2021 7 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 243/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/1119

2021 m. birželio 30 d.

kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomones (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

dėl klimato kaitos keliamos egzistencinės grėsmės reikia imtis platesnių užmojų ir aktyvesnių Sąjungos ir valstybių narių klimato srities veiksmų. Sąjunga yra įsipareigojusi dėti daugiau pastangų kovoti su klimato kaita ir įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (toliau – Paryžiaus susitarimas) (4), remdamasi jo principais ir patikimiausiomis turimomis mokslinėmis žiniomis, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarime nustatytą ilgalaikį temperatūros tikslą;

(2)

2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ (toliau – Europos žaliasis kursas) nustatyta nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą taip, kad jos visuomenė būtų teisinga ir klestėtų, kad ji pasižymėtų modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis būtų lygus nuliui, o ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo. Europos žaliuoju kursu taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Be to, ši pertvarka turi būti teisinga ir įtrauki, nepaliekant nieko nuošalyje;

(3)

Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisija (IPCC) savo 2018 m. specialiojoje ataskaitoje dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, poveikio ir susijusių visuotinių ŠESD išmetimo scenarijų, stiprinant pasaulinį atsaką į klimato kaitos grėsmę, darnų vystymąsi ir pastangas panaikinti skurdą, suteikia tvirtą mokslinį kovos su klimato kaita pagrindą ir rodo, kad reikia sparčiai imtis aktyvesnių klimato politikos veiksmų ir tęsti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Toje ataskaitoje patvirtinama, kad reikia skubiai mažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kad vykstant klimato kaitai temperatūra neturi pakilti daugiau kaip 1,5 °C, visų pirma tam, kad būtų sumažinta ekstremalių oro sąlygų ir lūžio taškų pasiekimo tikimybė. Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma (IPBES) savo 2019 m. visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitoje parodė, kad biologinė įvairovė nyksta visame pasaulyje ir kad trečias pagal svarbą biologinės įvairovės nykimo veiksnys – klimato kaita;

(4)

norint prisidėti prie ekonominių ir visuomeninių pokyčių, kokybiškų darbo vietų kūrimo, tvaraus ekonomikos augimo ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir teisingu, socialiai subalansuotu, sąžiningu bei ekonomiškai efektyviu būdu pasiekti Paryžiaus susitarime nustatytą ilgalaikį temperatūros tikslą, labai svarbu nustatyti ilgalaikį tikslą;

(5)

būtina spręsti didėjančios su klimatu susijusios rizikos sveikatai, įskaitant dažnesnes ir intensyvesnes karščio bangas, miškų gaisrus ir potvynius, maisto ir vandens saugos ir aprūpinimo jais, infekcinių ligų atsiradimo ir plitimo problemas. Kaip paskelbta 2021 m. vasario 24 d. komunikate „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“, Komisija, kad galėtų geriau suprasti, iš anksto numatyti ir sumažinti klimato kaitos keliamas grėsmes sveikatai, Europos prisitaikymo prie klimato kaitos platformoje „Climate-ADAPT“ įsteigė Europos klimato ir sveikatos observatoriją;

(6)

šiame reglamente paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma jos 37 straipsnyje, kuriuo siekiama skatinti integruoti į Sąjungos politiką aukšto lygio aplinkos apsaugą ir aplinkos kokybės gerinimą laikantis darnaus vystymosi principo;

(7)

klimato politikos veiksmai turėtų tapti galimybe visiems Sąjungos ekonomikos sektoriams padėti užtikrinti pirmavimą pramonės srityje kuriant pasaulines inovacijas. Pasitelkus Sąjungos reglamentavimo sistemą ir pramonei dedant pastangas, ekonomikos augimą įmanoma atsieti nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Pavyzdžiui, nuo 1990 m. iki 2019 m. Sąjungoje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis buvo sumažintas 24 %, o ekonomika per tą patį laikotarpį išaugo 60 % Nedarant poveikio Sąjungos lygmeniu priimtų privalomų teisės aktų ir kitų iniciatyvų taikymui, visi ekonomikos sektoriai, įskaitant energetikos, pramonės, transporto, šildymo, vėsinimo ir pastatų, žemės ūkio, atliekų ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektorius, neatsižvelgiant į tai, ar tiems sektoriams taikoma Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS), turėtų atlikti savo vaidmenį, prisidėdami prie poveikio klimatui neutralumo įgyvendinimo Sąjungoje iki 2050 m. Siekdama aktyvesnio visų ekonominės veiklos vykdytojų dalyvavimo, Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas konkretiems sektoriams skirtiems dialogams ir partnerystėms klimato klausimais, įtraukiai ir reprezentatyviai suburdama pagrindinius suinteresuotuosius subjektus, kad paskatintų sektorius patiems parengti orientacines savanoriškas veiksmų gaires ir planuoti savo perėjimą prie Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimo iki 2050 m. Tokios veiksmų gairės galėtų būti vertingas indėlis padedant sektoriams planuoti būtinas investicijas į perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir taip pat galėtų padėti didinti sektorių dalyvavimą ieškant neutralaus poveikio klimatui sprendimų. Tokios veiksmų gairės taip pat galėtų papildyti esamas iniciatyvas, įskaitant Europos baterijų aljansą ir Europos švariojo vandenilio aljansą, kurie skatina pramonės bendradarbiavimą pereinant prie neutralaus poveikio klimatui;

(8)

Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytas ilgalaikis temperatūros tikslas ir juo siekiama stiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitos grėsmę, didinant gebėjimą prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio, kaip nustatyta jo 2 straipsnio 1 dalies b punkte, ir užtikrinti, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamųjų ŠESD mažinimo trajektoriją ir klimato kaitos poveikiui atsparią plėtrą, kaip nustatyta jo 2 straipsnio 1 dalies c punkte. Kaip bendras pagrindas Sąjungos indėliui siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų, šis reglamentas turėtų užtikrinti, kad ir Sąjunga, ir valstybės narės prisidėtų prie pasaulinio atsako į klimato kaitą, nustatyto Paryžiaus susitarime;

(9)

Sąjungos ir valstybių narių klimato politikos veiksmais įgyvendinant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų norima apsaugoti žmones ir planetą, gerovę, klestėjimą, ekonomiką, sveikatą, maisto sistemas, ekosistemų ir biologinės įvairovės vientisumą nuo klimato kaitos keliamo pavojaus, taip pat kuo labiau didinti klestėjimą neviršijant planetos galimybių, didinti atsparumą ir mažinti visuomenės pažeidžiamumą dėl klimato kaitos. Atsižvelgiant į tai, Sąjungos ir valstybių narių veiksmai turėtų būti grindžiami atsargumo principu ir principu „teršėjas moka“, nustatytais Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, ir juose turėtų būti atsižvelgiama į energetikos sąjungos principą „pirmiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir į Europos žaliojo kurso principą „nedaryti žalos“;

(10)	prie poveikio klimatui neutralumo turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai, kurių išmetamas ar absorbuojamas ŠESD reglamentuojamas Sąjungos teisės;

(11)

dėl energijos gamybos ir vartojimo svarbos ŠESD kiekiui būtina pereiti prie patikimos, tvarios, įperkamos ir saugios energetikos sistemos, grindžiamos atsinaujinančių energijos išteklių diegimu, gerai veikiančia energijos vidaus rinka ir energijos vartojimo efektyvumu, kartu mažinant energijos nepriteklių. Skaitmeninė transformacija, technologinės inovacijos ir moksliniai tyrimai ir plėtra taip pat yra svarbūs poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimo veiksniai;

(12)

Sąjunga yra nustačiusi reguliavimo sistemą, padedančią siekti 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslo, dėl kurio buvo susitarta 2014 m., prieš įsigaliojant Paryžiaus susitarimui. Tas tikslas įgyvendinamas, be kita ko, šiais teisės aktais: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (5), kuria nustatoma ES ATLPS, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842 (6), kuriuo nustatyti nacionaliniai išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo iki 2030 m. tikslai, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 (7), kuriuo reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio balansą;

(13)	ES ATLPS yra Sąjungos klimato politikos pagrindas ir yra jos pagrindinė priemonė siekiant ekonomiškai efektyviai mažinti išmetamą ŠESD kiekį;

(14)

2018 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikate „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ pristatyta vizija, kaip iki 2050 m. Sąjungoje užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą ŠESD kiekį vykdant socialiai sąžiningą ir ekonomiškai efektyvią pertvarką;

(15)

įgyvendindama 2016 m. lapkričio 30 d. dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“, Sąjunga vykdo plataus užmojo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo darbotvarkę, visų pirma kurdama patikimą energetikos sąjungą, kuriai, be kita ko, keliami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2012/27/ES (8) ir (ES) 2018/2001 (9) nustatyti 2030 m. efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros tikslai, ir griežtindama atitinkamus teisės aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES (10);

(16)	Sąjunga pirmauja pasaulyje pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir yra pasiryžusi padėti didinti pasaulinius tikslus ir stiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitą, naudodama visas turimas priemones, įskaitant klimato diplomatiją;

(17)

Sąjunga, siekdama Paryžiaus susitarime nustatyto ilgalaikio temperatūros tikslo ir vadovaudamasi IPCC, IPBES ir Europos mokslo patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais moksliniais vertinimais, taip pat kitų tarptautinių institucijų vertinimais, turėtų po 2050 m. tęsti klimato politikos veiksmus ir toliau tarptautiniu lygmeniu pirmauti klimato srityje, kad apsaugotų žmones ir planetą nuo pavojingos klimato kaitos keliamos grėsmės;

(18)

toliau išlieka anglies dioksido nutekėjimo rizika, susijusi su tais tarptautiniais partneriais, kurių klimato apsaugos standartai nėra tokie patys kaip Sąjungos. Todėl Komisija ketina pasiūlyti tam tikriems sektoriams taikomą pasienio anglies dioksido korekcijos mechanizmą, kad tokia rizika būtų mažinama laikantis Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių. Be to, svarbu išlaikyti veiksmingas politines paskatas, kuriomis remiami technologiniai sprendimai ir inovacijos, kurie padeda pereiti prie konkurencingos neutralaus poveikio klimatui Sąjungos ekonomikos, kartu užtikrinant tikrumą dėl investicijų;

(19)

Europos Parlamentas savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliucijoje dėl Europos žaliojo kurso paragino, kad būtinas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės įvyktų ne vėliau kaip 2050 m. ir tai taptų Europos sėkmės istorija, o 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliucijoje dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties paskelbė, kad klimato ir aplinkos padėtis yra kritinė. Jis taip pat ne kartą ragino Sąjungą padidinti savo 2030 m. klimato srities tikslą ir tą padidintą tikslą įtraukti į šį reglamentą. 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pritarė tikslui – užtikrinti, kad iki 2050 m. Sąjungos poveikis klimatui taptų neutralus, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus, o kartu pripažino, kad reikia įdiegti įgalinančią sistemą, kuri būtų naudinga visoms valstybėms narėms ir apimtų tinkamas priemones, paskatas, paramą ir investicijas, kad būtų užtikrintas ekonomiškai efektyvus, teisingas ir taip pat socialiniu požiūriu subalansuotas bei sąžiningas perėjimas, atsižvelgiant į skirtingas nacionalines aplinkybes, susijusias su pradinėmis pozicijomis. Ji taip pat pažymėjo, kad perėjimui reikės didelių viešojo ir privačiojo sektorių investicijų. 2020 m. kovo 6 d. Sąjunga Jungtinių Tautų bendrajai klimato kaitos konvencijai (UNFCCC) pateikė savo ilgalaikę išmetamo ŠESD kiekio mažinimu grindžiamą vystymosi strategiją, o 2020 m. gruodžio 17 d. – nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, po to, kai juos patvirtino Taryba;

(20)

Sąjunga turėtų siekti, kad iki 2050 m. jos viduje būtų užtikrintas visų ekonomikos sektorių iš visų taršos šaltinių išmetamo ir absorbentų absorbuojamo antropogeninės kilmės ŠESD kiekio balansas, o vėliau atitinkamai būtų pasiektas neigiamas išmetamas ŠESD kiekis. Tas tikslas turėtų apimti visoje Sąjungoje išmetamą ir absorbuojamą ŠESD kiekį, kuris reglamentuojamas Sąjungos teisės aktais. Turėtų būti galima šio išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio klausimą spręsti peržiūrint atitinkamus klimato ir energetikos srities teisės aktus. Absorbentus sudaro, be kita ko, natūralūs ir technologiniai sprendimai, kaip nurodyta Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitose, skirtose UNFCCC. Sprendimai, grindžiami anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) ir anglies dioksido surinkimo ir naudojimo (CCU) technologijomis, gali būti naudingi tokias technologijas pasirinkusioms valstybėms narėms mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro, ypač mažinant dėl pramoninių gamybos procesų išmetamų teršalų kiekį. 2050 m. Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo turėtų bendrai siekti visos valstybės narės ir jos, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų imtis reikiamų priemonių, kad sudarytų sąlygas jį įgyvendinti. Svarbią tikslui įgyvendinti būtinų priemonių dalį sudarys Sąjungos lygmens priemonės;

(21)

2007 m. kovo 8–9 d. ir 2014 m. spalio 23–24 d. išvadose Europos Vadovų Taryba patvirtino atitinkamai 2020 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą ir 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją. Šio reglamento nuostatomis dėl Sąjungos 2040 m. klimato politikos tikslo nustatymo nedaromas poveikis Sutartyse apibrėžtam Europos Vadovų Tarybos vaidmeniui nustatyti Sąjungos klimato politikos plėtojimo bendrąją politinę kryptį ir prioritetus;

(22)

anglies dioksido absorbentai atlieka esminį vaidmenį pereinant prie neutralaus poveikio klimatui Sąjungoje, o prie to visų pirma svariai prisideda žemės ūkio, miškininkystės ir žemės naudojimo sektoriai. Kaip Komisija skelbė savo 2020 m. gegužės 20 d. komunikate „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, būsimoje anglies dioksido sekvestraciją dirvožemyje didinančio ūkininkavimo iniciatyvoje ji skatins taikyti naują žaliojo verslo modelį, pagal kurį žemės valdytojams būtų atlyginama už išmetamo ŠESD kiekio mažinimą ir anglies dioksido šalinimą. Be to, 2020 m. kovo 11 d. komunikate „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ Komisija įsipareigojo parengti anglies dioksido šalinimo sertifikavimo reglamentavimo sistemą, grindžiamą patikima ir skaidria anglies dioksido apskaita, kad būtų galima stebėti ir tikrinti, kiek anglies dioksido pašalinama iš tikrųjų, kartu užtikrinant, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis aplinkai, visų pirma biologinei įvairovei, visuomenės sveikatai arba socialiniams ar ekonominiams tikslams;

(23)

ekosistemų atkūrimas padėtų išlaikyti, valdyti ir gerinti gamtinius absorbentus ir skatinti biologinę įvairovę kovojant su klimato kaita. Be to, trejopas miškų vaidmuo, t. y. kaip anglies dioksido absorbento, kaupiklio ir pakaitalo, padeda mažinti į atmosferą išmetamo ŠESD kiekį ir užtikrinti, kad miškai toliau augtų ir atliktų daugybę kitų funkcijų;

(24)

mokslinė patirtis ir geriausi turimi naujausi duomenys kartu su faktine ir skaidria informacija apie klimato kaitą yra būtini ir jais turi būti grindžiami Sąjungos klimato politikos veiksmai ir pastangos iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą. Turėtų būti įsteigta Europos mokslo patariamoji taryba klimato kaitos klausimais (toliau – patariamoji taryba), kuri, būdama nepriklausoma ir turėdama mokslinių ir techninių ekspertinių žinių, veiktų kaip konsultacinis centras su klimato kaita susijusių mokslinių žinių klausimais. Vykdydama savo užduotis patariamoji taryba turėtų papildyti Europos aplinkos agentūros (EAA) darbą ir veikti nepriklausomai. Jos užduotis neturėtų sutapti su Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos užduotimi tarptautiniu lygiu. Todėl tam, kad būtų galima įsteigti patariamąją tarybą, reikėtų iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 401/2009 (11). Nacionaliniai patariamieji organai klimato klausimais valstybėse narėse, kuriose yra tokių organų gali atlikti svarbų vaidmenį, inter alia, teikiant ekspertines mokslines konsultacijas klimato politikos klausimais atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms, kaip nustatyta atitinkamų valstybių narių. Todėl valstybės narės, kurios to dar nepadarė, raginamos įsteigti nacionalinį patariamąjį organą klimato klausimais;

(25)

Europos žaliajame kurse pabrėžiama, kad pertvarkai, kuria siekiama poveikio klimatui neutralumo, reikalingi pokyčiai visose politikos srityse ir bendros visų ekonomikos sektorių ir visuomenės pastangos. 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose Europos Vadovų Taryba konstatavo, kad su poveikio klimatui neutralumo tikslu turi būti suderinami ir jį įgyvendinti turi padėti visi atitinkami Sąjungos teisės aktai ir politika, kartu laikantis vienodų sąlygų principo, ir paprašė Komisijos išnagrinėti, ar dėl to reikia koreguoti dabartines taisykles;

(26)

kaip nurodyta Europos žaliajame kurse, Komisija Sąjungos 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą įvertino savo 2020 m. rugsėjo 17 d. komunikate „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis. Investavimas į neutralaus poveikio klimatui ateitį žmonių labui“. Komisija tai padarė remdamasi išsamiu poveikio vertinimu ir atsižvelgdama į savo atliktos integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų, kurie jai buvo pateikti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999 (12), analizės rezultatus. Atsižvelgiant į 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą, iki 2030 m. turėtų būti tiek sumažintas išmetamas, tiek padidintas absorbuojamas ŠESD kiekis, kad iki tų metų Sąjungos viduje visuose ekonomikos sektoriuose grynasis išmetamas ŠESD kiekis, t. y. atėmus absorbentais pašalintą kiekį likęs išmetamas kiekis, sumažėtų bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu. Europos Vadovų Taryba patvirtino tą tikslą savo 2020 m. gruodžio 10 ir 11 d. išvadose. Ji taip pat pateikė pradines jo įgyvendinimo gaires. Reglamento (ES) 2018/1999 2 straipsnio 11 punkto taikymo tikslais tas naujasis Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslas nustatomas kaip vėlesnis tikslas ir todėl pakeičia tame punkte nustatytą Sąjungos lygmens 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio tikslą. Be to, ne vėliau kaip 2021 m. birželio 30 d. Komisija turėtų įvertinti, kokius pakeitimus reikėtų atlikti atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose, kuriais įgyvendinamas Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslas, kad būtų taip sumažintas grynasis išmetamas kiekis. Atsižvelgdama į tai, Komisija paskelbė, kad ji peržiūrės susijusius klimato ir energetikos teisės aktus, kurie bus priimti dokumentų rinkinyje, apimančiame, be kita ko, atsinaujinančiuosius energijos išteklius, energijos vartojimo efektyvumą, žemės naudojimą, energijos apmokestinimą, lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartus, pastangų pasidalijimą ir ES ATLPS.

