1.   I priede išvardytoms dvejopo naudojimo prekėms eksportuoti reikia leidimo.

2.   Laikantis 4, 5, 9 arba 10 straipsnio, leidimo taip pat gali reikėti tam tikrų I priede neišvardytų dvejopo naudojimo prekių eksportui į visas arba tam tikras paskirties vietas.

1.   I priede neišvardytoms dvejopo naudojimo prekėms eksportuoti reikia leidimo, jei kompetentinga institucija yra informavusi eksportuotoją, kad atitinkamos prekės, visos ar iš dalies, yra arba gali būti:

2.   Kai eksportuotojas žino, jog jo siūlomas eksportuoti I priede neišvardytas dvejopo naudojimo prekes, visas arba iš dalies, ketinama panaudoti kuriam nors iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojimo tikslų, eksportuotojas praneša apie tai kompetentingai institucijai. Ta kompetentinga institucija nusprendžia, ar atitinkamam eksportui reikia leidimo.

3.   Valstybė narė gali priimti arba ir toliau taikyti nacionalinius įstatymus, nustatančius I priede neišvardytų dvejopo naudojimo prekių eksportui leidimų reikalavimą, jei eksportuotojas turi pagrindą įtarti, kad tos prekės, visos arba iš dalies, yra arba gali būti skirtos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems naudojimo tikslams.

4.   Valstybė narė, nustatanti leidimo reikalavimą pagal 1, 2 arba 3 dalį, nedelsdama informuoja savo muitinę ir kitas atitinkamas nacionalines institucijas ir kitoms valstybėms narėms bei Komisijai pateikia atitinkamą informaciją apie atitinkamą leidimo reikalavimą, visų pirma susijusią su atitinkamomis prekėmis ir galutiniais naudotojais, išskyrus atvejus, kai ji mano, kad taip daryti netikslinga atsižvelgiant į sandorio pobūdį arba atitinkamos informacijos neskelbtinumą.

5.   Valstybės narės deramai atsižvelgia į informaciją, gautą pagal 4 dalį, ir apie tai informuoja savo muitines ir kitas atitinkamas nacionalines institucijas.

6.   16 straipsnio 1, 2 ir 5–7 dalys taikomos su I priede neišvardytomis dvejopo naudojimo prekėmis susijusiais atvejais, kad būtų galima išnagrinėti visus galiojančius valstybių narių atsisakymus suteikti leidimą.

7.   Visas keitimasis informacija, reikalaujama pagal šį straipsnį, vykdomas laikantis teisinių reikalavimų dėl asmeninės informacijos, neskelbtinos komercinės informacijos ar saugomos gynybos, užsienio politikos ar nacionalinio saugumo informacijos apsaugos. Toks keitimasis informacija vykdomas naudojant saugias elektronines priemones, įskaitant 23 straipsnio 6 dalyje nurodytą sistemą.

8.   Šis reglamentas neturi poveikio valstybių narių teisei imtis nacionalinių priemonių pagal Reglamento (ES) 2015/479 10 straipsnį.

1.   I priede neišvardytoms kibernetinio stebėjimo prekėms eksportuoti reikia leidimo, jei kompetentinga institucija yra informavusi eksportuotoją, kad atitinkamos prekės, visos ar iš dalies, yra arba gali būti naudojamos vidaus represijoms ir (arba) sunkiems žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams vykdyti.

2.   Kai eksportuotojas, remdamasis savo išsamaus patikrinimo išvadomis, žino, jog eksportuotojo siūlomas eksportuoti I priede neišvardytas kibernetinio stebėjimo prekes ketinama naudoti, visas arba iš dalies, kuriam nors iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojimo tikslų, eksportuotojas praneša apie tai kompetentingai institucijai. Ta kompetentinga institucija nusprendžia, ar atitinkamam eksportui reikia leidimo. Komisija ir Taryba pateikia eksportuotojams skirtas gaires, kaip nurodyta 26 straipsnio 1 dalyje.

3.   Valstybė narė gali priimti arba ir toliau taikyti nacionalinius įstatymus, nustatančius I priede neišvardytų kibernetinio stebėjimo prekių eksportui leidimų reikalavimą, jei eksportuotojas turi pagrindą įtarti, kad tos prekės, visos arba iš dalies, yra arba gali būti skirtos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems naudojimo tikslams.

4.   Valstybė narė, nustatanti leidimo reikalavimą pagal 1, 2 arba 3 dalį, nedelsdama informuoja savo muitinę ir kitas atitinkamas nacionalines institucijas ir kitoms valstybėms narėms bei Komisijai pateikia atitinkamą informaciją apie atitinkamą leidimo reikalavimą, visų pirma susijusią su atitinkamomis prekėmis ir subjektais, išskyrus atvejus, kai ji mano, kad taip daryti netikslinga atsižvelgiant į sandorio pobūdį arba atitinkamos informacijos neskelbtinumą.

5.   Valstybės narės tinkamai atsižvelgia į informaciją, gautą pagal 4 dalį, ir ją peržiūri per 30 darbo dienų, atsižvelgdamos į 1 dalyje nustatytus kriterijus. Jos informuoja savo muitines ir kitas atitinkamas nacionalines institucijas. Išimtiniais atvejais bet kuri valstybė narė gali prašyti pratęsti tą 30 dienų laikotarpį. Tačiau pratęsimas negali viršyti 30 darbo dienų.

6.   Kai visos valstybės narės praneša viena kitai ir Komisijai, kad turėtų būti nustatytas reikalavimas gauti leidimą iš esmės tapatiems sandoriams, Komisija Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje paskelbia informaciją apie kibernetinio stebėjimo prekes ir, atitinkamais atvejais, paskirties vietas, kurioms taikomi leidimų išdavimo reikalavimai, apie kuriuos tuo tikslu pranešė valstybės narės.

