ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 420

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

64 metai
2021m. lapkričio 25d.


Turinys

 

I   Įstatymo galią turintys teisės aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2021 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentas (ES) 2021/2048, kuriuo laikinai sustabdomas autonominių Bendrojo muitų tarifo muitų taikymas tam tikriems į Kanarų salas importuojamiems pramonės produktams

1

 

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2021 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/2049, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką pratęsiamas veikliosios medžiagos cipermetrino kaip keistinos medžiagos patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas ( 1 )

6

 

*

2021 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/2050 dėl leidimo naudoti Bacillus velezensis CECT 5940 preparatą kaip penimų kalakutų, veislei auginamų kalakutų, retesnių rūšių penimų ir veislei auginamų naminių paukščių ir dekoratyvinių paukščių (išskyrus skirtus veisti) lesalų priedą (leidimo turėtoja – bendrovė Evonik Operations GmbH) ( 1 )

16

 

*

2021 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/2051 dėl leidimo naudoti Bacillus velezensis PTA-6507, Bacillus velezensis NRRL B-50013 ir Bacillus velezensis NRRL B-50104 preparatą kaip penimų kalakutų lesalų priedą (leidimo turėtoja – bendrovė Animal Nutrition, kuriai atstovauja bendrovė Genencor International B.V.) ( 1 )

19

 

*

2021 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/2052, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1700 nustatomi pajamų ir gyvenimo sąlygų srities atrankinio tyrimo darbo rinkos ir būsto, iš kartos į kartą perduodamų palankių ir nepalankių sąlygų, su būstu susijusių sunkumų ir namų ūkių energijos vartojimo efektyvumo 2023 m. ad hoc temos duomenų rinkinių techniniai elementai ( 1 )

23

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2021 m. lapkričio 8 d. Komisijos sprendimas (ES) 2021/2053 dėl metalo gaminių gamybos sektoriui skirto geriausios aplinkosaugos vadybos praktikos, sektoriaus aplinkosauginio veiksmingumo rodiklių ir pažangos kriterijų informacinio dokumento, parengto pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 ( 1 )

55

 

*

2021 m. lapkričio 8 d. Komisijos sprendimas (ES) 2021/2054 dėl telekomunikacijų ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) paslaugų sektoriui skirto geriausios aplinkosaugos vadybos praktikos, sektoriaus aplinkosauginio veiksmingumo rodiklių ir pažangos kriterijų informacinio dokumento, parengto pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 ( 1 )

87

 

*

2021 m. lapkričio 23 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/2055, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/182 siekiant nustatyti 2022 m. REACT-EU išteklių paskirstymą valstybėms narėms (pranešta dokumentu Nr. C(2021) 8271)

123

 

*

2021 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/2056, kuriuo, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naudotis laisvo judėjimo teise Sąjungoje, nustatomas Togo Respublikos išduotų COVID-19 pažymėjimų lygiavertiškumas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/953 išduotiems pažymėjimams ( 1 )

126

 

*

2021 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/2057, kuriuo, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naudotis laisvo judėjimo teise Sąjungoje, nustatomas Singapūro Respublikos išduotų COVID-19 pažymėjimų lygiavertiškumas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/953 išduotiems pažymėjimams ( 1 )

129

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Įstatymo galią turintys teisės aktai

REGLAMENTAI

2021 11 25   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 420/1


TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/2048

2021 m. lapkričio 23 d.

kuriuo laikinai sustabdomas autonominių Bendrojo muitų tarifo muitų taikymas tam tikriems į Kanarų salas importuojamiems pramonės produktams

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 349 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

remiantis Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1386/2011 (3), muitų taikymo tam tikroms į Kanarų salas importuojamoms komercinės ar pramoninės paskirties gamybos priemonėms sustabdymas nustos galioti 2021 m. gruodžio 31 d.;

(2)

2021 m. balandžio mėn. Ispanijos Vyriausybė, vadovaudamasi Sutarties 349 straipsniu, pateikė prašymą pratęsti autonominių Bendrojo muitų tarifo muitų taikymo kai kuriems produktams sustabdymą. Reglamentu (ES) Nr. 1386/2011 nustatytos priemonės teigiamai prisidėjo prie Kanarų salų ekonomikos vystymosi, visų pirma pramonės ir statybos sektoriuose, ir taip sumažino didelį ekonominių ir prekybos sunkumų, kuriuos lemia šių salų atokumas, izoliuotumas ir mažumas, poveikį;

(3)

Kanarų salų ekonomikai ir toliau neigiamą poveikį daro maža salų rinka, jos susiskaidymas ir atokumas nuo žemyninės Europos, ypač didelis nedarbas ir didesnės gamybos bei platinimo sąnaudos nei tos, kurias patiria žemyninės Europos ekonominės veiklos vykdytojai. Nors Kanarų salose nedarbo lygis šiek tiek mažėjo iki 2019 m., jis išaugo nuo 20,5 % 2019 m. iki 22,6 % 2020 m., t. y. gerokai viršijo vidutinį nedarbo lygį 2020 m. – 15,5 % Ispanijoje ir 7,1 % valstybėse narėse bendrai (Eurostatas, 2021 m.);

(4)

be to, dėl COVID-19 pandemijos Kanarų salose sustojo turizmo veikla, o tai lėmė BVP sumažėjimą maždaug 20 % 2020 m. Statybos ir pramonės veikla, palyginti su 2019 m., taip pat sumažėjo 13 %;

(5)

todėl tikslinga Bendrojo muitų tarifo muitų taikymo tam tikroms Reglamento (ES) Nr. 1386/2011 I ir II prieduose išvardytoms priemonėms sustabdymą pratęsti, siekiant užtikrinti teigiamo Reglamento (ES) Nr. 1386/2011 taikymo poveikio tvarumą, prisidėti prie ekonomikos diversifikavimo, užtikrinti nuolatinį augimą ir darbo vietų kūrimą pramonės ir statybos sektoriuose, skatinti inovacijas. mažinti vietos ekonomikos priklausomybę nuo paslaugų sektoriaus ir papildyti kitas priemones, kuriomis stabilizuojama Kanarų salų ekonominė ir socialinė aplinka;

(6)

be to, Ispanijos Vyriausybė paprašė be Reglamente (ES) Nr. 1386/2011 nurodytų produktų kategorijų sustabdyti Bendrojo muitų tarifo muitų taikymą ir septynioms naujoms produktų kategorijoms, kurių KN kodai yra 3903 19, 5603 94, 5604 10, 7326 90, 7607 20, 8441 40 ir 8479 90. Tas prašymas turėtų būti priimtas, nes muitų taikymo sustabdymas, apimantis pramonės reikmėms skirtas mašinas ir žaliavas, sustiprintų Kanarų salų ekonomiką;

(7)

siekiant užtikrinti, kad tos tarifinės priemonės būtų taikomos tik Kanarų salų teritorijoje veikiantiems ekonominės veiklos vykdytojams, muitų taikymo sustabdymas turėtų būti taikomas tik atlikus galutinio produktų vartojimo patikrinimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013 (4) ir Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/2447 (5);

(8)

prekybos srautų nukreipimo į kitas šalis atveju, taip pat siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kuriais jai leidžiama laikinai atšaukti muitų taikymo sustabdymą. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (6);

(9)

siekiant užtikrinti tęstinumą pasibaigus Reglamento (ES) Nr. 1386/2011 nuostatų galiojimui, šiame reglamente nustatytas priemones tikslinga taikyti nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2031 m. gruodžio 31 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Bendrojo muitų tarifo muitų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 952/2013 56 straipsnio 2 dalies c punkte, taikomų į Kanarų salas importuojamoms komercinės ar pramoninės paskirties gamybos priemonėms, kurioms šiuo metu priskiriami šio regamento I priede išvardyti KN kodai, taikymas visiškai sustabdomas nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2031 m. gruodžio 31 d.

Tos gamybos priemonės naudojamos vadovaujantis atitinkamomis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 ir Reglamento (ES) 2015/2447 nuostatomis ne trumpiau kaip 24 mėnesius po to, kai jas į laisvą apyvartą išleidžia Kanarų salose esantys ekonominės veiklos vykdytojai.

2 straipsnis

Bendrojo muitų tarifo muitų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 952/2013 56 straipsnio 2 dalies c punkte, taikomų į Kanarų salas importuojamoms žaliavoms, dalims ir komponentams, kuriems šiuo metu priskiriami šio regamento II priede išvardyti KN kodai ir kurie naudojami pramoniniam pertvarkymui ar eksploatacijai Kanarų salose, taikymas visiškai sustabdomas nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2031 m. gruodžio 31 d.

3 straipsnis

Sustabdant 1 ir 2 straipsniuose nurodytų muitų taikymą taikoma galutinio vartojimo muitinės priežiūra pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 254 straipsnį.

4 straipsnis

1.   Jei Komisija turi pagrindo manyti, kad dėl bet kurio šiame reglamente numatyto muitų taikymo sustabdymo konkretaus produkto prekybos srautai buvo nukreipti į kitas šalis, jai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais laikinai, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, būtų atšauktas muitų taikymo sustabdymas to produkto atžvilgiu. Tokie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 5 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Produktų, kuriems muitų taikymo sustabdymas yra laikinai atšauktas, importo muitai užtikrinami garantija ir tie produktai į laisvą apyvartą Kanarų salose išleidžiami tik tokią garantiją pateikus.

2.   Jei Taryba, laikydamasi Sutartyje nustatytos procedūros, per 1 dalyje nurodytą 12 mėnesių laikotarpį nusprendžia galutinai atšaukti muitų taikymo sustabdymą, garantija užtikrintos muitų sumos negrąžinamos.

3.   Jei Taryba per 2 dalyje nurodytą 12 mėnesių laikotarpį nepriima sprendimo galutinai atšaukti muitų taikymo sustabdymą, garantija grąžinama.

5 straipsnis

1.   Komisijai padeda Muitinės kodekso komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 285 straipsnio 1 dalį.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

6 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. lapkričio 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. DOVŽAN


(1)  2021 m. spalio 5 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  2021 m. spalio 20 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)  2011 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1386/2011, kuriuo laikinai sustabdomas autonominių Bendrojo muitų tarifo muitų taikymas tam tikriems į Kanarų salas importuojamiems pramonės produktams (OL L 345, 2011 12 29, p. 1).

(4)  2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

(5)  2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015 12 29, p. 558).

(6)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).


I PRIEDAS

Komercinės ar pramoninės paskirties gamybos priemonės, kurių KN kodai šiuo metu yra (1):

4011 20

8418 61 00

8519 20

9006 30 00

4011 30 00

8418 69 00

8701

9006 53

4011 70 00

8418 91 00

8702

9006 59

4011 80 00

8418 99

8704 21

9007 10 00

4011 90 00

8427

8704 22

9007 20 00

5608

8431 20 00

8704 23

9008 50 00

6403 40 00

8441 40 00

8704 31

9010 10 00

6403 51 05

8450 11 90

8704 32

9011 20 90

6403 59 05

8450 12 00

8704 41

9030 33 20

6403 91 05

8450 19 00

8704 42

9106

6403 99 05

8450 20 00

8704 43

9107 00 00

8415

8450 90 00

8704 51

9207

8418 30 80

8472 30 00

8704 52

9506 91 90

8418 40 80

8479 90

8704 60

9507 10 00

8418 50

8501

8704 90 00

9507 20 90

 

 

8705

9507 30 00


(1)  Kaip apibrėžta 2021 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/1832, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (OL L 385, 2021 10 29, p. 1).


II PRIEDAS

Žemės ūkio, pramonės pertvarkymo ar eksploatavimo tikslais naudojamos žaliavos, dalys ir komponentai, kurių KN kodai šiuo metu yra (1):

3901

5208

5507 00 00

7601

3902 10 00

5209

5508 10 10

7607 20

3903 11 00

5210

5508 20 10

8529 90

3903 19 00

5212

5509

8706 00

3904 10 00

5401 10 12

5510

8707

3906 10 00

5401 10 14

5512

8708

4407 21

5401 20 10

5513

8714

4407 22

5402

5514

9002 90 00

4407 23

5403

5515

9006 91 00

4407 25

5404 11 00

5516

9007 91 00

4407 26

5404 90

5603 94

9007 92 00

4407 29

5407

5604 10 00

9008 90 00

4407 99 40

5408

6001

9010 90 80

4410

5501

6002

9104 00 00

4412

5502

6217 90

9108

5108

5503

6305

9109

5110 00 00

5504

6309 00 00

9110

5111

5505

6406

9111

5112

5506

7326 90

9112

5205

 

 

9114


(1)  Kaip apibrėžta 2021 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/1832, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (OL L 385, 2021 10 29, p. 1).


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

2021 11 25   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 420/6


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/2049

2021 m. lapkričio 24 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką pratęsiamas veikliosios medžiagos cipermetrino kaip keistinos medžiagos patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (1), ypač į jo 20 straipsnio 1 dalį kartu su jo 24 straipsnio 1 dalimi,

kadangi:

(1)

pagal Komisijos direktyvą 2005/53/EB (2) cipermetrinas įtrauktas į Tarybos direktyvos 91/414/EEB (3) I priedą kaip veiklioji medžiaga;

(2)

į Direktyvos 91/414/EEB I priedą įtrauktos veikliosios medžiagos laikomos patvirtintomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 ir yra išvardytos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (4) priedo A dalyje;

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo A dalyje nustatyta, kad veikliosios medžiagos cipermetrino patvirtinimas nustoja galioti 2022 m. spalio 31 d.;

(4)

pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 844/2012 (5) 1 straipsnį per tame straipsnyje nustatytą laikotarpį buvo pateikta paraiška dėl cipermetrino patvirtinimo galiojimo pratęsimo;

(5)

pareiškėjai pateikė papildomus dokumentų rinkinius, kurių reikalaujama pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 844/2012 6 straipsnį. Valstybė narė ataskaitos rengėja nustatė, kad paraiška yra išsami;

(6)

valstybė narė ataskaitos rengėja, konsultuodamasi su antrąja tą pačią ataskaitą rengiančia valstybe nare, parengė patvirtinimo galiojimo pratęsimo vertinimo ataskaitos projektą ir 2017 m. gegužės 8 d. pateikė jį Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) ir Komisijai;

(7)

Tarnyba viešai paskelbė papildomo dokumentų rinkinio santrauką. Tarnyba patvirtinimo galiojimo pratęsimo vertinimo ataskaitos projektą taip pat išplatino pareiškėjams ir valstybėms narėms, kad jie pateiktų pastabų, ir pradėjo viešas konsultacijas dėl šio vertinimo. Tarnyba gautas pastabas persiuntė Komisijai;

(8)

2018 m. rugpjūčio 8 d. Tarnyba pateikė Komisijai išvadą (6), ar galima manyti, kad cipermetrinas atitinka Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatytus patvirtinimo kriterijus. Po diskusijų su valstybėmis narėmis Komisija įgaliojo Tarnybą išnagrinėti papildomas rizikos mažinimo priemones, kurios nebuvo įtrauktos į Tarnybos išvadą. 2019 m. spalio 4 d. (7) paskelbtame pareiškime dėl cipermetrino keliamos rizikos mažinimo priemonių Tarnyba nurodė, kiek būtina sumažinti jo pasklidimą, ir pristatė priemones, kurių reikėtų imtis siekiant įrodyti mažą jo keliamą riziką netiksliniams organizmams, visų pirma vandens organizmams ir netiksliniams nariuotakojams, įskaitant bites. 2019 m. sausio 24–25 d. Komisija pateikė cipermetrino patvirtinimo galiojimo pratęsimo ataskaitą Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniam komitetui;

(9)

remdamasi turima moksline informacija, apibendrinta Tarnybos išvadoje, Komisija, atsižvelgdama į Komisijos reglamente (ES) 2018/605 (8) nustatytus endokrininės sistemos ardomųjų savybių nustatymo kriterijus, mano, kad cipermetrinas neturi būti laikomas turinčiu endokrininės sistemos ardomųjų savybių;

(10)

Komisija paragino pareiškėjus pateikti pastabų dėl Tarnybos išvados ir, remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 844/2012 14 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa, dėl galiojimo pratęsimo ataskaitos. Pareiškėjai pateikė pastabas ir jos buvo atidžiai išnagrinėtos;

(11)

Tipiška paskirtis – purškimas lauke, atitinkantis Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatytus patvirtinimo kriterijus, su sąlyga, kad imamasi tinkamų rizikos mažinimo priemonių reikiamam vandens organizmų ir netikslinių nariuotakojų, įskaitant bites, apsaugos lygiui užtikrinti. Todėl nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatytų patvirtinimo kriterijų yra laikomasi, kai bent vienas augalų apsaugos produktas, kurio sudėtyje yra cipermetrino, naudojamas pagal vieną ar kelias tipiškas paskirtis, jeigu pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 6 straipsnį nustatomos atitinkamos sąlygos ir apribojimai;

(12)

cipermetrino patvirtinimo galiojimo pratęsimo rizikos vertinimas grindžiamas nedideliu tipiško naudojimo paskirčių skaičiumi, tačiau dėl to neapribojamos augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra cipermetrino, leidžiamos naudojimo paskirtys. Todėl nėra tikslinga toliau taikyti apribojimą jį naudoti tik kaip insekticidą;

(13)

vis dėlto Komisija mano, kad cipermetrinas yra keistina medžiaga pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 24 straipsnį. Kadangi cipermetrinas yra aštuonių izomerų mišinys ir jo sudėtyje yra didelis neaktyviųjų izomerų kiekis, jis atitinka Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 4 punkto ketvirtoje įtraukoje nustatytą sąlygą;

(14)

todėl tikslinga pratęsti cipermetrino kaip keistinos medžiagos patvirtinimo galiojimą;

(15)

tačiau, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 14 straipsnio 1 dalimi kartu su to reglamento 6 straipsniu ir atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias, būtina nustatyti tam tikras sąlygas ir apribojimus. Visų pirma tikslinga pareikalauti papildomos patvirtinamosios informacijos;

(16)

siekiant padidinti pasitikėjimą išvada, kad cipermetrinas neturi endokrininės sistemos ardomųjų savybių, pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 2.2 punkto b papunktį ir pagal endokrininę sistemą ardančių medžiagų nustatymo gaires (9) pareiškėjai turėtų pateikti atnaujintą Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2018/605, II priedo 3.6.5 ir 3.8.2 punktuose nustatytų kriterijų vertinimą;

(17)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(18)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1449 (10) cipermetrino patvirtinimo galiojimas pratęstas iki 2022 m. spalio 31 d., kad šios medžiagos patvirtinimo galiojimo pratęsimo procedūra būtų užbaigta iki pasibaigiant medžiagos patvirtinimo galiojimui. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sprendimas dėl patvirtinimo galiojimo pratęsimo buvo priimtas prieš pasibaigiant pratęstam patvirtinimo galiojimo terminui, šis reglamentas taikomas kuo greičiau;

(19)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Veikliosios medžiagos patvirtinimo galiojimo pratęsimas

Veikliosios medžiagos cipermetrino patvirtinimo galiojimas pratęsiamas, kaip nustatyta I priede.

2 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 pakeitimai

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

3 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo data

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2022 m. vasario 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. lapkričio 24 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 309, 2009 11 24, p. 1.

(2)  2005 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyva 2005/53/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/414/EEB, įtraukiant chlorotalonilą, chlorotoluroną, cipermetriną, daminozidą ir tiofanatmetilą kaip veikliąsias medžiagas (OL L 241, 2005 9 17, p. 51).

(3)  1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, 1991 8 19, p. 1).

(4)  2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011, kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (OL L 153, 2011 6 11, p. 1).

(5)  2012 m. rugsėjo 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 844/2012, kuriuo nustatomos veikliųjų medžiagų patvirtinimo pratęsimo procedūros įgyvendinimo nuostatos, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 252, 2012 9 19, p. 26).

(6)  EFSA Journal 2018;16(8):5402. Conclusion on the peer review of the pesticide risk assessment of the active substance cypermethrin. Paskelbta internete adresu www.efsa.europa.eu.

(7)  https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/5822.

(8)  2018 m. balandžio 19 d. Komisijos reglamentas (ES) 2018/605, kuriuo nustatomi moksliniai endokrininės sistemos ardomųjų savybių nustatymo kriterijai ir iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedas (OL L 101, 2018 4 20, p. 33).

(9)  Guidance for the identification of endocrine disruptors in the context of Regulations (ES) No 528/2012 and (EC) No 1107/2009. https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/5311.

(10)  2021 m. rugsėjo 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1449, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų 2-fenilfenolio (įskaitant jo druskas, kaip antai natrio druską), 8-hidroksichinolino, amidosulfurono, bifenokso, chlormekvato, chlortolurono, klofentezino, klomazono, cipermetrino, daminozido, deltametrino, dikambos, difenokonazolo, diflufenikano, dimetachloro, etofenprokso, fenoksapropo-P, fenpropidino, fludioksonilo, flufenaceto, fostiazato, indoksakarbo, lenacilo, MCPA, MCPB, nikosulfurono, parafininių alyvų, parafininės alyvos, penkonazolio, pikloramo, propakvizafopo, prosulfokarbo, kvizalofop-P-etilo, kvizalofop-P-tefurilo, sieros, tetrakonazolio, trialato, triflusulfurono ir tritosulfurono patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 313, 2021 9 6, p. 20).


I PRIEDAS

Įprastas pavadinimas, identifikavimo numeriai

IUPAC pavadinimas

Grynumas (1)

Patvirtinimo data

Patvirtinimo galiojimo pabaiga

Konkrečios nuostatos

Cipermetrinas

CAS Nr. 52315-07-8

CIPAC Nr. 332

(RS)-α-cian-3-fenoksibenzil (1RS,3RS;1RS,3SR)-3-(2,2-dichlorvinil)-2,2-dimetilciklopropankarboksilatas

arba

(RS)-α-cian-3-fenoksibenzil-(1RS)-cis-trans-3-(2,2-dichlorvinil)-2,2-dimetilciklopropankarboksilatas

920 g/kg

cis:trans: 40/60–60/40

Šios priemaišos kelia susirūpinimą dėl toksiškumo; jų kiekis techninėje medžiagoje neturi viršyti:

heksanas: 5 g/kg

2022 m. vasario 1 d.

2029 m. sausio 31 d.

Registracija suteikiama tik profesionaliems naudotojams.

Kad būtų užtikrinta netikslinių organizmų, visų pirma vandens organizmų ir netikslinių nariuotakojų, įskaitant bites, apsauga, registruojant lauke purkšti skirtus augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra cipermetrino:

reikia imtis rizikos mažinimo priemonių, kuriomis purškalo pasklidimas būtų sumažintas tiek, kad ne pasėlių plotuose ekspozicija būtų ne didesnė nei 5,8 mg veikliosios medžiagos vienam hektarui ir kad, minėtus produktus naudojant pavasarį, koncentracijos vandens telkiniuose būtų ne didesnės nei 0,0038 μg veikliosios medžiagos vienam litrui,

galima leisti juos naudoti tik ne kultūrinių augalų žydėjimo metu ir kai nėra žydinčių piktžolių.

Įgyvendinant vienodus principus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 29 straipsnio 6 dalyje, atsižvelgiama į cipermetrino patvirtinimo galiojimo pratęsimo ataskaitos išvadas, visų pirma į jos I ir II priedėlius. Valstybės narės ypatingą dėmesį turi skirti:

vandens organizmų, netikslinių organizmų, įskaitant bites, apsaugai;

rizikos vartotojams vertinimui;

augalų apsaugos produktuose naudojamos veikliosios medžiagos techninei specifikacijai.

Prireikus valstybės narės, išduodamos leidimus pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 6 straipsnio i punktą, nustato stebėsenos reikalavimus, kad papildytų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2000/60/EB (2) ir 2009/128/EB (3) vykdomą stebėseną.

Pareiškėjas Komisijai, valstybėms narėms ir Tarnybai pateikia patvirtinamąją informaciją, susijusią su:

1.

metabolitų, kurių sudėtyje yra 3-fenoksibenzoil dalis, toksikologinėmis savybėmis;

2.

atskirų cipermetrino izomerų, visų pirma enantiomero (1S cis αR), toksiškumu;

3.

vandens valymo procesų poveikiu paviršiniame ir požeminiame vandenyje esančių liekanų pobūdžiui, kai paviršinis ar požeminis vanduo yra išgaunamas geriamajam vandeniui.

4.

Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2018/605, II priedo 3.6.5 ir 3.8.2 punktais.

Pareiškėjas pateikia:

1 punkte nurodytą informaciją iki 2022 m. gruodžio 15 d.;

2 punkte nurodytą informaciją iki 2023 m. gruodžio 15 d.;

o 3 punkte nurodytą informaciją – per dvejus metus nuo tada, kai Komisija paskelbė rekomendacinį dokumentą dėl vandens valymo procesų poveikio paviršiniame ir požeminiame vandenyje esančių liekanų pobūdžiui vertinimo.

Atnaujintas pateiktos informacijos vertinimas ir prireikus papildoma informacija, patvirtinanti poveikio endokrininei funkcijai nebuvimą, pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2018/605, II priedo 3.6.5 ir 3.8.2 punktus pateikiami iki 2023 m. gruodžio 15 d.


(1)  Išsamesnė informacija apie veikliosios medžiagos tapatybę ir specifikaciją pateikta patvirtinimo galiojimo pratęsimo ataskaitoje.

(2)  2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

(3)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (OL L 309, 2009 11 24, p. 71).


II PRIEDAS

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

A dalyje cipermetrinui skirtas 103 įrašas išbraukiamas;

2)

E dalis papildoma šiuo įrašu:

„14

Cipermetrinas

CAS Nr. 52315-07-8

CIPAC Nr. 332

(RS)-α-cian-3-fenoksibenzil (1RS,3RS;1RS,3SR)-3-(2,2-dichlorvinil)-2,2-dimetilciklopropankarboksilatas

arba

(RS)-α-cian-3-fenoksibenzil-(1RS)-cis-trans-3-(2,2-dichlorvinil)-2,2-dimetilciklopropankarboksilatas

920 g/kg

cis:trans: 40/60–60/40

Šios priemaišos kelia susirūpinimą dėl toksiškumo; jų kiekis techninėje medžiagoje neturi viršyti:

heksanas: 5 g/kg

2022 m. vasario 1 d.

2029 m. sausio 31 d.

Registracija suteikiama tik profesionaliems naudotojams.

Kad būtų užtikrinta netikslinių organizmų, visų pirma vandens organizmų ir netikslinių nariuotakojų, įskaitant bites, apsauga, registruojant lauke purkšti skirtus augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra cipermetrino:

reikia imtis rizikos mažinimo priemonių, kuriomis purškalo pasklidimas būtų sumažintas tiek, kad ne pasėlių plotuose ekspozicija būtų ne didesnė nei 5,8 mg veikliosios medžiagos vienam hektarui ir kad, minėtus produktus naudojant pavasarį, koncentracijos vandens telkiniuose būtų ne didesnės nei 0,0038 μg veikliosios medžiagos vienam litrui,

galima leisti juos naudoti tik ne kultūrinių augalų žydėjimo metu ir kai nėra žydinčių piktžolių.

Įgyvendinant vienodus principus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 29 straipsnio 6 dalyje, atsižvelgiama į cipermetrino patvirtinimo galiojimo pratęsimo ataskaitos išvadas, visų pirma į jos I ir II priedėlius. Valstybės narės ypatingą dėmesį turi skirti:

vandens organizmų, netikslinių organizmų, įskaitant bites, apsaugai;

rizikos vartotojams vertinimui;

augalų apsaugos produktuose naudojamos veikliosios medžiagos techninei specifikacijai.

Prireikus valstybės narės, išduodamos leidimus pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 6 straipsnio i punktą, nustato stebėsenos reikalavimus, kad papildytų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2000/60/EB (*1) ir 2009/128/EB (*2) vykdomą stebėseną.

Pareiškėjas Komisijai, valstybėms narėms ir Tarnybai pateikia patvirtinamąją informaciją, susijusią su:

1.

metabolitų, kurių sudėtyje yra 3-fenoksibenzoil dalis, toksikologinėmis savybėmis;

2.

atskirų cipermetrino izomerų, visų pirma enantiomero (1S cis αR), toksiškumu;

3.

vandens valymo procesų poveikiu paviršiniame ir požeminiame vandenyje esančių liekanų pobūdžiui, kai paviršinis ar požeminis vanduo yra išgaunamas geriamajam vandeniui.

