ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 429

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

64 metai
2021m. gruodžio 1d.


Turinys

 

I   Įstatymo galią turintys teisės aktai

Puslapis

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2021 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/2101, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2013/34/ES, kiek tai susiję su tam tikrų įmonių ir filialų pelno mokesčio informacijos atskleidimu ( 1 )

1

 

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

 

 

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

 

*

2021 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/2102 dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Armėnijos Respublikos bendrosios aviacijos erdvės susitarimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo

15

 

*

Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Armėnijos Respublikos bendrosios aviacijos erdvės susitarimas

17

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2021 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2103, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/818 49 straipsnio 6 dalį nustatomos išsamios interneto portalo veikimo taisyklės

65

 

*

2021 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2104, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/817 49 straipsnio 6 dalį nustatomos išsamios interneto portalo veikimo taisyklės

72

 

*

2021 m. rugsėjo 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2105, kuriuo nustatoma socialinių išlaidų ataskaitų teikimo metodika ir taip papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

79

 

*

2021 m. rugsėjo 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2106, kuriuo nustatomi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinės bendri rodikliai, išsamiai apibrėžiami jos elementai ir taip papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

83

 

*

2021 m. lapkričio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/2107, kuriuo dėl Jungtinės Karalystės įrašų trečiųjų šalių, iš kurių į Sąjungą leidžiama įvežti naminių paukščių, naminių paukščių genetinės medžiagos produktų ir naminių paukščių bei medžiojamųjų paukščių šviežios mėsos siuntas, sąrašuose iš dalies keičiami Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/404 V ir XIV priedai ( 1 )

92

 

*

2021 m. lapkričio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/2108, kuriuo 323-ią kartą iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 881/2002, kuriuo nustatomos tam tikros specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su ISIL (Da'esh) ir Al-Qaida organizacijomis

97

 

*

2021 m. lapkričio 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/2109, kuriuo, siekiant atlikti biocidinių produktų grupės INSECTICIDES FOR HOME USE autorizacijos liudijimo administracinius pakeitimus, iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/704 ( 1 )

99

 

*

2021 m. lapkričio 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/2110, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605, kuriuo nustatomos specialios afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės, I priedas ( 1 )

108

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2021 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/2111 dėl pozicijos, kurios turi būti laikomasi Europos Sąjungos vardu, pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą, kiek tai susiję su Žuvininkystės darbo grupės įsteigimu ir jos darbo tvarkos taisyklių priėmimu

146

 

*

2021 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/2112, kuriuo skiriamas Vokietijos Federacinės Respublikos pasiūlytas Regionų komiteto pakaitinis narys

151

 

*

2021 m. lapkričio 30 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/2113, kuriuo, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naudotis laisvo judėjimo teise Sąjungoje, nustatomas Salvadoro Respublikos išduotų COVID-19 pažymėjimų lygiavertiškumas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/953 išduotiems pažymėjimams ( 1 )

152

 

 

TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI

 

*

2021 m. spalio 29 d. Specialiojo komiteto, įsteigto pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 8 straipsnio 1 dalies p punktą, sprendimas Nr. 1/2021 dėl Protokolo dėl socialinės apsaugos koordinavimo priedų dalinio pakeitimo [2021/2114]

155

 

 

Klaidų ištaisymas

 

*

2021 m. lapkričio 23 d. Politinio ir saugumo komiteto sprendimo (BUSP) 2021/2059 dėl leidimo vykdyti Europos Sąjungos karinę operaciją Viduržemio jūroje (EUNAVFOR MED IRINI) pakartotinio patvirtinimo (EUNAVFOR MED IRINI/5/2021) klaidų ištaisymas ( OL L 422, 2021 11 26 )

192

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Įstatymo galią turintys teisės aktai

DIREKTYVOS

2021 12 1   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 429/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2021/2101

2021 m. lapkričio 24 d.

kuria iš dalies keičiama Direktyva 2013/34/ES, kiek tai susiję su tam tikrų įmonių ir filialų pelno mokesčio informacijos atskleidimu

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 50 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

skaidrumas yra būtinas siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą. Komisija 2015 m. spalio 27 d. komunikate „2016 m. Komisijos darbo programa. Ne laikas taikyti standartinius sprendimus“ ir 2014 m. gruodžio 16 d. komunikate „2015 m. Komisijos darbo programa. Nauja pradžia“ nustatė prioritetą – poreikį reaguoti į Sąjungos piliečių lūkesčius dėl teisingumo bei skaidrumo ir poreikį Sąjungai būti pavyzdiniu modeliu pasaulio mastu. Labai svarbu, kad siekiant didesnio skaidrumo būtų atsižvelgta į konkurentų tarpusavio sąveiką;

(2)

Europos Parlamentas savo 2019 m. kovo 26 d. rezoliucijoje (3) pabrėžė plataus užmojo viešų ataskaitų pagal šalis, kaip įmonių skaidrumo ir visuomeninės kontrolės didinimo priemonės, poreikį. Kartu su Tarybos atliekamu darbu kovojant su pelno mokesčio vengimu būtina stiprinti Sąjungoje veiklą vykdančių tarptautinių įmonių pelno mokesčių mokėjimo visuomeninę kontrolę, kad būtų toliau skatinamas įmonių skaidrumas ir atsakomybė, taip prisidedant prie mūsų šalių visuomenės gerovės. Numatyti tokią kontrolę taip pat būtina siekiant skatinti geriau informacija pagrįstus viešus debatus, visų pirma apie tam tikrų Sąjungoje veikiančių tarptautinių įmonių mokestinių prievolių vykdymo lygį ir mokestinių prievolių vykdymo poveikį realiajai ekonomikai. Nustatyti bendras įmonių pelno mokesčio skaidrumo taisykles būtų naudinga ir dėl bendro ekonominio intereso, nes jomis visoje Sąjungoje bus numatytos lygiavertės investuotojų, kreditorių ir kitų trečiųjų šalių bendros apsaugos priemonės ir taip padedama atkurti Sąjungos piliečių pasitikėjimą nacionalinių mokesčių sistemų teisingumu. Tokia visuomeninė kontrolė gali būti užtikrinta, jei bus teikiamos pelno mokesčio informacijos ataskaitos, nepriklausomai nuo to, kur yra įsisteigusi tarptautinių įmonių grupės pagrindinė patronuojančioji įmonė;

(3)

viešos ataskaitos pagal šalis yra veiksminga ir tinkama priemonė, kuria didinamas tarptautinių įmonių veiklos skaidrumas ir visuomenei suteikiama galimybė įvertinti tos veiklos poveikį realiajai ekonomikai. Jos taip pat didina akcininkų galimybę tinkamai įvertinti įmonių prisiimtą riziką, padeda priimti tikslia informacija pagrįstas investavimo strategijas ir padidina sprendimus priimančių subjektų galimybes įvertinti nacionalinės teisės aktų veiksmingumą ir poveikį. Visuomeninė kontrolė turėtų būti vykdoma nedarant žalos investavimo aplinkai Sąjungoje arba Sąjungos įmonių, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/34/ES (4), konkurencingumui;

(4)

tikėtina, kad viešos ataskaitos pagal šalis taip pat daro teigiamą poveikį darbuotojų teisėms į informaciją ir konsultacijas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/14/EB (5), ir, plečiant žinias apie įmonių veiklą, aktyvaus įmonių viduje vykstančio dialogo kokybei;

(5)

vadovaujantis 2013 m. gegužės 22 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis, į Direktyvą 2013/34/ES buvo įtraukta peržiūros nuostata. Ta peržiūros nuostata įpareigojo Komisiją apsvarstyti galimybę nustatyti papildomų pramonės sektorių didžiosioms įmonėms pareigą kasmet teikti ataskaitas pagal šalis, atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) naujoves ir susijusių Europos iniciatyvų rezultatus;

(6)

Sąjunga jau nustatė viešų ataskaitų pagal šalis reikalavimus Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES (6) bankų sektoriuje ir Direktyva 2013/34/ES – gavybos ir medienos ruošos pramonėje;

(7)

Sąjunga, šia direktyva nustatydama viešų ataskaitų pagal šalis reikalavimus, tampa pasaulio lydere finansinio ir įmonių skaidrumo propagavimo srityje;

(8)

didesnis skaidrumas atskleidžiant finansinę informaciją bus naudingas visiems, nes pilietinė visuomenė bus labiau įtraukiama, darbuotojai bus geriau informuojami, o investuotojai mažiau vengs rizikos. Be to, įmonėms bus naudingi geresni santykiai su suinteresuotaisiais subjektais, dėl to padidės stabilumas ir dėl aiškesnio rizikos profilio ir geresnės reputacijos bus lengviau gauti finansavimą;

(9)

2011 m. spalio 25 d. komunikate „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ Komisija apibrėžė, kad įmonių socialinė atsakomybė yra įmonių atsakomybė už savo poveikį visuomenei. Įmonių socialinę atsakomybę turėtų nustatyti įmonės. Valdžios institucijos gali atlikti pagalbinį vaidmenį sumaniai derindamos įvairias savanoriškas politikos priemones ir, kai reikia, papildomą reglamentavimą. Įmonės gali ne tik laikytis teisės aktų, bet ir tapti socialiai atsakingos, į savo verslo strategiją ir veiklą integruodamos kitus socialinius, aplinkos, etinius, vartotojų ar žmogaus teisių klausimus;

(10)

kai grupę sudaro tam tikro tipo subjektai, įsisteigę Sąjungoje, visuomenė turėtų turėti galimybę stebėti visą įmonių grupės veiklą. Grupių, vykdančių veiklą Sąjungoje tik per patronuojamąsias įmones arba filialus, atveju tos patronuojamosios įmonės ir filialai turėtų skelbti pagrindinės patronuojančiosios įmonės ataskaitą ir užtikrinti jos prieinamumą. Jei ta informacija arba ataskaita nepateikiama arba pagrindinė patronuojančioji įmonė patronuojamosioms įmonėms ar filialams nepateikia visos reikalaujamos informacijos, patronuojamosios įmonės ir filialai turėtų parengti ir paskelbti pelno mokesčio informacijos ataskaitą, kurioje pateikiama visa jų turima, gauta ar įgyta informacija, ir pareiškimą, kuriame nurodoma, kad jų pagrindinė patronuojančioji įmonė nepateikė būtinos informacijos, bei užtikrinti tos ataskaitos ir pareiškimo prieinamumą. Tačiau dėl proporcingumo ir efektyvumo priežasčių pareiga skelbti pelno mokesčio informacijos ataskaitą ir užtikrinti jos prieinamumą turėtų būti taikoma tik Sąjungoje įsisteigusioms vidutinėms ir didžiosioms patronuojamosioms įmonėms bei Sąjungoje atidarytiems panašaus dydžio filialams. Todėl Direktyvos 2013/34/ES taikymo sritis turėtų būti atitinkamai išplėsta ir į ją turėtų būti įtraukti Sąjungai nepriklausančiose valstybėse įsisteigusios įmonės filialai, atidaryti valstybėje narėje, kurių juridinis statusas panašus į Direktyvos 2013/34/ES I priede išvardytas įmonių rūšis. Filialams, kurie uždaryti, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 (7) 37 straipsnio k punkte, neturėtų būti taikomos šioje direktyvoje nustatytos pareigos teikti ataskaitas;

(11)

tarptautinių įmonių grupės ir, kai aktualu, tam tikros atskiros įmonės turėtų pateikti visuomenei pelno mokesčio informacijos ataskaitą, kai per dvejus finansinius metus iš eilės jų pajamų suma viršija tam tikrą dydį, atsižvelgiant į grupės konsoliduotąsias pajamas arba atskiros įmonės pajamas. Tokia pareiga turėtų simetriškai nustoti būti taikoma, kai dvejų iš eilės finansinių metų laikotarpiu tos pajamos nebeviršija atitinkamos sumos. Tokiais atvejais tarptautinių įmonių grupei arba atskirai įmonei toliau turėtų būti taikoma pareiga teikti ataskaitas už pirmuosius finansinius metus, einančius po paskutinių finansinių metų, kuriais jos pajamos viršijo atitinkamą sumą. Tokiai tarptautinių įmonių grupei arba atskirai įmonei turėtų būti vėl taikoma pareiga teikti ataskaitas, kai jos pajamos dvejus finansinius metus iš eilės vėl viršijo atitinkamą sumą. Kadangi yra labai daug įvairių finansinių ataskaitų sistemų, kurių reikalavimus finansinės ataskaitos gali atitikti, siekiant nustatyti taikymo sritį, įmonių, kurias reguliuoja valstybės narės teisė, pajamos turėtų turėti tą pačią reikšmę kaip grynosios pajamos ir turėtų būti suprantamos pagal tos valstybės narės nacionalinės finansinės atskaitomybės sistemą. Tarybos direktyvos 86/635/EEB (8) 43 straipsnio 2 dalies c punkte ir Tarybos direktyvos 91/674/EEB (9) 66 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kaip nustatomos atitinkamai kredito įstaigos arba draudimo įmonės grynosios pajamos. Kitų įmonių atveju pajamos turėtų būti vertinamos pagal tą finansinės atskaitomybės sistemą, kurios pagrindu rengiamos jų finansinės ataskaitos. Tačiau pelno mokesčio informacijos ataskaitos turinio tikslais turėtų būti taikoma kitokia apibrėžtis;

(12)

kad bankų sektoriuje būtų išvengta ataskaitų teikimo dubliavimo, pagrindinėms patronuojančiosioms įmonėms ir atskiroms įmonėms, kurioms taikoma Direktyva 2013/36/ES ir kurios į pagal tos direktyvos 89 straipsnį parengtą ataskaitą įtraukia visą savo veiklą ir, kai tinkama, visą susijusių įmonių veiklą, įtrauktą į konsoliduotąsias finansines ataskaitas, be kita ko, veiklą, kuriai netaikomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (10) trečios dalies I antraštinės dalies 2 skyriaus nuostatos, turėtų būti netaikomi šioje direktyvoje nustatyti ataskaitų teikimo reikalavimai;

(13)

pelno mokesčio informacijos ataskaitoje turėtų būti pateiktas, kai taikytina, visų patronuojamųjų įmonių, įsisteigusių Sąjungoje arba mokesčių jurisdikciją turinčiuose subjektuose, nurodytuose atitinkamos redakcijos Tarybos išvadų dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų peržiūrėto ES sąrašo I priede ir, kai taikytina, II priede, sąrašas. Siekiant išvengti administracinės naštos sudarymo, pagrindinės patronuojančiosios įmonės turėtų turėti galimybę naudoti patronuojamųjų įmonių, įtrauktų į pagrindinės patronuojančiosios įmonės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, sąrašą. Pelno mokesčio informacijos ataskaitoje taip pat turėtų būti pateikiama pagrindinės patronuojančiosios įmonės konsoliduotoji finansinė ataskaita apie visų grupės susijusių įmonių veiklą arba, atsižvelgiant į aplinkybes, apie visą atskiros įmonės veiklą. Turėtų būti pateikiama tik ta informacija, kuri yra būtina norint sudaryti sąlygas veiksmingai visuomeninei kontrolei, siekiant užtikrinti, kad dėl informacijos atskleidimo įmonėms nekiltų neproporcinga rizika arba jos neatsidurtų nepalankioje padėtyje, kiek tai susiję su atitinkamų įmonių konkurencingumu arba klaidingu aiškinimu. Pelno mokesčio informacijos ataskaita turėtų būti padaryta prieinama ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo balanso datos. Pelno mokesčio informacijos ataskaitai neturėtų būti taikomi jokie trumpesni finansinių ataskaitų skelbimo terminai. Šios direktyvos nuostatos neturi poveikio Direktyvos 2013/34/ES nuostatoms dėl metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų;

(14)

siekiant išvengti administracinės naštos sudarymo, įmonės, pagal šią direktyvą rengdamos pelno mokesčio informacijos ataskaitą, turėtų turėti teisę pateikti informaciją remdamosi ataskaitų teikimo taisyklėmis, nustatytomis Tarybos direktyvos 2011/16/ES (11) III priedo III skirsnio B ir C dalyse. Pelno mokesčio informacijos ataskaitoje turėtų būti nurodyta taikyta ataskaitų teikimo sistema. Be to, pelno mokesčio informacijos ataskaitoje galėtų būti išdėstyti bendri faktai ir pateikti paaiškinimai tuo atveju, jei yra esminių sukauptų ir sumokėtų mokesčių sumų neatitikimų grupės lygmeniu, atsižvelgiant į atitinkamas ankstesnių finansinių metų sumas;

(15)

svarbu užtikrinti duomenų palyginamumą. Tuo tikslu, dėl pelno mokesčio informacijos ataskaitos pateikimo pagal šią direktyvą Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti bendrąjį šabloną ir elektroninio ataskaitų teikimo formatus, kurie turėtų būti nuskaitomi mašininiu būdu. Nustatydama tą šabloną ir tuos ataskaitų teikimo formatus, Komisija turėtų atsižvelgti į pažangą, padarytą įmonių skelbiamos informacijos skaitmeninimo ir prieinamumo srityje, ypač kiek tai susiję su Europos bendro prieigos punkto kūrimu, kaip siūloma jos 2020 m. rugsėjo 24 d. komunikate „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (12);

(16)

kad būtų užtikrintas pakankamas informacijos išsamumas, leidžiantis piliečiams geriau įvertinti, kaip tarptautinės įmonės prisideda prie visuomenės gerovės kūrimo kiekvienoje valstybėje narėje, informacija turėtų būti suskirstyta pagal valstybes nares. Be to, tam tikrų trečiųjų valstybių mokesčių jurisdikciją turinčių subjektų, keliančių konkrečių problemų, atveju turėtų būti pateikiama labai išsami su tarptautinių įmonių operacijomis susijusi informacija. Informacija apie visas kitas su trečiosiomis valstybėmis susijusias operacijas turėtų būti pateikiama agreguotai, išskyrus atvejus, kai įmonė nori pateikti išsamesnę informaciją;

(17)

apie tam tikrus mokesčių jurisdikciją turinčius subjektus turėtų būti pateikta labai išsami informacija. Pelno mokesčio informacijos ataskaitoje visada turėtų būti atskleidžiama informacija atskirai apie kiekvieną jurisdikciją turintį subjektą, kuris yra įtrauktas į Tarybos išvadų dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų peržiūrėto ES sąrašo (13) priedus ir vėlesnius jų atnaujinimus, kurie yra konkrečiai tvirtinami du kartus per metus – paprastai vasario ir spalio mėn. ir skelbiami Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje. Tų Tarybos išvadų I priede pateikiamas mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašas, o II priede apibūdinama dabartinė bendradarbiavimo su ES padėtis, susijusi su bendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų prisiimtais įsipareigojimais įgyvendinti gero mokesčių srities valdymo principus. I priedo atveju turėtų būti kalbama apie tuos jurisdikciją turinčius subjektus, kurie įtraukti į sąrašą tų finansinių metų, už kuriuos pelno mokesčio informacijos ataskaita turi būti parengta, kovo 1 d. II priedo atveju turėtų būti kalbama apie tuos jurisdikciją turinčius subjektus, kurie nurodyti tame priede tų finansinių metų, už kuriuos pelno mokesčio informacijos ataskaita turi būti parengta, kovo 1 d. ir ankstesnių finansinių metų kovo 1 d.;

(18)

nedelsiant atskleidus į pelno mokesčio informacijos ataskaitą įtrauktus duomenis, tam tikrais atvejais, galėtų būti labai pakenkta įmonės komercinei padėčiai. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę leisti įmonėms atidėti konkrečių informacijos dalių atskleidimą ribotą metų skaičių, jeigu savo ataskaitoje jos aiškiai atskleidžia tokio atidėjimo buvimą, pateikia pagrįstą jo paaiškinimą ir pagrindžia motyvus dokumentais. Įmonių nepateikta informacija turėtų būti atskleista vėlesnėje ataskaitoje. Informacija, susijusi su mokesčių jurisdikciją turinčiais subjektais, įtrauktais į Tarybos išvadų dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų peržiūrėto ES sąrašo I ir II priedus, turėtų būti įtraukiama visais atvejais;

(19)

siekiant sustiprinti įmonių skaidrumą ir atsakomybę investuotojų, kreditorių, kitų trečiųjų šalių ir plačiosios visuomenės atžvilgiu ir užtikrinti tinkamą valdymą, pagrindinės patronuojančiosios įmonės arba atskiros įmonės, kuri yra įsisteigusi Sąjungoje ir privalo rengti bei skelbti pelno mokesčio ataskaitas ir užtikrinti jų prieinamumą, administracinių, valdymo ir priežiūros organų nariai turėtų būti kolektyviai atsakingi už pareigų teikti ataskaitas pagal šią direktyvą laikymąsi. Atsižvelgiant į tai, kad patronuojamųjų įmonių, įsisteigusių Sąjungoje ir kontroliuojamų Sąjungai nepriklausančiose valstybėse įsisteigusios pagrindinės patronuojančiosios įmonės, administracinių, valdymo ir priežiūros organų nariai arba asmuo (-enys), kuris (-ie) turi vykdyti atskleidimo formalumus filiale, gali neturėti pakankamai žinių apie pagrindinės patronuojančiosios įmonės parengtos pelno mokesčio informacijos ataskaitos turinį arba turėti ribotas galimybes gauti tokią informaciją arba tokią ataskaitą iš savo pagrindinės patronuojančiosios įmonės, tų narių arba tų asmenų atsakomybė turėtų apimti užtikrinimą, kad, pasitelkiant visas jų žinias ir pajėgumus, pagrindinės patronuojančiosios įmonės arba atskiros įmonės pelno mokesčio informacijos ataskaita būtų parengta ir viešai paskelbta tokiu būdu, kuris atitinka šią direktyvą, arba kad patronuojamoji įmonė ar filialas parengtų ir paskelbtų visą turimą, gautą arba įgytą informaciją pagal šią direktyvą ir užtikrintų jos prieinamumą. Jei informacija arba ataskaita yra neišsamūs, tų narių arba tų asmenų atsakomybė turėtų apimti ir pareiškimo, kuriame nurodoma, kad pagrindinė patronuojančioji įmonė arba atskira įmonė nepateikė būtinos informacijos, paskelbimą;

(20)

siekiant užtikrinti visuomenės informuotumą apie pareigų teikti ataskaitas, šia direktyva įtvirtintų Direktyvoje 2013/34/ES, apimtį ir laikymąsi, valstybės narės turėtų reikalauti, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės nurodytų, ar buvo reikalaujama, kad įmonė paskelbtų pelno mokesčio informacijos ataskaitą, ir jei taip, ar ta ataskaita buvo paskelbta;

(21)

valstybių narių pareigos numatyti sankcijas ir imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad tos sankcijos būtų vykdomos pagal Direktyvą 2013/34/ES, taikomos nacionalinių nuostatų dėl tam tikrų įmonių ir filialų pelno mokesčio informacijos atskleidimo, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimams;

(22)

šia direktyva siekiama didinti su įmonių pelno mokesčio informacija susijusį įmonių skaidrumą ir visuomeninę kontrolę pritaikant esamą teisinę sistemą, susijusią su bendrovėms ir įmonėms nustatytomis pareigomis skelbti ataskaitas, kad būtų apsaugoti narių ir kitų asmenų interesai, kaip tai suprantama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 50 straipsnio 2 dalies g punkte. Kaip nurodė Teisingumo Teismas visų pirma byloje C-97/96 Verband deutscher Daihatsu-Händler (14), SESV 50 straipsnio 2 dalies g punkte nurodyta, jog reikia apsaugoti „kitų asmenų“ interesus apskritai, neišskiriant arba nepašalinant jokių tam terminui priskirtinų kategorijų. Taigi terminas „kiti asmenys“ yra platesnis nei investuotojai bei kreditoriai ir apima kitas suinteresuotąsias trečiąsias šalis, įskaitant konkurentus ir plačiąją visuomenę. Be to, tikslas užtikrinti įsisteigimo laisvę, kurio siekti SESV 50 straipsnio 1 dalimi labai plačia prasme pavedama institucijoms, negali būti apibrėžiamas vien SESV 50 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad ši direktyva susijusi tik su pareigomis skelbti pelno mokesčio informacijos ataskaitas, bet ne su mokesčių derinimu, SESV 50 straipsnio 1 dalis yra tinkamas teisinis pagrindas;

(23)

kad būtų užtikrintas visapusiškas vidaus rinkos veikimas ir sudarytos vienodos sąlygos Sąjungos ir trečiųjų valstybių tarptautinėms įmonėms, Komisija turėtų toliau nagrinėti galimybes didinti sąžiningumą ir mokesčių skaidrumą. Visų pirma Komisija, vadovaudamasi peržiūros nuostata, turėtų išnagrinėti, ar, inter alia, visiškas išskaidymas padidintų šios direktyvos veiksmingumą;

(24)

kadangi šios direktyvos tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jos poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(25)

šia direktyva reaguojama į suinteresuotųjų šalių išreikštą susirūpinimą dėl poreikio šalinti iškraipymus vidaus rinkoje nekeliant pavojaus Sąjungos konkurencingumui. Ja įmonėms neturėtų būti užkraunama nederama administracinė našta. Apskritai, pagal šią direktyvą atskleistinos informacijos mastas yra proporcingas įmonių skaidrumo ir visuomeninės kontrolės didinimo tikslams. Šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

(26)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(27)

todėl Direktyva 2013/34/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2013/34/ES daliniai pakeitimai

Direktyva 2013/34/ES iš dalies keičiama taip:

1)

1 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„1a.   48a–48e ir 51 straipsniuose nustatytos derinimo priemonės taip pat taikomos valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams, susijusiems su įmonės, kurios nereguliuoja valstybės narės teisė, tačiau kurios juridinis statusas yra panašus į I priede išvardintų įmonių rūšis, valstybėje narėje atidarytais filialais. 2 straipsnis tiems filialams taikomas tokiu mastu, kokiu tokiems filialams yra taikomi 48a–48e ir 51 straipsniai.“;

2)

po 48 straipsnio įterpiamas šis skyrius:

„10a SKYRIUS

PELNO MOKESČIO INFORMACIJOS ATASKAITA

48a straipsnis

Terminų apibrėžtys, susijusios su pelno mokesčio informacijos ataskaitos teikimu

1.   Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

pagrindinė patronuojančioji įmonė – įmonė, rengianti didžiausios įmonių grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas;

2)

konsoliduotosios finansinės ataskaitos – finansinės ataskaitos, kurias rengia grupės patronuojančioji įmonė ir kurioje turtas, įsipareigojimai, nuosavybė, pajamos ir išlaidos pateikiami kaip vieno ūkio subjekto finansinės ataskaitos;

3)

mokesčių jurisdikciją turintis subjektas – valstybinis arba nevalstybinis jurisdikciją turintis subjektas, turintis fiskalinę autonomiją pelno mokesčio atžvilgiu;

4)

atskira įmonė – įmonė, kuri nepriklauso grupei, kaip apibrėžta 2 straipsnio 11 punkte.

2.   Šios direktyvos 48b straipsnyje „pajamos“ reiškia:

a)

grynąsias pajamas – valstybės narės teisės aktais reguliuojamų įmonių, kurios netaiko tarptautinių apskaitos standartų, patvirtintų remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1606/2002, atveju, arba

b)

pajamas – kaip apibrėžta arba suprantama finansinės atskaitomybės sistemoje, kurios pagrindu rengiamos finansinės ataskaitos – kitų įmonių atveju.

48b straipsnis

Įmonės ir filialai, privalantys teikti pelno mokesčio informacijos ataskaitas

1.   Valstybės narės reikalauja, kad jų nacionalinės teisės aktais reguliuojamos pagrindinės patronuojančiosios įmonės, kurių konsoliduotosios pajamos, nurodytos jų konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose, kiekvienais iš paskutinių dvejų finansinių metų iš eilės balanso dieną viršijo 750 000 000 EUR, parengtų bei paskelbtų su antraisiais iš tų dvejų finansinių metų iš eilės susijusią pelno mokesčio informacijos ataskaitą ir užtikrintų jos prieinamumą.

Valstybės narės numato, kad pagrindinei patronuojančiajai įmonei nebebūtų taikomos pirmoje pastraipoje nustatytos pareigos teikti ataskaitas, kai visos konsoliduotosios pajamos, nurodytos jos konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose, kiekvienais iš paskutinių dvejų finansinių metų iš eilės balanso dieną buvo mažesnės nei 750 000 000 EUR.

Valstybės narės reikalauja, kad jų nacionalinės teisės aktais reguliuojamos atskiros įmonės, kurių pajamos, nurodytos jų metinėse finansinėse ataskaitose, kiekvienais iš paskutinių dvejų finansinių metų iš eilės balanso dieną viršijo 750 000 000 EUR, parengtų bei paskelbtų su antraisiais iš tų dvejų finansinių metų iš eilės susijusią pelno mokesčio informacijos ataskaitą ir užtikrintų jos prieinamumą.

Valstybės narės numato, kad atskirai įmonei nebebūtų taikomos trečioje pastraipoje nustatytos pareigos teikti ataskaitas, kai visos pajamos, nurodytos jos finansinėse ataskaitose, kiekvienais iš paskutinių dvejų finansinių metų iš eilės balanso dieną buvo mažesnės nei 750 000 000 EUR.

2.   Valstybės narės numato, kad 1 dalyje nustatyta taisyklė netaikoma atskiroms įmonėms arba pagrindinėms patronuojančiosioms įmonėms ir su jomis susijusioms įmonėms, jei tokios įmonės, įskaitant jų filialus, yra įsisteigusios arba turi nuolatinę verslo arba pastovios verslo veiklos vietą tik vienos valstybės narės teritorijoje ir nėra įsisteigusios arba tokios vietos neturi jokiame kitame mokesčių jurisdikciją turinčiame subjekte.

3.   Valstybės narės numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė netaikoma atskiroms įmonėms ir pagrindinėms patronuojančiosioms įmonėms, jei tokios įmonės arba su jomis susijusios įmonės paskelbia ataskaitą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (*1) 89 straipsnį ir į tą ataskaitą įtraukia informaciją apie visą savo veiklą ir, pagrindinių patronuojančiųjų įmonių atveju, visą susijusių įmonių, įtrauktų į konsoliduotas finansines ataskaitas, veiklą.

4.   Valstybės narės reikalauja, kad 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos vidutinės ir didžiosios patronuojamosios įmonės, reguliuojamos jų nacionalinės teisės aktais ir kontroliuojamos pagrindinės patronuojančiosios įmonės, kurios nereguliuoja valstybės narės teisė ir kurios konsoliduotosios pajamos kiekvienais iš paskutinių dvejų finansinių metų iš eilės balanso dieną viršijo 750 000 000 EUR, paskelbtų su antraisiais iš tų paskutinių dvejų finansinių metų iš eilės susijusią tos pagrindinės patronuojančiosios įmonės pelno mokesčio informacijos ataskaitą ir užtikrintų jos prieinamumą.

Kai tokia informacija arba ataskaita yra neprieinama, patronuojamoji įmonė paprašo savo pagrindinės patronuojančiosios įmonės pateikti jai visą reikiamą informaciją, kad ji galėtų įvykdyti savo pareigas pagal pirmą pastraipą. Jei pagrindinė patronuojančioji įmonė visos reikalaujamos informacijos nepateikia, patronuojamoji įmonė parengia ir paskelbia pelno mokesčio informacijos ataskaitą, kurioje pateikiama visa jos turima, gauta arba įgyta informacija, ir pareiškimą, kuriame nurodoma, kad jos pagrindinė patronuojančioji įmonė nepateikė reikiamos informacijos, ir užtikrina jų prieinamumą.

Valstybės narės numato, kad vidutinėms ir didžiosioms patronuojamosioms įmonėms nebebūtų taikomos šioje dalyje nustatytos pareigos teikti ataskaitas, kai pagrindinės patronuojančiosios įmonės visos konsoliduotosios pajamos, nurodytos jos konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose, kiekvienais iš paskutinių dvejų finansinių metų iš eilės balanso dieną buvo mažesnės nei 750 000 000 EUR.

5.   Valstybės narės reikalauja, kad jų teritorijose atidaryti įmonių, kurių nereguliuoja valstybės narės teisė, filialai paskelbtų su antraisiais iš paskutinių dvejų finansinių metų iš eilės susijusią šeštos pastraipos a punkte nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės arba atskiros įmonės pelno mokesčio informacijos ataskaitą ir užtikrintų jos prieinamumą.

Kai tos informacijos arba ataskaitos neturima, asmuo (-enys), paskirtas (-i) vykdyti 48e straipsnio 2 dalyje nurodytus informacijos atskleidimo formalumus, paprašo šios dalies šeštos pastraipos a punkte nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės arba atskiros įmonės pateikti jam (jiems) visą informaciją, kad jis (jie) galėtų įvykdyti savo pareigas.

Tuo atveju, jei visa reikalaujama informacija nepateikiama, filialas parengia ir paskelbia pelno mokesčio informacijos ataskaitą, kurioje pateikiama visa jo turima, gauta arba įgyta informacija, ir pareiškimą, kuriame nurodoma, kad pagrindinė patronuojančioji įmonė arba atskira įmonė nepateikė reikiamos informacijos, ir užtikrina jų prieinamumą.

Valstybės narės numato, kad šioje dalyje nustatytos pareigos teikti ataskaitas būtų taikomos tik tiems filialams, kurių grynosios pajamos kiekvienais iš paskutinių dvejų finansinių metų iš eilės viršijo ribą, kaip perkelta į nacionalinę teisę pagal 3 straipsnio 2 dalį.

Valstybės narės numato, kad filialui, kuriam pagal šią dalį taikomos pareigos teikti ataskaitas, tos pareigos nebebūtų taikomos, kai grynosios pajamos kiekvienais iš paskutinių dvejų finansinių metų iš eilės krenta žemiau ribos, kaip perkelta į nacionalinę teisę pagal 3 straipsnio 2 dalį.

Valstybės narės numato, kad šioje dalyje nustatytos taisyklės filialui taikomos, tik jei tenkinami šie kriterijai:

a)

įmonė, kuri atidarė filialą, yra susijusi įmonė grupėje, kurios pagrindinės patronuojančiosios įmonės nereguliuoja valstybės narės teisė ir kurios konsoliduotosios pajamos, nurodytos jos konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose, kiekvienais iš paskutinių dvejų finansinių metų iš eilės balanso dieną viršijo 750 000 000 EUR, arba atskira įmonė, kurios pajamos, nurodytos jos finansinėse ataskaitose, kiekvienais iš paskutinių dvejų finansinių metų iš eilės balanso dieną viršijo 750 000 000 EUR; ir

b)

šios pastraipos a punkte nurodyta pagrindinė patronuojančioji įmonė neturi vidutinės arba didžiosios patronuojamosios įmonės, kaip nurodyta 4 dalyje.

Valstybės narės numato, kad filialui nebetaikomos šioje dalyje nustatytos pareigos teikti ataskaitas, kai dvejus finansinius metus iš eilės nebetenkinamas a punkte numatytas kriterijus.

6.   Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse išdėstytų taisyklių valstybės narės netaiko, kai pelno mokesčio informacijos ataskaita yra parengta pagrindinės patronuojančiosios įmonės arba atskiros įmonės, kurios nereguliuoja valstybės narės teisė, kaip numatyta 48c straipsnyje, ir atitinka šiuos kriterijus:

a)

ji yra prieinama visuomenei nemokamai ir elektroninio ataskaitų teikimo formatu, kuris nuskaitomas mašininiu būdu:

i)

tos pagrindinės patronuojančiosios įmonės arba tos atskiros įmonės svetainėje;

ii)

bent viena iš Sąjungos oficialiųjų kalbų;

iii)

ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo finansinių metų, už kuriuos ataskaita yra parengta, balanso datos, ir

b)

joje nurodomas pagal 48d straipsnio 1 dalį ataskaitą paskelbusių vienintelės patronuojamosios įmonės pavadinimas ir registruotoji būstinė arba vienintelio filialo, kurį reguliuoja valstybės narės teisė, pavadinimas ir adresas.

7.   Valstybės narės reikalauja, kad patronuojamosios įmonės arba filialai, kuriems netaikomos šio straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos, skelbtų pelno mokesčio informacijos ataskaitą ir užtikrintų jos prieinamumą, jei tokios patronuojamosios įmonės arba filialai neturi kito tikslo kaip tik išvengti šiame skyriuje nustatytų ataskaitų teikimo reikalavimų vykdymo.

48c straipsnis

Pelno mokesčio informacijos ataskaitos turinys

1.   Į pagal 48b straipsnį reikalaujamą pelno mokesčio informacijos ataskaitą įtraukiama informacija, susijusi su visa atskiros įmonės arba pagrindinės patronuojančiosios įmonės veikla, įskaitant visų susijusių įmonių veiklą, konsoliduota atitinkamų finansinių metų finansinėse ataskaitose.

2.   1 dalyje nurodyta informacija yra ši:

a)

pagrindinės patronuojančiosios įmonės arba atskiros įmonės pavadinimas, atitinkami finansiniai metai, ataskaitai pateikti naudojama valiuta, ir, kai taikytina, visų patronuojamųjų įmonių, įsteigtų Sąjungoje arba mokesčių jurisdikciją turinčiuose subjektuose, nurodytuose Tarybos išvadų dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų peržiūrėto ES sąrašo I ir II prieduose, pateikiamų pagrindinės patronuojančiosios įmonės atitinkamų finansinių metų konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose, sąrašas;

b)

trumpas veiklos pobūdžio apibūdinimas;

c)

darbuotojų skaičius visos darbo dienos ekvivalentais;

d)

pajamos, apskaičiuojamos kaip:

i)

grynųjų pajamų, kitų veiklos pajamų, pajamų iš kitų įmonių akcijų paketų, išskyrus iš susijusių įmonių gautus dividendus, pajamų iš kitų investicijų ir suteiktų paskolų, kurios yra ilgalaikio turto dalis, kitų gautinų palūkanų ir panašių pajamų, kaip išvardyta šios direktyvos V ir VI prieduose, suma, arba

ii)

pelnas, kaip apibrėžta finansinės atskaitomybės sistemoje, kurios pagrindu rengiamos finansinės ataskaitos, išskyrus vertės koregavimą ir dividendus, gautus iš susijusių įmonių;

e)

pelno (nuostolių) suma prieš sumokant pajamų mokestį;

f)

atitinkamais finansiniais metais sukaupto pelno mokesčio suma, kuri turi būti apskaičiuojama kaip einamosios mokesčių išlaidos, kurias už finansinių metų apmokestinamą pelną arba nuostolius apskaičiavo įmonės ir filialai atitinkamame mokesčių jurisdikciją turinčiame subjekte;

g)

remiantis grynųjų pinigų principu sumokėta pelno mokesčio suma, kuri turi būti apskaičiuojama kaip per atitinkamus finansinius metus įmonių ir filialų sumokėta pelno mokesčio suma atitinkamame mokesčių jurisdikciją turinčiame subjekte, ir

h)

atitinkamų finansinių metų pabaigoje sukauptų pajamų suma.

D punkto tikslais pajamos apima sandorius su susijusiomis šalimis.

F punkto tikslais einamosios mokesčių išlaidos siejamos tik su įmonės veikla atitinkamais finansiniais metais, į ją neįtraukiami atidėtieji mokesčiai arba atidėjiniai neapibrėžtiems mokestiniams įsipareigojimams.

G punkto tikslais sumokėtų mokesčių suma apima išskaičiuojamuosius mokesčius, kuriuos sumokėjo kitos įmonės mokėjimų įmonėms ir filialams grupėje atžvilgiu.

H punkto tikslais sukauptos pajamos – ankstesnių finansinių metų ir atitinkamų finansinių metų pelno suma, dėl kurios paskirstymo dar nenuspręsta. Filialų atveju sukauptos pajamos reiškia filialą atidariusios įmonės pajamas.

3.   Valstybės narės sudaro sąlygas tam, kad šio straipsnio 2 dalyje išvardyta informacija būtų teikiama laikantis ataskaitų teikimo taisyklių, nurodytų Tarybos direktyvos 2011/16/ES (*2) III priedo III skirsnio B ir C dalyse.

4.   Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija pateikiama naudojant bendrąjį šabloną ir elektroninio ataskaitų teikimo formatus, kurie nuskaitomi mašininiu būdu. Komisija įgyvendinimo aktais nustato tą bendrąjį šabloną ir tuos elektroninio ataskaitų teikimo formatus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5.   2 arba 3 dalyje nurodyta informacija pelno mokesčio informacijos ataskaitoje pateikiama atskirai pagal kiekvieną valstybę narę. Jei valstybė narė apima kelius mokesčių jurisdikciją turinčius subjektus, informacija agreguojama valstybės narės lygmeniu.

Be to, šio straipsnio 2 arba 3 dalyje nurodyta informacija pelno mokesčio informacijos ataskaitoje pateikiama atskirai pagal kiekvieną mokesčių jurisdikciją turintį subjektą, kuris finansinių metų, už kuriuos turi būti parengta ataskaita, kovo 1 d. yra įtrauktas į Tarybos išvadų dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų peržiūrėto ES sąrašo I priedą, ir tokia informacija pateikiama atskirai pagal kiekvieną mokesčių jurisdikciją turintį subjektą, kuris finansinių metų, už kuriuos turi būti parengta ataskaita, kovo 1 d. ir ankstesnių finansinių metų kovo 1 d. buvo nurodytas Tarybos išvadų dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų peržiūrėto ES sąrašo II priede.

Be to, 2 arba 3 dalyje nurodyta informacija apie kitus mokesčių jurisdikciją turinčius subjektus pelno mokesčio informacijos ataskaitoje pateikiama agreguota.

Informacija kiekvienam atitinkamam mokesčių jurisdikciją turinčiam subjektui priskiriama pagal įsisteigimą, nuolatinę verslo arba pastovios verslo veiklos vietą, kuriai, atsižvelgiant į grupės arba atskiros įmonės vykdomą veiklą, gali būti taikomas pelno mokestis tame mokesčių jurisdikciją turinčiame subjekte.

Kai kelių susijusių įmonių veiklai pelno mokestis gali būti taikomas viename mokesčių jurisdikciją turinčiame subjekte, tam mokesčių jurisdikciją turinčiam subjektui priskirta informacija yra susumuota informacija, susijusi su šia kiekvienos susijusios įmonės ir jų filialų veikla tame mokesčių jurisdikciją turinčiame subjekte.

Informacija apie vieną veiklą tuo pat metu nepriskiriama daugiau kaip vienam mokesčių jurisdikciją turinčiam subjektui.

6.   Valstybės narės gali leisti į ataskaitą laikinai neįtraukti vieno ar daugiau konkrečių pagal 2 arba 3 dalį kitais atvejais reikalaujamų atskleisti informacijos elementų, jei juos atskleidus būtų labai pakenkta įmonių, su kuriomis ta ataskaita susijusi, komercinei padėčiai. Apie bet kokį informacijos neįtraukimą aiškiai nurodoma ataskaitoje kartu pateikiant deramai pagrįstą neįtraukimo priežasčių paaiškinimą.

Valstybės narės užtikrina, kad pagal pirmą pastraipą visa neįtraukta informacija būtų paskelbiama vėlesnėje pelno mokesčio informacijos ataskaitoje per ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį nuo jos neįtraukimo pirmą kartą datos.

Valstybės narės užtikrina, kad informacija, susijusi su mokesčių jurisdikciją turinčiais subjektais, įtrauktais į Tarybos išvadų dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų peržiūrėto ES sąrašo I ir II priedus, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalyje, būtų įtraukta visais atvejais.

7.   Pelno mokesčio informacijos ataskaitoje, kai taikytina grupės lygmeniu, galima išdėstyti bendrus faktus, pateikiant paaiškinimus apie bet kokius reikšmingus 2 dalies f ir g punktuose atskleistų sumų neatitikimus atsižvelgiant į, jei tinkama, atitinkamas ankstesnių finansinių metų sumas.

8.   Pelno mokesčio informacijos ataskaitoje naudojama valiuta – valiuta, naudojama pagrindinės patronuojančiosios įmonės konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose arba atskiros įmonės metinėse finansinėse ataskaitose. Valstybės narės nereikalauja, kad ši ataskaita būtų skelbiama naudojant kitą negu finansinių ataskaitų valiutą.

Tačiau 48b straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje nurodytu atveju pelno mokesčio informacijos ataskaitoje naudojama valiuta yra valiuta, kuria patronuojamoji įmonė skelbia savo metines finansines ataskaitas.

9.   Valstybės narės, kurios nėra įsivedusios euro, gali 750 000 000 EUR ribą konvertuoti į savo nacionalinę valiutą. Atlikdamos tokį konvertavimą, tos valstybės narės taiko 2021 m. gruodžio 21 d. galiojantį valiutos kursą, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Tos valstybės narės ribas gali padidinti arba sumažinti ne daugiau kaip 5 %, kad būtų gauta suapvalinta suma nacionaline valiuta.

48b straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytos ribos konvertuojamos į lygiavertę atitinkamos trečiosios valstybės nacionalinės valiutos sumą taikant 2021 m. gruodžio 21 d. galiojantį valiutos kursą, suapvalintą iki artimiausio tūkstančio.

10.   Pelno mokesčio informacijos ataskaitoje nurodoma, ar ji buvo parengta pagal šio straipsnio 2 arba 3 dalį.

48d straipsnis

Skelbimas ir prieinamumas

1.   Pelno mokesčio informacijos ataskaita ir šios direktyvos 48b straipsnyje nurodyta ataskaita paskelbiama per 12 mėnesių nuo finansinių metų, už kuriuos rengiama ataskaita, balanso datos, kaip numatyta kiekvienoje valstybėje narėje pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 (*3) 14–28 straipsnius ir, kai aktualu, pagal Direktyvos (ES) 2017/1132 36 straipsnį.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad įmonių paskelbta pelno mokesčio informacijos ataskaita ir pagal šio straipsnio 1 dalį paskelbta ataskaita būtų prieinamos visuomenei bent viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų nemokamai ne vėliau kaip per 12 mėnesių po finansinių metų, už kuriuos rengiama ataskaita, balanso datos,

a)

įmonės svetainėje, kai taikoma 48b straipsnio 1 dalis;

b)

patronuojamosios įmonės svetainėje arba susijusios įmonės svetainėje, kai taikoma 48b straipsnio 4 dalis, arba

c)

filialo arba jį atidariusios įmonės svetainėje, arba susijusios įmonės svetainėje, kai taikoma 48b straipsnio 5 dalis.

3.   Valstybės narės gali atleisti įmones nuo šio straipsnio 2 dalyje išdėstytų taisyklių taikymo, kai pagal šio straipsnio 1 dalį paskelbta pelno mokesčio informacijos ataskaita tuo pat metu tampa prieinama visuomenei elektroninio ataskaitų teikimo formatu, kuris nuskaitomas mašininiu būdu, Direktyvos (ES) 2017/1132 16 straipsnyje nurodyto registro svetainėje, nemokamai bet kuriai Sąjungoje esančiai trečiajai šaliai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje įmonių ir filialų svetainėje pateikiama informacija apie tą atleidimą ir nuoroda į atitinkamo registro svetainę.

4.   48b straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nurodyta ataskaita ir, kai taikytina, to straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta ataskaita turi likti prieinama atitinkamoje svetainėje mažiausiai penkerius metus iš eilės.

48e straipsnis

Atsakomybė už pelno mokesčio ataskaitos parengimą, paskelbimą ir prieinamumą

1.   Valstybės narės numato, kad 48b straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindinių patronuojančiųjų įmonių arba atskirų įmonių administraciniai, valdymo ir priežiūros organų nariai, veikdami pagal kompetenciją, kuri jiems suteikta nacionalinės teisės aktais, būtų bendrai atsakingi už užtikrinimą, kad ataskaitos apie pelno mokestį būtų parengtos, paskelbtos ir prieinamos pagal 48b, 48c ir 48d straipsnius.

2.   Valstybės narės numato, kad šios direktyvos 48b straipsnio 4 dalyje nurodytų patronuojamųjų įmonių administraciniai, valdymo ir priežiūros organų nariai ir asmuo (-enys), paskirtas (-i) vykdyti Direktyvos (ES) 2017/1132 41 straipsnyje nustatytus informacijos atskleidimo formalumus šios direktyvos 48b straipsnio 5 dalyje nurodytuose filialuose, veikdami pagal nacionalinės teisės aktais jiems suteiktą kompetenciją, būtų bendrai atsakingi už užtikrinimą, pasitelkiant visas savo žinias ir pajėgumus, kad pelno mokesčio informacijos ataskaita būtų parengta taip, kad būtų nuosekliai laikomasi atitinkamai 48b ir 48c straipsnių, ir kad ji būtų paskelbta bei prieinama pagal 48d straipsnį.

48f straipsnis

Teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ataskaita

Valstybės narės reikalauja, kad tuo atveju, kai valstybės narės teisės aktais reguliuojamos įmonės finansinės ataskaitos turi būti audituojamos vieno ar daugiau teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių, audito ataskaitoje būtų nurodyta, ar prieš finansinius metus, už kuriuos parengtos audituojamosios finansinės ataskaitos, einančiais finansiniais metais įmonė pagal 48b straipsnį privalėjo paskelbti pelno mokesčio informacijos ataskaitą, ir jei taip, ar ta ataskaita buvo paskelbta pagal 48d straipsnį.

48g straipsnis

Pirmos pelno mokesčio informacijos ataskaitos teikimo data

Valstybės narės užtikrina, kad įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais 48a–48f straipsniai perkeliami į nacionalinę teisę, būtų taikomi ne vėliau kaip nuo pirmųjų finansinių metų, prasidėjusių 2024 m. birželio 22 d., pradžios datos.

48h straipsnis

Peržiūros nuostata

Komisija ne vėliau kaip 2027 m. birželio 22 d. pateikia ataskaitą dėl 48a–48f straipsniuose nustatytų pareigų teikti ataskaitas laikymosi ir poveikio, ir, atsižvelgdama į padėtį EBPO lygmeniu, poreikį užtikrinti pakankamą skaidrumo lygį ir poreikį išsaugoti ir užtikrinti konkurencingą aplinką įmonėms ir privačiosioms investicijoms, ji visų pirma peržiūri ir įvertina, ar būtų tikslinga išplėsti 48b straipsnyje nustatytą pareigą teikti pelno mokesčio informacijos ataskaitą, ją taikant ir didelėms įmonėms bei didelėms grupėms, kaip apibrėžta atitinkamai 3 straipsnio 4 ir 7 dalyse, ir išplėsti 48c straipsnyje nustatytą pelno mokesčio informacijos ataskaitos turinį įtraukiant papildomų elementų. Komisija toje ataskaitoje taip pat įvertina, kokį poveikį šios direktyvos veiksmingumui daro agreguotos mokesčių informacijos pateikimas pagal trečiųjų šalių mokesčių jurisdikciją turinčius subjektus, kaip numatyta 48c straipsnio 5 dalyje, ir 48c straipsnio 6 dalyje numatytas laikinas informacijos neįtraukimas.

Komisija ataskaitą ir, jei tikslinga, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

(*1)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338)."

(*2)  2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1)."

(*3)  2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017 6 30, p. 46).“;"

3)

49 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„3a.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (*4) nustatytais principais.

(*4)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“"

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip 2023 m. birželio 22 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2021 m. lapkričio 24 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. LOGAR


(1)  OL C 487, 2016 12 28, p. 62.

(2)  2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento pozicija (OL C 108, 2021 3 26, p. 623) ir 2021 m. rugsėjo 28 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2021 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)  OL C 108, 2021 3 26, p. 8.

(4)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(5)  2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje (OL L 80, 2002 3 23, p. 29).

(6)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(7)  2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017 6 30, p. 46).

(8)  1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 372, 1986 12 31, p. 1).

(9)  1991 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 91/674/EEB dėl draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 374, 1991 12 31, p. 7).

(10)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(11)  2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).

(12)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(13)  Žr. Tarybos išvadas dėl peržiūrėto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo ir jų priedus (OL C 413 I, 2021 10 12, p. 1).

(14)  1997 m. gruodžio 4 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Verband deutscher Daihatsu-Händler, C-97/96, ECLI:EU:C:1997:581.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

2021 12 1   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 429/15


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2021/2102

2021 m. birželio 28 d.

dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Armėnijos Respublikos bendrosios aviacijos erdvės susitarimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 5 ir 7 dalimis,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2016 m. gruodžio 1 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Armėnijos Respublika dėl bendrosios aviacijos erdvės susitarimo. Derybos buvo sėkmingai užbaigtos ir 2017 m. lapkričio 24 d. Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Armėnijos Respublikos bendrosios aviacijos erdvės susitarimas (toliau – Susitarimas) buvo parafuotas;

(2)

Susitarimo pasirašymas Sąjungos vardu ir jo laikinas taikymas nedaro poveikio kompetencijos paskirstymui tarp Sąjungos ir jos valstybių narių. Šis sprendimas neturėtų būti aiškinamas kaip Sąjungos naudojimasis galimybe pasinaudoti savo išorės kompetencija srityse, kurioms taikomas Susitarimas ir kurios priklauso pasidalijamajai kompetencijai, jei Sąjunga dar nepasinaudojo tokia kompetencija Sąjungos viduje;

(3)

Susitarimas turėtų būti pasirašytas ir taikomas laikinai, kol bus užbaigtos jo įsigaliojimui būtinos procedūros;

(4)

tikslinga nustatyti procedūrą, kurios turi būti laikomasi, kiek tai susiję su pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi dėl Jungtinio komiteto sprendimų, priimamų pagal Susitarimo 27 straipsnio 7 dalį dėl Sąjungos teisės aktų įtraukimo į Susitarimo II priedą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgaliojama Sąjungos vardu pasirašyti Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Armėnijos Respublikos bendrosios aviacijos erdvės susitarimą, su sąlyga, kad minėtas Susitarimas bus sudarytas (1).

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) Sąjungos vardu pasirašyti Susitarimą.

3 straipsnis

Susitarimas laikinai taikomas pagal jo 30 straipsnio 4 ir 5 dalis, kol bus užbaigtos jo įsigaliojimui būtinos procedūros.

4 straipsnis

Komisijai suteikiami įgaliojimai, pakankamai iš anksto pasikonsultavus su Taryba ar jos parengiamaisiais organais, jei Taryba taip nusprendžia, priimti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi dėl Jungtinio komiteto sprendimų, priimamų pagal Susitarimo 27 straipsnio 7 dalį dėl Susitarimo II priedo peržiūros, kiek tai susiję su Sąjungos teisės aktų įtraukimu į tą priedą, atlikus reikiamus techninius patikslinimus.

5 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Liuksemburge 2021 m. birželio 28 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

M. do C. ANTUNES


(1)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 17.


2021 12 1   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 429/17


EUROPOS SĄJUNGOS BEI JOS VALSTYBIŲ NARIŲ

ir Armėnijos Respublikos bendrosios aviacijos erdvės susitarimas

TURINYS

1 straipsnis. Tikslas

2 straipsnis. Apibrėžtys

I ANTRAŠTINĖ DALIS. EKONOMINĖS NUOSTATOS

3 straipsnis. Teisių suteikimas

4 straipsnis. Leidimas vykdyti oro susisiekimą ir techninis leidimas

5 straipsnis. Atsisakymas išduoti leidimą vykdyti oro susisiekimą ir techninį leidimą, jo atšaukimas, galiojimo sustabdymas ar apribojimas

6 straipsnis. Investicijos į oro vežėjus

7 straipsnis. Įstatymų ir kitų teisės aktų laikymasis

8 straipsnis. Sąžininga konkurencija

9 straipsnis. Komercinės galimybės

10 straipsnis. Muitai ir mokesčiai

11 straipsnis. Naudotojo rinkliavos

12 straipsnis. Oro susisiekimo paslaugų kainos ir tarifai

13 straipsnis. Statistiniai duomenys

II ANTRAŠTINĖ DALIS. BENDRADARBIAVIMAS REGULIAVIMO SRITYJE

14 straipsnis. Aviacijos sauga

15 straipsnis. Aviacijos saugumas

16 straipsnis. Oro eismo valdymas

17 straipsnis. Aplinka

18 straipsnis. Oro vežėjo atsakomybė

19 straipsnis. Vartotojų apsauga

20 straipsnis. Kompiuterinės rezervavimo sistemos

21 straipsnis. Socialiniai aspektai

III ANTRAŠTINĖ DALIS. INSTITUCINĖS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22 straipsnis. Aiškinimas ir vykdymo užtikrinimas

23 straipsnis. Jungtinis komitetas

24 straipsnis. Ginčų sprendimas ir arbitražas

25 straipsnis. Apsaugos priemonės

26 straipsnis. Ryšys su kitais susitarimai

27 straipsnis. Daliniai pakeitimai

28 straipsnis. Susitarimo nutraukimas

29 straipsnis. Registracija

30 straipsnis. Įsigaliojimas ir laikinas taikymas

31 straipsnis. Autentiški tekstai

I priedas. Pereinamojo laikotarpio nuostatos

II priedas. Civilinei aviacijai taikomos taisyklės

BELGIJOS KARALYSTĖ,

BULGARIJOS RESPUBLIKA,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

ESTIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

KROATIJOS RESPUBLIKA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

KIPRO RESPUBLIKA,

LATVIJOS RESPUBLIKA,

LIETUVOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

VENGRIJA,

MALTOS RESPUBLIKA,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

LENKIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

RUMUNIJA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

kurios yra Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ES sutartys) šalys ir Europos Sąjungos valstybės narės (toliau kartu – ES valstybės narės, atskirai – ES valstybė narė),

bei EUROPOS SĄJUNGA,

ir ARMĖNIJOS RESPUBLIKA (toliau – Armėnija),

toliau kartu – Šalys,

ES valstybėms narėms ir Armėnijai kartu su Europos Sąjunga esant Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos, kuri pateikta pasirašyti 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje, šalimis,

ATSIŽVELGDAMOS į Europos bendrijų bei jų valstybių narių ir Armėnijos Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, sudarytą 1996 m. balandžio 22 d. Liuksemburge;

NORĖDAMOS sukurti bendrąją aviacijos erdvę, kurioje šalims būtų suteiktos galimybės patekti į rinkas, sudarytos vienodos konkurencijos sąlygos, laikomasi nediskriminavimo principo ir taikomos tos pačios taisyklės, be kita ko, tokiose srityse kaip sauga, saugumas, oro eismo valdymas, konkurencija, socialiniai aspektai ir aplinka;

NORĖDAMOS plėsti oro susisiekimo paslaugas ir skatinti tarptautinę aviacijos sistemą, pagrįstą nediskriminavimo principu ir atvira bei sąžininga oro vežėjų konkurencija rinkoje;

NORĖDAMOS ginti savo interesus oro susisiekimo srityje;

PRIPAŽINDAMOS veiksmingo susisiekimo oro transportu svarbą skatinant prekybą, turizmą, investicijas ir ekonominį bei socialinį vystymąsi;

SUTIKDAMOS, kad bendrosios aviacijos erdvės taisykles tikslinga grįsti Europos Sąjungoje galiojančiais atitinkamais teisės aktais, nurodytais šio susitarimo II priede;

PRIPAŽINDAMOS, kad, laikydamosi visų bendrosios aviacijos erdvės taisyklių, Šalys gali naudotis visais jos teikiamais privalumais, įskaitant galimybę patekti į rinkas ir pasiekti, kad abiejų Šalių vartotojai, įmonės ir darbuotojai gautų kuo daugiau naudos;

PRIPAŽINDAMOS, kad be pereinamojo laikotarpio priemonių taikymo būtinais atvejais sukurti bendrąją aviacijos erdvę ir taikyti jos taisykles neįmanoma, ir kad šioje srityje svarbu teikti tinkamą pagalbą;

NORĖDAMOS užtikrinti aukščiausio lygio oro susisiekimo saugą ir saugumą ir tvirtindamos, kad yra labai susirūpinusios dėl orlaivių saugumo pažeidimų ar grasinimų jį pažeisti, dėl kurių kyla pavojus asmenų ar turto saugai, kenkiama orlaivio eksploatavimo veiklai ir mažinamas keliautojų pasitikėjimas civilinės aviacijos sauga;

PASIRYŽUSIOS kuo labiau didinti potencialią reguliavimo srities bendradarbiavimo ir civilinei aviacijai taikomų savo įstatymų ir kitų teisės aktų vienodinimo naudą;

PRIPAŽINDAMOS svarbią potencialią naudą, kurią gali atnešti konkurencingos oro susisiekimo paslaugos ir perspektyvūs oro susisiekimo sektoriai;

NORĖDAMOS skatinti laisvą, sąžiningą ir neiškreiptą konkurenciją ir pripažindamos, kad subsidijos gal ją neigiamai paveikti ir trukdyti siekti pagrindinių šio susitarimo tikslų, taip pat žinodamos, kad be konkurencingų vienodų veiklos sąlygų, oro vežėjams užtikrinančių laisvą, sąžiningą ir neiškreiptą konkurenciją, potenciali nauda gali būti prarasta;

KETINDAMOS remtis galiojančiais Šalių oro susisiekimo susitarimais ir priemonėmis, kuriais siekiama suteikti galimybę patekti į rinkas ir užtikrinti kuo didesnę naudą vartotojams, siuntėjams, oro vežėjams, oro uostams ir jų darbuotojams ir bendruomenėms, taip pat netiesioginę naudą kitiems subjektams;

TVIRTINDAMOS, kad formuojant ir įgyvendinant tarptautinę aviacijos politiką svarbu saugoti aplinką;

TVIRTINDAMOS, kad būtina imtis skubių kovos su klimato kaita veiksmų ir toliau bendradarbiauti mažinant aviacijos sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, laikantis daugiašalių šios srities susitarimų, visų pirma atitinkamų Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) priemonių ir 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją;

TVIRTINDAMOS, kad svarbu užtikrinti vartotojų apsaugą, be kita ko, pagal 1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje sudarytą Konvenciją dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo, ir pasiekti tinkamą su oro susisiekimo paslaugomis susijusios vartotojų apsaugos lygį, ir pripažindamos abipusio bendradarbiavimo šioje srityje būtinybę;

PRIPAŽINDAMOS, kad padaugėjus komercinių galimybių negali būti mažinami jų taikomi darbo arba su darbu susiję standartai, ir teigdamos, kad svarbu atsižvelgti į socialinį tarptautinės aviacijos aspektą ir į galimybės patekti į rinkas suteikimo poveikį darbo jėgai, įdarbinimui ir darbo sąlygoms;

PAŽYMĖDAMOS, kad tolesnei oro susisiekimo plėtrai užtikrinti svarbu, kad oro susisiekimo sektorius turėtų daugiau galimybių gauti kapitalo;

PRIPAŽINDAMOS potencialią galimybės trečiosioms valstybėms prisijungti prie šio susitarimo užtikrinimo naudą;

NORĖDAMOS sudaryti oro susisiekimo susitarimą, papildantį Tarptautinės civilinės aviacijos konvenciją,

SUSITARĖ:

1 Straipsnis

Tikslas

Šio susitarimo tikslas – sukurti bendrąją aviacijos erdvę tarp Šalių, kuri būtų grindžiama laipsnišku rinkų atvėrimu, oro vežėjų nuosavybės ir kontrolės liberalizavimu, sąžiningomis ir vienodomis konkurencijos sąlygomis, nediskriminavimo principu ir bendromis taisyklėmis, be kita ko, tokiose srityse kaip sauga, saugumas, oro eismo valdymas, socialiniai aspektai ir aplinka. Tuo tikslu šiame susitarime nustatomos taisyklės, kurios Šalims taikomos. Tos taisyklės apima nuostatas, įtvirtintas II priede nurodytais teisės aktais.

2 Straipsnis

Apibrėžtys

Jei nenustatyta kitaip, šiame susitarime vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

Susitarimas – šis susitarimas, visi jo priedai bei priedėliai ir visi jų pakeitimai;

2)

oro susisiekimas – už atlygį ar nuomos pagrindu visuomenei atskirai arba kartu teikiamos keleivių, bagažo, krovinių ir pašto siuntų gabenimo orlaiviais paslaugos, kurios apima reguliariojo ir nereguliariojo oro susisiekimo paslaugas;

3)

nacionalinės priklausomybės patvirtinimas – patvirtinimas, kad pagal šį susitarimą oro susisiekimo paslaugas siūlantis oro vežėjas atitinka 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl nuosavybės, veiksmingos kontrolės ir pagrindinės verslo vietos;

4)

tinkamumo patvirtinimas – patvirtinimas, kad pagal šį susitarimą oro susisiekimo paslaugas siūlantis oro vežėjas turi pakankamai finansinių pajėgumų ir valdymo kompetencijos tokioms paslaugoms teikti ir yra pasirengęs laikytis šių paslaugų teikimą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų ir reikalavimų;

5)

kompetentinga institucija – valdžios įstaiga arba valstybinis subjektas, atsakingas už šiuo susitarimu nustatytų administracinių funkcijų vykdymą;

6)

Konvencija – 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje pateikta pasirašyti Tarptautinės civilinės aviacijos konvencija ir

a)

visi pagal jos 94 straipsnio a punktą įsigalioję pakeitimai, kuriuos ratifikavo tiek Armėnija, tiek ES valstybė narė ar ES valstybės narės, priklausomai nuo svarstomo klausimo, ir

b)

visi pagal jos 90 straipsnį priimti jos priedai ar jų pakeitimai, jei tokie priedai ar pakeitimai bet kuriuo konkrečiu metu galioja tiek Armėnijai, tiek ES valstybei narei ar ES valstybėms narėms, priklausomai nuo svarstomo klausimo;

7)

visa savikaina – teikiamos paslaugos išlaidos, pridėjus pagrįstas pridėtines administravimo išlaidas;

8)

tarptautinis oro susisiekimas – daugiau nei per vienos valstybės teritorijos oro erdvę vykdomas oro susisiekimas;

9)

pagrindinė verslo vieta – Šalies teritorijoje esanti oro vežėjo pagrindinė buveinė arba registruotoji buveinė, kurioje vykdomos pagrindinės oro vežėjo finansinės funkcijos ir veiklos valdymas, įskaitant nuolatinio tinkamumo skraidyti užtikrinimą;

10)

nekomercinis tūpimas – vykdant oro susisiekimą tūpimas kitais tikslais nei įlaipinti ar išlaipinti keleivius, pakrauti ar iškrauti bagažą, krovinius ar pašto siuntas;

11)

oro susisiekimo paslaugų kainos – kainos, mokėtinos oro vežėjams, jų atstovams ar kitiems bilietų pardavėjams už keleivių vežimą teikiant oro susisiekimo paslaugą (taip pat už su paslauga susijusį vežimą kitų rūšių transporto priemonėmis), ir šių kainų taikymo sąlygos, įskaitant už agentūros paslaugas ir už kitas papildomas paslaugas siūlomą atlygį ir sąlygas;

12)

oro susisiekimo paslaugų tarifai – kainos, mokėtinos už krovinių vežimą teikiant oro susisiekimo paslaugą (taip pat už su paslauga susijusį vežimą kitų rūšių transporto priemonėmis), ir šių kainų taikymo sąlygos, įskaitant už agentūros paslaugas ir už kitas papildomas paslaugas siūlomą atlygį ir sąlygas;

13)

teritorija – Armėnijos atveju: Armėnijos Respublikos teritorija; Europos Sąjungos ir ES valstybių narių atveju: ES valstybių narių sausumos teritorija, vidaus vandenys ir teritorinė jūra, taip pat virš jų esanti oro erdvė, kuriuose taikomos ES sutartys tose ES sutartyse nustatytomis sąlygomis;

14)

naudotojo rinkliava – mokestis, nustatomas oro vežėjams už naudojimąsi oro uostu, oro uosto aplinkos apsaugos, oro navigacijos arba aviacijos saugumo įrenginiais arba paslaugomis, įskaitant kitas susijusias paslaugas ir įrenginius;

15)

saviteika – situacija, kai oro uosto naudotojas tiesiogiai pats sau teikia vienos arba daugiau kategorijų antžemines paslaugas ir nėra sudaręs sutarties su trečiąja šalimi dėl tokių paslaugų teikimo; taikant šią apibrėžtį vienas kitam paslaugas teikiantys oro uosto naudotojai trečiosiomis šalimis nelaikomi, jeigu:

a)

vienam iš jų priklauso kito kontrolinis akcijų paketas, arba

b)

kiekvieno iš jų kontrolinį akcijų paketą turi vienas subjektas;

16)

teisė naudotis penktąja laisve – vienos valstybės (teisę suteikiančios valstybės) kitos valstybės (teisę įgyjančios valstybės) oro vežėjams suteikta teisė arba privilegija teikti tarptautinio oro susisiekimo paslaugas tarp teisę suteikusios valstybės teritorijos ir trečiosios valstybės teritorijos su sąlyga, kad tokios paslaugos būtų pradedamos arba baigiamos teikti teisę įgijusios valstybės teritorijoje;

17)

trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra ES valstybė narė ar Armėnija.

