1.   Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas, kiek tai susiję su klausimais, nepriklausančiais Euratomo sutarties taikymo sričiai (3).

2.   Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimas dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų (4).

3.   Autentiški ir galutiniai Susitarimų tekstai, kuriais pakeistos pasirašytos Susitarimų redakcijos ab initio, pridedamos prie šio sprendimo.

1.   Komisija atstovauja Sąjungai Partnerystės taryboje, Prekybos partnerystės komitete, specializuotuose prekybos komitetuose ir specializuotuose komitetuose, įsteigtuose pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 7 ir 8 straipsnius, taip pat bet kuriame papildomame specializuotame prekybos komitete ar specializuotame komitete, kuris įsteigtas pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 7 straipsnio 4 dalies g punktą arba 8 straipsnio 2 dalies g punktą.

Kiekvienai valstybei narei leidžiama siųsti vieną atstovą, kuris, kaip Sąjungos delegacijos narys, kartu su Komisijos atstovu dalyvautų Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu įsteigtos Partnerystės tarybos ir kitų jungtinių organų posėdžiuose.

2.   Kad Taryba galėtų visapusiškai vykdyti jai suteiktas politikos formavimo, koordinavimo ir sprendimų priėmimo funkcijas pagal Sutartis, visų pirma nustatydama pozicijas, kurių Sąjungos vardu turi būti laikomasi Partnerystės taryboje, Prekybos partnerystės komitete, specializuotuose prekybos komitetuose ir specializuotuose komitetuose, Komisija užtikrina, kad Tarybai būtų pateikta visa informacija ir dokumentai, susiję su visais tų jungtinių organų posėdžiais arba su visais aktais, kurie turi būti priimti taikant rašytinę procedūrą, tai padarant pakankamai iš anksto iki to posėdžio ar tos rašytinės procedūros taikymo, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip likus aštuonioms darbo dienoms iki to posėdžio ar tos rašytinės procedūros taikymo.

Taryba taip pat laiku informuojama apie Partnerystės tarybos, Prekybos partnerystės komiteto, specializuotų prekybos komitetų ir specializuotų komitetų diskusijas bei posėdžių rezultatus ir apie rašytinės procedūros taikymą, ir jai pateikiami protokolų projektai bei visi su tokiais posėdžiais ar procedūros taikymu susiję dokumentai.

3.   Europos Parlamentui turi būti užtikrintos galimybės pagal Sutartis visapusiškai naudotis savo institucinėmis prerogatyvomis viso proceso metu.

4.   Penkerių metų laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai kasmet teikia Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimo ir taikymo ataskaitą. Toje metinėje ataskaitoje atitinkamai nurodomi visi aktualūs pokyčiai Jungtinės Karalystės teisėje, susiję su subsidijų kontrole ir apmokestinimu, kuriems taikoma Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo antros dalies pirmo podalio XI antraštinė dalis, taip pat visi aktualūs pokyčiai, susiję su darbuotojų apsaugos ir socialinių standartų, aplinkos ir klimato apsaugos, kuriems taikoma ta antraštinė dalis, lygiais. Pasibaigus tam pirminiam penkerių metų laikotarpiui, Komisija ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai teikia reguliariai ir ne rečiau kaip kas dvejus metus.

1.   Kol Sąjungoje įsigalios konkretus teisėkūros procedūra priimamas aktas, kuriuo reglamentuojamas šios dalies a–k punktuose išvardytų priemonių priėmimas, visus Sąjungos sprendimus imtis tokių priemonių priima Komisija, laikydamasi atitinkamose Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo nuostatose nustatytų sąlygų, kiek tai susiję su:

2.   Komisija laiku visapusiškai informuoja Tarybą apie savo ketinimą priimti 1 dalyje nurodytas priemones, kad Taryboje būtų galima prasmingai pasikeisti nuomonėmis. Komisija kuo labiau atsižvelgia į pareikštas nuomones. Komisija taip pat atitinkamai informuoja Europos Parlamentą.

3.   Kai tai ypač svarbu vienai ar daugiau valstybių narių, ta ar tos valstybės narės gali prašyti Komisijos priimti 1 dalyje nurodytas priemones. Jeigu Komisija neatsako į tokį prašymą teigiamai, apie to priežastis ji laiku informuoja Tarybą.

4.   Komisija taip pat gali priimti priemones, kuriomis atkuriamos tokios pačios teisės ir pareigos pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą, kokios jos buvo prieš priimant 1 dalyje nurodytas priemones. 2 ir 3 dalys taikomos mutatis mutandis.

5.   Jei dėl išliekančių didelių skirtumų pusiausvyros atkūrimo priemonės, kaip nurodyta 1 dalies c punkte, būtų taikomos ilgiau nei metus, viena ar daugiau valstybių narių gali prašyti Komisijos aktyvuoti Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 411 straipsnyje numatytą peržiūros nuostatą. Komisija laiku išnagrinėja šį prašymą ir apsvarsto galimybę atitinkamai tuo klausimu kreiptis į Partnerystės tarybą, vadovaujantis Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime išdėstytomis nuostatomis. Jei Komisija neatsako į tokį prašymą teigiamai, apie to priežastis ji laiku informuoja Tarybą.

6.   Prieš priimant konkretų teisėkūros procedūra priimamą aktą, kuriuo reglamentuojamas 1 dalyje išvardytų priemonių priėmimas, ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. Taryba atlieka šiame straipsnyje išdėstytos tvarkos peržiūrą.

1.   Komisijai suteikiama teisė Sąjungos vardu priimti sprendimus, kuriais:

2.   Taikomos 3 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys.

1.   Valstybės narės yra įgaliotos derėtis dėl tvarkos, nurodytos Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 419 straipsnio 4 dalyje, ją pasirašyti ir nustatyti, laikantis šių sąlygų:

Taikoma šio sprendimo 8 straipsnyje nustatyta procedūra.

2.   Valstybės narės yra įgaliotos suteikti Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 419 straipsnio 9 dalyje nurodytus leidimus, laikantis jos sąlygų ir taikytinų Sąjungos bei nacionalinės teisės nuostatų. Suteikdamos tuos leidimus valstybės narės nediskriminuoja Sąjungos oro vežėjų vienas kito atžvilgiu.

3.   Valstybės narės yra įgaliotos derėtis dėl tvarkos, nurodytos Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 419 straipsnio 9 dalyje, ją pasirašyti ir nustatyti, laikantis šių sąlygų:

Taikoma šio sprendimo 8 straipsnyje nustatyta procedūra.

1.   Kiekviena valstybė narė, kuri ketina derėtis dėl dvišalės tvarkos, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 ir 3 dalyse, arba dvišalio susitarimo, kaip nurodyta 7 straipsnyje, informuoja Komisiją apie derybas su Jungtine Karalyste dėl tokios tvarkos ar susitarimų ir, kai tinkama, pakviečia Komisiją dalyvauti derybose stebėtojos teisėmis.

2.   Užbaigus derybas, atitinkama valstybė narė Komisijai pateikia derybų metu parengtos tvarkos ar susitarimo projektą. Komisija nedelsdama apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

3.   Ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tvarkos ar susitarimo projekto gavimo Komisija priima sprendimą dėl to, ar tenkinamos atitinkamai 6 straipsnio 1 ar 3 dalies arba 7 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos. Jeigu Komisija nusprendžia, kad tos sąlygos tenkinamos, atitinkama valstybė narė gali atitinkamą tvarką ar susitarimą pasirašyti ir sudaryti.

4.   Tvarkos ar susitarimo kopiją atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai per vieną mėnesį nuo tvarkos ar susitarimo įsigaliojimo arba, jei tvarka ar susitarimas turi būti taikoma (-as) laikinai, per vieną mėnesį nuo jos (jo) laikino taikymo pradžios.

1.   Tais atvejais, kai Sąjunga ir Jungtinė Karalystė tarpusavyje sudaro kitus dvišalius susitarimus, tokie susitarimai yra šio Susitarimo papildomieji susitarimai, jei tuose susitarimuose nenumatyta kitaip. Tokie papildomieji susitarimai yra neatsiejama šiuo Susitarimu reglamentuojamų bendrų dvišalių santykių ir bendros sistemos dalis.

2.   1 dalis taip pat taikoma:

1.   Šalys, vadovaudamosi visapusiškos tarpusavio pagarbos ir geros valios principais, padeda viena kitai vykdyti iš šio Susitarimo ir bet kurio papildomojo susitarimo kylančias užduotis.

2.   Jos imasi visų tinkamų priemonių (bendrų ar specialių) užtikrinti, kad būtų vykdomi iš šio Susitarimo ir bet kurio papildomojo susitarimo kylantys įsipareigojimai, ir nesiima jokių priemonių, kurios galėtų trukdyti siekti šio Susitarimo arba bet kurio papildomojo susitarimo tikslų.

1.   Šio Susitarimo ir visų papildomųjų susitarimų nuostatos aiškinamos vadovaujantis geros valios principu, atsižvelgiant į jų įprastinę reikšmę jų kontekste ir atsižvelgiant į susitarimo objektą bei tikslą pagal paprotines tarptautinės viešosios teisės aiškinimo taisykles, įskaitant 1969 m. gegužės 23 d. Vienoje sudarytoje Vienos konvencijoje dėl tarptautinių sutarčių teisės kodifikuotas taisykles.

2.   Siekiant didesnio aiškumo, nei šiuo Susitarimu, nei kuriuo nors papildomuoju susitarimu nenustatoma pareiga jų nuostatas aiškinti pagal kurios nors Šalies vidaus teisę.

3.   Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad kurios nors Šalies teismų pateiktas šio Susitarimo arba kurio nors papildomojo susitarimo aiškinimas nėra privalomas kitos Šalies teismams.

1.   Nedarant poveikio Protokolo dėl socialinės apsaugos koordinavimo SSC.67 straipsniui ir išskyrus, kalbant apie Sąjungą, šio Susitarimo trečią dalį, jokia šio Susitarimo arba kurio nors papildomojo susitarimo nuostata nereiškia, jog asmenims suteikiama teisių ar nustatoma pareigų, išskyrus pagal tarptautinę viešąją teisę nustatytas Šalių tarpusavio teises ir pareigas, ar leidžiama šį Susitarimą arba kurį nors papildomąjį susitarimą tiesiogiai taikyti Šalių vidaus teisinėse sistemose.

2.   Šalis negali numatyti teisės pareikšti ieškinį kitai Šaliai pagal savo teisę remdamasi tuo, kad kita Šalis veikė pažeisdama šį Susitarimą arba kurį nors papildomąjį susitarimą.

1.   Jei nenurodyta kitaip, šiame Susitarime ir papildomuosiuose susitarimuose vartojamų terminų apibrėžtys:

2.   Visos nuorodos į Sąjungą, Šalį arba Šalis šiame Susitarime ar papildomuosiuose susitarimuose aiškinamos taip, kad neįtrauktų Europos atominės energijos bendrijos, nebent būtų nurodyta kitaip arba jei kitaip būtina atsižvelgiant į kontekstą.

1.   Įsteigiama Partnerystės taryba. Ją sudaro Sąjungos ir Jungtinės Karalystės atstovai. Partnerystės taryba gali posėdžiauti įvairių sudėčių, priklausomai nuo svarstomų klausimų.

2.   Partnerystės tarybai bendrai pirmininkauja Europos Komisijos narys ir Jungtinės Karalystės Vyriausybės atstovas ministrų lygiu. Ji posėdžiauja Sąjungos arba Jungtinės Karalystės prašymu, tačiau bet kuriuo atveju ne rečiau kartą per metus, ir bendru sutarimu nustato savo posėdžių tvarkaraštį ir darbotvarkę.

3.   Partnerystės taryba prižiūri, kaip siekiama šio Susitarimo ir papildomųjų susitarimų tikslų. Ji prižiūri ir palengvina šio Susitarimo ir papildomųjų susitarimų įgyvendinimą ir taikymą. Kiekviena Šalis gali kreiptis į Partnerystės tarybą bet kokiu klausimu, susijusiu su šio Susitarimo arba papildomųjų susitarimų įgyvendinimu, taikymu ir aiškinimu.

4.   Partnerystės taryba turi įgaliojimus:

5.   Partnerystės tarybos darbas reglamentuojamas 1 priede išdėstytomis darbo tvarkos taisyklėmis. Partnerystės taryba gali tą priedą iš dalies pakeisti.

1.   Įsteigiami šie komitetai:

2.   Kalbant apie klausimus, susijusius su antros dalies pirmo podalio I–VII antraštinėmis dalimis, VIII antraštinės dalies 4 skyriumi ir IX–XII antraštinėmis dalimis, antros dalies šeštu podaliu ir 27 priedu, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Prekybos partnerystės komitetas turi įgaliojimus:

3.   Klausimais, susijusiais su savo kompetencijos sritimi, specialieji prekybos komitetai turi įgaliojimus:

4.   Kalbant apie klausimus, susijusius su jų kompetencijos sritimi, specialieji komitetai turi įgaliojimus:

5.   Komitetus sudaro abiejų Šalių atstovai. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos atstovai komitetuose turėtų tinkamų ekspertinių žinių aptariamais klausimais.

6.   Prekybos partnerystės komitetui bendrai pirmininkauja aukšto rango Sąjungos atstovas ir Jungtinės Karalystės atstovas, atsakingi už su prekyba susijusius klausimus, arba jų paskirti asmenys. Jis posėdžiauja Sąjungos arba Jungtinės Karalystės prašymu, tačiau bet kuriuo atveju ne rečiau kaip kartą per metus, ir bendru sutarimu nustato savo posėdžių tvarkaraštį ir darbotvarkę.

7.   Specialiesiems prekybos komitetams ir specialiesiems komitetams bendrai pirmininkauja Sąjungos atstovas ir Jungtinės Karalystės atstovas. Jei šiame Susitarime nenumatyta kitaip arba jei bendrapirmininkiai nenusprendžia kitaip, jie posėdžiauja ne rečiau kaip kartą per metus.

8.   Komitetai bendru sutarimu nustato savo posėdžių tvarkaraštį ir darbotvarkę.

9.   Komitetų darbas reglamentuojamas 1 priede išdėstytomis darbo tvarkos taisyklėmis.

10.   Nukrypstant nuo 9 dalies, komitetas gali priimti ir vėliau iš dalies keisti jo darbą reglamentuojančias taisykles.

1.   Įsteigiamos šios darbo grupės:

2.   Darbo grupės, prižiūrimos komitetų, padeda jiems vykdyti jų užduotis, visų pirma atlieka su komitetais susijusį parengiamąjį darbą ir vykdo visas šių komitetų joms pavestas užduotis.

3.   Darbo grupes sudaro Sąjungos ir Jungtinės Karalystės atstovai, ir joms bendrai pirmininkauja Sąjungos atstovas ir Jungtinės Karalystės atstovas.

4.   Darbo grupės bendru sutarimu nustato savo darbo tvarkos taisykles, posėdžių tvarkaraštį ir darbotvarkę.

1.   Partnerystės tarybos arba, atitinkamais atvejais, komiteto priimti sprendimai yra privalomi Šalims ir visiems pagal šį Susitarimą ir papildomuosius susitarimus įsteigtiems organams, įskaitant šeštos dalies I antraštinėje dalyje nurodytą arbitražo teismą. Rekomendacijos nėra privalomos.

2.   Partnerystės taryba arba, atitinkamais atvejais, komitetas sprendimus priima ir rekomendacijas teikia bendru sutarimu.

1.   Europos Parlamentas ir Jungtinės Karalystės Parlamentas gali įsteigti iš Europos Parlamento ir Jungtinės Karalystės Parlamento narių sudarytą Parlamentinę partnerystės asamblėją, kurioje būtų keičiamasi nuomonėmis apie partnerystę.