4.

Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2018/605, II priedo 3.6.5 ir 3.8.2 punktais.

Pareiškėjas pateikia:

1 punkte nurodytą informaciją iki 2022 m. gruodžio 15 d.;

2 punkte nurodytą informaciją iki 2023 m. gruodžio 15 d.;

o 3 punkte nurodytą informaciją – per dvejus metus nuo tada, kai Komisija paskelbė rekomendacinį dokumentą dėl vandens valymo procesų poveikio paviršiniame ir požeminiame vandenyje esančių liekanų pobūdžiui vertinimo.

Atnaujintas pateiktos informacijos vertinimas ir prireikus papildoma informacija, patvirtinanti poveikio endokrininei funkcijai nebuvimą, pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (ES) 2018/605, II priedo 3.6.5 ir 3.8.2 punktus pateikiami iki 2023 m. gruodžio 15 d.


(*1)  2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

(*2)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (OL L 309, 2009 11 24, p. 71).“


2021 11 25   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 420/16


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/2050

2021 m. lapkričio 24 d.

dėl leidimo naudoti Bacillus velezensis CECT 5940 preparatą kaip penimų kalakutų, veislei auginamų kalakutų, retesnių rūšių penimų ir veislei auginamų naminių paukščių ir dekoratyvinių paukščių (išskyrus skirtus veisti) lesalų priedą (leidimo turėtoja – bendrovė „Evonik Operations GmbH“)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas suteikti leidimą naudoti Bacillus velezensis CECT 5940 preparatą. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(3)

prašymas pateiktas dėl leidimo naudoti Bacillus velezensis CECT 5940 (anksčiau taksonomiškai identifikuotos kaip Bacillus amyloliquefaciens CECT 5940) preparatą kaip penimų kalakutų, veislei auginamų kalakutų, retesnių rūšių penimų ir veislei auginamų naminių paukščių ir dekoratyvinių paukščių (išskyrus skirtus veisti) lesalų priedą, priskirtiną prie kategorijos „zootechniniai priedai“;

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2021 m. gegužės 5 d. priimtoje nuomonėje (2) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis Bacillus amyloliquefaciens CECT 5940 preparatas nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, vartotojų saugai ar aplinkai. Ji taip pat padarė išvadą, kad šis preparatas nedirgina odos ir akių ir nejautrina odos, tačiau turėtų būti laikomas kvėpavimo takus jautrinančia medžiaga. Todėl Komisija mano, kad reikėtų imtis tinkamų apsaugos priemonių, kad būtų išvengta nepageidaujamo poveikio žmonių, ypač priedo naudotojų, sveikatai. Tarnyba taip pat padarė išvadą, kad preparatas gali būti veiksmingas lesalų zootechninis priedas. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, ji patvirtino pašarų priedo pašaruose analizės metodų taikymo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(5)

Bacillus amyloliquefaciens CECT 5940 preparato vertinimas rodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimų suteikimo sąlygos yra įvykdytos. Taigi, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti išduotas leidimas naudoti minėtą medžiagą;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Priede nurodytą preparatą, priklausantį priedų kategorijai „zootechniniai priedai“ ir funkcinei grupei „žarnyno floros stabilizatoriai“, leidžiama naudoti kaip gyvūnų pašarų priedą šio reglamento priede nustatytomis sąlygomis.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. lapkričio 24 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 268, 2003 10 18, p. 29.

(2)  EFSA Journal 2021;19(6):6620.


PRIEDAS

Priedo identifikavimo numeris

Leidimo turėtojo pavadinimas

Priedas

Sudėtis, cheminė formulė, aprašymas, analizės metodas

Gyvūno rūšis arba kategorija

Didžiausias amžius

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

Kitos nuostatos

Leidimo galiojimo terminas

KSV kilograme visaverčio pašaro, kurio drėgnis yra 12 %

Zootechninių priedų kategorija. Funkcinė grupė: žarnyno floros stabilizatoriai

4b1822i

„Evonik Operations GmbH“

Bacillus velezensis CECT 5940

Priedo sudėtis

Bacillus velezensis CECT 5940 preparatas, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip:

—1 × 109 KSV/g priedo

Kieto pavidalo

Penimi kalakutai

Veislei auginami kalakutai

Retesnių rūšių penimi ir veislei auginami naminiai paukščiai

Dekoratyviniai paukščiai (išskyrus skirtus veisti)

1 × 109

1.

Priedo ir premiksų naudojimo taisyklėse nurodyti laikymo sąlygas ir stabilumą termiškai apdorojant.

2.

Gali būti naudojamas pašare, kurio sudėtyje yra šių leidžiamų kokcidiostatų: diklazurilo ir natrio monenzino.

3.

Priedo ir premiksų naudotojams pašarų ūkio subjektai nustato darbo procedūras ir organizacines priemones, kad būtų išvengta galimos su jų naudojimu susijusios rizikos. Jei šios rizikos procedūromis ir organizacinėmis priemonėmis išvengti arba sumažinti iki minimumo neįmanoma, priedas ir premiksai turi būti naudojami dėvint asmenines apsaugos priemones, įskaitant kvėpavimo takų apsaugos priemones.

2031 12 15

Veikliosios medžiagos apibūdinimas

Bacillus velezensis CECT 5940 gyvybingos sporos

Analizės metodas  (1)

Skaičiavimas: paskleidimo lėkštelėje metodas naudojant triptono sojos agarą (EN 15784).

Identifikavimas: impulsinės lauko gelių elektroforezės (PFGE) metodas.


(1)  Išsamų analizės metodų aprašymą galima rasti etaloninės laboratorijos svetainėje https://ec.europa.eu/jrc/en/eurl/feed-additives/evaluation-reports.


2021 11 25   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 420/19


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/2051

2021 m. lapkričio 24 d.

dėl leidimo naudoti Bacillus velezensis PTA-6507, Bacillus velezensis NRRL B-50013 ir Bacillus velezensis NRRL B-50104 preparatą kaip penimų kalakutų lesalų priedą (leidimo turėtoja – bendrovė „Animal Nutrition“, kuriai atstovauja bendrovė „Genencor International B.V.“)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo ir atnaujinimo pagrindas bei tvarka;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas suteikti leidimą naudoti Bacillus velezensis PTA-6507, Bacillus velezensis NRRL B-50013 ir Bacillus velezensis NRRL B-50104 preparatą. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(3)

prašymas pateiktas dėl leidimo naudoti Bacillus velezensis PTA-6507, Bacillus velezensis NRRL B-50013 ir Bacillus velezensis NRRL B-50104 (anksčiau identifikuotų kaip Bacillus amyloliquefaciens PTA-6507, Bacillus amyloliquefaciens NRRL B-50013 ir Bacillus amyloliquefaciens NRRL B-50104) preparatą kaip penimų kalakutų lesalų priedą, priskirtiną prie kategorijos „zootechniniai priedai“;

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2021 m. kovo 17 d. priimtoje nuomonėje (2) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis Bacillus velezensis PTA-6507, Bacillus velezensis NRRL B-50013 ir Bacillus velezensis NRRL B-50104 preparatas nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, vartotojų saugai ar aplinkai. Ji taip pat padarė išvadą, kad šis preparatas nedirgina odos ir akių ir nejautrina odos, tačiau, atsižvelgiant į veikliųjų medžiagų baltyminį pobūdį, preparatas turėtų būti laikomas kvėpavimo takus jautrinančia medžiaga. Todėl Komisija mano, kad reikėtų imtis tinkamų apsaugos priemonių, kad būtų išvengta nepageidaujamo poveikio žmonių, ypač priedo naudotojų, sveikatai. Tarnyba taip pat padarė išvadą, kad preparatas gali būti veiksmingas lesalų zootechninis priedas. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, ji patvirtino pašarų priedo pašaruose analizės metodų taikymo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(5)

Bacillus velezensis PTA-6507, Bacillus velezensis NRRL B-50013 ir Bacillus velezensis NRRL B-50104 preparato vertinimas rodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimų suteikimo sąlygos yra įvykdytos. Taigi, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti išduotas leidimas naudoti šį produktą;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Priede nurodytą preparatą, priklausantį priedų kategorijai „zootechniniai priedai“ ir funkcinei grupei „žarnyno floros stabilizatoriai“, leidžiama naudoti kaip gyvūnų pašarų priedą šio reglamento priede nustatytomis sąlygomis.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. lapkričio 24 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 268, 2003 10 18, p. 29.

(2)  EFSA Journal 2021;19(4):6535.


PRIEDAS

Priedo identifikavimo numeris

Leidimo turėtojo pavadinimas

Priedas

Sudėtis, cheminė formulė, aprašymas, analizės metodas

Gyvūno rūšis arba kategorija

Didžiausias amžius

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

Kitos nuostatos

Leidimo galiojimo terminas

KSV kilograme visaverčio pašaro, kurio drėgnis yra 12 %

Kategorija:zootechniniai priedai.

Funkcinė grupė: žarnyno floros stabilizatoriai

4b1827i

„Danisco Animal Nutrition“, kuriai atstovauja „Genencor International B.V.“

Bacillus velezensis PTA-6507, Bacillus velezensis NRRL B-50013 ir Bacillus velezensis NRRL B-50104

Priedo sudėtis

Bacillus velezensis PTA-6507, Bacillus velezensis NRRL B-50013 ir Bacillus velezensis NRRL B-50104 preparatas, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 2,5 × 109 KSV/g priedo (iš viso), o kiekvienos padermės bakterijų koncentracija yra ne mažesnė kaip 8.3 × 108/g priedo.

Kieto pavidalo

Penimikalakutai

7,5 × 107

1.

Priedo ir premiksų naudojimo taisyklėse nurodyti laikymo sąlygas ir stabilumą termiškai apdorojant.

2.

Gali būti naudojamas pašaruose, kurių sudėtyje yra šių leidžiamų kokcidiostatų: natrio lazalocido A, natrio monenzino ir diklazurilo.

3.

Priedo ir premiksų naudotojams pašarų ūkio subjektai nustato darbo procedūras ir organizacines priemones, kad būtų išvengta galimos su jų naudojimu susijusios rizikos. Jei šios rizikos procedūromis ir organizacinėmis priemonėmis išvengti arba sumažinti iki minimumo neįmanoma, priedas ir premiksai turi būti naudojami dėvint asmenines apsaugos priemones, įskaitant kvėpavimo takų apsaugos priemones.

2031 m. gruodžio 15 d.

Veikliosios medžiagos apibūdinimas

Bacillus velezensis PTA-6507, Bacillus velezensis NRRL B-50013 ir Bacillus velezensis NRRL B-50104 gyvybingos sporos

Analizės metodas  (1)

Bacillus velezensis PTA-6507, Bacillus velezensis NRRL B-50013 ir Bacillus velezensis NRRL B-50104 identikavimas ir skaičiavimas pašarų priede, premiksuose ir pašaruose:

identifikavimas: impulsinė lauko gelių elektroforezė (PFGE),

skaičiavimas: paskleidimo lėkštelėje metodas, taikomas po terminio apdorojimo (EN 15784).


(1)  Išsamų analizės metodų aprašymą galima rasti etaloninės laboratorijos svetainėje https://ec.europa.eu/jrc/en/eurl/feed-additives/evaluation-reports.


2021 11 25   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 420/23


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/2052

2021 m. lapkričio 24 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1700 nustatomi pajamų ir gyvenimo sąlygų srities atrankinio tyrimo darbo rinkos ir būsto, iš kartos į kartą perduodamų palankių ir nepalankių sąlygų, su būstu susijusių sunkumų ir namų ūkių energijos vartojimo efektyvumo 2023 m. ad hoc temos duomenų rinkinių techniniai elementai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1700, kuriuo nustatoma bendra Europos statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais ir pagrįstos iš imčių surinktais individualaus lygmens duomenimis, sistema, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 808/2004, (EB) Nr. 452/2008 ir (EB) Nr. 1338/2008 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1177/2003 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 577/98 (1), ypač į jo 7 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

siekdama užtikrinti, kad pajamų ir gyvenimo sąlygų srities veiksmai būtų įgyvendinami tinkamai, Komisija turėtų nustatyti darbo rinkos ir būsto, iš kartos į kartą perduodamų palankių ir nepalankių sąlygų, su būstu susijusių sunkumų kintamųjų ir namų ūkių energijos vartojimo efektyvumo 2023 m. ad hoc temos duomenų rinkinių techninius elementus;

(2)

renkant pajamų ir gyvenimo sąlygų srities duomenis gaunama informacijos, reikalingos Europos semestro ir Europos socialinių teisių ramsčio reikmėms, visų pirma apie pajamų paskirstymą, skurdą ir socialinę atskirtį. Taip pat gaunama informacijos įvairių kitų sričių ES politikos, susijusios su gyvenimo sąlygomis ir skurdu, reikmėms. Politikos reikmėms labai reikia išsamios informacijos apie darbo rinką ir būstą, iš kartos į kartą perduodamas palankias ir nepalankias sąlygas bei su būstu susijusius sunkumus. Namų ūkių energijos vartojimo efektyvumo ad hoc tema yra labai svarbi, ypač atsižvelgiant į valstybėms narėms skirtą Rekomendaciją dėl energijos nepritekliaus mažinimo;

(3)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 223/2009 (2) 7 straipsniu įsteigto Europos statistikos sistemos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pajamų ir gyvenimo sąlygų srities darbo rinkos ir būsto, iš kartos į kartą perduodamų palankių ir nepalankių sąlygų bei su būstu susijusių sunkumų potemių ir namų ūkių energijos vartojimo efektyvumo 2023 m. ad hoc temos duomenų rinkinių techninės charakteristikos nustatomos priede ir yra susijusios su:

a)

kintamojo identifikatoriumi;

b)

kintamojo pavadinimu;

c)

modalumo žyma ir kodu;

d)

duomenų rinkimo vienetu;

e)

duomenų rinkimo būdu;

f)

ataskaitiniu laikotarpiu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. lapkričio 24 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 261 I, 2019 10 14, p. 1.

(2)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).


PRIEDAS

Kintamųjų techninės charakteristikos

Kintamojo identifikatorius

Kintamojo pavadinimas

Modalumo kodas

Modalumo žyma

Rinkimo vienetas

Rinkimo būdas

Ataskaitinis laikotarpis

Potemė: darbo vietos charakteristikos

PL230

Viešasis / privatusis darbo sektorius

1

Viešasis

Visi 16 m. amžiaus ir vyresni dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa (išimties tvarka gali būti apklausiamas atstovas, jei asmuo laikinai išvykęs ar nepajėgus) arba registrai

Esamas

2

Privatusis

3

Mišrus

99

Nežinau

PL230_F

Viešasis arba privatusis darbo sektorius (žyma)

1

Surinkta per tyrimą arba apklausą

 

 

 

2

Surinkta iš administracinių duomenų

3

Priskirta

4

Šaltinio neįmanoma nustatyti

–1

Neužpildyta

–2

Netaikoma (PL032 ≠ 1)

–3

Nepasirinktas respondentas

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

PW100

Pasitenkinimas darbu

0–10

Visiškai nepatenkintas – visiškai patenkintas

Visi 16 m. amžiaus ir vyresni dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa (išimties tvarka gali būti apklausiamas atstovas, jei asmuo laikinai išvykęs ar nepajėgus)

Esamas

99

Nežinau

PW100_F

Pasitenkinimas darbu (žyma)

1

Užpildyta

 

 

 

–1

Neužpildyta

–2

Netaikoma (PL032 ≠ 1)

–3

Nepasirinktas respondentas

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

PL260

Įprastai per savaitę dirbamų valandų skaičius

1–99

Valandų skaičius

Visi 16 m. amžiaus ir vyresni dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa (išimties tvarka gali būti apklausiamas atstovas, jei asmuo laikinai išvykęs ar nepajėgus) arba registrai

Tiriamasis pajamų laikotarpis

PL260_F

Įprastai per savaitę dirbamų valandų skaičius (žyma)

1

Surinkta per tyrimą arba apklausą

 

 

 

2

Surinkta iš administracinių duomenų

3

Priskirta

4

Šaltinio neįmanoma nustatyti

–1

Neužpildyta

–2

Netaikoma (PL211 ≠ 1–4)

–3

Nepasirinktas respondentas

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

PL130

Pagrindinis darbas: vietos vieneto dydis

1–9

Tikslus asmenų skaičius (jei nuo 1 iki 9)

Visi 16 m. amžiaus ir vyresni dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa (išimties tvarka gali būti apklausiamas atstovas, jei asmuo laikinai išvykęs ar nepajėgus) arba registrai

Esamas

10

Nuo 10 iki 19 asmenų

11

Nuo 20 iki 49 asmenų

12

Nuo 50 iki 249 asmenų

13

250 ar daugiau asmenų

14

Nežinoma, bet mažiau kaip 10 asmenų

15

Nežinoma, bet ne mažiau kaip 10 asmenų

PL130_F

Pagrindinis darbas: vietos vieneto dydis (žyma)

1

Surinkta per tyrimą arba apklausą

 

 

 

2

Surinkta iš administracinių duomenų

3

Priskirta

4

Šaltinio neįmanoma nustatyti

–1

Neužpildyta

–2

Netaikoma (PL032 ≠ 1)

–3

Nepasirinktas respondentas

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

Potemė: užimtumo statusas

PL035

Praėjusią savaitę dirbo bent vieną valandą

1

Taip

Visi 16 m. amžiaus ir vyresni dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa (išimties tvarka gali būti apklausiamas atstovas, jei asmuo laikinai išvykęs ar nepajėgus) arba registrai

Praėjusi savaitė

2

Ne

PL035_F

Praėjusią savaitę dirbo bent vieną valandą (žyma)

1

Surinkta per tyrimą arba apklausą

 

 

 

2

Surinkta iš administracinių duomenų

3

Priskirta

4

Šaltinio neįmanoma nustatyti

–1

Neužpildyta

–2

Netaikoma (RB081 ≠ 16-74)

–3

Nepasirinktas respondentas

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

PL025

Pasirengęs dirbti

1

Taip

Visi 16 m. amžiaus ir vyresni dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa (išimties tvarka gali būti apklausiamas atstovas, jei asmuo laikinai išvykęs ar nepajėgus)

Esamas

2

Ne

PL025_F

Pasirengęs dirbti (žyma)

1

Užpildyta

 

 

 

–1

Neužpildyta

–2

Netaikoma (PL035 = 1)

–3

Nepasirinktas respondentas

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

PL020

Aktyviai ieško darbo

1

Taip

Visi 16 m. amžiaus ir vyresni dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa (išimties tvarka gali būti apklausiamas atstovas, jei asmuo laikinai išvykęs ar nepajėgus)

Paskutinės keturios savaitės

2

Ne

PL020_F

Aktyviai ieško darbo (žyma)

1

Užpildyta

 

 

 

–1

Neužpildyta

–2

Netaikoma (PL035 = 1)

–3

Nepasirinktas respondentas

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

PL120

Priežastis dirbti trumpiau nei 30 valandų

1

Šiuo metu studijuoja ar mokosi

Visi 16 m. amžiaus ir vyresni dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa (išimties tvarka gali būti apklausiamas atstovas, jei asmuo laikinai išvykęs ar nepajėgus)

Esamas

2

Asmeninė liga ar negalia

3

Nori dirbti daugiau valandų, bet negali rasti darbo (-ų) arba ilgiau trunkančio (-ių) darbo (-ų)

4

Nenori dirbti daugiau valandų

5

Valandų, praleistų visuose darbuose (darbe), skaičius laikomas visos darbo dienos darbu

6

Namų ruošos darbai, vaikų ar kitų asmenų priežiūra

7

Kitos priežastys

PL120_F

Priežastis dirbti trumpiau nei 30 valandų (žyma)

1

Užpildyta

 

 

 

–1

Neužpildyta

–2

Netaikoma (PL032 ≠ 1 arba (PL032 = 1 ir PL060 + PL100 > 30))

–3

Nepasirinktas respondentas

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

PL280

Registruotojo bedarbio statuso trukmė

1

Visas laikotarpis

Visi 16 m. amžiaus ir vyresni dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa (išimties tvarka gali būti apklausiamas atstovas, jei asmuo laikinai išvykęs ar nepajėgus) arba registrai

Nedarbo laikotarpis per tiriamąjį pajamų laikotarpį

2

Dalis laikotarpio

3

Neregistruotas

PL280_F

Registruotojo bedarbio statuso trukmė (žyma)

1

Surinkta per tyrimą arba apklausą

 

 

 

2

Surinkta iš administracinių duomenų

3

Priskirta

4

Šaltinio neįmanoma nustatyti

–1

Neužpildyta

–2

Netaikoma (PL211 ≠ 5 arba RB081 ≠ 16–74)

–3

Nepasirinktas respondentas

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

Potemė: įgytas išsilavinimas (išsami informacija, įskaitant informaciją apie pertrauktą arba nebaigtą išsilavinimą)

PE030

Metai, kuriais buvo pasiektas aukščiausias išsilavinimo lygis

 

Metai (keturi skaitmenys)

Visi 16 m. amžiaus ir vyresni dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa (išimties tvarka gali būti apklausiamas atstovas, jei asmuo laikinai išvykęs ar nepajėgus) arba registrai

Esamas

PE030_F

Metai, kuriais buvo pasiektas aukščiausias išsilavinimo lygis (žyma)

1

Surinkta per tyrimą arba apklausą

 

 

 

2

Surinkta iš administracinių duomenų

3

Priskirta

4

Šaltinio neįmanoma nustatyti

–1

Neužpildyta

–2

Netaikoma (PE041 = 000)

–3

Nepasirinktas respondentas

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

PE050

Pertrauktas arba nebaigtas išsilavinimas

1

Taip, vienas

Visi 16–34 m. amžiaus dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa (išimties tvarka gali būti apklausiamas atstovas, jei asmuo laikinai išvykęs ar nepajėgus) arba registrai

Per visą gyvenimą

2

Taip, keli

3

Ne

PE050_F

Pertrauktas arba nebaigtas išsilavinimas (žyma)

1

Surinkta per tyrimą arba apklausą

 

 

 

2

Surinkta iš administracinių duomenų

3

Priskirta

4

Šaltinio neįmanoma nustatyti

–1

Neužpildyta

–2

Netaikoma (RB081 ≠ 16–34 arba niekada nelankė mokyklos)

–3

Nepasirinktas respondentas

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

Potemė: būsto sąlygos, įskaitant nepriteklių ir priskaičiuotą nuomos mokestį (išsami informacija)

HS160

Su būstu susijusios problemos: pernelyg tamsu, nepakanka šviesos

1

Taip

Namų ūkis

Namų ūkio respondentas

Esamas

2

Ne

HS160_F

Su būstu susijusios problemos: pernelyg tamsu, nepakanka šviesos (žyma)

1

Užpildyta

 

 

 

–1

Neužpildyta

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

HS170

Kaimynų ar gatvės triukšmas

1

Taip

Namų ūkis

Namų ūkio respondentas

Esamas

2

Ne

HS170_F

Kaimynų ar gatvės triukšmas (žyma)

1

Užpildyta

 

 

 

–1

Neužpildyta

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

HC020

Būsto dydis kv. m.

0–999

Kvadratiniai metrai

Namų ūkis

Namų ūkio respondentas arba registrai

Esamas

HC020_F

Būsto dydis kv. m. (žyma)

1

Surinkta per tyrimą arba apklausą

 

 

 

2

Surinkta iš administracinių duomenų

3

Priskirta

4

Šaltinio neįmanoma nustatyti

–1

Neužpildyta

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

HC080

Bendras pasitenkinimas būstu

1

Labai nepatenkintas

Namų ūkis

Namų ūkio respondentas

Esamas

2

Nepatenkintas

3

Patenkintas

4

Labai patenkintas

HC080_F

Bendras pasitenkinimas būstu (žyma)

1

Užpildyta

 

 

 

–1

Neužpildyta

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

HY030

Priskaičiuotas nuomos mokestis

0–99 999 999,99

Suma (nacionaline valiuta)

Namų ūkis

Apskaičiuota

Tiriamasis pajamų laikotarpis

HY030_F

Priskaičiuotas nuomos mokestis (žyma)

1

Užpildyta

 

 

 

–1

Neužpildyta

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

HH040

Prakiuręs stogas, drėkstančios sienos, grindys ar pamatai arba puviniai langų rėmuose ar grindyse

1

Taip

Namų ūkis

Namų ūkio respondentas

Esamas

2

Ne

HH040_F

Prakiuręs stogas, drėkstančios sienos, grindys ar pamatai arba puviniai langų rėmuose ar grindyse (žyma)

1

Užpildyta

 

 

 

–1

Neužpildyta

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

HS140

Visų išlaidų būstui finansinė našta

1

Didelė našta

Namų ūkis

Namų ūkio respondentas

Esamas

2

Nedidelė našta

3

Ne našta

HS140_F

Visų išlaidų būstui finansinė našta (žyma)

1

Užpildyta

 

 

 

–1

Neužpildyta

–2

Netaikoma (nėra išlaidų būstui)

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

HS180

Tarša, purvas ar kitos aplinkos problemos

1

Taip

Namų ūkis

Namų ūkio respondentas

Esamas

2

Ne

HS180_F

Tarša, purvas ar kitos aplinkos problemos (žyma)

1

Užpildyta

 

 

 

–1

Neužpildyta

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

HS190

Nusikalstamumas, smurtas ar vandalizmas teritorijoje

1

Taip

Namų ūkis

Namų ūkio respondentas

Esamas

2

Ne

HS190_F

Nusikalstamumas, smurtas ar vandalizmas teritorijoje (žyma)

1

Užpildyta

 

 

 

–1

Neužpildyta

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

HH081

Vonia ar dušas būste (NEPRIVALOMA)

1

Taip, skirtas tik to namų ūkio reikmėms

Namų ūkis

Namų ūkio respondentas

Esamas

2

Taip, bendras

3

Ne

HH081_F

Vonia ar dušas būste (NEPRIVALOMA) (žyma)

1

Užpildyta

 

 

 

–1

Neužpildyta

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

–8

Netaikoma (kintamasis nerenkamas)

HH091

Tik to namų ūkio reikmėms skirtas vidaus tualetas su vandens nuleidimo sistema (NEPRIVALOMA)

1

Taip, skirtas tik to namų ūkio reikmėms

Namų ūkis

Namų ūkio respondentas

Esamas

2

Taip, bendras

3

Ne

HH091_F

Tik to namų ūkio reikmėms skirtas vidaus tualetas su vandens nuleidimo sistema (NEPRIVALOMA) (žyma)

1

Užpildyta

 

 

 

–1

Neužpildyta

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

–8

Netaikoma (kintamasis nerenkamas)

Potemė: iš kartos į kartą perduodamos palankios ir nepalankios sąlygos

PT220

Namų ūkio tipas, kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus

1

Privatus namų ūkis

Visi 25–59 m. amžiaus dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa (išimties tvarka gali būti apklausiamas atstovas, jei asmuo laikinai išvykęs ar nepajėgus)

Kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus

2

Gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje

PT220_F

Namų ūkio tipas, kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus (žyma)

1

Užpildyta

 

 

 

–1

Neužpildyta

–3

Nepasirinktas respondentas

–6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

PT230

Motinos gyvenimas kartu, kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus

1

Taip

Visi 25–59 m. amžiaus dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa (išimties tvarka gali būti apklausiamas atstovas, jei asmuo laikinai išvykęs ar nepajėgus)

Kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus

2

Ne, ji negyveno tame pačiame namų ūkyje, bet aš palaikiau su ja ryšį

3

Ne, ji negyveno tame pačiame namų ūkyje ir aš nepalaikiau su ja ryšio

4

Ne, mirusi

PT230_F

Motinos gyvenimas kartu, kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus (žyma)

1

Užpildyta

 

 

 

–1

Neužpildyta

–2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

–3

Nepasirinktas respondentas

–6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

PT240

Tėvo gyvenimas kartu, kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus

1

Taip

Visi 25–59 m. amžiaus dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa (išimties tvarka gali būti apklausiamas atstovas, jei asmuo laikinai išvykęs ar nepajėgus)

Kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus

2

Ne, jis negyveno tame pačiame namų ūkyje, bet aš palaikiau su juo ryšį

3

Ne, jis negyveno tame pačiame namų ūkyje ir aš nepalaikiau su juo ryšio

4

Ne, miręs

PT240_F

Tėvo gyvenimas kartu, kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus (žyma)

