ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 277

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

64 metai
2021m. rugpjūčio 2d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2021 m. balandžio 21 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1253, kuriuo dėl tvarumo veiksnių, rizikos ir prioritetų integravimo į tam tikrus investicinių įmonių organizacinius reikalavimus ir veiklos sąlygas iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/565 ( 1 )

1

 

*

2021 m. balandžio 21 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1254, kuriuo ištaisomas Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/565, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma nuostatomis dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų bei veiklos sąlygų ir toje direktyvoje apibrėžtų terminų ( 1 )

6

 

*

2021 m. balandžio 21 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1255, kuriuo dėl tvarumo rizikos ir tvarumo veiksnių, į kuriuos turi atsižvelgti alternatyvaus investavimo fondų valdytojai, iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 231/2013 ( 1 )

11

 

*

2021 m. balandžio 21 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1256, kuriuo dėl tvarumo rizikos integravimo į draudimo ir perdraudimo įmonių valdymą iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/35 ( 1 )

14

 

*

2021 m. balandžio 21 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1257, kuriuo dėl tvarumo veiksnių, rizikos ir prioritetų integravimo į produktų priežiūros ir valdymo reikalavimus draudimo įmonėms ir draudimo produktų platintojams ir į veiklos vykdymo bei konsultacijų dėl investicijų, susijusių su draudimo principu pagrįstais investiciniais produktais, taisykles iš dalies keičiami deleguotieji reglamentai (ES) 2017/2358 ir (ES) 2017/2359 ( 1 )

18

 

*

2021 m. liepos 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1258, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas (Őrségi tökmagolaj (SGN))

25

 

*

2021 m. liepos 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1259, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas (Tuzséri alma (SKVN))

26

 

*

2021 m. liepos 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1260, kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo (Pera Mantovana (SGN)) specifikacijos pakeitimas

27

 

*

2021 m. liepos 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1261, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas (Olio di Roma (SGN))

28

 

*

2021 m. liepos 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1262, kuriuo patvirtinamas saugomos kilmės vietos nuorodos ar saugomos geografinės nuorodos specifikacijos pakeitimas (Iaşi (SKVN))

29

 

*

2021 m. liepos 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1263, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 99 straipsnį suteikiama apsauga pavadinimui (Muškat momjanski / Moscato di Momiano (SKVN))

30

 

*

2021 m. liepos 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1264, kuriuo patvirtinamas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas (Coteaux du Libron (SGN))

31

 

*

2021 m. liepos 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1265, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/787 30 straipsnio 2 dalį įregistruojama spiritinio gėrimo geografinė nuoroda (Bayerischer Bärwurz)

32

 

*

2021 m. liepos 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1266, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui nustatomas galutinis antidempingo muitas

34

 

*

2021 m. liepos 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1267, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 18 straipsnį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai

62

 

*

2021 m. liepos 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1268, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605, kuriuo nustatomos specialios afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės, I priedas ( 1 )

99

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2021 m. balandžio 21 d. Komisijos deleguotoji direktyva (ES) 2021/1269, kuria dėl tvarumo veiksnių integravimo į produktų valdymo pareigų aprašą iš dalies keičiama Deleguotoji direktyva (ES) 2017/593 ( 1 )

137

 

*

2021 m. balandžio 21 d. Komisijos deleguotoji direktyva (ES) 2021/1270, kuria dėl tvarumo rizikos ir tvarumo veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti valdant kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektus (KIPVPS), iš dalies keičiama Direktyva 2010/43/ES ( 1 )

141

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2021 m. liepos 26 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2021/1271, kuriuo skiriamas Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijos direktorius

145

 

*

2021 m. liepos 30 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/1272, kuriuo, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naudotis laisvo judėjimo teise Sąjungoje, nustatomas Vatikano Miesto Valstybės išduotų COVID-19 pažymėjimų lygiavertiškumas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/953 išduotiems pažymėjimams ( 1 )

148

 

*

2021 m. liepos 30 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/1273, kuriuo, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naudotis laisvo judėjimo teise Sąjungoje, nustatomas San Marino išduotų COVID-19 pažymėjimų lygiavertiškumas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/953 išduotiems pažymėjimams ( 1 )

151

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

2021 8 2   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 277/1


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/1253

2021 m. balandžio 21 d.

kuriuo dėl tvarumo veiksnių, rizikos ir prioritetų integravimo į tam tikrus investicinių įmonių organizacinius reikalavimus ir veiklos sąlygas iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/565

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (1), ypač į jos 16 straipsnio 12 dalį, 24 straipsnio 13 dalį ir 25 straipsnio 8 dalį,

kadangi:

(1)

perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, tvaresnės, efektyviai išteklius naudojančios žiedinės ekonomikos atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus yra labai svarbus siekiant užtikrinti ilgalaikį Sąjungos ekonomikos konkurencingumą. 2016 m. Sąjunga sudarė Paryžiaus susitarimą (2). Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas tikslas aktyviau imtis kovos su klimato kaita veiksmų, be kita ko, užtikrinant, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimo trajektoriją ir klimato kaitos poveikiui atsparų vystymąsi;

(2)

pripažindama tą iššūkį, 2019 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė Europos žaliąjį kursą (3). Žaliasis kursas yra nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje nuo 2050 m. visai nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo. Šiam tikslui pasiekti reikia, kad investuotojams būtų duodami aiškūs signalai dėl jų investicijų, siekiant išvengti neišnaudojamo turto ir pritraukti tvarų finansavimą;

(3)

2018 m. kovo mėn. Komisija paskelbė Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą (4) ir jame išdėstė plataus užmojo ir išsamią tvaraus finansavimo strategiją. Vienas iš veiksmų plane nustatytų tikslų – nukreipti kapitalo srautus į tvarias investicijas, kad būtų pasiektas darnus ir integracinis augimas. 2018 m. gegužės mėn. paskelbtas vėlesnių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimas (5) parodė, kad reikia paaiškinti, jog investicinės įmonės, vykdydamos savo pareigas klientams ir potencialiems klientams, turėtų atsižvelgti į tvarumo veiksnius. Todėl investicinės įmonės turėtų nuolat svarstyti ne tik visą atitinkamą finansinę riziką, bet ir visą atitinkamą tvarumo riziką, kuri nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/2088 (6) ir kuri, jei kiltų, galėtų padaryti realų ar galimą reikšmingą neigiamą poveikį investicijų vertei. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/565 (7) nėra aiškios nuorodos į tvarumo riziką. Dėl šios priežasties ir siekiant užtikrinti, kad vidaus procedūros ir organizacinė tvarka būtų tinkamai įgyvendinamos ir jų būtų laikomasi, būtina paaiškinti, kad investicinių įmonių procesai, sistemos ir vidaus kontrolės priemonės turėtų atspindėti tvarumo riziką ir kad tai rizikai analizuoti būtini techniniai pajėgumai ir žinios;

(4)

siekiant išlaikyti aukštą investuotojų apsaugos standartą, investicinės įmonės, nustatydamos interesų konfliktų, kurie gali pakenkti kliento ar potencialaus kliento interesams, rūšis, turėtų įtraukti tų rūšių interesų konfliktus, kurių kyla dėl kliento tvarumo prioritetų integravimo. Investicinės įmonės turėtų turėti galimybę esamų klientų, kurių tinkamumo vertinimas jau atliktas, asmeninius tvarumo prioritetus nustatyti per kitą periodinį atlikto tinkamumo vertinimo atnaujinimą;

(5)

investicinės įmonės, teikiančios konsultacijas dėl investicijų ir portfelio valdymo paslaugas, turėtų galėti rekomenduoti savo klientams ir potencialiems klientams tinkamas finansines priemones, todėl jos turėtų turėti galimybę užduoti klausimus, kad sužinotų kliento asmeninius tvarumo prioritetus. Atsižvelgiant į investicinės įmonės pareigą veikti atsižvelgiant į klientų interesus, klientams ir potencialiems klientams teikiamos rekomendacijos turėtų atitikti tiek tų klientų nurodytus finansinius tikslus, tiek tvarumo prioritetus. Todėl būtina paaiškinti, kad investicinės įmonės turėtų būti įdiegusios tinkamas priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad į konsultavimo procesą ir portfelio valdymą įtraukus tvarumo veiksnius nebūtų sudaromos sąlygos netinkamo pardavimo praktikai ar informacijos apie finansines priemones ar strategijas klaidingam pateikimui jas pristatant kaip atitinkančias tvarumo prioritetus, nors taip nėra. Siekdamos tokios praktikos ar klaidingo faktų pateikimo atvejų išvengti, konsultacijas dėl investicijų teikiančios investicinės įmonės turėtų pirmiausia įvertinti kliento ar potencialaus kliento kitus investavimo tikslus, laikotarpį ir individualias aplinkybes, o tada paprašyti jį nurodyti galimus tvarumo prioritetus;

(6)

iki šiol sukurta įvairaus masto su tvarumu susijusių užmojų finansinių priemonių. Siekdamos sudaryti sąlygas klientams ar potencialiems klientams suprasti tą skirtingą tvarumo mastą ir priimti informacija pagrįstus su tvarumu susijusius investavimo sprendimus, konsultacijas dėl investicijų ir portfelio valdymo paslaugas teikiančios investicinės įmonės turėtų išaiškinti skirtumą tarp, viena vertus, finansinių priemonių, kuriomis siekiama vien ar dalies tvarių investicijų į ekonominę veiklą, kuri pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 (8) laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria, tvarių investicijų, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2088 2 straipsnio 17 punkte, ir finansinių priemonių, kuriomis atsižvelgiama į pagrindinį neigiamą poveikį tvarumo veiksniams ir kurios gali būti laikomos tinkamomis rekomenduoti klientams kaip atitinkančios jų asmeninius tvarumo prioritetus, ir, kita vertus, kitų finansinių priemonių, neturinčių šių specialių savybių, kurios neturėtų būti laikomos tinkamomis rekomenduoti klientams ar potencialiems klientams, turintiems asmeninių tvarumo prioritetų;

(7)

būtina atsižvelgti į nerimą keliantį ekologinį manipuliavimą, visų pirma praktiką, kai rekomenduojant finansinę priemonę kaip aplinkai palankią ar aplinkos atžvilgiu tvarią, kai iš tikrųjų ta finansinė priemonė neatitinka pagrindinių aplinkosaugos ar kitų su tvarumu susijusių standartų, įgyjamas nesąžiningas konkurencinis pranašumas. Siekdamos užkirsti kelią netinkamam pardavimui ir ekologiniam manipuliavimui, investicinės įmonės neturėtų rekomenduoti finansinių priemonių kaip atitinkančių asmeninius tvarumo prioritetus, kai jos tų prioritetų neatitinka, ar priimti sprendimą jomis prekiauti. Investicinės įmonės turėtų paaiškinti savo klientams ar potencialiems klientams tokio atsisakymo priežastis ir tas priežastis registruoti;

(8)

būtina patikslinti, kad asmeninių tvarumo prioritetų neatitinkančios finansinės priemonės vis tiek gali būti investicinių įmonių rekomenduojamos, bet ne kaip atitinkančios asmeninius tvarumo prioritetus. Kad klientams ar potencialiems klientams būtų galima papildomai rekomenduoti jų asmeninių tvarumo prioritetų neatitinkančias finansines priemones, klientas turėtų turėti galimybę pritaikyti informaciją apie savo tvarumo prioritetus. Siekdamos užkirsti kelią netinkamam pardavimui ir ekologiniam manipuliavimui, investicinės įmonės turėtų registruoti kliento sprendimą kartu su jo paaiškinimu dėl informacijos pritaikymo;

(9)

todėl Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/565 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(10)

kompetentingoms institucijoms ir investicinėms įmonėms turėtų būti suteikta pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų šiame reglamente nustatytų reikalavimų. Todėl jo taikymas turėtų būti atidėtas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Deleguotojo reglamento (ES) 2017/565 pakeitimai

Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/565 iš dalies keičiamas taip:

(1)

2 straipsnis papildomas 7, 8 ir 9 punktais:

„7.

tvarumo prioritetai – kliento arba potencialaus kliento pasirinkimas, ar į jo investiciją turi būti įtraukta ir, jei taip, kokiu mastu turi būti įtraukta viena ar daugiau šių finansinių priemonių:

a)

finansinė priemonė, dėl kurios klientas arba potencialus klientas nusprendžia, kad tam tikra mažiausia procentinė dalis turi būti investuota į aplinkos atžvilgiu tvarias investicijas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (*1)2 straipsnio 1 punkte;

b)

finansinė priemonė, dėl kurios klientas arba potencialus klientas nusprendžia, kad tam tikra mažiausia procentinė dalis turi būti investuota į tvarias investicijas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2088 (*2)2 straipsnio 17 punkte;

c)

finansinė priemonė, kuria atsižvelgiama į pagrindinį neigiamą poveikį tvarumo veiksniams, kai tą atsižvelgimą rodančius kokybinius ar kiekybinius elementus nustato klientas arba potencialus klientas;

8.

tvarumo veiksniai – tvarumo veiksniai, apibrėžti Reglamento (ES) 2019/2088 2 straipsnio 24 punkte;

9.

tvarumo rizika – tvarumo rizika, apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2088 2 straipsnio 22 punkte.

(*1)  2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13)."

(*2)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1).“;"

(2)

21 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

antra pastraipa pakeičiama taip:

„Laikydamosi šioje dalyje nustatytų reikalavimų, investicinės įmonės atsižvelgia į tvarumo riziką.“;

b)

dalis papildoma šia pastraipa:

„Laikydamosi šioje dalyje nustatytų reikalavimų, investicinės įmonės atsižvelgia į įmonės veiklos pobūdį, apimtį bei sudėtingumą ir į vykdant tą veiklą teikiamų investicinių paslaugų ir vykdomos investicinės veiklos pobūdį ir įvairovę.“;

(3)

23 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

parengia, įgyvendina ir taiko tinkamą rizikos valdymo politiką ir procedūras, kuriomis nustatoma rizika, susijusi su įmonės veikla, procesais ir sistemomis, ir prireikus nustatomas įmonei priimtinas rizikos lygis. Vykdydamos šį reikalavimą investicinės įmonės atsižvelgia į tvarumo riziką;“;

(4)

33 straipsnis pakeičiamas taip:

„33 straipsnis

Klientui galintys pakenkti interesų konfliktai

(Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 3 dalis ir 23 straipsnis)

Siekdamos nustatyti interesų konfliktų, kurių kyla teikiant investicines ir papildomas paslaugas arba jų derinį ir kurių egzistavimas gali pakenkti kliento interesams ir, be kita ko, jo tvarumo prioritetams, rūšis, investicinės įmonės, taikydamos minimalius kriterijus, atsižvelgia į tai, ar investicinė įmonė arba atitinkamas asmuo ar asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su įmone kontrolės ryšiais, yra atsidūręs vienoje iš toliau nurodytų situacijų, susidariusių dėl investicinių ar papildomų paslaugų teikimo, investicinės veiklos ar dėl kitų priežasčių:

a)

tikėtina, kad įmonė arba tas asmuo turės finansinės naudos arba išvengs finansinio nuostolio kliento sąskaita;

b)

įmonė arba tas asmuo yra suinteresuoti klientui teikiamos paslaugos arba kliento vardu vykdomo sandorio rezultatu kitaip, negu tuo rezultatu yra suinteresuotas klientas;

c)

įmonė arba tas asmuo yra finansiškai arba kitaip skatinami teikti pirmenybę kito kliento arba klientų grupės interesams, o ne kliento interesams;

d)

įmonė arba tas asmuo vykdo tokią pačią veiklą kaip klientas;

e)

įmonė arba tas asmuo iš asmens, kuris nėra klientas, už klientui teikiamas paslaugas, be standartinio komisinio arba mokesčio už tą paslaugą, gauna arba gaus paskatą pinigais, nepinigine nauda arba paslaugomis.“;

(5)

52 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Investicinės įmonės aprašo šiuos aspektus:

a)

svarstomų finansinių priemonių rūšis;

b)

analizuotų finansinių priemonių ir teikėjų įvairovę pagal kiekvieną priemonės rūšį ir pagal paslaugos aprėptį;

c)

atitinkamais atvejais tvarumo veiksnius, į kuriuos atsižvelgta finansinių priemonių atrankos procese;

d)

kai teikia nepriklausomas konsultacijas, aprašo, kaip suteikta paslauga tenkina nepriklausomų konsultacijų dėl investicijų teikimo sąlygas, ir pateikia veiksnių, į kuriuos investicinė įmonė atsižvelgė atrinkdama rekomenduojamas finansines priemones, įskaitant finansinių priemonių riziką, išlaidas ir sudėtingumą, aprašymą.“;

(6)

54 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

atitinka konkretaus kliento investavimo tikslus, įskaitant klientui priimtiną riziką ir tvarumo prioritetus;“;

b)

5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Informacija apie kliento arba potencialaus kliento investavimo tikslus apima, kai tai aktualu, informaciją apie laikotarpį, kurį klientas nori turėti tą investiciją, jo teikiamą pirmenybę prisiimamos rizikos atžvilgiu, jam priimtiną riziką, investicijos paskirtį ir papildomai jo tvarumo prioritetus.“;

c)

9 dalis pakeičiama taip:

„9.   Investicinės įmonės turi (ir gali tai įrodyti) tinkamą politiką ir procedūras, kad galėtų užtikrinti, kad jos supranta savo klientams parinktų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių pobūdį, savybes, įskaitant išlaidas ir riziką, taip pat bet kokius tvarumo veiksnius, ir kad, atsižvelgdamos į išlaidas ir sudėtingumą, jos įvertina, ar lygiavertės investicinės paslaugos ar finansinės priemonės gali atitikti jų kliento profilį.“;

d)

10 dalis pakeičiama taip:

„10.   Teikdama investicinę paslaugą konsultacijos dėl investicijų arba portfelio valdymo forma investicinė įmonė nerekomenduoja ir nepriima sprendimo prekiauti, jei nė viena iš paslaugų ar priemonių nėra tinkama klientui.

Kai finansinės priemonės neatitinka kliento ar potencialaus kliento tvarumo prioritetų, investicinė įmonė tų finansinių priemonių nerekomenduoja kaip atitinkančių tuos prioritetus ir nepriima sprendimo jomis prekiauti. Investicinė įmonė savo klientams ar potencialiems klientams paaiškina tokio atsisakymo priežastis ir tas priežastis registruoja.

Jeigu kliento ar potencialaus kliento tvarumo prioritetų neatitinka nė viena finansinė priemonė ir klientas priima sprendimą savo tvarumo prioritetus pritaikyti, investicinė įmonė registruoja kliento sprendimą ir jo priežastis.“;

e)

12 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„12.   Teikdamos konsultacijas dėl investicijų investicinės įmonės mažmeniniam klientui pateikia ataskaitą, kurioje aprašoma suteikta konsultacija ir paaiškinama, kodėl pateikta rekomendacija mažmeniniam klientui yra tinkama, įskaitant tai, kaip ta rekomendacija atitinka kliento investavimo tikslus ir asmenines aplinkybes reikalingos investicijos trukmės atžvilgiu, kliento žinias bei patirtį, kliento požiūrį į riziką, pajėgumą prisiimti nuostolius, taip pat tvarumo prioritetus.“;

f)

13 dalis papildoma nauja pastraipa:

„Dėl reikalavimų atitinkamais atvejais atitikti klientų ar potencialių klientų tvarumo prioritetus pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos nesikeičia.“

2 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. balandžio 21 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 173, 2014 6 12, p. 349.

(2)  2016 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/1841 dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 282, 2016 10 19, p. 1).

(3)  COM(2019) 640 final.

(4)  COM(2018) 97 final.

(5)  SWD(2018) 264 final.

(6)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1).

(7)  2016 m. balandžio 25 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/565, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma nuostatomis dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų bei veiklos sąlygų ir toje direktyvoje apibrėžtų terminų (OL L 87, 2017 3 31, p. 1).

(8)  2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).


2021 8 2   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 277/6


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/1254

2021 m. balandžio 21 d.

kuriuo ištaisomas Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/565, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma nuostatomis dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų bei veiklos sąlygų ir toje direktyvoje apibrėžtų terminų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (1), ypač į jos 16 straipsnio 12 dalį ir 27 straipsnio 9 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/565 (2) 1 straipsnio 1 dalyje klaidingai nurodyta, kad reikia taikyti to reglamento 59 straipsnio 4 dalį, 60 straipsnį ir IV skyrių, o ne 64 straipsnio 4 dalį, 65 straipsnį ir VIII skyrių;

(2)

klaidų pasitaikė ir keliose Deleguotojo reglamento (ES) 2017/565 I priedo kryžminėse nuorodose, tiksliau, dalyse „Kliento vertinimas“, „Pavedimų tvarkymas“, „Klientų pavedimai ir sandoriai“, „Ataskaitų teikimas klientams“, „Ryšiai su klientais“ ir „Organizaciniai reikalavimai“;

(3)

todėl Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/565 turėtų būti atitinkamai ištaisytas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/565 ištaisomas taip:

1)

1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Šio reglamento II skyrius, III skyriaus 1–4 skirsniai, 64 straipsnio 4 dalis, 65 straipsnis, 6–8 skirsniai ir, kiek jie yra susiję su tomis nuostatomis, I ir VIII skyriai taikomi valdymo įmonėms, pagal Direktyvos 2009/65/EB 6 straipsnio 4 dalį ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES (*1) 6 straipsnio 6 dalį teikiančioms paslaugas.

(*1)  2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).“;"

2)

I priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. balandžio 21 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 173, 2014 6 12, p. 349.

(2)  2016 m. balandžio 25 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/565, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma nuostatomis dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų bei veiklos sąlygų ir toje direktyvoje apibrėžtų terminų (OL L 87, 2017 3 31, p. 1).


PRIEDAS

„I PRIEDAS

Duomenų kaupimas

Minimalus sąrašas duomenų, kuriuos turi kaupti investicinė įmonė, priklausomai nuo jos veiklos pobūdžio

Pareigos pobūdis

Duomenų tipas

Turinio santrauka

Teisinis pagrindas

Kliento vertinimas

 

Informacija klientams

Turinys, numatytas pagal Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalį ir šio reglamento 44–51 straipsnius

Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalis

Šio reglamento 44–51 straipsniai

 

Kliento susitarimai

Duomenys, numatyti pagal Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 5 dalį

Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 5 dalis

Šio reglamento 58 straipsnis

 

Tinkamumo ir priimtinumo vertinimas

Turinys, numatytas pagal Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 2 ir 3 dalis ir šio reglamento 54, 55 ir 60 straipsnius

Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 2 ir 3 dalys

Šio reglamento 54, 55 ir 56 straipsniai

Pavedimų tvarkymas

 

Klientų pavedimų tvarkymas. Sujungti sandoriai

Duomenys, numatyti pagal šio reglamento 67–70 straipsnius

Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 1 dalis ir 28 straipsnio 1 dalis

Šio reglamento 67–70 straipsniai

 

Sandorių savo naudai sujungimas ir išskirstymas

Duomenys, numatyti pagal šio reglamento 69 straipsnį

Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 1 dalis ir 28 straipsnio 1 dalis

Šio reglamento 69 straipsnis

Klientų pavedimai ir sandoriai

 

Duomenų apie klientų pavedimus arba sprendimą vykdyti sandorį kaupimas

Duomenys, numatyti pagal šio reglamento 74 straipsnį

Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 6 dalis

Šio reglamento 74 straipsnis

 

Duomenų apie sandorius ir pavedimų vykdymą kaupimas

Duomenys, numatyti pagal šio reglamento 75 straipsnį

Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 6 dalis

Šio reglamento 75 straipsnis

Ataskaitų teikimas klientams

 

Su klientams teikiamomis paslaugomis susijusi pareiga

Turinys, numatytas pagal šio reglamento 59–63 straipsnius

Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 1 ir 6 dalys ir 25 straipsnio 1 ir 6 dalys

Šio reglamento 59–63 straipsniai

Kliento turto apsauga

 

Investicinės įmonės laikomos kliento finansinės priemonės

Duomenys, numatyti pagal Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 8 dalį ir Komisijos deleguotosios direktyvos (ES) 2017/593 2 straipsnį

Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 8 dalis

Deleguotosios direktyvos (ES) 2017/593 2 straipsnis

 

Investicinės įmonės saugomos kliento lėšos

Duomenys, numatyti pagal Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 9 dalį ir Deleguotosios direktyvos (ES) 2017/593 2 straipsnį

Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 9 dalis

Deleguotosios direktyvos (ES) 2017/593 2 straipsnis

 

Kliento finansinių priemonių panaudojimas

Duomenys, numatyti pagal Deleguotosios direktyvos (ES) 2017/593 5 straipsnį

Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 8, 9 ir 10 dalys

Deleguotosios direktyvos (ES) 2017/593 5 straipsnis

Ryšiai su klientais

 

Informacija apie išlaidas ir susijusius mokesčius

Turinys, numatytas pagal šio reglamento 50 straipsnį

Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalies c punktas

Šio reglamento 50 straipsnis

 

Informacija apie investicinę įmonę ir jos paslaugas, finansines priemones ir klientų turto apsaugą

Turinys, numatytas pagal šio reglamento 47, 48 ir 49 straipsnius

Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalis

Šio reglamento 47, 48 ir 49 straipsniai

 

Informacija klientams

Pranešimų įrašai

Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 3 dalis

Šio reglamento 46 straipsnis

 

Rinkodaros pranešimai (išskyrus žodinius)

Kiekvienas investicinės įmonės paskelbtas rinkodaros pranešimas (išskyrus žodinius), kaip numatyta pagal šio reglamento 44 ir 46 straipsnius

Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 3 dalis

Šio reglamento 44 ir 46 straipsniai

 

Konsultacijos dėl investicijų mažmeniniams klientams

i) Pateiktos konsultacijos dėl investicijų faktas, laikas ir data; ii) rekomenduota finansinė priemonė; iii) klientui pateikta tinkamumo ataskaita

Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 6 dalis

Šio reglamento 54 straipsnis

 

Investicinis tyrimas

Kiekvienas investicinės įmonės patvarioje laikmenoje paskelbto investicinio tyrimo punktas

Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 3 dalis

Šio reglamento 36 ir 37 straipsniai

Organizaciniai reikalavimai

 

įmonės veikla ir vidaus organizacija

Duomenys, numatyti pagal šio reglamento 21 straipsnio 1 dalies f punktą

Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 2–10 dalys

Šio reglamento 21 straipsnio 1 dalies f punktas

 

Atitikties ataskaitos

Kiekviena atitikties ataskaita valdymo organui

Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 2 dalis

Šio reglamento 22 straipsnio 2 dalies c punktas ir 25 straipsnio 2 dalis

 

Duomenys apie interesų konfliktus

Duomenys, numatyti pagal šio reglamento 35 straipsnį

Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 3 dalis

Šio reglamento 35 straipsnis

 

Paskatos

Informacija, atskleista klientams pagal Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 9 dalį

Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 9 dalis

Deleguotosios direktyvos (ES) 2017/593 11, 12 ir 13 straipsniai

 

Rizikos valdymo ataskaitos

Kiekviena rizikos valdymo ataskaita vyresniajai vadovybei

Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 5 dalis

Šio reglamento 23 straipsnio 1 dalies b punktas ir 25 straipsnio 2 dalis

 

Vidaus audito ataskaitos

Kiekviena vidaus audito ataskaita vyresniajai vadovybei

Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 5 dalis

Šio reglamento 24 straipsnis ir 25 straipsnio 2 dalis

 

Duomenys apie skundų nagrinėjimą

Kiekvienas skundas ir skundų nagrinėjimo priemonės, kurių imtasi

Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 2 dalis

Šio reglamento 26 straipsnis

 

Duomenys apie asmeninius sandorius

Duomenys, numatyti pagal šio reglamento 29 straipsnio 5 dalies c punktą

Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 2 dalis

Šio reglamento 29 straipsnio 5 dalies c punktas


2021 8 2   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 277/11


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/1255

2021 m. balandžio 21 d.

kuriuo dėl tvarumo rizikos ir tvarumo veiksnių, į kuriuos turi atsižvelgti alternatyvaus investavimo fondų valdytojai, iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 231/2013

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (1), ypač į jos 12 straipsnio 3 dalį, 14 straipsnio 4 dalį, 15 straipsnio 5 dalį ir 18 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, tvaresnės, efektyviai išteklius naudojančios žiedinės ekonomikos atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus yra labai svarbus siekiant užtikrinti ilgalaikį Sąjungos ekonomikos konkurencingumą. 2016 m. Sąjunga sudarė Paryžiaus susitarimą (2). Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas tikslas aktyviau imtis kovos su klimato kaita veiksmų, be kita ko, užtikrinant, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimo trajektoriją ir klimato kaitos poveikiui atsparų vystymąsi;

(2)

pripažindama tą iššūkį, 2019 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė Europos žaliąjį kursą (3). Tas žaliasis kursas yra nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje nuo 2050 m. visai nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo. Šiam tikslui pasiekti reikia, kad investuotojams būtų duodami aiškūs signalai dėl jų investicijų, siekiant išvengti neišnaudojamo turto ir pritraukti tvarų finansavimą;

(3)

2018 m. kovo mėn. Komisija paskelbė Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą (4) ir jame išdėstė plataus užmojo ir išsamią tvaraus finansavimo strategiją. Vienas iš veiksmų plane nustatytų tikslų – nukreipti kapitalo srautus į tvarias investicijas, kad būtų pasiektas darnus ir integracinis augimas. 2018 m. gegužės mėn. paskelbtas vėlesnių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimas (5) parodė, kad reikia paaiškinti, jog alternatyvaus investavimo fondų valdytojai (AIFV), vykdydami savo pareigas investuotojams, turėtų atsižvelgti į tvarumo veiksnius. Todėl AIFV turėtų nuolat vertinti ne tik visą atitinkamą finansinę riziką, bet ir visą atitinkamą tvarumo riziką, kuri nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/2088 (6) ir kuri, jei kiltų, galėtų padaryti realų ar galimą reikšmingą neigiamą poveikį investicijų vertei. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 231/2013 (7) nėra aiškios nuorodos į tvarumo riziką. Dėl šios priežasties ir siekiant užtikrinti, kad vidaus procedūros ir organizacinė tvarka būtų tinkamai įgyvendinamos ir jų būtų laikomasi, būtina paaiškinti, kad AIFV procesai, sistemos ir vidaus kontrolės priemonės atspindi tvarumo riziką ir kad tai rizikai analizuoti būtini techniniai pajėgumai ir žinios;

(4)

pagal Reglamentą (ES) 2019/2088 AIFV, kurie privalo atsižvelgti arba savanoriškai atsižvelgia į investavimo sprendimų pagrindinį neigiamą poveikį tvarumo veiksniams, privalo atskleisti, kaip į tą pagrindinį neigiamą poveikį atsižvelgiama jų išsamaus patikrinimo politikoje. Siekiant užtikrinti Reglamento (ES) 2019/2088 ir Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 231/2013 nuoseklumą, ta prievolė turėtų būti atspindėta Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 231/2013;

(5)

siekiant išlaikyti aukštą investuotojų apsaugos standartą, AIFV, nustatydami interesų konfliktų, kurie gali pakenkti AIF interesams, tipus, turėtų įtraukti interesų konfliktus, kurių gali kilti dėl tvarumo rizikos integravimo į jų procesus, sistemas ir vidaus kontrolės priemones. Tie konfliktai gali būti konfliktai, kylantys dėl atitinkamų darbuotojų atlygio ar asmeninių sandorių, interesų konfliktai, dėl kurių gali atsirasti ekologinis manipuliavimas investavimo strategijomis, jų netinkamas pardavimas ar klaidingas faktų pateikimas, taip pat skirtingų AIF, kuriuos valdo tas pats AIFV, interesų konfliktai;

(6)

todėl Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 231/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

kompetentingoms institucijoms ir AIFV turėtų būti suteikta pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų šiame reglamente nustatytų reikalavimų. Todėl jo taikymas turėtų būti atidėtas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 231/2013 iš dalies keičiamas taip:

1)

1 straipsnis papildomas 6 ir 7 punktais:

„6)

tvarumo rizika – tvarumo rizika, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2088 (*1) 2 straipsnio 22 punkte;

7)

tvarumo veiksniai – tvarumo veiksniai, apibrėžti Reglamento (ES) 2019/2088 2 straipsnio 24 punkte.