2.   Sudaryta Parlamentinė partnerystės asamblėja:

1.   Kiekviena Šalis klausimais, kuriems taikomas šis Susitarimas ir papildomieji susitarimai, konsultuojasi su nauja ar esama vidaus patariamąja grupe ar grupėmis, atstovaujančiomis nepriklausomoms pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant nevyriausybines organizacijas, verslo ir darbdavių organizacijoms, taip pat profesinėms sąjungoms, veikiančioms ekonomikos, darnaus vystymosi, socialinių reikalų, žmogaus teisių, aplinkos ir kitose srityse. Kiekviena Šalis gali sušaukti skirtingų sudėčių vidaus patariamąją grupę ar grupes, siekdama aptarti įvairių šio Susitarimo arba bet kurio papildomojo susitarimo nuostatų įgyvendinimą.

2.   Kiekviena Šalis apsvarsto jos vidaus patariamosios grupės ar grupių pateiktą nuomonę ar rekomendacijas. Kiekvienos Šalies atstovai siekia bent kartą per metus pasikonsultuoti su savo atitinkama vidaus patariamąja grupe ar grupėmis. Susitikimai gali būti rengiami virtualiomis priemonėmis.

3.   Siekiant didinti visuomenės informuotumą apie vidaus patariamąsias grupes, kiekviena Šalis stengiasi skelbti savo vidaus patariamojoje grupėje ar grupėse dalyvaujančių organizacijų sąrašą ir nurodyti tos grupės ar tų grupių kontaktinį punktą.

4.   Šalys skatina savo atitinkamų vidaus patariamųjų grupių sąveiką, be kita ko, kai įmanoma, keisdamosi jų narių kontaktiniais duomenimis.

1.   Šalys palengvina Pilietinės visuomenės forumo veikos organizavimą siekiant vesti dialogą dėl antros dalies įgyvendinimo. Partnerystės taryba priima forumo veiklos gaires.

2.   Jei Šalys nesusitarė kitaip, Pilietinės visuomenės forumo susitikimai rengiami bent kartą per metus. Pilietinės visuomenės forumo susitikimai gali būti rengiami virtualiomis priemonėmis.

3.   Pilietinės visuomenės forumo veikloje gali dalyvauti kiekvienos Šalies teritorijoje įsteigtos nepriklausomos pilietinės visuomenės organizacijos, įskaitant 13 straipsnyje nurodytų vidaus patariamųjų grupių narius. Kiekviena Šalis skatina proporcingą atstovavimą, be kita ko, nevyriausybinėms organizacijoms, verslo ir darbdavių organizacijoms ir profesinėms sąjungoms, veikiančioms ekonomikos, darnaus vystymosi, socialinių reikalų, žmogaus teisių, aplinkos ir kitose srityse.

1.   Šalis į kitą Šalį eksportuojamoms prekėms arba dėl jų nenustato arba nepalieka galioti jokio muito, mokesčio ar kito bet kokios rūšies privalomojo mokėjimo; taip pat į kitą Šalį eksportuojamoms prekėms nenustato jokių vidaus mokesčių ar kitų privalomųjų mokėjimų, didesnių nei būtų nustatyti vidaus suvartojimui skirtoms panašioms prekėms.

2.   Šio straipsnio tikslais terminas „kitas bet kokios rūšies privalomasis mokėjimas“ neapima rinkliavų ar kitų privalomųjų mokėjimų, kurie leidžiami pagal 23 straipsnį.

1.   Rinkliavos ir kiti privalomieji mokėjimai, Šalies nustatyti kitos Šalies importuojamoms ar eksportuojamoms prekėms arba dėl jų, negali viršyti apytikslių suteiktų paslaugų išlaidų ir jais negali būti netiesiogiai teikiama apsauga vidaus prekėms arba fiskaliniais tikslais apmokestinamos importuojamos ar eksportuojamos prekės. Šalis importuojamoms ar eksportuojamoms prekėms arba dėl jų nenustato rinkliavų ar kitų privalomųjų mokėjimų ad valorem pagrindu.

2.   Kiekviena Šalis gali rinkti mokesčius arba reikalauti atlyginti išlaidas tik tais atvejais, kai suteikiamos konkrečios paslaugos, pavyzdžiui:

3.   Kiekviena Šalis nedelsdama oficialioje interneto svetainėje paskelbia visas jos taikomas su importu ar eksportu susijusias rinkliavas ir privalomuosius mokėjimus taip, kad valdžios institucijos, prekiautojai ir kiti suinteresuotieji asmenys galėtų su jais susipažinti. Skelbiant šią informaciją nurodoma, kokiu pagrindu už paslaugą renkama rinkliava ar privalomasis mokėjimas, atsakinga institucija, mokėtina rinkliavos ar privalomojo mokėjimo suma, taip pat mokėjimo laikas ir būdas. Jei nustatomos naujos rinkliavos ir privalomieji mokėjimai arba keičiami esami, jie nerenkami, kol pagal šią dalį nepaskelbiama su jais susijusi informacija ir nesudaromos sąlygos su ja susipažinti.

4.   Šalis nereikalauja, kad dėl importuojamų kitos Šalies prekių būtų atliekami konsuliniai formalumai, taip pat nerenka susijusių rinkliavų ir privalomųjų mokėjimų.

1.   Šalis muitų netaiko prekėms, nepriklausomai nuo jų kilmės, į jos teritoriją pakartotinai įvežamoms po to, kai tos prekės iš jos teritorijos į kitos Šalies teritoriją buvo laikinai eksportuotos tam, kad būtų suremontuotos.

2.   1 dalis netaikoma su garantija į laisvosios prekybos zonas ar panašiu statusu importuotoms prekėms, kurios po to eksportuojamos remontuoti, tačiau vėliau su garantija į laisvosios prekybos zonas ar panašiu statusu nebėra reimportuojamos.

3.   Šalis netaiko muitų prekėms, nepriklausomai nuo jų kilmės, iš kitos Šalies teritorijos laikinai importuojamoms remontuoti.

1.   Šalis kitos Šalies perdarytoms prekėms taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei tas, kurį ji taiko lygiavertėms naujoms prekėms.

2.   26 straipsnis taikomas perdarytų prekių importo ir eksporto draudimams ar apribojimams. Jeigu Šalis nustato arba palieka galioti importo ir eksporto draudimus ar apribojimus naudotoms prekėms, perdarytoms prekėms ji tų priemonių netaiko.

3.   Šalis gali reikalauti, kad perdarytos prekės, jas paskirstant ar parduodant jos teritorijoje, būtų identifikuotos kaip tokios ir kad atitiktų visus lygiavertėms naujoms prekėms taikytinus reikalavimus.

1.   Šalis nenustato arba nepalieka galioti draudimų ar apribojimų jokioms kitos Šalies importuojamoms prekėms arba kitos Šalies teritorijai skirtoms eksportuojamoms ar eksportuoti parduodamoms prekėms, išskyrus pagal GATT 1994 XI straipsnį, įskaitant jo pastabas bei papildomas nuostatas. Tuo tikslu GATT 1994 XI straipsnis ir jo pastabos bei papildomos nuostatos mutatis mutandis įtraukiami į šį Susitarimą ir tampa jo dalimi.

2.   Šalis nenustato arba nepalieka galioti:

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad visos importo licencijų išdavimo procedūros, taikytinos Šalių tarpusavio prekybai prekėmis, būtų taikomos nešališkai ir administruojamos sąžiningai, teisingai, nediskriminuojant ir skaidriai.

2.   Šalis licencijų išdavimo procedūras kaip importo į jos teritoriją iš kitos Šalies teritorijos sąlygą nustato arba palieka galioti tik tuo atveju, jei pagrįstai neturi galimybių taikyti kitų administraciniam tikslui pasiekti tinkamų procedūrų.

3.   Šalis nenustato arba nepalieka galioti jokių neautomatinių importo ar eksporto licencijų išdavimo procedūrų, išskyrus atvejus, kai to reikia su šiuo Susitarimu suderintai priemonei įgyvendinti. Tokią neautomatinio importo licencijų išdavimo procedūrą nustatanti Šalis aiškiai nurodo ta procedūra įgyvendinamą priemonę.

4.   Kiekviena Šalis visas importo licencijų išdavimo procedūras nustato ir administruoja vadovaudamasi PPO sutarties dėl importo licencijų išdavimo tvarkos (toliau – Sutartis dėl importo licencijų išdavimo tvarkos) 1–3 straipsniais. Todėl Sutarties dėl importo licencijų išdavimo tvarkos 1–3 straipsniai mutatis mutandis įtraukiami į šį Susitarimą ir tampa jo dalimi.

5.   Bet kuri Šalis, nustatanti arba keičianti kurią nors importo licencijų išdavimo procedūrą, visą susijusią informaciją paskelbia oficialioje interneto svetainėje. Ši informacija pateikiama, kai tai praktiškai įmanoma, ne vėliau kaip likus 21 dienai iki naujos arba pakeistos licencijų išdavimo procedūros taikymo pradžios dienos ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip taikymo dieną. Į šią informaciją įtraukiami duomenys, kuriuos būtina pateikti pagal Sutarties dėl importo licencijų išdavimo tvarkos 5 straipsnį.

6.   Kitos Šalies prašymu Šalis nedelsdama pateikia visą informaciją, susijusią su bet kuria importo licencijų išdavimo procedūra, kurią ji ketina nustatyti ar palieka galioti, įskaitant Sutarties dėl importo licencijų išdavimo tvarkos 1–3 straipsniuose nurodytą informaciją.

7.   Patikslinama, kad nė viena šio straipsnio nuostata nereikalaujama, kad Šalis suteiktų importo licenciją, ir netrukdoma Šaliai vykdyti savo pareigų ar įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas arba pagal daugiašalius neplatinimo režimus ir importo kontrolės susitarimus.

1.   Kiekviena Šalis paskelbia kiekvieną naują eksporto licencijų išdavimo procedūrą arba esamų eksporto licencijų išdavimo procedūrų pakeitimus taip, kad valdžios institucijos, prekiautojai ir kiti suinteresuotieji asmenys galėtų su jais susipažinti. Tokia informacija paskelbiama, kai tai praktiškai įmanoma, ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki procedūros ar pakeitimo įsigaliojimo, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip tos procedūros ar pakeitimo įsigaliojimo dieną, ir, kai tinkama, ji paskelbiama atitinkamose valdžios institucijų interneto svetainėse.

2.   Skelbiant eksporto licencijų išdavimo procedūras pateikiama ši informacija:

3.   Per 45 dienas nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos kiekviena Šalis kitai Šaliai praneša apie savo esamas eksporto licencijų išdavimo procedūras. Apie visas naujas eksporto licencijų išdavimo procedūras arba esamų eksporto licencijų išdavimo procedūrų pakeitimus kiekviena Šalis kitai Šaliai praneša per 60 dienų nuo jų paskelbimo. Pranešant nurodomi šaltiniai, kuriuose skelbiama pagal 2 dalį reikalaujama informacija, ir, kai tinkama, atitinkamų valdžios institucijų interneto svetainių adresai.

4.   Patikslinama, kad nė viena šio straipsnio nuostata nereikalaujama, kad Šalis suteiktų eksporto licenciją, ir netrukdoma Šaliai vykdyti įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas, taip pat pagal daugiašalius neplatinimo režimus ir importo kontrolės susitarimus, įskaitant Vasenaro susitarimą dėl įprastinės ginkluotės ir dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto kontrolės, Australijos grupę, Branduolinių tiekėjų grupę ir Raketų technologijų kontrolės režimą, arba nustatyti, palikti galioti arba įgyvendinti nepriklausomus sankcijų režimus.

1.   Šio Susitarimo veikimo stebėsenos ir naudojimosi lengvatomis rodiklių apskaičiavimo tikslais Šalys kasmet keičiasi 10 metų laikotarpio, prasidedančio praėjus vieniems metams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo, importo statistiniais duomenimis. Jeigu Prekybos partnerystės komitetas nenusprendžia kitaip, šis laikotarpis savaime pratęsiamas penkerių metų laikotarpiui, o vėliau Prekybos partnerystės komitetas gali nuspręsti jį pratęsti dar kartą.

2.   Keičiamasi turimais paskutiniųjų kalendorinių metų kitos Šalies prekių importo statistiniais duomenimis, įskaitant vertės ir, kai taikytina, kiekio duomenis, kurie pateikiami muitų tarifų eilutės lygmeniu ir suskirstomi pagal prekes, kurioms pagal šį Susitarimą taikomas lengvatinis muitų tarifų režimas, ir prekes, kurioms toks režimas netaikomas.

1.   Šalys patvirtina savo teises ir pareigas pagal GATT 1994 VI straipsnį, Antidempingo susitarimą, SKP sutartį, GATT 1994 XIX straipsnį, Susitarimą dėl apsaugos priemonių ir Sutarties dėl žemės ūkio 5 straipsnį.

2.   Šios antraštinės dalies 2 skyrius netaikomas antidempingo, kompensacinių ir apsaugos priemonių tyrimams bei priemonėms.

3.   Kiekviena Šalis antidempingo ir kompensacines priemones taiko laikydamasi Antidempingo susitarimo bei SKP sutarties reikalavimų ir sąžiningo bei skaidraus proceso.

4.   Kiekvienam suinteresuotajam asmeniui antidempingo arba kompensacinių priemonių tyrimo (1) metu suteikiama galimybė visapusiškai ginti savo interesus, nebent tai nepagrįstai trukdytų laiku užbaigti tyrimą.

5.   Kiekvienos Šalies tyrimą atliekanti institucija, vadovaudamasi Šalies teisės aktais, gali apsvarstyti, ar nustatytinas antidempingo muitas turi būti lygus visam dempingo skirtumui, ar už jį mažesnis.

6.   Kiekvienos Šalies tyrimą atliekanti institucija, svarstydama jai pateiktą informaciją, pagal Šalies teisės aktus sprendžia, ar antidempingo arba kompensacinio muito nustatymas prieštarautų viešajam interesui.

7.   Šalis tai pačiai prekei tuo pačiu metu nenustato arba nepalieka galioti:

8.   Šio straipsnio 1–6 dalims netaikoma šeštos dalies I antraštinė dalis.

1.   Vienos Šalies kilmės produktai negali būti importuojami į kitą Šalį pagal 2 dalyje apibrėžtas esamas PPO tarifines kvotas. Tai apima tarifines kvotas, kurios Šalims skiriamos GATT XXVIII straipsnio derybomis, Europos Sąjungos inicijuotomis PPO dokumentu G/SECRET/42/Add.2, o Jungtinės Karalystės – PPO dokumentu G/SECRET/44, ir kaip nustatyta kiekvienos Šalies atitinkamuose vidaus teisės aktuose. Šio straipsnio tikslais produktų kilmės statusas nustatomas pagal importuojančioje Šalyje taikomas nelengvatines prekių kilmės taisykles.

2.   1 dalies tikslais esamos PPO tarifinės kvotos reiškia tarifines kvotas, kurios yra Europos Sąjungai skirtos PPO nuolaidos, įtraukos į ES 28 nuolaidų ir įsipareigojimų sąrašo projektą, pagal GATT 1994, PPO pateiktą dokumente G/MA/TAR/RS/506 su pakeitimais, padarytais dokumentais G/MA/TAR/RS/506/Add.1 ir G/MA/TAR/RS/506/Add.2.

1.   Šalys bendradarbiauja, kad užkirstų kelią muitų teisės aktų pažeidimo ar apėjimo veiksmams, juos išaiškintų ir su jais kovotų, vykdydamos pareigas pagal šios antraštinės dalies 2 skyrių ir Protokolą dėl administracinės savitarpio pagalbos muitinių veiklos srityje. Kiekviena Šalis imasi tinkamų ir palyginamų priemonių, kad apsaugotų savo ir kitos Šalies finansinius interesus, susijusius su muitų, taikomų į Jungtinės Karalystės arba Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms prekėms, surinkimu.

2.   Atsižvelgiant į tai, kad pagal 7 dalį reikalavimus atitinkantiems prekiautojams gali būti taikoma išimtis, Šalis gali laikinai sustabdyti lengvatinio režimo taikymą atitinkamam produktui ar produktams 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, jeigu:

3.   2 dalyje nurodytą faktą nustačiusi Šalis apie jį praneša Prekybos partnerystės komitetui ir Prekybos partnerystės komitete pradeda konsultacijas su kita Šalimi, kad rastų abipusiškai priimtiną sprendimą.