1

Užpildyta

 

 

 

–1

Neužpildyta

–2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

–3

Nepasirinktas respondentas

–6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

PT070

Tėvo pilietybė (NEPRIVALOMA)

99

Pagrindinės pilietybės šalis (SCL GEO dviraidis kodas)

Nežinau

Visi 25–59 m. amžiaus dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa (išimties tvarka gali būti apklausiamas atstovas, jei asmuo laikinai išvykęs ar nepajėgus) arba registrai

Kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus

PT070_F

Tėvo pilietybė (NEPRIVALOMA) (žyma)

1

Surinkta per tyrimą arba apklausą

 

 

 

2

Surinkta iš administracinių duomenų

3

Priskirta

4

Šaltinio neįmanoma nustatyti

–1

Neužpildyta

–2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

–3

Nepasirinktas respondentas

–5

Netaikoma (tėvas negyveno kartu ir su juo nepalaikyta ryšio arba jis miręs)

–6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

–8

Netaikoma (kintamasis nerenkamas)

PT100

Motinos pilietybė (NEPRIVALOMA)

99

Pagrindinės pilietybės šalis (SCL GEO dviraidis kodas)

Nežinau

Visi 25–59 m. amžiaus dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa (išimties tvarka gali būti apklausiamas atstovas, jei asmuo laikinai išvykęs ar nepajėgus) arba registrai

Kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus

PT100_F

Motinos pilietybė (NEPRIVALOMA) (žyma)

1

Surinkta per tyrimą arba apklausą

 

 

 

2

Surinkta iš administracinių duomenų

3

Priskirta

4

Šaltinio neįmanoma nustatyti

–1

Neužpildyta

–2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

–3

Nepasirinktas respondentas

–5

Netaikoma (motina negyveno kartu ir su ja nepalaikyta ryšio arba ji mirusi)

–6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

–8

Netaikoma (kintamasis nerenkamas)

PT110

Aukščiausias tėvo įgytas išsilavinimas

1

Žemas (žemesnis nei pradinis, pradinis arba pagrindinis išsilavinimas)

Visi 25–59 m. amžiaus dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa (išimties tvarka gali būti apklausiamas atstovas, jei asmuo laikinai išvykęs ar nepajėgus) arba registrai

Kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus

2

Vidutinis (vidurinis išsilavinimas ir profesinis mokymas turint vidurinį išsilavinimą)

3

Aukštas (sutrumpintas aukštasis mokslas, bakalauro ar lygiavertės studijos, magistro ar lygiavertės studijos, doktoranto ar lygiavertės studijos)

99

Nežinau

PT110_F

Aukščiausias tėvo įgytas išsilavinimas (žyma)

1

Surinkta per tyrimą arba apklausą

 

 

 

2

Surinkta iš administracinių duomenų

3

Priskirta

4

Šaltinio neįmanoma nustatyti

–1

Neužpildyta

–2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

–3

Nepasirinktas respondentas

–5

Netaikoma (tėvas negyveno kartu ir su juo nepalaikyta ryšio arba jis miręs)

-6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

-7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

PT120

Aukščiausias motinos įgytas išsilavinimas

1

Žemas (žemesnis nei pradinis, pradinis arba pagrindinis išsilavinimas)

Visi 25–59 m. amžiaus dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa (išimties tvarka gali būti apklausiamas atstovas, jei asmuo laikinai išvykęs ar nepajėgus) arba registrai

Kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus

2

Vidutinis (vidurinis išsilavinimas ir profesinis mokymas turint vidurinį išsilavinimą)

3

Aukštas (sutrumpintas aukštasis mokslas, bakalauro ar lygiavertės studijos, magistro ar lygiavertės studijos, doktoranto ar lygiavertės studijos)

99

Nežinau

PT120_F

Aukščiausias motinos įgytas išsilavinimas (žyma)

1

Surinkta per tyrimą arba apklausą

 

 

 

2

Surinkta iš administracinių duomenų

3

Priskirta

4

Šaltinio neįmanoma nustatyti

–1

Neužpildyta

–2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

–3

Nepasirinktas respondentas

–5

Netaikoma (motina negyveno kartu ir su ja nepalaikyta ryšio arba ji mirusi)

–6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

PT130

Tėvo aktyvumo statusas, kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus

1

Samdomasis darbuotojas

Visi 25–59 m. amžiaus dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa (išimties tvarka gali būti apklausiamas atstovas, jei asmuo laikinai išvykęs ar nepajėgus) arba registrai

Kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus

2

Dirbo savarankiškai (įskaitant padedančius šeimos narius)

3

Bedarbis

4

Pensininkas arba anksti išėjęs į pensiją

5

Namų šeimininkas

6

Negalėjo dirbti dėl ilgalaikių sveikatos problemų

7

Kitas neaktyvus asmuo

99

Nežinau

PT130_F

Tėvo aktyvumo statusas, kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus (žyma)

1

Surinkta per tyrimą arba apklausą

 

 

 

2

Surinkta iš administracinių duomenų

3

Priskirta

4

Šaltinio neįmanoma nustatyti

–1

Neužpildyta

–2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

–3

Nepasirinktas respondentas

–5

Netaikoma (tėvas negyveno kartu ir su juo nepalaikyta ryšio arba jis miręs)

–6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

PT160

Motinos aktyvumo statusas, kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus

1

Samdomoji darbuotoja

Visi 25–59 m. amžiaus dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa (išimties tvarka gali būti apklausiamas atstovas, jei asmuo laikinai išvykęs ar nepajėgus) arba registrai

Kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus

2

Dirbo savarankiškai (įskaitant padedančius šeimos narius)

3

Bedarbė

4

Pensininkė arba anksti išėjusi į pensiją

5

Namų šeimininkė

6

Negalėjo dirbti dėl ilgalaikių sveikatos problemų

7

Kitas neaktyvus asmuo

99

Nežinau

PT160_F

Motinos aktyvumo statusas, kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus (žyma)

1

Surinkta per tyrimą arba apklausą

 

 

 

2

Surinkta iš administracinių duomenų

3

Priskirta

4

Šaltinio neįmanoma nustatyti

-1

Neužpildyta

-2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

-3

Nepasirinktas respondentas

-5

Netaikoma (motina negyveno kartu ir su ja nepalaikyta ryšio arba ji mirusi)

-6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

-7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

PT150

Pagrindinė tėvo profesija, kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus (NEPRIVALOMA)

 

ISCO-08(COM) kodas (1 skaitmuo)

Visi 25–59 m. amžiaus dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa (išimties tvarka gali būti apklausiamas atstovas, jei asmuo laikinai išvykęs ar nepajėgus) arba registrai

Kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus

99

Nežinau

PT150_F

Pagrindinė tėvo profesija, kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus (NEPRIVALOMA) (žyma)

1

Surinkta per tyrimą arba apklausą

 

 

 

2

Surinkta iš administracinių duomenų

3

Priskirta

4

Šaltinio neįmanoma nustatyti

-1

Neužpildyta

–2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

–3

Nepasirinktas respondentas

–4

Netaikoma, tėvas bedarbis

–5

Netaikoma (tėvas negyveno kartu ir su juo nepalaikyta ryšio arba jis miręs)

–6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

-7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

-8

Netaikoma (kintamasis nerenkamas)

PT180

Pagrindinė motinos profesija, kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus (NEPRIVALOMA)

 

ISCO-08(COM) kodas (1 skaitmuo)

Visi 25–59 m. amžiaus dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa (išimties tvarka gali būti apklausiamas atstovas, jei asmuo laikinai išvykęs ar nepajėgus) arba registrai

Kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus

99

Nežinau

PT180_F

Pagrindinė motinos profesija, kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus (NEPRIVALOMA) (žyma)

1

Surinkta per tyrimą arba apklausą

 

 

 

2

Surinkta iš administracinių duomenų

3

Priskirta

4

Šaltinio neįmanoma nustatyti

–1

Neužpildyta

–2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

–3

Nepasirinktas respondentas

–4

Netaikoma, motina bedarbė

-5

Netaikoma (motina negyveno kartu ir su ja nepalaikyta ryšio arba ji mirusi)

–6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

–8

Netaikoma (kintamasis nerenkamas)

PT210

Gyvenamojo būsto statusas, kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus

1

Nuosavas būstas

Visi 25–59 m. amžiaus dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa (išimties tvarka gali būti apklausiamas atstovas, jei asmuo laikinai išvykęs ar nepajėgus) arba registrai

Kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus

2

Nuomojamas būstas

3

Nemokamas būstas

99

Nežinau

PT210_F

Gyvenamojo būsto statusas, kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus (žyma)

1

Surinkta per tyrimą arba apklausą

 

 

 

2

Surinkta iš administracinių duomenų

3

Priskirta

4

Šaltinio neįmanoma nustatyti

–1

Neužpildyta

–2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

–3

Nepasirinktas respondentas

–6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

PT190

Namų ūkio finansinė padėtis, kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus

1

Labai bloga

Visi 25–59 m. amžiaus dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa (išimties tvarka gali būti apklausiamas atstovas, jei asmuo laikinai išvykęs ar nepajėgus)

Kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus

2

Bloga

3

Santykinai bloga

4

Santykinai gera

5

Gera

6

Labai gera

99

Nežinau

PT190_F

Namų ūkio finansinė padėtis, kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus (žyma)

1

Užpildyta

 

 

 

–1

Neužpildyta

–2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

–3

Nepasirinktas respondentas

–6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

PT260

Pagrindiniai mokykliniai poreikiai (knygos ir mokyklos reikmenys) buvo patenkinti, kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus

1

Taip

Visi 25–59 m. amžiaus dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa (išimties tvarka gali būti apklausiamas atstovas, jei asmuo laikinai išvykęs ar nepajėgus)

Kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus

2

Ne, dėl finansinių priežasčių

3

Ne, dėl kitos priežasties

PT260_F

Pagrindiniai mokykliniai poreikiai (knygos ir mokyklos reikmenys) buvo patenkinti, kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus (žyma)

1

Užpildyta

 

 

 

–1

Neužpildyta

–2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

–3

Nepasirinktas respondentas

–6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

PT270

Kasdien valgyta mėsos, pvz., vištienos, ar žuvies (arba vegetariškų pakaitalų), kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus

1

Taip

Visi 25–59 m. amžiaus dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa (išimties tvarka gali būti apklausiamas atstovas, jei asmuo laikinai išvykęs ar nepajėgus)

Kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus

2

Ne, dėl finansinių priežasčių

3

Ne, dėl kitos priežasties

PT270_F

Kasdien valgyta mėsos, pvz., vištienos, ar žuvies (arba vegetariškų pakaitalų), kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus (žyma)

1

Užpildyta

 

 

 

–1

Neužpildyta

–2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

–3

Nepasirinktas respondentas

–6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

PT280

Viena savaitė kasmetinių atostogų ne namuose, kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus

1

Taip

Visi 25–59 m. amžiaus dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa (išimties tvarka gali būti apklausiamas atstovas, jei asmuo laikinai išvykęs ar nepajėgus)

Kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus

2

Ne, dėl finansinių priežasčių

3

Ne, dėl kitos priežasties

PT280_F

Viena savaitė kasmetinių atostogų ne namuose, kai respondentas buvo maždaug 14 m. amžiaus (žyma)

1

Užpildyta

 

 

 

–1

Neužpildyta

–2

Netaikoma (gyveno kolektyviniame namų ūkyje arba įstaigoje)

–3

Nepasirinktas respondentas

–6

Netinkama amžiaus grupė (25–59 m.)

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

Potemė: su būstu, įskaitant nuomą, susiję sunkumai ir jų priežastys

PHD01

Ankstesnė su būstu susijusių sunkumų patirtis

1

Taip, laikinai gyveno pas draugus ar gimines

Visi 16 m. amžiaus ir vyresni dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa (išimties tvarka gali būti apklausiamas atstovas, jei asmuo 16–24 m. amžiaus)

Per visą gyvenimą

2

Taip, gyveno laikiname būste dėl neeilinės situacijos ar kito tipo laikiname būste

3

Taip, laikinai gyveno būste, neskirtame gyventi nuolat

4

Taip, miegojo gatvėje arba kitoje viešoje vietoje

5

Ne

PHD01_F

Ankstesnė su būstu susijusių sunkumų patirtis (žyma)

1

Užpildyta

 

 

 

–1

Neužpildyta

–3

Nepasirinktas respondentas

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

PHD07

Kada patirta su būstu susijusių sunkumų (NEPRIVALOMA)

1

Per pastaruosius 5 metus

Visi 16 m. amžiaus ir vyresni dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa (išimties tvarka gali būti apklausiamas atstovas, jei asmuo 16–24 m. amžiaus)

Per visą gyvenimą

2

Anksčiau nei prieš 5 metus

PHD07_F

Kada patirta su būstu susijusių sunkumų (NEPRIVALOMA) (žyma)

1

Užpildyta

 

 

 

–1

Neužpildyta

–2

Netaikoma (PHD01 = 5)

–3

Nepasirinktas respondentas

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

–8

Netaikoma (kintamasis nerenkamas)

PHD02

Paskiausios su būstu susijusių sunkumų patirties trukmė (NEPRIVALOMA)

 

Trukmė (mėnesių skaičius)

Visi 16 m. amžiaus ir vyresni dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa

Per visą gyvenimą

PHD02_F

Paskiausios su būstu susijusių sunkumų patirties trukmė (NEPRIVALOMA) (žyma)

1

Užpildyta

 

 

 

–1

Neužpildyta

–2

Netaikoma (PHD01 = 5)

–3

Nepasirinktas respondentas

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

–8

Netaikoma (kintamasis nerenkamas)

PHD03

Pagrindinė ankstesnių su būstu susijusių sunkumų priežastis

1

Santykių ar šeimos problemos

Visi 16 m. amžiaus ir vyresni dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa (išimties tvarka gali būti apklausiamas atstovas, jei asmuo 16–24 m. amžiaus)

Per visą gyvenimą

2

Sveikatos problemos

3

Nedarbas

4

Nuomos sutarties pabaiga

5

Gyventi netinkamos patalpos

6

Išvykimas iš įstaigos po ilgo gyvenimo joje, neturint namų, į kuriuos galima sugrįžti

7

Finansinės problemos arba nepakankamos pajamos

8

Kita

PHD03_F

Pagrindinė ankstesnių su būstu susijusių sunkumų priežastis (žyma)

1

Užpildyta

 

 

 

–1

Neužpildyta

–2

Netaikoma (PHD01 = 5)

–3

Nepasirinktas respondentas

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

PHD05

Su būstu susijusių sunkumų sprendimas

1

Esami, nauji ar atnaujinti santykiai šeimoje ar poroje

Visi 16 m. amžiaus ir vyresni dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa (išimties tvarka gali būti apklausiamas atstovas, jei asmuo 16–24 m. amžiaus)

Per visą gyvenimą

2

Išspręstos sveikatos problemos

3

Įsidarbinimas

4

Įsikėlimas į socialinį ar subsidijuojamą privatų būstą

5

Kita

6

Su būstu susiję sunkumai vis dar neišspręsti

PHD05_F

Su būstu susijusių sunkumų sprendimas (žyma)

1

Užpildyta

 

 

 

–1

Neužpildyta

–2

Netaikoma (PHD01 = 5)

–3

Nepasirinktas respondentas

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

PHD06

Su nuoma susiję sunkumai

1

Taip

Visi 16 m. amžiaus ir vyresni dabartiniai namų ūkio nariai arba pasirinktas respondentas (jei taikoma)

Asmeninė apklausa (išimties tvarka gali būti apklausiamas atstovas, jei asmuo laikinai išvykęs ar nepajėgus)

Paskutiniai 12 mėnesių

2

Ne

PHD06_F

Su nuoma susiję sunkumai (žyma)

1

Užpildyta

 

 

 

–1

Neužpildyta

–2

Netaikoma (HH021 = 1, 2, 5)

–3

Nepasirinktas respondentas

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

2023 m. ad hoc tema. Namų ūkių energijos vartojimo efektyvumas

HC001

Naudojama šildymo sistema

1

Centralizuotas šilumos tiekimas, nuotolinis šilumos tiekimas

Namų ūkis

Namų ūkio respondentas arba registrai

Esamas

2

Centrinio šildymo sistema

3

Individualaus šildymo sistema

4

Nestacionarus šildymas

5

Nešildoma

99

Nežinau

HC001_F

Naudojama šildymo sistema (žyma)

1

Surinkta per tyrimą arba apklausą

 

 

 

2

Surinkta iš administracinių duomenų

3

Priskirta

4

Šaltinio neįmanoma nustatyti

–1

Neužpildyta

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

HC002

Pagrindinis energijos šaltinis

1

Elektros energija

Namų ūkis

Namų ūkio respondentas arba registrai

Esamas

2

Dujos (gamtinės arba propanas)

3

Mazutas

4

Biomasė

5

Malkos

6

Anglys

7

Atsinaujinančiųjų išteklių energija

8

Kita

99

Nežinau

HC002_F

Pagrindinis energijos šaltinis (žyma)

1

Surinkta per tyrimą arba apklausą

 

 

 

2

Surinkta iš administracinių duomenų

3

Priskirta

4

Šaltinio neįmanoma nustatyti

–1

Neužpildyta

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

HC003

Renovacija (šiluminė izoliacija, langai ar šildymo sistema)

1

Taip, trys ar daugiau priemonių

Namų ūkis

Namų ūkio respondentas

Pastarieji 5 metai

2

Taip, dvi priemonės

3

Taip, viena priemonė

4

Ne

99

Nežinau

HC003_F

Renovacija (šiluminė izoliacija, langai ar šildymo sistema) (žyma)

1

Užpildyta

 

 

 

–1

Neužpildyta

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

HC060

Nepajėgumas pakankamai šildyti būstą žiemą

1

Taip

Namų ūkis

Namų ūkio respondentas

Įprasta padėtis

2

Ne

HC060_F

Nepajėgumas pakankamai šildyti būstą žiemą (žyma)

1

Užpildyta

 

 

 

–1

Neužpildyta

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

HC070

Nepajėgumas pakankamai vėsinti būstą vasarą (NEPRIVALOMA)

1

Taip

Namų ūkis

Namų ūkio respondentas

Įprasta padėtis

2

Ne

HC070_F

Nepajėgumas pakankamai šaldyti būstą vasarą (NEPRIVALOMA) (žyma)

1

Užpildyta

 

 

 

–1

Neužpildyta

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

–8

Netaikoma (kintamasis nerenkamas)

HC004

Langų tipas (NEPRIVALOMA)

1

Tik iš vieno stiklo sudaryti stiklo paketai

Namų ūkis

Namų ūkio respondentas

Esamas

2

Tik dviejų stiklų stiklo paketai

3

Tik trijų stiklų stiklo paketai

4

Mišrūs vieno ir dviejų ar trijų stiklų stiklo paketai

5

Mišrūs dviejų ir trijų stiklų stiklo paketai

99

Nežinau

HC004_F

Langų tipas (NEPRIVALOMA) (žyma)

1

Užpildyta

 

 

 

–1

Neužpildyta

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

–8

Netaikoma (kintamasis nerenkamas)

HC005

Statybos metai (NEPRIVALOMA)

1

Iki 1945 m.

Namų ūkis

Namų ūkio respondentas arba registrai

Esamas

2

1946–1960 m.

3

1961–1980 m.

4

1981–2000 m.

5

2001–2020 m.

6

2021 m. arba vėliau

99

Nežinau

HC005_F

Statybos metai (NEPRIVALOMA) (žyma)

1

Surinkta per tyrimą arba apklausą

 

 

 

2

Surinkta iš administracinių duomenų

3

Priskirta

4

Šaltinio neįmanoma nustatyti

–1

Neužpildyta

–7

Netaikoma (duomenys nerenkami įgyvendinant daugiamečius tęstinius planus)

–8

Netaikoma (kintamasis nerenkamas)


SPRENDIMAI

2021 11 25   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 420/55


KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2021/2053

2021 m. lapkričio 8 d.

dėl metalo gaminių gamybos sektoriui skirto geriausios aplinkosaugos vadybos praktikos, sektoriaus aplinkosauginio veiksmingumo rodiklių ir pažangos kriterijų informacinio dokumento, parengto pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (1), ypač į jo 46 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1221/2009 Komisija įpareigojama parengti konkretiems ekonomikos sektoriams skirtus informacinius dokumentus. Tuose dokumentuose turi būti nurodyta geriausia aplinkosaugos vadybos praktika, aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir atitinkamais atvejais pažangos kriterijai ir klasifikavimo sistemos, pagal kuriuos nustatomi aplinkosauginio veiksmingumo lygiai. Reglamentu (EB) Nr. 1221/2009 nustatytoje aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje registruotos arba registruotis toje sistemoje besirengiančios organizacijos turi į tuos sektoriams skirtus informacinius dokumentus atsižvelgti rengdamos savo aplinkosaugos vadybos sistemą ir pagal to reglamento IV priedą rengiamoje arba atnaujinamoje savo aplinkosaugos ataskaitoje vertindamos savo aplinkosauginį veiksmingumą;

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 1221/2009 reikalaujama, kad Komisija parengtų darbo planą ir jame nurodytų orientacinį sąrašą sektorių, laikytinų prioritetiniais priimant konkretiems sektoriams ir daugeliui sektorių skirtus informacinius dokumentus. Tame darbo plane (2) Komisija nustatė, kad metalo gaminių gamybos sektorius yra prioritetinis;

(3)

sektoriniame informaciniame dokumente kaip geriausia to sektoriaus aplinkosaugos vadybos praktika (3) turėtų būti nurodyti konkretūs veiksmai, kaip pagerinti bendrą to sektoriaus įmonių aplinkosaugos vadybą trijose pagrindinėse srityse, kurios, žvelgiant iš gamintojų perspektyvos, apima pagrindinius metalo gaminių gamybos įmonių aplinkosaugos aspektus. Tos trys sritys – tai horizontalieji klausimai, komunalinių paslaugų optimizavimas ir gamybos procesai. Be to, jei įmanoma ir prasminga, turėtų būti nurodomi tam tikros geriausios aplinkosaugos vadybos praktikos aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai;

(4)

siekiant metalo gaminių gamybos sektoriaus organizacijoms, aplinkosaugos vertintojams, nacionalinėms institucijoms, akreditavimo ir leidimų išdavimo įstaigoms bei kitiems subjektams suteikti pakankamai laiko pasirengti taikyti metalo gaminių gamybos sektoriui skirtą informacinį dokumentą, šio sprendimo taikymas turėtų būti atidėtas;

(5)

rengdama šį sektorinį informacinį dokumentą Komisija konsultavosi su valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1221/2009;

(6)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1221/2009 49 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Priede pateikiamas metalo gaminių gamybos sektoriui skirtas geriausios aplinkosaugos vadybos praktikos, sektoriaus aplinkosauginio veiksmingumo rodiklių ir pažangos kriterijų informacinis dokumentas.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2022 m. kovo 25 d.

Priimta Briuselyje 2021 m. lapkričio 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 342, 2009 12 22, p. 1.

(2)  Komisijos komunikatas – Darbo planas, kuriame nustatytas orientacinis sektorių, kuriems pagal Reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo parengtini konkretiems sektoriams ir daugeliui sektorių skirti informaciniai dokumentai, sąrašas (OL C 358, 2011 12 8, p. 2).

(3)  Antonopoulos I., Canfora P., Gaudillat P., Dri M., Eder P., Best Environmental Management Practice in the Fabricated Metal Products manufacturing sector, EUR 30025 EN, Publications Office of the European Union, Luxembourg, 2020, ISBN 978–92–76–14299–7, doi:10.2760/894966, JRC119281; https://susproc.jrc.ec.europa.eu/product-bureau/sites/default/files/inline-files/JRC_BEMP_fabricated_metal_product_manufacturing_report.pdf


PRIEDAS

Turinys

1.

ĮVADAS 58

2.

TAIKYMO SRITIS 60

3.

METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS GERIAUSIA APLINKOSAUGOS VADYBOS PRAKTIKA, SEKTORIAUS APLINKOSAUGINIO VEIKSMINGUMO RODIKLIAI IR PAŽANGOS KRITERIJAI 64

3.1.

Su kompleksiniais klausimais susijusi GAVP 64

3.1.1.

Veiksmingų aplinkosaugos vadybos metodų taikymas 64

3.1.2.

Bendradarbiavimas ir komunikacija visoje vertės grandinėje 65

3.1.3.

Energijos valdymas 66

3.1.4.

Aplinkai nekenksmingas ir efektyviai išteklius naudojantis cheminių medžiagų valdymas 66

3.1.5.

Biologinės įvairovės valdymas 67

3.1.6.

Didelės vertės ir (arba) didelėmis serijomis gaminamų gaminių ir sudedamųjų dalių restauravimas ir kokybiškas atnaujinimas 68

3.1.7.

Nuoroda į geriausių prieinamų gamybos būdų informacinius dokumentus, svarbius metalo gaminių gamybos įmonėms 69

3.2.

Komunalinių paslaugų optimizavimo GAVP 69

3.2.1.

Veiksmingas vėdinimas 69

3.2.2.

Optimalus apšvietimas 70

3.2.3.

Aušinimo sistemų aplinkosauginis optimizavimas 71

3.2.4.

Racionalus ir našus suspausto oro naudojimas 71

3.2.5.

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas 72

3.2.6.

Lietaus vandens rinkimas 73

3.3.

Gamybos proceso GAVP 73

3.3.1.

Efektyviai išteklius naudojančių metalo apdirbimo skysčių parinkimas 73

3.3.2.

Metalo apdirbimo metu suvartojamo tepimo ir aušinimo skysčio kiekio sumažinimas 74

3.3.3.

Laipsninis lakštinio metalo formavimas kaip alternatyva liejimo formų gamybai 74

3.3.4.

Budėjimo režimu veikiančių metalo apdirbimo mašinų energijos sąnaudų mažinimas 75

3.3.5.

Metalo liekanų medžiagos vertės išlaikymas 75

3.3.6.

Daugiakryptis kalimas 76

3.3.7.

Hibridinis apdirbimas kaip energijos sąnaudų mažinimo metodas 76

3.3.8.

Prognozinės kontrolės naudojimas dažų kabinos šildymui, vėdinimui ir oro kondicionavimui valdyti 77

4.

REKOMENDUOJAMI SEKTORIUI SKIRTI PAGRINDINIAI APLINKOSAUGINIO VEIKSMINGUMO RODIKLIAI 78

1.   ĮVADAS

Šis konkrečiam sektoriui skirtas informacinis dokumentas (KSID) grindžiamas išsamia mokslo ir politikos ataskaita (1) (toliau – geriausios praktikos ataskaita), kurią parengė Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC).

Susijęs teisinis pagrindas

Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS), kurią organizacijos gali taikyti savanoriškai, sukurta 1993 m. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1836/93 (2). Vėliau EMAS buvo du kartus iš esmės peržiūrėta:

 

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 761/2001 (3);

 

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1221/2009.

Svarbus naujas paskutinės redakcijos, įsigaliojusios 2010 m. sausio 11 d., elementas – 46 straipsnis dėl KSID rengimo. KSID turi būti nurodoma geriausia aplinkosaugos vadybos praktika (GAVP), konkrečių sektorių aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai, o tam tikrais atvejais – pažangos kriterijai ir klasifikavimo sistemos, pagal kuriuos nustatomi veiksmingumo lygiai.

Kaip suprasti šį dokumentą ir juo naudotis?

EMAS — tai sistema, kurią savanoriškai gali taikyti organizacijos, įsipareigojusios nuolat gerinti savo aplinkosauginį veiksmingumą. Atsižvelgiant į tai, šiame KSID pateikiamos konkrečiai metalo gaminių gamybos sektoriui skirtos gairės ir nurodomos įvairios aplinkosauginio veiksmingumo gerinimo galimybės ir geriausia praktika.

Dokumentą, naudodamasi suinteresuotųjų subjektų pateikta informacija, parengė Europos Komisija. JRC vadovaujama techninė darbo grupė, sudaryta iš ekspertų ir sektoriaus suinteresuotųjų subjektų, aptarė ir galutinai sutarė dėl geriausios aplinkosaugos vadybos praktikos, šio konkretaus sektoriaus aplinkosauginio veiksmingumo rodiklių ir pažangos kriterijų – visi šie aspektai aprašomi šiame dokumente. Minėti pažangos kriterijai visų pirma laikyti pavyzdiniais siekiant tokio aplinkosauginio veiksmingumo lygio, kokį pasiekė veiksmingiausios sektoriaus organizacijos.

