(1)

2015 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1429 (3) Europos Komisija (toliau – Komisija) nustatė galutinį antidempingo muitą, taikomą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) ir Taivano kilmės plokštiems šaltai valcuotiems nerūdijančiojo plieno produktams (toliau – pradinės priemonės).

(2)

2016 m. rugpjūčio 11 d. Komisija pranešė atnaujinanti antidempingo tyrimą dėl Taivano (4) pagal Reglamento (ES) 2016/1036 (toliau – pagrindinis reglamentas) 12 straipsnį. Atitinkamas absorbcijos tyrimas užbaigtas 2017 m. balandžio 11 d., nekeičiant galiojančių priemonių (5).

(3)

Šiuo metu galiojantys antidempingo muitų normos importuojamiems KLR kilmės plokštiems šaltai valcuotiems nerūdijančiojo plieno produktams yra šios: atrinktiems eksportuojantiems gamintojams – 24,4 %, neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms – 24,6 %, o visoms kitoms bendrovėms – 25,3 %.

(4)

Šiuo metu galiojanti antidempingo muitų norma importuojamiems Taivano kilmės produktams – 6,8 %. Galiojančios priemonės taikomos visiems importuojamiems Taivano kilmės plokštiems šaltai valcuotiems nerūdijančiojo plieno produktams, išskyrus gaminamus bendrovės „Taiwan Chia Far Industrial Factory Co., Ltd.“. Nenustačius dempingo, šiai bendrovei iš pradžių buvo pritaikyta nulinė muito norma.

(5)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (6), Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį gavo prašymą atlikti peržiūrą.

(6)

Prašymą atlikti peržiūrą gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų Sąjungoje, vardu 2020 m. gegužės 27 d. pateikė Europos plieno asociacija (toliau – EUROFER arba pareiškėjas). Prašymas atlikti peržiūrą pagrįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala tęstųsi arba pasikartotų.

(7)

2020 m. rugpjūčio 25 d. Komisija, pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą, susijusią su KLR ir Taivano (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų importu. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (7) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(8)

2020 m. rugsėjo 30 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamų Indijos ir Indonezijos kilmės plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų (8). Tas tyrimas tebevykdomas.

(9)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(10)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems KLR ir Taivano gamintojams ir tų šalių valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(11)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(13)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija gamintojus atrinko remdamasi peržiūrimojo produkto gamybos ir pardavimo apimtimi, užtikrindama gerą geografinį pasiskirstymą. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinktiems Sąjungos gamintojams teko daugiau nei 60 % visos apskaičiuotos Sąjungos peržiūrimojo produkto gamybos apimties ir apie 70 % visos apskaičiuotos Sąjungos pardavimo apimties.

(14)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Komisija pastabų dėl atrinktų bendrovių negavo. Atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(15)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(16)

Trys nesusiję importuotojai pranešė apie save kaip suinteresuotąsias šalis ir pateikė prašomą informaciją. Atsižvelgiant į nedidelį gautų atsakymų skaičių atranka buvo nebūtina. Pastabų dėl šio sprendimo nepateikta. Importuotojai buvo paraginti užpildyti klausimyną.

(17)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų KLR ir Taivano eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje ir Taipėjaus atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(18)

Vienas Taivano eksportuojantis gamintojas pranešė apie save ir pareiškė norą dalyvauti tyrime. Atsižvelgdama į nedidelį apie save pranešusių gamintojų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina. Minėto eksportuojančio gamintojo buvo paprašyta užpildyti eksportuojantiems gamintojams skirtą klausimyną.

(19)

Nė vienas KLR gamintojas nepateikė prašomos informacijos ir nesutiko, kad gali būti atrenkamas. Komisija KLR atstovybei pranešė, kad dėl KLR eksportuojančio gamintojo nepakankamo bendradarbiavimo ji ketina taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir išvadas dėl KLR dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo pagrįsti turimais faktais. Pastabų dėl šio pranešimo negauta. Taigi, Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, o išvados dėl importo iš KLR pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį daromos remiantis turimais faktais.

(20)

Inicijavusi tyrimą Komisija Prekybos generalinio direktorato svetainėje pateikė klausimynus atrinktiems Sąjungos gamintojams, nesusijusiems importuotojams ir eksportuojantiems gamintojams. Papildomas klausimynas nusiųstas pareiškėjui.

(21)

Komisija taip pat Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(22)

Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai ir EUROFER.

(23)

Nė vienas nesusijęs importuotojas nepateikė klausimyno atsakymo.

(24)

Klausimyno atsakymo taip pat nepateikė apie save pranešęs ir iš pradžių bendradarbiauti sutikęs Taivano eksportuojantis gamintojas. Todėl Komisija pranešė susijusiai bendrovei, kad ji nebelaiko jos bendradarbiaujančia ir taikys pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Apie šį klausimą taip pat buvo informuota Taipėjaus atstovybė Europos Sąjungoje. Į šiuos pranešimus nei susijusi bendrovė, nei Taipėjaus atstovybė Europos Sąjungoje nesureagavo. Taigi, Taivano eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, kaip ir Kinijos (žr. 19 konstatuojamąją dalį), ir išvados dėl Taivano vykdomo dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo padarytos remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį,

(25)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Atsižvelgdama į COVID-19 protrūkį ir izoliavimo priemones, kurių ėmėsi įvairios valstybės narės ir trečiosios šalys, Komisija negalėjo vykti į tikrinamuosius vizitus pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį. Vietoj to Komisija pagal Pranešimą dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams nuotoliniu būdu sutikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga išvadoms (9).

(26)

Komisija nuotoliniu būdu sutikrino šių bendrovių (šalių) duomenis:

(27)

2021 m. liepos 2 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino toliau taikyti importui iš nagrinėjamųjų šalių galiojančius antidempingo muitus. Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio faktų atskleidimo.

(28)

Komisija apsvarstė importuotojų ir platintojų konsorciumo (toliau – „Euranimi“ (10)) ir dviejų nesusijusių importuotojų (LSI (11) ir MFT (12)) pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė. Visos susijusios šalys taip pat prašė būti išklausytos ir šie prašymai buvo patenkinti.

(29)

Peržiūrimasis produktas yra tas pats, kaip ir pradiniame tyrime, tai yra plokšti valcavimo produktai iš nerūdijančiojo plieno, po šaltojo valcavimo toliau neapdoroti, kurių KN kodai šiuo metu yra 7219 31 00, 7219 32 10, 7219 32 90, 7219 33 10, 7219 33 90, 7219 34 10, 7219 34 90, 7219 35 10, 7219 35 90, 7219 90 20, 7219 90 80, 7220 20 21, 7220 20 29, 7220 20 41, 7220 20 49, 7220 20 81, 7220 20 89, 7220 90 20 ir 7220 90 80 (toliau – peržiūrimasis produktas arba PP).

(30)

Sąjungoje PP daugiausia gamina integruotieji gamintojai, transformuojantys (po lydymo arba karštojo ar šaltojo valcavimo) nerūdijančiojo plieno laužą ir lydinio elementus į PP. Manoma, kad KLR ir vis dažniau Taivano PP gamintojai daugiausia naudoja pirmines žaliavas, kurios prieš lydant, karštai ar šaltai valcuojant paverčiamos nikelio luitiniu ketumi.

(31)

Peržiūrimasis produktas naudojamas įvairiose tolesnės gamybos grandies pramonės sektoriuose, pvz., statybos ir energetikos įrangos, infrastruktūros, vartojimo prekių ir transporto priemonių.

(32)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(33)

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(34)

Po galutinio faktų atskleidimo „Euranimi“ ir du importuotojai tvirtino, kad Komisija išplėtė produkto apibrėžtąją sritį, į peržiūrimojo produkto apibrėžtį įtraukdama tam tikrus KN kodus, kuriems nebuvo taikomos pradinės priemonės. Šalių teigimu, taip išplėtus produkto apibrėžtąją sritį pažeidžiama pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalis.

(35)

Pradinėse priemonėse nagrinėjamasis produktas apibrėžtas taip:

„[...] nagrinėjamasis produktas – [...] plokšti valcavimo produktai iš nerūdijančiojo plieno, po šaltojo valcavimo toliau neapdoroti, kurių KN kodai šiuo metu 7219 31 00, 7219 32 10, 7219 32 90, 7219 33 10, 7219 33 90, 7219 34 10, 7219 34 90, 7219 35 10, 7219 35 90, 7220 20 21, 7220 20 29, 7220 20 41, 7220 20 49, 7220 20 81 ir 7220 20 89 “.

(36)

Tyrimo inicijavimo dieną į bylą įtrauktame pranešime (13) Komisija paaiškino, kad tam tikrų rūšių produktai, kuriems po šaltojo valcavimo taikytos tam tikros baigiamosios apdorojimo operacijos (daugiausia – paviršiaus), yra įtraukti į produkto apibrėžtį, tačiau atitinkami KN kodai (7219 90 20, 7219 90 80, 7220 90 20 ir 7220 90 80) per klaidą liko nepaminėti produkto apibrėžtyje, nors produktų rūšys, kurioms taikomi šie KN kodai, buvo įtrauktos į pradinį tyrimą, po kurio nustatytos priemonės.

(37)

Daugumos rūšių produktai, kuriems taikytos baigiamosios apdorojimo operacijos, nepatenka į produkto apibrėžtį (nes jie negali būti laikomi „po šaltojo valcavimo toliau neapdorotais“) ir todėl jiems netaikomos priemonės, tačiau produktai, kurie po šių operacijų priskirti prie „poliruotų“, „šlifuotų“ ir „perforuotų“ (KN kodų 7219 90 20, 7220 90 20, 7219 90 80 ir 7220 90 80 subkategorija „Kiti“), patenka į produkto apibrėžtąją sritį. Šių rūšių produktai priskiriami KN subkategorijai „Kiti“ ir jie buvo pradinio tyrimo, po kurio buvo nustatytos priemonės, dalis. Šių rūšių produktų pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės, gamybos procesai, išskyrus kai kurias baigiamąsias apdorojimo operacijas, ir galutinis panaudojimas nesiskiria nuo prie KN subkategorijos „po šaltojo valcavimo toliau neapdoroti“ priskiriamų produktų.

(38)

Todėl, kadangi šie papildomi KN kodai pradiniame tyrime ir dabartiniame peržiūros tyrime buvo nagrinėjamojo produkto dalis, Komisija 36 konstatuojamojoje dalyje nurodytame pranešime atitinkamai patikslino produkto apibrėžtį.

(39)

Pradinio tyrimo produkto apibrėžtoji sritis nebuvo išplėsta ir jos apibrėžtis nebuvo pakeista, o tik patikslinta. Primenama, kad KN kodai pateikiami tik kaip informacija ir neturi privalomojo poveikio peržiūrimojo produkto tarifiniam klasifikavimui. Todėl šalių tvirtinimas atmestas.

(40)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus dabartinių priemonių galiojimui KLR arba Taivano vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(41)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu peržiūrimasis produktas buvo toliau importuojamas iš KLR, tik daug mažesniais kiekiais nei pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu (t. y. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.). Remiantis Eurostato duomenimis, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu PP importas iš KLR sudarė apie 0,4 % Sąjungos rinkos. Absoliučiaisiais skaičiais per peržiūros tiriamąjį laikotarpį iš KLR importuota 14 111 tonų PP, palyginti su 143 420 tonų per pradinį tyrimą.

(42)

Kaip minėta 19 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas KLR eksportuotojas ir (arba) gamintojas. Taigi, eksportuojantys gamintojai nepateikė klausimyno atsakymų, įskaitant eksporto kainų ir sąnaudų, vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, gamybos išteklių suvartojimo gamybos procese, gamybos pridėtinių išlaidų, pajėgumų, gamybos, investicijų ir pan. duomenis. Kartu Kinijos Vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai nesikreipė dėl bylos medžiagoje esančių įrodymų, įskaitant Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (14) (toliau – ataskaita).