I ANTRAŠTINĖ DALIS

EKONOMINĖS NUOSTATOS

3 Straipsnis

Teisių suteikimas

1.   Šiame straipsnyje išdėstytoms teisėms taikomos šio susitarimo I priede pateiktos pereinamojo laikotarpio nuostatos.

Skrydžių teisės ir maršrutų planas

2.   Šalis kitai Šaliai suteikia toliau nurodytas teises, kuriomis, laikydamiesi nediskriminavimo principo, gali naudotis pastarosios Šalies oro vežėjai teikdami tarptautinio oro susisiekimo paslaugas:

a)

teisę netupiant perskristi jos teritoriją;

b)

teisę į nekomercinį tūpimą jos teritorijoje;

c)

teisę teikti tarptautines reguliariojo ir nereguliariojo keleivių, bendro keleivių ir krovinių ir tik krovinių vežimo oru paslaugas tarp punktų (1) tokiais maršrutais:

i)

Europos Sąjungos oro vežėjų atveju:

 

Europos Sąjungoje esantys punktai – tarpiniai punktai, esantys Europos kaimynystės politikos partnerių (2), Daugiašalio susitarimo dėl Europos bendrosios aviacijos erdvės sukūrimo (3) šalių arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių (4) teritorijose, – Armėnijoje esantys punktai – kitose teritorijose esantys punktai;

ii)

Armėnijos oro vežėjų atveju:

 

Armėnijoje esantys punktai – tarpiniai punktai, esantys Europos kaimynystės politikos partnerių, Daugiašalio susitarimo dėl Europos bendrosios aviacijos erdvės sukūrimo šalių arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių teritorijose, – Europos Sąjungoje esantys punktai;

d)

kitas šiame susitarime nustatytas teises.

Veiklos sąlygų lankstumas

3.   Šalių oro vežėjai gali savo nuožiūra kai kuriuos arba visus skrydžius 2 dalyje nurodytais maršrutais vykdyti taip:

a)

vykdyti bet kuria viena arba abiem kryptimis;

b)

skirtingus skrydžių numerius jungti į vienu orlaiviu vykdomą skrydį;

c)

vykdyti skrydžius į tarpinius punktus ir kitose teritorijose esančius punktus, taip pat į Šalių teritorijose esančius punktus bet kuria tvarka ir pasirinkus bet kokį jų derinį, kaip nustatyta 2 dalyje;

d)

netūpti tam tikrame punkte ar punktuose;

e)

bet kuriame punkte perlaipinti keleivius ir perkrauti krovinius iš bet kurio jiems priklausančio orlaivio į bet kurį kitą jiems priklausantį orlaivį (keleivių perlaipinimas ar krovinių perkrovimas į kitos talpos orlaivį);

f)

trumpam nutūpti bet kuriame kurios nors Šalies teritorijoje arba už jos ribų esančiame punkte;

g)

vežti tranzitu keleivius ar krovinius per kitos Šalies teritoriją;

h)

jungti keleivių ir krovinių srautus į vieną orlaivį nepaisant jų kilmės vietos, ir

i)

vykdant vieną skrydį naudotis daugiau nei vienu punktu (terminalų susiejimas, angl. co-terminalisation).

Šioje dalyje numatytas veiklos sąlygų lankstumas gali būti įgyvendinamas be krypties ar geografinių apribojimų ir neprarandant teisės vykdyti skrydžius, kurie kitais atvejais yra leidžiami pagal šį susitarimą, su sąlyga, kad:

a)

Armėnijos oro vežėjų paslaugos apimtų Armėnijoje esantį punktą;

b)

Europos Sąjungos oro vežėjų paslaugos apimtų Europos Sąjungoje esantį punktą.

4.   Šalys oro vežėjams leidžia, atsižvelgiant į komercines rinkos sąlygas, spręsti dėl savo siūlomų tarptautinių oro susisiekimo paslaugų teikimo dažnumo ir keleivių vietų skaičiaus. Pripažindamos šią teisę, Šalys negali vienašališkai riboti keleivių skaičiaus ar krovinių kiekio, skrydžių dažnumo ar reguliarumo, maršrutų, keleivių ir krovinių kilmės arba paskirties vietų arba nustatyti, kokio tipo ar tipų orlaivius gali naudoti kitos Šalies oro vežėjai, nebent tai būtų daroma su muitine susijusiais tikslais, dėl techninių, eksploatacinių, oro eismo valdymo saugos, aplinkos ar sveikatos apsaugos priežasčių arba dėl to, kad šiame susitarime numatyta kitaip.

5.   Šalių oro vežėjai gali vykdyti skrydžius, įskaitant skrydžius pagal bendro kodo susitarimus, į bet kurį trečiojoje valstybėje esantį punktą, kuris nėra įtrauktas į nustatytuosius maršrutus, su sąlyga, kad jie nesinaudoja penktosios laisvės teisėmis.

6.   Jokia šio susitarimo nuostata:

a)

Armėnijos oro vežėjams nesuteikiama teisė kurioje nors ES valstybėje narėje į orlaivį įlaipinti keleivius ar pakrauti bagažą, krovinius arba pašto siuntas, kurie vežami už atlygį į kitą punktą toje pačioje ES valstybėje narėje;

b)

Europos Sąjungos oro vežėjams nesuteikiama teisė Armėnijoje į orlaivį įlaipinti keleivius ar pakrauti bagažą, krovinius arba pašto siuntas, kurie vežami už atlygį į kitą punktą Armėnijoje.

7.   Pagal šį susitarimą naudodamosi savo teisėmis ir vykdydamos įsipareigojimus Šalys užtikrina, kad tarp kitos Šalies oro vežėjų nebūtų jokios formos diskriminacijos, ypač dėl nacionalinės priklausomybės.

8.   Nepaisant kitų šio susitarimo nuostatų, Šalys turi teisę atsisakyti vykdyti tarptautinį oro susisiekimą į trečiąją valstybę, su kuria nepalaiko diplomatinių santykių, iš jos arba per jos teritoriją.

4 Straipsnis

Leidimas vykdyti oro susisiekimą ir techninis leidimas

1.   Gavusi kitos Šalies oro vežėjo paraišką dėl leidimo vykdyti oro susisiekimą Šalis kuo greičiau atlieka procedūras ir suteikia atitinkamus leidimus vykdyti oro susisiekimą ir techninius leidimus su sąlyga, kad:

a)

Armėnijos oro vežėjo atveju:

i)

pagrindinė oro vežėjo verslo vieta yra Armėnijoje ir šis oro vežėjas turi pagal Armėnijos teisę galiojančią licenciją vykdyti oro susisiekimą;

ii)

išdavusi oro vežėjo pažymėjimą Armėnija vykdo faktinę oro vežėjo veiklos atitikties teisės aktams kontrolę ir atitinkama kompetentinga institucija yra aiškiai nurodyta, ir

iii)

jeigu pagal 6 straipsnį nenustatyta kitaip, oro vežėjas tiesiogiai arba per kontrolinį akcijų paketą nuosavybės teise priklauso Armėnijai ir (arba) jos piliečiams ir yra faktiškai jos ir (arba) jų kontroliuojamas;

b)

Europos Sąjungos oro vežėjo atveju:

i)

pagrindinė oro vežėjo verslo vieta yra Europos Sąjungos teritorijoje ir jis turi pagal Europos Sąjungos teisę galiojančią licenciją vykdyti oro susisiekimą;

ii)

už oro vežėjo pažymėjimo išdavimą atsakinga ES valstybė narė vykdo ir užtikrina faktinę oro vežėjo veiklos atitikties teisės aktams kontrolę ir atitinkama kompetentinga institucija yra aiškiai nurodyta, ir

iii)

jei pagal 6 straipsnį nenustatyta kitaip, oro vežėjas tiesiogiai arba per kontrolinį akcijų paketą nuosavybės teise priklauso vienai ar daugiau ES ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybei narei ar valstybėms narėms arba jos (jų) piliečiams ir faktiškai yra jos (jų) piliečių kontroliuojamas;

c)

laikomasi 14 ir 15 straipsnių, ir

d)

oro vežėjas atitinka įstatymais ir kitais teisės aktais numatytas sąlygas, kurias paraišką svarstanti Šalis paprastai taiko tarptautiniam oro susisiekimui.

2.   Suteikdama leidimus vykdyti oro susisiekimą ir techninius leidimus kiekviena Šalis visiems kitos Šalies oro vežėjams taiko nediskriminacines sąlygas.

3.   Šalis, gavusi kitos Šalies oro vežėjo paraišką dėl leidimo vykdyti oro susisiekimą, pripažįsta pastarosios Šalies suteiktą to oro vežėjo tinkamumo arba nacionalinės priklausomybės patvirtinimą kaip savo pačios kompetentingų institucijų suteiktą patvirtinimą ir išsamiau šių klausimų nenagrinėja, išskyrus antroje ir trečioje pastraipose numatytus atvejus.

Jeigu po to, kai buvo gauta oro vežėjo paraiška dėl leidimo vykdyti oro susisiekimą arba suteiktas toks leidimas, paraišką gavusios Šalies kompetentingos institucijos turi konkretų įtarimą, kad, nepaisant kitos Šalies suteikto patvirtinimo, kuris nors 1 dalyje nustatytas leidimų vykdyti oro susisiekimą arba techninių leidimų suteikimo reikalavimas yra netenkinamas, paraišką gavusi Šalis turi nedelsdama apie įtarimą informuoti kitą Šalį ir nurodyti pagrįstas jo priežastis. Tokiu atveju bet kuri Šalis gali prašyti konsultacijų, kuriose gali dalyvauti Šalių kompetentingų institucijų atstovai, arba su įtarimu susijusios papildomos informacijos, o prašymai dėl konsultacijų turi būti patenkinami kiek praktiškai įmanoma greičiau. Jei klausimo išspręsti nepavyksta, bet kuri Šalis gali klausimą perduoti 23 straipsnyje nurodytam Jungtiniam komitetui (toliau – Jungtinis komitetas).

Ši dalis neapima saugos sertifikatų ir licencijų, saugumo priemonių ir draudimo apsaugos patvirtinimo pripažinimo.

5 Straipsnis

Atsisakymas išduoti leidimą vykdyti oro susisiekimą ir techninį leidimą, jo atšaukimas, galiojimo sustabdymas ar apribojimas

1.   Bet kuri Šalis gali atsisakyti išduoti ar atšaukti kitos Šalies oro vežėjui išduotą leidimą vykdyti oro susisiekimą arba techninį leidimą, sustabdyti jo galiojimą, nustatyti jo naudojimo sąlygas ar apriboti jo naudojimą arba kitaip atsisakyti pripažinti, sustabdyti ar apriboti kitos Šalies oro vežėjo veiklą ar nustatyti jos vykdymo sąlygas, jei:

a)

Armėnijos oro vežėjo atveju:

i)

pagrindinė oro vežėjo verslo vieta nėra Armėnijoje arba šis oro vežėjas neturi pagal Armėnijos teisę galiojančios licencijos vykdyti oro susisiekimą;

ii)

Armėnija, kuri yra atsakinga už oro vežėjo pažymėjimo išdavimą, nevykdo ar neužtikrina faktinės oro vežėjo veiklos atitikties teisės aktams kontrolės arba nėra aiškiai nurodyta kompetentinga institucija, arba

iii)

jei 6 straipsnyje nenustatyta kitaip, oro vežėjas tiesiogiai ar per kontrolinį akcijų paketą nuosavybės teise nepriklauso Armėnijai ir (arba) jos piliečiams arba nėra jos ir (arba) jų faktiškai kontroliuojamas;

b)

Europos Sąjungos oro vežėjo atveju:

i)

pagrindinė oro vežėjo verslo vieta nėra Europos Sąjungos teritorijoje arba jis neturi pagal Europos Sąjungos teisę galiojančios licencijos vykdyti oro susisiekimą;

ii)

už oro vežėjo pažymėjimo išdavimą atsakinga ES valstybė narė nevykdo ar neužtikrina faktinės oro vežėjo veiklos atitikties teisės aktams kontrolės arba nėra aiškiai nurodyta kompetentinga institucija, arba

iii)

jei 6 straipsnyje nenustatyta kitaip, oro vežėjas tiesiogiai ar per kontrolinį akcijų paketą nuosavybės teise nepriklauso ES ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybei narei ar valstybėms narėms ir (arba) jos (jų) piliečiams arba nėra tos (tų) valstybės (-ių) narės (-ių) ir (arba) jos (jų) piliečių faktiškai kontroliuojamas;

c)

nesilaikoma 8, 14 ir 15 straipsnių, arba

d)

oro vežėjas nesilaiko 7 straipsnyje nurodytų įstatymų ir kitų teisės aktų arba įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriuos tarptautinio oro susisiekimo veiklai paprastai taiko paraišką svarstanti Šalis.

2.   Šiuo straipsniu nustatytomis teisėmis naudojamasi tik po konsultacijų su kita Šalimi, nebent nedelsiant būtina imtis priemonių siekiant užkirsti kelią kitiems 1 dalies c arba d punkto pažeidimams.

3.   Šiuo straipsniu neapribojama nė vienos Šalies teisė pagal 14 arba 15 straipsnį atsisakyti išduoti kitos Šalies oro vežėjui ar oro vežėjams leidimą vykdyti oro susisiekimą arba techninį leidimą, jį atšaukti, sustabdyti jo galiojimą, nustatyti jo naudojimo sąlygas arba apriboti jo naudojimą.

6 Straipsnis

Investicijos į oro vežėjus

1.   Nepaisant 4 ir 5 straipsnių, Jungtiniam komitetui pagal 23 straipsnio 8 dalį patvirtinus, kad pagal savo nacionalinę teisę kiekviena Šalis arba jos piliečiai gali įgyti kontrolinį kitos Šalies oro vežėjo akcijų paketą arba faktinę jo kontrolę, Šalys gali leisti ES valstybėms narėms arba jų piliečiams turėti Armėnijos oro vežėjų kontrolinius akcijų paketus arba faktinę kontrolę arba Armėnijai arba jos piliečiams turėti Europos Sąjungos oro vežėjų kontrolinius akcijų paketus arba faktinę kontrolę pagal šio straipsnio 2 dalį.

2.   Atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Jungtinis komitetas pagal 23 straipsnio 2 dalį gali savo išankstiniu atskiru sprendimu leisti Šalių arba jų piliečių investicijas į oro vežėjus.

Tame sprendime nustatomos sąlygos, taikomos pagal šį susitarimą teikiamoms sutartoms susisiekimo paslaugoms ir susisiekimo tarp trečiųjų valstybių ir Šalių paslaugoms. 23 straipsnio 11 dalis šiam sprendimui netaikoma.

7 Straipsnis

Įstatymų ir kitų teisės aktų laikymasis

1.   Kai Šalies oro vežėjo orlaivis įskrenda į kitos Šalies teritoriją, joje būna ar iš jos išskrenda, tas oro vežėjas laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, kurie toje teritorijoje taikomi tarptautinį oro susisiekimą vykdančio orlaivio įskridimui į ją, jo naudojimui joje ar išskridimui iš jos.

2.   Kai Šalies oro vežėjo orlaivis įskrenda į kitos Šalies teritoriją, joje būna ar iš jos išskrenda, to oro vežėjo keleiviams, įgulai ar jų vardu veikiantiems asmenims, taip pat bagažui, kroviniams ir pašto siuntoms galioja įstatymai ir kiti teisės aktai, kurie toje teritorijoje taikomi keleivių ir įgulos atvykimui ir bagažo, krovinių arba pašto siuntų įvežimui orlaiviu į jos teritoriją, jų buvimui joje arba jų išvykimui ir išvežimui iš jos (įskaitant įvažiavimui, patikrinimui, imigracijai, pasams, muitinei ir karantinui taikomus teisės aktus, o kai vežamos pašto siuntos – pašto teisės aktus).

3.   Šalys savo teritorijoje leidžia kitos Šalies oro vežėjams imtis priemonių užtikrinti, kad būtų vežami tik tie asmenys, kurie turi kelionės dokumentus, suteikiančius teisę patekti į tos kitos Šalies teritoriją arba kirsti ją tranzitu.

8 Straipsnis

Sąžininga konkurencija

1.   Šalys patvirtina, kad jų bendras tikslas yra oro susisiekimo paslaugas teikiančioms abiejų Šalių bendrovėms užtikrinti sąžiningą ir konkurencingą aplinką ir sąžiningas bei lygias galimybes konkuruoti konkrečiais maršrutais teikiant sutartas paslaugas. Todėl Šalys imasi visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti visišką šio tikslo įgyvendinimą.

2.   Šalys patvirtina, kad laisva, sąžininga ir neiškreipta konkurencija yra svarbi siekiant įgyvendinti šio susitarimo tikslus, ir pažymi, kad norint veiksmingai teikti oro susisiekimo paslaugas reikalingi išsamūs konkurencijos įstatymai ir nepriklausoma konkurencijos institucija ir būtina patikimai ir veiksmingai užtikrinti Šalių atitinkamų konkurencijos įstatymų laikymąsi. Šalių jurisdikcijai priklausančių oro vežėjų veiklai taikomi su šiame straipsnyje aptariamais klausimais susiję atitinkamos Šalies konkurencijos įstatymai su reguliariais pakeitimais. Šalys siekia bendro tikslo – konkurencijos teisės suderinamumo ir konvergencijos ir veiksmingo jos taikymo. Jos ketina prireikus tinkamai bendradarbiauti veiksmingai taikant konkurencijos teisę, be kita ko, leisdamos atitinkamoms savo bendrovėms ar kitiems nacionaliniams subjektams laikantis nacionalinių taisyklių ir jurisprudencijos atskleisti informaciją, susijusią su konkurencijos teisės veiksmais, vykdomais kitos Šalies konkurencijos institucijų.

3.   Jokia šio susitarimo nuostata nėra niekaip veikiami, ribojami ar silpninami nei vienos Šalies konkurencijos institucijų arba teismų (ar Europos Komisijos) įtaka ar įgaliojimai, o visi klausimai, susiję su konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimu, ir toliau priklauso išimtinei tų institucijų ir teismų kompetencijai. Todėl jokie veiksmai, kurių Šalis imasi pagal šį straipsnį, nedaro poveikio jokiems galimiems tų institucijų ir teismų veiksmams.

4.   Už visus pagal šį straipsnį vykdomus veiksmus išimtinai atsako Šalys ir jie gali būti skirti tik kitai Šaliai arba bendrovėms, teikiančioms oro transporto į Šalis ir (arba) iš jų paslaugas. Tokiems veiksmams netaikoma 24 straipsnyje numatyta ginčų sprendimo procedūra.

5.   Šalys panaikina visų formų diskriminaciją ir nesąžiningą praktiką, kuri galėtų neigiamai paveikti sąžiningas ir lygias bendrovių, dalyvaujančių teikiant kitos Šalies oro susisiekimo paslaugas, galimybes konkuruoti teikiant tokias paslaugas.

6.   Šalys neskiria ir neleidžia skirti viešųjų subsidijų nei vienai bendrovei ir neremia nei vienos bendrovės, jei tos subsidijos ar parama gali smarkiai neigiamai paveikti sąžiningas ir lygias kitos Šalies bendrovių galimybes konkuruoti teikiant oro susisiekimo paslaugas. Tokios viešosios subsidijos arba parama gali, be kita ko, apimti kryžminį subsidijavimą, veiklos nuostolių kompensavimą, kapitalo atsargas, dotacijas, garantijas, paskolas arba draudimą lengvatinėmis sąlygomis, apsaugą nuo bankroto, mokėtinų sumų susigrąžinimo atsisakymą, įprasto investuotų viešųjų lėšų susigrąžinimo atsisakymą, mokesčių sumažinimą arba atleidimą nuo jų, valdžios institucijų nustatytų piniginių prievolių kompensaciją ir diskriminacinę arba nekomercinę prieigą prie oro navigacijos arba oro uostų įrenginių ir paslaugų, degalų, antžeminių paslaugų, saugumo paslaugų, kompiuterinių rezervavimo sistemų, laiko tarpsnių paskirstymo paslaugų ir kitų susijusių oro susisiekimo paslaugoms teikti būtinų įrenginių ir paslaugų.

7.   Jei Šalis teikia viešąsias subsidijas arba paramą bendrovei, ji užtikrina priemonės skaidrumą visais tinkamais būdais, tarp kurių gali būti reikalavimas, kad bendrovė subsidiją ar paramą aiškiai išskirtų savo apskaitoje.

8.   Šalis kitai Šaliai jos prašymu per pagrįstą laikotarpį pateikia su savo jurisdikcijai priklausančiais subjektais susijusias finansines ataskaitas ir visą kitą informaciją, kurios pagrįstai gali prašyti kita Šalis siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi šio straipsnio nuostatų. Tai gali apimti išsamią informaciją, susijusią su subsidijomis arba parama. Gali būti reikalaujama, kad tokios informacijos prašanti Šalis ją tvarkytų laikydamasi konfidencialumo.

9.   Nedarant poveikio jokiems veiksmams, kurių ėmėsi atitinkama konkurencijos institucija arba teismas 5 ir 6 dalyse nurodytų taisyklių laikymuisi užtikrinti:

a)

jei Šalis nustato, kad bendrovė yra diskriminuojama arba jos atžvilgiu yra vykdoma nesąžininga praktika pažeidžiant 5 arba 6 dalį, ir tai galima įrodyti, ji gali kitai Šaliai raštu pateikti atitinkamas pastabas. Informavusi kitą Šalį, Šalis taip pat gali kreiptis į kitos Šalies teritorijoje veikiančius atsakingus valdžios subjektus, įskaitant centro, regiono, provincijos ar vietos lygmens subjektus, kad aptartų su šiuo straipsniu susijusius klausimus. Be to, siekdama išspręsti problemą Šalis šiuo klausimu gali prašyti konsultacijų su kita Šalimi. Tokios konsultacijos surengiamos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tuo tarpu Šalys keičiasi pakankama informacija, kad galėtų visapusiškai išnagrinėti vienos iš Šalių iškeltą klausimą;

b)

jei Šalims nepavyksta išspręsti klausimo konsultacijų būdu per 30 dienų nuo jų pradžios arba jei konsultacijos nepradedamos per 30 dienų nuo prašymo, susijusio su įtariamu 5 arba 6 dalies pažeidimu, gavimo, konsultacijų prašiusi Šalis turi teisę sustabdyti šiame susitarime nurodytų teisių galiojimą atitinkamoms kitos Šalies bendrovėms atsisakydama išduoti ar atšaukdama leidimą vykdyti oro susisiekimą arba techninį leidimą ar sustabdydama jo galiojimą arba nustatyti tokias naudojimosi šiomis teisėmis sąlygas, kurias mano esant būtinas, įvesti mokesčius arba imtis kitų veiksmų. Visi veiksmai, kurių imamasi remiantis šia dalimi, turi būti tinkami, proporcingi ir jų mastas bei trukmė neturi viršyti to, kas yra griežtai būtina.

10.   Laikydamasi 2 dalies kiekviena Šalis veiksmingai taiko antimonopolinius įstatymus ir draudžia bendrovėms:

a)

kartu su kitomis bendrovėmis sudaryti susitarimus, priimti sprendimus arba imtis suderintų veiksmų, kurie gali turėti poveikį oro transporto į tą Šalį ir (arba) iš jos paslaugoms ir kurių tikslas arba rezultatas yra kelio užkirtimas konkurencijai, jos ribojimas arba iškreipimas. Šis draudimas gali būti paskelbtas netaikomu, jei minėtais susitarimais, sprendimais ar veiksmais padedama gerinti paslaugų kūrimą ir sklaidą arba remti techninę ar ekonominę pažangą, sudarant sąlygas vartotojams gauti sąžiningą naudos dalį, ir jais: i) atitinkamoms bendrovėms nenustatoma jokių apribojimų, nebūtinų šiems tikslams pasiekti, ii) tokioms bendrovėms nesuteikiama galimybė panaikinti konkurencijos didelei daliai atitinkamų paslaugų, ir

b)

nepiktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi tokiu būdu, kuris gali turėti poveikį oro transporto į tą Šalį ir (arba) iš jos paslaugoms.

11.   Šalys 10 dalyje nurodytų antimonopolinių taisyklių taikymą patiki išimtinai savo atitinkamai nepriklausomai konkurencijos institucijai arba teismui.

12.   Nedarant poveikio 10 dalyje nurodytų taisyklių laikymosi užtikrinimo veiksmams, kurių imasi atitinkama konkurencijos institucija arba teismas, jei Šalis nustato, kad bendrovė yra nukentėjusi nuo įtariamo 10 dalies pažeidimo, ir tai gali įrodyti, ji gali raštu kitai Šaliai pateikti atitinkamas pastabas. Informavusi kitą Šalį, Šalis taip pat gali kreiptis į kitos Šalies teritorijoje veikiančius atsakingus valdžios subjektus, įskaitant centro, regiono, provincijos ar vietos lygmens subjektus, kad aptartų su šiuo straipsniu susijusius klausimus. Be to, siekdama išspręsti problemą Šalis šiuo klausimu gali prašyti konsultacijų su kita Šalimi. Tokios konsultacijos surengiamos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tuo tarpu Šalys keičiasi pakankama informacija, kad galėtų visapusiškai išnagrinėti vienos iš Šalių iškeltą klausimą.

13.   Jei Šalims nepavyksta išspręsti klausimo konsultacijų būdu per 30 dienų nuo jų pradžios arba jei konsultacijos nepradedamos per 30 dienų nuo prašymo, susijusio su įtariamu 10 dalies pažeidimu, gavimo, su sąlyga, kad atitinkama kompetentinga konkurencijos institucija arba teismas nustatė antimonopolinių taisyklių pažeidimą, konsultacijų prašiusi Šalis turi teisę sustabdyti šiame susitarime nustatytų teisių galiojimą atitinkamoms kitos Šalies bendrovėms atsisakydama išduoti ar atšaukdama leidimą vykdyti oro susisiekimą arba techninį leidimą ar sustabdydama jo galiojimą arba nustatyti tokias naudojimosi šiomis teisėmis sąlygas, kurias mano esant būtinas, įvesti mokesčius arba imtis kitų veiksmų. Visi veiksmai, kurių imamasi remiantis šia dalimi, turi būti tinkami, proporcingi ir jų mastas bei trukmė neturi viršyti to, kas yra griežtai būtina.

9 Straipsnis

Komercinės galimybės

1.   Atsižvelgdamos į I priede išdėstytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, Šalys užtikrina, kad jų atitinkami teisės aktai, taisyklės ir procedūros atitiktų II priedo A dalyje nurodytus su oro susisiekimu susijusius reguliavimo reikalavimus ir standartus.

2.   Šalys sutaria, kad komercinės veiklos vykdytojams kylančios kliūtys vykdyti veiklą trukdytų gauti šiuo susitarimu siekiamos naudos. Todėl Šalys įsipareigoja abipusiai veiksmingai šalinti abiejų Šalių komercinės veiklos vykdytojams kylančias kliūtis vykdyti veiklą, jei tokios kliūtys gali trukdyti vykdyti komercinę veiklą, iškreipti konkurenciją arba daryti poveikį lygioms galimybėms konkuruoti.

3.   Nereikalaujama, kad Šalių oro vežėjai turėtų vietinį rėmėją.

4.   Jungtinis komitetas parengia bendradarbiavimo veiklos vykdymo ir komercinių galimybių klausimais tvarką, stebi, kaip veiksmingai šalinamos komercinės veiklos vykdytojams kylančios kliūtys vykdyti veiklą, ir reguliariai apžvelgia pokyčius, įskaitant tuos, dėl kurių reikėtų priimti teisės aktų ir reguliavimo pakeitimus. Siekdama aptarti su šio straipsnio taikymu susijusius klausimus, Šalis pagal 23 straipsnį gali prašyti surengti Jungtinio komiteto posėdį.

5.   Šalies oro vežėjai turi teisę kitos Šalies teritorijoje laisvai steigti biurus ir statyti įrenginius, jei tokie biurai ir įrenginiai reikalingi oro susisiekimo paslaugoms teikti ir toms paslaugoms bei susijusios veiklos paslaugoms reklamuoti ir parduoti, įskaitant teisę parduoti ir išduoti bilietus arba oro transporto važtaraščius – tiek savo, tiek kitų oro vežėjų.

6.   Kiekvienos Šalies oro vežėjai, laikydamiesi su įvažiavimu, gyvenamąja vieta ir įdarbinimu susijusių kitos Šalies įstatymų ir kitų teisės aktų, turi teisę į kitos Šalies teritoriją įvežti ir joje išlaikyti darbuotojus, atsakingus už vadovavimą, pardavimą, techninius klausimus ir veiklą, taip pat kitus specialistus, kurių reikia, kad būtų užtikrintas oro susisiekimo paslaugų teikimas. Abi Šalys, vadovaudamosi atitinkamais galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, prireikus palengvina ir pagreitina darbo leidimų išdavimą pagal šią dalį biuruose įdarbinamiems darbuotojams, įskaitant tam tikras laikinas pareigas ne ilgiau kaip 90 dienų einančius darbuotojus.

7.   Nedarant poveikio antros pastraipos taikymui, kiekvienas oro vežėjas ryšium su antžeminėmis paslaugomis kitos Šalies teritorijoje turi teisę:

a)

pats sau teikti antžemines paslaugas (saviteika), arba

b)

rinktis iš konkuruojančių paslaugų teikėjų, įskaitant kitus oro vežėjus, teikiančių visas ar kai kurias antžemines paslaugas, jei tokiems paslaugų teikėjams leidžiama patekti į rinką pagal Šalių įstatymus ir kitus teisės aktus ir jei tokių paslaugų teikėjų rinkoje yra.

Pirmos pastraipos a ir b punktuose nustatytos teisės yra ribojamos tik dėl specifinių turimos vietos arba talpos reikalavimų, kylančių dėl poreikio užtikrinti saugų oro uosto darbą. Jei tokie ribojimai varžo saviteiką, užkerta jai kelią arba jai trukdo ir jei nėra veiksmingos antžeminių paslaugų teikėjų konkurencijos, atitinkama Šalis užtikrina, kad visos tokios paslaugos visiems oro vežėjams būtų prieinamos vienodomis ir tinkamomis sąlygomis; tokių paslaugų teikimo kainos nustatomos remiantis atitinkamais objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais.

8.   Antžeminių paslaugų teikėjai – tiek oro vežėjai, tiek kiti – turi teisę kitos Šalies teritorijoje antžemines paslaugas teikti tame pačiame oro uoste veiklą vykdantiems oro vežėjams, jei tai leidžiama ir atitinka galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.

9.   Šalys užtikrina, kad laiko tarpsnių paskirstymo jų teritorijoje esančiuose oro uostuose taisyklės, gairės ir procedūros būtų taikomos nešališkai, skaidriai, veiksmingai, nediskriminuojant ir laiku.

10.   Šalis gali prašyti informuoti apie oro susisiekimo paslaugų, teikiamų pagal šį susitarimą, veiklos planus, programas arba tvarkaraščius, tačiau tik informacijos tikslais, kad būtų galima patikrinti, ar užtikrinamos šiuo susitarimu suteiktos teisės. Prašydama pateikti tokią informaciją, Šalis užtikrina, kad kitos Šalies oro susisiekimo paslaugų tarpininkams ir oro vežėjams tenkanti su informacijos teikimo reikalavimais ir procedūromis susijusi administracinė našta būtų kuo mažesnė.

11.   Šalių oro vežėjai kitos Šalies teritorijoje oro susisiekimo ir susijusias paslaugas gali parduoti tiesiogiai arba savo nuožiūra naudodamiesi pardavimo atstovų ar kitų oro vežėjo paskirtų tarpininkų paslaugomis, internetu arba kitais galimais kanalais. Visi oro vežėjai turi teisę parduoti tokias susisiekimo ir susijusias paslaugas, o visi asmenys gali nevaržomi jas pirkti atsiskaitydami toje teritorijoje naudojama arba laisvai konvertuojama valiuta.

12.   Šalių oro vežėjams leidžiama kitos Šalies teritorijoje patiriamas išlaidas, įskaitant išlaidas už degalus ir oro uosto mokesčius, padengti vietos valiuta. Šalių oro vežėjai tokias kitos Šalies teritorijoje patirtas išlaidas gali savo nuožiūra padengti laisvai konvertuojama valiuta pagal rinkos valiutos kursą.

13.   Oro vežėjai turi teisę, pateikę prašymą, vietoje gautas pajamas konvertuoti į bet kurią laisvai konvertuojamą valiutą ir visada visais būdais pervesti iš kitos Šalies teritorijos į pasirinktą valstybę. Pajamų konvertavimas ir pervedimas leidžiamas nedelsiant, be apribojimų ar apmokestinimo, taikant valiutos kursą, kuris galioja einamosioms operacijoms ir perlaidoms tą dieną, kai vežėjas pateikia pirminę pinigų perlaidos paraišką, ir jam netaikomi jokie mokesčiai, išskyrus įprastinius už tokį konvertavimą ir pervedimą taikomus bankų mokesčius.

14.   Teikdami paslaugas arba užtikrindami paslaugų teikimą pagal šį susitarimą, Šalių oro vežėjai gali sudaryti bendradarbiavimo rinkodaros srityje susitarimus, pavyzdžiui, grupinės rezervacijos arba bendro kodo susitarimus su:

a)

bet kuriuo Šalių oro vežėju ar vežėjais;

b)

bet kuriuo trečiųjų valstybių oro vežėju ar vežėjais, ir

c)

bet kurios valstybės antžeminio (sausumos arba jūrų) susisiekimo paslaugų teikėju,

su sąlyga, kad i) skrydžius vykdantys oro vežėjai turi atitinkamas skrydžių teises, ii) bilietus parduodantys oro vežėjai turi atitinkamas teises teikti paslaugas atitinkamu maršrutu ir iii) susitarimai atitinka tokiems susitarimams įprastai keliamus saugos ir konkurencijos reikalavimus.

15.   Jeigu keleiviai skraidinami pagal bendradarbiavimo rinkodaros srityje susitarimus, pirkėjui pardavimo vietoje ar bet kokiu atveju registruojantis skrydžiui arba, jei skrydis jungiamasis ir registruotis nereikia, prieš jį įlaipinant pranešama, kuris vežėjas ir kurioje kelionės atkarpoje teiks susisiekimo paslaugas.

16.   Įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais reglamentuojamas oro susisiekimas, keleivius vežantiems antžeminio susisiekimo paslaugų teikėjams neturi būti taikomi tik dėl to, kad tokias antžeminio susisiekimo paslaugas savo vardu teikia oro vežėjas.

17.   Nepaisant kitų šio susitarimo nuostatų, Šalių oro vežėjams ir netiesioginiams krovinių vežimo paslaugų teikėjams leidžiama kartu su tarptautinio oro susisiekimo paslaugomis be apribojimų vežti krovinius bet kuriomis antžeminio transporto priemonėmis į bet kurį Šalių ar trečiųjų valstybių teritorijoje esantį punktą ir iš jo (įskaitant vežimą į visus tarptautiniu mastu pripažintus oro uostus, kuriuose yra muitinės, ir iš jų) ir, jei taikoma, jie turi teisę laikydamiesi taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų vežti krovinius, už kuriuos nesumokėtas muito mokestis. Užtikrinama, kad vežant tokius krovinius antžeminiu ar oro transportu juos būtų galima tikrinti oro uosto muitinėje ir naudotis muitinės paslaugomis. Oro vežėjai gali antžeminiu transportu krovinius vežti patys arba sudaryti susitarimus su kitais antžeminio susisiekimo paslaugų teikėjais, pagal kuriuos, be kita ko, krovinius antžeminiu transportu gali vežti kiti oro vežėjai ir netiesioginiai krovinių vežimo oro transportu paslaugų teikėjai. Tokios krovinių vežimo įvairiarūšiu transportu paslaugos gali būti teikiamos kartu, taikant bendrą kainą už vežimą oro ir antžeminiu transportu, su sąlyga, kad krovinių siuntėjai tinkamai informuojami apie vežimo procesą.

18.   Šalių oro vežėjai turi teisę sudaryti frančizės arba registruotojo pavadinimo naudojimo susitarimus su kitos Šalies arba trečiųjų valstybių bendrovėmis, įskaitant oro vežėjus, su sąlyga, kad oro vežėjai turi reikiamus įgaliojimus ir atitinka reikalavimus, nustatytus tokiems susitarimams įprastai taikomuose Šalių įstatymuose ir kituose teisės aktuose, visų pirma tuose, pagal kuriuos reikalaujama nurodyti paslaugą teikiančio oro vežėjo tapatybę.

19.   Šalių oro vežėjai gali sudaryti susitarimus dėl orlaivio (su įgula ar be jos) suteikimo tarptautinio oro susisiekimo paslaugoms teikti su:

a)

bet kuriuo Šalių oro vežėju ar vežėjais, ir

b)

bet kuriuo trečiųjų valstybių oro vežėju ar vežėjais,

su sąlyga, kad visos tokių susitarimų šalys turi atitinkamus įgaliojimus ir atitinka tokiems susitarimams taikomuose atitinkamuose Šalių įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas sąlygas. Šalys nereikalauja, kad orlaivį suteikiantis oro vežėjas turėtų šiame susitarime nustatytas skrydžių teises maršrutams, kuriais bus naudojamas orlaivis. Šalys gali reikalauti, kad tuos susitarimus patvirtintų jų kompetentingos institucijos. Jei Šalis reikalauja tokio patvirtinimo, ji užtikrina, kad oro vežėjui tenkanti patvirtinimo procedūrų administracinė našta būtų kuo mažesnė.

10 Straipsnis

Muitai ir mokesčiai

1.   Kai Šalies oro vežėjų naudojamas orlaivis, kuriuo teikiamos tarptautinio oro susisiekimo paslaugos, atskrenda į kitos Šalies teritoriją, jo įprastinei įrangai, degalams, tepalams, vartoti skirtiems techniniams reikmenims, antžeminei įrangai, atsarginėms dalims (įskaitant variklius), orlaivio atsargoms (įskaitant maistą, nealkoholinius ir alkoholinius gėrimus, tabaką ir kitus keleiviams ribotais kiekiais parduoti arba naudoti skrydžio metu skirtus produktus) ir kitiems gaminiams, skirtiems naudoti ar naudojamiems tik orlaivio, kuriuo teikiamos tarptautinio oro susisiekimo paslaugos, eksploatavimo arba aptarnavimo tikslais, laikantis abipusiškumo principo ir su sąlyga, kad tokia įranga ir atsargos lieka orlaivyje, netaikomi jokie importo apribojimai, nuosavybės mokesčiai ar kapitalo rinkliavos, muitai, akcizai ar panašūs mokesčiai, kurie yra:

a)

nustatyti nacionalinių ar vietos valdžios institucijų arba Europos Sąjungos, ir

b)

nepagrįsti teikiamų paslaugų savikaina.

2.   Laikantis abipusiškumo principo, 1 dalyje nurodyti mokesčiai, rinkliavos ir muitai, išskyrus mokesčius, pagrįstus teikiamų paslaugų savikaina, netaikomi ir:

a)

orlaivio atsargoms, pristatytoms į Šalies teritoriją arba tiekiamoms joje, kurių pagrįstas kiekis paimtas naudoti išskrendančiame kitos Šalies oro vežėjo orlaivyje, kuriuo teikiamos tarptautinio oro susisiekimo paslaugos, įskaitant ir tuos atvejus, kai tokios atsargos naudojamos tik tam tikroje kelionės atkarpoje skrendant virš tos teritorijos;

b)

antžeminei įrangai ir atsarginėms dalims (įskaitant variklius), pristatytoms į Šalies teritoriją kitos Šalies oro vežėjo orlaivio, kuriuo teikiamos tarptautinio oro susisiekimo paslaugos, aptarnavimo, techninės priežiūros ar remonto tikslais;

c)

degalams, tepalams ir vartoti skirtiems techniniams reikmenims, pristatytiems į Šalies teritoriją arba tiekiamiems joje naudoti kitos Šalies oro vežėjo orlaivyje, kuriuo teikiamos tarptautinio oro susisiekimo paslaugos, įskaitant ir tuos atvejus, kai tokie reikmenys naudojami tik tam tikroje kelionės atkarpoje skrendant virš tos teritorijos, ir

d)

kaip numatyta Šalių muitų teisės aktuose, spaudiniams, pristatytiems į Šalies teritoriją arba tiekiamiems joje ir paimtiems naudoti išskrendančiame kitos Šalies oro vežėjo orlaivyje, kuriuo teikiamos tarptautinio oro susisiekimo paslaugos, įskaitant ir tuos atvejus, kai tokie spaudiniai naudojami tik tam tikroje kelionės atkarpoje skrendant virš tos teritorijos.

3.   Jokia šio susitarimo nuostata Šalims nedraudžiama nustatyti mokesčių, rinkliavų ar muitų jų teritorijoje tiekiamiems degalams, skirtiems naudoti oro vežėjo, kuris vykdo skrydžius tarp dviejų jų teritorijoje esančių punktų, orlaivyje, laikantis nediskriminavimo principo.

4.   Įprastinė skrydžių įranga, taip pat 1 ir 2 dalyse nurodytos medžiagos, atsargos, reikmenys ir atsarginės dalys, kurie paprastai laikomi Šalies oro vežėjo orlaivyje, kitos Šalies teritorijoje gali būti iškrauti tik gavus tos Šalies muitinės patvirtinimą ir gali būti reikalaujama, kad ta muitinė juos prižiūrėtų ir kontroliuotų tol, kol jie bus reeksportuoti ar kitaip tvarkomi pagal muitinės taisykles.

5.   Šiame straipsnyje numatytos išimtys taip pat taikomos, kai Šalies oro vežėjai su kitu oro vežėju, kuris naudojasi tokiomis pačiomis kitos Šalies suteiktomis išimtimis, sudaro sutartį dėl 1 ir 2 dalyse nurodytų gaminių panaudos arba pervežimo kitos Šalies teritorijoje.

6.   Jokia šio susitarimo nuostata Šalims nedraudžiama nustatyti mokesčių, rinkliavų ar muitų prekėms, parduodamoms keleiviams kitais nei vartojimo orlaivyje tikslais, kol skrendama tarp dviejų Šalies teritorijoje esančių punktų, kuriuose leidžiama įlaipinti ar išlaipinti keleivius.

7.   Tiesioginiu tranzitu per Šalies teritoriją vežamam bagažui ir kroviniams netaikomi mokesčiai, muitai ir kitos panašios rinkliavos, kurios nėra grindžiamos suteiktų paslaugų sąnaudomis.

8.   Gali būti reikalaujama, kad 1 ir 2 dalyse nurodyta įranga ir atsargos būtų prižiūrimos arba kontroliuojamos kompetentingų institucijų.

9.   Šio susitarimo nuostatos netaikomos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sričiai.

10.   Šis susitarimas nedaro poveikio ES valstybių narių ir Armėnijos pasirašytų atitinkamų konvencijų nuostatoms, kuriomis siekiama išvengti dvigubo pajamų ir kapitalo apmokestinimo.

11 Straipsnis

Naudotojo rinkliavos

1.   Atsižvelgdamos į I priede nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, Šalys užtikrina, kad jų atitinkami teisės aktai, taisyklės ir procedūros atitiktų II priedo A dalyje nurodytus su oro susisiekimu susijusius reguliavimo reikalavimus ir standartus.

2.   Šalys užtikrina, kad naudotojo rinkliavos, kurias rinkliavas nustatančios jų kompetentingos institucijos ar įstaigos gali nustatyti kitos Šalies oro vežėjams už naudojimąsi oro navigacijos ir skrydžių valdymo paslaugomis, būtų susietos su išlaidomis ir taikomos laikantis nediskriminavimo principo. Bet kuriuo atveju tokios naudotojo rinkliavos kitos Šalies oro vežėjams taikomos tokiomis sąlygomis, kurios yra ne mažiau palankios už palankiausias kitam oro vežėjui taikomas sąlygas.

3.   Šalys užtikrina, kad naudotojo rinkliavos, kurias nustatančios jų kompetentingos institucijos ar įstaigos gali nustatyti kitos Šalies oro vežėjams už naudojimąsi oro uostais, aviacijos saugumo paslaugomis ir susijusiais įrenginiais ir paslaugomis, išskyrus rinkliavas už 9 straipsnio 7 dalyje aprašytas paslaugas, nėra be pagrindo diskriminuojančios, nėra diskriminuojančios dėl nacionalinės priklausomybės ir nėra teisingai paskirstytos pagal naudotojų kategorijas. Nedarant poveikio 16 straipsnio 1 daliai, nustatant tokias naudotojo rinkliavas atsižvelgiama į rinkliavas nustatančioms kompetentingoms institucijoms ar įstaigoms susidariusią visą savikainą, susijusią su galimybės naudotis atitinkamais oro uosto ir aviacijos saugumo įrenginiais ir paslaugomis tuose oro uostuose, kuriuose taikoma bendra rinkliavų sistema, užtikrinimu, tačiau tokios naudotojo rinkliavos už tas sąnaudas negali būti didesnės. Tokios naudotojo rinkliavos gali būti susijusios ir su pagrįsta turto grąža po nusidėvėjimo. Galimybė naudotis įrenginiais ir paslaugomis, už kuriuos renkamos naudotojo rinkliavos, užtikrinama veiksmingai ir taupiai. Bet kuriuo atveju tokios naudotojo rinkliavos kitos Šalies oro vežėjams taikomos tokiomis sąlygomis, kurios yra ne mažiau palankios už palankiausias kitam oro vežėjui rinkliavos taikymo metu taikomas sąlygas.

4.   Šalys reikalauja iš rinkliavas jos teritorijoje nustatančių kompetentingų institucijų arba įstaigų ir paslaugomis ir įrenginiais besinaudojančių oro vežėjų rengti konsultacijas ir keistis tokia informacija, kurios gali prireikti siekiant nuodugniai įvertinti naudotojo rinkliavų pagrįstumą pagal 2 ir 3 dalyse išdėstytus principus. Šalys užtikrina, kad rinkliavas nustatančios kompetentingos institucijos arba įstaigos deramai praneštų naudotojams apie bet kokį siūlymą keisti naudotojo rinkliavas, kad prieš atliekant bet kokius pakeitimus naudotojai turėtų galimybę išreikšti savo nuomonę ir pateikti pastabas.

12 Straipsnis

Oro susisiekimo paslaugų kainos ir tarifai

1.   Kiekviena Šalis leidžia Šalių oro vežėjams laisvai nustatyti oro susisiekimo paslaugų kainas ir tarifus laikantis laisvos ir sąžiningos konkurencijos principų.

2.   Kiekviena Šalis gali nediskriminuodama prašyti, kad abiejų Šalių oro vežėjai jos kompetentingoms institucijoms supaprastinta tvarka ir tik informacijos tikslais praneštų apie oro susisiekimo paslaugų kainas ir tarifus, taikomus už paslaugas, teikiamas iš jos teritorijos. Teikti tokius pranešimus oro vežėjų gali būti prašoma tik po to, kai pateikiamas pirminis oro susisiekimo paslaugos kainos arba tarifo pasiūlymas.

3.   Gali būti rengiamos kompetentingų institucijų diskusijos tokiais klausimais kaip oro susisiekimo paslaugų kainų ir tarifų pranešimo reikalavimai bei procedūros ir nesąžiningi, nepagrįsti, diskriminuojantys ar subsidijuojami tarifai ir kainos.

13 Straipsnis

Statistiniai duomenys

1.   Šalys viena kitai tiekia statistinius duomenis, susijusius su pagal šį susitarimą vykdomu oro susisiekimu, vadovaudamosi savo įstatymais ir kitais teisės aktais, laikydamosi nediskriminavimo principo ir atsižvelgdamos į pagrįstus viena kitos prašymus.

2.   Siekdamos palengvinti keitimąsi statistine informacija, skirta pagal šį susitarimą vykdomo oro susisiekimo plėtrai stebėti, Šalys bendradarbiauja tarpusavyje, be kita ko, Jungtiniame komitete.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS REGULIAVIMO SRITYJE

14 Straipsnis

Aviacijos sauga

1.   Atsižvelgdamos į I priede nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, Šalys užtikrina, kad jų atitinkami teisės aktai, taisyklės ir procedūros atitiktų II priedo B dalyje nurodytus su oro susisiekimu susijusius reguliavimo reikalavimus ir standartus.

2.   Siekiant užtikrinti, kad Šalys įgyvendintų šio straipsnio nuostatas ir laikytųsi 1 dalyje nurodytų reguliavimo reikalavimų ir standartų, nuo šio susitarimo įsigaliojimo dienos Armėnija kaip stebėtoja dalyvauja Europos aviacijos saugos agentūros veikloje.

Armėnijai pradedant laikytis II priedo B dalyje nurodytų su oro susisiekimu susijusių reguliavimo reikalavimų ir standartų šis procesas turi būti nuolat stebimas ir reguliariai vertinamas Europos Sąjungos, kuri tai darydama bendradarbiauja su Armėnija.

Kai Armėnija nusprendžia, kad jau tinkamai laikosi II priedo B dalyje nurodytų su oro susisiekimu susijusių reguliavimo reikalavimų ir standartų, ji informuoja Europos Sąjungą, kad galima atlikti įvertinimą.

Kai Armėnija įgyvendina visus II priedo B dalyje nurodytus su oro susisiekimu susijusius reguliavimo reikalavimus ir standartus, Jungtinis komitetas nustato konkretų Armėnijos dalyvavimo Europos aviacijos saugos agentūros veikloje statusą ir sąlygas bei jos kaip stebėtojos teises.

3.   Šalys užtikrina, kad, jų teritorijoje esančiame oro uoste, į kurį vykdomi tarptautiniai skrydžiai, nutūpus orlaiviams, registruotiems kitoje Šalyje, kuri, kaip įtariama, nesilaiko pagal Konvenciją nustatytų tarptautinių aviacijos saugos standartų, jų kompetentingos institucijos atlieka tų orlaivių vidaus ir išorės patikrinimus perone siekdamos patikrinti tiek tų orlaivių ir jų įgulos dokumentų galiojimą, tiek tikrąją orlaivių ir jų įrangos būklę.

4.   Šalies kompetentingos institucijos bet kuriuo metu gali prašyti surengti konsultacijas dėl kitos Šalies taikomų saugos standartų.

5.   Šalių kompetentingos institucijos nedelsdamos imasi visų reikiamų priemonių, jeigu nustato, kad:

a)

orlaivis, produktas ar veikla gali neatitikti pagal Konvenciją nustatytų būtinųjų standartų arba II priedo B dalyje nurodytų su oro susisiekimu susijusių reguliavimo reikalavimų ir standartų, atsižvelgiant į tai, kurie iš jų taikomi;

b)

yra rimtų įtarimų, kad orlaivis ar jo eksploatavimas neatitinka pagal Konvenciją nustatytų būtinųjų standartų arba II priedo B dalyje nurodytų su oro susisiekimu susijusių reguliavimo reikalavimų ir standartų, atsižvelgiant į tai, kurie iš jų taikomi, arba

c)

yra rimtų įtarimų, kad pagal Konvenciją nustatytų būtinųjų standartų arba II priedo B dalyje nurodytų su oro susisiekimu susijusių reguliavimo reikalavimų ir standartų (atsižvelgiant į tai, kurie iš jų taikomi) laikymasis užtikrinamas ir jie administruojami neveiksmingai.

6.   Jei Šalis imasi veiksmų pagal 5 dalį, apie tai ji nedelsdamos praneša kitai Šaliai ir nurodo tokių veiksmų priežastis.

7.   Bet kokie pagal 5 dalį vykdomi Šalies veiksmai nutraukiami, kai jų vykdyti nebelieka pagrindo.

15 Straipsnis

Aviacijos saugumas

1.   Atsižvelgdamos į I priede nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, Šalys užtikrina, kad jų atitinkami teisės aktai, taisyklės ir procedūros atitiktų II priedo C dalyje nurodytus su aviacijos saugumu susijusius reguliavimo reikalavimus ir standartus.

2.   Pagal II priedo C dalyje nurodytus atitinkamus Europos Sąjungos aviacijos saugumo teisės aktus Europos Komisija gali Armėnijoje atlikti patikrinimus. Šalys nustato reikiamą tvarką, pagal kurią keičiamasi informacija apie tokių saugumo patikrinimų rezultatus.

3.   Kadangi civilinių orlaivių, jų keleivių ir įgulos saugos užtikrinimas yra esminė išankstinė tarptautinio oro susisiekimo paslaugų teikimo sąlyga, Šalys dar kartą patvirtina tarpusavio įsipareigojimus apsaugoti civilinę aviaciją nuo neteisėtų veiksmų, ypač įsipareigojimus pagal Konvenciją, 1963 m. rugsėjo 14 d. Tokijuje pasirašytą Konvenciją dėl nusikaltimų ir tam tikrų kitų veiksmų, padarytų orlaiviuose, 1970 m. gruodžio 16 d. Hagoje pasirašytą Konvenciją dėl kovos su neteisėtu orlaivio pagrobimu, 1971 m. rugsėjo 23 d. Monrealyje pasirašytą Konvenciją dėl kovos su smurtu prieš civilinės aviacijos saugumą, 1988 m. vasario 24 d. Monrealyje pasirašytą Protokolą dėl kovos su smurtu tarptautinę civilinę aviaciją aptarnaujančiuose oro uostuose ir 1991 m. kovo 1 d. Monrealyje pasirašytą Konvenciją dėl plastikinių sprogstamųjų medžiagų žymėjimo aptikimo tikslais, jeigu abi Šalys yra pasirašiusios šias konvencijas, taip pat įsipareigojimus pagal visas kitas abiejų Šalių pasirašytas konvencijas ir protokolus, susijusius su civilinės aviacijos saugumu.

4.   Šalys, gavusios prašymą, viena kitai teikia būtiną pagalbą siekdamos užkirsti kelią civilinio orlaivio užgrobimui ir kitiems neteisėtiems veiksmams, keliantiems pavojų orlaivio, jo keleivių ir įgulos, oro uostų ir oro navigacijos priemonių saugai, taip pat pašalinti bet kokią kitą grėsmę civilinės aviacijos saugumui.

5.   Jei II priedo C dalyje nurodytuose su aviacijos saugumu susijusiuose reguliavimo reikalavimuose ir standartuose atitinkamų nuostatų nėra, Šalys savo dvišalių santykių srityje laikosi ICAO nustatytų tarptautinių aviacijos saugumo standartų ir atitinkamos rekomenduojamos praktikos. Šalys reikalauja, kad tokių aviacijos saugumo nuostatų laikytųsi į jų registrus įtrauktų orlaivių naudotojai, orlaivių naudotojai, kurių pagrindinė veiklos vieta arba nuolatinė buveinė yra jų teritorijoje, ir jų teritorijoje esančių oro uostų naudotojai.

6.   Šalys užtikrina, kad jų teritorijose civilinei aviacijai apsaugoti nuo neteisėtų veiksmų būtų imamasi veiksmingų priemonių, kurios, be kita ko, apimtų keleivių, rankinio bagažo ir bagažo skyriuje vežamo bagažo atrankines patikras, asmenų, kurie nėra keleiviai, įskaitant įgulą, ir jų turimų daiktų atrankines patikras, krovinių ir pašto siuntų atrankines patikras ir saugumo patikras, orlaivių ir oro uostų atsargų saugumo patikras, taip pat patekimo į oro uosto kontroliuojamąją zoną ir riboto patekimo zoną kontrolę. Tos priemonės koreguojamos, atsižvelgiant į padidėjusį pavojų civilinės aviacijos saugumui. Šalys sutaria, kad kita Šalis jų oro vežėjų gali reikalauti laikytis 1 ir 5 dalyse nurodytų aviacijos saugumo nuostatų ir kitų saugumo nuostatų, taikomų įskrendant į kitos Šalies teritoriją, iš jos išskrendant ar joje būnant.

7.   Visapusiškai atsižvelgdama į kitos Šalies suverenumą ir jį gerbdama, Šalis gali priimti įskrendant į jos teritoriją taikomas saugumo priemones, taip pat neatidėliotinas priemones, skirtas konkrečiai saugumui kylančiai grėsmei pašalinti, apie kurias ji nedelsdama turėtų pranešti kitai Šaliai. Šalis atsiliepia į kitos Šalies prašymą imtis specialių saugumo priemonių ir atsižvelgia į jos jau taikomas saugumo priemones ir į jos pareikštą nuomonę. Tačiau Šalys pripažįsta, kad jokia šio straipsnio nuostata neapriboja Šalies teisės uždrausti orlaiviui įskristi į jos teritoriją, jei, jos manymu, toks skrydis ar skrydžiai kelia grėsmę jos saugumui. Šalis iš anksto praneša kitai Šaliai apie visas specialias saugumo priemones, kurių ji ketina imtis ir kurios gali turėti didelį finansinį ar su skrydžiais susijusį poveikį pagal šį susitarimą teikiamoms oro susisiekimo paslaugoms, nebent ekstremalioje situacijoje tai iš tikrųjų neįmanoma. Kaip numatyta 23 straipsnyje, Šalis gali prašyti surengti Jungtinio komiteto posėdį, kuriame būtų apsvarstytos tokios saugumo priemonės.

8.   Kai užgrobiamas civilinis orlaivis ar grasinama jį užgrobti arba vykdomi kiti neteisėti veiksmai, dėl kurių kyla pavojus orlaivių, jų keleivių ir įgulos, oro uostų ar oro navigacijos priemonių saugai, Šalys padeda viena kitai sudarydamos geresnes sąlygas palaikyti ryšius ir taikyti kitas reikiamas priemones, kuriomis siekiama tokį incidentą ar grasinimą greitai ir saugiai nutraukti.

9.   Šalys imasi visų įmanomų priemonių, kad jų teritorijoje ant žemės esantis užgrobtas orlaivis arba orlaivis, kuriame vykdomi kiti neteisėti veiksmai, nepakiltų, nebent tai būtų būtina siekiant svarbiausio tikslo – išsaugoti žmonių gyvybę. Jei įmanoma, tokių priemonių imamasi pasikonsultavus tarpusavyje.

10.   Jei Šalis turi pagrįstų priežasčių manyti, kad kita Šalis nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų aviacijos saugumo nuostatų, ji prašo nedelsiant surengti konsultacijas su ta kita Šalimi. Tokios konsultacijos pradedamos per 30 dienų nuo tokio prašymo gavimo.

11.   Nedarant poveikio 5 straipsnio taikymui, jeigu per 30 dienų arba ilgesnį sutartą laikotarpį nuo tokių konsultacijų pradžios priimtino susitarimo nepasiekiama, atsiranda pagrindas vienam ar keliems tos kitos Šalies oro vežėjams neišduoti leidimų vykdyti oro susisiekimą, juos atšaukti, apriboti jų naudojimą arba nustatyti tam tikras jų naudojimo sąlygas.

12.   Jei būtina kilus tiesioginei ir ypatingai grėsmei, Šalis gali nedelsdama imtis laikinų priemonių.

13.   Visų priemonių, kurių imtasi pagal 11 dalį, taikymas nutraukiamas, kai kita Šalis ima laikytis šio straipsnio nuostatų.

16 Straipsnis

Oro eismo valdymas

1.   Atsižvelgdamos į I priede nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, Šalys užtikrina, kad jų atitinkami teisės aktai, taisyklės ir procedūros atitiktų II priedo D dalyje nurodytus su oro susisiekimu susijusius reguliavimo reikalavimus ir standartus, o, jei ES reguliavimo sistemoje jų nenumatyta, – bent atitinkamų ICAO standartų ir rekomenduojamos praktikos, laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.   Šalys bendradarbiauja oro eismo valdymo srityje siekdamos, kad Bendro Europos dangaus nuostatos būtų pradėtos taikyti ir Armėnijoje ir taip būtų sugriežtinti dabartiniai saugos standartai, Europoje padidėtų bendro oro eismo veiksmingumas, būtų optimizuotas oro eismo kontrolės pajėgumas, sumažėtų vėlavimų ir padidėtų aplinkosauginis veiksmingumas. Todėl nuo šio susitarimo įsigaliojimo dienos Armėnija stebėtojos teisėmis dalyvauja Bendro Europos dangaus komitete ir kitų Bendro Europos dangaus įstaigų veikloje. Jungtinis komitetas atsako už bendradarbiavimo oro eismo valdymo srityje stebėjimą ir gerinimą.

3.   Siekdamos palengvinti bendro Europos dangaus teisės aktų taikymą savo teritorijoje:

a)

Armėnija imasi reikiamų priemonių, kad jos oro navigacijos paslaugos ir oro eismo valdymo institucinė ir priežiūros struktūros būtų pritaikytos pagal Bendro Europos dangaus reikalavimus;

b)

Armėnija visų pirma įsteigia atitinkamą nacionalinę priežiūros įstaigą, kuri būtų bent funkciškai nepriklausoma nuo oro navigacijos paslaugų teikėjo (-ų);

c)

Europos Sąjunga kviečia Armėniją dalyvauti įgyvendinant atitinkamas veiklos iniciatyvas su Bendro Europos dangaus koncepcija susijusiose oro navigacijos paslaugų, oro erdvės ir sąveikumo srityse, be kita ko, šiais veiksmais:

i)

išnagrinėjant galimybę bendradarbiauti su esamu funkciniu oro erdvės bloku ar prie jo prisijungti arba sukurti naują tokį bloką;

ii)

dalyvaujant atliekant Bendro Europos dangaus tinklo funkcijas;

iii)

laikantis Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos (SESAR) veiksmų planų;

iv)

didinant sąveikumą, ir

d)

Armėnija imasi būtinų priemonių Europos Sąjungos veiklos rezultatų planui įgyvendinti, kad būtų kuo labiau padidintas bendras skrydžių veiksmingumas, sumažintos sąnaudos ir pagerinta dabartinių sistemų sauga bei pajėgumas.

17 Straipsnis

Aplinka

1.   Atsižvelgdamos į I priede nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, Šalys užtikrina, kad jų atitinkami teisės aktai, taisyklės ir procedūros atitiktų II priedo E dalyje nurodytus su oro susisiekimu susijusius reguliavimo reikalavimus ir standartus.

2.   Šalys pritaria, kad būtina saugoti aplinką skatinant tvarią aviacijos plėtrą. Šalys ketina bendradarbiauti siekdamos nustatyti su aviacijos poveikiu aplinkai susijusias problemas.

3.   Šalys pripažįsta bendradarbiavimo svarbą siekiant atsižvelgti į aviacijos poveikį aplinkai ir jį kuo labiau sumažinti, laikantis šio susitarimo tikslų.

4.   Šalys pripažįsta, kad svarbu kovoti su klimato kaita, taigi tiek vietos, tiek tarptautiniu mastu mažinti aviacijos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Jos susitaria stiprinti bendradarbiavimą šiose srityse, be kita ko, per atitinkamus daugiašalius susitarimus, visų pirma įgyvendinti pasaulinę rinka grindžiamą priemonę, dėl kurios sutarta 39-ojoje ICAO asamblėjoje, ir taikyti Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, 6 straipsnio 4 dalimi sukurtą mechanizmą plėtojant pasaulines rinka grindžiamas priemones, kad aviacijos sektoriuje būtų mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekis, ir atsižvelgiama į visus kitus tame straipsnyje aptariamus aspektus, turinčius ypatingos reikšmės tarptautinės aviacijos išmetamų teršalų kiekiui.

5.   Šalys įsipareigoja keistis informacija ir palaikyti nuolatinį tiesioginį ekspertų ryšį ir dialogą, kad būtų stiprinamas bendradarbiavimas sprendžiant tokius su aviacijos poveikiu aplinkai susijusius klausimus kaip:

a)

ekologiškų aviacijos technologijų tyrimai ir plėtra;

b)

oro eismo valdymo naujovių taikymas siekiant sumažinti aviacijos poveikį aplinkai;

c)

aplinką tausojančių aviacinių degalų alternatyvų tyrimai ir plėtra;

d)

klausimai, susiję su aviacijos poveikiu aplinkai ir klimatui poveikį darančių aviacijos teršalų mažinimu, ir

e)

triukšmo mažinimas ir stebėsena siekiant mažinti aviacijos poveikį aplinkai.

6.   Be to, laikydamosi savo daugiašaliais susitarimais nustatytų su aplinkosauga susijusių teisių ir įsipareigojimų, Šalys veiksmingai didina bendradarbiavimą, įskaitant finansų ir technologijų srityse, taikydamos priemones, kuriomis siekiama spręsti tarptautinės aviacijos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų klausimą.

7.   Šalys pripažįsta, kad reikia imtis tinkamų priemonių siekiant panaikinti oro susisiekimo poveikį aplinkai ar kitais būdais spręsti šį klausimą su sąlyga, kad tokios priemonės visiškai atitinka jų teises ir pareigas pagal tarptautinę teisę.

18 Straipsnis

Oro vežėjo atsakomybė

Šalys patvirtina, kad yra prisiėmusios įsipareigojimų pagal 1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje pasirašytą Konvenciją dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo (Monrealio konvencija).

19 Straipsnis

Vartotojų apsauga

Atsižvelgdamos į I priede išdėstytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, Šalys užtikrina, kad jų atitinkami teisės aktai, taisyklės ir procedūros atitiktų II priedo F dalyje nurodytus su oro susisiekimu susijusius reguliavimo reikalavimus ir standartus.

20 Straipsnis

Kompiuterinės rezervavimo sistemos

1.   Atsižvelgdamos į I priede nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, Šalys užtikrina, kad jų atitinkami teisės aktai, taisyklės ir procedūros atitiktų II priedo A dalyje nurodytus su oro susisiekimu susijusius reguliavimo reikalavimus ir standartus.

2.   Šalies teritorijoje veiklą vykdantys kompiuterinių rezervavimo sistemų (KRS) pardavėjai turi teisę savo KRS įdiegti bei prižiūrėti kitos Šalies teritorijoje ir leisti jomis laisvai naudotis toms kelionių agentūroms arba kelionių bendrovėms, kurių pagrindinė veikla yra su kelionėmis susijusių produktų platinimas kitos Šalies teritorijoje, su sąlyga, kad kiekviena KRS atitinka atitinkamus kitos Šalies reguliavimo reikalavimus.

3.   Kiekviena Šalis panaikina visus esamus reikalavimus, kurie galėtų riboti Šalių galimybes KRS laisvai pateikti kitos Šalies rinkai arba kitaip riboti konkurenciją. Šalys vengia priimti bet kokius tokius reikalavimus.

4.   Nė viena Šalis kitos Šalies KRS pardavėjams savo teritorijoje nenustato ir neleidžia nustatyti tokių su KRS pateiktimi susijusių reikalavimų, kurie skirtųsi nuo jos pačios KRS pardavėjams ar kitoms jos rinkoje esančioms KRS nustatytų reikalavimų. Nei viena Šalis nekliudo KRS pardavėjams, jų tiekėjams ir abonentams sudaryti su kelionės paslaugų informacijos mainais susijusių tarpusavio susitarimų, kurie padėtų skelbti išsamią ir nešališką informaciją vartotojams arba laikytis su neutraliu skelbimu susijusių reguliavimo reikalavimų.