KSID tikslas – padėti visoms savo aplinkosauginį veiksmingumą ketinančioms gerinti organizacijoms ir jas paremti suteikiant idėjų ir įkvėpimo, taip pat pateikiant praktinių ir techninių gairių.

KSID pirmiausia skirtas organizacijoms, kurios jau yra įregistruotos EMAS; antra, organizacijoms, ketinančioms registruotis EMAS ateityje; trečia, visoms organizacijoms, kurios nori daugiau sužinoti apie geriausią aplinkosaugos vadybos praktiką, kad galėtų gerinti savo aplinkosauginį veiksmingumą. Todėl šio dokumento tikslas – padėti visoms metalo gaminių gamybos sektoriaus organizacijoms sutelkti dėmesį į svarbius tiesioginius ir netiesioginius aplinkosaugos aspektus, rasti informacijos apie geriausią aplinkosaugos vadybos praktiką ir atitinkamus konkrečiam sektoriui skirtus aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius, pagal kuriuos jos galėtų įvertinti savo aplinkosauginį veiksmingumą, ir apie pažangos kriterijus.

Kaip į KSID turėtų atsižvelgti EMAS įregistruotos organizacijos?

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 EMAS įregistruotos organizacijos turėtų atsižvelgti į KSID dviem lygmenimis:

1.

remdamosi aplinkosaugos analizėmis rengdamos ir įgyvendindamos savo aplinkosaugos vadybos sistemą (4 straipsnio 1 dalies b punktas):

organizacijos atitinkamus KSID elementus turėtų naudoti pagal atliekant aplinkosaugos analizę ir formuojant politiką nustatytus susijusius aplinkosaugos aspektus nustatydamos ir persvarstydamos savo aplinkosaugos tikslus ir uždavinius, taip pat priimdamos sprendimus dėl veiksmų, kurių turi imtis savo aplinkosauginiam veiksmingumui pagerinti.

2.

Rengdamos aplinkosaugos ataskaitas (4 straipsnio 1 dalies d punktas ir 4 straipsnio 4 dalis):

a)

pasirinkdamos aplinkosauginio veiksmingumo ataskaitose naudotinus rodiklius (4), organizacijos turėtų atsižvelgti į KSID nurodytus susijusius konkrečiam sektoriui skirtus aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius.

Pasirinkdamos ataskaitose naudotinus rodiklius, organizacijos turėtų atsižvelgti į atitinkamame KSID siūlomus rodiklius ir jų svarbą organizacijos aplinkosaugos analizėje nustatytų reikšmingų aplinkosaugos aspektų atžvilgiu. Reikia atsižvelgti tik į tuos rodiklius, kurie yra susiję su aplinkosaugos analizėje svarbiausiais laikomais aplinkosaugos aspektais.

b)

Teikdamos duomenis apie aplinkosauginį veiksmingumą ir kitus su juo susijusius veiksnius, organizacijos aplinkosaugos ataskaitoje turėtų nurodyti, kaip atsižvelgta į atitinkamą geriausią aplinkosaugos vadybos praktiką ir pažangos kriterijus, jei jie yra nustatyti.

Jos turėtų aprašyti, kaip naudojosi susijusia geriausia aplinkosaugos vadybos praktika ir pažangos kriterijais (kurie rodo veiksmingiausių organizacijų pasiektą aplinkosauginio veiksmingumo lygį), kad nustatytų savo aplinkosauginio veiksmingumo (tolesnio) gerinimo priemones, veiksmus ir galbūt prioritetus. Tačiau taikyti geriausią aplinkosaugos vadybos praktiką arba laikytis nustatytų pažangos kriterijų nėra privaloma, nes, atsižvelgiant į savanorišką EMAS pobūdį, įvertinti kriterijų ir geriausios praktikos taikymo galimybes sąnaudų ir naudos požiūriu paliekama pačioms organizacijoms.

Kaip ir aplinkosauginio veiksmingumo rodiklių atveju, geriausios aplinkosaugos vadybos praktikos ir pažangos kriterijų svarbą ir taikymo galimybes organizacija turėtų įvertinti atsižvelgdama į savo aplinkosaugos analizėje nustatytus reikšmingus aplinkosaugos ir techninius bei finansinius aspektus.

Apie KSID elementus (rodiklius, GAVP ar pažangos kriterijus), kurie laikomi nesusijusiais su organizacijos aplinkosaugos analizėje nustatytais esminiais aplinkosaugos aspektais, neturėtų būti pranešama ir jie neturėtų būti aprašomi aplinkosaugos ataskaitoje.

EMAS taikymas yra nuolatinis procesas. Savo aplinkosauginį veiksmingumą ketinanti gerinti (ir jį persvarstanti) organizacija KSID kaskart turi ieškoti konkrečių temų, siekdama rasti idėjų, ką palaipsniui daryti toliau.

EMAS aplinkosaugos vertintojai tikrina, ar ir kaip organizacija atsižvelgė į KSID rengdama savo aplinkosaugos ataskaitą (Reglamento (EB) Nr. 1221/2009 18 straipsnio 5 dalies d punktas).

Auditą atliekantiems akredituotiems aplinkosaugos vertintojams reikės gauti iš organizacijos duomenų, kaip, remiantis aplinkosaugos analize, pasirinkti susiję KSID elementai ir kaip į juos atsižvelgta. Jie tikrina ne atitiktį aprašytiems pažangos kriterijams, o duomenis, kaip vadovautasi KSID siekiant nustatyti rodiklius ir tinkamas savanoriškas priemones, kurias organizacija gali įgyvendinti siekdama gerinti savo aplinkosauginį veiksmingumą.

Kadangi EMAS ir KSID taikomi savanoriškai, organizacijos, siekdamos pateikti tokius duomenis, neturėtų patirti neproporcingos naštos. Visų pirma tikrintojai neturi reikalauti, kad būtų atskirai pagrįsta kiekviena KSID nurodyta geriausia praktika, konkrečiam sektoriui skirti aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai, kurie, organizacijos nuomone, nėra susiję su jos aplinkosaugos analize. Tačiau jie gali organizacijai pasiūlyti susijusių papildomų elementų, į kuriuos ji ateityje galėtų atsižvelgti ir taip parodyti tolesnį įsipareigojimą nuolat gerinti veiksmingumą.

Konkrečiam sektoriui skirto informacinio dokumento struktūra

Šį dokumentą sudaro keturi skyriai. 1 skyriuje pristatomas EMAS teisinis pagrindas ir aprašoma, kaip naudotis šiuo dokumentu. 2 skyriuje apibrėžiama šio KSID taikymo sritis. 3 skyriuje trumpai aprašyta įvairi geriausia aplinkosaugos vadybos praktika (GAVP) (5) ir pateikiama informacijos apie jos taikymą. Be to, pateikiami ir tie aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai bei pažangos kriterijai, kurie galėjo būti nustatyti konkrečiai GAVP. Tačiau, kadangi arba buvo nepakankamai duomenų, arba konkrečios kiekvienos įmonės ir (arba) gamyklos sąlygos (gaminami įvairių rūšių produktai – nuo mažų prototipų ir sudėtingos geometrijos produktų, pagamintų mažomis serijomis arba didelėmis serijomis, iki didelių ar mažų komponentų, kiekviename gamybos objekte vykdomų gamybos procesų įvairovės ir kt.) taip skiriasi, kad būtų netikslinga taikyti pažangos kriterijus, nebuvo įmanoma nustatyti pažangos kriterijų visoms GAVP. NET kai pažangos kriterijai yra nurodyti, tai nereiškia, kad jie yra tikslai, kuriuos turi pasiekti visos bendrovės, arba rodikliai, pagal kuriuos turi būti lyginamas sektoriaus bendrovių aplinkosauginis veiksmingumas; tai labiau dydis, galintis padėti atskiroms bendrovėms vertinti jų daromą pažangą ir skatinti jas toliau tobulėti. Galiausiai 4 skyriuje pateikta išsami lentelė, kurioje pateikti atrinkti labiausiai susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai, paaiškinimai ir pažangos kriterijai.

2.   TAIKYMO SRITIS

Šiuo informaciniu dokumentu siekiama spręsti metalo gaminių gamybos sektoriaus aplinkosauginio veiksmingumo klausimą. Šio dokumento tikslinė grupė yra metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonės, konkrečiai – įmonės, kurių veikla klasifikuojama priskiriant šiuos NACE kodus (pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 (6) nustatytą statistinį Europos Bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių):

 

NACE 24 skyrius (*)„Pagrindinių metalų gamyba“

 

24.2 Plieninių vamzdžių, vamzdelių, tuščiavidurių profilių ir susijusių jungiamųjų detalių gamyba (24.20)

 

24.3 Kitų plieno pirminio apdirbimo gaminių gamyba (24.31–24.34)

 

24.5 Metalų liejinių gamyba (24.51–24.54)

 

NACE 25 skyrius „Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba“ (įtraukiamos visos veiklos rūšys)

 

NACE 28 skyrius (**)„Kitų, niekur kitur nepriskirtų, mašinų ir įrangos gamyba“.

 

28.1 Bendrosios paskirties mašinų gamyba (įskaitant tik 28.14 ir 28.15)

 

NACE 29 skyrius (**)„Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba“

 

29.3 Variklinių transporto priemonių ir jų kitų dalių bei reikmenų gamyba (29.32)

 

NACE 32 skyrius (**)„Kita apdirbamoji pramonė“

 

32.1 Papuošalų, juvelyrinių, bižuterijos ir panašių dirbinių gamyba (32.11–32.13)

 

32.2 Muzikos instrumentų gamyba (32.20)

 

32.3 Sporto reikmenų gamyba (32.30)

 

32.4 Žaidimų ir žaislų gamyba (32.40)

 

32.5 Medicinos ir odontologijos prietaisų, instrumentų ir reikmenų gamyba (32.50)

 

NACE 33 skyrius „Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas“

 

33.1 Metalo gaminių, mašinų ir įrangos remontas (33.11–33.12 (**))

Šis informacinis dokumentas suskirstytas į tris pagrindines dalis (2–1 lentelė), kurios apima pagrindinius metalo gaminius gaminančių bendrovių aplinkosaugos aspektus gamintojų požiūriu.

2–1 lentelė

Metalo gaminių gamybos sektoriui skirto informacinio dokumento struktūra ir jame aptariami pagrindiniai aplinkosaugos aspektai

Skirsnis

Aprašymas

Kokie pagrindiniai aplinkosaugos aspektai aptariami

3.1.

Su kompleksiniais klausimais susijusi GAVP

Šis skirsnis apima praktiką, pagal kurią pateikiamos rekomendacijos, kaip gamintojai gali integruoti aplinkos tvarumo sistemas į savo esamus verslo modelius ir valdymo sistemas, kad sumažintų savo poveikį aplinkai.

Teritorijos tvarkymas

3.2.

Komunalinių paslaugų optimizavimo GAVP

Šiame GAVP rinkinyje pateikiamos rekomendacijos, kaip pagerinti bendrą pagalbinių gamybos įmonių procesų, tokių kaip apšvietimas, vėdinimas ir kt., aplinkosauginį veiksmingumą.

Komunalinės paslaugos ir techninė priežiūra

3.3.

Gamybos procesų GAVP

Šis skirsnis apima praktiką, padedančią gerinti pagrindinių gamybos operacijų aplinkosauginį veiksmingumą.

Pramoniniai procesai

Tiesioginiai ir netiesioginiai aplinkosaugos aspektai, pateikti atitinkamai 2–2 ir 2–3 lentelėse, buvo pasirinkti kaip dažniausiai svarbūs sektoriuje. Vis dėlto konkrečių įmonių valdytinus aplinkosaugos aspektus kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti atskirai.

2–2 lentelė

Svarbiausi tiesioginiai aplinkosaugos aspektai ir susiję pagrindiniai aplinkai kenkiantys veiksniai, aptariami šiame dokumente

Procesai

Svarbiausi tiesioginiai aplinkosaugos aspektai

Susiję pagrindiniai aplinkai kenkiantys veiksniai

Pagalbiniai procesai

Valdymas, viešieji pirkimai, tiekimo grandinės valdymas, kokybės kontrolė

Žaliavos

Energija

Vanduo

Sunaudojamos medžiagos

Atliekos (nepavojingos)

Logistikos valdymas, sandėliavimas, pakavimas

Žaliavos

Energija

Išmetamas ŠESD kiekis

Vanduo

Sunaudojamos medžiagos

Į orą išmetami teršalai

Triukšmas, kvapas, vibracija ir kt.

Žemės naudojimas

Biologinė įvairovė

Atliekos (nepavojingos)

Išmetamųjų teršalų apdorojimas

Energija

Sunaudojamos medžiagos

Į vandenį išleidžiami teršalai

Į orą išmetami teršalai

Triukšmas, kvapas, vibracija ir kt.

Atliekos (nepavojingos, pavojingos)

Komunalinės paslaugos ir techninė priežiūra

Energija

Vanduo

Sunaudojamos medžiagos

Į vandenį išleidžiami teršalai

Triukšmas, kvapas, vibracija ir kt.

Atliekos (nepavojingos, pavojingos)

Žemės naudojimas

Biologinė įvairovė

Gamybos procesai

Liejimas

Žaliavos

Energija

Atliekos (pavojingos)

Formavimas

Žaliavos

Energija

Triukšmas, kvapas, vibracija ir kt.

Atliekos (pavojingos)

Metalo milteliai

Žaliavos

Energija

Triukšmas, kvapas, vibracija ir kt.

Atliekos (pavojingos)

Terminis apdorojimas

Žaliavos

Energija

Triukšmas, kvapas, vibracija ir kt.

Atliekos (pavojingos)

ŠESD (įskaitant fluorintas dujas, pvz., aušinant)

Šalinimas

Žaliavos

Energija

Vanduo

Sunaudojamos medžiagos

Į vandenį išleidžiami teršalai

Į orą išmetami teršalai

Triukšmas, kvapas, vibracija ir kt.

Atliekos (nepavojingos)

Adityvinės gamybos procesai

Žaliavos

Energija

Triukšmas, kvapas, vibracija ir kt.

Atliekos (pavojingos, nepavojingos)

Deformacija

Žaliavos

Energija

Triukšmas, kvapas, vibracija ir kt.

Atliekos (pavojingos)

Sujungimas

Žaliavos

Energija

Sunaudojamos medžiagos

Į orą išmetami teršalai

Triukšmas, kvapas, vibracija ir kt.

Atliekos (nepavojingos)

Paviršių apdorojimas

Žaliavos

Energija

Vanduo

Sunaudojamos medžiagos

Į vandenį išleidžiami teršalai

Į orą išmetami teršalai

Triukšmas, kvapas, vibracija ir kt.

Atliekos (nepavojingos, pavojingos)

Surinkimas

Energija

Sunaudojamos medžiagos

Triukšmas, kvapas, vibracija ir kt.

Atliekos (pavojingos)

Produktų ir infrastruktūros projektavimas

Produktų projektavimas

Žaliavos

Energija

Vanduo

Sunaudojamos medžiagos

Į orą išmetami teršalai

Infrastruktūros projektavimas (įmonės lygmuo)

Žaliavos

Energija

Vanduo

Sunaudojamos medžiagos

Į orą išmetami teršalai

Į vandenį išleidžiami teršalai

Atliekos (nepavojingos)

Žemės naudojimas

Biologinė įvairovė

Procesų projektavimas (įmonės lygmuo)

Žaliavos

Energija

Vanduo

Sunaudojamos medžiagos

Į orą išmetami teršalai

Į vandenį išleidžiami teršalai

Atliekos (pavojingos, nepavojingos)


2–3 lentelė

Svarbiausi netiesioginiai aplinkosaugos aspektai ir susiję pagrindiniai aplinkai kenkiantys veiksniai, aptariami šiame dokumente

Veikla

Svarbiausi netiesioginiai aplinkosaugos aspektai

Susiję pagrindiniai aplinkai kenkiantys veiksniai

Pradinės grandies veikla

Žaliavų gavyba ir metalo gamyba

Žaliavos

Energija ir susijęs išmetamas ŠESD kiekis

Vanduo

Sunaudojamos medžiagos

Į vandenį išleidžiami teršalai

Į orą išmetami teršalai

Įrankių ir įrangos gamyba

Galutinės grandies veikla

Naudojimo ir paslaugų etapas

Žaliavos

Energija ir susijęs išmetamas ŠESD kiekis

Sunaudojamos medžiagos

Į orą išmetami teršalai

Atliekos (pavojingos, nepavojingos)

Naudojimo pabaiga

Atliekų tvarkymas

Į šio dokumento taikymo sritį nepatenka šiame dokumente aptariamos nurodytais NACE kodais žymimos veiklos, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios su metalo gaminių gamyba, aplinkosauginiai aspektai, kurie aptariami geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniuose dokumentuose (GPGBID) (7), taip pat ES teisės aktuose, politikos priemonėse ir geriausios patirties gairėse.

3.   METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS GERIAUSIA APLINKOSAUGOS VADYBOS PRAKTIKA, SEKTORIAUS APLINKOSAUGINIO VEIKSMINGUMO RODIKLIAI IR PAŽANGOS KRITERIJAI

3.1.   Su kompleksiniais klausimais susijusi GAVP

Šis skirsnis skirtas metalo gaminių gamintojams.

3.1.1.   Veiksmingų aplinkosaugos vadybos metodų taikymas

GAVP yra naudoti veiksmingus aplinkosaugos vadybos metodus, siekiant optimizuoti proceso ir gaminių projektavimą gamybos etape ir sumažinti poveikį aplinkai visoje vertės grandinėje. Ši sistema apima du lygmenis:

 

strateginį, kuris apima žiedinės ekonomikos ir gyvavimo ciklo sampratas;

 

veiklos, naudojant priemones, kuriomis užtikrinamas nuolatinis aplinkosauginio veiksmingumo gerinimas, pvz., taupų valdymą ir išteklių mažinimą.

Taikymo galimybės

GAVP gali būti plačiai taikoma visose įmonėse, įskaitant MVĮ. Dėl nepakankamų vidaus techninių žinių ir darbuotojų mokymo poreikio šios GAVP taikymas gali būti ribotas.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

i1)

Efektyvus išteklių naudojimas (kg galutinio gaminio/kg medžiagos sąnaudų (arba – kg susidariusių atliekų/kg žaliavų, jei galutinių produktų kg nežinomi)

i2)

Medžiagų srautų nustatymas ir jų svarba aplinkai(taip/ne)

i3)

Energijos suvartojimas vietoje (kWh/kg galutinio gaminio arba pagamintos dalies (8))

i4)

1, 2 ir 3 pakopos išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (kg CO2 ekvivalento/kg galutinio gaminio arba pagamintos dalies)

i5)

Vandens suvartojimas (l vandens/kg galutinio gaminio arba pagamintos dalies)

b1)

Sistemingai atsižvelgiama į gyvavimo ciklo principą, taupų valdymą ir žiedinę ekonomiką priimant visus strateginius sprendimus

b2)

Vertinama, ar nauji gaminiai bus kuriami siekiant pagerinti aplinką

3.1.2.   Bendradarbiavimas ir komunikacija visoje vertės grandinėje

GAVP yra bendradarbiauti su kitomis sektoriaus įmonėmis, kitų sektorių įmonėmis ir visoje vertės grandinėje. Šis bendradarbiavimas gali būti toks:

tvarus medžiagų ir kitų pagalbinių žaliavų gavimas ir pirkimas, taip pat atsinaujinančiosios energijos naudojimas gamybos operacijoms;

išteklių naudojimo optimizavimas dalijantis energija ir (arba) ištekliais pramonės simbiozės tinkle;

sistemingas bendradarbiavimas su suinteresuotaisiais subjektais kuriant naujus aplinką tausojančius gaminius ir gerinant esamų gaminių aplinkosauginį veiksmingumą.

Taikymo galimybės

Ši GAVP gali būti plačiai taikoma visų dydžių įmonėse, veikiančiose šiame sektoriuje, įskaitant MVĮ.

Pakankamų vidaus techninių žinių trūkumas ir darbuotojų mokymo poreikis reiškia papildomas išlaidas, kurios kai kurioms įmonėms, ypač MVĮ, gali būti didelė kliūtis.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

i6)

Procentinė prekių ir paslaugų, kurios yra patvirtintos aplinkosaugos požiūriu arba kurių poveikis aplinkai akivaizdžiai mažesnis, dalis (% visos vertės)

i7)

Kitų įmonių šalutinių produktų (9), energijos likučių ar kitų išteklių naudojimas (kg medžiagų iš kitų įmonių/kg visų sąnaudų; MJ energijos iš kitų įmonių/MJ visos suvartotos energijos)

i8)

Sistemingas suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas daugiausia dėmesio skiriant geresniam aplinkosauginiam veiksmingumui (pvz., projektuojant gaminius, taikant tvarią gavybą, bendradarbiaujant siekiant geriau tvarkyti atliekas) (taip/ne)

i9)

Naudotų mašinų pirkimas arba kitų įmonių mašinų naudojimas (taip/ne)

i10)

Pakuočių atliekų kiekis (kg pakuočių atliekų/kg galutinio gaminio arba pagamintos dalies)

b3)

Visos įsigytos prekės ir paslaugos atitinka bendrovės nustatytus aplinkosauginius kriterijus

b4)

Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis siekiant efektyviau naudoti energiją ir išteklius sisteminiu lygmeniu

b5)

Struktūrinis suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas kuriant labiau aplinką tausojančius gaminius

3.1.3.   Energijos valdymas

 

GAVP yra optimizuoti energijos vartojimą įgyvendinant energijos valdymo planą, įskaitant sistemingą ir išsamią energijos stebėseną visose gamybos vietose proceso lygmeniu, kurį sudaro šie elementai:

energetikos strategijos ir išsamaus veiksmų plano parengimas;

vyresniosios vadovybės pritarimo gavimas;

plataus užmojo ir pasiekiamų tikslų nustatymas ir pasiektas nuolatinis gerinimas;

veiksmingumo matavimas ir vertinimas proceso lygmeniu;

komunikavimas energijos klausimais visoje organizacijoje;

darbuotojų mokymas ir aktyvaus dalyvavimo skatinimas;

investavimas į energijos vartojimo požiūriu veiksmingą įrangą ir atsižvelgimas į energijos vartojimo efektyvumą viešųjų pirkimų procesuose.

 

Planas gali būti grindžiamas standartizuota arba individualioms reikmėms pritaikyta forma, pvz., ISO 50001, arba kaip pasaulinės aplinkosaugos vadybos sistemos, pvz., EMAS, dalis.

Taikymo galimybės

GAVP gali būti taikoma visų rūšių įmonėse, veikiančiose šiame sektoriuje, įskaitant MVĮ.

Dėl vidaus techninių žinių trūkumo, ypač mažesnėse įmonėse, šios GAVP taikymas gali būti apribotas. Be to, netinkamas energijos valdymo sistemos elementų integravimas ir prastas bendravimas organizacijoje gali sumažinti taikomos energijos valdymo sistemos našumą ir veiksmingumą.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

i11)

Energijos sąnaudos vienam pagamintam gaminiui (kWh/kg galutinio gaminio arba pagamintos dalies)

i12)

Energijos stebėsenos sistema proceso lygmeniu (taip/ne)

b6)

Įgyvendinama nuolatinė energijos stebėsena proceso lygmeniu ir skatinama didinti energijos vartojimo efektyvumą

3.1.4.   Aplinkai nekenksmingas ir efektyviai išteklius naudojantis cheminių medžiagų valdymas

GAVP yra optimizuoti gamybos procesams naudojamų cheminių medžiagų kiekį, kuo labiau sumažinti šalinamų cheminių medžiagų kiekį ir, kai įmanoma, pakeisti pavojingas chemines medžiagas ekologiškesnėmis alternatyvomis.

Siekdami šių tikslų, metalo gaminių gamintojai gali įgyvendinti šias priemones:

persvarstyti dabartinį cheminių medžiagų naudojimą ir valdymą vietoje;

stebėti atskirų cheminių medžiagų (o ne kelių kartu) naudojimą ir sutelkti dėmesį į svarbiausias naudojamas chemines medžiagas;

kai įmanoma, mažinti cheminių medžiagų naudojimą, pvz., keičiant gamybos procesus, veiksmingiau naudojant chemines medžiagas, taikant verslo modelius, kuriais suderinamos cheminių medžiagų tiekėjų ir naudotojų paskatos mažinti cheminių medžiagų kiekį;

pakeisti pavojingas chemines medžiagas mažesnį poveikį aplinkai darančiomis alternatyvomis;

mažinti cheminių atliekų ir nutekėjimų kiekį, pvz., pakartotinai naudojant arba perdirbant chemines medžiagas; kai tinkama, naudotis išorės ekspertų paslaugomis, pvz., iš dalies arba visiškai perduodant cheminių medžiagų valdymą trečiosioms šalims.

Taikymo galimybės

GAVP gali būti plačiai taikoma visų rūšių įmonėse, veikiančiose šiame sektoriuje, įskaitant MVĮ.

Aprašytos cheminių medžiagų valdymo sistemos veikimui reikalingos tam tikros techninės žinios, kurios gali būti svarbi kliūtis, ypač MVĮ.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

i13)

Jei naudojamos atskiros cheminės medžiagos, naudojamos cheminės medžiagos kiekis (kg/kg galutinio gaminio arba pagamintos dalies) ir klasifikavimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 (KŽP reglamentą)

i14)

Pagamintų (pavojingų) cheminių atliekų kiekis (kg/kg galutinio gaminio arba pagamintos dalies)

b7)

Reguliarus (bent kartą per metus atliekamas) cheminių medžiagų naudojimo persvarstymas siekiant kuo labiau sumažinti jų naudojimą ir išnagrinėti jų pakeitimo galimybes

3.1.5.   Biologinės įvairovės valdymas

GAVP yra atsižvelgti į tiesioginį ir netiesioginį poveikį visoje vertės grandinėje ir gamybos vietoje procesuose imantis šių veiksmų:

vertinant tiesioginį poveikį, kai atliekama teritorijos peržiūra ir nustatomi aplinkai reikšmingi elementai;

atliekant ekosistemos valdymo peržiūrą siekiant nustatyti ekosisteminių paslaugų poveikį visoje vertės grandinėje;

bendradarbiaujant su atitinkamais (vietos) suinteresuotaisiais subjektais, siekiant kuo labiau sumažinti galimas problemas;

vertinant poveikį, kai nustatomi ir stebimi atitinkami parametrai;

reguliariai teikiant ataskaitas, siekiant dalytis informacija apie įmonės pastangas.

Taikymo galimybės

 

GAVP gali būti plačiai taikoma visų rūšių įmonėse, veikiančiose šiame sektoriuje, įskaitant MVĮ.

 

Siekiant įgyvendinti GAVP elementus, reikalingas hierarchijos įsipareigojimas. Šios GAVP elementų įgyvendinimo tiesioginės naudos kiekybiškai įvertinti neįmanoma. Taip pat neįmanoma apskaičiuoti tiesioginės investicijų grąžos taikant GAVP elementus. Šie du aspektai gali būti didelė kliūtis, ypač MVĮ.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

i15)

Su suinteresuotaisiais subjektais bendrai vykdomų projektų siekiant spręsti biologinės įvairovės klausimus skaičius (ne)

i16)

Jei jie yra saugomose teritorijose arba greta jų: teritorijų, kuriose taikomas biologinei įvairovei nekenkiantis valdymas, dydis, palyginti su visu įmonės teritorijų plotu (%)

i17)

Žemės ar kitų plotų, įmonės turimų, nuomojamų ar valdomų saugomose teritorijose arba labai didelės biologinės įvairovės vertės vietovėse ar greta jų, aprašas (plotas, m2)

i18)

Taikomos procedūros/priemonės siekiant išanalizuoti su biologine įvairove susijusius klientų, suinteresuotųjų subjektų ir tiekėjų atsiliepimus (taip/ne)

i19)

Teritorijos biologinės įvairovės veiksmų plano įgyvendinimas visuose gamybos objektuose (taip/ne)

i20)

Bendras atkurtų buveinių ir (arba) teritorijų plotas (vietoje arba tiek vietoje, tiek už įmonės ribų), siekiant kompensuoti įmonės padarytą žalą biologinei įvairovei (m2), palyginti su įmonės naudojama žeme (m2)

b8)

Visose atitinkamose teritorijose (įskaitant gamybos vietas) rengiamas ir įgyvendinamas biologinės įvairovės veiksmų planas siekiant apsaugoti ir didinti vietos biologinę įvairovę

3.1.6.   Didelės vertės ir (arba) didelėmis serijomis gaminamų gaminių ir sudedamųjų dalių restauravimas ir kokybiškas atnaujinimas

 

Restauruojant gaminį jis išmontuojamas, tvarkomos ir pakeičiamos sudedamosios dalys, išbandomos atskiros dalys ir visas gaminys, siekiant užtikrinti, kad gaminys atitinka tuos pačius kokybės standartus kaip ir nauji šiuo metu gaminami gaminiai, kuriems suteikiama atitinkama garantija. Atnaujinimas yra susijęs su naudotais gaminiais, kurie atitiko jų pradinius kokybės standartus, kai pirmą kartą buvo pateikti rinkai, t. y. atnaujintas gaminys atitinka kokybės standartą, kuris buvo taikomas pirmą kartą jį gaminant, o ne to paties šiuo metu gaminamo gaminio standartą.

