiteto posėdžiuose, turėtų reguliariai teikti informaciją Europos Parlamentui ir Tarybai apie žemės ūkio produktų rinkos padėtį, rinkos sutrikdymo grėsmes ir galimas priemones, kurių reikia imtis;

(67)

siekiant aiškumo, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 223 straipsnyje turėtų būti aiškiai nustatytas Komisijos vaidmuo, susijęs su jos esamomis bendradarbiavimo ir keitimosi informacija su kompetentingomis institucijomis, paskirtomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 (20) 22 straipsnį, ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA), pareigomis;

(68)

turėtų būti išbrauktos nuostatos dėl nebeaktualių Komisijos pareigų teikti ataskaitas dėl pieno ir pieno produktų rinkos ir mokykloms skirtos programos aprėpties išplėtimo. Pareigos teikti ataskaitas dėl bitininkystės sektoriaus turėtų būti įtrauktos į Reglamentą (ES) 2021/2115. Reikėtų nustatyti naujas pareigas teikti ataskaitas ir terminus, susijusius su konkurencijos taisyklių taikymu žemės ūkio sektoriui, su Sąjungos rinkos stebėjimo centrų įsteigimu ir su išskirtinių priemonių naudojimu. Komisija taip pat turėtų pranešti apie prekinių pavadinimų ir skerdenų klasifikavimo padėtį avienos ir ožkienos sektoriuje;

(69)	Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 V dalies III skyriaus nuostatos dėl žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo turėtų būti išbrauktos, nes atnaujintos nuostatos dėl žemės ūkio rezervo nustatomos Reglamentu (ES) 2021/2116;

(70)

atsižvelgiant į galiojančią nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo prekinių pavadinimų, naudotinų veršienai su saugoma kilmės vietos nuoroda arba geografine nuoroda, kuri buvo įregistruota prieš 2007 m. birželio 29 d., nuoseklumo sumetimais ir siekiant vartotojams suteikti nedviprasmišką informaciją, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė leisti grupėms, atsakingoms už saugomas kilmės vietos nuorodas ar geografines nuorodas, įregistruotas prieš tą pačią datą, nukrypti nuo privalomo veršienos skerdenų klasifikavimo;

(71)

siekiant užtikrinti teisingesnę interesų pusiausvyrą, turėtų būti nustatytos taisyklės dėl ginčo, susijusio su pavadinimu, kurį prašoma įregistruoti kaip kilmės vietos nuorodą arba geografinę nuorodą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012, ir Sąjungoje išaugintų augalų ar gyvūnų veislės pavadinimu, vertinimo;

(72)	siekiant didinti vartotojų informuotumą apie saugomas kilmės vietos nuorodas, saugomas geografines nuorodas ir garantuotus tradicinius gaminius pagal Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012, privalomas susijusių Sąjungos simbolių naudojimas turėtų būti taikomas ir reklaminei medžiagai;

(73)

reikėtų nustatyti specialias nukrypti leidžiančias nuostatas, kuriomis kartu su registruotu garantuoto tradicinio gaminio pavadinimu būtų leidžiama naudoti ir kitus pavadinimus. Dėl nuorodų, kurios apima garantuotų tradicinių gaminių pavadinimus, naudojimo Komisija turėtų nustatyti pereinamuosius laikotarpius, atsižvelgdama į tokiems pereinamiesiems laikotarpiams dėl saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų jau nustatytas sąlygas;

(74)

Reglamente (ES) Nr. 1151/2012 nustatytos saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių registravimo procedūros turėtų būti racionalizuotos ir supaprastintos siekiant užtikrinti, kad naujus pavadinimus būtų galima užregistruoti per trumpesnį laiką. Reikėtų supaprastinti prieštaravimo procedūrą. Pagrįstame prieštaravimo pareiškime turėtų būti nurodytos visos prieštaravimo priežastys ir išsami informacija apie tas priežastis. Tai neturėtų užkirsti kelio prieštaravimą pateikusiai institucijai ar asmeniui papildyti ir plėtoti išsamią informaciją vykdant Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnio 3 dalyje nurodytas konsultacijas;

(75)

Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012 nustatyta produktų specifikacijų pakeitimų patvirtinimo procedūra turėtų būti supaprastinta, nustatant skirtumą tarp Sąjungos lygmens pakeitimų ir standartinių pakeitimų. Vadovaujantis subsidiarumo principu valstybės narės turėtų būti atsakingos už standartinių pakeitimų patvirtinimą, o Komisija turėtų likti atsakinga už produktų specifikacijų Sąjungos lygmens pakeitimų patvirtinimą. Reikėtų numatyti pakankamai laiko, kad būtų sudarytos palankios sąlygos sklandžiai pereiti nuo Reglamente (ES) Nr. 1151/2012 nustatytų taisyklių dėl produktų specifikacijų pakeitimų prie šiame reglamente nustatytų taisyklių;

(76)

atsižvelgiant į didėjančią bičių vaško paklausą tarp Sąjungos vartotojų, augantį jo naudojimą maisto sektoriuje ir jo glaudų ryšį su žemės ūkio produktais ir kaimo ekonomika, Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 I priede pateiktas žemės ūkio ir maisto produktų sąrašas turėtų būti išplėstas, kad apimtų tą produktą;

(77)

atsižvelgiant į tai, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 251/2014 (21) užregistruojama nedaug aromatizuotų vyno produktų geografinių nuorodų, turėtų būti supaprastinta tų produktų geografinių nuorodų apsaugos teisinė sistema. Aromatizuotiems vyno produktams ir kitiems alkoholiniams gėrimams, išskyrus spiritinius gėrimus ir vynuogių produktus, kurie išvardyti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalyje, turėtų būti taikoma ta pati teisinė tvarka ir procedūros kaip ir kitiems žemės ūkio produktams ir maisto produktams. Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 taikymo sritis turėtų būti išplėsta, į ją įtraukiant tuos produktus. Atsižvelgiant į šį pakeitimą, turėtų būti iš dalies pakeistas Reglamentas (ES) Nr. 251/2014 – jo pavadinimas, taikymo sritis bei terminų apibrėžtys ir aromatizuotų vyno produktų ženklinimo nuostatos. Turėtų būti užtikrintas sklandus pereinamasis procesas dėl pavadinimų, saugomų pagal Reglamentą (ES) Nr. 251/2014;

(78)

siekiant palengvinti prekybą su trečiosiomis šalimis, reikėtų nustatyti, kad valstybės narės gali leisti, jog ant eksportui pagamintų aromatizuotų vyno produktų pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje būtų nurodyti trečiųjų šalių reikalaujami prekiniai pavadinimai, įskaitant kitomis kalbomis nei Sąjungos oficialiosios kalbos, jei ant pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje taip pat nurodomi atitinkami II priede nurodyti prekiniai pavadinimai;

(79)

pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų papildyti aromatizuotų vyno produktų prekiniai pavadinimai ir aprašymai, nustatyti Reglamento (ES) Nr. 251/2014 II priede, siekiant juos pritaikyti atsižvelgiant į technikos pažangą, mokslo ir rinkos pokyčius, vartotojų sveikatą ar vartotojų poreikius gauti informaciją;

(80)

siekiant suteikti vartotojams daugiau informacijos, Reglamentas (ES) Nr. 251/2014 turėtų būti papildytas reikalavimu dėl privalomo aromatizuotų vyno produktų ženklinimo pateikiant maistingumo deklaraciją ir sudedamųjų dalių sąrašą. Tačiau gamintojai turėtų turėti galimybę ant pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje pateikiamos maistingumo deklaracijos turinį apriboti nurodant tik energetinę vertę, o visą maistingumo deklaraciją ir sudedamųjų dalių sąrašą pateikti elektroninėmis priemonėmis, kartu vengiant bet kokio naudotojų duomenų rinkimo ar sekimo bei informacijos rinkodaros tikslais teikimo. Tačiau visos ant pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje pateikiamos maistingumo deklaracijos nenurodymas neturėtų daryti poveikio esamam reikalavimui etiketėje išvardyti medžiagas, sukeliančias alergines reakcijas ar netoleravimą. Pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais papildomas Reglamentas (ES) Nr. 251/2014 nustatant išsamias taisykles dėl aromatizuotų vyno produktų sudedamųjų dalių nurodymo ir pavadinimo. Prekiauti esamomis aromatizuotų vyno produktų atsargomis turėtų būti toliau leidžiama ir pradėjus taikyti naujus ženklinimo reikalavimus, kol tos atsargos baigsis. Ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti suteikta pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų ženklinimo reikalavimų prieš pradedant tuos reikalavimus taikyti;

(81)

tikslinga leisti į aromatizuotus vyno produktus, priklausančius vienai iš Reglamento (ES) Nr. 251/2014 II priedo A punkte nustatytų kategorijų, jų aromatizavimui pridėti ribotą kiekį spiritinių gėrimų. Kadangi šiuo metu dėl technikos pažangos vermutas gali būti gaminamas nepridedant alkoholio, neturėtų būti reikalaujama į vermutą pridėti alkoholio. Atsižvelgiant į vartotojų paklausą, tikslinga leisti Glühwein gaminti naudojant kartu raudonąjį ir baltąjį vyną. Siekiant atsižvelgti į Lenkijos rinkoje esantį aromatizuotą vyno gėrimą, tikslinga sukurti naują kategoriją „wino ziołowe“ ir Sąjungos teisėje nustatyti įprastinius jo gamybos reikalavimus;

(82)

dėl savo mažo dydžio, atokumo ir ypatingos padėties, susijusios su aprūpinimu maistu, vietos rinkos Reunjone yra ypač pažeidžiamos dėl kainų svyravimo. Tarpšakinės organizacijos suburia įvairių maisto tiekimo grandinės etapų gamintojus ir kitus ūkio subjektus ir gali prisidėti remiant vietos gamybos palaikymą ir įvairinimą. Atsižvelgiant į konkretų Reunjono aprūpinimo maistu kontekstą, nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 165 straipsnio, tikslinga nustatyti, kad, išplėtus pripažintos tarpšakinės organizacijos taisyklių taikymą ūkinės veiklos vykdytojams, kurie nėra tarpšakinės organizacijos nariai, Prancūzija, pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, gali nuspręsti, kad ūkinės veiklos vykdytojai, kurie nėra tarpšakinės organizacijos nariai, turi mokėti finansinius įnašus už veiklą, kuriai taikomos išplėstos taisyklės ir kuri atitinka ekonominės veiklos vykdytojų, kurių su vietos rinkai skirtais produktais susijusi veikla yra vykdoma tik Reunjone, bendrą ekonominį interesą;

(83)	todėl reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 251/2014 ir (ES) Nr. 228/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(84)

turėtų būti nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, skirtos saugomų kilmės vietos nuorodų, geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių apsaugos ir registravimo paraiškoms, pateiktoms iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, išlaidoms, patirtoms anksčiau nei 2023 m. sausio 1 d. pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 29–60 straipsniuose nustatytas alyvuogių aliejui ir valgomosioms alyvuogėms, vaisiams ir daržovėms, vynui, bitininkystės produktams ir apyniams skirtas pagalbos sistemas, pripažintų vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų ar jų asociacijų veiksmų programoms ir paramos programoms vyno sektoriuje;

(85)	siekiant užtikrinti, kad būtų sklandžiai pereita prie naujosios teisinės sistemos, nustatytos Reglamente (ES) 2021/2115, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 daliniai pakeitimai, susiję su ta naująja teisine sistema turėtų būti taikomi nuo 2023 m. sausio 1 d.;

(86)	siekiant skubiai parengti sklandų numatytų priemonių įgyvendinimą skubos tvarka, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 iš dalies keičiamas taip:

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) bendrosios nuostatos

Šiame reglamente nustatytoms priemonėms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) 2021/2116 (*1) ir pagal jį priimtos nuostatos.

(*1) 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2116 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 (OL L 435, 2021 12 6, p. 187).“;"

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	2 dalis išbraukiama;

3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3. Šiame reglamente vartojamos terminų apibrėžtys, nustatytos Reglamente (ES) 2021/2116 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/2115 (*2), išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip.

4. Komisijai pagal 227 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos II priede nustatytos su tam tikrais sektoriais susijusios apibrėžtys tiek, kiek būtina šioms apibrėžtims atnaujinti atsižvelgiant į rinkos pokyčius, neįvedant naujų apibrėžčių.“;

(*2) 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2116, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 (OL L 435, 2021 12 6, p. 1).“;"

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Ryžiams nustatyti perskaičiavimo koeficientai

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi įvairiais perdirbimo etapais ryžiams taikomi perskaičiavimo koeficientai.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 229 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

Prekybos metai

Nustatomi tokie prekybos metai:

a)	nuo atitinkamų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. – vaisių ir daržovių, perdirbtų vaisių ir daržovių bei bananų sektoriuose;

b)	nuo balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d. – sausųjų pašarų ir šilkaverpių sektoriuje;

nuo liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d.:

i)	grūdų sektoriuje;

ii)	sėklų sektoriuje;

iii)	linų ir kanapių sektoriuje;

iv)	pieno ir pieno produktų sektoriuje;

d)	nuo rugpjūčio 1 d. iki kitų metų liepos 31 d. – vyno sektoriuje;

e)	nuo rugsėjo 1 d. iki kitų metų rugpjūčio 31 d. – ryžių sektoriuje ir valgomųjų alyvuogių atžvilgiu;

f)	nuo spalio 1 d. iki kitų metų rugsėjo 30 d. – cukraus sektoriuje ir alyvuogių aliejaus atžvilgiu.“;

12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

Valstybės intervencijos laikotarpiai

Valstybės intervencija taikoma:

a)	paprastiesiems kviečiams – nuo spalio 1 d. iki gegužės 31 d.;

b)	kietiesiems kviečiams, miežiams ir kukurūzams – visus metus;

c)	žaliaviniams ryžiams – visus metus;

d)	galvijienai – visus metus;

e)	sviestui ir nugriebto pieno milteliams – nuo vasario 1 d. iki rugsėjo 30 d.“;

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	įterpiama ši dalis: „2a. Valstybės narės pateikia Komisijai visą reikiamą informaciją, kad būtų galima stebėti, kaip laikomasi 1 dalyje nustatytų principų.“;

b)	3 dalis pakeičiama taip: „3. Kiekvienais metais Komisija viešai skelbia išsamią informaciją apie sąlygas, kuriomis praėjusiais metais buvo įsigyti ar parduoti taikant valstybės intervenciją supirkti produktai. Ši išsami informacija apima atitinkamą kiekį ir pirkimo bei pardavimo kainas.“;

17 straipsnio pirmos pastraipos b punktas pakeičiamas taip:

„b)	alyvuogių aliejų ir valgomąsias alyvuoges,“;

II dalies I antraštinės dalies II skyrius iš dalies keičiamas taip:

a)	pavadinimas pakeičiamas taip: „II SKYRIUS Pagalba tiekiant vaisius bei daržoves ir pieną bei pieno produktus švietimo įstaigose“;

b)	antraštė „1 skirsnis“ ir jos pavadinimas išbraukiami;

23 straipsnio 11 dalis pakeičiama taip:

„11. Valstybės narės atrenka produktus, kurie bus paskirstomi arba įtraukiami į papildomas švietimo priemones, taikydamos objektyvius kriterijus, tarp kurių, be kita ko, yra vienas ar daugiau šių kriterijų: sveikatos ir aplinkosaugos aspektai, sezoniškumas, įvairovė ir galimybė gauti vietinių ar regioninių produktų, pirmenybę, kiek įmanoma, teikdamos Sąjungos kilmės produktams. Valstybės narės gali visų pirma skatinti pirkti vietinius ar regioninius produktus, propaguoti ekologiškus produktus, trumpas tiekimo grandines arba naudą aplinkai, įskaitant tvarias pakuotes, ir, jei tinkama, produktus, pripažintus pagal kokybės sistemas, nustatytas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

Valstybės narės gali nuspręsti savo strategijose pirmenybę teikti tvarumo ir sąžiningos prekybos aspektams.“;

23a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Nedarant poveikio šio straipsnio 4 daliai, pagal mokykloms skirtą programą skiriama pagalba 23 straipsnio 1 dalyje nurodytam produktų paskirstymui, papildomoms švietimo priemonėms ir susijusių išlaidų padengimui neviršija 220 804 135 EUR per mokslo metus. Laikantis tos bendros viršutinės ribos, pagalba neviršija:

a)	mokykloms skirtiems vaisiams ir daržovėms – 130 608 466 EUR per mokslo metus;

b)	mokykloms skirtam pienui – 90 195 669 EUR per mokslo metus.“;

ii)	2 dalies trečioje pastraipoje išbraukiamas paskutinis sakinys;

iii)	4 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „4. Neviršydama 1 dalyje nustatytos bendros viršutinės 220 804 135 EUR sumos ribos, bet kuri valstybė narė gali vieną kartą per mokslo metus perkelti iki 20 % iš vienos arba kitos savo orientacinių skiriamų sumų.“;

e)	2–6 skirsniai, apimantys 29–60 straipsnius, išbraukiami;

61 straipsnis pakeičiamas taip:

„61 straipsnis

Trukmė

Šiame skyriuje nustatyta leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarka taikoma nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2045 m. gruodžio 31 d.; Komisija atlieka dvi laikotarpio vidurio peržiūras (2028 m. ir 2040 m.), kad įvertintų tvarkos veikimą, ir, jei tikslinga, pateikia pasiūlymus.“;