(*1)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1).“;"

2)

18 straipsnis papildomas 5 ir 6 dalimis:

„5.   AIFV, laikydamiesi 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų, atsižvelgia į tvarumo riziką.

6.   Jei AIFV atsižvelgia į investavimo sprendimų pagrindinį neigiamą poveikį tvarumo veiksniams, kaip aprašyta Reglamento (ES) 2019/2088 4 straipsnio 1 dalies a punkte arba kaip reikalaujama to reglamento 4 straipsnio 3 arba 4 dalyje, tie AIFV, laikydamiesi šio straipsnio 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų, atsižvelgia į tokį pagrindinį neigiamą poveikį.“;

3)

22 straipsnis papildomas 3 dalimi:

„3.   Taikant 1 dalį, AIFV turi būtinus išteklius ir kompetenciją, kad galėtų veiksmingai integruoti tvarumo riziką.“;

4)

30 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„AIFV užtikrina, kad, nustatydami interesų konfliktų, kurie gali pakenkti AIF interesams, tipus, įtrauktų tų tipų interesų konfliktus, kurių gali kilti dėl tvarumo rizikos integravimo į jų procesus, sistemas ir vidaus kontrolės priemones.“;

5)

40 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Rizikos valdymo politika apima tokias procedūras, kurios yra būtinos tam, kad AIFV galėtų įvertinti kiekvieno valdomo AIF patiriamą rinkos, likvidumo, tvarumo ir sandorio šalies riziką ir bet kokios kitos svarbios rūšies riziką, kurią patiria AIF, įskaitant operacinę riziką, kuri gali būti reikšminga kiekvienam jo valdomam AIF.“;

6)

57 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„AIFV, laikydamiesi pirmoje pastraipoje nustatytų reikalavimų, atsižvelgia į tvarumo riziką.“;

7)

60 straipsnio 2 dalis papildoma i punktu:

„i)

būtų atsakinga už tvarumo rizikos integravimą į a–h punktuose nurodytą veiklą.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. balandžio 21 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 174, 2011 7 1, p. 1.

(2)  2016 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/1841 dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 282, 2016 10 19, p. 4).

(3)  COM(2019) 640 final.

(4)  COM(2018) 97 final.

(5)  SWD(2018) 264 final.

(6)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1).

(7)  2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 231/2013, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES nuostatos dėl išimčių, bendrųjų veiklos sąlygų, depozitoriumų, finansinio sverto, skaidrumo ir priežiūros (OL L 83, 2013 3 22, p. 1).


2021 8 2   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 277/14


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/1256

2021 m. balandžio 21 d.

kuriuo dėl tvarumo rizikos integravimo į draudimo ir perdraudimo įmonių valdymą iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/35

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (1), ypač į jos 50 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, tvaresnės, efektyviai išteklius naudojančios žiedinės ekonomikos atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus yra labai svarbus siekiant užtikrinti ilgalaikį Sąjungos ekonomikos konkurencingumą. 2016 m. Sąjunga sudarė Paryžiaus susitarimą (2). Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas tikslas aktyviau imtis kovos su klimato kaita veiksmų, be kita ko, užtikrinant, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimo trajektoriją ir klimato kaitos poveikiui atsparų vystymąsi;

(2)

pripažindama tą iššūkį, 2019 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė Europos žaliąjį kursą (3). Tas žaliasis kursas yra nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. visai nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo. Tam taip pat reikia duoti aiškius, ilgalaikius signalus, siekiant orientuoti investuotojus, išvengti neišnaudojamo turto ir pritraukti tvarų finansavimą;

(3)

2018 m. kovo mėn. Komisija paskelbė Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą (4) ir jame išdėstė plataus užmojo ir išsamią tvaraus finansavimo strategiją. Vienas iš tame veiksmų plane nustatytų tikslų – nukreipti kapitalo srautus į tvarias investicijas, kad būtų pasiektas darnus ir integracinis augimas. 2018 m. gegužės mėn. paskelbtas vėlesnių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimas (5) parodė, kad reikia paaiškinti, jog draudimo ir perdraudimo įmonės, vykdydamos savo pareigas draudėjams, turėtų atsižvelgti į tvarumo veiksnius. Todėl draudimo ir perdraudimo įmonės turėtų nuolat vertinti ne tik visą atitinkamą finansinę riziką, bet ir visą atitinkamą tvarumo riziką, kuri nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/2088 (6) ir kuri, jei kiltų, galėtų padaryti realų ar galimą reikšmingą neigiamą poveikį investicijos arba įsipareigojimo vertei. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/35 (7) nėra aiškios nuorodos į tvarumo riziką. Dėl šios priežasties ir siekiant užtikrinti, kad valdymo sistema būtų tinkamai įgyvendinama ir jos būtų laikomasi, būtina paaiškinti, kad draudimo ir perdraudimo įmonių valdymo sistema ir tų įmonių bendrųjų mokumo poreikių vertinimas turėtų atspindėti tvarumo riziką;

(4)

todėl draudimo įmonės, kurios atskleidžia pagrindinį neigiamą poveikį tvarumo veiksniams pagal Reglamentą (ES) 2019/2088, taip pat turėtų pritaikyti su ta atskleidžiama informacija susijusius procesus, sistemas ir vidaus kontrolės priemones;

(5)

atsižvelgiant į Komisijos užmojus užtikrinti, kad su klimatu ir aplinka susijusi rizika būtų valdoma ir integruojama į finansų sistemą, ir į atlyginimų politikos svarbą užtikrinant, kad draudimo ir perdraudimo įmonių darbuotojai veiksmingai valdytų riziką, nustatytą pagal rizikos valdymo sistemą, draudimo ir perdraudimo įmonių atlyginimų politikoje turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip toje politikoje atsižvelgiama į tvarumo rizikos integravimą į rizikos valdymo sistemą;

(6)

pagal Direktyvos 2009/138/EB 132 straipsnyje nustatytą rizikos ribojimo principą reikalaujama, kad draudimo ir perdraudimo įmonės investuotų tik į turtą, kurio riziką jos gali tinkamai nustatyti, vertinti, stebėti, valdyti, kontroliuoti ir pranešti apie ją. Siekiant užtikrinti, kad draudimo ir perdraudimo įmonės veiksmingai valdytų su klimatu ir aplinka susijusią riziką, įgyvendinant rizikos ribojimo principą reikėtų atsižvelgti į tvarumo riziką, o draudimo ir perdraudimo įmonės savo investavimo procese turėtų atspindėti savo klientų tvarumo prioritetus, į kuriuos atsižvelgiama produktų patvirtinimo procese;

(7)

todėl Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/35 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(8)

priežiūros institucijoms ir draudimo ir perdraudimo įmonėms turėtų būti suteikta pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų šiame reglamente nustatytų reikalavimų. Todėl jo taikymas turėtų būti atidėtas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/35 pakeitimai

Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/35 iš dalies keičiamas taip:

(1)

1 straipsnyje įterpiami 55c–55e punktai:

„55c.

tvarumo rizika – aplinkos, socialinis ar valdymo įvykis ar situacija, kuris (-i), jei įvyktų, galėtų padaryti realų ar galimą neigiamą poveikį investicijos vertei arba įsipareigojimo vertei;

55 d.

tvarumo veiksniai – tvarumo veiksniai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2088 (*1) 2 straipsnio 24 punkte;

55e.

tvarumo prioritetai – kliento arba potencialaus kliento pasirinkimas, ar į jo investiciją turi būti įtraukta ir, jei taip, kokiu mastu turi būti įtraukta viena ar daugiau šių finansinių priemonių:

a)

finansinė priemonė, dėl kurios klientas arba potencialus klientas nusprendžia, kad tam tikra mažiausia procentinė dalis turi būti investuota į aplinkos atžvilgiu tvarias investicijas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (*2) 2 straipsnio 1 punkte;

b)

finansinė priemonė, dėl kurios klientas arba potencialus klientas nusprendžia, kad tam tikra mažiausia procentinė dalis turi būti investuota į tvarias investicijas, apibrėžtas Reglamento (ES) 2019/2088 2 straipsnio 17 punkte;

c)

finansinė priemonė, kuria atsižvelgiama į pagrindinį neigiamą poveikį tvarumo veiksniams, kai tą atsižvelgimą rodančius kokybinius ar kiekybinius elementus nustato klientas arba potencialus klientas;

(*1)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1)."

(*2)  2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).“;"

(2)

260 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies a punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i)

veiksmai, kurių turi imtis draudimo ar perdraudimo įmonė, kad įvertintų ir valdytų nuostolių riziką arba riziką, susijusią su nepalankiais draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų vertės pokyčiais, kurių priežastis – netinkamos kainų nustatymo ir atidėjinių sudarymo prielaidos dėl vidaus ar išorės veiksnių, įskaitant tvarumo riziką;“;

b)

1 dalies c punktas papildomas vi punktu:

„vi)

veiksmai, kurių turi imtis draudimo ar perdraudimo įmonė siekdama užtikrinti, kad su investicijų portfeliu susijusi tvarumo rizika būtų tinkamai nustatyta, vertinama ir valdoma.“;

c)

įterpiama 1a dalis:

„1a.   Draudimo ir perdraudimo įmonės į savo 1 dalies a ir c punktuose nurodytą politiką ir atitinkamais atvejais į 1 dalyje nurodytą kitų sričių politiką integruoja tvarumo riziką.“;

(3)

269 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies e punktas pakeičiamas taip:

„e)

nustatyti ir įvertinti atsirandančią naują riziką ir tvarumo riziką.“;

b)

įterpiama 1a dalis:

„1a.   Atsirandanti nauja rizika ir tvarumo rizika, nurodyta 1 dalies e punkte ir nustatyta rizikos valdymo funkciją vykdančių asmenų, yra rizikos, nurodytos 262 straipsnio 1 dalies a punkte, dalis.“;

(4)

272 straipsnio 6 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

poveikį, kurį daro infliacija, teisinė rizika, tvarumo rizika, įmonės portfelio sudėties pasikeitimas ir sistemos, kurias naudojant didinamos arba mažinamos draudėjų mokamos įmokos, priklausomai nuo jų draudimo išmokų istorijos (bonus-malus sistemos), arba panašios sistemos, įgyvendinamos konkrečiose vienodos rizikos grupėse;“;

(5)

275 straipsnis papildomas 4 dalimi:

„4.   Atlyginimų politika apima informaciją apie tai, kaip joje atsižvelgiama į tvarumo rizikos integravimą į rizikos valdymo sistemą.“;

(6)

I antraštinės dalies IX skyrius papildomas 6 skirsniu:

6 SKIRSNIS

Investicijos

275a straipsnis

Tvarumo rizikos integravimas įgyvendinant rizikos ribojimo principą

1.   Nustatydamos, vertindamos, stebėdamos, valdydamos, kontroliuodamos riziką, kylančią dėl investicijų, kaip nurodyta Direktyvos 2009/138/EB 132 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, taip pat pranešdamos apie ją ir atlikdamos jos vertinimus, draudimo ir perdraudimo įmonės atsižvelgia į tvarumo riziką.

2.   Taikydamos 1 dalį, draudimo ir perdraudimo įmonės atsižvelgia į savo investavimo strategijos ir sprendimų galimą ilgalaikį poveikį tvarumo veiksniams ir atitinkamais atvejais ta draudimo įmonės strategija ir tie jos sprendimai atspindi jos klientų tvarumo prioritetus, į kuriuos atsižvelgiama produktų patvirtinimo procese, nurodytame Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/2358 (*3) 4 straipsnyje.

(*3)  2017 m. rugsėjo 21 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/2358, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/97 papildoma draudimo produktų priežiūros ir valdymo reikalavimais draudimo įmonėms ir draudimo produktų platintojams (OL L 341, 2017 12 20, p. 1).“"

2 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. balandžio 21 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 335, 2009 12 17, p. 1.

(2)  2016 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/1841 dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 282, 2016 10 19, p. 1).

(3)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final).

(4)  COM(2018) 97 final.

(5)  SWD(2018) 264 final.

(6)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1).

(7)  2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/35, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 12, 2015 1 17, p. 1).


2021 8 2   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 277/18


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/1257

2021 m. balandžio 21 d.

kuriuo dėl tvarumo veiksnių, rizikos ir prioritetų integravimo į produktų priežiūros ir valdymo reikalavimus draudimo įmonėms ir draudimo produktų platintojams ir į veiklos vykdymo bei konsultacijų dėl investicijų, susijusių su draudimo principu pagrįstais investiciniais produktais, taisykles iš dalies keičiami deleguotieji reglamentai (ES) 2017/2358 ir (ES) 2017/2359

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/97 (1) dėl draudimo produktų platinimo, ypač į jos 25 straipsnio 2 dalį, 28 straipsnio 4 dalį ir 30 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)

perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, tvaresnės, efektyviai išteklius naudojančios žiedinės ekonomikos atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus yra labai svarbus siekiant užtikrinti ilgalaikį Sąjungos ekonomikos konkurencingumą. 2016 m. Sąjunga sudarė Paryžiaus susitarimą (2). Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas tikslas aktyviau imtis kovos su klimato kaita veiksmų, be kita ko, užtikrinant, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimo trajektoriją ir klimato kaitos poveikiui atsparų vystymąsi;

(2)

pripažindama tą iššūkį, 2019 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė Europos žaliąjį kursą (3). Žaliasis kursas yra nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje nuo 2050 m. visai nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo. Šiam tikslui pasiekti reikia, kad investuotojams būtų duodami aiškūs signalai dėl jų investicijų, siekiant išvengti neišnaudojamo turto ir pritraukti tvarų finansavimą;

(3)

2018 m. kovo mėn. Komisija paskelbė Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą (4) ir jame išdėstė plataus užmojo ir išsamią tvaraus finansavimo strategiją. Vienas iš veiksmų plane nustatytų tikslų – nukreipti kapitalo srautus į tvarias investicijas, kad būtų pasiektas darnus ir integracinis augimas.

(4)

tinkamas veiksmų plano įgyvendinimas skatina tvarių investicijų paklausą tarp investuotojų. Todėl būtina paaiškinti, kad įgyvendinant produktų valdymo reikalavimus, nustatytus Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/2358 (5), turėtų būti atsižvelgiama į tvarumo veiksnius ir į su tvarumu susijusius tikslus;

(5)

draudimo įmonės ir draudimo tarpininkai, kuriantys draudimo produktus, į tvarumo veiksnius turėtų atsižvelgti vykdydami kiekvienam draudimo produktui taikomą produktų patvirtinimo procesą ir kitą kiekvienam draudimo produktui, kurį ketinama platinti klientams, ieškantiems su tvarumu susijusio profilio draudimo produktų, taikomą produktų valdymo ir priežiūros tvarką;

(6)

atsižvelgiant į tai, kad tikslinė rinka turėtų būti nustatyta pakankamai išsamiai, bendro teiginio, kad draudimo produkto profilis yra susijęs su tvarumu, neturėtų pakakti. Draudimo įmonės ar draudimo tarpininkai, kuriantys draudimo produktą, turėtų verčiau nurodyti, kuriai klientų, turinčių konkrečių su tvarumu susijusių tikslų, grupei tas draudimo produktas turėtų būti platinamas;

(7)

siekiant užtikrinti, kad tvarumo veiksniais pasižymintys draudimo produktai liktų lengvai prieinami ir tvarumo prioritetų neturintiems klientams, draudimo įmonių ir draudimo tarpininkų, kuriančių draudimo produktus, nereikėtų įpareigoti nustatyti grupių klientų, kurių poreikių, ypatybių ir tikslų tvarumo veiksniais pasižymintis draudimo produktas apskritai neatitinka;

(8)

draudimo produkto tvarumo veiksnius reikėtų pristatyti skaidriai, kad draudimo produktų platintojai galėtų savo klientams ar potencialiems klientams suteikti aktualios informacijos;

(9)

2018 m. gegužės mėn. paskelbtas vėlesnių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimas (6) parodė, kad reikia paaiškinti, jog draudimo principu pagrįstus investicinius produktus platinantys draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės, vykdydami savo pareigas klientams ir potencialiems klientams, turėtų atsižvelgti į tvarumo veiksnius;

(10)

siekiant išlaikyti aukštą investuotojų apsaugos standartą, draudimo principu pagrįstus investicinius produktus platinantys draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės, nustatydami interesų konfliktų, kurie gali pakenkti kliento ar potencialaus kliento interesams, rūšis, turėtų įtraukti tų rūšių interesų konfliktus, kurių kyla dėl kliento tvarumo prioritetų integravimo. Draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės turėtų turėti galimybę esamų klientų, kurių tinkamumo vertinimas jau atliktas, asmeninius tvarumo prioritetus nustatyti per kitą periodinį atlikto tinkamumo vertinimo atnaujinimą;

(11)

draudimo principu pagrįstų investicinių produktų klausimais konsultuojantys draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės turėtų galėti rekomenduoti savo klientams ar potencialiems klientams tinkamus draudimo principu pagrįstus investicinius produktus ir šio tikslo siekdami užduoti klausimus, kad išsiaiškintų klientų asmeninius tvarumo prioritetus. Atsižvelgiant į pareigą vykdyti platinimo veiklą atsižvelgiant į klientų interesus, klientams ar potencialiems klientams teikiamos rekomendacijos turėtų atitikti tiek tų klientų nurodytus finansinius tikslus, tiek tvarumo prioritetus. Todėl būtina paaiškinti, kad į konsultavimo procesą įtraukus tvarumo veiksnius neturi būti sudaromos sąlygos netinkamo pardavimo praktikai ar informacijos apie draudimo principu pagrįstus investicinius produktus klaidingam pateikimui juos pristatant kaip atitinkančius tvarumo prioritetus, nors taip nėra. Siekdami tokios praktikos ar klaidingo faktų pateikimo atvejų išvengti, draudimo principu pagrįstų investicinių produktų klausimais konsultuojantys draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės turėtų pirmiausia įvertinti kliento ar potencialaus kliento investavimo tikslus ir individualias aplinkybes, o tada paprašyti jį nurodyti galimus tvarumo prioritetus;

(12)

iki šiol sukurta įvairaus masto su tvarumu susijusių užmojų draudimo principu pagrįstų investicinių produktų. Siekdami sudaryti sąlygas klientams ar potencialiems klientams suprasti skirtingą tvarumo mastą ir priimti informacija pagrįstus su tvarumu susijusius investavimo sprendimus, draudimo principu pagrįstus investicinius produktus platinantys draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės turėtų išaiškinti skirtumą tarp, viena vertus, draudimo principu pagrįstų investicinių produktų, kuriais siekiama vien ar dalies tvarių investicijų į ekonominę veiklą, kuri pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 (7) laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria, tvarių investicijų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2088 (8) 2 straipsnio 17 punkte, ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų, kuriais atsižvelgiama į pagrindinį neigiamą poveikį tvarumo veiksniams ir kurie gali būti laikomi tinkamais rekomenduoti klientams kaip atitinkantys jų asmeninius tvarumo prioritetus, ir, kita vertus, kitų draudimo principu pagrįstų investicinių produktų, neturinčių šių specialių savybių, kurie neturėtų būti laikomi tinkamais rekomenduoti klientams ar potencialiems klientams, turintiems asmeninių tvarumo prioritetų;

(13)

būtina atsižvelgti į nerimą keliantį ekologinį manipuliavimą, visų pirma praktiką, kai rekomenduojant draudimo principu pagrįstą investicinį produktą kaip aplinkai palankų ar aplinkos atžvilgiu tvarų, kai iš tikrųjų tas draudimo principu pagrįstas investicinis produktas neatitinka pagrindinių aplinkosaugos ar kitų su tvarumu susijusių standartų, įgyjamas nesąžiningas konkurencinis pranašumas. Kad būtų užkirstas kelias netinkamam pardavimui ir ekologiniam manipuliavimui, draudimo principu pagrįstus investicinius produktus platinantys draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės neturėtų rekomenduoti draudimo principu pagrįstų investicinių produktų kaip atitinkančių asmeninius tvarumo prioritetus, jeigu tie produktai tų prioritetų neatitinka. Draudimo principu pagrįstus investicinius produktus platinantys draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės turėtų paaiškinti savo klientams ar potencialiems klientams tokio atsisakymo priežastis ir tas priežastis registruoti;

(14)

būtina patikslinti, kad asmeninių tvarumo prioritetų neatitinkantys draudimo principu pagrįsti investiciniai produktai vis tiek gali būti šiuos produktus platinančių draudimo tarpininkų ir draudimo įmonių rekomenduojami, bet ne kaip atitinkantys asmeninius tvarumo prioritetus. Kad klientams ar potencialiems klientams būtų galima papildomai rekomenduoti jų tvarumo prioritetų neatitinkančius draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, klientas turėtų turėti galimybę pritaikyti informaciją apie savo tvarumo prioritetus. Kad būtų užkirstas kelias netinkamam pardavimui ir ekologiniam manipuliavimui, draudimo principu pagrįstus investicinius produktus platinantys draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės turėtų registruoti kliento sprendimą kartu su jo paaiškinimu dėl informacijos pritaikymo;

(15)

šio reglamento nuostatos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje ir su Reglamento (ES) 2019/2088 nuostatomis, nes jomis sukuriama visapusiška tvarumo aspektų atskleidimo sistema. Siekiant sudaryti sąlygas nuosekliam šių nuostatų aiškinimui ir taikymui ir užtikrinti, kad rinkos dalyviai, kompetentingos institucijos ir investuotojai visapusiškai tas nuostatas suprastų ir turėtų galimybę su jomis lengvai susipažinti, pageidautina jas įtraukti į vieną teisės aktą;

(16)

todėl Komisijos deleguotieji reglamentai (ES) 2017/2358 ir (ES) 2017/2359 (9) turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(17)

kompetentingoms institucijoms, draudimo tarpininkams ir draudimo įmonėms turėtų būti suteikta pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų šiame reglamente nustatytų reikalavimų. Todėl jo taikymas turėtų būti atidėtas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Deleguotojo reglamento (ES) 2017/2358 pakeitimai

Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/2358 iš dalies keičiamas taip:

1)

4 straipsnio 3 dalies a punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i)

būtų atsižvelgta į klientų tikslus, interesus ir ypatybes, įskaitant visus su tvarumu susijusius tikslus;“;

2)

5 ir 6 straipsniai pakeičiami taip:

„5 straipsnis

Tikslinė rinka

1.   Laikantis produktų patvirtinimo proceso nustatoma kiekvieno draudimo produkto tikslinė rinka ir atitinkamų klientų grupė. Atsižvelgiant į draudimo produkto ypatybes, rizikos profilį, sudėtingumą ir pobūdį, taip pat į jo tvarumo veiksnius, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2088 (*1) 2 straipsnio 24 punkte, tikslinė rinka nustatoma pakankamai detaliai.

2.   Kūrėjai turi galimybę, ypač draudimo principu pagrįstų investicinių produktų atveju, nustatyti grupes klientų, kurių poreikių, ypatybių ir tikslų draudimo produktas apskritai neatitinka, išskyrus atvejus, kai draudimo produktais atsižvelgiama į tvarumo veiksnius, nurodytus 1 dalyje.

3.   Kūrėjai rengia ir parduoda tik tuos draudimo produktus, kurie atitinka tikslinės rinkos klientų poreikius, ypatybes ir tikslus, įskaitant su tvarumu susijusius tikslus. Vertindami, ar draudimo produktas atitinka tikslinę rinką, kūrėjai atsižvelgia į tos tikslinės rinkos klientams prieinamos informacijos mastą ir į jų finansinį raštingumą.

4.   Kūrėjai užtikrina, kad draudimo produktus rengiantys ir kuriantys darbuotojai turėtų reikiamų įgūdžių, žinių ir kompetencijos, kad galėtų tinkamai suprasti parduodamus draudimo produktus ir tikslinės rinkos klientų interesus, tikslus, įskaitant su tvarumu susijusius tikslus, ir ypatybes.

6 straipsnis

Produktų testavimas

1.   Prieš pateikdami draudimo produktą rinkai arba iš esmės jį koreguodami, arba smarkiai pasikeitus tikslinei rinkai, kūrėjai tinkamai testuoja savo draudimo produktus, atitinkamais atvejais ir analizuodami scenarijus. Testuojant produktus vertinama, ar draudimo produktas visą jo naudojimo laikotarpį atitinka nustatytuosius tikslinės rinkos klientų poreikius, tikslus, įskaitant su tvarumu susijusius tikslus, ir ypatybes. Kūrėjai savo draudimo produktus testuoja kokybiniu ir, priklausomai nuo draudimo produkto rūšies ir pobūdžio bei susijusios žalos klientams rizikos, kiekybiniu požiūriais.

2.   Jei draudimo produktų testavimo rezultatai rodo, kad produktai nustatytų tikslinės rinkos poreikių, tikslų, įskaitant su tvarumu susijusius tikslus, ir ypatybių neatitinka, kūrėjai jų nepateikia rinkai.

(*1)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1).“;"

3)

7 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Rinkai pateiktus savo draudimo produktus kūrėjai nuolatos stebi ir reguliariai peržiūri, siekdami nustatyti įvykius, kurie galėtų daryti esminį poveikį tų produktų pagrindinėms savybėms, draudimo apsaugai arba garantijoms. Jie vertina, ar draudimo produktai dar vis atitinka nustatytos tikslinės rinkos poreikius, ypatybes bei tikslus, įskaitant su tvarumu susijusius tikslus, ir ar tie produktai yra platinami tikslinei rinkai, ar pasiekia ir tikslinei rinkai nepriklausančius klientus.“;

4)

8 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Remdamiesi 2 dalyje nurodyta informacija, draudimo produktų platintojai gali:

a)

suprasti draudimo produktus;

b)

perprasti nustatytą draudimo produktų tikslinę rinką;

c)

nustatyti visus klientus, kurių poreikių, ypatybių ir tikslų, įskaitant su tvarumu susijusius tikslus, draudimo produktas neatitinka;

d)

platinti atitinkamus draudimo produktus kuo labiau atsižvelgdami į klientų interesus, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2016/97 17 straipsnio 1 dalyje.“;

5)

10 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Produktų platinimo tvarka:

a)

siekiama užkirsti kelią žalai vartotojui arba tokią riziką sumažinti;

b)

užtikrinamas tinkamas interesų konfliktų valdymas;

c)

užtikrinama, kad būtų deramai atsižvelgiama į klientų tikslus, interesus ir ypatybes, įskaitant su tvarumu susijusius tikslus.“;

6)

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Kūrėjo informavimas

Sužinoję, kad draudimo produktas neatitinka nustatytos tikslinės rinkos klientų interesų, tikslų ir ypatybių, įskaitant su tvarumu susijusius tikslus, arba sužinoję apie kitas su produktu susijusias aplinkybes, dėl kurių gali būti daromas neigiamas poveikis klientui, draudimo produktų platintojai nedelsdami apie tai informuoja kūrėją ir atitinkamais atvejais iš dalies pakeičia to draudimo produkto platinimo strategiją.“

2 straipsnis

Deleguotojo reglamento (ES) 2017/2359 pakeitimai

Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/2359 iš dalies keičiamas taip:

1)

2 straipsnis papildomas 4 ir 5 punktais:

„4)

tvarumo prioritetai – kliento arba potencialaus kliento pasirinkimas, ar į jo investiciją turi būti įtrauktas ir, jei taip, kokiu mastu turi būti įtrauktas vienas ar daugiau šių finansinių produktų:

a)

draudimo principu pagrįstas investicinis produktas, dėl kurio klientas arba potencialus klientas nusprendžia, kad tam tikra mažiausia procentinė dalis turi būti investuota į aplinkos atžvilgiu tvarias investicijas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (*2) 2 straipsnio 1 punkte;

b)

draudimo principu pagrįstas investicinis produktas, dėl kurio klientas arba potencialus klientas nusprendžia, kad tam tikra mažiausia procentinė dalis turi būti investuota į tvarias investicijas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2088 (*3) 2 straipsnio 17 punkte;

c)

draudimo principu pagrįstas investicinis produktas, kuriuo atsižvelgiama į pagrindinį neigiamą poveikį tvarumo veiksniams, kai tą atsižvelgimą rodančius kokybinius ar kiekybinius elementus nustato klientas arba potencialus klientas;

5)

tvarumo veiksniai – tvarumo veiksniai, apibrėžti Reglamento (ES) 2019/2088 2 straipsnio 24 punkte.

(*2)  2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13)."

(*3)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1).“;"

2)

3 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Siekdami pagal Direktyvos (ES) 2016/97 28 straipsnį nustatyti interesų konfliktų, kurių kyla vykdant bet kokią draudimo produktų platinimo veiklą, susijusią su draudimo principu pagrįstais investiciniais produktais, ir kurie kelia grėsmę, kad bus padaryta žala kliento interesams, įskaitant jo tvarumo prioritetus, rūšis, draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės įvertina, ar jie, atitinkamas asmuo arba bet kuris tiesiogiai ar netiesiogiai su jais kontrolės ryšiais susijęs asmuo yra suinteresuoti draudimo produktų platinimo veiklos rezultatu taip, kad tas suinteresuotumas atitinka šiuos kriterijus:

a)

jis skiriasi nuo kliento arba potencialaus kliento suinteresuotumo draudimo produktų platinimo veiklos rezultatu;

b)

jis gali paveikti platinimo veiklos rezultatą taip, kad būtų pakenkta klientui.

Draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės imasi tokių pačių veiksmų siekdami nustatyti skirtingų klientų interesų konfliktus.“;

3)

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

ji atitinka kliento arba potencialaus kliento investavimo tikslus, įskaitant to asmens priimtinos rizikos lygį ir tvarumo prioritetus;“;

b)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Informacija apie kliento arba potencialaus kliento investavimo tikslus apima, kai tai aktualu, informaciją apie laikotarpį, kurį klientas arba potencialus klientas nori turėti tą investiciją, jo teikiamą pirmenybę prisiimamos rizikos atžvilgiu, rizikos profilį, investicijos paskirtį ir papildomai jo tvarumo prioritetus. Surinktos informacijos lygis yra tinkamas konkrečiai svarstomo produkto ar paslaugos rūšiai.“;

c)

6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Teikdamas konsultacijas dėl draudimo principu pagrįsto investicinio produkto pagal Direktyvos (ES) 2016/97 30 straipsnio 1 dalį draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė neteikia rekomendacijos tais atvejais, kai klientui arba potencialiam klientui netinka nė vienas produktas.

Draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė nerekomenduoja draudimo principu pagrįstų investicinių produktų kaip atitinkančių kliento ar potencialaus kliento tvarumo prioritetus, kai tie draudimo principu pagrįsti investiciniai produktai tų prioritetų neatitinka. Draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė savo klientams ar potencialiems klientams paaiškina tokio atsisakymo priežastis ir tas priežastis registruoja.

Jeigu kliento ar potencialaus kliento tvarumo prioritetų neatitinka nė vienas draudimo principu pagrįstas investicinis produktas ir klientas priima sprendimą savo tvarumo prioritetus pritaikyti, draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė registruoja kliento sprendimą ir jo priežastis.“;

4)

14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies b punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i)

kliento investavimo tikslus, įskaitant tam asmeniui priimtinos rizikos lygį, nurodant, ar atsižvelgus į kliento tvarumo prioritetus jo investavimo tikslai yra pasiekiami;“;

b)

4 dalis papildoma šia pastraipa:

„Dėl reikalavimų atitinkamais atvejais atitikti klientų ar potencialių klientų tvarumo prioritetus pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos nesikeičia.“

3 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. balandžio 21 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 26, 2016 2 2, p. 19.

(2)  2016 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/1841 dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 282, 2016 10 19, p. 1).

(3)  COM(2019) 640 final.

(4)  COM(2018) 97 final.

(5)  2017 m. rugsėjo 21 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/2358, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/97 papildoma draudimo produktų priežiūros ir valdymo reikalavimais draudimo įmonėms ir draudimo produktų platintojams (OL L 341, 2017 12 20, p. 1).

(6)  SWD(2018) 264 final.

(7)  2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(8)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1).

(9)  2017 m. rugsėjo 21 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/2359, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/97 papildoma draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimui taikomais informavimo reikalavimais ir veiklos vykdymo taisyklėmis (OL L 341, 2017 12 20, p. 8).