 

GAVP yra atsižvelgti į galimybes restauruoti arba atnaujinti metalo gaminius ir pateikti juos rinkai pakartotiniam naudojimui, kai nauda aplinkai įrodoma atsižvelgiant į visą gyvavimo ciklą, ir sudaryti tam sąlygas. Restauruotų arba atnaujintų gaminių kokybė turi būti bent tokia pati, kokia buvo pirmą kartą pateikiant juos rinkai, ir jie parduodami suteikiant atitinkamą garantiją.

Taikymo galimybės

GAVP gali būti taikoma visų rūšių įmonėse, veikiančiose šiame sektoriuje, įskaitant MVĮ.

Dėl restauravimo arba atnaujinimo gali padidėti įmonių veiklos vykdymo sąnaudos, kurios yra neabejotinai kompensuojamos didelės vertės gaminių/komponentų/dalių gamybos ir didelės apimties gamybos atvejais.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

i21)

Sutaupytos žaliavos, naudojamos restauravimui/atnaujinimui, procentinė dalis, palyginti su žaliava, kurios reikėtų naujo gaminio gamybai (kg medžiagos, naudojamos restauravimui arba atnaujinimui/kg medžiagos, naudojamos naujam gaminiui)

i22)

Išvengtas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, susijęs su gaminio restauravimu/atnaujinimu, palyginti su naujo gaminio gamyba (išmetamo CO2 ekvivalento kiekis restauruojant arba atnaujinant/išmetamas CO2 ekvivalento kiekis gaminant naują gaminį), nurodant, ar įtrauktos 1, 2 ir (arba) 3 pakopos

b9)

Įmonė siūlo restauruotus/atnaujintus gaminius, kurių nauda aplinkai yra įrodyta ir patvirtinta gyvavimo ciklo analize

3.1.7.   Nuoroda į geriausių prieinamų gamybos būdų informacinius dokumentus, svarbius metalo gaminių gamybos įmonėms

GAVP metalo gaminius gaminančioms įmonėms yra susipažinti su atitinkamais geriausiais prieinamais gamybos būdais (10) (GPGB), aprašytais atitinkamuose GPGB informaciniuose dokumentuose (GPGBID), siekiant nustatyti atitinkamas aplinkosaugos problemas, kurias reikia spręsti ir, kai tinkama, taikyti šiuos metodus.

Taikymo galimybės

Geriausi prieinami gamybos būdai (GPGB), aprašyti atitinkamuose GPGB informaciniuose dokumentuose (GPGBID), taikomi didelėms įmonėms, kurios patenka į Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos (PITD) (11) taikymo sritį.

Ši GAVP yra labai svarbi MVĮ (neviršijančioms PITD nustatytos ribos). Tačiau (MVĮ) techninių žinių ar pajėgumų trūkumas gali būti ribojantis veiksnys.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

i23) Atsižvelgimas į atitinkamus GPGB

Netaikoma

3.2.   Komunalinių paslaugų optimizavimo GAVP

Šiame skirsnyje aptariama pagalbinių procesų praktika ir jis skirtas metalo gaminių gamintojams.

3.2.1.   Veiksmingas vėdinimas

GAVP yra didinti vėdinimo sistemos efektyvumą ir mažinti energijos suvartojimą:

atliekant gamybos vietos tyrimą, įskaitant pastatus ir procesus;

nustatant šilumos, drėgmės ir teršalų patalpų ore šaltinius;

silpninant šiuos šaltinius, pvz., įdiegiant veiksmingą priežiūrą, kuria ribojamas išmetamų teršalų kiekis, arba izoliuojant šaltinį dėl oro slėgio skirtumo;

nustatant faktinius (esamus ir būsimus) vėdinimo poreikius;

atliekant esamos vėdinimo sistemos auditą, kad nustatytus poreikius būtų galima palyginti su esamu įrenginiu;

iš naujo projektuojant vėdinimo sistemą, kad būtų sumažintas jos suvartojamos energijos kiekis ir pagerintas energijos regeneravimas (12); naudojant regeneruotą šilumą aušinimui (oro kondicionavimo sistemai arba šildymui ar išankstiniam pašildymui), įrengiant vietos atsinaujinančiosios energijos technologijas (saulės šiluminės arba saulės fotovoltinės energijos įrenginius, reikalingus, kad aušinimo sistemos veiktų) ir sumažinant tiekiamo oro tūrį (tai sumažina energijos sąnaudas šildant ir vėsinant orą). Pagal paklausą valdomas vėdinimo įrenginys gali būti suprojektuotas taip, kad būtų išvengta didžiausios traukos ir būtų sudarytos sąlygos efektyviau vartoti energiją naudojant mažesnio dydžio įrangą.

Panašus požiūris taip pat gali būti taikomas ir naujų įrenginių atveju, kai nustatomi projektuojamo pastato ir procesų poreikiai ir yra daugiau galimybių juos sumažinti darant įtaką šių pastatų ir procesų projektavimui.

Taikymo galimybės

GAVP gali būti taikoma visų rūšių įmonėse, veikiančiose šiame sektoriuje, įskaitant MVĮ. Nepakankamos vidaus techninės žinios kartais taip pat gali būti kliūtis siekiant įgyvendinti visus šios GAVP elementus.

Gamybos objekto darbuotojų sauga turi būti nustatoma atsižvelgiant į įrengtos vėdinimo sistemos energijos vartojimo efektyvumą.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

i24)

Naudingasis iš pastato išgautas oro tūris (m3 per valandą, m3 per pamainą arba m3 vienai produkcijos partijai)

i25)

Paklausa grindžiama vėdinimo sistema (taip/ne)

i26)

Energijos suvartojimas vienam pastato m3 vėdinti (kWh/m3 pastato)

i27)

Energijos suvartojimas orui, naudojamam vėdinimui, šildyti arba vėsinti vienam pastato m3 (kWh/m3 pastato)

b11)

Įdiegtas paklausa grindžiama vėdinimo sistema siekiant sumažinti šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo energijos suvartojimą

3.2.2.   Optimalus apšvietimas

Siekiant užtikrinti optimalų naujų ir esamų gamybos vietų apšvietimą, reikia atlikti apšvietimo tyrimą, kad būtų nustatyti faktiniai (esami ir būsimi) šviesos poreikiai ir apšvietimo planas bei apibrėžtas optimalus apšvietimo sprendimas (šviesos sistemos, įranga, lempos, dienos šviesos naudojimas ir kt.).

GAVP metalo gaminių gamintojams yra optimizuoti esamas ir naujas apšvietimo sistemas:

kuo labiau padidinant dienos šviesos naudojimą;

įrengiant judesio jutiklių valdomą apšvietimą svarbiausiose vietose;

atskirai stebint apšvietimui suvartojamą energiją;

parenkant tinkamiausias efektyviai energiją vartojančias lempas pagal suplanuotą jų naudojimo laiką ir įrengimo vietą;

įgyvendinant reguliarų apšvietimo sistemos valymo ir priežiūros planą.

Taikymo galimybės

Ši GAVP gali būti plačiai taikoma visų rūšių įmonėse, veikiančiose šiame sektoriuje, įskaitant MVĮ. Tačiau ji tinkamesnė naujai pastatytoms gamybos vietoms arba renovuotoms gamybos linijoms.

Natūralus apšvietimas yra svarbus veiksmingų apšvietimo sistemų elementas, tačiau dėl vietinių gamtinių sąlygų jo įgyvendinimas visose vietose gali būti apribotas. Be to, dėl architektūrinių apribojimų jo taikymas esamose gamybos vietose gali būti ribotas.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

i28)

Kai įmanoma, naudojama dienos šviesa (taip/ne)

i29)

Apšvietimo, kurį valdo jutikliai (judesio jutikliai, dienos šviesos jutikliai), dalis (%)

i30)

Apšvietimo įrangos suvartojama energija (kWh per metus/m2 apšviestų grindų)

i31)

Įrengto apšvietimo galia (kW/m2 apšviestų grindų)

i32)

LED/mažai energijos naudojančių elektros lempučių dalis (%)

i33)

Vidutinis šviestuvų veiksmingumas visoje gamybos įmonėje (lm/W)

Netaikoma

3.2.3.   Aušinimo sistemų aplinkosauginis optimizavimas

GAVP yra sistemingai didinti gamybos vietos dirbtuvių aušinimo sistemų energijos vartojimo efektyvumą ir bendrą aplinkosauginį veiksmingumą:

siekiant sumažinti aušinimo paklausą;

atliekant įdiegtos aušinimo sistemos auditą, kad nustatytus poreikius būtų galima palyginti su esamu aušinimo įrenginiu;

perprojektuojant aušinimo sistemą, siekiant kuo labiau padidinti energijos ir vandens vartojimo efektyvumą ir kuo labiau sumažinti išmetamą ŠESD kiekį.

Taikymo galimybės

GAVP gali būti taikoma visų rūšių įmonėse, veikiančiose šiame sektoriuje, įskaitant MVĮ, ir ji yra tinkamesnė naujai pastatytoms ar renovuotoms gamybos vietoms.

Tačiau įgyvendinant šią GAVP gali prireikti išorės partnerių paramos, o tai gali tapti kliūtimi, ypač MVĮ.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

i34)

Bendras aušinimo sistemos ekvivalentinis atšilimo poveikis (TEWI) (CO2 e)

i35)

Naudojamų aušalų visuotinio atšilimo potencialas (GWP) (CO2 e)

i36)

Aušinimui suvartojama energija (kWh per metus; kWh/kg galutinio gaminio arba pagamintos dalies)

i37)

Vandens naudojimas (vandentiekio vandens/lietaus vandens/paviršinio vandens) aušinimui (m3 per metus; m3/kg galutinio gaminio arba pagamintos dalies)

Netaikoma

3.2.4.   Racionalus ir našus suspausto oro naudojimas

GAVP metalo gaminių gamintojams yra sumažinti jų suvartojamos energijos kiekį, susijusį su suspausto oro naudojimu gamybos procesuose, taikant toliau nurodytas priemones.

 

Suspausto oro naudojimo vietų nustatymas ir vertinimas. Jei dalis suspausto oro naudojama neefektyviai arba netinkamu būdu, paskirtį geriau atitikti arba būti efektyvesni gali kiti technologiniai sprendimai. Jei svarstoma tam tikrose operacijose pereiti nuo pneumatinių prie elektrinių įrankių naudojimo, reikia tinkamai tai įvertinti, atsižvelgiant ne tik į energijos suvartojimą, tačiau ir į visus aplinkosaugos aspektus bei specifinius su tokiu taikymu susijusius poreikius.

 

Optimizuoti suspausto oro sistemą:

naudojant tinkamą kontrolės technologiją, kaip antai ultragarsinio matavimo instrumentus oro nuotėkiui paslėptose arba sunkiai prieinamose vietose aptikti, nustatyti, kur yra nuotėkių, ir juos pašalinti;

geriau suderinti suspausto oro tiekimą ir poreikį gamybos objekte, t. y. oro slėgį, tūrį ir kokybę priderinti prie įvairių galutinių prietaisų ir, kai tinkama, gaminti suspaustą orą arčiau vartojimo centrų, pasirenkant įrengti decentralizuotus blokus, o ne didelį centralizuotą kompresorių, kuris aprūpintų visus vartotojus;

sumažinti slėgio nuostolius skirstomajame tinkle ir taip suspaustą orą gaminti esant mažesniam slėgiui, o prireikus, papildomai naudojant slėgio didinimo įrenginius tik su tais prietaisais, kuriems reikia didesnio slėgio nei daugumai kitų;

siekiant užtikrinti, kad būtų tiekiama mažiausia reikiama energija esant bazinei, didžiausiai ir mažiausiai apkrovoms, suspausto oro sistemą projektuoti remiantis metine apkrovos trukmės kreive;

pasirinkti labai efektyvius suspausto oro sistemos komponentus, kaip antai labai efektyvius kompresorius, kintamojo dažnio pavaras ir oro džiovintuvus su integruota šalčio kaupimo funkcija;

optimizavus viską, kas išvardyta pirmiau, kompresorių alyvos grandinėje įrengti plokštelinį šilumokaitį ir taip išgauti šilumą iš kompresoriaus (-ių); išgautą šilumą galima įvairiai panaudoti, pvz., gaminiams džiovinti, desikantinio oro sausintuvo regeneracijos fazėje, patalpoms šildyti, vėsinimui naudojant absorbcinį aušintuvą arba išgautą šilumą paverčiant mechanine energija organinio Renkino ciklo (ORC) aparatuose.

Taikymo galimybės

Ši GAVP gali būti taikoma visų rūšių įmonėms, veikiančioms šiame sektoriuje, įskaitant MVĮ. Ji labiau tinka naujoms arba renovuotoms gamybos linijoms.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

i38)

Elektros energijos sąnaudos vienam standartiniam kubiniam metrui suspausto oro, tiekiamo galutinio naudojimo taške (kWh/m3) esant nurodytam slėgiui

i39)

Oro nuotėkio rodiklis (13)

b12)

Suspausto oro sistemos elektros energijos sąnaudos mažesnės nei 0,11 kWh/patiekto suspausto oro m3, kai dideli įrenginiai veikia esant 6,5 baro manometriniam slėgiui, pratekantis tūris normalizuotas esant 1013 milibarų slėgiui ir 20 °C temperatūrai, o slėgio nuokrypiai neviršija 0,2 baro.

b13)

Išjungus visus suspaustą orą naudojančius įrenginius slėgis tinkle išlieka stabilus ir kompresoriai (budėjimo režimu) nepersijungia į apkrovos būseną.

3.2.5.   Atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas

GAVP metalo gaminių gamybos įmonėms yra naudoti atsinaujinančiąją energiją savo procesams:

perkant patvirtintą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintą elektros energiją arba patiems jos pasigaminant;

gaminant šilumą iš atsinaujinančių energijos išteklių (pvz., saulės šiluminės energijos, įskaitant koncentruotą saulės šilumą, geoterminę energiją arba šilumos siurblius, kuriuose taip pat gali būti naudojama atsinaujinančioji elektros energija, pvz., naudojant saulės fotovoltinę energiją, tvarią (atliekų) biomasę ir biodujas);

įrengiant energijos kaupimo sistemas, įskaitant šilumos kaupimą, papildantį saulės šilumos energiją, geoterminę energiją ir aplinkos šilumos technologijas kartu su šilumos siurbliais šildymui ir aušinimui, kai tinkama, kad savo reikmėms būtų galima naudoti daugiau pasigamintos atsinaujinančiosios energijos.

Taikymo galimybės

GAVP gali būti plačiai taikoma visų rūšių įmonėse, veikiančiose šiame sektoriuje, įskaitant MVĮ.

Vietoje vykstanti šilumos gamyba iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir integravimas į gamybos procesus labai priklauso nuo vykdomų gamybos procesų technologinių ypatumų ir faktinio poreikio, pvz., aukštatemperatūrio proceso.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

i40)

Elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių (pasigamintos arba nusipirktos) dalis bendrai suvartojamos elektros energijos kiekyje (%)

i41)

Šilumos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalis bendrai suvartojamos šilumos kiekyje (%)

b14)

Visa suvartota elektros energija yra pasigaminta atsinaujinančioji elektros energija arba pagal ilgalaikę elektros energijos pirkimo sutartį perkama patikrinta atsinaujinančioji elektros energija.

b15)

Į tinkamus gamybos procesus integruojama vietoje iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminta šiluma.

3.2.6.   Lietaus vandens rinkimas

GAVP yra sumažinti gėlo vandens naudojimą gamybos vietose renkant ir naudojant lietaus vandenį įvairiuose gamybos arba pagalbiniuose procesuose. Tokioje sistemoje lietaus vanduo surenkamas iš vandens baseino (dažnai gamybos įmonės stogo arba automobilių stovėjimo vietos), joje taip pat įrengta konvejerių sistema, kurioje jis surenkamas į laikymo talpyklą, ir paskirstymo sistema (vamzdynai ir siurblys), kad būtų galima jį pristatyti į galutinio naudojimo taškus.

Taikymo galimybės

GAVP gali būti plačiai taikoma visų rūšių įmonėse, veikiančiose šiame sektoriuje, įskaitant MVĮ. Ji tinkamesnė naujai pastatytoms arba modifikuotoms gamybos įmonėms, ypač įmonėms, kuriose surinktas lietaus vanduo gali būti naudojamas kaip technologinis vanduo. Modifikavimo atveju pastato charakteristikos gali trukdyti įgyvendinti GAVP.

Šios GAVP svarbai didelę įtaką turi geografinė padėtis (pvz., kritulių kiekis, vietinis vandens trūkumas). Tam tikruose regionuose GAVP yra privaloma pagal teisės aktus, siekiant užkirsti kelią potvyniams ir mažinti požeminio vandens naudojimą.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

i42)

Sunaudojamo lietaus vandens dalis bendrai suvartojamo vandens kiekyje (%)

b16)

Lietaus vanduo surenkamas ir naudojamas kaip technologinis vanduo gamybos ir pagalbiniuose procesuose

3.3.   Gamybos proceso GAVP

Šiame skirsnyje aptariama pagrindinių gamybos procesų praktika ir jis skirtas metalo gaminių gamintojams.

3.3.1.   Efektyviai išteklius naudojančių metalo apdirbimo skysčių parinkimas

GAVP yra pasirinkti efektyviai išteklius naudojančius metalo apdirbimo skysčius:

 

atliekant sisteminius moksliniais tyrimais pagrįstus išsamius turimų metalo apdirbimo skysčių vertinimus pagal įvairius kriterijus, įskaitant ir aplinkos, ir ekonominius aspektus, atsižvelgiant į visą skysčių ir pagamintų gaminių gyvavimo ciklą;

 

ieškant prieinamų metalo apdirbimo skysčių, kurie vienu metu gali atlikti skirtingas funkcijas (pvz., tepimą, drožlių šalinimą, valymą) arba juos galima naudoti daugiau kaip vieną kartą po atitinkamo regeneravimo ir (arba) sudėties pakeitimo.

GAVP taip pat yra įvertinti ir kontroliuoti pasirinktų metalo apdirbimo skysčių veiksmingumą jų naudojimo metu arba po jo, taikant stebėsenos sistemą.

Taikymo galimybės

Ši GAVP gali būti taikoma visų rūšių įmonėms, veikiančioms šiame sektoriuje, įskaitant MVĮ. Tačiau vidaus techninių žinių trūkumas gali tapti kliūtimi, ypač MVĮ.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

i43)

Bendras per metus nupirktų metalo apdirbimo skysčių kiekis (kg (arba l) per metus)

i44)

Bendras per metus regeneruotų metalo apdirbimo skysčių kiekis (kg (arba l) per metus)

i45)

Įmonėje naudotų skirtingų metalo apdirbimo skysčių skaičius (bendras metalo apdirbimo skysčių skaičius)

i46)

Metalo apdirbimo skysčių suvartojimas vienam pagamintam gaminiui (kg (arba l)/kg galutinio gaminio ar pagamintos dalies)

b17)

Įmonė nuolat (t. y. kasmet) gerina aplinkosauginį veiksmingumą, kaip rodo bent šie pagerėję rodikliai:

energijos sąnaudos vienam pagamintam gaminiui;

efektyvus išteklių naudojimas;

metalo apdirbimo skysčių suvartojimas vienam pagamintam gaminiui.

3.3.2.   Metalo apdirbimo metu suvartojamo tepimo ir aušinimo skysčio kiekio sumažinimas

GAVP yra kuo labiau sumažinti tepimo ir aušinimo skysčių naudojimą metalų apdorojimo ir formavimo operacijose. Tai galima pasiekti taikant tokius metodus kaip kriogeninis šaldymas arba didelio slėgio tepimo ir aušinimo skysčio tiekimas. Šie metodai lemia mažesnį atliekų susidarymą, didesnį bendrą proceso efektyvumą ir atitinkamai mažesnį energijos suvartojimą, taip pat ilgesnę priemonių naudojimo trukmę.

Taikymo galimybės

Ši GAVP gali būti plačiai taikoma visų rūšių įmonėse, veikiančiose šiame sektoriuje, įskaitant MVĮ. Dėl energijos suvartojimo intensyvumo ji tinkamesnė mažoms serijoms ar prototipams ir naujiems ar atnaujintiems įrenginiams, o ne vykstančio proceso modernizavimui.

Tačiau energijos suvartojimo intensyvumas yra parametras, kurį reikia atidžiai išnagrinėti kiekvienu konkrečiu atveju. Tai, kartu su vidaus techninių žinių ir praktinės patirties trūkumu, gali būti didelė kliūtis taikant šią GAVP.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

i47)

Tepimo ir aušinimo skysčių suvartojimas vienai perdirbtai daliai (l vienai daliai)

b17)

Įmonė nuolat (t. y. kasmet) gerina aplinkosauginį veiksmingumą, kaip rodo bent šie pagerėję rodikliai:

energijos sąnaudos vienam pagamintam gaminiui;

efektyvus išteklių naudojimas;

metalo apdirbimo skysčių suvartojimas vienam pagamintam gaminiui.

3.3.3.   Laipsninis lakštinio metalo formavimas kaip alternatyva liejimo formų gamybai

Mažų serijų gamybos atveju GAVP yra taikyti laipsniško lakštinio metalo formavimo metodą kaip alternatyvą liejimo formų gamybai. Tokiu būdu galima gaminti sudėtingus gaminius, kurių medžiagų naudojimo efektyvumas yra didesnis.

Taikymo galimybės

Ši GAVP gali būti plačiai taikoma visų rūšių įmonėse, veikiančiose šiame sektoriuje, įskaitant MVĮ. Laipsniško lakštinio metalo formavimo metodas gali būti taikomas įvairioms medžiagoms ir yra tinkamesnis sudėtingoms gaminių geometrijoms, mažoms serijoms ir prototipams. Tačiau įmonės, prieš pereidamos prie laipsniško lakštinio metalo formavimo metodo, gali atlikti gyvavimo ciklo vertinimą, kad suprastų teikiamą naudą aplinkai.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

i11)

Energijos sąnaudos vienam pagamintam gaminiui (kWh/kg galutinio gaminio arba pagamintos dalies)

i1)

Efektyvus išteklių naudojimas (kg galutinio gaminio/kg žaliavų sąnaudų)

i48)

Perėjimo prie laipsniško lakštinio metalo formavimo nauda aplinkai, įrodyta atlikus išsamią gyvavimo ciklo analizę arba supaprastintą gyvavimo ciklo analizę, grindžiamą pusiau kiekybine analize (taip/ne).

b17)

Įmonė nuolat (t. y. kasmet) gerina aplinkosauginį veiksmingumą, kaip rodo bent šie pagerėję rodikliai:

energijos sąnaudos vienam pagamintam gaminiui;

efektyvus išteklių naudojimas;

metalo apdirbimo skysčių suvartojimas vienam pagamintam gaminiui.

3.3.4.   Budėjimo režimu veikiančių metalo apdirbimo mašinų energijos sąnaudų mažinimas

GAVP yra sumažinti budėjimo režimu veikiančių metalo apdirbimo mašinų energijos suvartojimą efektyviausiu būdu išjungiant (ir vėl įjungiant) mašinas rankiniu arba automatiniu (perprogramuojant valdymo sistemą) būdu arba perkant efektyviau energiją vartojančias mašinas, kuriose integruotas „žaliasis“ budėjimo režimas (kuris suvartoja labai mažai energijos). Šis veikimo būdas dažnai grindžiamas keliais bloko elementais, kuriuos galima išjungti atskirai, užuot tiesiog leidus visai mašinai veikti budėjimo režimu. Be to, optimizuojant gamybos planavimą, galima sutrumpinti budėjimo etapų trukmę, ypač tų mašinų, kurių energijos suvartojimas prastovos metu yra didelis.

Taikymo galimybės

GAVP gali būti plačiai taikoma visų rūšių įmonėse, veikiančiose šiame sektoriuje, įskaitant MVĮ.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

i11)

Energijos sąnaudos vienam pagamintam gaminiui (kWh/kg galutinio gaminio arba pagamintos dalies)

i49)

Atskiroms atitinkamoms mašinoms: bendras vienos mašinos per metus suvartojamos energijos kiekis (kWh per metus)

i50)

Atskiroms atitinkamoms mašinoms: bendras vienos mašinos prastovos metu suvartojamos energijos kiekis (kWh/val.)

i51)

Mašinų, pažymėtų „išjungti“ arba „neperjungti“ procentinė dalis (%)

b18)

Visose metalo apdirbimo mašinose yra žaliasis budėjimo režimas arba jos yra pažymėtos ženklu, nurodančiu, kada jos turėtų būti išjungiamos rankiniu būdu

3.3.5.   Metalo liekanų medžiagos vertės išlaikymas

GAVP yra išlaikyti medžiagos vertę atliekant baigiamąjį metalo laužo (skiedrų ir drožlių) apdorojimą, visų pirma dviem metalo liekanų apdorojimo aspektais:

atskiriant metalo liekanų srautus, siekiant užtikrinti aukštą grynumo lygį, kad būtų galima toliau naudoti ir perdirbti aukštesnės kokybės gaminius;

atgaunant ir atskiriant pjovimo alyvą ir metalą, pvz., supresuojant skiedras ir drožles į briketus.

Taikymo galimybės

Ši GAVP gali būti taikoma visų rūšių įmonėse, veikiančiose šiame sektoriuje, įskaitant MVĮ, ir yra labiau skirta gamybai didelėmis serijomis.

Medžiagų apdirbimo likučių kiekis turi būti didelis, kad būtų užtikrintas ekonominis pagrįstumas.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

i52)

Surinkta alyva (l alyvos per metus)

i53)

Alyvos išteklių naudojimo efektyvumas (procentinė naftos dalis briketuose arba skirtuvo išeigoje)

b19)

Tekinimo skiedrų ir malimo dumblo alyvos ir drėgmės kiekis yra atitinkamai mažesnis nei 2 % ir 8 %

3.3.6.   Daugiakryptis kalimas

Kalant sudėtingus gaminius, kurių skerspjūvis labai įvairus, GAVP yra taikyti daugiakryptį kalimą. Šia praktika labai sumažinamas išlajos susidarymas, nes gaminys spaudžiamas įvairiomis kryptimis, todėl vėliau mechaniniu būdu reikia pašalinti mažiau medžiagų.

Taikymo galimybės

Ši GAVP gali būti plačiai taikoma visų rūšių įmonėse, veikiančiose šiame sektoriuje, įskaitant MVĮ. Ji ypač tinka sudėtingos formos komponentų ir nišinių gaminių atveju, taip pat įmonėms, kurių gamybos apimtys yra didelės. Daugiakryptis kalimas gali būti naudojamas įvairioms medžiagoms (aliuminiui, variui, magniui, titanui).

Tačiau šios GAVP taikymas gali būti ribotas, atsižvelgiant į tai, kad būtina įsigyti specialius kalimo įrankius ir turėti techninių žinių, o dėl to patiriama didelių investicinių sąnaudų.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

i54)

Susidariusios išlajos procentinė dalis vienai pagamintai daliai (%)

i55)

Bendra kalimo procesui reikalinga energija (kalimo energijos sąnaudos kWh/kg galutinio gaminio arba pagamintos dalies)

i1)

Efektyvus išteklių naudojimas (kg galutinio gaminio arba pagamintos dalies/kg žaliavų)

b17)

Įmonė nuolat (t. y. kasmet) gerina aplinkosauginį veiksmingumą, kaip rodo bent šie pagerėję rodikliai:

energijos sąnaudos vienam pagamintam gaminiui;

efektyvus išteklių naudojimas;

metalo apdirbimo skysčių suvartojimas vienam pagamintam gaminiui.