10)

62 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3 dalis iš dalies keičiama taip:

po pirmos pastraipos įterpiama ši pastraipa:

„Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, valstybės narės gali nuspręsti, kad tais atvejais, kai atsodinama tame pačiame sklype ar sklypuose, kuriuose vynmedžių plotas buvo išnaikintas, 66 straipsnio 1 dalyje nurodyti leidimai galioja šešis metus nuo jų suteikimo dienos. Tokiuose leidimuose aiškiai nurodomas (-i) sklypas (-ai), kuriame (-iuose) bus išnaikinti ir atsodinti vynmedžiai.“;

ii)

antra ir trečia pastraipos pakeičiamos taip:

„Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, pagal 64 straipsnį ir 66 straipsnio 1 dalį suteiktų leidimų galiojimas, kuris baigiasi 2020 m. ir 2021 m., yra pratęsiamas iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Gamintojams, turintiems leidimus pagal šio reglamento 64 straipsnį ir 66 straipsnio 1 dalį, kurių galiojimas baigiasi 2020 m. ir 2021 m., nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, netaikoma Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 89 straipsnio 4 dalyje nurodyta administracinė nuobauda, jei jie ne vėliau kaip 2022 m. vasario 28 d. praneša kompetentingoms institucijoms, kad jie neketina pasinaudoti savo leidimais ir nenori pasinaudoti jų galiojimo pratęsimu, kaip nurodyta šios dalies trečioje pastraipoje. Gamintojams, kurie kompetentingai institucijai ne vėliau kaip 2021 m. vasario 28 d. deklaravo neketinantys pasinaudoti tais leidimais, kurių galiojimas buvo pratęstas iki 2021 m. gruodžio 31 d., leidžiama atsiimti savo deklaracijas raštu pranešant kompetentingai institucijai ne vėliau kaip 2022 m. vasario 28 d. ir pasinaudoti savo leidimais per trečioje pastraipoje numatytą pratęstą galiojimo laikotarpį.“;

4 dalis pakeičiama taip:

„4. Šis skyrius netaikomas sodinimui plotuose ar plotų atsodinimui eksperimentiniais tikslais, siekiant sukurti vynuogių veislių kolekcijas, skirtas genetiniams ištekliams išsaugoti, ar skiepų daigynams arba plotams, kurių vynas arba vynuogių produktai, skirti vynmedžių augintojo namų ūkio reikmėms, arba plotams, kurie turi būti naujai užsodinti dėl privalomo pirkimo dėl viešųjų interesų pagal nacionalinę teisę.“;

11)

63 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės kiekvienais metais sudaro galimybes gauti tokį leidimų naujiems vynmedžiams sodinti skaičių, kuris atitinka arba

a)	1 % bendro ploto, faktiškai apsodinto vynmedžiais jų teritorijoje, išmatuoto ankstesnių metų liepos 31 d., arba

1 % ploto, kurį sudaro jų teritorijoje faktiškai apsodintas vynmedžiais plotas, išmatuotas 2015 m. liepos 31 d., ir plotas, kuriam taikomos sodinimo teisės, kurios suteiktos gamintojams jų teritorijoje remiantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 85h, 85i arba 85k straipsniu, kurios 2016 m. sausio 1 d. galėjo būti pakeistos leidimais, kaip nurodyta šio reglamento 68 straipsnyje.“;

2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Valstybės narės, kurios pagal pirmos pastraipos b punktą riboja leidimų išdavimą regioniniu lygmeniu konkretiems plotams, kurie atitinka vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda gamybos reikalavimus arba plotams, kurie atitinka vynų su saugoma geografine nuoroda gamybos reikalavimus, gali reikalauti, kad tokie leidimai būtų naudojami tuose regionuose.“;

3 dalis iš dalies keičiama taip:

b punktas pakeičiamas taip:

„b)	poreikiu išvengti akivaizdžios rizikos, kad bus nuvertinta kuri nors saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografinė nuoroda;“;

ii)

papildoma šiuo punktu:

„c)	noru prisidėti prie atitinkamų produktų vystymo, kartu išsaugant tų produktų kokybę.“;

d)	įterpiama ši dalis: „3a. Valstybės narės gali imtis visų būtinų reguliavimo priemonių, kad ūkio subjektams būtų užkirstas kelias apeiti ribojamąsias priemones, nustatytas remiantis 2 ir 3 dalimis.“;

12)

64 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalies antros pastraipos įžanginė formuluotė pakeičiama taip: „Šio straipsnio taikymo tikslais valstybės narės gali taikyti vieną ar daugiau šių objektyvių ir nediskriminacinio pobūdžio kriterijų nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu:“;

2 dalis iš dalies keičiama taip:

įžanginė formuluotė pakeičiama taip:

„2. Jei 1 dalyje nurodytas bendras reikalavimus atitinkančiose paraiškose nurodytas plotas atitinkamais metais viršija plotą, kuriuo naudotis sudarė galimybę valstybė narė, leidimai suteikiami hektarus pro rata principu paskirstant visiems pareiškėjams remiantis plotu, dėl kurio jie prašo leidimo. Suteikiant tokį leidimą gali būti nustatomas mažiausias ir (arba) didžiausias plotas pagal pareiškėją, ši procedūra taip pat gali būti atliekama iš dalies arba visiškai vadovaujantis vienu ar daugiau šių objektyvių ir nediskriminacinio pobūdžio prioriteto nustatymo kriterijų, kurie gali būti taikomi nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu:“;

ii)

b punktas pakeičiamas taip:

„b)	plotai, kuriuose vynuogynais prisidedama prie aplinkos arba vynmedžių genetinių išteklių išsaugojimo;“;

iii)

f punktas pakeičiamas taip:

„f)	plotai, kurie turi būti naujai apsodinti ir kurie padeda didinti vynuogių auginimo sektoriaus valdų, pasižyminčių didesniu išlaidų efektyvumu ar konkurencingumu arba dalyvavimą rinkose, gamybą;“;

iv)

h punktas pakeičiamas taip:

„h)	plotai, kurie turi būti naujai apsodinti, didinant mažų ir vidutinio dydžio vynmedžių valdų dydį;“;

c)	įterpiama ši dalis: „2b. Valstybės narės gali imtis visų būtinų reguliavimo priemonių, kad ūkio subjektams būtų užkirstas kelias apeiti ribojamuosius kriterijus, kuriuos jos taiko pagal 1, 2 ir 2a dalis.“;

13)

65 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Taikydama 63 straipsnio 2 dalį, valstybė narė atsižvelgia į 152, 156 ir 157 straipsniuose nurodytų pripažintų profesinių organizacijų, veikiančių vyno sektoriuje, 95 straipsnyje nurodytų suinteresuotų gamintojų grupių ar kitų rūšių profesinių organizacijų, pripažintų remiantis tos valstybės narės teisės aktais, rekomendacijas su sąlyga, kad tas rekomendacijas prieš tai savo susitarimu yra patvirtinusios atitinkamos atstovaujamos šalys referencinėje geografinėje vietovėje.“;

14)

68 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

įterpiama ši dalis:

„2a. Nuo 2023 m. sausio 1 d. plotas, lygiavertis plotui, kuriam taikomos sodinimo teisės, kurias iki 2022 m. gruodžio 31 d. buvo galima pakeisti leidimais sodinti, tačiau dar nebuvo pakeistos leidimais pagal 1 dalį, lieka atitinkamų valstybių narių, galinčių suteikti leidimus pagal 64 straipsnį ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d., žinioje.“;

b)	3 dalis pakeičiama taip: „3. Taikant 63 straipsnį į plotus, kuriems suteikti leidimai pagal šio straipsnio 1 ir 2a dalis, neatsižvelgiama.“;

15)

81 straipsnis papildomas šia dalimi:

„6. Plotams, kitais nei vyno gamybos tikslais apsodintiems vynmedžių veislėmis, kurios valstybių narių, išskyrus nurodytas 3 dalyje, atveju nėra įtrauktos į klasifikatorių arba kurios 3 dalyje nurodytų valstybių narių atveju neatitinka 2 dalies antros pastraipos reikalavimų, išnaikinimo pareiga netaikoma.

Pirmoje pastraipoje nurodytų vynmedžių veislių sodinimui ir atsodinimui kitais nei vyno gamybos tikslais netaikoma II dalies I antraštinės dalies III skyriuje nustatyta leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarka.“;

16)

86 straipsnis pakeičiamas taip:

„86 straipsnis

Neprivalomų nustatytųjų apibūdinimų nustatymas, keitimas ir panaikinimas

Siekiant atsižvelgti į vartotojų lūkesčius, be kita ko, kiek tai susiję su gamybos metodais ir tiekimo grandinės tvarumu, mokslo ir technikos žinių raidą, padėtį rinkoje ir prekybos standartų bei tarptautinių standartų pokyčius, Komisijai pagal 227 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais:

a)	nustatomas papildomas neprivalomas nustatytasis apibūdinimas ir jo taikymo sąlygos;

b)	iš dalies keičiamos neprivalomo nustatytojo apibūdinimo vartojimo sąlygos arba

c)	panaikinamas neprivalomas nustatytasis apibūdinimas.“;

17)

90 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Išskyrus atvejus, kai pagal SESV sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose numatyta kitaip, nuostatos dėl kilmės vietos nuorodų, geografinių nuorodų ir vyno ženklinimo, nustatytos šio skyriaus 2 skirsnyje, ir šio reglamento 78 straipsnyje nurodytos apibrėžtys, pavadinimai ir prekiniai pavadinimai taikomi į Sąjungą importuojamiems produktams, kurių KN kodai yra 2009 61, 2009 69, 2204 ir, kai taikytina, ex 2202 99 19 (kitas, nealkoholinis vynas, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra ne didesnė kaip 0,5 %).“;

b)	3 dalies įžanginė formuluotė pakeičiama taip: „3. Išskyrus atvejus, kai pagal SESV sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose numatyta kitaip, importuojant 1 dalyje nurodytus produktus turi būti pateikiamas:“;

18)

II dalies II antraštinės dalies I skyriaus 1 skirsnyje įterpiamas šis poskirsnis:

„4a poskirsnis

Patikros ir nuobaudos

90a straipsnis

Su prekybos taisyklėmis susijusios patikros ir nuobaudos

1. Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad 119 straipsnio 1 dalyje nurodyti produktai, kurie nėra paženklinti pagal šį reglamentą, nebūtų pateikiami rinkai arba, jei jie buvo pateikti rinkai, būtų iš rinkos pašalinti.

2. Nedarant poveikio jokioms specialioms nuostatoms, kurias Komisija gali priimti, į Sąjungą importuojamiems 189 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytiems produktams taikomos patikros, siekiant nustatyti, ar laikomasi to straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų.

3. Valstybės narės atlieka patikras, grindžiamas rizikos analize, siekdamos patikrinti, ar 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti produktai atitinka šiame skirsnyje nustatytas taisykles, ir atitinkamai taiko administracines nuobaudas.

4. Nedarant poveikio su vyno sektoriumi susijusiems teisės aktams, kurie buvo priimti remiantis Reglamento (ES) 2021/2116 58 straipsniu, Sąjungos taisyklių vyno sektoriuje pažeidimo atveju valstybės narės taiko proporcingas, veiksmingas ir atgrasomas administracines nuobaudas pagal to reglamento IV antraštinės dalies I skyrių. Valstybės narės tokių nuobaudų netaiko, kai reikalavimų nesilaikymas yra mažareikšmis.

5. Siekiant apsaugoti Sąjungos lėšas ir Sąjungos vyno tapatumą, kilmę ir kokybę, Komisijai pagal 227 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas dėl:

a)	analitinio izotopinių duomenų, kurie padės aptikti sukčiavimo atvejus, banko, kurį sudarytų valstybių narių surinkti mėginiai, įsteigimo arba tvarkymo;

b)	taisyklių, reglamentuojančių kontrolės įstaigas ir jų savitarpio pagalbą;

c)	taisyklių, reglamentuojančių bendrą valstybių narių rezultatų naudojimą.

6. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos visos priemonės, būtinos:

a)	procedūroms, susijusioms su valstybių narių atitinkamais duomenų bankais ir su analitiniu izotopinių duomenų banku nurodytu 5 dalies a punkte;

b)	procedūroms, susijusioms su kontrolės institucijų ir įstaigų bendradarbiavimu ir tarpusavio pagalba;

c)	3 dalyje nurodytos pareigos atveju – atitikties prekybos standartams patikrų atlikimo taisyklėms, valdžios institucijas, atsakingas už patikrų vykdymą, reglamentuojančioms taisyklėms, taip pat taisyklėms dėl patikrų turinio bei jų dažnumo ir prekybos etapo, kuriuo tos patikros atliekamos.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 229 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

19)	92 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa: „Tačiau šiame skirsnyje nustatytos taisyklės netaikomos VII priedo II dalies 1, 4, 5, 6, 8 ir 9 punktuose nurodytiems produktams, jei tokie produktai buvo visiškai dealkoholizuoti pagal VIII priedo I dalies E skirsnį.“;

20)

93 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies a ir b punktai pakeičiami taip:

„a)

kilmės vietos nuoroda – pavadinimas, įskaitant tradiciškai vartojamą pavadinimą, kuriuo apibūdinamas 92 straipsnio 1 dalyje nurodytas produktas:

i)	kurio kokybę ar savybes iš esmės arba išimtinai nulėmė tam tikra geografinė aplinka su jai būdingais gamtos ir žmogaus veiklos veiksniais;

ii)	kurio kilmės vieta yra konkreti vietovė, regionas arba, išimtiniais atvejais, šalis;

iii)	kuris pagamintas iš vynuogių, kurių kilmės vieta yra tik ta geografinė vietovė;

iv)	kuris gaminamas toje geografinėje vietovėje ir

v)	kuris pagamintas iš vynuogių veislių priklausančių Vitis vinifera arba vynuogių veislių, išvestų sukryžminus rūšies Vitis vinifera ir kitų genties Vitis rūšies vynmedžius;

geografinė nuoroda – pavadinimas, įskaitant tradiciškai vartojamą pavadinimą, kuriuo apibūdinamas 92 straipsnio 1 dalyje nurodytas produktas:

i)	kurio specifinė kokybė, geras vardas ar kitos savybės yra susijusios su ta geografine kilme;

ii)	kuris kildinamas iš konkrečios vietovės, regiono arba, išimtiniais atvejais, šalies;

iii)	kurio ne mažiau kaip 85 % produktui gaminti naudojamų vynuogių yra užaugintos tik toje geografinėje vietovėje;

iv)	kuris gaminamas toje geografinėje vietovėje; ir

v)	kuris pagamintas iš vynuogių veislių priklausančių Vitis vinifera arba vynuogių veislių, išvestų sukryžminus rūšies Vitis vinifera ir kitų genties Vitis rūšies vynmedžius.“;

b)	2 dalis išbraukiama;

4 dalis pakeičiama taip:

„4. 1 dalies a punkto iv papunktyje ir b punkto iv papunktyje nurodyta gamyba apima visus veiksmus nuo vynuogių derliaus nuėmimo iki vyno gamybos procesų užbaigimo, išskyrus vynuogių, kurios užaugintos ne atitinkamoje geografinėje vietovėje, kaip nurodyta 1 dalies b punkto iii papunktyje, derliaus nuėmimą ir išskyrus visus procesus po pagaminimo.“;

21)

94 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalies įžanginė formuluotė pakeičiama taip: „Į pavadinimų kaip kilmės vietos nuorodų arba geografinių nuorodų apsaugos paraiškas įtraukiama:“;

2 dalis iš dalies keičiama taip:

g punktas pakeičiamas taip:

„g)

duomenys, kuriais patvirtinamas 93 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje arba, atitinkamais atvejais, b punkto i papunktyje nurodytas ryšys:

kalbant apie saugomą kilmės vietos nuorodą – produkto kokybės ar savybių ir geografinės aplinkos, nurodytos 93 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, ryšys; duomenys apie tos geografinės aplinkos žmogaus veiklos veiksnius gali, kai aktualu, apsiriboti dirvožemio, augalų medžiagos ir kraštovaizdžio valdymo, auginimo praktikos arba bet kokio kitos svarbaus žmogaus indėlio išlaikant tame punkte nurodytus geografinės aplinkos gamtinius veiksnius aprašymu;

ii)	kalbant apie saugomą geografinę nuorodą – produkto specifinės kokybės, gero vardo ar kitų savybių ir geografinės kilmės, kaip nurodyta 93 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje, ryšys;“;

ii)

papildoma šiomis pastraipomis:

„Produkto specifikacijoje gali būti pateikiamas kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos indėlio į darnų vystymąsi aprašymas.

Jei vynas ar vynai gali būti iš dalies dealkoholizuoti, produkto specifikacijoje taip pat pateikiamas iš dalies dealkoholizuoto vyno ar vynų aprašymas pagal antros pastraipos b punktą mutatis mutandis ir, kai taikytina, konkretūs vynininkystės metodai, taikomi gaminant sumažinto alkoholio kiekio vyną ar vynus, taip pat atitinkami jų gamybos apribojimai.“;

22)

96 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5 dalis pakeičiama taip:

„5. Jei valstybė narė, tikrinanti paraišką, mano, kad reikalavimai įvykdyti, ji taiko nacionalinę procedūrą, kuria užtikrinama, kad būtų tinkamai paskelbta produkto specifikacija bent internete ir perduoda paraišką Komisijai.