(43)

Todėl Komisija pranešė KLR valdžios institucijoms, kad dėl nebendradarbiavimo Komisija gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį su KLR susijusiems faktams nustatyti. Komisija jokių pastabų negavo.

(44)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį išvados dėl KLR vykdomo dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo grindžiamos turimais faktais, visų pirma prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija ir suinteresuotųjų šalių pastabose pateikta informacija kartu su kitais informacijos šaltiniais, kaip antai importo ir eksporto prekybos statistiniais duomenimis (Eurostatas ir GTA), Kinijos mokesčių ir muitų administracijų svetainių (15) statistiniais duomenimis, Pasaulio banko ir EBPO ataskaitomis, nepriklausomais geležies ir plieno pramonės informacijos apie kainas, naujienų, duomenų, analizės teikėjais ir konferencijų organizatoriais, kaip antai „Deloitte“, „Transcustoms“, „Global Trade Alert“ ir „Huajing Industry Research Institute“.

(45)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad KLR yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija tyrimą dėl šios šalies inicijavo remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi.

(46)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė klausimyną Kinijos Vyriausybei. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Kinijos Vyriausybė nepateikė klausimyno atsakymų ir per nustatytą terminą nepateikė jokių pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo.

(47)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgdama į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą ji preliminariai pasirinko Braziliją tinkama tipiška šalimi, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais standartais. Komisija taip pat nurodė, kad nagrinės kitas galbūt tinkamas tipiškas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(48)

2020 m. rugsėjo 30 d. pranešimu (toliau – pirmasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketina naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbas ir energija, kurie gali būti naudojami peržiūrimajam produktui gaminti. Be to, remdamasi kriterijais neiškraipytoms kainoms ar lyginamiesiems standartams pasirinkti, Komisija nustatė galimas tipiškas šalis (t. y. Argentina, Brazilija, Meksika, Rusija, Pietų Afrika ir Turkija). Komisija gavo pastabų dėl pirmojo pranešimo iš pareiškėjo, kuris abejojo plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų gamyba Argentinoje, Meksikoje, Rusijoje, Pietų Afrikoje ir Turkijoje.

(49)

2020 m. gruodžio 23 d. antruoju pranešimu (toliau – antrasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriuos ketina naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Braziliją (16). Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines (PBA) išlaidas ir pelną ji nustatys remdamasi iš tipiškos šalies gamintojo „Aperam Inox America do Sul S.A.“ gauta informacija. Pastabų dėl antrojo pranešimo negauta.

(50)

Neseniai atlikdama su KLR plieno sektoriumi susijusius tyrimus (17) Komisija nustatė, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Atlikdama šį tyrimą Komisija padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais taip pat tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(51)

Atlikdama minėtus tyrimus Komisija nustatė, kad KLR būdingas reikšmingas valstybės kišimasis ir dėl to iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (18). Visų pirma Komisija padarė išvadą, kad plieno – pagrindinės peržiūrimojo produkto žaliavos – sektoriuje Kinijos Vyriausybė ne tik išlaiko didelę nuosavybės dalį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje (19), bet ir gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovėse, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje (20). Komisija taip pat nustatė, kad valstybės dalyvavimu finansų rinkose ir kišimusi į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius papildomai daromas rinkos iškreipiamasis poveikis. Iš tiesų, KLR planavimo sistemoje ištekliai apskritai daugiausia skiriami sektoriams, kuriuos Kinijos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (21). Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtoje įtraukoje, todėl atsiranda iškraipymų, ypač išlaikant nemokias įmones ir suteikiant žemės naudojimo teises KLR (22). Komisija taip pat nustatė darbo užmokesčio sąnaudų plieno sektoriuje iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje (23), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje, visų pirma susijusių su įmonių galimybėmis gauti kapitalo KLR (24).

(52)

Kaip ir atlikdama ankstesnius tyrimus, susijusius su KLR plieno sektoriumi, šiame tyrime Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant ataskaitoje ir prašyme pateiktus įrodymus, kurie yra pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti, kaip jau buvo nustatyta ir per ankstesnius tyrimus.

(53)

Papildant ataskaitą skunde nurodyta, kad naujausios išvados, pateiktos Reglamente, kuriuo nustatomi laikinieji antidempingo muitai iš Kinijos ir kitų šalių importuojamiems karštai valcuotiems nerūdijančiojo plieno lakštams ir ritiniams (25), visiškai taikytinos ir PP, nes ir karštai valcuoti nerūdijančiojo plieno lakštai ir ritiniai, ir PP yra iš esmės panašūs produktai, nes pirmieji – tai ankstesnis PP gamybos proceso etapas. Skunde taip pat nurodyta, kad kadangi Kinijos PP eksportuotojai taip pat yra karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių gamintojai (kai jie integruoti) arba perka karštai valcuotus nerūdijančiojo plieno lakštus ir ritinius vietoje (pervalcuotojai), visi Komisijos nustatyti veiksniai, turintys įtakos karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių gamybai ir pardavimui Kinijoje, taip pat turi tiesioginės įtakos PP gamybai ir pardavimui toje šalyje. Šiuo atveju prašyme buvo pateikta informacija apie 13-ojo plieno pramonės penkmečio plano iškraipomąjį poveikį šiai pramonei, taip pat dėl 13-ojo mineralinių žaliavų išteklių penkmečio plano nuostatos ir 13-ojo spalvotųjų metalų pramonės penkmečio plano. Skunde pabrėžiama, kad plieno pramonė Kinijoje yra privilegijuota ir tai įrodo faktas, kad ji įtraukta į Pramonės restruktūrizavimo žinyną ir Gaires dėl tarptautinės gamybos pajėgumų ir bendradarbiavimo įrangos gamybos srityje skatinimo. Be to, skunde nurodyta G 20 Pasaulinio forumo dėl perteklinio pajėgumo plieno sektoriuje ministrų ataskaita, kurioje nustatyta, kad vadovaujant Kinijos Vyriausybei gausiai teikiamos šios konkretiems sektoriams skirtos subsidijos: su rinkos sąlygomis nesuderinamas lengvatinis finansavimas; su rinkos sąlygomis nesuderinamos kapitalo investicijos ir konvertavimas; dotacijos ir sutartys; atleidimas nuo mokesčių, jų sumažinimas ir grąžinimas; prekių ir paslaugų teikimas; nerūdijančiojo plieno gamybos išteklių, įskaitant geležies laužą, ketų, koksines akmens anglis, nikelį ir ferochromą / chromą, teikimas mažesnėmis nei rinkos kainomis ir, galiausiai, parama bankrutuojančioms bendrovėms (26).

(54)

Kaip nurodyta 42 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos Vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi skundo pateikėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(55)

Kaip ir atlikdama ankstesnius tyrimus, susijusius su KLR plieno sektoriumi, Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant ataskaitoje pateiktus įrodymus, pagrįstus viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti, kaip jau buvo nustatyta ir per ankstesnius tyrimus.

(56)

Kinijos Vyriausybė išlaiko didelę nuosavybės dalį būtent plieno, kuris yra pagrindinė PP gamybos žaliava, sektoriuje. Daugelis didžiausių gamintojų priklauso valstybei. Kai kurie iš jų konkrečiai nurodyti 2016–2020 m. plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo plane. Pavyzdžiui, Kinijos valstybės įmonė „Shanxi Taiyuan Iron & Steel Co. Ltd.“ (toliau – „Tisco“) savo svetainėje nurodo esanti „geležies ir plieno pramonės milžinė“, kuri „išsivystė į išskirtinį didelio masto geležies ir plieno kompleksą, apimantį geležies kasybos, geležies ir plieno gamybos, perdirbimo, pristatymo ir prekybos veiklą“ (27). „Baosteel“ yra kita svarbi Kinijos valstybės įmonė, kuri užsiima plieno gamyba ir priklauso neseniai konsoliduotai įmonei „China Baowu Steel Group Co. Ltd.“ (buvusios „Baosteel Group“ ir „Wuhan Iron & Steel“) (28) ... Apskaičiuota, kad nominalus valstybės įmonių ir privačių bendrovių skaičius beveik nesiskiria, tačiau iš penkių Kinijos plieno gamintojų, kurie priklauso pagrindinių pasaulio plieno gamintojų dešimtukui, keturi yra valstybės įmonės (29). Kartu, nors dešimt pagrindinių gamintojų 2016 m. pagamino tik apie 36 % visos pramonės produkcijos, Kinijos Vyriausybė tais pačiais metais iškėlė tikslą iki 2025 m. konsoliduoti 60–70 % plieno gamybos maždaug dešimtyje didelės apimties įmonių (30). Šį ketinimą Kinijos Vyriausybė pakartojo 2019 m. balandžio mėn., kai paskelbė plieno pramonės konsolidavimo gaires. (31) Dėl tokio konsolidavimo pelningos privačios bendrovės gali būti priverstinai sujungiamos su valstybės įmonėmis, kurių veiklos rodikliai yra prasti (32). Kadangi Kinijos PP eksportuotojai nebendradarbiavo, nebuvo galima nustatyti tikslaus privačių ir valstybės PP gamintojų santykio. Tačiau skundo pateikėjo pateiktame Kinijos PP gamintojų sąraše yra valstybės įmonių, įskaitant „Tisco Shanxi Taigang Stainless Steel Co. Ltd“, „Baosteel Baoshan Iron and Steel Co. Ltd“, „Lisco Lianzhong Stainless Steel Corporation“, „Beihai Chengde Stainless Steel Co. Ltd“, „Jisco Jiuquan Iron and Steel Group Co. Ltd“, „Shougang Kaixi Stainless Steel“, „Baosteel Desheng Stainless Steel“ ir „Tangshan Stainless Steel Co. Ltd“.

(57)

Dėl klausimo, ar Kinijos Vyriausybė gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą įmonių veikloje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje, atlikus tyrimą nustatyta, kad tarp peržiūrimojo produkto gamintojų ir KKP yra asmeninių ryšių, kaip antai kelių PP gaminančių bendrovių vyresniojoje vadovybėje arba direktorių valdybose yra KKP narių. PP sektoriuje pagrindiniai valstybei priklausantys gamintojai eksportuotojai dažnai yra vieni didžiausių pasaulyje karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių ir PP gamintojai, nepriklausomai nuo to, ar jie integruoti, ar ne. Pavyzdžiui, Kinijos valstybės įmonė „Shanxi Taiyuan Iron & Steel Co. Ltd.“ (toliau – „Tisco“) savo svetainėje nurodo, kad ji yra „geležies ir plieno pramonės milžinė ir pirmaujanti pasaulio nerūdijančiojo plieno pramonės įmonė“, „didžiausia nerūdijančiojo plieno įmonė, turinti didžiausius pasaulyje pajėgumus ir moderniausias technologijas bei įrangą“. Todėl „„Tisco“ išsiplėtojo į išskirtinį didelės apimties geležies ir plieno kompleksą, į kurį yra integruoti geležies kasybos, geležies ir plieno gamybos, perdirbimo, pristatymo ir prekybos sektoriai“ (33). „Tisco“ yra vienas iš PP gamintojų, kurių veikloje Kinijos Vyriausybė dalyvauja per paskirtuosius asmenis. Pvz., KKP komiteto paskirtasis sekretoriaus pavaduotojas Šansi provincijos KKP komiteto ir vyriausybės sprendimu taip pat buvo paskirtas „Tisco“ pirmininku (34).