2021 8 2   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 277/25


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/1258

2021 m. liepos 26 d.

kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas („Őrségi tökmagolaj“ (SGN))

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (1), ypač į jo 52 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Vengrijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Őrségi tökmagolaj“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Őrségi tökmagolaj“ turi būti įregistruotas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įregistruojamas pavadinimas „Őrségi tökmagolaj“ (SKVN).

Pirmoje pastraipoje nurodytas pavadinimas – tai produkto, priklausančio Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 668/2014 (3) XI priede nurodytai 1.5 klasei „Aliejus ir riebalai (sviestas, margarinas, aliejus ir kt.)“, pavadinimas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 26 d.

Komisijos vardu

Pirmininkės pavedimu

Janusz WOJCIECHOWSKI

Komisijos narys


(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  OL C 103, 2021 3 25, p. 18.

(3)  2014 m. birželio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 668/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų taikymo taisyklės (OL L 179, 2014 6 19, p. 36).


2021 8 2   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 277/26


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/1259

2021 m. liepos 26 d.

kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas („Tuzséri alma“ (SKVN))

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (1), ypač į jo 52 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Vengrijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Tuzséri alma“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Tuzséri alma“ turi būti įregistruotas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įregistruojamas pavadinimas „Tuzséri alma“ (SKVN).

Pirmoje pastraipoje nurodytas pavadinimas – tai produkto, priklausančio Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 668/2014 (3) XI priede nurodytai 1.6 klasei „Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti“, pavadinimas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 26 d.

Komisijos vardu

Pirmininkės pavedimu

Janusz WOJCIECHOWSKI

Komisijos narys


(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  OL C 102, 2021 3 24, p. 21.

(3)  2014 m. birželio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 668/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų taikymo taisyklės (OL L 179, 2014 6 19, p. 36).


2021 8 2   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 277/27


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/1260

2021 m. liepos 26 d.

kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo („Pera Mantovana“ (SGN)) specifikacijos pakeitimas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (1), ypač į jo 52 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, Komisija išnagrinėjo Italijos pateiktą saugomos geografinės nuorodos „Pera Mantovana“, kuri įregistruota Komisijos reglamentu (EB) Nr. 134/98 (2), specifikacijos pakeitimo paraišką;

(2)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šis pakeitimas yra reikšmingas, todėl pakeitimo paraišką Komisija paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3), kaip reikalaujama minėto reglamento 50 straipsnio 2 dalies a punkte;

(3)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl šis specifikacijos pakeitimas turi būti patvirtintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas pavadinimo „Pera Mantovana“ (SGN) specifikacijos pakeitimas patvirtinamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 26 d.

Komisijos vardu

Pirmininkės pavedimu

Janusz WOJCIECHOWSKI

Komisijos narys


(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  1998 m. sausio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 134/98, papildantis Reglamento (EB) Nr. 1107/96 dėl geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų įregistravimo vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 2081/92 17 straipsnyje nustatyta tvarka priedą (OL L 15, 1998 1 21, p. 6).

(3)  OL C 93, 2021 3 19, p. 39.


2021 8 2   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 277/28


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/1261

2021 m. liepos 26 d.

kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas („Olio di Roma“ (SGN))

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (1), ypač į jo 52 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Italijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Olio di Roma“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Olio di Roma“ turi būti įregistruotas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įregistruojamas pavadinimas „Olio di Roma“ (SGN).

Pirmoje pastraipoje nurodytas pavadinimas – tai produkto, priklausančio Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 668/2014 (3) XI priede nurodytai 1.5 klasei „Aliejus ir riebalai (sviestas, margarinas, aliejus ir kt.)“, pavadinimas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 26 d.

Komisijos vardu

Pirmininkės pavedimu

Janusz WOJCIECHOWSKI

Komisijos narys


(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  OL C 112, 2021 3 30, p. 12.

(3)  2014 m. birželio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 668/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų taikymo taisyklės (OL L 179, 2014 6 19, p. 36).


2021 8 2   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 277/29


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/1262

2021 m. liepos 26 d.

kuriuo patvirtinamas saugomos kilmės vietos nuorodos ar saugomos geografinės nuorodos specifikacijos pakeitimas („Iaşi“ (SKVN))

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 99 straipsnį,

kadangi:

(1)

Komisija išnagrinėjo Rumunijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnį perduotą saugomos kilmės vietos nuorodos „Iaşi“ specifikacijos pakeitimų paraišką;

(2)

Komisija paskelbė specifikacijos pakeitimų paraišką Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2), kaip reikalaujama Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 97 straipsnio 3 dalyje;

(3)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 98 straipsnį Komisija negavo;

(4)

todėl reikėtų patvirtinti specifikacijos pakeitimus pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 99 straipsnį;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas pavadinimo „Iaşi“ (SKVN) specifikacijos pakeitimas patvirtinamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 26 d.

Komisijos vardu

Pirmininkės pavedimu

Janusz WOJCIECHOWSKI

Komisijos narys


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2)  OL C 93, 2021 3 19, p. 68.


2021 8 2   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 277/30


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/1263

2021 m. liepos 26 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 99 straipsnį suteikiama apsauga pavadinimui („Muškat momjanski / Moscato di Momiano“ (SKVN))

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 99 straipsnį,

kadangi:

(1)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 97 straipsnio 2 ir 3 dalis Komisija išnagrinėjo Kroatijos paraišką įregistruoti pavadinimą „Muškat momjanski / Moscato di Momiano“ ir ją paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 98 straipsnį Komisija negavo;

(3)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 99 straipsniu, pavadinimas „Muškat momjanski / Moscato di Momiano“ turėtų būti saugomas ir įtrauktas į to reglamento 104 straipsnyje nurodytą registrą;

(4)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pavadinimui „Muškat momjanski / Moscato di Momiano“ (SKVN) suteikiama apsauga.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 26 d.

Komisijos vardu

Pirmininkės pavedimu

Janusz WOJCIECHOWSKI

Komisijos narys


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2)  OL C 36, 2021 2 2, p. 22.


2021 8 2   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 277/31


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/1264

2021 m. liepos 26 d.

kuriuo patvirtinamas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas („Coteaux du Libron“ (SGN))

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2018 m. spalio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl vyno sektoriaus kilmės vietos nuorodų, geografinių nuorodų ir tradicinių terminų apsaugos paraiškų, prieštaravimo procedūros, vartojimo apribojimų, produkto specifikacijų keitimo, apsaugos panaikinimo, ženklinimo ir pateikimo (1), ypač į jo 15 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Komisija išnagrinėjo Prancūzijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnį pateiktą saugomos geografinės nuorodos „Coteaux du Libron“ specifikacijos pakeitimo paraišką. Šis pakeitimas – tai pavadinimo „Coteaux du Libron“ pakeitimas pavadinimu „Coteaux de Béziers“;

(2)

specifikacijos pakeitimo paraišką Komisija paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2), kaip reikalaujama Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 97 straipsnio 3 dalyje;

(3)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 98 straipsnį Komisija negavo;

(4)

todėl specifikacijos pakeitimo paraiška turėtų būti patvirtinta pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 99 straipsnį kartu su Deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 15 straipsnio 2 dalimi;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas pavadinimo „Coteaux du Libron“ (SGN) specifikacijos pakeitimas patvirtinamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 26 d.

Komisijos vardu

Pirmininkės pavedimu

Janusz WOJCIECHOWSKI

Komisijos narys


(1)  OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

(2)  OL C 412, 2020 11 30, p. 18.


2021 8 2   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 277/32


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/1265

2021 m. liepos 26 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/787 30 straipsnio 2 dalį įregistruojama spiritinio gėrimo geografinė nuoroda („Bayerischer Bärwurz“)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/787 dėl spiritinių gėrimų apibrėžties, apibūdinimo, pateikimo ir ženklinimo, spiritinių gėrimų pavadinimų naudojimo pateikiant ir ženklinant kitus maisto produktus, spiritinių gėrimų geografinių nuorodų apsaugos ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir distiliatų naudojimo gaminant alkoholinius gėrimus, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 110/2008 (1), ypač į jo 30 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 110/2008 (2) 17 straipsnio 5 dalimi Komisija išnagrinėjo 2019 m. birželio 7 d. Vokietijos pateiktą geografinės nuorodos „Bayerischer Bärwurz“ įregistravimo paraišką;

(2)

2019 m. gegužės 25 d. įsigaliojo Reglamentas (ES) 2019/787, kuriuo pakeičiamas Reglamentas (EB) Nr. 110/2008. Remiantis to reglamento 49 straipsnio 1 dalimi, nuo 2019 m. birželio 8 d. panaikinamas Reglamento (EB) Nr. 110/2008 III skyrius („Geografinės nuorodos“);

(3)

padariusi išvadą, kad paraiška atitinka Reglamento (EB) Nr. 110/2008 reikalavimus, techninės bylos pagrindines specifikacijas Komisija paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3), kaip reikalaujama minėto reglamento 17 straipsnio 6 dalyje pagal Reglamento (ES) 2019/787 50 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą;

(4)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) 2019/787 27 straipsnio 1 dalį Komisija negavo;

(5)

todėl geografinė nuoroda „Bayerischer Bärwurz“ turėtų būti įregistruota,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įregistruojama geografinė nuoroda „Bayerischer Bärwurz“. Pagal Reglamento (ES) 2019/787 30 straipsnio 4 dalį šiuo reglamentu pavadinimui „Bayerischer Bärwurz“ suteikiama Reglamento (ES) 2019/787 21 straipsnyje nurodyta apsauga.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 26 d.

Komisijos vardu

Pirmininkės pavedimu

Janusz WOJCIECHOWSKI

Komisijos narys


(1)  OL L 130, 2019 5 17, p. 1.

(2)  2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 (OL L 39, 2008 2 13, p. 16).

(3)  OL C 129, 2021 4 13, p. 26.


2021 8 2   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 277/34


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/1266

2021 m. liepos 29 d.

kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui nustatomas galutinis antidempingo muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Ankstesni tyrimai ir galiojančios priemonės

(1)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 599/2009 (2) importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV arba nagrinėjamoji šalis) kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriams ir (arba) parafininiams gazoliams, gaunamiems sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės (dažniausiai vadinamiems biodyzelinu), tiek gryniems, tiek mišiniams, kurių sudėtyje yra daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kurių KN kodai tuo metu buvo ex 1516 20 98 (TARIC kodas 1516209820), ex 1518 00 91 (TARIC kodas 1518009120), ex 1518 00 99 (TARIC kodas 1518009920), ex 2710 19 41 (TARIC kodas 2710194120), 3824 90 91, ex 3824 90 97 (TARIC kodas 3824 90 97 87), nustatė 0–198 EUR už toną dydžio galutinį antidempingo muitą. Tuo reglamentu nustatytas antidempingo muitas toliau vadinamas pradinėmis priemonėmis. Tyrimas, po kurio buvo nustatytos pradinės priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

(2)

Atlikus priemonių vengimo tyrimą, Taryba Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 444/2011 (3) išplėtė galutinio antidempingo muito, nustatyto Reglamentu (EB) Nr. 599/2009, taikymą iš Kanados siunčiamam importuojamam biodyzelinui, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Kanados kilmės, išskyrus pagamintą Kanados Ontarijo provincijoje įsikūrusių bendrovių „BIOX Corporation“, Oukvilis, ir „Rothsay Biodiesel“, Gvelfas. Taryba tuo pačiu reglamentu galutinio antidempingo muito, nustatyto Tarybos reglamentu (EB) Nr. 599/2009, taikymą išplėtė ir importuojamiems JAV kilmės biodyzelino mišiniams, kurių sudėtyje yra ne daugiau kaip 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės.

(3)

Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą (toliau – ankstesnė priemonių galiojimo termino peržiūra), Europos Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1518 (4) importuojamam JAV kilmės biodyzelinui vėl nustatė galutines antidempingo priemones.

(4)

Be to, Reglamentu (ES) 2015/1518 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2016/676 (5), galutinio antidempingo muito taikymas taip pat išplėstas iš Kanados siunčiamam importuojamam biodyzelinui, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Kanados kilmės, išskyrus pagamintą bendrovių „BIOX Corporation“, Oukvilis, ir „Rothsay Biodiesel“, Gvelfas, Ontarijo provincija, Kanada, taip pat „DSM Nutritional Products Canada Inc.“, Dartmutas, Naujosios Škotijos provincija, Kanada. Europos Komisija tuo pačiu reglamentu galutinio antidempingo muito taikymą išplėtė ir importuojamiems JAV kilmės biodyzelino mišiniams, kurių sudėtyje yra ne daugiau kaip 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės.

(5)

Šiuo metu galiojantys antidempingo muitai – šios nustatyto dydžio sumos: 0–198 EUR už toną atrinktų eksportuojančių gamintojų importuojamo produkto, 115,6 EUR už toną neatrinktų bendradarbiaujančių bendrovių importuojamo produkto ir 172,2 EUR už toną visų kitų bendrovių importuojamo produkto.

(6)

Be to, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1598 (6) Reglamentas (ES) 2015/1518 buvo iš dalies pakeistas, leidžiant bendrovėms, kurios per pradinį tiriamąjį laikotarpį neeksportavo biodyzelino, prašyti atlikti peržiūrą, ar joms gali būti taikoma neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta muito norma.

(7)

Gavus prašymą suteikti naujojo eksportuojančio gamintojo statusą Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/1121 (7) iš dalies pakeistas Reglamentas (ES) 2015/1518 – į jo I priedą įtraukta JAV bendrovė „Organic Technologies“, Košoktonas, Ohajas, ir jai atitinkamai nustatytas 115,6 EUR už toną vidutinis svertinis muitas, taikomas neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms.

1.2.   Prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą

(8)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (8), Europos Komisija (toliau – Komisija) pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį gavo prašymą atlikti peržiūrą.

(9)

Prašymą atlikti peržiūrą Sąjungos gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % viso biodyzelino Sąjungoje, vardu 2020 m. birželio 11 d. pateikė Europos biodyzelino taryba (toliau – EBB arba pareiškėjas). Prašymas atlikti peržiūrą buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai pasikartotų.

1.3.   Priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimas

(10)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, 2020 m. rugsėjo 14 d. inicijavo peržiūrą dėl importuojamo JAV kilmės biodyzelino. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (9) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(11)

Tą pačią dieną Komisija lygiagrečiai inicijavo atskirą antisubsidinių priemonių, taikomų importuojamam JAV kilmės biodyzelinui, galiojimo termino peržiūrą (10).

(12)

Kanados Vyriausybė dėl šio inicijavimo pateikė pastabų ir pažymėjo, kad, jei priemonės būtų toliau taikomos, trims Kanados biodyzelino gamintojams taikoma išimtis turėtų būti palikta galioti. Išimtis palikta galioti šio reglamento 2 straipsnyje.

1.4.   Peržiūros tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(13)

Atliekant dempingo tęsimosi ar pasikartojimo tyrimą nagrinėjamas 2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

1.5.   Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES

(14)

Šis tyrimas inicijuotas 2020 m. rugsėjo 14 d., t. y. pereinamuoju laikotarpiu, dėl kurio susitarė Jungtinė Karalystė ir ES ir kuriuo Jungtinei Karalystei ir toliau buvo taikoma Sąjungos teisė. Šis laikotarpis baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d. Todėl nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinės Karalystės bendrovės ir asociacijos nebelaikomos šio tyrimo suinteresuotosiomis šalimis.

(15)

2021 m. sausio 15 d. Komisija prie tyrimo bylos pridėtu pranešimu (11) paragino Jungtinės Karalystės veiklos vykdytojus, manančius, kad vis dėlto jie vis dar galėtų būti laikomi suinteresuotosiomis šalimis, su ja susisiekti. „BP OIL International Limited“ ir „Argent Energy“ paprašė jas toliau laikyti suinteresuotosiomis šalimis ir, remiantis pateiktais įrodymais, joms ši teisė buvo suteikta. Kalbant tiksliau, abi bendrovės pateikė įrodymų atitinkamoje grupėje turinčios susijusių subjektų, veikiančių Sąjungos rinkoje. Kita vertus, Jungtinės Karalystės patronuojančioji bendrovė „Valero Energy Limited“ buvo pakeista jos Airijos patronuojamąja bendrove „Valero Energy Limited Ireland“, nes pastaroji veikia Sąjungos rinkoje.

1.6.   Suinteresuotosios šalys

(16)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems JAV gamintojams ir JAV valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(17)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Prašymų išklausyti negauta.

1.7.   Atranka

(18)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti atranką.

1.7.1.   Sąjungos gamintojų atranka

(19)

2020 m. rugsėjo 14 d. Komisija pagal pranešimo apie inicijavimą 5.4 skirsnį pranešė suinteresuotosioms šalims apie preliminariai atrinktus Sąjungos gamintojus. Ji gamintojus atrinko remdamasi panašaus produkto gamybos ir pardavimo apimtimi 2019 m., taip pat panašaus produkto gamintojų geografine vietove. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino 17,5 % visos apskaičiuotosios panašaus produkto produkcijos Sąjungoje, be to, geras jų geografinis pasiskirstymas. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Per 7 dienų nuo pranešimo apie preliminariai atrinktus Sąjungos gamintojus terminą jokių pastabų negauta.

1.7.2.   Importuotojų atranka

(20)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(21)

Prašomą informaciją pateikė tik vienas nesusijęs importuotojas – „Shell Trading Rotterdam BV“, todėl Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

1.7.3.   Eksportuojančių gamintojų atranka

(22)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų žinomų JAV eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė nagrinėjamosios šalies valdžios institucijų nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(23)

Inicijavus tyrimą, klausimynų kopija pateikta suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje.

(24)

Apie save pranešė trys JAV eksportuojantys gamintojai ir pareiškė pageidaujantys bendradarbiauti Komisijai atliekant tyrimą. Atsižvelgdama į nedidelį jų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina. Todėl visos trys apie save pranešusios bendrovės buvo paprašytos užpildyti klausimyną ir per nustatytą terminą pateikti jį Komisijai.

1.8.   Nagrinėjamosios šalies nebendradarbiavimas

(25)

2020 m. spalio 15 d. viena iš šių trijų bendrovių e. paštu pranešė Komisijai toliau nebendradarbiausianti. Be to, nė viena iš kitų dviejų bendrovių negrąžino užpildyto klausimyno atsakymų, taigi per nustatytą terminą nepateikė prašomos informacijos.

(26)

2020 m. lapkričio 10 d. Komisija nusiuntė raštą, kuriuo visoms trims bendrovėms pranešė ketinanti taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir tyrimo išvadas daryti remdamasi turimais faktais. Apie šį ketinimą pranešta ir JAV valdžios institucijoms. Terminas pastaboms dėl rašto pateikti buvo 2020 m. lapkričio 17 d. Pastabų negauta.

(27)

Kadangi nė vienas iš trijų JAV eksportuojančių gamintojų atliekant priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą nebendradarbiavo, nuspręsta taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir išvadas grįsti turimais faktais.

1.9.   Klausimynas

(28)

Inicijavus tyrimą, klausimynų kopija pateikta suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje.

(29)

Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai ir vienas nesusijęs Sąjungos importuotojas.

1.10.   Tikrinimas

(30)

Atsižvelgdama į COVID-19 protrūkį ir izoliavimo priemones, kurių ėmėsi įvairios valstybės narės ir trečiosios šalys, Komisija negalėjo vykti į tikrinamuosius vizitus pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį. Vietoj to Komisija pagal pranešimą dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams (12) visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga išvadoms, sutikrino nuotoliniu būdu. Komisija nuotoliniu būdu sutikrino šių bendrovių (šalių) duomenis:

 

Sąjungos gamintojai

„SAIPOL Bu Diester“, Prancūzija

„CAMPA Iberia S.A.U.“, Ispanija

„VERBIO Vereinigte BioEnergie AG“, Vokietija

 

Importuotojai

„Shell Trading Rotterdam BV“, Nyderlandai

1.11.   Faktų atskleidimas

(31)

2021 m. gegužės 21 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ketino toliau taikyti galiojančius antidempingo muitus. Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, skirtas pastaboms dėl atskleistų faktų pateikti.

(32)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė. Šalys, kurios to prašė, buvo išklausytos.

2.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.   Nagrinėjamasis produktas

(33)

Nagrinėjamasis produktas – tas pats produktas kaip per pradinį tyrimą ir ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, t. y. importuojami JAV kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriai ir (arba) parafininiai gazoliai, gaunami sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės (dažniausiai vadinami biodyzelinu), tiek gryni, tiek mišiniai, kurių sudėtyje yra daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98 (TARIC kodas 1516209829), ex 1518 00 91 (TARIC kodas 1518009129), ex 1518 00 99 (TARIC kodas 1518009929), ex 2710 19 43 (TARIC kodas 2710194329), ex 2710 19 46 (TARIC kodas 2710194629), ex 2710 19 47 (TARIC kodas 2710194729), ex 2710 20 11 (TARIC kodas 2710201129), ex 2710 20 16 (TARIC kodas 2710201629), ex 3824 99 92 (TARIC kodas 3824999212), ex 3826 00 10 (TARIC kodai 3826001029, 3826001059, 3826001099), ex 3826 00 90 (TARIC kodas 3826009019) (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(34)

Biodyzelinas yra kuras, gaminamas iš atsinaujinančiųjų išteklių, gaunamų iš įvairių žaliavų, kaip antai aliejų (pvz., rapsų aliejaus, sojų aliejaus, alyvpalmių aliejaus), panaudoto kepamojo aliejaus, gyvūninių riebalų arba biomasės.

(35)

Biodyzelinas naudojamas transporto sektoriuje – daugiausia maišomas su mineraliniu dyzelinu (t. y. nafta ar įprastiniu dyzelinu) ir kartais grynas (B100).

2.2.   Panašus produktas

(36)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą ir ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir [technines] savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

nagrinėjamasis produktas;

JAV vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas produktas ir

Sąjungoje Sąjungos pramonės gaminamas ir parduodamas produktas.

(37)

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

2.3.   Tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities

(38)

Degalų gamintojai, tiekėjai ir, kaip tokie, nagrinėjamojo produkto naudotojai Švedijos bendrovė „Preem AB“ ir „Valero Energy Ltd Ireland“ teigė, kad riebalų rūgščių metilesterių biodyzelinas ir hidrinto aliejaus biodyzelinas yra dviejų skirtingų rūšių biodyzelinas ir kad hidrintas aliejus neturėtų būti įtrauktas į dabartinę produkto apibrėžtąją sritį. 2009 m. reglamente, kuriuo nustatytos laikinosios priemonės (13), visų rūšių biodyzelinas ir biodyzelino mišiniai laikyti biodyzeliniu kuru. Riebalų rūgščių metilesterių biodyzeliną ir hidrinto aliejaus biodyzeliną galima maišyti su dyzelinu ir, nepaisant tam tikrų fizinių savybių skirtumų, galutinė produkto paskirtis yra ta pati ir abu produktus gamina Sąjungos pramonė. Be to, per pradinį tyrimą pateiktame skunde iš hidrinto aliejaus pagamintas dyzelinas aiškiai priskirtas nagrinėjamojo produkto apibrėžtajai sričiai, ir tuo metu nė viena šalis tam neprieštaravo. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

3.   DEMPINGO TĘSIMOSI ARBA PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

(39)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

3.1.   Pirminės pastabos

(40)

Kaip paaiškinta 25–27 konstatuojamosiose dalyse, dėl nebendradarbiavimo nebuvo galima atlikti tyrimo remiantis JAV gamintojų pateiktais patikrintais duomenimis.

(41)

Taigi, remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu, išvados dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo daromos remiantis turimais faktais. Taigi Komisija naudojosi šiais informacijos šaltiniais: prašymu atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą ir vėliau pareiškėjo pateikta informacija, Eurostato duomenimis, duomenų baze „Global Trade Atlas“ (GTA), taip pat JAV energetikos informacijos administracijos (EIA) ir JAV žemės ūkio departamento (JAV ŽŪD) interneto svetainėmis.

3.2.   Dempingo tęsimasis

(42)

2009 m. nustačius priemones, biodyzelino importas iš JAV į Sąjungą sumažėjo ir nuo 2013 m. jo beveik visai nebeimportuota. Pavyzdžiui, per PTL (nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) iš JAV importuotos maždaug 156 tonos. Šis kiekis sudaro tik 0,04 % viso JAV eksporto ir dar mažiau Sąjungos suvartojimo. Todėl Komisija padarė išvadą, kad toks mažas kiekis nėra pakankamas pagrindas toliau nagrinėti dempingą. Todėl atlikdama tyrimą Komisija daugiausia dėmesio skyrė dempingo pasikartojimo tikimybei, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

3.3.   Dempingo pasikartojimas

(43)

Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad dempingas pasikartos, jei priemonė nebebus taikoma. Konkrečiai nagrinėti šie elementai: Sąjungoje ir JAV pagaminto ir parduoto produkto kainų santykis, eksporto į trečiąsias šalis ir JAV kainų santykis, eksporto į trečiąsias šalis kainų ir kainų Sąjungoje lygio santykis, JAV nepanaudoti pajėgumai bei priemonių vengimo ir absorbcijos praktika.

3.3.1.   Sąjungoje ir JAV pagaminto ir parduoto produkto kainų palyginimas

(44)

Komisijos tarnybos naudojosi dviem informacijos šaltiniais, kad nustatytų biodyzelino pardavimo JAV vidaus rinkoje kainas per PTL: i) JAV žemės ūkio departamento (JAV ŽŪD)pateikta informacija ir ii) prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija.

(45)

Remiantis JAV ŽŪD pateikta informacija, per PTL pardavimo vidaus rinkoje kaina EXW sąlygomis buvo 909,05 USD už toną. Atsižvelgiant į per PTL buvusį vidutinį euro ir dolerio kursą (1 EUR = 1,105 USD), pardavimo JAV vidaus rinkoje kaina yra 822,31 EUR už toną. Tai beveik atitinka informaciją, pateiktą prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, kuriame nurodyta 918,06 USD (820 EUR) už toną pardavimo vidaus rinkoje kaina. Komisija laikėsi nuomonės, kad atliekant dempingo pasikartojimo tikimybės tyrimą tikslinga JAV vidaus rinkos kainą (822,31 EUR) laikyti fiksuota kaina.

(46)

Vidutinė Sąjungos gamintojų Sąjungoje parduoto biodyzelino gamintojo kaina EXW sąlygomis per PTL buvo 771 EUR už toną (žr. 1 lentelę).

(47)

Kad vėl galėtų patekti į Sąjungos rinką, JAV gamintojai produktą turėtų parduoti ne mažesne kaina nei 771 EUR už toną. Į jų galutinę kainą turėtų būti įskaičiuotos ir vežimo jūrų laivais bei draudimo sąnaudos ir biodyzelinui taikomas muitas (6,5 %). Remiantis per tyrimą gautais duomenimis, tokia suma būtų apie 92 EUR už toną. Nustatydama šią sumą Komisija rėmėsi a) pareiškėjo apskaičiuotomis transporto ir frachto išlaidomis ir b) muitais (6,5 %), taikomais biodyzelino importo iš JAV kainai, kurią Komisija apskaičiavo remdamasi viešai prieinama informacija, kaip antai duomenų baze „Global Trade Atlas“, ir tą sumą suapvalino iki 106 EUR, kad būtų atsižvelgta ir į kai kurias papildomas išlaidas po importo.

(48)

Taigi, jei JAV gamintojai atnaujintų eksportą į Sąjungą konkurencingomis kainomis, jie greičiausiai turėtų tai daryti mažesne nei 665 EUR už toną gamintojo kaina EXW sąlygomis, kuri būtų mažesnė nei jų pardavimo JAV vidaus rinkoje kaina, taigi – dempingo kaina.

3.3.2.   Eksporto į trečiąsias šalis ir JAV kainų palyginimas

(49)

Komisija toliau analizavo JAV biodyzelino eksporto į trečiąsias šalis per PTL kainų struktūrą.

(50)

Komisija rėmėsi viešai prieinama informacija, pavyzdžiui, pateikta duomenų bazėje „Global Trade Atlas“, ir naudojo jos duomenis apie biodyzelino (pagal SS kodą 3826 00) eksporto per PTL kiekius ir vertes. Eksporto į visas šalis (įskaitant ES) kiekis (tonomis) sudarė 389 075 tonų, iš kurių 14 tonų eksportuota į ES.

(51)

Toliau pateiktoje lentelėje lyginama vidutinė pardavimo kaina JAV doleriais už toną, tinkamai pakoreguota pagal gamintojo kainą EXW sąlygomis (atėmus 82,52 USD už toną vidaus frachto, kaip nurodyta prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą), su šešių šalių (ne ES), į kurias JAV eksportavo daugiau nei 0,1 % viso eksporto per PTL, vidutine JAV vidaus rinkos kaina.

1 lentelė

JAV eksporto apimtis ir kainos per PTL

Paskirties šalys

Eksporto kiekis (tonomis)

Eksporto į visas šalis procentinė dalis

Vidutinė gamintojo kaina EXW sąlygomis (USD) už toną

Vidutinė gamintojo kaina EXW sąlygomis (EUR) už toną

Vidutinė gamintojo kaina EXW sąlygomis (EUR) už toną JAV vidaus rinkoje (žr. 45 konstatuojamąją dalį)

Kanada

354 442

91,1

805,33

728,48

822,31

Kinija

12 363

3,2

316,49

286,29

822,31

Norvegija

3 500

0,9

862,48

780,18

822,31

Peru

2 144

0,6

591,72

535,26

822,31

Meksika

1 204

0,3

661,23

598,13

822,31

Pietų Korėja

475

0,1

363,15

328,49

822,31

Šaltinis: GTA.

(52)

Iš lentelės matyti, kad JAV gamintojai visose šešiose eksportuojančiose šalyse produktą parduoda 5–65 % mažesnėmis kainomis nei jų pardavimo vidaus rinkoje kainos. Be to, įvairiose šalyse, į kurias per PTL JAV eksportavo daugiausiai, eksporto kainos labai skiriasi.

(53)

Galiausiai, iš lentelės matyti, kad didžiausios vidutinės eksporto kainos yra eksporto kainos į tokias šalis kaip Kanada ir Norvegija, į kurias JAV parduoda 92 % viso eksporto. Prašyme šiuo atžvilgiu nurodyta, kad brangesnis „biodyzelinas, eksportuojamas į Kanadą, yra gaminamas iš specifinių rūšių žaliavų, kurios yra atsparesnės žemai temperatūrai, pavyzdžiui, iš dirvinio bastučio sėklų, arba tai taip pat gali būti hidrintas aliejus, kurio atsparumo šalčiui savybės labai geros“. Todėl šias didesnes vidutines eksporto į šias dvi šalis kainas galima paaiškinti didesne žaliavų (pvz., dirvinio bastučio sėklų) savikaina.

3.3.3.   Eksporto į trečiąsias šalis kainų ir Sąjungos pramonės kainų lygio palyginimas

(54)

ES rinka yra patraukli JAV biodyzelino eksportui. Remiantis 49 konstatuojamojoje dalyje nurodyta duomenų baze GTA, vėliau apskaičiuota paprasta vidutinė eksporto į visas paskirties vietas per PTL kaina (žr. 55 konstatuojamąją dalį), atsižvelgiant į šiuos elementus:

Dėl didelio JAV eksporto kainų svyravimo (kaip nurodyta ir 51 konstatuojamojoje dalyje pateiktoje lentelėje), Komisija į šį skaičiavimą neįtraukė visų šalių, į kurias JAV eksportavo mažiau nei 0,1 % viso per PTL parduoto kiekio. Kaip nurodyta 51 konstatuojamojoje dalyje pateiktoje lentelėje, daugiau kaip 0,1 % viso JAV eksporto kiekio galima priskirti iš viso šešioms (ne ES) šalims.

Be to, kaip matyti iš tos pačios lentelės, didžiausios vidutinės eksporto kainos yra eksporto kainos į tokias šalis kaip Kanada ir Norvegija, į kurias JAV parduoda 92 % viso eksporto. Kaip paaiškinta 53 konstatuojamojoje dalyje, šias didesnes eksporto kainas lemia didesnė žaliavų (pvz., dirvinio bastučio sėklų) savikaina.