5.   Šalys užtikrina, kad Šalies KRS savininkams ir operatoriams, atitinkantiems kitos Šalies atitinkamus reguliavimo reikalavimus, kitos Šalies teritorijoje būtų suteikiamos tokios pat KRS nuosavybės galimybės, kokias turi bet kurios kitos tos Šalies rinkoje esančios KRS savininkai ir operatoriai.

21 Straipsnis

Socialiniai aspektai

1.   Atsižvelgdamos į I priede nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, Šalys užtikrina, kad atitinkami jų teisės aktai, taisyklės ir procedūros atitiktų II priedo G dalyje nurodytus su oro susisiekimu susijusius reguliavimo reikalavimus ir standartus.

2.   Šalys pripažįsta, kad svarbu atsižvelgti į šio susitarimo poveikį darbo jėgai, užimtumui ir darbo sąlygoms. Šalys įsipareigoja pagal šį susitarimą bendradarbiauti darbo srities klausimais, inter alia, susijusiais su poveikiu užimtumui, pagrindinėmis teisėmis darbo vietoje, darbo sąlygomis, socialine apsauga ir socialiniu dialogu.

3.   Šalys savo įstatymais, kitais teisės aktais ir praktika skatina aukšto lygio apsaugą civilinės aviacijos sektoriaus darbo ir socialinėje srityse.

4.   Šalys pripažįsta, kad derinant atvirų ir konkurencingų rinkų teikiamą didelį ekonominį pelną ir aukštus darbuotojų darbo standartus galima gauti didelės naudos. Šalys šį susitarimą įgyvendina taip, kad palaikytų aukštus darbo standartus, nepriklausomai nuo oro vežėjų nuosavybės formos ar pobūdžio, ir užtikrina, kad nebūtų pažeistos jų atitinkamuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos teisės bei principai ir būtų veiksmingai užtikrintas jų laikymasis.

5.   Šalys įsipareigoja savo įstatymais ir praktika remti ir veiksmingai įgyvendinti tarptautiniu mastu pripažintus pagrindinius darbo standartus, nustatytus pagrindinėse Tarptautinės darbo organizacijos konvencijose, kurias yra ratifikavusios Armėnija ir ES valstybės narės.

6.   Šalys įsipareigoja remti ir kitus tarptautiniu mastu sutartus darbo ir socialinės srities standartus ir susitarimus, kurie yra aktualūs civilinės aviacijos sektoriui, ir užtikrinti veiksmingą jų įgyvendinimą bei laikymąsi nacionalinės teisės aktais.

7.   Bet kuri Šalis gali prašyti surengti Jungtinio komiteto posėdį, per kurį būtų sprendžiami jai svarbūs darbo klausimai.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

INSTITUCINĖS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22 Straipsnis

Aiškinimas ir vykdymas

1.   Šalys imasi visų tinkamų bendro ar specifinio pobūdžio priemonių pagal šį susitarimą nustatytų įpareigojimų vykdymui užtikrinti ir nesiima jokių priemonių, kurios trukdytų siekti šio susitarimo tikslų.

2.   Šalys yra atsakingos už tinkamą šio susitarimo vykdymo užtikrinimą savo teritorijose.

3.   Kiekviena šalis kitai Šaliai pagal taikytinus savo įstatymus ir kitus teisės aktus teikia visą reikiamą informaciją ir pagalbą, jei ta kita Šalis pagal savo atitinkamą kompetenciją tiria galimą pažeidimą, kaip numatyta šiame susitarime.

4.   Kai Šalys pagal šiuo susitarimu joms suteiktus įgaliojimus sprendžia klausimus, kurie yra svarbūs kitai Šaliai ir susiję su jos kompetentingomis institucijomis arba įmonėmis, kitos Šalies kompetentingoms institucijoms suteikiama visa informacija ir galimybė pateikti pastabas prieš priimant galutinį sprendimą.

5.   Tiek, kiek šio susitarimo nuostatos ir II priede nurodytų teisės aktų nuostatos yra iš esmės tapačios atitinkamoms ES sutartyse nustatytoms taisyklėms ir pagal ES sutartis priimtiems teisės aktams, tos nuostatos jas įgyvendinant ir taikant aiškinamos pagal atitinkamus Teisingumo Teismo ir Europos Komisijos sprendimus.

23 Straipsnis

Jungtinis komitetas

1.   Įsteigiamas iš Šalių atstovų sudarytas Jungtinis komitetas. Jis yra atsakingas už šio susitarimo administravimo priežiūrą ir užtikrina tinkamą jo įgyvendinimą. Jis teikia rekomendacijas ir priima sprendimus šiame susitarime aiškiai nurodytais atvejais.

2.   Jungtinis komitetas veikia ir priima sprendimus bendru sutarimu. Jungtinio komiteto priimti sprendimai Šalims yra privalomi.

3.   Jungtinis komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

4.   Jungtinis komitetas susirenka, kai būtina ir bent vieną kartą per metus. Šalys gali prašyti surengti Jungtinio komiteto posėdį.

5.   Šalys gali prašyti surengti Jungtinio komiteto posėdį, siekdamos išspręsti bet kurį su šio susitarimo aiškinimu ar taikymu susijusį klausimą. Toks posėdis surengiamas kuo greičiau ir ne vėliau kaip per du mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, nebent Šalys susitartų kitaip.

6.   Siekdamos tinkamai įgyvendinti šį susitarimą, Šalys keičiasi informacija ir bet kurios Šalies prašymu konsultuojasi Jungtiniame komitete.

7.   Atsižvelgiant į 3 straipsnyje nustatytą teisių suteikimą, Jungtinis komitetas sprendimu tvirtina Europos Sąjungos atliktą įvertinimą, kuriame išdėstyta, kaip Armėnija įgyvendina ir taiko ES teisės aktų nuostatas, kaip nustatyta I priedo 1 dalyje.

8.   Pagal 6 straipsnį Jungtinis komitetas nagrinėja klausimus, susijusius su Šalių investicijomis į oro vežėjus ir su Šalių oro vežėjų faktinės kontrolės pokyčiais.

9.   Remiantis 14 straipsniu, Jungtinis komitetas stebi, kaip I priede nurodytu pereinamuoju laikotarpiu laipsniškai nutraukiamas Armėnijoje registruotų ir jos reguliuojamajai kontrolei pavaldžių veiklos vykdytojų naudojamų orlaivių, kurie neturi pagal II priedo B dalyje nurodytus atitinkamus ES teisės aktus išduoto tipo pažymėjimo, eksploatavimas, siekiant užtikrinti, kad tokių orlaivių skaičius būtų laipsniškai mažinamas, kaip nustatyta I priedo 7 dalyje.

10.   Be to, Jungtinis komitetas plėtoja bendradarbiavimą šiais veiksmais:

a)

peržiūrėdamas rinkos sąlygas, turinčias poveikį pagal šį susitarimą teikiamoms oro susisiekimo paslaugoms;

b)

spręsdamas su veiklos vykdymu ir komercinėmis galimybėmis, kaip nurodyta 9 straipsnyje, susijusias problemas, kurios, inter alia, gali trukdyti patekti į rinką ir sklandžiai pagal šį susitarimą teikti oro susisiekimo paslaugas, siekiant tas problemas veiksmingai pašalinti, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija, reguliavimo konvergencija ir su oro susisiekimo paslaugų teikimu susijusios reguliavimo naštos mažinimas;

c)

keisdamasis informacija, įskaitant informaciją apie Šalių įstatymų, kitų teisės aktų ir politikos pokyčius, kurie galėtų turėti poveikį oro susisiekimo paslaugoms;

d)

svarstydamas, kokiose kitose srityse būtų galima plėtoti šį susitarimą, įskaitant rekomendacijas dėl šio susitarimo pakeitimų arba trečiųjų valstybių prisijungimo prie šio susitarimo sąlygų ir procedūrų;

e)

svarstydamas su investicijomis, nuosavybe ir kontrole susijusius bendruosius klausimus;

f)

plėtodamas bendradarbiavimą reguliavimo srityje ir ugdydamas dvišalį įsipareigojimą siekti abipusio taisyklių ir priemonių pripažinimo ir suvienodinimo;

g)

skatindamas prireikus konsultuotis dėl oro susisiekimo klausimų, sprendžiamų tarptautinėse organizacijose, dialoguose su trečiosiomis valstybėmis ir daugiašaliuose susitarimuose, įskaitant svarstymus dėl bendro požiūrio patvirtinimo;

h)

lengvindamas keitimąsi tarp Šalių statistine informacija, padedančia stebėti pagal šį susitarimą teikiamų oro susisiekimo paslaugų plėtojimą, ir

i)

svarstydamas šio susitarimo įgyvendinimo socialinį poveikį ir ieškodamas atitinkamų būdų pagrįstiems susirūpinimą keliantiems klausimams spręsti.

11.   Jei Jungtinis komitetas per šešis mėnesius nuo klausimo pateikimo jam dienos jo neapsvarsto, Šalys pagal 25 straipsnį gali imtis atitinkamų apsaugos priemonių.

12.   Šiuo susitarimu Šalių kompetentingoms institucijoms netrukdoma bendradarbiauti ir dalyvauti diskusijose, kurios vyksta ne Jungtiniame komitete, tokiose srityse kaip, pavyzdžiui, saugumas, sauga, aplinkosauga, oro eismo valdymas, aviacijos infrastruktūra, konkurencija ir vartotojų apsauga. Šalys informuoja Jungtinį komitetą apie tokio bendradarbiavimo ir diskusijų rezultatus, kurie gali turėti poveikį šio susitarimo įgyvendinimui.

24 Straipsnis

Ginčų sprendimas ir arbitražas

1.   Bet koks su šio susitarimo taikymu arba aiškinimu susijęs ginčas, išskyrus dėl klausimų, susijusių su 8 straipsniu, kuris neišsprendžiamas Jungtinio komiteto posėdyje, gali bet kurios Šalies prašymu būti pateiktas arbitražui pagal šiame straipsnyje nustatytas procedūras.

2.   Prašymas dėl arbitražo raštu pateikiamas kitai Šaliai. Šalis ieškovė prašyme nurodo konkrečią ginčijamą priemonę ir aiškiai pateikia priežastis, kodėl, jos manymu, ta priemonė neatitinka šio susitarimo.

3.   Jei Šalys nesusitaria kitaip, arbitražą vykdo trijų arbitrų arbitražo teismas, kuris sudaromas taip:

a)

per 20 dienų po prašymo dėl arbitražo gavimo kiekviena Šalis paskiria po vieną arbitrą. Per 30 dienų po šių dviejų arbitrų paskyrimo, susitarę jie skiria trečiąjį arbitrą, kuris atlieka arbitražo teismo pirmininko pareigas;

b)

jei kuri nors Šalis nepaskiria arbitro arba jei nepaskiriamas trečiasis arbitras pagal a punktą, bet kuri Šalis gali paprašyti ICAO tarybos pirmininko per 30 dienų nuo tokio prašymo gavimo paskirti reikiamą arbitrą arba arbitrus. Jei ICAO tarybos pirmininkas yra Armėnijos arba ES valstybės narės pilietis, arbitrą arba arbitrus skiria pirmasis pagal rangą ICAO tarybos pirmininko pavaduotojas, kuris nėra nei Armėnijos nei ES valstybės narės pilietis.

4.   Arbitražo teismo įsteigimo diena yra diena, kurią paskutinysis iš trijų arbitrų priima savo paskyrimą pagal Jungtinio komiteto nustatytas procedūras.

5.   Šaliai paprašius, arbitražo teismas per 10 dienų nuo jo įsteigimo pateikia prejudicinį sprendimą, ar atvejis vertintinas kaip skubus.

6.   Šalies prašymu arbitražo teismas gali nurodyti kitai Šaliai įgyvendinti laikinas taisomąsias priemones, kol bus priimtas galutinis jo sprendimas.

7.   Ne vėliau kaip per 90 dienų nuo arbitražo teismo įsteigimo jis pateikia Šalims tarpinę ataskaitą, kurioje išdėstomi nustatyti faktai, atitinkamų nuostatų taikomumas, bendrai pagrindžiami nustatyti faktai ir pateikiamos rekomendacijos. Jei arbitražo teismas nusprendžia, kad termino nepavyks laikytis, jo pirmininkas raštu apie tai praneša Šalims, nurodydamas vėlavimo priežastis ir datą, kurią ketina pateikti savo tarpinę ataskaitą. Tarpinė ataskaita jokiu būdu negali būti pateikta vėliau kaip per 120 dienų nuo arbitražo teismo įsteigimo dienos.

8.   Šalis gali pateikti arbitražo teismui rašytinį prašymą peržiūrėti konkrečius tarpinės atskaitos aspektus per 14 dienų nuo jos pateikimo.

9.   Skubos atvejais arbitražo teismas deda visas pastangas siekdamas savo tarpinę ataskaitą pateikti per 45 dienas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 60 dienų nuo jo įsteigimo. Šalis gali pateikti arbitražo teismui rašytinį prašymą peržiūrėti konkrečius tarpinės atskaitos aspektus per 7 dienas nuo jos pateikimo. Išnagrinėjęs rašytines Šalių pastabas dėl tarpinės ataskaitos arbitražo teismas gali pataisyti ataskaitą ir nagrinėti klausimą toliau, jei mano, kad to reikia. Galutinio arbitražo teismo sprendimo išvadose išsamiai aptariami tarpinės peržiūros etapu pateikti argumentai ir aiškiai atsakoma į Šalių pateiktus klausimus ir pastabas.

10.   Arbitražo teismas galutinį sprendimą Šalims pateikia per 120 nuo jo įsteigimo dienos. Jei jis mano, kad termino nepavyks laikytis, jo pirmininkas raštu apie tai praneša Šalims, nurodydamas vėlavimo priežastis ir datą, kurią ketina pateikti savo sprendimą. Sprendimas jokiu būdu negali būti pateiktas vėliau kaip per 150 dienų nuo arbitražo teismo įsteigimo dienos.

11.   Skubos atvejais arbitražo teismas deda visas pastangas siekdamas savo sprendimą pateikti per 60 dienų nuo jo įsteigimo. Jei jis mano, kad termino nepavyks laikytis, jo pirmininkas raštu apie tai praneša Šalims, nurodydamas vėlavimo priežastis ir datą, kurią ketina pateikti savo sprendimą. Sprendimas jokiu būdu negali būti pateiktas vėliau kaip per 75 dienas nuo arbitražo teismo įsteigimo dienos.

12.   Šalys gali pateikti prašymus dėl galutinio sprendimo išaiškinimo per 10 dienų nuo jo pateikimo, o toks išaiškinimas pateikiamas per 15 dienų nuo tokio prašymo gavimo.

13.   Jei arbitražo teismas nusprendžia, kad šis susitarimas pažeistas ir atsakinga Šalis nesilaiko galutinio arbitražo teismo sprendimo, arba jei jai nepavyksta su kita Šalimi susitarti dėl abiems priimtinos išeities per 40 dienų nuo galutinio arbitražo teismo sprendimo, kita Šalis gali sustabdyti atitinkamų privilegijų taikymą pagal šį susitarimą arba iš dalies ar visiškai sustabdyti šio susitarimo įgyvendinimą, kol atsakinga Šalis įvykdys galutinį arbitražo teismo sprendimą arba Šalys pasieks susitarimą dėl abiems priimtinos išeities.

25 Straipsnis

Apsaugos priemonės

1.   Jei Šalis mano, kad kita Šalis nevykdo pagal šį susitarimą nustatyto įpareigojimo, ji gali imtis reikiamų apsaugos priemonių. Apsaugos priemonės taikomos tik tokiu mastu ir tiek laiko, kiek griežtai būtina padėčiai ištaisyti arba užtikrinti, kad nesutriktų šio susitarimo taikymas. Pirmenybė teikiama priemonėms, dėl kurių šio susitarimo taikymas sutrikdomas mažiausiai.

2.   Apsaugos priemonių ketinanti imtis Šalis Jungtiniame komitete apie tai praneša kitai Šaliai ir pateikia visą susijusią informaciją.

3.   Siekdamos surasti abiem pusėms priimtiną sprendimą, Šalys nedelsdamos pradeda konsultacijas Jungtiniame komitete.

4.   Nedarant poveikio 4 straipsnio 1 dalies c punkto ir 5 straipsnio 1 dalies c punkto taikymui, atitinkama Šalis apsaugos priemonių gali imtis tik praėjus vienam mėnesiui nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo dienos, nebent šio straipsnio 3 dalyje nurodyta konsultacijų procedūra būtų baigta iki to laikotarpio pabaigos.

5.   Atitinkama Šalis Jungtiniam komitetui nedelsdama praneša apie priemones, kurių ėmėsi, ir pateikia visą susijusią informaciją.

6.   Visų priemonių, kurių imtasi pagal šio straipsnio nuostatas, taikymas nutraukiamas, kai pažeidimą padariusi Šalis ima laikytis šio susitarimo nuostatų.

26 Straipsnis

Ryšys su kitais susitarimais

1.   Laikino taikymo pagal 30 straipsnį laikotarpiu, šio susitarimo pasirašymo metu galiojančių dvišalių Armėnijos Respublikos ir ES valstybių narių susitarimų ir priemonių galiojimas sustabdomas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

2.   Nepaisant 1 ir 3 dalių ir su sąlyga, kad Europos Sąjungos oro vežėjai nediskriminuojami dėl jų nacionalinės priklausomybės:

a)

galiojančios teisės ir palankesnės nuostatos ar sąlygos, susijusios su nuosavybe, skrydžių teisėmis, keleivių vietų skaičiumi, skrydžių dažnumu, orlaivių tipu ar jų pakeitimu, bendro kodo naudojimu ir kainodara, taikomos pagal dvišalius Armėnijos ir ES valstybių šalių susitarimus ar priemones, kurios galioja šio susitarimo pasirašymo metu ir nepatenka į šio susitarimo taikymo sritį arba kurios yra palankesnės ar lankstesnės atitinkamiems oro vežėjams suteikiamos laisvės požiūriu už šio susitarimo nuostatas, gali būti ir toliau taikomos;

b)

Šalių ginčas dėl to, ar dvišalis Armėnijos ir ES valstybių narių susitarimas arba priemonė yra palankesnė arba lankstesnė, sprendžiamas pagal 24 straipsnyje numatytą ginčų sprendimo mechanizmą. Ginčai dėl to, kaip apibrėžti prieštaringų nuostatų ar sąlygų ryšį, taip pat sprendžiami pagal 24 straipsnyje numatytą ginčų sprendimo mechanizmą.

3.   Šiam susitarimui įsigaliojus pagal 30 straipsnį ir atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jis tampa viršesniu už atitinkamas šio susitarimo pasirašymo metu galiojančių dvišalių Armėnijos ir ES valstybių narių susitarimų ir priemonių nuostatas.

4.   Jei Šalys pasirašo daugiašalį susitarimą arba patvirtina ICAO ar kitos tarptautinės organizacijos priimtą sprendimą dėl klausimų, kuriems taikomas šis susitarimas, jos Jungtiniame komitete pagal 23 straipsnį tinkamu laiku surengia konsultacijas dėl to, ar siekiant atsižvelgti į tokius pokyčius reikėtų šį susitarimą persvarstyti.

27 Straipsnis

Daliniai pakeitimai

1.   Dėl bet kokio šio susitarimo pakeitimo Šalys gali susitarti tarpusavio konsultacijose, rengiamose pagal 23 straipsnį. Pakeitimai įsigalioja pagal 30 straipsnyje nustatytas sąlygas.

2.   Jei viena iš Šalių nori iš dalies pakeisti šio susitarimo nuostatas, ji apie tai praneša Jungtiniam komitetui.

3.   Remdamasis Šalies pateiktu pasiūlymu ir vadovaudamasis šiuo straipsniu, Jungtinis komitetas gali bendru sutarimu nuspręsti pakeisti šio susitarimo priedus.

4.   Šiuo susitarimu nedaromas poveikis Šalių teisei laikantis nediskriminavimo principo ir šio susitarimo nuostatų vienašališkai priimti naujus arba iš dalies keisti galiojančius oro susisiekimo srities ar II priede nurodytos susijusios srities nacionalinės teisės aktus.

5.   Jei Šalis svarsto naujus oro susisiekimo srities ar II priede nurodytos susijusios srities teisės aktus arba tokių galiojančių teisės aktų pakeitimus, ji atitinkamai ir, jei įmanoma, apie tai praneša kitai Šaliai. Bet kurios Šalies prašymu Jungtiniame komitete tuo klausimu gali būti pasikeičiama nuomonėmis.

6.   Šalis reguliariai ir kuo greičiau praneša kitai Šaliai apie priimtus naujus oro susisiekimo srities ar II priede nurodytos susijusios srities teisės aktus arba tokių galiojančių teisės aktų pakeitimus. Bet kurios Šalies prašymu Jungtiniame komitete per 60 dienų po tokio pranešimo pasikeičiama nuomonėmis dėl tokių naujų teisės aktų ar teisės aktų pakeitimų poveikio tinkamam šio susitarimo taikymui.

7.   Po 6 dalyje nurodyto pasikeitimo nuomonėmis Jungtinis komitetas:

a)

priima sprendimą persvarstyti II priedą, kad, prireikus ir laikantis abipusiškumo principo, į jį būtų įtrauktas aptariamas naujas teisės aktas ar teisės akto pakeitimas;

b)

priima sprendimą, kuriuo nustatoma, kad naujasis teisės aktas ar teisės akto pakeitimas yra suderinamas su šiuo susitarimu, arba

c)

rekomenduoja per pagrįstą laikotarpį priimti kitas priemones, kad būtų užtikrintas tinkamas šio susitarimo įgyvendinimas.

28 Straipsnis

Šio susitarimo nutraukimas

Bet kuri Šalis bet kuriuo metu diplomatiniais kanalais kitai Šaliai gali raštu pranešti apie savo sprendimą nutraukti šį susitarimą. Toks pranešimas tuo pat metu išsiunčiamas ICAO ir Jungtinių Tautų sekretoriatui.

Šis susitarimas nustoja galioti vidurnaktį Grinvičo laiku Tarptautinės oro transporto asociacijos skrydžių sezono pabaigoje, praėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią pateikiamas raštiškas pranešimas apie nutraukimą, nebent iki to laikotarpio pabaigos toks pranešimas atšaukiamas Šalių susitarimu.

29 Straipsnis

Registracija

Šis susitarimas ir visi jo pakeitimai, jiems įsigaliojus, registruojami ICAO taryboje pagal Konvencijos 83 straipsnį ir Jungtinių Tautų sekretoriate pagal Jungtinių Tautų chartijos 102 straipsnį.

30 Straipsnis

Įsigaliojimas ir laikinas taikymas

1.   Šį susitarimą Šalys ratifikuoja arba patvirtina savo nustatyta tvarka. Ratifikavimo ar patvirtinimo dokumentai deponuojami depozitarui, kuris apie tai praneša kitai Šaliai.

2.   Šio susitarimo depozitaras yra Europos Sąjungos Tarybos generalinis sekretorius.

3.   Šis susitarimas įsigalioja antro mėnesio po depozitaro pranešimo Šalims, kuriuo patvirtinama, kad gautas paskutinis ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentas, pirmąją dieną.

4.   Nepaisant 3 dalies, Šalys susitaria šį susitarimą laikinai taikyti, kaip nustatyta 5 dalyje, laikydamosi taikytinų savo vidaus procedūrų ir nacionalinės teisės aktų.

5.   Laikinas taikymas pradedamas antro mėnesio po depozitaro pranešimo Šalims, kuriuo patvirtinama, kad gauti toliau nurodyti dokumentai, pirmąją dieną:

a)

Europos Sąjungos pranešimas, kad baigtos Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms svarbios ir šiuo tikslu būtinos procedūros, ir

b)

Armėnijos deponuotas ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentas, kaip nurodyta 1 dalyje.

31 Straipsnis

Autentiški tekstai

Šis susitarimas sudaromas dviem egzemplioriais airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir armėnų kalbomis; visi tekstai yra vienodai autentiški.

Jei tekstas skirtingomis kalbomis nesutampa, Jungtinis komitetas priima sprendimą, kuria kalba parengtu tekstu vadovautis.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį susitarimą.

Съставено в Брюксел на петнадесети ноември две хиляди двадесет и първа година.

Hecho en Bruselas, el quince de noviembre de dos mil veintiuno.

V Bruselu dne patnáctého listopadu dva tisíce dvacet jedna.

Udfærdiget i Bruxelles den femtende november to tusind og enogtyve.

Geschehen zu Brüssel am fünfzehnten November zweitausendeinundzwanzig.

Kahe tuhande kahekümne esimese aasta novembrikuu viieteistkümnendal päeval Brüsselis.

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις δέκα πέντε Νοεμβρίου δύο χιλιάδες είκοσι ένα.

Done at Brussels on the fifteenth day of November in the year two thousand and twenty one.

Fait à Bruxelles, le quinze novembre deux mille vingt et un.

Arna dhéanamh sa Bhruiséil, an cúigiú lá déag de mhí na Samhna sa bhliain dhá mhíle fiche agus a haon.

Sastavljeno u Bruxellesu petnaestog studenoga godine dvije tisuće dvadeset prve.

Fatto a Bruxelles, addì quindici novembre duemilaventuno.

Briselē, divi tūkstoši divdesmit pirmā gada piecpadsmitajā novembrī.

Priimta du tūkstančiai dvidešimt pirmų metų lapkričio penkioliktą dieną Briuselyje.

Kelt Brüsszelben, a kétezer-huszonegyedik év november havának tizenötödik napján.

Magħmul fi Brussell, fil-ħmistax-il jum ta’ Novembru fis-sena elfejn u wieħed u għoxrin.

Gedaan te Brussel, vijftien november tweeduizend eenentwintig.

Sporządzono w Brukseli dnia piętnastego listopada roku dwa tysiące dwudziestego pierwszego.

Feito em Bruxelas, em quinze de novembro de dois mil e vinte e um.

Întocmit la Bruxelles la cincisprezece noiembrie două mii douăzeci și unu.

V Bruseli pätnásteho novembra dvetisícdvadsaťjeden.

V Bruslju, dne petnajstega novembra leta dva tisoč enaindvajset.

Tehty Brysselissä viidentenätoista päivänä marraskuuta vuonna kaksituhattakaksikymmentäyksi.

Som skedde i Bryssel den femtonde november år tjugohundratjugoett.

Կատարված՝ Բրյուսելում երկու հազար քսանմեկ թվականի նոյեմբերի տասնհինգին:

Image 1

Image 2

Image 3

Image 4

Image 5

Image 6

Image 7

Image 8

 


(1)  Šiame straipsnyje punktai – tarptautiniu mastu pripažinti oro uostai.

(2)  Žr. 2003 m. birželio 16 d. Tarybos išvadas, priimtas drauge su 2004 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikatu dėl Europos kaimynystės politikos, patvirtintu 2004 m. birželio 14 d. Tarybos išvadomis.

(3)  Europos bendrijos bei jos valstybių narių, Albanijos Respublikos, Bosnijos ir Hercegovinos, Bulgarijos Respublikos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Islandijos Respublikos, Juodkalnijos Respublikos, Kroatijos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Rumunijos, Serbijos Respublikos ir Jungtinių Tautų laikinosios administracijos misijos Kosove (1) daugiašalis susitarimas dėl Europos bendrosios aviacijos erdvės sukūrimo (ES OL L 285, 2006 10 16, p. 3) (1 Pagal 1999 m. birželio 10 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244).

(4)  Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalystės ir Šveicarijos Konfederacijos.


I PRIEDAS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

1.   

Europos Sąjunga turi parengti vertinimą, kuriame išdėsto, kaip Armėnija laikosi visų II priede nurodytų su oro susisiekimu susijusių reguliavimo reikalavimų ir standartų, išskyrus II priedo C dalyje nurodytus su aviacijos saugumu susijusius teisės aktus, ir tas vertinimas tvirtinamas Jungtinio komiteto sprendimu. Toks vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo dienos.

2.   

Nepaisant 3 straipsnio, kol nebus priimtas 1 dalyje nurodytas sprendimas, abiejų Šalių oro vežėjams, besinaudojantiems šiame susitarime nustatytomis teisėmis ir vykdantiems skrydžius nustatytais maršrutais, nesuteikiama teisė naudotis penktosios laisvės teisėmis, išskyrus pagal dvišalius Armėnijos ir ES valstybių narių susitarimus suteiktas teises, o Armėnijos oro vežėjai tomis teisėmis negali naudotis ir vykdydami skrydžius tarp Europos Sąjungos teritorijoje esančių punktų.

Kai bus priimtas 1 dalyje nurodytas sprendimas, abiejų Šalių oro vežėjai turi teisę naudotis penktosios laisvės teisėmis, o Armėnijos oro vežėjai šia teise gali naudotis ir vykdydami skrydžius tarp Europos Sąjungos teritorijoje esančių punktų pagal 3 straipsnį.

3.   

Europos Sąjunga turi parengti vertinimą, kuriame išdėsto, kaip Armėnija laikosi reguliavimo reikalavimų ir standartų, susijusių su II priedo C dalyje nurodytais su aviacijos saugumu susijusiais teisės aktais, ir tas vertinimas tvirtinamas Jungtinio komiteto sprendimu. Toks vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per trejus metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo dienos. Iki tol Armėnija įgyvendina Europos civilinės aviacijos konferencijos 30 dokumentą.

4.   

Priėmus 3 dalyje nurodytą sprendimą, II priedo C dalyje nurodytų su aviacijos saugumu susijusių teisės aktų konfidencialiosios dalys pagal susitarimą dėl keitimosi neskelbtina saugumo informacija, įskaitant ES įslaptintą informaciją, pateikiamos atitinkamai Armėnijos institucijai.

5.   

Gali būti reguliariai vertinama, kaip Armėnija palaipsniui pradeda taikyti visus II priede nurodytus su oro susisiekimu susijusius Europos Sąjungos teisės aktus. Vertinimą atlieka Europos Komisija, bendradarbiaudama su Armėnija.

6.   

Nuo 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos Armėnija taiko tokias licencijų vykdyti oro susisiekimą išdavimo taisykles, kurios yra iš esmės tapačios 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių II skyriuje pateiktoms taisyklėms. Jungtiniam komitetui patvirtinus, kad Armėnija taiko visas tokias licencijų vykdyti oro susisiekimą išdavimo taisykles, Europos Sąjungos kompetentingos institucijos pradeda taikyti 4 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl Armėnijos kompetentingų institucijų suteikto tinkamumo arba nacionalinės priklausomybės patvirtinimo abipusio pripažinimo.

7.   

Nedarant poveikio Jungtinio komiteto sprendimui arba pagal 25 straipsnį priimtam sprendimui, Armėnijos registre esančių ir Armėnijos reguliuojamajai kontrolei pavaldžių veiklos vykdytojų naudojamų orlaivių, kuriems pagal II priedo B dalyje nurodytus atitinkamus ES teisės aktus Europos Sąjungos aviacijos saugumo agentūra (EASA) nėra išdavusi tipo pažymėjimo, tinkamumas skraidyti gali būti administruojamas Armėnijos kompetentingų institucijų atsakomybe pagal taikomus Armėnijos nacionalinius reikalavimus ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 1 d., su sąlyga, kad orlaiviai atitinka pagal Konvenciją nustatytus tarptautinius saugos standartus. Eksploatuojant tokius orlaivius nesinaudojama jokiomis pagal šį susitarimą suteikiamomis teisėmis ir jais nevykdomi skrydžiai oro susisiekimo maršrutais į Europos Sąjungą, iš jos ir jos teritorijoje.


II PRIEDAS

(Reguliariai atnaujinamas)

CIVILINEI AVIACIJAI TAIKOMOS TAISYKLĖS

Jeigu šiame priede arba I priede nenustatyta kitaip, remiantis šiuo susitarimu turi būti laikomasi toliau nurodytų teisės aktų taikytinomis nuostatomis įtvirtintų reguliavimo reikalavimų ir standartų. Šiame priede prireikus nurodoma, kaip kiekvienas teisės aktas konkrečiai pritaikomas.

A.   PATEKIMAS Į RINKĄ IR SUSIJĘ KLAUSIMAI

Nr. 1008/2008

2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių

Taikomos nuostatos: 2 straipsnis, 23 straipsnio 1 dalis ir 24 straipsnis, taip pat II skyrius pagal šio susitarimo I priedo 6 dalį.

Nr. 785/2004

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 785/2004 dėl draudimo reikalavimų oro vežėjams ir orlaivių naudotojams su pakeitimais, padarytais:

2010 m. balandžio 6 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 285/2010.

Taikomos nuostatos: 1–8 straipsniai.

Nr. 2009/12

2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/12/EB dėl oro uostų mokesčių

Taikomos nuostatos: 1–11 straipsniai.

Nr. 96/67

1996 m. spalio 15 d. Tarybos direktyva 96/67/EB dėl patekimo į Bendrijos oro uostuose teikiamų antžeminių paslaugų rinką

Taikomos nuostatos: 1–9, 11–21 straipsniai ir priedas. Taikant 20 straipsnio 2 dalį, terminas „Komisija“ suprantamas kaip „Jungtinis komitetas“.

Nr. 80/2009

2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 80/2009 dėl elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis kodekso ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2299/89

Taikomos nuostatos: 1–11 straipsniai ir priedai.

B.   AVIACIJOS SAUGA

Civilinės aviacijos sauga ir EASA pagrindinis reglamentas

Nr. 216/2008

2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiančio Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinančio Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB, su pakeitimais, padarytais:

2009 m. liepos 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 690/2009,

Reglamentu (EB) Nr. 1108/2009

Taikomos nuostatos: 1–3 straipsniai (tik pirmos dalys) ir priedas,

2013 m. sausio 8 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 6/2013,

2016 m. sausio 5 d. Komisijos reglamentu (ES) 2016/4.

Taikomos nuostatos: 1–68 straipsniai, išskyrus 65 straipsnį, 69 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir 4 dalis, I–VI priedai.

Nr. 319/2014

2014 m. kovo 27 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 319/2014 dėl Europos aviacijos saugos agentūros renkamų mokesčių ir rinkliavų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 593/2007

Taikomos nuostatos: 1–17 straipsniai ir priedas.

Nr. 646/2012

2012 m. liepos 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 646/2012, kuriuo nustatomos taisyklės, susijusios su vienkartinėmis ir periodinėmis baudomis, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008

Taikomos nuostatos: 1–25 straipsniai.

Nr. 104/2004

2004 m. sausio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 104/2004, nustatantis taisykles dėl Europos aviacijos saugos agentūros Apeliacinės valdybos organizacijos ir sudėties

Taikomos nuostatos: 1–7 straipsniai ir priedas.

Skrydžių vykdymas

Nr. 965/2012

2012 m. spalio 5 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 965/2012, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su orlaivių naudojimu skrydžiams susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, su pakeitimais, padarytais:

2013 m. rugpjūčio 14 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 800/2013,

2014 m. sausio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 71/2014,

2014 m. sausio 29 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 83/2014,

2014 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 379/2014,

2015 m. sausio 29 d. Komisijos reglamentu (ES) 2015/140,

2015 m. liepos 31 d. Komisijos reglamentu (ES) 2015/1329,

2015 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamentu (ES) 2015/640,

2015 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamentu (ES) 2015/2338,

2016 m. liepos 22 d. Komisijos reglamentu (ES) 2016/1199,

2017 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentu (ES) 2017/363.

Taikomos nuostatos: 1–9a straipsniai, I–VIII priedai.

Orlaivio įgula

Nr. 1178/2011

2011 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1178/2011, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su civilinės aviacijos orlaivių įgula susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, su pakeitimais, padarytais:

2012 m. kovo 30 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 290/2012,

2014 m. sausio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 70/2014,

2014 m. kovo 13 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 245/2014,

2015 m. kovo 17 d. Komisijos reglamentu (ES) 2015/445,

2016 m. balandžio 6 d. Komisijos reglamentu (ES) 2016/539.

Taikomos nuostatos: 1–11 straipsniai, I–IV priedai.

Eismo įvykių tyrimas

Nr. 996/2010

2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 996/2010 dėl civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo ir prevencijos, kuriuo panaikinama Direktyva 94/56/EB, su pakeitimais, padarytais:

2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 376/2014.

Taikomos nuostatos: 1–23 straipsniai, išskyrus 7 straipsnio 4 dalį ir 19 straipsnį (panaikintus Reglamentu (ES) Nr. 376/2014).

Nr. 2012/780

2012 m. gruodžio 5 d. Komisijos sprendimas 2012/780/ES dėl prieigos prie Europos centrinės saugos rekomendacijų ir su jomis susijusių atsakymų saugyklos, sukurtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 996/2010 dėl civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo ir prevencijos, kuriuo panaikinama Direktyva 94/56/EB, 18 straipsnio 5 dalį, teisių

Taikomos nuostatos: 1–5 straipsniai.

Pradinis tinkamumas skraidyti

Nr. 748/2012

2012 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 748/2012, nustatantis orlaivio tinkamumo skraidyti ir orlaivio bei susijusių jo gaminių, dalių ir prietaisų tinkamumo naudoti aplinkos atžvilgiu pažymėjimų išdavimą bei projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimą įgyvendinančias taisykles, su pakeitimais, padarytais:

2013 m. sausio 8 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 7/2013,

2014 m. sausio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 69/2014,

2015 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentu (ES) 2015/1039,

2016 m. sausio 5 d. Komisijos reglamentu (ES) 2016/5.

Taikomos nuostatos: 1–10 straipsniai, I priedas.

Nepertraukiamasis tinkamumas skraidyti

Nr. 1321/2014

2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1321/2014 dėl orlaivių nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti ir aviacijos produktų, dalių bei prietaisų tinkamumo naudoti ir šias užduotis atliekančių organizacijų bei darbuotojų patvirtinimo, su pakeitimais, padarytais:

2015 m. liepos 3 d. Komisijos reglamentu (ES) 2015/1088,

2015 m. rugsėjo 16 d. Komisijos reglamentu (ES) 2015/1536,

2017 m. vasario 27 d. Komisijos reglamentu (ES) 2017/334.

Taikomos nuostatos: 1–6 straipsniai, I–IV priedai.

Papildomos tinkamumo skraidyti specifikacijos

2015/640

2015 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/640 dėl papildomų tinkamumo skraidyti specifikacijų, susijusių su tam tikro tipo skrydžiais, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 965/2012

Taikomos nuostatos: 1–5 straipsniai ir priedai.

Aerodromai

Nr. 139/2014

2014 m. vasario 12 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 139/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su aerodromais susiję reikalavimai ir administracinės procedūros

Taikomos nuostatos: 1–10 straipsniai, I–IV priedai.

Trečiųjų valstybių vežėjai

Nr. 452/2014

2014 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 452/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su orlaivių naudojimu skrydžiams, vykdomiems trečiųjų valstybių vežėjų, susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros

Taikomos nuostatos: 1–4 straipsniai ir 1 ir 2 priedai.

Oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugos

2015/340

2015 m. vasario 20 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/340, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su skrydžių vadovų licencijomis ir pažymėjimais susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 923/2012 ir panaikinamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 805/2011

Taikomos nuostatos: 1–10 straipsniai, I–IV priedai.

2017/373

2017 m. kovo 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/373, kuriuo nustatomi oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų teikėjų, kitų oro eismo valdymo tinklo funkcijų vykdytojų ir tų subjektų priežiūros bendrieji reikalavimai, panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 482/2008, įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 1034/2011, (ES) Nr. 1035/2011 ir (ES) 2016/1377 ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 677/2011

Taikomos nuostatos: 1–10 straipsniai ir priedai.

Pranešimai apie įvykius

Nr. 376/2014

2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 376/2014 dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 996/2010 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/42/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 1321/2007 ir (EB) Nr. 1330/2007

Taikomos nuostatos: 1–7 straipsniai, 9 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnio 2–4 dalys, 11 straipsnio 1 ir 7 dalys, 13 straipsnis, išskyrus jo 9 dalį, 14–16 straipsniai, 21 straipsnis ir I -III priedai.

2015/1018

2015 m. birželio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1018, kuriuo nustatomas civilinės aviacijos įvykių, apie kuriuos privaloma pranešti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 376/2014, klasifikacinis sąrašas

Taikomos nuostatos: 1 straipsnis ir I–V priedai.

Standartizacijos patikrinimai

Nr. 628/2013

2013 m. birželio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 628/2013 dėl Europos aviacijos saugos agentūros darbo metodų, taikomų atliekant standartizacijos patikrinimus ir vykdant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 216/2008 nustatytų taisyklių taikymo stebėseną, kuriuo panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 736/2006

Taikomos nuostatos: 1–26 straipsniai.

Su ES skrydžių sauga susijęs oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Europos Sąjungoje, sąrašas

Nr. 2111/2005

2005 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2111/2005 dėl oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašo sudarymo ir oro transporto keleivių informavimo apie skrydį vykdančio oro vežėjo tapatybę bei panaikinantis Direktyvos 2004/36/EB 9 straipsnį

Taikomos nuostatos: 1–13, 15 ir 16 straipsniai ir priedas.

Nr. 473/2006

2006 m. kovo 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 473/2006, nustatantis oro vežėjų, kuriems galioja Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2111/2005 II skyriuje nurodytas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašo taikymo taisykles

Taikomos nuostatos: 1–6 straipsniai, A–C priedai.

Nr. 474/2006

2006 m. kovo 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 474/2006, sudarantis oro vežėjų, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2111/2005 II skyriuje nurodytas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašą, su paskutiniais pakeitimais, padarytais:

2016 m. birželio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/963.

Taikomos nuostatos: 1 ir 2 straipsniai, I ir II priedai.

Techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros civilinės aviacijos srityje

Nr. 3922/91

1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 dėl techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos suderinimo civilinės aviacijos srityje, su pakeitimais, padarytais:

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1899/2006,

2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1900/2006,

2007 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 8/2008,

2008 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 859/2008.

Taikomos nuostatos: 1–10 straipsniai, išskyrus 4 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 2 dalį (antrą sakinį), 12 ir 13 straipsniai, I–III priedai.

C.   AVIACIJOS SAUGUMAS

Nr. 300/2008

2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002

Taikomos nuostatos: 1–15, 18, 21 straipsniai ir priedas

Nr. 272/2009

2009 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 272/2009, kuriuo papildomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 300/2008 priede nustatyti bendrieji pagrindiniai civilinės aviacijos saugumo standartai, su pakeitimais, padarytais:

2010 m. balandžio 9 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 297/2010,

2011 m. liepos 22 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 720/2011,

2011 m. lapkričio 10 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1141/2011,

2013 m. kovo 19 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 245/2013.

Taikomos nuostatos: 1 ir 2 straipsniai ir priedas.

Nr. 1254/2009

2009 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1254/2009, kuriuo nustatomi kriterijai, kurių laikydamosi valstybės narės gali netaikyti bendrųjų pagrindinių civilinės aviacijos saugumo standartų ir imtis alternatyvių saugumo priemonių, su pakeitimais, padarytais:

2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentu (ES) 2016/2096.

Nr. 18/2010

2010 m. sausio 8 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 18/2010, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 300/2008 nuostatas dėl nacionalinių civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programų reikalavimų

2015/1998

2015 m. lapkričio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1998, kuriuo nustatomos išsamios priemonės bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams įgyvendinti, su pakeitimais, padarytais:

2015 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/2426,

2017 m. gegužės 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/815.

2015/8005

2015 m. lapkričio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas C(2015)8005, kuriuo nustatomos visapusiškos bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams įgyvendinti skirtos priemonės, kuriose pateikiama Reglamento (EB) Nr. 300/2008 18 straipsnio a punkte nurodyta informacija, su pakeitimais,

padarytais:2017 m. gegužės 15 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu C(2017) 3030.

Nr. 72/2010

2010 m. sausio 26 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 72/2010, kuriuo nustatoma Komisijos atliekamų patikrinimų aviacijos saugumo srityje tvarka, su pakeitimais, padarytais:

2016 m. kovo 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/472.

D.   ORO EISMO VALDYMAS

Nr. 549/2004

2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 549/2004, nustatantis bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą (pagrindų reglamentas), su pakeitimais, padarytais:

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1070/2009 * .

Taikomos nuostatos: 1–4, 6, 9–13 straipsniai.

Nr. 550/2004

2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 550/2004 dėl oro navigacijos paslaugų teikimo bendrame Europos danguje (paslaugų teikimo reglamentas), su pakeitimais, padarytais:

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1070/2009*.

Taikomos nuostatos: 1–18 straipsniai, I priedas.

Nr. 551/2004

2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 551/2004 dėl bendro Europos dangaus oro erdvės organizavimo ir naudojimo (oro erdvės reglamentas), su pakeitimais, padarytais:

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1070/2009 * .

Taikomos nuostatos: 1–9 straipsniai.

Nr. 552/2004

2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 552/2004 dėl Europos oro eismo valdymo tinklo sąveikos (sąveikos reglamentas), su pakeitimais, padarytais:

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1070/2009 (*1).

Taikomos nuostatos: 1–10 straipsniai, I–V priedai.

Veiklos rezultatai ir mokesčiai už paslaugas

Nr. 390/2013

2013 m. gegužės 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 390/2013, kuriuo nustatomas oro navigacijos paslaugų teikimo ir tinklo funkcijų vykdymo veiklos rezultatų planas

Nr. 391/2013

2013 m. gegužės 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 391/2013, kuriuo nustatoma bendroji mokesčių už oro navigacijos paslaugas sistema

Tinklo funkcijos

Nr. 677/2011

2011 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 677/2011, kuriuo nustatomos išsamios oro eismo valdymo (OEV) tinklo funkcijų vykdymo taisyklės ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 691/2010, su pakeitimais, padarytais:

2014 m. rugsėjo 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 970/2014,

2017 m. kovo 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/373.

Taikomos nuostatos: 1–25 straipsniai ir priedai.

Nr. 255/2010

2010 m. kovo 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 255/2010, kuriuo nustatomos bendrosios oro eismo srautų valdymo taisyklės, su pakeitimais, padarytais:

2012 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 923/2012,

2016 m. birželio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1006.

Taikomos nuostatos: 1–15 straipsniai ir priedai.

Nr. 2011/4130

2011 m. liepos 7 d. Komisijos sprendimas C(2011) 4130 dėl tinklo valdytojo paskyrimo bendro Europos dangaus oro eismo valdymo (OEV) tinklo funkcijoms vykdyti

Sąveikumas

Nr. 1032/2006

2006 m. liepos 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1032/2006, nustatantis automatinių sistemų, kurias skrydžių valdymo tarnybos naudoja keisdamosi skrydžio duomenimis, perduodamos pranešimus, derindamos ir vienos kitai perduodamos skrydžių valdymą, reikalavimus, su pakeitimais, padarytais:

2009 m. sausio 16 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 30/2009.

Taikomos nuostatos: 1–9 straipsniai, I–V priedai.

Nr. 1033/2006

2006 m. liepos 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1033/2006, nustatantis bendro Europos dangaus priešskrydinio etapo skrydžių planų procedūrų reikalavimus, su pakeitimais, padarytais:

2010 m. spalio 18 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 929/2010,

2012 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 923/2012,

2013 m. gegužės 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 428/2013,

2016 m. gruodžio 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/2120.

Taikomos nuostatos: 1–5 straipsniai ir priedas.

Nr. 633/2007

2007 m. birželio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 633/2007, nustatantis pranešimo apie skrydžio duomenis ir paskaičiuotąjį laiką perdavimo protokolo, naudojamo pranešti, koordinuoti ir perduoti skrydžių valdymui iš vienos skrydžių valdymo tarnybos į kitą, taikymo reikalavimus, su pakeitimais, padarytais:

2011 m. kovo 22 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 283/2011.

Taikomos nuostatos: 1–6 straipsniai, I–IV priedai.

Nr. 29/2009

2009 m. sausio 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 29/2009, nustatantis bendro Europos dangaus duomenų ryšio paslaugų reikalavimus, su pakeitimais, padarytais:

2015 m. vasario 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/310.

Taikomos nuostatos: 1–14 straipsniai, I–III priedai.

Nr. 262/2009

2009 m. kovo 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 262/2009, kuriuo nustatomi suderinto S režimo užklausiklio kodų skyrimo ir naudojimo bendrame Europos danguje reikalavimai, su pakeitimais, padarytais:

2016 m. gruodžio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/2345.

Taikomos nuostatos: 1–12 straipsniai, I–VI priedai.

Nr. 73/2010

2010 m. sausio 26 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 73/2010, kuriuo nustatomi bendro Europos dangaus oro navigacijos duomenų ir informacijos kokybės reikalavimai, su pakeitimais, padarytais:

2014 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1029/2014.

Taikomos nuostatos: 1–13 straipsniai, I–X priedai.

Nr. 1206/2011

2011 m. lapkričio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1206/2011, kuriuo nustatomi bendro Europos dangaus su apžvalga susiję orlaivių atpažinimo reikalavimai

Taikomos nuostatos: 1–11 straipsniai, I–VII priedai.

Nr. 1207/2011

2011 m. lapkričio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1207/2011, kuriuo nustatomi bendro Europos dangaus su apžvalga susiję veikimo charakteristikų ir sąveikos reikalavimai, su pakeitimais, padarytais:

2014 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1028/2014,

2017 m. kovo 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/386.

Taikomos nuostatos: 1–14 straipsniai, I–IX priedai.

Nr. 1079/2012

2012 m. lapkričio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1079/2012, kuriuo nustatomi bendrame Europos danguje naudojamų kalbinio ryšio kanalų išskirstymo reikalavimai, su pakeitimais, padarytais:

2013 m. liepos 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 657/2013,

2016 m. gruodžio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/2345.

Taikomos nuostatos: 1–14 straipsniai, I–V priedai.

SESAR

Nr. 219/2007

2007 m. vasario 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 219/2007 dėl bendros įmonės naujos kartos Europos oro eismo vadybos sistemai (SESAR) sukurti įsteigimo, su pakeitimais, padarytais:

2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1361/2008,

2014 m. birželio 16 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 721/2014.

Taikomos nuostatos: 1 straipsnio 1, 2 ir 5–7 dalys, 2 ir 3 straipsniai, 4 straipsnio 1 dalis ir priedas.

Nr. 409/2013

2013 m. gegužės 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 409/2013 dėl Europos oro eismo valdymo planui įgyvendinti būtinų bendrų projektų apibrėžimo, valdymo struktūrų parengimo ir paskatų sukūrimo

Taikomos nuostatos: 1–15 straipsniai.

Nr. 716/2014

2014 m. birželio 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 716/2014 dėl bandomojo bendro projekto, reikalingo Europos oro eismo valdymo pagrindiniam planui įgyvendinti, sukūrimo

Oro erdvė

Nr. 2150/2005

2005 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2150/2005, nustatantis lankstaus oro erdvės naudojimo bendrąsias taisykles

Taikomos nuostatos: 1–9 straipsniai ir priedas.

Nr. 923/2012

2012 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 923/2012, kuriuo nustatomos bendrosios skrydžių taisyklės ir veiklos nuostatos dėl oro navigacijos paslaugų ir procedūrų ir iš dalies keičiami Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1035/2011 ir reglamentai (EB) Nr. 1265/2007, (EB) Nr. 1794/2006, (EB) Nr. 730/2006, (EB) Nr. 1033/2006 ir (ES) Nr. 255/2010, su pakeitimais, padarytais:

2015 m. vasario 20 d. Komisijos reglamentu (ES) 2015/340,

2016 m. liepos 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1185.

Taikomos nuostatos: 1–10 straipsniai ir priedas, įskaitant jo priedėlius.

Nr. 1332/2011

2011 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1332/2011, kuriuo nustatomi bendri oro erdvės naudojimo reikalavimai ir veiklos procedūros, kad būtų išvengta susidūrimų ore, su pakeitimais, padarytais:

2016 m. balandžio 15 d. Komisijos reglamentu (ES) 2016/583.

Taikomos nuostatos: 1–4 straipsniai ir priedas.

E.   APLINKA IR TRIUKŠMAS

Nr. 2002/49

2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo, su pakeitimais, padarytais:

2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008,

2015 m. gegužės 19 d. Komisijos direktyva (ES) 2015/996.

Taikomos nuostatos: 1–12 straipsniai, I–VI priedai.

Nr. 2003/96

2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą

Taikomos nuostatos: 14 straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalis.

Nr. 2006/93

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/93/EB dėl lėktuvų, kuriems taikomi Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos antrosios redakcijos (1988 m.) 16 priedo 1 tomo II dalies 3 skyriaus reikalavimai, naudojimo reglamentavimo

Taikomos nuostatos: 1–5 straipsniai, I ir II priedai.

Nr. 598/2014

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 598/2014, kuriuo pagal darnųjį metodą nustatomos su triukšmu susijusių naudojimo apribojimų taikymo Sąjungos oro uostuose taisyklės ir procedūros ir panaikinama Direktyva 2002/30/EB

Taikomos nuostatos: 1–10 straipsniai, I ir II priedai.

F.   VARTOTOJŲ APSAUGA

Nr. 2027/97

1997 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju, su pakeitimais, padarytais:

2002 m. gegužės 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 889/2002.

Taikomos nuostatos: 1–6 straipsniai ir priedas.

Nr. 261/2004

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91

Taikomos nuostatos: 1–16 straipsniai.

Nr. 1107/2006

2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru

Taikomos nuostatos: 1–16 straipsniai, I ir II priedai.

G.   SOCIALINIAI ASPEKTAI

Nr. 89/391

1989 m. birželio 12 d. Tarybos Direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo, su pakeitimais, padarytais:

2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/30/EB.

Taikomos nuostatos (tik civilinei aviacijai taikomos nuostatos): 1–16 straipsniai.

Nr. 2000/79

2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/79/EB dėl Europos aviakompanijų asociacijos (AEA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF), Europos skrydžių įgulų asociacijos (ECA), Europos regioninių aviakompanijų asociacijos (ERA) ir Tarptautinės oro vežėjų asociacijos (IACA) Europos susitarimo dėl civilinės aviacijos mobiliųjų darbuotojų darbo laiko organizavimo

Taikomos nuostatos: 2 ir 3 straipsniai ir priedas.

Nr. 2003/88

2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų

Taikomos nuostatos (tik civilinei aviacijai taikomos nuostatos): 1–20, 22 ir 23 straipsniai.


(*1)  Reglamento (EB) Nr. 1070/2009 atveju taikomos nuostatos: 1–4 straipsniai, išskyrus 1 straipsnio 4 dalį.


REGLAMENTAI

2021 12 1   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 429/65


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/2103

2021 m. rugpjūčio 19 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/818 49 straipsnio 6 dalį nustatomos išsamios interneto portalo veikimo taisyklės

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/818 dėl ES informacinių sistemų policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos srityje sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2018/1726, (ES) 2018/1862 ir (ES) 2019/816 (1), ypač į jo 49 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) 2019/818, kartu su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/817 (2), nustatoma sistema, skirta ES informacinių sistemų sienų, vizų, policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos srityje sąveikumui užtikrinti;

(2)

ši sistema apimą keletą sąveikumo komponentų, kurie yra susiję su didelio kiekio neskelbtinų asmens duomenų tvarkymu. Svarbu, kad asmenys, kurių duomenys tvarkomi naudojant šiuos komponentus, galėtų veiksmingai naudotis savo kaip duomenų subjektų teisėmis, kaip reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (3), Direktyvą (ES) 2016/680 (4) ir Reglamentą (ES) 2018/1725 (5);

(3)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naudotis teise į informaciją, susipažinti su asmens duomenimis, juos ištaisyti, ištrinti ar apriboti jų tvarkymą, Reglamentu (ES) 2019/818 sukuriamas interneto portalas;

(4)

šis interneto portalas turėtų suteikti galimybę asmenims, kurių duomenys tvarkomi per daugybinių tapatybių detektorių ir kurie buvo informuoti apie raudonos arba baltos sąsajos buvimą, gauti informaciją apie valstybės narės kompetentingą instituciją, kuri yra atsakinga už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą;

(5)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas portalo naudotojo ir valstybės narės kompetentingos institucijos, kuri yra atsakinga už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą komunikaciją, interneto portale turėtų būti e. laiško šablonas šiame reglamente nustatytomis kalbomis. Jame taip pat turėtų būti numatyta galimybė pasirinkti atsakymo kalbą (-as);

(6)

siekiant aiškiau apibrėžti su šiuo interneto portalu susijusias pareigas, šiame reglamente turėtų būti nustatytos Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA), Komisijos ir valstybių narių pareigos, susijusios su šiuo interneto portalu;

(7)

siekiant užtikrinti saugų ir sklandų interneto portalo veikimą, šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos taisyklės dėl informacijos saugumo šiame interneto portale. Be to, siekiant užkirsti kelią netinkamam interneto portalo naudojimui, turėtų būti registruojami prieigos prie jo atvejai;

(8)

kadangi Reglamentas (ES) 2019/818 grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 4 straipsniu Danija pranešė apie Reglamento (ES) 2019/818 įgyvendinimą savo nacionalinėje teisėje. Todėl jai šis reglamentas privalomas;

(9)

šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja (6); todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(10)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (7), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (8) 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį;

(11)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (9), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (10) 3 straipsniu;

(12)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (11), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (12) 3 straipsniu;

(13)

Kipro, Bulgarijos, Rumunijos ir Kroatijos atžvilgiu šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 1 dalyje, 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje ir 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje;

(14)

vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę 2021 m. kovo 31 d.;

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Domenas ir prieiga

1.   Interneto portalo naudojamas domeno vardas yra Europos Sąjungos domeno vardas „.europa.eu“.

2.   Interneto portalo aprašymas pateikiamas indeksavimui svarbiausiose viešose paieškos sistemose.

3.   Interneto portalas yra skelbiamas viešai; be oficialiųjų valstybių narių kalbų, jis skelbiamas bent rusų, arabų, japonų, kinų, albanų, bosnių, makedonų, hindi ir turkų kalbomis.

4.   Interneto portale pateikiama Reglamento (ES) 2019/818 47 ir 48 straipsniuose nurodyta informacija, jame veikia paieškos priemonė, padedanti gauti valstybės narės kompetentingos institucijos, atsakingos už raudonos arba baltos sąsajos sukūrimą atlikus rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą, kontaktinius duomenis. Interneto portale taip pat gali būti pateikiama kita informacija, būtina sudaryti palankesnes sąlygas naudotis Reglamento (ES) 2019/818 47 ir 48 straipsniuose nurodytomis teisėmis.

5.   Interneto portalas atitinka Europos Komisijos „Europa“ žiniatinklio vadove nustatytas taisykles, gaires ir informaciją, įskaitant gaires dėl prieinamumo.

6.   Interneto portalas nesudaro galimybių ieškoti valdžios institucijų kontaktinės informacijos per paieškos sistemas ar kitas automatines kontaktinės informacijos rinkimo priemones.

2 straipsnis

Suinteresuotieji subjektai ir pareigos

1.   eu-LISA kuria interneto portalą ir užtikrina jo techninį valdymą (be kita ko, ji teikia jam prieglobą, užtikrina jo veikimą ir priežiūrą), kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/818 49 straipsnio 5 dalyje

2.   Komisija eu-LISA teikia 1 straipsnio 4 dalyje nurodytą interneto portalo turinį, taip pat pateikia visus būtinus pataisymus ar atnaujinimus.

3.   Valstybės narės laiku pateikia institucijų, atsakingų už Reglamento (ES) 2019/818 47 ir 48 straipsniuose nurodytų prašymų nagrinėjimą ir atsakymus į juos, kontaktinę informaciją, kad portalo turinį būtų galima reguliariai įkelti ir atnaujinti, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/818 49 straipsnio 4 dalyje.

4.   Valstybės narės eu-LISA nurodo už peržiūrą ir palaikymą atsakingą bendrąjį kontaktinį centrą.

5.   Tam, kad informacija būtų atnaujinama, atsižvelgiant į galimus pakeitimus ar papildymus, eu-LISA peržiūri pateiktus kontaktinius duomenis ir paprašo valstybių narių peržiūrėti turimą informaciją. Peržiūra atliekama ne rečiau kaip kartą per metus.

6.   Jei duomenys tvarkomi interneto portale, valstybės narės institucijos pagal Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 7 punktą ar Direktyvos (ES) 2016/680 3 straipsnio 8 punktą yra laikomos valdytojomis.

7.   eu-LISA yra duomenų tvarkytoja, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/1725 3 straipsnio 12 punkte, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu interneto portale.

3 straipsnis

Naudotojo sąsaja

1.   Interneto portale pateikiama paieškos priemonė, kuria naudodamiesi naudotojai gali atlikti paiešką, pateikdami už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakingos institucijos, nurodytos Reglamento (ES) 2019/818 34 straipsnio d punkte, nuorodą ir taip gauti tos institucijos kontaktinę informaciją.

2.   Atlikus įvesties duomenų patikimumo ir išsamumo patikrą, interneto portalas pateikia tos institucijos kontaktinius duomenis, kaip numatyta pagal Reglamento (ES) 2019/818 49 straipsnio 3 dalį.

3.   Interneto portalas naudotojui suteikia galimybę pateikti prašymą pateikti informaciją naudojant internetinį e. laiško šabloną ir taip sudaro palankesnes sąlygas bendrauti su institucija, atsakinga už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą. E. laiško šablone pateikiamas laukelis Reglamento (ES) 2019/818 34 straipsnio c punkte nurodytam vienam identifikavimo numeriui, kad institucija galėtų gauti tinkamą informaciją apie sąsajas ir atitinkamus įrašus.

4.   E. laiško šablone pateikiamas standartizuotas prašymas pateikti papildomos informacijos; jis pateikiamas 1 straipsnio 3 dalyje nurodytomis kalbomis. Šis e. laiško šablonas pateikiamas priede. E. laiško šablone taip pat pateikiama galimybė pasirinkti atsakymo kalbą; nurodomos bent dvi kiekvienos valstybės narės pasirinktos kalbos. Naudotojas gali pasirinkti e. laiško šablono kalbą.

5.   Internetu pateikus užpildytą e. laiško šabloną, naudotojui išsiunčiamas automatinis e. laiškas apie gavimą, kuriame pateikiami institucijos, atsakingos už tolesnius su šiuo prašymu susijusius veiksmus, kontaktiniai duomenys; jis asmeniui suteikia galimybę naudotis teisėmis pagal Reglamento (ES) 2019/818 48 straipsnio 1 dalį.

4 straipsnis

Turinio valdymas

1.   Interneto portalas užtikrina, kad svetainės puslapiai su informacija visuomenei bei paieškos priemone ir svetainės puslapiai, leidžiantys naudotojui gauti už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakingos institucijos kontaktinius duomenis, būtų atkirti.

2.   Tam, kad eu-LISA galėtų valdyti turinį, interneto portalas turi saugią administravimo sąsają. Kiekviena prieiga prie šios sąsajos ir atlikti pakeitimai registruojami pagal 7 straipsnį.

3.   Administravimo sąsaja eu-LISA suteikia teises papildyti, pakeisti ir pašalinti interneto portalo turinį. Ši sąsaja jokiomis aplinkybėmis eu-LISA nesuteikia prieigos prie trečiųjų šalių piliečių duomenų, saugomų ES informacinėse sistemose.

4.   Turinio valdymui užtikrinama tokios konfigūracijos darbinė sistema, kurioje būtų galima parengti visus pakeitimus, juos peržiūrėti ir paskelbti internetinėje sistemoje nustatytu metu. Darbinėje sistemoje taip pat įdiegiamos priemonės, leidžiančios lengviau valdyti turinį ir peržiūrėti pakeitimų rezultatus.

5 straipsnis

Saugumo aspektai

1.   Interneto portalas kuriamas ir diegiamas taip, kad būtų užtikrintas paslaugų konfidencialumas, vientisumas, prieinamumas ir atsakomybė už atliktus veiksmus, taikant bent šiuos programų saugumo principus:

a)

pakopinė apsauga (numatant kelių lygmenų saugumo mechanizmus);

b)

aiškus saugumo modelis (pagal kurį apibrėžiama, kas leidžiama, o visa kita atmetama);

c)

saugi triktis (saugus klaidų tvarkymas);

d)

minimaliosios prieigos teisės;

e)

saugumo sistemos supaprastinimas (vengiant sudėtingų struktūrų, kai paprastesnė struktūra veiktų sparčiau ir paprasčiau);

f)

įsibrovimo atvejų nustatymas ir prevencija (visos su saugumu susijusios informacijos registravimas ir valdymas), aktyviai tikrinant interneto portalo informacijos ir valstybių narių kontaktinių duomenų apsaugą nuo kibernetinių išpuolių ir informacijos nutekėjimo;

g)

nepasitikėjimas infrastruktūra (reikalingas kiekvieno veiksmo, kurį atlieka susijusios informacinės sistemos, tapatumo nustatymas ir leidimo suteikimas);

h)

nepasitikėjimas paslaugomis (nepasitikima jokiomis išorės sistemomis);

i)

standartiniai saugumo nustatymai (programinės įrangos ir operacinių sistemų aplinka turi būti sustiprinta vadovaujantis geriausios praktikos pavyzdžiais ir sektoriaus standartais).

2.   Interneto portalas kuriamas ir diegiamas taip, kad būtų užtikrintas registruotų įrašų prieinamumas ir vientisumas.

3.   Siekiant užtikrinti saugumą ir duomenų apsaugą, interneto portale pateikiamas pranešimas, informuojantis naudotojus apie naudojimosi interneto portalu taisykles ir pasekmes dėl pateiktos neteisingos informacijos. Pranešime pateikiama sutikimo su interneto portalo naudojimo taisyklėmis forma, kurią naudotojas turi pateikti, kad jam būtų leidžiama naudotis interneto portalu.

Techninis ir organizacinis interneto portalo įgyvendinimas atitinka saugumo, veiklos tęstinumo ir veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių planus, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/818 42 straipsnio 3 dalyje.

6 straipsnis

Duomenų apsauga ir duomenų subjekto teisės

1.   Interneto portalas atitinka Reglamente (ES) 2016/679, Reglamente (ES) 2018/1725 ir Direktyvoje (ES) 2016/680 nustatytas duomenų apsaugos taisykles.

2.   Interneto portale pateikiamas pranešimas dėl privatumo. Su juo galima susipažinti paspaudus specialią nuorodą. Jis taip pat pasiekiamas iš kiekvieno interneto portalo puslapio. Jis turi būti aiškus ir suprantamas.

7 straipsnis

Įrašai

1.   Nedarant poveikio įrašams raštu, nurodytiems Reglamento (ES) 2019/818 48 straipsnio 10 dalyje, visi prieigos prie interneto portalo atvejai registruojami įrašuose su tokia informacija:

a)

sistemos, kurią naudojo prašymą pateikęs asmuo, IP adresas;

b)

prašymo data ir laikas;

c)

techninė informacija apie prašymams teikti naudotą aplinką, pvz., įrenginio tipas, operacinės sistemos versija, naršyklės modelis ir versija.

2.   Užregistruota informacija naudojama tik statistikos tikslais ir interneto portalo naudojimui stebėti siekiant užkirsti kelią bet kokiam netinkamam naudojimui.

3.   Prieigos prie interneto portalo administravimo sąsajos atveju, be 1 dalyje nurodytų duomenų, registruojami šie duomenys:

a)

naudotojo, kuris prisijungia prie administravimo sąsajos, identifikavimo duomenys;

b)

interneto portale atlikti veiksmai (turinio papildymas, pakeitimas ar pašalinimas).

4.   Naudojant interneto portalą gali būti registruojama papildoma anoniminė techninė informacija, kad būtų optimizuotas jo naudojimas ir veikimas, su sąlyga, kad tai nėra asmens duomenys.

5.   Pagal 1 ir 3 dalis užregistruota informacija saugoma ne ilgiau kaip dvejus metus.

6.   eu-LISA saugo visų interneto portale atliekamų duomenų tvarkymo operacijų registracijos įrašus.