4.   Jeigu Šalys dėl abipusiškai priimtino sprendimo nesusitaria per tris mėnesius nuo pranešimo, minėtą faktą nustačiusi Šalis gali nuspręsti laikinai sustabdyti lengvatinio režimo taikymą atitinkamam produktui ar produktams. Šiuo atveju minėtą faktą nustačiusi Šalis apie laikinąjį sustabdymą, įskaitant numatomą laikinojo sustabdymo taikymo laikotarpį, nedelsdama praneša Prekybos partnerystės komitetui.

5.   Laikinasis sustabdymas taikomas tik tokį laikotarpį, kurio reikia pažeidimams arba apėjimui pašalinti ir atitinkamos Šalies finansiniams interesams apsaugoti, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Atitinkama Šalis nuolat peržiūri padėtį, o nusprendusi, kad laikinasis sustabdymas nebėra būtinas, jo taikymą nutraukia anksčiau, nei baigsis laikotarpis, apie kurį pranešta Prekybos partnerystės komitetui. Jeigu pasibaigus Prekybos partnerystės komitetui praneštam laikotarpiui išlieka sustabdymą lėmusios sąlygos, atitinkama Šalis gali nuspręsti sustabdymą atnaujinti. Dėl kiekvieno sustabdymo periodiškai konsultuojamasi Prekybos partnerystės komitete.

6.   Kiekviena Šalis pagal savo vidaus procedūras skelbia importuotojams skirtus skelbimus apie visus sprendimus dėl 4 ir 5 dalyse nurodytų laikinųjų sustabdymų.

7.   Nepaisant 4 dalies, jei importuotojas importuojančiai muitinei gali įrodyti, kad tokie produktai visiškai atitinka importuojančios Šalies muitų teisės aktus, šio Susitarimo reikalavimus ir visas kitas importuojančios Šalies pagal jos įstatymus ir kitus teisės aktus nustatytas tinkamas sąlygas, susijusias su laikinuoju sustabdymu, importuojanti Šalis leidžia importuotojui kreiptis dėl lengvatinio režimo taikymo ir susigrąžinti visus importuojant produktus sumokėtus muitus, viršijančius taikytinas lengvatinių muitų tarifų normas.

1.   Šalys bendradarbiauja, kad palengvintų neteisėtai iš Šalies teritorijos išvežtų kultūros vertybių grąžinimą, atsižvelgdamos į principus, įtvirtintus 1970 m. lapkričio 17 d. Paryžiuje pasirašytoje UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencijoje.

2.   Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

3.   Šalių kompetentingos institucijos bendradarbiauja tarpusavyje, visų pirma:

4.   Kiekviena Šalis paskiria kontaktinį punktą, atsakingą už bendravimą su kitos Šalies kontaktiniu punktu visais su šiuo straipsniu susijusiais klausimais, be kita ko, susijusiais su 3 dalies a ir b punktuose nurodytais pranešimais ir prašymais.

5.   Jei tikslinga ir būtina, numatomas Šalių bendradarbiavimas apima Šalių muitines, atsakingas už kultūros vertybių eksporto procedūrų tvarkymą.

6.   Šeštos dalies I antraštinė dalis šiam straipsniui netaikoma.

1.   Lengvatinį muitų tarifų režimą kitos Šalies kilmės statusą turinčiai prekei pagal šį Susitarimą taikanti Šalis šiuos produktus laiko kitos Šalies kilmės statusą turinčiais produktais, jeigu jie atitinka visus kitus taikytinus šio skyriaus reikalavimus:

2.   Jeigu produktas įgijo kilmės statusą, jam pagaminti naudotos kilmės statuso neturinčios medžiagos nelaikomos neturinčiomis kilmės statuso, kai tas produktas kaip medžiaga panaudojamas kitam produktui.

3.   Kilmės statuso įgijimo sąlygų Jungtinėje Karalystėje arba Sąjungoje laikomasi nepertraukiamai.

1.   Vienos Šalies kilmės statusą turintis produktas laikomas kitos Šalies kilmės produktu, jei kitoje Šalyje tas produktas naudojamas kaip medžiaga kitam produktui gaminti.

2.   Nustatant, ar produktas yra kitos Šalies kilmės, gali būti atsižvelgiama į su kilmės statuso neturinčia medžiaga Šalyje atliktas gamybos operacijas.

3.   1 ir 2 dalys netaikomos, jei kitoje Šalyje atliktos gamybos mastas nėra didesnis nei 43 straipsnyje nurodytų operacijų mastas.

4.   Kad eksportuotojas galėtų užpildyti 54 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą pareiškimą apie prekių kilmę dėl to straipsnio 2 dalyje nurodyto produkto, eksportuotojas gauna savo tiekėjo pareiškimą, kaip numatyta 6 priede, arba lygiavertį dokumentą, kuriame pateikiama tokia pati pakankamai išsami informacija apie susijusias kilmės statuso neturinčias medžiagas, kad jas būtų galima identifikuoti.

1.   Toliau nurodyti produktai laikomi tik Šalyje gautais produktais:

2.   1 dalies h ir i punktuose vartojami terminai „Šalies laivas“ ir „Šalies žvejybos produktų perdirbimo laivas“ reiškia laivą ir žvejybos produktų perdirbimo laivą, kuris:

1.   Jei produktas neatitinka 3 priede nustatytų reikalavimų, nes jam pagaminti panaudota kilmės statuso neturinti medžiaga, tas produktas vis tiek laikomas Šalies kilmės produktu su sąlyga, kad:

2.   1 dalis netaikoma, jeigu produktui gaminti panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė arba masė viršija kurį nors iš kilmės statuso neturinčių medžiagų didžiausios vertės arba masės procentinių dydžių, nustatytų 3 priede nustatytuose reikalavimuose.

3.   Šio straipsnio 1 dalis netaikoma tik Šalyje gautiems produktams, kaip apibrėžta 41 straipsnyje. Jeigu 3 priede reikalaujama, kad produktui pagaminti naudotos medžiagos būtų gautos tik Šalyje, taikomos šio straipsnio 1 ir 2 dalys.

1.   Nepaisant 39 straipsnio 1 dalies c punkto, produktas nelaikomas Šalies kilmės produktu, jeigu su produkto gamybai panaudotomis kilmės statuso neturinčiomis medžiagomis toje Šalyje atliekama tik viena ar daugiau šių operacijų:

2.   1 dalies tikslais operacijos laikomos paprastomis, kai joms atlikti nebūtina turėti jokių įgūdžių, mechanizmų, aparatų ar įrankių, pagamintų ar įrengtų specialiai toms operacijoms atlikti.

1.   Šio skyriaus tikslais kvalifikaciniu vienetu laikomas konkretus produktas, kuris, klasifikuojant pagal Suderintą sistemą, laikomas baziniu vienetu.

2.   Kai siuntą sudaro tam tikras skaičius vienodų produktų, priskiriamų tai pačiai Suderintos sistemos pozicijai, šio skyriaus nuostatos taikomos atskirai kiekvienam produktui.

1.   Reikmenys, atsarginės dalys, įrankiai ir instrukcijos ar kita informacinė medžiaga, siunčiami kartu su įranga, mechanizmu, aparatu ar transporto priemone, yra laikomi vienu produktu, jeigu:

2.   Nustatant, ar produktas turi kilmės statusą, neatsižvelgiama į 1 dalyje nurodytus reikmenis, atsargines dalis, įrankius ir instrukcijas ar kitą informacinę medžiagą, jei jie klasifikuojami kartu su produktu, išskyrus atvejus, kai reikia apskaičiuoti kilmės statuso neturinčių medžiagų vertę, jei produktui taikomas 3 priede nustatytas didžiausios kilmės statuso neturinčių medžiagų vertės reikalavimas.

1.   Kad išlaikytų kilmės statusą turinčių arba kilmės statuso neturinčių medžiagų statusą, kilmės statusą turinčios pakeičiamos medžiagos arba pakeičiami produktai, juos saugant, turi būti fiziškai atskirti nuo kilmės statuso neturinčių pakeičiamų medžiagų arba pakeičiamų produktų.

2.   1 dalies tikslais terminai „pakeičiamos medžiagos“ arba „pakeičiami produktai“ reiškia tos pačios rūšies, prekinės kokybės ir tų pačių techninių ir fizinių charakteristikų medžiagas arba produktus, kurių, siekiant nustatyti kilmę, neįmanoma atskirti vienų nuo kitų.

3.   Nepaisant 1 dalies, saugojimo metu fiziškai neatskirtos kilmės statusą turinčios ir kilmės statuso neturinčios pakeičiamos medžiagos gali būti naudojamos produktui gaminti, jeigu taikomas apskaitos atskyrimo metodas.

4.   Nepaisant 1 dalies, kilmės statusą turintys ir kilmės statuso neturintys pakeičiami produktai, priskiriami Suderintos sistemos 10, 15, 27, 28, 29 skirsniams, 32.01–32.07 pozicijoms arba 39.01–39.14 pozicijoms, gali būti saugomi Šalyje prieš eksportą į kitą Šalį, fiziškai jų neatskiriant, jei taikomas apskaitos atskyrimo metodas.

5.   3 ir 4 dalyse nurodytas apskaitos atskyrimo metodas taikomas laikantis atsargų tvarkymo metodo, nustatyto pagal Šalies naudojamus bendruosius apskaitos principus.

6.   Apskaitos atskyrimo metodu laikomas bet kuris metodas, kuriuo užtikrinama, kad medžiagų arba produktų, laikomų turinčiais kilmės statusą, kiekis bet kuriuo metu būtų ne didesnis nei tuo atveju, jei tos medžiagos arba produktai būtų fiziškai atskirti.

7.   Šalis, laikydamasi savo įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų sąlygų, gali reikalauti, kad apskaitos atskyrimo metodas būtų naudojamas tik gavus tos Šalies muitinės išankstinį leidimą. Šalies muitinė stebi, kaip naudojamasi tokiais leidimais, ir gali leidimą panaikinti, jei leidimo turėtojas apskaitos atskyrimo metodu naudojasi netinkamai arba nevykdo bet kurios kitos šiame skyriuje nustatytos sąlygos.

1.   Kilmės statusą turintis ir vidaus vartojimui importuojančioje Šalyje deklaruotas produktas jį eksportavus ir prieš jį deklaruojant vidaus vartojimui negali būti kaip nors pakeičiamas ir su juo negali būti atliekamos kitos operacijos, išskyrus tas, kurios yra būtinos gerai jo būklei išlaikyti arba ženklams, etiketėms, plomboms ar kitiems dokumentams, kuriais užtikrinamas konkrečių importuojančios Šalies vidaus reikalavimų laikymasis, pridėti ar pritvirtinti.

2.   Produktą galima saugoti ar eksponuoti trečiojoje šalyje, jeigu jį prižiūri tos trečiosios šalies muitinė.

3.   Siuntos gali būti skaidomos trečiojoje šalyje, jeigu jas skaido eksportuotojas arba tai atliekama eksportuotojo atsakomybe ir jeigu siuntas prižiūri tos trečiosios šalies muitinė.

4.   Suabejojusi, ar laikomasi 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų, importuojančios Šalies muitinė gali prašyti importuotojo pateikti įrodymus, kad tų reikalavimų laikomasi, bet kokiu būdu, įskaitant sutartinius transporto dokumentus, tokius kaip konosamentai, arba faktinius ar konkrečius įrodymus, pagrįstus pakuočių ženklinimu ar numeracija, arba su pačiu produktu susijusius įrodymus.

1.   Importuojanti Šalis importuojamam kitos Šalies kilmės produktui, kaip tai suprantama šiame skyriuje, lengvatinį muitų tarifų režimą taiko remdamasi importuotojo prašymu taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą. Importuotojas atsako už prašymo taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą teisingumą ir atitiktį šiame skyriuje nustatytiems reikalavimams.

2.   Prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą grindžiamas:

3.   Importuotojas, prašymą taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą grindžiantis 2 dalies a punkte nurodytu pareiškimu apie prekių kilmę, saugo tą pareiškimą ir paprašytas jo kopiją pateikia importuojančios Šalies muitinei.

1.   Prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą ir 54 straipsnio 2 dalyje nurodyti šį prašymą pagrindžiantys elementai pagal importuojančios Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus įtraukiami į muitinės importo deklaraciją.

2.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, jeigu importuotojas prašymo taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą nepateikia importo metu, importuojanti Šalis lengvatinį muitų tarifų režimą taiko ir grąžina arba atsisako išieškoti sumokėto muito perviršį su sąlyga, kad:

Kitos importuotojui pagal 54 straipsnį taikytinos pareigos nesikeičia.

1.   Produkto eksportuotojas pareiškimą apie prekių kilmę surašo remdamasis produkto kilmės statusą įrodančia informacija, įskaitant informaciją, įrodančią produktui pagaminti naudotų medžiagų kilmės statusą. Eksportuotojas atsako už pareiškimo apie prekių kilmę ir pateiktos informacijos teisingumą.

2.   Pareiškimas apie prekių kilmę surašomas pasirenkant vieną iš 7 priede pateiktų teksto kalbinių versijų sąskaitoje faktūroje ar bet kuriame kitame dokumente, kuriame kilmės statusą turintis produktas pakankamai išsamiai apibūdintas, kad tą produktą būtų galima identifikuoti. Eksportuotojas yra atsakingas už tai, kad būtų pateikta pakankamai išsami informacija, pagal kurią būtų galima identifikuoti kilmės statusą turintį produktą. Importuojanti Šalis nereikalauja, kad importuotojas pateiktų pareiškimo apie prekių kilmę vertimą.

3.   Pareiškimas apie prekių kilmę galioja 12 mėnesių nuo jo surašymo dienos arba ilgesnį importuojančios Šalies nustatytą laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 24 mėnesius.

4.   Pareiškimas apie prekių kilmę gali būti skirtas:

5.   Jeigu išmontuoti arba nesurinkti produktai, kaip tai suprantama Suderintos sistemos bendrųjų aiškinimo taisyklių 2 taisyklės a punkte, priskiriami Suderintos sistemos XV–XXI skyriams, importuotojo prašymu yra importuojami dalimis, laikantis importuojančios Šalies muitinės nustatytų reikalavimų gali būti naudojamas bendras tokiems produktams skirtas pareiškimas apie prekių kilmę.

1.   Prašymo taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą teikimo pagal 54 straipsnio 2 dalies b punktą tikslais importuotojo žinios, kad produktas yra eksportuojančios Šalies kilmės, turi būti pagrįstos informacija, įrodančia, kad produktas turi kilmės statusą ir atitinka šiame skyriuje nustatytus reikalavimus.

2.   Prieš teikiant prašymą taikyti lengvatinį režimą, tuo atveju, jeigu importuotojas negali gauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos dėl to, kad eksportuotojas tą informaciją laiko konfidencialia, arba dėl kokios nors kitos priežasties, eksportuotojas gali pateikti pareiškimą apie prekių kilmę, kad importuotojas galėtų prašyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą pagal 54 straipsnio 2 dalies a punktą.

1.   Importuotojas, teikiantis prašymą į importuojančią Šalį importuotam produktui taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą, ne trumpiau kaip trejus metus nuo produkto importo dienos saugo:

2.   Pareiškimą apie prekių kilmę surašęs eksportuotojas ne trumpiau kaip ketverius metus nuo to pareiškimo apie prekių kilmę surašymo saugo jo kopiją ir visus kitus apskaitos registrus, įrodančius, kad produktas atitinka kilmės statuso įgijimo reikalavimus.

3.   Pagal šį straipsnį saugotini apskaitos registrai gali būti laikomi elektronine forma.

1.   Nukrypstant nuo 54–58 straipsnių, jeigu dėl produkto pateiktas pareiškimas, kad tas produktas atitinka šio skyriaus reikalavimus, o importuojančios Šalies muitinė neturi jokių abejonių dėl tokio pareiškimo teisingumo, importuojanti Šalis lengvatinį muitų tarifų režimą suteikia:

2.   Šio straipsnio 1 dalis netaikoma šiems produktams:

3.   Importuotojas atsako už pareiškimo teisingumą ir atitiktį šiame skyriuje nustatytiems reikalavimams. 59 straipsnyje nustatyti apskaitos registrų tvarkymo reikalavimai importuotojui pagal šį straipsnį netaikomi.