7.   Valstybės narės bent kartą per metus peržiūri pagal 6 dalį paskelbtą informaciją, remdamosi atitinkama Komisijos pateikta informacija ir analize. Kai visos valstybės narės praneša viena kitai ir Komisijai, kad leidimo reikalavimo paskelbimas turėtų būti iš dalies pakeistas ar atnaujintas, Komisija nedelsdama atitinkamai iš dalies pakeičia arba atnaujina informaciją, paskelbtą pagal 6 dalį Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

8.   16 straipsnio 1, 2 ir 5–7 dalys taikomos su I priede neišvardytomis kibernetinio stebėjimo prekėmis susijusiais atvejais, kad būtų galima išnagrinėti visus galiojančius valstybių narių atsisakymus suteikti leidimą.

9.   Visas keitimasis informacija, reikalaujama pagal šį straipsnį, vykdomas laikantis teisinių reikalavimų dėl asmeninės informacijos, neskelbtinos komercinės informacijos ar saugomos gynybos, užsienio politikos ar nacionalinio saugumo informacijos apsaugos. Šis keitimasis informacija vykdomas naudojant saugias elektronines priemones, įskaitant 23 straipsnio 6 dalyje nurodytą sistemą.

10.   Valstybės narės svarsto galimybę pritarti pagal šio straipsnio 6 dalį paskelbtų prekių įtraukimui į atitinkamus tarptautinius neplatinimo režimus arba eksporto kontrolės susitarimus, siekiant išplėsti kontrolę. Komisija pateikia atitinkamų duomenų, surinktų pagal 23 straipsnio 2 dalį ir 26 straipsnio 2 dalį, analizę.

11.   Šis reglamentas neturi poveikio valstybių narių teisei imtis nacionalinių priemonių pagal Reglamento (ES) 2015/479 10 straipsnį.

1.   Su į I priedo sąrašą įtrauktomis dvejopo naudojimo prekėmis susijusioms tarpininkavimo paslaugoms teikti reikalingas leidimas, jei kompetentinga institucija tarpininkui praneša, kad atitinkamos prekės, visos ar iš dalies, yra arba gali būti skirtos bet kuriam iš 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojimo tikslų.

2.   Kai tarpininkas siūlo savo tarpininkavimo paslaugas dėl I priede išvardytų dvejopo naudojimo prekių ir žino, kad tas prekes, visas arba iš dalies, ketinama naudoti bet kuriam iš 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojimo tikslų, tarpininkas apie tai praneša kompetentingai institucijai. Ta kompetentinga institucija sprendžia, ar nustatyti, kad tokioms tarpininkavimo paslaugoms vykdyti reikalingas leidimas.

3.   Valstybė narė gali išplėsti 1 dalies taikymą į sąrašą neįtrauktoms dvejopo naudojimo prekėms.

4.   Valstybė narė gali priimti arba toliau taikyti nacionalinės teisės aktus, kuriais nustatomas reikalavimas gauti leidimą su dvejopo naudojimo prekėmis susijusioms paslaugoms teikti, jei tarpininkas turi priežasčių įtarti, kad šios prekės yra arba gali būti skirtos bet kuriam iš 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojimo tikslų.

5.   9 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys taikomos šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytoms nacionalinėms priemonėms.

1.   Ne Sąjungos dvejopo naudojimo prekių, išvardytų I priede, tranzitą bet kuriuo metu gali uždrausti valstybės narės, kurioje prekės yra, kompetentinga institucija tais atvejais, kai prekės, visos ar iš dalies, yra arba gali būti skirtos bet kuriems 4 straipsnio 1 dalyje nurodytiems naudojimo tikslams.

2.   Prieš nuspręsdama dėl tranzito uždraudimo kompetentinga institucija gali atskirais atvejais taikyti leidimo reikalavimą konkrečiais dvejopo naudojimo prekių, išvardytų I priede, tranzito atvejais, jeigu prekės, visos ar iš dalies, yra arba gali būti skirtos bet kuriems 4 straipsnio 1 dalyje nurodytiems naudojimo tikslams. Tranzito per kelių valstybių narių teritoriją atvejais, kiekvienos susijusios valstybės narės kompetentinga institucija gali uždrausti tokį tranzitą per jos teritoriją.

Leidimo reikalavimą kompetentinga institucija gali nustatyti fiziniam ar juridiniam asmeniui arba bendrijai, kuris (-i) yra pasirašęs (-iusi) sutartį su gavėju trečiojoje valstybėje ir turi įgaliojimą spręsti dėl prekių, gabenamų per Sąjungos muitų teritoriją, išsiuntimo.

Jei fizinis ar juridinis asmuo arba bendrija negyvena, neturi nuolatinės buveinės arba nėra įsisteigęs (-usi) Sąjungos muitų teritorijoje, kompetentinga institucija gali nustatyti reikalavimą gauti leidimą:

3.   Valstybė narė gali išplėsti 1 dalies taikymą į sąrašą neįtrauktoms dvejopo naudojimo prekėms.

4.   9 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys taikomos šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms nacionalinėms priemonėms.

1.   Su I priede išvardytomis dvejopo naudojimo prekėmis susijusios techninės pagalbos teikimui reikalingas leidimas, jeigu kompetentinga institucija techninės pagalbos teikėjui pranešė, kad atitinkamos prekės, visos ar iš dalies, yra arba gali būti skirtos bet kuriam iš 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojimo tikslų.

2.   Kai techninės pagalbos teikėjas siūlo teikti techninę pagalbą dėl I priede išvardytų dvejopo naudojimo prekių ir žino, kad tos prekės yra, visos arba iš dalies, skirtos bet kuriam iš 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojimo tikslų, techninės pagalbos teikėjas apie tai praneša kompetentingai institucijai. Ta kompetentinga institucija sprendžia, ar nustatyti, kad tokios techninės pagalbos teikimui reikalingas leidimas.