7.   eu-LISA, valstybių narių institucijos ir Sąjungos agentūros sudaro sąrašą darbuotojų, turinčių įgaliojimus susipažinti su interneto portalo duomenų tvarkymo operacijų įrašais.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. rugpjūčio 19 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 135, 2019 5 22, p. 85.

(2)  2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/817 dėl ES informacinių sistemų sienų ir vizų srityje sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (ES) 2016/399, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1240, (ES) 2018/1726 ir (ES) 2018/1861 bei Tarybos sprendimai 2004/512/EB ir 2008/633/TVR (OL L 135, 2019 5 22, p. 27).

(3)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(4)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).

(5)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(6)  Šis reglamentas nepatenka į 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendime 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas numatytų priemonių taikymo sritį (OL L 64, 2002 3 7, p. 20).

(7)  OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(8)  1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (OL L 176, 1999 7 10, p. 31).

(9)  OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

(10)  2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas 2008/146/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 53, 2008 2 27, p. 1).

(11)  OL L 160, 2011 6 18, p. 21.

(12)  2011 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas 2011/350/ES dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su patikrinimų prie vidaus sienų panaikinimu ir asmenų judėjimu (OL L 160, 2011 6 18, p. 19).


PRIEDAS

Prašymo pateikti informaciją e. laiško šablonas

E. laiško šablonas yra toks:

 

KAM: <institucija, atsakinga už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą, kurią nurodė portalas>

 

NUO: <naudotojo e. pašto adresas>

 

TEMA: Prašymas pateikti informaciją, susijusią su daugybinių tapatybių detektoriumi [raudona sąsaja / balta sąsaja]: <vienas identifikavimo numeris>

Laiško turinys:

Gerbiamoji Ponia / Gerbiamasis Pone,

gautoje formoje buvau raštu informuota (-as) apie galimus su manimi susijusios asmeninės informacijos neatitikimus.

Šie galimi mano tapatybės neatitikimai lėmė, kad buvo sukurta byla, kurios nuorodos numeris yra < vienas identifikavimo numeris >.

Norėčiau paprašyti papildomos informacijos apie šią bylą iki < portalo apskaičiuotos datos> < kalba (1) > šiuo e. pašto adresu.


(1)  Išskleidžiamasis meniu su kiekvienos valstybės narės nustatytais kalbų variantais.


2021 12 1   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 429/72


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/2104

2021 m. rugpjūčio 19 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/817 49 straipsnio 6 dalį nustatomos išsamios interneto portalo veikimo taisyklės

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/817 dėl ES informacinių sistemų sienų ir vizų srityje sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (ES) 2016/399, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1240, (ES) 2018/1726 ir (ES) 2018/1861 bei Tarybos sprendimai 2004/512/EB ir 2008/633/TVR (1), ypač į jo 49 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) 2019/817, kartu su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/818 (2), nustatoma sistema, skirta ES informacinių sistemų sienų, vizų, policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos srityje sąveikumui užtikrinti;

(2)

ši sistema apimą keletą sąveikumo komponentų, kurie yra susiję su didelio kiekio neskelbtinų asmens duomenų tvarkymu. Svarbu, kad asmenys, kurių duomenys tvarkomi naudojant šiuos komponentus, galėtų veiksmingai naudotis savo kaip duomenų subjektų teisėmis, kaip reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (3), Direktyvą (ES) 2016/680 (4) ir Reglamentą (ES) 2018/1725 (5);

(3)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naudotis teise į informaciją, susipažinti su asmens duomenimis, juos ištaisyti, ištrinti ar apriboti jų tvarkymą, Reglamentu (ES) 2019/817 sukuriamas interneto portalas;

(4)

šis interneto portalas turėtų suteikti galimybę asmenims, kurių duomenys tvarkomi per daugybinių tapatybių detektorių ir kurie buvo informuoti apie raudonos arba baltos sąsajos buvimą, gauti informaciją apie valstybės narės kompetentingą instituciją, kuri yra atsakinga už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą;

(5)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas portalo naudotojo ir valstybės narės kompetentingos institucijos, kuri yra atsakinga už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą komunikaciją, interneto portale turėtų būti e. laiško šablonas šiame reglamente nustatytomis kalbomis. Jame taip pat turėtų būti numatyta galimybė pasirinkti atsakymo kalbą (-as);

(6)

siekiant aiškiau apibrėžti su šiuo interneto portalu susijusias pareigas, šiame reglamente turėtų būti nustatytos Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA), Komisijos ir valstybių narių pareigos, susijusios su šiuo interneto portalu;

(7)

siekiant užtikrinti saugų ir sklandų interneto portalo veikimą, šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos taisyklės dėl informacijos saugumo šiame interneto portale. Be to, siekiant užkirsti kelią netinkamam interneto portalo naudojimui, turėtų būti registruojami prieigos prie jo atvejai;

(8)

kadangi Reglamentas (ES) 2019/817 grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 4 straipsniu Danija pranešė apie Reglamento (ES) 2019/817 įgyvendinimą savo nacionalinėje teisėje. Todėl jai šis reglamentas privalomas;

(9)

šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja (6); todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(10)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (7), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (8) 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį;

(11)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (9), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (10) 3 straipsniu;

(12)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (11), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (12) 3 straipsniu;

(13)

Kipro, Bulgarijos, Rumunijos ir Kroatijos atžvilgiu šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 1 dalyje, 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje ir 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje;

(14)

vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę 2021 m. kovo 31 d.;

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Domenas ir prieiga

1.   Interneto portalo naudojamas domeno vardas yra Europos Sąjungos domeno vardas „.europa.eu“.

2.   Interneto portalo aprašymas pateikiamas indeksavimui svarbiausiose viešose paieškos sistemose.

3.   Interneto portalas yra skelbiamas viešai; be oficialiųjų valstybių narių kalbų, jis skelbiamas bent rusų, arabų, japonų, kinų, albanų, bosnių, makedonų, hindi ir turkų kalbomis.

4.   Interneto portale pateikiama Reglamento (ES) 2019/817 47 ir 48 straipsniuose nurodyta informacija, jame veikia paieškos priemonė, padedanti gauti valstybės narės kompetentingos institucijos, atsakingos už raudonos arba baltos sąsajos sukūrimą atlikus rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą, kontaktinius duomenis. Interneto portale taip pat gali būti pateikiama kita informacija, būtina sudaryti palankesnes sąlygas naudotis Reglamento (ES) 2019/817 47 ir 48 straipsniuose nurodytomis teisėmis.

5.   Interneto portalas atitinka Europos Komisijos „Europa“ žiniatinklio vadove nustatytas taisykles, gaires ir informaciją, įskaitant gaires dėl prieinamumo.

6.   Interneto portalas nesudaro galimybių ieškoti valdžios institucijų kontaktinės informacijos per paieškos sistemas ar kitas automatines kontaktinės informacijos rinkimo priemones.

2 straipsnis

Suinteresuotieji subjektai ir pareigos

1.   eu-LISA kuria interneto portalą ir užtikrina jo techninį valdymą (be kita ko, ji teikia jam prieglobą, užtikrina jo veikimą ir priežiūrą), kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/817 49 straipsnio 5 dalyje

2.   Komisija eu-LISA teikia 1 straipsnio 4 dalyje nurodytą interneto portalo turinį, taip pat pateikia visus būtinus pataisymus ar atnaujinimus.

3.   Valstybės narės laiku pateikia institucijų, atsakingų už Reglamento (ES) 2019/817 47 ir 48 straipsniuose nurodytų prašymų nagrinėjimą ir atsakymus į juos, kontaktinę informaciją, kad portalo turinį būtų galima reguliariai įkelti ir atnaujinti, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/817 49 straipsnio 4 dalyje.

4.   Valstybės narės eu-LISA nurodo už peržiūrą ir palaikymą atsakingą bendrąjį kontaktinį centrą.

5.   Tam, kad informacija būtų atnaujinama, atsižvelgiant į galimus pakeitimus ar papildymus, eu-LISA peržiūri pateiktus kontaktinius duomenis ir paprašo valstybių narių peržiūrėti turimą informaciją. Peržiūra atliekama ne rečiau kaip kartą per metus.

6.   Jei duomenys tvarkomi interneto portale, valstybės narės institucijos pagal Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 7 punktą ar Direktyvos (ES) 2016/680 3 straipsnio 8 punktą yra laikomos valdytojomis.

7.   eu-LISA yra duomenų tvarkytoja, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/1725 3 straipsnio 12 punkte, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu interneto portale.

3 straipsnis

Naudotojo sąsaja

1.   Interneto portale pateikiama paieškos priemonė, kuria naudodamiesi naudotojai gali atlikti paiešką, pateikdami už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakingos institucijos, nurodytos Reglamento (ES) 2019/817 34 straipsnio d punkte, nuorodą ir taip gauti tos institucijos kontaktinę informaciją.

2.   Atlikus įvesties duomenų patikimumo ir išsamumo patikrą, interneto portalas pateikia tos institucijos kontaktinius duomenis, kaip numatyta pagal Reglamento (ES) 2019/817 49 straipsnio 3 dalį.

3.   Interneto portalas naudotojui suteikia galimybę pateikti prašymą pateikti informaciją naudojant internetinį e. laiško šabloną ir taip sudaro palankesnes sąlygas bendrauti su institucija, atsakinga už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą. E. laiško šablone pateikiamas laukelis Reglamento (ES) 2019/817 34 straipsnio c punkte nurodytam vienam identifikavimo numeriui, kad institucija galėtų gauti tinkamą informaciją apie sąsajas ir atitinkamus įrašus.

4.   E. laiško šablone pateikiamas standartizuotas prašymas pateikti papildomos informacijos; jis pateikiamas 1 straipsnio 3 dalyje nurodytomis kalbomis. Šis e. laiško šablonas pateikiamas priede. E. laiško šablone taip pat pateikiama galimybė pasirinkti atsakymo kalbą; nurodomos bent dvi kiekvienos valstybės narės pasirinktos kalbos. Naudotojas gali pasirinkti e. laiško šablono kalbą.

5.   Internetu pateikus užpildytą e. laiško šabloną, naudotojui išsiunčiamas automatinis e. laiškas apie gavimą, kuriame pateikiami institucijos, atsakingos už tolesnius su šiuo prašymu susijusius veiksmus, kontaktiniai duomenys; jis asmeniui suteikia galimybę naudotis teisėmis pagal Reglamento (ES) 2019/817 48 straipsnio 1 dalį.

4 straipsnis

Turinio valdymas

1.   Interneto portalas užtikrina, kad svetainės puslapiai su informacija visuomenei bei paieškos priemone ir svetainės puslapiai, leidžiantys naudotojui gauti už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakingos institucijos kontaktinius duomenis, būtų atkirti.

2.   Tam, kad eu-LISA galėtų valdyti turinį, interneto portalas turi saugią administravimo sąsają. Kiekviena prieiga prie šios sąsajos ir atlikti pakeitimai registruojami pagal 7 straipsnį.

3.   Administravimo sąsaja eu-LISA suteikia teises papildyti, pakeisti ir pašalinti interneto portalo turinį. Ši sąsaja jokiomis aplinkybėmis eu-LISA nesuteikia prieigos prie trečiųjų šalių piliečių duomenų, saugomų ES informacinėse sistemose.

4.   Turinio valdymui užtikrinama tokios konfigūracijos darbinė sistema, kurioje būtų galima parengti visus pakeitimus, juos peržiūrėti ir paskelbti internetinėje sistemoje nustatytu metu. Darbinėje sistemoje taip pat įdiegiamos priemonės, leidžiančios lengviau valdyti turinį ir peržiūrėti pakeitimų rezultatus.

5 straipsnis

Saugumo aspektai

1.   Interneto portalas kuriamas ir diegiamas taip, kad būtų užtikrintas paslaugų konfidencialumas, vientisumas, prieinamumas ir atsakomybė už atliktus veiksmus, taikant bent šiuos programų saugumo principus:

a)

pakopinė apsauga (numatant kelių lygmenų saugumo mechanizmus);

b)

aiškus saugumo modelis (pagal kurį apibrėžiama, kas leidžiama, o visa kita atmetama);

c)

saugi triktis (saugus klaidų tvarkymas);

d)

minimaliosios prieigos teisės;

e)

saugumo sistemos supaprastinimas (vengiant sudėtingų struktūrų, kai paprastesnė struktūra veiktų sparčiau ir paprasčiau);

f)

įsibrovimo atvejų nustatymas ir prevencija (visos su saugumu susijusios informacijos registravimas ir valdymas), aktyviai tikrinant interneto portalo informacijos ir valstybių narių kontaktinių duomenų apsaugą nuo kibernetinių išpuolių ir informacijos nutekėjimo;

g)

nepasitikėjimas infrastruktūra (reikalingas kiekvieno veiksmo, kurį atlieka susijusios informacinės sistemos, tapatumo nustatymas ir leidimo suteikimas);

h)

nepasitikėjimas paslaugomis (nepasitikima jokiomis išorės sistemomis);

i)

standartiniai saugumo nustatymai (programinės įrangos ir operacinių sistemų aplinka turi būti sustiprinta vadovaujantis geriausios praktikos pavyzdžiais ir sektoriaus standartais).

2.   Interneto portalas kuriamas ir diegiamas taip, kad būtų užtikrintas registruotų įrašų prieinamumas ir vientisumas.

3.   Siekiant užtikrinti saugumą ir duomenų apsaugą, interneto portale pateikiamas pranešimas, informuojantis naudotojus apie naudojimosi interneto portalu taisykles ir pasekmes dėl pateiktos neteisingos informacijos. Pranešime pateikiama sutikimo su interneto portalo naudojimo taisyklėmis forma, kurią naudotojas turi pateikti, kad jam būtų leidžiama naudotis interneto portalu.

Techninis ir organizacinis interneto portalo įgyvendinimas atitinka saugumo, veiklos tęstinumo ir veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių planus, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/817 42 straipsnio 3 dalyje.

6 straipsnis

Duomenų apsauga ir duomenų subjekto teisės

1.   Interneto portalas atitinka Reglamente (ES) 2016/679, Reglamente (ES) 2018/1725 ir Direktyvoje (ES) 2016/680 nustatytas duomenų apsaugos taisykles.

2.   Interneto portale pateikiamas pranešimas dėl privatumo. Su juo galima susipažinti paspaudus specialią nuorodą. Jis taip pat pasiekiamas iš kiekvieno interneto portalo puslapio. Jis turi būti aiškus ir suprantamas.

7 straipsnis

Įrašai

1.   Nedarant poveikio įrašams raštu, nurodytiems Reglamento (ES) 2019/817 48 straipsnio 10 dalyje, visi prieigos prie interneto portalo atvejai registruojami įrašuose su tokia informacija:

a)

sistemos, kurią naudojo prašymą pateikęs asmuo, IP adresas;

b)

prašymo data ir laikas;

c)

techninė informacija apie prašymams teikti naudotą aplinką, pvz., įrenginio tipas, operacinės sistemos versija, naršyklės modelis ir versija.

2.   Užregistruota informacija naudojama tik statistikos tikslais ir interneto portalo naudojimui stebėti siekiant užkirsti kelią bet kokiam netinkamam naudojimui.

3.   Prieigos prie interneto portalo administravimo sąsajos atveju, be 1 dalyje nurodytų duomenų, registruojami šie duomenys:

a)

naudotojo, kuris prisijungia prie administravimo sąsajos, identifikavimo duomenys;

b)

interneto portale atlikti veiksmai (turinio papildymas, pakeitimas ar pašalinimas).

4.   Naudojant interneto portalą gali būti registruojama papildoma anoniminė techninė informacija, kad būtų optimizuotas jo naudojimas ir veikimas, su sąlyga, kad tai nėra asmens duomenys.

5.   Pagal 1 ir 3 dalis užregistruota informacija saugoma ne ilgiau kaip dvejus metus.

6.   eu-LISA saugo visų interneto portale atliekamų duomenų tvarkymo operacijų registracijos įrašus.

7.   eu-LISA, valstybių narių institucijos ir Sąjungos agentūros sudaro sąrašą darbuotojų, turinčių įgaliojimus susipažinti su interneto portalo duomenų tvarkymo operacijų įrašais.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. rugpjūčio 19 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 135, 2019 5 22, p. 27.

(2)  2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/818 dėl ES informacinių sistemų policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos srityje sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2018/1726, (ES) 2018/1862 ir (ES) 2019/816 (OL L 135, 2019 5 22, p. 85).

(3)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(4)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).

(5)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(6)  Šis reglamentas nepatenka į 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendime 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas numatytų priemonių taikymo sritį (OL L 64, 2002 3 7, p. 20).

(7)  OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(8)  1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (OL L 176, 1999 7 10, p. 31).

(9)  OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

(10)  2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas 2008/146/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 53, 2008 2 27, p. 1).

(11)  OL L 160, 2011 6 18, p. 21.

(12)  2011 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas 2011/350/ES dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su patikrinimų prie vidaus sienų panaikinimu ir asmenų judėjimu (OL L 160, 2011 6 18, p. 19).


PRIEDAS

Prašymo pateikti informaciją e. laiško šablonas

E. laiško šablonas yra toks:

KAM: <institucija, atsakinga už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą, kurią nurodė portalas>

NUO: <naudotojo e. pašto adresas>

TEMA: Prašymas pateikti informaciją, susijusią su daugybinių tapatybių detektoriumi [raudona sąsaja/balta sąsaja]: <vienas identifikavimo numeris>

Laiško turinys:

Gerbiamoji Ponia/Gerbiamasis Pone,

gautoje formoje buvau raštu informuota (-as) apie galimus su manimi susijusios asmeninės informacijos neatitikimus.

Šie galimi mano tapatybės neatitikimai lėmė, kad buvo sukurta byla, kurios nuorodos numeris yra < vienas identifikavimo numeris >.

Norėčiau paprašyti papildomos informacijos apie šią bylą iki < portalo apskaičiuotos datos> < kalba (1) > šiuo e. pašto adresu.


(1)  Išskleidžiamasis meniu su kiekvienos valstybės narės nustatytais kalbų variantais.


2021 12 1   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 429/79


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/2105

2021 m. rugsėjo 28 d.

kuriuo nustatoma socialinių išlaidų ataskaitų teikimo metodika ir taip papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (1), ypač į jo 29 straipsnio 4 dalies b punktą ir 33 straipsnį,

kadangi:

(1)

ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (toliau – priemonės) tikslas yra teikti veiksmingą ir svarią finansinę paramą, kad būtų paspartintas tvarių reformų ir susijusių viešųjų investicijų įgyvendinimas valstybėse narėse. Priemonė naudojama kaip specialus instrumentas, kuriuo mažinamas COVID-19 krizės neigiamas socialinis ir ekonominis poveikis ir neigiami padariniai Sąjungoje;

(2)

ja remiamas ekonomikos bei socialinis atsigavimas ir, be kita ko, padedama kovoti su skurdu, nelygybe, spręsti nedarbo problemą, kurti aukštos kokybės stabilias darbo vietas, didinti sveikatos priežiūros pajėgumus ir kurti naujai kartai skirtas geresnes politikos priemones, įskaitant švietimo ir mokymo sričių;

(3)

taikant priemonę visų pirma bus padedama valstybėms narėms įgyvendinti priemones pagal Europos socialinių teisių ramstį, taip pat pagal ES iniciatyvas užimtumo, švietimo, sveikatos ir socialinėse srityse, ypač Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą (2), Rekomendaciją dėl veiksmingos aktyvios paramos užimtumui po COVID-19 sukeltos krizės (EASE) (3), Komunikatą dėl jaunimo užimtumo rėmimo (4) ir Rekomendaciją „Tiltas į darbo rinką. Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva“ (5), Rekomendaciją dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo (6), Rekomendaciją dėl Europos vaiko garantijų sistemos (7), 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją (8), Europos įgūdžių darbotvarkę, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo (9), Europos švietimo erdvę (10) ir Skaitmeninio švietimo veiksmų planą (11), 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planą (12), ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginį planą (13), 2020–2025 m. lyčių lygybės strategiją (14), 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategiją (15), Komunikatą dėl Europos sveikatos sąjungos kūrimo (16), ES vaistų strategiją (17) ir Europos kovos su vėžiu planą (18);

(4)

atsižvelgiant į tai, svarbu gebėti teikti ataskaitas apie pagal priemonę finansuojamas reformas ir investicijas, kurios apima socialinį aspektą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 29 straipsnio 4 dalies b punktą Komisija turi apibrėžti pagal priemonę numatytų socialinių išlaidų, įskaitant išlaidų, skirtų vaikams ir jaunimui, ataskaitų teikimo metodiką;

(5)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 31 straipsnio 3 dalies c punktą Komisijos metinėje ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų būti pateikiama informacija apie išlaidas, kurios pagal priemonę finansuojamos pagal to reglamento 3 straipsnyje nurodytus šešis ramsčius, apimant socialines išlaidas, įskaitant išlaidas, skirtas vaikams ir jaunimui;

(6)

metodika turėtų apimti du veiksmus: pirma, Komisija, prireikus pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare, turėtų susieti kiekvieną į tos valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktą reformą ir investiciją, apimančią svarbų socialinį aspektą, su viena iš devynių socialinės politikos sričių, kurios priskiriamos keturioms platesnėms socialinėms kategorijoms, nustatytoms priede; antra, kiekviena socialinio pobūdžio priemonė, kurią taikant skiriama dėmesio vaikams bei jaunimui ir lyčių lygybei, kadangi Reglamente (ES) 2021/241 akcentuojamas lyčių lygybės klausimas, turėtų būti pažymima, kad būtų galima atskirai pranešti apie išlaidas, skirtas atitinkamai vaikams bei jaunimui ir lyčių lygybei;

(7)

atsižvelgiant į tai, kad socialinių išlaidų metodika turėtų būti parengta naudoti nuo 2021 m. gruodžio 31 d., ir siekiant užtikrinti greitą šiuo reglamentu numatytų priemonių taikymą, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Metodikos nustatymas

1.   Pagal priemonę finansuojamų socialinių išlaidų, įskaitant išlaidas, skirtas vaikams bei jaunimui ir lyčių lygybei, ataskaitų teikimo metodika grindžiama numatomomis išlaidomis, pateikiamomis patvirtintuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, ir 2, 3 bei 4 dalyse nustatytais veiksmais.

2.   Reformos ir investicijos, apimančios svarbų socialinį aspektą, susiejamos su viena iš devynių socialinės politikos sričių, kurios nustatytos priede. Kiekviena socialinės politikos sritis susiejama su platesne socialine kategorija. Reforma ar investicija gali būti susieta tik su viena socialinės politikos sritimi, taigi, su viena socialine kategorija.

3.   Kiekviena socialinio pobūdžio priemonė, kurią taikant skiriama dėmesio vaikams bei jaunimui, pažymima, kad paskui būtų galima atskirai pranešti apie pagal priemonę finansuojamas išlaidas vaikams ir jaunimui.

4.   Kiekviena socialinio pobūdžio priemonė, kurią taikant skiriama dėmesio lyčių lygybei, pažymima, kad paskui būtų galima atskirai pranešti apie pagal priemonę finansuojamas išlaidas lyčių lygybei.

5.   Socialinės politikos sritys bei socialinės kategorijos ir žymos, kuriomis pažymimos socialinio pobūdžio priemonės, kurias taikant skiriama dėmesio vaikams bei jaunimui ir lyčių lygybei, kaip nurodyta 2, 3 ir 4 dalyse, nustatytos priede.

6.   Komisija šią metodiką taiko rengdama metinę ataskaitą, nurodytą Reglamento (ES) 2021/241 31 straipsnio 3 dalyje, kad pateiktų informaciją apie pagal priemonę finansuojamas socialines išlaidas, įskaitant išlaidas, skirtas vaikams bei jaunimui ir lyčių lygybei.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. rugsėjo 28 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 57, 2021 2 18, p. 17.

(2)  (COM(2021) 102 final, 2021 3 4).

(3)  2021 m. kovo 4 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2021/402 dėl veiksmingos aktyvios paramos užimtumui po COVID-19 sukeltos krizės (EASE) (OL L 80, 2021 3 8, p. 1).

(4)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. „Jaunimo užimtumo rėmimas. Tiltas jaunai kartai į darbo rinką“ (COM(2020) 276 final, 2020 7 1).

(5)  2020 m. spalio 30 d. Tarybos rekomendacija „Tiltas į darbo rinką. Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva“, kuria pakeičiama 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendacija dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo (OL C 372, 4.11.2020, p. 1).

(6)  2020 m. lapkričio 24 d. Tarybos rekomendacija dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo (OL C 417, 2.12.2020, p. 1).

(7)  Laukiama, kol priims Taryba (COM(2021) 137 final, 2021 3 24).

(8)  (COM(2021) 101 final, 2021 3 3).

(9)  (COM(2020) 274 final, 2020 7 1).

(10)  Tarybos rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) (OL C 66, 26.2.2021, p. 1).

(11)  (COM(2020) 624 final, 2020 9 30).

(12)  (COM(2020) 565 final, 2020 9 18).

(13)  (COM(2020) 620 final, 2020 10 7).

(14)  (COM(2020) 152 final, 2020 3 5).

(15)  (COM(2020) 698 final, 2020 11 12).

(16)  (COM(2020) 724 final, 2020 11 11).

(17)  (COM(2020) 761 final, 2020 11 25).

(18)  (COM(2021) 44 final, 2021 2 3).


PRIEDAS

Socialinių išlaidų, įskaitant išlaidų, skirtų vaikams bei jaunimui ir lyčių lygybei, ataskaitų teikimo metodika

1.   

Komisija susieja kiekvieną priemonę, apimančią svarbų socialinį aspektą, su viena iš toliau nurodytų devynių socialinės politikos sričių:

Devynios politikos sritys pagal keturias pagrindines socialines kategorijas

Socialinė kategorija „Užimtumas ir įgūdžiai“

1.

Suaugusiųjų mokymasis, įskaitant tęstinį profesinį rengimą ir mokymą; įgūdžių pripažinimas ir patvirtinimas

2.

Užimtumo rėmimas ir darbo vietų kūrimas, įskaitant įdarbinimo paskatas ir paskatas keisti darbą bei paramą savarankiškai veiklai

3.

Darbo rinkos institucijų, įskaitant infrastruktūros, užimtumo tarnybų ir įgūdžių poreikio prognozavimo tarnybų bei darbo inspekcijų, modernizavimas; užimtumo apsauga ir organizavimas; socialinis dialogas ir darbo užmokesčio nustatymo mechanizmas; darbo vietų pritaikymas

Socialinė kategorija „Švietimas ir vaikų priežiūra“

4.

Ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra: pasiekiamumas, įperkamumas, kokybė ir įtraukumas, įskaitant skaitmenizaciją ir infrastruktūrą

5.

Bendrasis lavinimas, profesinis rengimas ir aukštasis mokslas: pasiekiamumas, įperkamumas, kokybė ir įtraukumas, įskaitant skaitmenizaciją ir infrastruktūrą

Socialinė kategorija „Sveikata ir ilgalaikė priežiūra“

6.

Sveikatos priežiūra: atsparumas, tvarumas, adekvatumas, prieinamumas, pasiekiamumas, įperkamumas ir kokybė, įskaitant skaitmenizaciją ir infrastruktūrą

7.

Ilgalaikė priežiūra: atsparumas, tvarumas, adekvatumas, prieinamumas, pasiekiamumas, įperkamumas ir kokybė, įskaitant skaitmenizaciją ir infrastruktūrą

Socialinė kategorija „Socialinės politikos priemonės“

8.

Socialinis būstas ir kita socialinė infrastruktūra

9.

Socialinė apsauga, įskaitant socialines paslaugas ir pažeidžiamų grupių integraciją

2.   

Kiekvieną socialinio pobūdžio priemonę, kurią taikant skiriama dėmesio vaikams ir jaunimui, Komisija pažymi žyma, kad būtų galima atskirai pranešti apie pagal priemonę finansuojamas išlaidas, skirtas vaikams ir jaunimui.

3.   

Kiekvieną socialinio pobūdžio priemonę, kurią taikant skiriama dėmesio lyčių lygybei, Komisija pažymi žyma, kad būtų galima atskirai pranešti apie pagal priemonę finansuojamas išlaidas, skirtas lyčių lygybei.


2021 12 1   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 429/83


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/2106

2021 m. rugsėjo 28 d.

kuriuo nustatomi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinės bendri rodikliai, išsamiai apibrėžiami jos elementai ir taip papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (1), ypač į jo 29 straipsnio 4 dalies a punktą ir 30 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (toliau – priemonės) tikslas yra teikti veiksmingą ir svarią finansinę paramą, kad būtų paspartintas tvarių reformų ir susijusių viešųjų investicijų įgyvendinimas valstybėse narėse. Ši priemonė yra specialus instrumentas, kuriuo mažinamas COVID-19 krizės neigiamas poveikis ir neigiami padariniai Sąjungoje;

(2)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 29 straipsnį priemonės įgyvendinimas turi būti stebimas ir vertinamas remiantis bendrais rodikliais. Šie rodikliai naudotini priemonės įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant Reglamento (ES) 2021/241 4 straipsnyje nurodytų bendrųjų ir konkrečių tikslų, ataskaitoms teikti, taip pat priemonės stebėsenos ir vertinimo tikslais. Valstybės narės turi informuoti Komisiją apie bendrus rodiklius;

(3)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 30 straipsnį priemonės atsiskaitymo už veiklą sistemos funkciją turi atlikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinė (toliau – suvestinė). Toje suvestinėje turi būti parodoma valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažanga, susijusi su kiekvienu iš šešių priemonės taikymo srities ramsčių, nurodytų to reglamento 3 straipsnyje, ir su bendrais rodikliais. Suvestinė turi būti viešai skelbiama interneto svetainėje arba interneto portale ir kas pusmetį atnaujinama;

(4)

Reglamento (ES) 2021/241 29 ir 30 straipsniai yra glaudžiai susiję, kadangi bendri rodikliai sudarys didelę suvestinės turinio dalį, kaip numatyta Reglamento (ES) 2021/241 30 straipsnio 3 dalyje. Siekiant užtikrinti tų nuostatų, kurios turėtų įsigalioti vienu metu, tarpusavio nuoseklumą, valstybėms narėms sudaryti sąlygas visapusiškai apžvelgti taikomus ataskaitų teikimo reikalavimus ir palengvinti to reglamento taikymą, nuostatas, kuriomis papildomi tie straipsniai, būtina išdėstyti viename deleguotajame reglamente;

(5)

suvestinės paskirtis – skaidriai teikti apibendrintą informaciją apie priemonės ir atitinkamais Tarybos įgyvendinimo sprendimais patvirtintų nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą. Ji turi tapti Reglamento (ES) 2021/241 26 straipsnyje nurodyto Europos Parlamento ir Komisijos dialogo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo klausimu pagrindu;

(6)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 27 straipsnį valstybės narės Europos semestro kontekste du kartus per metus turi informuoti apie pažangą, padarytą įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, ir apie bendrus rodiklius. Siekiant, kad suvestinėje būtų pateikiami naujausi turimi duomenys ir visų valstybių narių duomenys būtų atnaujinami pagal tą patį tvarkaraštį, taip užtikrinant vienodas sąlygas, visos valstybės narės tokias ataskaitas turėtų pateikti tuo pačiu metu, derindamos su Europos semestro tvarkaraščiu;

(7)

priede pateiktas bendrų rodiklių sąrašas skirtas visiems ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams, tačiau valstybė narė informaciją apie konkretų bendrą rodiklį turi pranešti tik tuo atveju, jei jos plane yra atitinkamų priemonių. Bendro rodiklio neaktualumo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui klausimą turėtų aptarti Komisija ir atitinkama valstybė narė. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas bendras rodiklis paprastai aktualus daugumai valstybių narių, numatoma, kad kiekviena valstybė narė turėtų pateikti informaciją apie daugumą rodiklių;

(8)

bendri rodikliai turėtų būti apibrėžti pakankamai išsamiai, kad būtų užtikrinamas valstybių narių renkamų duomenų palyginamumas ir kad tuos duomenis būtų galima apibendrinti, siekiant parodyti priemonės įgyvendinimo padėtį Sąjungos lygmeniu. Atskiros valstybės narės bendri rodikliai turėtų būti teikiami santykiniais dydžiais, be kita ko, remiantis Eurostato duomenims, kad valstybės narės dėl skirtingo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų dydžio ar pobūdžio nebūtų tarpusavyje lyginamos klaidingai;

(9)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 28 straipsnį Komisija ir atitinkamos valstybės narės turi skatinti priemonės sąveiką su kitomis Sąjungos programomis bei priemonėmis ir užtikrinti veiksmingą jų tarpusavio koordinavimą. Todėl į suvestinę įtraukti rodikliai turėtų kuo labiau derėti su kitiems Sąjungos fondams taikomais rodikliais;

(10)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 29 straipsnį įgyvendinimo stebėsena turi būti tikslinga ir proporcinga pagal priemonę vykdomai veiklai. Taigi, Komisijos atsiskaitymo už veiklą sistema turėtų būti užtikrinama, kad veiklos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams turėtų būti nustatyti proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai;

(11)

kitus suvestinės elementus turėtų parengti Komisija, remdamasi informacija, gaunama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų ir priemonės įgyvendinimo stebėsenos metu. Tai turėtų užtikrinti duomenų palyginamumą;

(12)

atsižvelgiant į tai, kad suvestinė turėtų būti parengta naudoti nuo 2021 m. gruodžio 31 d., ir siekiant užtikrinti greitą šiuo reglamentu numatytų priemonių taikymą, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinės turinys ir bendrų rodiklių sąrašas

Suvestinėje parodoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažanga, susijusi su kiekvienu iš šešių ramsčių, kurie nurodyti Reglamento (ES) 2021/241 3 straipsnyje; ši pažanga visų pirma turi būti vertinama pagal:

a)

tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimą, parodantį Tarybos įgyvendinimo sprendimuose nustatytų reformų ir investicijų įgyvendinimą, išvardijant sėkmingai pasiektas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, nurodant jų skaičių ir procentą nuo tuose Tarybos įgyvendinimo sprendimuose nustatytų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių bendro skaičiaus. Taip pat galima pranešti, kaip tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimas padeda įgyvendinti susijusias konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas,

b)

pagal priemonę finansuojamas išlaidas, taip pat ir pagal kiekvieną iš Reglamento (ES) 2021/241 3 straipsnyje nurodytų ramsčių, įtraukiant socialines išlaidas pagal metodiką, kuri apibrėžta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2021/2105 (2), remiantis numatomų išlaidų, pateikiamų patvirtintuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, suskirstymu,

c)

kiekvieno ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo padėtį,

d)

finansinių įnašų ir paskolų išmokėjimo pažangą,

e)

į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktų priemonių temines analizes ir pavyzdžius, iliustruojančius įgyvendinimo pažangą, susijusią su visais šešiais ramsčiais,

f)

priede nustatytus bendrus rodiklius, kurie turi būti naudojami teikiant pažangos ataskaitas ir stebint bei vertinant, kaip taikant priemonę siekiama bendrųjų ir konkrečių tikslų.

2 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1.   Siekiant, kad suvestinė ir bendri rodikliai du kartus per metus būtų nuosekliai ir vienodai atnaujinami, visos valstybės narės Europos semestro kontekste du kartus per metus informuoja apie pažangą, padarytą įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, įskaitant veiklos susitarimus, ir apie bendrus rodiklius.

2.   Pažangos, padarytos įgyvendinant valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, ataskaitos kasmet paprastai turi būti pateikiamos iki balandžio mėn. vidurio ir spalio mėn. pradžios ir ne vėliau kaip atitinkamai balandžio 30 d. ir spalio 15 d. Ataskaitinis laikotarpis apima visą plano įgyvendinimo laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d., kai taikytina.

3.   Atnaujinti bendrų rodiklių duomenys kasmet pateikiami iki vasario 28 d. ir rugpjūčio 31 d. Ataskaitinis laikotarpis apima visą plano įgyvendinimo laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d., kai taikytina, iki atitinkamų galutinių terminų kiekvienų metų gruodžio 31 d. ir birželio 30 d.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. rugsėjo 28 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 57, 2021 2 18, p. 17.

(2)  2021 m. rugsėjo 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2105, kuriuo nustatoma socialinių išlaidų ataskaitų teikimo metodika ir taip papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 79).


PRIEDAS

Bendrų rodiklių sąrašas

Bendri rodikliai parodys į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktų reformų ir investicijų įgyvendinimo pažangą, daromą siekiant priemonės tikslų. Vienos priemonės duomenys gali būti naudojami nustatant keletą bendrų rodiklių. Jeigu į tam tikros valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą neįtraukta jokia priemonė, kurios duomenys būtų naudojami kuriam nors iš toliau nurodytų rodiklių nustatyti, valstybė narė turėtų šį klausimą aptarti su Komisija, kad galėtų nuspręsti, ar apie tą rodiklį pranešti kaip apie netaikomą.

Numeris

Su EGADP parama susijęs bendras rodiklis

EGADP ramsčiai

Paaiškinimas

Matavimo vienetas

1

Per metus sutaupytas pirminės energijos suvartojimo kiekis

1 ramstis

3 ramstis

Remiamų subjektų bendras metinis pirminės energijos suvartojimo kiekio sumažinimas naudojantis parama, teikiama pagal priemonę taikomomis priemonėmis. Pradinė vertė yra metinis pirminės energijos suvartojimo kiekis iki intervencinės priemonės taikymo, o pasiekta vertė – metinis pirminės energijos suvartojimo kiekis per metus po to, kai pradėta taikyti intervencinė priemonė. Kad būtų galima apskaičiuoti tas vertes, pastatams taikomos intervencinės priemonės turi būti pakankamai dokumentuojamos, pavyzdžiui, naudojantis energinio naudingumo sertifikatais arba kitomis stebėsenos sistemomis laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/31/ES (1) (Pastatų energinio naudingumo direktyvos) 10 straipsnio 6 dalyje nustatytų kriterijų. Kalbant apie įmonių procesus, metinis pirminės energijos suvartojimo kiekis turi būti dokumentuojamas remiantis energijos vartojimo auditais pagal Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2012/27/ES (2) (Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos) 8 straipsnį arba kitomis atitinkamomis techninėmis specifikacijomis.

Viešieji pastatai – valdžios institucijoms ir ne pelno organizacijoms, jei tokie subjektai siekia visuotinės svarbos tikslų, pavyzdžiui, švietimo, sveikatos, aplinkos ir transporto srityse, priklausantys pastatai. Tai gali būti viešojo administravimo institucijų, mokyklų, ligoninių ir kt. pastatai.

MWh per metus

2

Įdiegti papildomi atsinaujinančiosios energijos veikimo pajėgumai

1 ramstis

3 ramstis

Naudojant paramą, teikiamą pagal priemonę taikomomis priemonėmis, įrengti papildomi atsinaujinančiosios energijos veikimo pajėgumai, kurie veikia (t. y. yra prijungti prie tinklo, jei taikytina, ir visiškai parengti gaminti energiją arba ją jau gamina). Gamybos pajėgumai – grynoji didžiausia elektros energijos galia, kaip apibrėžta Eurostato (3).

Atsinaujinančioji energija apibrėžiama kaip „atsinaujinančiųjų neiškastinių išteklių energija, būtent, vėjo, saulės (šilumos ir fotoelektros) energija, geoterminė energija, aplinkos energija, potvynių, bangų ir kitokia vandenynų energija, hidroenergija, energija iš biomasės, sąvartynų dujų, nuotekų valymo įrenginių dujų ir biodujų“ (žr. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 (4)). Rodikliu taip pat turi būti įvertinami elektrolizerio vandenilio gamybos pajėgumai, sukurti naudojantis parama, teikiama pagal priemonę taikomomis priemonėmis. Rodiklio duomenys apie: i) atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus; ii) elektrolizerio vandenilio gamybos pajėgumus renkami ir pranešami atskirai.

MW

3

Alternatyviųjų degalų infrastruktūra (degalų papildymo punktai/įkrovimo prieigos)

1 ramstis

3 ramstis

Netaršių transporto priemonių degalų papildymo punktų/įkrovimo prieigų (naujų ar atnaujintų), remiamų pagal priemonę taikomomis priemonėmis, skaičius.

Įkrovimo prieiga apibrėžiama kaip elektros energija varomų transporto priemonių sąsaja, per kurią galima vienu metu įkrauti vieną elektros energija varomą transporto priemonę, arba sąsaja, kurioje vienu metu galima sukeisti vienos elektros energija varomos transporto priemonės akumuliatorių. Degalų papildymo punktas apibrėžiamas kaip alternatyviųjų degalų tiekimui skirta degalų papildymo infrastruktūra, naudojant stacionarius arba mobilius įrenginius.

Prie alternatyviųjų degalų, naudojamų tiekiant energiją transportui, priskiriami degalai arba energijos šaltiniai, kurie bent iš dalies pakeičia degalus, gaunamus iš iškastinės naftos šaltinių, ir kurie gali padėti mažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro bei atitinka Direktyvą (ES) 2018/2001 (5).

Rodiklio duomenys apie: i) įkrovimo prieigas; ii) degalų papildymo punktus renkami ir pranešami atskirai. Pranešant degalų papildymo punktų rodiklį, atskirai nurodomi: iii) vandenilio degalų papildymo punktai.

Degalų papildymo punktų/įkrovimo prieigų skaičius

4

Gyventojai, galintys pasinaudoti apsaugos nuo potvynių, miškų gaisrų ir kitų su klimatu susijusių gaivalinių nelaimių priemonėmis

1 ramstis

4 ramstis

Gyventojai, gyvenantys vietovėse, kuriose naudojantis parama, teikiama pagal priemonę taikomomis priemonėmis, įdiegta arba iš esmės atnaujinta apsaugos infrastruktūra (įskaitant žaliąją infrastruktūrą ir gamtos procesais pagrįstus prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimus), siekiant sumažinti pažeidžiamumą, susijusį su potvyniais, miškų gaisrais ir su kitomis gaivalinėmis nelaimėmis susijusiais pavojais (audromis, sausromis, karščio bangomis). Rodiklis turėtų apimti didelės rizikos zonose aiškiai lokalizuotas apsaugos priemones, kuriomis, kitaip nei nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu įdiegtomis bendresnio pobūdžio priemonėmis, tiesiogiai šalinama konkreti rizika. Kalbant apie potvynius, rodiklis turėtų nurodyti nuolatinių gyventojų, kuriems gresia rizika, skaičių.

Asmenų skaičius

5

Papildomi būstai, turintys itin didelio pralaidumo tinklais teikiamą interneto prieigą

2 ramstis

4 ramstis

Būstų, turinčių prieigą prie itin didelio pralaidumo tinklų, kaip apibrėžta BEREC gairėse dėl itin didelio pralaidumo tinklų (BoR(20) 165 (6)), kurie iki suteikiant paramą pagal priemonę taikomomis priemonėmis turėjo tik prieigą prie lėtesnių jungčių arba visai neturėjo prieigos prie interneto, bendras skaičius. Taip pat atsižvelgiama į 5G tinklo aprėptį ir padidinimą iki gigabitinės spartos. Geresnė interneto prieiga turi būti tiesioginis paramos, teikiamos pagal priemonę taikomomis priemonėmis, panaudojimo rezultatas. Šiuo rodikliu nustatomas būstų, kurie turi prieigos galimybę, o ne būstų, kurie ja iš tikrųjų naudojasi, skaičius.

Būstas apibrėžiamas kaip kambarys arba kambarių grupė, įrengti ilgalaikiam naudojimui skirtame pastate arba struktūriškai atskiroje jo dalyje, kurie (…) skirti gyventi vienam privačiam namų ūkiui ištisus metus (7) (žr. Komisijos tarnybos Eurostato interneto svetainę).

Į rodiklį neįtraukiami kolektyviniai būstai, kaip antai ligoninės, senelių namai, globos namai, kalėjimai, kareivinės, religinės institucijos, pensionai, darbininkų nakvynės namai ir kt.

Būstų skaičius

6

Įmonės, kurioms teikiama parama skaitmeniniams produktams, paslaugoms ir taikymo procesams kurti arba pritaikyti

2 ramstis

3 ramstis

Įmonių, kurioms pagal priemonę taikomomis priemonėmis teikiama parama naujoms arba iš esmės patobulintoms paslaugoms, produktams ir procesams, grindžiamiems skaitmeninėmis technologijomis, kurti arba pritaikyti, skaičius. Tokios technologijos apima pažangias skaitmenines technologijas, kaip antai automatizavimą, dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, blokų grandinę, debesijos ir tinklo paribio infrastruktūras, duomenų erdves, kvantinę ir našiąją kompiuteriją. Esminiai patobulinimai apima tik naujas funkcijas. Todėl turi būti atskirai renkama informacija apie: i) įmones, kurioms teikiama parama skaitmeninėms technologijoms ir sprendimams kurti, ir ii) įmones, kurioms teikiama parama skaitmeniniams sprendimams, skirtiems tų įmonių paslaugoms, produktams ar procesams transformuoti, pritaikyti. Informacija taip pat turi būti renkama pagal įmonės dydį.

Ta pati įmonė skaičiuojama vieną kartą, nepriklausomai nuo to, kiek kartų jai suteikta skaitmenizavimo parama pagal priemonę taikomomis priemonėmis.

Įmonė ir įmonių skirstymas pagal dydį nustatomas vadovaujantis 9 rodikliui nustatyta apibrėžtimi.

Įmonių skaičius

7

Naujų ir patobulintų viešųjų skaitmeninių paslaugų, produktų ir procesų naudotojai

2 ramstis

5 ramstis

Naudojantis pagal priemonę teikiamų priemonių parama sukurtų naujų arba iš esmės patobulintų skaitmeninių viešųjų paslaugų, produktų ir procesų naudotojų skaičius. Esminiai patobulinimai apima tik naujas funkcijas. Rodiklis bazinį dydį „0“ turi turėti tik tuo atveju, jei skaitmeninė paslauga, produktas arba procesas yra naujas. Naudotojai – naudojantis pagal priemonę teikiamų priemonių parama sukurtų naujų arba patobulintų viešųjų paslaugų ir produktų klientai, taip pat viešosios institucijos darbuotojai, naudojantys su pagal priemonę taikomų priemonių parama sukurtus naujus arba iš esmės patobulintus skaitmeninius procesus. Jeigu nėra galimybės nustatyti atskirų asmenų, to paties kliento, kuris naudojasi tam tikra internetine paslauga, pakartotinis priskaičiavimas nelaikomas dvigubu skaičiavimu.

Naudotojų skaičius per metus

8

Paramą gavusiose mokslinių tyrimų įstaigose dirbantys mokslininkai

3 ramstis

Mokslininkų, kurie tiesiogiai pagal savo veiklos kryptį naudoja viešąją arba privačią mokslinių tyrimų infrastruktūrą ar įrangą, kuriai skirta pagal priemonę taikomų priemonių parama. Rodiklis vertinamas metiniais etato ekvivalentais, apskaičiuotais pagal 2015 m. EBPO Fraskačio vadove pateiktą metodiką.

Parama turi būti naudojama mokslinių tyrimų infrastruktūrai arba mokslinių tyrimų įrangos kokybei gerinti. Pakeitimai, nesusiję su kokybės gerinimu, pvz., priežiūra, neįtraukiami.

Į rodiklį neįtraukiami nei mokslinių tyrimų ir plėtros srities laisvos pareigybės, nei šios srities pagalbiniai darbuotojai (t. y. pareigybės, kurios nėra tiesiogiai susijusios su mokslinių tyrimų ir plėtros veikla).

Mokslinių tyrimų ir plėtros darbuotojų metinis etato ekvivalentas nustatomas kaip mokslinių tyrimų ir plėtros srityje faktiškai dirbtų valandų skaičius kalendoriniais metais, padalintas iš viso tuo pačiu laikotarpiu vieno asmens arba grupės įprastai dirbtų valandų skaičiaus. Vienam asmeniui kas pusmetį paprastai negali tekti daugiau kaip vienas mokslinių tyrimų ir plėtros etato ekvivalentas. Įprastai dirbtų valandų skaičius nustatomas remiantis norminiu ir (arba) teisės aktų nustatytu darbo valandų skaičiumi. Visu etatu dirbantis asmuo nustatomas atsižvelgiant į jo užimtumo statusą, sutarties rūšį (darbas visą ar ne visą darbo dieną) ir dalyvavimo mokslinių tyrimų ir plėtros veikloje lygmenį (žr. 2015 m. EBPO Fraskačio vadovo 5.3 skyrių).

Rodiklio duomenys suskirstomi pagal lytį (8).

Metinis etato ekvivalentas

9

Paramą gavusios įmonės (iš kurių: mažosios, įskaitant labai mažas, vidutinės ir didelės)

3 ramstis

Rodiklis apima visas įmones, kurios gauna piniginę arba nepiniginę paramą, teikiamą pagal priemonę taikomomis priemonėmis.

Įmonė apibrėžiama kaip mažiausias juridinių vienetų junginys, t. y. organizacinis vienetas, gaminantis prekes ir teikiantis paslaugas, kuris turi tam tikrą sprendimų priėmimo laisvę, visų pirma susijusią su savo einamųjų išteklių paskirstymu, vykdo vieną ar daugiau veiklų vienoje ar daugiau vietų. Įmonė gali būti vienasmenis juridinis vienetas. Juridiniai vienetai yra juridiniai asmenys, kurių egzistavimas pripažįstamas pagal įstatymus, nepriklausomai nuo atskirų asmenų ar institucijų (pavyzdžiui, tikrųjų ūkinių bendrijų, privačių komanditinių ūkinių bendrijų, ribotos atsakomybės bendrovių, įsteigtų bendrovių ir kt.), kuriems nuosavybės teise gali priklausyti šie juridiniai vienetai ar kurių nariais jie gali būti. Juridiniai vienetai taip pat yra fiziniai asmenys, kurie savarankiškai vykdo ekonominę veiklą, pavyzdžiui, parduotuvės ar garažo savininkai ar valdytojai, teisininkai ar savarankiškai dirbantys amatininkai (Komisija (Eurostatas), remiantis 1993 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 696/93 III A skirsniu).

Rodiklio duomenys renkami ir pranešami pagal įmonės dydį. Šio rodiklio taikymo tikslais įmonės apibrėžiamos kaip pelno siekiančios organizacijos, gaminančios prekes ir teikiančios paslaugas rinkos poreikiams patenkinti.

Įmonių klasifikacija:

mažoji, įskaitant labai mažą, įmonė (0–49 darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys, metinė apyvarta arba balansas neviršija 10 mln. EUR);

vidutinė įmonė (50–249 darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys, metinė apyvarta siekia nuo 10 iki 50 mln. EUR arba balansas siekia nuo 10 iki 43 mln. EUR);

didelė įmonė (daugiau kaip 250 darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų, apyvarta viršija 50 mln. EUR arba balansas viršija 43 mln. EUR);

jeigu viršijama kuri nors iš šių dviejų ribinių verčių (darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičiaus ir metinės apyvartos/balanso), įmonės priskiriamos vienai iš pirmiau nurodytų dydžio kategorijų

(Komisija (Eurostatas), remiantis Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB (9) priedo 2–3 straipsniais).

Remiamos įmonės dydis įvertinamas pradedant teikti paramą.

Įmonių skaičius

10

Švietimo ar mokymo veiklos dalyvių skaičius

2 ramstis

4 ramstis

6 ramstis

Nustatant šį rodiklį atsižvelgiama į švietimo veiklos dalyvių (ISCED 0–6, suaugusiųjų švietimas) ir mokymo (mokymas ne darbo ir (arba) darbo vietoje, tęstinis profesinis rengimas ir mokymas ir kt.) veiklos, kuri remiama pagal priemonę taikomų priemonių parama, dalyvių, įskaitant skaitmeninių įgūdžių ugdymo (10) veiklos dalyvių, skaičių. Todėl šio rodiklio duomenys renkami ir pranešami pagal: i) švietimo ir mokymo veiklos dalyvių skaičių ir ii) skaitmeninių įgūdžių ugdymo veiklos dalyvių skaičių. Rodiklio duomenys taip pat suskirstomi pagal lytį (11) ir amžių (12).

Dalyviai skaičiuojami tuo metu, kai pradeda dalyvauti švietimo ar mokymo veikloje.

Asmenų skaičius

11

Dirbančių arba darbo ieškančių asmenų skaičius

3 ramstis

4 ramstis

Bedarbiai (13) arba neaktyvūs (14) asmenys, kurie gavo paramą, teikiamą pagal EGADP priemones, ir yra dirbantys, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenys, arba asmenys, kurie tos paramos gavimo metu buvo neaktyvūs ir iš naujo pradėjo ieškoti darbo vos tik gavę paramą.

Rodiklio duomenys suskirstomi pagal lytį (15) ir amžių (16).

Darbo ieškantys asmenys apibrėžiami kaip asmenys, kurie paprastai neturi darbo, gali dirbti ir aktyviai ieško darbo, kaip nustatyta pagal sąvokos „bedarbiai“ apibrėžtį.

Asmenys, kurie valstybinėse užimtumo tarnybose naujai užsiregistravo kaip darbo ieškantys asmenys, turi būti visada įskaičiuojami, net jei jie negali pradėti dirbti nedelsiant.

Asmenų skaičius

12

Naujos arba modernizuotos sveikatos priežiūros infrastruktūros talpumas

4 ramstis

5 ramstis

Didžiausias metinis asmenų, kuriuos bent kartą per metus gali aptarnauti sveikatos priežiūros infrastruktūra, kuri yra naujai sukurta arba modernizuota naudojantis parama, teikiama pagal priemonę taikomomis priemonėmis, skaičius.

Modernizavimas neapima energinės renovacijos, priežiūros ar remonto. Sveikatos priežiūros infrastruktūra apima ligonines, klinikas, ambulatorinės priežiūros centrus, specializuotos priežiūros centrus ir kt.

Asmenų skaičius per metus

13

Naujų arba modernizuotų vaikų priežiūros ir švietimo įstaigų mokymo klasių talpumas

4 ramstis

6 ramstis

Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros bei švietimo infrastruktūros (ISCED 0–6), kuri yra naujai sukurta arba modernizuota naudojantis parama, teikiama pagal priemonę taikomomis priemonėmis, klasių talpumas, išreikštas didžiausiu vietų skaičiumi. Klasių talpumas apskaičiuojamas pagal nacionalinės teisės aktus, tačiau jis skaičiuojamas neatsižvelgiant į mokytojų, tėvų, pagalbinių darbuotojų ir jokių kitų asmenų, kurie gali naudotis infrastruktūra, skaičių.

Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros infrastruktūra, pavyzdžiui, vaikų lopšeliai ir darželiai – tai infrastruktūra, skirta vaikams nuo gimimo iki pradinio ugdymo (ISCED 0). Švietimo infrastruktūra apima mokyklas (ISCED 1–3, ISCED 4) ir aukštojo mokslo įstaigas (ISCED 5–6). Į rodiklio duomenis įtraukiama sukurta nauja arba modernizuota (pavyzdžiui, atnaujinta siekiant įdiegti aukštesnius higienos ir saugumo standartus) vaikų priežiūros ar švietimo infrastruktūra, o modernizavimas neapima energinės renovacijos, priežiūros ir remonto.

Asmenų skaičius

14

Paramą gaunančių 15–29 metų amžiaus jaunuolių skaičius

6 ramstis

Dalyvių, kurie pagal priemonę taikomų priemonių piniginės arba nepiniginės paramos suteikimo metu buvo 15–29 metų amžiaus, skaičius.

Rodiklio duomenys suskirstomi pagal lytį (17).

Asmenų skaičius


(1)  2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13) su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2018/844 (OL L 156, 2018 6 19, p. 75).

(2)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

(3)  „Didžiausia aktyvioji galia, kurią jėgainei veikiant visu pajėgumu galima nuolat tiekti išleidimo į tinklą vietoje (t. y. išskaičiavus elektrinės pagalbiniams įrenginiams tiekiamą galią ir jos nuostolius tuose transformatoriuose, kurie laikomi neatskiriama elektrinės dalimi“.

(4)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

(5)  Konkrečiau, Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnį, kuriame nustatyti biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui taikomi tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai.

(6)  Europos elektroninių ryšių kodekso (EERK) 2 straipsnio 2 dalyje sąvoka „itin didelio pajėgumo tinklas“ šiuo metu apibrėžiama taip: itin didelio pralaidumo tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kurį visą sudaro optinių skaidulų elementai bent jau iki skirstomojo taško aptarnaujamoje vietoje, arba elektroninių ryšių tinklas, kuris yra pajėgus įprastinėmis piko tarpsnių sąlygomis užtikrinti panašius eksploatacinius tinklo parametrus žemynkryptės ir aukštynkryptės linijos juostos pločio, atsparumo, su klaidomis susijusių parametrų, gaišties ir jos variacijų aspektais.

(7)  https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Glossary:Dwelling

(8)  Vyrai, moterys, nebinarinio lytiškumo asmenys. Keliose valstybėse narėse galioja teisės aktai arba taikoma teisės praktika, kuriais pripažįstama, kad asmenys gali nepatekti nė į vieną iš šių dviejų kategorijų arba gali pageidauti, kad jų nepriskirtų nė vienai iš jų. Tokiose valstybėse narėse šie asmenys registruojami kaip nebinarinio lytiškumo asmenys.

(9)  OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

(10)  Vadovaujantis EGADP reglamento VII priedu, kuriame pateikiama skaitmeninių žymenų metodika pagal priemonę, skaitmeninių įgūdžių ugdymas turi būti suprantamas taip, kaip apibrėžta pagal intervencinių priemonių sritį, kurios kodas 108 („Parama skaitmeninių įgūdžių vystymui“), kur nurodyta: „Tai nurodo visų lygmenų skaitmeninius įgūdžius ir apima itin specializuotas švietimo programas, skirtas skaitmeninės srities specialistams rengti (t. y. į technologijas orientuotas programas), mokytojų rengimą, skaitmeninio turinio kūrimą švietimo tikslais ir atitinkamus organizacinius gebėjimus. Tai taip pat apima priemones ir programas, kuriomis siekiama gerinti pagrindinius skaitmeninius įgūdžius.“

(11)  Vyrai, moterys, nebinarinio lytiškumo asmenys. Keliose valstybėse narėse galioja teisės aktai arba taikoma teisės praktika, kuriais pripažįstama, kad asmenys gali nepatekti nė į vieną iš šių dviejų kategorijų arba gali pageidauti, kad jų nepriskirtų nė vienai iš jų. Tokiose valstybėse narėse šie asmenys registruojami kaip nebinarinio lytiškumo asmenys.

(12)  0–17, 18–29, 30–54, 55 m. amžiaus ir vyresni.

(13)  Bedarbiai yra asmenys, kurie paprastai neturi darbo, gali dirbti ir aktyviai ieško darbo. Į šiuos duomenis visada įtraukiami asmenys, kurie registruotais bedarbiais laikomi pagal nacionalines apibrėžtis, net jei tie asmenys neatitinka visų šių trijų kriterijų. Šaltinis: Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato leidinio „Darbo rinkos politikos statistika. 2018 m. metodika“ 18 dalis.

(14)  Neveiklūs asmenys – tai asmenys, kurie nėra darbo jėgos dalis (t. y. jie arba nedirba, arba nėra bedarbiai pagal pateiktas apibrėžtis). Šaltinis: Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato leidinio „Darbo rinkos politikos statistika. 2018 m. metodika“ 20 dalis.

(15)  Vyrai, moterys, nebinarinio lytiškumo asmenys. Keliose valstybėse narėse galioja teisės aktai arba taikoma teisės praktika, kuriais pripažįstama, kad asmenys gali nepatekti nė į vieną iš šių dviejų kategorijų arba gali pageidauti, kad jų nepriskirtų nė vienai iš jų. Tokiose valstybėse narėse šie asmenys registruojami kaip nebinarinio lytiškumo asmenys.

(16)  0–17, 18–29, 30–54, 55 m. amžiaus ir vyresni.

(17)  Vyrai, moterys, nebinarinio lytiškumo asmenys. Keliose valstybėse narėse galioja teisės aktai arba taikoma teisės praktika, kuriais pripažįstama, kad asmenys gali nepatekti nė į vieną iš šių dviejų kategorijų arba gali pageidauti, kad jų nepriskirtų nė vienai iš jų. Tokiose valstybėse narėse šie asmenys registruojami kaip nebinarinio lytiškumo asmenys.


2021 12 1   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 429/92


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/2107

2021 m. lapkričio 26 d.

kuriuo dėl Jungtinės Karalystės įrašų trečiųjų šalių, iš kurių į Sąjungą leidžiama įvežti naminių paukščių, naminių paukščių genetinės medžiagos produktų ir naminių paukščių bei medžiojamųjų paukščių šviežios mėsos siuntas, sąrašuose iš dalies keičiami Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/404 V ir XIV priedai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktą“) (1), visų pirma į jo 230 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

pagal Reglamentą (ES) 2016/429 reikalaujama, kad tam, kad galėtų būti įvežtos į Sąjungą, įvežamų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntos turi būti iš trečiosios šalies, teritorijos arba jos zonos ar laikymo vietos, įtrauktos į sąrašą pagal to reglamento 230 straipsnio 1 dalį;

(2)

Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/692 (2) nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, kuriuos turi atitikti iš trečiųjų šalių, teritorijų arba jų zonų, o jeigu vežami akvakultūros gyvūnai – laikymo vietų, tam tikrų rūšių ir kategorijų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntos tam, kad jas būtų galima įvežti į Sąjungą;

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/404 (3) sudaromi trečiųjų šalių, teritorijų arba zonų ar laikymo vietų, iš kurių leidžiama įvežti į Sąjungą tų rūšių ir kategorijų gyvūnus, genetinės medžiagos produktus ir gyvūninius produktus, kuriems taikomas Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/692, sąrašai;

(4)

konkrečiai Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/404 V ir XIV prieduose nustatyti trečiųjų šalių, jų teritorijų arba zonų, iš kurių į Sąjungą leidžiama įvežti naminių paukščių, naminių paukščių genetinės medžiagos produktų ir naminių paukščių bei medžiojamųjų paukščių šviežios mėsos siuntas, sąrašai;

(5)

2021 m. lapkričio 17 d. Jungtinė Karalystė pranešė Komisijai apie labai patogeniško paukščių gripo protrūkį naminių paukščių populiacijoje. Šis protrūkis nustatytas Anglijoje netoli Kerkamo, Failde, Lankašyre, o 2021 m. lapkričio 17 d. jis patvirtintas laboratoriniu tyrimu (AT-PGR);

(6)

2021 m. lapkričio 19 d. Jungtinė Karalystė pranešė Komisijai apie labai patogeniško paukščių gripo protrūkį naminių paukščių populiacijoje. Šis protrūkis nustatytas Anglijoje netoli Vilingtono, Pietų Derbišyre, Derbišyre, o 2021 m. lapkričio 19 d. jis patvirtintas laboratoriniu tyrimu (AT-PGR);

(7)

2021 m. lapkričio 20 d. Jungtinė Karalystė pranešė Komisijai apie labai patogeniško paukščių gripo protrūkį naminių paukščių populiacijoje. Šis protrūkis nustatytas Anglijoje netoli Poksdauno, Bornmute, Kraistčerče ir Pule, o 2021 m. lapkričio 19 d. jis patvirtintas laboratoriniu tyrimu (AT-PGR);

(8)

Jungtinės Karalystės veterinarijos tarnybos aplink užkrėstus ūkius nustatė 10 km kontrolės zoną ir įgyvendino likvidavimo politiką, kad būtų kontroliuojamas labai patogeniškas paukščių gripas ir apribotas šios ligos plitimas;

(9)

Jungtinė Karalystė pateikė informaciją Komisijai apie jos teritorijoje susiklosčiusią epizootinę padėtį ir apie priemones, kurių ji ėmėsi, siekdama užkirsti kelią tolesniam labai patogeniško paukščių gripo plitimui. Tą informaciją įvertino Komisija. Remiantis tuo vertinimu, nebeturėtų būti leidžiama įvežti į Sąjungą naminių paukščių, naminių paukščių genetinės medžiagos produktų ir naminių ir medžiojamųjų paukščių šviežios mėsos siuntų iš teritorijų, kurioms taikomi Jungtinės Karalystės veterinarijos institucijų nustatyti apribojimai dėl naujausių labai patogeniško paukščių gripo protrūkių;

(10)

todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/404 V ir XIV priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(11)

atsižvelgiant į dabartinę Jungtinės Karalystės epizootinę padėtį dėl labai patogeniško paukščių gripo, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/404 pakeitimai, kurie turi būti padaryti šiuo reglamentu, turėtų įsigalioti skubos tvarka;

(12)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/404 V ir XIV priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. lapkričio 26 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 84, 2016 3 31, p. 1.

(2)  2020 m. sausio 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/692, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 taisyklės dėl tam tikrų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntų įvežimo į Sąjungą ir jų gabenimo bei tvarkymo įvežus (OL L 174, 2020 6 3, p. 379).

(3)  2021 m. kovo 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/404, kuriuo, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/429, sudaromi trečiųjų šalių, teritorijų arba jų zonų, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti gyvūnus, genetinės medžiagos produktus ir gyvūninius produktus, sąrašai (OL L 114, 2021 3 31, p. 1).