Komisija siekia įvertinti papildomų Sąjungos priemonių, kurios galėtų papildyti esamas priemones, pavyzdžiui, rinkos priemonių, apimančių tvirtą solidarumo mechanizmą, nustatymo poveikį;

(27)

Komisijos vertinimai rodo, kad pagal Reglamento (ES) 2018/841 4 straipsnį prisiimtus įsipareigojimus grynasis absorbuojamo anglies dioksido kiekis 2030 m. sieks 225 mln. tonų CO2 ekvivalento. Siekiant užtikrinti, kad iki 2030 m. būtų dedama pakankamai klimato kaitos švelninimo pastangų, vertėtų nustatyti, kad grynojo absorbuojamo ŠESD kiekio indėlis siekiant 2030 m. klimato tikslų neviršys tos ribos. Tai nedaro poveikio atitinkamų Sąjungos teisės aktų peržiūrai, kuria būtų sudaromos sąlygos pasiekti tą tikslą;

(28)

Sąjungos biudžeto ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/2094 (13) nustatytos Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės lėšomis prisidedama prie klimato tikslų įgyvendinimo, bent 30 % visos išlaidų sumos skiriant klimato srities tikslams remti, vadovaujantis veiksminga metodika ir laikantis atskirų sektorių teisės aktų;

(29)

atsižvelgiant į tikslą iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą ir į tarptautinius įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, būtina toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad būtų palaipsniui panaikintos su tuo tikslu nesuderinamos energijos subsidijos, visų pirma iškastiniam kurui, nedarant poveikio pastangoms mažinti energijos nepriteklių;

(30)

siekiant užtikrinti nuspėjamumą ir patikimumą visiems ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant įmones, darbuotojus, investuotojus ir vartotojus, užtikrinti, kad laikui bėgant išmetamas ŠESD kiekis būtų palaipsniui mažinamas ir kad pertvarka, kuria siekiama poveikio klimatui neutralumo, būtų negrįžtamas procesas, Komisija ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo pirmojo bendros pažangos įvertinimo, atlikto pagal Paryžiaus susitarimą, turėtų pasiūlyti, jei tikslinga, Sąjungos tarpinį 2040 m. klimato politikos tikslą. Komisija gali teikti pasiūlymus peržiūrėti tarpinį tikslą, atsižvelgdama į Sąjungos pažangos ir priemonių ir nacionalinių priemonių vertinimų išvadas, taip pat į bendros pažangos įvertinimo ir tarptautinių pokyčių, be kita ko, susijusių su nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų bendrais terminais, rezultatus. Kaip priemonę Sąjungos klimato politikos skaidrumui ir atskaitomybei didinti, Komisija, teikdama pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Sąjungos 2040 m. tikslo klimato srityje, turėtų paskelbti prognozuojamą orientacinį 2030–2050 m. laikotarpio Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetą, kuris būtų apibrėžiamas kaip grynojo išmetamo ŠESD kiekio, kurį numatoma išmesti tuo laikotarpiu, nerizikuojant pažeisti Sąjungos įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą, orientacinis bendras kiekis, taip pat metodiką, kuria grindžiamas tas orientacinis biudžetas;

(31)

prisitaikymas yra viena iš pagrindinių ilgalaikio visuotinio atsako į klimato kaitą sudedamųjų dalių. Neigiamas klimato kaitos poveikis gali viršyti valstybių narių prisitaikymo pajėgumus. Todėl, kaip numatyta Paryžiaus susitarimo 7 straipsnyje, valstybės narės ir Sąjunga turėtų didinti savo gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinti pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, taip pat siekti kuo didesnės bendros naudos, gaunamos įgyvendinant kitas politikos strategijas ir teisės aktus. Komisija turėtų priimti Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, atitinkančią Paryžiaus susitarimą. Valstybės narės turėtų priimti išsamias nacionalines prisitaikymo strategijas ir planus, grindžiamus patikimomis klimato kaitos ir pažeidžiamumo analizėmis, pažangos vertinimais ir rodikliais ir remdamosi geriausiais ir naujausiais turimais moksliniais įrodymais. Sąjunga turėtų siekti sukurti palankią reglamentavimo aplinką nacionalinės politikos ir priemonių, kurias valstybės narės įgyvendina siekdamos prisitaikyti prie klimato kaitos, atžvilgiu. Siekiant padidinti atsparumą klimato kaitai ir pagerinti prisitaikymo prie klimato kaitos gebėjimus reikia, kad bendras pastangas dėtų visi ekonomikos sektoriai ir visuomenė, taip pat būtinas politikos suderinamumas ir nuoseklumas visuose atitinkamuose teisės aktuose ir politikos srityse;

(32)

ekosistemos, žmonės ir ekonomika visuose Sąjungos regionuose patirs didelį klimato kaitos poveikį – tai itin didelė kaitra, potvyniai, sausros, vandens trūkumas, jūros lygio kilimas, tirpstantys ledynai, miškų gaisrai, vėtrų išvartyti medžiai ir žemės ūkio nuostoliai. Pastarojo meto ekstremalūs reiškiniai jau padarė didelį poveikį ekosistemoms ir turėjo įtakos anglies sekvestracijai ir miškų bei žemės ūkio paskirties žemės saugojimo pajėgumams. Prisitaikymo gebėjimų gerinimas ir atsparumo didinimas, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, padeda kuo labiau sumažinti klimato kaitos poveikį, reaguoti į neišvengiamus padarinius socialiai subalansuotu būdu, taip pat pagerinti gyvenimo sąlygas paveiktose vietovėse. Ekonomiškai efektyvu iš anksto pasirengti tokiems padariniams ir tai taip pat gali atnešti didelės papildomos naudos ekosistemoms, sveikatai ir ekonomikai. Siekiant sušvelninti klimato kaitą, prisitaikyti prie jos ir apsaugoti biologinę įvairovę ypač naudingi gali būti gamtos procesais pagrįsti sprendimai;

(33)

pagal daugiametę finansinę programą nustatytose atitinkamose programose numatytas projektų tikrinimas, siekiant užtikrinti, kad tokie projektai būtų atsparūs galimam neigiamam klimato kaitos poveikiui, atliekant pažeidžiamumo dėl klimato kaitos ir rizikos vertinimą taip pat taikant tinkamas prisitaikymo priemones, ir kad juose į sąnaudų ir naudos analizę būtų įtrauktos išlaidos, susijusios su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu ir teigiamo klimato kaitos švelninimo priemonių poveikio nauda. Tai padeda į Sąjungos biudžeto investicijų ir planavimo sprendimus integruoti su klimato kaita susijusią riziką, taip pat pažeidžiamumo klimato kaitai bei prisitaikymo prie klimato kaitos vertinimus;

(34)

Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis imdamiesi atitinkamų priemonių poveikio klimatui neutralumo tikslui įgyvendinti, valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų atsižvelgti, be kita ko, į: tai, kiek pertvarka, kuria siekiama poveikio klimatui neutralumo, prisidedama prie visuomenės sveikatos, aplinkos kokybės, piliečių gerovės ir sveikatos, visuomenės klestėjimo, užimtumo ir ekonomikos konkurencingumo; energetikos pertvarką, energetinio saugumo stiprinimą ir kovą su energijos nepritekliumi; aprūpinimo maistu saugumą ir maisto įperkamumą; tvaraus ir išmaniojo judumo ir transporto sistemų plėtojimą; sąžiningumo ir solidarumo principų taikymą tarp valstybių narių ir jų viduje, atsižvelgiant į jų ekonominį pajėgumą, nacionalines aplinkybes, tokias kaip salų ypatumai, ir poreikį ilgainiui siekti konvergencijos; būtinybę užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką taikant tinkamas švietimo ir mokymo programas; geriausių ir naujausių turimų mokslinių įrodymų, visų pirma IPCC pateiktų išvadų, taikymą; būtinybę su klimato kaita susijusią riziką įtraukti į investicinius ir planavimo sprendimus; išlaidų efektyvumą ir technologinį neutralumą siekiant mažinti išmetamą ŠESD kiekį, absorbuoti ŠESD ir didinti atsparumą; ir siekį ilgainiui užtikrinti vis didesnį aplinkosauginį naudingumą ir užmojų mastą;

(35)

kaip nurodyta Europos žaliajame kurse, 2020 m. gruodžio 9 d. Komisija priėmė komunikatą „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“. Strategijoje nustatomas darnios ir pažangios Europos transporto ateities planas ir veiksmų planas, kaip iki 2050 m. transporto sektoriaus išmetamų teršalų kiekį sumažinti 90 %;

(36)

siekdama užtikrinti, kad Sąjunga ir valstybės narės toliau kryptingai siektų poveikio klimatui neutralumo tikslo ir darytų pažangą prisitaikymo prie klimato kaitos srityje, Komisija turėtų reguliariai vertinti pažangą, remdamasi informacija, išdėstyta šiame reglamente, įskaitant informaciją, teikiamą ir pranešamą pagal Reglamentą (ES) 2018/199. Siekiant laiku pasirengti bendros pažangos įvertinimui, nurodytam Paryžiaus susitarimo 14 straipsnyje, šio vertinimo išvados turėtų būti skelbiamos kas penkerius metus, pradedant 2023 m., ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. Tai reiškia, kad pagal to reglamento 29 straipsnio 5 dalį ir 35 straipsnį teikiamos ataskaitos ir taikytinais metais pagal to reglamento 29 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnį teikiamos susijusios ataskaitos turėtų būti pateikiamos Europos Parlamentui ir Tarybai tuo pačiu metu kaip ir to vertinimo išvados. Jei bendra valstybių narių pažanga, daroma įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą ar prisitaikant prie klimato kaitos, būtų nepakankama arba jei Sąjungos priemonės būtų nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo tikslu ar netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą arba mažinant pažeidžiamumą, Komisija pagal Sutartis turėtų imtis reikiamų veiksmų. Be to, Komisija turėtų reguliariai vertinti atitinkamas nacionalines priemones ir nustačiusi, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo tikslu arba netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, turėtų teikti rekomendacijas;

(37)

Komisija turėtų užtikrinti, kad vertinimas būtų patikimas, objektyvus, grindžiamas naujausiais moksliniais, techniniais ir socioekonominiais duomenimis ir jame būtų atsižvelgta į įvairiapuses nepriklausomų ekspertų žinias, ir savo vertinimą grįsti atitinkama informacija (įskaitant valstybių narių pateiktą ir į ataskaitas įtrauktą informaciją), EAA, patariamosios tarybos ir Komisijos Jungtinio tyrimų centro ataskaitomis bei geriausiais ir naujausiais turimais moksliniais įrodymais, įskaitant IPCC, IPBES bei kitų tarptautinių organų naujausias ataskaitas, taip pat Žemės stebėjimo duomenimis, pateiktais pagal Sąjungos Žemės stebėjimo programą „Copernicus“. Komisija turėtų savo vertinimus taip pat grįsti orientacine linijine trajektorija, siejančia Sąjungos 2030 m. ir 2040 m. klimato politikos tikslus (kai pastarasis bus priimtas) ir ES poveikio klimatui neutralumo tikslą ir veikiančia kaip orientacinė priemonė, kuri padeda numatyti ir įvertinti bendrą pažangą siekiant Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo. Orientacinė linijinė trajektorija nedaro poveikio sprendimui nustatyti Sąjungos 2040 m. klimato politikos tikslą. Kadangi Komisija įsipareigojo išnagrinėti, kaip įgyvendinant Europos žaliojo kurso politiką viešasis sektorius galėtų pasinaudoti ES taksonomija, minėta informacija turėtų apimti informaciją apie aplinkos požiūriu tvarias Sąjungos ar valstybių narių investicijas, atitinkančias Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (14) reikalavimus, kai tokia informacija tampa prieinama. Komisija turėtų naudotis turima Europos ir pasaulio statistika bei duomenimis ir prašyti ekspertų atlikti patikras. Komisijai, kai tinkama, turėtų padėti EAA, vadovaudamasi savo metine darbo programa;

(38)

piliečiai ir bendruomenės turi atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant pertvarką, kuria siekiama poveikio klimatui neutralumo, todėl turėtų būti skatinama ir turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos visuomenei dalyvauti ir aktyviai įsitraukti į klimato politikos veiksmus visais lygmenimis, įskaitant nacionalinį, regioninį ir vietos lygmenis, vykdant įtraukų ir prieinamą procesą. Todėl Komisija turėtų bendradarbiauti su visomis visuomenės grupėmis, įskaitant suinteresuotuosius subjektus, atstovaujančius įvairiems ekonomikos sektoriams, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę, be kita ko, pasitelkiant Europos klimato paktą;

(39)

atsižvelgiant į Komisijos įsipareigojimą vadovautis geresnio reglamentavimo principais, reikėtų siekti Sąjungos priemonių, kuriomis mažinamas išmetamas ŠESD kiekis, suderinamumo. Pažangos, daromos įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą, ir tuo tikslu taikomų priemonių suderinamumo vertinimo sistema turėtų būti grindžiama Reglamente (ES) 2018/1999 nustatyta valdymo sistema ir būti su ja suderinama, atsižvelgiant į visus penkis energetikos sąjungos aspektus. Visų pirma reguliaraus ataskaitų teikimo ir Komisijos vertinimo bei ataskaitomis grindžiamų veiksmų eiliškumo sistema turėtų būti suderinta su Reglamente (ES) 2018/1999 valstybėms narėms nustatytais informacijos ir ataskaitų teikimo reikalavimais. Todėl, siekiant į atitinkamas Reglamento (ES) 2018/1999 nuostatas įtraukti poveikio klimatui neutralumo tikslą, tas reglamentas turėtų būti iš dalies pakeistas;

(40)

klimato kaita iš esmės yra tarpvalstybinio masto problema, todėl norint veiksmingai papildyti ir sustiprinti nacionalinę politiką reikalingi koordinuoti Sąjungos lygmens veiksmai. Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. iki 2050 m. Sąjungoje pasiekti poveikio klimatui neutralumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatoma negrįžtamo ir laipsniško Sąjungos teisės aktais reglamentuojamo iš atskirų šaltinių išmetamo antropogeninės kilmės ŠESD kiekio mažinimo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio didinimo sistema.

Šiuo reglamentu, siekiant Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyto ilgalaikio temperatūros tikslo, nustatomas iki 2050 m. Sąjungoje įgyvendintinas privalomas poveikio klimatui neutralumo tikslas ir sistema, padėsianti daryti pažangą siekiant Paryžiaus susitarimo 7 straipsnyje nustatyto visuotinio prisitaikymo tikslo. Šiame reglamente taip pat nustatomas privalomas Sąjungos tikslas – ES viduje išmetamo ŠESD kiekio grynasis sumažinimas iki 2030 m.

Šis reglamentas taikomas iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamoms ir absorbentais pašalinamoms ŠESD, išvardytoms Reglamento (ES) 2018/1999 V priedo 2 dalyje.

2 straipsnis

Poveikio klimatui neutralumo tikslas

1. Ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinamas Sąjungos teisės aktais reglamentuojamo visoje Sąjungoje išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio balansas Sąjungoje – taigi iki tos datos išmetamas ŠESD kiekis sumažinamas iki nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio ir Sąjunga siekia po tos datos pasiekti neigiamą išmetamą SESD kiekį.

2. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės atitinkamai Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis imasi būtinų priemonių, kad sudarytų sąlygas bendrai įgyvendinti 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, atsižvelgdamos į tai, kad svarbu skatinti tiek valstybių narių tarpusavio sąžiningumą ir solidarumą, tiek išlaidų efektyvumą siekiant šio tikslo.

3 straipsnis

Mokslinės konsultacijos klimato kaitos klausimais

1. Europos mokslo patariamoji taryba klimato kaitos klausimais, įsteigta pagal Reglamento (EB) Nr. 401/2009 10a straipsnį (toliau – patariamoji taryba), būdama nepriklausoma ir turėdama mokslinių ir techninių profesinių žinių, veikia kaip Sąjungos konsultacinis centras su klimato kaita susijusių mokslinių žinių klausimais.

2. Patariamosios tarybos uždaviniai:

a)	apsvarstyti naujausius IPCC ataskaitose pateikiamus mokslinių tyrimų rezultatus ir mokslinius klimato duomenis, visų pirma susijusius su Sąjungai aktualia informacija;

teikti mokslines konsultacijas ir rengti ataskaitas dėl esamų ir siūlomų Sąjungos priemonių, klimato srities tikslų ir orientacinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetų, taip pat dėl jų suderinamumo su šio reglamento tikslais ir Sąjungos tarptautiniais įsipareigojimais pagal Paryžiaus susitarimą;

c)	prisidėti prie keitimosi nepriklausomomis mokslinėmis žiniomis modeliavimo, stebėsenos, perspektyvių mokslinių tyrimų ir inovacijų, kuriais prisidedama prie išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo arba absorbuojamo kiekio didinimo, srityse;

d)	nustatyti veiksmus ir galimybes, kurių reikia norint sėkmingai pasiekti Sąjungos klimato politikos tikslus;

e)	didinti informuotumą apie klimato kaitą ir jos poveikį, taip pat skatinti Sąjungos mokslinių įstaigų dialogą ir bendradarbiavimą, papildant esamą darbą ir pastangas.

3. Atlikdama savo darbą patariamoji taryba vadovaujasi geriausiais turimais ir naujausiais moksliniais įrodymais, įskaitant naujausias IPCC, IPBES ir kitų tarptautinių organizacijų ataskaitas. Jos veikimo procesas yra visiškai skaidrus ir ji savo ataskaitas skelbia viešai. Ji gali atsižvelgti, jei įmanoma, į 4 dalyje nurodytų nacionalinių patariamųjų organų klimato klausimais darbą.

4. Siekiant stiprinti mokslo vaidmenį klimato politikos srityje, kiekviena valstybė narė raginama įsteigti nacionalinį patariamąjį organą klimato klausimais, kuris būtų atsakingas už ekspertų mokslinių rekomendacijų klimato politikos klausimais teikimą atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms pagal atitinkamos valstybės narės nustatytą tvarką. Jei valstybė narė nusprendžia įsteigti tokį patariamąjį organą, ji apie tai praneša EAA.

4 straipsnis

Tarpiniai Sąjungos klimato politikos tikslai

1. Kad būtų pasiektas 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas poveikio klimatui neutralumo tikslas, privalomas Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslas yra iki 2030 m. grynąjį išmetamą ŠESD kiekį (išmetamą kiekį, likusį atėmus absorbentais pašalintą kiekį) Sąjungos viduje sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu.

Įgyvendindamos pirmoje pastraipoje nurodytą tikslą, atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės pirmenybę teikia sparčiam ir nuspėjamam išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui ir kartu didina gamtiniais absorbentais šalinamą ŠESD kiekį.

