(1)

pagal Reglamento (ES) 2021/1139 24 straipsnį Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (toliau – EJRŽAF) lėšomis gali būti remiamas papildomų išlaidų, kurias patiria tam tikrų žvejybos ir akvakultūros produktų žvejyba, auginimu, perdirbimu ir prekyba užsiimantys Sutarties 349 straipsnyje nurodytų atokiausių Sąjungos regionų veiklos vykdytojai, kompensavimas;

(2)

pagal Reglamento (ES) 2021/1139 35 straipsnį atitinkama valstybė narė kiekvieno atokiausio regiono papildomų išlaidų kompensacijos apskaičiavimo metodiką turėtų aprašyti tame straipsnyje nurodytame veiksmų plane;

(3)

Komisijai pagal Reglamento (ES) 2021/1139 36 straipsnio 6 dalį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi papildomų išlaidų, patirtų dėl atitinkamiems regionams būdingų sunkumų, apskaičiavimo kriterijai;

(4)

siekiant visiems susijusiems regionams sudaryti darnias ir vienodas sąlygas ir išvengti papildomų išlaidų kompensacijos permokų, būtina nustatyti papildomų išlaidų, patirtų dėl atokiausiems Sąjungos regionams būdingų sunkumų, apskaičiavimo kriterijus. Bendrais taikytinais kriterijais turėtų būti užtikrinta, kad visuose susijusiuose regionuose būtų taikomas vienodas papildomų išlaidų apskaičiavimo metodas;

(5)

produktų ar produktų kategorijų orientacinės išlaidos, kurias patiria veiklos vykdytojai žemyninėje valstybės narės arba Sąjungos teritorijos dalyje ir kurių pagrindu nustatomos papildomos išlaidos, turėtų būti nustatytos itin kruopščiai siekiant išvengti kompensacijos permokų;

(6)

kai kurių produktų arba produktų kategorijų atveju žemyninėje susijusios valstybės narės teritorijos dalyje nėra palyginimo kriterijų arba matavimo vienetų. Tokiais atvejais orientacinė norma, kurios pagrindu apskaičiuojamos papildomos išlaidos, turėtų būti nustatyta palyginant su lygiaverčio produkto ar lygiavertės produktų kategorijos išlaidomis, kurias patiria veiklos vykdytojai žemyninėje Sąjungos teritorijos dalyje;

(7)

atsižvelgiant į skirtingas prekybos sąlygas atokiausiuose regionuose, į laimikio ir žuvų išteklių būklės svyravimus bei rinkos paklausą, reikėtų leisti atitinkamoms valstybėms narėms pačioms nustatyti žvejybos ir akvakultūros produktus arba produktų kategorijas, už kuriuos gali būti mokamos kompensacijos, taip pat didžiausius jų kiekius ir kompensacijos sumų dydžius iš bendros kiekvienai valstybei narei skiriamos sumos;

(8)

valstybės narės turėtų nustatyti tokį kompensacijos sumos dydį, kad būtų galima tinkamai kompensuoti papildomas išlaidas, patiriamas dėl atokiausiems regionams būdingų sunkumų, ir kad būtų išvengta kompensacijos permokų. Dėl to nustatant kompensacijos sumą taip pat reikėtų atsižvelgti į kitas viešosios intervencijos rūšis, įskaitant valstybės pagalbą, apie kurią pranešta pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) 2021/1139 37 straipsnį, darančias poveikį papildomų išlaidų dydžiui;

(9)

siekiant užtikrinti vienodą papildomų išlaidų pateikimo būdą, papildomas išlaidas būtina nurodyti remiantis gyvojo svorio tonomis, kaip nustatyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1224/2009 (2) ir Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 404/2011 (3), kuriais nustatomi perdirbtų žuvų produktų pateikimo formų kodai ir šviežių žuvų ir šviežių sūdytų žuvų svorio perskaičiavimo koeficientai, Europos Sąjungoje naudojami laikomų ar perdirbtų žuvų svoriui perskaičiuoti į žuvų gyvąjį svorį laimikio kontrolės tikslais;

(10)

siekiant užtikrinti greitą šiuo reglamentu numatytų priemonių taikymą – kadangi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060 (4) 63 straipsnio 2 dalį nuo 2021 m. sausio 1 d. išlaidas jau galima finansuoti iš EJRŽAF – šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

(1)

Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 (2) teksto redakcijoje vokiečių kalba yra padaryta klaida XII priedo 1 dalies b punkto i papunktyje dėl tarpinių produktų, skirtų medicinos priemonėms, in vitro diagnostikos medicinos priemonėms ir laboratoriniams reagentams gaminti, importo ir vežimo tranzitu reikalavimų;

(2)

todėl Reglamento (ES) 142/2011 teksto redakcija vokiečių kalba turėtų būti atitinkamai ištaisyta. Teksto redakcijų kitomis kalbomis taisyti nereikia;

(3)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Reglamente (ES) 2015/2283 nustatyta, kad pateikti Sąjungos rinkai galima tik leidžiamus naudoti ir į Sąjungos sąrašą įtrauktus naujus maisto produktus;

(2)

pagal Reglamento (ES) 2015/2283 8 straipsnį buvo priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470 (2), kuriuo nustatomas Sąjungos naujų maisto produktų sąrašas;

(3)

2018 m. lapkričio 14 d. bendrovė „Medicinal Gardens S.L.“ (toliau – pareiškėjas) pagal Reglamento (ES) 2015/2283 10 straipsnio 1 dalį pateikė Komisijai paraišką leisti pateikti Sąjungos rinkai džiovintus Synsepalum dulcificum vaisius kaip naują maisto produktą. Paraiškoje prašoma leisti naudoti džiovintus Synsepalum dulcificum vaisius maisto papilduose, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/46/EB (3), neviršijant didžiausios paros dozės (0,9 g); tikslinė populiacija yra visi suaugusieji, išskyrus nėščias ir žindančias moteris;

(4)

pareiškėjas taip pat paprašė Komisijos apsaugoti paraiškoje pateiktus nuosavybės teise jam priklausančius mokslinius duomenis, susijusius su keliais tyrimais, pateiktais siekiant pagrįsti paraišką, konkrečiai, sudėties tyrimais (4), ūmaus toksiškumo per virškinamąjį traktą tyrimu su žiurkėmis (5), bakterijų grįžtamųjų mutacijų bandymais (6), žinduolių eritrocitų mikrobranduolių in vivo tyrimu (7), žinduolių ląstelių mikrobranduolių in vitro tyrimu (8), 90-ties dienų kartotinių dozių toksiškumo per virškinamąjį traktą tyrimu su 14-os dienų atsigavimo laikotarpiu (9) ir jutiminiu tyrimu (10);

(5)

pagal Reglamento (ES) 2015/2283 10 straipsnio 3 dalį 2019 m. kovo 25 d. Komisija pasikonsultavo su Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba), prašydama jos atlikti džiovintų Synsepalum dulcificum vaisių, kaip naujo maisto produkto, saugos įvertinimą ir pateikti mokslinę nuomonę;

(6)

2021 m. balandžio 27 d. Tarnyba pagal Reglamento (ES) 2015/2283 11 straipsnį priėmė mokslinę nuomonę dėl džiovintų Synsepalum dulcificum vaisių kaip naujo maisto produkto saugos (11);

(7)

savo nuomonėje Tarnyba nenustatė, kad pareiškėjo siūloma didžiausia džiovintų Synsepalum dulcificum vaisių, naudojamų suaugusiesiems skirtuose maisto papilduose, dozė (0,9 g per parą) yra saugi, nes ji viršytų saugia laikomą dozę (10 mg/kg kūno masės per parą). Tačiau Tarnyba padarė išvadą, kad džiovinti Synsepalum dulcificum vaisiai yra saugūs suaugusiesiems, jei jų dedama į maisto papildus neviršijant 0,7 g paros dozės, atitinkančios saugią dozę suaugusiam asmeniui, kurio kūno svoris yra 70 kg. Todėl Tarnybos nuomonė yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad džiovinti Synsepalum dulcificum vaisiai, kurių didžiausia paros dozė yra 0,7 g per parą, atitinka Reglamento (ES) 2015/2283 7 straipsnio a ir b punktus ir 12 straipsnio 1 dalį;

(8)

taikydama įrodomosios duomenų galios nustatymo metodą, pagrįstą mirakulino ir žemės riešutų baltymų sekos homologiškumo in silico analizėmis, ir remdamasi in vitro imunofermentinės analizės (ELISA) preliminaraus atrankinio eksperimento rezultatais, Tarnyba savo nuomonėje nustatė, kad esama džiovintų Synsepalum dulcificum vaisių ir žemės riešutų kryžminio reaktyvumo galimybės. Tačiau trūksta papildomų in vivo eksperimentinių arba epidemiologinių įrodymų, kurių paprastai reikia siekiant patvirtinti arba paneigti tikimybę, kad nustatytas galimas kryžminis reaktyvumas gali pasireikšti realiomis sąlygomis. Atsižvelgdama į tai, kad tokių įrodymų nėra, ir į turimus in vitro duomenis, iš kurių matyti, kad mirakulinas bus greitai ir visiškai suskaidytas nurijus, Komisija mano, kad šiuo metu džiovintų Synsepalum dulcificum vaisių potencialas sukelti kryžminį reaktyvumą žemės riešutų atžvilgiu realiomis sąlygomis mažai tikėtinas, todėl į Sąjungos leidžiamų naudoti naujų maisto produktų sąrašą šiuo atveju neturėtų būti įtrauktas specialus ženklinimo reikalavimas;

(9)

savo nuomonėje Tarnyba pažymėjo, kad jos išvada dėl naujo maisto produkto saugos buvo pagrįsta sudėties tyrimais, ūmaus toksiškumo per virškinamąjį traktą tyrimu su žiurkėmis, dviem bakterijų grįžtamųjų mutacijų bandymais, žinduolių eritrocitų mikrobranduolių in vivo tyrimu, žinduolių ląstelių mikrobranduolių in vitro tyrimu ir 90-ties dienų kartotinių dozių toksiškumo per virškinamąjį traktą tyrimu su 14-os dienų atsigavimo laikotarpiu. Ji taip pat pažymėjo, kad šios išvados ji nebūtų galėjusi padaryti be pareiškėjo dokumentų rinkinyje esančių nepaskelbtų tyrimų ataskaitų duomenų;

(10)

Komisija paprašė pareiškėjo išsamiau paaiškinti pateiktą mokslinės nuosavybės teisės į šiuos tyrimus reikalavimo pagrindimą ir patikslinti reikalavimą suteikti išimtinę teisę remtis tais tyrimais, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2015/2283 26 straipsnio 2 dalies b punkte;

(11)

pareiškėjas pareiškė, kad paraiškos pateikimo metu jis turėjo išimtinę teisę remtis sudėties tyrimais, ūmaus toksiškumo per virškinamąjį traktą tyrimu su žiurkėmis, bakterijų grįžtamųjų mutacijų bandymais, žinduolių eritrocitų mikrobranduolių in vivo tyrimu, žinduolių ląstelių mikrobranduolių in vitro tyrimu ir 90-ties dienų kartotinių dozių toksiškumo per virškinamąjį traktą tyrimu su 14-os dienų atsigavimo laikotarpiu, todėl trečiosios šalys negali teisėtai gauti šių tyrimų, jais naudotis arba remtis;

(12)

Komisija įvertino visą pareiškėjo pateiktą informaciją ir padarė išvadą, kad pareiškėjas pateikė pakankamą pagrindimą, jog įvykdė Reglamento (ES) 2015/2283 26 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Todėl penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo datos Tarnyba neturėtų naudoti paskesnių pareiškėjų naudai pareiškėjo dokumentų rinkinyje pateiktų sudėties tyrimų konkrečių studijų, ūmaus toksiškumo per virškinamąjį traktą tyrimo su žiurkėmis, bakterijų grįžtamųjų mutacijų bandymų, žinduolių eritrocitų mikrobranduolių in vivo tyrimo, žinduolių ląstelių mikrobranduolių in vitro tyrimo ir 90-ties dienų kartotinių dozių toksiškumo per virškinamąjį traktą tyrimo su 14-os dienų atsigavimo laikotarpiu, kuriais Tarnyba pagrindė savo išvadą dėl naujo maisto produkto saugos ir be kurių ji nebūtų galėjusi įvertinti naujo maisto produkto. Todėl tuo laikotarpiu tik pareiškėjui turėtų būti leidžiama pateikti džiovintus Synsepalum dulcificum vaisius Sąjungos rinkai;

(13)

tačiau leidimas tik pareiškėjui pateikti rinkai džiovintus Synsepalum dulcificum vaisius ir tik pareiškėjo naudai naudoti pareiškėjo dokumentų rinkinyje pateiktus tyrimų duomenis neužkerta kelio kitiems pareiškėjams teikti paraišką leisti pateikti rinkai tą patį naują maisto produktą, jei jų paraiška yra pagrįsta teisėtai gauta informacija, kuria pagrindžiamas toks leidimas;

(14)

todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/2470 priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(15)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Reglamente (ES) 2015/2283 nustatyta, kad pateikti Sąjungos rinkai galima tik leidžiamus naudoti ir į Sąjungos sąrašą įtrauktus naujus maisto produktus;

(2)

pagal Reglamento (ES) 2015/2283 8 straipsnį buvo priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470 (2), kuriuo nustatomas Sąjungos naujų maisto produktų sąrašas;

(3)

2018 m. gruodžio 28 d. bendrovė „Fair Insects BV“ (toliau – pareiškėjas) pagal Reglamento (ES) 2015/2283 10 straipsnio 1 dalį pateikė Komisijai paraišką leisti pateikti Sąjungos rinkai užšaldytus, džiovintus ir miltelių pavidalo (sumaltus) Locusta migratoria (skėrius keleivius) kaip naują maisto produktą. Pareiškėjas paprašė leisti naudoti užšaldytus, džiovintus ir miltelių pavidalo skėrius Locusta migratoria kaip užkandžius ir kaip maisto sudedamąją dalį kai kuriuose maisto produktuose, skirtuose visiems vartotojams;

(4)

pareiškėjas taip pat paprašė Komisijos apsaugoti paraiškoje pateiktus nuosavybės teise jam priklausančius mokslinius duomenis, susijusius su keliais tyrimais, pateiktais siekiant pagrįsti paraišką, konkrečiai, gamybos proceso aprašymu (3), analitiniais duomenimis apie sudėtį (4), analitiniais duomenimis apie teršalus (5), stabilumą ir mikrobiologinę būklę, duomenimis apie naujo maisto produkto pardavimą (6), suvartojamo kiekio įvertinimą (7), baltymų įsisavinimo ir nepakeičiamųjų aminorūgščių įsisavinimo rodikliu (angl. Digestible Indispensable Amino Acid Score) (8), džiovintų skėrių Locusta migratoria tirpumo ir sterilumo tyrimais, atliktais prieš genotoksiškumo tyrimus, kurie parodė, kad genotoksiškumo ištirti nebuvo įmanoma (9), ir citotoksiškumo tyrimu (10);

(5)

pagal Reglamento (ES) 2015/2283 10 straipsnio 3 dalį 2019 m. liepos 9 d. Komisija pasikonsultavo su Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba), prašydama jos atlikti užšaldytų, džiovintų ir miltelių pavidalo skėrių Locusta migratoria kaip naujo maisto produkto saugos įvertinimą ir pateikti mokslinę nuomonę;

(6)

2021 m. gegužės 25 d. Tarnyba pagal Reglamento (ES) 2015/2283 11 straipsnį priėmė mokslinę nuomonę dėl užšaldytų, džiovintų ir miltelių pavidalo skėrių Locusta migratoria kaip naujo maisto produkto saugos (11);

(7)

toje nuomonėje Tarnyba padarė išvadą, kad užšaldyti, džiovinti ir miltelių pavidalo skėriai Locusta migratoria yra saugūs, jei naudojami pagal siūlomas paskirtis ir laikantis pasiūlytų koncentracijos verčių. Todėl Tarnybos nuomonė yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad užšaldyti, džiovinti ir miltelių pavidalo skėriai Locusta migratoria pagal įvertintas naudojimo sąlygas atitinka Reglamento (ES) 2015/2283 12 straipsnio 1 dalį;

(8)

toje nuomonėje Tarnyba, remdamasi paskelbtais ribotais duomenimis apie su vabzdžiais apskritai susijusią alergiją maistui, pagal kuriuos Locusta migratoria vartojimas buvo nevienareikšmiškai susietas su tam tikrais anafilaksijos atvejais, ir remdamasi duomenimis, įrodančiais, kad Locusta migratoria sudėtyje yra daug galimai alergizuojančių baltymų, padarė išvadą, kad vartojant šį naują maisto produktą gali atsirasti jautrumas Locusta migratoria baltymams. Tarnyba taip pat rekomendavo atlikti tolesnius Locusta migratoria alergeniškumo tyrimus;

(9)

siekdama atsižvelgti į Tarnybos rekomendaciją, Komisija šiuo metu nagrinėja būdus, kaip atlikti būtinus Locusta migratoria alergeniškumo tyrimus. Kol Tarnyba neįvertins mokslinių tyrimų duomenų ir atsižvelgdama į tai, kad iki šiol, remiantis vabzdžių pramonės turimais duomenimis, buvo pranešta tik apie keletą Locusta migratoria (12) sukeltų alergijos atvejų ir kad įrodymai dėl alergeniškumo potencialo, susijusio su Locusta migratoria vartojimu, yra nevienareikšmiai, Komisija mano, kad į Sąjungos leidžiamų naudoti naujų maisto produktų sąrašą neturėtų būti įtraukti specialūs ženklinimo reikalavimai, susiję su Locusta migratoria potencialu sukelti pirminį įjautrinimą;

(10)

Tarnyba savo nuomonėje taip pat nurodė, kad užšaldytų, džiovintų ir miltelių pavidalo skėrių Locusta migratoria vartojimas gali sukelti alergines reakcijas asmenims, kurie yra alergiški vėžiagyviams, moliuskams ir erkutėms. Be to, Tarnyba pažymėjo, kad naujame maisto produkte gali būti papildomų alergenų, jei šių alergenų yra substratuose, kuriais šeriami vabzdžiai. Todėl vartotojams tiekiami užšaldyti, džiovinti ir miltelių pavidalo skėriai Locusta migratoria ir maisto produktai, kurių sudėtyje jų yra, turėtų būti tinkamai paženklinti laikantis Reglamento (ES) 2015/2283 9 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

(11)

savo nuomonėje Tarnyba pažymėjo, kad jos išvada dėl naujo maisto produkto saugos buvo pagrįsta įvairiais duomenimis, pateiktais siekiant pagrįsti paraišką, konkrečiai, gamybos proceso aprašymu, analitiniais duomenimis apie sudėtį, analitiniais duomenimis apie teršalus, stabilumą ir mikrobiologinę būklę, duomenimis apie naujo maisto produkto pardavimą, suvartojamo kiekio įvertinimu, baltymų įsisavinimo duomenimis ir nepakeičiamųjų aminorūgščių įsisavinimo rodikliu, džiovintų skėrių Locusta migratoria tirpumo ir sterilumo tyrimais, atliktais prieš genotoksiškumo tyrimus, kurie parodė, kad genotoksiškumo ištirti nebuvo įmanoma, ir citotoksiškumo tyrimu. Ji taip pat pažymėjo, kad šios išvados ji nebūtų galėjusi padaryti be pareiškėjo dokumentų rinkinyje pateiktų nepaskelbtų tyrimų ataskaitų duomenų;

(12)

Komisija paprašė pareiškėjo išsamiau paaiškinti pateiktą pagrindimą dėl nuosavybės teisės į šiuos tyrimus ir paaiškinti teiginį dėl išimtinės teisės remtis tais duomenimis, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2015/2283 26 straipsnio 2 dalies b punkte;

(13)

pareiškėjas pareiškė, kad paraiškos pateikimo metu jis turėjo išimtinę nuosavybės teisę naudoti gamybos proceso aprašymą, analitinius duomenis apie sudėtį, analitinius duomenis apie teršalus, stabilumą ir mikrobiologinę būklę, duomenis apie naujo maisto produkto pardavimą, suvartojamo kiekio vertinimą, baltymų įsisavinimo duomenis ir nepakeičiamųjų aminorūgščių įsisavinimo rodiklį, džiovintų skėrių Locusta migratoria tirpumo ir sterilumo tyrimus, atliktus prieš genotoksiškumo tyrimus, kurie parodė, kad genotoksiškumo ištirti nebuvo įmanoma, ir citotoksiškumo tyrimą, todėl trečiosios šalys negali teisėtai susipažinti su šiais tyrimais, jais naudotis arba remtis;

(14)

Komisija įvertino visą pareiškėjo pateiktą informaciją ir padarė išvadą, kad pareiškėjas pateikė pakankamą pagrindimą, jog įvykdė Reglamento (ES) 2015/2283 26 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Todėl penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo datos Tarnyba neturėtų naudoti paskesnių pareiškėjų naudai pareiškėjo dokumentų rinkinyje pateiktų gamybos proceso aprašymo konkrečių tyrimų, analitinių duomenų apie sudėtį, analitinių duomenų apie teršalus, stabilumą ir mikrobiologinę būklę, duomenų apie naujo maisto produkto pardavimą, suvartojamo kiekio įvertinimą, baltymų įsisavinimo duomenų ir nepakeičiamųjų aminorūgščių įsisavinimo rodiklio, džiovintų skėrių Locusta migratoria tirpumo ir sterilumo tyrimų, atliktų prieš genotoksiškumo tyrimus, kurie parodė, kad genotoksiškumo ištirti nebuvo įmanoma, ir citotoksiškumo tyrimo, kuriais Tarnyba pagrindė savo išvadą dėl naujo maisto produkto saugos ir be kurių ji nebūtų galėjusi įvertinti naujo maisto produkto. Todėl tuo laikotarpiu tik pareiškėjui turėtų būti leidžiama pateikti Sąjungos rinkai užšaldytus, džiovintus ir miltelių pavidalo Locusta migratoria;

(15)

tačiau leidimas tik pareiškėjui pateikti rinkai užšaldytus, džiovintus ir miltelių pavidalo Locusta migratoria ir tik pareiškėjo naudai naudoti pareiškėjo dokumentų rinkinyje pateiktus tyrimų duomenis neužkerta kelio kitiems pareiškėjams teikti paraišką leisti pateikti rinkai tą patį naują maisto produktą, jei jų paraiška yra pagrįsta teisėtai gauta informacija, kuria pagrindžiamas toks leidimas;

(16)

todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/2470 priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(17)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

2020 m. spalio 14 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamo Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) ir Saudo Arabijos Karalystės (toliau – SAK) (toliau kartu – nagrinėjamosios šalys) kilmės monoetilenglikolio (toliau – MEG).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi skundą (toliau – skundas), kurį Sąjungos gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % viso MEG Sąjungoje, vardu 2020 m. rugpjūčio 31 d. pateikė Europos MEG gamintojų teisių gynimo komitetas (toliau – skundo pateikėjas). Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų.

(3)

Pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnį 2021 m. gegužės 14 d. Komisija šalims pateikė siūlomų muitų santrauką ir išsamią informaciją apie dempingo skirtumų ir skirtumų, tinkamų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, skaičiavimą. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos per tris darbo dienas pateikti pastabų dėl skaičiavimų tikslumo. Pastabų gauta iš „MEGlobal Americas Inc“ (toliau – „MEGlobal Americas“), „Saudi Basic Industries Corporation“ (toliau – SABIC), „Arteco NV“ (toliau – „Arteco“) ir Europos PET gamintojų komiteto (toliau – CPME).

(4)

2021 m. birželio 11 d. Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/939 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) importuojamam JAV ir SAK kilmės MEG nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(5)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas (toliau – pirminis faktų atskleidimas), skundo pateikėjas, „MEGlobal Americas“, „Lotte Chemical Louisiana LCC“ (toliau – LCLA), Saudo Arabijos Karalystės vyriausybė (toliau – SAKV), SABIC, „ExxonMobil Petroleum & Chemical BV“ (toliau – EMPC), „Helm AG“ (toliau – „Helm“), „Oxyde Belgium BV“ (toliau – „Oxyde“), „Tricon International Ltd“ ir jos asocijuotosios įmonės (toliau – „Tricon“), „Arteco“, CPME ir „RETAL Industries Limited“ (toliau – RETAL) pateikė pastabų raštu ir pareiškė savo nuomones dėl preliminarių išvadų per laikinojo reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą.

(6)

Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Klausymai surengti su LCLA, „MEGlobal Americas“, SABIC ir CPME. Be to, „MEGlobal Americas“ ir SABIC prašymu buvo surengti du klausymai dalyvaujant prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas nustatė, kad šiame tyrime buvo atsižvelgta į suinteresuotųjų šalių teises į gynybą.

(7)

Priimdama galutines išvadas Komisija apsvarstė suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir prireikus patikslino savo preliminarias išvadas.

(8)

Komisija toliau rinko ir kryžminės patikros būdu tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti. Su „Arteco“ ir „Indorama Ventures Europe BV“ (toliau – „Indorama“) surengtos dar dvi nuotolinės kryžminės patikros. Komisija taip pat ketino surengti nuotolines kryžmines patikras su „Helm ir „Oxyde“, tačiau nė viena bendrovė negalėjo jose dalyvauti.

(9)

SABIC ir „MEGlobal Americas“ tvirtino, kad Komisija nuotolinių kryžminių patikrų ataskaitas atskleidė vėlai, todėl buvo pakenkta jų teisėms į gynybą.

(10)

Komisija atskleidė nuotolinių kryžminių patikrų ataskaitas 2021 m. gegužės 14 d. ir kartu su jomis pateikė siūlomų muitų santrauką, išsamią informaciją apie dempingo skirtumų ir skirtumų, tinkamų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, apskaičiavimą, kaip nurodyta 3 konstatuojamojoje dalyje. Nuotolinės kryžminės patikros ataskaitų tikslas – pateikti šalims faktinę nuotolinės kryžminės patikros ataskaitą. Ataskaitose nedaroma jokių išvadų, kaip Komisija galiausiai traktuos nuotolinės kryžminės patikros metu surinktus faktus. Teisės aktuose nėra nustatyto nuotolinės kryžminės patikros ataskaitų atskleidimo termino. Iš šių šalių negauta pastabų dėl informacijos, pateiktos nuotolinės kryžminės patikros ataskaitose. Todėl Komisija nemano, kad buvo pakenkta šalių teisėms į gynybą, o prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas šiuo klausimu pritarė Komisijos nuomonei.

(11)

„Tricon“ teigė, kad, nors ji bendradarbiavo tyrimo metu, jos pavadinimas nebuvo nurodytas laikinajame reglamente, visų pirma 8 ir 66 konstatuojamosiose dalyse, todėl Komisija pažeidė „Tricon“ teisę į gerą administravimą.

(12)

Nustatydama laikinąsias priemones Komisija neturėjo pakankamai informacijos apie „Tricon“ importo veiklą Sąjungoje, nes klausimyno atsakymas buvo pateiktas trijų subjektų, deklaravusių, kad jie įsikūrę JAV, o ne Sąjungoje, vardu. Šią informaciją Komisija gavo iš „Tricon“ tik po to, kai nustatė laikinąsias priemones.