PRIEDAS

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/404 V ir XIV priedai iš dalies keičiami taip:

1)

V priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalyje Jungtinei Karalystei skirtame įraše po GB-2.22 zonai skirtos eilutės įrašomos šios GB-2.23, GB-2.24 ir GB-2.25 zonoms skirtos eilutės:

„GB Jungtinė Karalystė

GB-2.23

Veisliniai naminiai paukščiai, išskyrus beketerius, ir produkciniai naminiai paukščiai, išskyrus beketerius

BPP

N, P1

 

2021 11 17

 

Veisliniai beketeriai paukščiai ir produkciniai beketeriai paukščiai

BPR

N, P1

 

2021 11 17

 

Skerstini naminiai paukščiai, išskyrus beketerius

SP

N, P1

 

2021 11 17

 

Skerstini beketeriai paukščiai

SR

N, P1

 

2021 11 17

 

Vienadieniai paukščiukai, išskyrus beketerius

DOC

N, P1

 

2021 11 17

 

Vienadieniai beketeriai paukščiukai

DOR

N, P1

 

2021 11 17

 

Mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius

POU-LT20

N, P1

 

2021 11 17

 

Naminių paukščių, išskyrus beketerius, periniai kiaušiniai

HEP

N, P1

 

2021 11 17

 

Beketerių paukščių periniai kiaušiniai

HER

N, P1

 

2021 11 17

 

Mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius

HE-LT20

N, P1

 

2021 11 17

 

GB-2.24

Veisliniai naminiai paukščiai, išskyrus beketerius, ir produkciniai naminiai paukščiai, išskyrus beketerius

BPP

N, P1

 

2021 11 19

 

Veisliniai beketeriai paukščiai ir produkciniai beketeriai paukščiai

BPR

N, P1

 

2021 11 19

 

Skerstini naminiai paukščiai, išskyrus beketerius

SP

N, P1

 

2021 11 19

 

Skerstini beketeriai paukščiai

SR

N, P1

 

2021 11 19

 

Vienadieniai paukščiukai, išskyrus beketerius

DOC

N, P1

 

2021 11 19

 

Vienadieniai beketeriai paukščiukai

DOR

N, P1

 

2021 11 19

 

Mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius

POU-LT20

N, P1

 

2021 11 19

 

Naminių paukščių, išskyrus beketerius, periniai kiaušiniai

HEP

N, P1

 

2021 11 19

 

Beketerių paukščių periniai kiaušiniai

HER

N, P1

 

2021 11 19

 

Mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius

HE-LT20

N, P1

 

2021 11 19

 

GB-2.25

Veisliniai naminiai paukščiai, išskyrus beketerius, ir produkciniai naminiai paukščiai, išskyrus beketerius

BPP

N, P1

 

2021 11 19

 

Veisliniai beketeriai paukščiai ir produkciniai beketeriai paukščiai

BPR

N, P1

 

2021 11 19

 

Skerstini naminiai paukščiai, išskyrus beketerius

SP

N, P1

 

2021 11 19

 

Skerstini beketeriai paukščiai

SR

N, P1

 

2021 11 19

 

Vienadieniai paukščiukai, išskyrus beketerius

DOC

N, P1

 

2021 11 19

 

Vienadieniai beketeriai paukščiukai

DOR

N, P1

 

2021 11 19

 

Mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius

POU-LT20

N, P1

 

2021 11 19

 

Naminių paukščių, išskyrus beketerius, periniai kiaušiniai

HEP

N, P1

 

2021 11 19

 

Beketerių paukščių periniai kiaušiniai

HER

N, P1

 

2021 11 19

 

Mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius

HE-LT20

N, P1

 

2021 11 19“

 

b)

2 dalyje Jungtinei Karalystei skirtame įraše po GB-2.22 zonos aprašymo įrašomi šie GB-2.23, GB-2.24 ir GB-2.25 zonų aprašymai:

„Jungtinė Karalystė

GB-2.23

Netoli Kerkamo, Failde, Lankašyre, Anglijoje:

10 km spindulio teritorija, kurios centrinio taško koordinatės pagal WGS84 yra N53.79 ir W2.84

GB-2.24

Netoli Poksdauno, Bornmute, Kraistčerče ir Pule, Anglijoje:

10 km spindulio teritorija, kurios centrinio taško koordinatės pagal WGS84 yra N50.73 ir W1.82

GB-2.25

Netoli Vilingtono, Pietų Derbišyre, Derbišyre, Anglijoje:

10 km spindulio teritorija, kurios centrinio taško koordinatės pagal WGS84 yra N52.86 ir W1.52“

2)

XIV priedo 1 dalyje Jungtinei Karalystei skirtame įraše po GB-2.22 zonai skirtos eilutės įrašomos šios GB-2.23, GB-2.24 ir GB-2.25 zonoms skirtos eilutės:

„GB Jungtinė Karalystė

GB-2.23

Šviežia naminių paukščių, išskyrus beketerius, mėsa

POU

N, P1

 

2021 11 17

 

Šviežia beketerių paukščių mėsa

RAT

N, P1

 

2021 11 17

 

Šviežia medžiojamųjų paukščių mėsa

GBM

N, P1

 

2021 11 17

 

GB-2.24

Šviežia naminių paukščių, išskyrus beketerius, mėsa

POU

N, P1

 

2021 11 19

 

Šviežia beketerių paukščių mėsa

RAT

N, P1

 

2021 11 19

 

Šviežia medžiojamųjų paukščių mėsa

GBM

N, P1

 

2021 11 19

 

GB-2.25

Šviežia naminių paukščių, išskyrus beketerius, mėsa

POU

N, P1

 

2021 11 19

 

Šviežia beketerių paukščių mėsa

RAT

N, P1

 

2021 11 19

 

Šviežia medžiojamųjų paukščių mėsa

GBM

N, P1

 

2021 11 19“

 


2021 12 1   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 429/97


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/2108

2021 m. lapkričio 29 d.

kuriuo 323-ią kartą iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 881/2002, kuriuo nustatomos tam tikros specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su ISIL („Da'esh“) ir Al-Qaida organizacijomis

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2002 m. gegužės 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2002, kuriuo nustatomos tam tikros specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su ISIL („Da'esh“) ir Al-Qaida organizacijomis (1), ypač į jo 7 straipsnio 1 dalies a punktą ir 7a straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priede išvardyti asmenys, grupės ir organizacijos, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai pagal tą reglamentą įšaldomi;

(2)

2021 m. lapkričio 23 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Sankcijų komitetas nusprendė asmenų, grupių ir organizacijų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai turėtų būti įšaldyti, sąrašą papildyti vienu įrašu;

(3)

todėl Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)

siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente nustatytos priemonės būtų veiksmingos, jis turėtų įsigalioti nedelsiant,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. lapkričio 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininkės pavedimu

Generalinis direktorius

Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos generalinis direktoratas


(1)  OL L 139, 2002 5 29, p. 9.


PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priedo antraštinė dalis „Fiziniai asmenys“ papildoma šiuo įrašu:

1.

„Emraan Ali (mažai patikimas alias: Abu Jihad TNT). Gimimo data: a) 1967 7 4. Gimimo vieta: a) Rio Klaras, Trinidadas ir Tobagas. Pilietybė: a) Trinidadas ir Tobagas; b) Jungtinės Amerikos Valstijos. Paso Nr.: a) TB162181 (Trinidado ir Tobago piliečio pasas, išduotas 2015 1 27 ir nustojęs galioti 2020 1 26); b) 420985453 (Jungtinių Amerikos Valstijų piliečio pasas, nustojęs galioti 2017 2 6). Nacionalinis identifikavimo Nr. 19670704052 (Trinidado ir Tobago identifikavimo numeris). Adresas: a) Jungtinės Amerikos Valstijos (laikomas Majamio federaliniame sulaikymo centre, registracijos Nr.: 10423-509); b) #12 Rio Claro Mayaro Road, Rio Claro, Trinidad (ankstesnė buvimo vieta nuo 2008 m. iki 2015 m. kovo mėn.); c) #7 Guayaguayare Road, Rio Claro, Trinidad (ankstesnė buvimo vieta maždaug 2003 m.); d) Jungtinės Amerikos Valstijos (ankstesnė buvimo vieta nuo 1991 m. sausio mėn. iki 2008 m.). Kita informacija: a) grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ISIL), Irake įtrauktos į sąrašą kaip „Al-Qaida“, aukšto rango narys. Verbavo į ISIL ir per vaizdo įrašą internete nurodė asmenims vykdyti teroro aktus. b) Fizinis apibūdinimas: ūgis: 176 cm; svoris: 73 kg; kūno sudėjimas: vidutinis; akių spalva: ruda; plaukų spalva: juoda / plikas; odos spalva: ruda; c) kalba angliškai. Įtraukimo į sąrašą pagal 7d straipsnio 2 dalies i punktą data: 2021 11 23.“


2021 12 1   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 429/99


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/2109

2021 m. lapkričio 30 d.

kuriuo, siekiant atlikti biocidinių produktų grupės „INSECTICIDES FOR HOME USE“ autorizacijos liudijimo administracinius pakeitimus, iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/704

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (1), ypač į jo 44 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą ir 50 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

2020 m. gegužės 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/704 (2) bendrovei „Agrobiothers Laboratoire“ suteiktas biocidinių produktų grupės „INSECTICIDES FOR HOME USE“ tiekimo rinkai ir naudojimo Sąjungos autorizacijos liudijimas Nr. EU-0021035-0000;

(2)

2020 m. rugsėjo 8 d. bendrovė „Agrobiothers Laboratoire“ pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 354/2013 (3) 11 straipsnio 1 dalį Europos cheminių medžiagų agentūrai (toliau – Agentūra) pateikė pranešimą dėl biocidinių produktų grupės „INSECTICIDES FOR HOME USE“ Sąjungos autorizacijos liudijimo administracinių pakeitimų, nurodytų to reglamento priedo 1 antraštinės dalies 1 skirsnyje;

(3)

bendrovė „Agrobiothers Laboratoire“ pasiūlė į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/704 II priede pateiktos biocidinių produktų grupės „INSECTICIDES FOR HOME USE“ charakteristikų santraukos skirsnį „Trečiasis informacijos lygmuo: individualūs produktai, nurodyti produkto charakteristikų metasantraukoje 1“ įrašyti papildomus prekinius pavadinimus. Pranešimas buvo užregistruotas Biocidinių produktų registre bylos numeriu BC-DR061688-14;

(4)

2020 m. spalio 12 d. Agentūra pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 354/2013 11 straipsnio 3 dalį pateikė Komisijai nuomonę dėl siūlomų pakeitimų (4). Nuomonėje daroma išvada, kad esamo autorizacijos liudijimo pakeitimai, kurių prašo autorizacijos liudijimo turėtojas, patenka į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 50 straipsnio 3 dalies a punkto taikymo sritį ir kad įgyvendinus tuos pakeitimus tebebus laikomasi to reglamento 19 straipsnyje nustatytų sąlygų. Tą pačią dieną Agentūra pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 354/2013 11 straipsnio 6 dalį pateikė Komisijai patikslintą biocidinio produkto charakteristikų santrauką visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis;

(5)

Komisija pritaria Agentūros nuomonei ir todėl mano, kad tikslinga iš dalies pakeisti biocidinių produktų grupės „INSECTICIDES FOR HOME USE“ Sąjungos autorizacijos liudijimą;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/704 II priedas pakeičiamas šio reglamento priede pateiktu tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. lapkričio 30 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 167, 2012 6 27, p. 1.

(2)  2020 m. gegužės 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/704, kuriuo biocidinių produktų grupei „INSECTICIDES FOR HOME USE“ suteikiamas Sąjungos autorizacijos liudijimas (OL L 164, 2020 5 27, p. 19).

(3)  2013 m. balandžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 354/2013 dėl pakeitimų, susijusių su biocidiniais produktais, autorizuotais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 (OL L 109, 2013 4 19, p. 4).

(4)  2020 m. spalio 9 d. ECHA nuomonė dėl biocidinių produktų grupės „INSECTICIDES FOR HOME USE“ Sąjungos autorizacijos liudijimo administracinio pakeitimo, https://echa.europa.eu/documents/10162/22836226/opinion_for_ua-admin_change_bc-dr061688-14_en.pdf/90bc7c1f-ed8e-a127-982c-4f08b3af513f.


PRIEDAS

„PRIEDAS II

Biocidinių produktų grupės charakteristikų santrauka

INSECTICIDES FOR HOME USE

18 produkto tipas – Insekticidai, akaricidai ir kiti nariuotakojų kontrolės produktai (kenkėjų kontrolė)

Autorizacijos liudijimo numeris: EU-0021035-0000

R4BP objekto numeris: EU-0021035-0000

I DALIS

PIRMAS INFORMACIJOS LYGMUO

1.   ADMINISTRACINĖ INFORMACIJA

1.1.   Grupės pavadinimas

Pavadinimas

INSECTICIDES FOR HOME USE

1.2.   Produkto tipas (-ai)

Produkto tipas (-ai)

PT 18 - Insekticidai, akaricidai ir kitų nariuotakojų kontrolės produktai

1.3.   Autorizacijos liudijimo turėtojas

Autorizacijos liudijimo turėtojo pavadinimas (vardas ir pavardė) ir adresas

Pavadinimas

Agrobiothers Laboratoire

Adresas

ZI Les Platières, 71290 Cuisery, Prancūzija

Autorizacijos liudijimo numeris

EU-0021035-0000

R4BP objekto numeris

EU-0021035-0000

Autorizacijos liudijimo data

2020 m. birželio 16 d.

Autorizacijos liudijimo galiojimo pabaigos data

2030 m. gegužės 31 d.

1.4.   Biocidinio produkto gamintojas (-ai)

Gamintojo pavadinimas

Agrobiothers Laboratoire

Gamintojo adresas

ZI Les Platières, 71290 Cuisery Prancūzija

Gamybos vieta

AF3 16 rue de l’Oberwald, 68360 Soultz Prancūzija

1.5.   Veikliosios (-iųjų) medžiagos (-ų) gamintojas (-ai)

Veiklioji medžiaga

3-fenoksibenzil (1RS,3RS;1RS,3SR)-3-(2,2-dichlorvinil)-2,2-dimetilciklopropankarboksilatas (permetrinas)

Gamintojo pavadinimas

Tagros Chemicals india Ltd. (Art.95 List: LIMARU NV (Acting for Tagros Chemicals India Private Limited)

Gamintojo adresas

Jhaver Centre, Rajah Annamalai Bldg., IV floor 72 Marshal’s road Egmore, 600008 Chennai Indija

Gamybos vieta

A-4/1&2, Sipcot Industrial Complex, Pachayankuppam Cuddalore, 607 005 Tamilnadu Indija


Veiklioji medžiaga

S-metoprenas

Gamintojo pavadinimas

Babolna bio Ltd.

Gamintojo adresas

Szallas u.6 H-, 1107 Budapest Vengrija

Gamybos vieta

Szallas u.6 H-, 1107 Budapest Vengrija

2.   PRODUKTO GRUPĖS SUDĖTIS IR FORMULIACIJA

2.1.   Kokybinė ir kiekybinė informacija apie grupės sudėtį

Bendrasis pavadinimas

IUPAC pavadinimas

Funkcinė paskirtis

CAS numeris

EB numeris

Kiekis (proc.)

Ne mažesnis nei

Ne didesnis nei

3-fenoksibenzil (1RS,3RS;1RS,3SR)-3-(2,2-dichlorvinil)-2,2-dimetilciklopropankarboksilatas (permetrinas)

 

Veiklioji medžiaga

52645-53-1

258-067-9

0,177

0,177

S-metoprenas

 

Veiklioji medžiaga

65733-16-6

 

0,00225

0,00225

Propan-2-olis

Propan-2-olis

Neveiklioji medžiaga

67-63-0

200-661-7

3,33475

3,33475

n-butanas

n-butanas

Neveiklioji medžiaga

106-97-8

203-448-7

63,458

63,458

propanas

propanas

Neveiklioji medžiaga

74-98-6

200-827-9

16,271

16,271

izobutanas

izobutanas

Neveiklioji medžiaga

75-28-5

200-857-2

4,068

4,068

2.2.   Formuliacijos tipas (-ai)

Formuliacia (-os)

AE - Aerozolio dozatorius

II DALIS

ANTRAS INFORMACIJOS LYGMUO – PRODUKTO CHARAKTERISTIKŲ METASANTRAUKA (-OS)

Produkto charakteristikų metasantrauka 1

1.   PRODUKTO CHARAKTERISTIKŲ METASANTRAUKOS 1 ADMINISTRACINĖ INFORMACIJA

1.1.   Produkto charakteristikų metasantraukos 1 identifikatorius

Identifikatorius

BUTINIS INSEKTICIDŲ PURŠKALAS

1.2.   Autorizacijos liudijimo numerio sufiksas

Numeris

1–1

1.3.   Produkto tipas (-ai)

Produkto tipas (-ai)

PT 18 - Insekticidai, akaricidai ir kitų nariuotakojų kontrolės produktai

2.   PRODUKTO CHARAKTERISTIKŲ METASANTRAUKOS 1 SUDĖTIS

2.1.   Kokybinė ir kiekybinė informacija apie produkto charakteristikų metasantraukos sudėtį 1

Bendrasis pavadinimas

IUPAC pavadinimas

Funkcinė paskirtis

CAS numeris

EB numeris

Kiekis (proc.)

Ne mažesnis nei

Ne didesnis nei

3-fenoksibenzil (1RS,3RS;1RS,3SR)-3-(2,2-dichlorvinil)-2,2-dimetilciklopropankarboksilatas (permetrinas)

 

Veiklioji medžiaga

52645-53-1

258-067-9

0,177

0,177

S-metoprenas

 

Veiklioji medžiaga

65733-16-6

 

0,00225

0,00225

Propan-2-olis

Propan-2-olis

Neveiklioji medžiaga

67-63-0

200-661-7

3,33475

3,33475

n-butanas

n-butanas

Neveiklioji medžiaga

106-97-8

203-448-7

63,458

63,458

propanas

propanas

Neveiklioji medžiaga

74-98-6

200-827-9

16,271

16,271

izobutanas

izobutanas

Neveiklioji medžiaga

75-28-5

200-857-2

4,068

4,068

2.2.   Produkto charakteristikų metasantraukoje 1 nurodyto mišinio tipas (-ai)

Formuliacia (-os)

AE - Aerozolio dozatorius

3.   Produkto charakteristikų metasantraukos 1 pavojingumo ir atsargumo frazės

Pavojingumo kategorijos

Ypač degus aerozolis.

Slėginė talpykla. Kaitinama gali sprogti

Prarijus ir patekus į kvėpavimo takus, gali sukelti mirtį.

Sukelia smarkų akių dirginimą.

Labai toksiška vandens organizmams, sukelia ilgalaikius pakitimus.

Sudėtyje yra PERMETHRIN. Gali sukelti alerginę reakciją.

Pavojingumo frazės

Jei reikalinga gydytojo konsultacija, su savimi turėkite produkto talpyklą ar jo etiketę.

Laikyti vaikams neprieinamoje vietoje.

Atidžiai perskaitykite ir vadovaukitės visomis instrukcijomis.

Laikyti atokiau nuo šilumos šaltinių, karštų paviršių, žiežirbų, atviros liepsnos arba kitų degimo šaltinių. – Nerūkyti.

Nepurkšti į atvirą liepsną arba kitus degimo šaltinius.

Nepradurti ir nedeginti net panaudoto.

Kruopščiai nuplauti po naudojimo.

PATEKUS Į AKIS:Atsargiai plauti vandeniu kelias minutes.Išimti kontaktinius lęšius, jeigu jie yra ir jeigu lengvai galima tai padaryti. Toliau plauti akis.

Jei akių dirginimas nepraeina:Kreiptis į gydytoją.

Saugoti nuo saulės šviesos.Nelaikyti aukštesnėje kaip 50 °C/122 °F temperatūroje.

Laikyti ne aukštesnėje kaip 40 °C/104 °F temperatūroje.

Saugoti, kad nepatektų į aplinką.

Surinkti ištekėjusią medžiagą.

išpilti (išmesti) į.

4.   PRODUKTO CHARAKTERISTIKŲ METASANTRAUKOS 1 AUTORIZUOTAS NAUDOJIMAS

4.1.   Naudokite aprašymą

Lentelė 1. Naudojimas # 1 – Buitinis insekticidų purškalas

Produkto tipas

PT 18 - Insekticidai, akaricidai ir kitų nariuotakojų kontrolės produktai

Jeigu taikytina, tikslus autorizuoto naudojimo aprašas

-

Kontroliuojamas (-i) organizmas (-ai) (įskaitant vystymosi stadijos)

Fleas lerva vabzdžiai suaugusieji vabzdžiai

Ctenocephalides felis

Ticks

Ixodes ricinus

Rhipicephalus sanguineus

Naudojimo sritis

vidaus

Neplaunamų baldų ir namų tekstilės, pvz. kilimų, kilimėlių, fotelių tikslinis apdorojimas.

Naudojimo metodas (-ai)

purškimas

Išsiurbus apdorojamą paviršių, produktas purškiamas 30 cm atstumu.

Taikymo koeficientas (-ai) ir dažnumas

1,3 sekundės apdorojimas apipurškiant 1 m2 (2,1 g/m2)

Minimalus laiko intervalas tarp dviejų apdorojimų yra 6 mėnesiai.

Vartotojų kategorija (-os)

Plačioji visuomenė (ne profesionalai)

Pakuočių dydžiai ir pakuočių medžiaga

Skarda dengto aerozolio balionėlis su vidine danga iš fenolio epoksido apsauginio lako (250 arba 500 ml)

Skarda dengtas aerozolio balionėlis su vidaus danga (300 ml).

4.1.1.   Specifinės naudojimo instrukcijos

Žr. naudojimo bendruosius nurodymus

4.1.2.   Specifinės rizikos valdymo priemonės

Žr. naudojimo bendruosius nurodymus

4.1.3.   Kai taikoma, informacija apie galimą tiesioginį arba netiesioginį poveikį, pirmosios pagalbos instrukcijos ir skubios pagalbos priemonės skirtos apsaugoti aplinką

Žr. naudojimo bendruosius nurodymus

4.1.4.   Kai taikoma, produkto saugaus šalinimo ir pakavimo instrukcijos

Žr. naudojimo bendruosius nurodymus

4.1.5.   Kai taikoma, produkto saugojimo sąlygos ir produkto galiojimo laikas normaliomis laikymo sąlygomis

Žr. naudojimo bendruosius nurodymus

5.   BENDRIEJI (1) PRODUKTO CHARAKTERISTIKŲ METASANTRAUKOS 1 NAUDOJIMO NURODYMAI

5.1.   Naudojimo instrukcijos

Produktas skirtas naudoti neplaunamų baldų ir namų tekstilės, pvz. kilimų, kilimėlių, fotelių tiksliniam apdorojimui

Prieš naudojimą visada perskaityti etiketę ar informacinį lapelį, laikytis visų pateiktų instrukcijų.

Laikykitės rekomenduojamų naudojimo dozių.

Liekamasis veiksmingumas iki 6 mėnesių, kuris gali būti mažesnis esant įprastiniam valymui (vakuuminis kilimų siurbimas) arba esant intensyviam paviršių naudojimui (pvz. vaikščiojimas, trynimas).

nuolatinės infestacijos atveju, siekdami išvengti atsparumo, keiskite produktus su veikliosiomis medžiagomis skirtingo veikimo medžiagomis (kad pašalintumėte atsparius individus iš populiacijos).

Jeigu infestacija išlieka nepaisant, kad laikotės etiketės/lapelio nurodymų, kreipkitės į kenkėjų kontrolės specialistą.

Jei apdorojimas neveiksmingas, informuokite autorizacijos liudijimo turėtoją.

5.2.   Rizikos valdymo priemonės

Nenaudokite plaunamiems paviršiams ir tekstilei.

Nevalykite baldų drėgnomis servetėlėmis ir šlapiai nevalykite kilimų ar kilimėlių, kad išvengtumėte išleidimo į kanalizacijos sistemą.

Prieš apdorodami pašalinkite maistą, pašarą ir gėrimus.

Nenaudokite paviršiams ir patalpoms, esančioms netoliese arba galinčių liestis su maistu, pašaru ir gėrimais.

Venkite sąlyčio su akimis.

Išpurškę išeikite iš kambario ir prieš vėdindami palaukite valandą, kad suveiktų.

Prieš naudodami pašalinkite arba uždenkite terariumus, akvariumus ir gyvūnų narvus.

Purkšdami išjunkite akvariumų oro filtrus.

Laikykite kates atokiai nuo apdorotų paviršių, kadangi jos labai jautrios permetrino toksiškumui.

Apdorodami laikykite vaikus ir augintinius atokiai.

5.3.   Informacija apie galimą tiesioginį arba netiesioginį poveikį, pirmosios pagalbos instrukcijos ir neatidėliotinos priemonės siekiant apsaugoti aplinką

Įkvėpus: Išneškite nukentėjusįjį į gryną orą ir paguldykite pusiau sėdimoje padėtyje. Pasireiškus simptomams ir (arba) įkvėpus didelį kiekį, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Sąlytis su akimis: Nedelsdami gausiai plaukite vandeniu, periodiškai pakeldami apatinius ir viršutinius akių vokus. Patikrinkite ar yra ir išimkite kontaktinius lęšius, jei tai lengva padaryti. Toliau plaukite akis drungnu vandeniu bent 10 minučių. Pasireiškus dirginimui arba sutrikus regai, kreipkitės į gydytoją.

Sąlytis su oda: Nuvilkite užterštus drabužius ir batus. Užterštą odą plaukite vandeniu. Jei simptomai išlieka, kreipkitės į apsinuodijimų gydymo specialistą.

Sąlytis su burna: Išplaukite burną vandeniu. Atsiradus simptomams ir (arba) esant burnos sąlyčiui su dideliu kiekiu, kreipkitės į apsinuodijimų gydymo specialistą.

Sutrikus sąmonei neduokite skysčių ir neskatinkite vėmimo; paguldykite ant šono ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Turėkite talpyklą arba etiketę.

Piretroidai gali sukelti paresteziją (odos degimas ir dilgčiojimas be sudirgimo).

Jei simptomai išlieka: Kreipkitės į gydytoją.

5.4.   Produkto ir jo pakuotės saugaus šalinimo instrukcijos

Neišleiskite nepanaudoto produkto ant žemės, į vandentakius, vamzdžius (kriauklę, tualetą) ir į kanalizaciją

Nepanaudotą produktą, jo pakuotę ir kitas atliekas šalinkite pagal vietos taisykles

5.5.   Saugojimo sąlygos ir produkto galiojimo laikas normaliomis laikymo sąlygomis

Galiojimo laikas: 24 mėnesiai

Nelaikykite aukštesnėje nei 40 °C temperatūroje

Saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių

Saugokite nuo šalčio

6.   KITA INFORMACIJA

7.   TREČIAS INFORMACIJOS LYGMUO: INDIVIDUALŪS PRODUKTAI, NURODYTI PRODUKTO CHARAKTERISTIKŲ METASANTRAUKOJE 1

7.1.   Kiekvieno atskiro produkto prekinis (-iai) pavadinimas (-ai), autorizacijos numeris ir tiksli sudėtis

Prekinis pavadinimas

FRONTLINE PET CARE SPRAY INSECTICIDE ET ACARICIDE POUR L’Habitat

SPRAY ANTIPARASITAIRE POUR L’Habitat 300 ML FRISKIES

INSECTICIDE Habitat/HOME VETOCANIS

FRONTLINE HOMEGARD SPRAY INSECTICIDE ET ACARICIDE POUR L’Habitat

INSECTICIDE Habitat/HOME VITALVETO

SPRAY INSECTICIDE POUR L’Habitat VITALVETO/INSECTICIDE HOUSEHOLD

SPRAY VITALVETO

SPRAY INSECTICIDE POUR L’Habitat VETOCANIS/INSECTICIDE HOUSEHOLD

SPRAY VETOCANIS

FRONTLINE HOMEGARD Husholdningsspray med insekticid og acaricid

FRONTLINE HOMEGARD Insecticide and acaricide household spray

FRONTLINE HOMEGARD Hyönteisten ja punkkien torjuntasuihke kotitalouksille

FRONTLINE HOMEGARD insektizides und akarizides Haushaltsspray

FRONTLINE HOMEGARD Spray Εντομοκτόνο και ακαρεοκτόνο σπρέι οικιακής χρήσης

FRONTLINE HOMEGARD Spray insetticida e acaricida per l’ambiente domestico

FRONTLINE HOMEGARD Insecticide en acaricidespray voor huishoudelijk gebruik

FRONTLINE HOMEGARD Husholdningsspray med insekticid og acaricid

FRONTLINE HOMEGARD INSETICIDA E ACARICIDA EM SPRAY PARA USO DOMÉSTICO

FRONTLINE HOMEGARD Hushållspray med insekticid och akaricid

Autorizacijos liudijimo numeris

EU-0021035-0001 1-1

Bendrasis pavadinimas

IUPAC pavadinimas

Funkcinė paskirtis

CAS numeris

EB numeris

Kiekis (proc.)

3-fenoksibenzil (1RS,3RS;1RS,3SR)-3-(2,2-dichlorvinil)-2,2-dimetilciklopropankarboksilatas (permetrinas)

 

Veiklioji medžiaga

52645-53-1

258-067-9

0,177

S-metoprenas

 

Veiklioji medžiaga

65733-16-6

 

0,00225

Propan-2-olis

Propan-2-olis

Neveiklioji medžiaga

67-63-0

200-661-7

3,33475

n-butanas

n-butanas

Neveiklioji medžiaga

106-97-8

203-448-7

63,458

propanas

propanas

Neveiklioji medžiaga

74-98-6

200-827-9

16,271

izobutanas

izobutanas

Neveiklioji medžiaga

75-28-5

200-857-2

4,068


(1)  Šiame skirsnyje pateiktos naudojimo instrukcijos, rizikos mažinimo priemonės ir kiti naudojimo nurodymai galioja bet kuriam autorizuotam naudojimui, nurodytam produkto charakteristikų metasantraukoje 1.


2021 12 1   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 429/108


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/2110

2021 m. lapkričio 30 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605, kuriuo nustatomos specialios afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės, I priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“) (1), ypač į jo 71 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

afrikinis kiaulių maras yra infekcinė virusinė liga, kuria serga laikomos ir laukinės kiaulės ir kuri gali turėti didelį poveikį atitinkamų gyvūnų populiacijai ir ūkininkavimo pelningumui, dėl to gali būti sutrikdomas tų gyvūnų ir jų produktų siuntų vežimas Sąjungoje ir eksportas į trečiąsias šalis;

(2)

Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/605 (2) buvo priimtas remiantis Reglamentu (ES) 2016/429 ir jame nustatytos specialios su afrikiniu kiaulių maru susijusios ligų kontrolės priemonės, kurias į to reglamento I priedą įtrauktos valstybės narės (toliau – atitinkamos valstybės narės) ribotą laikotarpį turi taikyti tame priede išvardytose I, II ir III apribojimų taikymo zonose;

(3)

teritorijos, kurios į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 I priedą įtrauktos kaip I, II ir III apribojimų taikymo zonos, yra grindžiamos epizootine afrikinio kiaulių maro padėtimi Sąjungoje. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 I priedas buvo paskutinį kartą iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/2024 (3), pakitus su ta liga susijusiai epizootinei padėčiai Latvijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje;

(4)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 I priede nurodytų I, II ir III apribojimų taikymo zonų bet kokie pakeitimai turėtų būti grindžiami su afrikiniu kiaulių maru susijusia epizootine padėtimi šios ligos paveiktose teritorijose ir bendra epizootine afrikinio kiaulių maro padėtimi atitinkamoje valstybėje narėje, tos ligos tolesnio plitimo rizikos lygiu, moksliškai pagrįstais principais ir kriterijais, pagal kuriuos geografiškai apibrėžiamas zonavimas dėl afrikinio kiaulių maro, ir Sąjungos gairėmis, dėl kurių su valstybėmis narėmis susitarta Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete ir kurios viešai skelbiamos Komisijos svetainėje (4). Atliekant tokius pakeitimus taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tarptautinius standartus, pvz., Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Sausumos gyvūnų sveikatos kodeksą (5), ir atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų pateiktus zonavimo motyvus;

(5)

po Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/2024 priėmimo dienos kilo naujas afrikinio kiaulių maro protrūkis laikomų kiaulių populiacijoje Lenkijoje ir naujas protrūkis laukinių kiaulių populiacijoje Vokietijoje;

(6)

2021 m. lapkričio mėn. vienas afrikinio kiaulių maro protrūkis laikomų kiaulių populiacijoje buvo nustatytas Lenkijos Švento Kryžiaus (Świętokrzyskie) vaivadijoje, teritorijoje, kuri šiuo metu Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 I priede nenurodyta kaip apribojimų taikymo zona. Dėl šio naujo afrikinio kiaulių maro protrūkio laikomų kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl ši Lenkijos teritorija, kuri šiuo metu tame priede nenurodyta kaip apribojimų taikymo zona ir kuri yra paveikta šio naujo afrikinio kiaulių maro protrūkio, dabar tame priede turėtų būti nurodyta kaip III apribojimų taikymo zona ir turi būti apibrėžta nauja I apribojimų taikymo zona, kad būtų atsižvelgta į šį naujausią protrūkį;

(7)

be to, 2021 m. lapkričio mėn. vienas afrikinio kiaulių maro protrūkis laukinių kiaulių populiacijoje buvo nustatyta Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos žemėje srityje, kuri šiuo metu Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 I priede nenurodyta kaip apribojimų taikymo zona. Dėl šio naujo afrikinio kiaulių maro protrūkio laukiniame kiaulinių šeimos gyvūne padidėja rizikos lygis ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl ši Vokietijos teritorija, kuri šiuo metu tame priede nenurodyta kaip apribojimų taikymo zona ir kuri yra paveikta šio naujo afrikinio kiaulių maro protrūkio, dabar tame priede turėtų būti nurodyta kaip II apribojimų taikymo zona ir turi būti apibrėžta nauja I apribojimų taikymo zona, kad būtų atsižvelgta į šį naujausią protrūkį;

(8)

po pastarojo afrikinio kiaulių maro protrūkio laikomų kiaulių populiacijoje Lenkijoje ir vieną protrūkį laukinių kiaulių populiacijoje Vokietijoje ir atsižvelgiant į dabartinę epizootinę padėtį, susijusią su afrikiniu kiaulių maru Sąjungoje, zonavimas tose valstybėse narėse buvo iš naujo įvertintas ir atnaujintas. Taikomos rizikos valdymo priemonės taip pat buvo iš naujo įvertintos ir atnaujintos. Šie pakeitimai turėtų atsispindėti Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 I priede;

(9)

siekiant atsižvelgti į naujausius epizootinės afrikinio kiaulių maro padėties Sąjungoje pokyčius ir aktyviai kovoti su rizika, susijusia su šios ligos plitimu, turėtų būti nustatytos naujos pakankamo dydžio apribojimų taikymo zonos Vokietijoje ir Lenkijoje, ir jos turėtų būti tinkamai įtrauktos į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 I priedą kaip I, II ir III apribojimų taikymo zonos. Kadangi afrikinio kiaulių maro padėtis Sąjungoje yra labai dinamiška, nustatant šių naujų apribojimų taikymo zonų ribas buvo atsižvelgta į padėtį aplinkinėse teritorijose;

(10)

atsižvelgiant į tai, kad į epizootinę padėtį Sąjungoje dėl afrikinio kiaulių maro plitimo reikia reaguoti skubiai, svarbu, kad Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 I priedo pakeitimai, padaryti šiuo įgyvendinimo reglamentu, įsigaliotų kuo greičiau;

(11)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 I priedas pakeičiamas šio reglamento priede pateikiamu tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. lapkričio 30 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 84, 2016 3 31, p. 1.

(2)  2021 m. balandžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/605, kuriuo nustatomos specialios afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės (OL L 129, 2021 4 15, p. 1).

(3)  2021 m. lapkričio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/2024, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605, kuriuo nustatomos specialios afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės, I priedas (OL L 411, 2021 11 19, p. 3).

(4)  Darbinis dokumentas SANTE/7112/2015/Rev. 3 „AKM zonos geografinio nustatymo principai ir kriterijai“. https://ec.europa.eu/food/animals/animal-diseases/control-measures/asf_en

(5)  OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodeksas, 28-as leidimas, 2019 m. ISBN, I tomas: 978–92–95108–85–1; ISBN II tomas: 978–92–95108–86–8. https://www.oie.int/standard-setting/terrestrial-code/access-online/


PRIEDAS

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 I priedas pakeičiamas taip:

„I PRIEDAS

APRIBOJIMŲ TAIKYMO ZONOS

I DALIS

1.   Vokietija

Šios I apribojimų taikymo zonos Vokietijoje:

Bundesland Brandenburg:

Landkreis Dahme-Spreewald:

Gemeinde Alt Zauche-Wußwerk,

Gemeinde Byhleguhre-Byhlen,

Gemeinde Märkische Heide, mit den Gemarkungen Alt Schadow, Neu Schadow, Pretschen, Plattkow, Wittmannsdorf, Schuhlen-Wiese, Bückchen, Kuschkow, Gröditsch, Groß Leuthen, Leibchel, Glietz, Groß Leine, Dollgen, Krugau, Dürrenhofe, Biebersdorf und Klein Leine,

Gemeinde Neu Zauche,

Gemeinde Schwielochsee mit den Gemarkungen Groß Liebitz, Guhlen, Mochow und Siegadel,

Gemeinde Spreewaldheide,

Gemeinde Straupitz,

Landkreis Märkisch-Oderland:

Gemeinde Müncheberg mit den Gemarkungen Müncheberg, Eggersdorf bei Müncheberg und Hoppegarten bei Müncheberg,

Gemeinde Bliesdorf mit den Gemarkungen Kunersdorf - westlich der B167 und Bliesdorf - westlich der B167

Gemeinde Märkische Höhe mit den Gemarkungen Reichenberg und Batzlow,

Gemeinde Wriezen mit den Gemarkungen Haselberg, Frankenfelde, Schulzendorf, Lüdersdorf Biesdorf, Rathsdorf - westlich der B 167 und Wriezen - westlich der B167

Gemeinde Buckow (Märkische Schweiz),

Gemeinde Strausberg mit den Gemarkungen Hohenstein und Ruhlsdorf,

Gemeine Garzau-Garzin,

Gemeinde Waldsieversdorf,

Gemeinde Rehfelde mit der Gemarkung Werder,

Gemeinde Reichenow-Mögelin,

Gemeinde Prötzel mit den Gemarkungen Harnekop, Sternebeck und Prötzel östlich der B 168 und der L35,

Gemeinde Oberbarnim,

Gemeinde Bad Freienwalde mit der Gemarkung Sonnenburg,

Gemeinde Falkenberg mit den Gemarkungen Dannenberg, Falkenberg westlich der L 35, Gersdorf und Kruge,

Gemeinde Höhenland mit den Gemarkungen Steinbeck, Wollenberg und Wölsickendorf,

Landkreis Barnim:

Gemeinde Joachimsthal östlich der L220 (Eberswalder Straße), östlich der L23 (Töpferstraße und Templiner Straße), östlich der L239 (Glambecker Straße) und Schorfheide (JO) östlich der L238,

Gemeinde Friedrichswalde mit der Gemarkung Glambeck östlich der L 239,

Gemeinde Althüttendorf,

Gemeinde Ziethen mit den Gemarkungen Groß Ziethen und Klein Ziethen westlich der B198,

Gemeinde Chorin mit den Gemarkungen Golzow, Senftenhütte, Buchholz, Schorfheide (Ch), Chorin westlich der L200 und Sandkrug nördlich der L200,

Gemeinde Britz,

Gemeinde Schorfheide mit den Gemarkungen Altenhof, Werbellin, Lichterfelde und Finowfurt,

Gemeinde (Stadt) Eberswalde mit der Gemarkungen Finow und Spechthausen und der Gemarkung Eberswalde südlich der B167 und westlich der L200,

Gemeinde Breydin,

Gemeinde Melchow,

Gemeinde Sydower Fließ mit der Gemarkung Grüntal nördlich der K6006 (Landstraße nach Tuchen), östlich der Schönholzer Straße und östlich Am Postweg,

Hohenfinow südlich der B167,

Landkreis Uckermark:

Gemeinde Pinnow nördlich der B2,

Gemeinde Passow mit den Gemarkungen Briest, Passow und Schönow,

Gemeinde Mark Landin mit den Gemarkungen Landin nördlich der B2, Grünow und Schönermark,

Gemeinde Angermünde mit den Gemarkungen Frauenhagen, Mürow, Angermünde nördlich und nordwestlich der B2, Dobberzin nördlich der B2, Kerkow, Welsow, Bruchhagen, Greiffenberg, Günterberg, Biesenbrow, Görlsdorf, Wolletz und Altkünkendorf,

Gemeinde Zichow,

Gemeinde Casekow mit den Gemarkungen Blumberg, Wartin, Luckow-Petershagen und den Gemarkungen Biesendahlshof und Casekow westlich der L272 und nördlich der L27,

Gemeinde Hohenselchow-Groß Pinnow mit der Gemarkung Hohenselchow nördlich der L27,

Gemeinde Tantow,

Gemeinde Mescherin

Gemeinde Gartz (Oder) mit der Gemarkung Geesow sowie den Gemarkungen Gartz und Hohenreinkendorf nördlich der L27 und B2 bis Gartenstraße,

Gemeinde Pinnow nördlich und westlich der B2,

Landkreis Oder-Spree:

Gemeinde Storkow (Mark),

Gemeinde Spreenhagen mit den Gemarkungen Braunsdorf, Markgrafpieske, Lebbin und Spreenhagen,

Gemeinde Grünheide (Mark) mit den Gemarkungen Kagel, Kienbaum und Hangelsberg,

Gemeinde Fürstenwalde westlich der B 168 und nördlich der L 36,

Gemeinde Rauen,

Gemeinde Wendisch Rietz bis zur östlichen Uferzone des Scharmützelsees und von der südlichen Spitze des Scharmützelsees südlich der B246,

Gemeinde Reichenwalde,

Gemeinde Bad Saarow mit der Gemarkung Petersdorf und der Gemarkung Bad Saarow-Pieskow westlich der östlichen Uferzone des Scharmützelsees und ab nördlicher Spitze westlich der L35,

Gemeinde Tauche mit der Gemarkung Werder,

Gemeinde Steinhöfel mit den Gemarkungen Jänickendorf, Schönfelde, Beerfelde, Gölsdorf, Buchholz, Tempelberg und den Gemarkungen Steinhöfel, Hasenfelde und Heinersdorf westlich der L36 und der Gemarkung Neuendorf im Sande nördlich der L36,

Landkreis Spree-Neiße:

Gemeinde Peitz,

Gemeinde Turnow-Preilack,

Gemeinde Drachhausen,

Gemeinde Schmogrow-Fehrow,

Gemeinde Drehnow,

Gemeinde Teichland mit den Gemarkungen Maust und Neuendorf,

Gemeinde Dissen-Striesow,

Gemeinde Briesen,

Gemeinde Spremberg mit den Gemarkungen, Sellessen, Spremberg, Bühlow, Laubsdorf, Bagenz und den Gemarkungen Groß Buckow, Klein Buckow östlich des Tagebaues Welzow-Süd,

Gemeinde Neuhausen/Spree mit den Gemarkungen Kathlow, Haasow, Roggosen, Koppatz, Neuhausen, Frauendorf, Groß Oßnig, Groß Döbern und Klein Döbern,

Landkreis Oberspreewald-Lausitz:

Gemeinde Grünewald,

Gemeinde Hermsdorf,

Gemeinde Kroppen,

Gemeinde Ortrand,

Gemeinde Großkmehlen,

Gemeinde Lindenau.

Landkreis Elbe-Elster:

Gemeinde Großthiemig,

Landkreis Prignitz:

Gemeinde Groß Pankow mit den Gemarkungen Baek, Tangendorf und Tacken,

Gemeinde Karstadt mit den Gemarkungen Groß Warnow, Klein Warnow, Reckenzin, Streesow, Garlin, Dallmin, Postlin, Kribbe, Neuhof, Strehlen und Blüthen,

Gemeinde Pirow mit der Gemarkung Bresch,

Gemeinde Gülitz-Reetz,

Gemeinde Putlitz mit den Gemarkungen Lockstädt, Mansfeld, Laaske, Weitgendorf und Telschow,

Gemeinde Triglitz,

Gemeinde Marienfließ mit den Gemarkungen Stepenitz, Frehne und Krempendorf,

Gemeinde Kümmernitztal mit den Gemarkungen Bückow und Grabow,

Bundesland Sachsen:

Landkreis Bautzen

Gemeinde Arnsdorf,

Gemeinde Burkau,

Gemeinde Crostwitz,

Gemeinde Cunewalde,

Gemeinde Demitz-Thumitz,

Gemeinde Doberschau-Gaußig,

Gemeinde Elsterheide,

Gemeinde Frankenthal,

Gemeinde Göda,

Gemeinde Großharthau,

Gemeinde Großnaundorf,

Gemeinde Großpostwitz/O.L.,

Gemeinde Haselbachtal,

Gemeinde Hochkirch, sofern nicht bereits der Sperrzone II,

Gemeinde Königswartha, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Kubschütz, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Lichtenberg,

Gemeinde Lohsa, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Nebelschütz,

Gemeinde Neschwitz, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Neukirch,

Gemeinde Neukirch/Lausitz,

Gemeinde Obergurig,

Gemeinde Ohorn,

Gemeinde Oßling,

Gemeinde Panschwitz-Kuckau,

Gemeinde Puschwitz,

Gemeinde Räckelwitz,

Gemeinde Radibor, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Ralbitz-Rosenthal,

Gemeinde Rammenau,

Gemeinde Schmölln-Putzkau,

Gemeinde Schwepnitz,

Gemeinde Sohland a. d. Spree,

Gemeinde Spreetal, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Stadt Bautzen, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Stadt Bernsdorf,

Gemeinde Stadt Bischhofswerda,

Gemeinde Stadt Elstra,

Gemeinde Stadt Großröhrsdorf,

Gemeinde Stadt Hoyerswerda, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Stadt Kamenz,

Gemeinde Stadt Lauta,

Gemeinde Stadt Pulsnitz,

Gemeinde Stadt Radeberg,

Gemeinde Stadt Schirgiswalde-Kirschau,

Gemeinde Stadt Wilthen,

Gemeinde Stadt Wittichenau, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Steina,

Gemeinde Steinigtwolmsdorf,

Gemeinde Wachau,

Stadt Dresden:

Stadtgebiet, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Landkreis Görlitz:

Gemeinde Beiersdorf,

Gemeinde Bertsdorf-Hörnitz,

Gemeinde Dürrhennersdorf,

Gemeinde Großschönau,

Gemeinde Großschweidnitz,

Gemeinde Hainewalde,

Gemeinde Kurort Jonsdorf,

Gemeinde Kottmar,

Gemeinde Lawalde,

Gemeinde Leutersdorf,

Gemeinde Mittelherwigsdorf,

Gemeinde Oderwitz,

Gemeinde Olbersdorf,

Gemeinde Oppach,

Gemeinde Oybin,

Gemeinde Rosenbach, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Schönau-Berzdorf a. d. Eigen, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Schönbach,

Gemeinde Stadt Bernstadt a. d. Eigen, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Stadt Ebersbach-Neugersdorf,

Gemeinde Stadt Herrnhut,

Gemeinde Stadt Löbau, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Stadt Neusalza-Spremberg,

Gemeinde Stadt Ostritz, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Stadt Seifhennersdorf,

Gemeinde Stadt Zittau,

Landkreis Meißen:

Gemeinde Diera-Zehren östlich der Elbe,

Gemeinde Klipphausen östlich der S 177,

Gemeinde Lampertswalde, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Niederau,

Gemeinde Priestewitz,

Gemeinde Stadt Coswig, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Stadt Großenhain,

Gemeinde Stadt Meißen im Norden östlich der Elbe bis zur Bahnlinie, im Süden östlich der S 177,

Gemeinde Stadt Radebeul,

Gemeinde Weinböhla, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Bundesland Mecklenburg-Vorpommern:

Landkreis Vorpommern Greifswald

Gemeinde Penkun südlich der Autobahn A11,

Gemeinde Nadrense südlich der Autobahn A11,

Landkreis Ludwigslust-Parchim:

Gemeinde Ganzlin mit den Ortsteilen und Ortslagen: Retzow, Klein Damerow, Hof Retzow, Barackendorf, Wangelin,

Gemeinde Gehlsbach mit den Ortsteilen und der Ortslage: Vietlübbe, Karbow, Hof Karbow, Karbow Ausbau, Darß, Wahlstorf, Quaßlin,

Ausbau Darß, Quaßlin Hof, Quaßliner Mühle,

Gemeinde Kritzow mit den Ortsteilen und der Ortslage: Schlemmin, Kritzow, Benzin,

Gemeinde Lübz mit den Ortsteilen und der Ortslage: Broock, Wessentin, Wessentin Ausbau, Bobzin, Lübz, Broock Ausbau, Riederfelde, Ruthen, Lutheran, Gischow, Burow, Hof Gischow, Ausbau Lutheran, Meyerberg,

Gemeinde Granzin mit den Ortsteilen und der Ortslage: Lindenbeck, Greven, Beckendorf, Bahlenrade, Granzin Ausbau, Granzin,

Gemeinde Rom mit den Ortsteilen und der Ortslage: Lancken, Stralendorf, Rom, Darze, Klein Niendorf, Paarsch,

Gemeinde Parchim mit den Ortsteilen und der Ortslage: Dargelütz, Neuhof, Kiekindemark, Neu Klockow, Möderitz, Malchow, Damm, Parchim, Voigtsdorf, Neu Matzlow,

Gemeinde Domsühl mit den Ortsteilen und der Ortslage: Severin, Bergrade Hof, Bergrade Dorf, Zieslübbe, Alt Dammerow, Schlieven, Domsühl, Domsühl-Ausbau, Neu Schlieven,

Gemeinde Lewitzrand mit den Ortsteilen und der Ortslage: Matzlow, Garwitz,

Gemeinde Spornitz mit den Ortsteilen und der Ortslage: Dütschow, Primark, Steinbeck, Spornitz,

Gemeinde Brenz mit den Ortsteilen und der Ortslage: Neu Brenz, Alt Brenz,

Gemeinde Neustadt-Glewe mit den Ortsteilen und der Ortslage: Flugplatz, Wabel,

Gemeinde Blievenstorf mit den Ortsteilen und der Ortslage: Blievenstorf,

Gemeinde Muchow mit den Ortsteilen und der Ortslage: Muchow,

Gemeinde Prislich mit den Ortsteilen und der Ortslage: Neese, Werle, Prislich, Marienhof,

Gemeinde Zierzow mit den Ortsteilen und der Ortslage: Kolbow, Zierzow,

Gemeinde Balow mit den Ortsteilen und der Ortslage: Balow,

Gemeinde Stolpe mit den Ortsteilen und der Ortslage: Granzin, Barkow, Stolpe Ausbau, Stolpe,

Gemeinde Kreien mit den Ortsteilen und der Ortslage: Kolonie Kreien, Hof Kreien, Kreien Ausbau, Kreien, Wilson.

2.   Estija

Šios I apribojimų taikymo zonos Estijoje:

Hiiu maakond.

3.   Graikija

Šios I apribojimų taikymo zonos Graikijoje:

in the regional unit of Drama:

the community departments of Sidironero and Skaloti and the municipal departments of Livadero and Ksiropotamo (in Drama municipality),

the municipal department of Paranesti (in Paranesti municipality),

the municipal departments of Kokkinogeia, Mikropoli, Panorama, Pyrgoi (in Prosotsani municipality),

the municipal departments of Kato Nevrokopi, Chrysokefalo, Achladea, Vathytopos, Volakas, Granitis, Dasotos, Eksohi, Katafyto, Lefkogeia, Mikrokleisoura, Mikromilea, Ochyro, Pagoneri, Perithorio, Kato Vrontou and Potamoi (in Kato Nevrokopi municipality),

in the regional unit of Xanthi:

the municipal departments of Kimmerion, Stavroupoli, Gerakas, Dafnonas, Komnina, Kariofyto and Neochori (in Xanthi municipality),

the community departments of Satres, Thermes, Kotyli, and the municipal departments of Myki, Echinos and Oraio and (in Myki municipality),

the community department of Selero and the municipal department of Sounio (in Avdira municipality),

in the regional unit of Rodopi:

the municipal departments of Komotini, Anthochorio, Gratini, Thrylorio, Kalhas, Karydia, Kikidio, Kosmio, Pandrosos, Aigeiros, Kallisti, Meleti, Neo Sidirochori and Mega Doukato (in Komotini municipality),

the municipal departments of Ipio, Arriana, Darmeni, Archontika, Fillyra, Ano Drosini, Aratos and the Community Departments Kehros and Organi (in Arriana municipality),

the municipal departments of Iasmos, Sostis, Asomatoi, Polyanthos and Amvrosia and the community department of Amaxades (in Iasmos municipality),

the municipal department of Amaranta (in Maroneia Sapon municipality),

in the regional unit of Evros:

the municipal departments of Kyriaki, Mandra, Mavrokklisi, Mikro Dereio, Protokklisi, Roussa, Goniko, Geriko, Sidirochori, Megalo Derio, Sidiro, Giannouli, Agriani and Petrolofos (in Soufli municipality),

the municipal departments of Dikaia, Arzos, Elaia, Therapio, Komara, Marasia, Ormenio, Pentalofos, Petrota, Plati, Ptelea, Kyprinos, Zoni, Fulakio, Spilaio, Nea Vyssa, Kavili, Kastanies, Rizia, Sterna, Ampelakia, Valtos, Megali Doxipara, Neochori and Chandras (in Orestiada municipality),

the municipal departments of Asvestades, Ellinochori, Karoti, Koufovouno, Kiani, Mani, Sitochori, Alepochori, Asproneri, Metaxades, Vrysika, Doksa, Elafoxori, Ladi, Paliouri and Poimeniko (in Didymoteixo municipality),

in the regional unit of Serres:

the municipal departments of Kerkini, Livadia, Makrynitsa, Neochori, Platanakia, Petritsi, Akritochori, Vyroneia, Gonimo, Mandraki, Megalochori, Rodopoli, Ano Poroia, Katw Poroia, Sidirokastro, Vamvakophyto, Promahonas, Kamaroto, Strymonochori, Charopo, Kastanousi and Chortero and the community departments of Achladochori, Agkistro and Kapnophyto (in Sintiki municipality),

the municipal departments of Serres, Elaionas and Oinoussa and the community departments of Orini and Ano Vrontou (in Serres municipality),

the municipal departments of Dasochoriou, Irakleia, Valtero, Karperi, Koimisi, Lithotopos, Limnochori, Podismeno and Chrysochorafa (in Irakleia municipality).

4.   Latvija

Šios I apribojimų taikymo zonos Latvijoje:

Dienvidkurzemes novada Vērgales, Medzes, Grobiņas, Gaviezes, Rucavas, Nīcas, Otaņķu pagasts, Grobiņas pilsēta,

Ropažu novada Stopiņu pagasta daļa, kas atrodas uz rietumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes.

5.   Lietuva

Šios I apribojimų taikymo zonos Lietuvoje:

Klaipėdos rajono savivaldybė: Agluonėnų, Dovilų, Gargždų, Priekulės, Vėžaičių, Kretingalės ir Dauparų-Kvietinių seniūnijos,

Palangos miesto savivaldybė.

6.   Vengrija

Šios I apribojimų taikymo zonos Vengrijoje:

Békés megye 950950, 950960, 950970, 951950, 952050, 952750, 952850, 952950, 953050, 953150, 953650, 953660, 953750, 953850, 953960, 954250, 954260, 954350, 954450, 954550, 954650, 954750, 954850, 954860, 954950, 955050, 955150, 955250, 955260, 955270, 955350, 955450, 955510, 955650, 955750, 955760, 955850, 955950, 956050, 956060, 956150 és 956160 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Bács-Kiskun megye 600150, 600850, 601550, 601650, 601660, 601750, 601850, 601950, 602050, 603250, 603750 és 603850 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Budapest 1 kódszámú, vadgazdálkodási tevékenységre nem alkalmas területe,

Csongrád-Csanád megye 800150, 800160, 800250, 802220, 802260, 802310 és 802450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Fejér megye 400150, 400250, 400351, 400352, 400450, 400550, 401150, 401250, 401350, 402050, 402350, 402360, 402850, 402950, 403050, 403450, 403550, 403650, 403750, 403950, 403960, 403970, 404650, 404750, 404850, 404950, 404960, 405050, 405750, 405850, 405950,

406050, 406150, 406550, 406650 és 406750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Győr-Moson-Sopron megye 100550, 100650, 100950, 101050, 101350, 101450, 101550, 101560 és 102150 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Jász-Nagykun-Szolnok megye 750150, 750160, 750260, 750350, 750450, 750460, 754450, 754550, 754560, 754570, 754650, 754750, 754950, 755050, 755150, 755250, 755350 és 755450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Komárom-Esztergom megye 250150, 250250, 250450, 250460, 250550, 250650, 250750, 251050, 251150, 251250, 251350, 251360, 251650, 251750, 251850, 252250, kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Pest megye 571550, 572150, 572250, 572350, 572550, 572650, 572750, 572850, 572950, 573150, 573250, 573260, 573350, 573360, 573450, 573850, 573950, 573960, 574050, 574150, 574350, 574360, 574550, 574650, 574750, 574850, 574860, 574950, 575050, 575150, 575250, 575350, 575550, 575650, 575750, 575850, 575950, 576050, 576150, 576250, 576350, 576450, 576650, 576750, 576850, 576950, 577050, 577150, 577350, 577450, 577650, 577850, 577950, 578050, 578150, 578250, 578350, 578360, 578450, 578550, 578560, 578650, 578850, 578950, 579050, 579150, 579250, 579350, 579450, 579460, 579550, 579650, 579750, 580250 és 580450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe.

7.   Lenkija

Šios I apribojimų taikymo zonos Lenkijoje:

w województwie kujawsko - pomorskim:

powiat rypiński,

powiat brodnicki,

powiat grudziądzki,

powiat miejski Grudziądz,

powiat wąbrzeski,

w województwie warmińsko-mazurskim:

gminy Wielbark i Rozogi w powiecie szczycieńskim,

w województwie podlaskim:

gminy Wysokie Mazowieckie z miastem Wysokie Mazowieckie, Czyżew i część gminy Kulesze Kościelne położona na południe od linii wyznaczonej przez linię koleją w powiecie wysokomazowieckim,

gminy Miastkowo, Nowogród, Śniadowo i Zbójna w powiecie łomżyńskim,

gminy Szumowo, Zambrów z miastem Zambrów i część gminy Kołaki Kościelne położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie zambrowskim,

gminy Grabowo, Kolno i miasto Kolno, Turośl w powiecie kolneńskim,

w województwie mazowieckim:

powiat ostrołęcki,

powiat miejski Ostrołęka,

gminy Bielsk, Brudzeń Duży, Bulkowo, Drobin, Gąbin, Łąck, Nowy Duninów, Radzanowo, Słupno, Staroźreby i Stara Biała w powiecie płockim,

powiat miejski Płock,

powiat ciechanowski,

gminy Baboszewo, Dzierzążnia, Joniec, Nowe Miasto, Płońsk i miasto Płońsk, Raciąż i miasto Raciąż, Sochocin w powiecie płońskim,

powiat sierpecki,

gmina Siemiątkowo w powiecie żuromińskim,

część powiatu ostrowskiego niewymieniona w części II załącznika I,

gminy Radzanów, Strzegowo, Stupsk w powiecie mławskim,

powiat przasnyski,

powiat makowski,

powiat pułtuski,

część powiatu wyszkowskiego niewymieniona w części II załącznika I,

część powiatu węgrowskiego niewymieniona w części II załącznika I,

gminy Dąbrówka, Jadów, Klembów, Poświętne, Radzymin, Strachówka Wołomin i Tłuszcz w powiecie wołomińskim,

gminy Mokobody i Suchożebry w powiecie siedleckim,

gminy Dobre, Jakubów, Kałuszyn, Stanisławów w powiecie mińskim,

gminy Bielany i gmina wiejska Sokołów Podlaski w powiecie sokołowskim,

gminy Kowala, Wierzbica, część gminy Wolanów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 12 w powiecie radomskim,

powiat miejski Radom,

gminy Jastrząb, Mirów, Orońsko w powiecie szydłowieckim,

powiat gostyniński,

w województwie podkarpackim:

powiat jasielski,

powiat strzyżowski,

część powiatu ropczycko – sędziszowskiego niewymieniona w części II załącznika I,

gminy Pruchnik, Rokietnica, Roźwienica, w powiecie jarosławskim,

gminy Fredropol, Krasiczyn, Krzywcza, Medyka, Orły, Żurawica, Przemyśl w powiecie przemyskim,

powiat miejski Przemyśl,

gminy Gać, Jawornik Polski, Kańczuga, część gminy Zarzecze położona na południe od linii wyznaczonej przez rzekę Mleczka w powiecie przeworskim,

powiat łańcucki,

gminy Trzebownisko, Głogów Małopolski, część gminy Świlcza położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 94 i część gminy Sokołów Małopolski położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 875 w powiecie rzeszowskim,

gminy Dzikowiec, Kolbuszowa i Raniżów w powiecie kolbuszowskim,

gminy Brzostek, Jodłowa, miasto Dębica, część gminy wiejskiej Dębica położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr A4 w powiecie dębickim,

w województwie świętokrzyskim:

gminy Nowy Korczyn, Solec–Zdrój, Wiślica, część gminy Busko Zdrój położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Siedlawy-Szaniec-Podgaje-Kołaczkowice w powiecie buskim,

powiat kazimierski,

część powiatu opatowskiego niewymieniona w części II załącznika I,

powiat sandomierski,

gminy Bogoria, Osiek, Staszów i część gminy Rytwiany położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 764, część gminy Szydłów położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 756 w powiecie staszowskim,

powiat skarżyski,

gminy Pawłów, Wąchock, część gminy Brody położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 9 oraz na południowy - zachód od linii wyznaczonej przez drogi: nr 0618T biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania w miejscowości Lipie, drogę biegnącą od miejscowości Lipie do wschodniej granicy gminy i część gminy Mirzec położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 744 biegnącą od południowej granicy gminy do miejscowości Tychów Stary a następnie przez drogę nr 0566T biegnącą od miejscowości Tychów Stary w kierunku północno - wschodnim do granicy gminy w powiecie starachowickim,

powiat ostrowiecki,

gminy Fałków, Ruda Maleniecka, Radoszyce, Smyków, część gminy Końskie położona na zachód od linii kolejowej, część gminy Stąporków położona na południe od linii kolejowej w powiecie koneckim,

gminy Bodzentyn, Bieliny, Górno, Łagów, Masłów, Miedziana Góra, Mniów, Nowa Słupia, Piekoszów, Sitkówka-Nowiny, Strawczyn, Zagnańsk, część gminy Morawica położona na północ od linii wyznaczonej przez rzekę Czarna Nida, część gminy Daleszyce położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 764, część gminy Raków położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogi nr 756 i 764, w powiecie kieleckim,

gminy Działoszyce, Michałów, Pińczów, Złota w powiecie pińczowskim,

gminy Imielno, Jędrzejów, Nagłowice, Sędziszów, Słupia, Wodzisław w powiecie jędrzejowskim,

gminy Moskorzew, Radków, Secemin w powiecie włoszczowskim,

gmina Słupia Konecka w powiecie koneckim,

powiat miejski Kielce,

w województwie łódzkim:

gminy Łyszkowice, Kocierzew Południowy, Kiernozia, Chąśno, Nieborów, część gminy wiejskiej Łowicz położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 biegnącej od granicy miasta Łowicz do zachodniej granicy gminy oraz część gminy wiejskiej Łowicz położona na wschód od granicy miasta Łowicz i na północ od granicy gminy Nieborów w powiecie łowickim,

gminy Cielądz, Rawa Mazowiecka z miastem Rawa Mazowiecka w powiecie rawskim,

gminy Bolimów, Głuchów, Godzianów, Lipce Reymontowskie, Maków, Nowy Kawęczyn, Skierniewice, Słupia w powiecie skierniewickim,

powiat miejski Skierniewice,

gminy Mniszków, Paradyż, Sławno i Żarnów w powiecie opoczyńskim,

powiat tomaszowski,

powiat brzeziński,

powiat łaski,

powiat miejski Łódź,

powat łódzki wschodni,

powiat pabianicki,

gmina Wieruszów, część gminy Sokolniki położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 4715E, część gminy Galewice położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Przybyłów – Ostrówek – Dąbrówka – Zmyślona w powiecie wieruszowskim,

gminy Aleksandrów Łódzki, Stryków, miasto Zgierz w powiecie zgierskim,

gminy Bełchatów z miastem Bełchatów, Drużbice, Kluki, Rusiec, Szczerców, Zelów w powiecie bełchatowskim,

gminy Osjaków, Konopnica, Pątnów, Wierzchlas, część gminy Mokrsko położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Krzyworzeka – Mokrsko - Zmyślona – Komorniki – Orzechowiec – Poręby, część gminy Wieluń położona na wschód od zachodniej granicy miejscowości Wieluń oraz na południe od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Wieluń – Turów – Chotów biegnącą do zachodniej granicy gminy, część gminy Ostrówek położona na wschód od linii wyznaczonej przez rzekę Pyszna w powiecie wieluńskim,

część powiatu sieradzkiego niewymieniona w części III załącznika I,

powiat zduńskowolski,

gminy Aleksandrów, Czarnocin, Grabica, Moszczenica, Ręczno, Sulejów, Wola Krzysztoporska, Wolbórz w powiecie piotrkowskim,

powiat miejski Piotrków Trybunalski,

gminy Masłowice, Przedbórz, Wielgomłyny i Żytno w powiecie radomszczańskim,

w województwie śląskim:

gmina Koniecpol w powiecie częstochowskim,

w województwie pomorskim:

gminy Ostaszewo, miasto Krynica Morska oraz część gminy Nowy Dwór Gdański położona na południowy - zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 55 biegnącą od południowej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 7, następnie przez drogę nr 7 i S7 biegnącą do zachodniej granicy gminy w powiecie nowodworskim,

gminy Lichnowy, Miłoradz, Nowy Staw, Malbork z miastem Malbork w powiecie malborskim,

gminy Mikołajki Pomorskie, Stary Targ i Sztum w powiecie sztumskim,

powiat gdański,

Miasto Gdańsk,

powiat tczewski,

powiat kwidzyński,

w województwie lubuskim:

gmina Lubiszyn w powiecie gorzowskim,

gmina Dobiegniew w powiecie strzelecko – drezdeneckim,

w województwie dolnośląskim:

powiat oleśnicki,

gminy Jordanów Śląski, Kąty Wrocławskie, Kobierzyce, Mietków, Sobótka, część gminy Długołęka położona na północ od linii wyznaczonej przez droge nr S8, część gminy Żórawina położona na zachód od linii wyznaczonej przez autostradę A4 w powiecie wrocławskim,

część gminy Domaniów położona na południowy zachód od linii wyznaczonej przez autostradę A4 w powiecie oławskim,

część powiatu miejskiego Wrocław położóna na północny zachód od linii wyznaczonej przez autostradę nr A8,

gmina Wiązów w powiecie strzelińskim,

powiat średzki,

miasto Świeradów Zdrój w powiecie lubańskim,

część powiatu wołowskiego niewymieniona w części III załącznika I,

powiat miejski Legnica,

gminy Krotoszyce, Kunice, Legnickie Pole, Miłkowice, Prochowice, Ruja w powiecie legnickim,

gminy Pielgrzymka, Świerzawa, Złotoryja z miastem Złotoryja, miasto Wojcieszów w powiecie złotoryjskim,

powiat lwówecki,

gminy Ścinawa i Lubin z miastem Lubin w powiecie lubińskim,

część powiatu trzebnickiego niewymieniona w części III załącznika I,

gmina Wądroże Wielkie w powiecie jaworskim,

gminy Cieszków, Krośnice, część gminy Milicz położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 15 biegnącej od północnej granicy gminy do południowej granicy gminy w miejcowości Lasowice w powiecie milickim,

w województwie wielkopolskim:

powiat krotoszyński,

gminy Borek Wielkopolski, Gostyń, Pępowo, Piaski, Pogorzela, w powiecie gostyńskim,

gmina Osieczna, część gminy Lipno położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr S5, część gminy Święciechowa położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 12 oraz na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr S5 w powiecie leszczyńskim,

powiat miejski Leszno,

gminy Granowo, Grodzisk Wielkopolski i część gminy Kamieniec położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 308 w powiecie grodziskim,

gminy Czempiń, Kościan i miasto Kościan, Krzywiń, część gminy Śmigiel położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr S5 w powiecie kościańskim,

powiat miejski Poznań,

gminy Buk, Dopiewo, Komorniki, Tarnowo Podgórne, Stęszew, Swarzędz, Pobiedziska, Czerwonak, Mosina, miasto Luboń, miasto Puszczykowo i część gminy Kórnik położona na zachód od linii wyznaczonych przez drogi: nr S11 biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 434 i drogę nr 434 biegnącą od tego skrzyżowania do południowej granicy gminy, część gminy Rokietnica położona na południowy zachód od linii kolejowej biegnącej od północnej granicy gminy w miejscowości Krzyszkowo do południowej granicy gminy w miejscowości Kiekrz oraz część gminy wiejskiej Murowana Goślina położona na południe od linii kolejowej biegnącej od północnej granicy miasta Murowana Goślina do północno-wschodniej granicy gminy w powiecie poznańskim,

gmina Kiszkowo i część gminy Kłecko położona na zachód od rzeki Mała Wełna w powiecie gnieźnieńskim,

powiat czarnkowsko-trzcianecki,

gmina Kaźmierz część gminy Duszniki położona na południowy – wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 306 biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Duszniki, a następnie na południe od linii wyznaczonej przez ul. Niewierską oraz drogę biegnącą przez miejscowość Niewierz do zachodniej granicy gminy, część gminy Ostroróg położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 186 i 184 biegnące od granicy gminy do miejscowości Ostroróg, a następnie od miejscowości Ostroróg przez miejscowości Piaskowo – Rudki do południowej granicy gminy, część gminy Wronki położona na północ od linii wyznaczonej przez rzekę Wartę biegnącą od zachodniej granicy gminy do przecięcia z droga nr 182, a następnie na wschód od linii wyznaczonej przez drogi nr 182 oraz 184 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 182 do południowej granicy gminy, miasto Szamotuły i część gminy Szamotuły położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 306 i drogę łączącą miejscowości Lipnica - Ostroróg do linii wyznaczonej przez wschodnią granicę miasta Szamotuły i na południe od linii kolejowej biegnącej od południowej granicy miasta Szamotuły, do południowo-wschodniej granicy gminy oraz część gminy Obrzycko położona na zachód od drogi nr 185 łączącej miejscowości Gaj Mały, Słopanowo i Obrzycko do północnej granicy miasta Obrzycko, a następnie na zachód od drogi przebiegającej przez miejscowość Chraplewo w powiecie szamotulskim,

gmina Budzyń w powiecie chodzieskim,

gminy Mieścisko, Skoki i Wągrowiec z miastem Wągrowiec w powiecie wągrowieckim,

powiat pleszewski,

gmina Zagórów w powiecie słupeckim,

gmina Pyzdry w powiecie wrzesińskim,

gminy Kotlin, Żerków i część gminy Jarocin położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogi nr S11 i 15 w powiecie jarocińskim,

powiat ostrowski,

powiat miejski Kalisz,

gminy Blizanów, Brzeziny, Żelazków, Godziesze Wielkie, Koźminek, Lisków, Opatówek, Szczytniki, część gminy Stawiszyn położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 25 biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Zbiersk, a następnie na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Zbiersk – Łyczyn – Petryki biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 25 do południowej granicy gminy, część gminy Ceków- Kolonia położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Młynisko – Morawin - Janków w powiecie kaliskim,

gminy Brudzew, Dobra, Kawęczyn, Przykona, Władysławów, Turek z miastem Turek część gminy Tuliszków położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 72 biegnącej od wschodniej granicy gminy do miasta Turek a następnie na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 443 biegnącej od skrzyżowania z drogą nr 72 w mieście Turek do zachodniej granicy gminy w powiecie tureckim,

gminy Rzgów, Grodziec, Krzymów, Stare Miasto, część gminy Rychwał położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 25 biegnącą od południowej granicy gminy do miejscowości Rychwał, a następnie na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 443 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 25 w miejscowości Rychwał do wschodniej granicy gminy w powiecie konińskim,

część gminy Kępno położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr S8 w powiecie kępińskim,

powiat ostrzeszowski,

w województwie opolskim:

gminy Domaszowice, Wilków i część gminy Namysłów położona na zachód od linii wyznaczonej przez rzekę Głucha w powiecie namysłowskim,

gminy Wołczyn, Kluczbork, część gminy Byczyna położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 11 w powiecie kluczborskim,

gmina Praszka, część gminy Gorzów Śląski położona na południe od północnej granicy miasta Gorzów Śląski oraz na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 45, część gminy Rudniki położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 42 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 43 i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 43 biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 42 w powiecie oleskim,

gminy Grodków, Lubsza, Olszanka, Skarbimierz i miasto Brzeg w powiecie brzeskim,

w województwie zachodniopomorskim:

gminy Nowogródek Pomorski, Barlinek, Myślibórz, część gminy Dębno położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 126 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 23 w miejscowości Dębno, następnie na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 23 do skrzyżowania z ul. Jana Pawła II w miejscowości Cychry, następnie na północ od ul. Jana Pawła II do skrzyżowania z ul. Ogrodową i dalej na północ od linii wyznaczonej przez ul. Ogrodową, której przedłużenie biegnie do wschodniej granicy gminy w powiecie myśliborskim,

gminy Banie i Widuchowa, w powiecie gryfińskim,

gmina Kozielice w powiecie pyrzyckim,

gminy Bierzwnik, Krzęcin, Pełczyce w powiecie choszczeńskim,

w województwie małopolskim:

powiat brzeski,

powiat gorlicki,

powiat proszowicki,

powiat nowosądecki,

powiat miejski Nowy Sącz,

część powiatu dąbrowskiego niewymieniona w części III załącznika I,

część powiatu tarnowskiego niewymieniona w części III załącznika I.