Siekiant užtikrinti, kad iki 2030 m. būtų dedama pakankamai klimato kaitos švelninimo pastangų, šio reglamento tikslais ir nedarant poveikio 2 dalyje nurodytai Sąjungos teisės aktų peržiūrai, grynojo absorbuojamo ŠESD kiekio indėlis siekiant Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslo turi būti ne didesnis kaip 225 mln. tonų CO2 ekvivalento. Tam, kad padidintų Sąjungos anglies dioksido absorbentus siekiant iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, Sąjunga siekia, kad 2030 m. būtų padidėtų jos grynasis anglies dioksido absorbentų kiekis.

2. Ne vėliau kaip 2021 m. birželio 30 d. Komisija, siekdama sudaryti sąlygas įgyvendinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą tikslą ir 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, peržiūri atitinkamus Sąjungos teisės aktus ir apsvarsto galimybę pagal Sutartis imtis reikiamų priemonių – be kita ko, priimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

Atlikdama pirmoje pastraipoje nurodytą peržiūrą ir būsimas peržiūras, Komisija visų pirma įvertina, ar pagal Sąjungos teisę esama tinkamų priemonių ir paskatų reikiamoms investicijoms sutelkti, ir reikiamu mastu pasiūlo priemones.

Priėmus Komisijos pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, Komisija stebi įvairių pasiūlymų teisėkūros procedūras ir gali pranešti Europos Parlamentui ir Tarybai, ar numatytų tų teisėkūros procedūrų rezultatų kartu pakaktų 1 dalyje nustatytam tikslui pasiekti. Jei numatyto rezultato nepakaktų 1 dalyje nustatytam tikslui pasiekti, Komisija pagal Sutartis gali imtis reikiamų priemonių, be kita ko, priimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

3. Kad būtų pasiektas šio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas poveikio klimatui neutralumo tikslas, nustatomas Sąjungos lygmens 2040 m. klimato politikos tikslas. Tuo tikslu ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo Paryžiaus susitarimo 14 straipsnyje nurodyto pirmojo bendros pažangos įvertinimo Komisija, remdamasi išsamiu poveikio vertinimu, prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas šis reglamentas, kad į jį būtų įtrauktas Sąjungos 2040 m. klimato politikos tikslas, atsižvelgiant į šio reglamento 6 ir 7 straipsniuose nurodytų vertinimų išvadas ir bendros pažangos įvertinimo rezultatus.

4. Pateikdama pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Sąjungos 2040 m. klimato politikos tikslo, kaip nurodyta 3 dalyje, Komisija kartu atskiroje ataskaitoje paskelbia prognozuojamą orientacinį 2030–2050 m. laikotarpio Sąjungos preliminarų ŠESD biudžetą, kuris apibrėžiamas kaip grynojo išmetamo ŠESD kiekio, kurį numatoma išmesti tuo laikotarpiu nerizikuojant pažeisti Sąjungos įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą, orientacinis bendras kiekis (išreikštas CO2 ekvivalentu, kuriame informacija apie išmetamą kiekį ir šalinimą absorbentais pateikiama atskirai). Prognozuojamas orientacinis Sąjungos ŠESD biudžetas grindžiamas geriausiais turimais moksliniais duomenimis, jame atsižvelgiama į patariamosios tarybos konsultacijas ir atitinkamus Sąjungos teisės aktus, kuriais įgyvendinamas Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslas, jei tokie aktai yra priimti. Komisija taip pat skelbia metodiką, kuria grindžiamas prognozuojamas orientacinis Sąjungos ŠESD biudžetas.

5. Pagal 3 dalį siūlydama Sąjungos 2040 m. klimato politikos tikslą Komisija atsižvelgia į šiuos aspektus:

a)	geriausius turimus ir naujausius mokslinius įrodymus, įskaitant naujausias IPCC ir patariamosios tarybos ataskaitas;

b)	socialinį, ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai, įskaitant išlaidas dėl neveikimo;

c)	poreikį užtikrinti teisingą ir socialiniu požiūriu sąžiningą pertvarką visiems;

d)	išlaidų ir ekonominį efektyvumą;

e)	Sąjungos ekonomikos, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių ir didžiausią anglies dioksido nutekėjimą patiriančių sektorių, konkurencingumą;

f)	geriausias turimas, ekonomiškai efektyvias, saugias ir keičiamo masto technologijas;

g)	energijos vartojimo efektyvumą ir principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, energijos įperkamumą ir tiekimo saugumą;

h)	sąžiningumo ir solidarumo principų taikymą tarp valstybių narių ir jų viduje;

i)	poreikį užtikrinti aplinkosauginį veiksmingumą ir laipsnišką pažangą;

j)	poreikį išlaikyti, valdyti ir gerinti natūralius absorbentus ilguoju laikotarpiu ir apsaugoti bei atkurti biologinę įvairovę;

k)	investicijų poreikį ir galimybes;

l)	tarptautinius pokyčius ir pastangas, dedamas siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų ir galutinio UNFCCC tikslo;

m)	turimą informaciją apie 4 dalyje nurodytą prognozuojamą orientacinį 2030–2050 m. laikotarpio Sąjungos preliminarų šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetą.

6. Per šešis mėnesius nuo antrojo bendros pažangos įvertinimo, nurodyto Paryžiaus susitarimo 14 straipsnyje, Komisija gali pasiūlyti peržiūrėti Sąjungos 2040 m. klimato politikos tikslą pagal šio reglamento 11 straipsnį.

7. Šio straipsnio nuostatos peržiūrimos atsižvelgiant į tarptautinius pokyčius bei pastangas, dedamas siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų, be kita ko, atsižvelgiant į tarptautinių diskusijų dėl nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų bendrų terminų rezultatus.

5 straipsnis

Prisitaikymas prie klimato kaitos

1. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės, vadovaudamosi Paryžiaus susitarimo 7 straipsniu, užtikrina, kad didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos būtų daroma nuolatinė pažanga.

2. Komisija priima Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją pagal Paryžiaus susitarimą ir reguliariai ją peržiūri vykdydama šio reglamento 6 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą peržiūrą.

3. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės taip pat užtikrina, kad prisitaikymo prie klimato kaitos politika Sąjungoje ir valstybėse narėse būtų nuosekli, viena kitą paremianti, teiktų papildomos naudos sektorių politikai ir nuosekliai siektų prisitaikymą prie klimato kaitos geriau integruoti į visas politikos sritis, įskaitant, kai tinkama, atitinkamą socialinę ir ekonominę bei aplinkos politiką ir veiksmus, taip pat, kai tinkama, į Sąjungos išorės veiksmus. Jos skiria dėmesį visų pirma pažeidžiamiausiems ir didžiausią poveikį patiriantiems gyventojams ir sektoriams ir, konsultuodamosi su pilietine visuomene, nustato su tuo susijusius trūkumus.

4. Valstybės narės, atsižvelgdamos į Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, priima ir įgyvendina nacionalines prisitaikymo strategijas ir planus, grindžiamus patikimomis klimato kaitos ir pažeidžiamumo analizėmis, pažangos vertinimais ir rodikliais, nustatytais remiantis geriausiais ir naujausiais turimais moksliniais įrodymais. Savo nacionalinėse prisitaikymo strategijose valstybės narės atsižvelgia į ypatingą atitinkamų sektorių, be kita ko, žemės ūkio, ir vandens ir maisto sistemų pažeidžiamumą, taip pat apsirūpinimo maistu saugumą ir skatina gamtos procesais paremtus sprendimus ir ekosistemomis grindžiamą prisitaikymą. Valstybės narės strategijas reguliariai atnaujina ir įtraukia susijusią naujausią informaciją į ataskaitas, kurios turi būti teikiamos pagal Reglamento (ES) 2018/1999 19 straipsnio 1 dalį.

5. Iki 2022 m. liepos 30 d. Komisija priima gaires, kuriose nustatomi bendrieji reikšmingos fizinės su klimatu susijusios rizikos nustatymo, klasifikavimo ir riziką ribojančio valdymo principai ir praktika planuojant, plėtojant, vykdant ir stebint projektus ir projektų programas.

6 straipsnis

Sąjungos pažangos ir priemonių vertinimas

1. Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas penkerius metus Komisija, atlikdama Reglamento (ES) 2018/1999 29 straipsnio 5 dalyje numatytą vertinimą, kartu įvertina:

a)	bendrą visų valstybių narių pažangą, daromą siekiant šio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto poveikio klimatui neutralumo tikslo;

b)	bendrą visų valstybių narių pažangą, daromą prisitaikant prie klimato kaitos, kaip nurodyta šio reglamento 5 straipsnyje.

Komisija to vertinimo išvadas kartu su atitinkamais kalendoriniais metais pagal Reglamento (ES) 2018/1999 35 straipsnį parengta Energetikos sąjungos būklės ataskaita pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

2. Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas penkerius metus Komisija peržiūri:

a)	Sąjungos priemonių suderinamumą su 2 straipsnio 1 dalyje nustatytu poveikio klimatui neutralumo tikslu;

b)	Sąjungos priemonių suderinamumą su tuo, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 5 straipsnyje.

3. Jei, remdamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais vertinimais, Komisija nustato, kad Sąjungos priemonės yra nesuderinamos su 2 straipsnio 1 dalyje nustatytu poveikio klimatui neutralumo tikslu ar nesuderinamos su tuo, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 5 straipsnyje, arba kad pažanga, daroma siekiant to poveikio klimatui neutralumo tikslo arba prisitaikant prie klimato kaitos, nurodyta 5 straipsnyje, yra nepakankama, ji pagal Sutartis imasi reikiamų priemonių.

4. Komisija, prieš priimdama bet kokį priemonių projektą arba pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, įskaitant biudžeto pasiūlymus, įvertina jų suderinamumą su 2 straipsnio 1 dalyje nustatytu poveikio klimatui neutralumo tikslu ir 2030 m. bei 2040 m. Sąjungos klimato politikos tikslais ir tą vertinimą įtraukia į visus prie tų priemonių ar pasiūlymų pridedamus poveikio vertinimus, o priėmimo metu to vertinimo rezultatus paskelbia viešai. Komisija taip pat įvertina, ar tie priemonių arba pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, įskaitant biudžeto pasiūlymus, projektai dera su prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 5 straipsnyje. Teikdama priemonių projektus ir pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, Komisija stengiasi juos suderinti su šio reglamento tikslais. Bet kokio nesuderinamumo atveju Komisija šioje dalyje nurodytame suderinamumo vertinime nurodo jo priežastis.

7 straipsnis

Nacionalinių priemonių vertinimas

1. Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas penkerius metus Komisija įvertina:

remdamasi pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 teikiamais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, nacionalinėmis ilgalaikėmis strategijomis ir kas dvejus metus teikiamomis pažangos ataskaitomis tiek, kiek jie susiję su šio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimu, – nustatytų nacionalinių priemonių suderinamumą su tuo tikslu;

b)	atitinkamų nacionalinių priemonių suderinamumą su tuo, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 5 straipsnyje, atsižvelgiant į 5 straipsnio 4 dalyje nurodytas nacionalines prisitaikymo strategijas.

2. Jei Komisija, tinkamai atsižvelgusi į bendrą pažangą, įvertintą pagal 6 straipsnio 1 dalį, nustato, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su 2 straipsnio 1 dalyje nustatytu poveikio klimatui neutralumo tikslu arba nesuderinamos su tuo, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 5 straipsnyje, ji tai valstybei narei gali pateikti rekomendacijų. Komisija tokias rekomendacijas skelbia viešai.

3. Jei pagal 2 dalį pateikiama rekomendacijų, laikomasi šių principų:

a)	atitinkama valstybė narė per šešis mėnesius nuo rekomendacijų gavimo praneša Komisijai, kaip ji rengiasi deramai atsižvelgti į tas rekomendacijas, laikydamasi valstybių narių ir Sąjungos solidarumo, taip pat valstybių narių tarpusavio solidarumo principo;

po to, kai atitinkama valstybė narė pateikia šios dalies a punkte nurodytą pranešimą, ji savo tolesnėje pažangos ataskaitoje, teikiamoje pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnį kitais metais po metų, kuriais buvo pateiktos rekomendacijos, išdėsto, kaip ji tinkamai atsižvelgė į tas rekomendacijas. Jeigu atitinkama valstybė narė nusprendžia į rekomendacijas ar didelę jų dalį neatsižvelgti, ji pateikia Komisijai argumentus;

c)	rekomendacijos papildo naujausias konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, pateiktas per Europos semestrą.

8 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl Komisijos vertinimo

1. Komisija, atlikdama 6 ir 7 straipsniuose nurodytus pirmąjį ir antrąjį vertinimus, grindžia juos orientacine linijine trajektorija, kuria nustatomas grynojo išmetamo teršalų kiekio mažinimo Sąjungos lygmeniu scenarijus, ir kuria susiejami Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslas, nurodytas 4 straipsnio 1 dalyje, Sąjungos 2040 m. klimato politikos tikslas, kai jis bus priimtas, ir poveikio klimatui neutralumo tikslas, nustatytas 2 straipsnio 1 dalyje.

2. Komisija, atlikusi 1 dalyje nurodytus pirmąjį ir antrąjį vertinimus, paskesnius vertinimus grindžia orientacine linijine trajektorija, siejančia Sąjungos 2040 m. klimato politikos tikslą, kai jis bus priimtas, ir poveikio klimatui neutralumo tikslą, nustatytą 2 straipsnio 1 dalyje.

3. Komisija, atlikdama 6 ir 7 straipsniuose nurodytus vertinimus, remiasi ne tik 7 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytomis nacionalinėmis priemonėmis, bet ir bent šiais elementais:

a)	pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 pateikta ir į ataskaitas įtraukta informacija;

b)	EAA, patariamosios tarybos ir Komisijos Jungtinio tyrimų centro ataskaitomis;

Europos ir pasaulio statistiniais ir kitais duomenimis, įskaitant Sąjungos Žemės stebėjimo programos „Copernicus“ statistinius ir kitus duomenis ir, jei turima, užregistruotus ir prognozuojamus duomenis apie nuostolius, patirtus dėl neigiamo klimato poveikio, ir apskaičiuotas išlaidas dėl neveikimo arba uždelstų veiksmų;

d)	geriausiais ir naujausiais turimais moksliniais duomenimis, įskaitant naujausias IPCC, IPBES ir kitų tarptautinių organizacijų ataskaitas, ir

e)	visa papildoma informacija apie aplinkos atžvilgiu tvarias Sąjungos ar valstybių narių investicijas, įskaitant, kai turima, informaciją apie investicijas, atitinkančias Reglamento (ES) 2020/852 reikalavimus.

4. Rengti 6 ir 7 straipsniuose nurodytus vertinimus Komisijai padeda EAA, vadovaudamasi savo metine darbo programa.

9 straipsnis

Visuomenės dalyvavimas

1. Komisija bendradarbiauja su visomis visuomenės grupėmis, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų siekiant teisingo ir socialiniu požiūriu sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparios visuomenės. Komisija sudaro palankesnes sąlygas visais lygmenimis, įskaitant nacionalinį, regioninį ir vietos lygmenis, vykdyti įtraukų ir visiems socialiniams partneriams, akademinei bendruomenei, verslo bendruomenei, piliečiams ir pilietinei visuomenei prieinamą procesą, per kurį būtų keičiamasi geriausia patirtimi ir nustatomi veiksmai, kuriais būtų prisidedama prie šio reglamento tikslų įgyvendinimo. Komisija gali pasinaudoti viešosiomis konsultacijomis ir valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2018/1999 10 ir 11 straipsnį užmegztais daugiapakopiais dialogais klimato ir energetikos klausimais.

2. Komisija naudoja visas tinkamas priemones, įskaitant Europos klimato paktą, kad įtrauktų piliečius, socialinius partnerius ir suinteresuotuosius subjektus ir skatintų dialogą bei mokslu pagrįstos informacijos apie klimato kaitą ir jos socialinius bei lyčių lygybės aspektus sklaidą.

10 straipsnis

Sektorių veiksmų gairės

Komisija bendradarbiauja su tais Sąjungos ekonomikos sektoriais, kurie pasirinko parengti orientacines savanoriškas veiksmų gaires siekiant poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto 2 straipsnio 1 dalyje. Komisija stebi tokių veiksmų gairių rengimą. Jos dalyvavimas apima palankesnių sąlygų dialogui Sąjungos lygmeniu sudarymą ir dalijimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

11 straipsnis

Peržiūra

Per šešis mėnesius nuo kiekvieno bendros pažangos įvertinimo, nurodyto Paryžiaus susitarimo 14 straipsnyje, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento veikimo ataskaitą kartu su šio reglamento 6 ir 7 straipsniuose nurodytų vertinimų išvadomis, atsižvelgdama į:

a)	geriausius turimus ir naujausius mokslinius įrodymus, įskaitant naujausias IPCC ir patariamosios tarybos ataskaitas;

b)	tarptautinius pokyčius ir pastangas, dedamas siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų.

Kai tinkama, kartu su ataskaita gali būti pateikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas.

12 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 401/2009 daliniai pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 401/2009 iš dalies keičiamas taip:

įterpiamas šis straipsnis:

„10a straipsnis

1. Įsteigiama Europos mokslo patariamoji taryba klimato kaitos klausimais (toliau – patariamoji taryba).

2. Patariamąją tarybą sudaro 15 vyresniųjų mokslo ekspertų, kurių žinios apima platų įvairių susijusių disciplinų spektrą. Patariamosios tarybos nariai atitinka 3 dalyje nustatytus kriterijus. Tos pačios valstybės narės pilietybę gali turėti ne daugiau kaip du patariamosios tarybos nariai. Patariamosios tarybos narių nepriklausomumas neturi kelti jokių abejonių.

3. Valdyba, atlikusi atvirą, sąžiningą ir skaidrią atrankos procedūrą, skiria patariamosios tarybos narius ketverių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą. Atrinkdama patariamosios tarybos narius, valdyba siekia užtikrinti ekspertines žinias įvairiose disciplinose ir sektoriuose, taip pat lyčių ir geografinę pusiausvyrą. Kriterijai, kuriais grindžiama atranka:

a)	mokslinė kompetencija;

b)	patirtis atliekant mokslinius vertinimus ir teikiant mokslines rekomendacijas savo kompetencijos srityse;

c)	plačios ekspertinės žinios klimato ir aplinkos mokslų srityje arba kitose mokslo srityse, kurios svarbios siekiant Sąjungos klimato srities tikslų;

d)	profesinė patirtis tarpdisciplininėje tarptautinėje aplinkoje.

4. Konsultacinės tarybos nariai skiriami individualiai ir savo pareigas teikia visiškai nepriklausomai nuo valstybių narių ir Sąjungos institucijų. Patariamoji taryba vieną iš savo narių ketveriems metams išrenka pirmininku ir priima savo darbo taisykles.