Prie Komisijai perduodamos apsaugos paraiškos pagal šios dalies pirmą pastraipą valstybė narė prideda deklaraciją, kurioje nurodo, kad, jos manymu, pareiškėjo pateikta paraiška atitinka šiame skirsnyje nustatytas apsaugos sąlygas ir pagal jį priimtas nuostatas, ir patvirtina, kad 94 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas bendrasis dokumentas yra tiksli produkto specifikacijos santrauka.

Valstybės narės praneša Komisijai apie priimtinus prieštaravimus, gautus vykdant nacionalinę procedūrą.“;

papildomas šia dalimi:

„6. Valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai, jei nacionaliniame teisme ar kitoje nacionalinėje įstaigoje pradedamas bet koks procesas, susijęs su apsaugos paraiška, kurią valstybė narė pagal 5 dalį perdavė Komisijai, ir jeigu ta paraiška buvo pripažinta negaliojančia nacionaliniu lygmeniu nedelsiant taikomu, bet ne galutiniu teismo sprendimu.“;

23)

97 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„2. Komisija nagrinėja pagal 96 straipsnio 5 dalį gautas apsaugos paraiškas. Komisija tikrina, ar paraiškose yra pateikta reikalaujama informacija ir ar jose nėra akivaizdžių klaidų, atsižvelgdama į atitinkamos valstybės narės atliktos preliminarios nacionalinės procedūros rezultatus. Tuo tikrinimu daugiausia dėmesio skiriama 94 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytam bendrajam dokumentui.

Komisijos atliekamas tikrinimas turėtų trukti ne ilgiau nei šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią buvo gauta valstybės narės paraiška. Tais atvejais, kai tas terminas viršijamas, Komisija pareiškėjams raštu praneša apie tokio vėlavimo priežastis.

3. Komisija atleidžiama nuo pareigos laikytis termino, iki kurio turi būti atliktas 2 dalies antroje pastraipoje nurodytas tikrinimas, ir informuoti pareiškėją apie vėlavimo priežastis, jei ji iš valstybės narės gauna pranešimą dėl registravimo paraiškos, pateiktos Komisijai pagal 96 straipsnio 5 dalį, kuriuo arba:

a)	Komisija informuojama, kad paraiška buvo pripažinta negaliojančia nacionaliniu lygmeniu nedelsiant taikomu, bet ne galutiniu teismo sprendimu, arba

b)	Komisijos prašoma sustabdyti 2 dalyje nurodytą tikrinimą, nes pradėtas nacionalinis teismo procesas siekiant užginčyti paraiškos pagrįstumą, o valstybė narė mano, kad tas procesas yra pagrįstas teisėtu motyvu.

Išimtis galioja tol, kol valstybė narė praneša Komisijai, kad pirminė paraiška buvo atkurta arba kad valstybė narė atsiima savo prašymą dėl sustabdymo.

4. Jei Komisija, remdamasi pagal šio straipsnio 2 dalį atliktu tikrinimu, mano, kad 93, 100 ir 101 straipsniuose nustatytos sąlygos yra įvykdytos, ji priima įgyvendinimo aktus dėl 94 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyto bendrojo dokumento ir nuorodos į taikant preliminarią nacionalinę procedūrą paskelbtą produkto specifikaciją paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Tie įgyvendinimo aktai priimami netaikant šio reglamento 229 straipsnio 2 ar 3 dalyse nurodytos procedūros.

Jei Komisija, remdamasi pagal šio straipsnio 2 dalį atliktu tikrinimu, mano, kad 93, 100 ir 101 straipsniuose nustatytos sąlygos nėra įvykdytos, ji priima įgyvendinimo aktus, kuriais paraiška atmetama.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 229 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

24)

98 ir 99 straipsniai pakeičiami taip:

„98 straipsnis

Prieštaravimo procedūra

1. Per tris mėnesius nuo 94 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyto bendrojo dokumento paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos valstybės narės arba trečiosios šalies valdžios institucijos arba bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, gyvenantis arba įsisteigęs trečiojoje šalyje ir turintis teisėtą interesą, gali Komisijai pateikti pagrįstą prieštaravimo pareiškimą, kuriuo prieštaraujama siūlomai apsaugai.

Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, gyvenantis arba įsisteigęs valstybėje narėje, kuri nėra apsaugos paraišką perdavusi valstybė narė, ir turintis teisėtą interesą, gali per tos valstybės narės, kurioje jis gyvena arba yra įsisteigęs, valdžios institucijas pateikti prieštaravimo pareiškimą per laikotarpį, kuris numatytas prieštaravimo pareiškimams teikti pagal pirmą pastraipą.

2. Jei Komisija mano, kad prieštaravimas yra priimtinas, ji pakviečia valdžios instituciją arba fizinį ar juridinį asmenį, pateikusį prieštaravimą, ir valdžios instituciją arba fizinį ar juridinį asmenį, pateikusį apsaugos paraišką, pradėti atitinkamas protingos trukmės, bet ne ilgesnes nei trijų mėnesių, konsultacijas. Kvietimas pateikiamas per penkis mėnesius nuo apsaugos paraiškos, su kuria yra susijęs pagrįstas prieštaravimo pareiškimas, paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos. Prie kvietimo pridedama pagrįsto prieštaravimo pareiškimo kopija. Per šį trijų mėnesių laikotarpį Komisija bet kuriuo metu gali paraišką pateikusios valdžios institucijos arba fizinio ar juridinio asmens prašymu ne daugiau kaip trimis mėnesiais pratęsti konsultacijų trukmę.

3. Prieštaravimą pateikusi valdžios institucija arba asmuo ir apsaugos paraišką pateikusi valdžios institucija arba asmuo be nepagrįsto delsimo pradeda 2 dalyje nurodytas konsultacijas. Jie vienas kitam pateikia reikiamą informaciją, kad būtų galima įvertinti, ar apsaugos paraiška atitinka šį reglamentą ir pagal jį priimtas nuostatas.

4. Jei prieštaravimą pateikusi valdžios institucija arba asmuo ir apsaugos paraišką pateikusi valdžios institucija arba asmuo susitaria, trečiojoje šalyje įsisteigęs pareiškėjas arba valstybės narės ar trečiosios šalies, iš kurios buvo pateikta apsaugos paraiška, valdžios institucijos praneša Komisijai apie konsultacijų rezultatus ir apie visus veiksnius, sudariusius galimybę susitarti, įskaitant šalių nuomones. Jei pagal 97 straipsnio 4 dalį paskelbti duomenys buvo iš esmės pakeisti, Komisija po nacionalinės procedūros, užtikrinančios tinkamą tų pakeistų duomenų paskelbimą, pakartoja 97 straipsnio 2 dalyje nurodytą tikrinimą. Jei susitarus produkto specifikacija nekeičiama arba jei produkto specifikacijos pakeitimai nėra esminiai, Komisija pagal 99 straipsnio 1 dalį priima sprendimą, kuriuo kilmės vietos nuorodai ar geografinei nuorodai suteikiama apsauga, nepaisant gauto priimtino prieštaravimo pareiškimo.

5. Jeigu susitarti nepavyksta, trečiojoje šalyje įsisteigęs pareiškėjas arba valstybės narės ar trečiosios šalies, iš kurios buvo pateikta apsaugos paraiška, valdžios institucijos praneša Komisijai apie vykusių konsultacijų rezultatus ir apie visą susijusią informaciją ir dokumentus. Komisija pagal 99 straipsnio 2 dalį priima sprendimą, kuriuo apsauga suteikiama arba kuriuo paraiška atmetama.

99 straipsnis

Sprendimas dėl apsaugos

1. Jeigu Komisija negavo priimtino prieštaravimo pareiškimo pagal 98 straipsnį, ji priima įgyvendinimo aktus, kuriais suteikiama apsauga. Tie įgyvendinimo aktai priimami netaikant 229 straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytos procedūros.

2. Jeigu Komisija gavo priimtiną prieštaravimo pareiškimą, ji priima įgyvendinimo aktus, kuriais apsauga suteikiama arba kuriais paraiška atmetama. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 229 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3. Pagal šį straipsnį suteikiama apsauga nedaro poveikio gamintojų pareigai laikytis kitų Sąjungos taisyklių, visų pirma susijusių su produktų pateikimu rinkai ir maisto produktų ženklinimu.“;

25)

102 straipsnis pakeičiamas taip:

„102 straipsnis

Santykis su prekių ženklais

1. Jeigu kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda yra įregistruota pagal šį reglamentą, prekių ženklą, kurio naudojimas prieštarautų 103 straipsnio 2 daliai ir kuris yra susijęs su produktu, priskiriamu vienai iš VII priedo II dalyje išvardytų kategorijų, įregistruoti atsisakoma, jei to prekių ženklo registravimo paraiška pateikiama po kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos registravimo paraiškos pateikimo Komisijai dienos.

Prekių ženklai, įregistruoti pažeidžiant pirmą pastraipą, pripažįstami negaliojančiais.

2. Nedarant poveikio šio reglamento 101 straipsnio 2 daliai, prekių ženklas, kurio naudojimas prieštarauja šio reglamento 103 straipsnio 2 daliai, dėl kurio buvo pateikta registracijos paraiška, kuris yra įregistruotas arba kurio sąžiningas naudojimas yra nusistovėjęs (jeigu ta galimybė numatyta atitinkamuose teisės aktuose) Sąjungos teritorijoje iki kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos apsaugos paraiškos pateikimo Komisijai dienos, gali būti naudojamas toliau ir jo registracijos galiojimas gali būti pratęsiamas, nepaisant kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos registracijos, su sąlyga, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2436 (*3) arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1001 (*4) nėra jokių pagrindų tą prekių ženklą paskelbti negaliojančiu arba panaikinti jo registraciją.

Tokiais atvejais leidžiama naudoti kilmės vietos nuorodą arba geografinę nuorodą, taip pat atitinkamus prekių ženklus.

(*3) 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2436 valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 336, 2015 12 23, p. 1)."

(*4) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017 6 16, p. 1).“;"

26)

103 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalies a ir b punktai pakeičiami taip:

„a)

bet kokio tiesioginio ar netiesioginio to saugomo pavadinimo naudojimo komerciniais tikslais, įskaitant naudojimą produktų, naudojamų kaip sudedamosios dalys, kontekste:

i)	panašiems produktams, neatitinkantiems produkto su saugomu pavadinimu specifikacijos; arba

ii)	jeigu taip naudojant išnaudojamas, pabloginamas ar susilpninamas kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos geras vardas;

bet kokio netinkamo naudojimo, imitavimo ar mėgdžiojimo, net jei nurodoma tikroji produkto ar paslaugos kilmė arba jei saugomas pavadinimas yra išverstas, transkribuotas ar transliteruotas arba prie jo rašomi tokie žodžiai kaip „rūšis“, „tipas“, „metodas“, „pagamintas kaip“, „imitacija“, „skonis“, „panašus“ ar pan., įskaitant atvejus, jei tie produktai naudojami kaip sudedamosios dalys;“;

papildomas šia dalimi:

„4. 2 dalyje nurodyta apsauga taip pat taikoma:

a)	prekių, įvežamų į Sąjungos muitų teritoriją neišleidžiant jų į laisvą apyvartą Sąjungos muitų teritorijoje, atžvilgiu ir

b)	prekių, parduodamų nuotolinės prekybos, pavyzdžiui, elektroninės prekybos, būdu, atžvilgiu.

Prekių, įvežamų į Sąjungos muitų teritoriją neišleidžiant jų į laisvą apyvartą toje teritorijoje, atveju gamintojų grupė ar bet kuris ūkio subjektas, turintis teisę naudoti saugomą kilmės vietos nuorodą arba saugomą geografinę nuorodą, turi teisę neleisti visiems tretiesiems asmenims vykdant prekybą įvežti prekes į Sąjungą neišleidžiant jų ten į laisvą apyvartą, kai tokios prekės, įskaitant pakuotę, yra trečiųjų šalių kilmės ir yra be leidimo pažymėtos saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda.“;

27)

105 straipsnis pakeičiamas taip:

„105 straipsnis

Produktų specifikacijų pakeitimai

1. 95 straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkantis pareiškėjas gali teikti paraišką, kad būtų patvirtinti produkto su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda specifikacijos pakeitimai, visų pirma siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos žinių raidą arba pakeisti 94 straipsnio 2 dalies antros pastraipos d punkte nurodytos geografinės vietovės ribų nustatymą. Paraiškose apibūdinami prašomi pakeitimai ir pateikiamas jų pagrindimas.

2. Produkto specifikacijos pakeitimai pagal svarbą turi būti skirstomi į dvi kategorijas: Sąjungos lygmens pakeitimus, dėl kurių reikia taikyti prieštaravimo procedūrą Sąjungos lygmeniu, ir standartinius pakeitimus, dėl kurių sprendžiama valstybės narės arba trečiosios šalies lygmeniu.

Šio reglamento tikslais Sąjungos lygmens pakeitimas – produkto specifikacijos pakeitimas:

a)	kuriuo keičiamas saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos pavadinimas;

b)	kuriuo keičiama, panaikinama ar pridedama VII priedo II dalyje nurodyta vynuogių produktų kategorija;

c)	dėl kurio kyla pavojus panaikinti ryšį, kuris saugomų kilmės vietos nuorodų atveju nurodytas 93 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, o saugomų geografinių nuorodų atveju – 93 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje, arba

dėl kurio atsiranda papildomų prekybos produktu apribojimų.

Standartinis pakeitimas – bet koks produkto specifikacijos pakeitimas, kuris nėra Sąjungos lygmens pakeitimas.

Laikinas pakeitimas – standartinis pakeitimas, susijęs su laikinu produkto specifikacijos pakeitimu, padarytu dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių ar susietu su kompetentingų institucijų oficialiai pripažintomis gaivalinėmis nelaimėmis ar nepalankiomis oro sąlygomis.

3. Sąjungos lygmens pakeitimus tvirtina Komisija. Patvirtinimo procedūrai mutatis mutandis taikoma 94 straipsnyje ir 96–99 straipsniuose nustatyta procedūra.

Trečiųjų šalių arba trečiųjų šalių gamintojų patvirtinti pateiktose paraiškose dėl Sąjungos lygmens pakeitimų turi būti įrodymų, kad prašomas pakeitimas atitinka toje trečiojoje šalyje galiojančius kilmės vietos nuorodų arba geografinių nuorodų apsaugos įstatymus.

Paraiškos dėl Sąjungos lygmens pakeitimų patvirtinimo gali būti susijusios tik su Sąjungos lygmens pakeitimais. Jei paraiška dėl Sąjungos lygmens pakeitimo taip pat susijusi su standartiniais pakeitimais, laikoma, kad su standartiniais pakeitimais susijusios dalys nebuvo pateiktos, o Sąjungos lygmens pakeitimų procedūra taikoma tik toms dalims, kurios susijusios su tuo Sąjungos lygmens pakeitimu.

Tikrinant tokias paraiškas daugiausia dėmesio skiriama pasiūlytiems Sąjungos lygmens pakeitimams.

4. Standartinius pakeitimus tvirtina ir viešai skelbia tos valstybės narės, kurių teritorijoje yra atitinkamo produkto geografinė vietovė, ir apie juos pranešama Komisijai.

Trečiųjų šalių atveju pakeitimai tvirtinami pagal atitinkamoje trečiojoje valstybėje taikytinus teisės aktus.“;

28)

106 straipsnis pakeičiamas taip:

„106 straipsnis

Panaikinimas

Komisija savo iniciatyva arba pagal tinkamai pagrįstą valstybės narės, trečiosios šalies ar teisėtą interesą turinčio fizinio ar juridinio asmens prašymą gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais panaikinama kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsauga esant vienai ar daugiau iš šių aplinkybių:

a)	jeigu nebeužtikrinamas atitinkamos produkto specifikacijos laikymasis;

b)	jeigu produktas, kuris pažymėtas kilmės vietos nuoroda arba geografine nuoroda, bent septynerius metus iš eilės nebuvo pateiktas rinkai;

c)	jeigu 95 straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkantis pareiškėjas pareiškia, kad jis nenori išlaikyti kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsaugos.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 229 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

29)

įterpiamas šis straipsnis:

„106a straipsnis

Laikinas ženklinimas ir pateikimas

Po to, kai paraiška dėl kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos apsaugos perduodama Komisijai, gamintojai gali produkto ženklinime ir pateikime nurodyti, kad buvo pateikta paraiška, ir naudoti nacionalinius logotipus bei nurodymus, laikydamiesi Sąjungos teisės, visų pirma, Reglamento (ES) Nr. 1169/2011.

Sąjungos simboliai, nurodantys saugomą kilmės vietos nuorodą arba saugomą geografinę nuorodą, ir Sąjungos nuorodos „saugoma kilmės vietos nuoroda“ arba „saugoma geografinė nuoroda“ etiketėse gali būti pateikiami tik paskelbus sprendimą, kuriuo tai kilmės vietos nuorodai arba geografinei nuorodai suteikiama apsauga.

