ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 189

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

64 metai
2021m. gegužės 28d.


Turinys

 

I   Įstatymo galią turintys teisės aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/817, kuriuo nustatoma Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programa Erasmus+ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013 ( 1 )

1

 

*

2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/818, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. programa Kūrybiška Europa ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013 ( 1 )

34

 

*

2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/819 dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto, (nauja redakcija) ( 1 )

61

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2021/820 dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) 2021–2027 m. strateginės inovacijų darbotvarkės, siekiant skatinti Europos talentus ir pajėgumus inovacijų srityje, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1312/2013/ES ( 1 )

91

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Įstatymo galią turintys teisės aktai

REGLAMENTAI

2021 5 28   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 189/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/817

2021 m. gegužės 20 d.

kuriuo nustatoma Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 165 straipsnio 4 dalį ir 166 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

investicijos į visiems, nepriklausomai nuo kilmės ir turimų lėšų, prieinamą mobilumą mokymosi tikslais ir į bendradarbiavimą ir novatoriškos politikos kūrimą švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto srityse yra itin svarbios kuriant įtraukias, darnias bei atsparias visuomenes ir palaikant Sąjungos konkurencingumą, o tai dar svarbiau vykstant staigiems ir dideliems technologinės revoliucijos ir globalizacijos nulemtiems pokyčiams. Be to, tokiomis investicijomis taip pat prisidedama prie europinės tapatybės bei vertybių stiprinimo ir demokratiškesnės Sąjungos;

(2)

2017 m. lapkričio 14 d. savo komunikate „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“ Komisija išdėstė savo viziją, pagal kurią iki 2025 m. turėtų būti sukurta Europos švietimo erdvė, kurioje sienos netrukdytų mokytis. Tas komunikatas nustatė Sąjungos viziją, kurioje būtų įprasta tam tikram laikui vykti į kitą valstybę narę studijuoti ir mokytis bet kokia forma ir bet kokiame kontekste, kur būtų įprasta be gimtosios kalbos kalbėti dviem kitomis kalbomis ir kurioje žmonės aiškiai suvoktų savo, kaip europiečių, tapatybę ir Europos kultūros paveldą bei jo įvairovę. Tomis aplinkybėmis Komisija pabrėžė poreikį stiprinti jau išbandytą programą „Erasmus+“ visoms besimokančių asmenų, kurioms ji jau yra taikoma, kategorijoms, siekiant pritraukti mažiau galimybių turinčius besimokančius asmenis;

(3)

švietimo, mokymo ir jaunimo svarba Sąjungos ateičiai yra atspindėta 2018 m. vasario 14 d. Komisijos komunikate „Europos Sąjungai, veiksmingai siekiančiai savo prioritetų po 2020 m., skirta nauja, moderni daugiametė finansinė programa“. Tame komunikate pabrėžta, kad būtina įgyvendinti valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus 2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge vykusio socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime dėl deramo darbo vietų ir ekonomikos augimo klausimų, be kita ko, visapusiškai įgyvendinant 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos iškilmingai paskelbtos ir pasirašytos Deklaracijos dėl Europos socialinių teisių ramstį (4) ir jo 1 principą dėl švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą. Tame komunikate pabrėžta reikmė intensyvinti mobilumą ir mainus, be kita ko, įgyvendinant gerokai sustiprintą, įtraukią ir išplėstą „Erasmus+“ programą, kaip buvo raginama 2017 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose;

(4)

Deklaracijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio 1 principu nustatyta, kad kiekvienas žmogus turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų palaikyti ir įgyti įgūdžius, leidžiančius visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai keisti statusą darbo rinkoje. Europos socialinių teisių ramstyje taip pat aiškiai pabrėžiama kokybiško ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros ir lygių galimybių visiems užtikrinimo svarba;

(5)

2016 m. rugsėjo 16 d. pasirašytoje Bratislavos deklaracijoje 27 valstybių narių vadovai pabrėžė savo ryžtą suteikti jaunimui geresnes galimybes. 2017 m. kovo 25 d. pasirašytoje Romos deklaracijoje 27 valstybių narių, Europos Vadovų Tarybos, Europos Parlamento ir Komisijos vadovai įsipareigojo sukurti Sąjungą, kurioje jaunimas įgytų geriausią išsilavinimą bei gautų geriausią mokymą ir galėtų studijuoti bei rasti darbą visame žemyne ir kuri saugotų mūsų kultūros paveldą ir skatintų kultūrų įvairovę;

(6)

2018 m. sausio 31 d. Komisijos atliktoje programos „Erasmus+“ (2014–2020 m.), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1288/2013 (5) (toliau – 2014–2020 m. programa), laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitoje patvirtinta, kad sukūrus bendrą švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programą buvo gerokai supaprastintas ir racionalizuotas tos Programos valdymas ir padidinta jo sinergija, tačiau buvo prieita išvados, kad reikia tolesnių patobulinimų, kad būtų galima dar labiau konsoliduoti 2014–2020 m. programos pasiektą veiksmingumą. Konsultacijose dėl laikotarpio vidurio vertinimo ir dėl būsimos Programos, valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai primygtinai ragino išlaikyti programos „Erasmus+“ taikymo sritį, struktūrą ir įgyvendinimo mechanizmus, tačiau taip pat patobulinti kai kuriuos aspektus, pavyzdžiui, padidinti programos „Erasmus+“ įtraukumą, supaprastinti ją ir užtikrinti, kad dotacijos gavėjams būtų lengviau ją valdyti. Valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai taip pat išreiškė visapusišką paramą tam, kad programa „Erasmus+“ ir toliau būtų integruota ir grindžiama mokymosi visą gyvenimą paradigma. Europos Parlamentas savo 2017 m. vasario 2 d. rezoliucijoje dėl programos „Erasmus+“ įgyvendinimo (6) palankiai įvertino integruotą 2014–2020 m. programos struktūrą ir paragino Komisiją programoje „Erasmus+“ visapusiškai išnaudoti jos mokymosi visą gyvenimą aspektą stiprinant ir skatinant tarpsektorinį bendradarbiavimą. Valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai taip pat pabrėžė poreikį toliau stiprinti programos „Erasmus+“ tarptautinį aspektą;

(7)

viešose 2018 m. konsultacijose dėl Sąjungos finansavimo vertybių ir mobilumo srityse pagrindinės 2014–2020 programos laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitos išvados buvo patvirtintos ir akcentuotas poreikis užtikrinti, kad būsima programa būtų įtraukesnė, toliau pirmenybę teikti švietimo ir mokymo sistemų modernizavimui ir stiprinti prioritetus, susijusius su europinės tapatybės, aktyvaus pilietiškumo ir dalyvavimo demokratiniame gyvenime skatinimu;

(8)

Savo 2018 m. gegužės 2 d. komunikate „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“ Komisija ragino kitoje finansinėje programoje daugiau investuoti į žmones ir labiau orientuotis į jaunimą. Tame komunikate Komisija pripažino, kad programa „Erasmus+“ yra vienas ryškiausių Sąjungos sėkmės pavyzdžių. Savo 2020 m. gegužės 27 d. komunikate „ES biudžetas Europos ekonomikos gaivinimo planui įgyvendinti“ Komisija pripažino programos „Erasmus+“ vaidmenį didinant Sąjungos atsparumą ir sprendžiant socialinius ir ekonominius iššūkius. Ji taip pat patvirtino savo įsipareigojimą gerokai sustiprinti programą „Erasmus+“. Tai sudarytų sąlygas daugiau žmonių išvykti į kitą šalį mokytis ar dirbti ir leistų programai sutelkti dėmesį į įtraukumą pasiekti daugiau žmonių, kurių galimybės mažesnės;

(9)

šiomis aplinkybėmis būtina sukurti „Erasmus+“, Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programą (toliau – Programa), kuri pakeistų 2014–2020 m. programą. 2014–2020 m. programos, apimančios mokymąsi visuose kontekstuose (formalųjį, neformalųjį ir savaiminį mokymąsi) ir visais gyvenimo etapais, integruotas pobūdis turėtų būti sustiprintas siekiant paskatinti lanksčias mokymosi trajektorijas, leidžiančias žmonėms įgyti žinių, įgūdžių ir kompetencijų, reikalingų asmens tobulėjimui ir įveikti XXI a. iššūkius bei kuo geriau išnaudoti šio amžiaus teikiamas galimybes, ir tokias žinias, įgūdžius ir kompetencijas tobulinti;

(10)

Programa turėtų būti sukurta septynerių metų laikotarpiui, kad jos trukmė atitiktų Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093 (7) nustatytos 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (toliau 2021–2027 m. DFP) trukmę;

(11)

Programai turėtų būti suteikta galimybių dar labiau prisidėti prie Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto sričių politikos tikslų ir prioritetų įgyvendinimo. Nuoseklus požiūrio, kad reikia mokytis visą gyvenimą, laikymasis yra itin svarbus tvarkantis su įvairiais statuso pokyčiais, su kuriais žmonės susiduria per savo gyvenimą. Toks požiūris turėtų būti skatinamas pasitelkiant efektyvų tarpsektorinį bendradarbiavimą. Siekiant toliau skatinti tokį požiūrį, Programoje reikėtų išlaikyti glaudų ryšį su visa strategine Sąjungos politinio bendradarbiavimo švietimo bei mokymo ir jaunimo srityje sistema, įskaitant politines bendrojo ugdymo įstaigų, aukštojo mokslo, profesinio rengimo ir mokymo ir suaugusiųjų švietimo darbotvarkes, kartu stiprinant ir plėtojant naujas sinergijas su kitomis susijusiomis Sąjungos programomis ir politikos sritimis;

(12)

Programa – vienas iš pagrindinių Europos švietimo erdvės kūrimo elementų. Remdamasi savo 2017 m. lapkričio 14 d. paskelbtu komunikatu „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“, Komisija savo 2020 m. rugsėjo 30 d. komunikate dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m. priminė, kad programa „Erasmus+“ ir toliau yra priemonė, padedanti siekti kokybiško ir įtraukaus švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą tikslų ir parengti Sąjungą skaitmeninei ir žaliajai pertvarkoms. Programa turėtų būti parengta taip, kad galėtų papildyti programą, pakeisiančią Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą, ir atnaujintą 2020 m. liepos 1 d. Komisijos komunikate priimtą Europos įgūdžių darbotvarkę, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo, kuriomis kartu įsipareigojama užtikrinti strateginę įgūdžių, bendrųjų kompetencijų ir žinių svarbą išsaugant darbo vietas, remiant ekonomikos augimą, konkurencingumą, inovacijas ir socialinę sanglaudą, vadovaujantis 2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija (8). Vykdant Programą turėtų būti prisidedama įgyvendinant 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikate „2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planas. Švietimo ir mokymo pritaikymas prie skaitmeninio amžiaus“ priimtą Skaitmeninio švietimo veiksmų planą. Vykdant programą turi būti reaguojama į būtiną švietimo ir mokymo, jaunimo ir sporto sričių skaitmeninę transformaciją. Programa turėtų padėti valstybėms narėms siekti tikslų, numatytų 2015 m. kovo 17 d. Paryžiaus deklaracijoje dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą;

(13)

vadovaujantis 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija (9) – 2019–2027 m. Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistema – grindžiama 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatu „Įtraukti, susieti jaunuolius ir suteikti jiems galių. Nauja ES jaunimo strategija“, Programa turėtų remti kokybišką darbą su jaunimu, su jaunimu dirbančių asmenų mokymui skirtas priemones ir sistemas, neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimą ir kokybės užtikrinimo metodus, įgalinančius jaunimo organizacijas. Vykdant Programą turėtų būti remiamas įtraukus ir platus ES jaunimo dialogas, kurio prioritetus lemtų jaunimo poreikiai;

(14)

rengiant Programą turėtų būti atsižvelgta į susijusį Europos Sąjungos darbo planą sporto srityje, kuris yra Sąjungos lygmens bendradarbiavimo sporto srityje programa. Turėtų būti užtikrinta susijusio Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje ir pagal Programą remiamų sporto srities veiksmų nuoseklumas ir tarpusavio papildomumas. Atsižvelgiant į svarbų sporto vaidmenį skatinant fizinį aktyvumą, sveiką gyvenseną, tarpasmeninius ryšius, socialinę įtrauktį ir lygybę, dėmesį visų pirma reikia skirti mėgėjiškam sportui. Pagal programą turėtų būti remiamas sporto darbuotojų mobilumas mokymosi tikslais, visų pirma, mėgėjiško sporto darbuotojų mobilumas. Nemegėjiško sporto darbuotojai, įskaitant tuos, kurių karjera sporto srityje yra dvikryptė arba nesportinė, taip pat gali sustiprinti mokymosi poveikį ir žinių perdavimą mėgėjiško sporto darbuotojams ir organizacijoms. Todėl pagal Programą turėtų būti galima remti nemėgėjiško sporto darbuotojų mobilumo mokymosi tikslais galimybes, kai tokių darbuotojų dalyvavimas gali būti naudingas mėgėjiškam sportui. Programa turėtų padėti propaguoti bendras Europos vertybes per sportą, gerą valdymą bei sąžiningumą sporte, darnų vystymąsi ir švietimą, mokymą ir įgūdžių ugdymą sporto srityje ir pasitelkiant sportą. Pelno nesiekiantys sporto renginiai, remiami pagal Programą, turėtų turėti europinį aspektą ir poveikį;

(15)

Programa galima būtų remti bet kurią studijų sritį ir, visų pirma, turėtų būti padedama stiprinti Sąjungos inovacinį pajėgumą remiant veiklą, kuria žmonėms padedama plėtoti žinias, ugdyti įgūdžius, kompetencijas ir nuostatas, kurių reikia tokiose dinamiškose studijų srityse ar dalykuose kaip mokslas, technologijos, inžinerija, menai ir matematika (STEAM), klimato kaita, aplinkos apsauga, darnus vystymasis, švari energija, dirbtinis intelektas, robotika, duomenų analizė, dizainas ir architektūra, skaitmeninis ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas. Inovacijos gali būti skatinamos vykdant visų formų mobilumo mokymosi tikslais ir bendradarbiavimo veiksmus nepriklausomai nuo to, ar tokia veikla valdoma tiesiogiai ar netiesiogiai;

(16)

sinergijos su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 įsteigta programa „Europos horizontas“ (10) (toliau – „Europos horizontas“) turėtų užtikrinti, kad bendrais Programos ir „Europos horizontas“ ištekliais būtų naudojamasi remti veiklai, skirtai Europos aukštojo mokslo institucijoms stiprinti ir modernizuoti. Kai tinkama, „Europos horizontas“ papildys Programos paramą Europos universitetų tinklų iniciatyvai ir taip prisidės prie naujų bendrų ir integruotų ilgalaikių ir tvarių švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų kūrimo. Sinergijos su „Europos horizontu“ padės užtikrinti švietimo ir mokslinių tyrimų integravimą, visų pirma, aukštojo mokslo institucijose;

(17)

naujos ir besiformuojančios technologijos teikia didelių mokymosi ir mainų galimybių ir COVID-19 pandemijos metu paaiškėjo, kad jos yra ypač svarbios. Turėtų būti skatinamas ne tik fizinis mobilumas mokymosi tikslais, kuris ir toliau yra Programos pagrindinis veiksmas, bet ir virtualūs formatai, tokie kaip virtualusis mokymasis, kuriais fizinis mobilumas mokymosi tikslais papildomas arba padedama jį įgyvendinti, suteikiant prasmingas mokymosi galimybes tiems, kurie negali fiziškai persikelti iš savo gyvenamosios šalies, arba paskatinti mainus novatoriškais mokymosi formatais. Kai aktualu, Programa turėtų skatinti virtualų bendradarbiavimą. Komisija, kai įmanoma ir tikslinga, turėtų užtikrinti, kad pagal Programą sukurtos virtualiojo mokymosi priemonės būtų prieinamos platesnei visuomenei;

(18)

įgyvendinant Programos tikslus, turėtų būti didinama Programos įtrauktis, užtikrinant, kad joje dalyvautų daugiau žmonių, kurių galimybės mažesnės. Platesnį žmonių, turinčių mažiau galimybių, dalyvavimą Programoje galima padėti užtikrinti įvairiomis priemonėmis, įskaitant geresnę, tikslingesnę informavimo veiklą, komunikaciją, konsultacijas ir pagalbą, supaprastintas procedūras, lankstesnius mobilumo mokymosi tikslais formatus ir pagerintą bendradarbiavimą su mažomis organizacijomis, visų pirma, naujomis Programos organizacijomis ir bendruomenės pagrindu veikiančiomis visuomeninėmis organizacijomis, kurios tiesiogiai dirba su visų amžiaus grupių palankių sąlygų neturinčiais besimokančiaisiais. Svarbu pripažinti, kad menką mažiau galimybių turinčių asmenų dalyvavimą lemia skirtingos priežastys ir jis priklauso nuo skirtingų aplinkybių. Todėl turėtų būti parengti tokių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti platesnį žmonių, turinčių mažiau galimybių, dalyvavimą, Sąjungos masto sistemoje, įtraukties veiksmų planai ir jie turėtų būti specialiai pritaikyti tikslinėms grupėms ir konkrečioms aplinkybėms kiekvienoje valstybėje narėje;

(19)

tam tikrais atvejais mažiau galimybių turintys žmonės yra mažiau linkę dalyvauti Programoje dėl finansinių priežasčių: jas gali lemti jų ekonominė padėtis arba didesnės dalyvavimo išlaidos, susidarančios dėl jų konkrečios situacijos – dažnai taip yra neįgaliųjų atveju. Tokiais atvejais tų asmenų dalyvavimui būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas teikiant tikslinę finansinę paramą. Todėl Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų sukurtos tokios finansinės paramos priemonės, be kita ko, pasitelkiant galimą dotacijų pritaikymą nacionaliniu lygmeniu. Papildomos sąnaudos, siejamos su priemonėmis, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos įtraukčiai, negali sudaryti pagrindo paraiškai atmesti;

(20)

kad Programa taptų prieinamesnė naujoms organizacijoms bei mažesnių administracinių pajėgumų organizacijoms ir kad dotacijos gavėjams Programą būtų lengviau valdyti, reikėtų įvairių priemonių siekiant supaprastinti Programos procedūras įgyvendinimo lygmeniu. Šiuo požiūriu Programos informacinių technologijų sistemos turėtų būti patogios naudoti ir jomis turėtų būti užtikrinta nesudėtinga prieiga prie Programos teikiamų galimybių. Panašiai ir procedūros, nustatytos Programai įgyvendinti, turėtų būti nuoseklios ir paprastos, o kartu su jomis turėtų būti užtikrinamos kokybiškos paramos priemonės ir informacija. Šiuo tikslu turėtų būti reguliariai rengiami nacionalinių agentūrų tinklo posėdžiai;

(21)

2017 m. lapkričio 14 d. komunikate „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“ Komisija pabrėžė esminį švietimo, kultūros ir sporto vaidmenį skatinant aktyvų jauniausios kartos pilietiškumą ir bendras vertybes. Europinės tapatybės stiprinimas ir aktyvaus asmenų ir pilietinės visuomenės dalyvavimo demokratiniuose procesuose skatinimas yra itin svarbūs Europos ir demokratinių visuomenių ateičiai. Tai, kad vykstama į užsienį studijuoti, mokytis, dalyvauti mokymuose, dirbti ar dalyvauti jaunimo ir sporto veikloje, padeda stiprinti tą europinę tapatybę visomis jos įvairovės formomis. Tai stiprina priklausymo kultūrinei bendruomenei jausmą ir skatina visų amžiaus grupių asmenų tarpkultūrinį mokymąsi, kritinį mąstymą ir aktyvų pilietiškumą. Siekiant pasidalyti patirtimi, mobilumo mokymosi tikslais veiklos dalyviai turėtų įsitraukti į savo vietos bendruomenės ir priimančiosios šalies vietos bendruomenės veiklą. Programa taip pat turėtų būti remiama veikla, susijusi su visų kūrybiškumo aspektų stiprinimu švietimo, mokymo ir jaunimo srityse ir bendrųjų asmeninių kompetencijų tobulinimu;

(22)

pagal Programą turėtų būti remiami tik tie veiksmai ir veikla, kurie gali sukurti potencialią Europos pridėtinę vertę. Europos pridėtinės vertės sąvoka turi būti suprantama plačiai ir gali būti atskleidžiama įvairiais būdais, pavyzdžiui, kai veiksmai arba veikla yra tarpvalstybinio pobūdžio, ypač, kiek tai susiję su mobilumu mokymosi tikslais ir bendradarbiavimu, kuriais siekiama tvaraus sisteminio poveikio, papildo ar skatina sinergiją su kitomis nacionalinio, Sąjungos ir tarptautinio lygmens programomis ir politikos veikla arba prisideda prie veiksmingo Sąjungos skaidrumo ir pripažinimo priemonių naudojimo;

(23)

bendradarbiavimo ir politinio dialogo su trečiosiomis valstybėmis, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, galimybių, turėtų būti sustiprintas Programos tarptautinis aspektas ir siekiama suteikti daugiau mobilumo mokymosi tikslais. Remiantis sėkmingu tarptautinės veiklos aukštojo mokslo ir jaunimo srityje įgyvendinimu vykdant ankstesnes švietimo bei mokymo ir jaunimo programas, tarptautinio mobilumo mokymosi tikslais veikla turėtų būti išplėsta į kitus sektorius, pavyzdžiui, į profesinio rengimo ir mokymo, taip pat sporto sektorius. Siekiant padidinti tos veiklos poveikį, svarbu stiprinti Programos ir Sąjungos išorės veiksmų priemonių, pvz., Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“ ir iš dalies pakeičiamas ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2014/ES ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601 bei Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, ir Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP III), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatomas Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP III), sinergijas. Sąjungos išorės veiksmų priemonėmis turėtų būti siekiama sudaryti daugiau galimybių visų pirma fiziniams asmenims ir organizacijoms iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, ypač remti gebėjimų stiprinimą tose valstybėse, įgūdžių ugdymą ir mainus tarp žmonių, kartu suteikiant daugiau bendradarbiavimo, mobilumo mokymosi tikslais ir politinio dialogo galimybių;

(24)

bazinė 2014–2020 m. programos struktūra, kuri buvo suskirstyta į tris skyrius, t. y. švietimas ir mokymas, jaunimas ir sportas, ir rėmėsi trimis pagrindiniais veiksmais, pateisino lūkesčius ir turėtų būti išsaugota. Reikalingi patobulinimai siekiant derinti ir racionalizuoti pagal Programą remiamus veiksmus. Taip pat turėtų būti užtikrintas valdymo ir įgyvendinimo būdų stabilumas ir tęstinumas. Apskritai, bent 75 % Programos biudžeto lėšų turėtų būti vykdomos nacionalinių agentūrų taikant netiesioginį valdymą. Tai apima tokius veiksmus kaip mobilumas mokymosi tikslais visose švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto srityse bei bendradarbiavimo partnerystes, įskaitant nedidelio masto partnerystes švietimo bei mokymo ir jaunimo srityse. Kai tikslinga, turėtų būti nustatyta speciali tvarka tiesioginiam valdymui, taikytina veiksmams, apimantiems Sąjungos masto tinklus ir Europos organizacijas pagal 2 ir 3 pagrindinių veiksmų grupes, išskyrus nedidelio masto partnerystes;

(25)

Programa turėtų būti įgyvendinami veiksmai, kuriais būtų remiamas mobilumas mokymosi tikslais, organizacijų ir institucijų bendradarbiavimas, politikos plėtojimas ir bendradarbiavimas, taip pat programos „Jean Monnet“ veiksmus. Šiame reglamente turėtų būti išdėstyti tie veiksmai ir jų aprašymas, įskaitant veiklą, kuri galėtų būti įgyvendinta pagal tuos veiksmus per programavimo laikotarpį;

(26)

Programa turėtų būti sustiprintos dabartinės mobilumo mokymosi tikslais galimybės, visų pirma tuose sektoriuose, kuriuose Programa galėtų būti veiksmingiausia, siekiant tokių galimybių didesnio prieinamumo ir patenkinant didelę nepatenkintą paklausą. Tai turėtų būti daroma visų pirma teikiant daugiau ir palankesnių mobilumo mokymosi tikslais galimybių aukštojo mokslo studentams, mokiniams, suaugusiųjų švietimo programose besimokantiems asmenims ir profesinio rengimo ir mokymo programose besimokantiems asmenims, pavyzdžiui, pameistrystės programose dalyvaujantiems asmenims ir stažuotojams, įskaitant kvalifikacijos tobulinimo ir profesinio perkvalifikavimo tikslais. Neseniai studijas baigę asmenys ir asmenys, kurie neseniai baigė profesinio rengimo ir mokymo įstaigas, turėtų turėti galimybę dalyvauti mobilume mokymosi tikslais. Neseniai studijas baigusių asmenų dalyvavimas mobilume mokymosi tikslais turėtų būti grindžiamas objektyviais kriterijais ir turėtų būti užtikrinamos vienodos sąlygos. Be to, turėtų būti išplėstos neformaliojo mokymosi veikloje dalyvaujančio jaunimo mobilumo mokymosi tikslais galimybės, kad galėtų dalyvauti daugiau jaunimo. Taip pat reikėtų stiprinti švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto sričių darbuotojų mobilumo mokymosi tikslais galimybes, atsižvelgiant į jų mobilumo kuriamą sverto efektą. Mobilumo mokymosi tikslais galimybės gali būti tokių įvairių formų kaip stažuotės, pameistrystės programos, jaunimo mainai, bendrojo ugdymo įstaigų mainai, mokymas ar dalyvavimas profesinio tobulėjimo veikloje, ir turėtų būti grindžiamos konkrečiais įvairių sektorių poreikiais. Pagal Programą turėtų būti remiama mobilumo mokymosi tikslais kokybė, be kita ko, kokybė besiremianti principais, nurodytais 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje (11) ir 2011 m. birželio 28 d. (12), 2012 m. gruodžio 20 d. (13), 2018 m. kovo 15 d. (14), 2018 m. lapkričio 26 d. (15) ir 2020 m. lapkričio 24 d. (16) Tarybos rekomendacijose;

(27)

vadovaujantis tikros Europos švietimo erdvės vizija, Programa taip pat turėtų būti skatinamas mobilumas mokymosi tikslais ir mainai ir propaguojamas aukštojo mokslo studentų dalyvavimas švietimo, kultūros ir sporto veikloje – to turėtų būti siekiama remiant procesų skaitmeninimą pasitelkiant, pavyzdžiui, Europos studento pažymėjimo iniciatyvą. Šiame kontekste Komisija turėtų plėtoti pastarąją iniciatyvą, visų pirma dėl Programoje dalyvaujančių aukštojo mokslo studentų. Europos studento pažymėjimo iniciatyva gali būti svarbus žingsnis užtikrinant, kad mobilumas mokymosi tikslais taptų realybe visiems suteikiant aukštojo mokslo institucijoms galimybę mainų tikslais siųsti ir priimti daugiau aukštojo mokslo studentų tuo pačiu metu didinant aukštojo mokslo studentų mobilumo mokymosi tikslais kokybę, taip pat palengvinant jų prieigą prie įvairių paslaugų, pavyzdžiui, bibliotekų, transporto, apgyvendinimo, dar iki fizinio atvykimo į užsienio instituciją;

(28)

Programa turėtų paskatinti jaunimą dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime, be kita ko, remiant veiklą, kuria prisidedama prie pilietinio ugdymo ir dalyvaujamųjų projektų, kuriuose dalyvaudamas jaunimas įsitrauktų ir mokytųsi dalyvauti pilietinėje visuomenėje, o tai didintų informuotumą apie Europos bendras vertybes (įskaitant pagrindines teises), Europos istoriją ir kultūrą, suburiant jaunimą ir vietos, nacionalinio ir Sąjungos lygmens sprendimų priėmėjus ir prisidėtų prie Europos integracijos proceso;

(29)

atsižvelgiant į iniciatyvos „Discover EU“, kuri buvo pradėta 2018 m. kaip parengiamasis veiksmas, įvertinimą ir tolesnę raidą, Programa turėtų pasiūlyti jaunimui daugiau galimybių atrasti visas Europos vietas per užsienyje įgyjamą mokymosi patirtį. Jaunimui, visų pirma turinčiam mažiau galimybių, turėtų būti suteikta galimybė pirmą kartą ir trumpai vienam ar su grupe patirti, ką reiškia keliauti Europoje, dalyvaujant savaiminio mokymosi ir neformaliojo švietimo veikloje, kuria siekiama, kad būtų sustiprintas jų priklausymo Sąjungai jausmas ir kad jie atrastų jos kultūrų ir kalbų įvairovę. Dalyviai turėtų būti atrenkami remiantis aiškiais ir skaidriais kriterijais. Įgyvendinimo įstaigos turėtų skatinti priemones, kuriomis užtikrinama, kad iniciatyva „Discover EU“ būtų įtrauki ir subalansuota geografiniu požiūriu – tiek dėl paskirtų daugkartinių bilietų, tiek dėl aplankytų valstybių narių, ir remiama veikla, kurioje itin svarbus mokymosi aspektas. Šiuo požiūriu Programa, taikant tokias tikslines priemones kaip informavimo veikla, informacinės sesijos prieš išvykimą ir jaunimui skirti renginiai, taip pat turėtų skatinti rinktis mažiau lankomas valstybes nares ir periferinius regionus. Reikėtų apsvarstyti galimybę naudotis kitomis transporto priemonėmis, jei keliavimas geležinkeliais yra neįmanomas arba labai nepraktiškas, visų pirma atsižvelgiant į kelionės tikslo vietos konkrečią padėtį. Iniciatyva „Discover EU“ turėtų būti siekiama užmegzti ryšius su tokiomis atitinkamomis vietos, regioninėmis, nacionalinėmis ir Europos iniciatyvomis kaip Sąjungos veiksmai: Europos kultūros sostinė, Europos jaunimo sostinė, Europos savanoriškos veiklos sostinė ir Europos žalioji sostinė;

(30)

kalbų mokymasis padeda stiprinti abipusį supratimą ir mobilumą Sąjungoje ir už jos ribų, o kalbinės kompetencijos yra esminiai gyvenimui ir darbui svarbūs įgūdžiai. Todėl Programa turėtų būti stiprinamas kalbų ir, kai aktualu, nacionalinių gestų kalbų mokymasis, be kita ko, plačiau naudojantis internetinėmis priemonėmis, nes e. mokymasis gali suteikti papildomų prieigos ir lankstumo privalumų mokantis kalbų. Tuo pačiu, siekiant užtikrinti plačias ir įtraukias galimybes naudotis Programa, svarbu, kad daugiakalbystė būtų vienas iš svarbiausių principų Programos įgyvendinime;

(31)

Programa turėtų remti priemones, kuriomis stiprinamas švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto srityse veikiančių institucijų ir organizacijų bendradarbiavimas, tokiu būdu pripažįstant esminį institucijų ir organizacijų vaidmenį teikiant žmonėms žinias, ugdant įgūdžius ir kompetencijas, kurių reikia kintančiame pasaulyje ir padedant institucijoms ir organizacijoms deramai išnaudojant jų inovacijų, kūrybiškumo ir verslumo potencialą, ypač skaitmeninėje ekonomikoje;

(32)

savo 2017 m. gruodžio 14 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paragino valstybes nares, Tarybą ir Komisiją įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis Europos bendradarbiavimas švietimo ir mokymo srityje būtų perkeltas į naują lygmenį, be kita ko, skatinant, kad iki 2024 m. atsirastų Europos universitetai, kuriuos sudarytų taikant principą „iš apačios į viršų“ sukurti visos Sąjungos universitetų tinklai. Savo 2018 m. birželio 28 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paragino skatinti mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo sričių bendradarbiavimą, be kita ko, pasitelkiant Europos universitetų tinklų iniciatyvą. Programa turėtų remti tuos Europos universitetus siekiant parengti bendras ilgalaikes kokybiško švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijas visuomenės labui;

(33)

2010 m. gruodžio 7 d. Briugės komunikate dėl glaudesnio Europos bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje 2011–2020 m. laikotarpiu raginta remti profesinį meistriškumą siekiant pažangaus ir tvaraus augimo. 2017 m. liepos 18 d. savo komunikate „Inovacijų stiprinimas Europos regionuose: atsparus, integracinis ir tvarus teritorinio lygmens ekonomikos augimas“ Komisija paragino valstybes nares susieti profesinį rengimą ir mokymą su inovacijų sistemomis, esančiomis regionų lygmens pažangiosios specializacijos strategijų dalimi. Programa turėtų suteikti priemonių reaguoti į tuos raginimus ir paremti profesinio meistriškumo centrų tarptautinių platformų, įtvirtintų į vietos ir regionines tvaraus augimo, inovacijų ir konkurencingumo strategijas, kūrimą. Šie meistriškumo centrai turėtų veikti kaip kokybiškų profesinių įgūdžių „varikliai“ sektorinių iššūkių kontekste ir drauge remti bendrus struktūrinius pokyčius ir Sąjungos socialinę ir ekonominę politiką;

(34)

virtualiam bendravimui skirtos ir patogios naudoti interneto platformos ir priemonės gali atlikti svarbų vaidmenį remiant Sąjungos švietimo ir mokymo politikos, taip pat jaunimo politikos įgyvendinimą. Siekiant suaktyvinti virtualiojo bendradarbiavimo veiklą, Programa turėtų remti sistemiškesnį ir nuoseklesnį interneto platformų, pavyzdžiui, „eTwinning“, „School Education Gateway“, Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninės platformos, Europos jaunimo portalo ir aukštojo mokslo interneto platformos, ir, jei būtina, bet kokių kitų interneto platformų, kurios gali būti sukurtos švietimo bei mokymo ir jaunimo srityse, naudojimą;

(35)

atsižvelgiant į atitinkamas Sąjungos programas ir priemones Programa turėtų prisidėti prie kompetencijų, įgūdžių bei kvalifikacijos skaidrumo užtikrinimo ir pripažinimo palengvinimo, ir prie mokymosi kreditų ar mokymosi rezultatų vienetų perkėlimo, siekiant puoselėti kokybės užtikrinimą ir remti neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimą, įgūdžių valdymą ir orientavimą. Tuo tikslu Programa taip pat turėtų remti nacionalinio ir Sąjungos lygmens kontaktinius punktus ir tinklus, kurie sudaro palankesnes sąlygas mainams visoje Europoje, ir lankstesnių mokymosi trajektorijų kūrimą, kad būtų galima judėti tarp įvairių švietimo, mokymo ir jaunimo sričių ir formalios bei neformalios aplinkos. Programa taip pat turėtų būti remiamas Bolonijos procesas;

(36)

Programa turėtų išnaudoti ankstesnių programos „Erasmus+“ dalyvių potencialą ir remti susijusią veiklą, visų pirma buvusių „Erasmus+“ programos dalyvių tinklų, ambasadorių ir „EuroPeers“ veiklą, skatinant juos populiarinti Programą siekiant padidinti dalyvavimą joje;

(37)

siekiant užtikrinti bendradarbiavimą su kitomis Sąjungos priemonėmis ir remti kitas Sąjungos politikos sritis, mobilumo mokymosi tikslais galimybių turėtų būti suteikta įvairiuose veiklos sektoriuose, pavyzdžiui, viešajame ir privačiajame, žemės ūkio ir verslo sektoriuose, dirbantiems asmenims, kad jie įgytų mokymosi užsienyje patirties, kuri leistų jiems bet kuriuo gyvenimo etapu augti ir tobulėti tiek asmeniniu požiūriu, visų pirma geriau suvokiant savo europinę tapatybę ir suprantant Europos kultūrų įvairovę, tiek profesiniu požiūriu, be kita ko, įgyjant su darbo rinka susijusių įgūdžių. Programa turėtų suteikti bendrą prieigą prie Sąjungos tarpvalstybinio mobilumo programų, kuriose itin svarbus mokymosi aspektas, ir supaprastinti tokių programų pasiūlą dotacijos gavėjams ir šios veiklos dalyviams. Turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos išplėsti Programos projektus. Turėtų būti įdiegtos specialios priemonės, padedančios Programos projektų rengėjams teikti paraiškas dotacijai gauti ar siekti sinergijos naudojantis sanglaudos politikos fondais ir programomis, susijusiomis su migracija, saugumu, teisingumu ir pilietiškumu, sveikata, žiniasklaida ir kultūra, taip pat savanorystės programomis. Kokybiškiems projektų pasiūlymams, kurie negali būti finansuojami Programos lėšomis dėl biudžeto apribojimų, turėtų būti galima suteikti pažangumo ženklą, remiantis apibrėžto skaičiaus kriterijais. Pažangumo ženklu pripažįstama, kad pasiūlymas yra tinkamos kokybės, ir supaprastinamos pastangos ieškoti alternatyvaus finansavimo Europos regioninės plėtros fondo, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl Europos regioninės plėtros fondo ar „Europos socialinio fondo+“, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) (toliau – „Europos socialininis fondas +“), lėšomis;

(38)

svarbu skatinti mokymą, mokymąsi ir mokslinius tyrimus Europos integracijos klausimais, įskaitant Sąjungos būsimų iššūkių bei galimybių klausimais, ir skatinti diskusijas tais klausimais pasitelkiant paramą iš „Jean Monnet“ veiksmų aukštojo mokslo srityje ir kitose švietimo ir mokymo srityse, visų pirma pasitelkiant bendrųjų dalykų mokytojų ir darbuotojų mokymą. Atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais susiduriama bendrų vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga ir kurios yra neatskiriama bendros europinės tapatybės dalis, atžvilgiu, ir į tai, kad piliečių dalyvavimo lygis yra menkas, labai svarbu ugdyti priklausymo Europai jausmą ir skatinti įsipareigojimą jai. Programa turėtų toliau prisidėti prie Europos integracijos studijų meistriškumo plėtotės. Institucijų, finansuojamų „Jean Monnet“ veiksmų kontekste tikslinga, kad pažanga siekiant įgyvendinti Programos tikslus būtų reguliariai stebima ir vertinama. Turėtų būti skatinami šių institucijų ir kitų institucijų mainai nacionaliniu arba tarpvalstybiniu lygmeniu, visapusiškai gerbiant jų akademinę laisvę;

(39)

atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimu įgyvendinti pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją priimtą Paryžiaus susitarimą (17) ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Programa siekiama integruoti klimato srities veiksmus ir prisidėti prie bendro tikslo skirti 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų veiklai, kuria siekiama klimato politikos tikslų. Vadovaujantis Europos žaliuoju kursu kaip tvaraus augimo gairėmis, pagal šį reglamentą vykdomais veiksmais turėtų būti laikomasi žalos nedarymo principo nekeičiant esminio Programos pobūdžio. Programos įgyvendinimo metu, būtų nustatyti ir vykdomi atitinkami veiksmai, o atliekant atitinkamus vertinimus ir peržiūros proceso metu jie būtų pakartotinai įvertinti. Taip pat tikslinga įvertinti atitinkamus veiksmus, kuriais prisidedama prie klimato srities tikslų, įskaitant tuos, kuriais siekiama sumažinti Programos poveikį aplinkai;

(40)

šiuo reglamentu nustatomas Programos finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto sudarymo procedūros metu turi būti svarbiausia orientacinė suma, kaip apibrėžta 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo 18 punkte (18). Tą finansinį paketą sudaro 0,5 mlrd. EUR 2018 m. palyginamosiomis kainomis, vadovaujantis 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendra deklaracija dėl konkrečių programų sustiprinimo ir pagrindinių aktų pritaikymo (19);

(41)

siekiant užtikrinti kritinę asignavimų masę, kad būtų galima pasiekti kiekviename iš toliau nurodytų sektorių numatytą įgyvendinimo pažangą ir rezultatus, turėtų būti apibrėžtas bazinio paketo, skirto švietimo ir mokymo srities veiksmams, kuriuos valdys nacionalinės agentūros, paskirstymas nustatant minimalius asignavimus kiekvienam sektoriui: aukštojo mokslo, profesinio rengimo ir mokymo, bendrojo ugdymo ir suaugusiųjų švietimo;

(42)

šiai Programai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (20) (toliau – Finansinis reglamentas). Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams;

(43)

finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami remiantis galimybėmis pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Priimant šį sprendimą, turėtų būti svarstoma galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje. Kartu su biudžetiniais asignavimais, skirtais veiksmams, kurių valdymą vykdo nacionalinės agentūros, įgyvendinti, nacionalinių agentūrų veiklos išlaidoms padengti turėtų būti numatyta pakankama parama valdymo mokesčio forma, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir tvarus deleguotų valdymo užduočių vykdymas. Įgyvendinant Programą turėtų būti laikomasi Finansiniame reglamente nustatytų skaidrumo, vienodo požiūrio taikymo ir nediskriminavimo principų;

(44)

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės, gali dalyvauti Sąjungos programose bendradarbiaudamos pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą (21), kuriame numatyta, kad programos įgyvendinamos pagal tą susitarimą priimtu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Šiame reglamente turėtų būti numatyta konkreti nuostata, pagal kurią reikalaujama, kad trečiosios valstybės suteiktų būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją. Visapusiškas trečiųjų valstybių dalyvavimas Programoje turėtų priklausyti nuo sąlygų, nustatytų specialiuose susitarimuose dėl atitinkamos trečiosios valstybės dalyvavimo Programoje. Be to, visapusiškas dalyvavimas galimas tik įvykdžius prievolę įsteigti nacionalinę agentūrą ir valdyti dalį Programos veiksmų taikant netiesioginį valdymą. Subjektams iš trečiųjų valstybių, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti tam tikruose Programos veiksmuose, kaip nustatyta darbo programoje ir Komisijos skelbiamuose kvietimuose teikti pasiūlymus. Įgyvendinant Programą, teisės subjektams iš labai mažų Europos valstybių galėtų būti nustatyta speciali dalyvavimo tvarka;

(45)

atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnį ir vadovaujantis 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatu „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“, Programoje turėtų būti atsižvelgta į ypatingą tame straipsnyje nurodytų atokiausių regionų padėtį. Turėtų būti imtasi priemonių atokiausių regionų dalyvavimui visuose veiksmuose paskatinti, įskaitant, kai aktualu, finansinės paramos teikimą mobilumui mokymosi tikslais. Reikėtų skatinti šių regionų ir trečiųjų valstybių, visų pirma kaimyninių šalių, žmonių ir organizacijų mainus mobilumo tikslais ir bendradarbiavimą. Tokios priemonės turėtų būti reguliariai stebimos ir vertinamos;

(46)

pagal Tarybos sprendimą 2013/755/ES (22) užjūrio šalyse ar teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi. Įgyvendinant Programą reikėtų atsižvelgti į suvaržymus, atsirandančius dėl tų šalių ar teritorijų atokumo. Tų šalių ar teritorijų dalyvavimas Programoje turėtų būti stebimas ir reguliariai vertinamas;

(47)

vadovaudamasi Finansiniu reglamentu, Komisija turėtų patvirtinti darbo programas ir pranešti apie jas Europos Parlamentui ir Tarybai. Darbo programose turėtų būti nustatytos priemonės, būtinos joms įgyvendinti siekiant bendrųjų ir konkrečiųjų Programos tikslų, dotacijų gavėjų atrankos ir dotacijų skyrimo kriterijai, ir kiti būtini elementai. Darbo programos ir jų pakeitimai turėtų būti priimami įgyvendinimo aktais laikantis nagrinėjimo procedūros;

(48)

siekiant įvertinti Programos įgyvendinimo pažangą ir galbūt pagerinti įgyvendinimą, Komisija turėtų atlikti tarpinį vertinimą. Tas tarpinis vertinimas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į galutinį 2014–2020 m. programos vertinimą, o į atitinkamas to vertinimo išvadas taip pat turėtų būti atsižvelgiama rengiant tarpinį vertinimą. Svarbu įvertinti ne tik bendrą Programos veiksmingumą bei rezultatus, bet ypač svarbu užtikrinti, kad atliekant tarpinį vertinimą būtų išsamiai įvertinta, kaip įgyvendinamos naujos iniciatyvos ir įdiegtos įtraukties ir supaprastinimo priemonės. Kai tikslinga, Komisija, remdamasi tarpiniu vertinimu, turėtų pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto šiam reglamentui iš dalies pakeisti. Visus vertinimus Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui;

(49)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (23) 22 ir 23 punktais, Programa turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Todėl dėl nuostatų, priimtų susijusiais deleguotaisiais aktais, neturėtų atsirasti didelė papildoma našta valstybėms narėms. Į stebėsenos reikalavimus reikėtų įtraukti konkrečius, išmatuojamus ir realistiškus rodiklius, kuriuos ilgainiui galima būtų įvertinti ir naudoti kaip Programos poveikio vietos lygmeniu vertinimo pagrindą;

(50)

vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis reikėtų užtikrinti tinkamą viešinimą, reklamavimą ir informacijos apie galimybes ir pagal Programą remiamų veiksmų rezultatus sklaidą, atsižvelgiant į pagrindines tikslines grupes švietimo bei mokymo, jaunimo bei sporto srityse ir, kai aktualu, į įvairias kitas tikslines grupes, tokias kaip profesinio orientavimo ir įdarbinimo tarnybos, kultūros organizacijos, įmonės ir fondai. Viešinimo, reklamavimo ir informacijos sklaidos veiklą reikėtų vykdyti pasitelkiant visas Programos įgyvendinimo įstaigas, be kita ko, prireikus padedant kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams. Be to, Komisija turėtų reguliariai bendrauti su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant Programoje dalyvaujančias organizacijas, per visą Programos gyvavimo ciklą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais bei projektų rezultatais ir rinkti atsiliepimus apie programą. Dalyvauti tame procese turėtų būti pakviestos nacionalinės agentūros;

(51)

siekiant veiksmingesnio plačiosios visuomenės informavimo ir Komisijos iniciatyva vykdomų komunikacijos veiksmų didesnės sinergijos, pagal šį reglamentą komunikacijos veiklai skirti finansiniai ištekliai taip pat turėtų būti naudojami institucinei komunikacijai apie Sąjungos politinius prioritetus tiek, kiek tie prioritetai yra susiję su Programos tikslais;

(52)

siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų efektyviai ir veiksmingai įgyvendintas, Programa turėtų kuo labiau išnaudoti esamus įgyvendinimo mechanizmus. Todėl Programos įgyvendinimą reikėtų pavesti Komisijai ir nacionalinėms agentūroms. Jei įmanoma ir siekiant užtikrinti kuo didesnį veiksmingumą, nacionalinė agentūra turėtų būti ta pati įstaiga, kuri buvo paskirta valdyti 2014–2020 m. programą. Atliekant ex ante atitikties vertinimą vertinami tik tie reikalavimai, kurie yra nauji ir būdingi Programai, jeigu nėra pagrįsta kitaip, pavyzdžiui, rimtų atitinkamos nacionalinės agentūros veiklos trūkumų ar nepatenkinamų rezultatų atveju;

(53)

siekdama užtikrinti patikimą finansų valdymą ir teisinį tikrumą kiekvienoje valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje, kiekviena nacionalinė institucija turėtų paskirti nepriklausomą audito įstaigą. Jei įmanoma ir siekiant užtikrinti kuo didesnį veiksmingumą, nepriklausomos audito įstaigos turėtų būti tos pačios įstaigos, kurios buvo paskirtos pagal 2014–2020 m. programą;

(54)

valstybės narės turėtų dėti pastangas, kad būtų patvirtintos visos deramos priemonės, kuriomis būtų pašalintos teisinės ir administracinės kliūtys, dėl kurių galėtų būti neįmanoma pasinaudoti Programa ar trukdoma sklandžiam Programos veikimui. Tai apima, jei įmanoma ir nepažeidžiant Sąjungos teisės aktų dėl trečiųjų valstybių piliečių atvykimo ir gyvenimo, klausimų, dėl kurių kyla sunkumų gaunant vizas ir leidimus gyventi, sprendimą;

(55)

atsiskaitymo už veiklą sistema turėtų būti užtikrinama, kad Programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai, laiku ir tinkamu detalumo lygmeniu. Tokie duomenys turėtų būti perduodami Komisijai laikantis atitinkamų duomenų apsaugos taisyklių;

(56)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (24);

(57)

siekiant supaprastinti reikalavimus dotacijos gavėjams, reikėtų kuo labiau naudoti supaprastintas fiksuotosiomis sumomis, fiksuotosiomis normomis ir vieneto įkainiais finansuojamas dotacijas. Supaprastintomis dotacijomis, kuriomis remiamas mobilumas mokymosi tikslais pagal Programą, kaip apibrėžta Komisijos, turėtų būti atsižvelgiama į gyvenimo lygį ir pragyvenimo išlaidas priimančioje šalyje. Komisija ir siunčiančiųjų šalių nacionalinės agentūros turėtų turėti galimybę remdamosi objektyviais kriterijais koreguoti tas dotacijas, visų pirma kad užtikrintų prieigą mažiau galimybių turintiems žmonėms. Vadovaujantis nacionaline teise valstybės narės taip pat turėtų būti skatinamos toms dotacijoms netaikyti mokesčių ir socialinių įmokų. Dotacijoms, kurias teikia viešieji ar privatieji teisės subjektai, turėtų būti taikoma tokia pati tvarka;

(58)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (25), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (26), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (27) ir (ES) 2017/1939 (28) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, OLAF turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (29), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(59)

būtina užtikrinti Programos veiksmų, įskaitant tuos, kurie nėra tarpvalstybinio arba tarptautinio pobūdžio, papildomumą ir suderinamumą su valstybių narių veikla ir su kita Sąjungos veikla, ypač su veikla, susijusia su švietimu bei mokymusi, kultūra ir žiniasklaida, jaunimu ir solidarumu, užimtumu ir socialine įtrauktimi, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pramone ir įmonėmis, skaitmenine politika, žemės ūkiu ir kaimo plėtra, kai daug dėmesio skiriant jauniesiems ūkininkams, aplinkosauga ir klimatu, sanglauda, regionine politika, migracija, saugumo ir tarptautiniu bendradarbiavimu ir vystymusi;

(60)

nors 2014–2020 m. programos reguliavimo sistema 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu leido valstybėms narėms ir regionams sukurti sinergiją tarp tos programos ir kitų Sąjungos priemonių, pavyzdžiui, Europos struktūrinių ir investicijų fondų, kurie taip pat remia Sąjungos švietimo, mokymo ir jaunimo sistemų kokybinę plėtotę, tas potencialas kol kas nėra pakankamai išnaudojamas, todėl sisteminis projektų poveikis ir poveikis politikai yra ribotas. Siekiant kuo didesnio poveikio, turėtų būti vykdoma veiksminga nacionalinių įstaigų, atsakingų už tų įvairių priemonių valdymą, komunikacija ir bendradarbiavimas nacionaliniu lygmeniu. Programa turėtų sudaryti sąlygas sukurti aktyvias sąsajas su tomis priemonėmis, visų pirma, siekiant užtikrinti, kad, kai aktualu, būtų taikomos tinkamos finansinės paramos priemonės siekiant remti mažiau galimybių turinčius asmenis;

(61)

siekiant optimizuoti iš Sąjungos biudžeto visiškai arba iš dalies finansuojamų investicijų pridėtinę vertę, turėtų būti siekiama visų pirma Programos ir kitų Sąjungos programų, įskaitant bendrai valdomus Fondus, sinergijos. Siekiant kuo labiau padidinti šią sinergiją, turėtų būti užtikrintos pagrindinės didelio poveikio priemonės, įskaitant kaupiamąjį finansavimą pagal „Programos ir kitos Sąjungos programos vieną veiksmą, kol toks kaupiamasis finansavimas neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. Tuo tikslu šiame reglamente turėtų būti nustatytos atitinkamos taisyklės, visų pirma dėl galimybės deklaruoti tas pačias sąnaudas ar išlaidas proporcingai pagal Programą ir kitą Sąjungos programą;

(62)

siekiant, kai reikia, prisitaikyti prie pokyčių atitinkamose srityse ir užtikrinti veiksmingą Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant jos tikslų, įvertinimą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas šio reglamento I priedas, iš dalies keičiant Programos veiksmų aprašymus, ir iš dalies keičiamas šio reglamento II priedas dėl Programos veiklos rodiklių, šį reglamentą papildant nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos nustatymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(63)

tikslinga užtikrinti, kad 2014–2020 m. programa būtų tinkamai užbaigta, visų pirma kiek tai susiję su daugiamečiu jos valdymo tęstinumu, pavyzdžiui, su techninės ir administracinės pagalbos finansavimu. Reikėtų užtikrinti, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal 2014–2020 m. programą vykdytai ir iki 2020 m. gruodžio 31 d. neužbaigtai veiklai prireikus būtų teikiama techninė ir administracinė pagalba;

(64)

šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija). Šiuo reglamentu visų pirma siekiama užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi teisės į lyčių lygybę ir teisės į nediskriminavimą dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, ir skatinama taikyti Chartijos 21 ir 23 straipsnius; Pagal Chartijos 13 straipsnį taip pat turėtų būti užtikrinta, kad valstybės, gaunančios finansavimą pagal Programą, gerbtų akademinę laisvę;

(65)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir netiesioginį vykdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Finansinės paramos, kai Sąjungos įnašas teikiamas fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų normų ar vieneto įkainių forma, dydžiai turėtų būti reguliariai peržiūrimi ir prireikus koreguojami pagal Finansinį reglamentą, atsižvelgiant, kai tikslinga, į gyvenimo lygį ir pragyvenimo išlaidas priimančioje šalyje bei kelionės išlaidas. Taisyklės, priimtos remiantis SESV 322 straipsniu, taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(66)

pagal Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalį dotaciją galima skirti jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant dotacijos susitarimą. Tačiau išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, nėra tinkamos finansuoti iš Sąjungos lėšų, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus. Laikantis to reglamento 193 straipsnio 4 dalies, išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, dotacijų veiklai atveju taip pat nėra tinkamos finansuoti iš Sąjungos lėšų ir tokiu atveju per keturis mėnesius nuo dotacijos gavėjo finansinių metų pradžios turi būti pasirašomas dotacijos susitarimas. Siekiant išvengti Sąjungos paramos sutrikdymo, kuris galėtų pakenkti Sąjungos interesams, finansavimo sprendime turėtų būti įmanoma – ribotą laikotarpį 2021–2027 m. DFP vykdymo pradžioje ir tik tinkamai pagrįstais atvejais – numatyti, kad veikla ir išlaidos būtų tinkamos finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei ta veikla buvo vykdoma ir tos išlaidos patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką;

(67)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl Programos finansuojamos mobilumo ir bendradarbiavimo veiklos tarpvalstybinio pobūdžio, didelio masto ir plačios geografinės aprėpties, poveikio prieigai prie mobilumo mokymosi tikslais ir Sąjungos integracijai apskritai bei dėl Programos didesnio tarptautiškumo to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tiems tikslams pasiekti;

(68)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013 turėtų būti panaikintas nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(69)

siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas įgyvendinimui pradėti nuo 2021–2027 m. DFP, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma Sąjungos veiksmų švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto srityse programa „Erasmus+“ (toliau – Programa) 2021–2027 m. DFP laikotarpiui.