Dėl skirtingų klimato sąlygų į ES daugiausia eksportuojamas įvairių rūšių biodyzelinas. Šiaurės Europoje daugiausia naudojamas žemai temperatūrai atsparesnis biodyzelinas.

Taigi, šio vertinimo tikslais apskaičiuojant paprastą vidutinę eksporto kainą teisingai atspindima vidutinė kaina, kuri būtų stebima Sąjungos rinkoje, ir išvengiama padėties, kai eksportui į Kanadą ir Norvegiją suteikiamas neproporcingas svoris, atsižvelgiant į skirtingas biodyzelino rūšis, kurios greičiausiai būtų eksportuojamos į Sąjungą dėl labai skirtingų klimato sąlygų valstybėse narėse.

(55)

Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, Komisija apskaičiavo vidutinę eksporto kainą – 682 USD už toną (617 EUR). Ši vidutinė 617 EUR eksporto kaina yra FOB kaina, prie kurios reikia pridėti jūrų frachto ir draudimo išlaidas, kad būtų gauta CIF kaina. Prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą apskaičiuota, kad šios išlaidos sudaro apie 52 USD už toną (47 EUR).

(56)

Komisija mano, kad 47 EUR už toną suma yra pagrįstas papildomų jūrų frachto ir draudimo į kitas paskirties vietas išlaidų rodiklis. Taigi nustatyta, kad vidutinė JAV eksporto į trečiąsias šalis kaina yra 617 EUR (FOB), o tai yra, net jei pridėtume jūrų frachto, draudimo, galiojančio muito (6,5 %) išlaidas (bendrą sumą suapvalinus iki 104 EUR už toną, kad būtų atsižvelgta ir į kai kurias papildomas išlaidas po importo) iš JAV į ES (iš viso apie 721 EUR), gerokai mažesnė kaina už Sąjungos pramonės gamintojo kainą EXW sąlygomis, t. y. 771 EUR už toną.

(57)

Todėl tai rodo, kad JAV eksportuojantys gamintojai, siekdami įsiskverbti į Sąjungos rinką, galėtų parduoti už mažesnę nei 771 EUR už toną kainą ir kad tai juos skatintų dalį dabar į trečiąsias šalis eksportuojamo kiekio nukreipti į Sąjungos rinką, nes kaina joje būtų patrauklesnė nei kai kuriose kitose trečiųjų šalių rinkose.

3.3.4.   Nepanaudoti pajėgumai

(58)

Kadangi JAV gamintojai nebendradarbiavo, Komisija JAV gamybos pajėgumus nustatė remdamasi JAV energetikos informacijos administracijos (EIA) interneto svetainėje pateikta informacija.

(59)

JAV biodyzelino gamintojai šiai institucijai privalo (atitinkamai kartą per metus ir kartą per mėnesį) pranešti apie savo turimus ir numatomus gamybos pajėgumus ir apie biodyzelino gamybą, žaliavas, atsargas ir pardavimą.

Remiantis EIA duomenimis, JAV biodyzelino gamintojų pajėgumai per PTL buvo 8 412 000 tonų.

(60)

JAV faktinė biodyzelino gamyba per PTL buvo 5 718 000 tonų (EIA duomenys), o tai prilygsta 68 % pajėgumų naudojimo ir 32 % nepanaudotų pajėgumų (arba maždaug 2 694 000 tonų). Šie dideli nepanaudoti JAV gamintojų pajėgumai skatina didinti gamybą ir parduoti biodyzeliną dempingo kainomis Sąjungos rinkoje, todėl tikėtina, kad jie bus nukreipti į Sąjungos rinką, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. JAV gamintojai gali lengvai padidinti savo gamybą ir eksportą į ES ir dėl didesnio pajėgumų naudojimo santykio ir mažesnių vieneto gamybos sąnaudų gauti ekonominės naudos. Jeigu į Sąjungos rinką būtų išleisti JAV nepanaudoti pajėgumai, būtų padarytas didelis poveikis, nes tie pajėgumai prilygsta beveik 18 % Sąjungos suvartojimo per PTL.

(61)

Be to, per PTL JAV biodyzelino gamyba (5 718 000 tonų) buvo mažesnė už suvartojimą (5 934 000 tonų). Todėl JAV importavo daugiau biodyzelino nei eksportavo. Per PTL visas importuotas kiekis sudarė 629 000 tonų, o visas eksportuotas kiekis – 428 000 tonų. Tačiau jeigu turimi gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu nebuvo panaudoti vidaus rinkos paklausai patenkinti, mažai tikėtina, kad jie būtų panaudoti šiuo tikslu ateityje. JAV gamybos pajėgumai, apie kuriuos pranešta per PTL (8 412 000 tonų, žr. pirmesnę konstatuojamąją dalį), buvo gerokai didesni už vidaus suvartojimą. Tai reiškia, kad jei eksporto rinkos galimybės atsivers, tikėtina, kad JAV gamintojai savo nepanaudotus pajėgumus panaudos pardavimui eksportui, o ne vidaus suvartojimui.

(62)

Mažai tikėtina, kad nepanaudoti pajėgumai būtų panaudoti eksportui į trečiąsias šalis (kitas nei ES) didinti. Didelės trečiųjų šalių rinkos (Brazilija, Indonezija, Argentina, Kinija, Tailandas) vidaus rinkoje pagamina pakankamai biodyzelino savo poreikiams patenkinti, o JAV, nepaisant nepanaudotų pajėgumų, iki šiol į šias šalis daug neeksportavo. Nėra pagrindo manyti, kad ateityje ši padėtis pasikeis.

(63)

Todėl tikėtina, kad JAV gamintojai didelę nepanaudotų pajėgumų dalį panaudotų siekdami daugiau parduoti ES, kuri yra labai patraukli rinka, nes yra didžiausia pasaulyje ir taiko daug paskatų biodyzelinui vartoti.

3.3.5.   Priemonių vengimo ir absorbcijos praktika

(64)

Kaip minėta 1 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad 2009 m. nustatytų antidempingo priemonių buvo vengiama produktą siunčiant per Kanadą ir keičiant mišinio sudėtį. Tokia praktika rodo kai kurių JAV gamintojų interesus patekti į Sąjungos rinką net nustačius priemones, todėl laikoma, kad tai yra Sąjungos rinkos patrauklumo JAV biodyzelino gamintojams rodiklis.

3.3.6.   Išvada dėl dempingo pasikartojimo tikimybės

(65)

Sąjungos rinka, būdama didžiausia pasaulyje, yra labai patraukli, ir joje taikoma daug Sąjungos ir nacionalinių biodyzelino vartojimo paskatų. Taigi, JAV gamintojams būtų paranku panaudoti visus savo nepanaudotus pajėgumus ir kai kuriuos savo pardavimo eksportui į kitas mažiau pelningas trečiąsias šalis srautus nukreipti į Sąjungos rinką.

(66)

Remdamasi 51 konstatuojamojoje dalyje pateikta lentele Komisija padarė išvadą, kad apskritai JAV gamintojai į trečiąsias šalis parduoda mažesnėmis kainomis nei jų vidaus rinkos kainos.

(67)

Taigi, atsižvelgdama į JAV pramonės didelius nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą dėl jos dydžio ir pardavimo kainos, ypač kalbant apie JAV eksporto į trečiąsias šalis kainų lygį, taip pat į praeityje nustatytus priemonių vengimo atvejus, Komisija daro išvadą, jog tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, importas dempingo kaina iš JAV vėl pasikartotų.

4.   ŽALA

4.1.   Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(68)

Remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis, nagrinėjamuoju laikotarpiu panašų produktą Sąjungoje gamino 49 gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(69)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 14 mln. tonų. Šį skaičių Komisija nustatė remdamasi Sąjungos pramonės pateikta informacija. Kaip nurodyta 19 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kurie pagamino 17,5 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

4.2.   Sąjungos suvartojimas

(70)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi pramonės informacija ir COMEXT importo duomenimis.

(71)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)  (14)

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Bendras Sąjungos suvartojimas (tonomis)

13 843 702

15 444 700

15 762 282

16 955 685

Indeksas

100

112

114

122

Šaltinis: Sąjungos pramonės duomenys, COMEXT.

(72)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu biodyzelino suvartojimas Sąjungoje, apskaičiuotas kaip biodyzelino importo ir viso Sąjungos pramonės pardavimo ES rinkoje suma, padidėjo 22 %, t. y. nuo 13,8 mln. tonų 2017 m. iki 16,9 mln. tonų.

4.3.   Importas iš nagrinėjamosios šalies

4.3.1.   Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis ir rinkos dalis

(73)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato (COMEXT duomenų bazėje) pateikta informacija. Importo rinkos dalis nustatyta remiantis pareiškėjo pateiktais Sąjungos pramonės pardavimo vidaus rinkoje duomenimis ir COMEXT prekybos duomenimis.

(74)

Importo iš nagrinėjamosios šalies raida:

3 lentelė

Importo apimtis (tonomis), rinkos dalis ir kainos  (15)

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis (tonomis)

176

2 339

139

156

Indeksas

100

1 329

79

89

Rinkos dalis (%)

0

0

0

0

 

 

 

 

 

Vidutinė kaina (EUR/t)

1 243

972

1 269

1 812

Indeksas

100

78

102

146

Šaltinis: COMEXT, ES pramonės pardavimo duomenys rinkos daliai apskaičiuoti.

(75)

Nuo priemonių nustatymo 2009 m. importo iš JAV iš esmės nebeliko ir per PTL jis sudarė tik 156 tonas (palyginti su daugiau kaip 1 137 000 tonų per pradinį tiriamąjį laikotarpį).

4.3.2.   Importo iš nagrinėjamosios šalies kainos ir priverstinis kainų mažinimas

(76)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu biodyzelino importo iš JAV į Sąjungą, kuriuo remiantis būtų galima patikimai apskaičiuoti priverstinį kainų mažinimą, beveik nebuvo.

(77)

Kaip alternatyvą, priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(1)

atrinktų Sąjungos gamintojų vidutines svertines pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis (771 EUR/t), ir

(2)

vidutinę JAV gamintojų eksporto į trečiąsias šalis kainą, tinkamai pakoreguotą siekiant atsižvelgti į vežimo į Sąjungą išlaidas ir ES muitą (721 EUR už toną, žr. 56 konstatuojamąją dalį).

(78)

Atlikus palyginimą nustatytas 6,4 % priverstinis kainų mažinimas.

4.4.   Importas iš trečiųjų šalių, išskyrus JAV

(79)

Per PTL importas iš trečiųjų šalių sudarė 3 750 000 tonų arba maždaug 22 % viso Sąjungos suvartojimo. Kiti nei JAV pagrindiniai biodyzelino importo šaltiniai buvo Argentina (24 % ES importo), Malaizija (18 %), Singapūras (13 %) ir Indonezija (5 %).

(80)

(Bendros) importo apimties, taip pat biodyzelino importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalies ir kainų raida:

4 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių  (16)

Šalis

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Argentina

Apimtis (tonomis)

355 782

1 467 325

873 325

905 781

 

Indeksas

100

412

245

255

 

Rinkos dalis (%)

3

10

6

5

 

Vidutinė kaina

(EUR/t)

635

620

707

728

 

Indeksas

100

98

111

115

Malaizija

Apimtis (tonomis)

335 769

388 615

731 679

679 860

 

Indeksas

100

116

218

202

 

Rinkos dalis (%)

2

3

5

4

 

Vidutinė kaina

(EUR/t)

952

813

669

730

 

Indeksas

100

85

70

77

Indonezija

Apimtis (tonomis)

24 984

777 992

743 456

195 858

 

Indeksas

100

3 114

2 976

784

 

Rinkos dalis (%)

0

5

5

1

 

Vidutinė kaina

(EUR/t)

803

671

636

665

 

Indeksas

100

84

79

83

Kitos trečiosios šalys

Apimtis (tonomis)

822 027

820 093

1 450 938

1 983 471

 

Indeksas

100

100

177

241

 

Rinkos dalis (%)

6

5

9

12

 

Vidutinė kaina

(EUR/t)

662

723

829

874

 

Indeksas

100

109

125

132

Iš viso iš visų trečiųjų šalių, išskyrus JAV

Apimtis (tonomis)

1 538 562

3 454 050

3 799 448

3 765 041

 

Indeksas

100

224

247

245

 

Rinkos dalis (%)

11

22

24

22

 

Vidutinė kaina

(EUR/t)

721

678

732

802

 

Indeksas

100

94

102

111

Šaltinis: COMEXT, ES pramonės pardavimo duomenys rinkos daliai apskaičiuoti.

(81)

2018 m. panaikinti importo iš Argentinos ir Indonezijos – dviejų didžiųjų biodyzelino eksportuotojų – antidempingo muitai. Taigi, 2018 m. importas iš trečiųjų šalių padidėjo, o 2019 m. ir per PTL išliko maždaug 3,8 mln. tonų. Apskritai importas iš kitų nei JAV trečiųjų šalių per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 145 %. Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu jų rinkos dalis padidėjo nuo 11 iki 22 %.

(82)

Vertinant pagal kainas, padėtis įvairiose šalyse skiriasi.

(83)

Kalbant apie pagrindinį importo šaltinį Argentiną, 2019 m. vasario mėn. Komisija iš šios šalies importuojamam biodyzelinui nustatė galutines antisubsidines priemones ir kartu priėmė sprendimą, kuriuo priimami aštuonių Argentinos gamintojų ir Argentinos biodegalų rūmų (CARBIO) įsipareigojimai dėl minimalios kainos. Dėl to 2019 m. kainos labai padidėjo (14 %, palyginti su 2018 m.) ir per PTL (17 %, palyginti su 2018 m.).

(84)

Kalbant apie Indoneziją, Europos Komisija 2019 m. iš Indonezijos importuojamam subsidijuojamam biodyzelinui nustatė kompensacinius muitus. Dėl to 2020 m. iš Indonezijos importuota daug mažiau.

(85)

Indonezijos ir Malaizijos kainos mažėjo. Kitų trečiųjų šalių kainos tuo metu smarkiai augo. Apskritai, nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš kitų nei JAV trečiųjų šalių vidutinės pardavimo kainos padidėjo 11 %. Ši tendencija atitinka 3 lentelėje nurodytą importo iš nagrinėjamųjų šalių tendenciją. Tačiau kainų tendencija skiriasi nuo 8 lentelėje nurodytos Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainų tendencijos. Atrinktų Sąjungos gamintojų kainos mažėjo kartu su mažėjančiomis gamybos sąnaudomis. Todėl sumažėjo trečiųjų šalių eksportuotojų ir atrinktų Sąjungos gamintojų kainų skirtis ir atitinkamai padidėjo Sąjungos pramonės konkurencingumas.

4.5.   Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

4.5.1.   Bendrosios pastabos

(86)

Vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(87)

Kaip minėta 18 ir 19 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai įvertinti atlikta atranka.

(88)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius ji vertino remdamasi ES pramonės pateiktais duomenimis, taip pat kitais konkrečių sektorių makroekonominiais duomenimis, pavyzdžiui, FAO ir EBPO. Mikroekonominius rodiklius ji vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(89)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(90)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

4.5.2.   Makroekonominiai rodikliai (17)

4.5.2.1.   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(91)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Gamybos apimtis (tonomis)

12 639 715

13 166 083

13 931 438

13 984 220

Indeksas

100

104

110

111

Gamybos pajėgumai (tonomis)

16 047 231

16 707 893

16 862 595

17 529 047

Indeksas

100

104

105

109

Pajėgumų naudojimas (%)

79

79

83

80

Indeksas

100

100

105

101

Šaltinis: pareiškėjo ir atrinktų Sąjungos gamintojų pateikta informacija.

(92)

Sąjungos gamyba padidėjo nuo 12,6 mln. tonų 2017 m. iki 14,0 mln. tonų per PTL, t. y. per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 11 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimui padidėjus 22 %, Sąjungos pramonė reagavo teigiamai ir didino gamybą.

(93)

Tuo pačiu metu gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 9 % ir per PTL pasiekė 17,5 mln. tonų. Sąjungos pramonė didina savo pajėgumus, kad galėtų reaguoti į didėjančią paklausą. Remiantis ataskaita (18), šis pajėgumų didinimas daugiausia susijęs su hidrinto aliejaus gamyba.

(94)

Tuo pat metu padidėjus gamybai ir gamybos pajėgumams, pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu nesikeitė – išliko apie 80 %.

4.5.2.2.   Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(95)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje (tonomis)

12 305 049

11 988 560

11 962 754

13 190 560

Indeksas

100

97

97

107

Rinkos dalis (%)

89

78

76

78

Indeksas

100

87

85

88

Šaltinis: pareiškėjo ir atrinktų Sąjungos gamintojų pateikta informacija.

(96)

Sąjungos pramonė padidino pardavimą Sąjungos rinkoje nuo 12,3 mln. tonų 2017 m. iki 13,2 mln. tonų per PTL (+ 7 %).

(97)

Kadangi suvartojimas Sąjungoje padidėjo 22 %, dėl lėtesnio faktinės pardavimo apimties didėjimo Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo – nuo maždaug 89 % 2017 m. iki 78 % per PTL. Šis rinkos dalies sumažėjimas yra susijęs su importo iš trečiųjų šalių didėjimu, ypač nuo 2018 m. (80 konstatuojamoji dalis).

4.5.2.3.   Augimas

(98)

Kai kurie rodikliai (gamyba, gamybos pajėgumai, pardavimas, užimtumas) rodo teigiamą Sąjungos pramonės augimą tuo laikotarpiu. Tačiau šis augimas yra nedidelis, palyginti su biodyzelino suvartojimo raida per tą patį laikotarpį. Iš tiesų Sąjungos pramonės rinkos dalis tiriamuoju laikotarpiu faktiškai sumažėjo.

4.5.2.4.   Užimtumas ir našumas

(99)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Darbuotojų skaičius

2 643

3 126

3 527

3 909

Indeksas

100

118

133

148

Našumas (tonomis darbuotojui)

4 782

4 211

3 950

3 577

Indeksas

100

88

83

75

Šaltinis: pareiškėjo ir atrinktų Sąjungos gamintojų pateikta informacija.

(100)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu užimtumas padidėjo nuo 2 643 iki 3 909, t. y. 48 %.

(101)

Kadangi gamyba augo mažiau (+ 11 %), našumas sumažėjo (– 25 %).

4.5.2.5.   Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo

(102)

Kaip paaiškinta 42 konstatuojamojoje dalyje, nebuvo įmanoma nustatyti, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vykdytas dempingas. Todėl atliekant tyrimą pirmiausia nagrinėta dempingo pasikartojimo tikimybė, jei antidempingo priemonės būtų panaikintos.

(103)

Per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą pastebėta Sąjungos pramonės atsigavimo nuo buvusio dempingo poveikio ženklų. Šio priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo nagrinėjamuoju laikotarpiu atsigavimo procesas tebesitęsė, kaip tą rodo pagrindinių Sąjungos pramonės žalos rodiklių palanki tendencija.

4.5.3.   Mikroekonominiai rodikliai (19)

4.5.3.1.   Kainos ir kainoms poveikį darantys veiksniai

(104)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Vidutinė vieneto pardavimo kaina visoje Sąjungos rinkoje (EUR/t)

834

801

771

771

Indeksas

100

96

92

92

Aliejų vidutinė kaina (Indeksas)

100

86

81

86

Vieneto gamybos sąnaudos (EUR/t)

828

778

760

755

Indeksas

100

94

92

91

Šaltinis: atrinktos bendrovės, FAO (aliejų kainų indeksas).

(105)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos sąnaudos sumažėjo 9 % (nuo 828 EUR už toną iki 755 EUR už toną). Iš dalies taip atsitiko dėl sumažėjusios aliejų kainos, kuri tuo laikotarpiu mažėjo. Nors ne visi biodegalai gaminami iš augalinių aliejų, jų kaina yra geras pagrindinės biodyzelino gamybos žaliavos kainos pakaitinis rodiklis.

(106)

Vidutinė pardavimo kaina sumažėjo 8 % – nuo 834 EUR už toną 2017 m. iki 771 EUR už toną per PTL. Tai galima paaiškinti gamybos kainos sumažėjimu.

4.5.3.2.   Darbo sąnaudos

(107)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos (EUR)

63 785

70 533

72 306

72 533

Indeksas

100

111

113

114

Šaltinis: atrinktos bendrovės.

(108)

Vidutinės darbo sąnaudos atrinktose bendrovėse per PTL padidėjo 14 %. Šio pokyčio poveikis yra gana nedidelis, nes darbo sąnaudos sudaro tik apie 3 % visų gamybos sąnaudų.

4.5.3.3.   Atsargos

(109)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Laikotarpio pabaigos atsargos (tonomis)

99 868

126 345

124 567

114 216

Indeksas

100

127

125

114

Laikotarpio pabaigos atsargos gamybos procentine dalimi (%)

0,8

1,0

0,9

0,8

Indeksas

100

121

113

103

Šaltinis: atrinktos bendrovės.

(110)

Atsargų lygis išliko stabilus – apie 1 % produkcijos. Tai labai mažas santykis, rodantis, kad pramonė yra pajėgi reaguoti į paklausą ir riboti atsargas. Tai taip pat būtina siekiant išvengti biodyzelino kokybės blogėjimo.

4.5.3.4.   Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(111)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %)

0,96

2,13

1,78

2,84

Indeksas

100

223

186

297

Pinigų srautas (EUR)

45 139 254

10 723 312

54 431 877

58 021 678

Indeksas

100

24

121

129

Investicijos (EUR)

40 430 425

20 634 073

34 169 705

17 028 015

Indeksas

100

51

85

42

Investicijų grąža (%)

22

29

25

44

Indeksas

100

128

112

198

Šaltinis: atrinktos bendrovės.

(112)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Pelningumas išliko mažas. Tačiau per nagrinėjamąjį laikotarpį jis šiek tiek padidėjo – nuo 1 iki 3 %. Tai buvo susiję su mažėjančiomis atrinktų bendrovių gamybos sąnaudomis (–9 %). Tačiau šis vidurkis neatspindi didelių atrinktų Sąjungos gamintojų padėties skirtumų – kai kurios bendrovės iš viso negavo jokio pelno.

(113)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynojo pinigų srauto tendencijos raida buvo teigiama iki nagrinėjamojo laikotarpio pabaigos (2019 m. ir 2020 m. pirmąjį pusmetį), tačiau 2018 m. pinigų srautas labai sumažėjo. Sumažėjimą 2018 m. daugiausia lėmė specifinė vienos iš atrinktų bendrovių, veikiančios pagal specialų verslo modelį, padėtis. Kalbant apie kitas dvi atrinktas bendroves, ši tendencija buvo palyginti stabili.

(114)

Atrinktų bendrovių investicijų tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu nėra aiškios. Vienos ar kitos atrinktos bendrovės investicijos arba jų nebuvimas gali padidinti ir sumažinti investicijų lygį, nelygu kurie metai. Investicijos sudarė apie 1–2 % apyvartos nagrinėjamuoju laikotarpiu, o tai yra nedaug.

(115)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu jos raida buvo teigiama ir per PTL ji išliko didelė. Tačiau ši didelė investicijų grąža daugiausia susijusi su maža investicijų balansine verte, o ne dideliu pelnu.

4.6.   Išvada dėl žalos

(116)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu, beveik nelikus importo iš JAV, importo iš trečiųjų šalių apimtis labai padidėjo (145 %), tačiau padidėjo ir jo kainų lygis (11 %). Tuo metu kartu su mažėjančiomis gamybos sąnaudomis (9 %) sumažėjo ir Sąjungos pramonės kainos (8 %). Todėl sumažėjo skirtis tarp trečiųjų šalių eksportuotojų ir atrinktų Sąjungos gamintojų kainų ir atitinkamai padidėjo Sąjungos pramonės konkurencingumas.

(117)

Apskritai, žalos rodiklių tendencija nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo teigiama, ypač gamybos (+ 11 %), gamybos pajėgumų (+ 9 %) ir pardavimo (+ 7 %), ir rodo, kad Sąjungos biodyzelino pramonė iš lėto atsigauna nuo buvusios žalos. Išnagrinėjus žalos rodiklius matyti, kad Sąjungos pramonė šiuo metu nepatiria materialinės žalos. Tačiau kai kurie rodikliai, visų pirma mažas pelningumas (≤ 3 %), rodo, kad jos ekonominė padėtis vis dar nestabili.

(118)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei nepadaryta materialinės žalos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

5.   ŽALOS PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

(119)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija vertino, ar yra tikimybė, kad žala, kurią darė importas dempingo kaina iš JAV, pasikartotų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(120)

Dėl to Komisija išnagrinėjo JAV gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, tikėtiną importo iš JAV kainų lygį netaikant antidempingo priemonių ir jų poveikį Sąjungos pramonei, įskaitant priverstinį kainų mažinimą, netaikant antidempingo priemonių.

5.1.   JAV gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai

(121)

Kaip aprašyta 3.3.4 skirsnyje, kiekis, kurį JAV biodyzelino gamintojai galėtų eksportuoti, yra didelis, palyginti su Sąjungos rinkos dydžiu. Nepanaudoti pajėgumai sudarė 18 % Sąjungos suvartojimo per PTL. Todėl Komisija padarė išvadą, kad turimi nepanaudoti pajėgumai yra reikšmingi.

5.2.   Tikėtinas importo iš JAV kainų lygis netaikant antidempingo priemonių

(122)

Kaip aprašyta 3.3.2 skirsnyje, įvertinus dabartinę kainodarą trečiųjų šalių eksporto rinkose galima teigti, kad JAV gamintojai į savo pagrindines trečiąsias rinkas eksportavo mažesnėmis nei JAV vidaus rinkos kainomis. Be to, kaip nurodyta 77–78 konstatuojamosiose dalyse, dėl tų kainų taip pat vidutiniškai 6,4 % priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos Sąjungos rinkoje. Todėl, atsižvelgiant į JAV eksporto į kitas trečiąsias rinkas kainų lygį, JAV eksportuotojams gali būti daug patraukliau eksportuoti į Sąjungą. Be to, kaip nurodyta 3.3.6 skirsnyje, Sąjungos rinka, būdama didžiausia pasaulyje, yra labai patraukli, ir joje taikoma daug Sąjungos ir nacionalinių biodyzelino vartojimo paskatų.

5.3.   Tikėtinas poveikis Sąjungos pramonei

(123)

Todėl, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, didelis dempingo kaina parduodamo biodyzelino iš JAV kiekis darytų labai didelį spaudimą mažinti Sąjungos kainas ir turėtų didelį poveikį Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai. Todėl tikėtina, kad Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimtis sumažėtų, o šiuo metu pramonės gaunamas nedidelis pelnas virstų nuostoliais.

(124)

Komisija toliau vertino galimą importo poveikį modeliuodama du galimus scenarijus, jei būtų leista nebetaikyti priemonių: 1) smarkus importo iš JAV augimas ir 2) dėl padidėjusios konkurencijos sumažėjusios ES kainos, kai visi kiti dalykai lieka tokie patys.

(125)

Pagal pirmąjį scenarijų Komisija modeliavo du galimus importo iš JAV lygius. Pirmoji galimybė – importas iš JAV pasiekia anksčiau (pradiniu TL (20)) buvusią apimtį, t. y. 1,1 mln. tonų. Dėl padidėjusio importo iš JAV ir dėl to sumažėjusio ES pramonės pardavimo ES pramonės pelningumas sumažėtų 0,14 procentinio punkto, t. y. nuo +2,84 % iki +2,70 %. Vertinant antrąją galimybę atsižvelgta į labai didelį ES rinkos padidėjimą – nuo 6,6 mln. tonų per pradinį TL iki 17 mln. tonų per PTL (+ 158 %). Atsižvelgdama į tai, Komisija smarkų importo augimą modeliavo JAV priskirdama tokią pačią rinkos dalį, kokia ji buvo per pradinį tiriamąjį laikotarpį – 17,2 %. Apskaičiuota, kad Sąjungos pramonės pelningumas sumažėtų 0,41 procentinio punkto – nuo +2,84 iki +2,43 %. Abiem atvejais staiga išaugusio JAV importo poveikį galima apibūdinti palyginamosiomis kainomis kaip gana nedidelį. Tai susiję su didele kintamųjų sąnaudų dalimi biodyzelino pramonėje.

(126)

Pagal antrąjį scenarijų nustatyta, kad kainos sumažėjimo poveikis gali būti labai žalingas. Jei Sąjungos kainos sumažėtų iki JAV eksporto į trečiąsias šalis kainų lygio (721 EUR už toną), pelnas sumažėtų nuo +2,84 iki – 3,88 %. Jei Sąjungos kainos sumažėtų 10 %, t. y. nuo 771 iki 694 EUR už toną, pelnas sumažėtų nuo +2,84 iki – 7,94 %. Bet kuriuo atveju, jei kainos sumažėtų daugiau nei – 2,9 %, Sąjungos pramonės pelnas būtų lygus nuliui.

(127)

Iš tikrųjų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, labai tikėtina, kad rinkoje susidarytų dviejų pirmiau nurodytų scenarijų derinys. Visų pirma galima tikėtis, kad didelis JAV kilmės biodyzelino kiekis pateks į Sąjungos rinką mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis. Dėl to sumažėtų Sąjungos pramonės rinkos dalis ir kainos. Dėl to Sąjungos pramonė patirtų didelių nuostolių.

5.4.   Išvada dėl žalos pasikartojimo tikimybės

(128)

Tuo remdamasi ir atkreipdama dėmesį į dabartinę nestabilią Sąjungos pramonės padėtį, Komisija padarė išvadą, kad netaikant priemonių labai padidėtų importas iš JAV žalingomis dempingo kainomis, o materialinė žala veikiausiai pasikartotų.

6.   SĄJUNGOS INTERESAI

(129)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas neprieštarautų visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus. Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalies trečią sakinį atskirai nagrinėtas poreikis apsaugoti pramonę nuo neigiamo žalingo dempingo poveikio.

6.1.   Sąjungos pramonės interesai

(130)

Jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, Sąjungos pramonė neabejotinai susidurs su padidėjusia nesąžininga JAV biodyzelino gamintojų konkurencija ir dėl to veikiausiai staiga sustos Sąjungos pramonės atsigavimas.

(131)

Komisija padarė išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas neprieštarautų Sąjungos pramonės interesams.

6.2.   Nesusijusių importuotojų interesai

(132)

Nė vienas importuotojas neprieštaravo tam, kad būtų pratęstas priemonių taikymas.

(133)

Bendrovė „Shell Trading Rotterdam“ tvirtino, kad dėl priemonių, kuriomis ribojamas tiekimas Sąjungos rinkai, padidės kainos. Ji taip pat atkreipė dėmesį į galimybę biodyzelino įsigyti kitose rinkose.

(134)

Neatrodo, kad priemonės darytų didelį poveikį importuotojams, nes yra alternatyvių tiekimo šaltinių. Tai įrodo didelė importo iš trečiųjų šalių rinkos dalis.

(135)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas labai nepakenktų importuotojų interesams.

6.3.   Naudotojų interesai

(136)

Naudotojų tyrime dalyvavo nedaug.

(137)

Du naudotojai – didžiausia degalų bendrovė Švedijoje „Preem“ ir „Valero Energy Ltd Ireland“ – teigė, kad priemonių taikymo pratęsimas bus tiesioginė kliūtis ekologiškam Europos transporto sektoriaus vystymuisi. „Preem“ ir „Valero Energy Ltd Ireland“ konkrečiai paprašė, kad į dabartinę produkto apibrėžtąją sritį nebūtų įtraukti hidrinti aliejai, nes numato, kad ateityje jų trūks. „Valero Energy Ltd Ireland“ konkrečiai nurodė ES transporto sektoriaus atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus iki 2030 m., teigdama, kad šie tikslai veikiausiai nebus pasiekti atsižvelgiant į dabartinę ES gamybą.