8.   Slovakija

Šios I apribojimų taikymo zonos Slovakijoje:

the whole district of Medzilaborce,

the whole district of Stropkov, except municipalities included in part II,

the whole district of Svidník, except municipalities included in part II,

in the district of Veľký Krtíš, the municipalities of Ipeľské Predmostie, Veľká nad Ipľom, Hrušov, Kleňany, Sečianky,

in the district of Levice, the municipalities of Ipeľské Úľany, Plášťovce, Dolné Túrovce, Stredné Túrovce, Šahy, Tešmak,

the whole district of Krupina, except municipalities included in part II,

the whole district of Banska Bystrica, except municipalities included in part II,

in the district of Liptovsky Mikulas – municipalities of Pribylina, Jamník, Svatý Štefan, Konská, Jakubovany, Liptovský Ondrej, Beňadiková, Vavrišovo, Liptovská Kokava, Liptovský Peter, Dovalovo, Hybe, Liptovský Hrádok, Liptovský Ján, Uhorská Ves, Podtureň, Závažná Poruba, Liptovský Mikuláš, Pavčina Lehota, Demänovská Dolina, Gôtovany, Galovany, Svätý Kríž, Lazisko, Dúbrava, Malatíny, Liptovské Vlachy, Liptovské Kľačany, Partizánska Ľupča, Kráľovská Ľubeľa, Zemianska Ľubeľa, Východná – a part of municipality north from the highway D1,

in the district of Ružomberok, the municipalities of Liptovská Lužná, Liptovská Osada, Podsuchá, Ludrová, Štiavnička, Liptovská Štiavnica, Nižný Sliač, Liptovské Sliače,

the whole district of Banska Stiavnica,

the whole district of Žiar nad Hronom.

II DALIS

1.   Bulgarija

Šios II apribojimų taikymo zonos Bulgarijoje:

the whole region of Haskovo,

the whole region of Yambol,

the whole region of Stara Zagora,

the whole region of Pernik,

the whole region of Kyustendil,

the whole region of Plovdiv, excluding the areas in Part III,

the whole region of Pazardzhik, excluding the areas in Part III,

the whole region of Smolyan,

the whole region of Dobrich,

the whole region of Sofia city,

the whole region of Sofia Province,

the whole region of Blagoevgrad,

the whole region of Razgrad,

the whole region of Kardzhali,

the whole region of Burgas excluding the areas in Part III,

the whole region of Varna excluding the areas in Part III,

the whole region of Silistra, excluding the areas in Part III,

the whole region of Ruse, excluding the areas in Part III,

the whole region of Veliko Tarnovo, excluding the areas in Part III,

the whole region of Pleven, excluding the areas in Part III,

the whole region of Targovishte, excluding the areas in Part III,

the whole region of Shumen, excluding the areas in Part III,

the whole region of Sliven, excluding the areas in Part III,

the whole region of Vidin, excluding the areas in Part III.

2.   Vokietija

Šios II apribojimų taikymo zonos Vokietijoje:

Bundesland Brandenburg:

Landkreis Oder-Spree:

Gemeinde Grunow-Dammendorf,

Gemeinde Mixdorf

Gemeinde Schlaubetal,

Gemeinde Neuzelle,

Gemeinde Neißemünde,

Gemeinde Lawitz,

Gemeinde Eisenhüttenstadt,

Gemeinde Vogelsang,

Gemeinde Ziltendorf,

Gemeinde Wiesenau,

Gemeinde Friedland,

Gemeinde Siehdichum,

Gemeinde Müllrose,

Gemeinde Briesen,

Gemeinde Jacobsdorf

Gemeinde Groß Lindow,

Gemeinde Brieskow-Finkenheerd,

Gemeinde Ragow-Merz,

Gemeinde Beeskow,

Gemeinde Rietz-Neuendorf,

Gemeinde Tauche mit den Gemarkungen Stremmen, Ranzig, Trebatsch, Sabrodt, Sawall, Mitweide, Lindenberg, Falkenberg (T), Görsdorf (B), Wulfersdorf, Giesensdorf, Briescht, Kossenblatt und Tauche,

Gemeinde Langewahl,

Gemeinde Berkenbrück,

Gemeinde Steinhöfel mit den Gemarkungen Arensdorf und Demitz und den Gemarkungen Steinhöfel, Hasenfelde und Heinersdorf östlich der L 36 und der Gemarkung Neuendorf im Sande südlich der L36,

Gemeinde Fürstenwalde östlich der B 168 und südlich der L36,

Gemeinde Diensdorf-Radlow,

Gemeinde Wendisch Rietz östlich des Scharmützelsees und nördlich der B 246,

Gemeinde Bad Saarow mit der Gemarkung Neu Golm und der Gemarkung Bad Saarow-Pieskow östlich des Scharmützelsees und ab nördlicher Spitze östlich der L35,

Landkreis Dahme-Spreewald:

Gemeinde Jamlitz,

Gemeinde Lieberose,

Gemeinde Schwielochsee mit den Gemarkungen Goyatz, Jessern, Lamsfeld, Ressen, Speichrow und Zaue,

Landkreis Spree-Neiße:

Gemeinde Schenkendöbern,

Gemeinde Guben,

Gemeinde Jänschwalde,

Gemeinde Tauer,

Gemeinde Teichland mit der Gemarkung Bärenbrück,

Gemeinde Heinersbrück,

Gemeinde Forst,

Gemeinde Groß Schacksdorf-Simmersdorf,

Gemeinde Neiße-Malxetal,

Gemeinde Jämlitz-Klein Düben,

Gemeinde Tschernitz,

Gemeinde Döbern,

Gemeinde Felixsee,

Gemeinde Wiesengrund,

Gemeinde Spremberg mit den Gemarkungen Groß Luja, Türkendorf, Graustein, Waldesdorf, Hornow, Schönheide und Liskau,

Gemeinde Neuhausen/Spree mit den Gemarkungen Kahsel, Drieschnitz, Gablenz, Komptendorf und Sergen,

Landkreis Märkisch-Oderland:

Gemeinde Bleyen-Genschmar,

Gemeinde Neuhardenberg,

Gemeinde Golzow,

Gemeinde Küstriner Vorland,

Gemeinde Alt Tucheband,

Gemeinde Reitwein,

Gemeinde Podelzig,

Gemeinde Gusow-Platkow,

Gemeinde Seelow,

Gemeinde Vierlinden,

Gemeinde Lindendorf,

Gemeinde Fichtenhöhe,

Gemeinde Lietzen,

Gemeinde Falkenhagen (Mark),

Gemeinde Zeschdorf,

Gemeinde Treplin,

Gemeinde Lebus,

Gemeinde Müncheberg mit den Gemarkungen Jahnsfelde, Trebnitz, Obersdorf, Münchehofe und Hermersdorf,

Gemeinde Märkische Höhe mit der Gemarkung Ringenwalde,

Gemeinde Bliesdorf mit der Gemarkung Metzdorf und Gemeinde Bliesdorf – östlich der B167 bis östlicher Teil, begrenzt aus Richtung Gemarkungsgrenze Neutrebbin südlich der Bahnlinie bis Straße „Sophienhof“ dieser westlich folgend bis „Ruesterchegraben“ weiter entlang Feldweg an den Windrädern Richtung „Herrnhof“, weiter entlang „Letschiner Hauptgraben“ nord-östlich bis Gemarkungsgrenze Alttrebbin und Kunersdorf – östlich der B167,

Gemeinde Bad Freienwalde mit den Gemarkungen Altglietzen, Altranft, Bad Freienwalde, Bralitz, Hohenwutzen, Schiffmühle, Hohensaaten und Neuenhagen,

Gemeinde Falkenberg mit der Gemarkung Falkenberg östlich der L35,

Gemeinde Oderaue,

Gemeinde Wriezen mit den Gemarkungen Altwriezen, Jäckelsbruch, Neugaul, Beauregard, Eichwerder, Rathsdorf – östlich der B167 und Wriezen – östlich der B167,

Gemeinde Neulewin,

Gemeinde Neutrebbin,

Gemeinde Letschin,

Gemeinde Zechin,

Landkreis Barnim:

Gemeinde Lunow-Stolzenhagen,

Gemeinde Parsteinsee,

Gemeinde Oderberg,

Gemeinde Liepe,

Gemeinde Hohenfinow (nördlich der B167),

Gemeinde Niederfinow,

Gemeinde (Stadt) Eberswalde mit den Gemarkungen Eberswalde nördlich der B167 und östlich der L200, Sommerfelde und Tornow nördlich der B167,

Gemeinde Chorin mit den Gemarkungen Brodowin, Chorin östlich der L200, Serwest, Neuehütte, Sandkrug östlich der L200,

Gemeinde Ziethen mit der Gemarkung Klein Ziethen östlich der Serwester Dorfstraße und östlich der B198,

Landkreis Uckermark:

Gemeinde Angermünde mit den Gemarkungen Crussow, Stolpe, Gellmersdorf, Neukünkendorf, Bölkendorf, Herzsprung, Schmargendorf und den Gemarkungen Angermünde südlich und südöstlich der B2 und Dobberzin südlich der B2,

Gemeinde Schwedt mit den Gemarkungen Criewen, Zützen, Schwedt, Stendell, Kummerow, Kunow, Vierraden, Blumenhagen, Oderbruchwiesen, Enkelsee, Gatow und Hohenfelde,

Gemeinde Schöneberg mit den Gemarkungen Schöneberg, Flemsdorf und der Gemarkung Felchow östlich der B2,

Gemeinde Pinnow südlich und östlich der B2,

Gemeinde Berkholz-Meyenburg,

Gemeinde Landin mit der Gemarkung Landin südlich der B2,

Gemeinde Casekow mit der Gemarkung Woltersdorf und den Gemarkungen Biesendahlshof und Casekow östlich der L272 und südlich der L27,

Gemeinde Hohenselchow-Groß Pinnow mit der Gemarkung Groß Pinnow und der Gemarkung Hohenselchow südlich der L27,

Gemeinde Gartz (Oder) mit der Gemarkung Friedrichsthal und den Gemarkungen Gartz und Hohenreinkendorf südlich der L27 und B2 bis Gartenstraße,

Gemeinde Passow mit der Gemarkung Jamikow,

Kreisfreie Stadt Frankfurt (Oder),

Landkreis Prignitz:

Gemeinde Berge,

Gemeinde Pirow,

Gemeinde Putlitz mit den Gemarkungen Sagast, Nettelbeck, Porep, Lütkendorf und Putlitz,

Gemeinde Marienfließ mit der Gemarkung Jännersdorf,

Bundesland Sachsen:

Landkreis Bautzen:

Gemeinde Großdubrau,

Gemeinde Hochkirch nördlich der B6,

Gemeinde Königswartha östlich der B96,

Gemeinde Kubschütz nördlich der B6,

Gemeinde Laußnitz,

Gemeinde Lohsa östlich der B96,

Gemeinde Malschwitz,

Gemeinde Neschwitz östlich der B96,

Gemeinde Ottendorf-Okrilla,

Gemeinde Radibor östlich der B96,

Gemeinde Spreetal östlich der B97,

Gemeinde Stadt Bautzen östlich des Verlaufs der B96 bis Abzweig S 156 und nördlich des Verlaufs S 156 bis Abzweig B6 und nördlich des Verlaufs der B 6 bis zur östlichen Gemeindegrenze,

Gemeinde Stadt Hoyerswerda südlich des Verlaufs der B97 bis Abzweig B96 und östlich des Verlaufs der B96 bis zur südlichen Gemeindegrenze,

Gemeinde Stadt Königsbrück mit dem Ortsteil Röhrsdorf,

Gemeinde Stadt Weißenberg,

Gemeinde Stadt Wittichenau östlich der B96,

Stadt Dresden:

Stadtteile Gomlitz, Lausa/Friedersdorf, Marsdorf, Weixdorf,

Landkreis Görlitz:

Gemeinde Boxberg/O.L.,

Gemeinde Gablenz,

Gemeinde Groß Düben,

Gemeinde Hähnichen,

Gemeinde Hohendubrau,

Gemeinde Horka,

Gemeinde Kodersdorf,

Gemeinde Königshain,

Gemeinde Krauschwitz i.d. O.L.,

Gemeinde Kreba-Neudorf,

Gemeinde Markersdorf,

Gemeinde Mücka,

Gemeinde Neißeaue,

Gemeinde Quitzdorf am See,

Gemeinde Rietschen,

Gemeinde Rosenbach nördlich der S129,

Gemeinde Schleife,

Gemeinde Schönau-Berzdorf a. d. Eigen nördlich der S129,

Gemeinde Schöpstal,

Gemeinde Stadt Bad Muskau,

Gemeinde Stadt Bernstadt a. d. Eigen nördlich der S129,

Gemeinde Stadt Görlitz,

Gemeinde Stadt Löbau nördlich der B 6 von der Kreisgrenze Bautzen bis zum Abzweig der S 129, auf der S129 bis Gemeindegrenze,

Gemeinde Stadt Niesky,

Gemeinde Stadt Ostritz nördlich der S129 und K8616,

Gemeinde Stadt Reichenbach/O.L.,

Gemeinde Stadt Rothenburg/O.L.,

Gemeinde Stadt Weißwasser/O.L.,

Gemeinde Trebendorf,

Gemeinde Vierkirchen,

Gemeinde Waldhufen,

Gemeinde Weißkeißel,

Landkreis Meißen:

Gemeinde Ebersbach,

Gemeinde Lampertswalde mit den Ortsteilen Lampertswalde, Mühlbach, Quersa, Schönborn,

Gemeinde Moritzburg,

Gemeinde Schönfeld,

Gemeinde Stadt Coswig nördlich der S80 und östlich der S81,

Gemeinde Stadt Radeburg,

Gemeinde Thiendorf,

Gemeinde Weinböhla östlich der S81.

Bundesland Mecklenburg-Vorpommern:

Landkreis Ludwigslust-Parchim:

Gemeinde Parchim mit den Ortsteilen und der Ortslage: Slate,

Gemeinde Siggelkow mit den Ortsteilen und der Ortslage: Neuburg, Groß Pankow, Klein Pankow, Redlin, Siggelkow,

Gemeinde Ruhner Berge mit den Ortsteilen und der Ortslage:

Marnitz, Jarchow, Leppin, Mooster, Drenkow, Malow, Tessenow, Poltnitz, Poitendorf, Zachow, Dorf Poltnitz, Suckow, Mentin, Griebow,

Griebow-Mühle, Mentin Ausbau, Malower Mühle, Hof Poltnitz,

Gemeinde Karrenzin mit den Ortsteilen und den Ortslagen: Neu Herzfeld, Wulfsahl, Herzfeld, Repzin, Neu Herzfeld, Karrenzin, Karrenzin Ausbau,

Gemeinde Ziegendorf mit den Ortsteilen und Ortslagen: Stresendorf, Meierstorf (teilweise), Drefahl, Pampin, Platschow, Ziegendorf,

Gemeinde Brunow mit den Ortsteilen und Ortslagen: Bauerkuhl, Klüß, Löcknitz, Brunow,

Gemeinde Groß Godems mit den Ortsteilen und Ortstlagen: Groß Godems und Klein Godems,

Gemeinde Möllenbeck mit den Ortsteilen und den Ortslagen: Möllenbeck, Horst, Carlshof und Menzendorf,

Gemeinde Dambeck mit den Ortsteilen und den Ortslagen: Dambeck,

Gemeinde Ziegendorf mit Ortsteilen und Ortslage: Neu Drefahl und Meierstorf (teilweise).

3.   Estija

Šios II apribojimų taikymo zonos Estijoje:

Eesti Vabariik (välja arvatud Hiiu maakond).

4.   Latvija

Šios II apribojimų taikymo zonos Latvijoje:

Aizkraukles novads,

Alūksnes novads,

Augšdaugavas novads,

Ādažu novads,

Balvu novads,

Bauskas novads,

Cēsu novads,

Dienvidkurzemes novada Aizputes, Cīravas, Lažas, Kalvenes, Kazdangas, Durbes, Dunalkas, Tadaiķu, Vecpils, Bārtas, Sakas, Bunkas, Priekules, Gramzdas, Kalētu, Virgas, Dunikas, Embūtes, Vaiņodes pagasts, Aizputes, Durbes, Pāvilostas, Priekules pilsēta,

Dobeles novads,

Gulbenes novads,

Jelgavas novads,

Jēkabpils novads,

Krāslavas novads,

Kuldīgas novads,

Ķekavas novads,

Limbažu novads,

Līvānu novads,

Ludzas novada Cirmas, Pureņu, Ņukšu, Pildas, Rundēnu, Istras, Pasienes, Zvirgzdenes, Blontu, Pušmucovas, Mērdzenes, Mežvidu, Salnavas, Malnavas, Goliševas pagasts, Līdumnieku pagasta daļa uz ziemeļiem no autoceļa V508 un upes Kurjanka no autoceļa V510 līdz Krievijas Federācijas robežai, Ciblas pagasta daļa uz ziemeļiem no autoceļa V508, V511, Isnaudas pagasta daļa uz ziemeļrietumiem no autoceļa V511, V506, Lauderu pagasta daļa uz dienvidrietumiem no autoceļa V544, V514, V539, Zaļesjes pagasta daļa uz dienvidiem no autoceļa V539, V513, P52 un A12, Kārsavas, Ludzas pilsēta,

Madonas novads,

Mārupes novads,

Ogres novads,

Olaines novads,

Preiļu novads,

Rēzeknes novads,

Ropažu novada Garkalnes, Ropažu pagasts, Stopiņu pagasta daļa, kas atrodas uz austrumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes, Vangažu pilsēta,

Salaspils novads,

Saldus novads,

Saulkrastu novads,

Siguldas novads,

Smiltenes novads,

Talsu novads,

Tukuma novads,

Valkas novads,

Valmieras novads,

Varakļānu novads,

Ventspils novads,

Daugavpils valstspilsētas pašvaldība,

Jelgavas valstspilsētas pašvaldība,

Jūrmalas valstspilsētas pašvaldība,

Rēzeknes valstspilsētas pašvaldība.

5.   Lietuva

Šios II apribojimų taikymo zonos Lietuvoje:

Alytaus miesto savivaldybė,

Alytaus rajono savivaldybė,

Anykščių rajono savivaldybė,

Akmenės rajono savivaldybė,

Birštono savivaldybė,

Biržų miesto savivaldybė,

Biržų rajono savivaldybė,

Druskininkų savivaldybė,

Elektrėnų savivaldybė,

Ignalinos rajono savivaldybė,

Jonavos rajono savivaldybė,

Joniškio rajono savivaldybė,

Jurbarko rajono savivaldybė,

Kaišiadorių rajono savivaldybė,

Kalvarijos savivaldybė,

Kauno miesto savivaldybė,

Kauno rajono savivaldybė,

Kazlų rūdos savivaldybė,

Kelmės rajono savivaldybė,

Kėdainių rajono savivaldybė,

Klaipėdos rajono savivaldybė: Judrėnų, Endriejavo ir Veiviržėnų seniūnijos,

Kupiškio rajono savivaldybė,

Kretingos rajono savivaldybė,

Lazdijų rajono savivaldybė,

Marijampolės savivaldybė,

Mažeikių rajono savivaldybė,

Molėtų rajono savivaldybė,

Pagėgių savivaldybė,

Pakruojo rajono savivaldybė,

Panevėžio rajono savivaldybė,

Panevėžio miesto savivaldybė,

Pasvalio rajono savivaldybė,

Radviliškio rajono savivaldybė,

Rietavo savivaldybė,

Prienų rajono savivaldybė,

Plungės rajono savivaldybė,

Raseinių rajono savivaldybė,

Rokiškio rajono savivaldybė,

Skuodo rajono savivaldybės,

Šakių rajono savivaldybė,

Šalčininkų rajono savivaldybė,

Šiaulių miesto savivaldybė,

Šiaulių rajono savivaldybė,

Šilutės rajono savivaldybė,

Širvintų rajono savivaldybė,

Šilalės rajono savivaldybė,

Švenčionių rajono savivaldybė,

Tauragės rajono savivaldybė,

Telšių rajono savivaldybė,

Trakų rajono savivaldybė,

Ukmergės rajono savivaldybė,

Utenos rajono savivaldybė,

Varėnos rajono savivaldybė,

Vilniaus miesto savivaldybė,

Vilniaus rajono savivaldybė,

Vilkaviškio rajono savivaldybė,

Visagino savivaldybė,

Zarasų rajono savivaldybė.

6.   Vengrija

Šios II apribojimų taikymo zonos Vengrijoje:

Békés megye 950150, 950250, 950350, 950450, 950550, 950650, 950660, 950750, 950850, 950860, 951050, 951150, 951250, 951260, 951350, 951450, 951460, 951550, 951650, 951750, 952150, 952250, 952350, 952450, 952550, 952650, 953250, 953260, 953270, 953350, 953450, 953550, 953560, 953950, 954050, 954060, 954150, 956250, 956350, 956450, 956550, 956650 és 956750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Borsod-Abaúj-Zemplén megye valamennyi vadgazdálkodási egységének teljes területe,

Fejér megye 403150, 403160, 403250, 403260, 403350, 404250, 404550, 404560, 404570, 405450, 405550, 405650, 406450 és 407050 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Hajdú-Bihar megye valamennyi vadgazdálkodási egységének teljes területe,

Heves megye valamennyi vadgazdálkodási egységének teljes területe,

Jász-Nagykun-Szolnok megye 750250, 750550, 750650, 750750, 750850, 750970, 750980, 751050, 751150, 751160, 751250, 751260, 751350, 751360, 751450, 751460, 751470, 751550, 751650, 751750, 751850, 751950, 752150, 752250, 752350, 752450, 752460, 752550, 752560, 752650, 752750, 752850, 752950, 753060, 753070, 753150, 753250, 753310, 753450, 753550, 753650, 753660, 753750, 753850, 753950, 753960, 754050, 754150, 754250, 754360, 754370, 754850, 755550, 755650 és 755750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Komárom-Esztergom megye: 250350, 250850, 250950, 251450, 251550, 251950, 252050, 252150, 252350, 252450, 252460, 252550, 252650, 252750, 252850, 252860, 252950, 252960, 253050, 253150, 253250, 253350, 253450 és 253550 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Nógrád megye valamennyi vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Pest megye 570150, 570250, 570350, 570450, 570550, 570650, 570750, 570850, 570950, 571050, 571150, 571250, 571350, 571650, 571750, 571760, 571850, 571950, 572050, 573550, 573650, 574250, 577250, 580050 és 580150 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Szabolcs-Szatmár-Bereg megye valamennyi vadgazdálkodási egységének teljes területe.

7.   Lenkija

Šios II apribojimų taikymo zonos Lenkijoje:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gminy Kalinowo, Stare Juchy, Prostki oraz gmina wiejska Ełk w powiecie ełckim,

powiat elbląski,

powiat miejski Elbląg,

powiat gołdapski,

powiat piski,

powiat bartoszycki,

powiat olecki,

powiat giżycki,

powiat braniewski,

powiat kętrzyński,

powiat lidzbarski,

gminy Jedwabno, Szczytno i miasto Szczytno i Świętajno w powiecie szczycieńskim,

powiat mrągowski,

powiat węgorzewski,

gminy Dobre Miasto, Dywity, Świątki, Jonkowo, Gietrzwałd, Olsztynek, Stawiguda, Jeziorany, Kolno, część gminy Biskupiec położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 57 w powiecie olsztyńskim,

powiat miejski Olsztyn,

powiat nidzicki,

gminy Kisielice, Susz, Zalewo w powiecie iławskim,

część powiatu ostródzkiego niewymieniona w części III załącznika I,

w województwie podlaskim:

powiat bielski,

powiat grajewski,

powiat moniecki,

powiat sejneński,

gminy Łomża, Piątnica, Jedwabne, Przytuły i Wizna w powiecie łomżyńskim,

powiat miejski Łomża,

powiat siemiatycki,

powiat hajnowski,

gminy Ciechanowiec, Klukowo, Szepietowo, Kobylin-Borzymy, Nowe Piekuty, Sokoły i część gminy Kulesze Kościelne położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie wysokomazowieckim,

gmina Rutki i część gminy Kołaki Kościelne położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie zambrowskim,

gminy Mały Płock i Stawiski w powiecie kolneńskim,

powiat białostocki,

powiat suwalski,

powiat miejski Suwałki,

powiat augustowski,

powiat sokólski,

powiat miejski Białystok,

w województwie mazowieckim:

gminy Domanice, Korczew, Kotuń, Mordy, Paprotnia, Przesmyki, Siedlce, Skórzec, Wiśniew, Wodynie, Zbuczyn w powiecie siedleckim,

powiat miejski Siedlce,

gminy Ceranów, Jabłonna Lacka, Kosów Lacki, Repki, Sabnie, Sterdyń w powiecie sokołowskim,

powiat łosicki,

powiat sochaczewski,

powiat zwoleński,

powiat kozienicki,

powiat lipski,

gminy Gózd, Iłża, Jastrzębia, Jedlnia Letnisko, Pionki z miastem Pionki, Skaryszew, Jedlińsk, Przytyk, Zakrzew w powiecie radomskim,

gminy Bodzanów, Słubice, Wyszogród i Mała Wieś w powiecie płockim,

powiat nowodworski,

gminy Czerwińsk nad Wisłą, Naruszewo, Załuski w powiecie płońskim,

gminy: miasto Kobyłka, miasto Marki, miasto Ząbki, miasto Zielonka w powiecie wołomińskim,

powiat garwoliński,

gminy Boguty – Pianki, Brok, Zaręby Kościelne, Nur, Małkinia Górna, część gminy wiejskiej Ostrów Mazowiecka położona na południe od miasta Ostrów Mazowiecka i na południowy - wschód od linii wyznaczonej przez drogę S8 biegnącą od południowej granicy miasta Ostrów Mazowiecka w powiecie ostrowskim,

część gminy Sadowne położona na północny- zachód od linii wyznaczonej przez linię kolejową, część gminy Łochów położona na północny – zachód od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie węgrowskim,

część gminy Brańszczyk położona na południowy – wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr S8 w powiecie wyszkowskim,

gminy Chlewiska i Szydłowiec w powiecie szydłowieckim,

gminy Cegłów, Dębe Wielkie, Halinów, Latowicz, Mińsk Mazowiecki i miasto Mińsk Mazowiecki, Mrozy, Siennica, miasto Sulejówek w powiecie mińskim,

powiat otwocki,

powiat warszawski zachodni,

powiat legionowski,

powiat piaseczyński,

powiat pruszkowski,

powiat grójecki,

powiat grodziski,

powiat żyrardowski,

powiat białobrzeski,

powiat przysuski,

powiat miejski Warszawa,

w województwie lubelskim:

powiat bialski,

powiat miejski Biała Podlaska,

gminy Batorz, Godziszów, Janów Lubelski, Modliborzyce w powiecie janowskim,

powiat puławski,

powiat rycki,

powiat łukowski,

powiat lubelski,

powiat miejski Lublin,

powiat lubartowski,

powiat łęczyński,

powiat świdnicki,

gminy Aleksandrów, Biszcza, Józefów, Księżpol, Łukowa, Obsza, Potok Górny, Tarnogród w powiecie biłgorajskim,

gminy Dołhobyczów, Mircze, Trzeszczany, Uchanie i Werbkowice w powiecie hrubieszowskim,

powiat krasnostawski,

powiat chełmski,

powiat miejski Chełm,

powiat tomaszowski,

część powiatu kraśnickiego niewymieniona w części III załącznika I,

powiat opolski,

powiat parczewski,

powiat włodawski,

powiat radzyński,

powiat miejski Zamość,

gminy Adamów, Grabowiec, Komarów – Osada, Krasnobród, Łabunie, Miączyn, Nielisz, Sitno, Skierbieszów, Stary Zamość, Zamość w powiecie zamojskim,

w województwie podkarpackim:

część powiatu stalowowolskiego niewymieniona w części III załącznika I,

gminy Cieszanów, Horyniec - Zdrój, Narol, Stary Dzików, Oleszyce, Lubaczów z miastem Lubaczów w powiecie lubaczowskim,

gmina Stubno w powiecie przemyskim,

gminy Chłopice, Jarosław z miastem Jarosław, Pawłosiów i Wiązownice w powiecie jarosławskim,

gmina Kamień w powiecie rzeszowskim,

gminy Cmolas, Majdan Królewski i Niwiska powiecie kolbuszowskim,

powiat leżajski,

powiat niżański,

powiat tarnobrzeski,

gminy Adamówka, Sieniawa, Tryńcza, Przeworsk z miastem Przeworsk, Zarzeczew powiecie przeworskim,

w województwie pomorskim:

gminy Dzierzgoń i Stary Dzierzgoń w powiecie sztumskim,

gmina Stare Pole w powiecie malborskim,

gminy Stegny, Sztutowo i część gminy Nowy Dwór Gdański położona na północny - wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 55 biegnącą od południowej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 7, następnie przez drogę nr 7 i S7 biegnącą do zachodniej granicy gminy w powiecie nowodworskim,

w województwie świętokrzyskim:

gmina Tarłów i część gminy Ożarów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 74 w powiecie opatowskim,

część gminy Brody położona wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 9 i na północny - wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 0618T biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania w miejscowości Lipie oraz przez drogę biegnącą od miejscowości Lipie do wschodniej granicy gminy i część gminy Mirzec położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 744 biegnącą od południowej granicy gminy do miejscowości Tychów Stary a następnie przez drogę nr 0566T biegnącą od miejscowości Tychów Stary w kierunku północno – wschodnim do granicy gminy w powiecie starachowickim,

gmina Gowarczów, część gminy Końskie położona na wschód od linii kolejowej, część gminy Stąporków położona na północ od linii kolejowej w powiecie koneckim,

w województwie lubuskim:

gminy Bogdaniec, Deszczno, Kłodawa, Kostrzyn nad Odrą, Santok, Witnica w powiecie gorzowskim,

powiat miejski Gorzów Wielkopolski,

gminy Drezdenko, Strzelce Krajeńskie, Stare Kurowo, Zwierzyn w powiecie strzelecko – drezdeneckim,

powiat żarski,

gmina Cybinka w powiecie słubickim,

gminy Gozdnica i Wymiarki w powiecie żagańskim,

gminy Bobrowice, Bytnica, Gubin z miastem Gubin, Maszewo, Krosno Odrzańskie w powiecie krośnieńskim,

w województwie dolnośląskim:

powiat zgorzelecki,

gminy Grębocice i Polkowice w powiecie polkowickim,

gmina Rudna w powiecie lubińskim,

gminy Leśna, Lubań i miasto Lubań, Olszyna, Platerówka, Skierczyn w powiecie lubańskim,

część powiatu miejskiego Wrocław położona na południowy wschód od linii wyznaczonej przez autostradę A8,

gminy Czernica, Siechnice, część gminy Długołęka położona na południe od linii wyznaczonej przez droge nr S8, część gminy Żórawina położona na wschód od linii wyznaczonej przez autostradę A4 w powiecie wrocławskim,

gminy Jelcz- Laskowice, Oława z miastem Oława i część gminy Domaniów położona na północny wschód od linii wyznaczonej przez autostradę A4 w powiecie oławskim,

w województwie wielkopolskim:

powiat wolsztyński,

gmina Wielichowo, Rakoniewice część gminy Kamieniec położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 308 w powiecie grodziskim,

gminy Wijewo, Włoszakowice, część gminy Lipno położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr S5 i część gminy Święciechowa położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 12 oraz na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr S5 w powiecie leszczyńskim,

część gminy Śmigiel położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr S5 w powiecie kościańskim,

powiat obornicki,

część gminy Połajewo na położona na południe od drogi łączącej miejscowości Chraplewo, Tarnówko-Boruszyn, Krosin, Jakubowo, Połajewo - ul. Ryczywolska do północno-wschodniej granicy gminy w powiecie czarnkowsko-trzcianeckim,

gmina Suchy Las, część gminy wiejskiej Murowana Goślina położona na północ od linii kolejowej biegnącej od północnej granicy miasta Murowana Goślina do północno-wschodniej granicy gminy oraz część gminy Rokietnica położona na północ i na wschód od linii kolejowej biegnącej od północnej granicy gminy w miejscowości Krzyszkowo do południowej granicy gminy w miejscowości Kiekrz w powiecie poznańskim,

część gminy Szamotuły położona na wschód od wschodniej granicy miasta Szamotuły i na północ od linii kolejowej biegnącej od południowej granicy miasta Szamotuły do południowo-wschodniej granicy gminy oraz część gminy Obrzycko położona na wschód od drogi nr 185 łączącej miejscowości Gaj Mały, Słopanowo i Obrzycko do północnej granicy miasta Obrzycko, a następnie na wschód od drogi przebiegającej przez miejscowość Chraplewo w powiecie szamotulskim,

gmina Malanów, część gminy Tuliszków położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 72 biegnącej od wschodniej granicy gminy do miasta Turek, a następnie na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 443 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 72 w mieście Turek do zachodniej granicy gminy w powiecie tureckim,

część gminy Rychwał położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 25 biegnącą od południowej granicy gminy do miejscowości Rychwał, a następnie na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 443 biegnącą od skrzyżowania z drogę nr 25 w miejscowości Rychwał do wschodniej granicy gminy w powiecie konińskim,

gmina Mycielin, część gminy Stawiszyn położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 25 biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Zbiersk, a następnie na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Zbiersk – Łyczyn – Petryki biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 25 do południowej granicy gminy, część gminy Ceków- Kolonia położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Młynisko – Morawin - Janków w powiecie kaliskim,

w województwie łódzkim:

gminy Białaczów, Drzewica, Opoczno i Poświętne w powiecie opoczyńskim,

gminy Biała Rawska, Regnów i Sadkowice w powiecie rawskim,

gmina Kowiesy w powiecie skierniewickim,

w województwie zachodniopomorskim:

gmina Boleszkowice i część gminy Dębno położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 126 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 23 w miejscowości Dębno, następnie na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 23 do skrzyżowania z ul. Jana Pawła II w miejscowości Cychry, następnie na południe od ul. Jana Pawła II do skrzyżowania z ul. Ogrodową i dalej na południe od linii wyznaczonej przez ul. Ogrodową, której przedłużenie biegnie do wschodniej granicy gminy w powiecie myśliborskim,

gminy Cedynia, Chojna, Mieszkowice, Moryń, Trzcińsko – Zdrój w powiecie gryfińskim.

8.   Slovakija

Šios II apribojimų taikymo zonos Slovakijoje:

the whole district of Gelnica,

the whole district of Poprad

the whole district of Spišská Nová Ves,

the whole district of Levoča,

the whole district of Kežmarok

in the whole district of Michalovce except municipalities included in zone III,

the whole district of Košice-okolie,

the whole district of Rožnava,

the whole city of Košice,

the whole district of Sobrance,

the whole district of Vranov nad Topľou,

the whole district of Humenné except municipalities included in zone III,

the whole district of Snina,

the whole district of Prešov,

in the whole district of Sabinov,

in the district of Stropkov, the whole municipalities of Bžany, Lomné, Kručov, Nižná Olšava, Miňovce, Turany nad Ondavou, Vyšný Hrabovec, Tokajík, Mrázovce, Breznica, Brusnica, Krišľovce, Jakušovce, Kolbovce,

in the district of Svidník, the whole municipalities of Dukovce, Želmanovce, Kuková, Kalnište, Lužany pri Ondave, Lúčka, Giraltovce, Kračúnovce, Železník, Kobylince, Mičakovce, Fijaš,

the whole district of Bardejov,

the whole district of Stará Ľubovňa,

the whole district of Revúca,

the whole district of Rimavská Sobota,

in the district of Veľký Krtíš, the whole municipalities not included in part I,

the whole district of Lučenec,

the whole district of Poltár

the whole district of Zvolen,

the whole district of Detva,

in the district of Krupina the whole municipalities of Senohrad, Horné Mladonice, Dolné Mladonice, Čekovce, Lackov, Zemiansky Vrbovok, Kozí Vrbovok, Čabradský Vrbovok, Cerovo, Trpín, Litava,

In the district of Banska Bystica, the whole municipalites of Kremnička, Malachov, Badín, Vlkanová, Hronsek, Horná Mičiná, Dolná Mičiná, Môlča Oravce, Čačín, Čerín, Bečov, Sebedín, Dúbravica, Hrochoť, Poniky, Strelníky, Povrazník, Ľubietová, Brusno, Banská Bystrica,

the whole district of Brezno,

in the district of Liptovsky Mikuláš, the municipalities of Važec, Malužiná, Kráľova lehota, Liptovská Porúbka, Nižná Boca, Vyšná Boca a Východná – a part of municipality south of the highway D1.

III DALIS

1.   Bulgarija

Šios III apribojimų taikymo zonos Bulgarijoje:

the whole region of Gabrovo,

the whole region of Lovech,

the whole region of Montana,

the Pazardzhik region:

the whole municipality of Pazardzhik,

the whole municipality of Panagyurishte,

the whole municipality of Lesichevo,

the whole municipality of Septemvri,

the whole municipality of Strelcha,

the Pleven region:

the whole municipality of Belene,

the whole municipality of Gulyantzi,

the whole municipality of Dolna Mitropolia,

the whole municipality of Dolni Dabnik,

the whole municipality of Iskar,

the whole municipality of Knezha,

the whole municipality of Nikopol,

the whole municipality of Pordim,

the whole municipality of Cherven bryag,

the Plovdiv region

the whole municipality of Hisar,

the whole municipality of Suedinenie,

the whole municipality of Maritsa

the whole municipality of Rodopi,

the whole municipality of Plovdiv,

the Ruse region:

the whole municipality of Dve mogili,

the Shumen region:

the whole municipality of Veliki Preslav,

the whole municipality of Venetz,

the whole municipality of Varbitza,

the whole municipality of Kaolinovo,

the whole municipality of Novi pazar,

the whole municipality of Smyadovo,

the whole municipality of Hitrino,

the Silistra region:

the whole municipality of Alfatar,

the whole municipality of Glavinitsa,

the whole municipality of Dulovo

the whole municipality of Kaynardzha,

the whole municipality of Tutrakan,

the Sliven region:

the whole municipality of Kotel,

the whole municipality of Nova Zagora,

the whole municipality of Tvarditza,

the Targovishte region:

the whole municipality of Antonovo,

the whole municipality of Omurtag,

the whole municipality of Opaka,

the Vidin region,

the whole municipality of Belogradchik,

the whole municipality of Boynitza,

the whole municipality of Bregovo,

the whole municipality of Gramada,

the whole municipality of Dimovo,

the whole municipality of Kula,

the whole municipality of Makresh,

the whole municipality of Novo selo,

the whole municipality of Ruzhintzi,

the whole municipality of Chuprene,

the Veliko Tarnovo region:

the whole municipality of Veliko Tarnovo,

the whole municipality of Gorna Oryahovitza,

the whole municipality of Elena,

the whole municipality of Zlataritza,

the whole municipality of Lyaskovetz,

the whole municipality of Pavlikeni,

the whole municipality of Polski Trambesh,

the whole municipality of Strazhitza,

the whole municipality of Suhindol,

the whole region of Vratza,

in Varna region:

the whole municipality of Avren,

the whole municipality of Beloslav,

the whole municipality of Byala,

the whole municipality of Dolni Chiflik,

the whole municipality of Devnya,

the whole municipality of Dalgopol,

the whole municipality of Provadia,

the whole municipality of Suvorovo,

the whole municipality of Varna,

the whole municipality of Vetrino,

in Burgas region:

the whole municipality of Burgas,

the whole municipality of Kameno,

the whole municipality of Malko Tarnovo,

the whole municipality of Primorsko,

the whole municipality of Sozopol,

the whole municipality of Sredets,

the whole municipality of Tsarevo,

the whole municipality of Sungurlare,

the whole municipality of Ruen,

the whole municipality of Aytos.

2.   Italija

Šios III apribojimų taikymo zonos Italijoje:

tutto il territorio della Sardegna.

3.   Latvija

Šios III apribojimų taikymo zonos Latvijoje:

Ludzas novada Briģu, Nirzas pagasts, Līdumnieku pagasta daļa uz dienvidiem no autoceļa V508 un upes Kurjanka posmā no autoceļa V510 līdz Krievijas Federācijas robežai, Ciblas pagasta daļa uz dienvidiem no autoceļa V508, V511, Isnaudas pagasta daļa uz dienvidaustrumiem no autoceļa V511, V506, Lauderu pagasta daļa uz ziemeļaustrumiem no autoceļa V544, V514, V539, Zaļesjes pagasta daļa uz ziemeļiem no autoceļa V539, V513, P52 un A12, Zilupes pilsēta.

4.   Lenkija

Šios III apribojimų taikymo zonos Lenkijoje:

w województwie warmińsko-mazurskim:

powiat działdowski,

część powiatu iławskiego niewymieniona w części II załącznika I,

powiat nowomiejski,

gminy Dąbrówno, Grunwald i Ostróda z miastem Ostróda w powiecie ostródzkim,

część powiatu olsztyńskiego niewymieniona w części II załącznika I,

gminy Barczewo, Purda, część gminy Biskupiec położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr w powiecie olsztyńskim,

gminy Dźwierzuty, Pasym w powiecie szczycieńskim,

w województwie mazowieckim:

część powiatu żuromińskiego niewymieniona w części I załącznika I,

część powiatu mławskiego niewymieniona w części I załącznika I,

w województwie lubelskim:

gminy Radecznica, Sułów, Szczebrzeszyn, Zwierzyniec w powiecie zamojskim,

gminy Biłgoraj z miastem Biłgoraj, Goraj, Frampol, Tereszpol i Turobin w powiecie biłgorajskim,

gminy Horodło, Hrubieszów z miastem Hrubieszów w powiecie hrubieszowskim,

gminy Dzwola, Chrzanów i Potok Wielki w powiecie janowskim,

gminy Gościeradów i Trzydnik Duży w powiecie kraśnickim,

w województwie podkarpackim:

powiat mielecki,

gminy Radomyśl nad Sanem i Zaklików w powiecie stalowowolskim,

część gminy Ostrów położona na północ od drogi linii wyznaczonej przez drogę nr A4 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 986, a następnie na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 986 biegnącą od tego skrzyżowania do miejscowości Osieka i dalej na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Osieka_- Blizna w powiecie ropczycko – sędziszowskim,

gminy Czarna, Pilzno, Żyraków i część gminy wiejskiej Dębica położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr A4 w powiecie dębickim,

gmina Wielkie Oczy w powiecie lubaczowskim,

gminy Laszki, Radymno z miastem Radymno, w powiecie jarosławskim,

w województwie lubuskim:

gminy Górzyca, Ośno Lubuskie, Rzepin, Słubice w powiecie słubickim,

gmina Dąbie w powiecie krośnieńskim,

gminy Brzeźnica, Iłowa, Małomice, Niegosławice, Szprotawa, Żagań z miastem Żagań w powiecie żagańskim,

powiat sulęciński,

powiat międzyrzecki,

powiat nowosolski,

powiat wschowski,

powiat świebodziński,

powiat zielonogórski

powiat miejski Zielona Góra,

w województwie wielkopolskim:

gminy Krzemieniewo, Rydzyna w powiecie leszczyńskim,

gminy Krobia i Poniec w powiecie gostyńskim,

powiat rawicki,

powiat nowotomyski,

powiat międzychodzki,

gmina Pniewy, część gminy Duszniki położona na północny – zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 306 biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Duszniki, a następnie na północ od linii wyznaczonej przez ul. Niewierską oraz drogę biegnącą przez miejscowość Niewierz do zachodniej granicy gminy, część gminy Ostroróg położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 186 i 184 biegnące od granicy gminy do miejscowości Ostroróg, a następnie od miejscowości Ostroróg przez miejscowości Piaskowo – Rudki do południowej granicy gminy, część gminy Wronki położona na południe od linii wyznaczonej przez rzekę Wartę biegnącą od zachodniej granicy gminy do przecięcia z droga nr 182, a następnie na zachód od linii wyznaczonej przez drogi nr 182 oraz 184 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 182 do południowej granicy gminy, część gminy Szamotuły położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 306 i drogę łączącą miejscowości Lipnica - Ostroróg w powiecie szamotulskim,

gminy Baranów, Bralin, Perzów, Łęka Opatowska, Rychtal, Trzcinica, część gminy Kępno położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr S8 w powiecie kępińskim,

w województwie dolnośląskim:

powiat górowski,

gminy Prusice i Żmigród w powiecie trzebnickim,

powiat głogowski,

powiat bolesławiecki,

gminy Chocianów, Gaworzyce, Radwanice i Przemków w powiecie polkowickim,

gmina Chojnów i miasto Chojnów w powiecie legnickim,

gmina Zagrodno w powiecie złotoryjskim,

część gminy Wołów położona na północ od linii wyznaczonej prze drogę nr 339 biegnącą od wschodniej granicy gminy do miejscowości Pełczyn, a następnie na północny - wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 339 i łączącą miejscowości Pełczyn – Smogorzówek, część gminy Wińsko polożona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 36 biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Wińsko, a nastęnie na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 36 w miejscowości Wińsko i łączącą miejscowości Wińsko_- Smogorzów Wielki – Smogorzówek w powiecie wołowskim,

część gminy Milicz położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 15 biegnącej od północnej granicy gminy do południowej granicy gminy w miejcowości Lasowice w powiecie milickim,

w województwie świętokrzyskim:

gminy Gnojno, Pacanów, Stopnica, Tuczępy, część gminy Busko Zdrój położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Siedlawy-Szaniec- Podgaje-Kołaczkowice w powiecie buskim,

gminy Łubnice, Oleśnica, Połaniec, część gminy Rytwiany położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 764, część gminy Szydłów położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 756 w powiecie staszowskim,

gminy Chęciny, Chmielnik, Łopuszno, Pierzchnica, część gminy Morawica położona na południe od linii wyznaczonej przez rzekę Czarna Nida, część gminy Daleszyce położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 764, część gminy Raków położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogi nr 756 i 764 w powiecie kieleckim,

gminy Kluczewsko, Krasocin, Włoszczowa w powiecie włoszczowskim,

gmina w powiecie pińczowskim,

gminy Małogoszcz, Oksa, Sobków w powiecie jędrzejowskim,

w województwie łódzkim:

gminy Bolesławiec, Czastary, Lututów, Łubnice, część gminy Sokolniki położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 4715E, część gminy Galewice położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Przybyłów – Ostrówek – Dąbrówka – Zmyślona w powiecie wieruszowskim,

gminy Biała, Czarnożyły, Skomlin, część gminy Mokrsko położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Krzyworzeka – Mokrsko - Zmyślona – Komorniki – Orzechowiec – Poręby, część gminy Wieluń położona na zachód od miejscowości Wieluń oraz na północ od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Wieluń – Turów – Chotów biegnącą do zachodniej granicy gminy, część gminy Ostrówek położona na zachód od linii wyznaczonej przez rzekę Pyszna w powiecie wieluńskim,

część gminy Złoczew położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 482 biegnącą od zachodniej granicy gminy w miejscowości Uników do miejscowości Złoczew, a następnie na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 477 biegnącą od miejscowości Złoczew do południowej granicy gminy, część gminy Klonowa położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy gminy, łączącą miejscowości Owieczki - Klonowa – Górka Klonowska - Przybyłów w powiecie sieradzkim,

w województwie opolskim:

część gminy Gorzów Śląski położona na północ od miasta Gorzów Śląski oraz na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 4715E w powiecie oleskim,

część gminy Byczyna położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 11 w powiecie kluczborskim,

część gminy Namysłów położona na wschód od linii wyznaczonej przez rzekę Głucha w powiecie namysłowskim,

w województwie małopolskim:

gminy Dąbrowa Tarnowska, Radgoszcz, Szczucin w powiecie dąbrowskim,

gminy Lisia Góra, Pleśna, Ryglice, Skrzyszów, Tarnów, Tuchów w powiecie tarnowskim,

powiat miejski Tarnów.

5.   Rumunija

Šios III apribojimų taikymo zonos Rumunijoje:

Zona orașului București,

Județul Constanța,

Județul Satu Mare,

Județul Tulcea,

Județul Bacău,

Județul Bihor,

Județul Bistrița Năsăud,

Județul Brăila,

Județul Buzău,

Județul Călărași,

Județul Dâmbovița,

Județul Galați,

Județul Giurgiu,

Județul Ialomița,

Județul Ilfov,

Județul Prahova,

Județul Sălaj,

Județul Suceava

Județul Vaslui,

Județul Vrancea,

Județul Teleorman,

Judeţul Mehedinţi,

Județul Gorj,

Județul Argeș,

Judeţul Olt,

Judeţul Dolj,

Județul Arad,

Județul Timiș,

Județul Covasna,

Județul Brașov,

Județul Botoșani,

Județul Vâlcea,

Județul Iași,

Județul Hunedoara,

Județul Alba,

Județul Sibiu,

Județul Caraș-Severin,

Județul Neamț,

Județul Harghita,

Județul Mureș,

Județul Cluj,

Județul Maramureş.

6.   Slovakija

Šios III apribojimų taikymo zonos Slovakijoje:

In the district of Lučenec: Lučenec a jeho časti, Panické Dravce, Mikušovce, Pinciná, Holiša, Vidiná, Boľkovce, Trebeľovce, Halič, Stará Halič, Tomášovce, Trenč, Veľká nad Ipľom, Buzitka (without settlement Dóra), Prša, Nitra nad Ipľom, Mašková, Lehôtka, Kalonda, Jelšovec, Ľuboreč, Fiľakovské Kováče, Lipovany, Mučín, Rapovce, Lupoč, Gregorova Vieska, Praha,

In the district of Poltár: Kalinovo, Veľká Ves,

the whole district of Trebišov’,

The whole district of Vranov and Topľou,

In the district of Veľký Krtíš: Malé Zlievce, Glabušovce, Olováry, Zombor, Čeláre, Bušince, Kováčovce, Vrbovka, Kiarov, Záhorce, Želovce, Sklabiná, Nová Ves, Obeckov, Dolné Plachtince, Stredné Plachtince, Horné Plachtince, Malý Krtíš, Veľký Krtíš, Modrý kameň, Veľké Straciny, Malé Straciny, Dolné Strháre, Horné Strháre, Pôtor, Horná Strehová, Slovenské Kračany, Chrťany, Závada, Vieska, Dolná strehová, Ľuboriečka, Veľké Zlievce, Muľa, Opatovská Nová ves, Bátorová, Nenince, Pribelce,

In the district of Brezno: Brezno, Čierny Balog, Drábsko, Sihla, Pohronská Polhora, Michalová, Bacúch, Beňuš, Braväcovo, Jarabá, Bystrá, Horná Lehota, Mýto pod ďumbierom, Podbrezová, Osrblie, Hronec, Valaská,

In the district of Humenné: Lieskovec, Myslina, Humenné, Jasenov, Brekov , Závadka, Topoľovka, Hudcovce, Ptičie, Chlmec, Porúbka, Brestov, Gruzovce, Ohradzany, Slovenská Volová, Karná, Lackovce, Kochanovce, Hažín nad Cirochou,

In the district of Michalovce: Strážske, Staré, Oreské, Zbudza, Voľa, Nacina Ves, Pusté Čemerné, Lesné, Rakovec nad Ondavou, Petríkovce, Oborín, Veľké Raškovce, Beša.


SPRENDIMAI

2021 12 1   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 429/146


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2021/2111

2021 m. lapkričio 25 d.

dėl pozicijos, kurios turi būti laikomasi Europos Sąjungos vardu, pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą, kiek tai susiję su Žuvininkystės darbo grupės įsteigimu ir jos darbo tvarkos taisyklių priėmimu

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2021 m. balandžio 29 d. Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2021/689 (1) dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo (2) (toliau – Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas). Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas įsigaliojo 2021 m. gegužės 1 d.;

(2)

Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 8 straipsnio 1 dalies q punktu įsteigtas Specialusis žuvininkystės komitetas. Jo įgaliojimai nustatyti Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 8 straipsnio 4 dalyje. Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 508 straipsnyje pateikiamas nebaigtinis Specialiojo žuvininkystės komiteto užduočių ir kompetencijos sričių sąrašas;

(3)

Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 8 straipsnio 4 dalies f punktu Specialiajam žuvininkystės komitetui suteikiami įgaliojimai įsteigti, prižiūrėti, koordinuoti ir panaikinti darbo grupes. Pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 9 straipsnio 2 dalį įsteigtos darbo grupės, prižiūrimos to komiteto, padeda tam komitetui vykdyti jo užduotis, visų pirma atlieka su tuo komitetu susijusį parengiamąjį darbą ir vykdo visas to komiteto atitinkamai darbo grupei pavestas užduotis. Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įsteigta darbo grupė bendru sutarimu nustato savo darbo tvarkos taisykles, posėdžių tvarkaraštį ir darbotvarkę;

(4)

2021 m. spalio 5 d. Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2021/1765 (3) dėl pozicijos, kurios 2021–2026 m. laikotarpiu Specialiajame žuvininkystės komitete turi būti laikomasi Sąjungos vardu. Tas sprendimas susijęs su to komiteto darbo grupių priežiūra ir koordinavimu, tačiau jame nenumatytas tokių grupių įsteigimas ir panaikinimas;

(5)

tikslinga, kad Specialusis žuvininkystės komitetas pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 8 straipsnio 4 dalies f punktą įsteigtų Žuvininkystės darbo grupę, kurios veiklą jis prižiūrėtų. Žuvininkystės darbo grupė turėtų nustatyti savo darbo tvarkos taisykles ir reguliariai teikti ataskaitas Specialiajam žuvininkystės komitetui apie savo veiklą;

(6)

Žuvininkystės darbo grupė būtų keitimosi informacija, techninių diskusijų ir tarpusavio konsultacijų forumas. Išskyrus savo darbo tvarkos taisyklių priėmimą, nenumatyta, kad Žuvininkystės darbo grupė priimtų teisinę galią turinčius aktus ar priemones. Kadangi negalima atmesti tikimybės, kad Žuvininkystės darbo grupė, vykdydama jai Specialiojo žuvininkystės komiteto pavestas užduotis, parengs arba išimties tvarka priims teisinę galią turinčius aktus, tikslinga nustatyti poziciją, kurios tokiais atvejais Žuvininkystės darbo grupės posėdžiuose turi būti laikomasi Sąjungos vardu;

(7)

poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Specialiajame žuvininkystės komitete, kiek tai susiję su Žuvininkystės darbo grupės įsteigimu, ir pozicijas, kurių Sąjungos vardu turi būti laikomasi Žuvininkystės darbo grupėje dėl jos darbo tvarkos taisyklių ir kitų teisinę galią turinčių aktų priėmimo bei tų pozicijų nustatymo, turėtų nustatyti Taryba pagal atitinkamas Sutarčių nuostatas, Sprendimą (ES) 2021/689 ir šį sprendimą;

(8)

Žuvininkystės darbo grupės posėdžiams turėtų būti rengiamasi glaudžiai bendradarbiaujant su Taryba bei jos parengiamaisiais organais ir jiems dalyvaujant;

(9)

Europos Parlamentas turi būti nedelsiant ir išsamiai informuojamas, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 10 dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.   Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Specialiajame žuvininkystės komitete, kiek tai susiję su Žuvininkystės darbo grupės įsteigimu, išdėstyta šio sprendimo I priede.

2.   Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Žuvininkystės darbo grupėje dėl Žuvininkystės darbo grupės darbo tvarkos taisyklių bei tos pozicijos nustatymo, išdėstyta šio sprendimo II priede.

3.   Sąjungos pozicija Žuvininkystės darbo grupėje, tai darbo grupei gavus prašymą parengti arba priimti teisinę galią turinčius aktus, nustatoma pagal šio sprendimo III priedą.

2 straipsnis

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, prireikus šį sprendimą įvertina ir, kai tinkama, peržiūri. Jis bet kuriuo atveju turi būti peržiūrėtas ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2021 m. lapkričio 25 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

Z. POČIVALŠEK


(1)  2021 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/689 dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų sudarymo Sąjungos vardu (OL L 149, 2021 4 30, p. 2).

(2)  Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas (OL L 149, 2021 4 30, p. 10).

(3)  2021 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/1765 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi 2021–2026 m. laikotarpiu Specialiajame žuvininkystės komitete, įsteigtame pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą (OL L 355, 2021 10 7, p. 135).


I PRIEDAS

SĄJUNGOS POZICIJA SPECIALIAJAME ŽUVININKYSTĖS KOMITETE, KIEK TAI SUSIJĘ SU ŽUVININKYSTĖS DARBO GRUPĖS ĮSTEIGIMU

Sąjunga siekia užtikrinti, kad Žuvininkystės darbo grupė būtų įsteigta prižiūrint Specialiajam žuvininkystės komitetui kaip keitimosi informacija, techninių diskusijų ir tarpusavio konsultacijų forumas. Prižiūrint Specialiajam žuvininkystės komitetui, Žuvininkystės darbo grupė padeda tam komitetui vykdyti jo užduotis ir visų pirma vykdo su Specialiuoju žuvininkystės komitetu susijusį parengiamąjį darbą ir vykdo visas to komiteto tai darbo grupei pavestas užduotis.


II PRIEDAS

SĄJUNGOS POZICIJA ŽUVININKYSTĖS DARBO GRUPĖJE DĖL ŽUVININKYSTĖS DARBO GRUPĖS DARBO TVARKOS TAISYKLIŲ PRIĖMIMO

Sąjunga siekia užtikrinti, kad Žuvininkystės darbo grupės darbo tvarkos taisyklės būtų grindžiamos Partnerystės tarybos ir komitetų darbo tvarkos taisyklėmis, išdėstytomis Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 1 priede, kartu numatant pakeitimus, kuriuos turi patvirtinti Taryba remiantis pozicijos dokumentais, kuriuos turi pateikti Komisija. Žuvininkystės darbo grupės darbo tvarkos taisyklėse taip pat gali numatytos įvairios teminės sudėtys.

Prieš Žuvininkystės darbo grupei priimant savo darbo tvarkos taisykles, Komisija, likus pakankamai laiko iki tos darbo grupės posėdžio arba rašytinės procedūros toje darbo grupėje ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip likus aštuonioms darbo dienoms iki to posėdžio arba rašytinės procedūros vykdymo, perduoda Tarybai rašytinį dokumentą, kuriame išdėstoma išsami informacija apie siūlomą Sąjungos pozicijos nustatymą, kad būtų apsvarstyti ir patvirtinti pozicijos, kuri turi būti pareikšta Sąjungos vardu, elementai.


III PRIEDAS

SĄJUNGOS POZICIJOS ŽUVININKYSTĖS DARBO GRUPĖS POSĖDŽIUOSE NUSTATYMAS

Žuvininkystės darbo grupei rengiant arba priimant teisinę galią turinčius aktus, reikia imtis visų veiksmų, būtinų siekiant, kad pozicijoje, kuri turi būti pareikšta Sąjungos vardu, būtų atsižvelgta į Komisijai pateiktą naujausią mokslinę ir kitą susijusią informaciją, ir kad ji atitiktų Sprendimo (ES) 2021/1765 I ir II priedus.

Šiuo tikslu ir remdamasi ta informacija, Komisija, likus pakankamai laiko iki Žuvininkystės darbo grupės posėdžio arba rašytinės procedūros toje darbo grupėje, be kita ko, jai rengiant ir priimant savo darbo tvarkos taisykles, ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip likus aštuonioms darbo dienoms iki to posėdžio arba rašytinės procedūros vykdymo, perduoda Tarybai rašytinį dokumentą, kuriame išdėstoma išsami informacija apie siūlomą Sąjungos pozicijos nustatymą, kad būtų apsvarstyti ir patvirtinti pozicijos, kuri turi būti pareikšta Sąjungos vardu, elementai.

Žuvininkystės darbo grupės posėdžių metu Komisija vadovaujasi šiame priede išdėstytais principais.

Jei Žuvininkystės darbo grupės posėdyje susitarti neįmanoma, klausimas, siekiant Sąjungos pozicijoje atsižvelgti į naujus elementus, perduodamas Tarybai, laikantis šiame priede nustatytos procedūros.


2021 12 1   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 429/151


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2021/2112

2021 m. lapkričio 25 d.

kuriuo skiriamas Vokietijos Federacinės Respublikos pasiūlytas Regionų komiteto pakaitinis narys

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 305 straipsnį,

atsižvelgdama į 2019 m. gegužės 21 d. Tarybos sprendimą (ES) 2019/852, kuriuo nustatoma Regionų komiteto sudėtis (1),

atsižvelgdama į Vokietijos Vyriausybės pasiūlymą,

kadangi:

(1)

pagal Sutarties 300 straipsnio 3 dalį Regionų komitetą turi sudaryti regionų ir vietos valdžios struktūrų atstovai, kurie turi regiono arba vietos valdžios rinkėjų mandatą arba yra politiškai atskaitingi išrinktai asamblėjai;

(2)

2019 m. gruodžio 10 d. Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2019/2157 (2), kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 26 d. iki 2025 m. sausio 25 d.;

(3)

atsistatydinus Sabine SÜTTERLIN-WAACK tapo laisva Regionų komiteto pakaitinio nario vieta;

(4)

likusiam dabartinės kadencijos laikui, t. y. iki 2025 m. sausio 25 d., Vokietijos Vyriausybė Regionų komiteto pakaitiniu nariu pasiūlė Claus Christian CLAUSSEN, regiono arba vietos valdžios struktūros atstovą, kuris turi regiono valdžios rinkėjų mandatą, Minister für Justiz, Europa und Verbraucherschutz des Landes Schleswig-Holstein (Šlėzvigo-Holšteino federacinės žemės teisingumo, Europos reikalų ir vartotojų apsaugos ministrą),

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Likusiam dabartinės kadencijos laikui, t. y. iki 2025 m. sausio 25 d., Regionų komiteto pakaitiniu nariu skiriamas Claus Christian CLAUSSEN, regiono valdžios struktūros arba vietos valdžios struktūros atstovas, kuris turi rinkėjų mandatą, Minister für Justiz, Europa und Verbraucherschutz des Landes Schleswig-Holstein (Šlėzvigo-Holšteino federacinės žemės teisingumo, Europos reikalų ir vartotojų apsaugos ministras).

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2021 m. lapkričio 25 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

Z. POČIVALŠEK


(1)  OL L 139, 2019 5 27, p. 13.

(2)  2019 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/2157, kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 26 d. iki 2025 m. sausio 25 d. (OL L 327, 2019 12 17, p. 78).


2021 12 1   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 429/152


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2021/2113

2021 m. lapkričio 30 d.

kuriuo, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naudotis laisvo judėjimo teise Sąjungoje, nustatomas Salvadoro Respublikos išduotų COVID-19 pažymėjimų lygiavertiškumas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/953 išduotiems pažymėjimams

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2021 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/953 dėl sąveikiųjų COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų (ES skaitmeninio COVID pažymėjimo) išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo sistemos, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas asmenims laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu (1), ypač į jo 8 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) 2021/953 nustatoma sąveikiųjų COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų (ES skaitmeninio COVID pažymėjimo) išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo sistema, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tokių pažymėjimų turėtojams naudotis savo teise laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu. Tuo reglamentu taip pat padedama sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms laipsniškai ir koordinuotai panaikinti laisvo judėjimo apribojimus laikantis Sąjungos teisės, kad būtų apribotas SARS-CoV-2 plitimas;

(2)

Reglamentu (ES) 2021/953 sudaromos sąlygos pripažinti Sąjungos piliečiams ir jų šeimos nariams trečiųjų valstybių išduotus COVID-19 pažymėjimus, jei Komisija nustato, kad tie COVID-19 pažymėjimai išduoti laikantis standartų, kurie turi būti laikomi lygiaverčiais pagal šį reglamentą nustatytiems standartams. Be to, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/954 (2) valstybės narės turi taikyti Reglamentu (ES) 2021/953 nustatytas taisykles trečiųjų valstybių piliečiams, kurie nepatenka į to reglamento taikymo sritį, tačiau kurie teisėtai yra arba gyvena jų teritorijoje ir pagal Sąjungos teisę turi teisę vykti į kitas valstybes nares. Todėl bet kokios šiame sprendime nustatytos išvados dėl lygiavertiškumo turėtų būti taikomos COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimams, kuriuos Salvadoro Respublika išduoda Sąjungos piliečiams ir jų šeimos nariams. Remiantis Reglamentu (ES) 2021/954, tokios išvados dėl lygiavertiškumo taip pat atitinkamai taikomos COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimams, kuriuos tame reglamente nustatytomis sąlygomis Salvadoro Respublika išduoda trečiųjų valstybių piliečiams, teisėtai esantiems arba gyvenantiems valstybių narių teritorijoje;

(3)

2021 m. rugpjūčio 29 d. Salvadoro Respublika Komisijai pateikė išsamią informaciją apie sąveikiųjų COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų išdavimą pagal sistemą „Comprobante electrónico de vacunación“. Salvadoro Respublika informavo Komisiją, jog mano, kad jos COVID-19 pažymėjimai yra išduodami pagal standartą ir technologinę sistemą, kurie yra sąveikūs su Reglamentu (ES) 2021/953 nustatyta patikimumo užtikrinimo sistema ir kuriais sudaromos sąlygos patikrinti pažymėjimų autentiškumą, galiojimą ir vientisumą. Šiuo atžvilgiu Salvadoro Respublika pranešė Komisijai, kad Salvadoro Respublikos pagal sistemą „Comprobante electrónico de vacunación“ išduotuose COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimuose yra Reglamento (ES) 2021/953 priede nurodyti duomenys;

(4)

Salvadoro Respublika taip pat informavo Komisiją, kad ji priima valstybių narių ir EEE šalių pagal Reglamentą (ES) 2021/953 išduotus skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimus;

(5)

gavusi Salvadoro Respublikos prašymą, 2021 m. lapkričio 4 d. Komisija atliko techninius bandymus, iš kurių matyti, kad Salvadoro Respublika COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimus išduoda pagal sistemą „Comprobante electrónico de vacunación“, kuri yra sąveiki su Reglamentu (ES) 2021/953 nustatyta patikimumo užtikrinimo sistema ir kuria sudaromos sąlygos patikrinti jų autentiškumą, galiojimą ir vientisumą. Komisija taip pat patvirtino, kad pagal sistemą „Comprobante electrónico de vacunación“ Salvadoro Respublikos išduotuose COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimuose yra būtini duomenys;

(6)

be to, Salvadoro Respublika pranešė Komisijai, kad išduoda sąveikiuosius skiepijimo pažymėjimus asmenims, paskiepytiems COVID-19 vakcinomis. Šiuo metu tai yra „Comirnaty“, „Spikevax“ ir „CoronaVac“ vakcinos;

(7)

Salvadoro Respublika taip pat informavo Komisiją, kad ji išduos sąveikiuosius nukleorūgščių amplifikacijos tyrimų, bet ne greitųjų antigenų testų pažymėjimus;

(8)

be to, Salvadoro Respublika pranešė Komisijai, kad išduos sąveikiuosius persirgimo pažymėjimus. Šie pažymėjimai galioja ne ilgiau kaip 180 dienų nuo pirmojo tyrimo, kurio rezultatas teigiamas, dienos;

(9)

be to, Salvadoro Respublika informavo Komisiją, kad Salvadoro tikrintojai, tikrindami pažymėjimus, į juos įtrauktus asmens duomenis tvarko tik tam, kad patikrintų ir patvirtintų turėtojo skiepijimo, tyrimo rezultatų ar persirgimo būklę, ir vėliau jų nebesaugo;

(10)

tad būtini elementai, kuriais remiantis nustatoma, kad Salvadoro Respublikos pagal sistemą „Comprobante electrónico de vacunación“ išduoti COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimai turi būti laikomi lygiaverčiais pagal Reglamentą (ES) 2021/953 išduotiems pažymėjimams, yra tenkinami;

(11)

todėl pagal sistemą „Comprobante electrónico de vacunación“ Salvadoro Respublikos išduoti COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimai turėtų būti pripažįstami Reglamento (ES) 2021/953 5 straipsnio 5 dalyje, 6 straipsnio 5 dalyje ir 7 straipsnio 8 dalyje nurodytomis sąlygomis;

(12)

kad šį sprendimą būtų galima taikyti, Salvadoro Respublika turėtų būti prijungta prie Reglamentu (ES) 2021/953 sukurtos ES skaitmeninio COVID pažymėjimo patikimumo užtikrinimo sistemos;

(13)

siekdama apsaugoti Sąjungos interesus, visų pirma visuomenės sveikatos srityje, Komisija gali pasinaudoti savo įgaliojimais sustabdyti šio sprendimo taikymą arba jį nutraukti, jei nebesilaikoma Reglamento (ES) 2021/953 8 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų;

(14)

siekiant Salvadoro Respubliką kuo greičiau prijungti prie Reglamentu (ES) 2021/953 sukurtos ES skaitmeninio COVID pažymėjimo patikimumo užtikrinimo sistemos, šis sprendimas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną;

(15)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2021/953 14 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naudotis teise laisvai judėti Sąjungoje, Salvadoro Respublikos pagal sistemą „Comprobante electrónico de vacunación“ išduoti COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimai laikomi lygiaverčiais pagal Reglamentą (ES) 2021/953 išduotiems pažymėjimams.

2 straipsnis

Salvadoro Respublika prijungiama prie Reglamentu (ES) 2021/953 sukurtos ES skaitmeninio COVID pažymėjimo patikimumo užtikrinimo sistemos.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje 2021 m. lapkričio 30 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 211, 2021 6 15, p. 1.

(2)  2021 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/954 dėl sąveikiųjų COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų (ES skaitmeninio COVID pažymėjimo), skirtų trečiųjų valstybių piliečiams, teisėtai esantiems arba gyvenantiems valstybių narių teritorijose, išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo COVID-19 pandemijos metu sistemos (OL L 211, 2021 6 15, p. 24).


TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI

2021 12 1   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 429/155


SPECIALIOJO KOMITETO, ĮSTEIGTO PAGAL EUROPOS SĄJUNGOS BEI EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJOS IR JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS PREKYBOS IR BENDRADARBIAVIMO SUSITARIMO 8 STRAIPSNIO 1 DALIES P PUNKTĄ, SPRENDIMAS Nr. 1/2021

2021 m. spalio 29 d.

dėl Protokolo dėl socialinės apsaugos koordinavimo priedų dalinio pakeitimo [2021/2114]

SPECIALUSIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą (1) (toliau – Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas), ypač į jo Protokolo dėl socialinės apsaugos koordinavimo SSC.68 straipsnį,

kadangi:

(1)

pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo Protokolo dėl socialinės apsaugos koordinavimo SSC.68 straipsnį Specialusis socialinės apsaugos koordinavimo komitetas gali iš dalies keisti to protokolo priedus ir priedėlius;

(2)

kad visų pirma būtų atsižvelgiama į naujausius nacionalinės teisės aktų pokyčius, turėtų būti iš dalies pakeisti Protokolo dėl socialinės apsaugos koordinavimo SSC-1, SSC-3, SSC-4, SSC-5 ir SSC-6 priedai, nes juose pateikiama informacija apie valstybių narių ir Jungtinės Karalystės nacionalinės teisės aktus. Turėtų būti pataisytas SSC-1 priedo pavadinimas, kad jame nebūtų nurodytos tik išmokos pinigais. Turėtų būti iš dalies pakeistas SSC-7 priedo SSCI-1 priedėlis, kad būtų atsižvelgiama į vienos iš jame išvardytų susitarimų Šalių sprendimą;

(3)

Protokolo dėl socialinės apsaugos koordinavimo SSC.11 straipsnio 6 dalyje reikalaujama, kad Šalys kuo skubiau, per vieną mėnesį nuo Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo įsigaliojimo, paskelbtų atnaujintą SSC-8 priedą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Protokolo dėl socialinės apsaugos koordinavimo SSC-1, SSC-3, SSC-4, SSC-5 ir SSC-6 prieduose bei SSC-7 priedo SSCI-1 priedėlyje pateikti valstybių narių ir Jungtinės Karalystės įrašai atnaujinami kaip nurodyta šio sprendimo I priede.

Protokolo dėl socialinės apsaugos koordinavimo SSC-8 priedas atnaujinamas kaip nurodyta šio sprendimo II priede.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo dieną.

Priimta Briuselyje ir Londone 2021 m. spalio 29 d.

Specialiojo socialinės apsaugos koordinavimo komiteto vardu

Bendrapirmininkiai

Jordi CURELL GOTOR

Ronan O’CONNOR


(1)  OL L 149, 2021 4 30, p. 10.


I PRIEDAS

„SSC-1 PRIEDAS

TAM TIKROS IŠMOKOS, KURIOMS ŠIS PROTOKOLAS NETAIKOMAS

1 DALIS

SPECIALIOS NEĮMOKINĖS IŠMOKOS PINIGAIS

(Šio Protokolo SSC.3 straipsnio 4 dalies a punktas)

i)   JUNGTINĖ KARALYSTĖ

a)

Valstybinės pensijų paskolos (2002 m. Valstybinių pensijų paskolų aktas ir 2002 m. Valstybinių pensijų paskolų aktas (Šiaurės Airija));

b)

Pagal pajamas nustatomos pašalpos darbo ieškantiems asmenims (1995 m. Aktas dėl darbo ieškančių asmenų ir 1995 m. Įsakymas dėl darbo ieškančių asmenų (Šiaurės Airija));

c)

Negalios pragyvenimo pašalpos judumo dalis (1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų aktas ir 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų aktas (Šiaurės Airija));

d)

asmeninio nepriklausomumo išmokos judumo dalis (2012 m. Gerovės reformos aktas (4 dalis) ir 2015 m. Gerovės reformos (Šiaurės Airija) potvarkis (5 dalis));

e)

Užimtumo ir paramos išmoka pagal pajamas (2007 m. Gerovės reformos aktas ir 2007 m. Gerovės reformos aktas (Šiaurės Airija)).

f)

„Best Start Foods“ išmoka (2019 m. programos „Welfare Foods“ („Best Start Foods“) nuostatai (Škotija) (SSI 2019/193));

g)

„Best Start Grants“ (nėštumo ir kūdikystės išmoka, ankstyvojo mokymosi išmoka, už mokyklinio amžiaus vaikus skiriama išmoka) (2018 m. programos „Early Years Assistance“ („Best Start Grants“) programos nuostatai (Škotija) (SSI 2018/370));

h)

laidojimo išlaidų rėmimo išmoka (2019 m. laidojimo išlaidų rėmimo taisyklės (Škotija) (SSI 2019/292));

i)

Škotijos vaiko išmoka (2020 m. Škotijos vaiko išmokų nuostatai (SSI 2020/351)).

ii)   VALSTYBĖS NARĖS

AUSTRIJA

Kompensacinis priedas (1955 m. rugsėjo 9 d. Federalinis įstatymas dėl bendrojo socialinio draudimo – ASVG, 1978 m. spalio 11 d. Federalinis įstatymas dėl asmenų, vykdančių prekybinę ir komercinę veiklą, socialinio draudimo – GSVG ir 1978 m. spalio 11 d. Federalinis įstatymas dėl ūkininkų socialinio draudimo – BSVG).

BELGIJA

a)

Pajamas pakeičianti pašalpa (Inkomensvervangende tegemoetkoming / Allocation de remplacement de revenus) (1987 m. vasario 27 d. įstatymas);

b)

garantuotos pajamos pagyvenusiems asmenims (Inkomensgarantie voor ouderen / Revenu garanti aux personnes âgées) (2001 m. kovo 22 d. įstatymas).

BULGARIJA

Socialinė senatvės pensija (Socialinio draudimo kodekso 89a straipsnis).

KIPRAS

a)

Socialinė pensija (1995 m. Socialinių pensijų įstatymas (įstatymas 25(I)/95) su pakeitimais);

b)

sunkios judėjimo negalios pašalpa (Ministrų Tarybos sprendimai: 1992 m. spalio 16 d. Nr. 38210, 1994 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 41370, 1997 m. birželio 11 d. Nr. 46183 ir 2001 m. gegužės 16 d. Nr. 53675);

c)

speciali išmoka akliesiems (1996 m. Specialiųjų išmokų įstatymas (įstatymas 77(I)/96) su pakeitimais).

DANIJA

Pensininkų apgyvendinimo išlaidos (1995 m. kovo 29 d. įstatymu Nr. 204 konsoliduotas Įstatymas dėl individualios apgyvendinimo paramos).

ESTIJA

Valstybinė bedarbio išmoka (2005 m. rugsėjo 29 d. Darbo rinkos paslaugų ir paramos įstatymas).

SUOMIJA

a)

Būsto pašalpa pensininkams (įstatymas dėl būsto pašalpos pensininkams 571/2007);

b)

darbo rinkos rėmimas (Bedarbio išmokų įstatymas Nr. 1290/2002).

PRANCŪZIJA

a)

Papildomos pašalpos, skiriamos iš:

i)

Specialaus neįgalumo fondo, ir

ii)

Senatvės solidarumo fondo atsižvelgiant į įgytas teises

(1956 m. birželio 30 d. įstatymas, kodifikuotas Socialinės apsaugos kodekso VIII knygoje);

b)

neįgalių suaugusiųjų pašalpa (1975 m. birželio 30 d. įstatymas, kodifikuotas Socialinės apsaugos kodekso VIII knygoje);

c)

speciali pašalpa (1952 m. liepos 10 d. įstatymas, kodifikuotas Socialinės apsaugos kodekso VIII knygoje) atsižvelgiant į įgytas teises;

d)

senatvės solidarumo pašalpa (2004 m. birželio 24 d. įsakymas, kodifikuotas Socialinės apsaugos kodekso VIII knygoje), mokama nuo 2006 m. sausio 1 d.

VOKIETIJA

a)

Pagyvenusiems asmenims ir sumažėjusio darbingumo asmenims minimalų pragyvenimo lygį garantuojančios pajamos pagal Socialinio kodekso XII knygos 4 skyrių (Leistungen der Grundsicherung im Alter und bei Erwerbsminderung nach dem Vierten Kapitel des Zwölften Buches Sozialgesetzbuch);

b)

išmokos, skirtos garantuoti lėšas pragyvenimui pagal pagrindinę nuostatą dėl darbo ieškančių asmenų pagal Socialinio kodekso II knygą (Leistungen zur Sicherung des Lebensunterhalts in der Grundsicherung für Arbeitssuchende nach dem Zweiten Buch Sozialgesetzbuch).

GRAIKIJA

Specialios išmokos pagyvenusiems asmenims (įstatymas Nr. 1296/82).

VENGRIJA

a)

Metinė neįgalumo išmoka (Ministrų Tarybos dekretas Nr. 83/1987 (XII 27) dėl metinių neįgalumo išmokų);

b)

senatvės pašalpa (1993 m. III-asis įstatymas dėl socialinio administravimo ir socialinės apsaugos išmokų).

AIRIJA

a)

Bedarbio išmoka (2005 m. Konsoliduoto socialinės gerovės akto 3 dalies 2 skyrius);

b)

valstybinė pensija (neįmokinė) (2005 m. Konsoliduoto socialinės gerovės akto 3 dalies 4 skyrius);

c)

našlės, našlio ar pergyvenusio registruoto partnerio (neįmokinė) pensija (2005 m. Konsoliduoto socialinės gerovės akto 3 dalies 6 skyrius);

d)

neįgalumo pašalpa (2005 m. Konsoliduoto socialinės gerovės akto 3 dalies 10 skyrius);

e)

judumo pašalpa (1970 m. Sveikatos akto su pakeitimais 61 skirsnis);

f)

aklųjų pensija (2005 m. Konsoliduoto socialinės gerovės akto 3 dalies 5 skyrius).

ITALIJA

a)

Socialinės pensijos asmenims be pragyvenimo šaltinio (1969 m. balandžio 30 d. įstatymas Nr. 153);

b)

pensijos ir pašalpos civiliams neįgaliesiems ar invalidams (1971 m. kovo 30 d. įstatymas Nr. 118, 1980 m. vasario 11 d. įstatymas Nr. 18 ir 1988 m. lapkričio 23 d. įstatymas Nr. 508);

c)

kurčnebylių pensijos ir pašalpos (1970 m. gegužės 26 d. įstatymas Nr. 381 ir 1988 m. lapkričio 23 d. įstatymas Nr. 508);

d)

pensijos ir pašalpos civiliams akliesiems (1970 m. gegužės 27 d. įstatymas Nr. 382 ir 1988 m. lapkričio 23 d. įstatymas Nr. 508);

e)

minimalias pensijas papildančios išmokos (1952 m. balandžio 4 d. įstatymas Nr. 218, 1983 m. lapkričio 11 d. įstatymas Nr. 638 ir 1990 m. gruodžio 29 d. įstatymas Nr. 407);

f)

neįgalumo pašalpas papildančios išmokos (1984 m. birželio 12 d. įstatymas Nr. 222);

g)

socialinė pašalpa (1995 m. rugpjūčio 8 d. įstatymas Nr. 335);

h)

socialinė priemoka (1988 m. gruodžio 29 d. įstatymo Nr. 544 1 straipsnio 1 ir 12 dalys bei vėlesni šio įstatymo pakeitimai).

LATVIJA

a)

Valstybinė socialinės apsaugos išmoka (2003 m. sausio 1 d. Valstybinių socialinės apsaugos išmokų įstatymas);

b)

pašalpa, skirta kompensuoti transporto išlaidas neįgaliesiems, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją (2003 m. sausio 1 d. Valstybinių socialinės apsaugos išmokų įstatymas).

LIETUVA

a)

Šalpos neįgalumo ir šalpos senatvės pensijos (1994 m. Šalpos pensijų įstatymo Nr. 1-675 su pakeitimais 5 ir 6 straipsniai);

b)

šalpos kompensacija (1994 m. Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 su pakeitimais 12 straipsnis);

c)

transporto išlaidų kompensacija, skiriama neįgaliesiems, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją (2000 m. Transporto lengvatų įstatymo su pakeitimais 7 ir 71 straipsniai).

LIUKSEMBURGAS

Pajamos asmenims su didele negalia (2003 m. rugsėjo 12 d. įstatymo 1 straipsnio 2 dalis), išskyrus asmenis, kurie pripažinti neįgaliais darbuotojais ir kurie dirba įprastinėmis darbo sąlygomis arba saugioje aplinkoje.

MALTA

a)

Papildoma pašalpa (1987 m. Socialinės apsaugos akto (318 sk.) 73 skirsnis);

b)

senatvės pensija (1987 m. Socialinės apsaugos aktas (318 sk.).

NYDERLANDAI

a)

1997 m. balandžio 24 d. Paramos jaunų neįgalių asmenų darbui ir užimtumui įstatymas (Wet Wajong);

b)

1986 m. lapkričio 6 d. Papildomų išmokų įstatymas (TW).

LENKIJA

a)

Socialinė pensija (Renta socjalna), 2003 m. birželio 27 d. įstatymas dėl socialinių pensijų (Ustawa o rencie socjalnej);

b)

papildoma vaiko priežiūros išmoka (Rodzicielskie świadczenie uzupełniające Mama 4+), 2019 m. sausio 31 d. įstatymas dėl papildomų vaiko priežiūros išmokų (Ustawa o rodzicielskim świadczeniu uzupełniającym);

c)

papildoma išmoka asmenims, negalintiems gyventi savarankiškai (Świadczenie uzupełniające dla osób niezdolnych do samodzielnej egzystencji), liepos 31 d. įstatymas dėl papildomų išmokų asmenims, negalintiems gyventi savarankiškai (Ustawa o świadczeniu uzupełniającym dla osób niezdolnych do samodzielnej egzystencji).

PORTUGALIJA

a)

Neįmokinė valstybinė senatvės pensija (1980 m. spalio 13 d. įstatymo galios dekretas Nr. 464/80 su pakeitimais);

b)

neįmokinė našlystės pensija (1981 m. lapkričio 11 d. vyriausybės dekretas Nr. 52/81);

c)

solidarumo pašalpa pagyvenusiesiems (2005 m. gruodžio 29 d. įstatymo galios dekretas Nr. 232/2005 su pakeitimais).

SLOVAKIJA

a)

Pensijų, kurios yra vienintelis pajamų šaltinis, koregavimas anksčiau nei 2004 m. sausio 1 d.;

b)

socialinė pensija, paskirta anksčiau nei 2004 m. sausio 1 d.

ISPANIJA

a)

Minimalių pajamų garantija (1982 m. balandžio 7 d. įstatymas Nr. 13/82);

b)

išmokos pinigais pagyvenusiems asmenims ir negalintiems dirbti invalidams remti (1981 m. liepos 24 d. Karališkasis dekretas Nr. 2620/81):

i)

neįmokinės neįgalumo pensijos ir ištarnauto laiko pensijos, kaip numatyta Bendrojo įstatymo dėl socialinės apsaugos konsoliduoto teksto, patvirtinto 2015 m. spalio 30 d. karališkuoju įstatymo galią turinčiu dekretu Nr. 8/2015, VI antraštinės dalies II skyriuje, ir

ii)

išmokos, papildančios minėtąsias pensijas, kaip numatyta pagal Comunidades Autonómas teisės aktus; minėtosiomis papildomomis išmokomis garantuojamos minimalų pragyvenimo lygį užtikrinančios pajamos, atsižvelgiant į ekonominę ir socialinę padėtį atitinkamoje Comunidades Autonómas;

c)

pašalpos, skirtos judumui skatinti ir transporto išlaidoms kompensuoti (1982 m. balandžio 7 d. įstatymas Nr. 13/1982).

ŠVEDIJA

a)

Būsto priedai (Socialinio draudimo kodekso [2010:110] 100–103 skyriai);

b)

finansinė parama pagyvenusiems asmenims (Socialinio draudimo kodekso [2010:110] 74 skyrius).

2 DALIS

ILGALAIKĖS PRIEŽIŪROS IŠMOKOS

(Šio Protokolo SSC.3 straipsnio 4 dalies d punktas)

i)   JUNGTINĖ KARALYSTĖ

a)

Priežiūros pašalpa (1992 m. Socialinio draudimo įmokų ir išmokų aktas, 1991 m. nuostatai dėl socialinės apsaugos (priežiūros pašalpų), 1992 m. Socialinio draudimo įmokų ir išmokų (Šiaurės Airija) aktas ir 1992 m. nuostatai dėl socialinės apsaugos (priežiūros pašalpų) (Šiaurės Airija);

b)

slaugymo pašalpa (1992 m. Socialinio draudimo įmokų ir išmokų aktas, 1976 m. nuostatai dėl socialinės apsaugos (neįgaliųjų priežiūros pašalpų), 1992 m. Socialinio draudimo įmokų ir išmokų (Šiaurės Airija) aktas ir 1976 m. nuostatai dėl socialinės apsaugos (neįgaliųjų priežiūros pašalpų) (Šiaurės Airija);

c)

negalios pragyvenimo pašalpa priežiūros dalis (1992 m. Socialinio draudimo įmokų ir išmokų aktas, 1991 m. nuostatos dėl socialinės apsaugos (neįgalumo pragyvenimo pašalpų), 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų (Šiaurės Airija) aktas ir 1992 m. nuostatai dėl socialinės apsaugos (neįgalumo pragyvenimo pašalpų) (Šiaurės Airija);

d)

asmeninio nepriklausomumo išmokos kasdienio pragyvenimo dalis (2012 m. Gerovės reformos aktas (4 dalis), 2013 m. nuostatai dėl socialinės apsaugos (asmeninio nepriklausomumo išmokų), 2013 m. nuostatai dėl asmeninio nepriklausomumo išmokos (pereinamojo laikotarpio nuostatos), 2019 m. nuostatai dėl asmeninio nepriklausomumo išmokos (pereinamojo laikotarpio nuostatos) (pakeitimas), 2015 m. Gerovės reformos (Šiaurės Airija) potvarkis (5 dalis), 2016 m. nuostatai dėl asmeninio nepriklausomumo išmokos (Šiaurės Airija), 2016 m. nuostatai dėl asmeninio nepriklausomumo išmokos (pereinamojo laikotarpio nuostatos) ir 2019 m. nuostatai dėl asmeninio nepriklausomumo išmokos (pereinamojo laikotarpio nuostatos) (pakeitimas) (Šiaurės Airija);

e)

slaugymo pašalpos priedas (2018 m. Socialinės apsaugos (Škotijos) aktas);

f)

2020 m. nuostatai dėl jaunojo slaugytojo išmokos (slaugytojų paramos (jaunojo slaugytojo išmokų) (Škotija) (su pakeitimais);

g)

vaikų išmoka dėl pagalbos šildymui žiemą (2020 m. nuostatai dėl žiemos šildymo pagalbos vaikams ir jaunuoliams (Škotija) (SSI 2020/352)).

ii)   VALSTYBĖS NARĖS

AUSTRIJA

Federalinis ilgalaikės priežiūros pašalpos įstatymas (Bundespflegegeldgesetz, BPGG), pirminė redakcija BGBl. Nr. 110/1993, su pakeitimais: Pflegegeld (1 straipsnis), Pflegekarenzgeld (21 straipsnio c punktas).

BELGIJA

a)

Įstatymo dėl sveikatos priežiūros ir ligos išmokų privalomojo draudimo (Loi relative à l'assurance obligatoire soins de santé et indemnités / Wet betreffende de verplichte verzekering voor geneeskundige verzorging en uitkeringen), suderinto 1994 m. liepos 14 d., 93 straipsnio 8 dalis ir Va skyrius.

b)

1987 m. vasario 27 d. įstatymas dėl išmokų neįgaliesiems (Loi relative aux allocations aux personnes handicapées / Wet betreffende de tegemoetkomingen aan gehandicapten).

c)

Flandrijos socialinė apsauga (Vlaamse sociale bescherming): 2018 m. gegužės 18 d. Flandrijos parlamento dekretas dėl Flandrijos socialinės apsaugos organizavimo (Decreet houdende Vlaamse sociale bescherming) ir 2018 m. lapkričio 30 d. Flandrijos vyriausybės įsakymai:

2018 m. gegužės 18 d. Flandrijos parlamento dekreto dėl Flandrijos socialinės apsaugos organizavimo (Decreet houdende Vlaamse sociale bescherming) II antraštinė dalis „Išmokos pinigais“:

2018 m. gegužės 18 d. Flandrijos parlamento dekreto dėl Flandrijos socialinės apsaugos organizavimo (Decreet van 18 mei 2018 houdende Vlaamse sociale bescherming) 4 straipsnio 1 punktas ir 77–83 straipsniai: labai priklausomų asmenų priežiūros biudžetas;

2018 m. gegužės 18 d. Flandrijos parlamento dekreto dėl Flandrijos socialinės apsaugos organizavimo (Decreet van 18 mei 2018 houdende Vlaamse sociale bescherming) 4 straipsnio 2 punktas ir 84–90 straipsniai: vyresnio amžiaus asmenų, turinčių priežiūros poreikių, priežiūros biudžetas;

2018 m. gegužės 18 d. Flandrijos parlamento dekreto dėl Flandrijos socialinės apsaugos organizavimo (Decreet van 18 mei 2018 houdende Vlaamse sociale bescherming) 4 straipsnio 3 punktas ir 91–94 straipsniai: pagrindinės paramos biudžetas.

d)

2018 m. gruodžio 13 d. dekretas dėl paslaugų vyresnio amžiaus asmenims ar išlaikomiems asmenims ir palaikomosios slaugos (Dekret über die Angebote für Senioren und Personen mit Unterstützungsbedarf sowie über die Palliativpflege).

e)

2007 m. birželio 4 d. dekretas dėl psichiatrijos slaugos namų (Dekret über die psychiatrischen Pflegewohnheime).

f)

2017 m. birželio 20 d. vyriausybės dekretas dėl pagalbos judumui (Erlass über die Mobilitätshilfen).

g)

2016 m. gruodžio 13 d. dekretas dėl steigiamos vokiečių bendruomenės savarankiško gyvenimo organizacijos (Dekret zur Schaffung einer Dienststelle der Deutschsprachigen Gemeinschaft für selbstbestimmtes Leben).

h)

1990 m. kovo 5 d. karališkasis dekretas dėl paramos vyresnio amžiaus asmenims išmokos (Königliches Dekret vom 5. März 1990 über die Beihilfe für ältere Menschen).

i)

2018 m. gruodžio 21 d. įsakymas dėl Briuselio sveikatos draudimo įstaigų, vykdančių veiklą sveikatos priežiūros ir asmenims teikiamos pagalbos srityje (Ordonnantie van 21 december 2018 betreffende de Brusselse verzekeringsinstellingen in het domein van de gezondheidszorg en de hulp aan personen / Ordonnance du 21 décembre 2018 relative aux organismes assureurs bruxellois dans le domaine des soins de santé et de l'aide aux personnes).

j)

1996 m. liepos 3 d. karališkojo dekreto, kuriuo įgyvendinamas 1994 m. liepos 14 d. suderintas įstatymas dėl sveikatos priežiūros ir išmokų privalomojo draudimo, 215a straipsnis (Artikel 215 bis Koninklijk Besluit van 3 juli 1996 tot uitvoering van de wet betreffende de verplichte verzekering voor geneeskundige verzorging en uitkeringen, gecoördineerd op 14 juli 1994Article 215 bis Arrêté royal du 3 juillet 1996 portant application de la loi sur l'assurance obligatoire des soins de santé et des prestations, coordonné le 14 juillet 1994).

k)

1971 m. liepos 20 d. karališkojo dekreto dėl išmokų draudimo ir motinystės draudimo savarankiškai dirbantiems asmenims ir padedantiems sutuoktiniams įgyvendinimo 12 straipsnis (Artikel 12 Koninklijk Besluit van 20 juli 1971 betreffende de uitvoering houdende instelling van een uitkeringsverzekering en een moederschapsverzekering ten voordele van de zelfstandigen en van de meewerkende echtgenotenArticle 12 Arrêté royal du 20 juillet 1971 relatif à la mise en place de l'assurance de prévoyance et de l'assurance maternité au profit des indépendants et des conjoints aidants).

l)

Valonijos socialinių veiksmų ir sveikatos kodekso 43/32–43/46 straipsniai: paramos vyresnio amžiaus asmenims išmoka.

m)

Valonijos socialinių veiksmų ir sveikatos reglamentavimo kodekso 799 straipsnis: asmeninės pagalbos biudžetas.

n)

2018 m. vasario 8 d. dekretas dėl išmokų šeimai administravimo ir mokėjimo.

o)

1939 m. gruodžio 19 d. įstatymas dėl šeimos pašalpų (LGAF): šeimos pašalpa.

p)

2020 m. gruodžio 10 d. įsakymas dėl paramos vyresnio amžiaus asmenims išmokos (Ordonnantie van 10 december betreffende de tegemoetkoming voor hulp aan bejaarden / Ordonnance du 10 décembre 2020 relative à l'allocation pour l'aide aux personnes âgées).

q)

2018 m. gegužės 18 d. Flandrijos parlamento dekretas dėl Flandrijos socialinės apsaugos organizavimo (Decreet van 18 mei 2018 houdende Vlaamse sociale bescherming) ir 2018 m. lapkričio 30 d. Flandrijos vyriausybės įsakymai:

2018 m. gegužės 18 d. Flandrijos parlamento dekreto dėl Flandrijos socialinės apsaugos organizavimo 4 straipsnio 4 punktas ir 140–153 straipsniai: institucinės priežiūros centrų finansavimas;

2018 m. gegužės 18 d. Flandrijos parlamento dekreto dėl Flandrijos socialinės apsaugos organizavimo 4 straipsnio 5 punktas ir 2018 m. liepos 6 d. dekreto dėl psichiatrinės priežiūros įstaigų, globos iniciatyvų, reabilitacijos susitarimų, reabilitacijos ligoninių ir plataus pobūdžio palaikomosios slaugos konsultavimo grupių sektorių sujungimo dėl psichiatrinės priežiūros įstaigų ir globos iniciatyvų finansavimo (Decreet van 6 juli 2018 betreffende de overname van de sectoren psychiatrische verzorgingstehuizen, initiatieven van beschut wonen, revalidatieovereenkomsten, revalidatieziekenhuizen en multidisciplinaire begeleidingsequipes voor palliatieve verzorging voor wat betreft de financiering van de psychiatrische verzorgingstehuizen en de initiatieven van beschut wonen) 54–72 straipsniai;

2018 m. gegužės 18 d. Flandrijos parlamento dekreto 4 straipsnio 9 punktas ir 105–135 straipsniai dėl pagalbos judumui.

r)

2018 m. gruodžio 13 d. dekretas dėl paslaugų vyresnio amžiaus asmenims ar asmenims, kuriems reikia paramos, ir dėl palaikomosios slaugos (Dekret vom 13. Dezember 2018 über die Angebote für Senioren und Personen mit Unterstützungsbedarf sowie über die Palliativpflege).

s)

2007 m. birželio 4 d. dekretas dėl psichiatrijos slaugos namų (Dekret über die psychiatrischen Pflegewohnheime).

t)

2017 m. birželio 20 d. vyriausybės dekretas dėl pagalbos judumui (Erlass über die Mobilitätshilfen).

u)

2016 m. gruodžio 13 d. dekretas dėl steigiamos vokiškai kalbančios bendruomenės savarankiško gyvenimo organizacijos (Dekret zur Schaffung einer Dienststelle der Deutschsprachigen Gemeinschaft für selbstbestimmtes Leben).

v)

1990 m. kovo 5 d. karališkasis dekretas dėl paramos vyresnio amžiaus asmenims išmokos (Königliches Dekret vom 5. März 1990 über die Beihilfe für ältere Menschen).

w)

2019 m. gruodžio 19 d. vyriausybės dekretas dėl pereinamojo laikotarpio taisyklių, susijusių su procedūra, pagal kurią išduodamas išankstinis leidimas arba sutikimas padengti ilgalaikės reabilitacijos užsienyje išlaidas arba jas pasidalyti (Erlass der Regierung zur übergangsweisen Regelung des Verfahrens zur Erlangung einer Vorabgeehmigung oder Zustimmung zwecks Kostenübernahme oder Kostenbeteiligung für eine Langzeitrehabilitation im Ausland).

x)

2018 m. gruodžio 21 d. įsakymas dėl Briuselio sveikatos draudimo įstaigų, vykdančių veiklą sveikatos priežiūros ir asmenims teikiamos pagalbos srityje (Ordonnantie van 21 december 2018 betreffende de Brusselse verzekeringsinstellingen in het domein van de gezondsheidszorg en de hulp aan personen / Ordonnance du 21 décembre 2018 relative aux organismes assureurs bruxellois dans le domaine des soins de santé et de l'aide aux personnes).

y)

2008 m. liepos 10 d. konsoliduotas įstatymas dėl ligoninių ir kitų priežiūros įstaigų:

psichiatrinės priežiūros įstaigų (MSP) skiriamos išmokos ir priežiūra poilsio namuose (MR) ir dienos priežiūros centruose (CSJ): 170 straipsnis;

įgyvendinant Prieglaudų iniciatyvas (IHP) teikiamos paslaugos: 6 straipsnis.

z)

Įstatymas dėl sveikatos priežiūros ir išmokų privalomojo draudimo, suderintas 1994 m. liepos 14 d.:

psichiatrinės priežiūros įstaigų (MSP) skiriamos išmokos: 34 straipsnio 11e punktas: MSP skiriamos išmokos;

priežiūra poilsio namuose (MR) ir dienos priežiūros centruose (CSJ): 26 straipsnis, 34 straipsnio 11 ir 12 punktai, 37 straipsnio 12 dalis ir 69 straipsnio 4 dalis;

metimas rūkyti: 34 straipsnio 1 dalies 24 punktas (numatyta, kad sveikatos išmokos apima pagalbą ir paramą vaistais metant rūkyti).

aa)

2001 m. liepos 18 d. karališkasis dekretas, kuriuo nustatomos taisyklės, pagal kurias įgyvendinant prieglaudų iniciatyvas nustatomas finansinių išteklių biudžetas, buvimo dienų kvota ir vienos buvimo dienos kaina: įgyvendinant Prieglaudų iniciatyvas (IHP) teikiamos paslaugos.

bb)

2009 m. rugpjūčio 31 d. karališkasis dekretas dėl sveikatos priežiūros intervencinių priemonių ir kompensacinio draudimo už pagalbą metant rūkyti.

cc)

Valonijos socialinių veiksmų ir sveikatos kodeksas:

psichiatrinės priežiūros įstaigų (MSP) skiriamos išmokos ir įgyvendinant Prieglaudų iniciatyvas (IHP) teikiamos paslaugos: 43/7 straipsnio 6 punktas;

priežiūra poilsio namuose (MR) ir dienos priežiūros centruose (CSJ): 43/7 straipsnio 4 punktas;

funkcinės reabilitacijos centrai: 43/7 straipsnio 3 punktas. Priežiūra, reikalinga ilgalaikės reabilitacijos priežiūrai, nurodytai reabilitacijos susitarimuose, sudarytuose su funkcinės reabilitacijos įstaiga, kaip numatyta Valonijos socialinių veiksmų ir sveikatos kodekso 43/2 straipsnio 1 dalies 11 punkte;

vyresnio amžiaus asmenų priėmimo ir apgyvendinimo įstaigos: 334–410 straipsniai;

priežiūros įstaigos: 411–418 straipsniai;

integruotos sveikatos asociacijos: 419–433 straipsniai;

psichikos sveikata: 539–624 straipsniai;

parama šeimoms ir vyresnio amžiaus asmenims: 219–260 straipsniai;

metimas rūkyti: 43/7 straipsnio 9 punktas;

pagalba judumui: 43/7 straipsnio 1 punktas; 2019 m. balandžio 11 d. Valonijos vyriausybės įsakymas, kuriuo nustatoma Socialinių veiksmų ir sveikatos kodekso 43/7 straipsnio 1 punkte ir Valonijos socialinių veiksmų ir sveikatos reglamentavimo kodekso 10/8 straipsnyje nurodytų išmokų ir intervencinių priemonių nomenklatūra;

palaikomoji slauga: 491/4 straipsnis ir s.

dd)

Valonijos socialinių veiksmų ir sveikatos reglamentavimo kodeksas: 726 straipsnis:

trumpalaikio apgyvendinimo paslaugos, suaugusiųjų apgyvendinimo paslaugos (SRA), suaugusiesiems skirtos apnakvindinimo paslaugos (SRNA), palaikomosios apgyvendinimo paslaugos (SLS): 1192–1314 straipsniai;

paramos kasdienio gyvenimo veiklai paslaugos: 726 straipsnis;

tarnybos, kurios šeimos narius prižiūrintiems asmenims ir neįgaliesiems teikia laikinos pagalbos paslaugas: 831/1 straipsnis;

tarnybos, teikiančios paramą priežiūros šeimoje srityje: 477 straipsnis;

paramos paslaugos suaugusiesiems: 552 straipsnio 2 dalis;

ankstyvosios paramos paslaugos: 552 straipsnio 1 dalis;

paramos integracijai paslaugos: 630 straipsnis;

tarnybos, atliekančios gestų kalbos vertimus: 831/77 straipsnis;

individuali integracijos pagalba: 784 straipsnis;

neįgaliųjų funkcinė reabilitacija: 832 straipsnis;

specializuotos jaunimo priėmimo paslaugos, jaunimo apgyvendinimo paslaugos (SRJ): 1314/97–1314/187 straipsniai;

dienos priežiūros paslaugos suaugusiesiems (SAJA): 1314/1–1314/96 straipsniai.

ee)

2017 m. kovo 9 d. dekretas dėl apgyvendinimo ligoninėse kainos ir tam tikros įrangos, skirtos sudėtingoms medicininėms techninėms paslaugoms teikti, finansavimo: medicinos ir socialinė infrastruktūra.

ff)

2008 m. gegužės 15 d. Valonijos vyriausybės įsakymas: medicinos ir socialinė infrastruktūra.

gg)

2003 m. gegužės 14 d. karališkasis dekretas: integruotos priežiūros namuose paslaugos.

hh)

2018 m. gruodžio 31 d. Flandrijos bendruomenės, Valonijos regiono, Prancūzijos bendruomenės komisijos, Jungtinės bendruomenės komisijos ir vokiškai kalbančios bendruomenės bendradarbiavimo susitarimas dėl pagalbos judumui (Samenwerkingsakkoord van 31 december 2018 tussen de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschapscommissie en de Gemeenschappelijke Gemeenschapscommissie betreffende de mobiliteitshulpmiddelen / Accord de collaboration du 31 décembre 2018 entre la Communauté flamande, la Commission communautaire française et la Commission communautaire commune sur les aides à la mobilité).

ii)

(2018 m. gruodžio 31 d. Flandrijos bendruomenės, Prancūzijos bendruomenės komisijos ir Jungtinės bendruomenės komisijos bendradarbiavimo susitarimas dėl pagalbos judumui informacijos centro dvikalbiame Briuselio sostinės regione (Samenwerkingsakkoord van 31 december 2018 tussen de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschapscommissie en de Gemeenschappelijke Gemeenschapscommissie betreffende het uniek loket voor de mobiliteitshulpmiddelen in het tweetalige gebied Brussel-Hoofdstad / Accord de coopération du 31 décembre 2018 entre la Communauté flamande, la Commission communautaire française et la Commission communautaire commune relatif au guichet unique pour les aides à la mobilité dans la région bilingue de Bruxelles-Capitale)).

BULGARIJA

a)

1999 m. Socialinio draudimo kodekso (pavadinimas iš dalies pakeistas 2003 m.) 103 straipsnis (член 103 от Кодекса за социално осигуряване).

b)

1998 m. Socialinės paramos įstatymas (Закон за социално подпомагане).

c)

1998 m. Socialinės paramos įstatymo įgyvendinimo reglamentas (Правилник за прилагане на Закона за социално подпомагане).

d)

2019 m. Neįgaliųjų įstatymas (Закон за хората с увреждания).

e)

2019 m. Asmeninės pagalbos įstatymas (Закон за личната помощ).

f)

2019 m. Neįgaliųjų įstatymo įgyvendinimo reglamentas (Правилник за прилагане на Закона за интеграция на хората с увреждания).

g)

2017 m. Potvarkis dėl medicininės ekspertizės (Наредба за медицинската експертиза).

KROATIJA

a)

Socialinės gerovės įstatymas (Zakon o socijalnoj skrbi, OL Nr. 157/13, 152/14, 99/15, 52/16, 16/17, 130/17, 98/19, 64/20 ir 138/20):

garantuojama minimali išmoka (zajamčena minimalna naknada);

būsto išmoka (naknada za troškove stanovanja);

teisė į kuro išlaidų kompensavimą (pravo na troškove ogrjeva);

pagalba pažeidžiamiems energijos vartotojams (naknada za ugroženog kupca energenata);

vienkartinė pagalbos išmoka;

išmoka būstų naudotojų asmeniniams poreikiams (naknada za osobne potrebe korisnika smještaja);

su mokymusi susijusių išlaidų kompensacija (naknada u vezi s obrazovanjem);

asmeninė negalios pašalpa (osobna invalidnina);

išmoka už pagalbą ir priežiūrą (doplatak za pomoć i njegu);

išmoka už įtėvio arba globėjo statusą (naknada za status roditelja njegovatelja ili njegovatelja);

bedarbio pašalpos (naknada do zaposlenja).

b)

Globos šeimoje įstatymas (Zakon o udomiteljstvu, OL Nr. 115/18):

įvaikinimo pašalpa (opskrbnina);

globos šeimoje pašalpa (naknada za rad udomitelja).

KIPRAS

a)

Socialinės gerovės paslaugos (Υπηρεσίες Κοινωνικής Ευημερίας).

b)

Nuostatai ir potvarkiai dėl garantuotų minimalių pajamų ir bendrųjų socialinės apsaugos išmokų (neatidėliotinų poreikių ir priežiūros poreikių) (su pakeitimais arba pakeisti). 1991–2011 m. įstatymai dėl vyresnio amžiaus asmenų ir neįgaliųjų būsto (Οι περί Στεγών για Ηλικιωμένους και Αναπήρους Νόμοι). [L. 222/91 ir L. 65(I)/2011].

c)

Įstatymai dėl suaugusiųjų dienos užimtumo centrų (Οι περί Κέντρων Ενηλίκων Νόμοι) (L. 38(Ι)/1997 ir L. 64(Ι)/2011).

d)

Valstybės pagalbos schema pagal Reglamentą 360/2012 dėl visuotinės ekonominės svarbos paslaugų (De minimis) teikimo (Σχέδιο Κρατικών Ενισχύσεων ‘Ησσονος Σημασίας, βαση του Κανονισμού 360/2012 για την παροχή υπηρεσιών γενικού οικονομικού συμφέροντος).

e)

Socialinės apsaugos išmokų administravimo paslauga (Υπηρεσία Διαχείρισης Επιδομάτων Πρόνοιας).

f)

2014 m. įstatymas dėl garantuotų minimalių pajamų ir bendrųjų socialinės apsaugos išmokų (su pakeitimais arba pakeistas).

g)

Nuostatai ir potvarkiai dėl garantuotų minimalių pajamų ir bendrųjų socialinės apsaugos išmokų (su pakeitimais arba pakeisti).

ČEKIJA

Priežiūros pašalpa pagal įstatymą Nr. 108/2006 dėl socialinių paslaugų (Zákon o sociálních službách).

DANIJA

a)

Konsoliduotas įstatymas dėl socialinių paslaugų (Lov om social service):

išmoka už artimų giminaičių, pageidaujančių mirti namuose, priežiūrą (Vederlag til pasning af nærtstående, der ønsker at dø i eget hjem);

pagalba asmenų, kurie namuose prižiūri vaikus iki 18 metų, turinčius didelių ir nuolatinių fizinės ar psichikos sveikatos sutrikimų arba sergančių invazinėmis lėtinėmis arba lėtinėmis ligomis, prarastoms pajamoms kompensuoti (Hjælp til dækning af tabt arbejdsfortjeneste til personer, som passer et barn under 18 med betydelig og varigt nedsat fysisk eller psykisk funktionsevne eller indgribende kronisk eller langvarig lidelse i hjemmet);

papildomų išlaidų vaikams ir jaunuoliams, turintiems didelių ir nuolatinių fizinės ar psichikos sveikatos sutrikimų arba sergančių invazinėmis lėtinėmis arba lėtinėmis ligomis, padengimas (Dækning af merudgifter til børn og unge med betydelig og varigt nedsat fysisk eller psykisk funktionsevne eller indgribende kronisk eller langvarig lidelse);

fizinę ar protinę negalią arba konkrečių socialinių problemų turintiems suaugusiesiems skirta asmeninė pagalba ir priežiūra, „priežiūros testamentai“ ir kontaktiniai asmenys (Personlig hjælp og pleje, "plejetestamenter" og kontaktperson for voksne med nedsat fysisk eller psykisk funktionsevne eller med særlige sociale problemer);

pagalba nuolatinę fizinę ar protinę negalią turintiems asmenims įsirengiant būstą (Hjælpemidler, hjælp til indretning af bolig for personer med varigt nedsat fysisk eller psykisk funktionsevne);

artimų giminaičių, turinčių negalią arba sergančių sunkiomis ligomis, įskaitant neišgydomas ligas, priežiūra namuose (Pasning af nærtstående med handicap eller alvorlig, herunder uhelbredelig, lidelse i hjemmet).

b)

Konsoliduotas įstatymas dėl subsidijų būstui (Lov om individuel boligstøtte):

subsidija gyvenimo privačių būstų kooperatyvuose, tinkamuose didelę fizinę negalią turintiems asmenims, išlaidoms padengti (Støtte til udgifter til bolig i private andelsboligforeninger, der er egnet for stærkt bevægelseshæmmede).

c)

Konsoliduotas įstatymas dėl socialinio būsto (Lov om almene boliger):

neįgaliųjų galimybės naudotis įvairių rūšių būstais, kuriems taikomas šis įstatymas (Adgang for handicappede til boligtyper omfattet af loven).

ESTIJA

a)

2016 m. įstatymas dėl socialinės gerovės (Sotsiaalhoolekande seadus).

b)

1999 m. įstatymas dėl socialinių išmokų neįgaliesiems (Puuetega inimeste sotsiaaltoetuste seadus).

PRANCŪZIJA

a)

Už trečiojo asmens paslaugas mokamas priedas (majoration pour tierce personne, MTP): Socialinės apsaugos kodekso (Code de la sécurité sociale) L. 341-4 ir L. 355-1 straipsniai.

b)

Papildoma išmoka už naudojimąsi trečiojo asmens paslaugomis (prestation complémentaire pour recours à tierce personne): Socialinės apsaugos kodekso L 434-2 straipsnis.

c)

Priedas už neįgalaus vaiko specialųjį ugdymą (complément d'allocation d'éducation de l'enfant handicapé): Socialinės apsaugos kodekso L 541-1 straipsnis.

d)

Negalios kompensacinė išmoka (prestation de compensation du handicap, PCH): Socialinių veiksmų ir šeimos kodekso (Code de l'action sociale et des familles) L. 245-1 – L. 245-14 straipsniai.

e)

Kompensacija už savarankiškumo praradimą (allocation personnalisée d'autonomie, APA): Socialinių veiksmų ir šeimos kodekso (Code de l'action sociale et des familles) L. 232-1 – L. 232-28 straipsniai.

VOKIETIJA

Ilgalaikės priežiūros išmokos pagal Socialinio kodekso XI knygos 4 skyrių (Leistungen der Pflegeversicherung nach Kapitel 4 des Elften Buches Sozialgesetzbuch).

GRAIKIJA

a)

Įstatymas Nr. 1140/1981 su pakeitimais.

b)

Teisėkūros procedūra priimtas aktas Nr. 162/73 ir bendras ministro sprendimas Nr. Π4β/5814/1997.

c)

2001 m. spalio 9 d. Ministro sprendimas Nr. Π1γ/ΑΓΠ/οικ.14963.

d)

Įstatymas Nr. 4025/2011.

e)

Įstatymas Nr. 4109/2013.

f)

Įstatymo Nr. 4199/2013 127 straipsnis.

g)

Įstatymo Nr. 4368/2016 334 straipsnis.

h)

Įstatymo Nr. 4483/2017 153 straipsnis.

i)

Įstatymo Nr. 498/1-11-2018 28, 30 ir 31 straipsniai dėl Nacionalinės sveikatos paslaugų teikėjų organizacijos (EOPYY) „Bendrojo sveikatos priežiūros paslaugų reglamento“.

VENGRIJA

Ilgalaikės priežiūros išmokos asmenims, teikiantiems asmeninės priežiūros paslaugas (1993 m. III-iasis įstatymas dėl socialinio administravimo ir socialinės paramos, papildytas vyriausybės ir ministro dekretais).

AIRIJA

a)

2009 m. Įstatymas dėl slaugos namų rėmimo programos (Nr. 15, 2009 m.).

b)

Priežiūros namie pašalpa (2005 m. Konsoliduoto socialinės gerovės įstatymo 3 dalies 8A skyrius).

ITALIJA

a)

1971 m. kovo 30 d. įstatymas Nr. 118 dėl gyventojų neįgalumo išmokų (Legge 30 Marzo 1971, n. 118 - Conversione in Legge del D.L. 30 gennaio 1971, n. 5 e nuove norme in favore dei mutilati ed invalidi civili).

b)

1980 m. vasario 11 d. įstatymas Nr. 18 dėl nuolatinės priežiūros išmokos (Legge 11 Febbraio 1980, n. 18 - Indennità di accompagnamento agli invalidi civili totalmente inabili).

c)

1992 m. vasario 5 d. įstatymo Nr. 104 (pagrindų įstatymo dėl neįgalumo) (Legge 5 Febbraio 1992, n. 104 - Legge-quadro per l'assistenza, l'integrazione sociale e i diritti delle persone handicappate) 33 straipsnis.

d)

1998 m. kovo 31 d. įstatymo galios dekretas Nr. 112 dėl valstybės teisėkūros užduočių ir administracinės kompetencijos perdavimo regionams ir vietos subjektams (Decreto Legislativo 31 Marzo 1998, n. 112 - Conferimento di funzioni e compiti amministrativi dello Stato alle regioni ed agli enti locali, in attuazione del capo I della Legge 15 Marzo 1997, n. 59).

e)

2010 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. 183, kuriuo iš dalies keičiamos taisyklės dėl leidimų teikti pagalbą sunkumų patiriantiems neįgaliesiems, 24 straipsnis (Legge n. 183 del 4 Novembre 2010, art. 24 - Modifiche alla disciplina in materia di permessi per l'assistenza a portatori di handicap in situazione di gravità).

f)

2013 m. gruodžio 27 d. įstatymas Nr. 147, į kurį įtrauktos nuostatos dėl metinio ir daugiamečio valstybės biudžeto sudarymo – 2014 m. Stabilumo įstatymas (Disposizioni per la formazione del bilancio annuale e pluriennale dello Stato - Legge di stabilità 2014).

LATVIJA

a)

2002 m. spalio 31 d. Socialinių paslaugų ir socialinės paramos įstatymas (Sociālo pakalpojumu un sociālās palīdzības likums).

b)

1997 m. birželio 12 d. Medicininio gydymo įstatymas (Ārstniecības likums).

c)

2009 m. gruodžio 30 d. Pacientų teisių įstatymas (Pacientu tiesību likums).

d)

2018 m. rugpjūčio 28 d. Ministrų kabineto nutarimas Nr. 555 dėl sveikatos priežiūros organizavimo ir mokėjimo tvarkos (Ministru kabineta 2018. gada 28.augusta noteikumi Nr.555 “Veselības aprūpes pakalpojumu organizēšanas un samaksas kārtība”).

e)

2003 m. gegužės 27 d. Ministrų kabineto nutarimas Nr. 275 dėl socialinės priežiūros ir socialinės reabilitacijos paslaugų apmokėjimo tvarkos ir paslaugų išlaidų padengimo iš vietos valdžios institucijos biudžeto tvarkos (Ministru kabineta 2003.gada 27.maija noteikumi Nr.275 „Sociālās aprūpes un sociālās rehabilitācijas pakalpojumu samaksas kārtība un kārtība, kādā pakalpojuma izmaksas tiek segtas no pašvaldības budžeta”).

f)

2019 m. balandžio 2 d. Ministrų kabineto nutarimas Nr. 138 dėl socialinių paslaugų ir socialinės paramos gavimo (Ministru kabineta 2019.gada 2.aprīļa noteikumi Nr 138 “Noteiku mi par sociālo pakalpojumu un sociālās palīdzības saņemšanu”).

g)

2003 m. sausio 1 d. Valstybinių socialinių išmokų įstatymas (Valsts sociālo pabalstu likums): neįgaliojo, kuriam reikalinga priežiūra, pašalpa.

LIETUVA

a)

2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymas Nr. XII-2507.

b)

1996 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas Nr. I-1343.

c)

1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas Nr. I-552.

d)

1996 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas Nr. I-1367.

LIUKSEMBURGAS

Išmokos pagal ilgalaikės priežiūros draudimą, kaip numatyta Socialinės apsaugos kodekso V knygoje „Ilgalaikės priežiūros draudimas“, t. y:

priežiūra ir parama atliekant kasdienio gyvenimo veiklą;

veikla, kuria palaikomas nepriklausomumas ir savarankiškumas;

individualios priežiūros, grupinės priežiūros ir naktinės priežiūros veikla;

slaugytojų mokymo veikla;

pagalba atliekant namų ruošos darbus;

paramos veikla ilgalaikės priežiūros įstaigoje;

vienkartinė išmoka šlapimo nelaikymo produktams;

pagalbinės technologijos ir mokymas pagalbinių technologijų srityje;

namų pritaikymas;

vienkartinė išmoka pinigais, kuria pakeičiamos išmokos natūra už pagalbą atliekant kasdienio gyvenimo veiklą ir už slaugytojo pagal priežiūros ir pagalbos suvestinę teikiamą pagalbą atliekant namų ruošos darbus;

slaugytojo pensijos įmokų kompensavimas;

vienkartinės išmokos pinigais sergant tam tikromis ligomis.

MALTA

a)

Socialinės apsaugos įstatymas (Att dwar is-Sigurta' Socjali) (318 sk.).

b)

Įgyvendinamieji teisės aktai 318.19: Valstybinių įstaigų ir slaugos įstaigose taikomų tarifų taisyklės (Regolamenti dwar it-Trasferiment ta' Fondi għal Hostels Statali Indikati).

c)

Įgyvendinamieji teisės aktai 318.17: Lėšų pervedimo (vyriausybės finansuojamo apgyvendinimo slaugos įstaigose) taisyklės (Regolamenti dwar it-Trasferiment ta' Fondi għal Sodod Iffinanzjati mill-Gvern).

d)

Įgyvendinamieji teisės aktai 318.13: Valstybės finansuojamų apgyvendinimo paslaugų tarifų taisyklės (Regolamenti dwar Rati għal Servizzi Residenzjali Finanzjali mill-Istat).

e)

Slaugytojo pašalpa – Socialinės apsaugos įstatymo 68 straipsnio 1 dalies a punktas.

f)

Padidinta slaugytojo pašalpa – Socialinės apsaugos įstatymo 68 straipsnio 1 dalies b punktas.

NYDERLANDAI

Ilgalaikės priežiūros įstatymas (Wet langdurige zorg (WLZ)) (2014 m. gruodžio 3 d. įstatymas).

LENKIJA

a)

Medicininės priežiūros išmoka (zasiłek pielęgnacyjny), speciali priežiūros išmoka (specjalny zasiłek opiekuńczy), slaugos išmoka (świadczenie pielęgnacyjne) – 2003 m. lapkričio 28 d. įstatymas dėl išmokų šeimai (Ustawa o świadczeniach rodzinnych).

b)

Išmoka slaugytojui (zasiłek dla opiekuna) – 2014 m. balandžio 4 d. įstatymas dėl išmokų slaugytojams nustatymo ir mokėjimo (Ustawa o ustalaniu i wypłacaniu zasiłków dla opiekunów).

PORTUGALIJA

Socialinis draudimas ir pakankamų išteklių garantavimas:

a)

priklausomo asmens priedas (complemento por dependência): 1999 m. liepos 14 d. įstatymo galios dekretas Nr. 265/99 su pakeitimais;

b)

priklausomo asmens priedas pagal specialią neįgaliųjų apsaugos sistemą (regime especial de proteção na invalidez): 2009 m. rugpjūčio 31 d. Aktas Nr. 90/2009; pakartotinai paskelbta konsoliduota redakcija, priėmus 2015 m. spalio 20 d. įstatymo galios dekretą Nr. 246/2015 su pakeitimais.

Socialinės apsaugos sistema ir Nacionalinė sveikatos tarnyba:

c)

Nacionalinis integruotos tęstinės priežiūros tinklas (rede de cuidados continuados integrados): 2006 m. birželio 6 d. įstatymo galios dekretas Nr. 101/06; pakartotinai paskelbta konsoliduota redakcija, priėmus 2015 m. liepos 28 d. įstatymo galios dekretą Nr. 136/2015 su pakeitimais;

d)

integruota tęstinė priežiūra psichikos sveikatos srityje: 2010 m. sausio 28 d. įstatymo galios dekretas Nr. 8/2010, iš dalies pakeistas ir pakartotinai paskelbtas 2011 m. vasario 10 d. įstatymo galios dekretu Nr. 22/2011 dėl integruotos tęstinės priežiūros skyrių ir grupių sukūrimo psichikos sveikatos srityje (unidades e equipas de cuidados continuados integrados de saúde mental);

e)

vaikų sveikatos priežiūra (Nacionalinis integruotos tęstinės priežiūros tinklas): 2015 m. spalio 12 d. įstatymas-dekretas Nr. 343/2015 dėl standartų, taikomų stacionariajai sveikatos priežiūrai ir ambulatorinei vaikų sveikatos priežiūrai nacionaliniame integruotos tęstinės priežiūros tinkle (condições de instalação e funcionamento das unidades de internamento de cuidados integrados e de ambulatório pediátricas da Rede Nacional de Cuidados Continuados Integrados);

f)

neformalusis slaugytojas (išmoka): Rugsėjo 6 d. įstatymas Nr. 100/2019 dėl neformaliojo slaugytojo statuso (Estatuto do cuidador informal).

RUMUNIJA

a)

2006 m. gruodžio 6 d. įstatymas Nr. 448/2006 dėl neįgaliųjų teisių apsaugos ir skatinimo su vėlesniais pakeitimais ir papildymais:

neįgaliesiems skiriamos išmokos: mėnesinis papildomas asmeninis biudžetas neįgaliems suaugusiesiems ir vaikams ir mėnesinė išmoka neįgaliems suaugusiesiems, nustatyta Įstatymo Nr. 448/2006 dėl neįgaliųjų teisių apsaugos ir skatinimo su vėlesniais pakeitimais ir papildymais 58 straipsnio 4 dalyje;

lydinčio asmens išmoka, nustatyta Įstatymo Nr. 448/2006 dėl neįgaliųjų teisių apsaugos ir skatinimo su vėlesniais pakeitimais ir papildymais 42 straipsnio 4 dalyje ir 43 straipsnyje;

sunkią regos negalią turinčių suaugusiųjų lydinčio asmens išmoka, nustatyta Įstatymo Nr. 448/2006 dėl neįgaliųjų teisių apsaugos ir skatinimo su vėlesniais pakeitimais ir papildymais 42 straipsnio 1 dalyje ir 58 straipsnio 3 dalyje; mėnesinė išmoka maistui, skiriama ŽIV / AIDS sergantiems vaikams, nustatyta Įstatymo Nr. 448/2006 dėl neįgaliųjų teisių apsaugos ir skatinimo su vėlesniais pakeitimais ir papildymais 58 straipsnio 2 dalyje.

b)

Įstatymas Nr. 584/2002 dėl AIDS plitimo Rumunijoje prevencijos ir ŽIV arba AIDS užsikrėtusių asmenų apsaugos priemonių su tolesniais pakeitimais ir papildymais:

mėnesinė išmoka maistui, skiriama remiantis Įstatymu Nr. 584/2002 dėl AIDS plitimo Rumunijoje prevencijos ir ŽIV arba AIDS užsikrėtusių asmenų apsaugos priemonių.

SLOVĖNIJA

Nėra konkrečių su ilgalaike priežiūra susijusių teisės aktų.

Ilgalaikės priežiūros išmokos numatytos šiuose teisės aktuose:

a)

Pensijų ir neįgalumo draudimo įstatymas (Zakon o pokojninskem in invalidskem zavarovanju) (Slovėnijos Respublikos Oficialusis leidinys, Nr. 96/2012; ir vėlesni pakeitimai).

b)

Finansinės socialinės paramos įstatymas (Zakon o socialno vartsvenih prejemkih) (Slovėnijos Respublikos Oficialusis leidinys, Nr. 61/2010; ir vėlesni pakeitimai).

c)

Naudojimosi teisėmis į valstybines lėšas įstatymas (Zakon o uveljavljanju pravic iz javnih sredstev) (Slovėnijos Respublikos Oficialusis leidinys, Nr. 62/2010; ir vėlesni pakeitimai).

d)

Socialinės apsaugos įstatymas (Zakon o socialnem varstvu) (Slovėnijos Respublikos Oficialusis leidinys, Nr. 3/2004 – oficialus konsoliduotas tekstas; ir vėlesni pakeitimai).

e)

Tėvų globos ir šeimos išmokų įstatymas (Zakon o starševskem varstvu in družinskih prejemkih) (Slovėnijos Respublikos Oficialusis leidinys, Nr. 110/2006 – oficialus konsoliduotas tekstas; ir vėlesni pakeitimai).

f)

Įstatymas dėl protinę ir fizinę negalią turinčių asmenų (Zakon o družbenem varstvu duševno in telesno prizadetih oseb) (Slovėnijos Respublikos Oficialusis leidinys, Nr. 41/83; ir vėlesni pakeitimai).

g)

Sveikatos priežiūros ir sveikatos draudimo įstatymas (Zakon o zdravstvenem varstvu in zdravstvenem zavarovanju) (Slovėnijos Respublikos Oficialusis leidinys, Nr. 72/2006 – oficialus konsoliduotas tekstas; ir vėlesni pakeitimai).

h)

Įstatymas dėl karo veteranų (Zakon o vojnih veteranih) (Slovėnijos Respublikos Oficialusis leidinys, Nr. 59/06 – oficialus konsoliduotas tekstas; ir vėlesni pakeitimai).

i)

Įstatymas dėl karo invalidų (Zakon o vojnih invalidih) (Slovėnijos Respublikos Oficialusis leidinys, Nr. 63/59 – oficialus konsoliduotas tekstas; ir vėlesni pakeitimai).

j)

Fiskalinio balanso įstatymas (Zakon za uravnoteženje javnih finance (ZUJF)) (Slovėnijos Respublikos Oficialusis leidinys, Nr. 40/2012; ir vėlesni pakeitimai).

k)

Įstatymas dėl lėšų pervedimo asmenims ir namų ūkiams Slovėnijos Respublikoje koordinavimo (Zakon o usklajevanju transferjev posameznikom in gospodinjstvom v Republiki Sloveniji) (Slovėnijos Respublikos Oficialusis leidinys, Nr. 114/2006 – oficialus konsoliduotas tekstas; ir vėlesni pakeitimai).

ISPANIJA

a)

2006 m. gruodžio 14 d. Įstatymas Nr. 39/2006 dėl asmenų, kurie patiria priklausomumo problemų, savarankiškumo didinimo ir paramos jiems (su pakeitimais).

b)

1969 m. balandžio 15 d. Ministro įsakymas.

c)

1995 m. liepos 21 d. karališkasis dekretas Nr. 1300/95 su pakeitimais.

d)

1997 m. spalio 31 d. karališkasis dekretas Nr. 1647/97 su pakeitimais.

ŠVEDIJA

a)

Priežiūros išmoka (Socialinio draudimo kodekso [2010:110] 22 skyrius).

b)

Išmoka papildomoms išlaidoms padengti (Socialinio draudimo kodekso [2010:110] 50 skyrius).

c)

Paramos išmoka (Socialinio draudimo kodekso [2010:110] 51 skyrius).

d)

Išmoka automobiliui (Socialinio draudimo kodekso [2010:110] 52 skyrius).

3 DALIS

IŠMOKOS, SUSIJUSIOS SU ŠIO PROTOKOLO SSC.3 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTA SOCIALINĖS APSAUGOS SRITIMI IR IŠMOKAMOS ŠILDYMO IŠLAIDOMS ŠALTU ORU PADENGTI

(Šio Protokolo SSC.3 straipsnio 4 dalies f punktas)

i)   JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Išmoka už šildymą žiemą (1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų aktas, 2000 m. nuostatai dėl išmokų už šildymą žiemą skyrimo iš socialinio fondo, 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų (Šiaurės Airija) aktas ir 2000 m. nuostatai dėl išmokų už šildymą žiemą skyrimo iš socialinio fondo (Šiaurės Airija)).

ii)   VALSTYBĖS NARĖS

DANIJA

a)

Socialinių ir valstybinių pensijų įstatymas, LBK Nr. 983, 2019 09 23.

b)

Socialinių ir valstybinių pensijų taisyklės, BEK Nr. 1602, 2019 12 27.