Jei paraiška atmetama, pagal pirmą pastraipą paženklinti vynuogių produktai gali būti parduodami tol, kol baigsis jų atsargos.“;

30)	111 straipsnis išbraukiamas;

31)

II dalies II antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnis papildomas šiuo poskirsniu:

„4 poskirsnis

Su kilmės vietos nuorodomis, geografinėmis nuorodomis ir tradiciniais terminais susijusios patikros

116a straipsnis

Patikros

1. Valstybės narės imasi būtinų veiksmų, kad sustabdytų neteisėtą šiame reglamente nurodytų saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ir saugomų tradicinių terminų naudojimą.

2. Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją, atsakingą už šiame skirsnyje nustatytų pareigų vykdymo patikras. Tuo tikslu taikomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 (*5) 4 straipsnio 2 ir 4 dalys ir 5 straipsnio 1, 4 bei 5 dalys.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta kompetentinga institucija arba viena ar daugiau įgaliotųjų įstaigų, apibrėžtų Reglamento (ES) 2017/625 3 straipsnio 5 punkte ir veikiančių kaip produktų sertifikavimo įstaigos pagal to reglamento II antraštinės dalies III skyriuje nustatytus kriterijus, Sąjungoje kasmet vyno gamybos etapu ir išpilstymo etapu arba po jo tikrina jo atitiktį produkto specifikacijai.

4. Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl:

a)	pranešimų, kuriuos valstybės narės turi pateikti Komisijai;

b)	taisyklių, reglamentuojančių valdžios instituciją, kuri atsako už atitikties produkto specifikacijoms tikrinimą, įskaitant tuos atvejus, kai geografinė vietovė yra trečiojoje šalyje;

c)	veiksmų, kuriuos turi įgyvendinti valstybės narės, kad užkirstų kelią neteisėtam saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ir saugomų tradicinių terminų naudojimui;

d)	patikrų ir tikrinimų, kuruos turi atlikti valstybės narės, įskaitant bandymus.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 229 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

(*5) 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L 95, 2017 4 7, p. 1).“;"

32)

119 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis iš dalies keičiama taip:

a punktas pakeičiamas taip:

„a)

vynuogių produkto kategorijos pavadinimas pagal VII priedo II dalį. VII priedo II dalies 1 punkte ir 4–9 punktuose apibrėžtų vynuogių produktų kategorijų atveju, jei tokie produktai yra dealkoholizuoti pagal VIII priedo I dalies E skirsnį, prie kategorijos pavadinimo pridedama:

i)	terminas „nealkoholinis“, jei produkto faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra ne didesnė kaip 0,5 %, ir

ii)	terminas „sumažinto alkoholio kiekio“, jei produkto faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, viršija 0,5 % ir yra mažesnė už minimalią faktinę alkoholio koncentraciją, taikomą šiai kategorijai prieš dealkoholizavimą.“;

ii)

papildoma šiais punktais:

„h)	maistingumo deklaracija pagal Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 9 straipsnio 1 dalies l punktą;

i)	sudedamųjų dalių sąrašas pagal Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 9 straipsnio 1 dalies b punktą;

j)	vynuogių produktų, kurie buvo dealkoholizuoti pagal VIII priedo I dalies E skirsnį ir kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė nei 10 %, atveju – minimalus tinkamumo vartoti terminas pagal Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 9 straipsnio 1 dalies f punktą.“;

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, vynuogių produktų, išskyrus produktus, kurie buvo dealkoholizuoti pagal VIII priedo I dalies E skirsnį, atveju nuoroda į vynuogių produkto kategoriją gali būti nepateikta, jei tai vynas, kurio etiketėje nurodytas saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos pavadinimas.“;

papildomas šiomis dalimis:

„4. Nukrypstant nuo 1 dalies h punkto, ant pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje pateikiamoje maistingumo deklaracijoje gali būti nurodoma tik energinė vertė, kuri gali būti išreikšta simboliu „E“, energija. Tokiais atvejais visa maistingumo deklaracija pateikiama elektroninėmis priemonėmis, nurodytomis ant pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje. Kartu su ta maistingumo deklaracija nepateikiama kita pardavimo ar rinkodaros tikslais skirta informacija ir jokie naudotojų duomenys nėra renkami ar sekami.

5. Nukrypstant nuo 1 dalies i punkto, sudedamųjų dalių sąrašas gali būti pateikiamas elektroninėmis priemonėmis, nurodytomis ant pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje arba ant pakuotės. Tokiais atvejais taikomi šie reikalavimai:

a)	jokie naudotojų duomenys nėra renkami ar sekami;

b)	kartu su sudedamųjų dalių sąrašu nepateikiama kita pardavimo ar rinkodaros tikslais skirta informacija ir

c)	Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 9 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti duomenys pateikiami tiesiogiai ant pakuotės arba prie jos pritvirtintoje etiketėje.

Šios dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytą nuorodą sudaro žodžiai „sudėtyje yra“, o po jų pateikiamas į Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 II priede pateiktą sąrašą įtrauktos medžiagos ar produkto pavadinimas.“;

33)

122 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

b punktas iš dalies keičiamas taip:

i)	ii papunktis išbraukiamas;

ii)

papildoma šiuo papunkčiu:

„vi)	taisyklėmis dėl sudedamųjų dalių nurodymo ir pavadinimo taikant 119 straipsnio 1 dalies i punktą.“;

c punktas papildomas šiuo papunkčiu:

„iii)

terminais, kuriais nurodoma valda, ir jų vartojimo sąlygomis.“;

d punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i)	tam tikrų formų butelių ir jų uždarymo priemonių naudojimo sąlygomis ir tam tikrų specialiųjų butelių formų sąrašu;“;

34)

II dalies II antraštinės dalies II skyriaus 1 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	124 straipsnis išbraukiamas;

b)	antraštė „1 poskirsnis“ ir jos pavadinimas išbraukiami;

c)	125 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Tarpšakiniai prekybos susitarimai turi atitikti X priede išdėstytas pirkimo sąlygas.“;

d)	2 ir 3 poskirsniai, kuriuos sudaro 127–144 straipsniai, išbraukiami;

35)

145 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Valstybės narės, kurios pagal Reglamento (ES) 2021/2115 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą savo BŽŪP strateginiuose planuose numato vynuogynų restruktūrizavimą ir konversiją, remdamosi vynuogynų registru ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 1 d. Komisijai pateikia atnaujintą savo gamybos pajėgumų sąrašą.“;

36)

įterpiamas šis straipsnis:

„147a straipsnis

Mokėjimų už neišpilstyto vyno pardavimą vėlavimas

Nukrypdamos nuo Direktyvos (ES) 2019/633 3 straipsnio 1 dalies, valstybės narės, gavusios vyno sektoriuje veikiančios tarpšakinės organizacijos, pripažintos pagal šio reglamento 157 straipsnį, prašymą, gali nustatyti, kad Direktyvos (ES) 2019/633 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytas draudimas netaikomas mokėjimams pagal vyno gamintojų ar perpardavėjų ir jų tiesioginių pirkėjų tiekimo sutartis dėl neišpilstyto vyno pardavimo sandorių, jeigu:

konkrečios sąlygos, pagal kurias leidžiama atlikti mokėjimus po 60 dienų, įtraukiamos į su neišpilstyto vyno pardavimo sandoriais susijusias standartines sutartis, kurias valstybė narė pagal šio reglamento 164 straipsnį pripažino privalomomis anksčiau nei 2021 m. spalio 30 d., o šis standartinių sutarčių išplėtimas nuo tos dienos valstybės narės atnaujinamas neatliekant didelių mokėjimo sąlygų pakeitimų, kurie veiktų neišpilstyto vyno tiekėjų nenaudai; ir

b)	neišpilstyto vyno tiekėjų ir jų tiesioginių pirkėjų tiekimo sutartys yra daugiametės arba tampa daugiametėmis.“;

37)

148 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i)

už pristatymą mokėtina kaina, kuri:

—	turi būti pastovi ir nustatoma sutartyje arba

—

apskaičiuojama derinant įvairius sutartyje nurodytus veiksnius, kurie gali apimti objektyvius rodiklius, kurie gali būti pagrįsti atitinkamomis kainomis, gamybos ir rinkos sąnaudomis, taip pat indeksais ir galutinės kainos apskaičiavimo metodais, kurie būtų lengvai prieinami ir suprantami bei atspindėtų rinkos sąlygų pokyčius, pristatytais kiekiais ir pristatyto žalio pieno kokybe ar sudėtimi; tie rodikliai gali būti pagrįsti atitinkamomis kainomis, gamybos ir rinkos sąnaudomis; tuo tikslu valstybės narės gali nustatyti rodiklius, remdamosi objektyviais kriterijais, kurie būtų pagrįsti atliktais gamybos ir maisto tiekimo grandinės tyrimais; sutarčių šalys gali pasirinkti, ar remtis šiais rodikliais ar bet kuriais kitais rodikliais, kurie, jų nuomone, yra svarbūs.“;

38)

149 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i)	žalio pieno, dėl kurio deramasi, kiekis neviršija 4 % viso Sąjungoje pagaminamo kiekio,“;

39)	150 straipsnis išbraukiamas;

40)

151 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	pirma pastraipa pakeičiama taip: „Pirmieji žalio pieno pirkėjai pateikia kompetentingai nacionalinei institucijai deklaraciją apie jiems kas mėnesį pristatyto žalio pieno kiekį ir vidutinę sumokėtą kainą. Atskiriamas ekologiškas ir neekologiškas pienas.“;

b)	trečia pastraipa pakeičiama taip: „Valstybės narės praneša Komisijai apie pirmoje pastraipoje nurodyto žalio pieno kiekius ir vidutines kainas.“;

41)

152 straipsnio 1 dalies c punktas iš dalies keičiamas taip:

vii papunktis pakeičiamas taip:

„vii)

tvarkyti ir valorizuoti šalutinius produktus, galutinių atliekų srautus ir atliekas, visų pirma siekiant išsaugoti vandens, dirvožemio ir kraštovaizdžio kokybę, išsaugoti ar didinti biologinę įvairovę ir didinti žiediškumą;“;

x papunktis pakeičiamas taip:

„x)	valdyti savitarpio pagalbos fondus;“;

42)

153 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)	taisyklės, pagal kurias gamintojams nariams leidžiama demokratiškai tikrinti savo organizacijos veiklą ir sprendimus, taip pat apskaitą ir biudžetus;“;

įterpiama ši dalis:

„2a. Gamintojų organizacijos įstatuose gali būti numatyta galimybė gamintojams nariams tiesiogiai kontaktuoti su pirkėjais, jei toks tiesioginis kontaktas nekelia pavojaus tos gamintojų organizacijos produktų pasiūlos ir pateikimo rinkai koncentravimui. Laikoma, kad tiekimo koncentravimas užtikrinamas, jei dėl esminių pardavimo elementų, pvz., kainos, kokybės ir kiekio derasi ir juos nustato gamintojų organizacija.“;

c)	3 dalis pakeičiama taip: „3. 1, 2 ir 2a dalys netaikomos pieno ir pieno produktų sektoriaus gamintojų organizacijoms.“;

43)

154 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

teritorijoje, kurioje ji vykdo veiklą, turi mažiausią būtiną narių skaičių ir (arba) pagamina mažiausią būtiną tinkamos parduoti produkcijos kiekį ar vertę, kuriuos nustato atitinkama valstybė narė; tomis nuostatomis neužkertamas kelias pripažinti į nedidelio masto gamybą orientuotas gamintojų organizacijas;“;

44)

157 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies įžanginė formuluotė pakeičiama taip:

„1. Gavusios prašymą, valstybės narės gali pripažinti konkrečiame sektoriuje, įtrauktame į 1 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąrašą, veikiančias nacionalinio ir regioninio lygmens ir 164 straipsnio 2 dalyje nurodytų ekonominių zonų lygmens tarpšakines organizacijas:“;

1 dalies c punktas iš dalies keičiamas taip:

vii papunktis pakeičiamas taip:

„vii)

teikti informaciją ir atlikti mokslinius tyrimus, būtinus siekiant atnaujinti, racionalizuoti, patobulinti ir pritaikyti gamybą ir, kai taikytina, perdirbimą bei prekybą, orientuojant juos į produktus, kurie geriau atitinka rinkos poreikius ir vartotojų skonį bei lūkesčius, visų pirma teikti informaciją ir atlikti mokslinius tyrimus, susijusius su produktų kokybe (įskaitant produktus su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda, specifinius ypatumus) ir aplinkos apsauga, klimato politikos veiksmais, gyvūnų sveikata ir gyvūnų gerove;“;

ii)

xiv papunktis pakeičiamas taip:

„xiv)

prisidėti prie šalutinių produktų tvarkymo bei šalutinius produktus valorizuojančių iniciatyvų plėtojimo ir prie atliekų mažinimo bei tvarkymo;“;

iii)

xvi papunktis pakeičiamas taip:

„xvi)

skatinti ir įgyvendinti gyvūnų sveikatai, augalų apsaugai ir aplinkai kylančios rizikos prevencijos, kontrolės ir valdymo priemones, be kita ko, steigiant ir valdant savitarpio pagalbos fondus arba prisidedant prie tokių fondų finansavimo, siekiant ūkininkams išmokėti finansinę kompensaciją už sąnaudas ir ekonominius nuostolius, patirtus dėl tokių priemonių skatinimo ir įgyvendinimo.“;

1a dalis pakeičiama taip:

„1a. Gavusios prašymą valstybės narės gali nuspręsti suteikti daugiau nei vieną pripažinimą tarpšakinei organizacijai, vykdančiai veiklą keliuose 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose sektoriuose, su sąlyga, kad ta tarpšakinė organizacija kiekvieno sektoriaus, kuriame ji siekia pripažinimo, atveju atitinka 1 dalyje nurodytas sąlygas.“;

d)	3 dalis išbraukiama;

45)

158 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalyje įterpiamas šis punktas:

„ca)	jos siekia subalansuoto atstovavimo tarpšakinę organizaciją sudarančioms organizacijoms, veikiančioms 157 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytuose tiekimo grandinės etapuose;“;

b)	4 dalis pakeičiama taip: „4. Valstybės narės gali pripažinti iki 2014 m. sausio 1 d. visuose sektoriuose egzistavusias tarpšakines organizacijas (tiek pripažintas gavus prašymą, tiek įsteigtas įstatymu), net jeigu jos neatitinka 157 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytų sąlygų.“;

46)

163 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Valstybės narės gali pripažinti tarpšakines pieno ir pieno produktų sektoriaus organizacijas, jei jos:

a)	atitinka 157 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

b)	vykdo veiklą viename ar keliuose atitinkamos teritorijos regionuose;

c)	atstovauja didelei daliai 157 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos ekonominės veiklos;

d)	pačios nedalyvauja pieno ir pieno produktų sektoriaus produktų gamybos, jų perdirbimo ar prekybos jais veikloje.

