ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 236

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

64 metai
2021m. liepos 5d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2021 m. balandžio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1087, kuriuo dėl nuorodų į Čikagos konvencijos nuostatas atnaujinimo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1139 ( 1 )

1

 

*

2021 m. balandžio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1088, kuriuo dėl nuorodų į aplinkos apsaugos reikalavimus atnaujinimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 748/2012 ( 1 )

3

 

*

2021 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentas (ES) 2021/1089, kuriuo uždraudžiama su Prancūzijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti velniažuvines 8c, 9 ir 10 zonose ir CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenyse

7

 

*

2021 m. liepos 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1090, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605, kuriuo nustatomos specialios afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės, I priedas ( 1 )

10

 

*

2021 m. liepos 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1091, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatoma galutinė apsaugos priemonė

47

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2021 m. birželio 11 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/1092, kuriuo nustatomi pranešimo apie skirtumus, susijusius su Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos priimtais tarptautiniais standartais aviacijos saugos srityje, kriterijai ir tvarka

51

 

*

2021 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/1093, kuriuo nustatomos įgyvendinimo taisyklės, susijusios su Tarybos duomenų apsaugos pareigūnu, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 taikymu ir duomenų subjektų teisių apribojimais Tarybos duomenų apsaugos pareigūno užduočių vykdymo kontekste, ir kuriuo panaikinamas Tarybos sprendimas 2004/644/EB

55

 

*

2021 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/1094, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2008/376/EB dėl Anglies ir plieno mokslinių tyrimų fondo mokslinių tyrimų programos ir tos programos daugiamečių techninių gairių priėmimo

69

 

*

2021 m. liepos 2 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/1095, kuriuo nustatoma išlaidų, susijusių su skolinimosi ir skolos valdymo operacijomis pagal priemonę NextGenerationEU, paskirstymo metodika

75

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

2021 7 5   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 236/1


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/1087

2021 m. balandžio 7 d.

kuriuo dėl nuorodų į Čikagos konvencijos nuostatas atnaujinimo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1139

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1139 dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2111/2005, (EB) Nr. 1008/2008, (ES) Nr. 996/2010, (ES) Nr. 376/2014 ir direktyvos 2014/30/ES ir 2014/53/ES bei panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 (1), ypač į jo 19 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

orlaiviai, išskyrus bepiločius orlaivius, ir jų varikliai, oro sraigtai, dalys ir kilnojamoji įranga turėtų atitikti aplinkos apsaugos reikalavimus. Reglamente (ES) 2018/1139 jie nustatyti darant nuorodą į konkrečias Čikagos konvencijos nuostatas, kuriose išdėstyti tie reikalavimai;

(2)

2020 m. kovo 11 d. penktajame savo 219-osios sesijos posėdyje ICAO taryba priėmė Čikagos konvencijos 16 priedo I tomo „Orlaivių triukšmas“ (angl. Aircraft Noise) 13 pakeitimą, Čikagos konvencijos II tomo „Orlaivių variklių išmetamieji teršalai“ (angl. Aircraft Engine Emissions) 10 pakeitimą ir Čikagos konvencijos III tomo „Lėktuvų išmetamo CO2 kiekis“ (angl. Aeroplane CO2 Emissions) 1 pakeitimą. Šie pakeitimai įsigaliojo ir visose valstybėse narėse pradėti taikyti 2021 m. sausio 1 d.;

(3)

todėl nuorodos į Čikagos konvencijos nuostatas turėtų būti atnaujintos, o Reglamentas (ES) 2018/1139 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)

šiame reglamente nustatytos priemonės grindžiamos Nuomone Nr. 03/2018, Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) pateikta pagal Reglamento (ES) 2018/1139 76 straipsnio 1 dalį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) 2018/1139 9 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Triukšmo ir išmetamųjų teršalų kiekio atžvilgiu tie orlaiviai ir jų varikliai, oro sraigtai, dalys ir kilnojamoji įranga turi atitikti aplinkos apsaugos reikalavimus, išdėstytus Čikagos konvencijos 16 priedo I tomo 13 pakeitime, II tomo 10 pakeitime ir III tomo 1 pakeitime, kurie visi taikomi nuo 2021 m. sausio 1 d. “

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. balandžio 7 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)   OL L 212, 2018 8 22, p. 1.


2021 7 5   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 236/3


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/1088

2021 m. balandžio 7 d.

kuriuo dėl nuorodų į aplinkos apsaugos reikalavimus atnaujinimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 748/2012

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1139 dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2111/2005, (EB) Nr. 1008/2008, (ES) Nr. 996/2010, (ES) Nr. 376/2014 ir direktyvos 2014/30/ES ir 2014/53/ES bei panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 (1), ypač į jo 19 straipsnio 1 ir 3 dalis,

kadangi:

(1)

2021 m. balandžio 7 d. Komisija priėmė deleguotąjį reglamentą 2021/1087 (2), kuriuo atnaujinamos nuorodos į Čikagos konvencijos nuostatas, kuriose išdėstyti aplinkos apsaugos reikalavimai;

(2)

orlaiviai, išskyrus bepiločius orlaivius, ir jų varikliai, oro sraigtai, dalys ir kilnojamoji įranga turėtų atitikti tuos aplinkos apsaugos reikalavimus nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(3)

Komisijos reglamente (ES) Nr. 748/2012 (3) pateiktos nuorodos į aplinkos apsaugos reikalavimus turėtų būti atnaujintos;

(4)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 748/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės grindžiamos Nuomone Nr. 03/2020, Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) pateikta pagal Reglamento (ES) 2018/1139 76 straipsnio 1 dalį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 748/2012 iš dalies keičiamas taip:

(1)

9 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Nukrypstant nuo 1 dalies, gamybinė organizacija gali kreiptis į kompetentingą instituciją dėl Reglamento (ES) 2018/1139 9 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų aplinkos apsaugos reikalavimų taikymo išimčių.“

(2)

I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. balandžio 7 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)   OL L 212, 2018 8 22, p. 1.

(2)   2021 m. balandžio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1087, kuriuo dėl nuorodų į Čikagos konvencijos nuostatas atnaujinimo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1139 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).

(3)   2012 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 748/2012, kuriuo nustatomos orlaivio tinkamumo skraidyti sertifikavimo, orlaivio ir susijusių gaminių, dalių bei prietaisų aplinkosauginio sertifikavimo, taip pat projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimo įgyvendinimo taisyklės (OL L 224, 2012 8 21, p. 1).


PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 748/2012 I priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

21.A.130 dalies b punkto 4 papunktis pakeičiamas taip:

„4.

be to, jei taikomi aplinkos apsaugos reikalavimai:

i)

pareiškimą, kad sukomplektuotas variklis atitinka jo pagaminimo dieną taikomus variklio išmetalų kiekio reikalavimus, ir

ii)

pareiškimą, kad sukomplektuotas lėktuvas atitinka jo pirmojo tinkamumo skraidyti pažymėjimo išdavimo dieną taikomus išmetamo CO2 kiekio reikalavimus.“

2)

21.A.145 dalies b punkto įvadinis sakinys ir 1 papunktis pakeičiami taip:

„b)

visų būtinų tinkamumo skraidyti ir aplinkos apsaugos duomenų atžvilgiu:

1.

gamybinė organizacija tokius duomenis yra gavusi iš agentūros ir tipo pažymėjimo, riboto galiojimo tipo pažymėjimo arba projekto patvirtinimo turėtojo ar pareiškėjo, pateikusio paraišką išduoti tipo pažymėjimą, riboto galiojimo tipo pažymėjimą arba projekto patvirtinimą, įskaitant visas suteiktas aplinkos apsaugos reikalavimų taikymo išimtis, kad galėtų nustatyti atitiktį taikomiems projekto duomenims;“

3)

21.A.147 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

Gamybinei organizacijai suteikus patvirtinimą, visus patvirtintos gamybinės organizacijos pakeitimus, kurie yra svarbūs įrodant gaminio, dalies arba prietaiso atitiktį reikalavimams arba tinkamumo naudoti ir aplinkos apsaugos charakteristikoms, ypač kokybės sistemos pakeitimus, patvirtina kompetentinga institucija. Raštiška paraiška suteikti patvirtinimą pateikiama kompetentingai institucijai, o organizacija, prieš įgyvendindama pakeitimą, turi įrodyti kompetentingai institucijai, kad ji atitinka šio poskyrio reikalavimus.“

4)

21.A.801 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

Ženklinant gaminius pateikiama ši informacija:

1.

gamintojo pavadinimas;

2.

gaminio žymėjimas;

3.

gamintojo serijos numeris;

4.

variklio atveju – ženklas „EXEMPT“, jei kompetentinga institucija suteikė aplinkos apsaugos reikalavimų taikymo išimtį;

5.

bet kokia kita informacija, kurią agentūra laiko reikalinga.“

5)

21.B.85 dalis pakeičiama taip:

„21.B.85   Tipo pažymėjimui arba riboto galiojimo tipo pažymėjimui taikytinų aplinkos apsaugos reikalavimų nustatymas

a)

Agentūra nustato ir pareiškėjui praneša orlaivio tipo pažymėjimui arba riboto galiojimo tipo pažymėjimui ar variklio tipo pažymėjimui taikytinus aplinkos apsaugos reikalavimus. Nustatant ir pranešant tuos reikalavimus nurodoma:

1.

taikytini triukšmo reikalavimai, nustatyti:

i)

Čikagos konvencijos 16 priedo I tomo II dalies 1 skyriuje ir:

A)

jei tai yra ikigarsiniai lėktuvai, – 2, 3, 4 ir 14 skyriuose;

B)

jei tai yra sraigtiniai lėktuvai, – 3, 4, 5, 6, 10, ir 14 skyriuose;

C)

jei tai yra sraigtasparniai, – 8 ir 11 skyriuose;

D)

jei tai yra viršgarsiniai lėktuvai – 12 skyriuje ir

E)

jei tai yra orlaiviai su kreipiamaisiais sraigtais, – 13 skyriuje;

ii)

Čikagos konvencijos 16 priedo I tome:

A)

jei tai yra lėktuvai, kuriems taikomi Čikagos konvencijos 16 priedo I tomo II dalies 2 ir 12 skyriai, – 1 priedėlyje;

B)

jei tai yra lėktuvai, kuriems taikomi Čikagos konvencijos 16 priedo I tomo II dalies 3, 4, 5, 8, 13 ir 14 skyriai, – 2 priedėlyje;

C)

jei tai yra lėktuvai, kuriems taikomas Čikagos konvencijos 16 priedo I tomo II dalies 6 skyrius, – 3 priedėlyje;

D)

jei tai yra lėktuvai, kuriems taikomas Čikagos konvencijos 16 priedo I tomo II dalies 11 skyrius, – 4 priedėlyje ir

E)

jei tai yra lėktuvai, kuriems taikomas Čikagos konvencijos 16 priedo I tomo II dalies 10 skyrius, – 6 priedėlyje;

2.

išmetalų reikalavimai, taikytini siekiant užkirsti kelią tyčiniam orlaivių degalų išleidimui, nustatyti Čikagos konvencijos 16 priedo II tomo II dalies 1 ir 2 skyriuose;

3.

taikytini variklio išmetamų dūmų, dujinių teršalų ir išmetamų kietųjų dalelių kiekio reikalavimai, nustatyti:

i)

Čikagos konvencijos 16 priedo II tomo III dalies 1 skyriuje ir:

A)

jei tai yra tolygiam judėjimui tik ikigarsiniais greičiais užtikrinti skirtų turboreaktyvinių ir turboventiliatorinių variklių išmetami dūmai ir dujiniai teršalai, – 2 skyriuje;

B)

jei tai yra tolygiam judėjimui viršgarsiniais greičiais užtikrinti skirtų turboreaktyvinių ir turboventiliatorinių variklių išmetami dūmai ir dujiniai teršalai, – 3 skyriuje ir

C)

jei tai yra tolygiam judėjimui tik ikigarsiniais greičiais užtikrinti skirtų turboreaktyvinių ir turboventiliatorinių variklių išmetamos kietosios dalelės, – 4 skyriuje;

ii)

Čikagos konvencijos 16 priedo II tome:

A)

1 priedėlyje, kiek tai susiję su atskaitos slėgio santykio matavimu;

B)

2 priedėlyje, kiek tai susiję su išmetamų dūmų kiekio vertinimu;

C)

3 priedėlyje, kiek tai susiję su naudojamais dujinių teršalų kiekio matavimo prietaisais ir metodika;

D)

4 priedėlyje, kiek tai susiję su degalų, kurie naudojami tikrinant orlaivių turbininių variklių išmetamų teršalų kiekį, specifikacijomis;

E)

5 priedėlyje, kiek tai susiję su naudojamais turbininių variklių su forsažo kamera išmetamų dujinių teršalų kiekio matavimo prietaisais ir metodika;

F)

6 priedėlyje, kiek tai susiję su dujinių teršalų, išmetamų dūmų ir išmetamų kietųjų dalelių kiekio atitikties reikalavimams vertinimo procedūra; ir

G)

7 priedėlyje, kiek tai susiję su nelakiųjų kietųjų dalelių kiekio matavimo prietaisais ir metodika;

4.

taikytini lėktuvų išmetamo CO2 kiekio reikalavimai, nustatyti:

i)

Čikagos konvencijos 16 priedo III tomo II dalies 1 skyriuje ir:

A)

jei tai yra ikigarsiniai lėktuvai – 2 skyriuje ir

B)

jei tai yra ikigarsiniai sraigtiniai lėktuvai, – 2 skyriuje;

ii)

jei tai yra lėktuvai, kuriems taikomas Čikagos konvencijos 16 priedo III tomo II dalies 2 skyrius, – Čikagos konvencijos 16 priedo III tomo 1 ir 2 priedėliuose;

5.

jei tai yra varikliai, – taikytini Čikagos konvencijos 16 priedo II tomo IV dalies ir 8 priedėlio reikalavimai dėl nelakiųjų kietųjų dalelių vertinimo inventorizacijos ir modeliavimo tikslais.

b)

(rezervuota).“


2021 7 5   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 236/7


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2021/1089

2021 m. birželio 30 d.

kuriuo uždraudžiama su Prancūzijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti velniažuvines 8c, 9 ir 10 zonose ir CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenyse

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), ypač į jo 36 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2021/92 (2) nustatomos kvotos 2021 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, laivai, kurie plaukioja su Prancūzijos vėliava arba yra joje registruoti, žvejodami velniažuvinių išteklius 8c, 9 ir 10 zonose ir CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenyse, išnaudojo 2021 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tam tikrą tų išteklių žvejybos veiklą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodyta 2021 metams Prancūzijai skirta velniažuvinių išteklių žvejybos 8c, 9 ir 10 zonose ir CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenyse kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

1.   Nuo priede nustatytos dienos žvejybos laivams, kurie plaukioja su Prancūzijos vėliava arba yra joje registruoti, uždraudžiama 1 straipsnyje nurodytų išteklių žvejyba. Visų pirma draudžiama tų išteklių žvejybos tikslais ieškoti žuvų ir mesti, statyti ar traukti žvejybos įrankius.

2.   Iki tos dienos sužvejotas tų išteklių žuvis ir iš jų gautus žvejybos produktus ir toliau leidžiama perkrauti, laikyti laive, perdirbti laive, perkelti, laikyti varžose, tukinti ir iškrauti.

3.   Tų laivų netyčia sužvejotas tų išteklių žuvų laimikis įkeliamas į žvejybos laivą ir jame laikomas, registruojamas, iškraunamas ir įskaitomas į kvotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (3) 15 straipsnį.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. birželio 30 d.

Komisijos vardu

Pirmininkės pavedimu

Virginijus SINKEVIČIUS

Komisijos narys


(1)   OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2)   2021 m. sausio 28 d. Tarybos reglamentas (ES) 2021/92, kuriuo 2021 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams (OL L 31, 2021 1 29, p. 31).

(3)   2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).


PRIEDAS

Nr.

08/TQ92

Valstybė narė

Prancūzija

Ištekliai

ANF/8C3411

Rūšis

Velniažuvinės (Lophiidae)

Zona

8c kvadratas, 9 ir 10 parajoniai; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys

Draudimo data

2021 6 3


2021 7 5   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 236/10


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/1090

2021 m. liepos 2 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605, kuriuo nustatomos specialios afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės, I priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“) (1), ypač į jo 71 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

afrikinis kiaulių maras yra infekcinė virusinė liga, kuria serga laikomos ir laukinės kiaulės ir kuri gali turėti didelį poveikį atitinkamų gyvūnų populiacijai ir ūkininkavimo pelningumui, dėl to gali būti sutrikdomas tų gyvūnų ir jų produktų siuntų vežimas Sąjungoje ir eksportas į trečiąsias šalis;

(2)

Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/605 (2) buvo priimtas remiantis Reglamentu (ES) 2016/429 ir jame nustatytos specialios su afrikiniu kiaulių maru susijusios ligų kontrolės priemonės, kurias į to reglamento I priedą įtrauktos valstybės narės (toliau – atitinkamos valstybės narės) ribotą laikotarpį turi taikyti tame priede išvardytose I, II ir III apribojimų taikymo zonose;

(3)

teritorijos, kurios į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 I priedą įtrauktos kaip I, II ir III apribojimų taikymo zonos, yra grindžiamos epizootine afrikinio kiaulių maro padėtimi Sąjungoje. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 I priedas buvo paskutinį kartą iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/994 (3), pakitus su ta liga susijusiai epizootinei padėčiai Lenkijoje ir Slovakijoje;

(4)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 I priede nurodytų I, II ir III apribojimų taikymo zonų bet kokie pakeitimai turėtų būti grindžiami su afrikiniu kiaulių maru susijusia epizootine padėtimi šios ligos paveiktose teritorijose ir bendra epizootine afrikinio kiaulių maro padėtimi atitinkamoje valstybėje narėje, tos ligos tolesnio plitimo rizikos lygiu, moksliškai pagrįstais principais ir kriterijais, pagal kuriuos geografiškai apibrėžiamas zonavimas dėl afrikinio kiaulių maro, ir Sąjungos gairėmis, dėl kurių su valstybėmis narėmis susitarta Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete ir kurios viešai skelbiamos Komisijos svetainėje (4). Atliekant tokius pakeitimus taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tarptautinius standartus, pvz., Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Sausumos gyvūnų sveikatos kodeksą (5), ir atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų pateiktus zonavimo motyvus;

(5)

po Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/994 priėmimo dienos kilo naujų afrikinio kiaulių maro protrūkių laikomų kiaulių populiacijoje Slovakijoje ir Lenkijoje;

(6)

2021 m. birželio mėn. keli afrikinio kiaulių maro atvejai laikomų kiaulių populiacijoje buvo nustatyti Lenkijos Kempno, Verušuvo ir Lodzės rytinėse apskrityse, kurios šiuo metu nėra įtrauktos į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 I priedą. Dėl šių naujų afrikinio kiaulių maro protrūkių laikomų kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl tos Lenkijos vietovės, kurios šiuo metu nėra nurodytos tame priede ir kurios yra paveiktos šių naujų afrikinio kiaulių maro protrūkių, dabar tame priede turėtų būti nurodytos kaip III apribojimų taikymo zona;

(7)

be to, 2021 m. birželio mėn. vienas afrikinio kiaulių maro protrūkis tarp laikomų kiaulių buvo nustatytas Lenkijos Meleco apskrityje, esančiame teritorijoje, kuri šiuo metu Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 I priede nurodyta kaip II apribojimų taikymo zona. Dėl šio afrikinio kiaulių maro protrūkio tarp laikomų kiaulių padidėja rizikos lygis ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl ši Lenkijos teritorija, kuri šiuo metu tame priede nurodyta kaip II apribojimų taikymo zona ir kuri yra paveikta šio naujo afrikinio kiaulių maro protrūkio, dabar tame priede turėtų būti nurodyta kaip III apribojimų taikymo zona, o ne kaip II apribojimų taikymo zona, o dabartinės I ir II ribojimų taikymo zonų ribos turi būti iš naujo apibrėžtos ir išplėstos, kad būtų atsižvelgta į šį naujausią protrūkį;

(8)

be to, 2021 m. birželio mėn. vienas afrikinio kiaulių maro protrūkis tarp laikomų kiaulių buvo nustatytas Slovakijos Lučeneco rajone, esančiame teritorijoje, kuri šiuo metu Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 I priede nurodyta kaip II apribojimų taikymo zona. Dėl šio afrikinio kiaulių maro protrūkio tarp laikomų kiaulių padidėja rizikos lygis ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl ši Slovakijos teritorija, kuri šiuo metu tame priede nurodyta kaip II apribojimų taikymo zona ir kuri yra paveikta šio naujo afrikinio kiaulių maro protrūkio, dabar tame priede turėtų būti nurodyta kaip III apribojimų taikymo zona, o ne kaip II apribojimų taikymo zona, o dabartinės I ir II ribojimų taikymo zonų ribos turi būti iš naujo apibrėžtos ir išplėstos, kad būtų atsižvelgta į šį naujausią protrūkį;

(9)

po pastarųjų afrikinio kiaulių maro protrūkių laikomų kiaulių populiacijoje Lenkijoje ir Slovakijoje ir atsižvelgiant į dabartinę epizootinę padėtį, susijusią su afrikiniu kiaulių maru Sąjungoje, zonavimas tose valstybėse narėse buvo iš naujo įvertintas ir atnaujintas. Taikomos rizikos valdymo priemonės taip pat buvo iš naujo įvertintos ir atnaujintos. Šie pakeitimai turėtų atsispindėti Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 I priede;

(10)

siekiant atsižvelgti į naujausius epizootinės afrikinio kiaulių maro padėties Sąjungoje pokyčius ir aktyviai kovoti su rizika, susijusia su šios ligos plitimu, turėtų būti nustatytos naujos pakankamo dydžio apribojimų taikymo zonos Lenkijoje ir Slovakijoje, ir jos turėtų būti tinkamai įtrauktos į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 I priedą kaip I, II ir III apribojimų taikymo zonos. Kadangi afrikinio kiaulių maro padėtis Sąjungoje yra labai dinamiška, nustatant šių naujų apribojimų taikymo zonų ribas buvo atsižvelgta į padėtį aplinkinėse teritorijose;

(11)

atsižvelgiant į tai, kad į epizootinę padėtį Sąjungoje dėl afrikinio kiaulių maro plitimo reikia reaguoti skubiai, svarbu, kad Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 pakeitimai, padaryti šiuo įgyvendinimo reglamentu, įsigaliotų kuo greičiau;

(12)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 I priedas pakeičiamas šio reglamento priede pateikiamu tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 2 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)   OL L 84, 2016 3 31, p. 1.

(2)   2021 m. balandžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/605, kuriuo nustatomos specialios afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės (OL L 129, 2021 4 15, p. 1).

(3)   2021 m. birželio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/994, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605, kuriuo nustatomos specialios afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės, I priedas (OL L 219, 2021 6 21, p. 1).

(4)  Darbinis dokumentas SANTE/7112/2015/Rev. 3 „AKM zonos geografinio nustatymo principai ir kriterijai“.https://ec.europa.eu/food/animals/animal-diseases/control-measures/asf_en

(5)  OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodeksas, 28-as leidimas, 2019 m. ISBN, I tomas: 978-92-95108-85-1; ISBN, II tomas: 978-92-95108-86-8. https://www.oie.int/standard-setting/terrestrial-code/access-online/


PRIEDAS

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 I priedas pakeičiamas taip:

„I PRIEDAS

APRIBOJIMŲ TAIKYMO ZONOS

I DALIS

1.   Vokietija

Šios I apribojimų taikymo zonos Vokietijoje:

Bundesland Brandenburg:

Landkreis Dahme-Spreewald:

Gemeinde Alt Zauche-Wußwerk,

Gemeinde Byhleguhre-Byhlen,

Gemeinde Märkische Heide, mit den Gemarkungen Alt Schadow, Neu Schadow, Pretschen, Plattkow, Wittmannsdorf, Schuhlen-Wiese, Bückchen, Kuschkow, Gröditsch, Groß Leuthen, Leibchel, Glietz, Groß Leine, Dollgen, Krugau, Dürrenhofe, Biebersdorf und Klein Leine,

Gemeinde Neu Zauche,

Gemeinde Schwielochsee mit den Gemarkungen Groß Liebitz, Guhlen, Mochow und Siegadel,

Gemeinde Spreewaldheide,

Gemeinde Straupitz,

Landkreis Märkisch-Oderland:

Gemeinde Lietzen westlich der L 37,

Gemeinde Falkenhagen (Mark) westlich der L 37,

Gemeinde Zeschdorf westlich der L 37,

Gemeinde Lindendorf mit der Gemarkung Dolgelin – westlich der L 37,

Gemeinde Müncheberg mit den Gemarkungen Müncheberg, Eggersdorf bei Müncheberg und Hoppegarten bei Müncheberg,

Gemeinde Neulewin,

Gemeinde Bliesdorf mit den Gemarkungen Kunersdorf und Bliesdorf,

Gemeinde Neutrebbin mit den Gemarkungen Neutrebbin und Alttrebbin westlich der L 34 und Altelewin westlich und nordöstlich der L 33,

Gemeinde Märkische Höhe mit den Gemarkungen Reichenberg und Batzlow,

Gemeinde Wriezen mit den Gemarkungen Haselberg, Frankenfelde, Schulzendorf, Lüdersdorf, Biesdorf, Rathsdorf, Wriezen, Altwriezen, Beauregard, Eichwerder und Jäckelsbruch,

Gemeinde Oderaue mit den Gemarkungen Neuranft, Neuküstrinchen, Neurüdnitz, Altwustrow, Neuwustrow und Zäckericker Loose, Altreetz, Altmädewitz und Neumädewitz,

Gemeinde Buckow (Märkische Schweiz),

Gemeinde Strausberg mit den Gemarkungen Hohenstein und Ruhlsdorf,

Gemeine Garzau-Garzin,

Gemeinde Waldsieversdorf,

Gemeinde Rehfelde mit der Gemarkung Werder,

Gemeinde Reichenow-Mögelin,

Gemeinde Prötzel mit den Gemarkungen Harnekop, Sternebeck und Prötzel östlich der B 168 und der L35,

Gemeinde Oberbarnim.

Landkreis Oder-Spree:

Gemeinde Storkow (Mark),

Gemeinde Wendisch Rietz,

Gemeinde Reichenwalde,

Gemeinde Diensdorf-Radlow,

Gemeinde Bad Saarow,

Gemeinde Rietz-Neuendorf mit den Gemarkungen Buckow, Glienicke, Behrensdorf, Ahrensdorf, Herzberg, Görzig, Pfaffendorf, Sauen, Wilmersdorf (G), Neubrück, Drahendorf, Alt Golm,

Gemeinde Tauche mit den Gemarkungen Briescht, Kossenblatt, Werder, Görsdorf (B), Giesendorf, Wulfersdorf, Falkenberg (T), Lindenberg,

Gemeinde Steinhöfel mit den Gemarkungen Demnitz, Steinhöfel, Hasenfelde, Ahrensdorf, Heinersdorf, Tempelberg,

Gemeinde Langewahl,

Gemeinde Berkenbrück,

Gemeinde Briesen (Mark) mit den Gemarkungen Wilmersdorf, Falkenberg, Alt Madlitz, Madlitz Forst, Kersdorf, Briesen, Neubrück Forst,

Gemeinde Jacobsdorf mit den Gemarkungen Petersdorf und Jacobsdorf westlich der L 37,

Landkreis Spree-Neiße:

Gemeinde Jänschwalde,

Gemeinde Peitz,

Gemeinde Tauer,

Gemeinde Turnow-Preilack,

Gemeinde Drachhausen,

Gemeinde Schmogrow-Fehrow,

Gemeinde Drehnow,

Gemeinde Guben mit der Gemarkung Schlagsdorf,

Gemeinde Schenkendöbern mit den Gemarkungen Grabko, Kerkwitz, Groß Gastrose,

Gemeinde Teichland,

Gemeinde Dissen-Striesow,

Gemeinde Heinersbrück,

Gemeinde Briesen,

Gemeinde Forst mit den Gemarkungen Briesníg, Weißagk, Bohrau, Naundorf, Mulknitz, Klein Jamno, Forst (Lausitz) und Groß Jamno,

Gemeinde Wiesengrund,

Gemeinde Groß Schacksdorf-Simmersdorf mit der Gemarkung Simmersdorf,

Gemeinde Neiße-Malxetal mit den Gemarkungen Jocksdorf, Klein Kölzig und Groß Kölzig,

Gemeinde Tschernitz mit der Gemarkung Wolfshain,

Gemeinde Felixsee,

Gemeinde Spremberg mit den Gemarkungen Lieskau, Schönheide, Graustein, Türkendorf, Groß Luja, Wadelsdorf, Hornow, Sellessen, Spremberg, Bühlow,

Gemeinde Neuhausen/Spree mit den Gemarkungen Kathlow, Haasow, Sergen, Roggosen, Gablenz, Komptendorf, Laubsdorf, Koppatz, Neuhausen, Drieschnitz, Kahsel, Bagenz,

Stadt Cottbus mit den Gemarkungen Dissenchen, Döbbrick, Merzdorf, Saspow, Schmellwitz, Sielow, Willmersdorf.

Bundesland Sachsen:

Landkreis Bautzen

Gemeinde Großdubrau: Ortsteile Commerau, Göbeln, Jetscheba, Kauppa, Särchen, Spreewiese,

Gemeinde Hochkirch: Ortsteile Kohlwesa, Niethen, Rodewitz, Wawitz, Zschorna,

Gemeinde Königswartha: Ortsteil Oppitz,

Gemeinde Lohsa: Ortsteile Dreiweibern, Driewitz, Friedersdorf, Hermsdorf/Spree, Lippen, Litschen, Lohsa, Riegel, Tiegling, Weißkollm,

Gemeinde Malschwitz: Ortsteile Baruth, Brießnitz, Brösa, Buchwalde, Cannewitz, Dubrauke, Gleina, Guttau, Halbendorf/Spree, Kleinsaubernitz, Lieske, Lömischau, Neudorf/Spree, Preititz, Rackel, Ruhethal, Wartha,

Gemeinde Radibor: Ortsteile Droben, Lippitsch, Milkel, Teicha, Wessel,

Gemeinde Spreetal,

Gemeinde Weißenberg.