3.3.7.   Hibridinis apdirbimas kaip energijos sąnaudų mažinimo metodas

GAVP metalo gaminių gamintojams yra taikyti hibridinį apdirbimą, jei tokiu būdu galima gerokai sumažinti bendrą vienos dalies/gaminio/komponento apdirbimui reikalingos energijos kiekį, du ar daugiau skirtingų gamybos procesų sujungiant į naują sąranką ir tokiu būdu sinergiškai išnaudojant kiekvieno atskiro proceso privalumus.

Įvairių gamybos procesų, pvz., malimo, gręžimo, derinimas gali suteikti daugiau laisvės projektuojant ir gaminant dalis, gaminius ir komponentus, palyginti su įprastinių mechaninio apdirbimo technologijų naudojimu.

Taikymo galimybės

Hibridinis apdirbimas gali būti plačiai taikomas visų rūšių įmonėse, veikiančiose šiame sektoriuje, įskaitant MVĮ. Jis ypač tinka gamybos vietoms, kuriose yra naujų mašinų. Hibridinis apdirbimas yra labai svarbus gaminant sudėtingos geometrijos dalis/gaminius/komponentus.

Dėl palyginti didelių investicinių sąnaudų ir specifinių vidaus techninių žinių ir (arba) pajėgumų, reikalingų šiai GAVP įgyvendinti, trūkumo jos taikymas gali būti apribotas, ypač MVĮ.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

i1)

Efektyvus išteklių naudojimas (kg galutinio gaminio arba pagamintos dalies/kg žaliavų)

i11)

Energijos sąnaudos (kWh/kg galutinio gaminio arba gamybos dalies)

b17)

Įmonė nuolat (t. y. kasmet) gerina aplinkosauginį veiksmingumą, kaip rodo bent šie pagerėję rodikliai:

energijos sąnaudos vienam pagamintam gaminiui;

efektyvus išteklių naudojimas;

metalo apdirbimo skysčių suvartojimas vienam pagamintam gaminiui.

3.3.8.   Prognozinės kontrolės naudojimas dažų kabinos šildymui, vėdinimui ir oro kondicionavimui valdyti

GAVP yra kuo labiau sumažinti dažų kabinų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo energijos sąnaudas, įdiegiant prognozinės kontrolės sistemą, pagrįstą grįžtamojo ryšio ir tiesioginio ryšio valdymu, veikiančią verčių intervale. Tokia sistema leidžia išlaikyti pastovų dažų džiovinimo greitį, nebūtinai išlaikant pastovią temperatūrą ir drėgmę dažų kabinoje, kaip yra įprastų kontrolės sistemų atveju. Veikimo principas yra pastovų išlaikyti tik skirtumą tarp ribos, kokį kiekį garų gali sugerti oras (tai priklauso nuo temperatūros), ir jau esančio vandens garų kiekio ore.

Taikymo galimybės

Ši GAVP tinka įmonėms, kurių gamybos apimtys yra didelės, kuriose dažų kabinos yra didelės ir kurios turi keletą dažų kabinų.

Norint visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti GAVP, reikia:

kvalifikuotų darbuotojų, gerai išmanančių dažų džiovinimo procesą ir dažų kokybės kontrolę;

išlaikyti įrenginio veiksmingumą;

patikimos ir nuolatinės duomenų stebėsenos (jutiklių, matavimo ir kt.) ir įrengtų automatizavimo sistemų (vietoje).

Padidintų pirmiau minėtų reikalavimų įvykdymas kartu su vidaus techninių žinių trūkumu ir didelėmis investicinėmis sąnaudomis yra kliūtis šiai GAVP įgyvendinti, ypač MVĮ.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

i56)

Dažymo energijos sąnaudos (kWh/m2 padengto/dažyto paviršiaus)

b17)

Įmonė nuolat (t. y. kasmet) gerina aplinkosauginį veiksmingumą, kaip rodo bent šie pagerėję rodikliai:

energijos sąnaudos vienam pagamintam gaminiui;

efektyvus išteklių naudojimas;

metalo apdirbimo skysčių suvartojimas vienam pagamintam gaminiui.

4.   REKOMENDUOJAMI SEKTORIUI SKIRTI PAGRINDINIAI APLINKOSAUGINIO VEIKSMINGUMO RODIKLIAI

4.1 lentelėje pateikiami atrinkti metalo gaminių gamybos sektoriui skirti pagrindiniai aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai, susiję pažangos kriterijai ir nuorodos į atitinkamus GAVP pavyzdžius. Tie rodikliai sudaro visų 3 skirsnyje nurodytų rodiklių pogrupį.

4.1 lentelė

Metalo gaminių gamybos sektoriaus pagrindiniai aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Rodiklis

Bendri vienetai

Pagrindinė tikslinė grupė

Trumpas aprašas

Rekomenduojamas žemiausias stebėsenos lygmuo

Susijęs pagrindinis EMAS rodiklis  (14)

Pažangos kriterijus

Susijusi GAVP  (15)

Su kompleksiniais klausimais susijusi GAVP

Efektyvus išteklių naudojimas

kg galutinių gaminių/kg žaliavų

Metalo gaminių gamintojai

Galutinių gaminių kiekis, padalintas iš žaliavų, reikalingų gataviems produktams gaminti, kiekio.

Šio rodiklio rezultatai gali padėti taikyti tokius metodus kaip gyvavimo ciklo principas, taupus valdymas ir žiedinė ekonomika, kad būtų galima įvertinti aplinkosaugos gerinimo galimybes gaminant esamus arba naujus metalo gaminius.

Teritorija

Medžiagų naudojimo efektyvumas

Sistemingai atsižvelgiama į gyvavimo ciklo principą, taupų valdymą ir žiedinę ekonomiką priimant visus strateginius sprendimus

3.1.1,

3.3.3,

3.3.6,

3.3.7

Medžiagų srautų nustatymas ir jų svarba aplinkai

Taip/ne

Metalo gaminių gamintojai

Šis rodiklis susijęs su visų medžiagų, naudojamų metalo gaminiams gaminti, srautų nustatymu, siekiant įvertinti jų svarbą aplinkai.

Objektas

Medžiagų naudojimo efektyvumas

Vertinama, ar nauji gaminiai bus kuriami siekiant pagerinti aplinką.

3.1.1

Procentinė prekių ir paslaugų, kurios yra patvirtintos aplinkosaugos požiūriu arba turi patikrintą mažesnį poveikį aplinkai, dalis.

%

Metalo gaminių gamintojai

Pagamintų gaminių arba suteiktų paslaugų, turinčių patikrintą mažesnį poveikį aplinkai, skaičius, padalintas iš bendro pagamintų gaminių ar suteiktų paslaugų skaičiaus.

Objektas

Medžiagų naudojimo efektyvumas

Visos įsigytos prekės ir paslaugos atitinka bendrovės nustatytus aplinkosauginius kriterijus.

3.1.2

Kitų įmonių šalutinių produktų, energijos likučių ar kitų išteklių naudojimas.

kg medžiagų iš kitų įmonių/kg visų sąnaudų;

MJ energijos iš kitų įmonių/MJ visos suvartotos energijos

Metalo gaminių gamintojai

Šis rodiklis susijęs su kitų įmonių šalutinių produktų arba energijos likučių, naudotų gaminiams ar dalims gaminti, kiekiu, padalintu iš bendro kiekio arba energijos sąnaudų.

Įmonė

Medžiagų naudojimo efektyvumas

Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis siekiant efektyviau naudoti energiją ir išteklius sisteminiu lygmeniu.

3.1.2

Sistemingas suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas, daugiausia dėmesio skiriant geresniam aplinkosauginiam veiksmingumui

Taip/ne

Metalo gaminių gamintojai

Šis rodiklis rodo, ar visos vertės grandinės suinteresuotieji subjektai sistemingai įtraukiami į naujų gaminių ar dalių, kurių aplinkosauginis veiksmingumas yra didesnis, kūrimo procesą.

Įmonė

Medžiagų naudojimo efektyvumas

Struktūrinis suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas kuriant labiau aplinką tausojančius gaminius.

3.1.2

Energijos stebėsenos sistema proceso lygmeniu

Taip/ne

Metalo gaminių gamintojai

Šis rodiklis susijęs su sistemingos ir išsamios energijos stebėsenos įgyvendinimu visose gamybos vietose proceso lygmeniu.

Teritorija

Energijos vartojimo efektyvumas

Įgyvendinama nuolatinė energijos stebėsena proceso lygmeniu ir skatinama didinti energijos vartojimo efektyvumą

3.1.3

Naudojamų atskirų cheminių medžiagų atveju – naudojamos cheminės medžiagos kiekis ir jos klasifikacija pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 (KŽP reglamentą)

kg/kg galutinio gaminio arba pagamintos dalies

Metalo gaminių gamintojai

Bendras gamybos procese naudotų atskirų cheminių medžiagų kiekis, padalintas iš galutinio gaminio arba pagamintos dalies kiekio.

Cheminių medžiagų naudojimas periodiškai persvarstomas, siekiant išnagrinėti pakeitimo galimybes, ir jos klasifikuojamos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 (KŽP reglamentą).

Teritorija

Medžiagų naudojimo efektyvumas

Reguliarus (bent kartą per metus atliekamas) cheminių medžiagų naudojimo persvarstymas, siekiant kuo labiau sumažinti jų naudojimą ir išnagrinėti jų pakeitimo galimybes

3.1.4

Teritorijos biologinės įvairovės veiksmų plano įgyvendinimas visuose gamybos įrenginiuose

Taip/ne

Metalo gaminių gamintojai

Šis rodiklis susijęs su tuo, ar visuose gamybos objektuose yra parengtas tai teritorijai skirtas biologinės įvairovės veiksmų planas.

Teritorija

Biologinė įvairovė

Visose atitinkamose teritorijose (įskaitant gamybos vietas) rengiamas ir įgyvendinamas biologinės įvairovės veiksmų planas siekiant apsaugoti ir didinti vietos biologinę įvairovę

3.1.5

Išvengtas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, susijęs su gaminio restauravimu ir (arba) atnaujinimu, palyginti su naujo gaminio gamyba, nurodant, ar įtrauktos 1, 2 ir (arba) 3 pakopos

Išmetamas ŠESD kiekis restauruojant ir (arba) atnaujinant/išmetamas CO2 ekvivalento kiekis gaminant naują gaminį

Metalo gaminių gamintojai

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, susijęs su gaminio restauravimu arba atnaujinimu, padalintas iš anglies dioksido ekvivalento, išmetamo kuriant naują gaminį, kiekio.

Šis rodiklis apima 1, 2 ir 3 pakopų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Teritorija

Išmestas kiekis

Įmonė siūlo restauruotus/atnaujintus gaminius, kurių nauda aplinkai yra įrodyta ir patvirtinta gyvavimo ciklo analize

3.1.6

Komunalinių paslaugų optimizavimo GAVP

Paklausa grindžiama vėdinimo sistema

Taip/ne

Metalo gaminių gamintojai

Šis rodiklis susijęs su paklausa grindžiamų vėdinimo sistemų įrengimu ir veikimu gamybos objektuose.

Objektas

Energijos vartojimo efektyvumas

Įdiegtas paklausa grindžiamas vėdinimas siekiant sumažinti šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo energijos suvartojimą

3.2.1

Naudingasis iš pastato išgautas oro tūris

m3 per valandą

m3 per pamainą

m3 vienai produkcijos partijai

Metalo gaminių gamintojai

Oro kiekis, išgautas iš pastato per valandą ARBA

per pamainą ARBA

vienai produkcijos partijai

Teritorija

Energijos vartojimo efektyvumas

Netaikoma

3.2.1

Apšvietimo įrangos suvartojamos energijos kiekis

kWh per metus/m2 apšviestų grindų

Metalo gaminių gamintojai

Gamybos objekte įrengtos apšvietimo įrangos suvartojamos energijos kiekis, padalintas iš gamybos objekto apšviestų grindų ploto per metus.

Objektas

Energijos vartojimo efektyvumas

Netaikoma

3.2.2

Energijos sąnaudos aušinimui

kWh per metus

kWh/kg galutinio gaminio arba pagamintos dalies

Metalo gaminių gamintojai

Aušinimo sistemos energijos sąnaudos gamybos objekte per metus ARBA

padalintos iš galutinio gaminio arba pagamintos dalies kiekio

Objektas

Energijos vartojimo efektyvumas

Netaikoma

3.2.3

Vandens naudojimas aušinimui (vandentiekio vanduo/lietaus vanduo/paviršinis vanduo)

m3 per metus

Metalo gaminių gamintojai

Aušinimo sistemai sunaudoto vandens tūris gamybos objekte per metus.

Taip pat turėtų būti nurodoma vandens rūšis, pvz., vandentiekio arba lietaus vanduo.

Objektas

Vanduo

Netaikoma

3.2.3

Elektros energijos sąnaudos vienam standartiniam kubiniam metrui suspausto oro, tiekiamo galutinio naudojimo taške esant nurodytam slėgiui

kWh/m3

Metalo gaminių gamintojai

Suspausto oro sistemos elektros energijos sąnaudos (įskaitant kompresorių, džiovintuvų ir antrinių pavarų energijos sąnaudas) vienam standartiniam kubiniam metrui suspausto oro, tiekiamo esant nurodytam slėgiui

Objektas

Energijos vartojimo efektyvumas

Suspausto oro sistemos elektros energijos sąnaudos mažesnės nei 0,11 kWh/patiekto suspausto oro m3, kai dideli įrenginiai veikia esant 6,5 baro manometriniam slėgiui, pratekantis tūris normalizuotas esant 1013 milibarų slėgiui ir 20 °C temperatūrai, o slėgio nuokrypiai neviršija 0,2 baro.

3.2.4

Oro nuotėkio rodiklis

Skaičius

Metalo gaminių gamintojai

Oro nuotėkio rodiklis apskaičiuojamas kaip kiekvieno kompresoriaus veikimo trukmės, padaugintos iš to kompresoriaus našumo sumos, padalintos iš bendros budėjimo režimo trukmės ir bendro vardinio sistemos kompresorių našumo, kai visi oro vartotojai yra išjungti, ir išreiškiamas taip:

Image 1

čia: ti(cr) – kompresorius veikimo, kai visi orą vartojantys įrenginiai yra išjungti (suspausto oro sistema veikia budėjimo režimu), trukmė (min); Ci(cr) – kompresoriaus, kuris įsijungia laikui ti(cr), kai visi orą vartojantys įrenginiai yra išjungti, našumas (Nl/min); t(sb) – bendra įrengtos suspausto oro įrangos veikimo budėjimo režimu trukmė (min); C(tot) – visų suspausto oro sistemos kompresorių vardinių našumų suma (Nl/min).

Objektas

Energijos vartojimo efektyvumas

Išjungus visus suspaustą orą naudojančius įrenginius slėgis tinkle išlieka stabilus ir kompresoriai (budėjimo režimu) nepersijungia į apkrovos būseną.

3.2.4

Elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių (pasigamintos arba nusipirktos) dalis bendrai suvartojamos elektros energijos kiekyje

%

Metalo gaminių gamintojai

Pasigamintos arba nusipirktos elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių kiekis, padalintas iš bendro teritorijoje suvartojamos elektros energijos kiekio.

Nusipirkta elektros energija iš atsinaujinančiųjų išteklių įskaičiuojama tik jei yra patvirtinta, kad šis rodiklis yra papildomas (t. y. jis dar nebuvo apskaitytas kitoje organizacijoje arba įtrauktas į tinklo energijos rūšių derinį).

Teritorija

Energijos vartojimo efektyvumas

Visa suvartota elektros energija yra pasigaminta atsinaujinančioji elektros energija arba pagal ilgalaikę elektros energijos pirkimo sutartį perkama patikrinta atsinaujinančioji elektros energija.

3.2.5

Šilumos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalis bendrai suvartojamos šilumos kiekyje

%

Metalo gaminių gamintojai

Šiluma iš atsinaujinančiųjų išteklių (pvz., saulės šiluminė energija, geoterminė energija, šilumos siurbliai, atliekų biomasė ir biodujos, atsinaujinančioji elektros energija, pageidautina pasigaminta vietoje arba gaunama iš atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendruomenės), padalinta iš bendro teritorijoje suvartotos šilumos kiekio

Teritorija

Energijos vartojimo efektyvumas

Į tinkamus gamybos procesus integruojama vietoje iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminta šiluma.

3.2.5

Sunaudojamo lietaus vandens dalis bendrai suvartojamo vandens kiekyje

%

Metalo gaminių gamintojai

Bendras lietaus vandens, sunaudoto vietoje arba pagalbiniams procesams, kiekis, padalintas iš viso vietoje arba pagalbiniams procesams gamybos vietose sunaudoto vandens kiekio.

Teritorija

Vanduo

Lietaus vanduo surenkamas ir naudojamas kaip technologinis vanduo gamybos ir pagalbiniuose procesuose

3.2.6

Gamybos proceso GAVP

Bendras per metus nupirktų metalo apdirbimo skysčių kiekis

kg per metus

l per metus

Metalo gaminių gamintojai

Metalo apdirbimo skysčių, sunaudotų gamybos vietos gamybos procesuose, kiekis per metus.

Teritorija

Medžiagų naudojimo efektyvumas

Įmonė nuolat (t. y. kasmet) gerina aplinkosauginį veiksmingumą, kaip rodo bent šie pagerėję rodikliai:

– energijos sąnaudos vienam pagamintam gaminiui;

– efektyvus išteklių naudojimas;

– metalo apdirbimo skysčių suvartojimas vienam pagamintam gaminiui.

3.3.1

Metalo apdirbimo skysčių suvartojimas vienam pagamintam gaminiui

kg (arba l)/kg galutinio gaminio arba pagamintos dalies

Metalo gaminių gamintojai

Metalo apdirbimo skysčių, sunaudotų gamybos procese, kiekis, padalintas iš galutinių gaminių arba pagamintų dalių kiekio

Teritorija

Medžiagų naudojimo efektyvumas

Įmonė nuolat (t. y. kasmet) gerina aplinkosauginį veiksmingumą, kaip rodo bent šie pagerėję rodikliai:

energijos sąnaudos vienam pagamintam gaminiui;

efektyvus išteklių naudojimas;

metalo apdirbimo skysčių suvartojimas vienam pagamintam gaminiui.

3.3.1

Tepimo ir aušinimo skysčių suvartojimas vienai perdirbtai daliai

l/pagaminta dalis

Metalo gaminių gamintojai

Gamybos procesuose ir (arba) operacijose sunaudotų tepimo ir aušinimo skysčių kiekis vienai pagamintai daliai.

Teritorija

Medžiagų naudojimo efektyvumas

Įmonė nuolat (t. y. kasmet) gerina aplinkosauginį veiksmingumą, kaip rodo bent šie pagerėję rodikliai:

energijos sąnaudos vienam pagamintam gaminiui;

efektyvus išteklių naudojimas;

metalo apdirbimo skysčių suvartojimas vienam pagamintam gaminiui.

3.3.2

Energijos sąnaudos

kWh/kg galutinio gaminio arba pagamintos dalies

Metalo gaminių gamintojai

Energijos sąnaudos gaminiams ar dalims gamybos objekte gaminti, padalintos iš galutinio gaminio ar pagamintos dalies kiekio.

Objektas

Energijos vartojimo efektyvumas

Įmonė nuolat (t. y. kasmet) gerina aplinkosauginį veiksmingumą, kaip rodo bent šie pagerėję rodikliai:

energijos sąnaudos vienam pagamintam gaminiui;

efektyvus išteklių naudojimas;

metalo apdirbimo skysčių suvartojimas vienam pagamintam gaminiui.

3.1.3,

3.3.3,

3.3.4,

3.3.7.

Atskiroms atitinkamoms mašinoms: bendras vienos mašinos prastovos metu suvartojamos energijos kiekis

kWh/val.

Metalo gaminių gamintojai

Energijos kiekis, kurį mašinos sunaudoja prastovos metu per valandą

Objektas

Energijos vartojimo efektyvumas

Visose metalo apdirbimo mašinose yra žaliasis budėjimo režimas arba jos yra pažymėtos ženklu, nurodančiu, kada jos turėtų būti išjungiamos rankiniu būdu

3.3.4

Surinkta alyva

l alyvos per metus

Metalo gaminių gamintojai

Iš gamybos procesų surinktos pjovimo alyvos kiekis per metus

Objektas

Medžiagų naudojimo efektyvumas

Tekinimo skiedrų ir malimo dumblo alyvos ir drėgmės kiekis yra atitinkamai mažesnis nei 2 % ir 8 %

3.3.5

Bendra kalimo procesui reikalinga energija

kWh/kg galutinio gaminio arba pagamintos dalies

Metalo gaminių gamintojai

Bendras kalimo procesui reikalingos energijos kiekis, padalintas iš galutinio gaminio arba pagamintos dalies kiekio

Objektas

Medžiagų naudojimo efektyvumas

Įmonė nuolat (t. y. kasmet) gerina aplinkosauginį veiksmingumą, kaip rodo bent šie pagerėję rodikliai:

energijos sąnaudos vienam pagamintam gaminiui;

efektyvus išteklių naudojimas;

metalo apdirbimo skysčių suvartojimas vienam pagamintam gaminiui.

3.3.6

Energijos sąnaudos dažymui

kWh/m2 padengto/dažyto paviršiaus

Metalo gaminių gamintojai

Energijos sąnaudos gaminiams ir (arba) dalims dažyti, padalintos iš padengtų arba dažytų pagamintų gaminių ar dalių paviršiaus.

Teritorija

Energijos vartojimo efektyvumas

Įmonė nuolat (t. y. kasmet) gerina aplinkosauginį veiksmingumą, kaip rodo bent šie pagerėję rodikliai:

energijos sąnaudos vienam pagamintam gaminiui;

efektyvus išteklių naudojimas;

metalo apdirbimo skysčių suvartojimas vienam pagamintam gaminiui.

3.3.8


(1)  Mokslo ir politikos ataskaita viešai skelbiama JRC svetainėje adresu https://susproc.jrc.ec.europa.eu/activities/emas/fab_metal_prod.html. Šiame KSID pateikiamos išvados dėl geriausios aplinkosaugos vadybos praktikos ir jos taikymo galimybių, taip pat nustatyti konkretūs aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai yra grindžiami mokslo ir politikos ataskaitoje pateiktomis išvadomis. Ataskaitoje pateikta visa susijusi informacija ir techniniai duomenys.

(2)  1993 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1836/93 dėl pramonės įmonių savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (OL L 168, 1993 7 10, p. 1).

(3)  2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) (OL L 114, 2001 4 24, p. 1).

(4)  Pagal EMAS reglamento IV priedo B punkto e papunktį aplinkosaugos ataskaitoje pateikiama „duomenų apie organizacijos aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius, susijusius su jos reikšmingu poveikiu aplinkai, santrauka. Ataskaitoje turi būti pranešama ir apie pagrindinius aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius, ir apie C skirsnyje nustatytus konkrečiam sektoriui skirtus aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius. Jei yra nustatyti aplinkosaugos tikslai ir uždaviniai, reikia pateikti atitinkamus duomenis“. IV priedo C.3. skirsnyje teigiama, kad „Kiekviena organizacija kasmet teikia ir duomenis apie savo veiksmingumą, susijusį su reikšmingais išmatuojamais ir patikrinamais tiesioginiais ir netiesioginiais aplinkosaugos aspektais ir poveikiais, kurie susiję su jos pagrindine verslo veikla ir kurie dar neįtraukti nurodant pagrindinius rodiklius. Jei yra parengti, organizacija turi atsižvelgti į 46 straipsnyje nurodytus sektoriams skirtus informacinius dokumentus, kad būtų lengviau nustatyti, kokie rodikliai svarbūs šiame konkrečiame sektoriuje.“

(5)  Išsamus kiekvienos geriausios praktikos apibūdinimas ir praktinės gairės, kaip ją taikyti, pateikiamos geriausios praktikos ataskaitoje, kurią JRC skelbia internete: http://susproc.jrc.ec.europa.eu/activities/emas/documents/BEMP_FabMetProd_BackgroundReport.pdf. Daugiau apie tam tikrą šiame KSID aprašytą geriausią praktiką sužinoti norinčios organizacijos raginamos su ja susipažinti.

(6)  2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1). PASTABA: NACE reiškia Nomenclature statistique des Activités économiques dans la Communauté Européenne.

(*)  Tik mažos apimties operacijos (kurios yra gerokai mažesnės už PIT direktyvos ribas, kai gamybos procesai iš esmės skiriasi, pvz., daug daugiau procesų atliekama rankiniu būdu nei automatiniu).

(**)  Šios veiklos rūšys patenka į taikymo sritį, jei atitinkamus produktus daugiausia sudaro metalas.

(7)  Informaciją apie geriausių prieinamų gamybos būdų informacinius dokumentus galima rasti adresu https://eippcb.jrc.ec.europa.eu/index.html.

(8)  Produkciją (rodikliais išreikštą kaip kg galutinio gaminio arba pagamintos dalies) galima išreikšti įvairiai: dalių skaičiumi, kg gaminių ir kt., priklausomai nuo gaminių rūšies ir jų homogeniškumo ir (arba) heterogeniškumo. Įmonės gali pasirinkti tinkamus rodiklius produkcijai išreikšti.

(9)  Įmonėse, naudojančiose atliekas energijai gaminti, t. y. kitų įmonių vykdoma šilumos gamyba, privalo būti įdiegtos tinkamos ir veiksmingos išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos, kad būtų išvengta oro taršos.

(10)  Visą esamų parengtų GPGBID sąrašą galima rasti adresu http://eippcb.jrc.ec.europa.eu/reference/.

(11)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES, https://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2010:334:0017:0119:en:PDF.

(12)  Pvz., šiluminės energijos regeneravimas pastato šildymui naudojant šilumokaitį.

(13)  

Image 2
apskaičiuojamas kaip kiekvieno kompresoriaus veikimo trukmės, padaugintos iš to kompresoriaus našumo sumos, padalintos iš bendros budėjimo režimo trukmės ir bendro vardinio sistemos kompresorių našumo, kai visi oro vartotojai yra išjungti.

(14)  Pagrindiniai EMAS rodikliai išvardyti Reglamento (EB) Nr. 1221/2009 IV priede (C.2 skirsnis).

(15)  Skaičiai yra šio dokumento skirsnių numeriai.