1.   Importuojančios Šalies muitinė gali atlikti rizikos vertinimo metodais grindžiamą patikrinimą, be kita ko, atsitiktinės atrankos būdu, kad įsitikintų, jog produktas turi kilmės statusą arba tenkinami kiti šio skyriaus reikalavimai. Tokie patikrinimai gali būti atliekami prašant, kad 54 straipsnyje nurodytą prašymą pateikęs importuotojas pateiktų informaciją, kai pateikiama importo deklaracija, prieš išleidžiant produktus arba po produktų išleidimo.

2.   Pagal 1 dalį gali būti prašoma ne daugiau informacijos elementų nei šie:

3.   Teikdamas prašomą informaciją importuotojas gali kartu pateikti visą kitą informaciją, kurią laiko aktualia tikrinimui.

4.   Jeigu prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą pateikiamas remiantis pareiškimu apie prekių kilmę, importuotojas pateikia tą pareiškimą apie prekių kilmę, tačiau gali importuojančios Šalies muitinei atsakyti neturintis galimybės pateikti 2 dalies b punkte nurodytos informacijos.

5.   Jeigu prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą pateikiamas remiantis importuotojo žiniomis, tikrinimą atliekanti importuojančios Šalies muitinė, pirma paprašiusi pateikti informaciją pagal 1 dalį, gali prašyti, kad importuotojas pateiktų papildomos informacijos, jeigu ta muitinė mano, kad šios informacijos reikia produkto kilmės statusui ar atitikčiai kitiems šio skyriaus reikalavimams patikrinti. Jei tinkama, importuojančios Šalies muitinė gali prašyti, kad importuotojas pateiktų konkrečius dokumentus ir informaciją.

6.   Jei importuojančios Šalies muitinė, laukdama tikrinimo rezultatų, nusprendžia sustabdyti lengvatinio muitų tarifų režimo taikymą atitinkamam produktui, importuotojui leidžiama išleisti produktus laikantis tinkamų atsargumo priemonių, įskaitant garantijas. Lengvatinio muitų tarifų režimo sustabdymas nutraukiamas kuo greičiau, kai importuojančios Šalies muitinė nustato, kad atitinkami produktai turi kilmės statusą arba kad įvykdyti kiti šio skyriaus reikalavimai.

1.   Kad būtų užtikrintas tinkamas šio skyriaus taikymas, tikrindamos, ar produktas turi kilmės statusą ir ar atitinka kitus šiame skyriuje nustatytus reikalavimus, Šalys bendradarbiauja per kiekvienos Šalies muitinę.

2.   Jeigu prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą buvo pateiktas remiantis pareiškimu apie prekių kilmę, tikrinimą atliekanti importuojančios Šalies muitinė, pirma atitinkamai paprašiusi pateikti informaciją pagal 61 straipsnio 1 dalį ir remdamasi importuotojo atsakymu, per dvejų metų laikotarpį nuo produktų importo arba nuo prašymo pateikimo pagal 55 straipsnio 2 dalies a punktą momento gali prašyti, kad papildomos informacijos pateiktų ir eksportuojančios Šalies muitinė, jeigu tikrinimą atliekančios importuojančios Šalies muitinė mano, kad ta informacija yra reikalinga produkto kilmės statusui ar atitikčiai kitiems šio skyriaus reikalavimams patikrinti. Prie prašymo pateikti informaciją pridedami šie elementai:

Be to, kai tinkama, importuojančios Šalies muitinė gali prašyti, kad eksportuojančios Šalies muitinė pateiktų specifinius dokumentus ir informaciją.

3.   Laikydamasi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, eksportuojančios Šalies muitinė gali prašyti pateikti dokumentus arba atlikti patikrinimą ir prašyti įrodymų arba apsilankyti eksportuotojo patalpose, kad patikrintų apskaitos registrus ir apžiūrėtų produkto gamybai naudojamus įrenginius.

4.   Nedarant poveikio 5 daliai, eksportuojančios Šalies muitinė, gavusi 2 dalyje nurodytą prašymą, importuojančios Šalies muitinei pateikia šią informaciją:

5.   Eksportuojančios Šalies muitinė 4 dalies a, d ir f punktuose nurodytos informacijos importuojančios Šalies muitinei neteikia, jei eksportuotojas tą informaciją laiko konfidencialia.

6.   Kiekviena Šalis kitai Šaliai praneša savo muitinių kontaktinius duomenis, o apie visus šių duomenų pakeitimus kitai Šaliai praneša per 30 dienų nuo pakeitimo dienos.

1.   Nedarant poveikio 3 daliai, importuojančios Šalies muitinė gali atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą, jeigu:

2.   Importuojančios Šalies muitinė gali produktui, dėl kurio importuotojas yra pateikęs prašymą taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą, atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą, jeigu importuotojas nesilaiko kitų nei su produktų kilmės statusu susijusių šio skyriaus reikalavimų.

3.   Jeigu importuojančios Šalies muitinė turi pakankamą pagrindą atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą pagal šio straipsnio 1 dalį, tuo atveju, kai eksportuojančios Šalies muitinė pagal 62 straipsnio 4 dalies b punktą yra pateikusi nuomonę, kuria patvirtino produktų kilmės statusą, importuojančios Šalies muitinė per du mėnesius nuo tos nuomonės gavimo dienos eksportuojančios Šalies muitinei praneša apie savo ketinimą atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą.

Jeigu toks pranešimas pateikiamas, bet kurios iš Šalių prašymu per tris mėnesius nuo to pranešimo dienos surengiamos konsultacijos. Šalių muitinių tarpusavio susitarimu kiekvienu konkrečiu atveju konsultacijų terminas gali būti pratęstas. Konsultacijos gali būti rengiamos Specialiojo prekybos komiteto muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams nustatyta tvarka.

Pasibaigus konsultacijų laikui, jeigu importuojančios Šalies muitinė negali patvirtinti produkto kilmės statuso, ji gali atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą tik jei tam turi pagrįstą pagrindą ir tik suteikusi importuotojui teisę būti išklausytam. Tačiau kai eksportuojančios Šalies muitinė patvirtina produktų kilmės statusą ir tokią išvadą pagrindžia, importuojančios Šalies muitinė negali atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą produktui vien dėl to, kad buvo taikoma 62 straipsnio 5 dalis.

4.   Visais atvejais importuotojo ir importuojančios Šalies muitinės nesutarimai sprendžiami vadovaujantis importuojančios Šalies teisės aktais.

1.   Kiekviena Šalis, laikydamasi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, užtikrina kitos Šalies pagal šį skyrių pateiktos informacijos konfidencialumą ir saugo tą informaciją, kad ji nebūtų atskleista.

2.   Jei, nepaisant 62 straipsnio5 dalies, taikant 61 ir 62 straipsnius eksportuojančios arba importuojančios Šalies muitinės gauna konfidencialią verslo informaciją iš eksportuotojo, ta informacija neatskleidžiama.

3.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad pagal šį skyrių surinkta konfidenciali informacija nebūtų naudojama jokiais kitais tikslais, išskyrus su kilmės nustatymu bei muitinės klausimais susijusių sprendimų administravimo ir vykdymo užtikrinimo tikslais, nebent tą konfidencialią informaciją pateikęs asmuo arba Šalis leistų tai daryti.

4.   Nepaisant 3 dalies, Šalis gali leisti naudoti pagal šį skyrių surinktą informaciją administraciniame, teisminiame ar teisminio pobūdžio procese, inicijuotame dėl muitų teisės aktų, kuriais įgyvendinamas šis skyrius, nesilaikymo. Apie tokį informacijos naudojimą Šalis iš anksto praneša ją pateikusiam asmeniui arba Šaliai.

1.   Šio skyriaus tikslais Sąjungos atveju Šalis neapima Seutos ir Meliljos.

2.   Į Seutą ir Melilją importuojamiems Jungtinės Karalystės kilmės produktams visais atžvilgiais pagal šį Susitarimą taikomas toks pats muitų režimas, koks taikomas Sąjungos muitų teritorijos kilmės produktams pagal Akto dėl Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą 2 protokolą. Pagal šį Susitarimą importuojamiems Seutos ir Meliljos kilmės produktams Jungtinė Karalystė taiko tokį patį muitų režimą, koks yra taikomas iš Europos Sąjungos importuojamiems Sąjungos kilmės produktams.

3.   Šiame skyriuje nurodytos prekių kilmės taisyklės ir kilmės procedūros mutatis mutandis taikomos produktams, eksportuojamiems iš Jungtinės Karalystės į Seutą ir Melilją, ir produktams, eksportuojamiems iš Seutos ir Meliljos į Jungtinę Karalystę.

4.   Seuta ir Melilja laikomos viena teritorija.

5.   40 straipsnis taikomas produktų importui ir eksportui, kurį tarpusavyje vykdo Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir Seuta ir Melilja.

6.   Priklausomai nuo produkto kilmės, pareiškimo apie prekių kilmę 3 laukelyje eksportuotojai įrašo „Jungtinė Karalystė“ arba „Seuta ir Melilja“.

7.   Ispanijos Karalystės muitinė yra atsakinga už šio skyriaus taikymą ir įgyvendinimą Seutoje ir Meliljoje.

1.   Šis skyrius taikomas visoms Šalies SF priemonėms, kurios gali tiesiogiai ar netiesiogiai daryti poveikį Šalių tarpusavio prekybai.

2.   Šiame skyriuje taip pat nustatomos atskiros nuostatos, susijusios su bendradarbiavimu gyvūnų gerovės, atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir tvarių maisto sistemų srityse.

1.   Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

2.   Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys::

3.   Specialusis prekybos komitetas sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių klausimams gali patvirtinti kitas šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtis, atsižvelgdamas į žodynėlius ir apibrėžtis, parengtus atitinkamų tarptautinių organizacijų, kaip antai „Codex Alimentarius“, OIE ir IPPC.

4.   Tais atvejais, kai Specialiojo prekybos komiteto sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių klausimams, „Codex Alimentarius“, OIE arba IPPC nustatytos terminų apibrėžtys nedera su SFP sutartyje pateiktomis apibrėžtimis, SFP sutartyje pateiktos apibrėžtys yra viršesnės. Jeigu Specialiojo prekybos komiteto sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių klausimams patvirtintos terminų apibrėžtys neatitinka „Codex Alimentarius“, OIE ar IPPC nustatytų apibrėžčių, „Codex Alimentarius“, OIE ar IPPC nustatytos apibrėžtys yra viršesnės.

1.   Kad užtikrintų tinkamą savo apsaugos lygį, Šalys taiko rizikos vertinimu grindžiamas sanitarijos ir fitosanitarijos priemones pagal atitinkamas nuostatas, įskaitant SFP sutarties 5 straipsnį.

2.   Šalys SF priemonių nenaudoja nepagrįstoms prekybos kliūtims sudaryti.

3.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad pagal šį skyrių nustatytų su prekyba susijusių SF procedūrų ir patvirtinimų atžvilgiu tos procedūros ir susijusios SF priemonės:

4.   Šalys be mokslinio ir techninio pagrindimo nenaudoja 3 dalyje nurodytų procedūrų ir neteikia jokių prašymų pateikti papildomos informacijos, kad vilkintų patekimą į savo rinką.

5.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad visos jos reikalaujamos administracinės procedūros, susijusios su importo sąlygomis dėl maisto saugos, gyvūnų sveikatos ar augalų sveikatos, nelemtų didesnės naštos arba neribotų prekybos labiau, nei būtina importuojančiai Šaliai deramai įsitikinti, kad šių sąlygų laikomasi. Kiekviena Šalis užtikrina, kad bet kurios administracinės procedūros neigiamas poveikis prekybai būtų kuo mažesnis ir kad prekių muitinio įforminimo procesai išliktų paprasti, greiti ir kartu atitiktų importuojančios Šalies sąlygas.

6.   Importuojanti Šalis neįdiegia jokios papildomos administracinės sistemos ar procedūros, kuri be reikalo trukdytų prekybai.

1.   Jei importuojanti Šalis reikalauja oficialių sertifikatų, sertifikatų pavyzdžiai turi būti:

2.   Specialusis prekybos komitetas sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių klausimams gali susitarti dėl konkrečių atvejų, kuriais 1 dalyje nurodyti sertifikatų pavyzdžiai būtų nustatyti tik tam tikrai eksportuojančios Šalies teritorijos daliai ar dalims. Šalys skatina elektroninio sertifikavimo ir kitų prekybą lengvinančių technologijų diegimą.

1.   Nedarant poveikio teisėms ir pareigoms, kurias kiekviena Šalis turi pagal SFP sutartį ir šį skyrių, importuojančios Šalies importo sąlygos nuosekliai taikomos visai eksportuojančios Šalies teritorijai.

2.   Eksportuojanti Šalis užtikrina, kad į kitą Šalį eksportuojami produktai, kaip antai gyvūnai ir gyvūniniai produktai, augalai ir augaliniai produktai, ar kiti susiję objektai atitiktų importuojančios Šalies SF reikalavimus.

3.   Importuojanti Šalis gali reikalauti, kad importuoti tam tikrus produktus būtų leidžiama tik gavus leidimą. Toks leidimas išduodamas atitinkamos eksportuojančios Šalies kompetentingos institucijos prašymu, jei ji importuojančiai Šaliai objektyviai įrodo, kad importuojančios Šalies reikalavimai tokiam leidimui gauti yra įvykdyti. Atitinkama eksportuojančios Šalies kompetentinga institucija gali leidimo prašymą pateikti dėl visos eksportuojančios Šalies teritorijos. Importuojanti Šalis tokius prašymus patenkina, jei jie atitinka importuojančios Šalies leidimo suteikimo reikalavimus, kaip nustatyta šioje dalyje.

4.   Importuojanti Šalis nenustato kitų leidimo suteikimo reikalavimų nei tie, kurie jau taikomi pereinamojo laikotarpio pabaigoje, išskyrus atvejus, kai tokių reikalavimų taikymas papildomiems produktams yra pagrįstas siekiant sumažinti didelę riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai.

5.   Importuojanti Šalis parengia ir kitai Šaliai praneša visų produktų importo sąlygas. Importuojanti Šalis užtikrina, kad jos importo sąlygos būtų taikomos proporcingai ir nediskriminuojant.

6.   Nedarant poveikio laikinosioms priemonėms pagal SFP sutarties 5 straipsnio 7 dalį, fitosanitariniu požiūriu susirūpinimą keliančių produktų ar kitų susijusių objektų atveju kaip importo sąlygos nustatomos tik priemonės, kuriomis užtikrinama apsauga nuo importuojančios Šalies kontroliuojamų kenksmingųjų organizmų, ir jos taikomos visai eksportuojančios Šalies teritorijai.

7.   Nepaisant 1 ir 3 dalių, konkrečių produktų importo leidimo prašymų atveju, jei eksportuojanti Šalis paprašė atlikti jos vertinimą tik dėl dalies jos teritorijos ar tam tikrų jos teritorijos dalių (Sąjungos atveju – atskirų valstybių narių), importuojanti Šalis nedelsdama pradeda nagrinėti prašymą. Jeigu importuojanti Šalis gauna prašymus dėl konkretaus produkto iš daugiau nei vienos eksportuojančios Šalies dalies arba jeigu dėl produkto, kuriam jau suteiktas leidimas, gaunama daugiau prašymų, importuojanti Šalis leidimo suteikimo procedūrą užbaigia skubos tvarka, atsižvelgdama į tapatų ar panašų SF režimą, taikomą įvairiose eksportuojančios Šalies dalyse.

8.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad visos SF kontrolės, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros būtų inicijuotos ir užbaigtos nepagrįstai nedelsiant. Reikalaujama pateikti tik tą informaciją, kuri būtina patvirtinimo procesui, kad būtų atsižvelgta į importuojančioje Šalyje jau turimą informaciją, pavyzdžiui, apie eksportuojančios Šalies teisinę sistemą ir audito ataskaitas.