Landkreis Görlitz:

Gemeinde Boxberg/O.L., sofern nicht bereits Teil des gefährdeten Gebietes,

Gemeinde Görlitz südlich der Bundesautobahn A4 mit den Ortsteilen Biesnitz, Deutsch Ossig, Historische Altstadt, Innenstadt, Klein Neundorf, Klingewalde, Königshufen, Kunnerwitz, Ludwigsdorf, Nikolaivorstadt, Rauschwalde, Schlauroth, Südstadt, Weinhübel,

Gemeinde Groß Düben, sofern nicht bereits Teil des gefährdeten Gebietes,

Gemeinde Hohendubrau, sofern nicht bereits Teil des gefährdeten Gebietes,

Gemeinde Kodersdorf, sofern nicht bereits Teil des gefährdeten Gebietes,

Gemeinde Königshain,

Gemeinde Löbau: Ortsteile Altcunnewitz, Bellwitz, Dolgowitz, Glossen, Kittlitz, Kleinradmeritz, Krappe, Lautitz, Mauschwitz, Neucunnewitz, Neukittlitz, Oppeln, Rosenhain,

Gemeinde Markersdorf: Ortsteile Holtendorf, Markersdorf, Pfaffendorf,

Gemeinde Mücka, sofern nicht bereits Teil des gefährdeten Gebietes,

Gemeinde Reichenbach/O.L.: Ortsteile Biesig, Borda, Dittmannsdorf, Feldhäuser, Goßwitz, Krobnitz, Lehnhäuser, Löbensmüh, Mengelsdorf, Meuselwitz, Oehlisch, Stadt Reichenbach/O.L., Reißaus, Schöps, Zoblitz,

Gemeinde Schleife, sofern nicht bereits Teil des gefährdeten Gebietes,

Gemeinde Schöpstal, sofern nicht bereits Teil des gefährdeten Gebietes,

Gemeinde Trebendorf, sofern nicht bereits Teil des gefährdeten Gebietes,

Gemeinde Vierkirchen, sofern nicht bereits Teil des gefährdeten Gebietes,

Gemeinde Waldhufen, sofern nicht bereits Teil des gefährdeten Gebietes,

Gemeinde Weißwasser/O.L., sofern nicht bereits Teil des gefährdeten Gebietes.

2.   Estija

Šios I apribojimų taikymo zonos Estijoje:

Hiiu maakond.

3.   Graikija

Šios I apribojimų taikymo zonos Graikijoje:

in the regional unit of Drama:

the community departments of Sidironero and Skaloti and the municipal departments of Livadero and Ksiropotamo (in Drama municipality),

the municipal department of Paranesti (in Paranesti municipality),

the municipal departments of Kokkinogeia, Mikropoli, Panorama, Pyrgoi (in Prosotsani municipality),

the municipal departments of Kato Nevrokopi, Chrysokefalo, Achladea, Vathytopos, Volakas, Granitis, Dasotos, Eksohi, Katafyto, Lefkogeia, Mikrokleisoura, Mikromilea, Ochyro, Pagoneri, Perithorio, Kato Vrontou and Potamoi (in Kato Nevrokopi municipality),

in the regional unit of Xanthi:

the municipal departments of Kimmerion, Stavroupoli, Gerakas, Dafnonas, Komnina, Kariofyto and Neochori (in Xanthi municipality),

the community departments of Satres, Thermes, Kotyli, and the municipal departments of Myki, Echinos and Oraio and (in Myki municipality),

the community department of Selero and the municipal department of Sounio (in Avdira municipality),

in the regional unit of Rodopi:

the municipal departments of Komotini, Anthochorio, Gratini, Thrylorio, Kalhas, Karydia, Kikidio, Kosmio, Pandrosos, Aigeiros, Kallisti, Meleti, Neo Sidirochori and Mega Doukato (in Komotini municipality),

the municipal departments of Ipio, Arriana, Darmeni, Archontika, Fillyra, Ano Drosini, Aratos and the Community Departments Kehros and Organi (in Arriana municipality),

the municipal departments of Iasmos, Sostis, Asomatoi, Polyanthos and Amvrosia and the community department of Amaxades (in Iasmos municipality),

the municipal department of Amaranta (in Maroneia Sapon municipality),

in the regional unit of Evros:

the municipal departments of Kyriaki, Mandra, Mavrokklisi, Mikro Dereio, Protokklisi, Roussa, Goniko, Geriko, Sidirochori, Megalo Derio, Sidiro, Giannouli, Agriani and Petrolofos (in Soufli municipality),

the municipal departments of Dikaia, Arzos, Elaia, Therapio, Komara, Marasia, Ormenio, Pentalofos, Petrota, Plati, Ptelea, Kyprinos, Zoni, Fulakio, Spilaio, Nea Vyssa, Kavili, Kastanies, Rizia, Sterna, Ampelakia, Valtos, Megali Doxipara, Neochori and Chandras (in Orestiada municipality),

the municipal departments of Asvestades, Ellinochori, Karoti, Koufovouno, Kiani, Mani, Sitochori, Alepochori, Asproneri, Metaxades, Vrysika, Doksa, Elafoxori, Ladi, Paliouri and Poimeniko (in Didymoteixo municipality),

in the regional unit of Serres:

the municipal departments of Kerkini, Livadia, Makrynitsa, Neochori, Platanakia, Petritsi, Akritochori, Vyroneia, Gonimo, Mandraki, Megalochori, Rodopoli, Ano Poroia, Katw Poroia, Sidirokastro, Vamvakophyto, Promahonas, Kamaroto, Strymonochori, Charopo, Kastanousi and Chortero and the community departments of Achladochori, Agkistro and Kapnophyto (in Sintiki municipality),

the municipal departments of Serres, Elaionas and Oinoussa and the community departments of Orini and Ano Vrontou (in Serres municipality),

the municipal departments of Dasochoriou, Irakleia, Valtero, Karperi, Koimisi, Lithotopos, Limnochori, Podismeno and Chrysochorafa (in Irakleia municipality).

4.   Latvija

Šios I apribojimų taikymo zonos Latvijoje:

Pāvilostas novada Vērgales pagasts,

Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz rietumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

Grobiņas novada Medzes, Grobiņas un Gaviezes pagasts. Grobiņas pilsēta,

Rucavas novada Rucavas pagasts,

Nīcas novads.

5.   Lietuva

Šios I apribojimų taikymo zonos Lietuvoje:

Klaipėdos rajono savivaldybė: Agluonėnų, Dovilų, Gargždų, Priekulės, Vėžaičių, Kretingalės ir Dauparų-Kvietinių seniūnijos,

Palangos miesto savivaldybė.

6.   Vengrija

Šios I apribojimų taikymo zonos Vengrijoje:

Békés megye 950950, 950960, 950970, 951950, 952050, 952750, 952850, 952950, 953050, 953150, 953650, 953660, 953750, 953850, 953960, 954250, 954260, 954350, 954450, 954550, 954650, 954750, 954850, 954860, 954950, 955050, 955150, 955250, 955260, 955270, 955350, 955450, 955510, 955650, 955750, 955760, 955850, 955950, 956050, 956060, 956150 és 956160 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Bács-Kiskun megye 600150, 600850, 601550, 601650, 601660, 601750, 601850, 601950, 602050, 603250, 603750 és 603850 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Budapest 1 kódszámú, vadgazdálkodási tevékenységre nem alkalmas területe,

Csongrád-Csanád megye 800150, 800160, 800250, 802220, 802260, 802310 és 802450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Fejér megye 400150, 400250, 400351, 400352, 400450, 400550, 401150, 401250, 401350, 402050, 402350, 402360, 402850, 402950, 403050, 403250, 403350, 403450, 403550, 403650, 403750, 403950, 403960, 403970, 404570, 404650, 404750, 404850, 404950, 404960, 405050, 405750, 405850, 405950,

406050, 406150, 406550, 406650 és 406750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Győr-Moson-Sopron megye 100550, 100650, 100950, 101050, 101350, 101450, 101550, 101560 és 102150 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Jász-Nagykun-Szolnok megye 750150, 750160, 750260, 750350, 750450, 750460, 754450, 754550, 754560, 754570, 754650, 754750, 754950, 755050, 755150, 755250, 755350 és 755450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Komárom-Esztergom megye 250150, 250250, 250450, 250460, 250550, 250650, 250750, 251050, 251150, 251250, 251350, 251360, 251650, 251750, 251850, 252250, kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Pest megye 571550, 572150, 572250, 572350, 572550, 572650, 572750, 572850, 572950, 573150, 573250, 573260, 573350, 573360, 573450, 573850, 573950, 573960, 574050, 574150, 574350, 574360, 574550, 574650, 574750, 574850, 574860, 574950, 575050, 575150, 575250, 575350, 575550, 575650, 575750, 575850, 575950, 576050, 576150, 576250, 576350, 576450, 576650, 576750, 576850, 576950, 577050, 577150, 577350, 577450, 577650, 577850, 577950, 578050, 578150, 578250, 578350, 578360, 578450, 578550, 578560, 578650, 578850, 578950, 579050, 579150, 579250, 579350, 579450, 579460, 579550, 579650, 579750, 580250 és 580450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe.

7.   Lenkija

Šios I apribojimų taikymo zonos Lenkijoje:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gminy Wielbark i Rozogi w powiecie szczycieńskim,

gminy Janowiec Kościelny, Janowo i część gminy Kozłowo położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie nidzickim,

gminy Iłowo – Osada, Lidzbark, Płośnica, miasto Działdowo, część gminy Rybno położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę kolejową, część gminy wiejskiej Działdowo położona na południe od linii wyznaczonej przez linie kolejowe biegnące od wschodniej do zachodniej granicy gminy w powiecie działdowskim,

gminy Kisielice, Susz i część gminy wiejskiej Iława położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 521 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą łączącą miejscowości Szymbark - Ząbrowo - Segnowy – Laseczno – Gulb, a następnie na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Szymbark - Ząbrowo - Segnowy – Laseczno - Gulb biegnącą do południowej granicy gminy w powiecie iławskim,

gminy Biskupiec, Kurzętnik, część gminy wiejskiej Nowe Miasto Lubawskie położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od zachodniej granicy gminy do miejscowości Lekarty, a następnie na południowy - zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Lekarty – Nowy Dwór Bratiański biegnącą do północnej granicy gminy miejskiej Nowe Miasto Lubawskie oraz na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 538, część gminy Grodziczno położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 538 w powiecie nowomiejskim.

w województwie podlaskim:

gminy Wysokie Mazowieckie z miastem Wysokie Mazowieckie, Czyżew i część gminy Kulesze Kościelne położona na południe od linii wyznaczonej przez linię koleją w powiecie wysokomazowieckim,

gminy Miastkowo, Nowogród, Śniadowo i Zbójna w powiecie łomżyńskim,

gminy Szumowo, Zambrów z miastem Zambrów i część gminy Kołaki Kościelne położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie zambrowskim,

gminy Grabowo, Kolno i miasto Kolno, Turośl w powiecie kolneńskim,

w województwie mazowieckim:

powiat ostrołęcki,

powiat miejski Ostrołęka,

gminy Bielsk, Brudzeń Duży, Bulkowo, Drobin, Gąbin, Łąck, Nowy Duninów, Radzanowo, Słupno, Staroźreby i Stara Biała w powiecie płockim,

powiat miejski Płock,

powiat ciechanowski,

gminy Baboszewo, Dzierzążnia, Joniec, Nowe Miasto, Płońsk i miasto Płońsk, Raciąż i miasto Raciąż, Sochocin w powiecie płońskim,

powiat sierpecki,

powiat żuromiński,

gminy Andrzejewo, Brok, Stary Lubotyń, Szulborze Wielkie, Wąsewo, Ostrów Mazowiecka z miastem Ostrów Mazowiecka, część gminy Małkinia Górna położona na północ od rzeki Brok w powiecie ostrowskim,

powiat mławski,

powiat przasnyski,

powiat makowski,

powiat pułtuski,

powiat wyszkowski,

powiat węgrowski,

gminy Dąbrówka, Jadów, Klembów, Poświętne, Radzymin, Strachówka Wołomin i Tłuszcz w powiecie wołomińskim,

gminy Mokobody i Suchożebry w powiecie siedleckim,

gminy Dobre, Jakubów, Kałuszyn, Stanisławów w powiecie mińskim,

gminy Bielany i gmina wiejska Sokołów Podlaski w powiecie sokołowskim,

gminy Kowala, Wierzbica, część gminy Wolanów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 12 w powiecie radomskim,

powiat miejski Radom,

gminy Jastrząb, Mirów, Orońsko w powiecie szydłowieckim,

powiat gostyniński,

w województwie podkarpackim:

gminy Pruchnik, Rokietnica, Roźwienica, w powiecie jarosławskim,

gminy Fredropol, Krasiczyn, Krzywcza, Medyka, Orły, Żurawica, Przemyśl w powiecie przemyskim,

powiat miejski Przemyśl,

gminy Gać, Jawornik Polski, Kańczuga, część gminy Zarzecze położona na południe od linii wyznaczonej przez rzekę Mleczka w powiecie przeworskim,

powiat łańcucki,

gminy Trzebownisko, Głogów Małopolski, część gminy Świlcza położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 94 i część gminy Sokołów Małopolski położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 875 w powiecie rzeszowskim,

gmina Ropczyce, część gminy Ostrów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr A4 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 986, a następnie na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 986 biegnącą od tego skrzyżowania do miejscowości Osieka i dalej na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Osieka_- Blizna, część gminy Sędziszów Małopolski położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 94 w powiecie ropczycko – sędziszowskim,

gminy Czarna, Pilzno, miasto Dębica, część gminy wiejskiej Dębica położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr A4, część gminy Żyraków położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr A4 w powiecie dębickim,

gminy Dzikowiec, Kolbuszowa i Raniżów w powiecie kolbuszowskim,

gminy Borowa, Gawłuszowice, Padew Narodowa, Tuszów Narodowy, część gminy Czermin położona na północny – zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Olszyny – Czermin – Piaski – Jasieniec do granicy gminy, część gminy Radomyśl Wielki położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 984 biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Radomyśl Wielki, a następnie na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Radomyśl Wielki – Zdziarzec – Pole biegnącą od drogi nr 984 do południowej granicy gminy, część gminy Wadowice Górne położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Kawęczyn – Wampierzów- Wadowice Górne w powiecie mieleckim,

w województwie świętokrzyskim:

powiat opatowski,

powiat sandomierski,

gminy Bogoria, Łubnice, Oleśnica, Osiek, Połaniec, Rytwiany i Staszów w powiecie staszowskim,

gminy Bliżyn, Skarżysko – Kamienna, Suchedniów i Skarżysko Kościelne w powiecie skarżyskim,

gmina Wąchock, część gminy Brody położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 9 oraz na południowy - zachód od linii wyznaczonej przez drogi: nr 0618T biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania w miejscowości Lipie, drogę biegnącą od miejscowości Lipie do wschodniej granicy gminy oraz na północ od drogi nr 42 i część gminy Mirzec położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 744 biegnącą od południowej granicy gminy do miejscowości Tychów Stary a następnie przez drogę nr 0566T biegnącą od miejscowości Tychów Stary w kierunku północno - wschodnim do granicy gminy w powiecie starachowickim,

powiat ostrowiecki,

gminy Fałków, Ruda Maleniecka, Radoszyce, Smyków, część gminy Końskie położona na zachód od linii kolejowej, część gminy Stąporków położona na południe od linii kolejowej w powiecie koneckim,

gminy Mniów i Zagnańsk w powiecie kieleckim,

w województwie łódzkim:

gminy Łyszkowice, Kocierzew Południowy, Kiernozia, Chąśno, Nieborów, część gminy wiejskiej Łowicz położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 biegnącej od granicy miasta Łowicz do zachodniej granicy gminy oraz część gminy wiejskiej Łowicz położona na wschód od granicy miasta Łowicz i na północ od granicy gminy Nieborów w powiecie łowickim,

gminy Cielądz, Rawa Mazowiecka z miastem Rawa Mazowiecka w powiecie rawskim,

gminy Bolimów, Głuchów, Godzianów, Lipce Reymontowskie, Maków, Nowy Kawęczyn, Skierniewice, Słupia w powiecie skierniewickim,

powiat miejski Skierniewice,

gminy Mniszków, Paradyż, Sławno i Żarnów w powiecie opoczyńskim,

powiat tomaszowski,

powiat brzeziński,

powiat łaski,

powiat miejski Łódź,

gminy Andrespol, Koluszki, Nowosolna w powiecie łódzkim wschodnim,

gminy Dobroń, Ksawerów, Lutomiersk, miasto Konstantynów Łódzki, miasto Pabianice, część gminy wiejskiej Pabianice położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr S8, część gminy Dłutów położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 485 w powiecie pabianickim,

gminy Aleksandrów Łódzki, Stryków, miasto Zgierz w powiecie zgierskim,

gminy Bełchatów z miastem Bełchatów, Drużbice, Kluki, Rusiec, Szczerców, Zelów w powiecie bełchatowskim,

gminy Osjaków, Konopnica, Pątnów, Wierzchlas, część gminy Mokrsko położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Krzyworzeka – Mokrsko - Zmyślona – Komorniki – Orzechowiec – Poręby, część gminy Wieluń położona na wschód od zachodniej granicy miejscowości Wieluń oraz na południe od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Wieluń – Turów – Chotów biegnącą do zachodniej granicy gminy, część gminy Ostrówek położona na wschód od linii wyznaczonej przez rzekę Pyszna w powiecie wieluńskim,

powiat sieradzki,

powiat zduńskowolski,

gminy Aleksandrów, Sulejów, Wola Krzysztoporska, Wolbórz, część gminy Moszczenica położona na wschód od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Moszczenica – Osiedle, a następnie na południe od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Moszczenica – Osiedle – Kosów do skrzyżowania z drogą nr 12 i dalej na wschód od drogi nr 12 biegnącej od tego skrzyżowania do południowej granicy gminy, część gminy Grabica położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 473 biegnącej od zachodniej granicy gminy do miejscowości Wola Kamocka, a następnie na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 473 i łączącą miejscowości Wola Kamocka – Papieże Kolonia – Papieże do wschodniej granicy gminy w powiecie piotrkowskim,,

powiat miejski Piotrków Trybunalski,

w województwie pomorskim:

gminy Ostaszewo, miasto Krynica Morska oraz część gminy Nowy Dwór Gdański położona na południowy - zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 55 biegnącą od południowej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 7, następnie przez drogę nr 7 i S7 biegnącą do zachodniej granicy gminy w powiecie nowodworskim,

gminy Lichnowy, Miłoradz, Nowy Staw, Malbork z miastem Malbork w powiecie malborskim,

gminy Mikołajki Pomorskie, Stary Targ i Sztum w powiecie sztumskim,

powiat gdański,

Miasto Gdańsk,

powiat tczewski,

powiat kwidzyński,

w województwie lubuskim:

gminy Przytoczna, Pszczew, Skwierzyna i część gminy Trzciel położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 w powiecie międzyrzeckim,

gminy Lubniewice i Krzeszyce w powiecie sulęcińskim,

część gminy Krzeszyce położona na północ od linii wyznaczonej przez kanał Postomski i kanał Bema w powiecie sulęcińskim,

powiat miejski Gorzów Wielkopolski,

gminy Bogdaniec, Lubiszyn, Santok, część gminy Witnica położona na północny - wschód od drogi biegnącej od zachodniej granicy gminy od miejscowości Krześnica, przez miejscowości Kamień Wielki - Mościce -Witnica - Kłopotowo do południowej granicy gminy, część gminy Deszczno położona na północny – wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr S3 oraz na północ od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Deszczno – Maszewo – Białobłocie – Krasowiec – Płonica do zachodniej granicy gminy w powiecie gorzowskim,

w województwie dolnośląskim:

gmina Warta Bolesławiecka, miasto Bolesławiec, część gminy wiejskiej Bolesławiec położona na południe od linii wyznaczonej prze drogi nr A18 i 18, część gminy Osiecznica położona na południe od drogi nr 18 w powiecie bolesławieckim,

gmina Chojnów w powiecie legnickim,

gmina Zagrodno w powiecie złototoryjskim,

gmina Węgliniec w powiecie zgorzeleckim,

gmina Chocianów w powiecie polkowickim,

część gminy Góra położona na północny -zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy, łączącą miejscowości Czernina – Kruszyniec – Góra do skrzyżowania z droga nr 324, a następnie na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 324 biegnącą od tego skrzyżowania do zachodniej granicy gminy w powiecie górowskim,

gmina Prusice, część gminy Żmigród położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr S5 w powiecie trzebnickim,

gmina Wińsko w powiecie wołowskim,

gminy Ścinawa i Lubin z miastem Lubin w powiecie lubińskim,

gminy Dziadowa Kłoda, Międzybórz, Syców w powiecie oleśnickim,

w województwie wielkopolskim:

gminy Krzemieniewo, Osieczna, Rydzyna, część gminy Lipno położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr S5, część gminy Święciechowa położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 12 oraz na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr S5 w powiecie leszczyńskim,

powiat miejski Leszno,

gmina Międzychód, część gminy Sieraków położona na północ od linii wyznaczonej przez rzekę Wartę biegnącą od wschodniej granicy gminy do przecięcia z drogą nr 133 w miejscowości Sieraków, a następnie na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od przecięcia drogi nr 133 z rzeką Warta i dalej na zachód od linii wyznaczonej przez ulicę Poznańską, a następnie drogę łączącą miejscowości Jaroszewo – Sprzeczno biegnącą do południowej granicy gminy, część gminy Kwilcz położona na zachód linii wyznaczonej przez drogę nr 186 biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 24, następnie na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 24 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 186 do skrzyżowania z drogą w miejscowości Pólko, i dalej na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od miejscowości Pólko przez miejscowość Wituchowo do południowej granicy gminy w powiecie międzychodzkim,

gminy Lwówek, Kuślin, Opalenica, część gminy Miedzichowo położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 92, część gminy Nowy Tomyśl położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 305 w powiecie nowotomyskim,

gminy Granowo, Grodzisk Wielkopolski i część gminy Kamieniec położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 308 w powiecie grodziskim,

gminy Czempiń, Kościan i miasto Kościan, Krzywiń, część gminy Śmigiel położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr S5 w powiecie kościańskim,

powiat miejski Poznań,

gminy Buk, Dopiewo, Komorniki, Tarnowo Podgórne, Stęszew, Swarzędz, Pobiedziska, Czerwonak, Mosina, miasto Luboń, miasto Puszczykowo i część gminy Kórnik położona na zachód od linii wyznaczonych przez drogi: nr S11 biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 434 i drogę nr 434 biegnącą od tego skrzyżowania do południowej granicy gminy, część gminy Rokietnica położona na południowy zachód od linii kolejowej biegnącej od północnej granicy gminy w miejscowości Krzyszkowo do południowej granicy gminy w miejscowości Kiekrz oraz część gminy wiejskiej Murowana Goślina położona na południe od linii kolejowej biegnącej od północnej granicy miasta Murowana Goślina do północno-wschodniej granicy gminy w powiecie poznańskim,

gmina Kiszkowo i część gminy Kłecko położona na zachód od rzeki Mała Wełna w powiecie gnieźnieńskim,

gminy Lubasz, Czarnków z miastem Czarnków, część gminy Połajewo na położona na północ od drogi łączącej miejscowości Chraplewo, Tarnówko-Boruszyn, Krosin, Jakubowo, Połajewo - ul. Ryczywolska do północno-wschodniej granicy gminy oraz część gminy Wieleń położona na południe od linii kolejowej biegnącej od wschodniej granicy gminy przez miasto Wieleń i miejscowość Herburtowo do zachodniej granicy gminy w powiecie czarnkowsko-trzcianeckim,

gmina Kaźmierz część gminy Duszniki położona na południowy – wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 306 biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Duszniki, a następnie na południe od linii wyznaczonej przez ul. Niewierską oraz drogę biegnącą przez miejscowość Niewierz do zachodniej granicy gminy, część gminy Ostroróg położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 186 i 184 biegnące od granicy gminy do miejscowości Ostroróg, a następnie od miejscowości Ostroróg przez miejscowości Piaskowo – Rudki do południowej granicy gminy, część gminy Wronki położona na północ od linii wyznaczonej przez rzekę Wartę biegnącą od zachodniej granicy gminy do przecięcia z droga nr 182, a następnie na wschód od linii wyznaczonej przez drogi nr 182 oraz 184 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 182 do południowej granicy gminy, miasto Szamotuły i część gminy Szamotuły położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 306 i drogę łączącą miejscowości Lipnica - Ostroróg do linii wyznaczonej przez wschodnią granicę miasta Szamotuły i na południe od linii kolejowej biegnącej od południowej granicy miasta Szamotuły, do południowo-wschodniej granicy gminy oraz część gminy Obrzycko położona na zachód od drogi nr 185 łączącej miejscowości Gaj Mały, Słopanowo i Obrzycko do północnej granicy miasta Obrzycko, a następnie na zachód od drogi przebiegającej przez miejscowość Chraplewo w powiecie szamotulskim,

część gminy Rawicz położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr S5, część gminy Bojanowo położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr S5 w powiecie rawickim,

gmina Budzyń w powiecie chodzieskim,

gminy Mieścisko, Skoki i Wągrowiec z miastem Wągrowiec w powiecie wągrowieckim,

powiat pleszewski,

gmina Zagórów w powiecie słupeckim,

gmina Pyzdry w powiecie wrzesińskim,

gminy Kotlin, Żerków i część gminy Jarocin położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogi nr S11 i 15 w powiecie jarocińskim,

gmina Rozdrażew, część gminy Koźmin Wielkopolski położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 15, część gminy Krotoszyn położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 15 oraz na wschód od granic miasta Krotoszyn w powiecie krotoszyńskim,

powiat ostrowski,,

powiat miejski Kalisz,

gminy Blizanów, Żelazków, Godziesze Wielkie, Koźminek, Lisków, Opatówek, Szczytniki, część gminy Stawiszyn położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 25 biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Zbiersk, a następnie na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Zbiersk – Łyczyn – Petryki biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 25 do południowej granicy gminy, część gminy Ceków- Kolonia położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Młynisko – Morawin - Janków w powiecie kaliskim,

gminy Brudzew, Dobra, Kawęczyn, Przykona, Władysławów, Turek z miastem Turek część gminy Tuliszków położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 72 biegnącej od wschodniej granicy gminy do miasta Turek a następnie na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 443 biegnącej od skrzyżowania z drogą nr 72 w mieście Turek do zachodniej granicy gminy w powiecie tureckim,

gminy Rzgów, Grodziec, Krzymów, Stare Miasto, część gminy Rychwał położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 25 biegnącą od południowej granicy gminy do miejscowości Rychwał, a następnie na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 443 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 25 w miejscowości Rychwał do wschodniej granicy gminy w powiecie konińskim,

część gminy Kępno położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr S8 w powiecie kępińskim,

powiat ostrzeszowski,

w województwie opolskim:

gminy Domaszowice, Wilków i część gminy Namysłów położona na zachód od linii wyznaczonej przez rzekę Głucha w powiecie namysłowskim,

gminy Wołczyn, Kluczbork, część gminy Byczyna położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 11 w powiecie kluczborskim,

część gminy Gorzów Śląski położona na południe od północnej granicy miasta Gorzów Śląski oraz na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 45, część gminy Praszka położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 45 w miejscowości Praszka oraz na południe od drogi łączącej miejscowości Praszka – Kowale, część gminy Rudniki położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 42 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 43 i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 43 biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 42 w powiecie oleskim,

w województwie zachodniopomorskim:

część gminy Dębno położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 126 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 23 w miejscowości Dębno, następnie na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 23 do skrzyżowania z ul. Jana Pawła II w miejscowości Cychry, następnie na północ od ul. Jana Pawła II do skrzyżowania z ul. Ogrodową i dalej na północ od linii wyznaczonej przez ul. Ogrodową, której przedłużenie biegnie do wschodniej granicy gminy w powiecie myśliborskim,

gminy Trzcińsko – Zdrój, Widuchowa, część gminy Chojna położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 26 biegnącą od zachodniej granicy gminy do miejscowości Chojna, a następnie na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 31 biegnącą od skrzyżowana z drogą nr 26 do południowej granicy gminy, w powiecie gryfińskim.

8.   Slovakija

Šios I apribojimų taikymo zonos Slovakijoje:

the whole district of Snina,

the whole district of Medzilaborce

the whole district of Stropkov

the whole district of Svidník, except municipalities included in part II,

the whole district of whole Kežmarok,

in the district of Veľký Krtíš, the municipalities of Ipeľské Predmostie, Veľká nad Ipľom, Hrušov, Kleňany, Sečianky,

in the district of Levice, the municipalities of Ipeľské Úľany, Plášťovce, Dolné Túrovce, Stredné Túrovce, Šahy, Tešmak,

the whole district of Krupina, except municipalities included in part II,

the whole district of Banska Bystrica, except municipalities included in part II,

In the district of Liptovsky Mikulas – municipalities of Pribylina, Jamník, Svatý Štefan, Konská, Jakubovany, Liptovský Ondrej, Beňadiková, Vavrišovo, Liptovská Kokava, Liptovský Peter, Dovalovo, Hybe, Liptovský Hrádok, Važec, Východná, Kráľova Lehota, Nižná Boca, Vyšná Boca, Malužiná, Liptovská Porúbka, Liptovský Ján, Uhorská Ves, Podtureň, Závažná Poruba, Liptovský Mikuláš, Pavčina Lehota, Demänovská Dolina, Gôtovany, Galovany, Svätý Kríž, Lazisko, Dúbrava, Malatíny, Liptovské Vlachy, Liptovské Kľačany, Partizánska Ľupča, Kráľovská Ľubeľa, Zemianska Ľubeľa,

In the district of Ružomberok, the municipalities of Liptovská Lužná, Liptovská Osada, Podsuchá, Ludrová, Štiavnička, Liptovská Štiavnica, Nižný Sliač, Liptovské Sliače,

the whole district of Banska Stiavnica,

the whole district of Žiar nad Hronom.