2. Valstybės narės gali nuspręsti, kad tarpšakinės organizacijos, pagal nacionalinę teisę pripažintos anksčiau nei 2012 m. balandžio 2 d. ir atitinkančios šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, būtų laikomos pripažintomis tarpšakinėmis organizacijomis pagal 157 straipsnio 1 dalį.“;

3 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d)	panaikina pripažinimą, jeigu nebesilaikoma šiame straipsnyje nustatytų pripažinimo reikalavimų ir sąlygų;“;

47)

164 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Šiame skirsnyje ekonominė zona – tai geografinė zona, kurią sudaro gretimi arba kaimyniniai gamybos regionai, kuriuose gamybos ir pardavimo sąlygos yra vienodos, arba, kalbant apie produktus su pagal Sąjungos teisę pripažįstama saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda, geografinė zona, nurodyta produkto specifikacijoje.“;

4 dalis iš dalies keičiama taip:

l, m ir n punktai pakeičiami taip:

„l)	naudoti sertifikuotą sėklą, išskyrus atvejus, kai ji naudojama ekologinėje gamyboje, kaip tai suprantama Reglamente (ES) 2018/848, ir vykdyti produktų kokybės stebėseną;

m)	vykdyti fitosanitarinės rizikos, rizikos gyvūnų sveikatai, maisto saugai ar aplinkai prevenciją ir tokią riziką valdyti;

n)	tvarkyti ir valorizuoti šalutinius produktus.“;

ii)

antra pastraipa pakeičiama taip:

„Tomis taisyklėmis neturi būti kenkiama kitiems ūkio subjektams bei neturi būti užkertamas kelias naujiems ūkio subjektams patekti į rinką atitinkamoje valstybėje narėje arba Sąjungoje, ir jos negali turėti 210 straipsnio 4 dalyje nurodyto poveikio arba būti kitaip nesuderinamos su Sąjungos teise arba galiojančiomis nacionalinėmis taisyklėmis.“;

48)

165 straipsnis pakeičiamas taip:

„165 straipsnis

Ne narių finansiniai įnašai

Jei pripažintos gamintojų organizacijos, pripažintos gamintojų organizacijų asociacijos arba pripažintos tarpšakinės organizacijos taisyklių taikymas išplečiamas pagal 164 straipsnį, o veikla, kuriai taikomos tos taisyklės, atitinka ūkio subjektų, kurių veikla susijusi su atitinkamais produktais, bendrą ekonominį interesą, pripažinimą suteikusi valstybė narė, pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, gali nuspręsti, kad tai organizacijai nepriklausantys, bet iš tos veiklos naudos gaunantys atskiri ūkio subjektai ar grupės mokėtų organizacijai visus jos narių mokamus finansinius įnašus arba jų dalį tiek, kiek tokie įnašai yra skirti vykdant tą veiklą ar kelias veiklas tiesiogiai patirtoms išlaidoms padengti. Bet kuri organizacija, gaunanti įnašus iš ne narių pagal šį straipsnį, nariui arba ne nariui, kuris finansiškai prisideda prie organizacijos veiklos, paprašius suteikia galimybę susipažinti su tomis savo metinio biudžeto dalimis, kurios yra susijusios su 164 straipsnio 4 dalyje išvardytos veiklos vykdymu.“;

49)

įterpiamas šis straipsnis:

„166a straipsnis

Žemės ūkio produktų su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda pasiūlos reguliavimas

1. Nedarant poveikio šio reglamento 167 ir 167a straipsniams, valstybės narės gali pagal šio reglamento 152 straipsnio 1 dalį arba 161 straipsnio 1 dalį pripažintos gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos, pagal šio reglamento 157 straipsnio 1 dalį pripažintos tarpšakinės organizacijos, Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos ūkio subjektų grupės arba šio reglamento 95 straipsnio 1 dalyje nurodytos gamintojų grupės prašymu ribotam laikotarpiui nustatyti privalomas taisykles, skirtas šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų žemės ūkio produktų, pažymėtų saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografine nuoroda pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 5 straipsnio 1 ir 2 dalis arba šio reglamento 93 straipsnio 1 dalies a ir b punktus, pasiūlai reguliuoti.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės taikomos su sąlyga, kad esama išankstinio susitarimo, kurį yra sudarę ne mažiau kaip du trečdaliai produkto, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, gamintojų arba jų atstovų, kurie pagamina ne mažiau kaip du trečdalius to produkto geografinėje vietovėje, nurodytoje Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalies c punkte arba, vyno atveju, šio reglamento 93 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje ir b punkto iv papunktyje. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyto produkto gamyba apima perdirbimą ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalyje arba šio reglamento 94 straipsnio 2 dalyje nurodytą produkto specifikaciją žaliava gali būti tiekiama tik iš konkrečios geografinės vietovės, valstybės narės taisyklių, kurios turi būti nustatytos pagal šio straipsnio 1 dalį, tikslais reikalauja:

a)	kad prieš sudarant šioje dalyje nurodytą susitarimą būtų konsultuojamasi su konkrečios geografinės vietovės žaliavos gamintojais; arba

b)	kad ne mažiau kaip du trečdaliai žaliavos gamintojų arba jų atstovų, kurie pagamina ne mažiau kaip du trečdalius perdirbimui naudojamos žaliavos konkrečioje geografinėje vietovėje, taip pat būtų šioje dalyje nurodyto susitarimo šalys.

3. Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies, saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda pažymėto sūrio gamybos atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės taikomos su sąlyga, kad esama išankstinio susitarimo, kurį yra sudarę ne mažiau kaip du trečdaliai pieno gamintojų arba jų atstovų, kurie pagamina ne mažiau kaip du trečdalius to sūrio gamybai naudojamo žalio pieno, ir, kai aktualu, ne mažiau kaip du trečdaliai to sūrio gamintojų arba jų atstovų, kurie pagamina ne mažiau kaip du trečdalius to sūrio geografinėje vietoje, nurodytoje Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalies c punkte.

Šios dalies pirmos pastraipos tikslais, sūrio, pažymėto saugoma geografine nuoroda, atveju to sūrio produkto specifikacijoje nurodoma žalio pieno geografinė kilmės vietovė turi būti tokia pati, kaip su tuo sūriu siejama Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodoma geografinė vietovė.

4. 1 dalyje nurodytos taisyklės:

a)	turi apimti tik atitinkamo produkto ir, kai taikytina, jo žaliavos pasiūlos reguliavimą, ir jomis turi būti siekiama to produkto pasiūlą pritaikyti prie paklausos;

b)	turi turėti poveikį tik atitinkamam produktui ir, kai taikytina, jo žaliavai;

c)	gali būti privalomos ilgiausiai trejus metus, tačiau po to laikotarpio jų galiojimas gali būti atnaujintas pateikus naują prašymą, kaip nurodyta 1 dalyje;

d)	neturi daryti neigiamo poveikio prekybai produktais, kuriems netaikomos tos taisyklės;

e)	neturi būti susijusios su jokiu sandoriu po atitinkamo produkto pateikimo rinkai pirmą kartą;

f)	pagal jas neturi būti leidžiama nustatyti kainų, įskaitant atvejus, kai kainos nustatomos orientaciniais ar rekomendaciniais tikslais;

g)	neturi atimti galimybės naudoti perteklinę produkcijos prekybos metais dalį, kurią įprastai būtų galima naudoti;

h)	neturi diskriminuoti, sudaryti kliūčių naujiems rinkos dalyviams ar daryti neigiamą poveikį mažiems gamintojams;

i)	turi padėti išlaikyti atitinkamo produkto kokybę arba jį plėtoti;

j)	neturi daryti poveikio 149 straipsniui ir 152 straipsnio 1a daliai.

5. 1 dalyje nurodytos taisyklės skelbiamos atitinkamos valstybės narės oficialiajame leidinyje.

6. Valstybės narės atlieka patikrinimus siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi 4 dalyje nustatytų sąlygų. Jei kompetentingos nacionalinės institucijos nustato, kad tokių sąlygų nesilaikoma, valstybės narės 1 dalyje nurodytas taisykles panaikina.

7. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie jų priimtas 1 dalyje nurodytas taisykles. Komisija informuoja kitas valstybes nares apie kiekvieną pranešimą dėl tokių taisyklių.

8. Komisija gali bet kuriuo metu priimti įgyvendinimo aktus, pagal kuriuos valstybė narė privalo panaikinti pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytas taisykles, jeigu Komisija nustato, kad tos taisyklės neatitinka šio straipsnio 4 dalies sąlygų, sudaro kliūčių konkurencijai ar iškreipia konkurenciją didelėje vidaus rinkos dalyje, sudaro kliūčių laisvai prekiauti arba įgyvendinti SESV 39 straipsnyje nustatytus tikslus. Tie įgyvendinimo aktai priimami netaikant šio reglamento 229 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų procedūrų.“;

50)

168 straipsnio 4 dalies c punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i)

už pristatymą mokėtina kaina, kuri:

—	turi būti pastovi ir nustatoma sutartyje ir (arba)

—

apskaičiuojama derinant įvairius sutartyje nurodytus veiksnius, kurie gali apimti objektyvius rodiklius, kurie gali būti pagrįsti atitinkamomis kainomis, gamybos ir rinkos sąnaudomis, taip pat indeksais ir galutinės kainos apskaičiavimo metodais, kurie būtų lengvai prieinami ir suprantami bei atspindėtų rinkos sąlygų pokyčius, pristatytais kiekiais ir pristatytų žemės ūkio produktų kokybe ar sudėtimi; tuo tikslu valstybės narės gali nustatyti rodiklius, remdamosi objektyviais kriterijais, kurie būtų pagrįsti atliktais gamybos ir maisto tiekimo grandinės tyrimais; sutarčių šalys gali pasirinkti, ar remtis šiais rodikliais ar bet kuriais kitais rodikliais, kurie, jų nuomone, yra svarbūs.“;

51)	172 straipsnis išbraukiamas;

52)

172a straipsnis pakeičiamas taip:

„172a straipsnis

Vertės pasidalijimas

Nedarant poveikio konkrečioms vertės pasidalijimo cukraus sektoriuje sąlygoms, ūkininkai, įskaitant ūkininkų asociacijas, ir vartotojų grandies veiklos vykdytojai gali susitarti dėl vertės pasidalijimo sąlygų, įskaitant rinkos pelną ir nuostolius, nustatydami, kaip tarp jų turi būti paskirstomi su atitinkamais produktais susijusių rinkos kainų ar kitų prekių rinkų pokyčiai.

172b straipsnis

Tarpšakinių organizacijų teikiamos gairės dėl vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda ar su saugoma geografine nuoroda gaminti skirtų vynuogių pardavimo

Nukrypstant nuo SESV 101 straipsnio 1 dalies, vyno sektoriuje veikiančios tarpšakinės organizacijos, pripažintos pagal šio reglamento 157 straipsnį, gali pateikti neprivalomus vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda ar su saugoma geografine nuoroda gaminti skirtų vynuogių pardavimo kainų orientacinius rodiklius, jei tokios gairės nepanaikina konkurencijos didelės atitinkamų produktų dalies atžvilgiu.“;

53)

182 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Ribinis kiekis turi būti 125 %, 110 % arba 105 %, priklausomai nuo to, ar patekimo į rinką galimybės, kurios apibrėžiamos kaip importas, išreikštas atitinkamo vidaus suvartojimo per trejus ankstesnius metus procentine dalimi, yra atitinkamai mažesnės nei arba lygios 10 %, didesnės nei 10 %, bet mažesnės nei arba lygios 30 %, arba didesnės nei 30 %.

Jei neatsižvelgiama į vidaus suvartojimą, ribinis kiekis turi būti lygus 125 %.“;

54)	192 ir 193 straipsniai išbraukiami;

55)

IV skyrius papildomas šiuo straipsniu:

„193a straipsnis

Importo muitų taikymo melasai sustabdymas

1. Komisijai pagal 227 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas nustatant taisykles dėl visiško arba dalinio importo muitų taikymo melasai, kurios KN kodas yra 1703, sustabdymo.

2. Taikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas taisykles, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais visiškai arba iš dalies sustabdomas importo muitų melasai, kurios KN kodas yra 1703, taikymas, netaikant 229 straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytos procedūros.“;

56)	III dalies VI skyrius, apimantis 196–204 straipsnius, išbraukiamas;

57)

206 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Jei šiame reglamente nenurodyta kitaip ir pagal SESV 42 straipsnį visiems SESV 101 straipsnio 1 dalyje ir 102 straipsnyje nurodytiems susitarimams, sprendimams ir veiksmams, susijusiems su žemės ūkio produktų gamyba arba prekyba jais, taikomi SESV 101–106 straipsniai ir jų įgyvendinimo nuostatos, laikantis šio reglamento 207–210a straipsnių.“;

58)

208 straipsnis pakeičiamas taip:

„208 straipsnis

Dominuojanti padėtis

Šiame skyriuje dominuojančia padėtimi vadinama įmonės padėtis, kai dėl turimos ekonominės galios ji gali trukdyti palaikyti tikrą konkurenciją atitinkamoje rinkoje ir turi galimybę elgtis kone savarankiškai savo konkurentų, savo tiekėjų ar klientų ir, galiausiai, vartotojų atžvilgiu.“;

59)

210 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. SESV 101 straipsnio 1 dalis netaikoma pagal šio reglamento 157 straipsnį pripažintų tarpšakinių organizacijų susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams, reikalingiems įgyvendinti šio reglamento 157 straipsnio 1 dalies c punkte, arba alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių ir tabako sektorių atveju – šio reglamento 162 straipsnyje – nustatytus tikslus, kurie nėra nesuderinami su Sąjungos taisyklėmis pagal šio straipsnio 4 dalį.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas sąlygas atitinkantys susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai nėra draudžiami ir dėl jų nereikalaujama išankstinio sprendimo.

2. Pripažintos tarpšakinės organizacijos gali prašyti Komisijos pateikti nuomonę dėl 1 dalyje nurodytų susitarimų, sprendimų ir suderintų veiksmų suderinamumo su šiuo straipsniu. Komisija savo nuomonę prašymą pateikusiai tarpšakinei organizacijai išsiunčia per keturis mėnesius nuo išsamaus prašymo gavimo dienos.

Jei Komisija bet kuriuo metu po nuomonės priėmimo nustato, kad nebetenkinamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, ji paskelbia, kad SESV 101 straipsnio 1 dalis taikoma ateityje atitinkamam susitarimui, sprendimui ar suderintiems veiksmams, ir atitinkamai informuoja tarpšakinę organizaciją.

Komisija savo iniciatyva arba valstybei narei paprašius gali pakeisti nuomonės turinį, ypač tuo atveju, jeigu prašymą pateikusi tarpšakinė organizacija pateikė netikslią informaciją arba nuomone piktnaudžiavo.“;

b)	3, 5 ir 6 dalys išbraukiamos;

60)

įterpiamas šis straipsnis:

„210a straipsnis

Vertikaliosios ir horizontalios tvarumo iniciatyvos

1. SESV 101 straipsnio 1 dalis netaikoma žemės ūkio produktų gamintojų susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams, kurie yra susiję su žemės ūkio produktų gamyba ar prekyba jais ir kuriais siekiama taikyti aukštesnį tvarumo standartą, nei nustatyta Sąjungos ar nacionalinėje teisėje, jeigu tais susitarimais, sprendimais ir suderintais veiksmais nustatomi tik tokie konkurencijos apribojimai, kurie yra būtini tam standartui pasiekti.

2. 1 dalis taikoma žemės ūkio produktų gamintojų susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams, kurių šalimi yra keli gamintojai arba kurių šalimi yra vienas ar daugiau gamintojų ir vienas ar daugiau ūkio subjektų, priklausančių įvairiems gamybos, perdirbimo ir prekybos lygmenims maisto produktų tiekimo grandinėje (įskaitant platinimą).

3. 1 dalies tikslais tvarumo standartas – standartas, kuriuo siekiama prisidėti siekiant vieno ar daugiau iš šių tikslų:

aplinkosaugos tikslai, įskaitant klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos, tausus kraštovaizdžio, vandens ir dirvožemio naudojimas ir apsauga, perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant maisto atliekų mažinimą, taršos prevencija ir kontrolė, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas;

b)	žemės ūkio produktų gamyba tokiais metodais, kuriuos taikant mažinamas pesticidų naudojimas ir valdoma dėl jų naudojimo kylanti rizika arba mažinamas atsparumo antimikrobinėms medžiagoms žemės ūkio gamyboje pavojus, ir

c)	gyvūnų sveikata ir gyvūnų gerovė.

4. Šiame straipsnyje nurodytas sąlygas atitinkantys susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai nėra draudžiami ir dėl jų nereikalaujama išankstinio sprendimo.

5. Komisija ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 8 d. paskelbia gaires dėl šio straipsnio taikymo ūkio subjektams sąlygų.

6. Nuo 2023 m. gruodžio 8 d. 1 dalyje nurodyti gamintojai gali prašyti Komisijos pateikti nuomonę dėl 1 dalyje nurodytų susitarimų, sprendimų ir suderintų veiksmų suderinamumo su šiuo straipsniu. Komisija savo nuomonę pareiškėjui išsiunčia per keturis mėnesius nuo išsamaus prašymo gavimo dienos.

Jei Komisija bet kuriuo metu po nuomonės pateikimo nustato, kad nebetenkinamos šio straipsnio 1, 3 ir 7 dalyse nurodytos sąlygos, ji paskelbia, kad SESV 101 straipsnio 1 dalis taikoma ateityje atitinkamam susitarimui, sprendimui ar suderintiems veiksmams, ir atitinkamai informuoja gamintojus.

Komisija savo iniciatyva arba valstybei narei paprašius gali pakeisti nuomonės turinį, visų pirma tuo atveju, jeigu pareiškėjas pateikė netikslią informaciją arba nuomone piktnaudžiavo.

7. Reglamento (EB) Nr. 1/2003 5 straipsnyje nurodyta nacionalinė konkurencijos institucija gali atskirais atvejais nuspręsti, kad ateityje vienas ar daugiau 1 dalyje nurodytų susitarimų, sprendimų ir suderintų veiksmų turi būti pakeisti, nutraukti arba visai nevykdomi, jei ji mano, kad toks sprendimas yra būtinas norint išsaugoti konkurenciją, arba jei ji mano, kad kilo pavojus SESV 39 straipsnyje nustatytiems tikslams.

Kai susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai apima daugiau nei vieną valstybę narę, šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą priima Komisija, netaikydama 229 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų procedūrų.

Veikdama pagal šios dalies pirmą pastraipą, nacionalinė konkurencijos institucija, inicijavusi pirmąją oficialią tyrimo priemonę, raštu apie tai informuoja Komisiją, taip pat praneša Komisijai apie visus dėl jos priimtus sprendimus nedelsiant po to, kai jie priimami.

Šioje dalyje nurodyti sprendimai pradedami taikyti ne anksčiau nei apie juos pranešama atitinkamoms įmonėms.“;

61)	212 straipsnis išbraukiamas;

62)

214a straipsnis pakeičiamas taip:

„214a straipsnis

Nacionalinės išmokos tam tikriems Suomijos sektoriams

Su sąlyga, kad Komisija suteiks leidimą, 2023–2027 m. laikotarpiu, Suomija gali ir toliau teikti nacionalinę paramą gamintojams, kurią ji skyrė 2022 m., remdamasi šiuo straipsniu, su sąlyga, kad:

a)	bendra paramos pajamoms suma per visą laikotarpį laipsniškai mažinama ir 2027 m. nebus didesnė nei 67 % 2022 m. suteiktos paramos sumos ir

b)	prieš pasinaudojant šia galimybe, buvo visapusiškai pasinaudota atitinkamiems sektoriams skirtomis paramos schemomis pagal BŽŪP.