2021 11 25   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 420/87


KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2021/2054

2021 m. lapkričio 8 d.

dėl telekomunikacijų ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) paslaugų sektoriui skirto geriausios aplinkosaugos vadybos praktikos, sektoriaus aplinkosauginio veiksmingumo rodiklių ir pažangos kriterijų informacinio dokumento, parengto pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (1), ypač į jo 46 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1221/2009 Komisija įpareigojama parengti konkretiems ekonomikos sektoriams skirtus informacinius dokumentus. Tuose dokumentuose turi būti nurodyta geriausia aplinkosaugos vadybos praktika, aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir atitinkamais atvejais pažangos kriterijai ir klasifikavimo sistemos, pagal kuriuos nustatomi aplinkosauginio veiksmingumo lygiai. Reglamentu (EB) Nr. 1221/2009 nustatytoje aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje registruotos arba registruotis toje sistemoje besirengiančios organizacijos į sektorinius informacinius dokumentus turi atsižvelgti rengdamos savo aplinkosaugos vadybos sistemą ir pagal to reglamento IV priedą rengiamoje arba atnaujinamoje savo aplinkosaugos ataskaitoje vertindamos savo aplinkosauginį veiksmingumą;

(2)

Reglamente (EB) Nr. 1221/2009 reikalaujama, kad Komisija parengtų darbo planą ir jame nurodytų orientacinį sąrašą sektorių, laikytinų prioritetiniais priimant konkretiems sektoriams ir daugeliui sektorių skirtus informacinius dokumentus. Tame Komisijos darbo plane (2) nustatyta, kad telekomunikacijų ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) paslaugų sektorius yra prioritetinis;

(3)

telekomunikacijų ir IRT paslaugų sektoriui skirtame informaciniame dokumente turėtų būti nustatyta geriausia aplinkosaugos vadybos praktika, taikoma visiems telekomunikacijų ir IRT paslaugų teikėjams, įskaitant telekomunikacijų operatorius, IRT konsultacines įmones, duomenų apdorojimo ir prieglobos paslaugų bendroves, programinės įrangos kūrėjus ir leidėjus, transliuotojus ir IRT įrangos ir objektų montuotojus. Be to, jei įmanoma ir prasminga, turėtų būti nurodomi tam tikros geriausios aplinkosaugos vadybos praktikos aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai;

(4)

sektoriniame informaciniame dokumente kaip geriausia to sektoriaus aplinkosaugos vadybos praktika (3) turėtų būti nurodyti konkretūs veiksmai, kaip pagerinti bendrą to sektoriaus įmonių aplinkosaugos vadybą keturiose pagrindinėse srityse. tos pagrindinės sritys, kaip manoma, geriausiai papildysiančios visų telekomunikacijų ir IRT paslaugų teikėjų pastangas, yra: horizontalieji klausimai, duomenų centrai, elektroninio ryšio tinklai ir energinio naudingumo bei aplinkosauginio veiksmingumo didinimas kituose sektoriuose;

(5)

siekiant telekomunikacijų ir IRT paslaugų sektoriaus organizacijoms, aplinkosaugos vertintojams, nacionalinėms institucijoms, akreditavimo ir licencijų išdavimo įstaigoms ir kitiems subjektams suteikti pakankamai laiko pasirengti taikyti telekomunikacijų ir IRT paslaugų sektoriui skirtą informacinį dokumentą, šio sprendimo taikymą reikėtų atidėti;

(6)

rengdama šį informacinį dokumentą Komisija konsultavosi su valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1221/2009;

(7)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1221/2009 49 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šio sprendimo priede pateikiamas telekomunikacijų ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) paslaugų sektoriui skirtas geriausios aplinkosaugos vadybos praktikos, sektoriaus aplinkosauginio veiksmingumo rodiklių ir pažangos kriterijų informacinis dokumentas.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2022 m. kovo 25 d.

Priimta Briuselyje 2021 m. lapkričio 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 342, 2009 12 22, p. 1.

(2)  Komisijos komunikatas – Darbo planas, kuriame nustatytas orientacinis sektorių, kuriems pagal Reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo parengtini konkretiems sektoriams ir daugeliui sektorių skirti informaciniai dokumentai, sąrašas (OL C 358, 2011 12 8, p. 2).

(3)  Canfora P., Gaudillat P., Antonopoulos I., Dri M., „Best Environmental Management Practice in the Telecommunications and ICT Services sector“, EUR 30365 EN, Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2020, ISBN 978-92-76-21574-5, doi:10.2760/354984, JRC121781; https://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/handle/JRC121781


PRIEDAS

Turinys

1.

ĮVADAS 90

2.

TAIKYMO SRITIS 92

3.

TELEKOMUNIKACIJŲ IR IRT PASLAUGŲ SEKTORIAUS GERIAUSIA APLINKOSAUGOS VADYBOS PRAKTIKA, SEKTORIAUS APLINKOSAUGINIO VEIKSMINGUMO RODIKLIAI IR PAŽANGOS KRITERIJAI 96

3.1.

Su kompleksiniais klausimais susijusi GAVP 96

3.1.1.

Geriausias aplinkosaugos vadybos sistemos išnaudojimas 96

3.1.2.

Tvarių IRT produktų ir paslaugų viešieji pirkimai 97

3.1.3.

Galutinių naudotojų prietaisų energijos suvartojimo optimizavimas 98

3.1.4.

Atsinaujinančiosios ir mažo CO2 kiekio energijos naudojimas 99

3.1.5.

Efektyvus IRT įrangos išteklių naudojimas taikant atliekų prevenciją, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą 99

3.1.6.

Duomenų srauto poreikio mažinimas naudojant žaliąją programinę įrangą 100

3.2.

Duomenų centrų GAVP 101

3.2.1.

Įdiegti duomenų centrų energijos valdymo sistemą (įskaitant IRT ir kitos įrangos matavimą, stebėseną ir valdymą) 101

3.2.2.

Apibrėžti ir įgyvendinti duomenų tvarkymo ir saugojimo politiką 102

3.2.3.

Oro srautų valdymo ir projektavimo gerinimas 103

3.2.4.

Gerinti aušinimo valdymą 103

3.2.5.

Persvarstyti ir koreguoti temperatūros ir drėgmės parametrus 104

3.2.6.

GAVP, susijusios su naujos įrangos duomenų centrams parinkimu ir diegimu 105

3.2.6.1.

Aplinką tausojančios duomenų centrų įrangos parinkimas ir diegimas 105

3.2.7.

GAVP, susijusi su nauja duomenų centrų statyba arba atnaujinimu 106

3.2.7.1.

Naujų duomenų centrų planavimas 106

3.2.7.2.

Duomenų centro atliekinės šilumos pakartotinis naudojimas 106

3.2.7.3.

Duomenų centro pastato projektavimas ir fizinis išdėstymas 107

3.2.7.4.

Naujo duomenų centro geografinės vietovės parinkimas 107

3.2.7.5.

Alternatyvių vandens šaltinių naudojimas 108

3.3.

Su elektroninių ryšių tinklais susijusi GAVP 109

3.3.1.

Esamų tinklų energijos valdymo gerinimas 109

3.3.2.

Elektromagnetinių laukų rizikos valdymo gerinimas vertinant duomenis ir užtikrinant jų skaidrumą 110

3.3.3.

Efektyvesnio energijos vartojimo elektroninių ryšių tinklo įrangos parinkimas ir diegimas 111

3.3.4.

Telekomunikacijų tinklų įrengimas ir modernizavimas 112

3.3.5.

Poveikio aplinkai mažinimas tiesiant arba atnaujinant telekomunikacijų tinklus 113

3.4.

Energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkosauginio veiksmingumo didinimas kituose sektoriuose („žalinimas naudojant IRT“) 114

3.4.1.

Žalinimas naudojant IRT 114

4.

REKOMENDUOJAMI SEKTORIUI SKIRTI PAGRINDINIAI APLINKOSAUGINIO VEIKSMINGUMO RODIKLIAI 115

1.   ĮVADAS

Šis konkrečiam sektoriui skirtas informacinis dokumentas (KSID) grindžiamas išsamia mokslo ir politikos ataskaita (1) (toliau – geriausios praktikos ataskaita), kurią parengė Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC).

Susijęs teisinis pagrindas

Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS), kurią organizacijos gali taikyti savanoriškai, sukurta 1993 m. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1836/93 (2). Vėliau EMAS buvo du kartus iš esmės peržiūrėta:

 

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 761/2001 (3);

 

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1221/2009.

Svarbus naujas paskutinės redakcijos, įsigaliojusios 2010 m. sausio 11 d., elementas – 46 straipsnis dėl KSID rengimo. KSID turi būti nurodoma geriausia aplinkosaugos vadybos praktika (GAVP), konkrečių sektorių aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai, o tam tikrais atvejais – ir pažangos kriterijai bei klasifikavimo sistemos, pagal kuriuos nustatomi veiksmingumo lygiai.

Kaip suprasti šį dokumentą ir juo naudotis?

EMAS — tai sistema, kurią savanoriškai gali taikyti organizacijos, įsipareigojusios nuolat gerinti savo aplinkosauginį veiksmingumą. Atsižvelgiant į tai, šiame KSID pateikiamos konkrečiai telekomunikacijų ir IRT paslaugų sektoriui skirtos gairės ir nurodomos įvairios aplinkosauginio veiksmingumo gerinimo galimybės bei geriausia praktika.

Dokumentą, naudodamasi suinteresuotųjų subjektų pateikta informacija, parengė Europos Komisija. JRC vadovaujama techninė darbo grupė, sudaryta iš ekspertų ir sektoriaus suinteresuotųjų subjektų, diskutavo ir galutinai sutarė dėl šiame dokumente aprašomos geriausios aplinkosaugos vadybos praktikos ir šio konkretaus sektoriaus aplinkosauginio veiksmingumo rodiklių bei pažangos kriterijų. Ypač šie pažangos kriterijai siejami su tokiu aplinkosauginio veiksmingumo lygiu, kokį pasiekė veiksmingiausios sektoriaus organizacijos.

KSID tikslas – padėti visoms savo aplinkosauginį veiksmingumą ketinančioms gerinti organizacijoms ir jas paremti suteikiant idėjų ir įkvėpimo, taip pat pateikiant praktinių ir techninių gairių.

KSID pirmiausia skirtas organizacijoms, kurios jau yra įregistruotos EMAS; antra, organizacijoms, ketinančioms registruotis EMAS ateityje; trečia, visoms organizacijoms, kurios nori daugiau sužinoti apie geriausią aplinkosaugos vadybos praktiką, kad galėtų gerinti savo aplinkosauginį veiksmingumą. Todėl šio dokumento tikslas – padėti visoms telekomunikacijų ir IRT paslaugų sektoriaus organizacijoms sutelkti dėmesį į svarbius tiesioginius ir netiesioginius aplinkosaugos aspektus, rasti informacijos apie geriausią aplinkosaugos vadybos praktiką, taip pat atitinkamus konkrečiam sektoriui skirtus aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius, pagal kuriuos jos galėtų įvertinti savo aplinkosauginį veiksmingumą, ir apie pažangos kriterijus.

Kaip į KSID turėtų atsižvelgti EMAS įregistruotos organizacijos?

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 EMAS įregistruotos organizacijos turėtų atsižvelgti į KSID dviem lygmenimis:

1.

atsižvelgdamos į aplinkosaugos analizės rezultatus rengdamos ir įgyvendindamos savo aplinkosaugos vadybos sistemą (4 straipsnio 1 dalies b punktas):

organizacijos atitinkamus KSID elementus turėtų naudoti nustatydamos ir persvarstydamos savo aplinkosaugos tikslus ir uždavinius pagal atitinkamus aplinkosaugos analizėje nurodytus ir į aplinkosaugos politiką įtrauktus aplinkosaugos aspektus, taip pat priimdamos sprendimus dėl veiksmų, kurių turi imtis savo aplinkosauginiam veiksmingumui pagerinti;

2.

rengdamos aplinkosaugos ataskaitas (4 straipsnio 1 dalies d punktas ir 4 straipsnio 4 dalis):

a)

pasirinkdamos aplinkosauginio veiksmingumo ataskaitose naudotinus rodiklius (4), organizacijos turėtų atsižvelgti į KSID nurodytus susijusius konkrečiam sektoriui skirtus aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius.

Pasirinkdamos ataskaitose naudotinus rodiklius, organizacijos turėtų atsižvelgti į atitinkamame KSID siūlomus rodiklius ir jų svarbą organizacijos aplinkosaugos analizėje nustatytų reikšmingų aplinkosaugos aspektų atžvilgiu. Reikia atsižvelgti tik į tuos rodiklius, kurie yra susiję su aplinkosaugos analizėje svarbiausiais laikomais aplinkosaugos aspektais;

b)

teikdamos duomenis apie aplinkosauginį veiksmingumą ir kitus su juo susijusius veiksnius, organizacijos aplinkosaugos ataskaitoje turėtų nurodyti, kaip atsižvelgta į atitinkamą geriausią aplinkosaugos vadybos praktiką ir pažangos kriterijus, jei jie yra nustatyti.

Jos turėtų aprašyti, kaip naudojosi susijusia geriausia aplinkosaugos vadybos praktika ir pažangos kriterijais (kurie rodo veiksmingiausių organizacijų pasiektą aplinkosauginio veiksmingumo lygį), kad nustatytų savo aplinkosauginio veiksmingumo (tolesnio) gerinimo priemones, veiksmus ir galbūt prioritetus. Tačiau taikyti geriausią aplinkosaugos vadybos praktiką arba laikytis nustatytų pažangos kriterijų nėra privaloma, nes, atsižvelgiant į savanorišką EMAS pobūdį, kriterijų ir geriausios praktikos taikymo galimybes įvertinti sąnaudų ir naudos požiūriu paliekama pačioms organizacijoms.

Kaip ir aplinkosauginio veiksmingumo rodiklių atveju, geriausios aplinkosaugos vadybos praktikos ir pažangos kriterijų svarbą ir taikymo galimybes organizacija turėtų įvertinti atsižvelgdama į savo aplinkosaugos analizėje nustatytus reikšmingus aplinkosaugos ir techninius bei finansinius aspektus.

Apie KSID elementus (rodiklius, GAVP ar pažangos kriterijus), kurie laikomi nesusijusiais su organizacijos aplinkosaugos analizėje nustatytais esminiais aplinkosaugos aspektais, neturėtų būti pranešama ir jie neturėtų būti aprašomi aplinkosaugos ataskaitoje.

EMAS taikymas yra nuolatinis procesas. Kaskart, kai organizacija planuoja padidinti savo aplinkosauginį veiksmingumą (ir jį peržiūri), ji turi atsiversti KSID ir ieškoti konkrečių temų, siekdama rasti idėjų, kokius probleminius klausimus palaipsniui spręsti toliau.

EMAS aplinkosaugos vertintojai tikrina, ar ir kaip organizacija atsižvelgė į KSID rengdama savo aplinkosaugos ataskaitą (Reglamento (EB) Nr. 1221/2009 18 straipsnio 5 dalies d punktas).

Auditą atliekantiems akredituotiems aplinkosaugos vertintojams reikės gauti iš organizacijos duomenų, kaip, remiantis aplinkosaugos analize, pasirinkti susiję KSID elementai ir kaip į juos atsižvelgta. Jie tikrina ne atitiktį aprašytiems pažangos kriterijams, o įrodymus, kaip vadovautasi KSID siekiant nustatyti rodiklius ir tinkamas savanoriškas priemones, kurias organizacija gali įgyvendinti siekdama didinti savo aplinkosauginį veiksmingumą.

Kadangi EMAS ir KSID taikomi savanoriškai, organizacijos, siekdamos pateikti tokius duomenis, neturėtų patirti neproporcingos naštos. Visų pirma tikrintojai neturi reikalauti, kad būtų atskirai pagrįsta, kodėl nesinaudota kiekviena KSID nurodyta geriausia praktika, konkrečiam sektoriui skirtais aplinkosauginio veiksmingumo rodikliais ir pažangos kriterijais, kurie, organizacijos nuomone, nebuvo reikšmingi atsižvelgiant į jos aplinkosaugos analizę. Tačiau jie gali organizacijai pasiūlyti susijusių papildomų elementų, į kuriuos ji ateityje galėtų atsižvelgti ir taip parodyti tolesnį įsipareigojimą nuolat gerinti veiksmingumą.

Konkrečiam sektoriui skirto informacinio dokumento struktūra

Šį dokumentą sudaro keturi skyriai. 1 skyriuje pristatomas EMAS teisinis pagrindas ir aprašoma, kaip naudotis šiuo dokumentu. 2 skyriuje apibrėžiama šio KSID taikymo sritis. 3 skyriuje trumpai aprašyta įvairi geriausia aplinkosaugos vadybos praktika (GAVP) (5) ir pateikiama informacijos apie jos taikymą. Be to, pateikiami ir tie aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai bei pažangos kriterijai, kurie galėjo būti nustatyti konkrečiai GAVP. Tačiau, kadangi arba buvo nepakankamai duomenų, arba konkrečios kiekvienos įmonės ir (arba) gamyklos sąlygos (aplinkos ir klimato sąlygos duomenų centrams, prieiga prie nuotolinių bazinių stočių ir kt.) taip skiriasi, kad būtų netikslinga taikyti pažangos kriterijus, nebuvo įmanoma nustatyti pažangos kriterijų visoms GAVP. NET kai pažangos kriterijai yra nurodyti, tai nereiškia, kad jie yra tikslai, kuriuos turi pasiekti visos bendrovės, arba rodikliai, pagal kuriuos turi būti tarpusavyje lyginamas sektoriaus bendrovių aplinkosauginis veiksmingumas; tai labiau dydis, galintis padėti atskiroms bendrovėms vertinti jų daromą pažangą ir skatinti jas toliau tobulėti. Galiausiai 4 skyriuje pateikta išsami lentelė, kurioje pateikti atrinkti labiausiai susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai, paaiškinimai ir pažangos kriterijai.

2.   TAIKYMO SRITIS

Šiuo informaciniu dokumentu siekiama spręsti telekomunikacijų ir IRT paslaugų sektoriaus aplinkosauginio veiksmingumo klausimą (6). Šiame dokumente aprašytos geriausios aplinkosaugos vadybos praktikos (GAVP) buvo nurodytos kaip geriausios praktikos, kuriomis gali būti remiamos visų telekomunikacijų ir IRT paslaugų teikėjų, t. y. telekomunikacijų operatorių, IRT konsultavimo įmonių, duomenų tvarkymo ir prieglobos bendrovių, programinės įrangos kūrėjų ir leidėjų, transliuotojų, IRT įrangos ir objektų montuotojų ir kt., pastangos. Keletas GAVP taip pat gali būti svarbios didelėms organizacijoms, kurios saugo ir tvarko didelį kiekį duomenų apie savo klientus, tiekimo grandinę ir (arba) produktus (pvz., viešojo administravimo institucijoms, ligoninėms, universitetams, bankams ir kt.).

Telekomunikacijų ir IRT paslaugų sektoriaus įmonės ir organizacinė struktūra, patenkančios į šios ataskaitos taikymo sritį, išvardytos toliau:

 

Tik tam tikros leidybos veiklos pakategorės (NACE kodas 58):

 

58.21 Kompiuterinių žaidimų leidyba

 

58.29 Kita programinės įrangos leidyba

 

Visos ryšio paslaugų veiklos pakategorės (NACE kodas 61):

 

61.1 Laidinio ryšio paslaugų veikla

 

61.2 Bevielio ryšio paslaugų veikla

 

61.3 Palydovinio ryšio paslaugų veikla

 

61.9 Kitų ryšio paslaugų veikla

 

Visos kompiuterių programavimo, konsultacinės ir susijusios veiklos pakategorės (NACE kodas 62):

 

62.01 Kompiuterių programavimo veikla

 

62.02 Kompiuterių konsultacinė veikla

 

62.03 Kompiuterinės įrangos tvarkyba

 

62.09 Kita informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veikla

 

Tik tam tikros informacinių paslaugų veiklos pakategorės (NACE kodas 63):

 

63.11 Duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusi veikla

 

63.12 Interneto vartų paslaugų veikla

Dėl didėjančio organizacijų skaitmenizavimosi, be šios pagrindinės tikslinės grupės, kai kurios GAVP taip pat gali būti aktualios kitų tipų organizacijoms, kurių veiklai yra priskirti NACE kodai, bet tarp pirmiau išvardytų NACE kodų ši veikla nenurodyta:

Knygų, laikraščių, žurnalų ir kt. leidyba (NACE kodas 58.1) internetu

Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba, garso įrašymo ir muzikos įrašų leidybos veikla (NACE kodas 59)

Transliavimas internetu (NACE kodas 60)

Naujienų agentūrų veikla (NACE kodas 63.91)

Kita, niekur kitur nepriskirta, informacinių paslaugų veikla (NACE kodas 63.99)

Kai kurios GAVP taip pat gali būti svarbios kitoms organizacijoms, kurios priskiriamos kitiems NACE skirsniams ir kurios turi valdyti arba eksploatuoti dideles duomenų saugojimo, duomenų apdorojimo ir (arba) telekomunikacijų infrastruktūras kaip esminę savo veiklos dalį. Keletas pavyzdžių yra organizacijos, priklausančios šiems skirsniams:

Programinės įrangos tiražavimas (NACE kodas 18.20)

Užsakomųjų informacinių paslaugų centrų veikla (NACE kodas 82.20)

Architektūros ir inžinerijos veikla bei su ja susijusios techninės konsultacijos (NACE kodas 71.1)

Techninis tikrinimas ir analizė (NACE kodas 71.20)

Gamtos mokslų ir inžinerijos moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla (NACE kodas 72.1)

Bibliotekų, archyvų, muziejų ir kita kultūrinė veikla (NACE kodas 91.0) taip pat didelės organizacijos, kurios saugo ir tvarko didelį kiekį duomenų apie savo klientus, tiekimo grandinę ir (arba) produktus, pavyzdžiui, viešojo administravimo institucijos, ligoninės, universitetai, bankai, gamintojai, mažmenininkai ir kitos paslaugų įmonės.

Telekomunikacijų ir IRT paslaugų sektorius, kaip apibrėžta šioje ataskaitoje, apima tik konkrečią tokių paslaugų ir susijusios įrangos vertės grandinės dalį. Šiuo pasirinkimu siekta išvengti dubliavimosi su kitomis geriausios praktikos ataskaitomis:

IRT gamybos sektorius (NACE kodai 26.1, 26.2, 26.3 ir 26.8), IRT prekybos sektorius (NACE kodas 46.5), centrinių ir panašių kompiuterių įrengimas (NACE kodas 33.20) ir IRT įrangos perdirbimas, pakartotinis naudojimas ir remontas (NACE kodas 95.1) yra įtraukti į elektros ir elektronikos įrangos gamybos sektoriui skirtą geriausios praktikos ataskaitą (7).

Galima laikyti, kad IRT mažmeninei prekybai (NACE kodai 47.1 ir 47.4) taikoma mažmeninės prekybos sektoriui skirta geriausios praktikos ataskaita (8).

Šiame dokumente aptariama pagrindinė telekomunikacijų ir IRT paslaugų sektoriaus organizacijų veikla. Laikoma, kad pagrindinė veikla apima ne tik tiesioginį IRT turto valdymą, bet ir santykius su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, tačiau apsiriboja praktika, kurią telekomunikacijų ir IRT paslaugų teikėjai gali įgyvendinti patys (pvz., aplinkosaugos kriterijų nustatymas IRT įrangos pirkimo metu, informacijos klientams apie jiems tiekiamų prietaisų energijos suvartojimą teikimas).

Biurų valdymas ir bendras bendrovių transportas taip pat neįtraukiami, nes jie būdingi visų rūšių organizacijoms, o ne konkrečiai telekomunikacijų ir IRT paslaugų sektoriaus organizacijoms. Be to, geriausios aplinkosaugos vadybos praktikos (GAVP), susijusios su judumu (verslo kelionėmis ir darbuotojų važinėjimu į darbą), ir tvarumo praktikos biuruose jau pateiktos dokumente dėl GAVP viešojo administravimo sektoriuje (9). Šiose srityse nenustatyta jokios konkrečiai telekomunikacijų ir IRT paslaugų pastatams ir transportui būdingos GAVP.

IRT įrangos gamyba, mažmeninė prekyba ir perdirbimas į šį tyrimą neįtraukti, nes jie aptariami kitiems sektoriams skirtuose GAVP dokumentuose.

Šioje ataskaitoje skiriamos:

GAVP, kuriomis mažinamas telekomunikacijų ir IRT paslaugų sektoriaus organizacijų poveikis aplinkai, – jos vadinamos „IRT žalinimo“ praktikomis ir

GAVP, kurias telekomunikacijų ir IRT paslaugų sektoriaus organizacijos gali įgyvendinti siekdamos kuo labiau sumažinti kitų, telekomunikacijų ir IRT paslaugų sektoriui nepriklausančių, sektorių poveikį aplinkai, – jos vadinamos „žalinimo naudojant IRT“ praktikomis.

Telekomunikacijų ir IRT paslaugų sektoriaus GAVP taikymo srities apžvalga pateikta 1 paveiksle.

Image 3

1 pav. Dokumento taikymo srities apžvalga

1 lentelėje pateikiami pagrindiniai telekomunikacijų ir IRT paslaugų sektoriaus aplinkosaugos aspektai ir susiję aplinkai kenkiantys veiksniai. Šie aplinkosaugos aspektai buvo pasirinkti kaip svarbiausi šiame sektoriuje ir yra aptariami šiame dokumente. Vis dėlto konkrečių organizacijų valdytinus aplinkosaugos aspektus reikėtų įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju.

1 lentelė

Pagrindiniai aplinkosaugos aspektai ir aplinkai kenkiantys veiksniai, susiję su telekomunikacijų ir IRT paslaugų sektoriumi

Paslauga / veikla

Pagrindiniai aplinkosaugos aspektai

Pagrindiniai aplinkai kenkiantys veiksniai

Duomenų centras

IRT įranga (serveriai, saugojimo įrenginiai ir kt.)

Programinė įranga (procesoriai)

Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas (ŠVOK)

Elektros energijos tiekimas

Pastatai

Energijos ir vandens suvartojimas

EEĮ atliekų ir nuotekų susidarymas

Elektros gamybos ir aušinimo skysčio nuotėkio metu išmetamas ŠESD kiekis

Galutinio naudotojo prietaisai

IRT įranga (kompiuteriai, išoriniai įrenginiai ir kt.)

Programinė įranga

Energijos sąnaudos aparatinei įrangai

EEĮ atliekų susidarymas

Elektros gamybos metu išmetamas ŠESD kiekis

Telekomunikacijų infrastruktūra ir tinklai

Pastatai (centriniai biurai, bazinės stotys ir kt.)

Tinklo mazgai (antenos, palydovai, maršruto parinktuvai ir kt.)

Jungtys (kabeliai, šviesolaidžiai, antžeminės ryšio linijos ir kt.)

Terminalai (telefonai, kompiuteriai, modemai ir kt.)

Programinė įranga (procesoriai, valdikliai ir kt.)

Elektros energijos suvartojimas naudojant tinklo įrangą ir aušinimo sistemas

Su transportavimu susijusios degalų sąnaudos

EEĮ atliekų susidarymas

Elektromagnetinių bangų generavimas

Elektros gamybos metu išmetamas ŠESD kiekis

Kraštovaizdžio ir buveinių pokyčiai dėl infrastruktūros diegimo

Transliavimo paslaugos

Pastatai (bazinės stotys)

Siųstuvai (antenos, palydovai ir kt.)

Jungtys (kabeliai, šviesolaidžiai ir kt.)

Terminalai (radijo imtuvai, televizoriai ir kt.)

Programinė įranga (procesorius)

Energijos suvartojimas

EEĮ atliekų susidarymas

Elektromagnetinių bangų generavimas

Elektros gamybos metu išmetamas ŠESD kiekis

Kraštovaizdžio ir buveinių pokyčiai

Šio informacinio dokumento GAVP klasifikuotos taip, kaip parodyta 2 lentelėje.

2 lentelė

Dokumento struktūra

Skirsnis

Aprašymas

3.1.

Su kompleksiniais klausimais susijusi GAVP

Šiame skirsnyje aprašoma praktika, kurią gali įgyvendinti bet kuris telekomunikacijų ir IRT paslaugų sektoriaus subjektas (aplinkosaugos vadybos sistemos diegimas, žaliųjų viešųjų pirkimų politikos įgyvendinimas, elektros ir elektroninės įrangos atliekų prevencija ir tvarkymas, atsinaujinančiosios energijos naudojimas ir kt.).

3.2.

Duomenų centrų GAVP

Šiame GAVP rinkinyje daugiausia dėmesio skiriama duomenų centrams skirtai praktikai (aušinimo ir oro srauto valdymui, serverių virtualizavimui ir kt.), nurodomai Cenelec techninėje ataskaitoje CLC/TR 50600-99-1.

3.3.

Elektroninių ryšių tinklų GAVP

Šiame skirsnyje pateikiama praktika, kuria siekiama geriau valdyti esamus laidinius ir belaidžius tinklus (energijos suvartojimo ir elektromagnetinių laukų problemų srityse), įrengti efektyviau energiją vartojančią tinklo įrangą ir mažinti tinklo infrastruktūros statybos ar atnaujinimo poveikį.

3.4.

Aplinkosauginio veiksmingumo gerinimo kituose sektoriuose GAVP („žalinimas naudojant IRT“)

Šiame skirsnyje pateikiama praktika, kuria įrodoma, kaip IRT gali sumažinti poveikį aplinkai kituose sektoriuose, remiantis tikrais telekomunikacijų ir IRT paslaugų sektoriaus įmonių pavyzdžiais.

3.   TELEKOMUNIKACIJŲ IR IRT PASLAUGŲ SEKTORIAUS GERIAUSIA APLINKOSAUGOS VADYBOS PRAKTIKA, SEKTORIAUS APLINKOSAUGINIO VEIKSMINGUMO RODIKLIAI IR PAŽANGOS KRITERIJAI

3.1.   Su kompleksiniais klausimais susijusi GAVP

Šiame skirsnyje daugiausia dėmesio skiriama kompleksinėms priemonėms, kurios įvairiais lygmenimis galėtų būti taikomos visų tipų telekomunikacijų ir IRT paslaugų sektoriaus organizacijoms (duomenų centrams, telekomunikacijų tinklams, galutinių naudotojų įrenginiams ir kt.).

3.1.1.   Geriausias aplinkosaugos vadybos sistemos išnaudojimas

IRT objektai daro didelį poveikį aplinkai dėl juose suvartojamos energijos, vandens ir susidarančių atliekų. Ypač svarbu, kad telekomunikacijų ir IRT paslaugų įmonės stebėtų savo poveikį aplinkai ir įdiegtų aplinkosaugos vadybos sistemą, kad šis poveikis būtų sistemingai mažinamas. Laikoma, kad geriausia praktika yra:

apibrėžti organizacijos IRT poreikius ir atlikti esamos IRT įrangos, paslaugų ir programinės įrangos auditą.

Vertinti, stebėti ir valdyti IRT įrangos infrastruktūros ir objektų aplinkosauginį veiksmingumą.

Nustatyti tikslus ir veiksmų planus, grindžiamus lyginamąja analize ir geriausia patirtimi.

Užtikrinti, kad nustatyti tikslai ir veiksmų planai būtų veiksmingos visos įmonės aplinkos politikos, pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumo strategijos, dalis.

Taikymo galimybės

Ši GAVP gali būti plačiai taikoma visoms sektoriaus įmonėms ir organizacijai. Tačiau šiam procesui skirti ištekliai ir priemonės turi būti pritaikyti pagal objekto arba įmonės dydį ir poveikį aplinkai. Mažų ir vidutinio dydžio įmonių atveju būtinos pastangos turi būti įvertintos ir patvirtintos.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

 

 

Turto valdymo sistemos, pvz., sertifikuotos pagal ISO 55001, įdiegimas (taip / ne)

Operacijų, kuriose įdiegta pažangi aplinkosaugos vadybos sistema, pvz., patikrinta EMAS, sertifikuota pagal ISO 14001, dalis (įrenginių / operacijų procentinė dalis)

Operacijų, kurias vykdant matuojamas ir stebimas energijos ir vandens suvartojimas, taip pat atliekų tvarkymas, dalis

Darbuotojų, kuriems bent vieną kartą buvo suteikta informacijos apie aplinkosaugos tikslus ir surengti mokymai apie atitinkamus aplinkosaugos vadybos veiksmus, dalis

Energijos vartojimo efektyvumo rodiklių naudojimas (taip / ne)

Apyvartos vienetui (EUR) tenkanti susidarančių EEĮ atliekų dalis (kg arba tonomis)

Vandens vartojimo efektyvumo rodiklių naudojimas (taip / ne)

Bendras išmetamas anglies dioksido kiekis (tCO2ekv.) 1 ir 2 pakopų atveju (10)

Bendras kompensuotas išmetamo anglies dioksido kiekis (tCO2ekv.)

Apyvartos vienetui (EUR) tenkanti išmetamo anglies dioksido kiekio dalis (tCO2ekv.) 1 ir 2 pakopų atveju

Įmonėje taikoma pasaulinė integruota turto valdymo sistema, pvz., sertifikuota pagal ISO 55001

Vykdant visas (100 %) operacijas įgyvendinta pažangi aplinkosaugos vadybos sistema, pvz., patikrinta EMAS arba sertifikuota pagal ISO 14001

Vykdant visas (100 %) operacijas matuojamas ir stebimas jų energijos ir vandens suvartojimas, taip pat atliekų tvarkymas

Įmonė pasiekė neutralumą anglies dioksido požiūriu (1 ir 2 pakopos), be kita ko, naudodama atsinaujinančiąją energiją ir kompensuodama anglies dioksido išmetimą, po to, kai įdėjo visas pastangas energijos vartojimo efektyvumui didinti

3.1.2.   Tvarių IRT produktų ir paslaugų viešieji pirkimai

IRT produktų ir paslaugų atranka ir diegimas turi būti grindžiami integruota strategija, skirta mažinti jiems būdingą poveikį aplinkai, pvz., energijos suvartojimą ir konkrečių medžiagų, kaip antai retųjų metalų ir cheminių medžiagų, naudojimą. Laikoma, kad geriausia praktika yra:

įvertinti esamą IRT įrangos turtą ir pasirengimo viešųjų pirkimų procesui poreikius.

Į kvietimą dalyvauti konkurse įtraukti konkrečius aplinkosaugos kriterijus, kuriuos reikia atitikti.

Rengti mokymus ir gaires galutiniams naudotojams, diegiant IRT sprendimus, kad jie galėtų kuo geriau pasinaudoti produktais ir paslaugomis.

Nustatyti IRT įrangos, tiekiamos klientams, energinio naudingumo ir aplinkosauginio veiksmingumo kriterijus, siekiant padėti jiems sumažinti jų daromą poveikį aplinkai.

Taikymo galimybės

Tvarių IRT paslaugų ir produktų viešųjų pirkimų politika gali būti taikoma bet kurioje įmonėje, tačiau tam reikės specialių įgūdžių tvarumo srityje. Didelės organizacijos turi daugiau galimybių daryti įtaką savo tiekėjams, tačiau MVĮ gali daryti didelę įtaką vietos tiekėjams.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

Įmonės įsigytų produktų ar paslaugų, atitinkančių konkrečius aplinkosaugos kriterijus (pvz., suteiktas ES ekologinis ženklas, aukščiausios klasės energijos vartojimo efektyvumo ženklas, „Energy Star“ ženklas, TCO sertifikatas kt.), dalis

Bendrų nuosavybės laikotarpio sąnaudų kaip kriterijaus naudojimas kvietime teikti paraiškas (taip / ne)

Įmonės įsigytos įrangos, atitinkančios tarptautiniu mastu pripažintą geriausią praktiką arba reikalavimus (pvz., ES elgesio kodeksus), dalis

Įmonės įsigytų pakuočių, pagamintų iš perdirbtų medžiagų arba pažymėtų Miškų valdymo tarybos ženklu, dalis

Aplinkosaugos kriterijams suteikiamo lyginamojo svorio dalis kvietimuose teikti pasiūlymus

Tiekėjų, kurie taiko aplinkosaugos vadybos sistemą arba energijos valdymo sistemą (pvz., patikrintą EMAS, sertifikuotą pagal ISO 14001 arba ISO 50001), dalis

Įmonės klientams teikiamų IRT produktų ir paslaugų, apie kurias su aplinka susijusi informacija yra prieinama galutiniams naudotojams, dalis

Visa įmonės įsigyta IRT įranga yra paženklinta ISO I tipo ekologiniu ženklu (pvz., ES ekologiniu ženklu, „Blue Angel“ ženklu) (jei taikoma), o jos viešuosiuose pirkimuose taikomi „Energy Star“ arba ES žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai (jei tokių yra)

Visa įmonės įsigyta plačiajuosčio ryšio įranga atitinka ES plačiajuosčio ryšio įrangos elgesio kodekso kriterijus

100 % įmonės įsigytų pakuočių yra pagamintos iš perdirbtų medžiagų arba joms suteiktas Miškų valdymo tarybos ženklas.

Perkant IRT įrangą 10 % pasiūlymo lyginamojo svorio skiriama aplinkosauginiam veiksmingumui

Su visais (100 %) įmonės produktais ir teikiamomis paslaugomis susijusi informacija apie aplinką yra prieinama galutiniams naudotojams

Bendrų nuosavybės laikotarpio sąnaudų kaip kriterijaus naudojimas kvietime teikti paraiškas

3.1.3.   Galutinių naudotojų prietaisų energijos suvartojimo optimizavimas

Taikant konkrečias galios valdymo priemones, yra daug galimybių sumažinti galutinių naudotojų įrangos, naudojamos telekomunikacijų ir IRT paslaugų įmonių biuruose ir objektuose, energijos suvartojimą. Geriausia praktika yra:

 

Imtis techninių sprendimų:

įrengti energinio naudingumo ir funkcijų požiūriu tinkamus prietaisus, atsižvelgiant į naudotojų poreikius;

tinkamai sukonfigūruoti įrangą, kad būtų kuo labiau sumažintas nereikalingų funkcijų skaičius ir elektros energijos suvartojimas;

atlikti reguliarų energijos vartojimo auditą, siekiant patikrinti prietaisų konfigūraciją ir išjungtus prietaisus;

ieškoti galios valdymo sprendimų taikant įvairių tipų galios valdymo būdus (rankinį, numatytąjį, naudojant programinę įrangą) arba naudojant specialius prietaisus (išmanųjį ilgintuvą ir kt.).

 

Imtis organizacinių sprendimų:

įvertinti priimtinumą individualiam naudotojui;

didinti naudotojų informuotumą.

Taikymo galimybės

Ši GAVP gali būti taikoma tiek didelėse, tiek mažose įmonėse, nors MVĮ galėtų gauti daugiau naudos taikydamos metodus, grindžiamus atskirų naudotojų informuotumu, o ne automatizuotų valdiklių diegimu, kuris labiau tinka didelėms įmonėms. Galios valdymo įgyvendinimas priklauso nuo vadovybės įsipareigojimo remti bendrus energijos taupymo tikslus ir aplinkosauginį veiksmingumą. Tai taip pat priklauso nuo darbuotojų dalyvavimo įgyvendinant galios valdymo priemones ir IT bei viešųjų pirkimų departamentų paramos.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

Biurų energijos sąnaudos (kWh) apyvartos vienetui arba darbo vietų ar vietoje dirbančių darbuotojų skaičiui (išskyrus, jei įmanoma, ŠVOK bei apšvietimą)

Galutinių naudotojų IRT prietaisų, sukonfigūruotų įrengimo metu, taikant optimalų galios valdymą, dalis

Galutinių naudotojų IRT prietaisų, kurių galios valdymo auditas atliktas tinkamu dažnumu (pvz., kasmet, tik vieną kartą per visą gaminio gyvavimo ciklą ir t. t.), dalis

Darbuotojų, kuriems bent vieną kartą buvo surengti mokymai apie energijos taupymą, dalis

Visi galutinių naudotojų IRT prietaisai yra sukonfigūruojami įrengimo metu, taikant optimalų galios valdymą.

Visi galutinių naudotojų IRT įrenginiai bent kartą per savo gyvavimo ciklą buvo audituoti galios valdymo srityje

Visiems darbuotojams bent kartą buvo surengti mokymai apie energijos taupymą

3.1.4.   Atsinaujinančiosios ir mažo CO2 kiekio energijos naudojimas

IRT objektų anglies dioksido išmetimo rodiklis yra didelis dėl intensyvaus energijos vartojimo. Gaminant elektros energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių, pvz., biomasės, saulės energijos, vėjo ir geoterminių aušinimo sistemų, jų anglies dioksido išmetimo rodiklis gerokai sumažinamas. Laikoma, kad GAVP yra:

pirkti trečiųjų šalių žaliąją elektros energiją;

gaminti savo elektros energiją vietoje arba už įmonės ribų;

efektyviai kaupti elektrą vietoje.

Taikymo galimybės

GAVP gali būti plačiai taikoma šio sektoriaus visų rūšių įmonėse, įskaitant MVĮ. Tačiau objekto geografinė padėtis ir dydis gali turėti įtakos jos taikymui.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

Įsigytos elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalis (su kilmės garantijomis) bendrame suvartotos elektros energijos kiekyje (%)

Vietoje pagamintos atsinaujinančiosios elektros energijos dalis bendrame suvartotos energijos kiekyje (%)

Atsinaujinančiosios energijos koeficientas (angl. REF) pagal EN 50 600-4-3

Efektyvumas pagal anglies dioksido pėdsaką (CUE) = įrenginiui vartojant energiją išmetamas CO2-ekv. kiekis (kgCO2ekv.) / bendras IRT suvartojamos energijos kiekis (kWh)

Suvartotos energijos anglies kiekis = išmetamų teršalų įrenginiui vartojant energiją išmetamas CO2-ekv. kiekis (kgCO2ekv.) / bendras suvartojamos energijos kiekis (kWh)

100 % suvartojamos elektros energijos gaunama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (perkama arba pasigaminama vietoje)

3.1.5.   Efektyvus IRT įrangos išteklių naudojimas taikant atliekų prevenciją, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą

Efektyvus išteklių naudojimas ir tinkamas atliekų tvarkymas IRT sektoriuje yra svarbūs, nes naudojamos tam tikros medžiagos, kurias gyvavimo ciklo pabaigoje reikia tinkamai apdoroti, kad būtų išvengta žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. Be to, tai suteikia daug galimybių riboti išteklių eikvojimą perdirbant. Siekiant pagerinti atliekų tvarkymą kiekviename IRT įmonių atliekų tvarkymo hierarchijos etape, gali būti taikomi specialūs atliekų tvarkymo metodai. GAVP yra:

parengti atliekų prevencijos planą;

skatinti gyvavimo ciklo analize grindžiamą ekologinį projektavimą vykdant viešuosius pirkimus;

pailginti IRT įrangos naudojimo trukmę ir mažinti jos nusidėvėjimą;

įdiegti sistemas, siekiant sudaryti sąlygas pakartotinai naudoti IRT įrangą;

užtikrinti atsekamą eksploatuoti netinkamos IRT įrangos surinkimą ir tinkamą rūšiavimą.

Taikymo galimybės

 

GAVP iš esmės gali būti plačiai taikoma šio sektoriaus visų rūšių įmonėse; praktiškai mažos įmonės gali sudaryti rangos sutartis dėl kai kurių atliekų tvarkymo operacijų. Įrangos nuosavybės modelis taip pat lems turimas efektyvaus išteklių naudojimo galimybes.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

Objektų arba vietų, kuriuose įdiegta sertifikuota atliekų negeneruojanti valdymo sistema arba sertifikuota turto valdymo sistema, dalis (objektų / vietų procentinė dalis)

IRT įrangos eksploatavimo trukmė, apskaičiuojama skirtingoms produktų grupėms (pvz., serveriams, maršruto parinktuvams, galutinio naudotojo prietaisams)

IRT atliekų, susidariusių vykdant nuosavą veiklą, regeneruotų pakartotiniam naudojimui ar atnaujinimui arba išsiųstų perdirbti, dalis

Klientų sugeneruotų EEĮ arba IRT atliekų, regeneruotų pakartotiniam naudojimui ar atnaujinimui arba išsiųstų perdirbti, dalis

Į sąvartyną išsiųstų IRT atliekų kiekis (t)

100 % objektų įdiegta sertifikuota atliekų negeneruojanti valdymo sistema arba sertifikuota turto valdymo sistema

90 % nuosavos IRT įrangos yra regeneruota pakartotiniam naudojimui ar atnaujinimui arba išsiųsta perdirbti

30 % klientų IRT įrangos buvo atsiimta ir regeneruota pakartotiniam naudojimui ar atnaujinimui arba išsiųsta perdirbti (IRT įmonių, tiekiančių įrangą klientams, atveju)

Į sąvartynus neišvežama jokių IRT atliekų

3.1.6.   Duomenų srauto poreikio mažinimas naudojant žaliąją programinę įrangą

Nors programinė įranga tiesiogiai nenaudoja energijos, ji daro didelę įtaką IRT aparatinės įrangos, kurioje ji veikia, energijos vartojimo efektyvumui. Tačiau didele programinės įrangos kodo dalimi neatsižvelgiama į energijos suvartojimą ir yra galimybių optimizuoti programinę įrangą, sumažinti apdorojamų ir perduodamų duomenų kiekį ir galiausiai sumažinti aparatinės įrangos energijos suvartojimą.

Ši GAVP yra skirta praktikai, kurią galima įgyvendinti kuriant naują programinę įrangą arba optimizuojant esamą programinę įrangą, skirtą serveriams ir tinklams, atsižvelgiant tiek į mobiliąsias programėles (išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams), tiek į kompiuterių programinę įrangą (nešiojamiesiems kompiuteriams ir staliniams kompiuteriams), taip pat interneto portalus ir saityno taikomąsias programas. GAVP yra:

pasirinkti arba sukurti efektyviau energiją vartojančią programinę įrangą, kuria būtų sumažinamas IRT įrangos galios suvartojimas ją naudojant;

projektuoti prie paklausos pritaikomą programinę įrangą, grindžiamą galutinių naudotojų poreikių vertinimu, siekiant išvengti per didelio energijos vartojimo naudojimo etapu ir apriboti esamų IRT prietaisų nusidėvėjimą;

stebėti programinės įrangos energijos suvartojimą, kad būtų galima įvertinti tikrąjį įsigytos programinės įrangos veiksmingumą arba galimybę pagerinti esamos programinės įrangos energijos vartojimo efektyvumą;

įvertinti programinės įrangos poveikį aplinkai atliekant gyvavimo ciklo analizę kūrimo etapu ir veiksmingumo (CPU, RAM ir energijos naudojimo) matavimą naudojimo etapu;

restruktūrizuoti esamą programinę įrangą, kad būtų pagerintas jos energijos vartojimo efektyvumas.

Taikymo galimybės

Ši GAVP gali būti taikoma šio sektoriaus visų rūšių įmonėse, nepriklausomai nuo to, ar įmonės perka programinės įrangos sprendimus, ar juos kuria pačios.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

Vietų, kuriose įgyvendinta geriausia ES duomenų centro energijos vartojimo efektyvumo elgesio kodekso praktika arba CLC/TR 50600-99-1 numatoma praktika, susijusi su naujų IT paslaugų kūrimu ir diegimu, dalis;

perduotų duomenų kiekis, susijęs su programinės įrangos naudojimu (bitų / vienai internetinio puslapio peržiūrai arba bitų / 1 min. mobiliosios programėlės naudojimo)

naujai įsigytos programinės įrangos, kurios atveju energinis naudingumas buvo naudojamas kaip atrankos kriterijus vykdant viešuosius pirkimus, dalis (%);

naujai sukurtos programinės įrangos, kurios atveju energinis naudingumas buvo naudojamas kaip kūrimo kriterijus, dalis (%);

prie paklausos pritaikomos programinės įrangos dalis;

turimos programinės įrangos, kuri buvo restruktūrizuota arba kurios kodas peržiūrėtas siekiant didesnio energijos vartojimo efektyvumo, dalis (%);

programinės įrangos, kurios energinis naudingumas buvo įvertintas arba stebimas, dalis (%);

programinės įrangos, kurios atveju atlikta gyvavimo ciklo analizė, dalis;

programinės įrangos kūrėjų (darbuotojų), kuriems buvo surengti mokymai apie efektyviai energiją vartojančią programinę įrangą, dalis (%).

Visi duomenų centrai įgyvendino geriausią ES duomenų centro energijos vartojimo efektyvumo elgesio kodekso praktiką arba CLC/TR 50600-99-1 numatomą praktiką, susijusią su naujų IT paslaugų kūrimu ir diegimu.

Visiems darbuotojams (programinės įrangos kūrėjams) surengti mokymai apie efektyviai energiją vartojančią programinę įrangą.

Per metus įgyvendintas bent vienas duomenų srauto poreikio mažinimo projektas naudojant žaliąją programinę įrangą.

3.2.   Duomenų centrų GAVP

Šiame skirsnyje aptariama praktika, kuria gerinamas duomenų centrų veiklos aplinkosauginis veiksmingumas. Daugelis šiame skyriuje nurodytų metodų taip pat gali būti taikomi telekomunikacijų centriniuose biuruose.

Yra įvairiausių duomenų centrų ir daug skirtingų jų skirstymo kategorijomis būdų; duomenų centrus galima skirti pagal šias charakteristikas: duomenų centro dydį (nustatomą pagal fizinį plotą, serverių skaičių ir (arba) darbo krūvį); jo geografinę padėtį; operatoriaus paskirtį arba rūšį (pvz., įmonės duomenų centrai, kolokacija (11), bendra priegloba arba tinklo operatoriaus priemonės) ir jo saugumo lygį (I–IV pakopos). Visos šios charakteristikos daro poveikį toliau nurodytų GAVP taikymui įvairiuose duomenų centruose.

3.2.1.   Įdiegti duomenų centrų energijos valdymo sistemą (įskaitant IRT ir kitos įrangos matavimą, stebėseną ir valdymą)

Duomenų centrų suvartojamos energijos kiekis lemia didelę jų poveikio aplinkai dalį. Todėl svarbu, kad duomenų centrų operatoriai turėtų aiškų ir išsamų požiūrį į energijos suvartojimą atitinkamu detalumo lygiu ir sistemingai išnaudotų visas galimybes jį kuo labiau sumažinti. Laikoma, kad geriausia praktika yra:

įdiegti energijos valdymo sistemą (pvz., ISO 50001 arba taikant EMAS);

atlikti esamos įrangos ir paslaugų auditą siekiant užtikrinti, kad būtų nustatytos visos sritys, kuriose esama optimizavimo ir konsolidavimo galimybių, siekiant kuo labiau padidinti nepanaudotus pajėgumus prieš investuojant į naujas medžiagas;

įrengti matavimo įrangą, galinčią matuoti energijos suvartojimą ir aplinkos parametrus įvairiais lygiais (eilės, spintos, lentynos ar IRT prietaisų lygiu);

stebėti pagrindinius veiksmingumo rodiklius, susijusius su įrangos naudojimu, energijos suvartojimu ir aplinkos sąlygomis, ir apie juos pranešti.

Taikymo galimybės

Taikomos bendros pastabos dėl duomenų centrų GAVP taikymo. Dauguma energijos valdymo geriausios praktikos pavyzdžių bus tinkamesni vietos, vidutinio lygmens ir įmonių klasės duomenų centrams.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

PVRRDCEM, pasaulinis duomenų centro PVRR pagal ETSI standartą

Objektų, kurių energijos valdymas sertifikuotas pagal ISO 50001 arba integruotas į EMAS, arba atitinka ES duomenų centro energijos vartojimo efektyvumo elgesio kodeksą arba CLC/TR 50600-99-1 „numatomą praktiką“, dalis

IRT, aušinimo arba elektros įrangos dalis su specialia matavimo įranga (jų naudojimui, energijos suvartojimui, temperatūros ar drėgmės sąlygoms)

Darbuotojų, kuriems suteikta informacija apie energetikos tikslus arba surengti mokymai apie atitinkamus energijos valdymo veiksmus tais metais, dalis

Esamų duomenų centrų PVRRDCP yra 1,5 arba mažesnis

Visuose duomenų centruose įdiegta energijos valdymo sistema, sertifikuota pagal ISO 50001 arba integruota į EMAS, arba atitinkanti numatomą minimalią ES duomenų centro energijos vartojimo efektyvumo elgesio kodekso praktiką arba CLC/TR 50600-99-1 „numatomą praktiką“

3.2.2.   Apibrėžti ir įgyvendinti duomenų tvarkymo ir saugojimo politiką

Siekiant sumažinti duomenų centrų suvartojamos energijos kiekį mažinant elektrinės aparatinės įrangos (serverių ir saugojimo prietaisų) kiekį, labai svarbu kuo labiau sumažinti diskuose laikomų duomenų kiekį ir kompiuterinius pajėgumus, kurių reikia, kad veiktų taikomosios programos, duomenų bazės ir būtų teikiamos paslaugos. Laikoma, kad geriausia praktika yra:

įgyvendinti veiksmingą duomenų tvarkymo ir saugojimo politiką, kad būtų kuo labiau sumažinta saugomų duomenų dalis, kuri yra nereikalinga, pasikartojanti arba kuriai nebūtina greita prieiga;

diegti tinklų ir virtualizavimo technologijas siekiant kuo labiau išnaudoti bendras platformas;

konsoliduoti esamas paslaugas ir nutraukti nereikalingos aparatinės įrangos (ir virtualiųjų mašinų) eksploatavimą, kad būtų sumažintas itin atsparios ir patikimos aparatinės įrangos (serverių, tinklų ir saugojimo įrangos) skaičius.

Tinkamai taikant šiuos metodus sumažėja perkamos aparatinės įrangos kiekis, todėl taip pat sutaupoma daug materialiųjų išteklių.

Taikymo galimybės

Ši GAVP iš esmės gali būti taikoma visose sektoriaus įmonėse ir organizacijose, nepriklausomai nuo jų dydžio, saugumo lygio ar paskirties, nors įmonių ar kolokacijos duomenų centrų atveju ši GAVP gali būti taikoma skirtingai. NET jei virtualizavimas dažniau naudojamas didesniuose duomenų centruose, šis metodas taip pat gali būti taikomas mažesnėse serverių patalpose.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

Suvartojamos energijos kiekis (kWh), tenkantis vienai lentynai

Vidutinis vietos saugojimo diske panaudojimas (%)

Vidutinis serverio panaudojimas (%)

Vidutinis spintos panaudojimas (%)

Virtualizuotų serverių dalis (%)

Duomenų centrų, įgyvendinusių numatomą minimalią ES duomenų centro energijos vartojimo efektyvumo elgesio kodekso praktiką arba CLC/TR 50600-99-1 numatomą praktiką, susijusią su duomenų valdymu ir saugojimu bei esamos IRT įrangos ir paslaugų valdymu, dalis

Visi duomenų centrai įgyvendino numatomą minimalią ES duomenų centro energijos vartojimo efektyvumo elgesio kodekso praktiką arba CLC/TR 50600-99-1 numatomą praktiką, susijusią su duomenų valdymu ir saugojimu bei esamos IRT įrangos ir paslaugų valdymu

3.2.3.   Oro srautų valdymo ir projektavimo gerinimas

IT sistemų patikimumas priklauso nuo aplinkos sąlygų (temperatūros, drėgmės, dulkių ir kt.), kurios turi būti užtikrintos tinkamai kontroliuojant patalpų oro kokybę. Duomenų centrų oro srauto valdymo tikslas – išvengti oro recirkuliacijos ir iš įrangos tiekiamo aušinamojo oro ir karšto oro maišymo. GAVP yra:

sudaryti IRT įrangos karšto ir šalto oro koridorių, siekiant užtikrinti, kad aparatinės įrangos oro srauto kryptis būtų bendra, nemaišant šalto ir karšto oro;

užtikrinti praėjimų atskyrimą ir izoliavimą, kad būtų išvengta oro recirkuliacijos aplink serverius;

atskirti IRT įrangą pagal jos aplinkos reikalavimus (daugiausia drėgmę ir temperatūrą) ir užtikrinti tinkamus oro srautus į atskiras aplinkos zonas;

pagerinti grindų ir lubų konstrukciją, kad būtų sumažintas netekančio oro srautas, išvengta recirkuliuoto oro ir sumažėtų dėl kabelių ar kitų konstrukcijų atsirandančių kliūčių;

priderinti tiekiamo vėsaus oro tūrį ir kokybę prie IT įrangos poreikių (pagamintos šilumos funkcijos ir aplinkos reikalavimų) ir užtikrinti nedidelį oro perteklių, kad karšto oro recirkuliacija būtų kuo mažesnė.

Dėl geresnio oro srauto valdymo didėja aušinimo įrangos efektyvumas ir pajėgumas, sumažėja ventiliatorių ir drėkintuvų naudojimas (ir jų suvartojamos energijos kiekis) ir maksimaliai sumažėja atliekinės šilumos gamyba.

Taikymo galimybės

Daugumą šių veiksmų gali įgyvendinti tik duomenų centro operatorius, nes tam reikia keisti veiklos sąlygas, tobulinti objekto projektą arba įrengti naują įrangą. Nors nustatyta geriausia praktika gali būti įgyvendinta bet kokio dydžio duomenų centruose, masto poveikį galima pastebėti didesniuose duomenų centruose, kurių investicijų grąža greitesnė.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

Oro srauto efektyvumas (ventiliatoriaus galia kWh / ventiliatoriaus oro srautas m3/val.)

Grįžtamojo srauto temperatūros indeksas (oro recirkuliacijos nustatymas)

Oro reguliavimo įrenginio srauto veiksmingumas (bematis)

Oro reguliavimo įrenginio šiluminis veiksmingumas (bematis)

Lentynos aušinimo indeksas (skirtumas tarp leistinos įsiurbiamo oro temperatūros ir ASHRAE rekomenduojamos temperatūros)

Lentynų, įrengtų naudojant karšto ir šalto oro koridorių išdėstymą (su izoliavimu), dalis