Jame nustatomi Programos tikslai, 2021–2027 m. laikotarpio biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

mokymasis visą gyvenimą – įvairių formų (formalusis, neformalusis ar savaiminis) mokymasis, vykstantis visais gyvenimo etapais ir padedantis gerinti ar atnaujinti asmenines, pilietines, kultūrines, socialines arba su užimtumu susijusias žinias, įgūdžius, kompetencijas ir nuostatas arba dalyvavimą visuomenėje, įskaitant konsultavimo ir orientavimo paslaugas; jis apima ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, bendrąjį ugdymą, profesinį rengimą ir mokymą, aukštąjį mokslą, suaugusiųjų švietimą, darbą su jaunimu ir kitas mokymosi aplinkas, nepriklausančias formaliajam švietimui ir mokymui, ir juo paprastai propaguojamas tarpsektorinis bendradarbiavimas bei lankstusis mokymasis;

2)

mobilumas mokymosi tikslais – fizinis persikėlimas į kitą šalį nei gyvenamoji šalis studijuoti, mokytis ar gauti žinių neformaliojo ar savaiminio mokymosi būdu;

3)

virtualusis mokymasis – žinių, įgūdžių ir kompetencijų įgijimas naudojant informacines ir ryšio technologines priemones, kurios suteikia dalyviams prasmingos tarpvalstybinio ar tarptautinio mokymosi patirties;

4)

neformalusis mokymasis – formaliajam švietimui ir mokymui nepriklausantis mokymasis pasitelkiant mokymosi tikslų ir mokymosi laiko atžvilgiu suplanuotą veiklą, be to, kai teikiama kokios nors formos parama mokymuisi;

5)

savaiminis mokymasis – mokymasis, kylantis iš kasdienės veiklos ir patirties, kuris nėra organizuotas ar struktūrintas tikslų, laiko ar paramos mokymuisi atžvilgiu. Besimokančiojo požiūriu jis gali būti nevalingas;

6)

jaunimas – 13–30 m. amžiaus asmenys;

7)

mėgėjiškas sportas – fizinė laisvalaikio veikla, kuria reguliariai neprofesionaliu lygmeniu visų amžiaus grupių žmonės užsiima sveikatos, švietimo ar socialiniais tikslais;

8)

aukštosios mokyklos studentas – asmuo, besimokantis aukštojo mokslo institucijoje, be kita ko, pagal trumpojo ciklo, bakalauro studijų, magistrantūros, doktorantūros ar lygiavertes programas arba asmuo, kuris neseniai baigė tokią instituciją;

9)

darbuotojai – asmenys, kurie arba profesiniu arba savanorišku pagrindu dalyvauja švietimo, mokymo ar neformaliojo mokymosi visais lygmenimis veikloje; tai, be kita ko, dėstytojai, bendrųjų dalykų mokytojai, priešmokyklinio ugdymo pedagogai, profesijos mokytojai, mokyklų vadovai, su jaunimu dirbantys asmenys, sporto darbuotojai, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros darbuotojai, ne švietimo srities darbuotojai ir kiti mokymosi skatinimo veikloje reguliariai dalyvaujantys specialistai;

10)

sporto darbuotojai – asmenys, už atlygį arba savanorišku pagrindu dalyvaujantys sporto komandos arba atskirų sportininkų instruktavimo, treniravimo ir valdymo veikloje;

11)

profesinio rengimo ir mokymo įstaigos mokinys –asmuo, priimtas pagal pirminio ar tęstinio profesinio rengimo ir mokymo programą bet kuriuo lygmeniu – pradedant viduriniu ir baigiant poviduriniu lygmeniu arba asmuo, neseniai baigęs tokią programą arba pagal jas įgijęs tam tikrą kvalifikaciją;

12)

mokinys – asmuo, priimtas mokytis bendrąjį ugdymą teikiančioje institucijoje bet kuriuo lygmeniu, pradedant ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra ir baigiant viduriniu ugdymu, arba asmuo, mokomas už institucinės aplinkos ribų, kompetentingų institucijų laikomas tinkamu dalyvauti Programoje savo atitinkamose teritorijose;

13)

suaugusiųjų švietimas – bet kokios formos tiek formaliojo, neformaliojo, tiek savaiminio pobūdžio neprofesinis suaugusiųjų švietimas po pirminio švietimo;

14)

trečioji valstybė – šalis, kuri nėra valstybė narė;

15)

partnerystė – grupės institucijų arba organizacijų susitarimas vykdyti bendrą veiklą ir projektus;

16)

„Erasmus Mundus“ jungtinių magistro studijų laipsnis – laipsnis, suteikiamas baigus integruotą ne mažiau kaip dviejų aukštojo mokslo institucijų studijų programą ir patvirtinamas vienu diplomu ar keliais diplomais, kurį (-iuos) drauge išduoda ir pasirašo visos dalyvaujančios institucijos ir kurie oficialiai pripažįstami tose šalyse, kuriose įsikūrusios dalyvaujančios institucijos;

17)

tarptautinis – susijęs su bet kuriuo veiksmu, kuriame dalyvauja bent viena trečioji valstybė, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė;

18)

virtualusis bendradarbiavimas – bet kokios formos bendradarbiavimas naudojantis informacinių ir ryšių technologijomis, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos įgyvendinti ir kuriomis remiami bet kokie atitinkami Programos veiksmai;

19)

aukštojo mokslo institucija – institucija, kuri, nepriklausomai nuo to, kaip tokia institucija vadinama, pagal nacionalinę teisę ar praktiką suteikia pripažįstamus kvalifikacinius ar mokslo laipsnius arba kitas pripažįstamas tretinio lygmens kvalifikacijas, ar bet kuri palyginama tretinio lygmens institucija, kurią nacionalinės institucijos laiko tinkama dalyvauti Programoje savo atitinkamoje teritorijoje;

20)

tarpvalstybinis – susijęs su bet kuriuo veiksmu, kuriame dalyvauja bent dvi šalys, kurios yra valstybės narės arba trečiosios valstybės, kurios yra Programos asocijuotosios valstybės;

21)

jaunimo dalyvavimo veikla – neformalių jaunimo grupių arba jaunimo organizacijų veikla, nepriklausanti formaliajam švietimui ir mokymui, kuriai būdingi neformaliojo ir savaiminio mokymosi metodai;

22)

su jaunimu dirbantis asmuo –asmuo, profesiniu ar savanorišku pagrindu dalyvaujantis neformaliojo mokymosi veikloje ir padedantis jaunimui siekti asmeninio socialinio, edukacinio ir profesinio tobulėjimo bei ugdyti kompetencijas; šiai kategorijai priklauso ir asmenys, kurie planuoja jaunimo reikalų srityje vykdomą veiklą, jai vadovauja, ją koordinuoja ir įgyvendina;

23)

ES jaunimo dialogas – jaunimo bei jaunimo organizacijų ir politikos formuotojų bei sprendimus priimančių asmenų, taip pat atitinkamai ekspertų, mokslo darbuotojų ir kitų pilietinės visuomenės subjektų tarpusavio dialogas. Šis dialogas yra forumas, kuriame nuolat vyksta bendri svarstymai ir konsultacijos dėl prioritetų ir visų jaunimui aktualių sričių;

24)

teisės subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę, turintis teisinį subjektiškumą ir galintis veikdamas savo vardu naudotis teisėmis ir turėti pareigų, arba subjektas, kuris neturi teisinio subjektiškumo, kaip nurodyta Finansinio reglamento 197 straipsnio 2 dalies c punkte;

25)

mažiau galimybių turintys asmenys – žmonės, kurie dėl ekonominių, socialinių, kultūrinių, geografinių ar sveikatos priežasčių, dėl savo kaip migrantų kilmės arba dėl tokių priežasčių kaip negalia ar mokymosi sunkumai ar bet kokios kitos priežasties, įskaitant priežastį, dėl kurios galėtų kilti diskriminacija pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį, susiduria su kliūtimis, dėl kurių jie negali veiksmingai pasinaudoti Programos teikiamomis galimybėmis;

26)

nacionalinė institucija – viena ar kelios nacionalinio lygmens institucijos, atsakingos už Programos valdymo stebėseną ir priežiūrą valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje;

27)

nacionalinė agentūra – viena ar daugiau įstaigų, atsakingų už Programos įgyvendinimo valdymą nacionaliniu lygmeniu, esančių valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje;

28)

organizacija naujokė – organizacija ar institucija, kuri nei kaip koordinatorė ir nei kaip partnerė anksčiau nėra gavusi paramos vykdant atitinkamos rūšies veiksmus, remiamus šia Programa arba 2014–2020 m. programa.

3 straipsnis

Programos tikslai

1.   Bendrasis Programos tikslas – pasitelkiant mokymąsi visą gyvenimą remti žmonių edukacinį, profesinį ir asmeninį tobulėjimą švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto srityse Europoje ir už jos ribų, taip prisidedant prie tvaraus ekonomikos augimo, kokybiškų darbo vietų kūrimo ir socialinės sanglaudos, prie inovacijų skatinimo ir europinės tapatybės bei aktyvaus pilietiškumo stiprinimo. Programa turi būti itin svarbi Europos švietimo erdvės kūrimo priemonė, kuria remiamas Europos strateginio bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje įgyvendinimas, įskaitant jo sektorines darbotvarkes, padedama plėtoti bendradarbiavimą jaunimo politikos srityje pagal 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategiją ir vystomas europinis sporto aspektas.

2.   Konkretieji Programos tikslai yra propaguoti:

a)

asmenų ir grupių mobilumą mokymosi tikslais ir bendradarbiavimą, kokybę, įtrauktį ir teisingumą, meistriškumą, kūrybiškumą ir inovacijas organizacijų ir politikos švietimo ir mokymo srityje lygmeniu;

b)

jaunimo mobilumą neformaliojo ir savaiminio mokymosi tikslais ir aktyvų dalyvavimą ir bendradarbiavimą, kokybę, įtrauktį, kūrybiškumą ir inovacijas jaunimo reikalų srities organizacijų ir politikos lygmeniu;

c)

sporto darbuotojų mobilumą mokymosi tikslais ir bendradarbiavimą, kokybę, įtrauktį, kūrybiškumą ir inovacijas sporto organizacijų ir sporto politikos lygmeniu.

3.   Programos tikslų siekiama įgyvendinant šiuos tris pagrindinius veiksmus, kurie daugiausia yra arba tarpvalstybinio, arba tarptautinio pobūdžio:

a)

mobilumas mokymosi tikslais (1 pagrindinis veiksmas);

b)

organizacijų ir institucijų bendradarbiavimas (2 pagrindinis veiksmas) ir

c)

politikos plėtotės ir bendradarbiavimo rėmimas (3 pagrindinis veiksmas).

Programos tikslų taip pat siekiama įgyvendinant „Jean Monnet“ veiksmus, kaip nustatyta 8 straipsnyje.

Pagal Programą remiami veiksmai yra išdėstyti II skyriuje („Švietimas ir mokymas“), III skyriuje („Jaunimas“) ir IV skyriuje („Sportas“). Tų veiksmų aprašymas nustatytas I priede. Komisijai pagal 33 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant prisitaikyti prie pokyčių atitinkamose srityse, kai būtina, iš dalies keičiamas tas priedas, iš dalies keičiant pateiktą veiksmų aprašymą.

4 straipsnis

Europos pridėtinė vertė

1.   Pagal Programą remiami tik tie veiksmai ir veikla, kurie gali sukurti Europos pridėtinę vertę ir padėti pasiekti 3 straipsnyje nustatytus Programos tikslus.

2.   Europos pridėtinė vertė iš Programos veiksmų ir veiklos užtikrinama dėl jų, pvz.:

a)

tarpvalstybinio pobūdžio, visų pirma mobilumo mokymosi tikslais ir bendradarbiavimo atžvilgiu, siekiant tvaraus sisteminio poveikio;

b)

papildomumo ir sinergijos su kitomis nacionalinio, Sąjungos ir tarptautinio lygmens programomis ir politika;

c)

prisidėjimo prie veiksmingo Sąjungos skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemonių naudojimo.

II SKYRIUS

ŠVIETIMAS IR MOKYMAS

5 straipsnis

1 pagrindinis veiksmas Mobilumas mokymosi tikslais

1.   Švietimo ir mokymo srityje pagal Programos 1 pagrindinį veiksmą remiami tokie veiksmai:

a)

aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų mobilumas mokymosi tikslais;

b)

profesinio rengimo ir mokymo įstaigų mokinių ir darbuotojų mobilumas mokymosi tikslais;

c)

bendrojo ugdymo įstaigų mokinių ir darbuotojų mobilumas mokymosi tikslais;

d)

besimokančių suaugusiųjų švietimo ir suaugusiųjų švietimo darbuotojų mobilumas mokymosi tikslais;

2.   Mobilumą mokymosi tikslais pagal šį straipsnį gali papildyti virtualusis mokymasis ir tokios priemonės kaip lingvistinė pagalba, parengiamieji vizitai, mokymai ir virtualusis bendradarbiavimas. Mobilumas mokymosi tikslais gali būti pakeistas virtualiuoju mokymusi tiems asmenims, kurie negali dalyvauti mobilumo mokymosi tikslais programose.

6 straipsnis

2 pagrindinis veiksmas Organizacijų ir institucijų bendradarbiavimas

Švietimo ir mokymo srityje pagal Programos 2 pagrindinį veiksmą remiami tokie veiksmai:

a)

bendradarbiavimo ir patirties mainų partnerystės, įskaitant nedidelio masto partnerystes, kuriomis skatinamos platesnės ir įtraukesnės galimybės dalyvauti Programoje;

b)

partnerystės, kuriomis siekiama meistriškumo, visų pirma, Europos universitetai, profesinio meistriškumo centrų platformos ir „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos;

c)

inovacijų partnerystės, kuriomis didinamas Europos inovacinis pajėgumas;

d)

patogios naudoti interneto platformos ir virtualiojo bendradarbiavimo priemonės, įskaitant paramos tarnybas, skirtas „eTwinning“ ir Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninei platformai, ir mobilumo mokymosi tikslais skatinimo priemonės, įskaitant Europos studento pažymėjimo iniciatyvą.

7 straipsnis

3 pagrindinis veiksmas Politikos plėtotės ir bendradarbiavimo rėmimas

Švietimo bei mokymo srityje pagal Programos 3 pagrindinį veiksmą remiami tokie veiksmai:

a)

Sąjungos bendros ir sektorinės politikos darbotvarkių rengimas ir įgyvendinimas švietimo bei mokymo srityse, be kita ko, remiant tinklui „Eurydice“ ar kitoms atitinkamoms organizacijoms savo veikla, ir parama Bolonijos procesui;

b)

Sąjungos priemonių, kuriomis skatinama kompetencijų, įgūdžių ir kvalifikacijos kokybė, skaidrumas ir pripažinimas (30);

c)

politinis dialogas ir bendradarbiavimas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant švietimo bei mokymo srities Sąjungos masto tinklus, Europos ir tarptautines organizacijas;

d)

priemonės, kuriomis prisidedama prie aukštos kokybės ir įtraukaus Programos įgyvendinimo;

e)

bendradarbiavimas su kitomis Sąjungos priemonėmis ir parama kitų sričių Sąjungos politikai;

f)

informacijos skleidimo ir informuotumo apie Europos politikos rezultatus ir prioritetus ir apie Programą didinimo veikla.

8 straipsnis

„Jean Monnet“ veiksmai

Pagal Programą mokymas, mokymasis, moksliniai tyrimai ir debatai Europos integracijos klausimais ir apie Sąjungos laukiančius iššūkius bei galimybes remiami tokiais veiksmais:

a)

„Jean Monnet“ veiksmais aukštojo mokslo srityje;

b)

„Jean Monnet“ veiksmais švietimo ir mokymo srityje;

c)

tokių institucijų, kaip Europos universitetinis institutas (Florencija), įskaitant jo Tarptautinio valdymo mokyklą. Europos kolegija (Briugė ir Natolinas). Europos viešojo administravimo institutas (Mastrichtas). Europos teisės akademija (Tryras). Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūra (Odensė) ir Tarptautinis Europos mokymo centras (Nica), rėmimas, siekiant Europos interesus atitinkančio tikslo.

III SKYRIUS

JAUNIMAS

9 straipsnis

1 pagrindinis veiksmas Mobilumas mokymosi tikslais

1.   Jaunimo srityje pagal Programos 1 pagrindinį veiksmą remiami tokie veiksmai:

a)

jaunimo mobilumas mokymosi tikslais;

b)

jaunimo dalyvavimo veikla;

c)

„Discover EU“ veikla;

d)

su jaunimu dirbančių asmenų mobilumas mokymosi tikslais;

2.   1 dalyje nurodytus veiksmus gali papildyti virtualusis mokymasis ir tokios priemonės kaip lingvistinė pagalba, parengiamieji vizitai, mokymai ir virtualusis bendradarbiavimas. Mobilumas mokymosi tikslais gali būti pakeistas virtualiuoju mokymusi tiems asmenims, kurie negali dalyvauti mobilumo mokymosi tikslais programose.

10 straipsnis

2 pagrindinis veiksmas Organizacijų ir institucijų bendradarbiavimas

Jaunimo srityje pagal Programos 2 pagrindinį veiksmą remiami tokie veiksmai:

a)

bendradarbiavimo ir patirties mainų partnerystės, įskaitant nedidelio masto partnerystes, kuriomis skatinamos platesnės ir įtraukesnės galimybės dalyvauti Programoje;

b)

inovacijų partnerystės, kuriomis didinamas Europos inovacinis pajėgumas;

c)

patogios naudoti interneto platformos ir virtualiojo bendradarbiavimo priemonės.

11 straipsnis

3 pagrindinis veiksmas Politikos plėtotės ir bendradarbiavimo rėmimas

Jaunimo srityje pagal Programos 3 pagrindinį veiksmą remiami tokie veiksmai:

a)

Sąjungos jaunimo politikos darbotvarkės rengimas ir įgyvendinimas, remiant, priklausomai nuo to, kas aktualu, jaunimo vikio tinklui;

b)

Sąjungos priemonės, kuriomis skatinama kompetencijų ir įgūdžių kokybė, skaidrumas ir pripažinimas, visų pirma naudojant „Youthpass“;

c)

dialogas politikos klausimais ir bendradarbiavimas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant jaunimo srities Europos masto tinklus, Europos ir tarptautines organizacijas, ES jaunimo dialogas ir parama Europos jaunimo forumui;

d)

priemonės, kuriomis prisidedama prie aukštos kokybės ir įtraukaus Programos įgyvendinimo, įskaitant paramą tinklui „Eurodesk“;

e)

bendradarbiavimas su kitomis Sąjungos priemonėmis ir parama kitų sričių Sąjungos politikai;

f)

informacijos skleidimo ir informuotumo apie Europos politikos rezultatus ir prioritetus ir apie Programą didinimo veikla.

IV SKYRIUS

SPORTAS

12 straipsnis

1 pagrindinis veiksmas Mobilumas mokymosi tikslais

1.   Sporto srityje pagal Programos 1 pagrindinį veiksmą remiamas sporto darbuotojų mobilumas mokymosi tikslais.

2.   Mobilumą mokymosi tikslais pagal šį straipsnį gali papildyti virtualusis mokymasis ir tokios priemonės kaip lingvistinė pagalba, parengiamieji vizitai, mokymai ir virtualusis bendradarbiavimas. Mobilumas mokymosi tikslais gali būti pakeistas virtualiuoju mokymusi tiems asmenims, kurie negali dalyvauti mobilumo mokymosi tikslais programose.

13 straipsnis

2 pagrindinis veiksmas Organizacijų ir institucijų bendradarbiavimas

Sporto srityje pagal Programos 2 pagrindinį veiksmą remiami tokie veiksmai:

a)

bendradarbiavimo ir patirties mainų partnerystės, įskaitant nedidelio masto partnerystes, kuriomis skatinamos platesnės ir įtraukesnės galimybės dalyvauti Programoje;

b)

pelno nesiekiantys sporto renginiai, kuriais siekiama toliau plėtoti europinį sporto aspektą ir kelti mėgėjiškam sportui aktualius klausimus.

14 straipsnis

3 pagrindinis veiksmas Politikos plėtotės ir bendradarbiavimo rėmimas

Sporto srityje pagal Programos 3 pagrindinį veiksmą remiami tokie veiksmai:

a)

Sąjungos sporto ir fizinio aktyvumo politikos darbotvarkės rengimas ir įgyvendinimas;

b)

dialogas politikos klausimais ir bendradarbiavimas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant sporto srities Europos ir tarptautines organizacijas;

c)

priemonės, kuriomis prisidedama prie aukštos kokybės ir įtraukaus Programos įgyvendinimo;

d)

bendradarbiavimas su kitomis Sąjungos priemonėmis ir parama kitų sričių Sąjungos politikai;

e)

informacijos skleidimo ir informuotumo apie Europos politikos rezultatus ir prioritetus ir apie Programą didinimo veikla.

V SKYRIUS

ĮTRAUKTIS

15 straipsnis

Įtraukties strategija

Ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 29 d. Komisija parengia įtraukties priemonių sistemą, kad būtų padidintas mažiau galimybių turinčių asmenų dalyvavimo lygis, ir tokių priemonių įgyvendinimo gaires. Tos gairės reikiamu mastu atnaujinamos Programos įgyvendinimo laikotarpiu. Remiantis įtraukties priemonių sistema ir ypatingą dėmesį skiriant konkretiems iššūkiams, susijusiems su galimybėmis dalyvauti Programoje atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, parengiami įtraukties veiksmų planai, kurie yra neatskiriama nacionalinių agentūrų darbo programų dalis. Komisija reguliariai stebi tų įtraukties veiksmų planų įgyvendinimą.

16 straipsnis

Įtraukčiai skirtos finansinės paramos priemonės

1.   Komisija, kai aktualu, užtikrina, kad būtų taikomos finansinės paramos priemonės, įskaitant išankstinį finansavimą, siekiant palengvinti mažiau galimybių turinčių asmenų, visų pirmą tų, kurių dalyvavimui kyla kliūčių dėl finansinių priežasčių, dalyvavimą. Paramos lygis grindžiamas objektyviais kriterijais.

2.   Siekdama pagerinti mažiau galimybių turinčių asmenų dalyvavimo galimybes ir užtikrinti sklandų Programos įgyvendinimą, Komisija prireikus koreguoja dotacijas, pagal Programą skirtas mobilumui mokymosi tikslais remti, arba įgalioti tą daryti nacionalines agentūras.

3.   Paraiškos pagal Programą atmetimas negali būti grindžiamas įtraukties palengvinimo ar paramos priemonių išlaidomis.

VI SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

17 straipsnis

Biudžetas

1.   Programos įgyvendinimo finansinis paketas laikotarpiui nuo 2021 m. iki 2027 m. yra 24 574 000 000 EUR einamosiomis kainomis.

2.   Atsižvelgiant į Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 5 straipsnyje numatytą su Programa susijusį koregavimą, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta suma padidinama papildomu 1 700 000 000 EUR asignavimu (2018 m. palyginamosiomis kainomis), kaip nurodyta to reglamento II priede.

3.   1 dalyje nustatyta suma preliminariai paskirstoma taip:

a)

20 396 420 000 EUR, t. y. 83 % šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos – švietimo ir mokymo srities veiksmams, kaip nurodyta 5–8 straipsniuose, iš jų:

i)

bent 7 057 161 320 EUR, t. y. 34,6 % šios dalies a punkte nustatytos bendros sumos, skiriama 5 straipsnio 1 dalies a punkte, ir 6 straipsnio a punkte nurodytiems veiksmams, vykdomiems aukštojo mokslo srityje;

ii)

bent 4 385 230 300 EUR, t. y. 21,5 % šios dalies a punkte nustatytos bendros sumos, skiriama 5 straipsnio 1 dalies b punkte ir 6 straipsnio a punkte nurodytiems veiksmams, vykdomiems profesinio rengimo ir mokymo srityje;

iii)

bent 3 100 255 840 EUR, t. y. 15,2 % šios dalies a punkte nustatytos bendros sumos, skiriama 5 straipsnio 1 dalies c punkte ir 6 straipsnio a punkte nurodytiems veiksmams, vykdomiems bendrojo ugdymo srityje;

iv)

bent 1 182 992 360 EUR, t. y. 5,8 % šios dalies a punkte nustatytos bendros sumos, skiriama 5 straipsnio 1 dalies d punkte ir 6 straipsnio a punkte nurodytiems veiksmams, vykdomiems aukštojo mokslo srityje;

v)

bent 367 135 560 EUR, t. y. 1,8 % šios dalies a punkte nustatytos bendros sumos, skiriama 8 straipsnyje nurodytiems „Jean Monnet“ veiksmams;

vi)

bent 3 467 391 400 EUR, t. y. 17 % šios dalies a punkte nustatytos bendros sumos, skiriama 5 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio b, c ir d punktuose ir 7 straipsnyje nurodytiems veiksmams, kurie daugiausia yra valdomi tiesiogiai, ir horizontaliajai veiklai;

vii)

836 253 220 EUR, t. y. 4,1 % šios dalies a punkte nustatytos bendros sumos, skiriama lankstumo maržai, kuri gali būti naudojama bet kuriems II skyriuje nurodytiems veiksmams remti;

b)

2 531 122 000 EUR, t. y. 10,3 % šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, – jaunimo srities veiksmams, nurodytiems 9, 10 ir 11 straipsniuose;

c)

466 906 000 EUR, t. y. 1,9 % šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, – sporto srities veiksmams, nurodytiems 12, 13 ir 14 straipsniuose,

d)

bent 810 942 000 EUR, t. y. 3,3 % šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, – įnašui nacionalinių agentūrų veiklos išlaidoms padengti; ir

e)

368 610 000 EUR suma, t. y. 1,5 % šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, – paramai Programai.

4.   2 dalyje nurodytas papildomas asignavimas įgyvendinamas proporcingai pagal orientacinį paskirstymą, nustatytą 3 dalyje.

5.   Be šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sumų, siekiant skatinti Programos tarptautinį aspektą, galimi papildomi finansiniai įnašai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“ ir iš dalies pakeičiamas ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2014/ES ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601 bei Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kurio nustatoma Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP III), kuriais būtų remiami pagal šį reglamentą įgyvendinami ir valdomi veiksmai. Tie įnašai finansuojami pagal reglamentus, kuriais sukuriamos tos priemonės.

6.   Lėšos, kurias turi valdyti nacionalinės agentūros, skirstomos remiantis gyventojų skaičiumi ir pragyvenimo išlaidomis atitinkamoje valstybėje narėje, atstumu tarp valstybių narių sostinių ir veiklos rezultatais. Komisija išsamiau apibrėžia šiuos kriterijus ir su jais susijusias formules 22 straipsnyje nurodytoje darbo programoje. Tomis formulėmis, kiek įmanoma, turi būti vengiama svarių valstybėms narėms skiriamo metinio biudžeto sumažinimų (vienų metų, palyginti su kitais) ir turi būti kuo labiau sumažinami pernelyg dideli skiriamų lėšų lygio disbalansai. Lėšos skiriamos remiantis veiklos rezultatais, kad būtų siekiama skatinti veiksmingai ir efektyviai naudoti išteklius. Veiklos rezultatai vertinami remiantis naujausiais turimais duomenimis grindžiamais kriterijais.

7.   1 ir 2 dalyje nustatytos sumos gali būti panaudota teikiant Programai įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę pagalbą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.

8.   Taikant pasidalijamąjį valdymą valstybėms narėms skirti ištekliai atitinkamos valstybės narės prašymu gali būti perkeliami laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės (toliau – 2021–2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamentas) 26 straipsnyje nustatytų sąlygų. Komisija tvarko tuos išteklius tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą arba netiesiogiai pagal tos pastraipos c punktą. Tie ištekliai naudojami atitinkamos valstybės narės naudai.

18 straipsnis

Sąjungos finansavimo formos ir įgyvendinimo metodai

1.   Programa įgyvendinama nuosekliai taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto, arba kartu su to reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytomis įstaigomis, taikant netiesioginio valdymo principą.

2.   Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos, apdovanojimai ir viešieji pirkimai.

3.   Įnašai į savitarpio draudimo mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikomos Reglamento (ES) 2021/695 37 straipsnio 7 dalies nuostatos.

VII SKYRIUS

DALYVAVIMAS PROGRAMOJE

19 straipsnis

Programos asocijuotosios trečiosios valstybės

1.   Programoje gali dalyvauti šios trečiosios valstybės:

a)

Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės, Europos ekonominės erdvės susitarime nustatytomis sąlygomis;

b)

stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose ar panašiuose susitarimuose, ir pagal Sąjungos bei tų šalių susitarimuose nustatytas konkrečias sąlygas;

c)

Europos kaimynystės politikos šalys pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose ar panašiuose susitarimuose, ir pagal Sąjungos bei tų šalių susitarimuose nustatytas konkrečias sąlygas;

d)

kitos trečiosios valstybės pagal konkrečiame susitarime dėl trečiosios valstybės dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje nustatytas sąlygas, jeigu tuo susitarimu:

i)

užtikrinama teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir gaunamos naudos pusiausvyra;

ii)

nustatytos dalyvavimo programose sąlygos, įskaitant atskiroms programoms skirtų finansinių įnašų apskaičiavimą, ir tų programų administracinės išlaidos.;

iii)

trečiajai valstybei nesuteikiami sprendimų priėmimo įgaliojimai Sąjungos programos atžvilgiu;

iv)

garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.

Pirmos pastraipos d punkto ii papunktyje nurodyti įnašai yra asignuotosios pajamos pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį.

2.   1 dalyje išvardytos šalys gali dalyvauti tik visoje Programoje ir jei vykdo visas šiuo reglamentu valstybėms narėms nustatytas pareigas.

20 straipsnis

Trečiosios valstybės, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės

Tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su Sąjungos interesais, 5–7 straipsniuose, 8 straipsnio a ir b punktuose ir 9–14 straipsniuose nurodytuose Programos veiksmuose taip pat gali dalyvauti teisės subjektai iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės.

21 straipsnis

Tiesioginiam ir netiesioginiam valdymui taikytinos taisyklės

1.   Dalyvavimas Programoje yra atviras viešiesiems ir privatiesiems teisės subjektams, veikiantiems švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto srityse.

2.   Tiek tiesioginio, tiek netiesioginio valdymo atrankos tikslais vertinimo komiteto, nurodyto Finansinio reglamento 150 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje, nariais gali būti išorės ekspertai.

3.   Viešieji teisės subjektai ir institucijos bei organizacijos, veikiančios švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse, per pastaruosius dvejus metus daugiau kaip 50 proc. metinių pajamų gavusios iš viešųjų šaltinių, laikomi turinčiais finansinius, profesinius ir administracinius pajėgumus, reikalingus Programos veiklai vykdyti. Iš jų nereikalaujama pateikti jokių papildomų tuos pajėgumus patvirtinančių dokumentų.

4.   Komisija kartu su trečiosiomis valstybėmis, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, ar jų organizacijomis ir agentūromis gali skelbti bendrus kvietimus teikti paraiškas dėl projektų finansavimo atitinkamais partnerių įnašais. Projektai gali būti vertinami ir atrenkami pagal bendrą vertinimo ir atrankos tvarką, dėl kurios susitaria atitinkamos finansuojančios organizacijos ar agentūros, vadovaudamosi Finansiniame reglamente nustatytais principais.

VIII SKYRIUS

PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA IR VERTINIMAS

22 straipsnis

Darbo programa

Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas darbo programas. Darbo programose nurodomos skirtingiems veiksmams skirtos sumos ir lėšų, skirtų nacionalinių agentūrų valdytiniems veiksmams įgyvendinti, paskirstymas valstybėms narėms ir Programos asocijuotosioms trečiosioms valstybėms. Komisija darbo programą priima įgyvendinimo aktais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

23 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.   Rodikliai, skirti Programos veiklos pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatyto bendrojo ir konkrečiųjų tikslų, ataskaitai pateikti, išdėstyti II priede.

2.   Siekiant užtikrinti veiksmingą Programos veiklos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant jos tikslų, įvertinimą, Komisijai pagal 33 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais prireikus iš dalies keičiamas II priedas dėl rodiklių, atsižvelgiant į Programos tikslus, taip pat papildančiais šį reglamentą nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

3.   Veiklos ataskaitų teikimo sistema užtikrinama, kad Programos įgyvendinimo ir vertinimo stebėsenos duomenys renkami ekonomiškai, efektyviai, laiku ir reikiamu išsamumo lygiu.

Tuo tikslu Sąjungos lėšų gavėjams ir prireikus valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

24 straipsnis

Vertinimas

1.   Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

2.   Komisija atlieka tarpinį Programos vertinimą, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, tačiau ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. Prie to tarpinio vertinimo pridedamas galutinis 2014–2020 m. programos vertinimas, kuris panaudojamas rengiant tarpinį vertinimą. Atliekant tarpinį Programos vertinimą vertinami Programos bendras veiksmingumas ir veiklos rezultatai, be kita ko, naujų iniciatyvų atžvilgiu ir įtraukties bei supaprastinimo priemonių įgyvendinimas.

3.   Nedarant poveikio X skyriuje nustatytiems reikalavimams ir 27 straipsnyje nustatytoms nacionalinių agentūrų pareigoms, valstybės narės ne vėliau kaip 2024 m. gegužės 31 d. pateikia Komisijai Programos įgyvendinimo ir poveikio jų atitinkamose teritorijose ataskaitą.

4.   Kai tikslinga, Komisija, remdamasi tarpiniu vertinimu, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto šiam reglamentui iš dalies pakeisti.

5.   Įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje, tačiau praėjus ne daugiau kaip ne vėliau kaip 2031 m. gruodžio 31 d., Komisija atlieka galutinį Programos rezultatų ir poveikio vertinimą.

6.   Visus pagal šį straipsnį atliktu vertinimus, įskaitant tarpinį vertinimą, kartu su savo pastabomis Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

IX SKYRIUS

INFORMAVIMAS, KOMUNIKACIJA IR VIEŠINIMAS

25 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir sklaida

1.   Bendradarbiaujant su Komisija, nacionalinės agentūros parengia nuoseklią veiksmingo veiklos viešinimo ir pagal Programą jų valdomais veiksmais remiamos veiklos rezultatų sklaidos ir panaudojimo strategiją. Nacionalinės agentūros padeda Komisijai atlikti savo bendrąją užduotį – skleisti informaciją apie Programą, įskaitant informaciją apie nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis valdomus veiksmus ir veiklą, ir apie jos rezultatus. Nacionalinės agentūros informuoja atitinkamas tikslines grupes apie atitinkamoje šalyje vykdomus veiksmus ir veiklą.

2.   Sąjungos lėšų gavėjai nurodo tų lėšų kilmę ir užtikrina Sąjungos finansavimo matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus), teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

3.   Sektoriuose, kuriuose įgyvendinama Programa, veikiantys teisės subjektai su Programa susijusios komunikacijos ir informacijos sklaidos tikslais vartoja pavadinimą „Erasmus+“.

4.   Komisija vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Komisija užtikrina, kad, kai aktualu, Programos rezultatai būtų viešai prieinami ir plačiai skleidžiami, kad suinteresuotieji subjektai ir Programos dotacijos gavėjai būtų skatinami keistis geriausios praktikos pavyzdžiais.

5.   Programoje skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinio informavimo apie Sąjungos politinius prioritetus tiek, kiek tie prioritetai yra susiję su 3 straipsnyje nustatytais tikslais.

X SKYRIUS

VALDYMO IR AUDITO SISTEMA

26 straipsnis

Nacionalinė institucija

1.   Ne vėliau kaip 2021 m. birželio 29 d. valstybės narės per savo nuolatinę atstovybę oficialiu pranešimu praneša Komisijai apie asmenį (-is), teisiškai įgaliotą (-us) veikti jų vardu kaip nacionalinė institucija šio reglamento tikslais. Jeigu nacionalinė institucija Programos įgyvendinimo metu pakeičiama, atitinkama valstybė narė nedelsdama ir laikydamasi tokios pačios tvarkos praneša apie tai Komisijai.

2.   Valstybės narės imasi visų reikiamų ir tinkamų priemonių, kad būtų pašalintos bet kokios teisinės ir administracinės kliūtys, trukdančios tinkamam Programos veikimui, įskaitant, kai įmanoma, priemones, skirtas klausimams, dėl kurių kyla sunkumų gauti vizas ar leidimus gyventi, spręsti.

3.   Ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 29 d. nacionalinė institucija programos įgyvendinimo laikotarpiui paskiria nacionalinę agentūrą. Nacionalinė institucija neskiria nacionaline agentūra ministerijos. Nacionalinė institucija gali paskirti daugiau nei vieną nacionalinę agentūrą. Tais atvejais, kai yra daugiau nei viena nacionalinė agentūra, valstybės narės nustato nacionaliniu lygmeniu taikomą tinkamą Programos įgyvendinimo valdymo koordinavimo mechanizmą, visų pirma siekiant užtikrinti nuoseklų ir ekonomiškai efektyvų Programos įgyvendinimą ir veiksmingus kontaktus su Komisija toje srityje ir sudaryti palankesnes sąlygas galimam lėšų perdavimui iš vienos nacionalinės agentūros į kitą, tokiu būdu sudarant sąlygas veikti lanksčiai ir geriau panaudoti valstybėms narėms skirtas lėšas. Kiekviena valstybė narė nustato savo nacionalinės institucijos ir nacionalinės agentūros santykių organizavimą, taip pat užduotis, pavyzdžiui, nacionalinės agentūros darbo programos sukūrimą. Nacionalinė institucija pateikia Komisijai tinkamą ex ante atitikties vertinimą, kuriame nurodoma, ar nacionalinė agentūra atitinka Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto v arba vi papunkčius ir 154 straipsnio 1–5 dalis ir Sąjungos reikalavimus, taikomus nacionalinių agentūrų vidaus kontrolės standartams, ir dotacijoms skirtų Programos lėšų valdymo taisykles.

4.   Nacionalinė institucija skiria nepriklausomą audito įstaigą, kaip nurodyta 29 straipsnyje.

5.   Nacionalinė institucija ex ante atitikties vertinimą grindžia savo arba nepriklausomos audito įstaigos, nurodytos 29 straipsnyje, kontrolės ir audito rezultatais. Jeigu paskirtoji Programos nacionalinė agentūra yra ta pati, kaip 2014–2020 m. programos, atliekant ex ante atitikties vertinimą, jeigu nėra pagrįsta kitaip, vertinami tik tie reikalavimai, kurie yra nauji ir būdingi Programai.

6.   Jeigu Komisija, įvertinusi ex ante atitikties vertinimą, nepritaria siūlomai nacionalinei agentūrai arba jeigu nacionalinė agentūra neatitinka būtiniausių Komisijos nustatytų reikalavimų, nacionalinė institucija užtikrina, kad būtų imtasi reikiamų taisomųjų veiksmų, kad nacionalinė agentūra atitiktų būtiniausius reikalavimus, arba paskiria kitą nacionalinę agentūrą.

7.   Nacionalinė institucija stebi ir prižiūri Programos valdymą nacionaliniu lygmeniu. Ji laiku informuoja Komisiją ir konsultuojasi su ja prieš priimdama bet kokius Programos valdymui didelį poveikį padaryti galinčius sprendimus, ypač susijusius su jos nacionaline agentūra.

8.   Nacionalinė institucija teikia adekvatų bendrą savo nacionalinės agentūros veiklos finansavimą, kad būtų užtikrintas Programos valdymas vadovaujantis taikytinomis Sąjungos taisyklėmis.

9.   Remdamasi nacionalinės agentūros metiniu valdymo pareiškimu, nepriklausomos audito įstaigos nuomone apie jį ir Komisijos atlikta nacionalinės agentūros atitikties ir veiklos analize, nacionalinė institucija kiekvienais metais pateikia Komisijai informaciją apie savo vykdomą Programos stebėsenos ir priežiūros veiklą.

10.   Nacionalinė institucija atsako už tinkamą Sąjungos lėšų, kurias Komisija perveda nacionalinei agentūrai Programos tikslais, valdymą.

11.   Nacionalinės agentūros įvykdytų pažeidimų, aplaidumo ar sukčiavimo arba rimtų nacionalinės agentūros veiklos trūkumų ar nepatenkinamų rezultatų atveju, dėl kurio Komisija gali reikšti pretenzijas nacionalinei agentūrai, nacionalinė institucija Komisijai kompensuoja neišieškotas lėšas.

12.   11 dalyje nurodytomis aplinkybėmis nacionalinė institucija savo iniciatyva arba Komisijos prašymu gali atšaukti nacionalinės agentūros įgaliojimus. Jei nacionalinė institucija nori atšaukti tuos įgaliojimus dėl kitų pateisinamų priežasčių, ji praneša apie tai Komisijai likus bent šešiems mėnesiams iki numatytos nacionalinės agentūros įgaliojimų pabaigos datos. Tokiais atvejais nacionalinė institucija ir Komisija oficialiai susitaria dėl konkrečių ir terminu apibrėžtų pereinamojo laikotarpio priemonių.

13.   Atšaukus įgaliojimus kaip tai numatyta 12 dalyje, nacionalinė institucija įgyvendina patikėtoms Sąjungos lėšoms reikiamas kontrolės priemones, susijusias su nacionalinei agentūrai, kurios įgaliojimai buvo atšaukti, ir užtikrina, kad tos lėšos ir visi su Programos valdymu susiję dokumentai bei valdymo priemonės būtų nekliudomai perduoti naujai nacionalinei agentūrai. Nacionalinė institucija teikia nacionalinei agentūrai, kurios įgaliojimai buvo atšaukti, reikiamą finansinę paramą, kad ši galėtų toliau įgyvendinti sutartines prievoles Programos dotacijos gavėjų ir Komisijos atžvilgiu tol, kol tos prievolės bus perduotos naujai nacionalinei agentūrai.

14.   Komisijos prašymu nacionalinė institucija nustato institucijas ar organizacijas, kurios galėtų būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus dalyvauti konkrečiuose Programos veiksmuose savo teritorijoje, arba tokių institucijų ar organizacijų rūšis.

27 straipsnis

Nacionalinė agentūra

1.   Nacionalinė agentūra:

a)

turi teisinį subjektiškumą arba yra teisinį subjektiškumą turinčio teisės subjekto dalis, o jos veiklą reglamentuoja atitinkamos valstybės narės teisė;

b)

turi pakankamus valdymo pajėgumus, darbuotojus ir infrastruktūrą, kad galėtų tinkamai atlikti savo uždavinius, užtikrinant veiksmingą ir efektyvų Programos valdymą ir patikimą finansinį Sąjungos lėšų valdymą;

c)

turi veiklos ir teisines priemones, kad galėtų taikyti Sąjungos lygmeniu nustatytas administracinio, sutartinio ir finansinio valdymo taisykles;

d)

teikia adekvačias finansines garantijas, kurias, pageidautina, suteikia valdžios institucija, atitinkančias Sąjungos lėšų, kurias ji turės valdyti, dydį.

2.   Nacionalinė agentūra atsako už visų projekto ciklo etapų valdymą įgyvendinant jos valdomus veiksmus, kaip nustatyta šio reglamento 22 straipsnyje nurodytose darbo programose, laikantis Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto.

3.   Nacionalinė agentūra turi visiems Programos sektoriams aprėpti reikiamų ekspertinių žinių. Jei valstybė narė arba Programos asocijuotoji trečioji valstybė turi daugiau nei vieną nacionalinę agentūrą, tos nacionalinės agentūros kartu turi turėti reikiamų ekspertinių žinių visiems Programos sektoriams aprėpti.

4.   Nacionalinė agentūra perduoda dotacijas naudos gavėjams, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 2 straipsnio 5 punkte, pasirašius dotacijos susitarimą, kaip nustatyta Komisijos atitinkamam Programos veiksmui.

5.   Nacionalinė agentūra kasmet pagal Finansinio reglamento 155 straipsnį savo nacionalinei institucijai ir Komisijai teikia ataskaitą. Nacionalinė agentūra atsako už atsižvelgimą į Komisijos pastabas, pateiktas išanalizavus metinį valdymo pareiškimą ir nepriklausomos audito įstaigos nuomonę apie jį.

6.   Nacionalinė agentūra, negavusi išankstinio rašytinio nacionalinės institucijos ir Komisijos sutikimo, neperduoda trečiajai šaliai jokių jai pavestų su Programa ar biudžeto vykdymu susijusių uždavinių. Nacionalinė agentūra – vienintelė institucija, atsakinga už trečiajai šaliai perduotus uždavinius.

7.   Jeigu nacionalinės agentūros įgaliojimai atšaukiami, ta nacionalinė agentūra lieka teisiškai atsakinga už jos sutartinių prievolių Programos dotacijos gavėjų ir Komisijos atžvilgiu, kol tos prievolės bus perduotos naujai nacionalinei agentūrai.

8.   Nacionalinė agentūra atsako už finansinių susitarimų, susijusių su 2014–2020 m. programa ir tebegaliojančių prasidėjus Programai, valdymą ir užbaigimą.

28 straipsnis

Europos Komisija

1.   Remdamasi nacionalinėms agentūroms keliamais atitikties reikalavimais, nurodytais 26 straipsnio 3 dalyje, Komisija įvertina nacionalines valdymo ir kontrolės sistemas, visų pirma remdamasi nacionalinės institucijos jai pateiktu ex ante atitikties vertinimu, nacionalinės agentūros metiniu valdymo pareiškimu ir nepriklausomos audito įstaigos nuomone apie jį, deramai atsižvelgdama į nacionalinės institucijos kasmet pateikiamą informaciją apie Programos stebėsenos ir priežiūros veiklą.

2.   Komisija, gavusi iš nacionalinės institucijos ex ante atitikties vertinimą, nurodytą 26 straipsnio 3 dalyje, per du mėnesius pritaria, su tam tikromis išlygomis pritaria arba nepritaria nacionalinės agentūros skyrimui. Komisija neužmezga sutartinių santykių su nacionaline agentūra, kol nepritarta ex ante atitikties vertinimui. Jeigu pritariama su išlygomis, Komisija savo sutartiniuose santykiuose su nacionaline agentūra gali taikyti proporcingas atsargumo priemones.

3.   Komisija nacionalinei agentūrai kasmet skiria tokias lėšas Programai įgyvendinti:

a)

atitinkamos valstybės narės dotacijoms skirtas lėšas Programos veiksmams, kurių valdymas patikėtas nacionalinei agentūrai, įgyvendinti;

b)

finansinį įnašą, skirtą nacionalinei agentūrai nustatytiems Programos valdymo uždavinių įgyvendinimui remti ir nustatomą remiantis Sąjungos dotacijoms skirtų lėšų, kurios patikėtos nacionalinei agentūrai, suma;

c)

jei aktualu, papildomas lėšas 7 straipsnio d punkte, 11 straipsnio d punkte ir 14 straipsnio c punkte nurodytoms priemonėms įgyvendinti.

4.   Komisija nustato nacionalinės agentūros darbo programos reikalavimus. Komisija nacionalinei agentūrai lėšų, skirtų Programai įgyvendinti, skiria tik tuomet, kai oficialiai patvirtina nacionalinės agentūros darbo programą.

5.   Įvertinusi metinį valdymo pareiškimą ir nepriklausomos audito įstaigos nuomonę apie jį, Komisija nacionalinei agentūrai ir nacionalinei institucijai pateikia savo nuomonę ir pastabas.

6.   Jeigu Komisija metinį valdymo pareiškimą ar nepriklausomos audito įstaigos nuomonę apie jį laiko nepriimtinomis arba jeigu nacionalinė agentūra nepakankamai atsižvelgia į Komisijos pateiktas pastabas, Komisija gali imtis bet kokių atsargumo ir taisomųjų priemonių, kurių reikia Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, vadovaujantis Finansinio reglamento 131 straipsniu.

7.   Komisija, bendradarbiaudama su nacionalinėmis agentūromis, užtikrina, kad šiai Programai įgyvendinti taikomos procedūros būtų nuoseklios ir paprastos ir kad informacija būtų aukštos kokybės. Šiuo atžvilgiu, siekiant užtikrinti nuoseklų Programos įgyvendinimą visose valstybėse narėse ir visose Programos asocijuotosiose trečiosiose valstybėse, rengiami reguliarūs nacionalinių agentūrų tinklo narių posėdžiai.

8.   Komisija užtikrina, kad informacinių technologijų sistemos, būtinos 3 straipsnyje nustatytiems Programos tikslams įgyvendinti, visų pirma taikant netiesioginį valdymą, būtų kuriamos tinkamai ir laiku, ir taip, kad būtų lengvai prieinamos ir patogios naudoti. Programa remiamas tokių informacinių technologijų sistemų kūrimas, eksploatavimas ir priežiūra.

29 straipsnis

Nepriklausoma audito įstaiga

1.   Nepriklausoma audito įstaiga pateikia audito nuomonę apie metinį valdymo pareiškimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 155 straipsnio 1 dalyje. Ši nuomonė – bendro užtikrinimo pagal Finansinio reglamento 127 straipsnį pagrindas.

2.   Nepriklausoma audito įstaiga:

a)

turi reikiamą profesinę kompetenciją, kad galėtų atlikti viešojo sektoriaus auditą;

b)

užtikrina, kad atliekant auditą būtų vadovaujamasi tarptautiniu mastu pripažintais audito standartais;

c)

užtikrina, kad nebūtų interesų konflikto su teisės subjektu, kuriam nacionalinė agentūra priklauso; visų pirma nepriklausoma audito įstaiga yra funkciškai nepriklausoma nuo teisės subjekto, kuriam nacionalinė agentūra priklauso.

3.   Nepriklausoma audito įstaiga teikia Komisijai ir jos atstovams bei Audito Rūmams visapusišką prieigą prie visų dokumentų ir ataskaitų, kurių reikia audito nuomonei apie nacionalinės agentūros metiniam valdymo pareiškimui parengti.

30 straipsnis

Kontrolės sistemos principai

1.   Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų apsaugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla priemones, atliekant veiksmingas patikrinimus, ir, jei nustatoma pažeidimų – susigrąžinant neteisingai išmokėtas sumas ir prireikus taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines ir finansines sankcijas.

2.   Komisija atsako už nacionalinių agentūrų valdomų Programos veiksmų ir veiklos priežiūros kontrolę. Ji nustato būtiniausius reikalavimus, susijusius su nacionalinės agentūros ir nepriklausomos audito įstaigos vykdoma kontrole.

3.   Nacionalinė agentūra atsako už pirminę dotacijos gavėjų, vykdančių veiksmus, kuriuos kaip numatyta darbo programose ji valdo, kaip nurodyta 22 straipsnyje, kontrolę. Tos kontrolės tikslas – pagrįstai patvirtinti, kad suteiktos dotacijos naudojamos numatytiems tikslams ir laikantis taikytinų Sąjungos taisyklių.

4.   Nacionalinėms agentūroms pervestų Programos lėšų atžvilgiu Komisija užtikrina tinkamą kontrolės koordinavimą su nacionalinėmis institucijomis ir nacionalinėmis agentūromis, remiantis bendro audito principu ir rizikos analize. Ši dalis netaikoma OLAF atliekamiems tyrimams.

31 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Jei programos veikloje pagal tarptautinį susitarimą priimto sprendimo arba kitos teisinės priemonės pagrindu dalyvauja trečioji valstybė, ji suteikia būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, kaip numatyta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013.

XI SKYRIUS

PAPILDOMUMAS

32 straipsnis

Kaupiamasis ir alternatyvusis finansavimas

1.   Įgyvendinant Programą siekiama užtikrinti jos bendrą nuoseklumą ir papildomumą su kita atitinkama Sąjungos politika, programomis ir fondais, ypač su tais, kurie yra susiję su švietimu ir mokymu, kultūra ir žiniasklaida, jaunimu ir solidarumu, užimtumu ir socialine įtrauktimi, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pramone ir įmonėmis, skaitmenine politika, žemės ūkiu ir kaimo plėtra, aplinkosauga ir klimatu, sanglauda, regionine politika, migracija, saugumu ir tarptautiniu bendradarbiavimu ir vystymusi.

2.   Veiksmui, kuriam buvo skirtas įnašas pagal Programą, taip pat gali būti skiriamas įnašas pagal kitą Sąjungos programą, jei įnašais nedengiamos tos pačios išlaidos. Veiksmui skirtam atitinkamam įnašui taikomos atitinkamos Sąjungos programos taisyklės. Kaupiamasis finansavimas neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. Pagal skirtingas Sąjungos programas skiriama parama gali būti apskaičiuojama proporcingai pagal dokumentus, kuriais nustatomos paramos sąlygos.

3.   Pagal 2021–2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamento 73 straipsnio 4 dalį projektų pasiūlymams gali būti skiriama parama iš Europos regioninės plėtros fondo arba „Europos socialinio fondo +“, jei jiems pagal šią Programą suteiktas pažangumo ženklas, nes jie atitinka visas šias sąlygas:

a)

jie buvo įvertinti paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus pagal šią programą;

b)

jie atitinka minimaliuosius to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus;

c)

jie negali būti finansuojami pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus tik dėl biudžeto apribojimų.

XII SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

33 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   3 ir 23 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami Programos trukmės laikotarpiui.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 ir 23 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Jis įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 3 ir 23 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

34 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Gali būti rengiami konkrečių sudėčių komiteto posėdžiai, kuriuose sprendžiami su atitinkamu sektoriumi susiję klausimai. Kai tikslinga, laikantis komiteto darbo tvarkos taisyklių į posėdžius ad hoc kaip stebėtojai gali būti pakviesti dalyvauti išorės ekspertai, įskaitant socialinių partnerių atstovus.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

35 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013 panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.

36 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Šiuo reglamentu nedaroma poveikio pagal Reglamentą (ES) Nr. 1288/2013 pradėtų veiksmų tęsimui ar jų pakeitimui, ir tas reglamentas toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2.   Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, būtinos siekiant užtikrinti perėjimą nuo priemonių, priimtų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, prie Programos.

3.   Vadovaujantis Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalies antros pastraipos a punktu ir nukrypstant nuo to reglamento 193 straipsnio 4 straipsnio, finansavimo sprendime nurodytais tinkamai pagrįstais atvejais pagal šį reglamentą remiama veikla ir 2021 m. patirtos pagrindinės išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei ta veikla buvo įgyvendinta ir tos išlaidos patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką. Dotacijos susitarimai dėl 2021 finansinių metų dotacijų veiklai išimties tvarka gali būti pasirašyti per šešis mėnesius nuo dotacijos gavėjo finansinių metų pradžios.