(58)

Tiek valstybinėms, tiek privačioms įmonėms, veikiančioms PP sektoriuje, taikoma politinė priežiūra ir gairės. Iš toliau pateiktų pavyzdžių matyti, kad Kinijos Vyriausybė vis daugiau kišasi į PP sektorių. Daug PP gamintojų savo svetainėse aiškiai pabrėžia partijos stiprinimo veiklą, turi partijos narių bendrovės valdymo struktūrose ir pabrėžia bendradarbiavimą su KKP. Atlikus tyrimą nustatyta, kad kai kurie PP gamintojai, įskaitant „Tisco“, „Baosteel“ ir „Lisco“, taip pat vykdė partijos stiprinimo veiklą.

(59)

Be to, PP sektoriuje taikoma diskriminacinė politika vidaus gamintojų naudai arba kitaip veikiama rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečioje įtraukoje.

(60)

Nors PP pramonė yra specializuota ir atliekant tyrimą nepavyko nustatyti jokių konkrečių politikos dokumentų, kuriais būtų vadovaujamasi plėtojant būtent PP pramonę, ji naudojasi vyriausybės gairėmis ir valstybės kišimusi į pagrindinės PP gamybos žaliavos, t. y. plieno, rinką.

(61)

Kinijos Vyriausybė plieno pramonę laiko esmine pramonės šaka (35). Tai patvirtinta daugelyje nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmeniu parengtų plienui skirtų planų, direktyvų ir kitų dokumentų, pvz., 2016–2020 m. plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo plane, galiojusiame tiriamuoju laikotarpiu. Plane nurodyta, kad plieno pramonė yra „svarbus, pagrindinis Kinijos ekonomikos sektorius, nacionalinis kertinis akmuo“ (36). Šiame plane nustatytos pagrindinės užduotys ir tikslai apima visus pramonės plėtros aspektus (37).13-ajame ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio plane (38), galiojusiame tiriamuoju laikotarpiu, buvo numatyta remti įmones, gaminančias aukščiausios klasės plieno produktus (39). Pagal jį taip pat siekiama užtikrinti produkto kokybę, patvarumą ir patikimumą remiant bendroves, kurios naudoja technologijas, susijusias su švaria plieno gamyba, tiksliuoju valcavimu ir kokybės gerinimu (40). Pramonės restruktūrizavimo žinyne (2011 m. leidimas) (2013 m. pakeitimai) (toliau – žinynas) (41) plieno pramonė įvardijama kaip skatinamoji pramonė.

(62)

Kaip matyti iš pirmiau pateiktų pavyzdžių, susijusių su plienu (PP gaminti svarbia žaliava), Kinijos Vyriausybė toliau vadovauja PP sektoriaus plėtrai, taikydama įvairias politikos priemones, nurodymus ir kontrolės priemones praktiškai dėl kiekvieno sektoriaus plėtros ir veikimo aspekto. Taigi PP pramonei yra naudingos vyriausybės gairės ir kišimasis, susiję su pagrindine PP gamybos žaliava, t. y. plienu.

(63)

Be to, PP gamintojai taip pat gauna valstybės subsidijas, o tai aiškiai rodo, kad valstybei šis sektorius svarbus. Tyrimo metu Komisija nustatė, kad keletas PP gamintojų, įskaitant „Tisco“, „Baosteel“ ir „Tangsteel“, yra gavusios tiesiogines valstybės subsidijas.

(64)

Taigi, Kinijos Vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant PP gaminti naudojamų plieno, geležies ir ferolydinių kaip pagrindinių žaliavų gamybą. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(65)

Atliekant šį tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad dėl bankroto ir nuosavybės įstatymų diskriminuojamo taikymo ar netinkamo jų vykdymo užtikrinimo PP sektoriuje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtoje įtraukoje ir apibūdinta 51 konstatuojamojoje dalyje, nebūtų daromas poveikis peržiūrimojo produkto gamintojams.

(66)

Be to, PP sektoriui daro poveikį darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje ir taip pat apibūdinta 51 konstatuojamojoje dalyje. Šis iškraipymas poveikį sektoriui daro ir tiesiogiai (kai gaminamas peržiūrimasis produktas ar pagrindiniai jo gamybos ištekliai), ir netiesiogiai (kai sudaromos galimybės gauti bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių) (42).

(67)

Be to, atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad PP sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje ir taip pat apibūdinta 51 konstatuojamojoje dalyje. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(68)

Galiausiai Komisija primena, kad PP pagaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Kai PP gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtaisiais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis lėšų, kurios yra susijusios su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(69)

Todėl negalima naudoti ne tik PP pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos A ir B dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(70)

Per šį tyrimą nei Kinijos Vyriausybė, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

(71)

Taigi, turimi įrodymai parodė, kad peržiūrimojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau tuose punktuose nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Tuo remdamasi, ir Kinijos Vyriausybei nebendradarbiaujant, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti. Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kaip aptarta kitame skirsnyje.

(72)

Galutinio faktų atskleidimo metu Komisija gavo dvi LSI ir „Euranimi“ pastabas dėl 2 straipsnio 6a dalies taikymo. LSI ir „Euranimi“ tvirtino, kad nustatyti faktai dėl didelių iškraipymų daugiausia pagrįsti ataskaitoje dėl Kinijos pateiktais faktais, tačiau, pasak LSI ir „Euranimi“, ši ataskaita formos ir turinio atžvilgiu nėra pakankama, kad ją būtų galima laikyti oficialia Europos Komisijos ataskaita, ir ja negalima remtis įrodant, kad esama didelių iškraipymų. Pirma, ataskaita paskelbta kaip tarnybų darbinis dokumentas, ir to, LSI ir „Euranimi“ nuomone, nepakanka, kad ji būtų laikoma oficialia, o, antra, ji nebuvo viešai paskelbta ar atnaujinta pagal pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatytus reikalavimus.

(73)

Komisija primena, kad 2 straipsnio 6a dalies c punkto nuostatose nenurodyta nei konkreti šalies ataskaitos skelbimo forma, nei jos skelbimo būdas. Todėl Kinijos ataskaitos kaip tarnybų darbinio dokumento, t. y. dokumento, kurio nereikia versti į visas Europos kalbas ir oficialiai paskelbti Oficialiajame leidinyje, paskelbimas atitinka susijusias taisykles. Komisija taip pat pažymi, kad ataskaita nuo 2017 m. gruodžio mėn. yra viešai prieinama Komisijos interneto svetainėje, todėl bet kuri suinteresuotoji šalis turi pakankamai galimybių ją paneigti, papildyti arba pateikti pastabų dėl jos ir dėl įrodymų, kuriais ji grindžiama. Nei LSI, nei „Euranimi“, nei kuri nors kita suinteresuotoji šalis nepateikė jokių įrodymų, kad ataskaita būtų pasenusi. Iš tiesų, ataskaita daugiausia pagrįsta TL apimančiu 2016–2020 m. laikotarpiui taikomu 13-uoju penkmečio planu. Todėl šis argumentas atmestas.

(74)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(75)

Kaip paaiškinta 48 ir 49 konstatuojamosiose dalyse, Komisija 2020 m. rugsėjo 30 d. ir gruodžio 23 d. paskelbė du pranešimus byloje dėl normaliosios vertės nustatymo šaltinių ir dėl gamybos veiksnių (toliau – pirmasis pranešimas ir antrasis pranešimas). Antrajame pranešime Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie savo išvadą, kad šioje byloje tinkama tipiška šalis yra Brazilija.

(76)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė Argentiną, Braziliją, Meksiką, Rusiją, Pietų Afriką ir Turkiją kaip šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į KLR, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas jas priskiria prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių.

(77)

Pastabų dėl ekonominės plėtros lygio po šio pranešimo negauta.

(78)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė, kad nustatyta, jog peržiūrimasis produktas yra gaminamas Argentinoje, Brazilijoje, Meksikoje, Rusijoje, Pietų Afrikoje ir Turkijoje. Tačiau Pietų Afrika nebuvo įtraukta kaip galima tipiška šalis, nes joje nustatytas tik vienas peržiūrimojo produkto gamintojas ir jo peržiūros tiriamojo laikotarpio finansinės ataskaitos nebuvo viešai prieinamos.

(79)

Po pirmojo pranešimo gauta pareiškėjo pastabų dėl peržiūrimojo produkto gamybos galimose tipiškose šalyse. Pareiškėjas teigė, kad pirmajame pranešime išvardytos bendrovės, išskyrus vieną Brazilijoje esančią bendrovę, negamina peržiūrimojo produkto, ir pateikė išsamų paaiškinimą dėl kiekvienos bendrovės. Pareiškėjas taip pat teigė, kad Argentinoje, Meksikoje, Rusijoje ir Turkijoje negaminamas tiriamasis produktas.

(80)

Išnagrinėjusi ir, jei įmanoma, sutikrinusi pareiškėjo pateiktą informaciją, Komisija nustatė, kad bendrovės Argentinoje, Meksikoje, Rusijoje ir Turkijoje, pirmajame pranešime nurodytos kaip potencialios gamintojos, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gamino ne peržiūrimąjį produktą, o kitų rūšių plieno produktus, kurie nebuvo įtraukti į šį peržiūros tyrimą.

(81)

Kalbant apie Pietų Afriką, nebuvo galima nustatyti peržiūrimąjį produktą gaminančių bendrovių, kurių finansinės ataskaitos būtų viešai prieinamos. Šiuo klausimu pastabų negauta.

(82)

Todėl Komisija nebelaikė Argentinos, Meksikos, Rusijos, Pietų Afrikos ir Turkijos galimomis tipiškomis šalimis. Atitinkamai Komisija antrajame pranešime padarė išvadą, kad Brazilija yra vienintelė šalis, kurios ekonominio išsivystymo lygis panašus į KLR ir kurioje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo gaminamas peržiūrimasis produktas.

(83)

Komisija patikrino, ar Brazilijoje yra prieinamų viešųjų duomenų ir visų pirma viešųjų finansinių duomenų, susijusių su peržiūrimojo produkto gamintojais.

(84)

Komisija ieškojo PP gamintojų, kurių finansiniai duomenys būtų viešai prieinami ir juos būtų galima panaudoti siekiant nustatyti neiškraipytas ir pagrįstas PBA išlaidų ir pelno sumas. Atlikdama paiešką Komisija apsiribojo bendrovėmis, kurios turi viešai paskelbtas PTL pelno ir nuostolių ataskaitas ir kurios tuo laikotarpiu veikė pelningai. Be to, pirmenybė buvo teikiama PP gamintojams, kurių finansinės ataskaitos buvo viešai prieinamos bendrovės lygmeniu, o ne konsoliduotu visos grupės lygmeniu. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, antrajame pranešime buvo nurodyta viena Brazilijos bendrovė, t. y. „Aperam Inox America do Sul S.A.“.

(85)

Remdamasi tuo, kad Brazilijoje viešai prieinami finansiniai duomenys yra kokybiški ir išsamūs, o gamybos veiksnių lyginamieji standartai yra prieinami ir tipiški, Komisija nusprendė, kad Brazilija yra tinkama tipiška šalis.

(86)

Komisija atidžiai išnagrinėjo visus byloje esančius svarbius duomenis, susijusius su Brazilijos gamybos veiksniais, ir pažymėjo:

(87)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta PBA išlaidų ir pelno suma. Kaip nurodyta 112 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad „Aperam Inox America do Sul S.A.“ finansinės ataskaitos viešai prieinamos ir jas galima naudoti kaip pakaitinį rodiklį nustatant neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą.

(88)

Remiantis šiais elementais nustačius, kad Brazilija yra tinkama tipiška šalis, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutiniame sakinyje.

(89)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, Brazilija atitiko visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi. Visų pirma, Brazilijoje gaminamas peržiūrimasis produktas ir turimi išsamūs visų gamybos veiksnių, PBA ir pelno duomenys.