5. Vykdydama savo užduotis patariamoji taryba papildo Agentūros darbą ir veikia nepriklausomai. Patariamoji taryba sudaro savo metinę darbo programą nepriklausomai ir ją sudarydama konsultuojasi su valdyba. Patariamosios tarybos pirmininkas informuoja valdybą ir vykdomąjį direktorių apie tą programą ir jos įgyvendinimą.“;

2.	11 straipsnis papildomas šia dalimi: „5. Į Agentūros biudžetą taip pat įtraukiamos su patariamąja taryba susijusios išlaidos.“

13 straipsnis

Reglamento (ES) 2018/1999 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) 2018/1999 iš dalies keičiamas taip:

1 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

įgyvendinti strategijas ir priemones, skirtas tam, kad būtų įgyvendinti energetikos sąjungos tikslai ir uždaviniai, įvykdyti ilgalaikiai Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio įsipareigojimai, atitinkantys Paryžiaus susitarimą, visų pirma Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslas, nustatytas Europos Parlamento ir tarybos reglamento (ES) 2021/1119 (*1) 2 straipsnio 1 dalyje, o pirmuoju dešimties metų laikotarpiu nuo 2021 iki 2030 m. visų pirma būtų pasiekti Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslai;;

(*1) 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).“;"

2 straipsnio 7 punktas pakeičiamas taip:

„7.

prognozės – iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio arba energetikos sistemos plėtros prognozės, į kurias įtraukiami bent šešerių iš eilės būsimų metų, kurių paskutinis skaitmuo yra 0 arba 5 ir kurie eina iškart po ataskaitinių metų, kiekybiniai įverčiai;“;

3 straipsnio 2 dalies f punktas pakeičiamas taip:

„f)

planuojamos politikos ir priemonių, taikomų siekiant įvykdyti šios dalies b punkte nurodytus uždavinius, poveikio vertinimas, įskaitant jų derėjimą su Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslu, nustatytu Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje, ilgalaikiais išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslais pagal Paryžiaus susitarimą ir ilgalaikėmis strategijomis, nurodytomis šio reglamento 15 straipsnyje;“;

8 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo punktu:

„e)	būdą, kuriuo esama politika ir priemonėmis ir planuojama politika ir priemonėmis bus prisidėta prie Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimo.“;

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Daugiapakopis dialogas klimato ir energetikos klausimais

Kiekviena valstybė narė, laikydamasi nacionalinių taisyklių, pradeda daugiapakopį dialogą klimato ir energetikos klausimais, kuriame gali aktyviai dalyvauti vietos valdžios institucijos, pilietinės visuomenės organizacijos, verslo bendruomenė, investuotojai ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai bei plačioji visuomenė ir aptarti, kaip įgyvendinamas Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslas, nustatytas Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje, taip pat įvairius numatytus energetikos ir klimato srities politikos scenarijus, įskaitant ilgalaikes priemones, ir stebėti pažangą, nebent ji jau turi struktūrą, kuria naudojamasi šiuo tikslu. Vykdant tokį dialogą, galima aptarti integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus.“;

15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Ne vėliau kaip 2020 m. sausio 1 d. o po to ne vėliau kaip 2029 m. sausio 1 d. ir kas dešimt metų kiekviena valstybė narė parengia ir Komisijai pateikia savo ilgalaikę 30 metų perspektyvos strategiją, derančią su Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslu, nustatytu Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje. Tas strategijas valstybės narės turėtų atnaujinti, jei reikia, kas penkerius metus.“;

3 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)

siekti ilgainiui sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir padidinti absorbentais pašalinamą šių dujų kiekį visuose sektoriuose, laikantis Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje, vykdant būtiną išmetamo ŠESD kiekio mažinimą ir didinant absorbentais pašalinamą kiekį pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) reikalavimus, ekonomiškai efektyviai sumažinti Sąjungos išmetamą ŠESD kiekį ir didinti absorbentais pašalinamą šių dujų kiekį, siekiant Paryžiaus susitarime nustatyto ilgalaikio temperatūros tikslo, kad Sąjungoje būtų užtikrintas iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio balansas, o vėliau atitinkamai būtų pašalinama daugiau teršalų negu išmetama;“;

17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

informacija apie pažangą siekiant integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustatytų tikslų, uždavinių ir įnašų, įskaitant pažangą siekiant Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje, taip pat apie pažangą finansuojant ir įgyvendinant tuo tikslu būtiną politiką ir priemones, įskaitant faktinių investicijų, palyginti su pradinėmis prielaidomis, apžvalgą;“;

4 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija, padedama 44 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto Energetikos sąjungos komiteto, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos struktūrą, formatą, techninius duomenis ir teikimo tvarką, įskaitant metodiką, pagal kurią teikiamos ataskaitos apie laipsnišką energijos subsidijų, visų pirma iškastiniam kurui, panaikinimą pagal 25 straipsnio d punktą.“;

29 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

kiekvienos valstybės narės pažangą siekiant savo tikslų, uždavinių ir įnašų, įskaitant pažangą siekiant Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje, ir jos integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustatytos politikos ir priemonių įgyvendinimą;“;

45 straipsnis pakeičiamas taip:

„45 straipsnis

Peržiūra

Per šešis mėnesius nuo kiekvieno bendros pažangos įvertinimo, kurį atlikti susitarta pagal Paryžiaus susitarimo 14 straipsnį, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl šio reglamento veikimo, jo įnašo į energetikos sąjungos valdymą, jo įnašo siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų, pažangos siekiant 2030 m. klimato ir energetikos politikos tikslų ir Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinant papildomus energetikos sąjungos uždavinius ir šiame reglamente nustatytų planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo nuostatų derėjimo su kitais Sąjungos teisės aktais ar su UNFCCC ir Paryžiaus susitarimu susijusiais sprendimais. Kai tikslinga, kartu su Komisijos ataskaitomis gali būti pateikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.“;

10)

I priedo 1 dalis iš dalies keičiama taip:

A skirsnio 3.1.1 punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i.

Politika ir priemonės, kuriomis siekiama Reglamentu (ES) 2018/842 nustatyto tikslo, kaip nurodyta šio skirsnio 2.1.1 punkte, taip pat politika ir priemonės, kuriomis laikomasi Reglamento (ES) 2018/841 reikalavimų, apimančios visus pagrindinius sektorius, kuriuose išmetamos ŠESD, ir sektorius, kuriuose turi būti didinamas šalinimas, atsižvelgiant į Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslą, nustatytą Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje“;

B skirsnis papildomas šiuo punktu:

„5.5.

Planuojamos politikos ir priemonių indėlis įgyvendinant Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslą, nustatytą Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje“;

11)

VI priedo c punkto viii papunktis pakeičiamas taip:

„viii)

vertinimą, kaip politika arba priemonėmis prisidedama prie Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje, ir ilgalaikės strategijos, nurodytos šio reglamento 15 straipsnyje, įgyvendinimo;“.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. birželio 30 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. P. MATOS FERNANDES

(1) OL C 364, 2020 10 28, p. 143 ir OL C 10, 2021 1 11, p. 69.

(2) OL C 324, 2020 10 1, p. 58.

(3) 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2021 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas.

(4) OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

(5) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(6) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).

(7) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 1).

(8) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

(9) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

(10) 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).

(11) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 401/2009 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo (OL L 126, 2009 5 21, p. 13).

(12) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

(13) 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/2094, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 krizės paremti (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 23).

(14) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

2021 7 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 243/18

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/1120

2021 m. liepos 8 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 468/2010, kuriuo sudaromas neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantį reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantį reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (1), ypač į jo 30 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 V skyriuje nustatyta neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą (toliau – NNN) žvejybą vykdančių laivų identifikavimo tvarka ir tokių laivų Sąjungos sąrašo (toliau – Sąjungos sąrašas) sudarymo tvarka. To reglamento 37 straipsnyje nustatyti veiksmai, kurių reikia imtis dėl į tą sąrašą įtrauktų žvejybos laivų;

(2)

Sąjungos sąrašas buvo sudarytas Komisijos reglamentu (ES) Nr. 468/2010 (2), o po to iš dalies pakeistas įgyvendinimo reglamentais (ES) Nr. 724/2011 (3), (ES) Nr. 1234/2012 (4), (ES) Nr. 672/2013 (5), (ES) Nr. 137/2014 (6), (ES) 2015/1296 (7), (ES) 2016/1852 (8), (ES) 2017/2178 (9), (ES) 2018/1883 (10) ir (ES) 2020/269 (11);

(3)	remiantis Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 30 straipsnio 1 dalimi, į Sąjungos sąrašą turi būti įtraukiami žvejybos laivai, kurie yra įrašyti į regioninių žvejybos valdymo organizacijų priimtus NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus;

(4)	visos regioninės žvejybos valdymo organizacijos rengia ir reguliariai naujina NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus vadovaudamosi savo atitinkamomis taisyklėmis (12);

(5)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 30 straipsniu, Komisija, iš regioninių žvejybos valdymo organizacijų gavusi žvejybos laivų, kurie, kaip numanoma arba patvirtinta, vykdo NNN žvejybą, sąrašus, turi atnaujinti Sąjungos sąrašą. Kadangi Komisija iš regioninių žvejybos valdymo organizacijų gavo naujus sąrašus, Sąjungos sąrašą dabar reikėtų atnaujinti;

(6)

atsižvelgdama į tai, kad tas pats laivas į sąrašus gali būti įtrauktas skirtingais pavadinimais ir (arba) pagal skirtingą vėliavos valstybę, priklausomai nuo jo įtraukimo į regioninių žvejybos valdymo organizacijų sąrašus laiko, atnaujintame Sąjungos sąraše taip pat turėtų būti pateikti tie skirtingi atitinkamų regioninių žvejybos valdymo organizacijų nurodyti pavadinimai ir (arba) vėliavos valstybės;

(7)

šiuo metu į Sąjungos sąrašą įtrauktas laivas „Bellator“ (13) buvo išbrauktas iš Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos (SPRFMO) sudaryto sąrašo remiantis šios regioninės žvejybos valdymo organizacijos Išteklių išsaugojimo ir valdymo priemone (CMM) 04-2020. Kadangi tokį sprendimą priėmė atitinkama regioninė žvejybos valdymo organizacija, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 30 straipsnio 1 dalyje, šis laivas turėtų būti atitinkamai išbrauktas iš Sąjungos sąrašo, nepaisant to, kad jis dar nėra išbrauktas iš Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (SIOFA) šalių, Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) ir Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC) sudaryto sąrašo;

(8)

šiuo metu į Sąjungos sąrašą įtrauktas laivas „Uthaiwan / Wisdom Sea reefer“ (14) iš Amerikos tropinių tunų komisijos (IATTC) sudaryto sąrašo buvo išbrauktas remiantis šios regioninės žvejybos valdymo organizacijos Rezoliucija 18/03. Kadangi tokį sprendimą priėmė atitinkama regioninė žvejybos valdymo organizacija, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 30 straipsnio 1 dalyje, šis laivas turėtų būti atitinkamai išbrauktas iš Sąjungos sąrašo, nepaisant to, kad jis dar nėra išbrauktas iš Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (SIOFA) šalių sudaryto sąrašo;

(9)

iš Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) sudaryto sąrašo, remiantis šios regioninės žvejybos valdymo organizacijos Rekomendacija GFCM/33/209/8, išbrauktas laivas „Nefelin“ (15). Taigi šis laivas neturėtų būti įtraukiamas į Sąjungos sąrašą, nepaisant to, kad jis dar nėra išbrauktas iš Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) ir Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) sudaryto sąrašo;

(10)

9 konstatuojamojoje dalyje nurodytas laivas nebuvo įtrauktas į Sąjungos sąrašą, iš dalies pakeistą Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/1883, nes Komisija atitinkamos regioninės žvejybos valdymo organizacijos priimtą žvejybos laivų, kurie, kaip numanoma arba patvirtinta, vykdo NNN žvejybą, sąrašą gavo jau po to reglamento priėmimo;

(11)	todėl Reglamentas (ES) Nr. 468/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(12)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 468/2010 priedo B dalis pakeičiama šio reglamento priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 286, 2008 10 29, p. 1.

(2) 2010 m. gegužės 28 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 468/2010, kuriuo sudaromas neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašas (OL L 131, 2010 5 29, p. 22).

(3) 2011 m. liepos 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 724/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 468/2010, kuriuo sudaromas neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašas (OL L 194, 2011 7 26, p. 14).

(4) 2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1234/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 468/2010, kuriuo sudaromas neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašas (OL L 350, 2012 12 20, p. 38).

(5) 2013 m. liepos 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 672/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 468/2010, kuriuo sudaromas neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašas (OL L 193, 2013 7 16, p. 6).

(6) 2014 m. vasario 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 137/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 468/2010, kuriuo sudaromas neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašas (OL L 43, 2014 2 13, p. 47).

(7) 2015 m. liepos 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1296, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 468/2010, kuriuo sudaromas neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašas (OL L 199, 2015 7 29, p. 12).

(8) 2016 m. spalio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1852, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 468/2010, kuriuo sudaromas neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašas (OL L 284, 2016 10 20, p. 5).

(9) 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2178, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 468/2010, kuriuo sudaromas neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašas (OL L 307, 2017 11 23, p. 14).

(10) 2018 m. gruodžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1883, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 468/2010, kuriuo sudaromas neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašas (OL L 308, 2018 12 4, p. 30).

(11) 2020 m. vasario 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/269, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 468/2010, kuriuo sudaromas neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašas (OL L 56, 2020 2 27, p. 7).

(12) Paskutinį kartą atnaujinta: CCAMLR: Šalių, kurios nėra susitariančiosios šalys, NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašas, priimtas 2020 m. spalio 27–30 d. 39-ajame metiniame susitikime; CCSBT: CCSBT NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašas, priimtas 2020 m. spalio 12–16 d. 27-ajame metiniame komisijos susitikime, atnaujintas 2021 m. kovo 25 d.; GFCM: NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašas, priimtas 2019 m. lapkričio 4–8 d. GFCM 43-iojoje sesijoje; IATTC: IATTC NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašas, priimtas 2020 m. gruodžio 4 d. 95-ajame IATTC susitikime; ICCAT: 2020 m. NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašas, priimtas 2020 m. diskusijose vietoj 22-ojo neeilinio ICCAT susitikimo; IOTC: IOTC NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašas, priimtas 2020 m. lapkričio 2–6 d. 24-ojoje metinėje sesijoje, atnaujintas 2021 m. vasario 26 d.; NAFO: NAFO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašas, priimtas 2020 m. rugsėjo 21–25 d. NAFO 42-ajame metiniame susitikime; NEAFC: NNN žvejybą vykdančių laivų B sąrašas, priimtas 2020 m. lapkričio 10–13 d. NEAFC 39-ajame metiniame susitikime, atnaujintas 2021 m. kovo mėn.; NPFC: NPFC NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašas, priimtas 2019 m. liepos 16–18 d. 5-ajame komisijos susitikime; SEAFO: SEAFO 2020 m. NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašas, priimtas 2019 m. lapkričio 25–28 d. 16-ajame metiniame komisijos susitikime; SIOFA: SIOFA NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašas, priimtas 2020 m. lapkričio 17–20 d. 7-ajame šalių susitikime; SPRFMO: 2021 m. NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašas, priimtas 2021 m. sausio 26 d. – vasario 5 d. 9-ajame komisijos susitikime; WCPFC: WCPFC 2020 m. NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašas, priimtas 2020 m. gruodžio 7–15 d. 17-ojoje eilinėje komisijos sesijoje.

(13) IMO suteiktas laivo identifikavimo numeris – 9179359.

(14) IMO suteiktas laivo identifikavimo numeris – 7637527.

(15) IMO suteiktas laivo identifikavimo numeris – 7645237.