9.   Išskyrus tinkamai pagrįstas aplinkybes, susijusias su jos taikomu apsaugos lygiu, kiekviena Šalis nustato pereinamąjį laikotarpį nuo jos taikomų patvirtinimo procedūrų pakeitimų paskelbimo iki jų taikymo pradžios, kad kita Šalis galėtų susipažinti su tokiais pakeitimais ir prie jų prisitaikyti. Nė viena Šalis nepagrįstai nepratęsia paraiškų, pateiktų iki pakeitimų paskelbimo, patvirtinimo proceso.

10.   Dėl 3–8 dalyse nustatytų procesų imamasi šių veiksmų:

11.   Importuojanti Šalis siuntas priima nereikalaudama, kad ji tikrintų tų siuntų atitiktį prieš jas išvežant iš eksportuojančios Šalies teritorijos.

12.   Norėdama padengti konkrečių SF patikrinimų pasienyje išlaidas Šalis gali rinkti rinkliavas, kurios turėtų būti ne didesnės negu būtina patirtoms išlaidoms padengti.

13.   Importuojanti Šalis turi teisę tikrinti iš eksportuojančios Šalies importuojamus produktus, kad užtikrintų atitiktį savo SF importo reikalavimams.

14.   Iš eksportuojančios Šalies importuojamų produktų patikrinimai atliekami remiantis jų keliama SF rizika. Importuojamų produktų patikrinimai atliekami tik tiek, kiek būtina žmonių, gyvūnų arba augalų gyvybei ir sveikatai apsaugoti, nepagrįstai nedelsiant ir taip, kad poveikis Šalių tarpusavio prekybai būtų kuo mažesnis.

15.   Importuojanti Šalis eksportuojančios Šalies prašymu pateikia informaciją apie tai, kokia dalis iš eksportuojančios Šalies importuotų produktų buvo patikrinta.

16.   Jeigu atliekant importuojamų produktų patikrinimus nustatoma, kad netenkinamos atitinkamos importo sąlygos, veiksmai, kurių imasi importuojanti Šalis, turi būti pagrįsti susijusios rizikos vertinimu ir jais prekyba negali būti ribojama daugiau, nei būtina Šaliai tinkamam SF apsaugos lygiui užtikrinti.

1.   Pagrįstais atvejais importuojanti Šalis gali sudaryti patvirtintų įmonių, atitinkančių jos importo reikalavimus, sąrašą, kad būtų galima importuoti gyvūninius produktus iš šių įmonių.

2.   Išskyrus atvejus, kai tai pagrįsta siekiant sumažinti didelę riziką žmonių arba gyvūnų sveikatai, patvirtintų įmonių sąrašų reikalaujama tik dėl produktų, dėl kurių toks reikalavimas buvo taikomas pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu.

3.   Eksportuojanti Šalis importuojančiai Šaliai pateikia importuojančios Šalies sąlygas atitinkančių įmonių sąrašą, pagrįstą eksportuojančios Šalies suteiktomis garantijomis.

4.   Eksportuojančios Šalies prašymu importuojanti Šalis, remdamasi eksportuojančios Šalies pateiktomis garantijomis, be išankstinės atskirų įmonių patikros patvirtina eksportuojančios Šalies teritorijoje esančias įmones.

5.   Išskyrus atvejus, kai importuojanti Šalis prašo papildomos informacijos, ir jeigu eksportuojanti Šalis pateikia garantijas, importuojanti Šalis, vadovaudamasi savo taikytinomis teisinėmis procedūromis, imasi būtinų teisinių ar administracinių priemonių, kad būtų galima iš šių įmonių importuoti nepagrįstai nedelsiant.

6.   Patvirtintų įmonių sąrašą importuojanti Šalis skelbia viešai.

7.   Jeigu importuojanti Šalis nusprendžia atmesti eksportuojančios Šalies prašymą leisti įtraukti įmonę į patvirtintų įmonių sąrašą, ji nedelsdama apie tai praneša eksportuojančiai Šaliai ir pateikia atsakymą, įskaitant informaciją apie neatitiktį, dėl kurios atsisakyta patvirtinti įmonę.

1.   Kiekviena Šalis siekia prekybai taikomų SF priemonių skaidrumo ir tuo tikslu imasi šių veiksmų:

2.   Kai Šalis 1 dalyje nurodytą informaciją pagal atitinkamas savo taisykles pateikia pranešime PPO centriniam pranešimų registrui arba atitinkamai tarptautinei standartus nustatančiai organizacijai, įvykdomi tai informacijai taikomi 1 dalyje nurodyti reikalavimai.

1.   Šalys pripažįsta zonavimo sąvoką, įskaitant liga ar kenksmingaisiais organizmais neužkrėstų teritorijų, saugomų zonų ir nedidelio kenksmingųjų organizmų paplitimo teritorijų sąvokas, ir ją taiko Šalių tarpusavio prekyboje pagal SFP sutartį, įskaitant SFP sutarties 6 straipsnio praktinio įgyvendinimo gaires (PPO/SFP komiteto sprendimas G/SPS/48) ir atitinkamas OIE bei IPPC rekomendacijas, standartus ir gaires. Specialusis prekybos komitetas sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių klausimams, atsižvelgdamas į visus susijusius SFP sutarties, OIE ir IPPC standartus, gaires ar rekomendacijas, gali išsamiau apibrėžti šias procedūras.

2.   Šalys taip pat gali susitarti bendradarbiauti dėl skirstymo į laikymo vietas sąvokos, nurodytos Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso 4.4 ir 4.5 skyriuose ir Vandens gyvūnų sveikatos kodekso 4.1 ir 4.2 skyriuose.

3.   Nustatydamos arba palikdamos galioti 1 dalyje nurodytas zonas, Šalys atsižvelgia į tokius veiksnius kaip geografinė padėtis, ekosistemos, epidemiologinė priežiūra ir SF kontrolės veiksmingumas.

4.   Nedarant poveikio 8 ir 9 dalims, nustatydama ar palikdama galioti gyvūnų ir gyvūninių produktų importo sąlygas importuojanti Šalis eksportuojančios Šalies prašymu pripažįsta eksportuojančios Šalies nustatytas liga neužkrėstas teritorijas ir tuo remiasi spręsdama dėl leidimo pradėti vykdyti ar tęsti importą.

5.   Eksportuojanti Šalis nurodo 4 dalyje minimas savo teritorijos dalis ir, jei prašoma, pateikia išsamų paaiškinimą ir patvirtinamuosius duomenis, pagrįstus OIE standartais, arba kitais būdais, kuriuos, remdamasis eksportuojančios Šalies atitinkamų institucijų patirtimi pagrįstomis žiniomis, nustato Specialusis prekybos komitetas sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių klausimams.

6.   Nedarant poveikio 8 ir 9 dalims, nustatydama ar palikdama galioti augalų, augalinių produktų ir kitų susijusių objektų importo fitosanitarijos sąlygas, importuojanti Šalis, eksportuojančios Šalies prašymu, pripažįsta eksportuojančios Šalies nustatytas kenksmingaisiais organizmais neužkrėstas teritorijas, kenksmingaisiais organizmais neužkrėstas gamybos vietas, kenksmingaisiais organizmais neužkrėstas gamybos vietos dalis, nedidelio kenksmingųjų organizmų paplitimo teritorijas ir saugomas zonas, ir tuo remiasi spręsdama dėl importo leidimo ar tolesnio vykdymo.

7.   Eksportuojanti Šalis nurodo savo kenksmingaisiais organizmais neužkrėstas teritorijas, kenksmingaisiais organizmais neužkrėstas gamybos vietas, kenksmingaisiais organizmais neužkrėstas gamybos vietos dalis ir nedidelio kenksmingųjų organizmų paplitimo teritorijas ar saugomas zonas. Jei importuojanti Šalis to prašo, eksportuojanti Šalis pateikia išsamų paaiškinimą ir patvirtinamuosius duomenis, pagrįstus pagal IPPC parengtais tarptautiniais fitosanitarijos priemonių standartais, arba kitais būdais, kuriuos, remdamasis eksportuojančios Šalies atitinkamų institucijų patirtimi pagrįstomis žiniomis, nustato Specialusis prekybos komitetas sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių klausimams.

8.   Šalys pripažįsta liga neužkrėstas teritorijas ir saugomas zonas, galiojančias pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu.

9.   8 dalis taip pat taikoma vėlesniems liga neužkrėstų teritorijų ir saugomų zonų (Jungtinėje Karalystėje – kenksmingaisiais organizmais neužkrėstų teritorijų) pakeitimams, išskyrus atvejus, kai reikšmingai pasikeičia su liga ar kenksmingaisiais organizmais susijusi padėtis.

10.   Kad įgyvendintų šio straipsnio 4–9 dalis, Šalys gali atlikti auditą ir patikrinimus pagal 79 straipsnį.

11.   Šalys glaudžiai bendradarbiauja siekdamos išlaikyti pasitikėjimą procedūromis, susijusiomis su liga ar kenksmingaisiais organizmais neužkrėstų teritorijų, kenksmingaisiais organizmais neužkrėstų gamybos vietų, kenksmingaisiais organizmais neužkrėstų gamybos vietos dalių ir nedidelio ligos ar kenksmingųjų organizmų paplitimo teritorijų ir saugomų zonų nustatymu, kad būtų kuo mažiau trikdoma prekyba.

12.   Nustatydama eksportuojančios Šalies ar jos dalių gyvūnų ar augalų sveikatos statusą, importuojanti Šalis savo vertinimą grindžia informacija, eksportuojančios Šalies pateikta pagal SFP sutartį ir OIE bei IPPC standartus, kartu atsižvelgdama į bet kokį eksportuojančios Šalies tokio statuso nustatymą.

13.   Jeigu importuojanti Šalis nepripažįsta eksportuojančios Šalies nustatyto statuso, kaip nurodyta šio straipsnio 12 dalyje, ji eksportuojančiai Šaliai objektyviai pagrindžia ir paaiškina tokio nepripažinimo priežastis ir, jei prašoma, surengia konsultacijas pagal 80 straipsnio 2 dalį.

14.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad 4–9, 12 ir 13 dalyse nustatytos pareigos būtų vykdomos nepagrįstai nedelsiant. Importuojanti Šalis paspartins ligos ar kenksmingojo organizmo statuso pripažinimą, kai statusas grąžinamas po protrūkio.

15.   Jei Šalis mano, kad konkretus regionas turi specialų statusą konkrečios ligos atžvilgiu ir atitinka OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso 1.2 skyriuje arba OIE Vandens gyvūnų sveikatos kodekso 1.2 skyriuje nustatytus kriterijus, ji gali prašyti šį statusą pripažinti. Importuojanti Šalis gali prašyti papildomų garantijų dėl importuojamų gyvų gyvūnų ir gyvūninių produktų, atitinkančių sutartą statusą.

1.   Importuojanti Šalis gali atlikti šių sistemų auditą ir patikrinimus:

2.   Šalys tokį auditą ir patikrinimus atlieka vadovaudamosi SFP sutarties nuostatomis, atsižvelgdamos į atitinkamus „Codex Alimentarius“, OIE ar IPPC tarptautinius standartus, gaires ir rekomendacijas.

3.   Tokiam auditui ir patikrinimams atlikti importuojanti Šalis auditą ir patikrinimus gali atlikti prašydama eksportuojančios Šalies pateikti informacijos arba rengdama audito ir tikrinamuosius vizitus eksportuojančioje Šalyje, kurių metu gali, be kita ko:

4.   Importuojanti Šalis su eksportuojančia Šalimi dalijasi pagal 1 dalį atlikto audito ir patikrinimų rezultatais bei išvadomis. Importuojanti Šalis šiuos rezultatus gali skelbti viešai.

5.   Prieš pradėdamos auditą ar patikrinimą Šalys aptaria audito ar patikrinimo tikslus ir taikymo sritį, kriterijus ar reikalavimus, pagal kuriuos eksportuojanti Šalis bus vertinama, taip pat audito ar patikrinimo atlikimo vietas ir procedūras, kurios nustatomos audito ar patikrinimo plane. Išskyrus atvejus, kai Šalys susitaria kitaip, importuojanti Šalis pateikia eksportuojančiai Šaliai audito arba patikrinimo planą iki audito ar patikrinimo pradžios likus bent 30 dienų.

6.   Importuojanti Šalis suteikia eksportuojančiai Šaliai galimybę pateikti pastabas dėl audito ar patikrinimų ataskaitos projekto. Importuojanti Šalis eksportuojančiai Šaliai raštu pateikia galutinę ataskaitą paprastai per du mėnesius nuo tų pastabų gavimo dienos.

7.   Kiekviena Šalis pati padengia su tokiu auditu ar patikrinimu susijusias savo išlaidas.

1.   Šalis nepagrįstai nedelsdama praneša kitai Šaliai apie:

2.   Jei Šaliai rimtą susirūpinimą kelia su maisto sauga, augalų ar gyvūnų sveikata susijęs klausimas arba kitos Šalies pasiūlytos ar įgyvendintos SF priemonės, ta Šalis gali kitos Šalies prašyti techninių konsultacijų. Prašomoji Šalis į prašymą turėtų atsakyti nepagrįstai nedelsdama. Kiekviena Šalis stengiasi pateikti informaciją, kurios reikia norint išvengti prekybos sutrikdymo ir atitinkamais atvejais rasti abipusiškai priimtiną sprendimą.

3.   2 dalyje nurodytos konsultacijos gali būti rengiamos telefoninių konferencijų ir vaizdo konferencijų forma arba kitomis Šalių abipusiškai sutartomis ryšio priemonėmis.

1.   Jei importuojanti Šalis mano, kad žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybei ir sveikatai kyla didelė rizika, ji gali iš anksto neįspėjusi imtis būtinų priemonių žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybei ir sveikatai apsaugoti. Dėl siuntų, kurios jau vežamos iš vienos Šalies į kitą, importuojanti Šalis ieško tinkamiausio ir proporcingiausio sprendimo, kad būtų išvengta nereikalingo prekybos trikdymo.

2.   Priemones taikanti Šalis apie neatidėliotiną SF priemonę kitą Šalį informuoja kuo skubiau po sprendimo įgyvendinti priemonę, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sprendimo priėmimo. Jeigu Šalis dėl neatidėliotinos SF priemonės prašo techninių konsultacijų, technines konsultacijas būtina surengti per 10 dienų nuo pranešimo apie neatidėliotiną SF priemonę. Šalys apsvarsto visą per technines konsultacijas pateiktą informaciją. Šios konsultacijos rengiamos siekiant išvengti nereikalingo prekybos trikdymo. Šalys gali svarstyti galimybes, kaip palengvinti priemonių įgyvendinimą arba kuo jas pakeisti.

3.   Priimdama sprendimą dėl siuntų, kurios, kai patvirtinama neatidėliotina SF priemonė, yra gabenamos iš vienos Šalies į kitą, importuojanti Šalis laiku atsižvelgia į eksportuojančios Šalies jai pateiktą informaciją, kad būtų išvengta nereikalingo prekybos trikdymo.

4.   Importuojanti Šalis užtikrina, kad jokia neatidėliotina priemonė, kurios imtasi dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, nebūtų toliau taikoma be mokslinių įrodymų arba, jei mokslinių įrodymų nepakanka, būtų priimta pagal SFP sutarties 5 straipsnio 7 dalį.

1.   Šio skyriaus įgyvendinimo tikslais kiekviena Šalis atsižvelgia į visus šiuos aspektus:

2.   Šalys nedelsdamos pateikia viena kitai šiam skyriui įgyvendinti paskirtų kompetentingų institucijų aprašymą. Šalys viena kitai praneša apie visus reikšmingus pakeitimus, susijusius su šiomis kompetentingomis institucijomis.

3.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos kompetentingos institucijos turėtų reikiamų išteklių šiam skyriui veiksmingai įgyvendinti.