(90)

Antrajame pranešime Komisija nurodė, kad normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuoti ji naudosis GTA, kad nustatytų neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių sąnaudas tipiškoje šalyje.

(91)

Komisija taip pat nurodė, kad neiškraipytoms darbo sąnaudoms tipiškoje šalyje nustatyti bus naudojami TDO statistiniai duomenys, o neiškraipytoms energijos sąnaudoms nustatyti bus naudojami 86 konstatuojamojoje dalyje nurodyti nacionaliniai statistiniai duomenys.

(92)

Komisija į skaičiavimą įtraukė gamybos pridėtinių išlaidų vertę, kad aprėptų išlaidas, kurios nėra įtrauktos į pirmiau nurodytus gamybos veiksnius. Šiai sumai nustatyti ji naudojosi vieno iš Sąjungos gamintojų, t. y. „Aperam Stainless Europe“, finansiniais duomenimis, kuriuos pateikė pareiškėjas (žr. 111 konstatuojamąją dalį).

(93)

Galiausiai, kaip nurodyta antrajame pranešime, siekdama nustatyti PBA išlaidas ir pelną, Komisija naudojo 112 konstatuojamojoje dalyje nurodytos atrinktos Brazilijos bendrovės finansinius duomenis.

(94)

Abiejuose pranešimuose dėl gamybos veiksnių Komisija siekė sudaryti sąrašą gamybos veiksnių ir šaltinių, skirtų naudoti visiems gamybos veiksniams, kaip antai medžiagos, energija ir darbas, kuriuos KLR gamintojai naudoja peržiūrimajam produktui gaminti.

(95)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai per peržiūros tyrimą nebendradarbiavo, PP gamyboje naudojamiems gamybos veiksniams nustatyti Komisija turėjo remtis pareiškėju.

(96)

Prašyme ir pastabose dėl pirmojo pranešimo pareiškėjas pabrėžė, kad gamybos procesas Kinijoje iš esmės skiriasi nuo gamybos proceso Sąjungoje. Tai visų pirma pasakytina apie lydymo etapą, nes Kinijos gamintojai daugiausia naudoja nikelio luitinį ketų, o pagrindinė Sąjungos gamintojų žaliava yra nerūdijančiojo plieno laužas. Pareiškėjas paragino Komisiją atsižvelgti į šį gamybos proceso skirtumą ir rekomendavo nikelio luitinio ketaus vertę apskaičiuoti remiantis vidutine 2019 m. LME nikelio verte atsiskaitant grynaisiais pinigais, kurią galima rasti viešuosiuose šaltiniuose (47). Kitos suinteresuotosios šalys pastabų nepateikė.

(97)

Antrajame pranešime Komisija paaiškino, kad normalioji vertė ir atitinkamo gamybos veiksnių sąrašo vertės buvo apskaičiuotos remiantis tik plieno markėmis, kurios daugiausia parduodamos Sąjungoje ir eksportuojamos į ją, remiantis prašyme pateikta informacija ir taip pat atsižvelgiant į pareiškėjo pastabas, gautas dėl pirmojo pranešimo. Šiuo klausimu pastabų negauta.

(98)

Kadangi nebuvo bendradarbiaujama, Komisija kiekvienam gamybos veiksniui neturėjo išsamesnių tarifinių kodų nei 6 skaitmenų SS kodai, o šie visiškai atitiko Brazilijos tarifinius kodus.

(99)

Atsižvelgiant į visą pareiškėjo pateiktą informaciją ir į tai, kad nebuvo pateikta jokių kitų pastabų dėl dviejų pranešimų dėl normaliosios vertės nustatymo šaltinių, susijusių su gamybos veiksniais, buvo nustatyti šie gamybos veiksniai ir kodai:

1 lentelė

PP gamybos veiksniai

(100)

Siekdama nustatyti neiškraipytas iki gamintojo gamyklos vartų pristatomų medžiagų kainas, kaip numatyta 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje, ir atsižvelgdama į tai, kad KLR nebuvo bendradarbiaujančių gamintojų, Komisija dėl kiekvienos PP gamybai naudojamos medžiagos, išskyrus nikelį, naudojo importo į tipišką šalį kainas, pateiktas GTA duomenų bazėje.

(101)

Remiantis nikelio duomenimis buvo apskaičiuotos feronikelio ir nikelio luitinis ketaus, kurie peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nebuvo importuojami į Braziliją, vertės, sudariusios maždaug trečdalį ex-post normaliosios vertės. Be to, manyta, kad nikelio importo į Braziliją apimtis nėra tipiška. Todėl norint apskaičiuoti neiškraipytus feronikelio ir nikelio luitinio ketaus lyginamuosius standartus, remiantis prašyme pateikta informacija buvo atsižvelgta į šias prielaidas:

(102)

Ši metodika paaiškinta antrajame pranešime (žr. 49 konstatuojamąją dalį) ir pastabų negauta.

(103)

Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip vidutinė svertinė vieneto importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, kaina. Komisija nusprendė neįtraukti importo iš KLR į tipišką šalį, nes 71 konstatuojamojoje dalyje ji padarė išvadą, kad šiuo atveju netinkama naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, nes esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai neturi tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms.

(104)

Taip pat neįtraukti importo į tipišką šalį iš PPO nepriklausančių narių, išvardytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (49) 1 priede, duomenys. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tų šalių vidaus rinkos kainos negali būti naudojamos normaliajai vertei nustatyti.

(105)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki eksportuojančio gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų kainą, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje, Komisija taikė atitinkamo dydžio tipiškos šalies importo muito vidurkį. Be to, Komisija, remdamasi pareiškėjo pateikta informacija, pridėjo vidaus transporto išlaidas, apskaičiuotas kilogramui.

(106)

Darbo sąnaudų lyginamajam standartui nustatyti Komisija naudojosi TDO statistika (50) ir viešai prieinama informacija apie papildomas Brazilijos darbdavių darbo sąnaudas (51).

(107)

Iš TDO statistikos gauti duomenys apie vidutinį samdomojo darbuotojo faktiškai išdirbtų valandų skaičių per savaitę Brazilijos gamybos sektoriuje per PTL (52).

(108)

Naudodama tuos duomenis Komisija apskaičiavo gamybos sektoriaus valandinį atlyginimą, prie kurio buvo pridėtos papildomos su darbu susijusios darbdavio patirtos sąnaudos.

(109)

Informacija apie vieno didžiausių elektros energijos tiekėjų Brazilijoje – bendrovės „EDP Brasil“ – taikomą elektros energijos kainą buvo lengvai prieinama (53). Informacija buvo pakankamai išsami, kad būtų galima nustatyti pramoninių naudotojų mokamą elektros energijos kainą ir naudojimosi skirstomaisiais tinklais („modalidade tarifaria azul“) kainą.

(110)

Reikėtų pažymėti, kad Brazilijos reguliavimo institucija „Agência Nacional de Energia Elétrica“ (54) (ANEEL) įpareigoja elektros energijos tiekėjus tam tikru procentiniu dydžiu didinti tarifus, kad būtų reguliuojamas elektros energijos suvartojimas šalyje. ANEEL naudoja vėliavėlių sistemą (55) (žalia, geltona, raudona 1, raudona 2), kad praneštų, ar elektros energijos kaina turėtų būti tokia, kaip siūlo tiekėjas (žalia), ar padidinama 0,01343 BRL/kWh (geltona), 0,04169 BRL/kWh (raudona 1) arba 0,06243 BRL/kWh (raudona 2). ANEEL skelbia vėliavėles kiekvieną mėnesį, o tiriamojo laikotarpio duomenys buvo viešai prieinami „EDP Brazil“ svetainėje (56). Nustatydama neiškraipytas elektros energijos sąnaudas Komisija atsižvelgė į tiriamuoju laikotarpiu taikytas vėliavėles ir atitinkamai pakoregavo kainą.

(111)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Be to, reikia nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į pirmiau minėtus gamybos veiksnius.

(112)

Siekdama nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę ir atsižvelgdama į tai, kad Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, Komisija naudojo turimus faktus pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Be 99 konstatuojamojoje dalyje apibendrintų gamybos veiksnių buvo apskaičiuotos ir gamybos pridėtinės išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, šios gamybos pridėtinės išlaidos buvo skaičiuojamos remiantis gamybos pridėtinių išlaidų santykiu, padalytu iš gamybos sąnaudų, remiantis turimais duomenimis patiriamų vienai atitinkamos markės plieno, kuri daugiausia gaminama ir parduodama Sąjungoje, tonai pagaminti. Ši procentinė dalis buvo pritaikyta neiškraipytoms produkto gamybos sąnaudoms.

(113)

PBA išlaidoms ir pelnui apskaičiuoti Komisija naudojo Brazilijos gamintojo „Aperam Inox America do Sul S.A.“ (57) finansinius duomenis. Komisija apskaičiavo PBA išlaidų ir pelno procentinį dydį, palyginti su parduotų prekių sąnaudomis. Viešai paskelbtos audito patikrintos šios bendrovės ataskaitos suinteresuotosioms šalims buvo pateiktos kaip antrojo pranešimo priedas.

(114)

Tuo remdamasi Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą kiekvienos pagrindinės rūšies produkto normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(115)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas. Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija rėmėsi pareiškėjo prašyme pateikta informacija apie kiekvieno gamybos veiksnio (žaliavų, darbo ir energijos) suvartojimą gaminant peržiūrimąjį produktą, kaip aprašyta 100–109 konstatuojamosiose dalyse. Komisija padaugino suvartojimo santykius iš nustatytų neiškraipytų vieneto sąnaudų Brazilijoje, kaip aprašyta d skirsnyje.

(116)

Skaičiavimas atliktas vienos pagrindinės rūšies PP, t. y. 304 markei; būtent šios markės plienas daugiausiai parduodamas Sąjungoje ir eksportuojamas į ją (žr. 97 konstatuojamąją dalį).

(117)

Antra, Komisija prie neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų pridėjo nustatytą gamybos pridėtinių išlaidų procentinį dydį, kaip aprašyta 111 konstatuojamojoje dalyje, kad gautų neiškraipytas bendras gamybos sąnaudas.

(118)

Galiausiai prie gamybos sąnaudų, nustatytų kaip aprašyta 115–116 konstatuojamosiose dalyse, Komisija pridėjo PBA išlaidas ir pelną tipiškoje šalyje, nustatytas kaip paaiškinta 112 konstatuojamojoje dalyje. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštos ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtos PBA išlaidos ir pelnas sudarė atitinkamai 7,5 % ir 14,5 %.

(119)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Kadangi nė vienas eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo, normalioji vertė nustatyta visos šalies mastu.

(120)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, eksporto kaina nustatyta remiantis Eurostato CIF duomenimis ir pakoreguota pagal gamintojo kainą EXW sąlygomis. Taigi CIF eksporto kaina buvo sumažinta atėmus jūrų frachto bei draudimo sąnaudas (58) ir Kinijos vidaus transporto išlaidas (59).

(121)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą palygino vienos rūšies produkto apskaičiuotą normaliąją vertę (žr. 115 konstatuojamąją dalį) su pirmiau nustatyta eksporto kaina.

(122)

Tuo remiantis procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą iš Kinijos importuojamų produktų vidutinis svertinis dempingo skirtumas sudarė 17,9 %.

(123)

Komisija padarė išvadą, kad per peržiūros tiriamąjį laikotarpį peržiūrimasis produktas buvo importuojamas iš Kinijos dempingo kaina. Tačiau šio importo apimtis buvo nedidelė ir sudarė 1,8 % viso importo ir, atitinkamai, jam teko 0,4 % rinkos dalis. Todėl Komisija taip pat nagrinėjo tikimybę, kad dempingas tęsis.