4.   Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į Sąjungos biudžetą po 2027 m., siekiant padengti 17 straipsnio 7 dalyje numatytas išlaidas, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus ir veiklą.

5.   Valstybės narės nacionaliniu lygmeniu užtikrina nekliudomą perėjimą nuo veiksmų, įgyvendintų pagal 2014–2020 m. programą, prie naujų pagal Programą įgyvendintinų veiksmų.

37 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. gegužės 20 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkė

A. P. ZACARIAS


(1)  OL C 62, 2019 2 15, p. 194.

(2)  OL C 168, 2019 5 16, p. 49.

(3)  2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento pozicija (OL C 108, 2021 3 26, p. 965) ir 2021 m. balandžio 13 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4)  OL C 428, 2017 12 13, p. 10.

(5)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 50).

(6)  OL C 252, 2018 7 18, p. 31.

(7)  2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11).

(8)  2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (OL C 189, 2018 6 4, p. 1).

(9)  OL C 456, 2018 12 18, p. 1.

(10)  2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695 dėl bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ ir su ja susijusių dalyvavimo ir sklaidos taisyklių, kuriuo panaikinami Reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1).

(11)  2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl tarptautinio mobilumo Bendrijoje švietimo ir mokymo tikslais: Europos mobilumo kokybės chartija (OL L 394, 2006 12 30, p. 5).

(12)  2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendacija – Iniciatyva „Judus jaunimas“ – besimokančio jaunimo judumo skatinimas (OL C 199, 2011 7 7, p. 1).

(13)  2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacija dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (OL C 398, 2012 12 22, p. 1).

(14)  2018 m. kovo 15 d. Tarybos rekomendacija dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos (OL C 153, 2018 5 2, p. 1).

(15)  2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos rekomendacija dėl aukštojo mokslo, vidurinio ugdymo ir mokymo kvalifikacijų bei mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio tarpusavio pripažinimo skatinimo (OL C 444, 2018 12 10, p. 1).

(16)  2020 m. lapkričio 24 d. Tarybos rekomendacija dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo (OL C 417, 2020 12 2, p. 1).

(17)  OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

(18)  OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.

(19)  OL C 444 I, 2020 12 22, p. 1.

(20)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(21)  OL L 1, 1994 1 3, p. 3.

(22)  2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).

(23)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(24)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(25)  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(26)  1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(27)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(28)  2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(29)  2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(30)  Visų pirma bendra geresnių paslaugų, susijusių su įgūdžiais ir kvalifikacijomis, teikimo sistema („Europass“); Europos kvalifikacijų sandara (EQF); Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema (EQAVET); Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET); Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS); Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo registras (EQAR); Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo asociacija (ENQA); Europos regiono informacijos centrų ir Nacionalinių akademinio pripažinimo informacijos centrų Europos Sąjungoje tinklas ir „Euroguidance“ tinklai.


I PRIEDAS

II, III IR IV SKYRIUJE IŠDĖSTYTŲ VEIKSMŲ APRAŠYMAS

1.   1 PAGRINDINIS VEIKSMAS. MOBILUMAS MOKYMOSI TIKSLAIS

1.1.

Mobilumas mokymosi tikslais – trumpalaikis arba ilgalaikis, grupinis arba individualus mobilumas, susijęs su įvairiomis teminėmis sritimis ir studijų dalykais, įskaitant į ateitį orientuotas sritis, pavyzdžiui, skaitmeninę sritį, klimato kaitą, švarią energiją ir dirbtinį intelektą.

1.2.

Jaunimo dalyvavimo veikla – veikla, kuria siekiama padėti jaunimui įsitraukti ir mokytis dalyvauti pilietinėje visuomenėje, didinti informuotumą apie Europos bendras vertybes ir puoselėti jaunimo ir sprendimus priimančių asmenų dialogą vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis.

1.3.

„Discover EU“ – savaiminio mokymosi ir neformaliojo švietimo veikla, pasižyminti stipriu mokymosi komponentu ir įtraukiu aspektu, kurią sudaro mokymosi patirtis ir kelionės po Europą, siekiant puoselėti priklausymo Sąjungai jausmą ir sudaryti sąlygas dalyviams atrasti Europos kultūrų ir kalbų įvairovę.

2.   2 PAGRINDINIS VEIKSMAS. ORGANIZACIJŲ IR INSTITUCIJŲ BENDRADARBIAVIMAS

2.1.

Bendradarbiavimo partnerystė – įvairi bendradarbiavimo veikla, kurią bendrai vykdo įvairių šalių organizacijos ir institucijos, visų pirma siekdamos keistis naujomis idėjomis bei praktika ir jas vystyti, dalytis praktika ir metodais ir juos nagrinėti ir plėtoti bei stiprinti tinklo partnerius. Šis veiksmas apima nedidelio masto partnerystes, specialiai skirtas puoselėti platesnes ir įtraukesnes galimybes dalyvauti programoje vykdant veiklą, kuriai numatomos mažesnės dotacijų sumos, trumpesnė trukmė ir paprastesni administraciniai reikalavimai.

2.2.

Partnerystės, kuriomis siekiama meistriškumo – švietimo bei mokymo įstaigų ir švietimo bei mokymo paslaugų teikėjų įvairūs partnerystės projektai ir tinklai, kuriais siekiama puoselėti meistriškumą ir stiprinti tarptautinį aspektą, bei vystyti ilgalaikes strategijas siekiant sisteminiu lygmeniu gerinti kokybę visose švietimo ir mokymo srityse, visų pirma taikant bendrai vystomą novatorišką praktiką ir pedagoginius metodus, aukštus integruoto mobilumo lygius ir skiriant ypač didelį dėmesį tarpdalykiškumui, būtent:

2.2.1.

aukštojo mokslo institucijų (Europos universitetų) aljansai, kurie rengia bendras ilgalaikes aukštos kokybės švietimo, mokslinių tyrimų, inovacijų ir paslaugų visuomenei strategijas, grindžiamas bendra vizija ir bendromis vertybėmis, aukštais mobilumo lygiais, ir ypač dideliu dėmesiu tarpdalykiškumui ir atviroms studijų programoms, derinančioms modulius skirtingose šalyse;

2.2.2.

profesinio rengimo ir mokymo teikėjų partnerystės (profesinio meistriškumo centrų platformos), integruotos į vietos ir regionines augimo, inovacijų ir konkurencingumo strategijas, kurios kartu vykdo aukštos kokybės tarptautines bendras profesinio rengimo programas, kuriose daugiausia dėmesio skiriama dabartinių ir atsirandančių sektorinių įgūdžių poreikių patenkinimui;

2.2.3.

Europoje ir kitose pasaulio šalyse įsteigtų aukštojo mokslo institucijų siūlomos integruotos studijų programos („Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos), kuriomis puoselėjamas aukštojo mokslo meistriškumas ir internacionalizacija pasaulio mastu.

2.2 punkte nurodytu veiksmu taip pat gali būti remiami partnerystės projektai ir aljansai, kuriais siekiama propaguoti meistriškumą bendrojo ugdymo ir suaugusiųjų švietimo srityse.

2.3.

Inovacijų partnerystės – partnerystės švietimo bei mokymo ir jaunimo srityse, kuriomis siekiama vystyti novatorišką praktiką, būtent:

2.3.1.

aljansai – strateginis pagrindinių švietimo ir mokymo, verslo ir mokslinių tyrimų sričių subjektų bendradarbiavimas, kuriuo puoselėjamos švietimo ir mokymo sistemų inovacijos ir modernizavimas;

2.3.2.

projektai, kuriais švietimo, mokymo ir jaunimo srityse puoselėjamos inovacijos, kūrybiškumas, e. dalyvavimas ir socialinis verslumas.

2.4.

Pelno nesiekiantys sporto renginiai – renginiai, organizuojami arba vienoje šalyje, arba tuo pačiu metu keliose šalyse, siekiant didinti informuotumą apie sporto vaidmenį įvairiose srityse, pavyzdžiui, socialinės įtraukties, lygių galimybių ir sveikatinamojo fizinio aktyvumo srityse.

2.5.

Interneto platformos ir virtualiojo bendradarbiavimo priemonės švietimo ir mokymo bei jaunimo srityse.

3.   3 PAGRINDINIS VEIKSMAS. POLITIKOS PLĖTOTĖS IR BENDRADARBIAVIMO RĖMIMAS

3.1.

Sąjungos švietimo ir mokymo bendros ir sektorinės politikos darbotvarkių rengimas ir įgyvendinimas; tai yra įvairi veikla, kuria siekiama įkvėpti ir remti švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto sričių politiką ir strategijas, įskaitant Europos politikos darbotvarkes ir strategijas įvairiuose švietimo sektoriuose, jaunimo ir sporto srityse, įskaitant veiklą, kuria remiamas bendradarbiavimas politikos klausimais Europos lygmeniu; parama politikos eksperimentavimui Europos lygmeniu, parama veiklai, kuria siekiama reaguoti į kylančius iššūkius įvairiose teminėse srityse ir parama žinių rinkimui, įskaitant apklausas ir tyrimus.

3.2.

Sąjungos priemonių, kuriomis puoselėjama kompetencijų, įgūdžių ir kvalifikacijų kokybė, skaidrumas ir pripažinimas, rėmimas, įskaitant veiklą, kuria siekiama: palengvinti kreditų perkėlimą, puoselėti kokybės užtikrinimą, propaguoti neformaliojo ir savaiminio mokymosi patvirtinimą, įskaitant įgūdžių valdymą ir orientavimą, remti atitinkamas įstaigas, tinklus ir priemones, palengvinančias mainus skaidrumo ir pripažinimo srityje.

3.3

Dialogas politikos klausimais švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto srityse ir bendradarbiavimas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant įvairią veiklą, pavyzdžiui, konferencijas ir kitų rūšių renginius, paramą bendradarbiavimui su tarptautinėmis organizacijomis bei paramą ES Jaunimo dialogui, Sąjungos masto tinklų ir europinių organizacijų, siekiančių bendro Sąjungos intereso, veikimui.

3.4.

Priemonės, kuriomis prisidedama prie aukštos kokybės ir įtraukaus Programos įgyvendinimo, įskaitant paramą veiklai ir įstaigoms, pavyzdžiui, išteklių centrams, informaciniams tinklams ir mokymo bei bendradarbiavimo veiklai, kuriais gerinamas programos įgyvendinimas, didinami nacionalinių agentūrų pajėgumai ir stiprinamas strateginis įgyvendinimas, taip pat buvusių programos „Erasmus+“ dalyvių ir kitų populiarintojų pasitelkimas kaip pozityvių sektinų pavyzdžių.

3.5.

Bendradarbiavimas su kitomis Sąjungos priemonėmis ir parama kitų sričių Sąjungos politikai, įskaitant paramą veiklai, kuria puoselėjama sinergija ir papildomumas su kitomis Sąjungos ir nacionalinėmis priemonėmis ir bendradarbiavimo su tokias priemones įgyvendinančiomis struktūromis propagavimą.

3.6.

Informacijos skleidimo ir informuotumo didinimo veikla, kuria siekiama informuoti piliečius ir organizacijas apie programą „Erasmus+“ ir Sąjungos politiką švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto srityse.

4.   „JEAN MONNET“ VEIKSMAI

4.1.

„Jean Monnet“ veiksmais aukštojo mokslo srityje remiamos aukštojo mokslo institucijos Europoje ir už jos ribų, pasitelkiant „Jean Monnet“ modulius, pirmininkus ir kompetencijos centrus, bei „Jean Monnet“ projektus ir tinklaveikos veiklą.

4.2.

„Jean Monnet“ veiksmai kitose švietimo ir mokymo srityse – veikla, kuria siekiama propaguoti žinias Sąjungos klausimais švietimo ir mokymo įstaigose, pavyzdžiui, bendrojo ugdymo įstaigose ir profesinio rengimo ir mokymo institutuose.

4.3.

Parama 8 straipsnio c punkte nurodytoms paskirtosioms įstaigoms.


II PRIEDAS

RODIKLIAI

Kiekybinių rodiklių vertės suskirstomos, kai tikslinga, pagal šalį, lytį ir veiksmo rūšį bei veiklą.

1.

Stebėsenos sritys

Dalyvavimas mobilume mokymosi tikslais.

Organizacijos ir institucijos, pasižyminčios stipresniu europiniu ir tarptautiniu aspektu.

2.

Vertinimo aspektai

2.1.

1 pagrindinis veiksmas. Mobilumas mokymosi tikslais:

2.1.1.

mobilumo mokymosi tikslais veiklos pagal 1 pagrindinį veiksmą dalyvių skaičius;

2.1.2.

pagal 1 pagrindinį veiksmą Programoje dalyvaujančių organizacijų ir institucijų skaičius;

2.1.3.

virtualiojo mokymosi veiklos pagal 1 pagrindinį veiksmą dalyvių skaičius;

2.1.4.

dalyvių, manančių, kad dalyvauti pagal 1 pagrindinį veiksmą vykdomoje mobilumo mokymosi tikslais veikloje buvo naudinga, dalis;

2.1.5.

dalyvių, manančių, kad po dalyvavimo veikloje pagal 1 pagrindinį veiksmą jie sustiprino priklausymo Europai jausmą, dalis.

2.2.

2 pagrindinis veiksmas. Organizacijų ir institucijų bendradarbiavimas:

2.2.1.

pagal 2 pagrindinį veiksmą Programoje dalyvaujančių organizacijų ir institucijų skaičius;

2.2.2.

organizacijų ir institucijų, manančių, kad dalyvaudamos 2 pagrindiniame veiksme jos išvystė aukštos kokybės praktiką, dalis;

2.2.3.

virtualiojo bendradarbiavimo platformų, remiamų pagal 2 pagrindinį veiksmą, naudotojų skaičius.

2.3.

3 pagrindinis veiksmas. Politikos plėtotės ir bendradarbiavimo rėmimas:

2.3.1.

pagal 3 pagrindinį veiksmą dotacijų veiksmuose dalyvaujančių organizacijų ir institucijų skaičius.

2.4.

Įtrauktis:

2.4.1.

mažiau galimybių turinčių asmenų, dalyvaujančių veikloje pagal 1 pagrindinį veiksmą, skaičius;

2.4.2.

pagal 1 ir 2 pagrindinius veiksmus naujų Programoje dalyvaujančių organizacijų ir institucijų skaičius.

2.5.

Supaprastinimas:

2.5.1.

nedidelio masto partnerysčių, remiamų pagal 2 pagrindinį veiksmą, skaičius;

2.5.2.

organizacijų ir institucijų, manančių, kad dalyvavimo Programoje procedūros yra proporcingos ir paprastos, dalis.

2.6.

Indėlis siekiant su klimatu susijusių tikslų:

2.6.1.

Veiklos, kuria siekiama su klimatu susijusių tikslų pagal 1 pagrindinį veiksmą, dalis;

2.6.2.

Projektų, kuriais siekiama su klimatu susijusių tikslų pagal 2 pagrindinį veiksmą, dalis.


2021 5 28   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 189/34


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/818

2021 m. gegužės 20 d.

kuriuo nustatoma 2021–2027 m. programa „Kūrybiška Europa“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 167 straipsnio 5 dalį ir 173 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

kultūra, menai, kultūros paveldas ir kultūros įvairovė Europos visuomenei yra didelės vertybės kultūros, švietimo, demokratijos, aplinkos, socialiniu, žmogaus teisių ir ekonominiu požiūriais, todėl juos reikėtų propaguoti ir remti. 2017 m. kovo 25 d. Romos deklaracijoje ir 2017 m. gruodžio 14 d. ir 15 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose teigiama, kad švietimas ir kultūra yra įtraukių ir darnių visuomenių visiems ir Europos konkurencingumo išlaikymo pagrindas;

(2)

Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Tos vertybės yra bendros valstybėms narėms – visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė. Tos vertybės dar kartą patvirtintos ir išreikštos teisėmis, laisvėmis ir principais, įtvirtintais Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija), kuri pagal ES sutarties 6 straipsnį turi tokią pat teisinę galią kaip Sutartys. Konkrečiai, saviraiškos ir informacijos laisvė bei menų ir mokslo laisvė įtvirtintos atitinkamai Chartijos 11 ir 13 straipsniuose;

(3)

ES sutarties 3 straipsnyje taip pat nustatyta, kad Sąjungos tikslas – skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę ir kad, be kita ko, ji gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas;

(4)

2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikate „Nauja Europos kultūros darbotvarkė“ išdėstyti Sąjungos tikslai, keliami kultūros ir kūrybos sektoriams. Juo siekiama, kad būtų pasinaudota kultūros ir kultūrinės įvairovės galia didinant socialinę sanglaudą ir visuomenės gerovę, puoselėjant tarpvalstybinį kultūros ir kūrybos sektorių aspektą ir jų augimo pajėgumą, skatinant kultūra grindžiamą kūrybiškumą švietimo ir inovacijų srityje, taip pat darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo tikslais ir stiprinant tarptautinius kultūrinius ryšius. Programa „Kūrybiška Europa“ (toliau – Programa) kartu su kitomis Sąjungos programomis ir fondais bus remiama Naujoji Europos kultūros darbotvarkė. Turėtų būti išsaugota ir propaguojama esminė kultūros ir meninės raiškos vertė, o dėmesys meninei kūrybai turėtų būti Programos pagrindas. Tai taip pat dera su 2007 m. kovo 18 d. įsigaliojusia 2005 m. UNESCO Konvencija dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, kurios šalimis yra Sąjunga ir jos valstybės narės;

(5)

siekiant puoselėti bendrą kultūros įvairovės erdvę Europos tautoms, svarbu skatinti tarptautinę meno ir kultūros kūrinių, kolekcijų ir produktų sklaidą, taip skatinant dialogą ir kultūrinius mainus, ir tarptautinį menininkų ir kultūros bei kūrybos sektorių specialistų mobilumą;

(6)

kultūros paveldo apsauga ir stiprinimas palengvina laisvą dalyvavimą kultūriniame gyvenime pagal Jungtinių Tautų Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą. Todėl kultūros paveldas atlieka svarbų vaidmenį kuriant taikią ir demokratinę visuomenę darnaus vystymosi ir kultūros įvairovės skatinimo procesuose;

(7)

Europos kultūros įvairovės skatinimas grindžiamas meninės raiškos laisve, menininkų ir kultūrinės veiklos vykdytojų gebėjimais ir kompetencijomis, klestinčių ir atsparių kultūros ir kūrybos sektorių egzistavimu ir menininkų ir kultūrinės veiklos vykdytojų gebėjimu kurti, naujinti ir gaminti savo kūrinius bei platinti juos platesnei ir įvairesnei Europos auditorijai. Taip išplečiamas kultūros ir kūrybos sektorių verslo potencialas, gerinama prieiga prie kūrybinio turinio, meninių tyrimų ir kūrybiškumo ir didinamas jų propagavimas, taip pat prisidedama prie tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Be to, propaguojant kūrybiškumą ir naujas žinias prisidedama prie konkurencingumo didinimo ir inovacijų skatinimo pramonės vertės grandinėse. Turtinga Sąjungos kultūros ir kalbų įvairovė yra itin svarbus Europos projekto privalumas. Tuo pačiu Europos kultūros ir kūrybos rinkai būdingi geografiniai, kalbiniai ar abu šie ypatumai, kurie gali lemti rinkos susiskaidymą. Todėl reikia toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad kultūros ir kūrybos sektoriai visapusiškai pasinaudotų Sąjungos bendrosios rinkos, visų pirma bendrosios skaitmeninės rinkos, teikiama nauda;

(8)

skaitmeninė pertvarka kultūros ir kūrybos sektoriams reiškia esminį pokytį. Dėl jos pakito įpročiai, santykiai, gamybos ir vartojimo modeliai. Tai kelia nemažai iššūkių. Tuo pačiu skaitmeninė pertvarka suteikia kultūros ir kūrybos sektoriams naujų galimybių, kiek tai susiję su Europos kūrinių kūrimu, platinimu ir prieiga prie jų, o tai naudinga visai Europos visuomenei. Programa turėtų skatinti kultūros ir kūrybos sektorius pasinaudoti tomis galimybėmis;

(9)

Programa turėtų būti atsižvelgiama į dvilypį kultūros ir kūrybos sektorių pobūdį, pripažįstant, viena vertus, kultūros esminę bei meninę vertę ir, kita vertus, tų sektorių ekonominę vertę, įskaitant platesnį tų sektorių indėlį į ekonomikos augimą ir konkurencingumą, taip pat kūrybiškumą ir inovacijas. Taip pat Programa turėtų būti atsižvelgiama į teigiamą kultūros poveikį kultūrų dialogui, socialinei sanglaudai ir žinių sklaidai. Tam reikia tvirtų Europos kultūros ir kūrybos sektorių, ypač gyvybingos Europos audiovizualinės pramonės, dėl jos pajėgumo pasiekti įvairias auditorijas ir jos ekonominę svarbą, įskaitant jos ekonominę svarbą kitiems kūrybos sektoriams. Vis dėlto konkurencija pasaulinėse audiovizualinio sektoriaus rinkose dar labiau suintensyvėjo dėl intensyvėjančios skaitmeninės pertvarkos, pavyzdžiui, medijų produkcijos ir vartojimo pokyčių ir stiprėjanti pasaulinių turinio platinimo platformų pozicija. Todėl reikia padidinti paramą Europos pramonei;

(10)

kaip parodė su Europos kultūros sostinių iniciatyva susiję Sąjungos veiksmai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 445/2014/ES (4), kultūros ir kūrybos sektoriams tenka svarbus vaidmuo stiprinant ir atgaivinant Sąjungos teritorijas. Tokiu būdu kultūros ir kūrybos sektoriai yra pagrindiniai veiksniai skatinant kokybišką turizmą, ir regioninę, vietos bei miestų plėtrą visoje Sąjungoje;

(11)

kad Programa būtų veiksminga, joje turėtų būti atsižvelgiama į skirtingų sektorių konkretų pobūdį ir iššūkius, skirtingas kultūros ir kūrybos sektorių tikslines grupes ir konkrečius poreikius, taikant specialiai pritaikytus požiūrius audiovizualiniam sektoriui skirtoje paprogramėje (toliau – MEDIA paprogramė), kitiems kultūros ir kūrybos sektoriams skirtoje paprogramėje (toliau – Kultūros paprogramė) ir tarpsektorinėje paprogramėje (toliau – Tarpsektorinė paprogramė);

(12)

Programa turėtų būti remiami Europos pridėtinę vertę turintys veiksmai ir veikla, kuriais papildomos regioninės, nacionalinės, tarptautinės ir kitos Sąjungos programos ir politika ir daromas teigiamas poveikis Europos piliečiams, ir turėtų būti remiamas tarptautinio bendradarbiavimo ir mainų kultūros ir kūrybos sektoriuose plėtojimas ir skatinimas. Tokiais veiksmais ir veikla Programa prisidedama prie europinės tapatybės ir Europos vertybių stiprinimo, kartu skatinant kultūrų ir kalbų įvairovę;

(13)

visų formų ir raiškos būdų muzika, ypač šiuolaikinė ir gyva muzika, yra svarbi Sąjungos kultūros, meno ir ekonomikos sričių ir jos paveldo sudedamoji dalis. Muzika yra socialinės sanglaudos elementas ir viena iš pagrindinių priemonių ekonomikos ir kultūros vystymuisi stiprinti. Todėl Kultūros paprogramėje turėtų būti skiriama dėmesio muzikos sektoriui;

(14)

Kultūros paprograme turėtų būti skatinama kūrybinių bendruomenių tinklaveika ir tarpvalstybinis bei daugiadalykis bendradarbiavimas naudojant įvairius įgūdžių (tokių kaip meniniai, kūrybiniai, skaitmeniniai ir technologiniai įgūdžiai) rinkinius;

(15)

Tarpsektorine paprograme siekiama išnaudoti skirtingų kultūros ir kūrybos sektorių bendradarbiavimo potencialą ir spręsti jiems iškylančius bendrus iššūkius. Kalbant apie žinių perdavimą ir administravimo veiksmingumą, gali būti naudingas bendras universalus požiūris. Tame kontekste Programos centrai padeda siekti Programos tikslų ir ją įgyvendinti;

(16)

audiovizualiniame sektoriuje reikalinga Sąjungos intervencija, vykdoma kartu su Sąjungos bendrosios skaitmeninės rinkos politikos priemonėmis. Visų pirma tai pasakytina apie autorių teisių sistemos modernizavimą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis (ES) 2019/789 (5) ir (ES) 2019/790 (6) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES (7), su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808 (8). Direktyvomis (ES) 2019/789 ir (ES) 2019/790 siekiama sustiprinti Europos audiovizualinio sektoriaus veiklos vykdytojų pajėgumus kurti, finansuoti, gaminti ir platinti kūrinius, kurie visų pirma matomi įvairiose turimose medijose, pavyzdžiui, televizijoje, kine ar užsakomosiose vaizdo paslaugose, ir kurie yra prieinami ir patrauklūs auditorijai atviresnėje ir konkurencingesnėje rinkoje Europoje ir už jos ribų. Tomis direktyvomis taip pat siekiama sukurti gerai veikiančią rinką kūrėjams ir teisių turėtojams, visų pirma spaudos publikacijų ir interneto platformų atveju, ir užtikrinti teisingą atlygį autoriams ir atlikėjams; į šiuos aspektus turėtų būti atsižvelgta visoje Programoje. Be to, paramą reikėtų padidinti, kad būtų reaguojama į pastarojo meto rinkos raidą, visų pirma – į pasaulinių platinimo platformų poziciją, kuri yra stipresnė palyginus su nacionalinių transliuotojų, kurie tradiciškai investuoja į Europos kūrinių gamybą, poziciją. Kadangi rinkos sąlygos ir audiovizualinės veiklos vykdytojų veikla vis kinta, įgyvendinant Programą turėtų būti nustatyti konkretūs kriterijai, kurie nusakytų, kaip apibrėžiama nepriklausoma gamybos bendrovė;

(17)

Programa turėtų būti sudarytos sąlygos kultūros ir kūrybos sektorių organizacijoms kuo plačiau joje dalyvauti ir užtikrinti joms kuo platesnę prieigą prie Programos, nepriklausomai nuo jų geografinės kilmės. Programa turėtų būti remiamos tos organizacijos ir talentingiausi asmenys, neatsižvelgiant į jų buvimo vietą, kad jie galėtų vykdyti veiklą tarpvalstybiniu ir tarptautiniu mastu. MEDIA paprograme turėtų būti atsižvelgiama į skirtumus, susijusius su šalių audiovizualinio turinio gamyba ir platinimu, ir į prieigą prie audiovizualinio turinio bei į audiovizualinio turinio vartojimo tendencijas, visų pirma į jų kalbinius ir geografinius ypatumus, taip sudarant vienodesnes sąlygas, didinant valstybių narių, turinčių skirtingus audiovizualinius pajėgumus, dalyvavimą ir stiprinant jų bendradarbiavimą, taip pat remiant Europos talentus, neatsižvelgiant į jų buvimo vietą, kad jie galėtų veikti tarpvalstybiniu ir tarptautiniu mastu. Taip pat reikėtų atsižvelgti į atokiausių regionų, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnyje, ypatumus;

(18)

specialiais veiksmais pagal Programą, tokiais kaip Sąjungos veiksmais, susijusiais su Europos paveldo ženklu, nustatytu Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1194/2011/ES (9), su Europos paveldo dienomis, Europos apdovanojimais šiuolaikinės, roko ir populiariosios muzikos, literatūros, paveldo ir architektūros srityse, Europos kultūros sostinių iniciatyva, tiesiogiai pasiekta milijonai Europos piliečių, atskleista Europos kultūros politikos socialinė ir ekonominė nauda, todėl jie turėtų būti tęsiami ir, jei įmanoma, išplėsti. Kultūros paprograme turėtų būti remiama Europos paveldo ženklu pažymėtų vietovių tinklaveikos veikla. Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę Europos apdovanojimus skirti ir kitose srityse bei sektoriuose, visų pirma teatro sektoriuje;

(19)

kultūra yra itin svarbi stiprinant bendruomenių įtraukumą ir sanglaudą. Migracijos klausimų ir integracijos iššūkių kontekste kultūra atlieka itin svarbų vaidmenį sudarant galimybes kultūrų dialogui, taip pat integruojant migrantus bei pabėgėlius, padedant jiems pasijusti priimančiosios visuomenės dalimi ir plėtojant gerus migrantų ir naujų bendruomenių santykius;

(20)

siekiant prisidėti prie įtraukios visuomenės, Programa turėtų būti skatinamas ir didinamas kultūrinis dalyvavimas visoje Sąjungoje, ypač kiek tai susiję su neįgaliaisiais ir asmenimis iš nepalankios aplinkos;

(21)

pagal 2018 m. sausio 22 d. Davoso deklaraciją dėl kokybiškos pastatų statybos kultūros (vok. „Baukultur“) Europai, turėtų būti imtasi veiksmų siekiant skatinti naują integruotą požiūrį į aukštos kokybės apstatytos aplinkos formavimą, kuris būtų grindžiamas kultūra, stiprintų socialinę sanglaudą, užtikrintų tvarią aplinką ir prisidėtų prie visų gyventojų sveikatos ir gerovės. Pagal šį požiūrį dėmesys turėtų būti sutelktas ne tik į miestų teritorijas, bet ir į periferinių ir kaimo teritorijų sujungimą. „Baukultur“ koncepcija apima visus veiksnius, darančius tiesioginį poveikį piliečių ir bendruomenių gyvenimo kokybei, todėl labai konkrečiai skatina įtrauktį, sanglaudą ir tvarumą;

(22)

saviraiškos laisvė ir meninė laisvė yra gyvybingų kultūros ir kūrybos sektorių pagrindas. Visų pirma naujienų žiniasklaidos sektoriui reikia laisvos, įvairios ir pliuralistinės žiniasklaidos aplinkos. Taigi kartu su Direktyva 2010/13/ES Programa turėtų būti skatinama laisva, įvairi ir pliuralistinė žiniasklaidos aplinka, skatinant kelis sektorius apimančią ir kompleksinę veiklą, kuria būtų remiamas naujienų žiniasklaidos sektorius. Programa turėtų teikti paramą naujiems žiniasklaidos specialistams ir skatinti piliečių kritinio mąstymo plėtojimą, propaguojant žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą;

(23)

Programa taip pat turėtų būti skatinamas domėjimasis Europos audiovizualiniais kūriniais ir gerinama prieigą prie jų, visų pirma taikant auditorijos plėtojimo priemones, įskaitant kinematografinį raštingumą;

(24)

menininkų ir kultūros darbuotojų mobilumas už šalies ribų pagal Kultūros paprogramę gali prisidėti prie geriau susietų, stipresnių ir tvaresnių kultūros ir kūrybos sektorių Sąjungoje, nes tai yra būdas paspartinti įgūdžių ugdymą ir mokymosi kreivę kultūros ir kūrybos sektoriuose, pagerinti kultūrinį sąmoningumą ir skatinti tarptautinę bendrą kūrybą, bendrą gamybą, kūrinių sklaidą bei platinimą;

(25)

Kultūros paprogramės pagrindas turėtų būti bendradarbiavimo projektai, visų pirma nedidelio masto projektai, atsižvelgiant į kultūros ir kūrybos sektorių ypatumus. Todėl Komisija turėtų sudaryti palankesnes dalyvavimo Programoje sąlygas, gerokai supaprastindama biurokratines procedūras, daugiausia paraiškų teikimo etapu, o nedidelio masto projektų atveju leisdama taikyti didesnius bendro finansavimo procentinius dydžius;

(26)

vadovaujantis SESV 8 ir 10 straipsniais, visa pagal Programą vykdoma veikla turėtų būti remiamas lyčių aspekto integravimas, nediskriminavimo tikslų integravimas ir, kai taikoma, turėtų būti nustatyti atitinkami lyčių pusiausvyros kriterijai. Moterys aktyviai dalyvauja kultūros ir kūrybos sektoriuose kaip autorės, specialistės, mokytojos, menininkės ir auditorijos dalyvės. Tačiau mažiau tikėtina, kad moterys užimtų su sprendimų priėmimu susijusias pareigas kultūros, meno ir kūrybos institucijose. Todėl Programa turėtų būti skatinamos talentingos moterys, siekiant remti moterų meninę ir profesinę karjerą;

(27)

atsižvelgiant į 2016 m. birželio 8 d. bendrą komunikatą „ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimas“, kuris patvirtintas 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl įgaliojimų, susijusių su trilogu dėl 2018 m. biudžeto projekto (10), ir 2017 m. gegužės 24 d. Tarybos išvadas dėl ES strateginio požiūrio į tarptautinius kultūros ryšius ir veiksmų programos, Europos finansavimo priemonėmis ir ypač šia Programa turėtų būti pripažįstama kultūros svarba palaikant tarptautinius santykius ir jos vaidmuo propaguojant Europos vertybes įgyvendinant specialius ir tikslinius veiksmus, skirtus aiškiam Sąjungos poveikiui pasaulyje užtikrinti;

(28)

vadovaujantis 2014 m. liepos 22 d. Komisijos komunikatu „Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą“, atitinkama politika ir priemonėmis turėtų būti užtikrintas Europos kultūros paveldo metų tęstinumas – tais metais kultūra buvo sėkmingai ir veiksmingai integruojama į kitas politikos sritis, visų pirma taikant dalyvaujamojo valdymo požiūrį, nustatant ilgalaikę ir tvarią Europos kultūros paveldo vertę, plėtojant labiau integruotą požiūrį į jo išsaugojimą bei vertinimą ir remiant jo tvarią apsaugą ir atkūrimą, taip pat pritaikomam jos vertybių pakartotiniam naudojimui ir propagavimui vykdant informuotumo didinimo ir tinklaveikos veiklą. Kultūros sektoriuje reikėtų apsvarstyti galimybę remti menininkus, kūrėjus ir meistrus, turinčius įgūdžių tradicinių amatų, susijusių su kultūros paveldo restauravimu, srityse. Audiovizualiniame sektoriuje visų pirma paveldo kūriniai yra itin svarbus atminties ir kultūros įvairovės šaltinis ir suteikia potencialių galimybių rinkoje. Šiame kontekste audiovizualiniai archyvai ir bibliotekos prisideda prie paveldo kūrinių išsaugojimo bei pakartotinio naudojimo ir naujų rinkos pokyčių;

(29)

vadovaujantis 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatu „Nauja Europos pramonės strategija“, Sąjunga turi kliautis turimais privalumais, visų pirma savo įvairove ir talentu, vertybėmis ir gyvenimo būdu, novatoriais ir kūrėjais;

(30)

Programos sėkmė grindžiama novatoriškų ir veiksmingų projektų, kuriais kuriami tarptautinio Europos lygmens bendradarbiavimo kultūros ir kūrybos sektoriuose gerosios praktikos pavyzdžiai, plėtojimu. Kai tik įmanoma, tokie sėkmingi projektai turėtų būti skatinami, raginant remti naujus verslo modelius ir įgūdžius, puoselėjant tradicinę praktinę patirtį ir kūrybiniais bei tarpdalykiniais sprendimais kuriant ekonominę ir socialinę vertę;

(31)

Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, kurios naudojasi pasirengimo narystei strategija, taip pat Europos kaimynystės politikos šalys ir Sąjungos strateginės partnerės taip pat turėtų turėti galimybes dalyvauti Programoje laikantis tam tikrų sąlygų;

(32)

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės, gali dalyvauti Sąjungos programose bendradarbiaudamos pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą (11), kuriame numatyta, kad programos įgyvendinamos pagal tą susitarimą priimtu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remiantis kitomis teisinėmis priemonėmis. Šiame reglamente turėtų būti nustatyta konkreti nuostata, pagal kurią būtų reikalaujama, kad trečiosios valstybės suteiktų būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją;

(33)

trečiosios valstybės turėtų siekti dalyvauti visoje Programoje. Tačiau trečiosios valstybės, kurios neatitinka dalyvavimo MEDIA paprogramėje ir Tarpsektorinėje paprogramėje sąlygų, tačiau dalyvauja Kultūros paprogramėje, turėtų galėti įsteigti ir remti Programos centrus, skirtus programai propaguoti savo šalyje ir tarpvalstybiniam bendradarbiavimui kultūros ir kūrybos sektoriuose skatinti;

(34)

nuo pareigos vykdyti Direktyvoje 2010/13/ES išdėstytas sąlygas nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti tikrinamos ir leidžiamos taikyti Europos kaimynystės politikos šalyse tinkamai pagrįstais atvejais, atsižvelgiant į konkrečią atitinkamos šalies audiovizualinės rinkos padėtį ir integracijos į Europos audiovizualinės politikos sistemą lygį. Turėtų būti reguliariai stebima Direktyvoje 2010/13/ES nustatytų tikslų įgyvendinimo pažanga. Be to, dalyvavimas pagal MEDIA paprogramę finansuojamuose veiksmuose turėtų būti nustatytas kiekvienu konkrečiu atveju atitinkamoje darbo programoje;

(35)

Programa turėtų būti stiprinamas Sąjungos ir tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, UNESCO, Europos Tarybos, įskaitant „Eurimages“ ir Europos audiovizualinę observatoriją (toliau – Observatorija), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos, bendradarbiavimas. Programa taip pat turėtų būti remiamas Sąjungos įsipareigojimas dėl darnaus vystymosi tikslų, ypač dėl jų kultūros aspekto. Kalbant apie audiovizualinį sektorių, Programa turėtų būti užtikrintas Sąjungos indėlis į Observatorijos darbą;

(36)

atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šia Programa siekiama integruoti klimato srities veiksmus į įvairių sričių Sąjungos politiką ir prisidėti prie bendro tikslo skirti 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų veiklai, kuria siekiama klimato politikos tikslų. Vadovaujantis Europos žaliuoju kursu kaip tvaraus augimo gairėmis, pagal šį reglamentą vykdomais veiksmais turėtų būti laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo. Programos įgyvendinimo metu atitinkami veiksmai turėtų būti nustatyti ir vykdomi nekeičiant Programos esminio pobūdžio, o atliekant atitinkamus vertinimus ir peržiūros proceso metu jie turėtų būti pakartotinai įvertinti;

(37)

supaprastinimo ir veiksmingumo tikslais Komisija biudžetinius įsipareigojimus turėtų galėti padalyti į metines dalis. Tuo atveju Komisija Programos įgyvendinimo metu turėtų nustatyti metines dalis, atsižvelgdama į pažangą vykdant veiksmus, kuriems skiriama finansinė parama, jų numatomus poreikius ir turimą biudžetą. Komisija dotacijos gavėjams turėtų pateikti orientacinį tvarkaraštį, apimantį nustatytas atskiras metines dalis.

(38)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (12) (Finansinis reglamentas) ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir netiesioginį vykdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Taisyklės, priimtos remiantis SESV 322 straipsniu, taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(39)

LUX – Europos Parlamento ir Europos kino akademijos skiriamas Europos publikos kino apdovanojimas – jau įtvirtintas kaip ypatingas europinis apdovanojimas, kuriuo propaguojami ir platinami europiniai kino filmai, atspindintys europinę tapatybę ir Europos vertybes, už nacionalinių sienų ir kuris grindžiamas pripažintų kino kūrėjų ir Europos kino organizacijų ir tinklų bendradarbiavimu su bendruomene;

(40)

Europos Sąjungos jaunimo orkestras nuo pat jo sukūrimo pradžios plėtoja unikalią kompetenciją propaguojant prieigą prie muzikos, taip pat kultūrų dialogą, abipusę pagarbą ir supratimą pasitelkiant kultūrą, kartu suteikdamas jauniems muzikams tarptautinės karjeros ir mokymosi galimybių. Europos Sąjungos jaunimo orkestras yra ypatingas tuo, kad yra Europos Parlamento rezoliucija sukurtas Europos orkestras, peržengiantis kultūrines ribas, jame groja jauni muzikantai iš visos Europos, atrinkti vadovaujantis aukštais meniniais kriterijais, po griežto ir skaidraus kasmet visose valstybėse narėse vykdomo perklausų proceso. Šis ypatingas indėlis į Europos kultūros įvairovę ir tapatybę turėtų būti pripažintas, pavyzdžiui, numatant veiksmus, kuriuose galėtų dalyvauti Europos Sąjungos jaunimo orkestras ir panašūs Europos kultūros subjektai. Turėtų būti numatyta galimybė tokiems subjektams skirti daugiametį finansavimą, siekiant užtikrinti jų veiklos stabilumą;

(41)

Europos mastu plačios geografinės aprėpties kultūros ir kūrybos sektorių organizacijos, kurios, vykdydamos savo veiklą, Europos piliečiams tiesiogiai teikia kultūros paslaugas ir taip daro tiesioginį poveikį europinei tapatybei, turėtų turėti teisę į tiesioginę Sąjungos paramą;

(42)

siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos bendrojo biudžeto lėšų paskirstymą, būtina, kad visi pagal Programą vykdomi veiksmai ir veikla kurtų Europos pridėtinę vertę. Taip pat būtina užtikrinti, kad jie papildytų valstybių narių veiklą. Todėl turėtų būti siekiama nuoseklumo, papildomumo ir sinergijos su finansavimo programomis, kuriomis remiamos glaudžiai tarpusavyje susijusios politikos sritys, užtikrinant, kad galimi dotacijos gavėjai žinotų apie įvairias finansavimo galimybes, ir su horizontaliosiomis politikos sritimis, tokiomis kaip Sąjungos konkurencijos politika;

(43)

finansinė parama sprendžiant rinkos nepakankamumo arba neoptimalių investicijų problemas turėtų būti naudojama proporcingai, o veiksmai turėtų nedubliuoti privačiojo finansavimo, jo neišstumti ir neiškreipti konkurencijos vidaus rinkoje;

(44)

svarbu, kad Programa būtų sprendžiami struktūriniai Europos kultūros ir kūrybos sektorių iššūkiai, kuriuos dar labiau paaštrino COVID-19 pandemija. Programa apima esminį Europos kultūros ir žiniasklaidos vaidmenį užtikrinant piliečių gerovę ir suteikiant jiems galių priimti informacija pagrįstus sprendimus. Programa kartu su kitomis atitinkamomis Sąjungos finansavimo programomis ir „Next Generation EU“ turėtų būti remiamas kultūros ir kūrybos sektorių atsigavimas trumpuoju laikotarpiu, didinamas jų ilgalaikis atsparumas ir konkurencingumas, kad būtų galima kuo efektyviau pateikti atsaką galimoms didelėms krizėms ateityje ir prisidėti prie jų skaitmeninės ir ekologinės pertvarkos;

(45)

Programos politikos tikslų siekiama finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis pagal 2021–2027 m. programos „InvestEU“, sukurtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 (13), politikos linijas, kuriomis, be kita ko, toliau lengvinamos kultūros ir kūrybos sektorių mažųjų ir vidutinių įmonių ir organizacijų galimybės gauti finansavimą;

(46)

pagrindiniai vertinimo kriterijai vykdant atitinkamų projektų pagal Programą atranką turėtų būti projektų poveikis, kokybė ir įgyvendinimo veiksmingumas. Atsižvelgiant į technines ekspertines žinias, kurios reikalingos norint įvertinti pasiūlymus pagal konkrečius Programos veiksmus, komitetų, paskirtų įvertinti tokius pasiūlymus (toliau – vertinimo komitetai), nariai gali būti išorės ekspertai. Atrenkant išorės ekspertus turėtų būti deramai atsižvelgiama į jų profesinę patirtį ir lyčių pusiausvyrą konkrečiame komitete;

(47)

į Programą turėtų būti įtraukta reali ir lengvai valdoma kokybinių ir kiekybinių veiklos rodiklių sistema, kuri būtų taikoma įgyvendinant jos veiksmus ir vykdant nuolatinę jos rezultatų stebėseną. Tokia stebėsena bei su Programa bei jos veiksmais susijusi informavimo ir komunikacijos veikla turėtų būti vykdomos atsižvelgiant į tris Programos paprogrames;

(48)

atsižvelgdama į duomenų rinkimo ir analizės bei kultūros politikos poveikio vertinimo svarbą ir sudėtingumą, Komisija turėtų padėti rinkti įrodymus ir statistinius duomenis apie kultūros ir kūrybos sektorių tendencijas ir raidą, pasinaudodama savo ir kitų atitinkamų mokslinių tyrimų institucijų ekspertinėmis žiniomis, ir turėtų reguliariai teikti Europos Parlamentui ir Tarybai surinktų duomenų ataskaitas;

(49)

siekiant suderinti Programos trukmę su Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093 (14) 2021–2027 m. laikotarpiui nustatytos daugiametės finansinės programos (toliau – 2021–2027 m. DFP) trukme, Programa turėtų būti nustatyta septynerių metų laikotarpiui;

(50)

šiame reglamente nustatomas Programos finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 18 punkte, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (15);

(51)

šiai Programai taikomas Finansinis reglamentas. Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams;

(52)

finansavimo formos ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami remiantis galimybėmis pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir administracinio supaprastinimo poreikį, visų pirma paraiškų teikimo procese, siekiant naudos visoms dalyvaujančioms šalims, ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Priimant tą sprendimą, turėtų būti svarstoma galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, vieneto įkainius ir fiksuotąsias normas, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(53)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (16), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (17), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (18) ir (ES) 2017/1939 (19) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, OLAF turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (20), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(54)

turėtų būti galima remiantis konkrečiais kriterijais suteikti pažangumo ženklą kokybiškiems pasiūlymams dėl veiksmų, kurie yra tinkami finansuoti pagal Programą, tačiau negali būti finansuojami pagal ją dėl biudžeto apribojimų. Pažangumo ženklu pripažįstama, kad pasiūlymas yra tinkamos kokybės, ir supaprastinamos pastangos ieškoti alternatyvaus finansavimo Europos regioninės plėtros fondo ar „Europos socialinio fondo +“ lėšomis. Atitinkamuose kvietimuose teikti pasiūlymus turėtų būti pateikiama papildoma informacija apie veiksmus, dėl kurių galėtų būti suteiktas pažangumo ženklas;

(55)

atsižvelgiant į SESV 349 straipsnį ir į 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatą „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“, turėtų būti vertinamas konkretus tame straipsnyje nurodytų regionų indėlis į Sąjungos kultūros įvairovę, taip pat jų vaidmuo skatinant mainus, be kita ko, pasitelkiant mobilumą, ir bendradarbiavimą su trečiųjų valstybių, visų pirma kaimyninių šalių, žmonėmis ir organizacijomis. Pagal Tarybos sprendimą 2013/755/ES (21) ir atsižvelgiant į užjūrio šalių ir teritorijų indėlį į Sąjungos kultūros tarptautinę įtaką, užjūrio šalyse bei teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi. Taip žmonės turėtų galėti vienodai pasinaudoti konkurenciniais pranašumais, kurių kultūros ir kūrybos pramonė gali suteikti, visų pirma ekonomikos augimo ir užimtumo srityje;

(56)

siekiant užtikrinti veiksmingą Programos įgyvendinimo pažangos siekiant jos tikslų vertinimą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl stebėsenos bei vertinimo sistemos parengimo ir Programos rodiklių peržiūros. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (22) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(57)

pagal Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalį dotacija gali būti skiriama jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant dotacijos susitarimą. Tačiau išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, nėra tinkamos finansuoti iš Sąjungos lėšų, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus. Laikantis Finansinio reglamento 193 straipsnio 4 dalies, išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, dotacijų veiklai atveju taip pat nėra tinkamos finansuoti iš Sąjungos lėšų ir per keturis mėnesius nuo dotacijos gavėjo finansinių metų pradžios turi būti pasirašomas dotacijos susitarimas. Siekiant išvengti Sąjungos paramos sutrikdymo, kuris galėtų pakenkti Sąjungos interesams, finansavimo sprendime turėtų būti įmanoma – ribotą laikotarpį 2021–2027 m. DFP vykdymo pradžioje ir tik tinkamai pagrįstais atvejais – numatyti, kad veikla ir išlaidos būtų tinkamos finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei ta veikla buvo vykdoma ir tos išlaidos patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką;

(58)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 dalimis, ši Programa turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas Programos poveikis vietoje;

(59)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti darbo programas. Tais įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (23). Visų pirma, kaip numatyta šiame reglamente, laiko terminai turėtų būti proporcingi ir turėtų užtikrinti komiteto nariams galimybes iš anksto ir veiksmingai išnagrinėti įgyvendinimo akto projektą ir pareikšti savo nuomonę;

(60)

būtina užtikrinti, kad 2014–2020 m. programa „Kūrybiška Europa“, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1295/2013 (24), (toliau – 2014–2020 m. programa) būtų užbaigta tinkamai, visų pirma kiek tai susiję su daugiamečio jos valdymo tęstinumu, pavyzdžiui, su techninės ir administracinės pagalbos finansavimu. Reikėtų užtikrinti, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal 2014–2020 m. programą vykdytai ir iki 2020 m. gruodžio 31 d. neužbaigtai veiklai prireikus būtų teikiama techninė ir administracinė pagalba;

(61)

šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Chartijoje. Šiuo reglamentu visų pirma siekiama užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi teisės į lyčių lygybę ir teisės į nediskriminavimą dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, kaip įtvirtinta Chartijos 21 ir 23 straipsniuose. Šis reglamentas taip pat atitinka JT neįgaliųjų teisių konvenciją;

(62)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl finansuojamos mobilumo ir bendradarbiavimo veiklos tarpvalstybinio pobūdžio, didelio masto ir plačios geografinės aprėpties, poveikio prieigai prie mobilumo mokymosi tikslais ir Sąjungos integracijai apskritai bei dėl jų sustiprinto tarptautinio aspekto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti;

(63)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013 turėtų būti panaikintas nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(64)

siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas įgyvendinti Programą nuo 2021–2027 m. DFP vykdymo pradžios, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2021 sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu 2021–2027 m. DFP laikotarpiui nustatoma programa „Kūrybiška Europa“ (toliau – Programa).

Jame nustatomi Programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

kultūros ir kūrybos sektoriai – visi sektoriai:

a)

kurių veikla, kuri turi potencialą padėti skatinti inovacijas ir darbo vietų kūrimą, visų pirma kiek tai susiję su intelektine nuosavybe,

i)

grindžiama kultūros vertybėmis ir menine bei kita individualia ar kolektyvine kūrybine raiška,

ii)

apima kultūrinę, meninę ar kitokią kūrybinę raišką perteikiančių prekių ir paslaugų kūrimą, gamybą, sklaidą ir išsaugojimą bei susijusias funkcijas, tokias kaip švietimą ar valdymą,

b)

neatsižvelgiant į tai,

i)

ar tų sektorių veikla orientuota į rinką, ar ne,

ii)

kokios rūšies yra tą veiklą įgyvendinanti struktūra, ir

iii)

kaip ta struktūra finansuojama.

Šiems sektoriams priklauso, inter alia, architektūra, archyvai, bibliotekos ir muziejai, dailieji amatai, audiovizualinė kūryba (įskaitant filmus, televiziją, vaizdo žaidimus ir multimediją), materialusis ir nematerialusis kultūros paveldas, dizainas (įskaitant mados dizainą), festivaliai, muzika, literatūra, scenos menai (įskaitant teatrą ir šokį), knygos ir leidyba, radijas ir vaizduojamieji menai;

2)

teisės subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę, turintis teisinį subjektiškumą ir galintis veikdamas savo vardu naudotis teisėmis ir turėti pareigų, arba subjektas, kuris neturi teisinio subjektiškumo, kaip nurodyta Finansinio reglamento 197 straipsnio 2 dalies c punkte;

3)

derinimo operacija – Sąjungos biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punktą, kuriais negrąžintinos paramos formos ir Sąjungos biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų arba komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis.

3 straipsnis

Programos tikslai

1.   Bendrieji Programos tikslai:

a)

apsaugoti, plėtoti ir skatinti Europos kultūros bei kalbų įvairovę ir paveldą;

b)

didinti kultūros ir kūrybos sektorių, visų pirma audiovizualinio sektoriaus, konkurencingumą ir ekonominį potencialą.

2.   Konkretieji Programos tikslai:

a)

sustiprinti meninį ir kultūrinį bendradarbiavimą Europos lygmeniu, kad būtų remiamas Europos kūrinių kūrimas ir stiprinamas Europos kultūros ir kūrybos sektorių ekonominis, socialinis ir išorės aspektas, taip pat inovacijos ir mobilumas šiuose sektoriuose;

b)

skatinti Europos audiovizualinio sektoriaus konkurencingumą, mastą, bendradarbiavimą, inovacijas ir tvarumą, be kita ko, pasitelkiant mobilumą;

c)

skatinti politinį bendradarbiavimą ir novatoriškus veiksmus, palaikančius visas Programos paprogrames, ir skatinti įvairią, nepriklausomą ir pliuralistinę žiniasklaidos aplinką ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, tokiu būdu skatinant meninės raiškos laisvę, kultūrų dialogą ir socialinę įtrauktį.

3.   Programą sudaro šios paprogramės:

a)

Kultūros paprogramė, kuri apima kultūros ir kūrybos sektorius, išskyrus audiovizualinį sektorių;

b)

MEDIA paprogramė, kuri apima audiovizualinį sektorių;

c)

Tarpsektorinė paprogramė, kuri apima veiksmus visuose kultūros ir kūrybos sektoriuose.

4.   Pripažįstant kultūros savitąją ir ekonominę vertę, Programos tikslų siekiama vykdant veiksmus, turinčius Europos pridėtinę vertę. Papildoma Europos vertė užtikrinama, inter alia:

a)

veiksmų ir veiklos, papildančių regionines, nacionalines, tarptautines ir kitas Sąjungos programas ir politiką, tarpvalstybiniu pobūdžiu, taip propaguojant bendras Europos šaknis ir kultūros įvairovę;

b)

tarpvalstybiniu bendradarbiavimu, be kita ko, pasitelkiant kultūros ir kūrybos sektoriams priklausančių organizacijų ir specialistų mobilumą, ir tokio bendradarbiavimo potencialu sprendžiant bendrus uždavinius, įskaitant skaitmeninę pertvarką, ir skatinant prieigą prie kultūros, aktyvų piliečių dalyvavimą ir kultūrų dialogą;

c)

masto ekonomija, augimu ir darbo vietų kūrimu, kuriuos Sąjungos parama skatina, sukurdama sverto poveikį siekiant pritraukti papildomų lėšų;

d)

sudarant vienodesnes sąlygas įgyvendinant Europos pridėtinę vertę turinčius veiksmus pagal MEDIA paprogramę, kuriais atsižvelgiama į skirtingų valstybių ypatumus, visų pirma susijusius su turinio kūrimu ir platinimu, prieiga prie turinio, jų rinkų dydį ir ypatumus bei jų kultūros ir kalbų įvairovę, tokiu būdu, kad būtų plečiamas valstybių, turinčių skirtingus audiovizualinius pajėgumus, dalyvavimas ir stiprinamas tų valstybių bendradarbiavimas.

5.   Programos tikslų siekiama taip, kad būtų skatinama įtrauktis, lygybė, įvairovė ir dalyvavimas, kurių, kai tikslinga, siekiama konkrečiomis paskatomis, kuriomis:

a)

užtikrinama, kad neįgalieji, mažumoms ir socialiai marginalizuotoms grupėms priklausantys asmenys turėtų prieigą prie kultūros ir kūrybos sektorių, ir skatinamas aktyvus jų dalyvavimas tuose sektoriuose, įskaitant kūrybinį procesą ir auditorijos formavimą ir

b)

skatinama lyčių lygybė, visų pirma kaip kūrybiškumo, ekonomikos augimo ir inovacijų varomoji jėga.

4 straipsnis

Programos veiksmai

Pagal programą remiami veiksmai, atitinkantys 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytus prioritetus ir I priede pateiktus aprašymus.

5 straipsnis

Kultūros paprogramė

1.   Atsižvelgiant į 3 straipsnyje nurodytus Programos tikslus, Kultūros paprogramės prioritetai yra šie:

a)

stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir tarpvalstybinį Europos kūrinių kūrimo, sklaidos ir matomumo aspektą ir kultūros bei kūrybos sektorių veiklos vykdytojų mobilumą;

b)

didinti prieigą prie kultūros ir dalyvavimą joje ir auditorijos dalyvavimą bei formavimą visoje Europoje;

c)

skatinti visuomenės atsparumą ir didinti socialinę įtrauktį ir kultūrų dialogą, pasitelkiant kultūrą ir kultūros paveldą;

d)

didinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių pajėgumus, įskaitant tuose sektoriuose dirbančių asmenų pajėgumus, ugdyti talentus, diegti inovacijas, klestėti, kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą;

e)

stiprinti europinę tapatybę ir Europos vertybes pasitelkiant kultūrinį sąmoningumą, meninį švietimą ir kultūra grindžiamą kūrybiškumą švietime;

f)

skatinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių, įskaitant visuomenines ir labai mažas organizacijas, pajėgumų didinimą, kad jie galėtų veikti tarptautiniu mastu;

g)

pasitelkiant kultūrą prisidėti prie Sąjungos visuotinės tarptautinių santykių strategijos.

2.   Veiksmai, kuriais turi būti įgyvendinami šio straipsnio 1 dalyje nurodyti prioritetai, nustatyti I priedo 1 skirsnyje.

6 straipsnis

Media paprogramė

1.   Atsižvelgiant į 3 straipsnyje nurodytus Programos tikslus, MEDIA paprogramės prioritetai yra šie:

a)

ugdyti talentus, kompetenciją ir įgūdžius ir skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, mobilumą ir inovacijas, kuriant ir gaminant Europos audiovizualinius kūrinius, taip skatinant valstybių narių, turinčių skirtingus audiovizualinius pajėgumus, bendradarbiavimą;

b)

skatinti Europos audiovizualinių kūrinių sklaidą, propagavimą ir platinimą internete ir kino teatruose Sąjungoje ir tarptautiniu lygmeniu naujoje skaitmeninėje aplinkoje, be kita ko, taikant novatoriškus verslo modelius;

c)

propaguoti Europos audiovizualinius kūrinius, įskaitant paveldo kūrinius, ir remti įvairaus amžiaus auditorijos, visų pirma jaunimo, dalyvavimą ir formavimą, visoje Europoje ir už jos ribų.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti prioritetai įgyvendinami teikiant paramą Europos kūrinių plėtojimui, gamybai, propagavimui ir jų platinimui, ir remiant prieigą prie tų kūrinių, turint tikslą pasiekti įvairią auditoriją Europoje ir už jos ribų, taip prisitaikant prie naujų rinkos pokyčių ir prisidedant prie Direktyvos 2010/13/ES įgyvendinimo.

3.   Veiksmai, kuriais turi būti įgyvendinami šio straipsnio 1 dalyje nurodyti prioritetai, nustatyti I priedo 2 skirsnyje.

7 straipsnis

Tarpsektorinė paprogramė

1.   Atsižvelgiant į 3 straipsnyje nurodytus Programos tikslus, Tarpsektorinės paprogramės prioritetai yra šie:

a)

remti tarpsektorinį tarptautinį politinį bendradarbiavimą, kuris apimtų bendradarbiavimą kultūros vaidmens socialinės įtraukties ir meninės laisvės srityse, skatintų Programos matomumą ir remtų Programos rezultatų perkeliamumą;

b)

skatinti novatorišką požiūrį į turinio kūrimą, platinimą ir propagavimą bei prieigą prie jo kultūros ir kūrybos sektoriuose bei kituose sektoriuose, be kita ko, atsižvelgiant į skaitmeninę pertvarką, apimančią tiek su rinka susijusius, tiek nesusijusius aspektus;

c)

skatinti tarpsektorinę veiklą, kuria siekiama prisitaikyti prie žiniasklaidos sektoriaus patiriamų struktūrinių ir technologinių pokyčių, be kita ko, stiprinant laisvą, įvairią ir pliuralistinę žiniasklaidos aplinką, kokybišką žurnalistiką ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, be kita ko, skaitmeninėje aplinkoje;

d)

remti Programos centrų steigimą dalyvaujančiose valstybėse bei Programos centrų veiklą ir skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą bei keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais kultūros ir kūrybos sektoriuose.

2.   Veiksmai, kuriais turi būti įgyvendinami šio straipsnio 1 dalyje nurodyti prioritetai, nustatyti I priedo 3 skirsnyje.

8 straipsnis

Biudžetas

1.   Programos įgyvendinimo finansinis paketas laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. yra 1 842 000 000 EUR einamosiomis kainomis.

2.   Atsižvelgiant į Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 5 straipsnyje numatytą su Programa susijusį koregavimą, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta suma padidinama papildomu 600 000 000 EUR asignavimu (2018 m. kainomis), kaip nurodyta to reglamento II priede.

3.   Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta suma preliminariai paskirstoma taip:

a)

bent 33 % 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytam tikslui (Kultūros paprogramė);

b)

bent 58 % 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam tikslui (MEDIA paprogramė);

c)

iki 9 % 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytai veiklai (Tarpsektorinė paprogramė).

4.   Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta suma preliminariai paskirstoma taip:

a)

bent 33 % 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytam tikslui (Kultūros paprogramė);

b)

bent 58 % 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam tikslui (MEDIA paprogramė);

c)

iki 9 % 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytai veiklai (Tarpsektorinė paprogramė).

5.   1 ir 2 dalyse nustatytos sumos gali būti panaudotos teikiant Programai įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę pagalbą, tokią kaip parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.

6.   Be šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sumų, siekiant skatinti tarptautinį Programos aspektą, galimi papildomi finansiniai įnašai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, iš dalies keičiamas ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2014/ES ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601 ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, bei pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu įsteigtą Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP III), kuriais būtų remiami pagal šį reglamentą įgyvendinami ir valdomi veiksmai. Tokie įnašai finansuojami pagal reglamentus, kuriais sukuriamos tos priemonės.

7.   Taikant pasidalijamąjį valdymą valstybėms narėms skirti ištekliai atitinkamos valstybės narės prašymu gali būti perkeliami laikantis sąlygų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės taisyklės (toliau – 2021–2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamentas), 26 straipsnyje. Komisija tvarko tuos išteklius tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą arba netiesiogiai pagal tos pastraipos c punktą. Tie ištekliai naudojami atitinkamos valstybės narės naudai.

8.   Biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiksmų, trunkančių daugiau kaip vienus finansinius metus, gali būti suskaidyti į kelerius metus mokamas metines dalis. Tie įsipareigojimai turi neviršyti 40 % sumos, nustatytos 1 dalyje.

9 straipsnis

Programos asocijuotosios trečiosios valstybės

1.   Programoje gali dalyvauti šios trečiosios valstybės, jei jos prisideda finansiškai prie Programos:

a)

Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės, Europos ekonominės erdvės susitarime nustatytomis sąlygomis;

b)

stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose ar panašiuose susitarimuose, ir pagal Sąjungos bei tų šalių susitarimuose nustatytas konkrečias sąlygas;

c)

Europos kaimynystės politikos šalys pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose ar panašiuose susitarimuose, ir pagal Sąjungos bei tų šalių susitarimuose nustatytas konkrečias sąlygas;

d)

kitos trečiosios valstybės pagal konkrečiame susitarime dėl trečiosios valstybės dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje nustatytas sąlygas, jeigu tuo susitarimu:

i)

užtikrinama teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir gaunamos naudos pusiausvyra;

ii)

nustatytos dalyvavimo programose sąlygos, įskaitant atskiroms programoms skirtų finansinių įnašų apskaičiavimą, ir tų programų administracinės išlaidos;

iii)

trečiajai valstybei nesuteikiami sprendimų dėl Sąjungos programos priėmimo įgaliojimai;

iv)

garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.

Pirmos pastraipos d punkto ii papunktyje nurodyti įnašai yra asignuotosios pajamos pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės MEDIA paprogramėje ir Tarpsektorinėje paprogramėje gali dalyvauti, jei įvykdytos Direktyvoje 2010/13/ES išdėstytos sąlygos.

3.   Su 1 dalies c punkte nurodytomis valstybėmis sudarytuose susitarimuose tinkamai pagrįstais atvejais gali būti taikoma nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų pareigų nukrypti leidžianti nuostata.

4.   Šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytos valstybės, kurios visapusiškai dalyvavo 2014–2020 m. programoje, gali laikinai visapusiškai dalyvauti Programoje, jei gali įrodyti, kad ėmėsi konkrečių veiksmų, kad suderintų savo teisę su Direktyva 2010/13/ES su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2018/1808.

5.   Valstybėms, nurodytoms šio straipsnio 1 dalies b punkte, leidžiama toliau dalyvauti Programoje po 2022 m. gruodžio 31 d., jei per tą laiką jos Komisijai pateikia įrodymų, kad įvykdė Direktyvoje 2010/13/ES nustatytas sąlygas.

6.   Galimybė dalyvauti veiksmuose, atitinkančiuose 7 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą prioritetą, užtikrinama šalims, kurios išimties tvarka dalyvauja Kultūros paprogramėje, tačiau pagal šio straipsnio 2 dalį neatitinka dalyvavimo MEDIA paprogramėje ir Tarpsektorinėje paprogramėje sąlygų.

10 straipsnis

Kitos trečiosios valstybės

Kai tai atitinka Sąjungos interesus, Programa gali būti remiamas bendradarbiavimas su kitomis trečiosiomis valstybėmis, nei nurodytosios 9 straipsnyje, veiksmų finansuojamų papildomais įnašais iš išorės finansavimo priemonių atžvilgiu pagal 8 straipsnio 6 dalį.

11 straipsnis

Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis ir Europos audiovizualine observatorija

1.   Finansiniame reglamente nustatyta tvarka Programoje gali dalyvauti tarptautinės organizacijos, vykdančios veiklą srityse, kuriose taikoma Programa.

2.   Programos vykdymo laikotarpiu Sąjunga yra Europos audiovizualinės Observatorijos narė. Sąjungos dalyvavimas Observatorijos veikloje padeda siekti MEDIA paprogramės prioritetinių tikslų. Palaikant santykius su Observatorija Sąjungai atstovauja Komisija. Iš MEDIA paprogramei skirtų lėšų mokamas Sąjungos narystės Observatorijoje mokestis ir apmokamas duomenų rinkimas bei analizė audiovizualiniame sektoriuje.

12 straipsnis

Duomenų apie Europos kultūros ir kūrybos sektorius rinkimas

Siekdama sustiprinti kultūros ir kūrybos sektorių vystymosi faktinių duomenų bazę ir išmatuoti bei analizuoti jų indėlį į Europos ekonomiką ir visuomenę, Komisija, naudodamasi savo ir prireikus Europos Tarybos, EBPO, UNESCO ir atitinkamų mokslinių tyrimų institucijų ekspertinėmis žiniomis, renka atitinkamus duomenis ir informaciją. Komisija reguliariai teikia ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl surinktų duomenų. Komisija dalijasi su suinteresuotaisiais subjektais aktualiomis išvadomis apie surinktus duomenis.

13 straipsnis

Sąjungos finansavimo formos ir įgyvendinimo metodai

1.   Programa įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento, arba kartu su to reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytomis įstaigomis, taikant netiesioginio valdymo principą.

2.   Pagal Programą finansavimas gali būti teikiamas bet kuria Finansiniame reglamente nustatyta forma, visų pirma dotacijų, apdovanojimų ir viešųjų pirkimų forma. Pagal Programą finansavimas taip pat gali būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas.

3.   Derinimo operacijos pagal Programą vykdomos laikantis Reglamento (ES) 2021/523 ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies.

4.   Įnašai į savidraudos mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/695 (25) 37 straipsnis.

5.   Kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiantys subjektai, kurie per pastaruosius dvejus metus iš viešųjų šaltinių gavo daugiau kaip 50 proc. metinių pajamų, laikomi turinčiais būtinų finansinių, profesinių ir administracinių gebėjimų vykdyti veiklą pagal Programą. Iš jų nereikalaujama pateikti jokių papildomų tuos pajėgumus patvirtinančių dokumentų.

14 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Jei Programos veikloje pagal tarptautinį susitarimą priimto sprendimo arba kitos teisinės priemonės pagrindu dalyvauja trečioji valstybė, ji suteikia būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, kaip numatyta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013.

15 straipsnis

Darbo programos

1.   Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas metines darbo programas. Metinėse darbo programose nurodomos kiekvienam veiksmui skirtos sumos ir, kai taikytina, nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma. Metinėse darbo programose taip pat pateikiamas preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis.

2.   Komisija metines darbo programas priima įgyvendinimo aktais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

II SKYRIUS

DOTACIJOS IR REIKALAVIMUS ATITINKANTYS SUBJEKTAI

16 straipsnis

Dotacijos

1.   Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.

2.   Siekiant užtikrinti, kad pasiūlymai būtų tinkamai įvertinti, vertinimo komitetų nariais gali būti išorės ekspertai. Išorės ekspertai turi turėti profesinės patirties, susijusios su vertinama sritimi, ir, kai aktualu, turintys žinių apie geografinę vietovę, dėl kurios teikiama paraiška.

3.   Vadovaujantis Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalies antros pastraipos a punktu ir nukrypstant nuo to reglamento 193 straipsnio 4 straipsnio, finansavimo sprendime nurodytais tinkamai pagrįstais atvejais pagal šį reglamentą remiama veikla ir 2021 m. patirtos pagrindinės išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei ta veikla įgyvendinta ir tos išlaidos patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką. Dotacijos susitarimai dėl 2021 finansinių metų dotacijų veiklai išimties tvarka gali būti pasirašyti per šešis mėnesius nuo dotacijos gavėjo finansinių metų pradžios.

4.   Kai taikytina, vykdant Programos veiksmus nustatomi atitinkami kriterijai siekiant pasiekti lyčių lygybę.

17 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

1.   Be Finansinio reglamento 197 straipsnyje nustatytų kriterijų, taikomi šiame straipsnyje nustatyti tinkamumo kriterijai.

2.   Reikalavimus dalyvauti Programoje atitinka šie subjektai, jei jie vykdo veiklą kultūros ir kūrybos sektoriuose:

a)

teisės subjektai, įsisteigę:

i)

valstybėje narėje arba su ta valstybe nare susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;

ii)

Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje arba

iii)

į darbo programą įtrauktoje trečiojoje valstybėje, laikantis 3 ir 4 dalyse nustatytų sąlygų;

b)

teisės subjektai, įsteigti pagal Sąjungos teisę;

c)

tarptautinės organizacijos.

3.   Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, įsisteigę teisės subjektai, vykdantys veiklą kultūros ir kūrybos sektoriuose, išimties tvarka laikomi atitinkančiais dalyvavimo Programoje reikalavimus, jei toks dalyvavimas reikalingas tam tikro veiksmo tikslams pasiekti.

4.   Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, įsisteigę teisės subjektai, vykdantys veiklą kultūros ir kūrybos sektoriuose, iš esmės turi padengti savo dalyvavimo išlaidas. Kai tai atitinka Sąjungos interesus, tokių teisės subjektų dalyvavimo išlaidos gali būti dengiamos papildomais įnašais iš išorės finansavimo priemonių pagal 8 straipsnio 6 dalį.

III SKYRIUS

SINERGIJA IR PAPILDOMUMAS

18 straipsnis

Papildomumas

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina Programos bendrą nuoseklumą ir papildomumą su atitinkama Sąjungos politika ir programomis, ypač su tomis, kurios yra susijusios su lyčių pusiausvyra, švietimu, visų pirma skaitmeniniu švietimu ir gebėjimu naudotis žiniasklaidos priemonėmis, jaunimu ir solidarumu, užimtumu ir socialine įtrauktimi, visų pirma socialiai atskirtų grupių ir mažumų, moksliniais tyrimais, technologija ir inovacijomis, įskaitant socialines inovacijas, pramone ir įmonėmis, žemės ūkiu ir kaimo plėtra, aplinkosauga ir klimato politikos veiksmais, sanglauda, regionine ir miestų politika, tvariu turizmu, valstybės pagalba, mobilumu ir tarptautiniu bendradarbiavimu ir vystymusi.

19 straipsnis

Kaupiamasis ir alternatyvusis finansavimas

1.   Veiksmui, kuriam buvo skirtas įnašas pagal Programą, taip pat gali būti skiriamas įnašas pagal kitą Sąjungos programą, įskaitant lėšas pagal 2021–2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamentą, jei įnašais nedengiamos tos pačios išlaidos. Veiksmui skirtam atitinkamam įnašui taikomos atitinkamos Sąjungos programos taisyklės. Kaupiamasis finansavimas neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. Pagal skirtingas Sąjungos programas skiriama parama gali būti apskaičiuojama proporcingai pagal dokumentus, kuriais nustatomos paramos sąlygos.

2.   Pagal Programą projektui gali būti suteiktas pažangumo ženklas, kaip apibrėžta 2021–2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamento 2 straipsnio 45 punkte, kai jis atitinka visas šias sąlygas:

a)

jis buvo įvertintas pagal Programą paskelbtame kvietime teikti pasiūlymus;

b)

jis atitinka būtinuosius to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus ir

c)

jis negali būti finansuojamas pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus dėl biudžeto apribojimų.

Projektui, kuriam buvo suteiktas pažangumo ženklas, laikantis šios dalies pirmos pastraipos, gali būti skiriama parama iš Europos regioninės plėtros fondo arba „Europos socialinio fondo+“, laikantis 2021–2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamento 73 straipsnio 4 dalies.

IV SKYRIUS

STEBĖSENA, VERTINIMAS IR KONTROLĖ

20 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.   Kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų tikslų, ataskaita, pateikti II priede.

2.   Siekiant užtikrinti veiksmingą Programos veiklos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant jos tikslų, įvertinimą, Komisijai pagal 22 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų parengtos nuostatos dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos, įskaitant II priedo pakeitimus, kad prireikus rodikliai būtų peržiūrėti arba papildyti stebėsenos ir vertinimo tikslais.

3.   Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad Programos veiklos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami ekonomiškai, efektyviai ir laiku.

4.   Tuo tikslu Sąjungos lėšų gavėjams ir, kai taikoma, valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

21 straipsnis

Vertinimas

1.   Komisija atlieka vertinimus, grindžiamus reguliariu duomenų rinkimu ir konsultavimusi su suinteresuotaisiais subjektais ir dotacijos gavėjais, atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

2.   Kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, tačiau bet kokiu atveju ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d., Komisija atlieka tarpinį Programos vertinimą, grindžiamą, be kita ko, išorės ir nepriklausomomis analizėmis. Komisija pateikia tarpinio vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tarpinio vertinimo atlikimo.

3.   Po 2027 m. gruodžio 31 d., tačiau bet kokiu atveju ne vėliau kaip 2029 m. gruodžio 31 d., Komisija atlieka galutinį Programos vertinimą, grindžiamą išorės ir nepriklausomomis analizėmis. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai galutinio vertinimo ataskaitą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo galutinio vertinimo atlikimo.

4.   Vertinimų išvadas, nurodytas 2 ir 3 dalyse, kartu su savo pastabomis tiems vertinimams Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

5.   Vertinimo ataskaitų teikimo sistema užtikrina, kad Programos vertinimo duomenys būtų renkami ekonomiškai, efektyviai, laiku ir tinkamu išsamumo lygiu. Sąjungos lėšų gavėjai tokius duomenis ir informaciją perduoda Komisijai laikydamiesi kitų teisės nuostatų. Pavyzdžiui, prireikus asmens duomenys nuasmeninami. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

22 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   20 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami septynerių metų laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 20 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 20 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

V SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.   Sąjungos lėšų gavėjai nurodo tų lėšų kilmę ir užtikrina Sąjungos finansavimo matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus), teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę, visų pirma Programos pavadinimą, o vykdydami veiksmus, finansuojamus pagal MEDIA paprogramę, MEDIA paprogramės logotipą, kaip nustatyta III priede.

2.   Komisija vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais, gautais suteikus paramą pagal jos paprogrames, susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus.

3.   Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinio informavimo apie Sąjungos politikos prioritetus tiek, kiek tie prioritetai yra susiję su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.

24 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas (toliau – komitetas „Kūrybiška Europa“). Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.   Komitetas „Kūrybiška Europa“ gali rengti tam tikros sudėties posėdžius konkretiems klausimams, susijusiems su atskiromis Programos paprogramėmis, spręsti.

25 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013 panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.

26 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Šiuo reglamentu nedaroma poveikio pagal Reglamentą (ES) Nr. 1295/2013 pradėtų veiksmų tęsimui ar jų pakeitimui, ir tas reglamentas toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2.   Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti dengiamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos siekiant užtikrinti perėjimą nuo pagal Reglamentą (ES) Nr. 1295/2013 patvirtintų priemonių prie šios Programos.

3.   Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į Sąjungos biudžetą po 2027 m., siekiant padengti 8 straipsnio 5 dalyje numatytos paramos išlaidas, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.

27 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. gegužės 20 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkė

A. P. ZACARIAS


(1)  OL C 110, 2019 3 22, p. 87.

(2)  OL C 168, 2019 5 16, p. 37.

(3)  2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento pozicija (OL C 108, 2021 3 26, p. 934) ir 2021 m. balandžio 13 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (OL C 169, 2021 5 5, p. 1). 2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 445/2014/ES, kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m., ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1622/2006/EB (OL L 132, 2014 5 3, p. 1).

(5)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/789, kuria nustatomos naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms, taisyklės ir kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 93/83/EEB (OL L 130, 2019 5 17, p. 82).

(6)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (OL L 130, 2019 5 17, p. 92).

(7)  2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).

(8)  2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 303, 2018 11 28, p. 69).

(9)  2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1194/2011/ES dėl Europos Sąjungos veiksmų, susijusių su Europos paveldo ženklu (OL L 303, 2011 11 22, p. 1).

(10)  OL C 334, 2018 9 19, p. 253.

(11)  OL L 1, 1994 1 3, p. 3.

(12)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(13)  2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/523, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017 (OL L 107, 2021 3 26, p. 30).

(14)  2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11).

(15)  OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.

(16)  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(17)  1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(18)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(19)  2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(20)  2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(21)  2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).

(22)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(23)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(24)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 221).

(25)  2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1).


I PRIEDAS

PROGRAMOS VEIKSMŲ APIBŪDINIMAS

1 SKIRSNIS

KULTŪROS PAPROGRAMĖ

5 straipsnyje nurodyti Kultūros paprogramės prioritetai įgyvendinami, be kita ko, siekiant stiprinti Europos kūrinių sklaidą skaitmeninėje ir daugiakalbėje aplinkoje ir, kai tinkama, vertimo priemonėmis, nesvarbu, kokios rūšies laikmena naudojama, toliau nurodytais veiksmais, kurių detalės, įskaitant galimas didesnes bendro finansavimo normas nedidelės apimties projektams, nustatomos darbo programose.

Horizontalieji veiksmai

Horizontaliaisiais veiksmais siekiama remti visus kultūros ir kūrybos sektorius, išskyrus audiovizualinį sektorių, sprendžiant bendrus iššūkius, kurie jiems kyla Europos lygmeniu. Visų pirma horizontaliaisiais veiksmais bendrai finansuojami tarpvalstybiniai bendradarbiavimo, tinklaveikos, mobilumo ir internacionalizavimo projektai, be kita ko, per apgyvendinimo programas, gastroles, renginius, parodas ir festivalius. Pagal Programą remiami šie horizontalieji veiksmai:

a)

tarptautiniai bendradarbiavimo projektai, kuriuose dalyvauja įvairių dydžių kultūros ir kūrybos sektorių organizacijos, įskaitant labai mažas ir mažąsias organizacijas, ir įvairių šalių organizacijos, kad galėtų vykdyti sektorinę ar tarpsektorinę veiklą;

b)

kultūros ir kūrybos sektorių organizacijų iš įvairių šalių Europos tinklai;

c)

visos Europos masto kultūros ir kūrybos platformos;

d)

tarptautinis menininkų ir kultūros bei kūrybos sektorių veiklos vykdytojų mobilumas ir tarptautinė meno ir kultūros kūrinių sklaida;

e)

parama, be kita ko, gebėjimams stiprinti, siekiant kultūros ir kūrybos sektorių organizacijoms padėti vykdyti tarptautinio lygmens veiklą;

f)

kultūros srities politikos formavimas, bendradarbiavimas ir įgyvendinimas, teikiant duomenis ir keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais, vykdant bandomuosius projektus ir imantis iniciatyvų siekiant skatinti lyčių lygybę.

Sektoriniai veiksmai

Siekiant patenkinti bendrus poreikius Sąjungoje, remiami šie sektoriniai veiksmai tuose kultūros ir kūrybos sektoriuose, ypač muzikos sektoriuje, kurių specifika arba specifiniai iššūkiai reikalauja tikslingesnio požiūrio, papildančio horizontaliuosius veiksmus:

a)

parama muzikos sektoriui: veiksmai, kuriais skatinama įvairovė, kūrybiškumas ir inovacijos muzikos srityje, įskaitant gyvus pasirodymus, visų pirma viso muzikinio repertuaro platinimas ir propagavimas Europoje ir už jos ribų, mokymo veiksmai, dalyvavimas muzikinėje veikloje ir galimybė su ja susipažinti, viso Europos repertuaro auditorijos formavimas ir parama duomenų rinkimui ir analizei; tie veiksmai grindžiami patirtimi ir ekspertinėmis žiniomis, įgytomis įgyvendinant iniciatyvą „Music moves Europe“, ir jas toliau rems;

b)

parama knygų ir leidybos sektoriui: tiksliniai veiksmai, kuriais skatinama įvairovė, kūrybiškumas ir inovacijos, propaguojama Europos literatūra Europoje tarp valstybių ir už jos ribų, taip pat bibliotekose, sektoriaus specialistų, autorių ir vertėjų mokymas ir mainai, šio sektoriaus tarptautinio bendradarbiavimo, inovacijų ir plėtros projektai; tiksliniai veiksmai, kuriais skatinamas literatūros vertimas ir, jei įmanoma, literatūros pritaikymas neįgaliesiems prieinamomis formomis;

c)

parama architektūros ir kultūros paveldui siekiant užtikrinti kokybiškai apstatytą aplinką: tiksliniai architektūros ir kultūros paveldo veiklos vykdytojų mobilumo, gebėjimų stiprinimo ir internacionalizavimo veiksmai; „Baukultur“ propagavimas, tarpusavio mokymasis ir auditorijos dalyvavimas siekiant skleisti aukštos kokybės principus šiuolaikinėje architektūroje ir kultūros paveldo intervenciniuose veiksmuose; parama tvariam kultūros paveldo išsaugojimui, atkūrimui ir adaptyviam pakartotiniam naudojimui ir jo vertybių propagavimas vykdant informuotumo didinimo ir tinklaveikos veiklą;

d)

parama kitiems meno kūrybos sektoriams, kai nustatomi konkretūs poreikiai, įskaitant tikslinius veiksmus, skirtus tvaraus kultūrinio turizmo ir dizaino bei mados sektorių kūrybinių aspektų vystymui ir tų kitų meno kūrybos sektorių propagavimui ir pristatymui už Sąjungos ribų.

Specialūs veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti Europos kultūros įvairovės ir paveldo matomumą ir pasiekiamumą ir puoselėti kultūrų dialogą:

a)

finansinė parama Europos kultūros sostinėms;

b)

finansinė parama Europos paveldo ženklui ir vietovių, kurioms suteiktas Europos paveldo ženklas, tinklaveikos veiklai;

c)

Sąjungos kultūros apdovanojimai;

d)

Europos paveldo dienos;

e)

parama tokiems Europos kultūros subjektams kaip orkestrai, kurie siekia rengti ir remti jaunus didelį potencialą turinčius menininkus ir laikosi įtraukaus požiūrio taikydami plačią geografinę aprėptį arba kurie Europos piliečiams tiesiogiai teikia didelės geografinės aprėpties kultūrines paslaugas.

2 SKIRSNIS

MEDIA PAPROGRAMĖ

6 straipsnyje nustatytais MEDIA paprogramės prioritetais atsižvelgiama į Direktyvos (ES) 2018/1808 reikalavimus ir šalių skirtumus audiovizualinio turinio gamybos, platinimo, prieigos prie jo srityse, taip pat į atitinkamą jų rinkų dydį ir ypatybes ir kalbų įvairovę, ir tie prioritetai įgyvendinami toliau nurodytais veiksmais (išsamūs šių veiksmų aspektai apibūdinami darbo programose):

a)

audiovizualinių kūrinių, apimančių įvairius formatus (pvz., vaidybinių filmų, trumpametražių filmų, serialų, dokumentinių filmų ir naratyvinių vaizdo žaidimų) ir žanrus ir skirtų įvairiai auditorijai, įskaitant vaikus ir jaunimą, plėtojimas, vykdomas Europos nepriklausomų gamybos bendrovių;

b)

skirtingoms auditorijoms skirto novatoriško ir kokybiško TV turinio ir serialų scenarijų gamyba, vykdoma Europos nepriklausomų gamybos bendrovių;

c)

reklamos ir rinkodaros priemonės (įskaitant internetines ir taikomas naudojant duomenų analizės metodus), skirtos Europos kūrinių pastebimumui, matomumui, tarpvalstybinei prieigai prie jų ir auditorijos pasiekiamumui gerinti;

d)

parama nenacionalinių Europos kūrinių, tiek mažos, tiek didelės apimties, pardavimui ir sklaidai tarptautiniu mastu visose platformose (pavyzdžiui, kino teatruose, internetu), be kita ko, taikant kelias šalis apimančias suderintas platinimo strategijas, kuriomis skatinamas subtitravimo, dubliavimo ir, kai taikytina, garsinio vaizdavimo priemonių naudojimas;

e)

parama daugiakalbei prieigai prie kultūrinių televizijos programų internete naudojant subtitravimą;

f)

parama tinklaveikos veiklai, skirtai audiovizualinio sektoriaus specialistams, įskaitant kūrėjus, ir įmonių tarpusavio mainams, siekiant ugdyti ir skatinti talentus Europos audiovizualiniame sektoriuje ir sudaryti palankesnes sąlygas Europos ir tarptautinės bendros kūrybos ir bendros gamybos kūrinių plėtojimui ir platinimui;

g)

parama Europos audiovizualinio sektoriaus veiklos vykdytojų veiklai pramonės sektoriaus renginiuose ir mugėse Europoje ir už jos ribų;

h)

parama Europos filmų ir audiovizualinių kūrinių, skirtų plačiajai Europos auditorijai už nacionalinių sienų, ypač jaunimui ir informacijos skleidėjams, matomumui ir informavimui apie juos, be kita ko, organizuojant peržiūras, komunikaciją, sklaidą ir reklaminę veiklą, kuria remiami Europos apdovanojimai, visų pirma LUX: Europos Parlamento ir Europos kino akademijos skiriamas Europos publikos kino apdovanojimas;

i)

iniciatyvos, kuriomis skatinamas auditorijos formavimas ir su kinu susijęs švietimas, pirmiausia skirtas jaunimo auditorijai;

j)

mokymo ir kuravimo veikla, skirta stiprinti audiovizualinio sektoriaus specialistų gebėjimą prisitaikyti prie naujų kūrybos procesų, rinkos pokyčių ir skaitmeninių technologijų, kurios daro poveikį visai vertės grandinei;

k)

Europos užsakomųjų vaizdo paslaugų teikėjų tinklas arba tinklai, kurių didelę dalį rodomų filmų sudaro nenacionaliniai Europos kūriniai;

l)

Europos festivaliai ir Europos festivalių tinklas arba Europos festivalių tinklai, kuriuose didelę dalį rodomų filmų sudaro nenacionaliniai Europos kūriniai, kartu išsaugant jų tapatybę ir unikalų pobūdį;

m)

plačios geografinės aprėpties Europos kino teatrų, kuriuose didelę dalį rodomų filmų sudaro nenacionaliniai Europos filmai, valdytojų tinklas, skatinantis Europos kino teatrų vaidmenį Europos kūrinių sklaidoje;

n)

specialios priemonės, kuriomis prisidedama prie proporcingesnio lyčių dalyvavimo audiovizualiniame sektoriuje, įskaitant tyrimus, kuravimą, mokymą ir tinklaveikos veiklą;

o)

parama politiniam dialogui, novatoriškiems politikos veiksmams ir geriausios praktikos mainams, be kita ko, vykdant su duomenų analize susijusią veiklą ir teikiant patikimus duomenis;

p)

audiovizualinio sektoriaus atstovų ir politikos formuotojų tarptautinio masto dalijimasis patirtimi ir žiniomis, jų tarpusavio mokymosi ir tinklaveikos veikla.

3 SKIRSNIS

TARPSEKTORINĖ PAPROGRAMĖ

7 straipsnyje nurodyti Tarpsektorinės paprogramės prioritetai įgyvendinami toliau nurodytais veiksmais (išsamūs šių veiksmų aspektai apibūdinami darbo programose):

Politinis bendradarbiavimas ir informavimo veiksmai, kuriais:

a)

remiamas politikos plėtojimas, tarpvalstybinis keitimasis patirtimi ir praktine patirtimi, tarpusavio mokymasis ir informuotumo didinimo veikla, tinklaveika ir reguliarus tarpsektorinis kultūros ir kūrybos organizacijų ir politikos formuotojų dialogas;

b)

remiama analitinė tarpsektorinė veikla;

c)

siekiama skatinti tarpvalstybinį politinį bendradarbiavimą ir politikos formavimą socialinės įtraukties pasitelkiant kultūrą klausimais;

d)

gerinamos žinios apie Programą ir jos aprėpiamas temas, skatinamas piliečių įtraukimas ir padedama perkelti rezultatus už valstybės narės lygmens ribų.

Kūrybinių inovacijų laboratorijos veiksmai, kuriais:

a)

skatinamos naujos kūrybos formos, apimančios skirtingus kultūros ir kūrybos sektorius, pavyzdžiui, taikant eksperimentinius metodus ir panaudojant inovacines technologijas;

b)

skatinami novatoriški skirtingus sektorius apimantys metodai ir priemonės, kurie, kai įmanoma, apima daugiakalbį ir socialinį aspektus, siekiant palengvinti prieigą prie kultūros ir kūrybos objektų (tarp jų – kultūros paveldo), jų platinimą, propagavimą ir monetizavimą.

Programos centrų veiksmai, kuriais:

a)

propaguojama Programa nacionaliniu lygmeniu ir teikiama atitinkama informacija apie įvairių rūšių finansinę paramą, teikiamą pagal Sąjungos politiką, ir padedama kultūros ir kūrybos sektorių subjektams teikti paraiškas pagal Programą, be kita ko, informuojant juos apie reikalavimus ir procedūras, susijusius su įvairiais kvietimais teikti paraiškas, ir dalijantis gerąja patirtimi;

b)

teikiama parama galimiems dotacijos gavėjams teikiant paraiškas ir naujiems Programos dalyviams vykdant tarpusavio kuravimą, skatinamas tarpvalstybinio įvairių pagal Programą remiamų politikos sričių ir sektorių specialistų, institucijų, platformų ir tinklų bendradarbiavimas ir keitimasis geriausia patirtimi tose srityse ir kultūros ir kūrybos sektoriuose bei tarp jų;

c)

teikiama parama Komisijai siekiant užtikrinti tinkamą informacijos apie Programos rezultatus perdavimą ir platinimą piliečiams bei kultūros ir kūrybos sektorių projektų vykdytojams.

Kompleksiniai veiksmai, kuriais remiamas naujienų žiniasklaidos sektorius, kurie:

a)

sprendžia su struktūriniais ir technologiniais pokyčiais susijusias problemas, su kuriomis susiduria žiniasklaidos sektorius, skatinant nepriklausomos ir pliuralistinės žiniasklaidos aplinką, taip pat remiant nepriklausomą stebėseną, kad būtų įvertinta žiniasklaidos pliuralizmui ir laisvei kylanti rizika, ir remiant informuotumo didinimo veiklą;

b)

remia aukštus žiniasklaidos produkcijos standartus, skatinant bendradarbiavimą, ugdant skaitmeninius įgūdžius, tobulinant tarpvalstybinę bendradarbiaujamąją žurnalistiką ir turinio kokybę, taip pat prisidedant prie profesinės etikos laikymosi žurnalistikoje;

c)

skatina gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, siekiant įgalinti piliečius kritiškai vertinti žiniasklaidą ir ja naudotis, taip pat remti dalijimąsi žiniomis ir remia keitimąsi informacija apie gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis skatinimo politiką ir praktiką;

d)

numato specialias priemones, kuriomis prisidedama prie labiau subalansuoto lyčių dalyvavimo naujienų žiniasklaidos sektoriuje.


II PRIEDAS

BENDRIEJI KOKYBINIAI IR KIEKYBINIAI PROGRAMOS POVEIKIO RODIKLIAI

Tarptautinių partnerysčių, užmegztų gavus paramą pagal Programą, įskaitant dotaciją gaunančių organizacijų kilmės šalį, skaičius ir mastas.

Kokybiniai sėkmės atvejų meno, verslo ir technologinių inovacijų srityse dėl Programos paramos įrodymai.

Rodikliai

Kultūros paprogramė

Tarpvalstybinių partnerystės ryšių, užmegztų gavus paramą pagal Programą, skaičius ir mastas.

Menininkų, kultūros ir kūrybos sektoriaus veiklos vykdytojų mobilumas už savo valstybės ribų, gavus paramą pagal Programą, nurodant kilmės šalį ir moterų dalį, nurodant tokių asmenų skaičių.

Asmenų, turinčių prieigą prie Europos kultūros kūrinių ir kūrybinių darbų, sukurtų gavus paramą pagal Programą, įskaitant kūrinius, sukurtus kitose nei jų šalyse, skaičius.

Pagal Programą paremtų projektų, skirtų socialiai atskirtoms grupėms, skaičius.

Pagal Programą paremtų projektų, kuriuose dalyvavo trečiųjų valstybių organizacijos, skaičius.

Media paprogramė

Asmenų, turinčių prieigą prie Europos audiovizualinių kūrinių, sukurtų kitose nei jų šalyse ir paremtų pagal Programą, skaičius.

Pagal Programą paremtos mokymosi veiklos dalyvių, nurodžiusių, kad patobulino savo kompetencijas ir padidino savo galimybes įsidarbinti, skaičius, nurodant moterų dalį.

Programos lėšomis parengtų, sukurtų ir išplatintų bendros gamybos kūrinių skaičius, biudžetas ir geografinė kilmė ir bendra produkcija su partneriais iš šalių, turinčių skirtingus audiovizualinius pajėgumus.

Programos lėšomis parengtų, pagamintų ir išplatintų audiovizualinių kūrinių mažiau vartojamomis kalbomis skaičius.

Asmenų, kuriems suteikta informacija svarbiose rinkose vykdant verslo verslui informacinę veiklą, skaičius.

Tarpsektorinė paprogramė

Užmegztų tarpvalstybinių partnerystės ryšių (sudėtinis rodiklis, taikomas kūrybinių inovacijų laboratorijų veiksmams ir bendriems veiksmams, kuriais remiamas naujienų žiniasklaidos sektorius) skaičius ir mastas.

Renginių ar veiksmų, kuriuos surengė Programos centrai Programai propaguoti, skaičius.

Kūrybinių inovacijų laboratorijų ir bendrų veiksmų, kuriais remiamas naujienų žiniasklaidos sektorius, veiklos dalyvių skaičius, įskaitant moterų dalį.


III PRIEDAS

MEDIA PAPROGRAMĖS LOGOTIPAS

MEDIA paprogramės logotipas:

Image 1


2021 5 28   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 189/61


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/819

2021 m. gegužės 20 d.

dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto

(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 173 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 294/2008 (3) buvo iš esmės keičiamas (4). Kadangi tą reglamentą reikia keisti dar kartą, dėl aiškumo jis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

(2)

Europos inovacijos ir technologijos instituto (toliau – EIT) periodiniai nepriklausomi vertinimai ir Reglamento (EB) Nr. 294/2008 taikymo patirtis rodo, kad siekiant toliau tobulinti EIT modelį ir jo pagrindinius procesus būtina padaryti esminių pakeitimų. Be to, EIT laikotarpio vidurio peržiūroje ir ex ante poveikio vertinime buvo nustatyta daug tobulintinų sričių, inter alia, žinių ir inovacijų bendrijų (toliau – ŽIB) finansavimo modelis, ŽIB integravimas į vietos inovacijų ekosistemas, ŽIB atvirumas ir skaidrumas ir EIT vykdoma stebėsena. Šis reglamentas taip pat suteikia galimybę išnagrinėti tuos aspektus;

(3)

už stipraus Europos pramonės, konkurencingumo ir inovacijų pagrindo išsaugojimą visų pirma atsakingos valstybės narės. Tačiau dėl iššūkio inovacijų srityje pobūdžio ir masto taip pat būtina imtis veiksmų bendradarbiaujant Sąjungos lygmeniu;

(4)

EIT sukuriamas, kad papildytų dabartines Sąjungos ir nacionaliniu lygiu vykdomas politikos priemones ir iniciatyvas, visoje Sąjungoje stiprindamas žinių trikampio – aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų – integraciją;

(5)

EIT turėtų padėti stiprinti Sąjungos ir valstybių narių inovacinius pajėgumus, kad būtų sprendžiami svarbiausi visuomenei kylantys iššūkiai, taip prisidedant prie tvarios Sąjungos ekonominės plėtros ir konkurencingumo;

(6)

EIT per ŽIB turėtų siekti visoje Sąjungoje atvirai ir skaidriai stiprinti inovacijų ekosistemas. Siekdamas to tikslo, EIT turėtų įvairioms inovacijų bendrijoms visoje Europoje sudaryti sąlygas užmegzti ir plėtoti ryšius, integraciją bei bendradarbiavimą ir skatinti jų sinergiją. EIT taip pat siekia įgyvendinti strateginius Sąjungos prioritetus ir prisidėti prie Sąjungos tikslų ir politikos įgyvendinimo, be kita ko, tikslų ir politikos, nurodytų 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“, 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikate „ES biudžetas Europos ekonomikos gaivinimo planui įgyvendinti“ (toliau – Europos ekonomikos gaivinimo planas), 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikate „Europos duomenų strategija“, 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikate „Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija“ ir 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikate „Nauja Europos pramonės strategija“, taip pat tų, kurie susiję su Sąjungos strateginio savarankiškumo siekimu, kartu išsaugant atvirą ekonomiką. Be to, EIT turėtų padėti spręsti pasaulinius iššūkius, įskaitant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (toliau –DVT), laikantis Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. (toliau – Darbotvarkė iki 2030 m.) ir Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (5) (toliau – Paryžiaus susitarimas), principų, ir užtikrinti, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. būtų pereita prie neutralaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio klimatui ekonomikos. Perėjimas bus įmanomas tik paspartinus mokslinius tyrimus ir inovacijas, o tai pabrėžia poreikį sustiprinti palankias sąlygas Europos žinių bazės, mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumų didinimui ir investicijoms į juos, visų pirma ekologiškų, klimatui palankių technologijų ir inovacijų srityje;

(7)

EIT turėtų didinti ŽIB atvirumą, kad būtų stiprinami bendradarbiavimo ryšiai ir kuriama įvairių inovacijų bendruomenių Europoje sinergija, taip sudarant palankesnes sąlygas geografinei įvairovei ir talentų judėjimui;

(8)

EIT prioritetinės sritys ir finansiniai poreikiai septynerių metų laikotarpiu, apimančiu atitinkamą daugiametę finansinę programą (toliau – DFP), turėtų būti nustatyti Strateginėje inovacijų darbotvarkėje (toliau – SID). SID turėtų būti suderinta su bendrąja mokslinių tyrimų ir inovacijų programa (toliau – programa „Europos horizontas“), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 (6), be kita ko, kiek tai susiję su ataskaitų teikimu, stebėsena, vertinimu ir kitais tame reglamente nustatytais reikalavimais, ir joje turėtų būti atsižvelgiama į programos „Europos horizontas“ strateginį planavimą. SID turėtų būti kuriama ir skatinama sinergija su kitomis programos „Europos horizontas“ dalimis, kitomis atitinkamomis DFP Sąjungos programomis ir kitomis atitinkamomis Sąjungos, nacionalinėmis ir regioninėmis iniciatyvomis, politikos sritimis ir priemonėmis, visų pirma tomis, kuriomis remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos, švietimas ir įgūdžių ugdymas, tvari ir konkurencinga pramonė, verslumas ir regionų vystymasis. Atsižvelgiant į SID svarbą Sąjungos inovacijų politikai ir jos laukiamo socialinio bei ekonominio poveikio Sąjungai svarbą, SID turėtų tvirtinti Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasiūlymu. Tas Komisijos pasiūlymas turėtų būti grindžiamas EIT indėliu. Tas indėlis turėtų būti pateikiamas Europos Parlamentui ir Tarybai;

(9)

krizė, kilusi dėl COVID-19 protrūkio, sukėlė didelių valstybių narių sveikatos apsaugos ir ekonomikos sistemų sutrikimų. Krizės sukeltam socialiniam, ekonominiam, aplinkos ir technologiniam poveikiui įveikti reikės Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų bendradarbiavimo. EIT ir ŽIB turėtų lanksčiai reaguoti tiek į esamus, tiek į naujus ir netikėtus iššūkius ir prioritetus ir turėtų gebėti patvirtinti priemones ir iniciatyvas tinkamai paramai savo ekosistemoms teikti. Visų pirma EIT ir ŽIB turėtų prisidėti prie inovacijų pastangų, kurių reikia COVID-19 krizės poveikiui įveikti, vadovaujantis Europos žaliojo kurso, Europos ekonomikos gaivinimo plano, naujos Europos pramonės strategijos ir DVT prioritetais, kartu užtikrinant sinergiją su kitomis Sąjungos iniciatyvomis ir partnerystėmis;

(10)

vadovaujantis Reglamentu (ES) 2021/695, EIT veikla turėtų būti sprendžiami strateginiai ilgalaikiai iššūkiai, visų pirma tarpdisciplinėse ir daugiadisciplinėse srityse, įskaitant netechnologinių novatoriškų sprendimų kūrimą, kaip būtiną į technologijas orientuotos inovacijų veiklos papildymą. To siekdamas EIT turėtų skatinti reguliaraus dialogo su pilietine visuomene, mokslinių tyrimų organizacijomis, inovacijų centrais, mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (toliau – MVĮ), aukštojo mokslo institucijomis (toliau – AMI) ir pramonės atstovais vystymą;

(11)

EIT, pasitelkdamas ŽIB, turėtų teikti pirmenybę savo veiklos aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų bei verslo srityse perkėlimui į verslo aplinką ir jos panaudojimui komerciniais tikslais, taip pat AMI inovacinių ir verslumo pajėgumų ir novatoriškų įmonių kūrimo ir plėtros rėmimui, papildant Europos inovacijų tarybos (toliau – EIC) veiklą ir kitas atitinkamas programos „Europos horizontas“ dalis bei programą „InvestEU“, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 (7);

(12)

EIT turėtų veikti per kompetencija grįstas institucionalizuotąsias AMI Europos partnerystes, mokslinių tyrimų organizacijų, bendrovių ir kitų suinteresuotų subjektų, įskaitant MVĮ ir viešąsias įmones, taip pat vietos institucijas, socialines įmones, atitinkamas ne pelno organizacijas ir kitus suinteresuotuosius subjektus. Atsižvelgiant į novatorišką tam tikrų įmonių pobūdį, kiek tai susiję su jų siūlomomis prekėmis, paslaugomis, vidine organizacija ar taikomais gamybos metodais, turėtų būti siekiama skatinti socialinį verslumą ir aktyviau įtraukti MVĮ ir socialines įmones, užtikrinant jų aktyvų dalyvavimą. Tos partnerystės turėtų siekti tapti finansiškai tvariomis, mobilizuojant lėšas iš kitų viešųjų ir privačių šaltinių, ir pritraukti bei paskatinti prisijungti kiek įmanoma platesnį atitinkamų naujų partnerių spektrą. Valdyba jas turėtų atrinkti ir paskirti ŽIB, laikydamasi SID nustatytų prioritetinių sričių ir tvarkaraščio ir atsižvelgdama į programos „Europos horizontas“ strateginiuose planavimo metu nustatytus prioritetus siekiant spręsti atsirandančius pasaulinius ir socialinius iššūkius. Jos turėtų būti atrenkamos laikantis konkurencingos, atviros, skaidrios ir kompetencijos kriterijumi grindžiamos tvarkos, laikantis šio reglamento ir Europos partnerysčių atrankos kriterijų, nustatytų Reglamente (ES) 2021/695. Pirmoji tokia ŽIB, kuri turėtų pradėti veiklą kaip įmanoma anksčiau – 2022 m. arba 2023 m., turėtų būti susijusi su kultūros ir kūrybos sektoriais ir industrijomis, o antroji tokia ŽIB, kuri turėtų pradėti veiklą 2026 m., turėtų būti susijusi su vandens, jūrų ir jūrininkystės sektoriais ir ekosistemomis;

(13)

atsižvelgiant į ypatingą ŽIB pobūdį, būtina nustatyti specialias būtiniausias sąlygas ŽIB sukurti, kuriomis nukrypstama nuo taisyklių, taikomų dalyvavimui programoje „Europos horizontas“ ir jos sklaidai. Atitinkamai ŽIB pridėtinės vertės veiklai gali reikėti nustatyti, kai tinkama, konkrečias nuosavybės, prieigos teisių, naudojimo ir sklaidos taisykles;

(14)

valdyba turėtų vadovauti EIT veiklai bei ją stebėti ir būti atsakinga už ŽIB atranką, paskyrimą, finansavimą, stebėseną ir veiklos vertinimą pagal Reglamentą (ES) 2021/695 ir SID. Skirdama valdybos narius, Komisija turėtų užtikrinti proporcingą narių, turinčių patirties aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų, inovacijų ar verslo srityse, atstovavimą, taip pat lyčių pusiausvyrą ir geografinę aprėptį, kompetenciją laikydama pagrindiniu principu;

(15)

EIT turėtų organizuoti visų ŽIB veiklos, rezultatų ir poveikio nuolatinę stebėseną ir periodinius išorės vertinimus, įskaitant jų pažangą siekiant finansinio tvarumo, išlaidų efektyvumo ir atvirumo naujiems nariams. Tie vertinimai turėtų apimti tarpines peržiūras, apimančias pirmuosius trejus partnerystės susitarimo metus ir trejus metus po kiekvieno jo pratęsimo, išsamius vertinimus, atliekamus iki septintųjų partnerystės susitarimo metų pabaigos, ir galutines peržiūras, atliekamas iki partnerystės susitarimo pabaigos. Kai tinkama, valdyba dėl ŽIB turėtų imtis taisomųjų priemonių;

(16)

EIT turėtų reguliariai informuoti valstybių narių atstovų grupę (toliau – VNAG) apie EIT ir ŽIB veiklos rezultatus, pasiekimus ir vykdomą veiklą, jų stebėsenos ir vertinimo rezultatus, veiklos rodiklius ir taisomąsias priemones. VNAG turėtų konsultuoti valdybą ir direktorių strategiškai svarbiais klausimais ir turėtų konsultuoti EIT ir ŽIB bei su jomis dalytis patirtimi. EIT turėtų organizuoti VNAG posėdžius;

(17)

siekiant sustiprinti Europos ekonomikos ir jos inovacinių ir verslumo pajėgumų konkurencingumą ir tarptautinį patrauklumą, EIT ir ŽIB turėtų gebėti pritraukti organizacijas partneres, tyrėjus ir studentus iš visos Sąjungos, įskaitant atokiausius Sąjungos regionus, ir iš už jos ribų, pvz., skatinant jų judumą;

(18)

EIT ir ŽIB santykiai turėtų būti grindžiami partnerystės susitarimais ir dotacijų susitarimais, kuriuose išdėstomos ŽIB teisės ir pareigos ir veiklos rezultatais grindžiamas EIT finansinis įnašas ŽIB. Siekiant sumažinti ŽIB tenkančią administracinę naštą ir užtikrinti daugiau ilgalaikio planavimo išteklių ir veiklos, EIT turėtų su ŽIB sudaryti daugiamečius dotacijų susitarimus, kurių trukmė neviršytų trejų metų, arba, jei manoma, kad tai labiau tinkama –metinius dotacijų susitarimus. Nukrypstant nuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (8) (toliau – Finansinis reglamentas), EIT turėtų turėti galimybę tokį partnerystės susitarimą sudaryti pradiniam septynerių metų laikotarpiui ir, jeigu ŽIB veiklos rezultatai, tarpinės peržiūros rezultatai ir išsamaus vertinimo rezultatai bus teigiami, jį pratęsti kitam, ne ilgesniam kaip septyneri metai, laikotarpiui. Baigus galioti partnerystės susitarimui, EIT ir ŽIB gali sudaryti bendradarbiavimo memorandumą, kuriuo siekiama palaikyti aktyvų bendradarbiavimą;

(19)

būtina remti aukštąjį mokslą kaip neatskiriamą, tačiau dažnai trūkstamą žinių trikampio dalį. Dalyvaujančios AMI ir profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjai turėtų per ŽIB teikti laipsnius ir diplomus, laikydamiesi nacionalinių taisyklių ir akreditavimo procedūrų. EIT ir ŽIB partnerystės susitarimuose, dotacijų susitarimuose ir bendradarbiavimo memorandumuose turėtų būti numatyta, kad tie laipsniai ir diplomai taip pat turi būti žymimi kaip EIT laipsniai ir diplomai. Be to, EIT turėtų sustiprinti EIT ženklu žymimų laipsnių ir diplomų populiarinimą, kad padidintų jų pripažinimą už EIT bendruomenės ribų ir išplėstų jų naudojimą mokymosi visą gyvenimą programose, profesiniame mokyme, įgūdžių gerinimo, perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo programose. Vykdydamas savo veiklą ir atlikdamas savo darbus EIT turėtų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB (9) padėti skatinti studentų, mokslininkų ir darbuotojų mobilumą, taip pat teikti mokymosi visą gyvenimą, mentorystės ir konsultuojamojo ugdymo galimybių;

(20)

reikėtų nustatyti tinkamas EIT atsakomybę, atvirumą ir veiklos skaidrumą užtikrinančias nuostatas. EIT įstatuose turėtų būti numatytos atitinkamos jo valdymą ir veiklą reglamentuojančios taisyklės;

(21)

EIT turėtų turėti juridinio asmens statusą ir, siekiant užtikrinti jo funkcinį savarankiškumą bei nepriklausomumą nuo nacionalinių institucijų ir išorės spaudimo, jis turėtų pats administruoti savo biudžetą, kurio pajamų dalį turėtų sudaryti Sąjungos įnašai;

(22)

tikimasi, kad pramonės, finansų ir paslaugų sektoriai ženkliai prisidės finansuojant ŽIB biudžetą. ŽIB visų pirma turėtų siekti kuo labiau padidinti įnašų iš privačių šaltinių ir iš pajamų, gaunamų iš jų veiklos, dalį, taip pat siekti finansinio tvarumo ir jį pasiekti ne vėliau nei baigsis 15 metų trunkantis EIT finansinės paramos teikimas. ŽIB ir jų organizacijos partnerės turėtų skelbti faktą, kad jos vykdo veiklą EIT kontekste ir kad gauna finansinį įnašą iš Sąjungos bendrojo biudžeto. Be to, finansavimo skaidrumas turėtų būti padidintas teikiant viešai prieinamą informaciją apie tai, kurie projektai finansuojami ir kaip paskirstomos lėšos;

(23)

Sąjungos biudžeto procedūra turėtų būti taikoma tik Sąjungos finansiniam įnašui, mokėtinam iš Sąjungos bendrojo biudžeto. Sąskaitų auditą turėtų atlikti Audito Rūmai pagal Finansinį reglamentą;

(24)

EIT turėtų dėti visas pastangas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sklandžiam perėjimui iš vieno DFP laikotarpio į kitą, visų pirma dar vykdomos veiklos atžvilgiu;

(25)

EIT pajamos turėtų apimti Sąjungos įnašą, teikiamą iš finansinio įnašo pagal programą „Europos horizontas“. Turėtų būti įmanoma į tas pajamas įtraukti įnašus iš kitų privačiųjų ir viešųjų šaltinių;

(26)

EIT yra Sąjungos steigiamas organas, kaip tai suprantama Finansinio reglamento 70 straipsnyje, ir EIT atitinkamai turėtų priimti savo finansines taisykles. Todėl EIT turėtų būti taikomas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715 (10);

(27)

EIT turėtų priimti suvestinę metinę veiklos ataskaitą, kurioje nurodoma praėjusiais kalendoriniais metais vykdyta veikla ir veiksmų rezultatai. EIT taip pat turėtų pagal savo finansines taisykles priimti SID grindžiamą bendrąjį programavimo dokumentą, kuriame išskiriama planuojama jo iniciatyva vadovaujantis metinėmis ir daugiametėmis programomis ir kuris EIT sudarytų sąlygas reaguoti į vidaus bei išorės pokyčius mokslinių tyrimų, visuomeninėje, technologijos, aukštojo mokslo, inovacijų ir kitose susijusiose srityse. Tas bendrasis programavimo dokumentas turėtų būti perduotas Europos Parlamentui ir Tarybai susipažinti;

(28)

nuo pat įsteigimo EIT gaudavo naudos iš savo darbuotojų ekspertinių žinių. Tačiau dėl teisinės tvarkos, taikomos pagal Reglamentą (EB) Nr. 294/2008, kai kurių iš tų darbuotojų sutarčių galiojimas baigėsi be galimybės jas pratęsti. Siekiant išvengti tokios padėties ateityje ir atsižvelgiant į žmogiškųjų įgūdžių svarbą EIT veiklos sėkmei, EIT yra suinteresuotas, laikantis taikytinos teisinės tvarkos, dėti visas pastangas, kad pritrauktų ir išlaikytų kvalifikuotus darbuotojus;

(29)

tikslinga, kad Komisija inicijuotų nepriklausomus išorinius EIT veiklos, įskaitant per ŽIB valdomą veiklą, vertinimus, visų pirma siekiant parengti SID. Tuose vertinimuose turėtų būti išnagrinėta, kaip EIT vykdo savo misiją, ir jie turėtų apimti EIT ir ŽIB veiklą. Juose turėtų būti įvertinta EIT Sąjungos pridėtinė vertė, poveikis visoje Sąjungoje ir Regioninės inovacijų sistemos (toliau – RIS) veiklos poveikis, atvirumas, efektyvumas, veiksmingumas, informavimo veikla, komunikacija, matomumas, rezultatų sklaida, vykdomos veiklos aktualumas ir tai, ar ji dera su atitinkama Sąjungos ir nacionaline politika ir ar ją papildo, įskaitant sinergiją su kitomis programos „Europos horizontas“ dalimis. Tie vertinimai turėtų būti įtraukti į pagal Reglamentą (ES) 2021/695 Komisijos atliekamus programos „Europos Horizontas“ vertinimus;

(30)

EIT turėtų dėti visas pastangas, kad būtų suvienodinta su kiekvienos ŽIB struktūra susijusi terminija, siekiant dar labiau supaprastinti ir pagerinti EIT atpažįstamumą;

(31)

siekdamas prisidėti prie inovacijų skirtumų Europoje mažinimo, EIT, visų pirma pasitelkdamas RIS, kaip išsamiau nustatyta SID, turėtų remti šalių ir regionų inovacinius pajėgumus, stengtis stiprinti inovacijų ekosistemas, kad būtų sprendžiami pasauliniai iššūkiai, ir į ŽIB integruoti naujas organizacijas partneres;

(32)

ŽIB, veikdamos kaip inovacijų tarpininkės, turėtų apsvarstyti valstybių narių pažangios specializacijos strategijų prioritetus ir sustiprinti jų inovacinius pajėgumus, visiškai atspindėdamos regioninius pajėgumus ir pranašumus, galimybes, silpnybes, taip pat vietos subjektus ir jų veiklą ir rinkas;

(33)

būtina skatinti tvirtą EIT ir EIC sinergiją. ŽIB turėtų skatinti novatoriškų įmonių steigimą, užtikrindamos glaudžią sinergiją su EIC, vengiant dubliavimosi, o EIT naudos gavėjai turėtų turėti galimybę prašyti pasinaudoti EIC teikiamomis paramos priemonėmis, kurios papildytų ŽIB teikiamas paslaugas. Visų pirma ŽIB remiami didelį augimo potencialą turintys startuoliai turėtų galėti pasinaudoti supaprastinta ir dėl to spartesne prieiga prie EIC veiksmų pagal atitinkamas Reglamento (ES) 2021/695 nuostatas, kad jiems būtų padedama sparčiai plėstis, o EIC paramos gavėjai turėtų naudotis EIT teikiamomis paramos sistemomis. Kad būtų išvengiama izoliuotumo ir būtų skatinama sinergija ir bendradarbiavimas, EIT ir EIC turėtų numatyti abipusį ir sistemingą keitimąsi informacija. Valdyba turėtų turėti galimybę, kai tinkama, pakviesti EIC valdybos narius dalyvauti jos posėdžiuose stebėtojų teisėmis;

(34)

siekiant užtikrinti EIT ir ŽIB veiklos tęstinumą laikantis atitinkamų Reglamento (ES) 2021/695 nuostatų, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir tam tikros jo nuostatos turėtų būti taikomos atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(35)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir tarptautinio pobūdžio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu įsteigiamas Europos inovacijų ir technologijos institutas (toliau – EIT).

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos šios terminų apibrėžtys:

1)

inovacijos – procesas, įskaitant jo rezultatus, kuriuo naujomis idėjomis atsiliepiama į visuomeninius, ekonominius ar aplinkos poreikius ir paklausą, ir sukuriami nauji produktai, procesai, paslaugos arba verslo, organizaciniai ir socialiniai modeliai, kurie yra sėkmingai pateikiami į esamą rinką arba kurių pagrindu gali būti sukurtos naujos rinkos ir kurie yra naudingi visuomenei;

2)

žinių ir inovacijų bendrija arba ŽIB – strateginio tinklo formos plataus masto aukštojo mokslo įstaigų, mokslinių tyrimų organizacijų, bendrovių ir kitų suinteresuotųjų subjektų institucionalizuotoji Europos partnerystė, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2021/695, vykdant inovacijų procesą, neatsižvelgiant į jos teisinę formą, pagrįsta bendru vidutinės trukmės ir ilgalaikiu inovacijų planavimu siekiant įveikti EIT iššūkius ir prisidėti prie Reglamente (ES) 2021/695 nustatytų tikslų įgyvendinimo;

3)

kolokacijos centras – atvirai ir skaidriai įsteigtas fizinis centras, kuris skatina žinių trikampio dalyvių tarpusavio ryšius ir jų aktyvų bendradarbiavimą ir veikia kaip pagrindinis keitimosi žiniomis centras, per kurį ŽIB partneriai gali naudotis infrastruktūra ir ekspertinėmis žiniomis, kurių reikia jų bendriems tikslams pasiekti;

4)

RIS centras – ŽIB sukurtas ir jos struktūros dalimi esantis fizinis centras valstybėje narėje arba asocijuotojoje valstybėje, kuriai yra skirta RIS, ir kuris veikia kaip pagrindinis ŽIB veiklos centras, kuriame sutelkiami ir į ŽIB veiklą įtraukiami vietos žinių trikampio dalyviai;

5)

organizacija partnerė – teisės subjektas, kuris yra ŽIB narys, ir juo visų pirma gali būti aukštojo mokslo įstaigos, profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjai, mokslinių tyrimų organizacijos, viešojo sektoriaus institucijos, valstybinės institucijos, valstybės įmonės ar privačios bendrovės, finansų įstaigos, regioninės ir vietos valdžios institucijos, fondai ir ne pelno organizacijos;

6)

mokslinių tyrimų organizacija – valstybinis ar privatus teisės subjektas, kuris vykdo mokslinius tyrimus ar technologinę plėtrą, ir tai yra vienas pagrindinių jo tikslų;

7)

aukštojo mokslo institucija arba AMI – universitetas arba bet kurios rūšies aukštojo mokslo įstaiga, kuri pagal nacionalinę teisę arba praktiką visų pirma teikia magistro ar daktaro laipsnius ir diplomus, nesvarbu koks jos pavadinimas nacionalinėje sistemoje;

8)

EIT bendruomenė – EIT ir aktyvi visų fizinių ir teisės subjektų, kurie naudojosi ar naudojasi EIT parama arba finansiniu įnašu, bendruomenė;

9)

Strateginė inovacijų darbotvarkė arba SID – aktas, kuriame išdėstomos EIT būsimų iniciatyvų prioritetinės sritys ir strategija, EIT pajėgumas sukurti didžiausią inovacijų pridėtinę vertę, EIT tikslai, pagrindiniai veiksmai, veiklos būdai, numatomi rezultatai ir poveikis, taip pat reikalingų išteklių programos „Europos horizontas“ ir DFP laikotarpiu sąmata;

10)

Regioninė inovacijų sistema arba RIS – sistema, kuria skatinamas žinių trikampio integravimas ir puoselėjami valstybių (ir tų valstybių regionų), kurios, kaip nurodyta SIA, Europos inovacijų veiklos švieslentėje priskiriamos prie vidutiniškų arba nuosaikių novatorių, ir atokiausių regionų, kaip tai suprantama Sutarties dėl Europos Sąjungos (SESV) veikimo 349 straipsnyje, inovaciniai pajėgumai, visų pirma pritraukiant ir integruojant į ŽIB naujus partnerius ir mažinant regioninius skirtumus, taip sumažinant atotrūkį inovacijų srityje;

11)

suinteresuotųjų subjektų forumas – platforma, atvira Sąjungos institucijoms, nacionalinės, regionų ir vietos institucijų atstovams, organizuotoms interesų grupėms ir individualiems verslo, aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų sektorių subjektams, asociacijoms, pilietinės visuomenės ir klasterių organizacijoms bei kitoms suinteresuotosioms žinių trikampio šalims;

12)

ŽIB verslo planas – prie dotacijos susitarimo pridėtas dokumentas, apimantis ne daugiau kaip trejų metų laikotarpį, kuriame aprašomi ŽIB tikslai, būdai, kaip jie turi būti pasiekti, numatomi rezultatai, planuojama ŽIB pridėtinės vertės veikla ir susiję finansiniai poreikiai bei ištekliai, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama finansinio tvarumo ir ŽIB atvirumo naujiems partneriams iš visos Sąjungos;

13)

ŽIB pridėtinės vertės veikla – organizacijų partnerių veikla pagal ŽIB verslo planą, kuria siekiama padėti integruoti aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų žinių trikampį, įskaitant ŽIB įsteigimą, administravimą ir koordinavimą ir kuria prisidedama prie bendrų EIT tikslų įgyvendinimo;

14)

kelių ŽIB vykdoma veikla – veikla, kuria siekiama stiprinti ŽIB tarpusavio bendradarbiavimą ir sinergiją, užtikrinti didesnį tarpdiscipliniškumą ir kurti ŽIB kritinę masę sprendžiant bendro intereso temas;

15)

bendradarbiavimo memorandumas – EIT ir ŽIB susitarimas, kuriuo siekiama išlaikyti ŽIB aktyvia EIT bendruomenės dalimi pasibaigus galioti partnerystės susitarimui ir į kurį įtrauktos sąlygos dėl galimybės dalyvauti EIT konkurenciniuose kvietimuose dalyvauti tam tikroje konkrečioje veikloje ir tarpvalstybinėje veikloje, turinčioje didelę Sąjungos pridėtinę vertę;

16)

finansinis tvarumas – ŽIB pajėgumas finansuoti savo žinių trikampio veiklą nepriklausomai nuo EIT įnašų.

3 straipsnis

Misija ir tikslai

1.   EIT misija – prisidėti prie tvaraus Sąjungos ekonominio augimo ir konkurencingumo stiprinant Sąjungos ir valstybių narių inovacinius gebėjimus, kad būtų sprendžiami svarbiausi visuomenei kylantys iššūkiai. Jis to siekia skatindamas aukščiausius standartus atitinkančio aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų tarpusavio sinergiją, integraciją ir bendradarbiavimą, be kita ko, skatindamas verslumą, taip atvirai ir skaidriai stiprindamas inovacijų ekosistemas visoje Sąjungoje. EIT taip pat įgyvendina strateginius Sąjungos prioritetus ir prisideda prie Sąjungos tikslų ir politikos, įskaitant Europos žaliąjį kursą, Europos ekonomikos gaivinimo planą, Europos duomenų strategiją ir Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategiją bei Naują Europos pramonės strategiją, taip pat tų, kurie susiję su Sąjungos strateginio savarankiškumo siekimu, įgyvendinimo, kartu išsaugant atvirą ekonomiką. Be to, jis padeda spręsti pasaulinius iššūkius, įskaitant DVT, laikantis Darbotvarkės iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimo principų, ir užtikrinti, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. būtų pereita prie neutralaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio klimatui ekonomikos.

2.   2021–2027 m. biudžeto laikotarpiu EIT padeda įgyvendinti programos „Europos horizontas“ bendrąjį ir konkrečius tikslus, visapusiškai atsižvelgdamas į jos strateginį planavimą.

4 straipsnis

SID

1.   SID nustatomos EIT prioritetinės sritys ir strategija atitinkamam septynerių metų laikotarpiui, vadovaujantis programos „Europos horizontas“ tikslais ir prioritetais, nustatytais Reglamente (ES) 2021/695, ir pateikiamas EIT tikėtino socialinio ir ekonominio poveikio, jo informavimo veiklos ir jo gebėjimų sukurti didžiausią su inovacijomis susijusią pridėtinę vertę įvertinimas. SID turi būti suderinama su ataskaitų teikimo, stebėsenos bei vertinimo ir kitais reikalavimais, nustatytais Reglamente (ES) 2021/695, ir joje turi būti atsižvelgiama į šio reglamento 20 straipsnyje nurodytos EIT nuolatinės stebėsenos ir periodinio nepriklausomo vertinimo rezultatus.

2.   SID atsižvelgiama į programos „Europos horizontas“ strateginį planavimą, užtikrinant suderinamumą su tos programos iššūkiais ir papildomumą su EIC, įsteigta Reglamentu (ES) 2021/695, taip pat ja kuriama ir skatinama tinkama EIT veiklos ir kitų atitinkamų Sąjungos, nacionalinių ir regioninių programų, kuriomis remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos, švietimas ir įgūdžių ugdymas, tvari ir konkurencinga pramonė, verslumas ir regionų vystymasis, sinergija ir papildomumas.

3.   SID turi būti numatomi finansiniai poreikiai ir šaltiniai, atsižvelgiant į būsimą veiklą, ilgalaikę plėtrą ir EIT finansavimą. Joje taip pat pateikiamas orientacinis finansinis planas atitinkamos DFP laikotarpiui.

4.   EIT, pasikonsultavęs su esamomis ŽIB ir atsižvelgdamas į jų nuomones, parengia savo indėlį į Komisijos pasiūlymą dėl SID ir pateikia jį Komisijai. EIT indėlis skelbiamas viešai.

5.   Komisijos pasiūlymu Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina SID laikydamiesi SESV 173 straipsnio 3 dalies.

5 straipsnis

EIT organai ir valstybių narių atstovų grupė

1.   EIT organai yra organai, nustatyti šioje dalyje.

Valdybą sudaro aukšto lygio nariai, turintys patvirtintos patirties aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų, inovacijų ar verslo srityse. Valdyba yra atsakinga už vadovavimą EIT veiklai ir jos stebėseną, už ŽIB atranką, paskyrimą, finansavimą, stebėseną ir vertinimą, be kita ko, už atitinkamų taisomųjų priemonių taikymą, jei ŽIB veiklos rezultatai yra nepatenkinami, bei visus kitus strateginius sprendimus. Vykdant valdybos atranką atsižvelgiama į lyčių ir geografinės pusiausvyros kriterijus. Valdyba savo pirmininką renka iš savo narių.

Vykdomąjį komitetą sudaro atrinkti nariai, atstovaujantys visoms trims žinių trikampio dalims, ir valdybos pirmininkas. Vykdomasis komitetas padeda valdybai vykdyti jos užduotis ir, bendradarbiaujant su direktoriumi, pasirengti valdybos posėdžiams.

Direktorių paskiria valdyba. Direktorius veikia kaip EIT teisinis atstovas ir yra atsakingas už valdybos sprendimų įgyvendinimą, EIT veiklą ir kasdienį valdymą.

Vidaus audito padalinys veikia visiškai nepriklausomai ir pagal atitinkamus tarptautinius standartus. Vidaus audito padalinys pataria valdybai ir direktoriui finansų bei administracinio valdymo ir EIT kontrolės struktūrų klausimais, taip pat finansinių ryšių su ŽIB organizavimo klausimais ar visais kitais valdybai rūpimais klausimais.

2.   Išsamios nuostatos dėl EIT organų pateikiamos EIT įstatuose, nustatytuose I priede.

3.   Įsteigiama valstybių narių atstovų grupė (toliau – VNAG).

VNAG sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės ir kiekvienos asocijuotosios valstybės atstovą.

VNAG konsultuoja valdybą ir direktorių:

a)

dėl EIT partnerystės susitarimų su ŽIB pratęsimo ar nutraukimo, kaip nurodyta I priedo 3 skirsnio 6 punkte,

b)

dėl bendradarbiavimo memorandumų su kiekviena ŽIB sudarymo, kaip nurodyta I priedo 3 skirsnio 6 punkte, ir

c)

dėl EIT strategiškai svarbių klausimų, išskyrus tuos, kurie nurodyti a ir b punktuose, dalindamasi su jais susijusia patirtimi.

VNAG taip pat konsultuoja ŽIB ir dalijasi su jomis patirtimi.

VNAG reguliariai informuojamas apie EIT ir ŽIB veiklos rezultatus, pasiekimus ir vykdomą veiklą, jų stebėsenos ir vertinimo rezultatus, veiklos rodiklius ir taisomąsias priemones. VNAG pateikia savo nuomonę tais klausimais.

VNAG palengvina EIT bei ŽIB veiklos ir nacionalinių programų bei iniciatyvų atitinkamą sinergiją ir papildomumą, įskaitant ŽIB veiklos potencialų nacionalinį bendrą finansavimą.

6 straipsnis

Užduotys

Siekdamas įgyvendinti savo misiją ir tikslus, nustatytus 3 straipsnyje, EIT vykdo bent šią veiklą:

a)

pagal SID nustato savo pagrindinius prioritetus bei veiklą ir juos įgyvendina pagal taikytinas Reglamento (ES) 2021/695 nuostatas;

b)

užtikrina atvirumą potencialioms naujoms organizacijoms partnerėms, visų pirma MVĮ ir kuriamiems kompetencijos centrams visoje Sąjungoje, ir didina jų informuotumą, taip pat skatina jas dalyvauti, be kita ko, per RIS, vykdomoje jo veikloje, remiantis esamais informacijos tinklais ir struktūromis;

c)

atrenka ir paskiria ŽIB pagal 9 straipsnį, partnerystės susitarimais ir dotacijų susitarimais nustato ŽIB teises ir pareigas, vykdo ŽIB priežiūrą ir teikia joms tinkamą paramą ir strategines gaires, taikydamas tinkamas kokybės kontrolės priemones, vykdydamas nuolatinę jų veiklos stebėseną ir atlikdamas periodinius išorės vertinimus pagal 11 straipsnį, ir prireikus imasi taisomųjų priemonių;

d)

vadovauja RIS įgyvendinimui, taip pat pasitelkiant ŽIB įsteigtus RIS centrus;

e)

užtikrina tinkamą koordinavimo lygį ir sudaro palankias sąlygas ŽIB tarpusavio komunikacijai ir teminiam bendradarbiavimui bei skelbia kvietimus teikti pasiūlymus dėl kelių ŽIB vykdomos veiklos ir bendrų paslaugų;

f)

užtikrina, kad ŽIB plačiai taikytų EIT ženklu žymimus laipsnius ir diplomus, stiprina jų populiarinimą už EIT bendruomenės ribų ir išplečia jų naudojimą, įtraukdamas mokymosi visą gyvenimą programas;

g)

skatina geriausios praktikos skleidimą žinių trikampio integravimo tikslais, įskaitant tarp ŽIB ir visoje Sąjungoje, be kita ko, pasitelkiant RIS, kad būtų plėtojama bendra inovacijų ir žinių perdavimo kultūra ir ŽIB būtų skatinamos būti atviros naujiems nariams vykdant informavimo veiklą;

h)

skatina plačią EIT bendruomenės pasiektų rezultatų ir teikiamų galimybių sklaidą, informavimą apie juos ir jų panaudojimą, siekiant didinti informuotumą apie EIT, jo matomumą ir žinias apie jį visoje Sąjungoje, taip pat skatinti dalyvavimą EIT bendruomenės veikloje;

i)

padeda ŽIB rengti veiksmingas finansinio tvarumo strategijas, pagal kurias būtų pritrauktos lėšos iš kitų viešųjų ir privačiųjų šaltinių;

j)

padeda didinti kompetenciją aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, visų pirma populiarindamas ŽIB kaip puikias inovacijų partneres;

k)

skatina taikyti daugiadalykius inovacijų metodus visuose sektoriuose, be kita ko, pasitelkiant technologinių, socialinių ir netechnologinių sprendimų integravimą, tvarumą ir poveikio klimatui neutralizavimą projektavimo stadijoje, organizacinius metodus ir sutelkiant dėmesį į verslumą ir naujus verslo modelius;

l)

kai tinkama, pagal Reglamentą (ES) 2021/695 užtikrina EIT veiklos ir kitų Sąjungos programų papildomumą ir sinergiją;

m)

skatina ŽIB diskusijas apie novatoriškus intelektinės nuosavybės teisių modelius, keitimąsi patirtimi ir praktine patirtimi ir jų sklaidą, siekiant skatinti žinių perdavimą ir sklaidą tiek tarp pačių ŽIB, tiek plačiau visoje Sąjungoje;

n)

teikia reikiamą paramą ir skatina sinergiją su ŽIB, kad būtų kuriami novatoriški sprendimai;

o)

bent kas dvejus metus organizuoja reguliarius suinteresuotųjų subjektų forumo posėdžius, kad informuotų ir diskutuotų apie EIT veiklą, savo patirtį, geriausią praktiką ir indėlį į Sąjungos inovacijų, mokslinių tyrimų ir švietimo politiką bei tikslus, taip pat, kai aktualu, kitų sričių Sąjungos politiką ir tikslus, ir kad sudarytų sąlygas suinteresuotiesiems subjektams pateikti savo nuomonę;

p)

organizuoja VNAG posėdžius bent du kartus per metus atskirai nuo suinteresuotųjų subjektų forumo posėdžių;

q)

sudaro sąlygas sukurti EIT bendruomenės bendrą paslaugų infrastruktūrą;

r)

skatina ilgainiui kurti RIS centrų ir kolokacijos centrų tinklus valstybėse narėse, siekiant palengvinti jų bendradarbiavimą EIT bendruomenėje ir bendradarbiavimą su vietos inovacijų ekosistemomis;

s)

stebi ŽIB veiklos, kurią jos turi vykdyti savo organizacijų narių, visų pirma AMI, profesinio rengimo ir mokymo teikėjų, MVĮ ir startuolių, verslumo ir inovaciniams pajėgumams plėtoti ir joms integruoti į inovacijų ekosistemas visoje Sąjungoje, laikantis žinių trikampio metodo;

t)

bendradarbiaudamas su Komisija ir pasikonsultavęs su ŽIB, parengia, pradeda įgyvendinti ir koordinuoja bandomąją iniciatyvą, kuria remiami aukštojo mokslo įstaigų inovacijų ir verslumo pajėgumai ir jų integravimas į inovacijų ekosistemas (toliau – bandomoji aukštojo mokslo iniciatyva), kurią turi įgyvendinti ŽIB.

7 straipsnis

ŽIB

1.   ŽIB vykdo bent šią veiklą:

a)

vykdo inovacinę veiklą ir investicijas, turinčias Sąjungos pridėtinę vertę, be kita ko, sudarydamos palankesnes sąlygas kurti novatoriškus startuolius ir vystyti novatoriškas įmones, užtikrinant papildomumą su EIC ir programa „InvestEU“ („InvestEU“), visiškai apjungdamos mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo aspektus, siekdamos kritinės masės ir skatindamos rezultatų sklaidą bei panaudojimą;

b)

vykdo pagrindinių ekonomikos, aplinkos ir visuomenės interesų sričių inovatyvius mokslinius tyrimus, eksperimentus, prototipų kūrimą ir demonstravimą, pagrįstus Sąjungos ir nacionalinių mokslinių tyrimų rezultatais, kurie gali padėti stiprinti Sąjungos konkurencingumą tarptautiniu lygmeniu ir rasti svarbiausių iššūkių, iškilusių Europos visuomenei, įskaitant su sveikata ir skaitmenine rinka susijusius iššūkius, sprendimus;

c)

vykdo švietimo ir mokymo, visų pirma magistrantūros ir doktorantūros pakopų, veiklą, taip pat rengia profesinio rengimo kursus srityse, kurios gali patenkinti būsimus Europos socialinius ir ekonominius, taip pat socialinius ir ekologinius poreikius, ir kuriais išplečiama Sąjungos talentų bazė, skatinama plėtoti su inovacijomis susijusius gebėjimus, gerinti vadybos bei verslumo gebėjimus, didinti tyrėjų bei studentų judumą ir skatinti EIT švietimo ir mokymo veikloje, įskaitant EIT ženklu pažymėtas programas, dalyvavusių asmenų dalijimąsi žiniomis, mentorystę ir tinklaveiką;

d)

vykdo veiksmus, kurie sudaro dalį bandomosios aukštojo mokslo iniciatyvos ir kuriais siekiama geriau integruoti AMI į inovacijų vertės grandines ir ekosistemas, ir jas suburti su kitais svarbiausiais inovacijų srities žinių trikampio veikėjais, taip stiprinant jų inovacijų ir verslumo pajėgumus;

e)

vykdo informavimo veiklą ir geriausios praktikos inovacijų srityje sklaidą, daugiausia dėmesio skirdamos aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir verslo, įskaitant paslaugų ir finansų sektorius ir, kai tinkama, viešąsias ir trečiojo sektoriaus organizacijas, bendradarbiavimo vystymui;

f)

vykdo RIS veiklą, visapusiškai integruotą į ŽIB daugiametę strategiją ir susietą su atitinkamomis pažangiosios specializacijos strategijomis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/695 2 straipsnio 2 punkte, kad būtų stiprinami inovaciniai pajėgumai ir plėtojamos tvarios inovacijų sistemos, siekiant visoje Sąjungoje sumažinti inovacijų veiklos skirtumus ir atotrūkį;

g)

atitinkamais atvejais siekia ŽIB veiklos ir esamų Sąjungos, nacionalinių ir regioninių programų, visų pirma, EIC, kitų Europos partnerysčių ir programos „Europos Horizontas“ misijų, sinergijos ir papildomumo;

h)

telkia lėšas iš viešųjų ir privačiųjų šaltinių, visų pirma stengdamosi vis didesnę savo biudžeto dalį surinkti iš privačiųjų šaltinių ir iš pajamų, gaunamų vykdant savo veiklą, vadovaujantis 18 straipsniu;

i)

paprašius teikia informaciją apie vykdant ŽIB veiklą sukurtus mokslinių tyrimų ir inovacijų produktus, rezultatus ir su jais susijusias intelektinės nuosavybės teises, taip pat apie atitinkamus išradėjus.

2.   Nedarant poveikio EIT ir ŽIB partnerystės susitarimams ir dotacijų susitarimams, ŽIB iš esmės savarankiškai nustato savo vidaus organizavimą bei sudėtį ir savo darbotvarkę bei darbo metodus, jei jie padeda daryti pažangą siekiant ŽIB ir EIT tikslų, kartu atsižvelgdamos į programos „Europos horizontas“ strateginį planavimą ir EIT strateginę kryptį, kuri išdėstyta SID ir kurią nustato valdyba.

ŽIB visų pirma:

a)

nustato skaidrią vidaus valdymo tvarką, kuri atspindi aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų žinių trikampį;

b)

užtikrina savo atvirumą visoms potencialioms naujoms organizacijoms partnerėms visoje Sąjungoje, kurios partnerystei suteikia pridėtinės vertės, ir populiarina savo atvirumą taikydamos aiškius ir skaidrius prisijungimo ir pasitraukimo kriterijus, be kita ko, pasitelkdamos atvirus konkursus;

c)

nustato vidaus taisykles, įskaitant elgesio kodeksą, kuriomis užtikrinamas atviras ir skaidrus jų veikimas;

d)

nustato ir įgyvendina savo verslo planus;

e)

nustato ir įgyvendina strategijas, skirtas finansiniam tvarumui užtikrinti.

3.   ŽIB gali priimti priemones ir iniciatyvas, skirtas COVID-19 krizės padariniams sušvelninti, visų pirma veiksmus, kuriais siekiama padidinti labai mažų įmonių, MVĮ ir startuolių, taip pat studentų, mokslininkų bei darbuotojų atsparumą.

4.   EIT ir kiekvienos ŽIB santykiai grindžiami partnerystės susitarimais, dotacijų susitarimais arba, laikantis 12 straipsnio, bendradarbiavimo memorandumais.

8 straipsnis

Dalyvavimo ir sklaidos taisyklės

Taikomos dalyvavimo programoje „Europos horizontas“ ir jos sklaidos taisyklės. Nukrypstant nuo tų taisyklių:

a)

būtiniausios sąlygos ŽIB sukurti išdėstytos šio reglamento 9 straipsnio 3 ir 4 dalyse;

b)

ŽIB pridėtinės vertės veiklai, kai tinkama, gali reikėti nustatyti specialias nuosavybės, prieigos teisių, naudojimo ir sklaidos taisykles.

9 straipsnis

ŽIB atranka ir skyrimas

1.   EIT, atlikusi konkurencingą, atvirą ir skaidrią procedūrą, atrenka partnerystes ir paskiria jas ŽIB. Taikomos sąlygos ir kriterijai, nustatyti Reglamente (ES) 2021/695, inter alia, jo 28 straipsnio 3 dalyje, ir Europos partnerysčių atrankos kriterijai. Valdyba gali išsamiau apibrėžti tuos kriterijus, priimdama ir paskelbdama ŽIB atrankos kriterijus, grindžiamus kompetencijos ir inovacijų aktualumo sprendžiant pasaulinius iššūkius ir siekiant įgyvendinti Sąjungos politikos prioritetus, principais.

2.   EIT, vadovaudamasis SID nustatytomis prioritetinėmis sritimis ir tvarkaraščiu, pradeda ŽIB atranką ir skyrimą, atsižvelgdamas į prioritetus, nustatytus atliekant programos „Europos horizontas“ strateginį planavimą.

3.   Būtina ŽIB įsteigimo sąlyga – steigiant ŽIB turi dalyvauti bent trys nepriklausomos organizacijos partnerės, kurios apima bent vieną AMI, vieną mokslinių tyrimų organizaciją ir vieną privačią bendrovę ir kurios yra įsisteigusios bent trijose skirtingose valstybėse narėse.

4.   Papildant 3 dalyje nustatytą sąlygą, bent du trečdaliai ŽIB sudarančių organizacijų partnerių turi būti įsteigtos valstybėse narėse.

5.   EIT, prieš pradėdamas naujų ŽIB atrankos procedūrą, patvirtina ir paskelbia ŽIB veiklos finansavimo, stebėsenos ir vertinimo kriterijus ir procedūrą. EIT nedelsiant informuoja VNAG ir Europos Parlamentą apie tuos kriterijus ir procedūrą.

10 straipsnis

ŽIB vertinimo ir stebėsenos principai

EIT, remdamasis rodikliais ir stebėsenos nuostatomis, nustatytais, inter alia, Reglamente (ES) 2021/695 ir SID, bei glaudžiai bendradarbiaudamas su Komisija, organizuoja kiekvienos ŽIB veiklos, rezultatų ir poveikio nuolatinę stebėseną ir periodinius išorės vertinimus, įskaitant jų pažangą siekiant finansinio tvarumo, išlaidų efektyvumo ir atvirumo naujiems nariams.

Tokios stebėsenos ir vertinimų rezultatai pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai ir skelbiami viešai.

11 straipsnis

Partnerystės susitarimo trukmė, pratęsimas ir nutraukimas

1.   Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 130 straipsnio 4 dalies c punkto, EIT gali sudaryti partnerystės susitarimą su ŽIB pradiniam septynerių metų laikotarpiui.

2.   Remdamasis ŽIB nuolatinės stebėsenos pagal 10 straipsnį rezultatais, EIT, prižiūrimas valdybos, atlieka tarpines ŽIB veiklos ir rezultatų peržiūras, apimančias pirmuosius trejus partnerystės susitarimo įgyvendinimo metus.

Jei partnerystės susitarimas pratęsiamas, EIT atlieka tokias tarpines peržiūras, apimančias pirmuosius trejus metus po jo pratęsimo.

Valdyba tas tarpines peržiūras paskelbia viešai.

3.   Prieš pasibaigiant 1 dalyje nurodytam septynerių metų laikotarpiui, EIT, prižiūrimas valdybos ir padedamas nepriklausomų išorės ekspertų, atlieka kiekvienos ŽIB išsamų veiklos ir rezultatų vertinimą.

4.   Valdyba, pasikonsultavusi su VNAG, gali pratęsti partnerystės susitarimą kitam, ne ilgesniam kaip septyneri metai, laikotarpiui, arba nebetęsti EIT finansinio įnašo ir nepratęsti partnerystės susitarimo su ŽIB, remdamasi:

a)

tarpinės peržiūros, nurodytos 2 dalies pirmoje pastraipoje, rezultatais ir

b)

išsamaus vertinimo, nurodyto 3 dalyje, rezultatais.

Prieš pratęsdamas 1 dalyje nurodytą septynerių metų laikotarpį, EIT apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

5.   Spręsdama, ar pratęsti partnerystės susitarimą su ŽIB pagal 4 dalį, valdyba atsižvelgia į Europos partnerysčių įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo kriterijus, nustatytus Reglamente (ES) 2021/695, ir, ŽIB atžvilgiu, į šiuos aspektus:

a)

jų aktualumą sprendžiant Sąjungos pasaulinius iššūkius;

b)

jų Sąjungos pridėtinę vertę ir aktualumą atsižvelgiant į EIT tikslus;

c)

tai, ar pasiekti jų tikslai;

d)

jų pastangas koordinuoti savo veiklą su kitomis atitinkamomis mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvomis;

e)

jų gebėjimą užtikrinti atvirumą naujiems nariams;

f)

jų pasiekimus pritraukiant naujus narius iš visos Sąjungos;

g)

tai, ar jos laikosi gero valdymo principų;

h)

jų pastangas kurti ir įgyvendinti priemones ir veiklą, kuriomis atsižvelgiama į lyčių aspektą, ir tų pastangų rezultatus, ir

i)

jų gebėjimą plėtoti tvarias inovacijų ekosistemas ir pasiektą finansinio tvarumo lygį.

6.   Jei ŽIB veiklos nuolatinės stebėsenos, tarpinės peržiūros ar išsamaus vertinimo, nurodytų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, rezultatai, rodo, kad 10 straipsnyje nurodytose srityse padaryta nepakankama pažanga, arba jiems stinga Sąjungos pridėtinės vertės, valdyba imasi tinkamų taisomųjų priemonių, įskaitant EIT finansinio įnašo sumažinimą, pakeitimą ar atšaukimą arba partnerystės susitarimo nutraukimą.

7.   Prieš pasibaigiant partnerystės susitarimo galiojimui, EIT, prižiūrimas valdybos, atlieka galutinę KIC rezultatų ir veiklos peržiūrą. Jei galutinės peržiūros, atliekamos prieš pasibaigiant partnerystės susitarimui, rezultatai yra teigiami, EIT gali su ŽIB sudaryti bendradarbiavimo memorandumą.

12 straipsnis

Bendradarbiavimo memorandumas

1.   Bendradarbiavimo memorandumo trukmę, turinį ir struktūrą nustato valdyba, atsižvelgdama į išsamų nepriklausomą tyrimą. Tame tyrime įvertinamos ŽIB pastangos pasiekti finansinį tvarumą, gaunamos pajamos ir ŽIB finansinė perspektyva. Be to, vertinime nustatoma veikla, kurios tęsimui gali kilti pavojus dėl išteklių stokos.

2.   Į bendradarbiavimo memorandumą įtraukiamos:

a)

teisės ir pareigos, susijusios su žinių trikampio veiklos tęsimu, taip pat ŽIB ekosistemos ir tinklo palaikymu;

b)

EIT vardo naudojimo ir dalyvavimo EIT apdovanojimų programoje ir kitose EIT organizuojamose iniciatyvose sąlygos;

c)

dalyvavimo aukštojo mokslo ir mokymo veikloje sąlygos, įskaitant EIT prekių ženklo naudojimą švietimo ir mokymo programoms ir santykius su EIT alumnų bendruomene;

d)

dalyvavimo EIT kvietimuose teikti pasiūlymus dėl konkrečios veiklos, įskaitant kelių ŽIB vykdomą veiklą ir bendras paslaugas, sąlygos;

e)

papildomos EIT paramos didelę Sąjungos pridėtinę vertę turinčiai tarpvalstybinei koordinavimo veiklai tarp kolokacijos centrų sąlygos.

3.   Jei bendradarbiavimo memorandumas nesudaromas, ŽIB savo veikloje EIT vardo naudoti negali.

13 straipsnis

Laipsniai ir diplomai

1.   Laipsnius ir diplomus, susijusius su aukštojo mokslo veikla, nurodyta 7 straipsnio 1 dalies c punkte, suteikia dalyvaujančios AMI ir profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjai, laikydamiesi nacionalinių taisyklių ir akreditavimo procedūrų. EIT ir ŽIB sudarytuose partnerystės susitarimuose, dotacijų susitarimuose ir bendradarbiavimo memorandumuose numatoma, kad tokie laipsniai ir diplomai taip pat turi būti žymimi kaip EIT laipsniai ir diplomai.

2.   EIT skatina dalyvaujančias AMI ir profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjus:

a)

teikti bendrus arba dauginius laipsnius ir diplomus, atspindinčius integruotąjį ŽIB pobūdį, kuriuos taip pat gali teikti viena AMI arba vienas profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjas;

b)

skleisti geriausią horizontaliųjų klausimų sprendimo praktiką;

c)

savo mokymuose ir diplomuose propaguoti ir viešinti EIT ženklą;

d)

rengti įvairias strategijas siekiant propaguoti efektyvų bendradarbiavimą su inovacijų ekosistemomis ir įmonėmis bei skatinti verslumo mąstyseną;

e)

kurti programas, kuriose daugiausia dėmesio skiriama mokymuisi visą gyvenimą ir sertifikavimui;

f)

skirti ypatingą dėmesį lyčių pusiausvyros užtikrinimui ir lyčių aspektu grindžiamam požiūriui, ypač tose srityse, kuriose moterų vis dar yra nepakankamai, tokiose kaip informacinės ir ryšių technologijos, tikslieji ir gamtos mokslai, technologijos, inžinerija ir matematika;

g)

atsižvelgti į:

i)

Sąjungos veiksmą, kurio imamasi pagal Sutarties 165 ir 166 straipsnius;

ii)

veiksmą, kurio imamasi Europos aukštojo mokslo erdvėje.

14 straipsnis

EIT veiklos nepriklausomumas ir suderinamumas su Sąjungos, valstybės narės ar tarpvyriausybiniais veiksmais

1.   EIT savo veiklą vykdo nepriklausomai nuo nacionalinių institucijų ir išorės jėgų spaudimo, užtikrinant, kad, ją koordinuojant, tokia veikla derėtų su kitais Sąjungos lygiu įgyvendinamais veiksmais ir priemonėmis, ypač aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse.

2.   EIT taip pat turi siekti sinergijos ir papildomumo, tinkamai atsižvelgdamas į regioninio, nacionalinio ir tarpvyriausybinio lygio politines priemones ir iniciatyvas, siekdamas naudotis geriausia praktika, pripažintomis koncepcijomis ir esamais ištekliais.

Komisija teikia EIT reikiamą paramą kuriant tinkamą sinergiją ir papildomumą su kita veikla, vykdoma pagal Reglamentą (ES) 2021/695, taip pat su kitomis Sąjungos iniciatyvomis ir programomis, vengiant dubliavimosi.

Komisija EIT teikia rekomendacijas, kaip sumažinti ŽIB administracinę naštą.

15 straipsnis

Teisinis statusas

1.   EIT yra Sąjungos įstaiga ir turi juridinio asmens statusą. Visose valstybėse narėse jis naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal nacionalinę teisę. Visų pirma jis turi teisę įsigyti ir perleisti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei būti šalimi teismo procese.

2.   EIT taikomas prie ES sutarties ir SESV pridėtas Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų.

16 straipsnis

Atsakomybė

1.   EIT atsakingas tik už savo pareigų vykdymą.

2.   Sutartinę EIT atsakomybę reglamentuoja atitinkamos sutartinės nuostatos ir konkrečiai sutarčiai taikoma teisė.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (toliau – Teisingumo Teismas) turi jurisdikciją pagal bet kurią EIT sudarytoje sutartyje esančią arbitražinę išlygą.

3.   Nesutartinės atsakomybės atveju EIT, pagal bendruosius teisės principus, bendrus valstybių narių teisei, atlygina bet kokią žalą, kurią padaro jis pats arba jo darbuotojai vykdydami savo pareigas.

Teisingumo Teismas turi jurisdikciją spręsti ginčus dėl tokios žalos atlyginimo.

4.   Bet kuris EIT mokėjimas, skirtas apmokėti 2 ir 3 dalyse nurodytus įsipareigojimus, ir su tuo susijusios sąnaudos ir išlaidos laikomi EIT išlaidomis ir dengiamos iš EIT išteklių.

5.   Teisingumo Teismas turi jurisdikciją nagrinėti ieškinius, pareikštus EIT, pagal SESV 263 ir 265 straipsnius.

17 straipsnis

Skaidrumas ir galimybė susipažinti su dokumentais

1.   EIT ir ŽIB užtikrina aukštą savo vykdomos veiklos skaidrumo lygį. Visų pirma, EIT ir ŽIB turi sukurti visiems prieinamą ir nemokamą interneto svetainę, kurioje būtų teikiama informacija apie jų veiklą ir jų teikiamas galimybes, ypač apie atvirus kvietimus teikti pasiūlymus.

2.   EIT ir ŽIB pateikia išsamią informaciją apie visus jų paskelbtus kvietimus teikti pasiūlymus, įskaitant informaciją apie jų vertinimo procesus ir šių kvietimų teikti pasiūlymus rezultatus. Laikantis Reglamento (ES) 2021/695, ta informacija laiku ir paieškai pritaikytu bei atsekamu būdu pateikiama atitinkamose bendrose internetinėse Sąjungos finansuojamų mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų duomenų bazėse.

3.   Prieš paskelbdamas kvietimus teikti pasiūlymus dėl ŽIB atrankos, EIT paskelbia savo darbo tvarkos taisykles, 23 straipsnio 1 dalyje nurodytas savo specifines finansines taisykles ir 9 straipsnyje nurodytus ŽIB atrankos kriterijus.

4.   EIT nedelsdamas viešai paskelbia savo bendrąjį programavimo dokumentą ir suvestinę metinę veiklos ataskaitą, nurodytus 19 straipsnyje.

5.   Nedarant poveikio 6 ir 7 dalims, EIT tretiesiems asmenims neatskleidžia gaunamos konfidencialios informacijos, kurią reikalaujama laikyti slapta, ir toks reikalavimas yra pagrįstas.

6.   EIT organų nariams taikomas konfidencialumo reikalavimas, nurodytas SESV 339 straipsnyje.

Vadovaujantis šiuo reglamentu EIT surinktai informacijai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 (11).

7.   EIT saugomiems dokumentams taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 (12).

8.   EIT taikomas Tarybos reglamentas Nr. 1 (13). EIT veikimui reikalingas vertimo paslaugas teikia Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2965/94 (14) įsteigtas Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

18 straipsnis

ŽIB finansavimas

1.   ŽIB finansavimo šaltiniai visų pirma yra:

a)

organizacijų partnerių įnašai, sudarantys esminę finansavimo šaltinio dalį;

b)

savanoriški valstybių narių, asocijuotųjų valstybių ar kitų trečiųjų valstybių ar tose valstybėse narėse ar tose valstybėse esančių valdžios institucijų įnašai;

c)

tarptautinių organizacijų ar institucijų įnašai;

d)

pajamos iš ŽIB nuosavo turto ir veiklos ir iš intelektinės nuosavybės teisių;

e)

sukaupto kapitalo įnašai;

f)

asmenų, institucijų, fondų ar kitų pagal nacionalinę teisę įsteigtų įstaigų palikimai, aukos ir įnašai;

g)

EIT finansinis įnašas;

h)

finansinės priemonės, įskaitant iš Sąjungos bendrojo biudžeto finansuojamas priemones.

2.   EIT finansinio įnašo gavimo sąlygos nustatomos EIT finansinėse taisyklėse, nurodytose 23 straipsnio 1 dalyje.

3.   Biudžetiniai įsipareigojimai ilgiau kaip vienus metus besitęsiantiems veiksmams gali būti suskaidyti į kelerius metus mokamas metines dalis su sąlyga, kad kiekvienais metais bus atlikta tinkama numatomų ŽIB finansinių poreikių stebėsena.

4.   EIT finansinis įnašas į ŽIB pradiniais ŽIB gyvavimo ciklo etapais gali apimti iki 100 proc. visų ŽIB pridėtinės vertės veiklos tinkamų finansuoti sąnaudų. Tokie įnašai palaipsniui mažėja pagal SID apibrėžtas finansavimo normas.

5.   ŽIB ir jų organizacijos partnerės gali prašyti Sąjungos finansavimo, ypač pagal tam tikras Sąjungos programas ir fondus, laikantis atitinkamų jų taisyklių. Tokiu finansavimu negalima padengti išlaidų, kurios jau finansuojamos pagal kitą Sąjungos programą.

6.   Organizacijų partnerių įnašai, skirti ŽIB finansuoti, nustatomi pagal 4 dalyje nurodytas finansavimo normas ir atitinka ŽIB finansinio tvarumo užtikrinimo strategiją.

7.   EIT nustato veiklos rezultatais grindžiamą jo finansinio įnašo skyrimo ŽIB mechanizmą. Jis apima ŽIB verslo planų ir vykdant nuolatinę stebėseną nustatytų veiklos rezultatų vertinimą laikantis 10 straipsnio ir kaip tai nustatyta SID.

19 straipsnis

Programavimas ir ataskaitų teikimas

1.   EIT tvirtina bendrąjį programavimo dokumentą, grindžiamą SID ir atitinkantį jo finansines taisykles, nurodytas 23 straipsnio 1 dalyje, kuriame nurodomi:

a)

pagrindiniai EIT ir ŽIB prioritetai ir planuojama veikla;

b)

numatomi finansavimo poreikiai ir šaltiniai;

c)

personalo poreikių, susijusių su naujomis užduotimis, įvertinimas;

d)

atitinkami EIT ir ŽIB veiklos stebėsenos kokybiniai ir kiekybiniai metodai, priemonės ir rodikliai, kuriuose naudojamas į poveikį ir veiklos rezultatus orientuotas metodas;

e)

kiti jo finansinėse taisyklėse išdėstyti elementai.

2.   EIT tvirtina suvestinę metinę veiklos ataskaitą, į kurią įtraukiama išsami informacija apie EIT ir ŽIB praėjusiais kalendoriniais metais vykdytą veiklą ir EIT indėlį, įgyvendinant programos „Europos horizontas“ tikslus bei Sąjungos inovacijų, mokslinių tyrimų bei švietimo politiką ir tikslus. Suvestinėje metinėje veiklos ataskaitoje įvertinami rezultatai, atsižvelgiant į nustatytus tikslus, rodiklius ir grafiką, su vykdyta veikla susijusi rizika, išteklių panaudojimas, įskaitant jo indėlį siekiant klimato aspekto integravimo tikslo pagal Reglamentą (ES) 2021/695, išskaidytą pagal ŽIB, ir bendra EIT veikla. Vadovaujantis EIT finansinėmis taisyklėmis, suvestinėje metinėje veiklos ataskaitoje pateikiama kita išsami informacija.

Direktorius ne vėliau kaip 2022 m. gegužės 29 d., o vėliau – kasmet Europos Parlamento kompetentingiems komitetams pateikia suvestinę metinę veiklos ataskaitą.

20 straipsnis

EIT stebėsena ir vertinimas

1.   EIT užtikrina, kad, siekiant kokybiškiausių rezultatų, mokslinės kompetencijos ir veiksmingiausio išteklių panaudojimo, laikantis jo finansinių taisyklių būtų nuolat ir sistemingai vykdoma EIT veiklos, įskaitant per ŽIB valdomą veiklą, stebėsena ir periodiškai atliekami nepriklausomi vertinimai. Stebėsenos ir vertinimų rezultatai skelbiami viešai.

2.   Komisija, padedama nepriklausomų išorės ekspertų ir atsižvelgdama į suinteresuotųjų subjektų nuomones, tinkamu laiku atlieka EIT ir ŽIB tarpinį ir galutinį vertinimą. Tie vertinimai įtraukiami į pagal Reglamento (ES) 2021/695 52 straipsnį Komisijos atliekamus programos „Europos Horizontas“ vertinimus.

Tuose vertinimuose nagrinėjama, kaip EIT vykdo savo misiją ir tikslus, ir jie apima EIT ir ŽIB veiklą. Juose įvertinama EIT sukuriama Sąjungos pridėtinė vertė, poveikis visoje Sąjungoje ir RIS veiklos poveikis, EIT vykdomos veiklos atvirumas, efektyvumas, veiksmingumas ir aktualumas bei jos suderinamumas su atitinkamomis Sąjungos ir nacionalinės politikos sritimis ir jų papildomumas, įskaitant sąveiką su kitomis programos „Europos horizontas“ dalimis, visų pirma su kitomis Europos partnerystėmis ir misijomis bei EIC.

Tarpiniame vertinime taip pat įvertinami, inter alia, bandomosios aukštojo mokslo iniciatyvos rezultatai ir poveikis, ŽIB finansinio tvarumo strategijų efektyvumas ir EIT bei įgyvendinančiųjų institucijų bendradarbiavimas pagal programos „Europos horizontas“ III veiklos sritį „Novatoriška Europa“. Tuo klausimu EIT vertinimai įtraukiami į programos „Europos horizontas“ vertinimus, be kita ko, siekiant sistemingai vertinti programos „Europos horizontas“ III veiklos sritį „Novatoriška Europa“, visų pirma vieno langelio principo taikymo inovacijų srityje klausimu.

3.   Pasitelkdama skaidraus proceso metu atrinktus nepriklausomus išorės ekspertus Komisija, siekdama įvertinti, kaip EIT sekasi siekti nustatytų tikslų, identifikuoti veiklos įgyvendinimui įtakos turinčius veiksnius ir atpažinti geriausiąją praktiką, gali atlikti kitus strateginės svarbos temų ar klausimų vertinimus. Vykdydama tuos kitus vertinimus Komisija visapusiškai atsižvelgia į sukeliamą administracinę naštą EIT ir ŽIB.

4.   Vertinimų rezultatus kartu su savo pastabomis Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui. Valdyba, vykdydama EIT programas ir veiklą, tinkamai atsižvelgia į vertinimo rezultatus.

21 straipsnis

EIT biudžetas

1.   EIT pajamas sudaro Sąjungos įnašas. EIT pajamas taip pat gali sudaryti kitų privačiųjų ir viešųjų šaltinių įnašai.

2021–2027 m. laikotarpiu Sąjungos įnašas skiriamas iš programos „Europos horizontas“ finansinio įnašo, kuris yra 2 726 000 000 EUR dabartinėmis kainomis, ir papildomas 210 000 000 EUR suma 2018 m. palyginamomis kainomis.

EIT gali gauti papildomų finansinių išteklių pagal kitas Sąjungos programas.

2.   EIT finansinis įnašas ŽIB teikiamas iš 1 dalyje nurodyto Sąjungos įnašo.

22 straipsnis

EIT metinio biudžeto rengimas ir patvirtinimas

1.   EIT biudžeto turinys ir struktūra nustatoma vadovaujantis jo finansinėmis taisyklėmis. EIT išlaidas sudaro darbuotojų darbo užmokestis, administracinės ir infrastruktūros išlaidos ir veiklos išlaidos. Administracinės išlaidos turi būti minimalios. Turi būti užtikrintas EIT biudžeto pajamų ir išlaidų balansas.

2.   Direktorius sudaro EIT pajamų ir išlaidų ateinantiems finansiniams metams sąmatos projektą ir jį pateikia Valdybai.

3.   Valdyba priima EIT pajamų ir išlaidų sąmatos projektą, prie kurio kartu pridedamas personalo plano projektas, ir kaip bendrojo programavimo dalį iki EIT finansinėse taisyklėse nurodytos datos pateikia juos Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

4.   Valdyba tvirtina EIT biudžetą. EIT biudžetas tampa galutiniu galutinai priėmus Sąjungos bendrąjį biudžetą. Kai tinkama, jis yra atitinkamai koreguojamas.

5.   Valdyba turi kuo greičiau informuoti biudžeto valdymo instituciją apie savo ketinimą įgyvendinti bet kurį projektą, kuriam skiriamos lėšos gali turėti didelės finansinės reikšmės EIT biudžeto finansavimui, ypač apie su nuosavybe susijusius projektus, pavyzdžiui, pastatų nuomos ar įsigijimo. Apie tai ji informuoja Komisiją.

6.   Bet kokie esminiai EIT biudžeto pakeitimai daromi taikant tokią pačią procedūrą.

23 straipsnis

Biudžeto vykdymas ir kontrolė

1.   EIT patvirtina savo finansines taisykles, vadovaudamasis Finansinio reglamento 70 straipsnio 3 dalimi. Siekiant, kad EIT įgyvendintų iškeltus tikslus ir pritrauktų bei išlaikytų partnerius iš privačiojo sektoriaus, tinkamai įvertinamas deramo veiklos lankstumo poreikis.

2.   Finansinis įnašas iš programos „Europos horizontas“ ir kitų Sąjungos programų į EIT įgyvendinamas pagal tų programų taisykles.

3.   EIT biudžetą vykdo direktorius.

4.   EIT sąskaitos konsoliduojamos su Komisijos sąskaitomis.

24 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.   Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veikla, EIT taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (15).

2.   EIT turi prisijungti prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo tarp Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų (16). Valdyba formalizuoja tą prisijungimą ir patvirtina reikiamas priemones, padedančias OLAF atlikti vidaus tyrimus.

3.   Visuose EIT priimtuose sprendimuose ir sudarytuose partnerystės susitarimuose ar dotacijų susitarimuose turi būti aiškiai nurodoma, kad OLAF ir Audito Rūmai gali atlikti visų rangovų ir subrangovų, kurie yra gavę Sąjungos lėšų, dokumentų patikrinimus vietoje, taip pat ir galutinių naudos gavėjų patalpose.

25 straipsnis

EIT veiklos nutraukimas

Jei EIT veikla nutraukiama, tai atliekama prižiūrint Komisijai laikantis taikytinų teisės aktų. Partnerystės susitarimuose arba dotacijų susitarimuose su ŽIB nustatomos atitinkamos nuostatos.

26 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. Komisija, remdamasi 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų vertinimų rezultatais, kai tikslinga, pateikia pasiūlymus dėl šio reglamento pakeitimų, kurie, jos nuomone, yra būtini, visų pirma dėl 3 straipsnyje nustatytų EIT misijos ir tikslų, ir siekiant pratęsti EIT biudžeto naudojimą ilgesniam nei 3 ir 21 straipsniuose nurodytam laikotarpiui pagal atitinkamą Sąjungos bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą.

27 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 294/2008 panaikinamas nuo 2021 m. gegužės 28 d., išskyrus jo 3 ir 5 straipsnius, 6 straipsnio 1 dalį ir 7, 14, 17 ir 19 straipsnius, kurie panaikinami nuo 2021 m. sausio 1 d.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikties lentelę.

28 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

3, 4 ir 6 straipsnis, 7 straipsnio 1 ir 3 dalys, 8, 9, 18 ir 21 straipsniai taikomi nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. gegužės 20 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkė

A. P. ZACARIAS


(1)  OL C 47, 2020 2 11, p. 69.

(2)  2021 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2021 m. gegužės 10 d. Tarybos sprendimas.

(3)  2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 294/2008 dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto įsteigimo (OL L 97, 2008 4 9, p. 1).

(4)  Žr. II priedą.

(5)  OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

(6)  2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1).

(7)  2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/523, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017 (OL L 107, 2021 3 26, p. 30).

(8)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(9)  2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 22).

(10)  2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį ir nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 70 straipsnyje (OL L 122, 2019 5 10, p. 1).

(11)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(12)  2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(13)  1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL 17, 1958 10 6, p. 385).

(14)  1994 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2965/94, įsteigiantis Europos Sąjungos įstaigų vertimo centrą (OL L 314, 1994 12 7, p. 1).

(15)  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(16)  OL L 136, 1999 5 31, p. 15.


I PRIEDAS

EUROPOS INOVACIJOS IR TECHNOLOGIJOS INSTITUTO ĮSTATAI

1 SKIRSNIS

VALDYBOS SUDĖTIS

1.

Valdybą sudaro 15 Komisijos skaidriai skiriamų narių, išlaikant aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų, inovacijų ar verslo srityje patirtį turinčių narių pusiausvyrą. Tas paskyrimas vykdomas po atviro kvietimo pareikšti susidomėjimą. Valdybos narių kadencija – ketveri metai. Valdybos nariai paskiriami po atviro kvietimo pareikšti susidomėjimą. Valdybos siūlymu Komisija gali vieną kartą pratęsti šią kadenciją dvejiems metams.

Skirdama valdybos narius Komisija deda visas pastangas, siekdama užtikrinti, kad būtų proporcingai atstovaujama nariams, turintiems patirties aukštojo mokslo (įskaitant profesinį rengimą ir mokymus), mokslinių tyrimų, inovacijų ir verslo srityse, bei lyčių ir geografinę pusiausvyrą, ir aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų aplinkos vertinimą visoje Sąjungoje.

Prireikus, Valdyba Komisijai pateikia galutinį kandidatų sąrašą, iš kurio numatoma skirti narį ar narius. Į galutinį sąrašą kandidatai atrenkami remiantis skaidrios ir atviros EIT inicijuotos procedūros rezultatais.

Komisija skiria narį ar narius pagal pirmoje, antroje ir trečioje pastraipose nustatytą procedūrą ir informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie atrankos procedūrą ir galutinį tų valdybos narių paskyrimą.

Jei kuris nors narys negali eiti pareigų iki savo kadencijos pabaigos, negalinčio eiti pareigų nario kadencijai užbaigti skiriamas pakaitinis narys, laikantis pirmoje, antroje ir trečioje pastraipose nustatytos procedūros. Pakaitinį narį, ėjusį pareigas ne ilgiau kaip dvejus metus, Valdybos prašymu Komisija gali skirti papildomai ketverių metų kadencijai.

Komisija paskiria tris papildomus valdybos narius, kad iki 2022 m. lapkričio 29 d. ją sudarytų 15 narių. Anksčiau nei 2021 m. gegužės 28 d. paskirti Valdybos nariai baigia savo neatnaujinamą kadenciją.

Išimtinėmis ir tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis, visų pirma siekiant išsaugoti Valdybos vientisumą, Komisija savo iniciatyva gali nutraukti Valdybos nario kadenciją.

2.

Valdybos nariai veiklą vykdo nepriklausomai ir skaidriai, vadovaudamiesi EIT interesais, užtikrindami jo misijos ir tikslų siekimą, tapatybę, savarankiškumą ir darną.

3.

Valdyba gali pakviesti EIC tarybos narį arba kitus suinteresuotuosius subjektus dalyvauti jos posėdžiuose stebėtojų teisėmis.

4.

Valdyba, vykdydama savo pareigas, susijusias su 3 straipsnyje nurodytų EIT misijos ir tikslų įgyvendinimu, veikia prižiūrint Komisijai.

2 SKIRSNIS

VALDYBOS PAREIGOS

1.

Valdyba, vykdydama pareigą vadovauti EIT ir ŽIB veiklai ir ją stebėti, priima strateginius sprendimus. Ji visų pirma:

a)

pasikonsultavusi su esamomis ŽIB ir atsižvelgdama į jų nuomones, tvirtina EIT indėlį į Komisijos pasiūlymą dėl SID ir jį paskelbia viešai;

b)

tvirtina EIT bendrą programavimo dokumentą, biudžetą, metines finansines ataskaitas ir balansą bei suvestinę metinę veiklos ataskaitą;

c)

tvirtina veiklos rezultatais grindžiamo ŽIB finansavimo patikimus kriterijus ir aiškias bei skaidrias procedūras, įskaitant sprendimą dėl didžiausio EIT finansinio įnašo joms, siekiant, kad būtų įgyvendintas atitinkamas ŽIB verslo planas ir pasiekti SID išdėstyti tikslai, ir, laikantis 10 straipsnio, atsižvelgiant į 11 straipsnio 4 ir 5 dalyse išdėstytus reikalavimus, įskaitant ŽIB pažangą siekiant finansinio tvarumo;

d)

tvirtina ŽIB atrankos tvarką pagal 9 straipsnį ir SID;

e)

atrenka partnerystę ir jai suteikia ŽIB statusą pagal 9 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir kriterijus bei prireikus tokį paskyrimą atšaukia;

f)

įgalioja direktorių rengti partnerystės susitarimus ir dotacijų susitarimus su ŽIB, dėl jų derėtis ir juos sudaryti;

g)

pagal 12 straipsnį nustato bendradarbiavimo memorandumų trukmę, turinį ir struktūrą ir išduoda įgaliojimus ir suteikia leidimą direktoriui rengti bendradarbiavimo memorandumus su ŽIB, dėl jų derėtis ir, išnagrinėjusi suderėtus bendradarbiavimo memorandumus, suteikia leidimą direktoriui juos sudaryti;

h)

įgalioja direktorių pratęsti partnerystės susitarimus su ŽIB, pasibaigus iš pradžių nustatytam laikotarpiui, atsižvelgdama į teigiamus tarpinės peržiūros ir išsamaus įvertinimo rezultatus, kaip nustatyta SID, prieš pasibaigiant šiam laikotarpiui, pagal 10 ir 11 straipsnius;

i)

įgalioja direktorių rengti dotacijų susitarimus su kitais teisės subjektais, dėl jų derėtis ir juos sudaryti;

j)

laikydamasi 10, 11, 19 ir 20 straipsnių nustato veiksmingas, efektyvias, skaidrias ir nuolatines stebėsenos ir vertinimo procedūras, įskaitant patikimą rodiklių rinkinį, ir prižiūri, kaip direktorius jas įgyvendina;

k)

imasi tinkamų taisomųjų priemonių prastai veikiančių ŽIB atžvilgiu, įskaitant EIT finansinio įnašo tokioms ŽIB sumažinimą, pakeitimą ar atšaukimą arba partnerystės susitarimų su jomis nutraukimą, remdamasi stebėsenos ir įvertinimo rezultatais atsižvelgiant į EIT ir ŽIB tikslus ir laikantis 10, 11 ir 18 straipsnių;

l)

skatina ŽIB patvirtinti veiklos modelius, kuriais būtų užtikrintas atvirumas naujoms organizacijoms partnerėms;

m)

propaguoja EIT visoje Sąjungoje ir pasaulio mastu, kad padidintų jo patrauklumą, ir tuo tikslu įgalioja direktorių pasirašyti susitarimo memorandumus su valstybėmis narėmis, asocijuotosiomis valstybėmis ar kitomis trečiosiomis valstybėmis;

n)

priima sprendimus dėl paramos veiksmų, kurių ŽIB imasi siekdamos visoje Sąjungoje išplėsti EIT poveikį AMI, taip pat, kai tinkama, profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjų, verslumo bei inovacinių pajėgumų plėtojimui ir jas integruoti į inovacijų ekosistemas, kūrimo ir koordinavimo, kad būtų sustiprinta žinių trikampio integracija;

o)

skatina EIT, taip pat pasitelkiant ŽIB, ir Sąjungos bendrųjų programų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, taip pat nacionalinių ir regioninių finansavimo schemų sąveikos kūrimą.

2.

Be 1 punkte nurodytų strateginių sprendimų, valdyba priima šiuos procedūrinius ir veiklos sprendimus, reikalingus jos užduotims įgyvendinti ir EIT veiklai vykdyti. Visų pirma, ji:

a)

tvirtina savo darbo tvarkos taisykles, vykdomojo komiteto darbo tvarkos taisykles ir EIT specifines finansines taisykles;

b)

deleguoja konkrečias užduotis vykdomajam komitetui;

c)

nustato tinkamas valdybos ir vykdomojo komiteto narių išmokas, kurių dydis nustatomas pagal panašius mokėjimus valstybėse narėse;

d)

tvirtina atvirą ir skaidrią vykdomojo komiteto narių atrankos tvarką;

e)

skiria direktorių ir prireikus pratęsia jo kadenciją arba atleidžia direktorių iš pareigų pagal 5 skirsnį;

f)

skiria apskaitos pareigūną ir vykdomojo komiteto narius;

g)

priima gero elgesio kodeksą dėl interesų konfliktų;

h)

kai tikslinga, steigia patariamąsias grupes ir apibrėžia jų tikslą, užduotis ir veiklos trukmę;

i)

įsteigia vidaus audito padalinį pagal EIT finansines taisykles;

j)

priima sprendimą dėl EIT darbo kalbų, atsižvelgdama į esamus daugiakalbystės principus ir praktinius reikalavimus jo veiklai;

k)

kasmet organizuoja aukšto lygio susitikimus su ŽIB;

l)

teikia atskaitas dėl ŽIB bendradarbiavimo su kitomis Europos partnerystėmis.

3.

Valdyba sprendimus dėl EIT darbuotojų ir jų įdarbinimo sąlygų priima laikydamasi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų, išdėstytų Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (1) (toliau – atitinkamai Tarnybos nuostatai ir Įdarbinimo sąlygos). Visų pirma, ji:

a)

vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio 2 dalimi, priima Tarnybos nuostatų ir Įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo priemones;

b)

pagal šio punkto c papunktį EIT darbuotojų atžvilgiu naudojasi paskyrimų tarnybos įgaliojimais, kurie suteikti Tarnybos nuostatais, ir įgaliojimais, kurie Įdarbinimo sąlygomis suteikti tarnybai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis (toliau – paskyrimų tarnybos įgaliojimai);

c)

vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio 2 dalimi, priima Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu grindžiamą sprendimą, kuriuo direktoriui deleguojami atitinkami paskyrimų tarnybos įgaliojimai ir nustatomos sąlygos, kuriomis tas delegavimas gali būti sustabdytas, direktoriui leidžiant tuos įgaliojimus perdeleguoti;

d)

jei tai būtina susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms, priimti sprendimą laikinai sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimą direktoriui ir direktoriaus perdeleguotus įgaliojimus ir jais naudotis pačiai valdybai arba juos deleguoti vienam iš savo narių arba kitam darbuotojui nei direktorius.

3 SKIRSNIS

VALDYBOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

1.

Valdyba savo pirmininką renka iš savo narių. Pirmininkas skiriamas dvejiems metams ir jo kadencija gali būti pratęsta vieną kartą.

2.

Komisijos atstovas valdybos posėdžiuose dalyvauja be balsavimo teisės, tačiau jo sutikimas reikalingas 5 punkte nurodytais atvejais. Jis turi teisę siūlyti valdybos darbotvarkės klausimus.

3.

Direktorius dalyvauja valdybos posėdžiuose be teisės balsuoti.

4.

Valdyba sprendimus priima paprasta balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma.

Vis dėlto sprendimai pagal 2 skirsnio 1 punkto a, b, c, d ir n papunkčius, 2 skirsnio 2 punkto e ir j papunkčius, taip pat pagal šio skirsnio 1 punktą priimami visų valdybos balsavimo teisę turinčių narių dviejų trečdalių balsų dauguma.

5.

Valdybai norint priimti sprendimus pagal 2 skirsnio 1 punkto c, e, g, h, j ir m papunkčius, 2 punkto c papunktį ir 3 punkto a papunktį, reikalingas Komisijos atstovo valdyboje sutikimas.

6.

Valdyba paprašo VNAG pateikti nuomonę prieš priimdama sprendimus dėl partnerystės susitarimų su ŽIB pratęsimo ar nutraukimo pagal 2 skirsnio 1 punkto h ir k papunkčius ir dėl bendradarbiavimo memorandumo sudarymo pagal 2 skirsnio 1 punkto g papunktį.

Pirmoje pastraipoje nurodyta nuomonė valdybai nėra privaloma. Ji pateikiama nepagrįstai nedelsiant ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per du mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.

7.

Valdyba rengia eilinius posėdžius bent keturis kartus per metus ir neeilinį posėdį, rengiamą valdybos pirmininko ar bent vieno trečdalio visų valdybos narių arba Komisijos atstovo prašymu.

4 SKIRSNIS

VYKDOMASIS KOMITETAS

1.

Valdybai vykdyti jos užduotis padeda vykdomasis komitetas.

2.

Vykdomąjį komitetą sudaro penki nariai, įskaitant valdybos pirmininką, kuris kartu yra ir vykdomojo komiteto pirmininkas. Keturis vykdomojo komiteto narius, išskyrus pirmininką, iš valdybos narių išrenka valdyba, išlaikant aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų, inovacijų ar verslo srityje patirtį turinčių narių pusiausvyrą. Vykdomojo komiteto narių kadencija – dveji metai; ji gali būti pratęsta vieną kartą.

3.

Vykdomasis komitetas, bendradarbiaudamas su direktoriumi, rengia valdybos posėdžius.

4.

Valdyba gali paprašyti vykdomojo komiteto prižiūrėti ir stebėti, kaip įgyvendinami valdybos sprendimai ir rekomendacijos.

5.

Vykdomasis komitetas rengia valdybos diskusiją dėl EIT indėlio į Komisijos pasiūlymą dėl SID projekto ir jo priėmimą valdyboje. Be to, vykdomasis komitetas rengia valdybos diskusiją dėl bendrojo programavimo dokumento projekto, suvestinės metinės veiklos ataskaitos projekto, metinio biudžeto projekto ir metinių finansinių ataskaitų projekto ir balanso, prieš juos pateikiant valdybai.

6.

Vykdomojo komiteto sprendimai priimami dalyvaujančių narių balsų dauguma. Kiekvienas narys turi vieną balsą.

7.

Komisijos atstovas dalyvauja vykdomojo komiteto posėdžiuose be balsavimo teisės. Komisijos atstovas turi teisę siūlyti vykdomojo komiteto darbotvarkės klausimus.

8.

Direktorius dalyvauja vykdomojo komiteto posėdžiuose be balsavimo teisės.

9.

Vykdomojo komiteto nariai veiklą vykdo nepriklausomai ir skaidriai, vadovaudamiesi EIT interesais, užtikrindami jo misijos ir tikslų siekimą, tapatybę, savarankiškumą ir darną. Jie reguliariai teikia ataskaitas valdybai apie priimtus sprendimus ir jiems valdybos pavestas užduotis.

5 SKIRSNIS

DIREKTORIUS

1.

Direktoriumi skiriamas asmuo, turintis ekspertinių žinių ir gerą reputaciją EIT veiklos srityse. Direktorius yra vienas iš EIT darbuotojų ir yra įdarbinamas pagal Įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą kaip laikinasis darbuotojas.

2.

Valdyba skiria direktorių iš Komisijos pasiūlytų kandidatų sąrašo, taikydama atvirą ir skaidrią atrankos procedūrą. Sudarant sutartį su direktoriumi, EIT atstovauja valdybos pirmininkas.

3.

Direktorius skiriamas ketverių metų kadencijai. Valdyba, vadovaudamasi Komisijos pasiūlymu, kuriame atsižvelgiama į direktoriaus veiklos rezultatus ir EIT interesus, taip pat jo būsimas užduotis ir iššūkius, gali pratęsti kadenciją vieną kartą ne daugiau kaip ketveriems metams. Direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, nedalyvauja kitoje atrankos į tą pačią pareigybę procedūroje.

4.

Direktorius pašalinamas iš pareigų tik valdybos sprendimu, priimtu remiantis Komisijos pasiūlymu.

5.

Direktorius atsako už EIT veikimą ir kasdienį valdymą ir yra jo teisinis atstovas. Direktorius atskaitingas valdybai ir nuolat jai teikia ataskaitas apie EIT veiklos vykdymą bei visą veiklą, už kurią jis yra atsakingas.

6.

Direktorius visų pirma:

a)

organizuoja EIT veiklą ir jai vadovauja;

b)

teikia paramą valdybos ir vykdomojo komiteto darbui bei teikia sekretoriato paslaugas jų posėdžiams, taip pat teikia jų pareigoms vykdyti būtiną informaciją;

c)

teikia paramą valdybai rengiant EIT indėlį į Komisijos pasiūlymą dėl SID;

d)

rengia bendrojo programavimo dokumento projektą, suvestinės metinės veiklos ataskaitos projektą ir metinio biudžeto projektą bei pateikia juos valdybai;

e)

valdybai prižiūrint rengia ir administruoja ŽIB atrankos procedūrą ir užtikrina, kad įvairūs tos procedūros etapai vyktų skaidriai ir objektyviai, prie d papunktyje nurodytos suvestinės metinės veiklos ataskaitos pridėdamas išsamią atrankos procedūros ataskaitą;

f)

valdybai įgaliojus rengia partnerystės susitarimus ir dotacijų susitarimus su ŽIB, derasi dėl jų ir juos sudaro;

g)

rengia bendradarbiavimo memorandumus su ŽIB, derasi dėl jų ir, valdybai juos galutinai patvirtinus, juos sudaro pagal 2 skirsnio 1 punkto a papunktį;

h)

valdybai pritarus, rengia dotacijų susitarimus su kitais teisės subjektais, derasi dėl jų ir juos sudaro;

i)

valdybai prižiūrint organizuoja suinteresuotųjų subjektų forumo ir VNAG posėdžius ir užtikrina veiksmingą bendravimą su jais;

j)

siekdamas propaguoti EIT pasaulio mastu, valdybai įgaliojus pasirašo susitarimo memorandumus su valstybėmis narėmis, asocijuotosiomis valstybėmis ar kitomis trečiosiomis valstybėmis;

k)

valdybai prižiūrint užtikrina, kad būtų taikomos su ŽIB veikla susijusios veiksmingos stebėsenos, įvertinimo ir vertinimo procedūros pagal 2 skirsnio 1 punkto j papunktį, taip pat įgyvendina taisomąsias priemones, dėl kurių nusprendė valdyba pagal 11 straipsnio 6 dalį;

l)

laikydamasis patikimo finansų valdymo principo, atsako už administracinius ir finansinius klausimus, įskaitant EIT biudžeto vykdymą, tinkamai atsižvelgdamas į vidaus audito padalinio nuomonę;

m)

pateikia metinių finansinių ataskaitų ir balanso projektus vidaus audito padaliniui, o vėliau – valdybai;

n)

valdybai prižiūrint, užtikrina, kad EIT vykdytų pareigas, susijusias su jo sudarytomis sutartimis ir susitarimais;

o)

valdybai prižiūrint, užtikrina veiksmingą bendravimą su Sąjungos institucijomis;

p)

informuoja VNAG narius apie stebėsenos, įvertinimo ir vertinimo rezultatus ir perduoda VNAG nuomones valdybai;

q)

nepriklausomai ir skaidriai vykdo veiklą vadovaudamasis EIT interesais, užtikrindamas jo misijos ir tikslų siekimą, tapatybę, savarankiškumą ir darną.

7.

Direktorius vykdo bet kokias kitas jam valdybos patikėtas užduotis, už kurias valdyba yra atsakinga.

6 SKIRSNIS

EIT PERSONALAS IR DELEGUOTIEJI NACIONALINIAI EKSPERTAI

1.

EIT personalą sudaro tiesiogiai EIT įdarbinti darbuotojai. EIT personalui taikomos Tarnybos nuostatos, Įdarbinimo sąlygos ir su Sąjungos institucijomis susitarus priimtos jų įgyvendinimo taisyklės. Šis punktas taikomas 2021 m. gegužės 28 d. EIT įdarbintam personalui neatsižvelgiant į jų darbo sutartyje numatytą darbo pradžios datą.

2.

Į EIT ribotam laikotarpiui gali būti deleguojami nacionaliniai ekspertai. Valdyba tvirtina nuostatas, pagal kurias deleguotiems nacionaliniams ekspertams sudaromos galimybės dirbti EIT ir kuriomis nustatomos jų teisės bei pareigos.

(1)  OL L 56, 1968 3 4, p. 1.


II PRIEDAS

PANAIKINAMAS REGLAMENTAS SU JO PAKEITIMU

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 294/2008

(OL L 97, 2008 4 9, p. 1)

Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1292/2013

(OL L 347, 2013 12 20, p. 174)


III PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Reglamentas (EB) Nr. 294/2008

Šis reglamentas

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnio 1 punktas

2 straipsnio 2 punktas

2 straipsnio 2 punktas

2 straipsnio 2 punktas

2 straipsnio 3 punktas

2 straipsnio 3 punktas

2 straipsnio 5 punktas

2 straipsnio 5 punktas

2 straipsnio 6 punktas

2 straipsnio 6 punktas

2 straipsnio 7 punktas

2 straipsnio 7 punktas

2 straipsnio 8 punktas

2 straipsnio 8 punktas

2 straipsnio 9 punktas

2 straipsnio 9 punktas

2 straipsnio 9a punktas

2 straipsnio 10 punktas

2 straipsnio 10 punktas

2 straipsnio 11 punktas

2 straipsnio 12 punktas

2 straipsnio 11 punktas

2 straipsnio 13 punktas

2 straipsnio 14 punktas

2 straipsnio 15 punktas

2 straipsnio 16 punktas

3 straipsnis

3 straipsnis 1 ir 2 punktai

4 straipsnio 1 dalies a, c ir d punktai

5 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 3 dalis

5 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 3 dalis

5 straipsnio 1 dalies a–c punktai

6 straipsnio a, b ir c punktai ir e punktas

5 straipsnio 1 dalies d punktas

6 straipsnio d punktas

5 straipsnio 1 dalies e ir f punktai

6 straipsnio f ir g punktai

6 straipsnio h ir i punktai

5 straipsnio 1 dalies g–i punktai

6 straipsnio j, k ir l punktai

5 straipsnio 1 dalies j punktas

6 straipsnio m ir n punktai

5 straipsnio 1 dalies k punktas

6 straipsnio o ir p punktai

6 straipsnio q–t punktai

5 straipsnio 2 dalis

6 straipsnio 1 dalies a–c punktai

7 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai

7 straipsnio 1 dalies d punktas

6 straipsnio 1 dalies d punktas

7 straipsnio 1 dalies e punktas

7 straipsnio 1 dalies f punktas

6 straipsnio 1 dalies e punktas

7 straipsnio 1 dalies g punktas

7 straipsnio 1 dalies h ir i punktai

6 straipsnio 2 dalies a–e punktai

7 straipsnio 2 dalies a–e punktai

7 straipsnio 3 dalis

6 straipsnio 3 dalis

7 straipsnio 4 dalis

8 straipsnis

7 straipsnio 1 dalis

9 straipsnio 1 dalis

7 straipsnio 1a dalis

9 straipsnio 2 dalis

7 straipsnio 2 dalis

7 straipsnio 3 dalis

9 straipsnio 3 dalis

7 straipsnio 4 dalis

9 straipsnio 4 dalis

7 straipsnio 5 dalis

9 straipsnio 5 dalis

7a straipsnis

10 straipsnis

7b straipsnio 1 dalis

7b straipsnio 2 dalis

11 straipsnio 1 dalis

11 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio 3 dalis

7b straipsnio 3 dalis

11 straipsnio 4 dalis

11 straipsnio 5 dalis

7b straipsnio 4 dalis

11 straipsnio 6 dalis

11 straipsnio 7 dalis

12 straipsnis

8 straipsnio 1 dalis

13 straipsnio 1 dalis

8 straipsnio 2 dalies a punktas

13 straipsnio 2 dalies a punktas

8 straipsnio 2 dalies aa punktas

13 straipsnio 2 dalies b punktas

13 straipsnio 2 dalies c–f punktai

8 straipsnio 2 dalies b punktas

13 straipsnio 2 dalies g punktas

9 straipsnio 1 ir 2 dalys

14 straipsnio 1 dalis

9 straipsnio 3 dalis

14 straipsnio 2 dalis

11 straipsnis

15 straipsnis

12 straipsnis

16 straipsnis

13 straipsnio 1 dalis

17 straipsnio 1 dalis

17 straipsnio 2 dalis

13 straipsnio 2–7 dalys

17 straipsnio 3–8 dalys

14 straipsnio 1 dalis

14 straipsnio 2 dalis

18 straipsnio 1 dalis

14 straipsnio 3 dalis

18 straipsnio 2 dalis

18 straipsnio 3 dalis

14 straipsnio 4 dalis

18 straipsnio 4 dalis

14 straipsnio 5 dalis

18 straipsnio 5 dalis

14 straipsnio 6 dalis

18 straipsnio 6 dalis

14 straipsnio 7 dalis

18 straipsnio 7 dalis

15 straipsnio 1 dalis

19 straipsnio 1 dalis

15 straipsnio 2 dalis

19 straipsnio 2 dalis

16 straipsnio 1 dalis

20 straipsnio 1 dalis

16 straipsnio 2 dalis

20 straipsnio 2 dalis

16 straipsnio 2a dalis

20 straipsnio 3 dalis

16 straipsnio 3 dalis

20 straipsnio 4 dalis

17 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 4 dalis

17 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 1 dalis

17 straipsnio 2a dalis

4 straipsnio 2 dalis

17 straipsnio 3 dalis

4 straipsnio 3 dalis

17 straipsnio 4 dalis

4 straipsnio 5 dalis

18 straipsnis

19 straipsnio 1 dalis

21 straipsnio 1 dalis

19 straipsnio 2 dalis

19 straipsnio 3 dalis

21 straipsnio 2 dalis

20 straipsnio 1 dalis

22 straipsnio 1 dalis

20 straipsnio 2 dalis

20 straipsnio 3 dalis

22 straipsnio 2 dalis

20 straipsnio 4 dalis

20 straipsnio 5 dalis

22 straipsnio 3 dalis

20 straipsnio 6 dalis

20 straipsnio 7 dalis

20 straipsnio 8 dalis

22 straipsnio 4 dalis

20 straipsnio 9 dalis

22 straipsnio 5 dalis

20 straipsnio 10 dalis

22 straipsnio 6 dalis

21 straipsnio 1 dalis

23 straipsnio 1 dalis

21 straipsnio 1a dalis

23 straipsnio 2 dalis

21 straipsnio 2 dalis

23 straipsnio 3 dalis

21 straipsnio 3 dalis

23 straipsnio 4 dalis

21 straipsnio 4 dalis

22 straipsnis

24 straipsnis

22a straipsnis

25 straipsnis

23 straipsnis

26 straipsnis

27 straipsnis

24 straipsnis

28 straipsnis

Priedas

I priedas

II priedas

III priedas


SPRENDIMAI

2021 5 28   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 189/91


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2021/820

2021 m. gegužės 20 d.

dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) 2021–2027 m. strateginės inovacijų darbotvarkės, siekiant skatinti Europos talentus ir pajėgumus inovacijų srityje, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1312/2013/ES

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 173 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/819 (3), visų pirma jo 4 straipsnyje, numatytas Strateginės inovacijų darbotvarkės (toliau – SID) priėmimas;

(2)

SID turėtų būti nustatytos Europos inovacijos ir technologijos instituto (toliau – EIT) veiklos prioritetinės sritys ir strategija atitinkamam septynerių metų laikotarpiui vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 (4), joje turėtų būti nustatyti EIT pagrindiniai veiksmai ir ji turėtų apimti numatomo EIT veiklos socialinio bei ekonominio poveikio ir poveikio aplinkai, jo informavimo veiklos ir jo pajėgumų kurti didžiausią inovacijų pridėtinę vertę įvertinimą. Vykdant SID turėtų būti atsižvelgiama į EIT veiklos tęstinės stebėsenos ir periodinio nepriklausomo vertinimo rezultatus;

(3)

SID taip pat turėtų būti atsižvelgta į bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ (toliau – programa „Europos horizontas“), sukurtos Reglamentu (ES) 2021/695, strateginį planavimą, ir ja turėtų būti sukurta ir skatinama tinkama EIT veiklos ir kitų atitinkamų Sąjungos, nacionalinių ir regioninių iniciatyvų, priemonių ir programų sinergija ir tarpusavio papildomumas, taip pat užtikrintas derėjimas su Sąjungos prioritetais ir įsipareigojimais, įskaitant tuos, kurie nurodyti 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate dėl Europos žaliojo kurso, 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikate dėl ES biudžeto Europos ekonomikos gaivinimo planui įgyvendinti (toliau – Europos ekonomikos gaivinimo planas), 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikate dėl Europos duomenų strategijos, 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikate dėl Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategijos ir 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikate dėl Naujos Europos pramonės strategijos, taip pat tuos, kurie susiję su Europos strateginio savarankiškumo siekimu, kartu išsaugant atvirą ekonomiką;

(4)

į SID turėtų būti įtraukti numatomi finansiniai poreikiai ir šaltiniai, atsižvelgiant į būsimą EIT veiklą. Joje taip pat turėtų būti pateiktas orientacinis finansinis planas atitinkamos daugiametės finansinės programos (toliau – DFP) laikotarpiui;

(5)

siekiant užtikrinti EIT bei žinių ir inovacijų bendrijų (toliau – ŽIB) veiklos tęstinumą laikantis atitinkamų Reglamento (ES) 2021/695 nuostatų, šis sprendimas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(6)

kadangi šio sprendimo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir tarptautinio pobūdžio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(7)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1312/2013/ES (5) turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šiuo sprendimu priimama priede pateikta Europos inovacijos ir technologijos instituto 2021–2027 m. Strateginė inovacijų darbotvarkė (toliau – 2021–2027 m. SID).

2 straipsnis

2021–2027 m. SID įgyvendinama laikantis Reglamento (ES) 2021/819.

3 straipsnis

Sprendimas Nr. 1312/2013/ES panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Priimta Briuselyje 2021 m. gegužės 20 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. P. ZACARIAS


(1)  OL C 47, 2020 2 11, p. 69.

(2)  2021 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2021 m. gegužės 10 d. Tarybos sprendimas.

(3)  2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/819 dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 61).

(4)  2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1).

(5)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1312/2013/ES dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) strateginės inovacijų darbotvarkės: EIT indėlis kuriant inovacinę Europą (OL L 347, 2013 12 20, p. 892).


PRIEDAS

EUROPOS INOVACIJOS IR TECHNOLOGIJOS INSTITUTO 2021–2027 m. STRATEGINĖ INOVACIJŲ DARBOTVARKĖ

Turinys

1.

Įžanga 94

1.1.

Bendroji informacija 94

1.2.

Pagrindiniai iššūkiai 95

1.3.

Ryšys su programa „Europos horizontas“ 97

2.

Aukštesnė kartelė: 2021–2027 m. EIT strategija ir tikslai 98

3.

Europos talentų ir pajėgumų inovacijų srityje skatinimas: pagrindiniai veiksmai 98

3.1.

Parama esamoms ŽIB 98

3.2.

ŽIB regioninio poveikio didinimas 99

3.3.

Naujų ŽIB kūrimas 100

3.4.

Aukštojo mokslo institucijų inovacijų ir verslumo pajėgumo rėmimas 101

3.5.

EIT kompleksinė veikla 102

3.5.1.

Komunikacijos veikla ir sklaida 102

3.5.2.

Gerosios praktikos apibrėžimas ir dalijimasis jos pavyzdžiais su suinteresuotaisiais subjektais 103

3.5.3.

Tarptautinis bendradarbiavimas ir pasaulinio informavimo veikla 103

3.6.

Kad veiksmai pasiteisintų: veiklos būdai 104

3.6.1.

ŽIB veiklos modelis 104

3.6.2.

ŽIB finansavimo modelis 105

3.6.3.

Administracinės naštos mažinimas 106

3.6.4.

EIT ryšys su ŽIB pasibaigus partnerystės susitarimui 106

3.7.

Sinergija ir papildomumas su kitomis Sąjungos programomis 106

4.

COVID-19 protrūkio sukeltos krizės įveikimas 108

5.

Ištekliai 108

5.1.

Biudžeto poreikiai 108

5.2.

Poveikis (stebėsena ir vertinimas) 109

5.2.1.

Ataskaitų teikimas ir stebėsena 109

5.2.2.

Vertinimas, tarpinė peržiūra ir išsamus vertinimas 111
1 priedėlis 112
2 priedėlis 115

1.   ĮŽANGA

Šioje Strateginėje inovacijų darbotvarkėje išdėstytos Europos inovacijos ir technologijos instituto (toliau – EIT) 2021–2027 m. laikotarpio prioritetinės sritys ir strategija (toliau – 2021–2027 m. SID). Joje nustatomi EIT tikslai, pagrindiniai veiksmai, veiklos būdai, numatomi rezultatai ir poveikis, taip pat reikalingų išteklių sąmata. 2021–2027 m. SID užtikrinamas EIT veiklos derėjimas su programa „Europos horizontas“.

Rengiant 2021–2027 m. SID, remtasi Komisijos atliktu poveikio vertinimu. Joje atsižvelgta į laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 294/2008 (1) EIT parengtą ir Komisijai 2017 m. gruodžio 20 d. pateiktą SID projektą. Rengiant strategiją taip pat atsižvelgta į Reglamentą (ES) 2021/695, ypač į pagrindinį EIT vaidmenį įgyvendinant programos „Europos horizontas“ III veiklos srities „Novatoriška Europa“ veiklą, EIT indėlį sprendžiant visuotinius ir socialinius iššūkius, įskaitant užsibrėžtus siektinus tikslus ir įsipareigojimus siekti klimato srities tikslų ir Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi tikslų (DVT), taip pat indėlį į programos „Europos horizontas“ I veiklos srities „Pažangus mokslas“ veiklą ir II veiklos srities „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ veiklą. Rengiant 2021–2027 m. SID remtasi per ankstesnius EIT veiklos metus įgyta patirtimi ir plataus masto konsultacijų su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais rezultatais.

2021–2027 m. SID atsižvelgiama į programos „Europos horizontas“ strateginį planavimą, siekiant užtikrinti derėjimą su programos „Europos horizontas“ veikla, sinergiją su kitomis atitinkamomis Sąjungos programomis ir suderinamumą su Sąjungos prioritetais ir įsipareigojimais, įskaitant tuos, kurie susiję su Europos žaliuoju kursu, Europos ekonomikos gaivinimo planu, Europos duomenų strategija, Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija ir Nauja Europos pramonės strategija, taip pat tuos, kurie susiję su Sąjungos strateginio savarankiškumo siekimu, kartu išsaugant atvirą ekonomiką. Be to, ja prisidedama siekiant spręsti pasaulinius ir visuomenės iššūkius, įskaitant DVT, laikantis Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvenciją (2), principų, ir stengiantis pasiekti, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. būtų pereita prie neutralaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio klimatui ekonomikos. Ja taip pat siekiama didinti EIT veiklos ir nacionalinių bei regioninių finansavimo programų ir prioritetų tarpusavio papildomumą ir sinergiją.

1.1.   Bendroji informacija

EIT buvo įsteigtas 2008 m., siekiant stiprinti Sąjungos ir valstybių narių inovacijų pajėgumą ir taip prisidėti prie tvaraus ekonomikos augimo ir konkurencingumo. Jis buvo aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų (toliau – žinių trikampis) integracijos pradininkas ir ypač daug dėmesio skyrė verslumo talentui, verslo kūrimui ir inovacijų įgūdžiams.

Nuo tada, kai buvo įsteigtas, EIT, integruodamas žinių trikampį, palaipsniui įsitvirtino kaip unikali visuomenės uždavinių sprendimo priemonė. EIT daugiausia veikia per žinių ir inovacijos bendrijas (toliau – ŽIB) (3). Šiuo metu yra aštuonios ŽIB, kurios veikia klimato kaitos, skaitmeninės transformacijos, energetikos, maisto, sveikatos, žaliavų, judumo mieste ir pridėtinę vertę turinčios tiesioginės gamybos srityse.

Iki šiol kiekviena ŽIB suburta iš maždaug penkių – dešimties kolokacijos centrų (4) kurie turi veikti kaip geografiniai centrai, be kita ko, sudarantys fizinę erdvę vietos sąveikai inovacijų ekosistemoje ir praktiniam žinių trikampio integravimui. Kolokacijos centrai suformuoti ir sudaryti pagal atitinkamas nacionalines ir regionines inovacijų aplinkybes ir įsilieja į paneuropinį esamų ŽIB partnerio laboratorijų, biurų ar įstaigų tinklą.

ŽIB paskirtis yra vykdyti šių sričių žinių trikampio veiklą:

a)

švietimo ir mokymo veiklą, kurioje daug dėmesio skiriama verslumo komponentams, siekiant parengti naują talentingų specialistų kartą, įskaitant programų rengimą ir įgyvendinimą (ypač magistrantūros ir doktorantūros lygmenimis), kai programai suteikiamas EIT ženklas, t. y. EIT suteikiamas kokybės logotipas ŽIB švietimo programai, kuri atitinka specialius kokybės kriterijus, susijusius su, inter alia, verslumo ugdymu ir novatorišku programos patirtinio mokymosi turiniu; EIT švietimo darbotvarkė yra itin svarbi siekiant ugdyti labai verslius ir gerų įgūdžių turinčius novatorius, taigi, labai svarbios programos ir veikla, kuriomis siekiama ugdyti verslumo ir skaitmeninius įgūdžius ir perkvalifikuoti žmogiškuosius išteklius ar kelti jų kvalifikaciją pagal mokymosi visą gyvenimą principą;

b)

mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimo veiklą, kad būtų kuriami novatoriški ir darnūs produktai, procesai, technologijos, paslaugos bei netechnologiniai sprendimai, kuriais išnaudojamos konkrečios verslo galimybės arba siekiama socialinio tikslo;

c)

verslo kūrimo ir paramos verslui veiklą, kaip antai spartinimo programas, padedančias verslininkams idėjas paversti sėkmingomis įmonėmis ir paspartinti augimo ir plėtros procesą.

Palyginti su kitomis inovacijų priemonėmis, EIT išsiskiria tuo, kad skiriama daug dėmesio visuotiniams ir visuomeniniams iššūkiams integruojant žinių trikampį, kuriuo aukštojo mokslo veikla įtraukiama į inovacijų vertės grandinę.

EIT požiūris padeda gerinti atsparumą, didinti tvarumą ir padeda kurti palaipsnes ir perversmines inovacijas, taip siekiant veiksmingai šalinti rinkos nepakankamumą, padėti pertvarkyti pramonės sektorius ir remti startuolių, atžalinių įmonių ir mažųjų bei vidutinių įmonių (MVĮ) steigimąsi. EIT suteikia galimybių kurti ilgalaikes verslo strategijas, skirtas spręsti visuotinius iššūkius, ir padeda sudaryti svarbiausias sąlygas, kurios būtinos tam, kad tinkamai veikianti inovacijų ekosistema galėtų augti, o inovacijos – klestėtų. Reglamente (ES) 2021/819 numatytas tikslas užtikrinti, kad ŽIB taptų finansiškai tvarios (5) – tai unikalus aspektas, kuriuo siekiama sukurti į verslą ir rezultatus orientuotas inovacijas. Tokiomis aplinkybėmis ŽIB turi parengti ir įgyvendinti tokias strategijas, kurios padėtų uždirbti pajamų, kad ŽIB galėtų ir toliau išsaugoti savo inovacijų ekosistemą ir vykdyti žinių trikampio veiklą po to, kai dotacijos susitarimo laikotarpis pasibaigs.

Taigi, EIT suteikia dinamišką ŽIB kūrimo, plėtros, stebėsenos ir rėmimo platformą, kurioje galima išnaudoti stiprų tinklo poveikį ir gauti papildomų teigiamų rezultatų. 2009 m. sukurtos pirmosios ŽIB („EIT Digital“, „EIT Climate-KIC“ ir „EIT InnoEnergy“) veikia stabiliai ir brandžiai: nuo 2024 m., sukakus ilgiausiam galimam dotacijos terminui, jų partnerystės susitarimai baigs galioti. Antrosios ir trečiosios kartos ŽIB („EIT Health“ ir „EIT Raw Materials“, sukurtos 2014 m., ir „EIT Food“, sukurta 2016 m.) savo veiklą dar brandina. Abi 2018 m. gruodžio mėn. sukurtos ŽIB – „EIT Urban Mobility“ ir „EIT Manufacturing“ – veiklą pradėjo 2019 m.

2019 m. aštuonių ŽIB veikloje dalyvavo daugiau kaip 600 įmonių, 250 aukštojo mokslo institucijų (6) (toliau – AMI), 200 mokslinių tyrimų organizacijų (7) ir daugiau kaip 50 pilietinės visuomenės organizacijų bei institucijų.

Kadangi Europoje regionų inovacijų veiklos rezultatai tebėra skirtingi, siekdamas plėsti savo regioninę informavimo veiklą valstybėse, kuriose inovacijų veiklos rezultatai yra nuosaikūs ir vidutiniai, 2014 m. EIT sukūrė regioninę inovacijų sistemą (8) (toliau – RIS). Naudodamasis RIS, EIT išplėtė savo veiklą visoje Europoje ir siūlo galimybių valstybėms (ir tų valstybių regionams), kurių inovacijų veiklos rezultatai yra nuosaikūs ir vidutiniai, kaip tai nurodyta Europos inovacijų veiklos švieslentėje, tapti ŽIB bendruomenės narėmis ir dalyvauti žinių trikampio veikloje.

EIT pavyko išlikti dinamiškam ir, įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (9) nustatytą bendrąją programą „Horizontas 2020“, sukurti sėkmingo ŽIB valdymo principus ir taisykles pagal Reglamentą (EB) Nr. 294/2008. Kadangi EIT veikia savarankiškai, jis galėjo išbandyti ir veiksmingai įgyvendinti keletą savo paramos gavėjų valdymo naujovių, pavyzdžiui, taikyti konkursinio finansavimo mechanizmą, nustatyti finansinio tvarumo tikslus ir konkrečius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius.

1.2.   Pagrindiniai iššūkiai

Pastaraisiais metais inovacijų tempas itin smarkiai padidėjo. Inovacijos keičia ekonomikos sektorių struktūrą, esamos verslo sritys nyksta ir atsiranda precedento neturinčių galimybių. Kintant pasaulinei ekonominei tvarkai ir augant tarptautinei konkurencijai, Sąjunga turi, inter alia, įtraukti visus talentus, didinti moterų dalyvavimo mastą ir skatinti greitą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatų perdavimą rinkai ir visuomenei, kad visoje Sąjungoje būtų didinamas inovacijų pajėgumas. Bendras projektavimas, bendradarbiavimas ir bendra kūryba įvairių sričių moksle ir tarp įvairių aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir verslo sektorių dar niekada nebuvo tokie svarbūs padedant spręsti visuotinius su klimato kaita, biologinės įvairovės nykimu ir netausiu gamtos išteklių naudojimu, skaitmenine ir socialine transformacija, demografiniais pokyčiais ir būsima sveikatos priežiūra bei maistu susijusius iššūkius.

Pirma, COVID-19 plitimas padarė didelį poveikį mūsų ekonomikai ir visuomenei, nes sutrikdė ekonominę veiklą ir paveikė sveikatos priežiūros sistemas, užimtumą ir gerovę. Siekiant įveikti krizę, reikia derinti trumpalaikes ir į ateitį orientuotos priemones, kad būtų galima nedelsiant teikti paramą ekonomikai ir suinteresuotiesiems subjektams, kartu užtikrinant būtinas sąlygas atsigavimui.

Todėl svarbu nustatyti su krizėmis susijusias problemas, įskaitant sunkumus gauti finansavimą, ir jas spręsti, kad būtų atkurtas visų suinteresuotųjų subjektų pasitikėjimas, taip pat remti sprendimų, kuriais siekiama sumažinti krizių poveikį visuomenei, kūrimą ir įgyvendinimą. Be to, programos, kuriomis remiamos inovacijos, verslo kūrimas ir modernizavimas, verslumo ir inovacijų įgūdžiai, yra labai svarbios siekiant tinkamai nukreipti Sąjungos ekonomiką ir paskatinti ją greitai atsigauti.

Jau patvirtinta, kad stipresnės inovacijų ekosistemos greičiau ir tvirčiau reaguoja į krizes. Siekiant paspartinti ekonomikos atsigavimą ir sugebėti įveikti būsimas krizes, labai svarbu investuoti į inovacijų ekosistemų koordinavimo pajėgumų gerinimą, kad būtų didinamas tų ekosistemų atsparumas ir gebėjimas greitai rasti reikiamus sprendimus.

Vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu visos ŽIB turi prisitaikyti prie sukrėtimo poveikio ir užtikrinti pajėgumą greitai ir lanksčiai veikti, kad galėtų rasti naujų galimybių ir jomis pasinaudoti. Visoje Europoje taikydamos teritorinį metodą ir pasinaudodamos kolokacijos centrais ir RIS centrais (10), ŽIB padeda stiprinti vietines inovacijų ekosistemas, be kita ko, skatindamos glaudesnę žinių trikampio dalyvių sąveiką ir remdamos geriau koordinuojamus santykius su finansų įstaigomis ir viešosiomis institucijomis, taip pat su piliečiais.

Antra, šiandien vis svarbesnis visuomenės ir ekonomikos variklis yra žmonių bei organizacijų įgūdžiai ir gebėjimai idėjas paversti naujais produktais, procesais, paslaugomis, verslais ir visuomeniniais modeliais. Sąjungai norint sėkmingai pereiti prie konkurencingos, skaitmeninės, neutralaus poveikio klimatui ir įtraukios visuomenės, inovacijos, verslumo kultūra, inovacinių sprendimų įsisavinimas rinkoje ir didesnės investicijos į švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas duos aiškių rezultatų. Labai svarbu toliau stiprinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą ir daugiadalykį mokymąsi, taip pat stiprinti AMI inovacijų pajėgumą visoje Sąjungoje. EIT turi unikalią galimybę patenkinti šį poreikį pagal programą „Europos horizontas“.

Trečia, vienas iš svarbiausių veiksnių, sudarančių sąlygas kurti inovacijas, yra fizinis artumas. Iniciatyvos, kuriomis siekiama plėtoti inovacijų tinklus ir teikti paslaugas ir kuriomis remiamas žinių įgijimas, dalijimasis jomis ir jų perdavimas, atlieka pagrindinį vaidmenį skatinant akademinių bendruomenių, mokslinių tyrimų organizacijų, verslo įmonių, valdžios institucijų ir fizinių asmenų bendradarbiavimą. Vis dėlto, kaip matyti iš kasmetinės Europos inovacijų veiklos švieslentės, mokslinių tyrimų veiklos ir inovacijų veiklos rezultatai Sąjungoje labai skiriasi. Itin svarbu, kad inovacijos būtų įtraukios ir įgyvendinamos vietos teritorijose, daug dėmesio skiriant aktyvesniam MVĮ ir trečiojo sektoriaus organizacijų dalyvavimui. EIT veikla yra tinkama priemonė, padedanti stiprinti vietos inovacijų ekosistemas užtikrinant tvirtą europinį aspektą ir jos pateikia naujų tvarios ekonomikos modelių. Reikia užtikrinti, kad EIT ir ŽIB veikla būtų vis labiau susieta su regioninėmis strategijomis ir pažangiosios specializacijos strategijomis (11).

Ketvirta, dinamiškai inovacijų ekosistemai yra reikalingas žinių, investicijų, infrastruktūros ir talentų derinys. Siekiant užtikrinti, kad riboti ištekliai būtų tinkamai ir efektyviai investuojami ir būtų pasinaudojama svertu, siekiant įtraukti kitus finansavimo šaltinius, kad būtų užtikrintas finansinis tvarumas, reikia sukurti pagrindines Europos mokslinių tyrimų, švietimo ir inovacijų subjektų bendradarbiavimo ir jų tarpusavio sinergijos sąlygas. Žinių trikampio integravimo stiprinimas pasinaudojant ŽIB, be kita ko, įtraukiant naujus partnerius iš kitų sektorių, valstybių ir regionų, – jau pasiteisinęs inovacijoms palankios aplinkos kūrimo būdas ir yra vienas iš pagrindinių EIT tikslų.

1.3.   Ryšys su programa „Europos horizontas“

Pagal Reglamentą (ES) 2021/695 Komisija tvirtai įsipareigojo toliau didinti Europos inovacijų potencialą, kad Europa galėtų įveikti būsimus iššūkius. Išskirtinį EIT vaidmenį vienijant verslo, švietimo, mokslinių tyrimų sektorius, valdžios institucijas ir pilietinę visuomenę ir tokiu būdu skatinant inovacijas sustiprina EIT ryšys su programos „Europos horizontas“ III veiklos sritimi „Novatoriška Europa“. Reglamentas (ES) 2021/695 atspindi didėjantį Sąjungos inovacijų užmojį ir poreikį įgyvendinti tą užmojį.

Programos „Europos horizontas“ strateginiu planavimu siekiama užtikrinti EIT veiklos ir kitos veiklos pagal Reglamentą (ES) 2021/695 suderinamumą. EIT prisideda prie Europos partnerysčių strateginio koordinavimo proceso. EIT turi ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su kitomis programos „Europos horizontas“ III veiklos srities „Novatoriška Europa“ įgyvendinimo institucijomis ir dėti visas pastangas, kad prisidėtų prie inovacijoms skirto vieno langelio.

EIT turi toliau stiprinti inovacijų ekosistemas, padedančias spręsti visuotinius iššūkius, skatindamas žinių trikampio integraciją teminėse ŽIB veiklos srityse.

Reikia stiprios programos „Europos horizontas“ III veiklos srities „Novatoriška Europa“ įgyvendinimo institucijų sinergijos, be kita ko, bendradarbiaujant valdymo lygmeniu. EIT ir Europos inovacijų taryba (toliau – EIC) vykdo viena kitą papildančią veiklą, stengdamiesi racionalizuoti paramos teikimą novatoriškoms įmonėms, įskaitant verslo spartinimo paslaugas ir mokymus.

EIC gali padėti didelio augimo galimybių turintiems ŽIB remiamiems startuoliams sparčiai plėsti savo veiklą. Visų pirma, ŽIB remiamos novatoriškiausios įmonės gali pasinaudoti supaprastinta ir dėl to spartesne prieiga prie EIC veiksmų, visų pirma pagal EIC programą „Accelerator“ teikiamos paramos ir finansinės paramos, skiriamos pagal programą „InvestEU“, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 (12). Be to, EIT taip pat turi sukurti EIC paramos gavėjams palankesnę prieigą prie ŽIB inovacijų ekosistemų ir atitinkamų žinių trikampio dalyvių. Tokiu būdu EIC paramos gavėjai gali aktyviai įsitraukti į ŽIB veiklą ir naudotis ŽIB paslaugomis.

EIT turi užtikrinti derėjimą su programos „Europos horizontas“ III veiklos srities „Novatoriška Europa“ Europos inovacijų ekosistemų veiklos kryptimi. Visų pirma EIT turi aktyviai dalyvauti Tarybos sprendime (ES) 2021/764 (13) nurodyto EIC forumo veikloje ir susieti EIT bendriją (14) su atitinkama veikla, kuria remiamos inovacijų ekosistemos, taip siekiant išvengti veiklos dubliavimo ir užtikrinti EIT ir EIC veiksmų nuoseklumą ir tarpusavio papildomumą.

EIT taip pat turi užtikrinti stipresnę savo veiksmų ir programos „Europos horizontas“ I veiklos srities „Pažangus mokslas“ programų bei iniciatyvų sinergiją, taip siekiant paspartinti žinių, įgytų atliekant fundamentinius mokslinius tyrimus, perdavimą konkrečioms prietaikoms, kad jos būtų panaudotos visuomenės labui. Visų pirma, atsižvelgiant į programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ ir Europos mokslinių tyrimų tarybos (toliau – EMTT) veiklą, EIT turi bendradarbiauti plėtojant programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ mokslinių bendradarbių ir EMTT dotacijų gavėjų inovacijų ir verslumo įgūdžius visais jų karjeros etapais. Tas bendradarbiavimas turi ir toliau būti vykdomas savanoriškai ir dėl jo negali padidėti paramos gavėjams tenkanti administracinė našta.

EIT prisideda prie programos „Europos horizontas“ II veiklos srities „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ veiklos, papildo atitinkamą veiklą, kuria siekiama spręsti visuotinius ir visuomenės iššūkius ir skatinti Sąjungos tvarų augimą ir konkurencingumą pasaulyje. Visų pirma, pasinaudodamas ŽIB, EIT turi stengtis prisidėti prie atitinkamų misijų ir teminių veiksmų grupių bei kitų Europos partnerysčių ir užtikrinti didesnę sinergiją su jais, pavyzdžiui, remdamas paklausos priemones ir teikdamas eksploatacijos paslaugas, kad paskatintų technologijų perdavimą ir paspartintų pasiektų rezultatų komercializaciją.

EIT turi išnagrinėti sinergijos su programos „Europos horizontas“ dalies „Dalyvių skaičiaus didinimas ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“ galimybes, įskaitant susiejimą (angl. teaming) ir porinės veiklos vykdymą (angl. twinning) ir jo remiamą informavimo veiklą. Visų pirma programos „Europos horizontas“ dalies „Dalyvių skaičiaus didinimas ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“ tiksliniai subjektai bei vykdant EIT informavimo veiklą galima remtis EIT ekspertinėmis žiniomis ir parama.

2.   AUKŠTESNĖ KARTELĖ: 2021–2027 m. EIT STRATEGIJA IR TIKSLAI

2021–2027 m. laikotarpiu EIT ir toliau turi remti ŽIB, taip siekdamas stiprinti inovacijų ekosistemas, kurios padeda spręsti visuotinius ir visuomenės iššūkius, užtikrinant visapusišką šios veiklos ir veiklos pagal programą „Europos horizontas“ ir kitas Sąjungos programas tarpusavio papildomumą. Tuo tikslu EIT skatina aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų integraciją, taip kurdamas inovacijoms palankią aplinką, ir propaguoja bei remia naują verslininkų kartą, taip pat padeda panaikinti verslininkų lyčių atotrūkį ir skatinti novatoriškų įmonių kūrimą, ypač daug dėmesio skirdamas MVĮ ir užtikrindamas glaudžią savo ir EIC veiklos sinergiją ir tarpusavio papildomumą.

Daug dėmesio turi būti skiriama lyčių pusiausvyros užtikrinimui ir lyčių aspektu grindžiamam požiūriui, ypač tose srityse, kuriose moterų vis dar yra nepakankamai, tokiose kaip informacinės ir ryšių technologijos, tikslieji ir gamtos mokslai, technologijos, inžinerija ir matematika. Todėl, remdamasis Reglamente (ES) 2021/695 nustatytomis intervencinės veiklos sritimis, EIT visų pirma:

1)

visoje Europoje stiprina tvarias inovacijų ekosistemas;

2)

skatina inovacijų ir verslumo įgūdžius pagal mokymosi visą gyvenimą principą, be kita ko, stiprina AMI pajėgumus visoje Europoje;

3)

kuria rinkai naujus pasaulinių iššūkių sprendimus, ir

4)

užtikrina savo veiklos ir veiklos, vykdomos pagal programą „Europos horizontas“, tarpusavio sinergiją ir pridėtinę vertę.

Atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais susiduria EIT, ir siekiant prisidėti prie Reglamento (ES) 2021/819 3 straipsnyje nustatytų jo bendrųjų tikslų, taigi, prie programos „Europos horizontas“ mokslinio, ekonominio, technologinio ir visuomeninio poveikio, 2021–2027 m. EIT konkretūs tikslai yra šie:

a)

didinti ŽIB atvirumą, poveikį ir skaidrumą ir žinių trikampio integravimą visoje Sąjungoje;

b)

didinti aukštojo mokslo sektoriaus verslumo ir inovacijų pajėgumą visoje Europoje skatinant ir remiant AMI institucinius pokyčius ir AMI integravimą į inovacijų ekosistemas;

c)

plėsti EIT ir ŽIB vykdomą informavimo veiklą regionų ir vietos lygmenimis, visų pirma įtraukiant platesnį suinteresuotųjų subjektų ratą, kad būtų šalinami inovacijų pajėgumo skirtumai ir gerėtų žinių bei inovacijų sklaida visoje Sąjungoje.

Kai tikslinga, EIT gali su reikiamu lankstumu reaguoti į COVID-19 krizę ir galimas būsimas krizes, į savo strategiją integruodamas atitinkamas iniciatyvas, kad padėtų apsaugoti inovacijų ekosistemas ir padėtų EIT suinteresuotiesiems subjektams pasirengti ekonomikos atsigavimui.

3.   EUROPOS TALENTŲ IR PAJĖGUMŲ INOVACIJŲ SRITYJE SKATINIMAS: PAGRINDINIAI VEIKSMAI

2021–2027 m. EIT strategijoje daug dėmesio skiriama veiksmams, kuriais EIT kurs pridėtinę vertę Sąjungos lygmeniu ir padės siekti programos „Europos horizontas“ tikslų. Pirma, EIT ir toliau turi remti inovacijų pajėgumą ir inovacijų ekosistemas visoje Sąjungoje pasitelkdamas ŽIB, jas toliau plėtodamas, užtikrindamas jų atvirumą naujiems partneriams, didesnį skaidrumą, gero valdymo principų laikymąsi ir jas plėsdamas. Antra, remdamasis patirtimi, įgyta žinių trikampio integravimo srityje, EIT turi vadovauti AMI verslumo ir inovacijų pajėgumo rėmimui ir plėtojimui, o tai atlikdamas jis naudojasi ŽIB. Trečia, naudodamasis veiksmingesnėmis kompleksinėmis priemonėmis, EIT turi dėti visas būtinas pastangas siekdamas užtikrinti, kad jo matomumas ir poveikis Sąjungos lygmeniu didėtų. Be to, EIT turi gerinti savo veiklą, siekdamas veiksmingumo, našumo ir poveikio, be kita ko, tokiose srityse kaip vadovavimas ŽIB siekiant jų finansinio tvarumo, atvirumas, informacijos sklaida, skaidrumas, kokybė ir paties EIT veiklos ir ŽIB veiklos darnumas, didesnis MVĮ ir startuolių įtraukimas ir lyčių pusiausvyra.

3.1.   Parama esamoms ŽIB

EIT turi stiprinti inovacijų ekosistemas toliau padėdamas esamoms ŽIB spręsti visuotinius iššūkius integruojant žinių trikampį Sąjungos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis. Tuo tikslu didelė dalis EIT biudžeto turi būti skiriama ŽIB remti, o EIT turi toliau stiprinti savo platformą, skirtą ŽIB kurti, joms augti ir joms stebėti.

EIT turi užtikrinti, kad ŽIB toliau siektų finansinio tvarumo ir ne vėliau kaip per 15 metų nuo jų pradžios, pritraukusios viešojo ir privačiojo sektorių investicijų, taptų finansiškai nepriklausomos nuo EIT dotacijos, tuo pačiu metu vis dar daug dėmesio skirdamos žinių trikampio veiklos integravimui.

EIT turi užtikrinti, kad ŽIB parengtų ir įgyvendintų strategiją, kuria siekiama bendradarbiauti, sukurti sąsajas ir užtikrinti sinergiją su atitinkamomis Europos partnerystėmis, misijomis ir EIC, taip pat su kitomis atitinkamomis Sąjungos ir tarptautinėmis iniciatyvomis bei programomis. EIT, remdamasis įgyta patirtimi, ne tik teikia finansinę paramą, bet ir užtikrina ŽIB strateginę priežiūrą ir teikia joms gaires. Remdamasis rodikliais, išdėstytais, inter alia, Reglamento (ES) 2021/695 V priede, EIT stebi ir analizuoja veiklos rezultatus, investicijų svertą ir įvairų kokybinį ir kiekybinį poveikį.

EIT turi dėti visas pastangas, kad būtų suvienodinta su kiekvienos ŽIB struktūra susijusi terminija, siekiant dar labiau supaprastinti ir pagerinti EIT atpažįstamumą.

EIT nustato ŽIB tarpusavio bendradarbiavimo sritis ir skatina tvirtesnį ŽIB tarpusavio bendradarbiavimą strateginės ir politinės svarbos klausimais. EIT sustiprina ŽIB veiklos koordinavimą bendro intereso srityse, visų pirma skatindamas ŽIB tarpusavyje keistis patirtimi bei gerosios praktikos pavyzdžiais ir bendradarbiauti (kelių ŽIB vykdoma veikla (15)) teminiais ir horizontaliaisiais klausimais. Kelių ŽIB vykdomai veiklai daugiausia galimybių yra tose srityse, kuriose keletas ŽIB jau siekia įgyvendinti bendrus Sąjungos politikos prioritetus ir kuriose nėra specialių ŽIB. Įvairių ŽIB bendruomenių subūrimas įgyvendinant specialius bendrus abipusiškai naudingus veiksmus suteikia daug sinergijos ir tarpdalykinės naudos. EIT skatina tokią veiklą ir aktyviai dalyvauja nustatant kelių ŽIB vykdomos veiklos turinį ir struktūrą. Jis turi stebėti, kaip įgyvendinama kelių ŽIB vykdoma veikla, taip pat stebėti, kokių rezultatų pasiekta, siekdamas, kad tokia veikla taptų neatskiriama ŽIB daugiamečių strategijų dalimi. EIT taip pat sudaro palankias sąlygas kurti kelių ŽIB bendras paslaugas, siekiant drauge vykdyti visoms ŽIB bendras veiklos užduotis.

3.2.   ŽIB regioninio poveikio didinimas

EIT toliau didina savo veiklos poveikį regionuose, didindamas ŽIB atvirumą ir taikydamas įtraukių ŽIB principą įvairiausiems galimiems partneriams ir suinteresuotiesiems subjektams, stiprindamas rezultatų sklaidą ir plėtodamas naudojimąsi jais, taip pat rengdamas geriau integruotą ŽIB regioninę strategiją. Iš kiekvienos ŽIB bus reikalaujama parengti ir įgyvendinti regioninę strategiją, kuri bus neatsiejama jos verslo planų dalis, siekiant stiprinti santykius su nacionaliniais, regioniniais ir vietos inovacijų subjektais, įskaitant MVĮ. Kai tikslinga, ŽIB parodo sąsajas su pažangiosios specializacijos strategijomis ir teminių platformų veikla bei tarpregioninėmis iniciatyvomis, įskaitant sąsajas su Europos struktūrinių ir investicijų fondų (toliau – ESI fondai) valdymo institucijomis. EIT turi nuolat stebėti tų strategijų įgyvendinimą, įskaitant sverto poveikį ESI fondams.

Į ŽIB daugiametę strategiją ir verslo planą turi būti integruotas vadinamasis „vietos poreikiais pagrįstas“ inovacijų metodas, turi būti remiamasi tos ŽIB kolokacijos centrais ir RIS centrais, tokiu būdu pasinaudojant jų vaidmeniu kaip vartais į ŽIB bendruomenę ir priemone ryšiams su teritoriniais partneriais, taip pat su kitais vietos inovacijų subjektais užmegzti.

EIT stebi, kaip veikia kolokacijos centrai ir RIS centrai ir kaip jie integruojasi į vietos inovacijų ekosistemas.

EIT užtikrina, kad RIS veikla būtų siekiama pritraukti galimų naujų partnerių, suteikiančių ŽIB pridėtinės vertės, ir palengvinti jų integraciją, taip išplečiant EIT aprėptį visoje Europoje, ir visiškai integruojant RIS veiklą į ŽIB daugiametes strategijas. EIT valdoma ir ŽIB įgyvendinama RIS kol kas buvo vykdoma savanoriškai. Nuo 2021 m. RIS veikla tampa privaloma ir neatskiriama ŽIB daugiamečių strategijų dalimi. EIT užtikrina, kad RIS veikla būtų naudojamasi kaip tiltu siekiant įgyvendinti atitinkamas mokslinių tyrimų ir inovacijų pažangiosios specializacijos strategijas.

Be to, ŽIB stiprina tokią integraciją įkurdamos RIS centrus. RIS centras įsteigiamas atlikus išsamią poreikių analizę ir paskelbus atvirą konkursą. Jis yra ŽIB struktūros dalis ir yra pagrindinis jų veiklos centras. Jo tikslas – sutelkti ir įtraukti vietos žinių trikampio dalyvius į ŽIB veiklą, užtikrinti sinergiją vietos lygmeniu, nustatyti finansavimo ir bendradarbiavimo galimybes ir skatinti jų aktyvų integravimą į ekosistemas. Pagal ŽIB plėtros strategiją RIS centrai galėtų sudaryti sąlygas tiksliniame regione įsteigti kolokacijos centrą.

EIT toliau turi teikti rekomendacijas ir paramą ŽIB rengiant ir įgyvendinant daugiametes RIS strategijas. RIS veikla tęsiama, kad būtų remiamas valstybių (ir tų valstybių regionų), kurių inovacijų veiklos rezultatai pagal naujausią Europos inovacijų veiklos švieslentę yra nuosaikūs ir vidutiniai, taip pat atokiausių regionų, kaip tai suprantama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje, inovacijų pajėgumas, siekiant paskatinti jų integraciją į ŽIB bendruomenes. RIS veiklos reikalavimus atitinka šios valstybės ir regionai (RIS valstybės ir regionai):

1)

valstybės (ir tų valstybių regionai), kurios bent vienoje iš trijų Europos inovacijų veiklos švieslentės metinių ataskaitų priskiriamos prie „vidutinių“ arba „nuosaikių“ novatorių, ir tos ataskaitos yra paskelbtos:

a)

2018, 2019 ir 2020 m., kalbant apie 2021–2024 m., ir

b)

2021, 2022 ir 2023 m., kalbant apie 2025–2027 m., ir

2)

atokiausi regionai.

EIT biudžetas, skiriamas RIS veiklai įgyvendinti, sudaro ne mažiau kaip 10 % ir ne daugiau kaip 15 % viso EIT teikiamo finansavimo esamoms ir naujoms ŽIB – taip bus sudarytos sąlygos ŽIB partnerių iš tikslinių regionų skaičiui padidinti. Pagal RIS remiama veikla, kuria siekiama:

1)

padėti visoje Sąjungoje gerinti regioninius ir vietos ekosistemų inovacijų pajėgumus – tuo tikslu bus vykdoma pajėgumo didinimo veikla, kuriama glaudesnė vietos inovacijų subjektų, tokių kaip klasteriai, tinklai, valdžios institucijos, AMI, mokslinių tyrimų organizacijos, profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjai ir MVĮ, sąveika ir tų subjektų veikla;

2)

remti tikslą užtikrinti, kad į ŽIB būtų pritraukta naujų partnerių, ir vietos inovacijų ekosistemas susieti su paneuropinėmis inovacijų ekosistemomis, ir

3)

pritraukti papildomą privatųjį ir viešąjį finansavimą, daug dėmesio skiriant ESI fondams.

3.3.   Naujų ŽIB kūrimas

Siekdamas padėti spręsti naujus ir iškylančius pasaulinius iššūkius, EIT skelbia atvirus ir skaidrius konkursus teikti pasiūlymus dėl naujų ŽIB prioritetinėse srityse kūrimo, kurias EIT pasirenka iš strateginės svarbos teminių sričių pagal kriterijus vertindamas, inter alia, tų sričių aktualumą Sąjungos politikos prioritetams, atsižvelgiant į pasaulinių ir visuomenės iššūkių sprendimą, jų potencialą ir pridėtinę vertę, kuri bus kuriama pagal EIT modelį. Kuriant naujas ŽIB atsižvelgiama į programos „Europos horizontas“ strateginį planavimą ir EIT skirtą biudžetą laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Atitinkami Europos partnerysčių atrankos kriterijai, išdėstyti Reglamento (ES) 2021/695 III priede, įtraukiami į ŽIB kvietimus teikti pasiūlymus ir taikomi vertinimo metu.

Remiantis valdybos pasiūlymu ir jo analize, pirmąją naują kultūros ir kūrybos sektorių ir industrijų ŽIB siūloma sukurti kuo greičiau – 2022 ar 2023 m., o kvietimą teikti pasiūlymus paskelbti, jei įmanoma, 2021 m. Ši prioritetinė sritis labiausiai papildo kitų jau sukurtų aštuonių ŽIB veiklą ir galimas kitų Europos partnerysčių, kurios bus pradėtos pagal programą „Europos horizontas“, prioritetines sritis. Informacijos suvestinė, kurioje apibendrinti kultūros ir kūrybos sektorių ir industrijų srities iššūkiai bei numatomas naujos ŽIB poveikis, pateikta 1 priedėlyje.

Antrąją naują vandens, jūrų ir jūrininkystės sektorių ir ekosistemų ŽIB siūloma sukurti 2026 m., o kvietimą teikti pasiūlymus paskelbti 2025 m. Komisija, padedama nepriklausomų išorės ekspertų, ne vėliau kaip 2024 m. turi atlikti ex ante analizę, kad įvertintų vandens, jūrų ir jūrininkystės sektorių ir ekosistemų srities aktualumą. Jei atlikus analizę bus padaryta neigiama išvada, Komisija, atsižvelgdama į valdybos nuomonę ir programos „Europos horizontas“ strateginį planavimą, gali pateikti pasiūlymą iš dalies pakeisti 2021–2027 m. SID. Informacijos suvestinė, kurioje apibendrinti vandens, jūrų ir jūrininkystės sektoriaus srities iššūkiai ir numatomas naujos ŽIB poveikis, pateikta 2 priedėlyje.

Jei EIT skiriami papildomi biudžeto asignavimai, neskaitant tų, kurie jau skirti, galima atrinkti kitų naujų ŽIB, atsižvelgiant į valdybos indėlį, programos „Europos horizontas“ strateginį planavimą ir Europos partnerysčių atrankos kriterijus, ypač į atvirumą, skaidrumą, Sąjungos pridėtinę vertę, indėlį siekiant DVT, derėjimą ir sinergiją.

3.4.   Aukštojo mokslo institucijų inovacijų ir verslumo pajėgumo rėmimas

Bendradarbiaudamas su Komisija ir pasikonsultavęs su ŽIB, EIT suprojektuoja ir pradeda bandomąją iniciatyvą, kuria būtų remiamas aukštojo mokslo institucijų inovacijų ir verslumo pajėgumas ir jos būtų integruojamos į inovacijų ekosistemas (toliau – bandomoji aukštojo mokslo iniciatyva) ir kuri bus vykdoma pasinaudojant ŽIB, pradedant 2021 m. Taikydamas žinių trikampio integravimo modelį, EIT padeda pašalinti ilgai žiojėjusią spragą tarp aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų. Ypač pažymėtina, kad EIT ir ŽIB yra vienos pagrindinių žmogiškojo kapitalo ugdymo priemonių, nes jie išskirtinai daug dėmesio skiria inovacijų ir verslumo įgūdžių ugdymui. Vis dėlto, EIT veiklos poveikis turi būti toliau plečiamas, kad būtų juntamas ne tik ŽIB partneriams.

Visoje Europoje AMI, taikydamos savo švietimo ir mokslinių tyrimų metodus, bendradarbiaudamos su įmonėmis ir platesne regioninių ir vietos inovacijų ekosistema, įskaitant pilietinę visuomenę, viešąsias institucijas ir trečiojo sektoriaus organizacijas, turi būti novatoriškos ir verslios pačiu įtraukiausiu ir geriausiu lyčių proporcingumo užtikrinimo būdu – to galima pasiekti taikant aiškią strategiją, laikantis metodinių principų ir skyrus išteklių.

ŽIB veikla, susijusi su bandomąja aukštojo mokslo iniciatyva, vykdoma paskelbus atvirus ir skaidrius kvietimus teikti pasiūlymus, siekiant didinti aukštojo mokslo sektoriaus inovacijų pajėgumus, veiklą visų pirma orientuojant į AMI, kurios nėra ŽIB partnerės visos Sąjungos inovacijų vertės grandinėse ir ekosistemose. Veikla visų pirma yra susijusi su AMI pajėgumo plėtojimu, įskaitant:

1)

keitimąsi gerosios patirties pavyzdžiais integruojant žinių trikampį ir jų įgyvendinimą, įskaitant organizacinį mokymąsi, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo mokymą, konsultuojamąjį ugdymą ir mentorystę;

2)

veiksmų planų, kuriuose būtų numatyta, kaip reaguoti į nustatytus poreikius tokiose srityse kaip inovacijų valdymas, startuolių kūrimas ir plėtojimas, technologijų perdavimas, įskaitant intelektinės nuosavybės teisių valdymą, tvarumo ir poveikio klimatui neutralumo užtikrinimas projektuojant, personalo ir organizacinis valdymas, lyčių aspekto integravimas į inovacijas ir bendradarbiavimas su vietos suinteresuotaisiais subjektais ir pilietine visuomene, rengimą, ir

3)

inovacijų pajėgumo plėtojimo veiksmų planų įgyvendinimą ir tolesnę su jais susijusią veiklą.

Šioje veikloje dalyvauja kiti žinių trikampio dalyviai, kaip antai profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjai, mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijos, MVĮ ir startuoliai, ir ji papildo EIT intervencinę veiklą švietimo srityje – tai pagrindinė ŽIB vykdomos žinių trikampio integravimo veiklos dalis. EIT skatina tvirtesnį ŽIB tarpusavio bendradarbiavimą įgyvendinant bandomąją aukštojo mokslo iniciatyvą. Tinkamumo kriterijais, kurie turi būti įtraukti į kvietimus teikti pasiūlymus, užtikrinama, kad didžioji dalis finansavimo tektų ŽIB nepriklausančioms AMI. Bandomosios aukštojo mokslo iniciatyvos tikslas – kad EIT poveikis būtų juntamas už ŽIB ribų ir padėtų įgyvendinti pagrindinę EIT misiją – stiprinant valstybių narių inovacijų pajėgumą skatinti tvarų ekonomikos augimą ir konkurencingumą, atsižvelgiant į programos „Europos horizontas“ tikslus pagal mokymosi visą gyvenimą principą skatinti verslumo ir inovacijų įgūdžius ir, be kita ko, visoje Europoje didinti AMI pajėgumą.

EIT parama taip pat turi būti grindžiama tokiomis politikos iniciatyvomis kaip „HEInnovate“ (16) ir RIIA (17) programos, kurios įvairiose AMI ir valstybėse narėse visoje Sąjungoje jau pasiteisino kaip vertingos iniciatyvos. EIT parengia savo paramos veiklą glaudžiai bendradarbiaudamas su Komisija ir pasikonsultavęs su ŽIB, užtikrindamas, kad ši veikla visapusiškai derėtų su atitinkama veikla, vykdoma pagal programą „Europos horizontas“, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/817 (18) nustatytą programą „Erasmus+“ ir kitas Sąjungos programas, ir ją papildytų.

Konkretūs įgyvendinimo ir vykdymo mechanizmo proceso aspektai pirmuosius trejus metus turi būti toliau kuriami ir derinami, o šiuo bandomuoju etapu jie turi būti stebimi ir vertinami. Bandomojo etapo vertinimą atliks nepriklausomi išorės ekspertai, o jo rezultatai bus perduoti valstybių narių atstovų grupei (toliau – VNAG) ir Europos Parlamentui. Remdamasi to vertinimo rezultatais, valdyba sprendžia, ar bandomoji aukštojo mokslo iniciatyva turėtų būti arba tęsiama ir plečiama, arba nutraukiama.

Valdyba valdo ir prižiūri ŽIB veiklos įgyvendinimą ir stebėseną. Ypač daug dėmesio skiriama tam, kad būtų užtikrintas atvirumas ir įtraukumas norint pritraukti AMI, kurios nėra ŽIB partnerės, taip siekiant plačios geografinės aprėpties; tarpdalykiškumas ir tarpsektoriškumas; aktyvesnis moterų dalyvavimas sektorių, kuriuose jų yra nepakankamai, veikloje; ir sąsaja su RIS, atitinkamomis teminėmis platformomis ir pažangiosios specializacijos strategijomis, taip pat, kai tikslinga, politikos rėmimo priemone.

EIT turi stiprinti EIT ženklą ir plėsti jo taikymo sritį, kad jis būtų skiriamas ne tik ŽIB, bet ir veiksmuose dalyvaujančioms AMI. Įtraukdamas viso žinių trikampio dalyvius, EIT turi stengtis susieti savo paramą inovacijų pajėgumo plėtojimui aukštojo mokslo sektoriuje su EIT ženklu, kuris šiuo metu yra suteikiamas ŽIB švietimo programoms.

EIT suteikia EIT ženklą ir mokymosi visą gyvenimą veiklai, tokiai kaip mentorystė, profesinis mokymas, įgūdžių ugdymas, perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas, atvirieji masinio nuotolinio mokymo kursai, į kurią įtraukiama didesnė studentų, suaugusių besimokančiųjų ir institucijų, įskaitant profesinio rengimo ir mokymo institucijas, kurios nėra ŽIB narės, tikslinė grupė. Tikimasi, kad EIT ženklo taikymas ne vien EIT bendruomenėje darys didesnį struktūrinį poveikį visais lygmenimis (asmens, programos ir institucijos).

EIT stebi, kaip skiriamas EIT ženklas ŽIB švietimo ir mokymo programoms, kaip plečiasi jo taikymo sritis, ir nagrinėja, koks kokybės užtikrinimo mechanizmas būtų veiksmingesnis, įskaitant išorės pripažinimą ir akreditavimą siekiant gauti EIT ženklą.

Siekdamas užtikrinti sėkmingus bandomosios aukštojo mokslo iniciatyvos rezultatus, EIT dalyvaujančioms AMI ir tikslinėms AMI iš visos Europos teikia konkrečias rekomendacijas, ekspertines žinias ir vadovaujamojo ugdymo paslaugas, ypač daug dėmesio skirdamas AMI iš tų valstybių (ir tų valstybių regionų), kurių inovacijų veiklos rezultatai yra nuosaikūs ir vidutiniai, ir kitų mažai inovacijų veiklos rezultatų pasiekiančių regionų, kurie nori plėtoti savo inovacijų pajėgumą, pagerinti savo inovacijų veiklos rezultatus ir sustiprinti savo pažangiosios specializacijos strategijas.

3.5.   EIT kompleksinė veikla

3.5.1.   Komunikacijos veikla ir sklaida

EIT ir ŽIB, laikydamiesi komunikacijos požiūrio, taikomo vykdant programą „Europos horizontas“, stengiasi gerinti ir stiprinti savo komunikaciją ir matomumą ir taiko patobulintą rinkoženklio strategiją pagrindinių suinteresuotųjų subjektų valstybėse narėse ir už jų ribų atžvilgiu. Augant ŽIB skaičiui ir pradėjus bandomąją aukštojo mokslo iniciatyvą, EIT turi dėti daugiau pastangų, kad Sąjungos parama būtų vis labiau pripažįstama kaip inovacijų kokybės ženklas. Ši rinkoženklio vadyba ir geresnė komunikacija, ypač su piliečiais ir nacionalinėmis bei regioninėmis institucijomis, yra labai svarbi, nes EIT paskatintos inovacijos padeda atskleisti konkretų Sąjungos investicijų, įgyvendinamų pagal programą „Europos horizontas“, poveikį.

EIT stengiasi daugiau naudotis esamais Sąjungos informacijos tinklais ir derina savo veiklą su jų veikla, siekdamas užtikrinti, kad galimiems ŽIB partneriams būtų teikiamos geresnės konsultacijos ir rekomendacijos. Siekiant nustatyti, kuriose srityse būtina sinergija su ŽIB daugiametėmis strategijomis, toks didesnis naudojimasis tinklais ir koordinavimas gali apimti paramą nacionalinėms ir regioninėms institucijoms. Siekdamas užtikrinti, kad informacija apie EIT siūlomas galimybes būtų skleidžiama plačiau, EIT intensyvina konsultacijas ir pagalbą dalyvavimo ŽIB veikloje klausimais visoje Europoje, remdamasis visoje Europoje esančiais informacijos tinklais ir struktūromis, visų pirma Reglamente (ES) 2021/695 nurodytais nacionaliniais informacijos centrais.

Siekdamas užtikrinti, kad didelė Sąjungos, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens žinių trikampio suinteresuotųjų subjektų bendruomenė žinotų apie visus EIT (ir ŽIB) kvietimus teikti pasiūlymus ir finansuojamus projektus, informacija apie juos taip pat bus skelbiama Europos finansavimo ir konkursų galimybių portale pagal Reglamentą (ES) 2021/695.

EIT reguliariai, bent du kartus per metus, rengia VNAG ir susijusių Komisijos tarnybų susitikimus, siekdamas užtikrinti tinkamą komunikaciją su valstybėmis narėmis ir Sąjungos lygmeniu bei informacijos srautą. Europos Parlamentas ir Taryba nuolat tinkamai informuojami apie EIT ir ŽIB veiklos rezultatus, laimėjimus ir vykdomą veiklą. Be to, VNAG teikia EIT konsultacijas dėl strategiškai svarbių klausimų. VNAG drauge su EIT užtikrina atitinkamą paramą, kad būtų užtikrinama sąsaja tarp EIT remiamos veiklos ir nacionalinių arba regioninių programų ir iniciatyvų ir skatinama jų sinergija, ir dalijasi informacija apie galimą nacionalinį ir regioninį tos veiklos bendrą finansavimą.

EIT toliau didina savo veiklos matomumą piliečiams ir EIT bendruomenei, pasitelkdamas suinteresuotųjų subjektų forumą (19), EIT apdovanojimų programą ir EIT alumnų bendruomenės programą (20), siekdamas skatinti ryšius su Europos žinių trikampio dalyviais ir pripažinti perspektyviausius Europos novatorius ir verslininkus.

EIT toliau administruoja EIT alumnų bendruomenės veiklą (bendradarbiaudamas su EIT alumnų valdyba) ir teikia jai strategines rekomendacijas stengdamasis kuo labiau padidinti jos poveikį verslumui ir visuomenei ir kad jos nariai būtų nuolat įtraukiami į EIT remiamą veiklą. 2021–2027 m. laikotarpiu EIT alumnų bendruomenė toliau augs, į ją taip pat įsitrauks alumnai, dalyvavę veiksmuose, kuriais buvo remiamas AMI inovacijų pajėgumas.

3.5.2.   Gerosios praktikos apibrėžimas ir dalijimasis jos pavyzdžiais su suinteresuotaisiais subjektais

EIT nustato ir sistemina mokymosi patirtį ir gerąją patirtį, įgytą vykdant EIT finansuojamą veiklą, veiksmingai dalijasi jos pavyzdžiais ir vykdo jos sklaidą, ir tuo tikslu bendradarbiauja su valstybių narių institucijomis nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, su Komisija ir Europos Parlamentu, visų pirma su Europos Parlamento Mokslo ir technologijų ateities komisija, užmegzdamas struktūrinį dialogą ir koordinuodamas pastangas. Tikimasi, kad ŽIB ir projektai, kuriais remiamas AMI inovacijų ir verslumo pajėgumas, bus vertingas faktinių duomenų šaltinis ir eksperimentinio mokymosi priemonė mokslinių tyrimų, inovacijų ir aukštojo mokslo srities, taip pat įvairių teminių sričių politikos formuotojams.

Iki šiol geroji praktika ir mokymosi patirtis, įgyta ŽIB, nebuvo pakankamai kaupiama ar sisteminama ir veiksmingai skleidžiama. EIT toliau plėtoja savo vaidmenį kaip inovacijų institutas, gebantis nustatyti, analizuoti, sisteminti EIT finansuojamoje veikloje (parama švietimo ir mokymo veiklai, moksliniams tyrimams ir inovacijoms bei verslumui) įgytą inovacinę praktiką, patirtį ir rezultatus, jais dalytis ir užtikrinti, kad jais būtų naudojamasi platesniu mastu. Vykdant tą EIT veiklą remiamasi sąsajomis ir sinergija su kitomis programos „Europos horizontas“ iniciatyvomis, ypač su EIC, misijomis ir Europos partnerystėmis.

3.5.3.   Tarptautinis bendradarbiavimas ir pasaulinio informavimo veikla

Prižiūrint valdybai, EIT apibrėžia bendras EIT ir ŽIB tarptautinio bendradarbiavimo gaires, laikydamasis programoje „Europos horizontas“ numatyto požiūrio į tarptautinį bendradarbiavimą, kaip pateikiama Reglamente (ES) 2021/695 ir kitose susijusiose Sąjungos politikos priemonėse, ir konsultuodamasis su atitinkamomis Komisijos tarnybomis. EIT siekia užtikrinti, kad jo veikla turėtų didesnį poveikį, pasinaudodamas tarptautiniu bendradarbiavimu, ir koordinuoja ŽIB vykdomą EIT finansuojamą tarptautinę veiklą. EIT siekiai turi būti glaudžiai suderinti su atitinkamais Sąjungos politikos tikslais, jos mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetais, ir jais turi būti užtikrinama Sąjungos pridėtinė vertė. Kai manoma, kad fizinis EIT bendruomenės dalyvavimas veikloje trečiojoje valstybėje yra būtinas siekiant padidinti poveikį ir veiksmingiau siekti jos tikslų, EIT užtikrina intervencijos koordinavimą ir skatina bendras ŽIB pastangas.

Tarptautinio bendradarbiavimo ir pasaulinio informavimo veiklos srityje EIT, bendradarbiaudamas su Komisija, daugiausia dėmesio skiria tam, kad būtų veiksmingai sprendžiami visuotiniai iššūkiai, prisidedama prie aktualių tarptautinių iniciatyvų ir DVT įgyvendinimo, užtikrinama galimybė pasinaudoti talentais ir didesne novatoriškų sprendimų pasiūla bei paklausa. EIT atidžiai stebi tą veiklą ir užtikrina, kad ji atitiktų programoje „Europos horizontas“ numatytą požiūrį į tarptautinį bendradarbiavimą, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2021/695 ir kitose susijusiose Sąjungos politikos priemonėse.

3.6.   Kad veiksmai pasiteisintų: veiklos būdai

Šiame skirsnyje aprašytos įvairios priemonės, kuriomis siekiama pritaikyti ir patobulinti dabartinį EIT ir ŽIB veikimą. Veiksminga, įgaliota ir strategiška valdyba stebi, kaip tos priemonės įgyvendinamos EIT lygmeniu, teikia reikiamas paskatas, vykdo reikiamą kontrolę, be kita ko, taikydama rezultatais grindžiamą finansavimo paskirstymo procesą, siekdama užtikrinti, kad ŽIB įgyvendintų tas priemones.

3.6.1.   ŽIB veiklos modelis

EIT užtikrina, kad ŽIB įgyvendinama veikla visapusiškai atitiktų atitinkamus Reglamente (ES) 2021/695 nustatytus atitinkamus reikalavimus, be kita ko, užtikrina, kad aštuonios jau veikiančios ŽIB pradėtų laikytis naujų tame reglamente nustatytų Europos partnerystėms taikomų įgyvendinimo kriterijų. Todėl EIT turi parengti sustiprintas ŽIB veiklos gaires ir nuolat stebėti ŽIB veiklą, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi patikimo valdymo, geros valdysenos, stebėjimo ir vertinimo principų, nustatytų Reglamente (ES) 2021/819, taip pat Europos partnerystėms taikomų principų ir kriterijų, nustatytų Reglamente (ES) 2021/695, ir būtų užtikrinta atitiktis reikalavimams, kylantiems iš pagal programą „Europos horizontas“ nustatytų prioritetų ir rodiklių, taip siekiant kuo geresnių rezultatų ir kuo didesnio poveikio, remiantis ilgalaike EIT ir ŽIB bendradarbiavimo strategija. Tais atvejais, kai ŽIB veiklos rezultatai yra nepatenkinami, ji nepasiekia tinkamų rezultatų, neužtikrina numatyto poveikio ar nesukuria pakankamos Sąjungos pridėtinės vertės, imamasi atitinkamų taisomųjų priemonių.

EIT užtikrina, kad priemonės, kuriomis užtikrinamas nuolatinis ŽIB įgyvendinimo proceso atvirumas naujiems nariams ir skaidrumas, būtų patobulintos, visų pirma, patvirtinus ir taikant skaidrius, aiškius ir nuoseklius naujiems nariams, kurie partnerystėms suteikia pridėtinės vertės, taikomus prisijungimo ir pasitraukimo kriterijus, taip pat kitas nuostatas, kaip antai skaidrumo procedūras rengiant jų verslo planus, ir sistemingai stebint ŽIB veiklą. ŽIB taip pat savo veiklą vykdo visiškai skaidriai, be kita ko, skelbdamos atvirus jų projektų, partnerių ir kitos veiklos nustatymo ir atrankos konkursus, ir išlieka atviros bei dinamiškos partnerystės subjektais, prie kurių, atsižvelgiant į kompetenciją ir inovacijų aktualumą, gali jungtis nauji partneriai iš visos Sąjungos, kurie partnerystei suteikia pridėtinės vertės, įskaitant vis didesnį MVĮ ir startuolių skaičių. Siekiant apriboti finansavimo koncentraciją ir užtikrinti, kad ŽIB veikloje dalyvautų platus partnerių tinklas, jų verslo plano rengimo procedūra (įskaitant prioritetų nustatymą, veiklos atranką ir lėšų paskirstymą) ir susiję sprendimai dėl finansavimo turi tapti skaidresni ir įtraukesni. Pagal ŽIB daugiametes strategijas numatoma partnerystės plėtimo galimybė, įskaitant naujų kolokacijos centrų steigimą, kuriam valdyba turi skirti tinkamą biudžetą. Spręsdama dėl finansavimo, valdyba atsižvelgia į pažangą siekiant daugiametėse strategijose nurodytų tikslų, inter alia, į kolokacijos centrų skaičių. ŽIB plačiai naudojasi konkursinio finansavimo mechanizmais ir užtikrina, kad kvietimai teikti pasiūlymus taptų atviresni, ypač projektų, kuriuose gali dalyvauti trečiosios šalys, atveju. Visomis tomis priemonėmis bus pasiekta, kad ŽIB veikloje dalyvautų daugiau subjektų. Galiausiai, savo reguliariai rengiamose ataskaitose ŽIB praneša apie naujų partnerių įtraukimą, nes tai yra vienas iš veiklos rezultatų elementų, kuriais grindžiamas jų veiklos finansavimas.

Kadangi ŽIB veikia visoje inovacijų vertės grandinėje, jos savo verslo plane užtikrina tinkamą ir nuolatinę visų trijų žinių trikampio sričių veiklos ir susijusios veiklos pusiausvyrą. EIT stebi ŽIB veiklą, siekdamas užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos naudojantis optimizuota, veiksminga ir ekonomiškai efektyvia struktūra, užtikrinančia, kad administracinės, valdymo ir pridėtinės išlaidos būtų kuo mažesnės. EIT užtikrina, kad ŽIB pasiektų numatytą poveikį vykdydamos įvairią ŽIB verslo planuose numatytą veiklą, kuri veiksmingai padėtų siekti jų tikslų, įskaitant galimą poveikį inovacijų ekosistemoms Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis.

Siekiant užtikrinti, kad kiekvienas ŽIB partneris laikytųsi įsipareigojimų, bus reguliariai stebimas faktinis partnerių indėlis ir jis lyginamas su pradiniais įsipareigojimais. EIT užtikrina, kad ŽIB įdiegtų rizikos valdymo sistemą tiems atvejams, kai tam tikri partneriai negali įvykdyti savo pradinių įsipareigojimų. ŽIB, siekdamos, kad jų veikla finansiniu požiūriu būtų tvari, ieško įvairių pajamų ir investicijų šaltinių. Tuo tikslu ŽIB užtikrina, kad sąlygos dalyvauti partnerystėje išliktų patrauklios įvairiems potencialiems partneriams. Bet koks narystės mokestis ar mokestis už mokymą neturėtų tapti kliūtimi atitinkamiems partneriams dalyvauti ŽIB veikloje, visų pirma MVĮ, startuoliams ir studentams.

3.6.2.   ŽIB finansavimo modelis

Tikimasi, kad naudodamas racionalų ir supaprastintą finansavimo modelį EIT didins ŽIB poveikį ir indėlį siekiant EIT ir programos „Europos horizontas“ tikslų, taip pat siekiant skatinti ŽIB partnerius prisiimti įsipareigojimus. Siekdamas padidinti savo paramos pridėtinę vertę, EIT koreguoja savo finansavimo modelį. EIT deda visas pastangas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sklandžiam perėjimui iš vieno DFP laikotarpio į kitą, visų pirma vykdomos veiklos atžvilgiu. EIT atlieka patobulinimus trijose pagrindinėse srityse.

Pirma, EIT laipsniškai mažina finansavimo normą ŽIB pridėtinės vertės veiklai (21), kad didėtų privačiųjų ir viešųjų investicijų, neįskaitant pajamų iš partnerių, lygis. Tikimasi, kad pakoregavus finansavimo modelį bus sudarytos palankios sąlygos ŽIB gebėjimui valdyti perėjimą prie finansinio tvarumo. Tikimasi, kad partnerystės susitarimo galiojimo laikotarpiu ŽIB bus skatinamos savo verslo planuose laipsniškai mažinti EIT finansavimo dalį ir kartu didinti bendrų investicijų, skiriamų ne iš EIT šaltinių, lygį. EIT finansavimo normų ŽIB pridėtinės vertės veiklai mažinimas taikomas visais ŽIB gyvavimo ciklo etapais (veiklos pradžios, plėtros, brandos, EIT dotacijos laikotarpio pabaigos), kaip parodyta toliau pateikiamoje lentelėje.

 

Veiklos pradžia

Veiklos plėtra

Branda

EIT dotacijos laikotarpio pabaiga

Metai

1–4

5–7

8–11

12–15

EIT finansavimo norma

iki 100 proc.

iki 80 proc.

iki 70 proc.

iki 50 % 12-aisiais metais, kasmet mažinant po 10 %

1 pav. EIT finansavimo normos 2021–2027 m.

Kai kurių ŽIB veiklai dėl jų specifinio pobūdžio gali prireikti papildomų paskatų. Tuo tikslu valdyba gali nuspręsti taikyti palankesnes finansavimo sąlygas kelių ŽIB vykdomai veiklai, RIS veiklai ir bandomajai aukštojo mokslo iniciatyvai.

Antra, EIT užtikrina, kad dotacijų skyrimo procese būtų laikomasi veiklos rezultatais grindžiamo finansavimo modelio. Kuo labiau didinamas daugiamečių dotacijų naudojimas. EIT finansavimas tiesiogiai susiejamas su pažanga, padaryta Reglamento (ES) 2021/819 10 straipsnyje ir 11 straipsnio 5 dalyje išvardytose srityse ir siekiant ŽIB verslo planuose nustatytų jų tikslų, o nepasiekus rezultatų finansavimas galėtų būti sumažinamas, pakeičiamas arba nutraukiamas. EIT, inter alia, suteikia ŽIB daugiau paskatų ieškoti naujų partnerių, taip pat imasi taisomųjų veiksmų, visų pirma atsižvelgdamas į jų individualius veiklos rezultatus, kad būtų užtikrintas kuo didesnis poveikis.

Trečia, EIT taiko griežtas taisykles, kad sustiprintų išsamaus vertinimo mechanizmą, kuris yra taikomas iki pradinio pirmųjų septynerių metų ŽIB veiklos laikotarpio pabaigos, laikantis Reglamento (ES) 2021/819 10 ir 11 straipsnių. Tas išsamus vertinimas, atliekamas naudojantis nepriklausomų išorės ekspertų paslaugomis, turi atitikti geriausią tarptautinę praktiką ir Reglamente (ES) 2021/695 nustatytus Europos partnerysčių stebėsenos ir vertinimo kriterijus. Jis atliekamas iki pradinio septynerių metų laikotarpio pabaigos. Atsižvelgdama į išsamaus vertinimo rezultatus, valdyba priima sprendimą toliau skirti ŽIB finansinius įnašus, juos pakeisti arba nutraukti (taigi, nepratęsti bendrojo partnerystės susitarimo su ta ŽIB), o išteklius perskirstyti rezultatyvesnei veiklai. Prieš priimdama tą sprendimą valdyba prašo VNAG pateikti nuomonę.

3.6.3.   Administracinės naštos mažinimas

EIT deda daugiau pastangų siekdamas supaprastinimo, kad sumažintų ŽIB tenkančią nepagrįstą administracinę naštą ir kad ŽIB galėtų dinamiškai ir veiksmingai įgyvendinti savo verslo planus ir daugiametes strategijas. Toks supaprastinimas gali apimti tai, kad tam tikros ŽIB veiklos atveju išlaidos gali būti atlyginamos mokant vienkartines išmokas arba pagal vieneto įkainius. Be to, kad ištekliai, ypač skiriami inovacijų veiklai, būtų planuojami geriau, taip pat tam, kad ŽIB veikloje dalyvaujantiems partneriams būtų paprasčiau tvirčiau įsipareigoti ir skirti ilgalaikes investicijas, EIT pagal atitinkamus partnerystės susitarimus su ŽIB pasirašo daugiamečius dotacijos susitarimus į kuriuos, jeigu tai tikslinga, įtraukiamos nuostatos dėl veiklos rezultatais grindžiamo finansavimo. Tie daugiamečiai dotacijų susitarimai galioja ne ilgiau kaip trejus metus.

3.6.4.   EIT ryšys su ŽIB pasibaigus partnerystės susitarimui

EIT, laikydamasis Reglamente (ES) 2021/695 numatytos Europos partnerysčių sistemos, parengia ryšių su ŽIB, pasibaigus galioti partnerystės susitarimui, bendruosius principus. Remdamasis išsamiu nepriklausomu tyrimu, kuris turi būti atliktas glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija, iki 2023 m. pabaigos EIT apibrėžia savo santykių su tomis ŽIB, su kuriomis partnerystės sutartis nutraukiama arba nustojo galioti 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu, bendrą sistemą. Tame išsamiame nepriklausomame tyrime įvertinamos ŽIB pastangos pasiekti finansinį tvarumą, gautos pajamos ir ŽIB finansinė perspektyva ir nustatoma veikla, kurios tęsimui gali kilti pavojus dėl išteklių stokos. Jeigu galutinės peržiūros rezultatai bus teigiami, EIT gali su ŽIB sudaryti bendradarbiavimo memorandumą (22), pagal kurį, nutraukus partnerystės susitarimą, aktyvus bendradarbiavimas su ja būtų tęsiamas.

Į bendradarbiavimo memorandumą įtraukiama:

a)

teisės ir pareigos, susijusios su žinių trikampio veiklos tęsimu, taip pat ŽIB ekosistemos ir tinklo palaikymu;

b)

EIT vardo naudojimo ir dalyvavimo EIT apdovanojimų programoje ir kitose EIT organizuojamose iniciatyvose sąlygos;

c)

dalyvavimo aukštojo mokslo ir mokymo veikloje sąlygos, įskaitant ETI prekių ženklo naudojimą švietimo ir mokymo programoms ir santykius su EIT alumnų bendruomene;

d)

dalyvavimo EIT kvietimuose teikti pasiūlymus dėl konkrečios veiklos, įskaitant kelių ŽIB vykdomas veiklas ir teikiamas bendras paslaugas, sąlygos;

e)

papildomos EIT paramos didelę Sąjungos pridėtinę vertę turinčiai tarpvalstybinei koordinavimo veiklai tarp kolokacijos centrų sąlygos.

Atsižvelgdama į išsamaus nepriklausomo tyrimo rezultatus, valdyba nustato bendradarbiavimo memorandumo trukmę, turinį ir struktūrą, įskaitant konkrečią ŽIB veiklą, kuri gali būti remiama pagal antros pastraipos a–e punktus. ŽIB turi teisę dalyvauti EIT veikloje, įskaitant kvietimus teikti pasiūlymus dalyvauti konkursuose, bendradarbiavimo memorandume nustatytomis sąlygomis.

3.7.   Sinergija ir papildomumas su kitomis Sąjungos programomis

EIT dėl plačios savo veiksmų aprėpties ir išskirtinio vaidmens – būdama sudėtine programos „Europos horizontas“ dalimi – turi puikias galimybes kurti sinergiją ir užtikrinti papildomumą su kitomis Sąjungos programomis ar priemonėmis, kartu išvengiant dubliavimo, be kita ko, didindamas paramą ŽIB, šioms planuojant ir įgyvendinant savo veiklą. Tikimasi, kad EIT padės kurti sinergiją vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, inter alia, šiose srityse:

Programa „Erasmus+“

EIT siekia kurti sinergiją tarp programos „Erasmus+“ ir EIT bendruomenių. Bendradarbiavimu turi būti siekiama užtikrinti, kad programos „Erasmus+“ studentai, dalyvaujantys ŽIB partnerių AMI programose, galėtų lankyti ŽIB vasaros mokyklas arba dalyvauti kitoje atitinkamoje mokymo veikloje (pavyzdžiui, verslumo ir inovacijų valdymo temomis) ir užmegzti ryšius su ŽIB alumnų tinklu.

Bendradarbiavimo veikla taip pat gali apimti EIT arba ŽIB organizuojamą mokymą akademiniams darbuotojams (iš bet kurios AMI, kuri nėra ŽIB partnerė) pagal mokymo programas, į kurias įtraukiami verslumo ir inovacijų dalykai, ir programos „Erasmus“ tinkluose sukurtos novatoriškos praktikos (pavyzdžiui, AMI ir verslo inovacijų aljansų) bandymą, pritaikymą ir plėtrą ŽIB veikloje ir atvirkščiai.

Kai įmanoma, turi būti užtikrinama sinergija su Europos universitetų iniciatyva, kuri galėtų padėti EIT švietimo veiklą įtraukti į pagrindinę švietimo programą, kad būtų užtikrintas sisteminis poveikis.

Skaitmeninės Europos programa, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/694 (23)

ŽIB, visų pirma kolokacijos centrai, bendradarbiauja su Europos skaitmeninių inovacijų centrais pagal Reglamentą (ES) 2021/694, kad paremtų pramonės ir viešojo sektoriaus organizacijų skaitmeninę transformaciją.

Tiriamos ŽIB galimybės naudotis pagal Skaitmeninės Europos programą sukurta infrastruktūra ir pajėgumais (kaip antai duomenų ištekliais bei dirbtinio intelekto algoritmų bibliotekomis ir valstybių narių didelio pajėgumo skaičiavimo kompetencijos centrais) švietimo ir mokymo sektoriuje, taip pat jais naudotis bandymo ir demonstravimo tikslais inovacijų projektuose.

Sanglaudos politikos fondai (visų pirma Europos regioninės plėtros fondas ir Sanglaudos fondas, įsteigti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo, ir „Europos socialinis fondas +“, įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl „Europos socialinio fondo +“ (ESF+))

ŽIB per savo kolokacijos centrus ir RIS centrus skatina regioninį ir tarpregioninį bendradarbiavimą tarp žinių trikampio dalyvių ir vadovaujančiųjų institucijų, kartu užtikrindamos sinergiją su tarpregioniniu bendradarbiavimu ir investicijomis į susijusias prioritetines pažangiosios specializacijos sritis visoje vertės grandinėje ir su darbu teminėse pažangiosios specializacijos platformose. Toks bendradarbiavimas su vadovaujančiosiomis institucijomis galėtų paskatinti ŽIB veiklą įtraukti į veiksmų programas. EIT taip pat nagrinėja galimybes keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais prisidėti prie įgūdžių ugdymo iniciatyvų, vykdomų naudojantis sanglaudos politikos fondų lėšomis.

EIT skatina atitinkamų ŽIB tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su pažangiosios specializacijos platformomis, kad būtų lengviau užtikrinti sinergiją tarp EIT išteklių, sanglaudos politikos fondų ir kitų Sąjungos, nacionalinių ir regioninių programų. Tikslas – plačiau atstovauti EIT veiklai visoje Sąjungoje, stiprinti sąsajas su pažangiosios specializacijos strategijomis ir geriau išnaudoti RIS siekiant pritraukti ESI fondų į EIT ir ŽIB veiklą.

Programa „InvestEU“

ŽIB siekia bendradarbiauti su programos „InvestEU“ konsultaciniu centru, kad ŽIB remiamoms įmonėms rengiant, planuojant ir įgyvendinant projektus būtų teikiama techninė parama ir pagalba.

ŽIB, glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisijos tarnybomis ir užtikrindamos sinergiją su EIC, stengiasi prisidėti prie informacijos teikimo programos „InvestEU“ portalui, siekiant pritraukti investuotojus ir finansų tarpininkus į ŽIB remiamas įmones.

Programa „Kūrybiška Europa“, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/818 (24)

Programa „Kūrybiška Europa“, inter alia, aktuali naujos kultūros ir kūrybos sektorių ir industrijų ŽIB veiklai. Turi būti kuriama tvirta sinergija ir užtikrinamas papildomumas su programa „Kūrybiška Europa“ tokiose srityse kaip kūrybiniai įgūdžiai, darbo vietos ir verslo modeliai.

Bendrosios rinkos programa, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/690 (25)

ŽIB siekia bendradarbiauti su Europos įmonių tinklu (angl. EEN) ir jo sektorių grupėmis, siekdamos sukurti palankesnes sąlygas verslo įmonių tarpusavio bendradarbiavimui, technologijų perdavimui ir novatoriškai verslininkų, norinčių plėsti savo veiklą Sąjungoje ir už jos ribų, partnerystei pagal Reglamentą (ES) 2021/690. EEN organizacijos viešins ŽIB veiklą tarp savo klienčių MVĮ. EIT nagrinėja naujų verslininkų galimybę bendradarbiauti pagal judumo programas, siekiant pagerinti jų verslumo įgūdžius.

4.   COVID-19 PROTRŪKIO SUKELTOS KRIZĖS ĮVEIKIMAS

COVID-19 krizės sukeltiems dideliems socialiniams, ekonominiams, aplinkos ir technologiniams pokyčiams įveikti reikės visų Sąjungos institucijų, organų, įstaigų ir agentūrų bendradarbiavimo. EIT turėtų prisidėti prie su inovacijomis susijusių pastangų, kurių reikia siekiant nuosekliai reaguoti į COVID-19 krizę.

EIT užtikrina, kad ŽIB remtų ir skatintų inovacinių sprendimų diegimą įvairiose veiksmų srityse, atsižvelgiant į Europos ekonomikos gaivinimo plano, Europos žaliojo kurso, naujos Europos pramonės strategijos ir DVT prioritetus, taip prisidėdamas prie Europos visuomenių ir ekonomikos atsigavimo ir stiprindamas jų tvarumą ir atsparumą.

Visų pirma, EIT turėtų užtikrinti, kad ŽIB galėtų veikti pakankamai lanksčiai, kad prisitaikytų prie iššūkių, iškilusių dėl COVID-19 krizės, taip pat prie naujų ir netikėtų iššūkių bei prioritetų. EIT prižiūrimos ir kontroliuojamos ŽIB galėtų sukurti priemones, kurios atitinka paskirtį remti ir didinti savo ekosistemų, t. y. partnerių, paramos gavėjų ir esamoms bendruomenėms nepriklausančių subjektų, atsparumą. Ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas veiksmams, kuriais siekiama didinti labai mažų įmonių, MVĮ ir startuolių, taip pat studentų, mokslinių tyrėjų, verslininkų ir darbuotojų, kurie labiausiai nukentėjo nuo COVID-19 krizės, atsparumą.

ŽIB taip pat raginamos išnaudoti sinergiją su kitomis Sąjungos iniciatyvomis ir partnerystėmis, siekiant remti Europos inovacijų ekosistemų tvirtumą.

Prisitaikant prie naujos situacijos, ŽIB gali naudotis novatoriškomis bendradarbiavimo priemonėmis, instrumentais, informavimo ir paramos paslaugomis, kad užtikrintų bendradarbiavimą ir sąveiką savo bendruomenėse.

EIT, siekdamas sinergijos su kitomis Sąjungos programomis ir agentūromis, gali siūlyti žinių trikampio integracija grindžiamas iniciatyvas, kuriomis siekiama sustiprinti Sąjungos inovacijų ekosistemas. Tuo tikslu EIT gali skatinti naują kelių ŽIB vykdomą veiklą, kad būtų sprendžiami dėl COVID-19 krizės atsiradę iššūkiai.

5.   IŠTEKLIAI

5.1.   Biudžeto poreikiai

2021–2027 m. laikotarpiu EIT biudžeto poreikius sudaro 2 965 000 000 EUR ir jie yra grindžiami trimis pagrindiniais elementais: 1) esamų aštuonių ŽIB išlaidomis (jos atspindi tai, kad trijų iš šių ŽIB partnerystės susitarimai baigs galioti iki 2024 m. pabaigos) ir dviejų naujų ŽIB sukūrimo (vienos 2022 m. arba 2023 m., o antrosios – 2026 m.) išlaidomis; 2) EIT administracinėmis išlaidomis; ir 3) pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito, vertinimo ir kitos veiklos išlaidomis bei išlaidomis, būtinomis EIT veiklai valdyti ir įgyvendinti, taip pat pasiektų tikslų vertinimui pagal Reglamento (ES) 2021/695 12 straipsnio 6 dalį.

Apie 2 854 000 000 EUR (96 proc. viso EIT biudžeto) numatoma skirti esamoms ir naujoms ŽIB finansuoti, iš jų:

a)

bent 10 proc. ir ne daugiau kaip 15 proc. skiriama RIS;

b)

ne daugiau kaip 7 proc. skiriama kelių ŽIB vykdomai veiklai, įskaitant paramą ŽIB, kurių partnerystės susitarimas yra baigęs galioti arba nutrauktas;

c)

ne daugiau kaip 3 proc. skiriama trejų metų trukmės bandomajai aukštojo mokslo iniciatyvai.

Numatoma, kad nustačius laipsniškai mažėjančią EIT finansavimo normą, ŽIB pritrauks dar 1 500 000 000 EUR iš kitų viešųjų ir privačiųjų šaltinių. Dviejų naujų ŽIB sukūrimui (viena turi būti įsteigta kuo greičiau 2022 m. arba 2023 m., o antroji – 2026 m.) numatoma skirti apie 300 000 000 EUR. Jeigu atsirastų papildomų EIT biudžeto asignavimų, EIT gali kurti kitas ŽIB.

EIT ir toliau veikia kaip optimizuota ir dinamiška organizacija. Administracinės EIT išlaidos, apimančios būtinas darbuotojų, administracines, infrastruktūros ir veiklos išlaidas, vidutiniškai neviršija 3 proc. EIT biudžeto. Dalį administracinių išlaidų padengia Vengrija, iki 2029 m. pabaigos nemokamai suteikdama biuro patalpas. Tuo tikslu dedamos didelės pastangos siekiant sumažinti ŽIB administracines išlaidas, kurios bet kuriuo atveju neturi viršyti racionalaus minimumo.

5.2.   Poveikis (stebėsena ir vertinimas)

Tikimasi, kad per kitą programavimo laikotarpį EIT poveikio vertinimas bus nuolat tobulinamas atsižvelgiant į anksčiau išmoktas pamokas, įgytą patirtį ir poreikį racionalizuoti savo praktiką ir programos „Europos horizontas“ praktiką. Laikydamasis Reglamento (ES) 2021/819 10, 11 ir 20 straipsnių, EIT taiko vertinimo, ataskaitų teikimo ir stebėsenos tvarką, kuria užtikrina suderinamumą su bendru pagal programą „Europos horizontas“ taikomu požiūriu, bet kartu palieka lankstumo galimybių. Ypač turi būti tobulinama grįžtamosios informacijos teikimo tarp Komisijos, EIT ir ŽIB sistema, kad tikslų būtų siekiama nuosekliai, darniai ir efektyviai.

5.2.1.   Ataskaitų teikimas ir stebėsena

EIT tobulina esamą stebėsenos sistemą ir sukuria ataskaitų teikimo ir stebėsenos sistemą, įskaitant pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kurie būtų suderinti su programos „Europos horizontas“ poveikio trajektorijų rodikliais. Teikti ŽIB veiklos ir jos rezultatų, įskaitant administracines išlaidas ir rezultatus, ataskaitas ir vykdyti tos veiklos stebėseną bus pagrindinė EIT užduotis, kurią EIT vykdo bendradarbiaudamas su Komisijos bendromis programos „Europos horizontas“ tarnybomis. ŽIB ataskaitų teikimo ir stebėsenos sistema integruojama į bendrą programos „Europos horizontas“ stebėsenos sistemą, pirmiausia įdiegiant bendrus duomenų modelius, įskaitant programos „Europos horizontas“ duomenų bazėje saugomų duomenų rinkimą. Komisija dalyvauja bendrai formuluojant visus svarbius poveikio ir stebėsenos rodiklius ir priemones, kurias EIT kuria arba taiko siekdamas užtikrinti suderinamumą su bendra programos „Europos horizontas“ stebėsenos sistema, įskaitant poveikio trajektorijų rodiklius, Europos partnerysčių kriterijus ir programos „ Europos horizontas“ strateginį planavimą. Nuolatinės stebėsenos procedūras, taip pat tarpinės peržiūros ir išsamaus vertinimo procedūras, įskaitant procedūras, susijusias su patikimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių rinkinio nustatymu ir jų atitinkamais baziniais rodikliais ir siektinomis reikšmėmis, nustato valdyba. Be to, EIT atsižvelgia į inovacijų radaro metodikos diegimą pagal programą „Europos horizontas“ ir nagrinėja, kaip ŽIB galėtų pasinaudoti inovacijų radaru stebėsenos veiklai tobulinti.

Tokios stebėsenos rezultatai integruojami į ŽIB daugiamečius veiklos planavimo procesus ir jais remiamasi sprendžiant dėl EIT teikiamo veiklos rezultatais grindžiamo finansavimo skyrimo ŽIB veiklai ir rengiant partnerystės susitarimus ir dotacijų susitarimus su ŽIB kaip paramos gavėjomis. Be to, tikimasi, kad ŽIB stebėsenos rezultatais bus naudojamasi vykdant Europos partnerysčių strateginio koordinavimo procesą.

Tikimasi, kad EIT veikla, įskaitant per ŽIB valdomą veiklą, darys:

1)

technologinį, ekonominį ir inovacinį poveikį, nes įkvėps kurti ir plėtoti įmones, taip pat kurti naujus novatoriškus sprendimus visuotiniams iššūkiams spręsti, kurti tiesiogines ir netiesiogines darbo vietas ir pritraukti papildomas viešąsias ir privačiąsias investicijas;

2)

mokslinį ir šviečiamąjį poveikį, nes bus stiprinamas mokslinių tyrimų ir inovacijų srities žmogiškasis kapitalas, taip pat tiek individualiu, tiek organizacijų lygmenimis ugdomi novatoriškumo bei verslumo įgūdžiai ir skatinama atvirai kurti ir skleisti žinias ir inovacijas visuomenėje;

3)

poveikį visuomenei, įskaitant poveikį, kurį lemia sisteminių sprendimų įgyvendinimas EIT bendruomenėje ir už jos ribų, taip pat kelioms ŽIB vykdant veiklą, nes Sąjungos politikos prioritetai klimato kaitos (pvz., švelninimo, prisitaikymo ir atsparumo), energetikos, žaliavų, sveikatos, pridėtinę vertę turinčios gamybos, skaitmeninimo, judumo mieste, maisto, kultūros ir kūrybingumo arba vandens srityse įgyvendinami naudojantis novatoriškais sprendimais, bendradarbiaujant su piliečiais ir galutiniais naudotojais ir stiprinant novatoriškų sprendimų įgyvendinimą tose visuomenės gyvenimo srityse.

EIT užtikrina, kad ŽIB veiklos srityse būtų suformuluoti konkretūs poveikio visuomenei rodikliai ir vykdo reguliarią jų stebėseną, laikydamasis programoje „Europos horizontas“ numatytos poveikio visuomenei stebėsenos tvarkos.

Trečioje pastraipoje nurodytas poveikis vertinamas, inter alia, pagal Reglamento (ES) 2021/695 V priede nustatytus poveikio trajektorijos rodiklius.

EIT drauge su Komisija, laikydamasis programos „Europos horizontas“ rodiklių sistemos, suformuluoja papildomus rodiklius, įskaitant poveikio visuomenei ŽIB veiklos srityse rodiklius, kurie atitinka bendrus Europos partnerystėms taikomus principus, taip siekiant prisidėti prie poveikio mokslui, ekonomikai ir visuomenei. Derinant poveikio rodiklius su programa „Europos horizontas“ stengiamasi stebėti ilgainiui padarytą pažangą siekiant EIT tikslų, užtikrinant, kad duomenis apie ŽIB rezultatus ir poveikį būtų galima palyginti su programa „Europos horizontas“. Be to, EIT užtikrina, kad stebėsenos sistemoje būtų fiksuojama, kokia pažanga padaryta vykdant ŽIB modeliui būdingą veiklą, tai yra, integruojant žinių trikampį ir ugdant verslumo įgūdžius. Su švietimu susijusios EIT veiklos rodikliai (įskaitant AMI pajėgumų rėmimo rodiklius) naudojami stebint, pavyzdžiui:

1)

žmogiškojo kapitalo įgūdžių ugdymą, AMI aktyvumą ir pajėgumų gerėjimą (trumpuoju laikotarpiu);

2)

karjerą ir AMI vaidmenį bei veiklą vietos inovacijų ekosistemose (vidutinės trukmės laikotarpiu);

3)

darbo sąlygas ir AMI vaidmenį bei veiklą vietos inovacijų ekosistemose (ilguoju laikotarpiu).

Nuolatinė ŽIB stebėsena vykdoma veiksmingai ir apima, inter alia, šiuos aspektus:

1)

pažangą siekiant finansinio tvarumo, visų pirma pritraukiant naujų investicijų šaltinių;

2)

pažangą užtikrinant veiklos aprėptį ir atvirumą visos Europos mastu, taip pat valdymo skaidrumą;

3)

verslo spartinimo veiksmingumą (t. y. kuriamas ir remiamas didelio augimo potencialo įmones);

4)

kiekvienos ŽIB administracines ir valdymo išlaidas;

5)

kolokacijos centrų ir RIS centrų bei subjektų veiklą ir kaip jie integruojasi į vietos inovacijų ekosistemas;

6)

švietimo ir mokymo veiklos įgyvendinimą, įskaitant platesnį EIT ženklo naudojimą.

Toliau pateiktoje lentelėje pateikiamas nebaigtinis pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių ir reikšmių, kuriuos, kaip tikimasi, EIT stebės 2021–2027 m. laikotarpiu, sąrašas. Tie rodikliai yra pagrindiniai reikalingų išteklių ir rezultatų orientyrai stebint, kaip 2021–2027 m. laikotarpiu siekiama EIT pagrindinių tikslų, pavyzdžiui, tikslo skatinti inovacijas ir verslumą gerinant švietimą, didinant jo regioninį ir vietos poveikį ir atvirumą galimiems partneriams ir suinteresuotiesiems subjektams, užtikrinant pajamų ir išlaidų pusiausvyrą, kuriant naujus kolokacijos centrus ir taikant naujus novatoriškus rinkoje kylančių visuotinių iššūkių sprendimo būdus.

EIT valdymo rodikliai

Siektina reikšmė (2023 m.)

(2020 m. bazinis rodiklis)

Siektina reikšmė (2027 m.)

(2020 m. bazinis rodiklis)

Įmonių (organizacijų), dalyvaujančių EIT ir ŽIB veikloje, skaičius

20 proc. didesnis

50 proc. didesnis

Rinkai pristatytų inovacijų (produktų ir paslaugų) skaičius

1 500

4 000

Į EIT ir ŽIB veiklą įtrauktų AMI skaičius

285

680

Į EIT ir ŽIB švietimo veiklą įtrauktų studentų skaičius

8 500

25 500

Paramą gavusių startuolių skaičius

300

700

ŽIB finansavimas

700 000 000  EUR

1 500 000 000  EUR

EIT ir ŽIB veikloje dalyvaujančių subjektų (organizacijų) iš kitų regionų, kurie yra ne ŽIB kolokacijos centrų regionai, skaičius

50 proc. didesnis

100 proc. didesnis

Siekdamas didinti atvirumą ir skaidrumą, EIT užtikrina, kad per vidaus stebėsenos sistemą surenkami projekto duomenys, įskaitant ŽIB rezultatus, būtų visapusiškai prieinami ir įtraukti į programos „Europos horizontas“ bendrą duomenų valdymo sistemą. EIT užtikrina, kad išsami informacija, kuri bus surinkta per stebėsenos ir vertinimo procesą, būtų pateikta laiku ir būtų prieinama programos „Europos horizontas“ duomenų bazėje. Be to, EIT užtikrina, kad būtų rengiamos specialios ataskaitos apie kiekybinį ir kokybinį poveikį, įskaitant finansinius įnašus, kuriuos įsipareigota skirti ir kurie faktiškai skirti.

5.2.2.   Vertinimas, tarpinė peržiūra ir išsamus vertinimas

Komisija periodiškai atlieka EIT veiklos nepriklausomus vertinimus, įskaitant per ŽIB valdomą veiklą, laikydamasi Reglamentų (ES) 2021/819 ir (ES) 2021/695.

Pagal Reglamento (ES) 2021/819 20 straipsnį atliekant tarpinį vertinimą, inter alia, vertinami bandomosios aukštojo mokslo iniciatyvos rezultatai ir poveikis, ŽIB finansinio tvarumo strategijų efektyvumas, RIS veiklos poveikis ir EIT bei įgyvendinančiųjų institucijų bendradarbiavimas pagal programos „Europos horizontas“ III veiklos sritį „Novatoriška Europa“. Tuo atžvilgiu atliekant EIT vertinimus bus vertinamas EIT veiklos, įskaitant vykdomos per ŽIB, veiksmingumas, efektyvumas, aktualumas, suderinamumas ir Sąjungos pridėtinė vertė. Vertinimus atlieka Komisija, padedama nepriklausomų išorės ekspertų, ir jie įtraukiami į Komisijos atliekamus programos „Europos horizontas“ vertinimus, be kita ko, siekiant, kad būtų sistemiškai vertinama programos „Europos horizontas“ III veiklos sritis „Novatoriška Europa“, visų pirma atsižvelgiant į vieno langelio principą inovacijų srityje.

Iki partnerystės susitarimo galiojimo septintųjų metų pabaigos EIT, prižiūrint valdybai ir padedant nepriklausomiems išorės ekspertams, atlieka kiekvienos ŽIB išsamų vertinimą, taip pat iki jo galiojimo pabaigos atlieka galutinę peržiūrą. Remdamasi išsamiu vertinimu valdyba sprendžia, ar pratęsti partnerystės susitarimą po pirmųjų septynerių metų, o galutine peržiūra remiamasi derantis dėl galimo bendradarbiavimo memorandumo. Atlikdama tuos vertinimus, laikydamasi Reglamento (ES) 2021/819 11 straipsnio 5 dalies, valdyba atsižvelgia į Reglamente (ES) 2021/695 nustatytus Europos partnerysčių įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo kriterijus, kaip siekiama ŽIB tikslų, į jos veiklos koordinavimą su kitomis atitinkamomis mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvomis, finansinio tvarumo lygį, gebėjimą užtikrinti atvirumą naujiems nariams, valdymo skaidrumą ir rezultatus pritraukiant naujų narių, neviršijant Reglamento (ES) 2021/819 21 straipsnyje nurodytų Sąjungos įnašo ribų, į Sąjungos pridėtinę vertę ir aktualumą atsižvelgiant į EIT tikslus.

Be to, laikydamasis Reglamento (ES) 2021/819 11 straipsnio 2 dalies, EIT, prižiūrint valdybai, atlieka tarpines ŽIB veiklos rezultatų ir veiklos peržiūras, apimančias pirmuosius trejus partnerystės susitarimo metus (t. y. ŽIB veiklos pradžios etapą) ir, jei susitarimas pratęsiamas, – trejus metus po jo pratęsimo (t. y. brandos etapą). Tos peržiūros grindžiamos EIT vykdoma nuolatine stebėsena. Jos padeda valdybai kuo anksčiau gauti informacijos apie ŽIB veiklos rezultatus, susijusius su jų strategija ir tikslais, taip pat apie tai, kaip laikomasi valdybos nurodymų.

Laikantis Reglamento (ES) 2021/819 11 straipsnio 6 dalies, jeigu, vykdant nuolatinę ŽIB stebėseną ir atlikus tarpinę peržiūrą arba išsamų įvertinimą, nustatoma, kad padaryta nepakankama pažanga to reglamento 10 straipsnyje nurodytose srityse arba trūksta Sąjungos pridėtinės vertės, valdyba imasi atitinkamų taisomųjų veiksmų. Taisomieji veiksmai gali būti EIT finansinio įnašo sumažinimas, pakeitimas ar panaikinimas arba partnerystės susitarimo nutraukimas, taip pat privalomos su ŽIB veikla susijusios rekomendacijos, arba pasiūlymai, kaip pritaikyti jos įgyvendinimo ir veiklos modelius.

Tų tarpinių peržiūrų ir vertinimų rezultatai skelbiami viešai, pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai ir apie juos pranešama vykdant Europos partnerysčių strateginio koordinavimo procesą.

1 priedėlis

Informacijos apie kultūros ir kūrybos sektorių ir industrijų ŽIB suvestinė

I.   Iššūkis

Kultūros ir kūrybos sektorių ir industrijų (26) ŽIB gali sukurti horizontaliuosius sprendimus įvairiems iškylantiems iššūkiams, kurie yra ilgalaikio pobūdžio ir kuriuos galima išspręsti vykdant švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą. Tuos iššūkius galima suskirstyti į keturias grupes:

1)

Europos kūrybiškumas, kultūrų ir kalbų įvairovė;

2)

europinė tapatybė ir sanglauda;

3)

Europos užimtumas, ekonominis atsparumas ir pažangus augimas, ir

4)

Europa kaip pasaulinės rinkos dalyvė.

Europiečių kūrybiškumas ir kultūrų įvairovė priklauso nuo kultūros ir kūrybos sektorių ir industrijų atsparumo ir patvarumo. Tačiau šiems sektoriams dėl padidėjusios konkurencijos su pasauliniais atlikėjais ir dėl perėjimo prie skaitmeninių technologijų iškyla įvairių iššūkių.

Gamintojai, kūrėjai, platintojai, transliuotojai, kino teatrai ir visų rūšių kultūros organizacijos ir verslo įmonės turi diegti inovacijas, kad pritrauktų naują auditoriją ir ją plėstų, kurti naujus procesus, paslaugas, kultūrinį turinį ir naują kūrybinę praktiką, turinčią visuomeninę vertę.

Verslumo ir kompleksinių įgūdžių stoka kultūros ir kūrybos sektoriuose (27) aktuali ir naujiems, ir brandiems pasektoriams, kuriuose vyksta intensyvi skaitmeninė transformacija. Tie įgūdžiai reikalingi inovacijoms ir yra itin svarbūs atsižvelgiant į šio sektoriaus darbo rinkos pokyčius.

Kultūros paveldas yra neginčijama kultūrinės tapatybės išraiška, svarbi viešoji gėrybė ir inovacijų šaltinis, užtikrinantis gerą investicijų grąžą ir dideles ekonomines pajamas, tačiau jo potencialas vis dar neišnaudotas. Būdamas tvaraus paveldu grindžiamo atsinaujinimo katalizatoriumi ir esmine paskata švietimui ir mokymuisi visą gyvenimą, skatindamas bendradarbiavimą ir socialinę sanglaudą, tikėtina, kad kultūros paveldas gaus didelės naudos iš kultūros ir kūrybos sektorių ir industrijų ŽIB.

Kalbant apie visuomenės iššūkius, susijusius su europine tapatybe ir sanglauda, apskritai galima pažymėti, kad trūksta įvairias visuomenės dalis ir įvairias teritorijas jungiančių grandžių. Jie apima klausimus, susijusius su socialine atskirtimi, poreikiu kurti glaudesnes sąsajas tarp kultūrų, apsaugoti kalbų įvairovę, įskaitant mažumų kalbas, ir ugdyti bendrumo jausmą, paremtą mūsų kultūros įvairove ir bendru paveldu, kuriuos būtų galima spręsti užtikrinant įtraukesnį ir prieinamesnį bendruomenės dalyvavimą, viešųjų erdvių projektavimo, architektūros ir naudojimosi jomis inovacijas, taip pat diegiant kultūra pagrįstas visuomenės inovacijas. Visų pirma:

tyrėjai, mokslinių tyrimų bei pramonės įmonės ir viešojo ir trečiojo sektorių organizacijos mažai bendradarbiauja tarpusavyje, taip pat mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veikla nepakankamai koordinuojama ir bereikalingai dubliuojama, nepakankamai dalijamasi metodais, rezultatais ir geriausios praktikos pavyzdžiais,

kūrybos klasterių ir inovacijos centrų integracija yra nepakankama,

didelė Europos regioninių pažangiosios specializacijos prioritetų dalis įvairiais aspektais yra susijusi su kultūra (pvz., kultūriniu paveldu, kūrybos sektoriais ir menais),

kadangi kultūrai ir kūrybiškumui tenka svarbus vaidmuo užtikrinant miestų ir regionų ekonominę ir socialinę plėtrą ir jų gebėjimą padėti mažinti atskirtį Europoje, kultūros ir kūrybos sektorių ir industrijų ŽIB potencialas yra didelis.

Dabartiniai iššūkiai, susiję su Europos užimtumu, ekonomikos atsparumu ir pažangiu augimu, daugiausia kyla dėl socialinių ir ekonominių klausimų, tokių kaip kova su nedarbu (ypač jaunimo), įgūdžių bei darbo aplinkos gerinimas ir pasaulinės konkurencijos įveikimas.

Pastebima didelė rinkos koncentracija: 2013 m. apie 50 proc. visos Sąjungos apyvartos ir pridėtinės vertės buvo sukurta Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.

Globalizacija, skaitmeninimas ir technologinės inovacijos daro didelį poveikį Europos pramonės sektoriams. Tie pokyčiai pakeitė tai, kaip atlikėjai kuria ir platina savo darbus ir mezga ryšius su savo auditorija, jie pakeitė tradicinius kultūros ir kūrybos sektorių ir industrijų verslo modelius ir iš esmės pakeitė vartotojų lūkesčius bei elgesį. Be to, tradicinei vertės grandinei didžiulę įtaką padarė didėjanti turinio gamybos ne Europos įmonių galia.

Kūrybos, kultūros ir meno sektorių produkcijos kūrėjai dažnai susiduria su sunkumais savo kūrybos rezultatus ir produktus paverčiant piniginėmis pajamomis, todėl šiose profesinės srityse esama itin mažai garantijų. Reikia rasti naujų novatoriškų būdų remti labai mažas, mažas ir vidutines kūrybos ir kultūros srities organizacijas ir įmones.

Europos, kaip pasaulinės rinkos dalyvės, vaidmuo apima poreikį didinti europietiško turinio sklaidą. Europa turi išlikti konkurencinga pasaulinėse skaitmeninėse naujų technologijų (pvz., dirbtinis intelektas, daiktų internetas, blokų grandinės technologijos) kūrimo lenktynėse, kuriose kūrybos ir kultūros sektoriai ir industrijos yra svarbūs turinio, produktų ir paslaugų kūrėjai. Be to, pasaulio lygmeniu kultūros ir kūrybos sektoriai ir industrijos (pvz., dizaino ir architektūros) aktyviai prisideda prie darnaus vystymo ir žaliųjų inovacijų kūrimo, o kultūros turinys (literatūra, kinas ir menai), be to, kad turi savaiminę vertę, gali padėti didinti informuotumą apie ekologines problemas ir padėti formuoti visuomenės nuomonę.

II.   Aktualumas ir poveikis

Kultūros ir kūrybos sektorių ir industrijų ŽIB, laikydamasi holistinio ir integruoto požiūrio, padės spręsti visus I skyriuje išdėstytus iššūkius. Ta ŽIB, kurios veikla apimtų beveik visas mūsų gyvenimo, visuomenės ir ekonomikos sritis, tikėtina, darys labai svarbų poveikį ekonomikai ir visuomenei, atverdama strateginių ekonominių, technologinių ir socialinių inovacijų galimybių. Ji taip pat gali padėti menų AMI aktyviau dirbti plėtojant mišrias kompetencijas ir verslumo požiūrį, kurie geriau atitiktų pramonės poreikius.

Inovacijos, kurių pagrindą sudaro kultūra ir kurias skatina kūrybiškumas, didina Europos konkurencingumą tiesiogiai (kuriamos naujos įmonės ir darbo vietos) arba netiesiogiai (kuriama tarpsektorinė nauda platesnei ekonomikai, gerinama gyvenimo kokybė, didinamas Europos patrauklumas). Kultūros ir kūrybos sektoriai (pvz., kultūros paveldas ir menai) vis dažniau laikomi naujais pažangaus, tvaraus, integracinio augimo ir darbo vietų šaltiniais. Tuose sektoriuose Sąjungoje dirba jau daugiau kaip 12 milijonų žmonių, tai yra daugiau kaip 7,5 proc. visų Sąjungoje dirbančių asmenų. Kultūros paveldas yra viena iš pagrindinių kultūros ir kūrybos sektorių sudedamųjų dalių ir juo labai prisidedama prie Europos regionų, miestų, miestelių ir kaimo vietovių patrauklumo didinimo. Jis skatina privačiojo sektoriaus investicijas, talentų pritraukimą, verslo kūrimą ir tiesioginių bei netiesioginių darbo vietų kūrimą.

Kultūros ir kūrybiškumo indėlį į inovacijas vis labiau skatina netechnologiniai veiksniai, tokie kaip kūrybiškumas, projektavimas ir nauji organizaciniai procesai arba verslo modeliai. Ypač didelius ekonominius inovacinius pajėgumus turi sektoriai su atskiromis vertės grandinėmis (t. y. muzikos, menų, dizaino, mados, audiovizualinis, vaizdo žaidimų ir architektūros sektoriai). Jie gali paskatinti inovacijas kituose ekonomikos sektoriuose.

Kultūra ir dalyvavimas kultūrinėje veikloje daro tiesioginį poveikį piliečių gerovei ir socialinei įtraukčiai. Kultūros ir kūrybos industrijos stiprina visuomenės vertybes: identitetą, demokratiją ir bendruomenės dalyvavimą. Kultūra turi daug galimybių stiprinti Europos bendrumo jausmą, o įvairovė taip pat yra viena iš vertybių. Tai turi esminės svarbos galimybėms užtikrinti atsparumą, socialinį prieinamumą, visuomenės sanglaudą, kovą su radikalėjimu, lyčių lygybę, panaikinti Europos politikos nestabilumą ir patenkinti vienybės poreikį.

Kultūros ir kūrybos sektorių ir industrijų ŽIB turi atverti galimybes tinklaveikai, bendradarbiavimui, bendrai kūrybai ir praktinės patirties perdavimui tarp švietimo, mokslinių tyrimų, verslo įmonių, viešojo ir trečiojo sektorių organizacijų ne tik kultūros ir kūrybos sektoriuose, bet ir kituose visuomenės ir ekonomikos sektoriuose. Jos paskirtis:

skatinti iniciatyvas „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“ Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Ji sukurs reikalingas pagrindines sąlygas naujoms įmonėms inovacijų ekosistemose kurti ir plėsti,

suteikti įvairių sričių (įskaitant menus, humanitarinius mokslus, socialinius mokslus, taikomuosius tiksliuosius mokslus ir verslą) tyrėjams ir studentams, kultūros ir kūrybos industrijų ir kitų sektorių verslininkams žinių ir įgūdžių, kurie yra reikalingi novatoriškiems sprendimams įgyvendinti ir paversti juos naujomis kultūrinėmis, visuomeninėmis ir verslo galimybėmis, ir

intensyviau dalytis žiniomis su kitais ekonomikos ir pramonės sektoriais ir veikti kaip inovacijų akceleratorius.

III.   Sinergija ir papildomumas su esamomis iniciatyvomis

Kultūros ir kūrybos sektorių ir industrijų ŽIB veikla papildys kelias kitas Sąjungos iniciatyvas, taip pat ir valstybių narių lygmeniu. Šiame skirsnyje nurodoma, kokią pagrindinę sinergiją numatoma pasiekti Sąjungos lygmeniu.

Kultūros ir kūrybos sektorių ir industrijų ŽIB turėtų sukurti tvirtą sinergiją su atitinkamomis politikos iniciatyvomis, vykdomomis pagal programą „Europos horizontas“, ypač pagal II veiklos srities „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ veiksmų grupę „Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė“ ir jos intervencinės veiklos sritimis, susijusiomis su kultūros paveldu ir demokratija. Kultūros ir kūrybos sektorių ir industrijų ŽIB taip pat gali suteikti vertingą horizontalų indėlį į įvairią veiklą, kuri bus vykdoma veiksmų grupėje „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas“, ypač gamybos technologijų srityje, kurioje poreikis kurti naujus produktus labai priklauso nuo kultūros ir kūrybos sektorių ir industrijų. Ji taip pat gali veiksmingai prisidėti prie kitų programos „Europos horizontas“ dalių įgyvendinimo, esamos „EIT Digital“ intervencinės veiklos ir veiksmų, kurių numatoma imtis pagal kitas Sąjungos programas, tokias kaip programa „InvestEU“, „Erasmus+“, programa „Kūrybiška Europa“, Skaitmeninės Europos programa arba sanglaudos politikos fondai.

Programa „Kūrybiška Europa“ bus labai aktuali būsimos kultūros ir kūrybos sektorių ir industrijų ŽIB veiklai. Pagal programą „Kūrybiška Europa“ pasirenkamos veiklos kryptys ir skelbiami specialūs kvietimai teikti pasiūlymus iškilusiems kultūros ir kūrybos sektoriaus iššūkiams spręsti (pvz., įgūdžių ir užimtumo bei verslo modelių) ir ja siekiama užtikrinti tvirtą sinergiją ir papildomumą. Pagal programą „InvestEU“, atsižvelgiant į kultūros ir kūrybos sektorių ribotas galimybes gauti finansavimą, tikimasi sinergijos su finansiniu mechanizmu, padedančiu plėsti kultūros ir kūrybos projektus suteikiant garantijas finansų tarpininkams.

Pažangiosios specializacijos strategijos (toliau – S3 strategija) platforma, skirta pramonės modernizavimui, išskyrė keletą mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų, kuriose dėmesys sutelkiamas į kultūros ir kūrybos sektorius ir industrijas ir, įtraukiant įvairius verslo subjektus, tiriamos naujos sąsajos tarp vietos išteklių, galimų rinkų ir visuomenės iššūkių. Ypač pažymėtina, kad svarbiausias S3 strategijos dėmesio objektas yra naujų partnerysčių tarp mokslinių tyrimų organizacijų, įmonių ir valdžios institucijų skatinimas, dėl to reikia kurti naujas bendradarbiavimo platformas.

IV.   Išvada

Kultūros ir kūrybos sektorių ir industrijų ŽIB yra tinkamiausia šiame priedėlyje nurodytų svarbiausių ekonominių ir visuomenės iššūkių sprendimo priemonė. Kūrybiškumas yra pagrindinis inovacijas skatinantis veiksnys, o kultūros ir kūrybos sektorių ir industrijų ŽIB gali atverti meninio, kultūra grindžiamo kūrybiškumo galimybes ir padėti sustiprinti Europos konkurencingumą, darnumą, klestėjimą ir pažangų augimą.

2 priedėlis

Informacijos apie vandens, jūrų ir jūrininkystės sektorių ir ekosistemų ŽIB suvestinė

Šiame priedėlyje pateikiama laikotarpio, kai buvo rengiama 2021–2027 m. SID, vandens, jūrų ir jūrininkystės sektorių ir ekosistemų srities apžvalga. Prieš vandens, jūrų ir jūrininkystės sektorių ir ekosistemų ŽIB pradedant veiklą, Komisija atlieka analizę, siekdama atsižvelgti į mokslo, technologijų ir socialinių bei ekonominių tendencijų pokyčius, ir užtikrina:

1)

visišką suderinimą su programos „Europos horizontas“ strateginiu planavimu;

2)

visišką suderinimą su Europos partnerysčių kriterijais, nustatytais Reglamento (ES) 2021/695 III priede, ir

3)

suderinamumą su esamomis Sąjungos, nacionalinio ir regioninio lygmens iniciatyvomis, įskaitant Europos partnerystes ir misijas.

I.   Iššūkis

Jūros, vandenynai ir vidaus vandenys yra labai svarbūs žmonių sveikatos ir gerovės, maisto tiekimo, svarbių ekosistemų paslaugų užtikrinimo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir kitų išteklių srityse, taip pat svarbūs su klimatu susijusiai dinamikai ir biologinės įvairovės išsaugojimui. Per pastaruosius 100 metų gamtos išteklių pereikvojimas ir netinkamas valdymas darė didelį spaudimą gėlam vandeniui ir jūrų ekosistemoms. Todėl sukurti žiedinę ir tvarią mėlynąją ekonomiką, kuri būtų plėtojama neperžengiant ekologinių ribų ir kuri būtų grindžiama galimybe gauti priimtiną vandens kiekį ir kokybę, taip pat sveikomis ir veikiančiomis gėlo vandens ir jūrų ekosistemomis, yra iššūkis. Tą iššūkį iš esmės sudaro: 1) vandens trūkumas, sausros ir potvyniai; 2) jūrų ir gėlo vandens ekosistemų būklės blogėjimas; 3) žiedinė ir tvari mėlynoji ekonomika.

1.   Vandens trūkumas, sausros ir potvyniai

Dėl tebesitęsiančios klimato kaitos ir pernelyg didelės gėlo vandens gavybos vis labiau trūksta vandens, sunkėja ir dažnėja sausros. Neturėdama naujoviškų metodų ir technologijų, skirtų informacijai ir sprendimams apie vandens telkinių saugą, galimas grėsmes ir rizikos mažinimą rinkti, prognozuoti, parengti ir skleisti, Sąjunga patiria didelę ekonominę ir socialinę žalą. Vandens trūkumą sukelia intensyvus žemės naudojimas, kurį lemia poreikis didinti biomasės gamybą, anglies dioksido sekvestraciją ir plėsti laukinės gamtos plotus, kad būtų pasiekti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir biologinės įvairovės tikslai. Komisijos poveikio vertinime (28) nurodoma, kad baltyminių produktų gamybą pakeitus pašarų nenaudojančia akvakultūra ir integruota daugiatrofine akvakultūra ir akvaponika galėtų sumažėti našta žemei ir gėlo vandens ištekliams.

2.   Jūrų ir gėlo vandens ekosistemų būklės blogėjimas

Pakrančių, jūrų ir gėlo vandens ekosistemas veikia tiesioginė žmogaus veikla ir spartėjanti klimato kaita. Žalą daro biologinės įvairovės nykimas, žuvų išteklių išeikvojimas, jūros dugno pažeidimai, be kita ko, naudojant žalingus įrenginius, pvz., žvejybos įrankius, upių barjerai, eutrofikaciją sukelianti tarša ir į jūrą išmestų šiukšlių, įskaitant didelį žvejybos įrankių ir į vandenynus išmetamų mikroplastikų kiekį, sankaupos. Prasta ekologinė būklė kenkia ne tik biologinės įvairovės tikslams, bet ir toms bendruomenėms ir įmonėms, kurios priklauso nuo švaraus vandens ir sveikų ekosistemų. Pasaulinė prekių ir paslaugų rinka, skirta tai blogėjančiai padėčiai įvertinti ir sušvelninti, auga ir yra labai konkurencinga. Inovacijos, kurios gali padidinti, atkurti ir atgaivinti jūrų, pakrančių ir gėlo vandens išteklius, ir inovacijos, susijusios su tausiais žvejybos įrankiais ir metodais, yra labai svarbios Sąjungos įmonių konkurencingumui ir darbo vietų kūrimui bei ekonomikos augimui visoje Sąjungoje remti.

3.   Žiedinė ir tvari mėlynoji ekonomika

Žiedine ekonomika užtikrinama ne tik žmonių sveikatos apsauga ir efektyvus išteklių naudojimas, bet ir skatinamas tvarus augimas. Planuojama precedento neturinti jūros vėjo energijos ir kitų novatoriškų vandenynų energijos technologijų plėtra, kuri neturi kenkti aplinkos apsaugai, suteikia galimybių tiek didinti biologinę įvairovę (pvz., kurti dirbtinius rifus ir plėsti austrių augavietes), tiek vykdyti naują veiklą, kuriai naudojama erdvė ir elektros energija iš atsinaujinančiųjų išteklių, pavyzdžiui, akvakultūra ir vandenilio elektrolizė. Pašarų nenaudojanti akvakultūra gali perdirbti maistinių medžiagų perteklių, kuris kitaip sukeltų eutrofikaciją. Siekiant naujų tikslų, susijusių su jūrų transporto išmetamų teršalų kiekio mažinimu ir atsinaujinančiu kuru, reikia diegti varymo sistemų ir logistikos inovacijas. Pakartotinis nuotekų naudojimas padeda sumažinti stygių, kurį gali dar labiau padidinti kintantis klimatas.

II.   Aktualumas ir poveikis

Vandens, jūrų ir jūrininkystės sektorių ir ekosistemų ŽIB, laikydamasi holistinio ir integruoto požiūrio, padės spręsti visus I skirsnyje išvardytus iššūkius. Ši sritis turi palyginti tvirtą žinių bazę ir didelį rinkos potencialą. Per pastaruosius 15 metų Europos valstybės atliko daugiau vandens mokslo ir technologijų mokslinių tyrimų nei Jungtinės Amerikos Valstijos ir kitos pasaulio valstybės. Be to, Sąjunga kartu su Kinija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis pirmauja jūrų ekonomikos srityje. Remiantis naujausiais 2018 m. duomenimis, nusistovėjusiuose mėlynosios ekonomikos sektoriuose Sąjungoje dirbo daugiau kaip penki milijonai žmonių, jų sukuriama apyvarta sudarė 750 mlrd. EUR, o bendroji pridėtinė vertė – 218 mlrd. EUR. Vis dėlto, akivaizdus pastangų susiskaidymas ir atotrūkis tarp švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos. Pavyzdžiui, mažiau nei 20 proc. mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros organizacijų vandens mokslų srityje veiksmingai bendradarbiauja su pramonės šakomis ar įmonėmis.

Nauji besiformuojantys inovacijų sektoriai (pvz., biotechnologijų ir energijos gamybos atviroje jūroje) atveria naujų rinkos galimybių naujoms technologijoms, naujoms įmonėms ir aukštos kvalifikacijos darbo vietoms. Tiems sektoriams ir technologiniam perėjimui prie labiau tradicinių su jūra susijusių sektorių reikėtų taikyti tarpdisciplininius metodus ir naujų rūšių švietimą, peržengiant dalykų ribas. Visų pirma akademinės programos paprastai būna gana plačios, o sektoriams reikia specialių žinių ir įgūdžių. Be to, į mokymo programas tokiose srityse kaip inžinerija, miestų projektavimas ir architektūra nepakankamai įtraukti su ekologija, jūrų inžinerija ir vandens valdymu susiję klausimai.

Vandens, jūrų ir jūrininkystės sektorių ir ekosistemų ŽIB įsteigimo tikslas – realiai prisidėti stiprinant inovacijų ekosistemas ir skatinant bendradarbiavimą žinių trikampyje, siekiant paspartinti naujų technologijų ir metodų įsisavinimą ir paskatinti tvaresnių produktų ir metodų kūrimą, visų pirma, kiek tai susiję su žvejybos įrankiais. Visos Europos daugiadisciplininės žinių trikampio partnerių bendruomenės sukūrimas padėtų propaguoti mėlynosios ekonomikos viziją ir padidintų Europos jūrų ir jūrininkystės mokslo ir technologijų konkurencingumą visame pasaulyje. Tokia bendruomenė padėtų pateikti rinkai novatoriškus mėlynosios ekonomikos mokslinių tyrimų ir technologijų projektus, kurie prisidėtų sprendžiant neatidėliotinus praktinius tvarumo iššūkius ir prisidėtų prie ekosistema grindžiamos mėlynosios ekonomikos ne tik Europos, bet ir pasaulio lygmeniu. Vandens, jūrų ir jūrininkystės sektorių ir ekosistemų ŽIB padėtų geriau valdyti žmogaus sąveiką su vandens ir jūrų ekosistemomis, tiesiogiai prisidėdama prie tvarios mėlynosios ekonomikos, kuria atsižvelgiama į ekologines išgales, visų pirma užtikrinant tvarų jūrų ekosistemų valdymą.

III.   Sinergija ir papildomumas su esamomis iniciatyvomis

Vandens, jūrų ir jūrininkystės sektorių ir ekosistemų ŽIB užtikrina kuo didesnę sinergiją su atitinkamomis Sąjungos politikos iniciatyvomis ir programa „Europos horizontas“ ir tarptautiniu lygmeniu sąveikauja su atitinkamomis JT iniciatyvomis ir DVT, visų pirma 6-uoju DVT „Švarus vanduo ir sanitarija“, 11-uoju DVT „Darnūs miestai ir bendruomenės“, 13-uoju DVT „Klimato politikos veiksmai“ ir 14-uoju DVT „Gyvybė vandenyse“.

Vandens, jūrų ir jūrininkystės sektorių ir ekosistemų ŽIB veikla derinama su prioritetais, nustatytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2020/2184 (29), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB (30), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/89/ES (31), Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (32) ir 2007 m. spalio 10 d. Komisijos komunikate dėl integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai ir tarptautiniais įsipareigojimais. Vandens, jūrų ir jūrininkystės sektorių ir ekosistemų ŽIB taip pat prisideda įgyvendinat prioritetus, išdėstytus Europos žaliajame kurse, ypač strategijoje „Nuo ūkio ir stalo“, nulinės vandens, oro ir dirvožemio taršos veiksmų plane ir iniciatyvose, kuriomis siekiama plėsti ir geriau valdyti vidaus vandenų kelių pajėgumus, ir 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje.

Kai kuriose regioninėse S3 strategijose išskiriama keletas mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų, kuriose dėmesys sutelkiamas į jūrų ir jūrininkystės pramonės sektorius ir tiriamos naujos sąsajos tarp vietos išteklių, galimų rinkų ir visuomenės iššūkių, įtraukiant įvairius verslo subjektus.

Turi būti užtikrinamas tvirtas papildomumas su programos „Europos horizontas“ komponentais ir vengiama dubliavimosi, visų pirma su:

1)

galima kurti misija dėl gyvybingų vandenynų, jūrų, pakrančių ir vidaus vandenų;

2)

atitinkamomis Europos partnerystėmis, visų pirma partnerystėmis „Neutralaus poveikio klimatui, tvari ir produktyvi mėlynoji ekonomika“, „Biologinės įvairovės gelbėjimas siekiant išsaugoti gyvybę Žemėje“, „Water4All“, „Švarios energetikos pertvarka“, „Miestų pertvarkos skatinimas“, „Maisto sistemos“ ir „Moksliniai tyrimai ir inovacijos Viduržemio jūros regione“ („Horizontas 2020“);

3)

visomis II veiklos srities „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ veiksmų grupėmis;

4)

mokslinių tyrimų infrastruktūra, ir

5)

EIC.

Taip pat turi būti užtikrinamas tvirtas papildomumas su Europos investicijų banko (EIB) ir „BlueInvest“ perspektyvių inovacijų diegimo atžvilgiu ir vengiama dubliavimosi.

IV.   Išvada

Vandens, jūrų ir jūrininkystės sektorių ir ekosistemų ŽIB geriausiai tinka šiame priedėlyje nurodytiems svarbiausiems ekonominiams, aplinkosauginiams ir visuomeniniams iššūkiams spręsti. Ta ŽIB visų pirma reikalinga siekiant visoje Europoje stiprinti inovacijų ekosistemas, tinkamas su vandeniu susijusiems iššūkiams spręsti, mokyti naujos kartos novatorius ir verslininkus, ir rasti bei remti novatoriškus tų iššūkių sprendimus.

Vandens, jūrų ir jūrininkystės sektorių ir ekosistemų ŽIB turi:

1)

sumažinti vandens, jūrų ir jūrininkystės sektorių inovacijų aplinkos susiskaidymą, nes skatina kurti inovacijų ekosistemas, kurios suvienys įvairių sektorių ir įvairių sričių dalyvius ir tinklus Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis;

2)

skatinti integruotą ir daugiadisciplininį požiūrį bendradarbiaujant AMI, mokslinių tyrimų organizacijoms, novatoriškoms verslo įmonėms, viešojo ir trečiojo sektorių organizacijoms mėlynosios ekonomikos sektoriuose, kad būtų pasiekti Sąjungos tikslai, susiję su žaliąja ir skaitmenine pertvarka;

3)

sujungti įvairių sektorių ir disciplinų subjektus ir tinklus Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, visų pirma nustatydama S3 strategiją ir kitas regionines strategijas, kurios apima mėlynosios ekonomikos sektorius;

4)

parengti ir mokyti naują novatorių ir verslininkų kartą mėlynosios ekonomikos sektoriuose, išugdydama jų verslumo ir techninius įgūdžius, kurie būtini tvariam ir konkurencingam vystymuisi;

5)

prisidėti prie atitinkamų bendrųjų sąlygų sukūrimo, kad idėjos virstų naujais technologiniais pasiekimais ir socialinėmis inovacijomis, ir prie jų įdiegimo rinkoje, siekiant pagerinti Sąjungos piliečių gyvenimo kokybę ir suteikti jiems naudos;

6)

kurti sinergiją su kitomis Sąjungos partnerystėmis, misijomis, EIC, EIB ir „BlueInvest“ siekiant plėsti inovacijas, sudaryti sąlygas kitiems sektoriams tvariai klestėti ir didinti novatoriškų sprendimų diegimą rinkoje ir visuomenės pritarimą jiems, ir

7)

stiprinti Sąjungos, kaip pasaulinio masto veikėjos vandenynų mokslo, vidaus vandenų valdymo ir ekosistemų apsaugos bei atkūrimo srityse, poziciją.


(1)  2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 294/2008 dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto įsteigimo (OL L 97, 2008 4 9, p. 1).

(2)  OL L 282, 2016 10 19. p. 4.

(3)  Kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/819 2 straipsnio 2 punkte.

(4)  Kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/819 2 straipsnio 3 punkte.

(5)  Kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/819 2 straipsnio 16 punkte.

(6)  Kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/819 2 straipsnio 7 punkte.

(7)  Kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/819 2 straipsnio 6 punkte.

(8)  Kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/819 2 straipsnio 10 punkte ir šio priedo 3.2 skirsnyje.

(9)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104).

(10)  Kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/819 2 straipsnio 4 punkte.

(11)  Kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/695 2 straipsnio 2 punkte.

(12)  2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/523, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017 (OL L 107, 2021 3 26, p. 30).

(13)  2021 m. gegužės 10 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/764 dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatymo, ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2013/743/ES (OL L 167 I, 2021 5 12, p. 1).

(14)  Kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/819 2 straipsnio 8 punkte.

(15)  Kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/819 2 straipsnio 14 punkte.

(16)  „HEInnovate“ yra Komisijos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengta politikos programa. Pagal iniciatyvą „HEInnovate“ AMI siūloma metodika, pagal kurią nustatoma, kurias inovacijų pajėgumo sritis plėtoti toliau ir kaip toliau formuoti atitinkamas strategijas ir veiksmus, kad būtų padarytas norimas poveikis. Iniciatyva „HEInnovate“ vykdoma remiantis patikimais metodiniais duomenimis, o pajėgumui ugdyti pasirinktos aštuonios sritys: lyderystė ir valdymas, skaitmeninė pertvarka, organizaciniai pajėgumai, verslumo mokymas ir mokymasis, verslininkų rengimas ir rėmimas, keitimasis žiniomis, tarptautinimas, ir poveikio vertinimas. EBPO paskelbė keletą iniciatyvos „HEInnovate“ ataskaitų pagal konkrečias valstybes, žr. EBPO įgūdžių tyrimo serijos ataskaitas interneto svetainėje https://www.oecd-ilibrary.org/education/.

(17)  Regioninio inovacijų poveikio vertinimo sistemą (RIIA) sukūrė Komisija – tai pirmasis žingsnis padedant įvertinti universitetų inovacijų poveikį, ištobulinus parametrais grindžiamus konkrečių atvejų tyrimus. Inovacijų poveikio vertinimą, pavyzdžiui, pagal RIIA sistemą, galima susieti su inovacijų veiklos rezultatais pagrįstomis Sąjungos, nacionalinio arba regioninio lygmens finansavimo priemonėmis.

(18)  2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/817, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).

(19)  Kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/819 2 straipsnio 11 punkte.

(20)  EIT alumnų bendruomenė vienija verslininkus ir pokyčių iniciatorius, dalyvavusius ŽIB vykdytose švietimo ir verslumo programose. Bendruomenę sudaro daugiau kaip 5 000 narių tinklas.

(21)  Kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/819 2 straipsnio 13 punkte.

(22)  Kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/819 2 straipsnio 15 punkte.

(23)  2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/694, kuriuo nustatoma Skaitmeninės Europos programa ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2015/2240 (OL L 166, 2021 5 11, p. 1).

(24)  2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/818, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2021–2027 m.) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 34).

(25)  2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/690, kuriuo nustatoma vidaus rinkos, įmonių, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, konkurencingumo, augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų bei Europos statistikos programa (Bendrosios rinkos programa) ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 99/2013, (ES) Nr. 1287/2013, (ES) Nr. 254/2014 ir (ES) Nr. 652/2014 (OL L 153, 2021 5 3, p. 1).

(26)  Kultūros ir kūrybos sektoriai ir industrijos apima visus sektorius ir pramonę, kurių veikla grindžiama kultūros vertybėmis, kultūrų įvairove ir asmenine ir(arba) kolektyvine menine ir kita kūrybine raiška, neatsižvelgiant į tai, ar ta veikla orientuota į rinką, ar ne, į tai, kokios rūšies struktūra naudojama tai veiklai vykdyti ir kaip ta struktūra finansuojama. Ta veikla apima įgūdžių ir talentų, galinčių kurti inovacijas, ugdymą, gerovės ir darbo vietų kūrimą kuriant socialinę ir ekonominę vertę, įskaitant intelektinės nuosavybės valdymą. Ta veikla taip pat apima kultūrinę, meninę arba kitokią kūrybinę raišką įkūnijančių prekių ir paslaugų plėtojimą, kūrimą, gamybą, sklaidą ir išsaugojimą bei susijusias funkcijas, kaip antai švietimą ir valdymą. Kultūros ir kūrybos sektorius, be kita ko, sudaro architektūra, archyvai, menai, bibliotekos ir muziejai, dailieji amatai, audiovizualinė kūryba (įskaitant filmus, televiziją, programinę įrangą, vaizdo žaidimus, daugialypę terpę ir muzikos įrašus), materialusis ir nematerialusis kultūros paveldas, dizainas, kūrybiškoji aukštoji pramonė ir mada, festivaliai, muzika, literatūra, scenos menai (įskaitant teatrą ir šokį), knygos ir leidyba (laikraščiai ir žurnalai), radijas bei vaizduojamieji menai ir reklama.

(27)  Europos universitetų kultūros ir kūrybos studijų programose daugiausia dėmesio skiriama „kūrybinei daliai“, o jų absolventai ne visada yra pasirengę dalyvauti šiuolaikinėje darbo rinkoje, nes jiems trūksta tarpsektorinių (verslumo, skaitmeninių ir finansų valdymo) įgūdžių. Kalbant apie AMI, Sąjunga atsilieka nuo Jungtinių Amerikos Valstijų komunikacijos ir žiniasklaidos studijų srityje (tačiau Sąjungos universitetai yra pažangesni labiau tradicinių dalykų, pavyzdžiui, meno ir dizaino arba taikomojo meno, srityse).

(28)  Poveikio vertinimas, pridedamas prie 2020 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikato „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis. Investavimas į neutralaus poveikio klimatui ateitį žmonių labui“.

(29)  2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 435, 2020 12 23, p. 1).

(30)  2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

(31)  2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema (OL L 257, 2014 8 28, p. 135).

(32)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).