1.   Šalys pripažįsta, kad gyvūnai yra juslios būtybės. Jos taip pat pripažįsta, kad didesnė gyvūnų gerovė yra susijusi su tvariomis maisto gamybos sistemomis.

2.   Šalys įsipareigoja bendradarbiauti tarptautiniuose forumuose, kad skatintų kuo geriausios gyvūnų gerovės praktikos plėtojimą ir įgyvendinimą. Visų pirma Šalys bendradarbiauja, kad sugriežtintų ir išplėstų OIE gyvūnų gerovės standartų taikymo sritį, taip pat jų įgyvendinimą, daugiausia dėmesio skirdamos ūkiniams gyvūnams.

3.   Šalys keičiasi informacija, ekspertinėmis žiniomis ir patirtimi gyvūnų gerovės srityje, ypač dėl maistinių gyvūnų veisimo, laikymo, tvarkymo, vežimo ir skerdimo.

4.   Šalys stiprina bendradarbiavimą gyvūnų gerovės mokslinių tyrimų, susijusių su gyvūnų veisimu ir elgesiu su gyvūnais ūkiuose, juos vežant ir skerdžiant, srityje.

1.   Šalys sukuria pagrindą dialogui ir bendradarbiavimui, siekdamos stiprinti kovą su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms vystymusi.

2.   Šalys pripažįsta, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms kelia didelę grėsmę žmonių ir gyvūnų sveikatai. Netinkamas antimikrobinių medžiagų naudojimas gyvulininkystėje, įskaitant neterapinį naudojimą, gali lemti atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, kuris gali kelti pavojų žmonių gyvybei. Šalys pripažįsta, kad dėl grėsmės pobūdžio reikia laikytis tarptautinio požiūrio ir bendros sveikatos koncepcijos.

3.   Siekdamos kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, Šalys stengiasi tarptautiniu mastu bendradarbiauti įgyvendinant regionines ar daugiašales darbo programas, kuriomis siekiama sumažinti nereikalingą antibiotikų naudojimą gyvulininkystėje ir dėti pastangas siekiant tarptautiniu mastu nutraukti jų naudojimą kaip augimą skatinančias medžiagas, kad būtų kovojama su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms pagal bendros sveikatos koncepciją ir laikantis visuotinio veiksmų plano.

4.   Šalys bendradarbiauja atitinkamose tarptautinėse organizacijose rengdamos tarptautines gaires, standartus, rekomendacijas ir veiksmus, kuriais siekiama skatinti apdairiai ir atsakingai naudoti antibiotikus gyvulininkystėje ir veterinarijos praktikoje.

5.   1 dalyje nurodytas dialogas, inter alia, apima:

1.   Šis skyrius taikomas visų standartų, techninių reglamentų ir atitikties vertinimo procedūrų, galinčių daryti poveikį Šalių tarpusavio prekybai prekėmis, rengimui, priėmimui ir taikymui.

2.   Šis skyrius netaikomas:

3.   Produktų, patenkančių į šio skyriaus priedų taikymo sritį, atžvilgiu be šio skyriaus taikomi ir tie priedai. Nė viena šio skyriaus priedo nuostata, pagal kurią tarptautinis standartas, institucija ar organizacija yra laikomi arba pripažįstami atitinkamu, neužkerta kelio atitinkamu tarptautiniu standartu pagal 91 straipsnio 4 ir 5 dalis laikyti ir kitos institucijos ar organizacijos parengtą standartą.

1.   TPK sutarties 2–9 straipsniai bei 1 ir 3 priedai mutatis mutandis įtraukiami į šį Susitarimą ir tampa jo dalimi.

2.   Šiame skyriuje ir šio skyriaus prieduose vartojami terminai turi tą pačią reikšmę kaip TPK sutartyje.

1.   Kiekviena Šalis, laikydamasi savo atitinkamų taisyklių ir procedūrų, atlieka planuojamų techninių reglamentų poveikio vertinimą. Šioje dalyje ir 8 dalyje nurodytose taisyklėse ir procedūrose gali būti nustatytos išimtys.

2.   Kiekviena Šalis pagal TPK sutarties 2.2 straipsnį vertina turimas su reglamentavimu susijusias ir nesusijusias alternatyvas siūlomam techniniam reglamentui, kurios gali leisti Šaliai siekti teisėtų tikslų.

3.   Kiekviena Šalis, rengdama savo techninius reglamentus, remiasi atitinkamais tarptautiniais standartais, išskyrus atvejus, kai tie tarptautiniai standartai būtų neveiksminga ar netinkama priemonė siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti.

4.   Atitinkamais tarptautiniais standartais, kaip tai suprantama TPK sutarties 2 ir 5 straipsniuose ir 3 priede, laikomi tarptautiniai standartai, kuriuos parengė Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO), Tarptautinė elektrotechnikos komisija (IEC), Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU) ir Maisto kodekso komisija („Codex Alimentarius“).

5.   Kitų tarptautinių organizacijų parengtas standartas taip pat gali būti laikomas atitinkamu tarptautiniu standartu, kaip tai suprantama TPK sutarties 2 ir 5 straipsniuose ir 3 priede, jei:

6.   Jei rengdama techninį reglamentą Šalis tarptautiniais standartais nesiremia, ji kitos Šalies prašymu nurodo visus esminius nukrypimus nuo atitinkamų tarptautinių standartų ir paaiškina priežastis, kodėl tie standartai laikyti neveiksmingais ar netinkamais siekiamam tikslui įgyvendinti, ir pateikia mokslinius ar techninius įrodymus, kuriais buvo grindžiamas tas vertinimas.

7.   Kiekviena Šalis peržiūri savo techninius reglamentus, kad techniniai reglamentai kuo labiau derėtų su atitinkamais tarptautiniais standartais, inter alia, atsižvelgdama į visus naujausius atitinkamų tarptautinių standartų pokyčius ar į bet kokį aplinkybių, lėmusių nukrypimą nuo atitinkamo tarptautinio standarto, pasikeitimą.

8.   Vadovaudamasi savo atitinkamomis taisyklėmis bei procedūromis ir nedarydama poveikio šio podalio X antraštinei daliai, kiekviena Šalis, rengdama labai svarbų techninį reglamentą, galintį turėti reikšmingą poveikį prekybai, užtikrina, kad būtų nustatyta tvarka, pagal kurią asmenys galėtų reikšti savo nuomonę viešose konsultacijose, išskyrus atvejus, kai staiga kyla ar gali kilti su sauga, sveikata, aplinkos apsauga ar nacionaliniu saugumu susijusių problemų. Kiekviena Šalis leidžia kitos Šalies asmenims dalyvauti tokiose konsultacijose ne mažiau palankiomis sąlygomis nei tos, kurios taikomos jos pačios nacionaliniams subjektams, ir viešai skelbia tų konsultacijų rezultatus.

1.   Kiekviena Šalis skatina jos teritorijoje įsteigtas standartizacijos institucijas, taip pat regionines standartizacijos institucijas, kurių narė yra Šalis ar jos teritorijoje įsteigtos standartizacijos institucijos:

2.   Šalys keičiasi informacija apie:

3.   Jei standartai ar nuorodos į juos įtraukiami į techninio reglamento ar atitikties vertinimo procedūros projektą ir dėl to jie tampa privalomi, taikomos skaidrumo pareigos, nustatytos 94 straipsnyje ir TPK sutarties 2 arba 5 straipsnyje.

1.   91 straipsnio nuostatos dėl techninių reglamentų rengimo, priėmimo ir taikymo mutatis mutandis taikomos ir atitikties vertinimo procedūroms.

2.   Jei Šalis atitikties vertinimo reikalauja kaip patvirtinimo, kad produktas atitinka techninį reglamentą, ji:

3.   Jei Šalis trečiojo asmens atliekamo atitikties vertinimo reikalauja kaip patvirtinimo, kad produktas atitinka techninį reglamentą, ir šios užduoties nėra paskyrusi valdžios institucijai, kaip nurodyta 4 dalyje, ji:

4.   Nė viena šio straipsnio nuostata netrukdo Šaliai reikalauti, kad konkrečių produktų atitikties vertinimą atliktų jos nurodytos valdžios institucijos. Jei Šalis reikalauja, kad atitikties vertinimą atliktų jos nurodytos valdžios institucijos, ta Šalis:

5.   Nepaisant 2–4 dalių, kiekviena Šalis priima tiekėjo atitikties deklaraciją kaip atitikties jos techniniams reglamentams įrodymą tose produktų srityse, kuriose ji tai daro šio Susitarimo įsigaliojimo dieną.

6.   Kiekviena Šalis informacijos tikslais skelbia ir tvarko 5 dalyje nurodytų produktų sričių sąrašą kartu su nuorodomis į taikytinus techninius reglamentus.

7.   Nepaisant 5 dalies, bet kuri Šalis gali nustatyti reikalavimą, kad toje dalyje nurodytų produktų sričių bandymus ar sertifikavimą privalo atlikti trečiasis asmuo, jeigu toks reikalavimas yra pagrįstas teisėtais tikslais ir yra proporcingas tikslui suteikti importuojančiai Šaliai galimybę deramai įsitikinti, kad produktai atitinka taikytinus techninius reglamentus ar standartus, atsižvelgiant į riziką, kuri kiltų dėl neatitikties.

8.   Šalis, siūlanti pradėti taikyti 7 dalyje nurodytas atitikties vertinimo procedūras, apie tai iš anksto praneša kitai Šaliai ir rengdama tokias atitikties vertinimo procedūras atsižvelgia į kitos Šalies pastabas.

1.   Išskyrus atvejus, kai staiga kyla ar gali kilti su sauga, sveikata, aplinkos apsauga ar nacionaliniu saugumu susijusių problemų, kiekviena Šalis nustato ne trumpesnį kaip 60 dienų nuo pranešimo apie reglamentus ar procedūras perdavimo PPO centriniam pranešimų registrui dienos laikotarpį, per kurį leidžia kitai Šaliai raštu teikti pastabas dėl praneštų siūlomų techninių reglamentų ir atitikties vertinimo procedūrų. Šalis palankiai apsvarsto pagrįstą prašymą pratęsti šį pastaboms teikti skirtą laikotarpį.

2.   Kiekviena Šalis kartu su pranešimu pateikia viso pranešto teksto elektroninę versiją. Jeigu pranešamas tekstas surašytas ne viena iš PPO oficialių kalbų, pranešančioji Šalis PPO pranešimų formatu pateikia išsamų ir visapusišką priemonės turinio aprašymą.

3.   Jei Šalis dėl savo siūlomo techninio reglamento ar atitikties vertinimo procedūros gauna kitos Šalies rašytines pastabas, ji:

4.   Kiekviena Šalis stengiasi savo atsakymus į pastabas, gautas pateikus 1 dalyje nurodytą pranešimą, paskelbti interneto svetainėje ne vėliau kaip priimto techninio reglamento arba atitikties vertinimo procedūros paskelbimo dieną.

5.   Kiekviena Šalis kitos Šalies prašymu teikia jai informaciją apie savo priimto arba siūlomo priimti techninio reglamento ar atitikties vertinimo procedūros tikslus bei teisinį ir loginį pagrindą.

6.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos priimti techniniai reglamentai ir atitikties vertinimo procedūros būtų paskelbti nemokamoje interneto svetainėje.

7.   Kiekviena Šalis papildydama pradinį pranešimą PPO teikia informaciją apie techninių reglamentų ar atitikties vertinimo procedūrų priėmimą ir įsigaliojimą, taip pat prii`1mtą galutinį tekstą.

8.   Kiekviena Šalis nustato pagrįstą laikotarpį, kuris turi praeiti nuo techninių reglamentų paskelbimo iki jų įsigaliojimo, kad kitos Šalies ekonominės veiklos vykdytojai turėtų laiko prisitaikyti. Pagrįstas laikotarpis reiškia paprastai ne trumpesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį, nebent toks laikotarpis būtų neveiksmingas siekiant įgyvendinti teisėtus tikslus.

9.   Šalis palankiai apsvarsto kitos Šalies pagrįstą prašymą pratęsti laikotarpį, kuris turi praeiti nuo techninio reglamento priėmimo iki jo įsigaliojimo, gautą iki 1 dalyje nustatyto pastabų teikimo termino, nebent delsti būtų neveiksminga siekiant įgyvendinti teisėtus tikslus.

10.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad pagal TPK sutarties 10 straipsnį įsteigti informacijos centrai viena iš PPO oficialių kalbų teiktų informaciją ir atsakymus į pagrįstas kitos Šalies ar kitos Šalies suinteresuotųjų asmenų užklausas dėl priimtų techninių reglamentų ir atitikties vertinimo procedūrų.

1.   Į Šalies techninį reglamentą gali būti įtraukti privalomieji žymėjimo ar ženklinimo reikalavimai arba jis gali būti skirtas tik tokiems reikalavimams. Tokiais atvejais šiems techniniams reglamentams taikomi TPK sutarties 2.2 straipsnio principai.

2.   Jei Šalis nustato privalomo produktų žymėjimo ar ženklinimo reikalavimą, taikomos visos šios sąlygos:

1.   Šalys pripažįsta bendradarbiavimo ne maisto produktų rinkos priežiūros, atitikties ir saugos srityse svarbą siekiant lengvinti prekybą ir apsaugoti vartotojus bei kitus naudotojus, taip pat tarpusavio pasitikėjimo, grindžiamo dalijimusi informacija, stiprinimo svarbą.

2.   Siekdamos užtikrinti nepriklausomą ir nešališką rinkos priežiūros veikimą, Šalys užtikrina, kad:

3.   Šalys bendradarbiauja ir keičiasi informacija, susijusia su ne maisto produktų sauga ir atitiktimi, visų pirma, be kita ko, šiais klausimais:

4.   Partnerystės taryba deda visas pastangas, kad kuo greičiau ir pageidautina per šešis mėnesius nuo šio Susitarimo įsigaliojimo 16 priede būtų nustatyta tvarka, pagal kurią būtų reguliariai keičiamasi informacija tarp Skubių pranešimų apie pavojingus ne maisto produktus sistemos (RAPEX) ar ją pakeičiančios sistemos ir duomenų bazės, susijusios su rinkos priežiūra ir gaminių sauga, sukurtos pagal 2005 m. Bendrosios gaminių saugos reglamentus, ar ją pakeičiančios duomenų bazės, apie ne maisto produktų saugą ir susijusias prevencines, ribojamąsias ir taisomąsias priemones.

Minėtoje tvarkoje nustatomos sąlygos, kuriomis:

5.   Partnerystės taryba 17 priede gali nustatyti tvarką, pagal kurią reguliariai, be kita ko, elektroninėmis priemonėmis, keičiamasi informacija apie priemones, kurių imtasi dėl reikalavimų neatitinkančių ne maisto produktų – kitų nei tuos, kuriems taikoma 4 dalis.

6.   Kiekviena Šalis pagal 3, 4 ir 5 dalis gautą informaciją naudoja tik vartotojų apsaugos, sveikatos, saugos arba aplinkos apsaugos tikslais.

7.   Kiekviena Šalis pagal 3, 4 ir 5 dalis gautą informaciją laiko konfidencialia.

8.   4 ir 5 dalyse nurodytoje tvarkoje nurodomas informacijos, kuria turi būti keičiamasi, pobūdis, keitimosi ja sąlygos ir nustatomas konfidencialumo bei taikomos asmens duomenų apsaugos taisyklių taikymas. Partnerystės taryba turi įgaliojimus priimti sprendimus, kuriais nustatoma arba iš dalies keičiama 16 ir 17 prieduose nustatyta tvarka.

9.   Šio straipsnio tikslais rinkos priežiūra reiškia pagal Šalies procedūras rinkos priežiūros ir vykdymo užtikrinimo institucijų, be kita ko, ir bendradarbiaujant su ekonominės veiklos vykdytojais, vykdomą veiklą ir taikomas priemones, kad Šalis galėtų stebėti produktų saugą ir atitiktį jos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams ar spręsti susijusius klausimus.