PRIEDAS

IMO (1) suteiktas laivo identifikavimo numeris / RŽVO nuoroda	Laivo pavadinimas (2)	Vėliavos valstybė arba vėliavos teritorija (2)	Įtrauktas į RŽVO (2) sąrašus
417000878	ABISHAK PUTHA 3	Nežinoma	CCSBT, SIOFA
20150046 [ICCAT]/1 [IOTC]	ABUNDANT 1 (ankstesnis pavadinimas pagal ICCAT – YI HONG 6; ankstesnis pavadinimas pagal CCSBT, IOTC – YI HONG 06)	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC
20150042 [ICCAT]/2 [IOTC]	ABUNDANT 12 (ankstesnis pavadinimas pagal CCSBT, ICCAT, IOTC – YI HONG 106)	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC
20150044 [ICCAT]/3 [IOTC]	ABUNDANT 3 (ankstesnis pavadinimas pagal CCSBT, ICCAT, IOTC – YI HONG 16)	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC
20170013 [ICCAT]/4[IOTC]	ABUNDANT 6 (ankstesnis pavadinimas pagal CCSBT, ICCAT, IOTC – YI HONG 86)	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC
20150043 [ICCAT]/5 [IOTC]	ABUNDANT 9 (ankstesnis pavadinimas pagal CCSBT, ICCAT, IOTC – YI HONG 116)	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC
20060010 [ICCAT]/6[IOTC]	ACROS No. 2	Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Hondūras)	CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20060009 [ICCAT]/7[IOTC]	ACROS No. 3	Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Hondūras)	CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20180003 [ICCAT]/108 [IOTC]/K22/IS/2019[CCSBT]	AL WESAM 5 [pagal ICCAT, NEAFC, SIOFA], PROGRESO [pagal CCSBT, IOTC] (ankstesni pavadinimai pagal CCSBT, IOTC: AL WESAM 5, CHAINAVEE 54; ankstesnis pavadinimas pagal ICCAT, NEAFC, SIOFA – CHAINAVEE 54)	Kamerūnas [pagal CCSBT, IOTC], nežinoma [pagal ICCAT, NEAFC, SIOFA] (paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal CCSBT, ICCAT, IOTC, SIOFA: Džibutis, Tailandas)	CCSBT , ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
8[IOTC]	AL'AMIR MUHAMMAD	Egiptas	GFCM, IOTC, NEAFC, SIOFA
7306570/9[IOTC]/20200001[ICCAT]	ALBORAN II (ankstesnis pavadinimas pagal GFCM, ICCAT, IOTC, NAFO, NEAFC, SEAFO – WHITE ENTERPRISE)	Nežinoma [pagal GFCM, ICCAT, IOTC, NAFO, NEAFC, SEAFO, SIOFA] (paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal GFCM, IOTC, NAFO, NEAFC, SEAFO, SIOFA: Panama, Sent Kitsas ir Nevis; paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal ICCAT – Panama)	GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, NAFO, SEAFO, SIOFA
7036345/20190003 [ICCAT]/10[IOTC]	AMORINN (ankstesni pavadinimai: ICEBERG II, LOME, NOEMI)	Nežinoma (paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal CCAMLR, IOTC, SEAFO, SIOFA: Togas, Belizas)	CCAMLR, CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SEAFO, SIOFA
20150001 [ICCAT]/11[IOTC]	ANEKA 228	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150002 [ICCAT]/12[IOTC]	ANEKA 228; KM.	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
7236634/20190004 [ICCAT]/13[IOTC]	ANTONY (ankstesni pavadinimai: URGORA, ATLANTIC OJI MARU No. 33, OJI MARU No. 33)	Nežinoma (paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal CCAMLR: Indonezija, Belizas, Panama, Hondūras, Venesuela; paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal IOTC NEAFC, SEAFO, SIOFA: Venesuela, Hondūras, Panama, Belizas, Indonezija)	CCAMLR, CCSBT ICCAT, IOTC, NEAFC, SEAFO, SIOFA
7322897/20150024 [ICCAT]/14 [IOTC]	ASIAN WARRIOR (ankstesni pavadinimai pagal CCAMLR, CCSBT, GFCM, ICCAT, NEAFC, SEAFO, SIOFA: KUNLUN, TAISHAN, CHANG BAI, HONGSHUI, HUANG HE 22, SIMA QIAN BARU 22, CORVUS, GALAXY, INA MAKA, BLACK MOON, RED MOON, EOLO, THULE, MAGNUS, DORITA; ankstesnis pavadinimas pagal IOTC – DORITA)	Sent Vinsentas ir Grenadinai [pagal CCAMLR, GFCM, NEAFC, SEAFO, SIOFA], Pusiaujo Gvinėja [pagal CCSBT, ICCAT, IOTC] (paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal CCAMLR: Indonezija, Tanzanija, Šiaurės Korėja (KLDR), Panama, Siera Leonė, Šiaurės Korėja (KLDR), Pusiaujo Gvinėja, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Urugvajus; paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal ICCAT – Sent Vinsentas ir Grenadinai; paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal SEAFO, SIOFA: Indonezija, Tanzanija, Šiaurės Korėja (KLDR), Panama, Siera Leonė, Pusiaujo Gvinėja, Urugvajus)	CCAMLR, CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SEAFO, SIOFA
9042001/20150047 [ICCAT]/15 [IOTC]	ATLANTIC WIND (ankstesni pavadinimai pagal CCAMLR, CCSBT, GFCM, ICCAT, NEAFC, SEAFO, SIOFA: ZEMOUR 2, LUAMPA, YONGDING, JIANGFENG, CHENGDU, SHAANXI HENAN 33, XIONG NU BARU 33, DRACO I, LIBERTY, CHILBO SAN 33, HAMMER, SEO YANG No. 88, CARRAN; ankstesnis pavadinimas pagal IOTC – CARRAN)	Nežinoma (paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal CCAMLR: Tanzanija, Pusiaujo Gvinėja, Indonezija, Tanzanija, Kambodža, Panama, Siera Leonė, Šiaurės Korėja (KLDR), Togas, Korėjos Respublika, Urugvajus; paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal IOTC – Pusiaujo Gvinėja; paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal SEAFO, SIOFA: Tanzanija, Pusiaujo Gvinėja, Indonezija, Kambodža, Panama, Siera Leonė, Šiaurės Korėja (KLDR), Togas, Urugvajus)	CCAMLR, CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SEAFO, SIOFA
9037537/20190005 [ICCAT]/16[IOTC]	BAROON (ankstesni pavadinimai pagal CCAMLR, CCSBT, ICCAT, NEAFC, SEAFO: LANA, ZEUS, TRITON I; ankstesni pavadinimai pagal IOTC: LANA, ZEUS, TRITON-1)	Tanzanija (paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal CCAMLR, IOTC, NEAFC, SEAFO, SIOFA: Nigerija, Mongolija, Togas, Siera Leonė; paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal ICCAT: Mongolija, Nigerija, Siera Leonė, Togas)	CCSBT, CCAMLR, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SEAFO, SIOFA
12290 [IATTC]/20110011 [ICCAT]/18[IOTC]	BHASKARA No. 10	Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal CCSBT, GFCM, IATTC, ICCAT, IOTC, NEAFC – Indonezija)	CCSBT, GFCM, IATTC, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
12291 [IATTC]/20110012 [ICCAT]/19[IOTC]	BHASKARA No. 9	Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal CCSBT, GFCM, IATTC, ICCAT, IOTC, NEAFC – Indonezija)	CCSBT, GFCM, IATTC, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20060001 [ICCAT]/20[IOTC]	BIGEYE	Nežinoma	CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20040005 [ICCAT]/21[IOTC]	BRAVO	Nežinoma	CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
9407 [IATTC]/20110013 [ICCAT]/22[IOTC]	CAMELOT	Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal CCSBT, GFCM, IATTC, ICCAT, IOTC, NEAFC – Belizas)	CCSBT, GFCM, IATTC, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
6622642/20190006 [ICCAT]/23[IOTC]	CHALLENGE (ankstesni pavadinimai pagal CCAMLR, CCSBT, ICCAT, NEAFC, SEAFO: PERSEVERANCE, MILA; ankstesni pavadinimai pagal IOTC: MILA, ISLA, MONTANA CLARA, PERSEVERANCE)	Nežinoma (paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal CCAMLR: Pusiaujo Gvinėja, Jungtinė Karalystė; paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal IOTC, SEAFO, SIOFA: Panama, Pusiaujo Gvinėja, Jungtinė Karalystė)	CCAMLR, CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SEAFO, SIOFA
20150003 [ICCAT]/20 [IOTC]/24[IOTC]	CHI TONG	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
7825215/125 [IATTC]/20110014 [ICCAT]/25[IOTC]/280020064[CCSBT/IATTC]	CHIA HAO No. 66 [pagal IATTC, IOTC, GFCM, NEAFC, SIOFA], SAGE [pagal ICCAT] (ankstesnis pavadinimas pagal IOTC – CHI FUW No. 6 (ankstesni pavadinimai pagal ICCAT: CHIA HAO No. 66, CHI FUW No.6)	Nežinoma [pagal CCSBT, GFCM, IATTC, IOTC, NEAFC, SIOFA], Gambija [pagal ICCAT] (paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal CCSBT, IATTC, NEAFC – Belizas; paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal IOTC – Pusiaujo Gvinėja; paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal ICCAT: Seišeliai, Belizas)	CCSBT, GFCM, IATTC, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20190001 [ICCAT]/65 [IOTC]/26[IOTC]	CHOTCHAINAVEE 35 (ankstesnis pavadinimas pagal SIOFA – CARRAN)	Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal CCSBT, ICCAT, IOTC, SIOFA – Džibutis)	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
7330399/20190002 [ICCAT]/28[IOTC]	COBIJA (ankstesni pavadinimai pagal IOTC, NEAFC, SEAFO: CAPE FLOWER; CAPE WRATH II; ankstesni pavadinimai pagal CCSBT, ICCAT: CAPE FLOWER, CAPE WRATH; ankstesni pavadinimai pagal SIOFA: CAPE WRATH II, Cape Flower)	Nelegaliai priklausantis Bolivijai / nežinoma [pagal CCSBT], nelegaliai priklausantis Bolivijai [pagal SEAFO], nežinoma [pagal ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA] (paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal CCSBT, IOTC, SEAFO: Bolivija, San Tomė ir Prinsipė, nežinoma, Pietų Afrika, Kanada; paskutinė žinoma vėliavos valstybės pagal NEAFC, SIOFA – Bolivija; paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal ICCAT: Bolivija, San Tomė ir Prinsipė)	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SEAFO, SIOFA
20080001 [ICCAT]/29[IOTC]	DANIAA (ankstesnis pavadinimas pagal CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, SIOFA– CARLOS)	Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC – Gvinėja)	CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
6163 [IATTC]/20130005 [ICCAT]/30[IOTC]/7742-PP[CCSBT/IATTC]	DRAGON III	Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal CCSBT, GFCM, IATTC, ICCAT, IOTC, NEAFC – Kambodža)	CCSBT, GFCM, IATTC, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
8604668/20200002[ICCAT]31[IOTC]	EROS DOS (ankstesnis pavadinimas – FURABOLOS)	Nežinoma (paskutinės žinomos vėliavos valstybės: Panama, Seišeliai)	GFCM, ICCAT, IOTC, NAFO, NEAFC, SEAFO, SIOFA
20150004 [ICCAT]/33 [IOTC]	FU HSIANG FA 18	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150005 [ICCAT]/34 [IOTC]	FU HSIANG FA No. 01	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150006 [ICCAT]/35 [IOTC]	FU HSIANG FA No. 02	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150007 [ICCAT]/36[IOTC]	FU HSIANG FA No. 06	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150008 [ICCAT]/37 [IOTC]	FU HSIANG FA No. 08	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150009 [ICCAT]/38 [IOTC]	FU HSIANG FA No. 09	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150010 [ICCAT]/39[IOTC]	FU HSIANG FA No. 11	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150011 [ICCAT]/40[IOTC]	FU HSIANG FA No. 13	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150012 [ICCAT]/41 [IOTC]	FU HSIANG FA No. 17	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150013 [ICCAT]/42 [IOTC]	FU HSIANG FA No. 20	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150014 [ICCAT]/43 [IOTC]	FU HSIANG FA No. 21 [pagal CCSBT, ICCAT, IOTC], FU HSIANG FA No. 21a [pagal SIOFA]	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, SIOFA
20130003 [ICCAT]/32-44 [IOTC]	FU HSIANG FA No. 21 [pagal CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC], FU HSIANG FA [pagal GFCM, IOTC, NEAFC, SIOFA], FU HSIANG FA No. 21b [pagal SIOFA] (3)	Nežinoma	CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150015 [ICCAT]/45 [IOTC]	FU HSIANG FA No. 23	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150016 [ICCAT]/46[IOTC]	FU HSIANG FA No. 26	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150017 [ICCAT]/47[IOTC]	FU HSIANG FA No. 30	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
7355662/20130001 [ICCAT]/M-01432 [WCPFC, CCSBT]/48[IOTC]	FU LIEN No. 1	Nežinoma [pagal CCSBT, GFCM, ICCAT, NEAFC, SIOFA, WCPFC], Sakartvelas [pagal IOTC] (paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal CCSBT, GFCM, NEAFC, WCPFC – Sakartvelas)	CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA, WCPFC
20130004 [ICCAT]/49[IOTC]	FULL RICH	Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal CCSBT, ICCAT, IOTC, SIOFA – Belizas)	CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20080005 [ICCAT]/50[IOTC]	GALA I (ankstesni pavadinimai: MANARA II, ROAGAN)	Nežinoma (paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal CCSBT, ICCAT: Libija, Meno Sala; paskutinė žinoma vėliavos valstybės pagal IOTC, NEAFC – Libija)	CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
6591 [IATTC]/20130006 [ICCAT]/51[IOTC]	GOIDAU RUEY No. 1 (ankstesnis pavadinimas pagal CCSBT, IATTC, ICCAT, IOTC, NEAFC – GOIDAU RUEY 1)	Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Panama)	CCSBT, GFCM, IATTC, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
7020126/20190007 [ICCAT]/52[IOTC]	GOOD HOPE (ankstesnis pavadinimas pagal CCAMLR, CCSBT, GFCM, NEAFC, SEAFO – TOTO; ankstesni pavadinimai pagal ICCAT, IOTC, SIOFA: TOTO, SEA RANGER V)	Nigerija	CCSBT, CCAMLR, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SEAFO, SIOFA
6719419 [GFCM/NEAFC, SEAFO, SIOFA]/6714919 [NAFO]/53[IOTC]/20200003[ICCAT]	GORILERO (ankstesnis pavadinimas – GRAN SOL)	Nežinoma (paskutinės žinomos vėliavos valstybės: Siera Leonė, Panama)	GFCM, ICCAT, IOTC, NAFO, NEAFC, SEAFO, SIOFA
2009003 [ICCAT]/54[IOTC]	GUNUAR MELYAN 21	Nežinoma	CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
13 [NPFC]/55[IOTC]	HAI DA 705	Nežinoma	IOTC, NEAFC NPFC, SIOFA
4000354/20200012[ICCAT]	HALELUYA	Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal ICCAT – Tanzanija)	CCSBT, ICCAT
7322926/20190009[ICCAT]/57[IOTC]	HEAVY SEA (ankstesni pavadinimai: DUERO, JULIUS, KETA, SHERPA UNO)	Nežinoma (paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal CCAMLR, IOTC, SEAFO, SIOFA: Panama, Sent Kitsas ir Nevis, Belizas)	CCAMLR, CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SEAFO, SIOFA
20150018 [ICCAT]/58 [IOTC]	HOOM XIANG 101	Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal CCSBT, ICCAT, IOTC, SIOFA – Malaizija)	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150019 [ICCAT]/59[IOTC]	HOOM XIANG 103	Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal CCSBT, ICCAT, IOTC, SIOFA – Malaizija)	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150020 [ICCAT]/60[IOTC]	HOOM XIANG 105	Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal CCSBT, ICCAT, IOTC, SIOFA – Malaizija)	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20100004 [ICCAT]/61 [IOTC]	HOOM XIANG II [pagal CCSBT, IOTC, SIOFA], HOOM XIANG 11 [pagal GFCM, ICCAT, NEAFC]	Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Malaizija)	CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
7332218/62[IOTC]/20200004[ICCAT]	IANNIS 1 [pagal NEAFC], IANNIS I [pagal GFCM, ICCAT, IOTC, NAFO, SEAFO, SIOFA] (ankstesni pavadinimai pagal GFCM, SIOFA: MOANA MAR, CANOS DE MECA)	Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Panama)	GFCM, ICCAT, IOTC, NAFO, NEAFC, SEAFO, SIOFA
6607666/20190008 [ICCAT]/56[IOTC]	JINZHANG [pagal CCAMLR, CCSBT, ICCAT], HAI LUNG [pagal GFCM, IOTC, NEAFC, SEAFO, SIOFA] (ankstesni pavadinimai pagal CCAMLR, CCSBT, ICCAT: HAI LUNG, YELE, RAY, KILY, CONSTANT, TROPIC, ISLA GRACIOSA; ankstesni pavadinimai pagal GFCM, IOTC, SEAFO: YELE, RAY, KILY, CONSTANT, TROPIC, ISLA GRACIOSA; ankstesni pavadinimai pagal NEAFC: RAY, KILLY, TROPIC, ISLA GRACIOSA, CONSTANT; ankstesni pavadinimai pagal SIOFA: YELE, RAY, KILY, CONSTANT, TROPIC, ISLA GRACIOSA, CONSTANT) (3)	Nežinoma [pagal CCAMLR, GFCM, ICCAT, IOTC, SEAFO, SIOFA], nežinoma / Belizas [pagal NEAFC] (paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal CCAMLR: Siera Leonė, Belizas, Pusiaujo Gvinėja, Pietų Afrika; paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal NEAFC – Pietų Afrika; paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal SEAFO – Belizas; paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal IOTC: Belizas, Mongolija, Pusiaujo Gvinėja, Pietų Afrika, Belizas)	CCAMLR, CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SEAFO, SIOFA
9505 [IATTC]/20130007 [ICCAT]/63[IOTC]	JYI LIH 88	Nežinoma	CCSBT, GFCM, IATTC, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150021 [ICCAT]/64 [IOTC]	KIM SENG DENG 3	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
7905443/20190010[ICCAT]/65[IOTC]	KOOSHA 4 (ankstesnis pavadinimas pagal ICCAT, IOTC, SIOFA – EGUZKIA)	Iranas	CCAMLR, CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SEAFO, SIOFA
20150022 [ICCAT]/66[IOTC]	KUANG HSING 127	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150023 [ICCAT]/67 [IOTC]	KUANG HSING 196	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
7325746/27-68[IOTC]/20200005[ICCAT]	LABIKO [pagal GFCM, ICCAT, IOTC, NAFO, NEAFC, SIOFA], CLAUDE MOINIER [pagal IOTC], MAINE [pagal SEAFO] (ankstesnis pavadinimas pagal GFCM, NAFO, NEAFC – MAINE; ankstesnis pavadinimas pagal IOTC – LABIKO; ankstesni pavadinimai pagal IOTC: MAINE, CLAUDE MONIER, CHEVALIER D'ASSAS; ankstesni pavadinimai pagal SEAFO: CLAUDE MOINIER, LABIKO; ankstesni pavadinimai pagal ICCAT: CLAUDE MOUNIER, MAINE) (3)	Nežinoma [pagal GFCM, ICCAT, IOTC, NAFO, NEAFC, SIOFA], Gvinėja [pagal IOTC, SEAFO] (paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal GFCM, ICCAT, NAFO, NEAFC, SIOFA: Gvinėja; paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal IOTC: Tanzanija, Pusiaujo Gvinėja, Indonezija, Kambodža, Panama, Siera Leonė, Šiaurės Korėja (KLDR), Togas, Urugvajus)	GFCM, ICCAT, IOTC, NAFO, NEAFC, SEAFO, SIOFA