3.   1 ir 2 dalys netaikomos, jei techninė pagalba:

4.   Valstybė narė gali išplėsti 1 dalies taikymą į sąrašą neįtrauktoms dvejopo naudojimo prekėms.

5.   Valstybė narė gali priimti arba toliau taikyti nacionalinės teisės aktus, kuriais nustatomas reikalavimas gauti leidimą techninei pagalbai teikti, kai techninės pagalbos teikėjas, kuris siūlo teikti techninę pagalbą dėl dvejopo naudojimo prekių, turi priežasčių įtarti, kad tos prekės yra arba gali būti skirtos bet kuriam iš 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojimo tikslų.

6.   9 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys taikomos šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytoms nacionalinėms priemonėms.

1.   Valstybė narė gali uždrausti I priede neišvardytų dvejopo naudojimo prekių eksportą arba jam taikyti leidimo reikalavimą visuomenės saugumo, įskaitant teroro aktų prevenciją, arba žmogaus teisių apsaugos sumetimais.

2.   Apie priemones, kurios buvo patvirtintos pagal 1 dalį, valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ir tiksliai nurodo tų priemonių motyvus. Jei priemone nustatomas nacionalinis kontroliuojamų prekių sąrašas, valstybės narės taip pat praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms kontroliuojamų prekių aprašymą.

3.   Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie bet kuriuos priemonių, patvirtintų pagal 1 dalį, pakeitimus, įskaitant bet kokius jų nacionalinių kontroliuojamų prekių sąrašų pakeitimus.

4.   Priemones, apie kurias buvo pranešta pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje. Komisija nedelsdama atskirai visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis paskelbia valstybėse narėse galiojančių nacionalinių kontroliuojamų prekių sąrašų rinkinį. Gavusi valstybės narės pranešimą apie bet kokius savo nacionalinio kontroliuojamų prekių sąrašo pakeitimus, Komisija nedelsdama visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis paskelbia atnaujintą valstybėse narėse galiojančių nacionalinių kontroliuojamų prekių sąrašų rinkinį.

1.   I priede neišvardytų dvejopo naudojimo prekių eksportui reikalingas leidimas, jei kita valstybė narė nustato reikalavimą gauti leidimą tų prekių eksportui remdamasi tos valstybės narės pagal 9 straipsnį priimtu ir Komisijos pagal 9 straipsnio 4 dalį paskelbtu nacionaliniu kontroliuojamų prekių sąrašu ir jei kompetentinga institucija pranešė eksportuotojui, kad atitinkamos prekės yra arba gali būti visai ar iš dalies skirtos naudoti susirūpinimą keliančiais tikslais visuomenės saugumo, įskaitant teroro aktų prevenciją, arba žmogaus teisių aspektu.

2.   Valstybė narė, kuri atsisako suteikti pagal 1 dalį reikalaujamą leidimą, apie tokį sprendimą taip pat praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

3.   Valstybė narė, nustatanti leidimo reikalavimą I priede neišvardytų dvejopo naudojimo prekių eksportui pagal šio straipsnio 1 dalį, nedelsdama informuoja apie šį leidimo reikalavimą savo muitinę ir kitas atitinkamas nacionalines institucijas ir, jei taikytina, suteikia kitoms valstybėms narėms ir Komisijai atitinkamą informaciją, visų pirma dėl susijusių prekių ir galutinių naudotojų. Kitos valstybės narės deramai atsižvelgia į tą informaciją ir informuoja apie tai savo muitinę ir kitas atitinkamas nacionalines institucijas.

1.   IV priede išvardytoms dvejopo naudojimo prekėms persiųsti Sąjungos viduje reikalingas leidimas. IV priedo 2 dalyje išvardytoms dvejopo naudojimo prekėms netaikomas bendrasis leidimas.

2.   Valstybė narė gali nustatyti leidimo reikalavimą siekiant siųsti kitas dvejopo naudojimo prekes iš jos teritorijos į kitą valstybę narę tais atvejais, jeigu siuntimo metu:

3.   1 ir 2 dalyse nurodytas siuntimo leidimas taikomas valstybėje narėje, iš kurios turi būti siunčiamos dvejopo naudojimo prekės.

4.   Tais atvejais, kai valstybė narė, iš kurios tos prekės turi būti persiųstos, po 14 straipsnyje nustatytų konsultavimosi procedūrų paskesniam dvejopo naudojimo prekių eksportui jau yra pritarusi, veiklos vykdytojui nedelsiant išduodamas persiuntimo leidimas, jei aplinkybės nėra iš esmės pasikeitusios.

5.   Valstybė narė, kuri priima teisės aktus, nustatančius leidimo reikalavimą, kaip nurodyta 2 dalyje, apie priemones, kurių ji ėmėsi, nedelsdama praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Komisija tą informaciją paskelbia Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

6.   Priemonių, kurių imamasi pagal 1 ir 2 dalis, taikymas nėra susijęs su vidaus sienų kontrolės taikymu Sąjungos muitų teritorijoje, o tėra tik kontrolės priemonės, vykdomos kaip įprastinių kontrolės procedūrų, nediskriminaciniu būdu taikomų visoje Sąjungos muitų teritorijoje, dalis.

7.   Dėl priemonių pagal 1 ir 2 dalis taikymo prekėms persiųsti iš vienos valstybės narės į kitą negali būti taikomos griežtesnės sąlygos, negu tos, kurios yra nustatytos tų prekių eksportui į trečiąsias valstybes.

8.   Remdamasi savo nacionalinės teisės aktais, valstybė narė gali reikalauti, kad Sąjungos viduje iš tos valstybės narės atliekant bet kurį I priedo 5 kategorijos 2 dalyje išvardytų prekių, kurios nėra išvardytos IV priede, persiuntimą apie tas prekes tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms būtų teikiama papildoma informacija.

9.   Atitinkami verslo dokumentai, susiję su I priede išvardytų dvejopo naudojimo prekių persiuntimu Sąjungos viduje, turi aiškiai rodyti, kad toms prekėms jas eksportuojant iš Sąjungos muitų teritorijos taikomos kontrolės priemonės. Tokius dokumentus visų pirma sudaro pardavimo sutartis, užsakymo patvirtinimas, sąskaita faktūra arba išsiuntimo pranešimas.

1.   Pagal šį reglamentą gali būti išduodami arba nustatomi šių rūšių eksporto leidimai:

Leidimai, išduoti arba nustatyti pagal šį reglamentą, galioja visoje Sąjungos muitų teritorijoje.

2.   Individualius ir visuotinius eksporto leidimus pagal šį reglamentą suteikia valstybės narės, kurioje eksportuotojas turi nuolatinę buveinę arba yra įsisteigęs, kompetentinga institucija.

Nedarant poveikio 2 straipsnio 3 punktui, jei eksportuotojas neturi nuolatinės buveinės arba nėra įsisteigęs Sąjungos muitų teritorijoje, individualius eksporto leidimus pagal šį reglamentą išduoda valstybės narės, kurioje yra dvejopo naudojimo prekės, kompetentinga institucija.

Visi individualūs ir visuotiniai eksporto leidimai, jei įmanoma, yra išduodami elektroninėmis priemonėmis, naudojant formas, kuriose turi būti pateikti bent visi III priedo A skirsnyje pateiktų pavyzdinių formų elementai, tose pavyzdinėse formose nustatyta seka.

3.   Individualūs eksporto leidimai ir visuotiniai eksporto leidimai galioja iki dvejų metų, jei kompetentinga institucija nenusprendžia kitaip.

Didelio projekto leidimų galiojimo trukmę nustato kompetentinga institucija, bet jie negali galioti ilgiau kaip ketverius metus, išskyrus tinkamai pagrįstas aplinkybes, susijusias su projekto trukme.

4.   Eksportuotojai kompetentingai institucijai pateikia visą informaciją, būtiną jų paraiškoms dėl individualių ir visuotinių eksporto leidimų, kad būtų pateikta išsami informacija, visų pirma apie galutinius naudotojus, paskirties valstybę ir eksportuojamos prekės galutinį naudojimą.

Individualiems eksporto leidimams turi būti taikomas reikalavimas pateikti pareiškimą dėl galutinio naudojimo. Kompetentinga institucija tam tikrų paraiškų atveju gali išimties tvarka netaikyti pareigos pateikti pareiškimą dėl galutinio naudojimo. Prireikus su visuotiniu eksporto leidimu gali būti reikalaujama pateikti pareiškimą dėl galutinio naudojimo.

Eksportuotojai, kurie naudojasi visuotiniais eksporto leidimais, turi įgyvendinti vidaus atitikties užtikrinimo programą, nebent kompetentinga institucija mano, kad tai nebūtina dėl kitos informacijos, į kurią ji atsižvelgė tvarkydama eksportuotojo pateiktą prašymą išduoti visuotinį eksporto leidimą.

Ataskaitų teikimo ir vidaus atitikties užtikrinimo programos reikalavimus, susijusius su visuotinių eksporto leidimų naudojimu, nustato valstybės narės.

Eksportuotojų prašymu visuotiniai eksporto leidimai, kuriais nustatomi kiekybiniai apribojimai, yra dalijami į dalis.

5.   Valstybių narių kompetentingos institucijos išnagrinėja prašymus dėl individualių ir visuotinių leidimų per laikotarpį, kuris nustatomas vadovaujantis nacionaliniais įstatymais ir praktika.

6.   Nacionaliniai bendrieji eksporto leidimai:

Nacionaliniai bendrieji eksporto leidimai taip pat gali būti taikomi II priedo A–H skirsniuose išvardytoms prekėms ir paskirties vietoms.

Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie visus išduotus ar pakeistus nacionalinius bendruosius eksporto leidimus. Komisija skelbia tokius pranešimus Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

7.   Valstybės narės, kurioje eksportuotojas turi nuolatinę buveinę arba yra įsisteigęs, kompetentinga institucija gali uždrausti eksportuotojui naudotis Sąjungos bendruoju eksporto leidimu, jei turima pagrįstų įtarimų, kad eksportuotojas nesugebės laikytis tokio leidimo reikalavimų ar eksporto kontrolės teisės aktų nuostatų.

Valstybių narių kompetentingos institucijos keičiasi informacija apie eksportuotojus, kuriems uždrausta naudotis Sąjungos bendruoju eksporto leidimu, nebent valstybės narės, kurioje eksportuotojas turi nuolatinę buveinę arba yra įsisteigęs, kompetentinga institucija nustato, kad eksportuotojas nemėgins eksportuoti dvejopo naudojimo prekių pasinaudodamas kita valstybe nare. Keitimasis informacija vykdomas naudojantis 23 straipsnio 6 dalyje nurodyta elektronine sistema.

1.   Leidimą teikti tarpininkavimo paslaugas ir techninę pagalbą pagal šį reglamentą suteikia valstybės narės, kurioje tarpininkas arba techninės pagalbos teikėjas turi nuolatinę buveinę arba yra įsisteigęs, kompetentinga institucija. Jei tarpininkas arba techninės pagalbos teikėjas neturi nuolatinės buveinės ir nėra įsisteigęs Sąjungos muitų teritorijoje, pagal šį reglamentą leidimą teikti tarpininkavimo paslaugas ir techninę pagalbą suteikia valstybės narės, iš kurios teritorijos bus teikiamos tarpininkavimo paslaugos arba techninė pagalba, kompetentinga institucija.

2.   Leidimai teikti tarpininkavimo paslaugas suteikiami nustatytam konkrečių prekių kiekiui ir juose aiškiai nurodoma prekių buvimo vieta kilmės trečiojoje valstybėje, galutinis naudotojas ir tiksli galutinio naudotojo buvimo vieta.

Leidimuose teikti techninę pagalbą aiškiai nurodomas galutinis naudotojas ir tiksli jo buvimo vieta.

Šie leidimai galioja visoje Sąjungos muitų teritorijoje.

3.   Tarpininkai ir techninės pagalbos teikėjai kompetentingai institucijai pateikia visą informaciją, kuri yra privaloma pagal šį reglamentą pateikiant leidimo paraišką, visų pirma nurodoma dvejopo naudojimo prekių buvimo vieta, pateikiamas aiškus prekių apibūdinimas ir nurodomas jų kiekis, nurodomi sandoryje dalyvaujantys tretieji asmenys, paskirties valstybė, toje valstybėje esantis galutinis naudotojas ir tiksli jo buvimo vieta.

4.   Valstybių narių kompetentingos institucijos išnagrinėja prašymus dėl leidimų teikti tarpininkavimo paslaugas ir techninę pagalbą per laikotarpį, kuris nustatomas vadovaujantis nacionaline teise ar praktika.

5.   Visi leidimai teikti tarpininkavimo paslaugas ir techninę pagalbą, kiek tai įmanoma, išduodami elektroninėmis priemonėmis naudojant formas, kuriose pateikiami bent visi III priedo B skirsnyje pateiktose pavyzdinėse formose nustatyti elementai, tose pavyzdinėse formose nustatyta seka.

1.   Jei dvejopo naudojimo prekės, dėl kurių yra paduota paraiška gauti individualų eksporto į II priedo A skirsnio 2 dalyje neišvardytą paskirties vietą arba į bet kurią IV priede išvardytų dvejopo naudojimo prekių paskirties vietą leidimą, yra ar bus vienoje ar keliose valstybėse narėse, bet ne toje, kurioje yra pateikta paraiška, tas faktas yra nurodomas paraiškoje. Valstybės narės, kuriai yra pateikta leidimo paraiška, kompetentinga institucija nedelsdama konsultuojasi su atitinkamų valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir suteikia atitinkamą informaciją. Ta konsultacija gali būti vykdoma naudojantis 23 straipsnio 6 dalyje nurodyta elektronine sistema. Valstybės narės, su kuriomis konsultuojamasi, per 10 darbo dienų praneša apie prieštaravimus, kuriuos jos gali pareikšti dėl tokio leidimo suteikimo, o valstybė narė, kurioje ta paraiška buvo pateikta, privalo jų paisyti.

Jei per 10 darbo dienų prieštaravimai nepateikiami, laikoma, kad valstybės narės, su kuriomis konsultuojamasi, prieštaravimų neturi.

Išimtiniais atvejais bet kuri valstybė narė, su kuria konsultuojamasi, gali prašyti pratęsti tą 10 dienų laikotarpį. Tačiau pratęsimas negali viršyti 30 darbo dienų.

2.   Jei koks nors eksportas gali pažeisti valstybės narės svarbius saugumo interesus, ji gali prašyti kitos valstybės narės nesuteikti eksporto leidimo arba, jei toks leidimas jau suteiktas, prašyti jį panaikinti, sustabdyti, pakeisti arba atšaukti. Valstybė narė, gaunanti tokį prašymą, nedelsdama pradeda su prašančiąja valstybe nare neprivalomo pobūdžio konsultacijas, kurios yra užbaigiamos per 10 darbo dienų. Jeigu valstybė narė, į kurią kreipiamasi, nusprendžia suteikti leidimą, ta valstybė narė turėtų apie tai pranešti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, naudodamasi 23 straipsnio 6 dalyje nurodyta elektronine sistema.

1.   Spręsdamos, ar išduoti leidimą, ar jo neišduoti, arba uždrausti tranzitą pagal šį reglamentą, valstybės narės atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes, įskaitant:

2.   Vertindamos paraišką gauti visuotinį eksporto leidimą, valstybės narės atsižvelgia ne tik į 1 dalyje nustatytus kriterijus, bet ir į tai, kaip eksportuotojas įgyvendina vidaus atitikties užtikrinimo programą.

1.   Kompetentinga institucija, vadovaudamasi šiuo reglamentu, gali atsisakyti išduoti eksporto leidimą ir gali panaikinti, sustabdyti, pakeisti ar atšaukti eksporto leidimą, kurį ji jau yra išdavusi. Kai kompetentinga institucija atsisako suteikti eksporto leidimą, jį panaikina, sustabdo, ženkliai apriboja ar atšaukia, arba nustato, kad eksportas neturi būti leidžiamas, ji apie tai praneša kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms bei Komisijai ir su jomis keičiasi susijusia informacija. Jeigu valstybės narės kompetentinga institucija yra sustabdžiusi eksporto leidimo galiojimą, pasibaigus leidimo galiojimo sustabdymo laikui kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai pranešamas galutinis įvertinimas.

2.   Valstybės narės persvarsto atsisakymus suteikti leidimą, apie kuriuos pranešama pagal 1 dalį, per trejus metus nuo tokio pranešimo ir tuos atsisakymus atšaukia, iš dalies pakeičia arba atnaujina. Valstybės narės kompetentingos institucijos kuo skubiau praneša persvarstymo rezultatus kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai. Neatšauktas atsisakymas galioja toliau ir persvarstomas kas treji metai. Trečiosios peržiūros metu atitinkama valstybė narė privalo paaiškinti tokio atsisakymo galiojimo išlaikymo priežastis.

3.   Kompetentinga institucija nedelsdama praneša kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai apie pagal 7 straipsnį priimtus sprendimus uždrausti dvejopo naudojimo prekių tranzitą. Į šiuos pranešimus turi būti įtraukta visa reikiama informacija, be kita ko, prekės klasifikacija, techniniai parametrai, paskirties valstybė ir galutinis naudotojas.

4.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos taip pat taikomos leidimams teikti tarpininkavimo paslaugas ir techninę pagalbą, nurodytas 13 straipsnyje.

5.   Valstybės narės kompetentinga institucija prieš nuspręsdama, ar išduoti leidimą, ar jo neišduoti, arba uždrausti tranzitą pagal šį reglamentą, išnagrinėja visus pagal šį reglamentą pateiktus galiojančius atsisakymus suteikti leidimą arba priimtus sprendimus uždrausti I priede išvardytų dvejopo naudojimo prekių tranzitą, kad patikrintų, ar kitos valstybės narės kompetentingos institucijos iš esmės tapačiam sandoriui atsisakė suteikti leidimą ar uždraudė atitinkamą tranzitą. Po to ji konsultuojasi su valstybių narių kompetentingomis institucijomis, atsisakiusiomis suteikti tokius leidimus arba priėmusiomis sprendimus uždrausti tranzitą, kaip numatyta šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse.

Valstybių narių, su kuriomis konsultuojamasi, kompetentingos institucijos per 10 darbo dienų praneša, ar, jų nuomone, atitinkamas sandoris yra iš esmės tapatus. Jei atsakymo negaunama per 10 darbo dienų, laikoma, kad valstybių narių, su kuriomis konsultuojamasi, kompetentingos institucijos atitinkamo sandorio nelaiko iš esmės tapačiu sandoriu.

Jei reikia daugiau informacijos, kad būtų galima teisingai įvertinti atitinkamą sandorį, atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos susitaria pratęsti tą 10 dienų laikotarpį. Tačiau pratęsimas negali viršyti 30 darbo dienų.

Jei po tokios konsultacijos kompetentinga institucija nusprendžia suteikti leidimą arba leisti vežti tranzitu, ji apie tai informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas ir Komisiją, pateikdama visą reikalingą informaciją, paaiškinančią tą sprendimą.

6.   Visi pagal šį straipsnį pateiktini pranešimai perduodami naudojant saugias elektronines priemones, įskaitant 23 straipsnio 6 dalyje nurodytą sistemą.

7.   Visa informacija, kuria dalinamasi pagal šį straipsnį, turi atitikti 23 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl tokios informacijos konfidencialumo.

1.   Komisijai pagal 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant iš dalies pakeisti dvejopo naudojimo prekių sąrašus, pateiktus I ir IV prieduose, kaip nurodyta toliau:

2.   Komisijai pagal 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant iš dalies pakeisti II priedą, išbraukiant prekes ir į Sąjungos bendrųjų eksporto leidimų taikymo sritį įtraukiant arba iš jos išbraukiant paskirties vietas, konsultuojantis su Dvejopo naudojimo prekių kontrolės koordinavimo grupe, įsteigta pagal 24 straipsnį, ir atsižvelgiant į prievoles ir įsipareigojimus pagal atitinkamus neplatinimo režimus ir eksporto kontrolės susitarimus, pavyzdžiui, kontroliuojamų prekių sąrašų pakeitimus, taip pat į atitinkamus geopolitinius pokyčius. Kai dėl privalomų skubos priežasčių Sąjungos bendrajame eksporto leidime būtina išbraukti konkrečias paskirties valstybes, pagal šią dalį priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma 19 straipsnyje numatyta procedūra.

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   17 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 17 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 17 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

1.   Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei nepareiškiama 2 dalyje nurodytų prieštaravimų. Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2.   Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 18 straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi Europos Parlamento arba Tarybos pranešimą apie sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

1.   Atlikdamas dvejopo naudojimo prekių eksporto formalumus muitinėje, atsakingoje už eksporto deklaracijos įforminimą, eksportuotojas pateikia įrodymus, kad yra gautas reikalingas eksporto leidimas.

2.   Pateikiant eksporto deklaraciją iš eksportuotojo gali būti reikalaujama pateikti bet kurių kaip įrodymo pateiktų dokumentų vertimą į valstybės narės oficialią kalbą.

3.   Nedarant poveikio valstybei narei pagal Sąjungos muitinės kodeksą ar juo vadovaujantis suteiktiems įgaliojimams, valstybė narė taip pat gali laikotarpiui, ne ilgesniam kaip 4 dalyje nurodyti laikotarpiai, sustabdyti eksportą iš savo teritorijos arba prireikus kitaip neleisti dvejopo naudojimo prekių, kurioms suteiktas arba nesuteiktas galiojantis eksporto leidimas, išgabenti iš Sąjungos per savo teritoriją, jei ji turi:

4.   Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais toje dalyje nurodyta valstybė narė nedelsdama konsultuojasi su valstybės narės, kuri suteikė eksporto leidimą arba kuri gali imtis veiksmų pagal 4 straipsnio 1 dalį, kompetentinga institucija, kad ta kompetentinga institucija galėtų imtis veiksmų pagal 4 straipsnio 1 dalį arba 16 straipsnio 1 dalį. Jei ta kompetentinga institucija nusprendžia išlaikyti leidimą arba nesiimti veiksmų pagal 4 straipsnio 1 dalį, ji atsako per 10 darbo dienų laikotarpį, kuris jos prašymu išimtinėmis aplinkybėmis gali būti pratęstas iki 30 darbo dienų. Tokiu atveju, arba jeigu per 10 ar 30 dienų negaunama jokio atsakymo, dvejopo naudojimo prekės nedelsiant išleidžiamos. Valstybės narės, kuri suteikė leidimą, kompetentinga institucija informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas ir Komisiją.

5.   Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, gali parengti gaires, padėsiančias užtikrinti licencijavimo institucijų ir muitinių tarpusavio bendradarbiavimą.

1.   Valstybės narės gali nustatyti, kad dvejopo naudojimo prekių eksporto muitinės formalumai gali būti atliekami tik atitinkamus įgaliojimus turinčios muitinės įstaigose.

2.   Valstybės narės, pasinaudojusios 1 dalyje nustatyta galimybe, praneša Komisijai apie tas atitinkamus įgaliojimus turinčias muitinės įstaigas. Komisija tą informaciją paskelbia Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

1.   Valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją apie įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus įgyvendinant šį reglamentą, įskaitant:

Komisija perduoda informaciją kitoms valstybėms narėms ir tą informaciją skelbia Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

2.   Valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių, kad užtikrintų kompetentingų institucijų tiesioginį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija tarp jų siekiant sustiprinti Sąjungos eksporto kontrolės režimo veiksmingumą ir užtikrinti veiksmingą kontrolės įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą visoje Sąjungos muitų teritorijoje. Keitimasis informacija gali apimti:

3.   Licencijavimo duomenimis keičiamasi bent kartą per metus, vadovaujantis pagal 24 straipsnį įsteigtos Dvejopo naudojimo prekių kontrolės koordinavimo grupės gairėmis, kurias ji turi parengti, ir tinkamai atsižvelgiant į teisinius reikalavimus, susijusius su asmeninės informacijos, neskelbtinos komercinės informacijos ar saugomos gynybos, užsienio politikos ar nacionalinio saugumo informacijos apsauga.

4.   Valstybės narės ir Komisija reguliariai tikrina, kaip įgyvendinamas 15 straipsnis, remdamosi pagal šį reglamentą pateikta informacija ir tokių duomenų analize. Visi šių mainų dalyviai laikosi diskusijų konfidencialumo.

5.   Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 (14), ir visų pirma jo nuostatos dėl informacijos konfidencialumo, taikomos mutatis mutandis.

6.   Tiesiogiai bendradarbiauti ir keistis informacija valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir, atitinkamais atvejais, Komisijai padeda saugi šifruota sistema, Komisijos sukurta konsultuojantis su pagal 24 straipsnį įsteigta Dvejopo naudojimo prekių kontrolės koordinavimo grupe. Tinkamais atvejais Komisija šią sistemą sujungia su valstybių narių kompetentingų institucijų elektroninėmis licencijavimo sistemomis tokiu mastu, kokiu būtina siekiant palengvinti šį tiesioginį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija. Europos Parlamentas informuojamas apie sistemos biudžetą, kūrimą ir veikimą.

7.   Asmens duomenys tvarkomi pagal Reglamentuose (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725 nustatytas taisykles.

1.   Įsteigiama Komisijos atstovo pirmininkaujama Dvejopo naudojimo koordinavimo grupė. Kiekviena valstybė narė į šią grupę paskiria savo atstovą. Ji nagrinėja visus su šio reglamento taikymu susijusius klausimus, kuriuos gali iškelti pirmininkas arba valstybės narės atstovas.

2.   Dvejopo naudojimo koordinavimo grupė, kai mano esant reikalinga, konsultuojasi su eksportuotojais, tarpininkais, techninės pagalbos teikėjais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kuriems taikomas šis reglamentas.

3.   Dvejopo naudojimo koordinavimo grupė prireikus iš valstybių narių ekspertų sudaro technikos ekspertų grupes, kurioms paveda nagrinėti konkrečius su kontrolės įgyvendinimu susijusius klausimus, įskaitant klausimus, susijusius su I priede nustatytų Sąjungos kontrolės sąrašų atnaujinimu. Technikos ekspertų grupės prireikus konsultuojasi su eksportuotojais, tarpininkais, techninės pagalbos teikėjais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kuriems taikomas šis reglamentas.

4.   Komisija remia Sąjungos licencijavimo ir vykdymo užtikrinimo gebėjimų stiprinimo programą, be kita ko, konsultuodamasi su Dvejopo naudojimo koordinavimo grupe, parengia bendras valstybių narių pareigūnų mokymo programas.

1.   Kiekviena valstybė narė imasi tinkamų priemonių, kad užtikrintų deramą šio reglamento vykdymą. Visų pirma, ji nustato sankcijas, taikomas už šio reglamento ar jam įgyvendinti priimtų nuostatų pažeidimus. Tos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

2.   Dvejopo naudojimo koordinavimo grupė nustato vykdymo užtikrinimo koordinavimo mechanizmą, skirtą valstybių narių kompetentingų institucijų ir vykdymo užtikrinimo institucijų keitimuisi informacija ir tiesioginiam bendradarbiavimui remti (toliau – vykdymo užtikrinimo koordinavimo mechanizmas). Pagal vykdymo užtikrinimo koordinavimo mechanizmą valstybės narės ir Komisija keičiasi atitinkama informacija, jei jos turima, įskaitant informaciją apie priemonių, kurių imtasi pagal 1 dalį, taikymą, pobūdį ir poveikį, apie geriausios praktikos vykdymą ir neteisėtą dvejopo naudojimo prekių eksportą ir (arba) šio reglamento ir (arba) atitinkamų nacionalinės teisės aktų pažeidimus.

Pagal vykdymo užtikrinimo koordinavimo mechanizmą valstybės narės ir Komisija taip pat keičiasi informacija apie geriausią nacionalinių vykdymo užtikrinimo institucijų praktiką, susijusią su rizika grindžiamu auditu, neteisėto dvejopo naudojimo prekių eksporto nustatymu ir baudžiamuoju persekiojimu už jį ir (arba) galimais kitais šio reglamento ir (arba) atitinkamų nacionalinės teisės aktų pažeidimais.

Keitimasis informacija pagal vykdymo užtikrinimo koordinavimo mechanizmą yra konfidencialus.

1.   Komisija ir Taryba, kai tinkama, parengia gaires ir (arba) rekomendacijas šiame reglamente nurodytiems subjektams dėl esamos geriausios praktikos, kad užtikrintų Sąjungos eksporto kontrolės režimo veiksmingumą ir jo įgyvendinimo nuoseklumą. Už geriausios praktikos gairių ir (arba) rekomendacijų teikimą eksportuotojams, tarpininkams ir techninės pagalbos teikėjams atsako valstybės narės, kuriose jie turi nuolatinę buveinę arba yra įsisteigę. Tose geriausios praktikos gairėse ir (arba) rekomendacijose visų pirma atsižvelgiama į MVĮ informacijos poreikius.

2.   Komisija, konsultuodamasi su Dvejopo naudojimo koordinavimo grupe, teikia Europos Parlamentui ir Tarybai metinę šio reglamento įgyvendinimo ir Dvejopo naudojimo koordinavimo grupės veiklos, tyrimų ir konsultacijų ataskaitą. Ta metinė ataskaita skelbiama viešai.

Metinėje ataskaitoje pateikiama informacija apie leidimus, visų pirma apie leidimų skaičių ir vertę pagal prekių rūšis ir paskirties vietas Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis, apie atsisakymus išduoti leidimą ir draudimus pagal šį reglamentą. Metinėje ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie administravimą (visų pirma apie personalą, reikalavimų laikymąsi ir informavimo veiklą, specialias licencijų išdavimo ar klasifikavimo priemones) ir kontrolės vykdymo užtikrinimą (visų pirma apie pažeidimų ir sankcijų skaičių).

Dėl kibernetinio stebėjimo prekių, metinėje ataskaitoje pateikiama speciali informacija apie leidimus, visų pirma apie gautų prašymų skaičių pagal prekę, leidimus išdavusią valstybę narę ir su tais prašymais susijusias paskirties vietas, taip pat apie dėl tų prašymų priimtus sprendimus.

Informacija metinėje ataskaitoje pateikiama laikantis 3 dalyje nustatytų principų.

Komisija ir Taryba paskelbia gaires dėl duomenų, reikalingų metinei ataskaitai parengti, rinkimo ir tvarkymo metodikos, įskaitant prekių rūšių nustatymą ir galimybę naudotis vykdymo užtikrinimo duomenimis.

3.   Valstybės narės teikia Komisijai visą informaciją, reikalingą ataskaitai parengti, deramai atsižvelgdamos į teisinius reikalavimus dėl asmeninės informacijos, neskelbtinos komercinės informacijos ar saugomos gynybos, užsienio politikos ar nacionalinio saugumo informacijos apsaugos. Informacijai, kuria keičiamasi arba kuri skelbiama pagal šį straipsnį, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 (15) dėl Europos statistikos.

4.   Nuo 2026 m. rugsėjo 10 d. iki 2028 m. rugsėjo 10 d. Komisija atlieka šio reglamento vertinimą ir pateikia pagrindinių išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Po 2024 m. rugsėjo 10 d. Komisija atlieka 5 straipsnio vertinimą ir pateikia pagrindinių išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

1.   Dvejopo naudojimo prekių eksportuotojai pagal nacionalinę teisę arba atitinkamoje valstybėje narėje galiojančią praktiką tvarko išsamius savo eksportuotų prekių registrus ar dokumentus. Tokius registrus ar dokumentus visų pirma sudaro tokie komerciniai dokumentai kaip sąskaitos faktūros, krovinio deklaracijos, transporto ir kiti išsiuntimo dokumentai, kuriuose yra pakankamai informacijos, leidžiančios nustatyti šiuos dalykus:

2.   Pagal nacionalinę teisę arba atitinkamoje valstybėje narėje galiojančią praktiką tarpininkai ir techninės pagalbos teikėjai tvarko tarpininkavimo paslaugų arba techninės pagalbos registrus ar dokumentus, kad paprašius jie galėtų pateikti įrodymų dėl dvejopo naudojimo prekių apibūdinimo, laikotarpio, per kurį dėl tų prekių buvo teikiamos tarpininkavimo paslaugos arba techninė pagalba, tokių prekių ir paslaugų paskirties vietos ir su tomis paslaugomis susijusių valstybių.

3.   1 ir 2 dalyse nurodyti registrai ar dokumentai yra laikomi mažiausiai penkerius metus nuo kalendorinių metų, kuriais įvyko eksportas arba buvo teikiamos tarpininkavimo paslaugos arba techninė pagalba, pabaigos. Paprašius jie pateikiami kompetentingai institucijai.

4.   I priede išvardytų dvejopo naudojimo prekių persiuntimo Sąjungos viduje registrai ir dokumentai yra saugomi bent trejus metus nuo kalendorinių metų, kuriais įvyko persiuntimas, pabaigos ir paprašius pateikiami valstybės narės, iš kurios šios prekės buvo persiųstos, kompetentingai institucijai.

1.   Komisija ir valstybės narės prireikus palaiko dialogą su trečiosiomis valstybėmis, siekdamos skatinti pasaulinę kontrolės konvergenciją.

Dialogas gali padėti vykdyti reguliarų ir abipusį bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis, be kita ko, padėti keistis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, taip pat stiprinti gebėjimus ir vykdyti trečiųjų valstybių informavimo veiklą. Dialogas taip pat gali paskatinti trečiąsias valstybes vykdyti griežtą eksporto kontrolę, parengtą pagal daugiašalius eksporto kontrolės režimus, kaip geriausią tarptautinės praktikos modelį.

2.   Nedarant poveikio Sąjungos ir trečiųjų valstybių susitarimų ar protokolų dėl administracinės savitarpio pagalbos muitinės veiklos srityje nuostatoms, Taryba gali suteikti leidimą Komisijai derėtis su trečiosiomis valstybėmis dėl susitarimų, kuriais nustatomas dvejopo naudojimo prekių, kurioms taikomas šis reglamentas, eksporto kontrolės tarpusavio pripažinimas.

Tos derybos vykdomos laikantis SESV 207 straipsnio 3 dalyje ir, atitinkamais atvejais, Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartyje nustatytos tvarkos.