Komisija patvirtina savo leidimą, netaikydama šio reglamento 229 straipsnio 2 ar 3 dalyse nurodytos procedūros.“;

63)	218 straipsnio 2 dalyje Jungtinei Karalystei skirta eilutė išbraukiama;

64)

219 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1. Siekiant efektyviai ir veiksmingai reaguoti į rinkos sutrikdymo pavojų, kurį sukėlė didelis kainų kilimas arba kritimas vidaus ar išorės rinkose arba kiti įvykiai ir aplinkybės, smarkiai sutrikdantys ar galintys sutrikdyti atitinkamą rinką, jeigu tikėtina, kad tokia padėtis arba jos pasekmės rinkai tęsis toliau arba sunkės, Komisijai pagal 227 straipsnį suteikiami įgaliojimai deleguotaisiais aktais patvirtinti priemones, būtinas tokiai padėčiai rinkoje ištaisyti, laikantis pagal SESV sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose nustatytų pareigų ir su sąlyga, kad visos kitos pagal šį reglamentą galimos priemonės pasirodo esančios nepakankamos arba netinkamos.“;

ketvirta pastraipa pakeičiama taip:

„Tokiomis priemonėmis tiek, kiek būtina, ir tokiam laikui, kuris būtinas, kad būtų išspręsta rinkos sutrikdymo problema arba pašalintas jos pavojus, gali būti išplėsta arba pakeista kitų šiame reglamente numatytų priemonių taikymo sritis, trukmė ar kiti aspektai, visiškai ar iš dalies pakoreguotas arba sustabdytas importo muitų taikymas, be kita ko, tam tikriems kiekiams ar laikotarpiams, jei tai būtina, arba tokios priemonės gali būti laikina savanoriška gamybos mažinimo schema, ypač pernelyg didelės pasiūlos atvejais.“;

65)

V dalies I skyriaus 2 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	pavadinimas pakeičiamas taip: „Su gyvūnų ligomis bei augalų kenkėjais ir vartotojų pasitikėjimo praradimu dėl pavojaus visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikatai susijusios rinkos rėmimo priemonės“;

220 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

i)	pavadinimas pakeičiamas taip: „Su gyvūnų ligomis bei augalų kenkėjais ir vartotojų pasitikėjimo praradimu dėl pavojaus visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikatai susijusios priemonės“;

ii)

1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)	Sąjungos vidaus prekybos ir prekybos su trečiosiomis šalimis apribojimus, kurie gali atsirasti dėl kovos su gyvūnų ligų ar augalų kenkėjų plitimu priemonių taikymo, ir“;

iii)

2 dalyje įterpiamas šis punktas:

„-a)	vaisių ir daržovių;“;

iv)

4 dalis pakeičiama taip:

„4. 1 dalies pirmos pastraipos a punkte numatytų priemonių galima imtis tik tuo atveju, jei atitinkama valstybė narė greitai ėmėsi sveikatos apsaugos, veterinarijos ar fitosanitarijos priemonių, kad likviduotų ligą ar stebėtų, valdytų ir pašalintų kenkėją ar sustabdytų jo plitimą, ir tik tiek, kiek tikrai būtina ir tokiam laikui, kuris tikrai būtinas atitinkamai rinkai remti.“;

66)

V dalyje įterpiamas šis skyrius ir straipsniai:

„Ia skyrius

Rinkos skaidrumas

222a straipsnis

Sąjungos rinkos stebėjimo centrai

1. Siekdama padidinti skaidrumą maisto produktų tiekimo grandinėje, informuoti ūkio subjektus ir viešosios valdžios institucijas apie pasirinkimo galimybes, palengvinti rinkos pokyčių ir rinkos sutrikdymo pavojaus stebėseną, Komisija įsteigia Sąjungos rinkos stebėjimo centrus.

2. Komisija gali nuspręsti, kuriems iš 1 straipsnio 2 dalyje išvardytų žemės ūkio sektorių įsteigiami Sąjungos rinkos stebėjimo centrai.

3. Sąjungos rinkos stebėjimo centrai teikia rinkos pokyčių ir rinkos sutrikdymo pavojaus stebėjimui būtinus statistinius duomenis ir informaciją, visų pirma apie:

a)	gamybą, tiekimą ir atsargas;

b)	kainas, sąnaudas ir, kiek įmanoma, pelno maržas visuose maisto tiekimo grandinės lygmenyse;

c)	trumpalaikes ir vidutinio laikotarpio rinkos prognozes;

d)	žemės ūkio produktų importą ir eksportą, ypač tarifinių kvotų žemės ūkio produktų importui į Sąjungą įvykdymą. Sąjungos rinkos stebėjimo centrai parengia ataskaitas, kuriose pateikiami pirmoje pastraipoje nurodyti elementai.

4. Valstybės narės surenka 3 dalyje nurodytą informaciją ir pateikia ją Komisijai.

222b straipsnis

Komisijos ataskaitos apie rinkos pokyčius

1. Pagal 222a straipsnį įsteigti Sąjungos rinkos stebėjimo centrai savo pranešimuose nustato rinkos sutrikdymo grėsmes, susijusias su dideliu kainų didėjimu ar mažėjimu vidaus ar išorės rinkose arba su kitais panašų poveikį turinčiais įvykiais ar aplinkybėmis.

2. Komisija reguliariai teikia informaciją Europos Parlamentui ir Tarybai apie žemės ūkio produktų rinkos padėtį, rinkos sutrikdymo priežastis ir galimas priemones, kurių reikia imtis kaip atsako į tuos rinkos sutrikdymus, visų pirma priemones, kurios numatytos II dalies I antraštinės dalies I skyriuje ir 219, 220, 221 ir 222 straipsniuose, ir tų priemonių pagrindimą.“;

67)

223 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Gauta informacija gali būti perduota tarptautinėms organizacijoms, Sąjungos ir nacionalinėms finansų rinkų institucijoms ir trečiųjų šalių kompetentingoms institucijoms arba joms gali būti suteiktos galimybės su ta informacija susipažinti, taip pat informacija gali būti viešai skelbiama su sąlyga, kad bus užtikrinta asmens duomenų apsauga ir teisėtas įmonių interesas apsaugoti savo verslo paslaptis, įskaitant informaciją apie kainas.

Komisija bendradarbiauja ir keičiasi informacija su kompetentingomis institucijomis, paskirtomis pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 22 straipsnį, ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA), kad padėtų joms vykdyti užduotis pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014.“;

68)

225 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	a punktas išbraukiamas;

b)	b ir c punktai išbraukiami;

d punktas pakeičiamas taip:

„d)	ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas septynerius metus – apie šiame reglamente nustatytų konkurencijos taisyklių taikymą žemės ūkio sektoriui visose valstybėse narėse;“;

įterpiami šie punktai:

„da)	ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. – apie Sąjungos rinkos stebėjimo centrus, įsteigtus pagal 222a straipsnį;

db)	ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas trejus metus – apie krizių valdymo priemonių, kurių visų pirma imamasi pagal 219–222 straipsnius, naudojimą;

dc)	ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. – apie naujų informacinių ir ryšių technologijų naudojimą siekiant užtikrinti didesnį rinkos skaidrumą, kaip nurodyta 223 straipsnyje;

dd)	ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d. – apie avienos ir ožkienos sektoriaus prekinius pavadinimus ir skerdenų klasifikavimą;“;

69)	V dalies III skyrius, apimantis 226 straipsnį, išbraukiamas;

70)

I priedas iš dalies keičiamas taip:

a)	I dalies a punkto pirma ir antra eilutės (KN kodai 0709 99 60 ir 0712 90 19) išbraukiamos;

I dalies d punkto pirmoje eilutėje įrašas (KN kodas 0714) pakeičiamas taip:

„ex 0714 – Maniokai, marantos, salepai ir panašūs šakniavaisiai ir gumbavaisiai, turintys daug krakmolo arba inulino, švieži, atšaldyti, užšaldyti arba džiovinti, supjaustyti griežinėliais arba nesupjaustyti, granuliuoti arba negranuliuoti, išskyrus batatus, klasifikuojamus 0714 20 subpozicijoje, ir topinambus, klasifikuojamus ex 0714 90 90 subpozicijoje; sago palmės šerdys;“;

IX dalis iš dalies keičiama taip:

i)	penktoje eilutėje aprašymas (KN kodas 0706) pakeičiamas taip: „Morkos, ropės, burokėliai, puteliai, gumbiniai salierai, ridikai ir panašūs valgomieji šakniavaisiai (22), švieži arba atšaldyti (22) Tai apima griežčius.“;"

ii)	aštuntoje eilutėje aprašymas (KN kodas ex 0709) pakeičiamas taip: „Kitos daržovės, šviežios arba atšaldytos, išskyrus daržoves, klasifikuojamas 0709 60 91, 0709 60 95, ex 0709 60 99 (Pimenta genties), 0709 92 10 ir 0709 92 90 subpozicijose“;

iii)	įterpiamos šios eilutės: „0714 20 batatai ex 0714 90 90 topinambai“;

d)	X dalyje cukriniams kukurūzams taikomos išimtys išbraukiamos;

XII dalis papildoma šiuo įrašu:

„e)	ex 2202 99 19: - - - kitas, nealkoholinis vynas, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne didesnė kaip 0,5 % tūrio.“;

f)	XXIV dalyje, 1 skirsnyje įrašas „0709 60 99“ pakeičiamas taip: „ex 0709 60 99: - - - kiti, Pimenta genties“;

71)

II priede II dalis iš dalies keičiama taip:

a)	A skirsnio 4 punkto antras sakinys išbraukiamas;

b)	B skirsnis išbraukiamas;

72)

III priedas iš dalies keičiamas taip:

pavadinimas pakeičiamas taip:

„REGLAMENTO (ES) Nr. 1370/2013 (*6) 1a STRAIPSNYJE NURODYTA RYŽIŲ IR CUKRAUS STANDARTINĖ KOKYBĖ

(*6) 2013 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1370/2013, kuriuo nustatomos su bendru žemės ūkio produktų rinkų organizavimu susijusios tam tikros pagalbos ir grąžinamųjų išmokų nustatymo priemonės (OL L 346, 2013 12 20, p. 12).“;"

b)	B dalies I skirsnis išbraukiamas;

73)	VI priedas išbraukiamas;

74)

VII priedas iš dalies keičiamas taip:

I dalis iš dalies keičiama taip:

II skirsnis papildomas šia pastraipa:

„Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos grupės prašymu atitinkama valstybė narė gali nuspręsti, kad šiame punkte nurodytos sąlygos netaikomos galvijų mėsai su saugomos kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda, saugomų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 ir užregistruotos anksčiau nei 2007 m. birželio 29 d.“;

ii)	III skirsnio 1 dalies A punkte Jungtinei Karalystei skirta eilutė išbraukiama;

iii)	III skirsnio 1 dalies B punkte Jungtinei Karalystei skirta eilutė išbraukiama;

II dalis iš dalies keičiama taip:

papildoma šia įžangine formuluote:

„Vynuogių produktų kategorijos nurodytos 1–17 punktuose. 1 ir 4–9 punktuose nurodytų kategorijų vynuogių produktai gali būti visiškai arba iš dalies dealkoholizuojami pagal VIII priedo I dalies E skirsnį po to, kai visiškai pasiekiamos atitinkamos tuose punktuose aprašytos jų savybės.“;

ii)

3 punkto a papunktis pakeičiamas taip:

„a)

kurio faktinė alkoholio koncentracija tūrio procentais yra ne mažesnė kaip 15 tūrio proc. ir ne didesnė kaip 22 tūrio proc. Išimtiniais atvejais ir ilgiau brandinamo vyno atveju tam tikriems likeriniams vynams, kurių kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda yra įtraukta į Komisijos pagal 75 straipsnio 2 dalį priimtais deleguotaisiais aktais sudarytą sąrašą, gali būti taikomos kitokios ribos, jeigu:

—	brandinami vynai atitinka likerinių vynų apibrėžtį; ir

—	brandinto vyno faktinė alkoholio koncentracija tūrio procentais yra ne mažesnė kaip 14 tūrio proc.;“;

I priedėlis iš dalies keičiamas taip:

1 punkto c papunktis pakeičiamas taip:

„c)	Airijoje, Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose ir Švedijoje: šių valstybių narių vynuogių auginimo plotai;“;

ii)	2 punkto g papunktyje žodis „vietovėje“ pakeičiamas žodžiais „vynuogių auginimo regione“;

iii)

4 punkto f papunktis pakeičiamas taip:

„f)

„Rumunijoje: vynmedžiais apsodinti plotai šiuose vynuogių auginimo regionuose: Dealurile Munteniei și Olteniei (Muntenijos ir Oltenijos aukštumos) su Dealurile Buzăului (Buzeu aukštumos), Dealu Mare, Severinului ir Plaiurile Drâncei (Dealu Marės, Severino ir Drinčios plokščiakalniai) vynuogynais, Colinele Dobrogei (Dobrudžos kalvos), Terasele Dunării (Dunojaus terasos), Pietų vyno regionas, įskaitant smėlynus ir kitus regionus, kuriuose yra palankios sąlygos;“;

iv)

4 punkto g papunktis pakeičiamas taip:

„g)	Kroatijoje: vynmedžiais apsodinti plotai šiuose paregioniuose: Hrvatska Istra (Kroatijos Istra), Hrvatsko primorje (Kroatijos Primorjė) ir Dalmatinska zagora (Dalmatijos Zagora);“;

6 punktas papildomas šiuo papunkčiu:

„h)	Kroatijoje: vynmedžiais apsodinti plotai šiuose paregioniuose: Sjeverna Dalmacija (Šiaurės Dalmatija) ir Srednja i Južna Dalmacija (Vidurio ir Pietų Dalmatija).“;

75)

VIII priedas iš dalies keičiamas taip:

I dalis iš dalies keičiama taip:

i)	pavadinimas pakeičiamas taip: „Sodrinimas, rūgštinimas, rūgštingumo mažinimas tam tikrose vynuogių auginimo zonose ir dealkoholizavimas“;

ii)

B skirsnio 7 punkto b papunktis pakeičiamas taip:

„b)	gaminant vynus su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda, 6 punkte nurodytų produktų visuminę alkoholio koncentraciją tūrio procentais padidinti iki ribos, kurią turi nustatyti valstybės narės.“;

iii)

C skirsnis pakeičiamas taip:

„C. Rūgštinimas ir rūgštingumo mažinimas

Šviežioms vynuogėms, vynuogių misai, iš dalies raugintai vynuogių misai, jaunam rauginamam vynui ir vynui galima taikyti rūgštinimą ir rūgštingumo mažinimą.

1 punkte nurodytus produktus rūgštinti galima tik iki 4 g/l, išreiškiant vyno rūgštimi, arba iki 53,3 mekv/l.

Vynų rūgštingumą galima sumažinti tik iki 1 g/l, išreiškiant vyno rūgštimi, arba iki 13,3 mekv/l.

Koncentruoti skirtos vynuogių misos rūgštingumas gali būti iš dalies sumažintas.

To paties produkto rūgštinimas ir sodrinimas, išskyrus tuos atvejus, kai taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, kurias Komisija turi nustatyti priimdama deleguotuosius aktus pagal 75 straipsnio 2 dalį, ir jo rūgštinimas bei rūgštingumo mažinimas negali būti atliekami kartu.“;

iv)

D skirsnio 3 punktas pakeičiamas taip:

„3.	Vynai rūgštinami ir jų rūgštingumas mažinamas tik vynuogių auginimo zonoje, kurioje buvo nuimtas atitinkamo vyno gamybai panaudotų vynuogių derlius.“;

papildoma šiuo skirsniu:

„E. Dealkoholizavimo procesai

Siekiant sumažinti dalį etanolio kiekio arba beveik visą etanolio kiekį VII priedo II dalies 1 punkte ir 4–9 punktuose nurodytų vynuogių produktų sudėtyje, kiekvienas iš išvardintų dealkoholizavimo procesų leidžiamas taikyti atskirai ar kartu su kitais išvardintais dealkoholizavimo procesais:

a)	dalinį vakuuminį garinimą,

b)	membraninio filtravimo metodus,

c)	distiliavimą.

Naudojami dealkoholizavimo procesai neturi leisti susidaryti organoleptiniams vynuogių produkto defektams. Etanolis iš vynuogių produkto negali būti šalinamas kartu didinant cukraus kiekį vynuogių misoje.“;

II dalies B skirsnio 3 punktas pakeičiamas taip:

„3.	1 ir 2 punktai netaikomi produktams, skirtiems Airijoje ir Lenkijoje gaminti produktus, kurių KN kodas yra 2206 00 ir kuriems pavadinti valstybės narės gali leisti vartoti sudėtinį pavadinimą, į kurį įtrauktas prekinis pavadinimas „vynas“.“;

76)

X priedo II punkto 2 dalis pakeičiama taip:

„2.

1 dalyje nurodyta kaina taikoma geros, tinkamos ir prekinės kokybės cukriniams runkeliams, kuriuose cukraus kiekis, matuojamas priėmimo punkte, yra 16 proc.