(124)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vykdytas dempingas, Komisija nagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei būtų leista nebetaikyti priemonių pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Buvo analizuojami šie papildomi elementai: KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, Sąjungos rinkos patrauklumas ir eksporto į trečiąsias šalis kainų ir kainų lygio Sąjungoje santykis.

(125)

Kadangi Kinijos Vyriausybė ir Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai nustatyti pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remiantis turimais faktais, visų pirma pareiškėjo pateikta informacija.

(126)

Pareiškėjas teigė, kad KLR gamybos pajėgumai gerokai viršija esamą gamybos apimtį ir vidaus paklausą Kinijos rinkoje. Todėl Komisija manė, kad gamybos pajėgumų ir faktinės gamybos bei paklausos Kinijos rinkoje neatitikimas, kaip parodyta toliau, yra tipiškas peržiūrimojo produkto atžvilgiu.

(127)

Remiantis prašyme pateiktais duomenimis, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu KLR pagaminta 16 mln. tonų PP, jo tikrasis suvartojimas buvo 14,8 mln. tonų, o gamybos pajėgumai – 18,0 mln. tonų. Pareiškėjo teigimu, KLR nepanaudoti peržiūrimojo produkto gamybos pajėgumai buvo 2 mln. tonų, t. y. 62,5 % Sąjungos PP suvartojimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, o gamybos pajėgumai padidėjo 64 % – nuo 11,0 mln. tonų per ankstesnį tyrimą (2013 m.) iki 18,0 mln. tonų per PTL.

(128)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai turi daug pajėgumų, kuriuos galėtų panaudoti į Sąjungą eksportuojamiems PP gaminti, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(129)

KLR kilmės PP eksportui taikomos įvairios prekybos apsaugos priemonės ir kiti importo apribojimai. Remiantis „Global Trade Alert“, antidempingo priemonės taikomos Brazilijoje, Kanadoje, Malaizijoje, Meksikoje, Taivane, Tailande, Jungtinėje Karalystėje, JAV ir Vietname, o JAV taip pat taikomi kompensaciniai muitai. Šios priemonės ne tik rodo, kad Kinijos PP gamintojai toliau vykdo nesąžiningos prekybos praktiką, bet jomis taip pat ribojamos Kinijos gamintojų galimybės patekti į minėtas rinkas.

(130)

Be to, Sąjungos rinka yra labai didelė ir jos bendrasis metinis suvartojimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo didesnis nei 3,2 mln. tonų, o tai yra 62,5 % Kinijos nepanaudotų pajėgumų.

(131)

Atsižvelgdama į prekybos apsaugos priemones kitose rinkose ir Sąjungos rinkos dydį, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos rinka yra patraukli Kinijos PP gamintojams ir kad, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, tikėtina, kad jie (iš naujo) nukreiptų eksportą į Sąjungą.

(132)

Kadangi Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, Komisija Kinijos eksporto į Sąjungą ir trečiąsias šalis kainoms analizuoti naudojo atitinkamos šalies GTA (60) importo statistinius duomenis.

(133)

Komisija nustatė šešis didžiausius PP importuotojus iš KLR peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – tai Pietų Korėja, Rusija, Vietnamas, Turkija, Indija ir Indonezija. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šioms šalims teko 36 % peržiūrimojo produkto eksporto iš Kinijos.

(134)

Komisija šias atitinkamas eksporto kainas palygino su Kinijos eksporto į Sąjungą gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Komisija nustatė, kad Kinijos eksporto į šias šešias šalis kainos buvo vidutiniškai [19 %–37 %] mažesnės už vidutines Kinijos pardavimo į Europos Sąjungą kainas.

(135)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad Kinijos eksporto į Sąjungą kainų ir Kinijos eksporto į kitas pagrindines eksporto rinkas kainų lygio skirtumas akivaizdžiai skatina Kinijos eksportuojančius gamintojus didinti Sąjungos rinkoje vykdomą dempingą.

(136)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš Kinijos į Sąjungos rinką ir toliau importuota dempingo kaina.

(137)

Komisija taip pat nustatė, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai savo svarbiausiose eksporto rinkose taiko daug mažesnes pardavimo kainas nei Sąjungoje ir kad daug kitų šalių yra nustačiusios prekybos apsaugos priemones Kinijos PP eksportui.

(138)

Be to, Komisija nustatė, kad vien tik Kinijos nepanaudoti pajėgumai atitinka daugiau nei 60 % Sąjungos suvartojimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir kad Sąjungos rinka dėl savo dydžio ir kainų yra labai patraukli eksportuojantiems Kinijos gamintojams.

(139)

Todėl, atsižvelgdama į peržiūros tiriamuoju laikotarpiu besitęsusį dempingą, Kinijos eksportuotojų kainodaros politiką trečiosiose rinkose, esamus nepanaudotus pajėgumus KLR, Sąjungos rinkos dydį ir šioje rinkoje vyraujančias kainas, prekybos apsaugos priemones ir kitus KLR kilmės PP eksportui į kitas svarbias rinkas taikomus importo apribojimus, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog KLR dempingas tęstųsi ir bet kuriuo atveju, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, vėl padidėtų, eksportuojant kur kas didesnį kiekį.

(140)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu peržiūrimasis produktas buvo toliau importuojamas iš Taivano panašiais kiekiais kaip pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu (t. y. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.). Remiantis Eurostato duomenimis, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu PP importui iš Taivano teko 5,3 % Sąjungos rinkos, palyginti su 5,1 % rinkos dalimi per pradinį tyrimą. Absoliučiaisiais skaičiais importo iš Taivano lygis šiek tiek sumažėjo nuo 169 097 tonų pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu iki 165 540 tonų per PTL.

(141)

Kaip nurodyta 24 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Taivano eksportuotojas / gamintojas. Taigi eksportuojantys gamintojai nepateikė klausimyno atsakymų, įskaitant duomenis apie eksporto kainas ir sąnaudas, vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, gamybos išteklių suvartojimą gamybos procese, gamybos pridėtines išlaidas, pajėgumus, gamybą, investicijas ir t. t.

(142)

Todėl Komisija pranešė Taivano valdžios institucijoms, kad dėl nebendradarbiavimo Komisija gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį su Taivanu susijusiems faktams nustatyti. Komisija jokių pastabų negavo.

(143)

Todėl, remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalimi, toliau išdėstytos su Taivanu susijusios išvados dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo pagrįstos turimais faktais, visų pirma prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija kartu su kitais informacijos šaltiniais, kaip antai importo ir eksporto statistika (Eurostato ir GTA).

(144)

Kaip minėta 140–142 konstatuojamosiose dalyse, Taivano eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, todėl normaliajai vertei nustatyti Komisija turėjo remtis turimais faktais. Tam buvo naudojama pareiškėjo pateikta informacija.

(145)

Normaliajai vertei nustatyti Komisija naudojo 2019 m. pakoreguotas vidutines Taivano vidaus rinkos įvairių markių ir dydžių PP pardavimo vidaus rinkoje kainas, kurias pareiškėjas pateikė remdamasis rinkos tyrimu. Pasak pareiškėjo, šios kainos turėjo būti pakoreguotos iki pelningo lygio, nes pardavimo Taivano vidaus rinkoje kainos laikytos nuostolingomis dėl nemažo į Taivano rinką patenkančio importo daromo spaudimo kainoms.

(146)

Komisija nustatė, kad pareiškėjo prielaida, jog pardavimo Taivano vidaus rinkoje kainos buvo nuostolingos ir todėl turi būti pakoreguotos, buvo pagrįsta, nes ją patvirtino ne tik tai, kad į Taivano rinką buvo vis daugiau importuojama, bet ir tai, kad didžiausias Taivano peržiūrimojo produkto gamintojas savo 2019 m. metinėje ataskaitoje pranešė patyręs bendruosius nuostolius (61).

(147)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį normalioji vertė buvo apskaičiuota prie nuostolingos pardavimo kainos, kuri laikoma apimančia gamybos sąnaudas ir pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas, kurias nebendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas patyrė parduodamas panašų produktą vidaus rinkoje, pridėjus pagrįstą pelną. Kadangi nebuvo jokio kito patikimo ir patikrinto pelno, Komisija naudojo pareiškėjo nurodytą pelną, t. y. 6 %. Komisija nenustatė jokių požymių, kad šis pelnas viršytų įprastą eksportuojančio gamintojo gaunamą pelno dydį.

(148)

Taivano eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, todėl eksporto kainai nustatyti Komisija turėjo remtis turimais faktais.

(149)

Todėl eksporto kaina buvo nustatyta remiantis Taivano peržiūrimojo produkto eksporto kainomis, pagrįstomis Eurostato duomenimis. Jas apskaičiuojant neįtrauktas vienintelio Taivano gamintojo, kuriam taikomas 0 % antidempingo muitas ir kuris todėl oficialiai neįtrauktas į tyrimą, t. y. bendrovės „Chia Far Industrial Factory Co., Ltd“, eksportas. Šio importo apimtis sudarė mažiau nei 10 % importo iš Taivano. Taip apskaičiuotos CIF Eurostato kainos buvo pakoreguotos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis, atėmus frachto ir draudimo sąnaudas ir Taivano vidaus transporto išlaidas (62).

(150)

Komisija normaliąją vertę ir peržiūrimojo produkto eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(151)

Atlikus šį palyginimą nustatytas Taivano eksporto į Sąjungą dempingo skirtumas visos šalies mastu, išreikštas kaip 12 % CIF vertės procentinė dalis. Todėl padaryta išvada, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

(152)

Taigi, Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Taivanas toliau vykdė dempingą. Komisija taip pat pažymi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu eksporto dempingo kaina apimtis buvo didelė – jis apėmė 5,3 % Sąjungos rinkos.

(153)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Buvo analizuojami šie papildomi elementai: Taivano gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, Sąjungos rinkos patrauklumas ir eksporto į trečiąsias šalis kainų ir kainų lygio Sąjungoje santykis.

(154)

Remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis, Taivano gamintojų nepanaudoti pajėgumai 2019 m. sudarė 638 000 tonų, o tai atitinka 18,5 % Sąjungos rinkos dalį.

(155)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Taivano eksportuojantys gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų, kuriuos jie galėtų panaudoti peržiūrimajam produktui eksportuoti į Sąjungą, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(156)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjunga, kurios bendras suvartojimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu viršijo 3,2 mln. tonų (žr. 172 konstatuojamąją dalį), yra antra pagal dydį peržiūrimojo produkto bendroji rinka (didesnė yra tik Kinijos rinka). Rinkos dydis yra svarbus veiksnys, didinantis jos patrauklumą.

(157)

Nepaisant taikomų antidempingo priemonių, Taivano eksportuojančių gamintojų Sąjungos rinkoje parduodamas PP kiekis išliko didelis, todėl ji buvo jiems reikšmingiausia eksporto rinka (žr. 160 konstatuojamąją dalį). Tai taip pat rodo, kad Sąjungos rinka yra svarbi ir įdomi paskirties vieta Taivano pramonei.

(158)

Remiantis šiais veiksniais galima teigti, kad Sąjungos eksporto rinka yra patraukli Taivano eksportuojantiems gamintojams.

(159)

Kadangi Taivano eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Taivano eksporto į Sąjungą kainų palyginimas su Taivano eksporto į kitas eksporto rinkas kainomis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo atliktas remiantis GTA duomenimis.

(160)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, remiantis GTA duomenų baze, Sąjunga buvo reikšmingiausia Taivano eksporto rinka (22 % eksporto). Antroji pagal svarbą Taivano eksporto paskirties vieta buvo Turkija (7 % eksporto) ir po jos sekė 11 šalių, kurioms teko 3–6 % Taivano eksporto. Komisija nustatė, kad Taivano eksporto į Turkiją ir kai kurias iš šių 11 šalių kainos buvo (kartais smarkiai) mažesnės už eksporto į Sąjungą kainas.