(138)

Komisija pastebėjo, kad Sąjungos gamintojai turi pakankamai pajėgumų esamai paklausai patenkinti ir net nepanaudotų pajėgumų, kuriuos prireikus galėtų panaudoti būsimam augimui ir eksportui. Be to, dar per anksti patikimai vertinti, ar 2030 m. tikrai atsiras trūkumas, visų pirma atsižvelgiant į pastaruoju metu padidėjusius ES pajėgumus. Todėl jei po penkerių metų Komisijos bus paprašyta atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, ji padėtį galės įvertinti geriau. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(139)

Nėra požymių, kad galiojančios priemonės padarė neigiamą poveikį Sąjungos biodyzelino naudotojams, taip pat reikia pabrėžti, kad nėra įrodymų, jog galiojančios priemonės padarė nepageidaujamą poveikį jų pelningumui.

(140)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas nepakenktų naudotojų interesams.

6.4.   Išvada dėl Sąjungos interesų

(141)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, dėl kurių importuojamam JAV kilmės biodyzelinui nereikėtų toliau taikyti esamų antidempingo priemonių.

7.   ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(142)

Remiantis išvadomis, Komisijos padarytomis dėl dempingo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės, galima teigti, kad pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį importuojamam JAV kilmės biodyzelinui taikomos antidempingo priemonės, nustatytos Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1518 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2016/676, turėtų būti taikomos toliau.

(143)

Kaip aprašyta 1 konstatuojamojoje dalyje, importuojamam JAV kilmės biodyzelinui nustatytų antidempingo muitų taikymas išplėstas tam pačiam importuojamam produktui, siunčiamam iš Kanados, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Kanados kilmės, ir importuojamiems JAV kilmės biodyzelino mišiniams, kurių sudėtyje yra ne daugiau kaip 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės.

(144)

Toliau taikytini antidempingo muitai turi būti toliau taikomi ir importuojamam biodyzelinui, siunčiamam iš Kanados, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Kanados kilmės, taip pat JAV kilmės biodyzelino mišiniams, kurių sudėtyje yra ne daugiau kaip 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės.

(145)

Kanados eksportuojantys gamintojai, kurie buvo atleisti nuo priemonių, kurių taikymas išplėstas Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1518, atleidžiami ir nuo šiuo reglamentu nustatytų priemonių.

(146)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę.

(147)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (21) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriams ir (arba) parafininiams gazoliams, gaunamiems sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės (dažniausiai vadinamiems biodyzelinu), tiek gryniems, tiek mišiniams, kurių sudėtyje yra daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98 (TARIC kodas 1516209829), ex 1518 00 91 (TARIC kodas 1518009129), ex 1518 00 99 (TARIC kodas 1518009929), ex 2710 19 43 (TARIC kodas 2710194329), ex 2710 19 46 (TARIC kodas 2710194629), ex 2710 19 47 (TARIC kodas 2710194729), ex 2710 20 11 (TARIC kodas 2710201129), ex 2710 20 16 (TARIC kodas 2710201629), ex 3824 99 92 (TARIC kodas 3824999212), ex 3826 00 10 (TARIC kodai 3826001029, 3826001059, 3826001099) ir ex 3826 00 90 (TARIC kodas 3826009019), nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2.   Galutinio antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios nustatyto dydžio sumos:

Bendrovė

Antidempingo muito norma (EUR už neto toną)

Papildomas TARIC kodas

Archer Daniels Midland Company, Dekeiteris

68,6

A933

Cargill Inc., Vaizeta

0

A934

Green Earth Fuels of Houston LLC, Hjustonas

70,6

A935

Imperium Renewables Inc., Sietlas

76,5

A936

Peter Cremer North America LP, Sinsinatis

198,0

A937

World Energy Alternatives LLC, Bostonas

82,7

A939

I priede išvardytos bendrovės

115,6

Žr. I priedą.

Visos kitos bendrovės

172,2

A999

Antidempingo muitas mišiniams taikomas atsižvelgiant į bendrą riebalų rūgščių monoalkilesterių ir parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kiekį pagal svorį (biodyzelino kiekį) mišinyje.

3.   2 dalyje nurodytoms bendrovėms nustatytos individualios muito normos taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti II priede išdėstytus reikalavimus. Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

4.   Jeigu bet kuris Jungtinių Amerikos Valstijų subjektas Komisijai pateikia pakankamų įrodymų, kad:

a)

neeksportavo 1 straipsnio 1 dalyje aprašytų Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės prekių tiriamuoju laikotarpiu (2007 m. balandžio 1 d. – 2008 m. kovo 31 d.);

b)

nėra susijęs su eksportuotoju arba gamintoju, kuriam taikomos šiuo reglamentu nustatytos priemonės, ir

c)

pasibaigus tiriamajam laikotarpiui faktiškai eksportavo atitinkamas prekes arba yra prisiėmęs neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Sąjungą didelį prekių kiekį,

Komisija gali pakeisti I priedą, kad tam subjektui būtų nustatytas neatrinktiems bendradarbiaujantiems gamintojams taikomas muitas, t. y. 115,6 EUR už toną.

2 straipsnis

1.   Galutinio antidempingo muito, nustatyto visoms kitoms bendrovėms, kaip nurodyta 1 straipsnio 2 dalyje, taikymas išplečiamas importuojamiems iš Kanados siunčiamiems, deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Kanados kilmės, riebalų rūgščių monoalkilesteriams ir (arba) parafininiams gazoliams, gaunamiems sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės (dažniausiai vadinamiems biodyzelinu), tiek gryniems, tiek mišiniams, kurių sudėtyje yra daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98 (TARIC kodas 1516209821), ex 1518 00 91 (TARIC kodas 1518009121), ex 1518 00 99 (TARIC kodas 1518009921), ex 2710 19 43 (TARIC kodas 2710194321), ex 2710 19 46 (TARIC kodas 2710194621), ex 2710 19 47 (TARIC kodas 2710194721), ex 2710 20 11 (TARIC kodas 2710201121), ex 2710 20 16 (TARIC kodas 2710201621), ex 3824 99 92 (TARIC kodas 3824999210), ex 3826 00 10 (TARIC kodai 3826001020, 3826001050, 3826001089) ir ex 3826 00 90 (TARIC kodas 3826009011), išskyrus gaminamiems toliau išvardytų bendrovių:

Šalis

Bendrovė

Papildomas TARIC kodas

Kanada

BIOX Corporation, Oukvilis, Ontarijo provincija, Kanada

B107

Kanada

DSM Nutritional Products Canada Inc., Dartmutas, Naujosios Škotijos provincija, Kanada

C114

Kanada

Rothsay Biodiesel, Gvelfas, Ontarijo provincija, Kanada

B108

Muitas, kurio taikymą reikia išplėsti, – 1 straipsnio 2 dalyje visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas, t. y. 172,2 EUR už neto toną dydžio galutinis antidempingo muitas.

Antidempingo muitas mišiniams taikomas atsižvelgiant į bendrą riebalų rūgščių monoalkilesterių ir parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kiekį pagal svorį (biodyzelino kiekį) mišinyje.

2.   Bendrovės, nurodytos 1 dalyje, arba bendrovės, kurioms Komisija suteikė leidimą pagal 4 straipsnio 2 dalį, nuo priemonių atleidžiamos tik tuo atveju, jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti II priede išdėstytus reikalavimus. Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikoma 1 dalyje nustatyta muito norma.

3 straipsnis

1.   1 straipsnio 2 dalyje nustatyto galutinio antidempingo muito taikymas išplečiamas importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriams ir (arba) parafininiams gazoliams, gaunamiems sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės (dažniausiai vadinamiems biodyzelinu), tiek gryniems, tiek mišiniams, kurių sudėtyje yra ne daugiau kaip 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98 (TARIC kodas 1516209830), ex 1518 00 91 (TARIC kodas 1518009130), ex 1518 00 99 (TARIC kodas 1518009930), ex 2710 19 43 (TARIC kodas 2710194330), ex 2710 19 46 (TARIC kodas 2710194630), ex 2710 19 47 (TARIC kodas 2710194730), ex 2710 20 11 (TARIC kodas 2710201130), ex 2710 20 16 (TARIC kodas 2710201630), ex 3824 99 92 (TARIC kodas 3824999220) ir ex 3826 00 90 (TARIC kodas 3826009030).

Antidempingo muitas mišiniams taikomas atsižvelgiant į bendrą riebalų rūgščių monoalkilesterių ir parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kiekį pagal svorį (biodyzelino kiekį) mišinyje.

2.   1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms bendrovėms nustatytos individualios muito normos taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti III priede išdėstytus reikalavimus. Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, pagal 1 straipsnio 2 dalį taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

4 straipsnis

1.   Prašymai atleisti nuo muito, kurio taikymas išplėstas 2 straipsnio 1 dalimi ir 3 straipsnio 1 dalimi, pateikiami raštu viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų ir turi būti pasirašyti prašymą teikiančio subjekto įgalioto asmens. Prašymą reikia siųsti šiuo adresu:

European Commission

Directorate-General for Trade

Directorate G

Rue de la loi 170, CHAR 04/034

1049 Brussels

BELGIJA

E. paštas: TRADE-TDI-INFORMATION@ec.europa.eu

2.   Pagal Reglamento (ES) 2016/1036 13 straipsnio 4 dalį Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, gali sprendimu leisti iš bendrovių, kurios nevengia 1 straipsniu nustatytų antidempingo priemonių, importuojamiems produktams netaikyti muito, kurio taikymas išplėstas 2 straipsnio 1 dalimi ir 3 straipsnio 1 dalimi.

5 straipsnis

Tais atvejais, kai prekės prieš patekimą į laisvą apyvartą buvo sugadintos ir todėl faktiškai sumokėta ar mokėtina kaina proporcingai paskirstoma tam, kad būtų galima nustatyti muitinę vertę pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (22) 131 straipsnio 2 dalį, 1, 2 ir 3 straipsniuose nustatyta antidempingo muito suma sumažinama procentine dalimi, atitinkančia faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos proporcingą paskirstymą.

Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

6 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2)  2009 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 599/2009, nustatantis galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito, nustatyto importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui, galutinį surinkimą (OL L 179, 2009 7 10, p. 26).

(3)  2011 m. gegužės 5 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 444/2011, kuriuo galutinio antidempingo muito, nustatyto Reglamentu (EB) Nr. 599/2009 importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui, taikymas išplečiamas iš Kanados siunčiamam importuojamam biodyzelinui, deklaruotam kaip Kanados kilmės arba ne, galutinio antidempingo muito, nustatyto Reglamentu (EB) Nr. 599/2009, taikymas išplečiamas importuojamiems biodyzelino mišiniams, kuriuose Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinas sudaro 20 % arba mažiau masės, ir baigiamas tyrimas dėl iš Singapūro siunčiamo importuojamo biodyzelino (OL L 122, 2011 5 11, p. 12).

(4)  2015 m. rugsėjo 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1518, kuriuo, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 239, 2015 9 15, p. 69).

(5)  2016 m. balandžio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/676, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1518, kuriuo, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 116, 2016 4 30, p. 31).

(6)  2017 m. rugsėjo 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1598, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1518, kuriuo, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 245, 2017 9 23, p. 1).

(7)  2018 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1121, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1518, kuriuo, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 204, 2018 8 13, p. 33).

(8)  Pranešimas apie artėjančią tam tikrų antidempingo priemonių galiojimo pabaigą (OL C 18, 2020 1 20, p. 20).

(9)  Pranešimas apie antidempingo priemonių, taikomų importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui, galiojimo termino peržiūros inicijavimą (OL C 303, 2020 9 14, p. 18).

(10)  Pranešimas apie kompensacinių priemonių, taikomų importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui, galiojimo termino peržiūros inicijavimą (OL C 303, 2020 9 14, p. 7).

(11)  Tron documentas t21.000417.

(12)  Pranešimas dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams (OL C 86, 2020 3 16, p. 6).

(13)  2009 m. kovo 11 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 193/2009, kuriuo importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 67, 2009 3 12, p. 22).

(14)  Suvartojimas grindžiamas ES 27 duomenimis, pašalinus su Jungtine Karalyste susijusius duomenis.

(15)  Importo apimtis grindžiama ES 27 duomenimis, pašalinus su Jungtine Karalyste susijusius duomenis.

(16)  Importas iš trečiųjų šalių grindžiamas ES 27 duomenimis, pašalinus duomenis, susijusius su Jungtine Karalyste kaip valstybe nare, bet įtraukus duomenis, susijusius su Jungtine Karalyste kaip trečiąja šalimi.

(17)  Makroekonominiai duomenys buvo grindžiami ES 27 duomenimis, išbraukus Jungtinės Karalystės duomenis.

(18)  JAV ŽŪD, Biofuels Annual report (GAIN report), 2020 m. birželio 29 d.

(19)  Mikroekonominiai rodikliai grindžiami ES 28 duomenimis, įskaitant Jungtinę Karalystę. Remiantis maža atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo Jungtinėje Karalystėje apimtimi (apie 1,1 % tų gamintojų vidutinio pardavimo ES per PTL), su Jungtine Karalyste susijusių sandorių poveikis išvadoms dėl žalos būtų minimalus, todėl naudojant ES 27 duomenis išvados dėl materialinės žalos nebūtų pasikeitusios.

(20)  2007 m. balandžio 1 d. – 2008 m. kovo 31 d.

(21)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(22)  2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015 12 29, p. 558).


I PRIEDAS

Bendrovės pavadinimas

Miestas

Papildomas TARIC kodas

AG Processing Inc.

Omaha

A942

Alabama Clean Fuels Coalition Inc.

Birmingamas

A940

American Made Fuels, Inc.

Kantonas

A940

Arkansas SoyEnergy Group

De Vitas

A940

Arlington Energy, LLC

Mansfildas

A940

Athens Biodiesel, LLC

Atensas

A940

Beacon Energy

Klibernas

A940

Biodiesel of Texas, Inc.

Dentonas

A940

BioDiesel One Ltd

Sadingtonas

A940

Buffalo Biodiesel, Inc

Tonavanda

A940

BullDog BioDiesel

Elenvudas

A940

Carbon Neutral Solutions, LLC

Moldinas

A940

Central Iowa Energy LLC

Niutonas

A940

Chesapeake Custom Chemical Corp.

Ridžvėjus

A940

Community Fuels

Stoktonas

A940

Delta BioFuels Inc.

Načezas

A940

Diamond Biofuels

Mazonas

A940

Direct Fuels

Julesas

A940

Eagle Creek Fuel Services, LLC

Baltimorė

A940

Earl Fisher Bio Fuels

Česteris

A940

East Fork Biodiesel LLC

Algona

A940

ECO Solutions, LLC

Čatsvertas

A940

Ecogy Biofuels LLC

Talsa

A940

ED&F Man Biofuels Inc.

Naujasis Orleanas

A940

Freedom Biofuels Inc.

Madisonas

A940

Fuel & Lube, LLC

Ričmondas

A940

Fuel Bio

Elizabetas

A940

FUMPA Bio Fuels

Redvud Folsas

A940

Galveston Bay Biodiesel LP (BioSelect Fuels)

Hjustonas

A940

Geo Green Fuels LLC

Hjustonas

A940

Georgia Biofuels Corp.

Loganvilis

A940

Green River Biodiesel, Inc.

Maundvilis

A940

Griffin Industries Inc.

Kold Springas

A940

High Plains Bioenergy

Gaimonas

A940

Huish Detergents Inc.

Solt Leik Sitis

A940

Incobrasa Industries Ltd.

Džilmanas

A940

Independence Renewable Energy Corp.

Perdu Hilis

A940

Indiana Flex Fuels

La Portas

A940

Innovation Fuels Inc.

Niuarkas

A940

Iowa Renewable Energy LLC

Vašingtonas

A940

Johann Haltermann Ltd.

Hjustonas

A940

Lake Erie Biofuels LLC

Eris

A940

Leland Organic Corporation

Lilandas

A940

Louis Dreyfus Agricultural Industries LLC

Kleipulas

A940

Louis Dreyfus Claypool Holdings LLC

Kleipulas

A940

Memphis Biofuels, LLC

Memfis

A942

Middle Georgia Biofuels

Ist Dublinas

A940

Middletown Biofuels LLC

Blersvilis

A940

Musket Corporation

Oklahoma Sitis

A940

New Fuel Company

Dalasas

A940

North Mississippi Biodiesel

Niu Olbanis

A940

Northern Biodiesel, Inc.

Ontarijas

A940

Northwest Missouri Biofuels, LLC

Sent Džozefas

A940

Nova Biofuels Clinton County LLC

Klintonas

A940

Nova Biosource

Seneka

A940

Organic Fuels Ltd.

Hjustonas

A940

Organic Technologies

Košoktonas

C482

Owensboro Grain Company LLC

Ovensboras

A940

Paseo Cargill Energy, LLC

Kanzas Sitis

A940

Peach State Labs Inc.

Romas

A940

Perihelion Global, Inc.

Opas

A940

Philadelphia Fry-O-Diesel Inc.

Filadelfija

A940

Pinnacle Biofuels, Inc.

Krosetas

A940

PK Biodiesel

Vudstokas

A940

Pleasant Valley Biofuels, LLC

Amerikan Folsas

A940

RBF Port Neches LLC

Hjustonas

A940

Red Birch Energy, Inc.

Basetas

A940

Red River Biodiesel Ltd.

Niu Bostonas

A940

REG Ralston LLC

Rolstonas

A940

Renewable Energy Products, LLC

Santa Fe Springsas

A940

Riksch BioFuels LLC

Krofordsvilis

A940

SAFE Renewable Corp.

Konrou

A940

Sanimax Energy Inc.

De Forestas

A940

Scott Petroleum

Ita Bina

A942

Seminole Biodiesel

Beinbridžas

A940

Soy Solutions

Milfordas

A940

SoyMor Biodiesel LLC

Albert Li

A940

Sunshine BioFuels, LLC

Kamila

A940

TPA Inc.

Vorenas

A940

Trafigura AG

Stamfordas

A940

U.S. Biofuels Inc.

Romas

A940

United Oil Company

Pitsbergas

A940

Valco Bioenergy

Harlingenas

A940

Vanguard Synfuels, LLC

Polokas

A940

Vinmar Overseas, Ltd

Hjustonas

A938

Vitol Inc.

Hjustonas

A940

Walsh Bio Diesel, LLC

Mostonas

A940

Western Dubque Biodiesel LLC

Farlis

A940

Western Iowa Energy LLC

Vol Leikas

A940

Western Petroleum Company

Iden Preris

A940


II PRIEDAS

1 straipsnio 3 dalyje ir 2 straipsnio 2 dalyje nurodytoje galiojančioje komercinėje sąskaitoje faktūroje turi būti komercinę sąskaitą faktūrą išdavusio subjekto atstovo pasirašyta tokios formos deklaracija:

komercinę sąskaitą faktūrą išdavusio subjekto atstovo vardas, pavardė ir pareigos,

deklaracijos tekstas:

„Patvirtinu, kad (kiekis) šioje sąskaitoje faktūroje nurodytų riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės (dažniausiai vadinamų biodyzelinu), tiek grynų, tiek mišinių, kurių sudėtyje yra daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės [papildomas TARIC kodas], parduodamų eksportuoti į Europos Sąjungą, [nagrinėjamosios (-ųjų) šalies (-ių) pavadinimas (-ai)] pagamino [bendrovės pavadinimas ir adresas]. Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“


III PRIEDAS

3 straipsnio 2 dalyje nurodytoje galiojančioje komercinėje sąskaitoje faktūroje turi būti komercinę sąskaitą faktūrą išdavusio subjekto atstovo pasirašyta tokios formos deklaracija:

komercinę sąskaitą faktūrą išdavusio subjekto atstovo vardas, pavardė ir pareigos;

deklaracijos tekstas:

„Patvirtinu, kad (kiekis) šioje sąskaitoje faktūroje nurodytų riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės (dažniausiai vadinamų biodyzelinu), tiek grynų, tiek mišinių, kurių sudėtyje yra ne daugiau kaip 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės [papildomas TARIC kodas], parduodamų eksportuoti į Europos Sąjungą, Jungtinėse Amerikos Valstijose pagamino [bendrovės pavadinimas ir adresas]. Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“


2021 8 2   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 277/62


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/1267

2021 m. liepos 29 d.

kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 18 straipsnį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1), ypač į jo 18 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Ankstesni tyrimai ir galiojančios priemonės

(1)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 598/2009 (2) , importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV arba nagrinėjamoji šalis) kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriams ir (arba) parafininiams gazoliams, gaunamiems sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės (dažniausiai vadinamiems biodyzelinu), tiek gryniems, tiek mišiniams, kurių sudėtyje yra daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kurių KN kodai tuo metu buvo ex 1516 20 98 (TARIC kodas 1516209820), ex 1518 00 91 (TARIC kodas 1518009120), ex 1518 00 99 (TARIC kodas 1518009920), ex 2710 19 41 (TARIC kodas 2710194120), 3824 90 91, ex 3824 90 97 (TARIC kodas 3824 90 97 87), nustatė 211,2–237 EUR už neto toną dydžio galutinį kompensacinį muitą. Tuo reglamentu nustatytas kompensacinis muitas toliau vadinamas pradinėmis priemonėmis. Tyrimas, po kurio buvo nustatytos pradinės priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

(2)

Atlikus priemonių vengimo tyrimą, Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 443/2011 (3) išplėtė galutinio kompensacinio muito, nustatyto Tarybos reglamentu (EB) Nr. 598/2009, taikymą iš Kanados siunčiamam importuojamam biodyzelinui, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Kanados kilmės, išskyrus pagamintą bendrovių „BIOX Corporation“, Oukvilis, ir „Rothsay Biodiesel“, Gvelfas, Ontarijo provincija, Kanada. Taryba tuo pačiu reglamentu galutinio kompensacinio muito, nustatyto Tarybos reglamentu (EB) Nr. 598/2009, taikymą išplėtė ir importuojamiems JAV kilmės biodyzelino mišiniams, kurių sudėtyje yra ne daugiau kaip 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės.

(3)

Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą (toliau – ankstesnė priemonių galiojimo termino peržiūra), Europos Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1519 (4) importuojamam JAV kilmės biodyzelinui vėl nustatė galutines kompensacines priemones.

(4)

Be to, Reglamentu (ES) 2015/1519 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2016/675 (5), galutinio kompensacinio muito taikymas taip pat išplėstas iš Kanados siunčiamam importuojamam biodyzelinui, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Kanados kilmės, išskyrus pagamintą bendrovių „BIOX Corporation“, Oukvilis, ir „Rothsay Biodiesel“, Gvelfas, Ontarijo provincija, Kanada, taip pat bendrovės „DSM Nutritional Products Canada Inc.“, Dartmutas, Naujosios Škotijos provincija, Kanada. Europos Komisija tuo pačiu reglamentu galutinio kompensacinio muito taikymą išplėtė ir importuojamiems JAV kilmės biodyzelino mišiniams, kurių sudėtyje yra ne daugiau kaip 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės.

(5)

Šiuo metu galiojantys kompensaciniai muitai – 211,2–237 EUR už neto toną nustatyto dydžio sumos, taikomos eksportuojančių gamintojų importuojamam produktui.

1.2.   Prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą

(6)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (6), Europos Komisija (toliau – Komisija) gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (toliau – pagrindinis reglamentas) 18 straipsnį.

(7)

Prašymą atlikti peržiūrą Sąjungos gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % viso biodyzelino Sąjungoje, vardu 2020 m. birželio 11 d. pateikė Europos biodyzelino taryba (toliau – EBB arba pareiškėjas). Prašymas atlikti peržiūrą buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui į Sąjungą įvežamo biodyzelino subsidijavimas veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų ir Sąjungos pramonei daroma žala pasikartotų.

2.   PRIEMONIŲ GALIOJIMO TERMINO PERŽIŪROS INICIJAVIMAS

(8)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 (7) 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 18 straipsniu, 2020 m. rugsėjo 14 d. inicijavo peržiūrą dėl importuojamo JAV kilmės biodyzelino. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (8) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(9)

Tą pačią dieną, t. y. 2020 m. rugsėjo 14 d., Komisija lygiagrečiai inicijavo antidempingo priemonių, taikomų importuojamam JAV kilmės biodyzelinui, galiojimo termino peržiūrą.

(10)

Kanados Vyriausybė dėl šio inicijavimo pateikė pastabų ir pažymėjo, kad, jei priemonės būtų toliau taikomos, trims Kanados biodyzelino gamintojams taikoma išimtis turėtų būti palikta galioti. Komisija šio reglamento 2 straipsnyje išimtį paliko galioti.

2.1.   Peržiūros tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(11)

Atliekant subsidijavimo tęsimosi ar pasikartojimo tyrimą nagrinėtas 2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

2.2.   Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES

(12)

Šis tyrimas inicijuotas 2020 m. rugsėjo 14 d., t. y. pereinamuoju laikotarpiu, dėl kurio susitarė Jungtinė Karalystė ir ES ir kuriuo Jungtinei Karalystei ir toliau buvo taikoma Sąjungos teisė. Šis laikotarpis baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d. Todėl nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinės Karalystės bendrovės ir asociacijos nebelaikomos šio tyrimo suinteresuotosiomis šalimis.

(13)

2021 m. sausio 15 d. Komisija prie tyrimo bylos pridėtu pranešimu (9) paragino Jungtinės Karalystės veiklos vykdytojus, manančius, kad jie vis dar gali būti laikomi suinteresuotosiomis šalimis, su ja susisiekti. „BP OIL International Limited“ ir „Argent Energy“ paprašė jas toliau laikyti suinteresuotosiomis šalimis ir, remiantis pateiktais įrodymais, joms ši teisė buvo suteikta. Kalbant tiksliau, abi bendrovės pateikė įrodymų atitinkamoje grupėje turinčios susijusių subjektų, veikiančių Sąjungos rinkoje. Kita vertus, Jungtinės Karalystės patronuojančioji bendrovė „Valero Energy Limited“ buvo pakeista jos Airijos patronuojamąja bendrove „Valero Energy Limited Ireland“, nes pastaroji veikia Sąjungos rinkoje.

2.3.   Suinteresuotosios šalys

(14)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems JAV gamintojams ir JAV valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(15)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

2.4.   Atranka

(16)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį gali vykdyti atranką.

 

    Sąjungos gamintojų atranka

(17)

2020 m. rugsėjo 14 d. Komisija pagal pranešimo apie inicijavimą 5.3 skirsnį pranešė suinteresuotosioms šalims apie preliminariai atrinktus Sąjungos gamintojus. Ji gamintojus atrinko remdamasi panašaus produkto gamybos ir pardavimo apimtimi 2019 m., taip pat panašaus produkto gamintojų geografine vietove. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino 17,5 % visos apskaičiuotosios panašaus produkto produkcijos Sąjungoje, be to, užtikrina gerą geografinį pasiskirstymą. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Per 7 dienų nuo pranešimo apie preliminariai atrinktus Sąjungos gamintojus terminą jokių pastabų negauta.

 

    Importuotojų atranka

(18)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(19)

Prašomą informaciją pateikė tik vienas nesusijęs importuotojas – „Shell Trading Rotterdam BV“, todėl Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

 

    Eksportuojančių gamintojų atranka

(20)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų JAV eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, ji paprašė eksportuojančios šalies valdžios institucijų nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(21)

Apie save pranešė trys JAV eksportuojantys gamintojai ir pareiškė pageidaujantys bendradarbiauti Komisijai atliekant tyrimus. Atsižvelgdama į nedidelį skaičių, ji nusprendė, kad atranka nebūtina, ir visos trys bendrovės buvo paragintos pateikti klausimyno atsakymus.

2.5.   Nagrinėjamosios šalies bendradarbiavimas

(22)

2020 m. spalio 15 d. viena iš iš pradžių bendradarbiavusių bendrovių atsiuntė Komisijai e. laišką, kuriame pranešė toliau nebendradarbiausianti. Be to, kitos dvi bendrovės taip pat negrąžino užpildyto klausimyno atsakymų, taigi per nustatytą terminą nepateikė prašomos informacijos.

(23)

2020 m. lapkričio 10 d. Komisija nusiuntė raštą, kuriuo visoms trims bendrovėms pranešė ketinanti taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnį ir tyrimo išvadas daryti remdamasi turimais faktais. Apie šį ketinimą pranešta ir JAV valdžios institucijoms. Terminas pastaboms dėl rašto pateikti buvo 2020 m. lapkričio 17 d. Pastabų negauta.

(24)

Be to, inicijavus tyrimą, 2020 m. rugsėjo 14 d. verbaline nota Komisija paprašė JAV valdžios institucijų užpildyti ir grąžinti antisubsidijų klausimyną, skirtą JAV Vyriausybei. Per nustatytą terminą ji atsakymo negavo.

(25)

2020 m. lapkričio 10 d. Komisija išsiuntė verbalinę notą, kuria JAV valdžios institucijoms pranešė ketinanti, atsižvelgdama į jų nebendradarbiavimą, taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnį ir tyrimo išvadas daryti remdamasi turimais faktais.

(26)

Terminas pastaboms dėl verbalinės notos pateikti buvo 2020 m. lapkričio 17 d. Pastabų negauta.

(27)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad eksportuojantys gamintojai ir JAV valdžios institucijos nebendradarbiavo atliekant priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą. Taigi ji nusprendė taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnį ir išvadas (teigiamas arba neigiamas) daryti remiantis turimais faktais.

2.6.   Klausimynas

(28)

Inicijavus tyrimą, klausimynų kopija pateikta suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje.

(29)

Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai ir vienas nesusijęs Sąjungos importuotojas.

2.7.   Tikrinimas

(30)

Atsižvelgdama į COVID-19 protrūkį ir izoliavimo priemones, kurių ėmėsi įvairios valstybės narės ir trečiosios šalys, Komisija negalėjo vykti į tikrinamuosius vizitus pagal pagrindinio reglamento 26 straipsnį. Vietoj to Komisija pagal pranešimą dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams (10) visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga išvadoms, sutikrino nuotoliniu būdu. Komisija nuotoliniu būdu sutikrino šių bendrovių (šalių) duomenis:

 

Sąjungos gamintojai

„SAIPOL Bu Diester“, Prancūzija

„CAMPA Iberia S.A.U.“, Ispanija

„VERBIO Vereinigte BioEnergie AG“, Vokietija

 

Importuotojai

„Shell Trading Rotterdam BV“, Nyderlandai

2.8.   Faktų atskleidimas

(31)

2021 m. gegužės 21 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ketino toliau taikyti galiojančius kompensacinius muitus. Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, skirtas pastaboms dėl atskleistų faktų pateikti.

(32)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė. Šalys, kurios to prašė, buvo išklausytos.

3.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

3.1.   Nagrinėjamasis produktas

(33)

Nagrinėjamasis produktas – tas pats produktas kaip per pradinį tyrimą ir ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, t. y. importuojami JAV kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriai ir (arba) parafininiai gazoliai, gaunami sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės (dažniausiai vadinami biodyzelinu), tiek gryni, tiek mišiniai, kurių sudėtyje yra daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98 (TARIC kodas 1516209829), ex 1518 00 91 (TARIC kodas 1518009129), ex 1518 00 99 (TARIC kodas 1518009929), ex 2710 19 43 (TARIC kodas 2710194329), ex 2710 19 46 (TARIC kodas 2710194629), ex 2710 19 47 (TARIC kodas 2710194729), ex 2710 20 11 (TARIC kodas 2710201129), ex 2710 20 16 (TARIC kodas 2710201629), ex 3824 99 92 (TARIC kodas 3824999212), ex 3826 00 10 (TARIC kodai 3826001029, 3826001059, 3826001099), ex 3826 00 90 (TARIC kodas 3826009019) (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(34)

Biodyzelinas yra kuras, gaminamas iš atsinaujinančiųjų išteklių, gaunamų iš įvairių žaliavų, kaip antai aliejų (pvz., rapsų aliejaus, sojų aliejaus, alyvpalmių aliejaus), panaudoto kepamojo aliejaus, gyvūninių riebalų arba biomasės.

(35)

Biodyzelinas naudojamas transporto sektoriuje – daugiausia maišomas su mineraliniu dyzelinu (t. y. nafta ar įprastiniu dyzelinu) ir kartais grynas (B100).

3.2.   Panašus produktas

(36)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą ir ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir [technines] savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

nagrinėjamasis produktas;

JAV vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas produktas ir

Sąjungoje Sąjungos pramonės gaminamas ir parduodamas produktas.