Šalims iš anksto susitarus, kaina koreguojama ją didinant arba mažinant, kad būtų atsižvelgta į nukrypimą nuo pirmoje pastraipoje nurodytos kokybės.“;

77)

X priedo XI punkto 1 dalis pakeičiama taip:

„1.	Į tarpšakinius prekybos susitarimus, nurodytus II priedo II dalies A skirsnio 6 punkte, įtraukiami taikinimo arba tarpininkavimo mechanizmai ir arbitražo sąlygos.“;

78)	XI, XII ir XIII priedai išbraukiami.

2 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 iš dalies keičiamas taip:

1 straipsnio 2 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)	pridėtinės vertės suteikiančiais ypatumais, atsirandančiais dėl jų gamybai naudojamų ūkininkavimo ar perdirbimo būdų arba jų gamybos ar prekybos vietos, arba dėl jų galimo indėlio į darnų vystymąsi.“;

2 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Šis reglamentas netaikomas spiritiniams gėrimams ar vynuogių produktams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalyje, išskyrus vyno actą.

3. Registravimas, atliktas pagal 52 straipsnį, nedaro poveikio gamintojų pareigai laikytis kitų Sąjungos taisyklių, visų pirma susijusių su produktų pateikimu rinkai ir maisto produktų ženklinimu.“;

5 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Šiame reglamente kilmės vietos nuoroda – pavadinimas, kuris gali būti tradiciškai naudojamas pavadinimas, kuriuo apibūdinamas produktas:

a)	kurio kilmės vieta yra konkreti vietovė, regionas arba, išimtiniais atvejais – šalis;

b)	kurio kokybę ar savybes iš esmės arba išimtinai nulėmė tam tikra geografinė aplinka su jai būdingais gamtos ir žmogaus veiklos veiksniais ir

c)	kurio visi gamybos etapai vykdomi apibrėžtoje geografinėje vietovėje.

2. Šiame reglamente geografinė nuoroda – pavadinimas, įskaitant tradiciškai naudojamą pavadinimą, kuriuo apibūdinamas produktas:

a)	kurio kilmės vieta yra konkreti vietovė, regionas arba šalis;

b)	kurio tam tikra kokybė, reputacija ar kita savybė iš esmės priskiriama jo geografinei kilmei, ir

c)	kurio bent vienas iš gamybos etapų vykdomas apibrėžtoje geografinėje vietovėje.“;

6 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Pavadinimo negalima registruoti kaip kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos, jei jis panašus į augalo ar gyvūno veislės pavadinimą arba su juo sutampa ir gali suklaidinti vartotoją dėl tikrosios produkto kilmės arba jei dėl jo gali būti painiojami produktai, kuriems suteikta įregistruota nuoroda, ir atitinkama augalų ar gyvūnų veislė.

Pirmoje pastraipoje nurodytos sąlygos vertinamos atsižvelgiant į faktinį konkuruojančių pavadinimų naudojimą, įskaitant augalų ar gyvūnų veislės pavadinimo naudojimą už jų kilmės teritorijos ribų ir augalų veislės pavadinimo, saugomo pagal kitą intelektinės nuosavybės teisę, naudojimą.“;

7 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

f punktas pakeičiamas taip:

„f)

išsamūs duomenys, kuriais nustatomas:

kalbant apie saugomą kilmės vietos nuorodą – produkto kokybės ar savybių ir geografinės aplinkos ryšys, nurodytas 5 straipsnio 1 dalyje; duomenys apie tos geografinės aplinkos žmogaus veiklos veiksnius gali, kai aktualu, apsiriboti dirvožemio ir kraštovaizdžio valdymo, auginimo praktikos arba bet kokio kito svarbaus žmogaus indėlio išlaikant toje dalyje nurodytus geografinės aplinkos gamtos veiksnius aprašymu;

ii)	kalbant apie saugomą geografinę nuorodą – produkto tam tikros kokybės, reputacijos ar kitų savybių ir geografinės kilmės ryšys, nurodytas 5 straipsnio 2 dalyje;“;

b)	papildoma šia pastraipa: „Produkto specifikacijoje gali būti pateikiamas kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos indėlio į darnų vystymąsi aprašymas.“;

6)	10 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė pakeičiama taip: „51 straipsnio 1 dalyje nurodytas pagrįstas prieštaravimo pareiškimas yra priimtinas tik tuo atveju, jei Komisija jį gauna per toje dalyje nustatytą laikotarpį ir jei:“;

12 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Tuo atveju, kai prekiaujama Sąjungos kilmės produktais, kurių pavadinimai šiame reglamente nustatyta tvarka įregistruoti kaip saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos, su jomis susiję Sąjungos simboliai pateikiami etiketėje ir reklaminėje medžiagoje. Įregistruotam produkto pavadinimui taikomi Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 13 straipsnio 1 dalyje nustatyti privalomų duomenų pateikimo reikalavimai. Etiketėje gali būti pateikiamos nuorodos „saugoma kilmės vietos nuoroda“, „saugoma geografinė nuoroda“ arba atitinkamos santrumpos – SKVN arba SGN.“;

13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

bet kokio tiesioginio ar netiesioginio įregistruoto pavadinimo naudojimo komerciniais tikslais neregistruotiems produktams, jeigu tie produktai yra panašūs į tuo pavadinimu įregistruotus produktus arba jeigu naudojant tą pavadinimą naudojamasi saugomo pavadinimo reputacija, ji pabloginama ar susilpninama, įskaitant atvejus, kai tie produktai naudojami kaip sudedamosios dalys;“;

papildomas šia dalimi:

„4. 1 dalyje nurodyta apsauga taip pat taikoma:

a)	prekių, įvežamų į Sąjungos muitų teritoriją neišleidžiant jų į laisvą apyvartą Sąjungos muitų teritorijoje, atžvilgiu ir

b)	prekių, parduodamų nuotolinės prekybos, pavyzdžiui, elektroninės prekybos, būdu, atžvilgiu.

Prekių, įvežamų į Sąjungos muitų teritoriją neišleidžiant jų į laisvą apyvartą toje teritorijoje, atveju gamintojų grupė ar bet kuris veiklos vykdytojas, turintis teisę naudoti saugomą kilmės vietos nuorodą arba saugomą geografinę nuorodą, turi teisę neleisti visiems tretiesiems asmenims vykdant prekybą įvežti prekes į Sąjungą neišleidžiant jų ten į laisvą apyvartą, kai tokios prekės, įskaitant pakuotę, yra trečiųjų šalių kilmės ir yra be leidimo pažymėtos saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda.“;

15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, išskyrus įgyvendinimo aktus, dėl kurių pagal 49 straipsnio 3 dalį pateiktas priimtinas prieštaravimo pareiškimas.“;

b)	2 dalies įžanginė formuluotė pakeičiama taip: „Nedarydama poveikio 14 straipsniui, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais deramai pagrįstais atvejais pratęsiamas šio straipsnio 1 dalyje minėtas pereinamasis laikotarpis iki 15 metų, kai įrodoma, kad:“;

10)

įterpiamas šis straipsnis:

„16a straipsnis

Esamos aromatizuotų vyno produktų geografinės nuorodos

Pavadinimai, įrašyti į registrą, sudarytą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 251/2014 (*7) 21 straipsnį, automatiškai įrašomi į šio reglamento 11 straipsnyje nurodytą registrą kaip saugomos geografinės nuorodos. Atitinkamos specifikacijos yra laikomos specifikacijomis šio reglamento 7 straipsnio tikslais.

(*7) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/91 (OL L 84, 2014 3 20, p. 14).“;"

11)	21 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė pakeičiama taip: „1. 51 straipsnio 1 dalyje nurodytas pagrįstas prieštaravimo pareiškimas priimtinas tik tuo atveju, jei Komisija jį gauna iki termino pabaigos ir jei:“;

12)

23 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Tuo atveju, kai prekiaujama Sąjungos kilmės produktais, kurių pavadinimai pagal šį reglamentą įregistruoti kaip garantuoti tradiciniai gaminiai, etiketėje ir reklaminėje medžiagoje pateikiamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas simbolis, nedarant poveikio šio straipsnio 4 daliai. Įregistruotam produkto pavadinimui taikomi Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 13 straipsnio 1 dalyje nustatyti privalomų duomenų pateikimo reikalavimai. Etiketėje gali būti pateikta nuoroda „garantuotas tradicinis gaminys“ arba atitinkama santrumpa – GTG.

Jei garantuotas tradicinis gaminys pagamintas ne Sąjungoje, to gaminio ženklinti minėtu simboliu neprivaloma.“;

13)

24 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalis pakeičiama taip: „1. Įregistruoti pavadinimai saugomi nuo bet kokio netinkamo naudojimo, imitavimo ar mėgdžiojimo, be kita ko, kiek tai susiję su produktais, naudojamais kaip sudedamosios dalys, arba nuo bet kokios kitos praktikos, kuri galėtų klaidinti vartotoją.“;

b)	papildomas šia dalimi: „4. 1 dalyje nurodyta apsauga taip pat taikoma prekių, parduodamų nuotolinės prekybos, pavyzdžiui, elektroninės prekybos, būdu, atžvilgiu.“;

14)

įterpiamas šis straipsnis:

„24a straipsnis

Garantuotų tradicinių gaminių naudojimui skirti pereinamieji laikotarpiai

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais suteikiamas ne ilgesnis nei penkerių metų pereinamasis laikotarpis, kad produktams, kurių nuorodą sudaro arba kurių nuorodoje yra pavadinimas, prieštaraujantis 24 straipsnio 1 daliai, būtų galima toliau taikyti nuorodą, kurią naudojant jais buvo prekiaujama, su sąlyga, kad priimtinu prieštaravimo pareiškimu pagal 49 straipsnio 3 dalį arba 51 straipsnį įrodoma, kad toks pavadinimas buvo teisėtai naudojamas Sąjungos rinkoje bent penkerius metus iki 50 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos paskelbimo datos.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, išskyrus įgyvendinimo aktus, dėl kurių pagal 49 straipsnio 3 dalį pateiktas priimtinas prieštaravimo pareiškimas.“;

15)

49 straipsnis papildomas šia dalimi:

„8. Valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai, jei nacionaliniame teisme ar kitoje nacionalinėje įstaigoje pradedamas bet koks procesas, susijęs su paraiška, pateikta Komisijai pagal 4 dalį, ir jei paraiška buvo pripažinta negaliojančia nacionaliniu lygmeniu nedelsiant taikomu, bet ne galutiniu teismo sprendimu.“;

16)

50 straipsnis pakeičiamas taip:

„50 straipsnis

Komisijos atliekamas tikrinimas ir skelbimas dėl galimybės pareikšti prieštaravimą

1. Komisija nagrinėja pagal 49 straipsnio 4 ir 5 dalis gautas registravimo paraiškas. Komisija tikrina, ar paraiškose yra pateikta reikalaujama informacija ir ar jose nėra akivaizdžių klaidų, atsižvelgdama į atitinkamos valstybės narės atliktos tikrinimo ir prieštaravimo procedūros rezultatus.

Komisijos atliekamas tikrinimas turėtų trukti ne ilgiau nei šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią buvo gauta valstybės narės paraiška. Tais atvejais, kai tas terminas viršijamas, Komisija pareiškėjui raštu praneša apie tokio vėlavimo priežastis.

Komisija ne rečiau kaip kas mėnesį skelbia pavadinimų, dėl kurių pateiktos registravimo paraiškos, sąrašą ir jų pateikimo datą.

2. Jei, remdamasi pagal šio straipsnio 1 dalį atliktu tikrinimu, Komisija mano, kad registravimo paraiškos, pateiktos pagal II antraštinėje dalyje nustatytą sistemą, tenkina 5 ir 6 straipsniuose nustatytas sąlygas arba kad paraiškos, pateiktos pagal III antraštinėje dalyje nustatytą sistemą, tenkina 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas, ji Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia:

a)	paraiškų pagal II antraštinėje dalyje nustatytą sistemą atveju – bendrąjį dokumentą ir nuorodą į paskelbtą produkto specifikaciją;

b)	paraiškų pagal III antraštinėje dalyje nustatytą sistemą atveju – specifikaciją.

3. Komisija atleidžiama nuo pareigos laikytis termino, iki kurio turi būti atliktas 1 dalyje nurodytas patikrinimas, ir informuoti pareiškėją apie vėlavimo priežastis, gavusi valstybės narės pranešimą dėl registravimo paraiškos, pateiktos Komisijai pagal 49 straipsnio 4 dalį, kuriuo:

a)	Komisija informuojama, kad paraiška buvo pripažinta negaliojančia nacionaliniu lygmeniu nedelsiant taikomu, bet ne galutiniu teismo sprendimu, arba

Komisijos prašoma sustabdyti 1 dalyje nurodytą tikrinimą, nes pradėtas nacionalinis teismo procesas siekiant užginčyti paraiškos pagrįstumą, o valstybė narė mano, kad tas procesas yra pagrįstas teisėtu motyvu.

Išimtis galioja tol, kol valstybė narė praneša Komisijai, kad pirminė paraiška buvo atkurta arba kad valstybė narė atsiima savo prašymą dėl sustabdymo.“;

17)

51 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1. Per tris mėnesius nuo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos valstybės narės arba trečiosios šalies valdžios institucijos arba bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, gyvenantis ar įsisteigęs trečiojoje šalyje ir turintis teisėtą interesą, gali Komisijai pateikti pagrįstą prieštaravimo pareiškimą.

Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, gyvenantis ar įsisteigęs valstybėje narėje, kuri nėra paraiškos valstybė narė, ir turintis teisėtą interesą, gali tai valstybei narei, kurioje jis gyvena ar yra įsisteigęs, pateikti pagrįstą prieštaravimo pareiškimą per laikotarpį, kuris numatytas prieštaravimams teikti pagal pirmą pastraipą.

2. Komisija pagrįsto prieštaravimo pareiškimo dėl saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų priimtinumą nagrinėja remdamasi 10 straipsnyje nustatytais pagrindais prieštarauti, o dėl garantuotų tradicinių gaminių – remdamasi 21 straipsnyje nustatytais pagrindais prieštarauti.

3. Jeigu Komisija mano, kad pagrįstas prieštaravimo pareiškimas yra priimtinas, ji per penkis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pakviečia Komisijai pagrįstą prieštaravimo pareiškimą pateikusią valdžios instituciją arba asmenį ir paraišką pateikusią valdžios instituciją arba įstaigą atitinkamai konsultuotis pagrįstą laikotarpį, kuris neviršija trijų mėnesių.

Pagrįstą prieštaravimo pareiškimą pateikusi valdžios institucija arba asmuo ir paraišką pateikusi valdžios institucija arba įstaiga be nepagrįsto delsimo pradeda tokias atitinkamas konsultacijas. Jie vienas kitam pateikia atitinkamą informaciją, kad būtų galima įvertinti, ar registravimo paraiška atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas. Jeigu susitarti nepavyksta, ši informacija pateikiama Komisijai.

Per konsultacijų laikotarpį Komisija gali bet kuriuo metu pareiškėjo prašymu ne daugiau kaip trimis mėnesiais pratęsti konsultacijų trukmę.“;

b)	5 dalis pakeičiama taip: „5. Pagal 1, 2 ir 3 dalis Komisijai siunčiamas pagrįstas prieštaravimo pareiškimas ir kiti dokumentai pateikiami viena iš Sąjungos oficialiųjų kalbų.“;

18)

52 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Tais atvejais, kai Komisija, remdamasi jai prieinama informacija, gauta atlikus tikrinimą pagal 50 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, mano, kad sąlygos, nustatytos 5 ir 6 straipsniuose, kiek tai susiję su II antraštinėje dalyje nurodytomis kokybės sistemomis, arba sąlygos, nustatytos 18 straipsnyje, kiek tai susiję su III antraštinėje dalyje nurodytomis kokybės sistemomis, yra neįvykdytos, ji priima įgyvendinimo aktus, kuriais paraiška atmetama. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2. Jeigu Komisija priimtino pagrįsto prieštaravimo pareiškimo pagal 51 straipsnį negauna, ji, netaikydama 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, priima įgyvendinimo aktus, kuriais įregistruojamas pavadinimas.“;

19)

53 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	pavadinimas pakeičiamas taip: „53 straipsnis Produktų specifikacijų pakeitimai“

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Produkto specifikacijos pakeitimai pagal svarbą turi būti skirstomi į dvi kategorijas: Sąjungos lygmens pakeitimus, dėl kurių reikia taikyti prieštaravimo procedūrą Sąjungos lygmeniu, ir standartinius pakeitimus, dėl kurių sprendžiama valstybės narės arba trečiosios valstybės lygmeniu.

Šio reglamento tikslais Sąjungos lygmens pakeitimas – produkto specifikacijos pakeitimas:

a)	kuriuo keičiamas saugomos kilmės vietos nuorodos ar saugomos geografinės nuorodos pavadinimas arba to pavadinimo naudojimas;

b)	dėl kurio kyla pavojus panaikinti ryšį, kuris saugomų kilmės vietos nuorodų atveju nurodytas 5 straipsnio 1 dalies b punkte, o saugomų geografinių nuorodų atveju – 5 straipsnio 2 dalies b punkte;

c)	kuris yra susijęs su garantuotu tradiciniu gaminiu arba

d)	dėl kurio atsiranda naujų prekybos produktu apribojimų.

Standartinis pakeitimas – bet koks produkto specifikacijos pakeitimas, kuris nėra Sąjungos lygmens pakeitimas.

Laikinas pakeitimas – standartinis pakeitimas, susijęs su laikinu produkto specifikacijos pakeitimu, padarytu dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių, arba laikinas pakeitimas, būtinas dėl gaivalinės nelaimės arba nepalankių oro sąlygų, kurias oficialiai pripažino kompetentingos institucijos.

Sąjungos lygmens pakeitimus tvirtina Komisija. Patvirtinimo procedūra mutatis mutandis atliekama pagal 49–52 straipsniuose nustatytą procedūrą.

Tikrinant paraišką daugiausia dėmesio skiriama pasiūlytam pakeitimui. Kai tinkama, Komisija arba atitinkama valstybė narė gali paprašyti pareiškėjo iš dalies pakeisti kitus produktų specifikacijų elementus.

Standartinius pakeitimus tvirtina ir viešai skelbia ta valstybė narė, kurios teritorijoje yra atitinkamo produkto geografinė vietovė, ir apie juos pranešama Komisijai. Trečiosios šalys standartinius pakeitimus tvirtina pagal atitinkamoje trečiojoje šalyje taikytiną teisę ir apie juos praneša Komisijai.“;

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Siekiant palengvinti administracinę procedūrą dėl Sąjungos lygmens ir standartinių produkto specifikacijų pakeitimų, įskaitant tuos atvejus, kai dėl pakeitimo nekeičiamas bendrasis dokumentas, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomos su pakeitimo paraiškomis susijusios procedūros taisyklės.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl su Sąjungos lygmens pakeitimais susijusiomis procedūromis, pakeitimo paraiškos formomis ir pakeitimo paraiškos pateikimu, bei dėl su standartiniais pakeitimais susijusiomis pranešimų procedūromis ir jų pranešimu Komisijai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

20)

I priedo I punktas papildomas šiomis įtraukomis:

„–	aromatizuoti vynai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 251/2014 3 straipsnio 2 punkte,

–	kiti alkoholiniai gėrimai, išskyrus spiritinius gėrimus ir vynuogių produktus, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalyje,

–	bičių vaškas.“

3 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 251/2014 pakeitimai

1)	pavadinimas pakeičiamas taip: „2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo ir ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/91“;

1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.	Šiame reglamente nustatomos aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo ir ženklinimo taisyklės.“;

3)	2 straipsnio 3 punktas išbraukiamas;

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	4 dalis pakeičiama taip: „4. Prekinius pavadinimus galima papildyti arba pakeisti pagal Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 saugoma aromatizuoto vyno produktų geografine nuoroda.“;

papildomas šiomis dalimis:

„6. Sąjungoje pagamintų aromatizuotų vyno produktų, skirtų eksportui į trečiąsias šalis, pagal kurių teisės aktus reikalaujama kitokių prekinių pavadinimų, atveju valstybės narės gali leisti tiems prekiniams pavadinimams būti pateikiamiems kartu su II priede nustatytais prekiniais pavadinimais. Tokie papildomi prekiniai pavadinimai gali būti pateikti ne oficialiosiomis Sąjungos kalbomis.

7. Komisijai pagal 33 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant papildyti II priedą, kad būtų atsižvelgta į technikos pažangą, mokslinę raidą ir pokyčius rinkoje, vartotojų sveikatą ar vartotojų poreikius gauti informaciją.“;

įterpiamas šis straipsnis:

„6a straipsnis

Maistingumo deklaracija ir sudedamųjų dalių sąrašas

1. Ženklinant Sąjungoje parduodamus aromatizuotus vyno produktus nurodomi šie privalomi duomenys:

a)	maistingumo deklaracija pagal Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 9 straipsnio 1 dalies l punktą ir

b)	sudedamųjų dalių sąrašas pagal Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 9 straipsnio 1 dalies b punktą.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, ant pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje pateikiamoje maistingumo deklaracijoje gali būti nurodoma tik energinė vertė, kuri gali būti išreikšta simboliu „E“, energija. Tokiais atvejais visa maistingumo deklaracija pateikiama elektroninėmis priemonėmis, nurodytomis ant pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje. Kartu su ta maistingumo deklaracija nepateikiama kita pardavimo ar rinkodaros tikslais skirta informacija ir jokie naudotojų duomenys nėra renkami ar sekami.

3. Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, sudedamųjų dalių sąrašas gali būti pateikiamas elektroninėmis priemonėmis, nurodytomis ant pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje. Tokiais atvejais taikomi šie reikalavimai:

a)	jokie naudotojų duomenys nėra renkami ar sekami;

b)	kartu su sudedamųjų dalių sąrašu nepateikiama kita pardavimo ar rinkodaros tikslais skirta informacija ir

c)	Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 9 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti duomenys pateikiami tiesiogiai ant pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje.

4. Komisijai pagal 33 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant išsamias taisykles dėl sudedamųjų dalių nurodymo ir pavadinimo taikant šio straipsnio 1 dalies b punktą.“;

8 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 saugomos aromatizuotų vyno produktų geografinės nuorodos pavadinimas etiketėje pateikiamas ta kalba ar kalbomis, kuria (-iomis) jis yra užregistruotas, net jei geografinė nuoroda pagal šio reglamento 5 straipsnio 4 dalį pakeičia prekinį pavadinimą.

Kai pagal Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 saugomos aromatizuotų vyno produktų geografinės nuorodos pavadinimas pateikiamas ne lotyniška abėcėle, jis taip pat gali būti rašomas viena ar daugiau Sąjungos oficialiųjų kalbų.“;

7)	9 straipsnis išbraukiamas;

8)	III skyrius, kurį sudaro 10–30 straipsniai, išbraukiamas;

33 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

įterpiama ši dalis:

„2a. 5 straipsnio 7 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2021 m. gruodžio 7 d. 6a straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2023 m. gruodžio 8 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.“;

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 7 dalyje, 6a straipsnio 4 dalyje, 28 straipsnyje, 32 straipsnio 2 dalyje ir 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.“;

5 dalis pakeičiama taip:

„5. Pagal 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 7 dalį, 6a straipsnio 4 dalį, 28 straipsnį, 32 straipsnio 2 dalį ir 36 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“;

10)

I priedo 1 dalies a punktas papildomas šiuo papunkčiu:

„iv)	spiritinius gėrimus; jų kiekis negali viršyti 1 % bendro tūrio.“;

11)

II priedas iš dalies keičiamas taip:

A dalies 3 punkto pirma įtrauka pakeičiama taip:

„–	į kurį gali būti įpilta alkoholio ir“

B dalis iš dalies keičiama taip:

8 punkto pirma įtrauka pakeičiama taip:

„–	gaminamas tik iš raudonojo arba baltojo vyno, arba iš abiejų vynų,“;

ii)

papildoma šiuo punktu:

„14.

Wino ziołowe –

aromatizuotas vyno gėrimas:

a)	gaminamas iš vyno ir bent 85 proc. jo bendro tūrio sudaro vynuogių produktai,

b)	aromatizuotas tik kvapiųjų medžiagų preparatais, gautais iš žolelių ar prieskonių arba ir iš žolelių, ir iš prieskonių,

c)	nėra dažomas,

d)	jo faktinė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 7 tūrio proc.“

4 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 228/2013 pakeitimas

Įterpiamas šis straipsnis:

„22a straipsnis

Tarpšakiniai susitarimai Reunjone

1. Pagal Sutarties 349 straipsnį, nukrypstant nuo Sutarties 101 straipsnio 1 dalies ir nepaisant Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 164 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a-n punktų, jeigu pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 157 straipsnį pripažinta tarpšakinė organizacija veikia tik Reunjone ir laikoma, kad ji atstovauja tam tikro produkto gamybai, prekybai juo ar jo perdirbimui, Prancūzija tos organizacijos prašymu gali ir kitiems ūkinės veiklos vykdytojams, kurie nėra tos tarpšakinės organizacijos nariai, taikyti taisykles, kuriomis siekiama padėti remti vietos gamybą ir ją įvairinti siekiant stiprinti aprūpinimą maistu Reunjone, jei tos taisyklės yra taikomos tik tiems ūkinės veiklos vykdytojams, kurių su vietos rinkai skirtais produktais susijusi veikla yra vykdoma tik Reunjone. Nepaisant Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 164 straipsnio 3 dalies, tarpšakinė organizacija turi būti laikoma atstovaujamąja pagal šį straipsnį, jeigu jai tenka ne mažiau kaip 70 % atitinkamo (-ų) produkto (-ų) gamybos, prekybos juo (jais) ar jo (jų) perdirbimo dalies.

2. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 165 straipsnio, jei pripažintos tarpšakinės organizacijos, veikiančios tik Reunjone, taisyklių taikymas išplečiamas pagal šio straipsnio 1 dalį, o veikla, kuriai taikomos tos taisyklės, atitinka ekonominės veiklos vykdytojų, kurių su produktais susijusi veikla vykdoma tik Reunjone teritorijoje ir tie produktai skirti vietos rinkai, bendrą ekonominį interesą, Prancūzija, pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, gali nuspręsti, kad tai organizacijai nepriklausantys, bet toje vietos rinkoje veikiantys atskiri ekonominės veiklos vykdytojai ar jų grupės mokėtų tai organizacijai visus jos narių mokamus finansinius įnašus arba jų dalį tiek, kiek tokie įnašai yra skirti vykdant tą veiklą tiesiogiai patirtoms išlaidoms padengti.

3. Prancūzija informuoja Komisiją apie visus susitarimus, kurių taikymo sritis buvo išplėsta, kaip numatyta pagal šį straipsnį.“

5 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Taisyklės, taikytinos iki 2021 m. gruodžio 7 d., ir toliau taikomos paraiškoms dėl kilmės vietos nuorodų arba geografinių nuorodų apsaugos, paraiškoms dėl pakeitimų patvirtinimo ir prašymams dėl panaikinimo, Komisijai pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 pateiktiems anksčiau nei 2021 m. gruodžio 7 d., taip pat paraiškoms dėl saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų arba garantuotų tradicinių gaminių registravimo, ir prašymams dėl panaikinimo, Komisijai pagal Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 pateiktiems anksčiau nei 2021 m. gruodžio 7 d.

2. Taisyklės, taikytos anksčiau nei 2021 m. gruodžio 7 d. ir toliau taikomos paraiškoms dėl kilmės vietos nuorodų arba geografinių nuorodų apsaugos arba garantuotų tradicinių gaminių pakeitimų tvirtinimo, kurias Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 gavo anksčiau nei 2022 m. birželio 8 d.

3. Taisyklės, taikytos anksčiau nei 2021 m. gruodžio 7 d., ir toliau taikomos paraiškoms dėl aromatizuotų vynų pavadinimų kaip geografinių nuorodų apsaugos, paraiškoms dėl pakeitimų patvirtinimo ir prašymams dėl panaikinimo, Komisijai pagal Reglamentą (ES) Nr. 251/2014 pateiktiems anksčiau nei 2021 m. gruodžio 7 d. Tačiau sprendimas dėl įregistravimo priimamas vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 52 straipsniu su pakeitimais, padarytais šio reglamento 2 straipsnio 18 punktu.

4. Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 29–38 straipsniai ir 55–57 straipsniai po 2022 m. gruodžio 31 d. ir toliau taikomi patirtoms išlaidoms ir išmokėtoms išmokoms vykdant veiksmus, įgyvendintus anksčiau nei 2023 m. sausio 1 d., pagal tuose straipsniuose nurodytas pagalbos sistemas.

5. Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 58–60 straipsniai po 2022 m. gruodžio 31 d. ir toliau taikomi anksčiau nei 2023 m. sausio 1 d. patirtoms išlaidoms ir išmokėtoms išmokoms pagal tuose straipsniuose nurodytas pagalbos sistemas.

6. Pripažintos vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijos arba jų asociacijos, kurių Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 33 straipsnyje nurodytas veiksmų programas valstybė narė patvirtino laikotarpiui po 2022 m. gruodžio 31 d., ne vėliau kaip 2022 m. rugsėjo 15 d. pateikia prašymą tai valstybei narei, kad:

a)	ši veiksmų programa būtų pakoreguota taip, kad atitiktų Reglamento (ES) 2021/2115 reikalavimus, arba

b)	šią veiksmų programą pakeistų nauja veiksmų programa, patvirtinta pagal Reglamentą (ES) 2021/2115, arba

c)	ši veiksmų programa būtų tęsiama iki jos pabaigos pagal Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 nustatytas sąlygas.

Jeigu tokios pripažintos gamintojų organizacijos arba jų asociacijos tokių prašymų iki 2022 m. rugsėjo 15 d. nepateikia, jų veiksmų programa, patvirtinta pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, pasibaigia 2022 m. gruodžio 31 d.

7. Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 40 straipsnyje nurodytos paramos programos vyno sektoriuje toliau taikomos iki 2023 m. spalio 15 d. Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 39–54 straipsniai po 2022 m. gruodžio 31 d. toliau taikomi:

a)	patirtoms išlaidoms ir išmokėtoms išmokoms vykdant veiksmus, įgyvendintus anksčiau nei 2023 m. spalio 16 d., pagal to reglamento 39–52 straipsniuose nurodytą pagalbos sistemą;

patirtoms išlaidoms ir išmokėtoms išmokoms vykdant veiksmus, įgyvendintus anksčiau nei 2025 m. spalio 16 d., pagal to reglamento 46 ir 50 straipsnius su sąlyga, kad ne vėliau kaip 2023 m. spalio 15 d. tokie veiksmai buvo iš dalies įgyvendinti, o patirtos išlaidos sudarė bent 30 % visų suplanuotų išlaidų ir kad tokie veiksmai yra visiškai įgyvendinami ne vėliau kaip 2025 m. spalio 15 d.

8. Vynas, kuris atitinka Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 119 straipsnyje nustatytus ženklinimo reikalavimus, ir aromatizuoti vyno produktai, kurie atitinka Reglamente (ES) Nr. 251/2014 nustatytas ženklinimo taisykles, abiem atvejais taikomus iki 2023 m. gruodžio 8 d., ir kurie buvo pagaminti ir paženklinti anksčiau nei tą datą, gali būti toliau teikiami rinkai, kol baigsis jų atsargos.

6 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnio 8 punkto d papunkčio i punktas, 8 punkto d papunkčio iii punktas, 10 punkto a papunkčio ii punktas ir 38 punktas taikomi nuo 2021 m. sausio 1 d.

2 straipsnio 19 punkto b papunktis taikomas nuo 2022 m. birželio 8 d.

1 straipsnio 1 punktas, 2 punkto b papunktis, 8 punkto a papunktis, 8 punkto b papunktis, 8 punkto e papunktis, 18, 31, 35 ir 62 punktai, 68 punkto a papunktis, 69 ir 73 punktai taikomi nuo 2023 m. sausio 1 d.

1 straipsnio 32 punkto a papunkčio ii punktas bei 32 punkto c papunktis ir 3 straipsnio 5 punktas taikomi nuo 2023 m. gruodžio 8 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. gruodžio 2 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. VRTOVEC

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 214.

(2) OL C 86, 2019 3 7, p. 173.

(3) OL C 41, 2019 2 1, p. 1.

(4) 2021 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2021 m. gruodžio 2 d. Tarybos sprendimas.

(6) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

(7) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(8) 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).

(9) 2020 m. gruodžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/2220, kuriuo nustatomos tam tikros pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl 2021 m. ir 2022 m. paramos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF), ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013, kiek tai susiję su 2021 m. ir 2022 m. ištekliais ir taikymu, ir Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kiek tai susiję su 2021 m. ir 2022 m. ištekliais ir tokios paramos skirstymu (OL L 437, 2020 12 28, p. 1).

(10) 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (OL L 299, 2007 11 16, p. 1).

(11) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549).

(12) 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2116 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 187).

(13) 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimas 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, 1994 12 23, p. 1).

(14) 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1).

(15) 2018 m. spalio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/33, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl vyno sektoriaus kilmės vietos nuorodų, geografinių nuorodų ir tradicinių terminų apsaugos paraiškų, prieštaravimo procedūros, vartojimo apribojimų, produkto specifikacijų keitimo, apsaugos panaikinimo, ženklinimo ir pateikimo (OL L 9, 2019 1 11, p. 2).

(16) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/787 dėl spiritinių gėrimų apibrėžties, aprašymo, pateikimo ir ženklinimo, spiritinių gėrimų pavadinimų naudojimo pateikiant ir ženklinant kitus maisto produktus, spiritinių gėrimų geografinių nuorodų apsaugos ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir distiliatų naudojimo gaminant alkoholinius gėrimus, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 110/2008 (OL L 130, 2019 5 17, p. 1).

(17) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL L 304, 2011 11 22, p. 18).

(18) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/633 dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje (OL L 111, 2019 4 25, p. 59).

(19) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1).

(20) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 1).

(21) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/91 (OL L 84, 2014 3 20, p. 14).

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 435

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	64 metai 2021m. gruodžio 6d.

Turinys		I Įstatymo galią turintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013	1
	*	2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2116 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013	187
	*	2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2117, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų, (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos ir (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams	262