(161)

Nuolatinė ir nuosekliai nemaža Taivano eksporto į Sąjungą rinkos dalis per PTL patvirtina, kad eksporto į Sąjungą kainos buvo patrauklios.

(162)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad Taivano eksporto į Sąjungą kainų lygio ir Taivano eksporto į kitas pagrindines eksporto rinkas kainų lygio skirtumas akivaizdžiai skatina Taivano eksportuojančius gamintojus didinti peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje vykdytą dempingą.

(163)

Per tyrimą nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš Taivano į Sąjungos rinką ir toliau eksportuota dempingo kaina.

(164)

Be to, Komisija nustatė, kad nepanaudoti pajėgumai Taivane yra gana dideli ir atitinka 18,5 % viso Sąjungos suvartojimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(165)

Sąjungos rinkos patrauklumą taip pat rodė tai, kad ji yra viena didžiausių pasaulio rinkų ir kad Taivano eksportuojančių gamintojų pardavimo apimtis joje ir toliau buvo didelė, nepaisant taikomų priemonių.

(166)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad Taivano eksporto į kelias kitas trečiųjų šalių rinkas kainos buvo gerokai mažesnės už Taivano pardavimo į Sąjungą kainas.

(167)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog dempingas iš Taivano tęsis ir leidus nebetaikyti priemonių importas dempingo kaina labai išaugs.

(168)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad, jei priemonės nebus pratęstos, yra tikimybė, kad dempingas tęstųsi.

(169)

Panašų produktą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino 13 žinomų gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(170)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 3,1 mln. tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, tiksliau nuotoliniu būdu sutikrintais iš „Eurofer“ ir atrinktų Sąjungos gamintojų gautais klausimynų atsakymais.

(171)

Kaip nurodyta 13 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kurie pagamino daugiau nei 60 % viso panašaus produkto Sąjungoje. Jie visi yra vertikaliai integruoti gamintojai.

(172)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi: a) sutikrintais „Eurofer“ duomenimis, susijusiais su Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimu nesusijusiems pirkėjams (tiesioginiu arba netiesioginiu pardavimu), iš dalies sutikrintais su atrinktų Sąjungos gamintojų duomenimis, ir b) peržiūrimojo produkto importu iš visų trečiųjų šalių, kaip nurodo Eurostatas.

(173)

Sąjungos suvartojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonos)

(174)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 13 %.

(175)

Komisija importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta remiantis Sąjungos suvartojimu, kaip nurodyta 171 konstatuojamojoje dalyje.

(176)

Importo iš nagrinėjamųjų šalių raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

3 lentelė

Importo apimtis (tonos) ir rinkos dalis

(177)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu iš KLR importuota labai nedaug, nors tuo laikotarpiu jis padidėjo 66 % ir rinkos dalis išaugo dvigubai.

(178)

Importas iš Taivano 2017–2018 m. padidėjo 10 %, tačiau nuo 2018 m. iki PTL sumažėjo 28 procentiniais punktais, o rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko apie 5,5 %.

(179)

Per pradinį tyrimą buvo nustatyta, kad vienas Taivano eksportuojantis gamintojas nevykdė importo dempingo kaina, kaip paaiškinta 4 konstatuojamojoje dalyje, ir jo importas atliekant žalos analizę buvo išskaičiuotas iš importo dempingo kaina. Konfidencialumo sumetimais šio importo apimties ir rinkos dalies negalima atskleisti, tačiau nustatyta, kad importo apimtis ir rinkos dalis buvo labai mažos (rinkos dalis buvo gerokai mažesnė nei 1 %), ir tai neturėjo įtakos importo iš nagrinėjamųjų šalių apimties ir rinkos dalies raidai nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(180)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato duomenimis.

(181)

Importo iš nagrinėjamųjų šalių vidutinės svertinės kainos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos (EUR/t)

(182)

Kalbant apie importą iš Taivano, 2017–2018 m. vidutinė vieneto kaina didėjo, tačiau nuo 2018 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio importo iš Taivano kaina nukrito iki 2017 m. lygio. Vidutinės importo iš Taivano kainos buvo mažesnės už vidutines Sąjungos pramonės kainas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį.

(183)

Kadangi Taivano eksportuojančio gamintojo, kuris, kaip nustatyta per pradinį tyrimą, dempingo nevykdė, importas buvo nedidelės apimties, jis neturėjo jokio poveikio vidutinės importo iš Taivano vieneto kainos lygiui ir raidos tendencijai.

(184)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Kinijos importo kaina mažėjo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 6 % mažesnė nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje. Vidutinė importo iš Kinijos vieneto kaina buvo didesnė už Sąjungos pramonės kainą, tačiau importo iš KLR apimtis buvo labai maža (t. y. rinkos dalis buvo 0,4 %).

(185)

Kadangi KLR ir Taivano eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija priverstinį kainų mažinimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatė lygindama:

(186)

Apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą nebuvo atsižvelgta į Taivano eksportuojančio gamintojo importą, kuris, kaip nustatyta per pradinį tyrimą, nebuvo vykdomas dempingo kainomis.

(187)

Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi.

(188)

Palyginus nustatyta, kad, nepaisant taikytų antidempingo muitų, vidutinis importo iš Taivano priverstinis kainų mažinimas Sąjungos rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 16,9 %.

(189)

Dėl importo iš KLR peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkos kainos nebuvo priverstinai mažinamos, nes kainos, kurioms taikomi antidempingo muitai, buvo didesnės už Sąjungos pramonės kainas. Tačiau, vertinant Kinijos eksporto į kitas trečiąsias šalis kainas (63), dėl pastarųjų Sąjungos rinkos kainos buvo priverstinai mažinamos 29,3 %. Be to, kaip paaiškinta 249 konstatuojamojoje dalyje, dėl dabartinių importo kainų, netaikant antidempingo muitų, nors jos ir šiek tiek didesnės už Sąjungos pramonės kainas (64), priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas būtų 6,7 %.

(190)

Neskaičiuojant KLR ir Taivano, peržiūrimasis produktas iš trečiųjų šalių daugiausia importuotas iš Korėjos, Indijos ir Indonezijos.

(191)

Importo apimties, taip pat peržiūrimojo produkto importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalies ir kainų tendencijų raida:

5 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(192)

Importas iš Korėjos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo, todėl jo rinkos dalis padidėjo nuo 4,0 % 2017 m. iki 5,1 % per PTL. Vis dėlto importo iš Korėjos kainos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo maždaug 9 % didesnės už importo iš nagrinėjamųjų šalių (65) kainas.

(193)

Importas iš Indijos 2017–2018 m. padidėjo, tačiau vėliau sumažėjo. Dėl to absoliučiaisiais skaičiais per nagrinėjamąjį laikotarpį jis apskritai sumažėjo. Tačiau importas iš Indijos sumažėjo ne taip smarkiai kaip Sąjungos suvartojimas apskritai, todėl Indijos rinkos dalis padidėjo – nuo 3,1 % 2017 m. iki 3,4 % per PTL.

(194)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Indonezijos importo apimtis padidėjo beveik 6,5 karto, o jos rinkos dalis padidėjo nuo 0,4 % iki 2,8 %.

(195)

Kaip paaiškinta 8 konstatuojamojoje dalyje, dėl Indijos ir Indonezijos kilmės PP importo atliekamas lygiagretus antidempingo tyrimas (66) ir preliminariai nustatyta (67), kad jis vykdomas dempingo kaina ir priverstinai mažina Sąjungos pramonės kainas.

(196)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš kitų trečiųjų šalių sumažėjo tiek pagal absoliučią apimtį, tiek pagal rinkos dalį. Vidutinės importo iš kitų trečiųjų šalių pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo nuosekliai didesnės už vidutines svertines importo iš nagrinėjamųjų šalių kainas ir Sąjungos gamintojų pardavimo kainas.

(197)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(198)

Kaip minėta 13 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(199)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi „Eurofer“ klausimyno atsakymų, susijusių su visais Sąjungos gamintojais, duomenimis, kurie prireikus buvo sutikrinti su atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Abu duomenų rinkiniai buvo nuotoliniu būdu sutikrinti ir nustatyta, kad jie atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(200)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(201)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža.

(202)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(203)

Sąjungos pramonės gamybos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo net 16 %. Nurodyti pajėgumų duomenys reiškia faktinius pajėgumus, o tai reiškia, kad atsižvelgta į pramonės standartiniais laikomus koregavimus, atliekamus atsižvelgiant į įsisteigimo laiką, priežiūrą, gamybos kliūtis ir kitus įprastus gamybos sustabdymus. Nustačius pradines priemones, kai kurie Sąjungos gamintojai ėmė modernizuoti savo gamybos pajėgumus. Po šio modernizavimo gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 4 %.

(204)

Sumažėjus gamybai ir šiek tiek padidėjus pajėgumams pajėgumų naudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 19 % ir per PTL buvo mažesnis nei 70 %.

(205)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(206)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 15 %. Dėl to rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat sumažėjo 1,2 procentinių punktų.

(207)

Pirmiau pateikti gamybos ir pardavimo apimties duomenys absoliučiaisiais skaičiais, iš kurių matyti aiški mažėjimo tendencija nagrinėjamuoju laikotarpiu, rodo, kad Sąjungos pramonė negalėjo augti absoliučiaisiais skaičiais. Nedidelis augimas, susijęs su suvartojimu, buvo įmanomas tik dėl to, kad Sąjungos pramonė į importo dempingo kaina daromą spaudimą kainoms nusprendė reaguoti mažindama pardavimo kainas.

(208)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

(209)

Sąjungos pramonės užimtumo lygis, susijęs su plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų gamyba, 2017–2019 m. padidėjo 4 %, o nuo 2019 m. iki PTL sumažėjo 2 procentiniais punktais, todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 2 %. Atsižvelgiant į didelį gamybos sumažėjimą, Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, vertinamas tonomis vienam darbuotojui (etato ekvivalentais) per metus, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo net 18 %.

(210)

123–152 konstatuojamosiose dalyse Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nagrinėjamosios šalys toliau vykdė dempingą. Komisija taip pat padarė išvadą, kad, jei priemonės nebūtų pratęstos, yra tikimybė, kad KLR ir Taivano vykdomas dempingas pasikartotų.

(211)

Be to, vykdydama lygiagretų antidempingo tyrimą dėl PP importo iš Indijos ir Indonezijos Komisija preliminariai nustatė, kad Sąjungos pramonės padėčiai didelį poveikį taip pat daro importas dempingo kaina iš šių šalių.

(212)

Iš išnagrinėtų makroekonominių rodiklių matyti, kad, nepaisant nuo 2015 m. galiojančių antidempingo priemonių, Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai tebėra daroma žala. Taigi, nenustatyta, kad Sąjungos pramonė būtų atsigavusi nuo buvusio dempingo, ir ji tebėra labai pažeidžiama dėl importo dempingo kainomis į Sąjungos rinką žalingo poveikio.

(213)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(214)

Vidutinės vieneto pardavimo kainos 2017–2018 m. šiek tiek padidėjo (3 %), tačiau nuo 2018 m. iki PTL jos sumažėjo 6 procentiniais punktais, todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 3 %. Per tą patį laikotarpį gamybos sąnaudos taip pat padidėjo 5 %, o po to buvo pastovios – 3 % didesnės nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje. Sąnaudų raidą daugiausia lėmė reikšmingas žaliavų, pvz., nikelio ir ferochromo, kainų padidėjimas. Kadangi dėl importo iš Taivano į Sąjungą dempingo kaina buvo smukdomos kainos, Sąjungos pramonė negalėjo šio sąnaudų padidėjimo perkelti į savo pardavimo kainas ir netgi buvo priversta sumažinti savo pardavimo kainas.