SSC-3 PRIEDAS

PAPILDOMOS TEISĖS PENSININKAMS, GRĮŽTANTIEMS Į KOMPETENTINGĄ VALSTYBĘ

(Šio Protokolo SSC.25 straipsnio 2 dalis)

AUSTRIJA

BELGIJA

BULGARIJA

KIPRAS

ČEKIJA

PRANCŪZIJA

VOKIETIJA

GRAIKIJA

VENGRIJA

LATVIJA

LIETUVA

LIUKSEMBURGAS

NYDERLANDAI

LENKIJA

PORTUGALIJA

RUMUNIJA

SLOVĖNIJA

ISPANIJA

ŠVEDIJA

SSC-4 PRIEDAS

ATVEJAI, KAI PROPORCINGOSIOS IŠMOKOS DYDŽIO APSKAIČIAVIMO ATSISAKOMA ARBA JIS NETAIKOMAS

(Šio Protokolo SSC.47 straipsnio 4 ir 5 dalys)

1 DALIS

ATVEJAI, KAI PROPORCINGOSIOS IŠMOKOS DYDŽIO APSKAIČIAVIMO ATSISAKOMA PAGAL SSC.47 STRAIPSNIO 4 DALĮ

AUSTRIJA

a)

Visi prašymai dėl išmokų pagal 1955 m. rugsėjo 9 d. Federalinį įstatymą dėl bendrojo socialinio draudimo (ASVG), 1978 m. spalio 11 d. Federalinį įstatymą dėl savarankiškai dirbančių asmenų, vykdančių prekybinę ir komercinę veiklą, socialinio draudimo (GSVG), 1978 m. spalio 11 d. Federalinį įstatymą dėl savarankiškai dirbančių ūkininkų socialinio draudimo (BSVG) ir 1978 m. lapkričio 30 d. Federalinį įstatymą dėl savarankiškai dirbančių laisvųjų profesijų atstovų socialinio draudimo (FSVG).

b)

Visi prašymai dėl maitintojo netekimo pensijų, pagrįstų pensijų sąskaita pagal 2004 m. lapkričio 18 d. Bendrąjį pensijų įstatymą (APG), išskyrus atvejus, minimus 2 dalyje.

c)

Visi prašymai dėl Austrijos gydytojų provincijų rūmų (Landesärztekammer) maitintojo netekimo pensijų, pagrįstų pagrindine nuostata (bazinė ir papildoma išmoka arba bazinė pensija).

d)

Visi prašymai iš Austrijos veterinarijos gydytojų rūmų pensijų fondo teikiamai paramai netekus maitintojo gauti.

e)

Visi prašymai dėl išmokų dėl našlių ir našlaičių pensijų pagal Austrijos advokatų asociacijų socialinės gerovės įstaigų įstatų A dalį.

f)

Visi prašymai gauti išmokas pagal 1972 m. vasario 3 d. Notarinio draudimo įstatymą – NVG 1972.

KIPRAS

Visi prašymai dėl senatvės, našlės ir našlio pensijų.

DANIJA

Visi prašymai dėl pensijų, nurodytų Socialinių pensijų įstatyme, išskyrus šio Protokolo SSC-5 priede nurodytas pensijas.

AIRIJA

Visi prašymai dėl valstybinių (įmokinių) pensijų, našlės, našlio ir pergyvenusio registruoto partnerio (įmokinių) pensijų.

LATVIJA

Visi prašymai dėl maitintojo netekimo pensijų (1996 m. sausio 1 d. Valstybinių pensijų įstatymas; 2001 m. liepos 1 d. Valstybės finansuojamų pensijų įstatymas).

LIETUVA

Visi prašymai dėl valstybinių socialinio draudimo maitintojo netekimo pensijų, apskaičiuotų remiantis maitintojo netekimo pensijos baziniu dydžiu (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas).

NYDERLANDAI

Visi prašymai dėl senatvės pensijų pagal Bendrojo senatvės draudimo įstatymą (AOW).

LENKIJA

Visi prašymai dėl senatvės pensijų pagal nustatytų išmokų sistemą ir maitintojo netekimo pensijų, išskyrus atvejus, kai bendri pagal daugiau nei vienos šalies teisės aktus įgyti draudimo laikotarpiai sudaro 20 ar daugiau metų moterims ir 25 ar daugiau metų vyrams, tačiau nacionaliniai draudimo laikotarpiai yra trumpesni už šiuos laikotarpius (bet ne trumpesni nei 15 metų moterims ir 20 metų vyrams), o apskaičiuojama pagal 1998 m. gruodžio 17 d. akto 27 ir 28 straipsnius (OL 2015, 748 punktas).

PORTUGALIJA

Visi prašymai dėl senatvės ir maitintojo netekimo pensijų, išskyrus atvejus, kai bendri pagal daugiau nei vienos šalies teisės aktus įgyti draudimo laikotarpiai sudaro 21 ar daugiau kalendorinių metų, tačiau nacionaliniai draudimo laikotarpiai sudaro 20 ar mažiau metų, o apskaičiuojama pagal 2007 m. gegužės 10 d. įstatymo galios dekreto Nr. 187/2007 su pakeitimais 32 ir 33 straipsnius.

SLOVAKIJA

a)

Visi prašymai dėl maitintojo netekimo pensijų (našlės, našlio ir našlaičio pensijų), apskaičiuojamų pagal teisės aktus, galiojusius anksčiau nei 2004 m. sausio 1 d., kurių dydis nustatomas pagal anksčiau mirusiajam mokėtą pensiją.

b)

Visi prašymai dėl pensijų, apskaičiuojamų pagal įstatymą Nr. 461/2003 Rink. dėl socialinio draudimo su pakeitimais.

ŠVEDIJA

a)

Prašymai dėl senatvės pensijos kaip garantuojamos pensijos ne vėliau kaip 1937 m. gimusiems asmenims (Socialinio draudimo kodekso [2010:110] 66 skyrius).

b)

Prašymai dėl senatvės pensijos kaip papildomos pensijos (Socialinio draudimo kodekso [2010:110] 63 skyrius).

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Visi prašymai dėl ištarnauto laiko pensijų, valstybinių pensijų pagal 2014 m. Pensijų akto 1 dalį, našlių ir maitintojo netekimo išmokų, išskyrus tas, kurioms per mokestinius metus, kurie prasidėjo 1975 m. balandžio 6 d. arba vėliau:

i)

atitinkama šalis įgijo draudimo, darbo pagal sutartį ar gyvenimo laikotarpius pagal Jungtinės Karalystės ir valstybės narės teisės aktus; ir vieni (ar daugiau) mokestiniai metai nebuvo įskaityti kaip metai, nuo kurių pradedama skaičiuoti, kaip tai suprantama Jungtinės Karalystės teisės aktuose;

ii)

draudimo laikotarpiai, įgyti pagal galiojančius laikotarpiams iki 1948 m. liepos 5 d. Jungtinėje Karalystėje taikomus teisės aktus, šio Protokolo SSC.47 straipsnio 1 dalies b punkto tikslais būtų įskaičiuoti atsižvelgiant į draudimo, darbo pagal darbo sutartį ar gyvenimo laikotarpius, įgytus pagal valstybės narės teisės aktus.

Visi prašymai gauti papildomą pensiją pagal 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų akto 44 skirsnį ir 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų (Šiaurės Airija) akto 44 skirsnį.

2 DALIS

ATVEJAI, KURIAIS TAIKOMA SSC.47 STRAIPSNIO 5 DALIS

AUSTRIJA

a)

Senatvės ir jų pagrindu skaičiuojamos maitintojo netekimo pensijos, pagrįstos pensijų sąskaitų sistema pagal 2004 m. lapkričio 18 d. Bendrąjį pensijų įstatymą (APG).

b)

Privalomosios pašalpos pagal 2001 m. gruodžio 28 d. federalinio įstatymo BGBl I Nr. 154 dėl Austrijos vaistininkų bendrojo atlyginimų fondo (Pharmazeutische Gehaltskasse für Österreich) 41 straipsnį.

c)

Austrijos gydytojų provincijų rūmų ištarnauto laiko ir ankstyvos ištarnauto laiko pensijos, pagrįstos pagrindine nuostata (bazinė ir visos papildomos išmokos arba bazinė pensija), ir visos Austrijos gydytojų provincijų rūmų pensijų išmokos, pagrįstos papildoma nuostata (papildoma arba individuali pensija).

d)

Senatvės parama iš Austrijos veterinarijos gydytojų rūmų pensijų fondo.

e)

Išmokos pagal Austrijos advokatų asociacijų socialinės gerovės įstaigų įstatų A ir B dalis, išskyrus prašymus dėl išmokų dėl našlių ir našlaičių pensijų pagal Austrijos advokatų asociacijų socialinės gerovės įstaigų įstatų A dalį.

f)

Išmokos, kurias Architektų ir konsultacijas teikiančių inžinierių federalinių rūmų socialinės gerovės įstaigos moka pagal 1993 m. Austrijos civilinių inžinierių rūmų aktą (Ziviltechnikerkammergesetz) ir socialinės gerovės įstaigų įstatus, išskyrus išmokas dėl maitintojo netekimo išmokų, susijusias su minėtomis išmokomis.

g)

Išmokos pagal Profesionalių apskaitininkų ir mokesčių konsultantų federalinių rūmų gerovės įstaigos įstatus, kaip nustatyta Austrijos profesionalių apskaitininkų ir mokesčių konsultantų akte (Wirtschaftstreuhandberufsgesetz).

BULGARIJA

Senatvės pensijos iš papildomo privalomojo pensijų draudimo pagal Socialinio draudimo kodekso II dalies II antraštinę dalį.

KROATIJA

Pensijos pagal privalomą draudimo sistemą, grindžiamą kapitalizuotomis asmeninėmis santaupomis pagal Privalomųjų ir savanoriškų pensijų fondų įstatymą (OG 49/99, su pakeitimais) ir Pensijų draudimo įmonių ir pensijų mokėjimo remiantis kapitalizuotomis asmeninėmis santaupomis įstatymą (OG 106/99, su pakeitimais), išskyrus Privalomųjų ir savanoriškų pensijų fondų įstatymo 47 ir 48 straipsniuose nustatytus atvejus, ir maitintojo netekimo pensija.

DANIJA

a)

Asmeninės pensijos.

b)

Išmokos mirties atveju (sukauptos remiantis įnašais į Arbejdsmarkedets Tillægspension laikotarpiu iki 2002 m. sausio 1 d.).

c)

Išmokos mirties atveju (sukauptos remiantis įnašais į Arbejdsmarkedets Tillægspension laikotarpiu po 2002 m. sausio 1 d.), nurodytos Konsoliduotame darbo rinkos papildomų pensijų įstatyme (Arbejdsmarkedets Tillægspension) 942:2009.

ESTIJA

Privalomojo kaupimo senatvės pensijų sistema.

PRANCŪZIJA

Pagrindinės arba papildomos sistemos, pagal kurias senatvės išmokos apskaičiuojamos remiantis pensiniais taškais.

VENGRIJA

Pensijų išmokos, pagrįstos dalyvavimu privačiuose pensijų fonduose.

LATVIJA

Senatvės pensijos (1996 m. sausio 1 d. Valstybinių pensijų įstatymas; 2001 m. liepos 1 d. Valstybės finansuojamų pensijų įstatymas).

LENKIJA

Senatvės pensijos pagal nustatytų įmokų sistemą.

PORTUGALIJA

Papildomos pensijos, skiriamos pagal 2008 m. vasario 22 d. įstatymo galios dekretą Nr. 26/2008 su pakeitimais (valstybinė kaupimo sistema).

SLOVAKIJA

Privalomas senatvės pensijų kaupimas.

SLOVĖNIJA

Pensijos pagal privalomą papildomą pensijų draudimą.

ŠVEDIJA

Senatvės pensijos kaip pajamų pensijos ir pirmenybinės pensijos (Socialinio draudimo kodekso [2010:110] 62 ir 64 skyriai).

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Diferencijuotos ištarnauto laiko išmokos, mokamos pagal 1965 m. Nacionalinio draudimo akto 36 ir 37 skirsnius ir 1966 m. Nacionalinio draudimo akto (Šiaurės Airija) 35 ir 36 skirsnius.

SSC-5 PRIEDAS

IŠMOKOS IR SUSITARIMAI, LEIDŽIANTYS TAIKYTI SSC.49 STRAIPSNĮ

I.

Šio Protokolo SSC.49 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos išmokos, kurių dydis nepriklauso nuo įgytų draudimo laikotarpių arba išgyvento laiko trukmės

DANIJA

Visa Danijos valstybinė senatvės pensija, įgyta asmenų, kuriems pensija paskirta ne vėliau kaip 1989 m. spalio 1 d., išgyvenus šalyje 10 metų.

SUOMIJA

Nacionalinės pensijos ir sutuoktinio pensijos, nustatytos remiantis pereinamojo laikotarpio taisyklėmis ir paskirtos iki 1994 m. sausio 1 d. (Nacionalinių pensijų akto įgyvendinamasis aktas Nr. 569/2007).

Papildoma vaiko pensijos suma apskaičiuojant nepriklausomą išmoką pagal Nacionalinių pensijų įstatymą (Nacionalinių pensijų įstatymas Nr. 568/2007).

PRANCŪZIJA

Našlio arba našlės neįgalumo pensija pagal bendrąją socialinės apsaugos sistemą arba žemės ūkio darbuotojams taikomą sistemą, jeigu ji skaičiuojama remiantis mirusio sutuoktinio neįgalumo pensija, kurios dydis buvo nustatytas vadovaujantis SSC.47 straipsnio 1 dalies a punktu.

GRAIKIJA

Išmokos pagal Įstatymą Nr. 4169/1961 dėl žemės ūkio darbuotojų draudimo sistemos (OGA).

NYDERLANDAI

1995 m. gruodžio 21 d. Bendrasis įstatymas dėl maitintojo netekusių giminaičių (ANW).

2005 m. lapkričio 10 d. Darbo ir pajamų pagal darbingumą įstatymas (WIA).

ISPANIJA

Maitintojo netekimo pensijos, skiriamos pagal bendrąją ir specialiąją programas, išskyrus specialiąją valstybės tarnautojų sistemą.

ŠVEDIJA

a)

Su pajamomis susieta ligos kompensacija ir su pajamomis susieta veiklos kompensacija (Socialinio draudimo kodekso [2010:110] 34 skyrius).

b)

Garantuota pensija ir garantuota kompensacija, kurios pakeitė viso dydžio valstybinę pensiją, skiriamą pagal valstybinių pensijų teisės aktus, kurie buvo taikomi anksčiau nei 1993 m. sausio 1 d., ir viso dydžio valstybinę pensiją, skiriamą pagal nuo tos dienos taikomų teisės aktų pereinamojo laikotarpio taisykles.

II.

Šio Protokolo SSC.49 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos išmokos, kurių dydis yra nustatomas atsižvelgiant į kredituojamą laikotarpį, kuris laikomas įgytu tarp draudiminio įvykio datos ir vėlesnės datos:

SUOMIJA

Darbo pensijos, kurias skiriant įskaitomi būsimi laikotarpiai pagal nacionalinės teisės aktus.

VOKIETIJA

Maitintojo netekimo pensijos, kurias skiriant įskaitomas papildomas laikotarpis.

Senatvės pensijos, kurias skiriant įskaitomas jau įgytas papildomas laikotarpis.

ITALIJA

Italijos pensijos už visišką nedarbingumą (inabilità).

LATVIJA

Maitintojo netekimo pensija, apskaičiuojama remiantis numatomais draudimo laikotarpiais (1996 m. sausio 1 d. Valstybinių pensijų įstatymo 23 straipsnio 8 dalis).

LIETUVA

a)

Valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, mokamos pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą.

b)

Maitintojo netekimo ir našlaičių valstybinės socialinio draudimo pensijos, skaičiuojamos remiantis mirusiojo netekto darbingumo pensija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą.

LIUKSEMBURGAS

Maitintojo netekimo pensijos.

SLOVAKIJA

Slovakijos maitintojo netekimo pensija, grindžiama neįgalumo pensija.

ISPANIJA

Senatvės pensijos pagal specialiąją valstybės tarnautojų programą, mokėtinos pagal Valstybės pensininkų įstatymo suvestinio teksto I antraštinę dalį, jeigu draudiminio įvykio metu pensijos gavėjas buvo dirbantis valstybės tarnautojas arba laikomas tokiu; mirties ir maitintojo netekimo (našlės arba našlio, našlaičių ir tėvų) pensijos, mokėtinos pagal Valstybės pensininkų įstatymo suvestinio teksto I antraštinę dalį, jeigu mirties metu valstybės tarnautojas dirbo arba buvo laikomas dirbančiu.

ŠVEDIJA

a)

Ligos kompensacija ir veiklos kompensacija garantijų kompensacijos forma (Socialinio draudimo kodekso [2010:110] 35 skyrius).

b)

Maitintojo netekimo pensijos, skaičiuojamos pagal kredituojamus draudimo laikotarpius (Socialinio draudimo kodekso [2010:110] 76–85 skyriai).

III.

Šio Protokolo SSC.49 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje nurodyti susitarimai, užkertantys kelią tam, kad į tą patį kredituojamą laikotarpį būtų atsižvelgiama du ar daugiau kartų:

1997 m. balandžio 28 d. Suomijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos socialinės apsaugos susitarimas.

2000 m. lapkričio 10 d. Suomijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Kunigaikštystės socialinės apsaugos susitarimas.

2012 m. birželio 12 d. Šiaurės šalių konvencija dėl socialinės apsaugos.

SSC-6 PRIEDAS

SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL VALSTYBIŲ NARIŲ IR JUNGTINĖS KARALYSTĖS TEISĖS AKTŲ TAIKYMO

(SSC.3 straipsnio 2 dalis, SSC.51 straipsnio 1 dalis ir SSC.66 straipsnis)

AUSTRIJA

1.

Siekiant įgyti pensinio draudimo laikotarpius, mokymasis kitos valstybės mokykloje arba panašioje švietimo įstaigoje prilyginamas mokymuisi mokykloje arba švietimo įstaigoje pagal Bendrojo įstatymo dėl socialinio draudimo (Allgemeines Sozialversicherungsgesetz (ASVG)) 227 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 228 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Federalinio įstatymo dėl asmenų, vykdančių prekybinę ir komercinę veiklą, socialinio draudimo (Gewerbliches Sozialversicherungsgesetz (GSVG)) 116 straipsnio 7 dalį ir Įstatymo dėl ūkininkų socialinio draudimo (Bauern-Sozialversicherungsgesetz (BSVG)) 107 straipsnio 7 dalį, jeigu atitinkamam asmeniui kuriuo nors metu buvo taikomi Austrijos teisės aktai dėl to, kad jis dirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai, ir yra sumokėtos specialios įmokos, numatytos pagal ASVG 227 straipsnio 3 dalį, GSVG 116 straipsnio 9 dalį ir BSGV 107 straipsnio 9 dalį dėl tokių mokymosi laikotarpių pirkimo.

2.

Apskaičiuojant šio Protokolo SSC.47 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą proporcingąją išmoką, neatsižvelgiama į specialų papildomo draudimo ir papildomos išmokos kalnakasiams įmokų padidėjimą pagal Austrijos teisės aktus. Tokiais atvejais proporcingoji išmoka, apskaičiuota neatsižvelgus į šias įmokas, jei tinkama, padidinama atitinkamais specialiais nesumažintais papildomo draudimo ir papildomų išmokų kalnakasiams dydžiais.

3.

Jeigu pagal šio Protokolo SSC.7 straipsnį buvo įgyti pakaitiniai laikotarpiai pagal Austrijos pensijų draudimo sistemą, tačiau jais negalima remtis atliekant skaičiavimus pagal ASVG 238 ir 239 straipsnius, GSVG 122 ir 123 straipsnius bei BSVG 113 ir 114 straipsnius, naudojamas vaiko priežiūros laikotarpių skaičiavimo pagal ASVG 239 straipsnį, GSVG 123 straipsnį ir BSVG 114 straipsnį pagrindas.

4.

SSC.39 straipsnyje nurodytais atvejais nustatant neįgalumo išmokos dydį pagal Austrijos teisės aktus, mutatis mutandis taikomos Protokolo 5 skyriaus nuostatos.

BULGARIJA

Bulgarijos sveikatos draudimo akto 33 straipsnio 1 dalis taikoma visiems asmenims, kurių atžvilgiu Bulgarija yra kompetentinga valstybė narė pagal šio Protokolo III antraštinės dalies 1 skyrių.

KIPRAS

Šio Protokolo SSC.7, SSC.46 ir SSC.56 straipsnių nuostatų taikymo tikslu kiekvieno laikotarpio, prasidedančio 1980 m. spalio 6 d. arba vėliau, draudimo savaitė pagal Kipro Respublikos teisės aktus nustatoma padalijant visą atitinkamo laikotarpio apdraustąjį darbo užmokestį iš pagrindinio apdraustojo darbo užmokesčio, taikomo atitinkamais įmokų mokėjimo metais, savaitinės sumos, jeigu taip nustatytų savaičių skaičius neviršija atitinkamo laikotarpio kalendorinių savaičių skaičiaus.

ČEKIJA

1.

Nustatant šeimos narius pagal šio Protokolo SSC.1 straipsnio s punktą, sąvoka „sutuoktinis“ apima registruotą partnerį, kaip apibrėžta Čekijos Respublikos akte Nr. 115/2006 Rink. dėl registruotos partnerystės.

2.

Nepaisant šio Protokolo SSC.6 ir SSC.7 straipsnių, siekiant suteikti papildomą išmoką, atsižvelgiant į pagal buvusios Čekijos ir Slovakijos Federacinės Respublikos teisės aktus įgytus draudimo laikotarpius, į pagal Čekijos teisės aktus įgytus draudimo laikotarpius galima atsižvelgti tik jeigu tenkinama mažiausiai vienų metų draudimo Čekijos pensijų sistemoje per nustatytą laikotarpį nuo Federacijos iširimo sąlyga (Akto Nr. 155/1995 Rink. dėl pensijų draudimo 106a straipsnio 1 dalies b punktas).

3.

SSC.39 straipsnyje nurodytais atvejais nustatant neįgalumo išmokos dydį pagal Aktą Nr. 155/1995 Rink., mutatis mutandis taikomos Protokolo 5 skyriaus nuostatos.

DANIJA

1.

a)

Apskaičiuojant pensiją pagal Socialinių pensijų įstatymą (lov om social pension), darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpiai, kuriuos pagal Danijos teisės aktus įgijo pasienio darbuotojas arba darbuotojas, kuris atvyko į Daniją dirbti sezoninio darbo, yra laikomi gyvenimo laikotarpiais, kuriuos Danijoje įgijo pergyvenęs sutuoktinis, jeigu šiais laikotarpiais pergyvenęs sutuoktinis ir pirmiau minėtas darbuotojas buvo susiję santuokos ryšiais ir negyveno skyriumi arba de facto negyveno skyriumi dėl nesuderinamumo ir jeigu šiais laikotarpiais sutuoktinis gyveno kitos valstybės teritorijoje. Šio punkto tikslais sezoninis darbas reiškia sezonų kaitos nulemtą kiekvienais metais pasikartojantį darbą.

b)

Apskaičiuojant pensiją pagal Socialinių pensijų įstatymą (lov om social pension), darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpiai, kuriuos asmuo, kuriam netaikomas a punktas, pagal Danijos teisės aktus įgijo anksčiau nei 1984 m. sausio 1 d., yra laikomi gyvenimo laikotarpiais, kuriuos Danijoje įgijo pergyvenęs sutuoktinis, jeigu šiais laikotarpiais pergyvenęs sutuoktinis ir pirmiau minėtas asmuo buvo susiję santuokos ryšiais ir negyveno skyriumi arba de facto negyveno skyriumi dėl nesuderinamumo ir jeigu šiais laikotarpiais sutuoktinis gyveno kitos valstybės teritorijoje.

c)

Laikotarpiai, kurie turi būti įskaityti pagal a ir b punktus, neįskaitomi, jeigu jie sutampa su laikotarpiais, kurie buvo įskaityti apskaičiuojant pensiją, kuri turi būti mokama atitinkamam asmeniui pagal kitos valstybės privalomojo draudimo teisės aktus, arba su laikotarpiais, kuriais atitinkamas asmuo gavo pensiją pagal tokius teisės aktus. Tačiau šie laikotarpiai įskaitomi, jeigu metinis minėtos pensijos dydis yra mažesnis už pusę socialinės pensijos bazinio dydžio.

2.

a)

Nepaisant šio Protokolo SSC.7 straipsnio nuostatų, asmenys, kurie nedirbo mokamo darbo vienoje arba keliose valstybėse, turi teisę gauti Danijos socialinę pensiją tik tuo atveju, jei jie nuolat gyvena arba anksčiau nuolat gyveno Danijoje ne trumpiau kaip trejus metus, atsižvelgiant į Danijos teisės aktuose nustatytus amžiaus apribojimus. Atsižvelgiant į šio Protokolo SSC.5 straipsnį, šio Protokolo SSC.8 straipsnis netaikomas Danijos socialinei pensijai, į kurią tokie asmenys įgijo teisę.

b)

Nuostatos, nurodytos a punkte, netaikomos asmenų, kurie dirba arba dirbo mokamą darbą Danijoje, šeimos narių arba studentų ar jų šeimų narių teisei į Danijos socialinę pensiją.

3.

Laikinai išmokai, skiriamai bedarbiams, kuriems buvo leista pasinaudoti lankstaus darbo sistema (ledighedsydelse) (1997 m. birželio 10 d. Įstatymas Nr. 455), taikomas šio Protokolo III antraštinės dalies 6 skyrius.

4.

Tuo atveju, kai Danijos socialinės pensijos gavėjas taip pat turi teisę gauti maitintojo netekimo pensiją kitoje valstybėje, šios pensijos įgyvendinant Danijos teisės aktus laikomos tos pačios rūšies išmokomis, kaip tai suprantama SSC.48 straipsnio 1 dalyje, tačiau su sąlyga, kad asmuo, kurio draudimo arba gyvenimo laikotarpių pagrindu apskaičiuojama maitintojo netekimo pensija, taip pat yra įgijęs teisę į Danijos socialinę pensiją.

SUOMIJA

1.

Nustatant teisę gauti išmokas ir apskaičiuojant Suomijos nacionalinės pensijos dydį pagal šio Protokolo SSC.47, SSC.48 ir SSC.49 straipsnius, pagal kitos valstybės teisės aktus įgytos pensijos prilyginamos pagal Suomijos teisės aktus įgytoms pensijoms.

2.

Kai taikant šio Protokolo SSC.47 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktį apskaičiuojamas uždarbis pagal Suomijos teisės aktus, reglamentuojančius su uždarbiu susijusias pensijas, įskaitytu laikotarpiu, jeigu asmuo yra įgijęs pensinio draudimo laikotarpių, pagrįstų darbu pagal darbo sutartį arba savarankiškai kitoje valstybėje daliai referencinio laikotarpio pagal Suomijos teisės aktus, įskaityto laikotarpio uždarbis yra lygus visam uždarbiui, gautam per referencinio laikotarpio dalį Suomijoje, padalytam iš mėnesių, kuriais referenciniu laikotarpiu Suomijoje buvo įgyti draudimo laikotarpiai, skaičiaus.

PRANCŪZIJA

1.

Asmenų, Prancūzijoje gaunančių išmokas natūra pagal šio Protokolo SSC.15 arba SSC.24 straipsnius, kurie yra Prancūzijos Aukštutinio Reino, Žemutinio Reino arba Mozelio departamentų nuolatiniai gyventojai, išmokos natūra, teikiamos kitos valstybės, kuri yra atsakinga už jų finansavimą, įstaigos vardu, apima išmokas, kurios mokamos ir pagal bendrąją sveikatos draudimo sistemą, ir pagal Elzaso ir Mozelio vietinę privalomąją papildomą sveikatos draudimo sistemą.

2.

Taikant šio Protokolo III antraštinės dalies 5 skyrių Prancūzijos teisės aktai, taikomi asmeniui, kuris dirba arba anksčiau dirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai, apima ir pagrindinę (-es) senatvės draudimo sistemą (-as), ir papildomą (-as) pensijų sistemą (-as), kuri (kurios) buvo taikoma (-os) tam asmeniui.

VOKIETIJA

1.

Nepaisant šio Protokolo SSC.6 straipsnio a punkto ir Socialinio kodekso (Sozialgesetzbuch) VI tomo 5 straipsnio 4 dalies 1 punkto, asmuo, kuris gauna visą senatvės pensiją pagal kitos valstybės teisės aktus, gali prašyti būti apdraustas privalomuoju draudimu pagal Vokietijos pensijų draudimo sistemą.

2.

Nepaisant šio Protokolo SSC.6 straipsnio a punkto ir Socialinio kodekso (Sozialgesetzbuch) VI tomo 7 straipsnio, asmuo, kuris yra apdraustas privalomuoju draudimu kitoje valstybėje arba gauna senatvės pensiją pagal kitos valstybės teisės aktus, Vokietijoje gali apsidrausti pagal savanoriško draudimo sistemą.

3.

Kad išmokėtų išmokas pinigais pagal Socialinio kodekso V tomo 47 straipsnio 1 dalį, VII tomo 47 straipsnio 1 dalį ir V tomo 24i straipsnį apdraustiems asmenims, gyvenantiems kitoje valstybėje, Vokietijos draudimo sistemos apskaičiuoja grynąjį darbo užmokestį, kuris naudojamas išmokoms įvertinti, tarsi apdraustas asmuo gyventų Vokietijoje, išskyrus atvejus, kai apdraustas asmuo prašo įvertinimo remiantis jo realiai gaunamu darbo užmokesčiu.

4.

Kitų valstybių piliečiai, kurių nuolatinė ar pagrindinė gyvenamoji vieta yra ne Vokietijoje ir kurie atitinka Vokietijos pensijų draudimo sistemos bendrąsias sąlygas, gali savanoriškai mokėti įmokas tik tuo atveju, jei kažkada anksčiau jie buvo apdrausti savanorišku ar privalomuoju draudimu Vokietijos pensijų draudimo sistemoje; tai taip pat taikoma asmenims be pilietybės ir pabėgėliams, kurių nuolatinė ar pagrindinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje.

5.

Fiksuotas įskaitytas laikotarpis (Pauschale Anrechnungszeit) pagal Socialinio kodekso (Sozialgesetzbuch) VI tomo 253 straipsnį nustatomas vien tik Vokietijoje įgytų laikotarpių atžvilgiu.

6.

Tais atvejais, kai pensijos perskaičiavimui taikomi 1991 m. gruodžio 31 d. galioję pensijas reglamentuojantys Vokietijos teisės aktai, Vokietijos pakaitinių laikotarpių (Ersatzzeiten) įskaitymui taikomi tik Vokietijos teisės aktai.

7.

Taikant šį Protokolą, nepaisant Užsienio pensijų akto (Fremdrentengesetz) 2 dalies nuostatų, toliau taikomi Vokietijos teisės aktai dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, už kuriuos turi būti atlyginta pagal užsienio pensijas reglamentuojantį įstatymą, ir dėl išmokų už draudimo laikotarpius, kurie gali būti įskaityti pagal užsienio pensijas reglamentuojantį įstatymą Perkeltų asmenų ir pabėgėlių reikalų akto (Bundesvertriebenengesetz) 1 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytose teritorijose.

8.

Apskaičiuojant šio Protokolo SSC.47 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje nurodytą teorinį dydį laisvosioms profesijoms skirtose pensijų sistemose, kompetentinga įstaiga, atsižvelgdama į kiekvienus draudimo metus, įgytus pagal bet kurios kitos valstybės teisės aktus, remiasi vidutiniu metiniu teisės į pensiją, kuri įgyjama mokant įmokas kompetentingoms įstaigoms per priklausymo joms laikotarpį, dydžiu.

GRAIKIJA

1.

Įstatymas Nr. 1469/84 dėl Graikijos piliečių ir graikų kilmės užsienio valstybių piliečių savanoriško dalyvavimo pensijų draudimo sistemoje taikomas kitų valstybių piliečiams, asmenims be pilietybės ir pabėgėliams, kai atitinkami asmenys, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją ar buvimo vietą, kažkada praeityje buvo apdrausti privalomu ar savanorišku draudimu Graikijos pensijų draudimo sistemoje.

2.

Nepaisant šio Protokolo SSC.6 straipsnio a punkto ir įstatymo Nr. 1140/1981 34 straipsnio, asmuo, pagal kitos valstybės teisės aktus gaunantis pensiją dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų, gali prašyti būti apdraustas privalomuoju draudimu pagal žemės ūkio darbuotojų draudimo sistemoje (OGA) taikomus teisės aktus, jei jis užsiima veikla, patenkančia į tų teisės aktų taikymo sritį.

AIRIJA

Nepaisant šio Protokolo SSC.19 straipsnio 2 dalies ir SSC.57 straipsnio, apskaičiuojant apdraustojo asmens nustatytą apskaičiuojamą savaitinį darbo užmokestį skiriant ligos arba bedarbio išmokas pagal Airijos teisės aktus, suma, lygi atitinkamų nustatytų metų pagal darbo sutartį dirbančio asmens savaitinio darbo užmokesčio vidurkiui, įskaitoma to apdraustojo asmens kiekvienai darbo pagal sutartį savaitei, kurią jis tais nustatytais metais dirbo pagal kitos valstybės teisės aktus.

MALTA

Specialiosios nuostatos valstybės tarnautojams

a)

Tik šio Protokolo SSC.43 straipsnio ir SSC.55 straipsnio taikymo tikslais asmenys, kurie yra įdarbinti pagal Maltos ginkluotųjų pajėgų įstatymą (Maltos įstatymų 220 skyrių), Policijos įstatymą (Maltos įstatymų 164 skyrių), Kalėjimų įstatymą (Maltos įstatymų 260 skyrių) ir Civilinės saugos įstatymą (Maltos įstatymų 411 skyrių), laikomi valstybės tarnautojais.

b)

Pagal minėtus įstatymus ir pagal Pensijų įsakymą (Maltos įstatymų 93 skyrius) mokamos pensijos, tik šio Protokolo SSC.1 straipsnio cc punkto tikslais, laikomos specialia valstybės tarnautojų sistema.

NYDERLANDAI

1.

Sveikatos priežiūros draudimas

a)

Kiek tai susiję su teise į išmokas natūra pagal Nyderlandų teisės aktus, šio Protokolo III antraštinės dalies 1 ir 2 skyrių įgyvendinimo tikslais teisę į išmokas natūra turintys asmenys yra:

i)

asmenys, kurie pagal Sveikatos priežiūros draudimo įstatymo (Zorgverzekeringswet) 2 straipsnį privalo sudaryti draudimo sutartį su sveikatos draudiku, ir

ii)

jei jie nepatenka į i papunkčio taikymo sritį, aktyvios tarnybos karinio personalo šeimos nariai, gyvenantys kitoje valstybėje, ir asmenys, gyvenantys kitoje valstybėje ir pagal šį Protokolą įgiję teisę į sveikatos priežiūrą savo gyvenamosios vietos valstybėje, kurių išlaidas padengia Nyderlandai.

b)

1 dalies a punkto i papunktyje nurodyti asmenys pagal Sveikatos priežiūros draudimo įstatymo (Zorgverzekeringswet) nuostatas turi būti sudarę draudimo sutartį su sveikatos priežiūros draudiku, o 1 dalies a punkto ii papunktyje nurodyti asmenys turi būti užsiregistravę Sveikatos priežiūros draudimo valdyboje (College voor zorgverzekeringen).

c)

Asmenims, nurodytiems a punkte, ir jų šeimos nariams taikomos Sveikatos priežiūros draudimo įstatymo (Zorgverzekeringswet) ir Bendrojo įstatymo dėl išskirtinių medicininių išlaidų (Algemene Wet Bijzondere Ziektekosten) nuostatos dėl pareigos mokėti įmokas. Šeimos narių atžvilgiu įmokas moka tas asmuo, per kurį įgyjama teisė į sveikatos priežiūrą, išskyrus karinio personalo šeimos narius, gyvenančius kitoje valstybėje; jie įmokas moka tiesiogiai.

d)

Sveikatos priežiūros draudimo įstatymo (Zorgverzekeringswet) nuostatos dėl pavėluoto draudimo mutatis mutandis taikomos a punkto ii papunktyje nurodytiems asmenims pavėluotos registracijos Sveikatos priežiūros draudimo valdyboje (College voor zorgverzekeringen) atveju.

e)

Asmenys, kurie turi teisę į išmokas natūra ne pagal Nyderlandų, o pagal kitos valstybės teisės aktus ir kurie gyvena arba laikinai būna Nyderlanduose, turi teisę gauti išmokas natūra pagal polisą, kurį apdraustiesiems Nyderlanduose suteikia gyvenamosios vietos arba buvimo vietos įstaiga, atsižvelgiant į Sveikatos priežiūros draudimo įstatymo (Zorgverzekeringswet) 11 straipsnio 1, 2 bei 3 dalis ir 19 straipsnio 1 dalį, taip pat išmokas natūra, numatytas Bendrajame įstatyme dėl išskirtinių medicininių išlaidų (Algemene Wet Bijzondere Ziektekosten).

f)

Šio Protokolo SSC.21–SSC.27 straipsnių tikslais toliau išvardytos išmokos, be pensijų, kurioms taikomi šio Protokolo III antraštinės dalies 4 ir 5 skyriai, prilyginamos pagal Nyderlandų teisės aktus mokėtinoms pensijoms:

pensijos, skiriamos pagal 1966 m. sausio 6 d. Įstatymą dėl valstybės tarnautojų ir maitintojo netekusių asmenų pensijų (Nyderlandų valstybės tarnautojų pensijų įstatymas) (Algemene burgerlijke pensioenwet),

pensijos, skiriamos pagal 1966 m. spalio 6 d. Įstatymą dėl kariškių ir maitintojo netekusių asmenų pensijų (Karinės tarnybos pensijų įstatymas) (Algemene militaire pensioenwet),

nedarbingumo išmokos, skiriamos pagal 1972 m. birželio 7 d. Įstatymą dėl nedarbingumo išmokų kariškiams (Kariškių nedarbingumo įstatymas) (Wetarbeidsongeschiktheidsvoorziening militairen),

pensijos, skiriamos pagal 1967 m. vasario 15 d. Įstatymą dėl Nyderlandų geležinkelių bendrovės (NV Nederlandse Spoorwegen) darbuotojų ir maitintojo netekusių asmenų pensijų (Geležinkeliečių pensijų įstatymas) (Spoorwegpensioenwet),

pensijos, skiriamos pagal įdarbinimo Nyderlandų geležinkelių bendrovėje sąlygas (Reglement Dienstvoorwaarden Nederlandse Spoorwegen),

išmokos, skiriamos į pensiją išėjusiems asmenims, kol jie nepasiekė pensinio 65 metų amžiaus, pagal pensiją, skirtą senatvėje aprūpinti pajamomis anksčiau pagal darbo sutartį dirbusius asmenis, arba išmokos, numatytos ankstyvo pasitraukimo iš darbo rinkos atveju pagal valstybės nustatytą sistemą arba pagal kolektyvinį susitarimą, skirtą 55 metų amžiaus ar vyresniems asmenims,

išmokos, pagal atleidimo dėl darbo vietų mažinimo, senatvės pensijos ir ankstyvo išėjimo į pensiją atveju taikomą sistemą skiriamos kariškiams ir valstybės tarnautojams.

g)

Šio Protokolo SSC.16 straipsnio 1 dalies tikslais, šios dalies a punkto ii papunktyje nurodyti ir laikinai Nyderlanduose būnantys asmenys turi teisę gauti išmokas natūra pagal polisą, kurį apdraustiesiems asmenims Nyderlanduose suteikia buvimo vietos įstaiga, atsižvelgiant į Sveikatos priežiūros draudimo įstatymo (Zorgverzekeringswet) 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis ir 19 straipsnio 1 dalį, taip pat išmokas natūra, numatytas Bendrajame įstatyme dėl išskirtinių medicininių išlaidų (Algemene Wet Bijzondere Ziektekosten).

2.

Bendrojo senatvės pensijų įstatymo (Algemene Ouderdomswet (AOW)) taikymas

a)

Bendrojo senatvės pensijų įstatymo (AOW) 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas sumažinimas netaikomas kalendoriniams metams iki 1957 m. sausio 1 d., kuriais išmokų gavėjas, neatitinkantis sąlygų, pagal kurias tokie metai laikomi draudimo laikotarpiais:

būdamas 15–65 metų amžiaus gyveno Nyderlanduose,

gyvendamas kitoje valstybėje, Nyderlanduose dirbo Nyderlanduose įsisteigusiam darbdaviui, arba

dirbo kitoje valstybėje laikotarpiais, kurie pagal Nyderlandų socialinės apsaugos sistemą laikomi draudimo laikotarpiais.

Nukrypstant nuo AOW 7 straipsnio, kiekvienas asmuo, kuris pirmiau nurodytomis sąlygomis Nyderlanduose gyveno arba dirbo tik iki 1957 m. sausio 1 d., taip pat laikomas turinčiu teisę į pensiją.

b)

AOW 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas sumažinimas netaikomas kalendoriniams metams iki 1989 m. rugpjūčio 2 d., kuriais, būdamas 15–65 metų amžiaus, kitos nei Nyderlandai valstybės teritorijoje gyvenęs, vedęs ar tuo metu vedęs asmuo buvo neapdraustas pagal pirmiau minėtą teisės aktą, jeigu tie kalendoriniai metai sutampa su draudimo laikotarpiais, kuriuos asmens sutuoktinis įgijo pagal pirmiau nurodytą teisės aktą, arba su kalendoriniais metais, kuriuos reikia įskaityti pagal 2 dalies a punktą, jeigu tuo metu šių asmenų santuoka nebuvo iširusi.

Nukrypstant nuo AOW 7 straipsnio, laikoma, kad toks asmuo turi teisę į pensiją.

c)

AOW 13 straipsnio 2 dalyje nurodytas sumažinimas netaikomas kalendoriniams metams iki 1957 m. sausio 1 d., kuriais pensininko sutuoktinis, neatitinkantis sąlygų, pagal kurias tokie metai laikomi draudimo laikotarpiais:

būdamas 15–65 metų amžiaus gyveno Nyderlanduose arba

gyvendamas kitoje valstybėje, Nyderlanduose dirbo Nyderlanduose įsisteigusiam darbdaviui, arba

dirbo kitoje valstybėje laikotarpiais, kurie pagal Nyderlandų socialinės apsaugos sistemą laikomi draudimo laikotarpiais.

d)

AOW 13 straipsnio 2 dalyje nurodytas sumažinimas netaikomas kalendoriniams metams iki 1989 m. rugpjūčio 2 d., kuriais, būdamas 15–65 metų amžiaus, kitoje nei Nyderlandai valstybėje gyvenęs pensininko sutuoktinis buvo neapdraustas pagal AOW, jeigu tie kalendoriniai metai sutampa su draudimo laikotarpiais, kuriuos pensininkas įgijo pagal tą teisės aktą, arba su kalendoriniais metais, kurie turi būti įskaityti pagal 2 dalies a punktą, jeigu tuo metu šių asmenų santuoka nebuvo iširusi.

e)

2 dalies a, b, c ir d punktai netaikomi laikotarpiams, sutampantiems su:

laikotarpiais, kuriuos galima įskaityti apskaičiuojant teises į pensiją pagal kitos nei Nyderlandai valstybės senatvės draudimo teisės aktus, arba

laikotarpiais, kuriais atitinkamam asmeniui buvo mokama senatvės pensija pagal tokius teisės aktus.

Šio punkto tikslais neįskaitomi savanoriško draudimo laikotarpiai, įgyti pagal kitos valstybės sistemą.

f)

2 dalies a, b, c ir d punktai taikomi tik tuo atveju, jeigu atitinkamas asmuo, būdamas vyresnis nei 59 metų amžiaus, šešerius metus gyveno vienoje arba keliose valstybėse ir tik tiek laiko, kiek jis gyveno vienoje iš tų valstybių.

g)

Nukrypstant nuo AOW IV skyriaus, kiekvienam kitos nei Nyderlandai valstybės gyventojui, kurio sutuoktiniui pagal tą teisės aktą taikomas privalomasis draudimas, leidžiama apsidrausti savanorišku draudimu pagal tą teisės aktą tais laikotarpiais, kuriais jo sutuoktinis yra apdraustas privalomuoju draudimu.

Šis leidimas galioja ir tada, kai dėl mirties nutrūksta sutuoktinio privalomasis draudimas ir kai maitintojo netekęs asmuo gauna tik pensiją pagal Bendrąjį įstatymą dėl maitintojo netekusių giminaičių (Algemene nabestaandenwet).

Bet kuriuo atveju leidimas apsidrausti savanorišku draudimu nustoja galioti asmeniui sulaukus 65 metų.

Savanoriško draudimo įmokos nustatomos remiantis nuostatomis dėl savanoriško draudimo įmokų nustatymo pagal AOW. Tačiau jeigu savanorišku draudimu apsidraudžiama po 2 dalies b punkte nurodyto draudimo laikotarpio, įmoka nustatoma remiantis nuostatomis dėl privalomojo draudimo įmokų nustatymo pagal AOW ir laikoma, kad pajamos, kurias reikia įskaityti, buvo gautos Nyderlanduose.

h)

2 dalies g punkte nurodytas leidimas nesuteikiamas asmenims, apdraustiems pagal kitos valstybės teisės aktus, reglamentuojančius pensijas arba maitintojo netekimo išmokas.

i)

Asmuo, norintis apsidrausti savanorišku draudimu pagal 2 dalies g punktą, turi kreiptis į Socialinio draudimo banką (Sociale Verzekeringsbank) ne vėliau kaip per vienus metus nuo dienos, kai įvykdomos savanoriško draudimo sąlygos.

3.

Bendrojo įstatymo dėl maitintojo netekusių giminaičių (Algemene nabestaandenwet (ANW)) taikymas

a)

Jeigu, vadovaujantis šio Protokolo SSC.46 straipsnio 3 dalimi, pergyvenęs sutuoktinis turi teisę į maitintojo netekimo pensiją pagal Bendrąjį įstatymą dėl maitintojo netekusių giminaičių (ANW), ta pensija apskaičiuojama pagal šio Protokolo SSC.47 straipsnio 1 dalies b punktą.

Taikant šias nuostatas, iki 1959 m. spalio 1 d. įgyti draudimo laikotarpiai taip pat laikomi pagal Nyderlandų teisės aktus įgytais draudimo laikotarpiais, jeigu šiais laikotarpiais apdraustasis, būdamas vyresnis nei 15 metų amžiaus:

gyveno Nyderlanduose arba

gyvendamas kitoje valstybėje, Nyderlanduose dirbo Nyderlanduose įsisteigusiam darbdaviui, arba

dirbo kitoje valstybėje laikotarpiais, kurie pagal Nyderlandų socialinės apsaugos sistemą laikomi draudimo laikotarpiais.

b)

Neįskaitomi laikotarpiai, kurie turi būti įskaityti pagal 3 dalies a punktą ir kurie sutampa su privalomojo draudimo laikotarpiais, įgytais pagal kitos valstybės teisės aktus dėl maitintojo netekimo pensijų.

c)

Šio Protokolo SSC.47 straipsnio 1 dalies b punkto tikslais draudimo laikotarpiais laikomi tik tie draudimo laikotarpiai, kuriuos pagal Nyderlandų teisės aktus asmuo įgijo būdamas vyresnis nei 15 metų.

d)

Nukrypstant nuo ANW 63a straipsnio 1 dalies, kitos nei Nyderlandai valstybės gyventojui, kurio sutuoktinis yra apdraustas privalomuoju draudimu pagal ANW, leidžiama tik laikotarpiais, kuriais sutuoktinis yra apdraustas privalomuoju draudimu, apsidrausti savanorišku draudimu pagal ANW, jeigu toks draudimas jau buvo įsigaliojęs iki šio Protokolo taikymo pradžios dienos.

Toks leidimas nebegalioja nuo sutuoktinio privalomojo draudimo pagal ANW pasibaigimo dienos, išskyrus atvejus, kai sutuoktinio privalomasis draudimas pasibaigia dėl jo mirties ir kai maitintojo netekęs asmuo gauna tik pensiją pagal ANW.

Bet kuriuo atveju leidimas apsidrausti savanorišku draudimu nustoja galioti asmeniui sulaukus 65 metų.

Savanoriško draudimo įmokos nustatomos remiantis nuostatomis dėl savanoriško draudimo įmokų nustatymo pagal ANW. Tačiau jeigu savanorišku draudimu apsidraudžiama po 2 dalies b punkte nurodyto draudimo laikotarpio, įmoka nustatoma remiantis nuostatomis dėl privalomojo draudimo įmokų nustatymo pagal ANW ir laikoma, kad pajamos, kurias reikia įskaityti, buvo gautos Nyderlanduose.

4.

Nyderlandų teisės aktų, susijusių su nedarbingumu, taikymas

Apskaičiuodamos išmokas pagal WAO, WIA arba WAZ, Nyderlandų įstaigos įskaito:

Nyderlanduose anksčiau nei 1967 m. liepos 1 d. įgytus mokamo darbo laikotarpius ir jiems prilygintus laikotarpius,

pagal WAO įgytus draudimo laikotarpius,

vyresnio nei 15 metų amžiaus asmens pagal Bendrąjį nedarbingumo įstatymą (Algemene Arbeidsongeschiktheidswet) įgytus draudimo laikotarpius, jeigu tie laikotarpiai nesutampa su pagal WAO įgytais draudimo laikotarpiais,

pagal WAZ įgytus draudimo laikotarpius,

pagal WIA įgytus draudimo laikotarpius.

ISPANIJA

1.

Šio Protokolo įgyvendinimo tikslu metai, kurių darbuotojui trūksta iki pensinio arba privalomo išėjimo į pensiją amžiaus, nustatyto Valstybės pensininkų įstatymo (Ley de Clases Pasivas del Estado) suvestinės redakcijos 31 straipsnio 4 dalyje, įskaitomi kaip faktiški tarnybos valstybei metai tik tuo atveju, jeigu įvykus draudiminiam įvykiui, dėl kurio turi būti mokamos našlių ir našlaičių pensijos, išmokų gavėjui buvo taikoma speciali Ispanijos valstybės tarnautojams skirta sistema arba jeigu jis vertėsi veikla, kuriai pagal tą sistemą taikomos panašios sąlygos, arba jeigu įvykus draudiminiam įvykiui, dėl kurio turi būti mokamos pensijos, išmokų gavėjas vertėsi veikla, kurią vykdant atitinkamam asmeniui turėjo būti taikoma valstybės tarnautojams, ginkluotosioms pajėgoms ir teismams skirta speciali valstybės sistema, jei ši veikla būtų buvusi vykdoma Ispanijoje.

2.

a)

Pagal SSC.51 straipsnio 1 dalies c punktą, Ispanijos teorinė išmoka apskaičiuojama remiantis faktinėmis asmens įmokomis, kurias jis mokėjo prieš paskutiniosios įmokos Ispanijos socialinei apsaugai sumokėjimą ėjusiais metais. Tais atvejais, kai apskaičiuojant bazinę pensiją turi būti atsižvelgta į draudimo arba gyvenimo laikotarpius pagal kitų valstybių teisės aktus, tiems laikotarpiams naudojama Ispanijos įmokų bazė, taikyta referenciniams laikotarpiams artimiausiu laiku, atsižvelgiant į mažmeninių kainų indekso raidą.

b)

Įgytos pensijos dydis padidinamas suma, apskaičiuota pagal kiekvienų kitų metų tos pačios rūšies pensijų padidinimą ir pakartotinį vertinimą.

3.

Kitose valstybėse įgyti laikotarpiai, kurie turi būti apskaičiuojami valstybės tarnautojų, ginkluotųjų pajėgų ir teismų administracijos specialioje sistemoje, bus šio Protokolo SSC.51 straipsnio tikslais prilyginami laiko atžvilgiu artimiausiems kaip valstybės tarnautojui Ispanijoje taikomiems laikotarpiams.

4.

Visiems pagal šį Protokolą išmokas gaunantiems asmenims, kurie savo vardu mokėjo įmokas pagal Ispanijos teisės aktus iki 1967 m. sausio 1 d., priklauso papildomos sumos atsižvelgiant į amžių, nurodytos Bendrojo socialinės apsaugos įstatymo antrojoje pereinamojo laikotarpio nuostatoje; tik šio Protokolo tikslais nebus įmanoma, taikant šio Protokolo SSC.6 straipsnį, draudimo laikotarpių, įgytų kitoje valstybėje iki 1967 m. sausio 1 d., traktuoti taip pat kaip Ispanijoje sumokėtų įmokų. Vietoje 1967 m. sausio 1 d., jūrininkams skirtos specialios sistemos atveju taikoma 1970 m. rugpjūčio 1 d., o specialios kalnakasybai skirtos socialinės apsaugos sistemos atveju – 1969 m. balandžio 1 d.

ŠVEDIJA

1.

Protokolo nuostatos dėl draudimo laikotarpių ir gyvenimo laikotarpių sumavimo netaikomos pereinamojo laikotarpio nuostatoms, numatytoms Švedijos teisės aktuose, reglamentuojančiuose teisę į garantuotą pensiją ne vėliau kaip 1937 m. gimusiems asmenims, kurie, prieš pateikdami prašymą gauti pensiją, nustatytą laikotarpį gyveno Švedijoje (Įstatymo [2010:111] dėl socialinio draudimo kodekso nustatymo 6 skyrius).

2.

Pagal Socialinio draudimo kodekso (2010:110) 34 skyrių apskaičiuojant pajamas hipotetinei su pajamomis susijusiai ligos kompensacijai ir su pajamomis susijusiai veiklos kompensacijai taikomos toliau išdėstytos nuostatos. Jeigu referenciniu laikotarpiu apdraustajam taip pat buvo taikomi vienos arba kelių kitų valstybių teisės aktai todėl, kad jis dirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai, atitinkamoje (-ose) valstybėje (-ėse) gautos pajamos laikomos lygiomis bendrų pajamų, kurias apdraustasis gavo Švedijoje referencinio laikotarpio, įgyto Švedijoje, metu, vidurkiui, kuris apskaičiuojamas Švedijoje gautą uždarbį padalijant iš metų, kuriais tas uždarbis buvo sukauptas, skaičiaus.

3.

a)

Apskaičiuojant pagal pajamas nustatomos maitintojo netekimo pensijos hipotetinį pensijai sukauptą kapitalą (Socialinio draudimo kodekso [2010:110] 82 skyrius), jeigu nebuvo įvykdytas Švedijos teisės aktuose nustatytas reikalavimas dėl teisės į pensiją bent trejus iš paskutinių penkerių kalendorinių metų iki apdraustojo mirties (referencinis laikotarpis), įskaitomi ir kitose valstybėse įgyti draudimo laikotarpiai taip, lyg jie būtų įgyti Švedijoje. Kitose valstybėse įgyti draudimo laikotarpiai apskaičiuojami remiantis vidutine Švedijos pensija. Jeigu atitinkamas asmuo Švedijoje įgijo tik vienų metų laikotarpį, suteikiantį teisę į pensiją, kiekvienas kitoje valstybėje įgytas draudimo laikotarpis laikomas lygiaverčiu tokiai pačiai sumai.

b)

2003 m. sausio 1 d. arba vėlesnių mirčių atveju apskaičiuojant hipotetinius pensijų kreditus, suteikiančius teisę į našlių pensiją, jeigu nebuvo įvykdytas Švedijos teisės aktuose nustatytas reikalavimas dėl pensijų kreditų bent dvejus iš paskutinių ketverių metų iki apdraustojo mirties (referencinis laikotarpis), o draudimo laikotarpiai referenciniu laikotarpiu buvo įgyti kitoje valstybėje, laikoma, kad tie metai yra apskaičiuojami pagal tokius pačius pensijų kreditus, pagal kuriuos jie apskaičiuojami Švedijoje.

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

1.

Kai pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus asmuo gali turėti teisę į ištarnauto laiko pensiją, jeigu:

a)

buvusio sutuoktinio įmokos įskaitomos prilyginant jas to asmens įmokoms arba

b)

to asmens sutuoktinis arba buvęs sutuoktinis tenkina atitinkamas įmokoms nustatytas sąlygas, tuomet, jeigu kiekvienu atveju sutuoktinis arba buvęs sutuoktinis dirba arba dirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai ir jam buvo taikomi dviejų arba daugiau valstybių teisės aktai, taikomos šio Protokolo III antraštinės dalies 5 skyriaus nuostatos siekiant nustatyti teisę į išmokas pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus. Tokiu atveju šio Protokolo SSC.44 ir SSC 55 straipsniuose nuorodos į draudimo laikotarpius laikomos nuorodomis į draudimo laikotarpius, kuriuos įgijo:

1)

sutuoktinis arba buvęs sutuoktinis, kai prašymą pateikia:

a)

ištekėjusi moteris arba

b)

asmuo, kurio santuoka nutrūko ne dėl sutuoktinio mirties, arba

2)

buvęs sutuoktinis, kai prašymą pateikia:

a)

našlys, kuris prieš pat pensinį amžių neturi teisės į našlio tėvystės pašalpą, arba

b)

našlė, kuri prieš pat pensinį amžių neturi teisės į našlės motinystės pašalpą, našlio tėvystės pašalpą arba našlės pensiją, arba kuri turi teisę tik į su amžiumi susijusią našlės pensiją, apskaičiuotą pagal šio Protokolo SSC.47 straipsnio 1 dalies b punktą, ir šiuo tikslu „su amžiumi susijusi našlės pensija“ reiškia sumažinto tarifo našlės pensiją pagal 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų akto 39 straipsnio 4 dalį.

2.

Šio Protokolo SSC.8 straipsnio taikymo senatvės ar maitintojo netekimo išmokoms pinigais, pensijoms dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų bei išmokoms mirties atveju tikslais, bet kuris naudos pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus gavėjas, kuris būna kitos valstybės teritorijoje, šio buvimo metu laikomas nuolat gyvenusiu tos kitos valstybės teritorijoje.

1)

Apskaičiuojant uždarbio koeficientą siekiant nustatyti teisę į išmokas pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus, laikoma, kad atitinkamas asmuo už kiekvieną savaitę, kurią jis dirbo pagal darbo sutartį pagal valstybės narės teisės aktus ir kuri prasidėjo atitinkamais pajamų mokesčio metais, kaip apibrėžta Jungtinės Karalystės teisės aktuose, mokėjo įmokas kaip pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas arba gavo uždarbį, nuo kurio buvo sumokėtos įmokos, remiantis uždarbiu, lygiu dviem trečdaliams tų metų didžiausio uždarbio normos.

2)

Šio Protokolo SSC.47 straipsnio 1 dalies b punkto tikslais, kai:

a)

bet kuriais pajamų mokesčio metais, prasidedančiais 1975 m. balandžio 6 d. arba vėliau, pagal darbo sutartį dirbantis asmuo įgijo draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba gyvenimo laikotarpių vien tik valstybėje narėje, o, taikant šios dalies 1 punktą, tie metai šio Protokolo SSC.47 straipsnio 1 dalies b punkto i papunkčio tikslais laikomi reikalavimus atitinkančiais metais, kaip tai suprantama Jungtinės Karalystės teisės aktuose, laikoma, kad toje valstybėje narėje jis tais metais buvo apdraustas 52 savaites;

b)

bet kurie pajamų mokesčio metai, prasidedantys 1975 m. balandžio 6 d. arba vėliau, šio Protokolo SSC.47 straipsnio 1 dalies b punkto i papunkčio tikslais nelaikomi reikalavimus atitinkančiais metais, kaip tai suprantama Jungtinės Karalystės teisės aktuose, visi draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba gyvenimo laikotarpiai, įgyti tais metais, neįskaitomi.

3)

Uždarbio koeficientą perskaičiuojant į draudimo laikotarpius, atitinkamais pajamų mokesčio metais pasiektas uždarbio koeficientas, kaip tai suprantama Jungtinės Karalystės teisės aktuose, padalijamas iš tų metų mažiausio uždarbio normos. Rezultatas išreiškiamas sveikuoju skaičiumi, be trupmenų. Laikoma, kad taip apskaičiuotas skaičius nurodo draudimo savaičių, tais metais įgytų pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus, skaičių, jeigu šis skaičius neviršija savaičių, kuriomis asmeniui tais metais buvo taikomi minėti teisės aktai, skaičiaus.

3.

Tais atvejais, kai našlio tėvystės pašalpa arba maitintojo netekimo paramos išmokos (didesnis dydis) gavimas priklauso nuo teisės į Jungtinės Karalystės vaiko išmoką, asmeniui, atitinkančiam visus kitus tinkamumo kriterijus, kuris turėtų teisę gauti Jungtinės Karalystės vaiko išmoką, jeigu jie arba atitinkamas vaikas gyventų Jungtinėje Karalystėje, nebus užkirstas kelias prašyti našlio tėvystės pašalpos arba maitintojo netekimo paramos išmokos (didesnis dydis) pagal šį Protokolą, nepaisant to, kad pagal SSC.3 straipsnio 4 dalies g punktą Jungtinės Karalystės vaiko išmoka nepatenka į šio Protokolo materialinę taikymo sritį.

SSCI-1 PRIEDĖLIS

DVIEJŲ AR DAUGIAU VALSTYBIŲ ADMINISTRACINIAI SUSITARIMAI

(Nurodyti šio priedo SSCI.8 straipsnyje)

BELGIJA IR JUNGTINĖ KARALYSTĖ

1976 m. gegužės 4 d. ir birželio 14 d. Pasikeitimas laiškais dėl Reglamento (EEB) Nr. 574/72 105 straipsnio 2 dalies (atsisakymas reikalauti kompensuoti administracinių patikrinimų ir sveikatos patikrinimų išlaidas)

1977 m. sausio 18 d. ir kovo 14 d. Pasikeitimas laiškais dėl Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 36 straipsnio 3 dalies (kompensavimo arba atsisakymo reikalauti kompensuoti išmokų natūra, suteiktų laikantis Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 III antraštinės dalies 1 skyriaus nuostatų, išlaidas tvarka) su pakeitimais, padarytais 1982 m. gegužės 4 d. ir liepos 23 d. Pasikeitimu raštais (susitarimas dėl išlaidų, patirtų pagal Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 22 straipsnio 1 dalies a punktą, kompensavimo)

DANIJA IR JUNGTINĖ KARALYSTĖ

1977 m. kovo 30 d. ir balandžio 19 d. Pasikeitimas laiškais, su pakeitimais, padarytais 1989 m. lapkričio 8 d. ir 1990 m. sausio 10 d. Pasikeitimu laiškais dėl susitarimo dėl atsisakymo reikalauti kompensuoti išmokų natūra bei administracinių patikrinimų ir sveikatos patikrinimų išlaidas

ESTIJA IR JUNGTINĖ KARALYSTĖ

2006 m. kovo 29 d. baigtas sudaryti Estijos Respublikos ir Jungtinės Karalystės Kompetentingų institucijų susitarimas pagal Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 36 straipsnio 3 dalį ir 63 straipsnio 3 dalį, kuriuo nustatomi kitokie pagal Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 abiejų valstybių mokamų išmokų natūra išlaidų kompensavimo būdai, taikomi nuo 2004 m. gegužės 1 d.

SUOMIJA IR JUNGTINĖ KARALYSTĖ

1995 m. birželio 1 ir 20 d. Pasikeitimas laiškais dėl Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 36 straipsnio 3 dalies ir 63 straipsnio 3 dalies (kompensavimas arba atsisakymas reikalauti kompensuoti išmokų natūra išlaidas) ir Reglamento (EEB) Nr. 574/72 105 straipsnio 2 dalies (atsisakymas reikalauti kompensuoti administracinių patikrinimų ir sveikatos patikrinimų išlaidas)

PRANCŪZIJA IR JUNGTINĖ KARALYSTĖ

1997 m. kovo 25 d. ir balandžio 28 d. Pasikeitimas laiškais dėl Reglamento (EEB) Nr. 574/72 105 straipsnio 2 dalies (atsisakymas reikalauti kompensuoti administracinių patikrinimų ir sveikatos patikrinimų išlaidas)

1998 m. gruodžio 8 d. Susitarimas dėl išmokų natūra kompensavimo pagal Reglamentus (EEB) Nr. 1408/71 ir (EEB) Nr. 574/72 sumos dydžio nustatymo konkrečių būdų

VENGRIJA IR JUNGTINĖ KARALYSTĖ

2005 m. lapkričio 1 d. baigtas sudaryti Vengrijos Respublikos ir Jungtinės Karalystės Kompetentingų institucijų susitarimas pagal Reglamento (EEB) Nr. 883/2004 35 straipsnio 3 dalį ir 41 straipsnio 2 dalį, kuriuo nustatomi kitokie pagal šį reglamentą abiejų valstybių mokamų išmokų natūra išlaidų kompensavimo būdai, taikomi nuo 2004 m. gegužės 1 d.

AIRIJA IR JUNGTINĖ KARALYSTĖ

1975 m. liepos 9 d. Pasikeitimas laiškais dėl Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 36 straipsnio 3 dalies ir 63 straipsnio 3 dalies (nuostata dėl Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 III antraštinės dalies 1 ar 4 skyriuose numatytų išmokų natūra išlaidų kompensavimo arba atsisakymo reikalauti jas kompensuoti) ir dėl Reglamento (EEB) Nr. 574/72 105 straipsnio 2 dalies (atsisakymas reikalauti kompensuoti administracinių patikrinimų ir sveikatos patikrinimų išlaidas)

ITALIJA IR JUNGTINĖ KARALYSTĖ

2005 m. gruodžio 15 d. pasirašytas Italijos Respublikos ir Jungtinės Karalystės Kompetentingų institucijų susitarimas pagal Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 36 straipsnio 3 dalį ir 63 straipsnio 3 dalį, kuriuo nustatomi kitokie pagal Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 abiejų valstybių mokamų išmokų natūra išlaidų kompensavimo būdai, taikomi nuo 2005 m. sausio 1 d.

LIUKSEMBURGAS IR JUNGTINĖ KARALYSTĖ

1975 m. gruodžio 18 d. ir 1976 m. sausio 20 d. Pasikeitimas laiškais dėl Reglamento (EEB) Nr. 574/72 105 straipsnio 2 dalies (atsisakymas reikalauti kompensuoti išlaidas, susijusias su administraciniais patikrinimais ir sveikatos patikrinimais, kaip numatyta Reglamento (EEB) Nr. 574/72 105 straipsnyje)

MALTA IR JUNGTINĖ KARALYSTĖ

2007 m. sausio 17 d. baigtas sudaryti Maltos ir Jungtinės Karalystės Kompetentingų institucijų susitarimas pagal Reglamento (EEB) Nr. 883/2004 35 straipsnio 3 dalį ir 41 straipsnio 2 dalį, kuriuo nustatomi kitokie pagal tą reglamentą abiejų valstybių mokamų išmokų natūra išlaidų kompensavimo būdai, taikomi nuo 2004 m. gegužės 1 d.

NYDERLANDAI IR JUNGTINĖ KARALYSTĖ

1956 m. birželio 12 d. Administracinio susitarimo dėl 1954 m. rugpjūčio 11 d. Konvencijos įgyvendinimo 3 straipsnio antras sakinys.

PORTUGALIJA IR JUNGTINĖ KARALYSTĖ

2004 m. birželio 8 d. Susitarimas, kuriuo nustatomi kiti abiejų šalių mokamų išmokų natūra išlaidų kompensavimo būdai nuo 2003 m. sausio 1 d.

ISPANIJA IR JUNGTINĖ KARALYSTĖ

1999 m. birželio 18 d. Susitarimas dėl išmokų natūra, mokamų vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 ir Reglamento (EEB) Nr. 574/72 nuostatomis, išlaidų kompensavimo


II PRIEDAS

„SSC-8 PRIEDAS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS DĖL SSC.11 STRAIPSNIO TAIKYMO

VALSTYBĖS NARĖS

Austrija

Belgija

Bulgarija

Kroatija

Kipras

Čekija

Danija

Estija

Suomija

Prancūzija

Vokietija

Graikija

Vengrija

Airija

Italija

Latvija

Lietuva

Liuksemburgas

Мalta

Nyderlandai

Lenkija

Portugalija

Rumunija

Slovakija

Slovėnija

Ispanija

Švedija


Klaidų ištaisymas

2021 12 1   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 429/192


2021 m. lapkričio 23 d. Politinio ir saugumo komiteto sprendimo (BUSP) 2021/2059 dėl leidimo vykdyti Europos Sąjungos karinę operaciją Viduržemio jūroje (EUNAVFOR MED IRINI) pakartotinio patvirtinimo (EUNAVFOR MED IRINI/5/2021) klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 422, 2021 m. lapkričio 26 d. )

3 puslapis, parašas:

yra:

„Politinio ir saugumo komiteto vardu

Pirmininkė

S. FROM-EMMESBERGER“,

turi būti:

„Politinio ir saugumo komiteto vardu

Pirmininkė

D. PRONK“.