II DALIS

1.   Bulgarija

Šios II apribojimų taikymo zonos Bulgarijoje:

the whole region of Haskovo,

the whole region of Yambol,

the whole region of Stara Zagora,

the whole region of Pernik,

the whole region of Kyustendil,

the whole region of Plovdiv,

the whole region of Pazardzhik,

the whole region of Smolyan,

the whole region of Dobrich,

the whole region of Sofia city,

the whole region of Sofia Province,

the whole region of Blagoevgrad,

the whole region of Razgrad,

the whole region of Kardzhali,

the whole region of Burgas excluding the areas in Part III,

the whole region of Varna excluding the areas in Part III,

the whole region of Silistra, excluding the areas in Part III,

the whole region of Ruse, excluding the areas in Part III,

the whole region of Veliko Tarnovo, excluding the areas in Part III,

the whole region of Pleven, excluding the areas in Part III,

the whole region of Targovishte, excluding the areas in Part III,

the whole region of Shumen, excluding the areas in Part III,

the whole region of Sliven, excluding the areas in Part III,

the whole region of Vidin, excluding the areas in Part III.

2.   Vokietija

Šios II apribojimų taikymo zonos Vokietijoje:

Bundesland Brandenburg:

Landkreis Oder-Spree:

Gemeinde Grunow-Dammendorf,

Gemeinde Mixdorf

Gemeinde Schlaubetal,

Gemeinde Neuzelle,

Gemeinde Neißemünde,

Gemeinde Lawitz,

Gemeinde Eisenhüttenstadt,

Gemeinde Vogelsang,

Gemeinde Ziltendorf,

Gemeinde Wiesenau,

Gemeinde Friedland,

Gemeinde Siehdichum

Gemeinde Müllrose,

Gemeinde Briesen mit der Gemarkung Biegen,

Gemeinde Jacobsdorf mit den Gemarkungen Pillgram, Sieversdorf, Jacobsdorf östlich der L 37 und Petersdorf östlich der L 37,

Gemeinde Groß Lindow,

Gemeinde Brieskow-Finkenheerd,

Gemeinde Ragow-Merz,

Gemeinde Beeskow,

Gemeinde Rietz-Neuendorf mit den Gemarkungen Groß Rietz und Birkholz,

Gemeinde Tauche mit den Gemarkungen Stremmen, Ranzig, Trebatsch, Sabrodt, Sawall, Mitweide und Tauche,

Landkreis Dahme-Spreewald:

Gemeinde Jamlitz,

Gemeinde Lieberose,

Gemeinde Schwielochsee mit den Gemarkungen Goyatz, Jessern, Lamsfeld, Ressen, Speichrow und Zaue,

Landkreis Spree-Neiße:

Gemeinde Schenkendöbern mit den Gemarkungen Stakow, Reicherskreuz, Groß Drewitz, Sembten, Lauschütz, Krayne, Lübbinchen, Grano, Pinnow, Bärenklau, Schenkendöbern und Atterwasch,

Gemeinde Guben mit den Gemarkungen Bresinchen, Guben und Deulowitz,

Gemeinde Forst (Lausitz) mit den Gemarkungen Groß Bademeusel und Klein Bademeusel,

Gemeinde Groß Schacksdorf-Simmersdorf mit der Gemarkung Groß Schacksdorf,

Gemeinde Neiße-Malxetal mit den Gemarkungen Preschen und Jerischke,

Gemeinde Döbern,

Gemeinde Jämlitz-Klein Düben,

Gemeinde Tschernitz mit der Gemarkung Tschernitz,

Landkreis Märkisch-Oderland:

Gemeinde Zechin,

Gemeinde Bleyen-Genschmar,

Gemeinde Neuhardenberg,

Gemeinde Golzow,

Gemeinde Küstriner Vorland,

Gemeinde Alt Tucheband,

Gemeinde Reitwein,

Gemeinde Podelzig,

Gemeinde Letschin,

Gemeinde Gusow-Platkow,

Gemeinde Seelow,

Gemeinde Vierlinden,

Gemeinde Lindendorf mit den Gemarkungen Sachsendorf, Libbenichen, Neu Mahlisch und Dolgelin – östlich der L37,

Gemeinde Fichtenhöhe,

Gemeinde Lietzen östlich der L 37,

Gemeinde Falkenhagen (Mark) östlich der L 37,

Gemeinde Zeschdorf östlich der L 37,

Gemeinde Treplin,

Gemeinde Lebus,

Gemeinde Müncheberg mit den Gemarkungen Jahnsfelde, Trebnitz, Obersdorf, Münchehofe und Hermersdorf,

Gemeinde Märkische Höhe mit der Gemarkung Ringenwalde,

Gemeinde Bliesdorf mit der Gemarkung Metzdorf,

Gemeinde Neutrebbin mit den Gemarkungen Wuschewier, Altbarnim, Neutrebbin, östlich der L 34, Alttrebbin östlich der L 34 und Altlewin östlich der L 34 und südwestlich der L 33,

kreisfreie Stadt Frankfurt (Oder),

Bundesland Sachsen:

Landkreis Görlitz:

Gemeinde Bad Muskau,

Gemeinde Boxberg/O.L. östlich des Straßenverlaufes K8472 bis Kaschel – S121 – Jahmen –Dürrbacher Straße – K8472 – Eselsberg – S131 – Boxberg – K 8481,

Gemeinde Gablenz,

Gemeinde Görlitz nördlich der Bundesautobahn A4,

Gemeinde Groß Düben südlich des Straßenverlaufes S126 – Halbendorf – K8478,

Gemeinde Hähnichen,

Gemeinde Hohendubrau östlich des Straßenverlaufes der Verbindungsstraße Buchholz-Gebelzig – S55,

Gemeinde Horka

Gemeinde Kodersdorf nördlich der Bundesautobahn A4,

Gemeinde Krauschwitz i.d. O.L.,

Gemeinde Kreba-Neudorf,

Gemeinde Mücka östlich des Straßenverlaufes S55 - K8471 - Förstgen - K8472,

Gemeinde Neißeaue,

Gemeinde Niesky,

Gemeinde Quitzdorf am See,

Gemeinde Rietschen,

Gemeinde Rothenburg/ O.L.,

Gemeinde Schleife östlich des Straßenverlaufes S130 – S126,

Gemeinde Schöpstal nördlich der Bundesautobahn A4,

Gemeinde Trebendorf östlich der K8481,

Gemeinde Vierkirchen nördlich der Bundesautobahn A4 und östlich der Verbindungsstraße Buchholz-Gebelzig,

Gemeinde Waldhufen nördlich der Bundesautobahn A4,

Gemeinde Weißkeißel,

Gemeinde Weißwasser/O.L. östlich der K8481.

3.   Estija

Šios II apribojimų taikymo zonos Estijoje:

Eesti Vabariik (välja arvatud Hiiu maakond).

4.   Latvija

Šios II apribojimų taikymo zonos Latvijoje:

Ādažu novads,

Aizputes novada Aizputes, Cīravas un Lažas pagasts, Kalvenes pagasta daļa uz rietumiem no ceļa pie Vārtājas upes līdz autoceļam A9, uz dienvidiem no autoceļa A9, uz rietumiem no autoceļa V1200, Kazdangas pagasta daļa uz rietumiem no ceļa V1200, P115, P117, V1296, Aizputes pilsēta,

Aglonas novads,

Aizkraukles novads,

Aknīstes novads,

Alojas novads,

Alsungas novads,

Alūksnes novads,

Amatas novads,

Apes novads,

Auces novads,

Babītes novads,

Baldones novads,

Baltinavas novads,

Balvu novads,

Bauskas novads,

Beverīnas novads,

Brocēnu novads,

Burtnieku novads,

Carnikavas novads,

Cēsu novads

Cesvaines novads,

Ciblas novads,

Dagdas novads,

Daugavpils novads,

Dobeles novads,

Dundagas novads,

Durbes novads,

Engures novads,

Ērgļu novads,

Garkalnes novads,

Grobiņas novada Bārtas pagasts,

Gulbenes novads,

Iecavas novads,

Ikšķiles novads,

Ilūkstes novads,

Inčukalna novads,

Jaunjelgavas novads,

Jaunpiebalgas novads,

Jaunpils novads,

Jēkabpils novads,

Jelgavas novads,

Kandavas novads,

Kārsavas novads,

Ķeguma novads,

Ķekavas novads,

Kocēnu novads,

Kokneses novads,

Krāslavas novads,

Krimuldas novads,

Krustpils novads,

Kuldīgas novada, Laidu pagasta daļa uz ziemeļiem no autoceļa V1296, Padures, Rumbas, Rendas, Kabiles, Vārmes, Pelču, Ēdoles, Īvandes, Kurmāles, Turlavas, Gudenieku un Snēpeles pagasts, Kuldīgas pilsēta,

Lielvārdes novads,

Līgatnes novads,

Limbažu novads,

Līvānu novads,

Lubānas novads,

Ludzas novads,

Madonas novads,

Mālpils novads,

Mārupes novads,

Mazsalacas novads,

Mērsraga novads,

Naukšēnu novads,

Neretas novads,

Ogres novads,

Olaines novads,

Ozolnieku novads,

Pārgaujas novads,

Pāvilostas novada Sakas pagasts, Pāvilostas pilsēta,

Pļaviņu novads,

Preiļu novads,

Priekules novads,

Priekuļu novads,

Raunas novads,

republikas pilsēta Daugavpils,

republikas pilsēta Jelgava,

republikas pilsēta Jēkabpils,

republikas pilsēta Jūrmala,

republikas pilsēta Rēzekne,

republikas pilsēta Valmiera,

Rēzeknes novads,

Riebiņu novads,

Rojas novads,

Ropažu novads,

Rucavas novada Dunikas pagasts,

Rugāju novads,

Rundāles novads,

Rūjienas novads,

Salacgrīvas novads,

Salas novads,

Salaspils novads,

Saldus novads,

Saulkrastu novads,

Sējas novads,

Siguldas novads,

Skrīveru novads,

Skrundas novada Raņķu pagasta daļa uz ziemeļiem no autoceļa V1272 līdz robežai ar Ventas upi, Skrundas pagasta daļa no Skrundas uz ziemeļiem no autoceļa A9 un austrumiem no Ventas upes,

Smiltenes novads,

Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz austrumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

Strenču novads,

Talsu novads,

Tērvetes novads,

Tukuma novads,

Vaiņodes novada Vaiņodes pagasts un Embūtes pagasta daļa uz dienvidiem autoceļa P116, P106,

Valkas novads,

Varakļānu novads,

Vārkavas novads,

Vecpiebalgas novads,

Vecumnieku novads,

Ventspils novads,

Viesītes novads,

Viļakas novads,

Viļānu novads,

Zilupes novads.

5.   Lietuva

Šios II apribojimų taikymo zonos Lietuvoje:

Alytaus miesto savivaldybė,

Alytaus rajono savivaldybė,

Anykščių rajono savivaldybė,

Akmenės rajono savivaldybė,

Birštono savivaldybė,

Biržų miesto savivaldybė,

Biržų rajono savivaldybė,

Druskininkų savivaldybė,

Elektrėnų savivaldybė,

Ignalinos rajono savivaldybė,

Jonavos rajono savivaldybė,

Joniškio rajono savivaldybė,

Jurbarko rajono savivaldybė: Eržvilko, Girdžių, Jurbarko miesto, Jurbarkų, Raudonės, Šimkaičių, Skirsnemunės, Smalininkų, Veliuonos ir Viešvilės seniūnijos,

Kaišiadorių rajono savivaldybė,

Kalvarijos savivaldybė,

Kauno miesto savivaldybė,

Kauno rajono savivaldybė: Akademijos, Alšėnų, Batniavos, Ežerėlio, Domeikavos, Garliavos, Garliavos apylinkių, Karmėlavos, Kulautuvos, Lapių, Linksmakalnio, Neveronių, Raudondvario, Ringaudų, Rokų, Samylų, Taurakiemio, Vandžiogalos, Užliedžių, Vilkijos, ir Zapyškio seniūnijos, Babtų seniūnijos dalis į rytus nuo kelio A1, ir Vilkijos apylinkių seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio Nr. 1907,

Kazlų Rūdos savivaldybė,

Kelmės rajono savivaldybė,

Kėdainių rajono savivaldybė: Dotnuvos, Gudžiūnų, Kėdainių miesto, Krakių, Pelėdnagių, Surviliškio, Šėtos, Truskavos, Vilainių ir Josvainių seniūnijos dalis į šiaurę ir rytus nuo kelio Nr. 229 ir Nr. 2032,

Klaipėdos rajono savivaldybė: Judrėnų, Endriejavo ir Veiviržėnų seniūnijos,

Kupiškio rajono savivaldybė,

Kretingos rajono savivaldybė,

Lazdijų rajono savivaldybė,

Marijampolės savivaldybė,

Mažeikių rajono savivaldybė,

Molėtų rajono savivaldybė,

Pagėgių savivaldybė,

Pakruojo rajono savivaldybė,

Panevėžio rajono savivaldybė,

Panevėžio miesto savivaldybė,

Pasvalio rajono savivaldybė,

Radviliškio rajono savivaldybė,

Rietavo savivaldybė,

Prienų rajono savivaldybė,

Plungės rajono savivaldybė: Žlibinų, Stalgėnų, Nausodžio, Plungės miesto, Šateikių ir Kulių seniūnijos,

Raseinių rajono savivaldybė: Betygalos, Girkalnio, Kalnujų, Nemakščių, Pagojukų, Paliepių, Raseinių miesto, Raseinių, Šiluvos, Viduklės seniūnijos,

Rokiškio rajono savivaldybė,

Skuodo rajono savivaldybė: Aleksandrijos, Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo ir Skuodo miesto seniūnijos,

Šakių rajono savivaldybė,

Šalčininkų rajono savivaldybė,

Šiaulių miesto savivaldybė,

Šiaulių rajono savivaldybė,

Šilutės rajono savivaldybė,

Širvintų rajono savivaldybė,

Šilalės rajono savivaldybė,

Švenčionių rajono savivaldybė,

Tauragės rajono savivaldybė,

Telšių rajono savivaldybė,

Trakų rajono savivaldybė,

Ukmergės rajono savivaldybė,

Utenos rajono savivaldybė,

Varėnos rajono savivaldybė,

Vilniaus miesto savivaldybė,

Vilniaus rajono savivaldybė,

Vilkaviškio rajono savivaldybė,

Visagino savivaldybė,

Zarasų rajono savivaldybė.

6.   Vengrija

Šios II apribojimų taikymo zonos Vengrijoje:

Békés megye 950150, 950250, 950350, 950450, 950550, 950650, 950660, 950750, 950850, 950860, 951050, 951150, 951250, 951260, 951350, 951450, 951460, 951550, 951650, 951750, 952150, 952250, 952350, 952450, 952550, 952650, 953250, 953260, 953270, 953350, 953450, 953550, 953560, 953950, 954050, 954060, 954150, 956250, 956350, 956450, 956550, 956650 és 956750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Borsod-Abaúj-Zemplén megye valamennyi vadgazdálkodási egységének teljes területe,

Fejér megye 403150, 403160, 403260, 404250, 404550, 404560, 405450, 405550, 405650, 406450 és 407050 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Hajdú-Bihar megye valamennyi vadgazdálkodási egységének teljes területe,

Heves megye valamennyi vadgazdálkodási egységének teljes területe,

Jász-Nagykun-Szolnok megye 750250, 750550, 750650, 750750, 750850, 750970, 750980, 751050, 751150, 751160, 751250, 751260, 751350, 751360, 751450, 751460, 751470, 751550, 751650, 751750, 751850, 751950, 752150, 752250, 752350, 752450, 752460, 752550, 752560, 752650, 752750, 752850, 752950, 753060, 753070, 753150, 753250, 753310, 753450, 753550, 753650, 753660, 753750, 753850, 753950, 753960, 754050, 754150, 754250, 754360, 754370, 754850, 755550, 755650 és 755750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Komárom-Esztergom megye: 250350, 250850, 250950, 251450, 251550, 251950, 252050, 252150, 252350, 252450, 252460, 252550, 252650, 252750, 252850, 252860, 252950, 252960, 253050, 253150, 253250, 253350, 253450 és 253550 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Nógrád megye valamennyi vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Pest megye 570150, 570250, 570350, 570450, 570550, 570650, 570750, 570850, 570950, 571050, 571150, 571250, 571350, 571650, 571750, 571760, 571850, 571950, 572050, 573550, 573650, 574250, 577250, 580050 és 580150 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Szabolcs-Szatmár-Bereg megye valamennyi vadgazdálkodási egységének teljes területe.

7.   Lenkija

Šios II apribojimų taikymo zonos Lenkijoje:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gminy Kalinowo, Stare Juchy, Prostki oraz gmina wiejska Ełk w powiecie ełckim,

powiat elbląski,

powiat miejski Elbląg,

powiat gołdapski,

powiat piski,

powiat bartoszycki,

gminy Biskupiec, Jeziorany, Kolno, część gminy Olsztynek położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr S51 biegnącą od wschodniej granicy gminy do miejscowości Ameryka oraz na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od skrzyżowania z drogą S51 do północnej granicy gminy, łączącej miejscowości Mańki – Mycyny – Ameryka w powiecie olsztyńskim,

powiat ostródzki,

powiat olecki,

powiat giżycki,

powiat braniewski,

powiat kętrzyński,

gminy Lubomino i Orneta w powiecie lidzbarskim,

gmina Nidzica i część gminy Kozłowo położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie nidzickim,

gminy Dźwierzuty, Jedwabno, Pasym, Szczytno i miasto Szczytno i Świętajno w powiecie szczycieńskim,

powiat mrągowski,

gminy Lubawa, miasto Lubawa, Zalewo, miasto Iława i część gminy wiejskiej Iława położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 521 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą łączącą miejscowości Szymbark - Ząbrowo - Segnowy – Laseczno – Gulb, a następnie na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Szymbark - Ząbrowo - Segnowy – Laseczno - Gulb biegnącą do południowej granicy gminy w powiecie iławskim,

część gminy wiejskiej Nowe Miasto Lubawskie położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od zachodniej granicy gminy do miejscowości Lekarty, a następnie na północny -wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Lekarty – Nowy Dwór Bratiański biegnącą do północnej granicy gminy miejskiej Nowe Miasto Lubawskie oraz na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 538, część gminy Grodziczno położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 538 w powiecie nowomiejskim,

powiat węgorzewski,

część gminy Rybno położona na północ od linii kolejowej, część gminy wiejskiej Działdowo położona na północ od linii wyznaczonej przez linie kolejowe biegnące od wschodniej do zachodniej granicy gminy w powiecie działdowskim,

w województwie podlaskim:

powiat bielski,

powiat grajewski,

powiat moniecki,

powiat sejneński,

gminy Łomża, Piątnica, Jedwabne, Przytuły i Wizna w powiecie łomżyńskim,

powiat miejski Łomża,

powiat siemiatycki,

powiat hajnowski,

gminy Ciechanowiec, Klukowo, Szepietowo, Kobylin-Borzymy, Nowe Piekuty, Sokoły i część gminy Kulesze Kościelne położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie wysokomazowieckim,

gmina Rutki i część gminy Kołaki Kościelne położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie zambrowskim,

gminy Mały Potok i Stawiski w powiecie kolneńskim,

powiat białostocki,

powiat suwalski,

powiat miejski Suwałki,

powiat augustowski,

powiat sokólski,

powiat miejski Białystok,

w województwie mazowieckim:

gminy Domanice, Korczew, Kotuń, Mordy, Paprotnia, Przesmyki, Siedlce, Skórzec, Wiśniew, Wodynie, Zbuczyn w powiecie siedleckim,

powiat miejski Siedlce,

gminy Ceranów, Jabłonna Lacka, Kosów Lacki, Repki, Sabnie, Sterdyń w powiecie sokołowskim,

powiat łosicki,

powiat sochaczewski,

gminy Policzna, Przyłęk, Tczów i Zwoleń w powiecie zwoleńskim,

powiat kozienicki,

gminy Chotcza i Solec nad Wisłą w powiecie lipskim,

gminy Gózd, Jastrzębia, Jedlnia Letnisko, Pionki z miastem Pionki, Skaryszew, Jedlińsk, Przytyk, Zakrzew, część gminy Iłża położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 9, część gminy Wolanów położona na północ od drogi nr 12 w powiecie radomskim,

gminy Bodzanów, Słubice, Wyszogród i Mała Wieś w powiecie płockim,

powiat nowodworski,

gminy Czerwińsk nad Wisłą, Naruszewo, Załuski w powiecie płońskim,

gminy: miasto Kobyłka, miasto Marki, miasto Ząbki, miasto Zielonka w powiecie wołomińskim,

gminy Borowie, Garwolin z miastem Garwolin, Miastków Kościelny, Parysów, Pilawa, część gminy Wilga położona na północ od linii wyznaczonej przez rzekę Wilga biegnącą od wschodniej granicy gminy do ujścia do rzeki Wisły, część gminy Górzno położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Łąki i Górzno biegnącą od wschodniej granicy gminy, następnie od miejscowości Górzno na północ od drogi nr 1328W biegnącej do drogi nr 17, a następnie na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą

od drogi nr 17 do zachodniej granicy gminy przez miejscowości Józefów i Kobyla Wola w powiecie garwolińskim,

gminy Boguty – Pianki, Zaręby Kościelne, Nur i część gminy Małkinia Górna położona na południe od rzeki Brok w powiecie ostrowskim,

gminy Chlewiska i Szydłowiec w powiecie szydłowieckim,

gminy Cegłów, Dębe Wielkie, Halinów, Latowicz, Mińsk Mazowiecki i miasto Mińsk Mazowiecki, Mrozy, Siennica, miasto Sulejówek w powiecie mińskim,

powiat otwocki,

powiat warszawski zachodni,

powiat legionowski,

powiat piaseczyński,

powiat pruszkowski,

powiat grójecki,

powiat grodziski,

powiat żyrardowski,

powiat białobrzeski,

powiat przysuski,

powiat miejski Warszawa,

w województwie lubelskim:

powiat bialski,

powiat miejski Biała Podlaska,

gminy Batorz, Godziszów, Janów Lubelski, Modliborzyce i Potok Wielki w powiecie janowskim,

gminy Janowiec, Kazimierz Dolny, Końskowola, Kurów, Markuszów, Nałęczów, Puławy z miastem Puławy, Wąwolnica i Żyrzyn w powiecie puławskim,

gminy Nowodwór, miasto Dęblin i część gminy Ryki położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową powiecie ryckim,

gminy Adamów, Krzywda, Stoczek Łukowski z miastem Stoczek Łukowski, Wola Mysłowska, Trzebieszów, Stanin, Wojcieszków, gmina wiejska Łuków i miasto Łuków w powiecie łukowskim,

powiat lubelski,

powiat miejski Lublin,

gminy Niedźwiada, Ostrówek, Ostrów Lubelski, Serniki, Uścimów i Lubartów z miastem Lubartów w powiecie lubartowskim,

powiat łęczyński,

powiat świdnicki,

gminy Fajsławice, Gorzków, Izbica, Krasnystaw z miastem Krasnystaw, Kraśniczyn, Łopiennik Górny, Siennica Różana i część gminy Żółkiewka położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 842 w powiecie krasnostawskim,

gminy Chełm, Ruda – Huta, Sawin, Rejowiec, Rejowiec Fabryczny z miastem Rejowiec Fabryczny, Siedliszcze, Wierzbica, Żmudź, Dorohusk, Dubienka, Kamień, Leśniowice, Wojsławice w powiecie chełmskim,

powiat miejski Chełm,

powiat kraśnicki,

powiat opolski,

powiat parczewski,

powiat włodawski,

powiat radzyński,

powiat miejski Zamość,

gminy Sitno, Skierbieszów, Stary Zamość, Zamość w powiecie zamojskim

w województwie podkarpackim:

powiat stalowowolski,

gminy Oleszyce, Lubaczów z miastem Lubaczów, Wielkie Oczy w powiecie lubaczowskim,

część gminy Kamień położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19, część gminy Sokołów Małopolski położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 875 w powiecie rzeszowskim,

gminy Cmolas, Majdan Królewski i Niwiska powiecie kolbuszowskim,

część gminy Ostrów położona na północ od drogi linii wyznaczonej przez drogę nr A4 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 986, a następnie na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 986 biegnącą od tego skrzyżowania do miejscowości Osieka i dalej na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Osieka_- Blizna w powiecie ropczycko – sędziszowskim,

część gminy wiejskiej Dębica położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr A4 w powiecie dębickim,

gminy część gminy Czermin położona na południowy – wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Olszyny – Czermin – Piaski – Jasieniec do granicy gminy część gminy Wadowice Górne położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Kawęczyn – Wampierzów- Wadowice Górne oraz na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Wychylówka – Borowina do skrzyżowania z drogami 1106 R oraz nr 984, a następnie na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 984 biegnącą od miejscowości Borowina do południowej granicy gminy w powiecie mieleckim,

gminy Grodzisko Dolne, część gminy wiejskiej Leżajsk położona na południe od miasta Leżajsk oraz na zachód od linii wyznaczonej przez rzekę San, w powiecie leżajskim,

gmina Jarocin, część gminy Harasiuki położona na północ od linii wyznaczona przez drogę nr 1048 R, część gminy Ulanów położona na północ od linii wyznaczonej przez rzekę Tanew, część gminy Nisko położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 oraz na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 19, część gminy Jeżowe położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 w powiecie niżańskim,

powiat tarnobrzeski,

część gminy wiejskiej Przeworsk położona na zachód od miasta Przeworsk i na zachód od linii wyznaczonej przez autostradę A4 biegnącą od granicy z gminą Tryńcza do granicy miasta Przeworsk, część gminy Zarzecze położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 1594R biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Zarzecze oraz na południe od linii wyznaczonej przez drogi nr 1617R oraz 1619R biegnącą do południowej granicy gminy oraz na północ od linii wyznaczonej przez rzekę Mleczka w powiecie przeworskim,

w województwie pomorskim:

gminy Dzierzgoń i Stary Dzierzgoń w powiecie sztumskim,

gmina Stare Pole w powiecie malborskim,

gminy Stegny, Sztutowo i część gminy Nowy Dwór Gdański położona na północny - wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 55 biegnącą od południowej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 7, następnie przez drogę nr 7 i S7 biegnącą do zachodniej granicy gminy w powiecie nowodworskim,

w województwie świętokrzyskim:

gmina Tarłów i część gminy Ożarów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 74 w powiecie opatowskim,

część gminy Brody położona na zachód od linii kolejowej biegnącej od miejscowości Marcule i od północnej granicy gminy przez miejscowości Klepacze i Karczma Kunowska do południowej granicy gminy oraz na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 9 i na północny - wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 0618T biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania w miejscowości Lipie oraz przez drogę biegnącą od miejscowości Lipie do wschodniej granicy gminy i część gminy Mirzec położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 744 biegnącą od południowej granicy gminy do miejscowości Tychów Stary a następnie przez drogę nr 0566T biegnącą od miejscowości Tychów Stary w kierunku północno – wschodnim do granicy gminy w powiecie starachowickim,

gmina Gowarczów, część gminy Końskie położona na wschód od linii kolejowej, część gminy Stąporków położona na północ od linii kolejowej w powiecie koneckim,

w województwie lubuskim:

powiat wschowski,

gmina Kostrzyn nad Odrą i część gminy Witnica położona na południowy zachód od drogi biegnącej od zachodniej granicy gminy od miejscowości Krześnica, przez miejscowości Kamień Wielki - Mościce - Witnica - Kłopotowo do południowej granicy gminy, część gminy Deszczno położona na południowy – zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr S3 oraz na południe od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Deszczno – Maszewo – Białobłocie – Krasowiec – Płonica do zachodniej granicy gminy w powiecie gorzowskim,

gminy Gubin z miastem Gubin, Maszewo i część gminy Bytnica położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 1157F w powiecie krośnieńskim,

powiat słubicki,

gminy Słońsk, Sulęcin, Lubniewice, część gminy Krzeszyce położona na południe od linii wyznaczonej przez kanał Postomski i kanał Bema w powiecie sulęcińskim i Torzym w powiecie sulęcińskim,

gminy Bledzew i Międzyrzecz w powiecie międzyrzeckim,

gminy Kolsko, część gminy Kożuchów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę 283 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 290 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 290 biegnącej od miasta Mirocin Dolny do zachodniej granicy gminy, część gminy Bytom Odrzański położona na północny zachód od linii wyznaczonej przez drogi nr 293 i 326, część gminy Nowe Miasteczko położona na zachód od linii wyznaczonych przez drogi 293 i 328, część gminy Siedlisko położona na północny zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od rzeki Odry przy południowe granicy gminy do drogi nr 326 łączącej się z drogą nr 325 biegnącą w kierunku miejscowości Różanówka do skrzyżowania z drogą nr 321 biegnącą od tego skrzyżowania w kierunku miejscowości Bielawy, a następnie przedłużoną przez drogę przeciwpożarową biegnącą od drogi nr 321 w miejscowości Bielawy do granicy gminy w powiecie nowosolskim,

gminy Nowogród Bobrzański, Trzebiechów, część gminy Bojadła położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 278 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 282 i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 282 biegnącej od miasta Bojadła do zachodniej granicy gminy, część gminy Sulechów położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr S3 oraz na południe od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Kępsko - Buków biegnącą od zachodniej granicy gminy do miejscowości Buków, a następnie na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Buków – Miłkowo biegnącą od miejscowości Buków do północnej granicy gminy w powiecie zielonogórskim,

powiat żarski,

gminy Brzeźnica, Iłowa, Małomice, Szprotawa, Wymiarki, Żagań, miasto Żagań, miasto Gozdnica, część gminy Niegosławice położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 328 w powiecie żagańskim,

gmina Łagów, część gminy Lubrza położona na północ od linii wyznaczonej przez autostradę A2 i część gminy Świebodzin położona na północ od linii wyznaczonej przez autostradę A2w powiecie świebodzińskim,

w województwie dolnośląskim:

gmina Pęcław, część gminy Kotla położona na północ od linii wyznaczonej przez rzekę Krzycki Rów, część gminy wiejskiej Głogów położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogi nr 12, 319 oraz 329, część miasta Głogów położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 12 w powiecie głogowskim,

gminy Grębocice, Polkowice, część gminy Przemków położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 12 w powiecie polkowickim,

gmina Gromadka, część gminy wiejskiej Bolesławiec położona na północ od linii wyznaczonej przez drogi nr A18 i 18, część gminy Osiecznica położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 18 w powiecie bolesławickim,

gmina Rudna w powiecie lubińskim,

gminy Jemielno, Niechlów, Wąsosz, część gminy Góra położona na południowy - wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy, łączącą miejscowości Czernina – Kruszyniec – Góra do skrzyżowania z droga nr 324, a następnie na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 324 biegnącą od tego skrzyżowania do zachodniej granicy gminy w powiecie górowskim,

część gminy Żmigród położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr S5 w powiecie trzebnickim,

w województwie wielkopolskim:

gminy Przemęt i Wolsztyn w powiecie wolsztyńskim,

gmina Wielichowo część gminy Kamieniec położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 308 i część gminy Rakoniewice położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 305 w powiecie grodziskim,

gminy Wijewo, Włoszakowice, część gminy Lipno położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr S5 i część gminy Święciechowa położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 12 oraz na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr S5 w powiecie leszczyńskim,

część gminy Śmigiel położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr S5, w powiecie kościańskim,

powiat obornicki,

część gminy Połajewo na położona na południe od drogi łączącej miejscowości Chraplewo, Tarnówko-Boruszyn, Krosin, Jakubowo, Połajewo - ul. Ryczywolska do północno-wschodniej granicy gminy w powiecie czarnkowsko-trzcianeckim

gmina Suchy Las, część gminy wiejskiej Murowana Goślina położona na północ od linii kolejowej biegnącej od północnej granicy miasta Murowana Goślina do północno-wschodniej granicy gminy oraz część gminy Rokietnica położona na północ i na wschód od linii kolejowej biegnącej od północnej granicy gminy w miejscowości Krzyszkowo do południowej granicy gminy w miejscowości Kiekrz w powiecie poznańskim,

część gminy Szamotuły położona na wschód od wschodniej granicy miasta Szamotuły i na północ od linii kolejowej biegnącej od południowej granicy miasta Szamotuły do południowo-wschodniej granicy gminy oraz część gminy Obrzycko położona na wschód od drogi nr 185 łączącej miejscowości Gaj Mały, Słopanowo i Obrzycko do północnej granicy miasta Obrzycko, a następnie na wschód od drogi przebiegającej przez miejscowość Chraplewo w powiecie szamotulskim,

część gminy Rawicz położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr S5, część gminy Bojanowo położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr S5 w powiecie rawickim,

gmina Malanów, część gminy Tuliszków położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 72 biegnącej od wschodniej granicy gminy do miasta Turek, a następnie na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 443 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 72 w mieście Turek do zachodniej granicy gminy w powiecie tureckim,

część gminy Rychwał położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 25 biegnącą od południowej granicy gminy do miejscowości Rychwał, a następnie na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 443 biegnącą od skrzyżowania z drogę nr 25 w miejscowości Rychwał do wschodniej granicy gminy w powiecie konińskim,

gmina Mycielin, część gminy Stawiszyn położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 25 biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Zbiersk, a następnie na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Zbiersk – Łyczyn – Petryki biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 25 do południowej granicy gminy, część gminy Ceków- Kolonia położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Młynisko – Morawin - Janków w powiecie kaliskim,

w województwie łódzkim:

gminy Białaczów, Drzewica, Opoczno i Poświętne w powiecie opoczyńskim,

gminy Biała Rawska, Regnów i Sadkowice w powiecie rawskim,

gmina Kowiesy w powiecie skierniewickim,

w województwie zachodniopomorskim:

gmina Boleszkowice i część gminy Dębno położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 126 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 23 w miejscowości Dębno, następnie na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 23 do skrzyżowania z ul. Jana Pawła II w miejscowości Cychry, następnie na południe od ul. Jana Pawła II do skrzyżowania z ul. Ogrodową i dalej na południe od linii wyznaczonej przez ul. Ogrodową, której przedłużenie biegnie do wschodniej granicy gminy w powiecie myśliborskim,

gminy Cedynia, Mieszkowice, Moryń, część gminy Chojna położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 26 biegnącą od zachodniej granicy gminy do miejscowości Chojna, a następnie na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 31 biegnącą od skrzyżowana z drogą nr 26 do południowej granicy gminy w powiecie gryfińskim.