(37)

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punkte.

3.3.   Tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities

(38)

Degalų gamintojai, tiekėjai ir, kaip tokie, nagrinėjamojo produkto naudotojai Švedijos bendrovė „Preem AB“ ir „Valero Energy Ltd Ireland“ teigė, kad riebalų rūgščių metilesterių biodyzelinas ir hidrinto aliejaus biodyzelinas yra dviejų skirtingų rūšių biodyzelinas ir kad hidrintas aliejus neturėtų būti įtrauktas į dabartinę produkto apibrėžtąją sritį. 2009 m. reglamente, kuriuo nustatytos laikinosios priemonės (11), visų rūšių biodyzelinas ir biodyzelino mišiniai laikyti biodyzeliniu kuru. Riebalų rūgščių metilesterių biodyzeliną ir hidrinto aliejaus biodyzeliną galima maišyti su dyzelinu ir, nepaisant tam tikrų fizinių savybių skirtumų, galutinė produkto paskirtis yra ta pati ir abu produktus gamina Sąjungos pramonė. Be to, per pradinį tyrimą pateiktame skunde iš hidrinto aliejaus pagamintas dyzelinas aiškiai priskirtas nagrinėjamojo produkto apibrėžtajai sričiai, ir tuo metu nė viena šalis tam neprieštaravo. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

4.   SUBSIDIJAVIMO TĘSIMOSI ARBA PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

4.1.   Pirminės pastabos

(39)

Pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus taikomų priemonių galiojimui JAV kilmės nagrinėjamojo produkto subsidijavimas ir Sąjungos pramonei daroma žala tęstųsi arba pasikartotų. Kadangi, kaip aprašyta 22–27 konstatuojamosiose dalyse, eksportuojantys gamintojai ir JAV valdžios institucijos nebendradarbiavo, nebuvo galima tyrimo atlikti remiantis eksportuojančių gamintojų ir JAV valdžios institucijų pateiktais patikrintais duomenimis.

(40)

Taigi, remiantis pagrindinio reglamento 28 straipsniu, išvados dėl subsidijavimo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo daromos remiantis turimais faktais. Komisija naudojosi šiais informacijos šaltiniais: prašymu atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą ir vėliau pareiškėjo pateikta informacija, Eurostato duomenimis, duomenų baze „Global Trade Atlas“ (GTA), taip pat JAV energetikos informacijos administracijos (EIA) ir JAV žemės ūkio departamento (JAV ŽŪD) interneto svetainėmis.

(41)

Visų pirma Komisija išanalizavo šias prašyme atlikti peržiūrą nurodytas federalinio ir valstijų lygmens subsidijų schemas, kurias Komisija pripažino vis dar veikiančiomis:

(42)

Kita vertus, kadangi JAV valdžios institucijos ir JAV eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo ir atsižvelgiant į išvadas dėl subsidijavimo pagal pirmiau minėtas schemas tęsimosi, Komisija toliau nenagrinėjo šių federalinių ir valstybinių subsidijų schemų:

4.2.   Subsidijavimas. Federalinės schemos

4.2.1.   Biodyzelino mišinio kreditas ir biodyzelino kreditas

4.2.1.1.   Teisinis pagrindas

(43)

Mokesčio kredito schemos biodyzelino mišinio gamintojams, mažmenininkams ir galutiniams naudotojams teisinis pagrindas – JAV kodekso 26 antraštinės dalies 40A skirsnio b punktas. Pagal šias nuostatas numatyti tokie biodyzelino kuro kreditai:

1)

biodyzelino mišinio kreditas;

2)

biodyzelino kreditas;

3)

smulkių agrobiodyzelino gamintojų kreditas.

(44)

Biodyzelino mišinio kreditas JAV federaliniuose teisės aktuose įteisintas nuo 2005 m. (12) Pagal 2008 m. JAV Energetikos, gerinimo ir plėtojimo akto 202 skirsnio a punktą šis mokesčio kreditas turėjo baigti galioti 2009 m. gruodžio 31 d. (13) Tačiau iš tiesų ši subsidijų schema niekada nebuvo nustojusi galioti – jos galiojimas iki šiol nuolat atnaujinamas atgaline data. Galiausiai 2019 m. gruodžio 20 d. pagal Tolesnių konsoliduotų asignavimų aktą JAV Kongresas šią schemą atnaujino dvejiems metams nuo 2017 m. gruodžio 31 d. ir pratęsė trejiems metams, t. y. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (14) Šis pratęsimas (5 metams) yra ilgiausias nuo šios subsidijų schemos taikymo pradžios.

(45)

Atskleidus faktus pareiškėjas informavo Komisiją, kad 2021 m. gegužės 25 d. tiek JAV Senate, tiek JAV Atstovų rūmuose buvo pateiktas įstatymo projektas, kuriuo siekiama dar trejiems metams, t. y. iki 2025 m. gruodžio 31 d., pratęsti biodyzelino mišinio kredito schemos galiojimą.

(46)

Kaip ir biodyzelino mišinio kreditas, biodyzelino kreditas JAV federaliniuose teisės aktuose įteisintas nuo 2005 m. (15) Pagal 2008 m. JAV Energetikos, gerinimo ir plėtojimo akto 202 skirsnio a punktą šis mokesčio kreditas turėjo baigti galioti 2009 m. gruodžio 31 d. (16) Tačiau ši subsidijų schema taip pat niekada nebuvo nustojusi galioti – jos galiojimas iki šiol nuolat atnaujinamas atgaline data. Galiausiai 2019 m. gruodžio 20 d. pagal Tolesnių konsoliduotų asignavimų aktą JAV Kongresas šią schemą atnaujino dvejiems metams nuo 2017 m. gruodžio 31 d. ir pratęsė trejiems metams, t. y. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (17)

(47)

Smulkių agrobiodyzelino gamintojų pajamų mokesčio kreditas – mokesčio kreditas, taikomas tik smulkiems agrobiodyzelino gamintojams. Ši schema nagrinėjama 63–70 konstatuojamosiose dalyse.

4.2.1.2.   Tinkamumo kriterijai

(48)

Norėdama gauti 43 konstatuojamosios dalies 1 punkte nurodytą biodyzelino mišinio kreditą bendrovė turi paruošti biodyzelino ir dyzelino mišinį, kuris parduodamas kaip kuras arba parduodamas naudoti kaip kuras.

(49)

Dėl šios lengvatos besikreipiantis asmuo turi gauti biodyzelino gamintojo arba importuotojo pažymą, kurioje nurodomas produktas ir biodyzelino bei agrobiodyzelino (18) procentinė dalis šiame produkte. Kreditas suteikiamas kaip akcizo mokesčio kreditas arba, jei bendrovės akcizo mokesčio įsiskolinimas yra mažesnis nei visas akcizo mokesčio kreditas, bendrovė gali kreiptis dėl likutinio kredito kaip grąžintino pajamų mokesčio kredito. Grąžinamas pajamų mokesčio kreditas – mokesčių mokėtojo pajamų mokesčio kreditas arba tiesioginė išmoka. Jis yra grąžinamas, nes kredito perviršis mokesčių mokėtojui gali būti išmokėtas kaip tiesioginė išmoka grynaisiais pinigais, jei kreditas yra didesnis už asmens mokestinį įsiskolinimą.

(50)

43 konstatuojamosios dalies 2 punkte nurodytas biodyzelino kreditas – negrąžinamas pajamų mokesčio kreditas nemaišyto gryno (be priemaišų) biodyzelino mažmenininkams ar galutiniams naudotojams. Nemaišyto biodyzelino kreditą gali gauti tik toks asmuo, kuris nesumaišytą biodyzeliną supila į transporto priemonės kuro baką arba jį naudoja kaip kurą. Reikėtų pažymėti, kad biodyzelino gamintojai, patys gaminantys biodyzeliną, taip pat galėtų gauti šį kreditą. Taigi, kreipdamasis dėl kredito, biodyzelino gamintojas turi veikti kaip mažmenininkas (pilti biodyzelino galoną į galutinio naudotojo kuro baką) arba galutinis naudotojas (pvz., pilti biodyzeliną į nuosavos transporto priemonės kuro baką).

4.2.1.3.   Praktinis įgyvendinimas

(51)

Už biodyzeliną, sumaišytą su dyzelinu, galima gauti akcizo arba pajamų mokesčio kreditą. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vyraujantis kredito dydis buvo 1 USD už visų rūšių biodyzelino, įskaitant agrobiodyzeliną ir iš biomasės pagamintą dyzeliną, galoną.

(52)

Galutinis mokesčio kreditas už maišytą kurą priklauso nuo biodyzelino kiekio tokiame kure. Privalomas reikalavimas (taip dažniausiai ir daroma) – maišyti 0,1 % mineralinio dyzelino su 99,9 % biodyzelino (šis mišinys JAV nurodomas kaip B99), nes taip užtikrinama, kad bus gautas didžiausias leidžiamas kreditas. Biodyzelino dalis mišinyje suteikia teisę gauti mokesčio kreditą (pvz., 100 galonų B99 bus 99,9 galonai biodyzelino ir už tai galima gauti 99,90 USD mokesčio kreditą). Biodyzelinas iš gryno produkto (B100) į mišinį (B99) paverčiamas labai paprastai. Tai reiškia, kad į gryną biodyzeliną įmaišoma 0,1 % mineralinio dyzelino ir dėl to nagrinėjamasis produktas ypatingai nepasikeičia. Pats maišymo procesas suteikia teisę gauti kreditą.

(53)

Biodyzelino gamintojai gali prašyti lengvatos, kai jie patys atlieka maišymo operaciją. Gamintojas turi maišyti gryną biodyzeliną su dyzelinu. Dėl teisės pasinaudoti lengvata: nėra skirtumų tarp sumaišyto biodyzelino, skirto parduoti vidaus rinkoje ir skirto parduoti eksportui.

(54)

Bendrovės, kurios gryno biodyzelino negamina, tačiau jį perka ir naudoja biodyzelino mišiniams, taip pat turi teisę pasinaudoti mokesčio kreditu. Tokios bendrovės turi gauti biodyzelino gamintojo arba importuotojo (ir prireikus visų susijusių perpardavėjų) pažymą, kurioje gamintojas iš esmės patvirtina, kad nesikreipė dėl mokesčio kredito (19).

(55)

Dėl lengvatos galima kreiptis kaip dėl kredito už akcizo ar pajamų mokesčio įsiskolinimą arba kaip dėl tiesioginės išmokos grynaisiais pinigais. Bendra lengvatos suma nesikeičia (1 USD už galoną) – nesvarbu, ar prašoma ją taikyti kaip akcizo mokesčio kreditą, pajamų mokesčio kreditą, tiesioginę išmoką mokesčių mokėtojui ar minėtų variantų derinį.

(56)

JAV kodekse nustatyta, kad biodyzelino mišinio kreditas teikiamas tik jei bendrovė (mišinio gamintoja), kuri sumaišo biodyzeliną su mineraliniu dyzelinu, gauna biodyzelino gamintojo pažymą (toliau – biodyzelino pažyma), kurioje gamintojas patvirtina, inter alia, biodyzelino kiekį, kuriam išduodama pažyma, ir tai, ar biodyzelinas yra agrobiodyzelinas, ar kitoks biodyzelinas.

(57)

Panašiai kaip per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, biodyzelino kredito atveju nemaišyto biodyzelino mažmenininkas (arba biodyzelino gamintojas, veikiantis kaip mažmenininkas) arba galutinis naudotojas gali prašyti 1,00 USD už galoną visų rūšių nemaišyto (gryno) biodyzelino, kuris supilamas į transporto priemonės kuro baką arba naudojamas kaip kuras. Negrąžinamas bendras įmonės kreditas – įmonės pajamų mokesčio kreditas. Jis yra negrąžinamas, nes jei įmonės kreditai yra didesni už jos mokestinius įsiskolinimus, tai kredito perviršio negalima išmokėti įmonei kaip tiesioginės išmokos grynaisiais pinigais.

(58)

Atsižvelgdama į tai, kad biodyzelino gamintojai turi teisę naudotis šiomis schemomis, ir remdamasi turimais faktais (20) (nes jie nebendradarbiavo, kaip nurodyta 27 konstatuojamojoje dalyje), Komisija padarė išvadą, kad JAV eksportuojantys gamintojai jomis naudojosi.

4.2.1.4.   Išvada

(59)

Biodyzelino mišinio kreditas ir biodyzelino kreditas turi būti vertinami kaip mokesčių lengvata, neatsižvelgiant į tai, ar jie suteikti kaip išmoka grynaisiais pinigais (tik biodyzelino mišinio kredito atveju), ar turi būti išskaičiuoti iš mokestinių įsiskolinimų (taikoma abiem mokesčių kreditams).

(60)

Kaip ir per pradinį tyrimą, Komisija nustatė, kad šios schemos yra subsidija pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i ir ii papunkčius, nes pagal jas skiriamas tiesioginės dotacijos formos (išmokos pinigais, galimos tik biodyzelino mišinio kredito atveju) ir negautų pajamų formos (mokesčio atskaita) (taikoma abiem mokesčių kreditams) JAV Vyriausybės finansinis įnašas. Lengvatomis besinaudojančios bendrovės gauna naudą.

(61)

Schemos taikomos tik toms bendrovėms, kurios yra susijusios su biodyzelino pramone, dėl to jos laikomos individualiomis pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą ir todėl kompensuotinomis.

(62)

Galiausiai, pagal biodyzelino mišinio kredito schemą subsidijos dydis buvo 1 USD už visų rūšių biodyzelino galoną, todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad pagal šią schemą JAV biodyzeliną eksportuojantiems gamintojams buvo suteikta didelė subsidijų suma ir ši schema tebebuvo pati svarbiausia per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Tokia 1 USD už galoną subsidija būtų apie 302 EUR už toną.

4.2.2.   Smulkių agrobiodyzelino gamintojų pajamų mokesčio kreditas

4.2.2.1.   Teisinis pagrindas

(63)

JAV kodekso 26 antraštinės dalies 40A skirsnyje taip pat numatytas smulkių agrobiodyzelino gamintojų pajamų mokesčio kreditas, kaip ir biodyzelino mišinio kreditas ir biodyzelino kreditas.

(64)

Be to, panašiai kaip biodyzelino mišinio kredito ir biodyzelino kredito atveju, kaip nurodyta 44 ir 46 konstatuojamosiose dalyse, smulkių agrobiodyzelino gamintojų pajamų mokesčio kreditas JAV federaliniuose teisės aktuose įteisintas nuo 2005 m. (21) Pagal 2008 m. JAV Energetikos, gerinimo ir plėtojimo akto 202 skirsnio a punktą šis mokesčio kreditas turėjo baigti galioti 2009 m. gruodžio 31 d. (22) Tačiau ši subsidijų schema niekada nebuvo nustojusi galioti – jos galiojimas nuolat atnaujinamas atgaline data. Galiausiai 2019 m. gruodžio 20 d. pagal Tolesnių konsoliduotų asignavimų aktą JAV Kongresas šią schemą atnaujino dvejiems metams nuo 2017 m. gruodžio 31 d. ir pratęsė trejiems metams, t. y. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

4.2.2.2.   Tinkamumo kriterijai

(65)

Šia schema gali naudotis tik smulkūs gryno agrobiodyzelino gamintojai. Šiuo kreditu negali naudotis mišinių gamintojai ar prekiautojai, kurie biodyzeliną perka, o ne gamina. Smulkus gamintojas – tai bet kuris asmuo, kurio turimi gamybos pajėgumai neviršija 60 mln. agrobiodyzelino galonų per metus.

(66)

Smulkūs agrobiodyzelino gamintojai gali kreiptis dėl 0,10 USD negrąžinamo bendro įmonės pajamų mokesčio kredito už kiekvieną pagaminto agrobiodyzelino galoną. Gamintojo produkcijos kiekis, už kurį galima gauti kreditą, negali būti didesnis kaip 15 mln. galonų per bet kuriuos mokestinius metus. Kad gamintojas galėtų kreiptis dėl kredito, agrobiodyzelinas turi būti naudojamas kaip kuras, parduodamas naudoti kaip kuras arba naudojamas ruošti biodyzelino ir dyzelino mišiniui, naudojamam kaip kurui arba parduodamam naudoti kaip kurui. Taigi, smulkūs agrobiodyzelino gamintojai gali naudotis ir šia schema, ir biodyzelino mišinio kredito schema ir taip iš viso gauti 1,10 USD už galoną. Priešingai, didieji agrobiodyzelino gamintojai turi teisę naudotis tik biodyzelino mišinio kredito schema.

4.2.2.3.   Praktinis įgyvendinimas

(67)

Paraiškos negrąžinamam bendram įmonės pajamų mokesčio kreditui gauti teikiamos kartą per metus, kai pareiškėjas mokesčių įstaigai pateikia pajamų deklaravimo formą. Kreditu už kiekvieną pareiškėjo per susijusius mokestinius metus pagamintą biodyzelino galoną (ne daugiau kaip 15 mln. galonų) padengiamas pareiškėjo įmonių pajamų mokesčio įsiskolinimas. Jei pareiškėjo mokestinis įsiskolinimas yra mažesnis už prašomo kredito sumą, perteklinė suma gali būti perkeliama į kitus mokestinius metus.

(68)

Atsižvelgdama į tai, kad biodyzelino gamintojai turi teisę naudotis šia schema, ir remdamasi turimais faktais (23) (nes jie nebendradarbiavo, kaip nurodyta 27 konstatuojamojoje dalyje), Komisija, remdamasi turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį, padarė išvadą, kad JAV eksportuojantys gamintojai ja naudojosi.

4.2.2.4.   Išvada

(69)

Kaip ir per pradinį tyrimą, Komisija nustatė, kad ši schema yra subsidija pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį, nes pagal ją skiriamas negautų pajamų formos JAV Vyriausybės finansinis įnašas. Lengvata besinaudojančios bendrovės gauna naudą.

(70)

Schema taikoma tik toms bendrovėms, kurios gamina biodyzeliną, dėl to ji laikoma individualia pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą ir todėl kompensuotina.

4.2.3.   JAV ŽŪD pažangiųjų biodegalų bioenergijos programa

4.2.3.1.   Teisinis pagrindas

(71)

JAV žemės ūkio departamento (ŽŪD) Pažangiųjų biodegalų bioenergijos programa (PBBP) reglamentuojama pagal 2002 m. Ūkių saugumo ir kaimo investicijų akto (2002 m. žemės ūkio įstatymo, angl. Farm Bill) IX antraštinės dalies 9005 skirsnį ir šiuo metu yra kodifikuota JAV kodekso 7 antraštinės dalies 8105 skirsniu.

(72)

Programa turėjo būti vykdoma iki 2012 m., tačiau 2013 m. (24) ji buvo pratęsta pirmą kartą, o 2014 m. (25) – dar kartą. Taigi 2014 m. žemės ūkio aktu programa buvo pratęsta dar 5 metams – iki 2018 m. pabaigos. Paskutinį kartą šios subsidijų programos galiojimas pratęstas 2018 m. gruodžio 20 d. Žemės ūkio gerinimo aktu dar penkeriems metams, t. y. iki 2023 m. (26) pabaigos.

4.2.3.2.   Tinkamumo kriterijai

(73)

Pagal šią programą teikiamos tiesioginės dotacijos pažangiųjų biodegalų, kurie bendrai apibrėžiami kaip iš biomasės (išskyrus kukurūzų branduolių krakmolą) gauti degalai, gamintojams. Ši apibrėžtis taikoma iš biomasės pagamintam dyzelinui (27). Ne daugiau kaip penki procentai programos lėšų gali būti paskirstomi reikalavimus atitinkantiems gamintojams, kurių pažangiųjų biodegalų rafinavimo pajėgumai viršija 150 mln. galonų per metus. Mišinių gamintojai pagal programą subsidijų gauti negali.

4.2.3.3.   Praktinis įgyvendinimas (28)

(74)

Pateikę paraiškas pagal programą, dalyviai gauna tiesiogines Vyriausybės išmokas. Gamintojai pirmiausia turi užsiregistruoti valdžios institucijoje ir pasirašyti sutartį. Gamintojai turi teikti mokėjimo paraiškas kiekvieną finansinių metų ketvirtį, kad gautų išmokas už to ketvirčio pažangiųjų biodegalų produkciją. Išmokos mokamos tiek už faktinę, tiek už prieauginę gamybą. Faktinės gamybos išmokos apskaičiuojamos kas ketvirtį pagal kiekvieną ketvirtį faktiškai pagamintų pažangiųjų biodegalų kiekį.

(75)

Gamybos prieaugio išmokos mokamos pagal reikalavimus atitinkančių pažangiųjų biodegalų, pagamintų finansiniais metais, kiekį, kuriuo viršytas ankstesniais finansiniais metais pagamintas kiekis (nuo 2009 m.).

(76)

Lėšos padalytos visiems apie save pranešusiems gamintojams, kurie rėmėsi produkcijos BTU (29) verte. Lėšos tolygiai paskirstytos visiems gamintojams pagal BTU vertę.

(77)

Atsižvelgdama į tai, kad biodyzelino gamintojai turi teisę naudotis šia schema, ir remdamasi turimais faktais (30) (nes jie nebendradarbiavo, kaip nurodyta 27 konstatuojamojoje dalyje), Komisija, remdamasi turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį, padarė išvadą, kad JAV eksportuojantys gamintojai ja naudojosi.

4.2.3.4.   Išvada

(78)

Komisija laikėsi nuomonės, kad ši schema yra subsidija pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį, nes pagal ją skiriamas tiesioginės dotacijos formos JAV Vyriausybės finansinis įnašas. Lengvata besinaudojančios bendrovės gauna naudą.

(79)

Schema taikoma tik toms bendrovėms, kurios gamina biodyzeliną, dėl to ji laikoma individualia pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą ir todėl kompensuotina.

4.2.4.   Celiuliozės biodegalų gamybos kreditas

4.2.4.1.   Teisinis pagrindas

(80)

Programa buvo sukurta 2008 m. Maisto, apsaugos ir energetikos aktu ir įgyvendinama nuo 2009 m. sausio 1 d., o ją administruoja Vidaus pajamų tarnyba. Ji kodifikuota JAV kodekso 26 antraštinės dalies 40 skirsnio b punkto 6 papunkčiu.

(81)

Iš pradžių šios subsidijos galiojimas turėjo baigtis 2012 m. gruodžio 31 d. Tačiau jis buvo kelis kartus pratęstas, paskutinį kartą – 2019 m. gruodžio 20 d. Tolesnių konsoliduotųjų asignavimų aktu iki 2021 m. sausio 1 d.

4.2.4.2.   Tinkamumo kriterijai

(82)

Pagal šią schemą numatomas 1,01 USD negrąžinamo bendro įmonės pajamų mokesčio kreditas už galoną antrosios kartos biodegalų, naudojamų kaip kuras arba parduodamų naudoti kaip kuras. Juo naudotis turi teisę gamintojai, įskaitant iš atsinaujinančių arba reguliariai randamų lignoceliuliozės arba hemiceliuliozės medžiagų pagamintų biodegalų, ir degalų, gautų iš dumblių, gamintojus.

4.2.4.3.   Praktinis įgyvendinimas

(83)

Atsižvelgdama į tai, kad biodyzelino gamintojai turi teisę naudotis šia schema, ir remdamasi turimais faktais (31) (nes jie nebendradarbiavo, kaip nurodyta 27 konstatuojamojoje dalyje), Komisija, remdamasi turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį, padarė išvadą, kad JAV eksportuojantys gamintojai ja naudojosi.

(84)

Be to, manoma, kad ateityje celiuliozės biodegalai sudarys didelę JAV produkcijos dalį, kaip matyti iš kelių vykdomų projektų, kuriais siekiama plėtoti celiuliozės dyzelino pajėgumus (32).

4.2.4.4.   Išvada

(85)

Komisija laikėsi nuomonės, kad ši schema yra subsidija pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį, nes pagal ją skiriamas tiesioginės dotacijos formos JAV Vyriausybės finansinis įnašas. Lengvata besinaudojančios bendrovės gauna naudą.

(86)

Naudotis schema gali tik bendrovės, gaminančios biodegalus iš atsinaujinančių arba reguliariai randamų lignoceliuliozės arba hemiceliuliozės medžiagų, taip pat iš dumblių gaminamus degalus. Taigi schema laikoma individualia pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą ir todėl kompensuotina.

4.2.5.   JAV ŽŪD biologinio perdirbimo, cheminių medžiagų iš atsinaujinančiųjų išteklių ir biologinių produktų gamybos rėmimo programa

4.2.5.1.   Teisinis pagrindas

(87)

JAV ŽŪD biologinio perdirbimo, cheminių medžiagų iš atsinaujinančiųjų išteklių ir biologinių produktų gamybos rėmimo programa yra nustatyta JAV kodekso 7 antraštinės dalies 8103 skirsniu (Biologinio perdirbimo rėmimas), o ją administruoja JAV žemės ūkio departamentas (JAV ŽŪD).

(88)

Ankstesnėje priemonių galiojimo termino peržiūroje ta pati programa vadinta „Pažangiųjų biodegalų paskolų garantijos“, tačiau ją atliekant ši programa nebuvo nagrinėjama.

(89)

Remiantis prašymu atlikti peržiūrą, ši programa galiojo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

4.2.5.2.   Tinkamumo kriterijai

(90)

Pagal šią programą teikiamos iki 250 mln. USD dydžio paskolų garantijos, kuriomis siekiama padėti kurti naujas ir besiformuojančias pažangiųjų biodegalų (įskaitant biodyzeliną), cheminių medžiagų iš atsinaujinančiųjų išteklių ir biologinių produktų technologijas. Apskritai programos reikalavimus atitinka dviejų rūšių projektai: biologinio perdirbimo įmonės ir biologinių produktų gamybos įrenginiai. Terminas „pažangieji biodegalai“ apibrėžiamas kaip kuras, gaunamas iš atsinaujinančiųjų išteklių biomasės, išskyrus kukurūzų branduolių krakmolą. Projektas turi būti vykdomas JAV valstijoje.

(91)

Reikalavimus atitinkantys pareiškėjai, be kita ko, yra fiziniai asmenys, valstybės ar vietos valdžios institucijos, ūkių kooperatyvai, nacionalinės laboratorijos, aukštojo mokslo įstaigos ir kaimo vietovių elektros energijos kooperatyvai.

(92)

Bendra federalinio dalyvavimo suma (paskolos garantija ir kitas federalinis finansavimas) negali viršyti 80 % visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Būtinas reikšmingas paskolos gavėjo ir kitų pagrindinių subjektų, dalyvaujančių projekte, piniginis nuosavo kapitalo įnašas.

4.2.5.3.   Praktinis įgyvendinimas

(93)

Atsižvelgdama į tai, kad biodyzelino gamintojai turi teisę naudotis šia schema, ir remdamasi turimais faktais (33) (nes jie nebendradarbiavo, kaip nurodyta 27 konstatuojamojoje dalyje), Komisija, remdamasi turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį, padarė išvadą, kad JAV eksportuojantys gamintojai ja naudojosi.

4.2.5.4.   Išvada

(94)

Komisija laikėsi nuomonės, kad ši schema yra subsidija pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį, nes pagal ją skiriamas fiskalinės paskatos formos JAV Vyriausybės finansinis įnašas. Lengvata besinaudojančios bendrovės gauna naudą.

(95)

Schema taikoma tik toms bendrovėms, kurios yra susijusios su pažangiųjų biodegalų pramone, dėl to ji laikoma individualia pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą ir todėl kompensuotina.

4.3.   Subsidijavimas. Valstijų schemos

4.3.1.   Ajovos mokesčių grąžinimo biodyzelino gamintojams programa

4.3.1.1.   Teisinis pagrindas

(96)

Šios Ajovos pajamų departamento taikomos schemos teisinis pagrindas – Ajovos kodekso 423.4 skirsnio 9 dalis.

(97)

Buvo numatyta, kad schemos galiojimas baigsis 2015 m. sausio 1 d., tačiau 2014 m. Ajovos valstijos 85-oji generalinė asamblėja pirmą kartą ją pratęsė iki 2018 m. sausio 1 d. 2016 m. 86-oji Ajovos valstijos generalinė asamblėja 2016 m. gegužės 24 d. priimtu aktu (1106 skyrius) šios schemos galiojimą pratęsė dar devyneriems metams, t. y. iki 2025 m. sausio 1 d.

4.3.1.2.   Tinkamumo kriterijai

(98)

Gamintojas turi būti biodyzelino gamintojas, registruotas Jungtinių Amerikos Valstijų aplinkosaugos agentūroje pagal Federalinių taisyklių kodekso 40 antraštinės dalies 79.4 straipsnį. Pagal Ajovos kodekso 214A.2 skirsnį biodyzelinas turi būti skirtas naudoti biodyzelino degalų mišiniuose. Biodyzelinas turi būti pagamintas Ajovoje.

4.3.1.3.   Praktinis įgyvendinimas

(99)

Reikalavimus atitinkantys biodyzelino gamintojai turi pateikti prašymą grąžinti mokesčius ir nurodyti per ketvirtį pagaminto biodyzelino galonų skaičių. Pajamų departamentas išnagrinėja prašymą grąžinti mokesčius ir, jei jis patvirtinamas, kiekvienam reikalavimus atitinkančiam biodyzelino gamintojui grąžina mokesčius.

(100)

Prašymai grąžinti mokesčius teikiami kiekvienų metų balandžio, liepos, spalio ir sausio mėnesiais, o mokesčių grąžinimo čekiai išduodami kiekvienų metų gegužės, rugpjūčio, lapkričio ir vasario mėnesiais.

(101)

Pagal šią programą gali būti grąžinama iki 0,02 USD už vieną galoną Ajovoje pagaminto biodyzelino. Mokesčiai grąžinami tik už pirmuosius 25 mln. galonų, pagamintus kiekvienoje įmonėje.

(102)

Atsižvelgdama į tai, kad biodyzelino gamintojai turi teisę naudotis šia schema, ir remdamasi turimais faktais (34) (nes jie nebendradarbiavo, kaip nurodyta 27 konstatuojamojoje dalyje), Komisija, remdamasi turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį, padarė išvadą, kad JAV eksportuojantys gamintojai ja naudojosi.

4.3.1.4.   Išvada

(103)

Komisija laikėsi nuomonės, kad ši schema yra subsidija pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį, nes pagal ją skiriamas prarastų pajamų, kurios kitu atveju būtų gautos, formos Floridos valstijos finansinis įnašas. Lengvata besinaudojančios bendrovės gauna naudą.

(104)

Schema taikoma tik toms bendrovėms, kurios gamina biodyzeliną ir kitų rūšių degalus, dėl to ji laikoma individualia pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą ir todėl kompensuotina.

4.3.2.   Kentukio biodyzelino gamybos mokesčio kreditas

4.3.2.1.   Teisinis pagrindas

(105)

Šios Kentukio pajamų departamento taikomos schemos teisinis pagrindas – Kentukio įstatų su pakeitimais 141.422–141–425 skirsniai.

(106)

Schema nustatyta 2005 m. Kentukio aktų 168 skyriaus 137 skirsniu ir įsigaliojo 2005 m. kovo 18 d. Ji buvo iš dalies pakeista 2006 ir 2007 m. Kaip minėta ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje, šiuo metu ji reglamentuojama Kentukio įstatų su pakeitimais 2019 m. redakcija.

4.3.2.2.   Tinkamumo kriterijai

(107)

Visi Kentukyje fiziškai įsisteigę biodyzelino gamintojai, biodyzelino mišinio gamintojai arba biodyzelino iš atsinaujinančiųjų išteklių gamintojai turi teisę pasinaudoti gamybos mokesčio kreditu.

4.3.2.3.   Praktinis įgyvendinimas

(108)

Reikalavimus atitinkantis pareiškėjas mokesčio kredito prašymą už Kentukyje pagamintą arba sumaišytą biodyzeliną (arba pagamintą dyzeliną iš atsinaujinančiųjų išteklių) Pajamų departamentui turi pateikti iki 15-os kito mėnesio po ankstesnių kalendorinių metų pabaigos dienos.

(109)

Mokesčio kredito prašantis pareiškėjas prie mokesčio deklaracijos, kuria jis remiasi prašydamas mokesčio kredito, turi pridėti departamento išduotą kredito sertifikatą (35).