(215)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(216)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų Sąjungos gamintojų vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos sumažėjo 3 %. Tai rodo, kad reaguojant į blogėjančias rinkos aplinkybes Sąjungos gamintojams pavyko sumažinti darbo sąnaudas, bandant sumažinti jų patiriamą žalą.

(217)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

(218)

Laikotarpio pabaigos atsargų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 21 %. Šios atsargos sumažėjo sumažėjus gamybos apimčiai. Daugumos rūšių panašų produktą Sąjungos pramonė gamina pagal konkrečius naudotojų užsakymus. Todėl atsargos nelaikomos svarbiu žalos šiai pramonei rodikliu. Tai taip pat patvirtinta išnagrinėjus laikotarpio pabaigos atsargų lygio, išreikšto gamybos apimties procentine dalimi, raidą. Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, šis rodiklis nagrinėjamuoju laikotarpiu siekė 5–7 % atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos apimties.

(219)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža

(220)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(221)

Pelningumas apskritai sumažėjo nuo 7,6 % 2017 m. iki 0,4 % per PTL. Visi kiti finansiniai rodikliai, t. y. pinigų srautas, investicijos ir turto grąža, akivaizdžiai taip pat mažėjo.

(222)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pinigų srautas nuolat mažėjo, todėl PTL buvo 52 % mažesnis nei tiriamojo laikotarpio pradžioje.

(223)

Investicijos yra turto grynoji buhalterinė vertė. 2017–2018 m. jos buvo pastovios, o 2018–2019 m. sumažėjo net 13 procentinių punktų. Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu, kuris rodo turto nuvertėjimą. Per nagrinėjamąjį laikotarpį jos mažėjo visą laiką ir iš viso sumažėjo net 80 %.

(224)

Dėl blogų Sąjungos pramonės finansinės veiklos rezultatų nuo 2017 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio mažėjo jos pajėgumas padidinti kapitalą. Sąjungos pramonė yra kapitalui imli pramonė, jai būdingos didelės investicijos. Investicijų grąža per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo nepakankama tokioms didelėms investicijoms padengti.

(225)

Iš mikroekonominių ir makroekonominių rodiklių raidos nagrinėjamuoju laikotarpiu matyti, kad Sąjungos pramonės finansinė padėtis pablogėjo.

(226)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė į importo iš Taivano dempingo kaina daromą spaudimą kainoms nagrinėjamuoju laikotarpiu galėjo reaguoti tik mažindama savo pardavimo kainas, kad išlaikytų (ir net šiek tiek padidintų) savo rinkos dalį. Sąjungos pramonės kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 3 %, o sąžiningos konkurencijos sąlygomis, manoma, jos būtų padidėjusios tokiu santykiu, kuris prilygtų gamybos sąnaudų padidėjimui (3 %). Ši padėtis padarė didelį poveikį Sąjungos pramonės pelningumui, kuris per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 94 % ir per PTL pasiekė labai žemą ir netvarų lygį.

(227)

Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu labai sumažėjo, kaip ir Sąjungos pramonės pardavimo bei gamybos apimtis. Nustačius pradines priemones, gamybos pajėgumai šiek tiek padidėjo dėl teigiamų Sąjungos pramonės perspektyvų.

(228)

Tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu labai sumažėjo Sąjungos gamintojų našumas ir pajėgumų naudojimas. Šių rodiklių blogėjimą galima tik iš dalies paaiškinti nedideliu užimtumo ir pajėgumų padidėjimu – jį daugiausia lėmė sumažėjęs Sąjungos suvartojimas ir tuo pačiu metu padidėjęs importas dempingo kaina.

(229)

Tačiau patirtą žalą akivaizdžiai rodo Sąjungos gamintojų finansiniai rodikliai. Nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos ir sumažėjo pardavimo kainos, dėl to pelningumas sumažėjo nuo 7,6 % 2017 m. iki 0,4 % per PTL. Panašų neigiamą pokytį galima pastebėti ir kitų finansinių rodiklių atžvilgiu: investicijų (–13 %), investicijų grąžos (–80 %) ir pinigų srauto (–52 %).

(230)

Atitinkamai iš žalos rodiklių matyti, kad Sąjungos pramonei per PTL buvo padaryta materialinė žala, nes, nepaisant didėjančių gamybos sąnaudų, ji sumažino pardavimo kainas, dėl ko sumažėjo jos pelningumas, o tai turėjo neigiamos įtakos investicijoms, investicijų grąžai ir pinigų srautui.

(231)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(232)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala.

(233)

Atlikus tyrimą, dėl KLR nustatyta, kad importo apimtis visą nagrinėjamąjį laikotarpį išliko didesnė už de minimis lygį. Be to, importo iš Kinijos kainos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo didesnės nei Sąjungos pramonės kainos ir dėl jų Sąjungos pramonės kainos nebuvo priverstinai mažinamos.

(234)

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei negalėjo būti padaryta dėl importo iš Kinijos.

(235)

Dėl Taivano Komisija padarė išvadą, kad tolesnis kainų smukdymas importu dempingo kaina – itin svarbus veiksnys, darantis neigiamą poveikį Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai.

(236)

Be importo dempingo kaina iš Indijos ir Indonezijos, importas dempingo kaina iš Taivano dėl jo apimties, užimamos rinkos dalies ir mažų kainų daro poveikį Europos pramonės kainodaros politikai.

(237)

Reaguodama į Taivano eksportuojančių gamintojų kainų konkurenciją, Europos pramonė turėjo sumažinti savo pardavimo kainas, o tai turėjo neigiamos įtakos jos pelningumui ir kitiems finansiniams rodikliams. Be to, net ir sumažinę kainas Sąjungos gamintojai negalėjo konkuruoti su Taivano eksportuotojų kainomis, kurios, nepaisant galiojančių antidempingo priemonių, per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas.

(238)

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad dėl importo iš Taivano Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala.

(239)

Po galutinio faktų atskleidimo LSI ir „Euranimi“ tvirtino, kad importas iš Taivano negalėjo padaryti žalos Sąjungos pramonei, nes jo rinkos dalis buvo stabili ir palyginama su Korėjos, kuri nebuvo įtraukta į šį tyrimą, rinkos dalimi.

(240)

Tačiau nepaisant to, kad importo iš Taivano apimtis ir rinkos dalis buvo panašios į importo iš Korėjos apimtį ir rinkos dalį, kainos buvo gerokai mažesnės. Importas iš Taivano ir toliau buvo vykdomas dempingo kainomis, dėl to priverstinai mažintos Sąjungos pramonės kainos, o net ir taikant galiojančias priemones kainos buvo žalingo lygio. Manoma, kad leidus nebetaikyti priemonių priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumai toliau didės.

(241)

Todėl šalių tvirtinimas atmestas.

(242)

231 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei daryta materialinė žala. 238 konstatuojamojoje dalyje Komisija taip pat nustatė, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš Taivano. Todėl pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija vertino, ar yra tikimybė, kad žala, kurią darė importas iš Kinijos, pasikartotų, o žala, kurią darė importas iš Taivano, tęstųsi, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(243)

Siekdama nustatyti, ar yra tikimybė, kad žala, kurią iš pradžių darė importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių, pasikartotų ir (arba) tęstųsi, Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: 1) nepanaudotus pajėgumus nagrinėjamosiose šalyse ir Sąjungos rinkos patrauklumą ir 2) galimo importo iš šių šalių ir jo kainų lygio poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(244)

Kaip aprašyta 126 konstatuojamojoje dalyje, KLR eksportuojantys gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų ir jie gerokai viršija esamą šios šalies gamybos apimtį ir vidaus suvartojimą. Jei būtų leista nebetaikyti priemonių, šie nepanaudoti pajėgumai, sudarantys 62,5 % viso Sąjungos suvartojimo per PTL, galėtų būti panaudoti eksportui į Sąjungą.

(245)

Kinijos eksportuojantys gamintojai į savo pagrindines trečiąsias rinkas eksportavo maždaug 30 % mažesnėmis kainomis nei jų eksporto į Sąjungą kainos ir vidutinės Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungos rinkoje kainos.

(246)

Todėl, atsižvelgiant į KLR eksporto į kitas trečiąsias rinkas kainų lygį, KLR eksportuotojams gali būti daug patraukliau eksportuoti į Sąjungą. Be to, jei atlikus lygiagretų antidempingo tyrimą importui iš Indijos ir Indonezijos bus nustatytos galutinės priemonės, tikėtina, kad kainos Sąjungos rinkoje padidės iki sąžiningo lygio, o tai dar labiau padidins Sąjungos rinkos patrauklumą. Esant tokiai padėčiai Kinijos eksportuojantys gamintojai Europos rinkoje susidurtų su mažesne Indijos ir Indonezijos eksportuotojų konkurencija kainomis.

(247)

Todėl galima pagrįstai tikėtis, kad, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, Kinijos eksportuojantys gamintojai eksportuotų į Sąjungą kur kas didesnį peržiūrimojo produkto kiekį dempingo kaina. Šią tikimybę dar labiau sustiprina tai, kad KLR yra daug nepanaudotų pajėgumų.

(248)

Komisija išnagrinėjo tikėtiną importo iš KLR kainų lygį, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, remdamasi importo kainų lygiu per PTL ir eksporto į trečiąsias šalis kainomis bei jų poveikiu Sąjungos pramonės padėčiai.

(249)

Kaip nurodyta 233 konstatuojamojoje dalyje, importo iš Kinijos kainos per PTL, įskaitant galiojančius antidempingo muitus, buvo didesnės už Sąjungos pramonės kainas ir jų lygis nebuvo žalingas (68). Vis dėlto dėl dabartinių importo kainų be antidempingo muitų, nors jos šiek tiek didesnės nei Sąjungos pramonės kainos (69), priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas būtų 7,1 %, palyginti su tiksline kaina, nustatyta remiantis Sąjungos pramonės gamybos sąnaudomis per PTL ir 8,7 % tiksliniu pelnu, kaip nustatyta vykdant lygiagretų antidempingo tyrimą dėl Indijos ir Indonezijos (70).

(250)

Be to, dabartinis palyginti aukštas Kinijos eksportuotojų kainų lygis Sąjungos rinkoje yra susijęs su labai nedidele apimtimi, greičiausiai aukštos klasės specializuotais produktais, jei juos vis dar galima parduoti rinkoje nepaisant maždaug 25 % antidempingo muitų (71). Todėl vertinant galimo importo iš KLR poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, jei priemonės nustotų galioti, Kinijos didelių kiekių eksporto į trečiąsias šalis kainos, tikėtina, tipiškesnės. Dėl vidutinių Kinijos eksporto į trečiąsias šalis, netaikant antidempingo muitų prie Sąjungos sienų, kainų priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas būtų 58,4 %, palyginti su tiksline kaina, nustatyta remiantis ES pramonės gamybos sąnaudomis per PTL ir 8,7 % tiksliniu pelnu, kaip nustatyta vykdant lygiagretų tyrimą dėl Indijos ir Indonezijos.

(251)

Iš to matyti, kad, leidus nebetaikyti priemonių, importo iš Kinijos kainų lygiai, tikėtina, būtų žalingi, padidėtų spaudimas Sąjungos pramonės kainoms, dėl to sumažėtų jos pardavimo apimtis arba ji būtų priversta sumažinti savo kainų lygius.

(252)

Atsižvelgdama į pirmiau aprašytus nustatytus faktus, t. y. į KLR nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą, tikėtinus importo iš KLR kainų lygius nesant antidempingo priemonių ir jų poveikį Sąjungos pramonei, daroma išvada, kad labai tikėtina, jog netaikant priemonių labai padidėtų importas iš KLR žalingomis dempingo kainomis ir materialinė žala, kurią iš pradžių darė importas iš KLR dempingo kainomis, veikiausiai pasikartotų.