10.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad bet kokia priemonė, kurios jos rinkos priežiūros ar vykdymo užtikrinimo institucijos imasi, kad pašalintų ar atšauktų iš jos rinkos iš kitos Šalies teritorijos importuotą produktą arba uždraustų ar apribotų jo tiekimą jos rinkai dėl priežasčių, susijusių su taikytinų teisės aktų nesilaikymu, būtų proporcinga, kad būtų nurodytos tikslios priežastys, kuriomis ta priemonė yra grindžiama ir kad apie ją būtų nedelsiant pranešta atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui.

1.   Jei Šalis mano, kad kitos Šalies techninio reglamento ar atitikties vertinimo procedūros projektas ar pasiūlymas gali turėti reikšmingą poveikį Šalių tarpusavio prekybai, ji gali prašyti surengti technines diskusijas šiuo klausimu. Prašymas kitai Šaliai pateikiamas raštu ir jame nurodoma:

2.   Šalis savo prašymą pateikia kitos Šalies kontaktiniam punktui, paskirtam pagal 99 straipsnį.

3.   Bet kurios iš Šalių prašymu Šalys per 60 dienų nuo prašymo pateikimo dienos susitinka asmeniškai arba vaizdo konferencijos ar telekonferencijos būdu aptarti prašyme iškeltų susirūpinimą keliančių klausimų ir stengiasi juos išspręsti kuo greičiau. Jei prašančioji Šalis mano, kad klausimas skubus, ji gali prašyti, kad susitikimas įvyktų per trumpesnį laiką. Tokiais atvejais atsakančioji Šalis palankiai vertina tokį prašymą.

1.   Šalys bendradarbiauja techninių reglamentų, standartų ir atitikties vertinimo procedūrų srityje, kai tai atitinka abiejų Šalių interesus ir nedaromas poveikis jų pačių atitinkamo sprendimų priėmimo autonomiškumui bei teisinei tvarkai. Specialusis prekybos komitetas techninių prekybos kliūčių klausimams gali keistis nuomonėmis dėl bendradarbiavimo veiklos, vykdomos pagal šį straipsnį arba šio skyriaus priedus.

2.   1 dalies tikslais Šalys siekia nustatyti, plėtoti ir skatinti abiejų Šalių interesus atitinkančią bendradarbiavimo veiklą. Ši veikla visų pirma gali būti susijusi su:

3.   Šio straipsnio ir šio skyriaus prieduose pateiktų bendradarbiavimo nuostatų tikslais Europos Komisija veikia Sąjungos vardu.

1.   Įsigaliojus šiam Susitarimui kiekviena Šalis paskiria kontaktinį punktą šiam skyriui įgyvendinti ir praneša kitai Šaliai šio kontaktinio punkto kontaktinius duomenis, įskaitant informaciją apie atitinkamus pareigūnus. Šalys nedelsdamos viena kitai praneša apie bet kokį šių kontaktinių duomenų pasikeitimą.

2.   Kontaktinis punktas per pagrįstą laikotarpį ir, jei įmanoma, per 60 dienų nuo prašymo gavimo dienos pateikia visą kitos Šalies kontaktinio punkto prašomą informaciją ar paaiškinimus, susijusius su šio skyriaus įgyvendinimu.

1.   Atitinkamos Šalių institucijos bendradarbiauja muitinės reikalų srityje siekdamos remti 101 straipsnyje nustatytus tikslus, atsižvelgdamos į jų atitinkamų institucijų turimus išteklius. Šios antraštinės dalies tikslu taikoma 1987 m. gegužės 20 d. Konvencija dėl prekybos prekėmis formalumų supaprastinimo.

2.   Šalys plėtoja bendradarbiavimą, be kita ko, šiose srityse:

3.   Nedarant poveikio šiame Susitarime numatytam kitų formų bendradarbiavimui, Šalių muitinės, laikydamosi Protokolo dėl administracinės savitarpio pagalbos muitinių veiklos srityje, viena kitai teikia administracinę savitarpio pagalbą dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius.

4.   Bet kokiam Šalių keitimuisi informacija pagal šį skyrių mutatis mutandis taikomi konfidencialumo ir informacijos apsaugos reikalavimai, nustatyti Protokolo dėl administracinės savitarpio pagalbos muitinių veiklos srityje 12 straipsnyje, taip pat visi Šalių teisės aktuose nustatyti konfidencialumo ir privatumo reikalavimai.

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos muitų teisės aktų nuostatos ir procedūros:

Kiekviena Šalis turėtų periodiškai peržiūrėti savo muitų teisės aktus ir procedūras. Be to, muitinės procedūros turėtų būtų taikomos nuspėjamai, nuosekliai ir skaidriai.

2.   Siekdama gerinti darbo metodus ir užtikrinti nediskriminavimą, skaidrumą, veiksmingumą, vientisumą ir atskaitomybę už veiksmus, kiekviena Šalis:

1.   Kiekviena Šalis nustato arba palieka galioti muitinės procedūras, pagal kurias:

2.   Kiekviena Šalis kaip tokio išleidimo sąlygą gali nustatyti reikalavimą pateikti bet kokios dar neapskaičiuotos sumos dydžio garantiją, pateiktiną kaip garantinis raštas, užstatas ar kita jos įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyta tinkama priemonė. Tokios garantijos suma negali būti didesnė nei ta, kurios Šaliai reikia norint užtikrinti, kad būtų sumokėti muitai, mokesčiai, rinkliavos ir kiti privalomieji mokėjimai, galiausiai mokėtini už prekes, kurioms taikoma ta garantija. Kai garantija nebereikalinga, ji grąžinama.

3.   Šalys užtikrina, kad muitinės ir kitos institucijos, atsakingos už sienų kontrolę ir procedūras, susijusias su prekių importu, eksportu ir tranzitu, bendradarbiautų tarpusavyje ir koordinuotų savo veiklą, kad būtų lengvinama prekyba ir spartinamas prekių išleidimas.

1.   Kiekviena Šalis deda pastangas supaprastinti savo muitinės procedūrų reikalavimus ir formalumus, kad prekiautojai ar veiklos vykdytojai, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, juos galėtų įvykdyti per trumpesnį laiką ir mažesnėmis sąnaudomis.

2.   Kiekviena Šalis nustato arba palieka galioti priemones, kuriomis jos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus kriterijus atitinkantiems prekiautojams ar veiklos vykdytojams dar labiau supaprastinamos muitinės procedūros. Tokios priemonės gali apimti, inter alia:

3.   Jei Šalis nusprendžia taikyti vieną iš šių priemonių, ji, laikydamasi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, suteikia galimybę, jei tos Šalies manymu tai tikslinga ir praktiškai įmanoma, šiuos supaprastinimus taikyti visiems atitinkamus kriterijus atitinkantiems prekiautojams.

1.   20 straipsnio tikslais taikoma Konvencija dėl bendrosios tranzito procedūros.

2.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad būtų lengvinamos ir veiksmingai prižiūrimos jos teritorijoje vykdomos perkrovimo operacijos ir vežimas tranzitu per jų atitinkamas teritorijas.

3.   Kiekviena Šalis skatina ir įgyvendina regioninius tranzito susitarimus, kad palengvintų prekybą pagal Konvenciją dėl bendrosios tranzito procedūros.

4.   Siekdama lengvinti tranzitą, kiekviena Šalis užtikrina visų jos teritorijoje esančių susijusių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą.

5.   Kiekviena Šalis leidžia, kad importuoti skirtos prekės muitinei prižiūrint būtų vežamos per jos teritoriją iš įvežimo muitinės įstaigos į kitą jos teritorijoje esančią muitinės įstaigą, kuri išleis prekes arba atliks jų muitinį įforminimą.

1.   Kiekviena Šalis nustato arba palieka galioti muitinio tikrinimo rizikos valdymo sistemą, kad būtų sumažinta tikimybė ir poveikis įvykio, kuris trukdytų tinkamai taikyti muitų teisės aktus, pažeistų finansinius interesus ir keltų pavojų Šalių ir jų rezidentų saugumui bei saugai, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, aplinkai arba vartotojams.

2.   Muitinis tikrinimas, išskyrus atsitiktinės atrankos būdu atliekamus tikrinimus, pirmiausia grindžiamas rizikos analize, kuri atliekama naudojantis elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

3.   Kiekviena Šalis rizikos valdymo priemones parengia ir taiko taip, kad išvengtų šališkos ar nepateisinamos diskriminacijos arba užslėpto tarptautinės prekybos ribojimo.

4.   Kiekviena Šalis muitinį tikrinimą ir kitus atitinkamus pasienio kontrolės veiksmus sutelkia į didelės rizikos siuntas ir spartina mažos rizikos siuntų išleidimą. Be to, kiekviena Šalis, įgyvendindama savo rizikos valdymo priemones, siuntas tokiems tikrinimo veiksmams gali pasirinkti atsitiktinės atrankos būdu.

5.   Kiekviena Šalis rizikos valdymą grindžia rizikos vertinimu, taikydama tinkamus atrankos kriterijus.

1.   Siekdama paspartinti prekių išleidimą, kiekviena Šalis nustato arba palieka galioti tikrinimo po muitinio įforminimo procedūrą, kad užtikrintų jos muitų teisės aktų bei kitų susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi.

2.   Kiekviena Šalis asmenis ir siuntas tikrinti po muitinio įforminimo pasirenka atsižvelgdama į riziką ir, be kita ko, gali taikyti tinkamus atrankos kriterijus. Kiekviena Šalis tikrinimą po muitinio įforminimo atlieka skaidriai. Jeigu tikrinimo objektas yra asmuo ir tikrinimo rezultatai yra galutiniai, Šalis asmeniui, kurio duomenys tikrinami, nedelsdama praneša tikrinimo rezultatus, asmens teises ir pareigas, taip pat pagrindžia rezultatus.

3.   Informacija, gauta per tikrinimą po muitinio įforminimo, gali būti naudojama administracinėse ir teisminėse procedūrose.

4.   Kai tai praktiškai įmanoma, Šalys tikrinimo po muitinio įforminimo rezultatus naudoja rizikos valdymo tikslais.

1.   Kiekviena Šalis toliau taiko partnerystės programą, skirtą 18 priede nustatytus kriterijus atitinkantiems veiklos vykdytojams.

2.   Šalys pripažįsta savo atitinkamas įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų programas pagal 18 priedą.

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos muitų teisės aktai, kiti su prekyba susiję įstatymai ir teisės aktai, taip pat su prekyba susijusios bendrosios administracinės procedūros bei visuotinai svarbi informacija būtų skelbiami ir lengvai prieinami kiekvienam suinteresuotajam asmeniui, be kita ko, jei tinkama, internete.

2.   Kiekviena Šalis nedelsdama paskelbia su muitinės klausimais ir prekybos lengvinimu susijusius naujus teisės aktus ir bendrąsias procedūras, tai padarydama kuo anksčiau iki tokių teisės aktų ar procedūrų įsigaliojimo, taip pat nedelsdama paskelbia visus tokių teisės aktų ir procedūrų pakeitimus ir paaiškinimus. Skelbiant nurodomi:

3.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad nauji ar iš dalies keičiami teisės aktai, procedūros ir rinkliavos ar privalomieji mokėjimai įsigaliotų ne iš karto nuo jų paskelbimo, o tik po pagrįsto laikotarpio.

4.   Kiekviena Šalis internete pateikia:

Kiekviena Šalis užtikrina, kad pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodyti aprašymai, formos, dokumentai ir informacija būtų nuolat atnaujinami.

5.   Kiekviena Šalis paskiria arba palieka veikti vieną arba daugiau informacijos centrų, kurie per pagrįstą laiką atsako į valdžios institucijų, prekiautojų ir kitų suinteresuotųjų asmenų užklausas muitinės ir kitais su prekyba susijusiais klausimais. Šalys nerenka rinkliavų už atsakymą į užklausas.

1.   Ekonominės veiklos vykdytojų prašymu kiekviena Šalis per savo muitinę pateikia išankstinius sprendimus, kuriuose nurodo atitinkamoms prekėms taikytiną režimą. Tokie sprendimai pateikiami raštu arba elektronine forma per apibrėžtos trukmės laikotarpį ir juose nurodoma visa būtina informacija pagal sprendimą teikiančios Šalies teisės aktus.

2.   Išankstiniai sprendimai turi galioti bent trejus metus nuo jų galiojimo pradžios dienos, išskyrus atvejus, kai sprendimas nebeatitinka teisės aktų arba pasikeitė faktai ar aplinkybės, kuriais grindžiamas pirminis sprendimas.

3.   Šalis gali atsisakyti pateikti išankstinį sprendimą, jeigu prašyme iškeltam klausimui taikoma administracinė ar teisminė peržiūra arba jei prašymas nesusijęs su jokia numatoma išankstinio sprendimo paskirtimi ar jokia numatoma muitinės procedūra. Jeigu Šalis atsisako pateikti išankstinį sprendimą, ji nedelsdama raštu apie tai praneša pareiškėjui ir pateikia susijusius faktus bei savo sprendimo pagrindimą.

4.   Kiekviena Šalis skelbia bent šią informaciją:

5.   Jeigu Šalis išankstinį sprendimą atšaukia, pakeičia, pripažįsta negaliojančiu ar panaikina, ji apie tai raštu praneša pareiškėjui ir pateikia susijusius faktus bei savo sprendimo pagrindimą. Šalis išankstinį sprendimą atšaukia, pakeičia, pripažįsta negaliojančiu ar panaikina atgaline data tik tuo atveju, jeigu tas sprendimas priimtas remiantis neišsamia, neteisinga, melaginga ar klaidinančia informacija.

6.   Šalies pateiktas išankstinis sprendimas tai Šaliai yra privalomas jį pateikti prašiusio pareiškėjo atžvilgiu. Šalis gali nustatyti, kad išankstinis sprendimas pareiškėjui yra privalomas.

7.   Kiekviena Šalis, gavusi išankstinio sprendimo turėtojo prašymą, peržiūri išankstinį sprendimą arba sprendimą atšaukti, pakeisti ar pripažinti negaliojančiu išankstinį sprendimą.

8.   Kiekviena Šalis viešai skelbia informaciją apie išankstinius sprendimus, atsižvelgdama į poreikį saugoti asmeninę ir komercinę konfidencialią informaciją.

9.   Išankstiniai sprendimai pateikiami dėl:

1.   Kiekviena Šalis taiko veiksmingas, greitas, nediskriminacines ir lengvai prieinamas procedūras, kuriomis užtikrina teisę skųsti muitinės ar kitų kompetentingų institucijų administracinius veiksmus, nutarimus ir sprendimus, darančius poveikį importuojamoms, eksportuojamoms ar tranzitu vežamoms prekėms.

2.   1 dalyje nurodytos procedūros apima:

3.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad jeigu sprendimas dėl 2 dalies a punkte nurodyto skundo ar peržiūros nepaskelbiamas per jos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą laikotarpį arba nepagrįstai nedelsiant, skundo pateikėjas turi teisę į tolesnį administracinį ar teisminį apskundimą ar peržiūrą arba kitaip kreiptis į teisminę instituciją pagal tos Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus.

4.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad skundo pateikėjui būtų nurodytos administracinio sprendimo priežastys, kad prireikus skundo pateikėjas galėtų pasinaudoti apskundimo ar peržiūros procedūromis.

1.   Kiekviena Šalis dėl su muitinės klausimais ir prekybos lengvinimu susijusių teisės aktų pasiūlymų ir bendrųjų procedūrų laiku ir reguliariai konsultuojasi su ekonominės veiklos vykdytojų atstovais. Tuo tikslu kiekviena Šalis toliau užtikrina tinkamas administracinių institucijų ir verslo bendruomenės tarpusavio konsultacijas.

2.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos muitinės ir susiję reikalavimai bei procedūros toliau tenkintų verslo bendruomenės poreikius, būtų grindžiami geriausia praktika ir kuo mažiau ribotų prekybą.

1.   Šio straipsnio tikslais laikinasis įvežimas reiškia muitinės procedūrą, pagal kurią tam tikros prekės (įskaitant transporto priemones) gali būti įvežamos į muitų teritoriją sąlygiškai leidžiant nemokėti importo muitų bei mokesčių ir netaikant ekonominio pobūdžio importo draudimų ar apribojimų su sąlyga, kad prekės importuojamos konkrečiu tikslu ir yra skirtos reeksportuoti per nustatytą laikotarpį niekaip jų nepakeitus, išskyrus normalų nusidėvėjimą dėl jų naudojimo.