8.   Slovakija

Šios II apribojimų taikymo zonos Slovakijoje:

the whole district of Gelnica,

the whole district of Poprad

the whole district of Spišská Nová Ves,

the whole district of Levoča,

in the whole district of Michalovce,

the whole district of Košice-okolie,

the whole district of Rožnava,

the whole city of Košice,

the whole district of Sobrance,

the whole district of Vranov nad Topľou,

the whole district of Humenné,

the whole district of Prešov,

in the whole district of Sabinov,

in the district of Svidník, the whole municipalities of Dukovce, Želmanovce, Kuková, Kalnište, Lužany pri Ondave, Lúčka, Giraltovce, Kračúnovce, Železník, Kobylince, Mičakovce,

the whole district of Bardejov,

the whole district of Stará Ľubovňa,

the whole district of Revúca,

the whole district of Rimavská Sobota,

in the district of Veľký Krtíš, the whole municipalities not included in part I

the whole district of Lučenec,

the whole district of Poltár

the whole district of Zvolen,

the whole district of Detva,

in the district of Krupina the whole municipalities of Senohrad, Horné Mladonice, Dolné Mladonice, Čekovce, Lackov,

In the district of Banska Bystica, the whole municipalites of Kremnička, Malachov, Badín, Vlkanová, Hronsek, Horná Mičiná, Dolná Mičiná, Môlča Oravce, Čačín, Čerín, Bečov, Sebedín, Dúbravica, Hrochoť, Poniky, Strelníky, Povrazník, Ľubietová, Brusno, Banská Bystrica,

the whole district of Brezno.

III DALIS

1.   Bulgarija

Šios III apribojimų taikymo zonos Bulgarijoje:

the whole region of Gabrovo,

the whole region of Lovech,

the whole region of Montana,

the Pleven region:

the whole municipality of Belene

the whole municipality of Gulyantzi

the whole municipality of Dolna Mitropolia

the whole municipality of Dolni Dabnik

the whole municipality of Iskar

the whole municipality of Knezha

the whole municipality of Nikopol

the whole municipality of Pordim

the whole municipality of Cherven bryag,

the Ruse region:

the whole municipality of Dve mogili,

the Shumen region:

the whole municipality of Veliki Preslav,

the whole municipality of Venetz,

the whole municipality of Varbitza,

the whole municipality of Kaolinovo,

the whole municipality of Novi pazar,

the whole municipality of Smyadovo,

the whole municipality of Hitrino,

the Silistra region:

the whole municipality of Alfatar,

the whole municipality of Glavinitsa,

the whole municipality of Dulovo

the whole municipality of Kaynardzha,

the whole municipality of Tutrakan,

the Sliven region:

the whole municipality of Kotel,

the whole municipality of Nova Zagora,

the whole municipality of Tvarditza,

the Targovishte region:

the whole municipality of Antonovo,

the whole municipality of Omurtag,

the whole municipality of Opaka,

the Vidin region,

the whole municipality of Belogradchik,

the whole municipality of Boynitza,

the whole municipality of Bregovo,

the whole municipality of Gramada,

the whole municipality of Dimovo,

the whole municipality of Kula,

the whole municipality of Makresh,

the whole municipality of Novo selo,

the whole municipality of Ruzhintzi,

the whole municipality of Chuprene,

the Veliko Tarnovo region:

the whole municipality of Veliko Tarnovo,

the whole municipality of Gorna Oryahovitza,

the whole municipality of Elena,

the whole municipality of Zlataritza,

the whole municipality of Lyaskovetz,

the whole municipality of Pavlikeni,

the whole municipality of Polski Trambesh,

the whole municipality of Strazhitza,

the whole municipality of Suhindol,

the whole region of Vratza,

in Varna region:

the whole municipality of Avren,

the whole municipality of Beloslav,

the whole municipality of Byala,

the whole municipality of Dolni Chiflik,

the whole municipality of Devnya,

the whole municipality of Dalgopol,

the whole municipality of Provadia,

the whole municipality of Suvorovo,

the whole municipality of Varna,

the whole municipality of Vetrino,

in Burgas region:

the whole municipality of Burgas,

the whole municipality of Kameno,

the whole municipality of Malko Tarnovo,

the whole municipality of Primorsko,

the whole municipality of Sozopol,

the whole municipality of Sredets,

the whole municipality of Tsarevo,

the whole municipality of Sungurlare,

the whole municipality of Ruen,

the whole municipality of Aytos.

2.   Italija

Šios III apribojimų taikymo zonos Italijoje:

tutto il territorio della Sardegna.

3.   Latvija

Šios III apribojimų taikymo zonos Latvijoje:

Aizputes novada Kalvenes pagasta daļa uz austrumiem no ceļa pie Vārtājas upes līdz autoceļam A9, uz ziemeļiem no autoceļa A9, uz austrumiem no autoceļa V1200, Kazdangas pagasta daļa uz austrumiem no ceļa V1200, P115, P117, V1296,

Kuldīgas novada, Laidu pagasta daļa uz dienvidiem no autoceļa V1296,

Skrundas novada Rudbāržu, Nīkrāces pagasts, Raņķu pagasta daļa uz dienvidiem no autoceļa V1272 līdz robežai ar Ventas upi, Skrundas pagasts (izņemot pagasta daļa no Skrundas uz ziemeļiem no autoceļa A9 un austrumiem no Ventas upes), Skrundas pilsēta,

Vaiņodes novada Embūtes pagasta daļa uz ziemeļiem autoceļa P116, P106.

4.   Lietuva

Šios III apribojimų taikymo zonos Lietuvoje:

Jurbarko rajono savivaldybė: Seredžiaus ir Juodaičių seniūnijos,

Kauno rajono savivaldybė: Čekiškės seniūnija, Babtų seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio A1ir Vilkijos apylinkių seniūnijos dalis į rytus nuo kelio Nr. 1907,

Kėdainių rajono savivaldybė: Pernaravos seniūnija ir Josvainių seniūnijos pietvakarinė dalis tarp kelio Nr. 229 ir Nr. 2032,

Plungės rajono savivaldybė: Alsėdžių, Babrungo, Paukštakių, Platelių ir Žemaičių Kalvarijos seniūnijos,

Raseinių rajono savivaldybė: Ariogalos ir Ariogalos miesto seniūnijos,

Skuodo rajono savivaldybė: Barstyčių, Notėnų ir Šačių seniūnijos.

5.   Lenkija

Šios III apribojimų taikymo zonos Lenkijoje:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gminy Kiwity i Lidzbark Warmiński z miastem Lidzbark Warmiński w powiecie lidzbarskim,

gminy Barczewo, Gietrzwałd, Jonkowo, Dywity, Dobre Miasto, Purda, Stawiguda, Świątki, część gminy Olsztynek położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr S51 biegnącą od wschodniej granicy gminy do miejscowości Ameryka oraz na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od skrzyżowania z drogą S51 do północnej granicy gminy, łączącej miejscowości Mańki – Mycyny – Ameryka w powiecie olsztyńskim,

powiat miejski Olsztyn,

w województwie mazowieckim:

gminy Łaskarzew z miastem Łaskarzew, Maciejowice, Sobolew, Trojanów, Żelechów, część gminy Wilga położona na południe od linii wyznaczonej przez rzekę Wilga biegnącą od wschodniej granicy gminy do ujścia do rzeki Wisły, część gminy Górzno położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Łąki i Górzno biegnącą od wschodniej granicy gminy, następnie od miejscowości Górzno na południe od drogi nr 1328W biegnącej do drogi nr 17, a następnie na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od drogi nr 17 do zachodniej granicy gminy przez miejscowości Józefów i Kobyla Wola w powiecie garwolińskim,

część gminy Iłża położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 9 w powiecie radomskim,

gmina Kazanów w powiecie zwoleńskim,

gminy Ciepielów, Lipsko, Rzeczniów i Sienno w powiecie lipskim,

w województwie lubelskim:

powiat tomaszowski,

gmina Białopole w powiecie chełmskim,

gmina Rudnik i część gminy Żółkiewka położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 842 w powiecie krasnostawskim,

gminy Adamów, Grabowiec, Komarów – Osada, Krasnobród, Łabunie, Miączyn, Nielisz, Radecznica, Sułów, Szczebrzeszyn, Zwierzyniec w powiecie zamojskim,

powiat biłgorajski,

powiat hrubieszowski,

gminy Dzwola i Chrzanów w powiecie janowskim,

gmina Serokomla w powiecie łukowskim,

gminy Abramów, Kamionka, Michów, Firlej, Jeziorzany, Kock w powiecie lubartowskim,

gminy Kłoczew, Stężyca, Ułęż i część gminy Ryki położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie ryckim,

gmina Baranów w powiecie puławskim,

w województwie podkarpackim:

gminy Cieszanów, Horyniec – Zdrój, Narol i Stary Dzików w powiecie lubaczowskim,

gminy Kuryłówka, Nowa Sarzyna, miasto Leżajsk, część gminy wiejskiej Leżajsk położona na północ od miasta Leżajsk oraz część gminy wiejskiej Leżajsk położona na wschód od linii wyznaczonej przez rzekę San, w powiecie leżajskim,

gminy Krzeszów, Rudnik nad Sanem, część gminy Harasiuki położona na południe od linii wyznaczona przez drogę nr 1048 R, część gminy Ulanów położona na południe od linii wyznaczonej przez rzekę Tanew, część gminy Nisko położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 oraz na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 19, część gminy Jeżowe położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 w powiecie niżańskim,

gminy Chłopice, Jarosław z miastem Jarosław, Laszki, Wiązownica, Pawłosiów, Radymno z miastem Radymno, w powiecie jarosławskim,

gmina Stubno w powiecie przemyskim,

część gminy Kamień położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 w powiecie rzeszowskim,

gminy Adamówka, Sieniawa, Tryńcza, miasto Przeworsk, część gminy wiejskiej Przeworsk położona na wschód od miasta Przeworsk i na wschód od linii wyznaczonej przez autostradę A4 biegnącą od granicy z gminą Tryńcza do granicy miasta Przeworsk, część gminy Zarzecze położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 1594R biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Zarzecze oraz na północ od linii wyznaczonej przez drogi nr 1617R oraz 1619R biegnącą do południowej granicy gminy w powiecie przeworskim,

część gminy Żyraków położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr A4 w powiecie dębickim,

gminy Przecław, Mielec z miastem Mielec, część gminy Radomyśl Wielki położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 984 biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Radomyśl Wielki, a następnie na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Radomyśl Wielki – Zdziarzec – Pole biegnącą od drogi nr 984 do południowej granicy gminy, część gminy Wadowice Górne położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Wychylówka – Borowina do skrzyżowania z drogami 1106 R oraz nr 984, a następnie na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 984 biegnącą od miejscowości Borowina do południowej granicy gminy w powiecie mieleckim,

w województwie lubuskim:

gminy Nowa Sól i miasto Nowa Sól, Otyń oraz część gminy Kożuchów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 283 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 290 i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 290 biegnącej od miasta Mirocin Dolny do zachodniej granicy gminy, część gminy Bytom Odrzański położona na południowy wschód od linii wyznaczonej przez drogi nr 293 i 326, część gminy Nowe Miasteczko położona na wschód od linii wyznaczonych przez drogi 293 i 328, część gminy Siedlisko położona na południowy wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od rzeki Odry przy południowe granicy gminy do drogi nr 326 łączącej się z drogą nr 325 biegnącą w kierunku miejscowości Różanówka do skrzyżowania z drogą nr 321 biegnącą od tego skrzyżowania w kierunku miejscowości Bielawy, a następnie przedłużoną przez drogę przeciwpożarową biegnącą od drogi nr 321 w miejscowości Bielawy do granicy gminy w powiecie nowosolskim,

gminy Babimost, Czerwieńsk, Kargowa, Świdnica, Zabór, część gminy Bojadła położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 278 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 282 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 282 biegnącej od miasta Bojadła do zachodniej granicy gminy i część gminy Sulechów położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr S3 oraz na północ od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Kępsko - Buków biegnącą od zachodniej granicy gminy do miejscowości Buków, a następnie na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Buków – Miłkowo biegnącą od miejscowości Buków do północnej granicy gminy w powiecie zielonogórskim,

część gminy Niegosławice położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 328 w powiecie żagańskim,

powiat miejski Zielona Góra,

gminy Skąpe, Szczaniec, Zbąszynek, część gminy Lubrza położona na południe od linii wyznaczonej przez autostradę A2 i część gminy Świebodzin położona na południe od linii wyznaczonej przez autostradę A2 w powiecie świebodzińskim,

gminy Bobrowice, Dąbie, Krosno Odrzańskie i część gminy Bytnica położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 1157F w powiecie krośnieńskim,

część gminy Trzciel położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 w powiecie międzyrzeckim,

w województwie wielkopolskim:

gmina Zbąszyń, część gminy Miedzichowo położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 92, część gminy Nowy Tomyśl położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 305 w powiecie nowotomyskim,

gmina Siedlec w powiecie wolsztyńskim,

część gminy Rakoniewice położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 305 w powiecie grodziskim,

gmina Chrzypsko Wielkie, część gminy Sieraków położona na południe od linii wyznaczonej przez rzekę Wartę biegnącą od wschodniej granicy gminy do przecięcia z drogą nr 133 w miejscowości Sieraków, a następnie na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od przecięcia drogi nr 133 z rzeką Warta i dalej na wschód od linii wyznaczonej przez ulicę Poznańską, a następnie drogę łączącą miejscowości Jaroszewo – Sprzeczno biegnącą do południowej granicy gminy, część gminy Kwilcz położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 186 biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 24, następnie na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 24 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 186 do skrzyżowania z drogą w miejscowości Pólko, i dalej na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od miejscowości Pólko przez miejscowość Wituchowo do południowej granicy gminy w powiecie międzychodzkim,

gmina Pniewy, część gminy Duszniki położona na północny – zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 306 biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Duszniki, a następnie na północ od linii wyznaczonej przez ul. Niewierską oraz drogę biegnącą przez miejscowość Niewierz do zachodniej granicy gminy, część gminy Ostroróg położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 186 i 184 biegnące od granicy gminy do miejscowości Ostroróg, a następnie od miejscowości Ostroróg przez miejscowości Piaskowo – Rudki do południowej granicy gminy, część gminy Wronki położona na południe od linii wyznaczonej przez rzekę Wartę biegnącą od zachodniej granicy gminy do przecięcia z droga nr 182, a następnie na zachód od linii wyznaczonej przez drogi nr 182 oraz 184 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 182 do południowej granicy gminy, część gminy Szamotuły położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 306 i drogę łączącą miejscowości Lipnica - Ostroróg w powiecie szamotulskim,

gminy Baranów, Bralin, Perzów, Łęka Opatowska, Rychtal, Trzcinica, część gminy Kępno położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr S8 w powiecie kępińskim,

część gminy Namysłów położona na wschód od linii wyznaczonej przez rzekę Głucha w powiecie namysłowskim, w województwie dolnośląskim:

gminy Jerzmanowa, Żukowice, część gminy Kotla położona na południe od linii wyznaczonej przez rzekę Krzycki Rów, część gminy wiejskiej Głogów położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogi nr 12, 319 oraz 329, część miasta Głogów położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 12 w powiecie głogowskim,

gminy Gaworzyce, Radwanice i część gminy Przemków położona na północ od linii wyznaczonej prze drogę nr 12 w powiecie polkowickim,

w województwie świętokrzyskim:

część gminy Brody położona na wschód od linii kolejowej biegnącej od miejscowości Marcule i od północnej granicy gminy przez miejscowości Klepacze i Karczma Kunowska do południowej granicy gminy w powiecie starachowickim,

w województwie łódzkim:

gmina Czarnocin, część gminy Moszczenica położona na zachód od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Moszczenica – Osiedle, a następnie na północ od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Moszczenica – Osiedle – Kosów do skrzyżowania z drogą nr 12 i dalej na zachód od drogi nr 12 biegnącej od tego skrzyżowania do południowej granicy gminy, część gminy Grabica położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 473 biegnącej od zachodniej granicy gminy do miejscowości Wola Kamocka, a następnie na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 473 i łączącą miejscowości Wola Kamocka – Papieże Kolonia – Papieże do wschodniej granicy gminy w powiecie piotrkowskim,

gmina Brójce, Tuszyn, Rzgów w powiecie łódzkim wschodnim,

część gminy wiejskiej Pabianice położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr S8, część gminy Dłutów położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 485 w powiecie pabianickim,

gminy Bolesławiec, Czastary, Lututów, Łubnice, część gminy Sokolniki położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 482, część gminy Galewice położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Przybyłów – Ostrówek – Dąbrówka – Zmyślona w powiecie wieruszowskim,

gminy Biała, Czarnożyły, Skomlin, część gminy Mokrsko położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Krzyworzeka – Mokrsko - Zmyślona – Komorniki – Orzechowiec – Poręby, część gminy Wieluń położona na zachód od miejscowości Wieluń oraz na północ od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Wieluń – Turów – Chotów biegnącą do zachodniej granicy gminy, część gminy Ostrówek położona na zachód od linii wyznaczonej przez rzekę Pyszna w powiecie wieluńskim,

część gminy Złoczew położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 482 biegnącą od zachodniej granicy gminy w miejscowości Uników do miejscowości Złoczew, a następnie na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 477 biegnącą od miejscowości Złoczew do południowej granicy gminy, część gminy Klonowa położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy gminy, łączącą miejscowości Owieczki - Klonowa – Górka Klonowska - Przybyłów w powiecie sieradzkim,

w województwie opolskim:

część gminy Gorzów Śląski położona na północ od miasta Gorzów Śląski oraz na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 45, część gminy Praszka położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 45 w miejscowości Praszka oraz na północ od drogi łączącej miejscowości Praszka - Kowale w powiecie oleskim,

część gminy Byczyna położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 11 w powiecie kluczborskim

6.   Rumunija

Šios III apribojimų taikymo zonos Rumunijoje:

Zona orașului București,

Județul Constanța,

Județul Satu Mare,

Județul Tulcea,

Județul Bacău,

Județul Bihor,

Județul Bistrița Năsăud,

Județul Brăila,

Județul Buzău,

Județul Călărași,

Județul Dâmbovița,

Județul Galați,

Județul Giurgiu,

Județul Ialomița,

Județul Ilfov,

Județul Prahova,

Județul Sălaj,

Județul Suceava

Județul Vaslui,

Județul Vrancea,

Județul Teleorman,

Judeţul Mehedinţi,

Județul Gorj,

Județul Argeș,

Judeţul Olt,

Judeţul Dolj,

Județul Arad,

Județul Timiș,

Județul Covasna,

Județul Brașov,

Județul Botoșani,

Județul Vâlcea,

Județul Iași,

Județul Hunedoara,

Județul Alba,

Județul Sibiu,

Județul Caraș-Severin,

Județul Neamț,

Județul Harghita,

Județul Mureș,

Județul Cluj,

Județul Maramureş.

7.   Slovakija

Šios III apribojimų taikymo zonos Slovakijoje:

In the district of Lučenec: Lučenec a jeho časti, Panické Dravce, Mikušovce, Pinciná, Holiša, Vidiná, Boľkovce, Trebeľovce, Halič, Stará Halič, Tomášovce, Trenč, Veľká nad Ipľom, Buzitka, Prša, Nitra nad Ipľom, Mašková, Lehôtka, Kalonda, Jelšovec, Ľuboreč, Fiľakovské Kováče, Lipovany, Mučín, Rapovce, Lupoč, Gregorova Vieska, Praha,

In the district of Poltár: Kalinovo, Veľká Ves,

the whole district of Trebišov.


2021 7 5   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 236/47


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/1091

2021 m. liepos 2 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatoma galutinė apsaugos priemonė

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/478 dėl bendrų importo taisyklių (1), ypač į jo 16 straipsnį,

atsižvelgdama į 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/755 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (2), ypač į jo 13 straipsnį,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1029 (3) Komisija pratęsė tam tikriems importuojamiems plieno produktams Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/159 (4) nustatytos apsaugos priemonės galiojimą;

(2)

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/1029 priede padaryta korektūros klaida. 4 kategorijos bendras tarifinės kvotos dydis nurodytas teisingai, tačiau kvotų padalinimas 4A ir 4B kategorijoms, taip pat padalinimas tarp konkrečioms šalims skirtų ir likutinių tarifinių kvotų nurodytas neteisingai;

(3)

Komisija mano, kad ši klaida turi būti ištaisyta, kad būtų galima tinkamai paskirstyti tarifines kvotas, kurios įsigalios 2021 m. liepos 1 d.,

(4)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka atitinkamai pagal Reglamento (ES) 2015/478 3 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) 2015/755 22 straipsnio 3 dalį įsteigto Apsaugos priemonių komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 IV priedo IV.1 lentelės pavadinimu „Tarifinių kvotų dydžiai“ dalis, skirta 4A ir 4B kategorijoms, pakeičiama I priedo lentele.

2 straipsnis

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 IV priedo IV.2 lentelės pavadinimu „Bendrųjų tarifinių kvotų dydžiai per trimestrą“ dalis, skirta 4A ir 4B kategorijoms, pakeičiama II priedo lentele.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Šis reglamentas taikomas nuo 2021 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 2 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)   OL L 83, 2015 3 27, p. 16.

(2)   OL L 123, 2015 5 19, p. 33.

(3)   2021 m. birželio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1029, kuriuo, siekiant pratęsti tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatytos apsaugos priemonės galiojimą, iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159 (OL L 225 I, 2021 6 25, p. 1).

(4)   OL L 31, 2019 2 1, p. 27.


I PRIEDAS

„4.A.

Lakštai, padengti arba apvilkti metalu

TARIC kodai: 7210 41 00 20, 7210 41 00 30, 7210 49 00 20, 7210 49 00 30, 7210 61 00 20, 7210 61 00 30, 7210 69 00 20, 7210 69 00 30, 7212 30 00 20, 7212 30 00 30, 7212 50 61 20, 7212 50 61 30, 7212 50 69 20, 7212 50 69 30, 7225 92 00 20, 7225 92 00 30, 7225 99 00 11, 7225 99 00 22, 7225 99 00 23, 7225 99 00 41, 7225 99 00 45, 7225 99 00 91, 7225 99 00 92, 7225 99 00 93, 7226 99 30 10, 7226 99 30 30, 7226 99 70 11, 7226 99 70 13, 7226 99 70 91, 7226 99 70 93, 7226 99 70 94

Korėjos Respublika

34 726,32

34 726,32

33 971,40

34 348,86

35 768,11

35 768,11

34 990,54

35 379,32

36 841,15

36 841,15

36 040,26

36 440,70

25 %

09 8816

Indija

49 638,36

49 638,36

48 559,27

49 098,82

51 127,51

51 127,51

50 016,05

50 571,78

52 661,34

52 661,34

51 516,53

52 088,93

25 %

09 8817

Jungtinė Karalystė

32 719,56

32 719,56

32 008,27

32 363,92

33 701,15

33 701,15

32 968,52

33 334,83

34 712,19

34 712,19

33 957,57

34 334,88

25 %

09 8979

Kitos šalys

439 629,02

439 629,02

430 071,87

434 850,45

452 817,89

452 817,89

442 974,02

447 895,96

466 402,42

466 402,42

456 263,24

461 332,84

25 %

 ((5))

4.B.