1 [NPFC]/69[IOTC]	LIAO YUAN YU 071	Nežinoma	IOTC, NEAFC, NPFC, SIOFA
2 [NPFC]/70[IOTC]	LIAO YUAN YU 072	Nežinoma	IOTC, NEAFC, NPFC, SIOFA
3 [NPFC]/71[IOTC]	LIAO YUAN YU 9	Nežinoma	IOTC, NEAFC, NPFC, SIOFA
20060007 [ICCAT]/72[IOTC]	LILA No. 10	Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, SIOFA – Panama)	CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
7388267/20190011[ICCAT]/73[IOTC]	LIMPOPO (ankstesni pavadinimai pagal CCAMLR, CCSBT, NEAFC, SEAFO: ROSS, ALOS, LENA, CAP GEORGE; ankstesni pavadinimai pagal IOTC: ROSS, ALOS, LENA, CAP GEORGE, CONBAROYA, TERCERO, LENA, ALOS, ROSS; ankstesni pavadinimai pagal ICCAT: ROSS, ALOS, LENA, CAP GEORGE, CONBAROYA, TERCERO)	Nežinoma (paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal CCAMLR, IOTC, SEAFO, SIOFA: Togas, Gana, Seišeliai, Prancūzija; paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal GFCM: Togas, Gana, Seišeliai)	CCAMLR, CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SEAFO, SIOFA
28 [NPFC]	LU RONG SHUI 158	Nežinoma	NEAFC, NPFC, SIOFA
14 [NPFC]/74[IOTC]	LU RONG YU 1189	Nežinoma	IOTC, NEAFC, NPFC, SIOFA
24 [NPFC]/75[IOTC]	LU RONG YU 612	Nežinoma	IOTC, NEAFC, NPFC, SIOFA
17 [NPFC]/76[IOTC]	LU RONG YUAN YU 101	Nežinoma	IOTC, NEAFC, NPFC, SIOFA
18 [NPFC]77[IOTC]	LU RONG YUAN YU 102	Nežinoma	IOTC, NEAFC, NPFC, SIOFA
19 [NPFC]78[IOTC]	LU RONG YUAN YU 103	Nežinoma	IOTC, NEAFC, NPFC, SIOFA
20 [NPFC]/79[IOTC]	LU RONG YUAN YU 105	Nežinoma	IOTC, NEAFC, NPFC, SIOFA
21 [NPFC]/80[IOTC]	LU RONG YUAN YU 106	Nežinoma	IOTC, NEAFC, NPFC, SIOFA
22 [NPFC]/81[IOTC]	LU RONG YUAN YU 108	Nežinoma	IOTC, NEAFC, NPFC, SIOFA
23 [NPFC]/82[IOTC]	LU RONG YUAN YU 109	Nežinoma	IOTC, NEAFC, NPFC, SIOFA
25 [NPFC]/83[IOTC]	LU RONG YUAN YU 787	Nežinoma	IOTC, NEAFC, NPFC, SIOFA
27 [NPFC]/84[IOTC]	LU RONG YUAN YU 797	Nežinoma	IOTC, NEAFC, NPFC, SIOFA
26 [NPFC]/85[IOTC]	LU RONG YUAN YU YUN 958	Nežinoma	IOTC, NEAFC, NPFC, SIOFA
20150025 [ICCAT]/86[IOTC]	MAAN YIH HSING	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20040007 [ICCAT]/87[IOTC]	MADURA 2	Nežinoma	CCSBT, IOTC, GFCM, ICCAT, NEAFC, SIOFA
20040008 [ICCAT]/88[IOTC]	MADURA 3	Nežinoma	CCSBT, IOTC, GFCM, ICCAT, NEAFC, SIOFA
20060002 [ICCAT]/89[IOTC]	MARIA	Nežinoma	CCSBT, IOTC, GFCM, ICCAT, NEAFC, SIOFA
8529533/20200011[ICCAT]	MARIO 11	Senegalas	CCSBT, ICCAT
20180002 [ICCAT]/90 [IOTC]/HSN5721[CCSBT]	MARWAN 1 (ankstesni pavadinimai pagal CCSBT, ICCAT, IOTC, SIOFA: AL WESAM 4, CHAICHANACHOKE 8)	Somalis [pagal CCSBT, IOTC, NEAFC, SIOFA]; Nežinoma [pagal ICCAT] (paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal CCSBT, ICCAT, IOTC, SIOFA: Džibutis, Tailandas)	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20060005 [ICCAT]/91[IOTC]	MELILLA No. 101 (3)	Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Panama)	CCSBT, GFCM, IOTC, ICCAT, NEAFC, SIOFA
20060004 [ICCAT]/92[IOTC]	MELILLA No. 103 (3)	Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Panama)	CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
7385174/93[IOTC]/20200006[ICCAT]	MURTOSA	Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal GFCM, ICCAT, IOTC, NAFO, NEAFC, SEAFO, SIOFA – Togas)	GFCM, ICCAT, IOTC, NAFO, NEAFC, SEAFO, SIOFA
14613 [IATTC]/M-00545, 20110003 [ICCAT]/M-00545 [WCPFC, CCSBT]/95[IOTC]/C-00545(IATTC/IOTC)	NEPTUNE	Nežinoma [pagal CCSBT, GFCM, ICCAT, SIOFA, WCPFC], Sakartvelas [pagal IATTC, IOTC, NEAFC] (paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal CCSBT, GFCM, ICCAT, SIOFA, WCPFC– Sakartvelas)	CCSBT, GFCM, IATTC, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA, WCPFC
20160001 [ICCAT]/96[IOTC]	NEW BAI I No. 168 (ankstesnis pavadinimas pagal SIOFA – TAI YUAN No. 227; ankstesnis pavadinimas pagal ICCAT – SAMUDERA)	Nežinoma [pagal CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC], Liberija [pagal SIOFA] (paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal ICCAT: Liberija, Indonezija)	CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
8808654/50628PE XT[CCSBT]	NIKA	Panama	CCAMLR, CCSBT, SIOFA
20060008 [ICCAT]/98[IOTC]	No. 2 CHOYU	Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, SIOFA – Hondūras)	CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20060011 [ICCAT]/99[IOTC]	No. 3 CHOYU	Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, SIOFA – Hondūras)	CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
8808903/20190012 [ICCAT]/100[IOTC]	NORTHERN WARRIOR (ankstesni pavadinimai MILLENNIUM, SIP 3)	Angola (paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal CCAMLR, IOTC, SEAFO, SIOFA: Kiurasao, Olandijos Antilai, Pietų Afrika, Belizas, Marokas)	CCAMLR, CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SEAFO, SIOFA
20040006 [ICCAT]/101[IOTC]	OCEAN DIAMOND	Nežinoma	CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
7826233/20090001 [ICCAT]/102-139[IOTC]	OCEAN LION [pagal IOTC, GFCM, NEAFC, SIOFA]; XING HAI FEN [pagal ICCAT, NEAFC]; XING HAI FENG [pagal CCSBT, IOTC, SIOFA]; (ankstesnis pavadinimas pagal CCSBT, ICCAT, IOTC, SIOFA – OCEAN LION) (3)	Nežinoma [pagal GFCM, IOTC, NEAFC, SIOFA], Panama [pagal CCSBT, ICCAT, IOTC, SIOFA] (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Pusiaujo Gvinėja)	CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
8665193/20200010[ICCAT]	OCEAN STAR No. 2 (ankstesnis pavadinimas pagal ICCAT – WANG FA)	Nežinoma (paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal ICCAT: Vanuatu, Bolivija)	CCSBT, ICCAT
11369 [IATTC]/20130008 [ICCAT]/104[IOTC]	ORCA	Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Belizas)	CCSBT, GFCM, IATTC, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20060012 [ICCAT]/105[IOTC]	ORIENTE No. 7	Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, SIOFA – Hondūras)	CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
5062479/20190013 [ICCAT]/106[IOTC]	PERLON (ankstesni pavadinimai pagal CCAMLR, CCSBT, ICCAT, NEAFC, SEAFO: CHERNE, BIGARO, HOKING, SARGO, LUGALPESCA; ankstesni pavadinimai pagal IOTC: CHERNE, SARGO, HOKING, BIGARO, UGALPESCAA; ankstesni pavadinimai pagal GFCM, SIOFA: CHERNE, SARGO, HOKING, BIGARO, LUGALPESCA)	Nežinoma (paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal CCAMLR, IOTC, SEAFO, SIOFA: Mongolija, Togas, Urugvajus; paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal GFCM: Urugvajus, Mongolija, Togas)	CCAMLR, CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SEAFO, SIOFA
9319856/20150033 [ICCAT]/107 [IOTC]	PESCACISNE 1/PESCACISNE 2 (ankstesni pavadinimai pagal CCAMLR, CCSBT, GFCM, ICCAT, NEAFC, SEAFO, SIOFA: ZEMOUR 1, KADEI, SONGHUA, YUNNAN, NIHEWAN, HUIQUAN, WUTAISHAN ANHUI 44, YANGZI HUA 44, TROSKY, PALOMA V; ankstesnis pavadinimas pagal IOTC – PALOMA V)	Nežinoma [pagal CCAMLR, GFCM, NEAFC, SEAFO, SIOF], Mauritanija [pagal ICCAT, IOTC] (paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal CCAMLR, SEAFO, SIOFA: Mauritanija, Pusiaujo Gvinėja, Indonezija, Tanzanija, Mongolija, Kambodža, Namibija, Urugvajus; paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal ICCAT, IOTC – Pusiaujo Gvinėja)	CCAMLR, CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SEAFO, SIOFA
95 [IATTC]/20130009 [ICCAT]/109[IOTC]	REYMAR 6	Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Belizas)	CCSBT, GFCM, IATTC, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20130013[ICCAT]/110 [IOTC]	SAMUDERA PASIFIK No. 18 (ankstesni pavadinimai pagal CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC: KAWIL No. 03, LADY VI-T-III)	Indonezija	CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150026 [ICCAT]/111[IOTC]	SAMUDERA PERKASA 11	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150027 [ICCAT]/41 [IOTC]/112[IOTC]	SAMUDERA PERKASA 12 [pagal ICCAT], SAMUDRA PERKASA 12 [pagal CCSBT, IOTC, SIOFA]	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
7424891/20190014 [ICCAT]/113[IOTC]	SEA URCHIN (ankstesni pavadinimai ALDABRA, OMOA I)	Gambija / nepriklausantis jokiai valstybei [pagal CCAMLR, CCSBT], Gambija [pagal GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SEAFO, SIOFA] (paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal CCAMLR, IOTC, SEAFO, SIOFA: Tanzanija, Hondūras)	CCAMLR, CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SEAFO, SIOFA
8692342 /20180004 [ICCAT]/114[IOTC]HSB3852 [IOTC/CCSBT]	SEA VIEW [pagal ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA], SEAVIEW [pagal CCSBT] (ankstesni pavadinimai pagal CCSBT, ICCAT, IOTC, SIOFA: AL WESAM 2, CHAINAVEE 55)	Kamerūnas (paskutinės žinomos vėliavos valstybės CCSBT, ICCAT, IOTC, SIOFA: Džibutis, Tailandas)	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
8692354/20180005 [ICCAT]/115[IOTC]/HSN5282 [IOTC/CCSBT]	SEA WIND (ankstesni pavadinimai pagal CCSBT, ICCAT, IOTC, SIOFA: AL WESAM 1, SUPPHERMNAVEE 21)	Kamerūnas (paskutinės žinomos vėliavos valstybės CCSBT, ICCAT, IOTC, SIOFA: Džibutis, Tailandas)	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20080004 [ICCAT]/116[IOTC]	SHARON 1 (ankstesni pavadinimai pagal GFCM, SIOFA: MANARA I, POSEIDON; ankstesni pavadinimai pagal CCSBT, ICCAT, IOTC: MANARA 1, POSEIDON)	Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal GFCM, IOTC, SIOFA – Libija; paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal CCSBT, ICCAT: Libija, Jungtinė Karalystė)	CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20170014 [ICCAT]/117 [IOTC]	SHENG JI QUN 3	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150028 [ICCAT]/118[IOTC]	SHUEN SIANG	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20170015 [ICCAT]/119 [IOTC]	SHUN LAI (ankstesnis pavadinimas pagal CCSBT, ICCAT, IOTC, SIOFA – HSIN JYI WANG No. 6)	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150029 [ICCAT]/120[IOTC]	SIN SHUN FA 6	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150030 [ICCAT]/121[IOTC]	SIN SHUN FA 67	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150031 [ICCAT]/122 [IOTC]	SIN SHUN FA 8	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150032 [ICCAT]/123 [IOTC]	SIN SHUN FA 9	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20050001 [ICCAT]/124[IOTC]	SOUTHERN STAR 136 (ankstesnis pavadinimas pagal CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, SIOFA – HSIANG CHANG)	Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, SIOFA – Sent Vinsentas ir Grenadinai)	CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150034 [ICCAT]/125 [IOTC]	SRI FU FA 168	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150035 [ICCAT]/126 [IOTC]	SRI FU FA 18	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150036 [ICCAT]/127 [IOTC]	SRI FU FA 188	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150037 [ICCAT]/128[IOTC]	SRI FU FA 189	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150038 [ICCAT]/129 [IOTC]	SRI FU FA 286	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150039 [ICCAT]/130[IOTC]	SRI FU FA 67	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150040 [ICCAT]/131 [IOTC]	SRI FU FA 888	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
8514772/20190015 [ICCAT]/132[IOTC]	STS-50 (ankstesni pavadinimai pagal CCAMLR, CCSBT, ICCAT, NEAFC, SEAFO: AYDA, SEA BREEZE, ANDREY DOLGOV, STD No. 2, SUN TAI No. 2, SHINSEI MARU No. 2; ankstesni pavadinimai pagal IOTC, SIOFA: AYDA, SEA BREEZ 1, ANDREY DOLGOV, STD No. 2, SUNTAI No.2, SUN TAI No. 2, SHINSEI MARU No. 2; ankstesni pavadinimai pagal GFCM: AYDA, SEA BREEZE, ANDREY DOLGOV, STD No. 2, SUNTAI No. 2, SUN TAI No. 2, SHINSEI MARU No. 2)	Togas [pagal CCAMLR, CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SEAFO, SIOFA], nežinoma [pagal GFCM] (paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal CCAMLR, SEAFO: Kambodža, Korėjos Respublika, Filipinai, Japonija, Namibija, Japonija paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal IOTC: Kambodža, Korėjos Respublika, Filipinai, Japonija, Namibija, Togas)	CCAMLR, CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SEAFO, SIOFA
7816472/103[IOTC]/20200008[ICCAT]	SUMMER REFER [pagal GFCM, NEAFC, SIOFA], OKAPI MARTA [pagal ICCAT, IOTC, NEAFC] (3)	Nežinoma [pagal GFCM, NEAFC, SIOFA], Belizas [pagal ICCAT, IOTC, NEAFC]	GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
9259070[NEAFC]/9405 [IATTC]/20130010 [ICCAT]/133[IOTC]	TA FU 1	Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal CCSBT, GFCM, IATTC, ICCAT, IOTC, NEAFC – Belizas)	CCSBT, GFCM, IATTC, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
13568 [IATTC]/20130011 [ICCAT]/134[IOTC]/490810002[CCSBT/IATTC]	TCHING YE No. 6 (ankstesnis pavadinimas pagal GFCM, ICCAT, IOTC, SIOFA – EL DIRIA I)	Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal CCSBT, GFCM, IATTC, IOTC, NEAFC, SIOFA – Belizas; paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal ICCAT: Belizas, Kosta Rika)	CCSBT, GFCM, IATTC, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20150041 [ICCAT]/135 [IOTC]	TIAN LUNG No.12	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
7321374/136[IOTC]/20200009[ICCAT]	TRINITY (ankstesni pavadinimai pagal NAFO: YUCUTAN BASIN, ENXEMBRE, FONTE NOVA, JAWHARA; ankstesni pavadinimai pagal ICCAT, IOTC, NEAFC, SEAFO: ENXEMBRE, YUCUTAN BASIN, FONTENOVA, JAWHARA)	Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal GFCM – Gana; paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal NAFO: Gana, Panama; paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal IOTC NEAFC, SEAFO, SIOFA: Gana, Panama, Marokas; paskutinės žinomos vėliavos valstybės pagal ICCAT: Turkija, Panama, Marokas)	GFCM, ICCAT, IOTC, NAFO, NEAFC, SEAFO, SIOFA
8994295/129 [IATTC]/20130012 [ICCAT]/137[IOTC]/280110095[CCSBT/IATTC]	WEN TENG No. 688/MAHKOIA ABADI No. 196 [pagal GFCM, IATTC, SIOFA], WEN TENG No. 688 [pagal CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC] (ankstesnis pavadinimas pagal ICCAT, IOTC: MAHKOIA ABADI No. 196)	Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Belizas)	CCSBT, GFCM, IATTC, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
138 [IOTC]	XIN SHI JI 16 (ankstesnis pavadinimas pagal IOTC, SIOFA – HSINLONG No. 5)	Fidžis	IOTC, NEAFC, SIOFA
20150045 [ICCAT]/140 [IOTC]	YI HONG 3	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20130002 [ICCAT]	YU FONG 168	Nežinoma [pagal CCSBT, GFCM, ICCAT, NEAFC, SIOFA, WCPFC] (paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal CCSBT, GFCM, ICCAT, SIOFA, WCPFC – Taivanas)	CCSBT, GFCM, ICCAT, NEAFC, SIOFA, WCPFC
20150048 [ICCAT]/141 [IOTC]	YU FONG 168	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC
2009002 [ICCAT]/142 [IOTC]	YU MAAN WON	Nežinoma (paskutinė žinoma vėliavos valstybė pagal CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, SIOFA – Sakartvelas)	CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
412356488[SIOFA]/31 [NPFC]	YUANDA 6	Nežinoma	NEAFC, NPFC, SIOFA
412365486[SIOFA]/32 [NPFC]	YUANDA 8	Nežinoma	NEAFC, NPFC, SIOFA
20170016 [ICCAT]/143 [IOTC]	YUTUNA 3 (ankstesnis pavadinimas pagal CCSBT, ICCAT, IOTC, SIOFA – HUNG SHENG No. 166)	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
20170017 [ICCAT]/144 [IOTC]	YUTUNA No.1	Nežinoma	CCSBT, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
15 [NPFC]/145[IOTC]	ZHE LING YU LENG 90055	Nežinoma	IOTC, NEAFC, NPFC, SIOFA
16 [NPFC]/146[IOTC]	ZHE LING YU LENG 905	Nežinoma	IOTC, NEAFC, NPFC, SIOFA
412123526[SIOFA]/33 [NPFC]	ZHEXIANG YU 23029	Nežinoma	NEAFC, NPFC, SIOFA
7302548/2006003[ICCAT]/97[IOTC]	ZHI MING [pagal CCSBT, ICCAT, NEAFC], No. 101 GLORIA [pagal GFCM, IOTC, NEAFC, SIOFA] (ankstesni pavadinimai pagal CCSBT, ICCAT: GOLDEN LAKE, NO. 101 GLORIA; ankstesnis pavadinimas pagal GFCM, IOTC, NEAFC, SIOFA – GOLDEN LAKE) (3)	Mongolija [pagal CCSBT, ICCAT, NEAFC], nežinoma [pagal GFCM, IOTC, NEAFC, SIOFA] (paskutinė žinoma vėliavos valstybė – Panama)	CCSBT, GFCM, ICCAT, IOTC, NEAFC, SIOFA
4 [NPFC]/147[IOTC]	ZHOU YU 651	Nežinoma	IOTC, NEAFC, NPFC, SIOFA
5 [NPFC]/148[IOTC]	ZHOU YU 652	Nežinoma	IOTC, NEAFC, NPFC, SIOFA
6 [NPFC]/149[IOTC]	ZHOU YU 653	Nežinoma	IOTC, NEAFC, NPFC, SIOFA
7 [NPFC]/150[IOTC]	ZHOU YU 656	Nežinoma	IOTC, NEAFC, NPFC, SIOFA
8 [NPFC]/151[IOTC]	ZHOU YU 657	Nežinoma	IOTC, NEAFC, NPFC, SIOFA
9 [NPFC]/152[IOTC]	ZHOU YU 658	Nežinoma	IOTC, NEAFC, NPFC, SIOFA
10 [NPFC]/153[IOTC]	ZHOU YU 659	Nežinoma	IOTC, NEAFC, NPFC, SIOFA
11 [NPFC]/154[IOTC]	ZHOU YU 660	Nežinoma	IOTC, NEAFC, NPFC, SIOFA
12 [NPFC]/155[IOTC]	ZHOU YU 661	Nežinoma	IOTC, NEAFC, NPFC, SIOFA
29 [NPFC]	ZHOU YU 808 / UNKNOWN	Nežinoma	NEAFC (4), NPFC, SIOFA
30 [NPFC]	ZHOU YU 809 / UNKNOWN	Nežinoma	NEAFC (4), NPFC, SIOFA