(110)

Mokesčio kredito suma yra vienas doleris (1 USD) už biodyzelino gamintojo pagaminto biodyzelino galoną, vienas doleris (1 USD) už biodyzelino mišinio gamintojo maišymo procese panaudoto biodyzelino galoną ir vienas doleris (1 USD) už dyzelino iš atsinaujinančiųjų išteklių gamintojo pagaminto dyzelino iš atsinaujinančiųjų išteklių (iš biomasės gauto dyzelino) galoną, jeigu visa patvirtinto kredito suma visiems biodyzelino, biodyzelino mišinio ir dyzelino iš atsinaujinančiųjų išteklių gamintojams neviršija metinės 10 mln. USD viršutinės ribos.

(111)

Atsižvelgdama į tai, kad biodyzelino gamintojai turi teisę naudotis šia schema, ir remdamasi turimais faktais (36) (nes jie nebendradarbiavo, kaip nurodyta 27 konstatuojamojoje dalyje), Komisija, remdamasi turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį, padarė išvadą, kad JAV eksportuojantys gamintojai ja naudojosi.

4.3.2.4.   Išvada

(112)

Komisija nustatė, kad ši schema yra subsidija pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį, nes pagal ją skiriamas prarastų pajamų, kurios kitu atveju būtų gautos, formos Kentukio valstijos finansinis įnašas. Lengvata besinaudojančios bendrovės gauna naudą.

(113)

Schema taikoma tik toms bendrovėms, kurios gamina biodyzeliną ir kitų rūšių degalus, dėl to ji laikoma individualia pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą ir todėl kompensuotina.

4.3.3.   Teksaso etanolio degalų ir biodyzelino gamybos skatinimo programa

4.3.3.1.   Teisinis pagrindas

(114)

Šios Teksaso ekonominės plėtros ir turizmo biuro administruojamos schemos teisinis pagrindas yra Teksaso žemės ūkio kodekso 16 skyrius „Etanolio degalų, metano iš atsinaujinančiųjų išteklių, biodyzelino ir dyzelino iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybos skatinimo programa“.

(115)

Nuo 2011 m. Teksaso žemės ūkio kodekso 16 skyrius nesikeitė. Todėl ši schema vis dar galioja.

4.3.3.2.   Tinkamumo kriterijai

(116)

Pagal šią schemą Teksaso Vyriausybė skiria dotacijas reikalavimus atitinkančioms bendrovėms, Teksase gaminančioms etanolį, metaną iš atsinaujinančiųjų išteklių, biodyzeliną arba dyzeliną iš atsinaujinančiųjų išteklių.

(117)

Kad atitiktų reikalavimus, tokios bendrovės turi būti įregistruotos Teksaso ekonominės plėtros ir turizmo biure.

4.3.3.3.   Praktinis įgyvendinimas

(118)

Registruoti gamintojai, sumokėję 32 centų mokestį už kiekvieną etanolio degalų galoną arba metano iš atsinaujinančiųjų išteklių MMBtu ir 1,6 cento už kiekvieną pagaminto biodyzelino galoną, turi teisę 10 metų nuo gamybos gamykloje pradžios gauti 20 centų dotaciją už kiekvieną kiekvienoje registruotoje gamykloje pagamintą etanolio degalų galoną arba metano iš atsinaujinančiųjų išteklių MMBtu ir 10 centų dotaciją už kiekvieną kiekvienoje registruotoje gamykloje pagamintą biodyzelino galoną (neviršijant 18 mln. galonų per metus vienai gamyklai (37)).

(119)

Atsižvelgdama į tai, kad biodyzelino gamintojai turi teisę naudotis šia schema, ir remdamasi turimais faktais (38) (nes jie nebendradarbiavo, kaip nurodyta 27 konstatuojamojoje dalyje), Komisija, remdamasi turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį, padarė išvadą, kad JAV eksportuojantys gamintojai ja naudojosi.

4.3.3.4.   Išvada

(120)

Komisija laikėsi nuomonės, kad ši schema yra subsidija pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį, nes pagal ją Teksaso valstija suteikia finansinį įnašą tiesioginių dotacijų forma. Lengvata besinaudojančios bendrovės gauna naudą pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį.

(121)

Schema taikoma tik toms bendrovėms, kurios gamina biodyzeliną ir kitų rūšių degalus, dėl to ji laikoma individualia pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą ir todėl kompensuotina.

4.4.   Subsidijavimo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybė

4.4.1.   Subsidijavimo pagal tris federalines schemas tęsimosi tikimybė

(122)

Kaip ir atliekant pradinį tyrimą ir ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, pagrindinė schema tebebuvo biodyzelino mišinio kredito schema. Šią schemą JAV Kongresas atnaujino 2019 m. gruodžio 20 d. Tolesnių konsoliduotų asignavimų aktu (žr. 44 konstatuojamąją dalį) ir ji galiojo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Ji nustos galioti ne anksčiau kaip 2023 m. sausio 1 d.

(123)

Kaip ir biodyzelino mišinio kredito schemą, JAV Kongresas Tolesnių konsoliduotų asignavimų aktu nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. atnaujino biodyzelino kredito schemą ir smulkių agrobiodyzelino gamintojų pajamų mokesčio kredito schemą (žr. atitinkamai 46 ir 64 konstatuojamąsias dalis).

(124)

Taigi šios trys federalinės schemos (biodyzelino mišinio kredito, biodyzelino kredito ir smulkių agrobiodyzelino gamintojų kredito) buvo įteisintos 2004 m. Amerikos darbo vietų kūrimo aktu (39) ir pirmą kartą įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d. Be to, visų jų galiojimas iki šiol nuolat atnaujinamas atgaline data.

(125)

Be to, kaip paaiškinta 72 konstatuojamojoje dalyje, JAV ŽŪD pažangiųjų biodegalų bioenergijos programa turėjo baigti galioti 2012 m., tačiau 2013 m. ir vėliau 2014 m. buvo pratęsta. 2014 m. žemės ūkio aktu programa buvo pratęsta dar 5 metams – iki 2018 m. pabaigos. Paskutinį kartą šios subsidijų programos galiojimas pratęstas 2018 m. gruodžio 20 d. Žemės ūkio gerinimo aktu dar penkeriems metams, t. y. iki 2023 m. pabaigos.

(126)

Be to, kaip aprašyta 81 konstatuojamojoje dalyje, buvo numatyta, kad Celiuliozės biodegalų gamybos kredito schema baigs galioti 2012 m. Jos galiojimas buvo pratęstas kelis kartus, paskutinį kartą – 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2021 m. sausio 1 d. JAV Kongreso Tolesnių konsoliduotų asignavimų aktu (40).

(127)

Ankstesnis JAV ŽŪD biologinio perdirbimo, cheminių medžiagų iš atsinaujinančiųjų išteklių ir biologinių produktų gamybos rėmimo programos pavadinimas buvo „pažangiųjų biodegalų paskolų garantijos“. Per visą jos taikymo laikotarpį ji buvo nuolat prieinama JAV biodyzelino gamintojams. Ji vis dar galiojo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir nuo tada, kai įsigaliojo pirmą kartą, jos galiojimas buvo nuolat atnaujinamas. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu galiojo visos pirmiau išnagrinėtos subsidijų schemos, pagal kurias buvo skiriamos subsidijos. Remiantis turimais faktais (41), vien biodyzelino mišinio kredito subsidija yra 300 USD už kiekvieną toną biodyzelino, sumaišyto su dyzelinu. Todėl, atsižvelgdama vien į pagal šią biodyzelino mišinio kredito subsidijų schemą suteiktų subsidijų sumos dydį ir į daugybę kitų JAV biodyzelino gamintojams taikomų subsidijų schemų, Komisija padarė išvadą, kad JAV biodyzelino pramonė toliau subsidijuojama, o subsidijų suma viršija de minimis lygį.

4.4.2.   Subsidijavimo pagal kitas schemas tęsimosi tikimybė

(128)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu galiojo visos pirmiau išnagrinėtos subsidijų schemos, pagal kurias buvo skiriamos subsidijos.

(129)

Šiuo metu tebegalioja kelios kitos mažos valstijų subsidijavimo schemos (pvz., nurodytos 41 konstatuojamojoje dalyje) ir nėra požymių, kad tos schemos artimu laiku nebebus taikomos.

4.4.3.   Išvada dėl subsidijavimo tęsimosi

(130)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus nustatytus faktus ir kadangi JAV valdžios institucijos ir JAV eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija padarė išvadą, kad JAV biodyzelino gamintojai toliau naudojosi visomis pirmesnėse konstatuojamosiose dalyse aprašytomis federalinėmis bei valstijų schemomis ir kad subsidijų sumos yra didesnės už de minimis lygį.

4.5.   Didelių subsidijuojamo importo kiekių tikimybė

(131)

Padariusi išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas subsidijavimas, Komisija nagrinėjo tikimybę, ar subsidijuotas importas iš nagrinėjamosios šalies tęstųsi, jei priemonės būtų panaikintos. 2009 m. nustačius priemones, biodyzelino importas iš JAV į Sąjungą sumažėjo ir nuo 2013 m. jo beveik visai nebeimportuota. Pavyzdžiui, per PTL (nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) iš JAV importuotos maždaug 156 tonos. Šis kiekis sudaro tik 0,04 % viso JAV eksporto ir dar mažiau Sąjungos suvartojimo. Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad subsidijuojamas importas dideliais kiekiais atsinaujins, jei priemonės nebebus taikomos. Konkrečiai nagrinėti šie elementai: JAV gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, galimybė patekti į kitas rinkas ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

4.5.1.   Esami JAV eksportuojančių gamintojų nepanaudoti pajėgumai

(132)

Komisija nagrinėjo, ar, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, subsidijuoto eksporto iš JAV į Sąjungą apimtis būtų didelė. Kadangi, kaip aprašyta 27 konstatuojamojoje dalyje, eksportuojantys gamintojai ir JAV Vyriausybė nebendradarbiavo, nebuvo galima tyrimo atlikti remiantis JAV eksportuojančių gamintojų ir JAV valdžios institucijų pateiktais patikrintais duomenimis. Taigi Komisija naudojosi šiais informacijos šaltiniais: Eurostato duomenimis, prašymu atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, vėliau pareiškėjo pateikta informacija ir JAV energetikos informacijos administracijos (EIA) ir JAV žemės ūkio departamento (JAV ŽŪD) interneto svetainėmis.

(133)

Remiantis EIA duomenimis, JAV biodyzelino gamintojų pajėgumai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 8 412 000 tonų.

(134)

JAV faktinė biodyzelino gamyba per PTL buvo 5 718 000 tonų (EIA duomenys), o tai prilygsta 68 % pajėgumų naudojimo ir 32 % nepanaudotų pajėgumų (arba maždaug 2 694 000 tonų). Šie dideli nepanaudoti JAV gamintojų pajėgumai skatina didinti gamybą ir parduoti biodyzeliną subsidijuojamomis kainomis Sąjungos rinkoje, todėl tikėtina, kad jie bus nukreipti į Sąjungos rinką, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. JAV gamintojai gali lengvai padidinti savo gamybą ir eksportą į ES ir dėl didesnio pajėgumų naudojimo santykio ir mažesnių vieneto gamybos sąnaudų gauti ekonominės naudos. Jeigu į Sąjungos rinką būtų išleisti JAV nepanaudoti pajėgumai, būtų padarytas didelis poveikis, nes tie pajėgumai prilygsta beveik 18 % Sąjungos suvartojimo per PTL.

(135)

Be to, per PTL JAV biodyzelino gamyba (5 718 000 tonų) buvo mažesnė už suvartojimą (5 934 000 tonų). Todėl JAV importavo daugiau biodyzelino nei eksportavo. Per PTL visas importuotas kiekis sudarė 629 000 tonų, o visas eksportuotas kiekis – 428 000 tonų. Tačiau jeigu turimi gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu nebuvo panaudoti vidaus rinkos paklausai patenkinti, mažai tikėtina, kad jie būtų panaudoti šiuo tikslu ateityje. JAV gamybos pajėgumai, apie kuriuos pranešta per PTL (8 412 000 tonų, žr. pirmesnę konstatuojamąją dalį), buvo gerokai didesni už vidaus suvartojimą. Tai reiškia, kad jei eksporto rinkos galimybės atsivers, tikėtina, kad JAV gamintojai savo nepanaudotus pajėgumus panaudos pardavimui eksportui, o ne vidaus suvartojimui.

4.5.2.   Galimybė patekti į kitas rinkas

(136)

Mažai tikėtina, kad nepanaudoti pajėgumai būtų panaudoti eksportui į trečiąsias šalis (kitas nei ES) didinti. Didelės trečiųjų šalių rinkos (Brazilija, Indonezija, Argentina, Kinija, Tailandas) vidaus rinkoje pagamina pakankamai biodyzelino savo poreikiams patenkinti, o JAV, nepaisant nepanaudotų pajėgumų, iki šiol į šias šalis daug neeksportavo. Nėra pagrindo manyti, kad ateityje ši padėtis pasikeis.

4.5.3.   Sąjungos rinkos patrauklumas

(137)

Siekdama nustatyti eksporto į trečiąsias šalis kainą, Komisija savo išvadas grindė viešai prieinama informacija, t. y. duomenų baze „Global Trade Atlas“. Ji biodyzelino eksporto per PTL kiekio ir vertės duomenis išrinko pagal SS kodą 3826 00. Eksporto į visas šalis (įskaitant ES) apimtis (tonomis) sudarė 389 075 tonas, iš kurių į ES eksportuotas tik nedidelis kiekis.

(138)

Vidutinė Sąjungos gamintojų Sąjungoje parduoto biodyzelino gamintojo kaina EXW sąlygomis per PTL buvo 771 EUR už toną (žr. 1 lentelę).

(139)

Toliau pateiktoje 1 lentelėje nurodyta šešių šalių (ne ES), į kurias JAV eksportavo daugiau nei 0,1 % viso eksporto per PTL, vidutinė pardavimo kaina JAV doleriais už toną, tinkamai pakoreguota pagal gamintojo kainą EXW sąlygomis (atėmus 82,52 USD už toną vidaus frachto, kaip nurodyta prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą).

1 lentelė

JAV eksporto apimtis ir kainos per PTL

Paskirties šalys

Eksporto kiekis (tonomis)

Eksporto į visas šalis procentinė dalis

Vidutinė gamintojo kaina EXW sąlygomis (USD) už toną

Vidutinė gamintojo kaina EXW sąlygomis (EUR) už toną

Kanada

354 442

91,1

805,33

728,48

Kinija

12 363

3,2

316,49

286,29

Norvegija

3 500

0,9

862,48

780,18

Peru

2 144

0,6

591,72

535,26

Meksika

1 204

0,3

661,23

598,13

Pietų Korėja

475

0,1

363,15

328,49

Šaltinis: GTA.

(140)

Iš 1 lentelės matyti, kad įvairiose šalyse, į kurias per PTL JAV eksportavo daugiausiai, eksporto kainos labai skiriasi.

(141)

Iš 1 lentelės taip pat matyti, kad didžiausios vidutinės eksporto kainos yra eksporto kainos į tokias šalis kaip Kanada ir Norvegija, į kurias JAV parduoda 92 % viso eksporto. Prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą šiuo atžvilgiu nurodyta, kad brangesnis „[…] biodyzelinas, eksportuojamas į Kanadą, yra gaminamas iš specifinių rūšių žaliavų, kurios yra atsparesnės žemai temperatūrai, pavyzdžiui, iš dirvinio bastučio sėklų, arba tai taip pat gali būti hidrintas aliejus, kurio atsparumo šalčiui savybės labai geros […]“. Todėl šias didesnes vidutines eksporto į šias dvi šalis kainas galima paaiškinti didesne žaliavų (pvz., dirvinio bastučio sėklų) savikaina.

(142)

Remdamasi duomenų bazės „Global Trade Atlas“ duomenimis, Komisija apskaičiavo vidutinę eksporto į visas paskirties vietas kainą per PTL, atsižvelgdama į šiuos elementus:

Dėl didelio JAV eksporto kainų svyravimo (kaip nurodyta ir 139 konstatuojamojoje dalyje pateiktoje 1 lentelėje), Komisija į šį skaičiavimą neįtraukė visų šalių, į kurias JAV eksportavo mažiau nei 0,1 % viso per PTL parduoto kiekio. Kaip nurodyta 1 lentelėje, daugiau kaip 0,1 % viso JAV eksporto kiekio galima priskirti iš viso šešioms (ne ES) šalims.

Be to, kaip matyti iš tos pačios 1 lentelės, didžiausios vidutinės eksporto kainos yra eksporto kainos į tokias šalis kaip Kanada ir Norvegija, į kurias JAV parduoda 92 % viso eksporto. Šias didesnes eksporto kainas lemia didesnė žaliavų (pvz., dirvinio bastučio sėklų) savikaina.

Dėl skirtingų klimato sąlygų paprastai į ES eksportuojamas įvairių rūšių biodyzelinas, taigi į Šiaurės Europą daugiausia eksportuojamas žemai temperatūrai atsparesnis biodyzelinas.

Taigi, šio vertinimo tikslais apskaičiuojant paprastą vidutinę eksporto kainą teisingai atspindima vidutinė kaina, kuri būtų stebima Sąjungos rinkoje, ir išvengiama padėties, kai eksportui į Kanadą ir Norvegiją suteikiamas neproporcingas svoris, atsižvelgiant į skirtingas biodyzelino rūšis, kurios greičiausiai būtų eksportuojamos į Sąjungą dėl labai skirtingų klimato sąlygų valstybėse narėse.

(143)

Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, Komisija apskaičiavo paprastą vidutinę eksporto kainą – 682 USD už toną (617 EUR). Ši vidutinė 617 EUR eksporto kaina yra FOB kaina, prie kurios reikia pridėti jūrų frachto ir draudimo išlaidas, kad būtų gauta CIF kaina. Šios išlaidos sudarė apie 52 USD už toną (47 EUR už toną), jei paskirties vieta būtų Sąjunga, kaip nurodyta prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(144)

Komisija laikėsi nuomonės, kad 47 EUR už toną suma yra pagrįstas papildomų jūrų frachto ir draudimo į kitas paskirties vietas išlaidų rodiklis. Taigi nustatyta, kad vidutinė JAV eksporto į trečiąsias šalis kaina yra 617 EUR (FOB), o tai, net jei pridėtume jūrų frachto, draudimo, galiojančio muito (6,5 %) išlaidas (bendrą sumą suapvalinus iki 104 EUR už toną, kad būtų padengtos ir kai kurios papildomos išlaidos po importo) iš JAV į ES (iš viso apie 721 EUR už toną), yra gerokai mažesnė kaina už Sąjungos pramonės gamintojo kainą EXW sąlygomis, t. y. 771 EUR už toną.

(145)

Todėl tai rodo, kad JAV eksportuojantys gamintojai, siekdami įsiskverbti į Sąjungos rinką, galėtų parduoti už mažesnę nei 771 EUR už toną kainą ir kad tai juos skatintų dalį dabar į trečiąsias šalis eksportuojamo kiekio nukreipti į Sąjungos rinką, nes kaina joje būtų patrauklesnė nei kai kuriose kitose trečiųjų šalių rinkose.

4.6.   Priemonių vengimo ir absorbcijos praktika

(146)

Kaip minėta 1 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad 2009 m. nustatytų antisubsidinių priemonių buvo vengiama produktą siunčiant per Kanadą ir keičiant mišinio sudėtį. Tokia praktika rodo kai kurių JAV gamintojų interesus patekti į Sąjungos rinką net nustačius priemones, todėl laikoma, kad tai yra Sąjungos rinkos patrauklumo JAV biodyzelino gamintojams rodiklis.

4.7.   Išvada

(147)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad subsidijavimas tęsėsi. Atsižvelgdama į didelius nepanaudotus JAV biodyzelino pramonės pajėgumus ir Sąjungos rinkos patrauklumą dydžio ir pardavimo kainos požiūriu, ypač atsižvelgiant į JAV eksporto į trečiąsias šalis kainų lygį, Komisija nustatė, kad tikėtina, jog JAV biodyzelino gamintojai atnaujins didelės apimties biodyzelino eksportą į Sąjungos rinką subsidijuotomis kainomis, jei bus leista nebetaikyti priemonių.

5.   ŽALA

5.1.   Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(148)

Remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis, nagrinėjamuoju laikotarpiu panašų produktą Sąjungoje gamino 49 gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje.

(149)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 14 mln. tonų. Šį skaičių Komisija nustatė remdamasi Sąjungos pramonės pateikta informacija. Kaip nurodyta 17 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kurie pagamino 17,5 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

5.2.   Sąjungos suvartojimas

(150)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi pramonės informacija ir COMEXT importo duomenimis.

(151)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)  (42)

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Bendras Sąjungos suvartojimas (tonomis)

13 843 702

15 444 700

15 762 282

16 955 685

Indeksas

100

112

114

122

Šaltinis: Sąjungos pramonės duomenys, COMEXT.

(152)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu biodyzelino suvartojimas Sąjungoje, apskaičiuotas kaip biodyzelino importo ir viso Sąjungos pramonės pardavimo ES rinkoje suma, padidėjo 22 %, t. y. nuo 13,8 mln. tonų 2017 m. iki 16,9 mln. tonų.

5.3.   Nagrinėjamojo produkto importas iš JAV

5.3.1.   Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis ir rinkos dalis

(153)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato (COMEXT duomenų bazėje) pateikta informacija. Importo rinkos dalis nustatyta remiantis pareiškėjo pateiktais Sąjungos pramonės pardavimo vidaus rinkoje duomenimis ir COMEXT prekybos duomenimis.

(154)

Importo iš nagrinėjamosios šalies raida:

3 lentelė

Importo apimtis (tonomis), rinkos dalis ir kainos  (43)

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis (tonomis)

176

2 339

139

156

Indeksas

100

1 329

79

89

Rinkos dalis

0 %

0 %

0 %

0 %

Vidutinė kaina (EUR/t)

1 243

972

1 269

1 812

Indeksas

100

78

102

146

Šaltinis: COMEXT, ES pramonės pardavimo duomenys rinkos daliai apskaičiuoti.

(155)

Nuo priemonių nustatymo 2009 m. importo iš JAV iš esmės nebeliko ir per PTL jis sudarė tik 156 tonas (palyginti su daugiau kaip 1 137 000 tonų per pradinį tiriamąjį laikotarpį). Atsižvelgiant į nedidelį importo kiekį, vidutinės kainos negalėjo būti laikomos tipiškomis.

5.3.2.   Kainos ir priverstinis kainų mažinimas

(156)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu biodyzelino importo iš JAV į Sąjungą, kuriuo remiantis būtų galima patikimai apskaičiuoti priverstinį kainų mažinimą, beveik nebuvo.

(157)

Kaip alternatyvą, priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(1)

atrinktų Sąjungos gamintojų vidutines svertines pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis (771 EUR/t), ir

(2)

vidutinę JAV gamintojų eksporto į trečiąsias šalis kainą, tinkamai pakoreguotą siekiant atsižvelgti į vežimo į Sąjungą išlaidas ir ES muitą (721 EUR už toną, žr. 144 konstatuojamąją dalį).

(158)

Atlikus palyginimą nustatytas 6,4 % priverstinis kainų mažinimas.

5.3.3.   Importas iš kitų trečiųjų šalių

(159)

Per PTL importas iš trečiųjų šalių sudarė 3 750 000 tonų arba maždaug 22 % viso Sąjungos suvartojimo. Kiti nei JAV pagrindiniai biodyzelino importo šaltiniai buvo Argentina (24 % ES importo), Malaizija (18 %), Singapūras (13 %) ir Indonezija (5 %).

(160)

(Bendros) importo apimties, taip pat biodyzelino importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalies ir kainų raida:

4 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių  (44)

Šalis

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Argentina

Apimtis (tonomis)

355 782

1 467 325

873 325

905 781

 

Indeksas

100

412

245

255

Rinkos dalis

3 %

10 %

6 %

5 %

Vidutinė kaina

(EUR/t)

635

620

707

728

Indeksas

100

98

111

115

Malaizija

Apimtis (tonomis)

335 769

388 615

731 679

679 860

 

Indeksas

100

116

218

202

Rinkos dalis

2 %

3 %

5 %

4 %

Vidutinė kaina

(EUR/t)

952

813

669

730

Indeksas

100

85

70

77

Indonezija

Apimtis (tonomis)

24 984

777 992

743 456

195 858

 

Indeksas

100

3 114

2 976

784

Rinkos dalis

0 %

5 %

5 %

1 %

Vidutinė kaina

(EUR/t)

803

671

636

665

Indeksas

100

84

79

83

Kitos trečiosios šalys

Apimtis (tonomis)

822 027

820 093

1 450 938

1 983 471

 

Indeksas

100

100

177

241

Rinkos dalis

6 %

5 %

9 %

12 %

Vidutinė kaina

(EUR/t)

662

723

829

874

Indeksas

100

109

125

132

Iš viso iš visų trečiųjų šalių, išskyrus JAV

Apimtis (tonomis)

1 538 562

3 454 050

3 799 448

3 765 041

 

Indeksas

100

224

247

245

Rinkos dalis

11 %

22 %

24 %

22 %

Vidutinė kaina

(EUR/t)

721

678

732

802

Indeksas

100

94

102

111

Šaltinis: COMEXT, ES pramonės pardavimo duomenys rinkos daliai apskaičiuoti.

(161)

2018 m. panaikinti importo iš Argentinos ir Indonezijos – dviejų didžiųjų biodyzelino eksportuotojų – muitai. Todėl 2018 m. importas iš trečiųjų šalių padidėjo ir 2019 m. ir per PTL išliko maždaug 3,8 mln. tonų. Apskritai importas iš kitų nei JAV trečiųjų šalių per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 145 %. Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu jų rinkos dalis padidėjo nuo 11 iki 22 %.

(162)

Vertinant pagal kainas, padėtis įvairiose šalyse skiriasi.

(163)

Kalbant apie pagrindinį importo šaltinį Argentiną, 2019 m. vasario mėn. Komisija iš šios šalies importuojamam biodyzelinui nustatė galutines antisubsidines priemones ir kartu priėmė sprendimą, kuriuo priimami aštuonių Argentinos gamintojų ir Argentinos biodegalų rūmų (CARBIO) įsipareigojimai taikyti tvarias kainas (įsipareigojimus dėl kainos). Dėl to 2019 m. kainos labai padidėjo (14 %, palyginti su 2018 m.) ir per PTL (17 %, palyginti su 2018 m.).

(164)

Indonezijos ir Malaizijos kainos mažėjo. Kitų trečiųjų šalių kainos tuo metu smarkiai augo. Apskritai, nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš kitų nei JAV trečiųjų šalių vidutinės pardavimo kainos padidėjo 11 %. Ši tendencija atitinka 3 lentelėje nurodytą importo iš nagrinėjamųjų šalių tendenciją. Tačiau kainų tendencija skiriasi nuo 8 lentelėje nurodytos Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainų tendencijos. Atrinktų Sąjungos gamintojų kainos mažėjo kartu su mažėjančiomis gamybos sąnaudomis. Todėl sumažėjo trečiųjų šalių eksportuotojų ir atrinktų Sąjungos gamintojų kainų skirtis ir atitinkamai padidėjo Sąjungos pramonės konkurencingumas.

5.4.   Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

5.4.1.   Bendrosios pastabos

(165)

Vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(166)

Kaip minėta 17 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai įvertinti atlikta atranka.

(167)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius ji vertino remdamasi ES pramonės pateiktais duomenimis, taip pat kitais konkrečių sektorių makroekonominiais duomenimis, pavyzdžiui, FAO ir EBPO. Mikroekonominius rodiklius ji vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(168)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, subsidijų skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio subsidijavimo.

(169)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

5.4.2.   Makroekonominiai rodikliai (45)

5.4.2.1.   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(170)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Gamybos apimtis (tonomis)

12 639 715

13 166 083

13 931 438

13 984 220

Indeksas

100

104

110

111

Gamybos pajėgumai (tonomis)

16 047 231

16 707 893

16 862 595

17 529 047

Indeksas

100

104

105

109

Pajėgumų naudojimas

79 %

79 %

83 %

80 %

Indeksas

100

100

105

101

Šaltinis: pareiškėjo ir atrinktų Sąjungos gamintojų pateikta informacija.

(171)

Sąjungos gamyba padidėjo nuo 12,6 mln. tonų 2017 m. iki 14,0 mln. tonų per PTL, t. y. per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 11 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimui padidėjus 22 %, Sąjungos pramonė reagavo teigiamai ir didino gamybą.

(172)

Tuo pačiu metu gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 9 % ir per PTL pasiekė 17,5 mln. tonų. Sąjungos pramonė didina savo pajėgumus, kad galėtų reaguoti į didėjančią paklausą. Remiantis ataskaita (46), šis pajėgumų didinimas daugiausia susijęs su hidrinto aliejaus gamyba.

(173)

Tuo pat metu padidėjus gamybai ir gamybos pajėgumams, pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu nesikeitė – išliko apie 80 %.

5.4.2.2.   Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(174)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje (tonomis)

12 305 049

11 988 560

11 962 754

13 190 560

Indeksas

100

97

97

107

Rinkos dalis

89 %

78 %

76 %

78 %

Indeksas

100

87

85

88

Šaltinis: pareiškėjo ir atrinktų Sąjungos gamintojų pateikta informacija.

(175)

Sąjungos pramonė padidino pardavimą Sąjungos rinkoje nuo 12,3 mln. tonų 2017 m. iki 13,2 mln. tonų per PTL (+7 %).

(176)

Kadangi suvartojimas Sąjungoje padidėjo 22 %, dėl lėtesnio faktinės pardavimo apimties didėjimo Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo – nuo maždaug 89 % 2017 m. iki 78 % per PTL. Šis rinkos dalies sumažėjimas yra susijęs su importo iš trečiųjų šalių didėjimu, ypač nuo 2018 m. (161 konstatuojamoji dalis).

5.4.2.3.   Augimas

(177)

Kai kurie rodikliai (gamyba, gamybos pajėgumai, pardavimas, užimtumas) rodo teigiamą Sąjungos pramonės augimą tuo laikotarpiu. Tačiau šis augimas yra nedidelis, palyginti su biodyzelino suvartojimo raida per tą patį laikotarpį. Iš tiesų Sąjungos pramonės rinkos dalis tiriamuoju laikotarpiu faktiškai sumažėjo.

5.4.2.4.   Užimtumas ir našumas

(178)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Darbuotojų skaičius

2 643

3 126

3 527

3 909

Indeksas

100

118

133

148

Našumas (tonomis darbuotojui)

4 782

4 211

3 950

3 577

Indeksas

100

88

83

75

Šaltinis: pareiškėjo ir atrinktų Sąjungos gamintojų pateikta informacija.

(179)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu užimtumas padidėjo nuo 2 643 iki 3 909, t. y. 48 %.

(180)

Kadangi gamyba augo mažiau (+11 %), našumas sumažėjo (–25 %).

5.4.2.5.   Subsidijavimo sumos dydis ir atsigavimas po subsidijavimo

(181)

Kaip paaiškinta 155 konstatuojamojoje dalyje, nustačius kompensacines priemones biodyzelino praktiškai nebeimportuota ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu subsidijuoto importo iš JAV praktiškai nebuvo. Taigi, kadangi subsidijavimo masto nebuvo galima įvertinti remiantis faktiniais duomenimis, laikyta, kad jis vis dar gerokai viršija de minimis lygį. Todėl atliekant tyrimą pirmiausia nagrinėta subsidijavimo pasikartojimo tikimybė, jei kompensacinės priemonės būtų panaikintos.

(182)

Per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą pastebėta Sąjungos pramonės atsigavimo nuo buvusio subsidijavimo poveikio ženklų. Šio priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo nagrinėjamuoju laikotarpiu atsigavimo procesas tebesitęsė, kaip tą rodo pagrindinių Sąjungos pramonės žalos rodiklių palanki tendencija.