KN kodai: 7210 20 00 , 7210 30 00 , 7210 90 80 , 7212 20 00 , 7212 50 20 , 7212 50 30 , 7212 50 40 , 7212 50 90 , 7225 91 00 , 7226 99 10 TARIC kodai: 7210 41 00 80, 7210 49 00 80, 7210 61 00 80, 7210 69 00 80, 7212 30 00 80, 7212 50 61 80, 7212 50 69 80, 7225 92 00 80, 7225 99 00 25, 7225 99 00 95, 7226 99 30 90, 7226 99 70 19, 7226 99 70 96

Kinija

118 662,79

118 662,79

116 083,16

117 372,98

122 222,67

122 222,67

119 565,66

120 894,17

125 889,35

125 889,35

123 152,63

124 520,99

25 %

09 8821

Korėjos Respublika

154 003,68

154 003,68

150 655,77

152 329,73

158 623,79

158 623,79

155 175,45

156 899,62

163 382,50

163 382,50

159 830,71

161 606,61

25 %

09 8822

Indija

70 874,00

70 874,00

69 333,27

70 103,64

73 000,22

73 000,22

71 413,26

72 206,74

75 190,23

75 190,23

73 555,66

74 372,95

25 %

09 8823

Jungtinė Karalystė

32 719,56

32 719,56

32 008,27

32 363,92

33 701,15

33 701,15

32 968,52

33 334,83

34 712,19

34 712,19

33 957,57

34 334,88

25 %

09 8980

Kitos šalys

99 301,05

99 301,05

97 142,33

98 221,69

102 280,08

102 280,08

100 056,60

101 168,34

105 348,48

105 348,48

103 058,30

104 203,39

25 %

 ((6))


((5))  Nuo 7 1 iki 3 31 – 09 8609

Nuo 4 1 iki 6 30 – 09 8610

Nuo 4 1 iki 6 30 – Indijai*, Korėjos Respublikai* ir Jungtinei Karalystei* – 09 8570.* Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

((6))  Nuo 7 1 iki 3 31 – 09 8611

Nuo 4 1 iki 6 30 – 09 8612

Nuo 4 1 iki 6 30 – Kinijai* – 09 8581, Korėjos Respublikai* – 09 8582, Indijai* – 09 8583, Jungtinei Karalystei* – 09 8584.* Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.“


II PRIEDAS

4A

Kitos šalys

439 629,02

439 629,02

430 071,87

434 850,45

452 817,89

452 817,89

442 974,02

447 895,96

466 402,42

466 402,42

456 263,24

461 332,84

4B

Kitos šalys

99 301,05

99 301,05

97 142,33

98 221,69

102 280,08

102 280,08

100 056,60

101 168,34

105 348,48

105 348,48

103 058,30

104 203,39 “


SPRENDIMAI

2021 7 5   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 236/51


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2021/1092

2021 m. birželio 11 d.

kuriuo nustatomi pranešimo apie skirtumus, susijusius su Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos priimtais tarptautiniais standartais aviacijos saugos srityje, kriterijai ir tvarka

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje pasirašyta Tarptautinės civilinės aviacijos konvencija (toliau – Čikagos konvencija), kuria reglamentuojamas tarptautinis oro susisiekimas, įsigaliojo 1947 m. balandžio 4 d. Ja įsteigta Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (toliau – ICAO);

(2)

Sąjungos valstybės narės yra Čikagos konvencijos susitariančiosios šalys ir ICAO susitariančiosios valstybės, o Sąjunga turi stebėtojos statusą kai kuriuose ICAO organuose;

(3)

pagal Čikagos konvencijos 54 straipsnį ICAO taryba gali tvirtinti aviacijai skirtus tarptautinius standartus (toliau – standartai) ir rekomenduojamą praktiką ir vadinti juos Čikagos konvencijos priedais (toliau – ICAO priedai), visų pirma civilinės aviacijos saugos srityje;

(4)

pagal Čikagos konvencijos 90 straipsnį kiekvienas ICAO priedas arba jo pakeitimas įsigalioja per tris mėnesius nuo jo perdavimo ICAO susitariančiosioms valstybėms arba pasibaigus ilgesniam laikui, kurį gali nustatyti ICAO taryba, jeigu per šį laikotarpį dauguma ICAO susitariančiųjų valstybių nepraneša apie savo nesutikimą;

(5)

patvirtinti ir įsigalioję standartai privalomi visoms ICAO susitariančiosioms valstybėms, įskaitant visas Sąjungos valstybes nares, laikantis Čikagos konvencijos nuostatų ir neperžengiant ja nustatytų ribų;

(6)

pagal Čikagos konvencijos 38 straipsnį kiekviena ICAO susitariančioji valstybė, kuri mano, kad nėra praktiška visais atžvilgiais atitikti bet kurį iš tų standartų arba kurios taisyklės ar praktika neatitinka kurio nors tarptautinio standarto ar procedūros, kai pastarieji buvo pakeisti, arba, kurios manymu, yra būtina priimti taisykles ir praktiką, kurios skirtųsi nuo nustatytų standartų, nedelsdama turi informuoti ICAO dėl skirtumų tarp šios valstybės taisyklių ar praktikos bei tų, kurias nustato standartai. Keičiant standartus, kiekviena valstybė, atitinkamai nepakeitusi savo taisyklių ar praktikos, per šešiasdešimt dienų nuo standarto pakeitimo patvirtinimo apie tai informuoja ICAO tarybą arba nurodo veiksmus, kurių ketina imtis;

(7)

dėl ICAO vidaus tvarkos taisyklių, visų pirma ICAO susitariančioms valstybėms nustatytų pranešimo apie skirtumus terminų, taip pat dėl kasmet praneštinų skirtumų aviacijos saugos srityje skaičiaus, sunku Sutarties 218 straipsnio 9 dalimi grindžiamame Tarybos sprendime laiku nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi siekiant pranešti apie kiekvieną skirtumą. Be to, ICAO tarybos priimami standartai aviacijos saugos srityje daugiausia susiję su išimtinės Sąjungos kompetencijos klausimais. Todėl yra veiksminga ir tikslinga nustatyti kriterijus ir tvarką, kurių reikia laikytis pranešant apie į Sąjungos išimtinės kompetencijos sritį patenkančių standartų aviacijos saugos srityje skirtumus, nedarant poveikio valstybių narių teisėms ir pareigoms pagal Čikagos konvenciją;

(8)

atsižvelgiant į aviacijos saugos sektoriaus specifiką, palyginti su kitais ICAO reguliuojamais sektoriais, visų pirma į didelį ICAO tarybos priimtų standartų tame sektoriuje ir kasmet praneštinų skirtumų skaičių, šis sprendimas susijęs išimtinai su aviacijos saugos sritimi, siekiant supaprastinti procesus ir veiksmingai tvarkyti didelį pranešimų kiekį. ICAO lygmeniu aviacijos saugos standartai daugiausia išdėstyti ICAO 1, 6, 8, 14, 18 ir 19 prieduose. Sąjungos lygmeniu tuose standartuose aprašomi reikalavimai labiausiai atspindėti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1139 (1) bei to reglamento pagrindu priimtuose įgyvendinimo ir deleguotuosiuose aktuose, visų pirma Komisijos reglamentuose (ES) Nr. 1178/2011 (2), (ES) Nr. 748/2012 (3), (ES) Nr. 965/2012 (4), (ES) Nr. 139/2014 (5), (ES) Nr. 452/2014 (6), (ES) Nr. 1321/2014 (7) ir (ES) 2015/640 (8), taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 2111/2005 (9) ir (ES) Nr. 376/2014 (10);

(9)

be to, šis sprendimas turėtų būti taikomas tik pozicijoms, kurių Sąjungos vardu turi būti laikomasi ICAO išimtinei Sąjungos kompetencijai priklausančiose srityse;

(10)

ICAO tarybos priimtų standartų skirtumai gali atsirasti iš Sąjungos teisės, kai ICAO taryba priima naują standartą arba iš dalies pakeičia esamą, arba kai iš dalies pakeičiama Sąjungos teisė. Dėl tokių skirtumų pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu, turėtų būti grindžiama rašytiniu dokumentu, kurį Komisija laiku pateikia Tarybai svarstyti ir patvirtinti;

(11)

ICAO tarybos priimamų standartų aviacijos saugos srityje skirtumai taip pat gali atsirasti dėl nacionalinių priemonių, priimtų pagal Reglamento (ES) 2018/1139 71 straipsnį, jei to skubiai reikia dėl susidariusių nenumatytų aplinkybių, kai tos priemonės skiriasi nuo standartų ir todėl apie skirtumus reikia pranešti ICAO pagal Čikagos konvencijos 38 straipsnį. Todėl šiame sprendime taip pat tikslinga apibrėžti procedūrą, kurios reikia laikytis apibrėžiant tokius skirtumus. Ta procedūra turėtų priklausyti nuo pagal subsidiarumo ir proporcingumo principus priimtų nacionalinių priemonių taikymo srities bei trukmės ir turėtų sudaryti sąlygas valstybėms narėms nedelsiant vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus pagal Čikagos konvencijos 38 straipsnį. Ta procedūra turėtų nedaryti poveikio Reglamento (ES) 2018/1139 71 straipsnyje nustatytoms sąlygoms ir tvarkai;

(12)

ICAO praneštini skirtumai visų pirma turėtų būti grindžiami informacija, kurią, kai taikytina, pateikė Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra pagal Reglamento (ES) 2018/1139 90 straipsnio 4 dalį. Skirtumai turėtų atitikti ICAO nustatytoje Pranešimo apie atitiktį arba skirtumus formoje arba Elektroninėje skirtumų pranešimo sistemoje nustatytą formatą, kai to reikalauja ICAO. Kai pagal šį sprendimą pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu, nustatoma rašytiniame dokumente, kurį Komisija pateikia Tarybai svarstyti ir patvirtinti, tokiame dokumente, kai tikslinga ir atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, turėtų būti nurodyta, ar valstybėms narėms turėtų būti suteikta lankstumo pranešant apie atitinkamus skirtumus. Be to, Komisija turėtų stengtis kuo greičiau pradėti rengti tokį dokumentą, kad būtų skirta pakankamai laiko tokiam parengimui, įskaitant visas reikalingas konsultacijas, kurios turi būti surengtos ekspertų lygmeniu;

(13)

įgyvendinant šį sprendimą turėtų būti nepažeidžiamos valstybių narių pareigos pagal Sąjungos teisę arba jų tarptautiniai įsipareigojimai pagal Čikagos konvenciją, visų pirma susiję su pranešimo ICAO apie skirtumus termino laikymusi;

(14)

šis sprendimas turėtų būti taikomas ribotą laikotarpį, t. y. iki ICAO tarybos posėdžio po sekančios ICAO asamblėjos pabaigos, kad Taryba galėtų įvertinti šio sprendimo veiksmingumą ir, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nuspręsti, ar pratęsti jo taikymą arba kitaip jį pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje (ICAO) dėl pranešimo apie skirtumus, susijusius su Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (toliau – Čikagos konvencija) 1, 6, 8, 14, 18 ir 19 prieduose nustatytais standartais aviacijos saugos srityje, tiek, kiek tokie standartai priklauso Sąjungos išimtinei kompetencijai, nustatoma laikantis šio sprendimo 2 ir 3 straipsniuose nustatytų kriterijų ir tvarkos.

2 straipsnis

Tuo atveju, kai Sąjungos teisė skiriasi nuo šio sprendimo 1 straipsnyje nurodytų standartų ir todėl apie tuos skirtumus pagal Čikagos konvencijos 38 straipsnį reikalaujama pranešti ICAO, Komisija tinkamu laiku ir ne vėliau kaip likus dviem mėnesiams iki ICAO nustatyto pranešimo apie skirtumus termino pateikia Tarybai svarstyti ir patvirtinti rašytinį dokumentą, grindžiamą visų pirma Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) pagal Reglamento (ES) 2018/1139 90 straipsnio 4 dalį pateikta informacija, kai taikytina, kuriame išsamiai nurodomi ICAO praneštini skirtumai.

3 straipsnis

1.   Jei valstybė narė pagal Reglamento (ES) 2018/1139 71 straipsnį priima nacionalines priemones, kuriomis suteikiamos išimtys atskiriems fiziniams ar juridiniams asmenims arba kurių bendra trukmė neviršija aštuonių mėnesių ir kai tos nacionalinės priemonės skiriasi nuo šio sprendimo 1 straipsnyje nurodytų standartų ir apie tuos skirtumus pagal Čikagos konvencijos 38 straipsnį reikalaujama pranešti, ta valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją apie visus skirtumus, apie kuriuos pranešta.

2.   Jei pagal Reglamento (ES) 2018/1139 71 straipsnį suteiktos išimtys yra visuotinai taikomos ir jų bendra trukmė viršija aštuonis mėnesius, Komisija ne vėliau kaip per dvi savaites po to, kai atitinkama valstybė narė jai pranešė apie tas išimtis pagal Reglamento (ES) 2018/1139 71 straipsnio 1 dalį, pateikia Tarybai svarstyti ir patvirtinti rašytinį dokumentą, grindžiamą visų pirma EASA pagal to reglamento 90 straipsnio 4 dalį pateikta informacija, taip pat valstybių narių pagal to reglamento 71 straipsnį pateikta informacija, kuriame išsamiai nurodomi ICAO praneštini skirtumai.

4 straipsnis

Įgyvendinant šį sprendimą nepažeidžiamos valstybių narių pareigos pagal Sąjungos teisę arba jų tarptautiniai įsipareigojimai pagal Čikagos konvencijos 38 straipsnį.

5 straipsnis

Poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi ICAO, pareiškia valstybės narės.

6 straipsnis

Šis sprendimas taikomas iki 2022 m. lapkričio 30 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali pratęsti jo taikymą arba jį iš dalies pakeisti.

7 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Liuksemburge 2021 m. birželio 11 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

J. P. MATOS FERNANDES


(1)   2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1139 dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2111/2005, (EB) Nr. 1008/2008, (ES) Nr. 996/2010, (ES) Nr. 376/2014 ir direktyvos 2014/30/ES ir 2014/53/ES bei panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 (OL L 212, 2018 8 22, p. 1).

(2)   2011 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1178/2011, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su civilinės aviacijos orlaivių įgula susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros (OL L 311, 2011 11 25, p. 1).

(3)   2012 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 748/2012, kuriuo nustatomos orlaivio tinkamumo skraidyti sertifikavimo, orlaivio ir susijusių gaminių, dalių bei prietaisų aplinkosauginio sertifikavimo, taip pat projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimo įgyvendinimo taisyklės (OL L 224, 2012 8 21, p. 1).

(4)   2012 m. spalio 5 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 965/2012, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su orlaivių naudojimu skrydžiams susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros (OL L 296, 2012 10 25, p. 1).

(5)   2014 m. vasario 12 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 139/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su aerodromais susiję reikalavimai ir administracinės procedūros (OL L 44, 2014 2 14, p. 1).

(6)   2014 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 452/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su orlaivių naudojimu skrydžiams, vykdomiems trečiųjų šalių vežėjų, susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros (OL L 133, 2014 5 6, p. 12).

(7)   2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1321/2014 dėl orlaivių nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti ir aviacijos produktų, dalių bei prietaisų tinkamumo naudoti ir šias užduotis atliekančių organizacijų bei darbuotojų patvirtinimo (OL L 362, 2014 12 17, p. 1).

(8)   2015 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/640 dėl papildomų tinkamumo skraidyti specifikacijų, susijusių su tam tikro tipo skrydžiais, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 965/2012 (OL L 106, 2015 4 24, p. 18).

(9)   2005 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2111/2005 dėl oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašo sudarymo ir oro transporto keleivių informavimo apie skrydį vykdančio oro vežėjo tapatybę bei panaikinantis Direktyvos 2004/36/EB 9 straipsnį (OL L 344, 2005 12 27, p. 15).

(10)   2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 376/2014 dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 996/2010 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/42/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 1321/2007 ir (EB) Nr. 1330/2007 (OL L 122, 2014 4 24, p. 18).


2021 7 5   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 236/55


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2021/1093

2021 m. birželio 28 d.

kuriuo nustatomos įgyvendinimo taisyklės, susijusios su Tarybos duomenų apsaugos pareigūnu, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 taikymu ir duomenų subjektų teisių apribojimais Tarybos duomenų apsaugos pareigūno užduočių vykdymo kontekste, ir kuriuo panaikinamas Tarybos sprendimas 2004/644/EB

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 240 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (1), ypač į jo 45 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamente (ES) 2018/1725 nustatyti visoms Sąjungos institucijoms ir įstaigoms taikomi principai ir taisyklės ir numatyta, kad kiekviena Sąjungos institucija ar įstaiga paskiria duomenų apsaugos pareigūną;

(2)

pagal Reglamento (ES) 2018/1725 45 straipsnio 3 dalį reikalaujama, kad kiekviena Sąjungos institucija ar įstaiga priimtų įgyvendinimo taisykles, susijusias su duomenų apsaugos pareigūnu (toliau – įgyvendinimo taisyklės). Įgyvendinimo taisyklėse pirmiausia turi būti nustatytos Tarybos ir Tarybos Generalinio sekretoriato duomenų apsaugos pareigūno užduotys, pareigos ir įgaliojimai;

(3)

įgyvendinimo taisyklėmis turėtų būti nustatytos naudojimosi duomenų subjektų teisėmis ir visų atitinkamų Tarybos ir Tarybos Generalinio sekretoriato (TGS) subjektų pareigų, susijusių su asmens duomenų tvarkymu, vykdymo procedūros;

(4)

Reglamente (ES) 2018/1725 numatytos aiškios duomenų valdytojų atsakomybės sritys, visų pirma susijusios su duomenų subjektų teisėmis. Įgyvendinimo taisyklėmis turėtų būti užtikrinta, kad Taryba ir TGS vienodai ir skaidriai vykdytų savo, kaip duomenų valdytojo, pareigas. Turėtų būti nustatytos taisyklės siekiant nustatyti, kas yra atsakingas už Tarybos arba TGS vardu atliekamą duomenų tvarkymo operaciją. Šiuo atžvilgiu tam, kad būtų tiksliai nurodytos TGS subjektų atsakomybės sritys, visų pirma susijusios su individualiais sprendimais dėl duomenų subjektų teisių, tikslinga įtraukti sąvoką „įgaliotasis duomenų valdytojas“. Be to, tikslinga įtraukti sąvoką „vykdomasis duomenų valdytojas“, kuris yra paskiriamas siekiant užtikrinti praktinį reikalavimų laikymąsi ir tvarkyti duomenų subjektų prašymus, kiek tai susiję su duomenų tvarkymo operacija, įgaliotajam duomenų valdytojui už tai prisiimant atsakomybę. Siekiant tiksliai nurodyti TGS atsakomybės sritis kiekvieno duomenų tvarkymo veiksmo atžvilgiu, registro tvarkomuose įrašuose turėtų būti tiksliai nurodytas vykdomasis duomenų valdytojas. Vykdomojo duomenų valdytojo paskyrimas neužkerta kelio praktiškai naudotis kontaktiniu punktu, pavyzdžiui, funkcine e. pašto dėžute, į kurią duomenų subjektai galėtų siųsti savo prašymus;

(5)

tam tikrais atvejais duomenų tvarkymo operaciją atlieka keli TGS generaliniai direktoratai ar tarnybos kartu, kad įvykdytų savo misiją. Tokiais atvejais jie turėtų užtikrinti, kad būtų sudaryti vidaus susitarimai, kuriuose būtų skaidriai nustatytos atitinkamos jų atsakomybės sritys pagal Reglamentą (ES) 2018/1725, visų pirma atsakomybės sritys, susijusios su duomenų subjektų teisėmis, pranešimu Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui (EDAPP) ir įrašų tvarkymu;

(6)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įgaliotiesiems duomenų valdytojams vykdyti pareigas, kiekvienas TGS generalinis direktoratas ar kita tarnyba turėtų paskirti duomenų apsaugos koordinatorių. Duomenų apsaugos koordinatoriai turėtų padėti TGS generaliniam direktoratui ar kitai tarnybai visais asmens duomenų apsaugos aspektais ir dalyvauja TGS duomenų apsaugos koordinatorių tinklo veikloje, kad užtikrintų nuoseklų Reglamento (ES) 2018/1725 įgyvendinimą ir aiškinimą;

(7)

pagal Reglamento (ES) 2018/1725 45 straipsnio 1 dalies b punktą duomenų apsaugos pareigūnas galėtų paskelbti papildomas gaires dėl duomenų apsaugos koordinatoriaus funkcijų;

(8)

Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė kiekvienai Sąjungos institucijai ar įstaigai apriboti to reglamento 14–17, 19, 20 ir 35 straipsnių taikymą, taip pat jo 4 straipsnio 1 dalies a punkte – tiek, kiek to punkto nuostatos atitinka to reglamento 14–17, 19 ir 20 straipsniuose nustatytas teises ir pareigas, – nustatyto skaidrumo principo taikymą;

(9)

tam tikrais atvejais duomenų apsaugos pareigūnui gali prireikti apriboti duomenų subjektų teises, kad jis galėtų vykdyti Reglamento (ES) 2018/1725 45 straipsnyje nustatytas stebėsenos, tyrimo, audito ar konsultavimo užduotis, laikydamasis asmens duomenų apsaugos standartų pagal tą reglamentą. Būtina priimti vidaus taisykles, pagal kurias duomenų apsaugos pareigūnas galėtų apriboti duomenų subjektų teises vadovaujantis jo 25 straipsniu (toliau – vidaus taisyklės);

(10)

vidaus taisyklės turėtų būti taikomos visoms duomenų tvarkymo operacijoms, kurias Taryba ir TGS atlieka vykdant duomenų apsaugos pareigūno stebėsenos, tyrimo, audito ar konsultavimo užduotis. Vidaus taisyklės taip pat turėtų būti taikomos duomenų tvarkymo operacijoms, kurios yra užduočių, susijusių su duomenų apsaugos pareigūno vykdomomis tyrimo arba audito funkcijomis, dalis, pavyzdžiui, duomenų apsaugos pareigūno vykdomam skundų nagrinėjimo procesui. Vidaus taisyklės taip pat turėtų būti taikomos duomenų apsaugos pareigūno atliekamai stebėsenai ir konsultavimui, kai duomenų apsaugos pareigūnas teikia pagalbą TGS generaliniams direktoratams bei tarnyboms ir su jais bendradarbiauja ne savo atliekamo administracinių tyrimų ir auditų tikslais;

(11)

Tarybai ir TGS gali prireikti taikyti Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies c, g ir h punktuose nurodytais pagrindais grindžiamus apribojimus duomenų tvarkymo operacijoms, atliekamoms vykdant duomenų apsaugos pareigūno stebėsenos, tyrimo, audito ar konsultavimo užduotis, kai tai būtina siekiant apsaugoti duomenų apsaugos pareigūno užduotis, susijusius tyrimus ir procedūras, duomenų apsaugos pareigūno tyrimų ir auditų priemones ir metodus, taip pat kitų asmenų teises, susijusias su duomenų apsaugos pareigūno užduotimis;

(12)

siekiant išlaikyti veiksmingą bendradarbiavimą, Tarybai ir TGS gali prireikti taikyti duomenų subjektų teisių apribojimus, kad būtų apsaugota kitų TGS generalinių direktoratų bei tarnybų, arba kitų Sąjungos institucijų ar įstaigų pateikta informacija, kurioje yra asmens duomenų. Tuo tikslu duomenų apsaugos pareigūnas turėtų konsultuotis su tais generaliniais direktoratais ir tarnybomis arba kitomis institucijomis ar įstaigomis dėl tokių apribojimų taikymo atitinkamų pagrindų bei apribojimų būtinumo ir proporcingumo;

(13)

duomenų apsaugos pareigūnas ir, kai aktualu, TGS generaliniai direktoratai bei tarnybos visus apribojimus turėtų taikyti skaidriai ir kiekvieną apribojimų taikymo atvejį registruoti atitinkamoje registracijos sistemoje;

(14)

remiantis Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 8 dalimi, duomenų valdytojai gali atidėti informacijos apie apribojimo taikymo priežastis pateikimą duomenų subjektui arba jos nepateikti, jei jos pateikimas kaip nors trukdytų pasiekti apribojimo tikslą. Visų pirma, tais atvejais, kai taikomas to reglamento 16 ir 35 straipsniuose numatytų teisių apribojimas, pranešimas apie tokį apribojimą trukdytų pasiekti jo tikslą. Siekiant užtikrinti, kad tuose straipsniuose nustatyta duomenų subjekto teisė būti informuotam būtų ribojama tik tol, kol išnyks informacijos pateikimo atidėjimo priežastys, duomenų apsaugos pareigūnas arba apribojimą taikantis TGS generalinis direktoratas ar tarnyba turėtų reguliariai peržiūrėti savo poziciją;

(15)

tais atvejais, kai taikomas kitų duomenų subjektų teisių apribojimas, duomenų apsaugos pareigūnas turėtų kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar pranešus apie apribojimą būtų trukdoma pasiekti jo tikslą;

(16)

siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šio sprendimo, duomenų apsaugos pareigūnas turėtų atlikti nepriklausomą peržiūrą, kaip kiti TGS generaliniai direktoratai ar tarnybos taiko apribojimus pagal šį sprendimą;

(17)

visi pagal šį sprendimą taikomi apribojimai turėtų būti būtini ir proporcingi demokratinėje visuomenėje;

(18)

vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 41 straipsnio 1 ir 2 dalimis, EDAPP buvo informuotas ir su juo buvo konsultuojamasi, ir jis pateikė nuomonę (2);

(19)

Reglamento (ES) 2018/1725 įgyvendinimo taisyklės nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1049/2001 (3), Tarybos sprendimui 2004/338/EB, Euratomas (4), ir visų pirma jo II priedui, Tarybos sprendimui 2013/488/ES (5), ir visų pirma jo priedo II dalies VI skirsniui, taip pat 2001 m. birželio 25 d. Tarybos Generalinio sekretoriaus-Vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai sprendimui (6);

(20)

Tarybos sprendimu 2004/644/EB (7) nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 įgyvendinimo taisyklės. Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 panaikintas Reglamentu (ES) 2018/1725 nuo 2019 m. gruodžio 11 d. Siekiant užtikrinti, kad būtų taikomos tik vienos įgyvendinimo taisyklės, Sprendimas 2004/644/EB turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo sprendimu nustatomos taisyklės ir procedūros, pagal kurias Taryba ir Tarybos Generalinis sekretoriatas (TGS) taiko Reglamentą (ES) 2018/1725, ir nustatomos tolesnės įgyvendinimo taisyklės, susijusios su Tarybos duomenų apsaugos pareigūnu.

2.   Šiuo sprendimu nustatomos taisyklės, kurių turi laikytis Taryba ir TGS, informuodami duomenų subjektus apie jų asmens duomenų tvarkymą pagal Reglamento (ES) 2018/1725 14, 15 ir 16 straipsnius, kiek tai susiję su duomenų apsaugos pareigūno vykdomomis stebėsenos, tyrimo, audito ar konsultavimo užduotimis.

3.   Šiuo sprendimu nustatomos sąlygos, kuriomis Taryba ir TGS gali pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies c, g ir h punktus apriboti to reglamento 4, 14–17, 19, 20 ir 35 straipsnių taikymą, kiek tai susiję su duomenų apsaugos pareigūno vykdoma stebėsenos, tyrimo, audito ar konsultavimo veikla.

4.   Šis sprendimas taikomas Tarybos ir TGS atliekamam asmens duomenų tvarkymui Reglamento (ES) 2018/1725 45 straipsnyje nurodytų duomenų apsaugos pareigūno užduočių vykdymo tikslu arba su jomis susijusiais atvejais.

2 straipsnis

Duomenų valdytojo statusas

Šio sprendimo tikslais duomenų valdytoju, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2018/1725 3 straipsnio 8 punkte, laikoma Taryba ir TGS.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

1.

duomenų apsaugos pareigūnas – asmuo, kurį pagal Reglamento (ES) 2018/1725 43 straipsnį paskyrė Tarybos Generalinis sekretorius;

2.

duomenų apsaugos pareigūno užduotys – Reglamento (ES) 2018/1725 45 straipsnyje nurodytos užduotys;

3.

TGS personalas – visi TGS pareigūnai ir kiti asmenys, kuriems taikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos, nustatyti Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (8) (toliau – Tarnybos nuostatai), arba kurie dirba TGS pagal sutartį (t. y. stažuotojai, konsultantai, rangovai, valstybių narių komandiruoti pareigūnai);

4.

įgaliotasis duomenų valdytojas – TGS generalinio direktorato arba tarnybos vadovas, kuris vienas arba kartu su kitais nustato asmens duomenų tvarkymo Tarybos arba TGS vardu, vykdant to generalinio direktorato ar tarnybos misiją, tikslus ir priemones;

5.

vykdomasis duomenų valdytojas – viduriniosios grandies arba vyresniosios vadovybės lygmens TGS personalo narys, paskirtas įgaliotojo duomenų valdytojo, kad padėtų jam užtikrinti, kad atliekant duomenų tvarkymo operacijas, už kurias jis yra atsakingas, būtų laikomasi Reglamento (ES) 2018/1725, ir jis yra pagrindinis duomenų subjektų kontaktinis punktas;

6.

duomenų apsaugos koordinatorius – TGS personalo narys, pasikonsultavus su duomenų apsaugos pareigūnu paskirtas kiekviename TGS generaliniame direktorate ar kitoje tarnyboje, kad padėtų tam generaliniam direktoratui ar tarnybai visais asmens duomenų apsaugos aspektais ir kaip jų atstovas, glaudžiai bendradarbiaudamas su duomenų apsaugos pareigūnu, spręstų duomenų apsaugos klausimus.

2 SKIRSNIS

DUOMENŲ APSAUGOS PAREIGŪNAS

4 straipsnis

Duomenų apsaugos pareigūno paskyrimas ir statusas

1.   Tarybos Generalinis sekretorius paskiria duomenų apsaugos pareigūną iš TGS personalo ir užregistruoja jį Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) institucijoje pagal Reglamento (ES) 2018/1725 43 straipsnį.

2.   Duomenų apsaugos pareigūnas atrenkamas remiantis jo profesinėmis savybėmis, visų pirma duomenų apsaugos teisės ir praktikos ekspertinėmis žiniomis, taip pat gebėjimu vykdyti Reglamento (ES) 2018/1725 45 straipsnyje nurodytas užduotis. Duomenų apsaugos pareigūnas taip pat turi gerai išmanyti TGS, jo struktūrą ir jo administracines taisykles bei procedūras. Duomenų apsaugos pareigūno užduočių vykdymo tikslais jis atleidžiamas nuo bet kokių kitų Tarybos Generaliniame sekretoriate vykdomų užduočių.

3.   Duomenų apsaugos pareigūnas skiriamas penkerių metų kadencijai ir gali būti paskirtas dar vieną kartą.

4.   Duomenų apsaugos pareigūnas ir jo personalas yra tiesiogiai pavaldūs Tarybos Generaliniam sekretoriui ir atsiskaito tiesiogiai jam.

5.   Vykdydamas savo užduotis duomenų apsaugos pareigūnas veikia nepriklausomai ir negali gauti jokių nurodymų iš Tarybos Generalinio sekretoriaus, įgaliotųjų duomenų valdytojų, vykdomųjų duomenų valdytojų arba bet kurių kitų asmenų dėl Reglamento (ES) 2018/1725 nuostatų vidinio taikymo arba jo bendradarbiavimo su EDAPP.

6.   Taryba ir TGS padeda duomenų apsaugos pareigūnui vykdyti Reglamento (ES) 2018/1725 45 straipsnyje nurodytas užduotis, suteikdami toms užduotims atlikti būtinus išteklius, taip pat suteikdami galimybę susipažinti su asmens duomenimis, dalyvauti duomenų tvarkymo operacijose ir išlaikyti savo ekspertines žinias.

7.   Duomenų apsaugos pareigūno negalima atleisti arba bausti už jam nustatytų užduočių vykdymą. Duomenų apsaugos pareigūną galima atleisti tik laikantis Reglamento (ES) 2018/1725 44 straipsnio 8 dalies. Siekiant gauti EDAPP sutikimą dėl tokio atleidimo pagal tą straipsnį, su EDAPP konsultuojamasi raštu. Duomenų apsaugos pareigūnui nusiunčiama to sutikimo kopija.

8.   TGS, visų pirma įgaliotieji duomenų valdytojai ir vykdomieji duomenų valdytojai, užtikrina, kad duomenų apsaugos pareigūnas būtų tinkamai ir laiku įtraukiamas į visų su asmens duomenų apsauga susijusių klausimų nagrinėjimą.

5 straipsnis

Užduotys ir pareigos

1.   Duomenų apsaugos pareigūnas vykdo visas Reglamento (ES) 2018/1725 45 straipsnyje numatytas užduotis. Visų pirma, duomenų apsaugos pareigūnas:

a)

užtikrina, kad Taryba ir TGS taikytų ir įgyvendintų Reglamentą (ES) 2018/1725, ir stebi, kaip laikomasi to reglamento ir taikytinos teisinės sistemos dėl asmens duomenų apsaugos;

b)

konsultuoja Tarybos Generalinį sekretorių, įgaliotuosius duomenų valdytojus ir vykdomuosius duomenų valdytojus klausimais, susijusiais su duomenų apsaugos nuostatų taikymu;

c)

pataria ir padeda įgaliotiesiems duomenų valdytojams ir vykdomiesiems duomenų valdytojams atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą pagal Reglamento (ES) 2018/1725 39 ir 40 straipsnius;

d)

užtikrina, kad duomenų tvarkymo operacijos nedarytų neigiamo poveikio duomenų subjektų teisėms ir laisvėms;

e)

didina informuotumą apie taikomą asmens duomenų apsaugos teisinę sistemą ir prisideda prie asmens duomenų apsaugos kultūros kūrimo Tarybos Generaliniame sekretoriate.

Bet kuriuo Reglamento (ES) 2018/1725 taikymo ar įgyvendinimo klausimu, nesikreipdami per oficialius kanalus, su duomenų apsaugos pareigūnu gali konsultuotis Tarybos Generalinis sekretorius, atitinkami duomenų valdytojai, Personalo komitetas ir bet kuris asmuo.

2.   Duomenų apsaugos pareigūnas tvarko duomenų tvarkymo veiklos įrašų registrą ir pagal 12 straipsnį užtikrina, kad jis būtų viešai prieinamas.

3.   Duomenų apsaugos pareigūnas taip pat tvarko vidinį asmens duomenų saugumo pažeidimų, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2018/1725 3 straipsnio 16 punkte, registrą.

4.   Duomenų apsaugos pareigūnas konsultuoja įgaliotąjį duomenų valdytoją, jam paprašius, dėl Reglamento (ES) 2018/1725 14–22, 35 ir 36 straipsnių, taip pat 4 straipsnio, taikymo apribojimo taikymo.

5.   Duomenų apsaugos pareigūnas reguliariai rengia duomenų apsaugos koordinatorių posėdžius ir jiems pirmininkauja.

6.   Duomenų apsaugos pareigūnas pateikia savo veiklos metinę ataskaitą Tarybos Generaliniam sekretoriui ir sudaro galimybę TGS personalui su ja susipažinti.

7.   Duomenų apsaugos pareigūnas bendradarbiauja su kitų Sąjungos institucijų ir įstaigų paskirtais duomenų apsaugos pareigūnais ir reguliariai dalyvauja EDAPP arba kitų Sąjungos institucijų ir įstaigų duomenų apsaugos pareigūnų rengiamuose posėdžiuose, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos geram bendradarbiavimui, be kita ko, keičiantis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais.

8.   Duomenų apsaugos pareigūnas laikomas įgaliotuoju duomenų valdytoju duomenų tvarkymo operacijų, atliekamų jam vykdant savo užduotis, atžvilgiu.

6 straipsnis

Įgaliojimai

Vykdydamas savo užduotis ir pareigas, duomenų apsaugos pareigūnas:

a)

visada turi teisę susipažinti su duomenimis, kurie yra duomenų tvarkymo operacijų dalykas, patekti į visas patalpas ir gauti prieigą prie duomenų tvarkymo įrangos ir duomenų laikmenų;

b)

gali prašyti Tarybos Teisės tarnybos pateikti teisines nuomones;

c)

gali prašyti kitų atitinkamų TGS generalinių direktoratų ir tarnybų paramos;

d)

gali paskirti bylas atitinkamiems TGS generaliniams direktoratams ir tarnyboms, kad jie imtųsi atitinkamų tolesnių veiksmų;

e)

gavęs prašymą arba savo iniciatyva gali 14 straipsnyje nustatyta tvarka atlikti tyrimus dėl klausimų ir įvykių, tiesiogiai susijusių su duomenų apsaugos pareigūno užduotimis;

f)

gali siūlyti Tarybos Generaliniam sekretoriui administracines priemones ir teikti bendras rekomendacijas dėl tinkamo Reglamento (ES) 2018/1725 taikymo;

g)

gali teikti rekomendacijas dėl praktinio Reglamento (ES) 2018/1725 taikymo gerinimo Tarybos Generaliniam sekretoriatui, įgaliotiesiems duomenų valdytojams ir vykdomiesiems duomenų valdytojams, be kita ko:

i)

paprašyti įgaliotojo duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo patenkinti duomenų subjekto prašymą dėl naudojimosi savo teisėmis pagal Reglamentą (ES) 2018/1725;

ii)

įspėti įgaliotąjį duomenų valdytoją arba duomenų tvarkytoją, kai duomenų tvarkymo operacija pažeidžia Reglamento (ES) 2018/1725 nuostatas, ir, kai tikslinga, jo paprašyti konkrečiai nurodytu būdu ir per nustatytą laikotarpį užtikrinti, kad duomenų tvarkymo operacijos atitiktų reikalavimus;

iii)

paprašyti įgaliotojo duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo sustabdyti duomenų siuntimą duomenų gavėjui valstybėje narėje, trečiojoje valstybėje arba tarptautinėje organizacijoje;

iv)

paprašyti įgaliotojo duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo per nustatytą terminą pranešti jam apie tolesnius veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į jo rekomendaciją ar konsultaciją;

h)

gali prašyti informacinių ir ryšių technologijų išorės ekspertų paslaugų, gavęs išankstinį leidimus suteikiančio pareigūno sutikimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 (9);

i)

yra kviečiamas į atitinkamas TGS valdančiąsias tarybas ir komitetus, kai svarstomi su asmens duomenų tvarkymu susiję klausimai, ir gali pasiūlyti atitinkamus tų valdybų ir komitetų darbotvarkės punktus;

j)

gali atkreipti TGS paskyrimų tarnybos dėmesį į atvejus, kai TGS personalo narys nesilaiko pareigų pagal Reglamentą (ES) 2018/1725, bei siūlyti pradėti administracinį tyrimą, atsižvelgiant į galimą to reglamento 69 straipsnyje numatytų sankcijų taikymą;

k)

atsako už pradinius sprendimus dėl prašymų leisti susipažinti su jo tarnybos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 turimais dokumentais, konsultuodamasis su atitinkamomis TGS tarnybomis.

3 SKIRSNIS

SUBJEKTŲ TEISĖS IR PAREIGOS DUOMENŲ APSAUGOS SRITYJE

7 straipsnis

Konsultavimasis su duomenų apsaugos pareigūnu ir informacijos jam teikimas

1.   Duomenų valdytojai įtraukia duomenų apsaugos pareigūną į veiklos, susijusios su asmens duomenų tvarkymu, planavimą ir aptarimą. Duomenų apsaugos pareigūnas informuojamas apie visas duomenų tvarkymo operacijas ir apie visus esminius esamos duomenų tvarkymo operacijos pakeitimus.

2.   Duomenų apsaugos pareigūnas informuojamas apie TGS vidaus pranešimų ir sprendimų projektus, tiesiogiai susijusius su Reglamento (ES) 2018/1725 vidiniu taikymu.

3.   Duomenų apsaugos pareigūnas informuojamas apie visus ryšius su išorės subjektais, susijusius su Reglamento (ES) 2018/1725 vidiniu taikymu, ir apie bendravimą su EDAPP, visų pirma kai su EDAPP konsultuojamasi arba jis informuojamas pagal to reglamento 40 ir 41 straipsnius.

4.   Su duomenų apsaugos pareigūnu konsultuojamasi dėl bendrų duomenų valdytojų susitarimų projektų ir dėl duomenų apsaugos sutarčių sąlygų ar kitų teisės aktų projektų, kai asmens duomenis tvarko duomenų tvarkytojas.

8 straipsnis

Įgaliotieji duomenų valdytojai

1.   Įgaliotieji duomenų valdytojai yra atsakingi už visų jų kontroliuojamų duomenų tvarkymo operacijų atitikties Reglamentui (ES) 2018/1725 užtikrinimą.

2.   Visų pirma, įgaliotieji duomenų valdytojai:

a)

skiria vykdomąjį duomenų valdytoją, kuris padeda įgaliotajam duomenų valdytojui užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2018/1725, visų pirma duomenų subjektų atžvilgiu;

b)

tvarko duomenų tvarkymo veiklos, už kurią jie yra atsakingi, įrašus ir užtikrina, kad vykdomasis duomenų valdytojas duomenų apsaugos pareigūnui pateiktų į 12 straipsnyje nurodytą registrą įtrauktinus įrašus ir susijusį pareiškimą dėl privatumo;

c)

atsako už duomenų tvarkytojų ir pagalbinių duomenų tvarkytojų, kurie jų vardu tvarko asmens duomenis, veiklą ir užtikrina, kad duomenų tvarkymas būtų reglamentuojamas sutartimi ar kitu teisės aktu pagal Reglamento (ES) 2018/1725 29 straipsnio 3 dalį.

3.   Įgaliotieji duomenų valdytojai užtikrina, kad duomenų apsaugos pareigūnas laiku dalyvautų sprendžiant visus su asmens duomenimis susijusius klausimus, ir imasi tinkamų priemonių, kad užtikrintų tinkamą duomenų apsaugos koordinatoriaus dalyvavimą sprendžiant visus klausimus, susijusius su duomenų apsauga jų TGS generaliniame direktorate ar kitoje tarnyboje.

4.   Įgaliotieji duomenų valdytojai užtikrina, kad būtų taikomos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės siekiant įrodyti, kad duomenų tvarkymo veikla atitinka Reglamentą (ES) 2018/1725, ir TGS personalui teikia tinkamus nurodymus, kad būtų užtikrintas duomenų tvarkymo konfidencialumas ir duomenų tvarkymo riziką atitinkantis saugumo lygis. Pasirinkdami šias priemones, jie gali konsultuotis su duomenų apsaugos pareigūnu.

5.   Įgaliotieji duomenų valdytojai praneša duomenų apsaugos pareigūnui apie duomenų subjektų prašymų naudotis savo teisėmis tvarkymą ir padeda duomenų apsaugos pareigūnui ir EDAPP atlikti atitinkamas pareigas, visų pirma per 30 dienų pateikdami informaciją atsakydami į jų prašymus.

6.   Įgaliotieji duomenų valdytojai atsako už Reglamento (ES) 2018/1725 14–22, 35 ir 36 straipsnių, taip pat to reglamento 4 straipsnio taikymo apribojimo taikymą pagal atitinkamas vidaus taisykles. Įgaliotieji duomenų valdytojai, taikydami tokį apribojimą, įtraukia duomenų apsaugos pareigūną visos procedūros metu.

7.   Įgaliotieji duomenų valdytojai užtikrina, kad tais atvejais, kai įgaliotasis duomenų valdytojas atlieka duomenų tvarkymo operacijas kartu su kitais TGS generaliniais direktoratais ar tarnybomis arba kai jie atlieka dalį įgaliotojo duomenų valdytojo atliekamos duomenų tvarkymo operacijos, su tais TGS generaliniais direktoratais ar tarnybomis būtų sudaryti vidaus susitarimai.

Pirmoje pastraipoje nurodytuose susitarimuose nustatomos atitinkamos įgaliotųjų duomenų valdytojų ir kitų TGS generalinių direktoratų ar tarnybų atsakomybės už jiems tenkančių duomenų apsaugos pareigų vykdymą sritys. Visų pirma, tuose susitarimuose nurodomas įgaliotasis duomenų valdytojas, kuris nustato duomenų tvarkymo operacijos priemones ir tikslus, ir duomenų tvarkymo operacijos vykdomasis duomenų valdytojas, taip pat, kai tikslinga, asmenys arba subjektai, kurie turi padėti vykdomajam duomenų valdytojui, inter alia, teikdami informaciją duomenų saugumo pažeidimų atveju arba siekdami užtikrinti duomenų subjektų galimybę naudotis savo teisėmis.

9 straipsnis

Vykdomieji duomenų valdytojai

1.   Vykdomieji duomenų valdytojai padeda įgaliotajam duomenų valdytojui užtikrinti, kad vykdant duomenų tvarkymo operacijas, už kurias jis yra atsakingas, būtų laikomasi Reglamento (ES) 2018/1725, ir jie yra pagrindinis duomenų subjektų kontaktinis punktas.

2.   Visų pirma, vykdomieji duomenų valdytojai:

a)

priima ir tvarko visus duomenų subjektų prašymus;

b)

parengia duomenų tvarkymo veiklos, už kurią jie yra atsakingi, įrašus ir susijusį pareiškimą dėl privatumo, konsultuodamiesi su duomenų apsaugos koordinatoriumi;

c)

užtikrina, kad sutartys ar kiti teisės aktai, kuriais reglamentuojamas duomenų tvarkytojo vykdomas asmens duomenų tvarkymas, atitiktų Reglamentą (ES) 2018/1725, ir konsultuojasi su duomenų apsaugos pareigūnu dėl duomenų apsaugos sutarčių projektų sąlygų;

d)

užtikrina, kad būtų prieinami dokumentai, kuriais įrodoma atitiktis Reglamentui (ES) 2018/1725.

3.   Vykdomieji duomenų valdytojai nepagrįstai nedelsdami informuoja duomenų apsaugos pareigūną apie asmens duomenų saugumo pažeidimus ir suteikia jam visą būtiną informaciją, kad jis galėtų užtikrinti, kad Taryba laikosi su asmens duomenų saugumo pažeidimais susijusių pareigų pagal Reglamento (ES) 2018/1725 34 ir 35 straipsnius.

4.   Koordinuodami savo veiksmus su įgaliotuoju duomenų valdytoju ir duomenų apsaugos pareigūnu, vykdomieji duomenų valdytojai, kai taikytina, praneša EDAPP apie asmens duomenų saugumo pažeidimus. Kai taikytina, jie taip pat informuoja duomenų subjektus.

5.   Vykdomieji duomenų valdytojai užtikrina, kad duomenų apsaugos koordinatorius būtų informuotas apie visus su duomenų apsauga susijusius klausimus.

6.   Vykdomieji duomenų valdytojai įvertina pavojų duomenų subjekto teisėms ir laisvėms, susijusį su duomenų tvarkymo operacijomis, už kurias jie yra atsakingi, ir kai tikslinga atlieka poveikio duomenų apsaugai vertinimą. Atlikdami tuos poveikio vertinimus ir dėl būtinybės iš anksto konsultuotis pagal Reglamento (ES) 2018/1725 39 ir 40 straipsnius, vykdomieji duomenų valdytojai konsultuojasi su duomenų apsaugos pareigūnu.

7.   Įgaliotojo duomenų valdytojo prašymu vykdomieji duomenų valdytojai atlieka bet kokias kitas užduotis, patenkančias į šio sprendimo taikymo sritį.

10 straipsnis

Duomenų apsaugos koordinatoriai

1.   Kiekvienas TGS generalinis direktoratas ar kita tarnyba, konsultuodamasi su duomenų apsaugos pareigūnu, paskiria vieną ar daugiau duomenų apsaugos koordinatorių, kurie padeda įgaliotajam duomenų valdytojui ir vykdomiesiems duomenų valdytojams savo TGS generaliniame direktorate ar kitoje tarnyboje visais aspektais, susijusiais su asmens duomenų apsauga.

2.   Duomenų apsaugos koordinatoriai atrenkami atsižvelgiant į jų žinias ir patirtį, susijusias su atitinkamo TGS generalinio direktorato ar kitos tarnybos veikla, tinkamumu eiti pareigas, su duomenų apsauga susijusiomis kompetencijomis, informacinių sistemų principų išmanymu ir bendravimo įgūdžiais. Paskirti nauji duomenų apsaugos koordinatoriai per šešis mėnesius nuo jų paskyrimo turi baigti mokymus, kad įgytų kompetencijų, būtinų pareigoms eiti. Reikalavimas dėl tokių mokymų netaikomas duomenų apsaugos koordinatoriui, kuris per dvejus metus iki paskyrimo jau buvo kontaktinis asmuo kitame TGS generaliniame direktorate ar kitoje tarnyboje.

3.   Duomenų apsaugos koordinatoriaus funkcijos nurodomos kiekvieno TGS darbuotojo, paskirto kontaktiniu asmeniu, pareigybės aprašyme. Jų pareigos ir pasiekimai nurodomi metinėje vertinimo ataskaitoje.

4.   Duomenų apsaugos koordinatoriai tinkamai ir laiku įtraukiami sprendžiant visus klausimus, susijusius su duomenų apsauga jų TGS generaliniame direktorate ar kitoje tarnyboje, ir atlieka savo pareigas glaudžiai bendradarbiaudami su duomenų apsaugos pareigūnu.

5.   Duomenų apsaugos koordinatoriai turi teisę iš duomenų valdytojų ir personalo gauti tinkamą ir reikalingą informaciją, kurios reikia jų užduotims vykdyti jų TGS generaliniame direktorate ar kitoje tarnyboje. Tai neapima prieigos prie asmens duomenų, tvarkomų įgaliotojo duomenų valdytojo atsakomybe. Duomenų apsaugos koordinatoriams prieiga prie asmens duomenų suteikiama tik tuo atveju, jei tai būtina jų užduotims vykdyti.

6.   Duomenų apsaugos koordinatoriai didina informuotumą duomenų apsaugos klausimais ir padeda jų TGS generaliniame direktorate ar kitoje tarnyboje dirbantiems įgaliotiesiems duomenų valdytojams vykdyti pareigas, visų pirma susijusias su:

a)

Reglamento (ES) 2018/1725 įgyvendinimu;

b)

vykdomųjų duomenų valdytojų nustatymu ir duomenų tvarkymo operacijų įrašų bei pareiškimų dėl privatumo parengimu prieš juos pateikiant duomenų apsaugos pareigūnui;

c)

visų TGS generalinio direktorato ar kitos tarnybos vykdomų duomenų tvarkymo operacijų sąrašo sudarymu.

7.   Duomenų apsaugos koordinatoriai padeda jų TGS generaliniame direktorate ar kitoje tarnyboje dirbantiems vykdomiesiems duomenų valdytojams vykdyti pareigas, visų pirma susijusias su:

a)

duomenų tvarkymo operacijų įrašų ir pareiškimų dėl privatumo parengimu prieš juos pateikiant duomenų apsaugos pareigūnui;

b)

duomenų tvarkymo dokumentavimu;

c)

duomenų subjektų prašymų tvarkymu;

d)

duomenų saugumo pažeidimų klausimų sprendimu.

11 straipsnis

TGS personalas

TGS personalas padeda užtikrinti Reglamento (ES) 2018/1725 taikymą ir įgyvendinimą. TGS personalas negali susipažinti su asmens duomenimis arba tvarkyti tokių duomenų, nebent jis yra gavęs įgaliotojo duomenų valdytojo arba vykdomojo duomenų valdytojo nurodymus, išskyrus atvejus, kai tai daryti reikalaujama pagal Sąjungos ar valstybės narės teisę.

4 SKIRSNIS

KITOS PAREIGOS IR PROCEDŪROS

12 straipsnis

Registras

1.   Duomenų apsaugos pareigūnas tvarko duomenų tvarkymo operacijų registrą ir užtikrina, kad tas registras būtų prieinamas per duomenų apsaugos pareigūno svetainę TGS intranete ir per Tarybos interneto svetainę.

2.   Vykdomasis duomenų valdytojas praneša duomenų apsaugos pareigūnui apie bet kokią duomenų tvarkymo operaciją ir pateikia duomenų tvarkymo veiklos įrašus ir susijusį pareiškimą dėl privatumo, užpildydamas formą, kuri yra pateikta TGS intraneto svetainėje (duomenų apsauga). Pranešimas duomenų apsaugos pareigūnui perduodamas elektroniniu būdu. Pasikonsultavęs su duomenų apsaugos pareigūnu, įgaliotasis duomenų valdytojas patvirtina įrašą ir susijusį pareiškimą dėl privatumo, o duomenų apsaugos pareigūnas juos paskelbia registre.

3.   Įraše pateikiama visa Reglamento (ES) 2018/1725 31 straipsnyje nurodyta informacija. Tačiau duomenų apsaugos pareigūno į registrą įtraukta informacija gali būti išimties tvarka ribojama tiek, kiek tai būtina užtikrinti konkrečios duomenų tvarkymo operacijos saugumą. Apie kiekvieną pasikeitimą, darantį poveikį tokiai informacijai, vykdomasis duomenų valdytojas nedelsiant praneša duomenų apsaugos pareigūnui.

13 straipsnis

Duomenų saugumo pažeidimai

1.   Įvykus asmens duomenų saugumo pažeidimui, įgaliotasis duomenų valdytojas arba vykdomasis duomenų valdytojas kreipiasi pagalbos į duomenų apsaugos koordinatorių ir nepagrįstai nedelsdamas apie incidentą informuoja duomenų apsaugos pareigūną, taip pat suteikia jam visą būtiną informaciją, kad jis galėtų užtikrinti, kad Taryba laikytųsi Reglamento (ES) 2018/1725 34 ir 35 straipsniuose nustatytos pareigos dėl pranešimų apie asmens duomenų saugumo pažeidimus.

2.   Duomenų apsaugos pareigūnas sukuria ir tvarko vidinį asmens duomenų saugumo pažeidimų registrą. Įgaliotieji duomenų valdytojai ir vykdomieji duomenų valdytojai pateikia į registrą įtraukti būtiną informaciją.

3.   Įgaliotieji duomenų valdytojai ir vykdomieji duomenų valdytojai, pasikonsultavę su duomenų apsaugos pareigūnu, parengia pranešimą EDAPP, nebent mažai tikėtina, kad dėl asmens duomenų saugumo pažeidimo kils rizika fizinių asmenų teisėms ir laisvėms.

14 straipsnis

Tyrimai

1.   Duomenų apsaugos pareigūnas savo iniciatyva arba įgaliotojo duomenų valdytojo, vykdomojo duomenų valdytojo, duomenų tvarkytojo, Personalo komiteto ar kurio nors asmens prašymu gali tirti su savo užduotimis susijusius klausimus bei įvykius ir pateikti atsakymą atlikti tyrimą paprašiusiam asmeniui, įgaliotajam duomenų valdytojui, vykdomajam duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui.

2.   Prašymai atlikti tyrimą duomenų apsaugos pareigūnui pateikiami raštu. Kai akivaizdžiai piktnaudžiaujama teise prašyti atlikti tyrimą, pavyzdžiui, kai tas pats asmuo buvo neseniai pateikęs identišką prašymą, duomenų apsaugos pareigūnas nėra įpareigotas atsakyti prašymą pateikusiam asmeniui.

3.   Per 15 dienų nuo prašymo atlikti tyrimą gavimo, tyrimo paprašiusiam asmeniui duomenų apsaugos pareigūnas išsiunčia prašymo gavimo patvirtinimą ir patikrina, ar prašymas turi būti laikomas konfidencialiu.

4.   Duomenų apsaugos pareigūnas prašo įgaliotojo duomenų valdytojo, atsakingo už duomenų tvarkymo operaciją, dėl kurios pateiktas prašymas atlikti tyrimą, ataskaitos šiuo klausimu. Įgaliotasis duomenų valdytojas atsakymą duomenų apsaugos pareigūnui pateikia per 15 dienų. Duomenų apsaugos pareigūnas gali paprašyti įgaliotojo duomenų valdytojo, vykdomojo duomenų valdytojo, duomenų tvarkytojo ar kitų atitinkamų TGS tarnybų pateikti papildomos informacijos. Jei tikslinga, jis gali prašyti Tarybos Teisės tarnybos nuomonės tuo klausimu. Prašoma informacija arba nuomonė duomenų apsaugos pareigūnui pateikiama per 30 dienų.

5.   Duomenų apsaugos pareigūnas atsako prašymą atlikti tyrimą pateikusiam asmeniui ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo prašymo gavimo. Šis laikotarpis gali būti sustabdytas tol, kol duomenų apsaugos pareigūnas gaus visą būtiną informaciją, kurios jis gali būti paprašęs.

6.   Nė vienas asmuo negali nukentėti dėl to, kad jis pranešė duomenų apsaugos pareigūnui apie galimą Reglamento (ES) 2018/1725 pažeidimą.

15 straipsnis

Bendrosios duomenų subjektų naudojimosi savo teisėmis taisyklės

1.   Reglamento (ES) 2018/1725 14–24 straipsniuose nustatytomis duomenų subjektų teisėmis gali naudotis tik duomenų subjektas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas.

2.   Duomenų subjektas raštu teikia prašymus vykdomajam duomenų valdytojui, o kopiją nusiunčia duomenų apsaugos pareigūnui. Prireikus duomenų apsaugos pareigūnas padeda duomenų subjektui identifikuoti atitinkamą vykdomąjį duomenų valdytoją. Prašymas gali būti pateiktas elektronine forma ir jame turi būti nurodyta:

a)

duomenų subjekto pavardė, vardas bei kontaktiniai duomenys ir prašymo data;

b)

teisės, kuria pasinaudota, įvardijimas ir, kai tikslinga, su prašymu susiję patvirtinamieji dokumentai;

c)

atitinkamų asmens duomenų kategorija ar kategorijos.

3.   Vykdomasis duomenų valdytojas nusiunčia duomenų subjektui prašymo gavimo patvirtinimą per penkias darbo dienas nuo prašymo užregistravimo. Jei prašymas yra neaiškus ar neišsamus, vykdomasis duomenų valdytojas prašo pateikti reikiamus paaiškinimus. Kol visi reikalingi paaiškinimai nepateikti, Reglamento (ES) 2018/1725 14 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti taikytini terminai skaičiuoti nepradedami.

4.   Vykdomasis duomenų valdytojas patikrina duomenų subjekto tapatybę pagal Reglamento (ES) 2018/1725 14 straipsnio 6 dalį. Kol tapatybė tikrinama, to reglamento 14 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti taikytini terminai skaičiuoti nepradedami.

5.   Per Reglamento (ES) 2018/1725 14 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus terminus vykdomasis duomenų valdytojas arba patenkina duomenų subjekto prašymą, arba raštu nurodo visiško arba dalinio atsisakymo patenkinti prašymą priežastis.

6.   Labai sudėtingo prašymo atveju, pažeidimų atveju ar jei duomenų subjektas, naudodamasis savo teisėmis, akivaizdžiai jomis piktnaudžiauja, kai tvarkant prašymą gali kilti pavojus kitų duomenų subjektų teisėms ir laisvėms arba kai duomenų subjektas teigia, kad duomenų tvarkymas yra neteisėtas, vykdomasis duomenų valdytojas konsultuojasi su duomenų apsaugos pareigūnu.

16 straipsnis

Skundai pagal 90 straipsnį

Jei dėl su asmens duomenų tvarkymu susijusio klausimo pateikiamas skundas, kaip tai suprantama Tarnybos nuostatų 90 straipsnyje (toliau – skundas pagal 90 straipsnį), paskyrimų tarnyba konsultuojasi su duomenų apsaugos pareigūnu. Nedarant poveikio skundo pagal 90 straipsnį priimtinumui, TGS personalo narys skunde pagal 90 straipsnį nurodo, ar tuo pačiu metu pateiktas skundas ir EDAPP. Duomenų apsaugos pareigūnas pateikia savo nuomonę raštu ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo paskyrimų tarnybos prašymo gavimo. Jei pasibaigus šiam laikotarpiui duomenų apsaugos pareigūnas nėra pateikęs savo nuomonės, ji tampa nebereikalinga. Duomenų apsaugos pareigūno nuomonė paskyrimų tarnybai nėra privaloma.

5 SKIRSNIS

DUOMENŲ SUBJEKTŲ TEISIŲ APRIBOJIMAI DUOMENŲ APSAUGOS PAREIGŪNO UŽDUOČIŲ VYKDYMO KONTEKSTE

17 straipsnis

Išimtys ir apribojimai

1.   Tais atvejais, kai Taryba arba TGS vykdo savo pareigas, susijusias su duomenų subjektų teisėmis pagal Reglamentą (ES) 2018/1725, jie įvertina, ar taikoma kuri nors iš tame reglamente nustatytų išimčių.

2.   Atsižvelgiant į šio sprendimo 18–22 straipsnius, Taryba arba TGS pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies c, g ir h punktus gali apriboti to reglamento (ES) 2018/1725 14–17, 19, 20 ir 35 straipsnių taikymą, taip pat to reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte – tiek, kiek to punkto nuostatos atitinka to reglamento 14–17, 19 ir 20 straipsniuose nustatytas teises ir pareigas, – nustatyto skaidrumo principo taikymą, kai naudojimasis tomis teisėmis ir pareigomis keltų grėsmę duomenų apsaugos pareigūno užduočių vykdymui, inter alia, dėl to, kad būtų atskleistos jo tyrimo ar audito priemonės ir metodai, arba darytų neigiamą poveikį kitų duomenų subjektų teisėms ir laisvėms.

3.   Atsižvelgiant į šio sprendimo 18–22 straipsnius, Taryba arba TGS gali apriboti šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises ir pareigas, kiek tai susiję su asmens duomenimis, kuriuos duomenų apsaugos pareigūnas gauna iš TGS generalinių direktoratų arba tarnybų ar kitų Sąjungos institucijų arba įstaigų. Taryba arba TGS tuos apribojimus gali taikyti tais atvejais, kai tie TGS generaliniai direktoratai ar tarnybos arba kitos institucijos ar įstaigos naudojimąsi tomis teisėmis ir tų pareigų vykdymą galėtų apriboti remdamosi kitais Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnyje numatytais aktais arba pagal to reglamento IX skyrių, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/794 (10) arba Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (11).

Prieš taikydami apribojimus pirmoje pastraipoje nurodytomis aplinkybėmis, Taryba arba TGS konsultuojasi su atitinkama Sąjungos institucija ar įstaiga, išskyrus atvejus, kai yra aišku, kad apribojimo taikymas numatytas viename iš toje pastraipoje nurodytų aktų.

4.   Bet koks 2 dalyje nurodytas teisių ir pareigų apribojimas turi būti būtinas ir proporcingas, atsižvelgiant į duomenų subjektų teisėms ir laisvėms kylančius pavojus.

18 straipsnis

Informacijos teikimas duomenų subjektams

1.   Tarybos interneto svetainėje TGS skelbia duomenų apsaugos pranešimus, kuriais duomenų subjektai informuojami apie duomenų apsaugos pareigūno užduotis, kurias vykdant tvarkomi jų asmens duomenys.

2.   TGS tinkama forma individualiai informuoja kiekvieną fizinį asmenį, kurį ji laiko asmeniu, kuriam duomenų apsaugos pareigūno užduotys turi reikšmės.

3.   Tais atvejais, kai TGS visiškai ar iš dalies apriboja informacijos teikimą duomenų subjektams, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, TGS pagal 21 straipsnį užfiksuoja ir užregistruoja tokio apribojimo taikymo priežastis.

19 straipsnis

Duomenų subjektų teisė susipažinti su duomenimis,teisė reikalauti ištrinti duomenis ir teisė apriboti duomenų tvarkymą

1.   Tais atvejais, kai Taryba arba TGS visiškai ar iš dalies apriboja atitinkamai Reglamento (ES) 2018/1725 17, 19 ir 20 straipsniuose nurodytą duomenų subjekto teisę susipažinti su asmens duomenimis, teisę reikalauti juos ištrinti arba teisę apriboti jų tvarkymą, atsakyme į prašymą leisti susipažinti su duomenimis, juos ištrinti arba apriboti jų tvarkymą jie informuoja atitinkamą duomenų subjektą apie taikomą apribojimą ir pagrindines to priežastis, taip pat apie galimybę pateikti skundą EDAPP arba teismine tvarka apskųsti sprendimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

2.   1 dalyje nurodytas informacijos apie apribojimo taikymo priežastis teikimas gali būti atidėtas, ji gali būti nepateikiama arba gali būti atsisakyta ją pateikti tol, kol tai kenkia apribojimo tikslui. Taryba pateikia informaciją duomenų subjektui, kai tik tokia informacija tam tikslui nekenkia.

3.   TGS užfiksuoja ir užregistruoja apribojimo taikymo priežastis pagal 21 straipsnį.

20 straipsnis

Pranešimas duomenų subjektui apie asmens duomenų saugumo pažeidimą

Tais atvejais, kai Taryba arba TGS apriboja pranešimo duomenų subjektui apie asmens duomenų saugumo pažeidimą teikimą, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/1725 35 straipsnyje, TGS užfiksuoja ir užregistruoja apribojimo taikymo priežastis pagal šio sprendimo 21 straipsnį.

21 straipsnis

Apribojimų fiksavimas ir registravimas

1.   TGS fiksuoja bet kokio apribojimo, taikomo pagal šį sprendimą, priežastis, įskaitant apribojimo būtinumo ir proporcingumo vertinimą kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į atitinkamus Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 2 dalyje nurodytus elementus.

Tuo tikslu įraše nurodoma, kaip naudojimasis bet kuria iš to reglamento 14–17, 19, 20 ir 35 straipsniuose nurodytų teisių arba jo 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyto skaidrumo principo taikymas keltų grėsmę pagal šį sprendimą vykdomai duomenų apsaugos pareigūno veiklai ar pagal šio sprendimo 17 straipsnio 2 arba 3 dalį taikomiems apribojimams arba kokį neigiamą poveikį tai darytų kitų duomenų subjektų teisėms ir laisvėms.

2.   Įrašas ir, kai taikytina, dokumentai, kuriuose išdėstytos pagrindinės faktinės ir teisinės aplinkybės, užregistruojami. EDAPP prašymu tas įrašas ir dokumentai jam pateikiami.

22 straipsnis

Apribojimų trukmė

1.   18, 19 ir 20 straipsniuose nurodyti apribojimai taikomi tol, kol nėra išnykusios juos pateisinančios priežastys.

2.   Tais atvejais, kai išnyksta 18 ir 20 straipsniuose nurodyto apribojimo priežastys, TGS apribojimą panaikina ir duomenų subjektui nurodo apribojimo taikymo priežastis. Kartu TGS informuoja duomenų subjektą apie galimybę bet kuriuo metu pateikti skundą EDAPP arba teismine tvarka apskųsti sprendimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

3.   TGS peržiūri 18 ir 20 straipsniuose nurodytų apribojimų taikymą kas šešis mėnesius nuo jų nustatymo ir bet kuriuo atveju – užbaigus atitinkamą duomenų apsaugos pareigūno užduotį. Po užbaigimo TGS kasmet įvertina, ar reikia toliau taikyti apribojimą arba atidėjimą.

23 straipsnis

Duomenų apsaugos pareigūno atliekama peržiūra

1.   Tais atvejais, kai kiti TGS generaliniai direktoratai arba tarnybos padaro išvadą, kad duomenų subjekto teisės turėtų būti apribotos pagal šį sprendimą, jie informuoja duomenų apsaugos pareigūną. Jie taip pat suteikia galimybę duomenų apsaugos pareigūnui susipažinti su įrašu ir visais dokumentais, kuriuose išdėstytos pagrindinės faktinės ir teisinės aplinkybės. Duomenų apsaugos pareigūno dalyvavimas taikant apribojimus turi būti išsamiai dokumentuojamas.

2.   Duomenų apsaugos pareigūnas gali prašyti, kad atitinkamas įgaliotasis duomenų valdytojas peržiūrėtų apribojimų taikymą. Atitinkamas įgaliotasis duomenų valdytojas raštu informuoja duomenų apsaugos pareigūną apie peržiūros, kurią prašyta atlikti, rezultatus.

6 SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

24 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas 2004/644/EB panaikinamas.

25 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Liuksemburge 2021 m. birželio 28 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

M. do C. ANTUNES


(1)   OL L 295, 2018 11 21, p. 39.

(2)   2021 m. balandžio 6 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)   2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(4)   2004 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimas 2004/338/EB, Euratomas, patvirtinantis Tarybos darbo tvarkos taisykles (OL L 106, 2004 4 15, p. 22).

(5)   2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2013/488/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 274, 2013 10 15, p. 1).

(6)   2001 m. birželio 25 d. Tarybos Generalinio sekretoriaus–Vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai Sprendimas dėl Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriato ir jo darbuotojų geros administracinės elgsenos kodekso, nustatančio jų profesinius santykius su visuomene (OL C 189, 2001 7 5, p. 1).

(7)   2004 m. rugsėjo 13 d. Tarybos sprendimas 2004/644/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo įgyvendinimo taisyklių priėmimo (OL L 296, 2004 9 21, p. 16).

(8)   OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

(9)   2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(10)   2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).

(11)   2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).


2021 7 5   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 236/69


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2021/1094

2021 m. birželio 28 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2008/376/EB dėl Anglies ir plieno mokslinių tyrimų fondo mokslinių tyrimų programos ir tos programos daugiamečių techninių gairių priėmimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtą Protokolą Nr. 37 dėl EAPB sutarties galiojimo pabaigos finansinių padarinių ir dėl Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo, ypač į jo 2 straipsnio antrą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

2016 m. spalio 5 d. Sąjunga ratifikavo Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (toliau – Paryžiaus susitarimas) Paryžiaus susitarimu jį ratifikavusios šalys raginamos aktyviau pasaulio mastu reaguoti į klimato kaitos grėsmę ir stengtis, kad temperatūra pasaulyje pakiltų gerokai mažiau nei 2 C;

(2)

atsižvelgdama į Paryžiaus susitarimą, Komisija 2019 m. gruodžio 11 d. paskelbė Komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos žaliojo kurso, pagal kurį įsipareigojo „imtis su klimatu ir aplinka susijusių iššūkių“ ir „pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. visai nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo“. Komunikate dėl Europos žaliojo kurso, kuriuo nustatoma nauja augimo strategija, nurodoma būtinybė remti švarias plieno proveržio technologijas, kad iki 2030 m. būtų sukurti plieno gamybos visai neišmetant anglies dioksido procesai, ir svarstyti, ar galima pasinaudoti dalimi likviduojamo Europos anglių ir plieno bendrijos finansavimo. Komunikate taip pat teigiama, kad „visi Sąjungos veiksmai ir politika turėtų būti sutelkti tam, kad padėtų Sąjungai sėkmingai ir socialiai teisingai pereiti prie tvarios ateities“. Laikantis Komunikate įtvirtinto principo nepakenkti, peržiūrimi Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo mokslinių tyrimų programos tikslai, kad į programą nebebūtų įtraukiama veikla, dėl kurios dar ilgai bus išgaunamos, perdirbamos ir ne mažiau intensyviai naudojamos anglys;

(3)

Sąjunga įgyvendina plataus užmojo klimato politiką ir yra įdiegusi reguliavimo sistemą, padedančią siekti išsikelto tikslo iki 2030 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1999 (2) nustatytas patikimo, įtraukaus, ekonomiškai efektyvaus, skaidraus ir nuspėjamo energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo teisinis pagrindas, kuriuo užtikrinama, kad būtų įgyvendinti 2030 m. ir ilgalaikiai energetikos sąjungos tikslai ir uždaviniai, vadovaujantis. Paryžiaus susitarimu;

(4)

Komunikate Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl tvarios Europos investicijų plano ir Europos žaliojo kurso investicijų plano, Komisija paskelbė ketinanti siūlyti peržiūrėti Tarybos sprendimą 2008/376/EB (3), siekdama sudaryti sąlygas finansuoti didelius švarios plieno gamybos mokslinių tyrimų ir inovacijų proveržio projektus, taip pat mokslinių tyrimų veiklą anglių sektoriuje laikantis Teisingos pertvarkos mechanizmo principų;

(5)

be to, Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo mokslinių tyrimų programos (toliau – Mokslinių tyrimų programa) stebėsenos ir vertinimo ataskaitoje rekomenduojama iš dalies pakeisti Sprendimo 2008/376/EB II skyriaus 3 ir 4 skirsniuose nustatytus anglių ir plieno sričių mokslinių tyrimų tikslus ir remti proveržio mokslinius tyrimus plieno sektoriuje bei pavyzdinius projektus anglių sektoriuje;

(6)

todėl reikia užtikrinti, kad Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo mokslinių tyrimų programos tikslai atitiktų tarptautinius susitarimus, kaip antai Paryžiaus susitarimą, taip pat Sąjungos mokslinius, technologinius bei politinius siekius iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui;

(7)

buvo parodyta, kad bendro programavimo partnerystės veiksmingai padeda telkti išteklius siekiant bendro Europos mokslinių tyrimų tikslo. Siekiant prisidėti, kad iki 2050 m. ekonomikos poveikis klimatui būtų neutralizuotas, reikia suteikti galimybę teikti paramą naudojantis bendro programavimo Europos partnerystėmis, derinamomis ir rikiuojamomis su kitomis programomis. Europos partnerystė galėtų idealiai tikti ištekliams telkti siekiant remti proveržio technologijų mokslinius tyrimus, kad plieno pramonės sektoriuje būtų išmetama mažiau CO2;

(8)

todėl Sprendimas 2008/376/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas 2008/376/EB iš dalies keičiamas taip:

1)

2 straipsnio antra dalis pakeičiama taip:

„Pagal Mokslinių tyrimų programą remiami anglių ir plieno sektoriuose bendradarbiaujant vykdomi moksliniai tyrimai. Pagal Mokslinių tyrimų programą taip pat remiamas švarių plieno technologijų proveržis, kad būtų galima imtis anglies dioksido beveik neišskiriančios plieno gamybos projektų, ir mokslinių tyrimų projektai, skirti anksčiau veikusių arba uždaromų anglių kasyklų ir susijusios infrastruktūros teisingai pertvarkai valdyti, remiantis Teisingos pertvarkos mechanizmu ir laikantis Tarybos sprendimo 2003/76/EB 4 straipsnio 2 dalies. Mokslinių tyrimų programa turi atitikti politinius, mokslinius bei technologinius Sąjungos siekius ir papildo valstybėse narėse ir pagal dabartinę Sąjungos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos bendrąją programą (toliau – Mokslinių tyrimų bendroji programa), vykdomą veiklą.“;

2)

4–6 straipsniai pakeičiami taip:

„4 straipsnis

Anglių sektoriaus ir anglių pramonės regionų teisingos pertvarkos rėmimas

1.   Mokslinių tyrimų projektais remiami pokyčiai, kad iki 2050 m. Sąjungos ekonomikos poveikis klimatui būtų neutralizuotas, ir siekiama remti laipsnišką iškastinio kuro atsisakymą, vystyti alternatyvią veiklą buvusių kasyklų vietose ir išvengti aplinkai daromos žalos, kylančios dėl uždaromų bei anksčiau veikusių anglių kasyklų ir jų aplinkos, arba tokią žalą ištaisyti. Projektuose daugiausia dėmesio skiriama:

a)

anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo technologijų kūrimui ir bandymui;

b)

geoterminės energijos naudojimui buvusių anglių kasyklų vietose;

c)

anksčiau veikusių arba uždaromų anglių kasyklų kasybos atliekų ir liekanų naudojimui ne energetikos reikmėms ir žaliavų gamybai, tinkamai užtikrinus, kad jų poveikis klimatui, aplinkai ir sveikatai yra minimizuotas ir mažesnis nei alternatyvių sprendimų;

d)

buvusių anglių ir rusvųjų anglių kasyklų, taip pat su anglimis susijusios infrastruktūros, įskaitant energijos tiekimo paslaugas, paskirties keitimui, atsižvelgiant į siekį neutralizuoti poveikį klimatui ir užtikrinti palankumą aplinkai;

e)

laipsniško anglių atsisakymo paveiktiems darbuotojams skirtų veiksmingų perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo programų rengimo skatinimui, įskaitant mokslinius tyrimus, susijusius su anglių sektoriuje dirbančių ar dirbusių darbuotojų mokymu ir perkvalifikavimu.

2.   Ypatingas dėmesys skiriamas pastangoms įtvirtinti Europos lyderystę anksčiau veikusių anglių kasyklų ir su anglimis susijusios infrastruktūros pertvarkos valdymo naudojantis technologiniais ir netechnologiniais sprendimais srityje, kartu remiant technologijų ir netechnologinių dalykų perdavimą. Mokslinių tyrimų veikla, kuria siekiama tų tikslų, duoda juntamą naudą klimatui ir aplinkai, atitinkančią tikslą iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui.

5 straipsnis

Sveikatos apsaugos ir saugos gerinimas

1.   Vykdant 4 ir 6 straipsniuose nurodytos veiklos projektus atsižvelgiama į klausimus, susijusius su sauga uždaromose ir anksčiau veikusiose anglių kasyklose, siekiant pagerinti darbo sąlygas ir darbuotojų saugą bei sveikatą, taip pat į sveikatai žalingus aplinkos veiksnius.

2.   Vykdant mokslinių tyrimų projektus daugiausia dėmesio skiriama su kasybos veikla susijusioms ligoms, siekiant pagerinti pertvarkomuose anglių pramonės regionuose gyvenančių žmonių sveikatą. Vykdant mokslinių tyrimų projektus taip pat užtikrinamos apsaugos priemonės, taikytinos uždarant kasyklas ir anksčiau veikusiose kasyklose.

6 straipsnis

Pertvarkomų anglių kasyklų poveikio aplinkai mažinimas

1.   Mokslinių tyrimų projektais siekiama kuo labiau sumažinti uždaromų ir anksčiau veikusių anglių kasyklų poveikį atmosferai, vandeniui ir dirvožemiui. Moksliniai tyrimai orientuojami į gamtos išteklių išsaugojimą ir atkūrimą būsimoms kartoms ir į uždaromų bei anksčiau veikusių anglių kasyklų poveikio aplinkai mažinimą.

2.   Pirmumas teikiamas projektams, kuriuose numatoma bent vienos iš šių rūšių veikla:

a)

naujos ir patobulintos technologijos, padedančios išvengti uždaromų ir anksčiau veikusių anglių kasyklų bei jų aplinkos (įskaitant atmosferos, žemės, dirvožemio ir vandens) sukeliamos aplinkos taršos, įskaitant metano nuotėkį;

b)

uždarant kasyklas iš anglių telkinių išsiskiriančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač metano, surinkimas, neišmetimas ir kiekio sumažinimas;

c)

uždaromų ir anksčiau veikusių anglių kasyklų kasybos atliekų, lakiųjų pelenų ir desulfuravimo produktų tvarkymas ir pakartotinis naudojimas, taip pat, kai aktualu, kitų rūšių atliekas;

d)

atliekų sankaupų pertvarkymas ir anglių gavybos bei naudojimo liekanų pertvarkomuose anglių pramonės regionuose pramoninis naudojimas;

e)

gruntinio vandens apsauga ir kasyklų vandens išvalymas;

f)

buvusių arba uždaromų įrenginių, kuriuose naudotos anglys, aplinkos, visų pirma vandens, žemės, dirvožemio ir biologinės įvairovės, atkūrimas;

g)

paviršiaus infrastruktūros apsauga nuo trumpalaikių ir ilgalaikių dirvožemio nusėdimo ir grunto nestabilumo padarinių.“;

3)

7 straipsnis panaikinamas;

4)

8–10 straipsniai pakeičiami taip:

„8 straipsnis

Nauji, tvarūs ir mažai anglies dioksido išskiriantys plieno gamybos ir apdirbimo procesai

Moksliniais tyrimais ir technologine plėtra siekiama kurti, demonstruoti ir tobulinti plieno gamybos procesus, kuriems vykstant beveik neišsiskiria anglies dioksidas, ir kartu gerinti gaminių kokybę ir didinti našumą. Neatsiejama pageidaujamos veiklos dalis yra pastangos žymiai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, energijos sąnaudas, anglies pėdsaką ir kitokį poveikį aplinkai, taip pat išsaugoti išteklius. Mokslinių tyrimų projektuose nagrinėjama bent viena iš šių sričių:

a)

nauji ir patobulinti geležies ir plieno gamybos proveržio procesai bei operacijos, kuriems vykstant beveik neišsiskiria anglies dioksidas, ypatingą dėmesį skiriant tam, kad anglies dioksidas nebūtų išmetamas tiesiogiai ir (arba) jis būtų pažangiai panaudojamas;

b)

plieno procesų ir procesų grandinių optimizavimas (įskaitant geležies rūdos redukciją bei pasiruošimo jai procesus, geležies ir plieno gamybą, perdirbto metalo laužo lydymu grindžiamus procesus, antrinę metalurgiją, liejimą, valcavimą, apdirbimo ir (arba) dengimo operacijas) naudojantis atitinkama aparatūra, nustatant tarpinių ir galutinių gaminių savybes, kuriant modelius, vykdant kontrolę ir diegiant automatizavimą, įskaitant skaitmeninimą, didžiųjų duomenų taikymą, dirbtinį intelektą ir kitas pažangias technologijas;

c)

plieno procesų integravimas ir procesų veiksmingumas anglies dioksido beveik neišskiriančioje plieno gamyboje;

d)

plieno gamybos priemonių techninė priežiūra ir patikimumas;

e)

plieno perdirbamumo didinimo, perdirbimo bei pakartotinio naudojimo ir žiedinės ekonomikos plėtojimo būdai;

f)

plieno gamybos energijos vartojimo efektyvumo didinimo būdai panaudojant atliekinę šilumą, vengiant energijos nuostolių, taikant hibridinius šildymo būdus ir imantis energijos naudojimo vadybos sprendimų;

g)

geležies ir plieno gamybos procesams skirtos inovatyvios technologijos ir sprendimai, kuriais skatinama bendra kelių sektorių veikla, demonstraciniai projektai, apimantys energijos gamybą neišskiriant anglies dioksido arba prisidedantys prie netaršaus vandenilio ekonomikos.

9 straipsnis

Pažangios plieno markės ir naudojimo būdai

Moksliniais tyrimais ir technologine plėtra visų pirma siekiama patenkinti plieno naudotojų reikalavimus, kad būtų sukurta naujų gaminių, kuriuos gaminant beveik neišskiriama anglies dioksido, ir sukurti naujų galimybių rinkose kartu mažinant išmetamųjų teršalų kiekį ir poveikį aplinkai. Atsižvelgiant į 8 straipsnyje nurodytas technologijas, mokslinių tyrimų projektuose, siekiant Sąjungoje sukurti tvarius plieno gamybos procesus, kuriems vykstant beveik neišsiskiria anglies dioksidas, nagrinėjama bent viena iš šių sričių:

a)

naujos pažangios plieno markės;

b)

plieno savybių, kaip antai mechaninių ir fizinių savybių, tinkamumo toliau apdoroti, tinkamumo naudoti įvairiais tikslais ir įvairiomis darbinėmis sąlygomis, gerinimas;

c)

naudojimo laiko ilginimas, ypač gerinant plieno ir plieno konstrukcijų atsparumą kaitrai ir korozijai, mechaniniam ir terminiam nuovargiui ir kitokiam poveikiui, dėl kurio blogėja savybės;

d)

mikrostruktūrų, mechaninių savybių ir gamybos procesų prognoziniai modeliai;

e)

su plieno ir kitų medžiagų formavimu, suvirinimu ir sujungimu susijusios technologijos;

f)

bandymų ir vertinimo metodų standartizavimas;

g)

kokybiškasis plienas, skirtas naudoti tokiose srityse kaip judumas, įskaitant tvarumą, ekologinio dizaino metodai, modifikavimas, lengvųjų konstrukcijų dizainas ir saugos sprendimai.

10 straipsnis

Išteklių išsaugojimas, aplinkos apsauga ir žiedinė ekonomika

Ir gaminant, ir utilizuojant plieną išteklių išsaugojimas, ekosistemų apsauga, perėjimas prie žiedinės ekonomikos bei saugos klausimai yra neatskiriama mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos dalis. Mokslinių tyrimų projektuose nagrinėjama bent viena iš šių sričių:

a)

iš įvairių šaltinių gaunamo nebenaudojamo plieno ir šalutinių produktų perdirbimo ir plieno laužo kokybės gerinimo būdai;

b)

atliekų apdorojimas ir vertingų antrinių žaliavų, įskaitant šlaką, išgavimas plieno gamykloje ir kitur;

c)

taršos kontrolė ir aplinkos apsauga darbo vietoje bei plieno gamykloje ir jų aplinkoje (dujiniai, kietieji ar skystieji išmetamieji teršalai, vandentvarka, triukšmas, kvapai, dulkės ir kt.);

d)

plieno markių ir surenkamųjų konstrukcijų kūrimas, kad būtų lengviau regeneruoti plieną perdirbimui arba pakartotiniam naudojimui;

e)

procesų dujų utilizavimas ir gaminant plieną išmetamų dujų eliminavimas;

f)

gyvavimo ciklo vertinimas ir gyvavimo ciklo principas, susiję su plieno gamyba ir naudojimu“;

5)

II skyriaus 4 skirsnyje įterpiamas šis straipsnis:

„10a straipsnis

Vadovavimas darbuotojams ir darbo sąlygos

Mokslinių tyrimų projektuose nagrinėjama bent viena iš šių sričių:

a)

gebėjimų ugdymas ir perdavimas siekiant neatsilikti nuo plieno gamybos procesų, kuriems vykstant beveik neišsiskiria anglies dioksidas, naujovių, pvz., susijusių su skaitmeninimu, ir laikytis mokymosi visą gyvenimą principo;

b)

darbo sąlygų, įskaitant sveikatą, saugą ir ergonomikos aspektus darbo vietoje ir jos aplinkoje, gerinimas.“;

6)

įterpiamas šis straipsnis:

„17a straipsnis

Europos partnerystės

1.   Dalis Mokslinių tyrimų programos, t. y. proveržio technologijų, skirtų sumažinti išmetamą CO2 kiekį plieno pramonės sektoriuje, moksliniai tyrimai, gali būti įgyvendinama naudojantis bendro programavimo Europos partnerystėmis, kuriamomis laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/695 (*1) 10 straipsnyje ir III priede nustatytų taisyklių.

2.   Šiame straipsnyje bendro programavimo Europos partnerystė – iš anksto įsitraukus valstybėms narėms parengta iniciatyva, kurioje dalyvaujanti Sąjunga ir privačiojo arba viešojo sektoriaus partneriai arba abiejų partnerių atveju (pavyzdžiui, pramonės subjektai, universitetai, mokslinių tyrimų organizacijos, vietos, regioninio, nacionalinio ar tarptautinio lygmens įstaigos, kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, ir pilietinės visuomenės organizacijos, be kita ko, fondai ir NVO) įsipareigoja bendrai remti mokslinių tyrimų veiklos programos rengimą ir įgyvendinimą. Bendro programavimo Europos partnerystės sudaromos remiantis Komisijos ir tokių privačiojo arba viešojo sektoriaus partnerių susitarimo memorandumais arba sutartimis įformintais susitarimais arba abiem atvejais, kuriuose nurodomi partnerystės tikslai, susiję partnerių įsipareigojimai teikti finansinius arba nepiniginius arba abu įnašus, pagrindiniai veiklos rezultatų bei poveikio rodikliai ir gautini rezultatai. Juose taip pat nurodoma papildoma mokslinių tyrimų veikla, kurią vykdo partneriai ir kuri yra vykdoma pagal Mokslinių tyrimų programą.

3.   Naudojantis bendro programavimo Europos partnerystėmis, šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančiai veiklai pagal Mokslinių tyrimų programą gali būti teikiamas 30 straipsnyje numatytos formos finansavimas. Be to, finansavimas gali būti teikiamas premijų forma.

4.   Finansavimas veiklai pagal šį skirsnį vykdomas paskelbus tikslinius kvietimus teikti pasiūlymus, nurodytus 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

(*1)   2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1).“;"

7)

39 straipsnis pakeičiamas taip:

„39 straipsnis

Nepriklausomų ir aukštos kvalifikacijos ekspertų skyrimas

18 straipsnyje, 28 straipsnio 2 dalyje ir 38 straipsnyje nurodytų nepriklausomų ir aukštos kvalifikacijos ekspertų skyrimui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (*2) 237 straipsnio nuostatos.

(*2)   2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).“;"

8)

41 straipsnio c punktas išbraukiamas.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Liuksemburge 2021 m. birželio 28 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

M. do C. ANTUNES


(1)   2021 m. gegužės 19 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)   2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

(3)   2008 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimas 2008/376/EB dėl Anglies ir plieno mokslinių tyrimų fondo mokslinių tyrimų programos ir tos programos daugiamečių techninių gairių priėmimo (OL L 130, 2008 5 20, p. 7).