(13)

Atsižvelgiant į šią papildomą informaciją, laikinojo reglamento 8 ir 66 konstatuojamosios dalys, kuriose, atitinkamai, išvardytos šalys, su kuriomis Komisija surengė klausymus prieš nustatydama laikinąsias priemones, ir šalys, pateikusios klausimyno atsakymą, turėtų būti laikomos apimančiomis ir „Tricon“. Be to, „Tricon“ pastabose, pateiktose prieš nustatant laikinąsias priemones, buvo keliami tokie patys klausimai kaip ir kitų suinteresuotųjų šalių, pavyzdžiui, „Arteco“, „Helm“ ir „Oxyde“, pastabose, todėl Komisija laikinajame reglamente į šių pastabų esmę atsižvelgė.

(14)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo „MEGlobal Americas“ pakartojo savo tvirtinimą 9 konstatuojamojoje dalyje dėl nuotolinės kryžminės patikros ataskaitų atskleidimo. Tvirtinta, kad teiginys, jog iš šių šalių negauta pastabų dėl informacijos, pateiktos nuotolinės kryžminės patikros ataskaitose, yra neteisingas. Tvirtinta, kad „MEGlobal Americas“ laikinojo reglamento pastabose aptarė esminį nuotolinės kryžminės patikros ataskaitų turinį ir kad dėl vėlyvo atskleidimo šalys turėjo nedaug laiko jas peržiūrėti. Taip pat tvirtinta, kad Komisijai buvo taikomi griežtesni tinkamo proceso reikalavimai atsižvelgiant į jos procedūrų pritaikymą prie COVID-19 pandemijos, į kuriuos Komisija savo galutinėse išvadose neatsižvelgė. Šiuo atžvilgiu „MEGlobal Americas“ nurodė Komisijos pranešimo dėl COVID-19 protrūkio padarinių paskutinį sakinį, kuriame teigiama, kad Komisija ypač rūpinsis, jog būtų laikomasi tinkamo proceso ir skaidrumo reikalavimų.

(15)

Kaip paaiškinta 10 konstatuojamojoje dalyje, nuotolinės kryžminės patikros ataskaitų tikslas – pateikti šalims faktinę kryžminės patikros ataskaitą, ypač nurodant, kurią informaciją buvo galima patikrinti, o kurios – ne. Ataskaitose nedaroma jokių išvadų, kaip Komisija galiausiai traktuos nuotolinės kryžminės patikros metu surinktus faktus. „MEGlobal Americas“ nenustatė jokių faktinių klaidų nuotolinės kryžminės patikros ataskaitose ir neprašė papildomo laiko pastaboms dėl šių ataskaitų pateikti. Ji savo pastabose dėl laikinojo reglamento tiesiog nurodė nuotolinės kryžminės patikros ataskaitoje nurodytus faktus. Komisija pažymi, kad „MEGlobal Americas“ nenurodo, į ką konkrečiai Komisija neatsižvelgė savo galutinėse išvadose dėl tinkamo proceso reikalavimų. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(16)

Po laikinųjų priemonių nustatymo SAKV pakartojo savo pastabas, pateiktas prieš nustatant priemones dėl tyrimo inicijavimo. Ji teigė, kad skundas neatitiko antidempingo susitarimo (toliau – Antidempingo susitarimas) 5.2 straipsnio reikalavimų, nes 1) jame trūko pakankamai dempingo nagrinėjamuoju laikotarpiu įrodymų, 2) jame buvo be tinkamo pagrindimo įvertintas bendras importo iš JAV ir SAK poveikis, 3) jame materialinė žala įvertinta neobjektyviai, nes tiriamasis laikotarpis sutapo su praėjusiais kalendoriniais metais, ir 4) skundo pateikėjas nepateikė priežastinio ryšio įrodymų. Be to, SAKV nuomone, Komisija neišnagrinėjo šių pastabų laikinajame reglamente, ji pateikė tik bendrus pastebėjimus. Šiuo atžvilgiu SAKV nurodė kolegijos ataskaitą Guatemala – Cement II (3), teigdama, kad faktais nepagrįstų išvadų pareiškimai nėra Antidempingo susitarimo 5.2 straipsnyje reikalaujami įrodymai, o netiksli informacija taip pat nelaikytina įrodymais, todėl tyrimas neturėjo būti pradėtas. Be to, SAKV teigė, kad pradėdama šį tyrimą nepaisant to, kad skunde trūko įrodymų, Komisija veikė neatsižvelgdama į Antidempingo susitarimo 5.3 straipsnį – šiuo atžvilgiu SAKV nurodė kolegijos ataskaitą US – Softwood Lumber V (4). Teigta, kad Komisija turėjo suabejoti skundo pateikėjo tvirtinimų tikslumu ir tinkamumu, ypač kai jie nepagrįsti atitinkama informacija, bei informacija, pateikta skundo pateikėjo tvirtinimams pagrįsti, kai ji akivaizdžiai neteisinga. SAKV pridūrė, kad, kadangi tyrimas nebuvo inicijuotas pagal Antidempingo susitarimo 5 straipsnio nuostatas, nebuvo įvykdyta pirmoji antidempingo muito nustatymo sąlyga pagal Antidempingo susitarimo 7.1 straipsnio i punktą ir todėl SAK kilmės MEG importui neturėjo būti nustatytas antidempingo muitas.

(17)

Komisijos manymu, tyrimo inicijavimas buvo pagrįstas ir visiškai atitiko Antidempingo susitarimą. Visų pirma apskaičiuojant dempingą skundo pateikėjo pateikti įrodymai apie sąnaudas laikomi pakankamai tinkamais ir tiksliais normaliajai vertei nustatyti atsižvelgiant į inicijavimo metu taikomą teisinį standartą. Iš tiesų, kaip primena SAKV, kolegijos ataskaitoje US – Softwood Lumber V išaiškinta, kad: „paraiškoje pateikiama tokia informacija, kuri pareiškėjui yra pagrįstai prieinama ir kuria jis gali pagrįsti savo tvirtinimą, inter alia, apie tariamą dempingą – tai reiškia, kad paraiškoje turi būti nebūtinai visa pareiškėjui pagrįstai prieinama informacija, o tik informacija prima facie bylai pagrįsti“. Šiuo atveju skundo pateikėjas pateikė jam pagrįstai prieinamą informaciją apie nagrinėjamojo produkto gamybos procesą. Šios informacijos kiekybiškai ir kokybiškai pakako normaliosios vertės ir dempingo skirtumo apskaičiavimui pagrįsti. Tai, kad skundo pateikėjas nepateikė tikslios informacijos apie visą nagrinėjamojo produkto gamybos grandinę SAK, nereiškia, jog įrodymai turėjo būti laikomi nepakankamais, kaip teigė SAKV. Reikalavimas skundo pateikėjui pateikti papildomos tikslesnės informacijos, kuri jam nėra pagrįstai prieinama, tyrimo vykdymo naštą užkrautų skundo pateikėjui, o ne tyrimą atliekančiai institucijai. Ataskaitoje US – Softwood Lumber V kolegija pabrėžė, kad reikalingi įrodymai turi būti pateikti tik „tokia apimtimi, kuria jie pagrįstai prieinami pareiškėjui“, ir kad tuo „siekiama apsaugoti pareiškėją nuo pernelyg didelės naštos teikti jam pagrįstai neprieinamą informaciją“ (5). Be to, Komisija pažymi, kad, nors SAKV teigia, jog skundo pateikėjo pateikta informacija prilygo faktais nepagrįstų išvadų pareiškimams, ji tiksliai nenurodo tokių konkrečių skunde pateiktų pareiškimų, o tik pateikia bendrą pastabą. Todėl Komisija pakartoja, kad skundo pateikėjas pateikė pakankamai dempingo egzistavimo įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą.

(18)

Po galutinio faktų atskleidimo SAKV dar kartą pakartojo savo pastabas, pateiktas prieš nustatant laikinąsias priemones dėl tyrimo inicijavimo. Ji dar kartą teigė, kad skundas neatitiko Antidempingo susitarimo 5.2 straipsnio reikalavimų dėl 16 konstatuojamojoje dalyje minėtų keturių punktų. Be to, buvo tvirtinama, kad skunde nebuvo skundo pateikėjui pagrįstai prieinamos informacijos ir jame nebuvo pateikta pakankamai dempingo įrodymų. Tiksliau, SAKV teigė, kad skunde nebuvo skundo pateikėjui pagrįstai prieinamos informacijos apie MEG kainas vidaus rinkoje. Be to, SAKV tvirtino, kad skundo pateikėjas apskaičiavo normaliąją vertę remdamasis duomenimis, surinktais iš dviejų Sąjungos gamintojų, o tai dirbtinai padidino normaliąją vertę.

(19)

Komisija su šiais tvirtinimais nesutiko. Skundo pateikėjas paaiškino, kad SAK MEG vidaus rinka yra labai maža, palyginti su eksporto apimtimi, o viešai prieinama informacija yra ribota. Šiuo požiūriu informacija apie kainas nebūtų buvusi reprezentatyvi. Todėl skundo pateikėjas apskaičiavo SAK normaliąją vertę remdamasis gamybos sąnaudomis ir pagrįsta pardavimo, bendrųjų ir administracinių sąnaudų bei pelno suma. Skunde taip pat paaiškinta, kad MEG gamybos procesas yra panašus visose šalyse ir kad nėra didelių skirtumų tarp gamybos procesų Sąjungoje ir SAK. Be to, skundo pateikėjas iš Sąjungos gamintojų gavo duomenis apie MEG gaminti reikalingų sąnaudų, pvz., žaliavų, energijos, darbo jėgos ir t. t., suvartojimo apimtį. Skundo pateikėjas gavo duomenis SAK apie kiekvieną sąnaudų tipą, kurio duomenys buvo viešai prieinami, o tam tikrų gamybos veiksnių duomenys, kurie nėra viešai prieinami, buvo apskaičiuoti remiantis protingumo principu. Skundo B.2.1.2 skirsnyje paaiškinamas kiekvieno sąnaudų tipo duomenų šaltinis. Taigi, normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal SAK sąnaudų kainas remiantis skundo pateikėjui pagrįstai prieinama informacija, kuri pakankamai įrodo dempingo egzistavimą. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(20)

„MEGlobal Americas“ teigė, kad jos įtraukimas į JAV eksportuojančių gamintojų imtį nebuvo pagrįstas, nes tiriamuoju laikotarpiu ji turėjo tik ribotą siuntų į Sąjungą skaičių, o šios siuntos buvo gabenamos, nes vienas iš skundo pateikėjų negalėjo tiekti MEG bendrovei „MEGlobal Europe GmbH“ (toliau – „MEGlobal Europe“).

(21)

Komisija pažymi, kad „MEGlobal Americas“ nepateikė pastabų ar juo labiau prieštaravimų dėl atrankos sprendimo per laikotarpį, skirtą pastaboms po pranešimo apie sprendimą, kaip nurodyta pranešimo apie inicijavimą 5.3.1.1 skirsnio a punkte. Komisija pabrėžia, kad atranka buvo atlikta visiškai laikantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalies, o tyrimas buvo atliekamas pasirinkus tik pagrįstai ribotą skaičių šalių pagal didžiausią tipinį tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą eksportuotą produkto kiekį, kurį buvo įmanoma ištirti per turimą laiką, kiekvieno eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtį ir eksportuojančių gamintojų galimybes bendradarbiauti pateikiant tiriamojo laikotarpio duomenis. LCLA ir „MEGlobal Americas“ tiriamuoju laikotarpiu buvo du didžiausi eksportuotojai į Sąjungą, kurie išreiškė norą būti atrinkti. Be to, priimant atrankos sprendimą, priežastis, dėl kurios šalys eksportuoja, nėra svarbi. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(22)

Skundo pateikėjas pabrėžė, kad atrankos formoje „Sasol Chemicals North America LLC“ (toliau – „Sasol“) nenurodė jokio eksporto į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu, nors buvo žinoma, kad „Helm“ yra ilgalaikis „Sasol“ gaminamo MEG platintojas visame pasaulyje, taip pat ir Sąjungoje. Be to, pastebėta, kad „Helm“ pateikė klausimyno atsakymą, kuriame pranešama apie JAV kilmės nagrinėjamojo produkto pardavimą Sąjungoje. Dėl šios priežasties skundo pateikėjas manė, kad „Sasol“ galėjo eksportuoti gaminius, skirtus vartoti Sąjungoje, todėl paprašė Komisijos patikrinti, ar MEG, kurį „Sasol“ gamino JAV, buvo eksportuotas į Sąjungą per tokius prekiautojus kaip „Helm“, ir tuo pačiu įvertinti, ar „Sasol“ taikomas vidutinis svertinis dempingo skirtumas yra pagrįstas.

(23)

Atrankos formoje „Sasol“ nurodė, kad į Sąjungą eksportavo tik per „Helm“. „Helm“ patvirtino šį pareiškimą ir pateikė šių pardavimų apimtį. Komisija nusprendė neįtraukti „Sasol“ į imtį, nes ši apimtis buvo mažesnė už LCLA ir „MEGlobal Americas“ eksporto apimtis. Todėl „Sasol“, kaip bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui, kuris nebuvo įtrauktas į imtį, pritaikytas antidempingo muitas atitinka imties svertinį vidurkį.

(24)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo „MEGlobal Americas“ pakartojo tvirtinimą, nurodytą 20 konstatuojamojoje dalyje. Bendrovė taip pat tvirtino, kad apskaičiuota MEG, kurį „Sasol“ pagamino JAV ir tiriamuoju laikotarpiu eksportavo į Sąjungą, apimtis buvo didesnė už „MEGlobal Americas“ eksporto apimtį. Tvirtinta, kad „Sasol“ pagamintą MEG importavo beveik išimtinai „Helm AG“. Todėl „MEGlobal Americas“ tvirtino, kad sprendimas įtraukti „MEGlobal Americas“ į imtį nebuvo pagrįstas tiksliais duomenimis.

(25)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Papildomai prie 21 ir 23 konstatuojamosiose dalyse paaiškintų priežasčių, Komisija pažymėjo, kad „MEGlobal Americas“ pateiktuose duomenyse nebuvo nurodytas „Helm AG“ tiekimo šaltinis, nors „Helm AG“ importavo MEG iš kelių JAV gamintojų, ne tik „Sasol“. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(26)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl JAV eksportuojančių gamintojų atrankos negauta, laikinojo reglamento 61 ir 62 konstatuojamosiose dalyse pateiktos preliminarios išvados patvirtintos.

(27)

Kadangi pastabų dėl SAK eksportuojančių gamintojų atrankos negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 63 ir 64 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(28)

Savo pastabose dėl laikinojo reglamento CPME pakartojo savo tvirtinimą, kad į Komisijos pasirinktą tiriamąjį laikotarpį (toliau – TL) neįtrauktas laikotarpis prieš pat tyrimo inicijavimą, t. y. laikotarpis nuo 2020 m. liepos mėn. iki rugsėjo mėn., todėl jis pažeidė pagrindinį reglamentą. Šis tvirtinimas buvo atmestas dėl laikinojo reglamento 70 konstatuojamojoje dalyje aprašytų priežasčių.

(29)

CPME taip pat teigė, kad įtraukus šį laikotarpį matytųsi, jog materialinės žalos nepadaryta, tačiau nepateikė jokių įrodymų šiuo atžvilgiu. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(30)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl tiriamojo laikotarpio ir nagrinėjamojo laikotarpio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 68 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(31)

2021 m. rugsėjo 13 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriomis remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamam SAK ir JAV kilmės MEG (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo nustatytas laikas, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo. Komisija gavo pastabas iš skundo pateikėjo, SAKV, SABIC, „MEGlobal Americas“, LCLA, EMPC, „Helm“, „Oxyde“, „Tricon“, „Arteco“ ir CPME. Remdamasi šiomis pastabomis Komisija pakoregavo kai kuriuos argumentus, kurių pagrindu ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą, ir 2021 m. spalio 4 d. visoms suinteresuotosioms šalims apie tai pranešė (toliau – papildomas galutinis faktų atskleidimas).

(32)

Po galutinio faktų atskleidimo ir papildomo galutinio faktų atskleidimo suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė būti išklausytoms pagal pranešimo apie inicijavimą 5.7 punkte nustatytas nuostatas. Klausymai surengti su SABIC, „MEGlobal Americas“ ir LCLA.

(33)

SABIC pakartojo tvirtinimą, kad specifikacijų neatitinkantis MEG yra antrojo pasirinkimo produktas, kurio kaina yra mažesnė, palyginti su pirmojo pasirinkimo MEG, o specifikacijų neatitinkančio MEG rinka yra daug mažesnė nei pirmojo pasirinkimo MEG. Dėl laikinojo reglamento 79 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių šis tvirtinimas buvo atmestas.

(34)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo SABIC pakartojo tvirtinimą, kad Komisija turėtų neįtraukti specifikacijų neatitinkančio MEG į tyrimo apibrėžtąją sritį dėl 33 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių. SABIC teigė, kad Komisija į šiuos tvirtinimus neatsižvelgė.

(35)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Laikinojo reglamento 79 konstatuojamojoje dalyje Komisija aiškiai paaiškino, kodėl minėtas tvirtinimas buvo atmestas.

(36)

Kadangi kitų pastabų dėl produkto apibrėžtosios srities negauta, laikinojo reglamento 71–79 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos preliminarios išvados buvo patvirtintos.

(37)

EMPC teigė, kad laikinojo reglamento 80 konstatuojamojoje dalyje Komisija SABIC nurodė kaip vienintelę įmonių grupę, turinčią šešias gamybos įmones SAK. EMPC pabrėžė, kad „Yanpet“ yra bendroji įmonė, kurios po 50 % akcijų priklauso „ExxonMobil“ filialui („Mobil Yanbu Petrochemical Company Inc“) ir SABIC, bet nei EMPC, nei kiti „ExxonMobil“ filialai („ExxonMobil“) nepriklauso SABIC įmonių grupei. Be to, buvo nurodyta, kad nors „Yanpet“ vykdė gamybą, visus komercinius ir kainodaros sprendimus dėl „ExxonMobil“ MEG gamybos apimčių priėmė tik „ExxonMobil“, o visus komercinius ir kainodaros sprendimus dėl SABIC MEG gamybos apimčių priėmė tik SABIC. Taip pat buvo pridurta, kad EMPC ir SABIC yra konkurentai ir kad pagal laikinojo reglamento 80–86 konstatuojamąsias dalis SAK dempingo skirtumas visoje šalyje apskaičiuotas remiantis pelningų SABIC pardavimų vidaus rinkoje normaliąja verte. Tokiu būdu laikinuoju reglamentu „ExxonMobil“ pardavimų apimtims buvo nustatytas antidempingo muitas, pagrįstas normaliąja verte, nustatyta atsižvelgiant į SABIC vidaus pardavimus ir eksporto kainą, iš dalies pagrįstą SABIC eksporto pardavimais. Tad EMPC bendrovei pritaikytas antidempingo muitas, apskaičiuotas remiantis nesusijusio konkurento duomenimis, nors tarp SABIC ir EMPC nėra jokios vengimo rizikos.

(38)

Komisijos vertinimu, EMPC yra susijusi su SABIC pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (6) 127 straipsnio 1 dalies g punktą, nes kartu jos tiesiogiai arba netiesiogiai valdo trečiąjį asmenį. Neginčijama, kad „Yanpet“ yra bendroji įmonė, kurios akcijos po lygiai priklauso SABIC ir „ExxonMobil“. EMPC ir SABIC lygiomis dalimis atstovaujamos „Yanpet“ direktorių valdyboje, nes kiekviena iš jų paskyrė „Yanpet“ direktorius. Tai yra tvirtas požymis, kad SABIC ir „ExxonMobil“ šią įmonę valdo kartu ir tiesiogiai. Dėl tvirtinimo, kad SABIC ir „ExxonMobil“ veikia savarankiškai ir kad nėra vengimo rizikos, Komisija pažymi, jog EMPC šio tvirtinimo nepagrindė, tiesiog pateikė kaip teiginį. Todėl šis tvirtinimas atmestas, o Komisija šiame tyrime SABIC ir „ExxonMobil“ laiko susijusiomis šalimis.

(39)

Be to, EMPC vertinimu, Komisija pažeidė jos teisę į gynybą, nes EMPC neturėjo žinių apie normaliosios vertės ir SABIC eksporto kainos apskaičiavimą.

(40)

Kadangi „Yanpet“ yra bendroji įmonė, kurios 50 % priklauso SABIC, jai pritaikytas tas pats individualus antidempingo muitas kaip ir SABIC grupei. Kaip paaiškinta konkrečiame faktų atskleidime, Komisija, laikydamasi bendros verslo paslapčių apsaugos praktikos, EMPC bendrovei negali atskleisti konfidencialios informacijos apie SABIC verslą (kaip antai SABIC pardavimus vidaus rinkoje).

(41)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo EMPC pakartojo tvirtinimus, nurodytus 37 konstatuojamojoje dalyje. Be to, EMPC klaidingai teigė, kad 38 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, jog EMPC pateiktas bendrosios įmonės „Yanpet“ apibūdinimas remiasi tik nepagrįstu teiginiu. Iš tiesų Komisija nurodė, kad nepagrįstu teiginiu remiasi EMPC tvirtinimas, jog vengimo rizikos nėra. Be to, EMPC teigė, kad pagal EMPC ir „Yanpet“ prekybos susitarimą EMPC ir SABIC prekiauja „Yanpet“ pagamintu MEG rinkoje visiškai savarankiškai.

(42)

Komisija su šiuo teiginiu nesutiko. Kaip paaiškinta 38 konstatuojamojoje dalyje, „Yanpet“ yra bendroji įmonė, kurią bendrai ir tiesiogiai valdo SABIC ir „ExxonMobil“. Be to, kai kurios EMPC ir „Yanpet“ prekybos susitarimo nuostatos rodo, kad SABIC ir EMPC nustačius skirtingus muitus kils didelė vengimo rizika. Išsamūs paaiškinimai EMPC bendrovei buvo pateikti konkrečiame faktų atskleidime, nes jame buvo konfidencialios informacijos.

(43)

Be to, EMPC pakartojo savo pastabas 39 konstatuojamojoje dalyje nepateikdama nieko naujo.

(44)

Dėl 40 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių šis tvirtinimas atmestas.

(45)

Komisija sulaukė pastabų iš SABIC, SAKV ir EMPC.

(46)

SABIC, SAKV ir EMPC ginčijo propano vertės koregavimą, kaip aprašyta laikinojo reglamento 87–94 konstatuojamosiose dalyse. SABIC rėmėsi Komisijos išvadomis SABIC ir „Saudi Aramco“ susijungimo leidime (byla M.9410 – SAUDI ARAMCO / SABIC) (7).

(47)

Komisija iš naujo įvertino savo preliminarias išvadas. Komisija pažymėjo, kad sprendime dėl leidimo vykdyti susijungimą tarp „Saudi Aramco“ ir SABIC pripažinta, jog abi bendrovės nebuvo susijusios iki tos dienos, kai buvo įsigyta 70 % SABIC akcijų pagal 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl įmonių koncentracijų kontrolės nuostatas (EB Susijungimų reglamentas) (8). Jokios kitos informacijos, kad žaliavų pardavimas kaip nors kitaip neatitiktų ištiestosios rankos principo, negauta, todėl Komisija šiuo atžvilgiu patikslino SABIC normaliosios vertės nustatymą naudodama nurodytą propano kainą. Iš to darytina išvada, kad normalioji vertė buvo pagrįsta viso pardavimo vidaus rinkoje per TL kainų svertiniu vidurkiu, nes pardavimo apimtis parduodant grynąja pardavimo kaina, lygia apskaičiuotoms gamybos sąnaudoms arba už jas didesne, sudarė daugiau kaip 80 % visos pardavimo apimties.

(48)

Be to, SABIC teigė, kad Komisija, nagrinėdama pardavimus vidaus rinkoje ir eksportą į Sąjungą įmonių grupės lygmeniu kaip aprašyta laikinojo reglamento 80 konstatuojamojoje dalyje, ir vertindama, ar vidaus pardavimai buvo pelningi, turėjo atsižvelgti į visų susijusių gamintojų sąnaudas. Ji tvirtino, kad Komisija negalėjo palyginti viso gamintojų pardavimo vidaus rinkoje ir pardavimo eksportui taip, tarsi šie gamintojai būtų vienas subjektas, ir tuo pačiu įvertinti konkretaus gamintojo pelningumo.

(49)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutinka. Netikslinga vertinti pardavimo vidaus rinkoje pelningumą pagal bendrovių, neparduodančių vidaus rinkoje, gamybos sąnaudas, o atlikus tyrimą nustatyta, kad ne visi gamintojai parduoda MEG vidaus rinkoje.

(50)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo EMPC paprašė Komisijos patvirtinti, kad ji i) panaudojo visas faktines gamybos sąnaudas, įskaitant faktines etileno gamybai naudojamų žaliavų sąnaudas, nurodytas eksportuojančių gamintojų SAK, ir ii) nekoregavo jokių žaliavų sąnaudų.

(51)

Komisija patvirtino, kad apskaičiuojant normaliąją vertę buvo naudojamos nurodytos gamybos sąnaudos, įskaitant nurodytas etileno gamybai naudojamų žaliavų sąnaudas. Komisija nekoregavo jokių žaliavų sąnaudų.

(52)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo SABIC pakartojo tvirtinimą, nurodytą 48 konstatuojamojoje dalyje, nepateikdama nieko naujo.

(53)

Dėl 49 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių šis tvirtinimas atmestas.

(54)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas nesutiko su Komisijos sprendimu naudoti SABIC nurodytą propano kainą, kaip nurodyta 47 konstatuojamojoje dalyje. Skundo pateikėjas pirmiausia teigė, kad antidempingo tyrimams taikytina teisė yra pagrindinis reglamentas, o ne EB Susijungimų reglamentas, kuris turi skirtingus kriterijus ir skirtingas funkcijas. Taikomi teisiniai kriterijai yra skirtingi, todėl išvadų perkėlimas iš vienos teisinės sistemos į kitą yra nelogiškas ir neteisėtas Antra, teigta, kad SAKV nustatė fiksuotą kainą, todėl normalios aplinkybės pagal „ištiestosios rankos“ principą netaikytinos. Trečia, teigta, kad fiksuotos SABIC propano kainos, kuri nėra „normali“ ir pagrįstai neatspindi tikrųjų sąnaudų, priėmimas pažeidžia pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį. Ketvirta, taip pat tvirtinta, kad vykdydama tyrimus prieš Rusiją Komisija pakoregavo dujų kainą, kurią taip pat nustatė vyriausybė, todėl kitokių nei Rusijai kriterijų taikymas SAK prekybos apsaugos tyrimuose yra diskriminacinis. Penkta, teigta, kad byloje M.9410 nepateikta jokių su propanu susijusių išvadų. Šešta, pareikšta, kad sprendime dėl susijungimo pripažinta, jog etilenglikolių vertės grandinėje yra vertikali integracija, susijusi su pradinės ir galutinės grandies tiekimu, tačiau sprendime dėl susijungimo nebuvo atsižvelgta į vertikaliojo ryšio pobūdį, t. y. į tai, ar pradinės grandies produktų tiekimas tarp „Saudi Aramco“ ir SABIC buvo vykdomas laikantis ištiestosios rankos principo. Pareikšta, kad Komisija tyrė tik tai, ar dėl šio vertikalaus ryšio gali būti apribotos konkurencinės galimybės. Galiausiai skundo pateikėjas teigė, kad „Saudi Aramco“ ir SABIC yra susijusios bendrovės, o jų sandoriai nėra vykdomi įprastomis prekybos sąlygomis.