5.4.3.   Mikroekonominiai rodikliai (47)

5.4.3.1.   Kainos ir kainoms poveikį darantys veiksniai

(183)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Vidutinė vieneto pardavimo kaina visoje Sąjungos rinkoje (EUR/t)

834

801

771

771

Indeksas

100

96

92

92

Aliejų vidutinė kaina (indeksas)

100

86

81

86

Vieneto gamybos sąnaudos (EUR/t)

828

778

760

755

Indeksas

100

94

92

91

Šaltinis: atrinktos bendrovės, FAO (aliejų kainų indeksas).

(184)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos sąnaudos sumažėjo 9 % (nuo 828 EUR už toną iki 755 EUR už toną). Iš dalies taip atsitiko dėl sumažėjusios aliejų kainos, kuri tuo laikotarpiu mažėjo. Nors ne visi biodegalai gaminami iš augalinių aliejų, jų kaina yra geras pagrindinės biodyzelino gamybos žaliavos kainos pakaitinis rodiklis.

(185)

Vidutinė pardavimo kaina sumažėjo 8 % – nuo 834 EUR už toną 2017 m. iki 771 EUR už toną per PTL. Tai galima paaiškinti gamybos kainos sumažėjimu (žr. 183 ir 184 konstatuojamąsias dalis).

5.4.3.2.   Darbo sąnaudos

(186)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos (EUR)

63 785

70 533

72 306

72 533

Indeksas

100

111

113

114

Šaltinis: atrinktos bendrovės.

(187)

Vidutinės darbo sąnaudos atrinktose bendrovėse per PTL padidėjo 14 %. Šio pokyčio poveikis yra gana nedidelis, nes darbo sąnaudos sudaro tik apie 3 % visų gamybos sąnaudų.

5.4.3.3.   Atsargos

(188)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Laikotarpio pabaigos atsargos (tonomis)

99 868

126 345

124 567

114 216

Indeksas

100

127

125

114

Laikotarpio pabaigos atsargos gamybos procentine dalimi

0,8 %

1,0 %

0,9 %

0,8 %

Indeksas

100

121

113

103

Šaltinis: atrinktos bendrovės.

(189)

Atsargų lygis išliko stabilus – apie 1 % produkcijos. Tai labai mažas santykis, rodantis, kad pramonė yra pajėgi laiku reaguoti į paklausą ir riboti atsargas. Tai taip pat būtina siekiant išvengti biodyzelino kokybės blogėjimo.

5.4.3.4.   Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(190)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %)

0,96 %

2,13 %

1,78 %

2,84 %

Indeksas

100

223

186

297

Pinigų srautas (EUR)

45 139 254

10 723 312

54 431 877

58 021 678

Indeksas

100

24

121

129

Investicijos (EUR)

40 430 425

20 634 073

34 169 705

17 028 015

Indeksas

100

51

85

42

Investicijų grąža

22 %

29 %

25 %

44 %

Indeksas

100

128

112

198

Šaltinis: atrinktos bendrovės.

(191)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Pelningumas išliko mažas. Tačiau per nagrinėjamąjį laikotarpį jis šiek tiek padidėjo – nuo 1 iki 3 %. Tai buvo susiję su mažėjančiomis atrinktų bendrovių gamybos sąnaudomis (–9 %). Tačiau šis vidurkis neatspindi didelių atrinktų Sąjungos gamintojų padėties skirtumų – kai kurios bendrovės iš viso negavo jokio pelno.

(192)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynojo pinigų srauto tendencijos raida buvo teigiama iki nagrinėjamojo laikotarpio pabaigos (2019 m. ir 2020 m. pirmąjį pusmetį), tačiau 2018 m. pinigų srautas labai sumažėjo. Sumažėjimą 2018 m. daugiausia lėmė specifinė tik vienos iš atrinktų bendrovių, turinčios specialų verslo modelį, padėtis, o kitų dviejų atrinktų bendrovių tendencija buvo gana stabili.

(193)

Atrinktų bendrovių investicijų tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu nėra aiškios. Vienos ar kitos atrinktos bendrovės investicijos arba jų nebuvimas gali padidinti ir sumažinti investicijų lygį, nelygu kurie metai. Investicijos sudarė apie 1–2 % apyvartos nagrinėjamuoju laikotarpiu, o tai yra nedaug.

(194)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu jos raida buvo teigiama ir per PTL ji išliko didelė. Tačiau ši didelė investicijų grąža daugiausia susijusi su maža investicijų balansine verte, o ne dideliu pelnu.

5.4.4.   Išvada dėl žalos

(195)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu, beveik nelikus importo iš JAV, importo iš trečiųjų šalių apimtis labai padidėjo (145 %), tačiau padidėjo ir jo kainų lygis (11 %). Tuo metu kartu su mažėjančiomis gamybos sąnaudomis (9 %) sumažėjo ir Sąjungos pramonės kainos (8 %). Todėl sumažėjo skirtis tarp trečiųjų šalių eksportuotojų ir atrinktų Sąjungos gamintojų kainų ir atitinkamai padidėjo Sąjungos pramonės konkurencingumas.

(196)

Apskritai, žalos rodiklių tendencija nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo teigiama, ypač gamybos (+11 %), gamybos pajėgumų (+9 %) ir pardavimo (+7 %), ir rodo, kad Sąjungos biodyzelino pramonė iš lėto atsigauna nuo buvusios žalos. Išnagrinėjus žalos rodiklius matyti, kad Sąjungos pramonė šiuo metu nepatiria materialinės žalos. Tačiau kai kurie rodikliai, visų pirma mažas pelningumas (≤ 3 %), rodo, kad jos ekonominė padėtis vis dar nestabili.

(197)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei nepadaryta materialinės žalos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalyje.

6.   ŽALOS PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

(198)

Pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalį Komisija vertino, ar yra tikimybė, kad žala, kurią pirmiau darė subsidijuojamas importas iš JAV, pasikartotų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(199)

Dėl to Komisija išnagrinėjo JAV gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, tikėtiną importo iš JAV kainų lygį netaikant kompensacinių priemonių ir jų poveikį Sąjungos pramonei, įskaitant priverstinį kainų mažinimą, netaikant kompensacinių priemonių.

6.1.   JAV gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai

(200)

Kaip aprašyta 4.5.1 skirsnyje, kiekis, kurį JAV biodyzelino gamintojai galėtų eksportuoti, yra didelis, palyginti su Sąjungos rinkos dydžiu. Nepanaudoti pajėgumai sudarė 18 % Sąjungos suvartojimo per PTL. Todėl Komisija padarė išvadą, kad turimi nepanaudoti pajėgumai yra reikšmingi.

6.2.   Tikėtinas importo iš JAV kainų lygis netaikant kompensacinių priemonių

(201)

Kaip aprašyta 4.5.3 skirsnyje, įvertinus dabartinę kainodarą trečiųjų šalių eksporto rinkose galima teigti, kad JAV gamintojai į savo pagrindines trečiąsias rinkas eksportavo mažesnėmis nei JAV vidaus rinkos kainomis. Be to, kaip nurodyta 157–158 konstatuojamosiose dalyse, dėl tų kainų taip pat vidutiniškai 6,4 % priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos Sąjungos rinkoje. Todėl, atsižvelgiant į JAV eksporto į kitas trečiąsias rinkas kainų lygį, JAV eksportuotojams gali būti daug patraukliau eksportuoti į Sąjungą. Be to, kaip nurodyta 4.5.3 skirsnyje, Sąjungos rinka, būdama didžiausia pasaulyje, yra labai patraukli, ir joje taikoma daug Sąjungos ir nacionalinių biodyzelino vartojimo paskatų.

6.3.   Tikėtinas poveikis Sąjungos pramonei

(202)

Todėl, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, didelis subsidijuojamo biodyzelino iš JAV kiekis darytų labai didelį spaudimą mažinti Sąjungos kainas ir turėtų didelį poveikį Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai. Todėl tikėtina, kad Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimtis sumažėtų, o šiuo metu pramonės gaunamas nedidelis pelnas virstų nuostoliais.

(203)

Komisija toliau vertino galimą importo poveikį modeliuodama du galimus scenarijus, jei būtų leista nebetaikyti priemonių: 1) smarkus importo iš JAV augimas ir 2) dėl padidėjusios konkurencijos sumažėjusios ES kainos, kai visi kiti dalykai lieka tokie patys.

(204)

Pagal pirmąjį scenarijų Komisija modeliavo du galimus importo iš JAV lygius. Pirmoji galimybė – importas iš JAV pasiekia anksčiau (pradiniu TL (48)) buvusią apimtį, t. y. 1,1 mln. tonų. Dėl padidėjusio importo iš JAV ir dėl to sumažėjusio ES pramonės pardavimo ES pramonės pelningumas sumažėtų 0,14 procentinio punkto, t. y. nuo +2,84 % iki +2,70 %. Vertinant antrąją galimybę atsižvelgta į labai didelį ES rinkos padidėjimą – nuo 6,6 mln. tonų per pradinį TL iki 17 mln. tonų per PTL (+158 %). Atsižvelgdama į tai, Komisija smarkų importo augimą modeliavo JAV priskirdama tokią pačią rinkos dalį, kokia ji buvo per pradinį tiriamąjį laikotarpį – 17,2 %. Apskaičiuota, kad Sąjungos pramonės pelningumas sumažėtų 0,41 procentinio punkto – nuo +2,84 iki +2,43 %. Abiem atvejais staiga išaugusio JAV importo poveikį galima apibūdinti palyginamosiomis kainomis kaip gana nedidelį. Tai susiję su didele kintamųjų sąnaudų dalimi biodyzelino pramonėje.

(205)

Pagal antrąjį scenarijų nustatyta, kad kainos sumažėjimo poveikis gali būti labai žalingas. Jei Sąjungos kainos sumažėtų iki JAV eksporto į trečiąsias šalis kainų lygio (721 EUR už toną), pelnas sumažėtų nuo +2,84 iki –3,88 %. Jei Sąjungos kainos sumažėtų 10 %, t. y. nuo 771 iki 694 EUR už toną, pelnas sumažėtų nuo +2,84 iki –7,94 %. Bet kuriuo atveju, jei kainos sumažėtų daugiau nei –2,9 %, Sąjungos pramonės pelnas būtų lygus nuliui.

(206)

Iš tikrųjų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, labai tikėtina, kad rinkoje susidarytų dviejų pirmiau nurodytų scenarijų derinys. Visų pirma galima tikėtis, kad didelis JAV kilmės biodyzelino kiekis pateks į Sąjungos rinką mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis. Dėl to sumažėtų Sąjungos pramonės rinkos dalis ir kainos. Dėl to Sąjungos pramonė patirtų didelių nuostolių.

6.4.   Išvada dėl žalos pasikartojimo tikimybės

(207)

Tuo remdamasi ir atkreipdama dėmesį į dabartinę nestabilią Sąjungos pramonės padėtį, Komisija padarė išvadą, kad netaikant priemonių labai padidėtų subsidijuojamas importas iš JAV žalingomis kainomis, o materialinė žala veikiausiai pasikartotų.

7.   SĄJUNGOS INTERESAI

(208)

Pagal pagrindinio reglamento 31 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar tolesnis galiojančių kompensacinių priemonių taikymas neprieštarautų visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

7.1.   Sąjungos pramonės interesai

(209)

Jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, Sąjungos pramonė neabejotinai susidurs su padidėjusia nesąžininga JAV biodyzelino gamintojų konkurencija ir dėl to veikiausiai staiga sustos Sąjungos pramonės atsigavimas.

(210)

Komisija padarė išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas neprieštarautų Sąjungos pramonės interesams.

7.2.   Nesusijusių importuotojų interesai

(211)

Nė vienas importuotojas neprieštaravo tam, kad būtų pratęstas priemonių taikymas.

(212)

Bendrovė „Shell Trading Rotterdam“ tvirtino, kad dėl priemonių, kuriomis ribojamas tiekimas Sąjungos rinkai, padidėjo kainos. Ji taip pat atkreipė dėmesį į galimybę biodyzelino įsigyti kitose rinkose.

(213)

Neatrodo, kad priemonės darytų didelį poveikį importuotojams, nes yra alternatyvių tiekimo šaltinių. Tai įrodo didelė importo iš trečiųjų šalių rinkos dalis.

(214)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas nepakenktų importuotojų interesams.

7.3.   Naudotojų interesai

(215)

Naudotojų tyrime dalyvavo nedaug.

(216)

Du naudotojai – didžiausia degalų bendrovė Švedijoje „Preem“ ir „Valero Energy Ltd Ireland“ – teigė, kad priemonių taikymo pratęsimas bus tiesioginė kliūtis ekologiškam Europos transporto sektoriaus vystymuisi. „Preem“ ir „Valero Energy Ltd Ireland“ konkrečiai paprašė, kad į dabartinę produkto apibrėžtąją sritį nebūtų įtraukti hidrinti aliejai, nes numato, kad ateityje jų trūks. „Valero Energy Ltd Ireland“ konkrečiai nurodė ES transporto sektoriaus atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus iki 2030 m., teigdama, kad šie tikslai veikiausiai nebus pasiekti atsižvelgiant į dabartinę ES gamybą.

(217)

Komisija pastebėjo, kad Sąjungos gamintojai turi pakankamai pajėgumų esamai paklausai patenkinti ir net nepanaudotų pajėgumų, kuriuos prireikus galėtų panaudoti būsimam augimui ir eksportui. Be to, dar per anksti patikimai vertinti, ar 2030 m. tikrai atsiras trūkumas, visų pirma atsižvelgiant į pastaruoju metu padidėjusius ES pajėgumus. Todėl jei po penkerių metų Komisijos bus paprašyta atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, ji padėtį galės įvertinti geriau. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(218)

Nėra požymių, kad galiojančios priemonės padarė neigiamą poveikį Sąjungos biodyzelino naudotojams, taip pat reikia pabrėžti, kad nėra įrodymų, jog galiojančios priemonės padarė nepageidaujamą poveikį jų pelningumui.

(219)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas nepakenktų naudotojų interesams.

7.4.   Išvada dėl Sąjungos interesų

(220)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, dėl kurių importuojamam JAV kilmės biodyzelinui nereikėtų toliau taikyti esamų antidempingo priemonių.

8.   KOMPENSACINĖS PRIEMONĖS

(221)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl subsidijavimo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės, daroma išvada, kad pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį importuojamam JAV kilmės biodyzelinui taikomi kompensaciniai muitai, nustatyti Reglamentu (ES) 2015/1519 su pakeitimais, padarytais Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/675 (49), turėtų būti taikomi dar penkerius metus.

(222)

Kaip aprašyta 2 konstatuojamojoje dalyje, importuojamam JAV kilmės biodyzelinui nustatytų kompensacinių muitų taikymas išplėstas tam pačiam importuojamam produktui, siunčiamam iš Kanados, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Kanados kilmės, ir importuojamiems JAV kilmės biodyzelino mišiniams, kurių sudėtyje yra ne daugiau kaip 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės.

(223)

Toliau taikytini kompensaciniai muitai turi būti toliau taikomi ir importuojamam biodyzelinui, siunčiamam iš Kanados, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Kanados kilmės, taip pat JAV kilmės biodyzelino mišiniams, kurių sudėtyje yra ne daugiau kaip 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės.

(224)

Kanados eksportuojantys gamintojai, kurie buvo atleisti nuo priemonių, kurių taikymas išplėstas Reglamentu (ES) 2015/1519 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2016/675, atleidžiami ir nuo šiuo reglamentu nustatytų priemonių.

(225)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę (50),

(226)

Atsižvelgiant į Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (51) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Importuojamiems JAV kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriams ir (arba) parafininiams gazoliams, gaunamiems sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės (dažniausiai vadinamiems biodyzelinu), tiek gryniems, tiek mišiniams, kurių sudėtyje yra daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98 (TARIC kodas 1516209829), ex 1518 00 91 (TARIC kodas 1518009129), ex 1518 00 99 (TARIC kodas 1518009929), ex 2710 19 43 (TARIC kodas 2710194329), ex 2710 19 46 (TARIC kodas 2710194629), ex 2710 19 47 (TARIC kodas 2710194729), ex 2710 20 11 (TARIC kodas 2710201129), ex 2710 20 16 (TARIC kodas 2710201629), ex 3824 99 92 (TARIC kodas 3824999212), ex 3826 00 10 (TARIC kodai 3826001029, 3826001059, 3826001099) ir ex 3826 00 90 (TARIC kodas 3826009019), nustatomas galutinis kompensacinis muitas.

2.   Galutinio kompensacinio muito normos, taikomos 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios nustatyto dydžio sumos:

Bendrovė

Kompensacinio muito norma (EUR už neto toną)

Papildomas TARIC kodas

Archer Daniels Midland Company, Dekeiteris

237,0

A933

Cargill Inc., Vaizeta

213,8

A934

Green Earth Fuels of Houston LLC, Hjustonas

213,4

A935

Imperium Renewables Inc., Sietlas

216,8

A936

Peter Cremer North America LP, Sinsinatis

211,2

A937

Vinmar Overseas Limited, Hjustonas

211,2

A938

World Energy Alternatives LLC, Bostonas

211,2

A939

I priede išvardytos bendrovės

219,4

Žr. I priedą.

Visos kitos bendrovės

237,0

A999

Kompensacinis muitas mišiniams taikomas atsižvelgiant į bendrą riebalų rūgščių monoalkilesterių ir parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kiekį pagal svorį (biodyzelino kiekį) mišinyje.

3.   2 dalyje išvardytoms bendrovėms nustatytos individualios muito normos taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti II priede išdėstytus reikalavimus. Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

2 straipsnis

1.   Galutinio kompensacinio muito, nustatyto visoms kitoms bendrovėms, kaip nurodyta 1 straipsnio 2 dalyje, taikymas išplečiamas importuojamiems iš Kanados siunčiamiems, deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Kanados kilmės, riebalų rūgščių monoalkilesteriams ir (arba) parafininiams gazoliams, gaunamiems sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės (dažniausiai vadinamiems biodyzelinu), tiek gryniems, tiek mišiniams, kurių sudėtyje yra daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98 (TARIC kodas 1516209821), ex 1518 00 91 (TARIC kodas 1518009121), ex 1518 00 99 (TARIC kodas 1518009921), ex 2710 19 43 (TARIC kodas 2710194321), ex 2710 19 46 (TARIC kodas 2710194621), ex 2710 19 47 (TARIC kodas 2710194721), ex 2710 20 11 (TARIC kodas 2710201121), ex 2710 20 16 (TARIC kodas 2710201621), ex 3824 99 92 (TARIC kodas 3824999210), ex 3826 00 10 (TARIC kodai 3826001020, 3826001050, 3826001089) ir ex 3826 00 90 (TARIC kodas 3826009011), išskyrus gaminamiems toliau išvardytų bendrovių:

Šalis

Bendrovė

Papildomas TARIC kodas

Kanada

BIOX Corporation, Oukvilis, Ontarijo provincija, Kanada

B107

Kanada

DSM Nutritional Products Canada Inc., Dartmutas, Naujosios Škotijos provincija, Kanada

C114

Kanada

Rothsay Biodiesel, Gvelfas, Ontarijo provincija, Kanada

B108

Muitas, kurio taikymą reikia išplėsti, – 1 straipsnio 2 dalyje visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas, t. y. 237 EUR už neto toną dydžio galutinis kompensacinis muitas.

Kompensacinis muitas mišiniams taikomas atsižvelgiant į bendrą riebalų rūgščių monoalkilesterių ir parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kiekį pagal svorį (biodyzelino kiekį) mišinyje.

2.   Bendrovės, nurodytos 1 dalyje, arba bendrovės, kurioms Komisija suteikė leidimą pagal 4 straipsnio 2 dalį, nuo priemonių atleidžiamos tik tuo atveju, jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti II priede išdėstytus reikalavimus. Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikomas 1 dalyje nustatytas kompensacinis muitas.

3 straipsnis

1.   1 straipsnio 2 dalyje nustatyto galutinio kompensacinio muito taikymas išplečiamas importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriams ir (arba) parafininiams gazoliams, gaunamiems sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės (dažniausiai vadinamiems biodyzelinu), tiek gryniems, tiek mišiniams, kurių sudėtyje yra ne daugiau kaip 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98 (TARIC kodas 1516209830), ex 1518 00 91 (TARIC kodas 1518009130), ex 1518 00 99 (TARIC kodas 1518009930), ex 2710 19 43 (TARIC kodas 2710194330), ex 2710 19 46 (TARIC kodas 2710194630), ex 2710 19 47 (TARIC kodas 2710194730), ex 2710 20 11 (TARIC kodas 2710201130), ex 2710 20 16 (TARIC kodas 2710201630), ex 3824 99 92 (TARIC kodas 3824999220) ir ex 3826 00 90 (TARIC kodas 3826009030).

Kompensacinis muitas mišiniams taikomas atsižvelgiant į bendrą riebalų rūgščių monoalkilesterių ir parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kiekį pagal svorį (biodyzelino kiekį) mišinyje.

2.   1 straipsnio 2 dalyje išvardytoms bendrovėms nustatytos individualios muito normos taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti III priede išdėstytus reikalavimus. Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, pagal 1 straipsnio 2 dalį taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

4 straipsnis

1.   Prašymai atleisti nuo muito, kurio taikymas išplėstas 2 straipsnio 1 dalimi ir 3 straipsnio 1 dalimi, pateikiami raštu viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų ir turi būti pasirašyti prašymą teikiančio subjekto įgalioto asmens. Prašymą reikia siųsti šiuo adresu:

European Commission

Directorate-General for Trade

Directorate G

Office: Rue de la loi 170, CHAR 04/034

1049 Bruxelles/Brussels

BELGIQUE/BELGIË

E. paštas: TRADE-TDI-INFORMATION@ec.europa.eu

2.   Pagal Reglamento (ES) 2016/1037 23 straipsnio 6 dalį Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, gali sprendimu leisti iš bendrovių, kurios nevengia 1 straipsniu nustatytų kompensacinių priemonių, importuojamiems produktams netaikyti muito, kurio taikymas išplėstas 2 straipsnio 1 dalimi ir 3 straipsnio 1 dalimi.

5 straipsnis

Tais atvejais, kai prekės prieš patekimą į laisvą apyvartą buvo sugadintos ir todėl faktiškai sumokėta ar mokėtina kaina proporcingai paskirstoma tam, kad būtų galima nustatyti muitinę vertę pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (52) 131 straipsnio 2 dalį, 1, 2 ir 3 straipsniuose nustatyta kompensacinio muito suma sumažinama procentine dalimi, atitinkančia faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos proporcingą paskirstymą.

Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

6 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 176, 2016 6 30, p. 55.

(2)  2009 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 598/2009, kuriuo nustatomas galutinis kompensacinis muitas ir laikinojo muito, nustatyto importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui, galutinis surinkimas (OL L 179, 2009 7 10, p. 1).

(3)  2011 m. gegužės 5 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 443/2011, kuriuo galutinio kompensacinio muito, nustatyto Reglamentu (EB) Nr. 598/2009 importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui, taikymas išplečiamas iš Kanados siunčiamam importuojamam biodyzelinui, deklaruotam kaip Kanados kilmės arba ne, ir galutinio kompensacinio muito, nustatyto Reglamentu (EB) Nr. 598/2009, taikymas išplečiamas importuojamiems biodyzelino mišiniams, kuriuose Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinas sudaro 20 % arba mažiau masės, ir baigiamas tyrimas dėl iš Singapūro siunčiamo importuojamo biodyzelino (OL L 122, 2011 5 11, p. 1).

(4)  2015 m. rugsėjo 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1519, kuriuo, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 18 straipsnį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai (OL L 239, 2015 9 15, p. 99).

(5)  2016 m. balandžio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/675, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1519, kuriuo, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 18 straipsnį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai (OL L 116, 2016 4 30, p. 27).

(6)  Pranešimas apie artėjančią tam tikrų kompensacinių priemonių galiojimo pabaigą (OL C 18, 2020 1 20, p. 19).

(7)  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016 6 30, p. 21).

(8)  Pranešimas apie kompensacinių priemonių, taikomų importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui, galiojimo termino peržiūros inicijavimą (OL C 303, 2020 9 14, p. 7).

(9)  Tron dokumentas t21.000417.

(10)  Pranešimas dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams (OL C 86, 2020 3 16, p. 6).

(11)  2009 m. kovo 11 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 193/2009, kuriuo importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 67, 2009 3 12, p. 22).

(12)  Nustatyta 2005 m. 2004 m. Amerikos darbo vietų kūrimo akto 302 straipsniu (Viešoji teisė 108–357); taikymas pratęstas 2005 m. Energetikos politikos akto 1344 straipsniu (Viešoji teisė 109–58).

(13)  Žr. 2008 m. Energetikos gerinimo ir plėtojimo akto 202 skirsnio a punktą (Viešoji teisė 110–343, B dalis).

(14)  2019 m. gruodžio 20 d. Viešoji teisė, Tolesnių konsoliduotų asignavimų aktas, 2020 m., 121 skirsnis.

(15)  Nustatyta 2005 m. 2004 m. Amerikos darbo vietų kūrimo akto 302 straipsniu (Viešoji teisė 108–357); taikymas pratęstas 2005 m. Energetikos politikos akto 1344 straipsniu (Viešoji teisė 109–58).

(16)  Žr. 2008 m. Energetikos gerinimo ir plėtojimo akto 202 skirsnio a punktą (Viešoji teisė 110–343, B dalis).

(17)  2019 m. gruodžio 20 d. Viešoji teisė 116-94, Tolesnių konsoliduotų asignavimų aktas, 2020 m., 121 skirsnis.

(18)  JAV teisėje terminas „agrobiodyzelinas“ apibrėžtas kaip biodyzelinas, gautas tik iš grynų aliejų, įskaitant esterius, gautus iš kukurūzų, sojų, saulėgrąžų sėklų, medvilnės sėklų, sareptinių bastučių, balžų, rapsų, dygminų, sėmenų, ryžių sėlenų, garstyčių sėklų ir judrų, taip pat gyvūninių riebalų. (JAV kodekso 26 antraštinės dalies 40A skirsnio d punkto 2 papunktis).

(19)  https://www.law.cornell.edu/uscode/text/26/40A

(20)  Žr. prašymo atlikti peržiūrą 3.1.1.1. ir 3.1.1.2. skirsnius.

(21)  2005 m. Energetikos politikos akto 1345 straipsnis (Viešoji teisė 109–58); iš dalies pakeistas 2008 m. Energetikos gerinimo ir plėtojimo aktu (Viešoji teisė 110–343, B dalis), 202–203 straipsniai; galiojimas pratęstas 2010 m. Mokesčio lengvatų, nedarbo draudimo pakartotinio leidimo ir darbo vietų kūrimo aktu (Viešoji teisė 111–312), §701.

(22)  Žr. 2008 m. Energetikos, gerinimo ir plėtojimo akto 202 skirsnio a punktą (Viešoji teisė 110–343, B dalis).

(23)  Žr. prašymo atlikti peržiūrą 3.1.1.3 skirsnį.

(24)  2013 m. sausio 2 d. Amerikos mokesčių mokėtojų lengvatų aktas (Viešoji teisė 112–240, 701 straipsnio f punkto 4 papunktis).

(25)  2014 m. vasario 7 d. Žemės ūkio aktas (Viešoji teisė 113–79, 9005 straipsnio 2 dalis.

(26)  2018 m. Žemės ūkio gerinimo aktas (Viešoji teisė 115–334, 9005 straipsnio 2 dalies B punktas).

(27)  Žr. JAV kodekso Federalinių teisės aktų kodekso 7 antraštinės dalies 428.102 dalį „Įgyvendinimo taisyklių terminų apibrėžtys“: „Dyzelinui prilygstantys iš atsinaujinančiosios biomasės, įskaitant aliejų ir gyvūninius riebalus, gauti degalai“. Apibrėžtis „iš atliekų, įskaitant pasėlių atliekas, kitas augalų atliekas, gyvūnų atliekas, maisto atliekas ir sodų bei daržų atliekas, gauti biodegalai“ galėtų būti taikoma ir biodyzelino gamybai.

(28)  https://www.rd.usda.gov/sites/default/files/fact-sheet/508_RD_FS_RBS_AdvancedBioFuel.pdf

(29)  Britų šilumos kiekio vienetas (BTU arba Btu) – energijos matavimo vienetas, prilygstantis maždaug 1055 džauliams.

(30)  Žr. prašymo atlikti peržiūrą 3.1.1.4 skirsnį.

(31)  Žr. prašymo atlikti peržiūrą 3.2.1 skirsnį.

(32)  Prašymas atlikti peržiūrą (suinteresuotosioms šalims susipažinti skirta versija), kurį 2020 m. birželio 11 d. Sąjungos gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % viso biodyzelino Sąjungoje, vardu pateikė Europos biodyzelino taryba (EBB arba pareiškėjas), 102 konstatuojamoji dalis, p. 21.

(33)  Žr. prašymo atlikti peržiūrą 3.2.2 skirsnį.

(34)  Žr. prašymo atlikti peržiūrą 3.1.2.1 skirsnį.

(35)  https://revenue.ky.gov/Business/Pages/Biodiesel-Tax-Credit.aspx

(36)  Žr. prašymo atlikti peržiūrą 3.1.2.2 skirsnį.

(37)  Teksaso žemės ūkio kodekso 16 skyriaus 16.006 skirsnio b punktas.

(38)  Žr. prašymo atlikti peržiūrą 3.1.2.3 skirsnį.

(39)  Schemų taikymas pratęstas 2005 m. Energetikos politikos akto 1344 straipsniu (Viešoji teisė 109–58); schemos iš dalies pakeistos 2008 m. Energetikos gerinimo ir plėtojimo akto (Viešoji teisė 110–343, B dalis) 202 ir 203 straipsniais.

(40)  2019 m. gruodžio 20 d. Tolesnių konsoliduotų asignavimų aktas (Viešoji teisė 116–94).

(41)  Žr. prašymo atlikti peržiūrą 3.1.1.1 skirsnio 50 konstatuojamąją dalį.

(42)  Suvartojimas grindžiamas ES 27 duomenimis, pašalinus su Jungtine Karalyste susijusius duomenis.

(43)  Importo apimtis grindžiama ES 27 duomenimis, pašalinus su Jungtine Karalyste susijusius duomenis.

(44)  Importas iš trečiųjų šalių grindžiamas ES 27 duomenimis, pašalinus duomenis, susijusius su Jungtine Karalyste kaip valstybe nare, bet įtraukus duomenis, susijusius su Jungtine Karalyste kaip trečiąja šalimi.

(45)  Makroekonominiai duomenys buvo grindžiami ES 27 duomenimis, išbraukus Jungtinės Karalystės duomenis.

(46)  JAV ŽŪD, Biofuels Annual report (GAIN report), 2020 m. birželio 29 d.

(47)  Mikroekonominiai rodikliai grindžiami ES 28 duomenimis, įskaitant Jungtinę Karalystę. Remiantis maža atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo Jungtinėje Karalystėje apimtimi (apie 1,1 % tų gamintojų vidutinio pardavimo ES per PTL), su Jungtine Karalyste susijusių sandorių poveikis išvadoms dėl žalos būtų minimalus, todėl naudojant ES 27 duomenis išvados dėl materialinės žalos nebūtų pasikeitusios.

(48)  2007 m. balandžio 1 d.–2008 m. kovo 31 d.

(49)  2016 m. balandžio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/675, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1519, kuriuo, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 18 straipsnį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai (OL L 116, 2016 4 30, p. 27).

(50)  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016 6 30, p. 21).

(51)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(52)  2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015 12 29, p. 558).


I PRIEDAS

Bendrovės pavadinimas

Miestas

Papildomas TARIC kodas

AC & S Inc.

Nitro

A941

Alabama Clean Fuels Coalition Inc.

Birmingamas

A940

American Made Fuels, Inc.

Kantonas

A940

Arkansas SoyEnergy Group

De Vitas

A940

Arlington Energy, LLC

Mansfildas

A940

Athens Biodiesel, LLC

Atensas

A940

Beacon Energy

Klibernas

A940

Biodiesel of Texas, Inc.

Dentonas

A940

BioDiesel One Ltd

Sadingtonas

A940

BioPur Inc.

Betlehemas

A941

Buffalo Biodiesel, Inc

Tonavanda

A940

BullDog BioDiesel

Elenvudas

A940

Carbon Neutral Solu