2021 7 5   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 236/75


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2021/1095

2021 m. liepos 2 d.

kuriuo nustatoma išlaidų, susijusių su skolinimosi ir skolos valdymo operacijomis pagal priemonę „NextGenerationEU“, paskirstymo metodika

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (1), ypač į jo 15 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (2), ypač į jo 5 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

reaguojant į COVID-19 krizę buvo priimtas su priemone „NextGenerationEU“ (toliau – NGEU) susijęs gaivinimo priemonių rinkinys, skirtas ekonomikos gaivinimo iniciatyvoms finansuoti, kartu sudarant sąlygas vykdyti žaliąją ir skaitmeninę Europos Sąjungos ekonomikos pertvarką. Šiuo požiūriu NGEU programos yra programos, finansuojamos pagal Tarybos Reglamento (ES) 2020/2094 (3) 2 straipsnio 2 dalį, jeigu pagal jas įgyvendinamos to reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės;

(2)

pagal Sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 5 straipsnio 1 dalį Komisija įgaliota Sąjungos vardu kapitalo rinkose skolintis lėšas, kurių suma neviršija 750 000 mln. EUR 2018 m. kainomis; iš jų iki 360 000 mln. EUR 2018 m. kainomis gali būti panaudota paskoloms teikti ir iki 390 000 mln. EUR 2018 m. kainomis – išlaidoms padengti;

(3)

pagal Sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 5 straipsnio 2 dalį pasiskolintų lėšų, naudotinų išlaidoms, pagrindinė suma ir susijusios mokėtinos palūkanos turi būti grąžinamos iš Sąjungos biudžeto;

(4)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 15 straipsnio 3 dalį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 220 straipsnio 5 dalies e punktą (4) išlaidas, susijusias su pasiskolintomis lėšomis, skirtomis paskoloms suteikti pagal Reglamentą (ES) 2021/241, turi padengti valstybė narė gavėja;

(5)

įgyvendinant Komisijos diversifikuotą finansavimo strategiją, skirtą NGEU skolinimosi operacijoms ir NGEU skolos valdymo operacijoms vykdyti, kapitalas nebėra pritraukiamas sudarant atskirus sandorius. Pagal tą modelį finansavimo išlaidas buvo lengva nustatyti ir susieti su konkrečiu skolinimosi sandoriu, o susijusias išlaidas buvo galima perkelti paskolos gavėjui kartu su skolinimosi sandorio pajamomis. Tuo tarpu pagal NGEU diversifikuotą finansavimo strategiją išmokos turi būti finansuojamos iš bendro finansavimo fondo, kurį sudaro trumpalaikio ir ilgalaikio finansavimo priemonės ir kurio ištekliais naudojamasi, kai reikia mokėti išmokas gavėjams. Diversifikuota finansavimo strategija užtikrinamos palankiausios sąlygos skolinantis dideles lėšų sumas su skirtingais grąžinimo terminais. Taigi, siekiant sąžiningai, teisingai ir skaidriai apskaičiuoti ir priskirti pasidalijamas išlaidas, susijusias su kiekviena išmoka, reikalingas specialus metodas;

(6)

kad būtų galima taikyti šį sąžiningą, teisingą ir skaidrų metodą, Komisija turėtų nustatyti bendrą suderintą išlaidų metodiką, taikytiną tiek su paskolomis susijusioms išmokoms, tiek išmokoms, susijusioms su išorės asignuotosiomis pajamomis pagal Reglamento (ES) 2020/2094 3 straipsnio 1 dalį;

(7)

reikėtų taikyti naują išlaidų paskirstymo metodiką, kuria būtų užtikrinama, kad nevyktų skirtingų kategorijų gavėjų tarpusavio kryžminis subsidijavimas. Visos su paskolomis siejamos skolinimosi išlaidos turėtų būti priskiriamos valstybėms narėms gavėjoms, kurioms paskolos suteiktos pagal Reglamentą (ES) 2021/241. Visos skolinimosi išlaidos, siejamos su išorės asignuotosiomis pajamomis pagal Reglamento (ES) 2020/2094 3 straipsnio 1 dalį, turėtų būti priskiriamos Sąjungos biudžetui remiantis faktinėmis išlaidomis, patirtomis kaupiant ir išmokant atitinkamą pajamų dalį įvairiems gavėjams. Metodika turėtų apimti visas Komisijos patiriamas išlaidas, susijusias su skolinimusi pagal NGEU, įskaitant visas administracines išlaidas, ir turėtų užtikrinti, kad kiekvienai išmokai būtų apskaičiuojamos skirtingų kategorijų išlaidos;

(8)

pagal šią išlaidų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką turėtų būti išskiriamos trijų kategorijų išlaidos. Pirmosios kategorijos išlaidos – tai finansavimo išlaidos, kurias sudaro palūkanos ir kiti mokesčiai, kuriuos Komisija privalo mokėti už įvairias priemones, skirtas šioms išmokoms finansuoti. Antrajai kategorijai priklauso likvidumo valdymo išlaidos, patiriamos dėl sumų, laikinai laikomų likvidumo sąskaitose kaip rezervas būsimiems mokėjimams vykdyti. Trečiosios kategorijos išlaidos – tai techninių ir veiklos pajėgumų, kurių reikia diversifikuotai finansavimo strategijai įgyvendinti, kūrimo ir palaikymo administracinės išlaidos;

(9)

finansavimo išlaidos, kurios patiriamos dėl ilgalaikio skolinimosi sandorių, turėtų būti apskaičiuojamos remiantis išlaidomis, patiriamomis dėl visų skolinimosi operacijų per šešių mėnesių laikotarpį, į kurį paprastai patenka išmokėjimo diena. Toks skirstymas į šešių mėnesių laikotarpius grindžiamas būtinybe užtikrinti, kad išmokai tenkančios finansavimo išlaidos būtų glaudžiai susietos su vyraujančiomis rinkos kainomis tuo metu, kai daroma išmoka, ir nebūtų grindžiamos finansavimo išlaidomis, patirtomis kokiu nors tolimu laikotarpiu. Tokiu būdu finansavimo priemonės ir susijusios išlaidos priskiriamos atitinkamiems vienetams. Tikslus finansavimo fondas nustatomas tik baigiantis šešių mėnesių laiko vienetui. Tai turėtų sudaryti sąlygas tokias pačias finansavimo išlaidas taikyti bet kokiai tuo pačiu metu atliktai ir tam pačiam laiko vienetui priskirtai išmokai ir visų pirma turėtų užtikrinti, kad valstybėms narėms būtų taikomas sąžiningas, teisingas ir skaidrus metodas. Valstybės narės ir Sąjungos biudžetas už išorės asignuotąsias pajamas pagal Reglamento (ES) 2020/2094 3 straipsnio 1 dalį turėtų mokėti savo atitinkamą dalį. Taip išvengiama savivalės arba atsitiktinumo, kurie buvo būdingi tradicinei kompensacinei sistemai, kai bet kurio konkretaus gavėjo išlaidos atitiko sąlygas, galiojusias konkrečią skolinimosi dieną. Kiekvienas laiko vienetas turėtų apimti šešių mėnesių laikotarpį nuo sausio 1 d. arba liepos 1 d., išskyrus pirmąjį, kuris turėtų apimti laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Paskutinio laiko vieneto galiojimo laikotarpis turėtų pasibaigti 2026 m. gruodžio 31 d., tad iš viso yra vienuolika laiko vienetų. Laiko vienetai turėtų pasibaigti grąžinus visas finansuotas išmokas;

(10)

paskolų gavėjams taikomos palūkanų normos bus stabilios, tačiau periodiškai šiek tiek koreguojamos, kai į finansavimo fondą įtrauktas priemones suėjus jų grąžinimo terminui reikės pakeisti. Komisija plėtos savo pajėgumą naudoti išvestines finansines priemones, kaip antai apsikeitimo sandorius, likusiai palūkanų rizikai valdyti ir siūlys galimybę valstybėms narėms gauti fiksuotųjų palūkanų normų paskolas. Visas šios fiksuotųjų palūkanų normų priemonės išlaidas turėtų dengti tik šia galimybe pasinaudojusios valstybės narės;

(11)

vieno laiko vieneto išmokų sumos turėtų atitikti ilgalaikio finansavimo priemonių, priskirtų tam laiko vienetui, sumą. Dažniausiai pajamos bus išmokamos per tą patį laiko vienetą ir jam priskiriamos, nes išleidus ilgalaikio finansavimo priemonių pajamos paprastai didėdavo. Tačiau dėl nenumatyto vėlavimo atlikti išmokas gali pasitaikyti atvejų, kai ilgalaikio finansavimo pajamos susikaupė, bet negali būti išmokėtos taip, kaip buvo numatyta iš pradžių. Tokiu atveju išmokėjimas gali būti nukeltas ir atliktas kito laiko vieneto laikotarpiu. Tačiau, jeigu tokiems konkretiems finansavimo poreikiams lėšos jau surinktos ir priskirtos ankstesniam laiko vienetui, per šį laiko vienetą jų negalima panaudoti kitiems poreikiams. Šiomis aplinkybėmis turėtų būti įmanoma susijusias išmokas priskirti tam laiko vienetui, kuriam buvo priskirtos finansavimo priemonės. Taip pat turėtų būti įmanoma kito laiko vieneto ilgalaikio finansavimo priemones priskirti ankstesniam laiko vienetui, jeigu šio laiko vieneto ilgalaikio finansavimo priemonių sumos nepakanka išmokų sumai padengti;

(12)

Komisijai taip pat reikės per ankstesnį laiko vienetą numatyti išmokų poreikius, kurių gali kilti kito laiko vieneto pradžioje. Kad galėtų atsižvelgti į tokias situacijas ir užtikrinti, kad turėtų išteklių palankiomis sąlygomis išmokoms išmokėti artėjant vieno laiko vieneto pabaigai ir kito pradžiai, Komisija turėtų turėti galimybę priskirti ilgalaikio finansavimo priemones kitam laiko vienetui;

(13)

gebėjimas valdyti finansavimo operacijų likvidumą naudojant trumpalaikio skolinimosi priemones ir prudenciniais tikslais laikant grynuosius pinigus yra viena pagrindinių būdingų diversifikuotos finansavimo strategijos ypatybių. Taip valdydama likvidumą Komisija galės patenkinti visus mokėjimo poreikius ir pritaikyti emisijas prie rinkos sąlygų. Naudojantis šiais pajėgumais ir pritraukiant pajamas trumpalaikių vertybinių popierių emisijomis bei laikinai laikant tam tikras pajamas likvidumo sąskaitoje, kad prireikus būtų galima atlikti visus pareikalautus mokėjimus, susidaro išlaidų. Šiuo sprendimu turėtų būti nustatytas pagrindas, kuriuo remiantis tokios likvidumo išlaidos būtų apskaičiuojamos ir atitinkamais metais sąžiningai bei teisingai priskiriamos visiems susijusiems pajamų gavėjams;

(14)

jeigu išmokų poreikiai yra didesni nei atitinkamam laiko vienetui priskirtų ilgalaikio finansavimo priemonių arba palūkanų mokėjimų suma, gali susidaryti laiko vieneto likvidumo deficitas. Jeigu išmokų poreikiai yra mažesni nei atitinkamam laiko vienetui priskirtų ilgalaikio finansavimo priemonių ar NGEU gautų grąžinimo mokėjimų, susijusių su laiko vienetui priskirtomis negrąžintomis išmokomis, suma, gali susidaryti likvidumo perteklius. Tokio likvidumo pertekliaus ar deficito kompensavimas yra neišvengiamas NGEU finansavimo strategijos įgyvendinimo elementas. Šios išlaidos neturėtų tekti atitinkamiems laiko vienetams, jas reikėtų atskirti ir tvarkyti kaip atskirų likvidumo valdymo išlaidų dalį. Būtina nustatyti su likvidumo deficitu ar pertekliumi susijusių išlaidų atskyrimo mechanizmą, kad šias išlaidas būtų galima įtraukti į platesnę finansavimo programą kaip likvidumo valdymo išlaidas. Komisija turėtų naudoti likvidumo valdymo vienetą, kad bet kokius laiko vienetų teigiamus ar neigiamus grynųjų pinigų likučius suvienodintų su bendra išmokų suma;

(15)

įgyvendinant diversifikuotą finansavimo strategiją reikia įsigyti naujų pajėgumų, būtinų palankiausiai prieigai prie kapitalo rinkų įgyti ir nuolatinei veiksmingai tokios infrastruktūros priežiūrai užtikrinti. Tai apima būtinas likvidumo sąskaitų tvarkymo, ES vekselių ir obligacijų aukcionų organizavimo pajėgumų įsigijimo ir naujų vidaus duomenų tvarkymo pajėgumų įdiegimo išlaidas. Tokias tiesiogiai dėl NGEU skolinimosi ir išmokų operacijų vykdymo patiriamas išlaidas reikėtų laikyti pridėtinėmis išlaidomis, t. y. išlaidomis, susijusiomis su NGEU skolinimosi ir mokėjimo infrastruktūros diegimu ir priežiūra. Šios išlaidos turėtų būti įtrauktos į administracinių pridėtinių išlaidų tvarkymo išlaidas;

(16)

administracinių pridėtinių išlaidų tvarkymo išlaidos apima visas administracines išlaidas, tiesiogiai patirtas įgyvendinant NGEU. Šios išlaidos patiriamos kaip diegimo išlaidos, susijusios su vienkartinėmis tam tikrų veiklos pajėgumų kūrimo išlaidomis, arba kaip pasikartojančios išlaidos, kurios yra neišvengiamos, tiesiogiai priskirtinos NGEU operacijoms ir patiriamos per tam tikrą laikotarpį;

(17)

pasikartojančios išlaidos turėtų būti pagrindinė reguliarių metinių išlaidų, priskiriamų tam tikrais metais atliekamoms išmokoms, dalis, o diegimo išlaidas reikėtų priskirti kaip vienkartines išlaidas;

(18)

į administracinių pridėtinių išlaidų tvarkymo išlaidas įtraukiamas administracines išlaidas turėtų sudaryti tik išlaidos iš baigtinio išlaidų, tiesiogiai susijusių su NGEU, sąrašo. Agreguotos administracinių pridėtinių išlaidų tvarkymo išlaidos sudaro labai nedidelę agreguotų išlaidų, susijusių su NGEU operacijomis, dalį; Jeigu administracinių išlaidų sąrašą ateityje pagrįstai prireiktų išplėsti, prieš papildydama šį sąrašą Komisija surengtų atitinkamas konsultacijas, be kita ko, su valstybių narių ekspertais. Tokios konsultacijos taip pat būtų rengiamos prieš atliekant kitų šios metodikos aspektų pakeitimus, kurie turėtų įtakos Sąjungos biudžeto ar valstybių narių dengtinoms išlaidoms;

(19)

ex post sąskaitų faktūrų išrašymo procesas turėtų būti parengtas taip, kad būtų užtikrinama, kad išlaidos būtų pradedamos susigrąžinti nuo 2022 m. ir būtų susigrąžintos iki to momento, kai dėl NGEU skolinimosi ir skolos valdymo operacijų išlaidų nebebūtų patiriama;

(20)

dėl kiekvienos išmokos, ar tai būtų išorės asignuotosios pajamos pagal Reglamento (ES) 2020/2094 3 straipsnio 1 dalį, ar valstybėms narėms pagal Reglamentą (ES) 2021/241 suteiktos paskolos (toliau – EGADP paskolos), Komisija turėtų parengti patvirtinimo pranešimą;

(21)

paskolos pagal Reglamentą (ES) 2021/241 turi būti teikiamos standartinėmis finansinėmis sąlygomis (kalbant apie grąžinimo terminus ir grąžinimo modelį) kiekvienos valstybėms narėms skiriamos išmokos atveju. Patvirtinimo pranešimas dėl išmokų, susijusių su išorės asignuotosiomis pajamomis pagal Reglamento (ES) 2020/2094 3 straipsnio 1 dalį, turėtų būti pagrindinis patvirtinamasis elementas, kuriuo remiantis tos finansinės sąlygos nustatomos ES biudžeto atžvilgiu. Patvirtinimo pranešimo tikslas – patvirtinti prašymą padengti išlaidas pagal jo finansines sąlygas. Šiose sąlygose turėtų būti nurodyta išmokos data, finansinės paramos suma, išorės asignuotųjų pajamų pagal Reglamento (ES) 2020/2094 3 straipsnio 1 dalį finansavimo išlaidų mokėjimų data;

(22)

valstybių narių pasirašytuose paskolų susitarimuose pateiktomis atitinkamomis nuorodomis bus paaiškinta, kad išmokų išlaidos nustatomos taikant šiame sprendime nustatytą metodiką;

(23)

išlaidų paskirstymo metodika nustatomas skolinimosi išlaidų, kurios dengiamos tiek iš biudžeto pagal Sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 5 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, tiek valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2021/241 15 straipsnio 3 dalį, apskaičiavimo metodas. Taigi, šis metodas – tai skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimo tvarka, kaip apibrėžta Sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 5 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento (ES) 2021/241 15 straipsnio 4 dalyje;

(24)

siekiant užtikrinti suderintą NGEU ekonomikos gaivinimo paketo išlaidų paskirstymą, šis sprendimas turėtų būti taikomas nuo 2021 m. birželio 1 d. Kadangi šis sprendimas turėtų būti taikomas skolinimosi sandoriams ir išmokoms pagal NGEU programą, kurie įvyko iki įsigaliojant šiam sprendimui, šis sprendimas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Šis sprendimas pagal Reglamentą (ES) 2021/241 valstybėms narėms suteiktoms paskoloms turėtų būti taikomas įsigaliojus atitinkamiems paskolų susitarimams,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 SKIRSNIS

DALYKAS, APIBRĖŽTYS IR BENDROSIOS TAISYKLĖS

1 straipsnis

Dalykas ir pagrindiniai principai

1.   Šiuo sprendimu nustatoma bendra suderinta metodika, skirta paskirstyti finansavimo, likvidumo valdymo ir administracinių pridėtinių išlaidų tvarkymo išlaidoms, patiriamoms vykdant skolinimosi ir skolos valdymo operacijas pagal programas, finansuojamas pagal Reglamento (ES) 2020/2094 2 straipsnio 2 dalį, jei pagal jas įgyvendinamos to reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės.

2.   Išlaidų paskirstymo metodika taikoma remiantis teisingumo ir vienodo požiūrio principais, užtikrinant, kad išlaidos būtų paskirstomos pagal santykinę gautos paramos dalį.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

finansavimo priemonės – išleidžiamos obligacijos, vekseliai, komerciniai vekseliai, iždo vekseliai arba bet kokie kiti tinkami trumpalaikiai ir (arba) ilgalaikiai finansiniai sandoriai pagal Komisijos finansavimo strategiją NGEU skolinimosi ir skolos valdymo operacijoms vykdyti;

2)

EGADP paskolos susitarimas – Komisijos ir valstybės narės susitarimas pagal Reglamento (ES) 2021/241 15 straipsnio 2 dalį;

3)

išmoka – išmoka valstybei narei pagal EGADP paskolos susitarimą pagal Reglamento (ES) 2020/2094 2 straipsnio 2 dalies b punktą arba kaip išorės asignuotosios pajamos pagal Reglamento (ES) 2020/2094 3 straipsnio 1 dalį;

4)

palūkanų laikotarpis – dvylikos (12) mėnesių ar kitoks laikotarpis, kuris gali būti nurodytas patvirtinimo pranešime, skaičiuojamas nuo išmokos datos arba prieš tai ėjusios palūkanų mokėjimo datos;

5)

likvidumo valdymas – grynųjų pinigų srautų, susijusių su finansavimo priemonėmis ir išmokomis, valdymas;

6)

NGEU skolinimosi operacijos – operacijos rinkose, visų pirma skolos vertybinių popierių emisijos, siekiant pasiskolinti iki 750 000 mln. EUR sumą 2018 m. kainomis, pagal Sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 5 straipsnio 1 dalį, įskaitant atnaujinamąjį skolinimąsi;

7)

NGEU skolos valdymo operacijos – su skola, susidarančia dėl NGEU skolinimosi operacijų, susijusios rinkos operacijos, vykdomos siekiant optimizuoti negrąžintos skolos struktūrą ir sumažinti palūkanų, likvidumo ir kitą finansinę riziką;

8)

trumpalaikio finansavimo priemonė – finansavimas NGEU skolinimosi operacijomis vienų metų ar trumpesniam laikotarpiui;

9)

ilgalaikio finansavimo priemonė – finansavimas NGEU skolinimosi operacijomis ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui.

2 SKIRSNIS

VIENETAI IR IŠLAIDŲ APSKAIČIAVIMAS

3 straipsnis

Laiko vienetai

1.   Kiekvienas laiko vienetas galioja šešis mėnesius nuo sausio 1 d. arba nuo liepos 1 d. Tačiau pirmasis laiko vienetas apima laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Paskutiniojo laiko vieneto galiojimo laikotarpis baigiasi 2026 m. gruodžio 31 d.

2.   Laiko vienetą sudaro per jo galiojimo laikotarpį atliktos išmokos ir susijusios jam priskirtos finansavimo priemonės. Bet kokia išmoka priskiriama tam laiko vienetui, kuris galioja tos išmokos dieną.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, jeigu ilgalaikio finansavimo priemonių, priskirtų ankstesniam laiko vienetui, pajamų suma viršija tam ankstesniam laiko vienetui pagal pirmą pastraipą priskirtų išmokų sumą, išmokos toliau priskiriamos tam ankstesniam laiko vienetui, kol bendra to ankstesnio laiko vieneto išmokų suma taps lygi jam priskirtų ilgalaikio finansavimo priemonių pajamų sumai.

3.   Ilgalaikio finansavimo priemonės, išskyrus nurodytas 4 dalyje, priskiriamos laiko vienetui, galiojančiam tuo metu, kai užbaigiama su jų sukūrimu susijusi NGEU skolinimosi operacija.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos:

a)

finansavimo priemones, sukurtas siekiant finansuoti kito laiko vieneto išmoką, galima priskirti tam laiko vienetui;

b)

jeigu galiojančio laiko vieneto pabaigoje išmokų suma viršija ilgalaikio finansavimo priemonių pajamų sumą, NGEU skolinimosi operacijoms, užbaigtoms pasibaigus laiko vieneto galiojimo laikotarpiui, sukurtos ilgalaikio finansavimo priemonės priskiriamos tam laiko vienetui, kol ilgalaikio finansavimo priemonių pajamų suma taps lygi to laiko vieneto išmokų sumai.

4.   Ilgalaikio finansavimo priemonės, kuriomis pakeičiamos suėjusio termino ilgalaikio finansavimo priemonės, priskiriamos tam pačiam laiko vienetui.

4 straipsnis

Likvidumo valdymo vienetas

1.   Likvidumo valdymo vienetas trunka tol, kol bus grąžintos visos Sprendimo 2020/2053 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos.

2.   Likvidumo valdymo vienetą sudaro trumpalaikio finansavimo priemonės.

5 straipsnis

Išlaidų skaičiavimas

Finansavimo, likvidumo valdymo ir administracinių pridėtinių išlaidų tvarkymo išlaidos apskaičiuojamos pagal šio sprendimo priedą.

3 SKIRSNIS

SĄSKAITŲ FAKTŪRŲ IŠRAŠYMAS

6 straipsnis

Patvirtinimo pranešimas

1.   Dėl kiekvienos išmokos Komisija parengia patvirtinimo pranešimą, kuriame išdėstomos prašymo padengti išlaidas sąlygos.

2.   Patvirtinimo pranešime nustatomos su kiekviena išmoka susijusių finansavimo išlaidų apmokėjimo ir pagrindinės sumos grąžinimo sąlygos.

3.   1 dalyje nurodytame patvirtinimo pranešime, visų pirma, nurodomi šie elementai:

a)

išmokos suma,

b)

grąžinimo terminas,

c)

grąžinimo tvarkaraštis,

d)

išmokos priskyrimas laiko vienetui,

e)

palūkanų laikotarpis ir nurodyta finansavimo išlaidų mokėjimo diena.

4.   Paskolų patvirtinimo pranešimas taip pat apima papildomus elementus, nurodytus EGADP paskolos susitarimuose.

7 straipsnis

Finansavimo išlaidų sąskaitų faktūrų išrašymas

Finansavimo išlaidų sąskaitas faktūras Komisija išrašo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyto palūkanų laikotarpio pabaigoje. Dėl išmokų, kurios yra išorės asignuotosios pajamos pagal Reglamento (ES) 2020/2094 3 straipsnio 1 dalį, sąskaitos faktūros gali būti išrašomos už kalendorinių metų ketvirtį.

8 straipsnis

Likvidumo valdymo išlaidų sąskaitų faktūrų išrašymas

Likvidumo valdymo išlaidų sąskaitas faktūras Komisija išrašo kiekvienų kalendorinių metų pradžioje už išlaidas, patirtas ankstesniais kalendoriniais metais.

9 straipsnis

Administracinių pridėtinių išlaidų tvarkymo išlaidų sąskaitų faktūrų išrašymas

Valstybėms narėms, kurioms yra suteiktos EGADP paskolos, Komisija išrašo sąskaitas faktūras už ankstesniais kalendoriniais metais patirtas administracinių pridėtinių išlaidų tvarkymo išlaidas.

4 SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

10 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. birželio 1 d.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 2 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)   OL L 57, 2021 2 18, p. 17.

(2)   OL L 424, 2020 12 15, p. 1.

(3)   2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/2094, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 krizės paremti (OL L 433I, 2020 12 22, p. 23).

(4)   2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).


PRIEDAS

1.   Finansavimo išlaidų apskaičiavimas

Finansavimo išlaidos apskaičiuojamos atliekant šiuos veiksmus:

 

1 veiksmas. Laiko vienetui arba likvidumo valdymo vienetui priskirtos atskiros finansavimo priemonės bendrųjų išlaidų per dieną apskaičiavimas

Per dieną sukauptos sumos apskaičiuojamos taip:

 

Image 1

Kiekvienos finansavimo priemonės ažio / dizažio linijiniu būdu paskirstomas per visą priemonės gyvavimo laikotarpį:

 

Image 2

kai emisijos kaina = bendra kaina (įskaitant banko mokesčius)

Kiekvienos finansavimo priemonės bendrosios išlaidos per dieną apskaičiuojamos taip:

 

Image 3

 

2 veiksmas. Sukauptų bendrųjų finansavimo išlaidų per dieną apskaičiavimas

Kiekvieno laiko vieneto (TC1–TC11) atveju bendrosios vieneto išlaidos per dieną prieš likvidumo likučių išlyginimą yra kiekvienos laiko vienetui priskirtos finansavimo priemonės visų bendrųjų išlaidų per dieną suma:

 

Image 4

Likvidumo valdymo vieneto finansavimo išlaidos per dieną:

Image 5

 

3 veiksmas. Laiko vienetų likvidumo likučio per dieną apskaičiavimas

Laiko vieneto likvidumo likučio per dieną dydis kasdien apskaičiuojamas taip:

 

Image 6

 

4 veiksmas. Finansavimo priemonių dalies išlaidų per dieną kaip laiko vieneto likvidumo pertekliaus apskaičiavimas

Finansavimo išlaidų per dieną, susijusios su dalimi finansavimo priemonių, kurių 3 veiksmo rezultatas yra teigiamas (likvidumo perteklius), apskaičiuojamos taip:

 

Image 7

 

5 veiksmas. Laiko vieneto finansavimo išlaidų ir likvidumo valdymo vieneto finansavimo išlaidų apskaičiavimas, kai laiko vienete yra susidaręs likvidumo perteklius

Likvidumo perteklius perkeliamas iš atitinkamo laiko vieneto į likvidumo valdymo vienetą.

Laiko vieneto, iš kurio perkeliamas likvidumo perteklius, finansavimo išlaidos apskaičiuojamos taip:

 

Image 8

Likvidumo valdymo vieneto, į kurį perkeliamas likvidumo perteklius, išlaidos apskaičiuojamos taip:

Image 9

 

6 veiksmas. Laiko vieneto, per kurį yra susidaręs likvidumo deficitas, finansavimo išlaidų apskaičiavimas

Neigiamas 3 veiksmo rezultatas (likvidumo deficitas) laiko vienete išlyginamas perkeliant likvidumą iš likvidumo valdymo vieneto su jo finansavimo išlaidomis per dieną (5 veiksmas).

Image 10

 

7 veiksmas. Išmokos finansavimo išlaidų per dieną apskaičiavimas

Išmokos finansavimo išlaidos per dieną lygios laiko vieneto finansavimo išlaidoms per dieną po išlyginimo, padaugintoms iš santykinės išmokos dalies, susijusios su laiko vienetu, kuriai ji priskirta.

Image 11

2.   Likvidumo valdymo išlaidų apskaičiavimas

Likvidumo valdymo išlaidos per kalendorinių metų ketvirtį (LIQM) apskaičiuojamos taip:

Image 12

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, laikotarpio nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. likvidumo valdymo išlaidos už visą šį laikotarpį apskaičiuojamos taip:

Image 13

LIQM per ketvirtį kiekvienai išmokai priskiriamos taip:

 

Image 14

3.   Administracinių pridėtinių išlaidų tvarkymo išlaidų apskaičiavimas

Administracinių pridėtinių išlaidų tvarkymo išlaidos apima EGADP paskolų pasikartojančias administracines išlaidas ir diegimo išlaidas.

3.1.   Pasikartojančių administracinių išlaidų apskaičiavimas

Pasikartojančios administracinės išlaidos apima bet kokias toliau nurodytų rūšių išlaidas, Komisijos patirtas vykdant NGEU skolinimosi ir skolos valdymo operacijas:

(a)

teisinius mokesčius, įskaitant mokesčius už teisinę nuomonę;

(b)

pasikartojančias sąskaitos valdymo išlaidas;

(c)

išorės audito išlaidas;

(d)

aukcionų platformos priežiūros mokesčius;

(e)

reitingų agentūros mokesčius;

(f)

įtraukimo į prekybos sąrašą, apmokestinimo, registracijos, skelbimo ir atsiskaitymo mokesčius;

(g)

mokesčius už informacines technologijas;

(h)

su rinkos tyrimais susijusias išlaidas.

Jei tokių pačių išlaidų patiriama ir vykdant NGEU skolinimosi operacijas pagal kitas finansinės pagalbos programas, į skaičiavimą įtraukiamos išlaidos apskaičiuojamos kaip pro rata dalis, priskiriama NGEU skolinimosi operacijoms ir NGEU skolos valdymo operacijoms atitinkamais kalendoriniais metais. Tokios išlaidos už EGADP paskolas 2021 m. neįskaičiuojamos.

Pasikartojančios administracinės išlaidos apskaičiuojamos taip:

 

Image 15

Pasikartojančios administracinės išlaidos paskirstomos taip:

Image 16

3.2.   Diegimo išlaidų apskaičiavimas ir paskirstymas

Diegimo išlaidos apima bet kokias išlaidas, Komisijos patirtas vykdant NGEU skolinimosi ir skolos valdymo operacijas arba susijusias su toms operacijoms skirta technine parama, įskaitant išlaidas, susijusias su:

(a)

NGEU sąskaitų sukūrimu;

(b)

aukcionų platformų sukūrimu;

(c)

investuotojų valdymo priemonės sukūrimu;

(d)

kitomis informacinių technologijų išlaidomis;

(e)

rinkos tyrimais;

(f)

konsultavimo mokesčiais.

Vienam EGADP paskolos gavėjui tenkančios diegimo išlaidos apskaičiuojamos atliekant šiuos veiksmus:

i.

EGADP paskolų diegimo išlaidos apskaičiuojamos taip:

 

Image 17

ii.

EGADP paskolų diegimo išlaidos 2021, 2022 ir 2023 m. kiekvienai EGADP paskolos susitarimą pasirašiusiai valstybei narei jos pasirašymo metais paskirstomos taip:

 

Image 18

iii.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. visos nepaskirstytos diegimo išlaidos apskaičiuojamos taip:

 

Image 19

Šios išlaidos kaip papildomos diegimo išlaidos, susijusios su išmokomis valstybėms narėms pagal EGADP paskolos susitarimą, paskirstomos taip:

Image 20

3.3.   Tvarkymo išlaidų vienam gavėjui apskaičiavimas

Image 21

4.   Santrumpų sąrašas

ACCdaily

Kiekvienos finansavimo priemonės sukauptos palūkanų išlaidos, suskirstytos pagal dienas

ADMIN CoSper metus

Administracinių išlaidų suma per kalendorinius metus

ažio / dizažioper dieną

Ažio arba dizažio, nustatytas remiantis bendra emisijos kaina, suskirstytas pagal dienas

Gavėjas

Valstybės narės, gaunančios EGADP paskolų išmokas, ir Sąjungos biudžetas, gaunantis išmoką kaip išorės asignuotąsias pajamas pagal Reglamento 2020/2094 3 straipsnio 1 dalį

Atskiro prašymo, pateikto per TC(x), CoF

Prašymo, pateikto per X laiko vienetą, finansavimo išlaidos

CoFper dieną, vienos priemonės

Vienos finansavimo priemonės finansavimo išlaidos per dieną

CoFper dieną LMC po išlyginimo

Likvidumo valdymo vieneto finansavimo išlaidos per dieną po išlyginimo

CoFper dieną LMC prieš išlyginimą

Likvidumo valdymo vieneto finansavimo išlaidos per dieną prieš išlyginimą

CoFper dieną TC (deficitas) po išlyginimo

Vienetų, per kuriuos yra susidaręs pirminis likvidumo deficitas, finansavimo išlaidos per dieną po išlyginimo

CoFper dieną TC(perteklius) po išlyginimo

Vienetų, per kuriuos yra susidaręs pirminis likvidumo perteklius, finansavimo išlaidos per dieną po išlyginimo

CoFper dieną TC(x) prieš išlyginimą

X vieneto finansavimo išlaidos per dieną prieš išlyginimą

CoFlikvidumo perteklius TC (perteklius)

Su laiko vieneto likvidumo pertekliumi susijusios finansavimo išlaidos per dieną

CoFper dieną likvidumo perkėlimas iš LMC

Su likvidumu, perkeliamu į likvidumo valdymo vienetą, susijusios finansavimo išlaidos per dieną

Atkarpa

Emitento mokamos palūkanos už obligaciją

LikvidumasTC(x)

X laiko vieneto likvidumo suma

LMC

Likvidumo valdymo vienetas

LIQMketvirtis

Likvidumo valdymo išlaidos per ketvirtį

Nominalioji vertė

Nominalioji suma

Likvidumo atsargų RoIketvirtis

Likvidumo atsargų investicijų grąža per ketvirtį

TC(x)

Bendra X laiko vieneto prašymų ir likvidumo suma