(55)

Komisija nesutiko ir patvirtino savo išvadas, kad šiuo atveju naudoti SABIC nurodytą propano kainą yra tikslinga. Sprendime dėl susijungimo ypač atsižvelgta į vertikalaus ryšio tarp abiejų bendrovių pobūdį ir sprendimus dėl kainodaros, susijusius su abiejų bendrovių veikla per TL. Pavyzdžiui, sprendime teigiama, kad „bet koks reikšmingas veiklos koordinavimas tarp SABIC ir „Saudi Aramco“ būtų sudėtingas ir vykdomas neturint išsamių žinių apie SABIC kainodarą, klientus ar bendrą strategiją“ (12 konstatuojamoji dalis) ir kad „šalių komerciniai ryšiai yra riboti ir atitinkantys ištiestosios rankos principą, šalys pateikė to įrodymų – bent jau vertikaliai paveiktose rinkose, kuriose „Saudi Aramco“ arba SABIC veikia kaip viena kitos tiekėja“ (14 konstatuojamoji dalis). Todėl Komisija patvirtino savo vertinimą, pateiktą šio reglamento 47 konstatuojamojoje dalyje.

(56)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl normaliosios vertės nustatymo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 81–93 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas, pataisytas kaip nurodyta šio reglamento 47 konstatuojamojoje dalyje.

(57)

Komisija sulaukė pastabų iš SABIC ir EMPC dėl eksporto kainos nustatymo.

(58)

SABIC pažymėjo, kad Komisijos analizė turėjo trūkumų, nes analizėje eksporto kaina laikoma nepatikima vien dėl to, kad bendrovės tarpusavyje yra užmezgusios ryšį. SABIC nurodė kolegijos ataskaitą US-OCTG (Korea) (9). SABIC teigimu, kolegija nustatė, kad, nors Antidempingo susitarimo 2.3 straipsnyje, kuris atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, nebuvo iškeltas reikalavimas nustatyti eksporto kainos patikimumą, pagal Antidempingo susitarimo 2.3 straipsnį tyrimo institucijos negali nustatyti eksporto kainos vien dėl to, kad yra sąsaja. SABIC konfidencialioje medžiagoje pateikė papildomos informacijos, įskaitant paaiškinimus dėl kainų nustatymo tarp susijusių įmonių grupės viduje.

(59)

Komisija nustatė, kad SABIC pateikti paaiškinimai dėl kainų nustatymo tarp susijusių įmonių grupės viduje nepateisino nukrypimo nuo 2 straipsnio 9 dalies taikymo. Šis vertinimas atskleistas SABIC bendrovei konkrečiame faktų atskleidime, nes jame pateikiama konfidenciali verslo informacija. Remdamasi savo vertinimu Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju eksporto kaina yra nepatikima dėl sąsajos tarp eksportuotojo, prekiautojo ir importuotojo. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(60)

Be to, SABIC teigė, kad eksporto kaina neturėtų būti nustatoma pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį ir neturėtų būti koreguojami sandoriai tarp susijusių šalių, visų pirma susiję su pardavimo, bendrosiomis ir administracinėmis (toliau – PBA) sąnaudomis ir pelnu, atsižvelgiant į tai, kad Komisija dempingą vertino „įmonių grupės lygmeniu“ ir kad buvo integruoti Saudo Arabijos eksportuojantys gamintojai. SABIC teigė, kad dėl šios priežasties eksporto kaina turi būti pagrįsta faktinėmis eksporto kainomis, atėmus visas patikrintas pardavimo išlaidas.

(61)

Komisija pažymėjo, kad dempingo skirtumas iš tiesų apskaičiuotas įmonių grupės lygmeniu, t. y. visoms susijusioms įmonėms pritaikytas tas pats individualus dempingo skirtumas, o skaičiuojant dempingo skirtumą atsižvelgta į visus susijusius eksporto sandorius ir pardavimus vidaus rinkoje. Tai nesusiję su tuo, kad nagrinėjamu atveju eksporto kainas reikėjo koreguoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, nes eksporto kaina yra nepatikima dėl sąsajos tarp eksportuotojo ir importuotojo. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(62)

SABIC ir EMPC užginčijo tai, kad Komisija naudoja 6,89 % pelno dydį, nustatytą antidempingo tyrime dėl Kinijos kilmės PVA (10), dėl bendradarbiaujančių importuotojų duomenų konfidencialumo. SABIC prašė Komisijos naudoti patikrintą informaciją, susijusią su „SABIC Petrochemicals B.V“ (toliau – SPC) ir „SABIC Italia“ (toliau – SI) pelningumu. SABIC ir EMPC teigė, kad Komisijos naudojamas pelno santykis nėra pagrįstas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje pateiktą apibrėžimą, nes jis susijęs su skirtingu produktu, importu iš kitos šalies ir kitu laikotarpiu. SABIC taip pat pareiškė, kad Komisijos naudojamas pelno dydis neatspindi faktinių SPC ir SI funkcijų ir rizikos.

(63)

Komisijos vertinimu, susijusio importuotojo ir (arba) susijusio prekiautojo pelno dydis nėra pagrįstas, nes jam daro poveikį sąsaja su įmonėmis, iš kurių jie perka MEG. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi, manoma, kad tinkama naudoti pagrįstą pelno skirtumą, nesusijusį su faktiniu pelnu, gautu pagal sandorio kainą, siekiant išvengti iškraipymų dėl sandorio kainos. Be to, pritaikiusi laikinąsias priemones, Komisija ketino organizuoti nuotolines kryžmines patikras su dviem bendradarbiaujančiais importuotojais, tačiau jie neturėjo tam galimybės, kaip nurodyta 8 konstatuojamojoje dalyje. Byloje nepateikta jokių alternatyvių duomenų, kuriuos būtų galima naudoti, todėl Komisija nusprendė pirminiame etape taikyti laikinojo reglamento 97 konstatuojamojoje dalyje nurodytą pelno dydį.

(64)

SABIC taip pat teigė, kad nesusijusio importuotojo pelno dydžio atskaitymas iš pardavimų, atliktų per susijusį importuotoją (SPC), bei iš pardavimų, už kuriuos sąskaitas išrašė prekiautojas Sąjungoje (SI), lemia dubliavimąsi.

(65)

Komisija pažymėjo, kad abu pelno dydžiai vertinti dėl skirtingų tikslų ir jie atskaityti atskirai. Eksporto pardavimams, vykdomiems tarpininkaujant susijusiam importuotojui į Sąjungą, eksporto kaina nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį remiantis kaina, kuria importuoti produktai pirmiausia perparduoti nepriklausomam pirkėjui arba SI. Tokiais atvejais buvo koreguojamas sukauptas pelnas, siekiant nustatyti patikimą eksporto kainą. O susijusiam prekiautojui Sąjungoje, kuris atlieka komisinių pagrindu veikiančio prekiautojo funkciją, atskaityti komisiniai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą, kaip toliau aptarta 79 konstatuojamojoje dalyje. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(66)

Klausimyno atsakyme SPC suskirstė visas PBA išlaidas pagal apyvartą. Po pirminio faktų atskleidimo SABIC pareiškė, kad, kadangi SPC yra ir gamintojas, ir platintojas, o didžioji dalis jo darbuotojų veiklos susijusi su cheminių medžiagų ir polimerų gamyba, PBA išlaidas reikėtų perskirstyti SPC pagamintiems produktams ir prekiaujamiems MEG produktams. Taip pat pareikšta, kad tokia paskirstymo metodika tiksliau atspindi išlaidų pasiskirstymą.

(67)

Nuotolinė kryžminės patikros metu SABIC neteigė, kad jos PBA išlaidų paskirstymas yra netikslus. Atsižvelgdama į tai, kad nuotolinė kryžminė patikra atlikta remiantis iš pradžių pateiktu paskirstymo metodu, Komisija negalėjo patikrinti naujai pateiktos lentelės ir tam naudojamų skirtingų naujų paskirstymo schemų. Todėl tvirtinimas atmestas.

(68)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo SABIC pakartojo tvirtinimą, nurodytą 58 konstatuojamojoje dalyje – kad gamintojams sumokėtai eksporto kainai neturėjo įtakos ryšys tarp susijusių bendrovių, o gamintojams buvo sumokėtos faktinės kainos, kurias sumokėjo nesusiję vartotojai Sąjungoje, atėmus visas patirtas pardavimų išlaidas. Šį tvirtinimą pakartojo ir SAKV. Konfidencialioje savo pareiškimo šiuo klausimu versijoje SABIC pateikė prekybos susitarimą tarp SABIC ir vieno iš susijusių gamintojų.

(69)

Komisija atkreipė dėmesį, kad šis susitarimas neapima pardavimų į Sąjungą. Nepaisant to, net jei šio susitarimo sąlygos būtų taikomos SABIC pardavimams Sąjungos rinkoje, tai nepakeistų Komisijos vertinimo 59 konstatuojamojoje dalyje. Išsamesnė informacija apie Komisijos vertinimą pateikta SABIC konkrečiame faktų atskleidime, nes jame pateikiama konfidenciali verslo informacija.

(70)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo SABIC, EMPC ir SAKV pakartojo tvirtinimą, nurodytą 62 konstatuojamojoje dalyje, dėl Komisijos naudojamo 6,89 % pelno dydžio. SABIC teigimu, neteisinga, kad byloje nėra alternatyvių duomenų, nes SABIC pateikė du nepriklausomus duomenų rinkinius, kuriais Komisija galėjo remtis nustatydama nesusijusių importuotojų pelno dydį.

(71)

Pažymima, kad pirmasis duomenų rinkinys buvo „Deloitte“ ataskaita, kurią SABIC pateikė tik konfidencialiojoje savo pareiškimo versijoje. Be to, ataskaitoje apskaičiuotas vidutinis pelningumo dydis pagal 17 bendrovių, kurios nustatytos kaip palyginamos su SABIC bendrove 2016–2018 m. laikotarpiu. Sąjungoje buvo įsikūrusios tik penkios iš šių bendrovių. Iš šių penkių Sąjungoje esančių bendrovių tik viena buvo importuotoja, o kitos vykdė cheminių medžiagų platinimo ir pardavimo veiklą. Be to, remiantis šia ataskaita, vidutinis Sąjungoje esančio importuotojo pelningumo dydis 2016–2018 m. laikotarpiu buvo didesnis nei Komisijos naudojamas pelningumo dydis 6,89 %. Be to, antrasis duomenų rinkinys buvo keturių bendrovių, kurios, SABIC teigimu, buvo platintojos, finansinė informacija. Nebuvo pateikta informacijos apie kriterijus, pagal kuriuos SABIC atrinko šias bendroves. Todėl Komisija nusprendė, kad laikinojo reglamento 97 konstatuojamojoje dalyje nurodyta pirminiame etape naudojamas pelno dydis yra tinkamiausias turimų duomenų šaltinis.

(72)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo SABIC pakartojo tvirtinimą, nurodytą 66 konstatuojamojoje dalyje, kad Komisija turėtų naudoti peržiūrėtą SPC PBA rodiklį. Šį tvirtinimą pakartojo ir SAKV. SABIC teigimu, kadangi SPC yra ir gamintojas, ir platintojas, o didžioji dalis jo darbuotojų ir veiklos susijusi su cheminių medžiagų ir polimerų gamyba, būtų tikslingiau PBA išlaidas priskirti SPC pagamintiems produktams bei MEG ir kitiems prekybos produktams atsižvelgiant į skirtingose veiklose dirbančių darbuotojų skaičių. Be to, SABIC teigė, kad Komisijai nereikėjo kryžminės patikros būdu tikrinti naujos paskirstymo metodikos, nes buvo naudota tik viena paskirstymo schema, ir kad Komisija patikrino PBA duomenis ir užimtumo duomenis nuotolinės kryžminės patikros metu.

(73)

Kai visos PBA išlaidos paskirstomos pagal apyvartą, Komisijai nereikia išsamiai tikrinti nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungos rinkoje išlaidų, nes ta pati PBA išlaidų procentinė dalis priskiriama visų produktų pardavimui visose rinkose. Tačiau, kai naudojama kitokia metodika, kyla rizika, kad Sąjungos rinkoje parduodamo nagrinėjamojo produkto PBA išlaidos bus paskirstytos netinkamai. Tokiu atveju Komisija išsamiai tikrina nurodytas PBA išlaidas. Taip yra peržiūrėtų SABIC pateiktų PBA išlaidų atveju. Vadovaudamasi naująja metodika SABIC peržiūrėjo keletą PBA išlaidų kategorijų, pavyzdžiui, reklamos išlaidas, prekybos skatinimo išlaidas, kitas išlaidas (pvz., dėl pretenzijų, neveiksnių skolų ir t. t.), finansines ir pajamų išlaidas. Tačiau tokio pobūdžio išlaidos labiau susijusios su produktų pardavimo verte, o ne MEG pardavimo veikloje dalyvaujančių darbuotojų skaičiumi. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(74)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo SABIC teigė, kad teorinio komisinio atskaitymas nuo pardavimų, atliktų per SI, lemia dvigubą apskaitą. Pirma, bendrovė tvirtino, kad Komisija pažeidė 2 straipsnio 9 dalį, nes ji nustatė eksporto kainą remdamasi kaina, kuria importuoti produktai buvo pirmą kartą perparduoti susijusiam prekiautojui SI. Antra, tvirtinta, kad SI yra ne prekiautojas, o platintojas, todėl koregavimas pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą nėra pagrįstas. Galiausiai, bendrovė tvirtino, kad Komisijos praktika yra koreguoti tik vieną kartą, net jei yra daug susijusių šalių.

(75)

Komisija su tuo nesutiko. Neginčijama yra tai, kad aptariamo pardavimo kanalo atveju SABIC parduoda nagrinėjamąjį produktą nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje per susijusias bendroves, kurios veikia kaip importuotojai ir už savo veiklą gauna komisinį mokestį. Todėl Komisija turėjo: pirma, nustatyti patikimą eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, ir antra, pakoreguoti eksporto kainą pagal SABIC sumokėtus komisinius pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą. Dėl eksporto kainos nustatymo pagal 2 straipsnio 9 dalį, Komisija iš perpardavimo pirmajam nepriklausomam klientui kainos atskaičiavo SPC PBA išlaidas ir pagrįstą pelno sumą, kurią paprastai gauna nepriklausomas importuotojas. Atsižvelgdama į komisinius, kuriuos SABIC sumokėjo už šiuos pardavimus Sąjungai, Komisija atskaičiavo SI PBA išlaidas ir pagrįstą pelno sumą. Nesvarbu, ar SI laikoma platintoju, ar prekiautoju – bet kuriuo atveju SI iš SABIC gauna komisinį mokestį už nagrinėjamuosius pardavimus, todėl koregavimas pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą yra pagrįstas. Nepaneigdama minėtos informacijos Komisija pažymi, kad, atsižvelgiant į SABIC pateiktą informaciją, SPC taip pat gauna komisinį mokestį iš SABIC už pardavimus, kuriuos atlieka Sąjungoje. Komisijos vertinimu, papildomas koregavimas šiam komisiniam mokesčiui būtų nepagrįstas, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad PBA išlaidos ir pagrįsta pelno suma iš SPC jau buvo atskaityta nustatant eksporto kainą pagal 2 straipsnio 9 dalį. Papildomas koregavimas pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą siekiant padengti SABIC mokamą komisinį mokestį gali lemti dvigubą apskaitą, todėl jis nebuvo atliktas. Komisijos vertinimu, atitinkamai pagal 2 straipsnio 9 dalį ir 2 straipsnio 10 dalies i punktą atliktas nustatymas ir koregavimas lemtų kainą, kuri būtų gauta, jei pardavimai būtų vykdyti tarp nepriklausomų bendrovių. Todėl tvirtinimas atmestas.

(76)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl eksporto kainos nustatymo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 95–97 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(77)

Komisija iš SABIC sulaukė pastabų dėl eksporto kainos ir normaliosios vertės palyginimo.

(78)

Teigta, kad atskaitant tiek komisinius, sumokėtus PBA išlaidoms ir SPC bei SI pelnui padengti, tiek išmokas už šių bendrovių PBA išlaidas ir pelną susidaro dubliavimasis.

(79)

Pirminiame etape Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą iš SI pardavimo kainos atskaitė PBA išlaidas ir pagrįstą pelną. Nustatyta, kad SI vykdo tarpininko, dirbančio už komisinius, funkcijas. SI pirko ir perpardavė nagrinėjamąjį produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje ir už šiuos pardavimus SI gavo komisinį mokestį iš eksportuojančio gamintojo. Be to, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį iš SPC pardavimo kainų atskaitė PBA išlaidas ir pagrįstą pelną. Tačiau ir SI, ir SPC į savo pardavimų sąrašą kaip išmokas įtraukė komisinius, kuriuos eksportuojantis gamintojas sumokėjo abiem šioms bendrovėms. Todėl iš tikrųjų susidarė dubliavimasis. Nors Komisijos vertinimu faktiškai sumokėti komisiniai nebuvo pagrįsti ir jiems turėjo poveikį tarpusavio ryšys tarp SI ir SPC bei eksportuojančio gamintojo, Komisija sutiko, kad šie komisiniai neturėtų būti atskaityti papildomai prie jau atliktų koregavimų. Todėl šių komisinių suma, kurią susijusios pardavimo bendrovės nurodė kaip pajamas, nebuvo atskaityta iš SI ir SPC pardavimo kainų kaip išmokos.

(80)

SABIC taip pat tvirtino, kad, priskyrus specifikacijų neatitinkančiam MEG tą patį PKN kaip ir specifikacijas atitinkančiam MEG, iškreiptų dempingo apskaičiavimą.

(81)

Tyrimo pradžioje Komisija prašė SABIC klausimyno atsakyme nurodyti specifikacijų neatitinkantį MEG, kuris neatitinka pluoštinės klasės MEG (A tipo), kaip nepluoštinės klasės MEG (B tipą). Tačiau SABIC visus tiriamuoju laikotarpiu atliktus pardavimus Sąjungoje nurodė kaip pluoštinės klasės MEG. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(82)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo SABIC pakartojo tvirtinimą, kad vertinant SPC ir SI prekybos mokestį, PBA išlaidas ir pelną susidaro dviguba apskaita. Šį tvirtinimą pakartojo ir SAKV.

(83)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Kaip paaiškinta 79 konstatuojamojoje dalyje, Komisija ištaisė atitinkamą dvigubą apskaitą. Išsamūs paaiškinimai SABIC bendrovei pateikti konkrečiame faktų atskleidime, nes jame buvo konfidencialios informacijos.

(84)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo SABIC pakartojo tvirtinimą, nurodytą 80 konstatuojamojoje dalyje, nepateikdama jokios naujos informacijos.

(85)

Dėl 81 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių šis tvirtinimas atmestas.

(86)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl palyginimo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 102 ir 103 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas, pakoreguotas kaip paaiškinta šio reglamento 79 konstatuojamojoje dalyje.

(87)

Komisija skaičiavimo byloje rado kanceliarinę klaidą, dėl kurios keli SI pardavimo sandoriai netyčia buvo neįtraukti į skaičiavimą. Ji buvo atitinkamai ištaisyta.

(88)

Kaip aprašyta 47, 79 ir 87 konstatuojamosiose dalyse po tvirtinimų, kuriuos Komisija priėmė, buvo peržiūrėti tam tikri normaliosios vertės ir eksporto kainos elementai.

(89)

Atitinkamai, procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(90)

Komisija sulaukė pastabų iš „MEGlobal Americas“ ir LCLA.

(91)

„MEGlobal Americas“ teigė, kad normalioji vertė turi būti pagrįsta visais MEG (A ir B rūšies produkto) pardavimais vidaus rinkoje, nors „MEGlobal Americas“ tiriamuoju laikotarpiu Sąjungai pardavė tik vienos rūšies MEG produktą.

(92)

Komisija pažymėjo, kad apskaičiuojant normaliąją vertę reikia atsižvelgti į produkto kontrolės numerį, kad būtų galima palyginti identiškas MEG rūšis. Bendrovė neeksportavo B rūšies produkto, todėl apskaičiuojant A rūšies produkto normaliąją vertę nebuvo vertinti B rūšies produkto pardavimai vidaus rinkoje. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(93)

„MEGlobal Americas“ taip pat teigė, kad Komisija neatsižvelgė į COVID-19 pandemijos poveikį kainoms vidaus rinkoje. „MEGlobal Americas“ tvirtino, kad Komisija išpūtė MEG rinkos vertę nekreipdama dėmesio į pardavimą, vykdytą COVID-19 pandemijos sukelto didelio rinkos kainų svyravimo metu. Tvirtinta, kad dalis vidaus pardavimo, kuris, kaip nustatyta, buvo vykdomas neįprastomis prekybos sąlygomis, vyko 2020 m. gegužės ir birželio mėn., kai vidutinės MEG pardavimo kainos krito dėl privalomo karantino, įvesto įvairiuose pasaulio regionuose, tarp jų ir JAV. Pasak „MEGlobal Americas“, nustačius, kad toks pardavimas nėra vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis, buvo pažeista pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalis ir Antidempingo susitarimo 2.2.1 straipsnis, kuriuose nustatyta, kad pardavimas gali būti vertinamas kaip vykdomas neįprastomis prekybos sąlygomis tik tuo atveju, jei toks pardavimas vykdytas per „pakankamai ilgą laiką“. „MEGlobal Americas“ tvirtino, kad ši sąlyga nebuvo išpildyta, nes nepelningas pardavimas vyko tik du mėnesius, t. y. trumpesnį laikotarpį nei pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalyje nustatyti šeši mėnesiai, ir prašė Komisijos tokį pardavimą įtraukti nustatant normaliąją vertę.

(94)

Komisija pažymėjo, kad „MEGlobal Americas“ pastaba pagrįsta neteisingu pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalies aiškinimu. Šiame straipsnyje nustatytos sąlygos, kurias reikia išpildyti, kad būtų galima neatsižvelgti į nepelningą pardavimą nustatant normaliąją vertę. Pagal šį straipsnį Komisija gali neatsižvelgti į nepelningą pardavimą, kai jis vykdomas „pakankamai ilgą laiką, dideliais kiekiais“. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalyje papildomai paaiškinama, kad pakankamai ilgas laikas paprastai yra vieneri metai, bet jokiu būdu negali būti trumpesnis nei 6 mėnesiai. Šis terminas reiškia, kad Komisija turi tirti nepelningą pardavimą paprastai vienerių metų, bet jokiu būdu ne trumpesnio nei šešių mėnesių, tyrimo laikotarpio kontekste. Priešingai nei teigia bendrovė, šia pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalyje pateikta fraze nereikalaujama, kad Komisija neatsižvelgtų tik į tą nepelningą pardavimą, kuris paprastai buvo vykdomas visus metus arba bent šešis mėnesius. Šiuo atveju Komisija tyrė pardavimą pakankamai ilgo vienerių metų laikotarpio (t. y. tiriamojo laikotarpio) kontekste ir taip laikėsi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalies. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(95)

Komisija taip pat gavo LCLA pastabas, kuriose teigiama, kad Komisija iš LCLA MEG gamybos sąnaudų turi atskaityti pajamas iš šalutinių produktų pardavimo. LCLA teigimu, Komisija iš nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų turi atskaityti pajamas iš šalutinių produktų, nes tai yra įprasta praktika. Šiuo atžvilgiu bendrovė nurodė antidempingo tyrimą dėl Kinijos kilmės oksalo rūgšties importo (11). Todėl LCLA prašė Komisijos iš MEG gamybos sąnaudų atskaityti pajamas iš šalutinių produktų pardavimo.

(96)

Nustačiusi laikinąsias priemones, Komisija toliau tyrė, ar LCLA pateikė visą informaciją, įrodančią, kad visos pajamos iš šalutinių produktų pardavimo galėtų ir turėtų būti atskaitytos iš MEG gamybos sąnaudų. Komisija pripažįsta, kad bendrovė savo audituotose finansinėse ataskaitose pajamas iš šalutinių produktų pardavimo priskyrė pajamoms iš kitų paslaugų, tačiau Komisija negali nepaisyti to, kad bendrovė neatskleidė per tiriamąjį laikotarpį pagamintų ir parduotų šalutinių produktų kiekio. LCLA MEG gamybą pradėjo likus dviem mėnesiams iki tiriamojo laikotarpio, todėl tuo laikotarpiu sukūrė ir šalutinių produktų. Iš MEG gamybos sąnaudų tiriamuoju laikotarpiu turėtų būti atskaitomas tik per tiriamąjį laikotarpį sukurtų šalutinių produktų kiekis, tačiau byloje trūksta atitinkamos informacijos. Be to, bendrovė nepateikė jokios informacijos apie šalutinių produktų atsargų apskaitos taisykles. LCLA teigė negalinti atskirti vien šalutinių produktų gamybos sąnaudų, tačiau Komisija pažymi, kad šie šalutiniai produktai sukuriami tam tikru MEG gamybos proceso metu, todėl vienam pagaminto produkto vienetui tenkantis priskyrimas būtų įmanomas, kaip tai buvo įmanoma kitiems MEG gamintojams. Be to, Komisija negali sutikti su paprastu tvirtinimu, kad toks priskyrimas yra neįmanomas, jeigu bendrovė nesistengė pateikti pagrįstos paskirstymo metodikos, kokią pateikė kitos bendrovės. Komisija pridūrė, kad dar kilo klausimas dėl šalutinių produktų sąnaudų ir atitinkamos kainos. Atsižvelgiant į šio tvirtinimo konfidencialumą, papildoma informacija apie Komisijos vertinimą atskleista LCLA konkrečiame faktų atskleidime, nes jame pateikiama konfidenciali verslo informacija. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(97)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo „MEGlobal Americas“ pakartojo tvirtinimą, nurodytą 91 konstatuojamojoje dalyje. „MEGlobal Americas“ tvirtino, kad skirtumas tarp produkto kontrolės numerių A ir B „MEGlobal Americas“ gaminamam ir parduodamam MEG neaktualus, nes B tipas specialiai nėra gaminamas.

(98)

„MEGlobal Americas“ pranešė apie A ir B rūšies produktų pardavimus vidaus rinkoje ir A rūšies produktų pardavimus eksporto rinkoje. Tai, kad „MEGlobal Americas“ specialiai nepagamina B tipo, neturi reikšmės. Kaip paaiškinta 92 konstatuojamojoje dalyje, apskaičiuojant normaliąją vertę atsižvelgiama į produkto kontrolės numerį, kad būtų galima palyginti kuo panašesnes MEG rūšis. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(99)

„MEGlobal Americas“ taip pat pakartojo tvirtinimą, nurodytą 93 konstatuojamojoje dalyje, nepateikdama jokios naujos svarbios informacijos šiuo klausimu.

(100)

Dėl 94 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių šis tvirtinimas atmestas.

(101)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo LCLA pateikė trūkstamą informaciją, nurodytą 96 konstatuojamojoje dalyje. Pateikta informacija apie per tiriamąjį laikotarpį sukurtų šalutinių produktų kiekį atitiko kitų šalių pateiktą informaciją, todėl laikoma patikima. Todėl Komisija sumažino MEG gamybos sąnaudas per tiriamąjį laikotarpį sukurtų šalutinių produktų kiekiu, padaugintu iš per tiriamąjį laikotarpį parduotų šalutinių produktų vieneto pardavimo kainos, kuri buvo patikrinta per nuotolinę kryžminę patikrą. Be to, bendra šalutinių produktų pardavimo vertė atitiko audituotas sąskaitas. Gamybos sąnaudų sumažėjimas padidino pelningo pardavimo apimtį vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis, tačiau toks pardavimas vis tiek sudarė mažiau nei 80 % viso pardavimo vidaus rinkoje. Todėl normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip tik pelningo pardavimo svertinis vidurkis.

(102)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl normaliosios vertės nustatymo JAV eksportuojantiems gamintojams negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 108–115 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(103)

Komisija sulaukė pastabų iš „MEGlobal Americas“ ir LCLA.

(104)

„MEGlobal Americas“ tvirtino, kad tarp susijusių bendrovių mokėtos MEG kainos yra patikimos, nes jos pagrįstos trečiosios šalies duomenimis ir pagrįstos rinkos kaina, todėl turi būti naudojamos dempingo skirtumui nustatyti.

(105)

Kainos, kurias „MEGlobal Americas“ taikė susijusiai bendrovei „MEGlobal International FZE“ (toliau – „MEGlobal International“), o pastaroji – susijusiai bendrovei „MEGlobal Europe“, nėra patikimos, nes joms įtakos turi šių bendrovių tarpusavio ryšys pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Papildoma informacija apie Komisijos vertinimą atskleista „MEGlobal Americas“ konkrečiame faktų atskleidime, nes jame pateikiama konfidenciali verslo informacija. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(106)

„MEGlobal Americas“ taip pat teigė, kad Komisijai nereikia nustatyti eksporto kainos pardavimui, kurį „MEGlobal Europe“ vykdė susijusiai apdorojimo įmonei „Equipolymers GmbH“ (toliau – „Equipolymers“), ir turėjo išnagrinėti tokio pardavimo patikimumą. Šiuo atžvilgiu bendrovė nurodė metodiką, taikytą antidempingo tyrime dėl polietileno tereftalato importo iš Indijos (12), kur Komisija nustatė, kad susijusiai bendrovei taikytos kainos atitiko kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams už tų pačių rūšių produktus peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, ir padarė išvadą, kad susijusiai bendrovei taikytos kainos yra patikimos ir gali būti naudojamos eksporto kainai apskaičiuoti. „MEGlobal Americas“ taip pat teigė, kad, jei Komisija būtų prašiusi informacijos apie pardavimą tarp „MEGlobal Europe“ ir „Equipolymers“, būtų supratusi, jog šios kainos buvo tokios pačios kaip ir kainos už pardavimą nesusijusiems pirkėjams. Be to, teigta, kad Komisija savo išvadų nepagrindė faktine informacija apie sandorius tarp „MEGlobal Europe“ ir „Equipolymers“. Taip pat teigta, kad eksporto kainos sudarymas remiantis PET gamybos sąnaudomis nepagrįstas, nes PET gamyba yra sudėtinga, tad tokių sąnaudų kaip MEG negalima atskaityti nuo kitų sąnaudų. Bendrovė taip pat teigė, kad Komisijos taikoma metodika neatitinka taikytinų apskaitos taisyklių ir principų, atsižvelgiant į tai, kad gamybos sąnaudos priklauso nuo pagaminto PET klasės. Galiausiai „MEGlobal Americas“ konfidencialioje savo pareiškimo versijoje iškėlė papildomą klausimą dėl „Equipolymers“. Šios tvirtinimo dalies vertinimą Komisija pateikė „MEGlobal Americas“ konkrečiame faktų atskleidime, nes jame pateikiama konfidenciali verslo informacija.

(107)

Komisija pažymėjo, kad šis atvejis skiriasi nuo precedento, kurį citavo „MEGlobal Americas“. Dabartinio tyrimo metu Komisija nustatė, kad kaina, kurią „MEGlobal Europe“ taiko nesusijusiems pirkėjams, neatitiko kainos, kurią „MEGlobal Europe“ taiko susijusiems pirkėjams. Be to, Komisija iš „Equipolymers“ prašė informacijos, kuri, jos nuomone, buvo svarbi tyrimui. „Equipolymers“ pateikė atsakymą į I priedą bendrovėms, susijusioms su eksportuojančiu gamintoju, ir niekas nekliudė bendrovei „Equipolymers“ tyrimo metu pateikti papildomos informacijos, kuri, jos nuomone, yra būtina jos tvirtinimams pagrįsti. Be to, tyrimo metu „MEGlobal Americas“ prašė Komisijos nenaudoti tarp „MEGlobal Europe“ ir „Equipolymers“ taikomų kainų kaip eksporto kainų nustatymo pagrindo, nes šios kainos yra susijusios, o tai prieštarauja „MEGlobal Europe“ tvirtinimui, kad pardavimui tarp „MEGlobal Europe“ ir „Equipolymers“ taikomos tokios pačios kainos kaip ir pardavimui nesusijusiems pirkėjams. Be to, kadangi Komisija nustatė eksporto kainą nuo visų PET gamybos sąnaudų tiriamuoju laikotarpiu, kaip aprašyta laikinojo reglamento 121 konstatuojamojoje dalyje, ir išskyrė visas MEG sąnaudas iš bendrų PET gamybos sąnaudų, „Equipolymers“ iš „MEGlobal Europe“ pirkto MEG pardavimo sandorių sąrašas šiam skaičiavimui nebuvo svarbus. Dėl tvirtinimo, kad PET gamyba yra sudėtinga ir tokių sąnaudų kaip MEG negalima atskirti nuo kitų sąnaudų, Komisija vertinimu, tai faktiškai neteisinga, nes „Equipolymers“ pateikė MEG sąnaudas kartu su kitomis PET gamybos sąnaudomis. Dėl tvirtinimo, kad Komisijos taikoma metodika neatitinka taikytinų apskaitos taisyklių ir principų atsižvelgiant į tai, kad gamybos sąnaudos priklauso nuo pagaminto PET klasės – neaišku, kaip taikytinos apskaitos taisyklės ir principai susiję su pagaminto PET klase. Todėl pagal 2 straipsnio 9 dalį Komisija turėjo nustatyti eksporto kainą bet kuriuo logišku pagrindu.

(108)

Kaip ir SABIC, „MEGlobal Americas“ taip pat teigė, kad eksporto kainai nustatyti naudojamas pelno dydis nėra pagrįstas, tad Komisija turėjo remtis „MEGlobal Europe“ pateiktu pelno santykiu. Bendrovė taip pat pareiškė, kad Komisija nenustatė tinkamo ryšio tarp tariamo duomenų, susijusių su nesusijusiu importu, konfidencialumo (nurodyta, kad nesusijusių importuotojų ir (arba) prekiautojų bendradarbiavimo lygis yra aukštas) ir pelno dydžio, susijusio su kitu cheminiu produktu, importuojamu iš kitos šalies ir kitu laikotarpiu, naudojimo. Taip pat teigta, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį Komisija negali nustatyti eksporto kainos remdamasi su kitu tyrimu susijusiais duomenimis.

(109)

Dėl 63 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių Komisija nelaiko susijusio importuotojo pelno dydžio pagrįstu, nes jam daro poveikį sąsaja su įmonėmis, iš kurių jis įsigijo MEG. Todėl, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi, manoma, kad tinkama naudoti pagrįstą pelno skirtumą, nesusijusį su faktiniu pelnu, gautu pagal sandorio kainą, siekiant išvengti iškraipymų dėl sandorio kainos. Laikinojo reglamento 283 konstatuojamojoje dalyje aprašytas bendradarbiavimo lygis susijęs su dviejų bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų importo apimtimi palyginti su bendro importo apimtimi tiriamuoju laikotarpiu ir niekaip nėra susijęs su šių dviejų bendrovių duomenų konfidencialumo priežastimis, todėl Komisija rėmėsi ankstesnio tyrimo metu naudotu pelno dydžiu, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 97 konstatuojamojoje dalyje. Šis faktas šiame etape nepasikeitė, Komisijai nesėkmingai mėginus organizuoti nuotolines kryžmines patikras su abiem bendrovėmis, kaip paaiškinta 8 konstatuojamojoje dalyje. Galiausiai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį Komisija gali nustatyti eksporto kainą bet kuriuo logišku pagrindu, todėl jai nėra draudžiama naudoti ankstesnio tyrimo duomenis. Be to, Komisija pažymi, kad „MEGlobal Americas“ pareiškė, jog pardavimams tarp „MEGlobal Americas“ ir „MEGlobal International“ taikoma kaina pagrįsta tam tikra formule, į kurią įtrauktas, kaip teigiama, ištiestosios rankos principą atitinkantis pelnas, kuris buvo daug didesnis už nesusijusių importuotojų, kuriais rėmėsi Komisija, pelną, kaip nurodyta 62 ir 108 konstatuojamosiose dalyse. Byloje nepateikta jokių alternatyvių duomenų, todėl Komisija nusprendė pirminiame etape taikyti laikinojo reglamento 97 konstatuojamojoje dalyje nurodytą pelno dydį.

(110)

Galiausiai „MEGlobal Americas“ tvirtino, kad „MEGlobal Europe“ turi būti laikoma „MEGlobal Americas“ eksporto departamentu, nes jos veikla yra „MEGlobal“ pasaulinės veiklos dalis, įskaitant „MEGlobal Americas“ veiklą, todėl nustatydama eksporto kainą pagal kitas sąnaudas nei faktinės pardavimo išlaidos Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį.

(111)

Komisija pažymi, kad šis tvirtinimas nebuvo pateiktas prieš nustatant laikinąsias priemones. Tačiau Komisija šį tvirtinimą išnagrinėjo ir pažymėjo, kad „MEGlobal Europe“ įsikūrusi Šveicarijoje ir kad didelę dalį MEG pirkimų jai tiekia kita bendrovė, įsikūrusi Sąjungoje, o ne „MEGlobal Americas“. Be to, šis tvirtinimas akivaizdžiai prieštarauja tam, ką „MEGlobal Americas“ deklaravo savo pastabose, kuriose ne tik nurodė, kad „MEGlobal Americas“ tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą atgabeno tik kelias siuntas, bet ir apibūdino „MEGlobal Americas“ tiekimą bendrovei „MEGlobal Europe“ kaip „išskirtinį“. Tyrimas ir bendrovės pareiškimai aiškiai rodo, kad „MEGlobal Europe“ veikia kaip paskirstymo ir tiekimo centras, kurio pagrindinis tikslas – tiekti MEG galutinės grandies veiklai, o ne prekiauti ir eksportuoti „MEGlobal Americas“ pagamintą MEG. Todėl „MEGlobal Europe“ negalima laikyti „MEGlobal Americas“ eksporto departamentu. Todėl tvirtinimas atmestas.

(112)

LCLA prašė Komisijos traktuoti LCLA ir „Mitsubishi Corp“ kaip nesusijusias šalis. LCLA pripažino, kad Komisija atliks tolesnį šių bendrovių tarpusavio ryšio ir tarp jų taikomų kompensacinių priemonių tyrimą, kaip nurodyta laikinojo reglamento 101 konstatuojamojoje dalyje (13), tačiau pakartojo, kad skundo pateikėjo įtarimas dėl LCLA ir „Mitsubishi Corp“ tarpusavio ryšio yra nepagrįstas, nes tarp jų nėra jokios sąsajos ar kompensacinių susitarimų.

(113)

Komisija papildoma ištyrė įtariamus kompensacinius susitarimus tarp LCLA ir „Mitsubishi Corp.“ Nors tyrimas parodė, kad buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį LCLA taikė konkrečią kainodaros politiką tam tikriems pardavimo sandoriams su „Mitsubishi Corp“ vidaus rinkoje, tyrime kol kas nebuvo atskleista tokia praktika Sąjungos rinkoje. Papildoma informacija apie Komisijos vertinimą atskleista LCLA konkrečiame faktų atskleidime, nes jame pateikiama konfidenciali verslo informacija.

(114)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo „MEGlobal Americas“ pakartojo tvirtinimus, nurodytus 104, 106, 108 ir 110 konstatuojamosiose dalyse. Bendrovė iš esmės nesutiko su Komisijos išvadomis, aprašytomis atitinkamai 105, 107, 109 ir 111 konstatuojamosiose dalyse.

(115)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas pakartojo tvirtinimą, kad Komisija turėtų papildomai tirti galimus kompensacinius susitarimus tarp LCLA ir „Mitsubishi Corp“, nepateikdamas jokių atitinkamų naujų įrodymų šiuo klausimu – visų pirma, įrodymų, kurie atskleistų, kaip tie įtariami kompensaciniai susitarimai paveiktų kainas.

(116)

Dėl 113 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių šis tvirtinimas atmestas.

(117)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl eksporto kainos nustatymo JAV eksportuojantiems gamintojams negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 116–122 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(118)

Komisija nustatė, kad pirminiame etape ji neatsižvelgė į tam tikras sąnaudas, susijusias su „MEGlobal Americas“ eksporto kainos nustatymu už pardavimą per susijusį prekiautoją Dubajuje. Todėl pardavimas per šią susijusią prekybos bendrovę koreguotas pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą. Remiantis klausimyno atsakyme ir nuotolinės kryžminės patikros metu pateikta informacija nustatyta, kad prekiautojo Dubajuje funkcijos buvo panašios į tarpininko, dirbančio už komisinį mokestį. Papildoma informacija apie Komisijos vertinimą atskleista „MEGlobal Americas“ konkrečiame faktų atskleidime, nes jame pateikiama konfidenciali verslo informacija. Bendrovė buvo atsakinga už pardavimo procesą ir už savo paslaugas gavo antkainį. Koregavimas grindžiamas prekybos bendrovės PBA išlaidomis ir 6,89 % pelno dydžiu, kaip nurodyta laikinojo reglamento 97 konstatuojamojoje dalyje. Neturint jokios kitos informacijos, šis pelno dydis laikomas pagrįstu, kaip paaiškinta 109 konstatuojamojoje dalyje.

(119)

Kaip aprašyta 101 konstatuojamojoje dalyje po trūkstamos informacijos pateikimo, peržiūrėta vieno eksportuojančio gamintojo normalioji vertė.

(120)

Atitinkamai, galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti procentais nuo CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokie:

(121)

Po preliminarių išvadų atskleidimo SABIC pakartojo laikinojo reglamento 135 ir 139 konstatuojamosiose dalyse pateiktą pastabą, kad su Sąjungos gamintojais susiję subjektai importuoja MEG iš SAK, ir tvirtino, kad tokia situacija, kai susijusios bendrovės po tyrimo inicijavimo ir toliau importuoja MEG iš SAK, yra ženklas, jog Sąjungos gamintojai neketina patenkinti naudotojų poreikių.

(122)

SABIC tvirtinimas yra visiškai hipotetinis, nes jis nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais. Kaip aprašyta laikinojo reglamento 136 konstatuojamojoje dalyje, šios susijusios bendrovės per tiriamąjį laikotarpį iš SAK importavo labai nedidelį MEG kiekį, todėl šiuo atžvilgiu negalima daryti jokios reikšmingos išvados. Be to, kaip nurodyta laikinojo reglamento 139 konstatuojamojoje dalyje, šis konkretus Sąjungos gamintojas nebendradarbiavo ir bet kuriuo atveju tai yra labai mažas gamintojas. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(123)

SABIC taip pat teigė, kad laikinajame reglamente Komisija nurodė, jog nebendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų duomenys buvo apskaičiuoti remiantis rinkos informacija ir šie duomenys turėtų būti pateikti suinteresuotosioms šalims.

(124)

Kaip aprašyta laikinojo reglamento 133 konstatuojamojoje dalyje, nebendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų duomenis skundo pateikėjas įvertino remdamasis rinkos informacija. Komisija norėtų patikslinti, kad dalis rinkos informacijos gauta iš „Wood Mackenzie Chemicals Global Supply Demand Analytic Service“ (toliau – „Wood Mackenzie“) apskaičiuotų duomenų, kurie yra saugomi autorių teisėmis, bet bet kuriuo atveju buvo prieinami suinteresuotosioms šalims atviroje byloje, tam gavus reikiamą leidimą. Balandžio 29 d. skundo pateikėjas gavo „Wood Mackenzie“ sutikimą atskleisti visą MEG gamybą ir bendrą MEG suvartojimą 28 ES valstybėse narėse (14) 2017–2020 m. laikotarpiu – šie duomenys buvo įtraukti į nekonfidencialią tyrimo bylą (15). Nedidelis skirtumas tarp laikinojo reglamento 4 lentelėje nurodytos gamybos apimties ir „Wood Mackenzie“ apskaičiuotos gamybos apimties atsirado dėl to, kad atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos apimtis buvo pagrįsta realiais duomenimis, o ne skaičiavimais. Nepaisant to, abu duomenų rinkiniai rodo tą pačią mažėjimo tendenciją. „Wood Mackenzie“ apskaičiuoti suvartojimo duomenys yra šiek tiek didesni už laikinojo reglamento 1 lentelėje nurodytus atitinkamus duomenis, nes „Wood Mackenzie“ duomenys pagrįsti 28 ES valstybėmis narėmis, o 1 lentelėje pateikti duomenys – 27 ES valstybėmis narėmis.

(125)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo SABIC pakartojo tvirtinimą, nurodytą 121 konstatuojamojoje dalyje, nepateikdama jokios naujos informacijos.

(126)

Dėl 122 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių šis tvirtinimas atmestas.

(127)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl Sąjungos pramonės apibrėžties ir Sąjungos gamybos negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 132–140 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(128)

SABIC nurodė laikinojo reglamento 145 konstatuojamojoje dalyje aprašytą susitarimą dėl apsikeitimo ir paprašė Komisijos pateikti daugiau informacijos šiuo klausimu. Kaip įtariama, jei susitarimas nebuvo sudarytas remiantis rinkos sąlygomis, jis tikrai turėjo įtakos nagrinėjamojo Sąjungos gamintojo veiklai.

(129)

Informacija apie susitarimą dėl apsikeitimo apima konfidencialią verslo informaciją, kurios Komisija negali atskleisti. Bet kuriuo atveju SABIC nenurodė, kokią papildomą informaciją Komisija turėtų atskleisti. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 145 konstatuojamojoje dalyje, Komisija įvertino, ar pelningumo tendencija arba išvada, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą, būtų buvusi kitokia, jeigu pardavimas pagal susitarimą dėl apsikeitimo būtų įtrauktas į mikroekonominių rodiklių vertinimą, ir padarė išvadą, jog toks įtraukimas išvadoms poveikio neturėtų. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(130)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 141–147 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(131)

SABIC teigė, kad Sąjungos suvartojimo analizė buvo nepakankama, nes Komisija nepaaiškino, kodėl per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas sumažėjo.

(132)

Kaip aprašyta laikinojo reglamento 150 konstatuojamojoje dalyje, vartojimas laisvojoje Sąjungoje rinkoje buvo gana stabilus, per nagrinėjamąjį laikotarpį jis sumažėjo vos 1 %. Uždaroji rinka sudaryta iš laikinojo reglamento 180 konstatuojamojoje dalyje aprašytų pardavimų, kurie daugiausia buvo atlikti aušinimo skysčio pramonei. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 238 konstatuojamojoje dalyje, per tiriamąjį laikotarpį MEG pardavimai aušinimo skysčio pramonei sumažėjo dėl COVID-19 pandemijos. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(133)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo SABIC pakartojo tvirtinimą, nurodytą 131 konstatuojamojoje dalyje. Bendrovė taip pat tvirtino, kad 132 konstatuojamojoje dalyje pateikti paaiškinimai nebuvo pagrįsti laikinajame reglamente pateiktais duomenimis, nes uždarosios rinkos pardavimų apimtis pradėjo mažėti 2018 m., o didžiausias sumažėjimas absoliučiais skaičiais įvyko 2019 m., prieš prasidedant COVID-19 pandemijai. Ji taip pat tvirtino, kad, nors uždaroji rinka mažesnė už laisvąją rinką, ji nebuvo nereikšminga, todėl pardavimų sumažėjimas uždarojoje rinkoje turėjo įtakos Sąjungos gamintojų veiklos rezultatams. Be to, SABIC tvirtino, kad panašios pardavimų uždarojoje ir laisvojoje rinkose sumažėjimo tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu sukėlė klausimų, nes Komisija patvirtino, jog uždarojoje rinkoje pardavimų sumažėjimas įvyko ne dėl importo iš SAK ir JAV.

(134)

Komisija su šiais tvirtinimais nesutiko. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 226 konstatuojamojoje dalyje, pardavimai uždarojoje rinkoje apėmė tik 12,6 % Sąjungos pramonės produkcijos. Todėl, kaip nurodyta laikinojo reglamento 227 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į ribotą uždarosios rinkos dydį, jos raida neturėjo reikšmingos įtakos Sąjungos pramonės padėties pablogėjimui ir negali jo paaiškinti. Nebuvo nurodyta, kaip rinkos segmentas, apimantis tik 12,6 % gamybos apimties, galėtų turėti didesnį poveikį nei rinkos segmentas, kuris sudaro 87,4 % gamybos apimties. Todėl šiuo atveju esminę įtaką Sąjungos pramonės padėčiai turėjo pardavimas laisvojoje rinkoje, o ne uždarojoje rinkoje.

(135)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 148–150 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(136)

SABIC ir SAKV pakartojo tvirtinimą, kad importo iš KSA poveikis neturėtų būti vertinamas bendrai su importo iš JAV poveikiu, nes 1) importas iš SAK Sąjungos rinkoje nebuvo parduodamas dempingo kaina ir 2) SAK bei JAV kilmės importo apimties ir kainų tendencijos buvo skirtingos – tai rodo, kad importas iš SAK nekonkuravo su importu iš JAV, juo labiau atsižvelgiant į Komisijos konstatavimą, kad MEG yra žaliava, kurios prekiautojai didžiąja dalimi konkuruoja kaina. Šiuo atžvilgiu SAKV nurodė kolegijos ataskaitą EC – Tube or Pipe Fittings (16), kurioje, anot SAKV, kolegija pareiškė, kad iš esmės panaši raida ir iš esmės panašios apimčių ir kainų tendencijos gali rodyti, jog importą bendrai vertinti gali būti tinkama.

(137)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 152 konstatuojamojoje dalyje, pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatytos dvi sąlygos bendram importo iš daugiau nei vienos šalies poveikio vertinimui. Pirmoji sąlyga yra ta, kad importo iš kiekvienos šalies dempingo skirtumas yra didesnis nei de minimis ir kad importo iš kiekvienos šalies apimtis nėra nereikšminga. Atlikus tyrimą nustatyta, kad tiek importas iš SAK, tiek iš JAV į Sąjungos rinką buvo vykdomas dempingo kaina, kaip nurodyta 89 ir 120 konstatuojamosiose dalyse, ir kad importo apimtis akivaizdžiai nebuvo nereikšminga, kaip aprašyta laikinojo reglamento 2 lentelėje ir patvirtinta galutiniame etape. Dėl kolegijos nuorodos į ataskaitoje EC – Tube or Pipe Fittings pateiktas apimčių ir kainų tendencijas, kolegija iš tikrųjų nustatė, kad tokia tendencija yra bendro vertinimo požymis, o ne bendro vertinimo sąlyga. Antroji sąlyga yra ta, kad, atsižvelgus į importuotų produktų tarpusavio konkurencijos sąlygas ir į konkurencijos tarp importuotų produktų ir panašaus Sąjungos produkto sąlygas, importo poveikį vertinti bendrai yra tikslinga. Kaip išsamiai aprašyta laikinojo reglamento 154 konstatuojamojoje dalyje, importo dempingo kaina iš JAV ir SAK bei importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių ir panašaus produkto tarpusavio konkurencijos sąlygos buvo panašios, todėl ir ši sąlyga buvo tenkinta. Visų pirma, importuojami produktai aršiai konkuruoja tarpusavyje ir su Sąjungoje pagamintu MEG, nes MEG yra vienarūšė, kainai labai jautri žaliava, parduodama panašių kategorijų pirkėjams ir naudojama pagal panašią paskirtį. Šie produktai taip pat puikiai vienas kitą pakeičia. SABIC ar SAKV nepaaiškino, kaip SAK kilmės MEG gali nebūti panašus į MEG iš kitų šaltinių arba Sąjungos. Tai, kad importo iš abiejų šalių apimties tendencija nebuvo identiška, nereiškia, jog importas vykdomas nevienodomis konkurencijos sąlygomis. Iš tiesų apimties tendencijų skirtumas šiuo atveju rodo visiškai priešingai: SAK rinkos dalis pradeda mažėti būtent tada, kai pradeda augti importas iš JAV, o tai nutinka, kai JAV importo kainos tampa mažesnės už SAK importo kainas. Tai yra normalus konkurencijos poveikis tokiai vienarūšei, kainai labai jautriai prekei kaip MEG. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(138)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo SAKV ir SABIC pakartojo pastabas dėl bendro vertinimo, nurodytas 136 konstatuojamojoje dalyje, nepateikdamos jokių naujų įrodymų.

(139)

Dėl 137 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių šis tvirtinimas atmestas.

(140)

Kadangi kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, laikinojo reglamento 151–158 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(141)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo SAKV teigė, kad importo apimties analizė nebuvo pagrįsta objektyviu patvirtinančių įrodymų išnagrinėjimu, kaip reikalaujama pagal Antidempingo susitarimo 3.1 straipsnį, taip pat nebuvo pateikta pagrįsto ir tinkamo paaiškinimo, pagrindžiančio išvadą, kad MEG importas iš SAK arba iš SAK ir JAV bendrai reikšmingai išaugo, kaip apibrėžta Antidempingo susitarimo 3.2 straipsnyje. Visų pirma tvirtinta, kad MEG importo iš SAK apimtis nuo 2018 m. iki TL reikšmingai sumažėjo, o bendra MEG importo iš SAK ir JAV apimtis per TL, palyginti su 2019 m., taip pat sumažėjo.

(142)

Komisija su šiais tvirtinimais nesutiko. Pirma, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 156 konstatuojamojoje dalyje, siekiant nustatyti žalą buvo nagrinėtas bendras importas iš JAV ir SAK, nes buvo tenkinti visi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatyti kriterijai. Be to, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 161 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš nagrinėjamųjų šalių padidėjo 38 %. Be to, kaip matyti laikinojo reglamento 2 lentelėje, 2017–2019 m. importas iš nagrinėjamųjų šalių kasmet didėjo. Tai, kad importas per TL, palyginti su 2019 m., sumažėjo, nekeičia fakto, jog nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš nagrinėjamųjų šalių iš viso padidėjo 38 %.

(143)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 159–161 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(144)

SABIC ir „MEGlobal Americas“ tvirtino, kad priverstinio kainų mažinimo ir žalos skirtumo skaičiavimams Komisija turėjo naudoti ne „apskaičiuotą CIF vertę“, o šių bendrovių nurodytą faktinę CIF vertę.

(145)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. SABIC ir „MEGlobal Americas“ eksporto kaina buvo pakoreguota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, todėl Komisija nustatė „sudarytą CIF vertę“ kaip pirmajam nepriklausomam pirkėjui išrašytos sąskaitos faktūros vertę, iš jos atėmus išmokas į CIF vietą bei atėmus Sąjungoje esančių prekiautojų ir importuotojų PBA išlaidas ir pelno dydį, atskaitytą iš eksporto kainos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Kadangi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje nurodoma eksporto kaina, Komisija analogiškai taiko šio straipsnio nuostatas sudaromai CIF kainai apskaičiuoti, kad palygintų ją su Sąjungos kaina.

(146)

Be to, pirminiame etape nustatydama sudaromą CIF kainą bendrovei „MEGlobal Americas“ Komisija neteisingai atskaitė ne Sąjungoje esančių prekiautojų ir importuotojų PBA išlaidas ir pelno dydį. Tai buvo atitinkamai ištaisyta. Atlikus šią peržiūrą, išvada, kad importas iš JAV priverstinai kainų nemažino, liko nepakeista.

(147)

SABIC taip pat tvirtino nesuprantanti, kodėl priverstinio kainų mažinimo ir žalos skirtumo skaičiavimuose Komisija negalėjo jai pateikti faktinių kainų, o jas pateikė tik intervalais.

(148)

Eksporto apimtis ir kainos, naudotos SABIC priverstinio kainų mažinimo ir žalos skirtumams apskaičiuoti, taip pat apėmė ir pardavimą, vykdytą per susijusias bendras įmones „ExxonMobil“ ir SPDC / „Mitsubishi“. Konfidencialumo sumetimais ir vadovaudamasi pagrindinio reglamento 19 straipsniu Komisija turėjo atskleisti bendrą apimtį ir kainas intervalais, nes SABIC būtų galėjusi suprasti konfidencialius bendrų įmonių pardavimų duomenis.

(149)

SABIC ir „MEGlobal Americas“ taip pat pareiškė, kad nesutinka su laikinojo reglamento 168 konstatuojamojoje dalyje pateikta Komisijos išvada, nes, jų teigimu, MEG kainas nustato Sąjungos gamintojai ir naudotojai, o ne eksportuotojai, ir kad Europos sutartinė kaina (toliau – ESK) nustatoma deryboms tarp Sąjungos gamintojų ir jų pirkėjų. SABIC ir „MEGlobal Americas“ taip pat pareiškė, kad laikinojo reglamento 243 konstatuojamojoje dalyje pateiktos Komisijos išvados, jog JAV ir Saudo Arabijos eksportuotojai, net jei ir buvo susieję savo pardavimų kainą Sąjungos rinkoje su ESK, smukdė MEG pardavimų kainą padidinę pirkėjams siūlomą nuolaidą, jų MEG pardavimams negaliojo ir kad kainų pokyčiai buvo tik ESK svyravimo pasekmė.

(150)

Atrodo, SABIC ir „MEGlobal Americas“ teigia, kad Sąjungos MEG rinka yra kažkokiu būdu padalyta tarp Sąjungos gamintojų ir eksportuotojų, ir tarp jų nėra konkurencijos. SABIC ir „MEGlobal Americas“ neįvertina to, kad net jei tyrimuose su konsultacijų įmonėmis dalyvautų tik Sąjungos gamintojai ir pateiktų būtiną informaciją apie savo pardavimo sutartis ESK nustatyti, kai Sąjungos gamintojai derasi dėl kainos Sąjungos rinkoje su savo pirkėjais, deryboms dėl kainų turėtų įtakos ir konkurencija su eksportuotojais. Sąjungos gamintojai konkuruoja su eksportuotojais, importuotojais ir prekiautojais, nes naudotojai gali pirkti MEG iš bet kurio iš jų. Dėl eksportuotojų iš nagrinėjamųjų šalių daromo spaudimo Sąjungos rinkoje Sąjungos gamintojai turėjo sumažinti savo pardavimų kainas, kad išlaikytų bent dalį rinkos dalies, kaip nurodyta laikinojo reglamento 188–190 ir 213 konstatuojamosiose dalyse. Visų rūšių pardavėjai savo pardavimo kainą sieja su EKP, todėl spaudimas kainai daromas taikant nuolaidą, kaip išsamiai paaiškinta 213 konstatuojamojoje dalyje. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(151)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo SAKV teigė, kad Komisija nepateikė tinkamo paaiškinimo, kaip buvo naudojama „apskaičiuota CIF vertė“ priverstinio kainų mažinimo ir žalos skirtumo skaičiavimams, išskyrus tai, kad buvo analogiškai taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalis. SAKV, SABIC ir „MEGlobal Americas“ pareiškė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalis susijusi su eksporto kainos nustatymu dempingo skirtumui nustatyti, o ne žalos skirtumui nustatyti, ir prašė Komisijos pagrįsti SAK kilmės importo kainų poveikio vertinimą faktinėmis šio importo kainomis.

(152)

Dėl priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimo, Komisija vertino momentą, nuo kurio importuojami produktai pradėjo konkuruoti su Sąjungos gamintojų produktais Sąjungos rinkoje, todėl nagrinėjo pirmosios nesusijusios šalies pirkimo kainą, nes ši šalis turėjo galimybę įsigyti produktų arba iš Sąjungos pramonės, arba iš užsienio tiekėjų. Eksporto kainų susijusiems importuotojams atveju buvo taikoma metodika, nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje. Pagal analogiją taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį galima apskaičiuoti kainą, kuri visiškai prilygtų kainai, naudojamai nagrinėjant pardavimus nesusijusiems pirkėjams, ir būtų palyginama su Sąjungos pramonės pardavimo kaina. Todėl susijusio importuotojo PBA išlaidų ir pelno atskaitymas nuo perpardavimo kainos nesusijusiems pirkėjams pagrįstas.

(153)

Toks atskaitymas taip pat buvo reikalingas, kad būtų galima tiksliai apskaičiuoti priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis. Sąjungos pramonės tikslinė kaina buvo pagrįsta jos gamybos sąnaudomis ir tiksliniu pelnu, neatsižvelgiant į tai, ar po to produktai Sąjungoje buvo parduoti susijusiems ar nesusijusiems pirkėjams, todėl į ją taip pat nebuvo įtrauktas jokios susijusių pardavimo subjektų Sąjungoje patirtos PBA išlaidos ir gautas pelnas.

(154)

Todėl tvirtinimai buvo atmesti.

(155)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo SABIC pakartojo tvirtinimą, kad ji laikėsi ESK ir jos nenustatė, kad SABIC taikėsi prie Sąjungos rinkoje esančių kainų, o ne jas formavo, nes kainas nustatė Sąjungos gamintojai ir naudotojai.

(156)

Kaip paaiškinta 150 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos gamintojai konkuruoja su eksportuotojais, importuotojais ir prekiautojais, nes naudotojai gali pirkti MEG iš bet kurio iš jų. Todėl Sąjungos gamintojams derantis dėl kainos Sąjungos rinkoje su pirkėjais, deryboms dėl kainų turi įtakos ir konkurencija su eksportuotojais. Be to, primenama, kad ESK yra tik vienas galutinės kainos elementas ir kad konkurencija tarp šalių grindžiama ESK taikomomis nuolaidomis. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(157)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 162–168 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(158)

SABIC, „MEGlobal Americas“ ir SAKV teigė, kad žalos ir priežastinio ryšio vertinimas, pagrįstas įvairių laikotarpių, 2017 m., 2018 m., 2019 m. ir 2019 m. liepos – 2020 m. birželio (tiriamasis laikotarpis) duomenų palyginimu, nepateikė tikslaus ir nešališko padėties vaizdo, nes 2019 m. ir tiriamasis laikotarpis iš esmės sutapo. Šiuo atžvilgiu SAKV nurodė Apeliacinio komiteto ataskaitą Mexico – Anti-Dumping Measures on Rice (17), kurioje nustatyta, kad dviejų labai panašių duomenų rinkinių palyginimas negali sudaryti „tikslaus ir nešališko vaizdo“, nes tai neleidžia objektyviai nustatyti tendencijų. Be to, buvo teigiama, kad palyginimas buvo iškreiptas dėl MEG pardavimų sezoniškumo ir cikliškumo. Galiausiai teigta, kad Komisija turėjo atlikti metinę analizę, o ne žalos vertinimą pirmiausia grįsti tiriamojo laikotarpio ir 2017 m. palyginimu, nes nagrinėjamuoju laikotarpiu tendencijos nebuvo tiesinio pobūdžio.

(159)

Tai, kad tiriamasis laikotarpis iš dalies sutapo su paskutinių kalendorinių ir finansinių metų šešiais mėnesiais, žalos ir priežastinio ryšio vertinimo neiškraipė, nes šis vertinimas buvo atliktas per visą laikinojo reglamento 68 konstatuojamojoje dalyje nustatytą laikotarpį. Be to, tariamą MEG pardavimų sezoniškumą ir cikliškumą sumažina tai, kad vertinimas atliekamas per visus kalendorinius metus, o TL taip pat apima 12 mėnesių. Galiausiai žalos vertinimas nebuvo daugiausia pagrįstas tiriamojo laikotarpio ir 2017 m. palyginimu. Komisija atsižvelgė į visų makroekonominių ir mikroekonominių rodiklių raidą nagrinėjamuoju laikotarpiu. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(160)

Be to, SABIC ir „MEGlobal Americas“ tvirtinimu, tai, kad Komisija laikinajame reglamente nenurodė, jog patikrino skundo pateikėjo pateiktus duomenis pagal makroekonominius rodiklius, sukėlė abejonių dėl šios informacijos tikslumo.

(161)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Laikinajame reglamente Komisija netyčia nenurodė, kad skundo pateikėjo pateiktas makroekonominio klausimyno atsakymas buvo patikrintas atliekant nuotolinės kryžminės patikros procedūrą. Nepaisant to, nekonfidencialioje tyrimo byloje SABIC ir „MEGlobal Americas“ turėjo prieigą prie nekonfidencialios nuotolinės kryžminės patikros ataskaitos versijos, kurioje nurodyta, kad Komisija patikrino makroekonominį klausimyną, ir prie skundo pateikėjo pateiktų atsakymų į raštą dėl trūkumų. Be to, laikinajame reglamente Komisija kiekvienos lentelės, kurioje buvo makroekonominiai rodikliai, šaltiniu nurodė patikrintą skundo pateikėjo klausimyno atsakymą.

(162)

SABIC ir „MEGlobal Americas“ taip pat teigė, kad makroekonominiams ir mikroekonominiams rodikliams vertinti Komisija naudojo du skirtingus duomenų poaibius ir tai galėjo lemti subjektyvias išvadas bei neatitiko pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų aukštų standartų. „MEGlobal Americas“ prašė Komisijos savo išvadas grįsti duomenimis, susijusiais su atrinktais gamintojais arba su visais Sąjungos gamintojais.

(163)

Sąjungos pramonę sudaro daug gamintojų, todėl Komisija turi imtis Sąjungos gamintojų atrankos pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį. Tačiau, nepaisant atrankos naudojimo, Komisija privalo vertinti visą Sąjungos pramonę, todėl makroekonominiai rodikliai vertinami visos Sąjungos pramonės lygmeniu. Siekdama surinkti makroekonominių rodiklių duomenis, Komisija skundo pateikėjui išsiuntė klausimyną, kuriame pateikta reikiama informacija. Kaip paaiškinta 161 konstatuojamojoje dalyje, Komisija šią informaciją patikrino taip pat, kaip ir gamintojų pateiktą informaciją. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(164)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo SAKV ir SABIC pakartojo tvirtinimą, nurodytą 158 konstatuojamojoje dalyje, nepateikdama jokios naujos informacijos.

(165)

Todėl Komisija pasiliko prie savo išvadų, nurodytų 159 konstatuojamojoje dalyje.

(166)

Be to, GKSA tvirtino, kad Komisija nepateikė pagrįsto ir tinkamo paaiškinimo, kodėl teigiamus pokyčius rodantys veiksniai neturėjo įtakos bendrai išvadai dėl Sąjungos pramonės būklės. Be to, teigta, kad kelios konkrečios išvados dėl Sąjungos pramonės padėties sukėlė abejonių dėl analizės tikslumo ir objektyvumo.

(167)

Komisija pažymėjo, kad SAKV nenurodė konkrečių veiksnių, kurie rodė teigiamas tendencijas, ir nenurodė konkrečių išvadų dėl Sąjungos pramonės padėties. Todėl tvirtinimas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

(168)

Be to, SAKV teigė, kad Komisija nepateikė tinkamo paaiškinimo, kodėl makroekonominiams ir mikroekonominiams rodikliams vertinti naudojant du duomenų poaibius nebūtų pakenkta vertinimo ir išvadų objektyvumui.

(169)

Komisija pažymėjo, kad SAKV nenurodė, kodėl 163 konstatuojamojoje dalyje pateikti paaiškinimai šiuo klausimu nebuvo pakankami. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(170)

Be to, SAKV ir SABIC tvirtino, kad Komisija nepateikė tinkamo paaiškinimo dėl informacijos apie Sąjungos gamintojus patikimumo, tik pažymėjo, kad ji šią informaciją patikrino kryžminės patikros būdu.

(171)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Kaip paaiškinta 163 konstatuojamojoje dalyje, Komisija šią informaciją patikrino taip pat, kaip ir kitų šalių pateiktą informaciją. Tai reiškia, kad Komisija su skundo pateikėju, kaip ir su kitomis šalimis, surengė nuotolinę kryžminę patikrą ir, be kita ko, patikrino pateiktos informacijos šaltinį ir taikytą skaičiavimo metodiką. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(172)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 169–173 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(173)

SABIC teigė, kad Komisija klysta lygindama importo apimtį su Sąjungos gamybos tendencijomis, kaip nurodyta laikinojo reglamento 175 konstatuojamojoje dalyje, nes nėra stiprios koreliacijos tarp importo apimčių tendencijų ir gamybos.

(174)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutinka. Laikinojo reglamento 175 konstatuojamojoje dalyje išdėstyti faktai. SABIC šių išvadų neginčija. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(175)

SABIC teigė, kad analizuodama Sąjungos pramonės augimą Komisija neatsižvelgė į kitų etileno galutinės grandies produktų pardavimų padidėjimą.

(176)

Šio tyrimo apibrėžtoji sritis yra MEG, o ne kiti etileno galutinės grandies produktai. Įtariamas kitų etileno galutinės grandies produktų augimas neturi jokios įtakos vertinant Sąjungos MEG gamintojų žalą. Komisija įvertino įtariamo kitų etileno galutinės grandies produktų augimo poveikį kaip keliantį materialinę žalą Sąjungos MEG gamintojams savo atliktame priežastinio ryšio vertinime laikinojo reglamento 228–231 konstatuojamosiose dalyse. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(177)

SABIC teigė, kad Komisija nepaaiškino didesnės pardavimų uždarojoje rinkoje kainos.

(178)

Pardavimų uždarojoje rinkoje kaina buvo didesnė už pardavimų laisvojoje rinkoje kainą 2019 m. ir tiriamuoju laikotarpiu. Taip atsitiko dėl to, kad Sąjungos pramonė savo susijusioms įmonėms taikė mažesnes nuolaidas nuo MEG ESK nei nesusijusiems pirkėjams.

(179)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl makroekonominių rodiklių negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 174–186 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(180)

SABIC teigė, kad Komisija neatsižvelgė į tai, jog 2018 m., kai Sąjungos gamintojai gavo daugiausiai pelno, investicijos buvo ribotos, palyginti su tiriamuoju laikotarpiu.

(181)

Kaip paaiškinta 199 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės investicijų tikslas buvo pakeisti pasenusį ilgalaikį turtą. Tai, kad 2018 m., kai Sąjungos pramonė gavo daugiausiai pelno, investicijos buvo mažos, rodo tik tai, kad Sąjungos pramonei nereikėjo pakeisti daugiau pasenusio ilgalaikio turto.

(182)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl mikroekonominių rodiklių negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 187–201 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(183)

SABIC, „MEGlobal Americas“ ir CPME teigė, kad Komisija turėtų atsižvelgti į duomenis po tiriamojo laikotarpio, nes MEG ESK po tiriamojo laikotarpio padidėjo – dėl to, kaip teigiama, Sąjungos gamintojų pelningumas reikšmingai padidėjo, o tiriamuoju laikotarpiu įtakos turėjo COVID-19 pandemija ir mažos kainos visame pasaulyje.

(184)

Dėl žalos analizės, Komisija primena, kad, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje, į informaciją, susijusią su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio, paprastai neatsižvelgiama. Be to, kalbant apie rinkos raidą COVID-19 pandemijos sąlygomis, nėra duomenų, patvirtinančių, kad bet koks tariamas kainų padidėjimas lemtų Sąjungos gamintojų ekonominės padėties pagerėjimą ar kad bet kokie po TL vykstantys pokyčiai būtų ilgalaikiai, o ne laikini. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(185)

SABIC teigė, kad kai kurie Sąjungos MEG gamintojai turi integruotus etileno gamybos įrenginius, todėl reikėtų vertinti ne tik MEG pelno dydį, nes Sąjungos gamintojai gali nuspręsti visą pelną arba didžiąją jo dalį uždirbti etileno sektoriuje – dėl šios priežasties, norint objektyviai įvertinti integruotų Sąjungos gamintojų pelningumą, reikia atsižvelgti į integruotos vertės grandinės pelningumą.

(186)

Šis tyrimas apima MEG, o ne etileną. Todėl Komisija turi vertinti MEG, o ne etileno, pelningumą. Nepaisant to, vertindama MEG gamybos sąnaudas Sąjungos gamintojams, tiekusiems MEG įmonių grupės viduje, Komisija įvertino, ar tarp MEG gamybos sąnaudų esančios etileno sąnaudos apskaitytos pagrįstomis kainomis, kad nebūtų sumažintas MEG pelningumas dirbtinai padidinant etileno sąnaudas. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos gamintojai MEG gamybos sąnaudose esančias etileno sąnaudas apskaitė prie etileno gamybos sąnaudų kainos pridėdami nedidelę maržą. Todėl pelnas nebuvo perkeltas iš MEG eilutės į etileno eilutę. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(187)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo SABIC pakartojo tvirtinimą, kainos po TL padidėjo. Bendrovė taip pat teigė, kad kainų padidėjimas nebuvo laikinas pokytis ir kad ji šiuo atžvilgiu pateikė įrodymų. SABIC minėti įrodymai pateikti tik konfidencialiai. Juose buvo pateikta MEG ESK prognozė iki 2022 m. gruodžio mėn. Šios informacijos šaltinis yra „Wood Mackenzie“. CPME taip pat pakartojo tvirtinimą, kad po tiriamojo laikotarpio MEG ESK padidėjo. Bendrovė pateikė diagramą, kurioje matosi MEG ESK nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2021 m. spalio mėn. Ji taip pat pateikė diagramą, kurioje matosi skirtumas tarp MEG ESK ir etileno ESK. Ji teigė, kad dėl MEG ir etileno ESK tendencijos Sąjungos pramonė atsigavo po tiriamuoju laikotarpiu patirtos materialinės žalos.

(188)

Kaip paaiškinta 184 konstatuojamojoje dalyje ir kaip nurodyta pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje, į informaciją, susijusią su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio, paprastai neatsižvelgiama. Šalių pateikta informacija apie laikotarpį po TL neturi įtakos išvadai, kad Sąjungos pramonei tiriamuoju laikotarpiu padaryta materialinė žala.

(189)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo „MEGlobal Americas“ tvirtino, kad, remiantis Komisijos išvadomis, tam tikro Sąjungos gamintojo pagaminto MEG pardavimo kaina buvo gerokai mažesnė už importuotojo pardavimo kainą, kuri savo ruožtu buvo mažesnė už „MEGlobal International“ pardavimo kainą. Tai patvirtino, kad Sąjungos gamintojas vykdė MEG pardavimus gerokai mažesnėmis kainomis nei importuoto MEG, kurį pagamino „MEGlobal Americas“, todėl šis Sąjungos gamintojas buvo atsakingas už žalą, kurią jis teigė patyręs. Be to, „MEGlobal Americas“ prašė Komisijos patvirtinti, kad vertindama žalos skirtumą ir materialinę žalą minėto Sąjungos gamintojo MEG pardavimams Komisija taikė tokį patį metodą kaip ir nustatydama eksporto kainą pardavimams bendrovei „Equipolymers“.

(190)

Komisija pažymėjo, kad „MEGlobal Americas“ neteisingai suprato analizę, pateiktą 106 konstatuojamojoje dalyje nurodytame konkrečiame faktų atskleidime. 189 konstatuojamojoje dalyje pateikta kaina, kurią nurodė „MEGlobal Americas“, buvo ne atitinkamo Sąjungos gamintojo pardavimo kaina, o „MEGlobal Europe“ pirkimo iš susijusios įmonės kaina – ši įmonė gavo MEG iš Sąjungos gamintojo pagal susitarimą dėl apsikeitimo, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 145 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šie tvirtinimai atmesti kaip nepagrįsti.

(191)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl išvados dėl žalos negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 202–208 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(192)

„MEGlobal Americas“ teigė, kad nėra jokio ryšio tarp Sąjungos pramonės veiklos rezultatų ir importo iš JAV ir SAK, nes 2017–2018 m. MEG importo iš JAV ir SAK apimtis padidėjo 19,4 %, o Sąjungos gamintojų pardavimų apimtis Sąjungos rinkoje tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo tik 0,12 %. Be to, teigta, kad 2017–2019 m. importas iš JAV ir SAK augo tiesine progresija, tačiau Sąjungos gamintojų veiklos rezultatai tiesine progresija nepasižymėjo. Visų pirma, 2017–2018 m. Sąjungos gamintojų kainų lygis Sąjungos rinkoje padidėjo 5 procentiniais punktais, bet 2019 m. sumažėjo, o 2017–2019 m. vieneto gamybos sąnaudos išliko stabilios nepaisant importo iš JAV ir SAK padidėjimo.

(193)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. 2017–2018 m. nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis padidėjo 19,4 % dėl padidėjusios apimties tokiomis kainomis, kurios nedarė reikšmingos žalos Sąjungos pramonei. 2017–2019 m. importas iš JAV ir SAK nedidėjo tiesine progresija. Didėjimas tiesine progresija reiškia, kad kiekvienais metais augimas yra pastovus. 2017–2018 m. importas iš nagrinėjamųjų šalių padidėjo 93 499 tonomis, o 2018–2019 m. – 128 383 tonomis (37 % daugiau nei 2017–2018 m.). Be to, 2017–2018 m. importo iš nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis padidėjo 4,6 procentinio punkto, o 2018–2019 m. – 7,7 procentinio punkto. Be to, 2018–2019 m. importo iš JAV rinkos dalis padidėjo nuo 4,6 % iki 12,9 %. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 212 konstatuojamojoje dalyje, MEG yra vienarūšė žaliava, parduodama labai skaidrioje rinkoje. Be to, JAV eksportuojantys gamintojai orientuoti į eksportą ir jų gamybos pajėgumai didėja, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 247 konstatuojamojoje dalyje. Tokiomis sąlygomis, siekdami padidinti savo rinkos dalį Sąjungos rinkoje, JAV eksportuojantys gamintojai turėjo parduoti MEG Sąjungos rinkoje mažesne kaina nei Sąjungos pramonė ir Saudo Arabijos eksportuojantys gamintojai. Pastarieji turėjo atkartoti JAV bendrovių kainų pokyčius, kad apsaugotų savo rinkos dalį Sąjungos rinkoje. Sąjungos gamintojai taip pat turėjo sumažinti kainas, kad apsaugotų savo rinkos dalį. Tačiau kainų spaudimas buvo toks didelis, kad Sąjungos pramonė prarado 7,3 procentinio punkto laisvosios rinkos dalies. Nors 2018–2019 m. vieneto gamybos sąnaudos taip pat mažėjo, toks pardavimo kainos sumažėjimas 2019 m. Sąjungos pramonei padarė 8,3–10,2 % nuostolių. Be to, 2017–2019 m. Sąjungos pramonės vieneto gamybos sąnaudos nebuvo stabilios, kaip teigia „MEGlobal Americas“, o svyravo. 2017–2018 m. jos išaugo 3 %, o 2018–2019 m. sumažėjo 2 %. Todėl 2019 m. Sąjungos pramonė buvo priversta nustatyti gerokai mažesnes už sąnaudas kainas, kad išlaikytų savo rinkos dalį dėl kainų spaudimo, kurį lėmė importas žemesnėmis kainomis iš nagrinėjamųjų šalių. Taigi yra aiškus ryšys tarp importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos.

(194)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl importo dempingo kaina poveikio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 210–213 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(195)

„MEGlobal Americas“ teigė, kad Komisija neatsižvelgė į kitų veiksnių nei importas iš JAV ir SAK poveikį, kuris galėjo prisidėti prie Sąjungos pramonės veiklos rezultatų blogėjimo.

(196)

Komisija remiasi laikinojo reglamento 210–253 konstatuojamosiomis dalimis, kuriose išsamiai analizuojamas 13 tokių veiksnių poveikis. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(197)

SABIC teigė, kad Komisija neįvertino paklausos susitraukimo kaip dar vienos žalos priežasties, nors ji buvo aiškiai nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalyje.

(198)

Laikinajame reglamente Komisija įvertino 13 kitų veiksnių nei importas dempingo kaina, kurie galėjo turėti įtakos Sąjungos pramonės patirtai materialinei žalai. Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalyje minimas paklausos susitraukimas. Komisija konkrečiai nenurodė vartojimo kaip vieno šių veiksnių, nes per nagrinėjamąjį laikotarpį vartojimas laisvojoje rinkoje buvo gana stabilus. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(199)

SABIC, „Arteco“, „Oxyde“, „Helm“ ir „Tricon“ teigė, kad Komisija kaip žalos priežasties neįvertino vieno iš Sąjungos gamintojų patirto nelaimingo atsitikimo, aprašyto laikinojo reglamento 176 konstatuojamojoje dalyje.

(200)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 4 lentelėje, bendri Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2019 m., sumažėjo tik 3 %. Šis nelaimingas atsitikimas įvyko 2020 m. sausio mėn., t. y. tiriamojo laikotarpio antroje pusėje. Kaip paaiškinta laikinajame reglamente, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonės padėtis pradėjo reikšmingai blogėti jau 2019 m., taigi dar prieš nelaimingą atsitikimą. Ši bendrovė yra maža gamintoja, todėl jos sumažėjusi gamybos apimtis 2020 m. po avarijos turėjo nedidelį poveikį Sąjungos pramonės gamybos apimties mažėjimo tendencijai tiriamuoju laikotarpiu.

(201)

„MEGlobal Americas“ teigė, kad Komisija neatliko išsamios nepriskyrimo analizės, nes kaip kitų žalos veiksnių neįvertino: 1) to, kad Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos buvo didelės, ir 2) etileno pirkėjų kartelio (18).

(202)

Komisija pažymi, kad du „MEGlobal Americas“ nurodyti veiksniai vienas kitam prieštarauja. Viena vertus, „MEGlobal Americas“ teigia, kad Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos buvo didelės. Kita vertus, bendrovė teigia, kad jos buvo mažos dėl etileno pirkėjų kartelio ir kad abu veiksniai darė žalą Sąjungos pramonei. Nepaisant to, Komisija norėtų pateikti tokius paaiškinimus. Pirma, laikinojo reglamento 235 konstatuojamojoje dalyje vertinama, ar didesnės Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos buvo kitas žalos veiksnys nei importas dempingo kaina. Antra, etileno pirkėjų kartelis turėjo poveikį iki 2017 m. kovo mėn. Kartelio tikslas buvo išlaikyti etileno kainą žemesnę nei rinkos kaina. Bendrovė nepaaiškino, kaip kartelis darė įtaką MEG gamintojų ekonominei padėčiai, ir nepateikė jokių to įrodymų. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(203)

„Arteco“, „Oxyde“, „Helm“ ir „Tricon“ teigė, kad Sąjungos pramonės patirtai žalai turėjo įtakos pardavimų uždarojoje rinkoje sumažėjimas (nors ir nedidelis), kurį lėmė ne importas.

(204)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Pardavimas uždarojoje rinkoje daugiausia apėmė pardavimą aušinimo skysčio sektoriui. MEG paklausa aušinimo skysčio sektoriuje sumažėjo dėl COVID-19 pandemijos, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 238 konstatuojamojoje dalyje. Be to, laikinojo reglamento 227 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad pardavimų uždarojoje rinkoje sumažėjimas reikšmingai neprisidėjo prie Sąjungos pramonės ekonominės padėties pablogėjimo ir jo nepaaiškino.

(205)

„Arteco“, „Oxyde“, „Helm“ ir „Tricon“ taip pat teigė, kad importas iš Rusijos ir Kuveito mažesne kaina nei importo iš JAV ir SAK neturėtų būti laikomas nereikšmingu, kaip Komisija pareiškė laikinojo reglamento 219 konstatuojamojoje dalyje.

(206)

Pažymima, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš JAV rinkos dalis svyravo nuo 3,8 % iki 18 %, o importo iš SAK – nuo 26,1 % iki 31,3 %. Bendra rinkos dalis svyravo nuo 31,6 % iki 44,1 %. Importo iš Rusijos rinkos dalis svyravo nuo 0,6 % iki 1,3 %, o importo iš Kuveito rinkos dalis svyravo nuo 0 % iki 1,0 %. Todėl net jei tam tikrais nagrinėjamojo laikotarpio metais importo iš Rusijos ir Kuveito kainos buvo mažesnės už importo iš JAV ir SAK kainas, atsižvelgiant į gerokai mažesnę importo iš šių šalių rinkos dalį, palyginti su importu iš JAV ir SAK, importas iš Rusijos ir Kuveito galėjo tik nežymiai prisidėti prie Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(207)

„MEGlobal Americas“, „Arteco“, „Oxyde“, „Helm“, „Tricon“ ir CPME taip pat teigė, kad, nors Komisija nustatė, kad įvairūs veiksniai, kaip antai importas iš trečiųjų šalių, COVID-19 pandemija, pardavimų uždarojoje rinkoje sumažėjimas ir vieno iš Sąjungos gamintojų patirtas nelaimingas atsitikimas, padarė žalos Sąjungos gamintojams, Komisija neužtikrino, kad šių priežasčių poveikis nebūtų priskirtas importui iš JAV ir SAK pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį. Taip pat teigta, kad tai reiškia, jog nustatant žalos skirtumą neturėtų būti atsižvelgiama į žalingą poveikį, kurį sukėlė kiti veiksniai nei minėtas importas.

(208)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Pirma, laikinojo reglamento 219, 240 ir 227 konstatuojamosiose dalyse bei šio reglamento 200 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad šie veiksniai nesusilpnino priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos. Iš tikrųjų pagrindinis veiksnys buvo importas iš JAV ir SAK. Antra, žalos skirtumas turi būti nustatomas pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalies ir 2d dalies nuostatas. Todėl Komisija nustatė tikslinę kainą ir pelningumo lygį atsižvelgdama į išvardytus veiksnius.

(209)

„Arteco“, „Oxyde“, „Helm“ ir „Tricon“ teigė, kad Komisija turėjo bendrąja prasme įvertinti MEG prieinamumą ir integruotą pobūdį dėl kelių tarpusavyje susijusių veiksnių ir pagrįsti įtariamą žalą Sąjungos pramonei.

(210)

Pirma, teigta, kad MEG kainos buvo pagrįstos formulėmis, kurios susietos su nagrinėjamuoju laikotarpiu gerokai smukusiomis kainomis Azijoje, todėl importas iš jokios atskiros šalies negalėjo daryti įtakos Sąjungos rinkai ir padaryti žalos, nes kainos buvo nustatytos atsižvelgiant į sąlygas Azijoje, o ne Europoje. Šį tvirtinimą pareiškė ir CPME. „Arteco“, „Oxyde“, „Helm“ ir „Tricon“ taip pat teigė, kad JAV ir SAK gamintojų siūlomos nuolaidos nedaro poveikio MEG kainoms Sąjungoje. Šios bendrovės taip pat teigė, kad JAV importas priverstinai nemažino kainų Sąjungoje, todėl JAV gamintojų siūlomos nuolaidos nebuvo didesnės už Sąjungos gamintojų siūlomas nuolaidas.

(211)

Antra, teigta, kad didesnės Sąjungos gamintojų sąnaudos nei JAV ir SAK gamintojų sąnaudos sumažino Sąjungos gamintojų galimybes gauti pelno, kai MEG kainos sumažėjo visame pasaulyje.

(212)

Trečia, teigta, kad dėl mažėjančio skirtumo tarp MEG ir etileno kainų Sąjungos gamintojai nusprendė nukreipti gamybą į pelningesnius etileno oksido (toliau – EO) darinius. Šį tvirtinimą pakartojo ir CPME. Be to, LCLA klaidingai teigė, kad Komisija laikinojo reglamento 229 konstatuojamojoje dalyje pripažino, jog Sąjungos pramonė sumažino MEG gamybą, kad gamintų EO darinius, nes jie parduodami už didesnes kainas nei MEG. LCLA taip pat teigė, kad Komisija turėjo nustatyti, kiek MEG gamyba sumažėjo dėl Sąjungos pramonės sprendimo sutelkti dėmesį į EO darinius, ir įvertinti, ar šis skaičius koreliuoja su EO gamybos apimties padidėjimu. „Arteco“, „Oxyde“, „Helm“, „Tricon“ ir CPME taip pat teigė, kad byloje nėra įrodymų, jog Sąjungos gamintojai turi pakankamai EO, kad galėtų gaminti ir MEG, ir kitus EO darinius. Taip pat tvirtinta, kad gamintojai turi ribotus etileno tiekėjus, kuriuos jie turi priskirti kitų produktų gamybai, ir kad tiekimo kliūtis dar labiau padidino laisvojoje rinkoje parduodamo etileno ir EO kiekiai, kurių nebebuvo galima panaudoti tokiems galutinės grandies produktams kaip MEG perdirbti. Taip pat pareikšta, kad 2019 ir 2020 m. Sąjungos MEG gamintojai daugiausia ir vis dažniau naudojo EO gamybos pajėgumus kitų nei ne MEG EO darinių gamybai. „Arteco“, „Oxyde“, „Helm“ ir „Tricon“ teigė, kad planuojamas EO gamybos pajėgumų padidėjimas neįrodė, kad Sąjungos gamintojai yra įsipareigoję gaminti MEG. Iš tiesų tai parodė, kad visai etileno ir EO tiekimo grandinei turėjo poveikį ne žala, o sąmoningas pasirinkimas sutelkti dėmesį į EO ir kitų nei MEG EO darinių gamybą ir pardavimą.

(213)

Iš pat pradžių Komisija pažymi, kad suinteresuotosios šalys prieštarauja savo argumentui dėl MEG kainų Sąjungos rinkoje. Viena vertus, SABIC ir „MEGlobal Americas“ pareiškė, kad kainas Sąjungos rinkoje nustato Sąjungos gamintojai, kaip aprašyta 149 konstatuojamojoje dalyje. Kita vertus, „Arteco“, „Oxyde“, „Helm“ ir „Tricon“ teigė, kad kainos Sąjungos rinkoje nustatomos atsižvelgiant į sąlygas Azijoje, o ne Europoje. Paprastai rinkos kainos nustatomos atsižvelgiant į pasiūlą ir paklausą toje rinkoje. Dėl arbitražo skirtingose rinkose, pavyzdžiui, Europos ar Azijos rinkose, kainos tam tikru mastu susilygina. MEG pardavimo kaina Sąjungos rinkoje nustatoma iš ESK atėmus nuolaidą. Nuolaidos gali svyruoti nuo 13 % iki 20 %, o tai yra reikšminga tokiai vienarūšei žaliavai kaip MEG – tokiu būdu nuolaidos turi reikšmingą įtaką galutinei MEG kainai Sąjungos rinkoje. Todėl ESK lygis tik iš dalies paaiškina kainų lygį Sąjungos rinkoje, o nuolaidos, kurias pardavėjai taiko MEG ESK, yra esminis eksportuotojų daromo spaudimo Sąjungos rinkoje elementas. Nuolaidoms įtaką daro konkurencija Sąjungos rinkoje ir jos nėra susietos su ESK lygiu ar kainomis Azijoje. ESK lygis yra viešas, o pardavėjų taikomos nuolaidos yra konfidencialios. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nuolaidos skirtingi pardavėjai taiko skirtingas nuolaidas ir kad pardavėjai taiko skirtingas nuolaidas skirtingiems pirkėjams. Be to, kai kurių eksportuotojų nuolaidų lygis 2020 m., palyginti su 2019 m., padidėjo. Be to, jeigu JAV importas priverstinai nemažina Sąjungos gamintojų kainų, tai dar nereiškia, kad JAV gamintojų siūlomos nuolaidos neviršijo Sąjungos gamintojų siūlomų nuolaidų, kaip teigia šalys. Sąjungos pramonės taikomos kainos yra nuostolingos, nes jas mažino nagrinėjamųjų šalių importo kainos, kurias savo ruožtu lėmė didesnės nuolaidos.

(214)

Komisija laikinajame reglamente nurodė, kad etileno kainos Sąjungoje yra didesnės nei SAK ar JAV dėl skirtingų etileno gamybai naudojamų žaliavų. Tačiau etileno kainų skirtumas nėra esminė Sąjungos pramonės finansinės padėties pablogėjimo priežastis. Nors MEG ESK sumažėjimas sumažino dalį Sąjungos pramonės pelningumo, eksportuojančių gamintojų daromas spaudimas dempingo kainomis padidinus nuolaidas Sąjungos rinkoje privertė ir Sąjungos pramonę padidinti nuolaidas – tai lėmė kainų slopinimą, kaip nustatyta laikinojo reglamento 203 konstatuojamojoje dalyje. MEG ESK iš tikrųjų sumažėjo labiau nei etileno kaina, taip pat sumažėjo skirtumas tarp MEG ESK ir etileno – tai paaiškina dalį Sąjungos pramonės pelningumo praradimo tokioje skaidrioje rinkoje kaip MEG rinka, kurioje visi dalyviai susieja pardavimo kainą su ESK, konkurencija vyksta taikomų nuolaidų nuo ESK lygiu. Nors ESK lygis daro poveikį visoms šalims, net jei MEG ESK didės, kol nagrinėjamųjų šalių eksportuotojai prekiaus Sąjungos rinkoje dempingo kainomis su didesnėmis nuolaidomis nei Sąjungos pramonė, Sąjungos gamintojai ir toliau praras rinkos dalį, nebent nuolaidomis nustatys kainas tokiame pat lygyje kaip ir žalingos kainos, su kuriomis jie konkuruoja ir kurios yra mažesnės už gamybos sąnaudas.

(215)

Išskyrus įtarimus ir spekuliacijas, šalys nepateikė jokių įrodymų, kad Sąjungos pramonei norint padidinti EO darinių gamybą, ji turėjo sumažinti MEG gamybą. Iš tiesų neatmetama galimybė, kad kai kurie Sąjungos MEG gamintojai padidino EO darinių gamybą ir dėl to padidėjo EO suvartojimas EO dariniams gaminti, tačiau tai nereiškia, kad šis padidėjimas buvo įmanomas tik tuo atveju, jei tuo pačiu būtų sumažinta MEG gamyba. Tvirtinimas, kad Sąjungos MEG gamintojai turi ribotą etileno tiekimą, nepagrįstas. Kai kurie Sąjungos gamintojai gamina etileną, jie taip pat parduoda etileną kitoms nesusijusioms šalims, o atrinkti Sąjungos MEG gamintojai taip pat yra prijungti prie etileno transportavimo vamzdyno sistemos (19) tarp Antverpeno ir Roterdamo, dviejų didžiausių uostų ir pramonės centrų Europoje. Be to, MEG gamintojai EO parduoda tik labai mažais kiekiais, nes EO yra degios dujos, todėl jas transportuoti pavojinga. Kaip paaiškinta laikinajame reglamente, Sąjungos pramonė tebėra įsipareigojusi gaminti MEG Sąjungoje. Nepaisant didelių nuostolių 2019 m. (8,3–10,2 %) ir per TL (10,8–13,2 %), 2019 m. ir per TL Sąjungos pramonė vis dar naudojo atitinkamai 65,6 % ir 63,8 % savo MEG gamybos pajėgumų, nors galėjo sustabdyti gamybą ir sutelkti dėmesį į kitus EO darinius, kaip teigė šalys. Be to, Komisija nei 229 konstatuojamojoje dalyje, nei jokioje kitoje laikinojo reglamento konstatuojamojoje dalyje neteigė, kad Sąjungos pramonė sumažino MEG gamybą siekdama gaminti EO darinius dėl jų didesnių nei MEG pardavimo kainų, kaip teigė LCLA. Komisija laikinojo reglamento 229 konstatuojamojoje dalyje nurodė, kad Sąjungos pramonė buvo priversta mažinti MEG gamybą, nes jo pardavimo kaina buvo daug mažesnė už gamybos sąnaudas dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių daromo spaudimo kainoms. Atlikus tyrimą nenustatyta, kad Sąjungos pramonei trūktų pagrindinės žaliavos – etileno, o LCLA nepateikė jokių įrodymų, kad Sąjungos pramonei norint padidinti etileno oksido darinių gamybą, ji turėjo sumažinti MEG gamybą. Dėl šios priežasties tai, ar Sąjungos pramonė padidino etileno oksido darinių gamybą, neturi jokios įtakos šiam tyrimui, nes nėra įrodymų, kad Sąjungos pramonei vienintelis būdas pasiekti tokį padidėjimą buvo sumažinti MEG apimtį. O tai, kad Sąjungos gamintojai didina kitų produktų gamybos pajėgumus, dar nereiškia, jog jie nebeketina gaminti MEG. Dabartinis tyrimas neapima visos etileno ir etileno oksido tiekimo grandinės, jis apima tik MEG. Todėl Komisija negali komentuoti „Arteco“ tvirtinimo, ar žala paveikė visą etileno ir etileno oksido tiekimo grandinę. Bet kuriuo atveju, atlikus tyrimą buvo aiškiai nustatyta, kad Sąjungos pramonė nuo 2019 m. sumažino MEG gamybą dėl blogėjančių sąlygų MEG rinkoje dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių padidėjimo mažomis kainomis.

(216)

„Arteco“, „Oxyde“, „Helm“ taip pat teigė, kad po TL padidėjo importas mažomis kainomis iš tokių šalių kaip Kuveitas, Kinija, Japonija, Singapūras ir Taivanas, todėl nustačius antidempingo priemones kyla pavojus, kad importas iš JAV ir SAK bus pakeistas importu iš kitų šalių be jokios naudos Sąjungos gamintojams.

(217)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. „Arteco“ pateikta informacija rodo, kad po TL importo iš Kinijos, Singapūro ir Taivano kainos yra didesnės už importo iš JAV ir SAK kainas. Be to, byloje nėra įrodymų, kad šis importas vykdomas dempingo kainomis ir daro žalą Sąjungos pramonei.

(218)

„Arteco“, „Oxyde“, „Helm“ ir „Tricon“ teigė, kad pagal rinkos konsultantus Kinija ir toliau buvo didžiausia JAV MEG gavėja, todėl Komisijos pareiškimas laikinojo reglamento 247 konstatuojamojoje dalyje, kad Kinijos MEG pramonė taip pat didina gamybos pajėgumus siekdama tapti savarankiška ir dėl to tikėtina, jog JAV gamintojai ir toliau bus suinteresuoti Sąjungos rinka, tėra hipotetinis. „Arteco“ taip pat teigė, kad Turkija iš tikrųjų tapo svarbia rinka JAV eksportuotojams.

(219)

Komisija pirmiausia pažymi, kad laikinojo reglamento 247 konstatuojamojoje dalyje aptartas tvirtinimas buvo visiškai hipotetinis, nors pastabose jis pateiktas kaip faktas. Tačiau Komisijos atsakymas iš tikrųjų buvo atsargesnis, nes ji teigė, kad tai yra „tikėtina“ (t. y. fakto nėra), ir pateikė įrodymų, pagrindžiančių šią tikimybę. „Arteco“ pateiktame dokumente dėl Turkijos taip pat teigiama, kad 2020 m. Kinijos MEG pajėgumai padidėjo beveik 30 %, o 2021 m. tikimasi didesnio nei 40 % augimo. Be to, tikimasi, kad iki 2023 m. Kinijos MEG pajėgumai bus daugiau nei du kartus didesni nei 2020 m. Tai aiškiai rodo, kad, kaip teigiama laikinojo reglamento 247 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos MEG gamintojai didina savo gamybos pajėgumus, o tai reiškia, kad jie taps mažiau priklausomi nuo importo. Tai, kad JAV eksportuojantys gamintojai padidino eksportą į Turkiją, rodo, jog JAV eksportuojantys gamintojai nuolat ieško kitų rinkų, kad pakeistų importo iš Kinijos paklausą. Primenama, kad, kaip nurodyta laikinojo reglamento 247 konstatuojamojoje dalyje, JAV bendrovės orientuotos į eksportą ir jų pajėgumai didėja. Naujos JAV bendrovės, pradėjusios gamybą pastaraisiais metais, yra didelės bendrovės, kurių gamybos pajėgumai yra labai dideli – nuo 700 tūkst. iki 1 mln. tonų per metus (20), o bendri Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai yra 1,4 mln. tonų. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(220)

„Arteco“, „Oxyde“ ir „Helm“ teigė, kad reikia atsižvelgti į PET importo padidėjimą kaip į veiksnį, kuris susilpnino priežastinį ryšį tarp importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos.

(221)

Kaip aprašyta laikinojo reglamento 13 lentelėje, 2017–2019 m. PET importas Sąjungoje padidėjo, o per TL – sumažėjo. MEG vartojimo laisvojoje rinkoje tendencija išliko nepakitusi. Nagrinėjamuoju laikotarpiu PET importas padidėjo 13 %, tačiau MEG vartojimas laisvojoje rinkoje sumažėjo vos 1 %. Sąjungos pramonės padėtis pablogėjo ne dėl MEG paklausos sumažėjimo, bet dėl importo dempingo kainomis padidėjimo. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(222)

„Arteco“, „Oxyde“ ir „Helm“ teigė, kad gaminant MEG susidaro tokie šalutiniai produktai kaip dietilenglikolis (toliau – DEG) ir trietilenglikolis (toliau – TEG), todėl siekiant nustatyti bendrą MEG gamybos pelningumą reikia atsižvelgti į šiuos šalutinius produktus. Be to, „Arteco“ teigimu, tai, kad šių šalutinių produktų kainos sumažėjo lygiagrečiai su MEG, yra dar vienas įrodymas, jog šių produktų kainos atitiko pasaulines tendencijas ir nebuvo žalingo dempingo rezultatas.

(223)

Nagrinėjamasis produktas yra MEG, todėl Komisija įvertino pelningumą tik MEG atžvilgiu. Kadangi šis tyrimas apima tik MEG, Komisija nevertino šalutinių produktų kainų tendencijos. Be to, kaip paaiškinta 213 konstatuojamojoje dalyje, vertinant MEG kainą nepakanka peržiūrėti tik ESK tendenciją. Taikoma nuolaida nuo ESK yra reikšmingas eksportuotojų daromo spaudimo Sąjungos rinkoje veiksnys, o nuolaidos lygis nėra susijęs su jokiomis pasaulinėmis tendencijomis. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(224)

CPME taip pat teigė, kad Komisija netinkamai išnagrinėjo pačios Sąjungos pramonės sau padarytos žalos poveikį, kurį padarė su Sąjungos gamintojais susijusių bendrovių importas iš SAK bei tas vienas Sąjungos gamintojas, kuris kreipėsi į SABIC dėl MEG importo.

(225)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Kaip aprašyta laikinojo reglamento 136 konstatuojamojoje dalyje, su Sąjungos gamintojais susijusios bendrovės per tiriamąjį laikotarpį iš SAK importavo labai nedidelį MEG kiekį. Be to, kaip aprašyta laikinojo reglamento 251 konstatuojamojoje dalyje, SABIC ir minėtas Sąjungos gamintojas susitarimo nepasiekė. Minėtas Sąjungos MEG gamintojas nagrinėjamuoju laikotarpiu neįsigijo iš SABIC jokio MEG, todėl negalėjo padaryti žalos Sąjungos pramonei. Vien aptarimas žalos padaryti negali.

(226)

CPME teigė, kad teigdama, jog Sąjungos pramonės padėtis pablogėjo dar prieš COVID-19 pandemiją, Komisija nepakankamai įvertino COVID-19 pandemijos poveikį Sąjungos pramonei. CPME teigė, kad prastus Sąjungos pramonės veiklos rezultatus 2019 m. galima paaiškinti reikšmingu kainų sumažėjimu visame pasaulyje. Be to, CPME teigė, kad Sąjungos MEG gamintojų pelno dydžiai sumažėjo dėl sumažėjusios Sąjungos PET gamintojų MEG paklausos. LCLA taip pat teigė, kad Komisija neteisingai atmetė COVID-19 pandemijos poveikį dėl trijų priežasčių. Pirma, nes Komisija neįvertino žalingo COVID-19 poveikio Sąjungos pramonei prieš nuspręsdama, kad jis nėra didelis. Šiuo atžvilgiu LCLA nurodė PPO Apeliacinio komiteto ataskaitą US – Hot-Rolled Steel (21), kurioje teigiama, kad norint įvertinti kitų veiksnių žalingą poveikį reikia tinkamai paaiškinti kitų veiksnių žalingo poveikio pobūdį ir mastą. Antra, LCLA teigė, kad tinkamas laikotarpis COVID-19 pandemijos poveikiui įvertinti būtų 2019 m. palyginimas su tiriamuoju laikotarpiu, o ne 2017 m. palyginimas su tiriamuoju laikotarpiu, nes toks dviejų laiko momentų palyginimas nesuteiktų informacijos apie Sąjungos pramonės padėtį prieš pat COVID-19 pandemijos protrūkį arba po jo atsiradusius padarinius. Tokiu atveju buvo teigiamas ryšys tarp COVID-19 nulemto suvartojimo sumažėjimo ir Sąjungos pramonės ekonominės padėties nuosmukio tiriamuoju laikotarpiu. Trečia, LCLA teigimu, jei COVID-19 pandemijos nebūtų, Sąjungos pramonė savo ekonominę padėtį būtų galėjusi pagerinti. Todėl, LCLA tvirtinimu, Komisija padarė neteisingą išvadą, kad COVID-19 pandemija nėra esminė Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastis.

(227)

Komisija su šiais tvirtinimais nesutiko. Kaip aprašyta laikinojo reglamento 238 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonės padėtis pradėjo reikšmingai blogėti dar 2019 m., gerokai iki COVID-19 pandemijos protrūkio Sąjungoje 2020 m. pradžioje. 2019 m. Sąjungos pramonės veikla jau buvo nuostolinga. Taip buvo didėjančio vartojimo aplinkoje, 2017–2019 m., kai tuo pačiu laikotarpiu importo iš nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis padidėjo nuo 31,6 % iki 43,6 % bei 25 % sumažėjo jų importo kainos. Tad rinkos dalies padidėjimą lėmė mažos kainos. Kadangi MEG yra vienarūšė žaliava, lengviausias būdas eksportuojantiems gamintojams įgyti didesnę dalį Sąjungos rinkoje buvo parduoti mažesnėmis kainomis nei Sąjungos pramonė. Sąjungos pramonė sumažino gamybos apimtį ne dėl paklausos trūkumo, o dėl to, kad negalėjo parduoti tokiomis mažesnėmis kainomis, kurias lėmė importo iš JAV ir SAK daromas spaudimas. Be to, kaip išsamiai paaiškinta, spaudimą kainoms Sąjungos rinkoje darantis veiksnys yra nuolaida, kurią pardavėjas taiko nuo MEG ESK. LCLA teiginys „jei COVID-19 pandemijos nebūtų, Sąjungos pramonė savo ekonominę padėtį būtų galėjusi pagerinti“ tėra hipotetinis ir nepagrįstas. Galiausiai, primenama, kad tyrimo laikotarpis buvo nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Todėl 2020 m. antrąjį ketvirtį Sąjungai smogusios COVID-19 pandemijos poveikis buvo juntamas maždaug tris tiriamojo laikotarpio mėnesius. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, neatmestina, kad COVID-19 pandemija turėjo tam tikrą poveikį Sąjungos pramonės padėčiai tiriamojo laikotarpio pabaigoje, bet ji akivaizdžiai nebuvo esminė Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastis ir negalėjo susilpninti priežastinio ryšio.

(228)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo SABIC ir „Tricon“ pareiškė nesutinkančios su Komisijos atlikta priežastinio ryšio analize laikinojo reglamento 192–227 konstatuojamosiose dalyse ir 214–256 konstatuojamosiose dalyse. SABIC pakartojo tvirtinimą, kad nėra ryšio tarp Sąjungos pramonės veiklos rezultatų ir importo iš SAK bei JAV, taip pat nėra ryšio tarp importo apimties ir neigiamo poveikio kainoms vidaus rinkoje, nepateikdama jokių naujų argumentų šiuo klausimu. „Tricon“ taip pat pakartojo kai kuriuos argumentus, kuriuos Komisija jau įvertino. Tačiau naujų susijusių argumentų šiuo klausimu nebuvo pateikta.

(229)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl išvadų šiame skirsnyje negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 214–256 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(230)

„MEGlobal Americas“, SABIC, LCLA teigė, kad pelno dydis, kurį Komisija naudojo nežalingai kainai apskaičiuoti, buvo per didelis žaliavos produktui, todėl Komisija turėtų naudoti 6 % minimalų pelno koeficientą, nurodytą pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalyje. Be to, tvirtinta, kad Komisija neišnagrinėjo etileno pirkėjų kartelio poveikio Sąjungos pramonės pelningumui. LCLA teigė, kad 2017–2018 m. pelnas neatitiko pelningumo lygio, kurio reikėtų tikėtis įprastos konkurencijos sąlygomis, nes tais metais MEG kainos buvo neįprastai didelės dėl MEG trūkumo visame pasaulyje, visų pirma Kinijoje, o gamybos sąnaudos buvo normalaus lygio, todėl pelnas buvo didelis.

(231)

Pelno dydis, naudotas nežalingai kainai apskaičiuoti, buvo atrinktų Sąjungos gamintojų, registruotų 2017 ir 2018 m. prieš importo dempingo kaina antplūdį, pelno dydžio vidurkis pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį. Nė vienas iš atrinktų Sąjungos MEG gamintojų nepriklausė etileno pirkėjų karteliui (22). Be to, šis pažeidimas vyko nuo 2011 m. gruodžio 26 d. iki 2017 m. kovo 29 d., todėl jis tetruko 3 mėnesius per dvejus metus, naudotus pelno dydžiui vertinti. Be to, kaip nurodyta sprendime dėl kartelio, sprendime aptariamas produktas yra rinkoje pirktas etilenas, jis neapėmė uždarajai rinkai gaminamo etileno, t. y. tokio, kurį gamina ir vartoja patys gamintojai savo pačių reikmėms. Atrinkti Sąjungos gamintojai etileną daugiausia perka iš susijusių bendrovių. Nors LCLA teigė, kad 2017 ir 2018 m. pelno dydžiai neatitiko pelningumo lygio, kurio reikėtų tikėtis įprastos konkurencijos sąlygomis, bendrovė nenurodė, koks yra normalus šio produkto pelningumas įprastos konkurencijos sąlygomis. Galiausiai 7 straipsnio 2c dalyje aiškiai nurodoma, kad Komisija turi naudoti 6 % tikslinį pelną tik tada, kai įvertinus tame straipsnyje nurodytus veiksnius gautas tikslinis pelnas yra mažesnis nei 6 %, o to šiame tyrime nėra. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(232)

EMPC teigė, kad metodas, kurį Komisija naudojo nežalingai kainai koreguoti atsižvelgiant į būsimas atitikties išlaidas, susijusias su ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (toliau – ATLPS) ir ES pramoninių išmetamų teršalų direktyva (toliau – PITD), neatitiko dabartinių ATLPS ir PITD tikslų. Tvirtinta, kad dabartinių apsaugos nuo anglies dioksido nutekėjimo priemonių, taikomų pagal ATLPS, esmė yra ta, kad kiekviename su anglies dioksido nutekėjimu susiduriančiame sektoriuje įmonės lyginamos su 10 % geriausiai veikiančių bendrovių lyginamuoju standartu. Kuo labiau bendrovės atsilieka lyginamojo standarto, tuo daugiau ATLPS išlaidų jos turi patirti. Arba jos gali sumažinti savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių intensyvumą ir taip galiausiai patekti tarp 10 % geriausiųjų. Dėl su PITD susijusių išlaidų, EMPC teigė, kad neaišku, kaip jos apskaičiuojamos arba priskiriamos. Todėl, EMPC teigimu, atsižvelgdama ne tik į skundo pateikėjo faktines, bet ir į būsimas ATLPS ir PITD išlaidas, Komisija de facto nustatė skundo pateikėjui skirtą pasienio anglies dioksido koregavimo mechanizmą, kuris nėra taikomas kitoms pramonės šakoms.

(233)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį turi būti atsižvelgiama į būsimas išlaidas, kurios atsiranda dėl, inter alia, Sąjungos pasirašytų daugiašalių aplinkos susitarimų ir jų protokolų, ir kurias reikės patirti Sąjungos pramonei priemonės taikymo laikotarpiu pagal 11 straipsnio 2 dalį. Tai, ar tokios išlaidos atitinka tariamus ATLPS ir PITD tikslus ir ar reiškia skundo pateikėjams skirtą pasienio anglies dioksido koregavimo mechanizmą, kuris nėra taikomas kitoms pramonės šakoms, yra nesvarbu. Todėl Komisija teisiškai privalo atsižvelgti į visas šias išlaidas nepriklausomai nuo jų pobūdžio pagal šią pagrindinio reglamento nuostatą, kol tenkinamos jos taikymo sąlygos. Laikinojo reglamento 265 konstatuojamojoje dalyje Komisija paaiškino, kaip apskaičiuotos atitikties ES ATLPS išlaidos.

(234)

Tačiau Komisija patvirtino, kad koregavimas apskaičiuotas remiantis tik papildomomis ATLPS ir IED išlaidomis, kurios bus taikomos vidutiniškai priemonių galiojimo laikotarpiu, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalyje. Šiuo atžvilgiu Komisijos tarnybų pateikti ir patikrinti įrodymai atitinka pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalies sąlygas. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(235)

LCLA prašė Komisijos apskaičiuojant priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumą kaip vardiklį naudoti deklaruotą CIF, o ne sudarytą CIF.

(236)

Šis tvirtinimas pagrįstas neteisingu LCLA supratimu, nes apskaičiuodama priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumą Komisija kaip vardiklį naudoja būtent deklaruotą CIF.

(237)

Kaip numatyta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje, atsižvelgiant į tai, kad išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu Komisija neregistravo importo, Komisija analizavo importo apimties raidą, kad nustatytų, ar išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu, kaip aprašyta 3 konstatuojamojoje dalyje, importas, dėl kurio atliekamas tyrimas, toliau smarkiai augo – tokiu būdu Komisija siekia įvertinti, ar nustatydama žalos skirtumą ji turėtų atsižvelgti į papildomą žalą, atsiradusią dėl tokio padidėjimo.

(238)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo EMPC, nepateikdama jokios naujos informacijos, pakartojo tvirtinimą, nurodytą 232 konstatuojamojoje dalyje, kad nežalingos kainos koregavimas atsižvelgiant į būsimas atitikties išlaidas, susijusias su ATLPS ir PITD, de facto nepagrįstai įvedė pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą, kuriuo galėjo naudotis tik Sąjungos MEG gamintojai.

(239)

Negavusi jokios naujos informacijos, patvirtinančios EMPC tvirtinimą, Komisija pasiliko prie savo išvadų, nurodytų 232 konstatuojamojoje dalyje.

(240)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo SABIC pakartojo tvirtinimą, nepateikdama jokios naujos informacijos, kad pelnas, naudotas tikslinei kainai nustatyti, buvo per didelis kaip tokiai žaliavai ir pagrįstas laikotarpiu, kuriuo veikė etileno pirkimo kartelis. Bendrovė taip pat pridūrė, kad tikslinis pelnas buvo didesnis už pelno santykį, nurodytą skunde.

(241)

Negavusi jokios naujos informacijos, patvirtinančios SABIC tvirtinimą, Komisija pasiliko prie savo išvadų, nurodytų 232 konstatuojamojoje dalyje. Dėl skunde nurodytų pelno dydžių, jie nebuvo patikrinti, o tiksliniam pelnui nustatyti naudoti pelno dydžiai buvo patikrinti per nuotolinę kryžminę patikrą.

Jungtinės Amerikos Valstijos

(242)

Remiantis duomenų bazės „Surveillance 2“ duomenimis, per keturias išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpio savaites importo iš JAV apimtis buvo 39 % didesnė nei vidutinė keturių savaičių importo apimtis tiriamuoju laikotarpiu. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu labai padidėjo tiriamasis importas.

(243)

Siekdama atsižvelgti į papildomą žalą, atsiradusią dėl padidėjusio importo, Komisija nusprendė pakoreguoti žalos pašalinimo lygį remdamasi padidėjusia importo apimtimi, kuri laikoma atitinkamu svertiniu koeficientu pagal 9 straipsnio 4 dalies nuostatas. Todėl ji apskaičiavo daugiklį, nustatytą importo apimties per keturias išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpio savaites (28 852 tonų) ir importo apimties per 52 tiriamojo laikotarpio savaites sumą padalijus iš importo apimties per tiriamąjį laikotarpį, ekstrapoliuotos 56 savaitėms. Gautas skaičius (1,0278) atspindi papildomą žalą, kurią sukėlė tolesnis importo augimas. Laikinasis žalos skirtumas buvo padaugintas iš šio koeficiento. Todėl galutinis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų ir visų kitų bendrovių žalos pašalinimo lygis yra toks:

Saudo Arabijos Karalystė

(244)

Remiantis duomenų bazės „Surveillance 2“ duomenimis, per keturias išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpio savaites importo iš SAK apimtis buvo 15,3 % mažesnė nei vidutinė keturių savaičių importo apimtis tiriamuoju laikotarpiu. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu didelio tiriamojo importo padidėjimo nebuvo.

(245)

Todėl šiuo atžvilgiu Komisija žalos pašalinimo lygio nekoregavo.

(246)

Tačiau Komisija pagrindiniuose žalos skirtumo skaičiavimo duomenyse rado nedidelę kanceliarinę klaidą. Dėl to patikslintas SABIC žalos skirtumas yra 61,5 %.

(247)

„Oxyde“ ir „Helm“ teigė, kad nėra realaus pavojaus, jog MEG gamintojai nutrauktų MEG gamybos veiklą Sąjungoje, nes jie gali lengvai pereiti nuo MEG gamybos prie kitų produktų gamybos, priklausomai nuo rinkos sąlygų. Be to, „Arteco“ tvirtino, kad be Sąjungos pramonės pareiškimų nėra įrodymų, jog Sąjungos pramonė nutrauktų MEG gamybą, jei antidempingo priemonės nebūtų nustatytos. Be to, „Arteco“ tvirtino, kad Sąjungos rinka jau ir taip pasižymi Sąjungos MEG gamintojų negebėjimu arba nenoru patenkinti paklausą, ir pateikė to įrodymą iš Sąjungos MEG gamintojo, kuris atsisakė tiekti MEG „Arteco“ dėl gamybos apimties trūkumo.

(248)

Komisija su šiais tvirtinimais nesutiko. Nuo 2017 m. iki tiriamojo laikotarpio Sąjungos gamintojai jau prarado 10,7 procentinio punkto laisvosios rinkos dalies, daugiausia dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių, kurios per tą patį laikotarpį padidino savo užimamą rinkos dalį 12,5 procentinio punkto. Net jei ESK lygis po TL padidės, Sąjungos pramonė ir toliau praras rinkos dalį nagrinėjamųjų šalių eksportuotojų naudai, jei pastarieji ir toliau prekiaus Sąjungos rinkoje žalingomis kainomis. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis jau sumažėjo 19 %. Remiantis „Arteco“ pateiktais įrodymais, jei Sąjungos rinkoje nebus atkurtos vienodos sąlygos, tikėtina, kad tai paveiks MEG gamybos apimtis Sąjungoje, o naudotojai bus priklausomi nuo importo. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(249)

„Oxyde“, „Helm“ ir „Tricon“ teigė, kad trys atrinkti Sąjungos gamintojai priklausė didelėms įmonių grupėms ir šių didelių grupių finansinei padėčiai nebuvo pakenkta, ypač vertinant MEG įtaką.

(250)

Net jei atrinkti Sąjungos gamintojai ir priklauso didelėms grupėms, priemonių netaikymas neigiamai paveiktų juos ir kitus Sąjungos gamintojus ir šis poveikis neapsiribotų pelningumu, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 247 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(251)

CPME ir LCLA taip pat teigė, kad pagrindinis reglamentas netrukdo Komisijai vertinti Sąjungos interesą remiantis duomenimis po TL.

(252)

CPME ir LCLA nepateikė jokių duomenų apie laikotarpį po TL, į kuriuos Komisija galėtų atsižvelgti analizuodama Sąjungos interesus. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(253)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 272–277 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(254)

CPME ir LCLA teigė, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad Sąjungos pramonei trūksta pakankamai pajėgumų Sąjungos paklausai patenkinti. CPME teigė, kad Sąjungos pramonės EO pajėgumų padidėjimas nereiškia, jog padidės MEG gamybos pajėgumai. Be to, CPME teigė, kad pertekliniai gamybos pajėgumai kitose geografinėse rinkose antidempingo atveju neturi reikšmės, tačiau svarbu tai, kad Sąjungos MEG pramonė neturėjo pakankamai pajėgumų visai paklausai patenkinti, todėl importas buvo būtinas. CPME ir LCLA taip pat teigė, kad kitos šalys nei JAV ir SAK nebuvo tinkamas tiekimo šaltinis dėl geografinių, logistinių ir ekonominių priežasčių. Be to, CPME prašė Komisijos suteikti suinteresuotosioms šalims galimybę susipažinti su laikinojo reglamento 281 konstatuojamojoje dalyje minimų specializuotų konsultantų atlikta analize. CPME taip pat nurodė, kad antidempingo muitai MEG importui iš JAV ir SAK sukeltų didelį MEG tiekimo Sąjungos rinkoje trūkumą, nes šie muitai de facto blokuotų visą importą.

(255)

Iš 1 ir 4 lentelėse pateiktų duomenų matyti, kad gamybos pajėgumai yra mažesni už suvartojimą. Be to, Komisija šį faktą aiškiai patvirtino laikinojo reglamento 225 konstatuojamojoje dalyje. Iš tiesų, planuojamas EO gamybos pajėgumų padidėjimas nereiškia, kad padidės MEG gamybos pajėgumai, tačiau tai rodo, kad MEG gamintojai turės galimybę gauti didesnį kiekį EO, jei jiems jo prireiktų MEG gamybai rinkoje atkūrus vienodas sąlygas. Be to, skundo pateikėjas pateikė įrodymų, kad Sąjungos gamintojas PKN pranešė apie ketinimus didinti glikolių gamybą Sąjungoje (23). Teisinga yra ir tai, kad Sąjungos rinkai reikia importo – šiomis priemonėmis siekiama ne užkirsti kelią importui, o užtikrinti, kad importas nebūtų vykdomas žalingomis dempingo kainomis. Ši informacija apibendrinta bylos aiškinamajame rašte (24), pridėtame prie tyrimo bylos. Šią informaciją Komisija surinko iš atrinktų Sąjungos gamintojų nuotolinės kryžminės patikros metu. Ji pagrįsta mokama „Wood Mackenzie“ prenumerata. Kaip nurodyta 216 konstatuojamojoje dalyje, „Arteco“, „Oxyde“ ir „Helm“ pabrėžė, kad po TL importas iš kitų šalių padidėjo – tai rodo, kad yra alternatyvių tiekimo šaltinių. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(256)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo CPME pakartojo tvirtinimą, kad kitos nei nagrinėjamosios šalys nėra tinkami tiekimo šaltiniai dėl geografinių, logistinių ir ekonominių priežasčių. CPME taip pat teigė, kad Komisija neatsižvelgė į CPME pateiktus įrodymus šiuo klausimu.

(257)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. CPME pateikė tik paprastus pareiškimus, kurie nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais, susijusiais su Singapūro, Pietų Korėjos ir Taivano nepanaudotais pajėgumais, ir kurie paaiškintų, kodėl MEG importas iš šių šalių nebūtų tinkamas. Tai, kad praeityje Sąjunga MEG iš šių šalių neimportavo, nereiškia, jog ji negali to daryti ateityje. Be to, kitos šalys, kaip antai „Arteco“, „Oxyde“, „Helm“, pateikė įrodymų, kad po TL padidėjo importas iš tokių šalių kaip Kuveitas, Kinija, Japonija, Singapūras ir Taivanas, kaip nurodyta 216 konstatuojamojoje dalyje. Tai aiškiai rodo, kad yra kitų tiekimo šaltinių. Be to, kaip paaiškinta 255 konstatuojamojoje dalyje, šiomis priemonėmis siekiama ne užkirsti kelią importui, o užtikrinti, kad importas nebūtų vykdomas žalingomis dempingo kainomis. Be to, šių priemonių poveikis importui iš SAK ir didžiajai daliai importo iš JAV yra nuo 3,0 % iki 10,3 % – toks ribojimas nelaikytinas drastišku. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(258)

Kaip paaiškinta 11–13 konstatuojamosiose dalyse, „Tricon“ taip pat bendradarbiavo tyrime kaip importuotojas ir (arba) prekiautojas. Ši bendrovė įsikūrusi JAV.

(259)

Kaip ir kito laikinojo reglamento 284 konstatuojamojoje dalyje aprašyto importuotojo atveju, šios bendrovės MEG veikla Sąjungoje nesudaro didelės jos apyvartos dalies. „Tricon“ parduoda MEG ir trečiosioms šalims, todėl muitų nustatymas turės nedidelį poveikį jos verslui.

(260)

„Tricon“ teigė, kad laikinajame reglamente pateiktas Komisijos pareiškimas, kad yra ir kitų tiekimo šaltinių, neatitinka tikrovės rinkoje.

(261)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutinka. Kaip 216 konstatuojamojoje dalyje pabrėžė „Arteco“, „Oxyde“ ir „Helm“, po TL padidėjo importas į Sąjungą iš tokių šalių kaip Kuveitas, Kinija, Japonija, Singapūras ir Taivanas. Tai rodo, kad kitų tiekimo šaltinių yra.

(262)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, atsižvelgdama į 258–261 konstatuojamąsias dalis, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 283–286 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(263)

„Arteco“ teigimu, siekdama įvertinti antidempingo priemonių poveikį naudotojams, visų pirma aušinimo skysčio gamintojams, Komisija turėtų įvertinti šiuos veiksnius: 1) labai konkurencingą aušinimo skysčio rinkos pobūdį, 2) pirkėjų norą ir gebėjimą keisti aušinimo skysčio tiekėjus dėl minimalaus kainų skirtumo, 3) dideles aušinimo skysčio gamintojų, kurie tiekia produktus originalios įrangos gamintojams (OĮG), mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) išlaidas ir 4) ne ES įsikūrusių aušinimo skysčio gamintojų, kuriems antidempingo priemonės būtų naudingos, skaičių. „Arteco“ taip pat tvirtino, kad aušinimo skysčio gamintojai sukuria daugiau darbo vietų nei Sąjungos MEG gamintojai. Todėl, „Arteco“ teigimu, priemonių nustatymas negali būti laikomas atitinkančiu Sąjungos interesus, nes šios priemonės padarys daugiau žalos visai ekonomikai nei suteiks pagalbos MEG vidaus pramonei.

(264)

„Arteco“ prieštarauja pati sau. Viena vertus, ji teigia, kad aušinimo skysčio rinka yra labai konkurencinga. Kita vertus, konfidencialioje savo tvirtinimo versijoje didžiausia savo konkurente ji nurodo tik vieną bendrovę ir teigia, kad OĮG aušinimo skysčio rinka yra oligopolinė. Be to, jei aušinimo skysčio OĮG rinkoje dažniausiai tarpusavyje konkuruoja du aušinimo skysčio gamintojai, mažai tikėtina, kad automobilių gamintojai, kurių yra daug daugiau nei aušinimo skysčio gamintojų, sugebės pakeisti aušinimo skysčio tiekėjus dėl minimalaus kainų skirtumo, taip pat atsižvelgiant į dideles aušinimo skysčio gamintojų MTP išlaidas. Be to, nors neatmestina, kad aušinimo skysčio importas ateityje didės, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas automobilių gamintojas turi savo aušinimo skysčio formulę, o automobilio variklis patirtų didelę žalą naudojant netinkamą aušinimo skystį, mažai tikėtina, kad nustačius priemones automobilių gamintojai lengvai pakeis aušinimo skysčio tiekėją.

(265)

„Arteco“ taip pat tvirtino, kad priemonių nustatymas bus naudingas tik vienam aušinimo skysčio gamintojui, kuris yra vertikaliai integruotas ir dėl to turi galimybę naudotis pigesniu MEG.

(266)

Komisija su šiuo teiginiu nesutiko. Kaip paaiškinta 132 konstatuojamojoje dalyje, uždarojoje rinkoje Sąjungos pramonė iš tiesų daugiausia MEG parduoda aušinimo skysčio sektoriui. Atitinkamas gamintojas yra integruotas grupės lygmeniu, o MEG ir aušinimo skysčiai gaminami skirtinguose nepriklausomose įmonėse. Kaip aprašyta laikinojo reglamento 7 lentelėje, nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė MEG pardavimo uždarojoje rinkoje kaina buvo vidutiniškai tokio paties lygio kaip vidutinė MEG pardavimo laisvojoje rinkoje kaina.

(267)

„Arteco“, „Oxyde“, „Helm“ ir „Tricon“ teigė, kad nėra garantijų, kad MEG gamintojai ir toliau gamins MEG, net jei bus pagerintos rinkos sąlygos, nes Sąjungos pramonė daugiausia dėmesio skirs produktų, kurių marža dėl pasaulinių sąlygų bus didžiausia, gamybai, ir nėra garantijų, kad tai bus MEG – tai reiškia, kad vartotojai bus palikti kelių pasauliniu mastu veikiančių bendrovių malonėje.

(268)

Komisija pažymėjo, kad šis tvirtinimas prieštarauja 247 konstatuojamojoje dalyje pateiktam tvirtinimui. Be to, neaišku, kodėl šios suinteresuotosios šalys mano, kad tik Sąjungos MEG gamintojai sutelktų dėmesį į pelningesnius EO darinius, o JAV ir SAK eksportuotojai – ne. Nenustačius antidempingo priemonių, MEG gamyba Sąjungoje bus gerokai sumažinta, nes Sąjungos MEG pramonė ir toliau praras rinkos dalį, net jei rinkos sąlygos pagerės. Tokiu atveju, kaip pripažino ir „Arteco“, „Oxyde“, „Helm“ ir „Tricon“, vartotojai turės prieigą prie dar mažiau tiekimo šaltinių ir bus priklausomi nuo importo. Nustačius galutines priemones bus užtikrinta, kad MEG Sąjungoje vis dar bus gaminama.

(269)

Tarptautinė plastiko produktų gamintoja RETAL pareiškė, kad laikinosios priemonės neigiamai paveikė su ja susijusią bendrovę UAB „NEO GROUP“ (toliau – NEO GROUP), kuri Sąjungoje yra PET dervų gamintoja. RETAL nurodė, kad ji pritarė CPME išreikštai pozicijai ir argumentams prieš priemonių nustatymą.

(270)

RETAL nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos tvirtinimą, kad laikinosios priemonės neigiamai paveikė su ja susijusios bendrovės veiklą. Todėl tvirtinimas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad NEO GROUP turi kelis tiekimo šaltinius, t. y. Sąjungos pramonę, importą iš vienos iš nagrinėjamųjų šalių bei kitų trečiųjų šalių. Be to, tiriamuoju laikotarpiu NEO GROUP veikė pelningai.

(271)

CPME teigė, kad priemonių nustatymas MEG importui iš nagrinėjamųjų šalių turėtų reikšmingą poveikį PET gamintojams, nes PET gamintojų pelningumas svyruoja nuo 1 % iki 3 %. Be to, tvirtinta, kad PET gamintojai jau ir taip susiduria su aršia konkurencija iš kitų šalių, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės, Egipto ir Turkijos, kurių MEG importui nebuvo taikomi antidempingo ar importo muitai, todėl Sąjungos rinkoje galėjo pasiūlyti PET konkurencingomis kainomis. Be to, CPME teigė, kad išteklių inovacijoms trūkumas taip pat gali turėti neigiamų pasekmių įgyvendinant žaliąją politiką, kuria siekiama Sąjungoje didinti perdirbamo PET kiekį. CPME taip pat teigė, kad MEG taikomi antidempingo muitai sumažintų PET gamybą Sąjungoje, o tai turėtų didelį neigiamą poveikį užimtumui ir investicijoms keliose valstybėse narėse. CPME taip pat nurodė, kad PET pramonėje užimtumas (daugiau kaip 2 000 darbuotojų) yra didesnis nei MEG pramonėje (mažiau kaip 100 darbuotojų), todėl bendrovei atrodo, kad Komisija nesubalansavo interesų.

(272)

Komisija su šiais tvirtinimais nesutiko. PET pramonė daugelį metų buvo apsaugota antidempingo ir antisubsidijų priemonėmis. Šiuo metu PET importui iš Indijos taikomos antisubsidijų priemonės. Kaip nustatyta per paskutinę galiojimo termino peržiūrą, kurią Komisija atliko 2018–2019 m. (25), laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. Sąjungos PET pramonei teko didelė rinkos dalis – 71,1 %. Kaip aprašyta 292 konstatuojamojoje dalyje, nors MEG priemonių nustatymas gali apsunkinti padėtį PET gamintojams, kurie ir taip dirba nuostolingai, nėra garantijų, kad šių bendrovių padėtis nesuprastės net jei Komisija nuspręstų netaikyti priemonių MEG importui iš nagrinėjamųjų šalių. Taip yra dėl to, kad nenustačius priemonių Sąjungos pramonė tikriausiai nutrauktų MEG gamybą laisvajai rinkai – tokiu atveju PET gamintojai būtų priklausomi nuo importo iš nagrinėjamųjų šalių. PET pramonė iš tiesų yra didesnė už MEG pramonę, tačiau priemonių nustatymas paveiks ne visus PET gamintojus. Nepaveikti gamintojai galės toliau įgyvendinti žaliąją politiką, kuria siekiama Sąjungoje didinti perdirbamo PET kiekį. Be to, priemonių poveikis svyruoja nuo 7,7 % iki 14,9 % – toks poveikis nelaikytinas drastišku.

(273)

LCLA teigė, kad Komisija nepateikė jokių duomenų apie antidempingo priemonių poveikį PET pramonei gamybos sąnaudų ar pelningumo požiūriu ir turėtų paaiškinti, kodėl antidempingo priemonių poveikis PET pramonei nebūtų neproporcingas.

(274)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Laikinojo reglamento 291 konstatuojamojoje dalyje Komisija paaiškino antidempingo priemonių poveikį PET gamybos sąnaudoms ir pelningumui. Be to, laikinojo reglamento 292–294 konstatuojamosiose dalyse Komisija paaiškino bendradarbiaujančių PET gamintojų ekonominę padėtį ir priemonių poveikį jų ekonominei padėčiai, jei priemonės būtų nustatytos. Šis poveikis skirtingiems gamintojams būtų skirtingas. Komisija pabrėžė, kad blogiausius veiklos rezultatus demonstruojančių įmonių padėtį lemia ne tik MEG kaina, bet ir kiti veiksniai, todėl priemonės nėra esminis šių įmonių veiklą ir šimtus jų sukurtų darbo vietų lemiantis veiksnys. Be to, kaip nurodyta 272 konstatuojamojoje dalyje, nėra garantijų, kad šių bendrovių padėtis nesuprastės net jei priemonės nebus nustatytos.

(275)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl naudotojų interesų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 287–298 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(276)

Kadangi jokių pastabų dėl tiekėjų interesų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 299 ir 300 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(277)

„Arteco“, „Oxyde“ ir „Helm“ teigė, kad antidempingo priemonių nustatymas sudėtingomis ekonominėmis aplinkybėmis dėl COVID-19 pandemijos neatitinka Sąjungos interesų.

(278)

Šalys nepateikė jokių įrodymų ar duomenų šiam tvirtinimui pagrįsti. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(279)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo SABIC pareiškė nesutinkanti su Komisijos išvadomis, pateiktomis laikinojo reglamento 247–278 konstatuojamosiose dalyse ir 311 konstatuojamojoje dalyje, šiuo atžvilgiu nepateikdama jokios naujos informacijos.

(280)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo „Arteco“, „Helm“ ir „Oxyde“ teigė, kad galutinių priemonių nustatymas neatitinka Sąjungos interesų. „Tricon“ taip pat nesutiko su Komisijos atliktu Sąjungos interesų vertinimu. Tačiau jokių naujų pagrįstų argumentų šiuo klausimu nebuvo pateikta.

(281)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo CPME teigė, kad vertindama Sąjungos interesus Komisija turėtų atsižvelgti į rinkos sąlygų pokyčius po TL. CPME laikėsi nuomonės, kad MEG ESK padidėjimas po tiriamojo laikotarpio yra struktūrinis ir ilgalaikis. Bendrovė taip pat tvirtino, kad būtent tiriamajam laikotarpiui buvo būdingos išskirtinės sąlygos, susijusios su pasaulinės rinkos raida 2019 m. ir COVID-19 pandemijos protrūkiu – tai rodo, kad galutinių antidempingo muitų priėmimas nėra pagrįstas. Be to, CPME pareiškė, kad Komisijai padarius išvadą, jog rinkos pokyčiai po TL yra laikino pobūdžio, quod non, dėl šiuo metu susiklosčiusių aplinkybių, tokių kaip išskirtinis kainų augimas Sąjungos rinkoje dėl nepakankamų Sąjungos pramonės gamybos pajėgumų ir sunkumų įsigyjant MEG iš kitų šalių nei nagrinėjamosios šalys, galutines priemones reikia sustabdyti pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalį.

(282)

Komisija apsvarstė visus tvirtinimus dėl COVID-19 pandemijos poveikio, Sąjungos pramonės pajėgumų ir galimybių naudoti kitus tiekimo šaltinius atitinkamose šio reglamento ir laikinojo reglamento konstatuojamosiose dalyse, nes ne visi jie buvo pateikti Sąjungos interesų kontekste.

(283)

Dėl duomenų po TL ir Sąjungos pramonės patirtos žalos CPME tvirtinimas paaiškintas šio reglamento 188 konstatuojamojoje dalyje. Komisija šią informaciją išanalizavo ir Sąjungos interesų kontekste. Remiantis pateikta informacija, MEG ESK bei skirtumas tarp MEG ESK ir etileno ESK (MEG–etileno ESK skirtumas) po TL gerokai padidėjo.

(284)

MEG kainą lemia ESK ir nuolaida. CPME nepateikė jokių įrodymų apie nuolaidos raidą arba galutines MEG kainas. CPME nepateikė jokių įrodymų, kad toks MEG ESK padidėjimas ir MEG–etileno ESK skirtumas lėmė Sąjungos gamintojų ekonominės padėties pagerėjimą. Todėl nėra įrodymų, kad tokie pokyčiai lėmė „stulbinamą Sąjungos pramonės rinkos kainų ir pelno padidėjimą“, kaip teigia CPME. CPME nepateikė jokių įrodymų, kad bet koks pokytis po TL bus ilgalaikis, kaip nurodyta 187 konstatuojamojoje dalyje. Tvirtinimas atmestas kaip nepagrįstas.

(285)

Be to, Komisijos vertinimu, prašymas sustabdyti priemonių taikymą pagal 14 straipsnio 4 dalį yra bendro pobūdžio ir nepagrįstas. Komisija gali išnagrinėti, ar sustabdymas būtų pagrįstas, jei rinkos sąlygos laikinai pasikeistų tiek, kad žalos atsinaujinimas būtų menkai tikėtinas.

(286)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir tuo, kad jokių kitų pastabų negauta, Komisija patvirtino savo išvadą, išdėstytą laikinojo reglamento 311 konstatuojamojoje dalyje.

(287)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(288)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinio antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(289)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant šį tyrimą. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Bet kurios kitos šio reglamento rezoliucinėje dalyje konkrečiai nepaminėtos bendrovės, įskaitant įmones, susijusias su konkrečiai paminėtomis, pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui šios normos negali būti taikomos, todėl tokiems produktams turėtų būti taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(290)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (26). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pakeitimas neturi poveikio bendrovės teisei pasinaudoti jai taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, reglamentas dėl pavadinimo pakeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(291)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(292)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis veiksnias, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gautų šias sąskaitas faktūras, atitinkančias visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalėtų atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, galėtų reikalauti papildomų dokumentų (gabenimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(293)

Jeigu, visų pirma nustačius susijusias priemones, labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis galima inicijuoti vengimo tyrimą, jei tenkinamos inicijavimo sąlygos. Per šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(294)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų tinkamai taikomi, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik per šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(295)

Po galutinio faktų atskleidimo per pagrindinio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą įsipareigojimo dėl kainos pasiūlymą pateikė vienas eksportuojantis gamintojas, LCLA.

(296)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnį įsipareigojimo dėl kainos pasiūlymas turi būti pakankamas žalingam dempingo poveikiui pašalinti, o jo priėmimas neturi būti laikomas nepraktišku. Komisija įvertino pasiūlymą atsižvelgdama į šiuos kriterijus ir nusprendė, kad jį priimti būtų nepraktiška dėl toliau nurodytų priežasčių.

(297)

Komisija nustatė keletą rizikos veiksnių. Pirma, LCLA pasiūlytą kainodaros metodą sudarė fiksuota minimali importo kaina, apskaičiuota remiantis normaliąja verte tiriamuoju laikotarpiu. Atsižvelgiant į didelį MEG kainų svyravimą, toks metodas neužtikrintų tinkamo ilgalaikio priemonių atsispindėjimo tokioje minimalioje importo kainoje ir nepadėtų pašalinti žalingo dempingo poveikio. Tokia situacija apsunkintų įsipareigojimo vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, šio įsipareigojimo priimti negalima. Be to, Komisijos vertinimu, nėra praktiško tokių kainų indeksavimo būdo, atsižvelgiant į tai, kaip nustatomos MEG kainos, koks yra susijusių žaliavų pobūdis ir kad trūksta patikimų, lengvai prieinamų atitinkamos informacijos šaltinių.

(298)

Be to, Komisija nustatė apčiuopiamą kryžminio kompensavimo riziką ir su LCLA pardavimo veikla susijusios praktinės stebėsenos kliūtis. Stebėsena laikytina nepraktiška ir dėl LCLA pirkimo veiklos. Galiausiai, LCLA neįsipareigojo parduoti nagrinėjamojo produkto Sąjungai parduodama jį tik tiesiogiai, nors Sąjungoje turi keletą susijusių bendrovių. Netiesioginiai pardavimo kanalai didina kryžminio kompensavimo riziką ir stebėsenos sudėtingumą. Be to, nepateikta jokių sąlygų, pagal kurias minimali importo kaina būtų koreguojama susijusių pardavimų atveju – tokiu būdu minimali importo kaina negalėtų pašalinti žalingo dempingo poveikio.

(299)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad įsipareigojimo pasiūlymo priimti negalima.

(300)

Komisija išsiuntė pareiškėjui raštą, kuriame išdėstė priežastis, dėl kurių buvo atmestas įsipareigojimo pasiūlymas. Pastabų negauta.

(301)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos dydį, garantijomis užtikrintos laikinųjų antidempingo muitų, nustatytų laikinuoju reglamentu, sumos turėtų būti galutinai surenkamos, neviršijant šiuo reglamentu nustatytų lygių.

(302)

Atsižvelgiant į Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (27) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, delspinigiai skaičiuojami taikant normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(303)

Pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nepateikė nuomonės dėl šiame reglamente nustatytų priemonių,

(1)

pagal Reglamentą (ES) 2016/429 reikalaujama, kad tam, kad galėtų būti įvežtos į Sąjungą, įvežamų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntos turi būti iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos ar laikymo vietos, įtrauktos į sąrašą pagal to reglamento 230 straipsnio 1 dalį;

(2)

Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/692 (2) nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, kuriuos turi atitikti iš trečiųjų šalių, teritorijų arba jų zonų, o jeigu vežami akvakultūros gyvūnai – laikymo vietų, tam tikrų rūšių ir kategorijų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntos tam, kad galėtų būti įvežtos į Sąjungą;

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/404 (3) sudaromi trečiųjų šalių, teritorijų arba jų zonų, o akvakultūros gyvūnų atveju – laikymo vietų, iš kurių leidžiama įvežti į Sąjungą tų rūšių ir kategorijų gyvūnus, genetinės medžiagos produktus ir gyvūninius produktus, kurioms taikomas Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/692, sąrašai;

(4)

konkrečiai Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/404 V ir XIV prieduose nustatyti trečiųjų šalių, jų teritorijų arba zonų, iš kurių į Sąjungą leidžiama įvežti naminių paukščių, naminių paukščių genetinės medžiagos produktų ir naminių paukščių bei medžiojamųjų paukščių šviežios mėsos siuntas, sąrašai;

(5)

2021 m. lapkričio 5 d. Jungtinė Karalystė pranešė Komisijai apie labai patogeniško paukščių gripo protrūkius naminių paukščių populiacijoje. Šie protrūkiai nustatyti netoli Vrekshamo grafystės rajono Velse ir netoli Arbroato, Anguso regione Škotijoje ir 2021 m. lapkričio 2 ir 4 d. patvirtinti laboratoriniais tyrimais (AT-PGR).

(6)

2021 m. lapkričio 9 d. Jungtinė Karalystė pranešė Komisijai apie labai patogeniško paukščių gripo protrūkį naminių paukščių populiacijoje. Šis protrūkis nustatytas Anglijoje netoli Alčesterio, Bidforde, Varvikšyre ir 2021 m. lapkričio 8 d. patvirtintas laboratoriniu tyrimu (AT-PGR);

(7)

Jungtinės Karalystės veterinarijos tarnybos aplink užkrėstus ūkius nustatė 10 km kontrolės zoną ir įgyvendino likvidavimo politiką, kad būtų kontroliuojamas labai patogeniškas paukščių gripas ir apribotas šios ligos plitimas;

(8)

Jungtinė Karalystė pateikė informaciją Komisijai apie jos teritorijoje susiklosčiusią epidemiologinę padėtį ir apie priemones, kurių ji ėmėsi, siekdama užkirsti kelią tolesniam labai patogeniško paukščių gripo plitimui. Tą informaciją įvertino Komisija. Remiantis tuo vertinimu, nebeturėtų būti leidžiama įvežti į Sąjungą naminių paukščių, naminių paukščių genetinės medžiagos produktų ir naminių ir medžiojamųjų paukščių šviežios mėsos iš teritorijos, kuriai taikomi Jungtinės Karalystės veterinarijos institucijų nustatyti apribojimai dėl naujausių labai patogeniško paukščių gripo protrūkių;

(9)

todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/404 V ir XIV priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(10)

atsižvelgiant į dabartinę Jungtinės Karalystės epidemiologinę padėtį dėl labai patogeniško paukščių gripo, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/404 pakeitimai, kurie turi būti padaryti šiuo reglamentu, turėtų įsigalioti skubos tvarka;

(11)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Direktyva 2011/65/ES reikalaujama, jog valstybės narės užtikrintų, kad rinkai teikiamoje elektros ir elektroninėje įrangoje nebūtų tos direktyvos II priede nurodytų pavojingų medžiagų. Tas apribojimas netaikomas tam tikroms tos direktyvos IV priede išvardytoms reikmėms, dėl kurių padaryta išimtis;

(2)

elektros ir elektroninės įrangos kategorijos, kurioms taikoma Direktyva 2011/65/ES, nurodytos direktyvos I priede;

(3)

Komisijos deleguotąja direktyva (ES) 2015/863 (2) bis(2-etilheksil)ftalatas, butilbenzilftalatas (BBP), dibutilftalatas (DBP) ir diizobutilftalatas (DIBP) buvo įtraukti į ribojamų medžiagų sąrašą, pateiktą Direktyvos 2011/65/ES II priede;

(4)

Deleguotojoje direktyvoje (ES) 2015/863 nustatyta, kad DEHP, BBP, DBP ir DIBP naudojimo apribojimas netaikomas medicinos priemonių, įskaitant in vitro medicinos priemones, rinkai pateiktų iki 2021 m. liepos 22 d., remontui, pakartotiniam naudojimui, funkcijų tobulinimui ar galingumo didinimui;

(5)

2018 m. liepos 17 d. Komisija gavo pagal Direktyvos 2011/65/ES 5 straipsnio 3 dalį pateiktą paraišką į tos direktyvos IV priedą įtraukti išimtį, kuria būtų leidžiama naudoti DEHP, BBP, DBP ir DIBP iš medicinos priemonių, įskaitant in vitro diagnostines medicinos priemones, paimtose ir medicinos priemonėms, įskaitant in vitro diagnostines medicinos priemones, remontuoti arba atnaujinti skirtose atsarginėse dalyse (toliau – prašoma išimtis);

(6)

įvertinus paraišką taikyti išimtį padaryta išvada, kad atnaujintų dalių, kuriose yra DEHP, BBP, DBP ir DIBP, pakeitimo naujomis tų medžiagų neturinčiomis dalimis bendras neigiamas poveikis aplinkai ir sveikatai gali nusverti bendrą naudą aplinkai ir sveikatai. Vertinant konsultuotasi su suinteresuotaisiais subjektais, kaip reikalaujama Direktyvos 2011/65/ES 5 straipsnio 6 dalyje. Per šias konsultacijas gautos pastabos buvo viešai paskelbtos tam skirtoje interneto svetainėje;

(7)

siekiant užtikrinti aukšto lygio aplinkos, sveikatos ir vartotojų saugos apsaugą, atsarginės dalys turėtų būti pakartotinai naudojamos uždaros patikrinamos grandinės principu veikiančioje „verslas verslui“ surinkimo sistemoje ir vartotojas turėtų būti informuojamas apie pakartotinį atsarginių dalių naudojimą;

(8)

prašoma išimtis yra suderinama su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 (3) ir ją taikant nebus susilpninta juo užtikrinama aplinkos ir sveikatos apsauga;

(9)

todėl tikslinga leisti taikyti prašomą išimtį ir naudojimo paskirtį, kuriai išimtis taikoma, įtraukti į Direktyvos 2011/65/ES IV priedą;

(10)

prašoma išimtis turėtų būti suteikta 7 metų laikotarpiui, prasidedančiam šios direktyvos taikymo pagal Direktyvos 2011/65/ES 5 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą dieną. Atsižvelgiant į nuolatinių pastangų rasti patikimų pakaitalų rezultatus, mažai tikėtina, kad dėl išimties taikymo trukmės bus padarytas neigiamas poveikis inovacijoms;

(11)

todėl Direktyva 2011/65/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(12)

siekiant teisinio saugumo ir norint apsaugoti aptariamas medicinos priemones tiekiančių subjektų teisėtus lūkesčius, kad prašoma išimtis bus taikoma nuo draudimo naudoti aptariamą ribojamą medžiagą įsigaliojimo dienos, taip pat kadangi nėra jokio teisėto intereso įsigaliojusiu draudimu sutrikdyti tų medicinos priemonių tiekimą, ši direktyva turėtų įsigalioti nedelsiant ir būti taikoma atgaline data nuo 2021 m. liepos 21 d.,

(1)

Direktyva 2011/65/ES reikalaujama, jog valstybės narės užtikrintų, kad rinkai teikiamoje elektros ir elektroninėje įrangoje nebūtų direktyvos II priede nurodytų pavojingų medžiagų. Tas apribojimas netaikomas tam tikroms tos direktyvos IV priede išvardytoms reikmėms, dėl kurių padaryta išimtis;

(2)

elektros ir elektroninės įrangos kategorijos, kurioms taikoma Direktyva 2011/65/ES, nurodytos direktyvos I priede;

(3)

bis(2-etilheksil)ftalatas (DEHP) yra ribojama medžiaga, įtraukta į Direktyvos 2011/65/ES II priede, iš dalies pakeistame Komisijos deleguotąja direktyva (ES) 2015/863 (2), pateiktą sąrašą. Nuo 2021 m. liepos 22 d. DEHP turi būti nebenaudojamas medicinos priemonėse, įskaitant in vitro medicinos priemones, kai didžiausia leidžiama jo koncentracija, išreikšta homogeninės masės procentine dalimi, viršija 0,1 proc.;

(4)

2018 m. rugsėjo 12 d. ir 2019 m. spalio 2 d. Komisija gavo pagal Direktyvos 2011/65/ES 5 straipsnio 3 dalį pateiktas paraiškas į tos direktyvos IV priedą įtraukti išimtį, kuria būtų leidžiama DEHP naudoti magnetinio rezonanso vaizdo gavimo įrenginių detektoriaus ričių plastikinėse sudedamosiose dalyse (toliau – prašoma išimtis);

(5)

paraiškoms dėl išimties taikymo įvertinti buvo atlikti du techniniai ir moksliniai tyrimai. Pirmasis tyrimas (3) buvo susijęs su pirmąja gauta paraiška. Kadangi antroji paraiška yra panaši į pirmąją, atliekant antrąjį tyrimą (4) abi paraiškos buvo vertinamos kartu. Įvertinus paraiškas – jas vertinant atsižvelgta į tai, ar yra techniškai įmanomų ir patikimų pakaitalų, taip pat į socialinį ir ekonominį pakaitalų poveikį – padaryta išvada, kad tinkamų DEHP pakaitalų rinkoje pakankamai nėra ir kad, neleidus taikyti išimties, dėl pakeitimo greičiausiai būtų padarytas bendras neigiamas poveikis aplinkai, sveikatai ir vartotojų saugai, nusveriantis pakaitalų teikiamą naudą. Vertinant konsultuotasi su suinteresuotaisiais subjektais, kaip reikalaujama Direktyvos 2011/65/ES 5 straipsnio 7 dalyje. Per šias konsultacijas gautos pastabos buvo viešai paskelbtos tam skirtoje interneto svetainėje;

(6)

prašoma išimtis yra suderinama su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 (5) ir ją taikant nebus susilpninta juo užtikrinama aplinkos ir sveikatos apsauga;

(7)

todėl tikslinga leisti taikyti prašomą išimtį ir naudojimo paskirtį, kuriai išimtis taikoma, įtraukti į Direktyvos 2011/65/ES IV priedą;

(8)

siekiant užtikrinti, kad Sąjungos rinkoje būtų plačiai prieinamos suderinamos magnetinio rezonanso vaizdo gavimo įrenginių, skirtų sveikatos priežiūros paslaugoms, detektoriaus ričių plastikinės sudedamosios dalys ir siekiant suteikti laiko, per kurį būtų išplėtotos tinkamos ir plačiai prieinamos alternatyvos, remiantis Direktyvos 2011/65/ES 5 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa prašomą išimtį reikėtų leisti taikyti iki 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į nuolatinių pastangų rasti patikimų pakaitalų rezultatus, mažai tikėtina, kad dėl išimties taikymo trukmės bus padarytas neigiamas poveikis inovacijoms;

(9)

todėl Direktyva 2011/65/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(10)

siekiant teisinio saugumo ir norint apsaugoti aptariamas medicinos priemones tiekiančių subjektų teisėtus lūkesčius, kad prašoma išimtis bus taikoma nuo draudimo naudoti aptariamą ribojamą medžiagą įsigaliojimo dienos, taip pat kadangi nėra jokio teisėto intereso įsigaliojusiu draudimu sutrikdyti tų medicinos priemonių tiekimą, ši direktyva turėtų įsigalioti nedelsiant ir būti taikoma atgaline data nuo 2021 m. liepos 21 d.,

(1)

Direktyva 2011/65/ES reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad rinkai teikiamoje elektros ir elektroninėje įrangoje nebūtų direktyvos II priede išvardytų pavojingų medžiagų. Tas apribojimas netaikomas tam tikroms tos direktyvos IV priede išvardytoms reikmėms, dėl kurių padaryta išimtis;

(2)

elektros ir elektroninės įrangos kategorijos, kurioms taikoma Direktyva 2011/65/ES, išvardytos jos I priede;

(3)

pagal Komisijos deleguotąją direktyvą (ES) 2015/863 (2) bis(2-etilheksil)ftalatas (DEHP) yra į Direktyvos 2011/65/ES II priedą įtraukta ribojama medžiaga ir nuo 2021 m. liepos 22 d. ją draudžiama naudoti medicinos priemonėse, įskaitant in vitro medicinos priemones, jei jos koncentracija, išreikšta homogeninės masės procentine dalimi, yra didesnė kaip 0,1 proc. masės;

(4)

2018 m. liepos 17 d. Komisija gavo pagal Direktyvos 2011/65/ES 5 straipsnio 3 dalį pateiktą paraišką į tos direktyvos IV priedą įtraukti išimtį, pagal kurią DEHP būtų leidžiama naudoti atrankiuosiuose jonų elektroduose, skirtuose žmogaus kūno skysčiams ir (arba) dializato skysčiams analizuoti (toliau – prašoma išimtis);

(5)

DEHP naudojamas kaip membraninis tirpiklis atrankiuosiuose jonų elektroduose, kurie naudojami paciento buvimo vietoje naudojamuose analizatoriuose, kuriais galima išmatuoti joninių medžiagų koncentraciją žmogaus kūno skysčiuose ir (arba) dializato skysčiuose;

(6)

siekiant įvertinti paraišką dėl išimties taikymo buvo atliktas techninis ir mokslinis vertinimas (3). Įvertinus paraišką padaryta išvada, kad DEHP alternatyvos kol kas nėra pakankamai patikimos ir kad pakeitus tam tikroms reikmėms naudojamą DEHP būtų padarytas didesnis neigiamas poveikis aplinkai ir sveikatai nei jo teikiama nauda. Vertinant paraišką konsultuotasi suinteresuotaisiais subjektais pagal Direktyvos 2011/65/ES 5 straipsnio 7 dalį. Per tas konsultacijas gautos pastabos buvo viešai paskelbtos tam skirtoje interneto svetainėje;

(7)

prašoma išimtis yra suderinama su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 (4) ir ją taikant nebus sumažinta juo užtikrinama aplinkos ir sveikatos apsauga;

(8)

todėl tikslinga suteikti prašomą išimtį ir reikmes, kurias ji apima, įtraukti į Direktyvos 2011/65/ES IV priedą;

(9)

siekiant užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai turėtų efektyvią techninę įrangą, ir suteikti laiko tinkamoms alternatyvoms sukurti, prašoma išimtis turėtų būti suteikta septynerių metų laikotarpiui, kuris prasideda šios direktyvos taikymo pagal Direktyvos 2011/65/ES 5 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą dieną. Atsižvelgiant į nuolatinių pastangų, dedamų siekiant rasti patikimų pakaitalų, rezultatus, mažai tikėtina, kad dėl išimties taikymo trukmės bus padarytas neigiamas poveikis inovacijoms;

(10)

todėl Direktyva 2011/65/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(11)

siekiant teisinio saugumo ir norint apsaugoti aptariamas medicinos priemones tiekiančių subjektų teisėtus lūkesčius, kad prašoma išimtis bus taikoma nuo draudimo naudoti aptariamą ribojamą medžiagą įsigaliojimo dienos, taip pat kadangi nėra jokio teisėto intereso įsigaliojusiu draudimu sutrikdyti tų medicinos priemonių tiekimą, ši direktyva turėtų įsigalioti nedelsiant ir būti taikoma atgaline data nuo 2021 m. liepos 21 d.,

(1)

Tarybos sprendimu 97/836/EB (1) Sąjunga prisijungė prie Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos susitarimo (toliau – UNECE) dėl suvienodintų techninių normų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas normas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų (toliau – Pataisytas 1958 m. susitarimas). Pataisytas 1958 m. susitarimas įsigaliojo 1998 m. kovo 24 d.;

(2)

Tarybos sprendimu 2000/125/EB (2) Sąjunga prisijungė prie Susitarimo dėl bendrųjų techninių reglamentų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse (toliau – Paralelus susitarimas). Paralelus susitarimas įsigaliojo 2000 m. vasario 15 d.;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/858 (3) nustatomos visų naujų transporto priemonių, sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo ir pateikimo rinkai administracinės nuostatos ir techniniai reikalavimai. Vadovaujantis tuo reglamentu pagal Pataisytą 1958 m. susitarimą priimtos taisyklės (toliau – JT taisyklės) buvo įtrauktos į ES tipo patvirtinimo sistemą kaip tipo patvirtinimo reikalavimai arba kaip Sąjungos teisės aktų alternatyvos;

(4)

pagal Pataisyto 1958 m. susitarimo 1 straipsnį ir Paralelaus susitarimo 6 straipsnį UNECE pasaulinis forumas transporto priemonių reglamentavimui suderinti (toliau – UNECE WP.29) gali priimti JT taisyklių, JT bendrųjų techninių reglamentų (toliau – JT BTR) bei JT rezoliucijų pakeitimų pasiūlymus ir naujų JT taisyklių, JT BTR ir JT rezoliucijų dėl transporto priemonių patvirtinimo pasiūlymus. Be to, pagal tas nuostatas UNECE WP.29 gali priimti pasiūlymus dėl JT BTR pakeitimų parengimo įgaliojimų arba dėl naujų JT BTR parengimo ir gali priimti pasiūlymus dėl JT BTR įgaliojimų pratęsimo;

(5)

UNECE WP.29 per pasaulinio forumo 185-ą sesiją 2021 m. lapkričio 23–25 d. gali priimti pasiūlymus dėl JT taisyklių Nr. 0, 14, 16, 22, 24, 37, 45, 48, 49, 55, 58, 67, 79, 83, 86, 90, 94, 95, 100, 101, 110, 116, 118, 125, 128, 129, 133, 134, 135, 137, 145, 149, 150, 151, 152, 153, 157, 158 bei 159 pakeitimų;

(6)

tikslinga nustatyti poziciją dėl tų pasiūlymų priėmimo, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi UNECE WP.29 grupėje, kadangi JT taisyklės Sąjungai bus privalomos ir kartu su JT rezoliucijomis gali iš esmės daryti įtaką Sąjungos teisės, susijusios su transporto priemonių tipo patvirtinimu, turiniui;

(7)

atsižvelgiant į įgytą patirtį ir technikos raidą, reikia pakeisti, pataisyti ar papildyti reikalavimus, susijusius su tam tikrais elementais ar savybėmis, kuriems taikomos JT taisyklės Nr. 0, 14, 16, 22, 24, 37, 45, 48, 49, 55, 58, 67, 79, 83, 86, 90, 94, 95, 100, 101, 110, 116, 118, 125, 128, 129, 133, 134, 135, 137, 145, 149, 150, 151, 152, 153, 157, 158 bei 159. JT taisyklės Nr. 48 naujos 08 serijos pakeitimų pasiūlymo (apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimas) atžvilgiu vienų metų trukmės laikotarpis pasiūlytose pereinamosiose nuostatose gali būti nepakankamas, taigi yra tinkama taip pat remti perinamųjų nuostatų datos pakeitimą iš 2023 m. rugsėjo 1 d. į 2024 m. rugsėjo 1 d., kaip pasiūlyta dokumente WP.29-185-05;

(8)

be to, reikia pakeisti JT rezoliucijų bei nutarimų R.E.3, R.E.5, M.R.1 bei M.R.2 tam tikras nuostatas,