(1) Tarptautinė jūrų organizacija.

(2) Papildomos informacijos rasite regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) interneto svetainėse.

(3) Kai kurios RŽVO šį laivą į sąrašus įtraukė kelis kartus, todėl visa informacija nukopijuota į tą pačią eilutę. Papildomos informacijos rasite RŽVO interneto svetainėse.

(4) NEAFC į savo NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą įrašė vieną laivą pavadinimu UNKNOWN, nes toks įrašas yra ir NPFC sąraše, tačiau neįmanoma nustatyti, apie kurį laivą kalbama. Todėl abiejų UNKNOWN laivų atveju daroma nuoroda į NEAFC.

2021 7 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 243/37

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/1121

2021 m. liepos 8 d.

kuriuo nurodomi išsamūs statistiniai duomenys, kuriuos turi pateikti valstybės narės apie į Sąjungos rinką įvežamų gaminių saugos ir atitikties kontrolę

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (1), visų pirma jo 25 straipsnio 9 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (ES) 2019/1020 25 straipsnio 6 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės pateiktų Komisijai išsamius statistinius duomenis, apimančius pagal to reglamento 25 straipsnio 1 dalį paskirtų institucijų vykdomą kontrolę, susijusią su į Sąjungos rinką patenkančiais gaminiais, kuriems taikoma Sąjungos teisė. Visų pirma Reglamente (ES) 2019/1020 reikalaujama, kad statistiniai duomenys apimtų intervencinių priemonių, susijusių su tokių gaminių kontrole, skaičių, kiek tai susiję su gaminių sauga ir atitiktimi;

(2)	būtina nurodyti tokių statistinių duomenų išsamumą;

(3)

jeigu dėl pagal Reglamento (ES) 2019/1020 25 straipsnio 1 dalį paskirtų institucijų įsikišimo rinkos priežiūros institucijos pagal to reglamento 28 straipsnio 1 ir 2 dalis reikalauja neišleisti gaminio į laisvą apyvartą, statistiniai duomenys apie intervencinių priemonių skaičių turėtų būti papildyti išsamesne informacija apie atitinkamą gaminį, kad būtų galima geriau suprasti gaminių saugos ir atitikties problemas ir tendencijas. Be to, pateikti statistiniai duomenys gali padėti geriau valdyti riziką;

(4)

nors Komisijai pateikti statistiniai duomenys apie intervencines priemones kontrolės srityje turėtų apimti visą į Sąjungos rinką patenkančių gaminių kontrolę, vis dėlto jie turėtų apimti tik tuos kontrolės veiksmus, kuriuos vykdydamos paskirtosios institucijos iš tikrųjų ėmėsi intervencinių priemonių. Todėl į statistinius duomenis neturėtų būti įtraukti duomenys apie kontrolę, vykdytą naudojant tik elektronines duomenų apdorojimo priemones;

(5)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2019/1020 43 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Statistiniai duomenys, kurie turi būti teikiami pagal Reglamento (ES) 2019/1020 25 straipsnio 6 dalį, apima šiuos duomenis apie intervencines priemones gaminių, kuriems taikoma Sąjungos teisė, kontrolės srityje, kiek tai susiję su gaminių sauga ir atitiktimi:

a)	bendrą intervencinių priemonių skaičių;

b)	bendrą intervencinių priemonių, dėl kurių buvo sustabdytas išleidimas į laisvą apyvartą pagal Reglamento (ES) 2019/1020 26 straipsnio 1 dalį, skaičių;

dėl kiekvienos intervencinės priemonės, dėl kurios atitinkamos institucijos nustatė reikalavimą imtis konkrečių veiksmų, kuriuos turi atlikti atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai, arba rinkos priežiūros institucijos nustatė reikalavimą neišleisti gaminio į laisvą apyvartą pagal Reglamento (ES) 2019/1020 28 straipsnio 1 ir 2 dalis:

i)	muitinės deklaracijos priėmimo datą;

ii)	muitinės deklaracijos rūšies nuorodą, kai pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 143a ir 144 straipsnius pateikiama mažiau duomenų turinti muitinės deklaracija (2);

iii)	kilmės šalį (16 08 000 000 duomenų elementas) arba, jei jos nėra, eksportuotojo šalį (13 01 018 020 duomenų elementas);

iv)	suderintos sistemos subpozicijos kodą (18 09 056 000 duomenų elementas);

v)	jei yra, Kombinuotosios nomenklatūros kodą (18 09 057 000 duomenų elementas);

vi)	papildomus vienetus (18 02 000 000 duomenų elementas) arba, jei jų nėra, grynąją masę (18 01 000 000 duomenų elementas);

vii)	transporto rūšį pasienyje (19 03 000 000 duomenų elementas);

viii)

pagrindinę atitinkamų gaminių kategoriją;

ix)	rinkos priežiūros institucijų nustatytus pagrindinius pažeistus Sąjungos teisės aktus;

x)	informaciją, ar gaminys gali būti išleistas į laisvą apyvartą, jei atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai baigia vykdyti konkrečius veiksmus, kaip reikalauja atitinkamos institucijos.

2. 1 dalyje nurodyti duomenys apima duomenis apie visą kontrolę, išskyrus kontrolės veiksmus, vykdytus naudojant tik elektronines duomenų apdorojimo priemones.

3. Taikant 1 dalį, jeigu muitinės deklaracijoje nurodomi gaminiai, priskirtini dviem ar daugiau tos muitinės deklaracijose nurodytų prekių, intervencinė priemonė kiekvienos iš jų atžvilgiu laikoma atskira intervencine priemone.

4. Taikant šio straipsnio 1 dalies c punkto iii-vii papunkčius, pateiktini duomenys yra muitinės deklaracijoje pagal atitinkamą Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 B priedo duomenų elementą pateikta informacija. Tačiau, jeigu valstybės narės pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 2, 143a ir 144 straipsnius arba bet kurias kitas tame reglamente nustatytas pereinamojo laikotarpio taisykles muitinės deklaracijai taiko skirtingus duomenų reikalavimus, pateiktini duomenys turi būti lygiaverčiai muitinės deklaracijoje, kuriai taikomi tie duomenų reikalavimai, pateikiamai informacijai.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. liepos 16 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 169, 2019 6 25, p. 1.

(2) 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL L 343, 2015 12 29, p. 1).

2021 7 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 243/39

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/1122

2021 m. liepos 8 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1368 į finansų rinkose naudojamų ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų sąrašą, nustatytą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1011, įtraukiant Norvegijos tarpbankinę palūkanų normą ir iš jo išbraukiant Londono tarpbankinę palūkanų normą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 (1), ypač į jo 20 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

lyginamieji indeksai gali būti pripažįstami ypatingos svarbos lyginamaisiais indeksais pagal Reglamento (ES) 2016/1011 20 straipsnio 1 dalies a, b arba c punktą. Pagal 20 straipsnio 1 dalies b punktą, kad galėtų būtų pripažinti ypatingos svarbos lyginamaisiais indeksais, lyginamieji indeksai turi būti grindžiami duomenų teikėjų, kurių dauguma yra vienoje valstybėje narėje, pateiktais duomenimis ir toje valstybėje narėje jie turi būti laikomi ypatingos svarbos. 2016 m. rugpjūčio 11 d. Komisija priėmė Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1368 (2), kuriuo nustatytas ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų sąrašas;

(2)	Reglamentas (ES) 2016/1011 taikomas Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir 2019 m. gruodžio 6 d. buvo įgyvendintas Norvegijos teisės aktais;

(3)

2020 m. gruodžio 3 d. Norvegijos kompetentinga institucija „Finanstilsynet“ pranešė Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (toliau – ESMA) apie savo pasiūlymą pagal Reglamento (ES) 2016/1011 20 straipsnio 1 dalies b punktą pripažinti Norvegijos tarpbankinę palūkanų normą (toliau – NIBOR) ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu, nes NIBOR yra ypatingos svarbos Norvegijoje ir yra grindžiama duomenų teikėjų, kurie visi yra Norvegijoje, pateiktais duomenimis;

(4)

NIBOR – pagrindinė palūkanų norma, pagrįsta palūkanų normų, kuriomis Norvegijos pinigų rinkoje veikiantys bankai nori skirtingais terminais skolinti vienas kitam neužtikrintas lėšas, vidurkiu. Kasdien nustatoma penkių skirtingų terminų NIBOR: vienos savaitės ir vieno, dviejų, trijų ir šešių mėnesių. 2020 m. gruodžio 3 d. NIBOR bankų grupėje dalyvavo šeši bankai, kurie visi yra Norvegijoje;

(5)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai pateiktame vertinime „Finanstilsynet“ padarė išvadą, kad nustojus teikti NIBOR arba ją teikiant remiantis pradiniais duomenimis arba duomenų teikėjų grupe, kurie nebeatspindi pagrindinės rinkos arba ekonomikos realijos, galėtų būti padarytas didelis neigiamas poveikis finansų rinkų veikimui Norvegijoje;

(6)

„Finanstilsynet“ vertinimas rodo, kad su NIBOR yra susietos maždaug 418 mlrd. EUR namų ūkiams ir ne finansų įstaigoms suteiktų paskolų, kurios sudaro 94 % visų Norvegijoje namų ūkiams ir ne finansų įstaigoms suteiktų paskolų ir atitinka 136 % Norvegijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Be to, su NIBOR yra susieta maždaug 60 % visos nominaliosios Norvegijos kintamųjų palūkanų obligacijų vertės, t. y. iš viso apie 130 mlrd. EUR, atkarpos mokėjimų. Remdamasi vienos pagrindinės sandorio šalies duomenimis „Finanstilsynet“ taip pat įrodė, kad su NIBOR yra susietos ne biržos palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės, kurių nominalioji suma 2020 m. spalio mėn. sudarė ne mažiau kaip 1 988 mlrd. EUR. Galiausiai „Finanstilsynet“ nurodė, kad su NIBOR šiuo metu yra susieti investiciniai fondai, kurių bendra grynojo turto vertė yra 0,3 mlrd. EUR. Todėl bendra su NIBOR susietų finansinių priemonių ir finansinių sutarčių vertė yra bent aštuonis kartus didesnė už Norvegijos bendrąjį nacionalinį produktą;

(7)

„Finanstilsynet“ vertinime padaryta išvada, kad NIBOR yra labai svarbi norint užtikrinti finansinį stabilumą ir rinkos vientisumą Norvegijoje ir kad nustojus teikti NIBOR arba jai tapus nepatikima tai galėtų turėti didelį neigiamą poveikį finansų rinkų veikimui Norvegijoje ir bendrovėms bei vartotojams, nes ji naudojama paskoloms, vartojimo kredito produktams, ne biržos palūkanų normos išvestinėms finansinėms priemonėms ir investiciniams fondams;

(8)

2021 m. sausio 28 d. ESMA nusiuntė Komisijai savo nuomonę, kurioje išdėstė, kad „Finanstilsynet“ vertinimas atitinka Reglamento (ES) 2016/1011 20 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir kad „Finanstilsynet“ pateikė kiekybinių duomenų, pagrindžiančių, kodėl reikia NIBOR pripažinti ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu, taip pat analitinius motyvus, kuriais pabrėžiama NIBOR svarba Norvegijos ekonomikai;

(9)

pagal Reglamento (ES) 2016/1011 20 straipsnio 1 dalį Komisija turi bent kas dvejus metus peržiūrėti ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų sąrašą ir tuos lyginamuosius indeksus turi teikti Sąjungoje esantys administratoriai. 2020 m. sausio 31 d. Jungtinė Karalystė išstojo iš Sąjungos. Todėl Jungtinėje Karalystėje esančio administratoriaus teikiami lyginamieji indeksai nebegali būti laikomi ypatingos svarbos lyginamaisiais indeksais ir turėtų būti išbraukti iš Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1368 priede pateikto ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų sąrašo. Londono tarpbankinė palūkanų norma (LIBOR) pripažinta ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu 2017 m. gruodžio 19 d., todėl LIBOR turėtų būti išbraukta iš Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1368 priede pateikto ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų sąrašo;

(10)

Reglamentas (ES) 2016/1011 buvo iš dalies pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/2175 (3), be kita ko, nuo 2022 m. sausio 1 d. ESMA paskiriant ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų, nurodytų Reglamento (ES) 2016/1011 20 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose, administratorių kompetentinga institucija. Tačiau ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų, nurodytų Reglamento (ES) 2016/1011 20 straipsnio 1 dalies b punkte, administratorių kompetencija liks atitinkamai nacionalinei kompetentingai institucijai. Todėl tikslinga, kad Komisijos nustatytame ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų sąraše būtų skiriami Reglamento (ES) 2016/1011 20 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nurodyti ypatingos svarbos lyginamieji indeksai ir to reglamento 20 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti lyginamieji indeksai;

(11)	todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1368 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(12)	atsižvelgiant į ypatingą NIBOR svarbą, platų naudojimą ir vaidmenį paskirstant kapitalą Norvegijoje, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka;

(13)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1368 priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 171, 2016 6 29, p. 1.

(2) 2016 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1368, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1011 nustatomas finansų rinkose naudojamų ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų sąrašas (OL L 217, 2016 8 12, p. 1).

(3) 2019 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2175, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), Reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), Reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, Reglamentas (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, ir Reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas (OL L 334, 2019 12 27, p. 1).

PRIEDAS

„PRIEDAS

Ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų sąrašas pagal Reglamento (ES) 2016/1011 20 straipsnio 1 dalies a ir c punktus

Nr.	Lyginamasis indeksas	Administratorius	Vieta
1	euro tarpbankinio skolinimo palūkanų norma (EURIBOR®)	Europos pinigų rinkų institutas (EMMI)	Briuselis, Belgija
2	euro vienos nakties palūkanų vidurkio indeksas (EONIA®)	Europos pinigų rinkų institutas (EMMI)	Briuselis, Belgija

Ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų sąrašas pagal Reglamento (ES) 2016/1011 20 straipsnio 1 dalies b punktą

Nr.	Lyginamasis indeksas	Administratorius	Vieta
1	Stokholmo tarpbankinė palūkanų norma (STIBOR)	Švedijos bankininkų asociacija („Svenska Bankföreningen“)	Stokholmas, Švedija
2	Varšuvos tarpbankinė palūkanų norma (WIBOR)	„GPW Benchmarks S.A.“	Varšuva, Lenkija
5	Norvegijos tarpbankinė palūkanų norma (NIBOR)	„Norske Finansielle Referanser“ (Nore)	Oslas, Norvegija

“

2021 7 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 243/43

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/1123

2021 m. liepos 8 d.

kuriuo sustabdomas tam tikriems produktams iš Jungtinių Amerikos Valstijų Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/1646, priėmus sprendimą dėl prekybos ginčo pagal Pasaulio prekybos organizacijos susitarimą dėl ginčų sprendimo, nustatytų prekybos politikos priemonių taikymas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 654/2014 dėl Europos Sąjungos teisių taikyti tarptautines prekybos taisykles ir užtikrinti šių taisyklių vykdymą, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3286/94, nustatantis Bendrijos procedūras bendros prekybos politikos srityje siekiant užtikrinti Bendrijos teisių pagal tarptautinės prekybos taisykles, visų pirma tas, kurios nustatytos Pasaulio prekybos organizacijoje, įgyvendinimą (1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

2020 m. lapkričio 7 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/1646 (2) dėl prekybos politikos priemonių tam tikriems produktams iš Jungtinių Amerikos Valstijų, taikomų priėmus sprendimą dėl prekybos ginčo pagal Pasaulio prekybos organizacijos susitarimą dėl ginčų sprendimo, kuriame numatyta tam tikriems į Sąjungą importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – Jungtinės Valstijos) kilmės produktams taikyti papildomus muitus;

(2)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/1646 9 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad Komisija ketina sustabdyti reglamento taikymą, jei Jungtinės Valstijos sustabdys atsakomąsias priemones, dėl ginčo PPO, susijusio su dideliais civiliniais orlaiviais, taikomas tam tikriems iš Europos Sąjungos importuojamiems produktams;

(3)

atsižvelgdama į su Jungtinėmis Valstijomis pasiektą susitarimą keturiems mėnesiams bendrai sustabdyti visų priemonių taikymą, 2021 m. kovo 9 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/425 (3), kuriuo sustabdomas tam tikriems produktams iš Jungtinių Amerikos Valstijų Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/1646, priėmus sprendimą dėl prekybos ginčo pagal Pasaulio prekybos organizacijos susitarimą dėl ginčų sprendimo, nustatytų prekybos politikos priemonių taikymas, kuriuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/1646 taikymas sustabdytas iki 2021 m. liepos 10 d.;

(4)	2021 m. birželio 15 d. vykdomasis pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis ir JAV prekybos atstovė Katherine Tai pasiekė susitarimą dėl bendradarbiavimo didelių civilinių orlaivių srityje sistemos, pagal kurią „kiekviena šalis ketina 5 metų laikotarpiui sustabdyti atsakomųjų priemonių taikymą“;

(5)	Reglamento (ES) Nr. 654/2014 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „[j]ei reikia koreguoti pagal šį reglamentą patvirtintas prekybos politikos priemones pagal 4 straipsnio 2 ir 3 dalis, vadovaudamasi 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta nagrinėjimo procedūra, Komisija gali pasiūlyti tinkamų pataisymų“;

(6)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/1843 įsteigto Prekybos kliūčių komiteto nuomonę (4),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/1646 taikymas sustabdomas penkerių metų laikotarpiui nuo 2021 m. liepos 11 d. Todėl, nedarant poveikio bet kokiam tolesniam sustabdymui ar keitimui, įskaitant ankstesnį grąžinimą, Įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/1646 numatyti muitai vėl taikomi nuo 2026 m. liepos 11 d.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2021 m. liepos 11 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 189, 2014 6 27, p. 50; su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2015/1843 (OL L 272, 2015 10 16, p. 1) ir Reglamentu (ES) 2021/167 (OL L 49, 2021 2 12, p. 1).

(2) 2020 m. lapkričio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1646 dėl prekybos politikos priemonių tam tikriems produktams iš Jungtinių Amerikos Valstijų, taikomų priėmus sprendimą dėl prekybos ginčo pagal Pasaulio prekybos organizacijos susitarimą dėl ginčų sprendimo (OL L 373, 2020 11 9, p. 1).

(3) 2021 m. kovo 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/425, kuriuo sustabdomas tam tikriems produktams iš Jungtinių Amerikos Valstijų Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/1646, priėmus sprendimą dėl prekybos ginčo pagal Pasaulio prekybos organizacijos susitarimą dėl ginčų sprendimo, nustatytų prekybos politikos priemonių taikymas (OL L 84, 2021 3 9, p. 16).

(4) 2015 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/1843, kuriuo nustatomos Sąjungos procedūros bendros prekybos politikos srityje siekiant užtikrinti tarptautinėmis prekybos taisyklėmis, ypač sudarytomis globojant Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), suteiktų Sąjungos teisių įgyvendinimą (kodifikuota redakcija) (OL L 272, 2015 10 16, p. 1).

2021 7 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 243/45

VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVŲ SPRENDIMAS (ES) 2021/1124

2021 m. liepos 7 d.

kuriuo skiriami du Teisingumo Teismo teisėjai ir du generaliniai advokatai

EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

atsižvelgdami į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 19 straipsnį,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 253 ir 255 straipsnius,

kadangi:

(1)	2021 m. spalio 6 d. baigiasi keturiolikos Teisingumo Teismo teisėjų ir šešių generalinių advokatų kadencija;

(2)	todėl reikėtų paskirti asmenis į šias pareigas laikotarpiui nuo 2021 m. spalio 7 d. iki 2027 m. spalio 6 d.;

(3)	buvo pasiūlyta pratęsti Teisingumo Teismo teisėjos Küllike JÜRIMÄE kadenciją;

(4)	buvo pasiūlyta atnaujinti Teisingumo Teismo generalinio advokato Manuel CAMPOS SÁNCHEZ-BORDONA kadenciją;

(5)	pirmai Teisingumo Teismo teisėjo kadencijai buvo pasiūlyta Maria Lourdes ARASTEY SAHÚN kandidatūra;

(6)	Teisingumo Teismo generalinio advokato pareigoms eiti buvo pasiūlyta Tamara ĆAPETA kandidatūra;

(7)	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 255 straipsniu įsteigtas komitetas pateikė palankią nuomonę dėl šių kandidatų tinkamumo eiti Teisingumo Teismo teisėjų ir generalinių advokatų pareigas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Laikotarpiui nuo 2021 m. spalio 7 d. iki 2027 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo teisėjomis skiriamos:

—	Küllike JÜRIMÄE,

—	Maria Lourdes ARASTEY SAHÚN.

2 straipsnis

Laikotarpiui nuo 2021 m. spalio 7 d. iki 2027 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo generaliniais advokatais skiriami:

—	Manuel CAMPOS SÁNCHEZ-BORDONA,

—	Tamara ĆAPETA.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 7 d.

Pirmininkas

I. JARC

2021 7 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 243/47

KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2021/1125

2021 m. liepos 8 d.

kuriuo atsisakoma įrašyti receptinį vaistą „Zinc-D-gluconate“ į vaistų, neturinčių turėti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB 54 straipsnio o punkte nurodytų apsaugos priemonių, sąrašą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (1), ypač į jos 54a straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2015 m. spalio 2 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2016/161, kuriuo nustatomos išsamios apsaugos priemonių ant žmonėms skirtų vaistų pakuotės naudojimo taisyklės ir taip papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB (2),

kadangi:

(1)

Direktyvos 2001/83/EB 54a straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad receptiniai vaistai turi turėti tos direktyvos 54 straipsnio o punkte nurodytas apsaugos priemones, išskyrus atvejus, kai jie įrašyti į sąrašą laikantis tos direktyvos 54a straipsnio 2 dalies b punkte nustatytos tvarkos. Deleguotojo reglamento (ES) 2016/161 I priede pateiktas sąrašas, kuriame išvardyti receptiniai vaistai ir kategorijos receptinių vaistų, neturinčių turėti apsaugos priemonių, ir kuris grindžiamas vaistų ar vaistų kategorijų falsifikacijos rizika ir dėl falsifikacijos kylančia rizika. Į šį sąrašą neįrašytas receptinis vaistas „Zinc-D-gluconate“;

(2)

2019 m. vasario 15 d. Vokietijos kompetentinga institucija, vadovaudamasi Direktyvos 2001/83/EB 54a straipsnio 4 dalimi ir Deleguotojo reglamento (ES) 2016/161 46 straipsnio 2 dalimi, e. paštu pranešė Komisijai, kad ji nemano, jog kyla receptinio vaisto „Zinc-D-gluconate“ falsifikacijos rizika remiantis Direktyvos 2001/83/EB 54a straipsnio 2 dalies b punkte nustatytais kriterijais. Todėl Vokietijos kompetentinga institucija laikosi nuomonės, kad vaistui „Zinc-D-gluconate“ turėtų būti panaikintas reikalavimas turėti Direktyvos 2001/83/EB 54 straipsnio o punkte nurodytas apsaugos priemones;

(3)

Komisija įvertino nagrinėjamojo vaisto falsifikacijos riziką ir dėl falsifikacijos kylančią riziką, atsižvelgdama į Direktyvos 2001/83/EB 54a straipsnio 2 dalies b punkte išvardytus kriterijus. Kadangi vaisto rinkodaros leidimas suteiktas sunkioms ligoms, kaip antai Vilsono ligai ir enteropatiniam akrodermatitui, gydyti, Komisija visų pirma įvertino ligų, kurios juo gydomos, sunkumą, kaip nurodyta tos direktyvos 54a straipsnio 2 dalies b punkto iv papunktyje, ir nustatė, kad falsifikacijos rizika nebuvo nedidelė. Todėl nuspręsta, kad kriterijų nebuvo laikomasi;

(4)	todėl netikslinga vaistą „Zinc-D-gluconate“ įtraukti į Deleguotojo reglamento (ES) 2016/161 I priedą ir jam neturėtų būti panaikintas reikalavimas turėti Direktyvos 2001/83/EB 54 straipsnio o punkte nurodytas apsaugos priemones;

(5)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Europos Komisijos ekspertų grupės dėl deleguotojo akto dėl žmonėms skirtų vaistų apsaugos priemonių parengtą vertinimą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Receptinis vaistas „Zinc-D-gluconate“ neįtraukiamas į Deleguotojo reglamento (ES) 2016/161 I priedą ir jam nepanaikinamas reikalavimas turėti Direktyvos 2001/83/EB 54 straipsnio o punkte nurodytas apsaugos priemones.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 311, 2001 11 28, p. 67.

(2) OL L 32, 2016 2 9, p. 1.

2021 7 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 243/49

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2021/1126

2021 m. liepos 8 d.

kuriuo nustatomas Šveicarijos išduotų COVID-19 pažymėjimų lygiavertiškumas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/953 išduotiems pažymėjimams

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2021 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/953 dėl sąveikiųjų COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų (ES skaitmeninio COVID pažymėjimo) išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo sistemos, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas asmenims laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu (1), ypač į jo 3 straipsnio 10 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) 2021/953 nustatoma sąveikiųjų COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų (ES skaitmeninio COVID pažymėjimo) išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo sistema, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tokių pažymėjimų turėtojams naudotis savo teise laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu. Šiuo reglamentu taip pat padedama sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms laipsniškai ir koordinuotai panaikinti laisvo judėjimo apribojimus laikantis Sąjungos teisės, kad būtų apribotas SARS-CoV-2 plitimas;

(2)

Sąjungos ir Šveicarijos piliečiai naudojasi abipusėmis teisėmis atvykti į šalį ir joje apsigyventi, grindžiamomis Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimu dėl laisvo asmenų judėjimo (2) (toliau – FMOPA). Nors FMOPA I priedo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė apriboti laisvą judėjimą dėl su visuomenės sveikata susijusių priežasčių, jame nenumatytas Sąjungos aktų įtraukimo mechanizmas. Taigi, Šveicarija patenka į įgaliojimų suteikimo sritį pagal Reglamento (ES) 2021/953 3 straipsnio 10 dalį;

(3)	2021 m. birželio 4 d. Šveicarija priėmė įsakymą dėl COVID-19 pažymėjimų (3) (toliau – Šveicarijos COVID-19 pažymėjimų įsakymas), kuriuo nustatomas skiepijimo nuo COVID-19, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų išdavimo teisinis pagrindas;

(4)

2021 m. birželio 23 d. Šveicarija pranešė Komisijai, kad sąveikius skiepijimo pažymėjimus išduota tik tuo atveju, jeigu paskiepyta COVID-19 vakcinomis, kurias leidžiama naudoti Šveicarijoje. Šiuo metu „Comirnaty“, „Moderna“ ir „Janssen“ yra COVID-19 vakcinos, kurioms taikoma Reglamento (ES) 2021/953 5 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa. Šveicarija taip pat informavo Komisiją, kad skiepijimo nuo COVID-19 pažymėjimus išduoda paskiepijus kiekviena doze ir juose aiškiai nurodo, ar skiepijimo kursas baigtas, ar ne;

(5)

be to, Šveicarija informavo Komisiją, kad ji išduos sąveikius tyrimų sertifikatus tik dėl nukleorūgšties amplifikacijos tyrimų arba greitųjų antigenų tyrimų, išvardytų bendrame atnaujintame COVID-19 greitųjų antigenų tyrimų sąraše, dėl kurio susitarė Sveikatos saugumo komitetas, įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1082/2013/ES (4) 17 straipsnį, remdamasis 2021 m. sausio 21 d. Tarybos rekomendacija (5);

(6)	Šveicarija taip pat pranešė Komisijai, kad ji sąveikius persirgimo pažymėjimus išduoda ne anksčiau kaip po 11 dienų nuo tyrimo, kurio rezultatas teigiamas, ir jie galioja iki 180 dienų;

(7)	be to, Šveicarija informavo Komisiją, kad jos COVID-19 pažymėjimų išdavimo pagal Šveicarijos COVID-19 pažymėjimų įsakymą sistema atitinka Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2021/1073 (6) nustatytas technines specifikacijas;

(8)	2021 m. birželio 9 d. Komisija atliko techninius bandymus, iš kurių matyti, kad Šveicarijos pagal Šveicarijos COVID-19 pažymėjimų įsakymą išduotus COVID-19 pažymėjimus valstybės narės techniškai gali patikrinti naudodamosi pagal Reglamentą (ES) 2021/953 nustatyta patikimumo užtikrinimo sistema;

(9)	2021 m. birželio 23 d. Šveicarija taip pat pateikė oficialų patikinimą, kad ji pripažins valstybių narių pagal Reglamentą (ES) 2021/953 išduotus pažymėjimus;

(10)

visų pirma Šveicarija informavo Komisiją, kad tais atvejais, kai ji pripažįsta skiepijimo įrodymą, siekdama panaikinti laisvo judėjimo apribojimus, nustatytus pagal FMOPA siekiant apriboti SARS-CoV-2 plitimą, ji tokiomis pačiomis sąlygomis pripažins ir Sąjungos valstybių narių pagal Reglamentą (ES) 2021/953 išduotus skiepijimo pažymėjimus, kai paskiepyta COVID-19 vakcina, kuriai suteiktas rinkodaros leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (7). Tuo pačiu tikslu Šveicarija taip pat gali pripažinti pagal Reglamentą (ES) 2021/953 valstybių narių išduotus skiepijimo pažymėjimus paskiepijus COVID-19 vakcina, kuriai valstybės narės kompetentinga institucija suteikė rinkodaros leidimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/83/EB (8), COVID-19 vakcina, kurios platinimas laikinai leidžiamas pagal tos direktyvos 5 straipsnio 2 dalį, arba COVID-19 vakcina, kurios atžvilgiu baigta PSO įtraukimo į naudojimo esant ekstremaliajai padėčiai sąrašą procedūra. Jeigu Šveicarija pripažįsta skiepijimo tokia COVID-19 vakcina pažymėjimus, ji tomis pačiomis sąlygomis pripažins ir valstybių narių pagal Reglamentą (ES) 2021/953 išduotus skiepijimo ta pačia COVID-19 vakcina pažymėjimus;

(11)

be to, Šveicarija informavo Komisiją, kad, jeigu Šveicarija reikalauja pateikti tyrimo dėl SARS-CoV-2 infekcijos įrodymą, kad galėtų netaikyti laisvo judėjimo apribojimų, nustatytų pagal FMOPA ir atsižvelgiant į ypatingą pasienio bendruomenių padėtį, siekiant apriboti SARS-CoV-2 plitimą, ji taip pat tokiomis pačiomis sąlygomis pripažins tyrimo pažymėjimus, nurodančius neigiamą rezultatą, išduotus valstybių narių pagal Reglamentą (ES) 2021/953;

(12)

Šveicarija taip pat informavo Komisiją, kad, jeigu Šveicarija pripažįsta persirgimo SARS-CoV-2 infekcijos sukelta liga įrodymus, kad galėtų netaikyti laisvo judėjimo apribojimų, nustatytų pagal FMOPA siekiant apriboti SARS-CoV-2 plitimą, ji tokiomis pačiomis sąlygomis pripažins valstybių narių pagal Reglamentą (ES) 2021/953 išduotus persirgimo pažymėjimus;

(13)	be to, 2021 m. birželio 9 d. atlikus techninį bandymą nustatyta, kad valstybių narių išduotus ES skaitmeninius COVID pažymėjimus Šveicarija gali techniškai patikrinti naudodamasi pagal Reglamentą (ES) 2021/953 nustatyta patikimumo užtikrinimo sistema;

(14)	vadinasi, esama būtinų elementų, kuriais remiantis nustatoma, kad Šveicarijos pagal Šveicarijos COVID-19 pažymėjimų įsakymą išduoti COVID-19 pažymėjimai turi būti laikomi lygiaverčiais pagal Reglamentą (ES) 2021/953 išduotiems pažymėjimams;

(15)

todėl Šveicarijos pagal Šveicarijos COVID-19 pažymėjimų įsakymą išduoti COVID-19 pažymėjimai turėtų būti pripažįstami Reglamento (ES) 2021/953 5 straipsnio 5 dalyje, 6 straipsnio 5 dalyje ir 7 straipsnio 8 dalyje nurodytomis sąlygomis. Todėl, jeigu valstybės narės pripažįsta skiepijimo, persirgimo SARS-CoV-2 infekcijos sukelta liga arba SARS-CoV-2 infekcijos tyrimo įrodymus, kad galėtų netaikyti laisvo judėjimo apribojimų, nustatytų siekiant apriboti SARS-CoV-2 plitimą, tomis pačiomis sąlygomis jos taip pat turi pripažinti skiepijimo pažymėjimus, kai paskiepyta COVID-19 vakcina, kuriai suteiktas rinkodaros leidimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 726/2004, persirgimo pažymėjimus arba tyrimų pažymėjimus, kuriuose nurodytas neigiamas rezultatas, išduotus Šveicarijos pagal Šveicarijos COVID-19 pažymėjimų įsakymą. Tuo pačiu tikslu valstybės narės taip pat galėtų pripažinti skiepijimo pažymėjimus, Šveicarijos išduotus pagal Šveicarijos COVID-19 pažymėjimų įsakymą, kai paskiepyta COVID-19 vakcina, kuriai kompetentinga Šveicarijos institucija suteikė rinkodaros leidimą, bet kuriai nesuteiktas rinkodaros leidimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 726/2004;

(16)	siekdama apsaugoti Sąjungos interesus, visų pirma visuomenės sveikatos srityje, Komisija gali pasinaudoti savo įgaliojimais sustabdyti arba nutraukti šio sprendimo taikymą, jei nebesilaikoma Reglamento (ES) 2021/953 3 straipsnio 10 dalyje nustatytų sąlygų;

(17)	kad šį sprendimą būtų galima taikyti, Šveicarija turėtų būti prisijungusi prie Reglamentu (ES) 2021/953 sukurtos ES skaitmeninio COVID pažymėjimo patikimumo užtikrinimo sistemos;

(18)	atsižvelgiant į tai. kad Šveicarijai reikia kuo greičiau prisijungti prie Reglamentu (ES) 2021/953 sukurtos ES skaitmeninio COVID pažymėjimo patikimumo užtikrinimo sistemos, šis sprendimas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną;

(19)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2021/953 14 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šveicarijos pagal Šveicarijos COVID-19 pažymėjimų įsakymą išduoti COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimai laikomi lygiaverčiais pagal Reglamentą (ES) 2021/953 išduotiems pažymėjimams.

2 straipsnis

Šveicarija turi būti prisijungusi prie Reglamentu (ES) 2021/953 sukurtos ES skaitmeninio COVID pažymėjimo patikimumo užtikrinimo sistemos.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 211, 2021 6 15, p. 1.

(2) OL L 114, 2002 4 30, p. 6.

(3) Verordnung vom 4. Juni 2021 über Zertifikate zum Nachweis einer Covid-19-Impfung, einer Covid-19-Genesung oder eines Covid-19-Testergebnisses (Covid-19-Verordnung Zertifikate), AS 2021 325/ Ordonnance du 4 juin 2021 sur les certificats attestant la vaccination contre le COVID-19, la guérison du COVID-19 ou la réalisation d’un test de dépistage du COVID-19 (Ordonnance COVID-19 certificats), RO 2021 325/Ordinanza del 4 giugno 2021 concernente i certificati attestanti l’avvenuta vaccinazione anti-COVID-19, la guarigione dalla COVID-19 o il risultato di un test COVID-19 (Ordinanza sui certificati COVID-19), RU 2021 325.

(4) 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 2119/98/EB (OL L 293, 2013 11 5, p. 1).

(5) 2021 m. sausio 21 d. Tarybos rekomendacija dėl bendros greitųjų antigenų testų naudojimo ir patvirtinimo sistemos ir COVID-19 tyrimų rezultatų tarpusavio pripažinimo Europos Sąjungoje (OL C 24, 2021 1 22, p. 1).

(6) 2021 m. birželio 28 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/1073, kuriuo nustatomos ES skaitmeninio COVID pažymėjimo patikimumo užtikrinimo sistemos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/953, techninės specifikacijos ir įgyvendinimo taisyklės (OL L 230, 2021 6 30, p. 32).

(7) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 726/2004, nustatantis Sąjungos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantis Europos vaistų agentūrą (OL L 136, 2004 4 30, p. 1).

(8) 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67).

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 243

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	64 metai 2021m. liepos 9d.

Turinys		I Įstatymo galią turintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas)	1

	II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai
	REGLAMENTAI
*	2021 m. liepos 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1120, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 468/2010, kuriuo sudaromas neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašas	18
*	2021 m. liepos 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1121, kuriuo nurodomi išsamūs statistiniai duomenys, kuriuos turi pateikti valstybės narės apie į Sąjungos rinką įvežamų gaminių saugos ir atitikties kontrolę ( 1 )	37
*	2021 m. liepos 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1122, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1368 į finansų rinkose naudojamų ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų sąrašą, nustatytą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1011, įtraukiant Norvegijos tarpbankinę palūkanų normą ir iš jo išbraukiant Londono tarpbankinę palūkanų normą ( 1 )	39
*	2021 m. liepos 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1123, kuriuo sustabdomas tam tikriems produktams iš Jungtinių Amerikos Valstijų Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/1646, priėmus sprendimą dėl prekybos ginčo pagal Pasaulio prekybos organizacijos susitarimą dėl ginčų sprendimo, nustatytų prekybos politikos priemonių taikymas	43
	SPRENDIMAI
*	2021 m. liepos 7 d. Valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimas (ES) 2021/1124, kuriuo skiriami du Teisingumo Teismo teisėjai ir du generaliniai advokatai	45
*	2021 m. liepos 8 d. Komisijos sprendimas (ES) 2021/1125, kuriuo atsisakoma įrašyti receptinį vaistą Zinc-D-gluconate į vaistų, neturinčių turėti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB 54 straipsnio o punkte nurodytų apsaugos priemonių, sąrašą ( 1 )	47
*	2021 m. liepos 8 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/1126, kuriuo nustatomas Šveicarijos išduotų COVID-19 pažymėjimų lygiavertiškumas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/953 išduotiems pažymėjimams ( 1 )	49


	(1) Tekstas svarbus EEE.