(253)

Po galutinio faktų atskleidimo LSI ir „Euranimi“ tvirtino, kad Komisija nepateikė pakankamai įrodymų, kad importas iš KLR vėl būtų vykdomas priverstinai mažinant kainas, o ateityje taptų žalingas.

(254)

Priešingai nei teigia šalys, Komisija savo analizę grindė patikimais faktais.

(255)

Pirma, kaip paaiškinta 121 konstatuojamojoje dalyje, net esant palyginti didelėms kainoms peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Kinijos eksportuotojai tęsė dempingą.

(256)

Antra, kaip paaiškinta 249 konstatuojamojoje dalyje, dabartinis Kinijos eksporto kainų lygis jau būtų žalingas, jei nebūtų antidempingo muitų, t. y. būtų nustatytas 7,1 % žalos skirtumas, palyginti su Sąjungos gamintojų tiksline kaina.

(257)

Be to, kaip paaiškinta 250 konstatuojamojoje dalyje, šis žalos skirtumas padidėtų iki nerimą keliančio 58,4 % lygio, jei Kinijos eksporto į Sąjungą kainų lygis sumažėtų iki Kinijos eksporto į trečiąsias šalis kainos lygio. Šis eksporto į trečiąsias šalis kainų lygis galėtų būti laikomas daug tipiškesniu nei dabartinis Kinijos eksporto į Sąjungą kainų lygis, atsižvelgiant į labai mažą šio importo apimtį nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(258)

Galiausiai, 244 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad KLR yra didelių nepanaudotų peržiūrimojo produkto gamybos pajėgumų ir juos būtų galima panaudoti eksportui į Sąjungą, jei priemonės nustotų galioti.

(259)

Todėl šalių tvirtinimas atmestas.

(260)

Kaip aprašyta 154 konstatuojamojoje dalyje, Taivano eksportuojantys gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų ir jie gerokai viršija esamą Taivano gamybos apimtį ir vidaus suvartojimą. Jei būtų leista nebetaikyti priemonių, šie nepanaudoti pajėgumai, sudarantys 18,5 % viso Sąjungos suvartojimo per PTL, galėtų būti panaudoti eksportui į Sąjungą.

(261)

Nustatyta, kad Taivano eksporto į trečiąsias šalis kainos, nors jos ir šiek tiek didesnės už Taivano eksporto į Sąjungą kainas, vis dar buvo maždaug 17 % mažesnės už Sąjungos gamintojų kainas Sąjungos rinkoje.

(262)

Todėl atsižvelgiant į kainų Sąjungos rinkoje lygį, Taivano eksportuotojams gali būti žymiai patraukliau eksportuoti į Sąjungą, nei į kitas šalis.

(263)

Be to, jei importui iš Indijos ir Indonezijos bus nustatytos galutinės antidempingo priemonės, tikėtina, kad kainos Sąjungos rinkoje padidės iki sąžiningo lygio, o tai dar labiau padidins Sąjungos rinkos patrauklumą. Esant tokiai padėčiai Taivano eksportuojantys gamintojai Europos rinkoje susidurtų su mažesne Indijos ir Indonezijos eksportuotojų konkurencija.

(264)

Todėl galima pagrįstai tikėtis, kad, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, Taivano eksportuojantys gamintojai eksportuotų į Sąjungą kur kas didesnį peržiūrimojo produkto kiekį dempingo kaina. Šią tikimybę dar labiau sustiprina tai, kad Taivane yra daug nepanaudotų pajėgumų.

(265)

Komisija išnagrinėjo tikėtiną importo iš Taivano kainų lygį, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, remdamasi importo kainų lygiu per PTL bei jo poveikiu Sąjungos pramonės padėčiai.

(266)

Kaip nurodyta 261 konstatuojamojoje dalyje, dėl importo iš Taivano kainų per PTL, įskaitant galiojančius antidempingo muitus, buvo priverstinai 16,9 % mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Atitinkamas priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas sudarė 36,8 %, palyginti su tiksline kaina, nustatyta remiantis ES pramonės gamybos sąnaudomis per PTL ir 8,7 % tiksliniu pelnu, nustatytu vykdant lygiagretų antidempingo tyrimą dėl Indijos ir Indonezijos. Be antidempingo muitų priverstinio kainų mažinimo skirtumas padidėtų iki 22,1 %, o priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis – iki 43,6 %.

(267)

Iš to matyti, kad, leidus nebetaikyti priemonių, importo iš Taivano kainų lygiai ir toliau būtų žalingi, padidėtų spaudimas Sąjungos pramonės kainoms ir dėl to sumažėtų jos pardavimo apimtis arba ji būtų priversta sumažinti savo kainų lygius.

(268)

Atsižvelgiant į pirmiau aprašytus nustatytus faktus, t. y. į tai, kad Taivane yra nepanaudotų pajėgumų, į Sąjungos rinkos patrauklumą, tikėtinus importo iš Taivano kainų lygius nesant antidempingo priemonių ir tikėtiną jų poveikį Sąjungos pramonei, padaryta išvada, kad labai tikėtina, jog leidus nebetaikyti galiojančių priemonių labai padidėtų importas iš Taivano žalingomis dempingo kainomis ir materialinė žala veikiausiai tęstųsi.

(269)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų, platintojų ir naudotojų interesus.

(270)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė reikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(271)

Sąjungos pramonę sudaro 13 gamintojų, kurie yra įsikūrę keliose valstybėse narėse, joje tiesiogiai įdarbinta 13 660 darbuotojų, susijusių su peržiūrimuoju produktu. Nė vienas Sąjungos gamintojas neprieštaravo tyrimo inicijavimui. Kaip matyti iš 4 skirsnyje pateiktos žalos rodiklių analizės, visos Sąjungos pramonės padėtis blogėjo, o neigiamą poveikį jai darė importas dempingo kaina.

(272)

Manoma, kad toliau taikant antidempingo muitus Sąjungos pramonė galės padengti didėjančias gamybos sąnaudas ir pagerinti savo finansinę padėtį, nepaisant dėl mažėjančios rinkos mažėjančio pardavimo. Dėl to Sąjungos pramonės pelningumas padidėtų iki tokio lygio, kuris laikomas būtinu šioje kapitalui imlioje pramonėje. Primenama, kad tam tikrų pagrindinių žalos rodiklių raidos tendencija per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiama. Visų pirma buvo padarytas didelis poveikis su Sąjungos gamintojų finansine veikla susijusiems rodikliams.

(273)

Nors dėl galiojančių antidempingo priemonių importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių iš esmės negalėjo patekti į Sąjungos rinką, dėl importo iš Taivano dempingo kainomis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala. Tikėtina, kad Sąjungos pramonės padėtis toliau blogės, jei priemonės nebus pratęstos, ir bus vėl patirta papildomos žalos dėl importo dempingo kaina iš Kinijos.

(274)

Komisija nustatė, kad Taivano importo daroma žala vis dar tęsiasi ir yra didelė tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms pasikartos importo iš Kinijos anksčiau daryta žala. Didelės apimties importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių toliau darytų žalą Sąjungos pramonei. Tai pablogintų jau ir taip labai pažeidžiamą Sąjungos pramonės padėtį.

(275)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad tolesnis antidempingo priemonių taikymas nagrinėjamosioms šalims atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(276)

Komisija susisiekė su visais žinomais nesusijusiais importuotojais, prekiautojais ir naudotojais. Tačiau nė viena iš jų nepateikė klausimyno atsakymų ir nebendradarbiavo atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(277)

Po faktų atskleidimo „Euranimi“ ir LSI tvirtino, kad šiuo metu dėl pasaulinio žaliavų trūkumo Sąjungoje tiekiama nepakankamai peržiūrimojo produkto. Be to, dėl COVID-19 pandemijos sutriko pasiūlos ir paklausos pusiausvyra ir dėl to padidėjo kainos ir ėmė trūkti žaliavų bei PP. PP trūkumą dar labiau užaštrino plieno sektoriui taikomos apsaugos priemonės.

(278)

COVID-19 pandemijos sukelti tiekimo grandinės sutrikimai yra išskirtinio pobūdžio ir nėra būdingi tik PP tiekimo grandinei. 5 lentelėje parodyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo naudojami įvairūs tiekimo šaltiniai, o importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalis net padidėjo, nors apsaugos priemonės jau buvo taikomos. Korėja nagrinėjamuoju laikotarpiu padidino eksportą į Sąjungą tiek absoliučiais skaičiais, tiek santykine išraiška, be to, Sąjungos rinkoje toliau veikė Pietų Afrika. Be to, nepaisant antidempingo priemonių, panašu, kad importas iš Taivano vis dar konkurencingas, nes nagrinėjamuoju laikotarpiu importas į Sąjungą tęsėsi.

(279)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad antidempingo priemonių taikymo išplėtimo poveikis importuotojams ir naudotojams neatsveria teigiamo priemonių poveikio Sąjungos pramonei.

(280)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių manyti, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės peržiūrimajam produktui neatitiktų Sąjungos interesų.

(281)

Remdamasi padarytomis išvadomis dėl dempingo iš nagrinėjamųjų šalių tęsimosi, iš pradžių importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių darytos žalos tęsimosi ir pasikartojimo ir Sąjungos interesų, Komisija mano, kad antidempingo priemonės iš KLR ir Taivano importuojamiems plokštiems valcavimo produktams iš nerūdijančiojo plieno, po šaltojo valcavimo toliau neapdorotiems, turėtų būti taikomos toliau.

(282)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms taikomos tik nurodytų juridinių asmenų pagamintam importuojamam KLR ir Taivano kilmės peržiūrimajam produktui. Importuojamam peržiūrimajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(283)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (72). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pasikeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, reglamentas dėl pavadinimo pasikeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(284)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti iš KLR ir Taivano importuojamam peržiūrimajam produktui toliau taikyti galiojančias priemones. Buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Komisija išnagrinėjo visas gautas pastabas.

(285)

Atsižvelgiant į Reglamento 2018/1046 (73) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(286)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/159 (74) Komisija trejų metų laikotarpiui nustatė apsaugos priemonę tam tikriems plieno produktams. Tos apsaugos priemonės galiojimas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1029 (75) pratęstas iki 2024 m. birželio 30 d. Peržiūrimasis produktas (kaip kategorija) yra vienas iš produktų, kuriems taikoma apsaugos priemonė. Todėl viršijus pagal apsaugos priemonę nustatytas tarifines kvotas už tą patį importą turėtų būti mokamas ir virškvočio muitas, ir antidempingo muitas. Kadangi toks antidempingo priemonių ir apsaugos priemonių sumavimas gali turėti didesnį nei pageidaujama poveikį prekybai, Komisija nusprendė neleisti tuo pačiu metu peržiūrimajam produktui taikyti ir antidempingo muito, ir virškvočio muito tol, kol bus galios apsaugos muitas.

(287)

Atitinkamai, kai Reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas tampa taikytinas peržiūrimajam produktui ir tas muitas yra didesnis už pagal šį reglamentą nustatytus antidempingo muitus, renkamas tik Reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas. Laikotarpiu, kai taikomi ir apsaugos, ir antidempingo muitai, pagal šį reglamentą nustatytų muitų surinkimas sustabdomas. Kai peržiūrimajam produktui tampa taikytinas Reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas ir tas muitas yra mažesnis už šiame reglamente nustatytus antidempingo muitus, renkamas Reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas ir prie jo pridedamas skirtumas tarp to muito ir didesniojo iš šiuo reglamentu nustatytų antidempingo muitų. Nerenkamos antidempingo muitų sumos dalies surinkimas sustabdomas.

(288)

pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,