2.   Kiekviena Šalis leidžia laikinai įvežti toliau nurodytų rūšių prekes jų visiškai sąlygiškai neapmokestindama importo muitais ir mokesčiais ir netaikydama importo apribojimų ar ekonominio pobūdžio draudimų, kaip numatyta jos įstatymuose ir kituose teisės aktuose:

3.   Kalbant apie 2 dalyje nurodytas laikinai įvežamas prekes, kiekviena Šalis, neatsižvelgdama į tų prekių kilmę, priima kitoje Šalyje pagal ATA ir Stambulo konvencijas išduotą knygelę, kurią patvirtino ir už ją garantavo asociacija, priklausanti tarptautinei garantijų grandinei, patvirtintai importuojančios Šalies kompetentingų institucijų ir galiojančiai jos muitų teritorijoje.

1.   Pripažindamos, kad tarp atitinkamų jų muitų teritorijų vyksta intensyvus jūrų transporto, ypač ro-ro laivais, eismas, Šalys susitaria bendradarbiauti, kad lengvintų tokį eismą, taip pat kitų alternatyvių rūšių eismą.

2.   Šalys pripažįsta:

3.   Šiuo tikslu Šalys:

4.   Šalys susitaria skatinti savo atitinkamų muitinių bendradarbiavimą dvišalių jūrų maršrutų klausimais ir keistis informacija apie uostų, kuriuose vyksta jų tarpusavio eismas, veikimą ir taikomas taisykles bei procedūras. Jos viešai skelbs ir skatins veiklos vykdytojų informuotumą apie priemones, kurių jos ėmėsi, ir procesus, kuriuos taiko uostai, kad palengvintų tokį eismą.

1.   Specialusis prekybos komitetas muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams:

2.   Specialusis prekybos komitetas muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams gali priimti sprendimus ir rekomendacijas:

1.   Partnerystės taryba gali iš dalies keisti:

2.   Specialusis prekybos komitetas administracinio bendradarbiavimo PVM ir mokesčių bei muitų išieškojimo srityje klausimams gali keisti Protokolo dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir dėl savitarpio pagalbos vykdant su muitais ir mokesčiais susijusius reikalavimus 33 straipsnio 4 dalyje nurodytą vertę.

1.   Šalys patvirtina savo įsipareigojimą nustatyti tarpusavio prekybai ir investicijoms plėtoti palankias sąlygas.

2.   Šalys dar kartą patvirtina teisę savo teritorijoje vykdyti reglamentavimo veiklą taip, kad galėtų siekti teisėtų politikos tikslų, kaip antai susijusių su: socialinėmis paslaugomis; valstybiniu švietimu; sauga; aplinka, įskaitant klimato kaitą; visuomenes dorove; socialine ar vartotojų apsauga; privatumu ir duomenų apsauga ir kultūros įvairovės skatinimu bei apsauga.

3.   Ši antraštinė dalis netaikoma priemonėms, kurios daro poveikį Šalies fiziniams asmenims, siekiantiems įsidarbinti kitoje Šalyje, ar priemonėms, susijusioms su nacionalinio subjekto statusu, pilietybe, nuolatine gyvenamąja vieta ar nuolatiniu darbu.

4.   Šia antraštine dalimi Šaliai neužkertamas kelias taikyti fizinių asmenų atvykimą ar laikiną buvimą jos teritorijoje reglamentuojančių priemonių, įskaitant priemones, kurios reikalingos jos sienų vientisumui apsaugoti ir tvarkingam fizinių asmenų judėjimui per sienas užtikrinti, jeigu tokios priemonės taikomos taip, kad neišnyktų ir nesumažėtų nauda, kurią kita Šalis įgyja pagal šios antraštinės dalies nuostatas. Vien tai, kad tam tikrų šalių fiziniai asmenys privalo turėti vizą, nereiškia, kad šia antraštine dalimi teikiama nauda išnyksta ar sumažėja.

5.   Ši antraštinė dalis netaikoma:

6.   Ši antraštinė dalis netaikoma jokiai Šalies priemonei, susijusiai su prekių ar paslaugų viešuoju pirkimu valstybės reikmėms, ir kai Šalis nesiekia jų perparduoti komerciniais tikslais arba panaudoti prekėms tiekti ar paslaugoms teikti komercinėje prekyboje, nepriklausomai nuo to, ar tas pirkimas yra viešasis pirkimas, kaip tai suprantama pagal 277 straipsnį.

7.   Išskyrus 132 straipsnį, ši antraštinė dalis netaikoma Šalių teikiamoms subsidijoms ar dotacijoms, įskaitant vyriausybės remiamas paskolas, garantijas ir draudimą.

1.   Šalis gali atsisakyti taikyti palankias nuostatas pagal šią antraštinę dalį ir šio podalio IV antraštinę dalį kitos Šalies investuotojui arba paslaugų teikėjui, arba įmonei, kuriai taikomas šis Susitarimas, jei palankias nuostatas taikyti atsisakanti Šalis nustato arba toliau taiko priemones, susijusias su tarptautinės taikos ir saugumo palaikymu, įskaitant žmogaus teisių apsaugą:

2.   Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad 1 dalis taikoma šio podalio IV antraštinei daliai tiek, kiek ji susijusi su paslaugomis ar investicijomis, kurių atžvilgiu Šalis atsisakė taikyti šioje antraštinėje dalyje nustatytas palankias nuostatas.

1.   Siekdamos nustatyti galimus šios antraštinės dalies nuostatų patobulinimus ir laikydamosi savo įsipareigojimų pagal tarptautinius susitarimus, Šalys pagal 776 straipsnį peržiūri savo teisinę sistemą, susijusią su prekyba paslaugomis ir investicijomis, įskaitant šį Susitarimą.

2.   Siekdamos susitarti dėl galimų abipusio intereso patobulinimų, Šalys stengiasi, kai tinkama, peržiūrėti Susitarimo neatitinkančias priemones ir išlygas, nustatytas 19, 20, 21 ir 22 prieduose, ir trumpalaikių verslo svečių veiklą, nustatytą 21 priede.

3.   Šis straipsnis netaikomas finansinėms paslaugoms.

1.   Kiekviena Šalis kitos Šalies investuotojams ir įmonėms, kurioms taikomas šis Susitarimas, taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ji panašiose situacijose taiko savo pačios investuotojams ir jų įmonėms jų steigimo ir veikimo jos teritorijoje atžvilgiu.

2.   Šalies pagal 1 dalį taikomas režimas yra režimas:

1.   Kiekviena Šalis kitos Šalies investuotojams ir įmonėms, kurioms taikomas šis Susitarimas, taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ji panašiose situacijose taiko trečiųjų šalių investuotojams ir jų įmonėms jų steigimo jos teritorijoje atžvilgiu.

2.   Kiekviena Šalis kitos Šalies investuotojams ir įmonėms, kurioms taikomas šis Susitarimas, taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ji panašiose situacijose taiko trečiųjų šalių investuotojams ir jų įmonėms jų veikimo jos teritorijoje atžvilgiu.

3.   1 ir 2 dalys nelaikomos įpareigojančiomis Šalis suteikti kitos Šalies investuotojams ar įmonėms, kurioms taikomas šis Susitarimas, pagal kurį nors režimą teikiamą naudą, gaunamą dėl:

4.   Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad 1 ir 2 dalyse nurodytas režimas neapima investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo procedūrų, numatytų kituose tarptautiniuose susitarimuose.

5.   Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad esminės nuostatos pagal kitus Šalies su trečiąja šalimi sudarytus tarptautinius susitarimus arba tik formalus tų nuostatų perkėlimas į vidaus teisę tiek, kiek to reikia, kad jos būtų įtrauktos į vidaus teisinę tvarką, savaime nėra laikomos režimu, nurodytu 1 ir 2 dalyse. Pagal tas nuostatas Šalies taikomos priemonės gali būti laikomos tokiu režimu ir taip pažeisti šį straipsnį.

1.   Ryšium su įmonių steigimu ar veikimu jos teritorijoje Šalis nenustato jokių reikalavimų ir neužtikrina jų vykdymo, taip pat neužtikrina jokių įsipareigojimų vykdymo:

Šis punktas netaikomas, kai licencinę sutartį sudaro įmonė ir Šalis. Šiame punkte licencinė sutartis – tai technologijų, gamybos procesų ar kitų nuosavybės teisėmis saugomų žinių licencijavimo sutartis.

2.   Šalis nenustato sąlygų, pagal kurias pranašumo, susijusio su įmonių steigimu ar veikimu jos teritorijoje, įgijimas ar tolesnis naudojimasis juo siejamas su atitiktimi bet kuriam iš toliau išvardytų reikalavimų:

3.   2 dalis nelaikoma kliūtimi Šaliai nustatyti sąlygų, pagal kurias pranašumo, susijusio su įmonės steigimu ar veikimu jos teritorijoje, įgijimas ar tolesnis naudojimasis juo susiejamas su reikalavimu jos teritorijoje vykdyti gamybą, teikti paslaugą, mokyti ar įdarbinti darbuotojus, statyti ar plėsti konkrečius įrenginius ar vykdyti mokslinius tyrimus ir plėtrą.

4.   Šio straipsnio 1 dalies f ir l punktai netaikomi, jei:

5.   1 dalies a–c punktai bei 2 dalies a ir b punktai netaikomi prekių ar paslaugų kvalifikaciniams reikalavimams, kiek tai susiję su dalyvavimu eksporto skatinimo ir užsienio pagalbos programose.

6.   Patikslinama, kad šiuo straipsniu neužkertamas kelias Šalies kompetentingoms institucijoms užtikrinti įsipareigojimų, prisiimtų tarp kitų nei Šalis asmenų, kurių ta Šalis tiesiogiai ar netiesiogiai nenustatė arba nereikalavo prisiimti, vykdymą.

7.   Patikslinama, kad 2 dalies a ir b punktai netaikomi reikalavimams, kuriuos importuojanti Šalis nustato dėl prekių turinio, būtino, kad prekės tenkintų lengvatinių muitų tarifų ar lengvatinių kvotų taikymo sąlygas.

8.   1 dalies l punktas netaikomas, jei reikalavimą nustato arba jo ar įsipareigojimo vykdymą ginčų sprendimo institucija užtikrina kaip tinkamą atlygį pagal Šalies autorių teisių įstatymus.

9.   Šalis nenustato jokių priemonių, neatitinkančių jos pareigų pagal Sutartį dėl su prekyba susijusių investicinių priemonių (TRIMS), net jei ta Šalis yra nurodžiusi tokias priemones 19 ar 20 priedo sąraše, ir neužtikrina tokių priemonių vykdymo.

10.   Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad šis straipsnis nelaikomas reikalavimu Šaliai leisti teikti tam tikrą paslaugą tarpvalstybiniu mastu, jeigu ta Šalis nustato ar toliau taiko tokių paslaugų teikimo apribojimus ar draudimus, kurie atitinka išlygas, sąlygas ar apribojimus, nustatytas sektoriui, subsektoriui ar veiklai, išvardytiems 19 ar 20 priede.

11.   2 dalyje nurodyta pranašumo įgijimo ar tolesnio naudojimosi juo sąlyga nėra laikoma reikalavimu ar įsipareigojimu 1 dalies tikslais.

1.   128, 129, 130, 131 ir 132 straipsniai netaikomi:

2.   128, 129, 130, 131 ir 132 straipsniai netaikomi Šalies priemonei, kuri atitinka 20 priede nurodytam sektoriui, subsektoriui ar veiklai nustatytas išlygas, sąlygas ar kvalifikacijas.

3.   Šio Susitarimo 129 ir 130 straipsniai netaikomi jokioms priemonėms, kurios laikomos TRIPS sutarties 3 arba 4 straipsnio išimtimi arba kuriomis nuo tų straipsnių nukrypstama, kaip konkrečiai nustatyta tos sutarties 3–5 straipsniuose.

4.   Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad 129 ir 130 straipsniai nelaikomi kliūtimi Šaliai nustatyti informacijos teikimo reikalavimų, be kita ko, statistikos tikslais, kiek tai susiję su kitos Šalies investuotojų ar įmonių, kurioms taikomas šis Susitarimas, steigimu ar veikimu, jeigu tai nėra būdas tai Šaliai išvengti pareigų pagal tuos straipsnius.

1.   Kiekviena Šalis kitos Šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ji panašiose situacijose taiko savo paslaugoms ir paslaugų teikėjams.

2.   Šalis gali tenkinti 1 dalies reikalavimą taikydama kitos Šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams režimą, kurio forma yra tapati režimui, kurį ji taiko savo pačios paslaugoms ir paslaugų teikėjams arba nuo jos skiriasi.

3.   Tapačios arba skirtingos formos režimas laikomas mažiau palankiu, jeigu juo konkurencijos sąlygos keičiamos Šalies paslaugų arba paslaugų teikėjų naudai, palyginti su kitos Šalies paslaugoms arba paslaugų teikėjams taikomomis sąlygomis.

4.   Nė viena šio straipsnio nuostata nelaikoma reikalavimu kuriai nors iš Šalių kompensuoti neišvengiamą nepalankią konkurencinę padėtį, kuri atsiranda dėl atitinkamų paslaugų ar paslaugų teikėjų užsieninio statuso.

1.   Kiekviena Šalis kitos Šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ji panašiose situacijose taiko trečiosios šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams.

2.   1 dalis nelaikoma įpareigojančia Šalį suteikti kitos Šalies paslaugoms ar paslaugų teikėjams pagal bet kurį režimą teikiamą naudą, gaunamą dėl:

3.   Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad esminės nuostatos pagal kitus Šalies su trečiąja šalimi sudarytus tarptautinius susitarimus arba tik formalus tų nuostatų perkėlimas į vidaus teisę tiek, kiek to reikia, kad jos būtų įtrauktos į vidaus teisinę tvarką, savaime nėra laikomos režimu pagal 1 dalį. Pagal tas nuostatas Šalies taikomos priemonės gali būti laikomos tokiu režimu ir taip pažeisti šį straipsnį.

1.   135, 136, 137 ir 138 straipsniai netaikomi:

2.   135, 136, 137 ir 138 straipsniai netaikomi Šalies priemonei, kuri atitinka 20 priede nurodytam sektoriui, subsektoriui ar veiklai nustatytas išlygas, sąlygas ar kvalifikacijas.

1.   Šis skyrius taikomas Šalies priemonėms, darančioms poveikį įmonės ekonominės veiklos vykdymui atvykstant ir laikinai jos teritorijoje būnant kitos Šalies fiziniams asmenims, t. y. įsisteigimo reikalais atvykstantiems verslo svečiams, paslaugų teikėjams pagal sutartis, laisvųjų profesijų darbuotojams, bendrovės viduje perkeliamiems asmenims ir trumpalaikiams verslo svečiams.

2.   Nuostatoms, dėl kurių pagal šį skyrių neprisiimta įsipareigojimų, toliau taikomi visi Šalies teisėje nustatyti reikalavimai dėl fizinių asmenų atvykimo ir laikino buvimo, įskaitant buvimo trukmę reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.

3.   Nepaisant šio skyriaus nuostatų, toliau taikomi visi Šalies teisėje nustatyti reikalavimai dėl darbo ir socialinės apsaugos priemonių, įskaitant minimalų darbo užmokestį ir kolektyvines sutartis dėl darbo užmokesčio reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.

4.   Įsipareigojimai dėl fizinių asmenų atvykimo ir laikino buvimo verslo reikalais netaikomi tais atvejais, kai atvykus ir laikinai būnant ketinama trukdyti ar kitaip daryti poveikį arba trukdoma ar kitaip daromas poveikis darbuotojų ar vadovybės ginčų ar derybų rezultatams arba fizinių asmenų, kurie dalyvauja tokiuose ginčuose ar derybose, įdarbinimui.

5.   Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys: