2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 149/10

Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės

PREKYBOS IR BENDRADARBIAVIMOsusitarimas

PREAMBULĖ

EUROPOS SĄJUNGA BEI EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJA

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

1.	DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS įsipareigojimą laikytis demokratijos principų, teisinės valstybės principo, gerbti žmogaus teises ir kovoti su masinio naikinimo ginklų platinimu ir klimato kaita – tai yra esminiai šio Susitarimo ir papildomųjų susitarimų elementai,

2.	PRIPAŽINDAMOS pasaulinio bendradarbiavimo svarbą siekiant spręsti bendro intereso klausimus,

3.	PRIPAŽINDAMOS tarptautinės prekybos ir investicijų skaidrumo svarbą visų suinteresuotųjų šalių labui,

4.	SIEKDAMOS nustatyti aiškias ir abipusiškai naudingas taisykles, reglamentuojančias Šalių tarpusavio prekybą ir investicijas,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad siekiant užtikrinti veiksmingą šio Susitarimo ir visų papildomųjų susitarimų valdymą ir teisingą jų aiškinimą bei taikymą, taip pat įsipareigojimų pagal tuos susitarimus vykdymą, svarbu nustatyti nuostatas, kuriomis užtikrinamas bendras valdymas, visų pirma ginčų sprendimo ir vykdymo užtikrinimo taisyklės, kuriomis visapusiškai gerbiamas atitinkamų Sąjungos ir Jungtinės Karalystės teisinės tvarkos autonomiškumas, taip pat Jungtinės Karalystės kaip Europos Sąjungai nepriklausančios šalies statusas,

6.	REMDAMOSI savo atitinkamomis teisėmis ir pareigomis pagal 1994 m. balandžio 15 d. Marakeše sudarytą Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartį ir kitas daugiašales bei dvišales bendradarbiavimo priemones,

PRIPAŽINDAMOS kiekvienos Šalies autonomiškumą ir teises reglamentuoti savo teritorijoje, kad būtų pasiekti teisėti viešosios politikos tikslai tokiose srityse, kaip visuomenės sveikatos apsauga ir propagavimas, socialinės paslaugos, valstybinis švietimas, sauga, aplinka, įskaitant klimato kaitos klausimus, visuomenės dorovė, socialinė ar vartotojų apsauga, gyvūnų gerovė, privatumas ir duomenų apsauga, taip pat kultūros įvairovės skatinimas bei apsauga, kartu siekiant didinti aukštą savo apsaugos lygį,

8.	TIKĖDAMOS nuspėjamos komercinės aplinkos, kurioje darnaus vystymosi ekonominiams, socialiniams ir su aplinka susijusiems aspektams palankiu būdu skatinama Šalių tarpusavio prekyba bei investicijos ir užkertamas kelias prekybos iškraipymui bei nesąžiningam konkurenciniam pranašumui, teikiama nauda,

PRIPAŽINDAMOS, kad reikalinga plataus užmojo, plataus masto ir subalansuota ekonominė partnerystė, grindžiama vienodomis atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygomis ir darniu vystymusi, taikant veiksmingą ir patikimą subsidijų bei konkurencijos sistemą ir prisiimant įsipareigojimą išsaugoti atitinkamo aukšto lygio apsaugą darbo ir socialinių standartų, aplinkos, kovos su klimato kaita ir apmokestinimo srityse,

10.	PRIPAŽINDAMOS poreikį įmonėms, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, ir jų prekėms bei paslaugoms užtikrinti atvirą ir saugią rinką, sprendžiant nepagrįstų kliūčių prekybai ir investicijoms klausimus,

11.	ATKREIPDAMOS DĖMESĮ į tai, kad įmonėms ir vartotojams svarbu suteikti naujų galimybių naudojantis skaitmenine prekyba ir spręsti nepagrįstų kliūčių duomenų srautams ir prekybai elektroninėmis priemonėmis klausimus, kartu gerbiant Šalių asmens duomenų apsaugos taisykles,

12.	SIEKDAMOS, kad įgyvendinant aukšto lygio vartotojų apsaugos ir ekonominės gerovės politiką, taip pat skatinant atitinkamų institucijų bendradarbiavimą, šiuo Susitarimu būtų prisidedama prie vartotojų gerovės,

13.	ATSIŽVELGDAMOS į tarptautinio susisiekimo oru, keliais ir jūra svarbą keleivių ir krovinių vežimui, taip pat į poreikį užtikrinti aukštus transporto paslaugų teikimo tarp Šalių standartus,

14.	PRIPAŽINDAMOS prekybos energija bei žaliavomis ir investicijų į jas naudą, taip pat paramos ekonomiškai efektyvios, švarios ir saugios energijos tiekimo Sąjungai ir Jungtinei Karalystei svarbą,

15.	ATKREIPDAMOS DĖMESĮ į Šalių suinteresuotumą nustatyti sistemą siekiant palengvinti techninį bendradarbiavimą ir parengti naują su jungtimis susijusią prekybos tvarką, kuria būtų pasiekta patikimų ir veiksmingų rezultatų per visus laikotarpius,

16.	ATKREIPDAMOS DĖMESĮ į tai, kad Šalių tarpusavio bendradarbiavimas ir prekyba šiose srityse turėtų būti grindžiami sąžininga konkurencija energetikos rinkose ir nediskriminacine prieiga prie tinklų,

17.	PRIPAŽINDAMOS tvarios energetikos, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, visų pirma gaminamos Šiaurės jūroje, ir efektyvaus energijos vartojimo naudą,

18.	NORĖDAMOS skatinti taikiai naudotis prie jų pakrančių esančiais vandenimis ir optimaliai bei teisingai naudoti tuose vandenyse esančius jūrų gyvuosius išteklius, be kita ko, nuolat tvariai valdyti bendrus išteklius,

19.	ATKREIPDAMOS DĖMESĮ į tai, kad Jungtinė Karalystė išstojo iš Europos Sąjungos ir nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė yra nepriklausoma pakrantės valstybė, turinti atitinkamų teisių ir įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę,

20.

PATVIRTINDAMOS, kad pakrantės valstybių suverenios teisės, kuriomis Šalys naudojasi gyvųjų išteklių paieškos, naudojimo, išsaugojimo ir valdymo savo vandenyse tikslais, turėtų būti įgyvendinamos laikantis tarptautinės teisės principų, įskaitant 1982 m. gruodžio 10 d. Montego Bėjuje priimtą Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (toliau – Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija), ir nuo jų nenukrypstant,

21.	PRIPAŽINDAMOS socialinės saugos teisių, kuriomis naudojasi asmenys, darbo, trumpalaikio buvimo arba gyvenimo šalyje tikslais persikeliantys į kitą Šalį, ir teisių, kuriomis naudojasi jų šeimos nariai bei maitintojo netekę asmenys, koordinavimo svarbą,

22.	ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad bendradarbiavimas tokiose bendro intereso srityse kaip mokslas, moksliniai tyrimai ir inovacijos, branduoliniai tyrimai ir kosmosas, Jungtinei Karalystei sąžiningomis ir tinkamomis sąlygomis dalyvaujant atitinkamose Sąjungos programose, bus naudingas abiem Šalims,

23.

MANYDAMOS, kad Jungtinės Karalystės ir Sąjungos bendradarbiavimas, susijęs su nusikalstamų veikų prevencija, tyrimu, išaiškinimu arba patraukimu baudžiamojon atsakomybėn už jas ir bausmių vykdymu, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją, užtikrins galimybę sustiprinti Jungtinės Karalystės ir Sąjungos saugumą,

24.	SIEKDAMOS, kad būtų sudarytas Jungtinės Karalystės ir Sąjungos susitarimas, kuriuo būtų nustatytas tokio bendradarbiavimo pagrindas,

25.

PRIPAŽINDAMOS, kad Šalys gali papildyti šį Susitarimą kitais susitarimais, kurie bus neatsiejama šiuo Susitarimu reglamentuojamų bendrų dvišalių santykių dalis, ir kad Susitarimas dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų yra sudarytas kaip toks papildomasis susitarimas, ir juo Šalims sudaromos sąlygos pagal šį Susitarimą arba bet kurį kitą papildomąjį susitarimą keistis įslaptinta informacija,

SUSITARĖ:

PIRMA DALIS

BENDROSIOS IR INSTITUCINĖS NUOSTATOS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 Straipsnis

Tikslas

Šiuo Susitarimu, paisant kiekvienos Šalies autonomiškumo bei suvereniteto, nustatomas plataus masto Šalių tarpusavio santykių gerovės ir geros kaimynystės erdvėje, kuriai būdingi bendradarbiavimu grindžiami glaudūs bei taikūs santykiai, pagrindas.

2 Straipsnis

Papildomieji susitarimai

1. Tais atvejais, kai Sąjunga ir Jungtinė Karalystė tarpusavyje sudaro kitus dvišalius susitarimus, tokie susitarimai yra šio Susitarimo papildomieji susitarimai, jei tuose susitarimuose nenumatyta kitaip. Tokie papildomieji susitarimai yra neatsiejama šiuo Susitarimu reglamentuojamų bendrų dvišalių santykių ir bendros sistemos dalis.

2. 1 dalis taip pat taikoma:

a)	Sąjungos bei jos valstybių narių ir Jungtinės Karalystės susitarimams, ir

b)	Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Karalystės susitarimams.

3 Straipsnis

Gera valia

1. Šalys, vadovaudamosi visapusiškos tarpusavio pagarbos ir geros valios principais, padeda viena kitai vykdyti iš šio Susitarimo ir bet kurio papildomojo susitarimo kylančias užduotis.

2. Jos imasi visų tinkamų priemonių (bendrų ar specialių) užtikrinti, kad būtų vykdomi iš šio Susitarimo ir bet kurio papildomojo susitarimo kylantys įsipareigojimai, ir nesiima jokių priemonių, kurios galėtų trukdyti siekti šio Susitarimo arba bet kurio papildomojo susitarimo tikslų.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

AIŠKINIMO PRINCIPAI IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

4 Straipsnis

Tarptautinė viešoji teisė

1. Šio Susitarimo ir visų papildomųjų susitarimų nuostatos aiškinamos vadovaujantis geros valios principu, atsižvelgiant į jų įprastinę reikšmę jų kontekste ir atsižvelgiant į susitarimo objektą bei tikslą pagal paprotines tarptautinės viešosios teisės aiškinimo taisykles, įskaitant 1969 m. gegužės 23 d. Vienoje sudarytoje Vienos konvencijoje dėl tarptautinių sutarčių teisės kodifikuotas taisykles.

2. Siekiant didesnio aiškumo, nei šiuo Susitarimu, nei kuriuo nors papildomuoju susitarimu nenustatoma pareiga jų nuostatas aiškinti pagal kurios nors Šalies vidaus teisę.

3. Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad kurios nors Šalies teismų pateiktas šio Susitarimo arba kurio nors papildomojo susitarimo aiškinimas nėra privalomas kitos Šalies teismams.

5 Straipsnis

Privačių asmenų teisės

1. Nedarant poveikio Protokolo dėl socialinės apsaugos koordinavimo SSC.67 straipsniui ir išskyrus, kalbant apie Sąjungą, šio Susitarimo trečią dalį, jokia šio Susitarimo arba kurio nors papildomojo susitarimo nuostata nereiškia, jog asmenims suteikiama teisių ar nustatoma pareigų, išskyrus pagal tarptautinę viešąją teisę nustatytas Šalių tarpusavio teises ir pareigas, ar leidžiama šį Susitarimą arba kurį nors papildomąjį susitarimą tiesiogiai taikyti Šalių vidaus teisinėse sistemose.

2. Šalis negali numatyti teisės pareikšti ieškinį kitai Šaliai pagal savo teisę remdamasi tuo, kad kita Šalis veikė pažeisdama šį Susitarimą arba kurį nors papildomąjį susitarimą.

6 Straipsnis

Apibrėžtys

1. Jei nenurodyta kitaip, šiame Susitarime ir papildomuosiuose susitarimuose vartojamų terminų apibrėžtys:

duomenų subjektas – fizinis asmuo, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti; asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti – tai asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai ar netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelias to asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius;

b)	diena – kalendorinė diena;

c)	valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė;

d)	asmens duomenys – informacija, susijusi su duomenų subjektu;

e)	valstybė – valstybė narė arba Jungtinė Karalystė, atsižvelgiant į kontekstą;

f)	Šalies teritorija – kiekvienos Šalies atžvilgiu reiškia teritorijas, kurioms šis Susitarimas taikomas pagal 774 straipsnį;

g)	pereinamasis laikotarpis – Susitarimo dėl išstojimo 126 straipsnyje numatytas pereinamasis laikotarpis, ir

h)	Susitarimas dėl išstojimo – Susitarimas dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos, įskaitant jo protokolus.

2. Visos nuorodos į Sąjungą, Šalį arba Šalis šiame Susitarime ar papildomuosiuose susitarimuose aiškinamos taip, kad neįtrauktų Europos atominės energijos bendrijos, nebent būtų nurodyta kitaip arba jei kitaip būtina atsižvelgiant į kontekstą.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

INSTITUCINĖ STRUKTŪRA

7 Straipsnis

Partnerystės taryba

1. Įsteigiama Partnerystės taryba. Ją sudaro Sąjungos ir Jungtinės Karalystės atstovai. Partnerystės taryba gali posėdžiauti įvairių sudėčių, priklausomai nuo svarstomų klausimų.

2. Partnerystės tarybai bendrai pirmininkauja Europos Komisijos narys ir Jungtinės Karalystės Vyriausybės atstovas ministrų lygiu. Ji posėdžiauja Sąjungos arba Jungtinės Karalystės prašymu, tačiau bet kuriuo atveju ne rečiau kartą per metus, ir bendru sutarimu nustato savo posėdžių tvarkaraštį ir darbotvarkę.

3. Partnerystės taryba prižiūri, kaip siekiama šio Susitarimo ir papildomųjų susitarimų tikslų. Ji prižiūri ir palengvina šio Susitarimo ir papildomųjų susitarimų įgyvendinimą ir taikymą. Kiekviena Šalis gali kreiptis į Partnerystės tarybą bet kokiu klausimu, susijusiu su šio Susitarimo arba papildomųjų susitarimų įgyvendinimu, taikymu ir aiškinimu.

4. Partnerystės taryba turi įgaliojimus:

a)	priimti sprendimus visais šiame Susitarime arba papildomuosiuose susitarimuose numatytais klausimais;

b)	teikti rekomendacijas Šalims dėl šio Susitarimo arba papildomųjų susitarimų įgyvendinimo ir taikymo;

c)	šiame Susitarime arba papildomuosiuose susitarimuose numatytais atvejais sprendimu priimti šio Susitarimo arba papildomųjų susitarimų pakeitimus;

išskyrus kiek tai susiję su pirmos dalies III antraštine dalimi, iki ketvirtųjų metų, einančių po šio Susitarimo įsigaliojimo, pabaigos priimti sprendimus, kuriais iš dalies keičiamas šis Susitarimas arba papildomieji susitarimai, jei tokie pakeitimai yra būtini klaidoms ar praleidimams ištaisyti arba kitiems trūkumams pašalinti;

e)	aptarti visus klausimus, susijusius su sritimis, kurioms taikomas šis Susitarimas arba papildomieji susitarimai;

f)	perduoti Prekybos partnerystės komitetui arba specialiajam komitetui tam tikrus savo įgaliojimus, išskyrus šios dalies g punkte nurodytus įgaliojimus ir pareigas;

g)	sprendimu įsteigti specialiuosius prekybos komitetus ir specialiuosius komitetus (kitus nei nurodytieji 8 straipsnio 1 dalyje), panaikinti kurį nors specialųjį prekybos komitetą ar specialųjį komitetą arba pakeisti jiems pavestas užduotis, ir

h)	teikti rekomendacijas Šalims dėl asmens duomenų perdavimo konkrečiose srityse, kurioms taikomas šis Susitarimas arba papildomieji susitarimai.

5. Partnerystės tarybos darbas reglamentuojamas 1 priede išdėstytomis darbo tvarkos taisyklėmis. Partnerystės taryba gali tą priedą iš dalies pakeisti.

8 Straipsnis

Komitetai

1. Įsteigiami šie komitetai:

a)	Prekybos partnerystės komitetas, kuris sprendžia į antros dalies pirmo podalio I–VII antraštinių dalių, VIII antraštinės dalies 4 skyriaus, IX–XII antraštinių dalių, antros dalies šešto podalio ir 27 priedo taikymo sritį patenkančius klausimus;

b)	Specialusis prekybos komitetas prekių klausimams, kuris sprendžia į antros dalies pirmo podalio I antraštinės dalies 1 skyriaus ir antros dalies pirmo podalio VIII antraštinės dalies 4 skyriaus taikymo sritį patenkančius klausimus;

Specialusis prekybos komitetas muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams, kuris sprendžia į antros dalies pirmo podalio I antraštinės dalies 2 ir 5 skyrių, Protokolo dėl savitarpio administracinės pagalbos muitinės reikalų srityje ir nuostatų dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo, rinkliavų ir privalomųjų mokėjimų, muitinio įvertinimo ir suremontuotų prekių taikymo sritį patenkančius klausimus;

d)	Specialusis prekybos komitetas sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių klausimams, kuris sprendžia į antros dalies pirmo podalio I antraštinės dalies 3 skyriaus taikymo sritį patenkančius klausimus;

e)	Specialusis prekybos komitetas techninių prekybos kliūčių klausimams, kuris sprendžia į antros dalies pirmo podalio I antraštinės dalies 4 skyriaus ir 323 straipsnio taikymo sritį patenkančius klausimus;

f)	Specialusis prekybos komitetas paslaugų, investicijų ir skaitmeninės prekybos klausimams, kuris sprendžia į antros dalies pirmo podalio II–IV antraštinių dalių ir antros dalies pirmo podalio VIII antraštinės dalies 4 skyriaus taikymo sritį patenkančius klausimus;

g)	Specialusis prekybos komitetas intelektinės nuosavybės klausimams, kuris sprendžia į antros dalies pirmo podalio V antraštinės dalies taikymo sritį patenkančius klausimus;

h)	Specialusis prekybos komitetas viešųjų pirkimų klausimams, kuris sprendžia į antros dalies pirmo podalio VI antraštinės dalies taikymo sritį patenkančius klausimus;

i)	Specialusis prekybos komitetas bendradarbiavimo reglamentavimo srityje klausimams, kuris sprendžia į antros dalies pirmo podalio X antraštinės dalies taikymo sritį patenkančius klausimus;

j)	Specialusis prekybos komitetas vienodų atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygų ir darnaus vystymosi klausimams, kuris sprendžia į antros dalies pirmo podalio XI antraštinės dalies ir 27 priedo taikymo sritį patenkančius klausimus;

Specialusis prekybos komitetas administracinio bendradarbiavimo PVM ir mokesčių bei muitų išieškojimo klausimais, kuris sprendžia klausimus, kuriems taikomas Protokolas dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais ir muitais;

Specialusis energetikos komitetas:

i)	kuris sprendžia į antros dalies pirmo podalio VIII antraštinės dalies, išskyrus 4 skyrių, 323 straipsnį ir 27 priedą, taikymo sritį patenkančius klausimus. ir

ii)	kuris gali svarstyti klausimus, susijusius su 4 skyriumi ir 323 straipsniu, ir tais klausimais teikti ekspertines žinias atitinkamam specialiajam prekybos komitetui;

m)	Specialusis oro susisiekimo komitetas, kuris sprendžia į antros dalies antro podalio I antraštinės dalies taikymo sritį patenkančius klausimus;

n)	Specialusis aviacijos saugos komitetas, kuris sprendžia į antros dalies antro podalio II antraštinės dalies taikymo sritį patenkančius klausimus;

o)	Specialusis kelių transporto komitetas, kuris sprendžia į antros dalies trečio podalio taikymo sritį patenkančius klausimus;

p)	Specialusis socialinės apsaugos koordinavimo komitetas, kuris sprendžia į antros dalies ketvirto podalio ir Protokolo dėl socialinės apsaugos koordinavimo taikymo sritį patenkančius klausimus;

q)	Specialusis žuvininkystės komitetas, kuris sprendžia į antros dalies penkto podalio taikymo sritį patenkančius klausimus;

r)	Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas, kuris sprendžia į trečios dalies taikymo sritį patenkančius klausimus, ir

s)	Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas, kuris sprendžia į penktos dalies taikymo sritį patenkančius klausimus.

2. Kalbant apie klausimus, susijusius su antros dalies pirmo podalio I–VII antraštinėmis dalimis, VIII antraštinės dalies 4 skyriumi ir IX–XII antraštinėmis dalimis, antros dalies šeštu podaliu ir 27 priedu, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Prekybos partnerystės komitetas turi įgaliojimus:

a)	padėti Partnerystės tarybai vykdyti jai pavestas užduotis ir visų pirma teikti ataskaitas Partnerystės tarybai, taip pat vykdyti visas šios tarybos jam pavestas užduotis;

b)	prižiūrėti, kaip įgyvendinamas šis Susitarimas arba papildomieji susitarimai;

c)	priimti sprendimus arba teikti rekomendacijas šiame Susitarime arba papildomuosiuose susitarimuose nurodytais atvejais arba kai Partnerystės taryba yra jam perdavusi tokius įgaliojimus;

d)	prižiūrėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų specialiųjų prekybos komitetų veiklą;

e)	nedarant poveikio šeštos dalies I antraštinei daliai, ieškoti tinkamiausių būdų išvengti bet kokių galinčių kilti su šio Susitarimo arba bet kurio papildomojo susitarimo aiškinimu ir taikymu susijusių sunkumų arba juos pašalinti;

f)	naudotis įgaliojimais, kuriuos pagal 7 straipsnio 4 dalies f punktą jam perdavė Partnerystės taryba;

g)	sprendimu įsteigti specialiuosius prekybos komitetus (kitus nei nurodytieji šio straipsnio 1 dalyje), panaikinti kurį nors specialųjį prekybos komitetą arba pakeisti jiems pavestas užduotis, ir

h)	įsteigti, prižiūrėti, koordinuoti ir panaikinti darbo grupes arba perduoti jų priežiūrą specialiajam prekybos komitetui.

3. Klausimais, susijusiais su savo kompetencijos sritimi, specialieji prekybos komitetai turi įgaliojimus:

a)	stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinamas šis Susitarimas arba papildomieji susitarimai, ir užtikrinti tinkamą jų veikimą;

b)	padėti Prekybos partnerystės komitetui vykdyti jam pavestas užduotis ir visų pirma teikti ataskaitas Prekybos partnerystės komitetui, taip pat vykdyti visas šio komiteto jiems pavestas užduotis;

c)	atlikti parengiamąjį techninį darbą, reikalingą tam, kad Partnerystės taryba ir Prekybos partnerystės komitetas galėtų vykdyti jiems pavestas funkcijas, be kita ko, tais atvejais, kai tie organai turi priimti sprendimus arba rekomendacijas;

d)	priimti sprendimus visais šiame Susitarime arba papildomuosiuose susitarimuose numatytais klausimais;

e)	nedarant poveikio šeštos dalies I antraštinei daliai, svarstyti techninius klausimus, kylančius įgyvendinant šį Susitarimą arba papildomuosius susitarimus, ir

f)	užtikrinti galimybę Šalims keistis informacija, aptarti geriausią praktiką ir dalytis įgyvendinimo patirtimi.

4. Kalbant apie klausimus, susijusius su jų kompetencijos sritimi, specialieji komitetai turi įgaliojimus:

a)	stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinamas šis Susitarimas arba papildomieji susitarimai, ir užtikrinti tinkamą jų veikimą;

b)	padėti Partnerystės tarybai vykdyti jai pavestas užduotis ir visų pirma teikti ataskaitas Partnerystės tarybai, taip pat vykdyti visas šios tarybos jiems pavestas užduotis;

c)	priimti sprendimus, įskaitant pakeitimus, ir rekomendacijas visais klausimais, jei šiame Susitarime arba kuriame nors papildomajame susitarime tai numatyta, arba kurių atžvilgiu Partnerystės taryba pagal 7 straipsnio 4 dalies f punktą yra perdavusi savo įgaliojimus specialiajam komitetui;

d)	svarstyti techninius klausimus, susijusius su šio Susitarimo arba papildomųjų susitarimų įgyvendinimu;

e)	užtikrinti galimybę Šalims keistis informacija, aptarti geriausią praktiką ir dalytis įgyvendinimo patirtimi;

f)	įsteigti, prižiūrėti, koordinuoti ir panaikinti darbo grupes, ir

g)	užtikrinti galimybę konsultuotis pagal 738 straipsnio 7 dalį.

5. Komitetus sudaro abiejų Šalių atstovai. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos atstovai komitetuose turėtų tinkamų ekspertinių žinių aptariamais klausimais.

6. Prekybos partnerystės komitetui bendrai pirmininkauja aukšto rango Sąjungos atstovas ir Jungtinės Karalystės atstovas, atsakingi už su prekyba susijusius klausimus, arba jų paskirti asmenys. Jis posėdžiauja Sąjungos arba Jungtinės Karalystės prašymu, tačiau bet kuriuo atveju ne rečiau kaip kartą per metus, ir bendru sutarimu nustato savo posėdžių tvarkaraštį ir darbotvarkę.

7. Specialiesiems prekybos komitetams ir specialiesiems komitetams bendrai pirmininkauja Sąjungos atstovas ir Jungtinės Karalystės atstovas. Jei šiame Susitarime nenumatyta kitaip arba jei bendrapirmininkiai nenusprendžia kitaip, jie posėdžiauja ne rečiau kaip kartą per metus.

8. Komitetai bendru sutarimu nustato savo posėdžių tvarkaraštį ir darbotvarkę.

9. Komitetų darbas reglamentuojamas 1 priede išdėstytomis darbo tvarkos taisyklėmis.

10. Nukrypstant nuo 9 dalies, komitetas gali priimti ir vėliau iš dalies keisti jo darbą reglamentuojančias taisykles.

9 Straipsnis

Darbo grupės

1. Įsteigiamos šios darbo grupės:

a)	Ekologiškų produktų darbo grupė, prižiūrima Specialiojo prekybos komiteto techninių prekybos kliūčių klausimams;

b)	Motorinių transporto priemonių ir dalių darbo grupė, prižiūrima Specialiojo prekybos komiteto techninių prekybos kliūčių klausimams;

c)	Vaistų darbo grupė, prižiūrima Specialiojo prekybos komiteto techninių prekybos kliūčių klausimams;

d)	Socialinės apsaugos koordinavimo darbo grupė, prižiūrima Specialiojo socialinės apsaugos koordinavimo komiteto.

2. Darbo grupės, prižiūrimos komitetų, padeda jiems vykdyti jų užduotis, visų pirma atlieka su komitetais susijusį parengiamąjį darbą ir vykdo visas šių komitetų joms pavestas užduotis.

3. Darbo grupes sudaro Sąjungos ir Jungtinės Karalystės atstovai, ir joms bendrai pirmininkauja Sąjungos atstovas ir Jungtinės Karalystės atstovas.

4. Darbo grupės bendru sutarimu nustato savo darbo tvarkos taisykles, posėdžių tvarkaraštį ir darbotvarkę.

10 Straipsnis

Sprendimai ir rekomendacijos

1. Partnerystės tarybos arba, atitinkamais atvejais, komiteto priimti sprendimai yra privalomi Šalims ir visiems pagal šį Susitarimą ir papildomuosius susitarimus įsteigtiems organams, įskaitant šeštos dalies I antraštinėje dalyje nurodytą arbitražo teismą. Rekomendacijos nėra privalomos.

2. Partnerystės taryba arba, atitinkamais atvejais, komitetas sprendimus priima ir rekomendacijas teikia bendru sutarimu.

11 Straipsnis

Parlamentinis bendradarbiavimas

1. Europos Parlamentas ir Jungtinės Karalystės Parlamentas gali įsteigti iš Europos Parlamento ir Jungtinės Karalystės Parlamento narių sudarytą Parlamentinę partnerystės asamblėją, kurioje būtų keičiamasi nuomonėmis apie partnerystę.

2. Sudaryta Parlamentinė partnerystės asamblėja:

a)	gali prašyti Partnerystės tarybos pateikti reikiamą informaciją apie šio Susitarimo ir papildomųjų susitarimų įgyvendinimą, o ši Asamblėjai pateikia prašomą informaciją;

b)	informuojama apie Partnerystės tarybos sprendimus ir rekomendacijas, ir

c)	gali teikti rekomendacijas Partnerystės tarybai.

12 Straipsnis

Pilietinės visuomenės dalyvavimas

Šalys konsultuojasi su pilietine visuomene dėl šio Susitarimo ir papildomųjų susitarimų įgyvendinimo, visų pirma palaikydamos ryšius su 13 ir 14 straipsniuose nurodytomis vidaus patariamosiomis grupėmis ir pilietinės visuomenės forumu.

13 Straipsnis

Vidaus patariamosios grupės

1. Kiekviena Šalis klausimais, kuriems taikomas šis Susitarimas ir papildomieji susitarimai, konsultuojasi su nauja ar esama vidaus patariamąja grupe ar grupėmis, atstovaujančiomis nepriklausomoms pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant nevyriausybines organizacijas, verslo ir darbdavių organizacijoms, taip pat profesinėms sąjungoms, veikiančioms ekonomikos, darnaus vystymosi, socialinių reikalų, žmogaus teisių, aplinkos ir kitose srityse. Kiekviena Šalis gali sušaukti skirtingų sudėčių vidaus patariamąją grupę ar grupes, siekdama aptarti įvairių šio Susitarimo arba bet kurio papildomojo susitarimo nuostatų įgyvendinimą.

2. Kiekviena Šalis apsvarsto jos vidaus patariamosios grupės ar grupių pateiktą nuomonę ar rekomendacijas. Kiekvienos Šalies atstovai siekia bent kartą per metus pasikonsultuoti su savo atitinkama vidaus patariamąja grupe ar grupėmis. Susitikimai gali būti rengiami virtualiomis priemonėmis.

3. Siekiant didinti visuomenės informuotumą apie vidaus patariamąsias grupes, kiekviena Šalis stengiasi skelbti savo vidaus patariamojoje grupėje ar grupėse dalyvaujančių organizacijų sąrašą ir nurodyti tos grupės ar tų grupių kontaktinį punktą.

4. Šalys skatina savo atitinkamų vidaus patariamųjų grupių sąveiką, be kita ko, kai įmanoma, keisdamosi jų narių kontaktiniais duomenimis.

14 Straipsnis

Pilietinės visuomenės forumas

1. Šalys palengvina Pilietinės visuomenės forumo veikos organizavimą siekiant vesti dialogą dėl antros dalies įgyvendinimo. Partnerystės taryba priima forumo veiklos gaires.

2. Jei Šalys nesusitarė kitaip, Pilietinės visuomenės forumo susitikimai rengiami bent kartą per metus. Pilietinės visuomenės forumo susitikimai gali būti rengiami virtualiomis priemonėmis.

3. Pilietinės visuomenės forumo veikloje gali dalyvauti kiekvienos Šalies teritorijoje įsteigtos nepriklausomos pilietinės visuomenės organizacijos, įskaitant 13 straipsnyje nurodytų vidaus patariamųjų grupių narius. Kiekviena Šalis skatina proporcingą atstovavimą, be kita ko, nevyriausybinėms organizacijoms, verslo ir darbdavių organizacijoms ir profesinėms sąjungoms, veikiančioms ekonomikos, darnaus vystymosi, socialinių reikalų, žmogaus teisių, aplinkos ir kitose srityse.

ANTRA DALIS

PREKYBA, TRANSPORTAS, ŽVEJYBA IR KITI SUSITARIMAI

PIRMAS PODALIS

PREKYBA

I ANTRAŠTINĖ DALIS

PREKYBA PREKĖMIS

1 SKYRIUS

NACIONALINIS REŽIMAS IR PATEKIMAS Į PREKIŲ RINKĄ (ĮSKAITANT PREKYBOS TEISIŲ GYNIMO PRIEMONES)

15 Straipsnis

Tikslas

Šio skyriaus tikslas – laikantis šio Susitarimo nuostatų lengvinti ir išlaikyti liberalizuotą Šalių tarpusavio prekybą prekėmis.

16 Straipsnis

Taikymo sritis

Jeigu nenumatyta kitaip, šis skyrius taikomas Šalies prekybai prekėmis.

17 Straipsnis

Apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

konsuliniai formalumai – procedūra, kurią reikia atlikti norint gauti importuojančios Šalies konsulo, esančio eksportuojančios Šalies ar trečiojo asmens teritorijoje, sąskaitą faktūrą ar komercinės sąskaitos faktūros patvirtinimą, kilmės sertifikatą, manifestą, siuntėjo eksporto deklaraciją ar bet kokį kitą su importuojama preke susijusį muitinės dokumentą;

b)	Muitinio įvertinimo sutartis – Sutartis dėl GATT 1994 VII straipsnio įgyvendinimo;

eksporto licencijų išdavimo procedūra – licencijų išdavimu vadinama arba nevadinama administracinė procedūra, Šalies naudojama taikant eksporto licencijų išdavimo režimus, pagal kuriuos kaip išankstinė eksporto iš tos Šalies sąlyga atitinkamai administracinei institucijai turi būti pateiktas prašymas ar kiti dokumentai, išskyrus muitinio įforminimo procedūrų tikslais paprastai reikalaujamus prašymus ir dokumentus;

importo licencijų išdavimo procedūra – licencijų išdavimu vadinama arba nevadinama administracinė procedūra, Šalies naudojama taikant importo licencijų išdavimo režimus, pagal kuriuos kaip išankstinė importo į importuojančios Šalies teritoriją sąlyga atitinkamai administracinei institucijai ar institucijoms turi būti pateiktas prašymas ar kiti dokumentai, išskyrus muitinio įforminimo tikslais paprastai reikalaujamus prašymus ir dokumentus;

e)	kilmės statusą turinčios prekės – jeigu nenumatyta kitaip, šios antraštinės dalies 2 skyriuje nustatytas prekių kilmės taisykles atitinkančios prekės;

veiklos rezultatų reikalavimas –

i)	reikalavimas eksportuoti tam tikrą kiekį, tam tikros vertės ar procentinę dalį prekių;

ii)	reikalavimas importuojamas prekes pakeisti importo licenciją išduodančios Šalies prekėmis;

iii)	reikalavimas importo licenciją naudojančiam asmeniui pirkti kitas prekes importo licenciją išdavusios Šalies teritorijoje arba teikti pirmenybę joje pagamintoms prekėms;

iv)	reikalavimas importo licenciją naudojančiam asmeniui importo licenciją išdavusios Šalies teritorijoje gaminti prekes, nustatant, kokią jų kiekio, vertės ar procentinę dalį turi sudaryti vidaus turinys, arba

v)	reikalavimas, kuris yra kaip nors susiejamas su importo apimtimi ar verte, su eksporto apimtimi ar verte arba su užsienio valiutos srautais;

perdaryta prekė – SS 32, 40, 84–90, 94 arba 95 skirsniui priskiriama prekė:

i)	kuri visa ar tam tikros jos dalys yra gautos iš naudotų prekių;

ii)	kurios tikėtina naudojimo trukmė ir eksploatacinės savybės yra panašios kaip tokių naujų prekių ir

iii)	kuriai suteikta garantinė apsauga, lygiavertė suteikiamai tokioms naujoms prekėms; ir

remontas – bet kokia su preke atliekama perdirbimo operacija, kuria siekiama pašalinti veikimo trūkumus ar materialinį pažeidimą, kad prekė atliktų savo pirminę funkciją, arba užtikrinti, kad ji atitiktų techninius jos naudojimo reikalavimus. Prekės remontui taip pat priskiriamas atkūrimas ir techninė priežiūra, galintys lemti prekės vertės padidėjimą, nes atkuriama tos prekės pirminė funkcija, tačiau nepriskiriamos operacijos ar procesai:

i)	kuriais sunaikinamos esminės prekės charakteristikos arba sukuriama nauja ar komerciškai skirtinga prekė;

ii)	kuriais nebaigta prekė paverčiama pagaminta preke arba

iii)	kurie naudojami prekės techninėms charakteristikoms pagerinti.

18 Straipsnis

Prekių klasifikavimas

Prekės, kuriomis pagal šį Susitarimą Šalys prekiauja tarpusavyje, klasifikuojamos remiantis atitinkama kiekvienos Šalies muitų tarifų nomenklatūra, suderinta su Suderinta sistema.

19 Straipsnis

Nacionalinis vidaus apmokestinimo ir reglamentavimo režimas

Kiekviena Šalis kitos Šalies prekėms taiko nacionalinį režimą pagal GATT 1994 III straipsnį, įskaitant jo pastabas bei papildomas nuostatas. Tuo tikslu GATT 1994 III straipsnis ir jo pastabos bei papildomos nuostatos mutatis mutandis įtraukiami į šį Susitarimą ir tampa jo dalimi.

20 Straipsnis

Tranzito laisvė

Kiekviena Šalis į kitos Šalies arba bet kurios kitos trečiosios šalies teritoriją arba iš jos vežamoms prekėms suteikia tranzito laisvę ir tarptautiniu tranzitu vežamas prekes per savo teritoriją leidžia vežti patogiausiais maršrutais. Tuo tikslu GATT 1994 V straipsnis ir jo pastabos bei papildomos nuostatos mutatis mutandis įtraukiami į šį Susitarimą ir tampa jo dalimi. Šalys susitaria, kad GATT 1994 V straipsnis apima energetikos prekių judėjimą, inter alia, vamzdynais arba elektros tinklais.

21 Straipsnis

Muitų draudimas

Jeigu šiame Susitarime nenumatyta kitaip, visų kitos Šalies kilmės prekių muitai yra draudžiami.

22 Straipsnis

Eksporto muitai, mokesčiai arba kiti privalomieji mokėjimai

1. Šalis į kitą Šalį eksportuojamoms prekėms arba dėl jų nenustato arba nepalieka galioti jokio muito, mokesčio ar kito bet kokios rūšies privalomojo mokėjimo; taip pat į kitą Šalį eksportuojamoms prekėms nenustato jokių vidaus mokesčių ar kitų privalomųjų mokėjimų, didesnių nei būtų nustatyti vidaus suvartojimui skirtoms panašioms prekėms.

2. Šio straipsnio tikslais terminas „kitas bet kokios rūšies privalomasis mokėjimas“ neapima rinkliavų ar kitų privalomųjų mokėjimų, kurie leidžiami pagal 23 straipsnį.

23 Straipsnis

Rinkliavos ir formalumai

1. Rinkliavos ir kiti privalomieji mokėjimai, Šalies nustatyti kitos Šalies importuojamoms ar eksportuojamoms prekėms arba dėl jų, negali viršyti apytikslių suteiktų paslaugų išlaidų ir jais negali būti netiesiogiai teikiama apsauga vidaus prekėms arba fiskaliniais tikslais apmokestinamos importuojamos ar eksportuojamos prekės. Šalis importuojamoms ar eksportuojamoms prekėms arba dėl jų nenustato rinkliavų ar kitų privalomųjų mokėjimų ad valorem pagrindu.

2. Kiekviena Šalis gali rinkti mokesčius arba reikalauti atlyginti išlaidas tik tais atvejais, kai suteikiamos konkrečios paslaugos, pavyzdžiui:

a)	kai prašoma, muitinės darbuotojai dirba ne oficialiai nustatytu darbo laiku arba ne muitinės patalpose;

b)	atliekama prekių analizė ar ekspertizė ir reikia apmokėti prekių grąžinimo pareiškėjui pašto išlaidas, ypač kai tai susiję su sprendimais dėl privalomosios informacijos ar informacijos apie muitinės įstatymų ir kitų teisės aktų taikymą teikimu;

c)	prekės tikrinamos ar jų pavyzdžiai imami tikrinimo tikslais arba prekės sunaikinamos, jei turima išlaidų, nesusijusių su muitinės darbuotojų darbu, ir

d)	taikomos išimtinės tikrinimo priemonės, jei jos būtinos dėl prekių pobūdžio arba galimos rizikos.

3. Kiekviena Šalis nedelsdama oficialioje interneto svetainėje paskelbia visas jos taikomas su importu ar eksportu susijusias rinkliavas ir privalomuosius mokėjimus taip, kad valdžios institucijos, prekiautojai ir kiti suinteresuotieji asmenys galėtų su jais susipažinti. Skelbiant šią informaciją nurodoma, kokiu pagrindu už paslaugą renkama rinkliava ar privalomasis mokėjimas, atsakinga institucija, mokėtina rinkliavos ar privalomojo mokėjimo suma, taip pat mokėjimo laikas ir būdas. Jei nustatomos naujos rinkliavos ir privalomieji mokėjimai arba keičiami esami, jie nerenkami, kol pagal šią dalį nepaskelbiama su jais susijusi informacija ir nesudaromos sąlygos su ja susipažinti.

4. Šalis nereikalauja, kad dėl importuojamų kitos Šalies prekių būtų atliekami konsuliniai formalumai, taip pat nerenka susijusių rinkliavų ir privalomųjų mokėjimų.

24 Straipsnis

Suremontuotos prekės

1. Šalis muitų netaiko prekėms, nepriklausomai nuo jų kilmės, į jos teritoriją pakartotinai įvežamoms po to, kai tos prekės iš jos teritorijos į kitos Šalies teritoriją buvo laikinai eksportuotos tam, kad būtų suremontuotos.

2. 1 dalis netaikoma su garantija į laisvosios prekybos zonas ar panašiu statusu importuotoms prekėms, kurios po to eksportuojamos remontuoti, tačiau vėliau su garantija į laisvosios prekybos zonas ar panašiu statusu nebėra reimportuojamos.

3. Šalis netaiko muitų prekėms, nepriklausomai nuo jų kilmės, iš kitos Šalies teritorijos laikinai importuojamoms remontuoti.

25 Straipsnis

Perdarytos prekės

1. Šalis kitos Šalies perdarytoms prekėms taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei tas, kurį ji taiko lygiavertėms naujoms prekėms.

2. 26 straipsnis taikomas perdarytų prekių importo ir eksporto draudimams ar apribojimams. Jeigu Šalis nustato arba palieka galioti importo ir eksporto draudimus ar apribojimus naudotoms prekėms, perdarytoms prekėms ji tų priemonių netaiko.

3. Šalis gali reikalauti, kad perdarytos prekės, jas paskirstant ar parduodant jos teritorijoje, būtų identifikuotos kaip tokios ir kad atitiktų visus lygiavertėms naujoms prekėms taikytinus reikalavimus.

26 Straipsnis

Importo ir eksporto apribojimai

1. Šalis nenustato arba nepalieka galioti draudimų ar apribojimų jokioms kitos Šalies importuojamoms prekėms arba kitos Šalies teritorijai skirtoms eksportuojamoms ar eksportuoti parduodamoms prekėms, išskyrus pagal GATT 1994 XI straipsnį, įskaitant jo pastabas bei papildomas nuostatas. Tuo tikslu GATT 1994 XI straipsnis ir jo pastabos bei papildomos nuostatos mutatis mutandis įtraukiami į šį Susitarimą ir tampa jo dalimi.

2. Šalis nenustato arba nepalieka galioti:

a)	reikalavimų dėl eksporto ir importo kainų, išskyrus atvejus, kai tai leidžiama vykdant įsakymus dėl kompensacinių ir antidempingo muitų bei įsipareigojimų, arba

b)	nuostatų, kuriomis importo licencijų išdavimas susiejamas su veiklos rezultatų reikalavimu.

27 Straipsnis

Importo ir eksporto monopoliai

Šalis nepaskiria arba nepalieka toliau veikti importo ar eksporto monopolių. Šio straipsnio tikslais importo arba eksporto monopolis reiškia Šalies subjektui suteiktą išimtinę teisę arba įgaliojimą importuoti prekę iš kitos Šalies arba eksportuoti prekę į kitą Šalį.

28 Straipsnis

Importo licencijų išdavimo procedūros

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad visos importo licencijų išdavimo procedūros, taikytinos Šalių tarpusavio prekybai prekėmis, būtų taikomos nešališkai ir administruojamos sąžiningai, teisingai, nediskriminuojant ir skaidriai.

2. Šalis licencijų išdavimo procedūras kaip importo į jos teritoriją iš kitos Šalies teritorijos sąlygą nustato arba palieka galioti tik tuo atveju, jei pagrįstai neturi galimybių taikyti kitų administraciniam tikslui pasiekti tinkamų procedūrų.

3. Šalis nenustato arba nepalieka galioti jokių neautomatinių importo ar eksporto licencijų išdavimo procedūrų, išskyrus atvejus, kai to reikia su šiuo Susitarimu suderintai priemonei įgyvendinti. Tokią neautomatinio importo licencijų išdavimo procedūrą nustatanti Šalis aiškiai nurodo ta procedūra įgyvendinamą priemonę.

4. Kiekviena Šalis visas importo licencijų išdavimo procedūras nustato ir administruoja vadovaudamasi PPO sutarties dėl importo licencijų išdavimo tvarkos (toliau – Sutartis dėl importo licencijų išdavimo tvarkos) 1–3 straipsniais. Todėl Sutarties dėl importo licencijų išdavimo tvarkos 1–3 straipsniai mutatis mutandis įtraukiami į šį Susitarimą ir tampa jo dalimi.

5. Bet kuri Šalis, nustatanti arba keičianti kurią nors importo licencijų išdavimo procedūrą, visą susijusią informaciją paskelbia oficialioje interneto svetainėje. Ši informacija pateikiama, kai tai praktiškai įmanoma, ne vėliau kaip likus 21 dienai iki naujos arba pakeistos licencijų išdavimo procedūros taikymo pradžios dienos ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip taikymo dieną. Į šią informaciją įtraukiami duomenys, kuriuos būtina pateikti pagal Sutarties dėl importo licencijų išdavimo tvarkos 5 straipsnį.

6. Kitos Šalies prašymu Šalis nedelsdama pateikia visą informaciją, susijusią su bet kuria importo licencijų išdavimo procedūra, kurią ji ketina nustatyti ar palieka galioti, įskaitant Sutarties dėl importo licencijų išdavimo tvarkos 1–3 straipsniuose nurodytą informaciją.

7. Patikslinama, kad nė viena šio straipsnio nuostata nereikalaujama, kad Šalis suteiktų importo licenciją, ir netrukdoma Šaliai vykdyti savo pareigų ar įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas arba pagal daugiašalius neplatinimo režimus ir importo kontrolės susitarimus.

29 Straipsnis

Eksporto licencijų išdavimo procedūros

1. Kiekviena Šalis paskelbia kiekvieną naują eksporto licencijų išdavimo procedūrą arba esamų eksporto licencijų išdavimo procedūrų pakeitimus taip, kad valdžios institucijos, prekiautojai ir kiti suinteresuotieji asmenys galėtų su jais susipažinti. Tokia informacija paskelbiama, kai tai praktiškai įmanoma, ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki procedūros ar pakeitimo įsigaliojimo, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip tos procedūros ar pakeitimo įsigaliojimo dieną, ir, kai tinkama, ji paskelbiama atitinkamose valdžios institucijų interneto svetainėse.

2. Skelbiant eksporto licencijų išdavimo procedūras pateikiama ši informacija:

a)	Šalies eksporto licencijų išdavimo procedūrų arba Šalies atliktų šių procedūrų pakeitimų tekstas;

b)	prekės, kurioms taikoma kiekviena licencijų išdavimo procedūra;

kiekvienos procedūros atveju – prašymo išduoti licenciją teikimo proceso aprašymas ir visi kriterijai, kuriuos pareiškėjas turi atitikti, kad galėtų pateikti prašymą išduoti licenciją, pavyzdžiui, veiklos licencijos turėjimas, investicijos sukūrimas ar išlaikymas arba tam tikra įsisteigimo forma veiklai Šalies teritorijoje vykdyti;

d)	kontaktinis punktas ar punktai, į kuriuos suinteresuotieji asmenys gali kreiptis norėdami gauti daugiau informacijos apie eksporto licencijų išdavimo sąlygas;

e)	administracinė institucija ar institucijos, kurioms reikia teikti prašymą ar kitus susijusius dokumentus;

f)	priemonės ar priemonių, kuri (-ios) yra įgyvendinama (-os) taikant eksporto licencijų išdavimo procedūrą, aprašymas;

g)	laikotarpis, kuriuo galios kiekviena eksporto licencijų išdavimo procedūra, išskyrus atvejus, kai procedūra galios tol, kol bus paskelbta nauja informacija apie jos atšaukimą ar pakeitimą;

h)	jeigu Šalis licencijų išdavimo procedūrą ketina naudoti eksporto kvotai administruoti – visas kvotos kiekis ir, jei taikytina, vertė, taip pat kvotos naudojimo pradžios ir pabaigos datos, ir

i)	visos nuostatos ir išimtys, kuriomis pakeičiamas reikalavimas gauti eksporto licenciją, prašymo taikyti tas nuostatas ar išimtis pateikimo tvarka ir jų suteikimo kriterijai.

3. Per 45 dienas nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos kiekviena Šalis kitai Šaliai praneša apie savo esamas eksporto licencijų išdavimo procedūras. Apie visas naujas eksporto licencijų išdavimo procedūras arba esamų eksporto licencijų išdavimo procedūrų pakeitimus kiekviena Šalis kitai Šaliai praneša per 60 dienų nuo jų paskelbimo. Pranešant nurodomi šaltiniai, kuriuose skelbiama pagal 2 dalį reikalaujama informacija, ir, kai tinkama, atitinkamų valdžios institucijų interneto svetainių adresai.

4. Patikslinama, kad nė viena šio straipsnio nuostata nereikalaujama, kad Šalis suteiktų eksporto licenciją, ir netrukdoma Šaliai vykdyti įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas, taip pat pagal daugiašalius neplatinimo režimus ir importo kontrolės susitarimus, įskaitant Vasenaro susitarimą dėl įprastinės ginkluotės ir dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto kontrolės, Australijos grupę, Branduolinių tiekėjų grupę ir Raketų technologijų kontrolės režimą, arba nustatyti, palikti galioti arba įgyvendinti nepriklausomus sankcijų režimus.

30 Straipsnis

Muitinis įvertinimas

Kiekviena Šalis į jos teritoriją importuojamų kitos Šalies prekių muitinę vertę nustato remdamasi GATT 1994 VII straipsniu ir Muitinio įvertinimo sutartimi. Tuo tikslu GATT 1994 VII straipsnis, įskaitant jo pastabas bei papildomas nuostatas, taip pat Muitinio įvertinimo sutarties 1–17 straipsniai, įskaitant jos aiškinamąsias pastabas, mutatis mutandis įtraukiami į šį Susitarimą ir tampa jo dalimi.

31 Straipsnis

Naudojimasis lengvatomis

1. Šio Susitarimo veikimo stebėsenos ir naudojimosi lengvatomis rodiklių apskaičiavimo tikslais Šalys kasmet keičiasi 10 metų laikotarpio, prasidedančio praėjus vieniems metams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo, importo statistiniais duomenimis. Jeigu Prekybos partnerystės komitetas nenusprendžia kitaip, šis laikotarpis savaime pratęsiamas penkerių metų laikotarpiui, o vėliau Prekybos partnerystės komitetas gali nuspręsti jį pratęsti dar kartą.

2. Keičiamasi turimais paskutiniųjų kalendorinių metų kitos Šalies prekių importo statistiniais duomenimis, įskaitant vertės ir, kai taikytina, kiekio duomenis, kurie pateikiami muitų tarifų eilutės lygmeniu ir suskirstomi pagal prekes, kurioms pagal šį Susitarimą taikomas lengvatinis muitų tarifų režimas, ir prekes, kurioms toks režimas netaikomas.

32 Straipsnis

Prekybos teisių gynimo priemonės

1. Šalys patvirtina savo teises ir pareigas pagal GATT 1994 VI straipsnį, Antidempingo susitarimą, SKP sutartį, GATT 1994 XIX straipsnį, Susitarimą dėl apsaugos priemonių ir Sutarties dėl žemės ūkio 5 straipsnį.

2. Šios antraštinės dalies 2 skyrius netaikomas antidempingo, kompensacinių ir apsaugos priemonių tyrimams bei priemonėms.

3. Kiekviena Šalis antidempingo ir kompensacines priemones taiko laikydamasi Antidempingo susitarimo bei SKP sutarties reikalavimų ir sąžiningo bei skaidraus proceso.

4. Kiekvienam suinteresuotajam asmeniui antidempingo arba kompensacinių priemonių tyrimo (1) metu suteikiama galimybė visapusiškai ginti savo interesus, nebent tai nepagrįstai trukdytų laiku užbaigti tyrimą.

5. Kiekvienos Šalies tyrimą atliekanti institucija, vadovaudamasi Šalies teisės aktais, gali apsvarstyti, ar nustatytinas antidempingo muitas turi būti lygus visam dempingo skirtumui, ar už jį mažesnis.

6. Kiekvienos Šalies tyrimą atliekanti institucija, svarstydama jai pateiktą informaciją, pagal Šalies teisės aktus sprendžia, ar antidempingo arba kompensacinio muito nustatymas prieštarautų viešajam interesui.

7. Šalis tai pačiai prekei tuo pačiu metu nenustato arba nepalieka galioti:

a)	priemonės pagal Sutarties dėl žemės ūkio 5 straipsnį, ir

b)	priemonės pagal GATT 1994 XIX straipsnį ir Apsaugos priemonių susitarimą.

8. Šio straipsnio 1–6 dalims netaikoma šeštos dalies I antraštinė dalis.

33 Straipsnis

Esamų PPO tarifinių kvotų naudojimas

1. Vienos Šalies kilmės produktai negali būti importuojami į kitą Šalį pagal 2 dalyje apibrėžtas esamas PPO tarifines kvotas. Tai apima tarifines kvotas, kurios Šalims skiriamos GATT XXVIII straipsnio derybomis, Europos Sąjungos inicijuotomis PPO dokumentu G/SECRET/42/Add.2, o Jungtinės Karalystės – PPO dokumentu G/SECRET/44, ir kaip nustatyta kiekvienos Šalies atitinkamuose vidaus teisės aktuose. Šio straipsnio tikslais produktų kilmės statusas nustatomas pagal importuojančioje Šalyje taikomas nelengvatines prekių kilmės taisykles.

2. 1 dalies tikslais esamos PPO tarifinės kvotos reiškia tarifines kvotas, kurios yra Europos Sąjungai skirtos PPO nuolaidos, įtraukos į ES 28 nuolaidų ir įsipareigojimų sąrašo projektą, pagal GATT 1994, PPO pateiktą dokumente G/MA/TAR/RS/506 su pakeitimais, padarytais dokumentais G/MA/TAR/RS/506/Add.1 ir G/MA/TAR/RS/506/Add.2.

34 Straipsnis

Muitų teisės aktų pažeidimo ar apėjimo atveju taikomos priemonės

1. Šalys bendradarbiauja, kad užkirstų kelią muitų teisės aktų pažeidimo ar apėjimo veiksmams, juos išaiškintų ir su jais kovotų, vykdydamos pareigas pagal šios antraštinės dalies 2 skyrių ir Protokolą dėl administracinės savitarpio pagalbos muitinių veiklos srityje. Kiekviena Šalis imasi tinkamų ir palyginamų priemonių, kad apsaugotų savo ir kitos Šalies finansinius interesus, susijusius su muitų, taikomų į Jungtinės Karalystės arba Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms prekėms, surinkimu.

2. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 7 dalį reikalavimus atitinkantiems prekiautojams gali būti taikoma išimtis, Šalis gali laikinai sustabdyti lengvatinio režimo taikymą atitinkamam produktui ar produktams 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, jeigu:

a)	ta Šalis, remdamasi objektyvia, įtikinama ir patikrinama informacija, nustato, kad sistemingai ir dideliu mastu pažeidžiami arba apeinami muitų teisės aktai, ir

b)	kita Šalis pakartotinai ir nepagrįstai atsisako vykdyti 1 dalyje nurodytas pareigas arba kitaip jų nevykdo.

3. 2 dalyje nurodytą faktą nustačiusi Šalis apie jį praneša Prekybos partnerystės komitetui ir Prekybos partnerystės komitete pradeda konsultacijas su kita Šalimi, kad rastų abipusiškai priimtiną sprendimą.

4. Jeigu Šalys dėl abipusiškai priimtino sprendimo nesusitaria per tris mėnesius nuo pranešimo, minėtą faktą nustačiusi Šalis gali nuspręsti laikinai sustabdyti lengvatinio režimo taikymą atitinkamam produktui ar produktams. Šiuo atveju minėtą faktą nustačiusi Šalis apie laikinąjį sustabdymą, įskaitant numatomą laikinojo sustabdymo taikymo laikotarpį, nedelsdama praneša Prekybos partnerystės komitetui.

5. Laikinasis sustabdymas taikomas tik tokį laikotarpį, kurio reikia pažeidimams arba apėjimui pašalinti ir atitinkamos Šalies finansiniams interesams apsaugoti, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Atitinkama Šalis nuolat peržiūri padėtį, o nusprendusi, kad laikinasis sustabdymas nebėra būtinas, jo taikymą nutraukia anksčiau, nei baigsis laikotarpis, apie kurį pranešta Prekybos partnerystės komitetui. Jeigu pasibaigus Prekybos partnerystės komitetui praneštam laikotarpiui išlieka sustabdymą lėmusios sąlygos, atitinkama Šalis gali nuspręsti sustabdymą atnaujinti. Dėl kiekvieno sustabdymo periodiškai konsultuojamasi Prekybos partnerystės komitete.

6. Kiekviena Šalis pagal savo vidaus procedūras skelbia importuotojams skirtus skelbimus apie visus sprendimus dėl 4 ir 5 dalyse nurodytų laikinųjų sustabdymų.

7. Nepaisant 4 dalies, jei importuotojas importuojančiai muitinei gali įrodyti, kad tokie produktai visiškai atitinka importuojančios Šalies muitų teisės aktus, šio Susitarimo reikalavimus ir visas kitas importuojančios Šalies pagal jos įstatymus ir kitus teisės aktus nustatytas tinkamas sąlygas, susijusias su laikinuoju sustabdymu, importuojanti Šalis leidžia importuotojui kreiptis dėl lengvatinio režimo taikymo ir susigrąžinti visus importuojant produktus sumokėtus muitus, viršijančius taikytinas lengvatinių muitų tarifų normas.

35 Straipsnis

Administracinės klaidos

Jeigu esama sisteminių kompetentingų institucijų klaidų ar tinkamo eksporto lengvatinės sistemos valdymo problemų, visų pirma susijusių su šios antraštinės dalies 2 skyriaus nuostatų taikymu arba Protokolo dėl administracinės savitarpio pagalbos muitinių veiklos srityje taikymu, ir jeigu šios klaidos ar problemos daro poveikį importo muitams, tokias pasekmes patirianti Šalis gali prašyti Prekybos partnerystės komiteto apsvarstyti galimybę priimti sprendimus, kai tinkama, padėčiai ištaisyti.

36 Straipsnis

Kultūros vertybės

1. Šalys bendradarbiauja, kad palengvintų neteisėtai iš Šalies teritorijos išvežtų kultūros vertybių grąžinimą, atsižvelgdamos į principus, įtvirtintus 1970 m. lapkričio 17 d. Paryžiuje pasirašytoje UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencijoje.

2. Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	kultūros vertybė reiškia vertybę, kurią kiekviena Šalis pagal atitinkamas taisykles ir procedūras priskiria prie nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių arba apibrėžia kaip vieną iš tokių vertybių, ir

neteisėtai išvežtos iš Šalies teritorijos reiškia:

i)	vertybes, išvežtas iš Šalies teritorijos 1993 m. sausio 1 d. arba vėliau, pažeidžiant tos Šalies nacionalinių vertybių apsaugos taisykles arba kultūros vertybių eksporto taisykles, arba

ii)	negrąžintas pasibaigus teisėto laikino išvežimo laikotarpiui ar pažeidus kitą tokį laikiną išvežimą reglamentuojančią sąlygą 1993 m. sausio 1 d. arba vėliau.

3. Šalių kompetentingos institucijos bendradarbiauja tarpusavyje, visų pirma:

a)	praneša kitai Šaliai, jei jos teritorijoje randama kultūros vertybė ir yra pagrįstų priežasčių manyti, kad ši kultūros vertybė buvo neteisėtai išvežta iš kitos Šalies teritorijos;

b)	nagrinėja kitos Šalies prašymus grąžinti kultūros vertybes, kurios buvo neteisėtai išvežtos iš tos Šalies teritorijos;

c)	taikydamos būtinas laikinąsias priemones užkerta kelią bet kokiems veiksmams, kuriais siekiama išvengti tokių kultūros vertybių grąžinimo, ir

d)	imasi visų būtinų priemonių neteisėtai iš kitos Šalies teritorijos išvežtoms kultūros vertybėms fiziškai išsaugoti.

4. Kiekviena Šalis paskiria kontaktinį punktą, atsakingą už bendravimą su kitos Šalies kontaktiniu punktu visais su šiuo straipsniu susijusiais klausimais, be kita ko, susijusiais su 3 dalies a ir b punktuose nurodytais pranešimais ir prašymais.

5. Jei tikslinga ir būtina, numatomas Šalių bendradarbiavimas apima Šalių muitines, atsakingas už kultūros vertybių eksporto procedūrų tvarkymą.

6. Šeštos dalies I antraštinė dalis šiam straipsniui netaikoma.

2 SKYRIUS

PREKIŲ KILMĖS TAISYKLĖS

1 SKIRSNIS

PREKIŲ KILMĖS TAISYKLĖS

37 Straipsnis

Tikslas

Šio skyriaus tikslas – nustatyti nuostatas, kuriomis lengvatinio muitų tarifų režimo taikymo pagal šį Susitarimą tikslais nustatoma prekių kilmė ir susijusios prekių kilmės procedūros.

38 Straipsnis

Apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	klasifikavimas – produkto arba medžiagos priskyrimas tam tikram Suderintos sistemos skirsniui, pozicijai ar subpozicijai;

b)	siunta – produktai, vieno eksportuotojo vienu metu siunčiami vienam gavėjui, arba produktai, siunčiami su vienu transporto dokumentu, su kuriuo jie vežami nuo eksportuotojo iki gavėjo, arba, jei tokio dokumento nėra, su viena sąskaita faktūra;

c)	eksportuotojas – Šalyje įsikūręs asmuo, pagal tos Šalies įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus eksportuojantis arba gaminantis kilmės statusą turintį produktą ir surašantis pareiškimą apie prekių kilmę;

d)	importuotojas – asmuo, importuojantis kilmės statusą turintį produktą ir prašantis tam produktui taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą;

e)	medžiaga – medžiaga, naudojama produktui gaminti, įskaitant komponentus, sudedamąsias dalis, žaliavas ar dalis;

f)	kilmės statuso neturinti medžiaga – medžiaga, kuri pagal šį skyrių nelaikoma turinčia kilmės statusą, įskaitant medžiagą, kurios kilmės statuso negalima nustatyti;

g)	produktas – pagamintas produktas, net jei jis skirtas naudoti kaip medžiaga kitam produktui gaminti;

h)	gamyba – visų rūšių apdorojimas ar perdirbimas, įskaitant surinkimą.

39 Straipsnis

Bendrieji reikalavimai

1. Lengvatinį muitų tarifų režimą kitos Šalies kilmės statusą turinčiai prekei pagal šį Susitarimą taikanti Šalis šiuos produktus laiko kitos Šalies kilmės statusą turinčiais produktais, jeigu jie atitinka visus kitus taikytinus šio skyriaus reikalavimus:

a)	tik toje Šalyje gautus produktus, nurodytus 41 straipsnyje,

b)	produktus, toje Šalyje pagamintus tik iš tos Šalies kilmės statusą turinčių medžiagų, ir

c)	toje Šalyje pagamintus produktus, kurių sudėtyje yra kilmės statuso neturinčių medžiagų, jeigu jie atitinka 3 priede nustatytus reikalavimus.

2. Jeigu produktas įgijo kilmės statusą, jam pagaminti naudotos kilmės statuso neturinčios medžiagos nelaikomos neturinčiomis kilmės statuso, kai tas produktas kaip medžiaga panaudojamas kitam produktui.

3. Kilmės statuso įgijimo sąlygų Jungtinėje Karalystėje arba Sąjungoje laikomasi nepertraukiamai.

40 Straipsnis

Kilmės kumuliacija

1. Vienos Šalies kilmės statusą turintis produktas laikomas kitos Šalies kilmės produktu, jei kitoje Šalyje tas produktas naudojamas kaip medžiaga kitam produktui gaminti.

2. Nustatant, ar produktas yra kitos Šalies kilmės, gali būti atsižvelgiama į su kilmės statuso neturinčia medžiaga Šalyje atliktas gamybos operacijas.

3. 1 ir 2 dalys netaikomos, jei kitoje Šalyje atliktos gamybos mastas nėra didesnis nei 43 straipsnyje nurodytų operacijų mastas.

4. Kad eksportuotojas galėtų užpildyti 54 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą pareiškimą apie prekių kilmę dėl to straipsnio 2 dalyje nurodyto produkto, eksportuotojas gauna savo tiekėjo pareiškimą, kaip numatyta 6 priede, arba lygiavertį dokumentą, kuriame pateikiama tokia pati pakankamai išsami informacija apie susijusias kilmės statuso neturinčias medžiagas, kad jas būtų galima identifikuoti.

41 Straipsnis

Tik Šalyje gauti produktai

1. Toliau nurodyti produktai laikomi tik Šalyje gautais produktais:

a)	mineraliniai produktai, išgauti ar surinkti iš jos žemės gelmių arba jos jūros dugno;

b)	joje išauginti arba surinkti augalai ir augaliniai produktai;

c)	joje atsivesti ir užauginti gyvi gyvūnai;

d)	produktai, gauti iš joje užaugintų gyvų gyvūnų;

e)	produktai, gauti paskerdus joje atsivestus ir užaugintus gyvūnus;

f)	produktai, gauti iš joje vykdomos medžioklės ar žvejybos;

joje gauti akvakultūros produktai, jei vandens organizmai, įskaitant žuvis, moliuskus, vėžiagyvius, kitus vandens bestuburius ir vandens augalus, joje veisiami ar auginami iš sėklos, t. y. ikrelių, ikrų, lervų, mailiaus, žuvų jauniklių ar kitų polervinės stadijos nesubrendusių žuvų, kišantis į dauginimosi arba augimo procesus, kad padidėtų produkcija, t. y. reguliariai prileidžiant organizmų į vandenį, maitinant ar saugant nuo plėšrūnų;

h)	jūrų žvejybos ir kiti produktai, išgauti iš jūros Šalies laivu už teritorinės jūros ribų;

i)	produktai, pagaminti Šalies žvejybos produktų perdirbimo laive tik iš h punkte nurodytų produktų;

j)	produktai, išgauti iš jūros dugno arba podugnio, esančių už bet kokios teritorinės jūros ribų, jei ji turi teisę juos eksploatuoti ar naudoti;

k)	joje vykdomos gamybos atliekos ir laužas;

l)	atliekos ir laužas, gauti iš joje surinktų panaudotų produktų, jei tie produktai yra tinkami tik žaliavoms atgauti;

m)	produktai, joje pagaminti tik iš a–l punktuose nurodytų produktų.

2. 1 dalies h ir i punktuose vartojami terminai „Šalies laivas“ ir „Šalies žvejybos produktų perdirbimo laivas“ reiškia laivą ir žvejybos produktų perdirbimo laivą, kuris:

a)	yra registruotas valstybėje narėje arba Jungtinėje Karalystėje;

b)	plaukioja su valstybės narės arba Jungtinės Karalystės vėliava, ir

tenkina vieną iš šių sąlygų:

i)	ne mažiau kaip 50 proc. laivo nuosavybės teise priklauso valstybės narės arba Jungtinės Karalystės nacionaliniams subjektams, arba

ii)

jis nuosavybės teise priklauso juridiniams asmenims, kurių kiekvieno

A)	pagrindinė buveinė ir pagrindinė veiklos vieta yra Sąjungoje arba Jungtinėje Karalystėje, ir

B)	ne mažiau kaip 50 proc. laivo nuosavybės teise priklauso valstybės narės arba Jungtinės Karalystės viešiesiems subjektams, nacionaliniams subjektams arba juridiniams asmenims.

42 Straipsnis

Leistinieji nuokrypiai

1. Jei produktas neatitinka 3 priede nustatytų reikalavimų, nes jam pagaminti panaudota kilmės statuso neturinti medžiaga, tas produktas vis tiek laikomas Šalies kilmės produktu su sąlyga, kad:

a)	produktams pagaminti panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų Suderintos sistemos 2 ir 4–24 skirsniams, išskyrus 16 skirsniui priskiriamus žuvininkystės gaminius, bendra masė sudaro ne daugiau kaip 15 proc. produkto masės;

b)	visų kitų produktų, išskyrus produktus, priskiriamus Suderintos sistemos 50–63 skirsniams, atveju kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 10 proc. produkto gamintojo kainos (ex-works kainos), arba

c)	produkto, priskiriamo Suderintos sistemos 50–63 skirsniams, atveju taikomi 2 priedo 7 ir 8 pastabose nustatyti leistinieji nuokrypiai.

2. 1 dalis netaikoma, jeigu produktui gaminti panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė arba masė viršija kurį nors iš kilmės statuso neturinčių medžiagų didžiausios vertės arba masės procentinių dydžių, nustatytų 3 priede nustatytuose reikalavimuose.

3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma tik Šalyje gautiems produktams, kaip apibrėžta 41 straipsnyje. Jeigu 3 priede reikalaujama, kad produktui pagaminti naudotos medžiagos būtų gautos tik Šalyje, taikomos šio straipsnio 1 ir 2 dalys.

43 Straipsnis

Nepakankama gamyba

1. Nepaisant 39 straipsnio 1 dalies c punkto, produktas nelaikomas Šalies kilmės produktu, jeigu su produkto gamybai panaudotomis kilmės statuso neturinčiomis medžiagomis toje Šalyje atliekama tik viena ar daugiau šių operacijų:

a)	operacijos, kuriomis užtikrinama, kad produktai išliktų geros būklės, kaip antai: džiovinimas, užšaldymas, laikymas sūryme ir kitos panašios operacijos, kai jų vienintelis tikslas yra užtikrinti, kad produktai išliktų geros būklės juos vežant ir saugant (2);

b)	pakuočių išardymo arba surinkimo;

c)	plovimo, valymo; dulkių, oksido, alyvos, dažų ar kitokių dangų nuvalymo;

d)	tekstilės ir tekstilės dirbinių lyginimo arba presavimo;

e)	paprastų dažymo ir poliravimo operacijų;

f)	ryžių lukštenimo ir dalinio ar visiško malimo; grūdų ir ryžių poliravimo ir glazūravimo; ryžių balinimo;

g)	cukraus dažymo ar aromatizavimo arba cukraus gabalėlių formavimo operacijų; dalinio arba visiško kietojo cukraus malimo;

h)	vaisių, riešutų ir daržovių lupimo, kauliukų išėmimo ir lukštenimo;

i)	galandimo, paprasto šlifavimo arba paprasto pjaustymo;

j)	sijojimo, atrankinės patikros, rūšiavimo, klasifikavimo, kategorizavimo, derinimo, įskaitant rinkinių sudarymą;

k)	paprasto išpilstymo į butelius, skardines, flakonus, dėjimo į maišus, dėklus, dėžes, kortelių ar lentelių tvirtinimo ir visų kitų paprastų pakavimo operacijų;

l)	ženklų, etikečių, logotipų ir kitų panašių skiriamųjų ženklų tvirtinimo ar spausdinimo ant produktų ar jų pakuočių;

m)	paprasto vienos ar kelių rūšių produktų sumaišymo; cukraus sumaišymo su bet kokia medžiaga;

n)	paprasto vandens pridėjimo ar praskiedimo vandeniu ar kita medžiaga iš esmės nepakeičiant produkto charakteristikų arba produktų dehidratavimo arba denatūravimo;

o)	paprasto gaminio surinkimo iš dalių sudarant užbaigtą gaminį arba produktų išardymo į dalis;

p)	gyvūnų skerdimo.

2. 1 dalies tikslais operacijos laikomos paprastomis, kai joms atlikti nebūtina turėti jokių įgūdžių, mechanizmų, aparatų ar įrankių, pagamintų ar įrengtų specialiai toms operacijoms atlikti.

44 Straipsnis

Kvalifikacinis vienetas

1. Šio skyriaus tikslais kvalifikaciniu vienetu laikomas konkretus produktas, kuris, klasifikuojant pagal Suderintą sistemą, laikomas baziniu vienetu.

2. Kai siuntą sudaro tam tikras skaičius vienodų produktų, priskiriamų tai pačiai Suderintos sistemos pozicijai, šio skyriaus nuostatos taikomos atskirai kiekvienam produktui.

45 Straipsnis

Transportavimo pakavimo medžiagos ir talpyklos

Nustatant, ar produktas turi kilmės statusą, neatsižvelgiama į transportavimo pakavimo medžiagas ir talpyklas, naudojamas produktui apsaugoti jį transportuojant.

46 Straipsnis

Mažmeninės prekybos pakavimo medžiagos ir talpyklos

Nustatant, ar produktas turi kilmės statusą, neatsižvelgiama į produkto mažmeninei prekybai skirtas pakavimo medžiagas ir talpyklas, jei jos klasifikuojamos kartu su produktu, išskyrus atvejus, kai reikia apskaičiuoti kilmės statuso neturinčių medžiagų vertę, jei produktui taikomas didžiausios kilmės statuso neturinčių medžiagų vertės reikalavimas pagal 3 priedą.

47 Straipsnis

Reikmenys, atsarginės dalys ir įrankiai

1. Reikmenys, atsarginės dalys, įrankiai ir instrukcijos ar kita informacinė medžiaga, siunčiami kartu su įranga, mechanizmu, aparatu ar transporto priemone, yra laikomi vienu produktu, jeigu:

a)	jie klasifikuojami ir pristatomi kartu su produktu, tačiau atskira sąskaita faktūra jiems neišrašoma, ir

b)	jų rūšis, kiekis ir vertė yra įprasti tokiam produktui.

2. Nustatant, ar produktas turi kilmės statusą, neatsižvelgiama į 1 dalyje nurodytus reikmenis, atsargines dalis, įrankius ir instrukcijas ar kitą informacinę medžiagą, jei jie klasifikuojami kartu su produktu, išskyrus atvejus, kai reikia apskaičiuoti kilmės statuso neturinčių medžiagų vertę, jei produktui taikomas 3 priede nustatytas didžiausios kilmės statuso neturinčių medžiagų vertės reikalavimas.

48 Straipsnis

Rinkiniai

Suderintos sistemos 3 bendrojoje aiškinimo taisyklėje apibrėžti rinkiniai laikomi turinčiais Šalies kilmės statusą, jei kilmės statusą turi visos jų sudėtinės dalys. Jei rinkinį sudaro kilmės statusą turintys ir kilmės statuso neturintys komponentai, pats rinkinys laikomas turinčiu Šalies kilmės statusą, jeigu kilmės statuso neturinčių komponentų vertė neviršija 15 proc. rinkinio gamintojo kainos (ex-works kainos).

49 Straipsnis

Neutralūs elementai

Siekiant nustatyti, ar produktas turi Šalies kilmės statusą, nebūtina nustatyti jo gamybai naudojamų toliau nurodytų elementų kilmės:

a)	kuro, elektros energijos, katalizatorių ir tirpiklių;

b)	įrangos ir pastatų techninei priežiūrai naudojamų gamybos priemonių, įrangos, atsarginių dalių ir medžiagų;

c)	mašinų, įrankių, matricų ir liejimo formų;

d)	tepalų, alyvų, surišiklių ir kitų gamybai arba įrenginiams ir statiniams eksploatuoti naudojamų medžiagų;

e)	pirštinių, akinių, avalynės, drabužių, saugos įrangos ir reikmenų;

f)	produktui išbandyti ar apžiūrėti naudotos įrangos, įtaisų bei reikmenų, ir

g)	kitų gamybai panaudotų medžiagų, kurios neįtrauktos į produktą ir nėra skirtos įtraukti į galutinę produkto sudėtį.

50 Straipsnis

Apskaitos atskyrimas

1. Kad išlaikytų kilmės statusą turinčių arba kilmės statuso neturinčių medžiagų statusą, kilmės statusą turinčios pakeičiamos medžiagos arba pakeičiami produktai, juos saugant, turi būti fiziškai atskirti nuo kilmės statuso neturinčių pakeičiamų medžiagų arba pakeičiamų produktų.

2. 1 dalies tikslais terminai „pakeičiamos medžiagos“ arba „pakeičiami produktai“ reiškia tos pačios rūšies, prekinės kokybės ir tų pačių techninių ir fizinių charakteristikų medžiagas arba produktus, kurių, siekiant nustatyti kilmę, neįmanoma atskirti vienų nuo kitų.

3. Nepaisant 1 dalies, saugojimo metu fiziškai neatskirtos kilmės statusą turinčios ir kilmės statuso neturinčios pakeičiamos medžiagos gali būti naudojamos produktui gaminti, jeigu taikomas apskaitos atskyrimo metodas.

4. Nepaisant 1 dalies, kilmės statusą turintys ir kilmės statuso neturintys pakeičiami produktai, priskiriami Suderintos sistemos 10, 15, 27, 28, 29 skirsniams, 32.01–32.07 pozicijoms arba 39.01–39.14 pozicijoms, gali būti saugomi Šalyje prieš eksportą į kitą Šalį, fiziškai jų neatskiriant, jei taikomas apskaitos atskyrimo metodas.

5. 3 ir 4 dalyse nurodytas apskaitos atskyrimo metodas taikomas laikantis atsargų tvarkymo metodo, nustatyto pagal Šalies naudojamus bendruosius apskaitos principus.

6. Apskaitos atskyrimo metodu laikomas bet kuris metodas, kuriuo užtikrinama, kad medžiagų arba produktų, laikomų turinčiais kilmės statusą, kiekis bet kuriuo metu būtų ne didesnis nei tuo atveju, jei tos medžiagos arba produktai būtų fiziškai atskirti.

7. Šalis, laikydamasi savo įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų sąlygų, gali reikalauti, kad apskaitos atskyrimo metodas būtų naudojamas tik gavus tos Šalies muitinės išankstinį leidimą. Šalies muitinė stebi, kaip naudojamasi tokiais leidimais, ir gali leidimą panaikinti, jei leidimo turėtojas apskaitos atskyrimo metodu naudojasi netinkamai arba nevykdo bet kurios kitos šiame skyriuje nustatytos sąlygos.

51 Straipsnis

Grąžinami produktai

Jei Šalies kilmės produktas, eksportuotas iš tos Šalies į trečiąją šalį, yra grąžinamas į tą Šalį, jis laikomas neturinčiu kilmės statuso, jeigu tos Šalies muitinei nepateikiama jai priimtinų įrodymų, kad:

a)	grąžinamas produktas ir eksportuotas produktas yra tas pats produktas, ir

b)	su grąžinamu produktu nebuvo atlikta jokia kita operacija, išskyrus tas, kurios buvo būtinos gerai jo būklei išlaikyti, kol jis buvo laikomas toje trečiojoje šalyje arba kol buvo eksportuojamas.

52 Straipsnis

Nekeitimas

1. Kilmės statusą turintis ir vidaus vartojimui importuojančioje Šalyje deklaruotas produktas jį eksportavus ir prieš jį deklaruojant vidaus vartojimui negali būti kaip nors pakeičiamas ir su juo negali būti atliekamos kitos operacijos, išskyrus tas, kurios yra būtinos gerai jo būklei išlaikyti arba ženklams, etiketėms, plomboms ar kitiems dokumentams, kuriais užtikrinamas konkrečių importuojančios Šalies vidaus reikalavimų laikymasis, pridėti ar pritvirtinti.

2. Produktą galima saugoti ar eksponuoti trečiojoje šalyje, jeigu jį prižiūri tos trečiosios šalies muitinė.

3. Siuntos gali būti skaidomos trečiojoje šalyje, jeigu jas skaido eksportuotojas arba tai atliekama eksportuotojo atsakomybe ir jeigu siuntas prižiūri tos trečiosios šalies muitinė.

4. Suabejojusi, ar laikomasi 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų, importuojančios Šalies muitinė gali prašyti importuotojo pateikti įrodymus, kad tų reikalavimų laikomasi, bet kokiu būdu, įskaitant sutartinius transporto dokumentus, tokius kaip konosamentai, arba faktinius ar konkrečius įrodymus, pagrįstus pakuočių ženklinimu ar numeracija, arba su pačiu produktu susijusius įrodymus.

53 Straipsnis

Sąlyginio apmokestinimo importo muitais arba atleidimo nuo importo muitų peržiūra

Ne anksčiau kaip po dvejų metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo bet kurios Šalies prašymu Specialusis prekybos komitetas muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams peržiūri atitinkamas Šalių sąlyginio apmokestinimo muitais ir laikinojo įvežimo perdirbti sistemas. Tuo tikslu Šalies prašymu kita Šalis ne vėliau kaip per 60 dienų nuo to prašymo pateikia prašančiajai Šaliai turimą informaciją ir išsamius statistinius duomenis, apimančius laikotarpį nuo šio Susitarimo įsigaliojimo arba praėjusius penkerius metus, jei šis laikotarpis trumpesnis, apie sąlyginio apmokestinimo muitais ir laikinojo įvežimo perdirbti sistemos veikimą. Atsižvelgdamas į šią peržiūrą, Specialusis prekybos komitetas muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams gali pateikti Partnerystės tarybai rekomendacijų dėl šio skyriaus ir jo priedų nuostatų pakeitimo, siekiant nustatyti sąlyginio apmokestinimo muitais ar atleidimo nuo muitų ribas ar apribojimus.

2 SKIRSNIS

PREKIŲ KILMĖS PROCEDŪROS

54 Straipsnis

Prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą

1. Importuojanti Šalis importuojamam kitos Šalies kilmės produktui, kaip tai suprantama šiame skyriuje, lengvatinį muitų tarifų režimą taiko remdamasi importuotojo prašymu taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą. Importuotojas atsako už prašymo taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą teisingumą ir atitiktį šiame skyriuje nustatytiems reikalavimams.

2. Prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą grindžiamas:

a)	eksportuotojo surašytu pareiškimu apie prekių kilmę, kuriame patvirtinama, kad produktas turi kilmės statusą, arba

b)	importuotojo žiniomis, kad produktas turi kilmės statusą.

3. Importuotojas, prašymą taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą grindžiantis 2 dalies a punkte nurodytu pareiškimu apie prekių kilmę, saugo tą pareiškimą ir paprašytas jo kopiją pateikia importuojančios Šalies muitinei.

55 Straipsnis

Prašymo taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą pateikimo laikas

1. Prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą ir 54 straipsnio 2 dalyje nurodyti šį prašymą pagrindžiantys elementai pagal importuojančios Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus įtraukiami į muitinės importo deklaraciją.

2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, jeigu importuotojas prašymo taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą nepateikia importo metu, importuojanti Šalis lengvatinį muitų tarifų režimą taiko ir grąžina arba atsisako išieškoti sumokėto muito perviršį su sąlyga, kad:

a)	prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą pateikiamas ne vėliau kaip per trejus metus nuo importo dienos arba importuojančios Šalies įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą ilgesnį laikotarpį;

b)	importuotojas pateikia 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus prašymą pagrindžiančius elementus, ir

c)	produktas būtų buvęs laikomas turinčiu kilmės statusą ir būtų atitikęs visus kitus taikytinus reikalavimus, kaip tai suprantama šio skyriaus 1 skirsnyje, jei prašymą importuotojas būtų pateikęs importo metu.

Kitos importuotojui pagal 54 straipsnį taikytinos pareigos nesikeičia.

56 Straipsnis

Pareiškimas apie prekių kilmę

1. Produkto eksportuotojas pareiškimą apie prekių kilmę surašo remdamasis produkto kilmės statusą įrodančia informacija, įskaitant informaciją, įrodančią produktui pagaminti naudotų medžiagų kilmės statusą. Eksportuotojas atsako už pareiškimo apie prekių kilmę ir pateiktos informacijos teisingumą.

2. Pareiškimas apie prekių kilmę surašomas pasirenkant vieną iš 7 priede pateiktų teksto kalbinių versijų sąskaitoje faktūroje ar bet kuriame kitame dokumente, kuriame kilmės statusą turintis produktas pakankamai išsamiai apibūdintas, kad tą produktą būtų galima identifikuoti. Eksportuotojas yra atsakingas už tai, kad būtų pateikta pakankamai išsami informacija, pagal kurią būtų galima identifikuoti kilmės statusą turintį produktą. Importuojanti Šalis nereikalauja, kad importuotojas pateiktų pareiškimo apie prekių kilmę vertimą.

3. Pareiškimas apie prekių kilmę galioja 12 mėnesių nuo jo surašymo dienos arba ilgesnį importuojančios Šalies nustatytą laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 24 mėnesius.

4. Pareiškimas apie prekių kilmę gali būti skirtas:

a)	vienai vieno ar kelių į Šalį importuojamų produktų siuntai, arba

b)	kelioms tapačių produktų siuntoms, į Šalį importuojamoms per pareiškime apie prekių kilmę nurodytą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių.

5. Jeigu išmontuoti arba nesurinkti produktai, kaip tai suprantama Suderintos sistemos bendrųjų aiškinimo taisyklių 2 taisyklės a punkte, priskiriami Suderintos sistemos XV–XXI skyriams, importuotojo prašymu yra importuojami dalimis, laikantis importuojančios Šalies muitinės nustatytų reikalavimų gali būti naudojamas bendras tokiems produktams skirtas pareiškimas apie prekių kilmę.

57 Straipsnis

Neatitikimai

Importuojančios Šalies muitinė neatsisako priimti prašymo taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą dėl to, kad pareiškime apie prekių kilmę aptiko nedidelių klaidų ar neatitikimų, arba tik dėl to, kad sąskaita faktūra buvo išduota trečiojoje šalyje.

58 Straipsnis

Importuotojo žinios

1. Prašymo taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą teikimo pagal 54 straipsnio 2 dalies b punktą tikslais importuotojo žinios, kad produktas yra eksportuojančios Šalies kilmės, turi būti pagrįstos informacija, įrodančia, kad produktas turi kilmės statusą ir atitinka šiame skyriuje nustatytus reikalavimus.

2. Prieš teikiant prašymą taikyti lengvatinį režimą, tuo atveju, jeigu importuotojas negali gauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos dėl to, kad eksportuotojas tą informaciją laiko konfidencialia, arba dėl kokios nors kitos priežasties, eksportuotojas gali pateikti pareiškimą apie prekių kilmę, kad importuotojas galėtų prašyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą pagal 54 straipsnio 2 dalies a punktą.

59 Straipsnis

Apskaitos registrų tvarkymo reikalavimai

1. Importuotojas, teikiantis prašymą į importuojančią Šalį importuotam produktui taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą, ne trumpiau kaip trejus metus nuo produkto importo dienos saugo:

a)	jei prašymas pateiktas remiantis pareiškimu apie prekių kilmę – eksportuotojo surašytą pareiškimą apie prekių kilmę, arba

b)	jei prašymas pateiktas remiantis importuotojo žiniomis – visus apskaitos registrus, įrodančius, kad produktas atitinka kilmės statuso įgijimo reikalavimus.

2. Pareiškimą apie prekių kilmę surašęs eksportuotojas ne trumpiau kaip ketverius metus nuo to pareiškimo apie prekių kilmę surašymo saugo jo kopiją ir visus kitus apskaitos registrus, įrodančius, kad produktas atitinka kilmės statuso įgijimo reikalavimus.

3. Pagal šį straipsnį saugotini apskaitos registrai gali būti laikomi elektronine forma.

60 Straipsnis

Mažos siuntos

1. Nukrypstant nuo 54–58 straipsnių, jeigu dėl produkto pateiktas pareiškimas, kad tas produktas atitinka šio skyriaus reikalavimus, o importuojančios Šalies muitinė neturi jokių abejonių dėl tokio pareiškimo teisingumo, importuojanti Šalis lengvatinį muitų tarifų režimą suteikia:

a)	produktams, kuriuos privatūs asmenys mažose siuntose siunčia kitiems privatiems asmenims;

b)	produktams, kurie yra keleivių asmeninio bagažo dalis, ir

c)	Jungtinės Karalystės atveju – be šio straipsnio a ir b punktų, kitoms mažos vertės siuntoms.

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma šiems produktams:

a)	produktams, dėl kurių importo galima pagrįstai manyti, kad jie atskirai importuojami siekiant išvengti 54 straipsnio reikalavimų;

Sąjungos atveju:

i)	prekybos tikslais importuojamiems produktams; nereguliarus importas, susijęs tik su asmeninėms gavėjų ar keleivių arba jų šeimų reikmėms skirtais produktais, nėra laikomas prekybiniu importu, jei iš produktų pobūdžio ir kiekio aišku, kad nesiekiama jokių komercinių tikslų, ir

ii)

produktams, kurių bendra vertė viršija 500 EUR mažų siuntų atveju arba 1 200 EUR produktų, kurie yra keleivių asmeninio bagažo dalis, atveju. Sumos, kurios turi būti nurodytos atitinkama nacionaline valiuta, turi būti lygiavertės sumoms ta valiuta, apskaičiuotoms eurais pirmąją spalio mėn. darbo dieną. Jeigu ne vėliau kaip spalio 15 d. Europos Komisijai nepranešama kitokia suma, nurodomos Europos Centrinio Banko skelbiamos tos dienos valiutos kurso sumos, kurios taikomos nuo sekančių metų sausio 1 d. Europos Komisija atitinkamas sumas praneša Jungtinei Karalystei. Sąjunga gali nustatyti kitas ribas, apie kurias ji praneš Jungtinei Karalystei, ir

c)	Jungtinės Karalystės atveju – produktams, kurių bendra vertė viršija Jungtinės Karalystės vidaus teisėje nustatytas ribas. Jungtinė Karalystė šias ribas praneš Sąjungai.

3. Importuotojas atsako už pareiškimo teisingumą ir atitiktį šiame skyriuje nustatytiems reikalavimams. 59 straipsnyje nustatyti apskaitos registrų tvarkymo reikalavimai importuotojui pagal šį straipsnį netaikomi.

61 Straipsnis

Tikrinimas

1. Importuojančios Šalies muitinė gali atlikti rizikos vertinimo metodais grindžiamą patikrinimą, be kita ko, atsitiktinės atrankos būdu, kad įsitikintų, jog produktas turi kilmės statusą arba tenkinami kiti šio skyriaus reikalavimai. Tokie patikrinimai gali būti atliekami prašant, kad 54 straipsnyje nurodytą prašymą pateikęs importuotojas pateiktų informaciją, kai pateikiama importo deklaracija, prieš išleidžiant produktus arba po produktų išleidimo.

2. Pagal 1 dalį gali būti prašoma ne daugiau informacijos elementų nei šie:

a)	jei prašymas pateiktas remiantis pareiškimu apie prekių kilmę – pareiškimo apie prekių kilmę, ir

informacijos, susijusios su atitiktimi kilmės kriterijams, t. y.:

i)	jei kilmės kriterijus yra „gautas tik Šalyje“ – taikytinos kategorijos (kaip antai nuėmimas, iškasimas, sužvejojimas) ir gamybos vieta;

ii)	jei kilmės kriterijus yra tarifinio klasifikavimo pasikeitimas – visų kilmės statuso neturinčių medžiagų sąrašo, įskaitant jų tarifinį klasifikavimą (2, 4 arba 6 skaitmenų formatu, priklausomai nuo kilmės kriterijaus);

iii)	jei kilmės kriterijus yra vertė – galutinio produkto vertės ir visų tam produktui pagaminti panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertės;

iv)	jei kilmės kriterijus yra masė – galutinio produkto masės, taip pat visų atitinkamų galutiniam produktui pagaminti panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų masės;

v)	jei kilmės kriterijus yra specifinis gamybos procesas – to specifinio proceso aprašymo.

3. Teikdamas prašomą informaciją importuotojas gali kartu pateikti visą kitą informaciją, kurią laiko aktualia tikrinimui.

4. Jeigu prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą pateikiamas remiantis pareiškimu apie prekių kilmę, importuotojas pateikia tą pareiškimą apie prekių kilmę, tačiau gali importuojančios Šalies muitinei atsakyti neturintis galimybės pateikti 2 dalies b punkte nurodytos informacijos.

5. Jeigu prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą pateikiamas remiantis importuotojo žiniomis, tikrinimą atliekanti importuojančios Šalies muitinė, pirma paprašiusi pateikti informaciją pagal 1 dalį, gali prašyti, kad importuotojas pateiktų papildomos informacijos, jeigu ta muitinė mano, kad šios informacijos reikia produkto kilmės statusui ar atitikčiai kitiems šio skyriaus reikalavimams patikrinti. Jei tinkama, importuojančios Šalies muitinė gali prašyti, kad importuotojas pateiktų konkrečius dokumentus ir informaciją.

6. Jei importuojančios Šalies muitinė, laukdama tikrinimo rezultatų, nusprendžia sustabdyti lengvatinio muitų tarifų režimo taikymą atitinkamam produktui, importuotojui leidžiama išleisti produktus laikantis tinkamų atsargumo priemonių, įskaitant garantijas. Lengvatinio muitų tarifų režimo sustabdymas nutraukiamas kuo greičiau, kai importuojančios Šalies muitinė nustato, kad atitinkami produktai turi kilmės statusą arba kad įvykdyti kiti šio skyriaus reikalavimai.

62 Straipsnis

Administracinis bendradarbiavimas

1. Kad būtų užtikrintas tinkamas šio skyriaus taikymas, tikrindamos, ar produktas turi kilmės statusą ir ar atitinka kitus šiame skyriuje nustatytus reikalavimus, Šalys bendradarbiauja per kiekvienos Šalies muitinę.

2. Jeigu prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą buvo pateiktas remiantis pareiškimu apie prekių kilmę, tikrinimą atliekanti importuojančios Šalies muitinė, pirma atitinkamai paprašiusi pateikti informaciją pagal 61 straipsnio 1 dalį ir remdamasi importuotojo atsakymu, per dvejų metų laikotarpį nuo produktų importo arba nuo prašymo pateikimo pagal 55 straipsnio 2 dalies a punktą momento gali prašyti, kad papildomos informacijos pateiktų ir eksportuojančios Šalies muitinė, jeigu tikrinimą atliekančios importuojančios Šalies muitinė mano, kad ta informacija yra reikalinga produkto kilmės statusui ar atitikčiai kitiems šio skyriaus reikalavimams patikrinti. Prie prašymo pateikti informaciją pridedami šie elementai:

a)	pareiškimas apie prekių kilmę;

b)	prašymą teikiančios muitinės identifikaciniai duomenys;

c)	eksportuotojo vardas ir pavardė (pavadinimas);

d)	tikrinimo tikslas bei aprėptis, ir

e)	visi atitinkami dokumentai.

Be to, kai tinkama, importuojančios Šalies muitinė gali prašyti, kad eksportuojančios Šalies muitinė pateiktų specifinius dokumentus ir informaciją.

3. Laikydamasi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, eksportuojančios Šalies muitinė gali prašyti pateikti dokumentus arba atlikti patikrinimą ir prašyti įrodymų arba apsilankyti eksportuotojo patalpose, kad patikrintų apskaitos registrus ir apžiūrėtų produkto gamybai naudojamus įrenginius.

4. Nedarant poveikio 5 daliai, eksportuojančios Šalies muitinė, gavusi 2 dalyje nurodytą prašymą, importuojančios Šalies muitinei pateikia šią informaciją:

a)	prašomus dokumentus, jei turi;

b)	nuomonę dėl produkto kilmės statuso;

c)	tikrinamo produkto aprašymą ir tarifinį klasifikavimą, susijusį su šio skyriaus taikymu;

d)	gamybos proceso aprašymą ir paaiškinimą, kurių pakanka produkto kilmės statusui pagrįsti;

e)	informaciją apie produkto tikrinimo atlikimo būdą, ir

f)	kai tinkama, patvirtinamuosius dokumentus.

5. Eksportuojančios Šalies muitinė 4 dalies a, d ir f punktuose nurodytos informacijos importuojančios Šalies muitinei neteikia, jei eksportuotojas tą informaciją laiko konfidencialia.

6. Kiekviena Šalis kitai Šaliai praneša savo muitinių kontaktinius duomenis, o apie visus šių duomenų pakeitimus kitai Šaliai praneša per 30 dienų nuo pakeitimo dienos.

63 Straipsnis

Atsisakymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą

1. Nedarant poveikio 3 daliai, importuojančios Šalies muitinė gali atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą, jeigu:

per tris mėnesius nuo prašymo pateikti informaciją pagal 61 straipsnio 1 dalį dienos:

i)	importuotojas nepateikia atsakymo;

ii)	jeigu prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą buvo pateiktas remiantis pareiškimu apie prekių kilmę, joks pareiškimas apie prekių kilmę nebuvo pateiktas, arba

iii)	jeigu prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą buvo pateiktas remiantis importuotojo žiniomis, importuotojo pateikta informacija yra netinkama produkto kilmės statusui patvirtinti;

per tris mėnesius nuo prašymo pateikti informaciją pagal 61 straipsnio 5 dalį dienos:

i)	importuotojas nepateikia atsakymo, arba

ii)	importuotojo pateikta informacija yra netinkama produkto kilmės statusui patvirtinti;

per 10 mėnesių (3) nuo prašymo pateikti informaciją pagal 62 straipsnio 2 dalį dienos:

i)	eksportuojančios Šalies muitinė nepateikia atsakymo, arba

ii)	eksportuojančios Šalies muitinės pateikta informacija yra netinkama produkto kilmės statusui patvirtinti.

2. Importuojančios Šalies muitinė gali produktui, dėl kurio importuotojas yra pateikęs prašymą taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą, atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą, jeigu importuotojas nesilaiko kitų nei su produktų kilmės statusu susijusių šio skyriaus reikalavimų.

3. Jeigu importuojančios Šalies muitinė turi pakankamą pagrindą atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą pagal šio straipsnio 1 dalį, tuo atveju, kai eksportuojančios Šalies muitinė pagal 62 straipsnio 4 dalies b punktą yra pateikusi nuomonę, kuria patvirtino produktų kilmės statusą, importuojančios Šalies muitinė per du mėnesius nuo tos nuomonės gavimo dienos eksportuojančios Šalies muitinei praneša apie savo ketinimą atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą.

Jeigu toks pranešimas pateikiamas, bet kurios iš Šalių prašymu per tris mėnesius nuo to pranešimo dienos surengiamos konsultacijos. Šalių muitinių tarpusavio susitarimu kiekvienu konkrečiu atveju konsultacijų terminas gali būti pratęstas. Konsultacijos gali būti rengiamos Specialiojo prekybos komiteto muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams nustatyta tvarka.

Pasibaigus konsultacijų laikui, jeigu importuojančios Šalies muitinė negali patvirtinti produkto kilmės statuso, ji gali atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą tik jei tam turi pagrįstą pagrindą ir tik suteikusi importuotojui teisę būti išklausytam. Tačiau kai eksportuojančios Šalies muitinė patvirtina produktų kilmės statusą ir tokią išvadą pagrindžia, importuojančios Šalies muitinė negali atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą produktui vien dėl to, kad buvo taikoma 62 straipsnio 5 dalis.

4. Visais atvejais importuotojo ir importuojančios Šalies muitinės nesutarimai sprendžiami vadovaujantis importuojančios Šalies teisės aktais.

64 Straipsnis

Konfidencialumas

1. Kiekviena Šalis, laikydamasi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, užtikrina kitos Šalies pagal šį skyrių pateiktos informacijos konfidencialumą ir saugo tą informaciją, kad ji nebūtų atskleista.

2. Jei, nepaisant 62 straipsnio5 dalies, taikant 61 ir 62 straipsnius eksportuojančios arba importuojančios Šalies muitinės gauna konfidencialią verslo informaciją iš eksportuotojo, ta informacija neatskleidžiama.

3. Kiekviena Šalis užtikrina, kad pagal šį skyrių surinkta konfidenciali informacija nebūtų naudojama jokiais kitais tikslais, išskyrus su kilmės nustatymu bei muitinės klausimais susijusių sprendimų administravimo ir vykdymo užtikrinimo tikslais, nebent tą konfidencialią informaciją pateikęs asmuo arba Šalis leistų tai daryti.

4. Nepaisant 3 dalies, Šalis gali leisti naudoti pagal šį skyrių surinktą informaciją administraciniame, teisminiame ar teisminio pobūdžio procese, inicijuotame dėl muitų teisės aktų, kuriais įgyvendinamas šis skyrius, nesilaikymo. Apie tokį informacijos naudojimą Šalis iš anksto praneša ją pateikusiam asmeniui arba Šaliai.

65 Straipsnis

Administracinės priemonės ir sankcijos

Kiekviena Šalis užtikrina veiksmingą šio skyriaus nuostatų vykdymą. Kiekviena Šalis užtikrina, kad kompetentingos institucijos pagal savo įstatymus ir kitus teisės aktus galėtų nustatyti administracines priemones ir, kai tinkama, sankcijas kiekvienam asmeniui, kuris surašo dokumentą, kuriame pateikia neteisingą informaciją siekdamas, kad produktui būtų taikomas lengvatinis muitų tarifų režimas, arba toks dokumentas yra surašomas dėl jo kaltės, taip pat asmeniui, kuris nesilaiko 59 nustatytų reikalavimų, nepateikia įrodymų arba atsisako, kad pas jį būtų surengtas 62 straipsnio 3 dalyje nurodytas vizitas.

3 SKIRSNIS

KITOS NUOSTATOS

66 Straipsnis

Seuta ir Melilja

1. Šio skyriaus tikslais Sąjungos atveju Šalis neapima Seutos ir Meliljos.

2. Į Seutą ir Melilją importuojamiems Jungtinės Karalystės kilmės produktams visais atžvilgiais pagal šį Susitarimą taikomas toks pats muitų režimas, koks taikomas Sąjungos muitų teritorijos kilmės produktams pagal Akto dėl Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą 2 protokolą. Pagal šį Susitarimą importuojamiems Seutos ir Meliljos kilmės produktams Jungtinė Karalystė taiko tokį patį muitų režimą, koks yra taikomas iš Europos Sąjungos importuojamiems Sąjungos kilmės produktams.

3. Šiame skyriuje nurodytos prekių kilmės taisyklės ir kilmės procedūros mutatis mutandis taikomos produktams, eksportuojamiems iš Jungtinės Karalystės į Seutą ir Melilją, ir produktams, eksportuojamiems iš Seutos ir Meliljos į Jungtinę Karalystę.

4. Seuta ir Melilja laikomos viena teritorija.

5. 40 straipsnis taikomas produktų importui ir eksportui, kurį tarpusavyje vykdo Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir Seuta ir Melilja.

6. Priklausomai nuo produkto kilmės, pareiškimo apie prekių kilmę 3 laukelyje eksportuotojai įrašo „Jungtinė Karalystė“ arba „Seuta ir Melilja“.

7. Ispanijos Karalystės muitinė yra atsakinga už šio skyriaus taikymą ir įgyvendinimą Seutoje ir Meliljoje.

67 Straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos, skirtos tranzitu vežamiems ar saugomiems produktams

Šio Susitarimo nuostatos gali būti taikomos produktams, kurie atitinka šio skyriaus nuostatas ir kurie šio Susitarimo įsigaliojimo dieną yra vežami tranzitu iš eksportuojančios Šalies į importuojančią Šalį arba yra prižiūrimi muitinės importuojančioje Šalyje nesumokėjus importo muitų ir mokesčių, jeigu per 12 mėnesių nuo tos dienos importuojančios Šalies muitinei pateikiamas 54 straipsnyje nurodytas prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą.

68 Straipsnis

Šio skyriaus ir jo priedų keitimas

Partnerystės taryba gali iš dalies keisti šį skyrių ir jo priedus.

3 SKYRIUS

SANITARIJOS IR FITOSANITARIJOS PRIEMONĖS

69 Straipsnis

Tikslai

Šio skyriaus tikslai yra šie:

a)	Šalių teritorijose saugoti žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybę ar sveikatą, kartu lengvinant Šalių tarpusavio prekybą;

b)	remti SFP sutarties įgyvendinimą;

c)	užtikrinti, kad dėl Šalių taikomų sanitarijos ir fitosanitarijos (SF) priemonių nekiltų nereikalingų kliūčių prekybai;

d)	skatinti didesnį kiekvienos Šalies SF priemonių taikymo skaidrumą ir supratimą apie jų taikymą;

e)	stiprinti Šalių bendradarbiavimą kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, tvarių maisto sistemų skatinimo, gyvūnų gerovės apsaugos ir elektroninio sertifikavimo srityse;

f)	stiprinti bendradarbiavimą atitinkamose tarptautinėse organizacijose siekiant rengti tarptautinius standartus, gaires ir rekomendacijas dėl gyvūnų sveikatos, maisto saugos ir augalų sveikatos, ir

g)	skatinti kiekvieną Šalį įgyvendinti tarptautinius standartus, gaires ir rekomendacijas.

70 Straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis skyrius taikomas visoms Šalies SF priemonėms, kurios gali tiesiogiai ar netiesiogiai daryti poveikį Šalių tarpusavio prekybai.

2. Šiame skyriuje taip pat nustatomos atskiros nuostatos, susijusios su bendradarbiavimu gyvūnų gerovės, atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir tvarių maisto sistemų srityse.

71 Straipsnis

Apibrėžtys

1. Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	SFP sutarties A priede pateiktos terminų apibrėžtys;

b)	Maisto kodekso komisijai (toliau – „Codex Alimentarius“) vadovaujant nustatytos apibrėžtys;

c)	Pasaulinei gyvūnų sveikatos organizacijai (OIE) vadovaujant nustatytos apibrėžtys, ir

d)	pagal Tarptautinę augalų apsaugos konvenciją (IPPC) nustatytos apibrėžtys.

2. Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys::

a)	importo sąlygos reiškia SF priemones, kurių reikalaujama laikytis importuojant produktus, ir

saugoma zona konkretaus kontroliuojamo augalų kenksmingojo organizmo atveju reiškia oficialiai nustatytą geografinę vietovę, kurioje kenksmingasis organizmas neaptiktas nepaisant jam plisti palankių sąlygų ir jo aptikimo kitose Šalies teritorijos vietose ir į kurią to kenksmingojo organizmo neleidžiama įvežti.

3. Specialusis prekybos komitetas sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių klausimams gali patvirtinti kitas šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtis, atsižvelgdamas į žodynėlius ir apibrėžtis, parengtus atitinkamų tarptautinių organizacijų, kaip antai „Codex Alimentarius“, OIE ir IPPC.

4. Tais atvejais, kai Specialiojo prekybos komiteto sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių klausimams, „Codex Alimentarius“, OIE arba IPPC nustatytos terminų apibrėžtys nedera su SFP sutartyje pateiktomis apibrėžtimis, SFP sutartyje pateiktos apibrėžtys yra viršesnės. Jeigu Specialiojo prekybos komiteto sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių klausimams patvirtintos terminų apibrėžtys neatitinka „Codex Alimentarius“, OIE ar IPPC nustatytų apibrėžčių, „Codex Alimentarius“, OIE ar IPPC nustatytos apibrėžtys yra viršesnės.

72 Straipsnis

Teisės ir pareigos

Šalys dar kartą patvirtina savo teises ir pareigas pagal SFP sutartį. Tai apima teisę priimti priemones pagal SFP sutarties 5 straipsnio 7 dalį.

73 Straipsnis

Bendrieji principai

1. Kad užtikrintų tinkamą savo apsaugos lygį, Šalys taiko rizikos vertinimu grindžiamas sanitarijos ir fitosanitarijos priemones pagal atitinkamas nuostatas, įskaitant SFP sutarties 5 straipsnį.

2. Šalys SF priemonių nenaudoja nepagrįstoms prekybos kliūtims sudaryti.

3. Kiekviena Šalis užtikrina, kad pagal šį skyrių nustatytų su prekyba susijusių SF procedūrų ir patvirtinimų atžvilgiu tos procedūros ir susijusios SF priemonės:

a)	būtų inicijuojamos ir užbaigiamos nepagrįstai nedelsiant;

b)	pagal jas nebūtų teikiami nereikalingi, moksliškai ir techniškai nepagrįsti ar nederamą naštą sukeliantys prašymai pateikti informaciją, dėl kurių gali būti vilkinamas patekimas į viena kitos rinkas;

c)	nebūtų taikomos taip, kad būtų savavališkai ar nepagrįstai diskriminuojama visa kitos Šalies teritorija ar kitos Šalies teritorijos dalys esant identiškoms ar panašioms SF sąlygoms, ir

d)	būtų proporcingos nustatytai rizikai ir neribotų prekybos labiau, nei būtina tinkamam importuojančios Šalies apsaugos lygiui užtikrinti.

4. Šalys be mokslinio ir techninio pagrindimo nenaudoja 3 dalyje nurodytų procedūrų ir neteikia jokių prašymų pateikti papildomos informacijos, kad vilkintų patekimą į savo rinką.

5. Kiekviena Šalis užtikrina, kad visos jos reikalaujamos administracinės procedūros, susijusios su importo sąlygomis dėl maisto saugos, gyvūnų sveikatos ar augalų sveikatos, nelemtų didesnės naštos arba neribotų prekybos labiau, nei būtina importuojančiai Šaliai deramai įsitikinti, kad šių sąlygų laikomasi. Kiekviena Šalis užtikrina, kad bet kurios administracinės procedūros neigiamas poveikis prekybai būtų kuo mažesnis ir kad prekių muitinio įforminimo procesai išliktų paprasti, greiti ir kartu atitiktų importuojančios Šalies sąlygas.

6. Importuojanti Šalis neįdiegia jokios papildomos administracinės sistemos ar procedūros, kuri be reikalo trukdytų prekybai.

74 Straipsnis

Oficialus sertifikavimas

1. Jei importuojanti Šalis reikalauja oficialių sertifikatų, sertifikatų pavyzdžiai turi būti:

a)	nustatyti pagal principus, nustatytus „Codex Alimentarius“, IPPC ir OIE tarptautiniuose standartuose, ir

b)	taikomi iš visų eksportuojančios Šalies teritorijos dalių importuojamoms prekėms.

2. Specialusis prekybos komitetas sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių klausimams gali susitarti dėl konkrečių atvejų, kuriais 1 dalyje nurodyti sertifikatų pavyzdžiai būtų nustatyti tik tam tikrai eksportuojančios Šalies teritorijos daliai ar dalims. Šalys skatina elektroninio sertifikavimo ir kitų prekybą lengvinančių technologijų diegimą.

75 Straipsnis

Importo sąlygos ir procedūros

1. Nedarant poveikio teisėms ir pareigoms, kurias kiekviena Šalis turi pagal SFP sutartį ir šį skyrių, importuojančios Šalies importo sąlygos nuosekliai taikomos visai eksportuojančios Šalies teritorijai.

2. Eksportuojanti Šalis užtikrina, kad į kitą Šalį eksportuojami produktai, kaip antai gyvūnai ir gyvūniniai produktai, augalai ir augaliniai produktai, ar kiti susiję objektai atitiktų importuojančios Šalies SF reikalavimus.

3. Importuojanti Šalis gali reikalauti, kad importuoti tam tikrus produktus būtų leidžiama tik gavus leidimą. Toks leidimas išduodamas atitinkamos eksportuojančios Šalies kompetentingos institucijos prašymu, jei ji importuojančiai Šaliai objektyviai įrodo, kad importuojančios Šalies reikalavimai tokiam leidimui gauti yra įvykdyti. Atitinkama eksportuojančios Šalies kompetentinga institucija gali leidimo prašymą pateikti dėl visos eksportuojančios Šalies teritorijos. Importuojanti Šalis tokius prašymus patenkina, jei jie atitinka importuojančios Šalies leidimo suteikimo reikalavimus, kaip nustatyta šioje dalyje.

4. Importuojanti Šalis nenustato kitų leidimo suteikimo reikalavimų nei tie, kurie jau taikomi pereinamojo laikotarpio pabaigoje, išskyrus atvejus, kai tokių reikalavimų taikymas papildomiems produktams yra pagrįstas siekiant sumažinti didelę riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai.

5. Importuojanti Šalis parengia ir kitai Šaliai praneša visų produktų importo sąlygas. Importuojanti Šalis užtikrina, kad jos importo sąlygos būtų taikomos proporcingai ir nediskriminuojant.

6. Nedarant poveikio laikinosioms priemonėms pagal SFP sutarties 5 straipsnio 7 dalį, fitosanitariniu požiūriu susirūpinimą keliančių produktų ar kitų susijusių objektų atveju kaip importo sąlygos nustatomos tik priemonės, kuriomis užtikrinama apsauga nuo importuojančios Šalies kontroliuojamų kenksmingųjų organizmų, ir jos taikomos visai eksportuojančios Šalies teritorijai.

7. Nepaisant 1 ir 3 dalių, konkrečių produktų importo leidimo prašymų atveju, jei eksportuojanti Šalis paprašė atlikti jos vertinimą tik dėl dalies jos teritorijos ar tam tikrų jos teritorijos dalių (Sąjungos atveju – atskirų valstybių narių), importuojanti Šalis nedelsdama pradeda nagrinėti prašymą. Jeigu importuojanti Šalis gauna prašymus dėl konkretaus produkto iš daugiau nei vienos eksportuojančios Šalies dalies arba jeigu dėl produkto, kuriam jau suteiktas leidimas, gaunama daugiau prašymų, importuojanti Šalis leidimo suteikimo procedūrą užbaigia skubos tvarka, atsižvelgdama į tapatų ar panašų SF režimą, taikomą įvairiose eksportuojančios Šalies dalyse.

8. Kiekviena Šalis užtikrina, kad visos SF kontrolės, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros būtų inicijuotos ir užbaigtos nepagrįstai nedelsiant. Reikalaujama pateikti tik tą informaciją, kuri būtina patvirtinimo procesui, kad būtų atsižvelgta į importuojančioje Šalyje jau turimą informaciją, pavyzdžiui, apie eksportuojančios Šalies teisinę sistemą ir audito ataskaitas.

9. Išskyrus tinkamai pagrįstas aplinkybes, susijusias su jos taikomu apsaugos lygiu, kiekviena Šalis nustato pereinamąjį laikotarpį nuo jos taikomų patvirtinimo procedūrų pakeitimų paskelbimo iki jų taikymo pradžios, kad kita Šalis galėtų susipažinti su tokiais pakeitimais ir prie jų prisitaikyti. Nė viena Šalis nepagrįstai nepratęsia paraiškų, pateiktų iki pakeitimų paskelbimo, patvirtinimo proceso.

10. Dėl 3–8 dalyse nustatytų procesų imamasi šių veiksmų:

a)	kai tik importuojanti Šalis atlieka vertinimą ir jei jo išvada yra teigiama, ji nedelsdama imasi visų būtinų teisinių ir administracinių priemonių, kad prekyba galėtų vykti nepagrįstai nedelsiant;

eksportuojanti Šalis:

i)	pateikia visą atitinkamą informaciją, kurios prašo importuojanti Šalis, ir

ii)	importuojančiai Šaliai sudaro pagrįstą galimybę atlikti auditą ir kitas susijusias procedūras.

Importuojanti Šalis parengia fitosanitariniu požiūriu susirūpinimą keliantiems produktams ar kitiems susijusiems objektams skirtą kontroliuojamų kenksmingųjų organizmų sąrašą. Į sąrašą įtraukiami:

i)	kenksmingieji organizmai, neaptinkami jokioje jos pačios teritorijos dalyje;

ii)	kenksmingieji organizmai, aptinkami jos pačios teritorijoje ir oficialiai kontroliuojami;

iii)	kenksmingieji organizmai, aptinkami jos pačios teritorijos dalyse, dėl kurių yra nustatytos kenksmingaisiais organizmais neužkrėstos teritorijos arba saugomos zonos, ir

iv)	nekarantininiai kenksmingieji organizmai, aptinkami jos pačios teritorijoje ir oficialiai kontroliuojami dėl nurodytos sodinamosios medžiagos.

11. Importuojanti Šalis siuntas priima nereikalaudama, kad ji tikrintų tų siuntų atitiktį prieš jas išvežant iš eksportuojančios Šalies teritorijos.

12. Norėdama padengti konkrečių SF patikrinimų pasienyje išlaidas Šalis gali rinkti rinkliavas, kurios turėtų būti ne didesnės negu būtina patirtoms išlaidoms padengti.

13. Importuojanti Šalis turi teisę tikrinti iš eksportuojančios Šalies importuojamus produktus, kad užtikrintų atitiktį savo SF importo reikalavimams.

14. Iš eksportuojančios Šalies importuojamų produktų patikrinimai atliekami remiantis jų keliama SF rizika. Importuojamų produktų patikrinimai atliekami tik tiek, kiek būtina žmonių, gyvūnų arba augalų gyvybei ir sveikatai apsaugoti, nepagrįstai nedelsiant ir taip, kad poveikis Šalių tarpusavio prekybai būtų kuo mažesnis.

15. Importuojanti Šalis eksportuojančios Šalies prašymu pateikia informaciją apie tai, kokia dalis iš eksportuojančios Šalies importuotų produktų buvo patikrinta.

16. Jeigu atliekant importuojamų produktų patikrinimus nustatoma, kad netenkinamos atitinkamos importo sąlygos, veiksmai, kurių imasi importuojanti Šalis, turi būti pagrįsti susijusios rizikos vertinimu ir jais prekyba negali būti ribojama daugiau, nei būtina Šaliai tinkamam SF apsaugos lygiui užtikrinti.

76 Straipsnis

Patvirtintų įmonių sąrašai

1. Pagrįstais atvejais importuojanti Šalis gali sudaryti patvirtintų įmonių, atitinkančių jos importo reikalavimus, sąrašą, kad būtų galima importuoti gyvūninius produktus iš šių įmonių.

2. Išskyrus atvejus, kai tai pagrįsta siekiant sumažinti didelę riziką žmonių arba gyvūnų sveikatai, patvirtintų įmonių sąrašų reikalaujama tik dėl produktų, dėl kurių toks reikalavimas buvo taikomas pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu.

3. Eksportuojanti Šalis importuojančiai Šaliai pateikia importuojančios Šalies sąlygas atitinkančių įmonių sąrašą, pagrįstą eksportuojančios Šalies suteiktomis garantijomis.

4. Eksportuojančios Šalies prašymu importuojanti Šalis, remdamasi eksportuojančios Šalies pateiktomis garantijomis, be išankstinės atskirų įmonių patikros patvirtina eksportuojančios Šalies teritorijoje esančias įmones.

5. Išskyrus atvejus, kai importuojanti Šalis prašo papildomos informacijos, ir jeigu eksportuojanti Šalis pateikia garantijas, importuojanti Šalis, vadovaudamasi savo taikytinomis teisinėmis procedūromis, imasi būtinų teisinių ar administracinių priemonių, kad būtų galima iš šių įmonių importuoti nepagrįstai nedelsiant.

6. Patvirtintų įmonių sąrašą importuojanti Šalis skelbia viešai.

7. Jeigu importuojanti Šalis nusprendžia atmesti eksportuojančios Šalies prašymą leisti įtraukti įmonę į patvirtintų įmonių sąrašą, ji nedelsdama apie tai praneša eksportuojančiai Šaliai ir pateikia atsakymą, įskaitant informaciją apie neatitiktį, dėl kurios atsisakyta patvirtinti įmonę.

77 Straipsnis

Skaidrumas ir keitimasis informacija

1. Kiekviena Šalis siekia prekybai taikomų SF priemonių skaidrumo ir tuo tikslu imasi šių veiksmų:

a)	nedelsdama praneša kitai Šaliai apie visus savo SF priemonių ir patvirtinimo procedūrų pakeitimus, įskaitant pakeitimus, kurie gali turėti įtakos jos pajėgumui dėl tam tikrų prekių įvykdyti kitos Šalies SF importo reikalavimus;

b)	siekia geriau suprasti viena kitos SF priemones ir jų taikymą;

c)	su kita Šalimi keičiasi informacija apie klausimus, susijusius su SF priemonių rengimu ir taikymu (įskaitant pažangą, susijusią su turimais naujais moksliniais įrodymais), kurie daro poveikį ar gali daryti poveikį Šalių tarpusavio prekybai, kad sumažintų neigiamą poveikį prekybai;

d)	kitos Šalies prašymu per 20 darbo dienų praneša apie konkretiems importuojamiems produktams taikomas sąlygas;

e)	kitos Šalies prašymu per 20 darbo dienų praneša apie konkrečių produktų leidimo suteikimo procedūros eigą;

f)	kitai Šaliai praneša apie bet kokį reikšmingą Šalies kompetentingos institucijos struktūros ar organizacinės tvarkos pakeitimą;

g)	jei prašoma, praneša Šalies oficialiosios kontrolės rezultatus ir pateikia atliktos kontrolės rezultatų ataskaitą;

h)	jei prašoma, praneša importo patikros rezultatus, kai siunta atmetama arba laikoma neatitinkančia reikalavimų, ir

i)	jei prašoma, nepagrįstai nedelsdama pateikia su šiuo skyriumi susijusį Šalies parengtą rizikos vertinimą ar mokslinę nuomonę.

2. Kai Šalis 1 dalyje nurodytą informaciją pagal atitinkamas savo taisykles pateikia pranešime PPO centriniam pranešimų registrui arba atitinkamai tarptautinei standartus nustatančiai organizacijai, įvykdomi tai informacijai taikomi 1 dalyje nurodyti reikalavimai.

78 Straipsnis

Derinimas prie regioninių sąlygų

1. Šalys pripažįsta zonavimo sąvoką, įskaitant liga ar kenksmingaisiais organizmais neužkrėstų teritorijų, saugomų zonų ir nedidelio kenksmingųjų organizmų paplitimo teritorijų sąvokas, ir ją taiko Šalių tarpusavio prekyboje pagal SFP sutartį, įskaitant SFP sutarties 6 straipsnio praktinio įgyvendinimo gaires (PPO/SFP komiteto sprendimas G/SPS/48) ir atitinkamas OIE bei IPPC rekomendacijas, standartus ir gaires. Specialusis prekybos komitetas sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių klausimams, atsižvelgdamas į visus susijusius SFP sutarties, OIE ir IPPC standartus, gaires ar rekomendacijas, gali išsamiau apibrėžti šias procedūras.

2. Šalys taip pat gali susitarti bendradarbiauti dėl skirstymo į laikymo vietas sąvokos, nurodytos Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso 4.4 ir 4.5 skyriuose ir Vandens gyvūnų sveikatos kodekso 4.1 ir 4.2 skyriuose.

3. Nustatydamos arba palikdamos galioti 1 dalyje nurodytas zonas, Šalys atsižvelgia į tokius veiksnius kaip geografinė padėtis, ekosistemos, epidemiologinė priežiūra ir SF kontrolės veiksmingumas.

4. Nedarant poveikio 8 ir 9 dalims, nustatydama ar palikdama galioti gyvūnų ir gyvūninių produktų importo sąlygas importuojanti Šalis eksportuojančios Šalies prašymu pripažįsta eksportuojančios Šalies nustatytas liga neužkrėstas teritorijas ir tuo remiasi spręsdama dėl leidimo pradėti vykdyti ar tęsti importą.

5. Eksportuojanti Šalis nurodo 4 dalyje minimas savo teritorijos dalis ir, jei prašoma, pateikia išsamų paaiškinimą ir patvirtinamuosius duomenis, pagrįstus OIE standartais, arba kitais būdais, kuriuos, remdamasis eksportuojančios Šalies atitinkamų institucijų patirtimi pagrįstomis žiniomis, nustato Specialusis prekybos komitetas sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių klausimams.

6. Nedarant poveikio 8 ir 9 dalims, nustatydama ar palikdama galioti augalų, augalinių produktų ir kitų susijusių objektų importo fitosanitarijos sąlygas, importuojanti Šalis, eksportuojančios Šalies prašymu, pripažįsta eksportuojančios Šalies nustatytas kenksmingaisiais organizmais neužkrėstas teritorijas, kenksmingaisiais organizmais neužkrėstas gamybos vietas, kenksmingaisiais organizmais neužkrėstas gamybos vietos dalis, nedidelio kenksmingųjų organizmų paplitimo teritorijas ir saugomas zonas, ir tuo remiasi spręsdama dėl importo leidimo ar tolesnio vykdymo.

7. Eksportuojanti Šalis nurodo savo kenksmingaisiais organizmais neužkrėstas teritorijas, kenksmingaisiais organizmais neužkrėstas gamybos vietas, kenksmingaisiais organizmais neužkrėstas gamybos vietos dalis ir nedidelio kenksmingųjų organizmų paplitimo teritorijas ar saugomas zonas. Jei importuojanti Šalis to prašo, eksportuojanti Šalis pateikia išsamų paaiškinimą ir patvirtinamuosius duomenis, pagrįstus pagal IPPC parengtais tarptautiniais fitosanitarijos priemonių standartais, arba kitais būdais, kuriuos, remdamasis eksportuojančios Šalies atitinkamų institucijų patirtimi pagrįstomis žiniomis, nustato Specialusis prekybos komitetas sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių klausimams.

8. Šalys pripažįsta liga neužkrėstas teritorijas ir saugomas zonas, galiojančias pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu.

9. 8 dalis taip pat taikoma vėlesniems liga neužkrėstų teritorijų ir saugomų zonų (Jungtinėje Karalystėje – kenksmingaisiais organizmais neužkrėstų teritorijų) pakeitimams, išskyrus atvejus, kai reikšmingai pasikeičia su liga ar kenksmingaisiais organizmais susijusi padėtis.

10. Kad įgyvendintų šio straipsnio 4–9 dalis, Šalys gali atlikti auditą ir patikrinimus pagal 79 straipsnį.

11. Šalys glaudžiai bendradarbiauja siekdamos išlaikyti pasitikėjimą procedūromis, susijusiomis su liga ar kenksmingaisiais organizmais neužkrėstų teritorijų, kenksmingaisiais organizmais neužkrėstų gamybos vietų, kenksmingaisiais organizmais neužkrėstų gamybos vietos dalių ir nedidelio ligos ar kenksmingųjų organizmų paplitimo teritorijų ir saugomų zonų nustatymu, kad būtų kuo mažiau trikdoma prekyba.

12. Nustatydama eksportuojančios Šalies ar jos dalių gyvūnų ar augalų sveikatos statusą, importuojanti Šalis savo vertinimą grindžia informacija, eksportuojančios Šalies pateikta pagal SFP sutartį ir OIE bei IPPC standartus, kartu atsižvelgdama į bet kokį eksportuojančios Šalies tokio statuso nustatymą.

13. Jeigu importuojanti Šalis nepripažįsta eksportuojančios Šalies nustatyto statuso, kaip nurodyta šio straipsnio 12 dalyje, ji eksportuojančiai Šaliai objektyviai pagrindžia ir paaiškina tokio nepripažinimo priežastis ir, jei prašoma, surengia konsultacijas pagal 80 straipsnio 2 dalį.

14. Kiekviena Šalis užtikrina, kad 4–9, 12 ir 13 dalyse nustatytos pareigos būtų vykdomos nepagrįstai nedelsiant. Importuojanti Šalis paspartins ligos ar kenksmingojo organizmo statuso pripažinimą, kai statusas grąžinamas po protrūkio.

15. Jei Šalis mano, kad konkretus regionas turi specialų statusą konkrečios ligos atžvilgiu ir atitinka OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso 1.2 skyriuje arba OIE Vandens gyvūnų sveikatos kodekso 1.2 skyriuje nustatytus kriterijus, ji gali prašyti šį statusą pripažinti. Importuojanti Šalis gali prašyti papildomų garantijų dėl importuojamų gyvų gyvūnų ir gyvūninių produktų, atitinkančių sutartą statusą.

79 Straipsnis

Auditas ir patikrinimai

1. Importuojanti Šalis gali atlikti šių sistemų auditą ir patikrinimus:

a)	visą kitos Šalies institucijų tikrinimo ir sertifikavimo sistemą ar jos dalis;

b)	patikrinimų, atliktų pagal eksportuojančios Šalies tikrinimo ir sertifikavimo sistemą, rezultatus.

2. Šalys tokį auditą ir patikrinimus atlieka vadovaudamosi SFP sutarties nuostatomis, atsižvelgdamos į atitinkamus „Codex Alimentarius“, OIE ar IPPC tarptautinius standartus, gaires ir rekomendacijas.

3. Tokiam auditui ir patikrinimams atlikti importuojanti Šalis auditą ir patikrinimus gali atlikti prašydama eksportuojančios Šalies pateikti informacijos arba rengdama audito ir tikrinamuosius vizitus eksportuojančioje Šalyje, kurių metu gali, be kita ko:

a)	tikrinti visą atsakingų institucijų bendrąją kontrolės programą ar jos dalį, įskaitant, kai tinkama, privalomojo audito ir inspektavimo veiklos peržiūras;

b)	atlikti patikrinimus vietoje, ir

c)	rinkti informaciją ir duomenis, kad įvertintų pasikartojančių ar atsiradusių problemų, susijusių su produktų eksportu, priežastis.

4. Importuojanti Šalis su eksportuojančia Šalimi dalijasi pagal 1 dalį atlikto audito ir patikrinimų rezultatais bei išvadomis. Importuojanti Šalis šiuos rezultatus gali skelbti viešai.

5. Prieš pradėdamos auditą ar patikrinimą Šalys aptaria audito ar patikrinimo tikslus ir taikymo sritį, kriterijus ar reikalavimus, pagal kuriuos eksportuojanti Šalis bus vertinama, taip pat audito ar patikrinimo atlikimo vietas ir procedūras, kurios nustatomos audito ar patikrinimo plane. Išskyrus atvejus, kai Šalys susitaria kitaip, importuojanti Šalis pateikia eksportuojančiai Šaliai audito arba patikrinimo planą iki audito ar patikrinimo pradžios likus bent 30 dienų.

6. Importuojanti Šalis suteikia eksportuojančiai Šaliai galimybę pateikti pastabas dėl audito ar patikrinimų ataskaitos projekto. Importuojanti Šalis eksportuojančiai Šaliai raštu pateikia galutinę ataskaitą paprastai per du mėnesius nuo tų pastabų gavimo dienos.

7. Kiekviena Šalis pati padengia su tokiu auditu ar patikrinimu susijusias savo išlaidas.

80 Straipsnis

Pranešimai ir konsultacijos

1. Šalis nepagrįstai nedelsdama praneša kitai Šaliai apie:

a)	dėl kenksmingųjų organizmų ar ligos nustatyto statuso reikšmingus pasikeitimus;

b)	naujos gyvūnų ligos atsiradimą;

c)	nustatytą epidemiologinės reikšmės faktą dėl gyvūnų ligos;

d)	Šalies nustatytą reikšmingą maisto saugos problemą;

e)	visas papildomas priemones, kurių ėmėsi be savo atitinkamų pagrindinių SF priemonių gyvūnų ligoms kontroliuoti ar išnaikinti arba žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat visus prevencijos politikos, įskaitant vakcinacijos politiką, pakeitimus;

f)	jei prašoma, Šalies oficialiosios kontrolės rezultatus bei atliktos kontrolės rezultatų ataskaitą, ir

g)	visus reikšmingus sistemos ar duomenų bazės funkcijų pakeitimus.

2. Jei Šaliai rimtą susirūpinimą kelia su maisto sauga, augalų ar gyvūnų sveikata susijęs klausimas arba kitos Šalies pasiūlytos ar įgyvendintos SF priemonės, ta Šalis gali kitos Šalies prašyti techninių konsultacijų. Prašomoji Šalis į prašymą turėtų atsakyti nepagrįstai nedelsdama. Kiekviena Šalis stengiasi pateikti informaciją, kurios reikia norint išvengti prekybos sutrikdymo ir atitinkamais atvejais rasti abipusiškai priimtiną sprendimą.

3. 2 dalyje nurodytos konsultacijos gali būti rengiamos telefoninių konferencijų ir vaizdo konferencijų forma arba kitomis Šalių abipusiškai sutartomis ryšio priemonėmis.

81 Straipsnis

Neatidėliotinos priemonės

1. Jei importuojanti Šalis mano, kad žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybei ir sveikatai kyla didelė rizika, ji gali iš anksto neįspėjusi imtis būtinų priemonių žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybei ir sveikatai apsaugoti. Dėl siuntų, kurios jau vežamos iš vienos Šalies į kitą, importuojanti Šalis ieško tinkamiausio ir proporcingiausio sprendimo, kad būtų išvengta nereikalingo prekybos trikdymo.

2. Priemones taikanti Šalis apie neatidėliotiną SF priemonę kitą Šalį informuoja kuo skubiau po sprendimo įgyvendinti priemonę, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sprendimo priėmimo. Jeigu Šalis dėl neatidėliotinos SF priemonės prašo techninių konsultacijų, technines konsultacijas būtina surengti per 10 dienų nuo pranešimo apie neatidėliotiną SF priemonę. Šalys apsvarsto visą per technines konsultacijas pateiktą informaciją. Šios konsultacijos rengiamos siekiant išvengti nereikalingo prekybos trikdymo. Šalys gali svarstyti galimybes, kaip palengvinti priemonių įgyvendinimą arba kuo jas pakeisti.

3. Priimdama sprendimą dėl siuntų, kurios, kai patvirtinama neatidėliotina SF priemonė, yra gabenamos iš vienos Šalies į kitą, importuojanti Šalis laiku atsižvelgia į eksportuojančios Šalies jai pateiktą informaciją, kad būtų išvengta nereikalingo prekybos trikdymo.

4. Importuojanti Šalis užtikrina, kad jokia neatidėliotina priemonė, kurios imtasi dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, nebūtų toliau taikoma be mokslinių įrodymų arba, jei mokslinių įrodymų nepakanka, būtų priimta pagal SFP sutarties 5 straipsnio 7 dalį.

82 Straipsnis

Daugiašaliai tarptautiniai forumai

Šalys susitaria bendradarbiauti daugiašaliuose tarptautiniuose forumuose šio skyriaus taikymo srities tarptautinių standartų, gairių ir rekomendacijų rengimo klausimais.

83 Straipsnis

Įgyvendinimas ir kompetentingos institucijos

1. Šio skyriaus įgyvendinimo tikslais kiekviena Šalis atsižvelgia į visus šiuos aspektus:

a)	PPO SFP komiteto sprendimus;

b)	atitinkamų tarptautinių standartus nustatančių institucijų darbą;

c)	visas žinias ir ankstesnę patirtį, įgytą prekiaujant su eksportuojančia Šalimi, ir

d)	kitos Šalies pateiktą informaciją.

2. Šalys nedelsdamos pateikia viena kitai šiam skyriui įgyvendinti paskirtų kompetentingų institucijų aprašymą. Šalys viena kitai praneša apie visus reikšmingus pakeitimus, susijusius su šiomis kompetentingomis institucijomis.

3. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos kompetentingos institucijos turėtų reikiamų išteklių šiam skyriui veiksmingai įgyvendinti.

84 Straipsnis

Bendradarbiavimas gyvūnų gerovės srityje

1. Šalys pripažįsta, kad gyvūnai yra juslios būtybės. Jos taip pat pripažįsta, kad didesnė gyvūnų gerovė yra susijusi su tvariomis maisto gamybos sistemomis.

2. Šalys įsipareigoja bendradarbiauti tarptautiniuose forumuose, kad skatintų kuo geriausios gyvūnų gerovės praktikos plėtojimą ir įgyvendinimą. Visų pirma Šalys bendradarbiauja, kad sugriežtintų ir išplėstų OIE gyvūnų gerovės standartų taikymo sritį, taip pat jų įgyvendinimą, daugiausia dėmesio skirdamos ūkiniams gyvūnams.

3. Šalys keičiasi informacija, ekspertinėmis žiniomis ir patirtimi gyvūnų gerovės srityje, ypač dėl maistinių gyvūnų veisimo, laikymo, tvarkymo, vežimo ir skerdimo.

4. Šalys stiprina bendradarbiavimą gyvūnų gerovės mokslinių tyrimų, susijusių su gyvūnų veisimu ir elgesiu su gyvūnais ūkiuose, juos vežant ir skerdžiant, srityje.

85 Straipsnis

Bendradarbiavimas atsparumo antimikrobinėms medžiagoms srityje

1. Šalys sukuria pagrindą dialogui ir bendradarbiavimui, siekdamos stiprinti kovą su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms vystymusi.

2. Šalys pripažįsta, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms kelia didelę grėsmę žmonių ir gyvūnų sveikatai. Netinkamas antimikrobinių medžiagų naudojimas gyvulininkystėje, įskaitant neterapinį naudojimą, gali lemti atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, kuris gali kelti pavojų žmonių gyvybei. Šalys pripažįsta, kad dėl grėsmės pobūdžio reikia laikytis tarptautinio požiūrio ir bendros sveikatos koncepcijos.

3. Siekdamos kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, Šalys stengiasi tarptautiniu mastu bendradarbiauti įgyvendinant regionines ar daugiašales darbo programas, kuriomis siekiama sumažinti nereikalingą antibiotikų naudojimą gyvulininkystėje ir dėti pastangas siekiant tarptautiniu mastu nutraukti jų naudojimą kaip augimą skatinančias medžiagas, kad būtų kovojama su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms pagal bendros sveikatos koncepciją ir laikantis visuotinio veiksmų plano.

4. Šalys bendradarbiauja atitinkamose tarptautinėse organizacijose rengdamos tarptautines gaires, standartus, rekomendacijas ir veiksmus, kuriais siekiama skatinti apdairiai ir atsakingai naudoti antibiotikus gyvulininkystėje ir veterinarijos praktikoje.

5. 1 dalyje nurodytas dialogas, inter alia, apima:

bendradarbiavimą vykdant tolesnę veiklą, susijusią su atitinkamose tarptautinėse organizacijose parengtomis esamomis ir būsimomis gairėmis, standartais, rekomendacijomis ir veiksmais, taip pat esamomis ir būsimomis iniciatyvomis ir nacionaliniais planais, kuriais siekiama skatinti apdairų ir atsakingą antibiotikų naudojimą ir kurie susiję su gyvūnų auginimu ir veterinarijos praktika;

b)	bendradarbiavimą įgyvendinant OIE, PSO ir „Codex Alimentarius“ rekomendacijas, visų pirma CAC-RCP61/2005;

c)	keitimąsi informacija apie gerąją ūkininkavimo patirtį;

d)	mokslinių tyrimų, inovacijų ir plėtros skatinimą;

e)	daugiadalykių kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms metodų, įskaitant PSO, OIE ir „Codex Alimentarius“ bendros sveikatos koncepciją, skatinimą.

86 Straipsnis

Tvarios maisto sistemos

Kiekviena Šalis skatina savo maisto saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos tarnybas bendradarbiauti su atitinkamomis kitos Šalies tarnybomis, kad būtų skatinami tvarios maisto gamybos metodai ir maisto sistemos.

87 Straipsnis

Specialusis prekybos komitetas sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių klausimams

Specialusis prekybos komitetas sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių klausimams prižiūri, kaip įgyvendinamos ir kaip veikia šio skyriaus nuostatos, ir atlieka šias funkcijas:

a)	greitai išaiškina ir, jei įmanoma, sprendžia visus klausimus, kuriuos Šalis iškelia dėl sanitarijos ir fitosanitarijos reikalavimų, standartų ir rekomendacijų rengimo, priėmimo ar taikymo pagal šį skyrių arba SFP sutartį;

b)	apsvarsto vykstančius naujų reglamentų rengimo procesus;

c)	kuo skubiau apsvarsto Šalies pareikštą susirūpinimą dėl kitos Šalies taikomų SF importo sąlygų ir procedūrų;

reguliariai peržiūri Šalių SF priemones, įskaitant sertifikavimo reikalavimus ir įforminimo pasienyje procesus, ir jų taikymą, kad būtų lengvinama Šalių tarpusavio prekyba, laikantis SFP sutarties 5 straipsnyje nustatytų principų, tikslų ir procedūrų. Kiekviena Šalis nustato, kokių tinkamų veiksmų ji imsis, be kita ko, dėl tapatumo ir fizinių patikrinimų dažnumo, atsižvelgdama į šios peržiūros rezultatus ir remdamasi šio Susitarimo 10 priede išdėstytais kriterijais;

e)	keičiasi nuomonėmis, informacija ir patirtimi, susijusia su bendradarbiavimo veikla kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms ir gyvūnų gerovės apsaugos srityje, vykdoma pagal 84 ir 85 straipsnius;

f)	Šalies prašymu svarsto, kas yra reikšmingas su liga ar kenksminguoju organizmu susijusios padėties pasikeitimas, nurodytas 78 straipsnio 9 dalyje;

priima sprendimus:

i)	patvirtinti naujas apibrėžtis, kaip nurodyta 71 straipsnyje;

ii)	apibrėžti 74 straipsnio 2 dalyje nurodytus konkrečius atvejus;

iii)	išsamiai apibrėžti 78 straipsnio 1 dalyje nurodytas procedūras;

iv)	nustatyti kitus 78 straipsnio 5 ir 7 dalyse nurodytų paaiškinimų pagrindimo būdus.

4 SKYRIUS

TECHNINĖS PREKYBOS KLIŪTYS

88 Straipsnis

Tikslas

Šio skyriaus tikslas – lengvinti Šalių tarpusavio prekybą prekėmis užkertant kelią nereikalingoms prekybos kliūtims, jas nustatant ir šalinant.

89 Straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis skyrius taikomas visų standartų, techninių reglamentų ir atitikties vertinimo procedūrų, galinčių daryti poveikį Šalių tarpusavio prekybai prekėmis, rengimui, priėmimui ir taikymui.

2. Šis skyrius netaikomas:

a)	pirkimo specifikacijoms, kurias valdžios sektoriaus įstaigos parengia tokių įstaigų gamybos ar vartojimo poreikiams tenkinti, arba

b)	SF priemonėms, kurioms taikomas šios antraštinės dalies 3 skyrius.

3. Produktų, patenkančių į šio skyriaus priedų taikymo sritį, atžvilgiu be šio skyriaus taikomi ir tie priedai. Nė viena šio skyriaus priedo nuostata, pagal kurią tarptautinis standartas, institucija ar organizacija yra laikomi arba pripažįstami atitinkamu, neužkerta kelio atitinkamu tarptautiniu standartu pagal 91 straipsnio 4 ir 5 dalis laikyti ir kitos institucijos ar organizacijos parengtą standartą.

90 Straipsnis

Ryšys su TPK sutartimi

1. TPK sutarties 2–9 straipsniai bei 1 ir 3 priedai mutatis mutandis įtraukiami į šį Susitarimą ir tampa jo dalimi.

2. Šiame skyriuje ir šio skyriaus prieduose vartojami terminai turi tą pačią reikšmę kaip TPK sutartyje.

91 Straipsnis

Techniniai reglamentai

1. Kiekviena Šalis, laikydamasi savo atitinkamų taisyklių ir procedūrų, atlieka planuojamų techninių reglamentų poveikio vertinimą. Šioje dalyje ir 8 dalyje nurodytose taisyklėse ir procedūrose gali būti nustatytos išimtys.

2. Kiekviena Šalis pagal TPK sutarties 2.2 straipsnį vertina turimas su reglamentavimu susijusias ir nesusijusias alternatyvas siūlomam techniniam reglamentui, kurios gali leisti Šaliai siekti teisėtų tikslų.

3. Kiekviena Šalis, rengdama savo techninius reglamentus, remiasi atitinkamais tarptautiniais standartais, išskyrus atvejus, kai tie tarptautiniai standartai būtų neveiksminga ar netinkama priemonė siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti.

4. Atitinkamais tarptautiniais standartais, kaip tai suprantama TPK sutarties 2 ir 5 straipsniuose ir 3 priede, laikomi tarptautiniai standartai, kuriuos parengė Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO), Tarptautinė elektrotechnikos komisija (IEC), Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU) ir Maisto kodekso komisija („Codex Alimentarius“).

5. Kitų tarptautinių organizacijų parengtas standartas taip pat gali būti laikomas atitinkamu tarptautiniu standartu, kaip tai suprantama TPK sutarties 2 ir 5 straipsniuose ir 3 priede, jei:

jį parengė standartizacijos institucija, siekianti bendro sutarimo:

i)	dalyvaujančių PPO narių, atstovaujančių visoms nacionalinėms standartizacijos institucijoms jų teritorijoje, kurios yra priėmusios arba ketina priimti standartus dėl dalyko, su kuriuo susijusi tarptautinė standartizacijos veikla, nacionalinėse delegacijose, arba

ii)	dalyvaujančių PPO narių vyriausybinėse organizacijose, ir

b)	jis parengtas laikantis PPO techninių prekybos kliūčių komiteto sprendimo dėl tarptautinių standartų, gairių ir rekomendacijų, susijusių su TPK sutarties 2 ir 5 straipsniais bei 3 priedu, rengimo principų (4).

6. Jei rengdama techninį reglamentą Šalis tarptautiniais standartais nesiremia, ji kitos Šalies prašymu nurodo visus esminius nukrypimus nuo atitinkamų tarptautinių standartų ir paaiškina priežastis, kodėl tie standartai laikyti neveiksmingais ar netinkamais siekiamam tikslui įgyvendinti, ir pateikia mokslinius ar techninius įrodymus, kuriais buvo grindžiamas tas vertinimas.

7. Kiekviena Šalis peržiūri savo techninius reglamentus, kad techniniai reglamentai kuo labiau derėtų su atitinkamais tarptautiniais standartais, inter alia, atsižvelgdama į visus naujausius atitinkamų tarptautinių standartų pokyčius ar į bet kokį aplinkybių, lėmusių nukrypimą nuo atitinkamo tarptautinio standarto, pasikeitimą.

8. Vadovaudamasi savo atitinkamomis taisyklėmis bei procedūromis ir nedarydama poveikio šio podalio X antraštinei daliai, kiekviena Šalis, rengdama labai svarbų techninį reglamentą, galintį turėti reikšmingą poveikį prekybai, užtikrina, kad būtų nustatyta tvarka, pagal kurią asmenys galėtų reikšti savo nuomonę viešose konsultacijose, išskyrus atvejus, kai staiga kyla ar gali kilti su sauga, sveikata, aplinkos apsauga ar nacionaliniu saugumu susijusių problemų. Kiekviena Šalis leidžia kitos Šalies asmenims dalyvauti tokiose konsultacijose ne mažiau palankiomis sąlygomis nei tos, kurios taikomos jos pačios nacionaliniams subjektams, ir viešai skelbia tų konsultacijų rezultatus.

92 Straipsnis

Standartai

1. Kiekviena Šalis skatina jos teritorijoje įsteigtas standartizacijos institucijas, taip pat regionines standartizacijos institucijas, kurių narė yra Šalis ar jos teritorijoje įsteigtos standartizacijos institucijos:

a)	dalyvauti, kiek leidžia jų ištekliai, atitinkamų tarptautinių standartizacijos institucijų rengiamų tarptautinių standartų rengimo procese;

b)	rengiant savo standartus remtis atitinkamais tarptautiniais standartais, išskyrus tuos atvejus, kai tokie tarptautiniai standartai būtų neveiksmingi ar netinkami, pavyzdžiui, dėl nepakankamo apsaugos lygio arba esminių klimato ar geografinių veiksnių arba esminių technologinių problemų;

c)	vengti, kad jų darbas dubliuotųsi ar sutaptų su tarptautinių standartizacijos institucijų darbu;

d)	reguliariai peržiūrėti nacionalinius ir regioninius standartus, kurie nėra pagrįsti atitinkamais tarptautiniais standartais, siekiant šiuos standartus labiau suderinti su atitinkamais tarptautiniais standartais;

e)	bendradarbiauti su kitos Šalies atitinkamomis standartizacijos institucijomis tarptautinėje standartizavimo veikloje, be kita ko, bendradarbiaujant tarptautinėse standartizacijos institucijose arba regioniniu lygmeniu;

f)	skatinti dvišalį bendradarbiavimą su kitos Šalies standartizacijos institucijomis, ir

g)	keistis informacija tarp standartizacijos institucijų.

2. Šalys keičiasi informacija apie:

a)	tai, kaip jos pačios naudoja standartus techniniams reglamentams pagrįsti, ir

b)	savo atitinkamus standartizacijos procesus ir apie tai, kokiu mastu rengdamos savo nacionalinius standartus remiasi tarptautiniais, regioniniais ar subregioniniais standartais.

3. Jei standartai ar nuorodos į juos įtraukiami į techninio reglamento ar atitikties vertinimo procedūros projektą ir dėl to jie tampa privalomi, taikomos skaidrumo pareigos, nustatytos 94 straipsnyje ir TPK sutarties 2 arba 5 straipsnyje.

93 Straipsnis

Atitikties vertinimas

1. 91 straipsnio nuostatos dėl techninių reglamentų rengimo, priėmimo ir taikymo mutatis mutandis taikomos ir atitikties vertinimo procedūroms.

2. Jei Šalis atitikties vertinimo reikalauja kaip patvirtinimo, kad produktas atitinka techninį reglamentą, ji:

a)	pasirenka atitikties vertinimo procedūras, kurios, remiantis rizikos vertinimu, yra proporcingos susijusiai rizikai;

be kitų atitikties patvirtinimo galimybių atitikčiai techniniams reglamentams įrodyti apsvarsto galimybę kaip atitikties techniniams reglamentams įrodymą naudoti tiekėjo atitikties deklaraciją, t. y. gamintojo savo paties atsakomybe pateikiamą atitikties deklaraciją, ir nereikalauti privalomo trečiosios šalies vertinimo;

c)	kitos Šalies prašymu teikia informaciją apie kriterijus, kuriais remiantis konkretiems produktams parenkamos atitikties vertinimo procedūros.

3. Jei Šalis trečiojo asmens atliekamo atitikties vertinimo reikalauja kaip patvirtinimo, kad produktas atitinka techninį reglamentą, ir šios užduoties nėra paskyrusi valdžios institucijai, kaip nurodyta 4 dalyje, ji:

vertindama atitikties vertinimo įstaigas techninei kompetencijai įrodyti atitinkamai naudoja akreditavimą. Nedarydama poveikio savo teisei nustatyti reikalavimus atitikties vertinimo įstaigoms, kiekviena Šalis pripažįsta vertingą vaidmenį, kurį pripažįstant atitikties vertinimo įstaigų kvalifikaciją gali atlikti akreditacija, vykdoma pagal valdžios sektoriaus suteiktus įgaliojimus ir nekomerciniais pagrindais;

b)	naudoja aktualius tarptautinius akreditavimo ir atitikties vertinimo standartus;

c)	skatina jos teritorijoje esančias akreditavimo įstaigas ir atitikties vertinimo įstaigas prisijungti prie aktualių įgyvendinamų tarptautinių susitarimų ar tvarkos, kuriais siekiama suderinti arba lengvinti atitikties vertinimo rezultatų pripažinimą;

jeigu atitikties vertinimo procedūroms, kurias būtina atlikti pateikiant produktą rinkai, Šalis yra patvirtinusi dvi ar daugiau atitikties vertinimo įstaigų, užtikrina, kad ekonominės veiklos vykdytojai turėtų galimybę rinktis iš atitikties vertinimo įstaigų, Šalies institucijų paskirtų tam tikram produktui ar produktų grupei;

e)	užtikrina, kad atitikties vertinimo įstaigos būtų nepriklausomos nuo gamintojų, importuotojų ir ekonominės veiklos vykdytojų apskritai ir kad tarp akreditavimo įstaigų ir atitikties vertinimo įstaigų nekiltų interesų konfliktų;

leidžia atitikties vertinimo įstaigoms naudotis subrangovų paslaugomis atliekant su atitikties vertinimu susijusius bandymus ar inspektavimus, įskaitant kitos Šalies teritorijoje esančius subrangovus, ir gali reikalauti, kad subrangovai atitiktų tuos pačius reikalavimus, kuriuos turi atitikti atitikties vertinimo įstaiga, kad pati atliktų tokius bandymus ar inspektavimus, ir

g)	vienoje bendroje interneto svetainėje paskelbia įstaigų, kurias ji paskyrė tokiam atitikties vertinimui atlikti, sąrašą ir aktualią informaciją apie kiekvienos tokios įstaigos paskyrimo sritį.

4. Nė viena šio straipsnio nuostata netrukdo Šaliai reikalauti, kad konkrečių produktų atitikties vertinimą atliktų jos nurodytos valdžios institucijos. Jei Šalis reikalauja, kad atitikties vertinimą atliktų jos nurodytos valdžios institucijos, ta Šalis:

a)	rinkliavas už atitikties vertinimą apriboja iki apytikslių suteiktų paslaugų sąnaudų ir atitikties vertinimo pareiškėjo prašymu paaiškina, kaip bet kuri rinkliava, kurią ji nustato už tokį atitikties vertinimą, neviršija apytikslių suteiktų paslaugų išlaidų, ir

b)	viešai skelbia atitikties vertinimo rinkliavas.

5. Nepaisant 2–4 dalių, kiekviena Šalis priima tiekėjo atitikties deklaraciją kaip atitikties jos techniniams reglamentams įrodymą tose produktų srityse, kuriose ji tai daro šio Susitarimo įsigaliojimo dieną.

6. Kiekviena Šalis informacijos tikslais skelbia ir tvarko 5 dalyje nurodytų produktų sričių sąrašą kartu su nuorodomis į taikytinus techninius reglamentus.

7. Nepaisant 5 dalies, bet kuri Šalis gali nustatyti reikalavimą, kad toje dalyje nurodytų produktų sričių bandymus ar sertifikavimą privalo atlikti trečiasis asmuo, jeigu toks reikalavimas yra pagrįstas teisėtais tikslais ir yra proporcingas tikslui suteikti importuojančiai Šaliai galimybę deramai įsitikinti, kad produktai atitinka taikytinus techninius reglamentus ar standartus, atsižvelgiant į riziką, kuri kiltų dėl neatitikties.

8. Šalis, siūlanti pradėti taikyti 7 dalyje nurodytas atitikties vertinimo procedūras, apie tai iš anksto praneša kitai Šaliai ir rengdama tokias atitikties vertinimo procedūras atsižvelgia į kitos Šalies pastabas.

94 Straipsnis

Skaidrumas

1. Išskyrus atvejus, kai staiga kyla ar gali kilti su sauga, sveikata, aplinkos apsauga ar nacionaliniu saugumu susijusių problemų, kiekviena Šalis nustato ne trumpesnį kaip 60 dienų nuo pranešimo apie reglamentus ar procedūras perdavimo PPO centriniam pranešimų registrui dienos laikotarpį, per kurį leidžia kitai Šaliai raštu teikti pastabas dėl praneštų siūlomų techninių reglamentų ir atitikties vertinimo procedūrų. Šalis palankiai apsvarsto pagrįstą prašymą pratęsti šį pastaboms teikti skirtą laikotarpį.

2. Kiekviena Šalis kartu su pranešimu pateikia viso pranešto teksto elektroninę versiją. Jeigu pranešamas tekstas surašytas ne viena iš PPO oficialių kalbų, pranešančioji Šalis PPO pranešimų formatu pateikia išsamų ir visapusišką priemonės turinio aprašymą.

3. Jei Šalis dėl savo siūlomo techninio reglamento ar atitikties vertinimo procedūros gauna kitos Šalies rašytines pastabas, ji:

a)	jei kita Šalis to prašo, tas rašytines pastabas aptaria dalyvaujant jos kompetentingai reglamentavimo institucijai tuo metu, kai į tas pastabas dar galima atsižvelgti, ir

b)	ne vėliau kaip techninio reglamento ar atitikties vertinimo procedūros paskelbimo dieną raštu atsako į pastabas.

4. Kiekviena Šalis stengiasi savo atsakymus į pastabas, gautas pateikus 1 dalyje nurodytą pranešimą, paskelbti interneto svetainėje ne vėliau kaip priimto techninio reglamento arba atitikties vertinimo procedūros paskelbimo dieną.

5. Kiekviena Šalis kitos Šalies prašymu teikia jai informaciją apie savo priimto arba siūlomo priimti techninio reglamento ar atitikties vertinimo procedūros tikslus bei teisinį ir loginį pagrindą.

6. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos priimti techniniai reglamentai ir atitikties vertinimo procedūros būtų paskelbti nemokamoje interneto svetainėje.

7. Kiekviena Šalis papildydama pradinį pranešimą PPO teikia informaciją apie techninių reglamentų ar atitikties vertinimo procedūrų priėmimą ir įsigaliojimą, taip pat prii`1mtą galutinį tekstą.

8. Kiekviena Šalis nustato pagrįstą laikotarpį, kuris turi praeiti nuo techninių reglamentų paskelbimo iki jų įsigaliojimo, kad kitos Šalies ekonominės veiklos vykdytojai turėtų laiko prisitaikyti. Pagrįstas laikotarpis reiškia paprastai ne trumpesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį, nebent toks laikotarpis būtų neveiksmingas siekiant įgyvendinti teisėtus tikslus.

9. Šalis palankiai apsvarsto kitos Šalies pagrįstą prašymą pratęsti laikotarpį, kuris turi praeiti nuo techninio reglamento priėmimo iki jo įsigaliojimo, gautą iki 1 dalyje nustatyto pastabų teikimo termino, nebent delsti būtų neveiksminga siekiant įgyvendinti teisėtus tikslus.

10. Kiekviena Šalis užtikrina, kad pagal TPK sutarties 10 straipsnį įsteigti informacijos centrai viena iš PPO oficialių kalbų teiktų informaciją ir atsakymus į pagrįstas kitos Šalies ar kitos Šalies suinteresuotųjų asmenų užklausas dėl priimtų techninių reglamentų ir atitikties vertinimo procedūrų.

95 Straipsnis

Žymėjimas ir ženklinimas

1. Į Šalies techninį reglamentą gali būti įtraukti privalomieji žymėjimo ar ženklinimo reikalavimai arba jis gali būti skirtas tik tokiems reikalavimams. Tokiais atvejais šiems techniniams reglamentams taikomi TPK sutarties 2.2 straipsnio principai.

2. Jei Šalis nustato privalomo produktų žymėjimo ar ženklinimo reikalavimą, taikomos visos šios sąlygos:

a)	ji reikalauja pateikti tik tą informaciją, kuri yra aktuali produkto vartotojams ar naudotojams, arba informaciją, kuria nurodoma, kad produktas atitinka privalomus techninius reikalavimus;

išskyrus atvejus, kai tai būtina atsižvelgiant į teisėtus tikslus, kaip išankstinės produktų, kurie kitais atžvilgiais atitinka privalomus techninius reikalavimus, pateikimo jos rinkai sąlygos nereikalauja iš anksto patvirtinti, užregistruoti ar sertifikuoti produktų etiketes ar žymas, taip pat nerenka už tai jokių rinkliavų;

c)	jei Šalis reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojai naudotų unikalų identifikacinį numerį, tokį numerį kitos Šalies ekonominės veiklos vykdytojams suteikia nepagrįstai nedelsdama ir laikydamasi nediskriminavimo principo;

išskyrus atvejus, kai i, ii arba iii punkte nurodyta informacija klaidintų, būtų prieštaringa ar kelianti painiavą atsižvelgiant į informaciją, kurią importuojanti Šalis reikalauja pateikti dėl prekių, importuojanti Šalis leidžia:

i)	informaciją pateikti ne tik prekes importuojančios Šalies reikalaujama kalba, bet ir kitomis kalbomis;

ii)	naudoti tarptautiniu mastu pripažintas nomenklatūras, piktogramas, simbolius ar grafinius vaizdus, ir

iii)	pateikti ne tik prekes importuojančioje Šalyje reikalaujamą informaciją, bet ir papildomos informacijos;

sutinka, kad, kaip alternatyva ženklinimui kilmės šalyje, ženklinimas, įskaitant papildomą ženklinimą arba ženklinimo taisymą, būtų atliekamas muitinės sandėliuose ar kitose paskirtose vietose importo šalyje, išskyrus atvejus, kai dėl visuomenės sveikatos ar saugos priežasčių reikalaujama, kad ženklinimą eksportuojančioje Šalyje atliktų pavirtinti asmenys, ir

f)	stengiasi leisti naudoti laikinas ar nuimamas etiketes, taip pat žymas ar ženklus lydimuosiuose dokumentuose, o ne reikalauja, kad etiketės ar žymos būtų fiziškai pritvirtintos prie produkto, nebent mano, kad dėl to gali būti pažeisti teisėti tikslai.

96 Straipsnis

Bendradarbiavimas rinkos priežiūros ir ne maisto produktų saugos ir atitikties srityse

1. Šalys pripažįsta bendradarbiavimo ne maisto produktų rinkos priežiūros, atitikties ir saugos srityse svarbą siekiant lengvinti prekybą ir apsaugoti vartotojus bei kitus naudotojus, taip pat tarpusavio pasitikėjimo, grindžiamo dalijimusi informacija, stiprinimo svarbą.

2. Siekdamos užtikrinti nepriklausomą ir nešališką rinkos priežiūros veikimą, Šalys užtikrina, kad:

a)	rinkos priežiūros funkcijos būtų atskirtos nuo atitikties vertinimo funkcijų, ir

b)	nebūtų jokių interesų, kurie turėtų įtakos rinkos priežiūros institucijų nešališkumui vykdant ekonominės veiklos vykdytojų kontrolę ar priežiūrą.

3. Šalys bendradarbiauja ir keičiasi informacija, susijusia su ne maisto produktų sauga ir atitiktimi, visų pirma, be kita ko, šiais klausimais:

a)	rinkos priežiūros ir vykdymo užtikrinimo veikla ir priemonės;

b)	rizikos vertinimo metodai ir gaminių bandymai;

c)	koordinuotas gaminių atšaukimas ar kiti panašūs veiksmai;

d)	moksliniai, techniniai ir reglamentavimo klausimai, siekiant gerinti ne maisto produktų saugą ir atitiktį;

e)	iškylantys nauji sveikatai ir saugai svarbūs klausimai;

f)	su standartizacija susijusi veikla;

g)	pareigūnų mainai.

4. Partnerystės taryba deda visas pastangas, kad kuo greičiau ir pageidautina per šešis mėnesius nuo šio Susitarimo įsigaliojimo 16 priede būtų nustatyta tvarka, pagal kurią būtų reguliariai keičiamasi informacija tarp Skubių pranešimų apie pavojingus ne maisto produktus sistemos (RAPEX) ar ją pakeičiančios sistemos ir duomenų bazės, susijusios su rinkos priežiūra ir gaminių sauga, sukurtos pagal 2005 m. Bendrosios gaminių saugos reglamentus, ar ją pakeičiančios duomenų bazės, apie ne maisto produktų saugą ir susijusias prevencines, ribojamąsias ir taisomąsias priemones.

Minėtoje tvarkoje nustatomos sąlygos, kuriomis:

a)	Sąjunga turi pateikti Jungtinei Karalystei tam tikrą atrinktą informaciją iš pranešimų sistemos RAPEX ar ją pakeičiančios sistemos, kaip nurodyta 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos ar ją pakeičiančiame akte;

b)	Jungtinė Karalystė turi pateikti Sąjungai tam tikrą atrinktą informaciją iš savo duomenų bazės, susijusios su rinkos priežiūra ir gaminių sauga, sukurtos pagal 2005 m. Bendrosios gaminių saugos reglamentus, ar ją pakeičiančios duomenų bazės, ir

c)	Šalys turi informuoti viena kitą apie visus tolesnius veiksmus ir priemones, kurių imtasi reaguojant į informaciją, kuria pasikeista.

5. Partnerystės taryba 17 priede gali nustatyti tvarką, pagal kurią reguliariai, be kita ko, elektroninėmis priemonėmis, keičiamasi informacija apie priemones, kurių imtasi dėl reikalavimų neatitinkančių ne maisto produktų – kitų nei tuos, kuriems taikoma 4 dalis.

6. Kiekviena Šalis pagal 3, 4 ir 5 dalis gautą informaciją naudoja tik vartotojų apsaugos, sveikatos, saugos arba aplinkos apsaugos tikslais.

7. Kiekviena Šalis pagal 3, 4 ir 5 dalis gautą informaciją laiko konfidencialia.

8. 4 ir 5 dalyse nurodytoje tvarkoje nurodomas informacijos, kuria turi būti keičiamasi, pobūdis, keitimosi ja sąlygos ir nustatomas konfidencialumo bei taikomos asmens duomenų apsaugos taisyklių taikymas. Partnerystės taryba turi įgaliojimus priimti sprendimus, kuriais nustatoma arba iš dalies keičiama 16 ir 17 prieduose nustatyta tvarka.

9. Šio straipsnio tikslais rinkos priežiūra reiškia pagal Šalies procedūras rinkos priežiūros ir vykdymo užtikrinimo institucijų, be kita ko, ir bendradarbiaujant su ekonominės veiklos vykdytojais, vykdomą veiklą ir taikomas priemones, kad Šalis galėtų stebėti produktų saugą ir atitiktį jos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams ar spręsti susijusius klausimus.

10. Kiekviena Šalis užtikrina, kad bet kokia priemonė, kurios jos rinkos priežiūros ar vykdymo užtikrinimo institucijos imasi, kad pašalintų ar atšauktų iš jos rinkos iš kitos Šalies teritorijos importuotą produktą arba uždraustų ar apribotų jo tiekimą jos rinkai dėl priežasčių, susijusių su taikytinų teisės aktų nesilaikymu, būtų proporcinga, kad būtų nurodytos tikslios priežastys, kuriomis ta priemonė yra grindžiama ir kad apie ją būtų nedelsiant pranešta atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui.

97 Straipsnis

Techninės diskusijos

1. Jei Šalis mano, kad kitos Šalies techninio reglamento ar atitikties vertinimo procedūros projektas ar pasiūlymas gali turėti reikšmingą poveikį Šalių tarpusavio prekybai, ji gali prašyti surengti technines diskusijas šiuo klausimu. Prašymas kitai Šaliai pateikiamas raštu ir jame nurodoma:

a)	susijusi priemonė;

b)	šio skyriaus ir šio skyriaus priedų nuostatos, su kuriomis susiję susirūpinimą keliantys klausimai, ir

c)	prašymo priežastys, įskaitant susirūpinimą keliančių klausimų, kurių dėl priemonės iškilo prašančiajai Šaliai, aprašymą.

2. Šalis savo prašymą pateikia kitos Šalies kontaktiniam punktui, paskirtam pagal 99 straipsnį.

3. Bet kurios iš Šalių prašymu Šalys per 60 dienų nuo prašymo pateikimo dienos susitinka asmeniškai arba vaizdo konferencijos ar telekonferencijos būdu aptarti prašyme iškeltų susirūpinimą keliančių klausimų ir stengiasi juos išspręsti kuo greičiau. Jei prašančioji Šalis mano, kad klausimas skubus, ji gali prašyti, kad susitikimas įvyktų per trumpesnį laiką. Tokiais atvejais atsakančioji Šalis palankiai vertina tokį prašymą.

98 Straipsnis

Bendradarbiavimas

1. Šalys bendradarbiauja techninių reglamentų, standartų ir atitikties vertinimo procedūrų srityje, kai tai atitinka abiejų Šalių interesus ir nedaromas poveikis jų pačių atitinkamo sprendimų priėmimo autonomiškumui bei teisinei tvarkai. Specialusis prekybos komitetas techninių prekybos kliūčių klausimams gali keistis nuomonėmis dėl bendradarbiavimo veiklos, vykdomos pagal šį straipsnį arba šio skyriaus priedus.

2. 1 dalies tikslais Šalys siekia nustatyti, plėtoti ir skatinti abiejų Šalių interesus atitinkančią bendradarbiavimo veiklą. Ši veikla visų pirma gali būti susijusi su:

a)	keitimusi informacija, patirtimi ir duomenimis, susijusiais su techniniais reglamentais, standartais ir atitikties vertinimo procedūromis;

b)	jų atitinkamų reglamentavimo institucijų veiksmingos sąveikos ir bendradarbiavimo tarptautiniu, regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu užtikrinimu;

c)	keitimusi informacija, kiek tai įmanoma, apie tarptautinius susitarimus ir tvarką dėl techninių prekybos kliūčių, prie kurių yra prisijungusi viena Šalis arba abi Šalys, ir

d)	prekybos lengvinimo iniciatyvų rengimu ar dalyvavimu jose.

3. Šio straipsnio ir šio skyriaus prieduose pateiktų bendradarbiavimo nuostatų tikslais Europos Komisija veikia Sąjungos vardu.

99 Straipsnis

Kontaktiniai punktai

1. Įsigaliojus šiam Susitarimui kiekviena Šalis paskiria kontaktinį punktą šiam skyriui įgyvendinti ir praneša kitai Šaliai šio kontaktinio punkto kontaktinius duomenis, įskaitant informaciją apie atitinkamus pareigūnus. Šalys nedelsdamos viena kitai praneša apie bet kokį šių kontaktinių duomenų pasikeitimą.

2. Kontaktinis punktas per pagrįstą laikotarpį ir, jei įmanoma, per 60 dienų nuo prašymo gavimo dienos pateikia visą kitos Šalies kontaktinio punkto prašomą informaciją ar paaiškinimus, susijusius su šio skyriaus įgyvendinimu.

100 Straipsnis

Specialusis prekybos komitetas techninių prekybos kliūčių klausimams

Specialusis prekybos komitetas techninių prekybos kliūčių klausimams prižiūri, kaip įgyvendinamas ir kaip veikia šis skyrius ir jo priedai, ir greitai išaiškina ir, jei įmanoma, sprendžia visus klausimus, kuriuos Šalis iškelia dėl techninių reglamentų, standartų ir atitikties vertinimo procedūrų rengimo, priėmimo ar taikymo pagal šį skyrių arba TPK sutartį.

5 SKYRIUS

MUITINĖS KLAUSIMAI IR PREKYBOS LENGVINIMAS

101 Straipsnis

Tikslas

Šio skyriaus tikslai:

stiprinti Šalių bendradarbiavimą muitinės klausimų ir prekybos lengvinimo srityje ir, kai aktualu, remti arba išlaikyti tinkamą jų muitų teisės aktų ir praktikos suderinamumo lygį siekiant užtikrinti, kad atitinkami teisės aktai ir procedūros, taip pat atitinkamų institucijų administraciniai gebėjimai leistų įgyvendinti šiuos tikslus: skatinti prekybos lengvinimą, kartu užtikrinant veiksmingą muitinį tikrinimą ir veiksmingą muitų teisės aktų bei su prekyba susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymą, užtikrinti tinkamą piliečių saugumą ir saugą, taip pat draudimų ir apribojimų laikymąsi ir Šalių finansinius interesus;

b)	stiprinti Šalių administracinį bendradarbiavimą PVM srityje ir savitarpio pagalbą vykdant su mokesčiais ir muitais susijusius reikalavimus;

c)	užtikrinti, kad kiekvienos Šalies teisės aktai būtų nediskriminaciniai ir kad muitinės procedūros būtų grindžiamos moderniais metodais ir veiksminga priežiūra, siekiant kovoti su sukčiavimu ir skatinti teisėtą prekybą, ir

d)	užtikrinti, kad teisėti viešosios politikos tikslai, įskaitant tikslus, susijusius su saugumu, sauga ir kova su sukčiavimu, nebūtų kaip nors pažeidžiami.

102 Straipsnis

Apibrėžtys

Šiame skyriuje, 18 priede, Protokole dėl administracinės savitarpio pagalbos muitinių veiklos srityje ir Protokole dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir dėl savitarpio pagalbos vykdant su mokesčiais ir muitais susijusius reikalavimus vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	Sutartis dėl tikrinimo prieš pakraunant – Sutartis dėl tikrinimo prieš pakraunant, įtraukta į PPO steigimo sutarties 1A priedą;

b)	ATA ir Stambulo konvencijos – 1961 m. gruodžio 6 d. Briuselyje priimta Muitinės konvencija dėl prekių laikinojo įvežimo su ATA knygele ir 1990 m. birželio 26 d. Stambulo laikinojo įvežimo konvencija;

c)	Konvencija dėl bendrosios tranzito procedūros – 1987 m. gegužės 20 d. Konvencija dėl bendrosios tranzito procedūros;

PMO muitinės duomenų modelis – duomenų komponentų ir elektroninių šablonų, skirtų keistis verslo duomenimis ir rengti tarptautiniams duomenų ir informacijos, naudojamų taikant reglamentavimo lengvinimą ir tikrinimo priemones pasaulinėje prekyboje, standartams, rinkinys, kurį periodiškai skelbia PMO Duomenų modelio projekto grupė;

muitų teisės aktai – bet kurios iš Šalių teritorijoje taikomos teisinės ar norminės nuostatos, kuriomis reglamentuojamas prekių įvežimas arba importas, išvežimas arba eksportas ir tranzitas, taip pat jų pateikimas bet kuriam kitam muitinės režimui ar procedūrai įforminti, įskaitant draudžiamąsias, ribojamąsias ir kontrolės priemones;

f)	informacija – visi bet kokio formato, įskaitant elektroninį, duomenys, dokumentas, atvaizdas, ataskaita, pranešimas ar patvirtinta kopija, apdoroti arba neapdoroti, kurių analizė atlikta arba neatlikta;

g)	asmuo – bet kuris asmuo, kaip apibrėžta 512 straipsnio 1 punkte (5);

h)	sistema SAFE – 2005 m. birželio mėn. Briuselyje Pasaulio muitinių organizacijos sesijoje priimta ir periodiškai atnaujinama pasaulinės prekybos saugumo ir supaprastinimo standartų sistema SAFE, ir

i)	PPO prekybos lengvinimo susitarimas – Susitarimas dėl prekybos lengvinimo, pridėtas prie Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis (2014 m. lapkričio 27 d. sprendimas).

103 Straipsnis

Muitinių bendradarbiavimas

1. Atitinkamos Šalių institucijos bendradarbiauja muitinės reikalų srityje siekdamos remti 101 straipsnyje nustatytus tikslus, atsižvelgdamos į jų atitinkamų institucijų turimus išteklius. Šios antraštinės dalies tikslu taikoma 1987 m. gegužės 20 d. Konvencija dėl prekybos prekėmis formalumų supaprastinimo.

2. Šalys plėtoja bendradarbiavimą, be kita ko, šiose srityse:

keičiasi informacija apie muitų teisės aktus, muitų teisės aktų įgyvendinimą ir muitinės procedūras, ypač šiose srityse:

i)	muitinės procedūrų supaprastinimo ir modernizavimo;

ii)	tranzito ir perkrovimo lengvinimo;

iii)	ryšių su verslo bendruomene, ir

iv)	tiekimo grandinės saugumo ir rizikos valdymo;

b)	bendromis pastangomis sprendžia su muitine susijusius klausimus, kurie yra svarbūs norint pagal sistemą SAFE apsaugoti tarptautinės prekybos tiekimo grandinę ir lengvinti prekybą;

c)	svarsto galimybes rengti bendras iniciatyvas, susijusias su importo, eksporto ir kitomis muitinės procedūromis, įskaitant techninę pagalbą, taip pat iniciatyvas, kuriomis siekiama verslo bendruomenei užtikrinti veiksmingą paslaugų teikimą;

d)	stiprina tarpusavio bendradarbiavimą muitinės klausimais tarptautinėse organizacijose, kaip antai PPO ir PMO, taip pat keičiasi informacija arba diskutuoja siekdamos nustatyti, kai įmanoma, bendras pozicijas tose tarptautinėse organizacijose ir UNCTAD, UNECE;

e)	stengiasi suderinti savo duomenų reikalavimus, taikomus importo, eksporto ir kitoms muitinės procedūroms, įgyvendindamos bendrus standartus ir duomenų elementus pagal PMO muitinės duomenų modelį;

stiprina tarpusavio bendradarbiavimą rizikos valdymo metodų srityje, įskaitant dalijimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais, ir, kai tinkama, rizikos informacija ir kontrolės rezultatais. Kai aktualu ir tikslinga, Šalys taip pat gali svarstyti galimybę taikyti rizikos valdymo metodų, rizikos standartų ir kontrolės bei muitinės saugumo priemonių tarpusavio pripažinimą; kai aktualu ir tikslinga, Šalys taip pat gali svarstyti galimybę parengti suderinamus rizikos kriterijus ir standartus, kontrolės priemones ir prioritetines kontrolės sritis;

g)	įtvirtina įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų programų tarpusavio pripažinimą, siekiant užtikrinti prekybos saugumą ir ją lengvinti;

h)	skatina muitinių ir kitų valdžios institucijų ar įstaigų bendradarbiavimą įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų programų atžvilgiu; to galima pasiekti, inter alia, susitariant dėl aukščiausių standartų, palengvinant galimybę naudotis lengvatomis ir mažinant nereikalingą dubliavimąsi;

i)	įgyvendina muitinės vykdomą intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimą, įskaitant keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais muitinės veiklos srityje, daugiausia dėmesio skiriant intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimui;

j)	toliau taiko suderinamas muitinės procedūras, kai tikslinga ir praktiškai įmanoma, įskaitant bendrojo administracinio dokumento taikymą teikiant muitinės deklaracijas, ir

palaikydamos struktūrišką ir nuolatinį ryšį Šalių muitinės keičiasi, kai aktualu ir tikslinga ir laikydamosi tvarkos, dėl kurios turi būti susitarta, tam tikrų kategorijų su muitine susijusia informacija, kad būtų gerinamas rizikos valdymas ir muitinio tikrinimo veiksmingumas, nustatytos pajamų surinkimo arba saugos ir saugumo požiūriu riziką keliančios prekės ir skatinama teisėta prekyba; toks keitimasis gali apimti eksporto ir importo deklaracijų duomenis apie Šalių tarpusavio prekybą, numatant bandomosiomis iniciatyvomis išnagrinėti galimybę sukurti sąveikius mechanizmus, kad teikiant tokią informaciją būtų išvengta dubliavimosi. Keitimasis informacija pagal šį punktą nedaro poveikio Šalių keitimuisi informacija, kuris gali vykti pagal Protokolą dėl administracinės savitarpio pagalbos muitinių veiklos srityje.

3. Nedarant poveikio šiame Susitarime numatytam kitų formų bendradarbiavimui, Šalių muitinės, laikydamosi Protokolo dėl administracinės savitarpio pagalbos muitinių veiklos srityje, viena kitai teikia administracinę savitarpio pagalbą dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius.

4. Bet kokiam Šalių keitimuisi informacija pagal šį skyrių mutatis mutandis taikomi konfidencialumo ir informacijos apsaugos reikalavimai, nustatyti Protokolo dėl administracinės savitarpio pagalbos muitinių veiklos srityje 12 straipsnyje, taip pat visi Šalių teisės aktuose nustatyti konfidencialumo ir privatumo reikalavimai.

104 Straipsnis

Muitų ir kiti su prekyba susiję teisės aktai bei procedūros

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos muitų teisės aktų nuostatos ir procedūros:

būtų suderintos su muitų ir prekybos srityje taikomais tarptautinės teisės aktais ir standartais, įskaitant PPO prekybos lengvinimo susitarimą, esmines nuostatas, įtrauktas į Persvarstytą Kioto konvenciją dėl muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo, Tarptautinę konvenciją dėl suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos, taip pat sistemą SAFE ir PMO muitinės duomenų modelį;

b)	atsižvelgiant į prekybos praktikos raidą užtikrintų teisėtos prekybos apsaugą ir ją lengvintų veiksmingo vykdymo užtikrinimo priemonėmis, be kita ko, jų įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo, muitų vengimo ir kontrabandos atveju, taip pat užtikrinant teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi;

būtų grindžiamos proporcingais ir nediskriminaciniais teisės aktais, kuriais vengiama sukurti nereikalingą naštą ekonominės veiklos vykdytojams, numatoma toliau lengvinti veiklą tų ekonominės veiklos vykdytojų, kurių atitikties lygis yra labai aukštas, įskaitant palankių muitinio tikrinimo sąlygų taikymą prieš prekių išleidimą, ir užtikrinamos apsaugos nuo sukčiavimo ir neteisėtos ar žalą darančios veiklos priemonės, kartu užtikrinant aukšto lygio piliečių saugumą ir saugą, taip pat draudimų ir apribojimų laikymąsi ir Šalių finansinius interesus, ir

d)	apimtų taisykles, kuriomis užtikrinama, kad visos sankcijos, skiriamos už muitų teisės aktų ar procedūrinių reikalavimų pažeidimus, būtų proporcingos ir nediskriminacinės, ir kad tokių sankcijų taikymas nelemtų nepagrįsto vilkinimo.

Kiekviena Šalis turėtų periodiškai peržiūrėti savo muitų teisės aktus ir procedūras. Be to, muitinės procedūros turėtų būtų taikomos nuspėjamai, nuosekliai ir skaidriai.

2. Siekdama gerinti darbo metodus ir užtikrinti nediskriminavimą, skaidrumą, veiksmingumą, vientisumą ir atskaitomybę už veiksmus, kiekviena Šalis:

a)	kai įmanoma, supaprastina ir peržiūri reikalavimus bei formalumus, siekdama užtikrinti greitą prekių išleidimą ir muitinį įforminimą;

b)	deda pastangas siekdama dar labiau supaprastinti ir standartizuoti muitinei ar kitoms įstaigoms teiktinus duomenis ir dokumentus, ir

c)	skatina visas pasienio įstaigas koordinuoti savo veiklą tiek vidaus, tiek tarpvalstybiniu lygiu, kad būtų lengvinami sienos kirtimo procesai ir gerinama priežiūra, atsižvelgiant, kai įmanoma ir tikslinga, į bendrą sienų kontrolę.

105 Straipsnis

Prekių išleidimas

1. Kiekviena Šalis nustato arba palieka galioti muitinės procedūras, pagal kurias:

a)	prekės išleidžiamos greitai, per ne ilgesnį laikotarpį nei tas, kurio reikia atitikčiai jos įstatymams ir kitiems teisės aktams užtikrinti;

leidžiama iš anksto iki prekių atvežimo elektroninėmis priemonėmis pateikti ir tvarkyti dokumentus ir bet kokią kitą reikalaujamą informaciją, kad prekės galėtų būti išleistos nedelsiant po jų atvežimo, jei remiantis rizikos analize nenustatoma jokia rizika arba jei nereikia atlikti jokių atsitiktinių ar kitokių patikrinimų;

c)	kai tinkama ir jei tenkinamos būtinos sąlygos, numatoma galimybė išleisti prekes į laisvą apyvartą pirmoje jų atvežimo vietoje, ir

d)	leidžiama prekes išleisti iki muitų, mokesčių, rinkliavų ir kitų privalomųjų mokėjimų galutinio apskaičiavimo, jeigu toks apskaičiavimas neatliekamas iki prekių atvežimo, kai jos atvežamos arba kuo greičiau po jų atvežimo, ir su sąlyga, kad įvykdyti visi kiti norminiai reikalavimai.

2. Kiekviena Šalis kaip tokio išleidimo sąlygą gali nustatyti reikalavimą pateikti bet kokios dar neapskaičiuotos sumos dydžio garantiją, pateiktiną kaip garantinis raštas, užstatas ar kita jos įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyta tinkama priemonė. Tokios garantijos suma negali būti didesnė nei ta, kurios Šaliai reikia norint užtikrinti, kad būtų sumokėti muitai, mokesčiai, rinkliavos ir kiti privalomieji mokėjimai, galiausiai mokėtini už prekes, kurioms taikoma ta garantija. Kai garantija nebereikalinga, ji grąžinama.

3. Šalys užtikrina, kad muitinės ir kitos institucijos, atsakingos už sienų kontrolę ir procedūras, susijusias su prekių importu, eksportu ir tranzitu, bendradarbiautų tarpusavyje ir koordinuotų savo veiklą, kad būtų lengvinama prekyba ir spartinamas prekių išleidimas.

106 Straipsnis

Supaprastintos muitinės procedūros

1. Kiekviena Šalis deda pastangas supaprastinti savo muitinės procedūrų reikalavimus ir formalumus, kad prekiautojai ar veiklos vykdytojai, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, juos galėtų įvykdyti per trumpesnį laiką ir mažesnėmis sąnaudomis.

2. Kiekviena Šalis nustato arba palieka galioti priemones, kuriomis jos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus kriterijus atitinkantiems prekiautojams ar veiklos vykdytojams dar labiau supaprastinamos muitinės procedūros. Tokios priemonės gali apimti, inter alia:

a)	muitinės deklaracijas, kurias teikiant reikia pateikti mažiau duomenų ar papildomų dokumentų;

b)	tam tikrą laikotarpį vykdyto daugybinio importo periodines muitinės deklaracijas, skirtas muitams ir mokesčiams apskaičiuoti ir sumokėti po tų importuotų prekių išleidimo;

c)	paties veiklos vykdytojo atliekamą muitų ir mokesčių apskaičiavimą ir mokėjimo atidėjimą iki tų importuotų prekių išleidimo, ir

d)	sumažinto dydžio garantijos naudojimą arba atleidimą nuo pareigos pateikti garantiją.

3. Jei Šalis nusprendžia taikyti vieną iš šių priemonių, ji, laikydamasi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, suteikia galimybę, jei tos Šalies manymu tai tikslinga ir praktiškai įmanoma, šiuos supaprastinimus taikyti visiems atitinkamus kriterijus atitinkantiems prekiautojams.

107 Straipsnis

Vežimas tranzitu ir perkrovimas

1. 20 straipsnio tikslais taikoma Konvencija dėl bendrosios tranzito procedūros.

2. Kiekviena Šalis užtikrina, kad būtų lengvinamos ir veiksmingai prižiūrimos jos teritorijoje vykdomos perkrovimo operacijos ir vežimas tranzitu per jų atitinkamas teritorijas.

3. Kiekviena Šalis skatina ir įgyvendina regioninius tranzito susitarimus, kad palengvintų prekybą pagal Konvenciją dėl bendrosios tranzito procedūros.

4. Siekdama lengvinti tranzitą, kiekviena Šalis užtikrina visų jos teritorijoje esančių susijusių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą.

5. Kiekviena Šalis leidžia, kad importuoti skirtos prekės muitinei prižiūrint būtų vežamos per jos teritoriją iš įvežimo muitinės įstaigos į kitą jos teritorijoje esančią muitinės įstaigą, kuri išleis prekes arba atliks jų muitinį įforminimą.

108 Straipsnis

Rizikos valdymas

1. Kiekviena Šalis nustato arba palieka galioti muitinio tikrinimo rizikos valdymo sistemą, kad būtų sumažinta tikimybė ir poveikis įvykio, kuris trukdytų tinkamai taikyti muitų teisės aktus, pažeistų finansinius interesus ir keltų pavojų Šalių ir jų rezidentų saugumui bei saugai, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, aplinkai arba vartotojams.

2. Muitinis tikrinimas, išskyrus atsitiktinės atrankos būdu atliekamus tikrinimus, pirmiausia grindžiamas rizikos analize, kuri atliekama naudojantis elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

3. Kiekviena Šalis rizikos valdymo priemones parengia ir taiko taip, kad išvengtų šališkos ar nepateisinamos diskriminacijos arba užslėpto tarptautinės prekybos ribojimo.

4. Kiekviena Šalis muitinį tikrinimą ir kitus atitinkamus pasienio kontrolės veiksmus sutelkia į didelės rizikos siuntas ir spartina mažos rizikos siuntų išleidimą. Be to, kiekviena Šalis, įgyvendindama savo rizikos valdymo priemones, siuntas tokiems tikrinimo veiksmams gali pasirinkti atsitiktinės atrankos būdu.

5. Kiekviena Šalis rizikos valdymą grindžia rizikos vertinimu, taikydama tinkamus atrankos kriterijus.

109 Straipsnis

Tikrinimas po muitinio įforminimo

1. Siekdama paspartinti prekių išleidimą, kiekviena Šalis nustato arba palieka galioti tikrinimo po muitinio įforminimo procedūrą, kad užtikrintų jos muitų teisės aktų bei kitų susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi.

2. Kiekviena Šalis asmenis ir siuntas tikrinti po muitinio įforminimo pasirenka atsižvelgdama į riziką ir, be kita ko, gali taikyti tinkamus atrankos kriterijus. Kiekviena Šalis tikrinimą po muitinio įforminimo atlieka skaidriai. Jeigu tikrinimo objektas yra asmuo ir tikrinimo rezultatai yra galutiniai, Šalis asmeniui, kurio duomenys tikrinami, nedelsdama praneša tikrinimo rezultatus, asmens teises ir pareigas, taip pat pagrindžia rezultatus.

3. Informacija, gauta per tikrinimą po muitinio įforminimo, gali būti naudojama administracinėse ir teisminėse procedūrose.

4. Kai tai praktiškai įmanoma, Šalys tikrinimo po muitinio įforminimo rezultatus naudoja rizikos valdymo tikslais.

110 Straipsnis

Įgaliotieji ekonominės veiklos vykdytojai

1. Kiekviena Šalis toliau taiko partnerystės programą, skirtą 18 priede nustatytus kriterijus atitinkantiems veiklos vykdytojams.

2. Šalys pripažįsta savo atitinkamas įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų programas pagal 18 priedą.

111 Straipsnis

Informacijos skelbimas ir prieinamumas

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos muitų teisės aktai, kiti su prekyba susiję įstatymai ir teisės aktai, taip pat su prekyba susijusios bendrosios administracinės procedūros bei visuotinai svarbi informacija būtų skelbiami ir lengvai prieinami kiekvienam suinteresuotajam asmeniui, be kita ko, jei tinkama, internete.

2. Kiekviena Šalis nedelsdama paskelbia su muitinės klausimais ir prekybos lengvinimu susijusius naujus teisės aktus ir bendrąsias procedūras, tai padarydama kuo anksčiau iki tokių teisės aktų ar procedūrų įsigaliojimo, taip pat nedelsdama paskelbia visus tokių teisės aktų ir procedūrų pakeitimus ir paaiškinimus. Skelbiant nurodomi:

a)	atitinkami administracinio pobūdžio pranešimai;

b)	importo, eksporto ir tranzito procedūros (įskaitant uostuose, oro uostuose ir kituose įvežimo punktuose atliekamas procedūras) ir pateiktinos formos bei dokumentai;

c)	taikomos visų rūšių muitų ir mokesčių, taikomų importuojamoms ar eksportuojamoms prekėms arba dėl jų, normos;

d)	rinkliavos ir privalomieji mokėjimai, valdžios sektoriaus įstaigų ar jų naudai taikomi importui, eksportui ar tranzitui arba dėl importo, eksporto ar tranzito;

e)	produktų muitinio klasifikavimo ar įvertinimo taisyklės;

f)	visuotinio taikymo įstatymai, kiti teisės aktai ir administraciniai sprendimai, susiję su prekių kilmės taisyklėmis;

g)	importo, eksporto ar tranzito draudimai ar apribojimai;

h)	sankcijų už importo, eksporto ar tranzito formalumų pažeidimus nuostatos;

i)	apskundimo procedūros;

j)	su importu, eksportu ar tranzitu susiję susitarimai su bet kuria šalimi ar šalimis arba šių susitarimų dalys;

k)	su tarifinių kvotų administravimu susijusios procedūros;

l)	uostų ir pasienio punktų muitinės įstaigų darbo valandos bei darbo tvarka, ir

m)	informaciją teikiantys kontaktiniai punktai.

3. Kiekviena Šalis užtikrina, kad nauji ar iš dalies keičiami teisės aktai, procedūros ir rinkliavos ar privalomieji mokėjimai įsigaliotų ne iš karto nuo jų paskelbimo, o tik po pagrįsto laikotarpio.

4. Kiekviena Šalis internete pateikia:

a)	savo importo, eksporto ir tranzito procedūrų, įskaitant apskundimo procedūras, aprašymą, kartu nurodydama praktinius veiksmus, kuriuos būtina atlikti norint vykdyti importą, eksportą ir tranzitą;

b)	formas ir dokumentus, kurie būtini importuojant į tos Šalies teritoriją, eksportuojant iš jos ar vykstant per ją tranzitu, ir

c)	informacijos centrų kontaktinę informaciją.

Kiekviena Šalis užtikrina, kad pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodyti aprašymai, formos, dokumentai ir informacija būtų nuolat atnaujinami.

5. Kiekviena Šalis paskiria arba palieka veikti vieną arba daugiau informacijos centrų, kurie per pagrįstą laiką atsako į valdžios institucijų, prekiautojų ir kitų suinteresuotųjų asmenų užklausas muitinės ir kitais su prekyba susijusiais klausimais. Šalys nerenka rinkliavų už atsakymą į užklausas.

112 Straipsnis

Išankstiniai sprendimai

1. Ekonominės veiklos vykdytojų prašymu kiekviena Šalis per savo muitinę pateikia išankstinius sprendimus, kuriuose nurodo atitinkamoms prekėms taikytiną režimą. Tokie sprendimai pateikiami raštu arba elektronine forma per apibrėžtos trukmės laikotarpį ir juose nurodoma visa būtina informacija pagal sprendimą teikiančios Šalies teisės aktus.

2. Išankstiniai sprendimai turi galioti bent trejus metus nuo jų galiojimo pradžios dienos, išskyrus atvejus, kai sprendimas nebeatitinka teisės aktų arba pasikeitė faktai ar aplinkybės, kuriais grindžiamas pirminis sprendimas.

3. Šalis gali atsisakyti pateikti išankstinį sprendimą, jeigu prašyme iškeltam klausimui taikoma administracinė ar teisminė peržiūra arba jei prašymas nesusijęs su jokia numatoma išankstinio sprendimo paskirtimi ar jokia numatoma muitinės procedūra. Jeigu Šalis atsisako pateikti išankstinį sprendimą, ji nedelsdama raštu apie tai praneša pareiškėjui ir pateikia susijusius faktus bei savo sprendimo pagrindimą.

4. Kiekviena Šalis skelbia bent šią informaciją:

a)	prašymui pateikti išankstinį sprendimą taikomus reikalavimus, įskaitant informaciją, kurią reikia pateikti, ir jos formą;

b)	terminą, iki kurio ji pateiks išankstinį sprendimą, ir

c)	išankstinio sprendimo galiojimo terminą.

5. Jeigu Šalis išankstinį sprendimą atšaukia, pakeičia, pripažįsta negaliojančiu ar panaikina, ji apie tai raštu praneša pareiškėjui ir pateikia susijusius faktus bei savo sprendimo pagrindimą. Šalis išankstinį sprendimą atšaukia, pakeičia, pripažįsta negaliojančiu ar panaikina atgaline data tik tuo atveju, jeigu tas sprendimas priimtas remiantis neišsamia, neteisinga, melaginga ar klaidinančia informacija.

6. Šalies pateiktas išankstinis sprendimas tai Šaliai yra privalomas jį pateikti prašiusio pareiškėjo atžvilgiu. Šalis gali nustatyti, kad išankstinis sprendimas pareiškėjui yra privalomas.

7. Kiekviena Šalis, gavusi išankstinio sprendimo turėtojo prašymą, peržiūri išankstinį sprendimą arba sprendimą atšaukti, pakeisti ar pripažinti negaliojančiu išankstinį sprendimą.

8. Kiekviena Šalis viešai skelbia informaciją apie išankstinius sprendimus, atsižvelgdama į poreikį saugoti asmeninę ir komercinę konfidencialią informaciją.

9. Išankstiniai sprendimai pateikiami dėl:

a)	prekių tarifinio klasifikavimo;

b)	prekių kilmės, ir

c)	bet kurio kito Šalių sutarto klausimo.

113 Straipsnis

Muitinės tarpininkai

Pagal Šalies muitų nuostatas ir procedūras negali būti reikalaujama privaloma tvarka naudotis muitinės tarpininkų ar kitų agentų paslaugomis. Kiekviena Šalis paskelbia savo priemones, susijusias su muitinės tarpininkų paslaugų naudojimu. Jei Šalis taiko muitinės tarpininkų licencijavimo procedūras, jos turi būti skaidrios, nediskriminacinės ir proporcingos.

114 Straipsnis

Patikros prieš išsiuntimą

Šalis nereikalauja privalomo prekių tikrinimo prieš pakraunant, kaip apibrėžta PPO sutartyje dėl tikrinimo prieš pakraunant, arba kad privačios bendrovės prieš prekių muitinį įforminimą paskirties vietoje atliktų bet kokius kitus tikrinimo veiksmus.

115 Straipsnis

Peržiūra ir apskundimas

1. Kiekviena Šalis taiko veiksmingas, greitas, nediskriminacines ir lengvai prieinamas procedūras, kuriomis užtikrina teisę skųsti muitinės ar kitų kompetentingų institucijų administracinius veiksmus, nutarimus ir sprendimus, darančius poveikį importuojamoms, eksportuojamoms ar tranzitu vežamoms prekėms.

2. 1 dalyje nurodytos procedūros apima:

a)	galimybę pateikti administracinį skundą ar prašyti, kad sprendimą peržiūrėtų administracinė institucija, kuri yra viršesnė už sprendimą priėmusį pareigūną ar įstaigą arba nepriklausoma nuo to pareigūno ar įstaigos, ir

b)	galimybę apskųsti sprendimą teismui ar prašyti, kad jį peržiūrėtų teismas.

3. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jeigu sprendimas dėl 2 dalies a punkte nurodyto skundo ar peržiūros nepaskelbiamas per jos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą laikotarpį arba nepagrįstai nedelsiant, skundo pateikėjas turi teisę į tolesnį administracinį ar teisminį apskundimą ar peržiūrą arba kitaip kreiptis į teisminę instituciją pagal tos Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus.

4. Kiekviena Šalis užtikrina, kad skundo pateikėjui būtų nurodytos administracinio sprendimo priežastys, kad prireikus skundo pateikėjas galėtų pasinaudoti apskundimo ar peržiūros procedūromis.

116 Straipsnis

Ryšiai su verslo bendruomene

1. Kiekviena Šalis dėl su muitinės klausimais ir prekybos lengvinimu susijusių teisės aktų pasiūlymų ir bendrųjų procedūrų laiku ir reguliariai konsultuojasi su ekonominės veiklos vykdytojų atstovais. Tuo tikslu kiekviena Šalis toliau užtikrina tinkamas administracinių institucijų ir verslo bendruomenės tarpusavio konsultacijas.

2. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos muitinės ir susiję reikalavimai bei procedūros toliau tenkintų verslo bendruomenės poreikius, būtų grindžiami geriausia praktika ir kuo mažiau ribotų prekybą.

117 Straipsnis

Laikinasis įvežimas

1. Šio straipsnio tikslais laikinasis įvežimas reiškia muitinės procedūrą, pagal kurią tam tikros prekės (įskaitant transporto priemones) gali būti įvežamos į muitų teritoriją sąlygiškai leidžiant nemokėti importo muitų bei mokesčių ir netaikant ekonominio pobūdžio importo draudimų ar apribojimų su sąlyga, kad prekės importuojamos konkrečiu tikslu ir yra skirtos reeksportuoti per nustatytą laikotarpį niekaip jų nepakeitus, išskyrus normalų nusidėvėjimą dėl jų naudojimo.

2. Kiekviena Šalis leidžia laikinai įvežti toliau nurodytų rūšių prekes jų visiškai sąlygiškai neapmokestindama importo muitais ir mokesčiais ir netaikydama importo apribojimų ar ekonominio pobūdžio draudimų, kaip numatyta jos įstatymuose ir kituose teisės aktuose:

parodose, mugėse, susitikimuose ar panašiuose renginiuose eksponuoti ar naudoti skirtas prekes (renginyje rodyti arba demonstruoti skirtas prekes; prekes, skirtas naudoti ryšium su užsienio produktų demonstravimu renginyje; įrangą, įskaitant vertimo žodžiu įrangą, garso ir vaizdo įrašymo aparatus ir šviečiamojo, mokslinio ar kultūrinio pobūdžio filmus, skirtus naudoti tarptautiniuose susitikimuose, konferencijose ar kongresuose); produktus, demonstruojant demonstruojamas mašinas ar aparatus atsitiktinai gautus per renginį iš laikinai importuotų prekių;

profesinę įrangą (spaudos įrangą arba garso ar televizijos transliavimo aparatūrą, reikalingą spaudos darbuotojams, radijo ar televizijos organizacijoms, besilankantiems kitos šalies teritorijoje, reportažams parengti, tam tikrų programų medžiagai įrašyti arba perduoti; kinematografijos įrangą, reikalingą kitos šalies teritorijoje besilankančiam asmeniui, tam tikram filmui arba filmams kurti; kitą įrangą, reikalingą tam tikru tikslu kitos šalies teritorijoje besilankančio asmens pomėgiams, darbui arba profesinėms reikmėms, jeigu ji nenaudojama pramoninei gamybai ar pakavimui arba (išskyrus rankų darbui skirtus įrankius) gamtos ištekliams eksploatuoti, pastatams statyti, remontuoti ar prižiūrėti, arba žemės ir panašiems darbams atlikti; pirmiau nurodytos įrangos pagalbinius aparatus ir reikmenis); laikinai įvežtai profesinei įrangai remontuoti importuojamas sudėtines dalis;

prekes, importuojamas ryšium su prekybos operacija, tačiau kurių importas pats savaime nėra prekybos operacija (tarą, kuri importuojama pripildyta, o numatoma reeksportuoti tuščia arba pripildyta, arba importuojama tuščia, o numatoma reeksportuoti pripildyta; konteinerius, pripildytus prekių arba tuščius, ir laikinai įvežamų konteinerių reikmenis ir įrangą, kurie yra importuojami kartu su konteineriais, o numatomi reeksportuoti atskirai arba kartu su kitu konteineriu, arba importuojami atskirai, o numatomi reeksportuoti kartu su konteineriu, taip pat laikinai įvežtų konteinerių remontui skirtas detales; padėklus; pavyzdžius; reklaminius filmus; kitas prekes, importuojamas ryšium su prekybos operacija);

prekes, importuojamas ryšium su gamybos operacija (formas, blokus, plokštes, liejimo formas, brėžinius, planus, modelius ir kitus panašius dirbinius; matavimo, tikrinimo bei bandymo įrankius ir kitus panašius dirbinius; specialias stakles ir įrankius, kurie importuojami naudoti gamybos procese); pakaitos gamybos priemones (įrankius, aparatus ir mašinas, kurie tiekėjo arba remontininko pateikiami užsakovui, kol bus pristatytos arba suremontuotos panašios prekės);

prekes, importuojamas vien tik švietimo, mokslo arba kultūros tikslams (mokslinę įrangą, pedagogines priemones, jūreivių gerbūvio reikmenis ir bet kurias kitas prekes, importuojamas ryšium su švietimo, mokslo ar kultūros veikla); mokslinės įrangos ir pedagoginių priemonių, kurias leista laikinai įvežti, atsargines dalis; įrankius, specialiai pritaikytus šiai įrangai prižiūrėti, tikrinti, derinti arba remontuoti;

asmeninio naudojimo daiktus (visus daiktus, naujus arba naudotus, kurie gali būti pagrįstai reikalingi keleivio asmeniniam naudojimui kelionės metu, atsižvelgiant į visas kelionės aplinkybes, išskyrus bet kurias prekes, importuojamas komerciniais tikslais); prekes, importuojamas sporto tikslams (sporto reikmenis bei kitus daiktus, skirtus keleiviams naudoti laikinojo įvežimo teritorijoje sporto varžybų, pasirodymų arba treniruočių metu);

g)	reklaminę medžiagą turistams (prekes, kurių įvežimo tikslas yra paskatinti žmones aplankyti užsienio šalį, ypač dalyvauti ten vykstančiuose kultūriniuose, religiniuose, turistiniuose, sporto ar profesiniuose susitikimuose arba parodose);

prekes, importuojamas humanitariniams tikslams (medicinos, chirurgijos ir laboratorinę įrangą bei pagalbos siuntas, pavyzdžiui, automobilius ir kitas transporto priemones, antklodes, palapines, surenkamus namus arba kitas pirmojo būtinumo prekes, siunčiamas kaip pagalba nukentėjusiesiems nuo stichinių nelaimių arba panašių katastrofų), ir

gyvūnus, importuojamus konkretiems tikslams (dresuoti, mokyti, veisti, kaustyti ar sverti, gydyti, tirti (pvz., ketinant įsigyti), dalyvauti renginiuose, parodose, konkursuose, varžybose ar demonstracijose, pramogose (cirko gyvūnai ir pan.), išvykose (įskaitant keliautojų gyvūnus augintinius), pareigoms vykdyti (policijos šunys ar žirgai; ieškoti išmokyti tarnybiniai šunys, aklųjų šunys vedliai ir pan.), gelbėjimo operacijoms, sezoniniam perkėlimui atlikti ar ganyti, darbui ar pervežimui atlikti, medicinos tikslais (gyvačių nuodų pristatymas ir pan.).

3. Kalbant apie 2 dalyje nurodytas laikinai įvežamas prekes, kiekviena Šalis, neatsižvelgdama į tų prekių kilmę, priima kitoje Šalyje pagal ATA ir Stambulo konvencijas išduotą knygelę, kurią patvirtino ir už ją garantavo asociacija, priklausanti tarptautinei garantijų grandinei, patvirtintai importuojančios Šalies kompetentingų institucijų ir galiojančiai jos muitų teritorijoje.

118 Straipsnis

Vieno langelio sistema

Kiekviena Šalis stengiasi sukurti vieno langelio sistemą, leidžiančią prekiautojams reikalaujamus dokumentus arba prekių importo, eksporto ar tranzito duomenis dalyvaujančioms institucijoms ar įstaigoms pateikti vienoje vietoje.

119 Straipsnis

Palankesnių sąlygų ro-ro transportui sudarymas

1. Pripažindamos, kad tarp atitinkamų jų muitų teritorijų vyksta intensyvus jūrų transporto, ypač ro-ro laivais, eismas, Šalys susitaria bendradarbiauti, kad lengvintų tokį eismą, taip pat kitų alternatyvių rūšių eismą.

2. Šalys pripažįsta:

a)	kiekvienos Šalies teisę pagal savo atitinkamas teisines sistemas patvirtinti prekybą lengvinančius muitinės formalumus ir procedūras, taikomus tarp Šalių vykdomai transporto veiklai, ir

b)	uostų, uosto valdymo įstaigų ir veiklos vykdytojų teisę laikantis savo atitinkamų Šalių teisinių sistemų veikti pagal savo taisykles ir savo veiklos bei verslo modelius.

3. Šiuo tikslu Šalys:

a)	nustato arba palieka galioti procedūras, pagal kurias galima pateikti importo dokumentus ir kitą reikalaujamą informaciją, įskaitant manifestus, kad jų tvarkymą būtų galima pradėti iki prekių atvežimo, siekiant paspartinti prekių išleidimą jas atvežus, ir

b)	įsipareigoja sudaryti palankesnes sąlygas veiklos vykdytojams naudotis tranzito procedūra, įskaitant tranzito procedūros supaprastinimus pagal Konvenciją dėl bendrosios tranzito procedūros.

4. Šalys susitaria skatinti savo atitinkamų muitinių bendradarbiavimą dvišalių jūrų maršrutų klausimais ir keistis informacija apie uostų, kuriuose vyksta jų tarpusavio eismas, veikimą ir taikomas taisykles bei procedūras. Jos viešai skelbs ir skatins veiklos vykdytojų informuotumą apie priemones, kurių jos ėmėsi, ir procesus, kuriuos taiko uostai, kad palengvintų tokį eismą.

120 Straipsnis

Administracinis bendradarbiavimas PVM srityje ir savitarpio pagalba vykdant su mokesčiais ir muitais susijusius reikalavimus

Šalių kompetentingos institucijos bendradarbiauja tarpusavyje siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi PVM teisės aktų, taip pat vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais ir muitais pagal Protokolą dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir dėl savitarpio pagalbos vykdant su muitais ir mokesčiais susijusius reikalavimus.

121 Straipsnis

Specialusis prekybos komitetas muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams

1. Specialusis prekybos komitetas muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams:

a)	rengia reguliarias konsultacijas, ir

18 priedo nuostatų peržiūros atžvilgiu:

i)	bendrai tvirtina programų dalyvius, kad išsiaiškintų 18 priedo įgyvendinimo privalumus ir trūkumus, ir

ii)	keičiasi nuomonėmis dėl duomenų, kuriais turi būti dalijamasi, ir veiklos vykdytojams taikomo režimo.

2. Specialusis prekybos komitetas muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams gali priimti sprendimus ir rekomendacijas:

a)	dėl keitimosi su muitine susijusia informacija, dėl rizikos valdymo metodų, rizikos standartų ir kontrolės, muitinės saugumo priemonių tarpusavio pripažinimo, dėl išankstinių sprendimų, dėl bendro požiūrio į muitinį įvertinimą ir dėl kitų su šio skyriaus įgyvendinimu susijusių klausimų;

b)	dėl tvarkos, susijusios su automatiniais informacijos mainais, kaip nurodyta Protokolo dėl administracinės savitarpio pagalbos muitinių veiklos srityje 10 straipsnyje, ir dėl kitų klausimų, susijusių su to protokolo įgyvendinimu;

c)	dėl visų klausimų, susijusių su 18 priedo įgyvendinimu, ir

d)	dėl 63 straipsnyje nustatytų konsultacijų procedūrų, dėl visų techninių ar administracinių klausimų, susijusių su šios antraštinės dalies 2 skyriaus įgyvendinimu, ir dėl aiškinamųjų pastabų, kuriomis siekiama užtikrinti vienodą kilmės taisyklių administravimą.

122 Straipsnis

Pakeitimai

1. Partnerystės taryba gali iš dalies keisti:

a)	18 priedą, Protokolą dėl administracinės savitarpio pagalbos muitinių veiklos srityje ir 117 straipsnio 2 dalyje pateiktą prekių sąrašą, ir

b)	Protokolą dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir dėl savitarpio pagalbos vykdant su muitais ir mokesčiais susijusius reikalavimus.

2. Specialusis prekybos komitetas administracinio bendradarbiavimo PVM ir mokesčių bei muitų išieškojimo srityje klausimams gali keisti Protokolo dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir dėl savitarpio pagalbos vykdant su muitais ir mokesčiais susijusius reikalavimus 33 straipsnio 4 dalyje nurodytą vertę.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

PASLAUGOS IR INVESTICIJOS

1 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

123 Straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

1. Šalys patvirtina savo įsipareigojimą nustatyti tarpusavio prekybai ir investicijoms plėtoti palankias sąlygas.

2. Šalys dar kartą patvirtina teisę savo teritorijoje vykdyti reglamentavimo veiklą taip, kad galėtų siekti teisėtų politikos tikslų, kaip antai susijusių su: socialinėmis paslaugomis; valstybiniu švietimu; sauga; aplinka, įskaitant klimato kaitą; visuomenes dorove; socialine ar vartotojų apsauga; privatumu ir duomenų apsauga ir kultūros įvairovės skatinimu bei apsauga.

3. Ši antraštinė dalis netaikoma priemonėms, kurios daro poveikį Šalies fiziniams asmenims, siekiantiems įsidarbinti kitoje Šalyje, ar priemonėms, susijusioms su nacionalinio subjekto statusu, pilietybe, nuolatine gyvenamąja vieta ar nuolatiniu darbu.

4. Šia antraštine dalimi Šaliai neužkertamas kelias taikyti fizinių asmenų atvykimą ar laikiną buvimą jos teritorijoje reglamentuojančių priemonių, įskaitant priemones, kurios reikalingos jos sienų vientisumui apsaugoti ir tvarkingam fizinių asmenų judėjimui per sienas užtikrinti, jeigu tokios priemonės taikomos taip, kad neišnyktų ir nesumažėtų nauda, kurią kita Šalis įgyja pagal šios antraštinės dalies nuostatas. Vien tai, kad tam tikrų šalių fiziniai asmenys privalo turėti vizą, nereiškia, kad šia antraštine dalimi teikiama nauda išnyksta ar sumažėja.

5. Ši antraštinė dalis netaikoma:

oro susisiekimo paslaugoms ar susijusioms pagalbinėms oro susisiekimo paslaugoms (6), kitoms nei:

i)	orlaivių remonto ir techninės priežiūros paslaugos;

ii)	kompiuterinės rezervavimo sistemos (KRS) paslaugos;

iii)	antžeminės paslaugos;

iv)

toliau išvardytos paslaugos, teikiamos naudojant pilotuojamą orlaivį, laikantis atitinkamų Šalių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių orlaivių priėmimą į jų teritoriją, išvykimą iš jos ir naudojimą joje: skrydžių mokymas; purškimas; stebėjimas; kartografavimas; fotografavimas ir kitos ore teikiamos žemės ūkio, pramonės ir tikrinimų paslaugos, ir

v)	oro transporto paslaugų pardavimas ir rinkodara;

b)	audiovizualinėms paslaugoms;

c)	nacionaliniam jūrų kabotažui (7), ir

d)	vežimui vidaus vandenų keliais.

6. Ši antraštinė dalis netaikoma jokiai Šalies priemonei, susijusiai su prekių ar paslaugų viešuoju pirkimu valstybės reikmėms, ir kai Šalis nesiekia jų perparduoti komerciniais tikslais arba panaudoti prekėms tiekti ar paslaugoms teikti komercinėje prekyboje, nepriklausomai nuo to, ar tas pirkimas yra viešasis pirkimas, kaip tai suprantama pagal 277 straipsnį.

7. Išskyrus 132 straipsnį, ši antraštinė dalis netaikoma Šalių teikiamoms subsidijoms ar dotacijoms, įskaitant vyriausybės remiamas paskolas, garantijas ir draudimą.

124 Straipsnis

Apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	su valdžios įstaigų pavestų funkcijų vykdymu susijusi veikla – nekomerciniais tikslais ir nekonkuruojant su vienu arba daugiau ekonominės veiklos vykdytojų vykdoma veikla, įskaitant teikiamas paslaugas (8);

b)	orlaivių remonto ir techninės priežiūros paslaugos – su orlaiviu ar jo dalimi susijusi veikla, vykdoma, kai orlaivis nenaudojamas, prie kurios nepriskiriama linijinė techninė priežiūra;

c)	kompiuterinės rezervavimo sistemos paslaugos – paslaugos, teikiamos naudojant kompiuterines sistemas, kuriose teikiama informacija apie oro vežėjo tvarkaraščius, laisvas vietas, bilietų kainas bei taisykles ir per kurias galima rezervuoti vietas ar įsigyti bilietus;

d)	įmonė, kuriai taikomas šis Susitarimas – kitos Šalies investuotojo pagal h punktą Šalies teritorijoje įsteigta įmonė, vadovaujantis taikytina teise, egzistuojanti šio Susitarimo įsigaliojimo dieną arba įsteigta vėliau;

tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – paslaugos teikimas:

i)	iš vienos Šalies teritorijos į kitos Šalies teritoriją, arba

ii)	vienos Šalies teritorijoje kitos Šalies paslaugos vartotojui;

f)	ekonominė veikla – pramoninio, komercinio ar profesinio pobūdžio veikla arba amatininkų veikla, įskaitant paslaugų teikimą, išskyrus su valdžios įstaigų pavestų funkcijų vykdymu susijusią veiklą;

g)	įmonė – juridinis asmuo arba juridinio asmens filialas ar atstovybė;

h)	įsisteigimas – juridinio asmens įsteigimas arba tokio asmens įsigijimas, įskaitant dalyvavimą valdant kapitalą, arba filialo arba atstovybės įsteigimas Šalies teritorijoje, siekiant sukurti arba toliau palaikyti ilgalaikius ekonominius ryšius;

antžeminės paslaugos – šios už mokestį arba pagal sutartį oro uoste teikiamos paslaugos: oro transporto bendrovės atstovavimas, administravimas ir priežiūra; keleivių aptarnavimas; bagažo tvarkymas; perone teikiamos paslaugos; maitinimas; krovinių ir pašto siuntų tvarkymas; orlaivių aprūpinimas kuru; orlaivių priežiūra ir valymas; antžeminis transportas ir skrydžių vykdymas, įgulų administravimas ir skrydžių planavimas; antžeminėms paslaugoms nepriskiriamos šios paslaugos: saviteika; saugumas; orlaivių remontas ir techninė priežiūra arba pagrindinės centralizuotos oro uosto infrastruktūros, pvz., ledo šalinimo įrenginių, degalų skirstymo sistemų, bagažo tvarkymo sistemų ir fiksuotų oro uosto vidaus transporto sistemų, eksploatavimas ar valdymas;

j)	Šalies investuotojas – Šalies fizinis arba juridinis asmuo, pagal h punktą siekiantis įsteigti, steigiantis arba įsteigęs įmonę kitos Šalies teritorijoje;

Šalies juridinis asmuo (9):

kalbant apie Sąjungą:

juridinis asmuo, įsteigtas ar organizuotas pagal Sąjungos arba bent vienos valstybės narės teisę ir Sąjungos teritorijoje vykdantis didelę ūkinės veiklos dalį, kurią Sąjunga, atsižvelgdama į savo pranešimą apie Europos bendrijos steigimo sutartį PPO (dokumentas WT/REG39/1), laiko lygiaverte veiksmingai ir nuolatinei sąsajai su Sąjungos valstybės narės ūkiu, kuri įtvirtinta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 54 straipsnyje, ir

B)	laivybos bendrovės, kurios įsteigtos už Sąjungos ribų ir kurias kontroliuoja valstybės narės fiziniai asmenys, kurių laivai yra registruoti valstybėje narėje ir plaukioja su tos valstybės narės vėliava;

ii)

kalbant apie Jungtinę Karalystę:

A)	juridinis asmuo, įsteigtas ar organizuotas pagal Jungtinės Karalystės teisę ir Jungtinės Karalystės teritorijoje vykdantis didelę ūkinės veiklos dalį, ir

B)	laivybos bendrovės, kurios įsteigtos už Jungtinės Karalystės ribų ir kurias kontroliuoja Jungtinės Karalystės fiziniai asmenys, kurių laivai yra registruoti Jungtinėje Karalystėje ir plaukioja su jos vėliava;

l)	veikimas – įmonės veikla, valdymas, priežiūra, naudojimas, naudojimasis ja, jos pardavimas ar kitoks perdavimas;

m)	profesinė kvalifikacija – kvalifikacija, kurią patvirtina formalios kvalifikacijos įrodymas, profesinės patirties įrodymas arba kompetenciją patvirtinantis dokumentas;

oro transporto paslaugų pardavimas ir rinkodara – oro vežėjui suteikta galimybė laisvai parduoti savo oro transporto paslaugas ir vykdyti jų rinkodarą, įskaitant visus jos aspektus, kaip antai rinkos tyrimus, reklamą ir platinimą, tačiau neįskaitant oro transporto paslaugų kainų ar taikytinų sąlygų nustatymo;

o)	paslauga – bet kuriame sektoriuje teikiama paslauga, išskyrus paslaugas, teikiamas vykdant oficialias valdžios funkcijas;

p)	paslaugos, teikiamos vykdant oficialias valdžios funkcijas – paslaugos, teikiamos nekomerciniais tikslais ir nekonkuruojant su vienu ar keliais paslaugų teikėjais;

q)	paslaugų teikėjas – fizinis arba juridinis asmuo, siekiantis teikti arba teikiantis paslaugas;

r)	Šalies paslaugų teikėjas – Šalies fizinis arba juridinis asmuo, siekiantis teikti arba teikiantis paslaugas.

125 Straipsnis

Atsisakymas taikyti palankias nuostatas

1. Šalis gali atsisakyti taikyti palankias nuostatas pagal šią antraštinę dalį ir šio podalio IV antraštinę dalį kitos Šalies investuotojui arba paslaugų teikėjui, arba įmonei, kuriai taikomas šis Susitarimas, jei palankias nuostatas taikyti atsisakanti Šalis nustato arba toliau taiko priemones, susijusias su tarptautinės taikos ir saugumo palaikymu, įskaitant žmogaus teisių apsaugą:

a)	kuriomis draudžiama sudaryti sandorius su tuo investuotoju, paslaugų teikėju arba įmone, kuriai taikomas šis Susitarimas, arba

kurios būtų pažeistos ar apeitos, jei investuotojui, paslaugų teikėjui arba įmonei, kuriai taikomas šis Susitarimas, būtų pritaikytos palankios šios antraštinės dalies ir šio podalio IV antraštinės dalies nuostatos, įskaitant atvejus, kai priemonėmis draudžiama sudaryti sandorius su fiziniu ar juridiniu asmeniu, kuriam jie priklauso nuosavybes teise ar kuris juos kontroliuoja.

2. Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad 1 dalis taikoma šio podalio IV antraštinei daliai tiek, kiek ji susijusi su paslaugomis ar investicijomis, kurių atžvilgiu Šalis atsisakė taikyti šioje antraštinėje dalyje nustatytas palankias nuostatas.

126 Straipsnis

Peržiūra

1. Siekdamos nustatyti galimus šios antraštinės dalies nuostatų patobulinimus ir laikydamosi savo įsipareigojimų pagal tarptautinius susitarimus, Šalys pagal 776 straipsnį peržiūri savo teisinę sistemą, susijusią su prekyba paslaugomis ir investicijomis, įskaitant šį Susitarimą.

2. Siekdamos susitarti dėl galimų abipusio intereso patobulinimų, Šalys stengiasi, kai tinkama, peržiūrėti Susitarimo neatitinkančias priemones ir išlygas, nustatytas 19, 20, 21 ir 22 prieduose, ir trumpalaikių verslo svečių veiklą, nustatytą 21 priede.

3. Šis straipsnis netaikomas finansinėms paslaugoms.

2 SKYRIUS

INVESTICIJŲ LIBERALIZAVIMAS

127 Straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas Šalies priemonėms, darančioms poveikį toliau nurodytų subjektų atliekamam įmonės steigimui siekiant vykdyti ekonominę veiklą ir tokios įmonės veikimui:

a)	kitos Šalies investuotojo,

b)	įmonių, kurioms taikomas šis Susitarimas, ir

c)	132 straipsnio tikslais – bet kurios įmonės, esančios Šalies, kuri patvirtina arba toliau taiko priemonę, teritorijoje.

128 Straipsnis

Patekimas į rinką

Šalis kitos Šalies investuotojo arba įmonės, kuriai taikomas šis Susitarimas, atliekamo įmonės steigimo arba įmonės, kuriai taikomas šis Susitarimas, veikimo atžvilgiu nepriima ir toliau netaiko (nei visos savo teritorijos mastu, nei pagal teritorinį padalinimą) priemonių, kuriomis:

apribojama:

i)	įmonių, galinčių vykdyti konkrečią ekonominę veiklą, skaičius, nustatant kiekybines kvotas, monopolius, išimtines teises ar ekonominių poreikių analizės reikalavimą;

ii)	bendra sandorių arba turto vertė, nustatant kiekybines kvotas arba ekonominių poreikių analizės reikalavimą;

iii)	bendras operacijų skaičius arba bendra produkcijos apimtis, išreikšti nustatytais kiekio vienetais, nustatant kvotas arba ekonominių poreikių analizės reikalavimą (10) (11);

iv)	užsienio kapitalo dalis, nustatant procentais išreikštą didžiausią leistiną užsienio kapitalo dalį įmonės kapitale arba bendrą leistiną individualios arba bendros užsienio investicijos vertę, arba

v)	fizinių asmenų, kurie gali būti įdarbinti konkrečiame sektoriuje arba kuriuos įmonė gali įdarbinti ir kurie yra reikalingi ekonominei veiklai vykdyti ir tiesiogiai susiję su jos vykdymu, bendras skaičius, nustatant kiekybines kvotas arba ekonominių poreikių analizės reikalavimą, arba

b)	ribojama arba reikalaujama, kad būtų steigiami konkrečių rūšių juridiniai subjektai arba bendrosios įmonės, per kurias kitos Šalies investuotojas gali vykdyti ekonominę veiklą.

129 Straipsnis

Nacionalinis režimas

1. Kiekviena Šalis kitos Šalies investuotojams ir įmonėms, kurioms taikomas šis Susitarimas, taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ji panašiose situacijose taiko savo pačios investuotojams ir jų įmonėms jų steigimo ir veikimo jos teritorijoje atžvilgiu.

2. Šalies pagal 1 dalį taikomas režimas yra režimas:

a)	kalbant apie Jungtinės Karalystės regiono ir vietos lygmens valdžią – ne mažiau palankus nei didžiausio palankumo režimas, kurį panašiose situacijose to lygmens valdžia taiko savo teritorijoje Jungtinės Karalystės investuotojams ir jų įmonėms, ir

b)	kalbant apie valstybės narės visų lygmenų valdžios sektorių – ne mažiau palankus režimas nei didžiausio palankumo režimas, kurį panašiose situacijose tas valdžios sektorius taiko savo teritorijoje tos valstybės narės investuotojams ir jų įmonėms.

130 Straipsnis

Didžiausio palankumo režimas

1. Kiekviena Šalis kitos Šalies investuotojams ir įmonėms, kurioms taikomas šis Susitarimas, taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ji panašiose situacijose taiko trečiųjų šalių investuotojams ir jų įmonėms jų steigimo jos teritorijoje atžvilgiu.

2. Kiekviena Šalis kitos Šalies investuotojams ir įmonėms, kurioms taikomas šis Susitarimas, taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ji panašiose situacijose taiko trečiųjų šalių investuotojams ir jų įmonėms jų veikimo jos teritorijoje atžvilgiu.

3. 1 ir 2 dalys nelaikomos įpareigojančiomis Šalis suteikti kitos Šalies investuotojams ar įmonėms, kurioms taikomas šis Susitarimas, pagal kurį nors režimą teikiamą naudą, gaunamą dėl:

a)	tarptautinio dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimo arba kito tarptautinio susitarimo ar tvarkos, visiškai ar daugiausia susijusių su apmokestinimu, arba

b)	priemonių, kuriomis numatomas pripažinimas, be kita ko, standartų ar kriterijų, taikomų fizinio asmens ar įmonės leidimų, licencijų ir sertifikatų išdavimui ekonominei veiklai vykdyti, arba prudencinių priemonių pripažinimas, kaip nurodyta GATS priedo dėl finansinių paslaugų 3 dalyje.

4. Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad 1 ir 2 dalyse nurodytas režimas neapima investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo procedūrų, numatytų kituose tarptautiniuose susitarimuose.

5. Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad esminės nuostatos pagal kitus Šalies su trečiąja šalimi sudarytus tarptautinius susitarimus arba tik formalus tų nuostatų perkėlimas į vidaus teisę tiek, kiek to reikia, kad jos būtų įtrauktos į vidaus teisinę tvarką, savaime nėra laikomos režimu, nurodytu 1 ir 2 dalyse. Pagal tas nuostatas Šalies taikomos priemonės gali būti laikomos tokiu režimu ir taip pažeisti šį straipsnį.

131 Straipsnis

Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos

Šalis nereikalauja, kad įmonės, kurioms taikomas šis Susitarimas, skirtų kokios nors konkrečios pilietybės asmenis valdytojais, vadovais ar direktorių valdybos nariais.

132 Straipsnis

Veiklos rezultatų reikalavimai

1. Ryšium su įmonių steigimu ar veikimu jos teritorijoje Šalis nenustato jokių reikalavimų ir neužtikrina jų vykdymo, taip pat neužtikrina jokių įsipareigojimų vykdymo:

a)	eksportuoti tam tikrą prekių ar paslaugų kiekį ar procentinę dalį;

b)	pasiekti tam tikrą vidaus turinio mastą ar procentinę dalį;

c)	įsigyti ar naudoti jos teritorijoje pagamintas prekes ar teikiamas paslaugas arba suteikti joms pirmenybę, arba įsigyti prekes ar paslaugas iš fizinių arba juridinių asmenų ar kitų subjektų jos teritorijoje;

d)	kaip nors susieti importo apimtį ar vertę su eksporto apimtimi ar verte arba užsienio valiutos įplaukų suma, susijusia su tokia įmone;

e)	apriboti tokios įmonės gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų pardavimą jos teritorijoje, tą pardavimą kaip nors susiejant su jos eksporto arba užsienio valiutos įplaukų apimtimi ar verte;

f)	perduoti technologijas, gamybos procesus ar kitas nuosavybės teisėmis saugomas žinias fiziniams ar juridiniams asmenims arba kitiems subjektams jos teritorijoje (12);

g)	konkrečiai regioninei ar pasaulinei rinkai skirtą įmonės pagamintą prekę tiekti ar teikiamą paslaugą teikti vien tik iš tos Šalies teritorijos;

h)	jos teritorijoje įkurti tokios įmonės būstinę konkrečiam už Šalies teritoriją platesniam pasaulio regionui ar pasaulinei rinkai;

i)	įdarbinti tam tikrą skaičių arba procentinę dalį tos Šalies fizinių asmenų;

j)	pasiekti nustatytą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros mastą ar vertę jos teritorijoje;

k)	riboti eksportą ar pardavimą eksportui arba

licencinės sutarties, galiojančios tuo metu, kai nustatomas reikalavimas arba užtikrinamas jo ar įsipareigojimų vykdymas, atžvilgiu arba būsimos licencinės sutarties, kurią jos teritorijoje savo noru sudaro fizinis arba juridinis asmuo ar kitas subjektas, atžvilgiu, jei reikalavimas nustatomas arba jo ar įsipareigojimo vykdymas užtikrinamas tiesiogiai kišantis į tos licencinės sutarties taikymą vykdant Šalies neteismines oficialias valdžios funkcijas, nustatyti:

i)	tam tikros ribos nesiekiančią autorinių atlyginimų normą ar sumą arba

ii)	licencinės sutarties galiojimo konkretų terminą.

Šis punktas netaikomas, kai licencinę sutartį sudaro įmonė ir Šalis. Šiame punkte licencinė sutartis – tai technologijų, gamybos procesų ar kitų nuosavybės teisėmis saugomų žinių licencijavimo sutartis.

2. Šalis nenustato sąlygų, pagal kurias pranašumo, susijusio su įmonių steigimu ar veikimu jos teritorijoje, įgijimas ar tolesnis naudojimasis juo siejamas su atitiktimi bet kuriam iš toliau išvardytų reikalavimų:

a)	pasiekti tam tikrą vidaus turinio mastą ar procentinę dalį;

b)	įsigyti ar naudoti jos teritorijoje pagamintas prekes ar teikiamas paslaugas arba suteikti joms pirmenybę, arba įsigyti prekes ar paslaugas iš fizinių arba juridinių asmenų ar kitų subjektų jos teritorijoje;

c)	kaip nors susieti importo apimtį ar vertę su eksporto apimtimi ar verte arba užsienio valiutos įplaukų suma, susijusia su ta įmone;

d)	riboti tos įmonės gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų pardavimą jos teritorijoje, tą pardavimą kaip nors susiejant su jos eksporto arba užsienio valiutos įplaukų apimtimi ar verte, arba

e)	riboti eksportą ar pardavimą eksportui

3. 2 dalis nelaikoma kliūtimi Šaliai nustatyti sąlygų, pagal kurias pranašumo, susijusio su įmonės steigimu ar veikimu jos teritorijoje, įgijimas ar tolesnis naudojimasis juo susiejamas su reikalavimu jos teritorijoje vykdyti gamybą, teikti paslaugą, mokyti ar įdarbinti darbuotojus, statyti ar plėsti konkrečius įrenginius ar vykdyti mokslinius tyrimus ir plėtrą.

4. Šio straipsnio 1 dalies f ir l punktai netaikomi, jei:

a)	reikalavimą nustato arba jo ar konkretaus įsipareigojimo vykdymą užtikrina teismas, administracinis teismas ar konkurencijos institucija pagal Šalies konkurencijos teisę, siekiant išvengti konkurencijos apribojimo ar iškraipymo ir tai ištaisyti, arba

Šalis leidžia naudotis intelektinės nuosavybės teise pagal TRIPS sutarties 31 arba 31a straipsnį arba priima ar toliau taiko priemones, kurias taikant atskleidžiami duomenys arba nuosavybės teisėmis saugoma informacija, patenkantys į TRIPS sutarties 39 straipsnio 3 dalies taikymo sritį ir atitinkantys tą dalį.

5. 1 dalies a–c punktai bei 2 dalies a ir b punktai netaikomi prekių ar paslaugų kvalifikaciniams reikalavimams, kiek tai susiję su dalyvavimu eksporto skatinimo ir užsienio pagalbos programose.

6. Patikslinama, kad šiuo straipsniu neužkertamas kelias Šalies kompetentingoms institucijoms užtikrinti įsipareigojimų, prisiimtų tarp kitų nei Šalis asmenų, kurių ta Šalis tiesiogiai ar netiesiogiai nenustatė arba nereikalavo prisiimti, vykdymą.

7. Patikslinama, kad 2 dalies a ir b punktai netaikomi reikalavimams, kuriuos importuojanti Šalis nustato dėl prekių turinio, būtino, kad prekės tenkintų lengvatinių muitų tarifų ar lengvatinių kvotų taikymo sąlygas.

8. 1 dalies l punktas netaikomas, jei reikalavimą nustato arba jo ar įsipareigojimo vykdymą ginčų sprendimo institucija užtikrina kaip tinkamą atlygį pagal Šalies autorių teisių įstatymus.

9. Šalis nenustato jokių priemonių, neatitinkančių jos pareigų pagal Sutartį dėl su prekyba susijusių investicinių priemonių (TRIMS), net jei ta Šalis yra nurodžiusi tokias priemones 19 ar 20 priedo sąraše, ir neužtikrina tokių priemonių vykdymo.

10. Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad šis straipsnis nelaikomas reikalavimu Šaliai leisti teikti tam tikrą paslaugą tarpvalstybiniu mastu, jeigu ta Šalis nustato ar toliau taiko tokių paslaugų teikimo apribojimus ar draudimus, kurie atitinka išlygas, sąlygas ar apribojimus, nustatytas sektoriui, subsektoriui ar veiklai, išvardytiems 19 ar 20 priede.

11. 2 dalyje nurodyta pranašumo įgijimo ar tolesnio naudojimosi juo sąlyga nėra laikoma reikalavimu ar įsipareigojimu 1 dalies tikslais.

133 Straipsnis

Susitarimo neatitinkančios priemonės ir išimtys

1. 128, 129, 130, 131 ir 132 straipsniai netaikomi:

esamoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, kurias Šalis taiko:

kalbant apie Sąjungą:

A)	Sąjungos lygmeniu, kaip nustatyta 19 priede pateiktame Sąjungos sąraše;

B)	valstybės narės centrinės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta 19 priede pateiktame Sąjungos sąraše;

C)	valstybės narės regioninės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta 19 priede pateiktame Sąjungos sąraše; arba

D)	vietos valdžios lygmeniu, išskyrus kaip nurodyta C punkte, ir

ii)

kalbant apie Jungtinę Karalystę:

A)	centrinės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta 19 priede pateiktame Jungtinės Karalystės sąraše;

B)	regioninės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta 19 priede pateiktame Jungtinės Karalystės sąraše; arba

C)	vietos valdžios lygmeniu;

b)	pratęstoms ar skubiai atnaujintoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, nurodytoms šios dalies a punkte, arba

c)	pakeistoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, nurodytoms šios dalies a ir b punktuose, jei dėl to nesumažėja prieš pat pakeitimą egzistavusi priemonės atitiktis 128, 129, 130, 131 ar 132 straipsniui.

2. 128, 129, 130, 131 ir 132 straipsniai netaikomi Šalies priemonei, kuri atitinka 20 priede nurodytam sektoriui, subsektoriui ar veiklai nustatytas išlygas, sąlygas ar kvalifikacijas.

3. Šio Susitarimo 129 ir 130 straipsniai netaikomi jokioms priemonėms, kurios laikomos TRIPS sutarties 3 arba 4 straipsnio išimtimi arba kuriomis nuo tų straipsnių nukrypstama, kaip konkrečiai nustatyta tos sutarties 3–5 straipsniuose.

4. Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad 129 ir 130 straipsniai nelaikomi kliūtimi Šaliai nustatyti informacijos teikimo reikalavimų, be kita ko, statistikos tikslais, kiek tai susiję su kitos Šalies investuotojų ar įmonių, kurioms taikomas šis Susitarimas, steigimu ar veikimu, jeigu tai nėra būdas tai Šaliai išvengti pareigų pagal tuos straipsnius.

3 SKYRIUS

TARPVALSTYBINĖ PREKYBA PASLAUGOMIS

134 Straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas Šalies priemonėms, darančioms poveikį tarpvalstybinei prekybai paslaugomis, kurią vykdo kitos Šalies paslaugų teikėjai.

135 Straipsnis

Patekimas į rinką

Šalis nei visos savo teritorijos mastu, nei pagal teritorinį padalinimą nepriima ir toliau netaiko priemonių, kuriomis:

apribojama:

i)	paslaugų teikėjų, galinčių teikti konkrečią paslaugą, skaičius, nustatant kiekybines kvotas, monopolius, išimtinę teisę turinčius paslaugų teikėjus arba ekonominių poreikių analizės reikalavimą;

ii)	bendra paslaugų sandorių arba turto vertė, nustatant kiekybines kvotas arba ekonominių poreikių analizės reikalavimą, arba

iii)	bendras paslaugų operacijų skaičius arba bendra paslaugų produkcijos apimtis, išreikšti nustatytais kiekio vienetais, nustatant kvotas arba ekonominių poreikių analizės reikalavimą (13), arba

b)	ribojama arba reikalaujama, kad būtų steigiami konkrečių rūšių juridiniai subjektai arba bendrosios įmonės, per kurias paslaugos teikėjas galėtų teikti paslaugą.

136 Straipsnis

Vietos buveinė

Šalis nereikalauja, kad kitos Šalies paslaugų teikėjas, norėdamas teikti tarpvalstybines paslaugas, įsteigtų ar toliau turėtų įmonę toje Šalies teritorijoje arba būtų tos Šalies rezidentas.

137 Straipsnis

Nacionalinis režimas

1. Kiekviena Šalis kitos Šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ji panašiose situacijose taiko savo paslaugoms ir paslaugų teikėjams.

2. Šalis gali tenkinti 1 dalies reikalavimą taikydama kitos Šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams režimą, kurio forma yra tapati režimui, kurį ji taiko savo pačios paslaugoms ir paslaugų teikėjams arba nuo jos skiriasi.

3. Tapačios arba skirtingos formos režimas laikomas mažiau palankiu, jeigu juo konkurencijos sąlygos keičiamos Šalies paslaugų arba paslaugų teikėjų naudai, palyginti su kitos Šalies paslaugoms arba paslaugų teikėjams taikomomis sąlygomis.

4. Nė viena šio straipsnio nuostata nelaikoma reikalavimu kuriai nors iš Šalių kompensuoti neišvengiamą nepalankią konkurencinę padėtį, kuri atsiranda dėl atitinkamų paslaugų ar paslaugų teikėjų užsieninio statuso.

138 Straipsnis

Didžiausio palankumo režimas

1. Kiekviena Šalis kitos Šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ji panašiose situacijose taiko trečiosios šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams.

2. 1 dalis nelaikoma įpareigojančia Šalį suteikti kitos Šalies paslaugoms ar paslaugų teikėjams pagal bet kurį režimą teikiamą naudą, gaunamą dėl:

a)	tarptautinio dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimo arba kito tarptautinio susitarimo ar tvarkos, visiškai ar daugiausia susijusių su apmokestinimu, arba

b)	priemonių, kuriomis numatomas, be kita ko, standartų ar kriterijų, taikomų fizinio asmens ar įmonės leidimų, licencijų ir sertifikatų išdavimui ekonominei veiklai vykdyti, arba prudencinių priemonių pripažinimas, kaip nurodyta GATS priedo dėl finansinių paslaugų 3 dalyje.

3. Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad esminės nuostatos pagal kitus Šalies su trečiąja šalimi sudarytus tarptautinius susitarimus arba tik formalus tų nuostatų perkėlimas į vidaus teisę tiek, kiek to reikia, kad jos būtų įtrauktos į vidaus teisinę tvarką, savaime nėra laikomos režimu pagal 1 dalį. Pagal tas nuostatas Šalies taikomos priemonės gali būti laikomos tokiu režimu ir taip pažeisti šį straipsnį.

139 Straipsnis

Susitarimo neatitinkančios priemonės

1. 135, 136, 137 ir 138 straipsniai netaikomi:

esamoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, kurias Šalis taiko:

kalbant apie Sąjungą:

A)	Sąjungos lygmeniu, kaip nustatyta 19 priede pateiktame Sąjungos sąraše;

B)	valstybės narės centrinės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta 19 priede pateiktame Sąjungos sąraše;

C)	valstybės narės regioninės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta 19 priede pateiktame Sąjungos sąraše; arba

D)	vietos valdžios lygmeniu, išskyrus kaip nurodyta C punkte, ir

ii)

kalbant apie Jungtinę Karalystę:

A)	centrinės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta 19 priede pateiktame Jungtinės Karalystės sąraše;

B)	regioninės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta 19 priede pateiktame Jungtinės Karalystės sąraše; arba

C)	vietos valdžios lygmeniu;

b)	pratęstoms ar skubiai atnaujintoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, nurodytoms šios dalies a punkte, arba

c)	pakeistoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, nurodytoms šios dalies a ir b punktuose, tiek, kiek dėl to nesumažėja prieš pakeitimą egzistavusi priemonės atitiktis 135, 136, 137 ir 138 straipsniams.

2. 135, 136, 137 ir 138 straipsniai netaikomi Šalies priemonei, kuri atitinka 20 priede nurodytam sektoriui, subsektoriui ar veiklai nustatytas išlygas, sąlygas ar kvalifikacijas.

4 SKYRIUS

FIZINIŲ ASMENŲ ATVYKIMAS IR LAIKINAS BUVIMAS VERSLO REIKALAIS

140 Straipsnis

Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1. Šis skyrius taikomas Šalies priemonėms, darančioms poveikį įmonės ekonominės veiklos vykdymui atvykstant ir laikinai jos teritorijoje būnant kitos Šalies fiziniams asmenims, t. y. įsisteigimo reikalais atvykstantiems verslo svečiams, paslaugų teikėjams pagal sutartis, laisvųjų profesijų darbuotojams, bendrovės viduje perkeliamiems asmenims ir trumpalaikiams verslo svečiams.

2. Nuostatoms, dėl kurių pagal šį skyrių neprisiimta įsipareigojimų, toliau taikomi visi Šalies teisėje nustatyti reikalavimai dėl fizinių asmenų atvykimo ir laikino buvimo, įskaitant buvimo trukmę reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.

3. Nepaisant šio skyriaus nuostatų, toliau taikomi visi Šalies teisėje nustatyti reikalavimai dėl darbo ir socialinės apsaugos priemonių, įskaitant minimalų darbo užmokestį ir kolektyvines sutartis dėl darbo užmokesčio reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.

4. Įsipareigojimai dėl fizinių asmenų atvykimo ir laikino buvimo verslo reikalais netaikomi tais atvejais, kai atvykus ir laikinai būnant ketinama trukdyti ar kitaip daryti poveikį arba trukdoma ar kitaip daromas poveikis darbuotojų ar vadovybės ginčų ar derybų rezultatams arba fizinių asmenų, kurie dalyvauja tokiuose ginčuose ar derybose, įdarbinimui.

5. Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

įsisteigimo reikalais atvykstantys verslo svečiai – Šalies juridiniam asmeniui dirbantys ir aukštesnes pareigas užimantys fiziniai asmenys, kurie:

i)	atsakingi už tokio juridinio asmens įmonės įsteigimą Šalies teritorijoje;

ii)	nesiūlo ir neteikia jokių paslaugų ir nevykdo jokios kitos ekonominės veiklos, išskyrus tą, kuri yra būtina tos įmonės įsteigimo tikslais, ir

iii)	negauna atlygio iš kitoje Šalyje esančio šaltinio;

paslaugų teikėjai pagal sutartis – fiziniai asmenys, pasamdyti Šalies juridinio asmens (kitaip nei per įdarbinimo ir aprūpinimo darbuotojais agentūras), kuris nėra įsisteigęs kitos Šalies teritorijoje, tačiau ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui yra sudaręs bona fide sutartį teikti paslaugas galutiniam vartotojui kitoje Šalyje, pagal kurią joje laikinai turi būti jo darbuotojai, kurie:

i)	ne trumpiau kaip vienus metus iki prašymo leisti atvykti ir laikinai būti pateikimo dienos yra siūlę tokios pat rūšies paslaugas kaip juridinio asmens darbuotojai;

ii)

tą dieną turi bent trejų metų profesinę patirtį, įgytą sulaukus pilnametystės tame veiklos sektoriuje, kuris yra sutarties dalykas, universitetinį išsilavinimą arba kvalifikaciją, įrodančią atitinkamo lygio žinias, ir profesinę kvalifikaciją, kurią pagal teisę reikalaujama turėti, norint vykdyti tą veiklą kitoje Šalyje (14), ir

iii)	negauna atlygio iš kitoje Šalyje esančio šaltinio;

laisvųjų profesijų darbuotojai – fiziniai asmenys, kurie teikia paslaugą ir yra įsisteigę kaip savarankiškai dirbantys asmenys Šalies teritorijoje:

i)	tačiau neįsisteigę kitos Šalies teritorijoje;

ii)	ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui yra sudarę bona fide sutartį (išskyrus sutartis, sudaromas per įdarbinimo ir aprūpinimo darbuotojais agentūras) teikti paslaugas galutiniam vartotojui kitoje Šalyje, pagal kurią jie turi laikinai joje būti, ir

iii)

prašymo leisti atvykti ar laikinai būti pateikimo dieną yra įgijęs bent šešerių metų profesinę patirtį vykdant veiklą atitinkamoje srityje, turi universitetinį išsilavinimą arba kvalifikaciją, įrodančius lygiaverčio lygio žinias, ir profesinę kvalifikaciją, kurią pagal teisę reikalaujama turėti norint vykdyti tą veiklą kitoje Šalyje (15);

bendrovės viduje perkeliami asmenys – fiziniai asmenys:

i)	vadovų ir specialistų atveju bent vienus metus, o stažuotojų atveju bent šešis mėnesius iki perkėlimo bendrovės viduje dienos buvo įdarbinti Šalies juridinio asmens arba buvo jame partneriais;

ii)	prašymo pateikimo metu gyvena už kitos Šalies teritorijos ribų;

iii)	yra laikinai perkeliami į kitos Šalies teritorijoje esančią to juridinio asmens įmonę, kuri priklauso tai pačiai grupei kaip ir pagrindinis juridinis asmuo, įskaitant jo atstovybę, patronuojamąją įmonę, filialą ar pagrindinę bendrovę (16), ir

iv)

priklauso vienai iš šių kategorijų:

A)	vadovai (17);

B)	specialistai, arba

C)	stažuotojai;

vadovas – daugiausia direktorių valdybos arba akcininkų ar jiems lygiaverčio organo vadovaujamas ir jų nurodymus gaunantis fizinis asmuo, einantis aukštesnes pareigas ir visų pirma vadovaujantis kitos Šalies įmonės valdymui ir atliekantis šias funkcijas:

i)	vadovavimas įmonei arba jos skyriui ar padaliniui;

ii)	kitų priežiūrą atliekančių darbuotojų, specialistų ar administracijos darbuotojų darbo priežiūra ir kontrolė, ir

iii)	įgaliojimai rekomenduoti įdarbinti ir atleisti darbuotojus arba atlikti kitus su personalu susijusius veiksmus;

specialistas – fizinis asmuo, turintis specializuotų įmonei būtinų jos veiklos sričių, metodų arba valdymo žinių, kurios vertinamos atsižvelgiant ne tik į konkrečiai įmonei svarbias žinias, bet ir į tai, ar asmuo turi aukštą kvalifikaciją, įskaitant tinkamą profesinę patirtį, susijusią su darbu arba veikla, kuriems reikia konkrečių techninių žinių, įskaitant ir tai, ar asmuo yra akredituotos profesijos atstovas, ir

g)	stažuotojas – fizinis asmuo, turintis universitetinį išsilavinimą, laikinai perkeliamas karjeros arba verslo metodų mokymo tikslais ir perkėlimo laikotarpiu gaunantis atlyginimą (18).

6. 5 dalies b ir c punktuose nurodyta paslaugų teikimo sutartis turi atitikti Šalies, kurioje vykdoma sutartis, teisės reikalavimus.

141 Straipsnis

Bendrovės viduje perkeliami asmenys ir įsisteigimo reikalais atvykstantys verslo svečiai

1. Laikantis 21 priede nurodytų sąlygų ir kvalifikacijų:

kiekviena Šalis leidžia:

i)	atvykti ir laikinai būti bendrovės viduje perkeliamiems asmenims;

ii)	atvykti ir laikinai būti įsisteigimo reikalais atvykstantiems verslo svečiams, nereikalaudama darbo leidimo ar kitos panašios paskirties išankstinio patvirtinimo procedūros, ir

iii)	įdarbinti savo teritorijoje bendrovės viduje perkeliamus kitos Šalies asmenis;

Šalis nei pagal teritorinį padalinimą, nei visos savo teritorijos mastu nepalieka toliau galioti arba nenustato bendro fizinių asmenų, kuriems konkrečiame sektoriuje leidžiama atvykti kaip verslo svečiams įsisteigimo reikalais, arba kuriuos kitos Šalies investuotojas gali įdarbinti kaip bendrovės viduje perkeliamus asmenis, apribojimų, nustatydama kiekybines kvotas arba ekonominių poreikių analizės reikalavimą, ir

c)	kiekviena Šalis bendrovės viduje perkeliamiems asmenims ir įsisteigimo reikalais atvykusiems verslo svečiams jų laikino buvimo jos teritorijoje metu taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ji panašiose situacijose taiko savo fiziniams asmenims.

2. Leidžiama vadovų ir specialistų buvimo trukmė yra ne ilgesnė kaip treji metai, stažuotojų – ne ilgesnė kaip vieni metai, o įsisteigimo reikalais atvykstančių verslo svečių – ne ilgesnė kaip 90 dienų per bet kurį šešių mėnesių laikotarpį.

142 Straipsnis

Trumpalaikiai verslo svečiai

1. Laikantis 21 priede nurodytų atitinkamų sąlygų ir kvalifikacijų, kiekviena Šalis leidžia atvykti ir laikinai būti kitos Šalies trumpalaikiams verslo svečiams, kad jie galėtų vykdyti 21 priede nurodytą veiklą, jeigu laikomasi šių sąlygų:

a)	trumpalaikiai verslo svečiai neparduoda prekių ar neteikia paslaugų gyventojams;

b)	trumpalaikiai verslo svečiai savo vardu negauna jokio atlyginimo Šalyje, kurioje jie laikinai yra, ir

c)	trumpalaikiai verslo svečiai neteikia paslaugų pagal sutartį, sudarytą tarp juridinio asmens, neįsisteigusio Šalies, kurioje laikinai yra, teritorijoje, ir toje teritorijoje esančio vartotojo, išskyrus 21 priede numatytus atvejus.

2. Jei 21 priede nenurodyta kitaip, Šalis trumpalaikiams verslo svečiams leidžia atvykti nereikalaudama darbo leidimo ir netaikydama ekonominių poreikių analizės reikalavimo ar kitos panašios paskirties išankstinio patvirtinimo procedūros.

3. Jei Šalies trumpalaikiai verslo svečiai teikia paslaugas Šalies, kurioje laikinai yra, teritorijoje esančiam vartotojui pagal 21 priedą, ta Šalis jiems, kiek tai susiję su jų paslaugų teikimu, taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ji panašiose situacijose taiko savo paslaugų teikėjams.

4. Ilgiausia leidžiama buvimo šalyje trukmė yra iki 90 dienų per bet kurį šešių mėnesių laikotarpį.

143 Straipsnis

Paslaugų teikėjai pagal sutartis ir laisvųjų profesijų darbuotojai

1. 22 priede nurodytuose sektoriuose, subsektoriuose ir veiklos srityse ir laikantis jame nurodytų atitinkamų sąlygų ir kvalifikacijų:

a)	Šalis leidžia paslaugų teikėjams pagal sutartis ir laisvųjų profesijų darbuotojams atvykti ir laikinai būti jos teritorijoje;

b)	Šalis nenustato arba nepalieka toliau galioti apribojimų kitos Šalies paslaugų teikėjų pagal sutartis ir laisvųjų profesijų darbuotojų, kuriems leista atvykti ir laikinai būti, bendram skaičiui, nustatydama kiekybines kvotas arba ekonominių poreikių analizės reikalavimą, ir

c)	kiekviena Šalis kitos Šalies paslaugų teikėjams pagal sutartis ir laisvųjų profesijų darbuotojams, kiek tai susiję su jų paslaugų teikimu jos teritorijoje, taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ji panašiose situacijose taiko savo paslaugų teikėjams.

2. Pagal šį straipsnį leidžiama teikti tik tas paslaugas, kurios yra numatytos sutartyje, ir teisė naudotis profesiniu vardu Šalyje, kurioje ta paslauga teikiama, nesuteikiama.

3. Asmenų, kuriems taikoma paslaugų teikimo sutartis, skaičius negali viršyti skaičiaus, būtino sutarčiai įvykdyti pagal Šalies, kurioje teikiama paslauga, teisę.

4. Leidžiamas buvimo laikotarpis yra iš viso 12 mėnesių arba sutarties galiojimo laikotarpis, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių laikotarpių yra trumpesnis.

144 Straipsnis

Susitarimo neatitinkančios priemonės

Tiek, kiek atitinkama priemone daromas poveikis fizinių asmenų laikinam buvimui verslo reikalais, 141 straipsnio 1 dalies b ir c punktai, 142 straipsnio 3 dalis ir 143 straipsnio 1 dalies b ir c punktai netaikomi:

esamoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, kurias Šalis taiko:

kalbant apie Sąjungą:

A)	Sąjungos lygmeniu, kaip nustatyta 19 priede pateiktame Sąjungos sąraše;

B)	valstybės narės centrinės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta 19 priede pateiktame Sąjungos sąraše;

C)	valstybės narės regioninės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta 19 priede pateiktame Sąjungos sąraše; arba

D)	vietos valdžios lygmeniu, išskyrus kaip nurodyta C punkte, ir

ii)

kalbant apie Jungtinę Karalystę:

A)	centrinės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta 19 priede pateiktame Jungtinės Karalystės sąraše;

B)	regioninės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta 19 priede pateiktame Jungtinės Karalystės sąraše; arba

C)	vietos valdžios lygmeniu;

b)	pratęstoms ar skubiai atnaujintoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, nurodytoms šio straipsnio a punkte;

c)	pakeistoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, nurodytoms šios dalies a ir b punktuose, tiek, kiek dėl to nesumažėja prieš pat pakeitimą egzistavusi priemonės atitiktis 141 straipsnio 1 dalies b ir c punktams, 142 straipsnio 3 daliai ir 143 straipsnio 1 dalies b ir c punktams, arba

d)	Šalies priemonėms, atitinkančioms 20 priede nurodytas sąlygas ar kvalifikacijas.

145 Straipsnis

Skaidrumas

1. Kiekviena Šalis viešai skelbia 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie atitinkamas priemones, susijusias su kitos Šalies fizinių asmenų atvykimu ir laikinu buvimu.

2. 1 dalyje nurodyta informacija, kiek įmanoma, apima šią su fizinių asmenų atvykimu ir laikinu buvimu susijusią informaciją:

a)	vizų, leidimų ar panašių rūšių atvykimo ir laikino buvimo leidimų kategorijas;

b)	privalomus pateikti dokumentus ir tenkintinas sąlygas;

c)	prašymo pildymo metodiką ir prašymo pateikimo galimybes, pvz., konsulinei įstaigai ar internetu;

d)	prašymo pateikimo mokesčius ir orientacinę prašymo nagrinėjimo trukmę;

e)	ilgiausią leidžiamą buvimo trukmę pagal kiekvieną a punkte aprašytą leidimą;

f)	galimo pratęsimo arba atnaujinimo sąlygas;

g)	taisykles dėl lydinčių išlaikomų asmenų;

h)	galimas peržiūros ar apskundimo procedūras, ir

i)	atitinkamus visuotinai taikomus įstatymus, susijusius su fizinių asmenų atvykimu ir laikinu buvimu verslo reikalais.

3. Kalbant apie 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją, kiekviena Šalis stengiasi nedelsdama pranešti kitai Šaliai apie nustatytus naujus reikalavimus ir procedūras ar reikalavimų ir procedūrų pakeitimus, kurie daro poveikį veiksmingam leidimo atvykti, laikinai būti ir, kai taikytina, dirbti toje Šalyje taikymui.

5 SKYRIUS

REGLAMENTAVIMO SISTEMA

1 SKIRSNIS

VIDAUS REGLAMENTAVIMAS

146 Straipsnis

Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1. Šis skirsnis taikomas Šalių priemonėms, susijusioms su licencijų išdavimo reikalavimais ir procedūromis, kvalifikaciniais reikalavimais ir procedūromis, formalumais ir techniniais standartais, kurie daro poveikį:

a)	tarpvalstybinei prekybai paslaugomis;

b)	įsisteigimui ar veikimui, arba

c)	paslaugų teikimui per Šalies fizinius asmenis, esančius kitos Šalies teritorijoje, kaip nustatyta 140 straipsnyje.

Su techniniais standartais susijusių priemonių atžvilgiu šis skirsnis taikomas tik priemonėms, kurios daro poveikį prekybai paslaugomis. Šio skirsnio tikslais terminas „techniniai standartai“ neapima finansinių paslaugų techninių reguliavimo ar įgyvendinimo standartų.

2. Šis skirsnis netaikomas licencijų išdavimo reikalavimams ir procedūroms, kvalifikaciniams reikalavimams ir procedūroms, formalumams ir techniniams standartams pagal priemonę:

kuri neatitinka 128 ar 129 straipsnio ir yra nurodyta 133 straipsnio 1 dalies a–c punktuose arba 135, 136 ar 137 straipsnių ir yra nurodyta 139 straipsnio 1 dalies a–c punktuose, arba 141 straipsnio 1 dalies b ir c punktų ar 142 straipsnio 3 dalies, ar 143 straipsnio 1 dalies b ir c punktų ir yra nurodyta 144 straipsnyje, arba

b)	kuri yra nurodyta 133 straipsnio 2 dalyje ar 139 straipsnio 2 dalyje.

3. Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

leidimas – leidimas vykdyti bet kurią 1 dalies a–c punktuose nurodytą veiklą, suteikiamas pagal procedūrą, kurios fizinis arba juridinis asmuo turi laikytis, kad įrodytų atitiktį licencijų išdavimo reikalavimams, kvalifikaciniams reikalavimams, techniniams standartams arba formalumams to leidimo gavimo, išlaikymo ir atnaujinimo tikslais, ir

b)	kompetentinga institucija – teisę priimti sprendimą dėl a punkte nurodyto leidimo turinti centrinė, regioninė ar vietos valdžia ar institucija arba centrinės, regioninės arba vietos valdžios ar institucijos perduotus įgaliojimus turinti nevyriausybinė organizacija.

147 Straipsnis

Prašymų teikimas

Kiekviena Šalis, kiek praktiškai įmanoma, vengia reikalauti, kad pareiškėjas dėl kiekvieno prašymo išduoti leidimą turėtų kreiptis į daugiau nei vieną kompetentingą instituciją. Jei veikla, dėl kurios prašoma leidimo, priklauso kelių kompetentingų institucijų jurisdikcijai, gali būti reikalaujama pateikti kelis prašymus išduoti leidimą.

148 Straipsnis

Prašymų teikimo terminai

Jei Šalis reikalauja leidimo, ji užtikrina, kad jos kompetentingos institucijos, kiek praktiškai įmanoma, leistų pateikti prašymą bet kuriuo metu ištisus metus. Jeigu nustatytas konkretus laikotarpis, per kurį galima pateikti prašymą išduoti leidimą, kompetentingos institucijos nustato pagrįstą prašymo pateikimo terminą.

149 Straipsnis

Elektroniniai prašymai ir kopijų priėmimas

Jei Šalis reikalauja leidimo, ji užtikrina, kad jos kompetentingos institucijos:

a)	tiek, kiek įmanoma, numatytų galimybę prašymus pildyti elektroninėmis priemonėmis, be kita ko, iš kitos Šalies teritorijos, ir

b)	vietoje dokumentų originalų priimtų dokumentų, kurių autentiškumas patvirtintas pagal Šalies vidaus teisę, kopijas, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos reikalauja pateikti dokumentų originalus, kad būtų apsaugotas leidimų išdavimo proceso vientisumas.

150 Straipsnis

Prašymų tvarkymas

1. Jei Šalis reikalauja leidimo, ji užtikrina, kad jos kompetentingos institucijos:

a)	tvarkytų prašymus ištisus metus. Jei tai neįmanoma, ši informacija, kiek praktiškai įmanoma, turėtų būti skelbiama viešai iš anksto;

b)	kiek praktiškai įmanoma, nurodytų orientacinį prašymo tvarkymo laikotarpį. Šis laikotarpis, kiek praktiškai įmanoma, turi būti pagrįstas;

c)	pareiškėjo prašymu, nepagrįstai nedelsdamos, pateiktų informaciją apie tai, kaip tvarkomas jo prašymas;

d)	kiek praktiškai įmanoma, nepagrįstai nedelsdamos įsitikintų, kad pagal Šalies vidaus įstatymus ir kitus teisės aktus tvarkymo tikslais prašymas yra išsamus;

jei jos mano, kad pagal Šalies vidaus įstatymus ir kitus teisės aktus tvarkymo tikslais prašymas yra išsamus (19), per pagrįstą laikotarpį nuo prašymo pateikimo užtikrintų, kad:

i)	prašymas būtų baigtas tvarkyti ir

ii)	pareiškėjas, kiek įmanoma, raštu būtų informuotas apie sprendimą dėl prašymo (20);

jei jos mano, kad pagal Šalies vidaus įstatymus ir kitus teisės aktus tvarkymo tikslais prašymas nėra išsamus, per pagrįstą laikotarpį, kiek praktiškai įmanoma:

i)	informuoja pareiškėją, kad prašymas nėra išsamus;

ii)	pareiškėjo prašymu nurodo, kokios papildomos informacijos reikia prašymui užpildyti arba kitaip paaiškina, kodėl prašymas laikomas neišsamiu, ir

iii)

suteikia pareiškėjui galimybę pateikti papildomos informacijos, kurios reikia prašymui užpildyti (21);

tačiau jei nė vienas iš (i), (ii) ir (iii) papunkčiuose nurodytų veiksmų neįmanomas, o prašymas atmetamas dėl to, kad jis yra neišsamus, kompetentingos institucijos užtikrina, kad pareiškėjas per pagrįstą laikotarpį būtų apie tai informuotas, ir

jei prašymas atmetamas jų iniciatyva arba pareiškėjo prašymu, informuoja pareiškėją apie atmetimo priežastis ir laikotarpį, per kurį galima apskųsti tą sprendimą, ir, jei taikytina, pakartotinio prašymo pateikimo tvarką; pareiškėjui neužkertamas kelias pateikti kitą prašymą vien dėl to, kad ankstesnis prašymas buvo atmestas.

2. Šalys užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos leidimą išduotų iš karto, kai atlikus tinkamą tyrimą nustatoma, kad pareiškėjas įvykdė leidimo išdavimo sąlygas.

3. Šalys užtikrina, kad suteiktas leidimas įsigaliotų nepagrįstai nedelsiant pagal taikytinas sąlygas (22).

151 Straipsnis

Mokesčiai

1. Kiek tai susiję su visa ekonomine veikla, išskyrus finansines paslaugas, kiekviena Šalis užtikrina, kad jos kompetentingų institucijų taikomi leidimo išdavimo mokesčiai būtų pagrįsti ir skaidrūs ir jais nebūtų ribojamas atitinkamos paslaugos teikimas ar bet kokios kitos ekonominės veiklos vykdymas. Atsižvelgiant į sąnaudas ir administracinę naštą, kiekviena Šalis raginama sutikti, kad leidimo mokesčiai būtų mokami elektroninėmis priemonėmis.

2. Kalbant apie finansines paslaugas, kiekviena Šalis užtikrina, kad jos kompetentingos institucijos pateiktų pareiškėjams jų taikomų leidimo išdavimo mokesčių sąrašą arba informaciją apie tai, kaip nustatomos mokesčių sumos, ir nenaudoja šių mokesčių kaip priemonės Šalies įsipareigojimams ar pareigoms išvengti.

3. Leidimo išdavimo mokesčiai neapima gamtos išteklių naudojimo, aukciono, konkurso mokesčių ar kitų nediskriminacinių priemonių, kuriomis suteikiamos koncesijos, arba pagal įgaliojimus skirtų įnašų už universaliųjų paslaugų teikimą.

152 Straipsnis

Kvalifikacijos vertinimas

Jei Šalis reikalauja egzamino pareiškėjo, prašančio išduoti leidimą, kvalifikacijai įvertinti, ji užtikrina, kad jos kompetentingos institucijos tokius egzaminus planuotų pagrįstai dažnais intervalais ir numatytų protingą laikotarpį, per kurį pareiškėjai galėtų egzaminą laikyti. Kiek praktiškai įmanoma, kiekviena Šalis priima elektroninius prašymus laikyti tokius egzaminus ir apsvarsto galimybę naudoti elektronines priemones kitų egzamino proceso aspektų atžvilgiu.

153 Straipsnis

Skelbimas ir turima informacija

1. Jei Šalis reikalauja leidimo, ji nedelsdama paskelbia informaciją, būtiną asmenims, kurie vykdo arba ketina vykdyti 146 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą ir kuriems reikalingas leidimas, kad jie atitiktų tokio leidimo gavimo, išlaikymo, dalinio keitimo ir atnaujinimo reikalavimus, formalumus, techninius standartus ir procedūras. Tokia informacija, jei ji yra, apima:

a)	licencijų išdavimo ir kvalifikacinius reikalavimus ir procedūras bei formalumus;

b)	atitinkamų kompetentingų institucijų kontaktinius duomenis;

c)	leidimo išdavimo mokesčius;

d)	taikomus techninius standartus;

e)	sprendimų, susijusių su prašymais, apskundimo ar peržiūros procedūras;

f)	stebėsenos, kaip laikomasi licencijų ar kvalifikacijų sąlygų, procedūras arba jų vykdymo užtikrinimo procedūras;

g)	visuomenės dalyvavimo galimybes, pavyzdžiui, rengiant klausymus ar teikiant pastabas, ir

h)	orientacinius prašymų tvarkymo terminus.

Šio skirsnio tikslais terminas „skelbti“ reiškia oficialiai paskelbti, pavyzdžiui, oficialiajame leidinyje arba oficialioje interneto svetainėje. Šalys raginamos skelbti elektroninius leidinius viename bendrame portale arba kitaip užtikrinti, kad kompetentingos institucijos juos padarytų prieinamus alternatyviomis elektroninėmis priemonėmis.

2. Kiekviena Šalis, kiek praktiškai įmanoma, reikalauja, kad kompetentingos institucijos atsakytų į visus informacijos ar pagalbos prašymus.

154 Straipsnis

Techniniai standartai

Kalbant apie techninių standartų priėmimą, kiekviena Šalis skatina savo kompetentingas institucijas priimti techninius standartus, kurie buvo parengti taikant atvirus ir skaidrius procesus, ir skatina techninius standartus rengti paskirtas įstaigas, įskaitant atitinkamas tarptautines organizacijas, tai daryti taikant atvirus ir skaidrius procesus.

155 Straipsnis

Leidimo sąlygos

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad su leidimais susijusios priemonės būtų grindžiamos kriterijais, kuriais kompetentingoms institucijoms neleidžiama šališkai naudotis savo vertinimo įgaliojimais ir kurie gali apimti, inter alia, kompetenciją ir gebėjimą teikti paslaugą ar vykdyti bet kokią kitą ekonominę veiklą, be kita ko, tai daryti laikantis Šalies norminių reikalavimų, pavyzdžiui, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimų. Siekiant išvengti abejonių, Šalys susitaria, kad priimdama sprendimus kompetentinga institucija gali subalansuoti kriterijus.

2. 1 dalyje nurodyti kriterijai turi būti:

a)	aiškūs ir nedviprasmiški;

b)	objektyvūs ir skaidrūs;

c)	iš anksto nustatyti;

d)	iš anksto viešai paskelbti;

e)	nešališki, ir

f)	lengvai prieinami.

3. Jei Šalis priima arba toliau taiko su leidimu susijusias priemones, ji užtikrina, kad:

a)	atitinkama kompetentinga institucija išnagrinėtų prašymus ir savo sprendimus priimtų ir juos vykdytų objektyviai bei nešališkai ir nepriklausomai nuo asmenų, vykdančių ekonominę veiklą, kuriai reikalingas veiklos leidimas, nederamos įtakos, ir

b)	procedūros savaime netrukdytų įvykdyti reikalavimų.

156 Straipsnis

Ribotas licencijų skaičius

Jei išduodamų licencijų vykdyti tam tikrą veiklą skaičius yra ribotas dėl gamtos išteklių arba techninių pajėgumų stokos, Šalis potencialiems kandidatams taiko nešališką, objektyvią ir skaidrią atrankos procedūrą, visų pirma tinkamai paskelbdama apie procedūros pradžią, eigą ir pabaigą. Nustatydama atrankos procedūros taisykles Šalis gali atsižvelgti į teisėtus politikos tikslus, įskaitant sveikatos, saugos, aplinkos apsaugos ir kultūros paveldo išsaugojimo aspektus.

2 SKIRSNIS

VISUOTINAI TAIKOMOS NUOSTATOS

157 Straipsnis

Administracinių sprendimų peržiūros procedūros

Šalis užtikrina, kad toliau veiktų bendrosios kompetencijos, arbitražo arba administraciniai teismai (arba toliau būtų taikomos atitinkamos procedūros), į kuriuos paveiktas kitos Šalies investuotojas ar paslaugų teikėjas galėtų kreiptis (arba kuriomis jis galėtų pasinaudoti) siekdamas, kad greitai būtų persvarstyti jam poveikį padarę atitinkami administraciniai sprendimai, susiję su įsisteigimu, tarpvalstybine prekyba paslaugomis ar paslaugų teikimu per Šalies fizinius asmenis, esančius kitos Šalies teritorijoje, ir, kai pagrįsta, taikomos tinkamos teisių gynimo priemonės. Šio skirsnio tikslais terminas „administraciniai sprendimai“ reiškia teisinę galią turintį sprendimą arba veiksmą, kuris konkrečiu atveju taikomas konkrečiam asmeniui, prekei arba paslaugai, ir apima administracinio sprendimo nepriėmimo arba tokio veiksmo neatlikimo atvejus, nors tai reikalaujama pagal Šalies teisę. Jeigu šios procedūros nėra atsietos nuo atitinkamą administracinį sprendimą priimančios kompetentingos institucijos, Šalis užtikrina, kad administraciniai sprendimai pagal tas procedūras būtų peržiūrimi tikrai objektyviai ir nešališkai.

158 Straipsnis

Profesinės kvalifikacijos

1. Nė viena šio straipsnio nuostata Šaliai neužkertamas kelias reikalauti, kad fiziniai asmenys turėtų būtiną su atitinkamu veiklos sektoriumi susijusią profesinę kvalifikaciją, kurią reikalaujama turėti teritorijoje, kurioje vykdoma veikla (23).

2. Profesinės organizacijos arba institucijos, susijusios su atitinkamu veiklos sektoriumi jų teritorijoje, gali parengti ir pateikti Partnerystės tarybai bendras rekomendacijas dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo. Kartu su tokiomis bendromis rekomendacijomis pateikiamas įrodymais pagrįstas įvertinimas dėl:

a)	numatomo susitarimo dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ekonominės vertės ir

b)	atitinkamų režimų suderinamumo, pavyzdžiui, kokiu mastu yra suderinami kriterijai, kuriuos kiekviena Šalis taiko leidimų išdavimui, licencijavimui, veikimui ir sertifikavimui.

3. Gavusi bendrą rekomendaciją Partnerystės taryba per pagrįstą laikotarpį peržiūri jos suderinamumą su šia antraštine dalimi. Atlikusi tokią peržiūrą Partnerystės taryba gali parengti ir nustatyti tvarką dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo sąlygų, priimdama sprendimą kaip šio Susitarimo priedą, kuris laikomas neatskiriama šios antraštinės dalies dalimi (24).

4. 3 dalyje nurodytoje tvarkoje nustatomos Sąjungoje įgytų profesinių kvalifikacijų ir Jungtinėje Karalystėje įgytų profesinių kvalifikacijų, susijusių su veikla, kuriai taikoma ši antraštinė dalis ir šio podalio III antraštinė dalis, pripažinimo sąlygos.

5. Rengiant šio straipsnio 2 dalyje nurodytas bendras rekomendacijas ir Partnerystės tarybai vertinant, ar reikia nustatyti tokią šio straipsnio 3 dalyje nurodytą tvarką, atsižvelgiama į 24 priede išdėstytas profesinių kvalifikacijų pripažinimo tvarkos gaires.

3 SKIRSNIS

PRISTATYMO PASLAUGOS

159 Straipsnis

Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1. Šis skirsnis, be šios antraštinės dalies 1, 2, 3 ir 4 skyrių ir šio skyriaus 1 ir 2 skirsnių, taikomas Šalies priemonėms, kuriomis daromas poveikis finansinių paslaugų teikimui.

2. Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	pristatymo paslaugos – pašto paslaugos, kurjerių paslaugos, skubaus pristatymo paslaugos ar greitojo pašto paslaugos, kurios apima šią veiklą: pašto siuntų surinkimą, rūšiavimą, vežimą ir pristatymą;

skubaus pristatymo paslaugos – pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas greičiau ir patikimiau, ir gali apimti tokius papildomos vertės aspektus, kaip surinkimas iš kilmės vietos, asmeninis pristatymas adresatui, paieška ir lokalizavimas, paskirties vietos ir adresato pakeitimas kelyje, gavimo patvirtinimas;

c)	greitojo pašto paslaugos – tarptautinės skubaus pristatymo paslaugos, teikiamos per greitojo pašto paslaugų kooperatyvą, kuris yra savanoriška paskirtųjų pašto operatorių asociacija Pasaulinėje pašto sąjungoje (PPS);

d)	licencija – leidimas, kurio Šalies reglamentavimo institucija gali reikalauti iš individualaus teikėjo, kad tas teikėjas galėtų siūlyti pašto arba pasiuntinių paslaugas;

e)	pašto siunta – ne daugiau kaip 31,5 kg sverianti, adresuota ir išsiųsti paruošta siunta, kurią turi pristatyti kurios nors rūšies viešųjų ar privačiųjų pristatymo paslaugų teikėjas, ir kuri gali apimti tokias siuntas kaip laiškas, siuntinys, laikraštis ar katalogas;

f)	pašto monopolis – išimtinė teisė Šalies teritorijoje arba jos dalyje teikti nurodytas pristatymo paslaugas pagal tos Šalies teisę, ir

g)	universalioji paslauga – visoje Šalies teritorijoje arba jos dalyje visiems naudotojams priimtina kaina nuolat teikiama nustatytos kokybės pristatymo paslauga.

160 Straipsnis

Universaliosios paslaugos

1. Kiekviena Šalis turi teisę nustatyti, kokį universaliųjų paslaugų įsipareigojimą ji nori toliau taikyti, ir nuspręsti dėl jo taikymo srities ir įgyvendinimo. Bet koks universaliųjų paslaugų įsipareigojimas vykdomas skaidriai, nediskriminuojamai ir neutraliai visų teikėjų, kuriems jis taikomas, atžvilgiu.

2. Jei Šalis reikalauja, kad gaunamo skubaus pašto paslaugos būtų teikiamos kaip universaliosios paslaugos, ji toms paslaugoms netaiko lengvatinio režimo, palyginti su kitomis tarptautinio skubaus pristatymo paslaugomis.

161 Straipsnis

Universaliųjų paslaugų finansavimas

Šalis nenustato mokesčių ar kitų rinkliavų už neuniversaliųjų pristatymo paslaugų teikimą universaliųjų paslaugų teikimui finansuoti. Šis straipsnis netaikomas bendrai taikomoms apmokestinimo priemonėms ar administraciniams mokesčiams.

162 Straipsnis

Rinką iškreipiančios veiklos prevencija

Kiekviena Šalis užtikrina, kad pristatymo paslaugų teikėjai, turintys pareigą teikti universaliąsias paslaugas, arba pašto paslaugų monopoliai nevykdytų rinką iškreipiančios veiklos, tokios kaip:

a)	pajamų, gautų teikiant paslaugą pagal universaliųjų paslaugų įsipareigojimą arba vykdant pašto monopolį naudojimas siekiant kryžmiškai subsidijuoti greitojo pašto paslaugas ar bet kurią kitą pristatymo paslaugą, teikiamą ne pagal universaliųjų paslaugų įsipareigojimą, arba

b)	nepagrįstas vartotojų diferencijavimas, kiek tai susiję su paslaugų, kurios yra universaliosios paslaugos, teikimo arba pašto monopolio tarifais ar kitomis sąlygomis.

163 Straipsnis

Licencijos

1. Jei Šalis reikalauja, kad pristatymo paslaugų teikėjas turėtų licenciją, ji viešai skelbia:

a)	visus licencijos išdavimo reikalavimus ir laikotarpį, per kurį paprastai priimamas sprendimas dėl prašymo išduoti licenciją, ir

b)	licencijų išdavimo sąlygas.

2. Licencijų išdavimo procedūra, įpareigojimai ir reikalavimai turi būti skaidrūs, nediskriminaciniai ir grindžiami objektyviais kriterijais.

3. Jei kompetentinga institucija atmeta prašymą išduoti licenciją, ji pareiškėjui raštu praneša apie atmetimo priežastis. Kiekviena Šalis nustato skundų teikimo nepriklausomai įstaigai procedūrą, kuria gali naudotis pareiškėjai, kurių licencija buvo atmesta. Ta įstaiga gali būti teismas.

164 Straipsnis

Reguliavimo įstaigos nepriklausomumas

1. Kiekviena Šalis įsteigia arba palieka toliau veikti reguliavimo įstaigą, kuri yra teisiškai atskirta ir funkciškai nepriklausoma nuo bet kurio pristatymo paslaugų teikėjo. Jeigu Šaliai nuosavybės teise priklauso pristatymo paslaugų teikėjas arba ta Šalis jį kontroliuoja, ji užtikrina, kad reguliavimo funkcija būtų veiksmingai struktūriškai atskirta nuo veiklos, susijusios su nuosavybės teise ir kontrole.

2. Reguliavimo įstaigos savo užduotis turi vykdyti skaidriai bei laiku ir turi turėti tinkamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių joms pavestoms užduotims atlikti. Jų sprendimai yra nešališki visų rinkos dalyvių atžvilgiu.

4 SKIRSNIS

TELEKOMUNIKACIJŲ PASLAUGOS

165 Straipsnis

Taikymo sritis

Šis skirsnis, be šios antraštinės dalies 1, 2, 3 ir 4 skyrių ir šio skyriaus 1 ir 2 skirsnių, taikomas Šalies priemonėms, kuriomis daromas poveikis telekomunikacijų paslaugų teikimui.

166 Straipsnis

Apibrėžtys

Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	susijusios priemonės – susijusios paslaugos, su telekomunikacijų tinklu ar telekomunikacijų paslauga susijusi fizinė infrastruktūra ir kitos priemonės ar elementai, kurie leidžia ar padeda teikti paslaugas per tą tinklą ar paslaugą arba galėtų tai daryti;

b)	galutinis naudotojas – galutinis viešųjų telekomunikacijų paslaugos vartotojas ar abonentas, įskaitant kitą paslaugų teikėją nei viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjas;

pagrindinės priemonės – viešojo telekomunikacijų tinklo arba viešosios telekomunikacijų paslaugos priemonės:

i)	kurias išimtinai ar daugiausia teikia vienas teikėjas arba ribotas teikėjų skaičius ir

ii)	kurių negalima ekonomiškai ar techniškai pakeisti teikiant paslaugą;

tinklų sujungimas – viešųjų telekomunikacijų tinklų, kuriais naudojasi tie patys ar skirtingi telekomunikacijų tinklų arba telekomunikacijų paslaugų teikėjai, susiejimas, kad vieno paslaugų teikėjo paslaugų naudotojai galėtų naudotis tarpusavio ryšiu su to paties ar kito paslaugų teikėjo paslaugų naudotojais ir gauti kito paslaugų teikėjo teikiamas paslaugas, nepriklausomai nuo to, ar tas paslaugas teikia susiję paslaugų teikėjai ar kitas prieigą prie tinklo turintis paslaugų teikėjas;

tarptautinio judriojo tarptinklinio ryšio paslauga – komercinė judriojo ryšio paslauga, kuri yra teikiama pagal viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjų komercinį susitarimą ir kuri leidžia galutiniam naudotojui naudoti jo namų mobilųjį telefoną ar kitą prietaisą balso, duomenų ar pranešimų mainų paslaugoms gauti nesant teritorijoje, kurioje yra galutinio naudotojo namų viešasis telekomunikacijų tinklas;

f)	interneto prieigos paslauga – viešoji telekomunikacijų paslauga, kuri suteikia galimybę prisijungti prie interneto ir kartu prie visų interneto galinių taškų, nepriklausomai nuo naudojamos tinklo technologijos ir naudojamų galinių įrenginių;

g)	skirtoji linija – du ar daugiau paskirtųjų taškų jungiančios telekomunikacijų paslaugos ar priemonės, įskaitant virtualiąsias, skirtos specialioms reikmėms ar konkrečiam naudotojui;

didelę įtaką turintis paslaugų teikėjas – telekomunikacijų tinklų arba telekomunikacijų paslaugų teikėjas, galintis daryti materialinį poveikį dalyvavimo tam tikroje telekomunikacijų tinklų ar telekomunikacijų paslaugų rinkoje sąlygoms kainos ir pasiūlos požiūriu, nes jis kontroliuoja pagrindines priemones arba turi galimybę pasinaudoti savo padėtimi rinkoje;

i)	tinklo elementas – priemonė arba įranga, skirtos telekomunikacijų paslaugai teikti, įskaitant ypatybes, funkcijas ir galimybes, kuriomis galima pasinaudoti, kai naudojamasi šia priemone ar įranga;

numerio perkeliamumas – visiems to pageidaujantiems abonentams suteikiama teisė išlaikyti tą patį telefono numerį, fiksuotojo ryšio atveju – toje pačioje vietoje, nepabloginant kokybės, patikimumo ar patogumo tuo atveju, kai keičiami tos pačios kategorijos viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjai;

k)	viešasis telekomunikacijų tinklas – telekomunikacijų tinklas, naudojamas vien tik ar didžiąja dalimi viešosioms telekomunikacijų paslaugoms teikti, kuriuo informaciją galima perduoti iš vieno tinklo galinio taško į kitą;

l)	viešoji telekomunikacijų paslauga – bet kokia plačiajai visuomenei teikiama telekomunikacijų paslauga;

m)	abonentas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra sutarties su viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėju dėl tokių paslaugų teikimo šalis;

n)	telekomunikacijos – signalų perdavimas ir priėmimas elektromagnetinėmis priemonėmis;

o)	telekomunikacijų tinklas – perdavimo sistemos ir, kai taikytina, komutavimo ar maršruto parinkimo įranga bei kitos priemonės, įskaitant neaktyvius tinklo elementus, leidžiančios perduoti ir priimti signalus laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis;

p)	telekomunikacijų reguliavimo institucija – įstaiga (-os), kuriai (-ioms) Šalis pavedė reguliuoti telekomunikacijų tinklus ir telekomunikacijų paslaugas, kurioms taikomas šis skirsnis;

telekomunikacijų paslauga – paslauga, kurią visiškai arba daugiausia sudaro signalų, įskaitant transliavimo signalus, perdavimas ir priėmimas telekomunikacijų tinklais, įskaitant naudojamus transliavimui, tačiau nėra telekomunikacijų tinklais ar naudojant telekomunikacijų paslaugas perduodamos informacijos turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslauga;

r)	universalioji paslauga – minimalus rinkinys nustatytos kokybės paslaugų, kurios visoje Šalies teritorijoje arba jos dalyje turi būti teikiamos visiems paslaugų gavėjams arba jų daliai, nepaisant geografinės vietos, už prieinamą kainą, ir

s)	naudotojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudojasi viešąja telekomunikacijų paslauga.

167 Straipsnis

Telekomunikacijų reguliavimo institucija

1. Kiekviena Šalis įsteigia arba palieka toliau veikti telekomunikacijų reguliavimo instituciją, kuri:

a)	yra teisiškai atskirta ir funkciškai nepriklausoma nuo bet kurio telekomunikacijų tinklų, telekomunikacijų paslaugų ar telekomunikacijų įrangos teikėjo;

b)	taiko procedūras ir priima sprendimus, kurie yra nešališki visų rinkos dalyvių atžvilgiu;

c)	veikia nepriklausomai ir nesiekia gauti ir nepriima jokios kitos įstaigos nurodymų, susijusių su teisės aktais jai pavestų užduočių vykdymu, siekiant užtikrinti 169, 170, 171, 173 ir 174 straipsniuose nustatytų pareigų vykdymą;

d)	turi reguliavimo įgaliojimus ir pakankamai finansinių bei žmogiškųjų išteklių šio straipsnio c punkte nurodytoms užduotims vykdyti;

e)	turi įgaliojimus užtikrinti, kad telekomunikacijų tinklų arba telekomunikacijų paslaugų teikėjai joms greitai pateiktų, kai prašoma, visą informaciją (25), įskaitant finansinę informaciją, kuri yra būtina, kad ji galėtų vykdyti šio straipsnio c punkte nurodytas užduotis, ir

f)	savo įgaliojimus vykdo skaidriai ir laiku.

2. Kiekviena Šalis užtikrina, kad telekomunikacijų reguliavimo institucijai pavestos užduotys būtų skelbiamos viešai lengvai prieinama ir aiškia forma, ypač jei tos užduotys pavestos daugiau nei vienai institucijai.

3. Šalis, kuriai nuosavybės teise priklauso telekomunikacijų tinklų ar telekomunikacijų paslaugų teikėjai, arba kuri juos kontroliuoja, užtikrina, kad reguliavimo funkcija būtų veiksmingai struktūriškai atskirta nuo veiklos, susijusios su nuosavybės teise ir kontrole.

4. Kiekviena Šalis užtikrina, kad telekomunikacijų tinklų ar telekomunikacijų paslaugų naudotojas ar teikėjas, kuriam telekomunikacijų reguliavimo institucijos sprendimas daro poveikį, turėtų teisę tokį sprendimą apskųsti nuo reguliavimo institucijos ir kitų paveiktų šalių nepriklausomai apeliacinei institucijai. Kol nagrinėjamas skundas, sprendimas galioja, išskyrus tuos atvejus, kai pagal Šalies teisę nustatomos laikinosios priemonės.

168 Straipsnis

Leidimas teikti telekomunikacijų tinklus arba paslaugas

1. Kiekviena Šalis leidžia teikti telekomunikacijų tinklus ar telekomunikacijų paslaugas be išankstinio oficialaus leidimo.

2. Kiekviena Šalis viešai skelbia visus kriterijus, taikomas procedūras ir sąlygas, pagal kuriuos teikėjams leidžiama teikti telekomunikacijų tinklus ar telekomunikacijų paslaugas.

3. Visi leidimų išdavimo kriterijai ir taikomos procedūros turi būti kuo paprastesni, objektyvūs, skaidrūs, nediskriminaciniai ir proporcingi. Visi leidimams nustatyti arba su jais susiję įpareigojimai ir sąlygos turi būti nediskriminaciniai, skaidrūs, proporcingi ir susiję su teikiamomis paslaugomis arba tinklais.

4. Kiekviena Šalis užtikrina, kad pareiškėjas, prašantis išduoti leidimą, raštu būtų informuotas apie priežastis, dėl kurių atsisakyta išduoti leidimą, jis buvo atšauktas arba jam buvo nustatytos konkrečios sąlygos. Tokiais atvejais pareiškėjas turi teisę pateikti skundą apeliacinei institucijai.

5. Paslaugų teikėjams taikomi administraciniai mokesčiai turi būti objektyvūs, skaidrūs, nediskriminaciniai ir proporcingi administracinėms išlaidoms, pagrįstai patirtoms valdant, kontroliuojant ir vykdant šiame skirsnyje nustatytas pareigas (26).

169 Straipsnis

Tinklų sujungimas

Kiekviena Šalis užtikrina, kad viešųjų telekomunikacijų tinklų ar viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjas turėtų teisę ir, kai to prašo kitas viešųjų telekomunikacijų tinklų ar viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjas, būtų įpareigotas derėtis dėl sujungimo, kad galėtų teikti viešuosius telekomunikacijų tinklus ar viešąsias telekomunikacijų paslaugas.

170 Straipsnis

Prieiga ir naudojimas

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad bet kuriai kitos Šalies įmonei arba paslaugų teikėjui, kuriems taikomas šis Susitarimas, būtų suteikta prieiga prie viešųjų telekomunikacijų tinklų ar viešųjų telekomunikacijų paslaugų ir galimybė jais naudotis pagrįstomis ir nediskriminacinėmis (27) sąlygomis. Ši pareiga taikoma, inter alia, 2–5 dalims.

2. Kiekviena Šalis užtikrina, kad kitos Šalies įmonėms, kurioms taikomas šis Susitarimas, arba paslaugų teikėjams būtų suteikta prieiga prie visų viešųjų telekomunikacijų tinklų ar viešųjų telekomunikacijų paslaugų, įskaitant privačias skirtąsias linijas, jos teritorijoje ar už jos ribų ir būtų užtikrinta galimybė jais naudotis, todėl tuo tikslu užtikrina, laikydamasi 5 dalies nuostatų, kad tokioms įmonėms ir teikėjams būtų leidžiama:

a)	įsigyti ar išsinuomoti ir prijungti galinius ar kitus su tinklu sąsają turinčius įrenginius, kurie yra jiems reikalingi jų operacijoms vykdyti;

b)	sujungti privačias nuomojamas ar nuosavybės teise jiems priklausančias linijas su viešaisiais telekomunikacijų tinklais arba kitos įmonės, kuriai taikomas šis Susitarimas, arba paslaugų teikėjo nuomojamomis ar nuosavybės teise jiems priklausančiomis linijomis, ir

c)	vykdant operacijas naudotis jų pačių pasirinktais protokolais, išskyrus atvejus, kai būtina užtikrinti visuomenei galimybę naudotis telekomunikacijų paslaugomis.

3. Kiekviena Šalis užtikrina, kad visos kitos Šalies įmonės, kurioms taikomas šis Susitarimas, arba paslaugų teikėjai galėtų naudotis viešaisiais telekomunikacijų tinklais ir viešosiomis telekomunikacijų paslaugomis informacijai jos teritorijoje ar už jos ribų perduoti, įskaitant tokių paslaugų teikėjų vidaus telekomunikacijų ryšius, ir prieiti prie duomenų bazėse ar kitokia kompiuterine forma bet kurios iš Šalių teritorijoje laikomos informacijos.

4. Nepaisant 3 dalies, Šalis gali imtis tokių priemonių, kurios yra būtinos pranešimų saugumui ir konfidencialumui užtikrinti, laikantis reikalavimo, kad taikant tas priemones nebūtų užslėptai ribojama prekyba paslaugomis arba šališkai ar nepagrįstai diskriminuojama arba panaikinama ar sumažinama nauda, teikiama pagal šią antraštinę dalį.

5. Kiekviena Šalis užtikrina, kad nebūtų nustatoma jokių viešųjų telekomunikacijų tinklų ar paslaugų prieigos ir naudojimo sąlygų, išskyrus būtinas:

a)	užtikrinti, kad viešųjų telekomunikacijų tinklų arba viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjai vykdytų pareigas visuomenei, visų pirma gebėtų sudaryti visuomenei galimybę naudotis jų paslaugomis, arba

b)	apsaugoti viešųjų telekomunikacijų tinklų ar paslaugų techninį vientisumą.

171 Straipsnis

Ginčų telekomunikacijų klausimais sprendimas

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad kilus telekomunikacijų tinklų ar telekomunikacijų paslaugų teikėjų ginčui, susijusiam su šiame skirsnyje nustatytomis teisėmis ir pareigomis, bet kurios iš ginče dalyvaujančių šalių prašymu telekomunikacijų reguliavimo institucija per pagrįstą laikotarpį priimtų privalomą vykdyti sprendimą ginčui išspręsti.

2. Telekomunikacijų reguliavimo institucijos sprendimas skelbiamas viešai, atsižvelgiant į verslo konfidencialumo reikalavimus. Atitinkamoms šalims nurodomos visos priežastys, kuriomis grindžiamas sprendimas, ir jos turi teisę jį apskųsti, kaip nurodyta 167 straipsnio 4 dalyje.

3. 1 ir 2 dalyse nurodyta procedūra nė vienai atitinkamai šaliai netrukdo kreiptis į teisminę instituciją.

172 Straipsnis

Didelę įtaką turintiems paslaugų teikėjams taikomos konkurencijos apsaugos priemonės

Kiekviena Šalis nustato ar toliau taiko tinkamas priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią viešųjų telekomunikacijų tinklų ar viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjams, kurie atskirai arba kartu laikomi didelę įtaką turinčiais paslaugų teikėjais, imtis antikonkurencinių veiksmų ar toliau juos vykdyti. Antikonkurenciniams veiksmams visų pirma priskiriami šie veiksmai:

a)	antikonkurencinis kryžminis subsidijavimas;

b)	konkurenciją pažeidžiantis informacijos, gautos iš konkurentų, naudojimas, ir

c)	techninės informacijos apie pagrindines priemones ir komerciškai svarbios informacijos, kuri yra būtina kitiems paslaugų teikėjams teikiant paslaugas, nepateikimas laiku.

173 Straipsnis

Sujungimas su didelę įtaką turinčių paslaugų teikėjų tinklais

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad didelę įtaką turintys viešųjų telekomunikacijų tinklų ar viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjai užtikrintų tinklų sujungimą bet kuriame tinklo taške, kur tai techniškai įmanoma. Tokia tinklų sujungimo galimybė teikiama:

taikant nediskriminacines sąlygas (įskaitant dėl tarifų, techninių standartų, specifikacijų, kokybės ir techninės priežiūros) ir užtikrinant ne prastesnę kokybę nei ta, kurią didelę įtaką turintis paslaugų teikėjas užtikrina savo paties panašių paslaugų atžvilgiu arba kurią jo patronuojamosios įmonės ar kitos susijusios įmonės užtikrina panašių paslaugų atžvilgiu;

laiku ir taikant tokias sąlygas (įskaitant dėl tarifų, techninių standartų, specifikacijų, kokybės ir techninės priežiūros), kurios yra skaidrios, tinkamos, ekonomiškai pagrįstos ir pakankamai atsietos, kad teikėjui netektų mokėti už tinklo elementus ar priemones, kurių jam nereikia paslaugai teikti, ir

c)	jei prašoma, kituose taškuose nei daugumai naudotojų siūlomi galiniai tinklo taškai už mokestį, grindžiamą papildomų įrenginių įrengimo sąnaudomis.

2. Sujungimui su didelę įtaką turinčio paslaugų teikėjo tinklais taikomos procedūros skelbiamos viešai.

3. Didelę įtaką turintys paslaugų teikėjai atitinkamai viešai skelbia savo tinklų sujungimo sutartis arba pavyzdinius tinklų sujungimo pasiūlymus.

174 Straipsnis

Galimybė naudotis didelę įtaką turinčių paslaugų teikėjų pagrindinėmis priemonėmis

Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos teritorijoje didelę įtaką turintys paslaugų teikėjai telekomunikacijų tinklų ar telekomunikacijų paslaugų teikėjams suteiktų galimybę pagrįstomis, skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis naudotis jo pagrindinėmis priemonėmis viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikimo tikslais, išskyrus atvejus, kai tai nėra būtina veiksmingai konkurencijai pasiekti remiantis surinktais faktais ir telekomunikacijų reguliavimo institucijos atliktu rinkos vertinimu. Didelę įtaką turinčio paslaugų teikėjo pagrindinės priemonės gali apimti tinklo elementus, skirtųjų linijų paslaugas ir susijusias priemones.

175 Straipsnis

Riboti ištekliai

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad ribotų išteklių, įskaitant radijo spektrą, numerius ir panaudos teises, skirstymo ir naudojimo teisių suteikimo procedūros būtų vykdomos atvirai, objektyviai, laiku, skaidriai, nediskriminuojant ir proporcingai ir atsižvelgiant į bendrojo intereso tikslus. Su naudojimo teisėmis susijusios procedūros, sąlygos ir pareigos grindžiamos objektyviais, skaidriais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais.

2. Informacija apie paskirtų dažnio juostų naudojimą skelbiama viešai, bet nereikalaujama išsamiai nurodyti konkrečioms valdžios sektoriaus reikmėms skirto radijo spektro.

3. Skirdamos spektrą komerciniam naudojimui, Šalys gali remtis rinkos metodais, pavyzdžiui, konkurso procedūromis.

4. Šalys supranta, kad Šalies taikomos spektro skirstymo ir skyrimo bei dažnio valdymo priemonės pačios savaime neprieštarauja 128 ir 135 straipsniams. Jei tai daro laikydamasi šio Susitarimo, kiekviena Šalis išlaiko teisę nustatyti ir taikyti spektro ir dažnių valdymo priemones, dėl kurių gali būti ribojamas telekomunikacijų paslaugų teikėjų skaičius. Ši teisė taip pat apima galimybę dažnių juostas skirstyti atsižvelgiant į esamus ir būsimus poreikius bei spektro prieinamumą.

176 Straipsnis

Universaliosios paslaugos

1. Kiekviena Šalis turi teisę nustatyti, kokius universaliųjų paslaugų įsipareigojimus ji nori toliau taikyti, ir nuspręsti dėl jų aprėpties ir įgyvendinimo.

2. Kiekviena Šalis universaliųjų paslaugų įsipareigojimus vykdo proporcingai, skaidriai, objektyviai, nediskriminuodama ir nedarydama poveikio konkurencijai bei nesukurdama didesnės naštos nei būtina atsižvelgiant į jos nustatytos universaliosios paslaugos pobūdį.

3. Kiekviena Šalis užtikrina, kad universaliųjų paslaugų teikėjų paskyrimo procedūros būtų atviros visiems viešųjų telekomunikacijų tinklų ar viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjams. Toks paskyrimas atliekamas naudojant veiksmingą, skaidrų ir nediskriminacinį mechanizmą.

4. Jei Šalis nusprendžia universaliųjų paslaugų teikėjams skirti kompensaciją, ji užtikrina, kad tokia kompensacija neviršytų grynųjų sąnaudų, patiriamų dėl universaliųjų paslaugų įsipareigojimo.

177 Straipsnis

Numerio perkeliamumas

Kiekviena Šalis užtikrina, kad viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjai pagrįstomis sąlygomis užtikrintų numerio perkeliamumą.

178 Straipsnis

Atvira interneto prieiga

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad pagal jos įstatymus ir kitus teisės aktus interneto prieigos paslaugų teikėjai leistų tų paslaugų naudotojams:

a)	prieiti prie informacijos ir turinio ir jį platinti, naudoti ir teikti pasirinktas taikomąsias programas ir paslaugas, laikantis nediskriminacinio, pagrįsto, skaidraus ir proporcingo tinklo valdymo principų, ir

b)	naudoti pasirinktus prietaisus, jei tokie prietaisai nekenkia kitų prietaisų, tinklo ar tinkle teikiamų paslaugų saugumui.

2. Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad nė viena šio straipsnio nuostata neužkertamas kelias Šalims priimti priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti viešąjį saugumą interneto naudotojų atžvilgiu.

179 Straipsnis

Informacijos konfidencialumas

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad paslaugų teikėjai, gavę informacijos iš kito teikėjo derybų dėl tvarkos procese pagal 169, 170, 173 ir 174 straipsnius, ją naudotų tik tuo tikslu, kuriuo ji buvo pateikta, ir visuomet užtikrintų perduotos arba saugomos informacijos konfidencialumą.

2. Kiekviena Šalis užtikrina komunikacijų ir susijusių srauto duomenų, perduodamų viešaisiais telekomunikacijų tinklais ir teikiant viešąsias telekomunikacijų paslaugas, konfidencialumą, laikydamasi reikalavimo, kad tuo tikslu taikomomis priemonėmis nebūtų šališkai ar nepagrįstai diskriminuojama arba užslėptai ribojama prekyba paslaugomis.

180 Straipsnis

Užsienio kapitalas

Kalbant apie telekomunikacijų tinklų ar telekomunikacijų paslaugų teikimą per įsisteigimą ir nepaisant 133 straipsnio, Šalis nenustato reikalavimo steigti bendrąją įmonę ir neriboja užsienio kapitalo dalies, nustatydama procentais išreikštą didžiausią leistiną užsienio kapitalo dalį įmonės kapitale arba bendrą leistiną individualios arba bendros užsienio investicijos vertę.

181 Straipsnis

Tarptautinis judrusis tarptinklinis ryšys (28)

1. Šalys siekia bendradarbiauti skatinant skaidrius ir pagrįstus tarptautinio judriojo tarptinklinio ryšio paslaugų tarifus taip, kad būtų skatinamas Šalių tarpusavio prekybos augimas ir didinama vartotojų gerovė.

2. Šalys gali pasirinkti imtis veiksmų su tarptautinio judriojo tarptinklinio ryšio tarifais ir judriojo tarptinklinio ryšio paslaugų technologinėmis alternatyvomis susijusiam skaidrumui ir konkurencingumui didinti, kaip antai:

a)	užtikrinti, kad informacija apie mažmeninius tarifus būtų lengvai prieinama galutiniams naudotojams, ir

b)	sumažinti kliūčių naudoti judriojo tarptinklinio ryšio technologines alternatyvas, pagal kurias galutiniai naudotojai, lankydamiesi Šalies teritorijoje iš kitos Šalies teritorijos, galėtų naudotis telekomunikacijų paslaugomis savo pasirinktu prietaisu.

3. Kiekviena Šalis skatina viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjus jos teritorijoje viešai skelbti turimą informaciją apie tarptautinio judriojo tarptinklinio ryšio paslaugų mažmeninius balso, duomenų ar pranešimų mainų tarifus, kuriuos jie taiko savo galutiniams naudotojams, jiems lankantis kitos Šalies teritorijoje.

4. Nė viena šio straipsnio nuostata nelaikoma reikalavimu Šaliai reguliuoti tarptautinio judriojo tarptinklinio ryšio paslaugų tarifus ar sąlygas.

5 SKIRSNIS

FINANSINĖS PASLAUGOS

182 Straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis skirsnis, be šios antraštinės dalies 1, 2, 3 ir 4 skyrių ir šio skyriaus 1 ir 2 skirsnių, taikomas Šalies priemonėms, kuriomis daromas poveikis finansinių paslaugų teikimui.

2. Šio skirsnio tikslais terminas „su valdžios įstaigų pavestų funkcijų vykdymu susijusi veikla“, nurodyta 124 straipsnio f punkte, reiškia (29):

a)	centrinio banko ar pinigų politiką vykdančios institucijos arba bet kokio kito viešojo subjekto, vykdančio pinigų arba valiutos kurso politiką, veiklą;

b)	veiklą, kuri yra įstatymais nustatytos socialinės apsaugos sistemos arba valstybinės senatvės pensijos plano dalis, ir

c)	Šalies ar jos viešųjų subjektų vardu arba su jų garantija arba naudojant jų finansinius išteklius viešojo subjekto vykdomą kitą veiklą.

3. Šio skirsnio 124 straipsnio f punkto taikymo tikslais, jei Šalis leidžia, kad šio straipsnio 2 dalies b arba c punkte nurodytą veiklą vykdytų jos finansinių paslaugų teikėjai, konkuruodami su viešuoju subjektu arba finansinių paslaugų teikėju, terminas „su valdžios įstaigų pavestų funkcijų vykdymu susijusi veikla“ neapima tos veiklos.

4. 124 straipsnio a punktas netaikomas paslaugoms, kurioms taikomas šis skirsnis.

183 Straipsnis

Apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

finansinė paslauga – finansinio pobūdžio paslauga, kurią siūlo Šalies finansinių paslaugų teikėjas; finansinės paslaugos apima šią veiklą:

draudimas ir su draudimu susijusios paslaugos:

tiesioginis draudimas (įskaitant bendrąjį draudimą):

aa)

gyvybės;

bb)	ne gyvybės;

B)	perdraudimas ir pakartotinis perdraudimas (retrocesija);

C)	draudimo tarpininkavimas, kaip antai brokerio paslaugos ir atstovavimas, ir

D)	su draudimu susijusios pagalbinės paslaugos, pavyzdžiui, konsultavimas, aktuaro paslaugos, rizikos vertinimas ir žalos sureguliavimo paslaugos;

ii)

bankų ir kitos finansinės paslaugos (išskyrus draudimą):

A)	indėlių ir kitų grąžintinų sumų priėmimas iš gyventojų;

B)	visų rūšių skolinimas, įskaitant vartojimo kreditus, hipotekos kreditus, faktoringą ir komercinių sandorių finansavimą;

C)	finansinė nuoma;

D)	visos mokėjimo ir pinigų pervedimo paslaugos, įskaitant kredito ir debeto korteles bei debeto korteles su atidėtojo lėšų nurašymo funkcija, kelionės čekius ir banko vekselius;

E)	garantijos ir įsipareigojimai;

prekyba savo arba klientų sąskaita biržoje, nebiržinėje rinkoje ar kitur šiomis priemonėmis:

aa)	pinigų rinkos priemonėmis (įskaitant čekius, vekselius, indėlių sertifikatus);

bb)	užsienio valiuta;

cc)	išvestinėmis priemonėmis, įskaitant ateities ir pasirinkimo sandorius, bet ne vien jais;

dd)	valiutos kurso ir palūkanų normų priemonėmis, įskaitant tokius produktus kaip apsikeitimo sandoriai, išankstiniai palūkanų normų sandoriai;

ee)	perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais, ir

ff)	kitomis perleidžiamosiomis priemonėmis ir finansiniu turtu, įskaitant tauriųjų metalų lydinius;

G)	dalyvavimas leidžiant visų rūšių vertybinius popierius, įskaitant vertybinių popierių platinimo garantavimą ir agento paslaugas (viešai ar neviešai) platinant vertybinius popierius, ir su tokiu vertybinių popierių leidimu susijusių paslaugų teikimas;

H)	tarpininkavimas pinigų rinkoje;

I)	turto valdymas, kaip antai grynųjų pinigų arba portfelio valdymas, visų formų kolektyvinių investicijų valdymas, pensijų fondų valdymas, pasaugos, depozitoriumo ir patikos fondų paslaugos;

J)	atsiskaitymas už finansinį turtą, įskaitant vertybinius popierius, išvestines priemones ir kitas perleidžiamąsias priemones, ir tarpuskaita;

K)	finansinės informacijos teikimas ir perdavimas bei finansinių duomenų tvarkymas ir susijusios programinės įrangos teikimas, ir

konsultavimo, tarpininkavimo ir kitos pagalbinės finansinės paslaugos, susijusios su veikla, išvardyta A–K punktuose, įskaitant informaciją apie kreditus ir jų analizę, investicijų ir investicinių portfelių tyrimus bei konsultacijas dėl jų, konsultacijas dėl įsigijimo ir įmonių pertvarkymo bei strategijos;

b)	finansinių paslaugų teikėjas – Šalies fizinis arba juridinis asmuo, ketinantis teikti arba teikiantis finansines paslaugas, bet ne viešasis subjektas;

c)	nauja finansinė paslauga – finansinio pobūdžio paslauga, įskaitant paslaugas, susijusias su esamais ir naujais produktais ar produktų pristatymo būdu, kurios Šalies teritorijoje neteikia joks finansinių paslaugų teikėjas, tačiau kuri yra teikiama kitos Šalies teritorijoje;

viešasis subjektas:

Šalies valdžios institucija, centrinis bankas ar pinigų politiką vykdanti institucija arba Šaliai nuosavybės teise priklausantis ar jos kontroliuojamas subjektas, kurio pagrindinė veikla – vykdyti valdžios sektoriaus pavestas funkcijas arba kuris savo veikla siekia valdžios sektoriaus nustatytų tikslų, neįskaitant subjektų, kurių pagrindinė veikla – teikti finansines paslaugas komercinėmis sąlygomis, arba

ii)	privatus subjektas tuo atveju, kai jis atlieka įprastines centrinio banko ar pinigų politiką vykdančios institucijos funkcijas;

savireguliavimo organizacija – ne valdžios sektoriaus organizacija, įskaitant vertybinių popierių ar ateities sandorių biržą ar rinką, tarpuskaitos agentūrą, kitą organizaciją ar asociaciją, kai taikytina, pagal statutą ar centrinės, regioninės ar vietos valdžios ar jos institucijų įgaliojimu vykdanti finansinių paslaugų teikėjų reguliavimo ar priežiūros funkcijas.

184 Straipsnis

Prudencinė išlyga

1. Nė viena šio Susitarimo nuostata neužkertamas kelias Šaliai nustatyti arba toliau taikyti priemones dėl prudencinių priežasčių (30), kaip antai siekiant:

a)	apsaugoti investuotojus, indėlininkus, draudėjus ar finansinių paslaugų teikėją patikėtiniu paskyrusius asmenis, arba

b)	užtikrinti Šalies finansų sistemos vientisumą ir stabilumą.

2. Jei tokios priemonės neatitinka šio Susitarimo nuostatų, jomis neturi būti naudojamasi siekiant išvengti Šalies įsipareigojimų ar pareigų pagal šį Susitarimą.

185 Straipsnis

Konfidenciali informacija

Nedarant poveikio trečiai daliai, nė viena šio Susitarimo nuostata nelaikoma reikalavimu Šaliai atskleisti informaciją, susijusią su atskirų vartotojų reikalais ir sąskaitomis, arba viešųjų subjektų turimą konfidencialią ar privačią informaciją.

186 Straipsnis

Tarptautiniai standartai

Šalys deda visas pastangas užtikrinti, kad jų teritorijoje būtų įgyvendinami ir taikomi tarptautiniu mastu sutarti finansinių paslaugų sektoriaus reguliavimo ir priežiūros, kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, taip pat kovos su mokesčių slėpimu ir vengimu standartai. Tokius tarptautiniu mastu sutartus standartus, inter alia, yra priėmę: G20 Finansinio stabilumo taryba; Bazelio bankų priežiūros komitetas, visų pirma savo Pagrindinį veiksmingos bankų priežiūros principą; Tarptautinė draudimo priežiūros asociacija, visų pirma savo Pagrindinius draudimo principus; Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija, visų pirma savo Vertybinių popierių reglamentavimo tikslus ir principus; Finansinių veiksmų darbo grupė ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Pasaulinio skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais forumas.

187 Straipsnis

Šalies teritorijoje naujos finansinės paslaugos

1. Kiekviena Šalis leidžia jos teritorijoje įsisteigusiam kitos Šalies finansinių paslaugų teikėjui teikti naują finansinę paslaugą, kurią ji pagal savo teisę panašiomis aplinkybėmis leistų teikti savo finansinių paslaugų teikėjams, su sąlyga, kad dėl tokios naujos paslaugos įdiegimo nereikia priimti naujo arba iš dalies keisti galiojančio teisės akto. Tai netaikoma Šalies teritorijoje įsteigtiems kitos Šalies filialams.

2. Šalis gali nustatyti institucinę ir teisinę paslaugos teikimo formą ir reikalauti leidimo tai paslaugai teikti. Jei tokio leidimo reikalaujama, sprendimas dėl jo priimamas per pagrįstą laikotarpį, o jo neišduoti galima tik dėl prudencinių priežasčių.

188 Straipsnis

Savireguliavimo organizacijos

Jeigu Šalis reikalauja, kad kitos Šalies finansinių paslaugų teikėjai, norintys teikti finansines paslaugas jos teritorijoje, būtų savireguliavimo organizacijos nariai, dalyvautų tokioje organizacijoje ar galėtų jai priklausyti, Šalis užtikrina, kad tokios savireguliavimo organizacijos laikytųsi 129, 130, 137 ir 138 straipsniuose nustatytų pareigų.

189 Straipsnis

Tarpuskaitos ir mokėjimo sistemos

Pagal sąlygas, kuriomis taikomas nacionalinis režimas, kiekviena Šalis leidžia jos teritorijoje įsisteigusiems kitos Šalies finansinių paslaugų teikėjams naudotis viešųjų subjektų valdomomis mokėjimo ir tarpuskaitos sistemomis, taip pat valstybinio finansavimo ir refinansavimo priemonėmis, prieinamomis vykdant įprastinę veiklą. Šiuo straipsniu nesuteikiama galimybė naudotis Šalies teikiamomis paskutinio skolintojo priemonėmis.

6 SKIRSNIS

TARPTAUTINIO JŪRŲ TRANSPORTO PASLAUGOS

190 Straipsnis

Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1. Šis skirsnis, be 1, 2, 3 ir 4 skyrių ir šio skyriaus 1 skirsnio, taikomas Šalies priemonėms, darančioms poveikį tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikimui.

2. Šiame skirsnyje ir šios antraštinės dalies 1, 2, 3 ir 4 skyriuose vartojamų terminų apibrėžtys:

tarptautinio jūrų transporto paslaugos – keleivių ar krovinių vežimas jūrų laivais iš vienos Šalies uosto į kitos Šalies uostą arba trečiosios šalies uostą, arba tarp skirtingų valstybių narių uostų; šios paslaugos apima tiesioginį sutarčių su kitų transporto paslaugų teikėjais sudarymą, siekiant vežimo nuo durų iki durų arba daugiarūšio transporto operacijas atlikti su vienu bendru transporto dokumentu, bet neapima teisės teikti kitų transporto paslaugų;

b)	vežimo nuo durų iki durų arba daugiarūšio transporto operacijos – tarptautinio krovinio vežimas su vienu bendru transporto dokumentu, naudojant daugiau nei vienos rūšies transportą, įskaitant tarptautinio vežimo jūra etapą;

c)	tarptautinis krovinys – krovinys, vežamas iš vienos Šalies uosto į kitos Šalies uostą arba trečiosios šalies uostą, arba tarp skirtingų valstybių narių uostų;

d)	pagalbinės jūrų transporto paslaugos – jūrų krovinių tvarkymo paslaugos, muitinio įforminimo paslaugos, konteinerių stoties ir saugyklos paslaugos, jūrų transporto tarpininko paslaugos, jūrų krovinių siuntimo paslaugos bei sandėliavimo paslaugos;

jūrų krovinių tvarkymo paslaugos – krovos bendrovių veikla, įskaitant terminalų operatorių veiklą, bet neįskaitant dokininkų darbo, jei jis organizuojamas nepriklausomai nuo krovos bendrovių ar terminalų operatorių, tiesioginės veiklos; šiai kategorijai priskiriamas šios veiklos organizavimas ir priežiūra:

i)	krovinių pakrovimo į laivą arba iškrovimo iš jo;

ii)	krovinių pritvirtinimo arba atlaisvinimo, ir

iii)	krovinių priėmimo ar pristatymo ir saugojimo prieš vežimą arba po iškrovimo;

f)	muitinio įforminimo paslaugos – kitos šalies vardu atliekami muitinės formalumai, susiję su krovinių importu, eksportu arba pervežimu, nepriklausomai nuo to, ar šios paslaugos yra pagrindinė ar įprastinė papildoma paslaugos teikėjo veikla;

g)	konteinerių stoties ir saugyklos paslaugos – konteinerių laikymas, pildymas, ištuštinimas ar remontas ir konteinerių parengimas išsiųsti uostų teritorijose ar sausumoje;

jūrų transporto tarpininko paslaugos – agento veikla atitinkamoje geografinėje teritorijoje, susijusi su atstovavimu vienos ar kelių laivybos linijų arba laivybos bendrovių verslo interesams šiais tikslais:

i)	jūrų transporto ir susijusių paslaugų rinkodaros ir pardavimo nuo kainos nustatymo iki sąskaitos faktūros išrašymo, važtaraščių išdavimo bendrovių vardu, būtinų susijusių paslaugų pirkimo ir perpardavimo, dokumentų rengimo ir verslo informacijos teikimo, ir

ii)	laivo įplaukimo į uostą arba prireikus krovinių perėmimo organizavimo linijų ar bendrovių vardu;

krovinių surinkimo ir paskirstymo paslaugos – nedarant poveikio veiklos, kuri pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus gali būti laikoma kabotažu, aprėpčiai tarptautinių krovinių, įskaitant konteinerius, palaidus birius krovinius ir sausuosius ar skystuosius krovinius, pirminis ir tolesnis vežimas jūra tarp Šalies teritorijoje esančių uostų, jei toks tarptautinis krovinys vežamas į už tos Šalies teritorijos ribų esančią paskirties vietą arba iš pakrovimo uosto;

j)	jūrų krovinių siuntimo paslaugos – krovinių siuntimo organizavimas ir stebėjimas krovinių siuntėjų vardu, apimantis transporto ir susijusių paslaugų teikimą, dokumentų rengimą ir verslo informacijos teikimą;

k)	uosto paslaugos – uosto valdymo įstaigos, jos subrangovų ar kitų paslaugų teikėjų jūrų uosto teritorijoje arba įplaukimo į tokią zoną vandens kelyje teikiamos paslaugos, kurios padeda užtikrinti krovinių ar keleivių vežimą, ir

l)	sandėliavimo paslaugos – užšaldytų ar atšaldytų prekių laikymo paslaugos, skysčių ar dujų laikymo paslaugos ir kitokios sandėliavimo paslaugos.

191 Straipsnis

Pareigos

1. Nedarant poveikio Susitarimo neatitinkančioms priemonėms ar kitoms 133 ir 139 straipsniuose nurodytoms priemonėms, kiekviena Šalis įgyvendina neribojamo patekimo į tarptautines jūrų rinkas ir prekybą komercinėmis ir nediskriminacinėmis sąlygomis principą:

laivams, plaukiojantiems su kitos Šalies vėliava arba eksploatuojamiems kitos Šalies paslaugų teikėjų, taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei tas, kurį ji taiko savo laivams ir kuris, inter alia, apima:

i)	patekimą į uostus;

ii)	naudojimąsi uostų infrastruktūra;

iii)	naudojimąsi pagalbinėmis jūrų transporto paslaugomis, ir

iv)	muitinės infrastruktūrą ir prieplaukų bei krovinių pakrovimo ir iškrovimo įrangos skyrimą, įskaitant susijusius mokesčius ir rinkliavas;

kitos Šalies tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikėjams pagrįstomis ir ne mažiau palankiomis sąlygomis nei tos, kurios taikomos jos pačios teikėjams ar laivams arba trečiosios šalies laivams ar tiekėjams (įskaitant mokesčius ir rinkliavas, specifikacijas ir teiktinos paslaugos kokybę), suteikia galimybes naudotis šiomis uosto paslaugomis: laivų vedimo, vilkimo pagalbos, aprūpinimo maistu, kuru ir vandeniu, šiukšlių surinkimo ir atliekų balasto šalinimo, uosto kapitono, navigacijos pagalbos, skubaus remonto, inkaravimo, krantinės, prišvartavimo ir atšvartavimo, taip pat pakrantės paslaugomis, būtinomis laivams eksploatuoti, įskaitant aprūpinimą ryšiais, vandeniu ir elektra;

leisti kitos Šalies tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikėjams, kai taikytina gavus kompetentingos institucijos leidimą, perkelti tarp Jungtinės Karalystės uostų arba tarp valstybės narės uostų jiems priklausančius arba jų nuomojamus tuščius konteinerius, jei jie nėra už atlygį gabenamas krovinys, ir

d)	leisti kitos Šalies tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikėjams teikti krovinių surinkimo ir paskirstymo paslaugas tarp Jungtinės Karalystės uostų arba valstybės narės uostų, kai taikytina gavus kompetentingos institucijos leidimą.

2. Taikydama 1 dalyje nurodytą principą Šalis:

būsimuose susitarimuose su trečiosiomis šalimis dėl tarptautinio jūrų transporto paslaugų, įskaitant sausų ir skystų piltinių krovinių gabenimo ir linijinės laivybos paslaugas, nenustato krovinių dalijimosi tvarkos ir per pagrįstą laikotarpį baigia taikyti tokią krovinių dalijimosi tvarką, jei ji nustatyta ankstesniuose susitarimuose;

b)	nepriima ir toliau nebetaiko priemonių, kuriomis reikalaujama, kad dalis tarptautinio krovinio būtų vežama tik toje Šalyje registruotais arba tos Šalies fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų kontroliuojamais laivais;

c)	panaikina vienašales priemones arba administracines, technines ir kitas kliūtis, kurios galėtų būti užslėptas apribojimas arba turėtų diskriminacinį poveikį laisvam tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikimui, ir jų nenustato, ir

d)	neužkerta kelio kitos Šalies tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikėjams tiesiogiai sudaryti sutartis su kitais transporto paslaugų teikėjais dėl vežimo nuo durų iki durų arba daugiarūšio transporto operacijų.

7 SKIRSNIS

TEISINĖS PASLAUGOS

192 Straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis skirsnis, be šios antraštinės dalies 1, 2, 3 ir 4 skyrių ir šio skyriaus 1 ir 2 skirsnių, taikomas Šalies priemonėms, kuriomis daromas poveikis priskirtųjų teisinių paslaugų teikimui.

2. Nė viena šio skirsnio nuostata nedaromas poveikis Šalies teisei nediskriminuojant reglamentuoti ir prižiūrėti priskirtųjų teisinių paslaugų teikimą jos teritorijoje.

193 Straipsnis

Apibrėžtys

Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	priskirtosios teisinės paslaugos – teisinės paslaugos, susijusios su buveinės jurisdikcijos teise ir viešąja tarptautine teise, išskyrus Sąjungos teisę;

buveinės jurisdikcija – valstybės narės arba Jungtinės Karalystės jurisdikcija (arba jos dalis), kurioje teisininkas įgijo savo buveinės jurisdikcijos profesinę kvalifikaciją, arba, jei teisininkas įgijo buveinės jurisdikcijos profesinę kvalifikaciją daugiau nei vienoje jurisdikcijoje, bet kuri iš tų jurisdikcijų;

c)	buveinės jurisdikcijos teisė – teisininko buveinės jurisdikcijos teisė (31);

buveinės jurisdikcijos profesinė kvalifikacija:

i)	Sąjungos teisininko atveju – valstybėje narėje įgyta profesinė kvalifikacija, kurią turint leidžiama teikti teisines paslaugas toje valstybėje narėje, arba

ii)	Jungtinės Karalystės teisininko atveju – advokato, baristerio arba solisitoriaus kvalifikacija, kurią turint leidžiama teikti teisines paslaugas bet kurioje Jungtinės Karalystės jurisdikcijos dalyje;

teisininkas:

i)	Sąjungos fizinis asmuo, kuriam valstybėje narėje suteiktas leidimas teikti teisines paslaugas turint buveinės šalies jurisdikcijos profesinę kvalifikaciją, arba

ii)	Jungtinės Karalystės fizinis asmuo, kuriam bet kurioje Jungtinės Karalystės jurisdikcijos dalyje suteiktas leidimas teikti teisines paslaugas turint buveinės šalies jurisdikcijos profesinę kvalifikaciją;

kitos Šalies teisininkas:

i)	kai kita Šalis yra Sąjunga, – e punkto i papunktyje nurodytas teisininkas, arba

ii)	kai kita Šalis yra Jungtinė Karalystė, – e punkto ii papunktyje nurodytas teisininkas, ir

teisinės paslaugos yra šios paslaugos:

i)	teisinių konsultacijų paslaugos, ir

ii)	oficialaus ginčų sprendimo, sutaikinimo ir tarpininkavimo paslaugos (išskyrus, kai tokias paslaugas fiziniai asmenys, kaip nustatyta 140 straipsnyje) (32).

Teisinės paslaugos neapima teisinio atstovavimo administracinėse įstaigose, teismuose ir kituose tinkamai įsteigtuose oficialiuose Šalies teismuose, teisinių konsultacijų ir teisinio įgaliojimo, dokumentų sudarymo ir jų paliudijimo paslaugų, kurias teikia teisės specialistai, kuriems patikėtos viešosios teisingumo vykdymo pareigos, pvz., notarai, antstoliai (huissiers de justice) ar kiti valstybės tarnautojai ar teismo pareigūnai (officiers publics et ministériels), taip pat oficialiu vyriausybės aktu skiriamų antstolių paslaugų.

194 Straipsnis

Pareigos

1. Šalis leidžia kitos Šalies teisininkui jos teritorijoje teikti priskirtąsias teisines paslaugas pagal to teisininko buveinės jurisdikcijos profesinę kvalifikaciją pagal 128, 129, 135, 137 ir 143 straipsnius.

2. Jeigu Šalis (priimančioji jurisdikcija) reikalauja, kad tam, kad kitos Šalies teisininkas galėtų teikti priskirtąsias teisines paslaugas pagal 1 dalį, jis turi užsiregistruoti jos teritorijoje, tokios registracijos reikalavimai ir procesas:

a)	nėra mažiau palankūs nei tie, kurie taikomi trečiosios šalies fiziniam asmeniui, priimančiosios jurisdikcijos teritorijoje teikiančiam teisines paslaugas, susijusias su trečiosios šalies teise arba viešąja tarptautine teise pagal to asmens trečiosios šalies profesinę kvalifikaciją, ir

b)	atitinka persikvalifikavimo į priimančiosios jurisdikcijos teisininko profesiją reikalavimus arba yra jiems lygiaverčiai.

3. 4 dalis taikoma priskirtųjų teisinių paslaugų teikimui pagal 1 dalį, įsisteigiant.

4. Šalis leidžia kitos Šalies juridiniam asmeniui jos teritorijoje įsteigti filialą, per kurį pagal 1 dalį teikiamos priskirtosios teisinės paslaugos (33), laikantis šios antraštinės dalies 2 skyriuje nustatytų sąlygų. Tai nedaro poveikio reikalavimams, kad tam tikra procentinė dalis juridinio asmens akcininkų, savininkų, partnerių ar direktorių turėtų tam tikrą kvalifikaciją ar turėtų teisę vykdyti tam tikrą profesinę veiklą, pvz., teisininkų ar apskaitininkų.

195 Straipsnis

Susitarimo neatitinkančios priemonės

1. 194 straipsnis netaikomas:

esamoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, kurias Šalis taiko:

Sąjungoje:

A)	Sąjungos lygmeniu, kaip nustatyta 19 priede pateiktame Sąjungos sąraše;

B)	valstybės narės centrinės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta 19 priede pateiktame Sąjungos sąraše;

C)	valstybės narės regioninės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta 19 priede pateiktame Sąjungos sąraše, arba

D)	vietos valdžios lygmeniu, išskyrus kaip nurodyta C punkte, ir

ii)

Jungtinėje Karalystėje:

A)	centrinės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta 19 priede pateiktame Jungtinės Karalystės sąraše;

B)	regioninės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta 19 priede pateiktame Jungtinės Karalystės sąraše, arba

C)	vietos valdžios lygmeniu;

b)	pratęstoms ar skubiai atnaujintoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, nurodytoms šios dalies a punkte, arba

c)	pakeistoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, nurodytoms šios dalies a ir b punktuose, tiek, kiek dėl to nesumažėja priemonės atitiktis, egzistavusi prieš pat pakeitimą, 194 straipsniui.

2. 194 straipsnis netaikomas Šalies priemonei, kuri atitinka 20 priede nurodytam sektoriui, subsektoriui ar veiklai nustatytas išlygas, sąlygas ar kvalifikacijas.

3. Šis skirsnis taikomas nedarant poveikio 22 priedui.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

SKAITMENINĖ PREKYBA

1 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

196 Straipsnis

Tikslas

Šios antraštinės dalies tikslas – lengvinti skaitmeninę prekybą, šalinti nepagrįstas kliūtis prekybai elektroninėmis priemonėmis ir užtikrinti atvirą, saugią ir patikimą interneto aplinką įmonėms ir vartotojams.

197 Straipsnis

Taikymo sritis

1. Ši antraštinė dalis taikoma Šalies priemonėms, kurios daro poveikį prekybai elektroninėmis priemonėmis.

2. Ši antraštinė dalis netaikoma audiovizualinėms paslaugoms.

198 Straipsnis

Teisė reglamentuoti

Šalys dar kartą patvirtina savo teisę savo teritorijose reglamentuoti taip, kad siektų teisėtų politikos tikslų, kaip antai susijusių su visuomenės sveikatos apsauga, socialinėmis paslaugomis, valstybiniu švietimu, sauga, aplinka, įskaitant klimato kaitos klausimus, visuomenės dorove, socialine ar vartotojų apsauga, privatumu ir duomenų apsauga ir kultūros įvairovės skatinimu bei apsauga.

199 Straipsnis

Išimtys

Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad nė viena šios antraštinės dalies nuostata neužkertamas kelias Šalims nustatyti arba palikti galioti priemones pagal 184, 412 ir 415 straipsnius dėl tose nuostatose nurodytų viešojo intereso priežasčių.

200 Straipsnis

Apibrėžtys

1. Šioje antraštinėje dalyje vartojami terminai, apibrėžti 124 straipsnyje.

2. Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	vartotojas – fizinis asmuo, kuris naudojasi viešosiomis telekomunikacijų paslaugomis ne profesiniais tikslais;

tiesioginės rinkodaros pranešimas – bet kokios formos komercinė reklama, kuria fizinis arba juridinis asmuo, naudodamasis viešosiomis telekomunikacijų paslaugomis, tiesiogiai perduoda rinkodaros pranešimus naudotojui ir kuri apima bent elektroninį paštą ir teksto bei multimedijos žinutes (SMS ir MMS);

elektroninis tapatumo nustatymas – elektroninis procesas, leidžiantis patvirtinti:

i)	fizinio arba juridinio asmens elektroninę atpažintį arba

ii)	elektroninių duomenų kilmę ir vientisumą;

elektroninio registruoto pristatymo paslauga – paslauga, kuria tretiesiems asmenims sudaroma galimybė tarpusavyje perduoti duomenis elektroninėmis priemonėmis ir suteikiama su perduodamų duomenų tvarkymu susijusių įrodymų, įskaitant duomenų išsiuntimo ir gavimo įrodymą, o perduodami duomenys apsaugomi nuo praradimo, vagystės, sugadinimo arba neteisėto pakeitimo rizikos;

e)	elektroninis spaudas – juridinio asmens naudojami elektroniniai duomenys, prijungti prie kitų elektroninių duomenų arba logiškai susieti su jais, kad būtų užtikrinta pastarųjų kilmė ir vientisumas;

elektroninis parašas – elektroniniai duomenys, prijungti prie kitų elektroninių duomenų arba logiškai susieti su jais, kuriuos:

i)	fizinis asmuo naudoja sutikti su elektroniniais duomenimis, su kuriais jie susiję, ir

ii)	susieti su elektroniniais duomenimis, su kuriais jie susiję, taip, kad būtų galima pastebėti bet kokius vėlesnius duomenų pakeitimus;

g)	elektroninė laiko žyma – elektroniniai duomenys, kuriais kiti elektroniniai duomenys susiejami su tam tikru laiku ir taip įrodoma, kad pastarieji egzistavo tuo metu;

elektroninė patikimumo užtikrinimo paslauga – elektroninė paslauga, kurią sudaro:

i)	elektroninių parašų, elektroninių spaudų, elektroninių laiko žymų, elektroninio registruoto pristatymo paslaugų ir su tomis paslaugomis susijusių sertifikatų kūrimas, tikrinimas ir tvirtinimas;

ii)	interneto svetainių tapatumo nustatymo sertifikatų kūrimas, tikrinimas ir tvirtinimas arba

iii)	elektroninių parašų, spaudų arba su tomis paslaugomis susijusių sertifikatų ilgalaikis saugojimas;

i)	valdžios institucijų duomenys – duomenys, priklausantys bet kurio lygmens valdžios institucijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms, vykdančioms bet kurio lygmens valdžios perduotus įgaliojimus, arba jų disponuojami;

j)	viešoji telekomunikacijų paslauga – bet kokia plačiajai visuomenei teikiama telekomunikacijų paslauga;

k)	naudotojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudojasi viešąja telekomunikacijų paslauga.

2 SKYRIUS

DUOMENŲ SRAUTAI IR ASMENS DUOMENŲ APSAUGA

201 Straipsnis

Tarpvalstybiniai duomenų srautai

1. Šalys įsipareigoja užtikrinti tarpvalstybinius duomenų srautus prekybai skaitmeninės ekonomikos sąlygomis lengvinti. Todėl Šalis neriboja Šalių tarpusavio tarpvalstybinių duomenų srautų:

a)	reikalaudama duomenų apdorojimui naudoti Šalies teritorijoje esančią kompiuterių infrastruktūrą arba tinklo elementus, taip pat nustatydama reikalavimą naudoti Šalies teritorijoje sertifikuotą arba patvirtintą kompiuterių infrastruktūrą arba tinklo elementus;

b)	reikalaudama saugojimui ar apdorojimui laikyti duomenis Šalies teritorijoje;

c)	uždrausdama saugoti ar apdoroti duomenis kitos Šalies teritorijoje arba

d)	nustatydama, kad norint tarpvalstybiniu mastu perduoti duomenis būtina naudoti Šalių teritorijoje esančią kompiuterių infrastruktūrą ar tinklo elementus arba laikyti duomenis Šalių teritorijoje.

2. Šalys peržiūri šios nuostatos įgyvendinimą ir per trejus metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo įvertina, kaip ji veikia. Šalis gali bet kuriuo metu pasiūlyti kitai Šaliai peržiūrėti 1 dalyje išvardytų apribojimų sąrašą. Toks prašymas traktuojamas geranoriškai.

202 Straipsnis

Asmens duomenų ir privatumo apsauga

1. Kiekviena Šalis pripažįsta, kad asmenys turi teisę į asmens duomenų ir privatumo apsaugą ir kad šiuo atžvilgiu laikantis griežtų standartų stiprinamas pasitikėjimas skaitmenine ekonomika ir vystoma prekyba.

2. Nė viena šio Susitarimo nuostata Šaliai neužkertamas kelias priimti arba palikti galioti priemones, skirtas asmens duomenų ir privatumo apsaugai, įskaitant susijusias su tarpvalstybiniu duomenų perdavimu, jei Šalies teisėje numatytos priemonės, kuriomis sudaromos sąlygos perduoti duomenis visuotinai taikomomis sąlygomis (34) siekiant apsaugoti perduodamus duomenis.

3. Kiekviena Šalis informuoja kitą Šalį apie bet kokią 2 dalyje nurodytą priimamą arba paliekamą galioti priemonę.

3 SKYRIUS

KONKREČIOS NUOSTATOS

203 Straipsnis

Muitai perdavimui elektroninėmis priemonėmis

1. Perdavimas elektroninėmis priemonėmis laikomas paslaugos teikimu, kaip tai suprantama šio podalio II antraštinėje dalyje.

2. Šalys netaiko muitų perdavimui elektroninėmis priemonėmis.

204 Straipsnis

Išankstinio leidimo netaikymo principas

1. Šalis nereikalauja išankstinio leidimo teikti paslaugą elektroninėmis priemonėmis vien dėl to, kad paslauga teikiama internetu, ir nenustato arba nepalieka galioti jokio kito lygiaverčio poveikio reikalavimo.

Paslauga teikiama internetu, jei ji teikiama elektroninėmis priemonėmis ir šalims nesant tuo pat metu vienoje vietoje.

2. 1 dalis netaikoma telekomunikacijų paslaugoms, transliavimo paslaugoms, lošimų paslaugoms, teisinio atstovavimo paslaugoms arba notarų ar lygiaverčių profesijų paslaugoms, jeigu jos tiesiogiai ir konkrečiai susijusios su viešosios valdžios funkcijų vykdymu.

205 Straipsnis

Sutarčių sudarymas elektroninėmis priemonėmis

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad sutartys galėtų būti sudaromos elektroninėmis priemonėmis ir pagal jos teisę nebūtų nustatomos kliūtys naudoti elektronines sutartis ir neigiamas sutarčių teisinis poveikis bei galiojimas vien dėl to, kad sutartis sudaryta elektroninėmis priemonėmis.

2. 1 dalis netaikoma:

a)	transliavimo paslaugoms;

b)	lošimų paslaugoms;

c)	teisinio atstovavimo paslaugoms;

d)	notarų ar lygiaverčių profesijų, tiesiogiai ir konkrečiai susijusių su viešosios valdžios funkcijų vykdymu, paslaugoms;

e)	sutartims, kurios turi būti liudijamos asmeniškai;

f)	sutartims, kuriomis nustatomos arba perduodamos teisės į nekilnojamąjį turtą;

g)	sutartims, dėl kurių pagal teisės nuostatas būtinas teismų, valdžios institucijų ar valdžios funkcijas vykdančių profesijų atstovų įsikišimas;

h)	laidavimo sutartims ir sutartims dėl kredito grąžinimo garantijos, kurias sudaro asmenys, veikiantys ne savo amato, verslo ar profesijos tikslais, arba

i)	sutartims, kurias reglamentuoja šeimos teisė arba paveldėjimo teisė.

206 Straipsnis

Elektroninio tapatumo nustatymo ir elektroninio patikimumo užtikrinimo paslaugos

1. Šalis neginčija elektroninio dokumento, elektroninio parašo, elektroninio spaudo ar elektroninės laiko žymos arba duomenų, išsiųstų ir gautų naudojantis elektroninio registruoto pristatymo paslauga, teisinio poveikio ir priimtinumo kaip įrodymų teismo procese vien dėl to, kad jie yra elektroniniai.

2. Šalis nenustato arba nepalieka galioti priemonių, kuriomis:

a)	elektroninės operacijos šalims būtų draudžiama abipusiškai nustatyti jų operacijai tinkamus elektroninio tapatumo nustatymo metodus arba

b)	elektroninės operacijos šalims būtų užkertamas kelias turėti galimybę teismo ar administracinei institucijai įrodyti, kad tai operacijai naudojant elektroninį tapatumo nustatymą ar elektroninio patikimumo užtikrinimo paslaugą laikytasi taikytinų teisinių reikalavimų.

3. Nepaisant 2 dalies, Šalis gali reikalauti, kad vykdant tam tikros kategorijos operacijas elektroninio tapatumo nustatymo ar elektroninio patikimumo užtikrinimo metodas būtų sertifikuotas pagal Šalies teisę akredituotos institucijos arba atitiktų tam tikrus objektyvius, skaidrius ir nediskriminacinius veiksmingumo standartus, susijusius tik su konkrečiomis atitinkamos operacijų kategorijos charakteristikomis.

207 Straipsnis

Pirminio kodo perdavimas arba prieiga prie jo

1. Šalis nereikalauja perduoti programinės įrangos, kuri priklauso kitos Šalies fiziniam ar juridiniam asmeniui, pirminio kodo ar suteikti prieigą prie jo.

2. Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad:

a)	199 straipsnyje nurodytos bendrosios išimtys, saugumo užtikrinimo tikslais taikomos išimtys ir prudencinė išlyga taikomos Šalies priemonėms, priimtoms arba paliktoms galioti dėl sertifikavimo procedūros, ir

b)	Šio straipsnio 1 dalis netaikoma kitos Šalies fizinio arba juridinio asmens savanoriškam pirminio kodo perdavimui arba prieigos prie jo suteikimui komerciniais pagrindais, pavyzdžiui, vykdant viešųjų pirkimų sandorį arba laisvai suderėtą sutartį.

3. Nė viena šio straipsnio nuostata nedaro poveikio:

a)	teismo ar administracinio teismo reikalavimui arba konkurencijos institucijos reikalavimui pagal Šalies konkurencijos teisę užkirsti kelią ar ištaisyti konkurencijos apribojimą ar iškraipymą;

b)	reguliavimo įstaigos reikalavimui pagal Šalies įstatymus ar kitus teisės aktus, susijusius su viešojo saugumo užtikrinimu interneto naudotojų atžvilgiu, taikant apsaugos nuo neteisėto atskleidimo priemones;

c)	intelektinės nuosavybės teisių apsaugai ir užtikrinimui, ir

d)	Šalies teisei imtis priemonių pagal Sutarties dėl viešųjų pirkimų III straipsnio nuostatas, įtrauktas šio Susitarimo 277 straipsniu.

208 Straipsnis

Vartotojų pasitikėjimas interneto aplinka

1. Pripažindama, kad svarbu didinti vartotojų pasitikėjimą skaitmenine prekyba, kiekviena Šalis nustato arba palieka galioti priemones, kuriomis užtikrinama veiksminga elektroninės prekybos sandoriuose dalyvaujančių vartotojų apsauga, įskaitant, be kitų, priemones, kuriomis:

a)	draudžiama nesąžininga ir apgaulinga komercinė praktika;

b)	reikalaujama, kad prekių tiekėjai ir paslaugų teikėjai veiktų sąžiningai ir laikytųsi sąžiningos komercinės praktikos, be kita ko, uždraudžiant reikalauti, kad vartotojai mokėtų už neužsakytas prekes ir paslaugas;

reikalaujama, kad prekių tiekėjai ar paslaugų teikėjai teiktų vartotojams aiškią ir išsamią informaciją, taip pat tais atvejais, kai jie veikia per tarpinių paslaugų teikėjus, apie jų tapatybę ir kontaktinius duomenis, atitinkamą sandorį, įskaitant pagrindines prekių ar paslaugų savybes ir visą kainą, įskaitant visus taikomus mokesčius, taip pat apie taikytinas vartotojų teises (tarpinių paslaugų teikėjų atveju tai apima galimybę prekių tiekėjui ar paslaugų teikėjui pateikti tokią informaciją), ir

d)	vartotojams suteikiama galimybė naudotis teisių gynimo priemonėmis dėl jų teisių pažeidimų, įskaitant teisę į teisinę gynybą, jei prekės ar paslaugos, už kurias sumokėta, nepristatomos ar neteikiamos taip, kaip susitarta.

2. Šalys pripažįsta, kad svarbu vartotojų apsaugos agentūroms ar kitoms atitinkamoms įstaigoms suteikti tinkamus vykdymo užtikrinimo įgaliojimus ir kad šios agentūros bendradarbiautų siekdamos apsaugoti vartotojus ir didinti jų pasitikėjimą interneto aplinka.

209 Straipsnis

Neužsakyti tiesioginės rinkodaros pranešimai

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad naudotojai būtų veiksmingai apsaugoti nuo neužsakytų tiesioginės rinkodaros pranešimų.

2. Kiekviena Šalis užtikrina, kad tiesioginės rinkodaros pranešimai nebūtų siunčiami naudotojams, kurie yra fiziniai asmenys, nebent jie pagal kiekvienos Šalies įstatymus yra sutikę gauti tokius pranešimus.

3. Nepaisant 2 dalies, Šalis leidžia fiziniams ar juridiniams asmenims, pagal tos Šalies teisėje nustatytas sąlygas gavusiems naudotojo kontaktinius duomenis tiekiant prekes ar teikiant paslaugas, siųsti tam naudotojui tiesioginės rinkodaros pranešimus dėl panašių savo prekių ar paslaugų.

4. Kiekviena Šalis užtikrina, kad tiesioginės rinkodaros pranešimai būtų aiškiai atpažįstami, būtų aiškiai nurodyta, kieno vardu jie teikiami, ir juose būtų pateikiama būtina informacija, leidžianti naudotojams nemokamai bet kuriuo metu pareikalauti, kad pranešimai nebebūtų siunčiami.

5. Kiekviena Šalis naudotojams suteikia galimybę naudotis teisių gynimo priemonėmis dėl tiesioginės rinkodaros pranešimų teikėjų, nesilaikančių pagal 1–4 dalis priimtų arba paliktų galioti priemonių.

210 Straipsnis

Atvirieji valdžios institucijų duomenys

1. Šalys pripažįsta, kad sudarant palankesnes sąlygas visuomenei susipažinti su valdžios institucijų duomenimis ir jais naudotis padedama skatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi, konkurencingumą, produktyvumą ir inovacijas.

2. Tiek, kiek Šalis nusprendžia atverti valdžios institucijų duomenis[...] visuomenei, ji stengiasi užtikrinti, kiek tai praktiškai įmanoma, kad duomenys:

a)	būtų tokio formato, kad būtų paprasta vykdyti paiešką, išgauti, naudoti ir pakartotinai naudoti ir perskirstyti;

b)	būtų kompiuterinio ir suerdvinti tinkamo formato;

c)	apimtų aprašomuosius, kuo standartiškesnius metaduomenis;

d)	būtų prieinami patikimomis, patogiomis naudoti ir laisvai prieinamomis programų sąsajomis;

e)	būtų reguliariai atnaujinami;

f)	būtų naudojami netaikant diskriminacinių ar pakartotinį naudojimą nebūtinai apribojančių sąlygų, ir

g)	būtų prieinami pakartotiniam naudojimui visapusiškai laikantis atitinkamų Šalių asmens duomenų apsaugos taisyklių.

3. Šalys stengiasi bendradarbiauti, kad nustatytų būdus, kuriais kiekviena Šalis galėtų išplėsti galimybes visuomenei susipažinti su Šalies viešai paskelbtais valdžios institucijų duomenimis ir jais naudotis, siekdamos plėsti esamas ir kurti naujas galimybes verslui bei neapsiribodamos šių duomenų naudojimu viešajame sektoriuje.

211 Straipsnis

Bendradarbiavimas reglamentavimo srityje skaitmeninės prekybos klausimais

1. Šalys keičiasi informacija apie skaitmeninės prekybos reglamentavimo klausimus, susijusius su:

a)	sąveikių elektroninio tapatumo nustatymo ir elektroninio patikimumo užtikrinimo paslaugų pripažinimu ir lengvinimu;

b)	tiesioginės rinkodaros pranešimų traktavimu;

c)	vartotojų apsauga, ir

d)	bet kokiu kitu klausimu, svarbiu skaitmeninės prekybos vystymui, įskaitant naujas technologijas.

2. 1 dalis netaikoma Šalies asmens duomenų ir privatumo apsaugos taisyklėms ir apsaugos priemonėms, įskaitant dėl asmens duomenų tarpvalstybinio perdavimo.

212 Straipsnis

Susitarimas dėl kompiuterių paslaugų

1. Šalys susitaria, kad siekiant liberalizuoti prekybą paslaugomis ir investicijas pagal šio podalio II antraštinę dalį, kompiuterių ir susijusiomis paslaugomis, nepriklausomai nuo to, ar jos teikiamos tinklu, įskaitant internetą, laikomos šios paslaugos:

a)	konsultavimas dėl kompiuterių ar kompiuterių sistemų, kompiuterių ar kompiuterių sistemų pritaikymas, strategija, analizė, planavimas, specifikacija, projektavimas, kūrimas, diegimas, taikymas, integravimas, testavimas, derinimas, atnaujinimas, pagalba, techninė pagalba ar valdymas;

kompiuterių programos, apibrėžiamos kaip instrukcijų, reikalingų kompiuteriams veikti ir informacijai perduoti (iš kompiuterių ir į juos), rinkinys, taip pat konsultavimas dėl kompiuterių programų, kompiuterių programų strategija, analizė, planavimas, specifikacija, projektavimas, kūrimas, diegimas, taikymas, integravimas, testavimas, derinimas, atnaujinimas, pritaikymas, techninė priežiūra, pagalba, techninė pagalba, valdymas arba naudojimas;

c)	duomenų tvarkymas, duomenų saugojimas, duomenų priegloba ar duomenų bazių paslaugos;

d)	biuro technikos ir įrangos, įskaitant kompiuterius, priežiūros ir remonto paslaugos, ir

e)	niekur kitur nepriskirtos klientų darbuotojų mokymo paslaugos, susijusios su programine įranga, kompiuteriais arba kompiuterių sistemomis.

2. Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad paslaugos, teikiamos kompiuteriu ir naudojant susijusias paslaugas, išskyrus išvardytas 1 dalyje, pačios savaime nelaikomos kompiuterių ir susijusiomis paslaugomis.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

KAPITALO JUDĖJIMAS, MOKĖJIMAI, PERVEDIMAI IR LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONĖS

213 Straipsnis

Tikslai

Šios antraštinės dalies tikslas – sudaryti sąlygas laisvam kapitalo ir mokėjimų, susijusių su pagal šį Susitarimą liberalizuotais sandoriais, judėjimui.

214 Straipsnis

Einamoji sąskaita

Kiekviena Šalis leidžia laisvai konvertuojama valiuta ir pagal Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutartį atlikti mokėjimus ir pervedimus į mokėjimų balanso einamąją sąskaitą, jei kalbama apie sandorius, kuriems taikomas šis Susitarimas.

215 Straipsnis

Kapitalo judėjimas

1. Kiekviena Šalis sandorių, įtraukiamų į mokėjimų balanso kapitalo ir finansinę sąskaitą, atžvilgiu užtikrina laisvą kapitalo judėjimą, siekdama liberalizuoti investicijas ir kitus sandorius, kaip numatyta šio podalio II antraštinėje dalyje.

2. Šalys konsultuojasi tarpusavyje Specialiajame prekybos komitete paslaugų, investicijų ir skaitmeninės prekybos klausimams, siekdamos palengvinti tarpusavio kapitalo judėjimą, kad būtų skatinama prekyba ir investicijos.

216 Straipsnis

Priemonės, kurios daro poveikį kapitalo judėjimui, mokėjimams ar pervedimams

1. 214 ir 215 straipsniai nelaikomi kliūtimi Šaliai taikyti savo įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su:

a)	bankrotu, nemokumu arba kreditorių teisių apsauga;

b)	vertybinių popierių ar ateities sandorių, pasirinkimo sandorių ir kitų finansinių priemonių išleidimu ar prekyba jais;

c)	kapitalo judėjimo, mokėjimų ar pervedimų finansine atskaitomybe ar apskaita, kai būtina padėti teisėtvarkos arba finansų reguliavimo įstaigoms;

d)	nusikalstama ar baudžiamąja veika, apgaule ar sukčiavimu;

e)	užtikrinimu, kad būtų laikomasi teisminių ar administracinių nutarčių ar sprendimų, arba

f)	socialinės apsaugos, valstybinės senatvės pensijos ar privalomosiomis taupymo sistemomis.

2. 1 dalyje nurodyti įstatymai ir kiti teisės aktai neturi būti taikomi šališkai arba diskriminuojamai arba tokiu būdu, kad būtų užslėptai ribojamas kapitalo judėjimas, mokėjimai ar pervedimai.

217 Straipsnis

Laikinosios apsaugos priemonės

1. Išimtinėmis aplinkybėmis, kai kyla arba gali kilti didelių su Sąjungos ekonominės ir pinigų sąjungos veikimu susijusių sunkumų, Sąjunga gali ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui nustatyti arba palikti galioti kapitalo judėjimo, mokėjimų ar pervedimų apsaugos priemones.

2. 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos tik tiek, kiek tai tikrai būtina.

218 Straipsnis

Apribojimai, taikomi dėl mokėjimų balanso ir išorės finansinių sunkumų

1. Jei Šalis patiria didelių mokėjimų balanso ar išorės finansinių sunkumų arba jų grėsmę, ji gali nustatyti arba palikti galioti ribojamąsias priemones kapitalo judėjimui, mokėjimams ir pervedimams (35).

2. 1 dalyje nurodytos priemonės:

a)	atitinka Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutartį;

b)	nėra griežtesnės, negu būtina susidarius šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms;

c)	laikinos ir palaipsniui nutraukiamos, 1 dalyje nurodytai padėčiai gerėjant;

d)	nedaro nereikalingos žalos kitos Šalies komerciniams, ekonominiams ir finansiniams interesams, ir

e)	yra nediskriminacinės, palyginti su trečiosiomis šalimis panašiose situacijose.

3. Norėdama apsaugoti savo išorės finansinę poziciją arba mokėjimų balansą kiekviena Šalis gali nustatyti arba palikti galioti ribojamąsias priemones, skirtas prekybai prekėmis. Šios priemonės turi atitikti GATT 1994 ir Susitarimą dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos Mokėjimų balanso nuostatų.

4. Norėdama apsaugoti savo išorės finansinę poziciją arba mokėjimų balansą kiekviena Šalis gali nustatyti arba palikti galioti ribojamąsias priemones, skirtas prekybai paslaugomis. Šios priemonės turi atitikti GATS XII straipsnį.

5. Palikdama galioti ar nustačiusi 1 ir 2 dalyse nurodytas priemones Šalis nedelsdama apie jas praneša kitai Šaliai.

6. Jei Šalis pagal šį straipsnį nustato arba palieka galioti apribojimus, Šalys nedelsdamos surengia konsultacijas Specialiajame prekybos komitete paslaugų, investicijų ir skaitmeninės prekybos klausimams, išskyrus atvejus, kai konsultacijos rengiamos kituose forumuose. Tas komitetas įvertina mokėjimų balanso ar išorės finansinius sunkumus, dėl kurių imtasi atitinkamų priemonių, atsižvelgdamas į šiuos veiksnius:

a)	sunkumų pobūdį ir mastą;

b)	tarptautinę ekonominę ir prekybos aplinką, ir

c)	galimas kitas taisomąsias priemones.

7. Per pagal 6 dalį vykdomas konsultacijas aptariama, ar ribojamosios priemonės atitinka 1 ir 2 dalis. Remiamasi visais atitinkamais statistinio ar faktinio pobūdžio duomenimis, kuriuos pateikia Tarptautinis valiutos fondas, jei tokių duomenų yra, o darant išvadas atsižvelgiama į Tarptautinio valiutos fondo atliktą atitinkamos Šalies mokėjimų balanso ir išorės finansinės padėties vertinimą.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

INTELEKTINĖ NUOSAVYBĖ

1 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

219 Straipsnis

Tikslai

Šios antraštinės dalies tikslai:

a)	lengvinti Šalių tarpusavio inovacinių ir kūrybinių gaminių ir paslaugų gamybą, teikimą ir komercializaciją, mažinant tokios prekybos iškraipymus ir kliūtis ir taip prisidedant prie tvaresnės ir įtraukesnės ekonomikos, ir

b)	užtikrinti tinkamą ir veiksmingą intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir jų užtikrinimo lygį.

220 Straipsnis

Taikymo sritis

1. Šia antraštine dalimi papildomos ir konkrečiai išdėstomos kiekvienos Šalies teisės ir pareigos pagal TRIPS sutartį ir kitas tarptautines intelektinės nuosavybės srities sutartis, kurių šalys jos yra.

2. Šia antraštine dalimi Šalims neužkertamas kelias numatyti platesnę intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir užtikrinimą, nei reikalaujama pagal šią antraštinę dalį, jeigu tokia apsauga ir užtikrinimas neprieštarauja šiai antraštinei daliai.

221 Straipsnis

Apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	Paryžiaus konvencija – 1883 m. kovo 20 d. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo su paskutiniais patikslinimais, padarytais 1967 m. liepos 14 d. Stokholme;

b)	Berno konvencija – 1886 m. rugsėjo 9 d. Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, patikslinta 1971 m. liepos 24 d. Paryžiuje ir iš dalies pakeista 1979 m. rugsėjo 28 d.;

c)	Romos konvencija – Romoje 1961 m. spalio 26 d. priimta Tarptautinė konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos;

d)	PINO – Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija;

intelektinės nuosavybės teisės – teisės, apimančios visų kategorijų intelektinę nuosavybę, kuriai taikomi šio Susitarimo 225–255 straipsniai arba TRIPS sutarties II dalies 1–7 skirsniai. Intelektinės nuosavybės apsauga apima apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos, kaip nustatyta Paryžiaus konvencijos 10bis straipsnyje;

f)	nacionalinis subjektas – atitinkamos intelektinės nuosavybės teisės atžvilgiu Šalies asmuo, kuris atitinka TRIPS sutartyje ir daugiašaliuose susitarimuose, sudarytuose ir administruojamuose remiant PINO, kurių viena iš susitariančiųjų šalių yra Šalis, numatytos apsaugos taikymo kriterijus.

222 Straipsnis

Tarptautiniai susitarimai

1. Šalys patvirtina savo įsipareigojimą laikytis tarptautinių susitarimų, kurių šalys jos yra:

a)	TRIPS sutarties;

b)	Romos konvencijos;

c)	Berno konvencijos;

d)	1996 m. gruodžio 20 d. Ženevoje priimtos PINO autorių teisių sutarties;

e)	1996 m. gruodžio 20 d. Ženevoje priimtos PINO atlikimų ir fonogramų sutarties;

f)	1989 m. birželio 27 d. Madride priimto Protokolo, susijusio su Madrido susitarimu dėl tarptautinės ženklų registracijos, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. lapkričio 12 d.;

g)	1994 m. spalio 27 d. Ženevoje priimtos Sutarties dėl prekių ženklų įstatymų;

h)	2013 m. birželio 27 d. Marakeše priimtos Marakešo sutarties dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims;

i)	1999 m. liepos 2 d. Ženevoje priimto Hagos susitarimo dėl pramoninio dizaino tarptautinės registracijos Ženevos akto.

2. Kiekviena Šalis deda visas pagrįstas pastangas ratifikuoti šiuos tarptautinius susitarimus arba prie jų prisijungti:

a)	2012 m. birželio 24 d. Pekine priimta Pekino sutartis dėl audiovizualinių kūrinių atlikimo apsaugos;

b)	2006 m. kovo 27 d. Singapūre priimta Sutartis dėl prekių ženklų įstatymų.

223 Straipsnis

Galiojimo pabaiga

Ši antraštinė dalis nedaro poveikio šalių laisvei nuspręsti, kada ir kokiomis sąlygomis baigia galioti intelektinės nuosavybės teisės.

224 Straipsnis

Nacionalinis režimas

1. Dėl visų intelektinės nuosavybės teisių kategorijų, kurioms taikoma ši antraštinė dalis, kiekviena Šalis kitos Šalies nacionaliniams subjektams taiko režimą, ne mažiau palankų nei taikomas savo nacionaliniams subjektams dėl intelektinės nuosavybės apsaugos, laikydamasi, kai taikytina, išimčių, nustatytų atitinkamai Paryžiaus konvencijoje, Berno konvencijoje, Romos konvencijoje ir 1989 m. gegužės 26 d. Vašingtone priimtoje Intelektinės nuosavybės sutartyje dėl integralinių mikroschemų. Atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų atžvilgiu ši pareiga taikoma tik šiame Susitarime numatytų teisių atžvilgiu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje terminas „apsauga“ taip pat apima dalykus, kurie turi įtakos intelektinių nuosavybės teisių buvimui, jų įgijimui, taikymo sričiai, išsaugojimui ir užtikrinimui, taip pat dalykus, kurie turi įtakos intelektinės nuosavybės teisių naudojimui, kaip konkrečiai aptariama šioje antraštinėje dalyje, įskaitant priemones, kuriomis užkertamas kelias galimybėms išvengti veiksmingų techninių apsaugos priemonių, nurodytų 234 straipsnyje, ir priemonių, susijusių su informacija apie teisių valdymą, nurodytų 235 straipsnyje.

3. Šalis gali pasinaudoti pagal 1 dalį leidžiamomis taikyti išimtimis, taikydama savo teismines ir administracines procedūras, įskaitant reikalavimą, kad kitos Šalies nacionalinis subjektas nurodytų adresą dokumentams įteikti jos teritorijoje arba paskirtų atstovą jos teritorijoje, jei šios išimtys:

a)	būtinos norint užtikrinti atitiktį šiai antraštinei daliai neprieštaraujantiems Šalies įstatymams ar kitiems teisės aktams, arba

b)	netaikomos taip, kad būtų užslėptai ribojama prekyba.

4. 1 dalis netaikoma procedūroms, nustatytoms remiant PINO sudarytuose daugiašaliuose susitarimuose, susijusiuose su intelektinės nuosavybės teisių įgijimu ar išsaugojimu.

2 SKYRIUS

INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISIŲ STANDARTAI

1 SKIRSNIS

AUTORIŲ TEISĖS IR GRETUTINĖS TEISĖS

225 Straipsnis

Autoriai

Kiekviena Šalis suteikia autoriams išimtinę teisę leisti arba drausti:

a)	tiesiogiai ar netiesiogiai, laikinai arba nuolat bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia forma atgaminti visą jų kūrinį arba jo dalį;

b)	bet kuria forma viešai platinti (parduoti ar kitaip) jų kūrinių originalus arba kopijas;

c)	bet kokį jų kūrinių viešą skelbimą laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis, įskaitant kūrinių padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenė galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku;

d)	jų kūrinių originalų ar kopijų nuomą visuomenei komerciniais tikslais; kiekviena Šalis gali nustatyti, kad šis punktas netaikomas pastatams arba taikomojo meno kūriniams.

226 Straipsnis

Atlikėjai

Kiekviena Šalis suteikia atlikėjams išimtinę teisę leisti arba drausti:

a)	įrašyti jų atlikimą;

b)	tiesiogiai ar netiesiogiai, laikinai arba nuolat bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia forma atgaminti visą jų atlikimo įrašą arba jo dalį;

c)	bet kuria forma viešai platinti (parduoti ar kitaip) jų atlikimo įrašus;

d)	atlikimo įrašus padaryti viešai prieinamus laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenė galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku;

e)	transliuoti belaidžio ryšio priemonėmis ir viešai skelbti jų atlikimą, išskyrus tuos atvejus, kai toks atlikimas jau yra transliuojamas atlikimas arba kai jis gaunamas iš įrašo;

f)	jų atlikimo įrašų nuomą visuomenei komerciniais tikslais.

227 Straipsnis

Fonogramų gamintojai

Kiekviena Šalis suteikia fonogramų gamintojams išimtinę teisę leisti arba drausti:

a)	tiesiogiai ar netiesiogiai, laikinai arba nuolat bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia forma atgaminti visą jų fonogramą arba jos dalį;

b)	viešai platinti (parduoti ar kitaip) jų fonogramas, įskaitant kopijas;

c)	fonogramas padaryti viešai prieinamas laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenė galėtų jas pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku;

d)	jų fonogramų nuomą visuomenei komerciniais tikslais.

228 Straipsnis

Transliuojančiosios organizacijos

Kiekviena Šalis suteikia transliuojančiosioms organizacijoms išimtinę teisę leisti arba drausti:

a)	įrašyti jų transliacijas, nepriklausomai nuo to, ar tos transliacijos perduotos laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis, įskaitant perdavimą kabeliniu ar palydoviniu ryšiu;

b)	tiesiogiai ar netiesiogiai, laikinai arba nuolat bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia forma atgaminti visus jų transliacijų įrašus arba jų dalį, nepriklausomai nuo to, ar tos transliacijos perduotos laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis, įskaitant perdavimą kabeliniu ar palydoviniu ryšiu;

c)	jų transliacijų įrašus, nepriklausomai nuo to, ar tos transliacijos perduotos laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis, padaryti viešai prieinamus laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenė galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku;

d)	viešai platinti (parduoti ar kitaip) jų transliacijų įrašus, įskaitant jų kopijas, nepriklausomai nuo to, ar tos transliacijos perduotos laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis, įskaitant perdavimą kabeliniu ar palydoviniu ryšiu;

e)	retransliuoti jų transliacijas belaidžio ryšio priemonėmis, taip pat viešai skelbti jų transliacijas, jeigu tai daroma viešai prieinamose vietose už įėjimo mokestį.

229 Straipsnis

Komerciniais tikslais išleistų fonogramų transliavimas ir viešas skelbimas

1. Kiekviena Šalis numato teisę, kuria užtikrinama, kad naudotojas atlikėjams ir fonogramų gamintojams sumokėtų tinkamą vienkartinį atlygį, jei komerciniais tikslais išleista fonograma arba tokia atgaminta fonograma naudojama transliavimui ar bet kokiam viešam skelbimui.

2. Kiekviena Šalis užtikrina, kad tinkamas vienkartinis atlygis būtų padalytas atitinkamiems atlikėjams ir fonogramų gamintojams. Kiekviena Šalis gali taikyti teisės aktus, kuriais atlikėjams ir fonogramų gamintojams nesusitarus nustatomos sąlygos, pagal kurias tinkamas vienkartinis atlygis padalijamas atlikėjams ir fonogramų gamintojams.

3. Kiekviena Šalis gali suteikti atlikėjams ir fonogramų gamintojams platesnes teises, susijusias su komerciniais tikslais išleistų fonogramų transliavimu ir viešu skelbimu.

230 Straipsnis

Apsaugos taikymo trukmė

1. Kūrinio autoriaus teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties, nepriklausomai nuo kūrinio teisėto viešo paskelbimo datos.

2. 1 dalies įgyvendinimo tikslu kiekviena Šalis gali numatyti konkrečias taisykles muzikos kūrinių su žodžiais, bendrai sukurtų kūrinių ir kinematografinių ar audiovizualinių kūrinių apsaugos taikymo trukmei apskaičiuoti. Kiekviena Šalis gali numatyti konkrečias taisykles anonimiškai ar naudojant slapyvardį paskelbtų kūrinių apsaugos taikymo trukmei apskaičiuoti.

3. Transliuojančiųjų organizacijų teisės nustoja galioti praėjus 50 metų nuo pirmojo transliacijos perdavimo nepriklausomai nuo to, ar ši transliacija perduota laidiniu ryšiu, ar oru, įskaitant perdavimą kabeliniu ir palydoviniu ryšiu.

4. Atlikėjų teisės į jų atlikimą, išskyrus įrašytą fonogramose, nustoja galioti praėjus 50 metų nuo atlikimo įrašymo datos arba, jei per tą laikotarpį jis teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas, 50 metų nuo pirmojo tokio išleidimo arba pirmojo tokio paskelbimo, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau, datos.

5. Atlikėjų teisės į jų atlikimą, įrašytą fonogramose, nustoja galioti praėjus 50 metų nuo atlikimo įrašymo datos arba, jei per tą laikotarpį jis teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas, 70 metų nuo to veiksmo, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau, datos.

6. Fonogramų gamintojų teisės nustoja galioti praėjus 50 metų nuo įrašymo datos arba, jei per tą laikotarpį ji teisėtai viešai išleidžiama, 70 metų nuo to paskelbimo. Jei fonograma nebuvo teisėtai viešai išleista, bet per tą laikotarpį ji buvo teisėtai viešai paskelbta, apsauga taikoma 70 metų nuo tokio paskelbimo. Šalys gali numatyti veiksmingas priemones, kad užtikrintų, kad pelnas, gautas per 50 metų laikotarpį viršijančių 20 metų apsaugos laikotarpį, būtų sąžiningai padalijamas atlikėjams ir fonogramų gamintojams.

7. Šiame straipsnyje nustatyti laikotarpiai skaičiuojami nuo kitų metų po įvykio, dėl kurio laikotarpis pradedamas skaičiuoti, sausio pirmos dienos.

8. Kiekviena Šalis gali nustatyti ilgesnius apsaugos laikotarpius, nei numatyta šiame straipsnyje.

231 Straipsnis

Teisė perparduoti

1. Grafikos ar plastinio meno kūrinio originalo autoriui kiekviena Šalis numato perpardavimo teisę, apibrėžiamą kaip neatšaukiama teisė, kurios negalima atsisakyti, net iš anksto, gauti autorinį atlyginimą pardavimo kainos, gautos už kiekvieną kūrinio perpardavimą po to, kai pats autorius pirmą kartą perleidžia kūrinį, pagrindu.

2. 1 dalyje nurodyta teisė taikoma visiems perpardavimo veiksmams, kuriuose dalyvauja pardavėjai, pirkėjai arba meno rinkos specialistai tarpininkai, kaip antai dailės salonai, meno galerijos ir apskritai bet kokie prekiautojai meno kūriniais.

3. Kiekviena Šalis gali numatyti, kad 1 dalyje nurodyta teisė būtų netaikoma perpardavimo veiksmams, kai pardavėjas kūrinį tiesiogiai įsigijo iš autoriaus mažiau nei prieš trejus metus iki perpardavimo ir kai perpardavimo kaina neviršija tam tikros minimalios sumos.

4. Atlyginimo tvarka ir dydis nustatomi pagal kiekvienos Šalies teisę.

232 Straipsnis

Kolektyvinis teisių administravimas

1. Šalys skatina atitinkamas savo kolektyvinio teisių administravimo organizacijas bendradarbiauti, kad kūriniai ir kiti saugomi objektai būtų lengviau prieinami jų atitinkamose teritorijose ir atitinkamoms kolektyvinio teisių administravimo organizacijoms būtų lengviau viena kitai perduoti pajamas už teisę naudoti kūrinius ar kitus saugomus objektus.

2. Šalys skatina kolektyvinio teisių administravimo organizacijų veiklos skaidrumą, visų pirma dėl jų surinktų pajamų už teisių naudojimą, iš jų surinktų pajamų už teisių naudojimą atskaitomų sumų, surinktų pajamų už teisių naudojimą naudojimo ir skirstymo politikos bei jų repertuaro.

3. Šalys stengiasi sudaryti palankias sąlygas savo atitinkamoms kolektyvinio teisių administravimo organizacijoms sudaryti susitarimus dėl nediskriminacinio požiūrio į teisių subjektus, kurių teises tos organizacijos administruoja pagal atstovavimo susitarimus.

4. Šalys bendradarbiauja, kad remtų jų teritorijoje įsisteigusias kolektyvinio teisių administravimo organizacijas, pagal atstovavimo susitarimą atstovaujančias kitai kitos Šalies teritorijoje įsisteigusiai kolektyvinio teisių administravimo organizacijai, kad užtikrintų, kad šios tiksliai, reguliariai ir stropiai mokėtų atstovaujamoms kolektyvinio teisių administravimo organizacijoms mokėtinas sumas ir teiktų atstovaujamai kolektyvinio teisių administravimo organizacijai informaciją apie jos vardu surinktų pajamų už teisių naudojimą sumą ir visas iš šių pajamų už teisių naudojimą atskaitomas sumas.

233 Straipsnis

Išimtys ir apribojimai

Kiekviena Šalis 225–229 straipsniuose nustatytas teisių išimtis ir apribojimus taiko tik tam tikrais specialiais atvejais, kuriais neprieštaraujama įprastiniam kūrinio ar kito objekto naudojimui ir nepagrįstai nepažeidžiami teisėti teisių subjektų interesai.

234 Straipsnis

Techninių priemonių apsauga

1. Kiekviena Šalis nustato tinkamą teisinę apsaugą nuo bet kokių veiksmingų techninių priemonių vengimo, kurį atitinkamas asmuo vykdo žinodamas ar turėdamas pakankamą pagrindą žinoti, kad jis to tikslo siekia. Kiekviena Šalis gali numatyti specialų techninių priemonių, naudojamų kompiuterių programoms apsaugoti, teisinės apsaugos režimą.

2. Kiekviena Šalis nustato tinkamą teisinę apsaugą, kad nebūtų gaminami, importuojami, platinami, parduodami, nuomojami, reklamuojami pardavimui ar nuomai arba laikomi komerciniais tikslais įtaisai, gaminiai ar jų sudedamosios dalys arba nebūtų teikiamos paslaugos:

a)	kuriuos (-ias) skatinama pirkti, kurie (-ios) reklamuojami (-os) ar parduodami (-os) techninių priemonių vengimo tikslais;

b)	kurių paskirties ar panaudojimo komerciniu požiūriu svarba yra ribota, išskyrus jų paskirtį ar panaudojimą siekiant išvengti veiksmingų techninių priemonių, arba

c)	kurie (-ios) yra iš esmės suprojektuoti (-os), pagaminti (-os), pritaikyti (-os) ar atliekami (-os) tam, kad leistų ar padėtų išvengti kokių nors veiksmingų techninių priemonių.

3. Šiame skirsnyje frazė „techninės priemonės“ reiškia bet kokią technologiją, įtaisą ar sudedamąją dalį, kurių įprasta naudojimo paskirtis yra užkirsti kelią veiksmams, atliekamiems su kūriniais ar kitais saugomais objektais, kurių neleidžia autorių teisių ar gretutinių autorių teisių, kurioms taikomas šis skirsnis, subjektai, arba tokius veiksmus riboti. Techninės priemonės laikomos veiksmingomis tais atvejais, kai saugomo kūrinio ar kito objekto naudojimą teisių subjektas kontroliuoja taikydamas prieigos kontrolės arba apsaugos procesą, pvz., šifravimą, kodavimą arba kitą kūrinio ar objekto transformaciją arba kopijų kontrolės mechanizmą, užtikrinantį siekiamą apsaugą.

4. Nepaisant šio straipsnio 1 dalyje numatytos teisinės apsaugos, kiekviena Šalis reikiamu mastu gali imtis tinkamų priemonių užtikrinti, kad pagal šį straipsnį numatyta tinkama teisinė apsauga nuo veiksmingų techninių priemonių vengimo neužkirstų kelio subjektams, kurie naudojasi pagal 233 straipsnį numatytomis išimtimis ar apribojimais, naudotis tomis išimtimis ar apribojimais.

235 Straipsnis

Pareigos, susijusios su informacija apie teisių valdymą

1. Kiekviena Šalis nustato tinkamą teisinę apsaugą nuo kiekvieno asmens, kuris sąmoningai be leidimo atlieka kurį nors iš šių veiksmų:

a)	panaikina arba pakeičia kokią nors elektroninę informacija apie teisių valdymą;

b)	platina, platinimo tikslais importuoja, transliuoja, viešai skelbia arba padaro viešai prieinamus pagal šį skirsnį saugomus kūrinius ar kitus objektus, kuriuose be leidimo panaikinta arba pakeista elektroninė informacija apie teisių valdymą;

jei tas asmuo žino arba turi pagrindo žinoti, kad tai darydamas jis skatina, leidžia, lengvina ar slepia atitinkamos Šalies teisėje nustatytų autorių teisių ar gretutinių teisių pažeidimą.

2. Šiame straipsnyje terminas „informacija apie teisių valdymą“ reiškia bet kokią teisių subjektų pateiktą informaciją, pagal kurią identifikuojamas kūrinys ar kitas šiame straipsnyje nurodytas objektas, autorius arba bet kuris kitas teisių subjektas, arba informaciją apie kūrinio ar kito objekto naudojimo sąlygas ir bet kokius skaičius arba kodus, kuriais nurodoma tokia informacija.

3. 2 dalis taikoma tik informacijai, susijusiai su kūrinio ar kito šiame straipsnyje nurodyto objekto kopija arba jų viešu paskelbimu.

2 SKIRSNIS

PREKIŲ ŽENKLAI

236 Straipsnis

Prekių ženklų klasifikavimas

Kiekviena Šalis taiko prekių ženklų klasifikavimo sistemą, atitinkančią 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutartį dėl tarptautinės prekių ir paslaugų ženklų registravimo klasifikacijos su pakeitimais ir pataisymais.

237 Straipsnis

Žymenys, galintys sudaryti prekių ženklą

Prekių ženklas gali būti sudarytas iš bet kokių žymenų, visų pirma iš žodžių, įskaitant asmenvardžius, ar piešinių, raidžių, skaitmenų, spalvų, išorinės prekių ar prekių pakuotės formos arba garsų, su sąlyga, kad tokie žymenys leidžia:

a)	atskirti vienos įmonės prekes arba paslaugas nuo kitų įmonių prekių arba paslaugų ir

b)	juos atitinkamame kiekvienos Šalies prekių ženklų registre vaizduoti tokiu būdu, kad kompetentingos institucijos ir visuomenė galėtų aiškiai ir tiksliai nustatyti savininkui suteiktos apsaugos dalyką.

238 Straipsnis

Prekių ženklo suteikiamos teisės

1. Kiekviena Šalis nustato, kad prekių ženklo registravimu jo savininkui būtų suteikiamos išimtinės teisės į jį. Savininkas turi teisę uždrausti visiems tretiesiems asmenims be jo sutikimo vykdant komercinę veiklą naudoti:

a)	bet kokį registruotajam prekių ženklui tapatų žymenį, kuriuo žymimos prekės arba paslaugos yra tapačios toms prekėms arba paslaugoms, kurioms prekių ženklas yra įregistruotas;

b)	bet kokį žymenį, kai dėl savo tapatumo ar panašumo į registruotąjį prekių ženklą ir dėl šiuo ženklu ir žymeniu žymimų prekių arba paslaugų tapatumo ar panašumo yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant galimybę žymenį susieti su registruotuoju prekių ženklu.

2. Registruotojo prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti visiems tretiesiems asmenims vykdant komercinę veiklą įvežti į Šalį, kurioje prekių ženklas įregistruotas, prekes, neišleistas į laisvą apyvartą joje, jei tos prekės, įskaitant pakuotę, įvežamos iš kitų šalių ar kitos Šalies ir neleistinai pažymėtos prekių ženklu, kuris yra tapatus tokioms prekėms įregistruotam prekių ženklui arba kurio pagal esminius aspektus negalima atskirti nuo to prekių ženklo.

3. 2 dalyje nustatytos prekių ženklo savininko teisės nustoja galioti, jei procedūrų galimam registruotojo prekių ženklo teisių pažeidimui nustatyti metu deklarantas ar prekių turėtojas pateikia įrodymų, kad registruotojo prekių ženklo savininkas neturi teisės uždrausti pateikti prekes rinkai galutinės paskirties šalyje.

239 Straipsnis

Registravimo procedūra

1. Kiekviena Šalis nustato prekių ženklų registravimo sistemą, pagal kurią apie atitinkamos prekių ženklų administracijos priimtą galutinį neigiamą sprendimą, įskaitant dalinį atsisakymą registruoti, būtų raštu pranešama atitinkamam subjektui, tas sprendimas tinkamai pagrindžiamas ir gali būti apskundžiamas.

2. Kiekviena Šalis numato galimybę tretiesiems asmenims prieštarauti prekių ženklų paraiškoms arba, kai tinkama, prekių ženklų registravimui. Ši prieštaravimo procedūra grindžiama rungimosi principu.

3. Kiekviena Šalis sudaro galimybes naudotis vieša elektronine prekių ženklų paraiškų ir prekių ženklų registravimo duomenų baze.

4. Kiekviena Šalis deda visas pastangas, kad suteiktų elektroninio prekių ženklų paraiškų teikimo, tvarkymo, registravimo ir priežiūros sistemą.

240 Straipsnis

Plačiai žinomi prekių ženklai

Siekdama užtikrinti plačiai žinomų prekių ženklų apsaugą, kaip nustatyta Paryžiaus konvencijos 6bis straipsnyje ir TRIPS sutarties 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kiekviena Šalis atsižvelgia į Bendrą rekomendaciją dėl plačiai žinomų prekių ženklų apsaugos nuostatų priėmimo, priimtą Paryžiaus sąjungos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos asamblėjos ir PINO Generalinės asamblėjos 1999 m. rugsėjo 20–29 d. vykusiame trisdešimt ketvirto rato PINO valstybių narių asamblėjų susitikime.

241 Straipsnis

Prekių ženklu suteikiamų teisių išimtys

1. Kiekviena Šalis numato ribotas prekių ženklu suteikiamų teisių išimtis, kaip antai tinkamą aprašymų, įskaitant geografines nuorodas, naudojimą, ir gali numatyti kitas ribotas išimtis, jei jomis atsižvelgiama į teisėtus prekių ženklo savininko ir trečiųjų asmenų interesus.

2. Prekių ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti trečiajam asmeniui vykdant komercinę veiklą naudoti:

a)	trečiojo asmens asmenvardžio ar adreso, jei tas trečiasis asmuo yra fizinis asmuo;

b)	žymenų ar nuorodų, susijusių su prekių ir teikiamų paslaugų rūšimi, kokybe, kiekiu, planuojama paskirtimi, verte, geografine kilme, prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laiku arba kitomis prekių ir paslaugų charakteristikomis, arba

prekių ženklo, kai siekiama identifikuoti prekes ar paslaugas arba nurodyti jas kaip priklausančias to prekių ženklo savininkui, visų pirma, jei naudoti prekių ženklą būtina siekiant nurodyti prekės ar paslaugos planuojamą paskirtį, visų pirma kaip priedų ar atsarginių dalių,

jeigu trečiasis asmuo juos naudoja laikydamasis sąžiningos pramoninės ar komercinės veiklos praktikos.

3. Prekių ženklu jo savininkui nesuteikiama teisė uždrausti trečiajam asmeniui vykdant komercinę veiklą naudotis ankstesne teise, kuri taikoma tik tam tikroje vietovėje, jeigu tokia teisė pripažįstama atitinkamos Šalies įstatymais ir jei ja naudojamasi tik toje teritorijoje, kurioje ji yra pripažįstama.

242 Straipsnis

Panaikinimo pagrindai

1. Kiekviena Šalis nustato, kad prekių ženklas gali būti panaikintas, jeigu penkerius metus iš eilės jis nebuvo faktiškai naudojamas jo savininko arba jam sutikus atitinkamoje Šalies teritorijoje prekėms arba paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas, žymėti ir jeigu nebuvo tinkamų priežasčių jo nenaudoti.

2. Kiekviena Šalis taip pat nustato, kad prekių ženklas gali būti panaikintas, jeigu penkerius metus nuo registravimo procedūros pabaigos jis nebuvo faktiškai naudojamas jo savininko arba jam sutikus atitinkamoje teritorijoje prekėms arba paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas, žymėti ir jeigu nebuvo tinkamų priežasčių jo nenaudoti.

3. Tačiau niekas negali reikalauti, kad būtų panaikintos savininko teisės į prekių ženklą, jeigu laikotarpiu nuo penkerių metų nenaudojimo pabaigos ir paraiškos panaikinti registraciją padavimo buvo faktiškai pradėtas arba atnaujintas prekių ženklo naudojimas. Neatsižvelgiama į ženklo naudojimą, pradėtą ar atnaujintą per trijų mėnesių laikotarpį iki paraiškos panaikinti registraciją pateikimo, kuris prasidėjo ne anksčiau nei pasibaigus nepertraukiamo penkerių metų nenaudojimo laikotarpiui, jeigu savininkas ėmėsi priemonių dėl ženklo naudojimo pradėjimo ar atnaujinimo tik sužinojęs apie galimą paraiškos panaikinti registraciją pateikimą.

4. Prekių ženklas taip pat gali būti panaikintas, jeigu po jo įregistravimo datos:

a)	dėl savininko veiksmų ar neveikimo jis tapo bendriniu pavadinimu prekyboje tai prekei ar paslaugai, kuriai jis buvo įregistruotas, žymėti;

b)	paties savininko arba jam sutikus prekių ženklas buvo naudojamas prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas, žymėti taip, kad galima suklaidinti visuomenę, ypač dėl tų prekių ar paslaugų pobūdžio, kokybės ar geografinės kilmės.

243 Straipsnis

Teisė uždrausti parengiamuosius veiksmus, susijusius su pakuotės ar kitų priemonių naudojimu

Kai yra rizika, kad pakuotės, etiketės, saugumo ar autentiškumo žymenys ar priemonės arba bet kurios kitos priemonės, pažymėtos prekių ženklu, galėtų būti naudojamos prekių ar paslaugų atžvilgiu ir toks naudojimas pažeistų prekių ženklo savininko teises, to prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti šiuos veiksmus, jei jie atliekami vykdant komercinę veiklą:

a)	žymėti žymeniu, kuris yra tapatus prekių ženklui arba į jį panašus, pakuotes, etiketes, saugumo ar autentiškumo žymenis ar priemones arba bet kurias kitas priemones, kurios gali būti pažymėtos ženklu, arba

b)	siūlyti ar pateikti rinkai pakuotes, etiketes, saugumo ar autentiškumo žymenis ar priemones arba bet kurias kitas priemones, kurios yra pažymėtos ženklu, arba tais tikslais juos sandėliuoti arba importuoti ar eksportuoti.

244 Straipsnis

Nesąžiningos paraiškos

Prekių ženklas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu paraišką įregistruoti prekių ženklą pareiškėjas padavė nesąžiningai. Kiekviena Šalis gali nustatyti, kad toks prekių ženklas nebūtų registruojamas.

3 SKIRSNIS

DIZAINAS

245 Straipsnis

Registruotojo dizaino apsauga

1. Kiekviena Šalis numato apsaugą nepriklausomai sukurtam, naujam ir originaliam pramoniniam dizainui. Dizainas apsaugomas jį įregistruojant, o jo savininkams pagal šį skirsnį suteikiamos išimtinės teisės.

Įgyvendindama šį straipsnį Šalis gali laikyti, kad originalus dizainas yra dizainas, turintis individualių savybių.

2. Registruotojo dizaino savininkas turi teisę neleisti jo sutikimo neturintiems tretiesiems asmenims atlikti bent šių veiksmų: gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti, eksportuoti ir sandėliuoti pardavimui gaminį, turintį ir išreiškiantį saugomą dizainą, arba naudoti elementus, turinčius ar išreiškiančius saugomą dizainą, kai tokių veiksmų imamasi komerciniais tikslais.

3. Dizainas, pritaikytas gaminiui arba įmontuotas į gaminį, kuris yra sudėtinio gaminio sudedamoji dalis, yra laikomas nauju ir originaliu tik:

a)	jeigu ta į sudėtinį gaminį įmontuota sudedamoji dalis yra matoma įprastai naudojant tą gaminį, ir

b)	tada, kai tos sudedamosios dalies matomos savybės savaime atitinka naujumo ir originalumo reikalavimus.

4. 3 dalies a punkte terminas „įprastas naudojimas“ reiškia galutinio naudotojo atliekamą naudojimą, išskyrus techninę priežiūrą, apžiūrą ar taisymą.

246 Straipsnis

Apsaugos trukmė

Registruotojo dizaino, įskaitant registruotojo dizaino registracijos pratęsimą, apsauga taikoma iš viso 25 metus nuo paraiškos pateikimo datos (36).

247 Straipsnis

Neregistruotojo dizaino apsauga

1. Kiekviena Šalis neregistruotojo dizaino savininkams suteikia teisę užkirsti kelią trečiajam asmeniui be savininko sutikimo naudoti neregistruotąjį dizainą tik tais atvejais, jei ginčijamas naudojimas yra neregistruotojo dizaino kopijavimo atitinkamoje jos teritorijoje rezultatas (37). Toks naudojimas aprėpia bent gaminio siūlymą parduoti, pateikimą rinkai, importą ar eksportą.

2. Neregistruotasis dizainas saugomas bent trejus metus nuo tos datos, kai dizainas pirmą kartą paskelbiamas viešai atitinkamos Šalies teritorijoje.

248 Straipsnis

Išimtys ir apsaugos netaikymas

1. Kiekviena Šalis gali nustatyti tam tikras dizaino, įskaitant neregistruotąjį dizainą, apsaugos išimtis, jei jos nepagrįstai neprieštarauja įprastiniam dizaino naudojimui ir nepagrįstai nepažeidžia teisėtų dizaino savininko interesų, atsižvelgiant į teisėtus trečiųjų asmenų interesus.

2. Apsauga netaikoma dizainui, kurį lemia tik jo techniniai ar funkciniai aspektai. Dizainas negalioja, jeigu gaminio išvaizdos savybės turi būti būtinai atkurtos tikslios formos ir tikslių matmenų, kad tas gaminys, kuriam dizainas taikytas ar panaudotas, galėtų būti mechaniškai su kitu gaminiu sujungtas arba į jį, aplink jį ar prie jo padėtas, kad kiekvienas gaminys galėtų atlikti savo funkciją.

3. Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies, dizainas, laikantis 245 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, galioja, jeigu jis kuriamas tam, kad agreguotoje sistemoje būtų galima daug kartų sumontuoti arba sujungti vienas kitą pakeičiančius gaminius.

249 Straipsnis

Ryšys su autorių teisėmis

Kiekviena Šalis užtikrina, kad dizainas, įskaitant neregistruotąjį dizainą, taip pat galėtų būti saugomas pagal tos Šalies autorių teisių teisę nuo tos dienos, kai jis buvo sukurtas ar išreikštas kokiu nors pavidalu. Kiekviena Šalis nustato apsaugos aprėptį ir jos taikymo sąlygas, taip pat būtiną originalumo lygį.

4 SKIRSNIS

PATENTAI

250 Straipsnis

Patentai ir visuomenės sveikata

1. Šalys pripažįsta 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje PPO ministrų konferencijos priimtos Deklaracijos dėl TRIPS sutarties ir visuomenės sveikatos (toliau – Dohos deklaracija) svarbą. Aiškindama ir įgyvendindama šiame skirsnyje nustatytas teises ir pareigas kiekviena Šalis užtikrina atitiktį Dohos deklaracijai.

2. Kiekviena Šalis įgyvendina TRIPS sutarties 31a straipsnį, taip pat TRIPS sutarties priedą ir TRIPS sutarties priedo priedėlį.

251 Straipsnis

Vaistų ir augalų apsaugos produktų patentinės apsaugos laikotarpio pratęsimas

1. Šalys pripažįsta, kad prieš pateikiant jų atitinkamoms rinkoms vaistus ir augalų apsaugos produktus (38), kurie jų atitinkamoje teritorijoje yra saugomi pagal patentą, gali reikėti atlikti administracinę leidimų išdavimo procedūrą. Šalys pripažįsta, kad dėl laikotarpio nuo patento paraiškos pateikimo iki pirmo leidimo pateikti produktą rinkai, kaip šiuo tikslu apibrėžta atitinkamuose teisės aktuose, gali sutrumpėti veiksmingos patentinės apsaugos laikotarpis.

2. Kiekviena Šalis, laikydamasi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, numato papildomą gaminio, kuris saugomas patentu ir kuriam taikoma 1 dalyje nurodyta administracinė leidimo išdavimo procedūra, apsaugą, kad patento savininkui būtų kompensuota už trumpesnę veiksmingą patentinę apsaugą. Tokios tolesnės apsaugos teikimo sąlygos, įskaitant trukmę, nustatomos pagal Šalių įstatymus ir kitus teisės aktus.

3. Šioje antraštinėje dalyje vaistai yra:

a)	bet kuri vaistinė medžiaga ar vaistinių medžiagų derinys, vartojami žmonėms ar gyvūnams gydyti arba ligų profilaktikai, arba

b)	bet kuri vaistinė medžiaga ar vaistinių medžiagų derinys, kurie gali būti skiriami arba duodami žmonėms ar gyvūnams jų fiziologinėms funkcijoms atkurti, koreguoti ar pakeisti farmakologiniu, imunologiniu arba metabolitiniu būdu, arba nustatyti diagnozę.

5 SKIRSNIS

NEATSKLEISTOS INFORMACIJOS APSAUGA

252 Straipsnis

Komercinių paslapčių apsauga

1. Kiekviena Šalis numato tinkamą civilinį procesą ir teisių gynimo priemones, kad komercinės paslapties turėtojas galėtų užkirsti kelią komercinės paslapties gavimui, naudojimui ar atskleidimui, jei šie veiksmai neatitinka sąžiningos komercinės praktikos, ir turėtų teisę į žalos atlyginimą.

2. Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

komercinė paslaptis – informacija, atitinkanti visus šiuos reikalavimus:

i)	ji yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija;

ii)	ji turi komercinės vertės, nes yra slapta, ir

iii)	šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi pagrįstų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą;

b)	komercinės paslapties turėtojas yra fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai valdantis komercinę paslaptį.

3. Šiame skirsnyje laikoma, kad sąžiningos komercinės praktikos neatitinka bent šie veiksmai:

komercinės paslapties gavimas be komercinės paslapties subjekto sutikimo neteisėtai gavus prieigą prie bet kokių dokumentų, objektų, reikmenų, medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuos teisėtai valdo komercinės paslapties turėtojas ir kuriuose yra komercinė paslaptis ar iš kurių galima išgauti komercinę paslaptį, juos pasisavinus ar padarius jų kopiją;

komercinės paslapties naudojimas ar atskleidimas be komercinės paslapties turėtojo sutikimo, nustačius, kad tas asmuo atitinka kurią nors iš šių sąlygų:

i)	jis komercinę paslaptį gavo a punkte nurodytu būdu;

ii)	jis pažeidė konfidencialumo susitarimą arba bet kurią kitą pareigą neatskleisti komercinės paslapties, arba

iii)	jis pažeidė sutartinę ar bet kokią kitą pareigą riboti komercinės paslapties naudojimą;

komercinės paslapties gavimas, naudojimas arba atskleidimas, jei asmuo, gaudamas, naudodamas arba atskleisdamas komercinę paslaptį, žinojo arba turėjo žinoti, atsižvelgiant į aplinkybes, kad komercinė paslaptis tiesiogiai arba netiesiogiai gauta iš kito asmens, kuris komercinę paslaptį naudojo arba atskleidė neteisėtai, kaip tai suprantama b punkte.

4. Nė viena šio skirsnio nuostata neaiškinama taip, kad reikalautų kurios nors iš Šalių laikyti, kad sąžiningos komercinės praktikos neatitinka šie veiksmai:

a)	nepriklausomas atradimas ar sukūrimas;

b)	gaminio, kuris yra viešai prieinamas arba kurį teisėtai valdo informaciją įgijęs asmuo, neturintis teisinės pareigos riboti komercinės paslapties gavimą, apgrąžos inžinerija;

c)	komercinės paslapties gavimas, naudojimas arba atskleidimas, kiek to reikalauja arba kiek tai leidžia kiekvienos Šalies teisė;

d)	naudojimasis darbuotojų arba darbuotojų atstovų teise į informavimą ir konsultavimą tos Šalies įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

5. Nė viena šio skirsnio nuostata neaiškinama taip, kad darytų poveikį naudojimuisi saviraiškos ir informacijos laisve, įskaitant žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, saugomais kiekvienoje Šalyje, ribojanti darbuotojų judumą arba daranti poveikį socialinių partnerių savarankiškumui ir jų teisei sudaryti kolektyvines sutartis pagal Šalių įstatymus ir kitus teisės aktus.

253 Straipsnis

Duomenų, pateiktų vaisto rinkodaros leidimui gauti, apsauga

1. Kiekviena Šalis saugo konfidencialią verslo informaciją, pateiktą vaistų rinkodaros leidimui gauti (toliau – rinkodaros leidimas), nuo atskleidimo tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kai imamasi veiksmų užtikrinti, kad duomenys būtų apsaugoti nuo nesąžiningo komercinio naudojimo, arba kai atskleidimas yra būtinas dėl viršesnio viešojo intereso.

2. Kiekviena Šalis užtikrina, kad pagal jos vidaus teisę nustatomą ribotą laikotarpį ir laikantis visų jos vidaus teisėje nustatytų sąlygų už rinkodaros leidimo išdavimą atsakinga institucija nepriimtų jokių paskesnių paraiškų gauti rinkodaros leidimą, kurios remiasi ikiklinikinių tyrimų ir klinikinių tyrimų rezultatais, tai institucijai pateiktais paraiškoje gauti pirmąjį rinkodaros leidimą, be aiškaus pirmojo rinkodaros leidimo turėtojo sutikimo, nebent tarptautiniuose susitarimuose, kurių šalys yra abi Šalys, nustatyta kitaip.

3. Kiekviena Šalis taip pat užtikrina, kad pagal jos vidaus teisę nustatomą ribotą laikotarpį ir laikantis visų jos vidaus teisėje nustatytų sąlygų vaistas, kuriam vėliau ta institucija išduoda leidimą remdamasi 2 dalyje nurodytų ikiklinikinių tyrimų ir klinikinių tyrimų rezultatais, nebūtų pateikiamas rinkai be aiškaus pirmojo rinkodaros leidimo turėtojo sutikimo, nebent tarptautiniuose susitarimuose, kurių šalys yra abi Šalys, nustatyta kitaip.

4. Šiuo straipsniu nedaromas poveikis papildomiems apsaugos laikotarpiams, kuriuos kiekviena Šalis gali nustatyti savo teisėje.

254 Straipsnis

Duomenų, pateiktų augalų apsaugos produktų arba biocidinių produktų rinkodaros leidimui gauti, apsauga

1. Kiekviena Šalis pripažįsta laikiną bandymų ar tyrimų ataskaitos, pirmą kartą pateiktos rinkodaros leidimui gauti ir susijusios su veikliosios medžiagos, augalų apsaugos produkto ar biocidinio produkto sauga ir veiksmingumu, savininko teisę. Per šį laikotarpį bandymų ar tyrimų ataskaita nenaudojama kito asmens, siekiančio gauti veikliosios medžiagos, augalų apsaugos produkto ar biocidinio produkto rinkodaros leidimą, naudai, nebent įrodyta, kad pirmasis savininkas aiškiai sutiko. Šiame straipsnyje ta teisė vadinama duomenų apsauga.

2. Bandymų arba tyrimų ataskaita, pateikta veikliosios medžiagos arba augalų apsaugos produkto rinkodaros leidimui gauti, turėtų atitikti šias sąlygas:

a)	ji būtina leidimui suteikti arba pakeisti, kad juos būtų galima naudoti kitiems kultūriniams augalams, ir

b)	ji patvirtinta kaip atitinkanti geros laboratorinės praktikos arba geros eksperimentinės praktikos principus.

3. Duomenų apsaugos laikotarpis yra bent 10 metų nuo tos dienos, kai Šalies teritorijoje esanti atitinkama institucija suteikė pirmąjį leidimą.

4. Kiekviena Šalis užtikrina, kad už rinkodaros leidimo suteikimą atsakingos viešosios įstaigos nesinaudotų 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija paskesnio pareiškėjo dėl bet kokio vėlesnio rinkodaros leidimo naudai, neatsižvelgiant į tai, ar ji buvo paviešinta, ar ne.

5. Kiekviena Šalis nustato bandymų su stuburiniais gyvūnais dubliavimo prevencijos taisykles.

6 SKIRSNIS

AUGALŲ VEISLĖS

255 Straipsnis

Augalo veislės teisinė apsauga

Kiekviena Šalis užtikrina augalo veislės teisinę apsaugą pagal Tarptautinę konvenciją dėl naujų augalų veislių apsaugos (toliau – UPOV konvencija) su paskutiniais patikslinimais, padarytais 1991 m. kovo 19 d. Ženevoje. Šalys bendradarbiauja skatindamos taikyti ir užtikrinti šias teises.

3 SKYRIUS

INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISIŲ GYNIMAS

1 SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

256 Straipsnis

Bendrosios pareigos

1. Kiekviena Šalis savo atitinkamoje teisėje nustato priemones, procedūras ir teisių gynimo priemones intelektinės nuosavybės teisių gynimui užtikrinti.

Šio skyriaus 1, 2 ir 4 skirsniuose terminas „intelektinės nuosavybės teisės“ neapima teisių, kurioms taikomas 2 skyriaus 5 skirsnis.

2. 1 dalyje nurodytos priemonės, procedūros ir teisių gynimo priemonės:

a)	turi būti sąžiningos ir teisingos;

b)	neturi būti nepagrįstai sudėtingos ar reikalaujančios didelių sąnaudų, taip pat dėl jų neturi būti nustatomi nepagrįsti terminai ar nepagrįstai vilkinama;

c)	turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios;

d)	turi būti taikomos taip, kad būtų vengiama kurti kliūčių teisėtai prekybai ir būtų numatyta apsauga nuo piktnaudžiavimo jomis.

257 Straipsnis

Asmenys, turintys teisę prašyti taikyti priemones, procedūras ir teisių gynimo priemones

Kiekviena Šalis pripažįsta, kad teisė prašyti taikyti šio skyriaus 2 ir 4 skirsniuose nurodytas priemones, procedūras ir teisių gynimo priemones suteikiama:

a)	intelektinės nuosavybės teisių subjektams pagal Šalies teisę;

b)	visiems kitiems asmenims, įgaliotiems naudotis tomis teisėmis, visų pirma licencijų turėtojams, kiek tai leidžiama ir kaip nustatyta Šalies teisėje, ir

c)	federacijoms ir asociacijoms (39), kiek tai leidžiama ir kaip nustatyta Šalies teisėje.

2 SKIRSNIS

GYNIMAS CIVILINĖMIS IR ADMINISTRACINĖMIS PRIEMONĖMIS

258 Straipsnis

Įrodymų saugojimo priemonės

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad dar prieš pradėdamos tirti bylos aplinkybes, kompetentingos teisminės institucijos, gavusios subjekto prašymą, kuriame pateikti pagrįstai gauti įrodymai, pagrindžiantys jo teiginius, kad jo intelektinės nuosavybės teisės buvo arba netrukus bus pažeistos, galėtų nurodyti imtis neatidėliotinų ir veiksmingų laikinųjų priemonių, kad laikantis tinkamų apsaugos priemonių ir konfidencialios informacijos apsaugos nuostatų būtų išsaugoti atitinkami įrodymai, susiję su įtariamu pažeidimu.

2. Šios priemonės gali būti: išsamus aprašymas imant pavyzdžius arba jų neimant, arba prekių, pagamintų, kaip įtariama, pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, ir tinkamais atvejais, jų gamybai ir (arba) platinimui reikalingų medžiagų, priemonių ir susijusių dokumentų fizinis konfiskavimas.

259 Straipsnis

Įrodymas

1. Kiekviena Šalis imasi būtinų priemonių, kad šalies, pateikusios pagrįstai turimus įrodymus savo reikalavimams paremti ir pagrindžiant šiuos reikalavimus nurodžiusios priešingos šalies žinioje esančius įrodymus, kompetentingos teisminės institucijos, atsižvelgdamos į konfidencialios informacijos apsaugą, galėtų nurodyti, kad priešinga šalis pateiktų tuos įrodymus.

2. Kiekviena Šalis taip pat imasi būtinų priemonių, kad kompetentingos teisminės institucijos, kai tinkama ir atsižvelgdamos į konfidencialios informacijos apsaugą, tais atvejais, kai intelektinės nuosavybės teisės pažeidžiamos komerciniais tikslais, tomis pačiomis sąlygomis, kaip nurodyta 1 dalyje, galėtų nurodyti perduoti bankų, finansinius ar komercinius dokumentus, kurie yra priešingos šalies žinioje.

260 Straipsnis

Teisė į informaciją

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad vykstant civiliniam procesui dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo kompetentingos teisminės institucijos, reaguodamos į pagrįstą ir proporcingą pareiškėjo prašymą, galėtų nurodyti, kad pažeidėjas arba bet koks kitas asmuo pateiktų informaciją apie prekių ar paslaugų, kuriomis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, kilmę ir platinimo tinklus.

2. 1 dalyje „bet koks kitas asmuo“ yra asmuo:

a)	pas kurį aptikta komerciniams tikslams skirtų prekių, kuriomis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės;

b)	kuris, kaip nustatyta, komerciniais tikslais naudojosi paslaugomis, kuriomis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės;

c)	kuris, kaip nustatyta, komerciniais tikslais teikė paslaugas, naudotas vykdant veiklą, kuria pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, arba

d)	kurį a, b arba c punkte nurodytas asmuo nurodė kaip dalyvaujantį gaminant, perdirbant ar platinant prekes arba teikiant paslaugas.

3. 1 dalyje nurodyta informacija atitinkamai apima:

a)	gamintojų, perdirbėjų, platintojų, tiekėjų ir kitų ankstesnių prekių ar paslaugų savininkų bei numatytų didmenininkų ir mažmenininkų asmenvardžius (pavadinimus) ir adresus;

b)	informaciją apie pagamintų, perdirbtų, pristatytų, gautų ar užsakytų prekių kiekį ir už atitinkamas prekes ar paslaugas gautą užmokestį.

4. 1 ir 2 dalys taikomos nedarant poveikio kitiems Šalies įstatymams, kuriais:

a)	teisių subjektui suteikiama teisė gauti išsamesnę informaciją;

b)	reglamentuojamas pagal šį straipsnį pateiktos informacijos naudojimas civiliniame procese;

c)	reglamentuojama atsakomybė už piktnaudžiavimą teise į informaciją;

d)	numatoma galimybė atsisakyti suteikti informaciją, kuri priverstų 1 dalyje nurodytą asmenį prisipažinti jam pačiam ar jo artimam giminaičiui dalyvavus pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises;

e)	reglamentuojama informacijos šaltinių konfidencialumo apsauga arba asmens duomenų tvarkymas.

261 Straipsnis

Laikinosios ir atsargumo priemonės

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos teisminės institucijos pareiškėjo prašymu įtariamo pažeidėjo atžvilgiu galėtų priimti laikiną teismo draudimą, kuriuo siekiama užkirsti kelią gresiančiam intelektinės nuosavybės teisių pažeidimui arba laikinai uždrausti toliau vykdyti įtariamą teisės pažeidimą ir, kai tikslinga, nustatyti nevienkartines baudas, jei tai numatyta tos Šalies teisėje, arba, jei teisė toliau pažeidžiama, numatyti garantijas, kuriomis būtų užtikrinama kompensacija teisių subjektui. Tokiomis pačiomis sąlygomis gali būti priimtas laikinas teismo draudimas tarpininkui, kurio paslaugomis trečiasis asmuo naudojasi intelektinės nuosavybės teisėms pažeisti.

2. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos teisminės institucijos pareiškėjo prašymu galėtų nurodyti areštuoti ar pateikti prekes, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, kad jos nepatektų į prekybos srautus ar jais nejudėtų.

3. Jei įtariamas pažeidimas daromas komerciniais tikslais, kiekviena Šalis užtikrina, kad pareiškėjui įrodžius, jog susiklostė žalai atlyginti nepalankios aplinkybės, teisminės institucijos galėtų nurodyti imtis atsargumo priemonių ir areštuoti įtariamo pažeidėjo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant jo banko sąskaitų ir kito turto įšaldymą. Tuo tikslu kompetentingos institucijos gali nurodyti pateikti bankų, finansinius ar komercinius dokumentus arba sudaryti tinkamas sąlygas susipažinti su atitinkama informacija.

4. Kiekviena Šalis užtikrina, kad šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų priemonių atžvilgiu jos teisminės institucijos turėtų teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų bet kokius prieinamus įrodymus, kurių pakaktų įsitikinti, jog pareiškėjas yra teisių subjektas ir kad pareiškėjo teisė yra pažeidžiama arba kad gresia toks pažeidimas.

262 Straipsnis

Taisomosios priemonės

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos teisminės institucijos pareiškėjo prašymu ir nedarydamos poveikio teisių subjekto teisei į žalos atlyginimą dėl pažeidimo, ir be jokios kompensacijos galėtų nurodyti sunaikinti arba bent galutinai pašalinti iš prekybos srautų prekes, kuriomis, kaip nustatyta, pažeistos intelektinės nuosavybės teisės. Jei tinkama, tokiomis pat sąlygomis teisminės institucijos taip pat gali nurodyti sunaikinti medžiagas ir priemones, daugiausia naudotas tokioms prekėms sukurti arba gaminti.

2. Kiekvienos Šalies teisminės institucijos įgaliojamos nurodyti, kad tų priemonių taikymo išlaidas atlygintų pažeidėjas, nebent dėl tam tikrų priežasčių nurodoma kitaip.

263 Straipsnis

Draudimai

Kiekviena Šalis užtikrina, kad priėmus teismo sprendimą, kuriuo patvirtinamas intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas, teisminės institucijos galėtų priimti draudimą pažeidėjui tęsti pažeidžiančią veiklą. Kiekviena Šalis taip pat užtikrina, kad teisminės institucijos galėtų nustatyti draudimą tarpininkams, kurių paslaugomis trečiasis asmuo naudojasi intelektinės nuosavybės teisėms pažeisti.

264 Straipsnis

Alternatyvios priemonės

Kiekviena Šalis gali nustatyti, kad tinkamais atvejais ir asmens, kuriam turi būti taikomos 262 arba 263 straipsnyje numatytos priemonės, prašymu teisminės institucijos galėtų nurodyti sumokėti nukentėjusiajai šaliai piniginę kompensaciją vietoje tuose dviejuose straipsniuose numatytų priemonių, jei tas asmuo pažeidimą padarė netyčia ir ne dėl aplaidumo, jei atitinkamų priemonių taikymas padarytų tam asmeniui neproporcingos žalos ir jei piniginė kompensacija nukentėjusiąją šalį tenkina.

265 Straipsnis

Žalos atlyginimas

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos teisminės institucijos nukentėjusiosios šalies prašymu reikalautų pažeidėjo, kuris žinodamas arba turėdamas pakankamą pagrindą žinoti, dalyvavo teises pažeidžiančioje veikloje, atlyginti teisių subjektui žalą, kuri atitiktų faktiškai dėl pažeidimo teisės subjekto patirtus nuostolius.

2. Kiekviena Šalis užtikrina, kad nustatydamos žalą jos teisminės institucijos:

a)	atsižvelgtų į visus tinkamus aspektus, kaip antai neigiamas ekonomines pasekmes, įskaitant nukentėjusiosios šalies prarastą pelną, bet kokį pažeidėjo gautą nesąžiningą pelną ir tinkamais atvejais kitus, ne ekonominius veiksnius, kaip antai dėl pažeidimo teisių subjektui padarytą moralinę žalą, arba

kita, nei a punkte numatyta galimybė – tinkamais atvejais galėtų nustatyti vienkartinę žalos atlyginimo sumą, remdamosi tam tikrais veiksniais, pvz., bent autorinio atlyginimo ar kitų mokėjimų, kuriuos būtų tekę sumokėti, jei pažeidėjas būtų prašęs leidimo naudotis atitinkamomis intelektinės nuosavybės teisėmis, suma.

3. Kai pažeidėjas dalyvavo teises pažeidžiančioje veikloje nežinodamas arba neturėdamas pakankamo pagrindo žinoti, kiekviena Šalis gali nustatyti, kad jos teisminės institucijos galėtų reikalauti grąžinti gautą pelną arba atlyginti žalą, kuri gali būti nustatyta iš anksto.

266 Straipsnis

Teismo išlaidos

Kiekviena Šalis užtikrina, kad pagrįstas ir proporcingas teismo išlaidas bei kitas išlaidas, kurias patiria laimėjusioji šalis, paprastai dengtų pralaimėjusioji šalis, išskyrus jei dėl teisingumo to padaryti negalima.

267 Straipsnis

Teisminių institucijų sprendimų skelbimas

Kiekviena Šalis užtikrina, kad teisiniuose procesuose dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo teisminės institucijos galėtų pareiškėjo prašymu ir pažeidėjo sąskaita reikalauti taikyti tinkamas priemones informacijos apie sprendimą sklaidai, įskaitant viso ar dalies sprendimo pateikimą ir skelbimą.

268 Straipsnis

Autorystės ar nuosavybės prielaida

Taikant 3 skyriuje numatytas priemones, procedūras ir teisių gynybos priemones:

a)	tam, kad literatūros ar meno kūrinio autorius būtų laikomas autoriumi ir turėtų teisę pradėti procedūras dėl pažeidimo, jei nėra priešingų įrodymų, pakanka, kad autoriaus vardas būtų įprastu būdu nurodytas ant kūrinio, ir

b)	a punktas mutatis mutandis taikomas gretutinių teisių subjektams jų saugomo objekto atžvilgiu.

269 Straipsnis

Administracinė tvarka

Tiek, kiek administracine tvarka išnagrinėjus bylos esmę galima įpareigoti imtis civilinių teisės gynimo priemonių, ta tvarka turi atitikti principus, iš esmės lygiaverčius nustatytiems šiame skirsnyje.

3 SKIRSNIS

CIVILINIS PROCESAS IR TEISIŲ GYNIMO PRIEMONĖS, TAIKOMOS KOMERCINĖMS PASLAPTIMS

270 Straipsnis

Civilinis procesas ir teisių gynimo priemonės, taikomos komercinėms paslaptims

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad asmenims, dalyvaujantiems 252 straipsnio 1 dalyje nurodytame civiliniame procese ar turintiems teisę susipažinti su dokumentais, sudarančiais tą procesą, nebūtų leidžiama naudoti ar atskleisti jokios komercinės paslapties ar tariamos komercinės paslapties, kurią kompetentingos teisminės institucijos, reaguodamos į tinkamai pagrįstą suinteresuotosios šalies paraišką, įvardijo konfidencialia ir kurią jie sužinojo dalyvaudami tokiame procese arba turėdami tokią teisę susipažinti.

2. Kiekviena Šalis užtikrina, kad pasibaigus civiliniam procesui 1 dalyje nurodyta pareiga galiotų tiek laiko, kiek tinkama.

3. Kiekviena Šalis nustato, kad vykstant 252 straipsnio 1 dalyje nurodytam civiliniam procesui jos teisminės institucijos būtų įgaliotos bent:

a)	nurodyti taikyti laikinąsias priemones pagal savo atitinkamus įstatymus ir kitus teisės aktus, kad būtų nutrauktas ir uždraustas komercinės paslapties naudojimas arba atskleidimas sąžiningos komercinės praktikos neatitinkančiu būdu;

b)	nurodyti pagal savo atitinkamus įstatymus ir kitus teisės aktus imtis priemonių, kuriomis nurodoma nutraukti arba, jei reikia, uždrausti komercinės paslapties naudojimą ar atskleidimą sąžiningos komercinės praktikos neatitinkančiu būdu;

nurodyti pagal savo atitinkamus įstatymus ir kitus teisės aktus bet kuriam asmeniui, kuris gavo, naudojo ar atskleidė komercinę paslaptį sąžiningos komercinės praktikos neatitinkančiu būdu ir kuris žinojo ar turėjo žinoti, kad gauna, naudoja ar atskleidžia komercinę paslaptį sąžiningos komercinės praktikos neatitinkančiu būdu, atlyginti komercinės paslapties turėtojui žalą, atitinkančią faktinę žalą, patirtą dėl komercinės paslapties gavimo, naudojimo ar atskleidimo;

imtis konkrečių priemonių, būtinų bet kokios komercinės paslapties arba tariamos komercinės paslapties, naudojamos arba nurodytos 252 straipsnio 1 dalyje nurodytame procese, konfidencialumui išsaugoti. Laikantis kiekvienos Šalies atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų, šios konkrečios priemonės, be kitų, įskaitant teisę į gynybą, gali apimti galimybę visiškai ar iš dalies apriboti teisę susipažinti su tam tikrais dokumentais; apriboti teisę dalyvauti posėdžiuose ir susipažinti su atitinkamais įrašais ar stenogramomis ir pateikti nekonfidencialią teismo sprendimo versiją, iš kurios pašalinti ar pakeisti komercinę paslaptį sudarantys segmentai;

e)	skirti sankcijas bet kuriam teismo procese dalyvaujančiam asmeniui, kuris nevykdo teismo nurodymų dėl komercinės paslapties arba tariamos komercinės paslapties apsaugos arba atsisako jas vykdyti.

4. Kiekviena Šalis užtikrina, kad prašymas taikyti šiame straipsnyje numatytas priemones, procedūras ar teisių gynimo priemones būtų atmestas, jeigu, kaip įtariama, komercinė paslaptis buvo gauta, naudojama arba atskleista sąžiningos komercinės praktikos neatitinkančiu būdu, kaip nustatyta jos įstatymuose ir kituose teisės aktuose:

a)	atskleidžiant nusižengimą, pažeidimą ar neteisėtą veiklą, jeigu siekiama apsaugoti bendrąjį viešąjį interesą;

b)	darbuotojams atskleidžiant informaciją savo atstovams, tiems atstovams vykdant savo teisėtas atstovavimo funkcijas, jei toks atskleidimas buvo būtinas toms funkcijoms vykdyti;

c)	siekiant apsaugoti tos Šalies įstatymais ir kitais teisės aktais pripažintą teisėtą interesą.

4 SKIRSNIS

PASIENYJE TAIKOMOS VYKDYMO UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS

271 Straipsnis

Pasienyje taikomos priemonės

1. Kiekviena Šalis nustato arba palieka galioti muitinės prižiūrimoms prekėms taikomas procedūras, pagal kurias teisių subjektas gali pateikti prašymus kompetentingai institucijai (40), kad įtariamų prekių išleidimas būtų sustabdytas arba tokios prekės būtų sulaikytos. Šiame skirsnyje terminas „įtariamos prekės“ reiškia prekes, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiami prekių ženklai, autorių teisės ir gretutinės teisės, geografinės nuorodos, patentai, naudingieji modeliai, pramoninis dizainas, integrinių grandynų topografijos ir augalų veislių teisės.

2. Kiekviena Šalis įdiegia elektronines sistemas, kuriomis muitinės tvarko patenkintus ar įregistruotus prašymus.

3. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos kompetentinga institucija neimtų mokesčio administracinėms prašymo tvarkymo ar registravimo išlaidoms padengti.

4. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos kompetentingos institucijos per pagrįstą laikotarpį priimtų sprendimą dėl prašymo patenkinimo arba registravimo.

5. Kiekviena Šalis numato galimybę sieti 1 dalyje nurodytus prašymus su keliomis siuntomis.

6. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos muitinės galėtų savo iniciatyva sustabdyti jų prižiūrimų įtariamų prekių išleidimą arba jas sulaikyti.

7. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos muitinė naudotų rizikos analizę įtariamoms prekėms nustatyti.

8. Kiekviena Šalis gali leisti įgalioti savo muitinę teikti teisių subjektui, jo prašymu, informaciją apie prekes, taip pat jų aprašymą ir faktinį ar apskaičiuotą kiekį, ir, jei žinoma, siuntėjo, importuotojo, eksportuotojo ar gavėjo pavadinimus (asmenvardžius) ir adresus, ir prekių, kurių išleidimas sustabdytas arba kurios sulaikytos, kilmės šalį ar vietą.

9. Kiekviena Šalis turi nustačiusi procedūras, pagal kurias įtariamos prekės gali būti sunaikintos be būtinybės prieš tai oficialiai nustatyti pažeidimą administracinio ar teismo proceso tvarka, jei susiję asmenys sutinka, kad prekės būtų sunaikintos, arba tam neprieštarauja. Jei įtariamos prekės nesunaikinamos, kiekviena Šalis užtikrina, jei nėra išimtinių aplinkybių, kad jomis būtų atsikratyta nenaudojant prekybos srautų ir taip, kad teisių subjektas nepatirtų jokios žalos.

10. Kiekviena Šalis turi nustačiusi procedūras, pagal kurias būtų galima greitai sunaikinti suklastotus prekių ženklus ir piratines prekes, siunčiamas pašto arba greitojo pristatymo siuntose.

11. Kiekviena Šalis nustato, kad patenkinto ar įregistruoto prašymo teikėjas muitinės prašymu privalėtų padengti išlaidas, kurias muitinė ar kiti muitinės vardu veikiantys subjektai patyrė nuo prekių sulaikymo ar išleidimo sustabdymo momento, įskaitant sandėliavimo, tvarkymo ir bet kokias kitas su prekių sunaikinimu ar pašalinimu susijusias išlaidas.

12. Kiekviena Šalis gali nuspręsti netaikyti šio straipsnio importuojamoms prekėms, teisių subjektų ar jiems sutikus pateikiamoms rinkai kitoje šalyje. Šalis gali netaikyti šio straipsnio nekomercinio pobūdžio prekėms, vežamoms keliautojų asmeniniame bagaže.

13. Kiekviena Šalis leidžia savo muitinėms palaikyti nuolatinį dialogą ir skatinti bendradarbiavimą su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir kitomis institucijomis, dalyvaujančiomis užtikrinant intelektinės nuosavybės teises.

14. Šalys bendradarbiauja tarptautinės prekybos įtariamomis prekėmis klausimais. Visų pirma Šalys, kiek įmanoma, dalijasi susijusia informacija apie prekybą įtariamomis prekėmis, kuri daro poveikį kitai Šaliai.

15. Nedarant poveikio kitų formų bendradarbiavimui, intelektinės nuosavybės teises reglamentuojančių teisės aktų, už kurių vykdymo užtikrinimą Šalies muitinė yra kompetentinga pagal šį straipsnį, pažeidimams taikomas Protokolas dėl savitarpio administracinės pagalbos muitinės reikalų srityje.

272 Straipsnis

Derėjimas su GATT 1994 ir TRIPS sutartimi

Šalys užtikrina, kad muitinėms pasienyje įgyvendinant intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo priemones, nepriklausomai nuo to, ar joms taikomas šis skirsnis, ar ne, būtų laikomasi Šalių pareigų pagal GATT 1994 ir TRIPS sutartį, visų pirmą GATT 1994 V straipsnio ir TRIPS sutarties 41 straipsnio ir III dalies 4 skirsnio.

4 SKYRIUS

KITOS NUOSTATOS

273 Straipsnis

Bendradarbiavimas

1. Šalys bendradarbiauja, kad padėtų įgyvendinti pagal šią antraštinę dalį prisiimtus įsipareigojimus ir pareigas.

2. Bendradarbiavimo sritys apima šią veiklą, tačiau ja neapsiriboja:

a)	keitimąsi informacija apie teisinę sistemą, susijusią su intelektinės nuosavybės teisėmis ir atitinkamomis apsaugos ir užtikrinimo taisyklėmis;

b)	keitimąsi patirtimi, susijusia su teisėkūros pažanga, intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimu ir muitinės, policijos, administracinių ir teisminių institucijų vykdomu vykdymo užtikrinimu centriniu ir žemesniu lygmenimis;

c)	veiklos koordinavimą, siekiant užkirsti kelią suklastotų prekių eksportui, taip pat su kitomis šalimis;

d)	techninę pagalbą, gebėjimų stiprinimą, darbuotojų mainus ir mokymą;

e)	intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir gynimą bei šios srities informacijos sklaidą, be kita ko, verslo subjektams ir pilietinei visuomenei;

f)	vartotojų ir teisių subjektų informuotumo didinimą;

g)	aktyvesnį institucijų bendradarbiavimą, visų pirma Šalių intelektinės nuosavybės tarnybų;

h)	visuomenės informuotumo skatinimą ir švietimą apie intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir gynimo politiką;

i)	intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir užtikrinimo skatinimą bendradarbiaujant viešajam ir privačiajam sektoriams ir įtraukiant mažąsias ir vidutines įmones;

j)	veiksmingų strategijų tikslinėms grupėms nustatyti ir komunikacijos programų kūrimą, kad vartotojai ir žiniasklaida būtų geriau informuojami apie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo poveikį, įskaitant grėsmę sveikatai ir saugai ir ryšį su organizuotu nusikalstamumu.

3. Šalys tiesiogiai arba Specialiajame prekybos komitete intelektinės nuosavybės klausimams palaiko ryšius visais su šios antraštinės dalies įgyvendinimu ir veikimu susijusiais klausimais.

274 Straipsnis

Savanoriškos suinteresuotųjų subjektų iniciatyvos

Kiekviena Šalis stengiasi sudaryti palankesnes sąlygas savanoriškoms suinteresuotųjų subjektų iniciatyvoms, kuriomis siekiama mažinti intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų skaičių, be kita ko, internete ir kitose prekyvietėse, daugiausia dėmesio skiriant konkrečioms problemoms ir ieškant praktinių sprendimų, kurie būtų realistiški, subalansuoti, proporcingi ir teisingi visiems suinteresuotiesiems subjektams, be kita ko, šiais būdais:

kiekviena Šalis stengiasi savo teritorijoje bendru sutarimu sušaukti suinteresuotuosius subjektus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos savanoriškoms iniciatyvoms rasti sprendimus ir spręsti nesutarimus, susijusius su intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir užtikrinimu bei pažeidimų skaičiaus mažinimu;

b)	Šalys stengiasi keistis informacija viena su kita apie pastangas sudaryti palankesnes sąlygas savanoriškoms suinteresuotųjų subjektų iniciatyvoms savo atitinkamose teritorijose, ir

c)	Šalys stengiasi skatinti atvirą Šalių suinteresuotųjų subjektų dialogą ir bendradarbiavimą, taip pat skatinti Šalių suinteresuotuosius subjektus kartu rasti sprendimus ir spręsti nesutarimus, susijusius su intelektinės nuosavybės teisių apsauga bei užtikrinimu ir pažeidimų skaičiaus mažinimu.

275 Straipsnis

Peržiūra dėl geografinių nuorodų

Atkreipdamos dėmesį į atitinkamas bet kokių ankstesnių Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos dvišalių susitarimų nuostatas, Šalys gali bendrai dėti pagrįstas pastangas susitarti dėl jų geografinių nuorodų apsaugos ir veiksmingo vidaus vykdymo užtikrinimo taisyklių.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

VIEŠIEJI PIRKIMAI

1 SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS

276 Straipsnis

Tikslas

Šios antraštinės dalies tikslas – užtikrinti, kad kiekvienos Šalies tiekėjai turėtų daugiau galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, ir didinti viešųjų pirkimų skaidrumą.

277 Straipsnis

Tam tikrų Sutarties dėl viešųjų pirkimų nuostatų įtraukimas ir į taikymo sritį patenkantys viešieji pirkimai

1. Į šią antraštinę dalį įtraukiamos Sutarties dėl viešųjų pirkimų (SVP) nuostatos, nurodytos 25 priedo A skirsnyje, įskaitant kiekvienos Šalies pateiktus SVP I priedėlio priedus.

2. Šioje antraštinėje dalyje terminas „į taikymo sritį patenkantys viešieji pirkimai“ reiškia viešuosius pirkimus, kuriems taikomas SVP II straipsnis, ir viešuosius pirkimus, išvardytus 25 priedo B skirsnyje.

3. Į taikymo sritį patenkantiems viešiesiems pirkimams kiekviena Šalis kitos Šalies tiekėjams, prekėms ar paslaugoms mutatis mutandis taiko 25 priedo A skirsnyje nurodytas SVP nuostatas.

2 SKYRIUS

PAPILDOMOS Į TAIKYMO SRITĮ PATENKANČIŲ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TAISYKLĖS

278 Straipsnis

Elektroninių priemonių naudojimas vykdant viešuosius pirkimus

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos perkantieji subjektai į taikymo sritį patenkančius viešuosius pirkimus, kiek praktiškai įmanoma, vykdytų elektroninėmis priemonėmis.

2. Laikoma, kad perkantysis subjektas į taikymo sritį patenkančius viešuosius pirkimus vykdo elektroninėmis priemonėmis, jei subjektas elektronines informacijos ir ryšių priemones naudoja:

a)	skelbimams ir konkurso dokumentams skelbti vykdant viešąjį pirkimą, ir

b)	paraiškoms dalyvauti konkurse ir pasiūlymams teikti.

3. Išskyrus ypatingus atvejus, tokios elektroninės informacijos ir ryšių priemonės turi būti nediskriminacinės, visuotinai prieinamos ir sąveikios su visuotinai naudojamais informacinių ir ryšių technologijų produktais ir neriboti galimybės dalyvauti viešajame pirkime.

4. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos perkantieji subjektai gautų ir tvarkytų elektronines sąskaitas faktūras pagal jos teisės aktus.

279 Straipsnis

Skelbimas elektroninėmis priemonėmis

Kiek tai susiję su į taikymo sritį patenkančiais viešaisiais pirkimais, visi skelbimai apie viešuosius pirkimus, įskaitant skelbimus apie numatomus viešuosius pirkimus, santraukas, skelbimus apie planuojamus viešuosius pirkimus ir skelbimus apie sutarčių skyrimą, yra tiesiogiai prieinami elektroninėmis priemonėmis ir nemokamai per vieną bendrą prieigos tašką internete.

280 Straipsnis

Patvirtinamieji įrodymai

Kiekviena Šalis užtikrina, kad prašymų dalyvauti ar pasiūlymų teikimo metu perkantieji subjektai nereikalautų, kad tiekėjai pateiktų visus įrodymus (ar jų dalį), kad jie nėra patekę į vieną iš situacijų, dėl kurių tiekėjas gali būti pašalintas, ir kad jie tenkina dalyvavimo sąlygas, nebent tai būtina tinkamam viešojo pirkimo vykdymui.

281 Straipsnis

Dalyvavimo sąlygos

Kiekviena Šalis užtikrina, kad tais atvejais, kai jos perkantieji subjektai reikalauja, kad tiekėjas, norėdamas dalyvauti į taikymo sritį patenkančiame viešajame pirkime, įrodytų ankstesnę patirtį, jie nereikalautų, kad tiekėjas turėtų tokios patirties tos Šalies teritorijoje.

282 Straipsnis

Registravimo sistemos ir tinkamumo vertinimo procedūros

Tiekėjų registravimo sistemą taikanti Šalis užtikrina, kad suinteresuotieji tiekėjai galėtų bet kuriuo metu prašyti būti įregistruotais. Visi prašymą pateikę suinteresuotieji tiekėjai per pagrįstą laikotarpį informuojami apie sprendimą patenkinti arba atmesti šį prašymą.

283 Straipsnis

Atrankinis konkursas

Kiekviena Šalis užtikrina, kad tais atvejais, kai perkantysis subjektas taiko atrankinį konkursą, jis išsiųstų kvietimus pateikti pasiūlymus tiek tiekėjų, kiek reikia realiai konkurencijai ir netrikdomam viešųjų pirkimų sistemos veikimui užtikrinti.

284 Straipsnis

Neįprastai maža kaina

Papildant SVP XV straipsnio 6 dalį, jei perkančiajam subjektui pateikiamas pasiūlymas, kuriame siūloma kaina yra daug mažesnė negu kituose pateiktuose pasiūlymuose pasiūlytos kainos, jis taip pat gali perklausti tiekėjo, ar nustatant kainą buvo atsižvelgta į subsidijų suteikimą.

285 Straipsnis

Aplinkos, socialiniai ir darbo teisės aspektai

Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos perkantieji subjektai per visą viešųjų pirkimų procedūrą galėtų atsižvelgti į aplinkos, darbo teisės ir socialinius aspektus, jei tie aspektai suderinami su 1 ir 2 skyriais nustatytomis taisyklėmis ir yra nurodyti pranešime apie numatomą viešąjį pirkimą arba kitame pranešime, naudojamame kaip pranešimas apie numatomą viešąjį pirkimą, ar konkurso dokumentuose.

286 Straipsnis

Šalies vidaus skundų nagrinėjimo procedūros

1. Jei Šalis pagal SVP XVIII straipsnio 4 dalį yra paskyrusi nešališką administracinę instituciją, ta Šalis užtikrina, kad:

a)	paskirtosios institucijos nariai jų kadencijos metu būtų nepriklausomi, nešališki ir neveikiami išorės įtakos;

b)	paskirtosios institucijos nariai jų kadencijos metu nebūtų atleisti prieš jų valią, nebent juos atleisti būtina pagal nuostatas, kuriomis reglamentuojama paskirtosios institucijos veikla, ir

c)	pirmininkas arba bent vienas kitas paskirtosios institucijos narys turėtų teisinę ir profesinę kvalifikaciją, lygiavertę teisėjų, teisininkų ar kitų teisės specialistų kvalifikacijai, reikalaujamai pagal Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus.

2. Kiekviena Šalis priima arba palieka galioti procedūras, pagal kurias numatomos skubios laikinosios priemonės, kuriomis išsaugoma tiekėjo galimybė dalyvauti viešajame pirkime. Taikant šias laikinąsias priemones, numatytas SVP XVIII straipsnio 7 dalies a punkte, gali būti sustabdomas viešojo pirkimo procesas arba, jei perkantysis subjektas jau sudarė sutartį, o Šalis numatė tokią galimybę, – sustabdomas sutarties vykdymas. Pagal šias procedūras gali būti numatyta, kad priimant sprendimą dėl tokių priemonių taikymo gali būti atsižvelgta į neigiamas pasekmes svarbiausiems susijusiems interesams, įskaitant viešąjį interesą. Pagrįstos priežastys, dėl kurių nusprendžiama nesiimti veiksmų, nurodomos raštu.

3. Jei suinteresuotasis ar dalyvaujantis tiekėjas pateikė skundą 1 dalyje nurodytai paskirtajai institucijai, kiekviena Šalis iš esmės užtikrina, kad perkantysis subjektas nesudarytų sutarties tol, kol ta institucija dėl skundo nepriims sprendimo ar rekomendacijos, susijusių su laikinosiomis priemonėmis, taisomaisiais veiksmais ar kompensacija už patirtus nuostolius ar žalą, kaip nurodyta 2, 5 ir 6 dalyse, remiantis Šalies taisyklėmis, teisės aktais ir procedūromis. Kiekviena Šalis gali nustatyti, kad neišvengiamomis ir tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis sutartis gali būti vis dėlto sudaryta.

4. Kiekviena Šalis gali numatyti:

a)	atidėjimo laikotarpį tarp sprendimo skirti sutartį ir sutarties sudarymo, kad konkurso nelaimėję tiekėjai turėtų pakankamai laiko įvertinti, ar tinkama pradėti apskundimo procedūrą, arba

b)	pakankamą laikotarpį, kad suinteresuotasis tiekėjas galėtų pateikti skundą, dėl kurio gali būti pagrįstai sustabdytas sutarties vykdymas.

5. Taisomieji veiksmai pagal SVP XVIII straipsnio 7 dalies b punktą gali būti vienas ar keli iš šių veiksmų:

a)	diskriminacinių techninių, ekonominių ar finansinių specifikacijų, įtrauktų į kvietimą teikti pasiūlymus, sutarties dokumentus ar bet kurį kitą su konkurso procedūra susijusį dokumentą, pašalinimas ir naujų viešojo pirkimo procedūrų vykdymas;

b)	viešojo pirkimo procedūros pakartojimas nekeičiant sąlygų;

c)	sprendimo skirti sutartį atidėjimas ir naujo sprendimo skirti sutartį priėmimas;

d)	sutarties nutraukimas arba paskelbimas negaliojančia, arba

e)	kitų priemonių priėmimas, siekiant ištaisyti 1 ir 2 skyrių pažeidimą, pvz., nurodymas mokėti tam tikrą sumą tol, kol pažeidimas faktiškai ištaisomas.

6. Kaip nustatyta SVP XVIII straipsnio 7 dalies b punkte, kiekviena Šalis gali numatyti skirti kompensaciją už patirtus nuostolius ar žalą. Šiuo klausimu, jei Šalies skundų nagrinėjimo institucija nėra teismas ir tiekėjas mano, kad buvo pažeisti vidaus įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais įgyvendinamos šios antraštinės dalies 1 ir 2 skyriuose nustatytos pareigos, tiekėjas Šalies teismine tvarka gali kreiptis į teismą, taip pat ir dėl kompensacijos.

7. Kiekviena Šalis nustato arba palieka galioti reikiamas procedūras, kuriomis veiksmingai įgyvendinami skundų nagrinėjimo institucijų sprendimai ar rekomendacijos arba užtikrinamas veiksmingas teisminių skundų nagrinėjimo institucijų sprendimų vykdymas.

3 SKYRIUS

NACIONALINIS REŽIMAS, TAIKOMAS NE TIK Į TAIKYMO SRITĮ PATENKANTIEMS VIEŠIESIEMS PIRKIMAMS

287 Straipsnis

Apibrėžtys

1. Šiame skyriuje Šalies pagal šį skyrių taikomas režimas yra:

a)	Jungtinės Karalystės atžvilgiu – režimas, ne mažiau palankus nei palankiausias režimas, panašiose situacijose taikomas Jungtinės Karalystės tiekėjams, ir

b)	valstybės narės atžvilgiu – režimas, ne mažiau palankus nei palankiausias režimas, panašiose situacijose toje valstybėje narėje taikomas tos valstybės narės tiekėjams.

2. Šiame skyriuje Šalies tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, yra:

Sąjungoje – juridinis asmuo, įsteigtas arba organizuotas pagal Sąjungos arba bent vienos iš jos valstybių narių teisę ir Sąjungos teritorijoje vykdantis didelę ūkinės veiklos dalį, kurią Sąjunga, remdamasi pranešimu apie Europos bendrijos steigimo sutartį PPO (dokumentas WT/REG39/1), laiko lygiaverte SESV 54 straipsnyje įtvirtintai faktinio ir nuolatinio ryšio su valstybės narės ekonomika sąvokai, ir

b)	Jungtinėje Karalystėje – juridinis asmuo, įsteigtas ar organizuotas pagal Jungtinės Karalystės teisę ir Jungtinės Karalystės teritorijoje vykdantis didelę ūkinės veiklos dalį.

288 Straipsnis

Vietoje įsteigtiems tiekėjams taikomas nacionalinis režimas

1. Kalbant apie bet kokį viešąjį pirkimą, jokia Šalies priemone kitos Šalies tiekėjams, įsteigtiems jos teritorijoje sudarant, įsigyjant ar išlaikant juridinį asmenį, nenustatomas režimas, mažiau palankus nei ta Šalis taiko savo panašiems tiekėjams (41).

2. Šiame straipsnyje numatytos pareigos dėl nacionalinio režimo taikymui ir toliau galioja saugumo ir bendrosios išimtys, kaip apibrėžta SVP III straipsnyje, net jei viešasis pirkimas pagal šią antraštinę dalį nėra į taikymo sritį patenkantis viešasis pirkimas.

4 SKYRIUS

KITOS NUOSTATOS

289 Straipsnis

Įsipareigojimų dėl patekimo į rinką pakeitimai ir ištaisymai

Kiekviena Šalis gali pakeisti ar pataisyti savo įsipareigojimus dėl patekimo į rinką atitinkamame 25 priedo B skirsnio poskirsnyje, laikydamasi 290–293 straipsniuose nustatytos tvarkos.

290 Straipsnis

Pakeitimai

1. Šalis, ketinanti keisti 25 priedo B skirsnio poskirsnį:

a)	raštu apie tai praneša kitai Šaliai, ir

b)	pranešime kitai Šaliai pasiūlo tinkamą kompensacinį sureguliavimą, kad būtų išlaikomas su ankstesniąja (iki pakeitimo) palyginamas įsipareigojimų dėl patekimo į rinką lygis.

2. Nepaisant 1 dalies b punkto, Šalis neprivalo kitai Šaliai taikyti kompensacinio sureguliavimo, jei siūlomas pakeitimas taikomas perkančiajam subjektui, kurio į taikymo sritį patenkančių viešųjų pirkimų Šalis faktiškai nebekontroliuoja ar nebeturi jiems įtakos.

Laikoma, kad Šalis faktiškai nebekontroliuoja perkančiųjų subjektų į taikymo sritį patenkančių viešųjų pirkimų ar nebeturi jiems įtakos, jei perkantįjį subjektą veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų.

3. Kita Šalis gali prieštarauti 1 dalies a punkte nurodytam pakeitimui, jei ji ginčija, kad:

a)	pagal 1 dalies b punktą pasiūlytas kompensacinis sureguliavimas yra pakankamas, kad būtų išlaikomas palyginamas abipusiškai sutartų įsipareigojimų dėl patekimo į rinką lygis, arba

b)	pakeitimas taikomas perkančiajam subjektui, kurio Šalis faktiškai nebekontroliuoja ar nebeturi jam įtakos, kaip numatyta 2 dalyje.

Kita Šalis per 45 dienas nuo 1 dalies a punkte nurodyto pranešimo gavimo raštu pateikia prieštaravimus, kitaip yra laikoma, kad ji sutiko su kompensaciniu sureguliavimu ar pakeitimu, taip pat atsižvelgiant į šeštos dalies I antraštinę dalį.

291 Straipsnis

Ištaisymai

1. Šalis, ketinanti ištaisyti 25 priedo B skirsnio poskirsnį, apie tai raštu praneša kitai Šaliai.

Toliau nurodyti 25 priedo B skirsnio poskirsnio pakeitimai laikomi ištaisymu, jei jie neturi įtakos abipusiškai sutartiems įsipareigojimams dėl patekimo į rinką, numatytiems šioje antraštinėje dalyje:

a)	perkančiojo subjekto pavadinimo pakeitimas;

b)	dviejų ar daugiau tame poskirsnyje išvardytų perkančiųjų subjektų susijungimas, ir

c)	į tą poskirsnį įtraukto perkančiojo subjekto padalijimas į du arba daugiau perkančiųjų subjektų, jei jie visi įtraukiami į tame pačiame poskirsnyje pateiktą perkančiųjų subjektų sąrašą.

2. Per 45 dienas nuo pranešimo gavimo Šalis gali pateikti kitai Šaliai prieštaravimą dėl siūlomo ištaisymo. Prieštaravimą teikianti Šalis nurodo priežastis, kodėl ji mano, kad siūlomas ištaisymas nėra pakeitimas, numatytas 1 dalyje, ir apibūdina poveikį, kurį siūlomas ištaisymas turėtų abipusiškai sutartiems įsipareigojimams dėl patekimo į rinką, numatytiems šioje antraštinėje dalyje. Jei per 45 dienas nuo pranešimo gavimo toks raštiškas prieštaravimas nepateikiamas, laikoma, kad Šalis sutiko su siūlomu ištaisymu.

292 Straipsnis

Konsultacijos ir ginčų sprendimas

Jei Šalis prieštarauja siūlomam pakeitimui arba siūlomam kompensaciniam sureguliavimui, nurodytiems 290 straipsnyje, arba siūlomam ištaisymu, nurodytam 291 straipsnyje, Šalys siekia išspręsti šį klausimą per konsultacijas. Jei per 60 dienų nuo prieštaravimo gavimo nesusitariama, Šalis, siekianti pakeisti arba ištaisyti savo 25 priedo B skirsnio poskirsnį, gali perduoti klausimą spręsti ginčų sprendimo tvarka pagal šeštos dalies I antraštinę dalį, kad būtų nustatyta, ar prieštaravimas yra pagrįstas.

293 Straipsnis

25 priedo B skirsnio pakeitimas

Jei Šalis neprieštarauja pakeitimui pagal 290 straipsnio 3 dalį arba ištaisymui pagal 291 straipsnio 2 dalį, arba 292 straipsnyje nurodytomis konsultacijomis sutartiems pakeitimams ar ištaisymams, arba jei klausimas galutinai išsprendžiamas pagal šeštos dalies I antraštinę dalį, Partnerystės taryba iš dalies pakeičia atitinkamą 25 priedo B skirsnio poskirsnį, kad atsižvelgtų į atitinkamą pakeitimą, ištaisymą ar kompensacinį sureguliavimą.

294 Straipsnis

Bendradarbiavimas

1. Šalys pripažįsta naudą, kurią gali suteikti bendradarbiavimas tarptautiniu mastu skatinant abipusišką viešųjų pirkimų rinkų liberalizavimą.

2. Jei techniškai įmanoma, Šalys teikia viena kitai metinius statistinius duomenis apie į taikymo sritį patenkančius viešuosius pirkimus.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

MAŽOSIOS IR VIDUTINĖS ĮMONĖS

295 Straipsnis

Tikslas

Šios antraštinės dalies tikslas – padidinti mažųjų ir vidutinių įmonių gebėjimą pasinaudoti šio podalio teikiamomis galimybėmis.

296 Straipsnis

Dalijimasis informacija

1. Kiekviena Šalis sukuria arba prižiūri jai priklausančią mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirtą viešai prieinamą svetainę, kurioje pateikiama su šiuo podaliu susijusi informacija, be kita ko:

a)	šio podalio santrauka;

b)	šio podalio nuostatų, kurias kiekviena Šalis laiko svarbiomis abiejų Šalių mažosioms ir vidutinėms įmonėms, aprašymas, ir

c)	bet kokia papildoma informacija, kurią kiekviena Šalis laiko naudinga mažosioms ir vidutinėms įmonėms, norinčioms pasinaudoti šio podalio teikiamomis galimybėmis.

2. Kiekviena Šalis 1 dalyje nurodytoje svetainėje pateikia nuorodą į:

a)	šio podalio tekstą;

b)	atitinkamą kitos Šalies svetainę, ir

c)	savo institucijų svetaines, kuriose, Šalies nuomone, teikiama naudinga informacija asmenims, besidomintiems prekybos ir verslo galimybėmis jos teritorijoje.

3. Kiekviena Šalis 1 dalyje nurodytoje svetainėje pateikia nuorodą į savo valdžios institucijų svetaines, kuriose pateikiama informacija, susijusi su:

a)	muitinės įstatymais ir kitais teisės aktais, importo, eksporto ir tranzito procedūromis, taip pat atitinkamomis formomis, dokumentais ir kita reikalinga informacija;

b)	įstatymais, kitais teisės aktais ir procedūromis, susijusiais su intelektinės nuosavybės teisėmis, įskaitant geografines nuorodas;

c)	techniniais įstatymais ir kitais teisės aktais, įskaitant, kai būtina, privalomas atitikties vertinimo procedūras ir nuorodas į atitikties vertinimo įstaigų sąrašus tais atvejais, kai trečiojo asmens atitikties vertinimas yra privalomas, kaip numatyta I antraštinės dalies 4 skyriuje;

d)	įstatymais ir kitais teisės aktais dėl sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių, susijusių su importu ir eksportu, kaip numatyta I antraštinės dalies 3 skyriuje;

e)	įstatymais ir kitais teisės aktais dėl viešųjų pirkimų, vienu bendru interneto prieigos prie skelbimų apie viešuosius pirkimus punktu, kaip numatyta VI antraštinėje dalyje, ir kitomis atitinkamomis tos antraštinės dalies nuostatomis;

f)	bendrovių registravimo procedūromis, ir

g)	kita informacija, kuri, Šalies nuomone, gali padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

4. Kiekviena Šalis 1 dalyje nurodytoje svetainėje pateikia nuorodą į duomenų bazę, kurioje galima vykdyti elektroninę paiešką pagal tarifų nomenklatūros kodus ir kurioje pateikiama ši informacija, susijusi su patekimu į jos rinką:

dėl tarifinių priemonių ir su tarifais susijusios informacijos:

i)	muitų ir kvotų normos, įskaitant normas didžiausio palankumo statusą turinčioms šalims, didžiausio palankumo statuso neturinčioms šalims taikomos normos ir lengvatinės normos bei tarifinės kvotos;

ii)

akcizai;

iii)	mokesčiai (pridėtinės vertės mokestis / pardavimo mokestis);

iv)	muitai ar kiti mokesčiai, įskaitant taikomus konkretiems produktams;

v)	kilmės taisyklės, kaip numatyta I antraštinės dalies 2 skyriuje;

vi)	sąlyginis apmokestinimas muitais, muitų atidėjimas ar kito tipo lengvatos, kuriomis sumažinami ar kompensuojami muitai arba nuo jų atleidžiama;

vii)	kriterijai, pagal kuriuos nustatoma prekės muitinė vertė, ir

viii)

kitos tarifinės priemonės;

dėl su tarifų nomenklatūra susijusių netarifinių priemonių:

i)	importo procedūroms reikalinga informacija,ir

ii)	su netarifinėmis priemonėmis susijusi informacija.

5. Kiekviena Šalis reguliariai arba kitos Šalies prašymu atnaujina 1–4 dalyse nurodytą informaciją ir nuorodas, kurias ji tvarko savo svetainėje, kad užtikrintų, kad tokia informacija ir nuorodos būtų atnaujintos ir tikslios.

6. Kiekviena Šalis užtikrina, kad 1–4 dalyse nurodyta informacija ir nuorodos būtų pateikiamos tinkamai, kad mažosios ir vidutinės įmonės galėtų jomis naudotis. Kiekviena Šalis stengiasi, kad informacija būtų prieinama anglų kalba.

7. Nė vienam nė vienos Šalies asmeniui netaikomas joks mokestis už prieigą prie informacijos, pateiktos pagal 1–4 dalis.

297 Straipsnis

Mažųjų ir vidutinių įmonių kontaktiniai punktai

1. Įsigaliojus šiam Susitarimui kiekviena Šalis paskiria kontaktinį punktą šiame straipsnyje išvardytoms funkcijoms vykdyti ir praneša kitai Šaliai jo kontaktinę informaciją. Šalys nedelsdamos viena kitai praneša apie bet kokius šios kontaktinės informacijos pasikeitimus.

2. Šalių mažųjų ir vidutinių įmonių kontaktiniai punktai:

a)	siekia užtikrinti, kad įgyvendinant šį podalį būtų atsižvelgiama į mažųjų ir vidutinių įmonių poreikius ir kad abiejų Šalių mažosios ir vidutinės įmonės galėtų pasinaudoti šio podalio teikiamomis galimybėmis;

b)	svarsto, kaip sustiprinti Šalių tarpusavio bendradarbiavimą mažosioms ir vidutinėms įmonėms svarbiais klausimais, kad jos turėtų daugiau prekybos ir investicijų galimybių;

užtikrina, kad 296 straipsnyje nurodyta informacija būtų atnaujinta, tiksli ir aktuali mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Bet kuri Šalis gali per mažųjų ir vidutinių įmonių kontaktinį punktą pasiūlyti papildomos informacijos, kurią kita Šalis gali įtraukti į savo svetaines ir kuri turi būti tvarkoma pagal 296 straipsnį;

nagrinėja visus mažosioms ir vidutinėms įmonėms svarbius klausimus, susijusius su šio podalio įgyvendinimu, įskaitant:

i)	dalijimąsi informacija siekiant padėti Partnerystės tarybai stebėti ir įgyvendinti šio podalio aspektus, susijusius su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis;

ii)	pagalbą specialiesiems komitetams, jungtinėms darbo grupėms ir kontaktiniams punktams, įsteigtiems pagal šį Susitarimą, svarstant mažosioms ir vidutinėms įmonėms svarbius klausimus;

e)	periodiškai bendrai ar atskirai teikia ataskaitas apie savo veiklą Partnerystės tarybai, kad ši jas apsvarstytų, ir

f)	Šalių sutarimu svarsto visus kitus pagal šį Susitarimą kylančius klausimus, susijusius su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis.

3. Šalių mažųjų ir vidutinių įmonių kontaktiniai punktai savo darbą atlieka Šalių nustatytais ryšių kanalais, kurie gali apimti elektroninį paštą, vaizdo konferencijas ar kitas priemones. Prireikus jie taip pat gali susitikti.

4. Mažųjų ir vidutinių įmonių kontaktiniai punktai, vykdydami savo veiklą, atitinkamai gali siekti bendradarbiauti su ekspertais ir išorės organizacijomis.

298 Straipsnis

Ryšys su šešta dalimi

Šiai antraštinei daliai netaikoma šeštos dalies I antraštinė dalis .

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

ENERGETIKA

1 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

299 Straipsnis

Tikslai

Šios antraštinės dalies tikslai – sudaryti palankesnes sąlygas Šalių tarpusavio prekybai ir investicijoms energetikos ir žaliavų srityse, taip pat remti energijos tiekimo saugumą ir aplinkos tvarumą, visų pirma prisidedant prie kovos su klimato kaita šiose srityse.

300 Straipsnis

Apibrėžtys

1. Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra – pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/942 (42) įkurta agentūra;

b)	leidimas – leidimas, licencija, koncesija ar panaši administracinė ar sutartinė priemonė, kuria Šalies kompetentinga institucija suteikia subjektui teisę vykdyti tam tikrą ekonominę veiklą jos teritorijoje;

balansavimas:

elektros energijos sistemų atveju – visi visais laikotarpiais vykdomi veiksmai ir procesai, kuriais elektros energijos perdavimo sistemos operatorius nuolat užtikrina sistemos dažnio išlaikymą iš anksto nustatytame stabilumo intervale ir rezervų kiekio, būtino reikiamai kokybei užtikrinti, atitiktį reikalavimams;

ii)

dujų sistemų atveju – veiksmas, kurį atlieka dujų perdavimo sistemos operatoriai, kad pakeistų dujų srautus į perdavimo tinklą arba iš jo, išskyrus veiksmus, susijusius su dujomis, kurios neapskaitytos kaip iš sistemos išleistos dujos, ir dujomis, kurias perdavimo sistemos operatorius naudoja sistemai eksploatuoti;

skirstymas:

i)	kiek tai susiję su elektros energija – elektros energijos transportavimas aukštosios, vidutinės ar žemosios įtampos skirstymo sistemomis siekiant ją pristatyti vartotojams, išskyrus tiekimą;

ii)	kiek tai susiję su dujomis – gamtinių dujų transportavimas vietos ar regiono vamzdynų tinklais siekiant pristatyti jas vartotojams, išskyrus tiekimą;

skirstymo sistemos operatorius – fizinis ar juridinis asmuo, kuris atsako už elektros energijos arba dujų skirstymo sistemos eksploatavimą, techninės priežiūros užtikrinimą ir, jei būtina, už jos plėtrą konkrečioje teritorijoje ir, kai taikytina, jos sujungimą su kitomis sistemomis ir už tai, kad būtų užtikrintas sistemos ilgalaikis pajėgumas pagrįstiems elektros energijos arba dujų skirstymo poreikiams tenkinti;

elektros energijos jungtis – perdavimo linija:

i)	tarp Šalių, išskyrus visas tokias linijas bendroje Airijos ir Šiaurės Airijos elektros energijos rinkoje;

ii)	tarp Didžiosios Britanijos ir Airijos bei Šiaurės Airijos bendrosios elektros energijos rinkos, kuriai netaikomas i punktas;

g)	energetikos prekės – prekės, iš kurių gaunama energija ir kurių atitinkamas Suderintos sistemos (SS) kodas nurodytas 26 priede;

h)	subjektas – fizinis asmuo, juridinis asmuo arba bendrovė ar jų grupė;

i)	jungiamasis dujotiekis – perdavimo vamzdynas, kertantis sieną tarp Šalių arba esantis abipus jos;

j)	gamyba – elektros energijos gaminimas;

k)	angliavandeniliai – prekės, kurių atitinkamas SS kodas nurodytas 26 priede;

l)	sujungimo punktas – fizinis arba virtualus punktas, jungiantis Sąjungos ir Jungtinės Karalystės įleidimo-išleidimo sistemas arba jungiantis įleidimo-išleidimo sistemą su jungiamuoju dujotiekiu, jei tiems taškams tinklo naudotojai taiko rezervavimo procedūras;

m)	žaliavos – prekės, kurių atitinkamas SS skirsnis nurodytas 26 priede;

n)	atsinaujinančiųjų išteklių energija – energijos rūšis, įskaitant elektros energiją, pagaminta iš atsinaujinančiųjų neiškastinių išteklių;

o)	tipinis pajėgumo produktas – tam tikra transportavimo pajėgumo dalis per konkretų laikotarpį konkrečiame sujungimo taške;

perdavimas:

i)	kiek tai susiję su elektros energija – elektros energijos transportavimas aukštos ir aukštosios įtampos sistema siekiant ją pristatyti vartotojams ar skirstytojams, išskyrus tiekimą;

ii)	kiek tai susiję su dujomis – gamtinių dujų transportavimas tinklu, kurį daugiausia sudaro aukšto slėgio vamzdynai, išskyrus gavybos proceso vamzdynų tinklą ir aukšto slėgio vamzdynų dalį, iš esmės naudojamą gamtinių dujų vietiniam skirstymui, siekiant jas pristatyti vartotojams, išskyrus tiekimą;

perdavimo sistemos operatorius – fizinis ar juridinis asmuo, atliekantis perdavimo funkciją arba atsakingas už elektros energijos arba dujų perdavimo sistemos eksploatavimą bei techninės priežiūros užtikrinimą ir prireikus – už jos plėtrą konkrečioje teritorijoje ir, kai taikytina – už jos sujungimą su kitomis sistemomis ir už tai, kad būtų užtikrintas ilgalaikis sistemos pajėgumas pagrįstai dujų ar, nelygu atvejis, elektros energijos transportavimo paklausai patenkinti;

r)	gavybos proceso vamzdynų tinklas – vamzdynas arba vamzdynų tinklas, eksploatuojamas arba pastatytas vykdant naftos ar dujų gavybos projektą arba naudojamas gamtinėms dujoms iš vieno ar kelių tokių projektų perduoti į perdirbimo gamyklą ar terminalą arba galutinį pakrantės iškrovimo terminalą.

2. Šioje antraštinėje dalyje nuorodos į „nediskriminacinį“ ir „nediskriminavimą“ reiškia didžiausio palankumo režimą, kaip apibrėžta 130 ir 138 straipsniuose, ir nacionalinį režimą, kaip apibrėžta 129 ir 137 straipsniuose, taip pat režimą taikant sąlygas, kurios nėra mažiau palankios už tas, kurios panašiomis aplinkybėmis taikomos bet kuriam kitam panašiam subjektui.

301 Straipsnis

Ryšys su kitomis antraštinėmis dalimis

1. Energijai ir žaliavoms taikomi šio podalio II antraštinės dalies 2 skyrius ir 3 skyrius. Jei šio podalio šios antraštinės dalies ir II antraštinės dalies ir 19–24 priedų nuostatos tarpusavyje nedera, vadovaujamasi šio podalio II antraštine dalimi ir 19–24 priedais.

2. Taikant 20 straipsnį, kai Šalis išlaiko arba įgyvendina virtualios prekybos gamtinėmis dujomis arba elektros energija sistemą naudojant vamzdynus arba elektros tinklus, t. y. sistemą, kurioje nereikia fiziškai identifikuoti tranzitu perduodamų gamtinių dujų ar elektros energijos, bet ji grindžiama įvedinių ir išvedinių sulyginimo sistema, laikoma, kad tokia virtuali prekyba apima tame straipsnyje nurodytus tarptautiniam tranzitui patogiausius maršrutus.

3. Kai taikomas šio podalio XI antraštinės dalies 3 skyrius, taip pat taikomas 27 priedas. 27 priedui taikomas šio podalio XI antraštinės dalies 3 skyrius. Šalių ginčams dėl 27 priedo aiškinimo ir taikymo taikomas 375 straipsnis.

302 Straipsnis

Principai

Kiekviena Šalis išsaugo teisę priimti ir išsaugoti priemones, kurios būtinos siekiant teisėtų viešosios politikos tikslų, pavyzdžiui, užtikrinti energetikos prekių ir žaliavų tiekimą, apsaugoti visuomenę ir aplinką, be kita ko, kovojant su klimato kaita, apsaugoti visuomenės sveikatą ir vartotojus ir skatinti užtikrinti saugumą ir saugą laikantis šio Susitarimo nuostatų, ir užtikrinti šių priemonių vykdymą.

2 SKYRIUS

ELEKTROS ENERGIJA IR DUJOS

1 SKIRSNIS

KONKURENCIJA ELEKTROS ENERGIJOS IR DUJŲ RINKOSE

303 Straipsnis

Konkurencija rinkose ir nediskriminavimas

1. Siekdama užtikrinti sąžiningą konkurenciją, kiekviena Šalis užtikrina, kad jos elektros energijos ar gamtinių dujų gamybos, perdavimo, skirstymo ar tiekimo reglamentavimo sistema būtų nediskriminacinė taisyklių, mokesčių ir požiūrio į subjektus aspektu.

2. Kiekviena Šalis užtikrina, kad vartotojai galėtų laisvai pasirinkti ar pakeisti elektros energijos ar gamtinių dujų tiekėją atitinkamose mažmeninėse rinkose pagal taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus.

3. Nedarant poveikio kiekvienos Šalies teisei nustatyti kokybės reikalavimus, su gamtinėmis dujomis susijusios šio skyriaus nuostatos taip pat taikomos biodujoms ir dujoms iš biomasės ar kitų rūšių dujoms, jei tokias dujas techniškai įmanoma saugiai įleisti į gamtinių dujų sistemą ir ja transportuoti.

4. Šis straipsnis netaikomas tarpvalstybinei prekybai ir nedaro poveikio kiekvienos Šalies teisei reguliuoti siekiant teisėtų viešosios politikos tikslų vadovaujantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais.

304 Straipsnis

Su didmeninėmis elektros energijos ir dujų rinkomis susijusios nuostatos

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad didmeninės elektros energijos ir gamtinių dujų kainos atspindėtų faktinę pasiūlą ir paklausą. Tuo tikslu kiekviena Šalis užtikrina, kad elektros energijos ir gamtinių dujų didmeninės rinkos taisyklės:

a)	skatinama laisva kainodara;

b)	nenustatoma jokių techninių kainų apribojimų, kurie ribotų prekybą;

c)	sudaromos sąlygos veiksmingai paskirstyti elektros energijos gamybos išteklius, kaupti energiją ir vykdyti reguliavimą apkrova ir efektyviai naudoti elektros energijos sistemą;

d)	sudaromos sąlygos efektyviai naudotis gamtinių dujų sistema ir

e)	sudaromos sąlygos integruoti elektros energiją iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ir užtikrinamas efektyvus bei saugus elektros energijos sistemos veikimas ir plėtra.

2. Kiekviena Šalis užtikrina, kad balansavimo rinkos būtų organizuojamos užtikrinant:

a)	dalyvių nediskriminavimą ir nediskriminacinę prieigą dalyviams;

b)	skaidrų paslaugų apibrėžimą;

c)	skaidrų rinka grindžiamą paslaugų viešąjį pirkimą, atsižvelgiant į naujų technologijų atsiradimą, ir

d)	pagrįstų ir nediskriminacinių sąlygų suteikimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamintojams, vykdant prekių ir paslaugų viešuosius pirkimus.

Šalis gali nuspręsti netaikyti c punkto, jei balansavimo paslaugų rinkoje trūksta konkurencijos.

3. Kiekviena Šalis užtikrina, kad visi pajėgumo mechanizmai elektros energijos rinkose būtų aiškiai apibrėžti, skaidrūs, proporcingi ir nediskriminaciniai. Nė viena Šalis neprivalo duoti leidimo dėl kitos Šalies teritorijoje esančio pajėgumo įtraukimo į jos elektros energijos rinkų pajėgumų užtikrinimo mechanizmą.

4. Kiekviena Šalis įvertina, kokių veiksmų reikia imtis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos dujų iš atsinaujinančių šaltinių integravimui.

5. Šis straipsnis nedaro poveikio kiekvienos Šalies teisei reguliuoti siekiant teisėtų viešosios politikos tikslų vadovaujantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais.

305 Straipsnis

Draudimas piktnaudžiauti rinka didmeninėse elektros energijos ir dujų rinkose

1. Kiekviena Šalis draudžia manipuliavimą rinka ir prekybą pasinaudojant viešai neatskleista informacija didmeninėse elektros energijos ir gamtinių dujų rinkose, įskaitant nebiržines rinkas, elektros energijos ir gamtinių dujų biržas ir rinkas, skirtas prekybai elektros energija ir gamtinėmis dujomis, pajėgumo, balansavimo ir papildomomis paslaugomis visais laiko režimais, įskaitant išankstinių, kitos paros ir einamosios paros sandorių rinkas.

2. Kiekviena Šalis stebi prekybos veiklą šiose rinkose siekdama aptikti prekybą, vykdomą naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliuojant rinka, ir užkirsti jai kelią.

3. Šalys bendradarbiauja, be kita ko, pagal 318 straipsnį siekdamos aptikti prekybą, vykdomą naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliuojant rinka, ir užkirsti jai kelią ir, kai tinkama, gali keistis informacija, įskaitant informaciją apie rinkos stebėjimo ir vykdymo užtikrinimo veiklą.

306 Straipsnis

Trečiųjų asmenų prieiga prie perdavimo ir skirstymo tinklų

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad būtų įgyvendinta paskelbtais objektyviai ir nediskriminuojant taikomais tarifais grindžiama sistema, suteikianti tretiesiems asmenims prieigą prie perdavimo ir skirstymo tinklų.

2. Nedarant poveikio 302 straipsniui, kiekviena Šalis užtikrina, kad jos teritorijoje veikiantys perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai suteiktų prieigą prie savo perdavimo ar skirstymo sistemų tos Šalies rinkos subjektams per pagrįstą laikotarpį nuo prašymo suteikti prieigą pateikimo dienos.

Kiekviena Šalis užtikrina, kad perdavimo sistemos operatoriai atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamintojams taikytų pagrįstas ir nediskriminacines sąlygas, susijusias su prisijungimu prie elektros energijos tinklo ir jo naudojimu.

Perdavimo ar skirstymo sistemos operatorius gali atsisakyti suteikti prieigą, jeigu trūksta reikiamų pajėgumų. Kiekvienas toks atsisakymas turi būti tinkamai pagrįstas.

3. Nedarydama poveikio teisėtiems viešosios politikos tikslams, kiekviena Šalis užtikrina, kad tos Šalies rinkos subjektams taikomi mokesčiai, kuriuos perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai taiko už prieigą ir prisijungimą prie tinklų ar jų naudojimą, ir, kai taikytina, mokesčiai už susijusį tinklo stiprinimą tinkamai atspindėtų sąnaudas ir būtų skaidrūs. Kiekviena Šalis užtikrina, kad būtų skelbiamos nuostatos, sąlygos, tarifai ir visa tokia informacija, kurios gali prireikti norint veiksmingai pasinaudoti prieigos prie perdavimo ir skirstymo sistemų ir jų naudojimo teise.

4. Kiekviena Šalis užtikrina, kad 1 ir 3 dalyse nurodyti tarifai ir rinkliavos būtų taikomi tos Šalies rinkoje subjektų nediskriminuojant.

307 Straipsnis

Sistemos eksploatavimas ir perdavimo tinklo operatorių atskyrimas

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad perdavimo sistemos operatoriai savo funkcijas vykdytų skaidriai ir nediskriminuodami.

2. Kiekviena Šalis įgyvendina perdavimo sistemos operatoriams taikomą tvarką, kuria veiksmingai pašalinamas bet koks interesų konfliktas, kylantis dėl to, kad tas pats asmuo kontroliuoja perdavimo sistemos operatorių ir gamintoją ar tiekėją.

308 Straipsnis

Viešosios politikos tikslai, susiję su trečiųjų asmenų prieiga ir nuosavybės atskyrimu

1. Kai tai būtina teisėtam viešosios politikos tikslui pasiekti ir remdamasi objektyviais kriterijais, Šalis gali nuspręsti netaikyti 306 ir 307 straipsnių:

a)	besiformuojančioms ar izoliuotoms rinkoms ar sistemoms;

b)	infrastruktūrai, atitinkančiai 28 priede nustatytas sąlygas.

2. Kai tai būtina teisėtam viešosios politikos tikslui pasiekti ir remdamasi objektyviais kriterijais, Šalis gali nuspręsti netaikyti 303 ir 304 straipsnių:

a)	mažoms arba izoliuotoms elektros energijos rinkoms arba sistemoms;

b)	mažoms, besiformuojančioms ar izoliuotoms dujų rinkoms ar sistemoms.

309 Straipsnis

Esamos jungiamosioms linijoms taikomos išimtys

Kiekviena Šalis užtikrina, kad jungtims tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/943 (43) 63 straipsnį ir pagal teisės aktą, kuriuo perkeliamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB (44) 36 straipsnis, jų atitinkamose jurisdikcijose suteiktos išimtys, kurių sąlygos galioja po pereinamojo laikotarpio pabaigos, toliau būtų taikomos pagal jų atitinkamų jurisdikcijų teisės aktus nustatytomis sąlygomis.

310 Straipsnis

Nepriklausoma reguliavimo institucija

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad būtų paskirta ir išlaikoma nepriklausomai veikianti (-os) elektros energijos ir dujų reguliavimo institucija (-os), turinti (-čios) šiuos įgaliojimus ir pareigas:

a)	nustatyti arba tvirtinti 306 straipsnyje nurodytus prieigos prie tinklų tarifus, mokesčius ir sąlygas, arba metodikas, kuriomis jie grindžiami;

b)	užtikrinti, kad būtų laikomasi 307 ir 308 straipsniuose nurodytos tvarkos;

c)	priimti privalomus sprendimus bent pagal a ir b punktus;

d)	nustatyti veiksmingas teisių gynimo priemones.

2. Vykdydama tas pareigas ir naudodamasi tais įgaliojimais, nepriklausoma reguliavimo institucija ar institucijos veikia nešališkai ir skaidriai.

2 SKIRSNIS

PREKYBA NAUDOJANT JUNGIAMĄSIAS LINIJAS

311 Straipsnis

Efektyvus elektros energijos jungčių naudojimas

1. Siekdamos užtikrinti veiksmingą elektros energijos jungčių tarp Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės naudojimą ir jų tarpusavio prekybos kliūčių mažinimą, kiekviena Šalis užtikrina, kad:

a)	elektros energijos jungčių pajėgumo skyrimas ir perkrovos valdymas būtų grindžiamas rinka, skaidrus ir nediskriminacinis;

būtų užtikrinamas didžiausias elektros energijos jungčių pajėgumų lygis, atsižvelgiant į:

i)	poreikį užtikrinti saugų sistemos veikimą ir

ii)	veiksmingiausią sistemų naudojimą;

c)	elektros energijos jungčių pajėgumas galėtų būti apribotas tik avarinėse situacijose ir toks ribojimas būtų vykdomas nediskriminuojant;

d)	siekiant šio straipsnio tikslų būtų skelbiama informacija apie pajėgumo skaičiavimą;

e)	nebūtų su elektros energijos jungtimis susijusių tinklo mokesčių už atskirus sandorius ir rezervinės kainos už naudojimąsi elektros energijos jungtimis;

atitinkami Sąjungos perdavimo sistemos operatoriai ir Jungtinės Karalystės perdavimo sistemos operatoriai koordinuotų pajėgumo paskirstymą ir perkrovos valdymą elektros energijos jungtyse; šis koordinavimas apima priemonių, kurios užtikrintų patikimus ir veiksmingus rezultatus visais atitinkamais laiko režimais, t. y. išankstiniu, kitos paros, einamosios paros ir balansavimo, rengimą, ir

g)	pajėgumų skyrimo ir perkrovos valdymo susitarimai padeda gerinti sąlygas plėtoti ekonomiškai efektyvų elektros energijos tinklų sujungimą ir į jį investuoti.

2. 1 punkto f pastraipoje nurodytas koordinavimas neapima ir nereiškia Jungtinės Karalystės perdavimo sistemos operatorių dalyvavimo Sąjungos pajėgumo paskirstymo ir perkrovos valdymo procedūrose.

3. Kiekviena Šalis imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų kuo greičiau sudarytas daugiašalis susitarimas, susijęs su tarpvalstybinių elektros energijos srautų priėmimo išlaidų kompensavimu, tarp:

a)	perdavimo sistemos operatorių, kurie yra Komisijos reglamentu (ES) Nr. 838/2010 (45) nustatyto perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmo dalyviai, ir

b)	Jungtinės Karalystės perdavimo sistemos operatorių.

4. 3 dalyje nurodytu daugiašaliu susitarimu siekiama užtikrinti:

a)	kad Jungtinės Karalystės perdavimo sistemos operatoriams būtų taikomos vienodos sąlygos kaip šalies, kuri yra perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmo dalyvė, perdavimo sistemos operatoriui, ir

b)	Jungtinės Karalystės perdavimo sistemos operatoriams taikomas režimas nebūtų palankesnis nei tas, kuris būtų taikomas perdavimo sistemos operatoriui, kuris yra perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmo dalyvis.

5. Nepaisant 1 dalies e punkto, kol bus sudarytas 3 dalyje nurodytas daugiašalis susitarimas, už Sąjungos ir Jungtinės Karalystės planuojamą tarpusavio importą ir eksportą gali būti imamas perdavimo sistemos naudojimo mokestis.

312 Straipsnis

Prekybos elektros energija tvarka visais laiko režimais

1. Kitos paros tarpsnio pajėgumų skyrimo ir perkrovos valdymo reikmėms Specialusis energetikos komitetas pirmiausia imasi būtinų priemonių pagal 317 straipsnį siekdamas užtikrinti, kad perdavimo sistemos operatoriai per konkretų laikotarpį parengtų susitarimus, kuriuose pagal 29 priedą būtų išdėstytos techninės procedūros.

2. Jei Specialusis energetikos komitetas nerekomenduoja Šalims įgyvendinti tokių techninių procedūrų pagal 317 straipsnio 4 dalį, jis, kai būtina, pagal 29 priedą priima sprendimus ir teikia rekomendacijas dėl elektros energijos jungčių pajėgumo paskirstymo kitos paros rinkos laiko režimu.

3. Specialusis energetikos komitetas peržiūri visų laikotarpių, visų pirma balansavimo ir einamosios paros laikotarpių, tvarką ir gali rekomenduoti kiekvienai Šaliai paprašyti savo perdavimo sistemos operatorių parengti technines procedūras pagal 317 straipsnį, kad tam tikram laiko režimui taikoma tvarka būtų patobulinta.

4. Specialusis energetikos komitetas nuolat peržiūri, ar pagal 1 dalį parengtos techninės procedūros toliau atitinka 29 priedo reikalavimus, ir nedelsdamas sprendžia visus iškilusius klausimus.

313 Straipsnis

Efektyvus jungiamųjų dujotiekių naudojimas

1. Siekdamos užtikrinti veiksmingą jungiamųjų dujotiekių naudojimą ir sumažinti kliūtis Sąjungos ir Jungtinės Karalystės tarpusavio prekybai, kiekviena Šalis užtikrina, kad:

būtų suteiktas didžiausias jungiamųjų dujotiekių pajėgumas, laikantis nediskriminavimo principo ir atsižvelgiant į:

i)	poreikį užtikrinti saugų sistemos veikimą, ir

ii)	sistemos naudojimą efektyviausiu būdu;

b)	jungiamųjų dujotiekių pajėgumų skyrimo mechanizmai ir perkrovos valdymo procedūros būtų grindžiamos rinka, skaidrios ir nediskriminacinės ir kad pajėgumai sujungimo taškuose paprastai būtų paskirstomi aukciono tvarka.

2. Kiekviena Šalis imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad:

a)	perdavimo sistemos operatoriai stengiasi bendrai siūlyti tipinius pajėgumų produktus, kuriuos sudaro atitinkami įleidimo ir išleidimo pajėgumai abiejose sujungimo taško pusėse;

b)	perdavimo sistemos operatoriai koordinuotų procedūras, susijusias su jungiamųjų dujotiekių tarp atitinkamų Sąjungos perdavimo sistemos operatorių ir Jungtinės Karalystės perdavimo sistemos operatorių naudojimu.

3. 2 dalies b punkte nurodytas koordinavimas neapima ir nereiškia Jungtinės Karalystės perdavimo sistemos operatorių dalyvavimo Sąjungos procedūrose, susijusiose su jungiamųjų vamzdynų naudojimu.

3 SKIRSNIS

TINKLO PLĖTRA IR TIEKIMO SAUGUMAS

314 Straipsnis

Tinklo plėtra

1. Šalys bendradarbiauja, kad palengvintų jų teritorijas jungiančios energetikos infrastruktūros savalaikę plėtrą ir sąveiką.

2. Kiekviena Šalis užtikrina, kad būtų rengiami, skelbiami ir reguliariai atnaujinami elektros energijos ir dujų perdavimo sistemų tinklo plėtros planai.

315 Straipsnis

Bendradarbiavimas tiekimo saugumo srityje

1. Šalys bendradarbiauja elektros energijos ir dujų tiekimo saugumo srityje.

2. Šalys laiku keičiasi informacija apie bet kokią riziką, nustatytą pagal 316 straipsnį.

3. Šalys dalijasi planais, nurodytais 316 straipsnyje. Sąjungos atveju šie planai gali būti valstybių narių arba regionų lygmens.

4. Šalys nepagrįstai nedelsdamos informuoja viena kitą, jei yra patikimos informacijos, kad gali įvykti elektros energijos ar gamtinių dujų tiekimo sutrikimas ar kita krizė, ir apie planuojamas ar taikomas priemones.

5. Šalys nedelsdamos informuoja viena kitą apie faktinį sutrikimą ar kitą krizę, atsižvelgdamos į galimybę imtis koordinuotų poveikio švelninimo ir atkūrimo priemonių.

6. Šalys dalijasi geriausia patirtimi, susijusia su trumpalaikio ir sezoninio adekvatumo vertinimais.

7. Šalys sukuria tinkamas bendradarbiavimo elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimo saugumo srityje sistemas.

316 Straipsnis

Pasirengimas valdyti riziką ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai

1. Kiekviena Šalis įvertina riziką, darančią poveikį elektros energijos ar gamtinių dujų tiekimo saugumui, įskaitant tokios rizikos atsiradimo tikimybę ir poveikį, įskaitant tarpvalstybinę riziką.

2. Kiekviena Šalis parengia ir reguliariai atnaujina planus, kad pašalintų nustatytą riziką, darančią poveikį elektros energijos ar gamtinių dujų tiekimo saugumui. Tokiuose planuose nurodomos priemonės, kurių reikia bet kokios pagal 1 pastraipą nustatytos rizikos tikimybei ir poveikiui pašalinti arba sumažinti, ir priemonės, kurių reikia norint pasirengti elektros energijos arba gamtinių dujų krizei ir jos poveikiui sušvelninti.

3. 2 dalyje nurodytuose planuose numatytos priemonės:

a)	turi būti aiškiai apibrėžtos, skaidrios, proporcingos, nediskriminacinės ir patikrinamos;

b)	neturi smarkiai iškraipyti Šalių tarpusavio prekybos, ir

c)	neturi kelti pavojaus kitos Šalies elektros energijos arba gamtinių dujų tiekimo saugumui.

Krizės atveju Šalys ne rinka grindžiamas priemones aktyvuoja tik kraštutiniu atveju.

4 SKIRSNIS

TECHNINIS BENDRADARBIAVIMAS

317 Straipsnis

Perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimas

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad perdavimo sistemos operatoriai parengtų efektyvią ir įtraukią darbo tvarką, kuri padėtų vykdyti planavimo ir veiklos užduotis, susijusias su šios antraštinės dalies tikslų įgyvendinimu, be kita ko, Specialiajam energetikos komitetui rekomendavus, parengtų technines procedūras, kurias taikant būtų veiksmingai įgyvendinamos 311–315 straipsnių nuostatos:

Pirmoje pastraipoje nurodyta darbo tvarka apima pagal Reglamentą (ES) 2019/943 įsteigto Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo (toliau – ENTSO-E) ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2009 (46) įsteigto Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (toliau – ENTSO-G) bendradarbiavimo su Jungtinės Karalystės elektros energijos ir dujų perdavimo sistemų operatoriais taisykles. Tos sistemos apima bent šias sritis:

a)	elektros energijos ir dujų rinkas;

b)	prieigą prie tinklų;

c)	elektros energijos ir dujų tiekimo saugumą;

d)	jūrų energiją;

e)	infrastruktūros planavimą;

f)	efektyvų elektros energijos jungčių ir jungiamųjų dujotiekių naudojimą, ir

g)	dujų sektoriaus atsiejimą nuo iškastinio kuro ir dujų kokybę.

Specialusis energetikos komitetas susitaria dėl darbo susitarimų ir bendradarbiavimo taisyklių gairių, kurie turi būti išplatinti perdavimo sistemos operatoriams, kai tik tai įmanoma.

Antroje pastraipoje nurodytose bendradarbiavimo taisyklėse nenumatyta, kad Jungtinės Karalystės perdavimo sistemos operatoriai taptų ENTSO-E ar ENTSO-G nariais ar įgytų panašų statusą.

2. Specialusis energetikos komitetas gali rekomenduoti, kad kiekviena Šalis paprašytų savo perdavimo sistemos operatorių parengti technines procedūras, nurodytas 1 dalies pirmoje pastraipoje.

3. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos atitinkami perdavimo sistemos operatoriai, kilus nesutarimui ir visada prieš suformuluojant technines procedūras, prašytų atitinkamai Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros ir Jungtinės Karalystės reguliavimo institucijos, paskirtos pagal 310 straipsnį, nuomonių dėl tų techninių procedūrų. Šias nuomones kartu su techninių procedūrų projektu Šalių atitinkami perdavimo sistemos operatoriai pateikia Specialiajam energetikos komitetui.

4. Specialusis energetikos komitetas peržiūri techninių procedūrų projektą ir gali rekomenduoti Šalims įgyvendinti tokias procedūras jų atitinkamose vidaus taisyklėse tinkamai atsižvelgiant į Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros ir Jungtinės Karalystės reguliavimo institucijos, paskirtos pagal 310 straipsnį, nuomones. Specialusis energetikos komitetas stebi, ar tokios techninės procedūros veikia veiksmingai ir gali rekomenduoti jas atnaujinti.

318 Straipsnis

Reguliavimo institucijų bendradarbiavimas

1. Šalys užtikrina, kad Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra ir pagal 310 straipsnį paskirta Jungtinės Karalystės reguliavimo institucija plėtotų ryšius ir kuo greičiau sudarytų administracinius susitarimus, kad būtų lengviau siekti šio Susitarimo tikslų. Ryšiai ir administraciniai susitarimai apima bent šias sritis:

a)	elektros energijos ir dujų rinkas;

b)	prieigą prie tinklų;

c)	piktnaudžiavimo rinka prevenciją didmeninėse elektros energijos ir dujų rinkose;

d)	elektros energijos ir dujų tiekimo saugumą;

e)	infrastruktūros planavimą;

f)	jūrų energiją;

g)	efektyvų elektros energijos jungčių ir jungiamųjų dujotiekių naudojimą;

h)	perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimą, ir

i)	dujų sektoriaus atsiejimą nuo iškastinio kuro ir dujų kokybę.

Specialusis energetikos komitetas susitaria dėl gairių tokio bendradarbiavimo administraciniams susitarimams, kurios turi būti kaip įmanoma kuo greičiau išplatintos reguliavimo institucijoms.

2. 1 dalyje nurodytuose administraciniuose susitarimuose nenumatyta, kad Jungtinės Karalystės reguliavimo institucija, paskirta pagal 310 straipsnį, dalyvautų Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūroje ar įgytų panašų statusą.

3 SKYRIUS

SAUGI IR TVARI ENERGETIKA

319 Straipsnis

Atsinaujinančiųjų išteklių energija ir energijos vartojimo efektyvumas

1. Kiekviena Šalis skatina energijos vartojimo efektyvumą ir energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių naudojimą.

Kiekviena Šalis užtikrina, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijai taikomos licencijų išdavimo taisyklės ar lygiavertės priemonės būtų būtinos ir proporcingos.

2. Sąjunga dar kartą patvirtina 2030 m. bendro galutinio energijos suvartojimo iš atsinaujinančių energijos šaltinių dalies tikslą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (47).

Sąjunga dar kartą patvirtina savo 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/27/ES (48).

3. Jungtinė Karalystė dar kartą patvirtina:

a)	savo nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano užmojį, susijusį su 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalimi, palyginti su bendru galutinės energijos suvartojimu;

b)	savo nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano užmojį iki 2030 m. pasiekti absoliutųjį pirminės ir galutinės energijos suvartojimo lygį.

4. Šalys informuoja viena kitą šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais klausimais.

320 Straipsnis

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos rėmimas

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad teikiant paramą atsinaujinančių išteklių elektros energijai būtų palengvintas elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių integravimas į elektros energijos rinką.

2. Biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasė remiami kaip atsinaujinančioji energija tik tuo atveju, jei jie atitinka griežtus tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus, kurių laikymasis turi būti tikrinamas.

3. Kiekviena Šalis aiškiai apibrėžia visas technines specifikacijas, kurias turi atitikti atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojantys įrenginiai ir sistemos, kad jiems būtų galima pritaikyti paramos schemas. Tokiose techninėse specifikacijose atsižvelgiama į bendradarbiavimą, vykdomą pagal 91, 92 ir 323 straipsnius.

321 Straipsnis

Bendradarbiavimas plėtojant jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energiją

1. Šalys bendradarbiauja energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių jūroje vystymo srityje dalydamosi geriausia praktika ir, kai tinkama, sudarydamos palankesnes sąlygas konkrečių projektų plėtojimui.

2. Remdamosi Šiaurės jūrų šalių bendradarbiavimu energetikos srityje, Šalys sudaro sąlygas sukurti specialų Europos Komisijos, valstybių narių ministerijų ir valdžios institucijų, Jungtinės Karalystės ministerijų ir valdžios institucijų, perdavimo sistemos operatorių, jūros energetikos pramonės ir platesnio masto suinteresuotųjų subjektų techninių diskusijų forumą, susijusį su tinklo jūroje plėtra ir dideliu atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialu Šiaurės jūros regione. Tas bendradarbiavimas apima bent šias sritis:

a)	mišrius ir bendrus projektus;

b)	jūrų erdvės planavimą;

c)	paramos sistemą ir finansus;

d)	geriausią patirtį, susijusią su elektros energijos tinklo planavimu atitinkamai sausumoje ir jūroje;

e)	dalijimąsi informacija apie naujas technologijas, ir

f)	keitimąsi geriausia patirtimi, susijusia su atitinkamomis taisyklėmis, reglamentais ir techniniais standartais.

322 Straipsnis

Rizika jūroje ir sauga

1. Šalys bendradarbiauja ir keičiasi informacija, siekdamos išlaikyti aukštą saugos ir aplinkos apsaugos lygį vykdant visas naftos ir dujų operacijas jūroje.

2. Šalys imasi tinkamų didelių avarijų, susijusių su naftos ir dujų gavybos veikla jūroje, prevencijos ir tokių avarijų padarinių ribojimo priemonių.

3. Šalys skatina savo valdžios institucijas, atsakingas už jūroje vykdomų naftos ir dujų gavybos veiklos saugą ir aplinkos apsaugą, keistis geriausios praktikos pavyzdžiais. Naftos ir dujų operacijų jūroje saugos ir aplinkos apsaugos reglamentavimas yra atsiejamas nuo visų funkcijų, susijusių su jūroje vykdomų naftos ir dujų operacijų licencijavimu.

323 Straipsnis

Bendradarbiavimas standartų srityje

Vadovaudamosi 92 ir 98 straipsniais, Šalys skatina atitinkamose jų teritorijose esančių reguliavimo ir standartizacijos institucijų bendradarbiavimą, kad taptų lengviau plėtoti tarptautinius energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos standartus ir taip būtų prisidėta prie tvariosios energetikos ir klimato politikos.

324 Straipsnis

Moksliniai tyrimai, plėtra ir inovacijos

Šalys skatina mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos srityse.

4 SKYRIUS

ENERGETIKOS PREKĖS IR ŽALIAVOS

325 Straipsnis

Eksporto kainodara

Tokiomis priemonėmis kaip licencijos ar minimalių kainų reikalavimai Šalis nenustato didesnės energetikos prekių ar žaliavų eksporto į kitą Šalį kainos nei tokių vidaus rinkai skirtų energetikos prekių ar žaliavų kaina.

326 Straipsnis

Reguliuojama kainodara

Jei Šalis nusprendžia reguliuoti elektros energijos ar gamtinių dujų vidaus tiekimo vartotojams kainą, ji gali tai daryti tik siekdama viešosios politikos tikslo ir tik nustatydama aiškiai apibrėžtą, skaidrią, nediskriminacinę ir proporcingą reguliuojamą kainą.

327 straipsnis

Leidimas žvalgyti ir išgauti angliavandenilius ir gaminti elektros energiją

1. Jei Šalis reikalauja leidimo žvalgyti ar išgauti angliavandenilius ar gaminti elektros energiją, ji tokius leidimus išduoda vadovaudamasi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, parengtais ir paskelbtais iki paraiškų teikimo laikotarpio pradžios pagal bendrąsias sąlygas ir procedūras, nustatytas II antraštinės dalies 5 skyriaus 1 skirsnyje.

2. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies ir 301 straipsnio, kiekviena Šalis gali išduoti leidimus, susijusius su angliavandenilių žvalgymu arba gavyba, nesilaikydama sąlygų ir procedūrų, susijusių su 153 straipsnyje išdėstytu skelbimu, remdamasi tinkamai pagrįstomis išimtimis, kaip numatyta taikomuose teisės aktuose.

3. Finansiniai įnašai arba įnašai natūra, kurių reikalaujama iš leidimą gavusių subjektų, neturi daryti poveikio tokių subjektų valdymui ir jų sprendimų priėmimo procesui.

4. Kiekviena Šalis nustato, kad leidimo prašytojas turi teisę bet kokį sprendimą dėl leidimo apskųsti institucijai, kuri yra aukštesnė už tą sprendimą priėmusią instituciją arba nuo jos nepriklausoma, arba prašyti, kad tokia aukštesnė ar nepriklausoma institucija peržiūrėtų tą sprendimą. Kiekviena Šalis užtikrina, kad prašytojui būtų nurodytos administracinio sprendimo priežastys, kad prireikus jis galėtų pasinaudoti apskundimo arba peržiūros procedūromis. Skundui ar peržiūrai taikomos taisyklės skelbiamos viešai.

328 Straipsnis

Energetikos įrangos ir infrastruktūros sauga ir vientisumas

Ši antraštinė dalis nelaikoma kliūtimi Šaliai priimti laikinas priemones, būtinas energetikos įrangos ar infrastruktūros saugai ir vientisumui apsaugoti, jei tos priemonės nėra taikomos taip, kad jos užslėptai apribotų Šalių tarpusavio prekybą ar investicijas.

5 SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

329 Straipsnis

Veiksmingas įgyvendinimas ir pakeitimai

1. Partnerystės taryba gali iš dalies keisti 26 priedą ir 28 priedą. Partnerystės taryba gali atnaujinti 27 priedą taip, kaip būtina, kad tas priedas būtų įgyvendinamas.

2. Specialusis energetikos komitetas gali iš dalies keisti 29 priedą.

3. Specialusis energetikos komitetas prireikus teikia rekomendacijas, kad būtų užtikrintas veiksmingas šios antraštinės dalies skyrių, už kuriuos jis yra atsakingas, įgyvendinimas.

330 Straipsnis

Dialogas

Šalys užmezga nuolatinį dialogą, kad palengvintų šios antraštinės dalies tikslų įgyvendinimą.

331 Straipsnis

Šios antraštinės dalies galiojimo nutraukimas

1. Ši antraštinė dalis nustoja galioti 2026 m. birželio 30 d.

2. Nepaisant 1 dalies, nuo 2026 m. liepos 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. Partnerystės taryba gali nuspręsti, kad ši antraštinė dalis bus taikoma iki 2027 m. kovo 31 d. Nuo 2027 m. balandžio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., taip pat bet kuriuo vėlesnių metų laiku Partnerystės taryba gali nuspręsti, kad ši antraštinė dalis bus taikoma iki kitų metų kovo 31 d.

3. Šis straipsnis taikomas nedarant poveikio 509, 521 ir 779 straipsniams.

IX ANTRAŠTINĖ DALIS

SKAIDRUMAS

332 Straipsnis

Tikslas

1. Pripažindamos poveikį, kurį Šalių atitinkama reglamentavimo aplinka gali turėti jų tarpusavio prekybai ir investicijoms, Šalys siekia ekonominės veiklos vykdytojams, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, sukurti nuspėjamą reglamentavimo aplinką ir nustatyti veiksmingas procedūras.

2. Šalys patvirtina savo įsipareigojimus dėl skaidrumo pagal PPO steigimo sutartį ir tuos įsipareigojimus įtvirtina šioje antraštinėje dalyje išdėstytose nuostatose.

333 Straipsnis

Termino apibrėžtis

Šioje antraštinėje dalyje terminas „administracinis sprendimas“ reiškia teisinę galią turintį sprendimą arba veiksmą, kuris konkrečiu atveju taikomas konkrečiam asmeniui, prekei arba paslaugai, ir apima sprendimo nepriėmimo arba tokio veiksmo neatlikimo atvejus, nors tai reikalaujama pagal Šalies teisę.

334 Straipsnis

Taikymo sritis

Ši antraštinė dalis taikoma šio podalio I–VIII antraštinėms dalims, X–XII antraštinėms dalims ir šeštam podaliui.

335 Straipsnis

Paskelbimas

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos įstatymai ir kiti teisės aktai, procedūros ir visuotinio taikymo administraciniai sprendimai būtų nedelsiant skelbiami oficialiai nustatytomis sklaidos priemonėmis ir, kai įmanoma, elektroninėmis priemonėmis arba kitaip paviešinti, kad su jais susipažinti galėtų bet kuris asmuo.

2. Kiek įmanoma, kiekviena Šalis paaiškina 1 dalyje nurodytų priemonių tikslą ir motyvus.

3. Kiekviena Šalis numato pagrįstą terminą nuo jos įstatymų ir kitų teisės aktų paskelbimo iki įsigaliojimo, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl skubos priežasčių.

336 Straipsnis

Užklausos

1. Kiekviena Šalis nustato arba palieka galioti tinkamus ir proporcingus mechanizmus, skirtus atsakymams į bet kurio asmens užklausas dėl bet kurio įstatymo ar kito teisės akto pateikti.

2. Kiekviena Šalis nedelsdama pateikia informaciją ir atsakymą į kitos Šalies užklausas dėl bet kurio galiojančio ar planuojamo priimti įstatymo ar kito teisės akto, išskyrus atvejus, kai pagal kurią nors kitą šio Susitarimo nuostatą yra nustatytas specialus mechanizmas.

337 Straipsnis

Visuotinio taikymo priemonių administravimas

1. Kiekviena Šalis užtikrina objektyvų, nešališką ir deramą jos įstatymų ir kitų teisės aktų, procedūrų ir visuotinio taikymo administracinių sprendimų administravimą.

2. Tais atvejais, kai su kita Šalimi susijusių asmenų, prekių arba paslaugų atžvilgiu pradėta administracinė procedūra dėl įstatymų arba kitų teisės aktų taikymo, kiekviena Šalis:

stengiasi asmenims, kuriems administracinė procedūra daro tiesioginį poveikį, pagal savo įstatymus ir kitus teisės aktus pateikti pagrįstą pranešimą, kuriame aprašomas procedūros pobūdis, nurodomas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis inicijuojama procedūra, ir pateikiamas bendras visų ginčytinų klausimų aprašymas, ir

b)	prieš priimdama bet kokį galutinį administracinį sprendimą, suteikia tiems asmenims pagrįstą galimybę pateikti faktų ir argumentų, kuriais grindžiama jų pozicija, jei tai įmanoma atsižvelgiant į laiką, procedūros pobūdį ir viešąjį interesą.

338 Straipsnis

Peržiūra ir apskundimas

1. Siekdama, kad administraciniai sprendimai būtų greitai peržiūrimi ir, jei pagrįsta, ištaisomi, kiekviena Šalis įsteigia bendrosios kompetencijos, arbitražo arba administracinius teismus ir nustato teismines, arbitražo arba administracines procedūras arba užtikrina, kad jie veiktų toliau. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos teismai apskundimo arba peržiūros procedūras taikytų nediskriminuodami ir nešališkai. Tie teismai turi būti nešališki ir nepriklausomi nuo institucijos, kuriai pavestas administracinis vykdymo užtikrinimas.

2. Kiekviena Šalis užtikrina, kad 1 dalyje nurodytos procedūros šalims būtų suteikta pagrįsta galimybė pagrįsti arba apginti atitinkamą savo poziciją.

3. Kiekviena Šalis pagal savo teisę užtikrina, kad per 1 dalyje nurodytą procedūrą priimti sprendimai būtų pagrįsti byloje esančiais įrodymais ir pareiškimais arba, kai taikytina, kompetentingos administracinės institucijos surinkta bylos medžiaga.

4. Kiekviena Šalis užtikrina, kad, laikantis jos teisėje įtvirtintų nuostatų dėl apskundimo arba tolesnės peržiūros, 3 dalyje nurodytą sprendimą įgyvendintų institucija, kuriai pavestas administracinis vykdymo užtikrinimas.

339 Straipsnis

Santykis su kitomis antraštinėmis dalimis

Šioje antraštinėje dalyje išdėstytos nuostatos papildo tose šios dalies antraštinėse dalyse, kurioms taikoma ši antraštinė dalis, išdėstytas konkrečias skaidrumo taisykles.

X ANTRAŠTINĖ DALIS

GERA REGLAMENTAVIMO PRAKTIKA IR BENDRADARBIAVIMAS REGLAMENTAVIMO SRITYJE

340 Straipsnis

Bendrieji principai

1. Kiekviena Šalis savarankiškai nustato savo geros reglamentavimo praktikos metodus pagal šį Susitarimą taip, kad tai neprieštarautų jos pačios teisinei sistemai, praktikai, procedūroms ir pagrindiniams principams (49), kuriais grindžiama jos reglamentavimo sistema.

2. Nė viena šios antraštinės dalies nuostata nereiškia reikalavimo, kad Šalis:

a)	nukryptų nuo savo reglamentavimo priemonių rengimo ir priėmimo vidaus procedūrų;

b)	imtųsi veiksmų, kuriais būtų kenkiama arba trukdoma laiku priimti reglamentavimo priemones, kuriomis siekiama jos viešosios politikos tikslų, arba

c)	pasiektų kokį nors konkretų reglamentavimo srities rezultatą.

3. Nė viena šios antraštinės dalies nuostata nedaro poveikio Šalies teisei apibrėžti ar reglamentuoti savo apsaugos lygius, siekiant viešosios politikos tikslų arba juos remiant tokiose srityse kaip:

a)	visuomenės sveikata;

b)	žmonių, gyvūnų arba augalų gyvybė ir sveikata ir gyvūnų gerovė;

c)	darbuotojų sauga ir sveikata;

d)	darbo sąlygos;

e)	aplinka, įskaitant klimato kaitą;

f)	vartotojų apsauga;

g)	socialinė apsauga ir socialinis draudimas;

h)	duomenų apsauga ir kibernetinis saugumas;

i)	kultūrų įvairovė;

j)	finansinės sistemos vientisumas bei stabilumas ir investuotojų apsauga;

k)	energetinis saugumas, ir

l)	kova su pinigų plovimu.

Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad visų pirma pirmos pastraipos c ir d punktų tikslais toliau taikomi skirtingi Šalies teisėje arba nacionalinėje praktikoje nustatyti darbo santykių, be kita ko, socialinių partnerių vaidmens ir autonomiškumo, modeliai, įskaitant kolektyvinių derybų ir kolektyvinių sutarčių vykdymo užtikrinimo srities teisės aktus ir praktiką.

4. Reglamentavimo priemonės neturi būti užslėpta prekybos kliūtis.

341 Straipsnis

Apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys::

reglamentavimo institucija:

i)	Sąjungoje – Europos Komisija, ir

ii)	Jungtinėje Karalystėje – Jos Didenybės Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybė ir Jungtinės Karalystės decentralizuotosios administracijos;

reglamentavimo priemonės:

Sąjungoje:

A)	reglamentai ir direktyvos, kaip nustatyta Sutarties dėl SESV 288 straipsnyje, ir

B)	įgyvendinimo ir deleguotieji aktai, kaip nustatyta atitinkamai SESV 290 ir 291 straipsniuose, ir

ii)

Jungtinėje Karalystėje:

A)	pirminės teisės aktai ir

B)	antrinės teisės aktai.

342 Straipsnis

Taikymo sritis

1. Ši antraštinė dalis taikoma kiekvienos Šalies reglamentavimo institucijos atitinkamai pasiūlytoms ar priimtoms reglamentavimo priemonėms bet kuriuo klausimu, patenkančiu į šio podalio I–IX antraštinių dalių, XI antraštinės dalies, XII antraštinės dalies ir šešto podalio taikymo sritį.

2. 351 ir 352 straipsniai taip pat taikomi kitoms Šalies reglamentavimo institucijos pasiūlytoms arba priimtoms visuotinio taikymo priemonėms bet kuriuo klausimu, patenkančiu į šio straipsnio 1 dalyje nurodytų antraštinių dalių taikymo sritį, kurios yra reikšmingos bendradarbiavimui reglamentavimo srityje, pavyzdžiui, gairėms, politikos dokumentams arba rekomendacijoms.

3. Ši antraštinė dalis netaikoma valstybių narių reglamentavimo institucijoms ir reglamentavimo priemonėms, praktikai arba metodams.

4. Bet kuri konkreti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų antraštinių dalių nuostata yra viršesnė už šios antraštinės dalies nuostatas tiek, kiek tai reikalinga tai konkrečiai nuostatai taikyti.

343 Straipsnis

Vidaus koordinavimas

Kiekviena Šalis įdiegia su savo reglamentavimo institucijos rengiamomis reglamentavimo priemonėmis susijusias vidaus koordinavimo arba peržiūros procesus ar mechanizmus. Taikant tokius procesus ar mechanizmus turėtų būti siekiama, inter alia:

a)	skatinti laikytis geros reglamentavimo praktikos, įskaitant nurodytą šioje antraštinėje dalyje;

b)	nustatyti Šalių reglamentavimo priemonių nereikalingo dubliavimosi ir reikalavimų nenuoseklumo atvejus ir jų išvengti;

c)	užtikrinti Šalių tarptautinių prekybos ir investicijų srities įsipareigojimų laikymąsi, ir

d)	skatinti pagal atitinkamas savo taisykles ir procedūras įvertinti rengiamų reglamentavimo priemonių poveikį, be kita ko, poveikį mažosioms ir vidutinėms įmonėms (50).

344 Straipsnis

Procesų ir mechanizmų aprašymas

Kiekviena Šalis viešai paskelbia procesų ir mechanizmų, kuriuos taikydama jos reglamentavimo institucija rengia, vertina arba peržiūri reglamentavimo priemones, aprašymus. Tuose aprašymuose nurodomos atitinkamos taisyklės, gairės arba procedūros, be kita ko, susijusios su galimybe visuomenei teikti pastabas.

345 Straipsnis

Išankstinė informacija apie planuojamas reglamentavimo priemones

1. Kiekviena Šalis, laikydamasi savo atitinkamų taisyklių ir procedūrų, bent vieną kartą per metus viešai paskelbia planuojamų svarbiausių (51) reglamentavimo priemonių, kurias jos reglamentavimo institucija pagrįstai tikisi pasiūlyti arba priimti per vienus metus, sąrašą. Kiekvienos Šalies reglamentavimo institucija gali nustatyti, kas jos įsipareigojimų pagal šią antraštinę dalį tikslais laikoma svarbiausia reglamentavimo priemone.

2. Kiek tai susiję su kiekviena svarbiausia reglamentavimo priemone, įtraukta į 1 dalyje nurodytą sąrašą, kiekviena Šalis taip pat turėtų kuo anksčiau viešai paskelbti:

a)	trumpą jos taikymo srities ir tikslų aprašymą, ir

b)	jei įmanoma, numatomą jos priėmimo laiką, įskaitant bet kokią viešų konsultacijų galimybę.

346 Straipsnis

Viešos konsultacijos

1. Kiekviena Šalis, laikydamasi atitinkamų savo taisyklių ir procedūrų, užtikrina, kad, rengdama svarbiausią reglamentavimo priemonę, jos reglamentavimo institucija:

a)	paskelbtų reglamentavimo priemonės projektą arba konsultacijų dokumentus, kuriuose pateikiama pakankamai informacijos apie tą rengiamą reglamentavimo priemonę, kad bet kuris asmuo galėtų įvertinti, ar ji galėtų smarkiai paveikti jo interesus ir kokį poveikį ji galėtų jiems kelti;

b)	nediskriminacinėmis sąlygomis suteiktų bet kuriam asmeniui pagrįstą galimybę pateikti pastabų, ir

c)	apsvarstytų gautas pastabas.

2. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos reglamentavimo institucija atitinkamas reglamentavimo priemones arba 1 dalies a punkte nurodytos rūšies dokumentus skelbtų ir su viešomis konsultacijomis susijusias pastabas gautų naudodamasi elektroninėmis ryšio priemonėmis, ir siekia toliau teikti internetines paslaugas, kuriomis visuomenė gali naudotis nemokamai.

3. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos reglamentavimo institucija, laikydamasi atitinkamų jos taisyklių ir procedūrų, viešai paskelbtų šiame straipsnyje nurodytų viešų konsultacijų rezultatų santrauką.

347 Straipsnis

Poveikio vertinimas

1. Kiekviena Šalis patvirtina savo ketinimą užtikrinti, kad jos reglamentavimo institucija, laikydamasi atitinkamų jos taisyklių ir procedūrų, atliktų visų savo rengiamų svarbiausių reglamentavimo priemonių poveikio vertinimą. Tokiose taisyklėse ir procedūrose gali būti numatyta išimčių.

2. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos reglamentavimo institucija būtų įdiegusi procesus ir mechanizmus, kurie, atliekant poveikio vertinimą, jai padėtų tinkamiau atsižvelgti į toliau nurodytus veiksnius:

a)	reglamentavimo priemonės poreikį, įskaitant problemos, kurią ketinama spręsti ta priemone, pobūdį ir svarbą;

b)	bet kokius įmanomus ir tinkamus reglamentavimo ar su reglamentavimu nesusijusius būdus pasiekti Šalies viešosios politikos tikslus, įskaitant galimybę nereglamentuoti;

c)	kiek įmanoma ir svarbu – galimą socialinį, ekonominį ir su aplinka susijusį tų būdų poveikį, įskaitant poveikį tarptautinei prekybai ir investicijoms ir, laikantis atitinkamų jos taisyklių ir procedūrų, – poveikį mažosioms bei vidutinėms įmonėms, ir

d)	kai tikslinga, į tai, kaip svarstomi būdai yra susiję su atitinkamais tarptautiniais standartais, įskaitant galimų nukrypimų priežastis.

3. Kiek tai susiję su reglamentavimo institucijos atlikto reglamentavimo priemonės poveikio vertinimu, kiekviena Šalis užtikrina, kad jos reglamentavimo institucija parengtų galutinę ataskaitą, kurioje išsamiai išdėstomi veiksniai, į kuriuos ji atsižvelgė atlikdama vertinimą, ir atitinkamos jos išvados. Kiek įmanoma, kiekviena Šalis tokias ataskaitas paskelbia viešai ne vėliau kaip tada, kai viešai paskelbiamas pasiūlymas dėl 341 straipsnio b punkto i papunkčio A papunktyje arba b punkto ii papunkčio A papunktyje nurodytos reglamentavimo priemonės arba to straipsnio b punkto i papunkčio B papunktyje arba b punkto ii papunkčio B papunktyje nurodytos reglamentavimo priemonės.

348 Straipsnis

Retrospektyvinis vertinimas

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos reglamentavimo institucija būtų įdiegusi procesus ar mechanizmus, skirtus galiojančių reglamentavimo priemonių periodiniam retrospektyviniam vertinimui atlikti, kai tikslinga.

2. Atlikdama periodinį retrospektyvinį vertinimą, kiekviena Šalis stengiasi įvertinti, ar esama galimybių veiksmingiau pasiekti jos viešosios politikos tikslus ir sumažinti nereikalingą reglamentavimo naštą, be kita ko, tenkančią mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

3. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos reglamentavimo institucija viešai paskelbtų tokių retrospektyvinių vertinimų rezultatus ir bet kokius planus atlikti tokius vertinimus.

349 Straipsnis

Reglamentavimo priemonių registras

Kiekviena Šalis užtikrina, kad galiojančios reglamentavimo priemonės būtų skelbiamos tam skirtame reglamentavimo priemonių identifikavimo registre, kuris būtų nemokamai prieinamas viešai. Registre turėtų būti galima atlikti reglamentavimo priemonių paiešką pagal teksto fragmentus arba žodžius. Kiekviena Šalis reguliariai atnaujina savo registrą.

350 Straipsnis

Keitimasis informacija apie gerą reglamentavimo praktiką

Šalys siekia keistis informacija apie savo gerą reglamentavimo praktiką, kaip nustatyta šioje antraštinėje dalyje, įskaitant Specialiajame prekybos komitete bendradarbiavimo reglamentavimo srityje klausimams.

351 Straipsnis

Bendradarbiavimo reglamentavimo srityje veiksmai

1. Šalys gali imtis bendradarbiavimo reglamentavimo srityje veiksmų savanoriškai, nedarydamos poveikio savo pačių sprendimų priėmimo autonomiškumui bei atitinkamai savo teisinei tvarkai. Šalis gali atsisakyti imtis bendradarbiavimo reglamentavimo srityje veiksmų arba gali juos nutraukti. Atsisakanti imtis bendradarbiavimo reglamentavimo srityje veiksmų arba juos nutraukianti Šalis turėtų savo sprendimo priežastis paaiškinti kitai Šaliai.

2. Kiekviena Šalis gali pasiūlyti kitai Šaliai imtis bendradarbiavimo reglamentavimo srityje veiksmų. Ji pateikia savo pasiūlymą per kontaktinį punktą, paskirtą pagal 353 straipsnį. Kita Šalis per tinkamą laiką apsvarsto tą pasiūlymą ir praneša jį pateikusiai Šaliai apie tai, ar, jos nuomone, siūlomas veiksmas yra tinkamas bendradarbiavimui reglamentavimo srityje.

3. Siekdama nustatyti, kokie veiksmai yra tinkami bendradarbiavimui reglamentavimo srityje, kiekviena Šalis apsvarsto:

a)	345 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, ir

b)	pagrįstus ir kartu su atitinkama informacija Šalies subjektų pateiktus pasiūlymus dėl bendradarbiavimo reglamentavimo srityje veiksmų.

4. Šalims nusprendus imtis bendradarbiavimo reglamentavimo srityje veiksmo, kai tikslinga, kiekvienos Šalies reglamentavimo institucija:

a)	informuoja kitos Šalies reglamentavimo instituciją apie naujų reglamentavimo priemonių ir 342 straipsnio 2 dalyje nurodytų kitų visuotinio taikymo priemonių, kurios yra reikšmingos bendradarbiavimui reglamentavimo srityje veiksmui, rengimą arba esamų priemonių peržiūrą;

b)	gavusi prašymą, pateikia informaciją ir aptaria reglamentavimo priemones ir 342 straipsnio 2 dalyje nurodytas kitas visuotinio taikymo priemones, kurios yra reikšmingos bendradarbiavimui reglamentavimo srityje veiksmui, ir

c)	rengdama naujas reglamentavimo priemones arba 342 straipsnio 2 dalyje nurodytas kitas visuotinio taikymo priemones arba atlikdama esamų priemonių peržiūrą, kiek įmanoma, apsvarsto bet kurį reglamentavimo metodą, kurį kita Šalis taiko tam pačiam ar susijusiam dalykui.

352 Straipsnis

Specialusis prekybos komitetas bendradarbiavimo reglamentavimo srityje klausimams

1. Specialusis prekybos komitetas bendradarbiavimo reglamentavimo srityje klausimams vykdo šias funkcijas:

a)	stiprina ir skatina Šalių gerą reglamentavimo praktiką ir bendradarbiavimą reglamentavimo srityje;

b)	keičiasi nuomonėmis apie bendradarbiavimo veiksmus, kurie pasiūlyti arba kurių imtasi pagal 351 straipsnį;

c)	skatina bendradarbiauti reglamentavimo srityje ir koordinuoti šios srities veiklą tarptautiniuose forumuose, be kita ko, atitinkamais atvejais periodiškai dvišaliu pagrindu keičiantis informacija apie atitinkamą vykdomą ar planuojamą veiklą.

2. Specialusis prekybos komitetas bendradarbiavimo reglamentavimo srityje klausimams gali kviesti suinteresuotuosius asmenis dalyvauti jo posėdžiuose.

353 Straipsnis

Kontaktiniai punktai

Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas Šalims keistis informacija, kiekviena Šalis per vieną mėnesį nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos paskiria kontaktinį punktą.

354 Straipsnis

Nuostatų dėl ginčų sprendimo netaikymas

Ginčams dėl šios antraštinės dalies aiškinimo ir taikymo netaikoma šeštos dalies I antraštinė dalis.

XI ANTRAŠTINĖ DALIS

VIENODOS ATVIROS IR SĄŽININGOS KONKURENCIJOS SĄLYGOS IR DARNUS VYSTYMASIS

1 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

355 Straipsnis

Principai ir tikslai

1. Šalys pripažįsta, kad šiame Susitarime nustatytomis sąlygomis vykdomai Sąjungos ir Jungtinės Karalystės tarpusavio prekybai ir investicijoms reikia nustatyti tokias sąlygas, kuriomis būtų garantuojamos vienodos atviros ir sąžiningos Šalių tarpusavio konkurencijos sąlygos ir būtų užtikrinta, kad prekyba ir investavimas vyktų darniam vystymuisi palankiu būdu.

2. Šalys pripažįsta, kad darnus vystymasis apima ekonominę plėtrą, socialinį vystymąsi ir aplinkos apsaugą, o kiekvienas iš šių trijų elementų yra priklausomas vienas nuo kito ir papildo vienas kitą, ir patvirtina savo įsipareigojimą skatinti tarptautinės prekybos ir investicijų plėtrą tokiu būdu, kuriuo padedama siekti darnaus vystymosi tikslo.

3. Kiekviena Šalis dar kartą patvirtina savo siekį iki 2050 m. užtikrinti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą.

4. Šalys patvirtina bendrą sutarimą, kad jų ekonominiai santykiai gali duoti jas abi tenkinančios naudos tik jei su vienodomis atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygomis susiję įsipareigojimai yra ilgalaikiai ir užkerta kelią prekybos arba investicijų iškraipymui ir padeda siekti darnaus vystymosi. Tačiau Šalys pripažįsta, kad šios antraštinės dalies tikslas nėra suderinti jų standartus. Šalys yra pasiryžusios išlaikyti ir gerinti atitinkamus savo aukšto lygio standartus į šios antraštinės dalies taikymo sritį patenkančiose srityse.

356 Straipsnis

Teisė reglamentuoti, atsargumo principas (52) ir mokslinė ir techninė informacija

1. Šalys patvirtina kiekvienos iš jų teisę nustatyti savo politiką ir prioritetus srityse, kurioms taikoma ši antraštinė dalis, nustatyti tokį apsaugos lygį, koks, jos nuomone, yra tinkamas, ir priimti atitinkamus teisės aktus ir politiką arba daryti jų pakeitimus tokiu būdu, kad tai neprieštarautų kiekvienos iš Šalių tarptautiniams įsipareigojimams, įskaitant įsipareigojimus pagal šią antraštinę dalį.

2. Šalys pripažįsta, kad, vadovaujantis atsargumo principu, tais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog kilo potencialus pavojingos arba nepataisomos žalos aplinkai arba žmonių sveikatai pavojus, faktu, kad moksliniai įrodymai nėra išsamūs, negali būti remiamasi siekiant užkirsti kelią Šaliai priimti tinkamas tokios žalos prevencijos priemones.

3. Rengdama arba įgyvendindama priemones, kuriomis siekiama apsaugoti aplinką ar darbo sąlygas ir kurios gali turėti įtakos prekybai ar investicijoms, kiekviena Šalis atsižvelgia į atitinkamą ir turimą mokslinę ir techninę informaciją, tarptautinius standartus, gaires ir rekomendacijas.

357 Straipsnis

Ginčų sprendimas

Šeštos dalies I antraštinė dalis netaikoma šiam skyriui, išskyrus 356 straipsnio 2 dalį. 408 ir 409 straipsniai taikomi 355 straipsnio 3 daliai.

2 SKYRIUS

KONKURENCIJOS POLITIKA

358 Straipsnis

Principai ir terminų apibrėžtys

1. Šalys pripažįsta, kad jų prekybos ir investicijų santykiams yra svarbi laisva ir neiškraipyta konkurencija. Šalys pripažįsta, kad antikonkurencinė verslo praktika gali iškraipyti tinkamą rinkų veikimą ir mažinti prekybos liberalizavimo naudą.

2. Šiame skyriuje terminas „ekonominės veiklos vykdytojas“ reiškia subjektą arba vieną ekonominį subjektą sudarančią subjektų grupę, neatsižvelgiant į jo (jos) teisinę padėtį, vykdantį (-ią) ekonominę veiklą, kuri apima prekių tiekimą arba paslaugų teikimą rinkai.

359 Straipsnis

Konkurencijos teisė

1. Pripažindama 358 straipsnyje nustatytus principus, kiekviena Šalis užtikrina, kad toliau galiotų konkurencijos teisė, kuria veiksmingai kovojama su šia antikonkurencine verslo praktika:

a)	ekonominės veiklos vykdytojų susitarimais, ekonominės veiklos vykdytojų asociacijų sprendimais ir suderintais veiksmais, kurių tikslas arba padarinys yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas;

b)	vieno ar kelių ekonominės veiklos vykdytojų piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, ir

c)	Jungtinės Karalystės atveju – ekonominės veiklos vykdytojų susijungimo arba įsigijimo atvejais, o Sąjungos atveju – jų koncentracijomis, kurios gali daryti didelį antikonkurencinį poveikį.

2. 1 dalyje nurodyta konkurencijos teisė taikoma visiems ekonominės veiklos vykdytojams, nepriklausomai nuo jų nacionalinės priklausomybės ar nuosavybės statuso.

3. Siekdama teisėtų viešosios politikos tikslų, kiekviena Šalis gali numatyti savo konkurencijos teisės išimtis su sąlyga, kad tos išimtys yra skaidrios ir proporcingos tiems tikslams.

360 Straipsnis

Vykdymo užtikrinimas

1. Kiekviena Šalis imasi tinkamų priemonių savo konkurencijos politikos vykdymui užtikrinti savo teritorijoje.

2. Kiekviena Šalis užtikrina, kad toliau veiktų veiklos požiūriu nepriklausoma institucija ar institucijos, kompetentinga (-os) veiksmingo jos konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimo srityje.

3. Kiekviena Šalis taiko savo konkurencijos teisę skaidriai ir nediskriminuodama, laikydamasi proceso sąžiningumo principų, įskaitant atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų teisę į gynybą, nepriklausomai nuo jų nacionalinės priklausomybės ar nuosavybės statuso.

361 Straipsnis

Bendradarbiavimas

1. Tam, kad pasiektų šio skyriaus tikslus ir padidintų atitinkamos savo konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimo veiksmingumą, Šalys pripažįsta atitinkamų jų konkurencijos institucijų bendradarbiavimo svarbą, kiek tai susiję su konkurencijos politikos raida ir vykdymo užtikrinimo veiksmais.

2. 1 dalies tikslais Europos Komisija arba valstybių narių konkurencijos institucijos ir Jungtinės Karalystės konkurencijos institucija ar institucijos, kai įmanoma ir tinkama, stengiasi bendradarbiauti ir koordinuoti savo vykdymo užtikrinimo srities veiklą, susijusią su tokiais pačiais arba susijusiais veiksmais arba sandoriais.

3. Siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas 1 ir 2 dalyse nurodytam bendradarbiavimui ir veiklos koordinavimui, Europos Komisija ir valstybių narių konkurencijos institucijos ir Jungtinės Karalystės konkurencijos institucija ar institucijos gali keistis informacija tiek, kiek tai leidžiama pagal kiekvienos iš Šalių teisę.

4. Siekdamos įgyvendinti šio straipsnio tikslus, Šalys gali sudaryti atskirą susitarimą dėl Europos Komisijos, valstybių narių konkurencijos institucijų ir Jungtinės Karalystės konkurencijos institucijos ar institucijų bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo, kuriame gali būti nustatytos keitimosi konfidencialia informacija ir jos naudojimo sąlygos.

362 Straipsnis

Ginčų sprendimas

Šiam skyriui netaikomas ginčų sprendimas pagal šeštos dalies I antraštinę dalį.

3 SKYRIUS

SUBSIDIJŲ KONTROLĖ

363 Straipsnis

Apibrėžtys

1. Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys::

a)	ekonominės veiklos vykdytojas – subjektas arba vieną ekonominį subjektą sudaranti subjektų grupė, neatsižvelgiant į jo (jos) teisinę padėtį, vykdantis (-i) ekonominę veiklą, kuri apima prekių tiekimą arba paslaugų teikimą rinkai;

subsidija – finansinė pagalba, kuri:

teikiama iš Šalių išteklių, įskaitant:

A)	tiesioginį ar sąlyginį lėšų pervedimą, tokį kaip tiesioginės dotacijos, paskolos arba paskolų garantijos;

B)	negautas pajamas, kurios kitu atveju būtų gautos, arba

C)	prekių ar paslaugų teikimą arba prekių ar paslaugų pirkimą;

ii)	vienam ar keliems ekonominės veiklos vykdytojams suteikia ekonominį pranašumą;

iii)	kiek tai susiję su tam tikrų prekių gamyba arba tam tikrų paslaugų teikimu, ja teisiškai ar faktiškai teikiama nauda tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams, palyginti su kitais, ir

iv)	daro arba galėtų daryti poveikį Šalių tarpusavio prekybai arba investicijoms.

2. 1 dalies b punkto iii papunkčio tikslais:

mokestinė priemonė nelaikoma tiksline, išskyrus atvejus, kai:

i)	tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams sumažinamos mokestinių prievolių, kurios kitu atveju joms būtų taikomos pagal įprastinio apmokestinimo sistemą, apimtis, ir

ii)

tiems ekonominės veiklos vykdytojams teikiamas pranašumas, palyginti su kitais panašioje padėtyje esančiais ekonominės veiklos vykdytojais, kuriems taikoma įprastinio apmokestinimo sistema; šio punkto tikslais įprastinio apmokestinimo sistema apibrėžiama atsižvelgiant į jos vidinį tikslą, požymius (pavyzdžiui, apmokestinimo bazę, apmokestinamuosius asmenis, apmokestinimo momentą arba mokesčio tarifą) ir instituciją, kuri yra instituciniu, procedūriniu, ekonominiu ir finansiniu požiūriu savarankiška ir yra kompetentinga nustatyti apmokestinimo sistemos aspektų projektus;

nepaisant a punkto, subsidija nelaikoma tiksline, jei ji pagrįsta bendrosios sistemos aspektams būdingais principais. Mokestinių priemonių atveju tokie būdingi principai yra, pavyzdžiui, poreikio kovoti su sukčiavimu ar mokesčių slėpimu, administracinio valdomumo, dvigubo apmokestinimo vengimo, mokesčių neutralumo, pajamų mokesčio progresyvaus pobūdžio ir perskirstomojo poveikio arba poreikio paisyti mokesčių mokėtojų mokumo principai;

nepaisant a punkto, tikslinio pobūdžio rinkliavos nelaikomos tikslinėmis, jei jos savo pobūdžiu yra reikalingos tokiems neekonominiams viešosios politikos tikslams, kaip poreikis apriboti neigiamą tam tikros veiklos ar produktų poveikį aplinkai ar žmonių sveikatai, pasiekti tiek, kiek tie viešosios politikos tikslai nėra diskriminacinio pobūdžio (53).

364 Straipsnis

Taikymo sritis ir išimtys

1. 366, 367 ir 374 straipsniai netaikomi subsidijoms, kurios suteiktos siekiant kompensuoti gaivalinių nelaimių arba kitokių neekonominio pobūdžio įvykių padarytai žalai.

2. Nė viena šio skyriaus nuostata neužkerta kelio Šalims teikti galutiniams vartotojams skirtas socialinio pobūdžio subsidijas.

3. Laikinai teikiamos subsidijos, skirtos reaguoti į nacionalinę ar pasaulinę ekonomikos ekstremaliąją padėtį, turi būti tikslinės, proporcingos ir veiksmingos, kad būtų atitaisyta ta ekstremalioji padėtis. 367 ir 374 straipsniai tokioms subsidijoms netaikomi.

4. Šis skyrius netaikomas subsidijoms, kurių bendra vienam ekonominės veiklos vykdytojui suteikta suma per bet kurį trejų mokestinių metų laikotarpį nesiekia 325 000 specialiųjų skolinimosi teisių. Partnerystės taryba gali šią ribą pakoreguoti.

5. Šis skyrius netaikomas subsidijoms, kurioms taikomos Sutarties dėl žemės ūkio IV dalies arba 2 priedo nuostatos, ir subsidijoms, susijusioms su prekyba žuvimi ir žuvies produktais.

6. Šis skyrius netaikomas subsidijoms, susijusioms su audiovizualiniu sektoriumi.

7. 371 straipsnis netaikomas subsidijoms, finansuojamoms iš Šalies viršnacionalinio lygmens išteklių.

8. Subsidijų oro vežėjams atveju bet kuri šiame skyriuje esanti nuoroda į „poveikį Šalių tarpusavio prekybai arba investicijoms“ bus išdėstyta kaip „poveikį Šalių oro vežėjų konkurencijai teikiant oro susisiekimo paslaugas“, įskaitant tas oro susisiekimo paslaugas, kurioms netaikoma antro podalio I antraštinė dalis.

365 Straipsnis

Viešojo ekonominio intereso paslaugos

1. Ekonominės veiklos vykdytojams, kuriems pavestos tam tikros viešojo intereso funkcijos, įskaitant su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, teikiamoms subsidijoms 366 straipsnis taikomas tiek, kiek tame straipsnyje nustatytų principų taikymas nekliudo teisiškai ar faktiškai vykdyti atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams pavestų konkrečių funkcijų. Funkcijos pavedamos iš anksto, laikantis skaidrumo reikalavimų.

2. Šalys užtikrina, kad ekonominės veiklos vykdytojui, kuriam pavestos viešojo intereso funkcijos, suteiktos kompensacijos suma neviršytų to, kas būtina visoms ar daliai išlaidų, kurios patirtos vykdant tas funkcijas, padengti, atsižvelgiant į atitinkamas pajamas ir pagrįstą pelną, gautą vykdant tas funkcijas. Šalys užtikrina, kad suteikta kompensacija nebūtų naudojama veiklos, kuri nepatenka į pavestas funkcijas, kryžminiam subsidijavimui. Kompensacijai, kuri neviršija 15 mln. specialiųjų skolinimosi teisių už vieną funkciją, netaikomos 369 straipsnyje nustatytos pareigos. Partnerystės taryba gali pakoreguoti šią ribą.

3. Šis skyrius netaikomas tais atvejais, kai bendra vienam ekonominės veiklos vykdytojui, vykdančiam viešojo intereso funkcijas, suteikta kompensacijos suma per bet kurį trejų mokestinių metų laikotarpį neviršija 750 000 specialiųjų skolinimosi teisių. Partnerystės taryba gali šią ribą pakoreguoti.

366 Straipsnis

Principai

1. Siekdama užtikrinti, kad subsidijos nebūtų teikiamos tais atvejais, kai jos darytų arba galėtų daryti esminį poveikį Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms, kiekviena Šalis nustato veiksmingą subsidijų kontrolės sistemą, kuria užtikrinama, kad subsidijos būtų teikiamos vadovaujantis toliau nurodytais principais, ir užtikrina, kad ta kontrolės sistema veiktų toliau:

a)	subsidijomis siekiama konkretaus viešosios politikos tikslo atitaisyti nustatytą rinkos nepakankamumą arba spręsti tokias su teisingumu susijusias problemas, kaip socialiniai sunkumai arba paskirstymo problemos (toliau – tikslas);

b)	subsidijos yra proporcingos ir neviršija to, kas būtina viešosios politikos tikslui pasiekti;

c)	subsidijomis siekiama jų gavėjų ekonominės elgsenos pokyčių, kuriais sudaromos palankios sąlygos pasiekti tikslą, kurio nebūtų galima pasiekti, jei subsidijos nebūtų teikiamos;

d)	paprastai subsidijomis neturėtų būti kompensuojamos išlaidos, kurias jų gavėjai būtų finansavę, jei nebūtų gavę subsidijų;

e)	subsidijos yra tinkama politikos priemonė viešosios politikos tikslui pasiekti ir to tikslo negalima pasiekti kitomis mažesnį iškraipomąjį poveikį turinčiomis priemonėmis;

f)	teigiamas subsidijų indėlis siekiant tikslo nusveria bet kokį neigiamą poveikį, visų pirma neigiamą poveikį Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms.

2. Nedarant poveikio šio straipsnio 1 daliai, kiekviena Šalis, kai aktualu, taiko 367 straipsnyje nustatytas sąlygas, jei atitinkamos subsidijos daro arba galėtų daryti esminį poveikį Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms.

3. Kiekviena Šalis nustato, kaip jai pagal 1 ir 2 dalis tenkančios pareigos įgyvendinamos taikant jos vidaus teisėje nustatytą subsidijų kontrolės sistemą, su sąlyga, kad kiekviena Šalis užtikrina, jog jai pagal 1 ir 2 dalis tenkančios pareigos būtų įgyvendintos jos teisėje taip, kad individualios subsidijos teisėtumas būtų nustatomas vadovaujantis tais principais.

367 Straipsnis

Draudžiamos subsidijos ir subsidijos, kurioms taikomos sąlygos

1. 366 straipsnio 2 dalyje nurodytos subsidijų kategorijos ir joms taikytinos sąlygos nurodomos toliau. Siekdama užtikrinti ilgalaikį šio straipsnio veikimą, Partnerystės taryba gali reikiamu mastu atnaujinti šias nuostatas.

Neribotos garantijos forma teikiamos subsidijos

2. Draudžiamos ekonominės veiklos vykdytojo skolos arba įsipareigojimų garantijos forma teikiamos subsidijos, kai tų skolų ar įsipareigojimų suma arba tos garantijos trukmė nėra ribojama.

Sanavimas ir restruktūrizavimas

3. Draudžiamos subsidijos sunkumų patiriantiems arba nemokiems ekonominės veiklos vykdytojams, jei jie nėra parengę patikimo restruktūrizavimo plano. Restruktūrizavimo planas turi būti pagrįstas realiomis prielaidomis ir juo turi būti siekiama užtikrinti, kad per pagrįstos trukmės terminą sunkumų patiriantis ar nemokus ekonominės veiklos vykdytojas vėl taptų gyvybingas ilgam laikui. Kol rengiamas restruktūrizavimo planas, ekonominės veiklos vykdytojas gali gauti laikiną likvidumo paramą paskolų arba paskolų garantijų forma. Išskyrus mažąsias ir vidutines įmones, ekonominės veiklos vykdytojas arba jo savininkai, kreditoriai arba nauji investuotojai turi padėti padengti restruktūrizavimo išlaidas, įnešdami lėšų arba turto. Šioje dalyje sunkumų patiriantis arba nemokus ekonominės veiklos vykdytojas yra tas, kuris trumpuoju arba vidutiniu laikotarpiu beveik neabejotinai nutrauktų veiklą, jei negautų subsidijos.

4. Išskyrus išimtines aplinkybes, subsidijos nemokių arba sunkumų patiriančių ekonominės veiklos vykdytojų sanavimui ir restruktūrizavimui leidžiamos tik jei subsidija padedama išvengti socialinių sunkumų arba užkirsti kelią dideliam rinkos nepakankamumui, visų pirma dėl darbo vietų praradimo arba svarbių paslaugų, kurias sudėtinga atkartoti, sutrikdymo, ir taip padedama siekti viešojo intereso tikslo. Išskyrus nenumatytas aplinkybes, kurios atsirado ne dėl subsidijos gavėjo kaltės, subsidijos neturėtų būti teikiamos dažniau kaip vieną kartą per bet kurį penkerių metų laikotarpį.

5. 3 ir 4 dalys netaikomos subsidijoms sunkumų patiriantiems ar nemokiems bankams, kredito įstaigoms ir draudimo bendrovėms.

Bankai, kredito įstaigos ir draudimo bendrovės

6. Nedarant poveikio 184 straipsniui, subsidijos bankams, kredito įstaigoms ir draudimo bendrovėms restruktūrizuoti gali būti teikiamos tik remiantis patikimu restruktūrizavimo planu, kuriuo atkuriamas ilgalaikis gyvybingumas. Jei neįmanoma įtikinamai įrodyti, kad ilgalaikis gyvybingumas bus atkurtas, bet kokia subsidija bankams, kredito įstaigoms ir draudimo bendrovėms negali būti didesnė, nei būtina siekiant užtikrinti tvarkingą jų likvidavimą ir pasitraukimą iš rinkos, kartu kuo labiau sumažinant subsidijos sumą ir jos neigiamą poveikį Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms.

7. Užtikrinama, kad subsidiją suteikusiai institucijai būtų tinkamai atlyginama už restruktūrizavimo subsidiją, o subsidijos gavėjas, jo akcininkai, kreditoriai arba verslo grupė, kuriai jis priklauso, skirtų reikšmingą įnašą iš nuosavų išteklių restruktūrizavimo ar likvidavimo išlaidoms padengti. Subsidijos likvidumui palaikyti turi būti laikinos, negali būti naudojamos nuostoliams absorbuoti ir negali tapti kapitalo parama. Už suteiktas subsidijas likvidumui palaikyti subsidiją suteikusiai institucijai mokamas tinkamas atlygis.

Eksporto subsidijos

8. Draudžiamos subsidijos, kurių suteikimo vienintelė sąlyga arba viena iš sąlygų yra teisinis arba faktinis priklausomumas (54) nuo eksporto rodiklių, susijusių su prekėmis arba paslaugomis, išskyrus subsidijas, susijusias su:

a)	trumpalaikiu kredito draudimu nuo neparduotinos rizikos, arba

b)	eksporto kreditais ir eksporto kredito garantijos arba draudimo programomis, kurios yra leidžiamos pagal SKP sutartį kartu su visais pritaikymais, kurie reikalingi atsižvelgiant į kontekstą.

9. 8 dalies a punkte terminas „parduotina rizika“ reiškia komercinę ir politinę rizika, kurios ilgiausias rizikos laikotarpis yra trumpesnis negu dveji metai ir kurią patiria valstybiniai ir nevalstybiniai pirkėjai parduotinos rizikos šalyse (55). Gali būti laikoma, kad šalis yra laikinai išbraukta iš parduotinos rizikos šalių grupės sąrašo, jei privatūs rinkos pajėgumai yra nepakankami dėl:

a)	didelio privataus kredito draudimo pajėgumų sumažėjimo;

b)	didelio valstybinio sektoriaus reitingų pablogėjimo, arba

c)	didelio įmonių sektoriaus veiklos rezultatų pablogėjimo.

10. Toks laikinas išbraukimas iš parduotinos rizikos šalių sąrašo Šaliai įsigalioja remiantis tos Šalies sprendimu, priimtu vadovaujantis 9 dalyje nurodytais kriterijais, ir tik tuo atveju, jei ji priima tokį sprendimą. Laikoma, kad to sprendimo paskelbimas yra pranešimas kitai Šaliai apie tokį laikiną išbraukimą iš sąrašo, kiek tai susiję su pirmąja Šalimi.

11. Jei draudikas, kuriam suteikta subsidija, teikia eksporto kredito draudimą, bet koks draudimas nuo parduotinos rizikos teikiamas komerciniais pagrindais. Tokiu atveju draudikas negali gauti tiesioginės ar netiesioginės naudos iš subsidijos už teikiamą draudimą nuo parduotinos rizikos.

Subsidijos, priklausomos nuo vietos prekių naudojimo

12. Nedarant poveikio 132 ir133 straipsniams, draudžiamos subsidijos, kurių suteikimo vienintelė sąlyga arba viena iš sąlygų yra priklausomumas nuo vietos prekių ar paslaugų naudojimo vietoj importuojamų prekių ar paslaugų.

Stambūs tarpvalstybinio arba tarptautinio bendradarbiavimo projektai

13. Subsidijos gali būti teikiamos tokiems stambiems tarpvalstybinio arba tarptautinio bendradarbiavimo projektams, kaip transporto, energetikos, aplinkos, mokslinių tyrimų ir plėtros sričių projektai, taip pat pirmojo diegimo projektams, kuriais siekiama skatinti naujų technologijų (išskyrus gamybą) atsiradimą ir gamybą. Tokių tarpvalstybinio arba tarptautinio bendradarbiavimo projektų nauda neturi apsiriboti tik ekonominės veiklos vykdytojams, sektoriui arba dalyvaujančioms valstybėms teikiama nauda, bet turi būti platesnio masto bei reikšmės ir daryti išorinį poveikį, kuris kyla ne vien subsidiją suteikusiai valstybei, atitinkamai sektoriui ir subsidijos gavėjui.

Energetika ir aplinka

14. Šalys pripažįsta saugios, įperkamos ir tvarios energetikos sistemos bei aplinkos tvarumo svarbą, visų pirma kiek tai susiję su kova su klimato kaita, kuri kelia egzistencinę grėsmę žmonijai. Todėl, nedarant poveikio 366 straipsniui, su energetika ir aplinka susijusiomis subsidijomis turi būti siekiama subsidijų gavėjams suteikti paskatų sukurti saugią, įperkamą ir tvarią energetikos sistemą bei tinkamai veikiančią ir konkurencingą energetikos rinką arba didinti aplinkos apsaugos lygį, palyginti su tuo, kuris būtų pasiektas neteikiant subsidijų. Tokios subsidijos negali būti skiriamos tam, kad jų gavėjai būtų atleisti nuo jiems, kaip teršėjams, pagal atitinkamos Šalies teisę tenkančios atsakomybės.

Subsidijos oro vežėjams už skrydžius tam tikrais maršrutais

15. Subsidijos oro vežėjams (56) už skrydžius tam tikrais maršrutais neteikiamos, išskyrus:

a)	su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus pagal 365 straipsnį;

b)	specialius atvejus, kai šiuo finansavimu teikiama nauda plačiajai visuomenei, arba

c)	subsidijas pradedančiosioms įmonėms naujiems maršrutams į regioninius oro uostus atidaryti su sąlyga, kad taip didinamas piliečių judumas ir skatinamas regionų vystymasis.

368 Straipsnis

Subsidijų naudojimas

Kiekviena Šalis užtikrina, kad ekonominės veiklos vykdytojai naudotų subsidijas tik konkrečiam tikslui, kuriam jos suteiktos.

369 Straipsnis

Skaidrumas

1. Kiek tai susiję su bet kokia Šalies teritorijoje suteikta arba toliau teikiama subsidija, kiekviena Šalis per šešis mėnesius nuo subsidijos suteikimo dienos oficialioje interneto svetainėje arba viešoje duomenų bazėje viešai paskelbia toliau nurodytą informaciją:

a)	subsidijos teisinį pagrindą ir politikos tikslą ar paskirtį;

b)	jei yra, subsidijos gavėjo pavadinimą;

c)	subsidijos suteikimo datą, subsidijos teikimo trukmę ir bet kuriuos kitus su subsidija susijusius terminus, ir

d)	subsidijos sumą arba subsidijai biudžete numatytą sumą.

2. Mokestinių priemonių forma teikiamų subsidijų atveju informacija viešai paskelbiama per vienus metus nuo mokesčių deklaracijos pateikimo termino. Mokestinių priemonių forma teikiamoms subsidijoms keliami skaidrumo reikalavimai apima tą pačią informaciją, kaip ir nustatyta 1 dalyje, išskyrus tos dalies d punkte nurodytą reikalaujamą pateikti informaciją, kuri gali būti pateikiama nurodant intervalą.

3. Be 1 dalyje nustatytos pareigos, Šalys paskelbia informaciją apie subsidiją pagal 4 arba 5 dalį.

4. Sąjungos atveju šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų laikymasis reiškia tai, kad informacija apie bet kurią jos teritorijoje suteiktą arba toliau teikiamą subsidiją, kuria remdamiesi suinteresuotieji asmenys gali įvertinti atitiktį 366 straipsnyje nustatytiems principams, per šešias savaites nuo jos suteikimo dienos viešai paskelbiama oficialioje interneto svetainėje arba viešoje duomenų bazėje.

5. Jungtinės Karalystės atveju 3 dalyje nustatytų reikalavimų laikymasis reiškia, kad Jungtinė Karalystė užtikrina, kad:

jei suinteresuotasis asmuo praneša subsidiją suteikusiai institucijai, kad jis gali kreiptis į teismą dėl:

i)	subsidiją suteikusios institucijos suteiktos subsidijos, arba

ii)	bet kurio reikšmingo subsidiją suteikusios institucijos arba nepriklausomos įstaigos ar institucijos sprendimo peržiūros,

tada per 28 dienas nuo rašytinio prašymo pateikimo dienos subsidiją suteikusi institucija, nepriklausoma įstaiga ar institucija pateiks tam suinteresuotajam asmeniui informaciją, kuria remdamasis suinteresuotasis asmuo gali įvertinti, kaip taikomi 366 straipsnyje nustatyti principai, taikydama bet kokius proporcingus apribojimus, kuriais siekiama tokio teisėto tikslo, kaip komercinė paslaptis, konfidencialumas arba advokato profesinės paslapties, apsauga.

Pirmos pastraipos b punkte nurodyta informacija suinteresuotajam asmeniui pateikiama tam, kad jis galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą, ar teikti ieškinį, arba suprasti ir teikiamame ieškinyje tinkamai identifikuoti ginčytinus klausimus.

6. Šiame straipsnyje, 372 ir 373 straipsniuose terminas „suinteresuotasis asmuo“ reiškia bet kurį fizinį ar juridinį asmenį, ekonominės veiklos vykdytoją arba ekonominės veiklos vykdytojų asociaciją, kurio (-ios) interesams gali būti daromas poveikis teikiant subsidiją, visų pirma subsidijos gavėją, su subsidijos gavėju konkuruojančius ekonominės veiklos vykdytojus arba atitinkamas prekybos asociacijas.

7. Šiame straipsnyje nustatytos pareigos nedaro poveikio pagal Šalių atitinkamus teisės aktus dėl informacijos laisvės arba galimybės susipažinti su dokumentais joms tenkančioms pareigoms.

370 Straipsnis

Konsultacijos subsidijų kontrolės klausimais

1. Jei Šalis mano, kad kita Šalis suteikė subsidiją arba esama aiškių įrodymų, kad kita Šalis ketina suteikti subsidiją, ir ją suteikus yra arba galėtų būti daromas neigiamas poveikis Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms, ji gali prašyti kitos Šalies pateikti paaiškinimą, kaip tos subsidijos atveju laikomasi 366 straipsnyje nustatytų principų.

2. Šalis taip pat gali prašyti pateikti 369 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, jei ji dar nebuvo viešai paskelbta 369 straipsnio 1 dalyje nurodytoje oficialioje interneto svetainėje arba viešoje duomenų bazėje arba jei ji nebuvo paskelbta lengvai ir paprastai prieinama forma.

3. Kita Šalis prašomą informaciją pateikia raštu ne vėliau kaip per 60 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei ta Šalis negali pateikti prašomos informacijos, savo atsakyme raštu ji paaiškina, kodėl tokios informacijos negalima pateikti.

4. Jei, gavusi prašomą informaciją, prašančioji Šalis ir toliau laikosi nuomonės, kad kitos Šalies suteikta arba planuojama suteikti subsidija daro arba galėtų daryti neigiamą poveikį Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms, ji gali prašyti surengti konsultacijas Specialiajame prekybos komitete vienodų atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygų ir darnaus vystymosi klausimams. Toks prašymas pateikiamas raštu ir jame prašančioji Šalis paaiškina priežastis, kodėl prašo surengti konsultacijas.

5. Specialusis prekybos komitetas vienodų atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygų ir darnaus vystymosi klausimams visomis išgalėmis stengiasi pasiekti abi Šalis tenkinantį klausimo sprendimą. Jis pirmą posėdį surengia per 30 dienų nuo prašymo surengti konsultacijas.

6. 3 ir 5 dalyse nurodyti terminai konsultacijoms surengti Šalių susitarimu gali būti pratęsti.

371 Straipsnis

Nepriklausoma institucija arba įstaiga ir bendradarbiavimas

1. Kiekviena Šalis įsteigia veiklos požiūriu nepriklausomą instituciją arba įstaigą, vykdančią atitinkamas funkcijas tos Šalies subsidijų kontrolės srityje, arba užtikrina, kad tokia institucija arba įstaiga veiktų toliau. Ta nepriklausoma institucija arba įstaiga, vykdydama savo funkcijas, naudojasi būtinomis nepriklausomumo garantijomis ir veikia nešališkai.

2. Šalys skatina atitinkamas savo nepriklausomas institucijas arba įstaigas, neviršijant atitinkamose jų teisinėse sistemose nustatytų ribų, tarpusavyje bendradarbiauti bendrų interesų klausimais pagal savo atitinkamas funkcijas, įskaitant atitinkamai 363–369 straipsnių taikymą. Šalys arba atitinkamos jų nepriklausomos institucijos arba įstaigos gali susitarti dėl atskiros tų nepriklausomų institucijų tarpusavio bendradarbiavimo sistemos.

372 Straipsnis

Teismai

1. Kiekviena Šalis, laikydamasi savo bendrųjų ir konstitucinių įstatymų bei procedūrų, užtikrina, kad jos teismai būtų kompetentingi:

a)	tikrinti subsidiją suteikusios institucijos arba, kai aktualu, nepriklausomos institucijos ar įstaigos sprendimų dėl subsidijų atitiktį tos Šalies teisei, kuria įgyvendinamas 366 straipsnis;

b)	peržiūrėti bet kurį kitą atitinkamą nepriklausomos institucijos arba įstaigos sprendimą ir bet kurį neveikimo atvejį;

taikyti veiksmingas su a arba b punktu susijusias teisių gynimo priemones, įskaitant sustabdymą, draudimą arba nurodymą subsidiją suteikusiai institucijai imtis veiksmų, nuostolių atlyginimo priteisimą ir subsidijos susigrąžinimą iš jos gavėjo, jei ir tiek, kiek tas priemones įmanoma taikyti pagal atitinkamus teisės aktus, galiojusius šio Susitarimo įsigaliojimo momentu;

d)	nagrinėti suinteresuotųjų asmenų ieškinius dėl subsidijų, kurios patenka į šio skyriaus taikymo sritį, tais atvejais, kai suinteresuotasis asmuo turi teisę pagal tos Šalies teisę pareikšti ieškinį dėl subsidijos.

2. Prireikus atitinkamo teismo leidimu kiekviena Šalis turi teisę pagal kitos Šalies bendruosius įstatymus ir procedūras įstoti į 1 dalyje nurodytas bylas.

3. Nedarant poveikio pareigai išlaikyti arba prireikus nustatyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 373 straipsnyje nurodytą kompetenciją, teisių gynimo priemones ir teisę imtis intervencinių priemonių, nė viena šio straipsnio nuostata nereiškia reikalavimo, kad kuri nors Šalis nustatytų platesnės apimties teisę pareikšti ieškinį, teisių gynimo priemones ar procedūras arba išplėstų atitinkamų savo valdžios institucijų sprendimų peržiūros apimtį arba pagrindus, palyginti su tais, kurie yra nustatyti pagal jos teisę, galiojusią šio Susitarimo įsigaliojimo momentu.

4. Nė viena šio straipsnio nuostata nereiškia reikalavimo, kad kuri nors Šalis išplėstų jos teismų vykdomos Jungtinės Karalystės Parlamento aktų, Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos aktų arba Europos Sąjungos Tarybos aktų peržiūros apimtį arba pagrindus, palyginti su tais, kurie yra nustatyti pagal jos teisę, galiojusią šio Susitarimo įsigaliojimo momentu (57).

373 Straipsnis

Susigrąžinimas

1. Nedarant poveikio kitoms Šalies teisėje egzistuojančioms teisių gynimo priemonėms (58), kiekviena Šalis nustato veiksmingą subsidijų susigrąžinimo mechanizmą pagal toliau išdėstytas nuostatas.

2. Kiekviena Šalis užtikrina, kad tuo atveju, jei 369 straipsnyje apibrėžtas suinteresuotasis asmuo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą teisme pareiškė prieštaravimų dėl sprendimo suteikti subsidiją, galėtų būti nurodyta susigrąžinti subsidiją, jei Šalies teismas konstatuoja esant esminę teisės klaidą dėl to, kad:

a)	priemonę, kuri laikoma subsidija, suteikęs subjektas jos nelaikė subsidija;

b)	subsidiją suteikęs subjektas netaikė 366 straipsnyje nustatytų principų, kurie įgyvendinami tos Šalies teisėje, arba juos taikė tokiu būdu, kuris nesiekia pagal tos Šalies teisę taikytino peržiūros standarto, arba

c)	nuspręsdamas suteikti tą subsidiją, ją suteikęs subjektas viršijo su 366 straipsnyje nustatytais principais, kurie įgyvendinami tos Šalies teisėje, susijusius savo įgaliojimus arba jais piktnaudžiavo.

3. Šio straipsnio tikslais nustatytas terminas nustatomas taip:

a)	Sąjungoje jis prasideda tą dieną, kurią 369 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodyta informacija buvo paskelbta oficialioje interneto svetainėje arba viešoje duomenų bazėje, ir trunka ne trumpiau kaip vieną mėnesį;

kalbant apie Jungtinę Karalystę:

i)	jis prasideda tą dieną, kurią 369 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija buvo paskelbta oficialioje interneto svetainėje arba viešoje duomenų bazėje;

ii)	jis baigiasi praėjus vienam mėnesiui, išskyrus atvejus, kai iki tos dienos suinteresuotasis asmuo 369 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paprašė pateikti informaciją;

iii)	nuo tada, kai suinteresuotasis asmuo gauna 369 straipsnio 5 dalies b punkte nurodytą informaciją, kuri yra pakankama 369 straipsnio 5 dalyje nurodytais tikslais, pradedamas skaičiuoti kitas vieno mėnesio terminas, o šiam suėjus nustatytas terminas baigiasi;

iv)

iii punkte nurodytos informacijos gavimo diena yra ta, kurią subsidiją suteikusi institucija patvirtina, kad ji pateikė 369 straipsnio 5 dalies b punkte nurodytą informaciją, kuri yra pakankama tais tikslais, nepriklausomai nuo to, ar po tos dienos vyko tolesnis susirašinėjimas arba buvo tikslinama informacija;

v)	teisės aktais gali būti nustatyti ilgesni i, ii ir iii punktuose nurodyti terminai.

4. 3 dalies b punkto tikslais, kiek tai susiję su sistemomis, toliau nurodytais atvejais nustatytas terminas prasideda ne tada, kai atliekami tolesni mokėjimai, o kai paskelbiama šios dalies b punkte nurodyta informacija:

a)	subsidija galimai suteikta laikantis sistemos sąlygų;

b)	sistemos sudarytojas viešai paskelbė su sistema susijusią informaciją, kuri turi būti skelbiama pagal 369 straipsnio 1 ir 2 dalis, ir

pagal šios dalies b punktą pateiktą informaciją apie sistemą sudaro informacija apie subsidiją, kuri leistų suinteresuotajam asmeniui nustatyti, ar sistema jam gali daryti poveikį, ir apimtų bent subsidijos tikslą, subsidijos gavėjo kategoriją, tinkamumo finansuoti sąlygas ir subsidijos apskaičiavimo bazę (įskaitant bet kokias reikšmingas sąlygas, susijusias su subsidijos proporcijomis arba sumomis).

5. Šio straipsnio tikslais nereikalaujama susigrąžinti subsidijos tais atvejais, kai ji suteikta remiantis Jungtinės Karalystės Parlamento aktu, Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos aktu arba Europos Sąjungos Tarybos aktu.

6. Nė viena šio straipsnio nuostata neužkerta kelio Šaliai, be situacijų, kurios numatytos šiame straipsnyje, pagal savo teisę numatyti ir kitų situacijų, kurioms esant susigrąžinimas būtų viena iš teisių gynimo priemonių.

7. Šalys pripažįsta, kad susigrąžinimas yra svarbi bet kurios subsidijų kontrolės sistemos teisių gynimo priemonė. Bet kurios Šalies prašymu Šalys Partnerystės taryboje apsvarsto papildomus arba alternatyvius susigrąžinimo mechanizmus ir atitinkamus šio straipsnio pakeitimus. Bet kuri Šalis gali Partnerystės taryboje pasiūlyti padaryti pakeitimų, kuriais būtų sudarytos sąlygos atitinkamiems jų susigrąžinimo mechanizmams taikyti skirtingą tvarką. Šalis apsvarstys kitos Šalies pateiktą pasiūlymą vadovaudamasi geros valios principu ir jam pritarti, jei ta Šalis mano, jog pasiūlyme esančiomis nuostatomis nustatomi bent tokie pat veiksmingi susigrąžinimo būdai, kaip ir kitos Šalies esami mechanizmai. Tuomet Partnerystės taryba gali padaryti atitinkamų šio straipsnio pakeitimų (59).

374 Straipsnis

Taisomosios priemonės

1. Šalis gali įteikti kitai Šaliai rašytinį prašymą pateikti informaciją ir surengti konsultacijas dėl subsidijos, kuri, jos manymu, daro didelį neigiamą poveikį Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms arba kyla didelis pavojus, kad ji tokį poveikį darys. Pašančioji Šalis turėtų tame prašyme nurodyti visą reikšmingą informaciją, kuri padėtų Šalims rasti abipusiškai priimtiną sprendimą, įskaitant subsidijos aprašymą ir prašančiajai Šaliai susirūpinimą keliančius klausimus dėl subsidijos poveikio prekybai ar investicijoms.

2. Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos, prašomoji Šalis įteikia rašytinį atsakymą, kuriame prašančiajai Šaliai pateikia prašomą informaciją, ir Šalys pradeda konsultacijas; jei Šalys nesusitaria kitaip, laikoma, kad konsultacijos baigtos praėjus 60 dienų nuo to prašymo įteikimo dienos. Tokios konsultacijos, visų pirma visa informacija, nurodyta kaip konfidenciali, ir per konsultacijas Šalių išsakytos pozicijos yra konfidencialios ir jokiame tolesniame procese nedaro poveikio nė vienos Šalies teisėms.

3. Ne anksčiau kaip praėjus 60 dienų nuo 1 dalyje nurodyto prašymo įteikimo dienos prašančioji Šalis gali vienašališkai imtis tinkamų teisių gynimo priemonių, jei esama įrodymų, kad prašomosios Šalies suteikta subsidija daro didelį neigiamą poveikį Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms arba kyla didelis pavojus, kad ji tokį poveikį darys.

4. Ne anksčiau kaip praėjus 45 dienoms nuo 1 dalyje nurodyto prašymo įteikimo dienos prašančioji Šalis gali įspėti prašomąją Šalį apie teisių gynimo priemones, kurių ji ketina imtis pagal 3 dalį. Siekdama sudaryti sąlygas Šalims rasti abipusiškai priimtiną sprendimą, prašančioji Šalis nurodo visą reikšmingą informaciją, susijusią su priemonėmis, kurių ji ketina imtis. Prašančioji Šalis negali imtis tų teisių gynimo priemonių, jei nuo pranešimo apie tas priemones įteikimo prašomajai Šaliai dienos nėra praėję 15 dienų.

5. Šalies atliekamas vertinimas, ar esama didelio pavojaus, kad bus daromas didelis neigiamas poveikis, turi būti grindžiamas ne vien įtarimais, tikimybėmis arba menkomis galimybėmis, bet faktais. Aplinkybių pasikeitimas, dėl kurio susidarytų padėtis, kuriai esant subsidija darytų tokį didelį neigiamą poveikį, turi būti aiškiai nuspėjamas.

6. Šalies atliekamas vertinimas, ar esama subsidijos arba ar subsidija daromas didelis neigiamas poveikis Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms, turi būti grindžiamas ne vien tikimybėmis arba menkomis galimybėmis, bet patikimais įrodymais ir turi būti susijęs su identifikuojamomis prekėmis, paslaugų teikėjais arba kitais ekonominės veiklos vykdytojais, be kita ko, jei aktualu, subsidijų sistemų atvejais.

7. Partnerystės taryba gali sudaryti pavyzdinį aplinkybių, kurios prilygtų dideliam neigiamam poveikiui Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms, kaip tai suprantama šiame Straipsnyje, sąrašą. Tai nedaro poveikio Šalių teisei imtis teisių gynimo priemonių.

8. Pagal 3 dalį taikomos teisių gynimo priemonės negali viršyti to, kas absoliučiai reikalinga ir proporcinga daromam dideliam neigiamam poveikiui atitaisyti arba dideliam tokio poveikio pavojui pašalinti. Pirmenybė teikiama priemonėms, kurios mažiausiai trikdys šio Susitarimo veikimą.

9. Per penkias dienas nuo dienos, kurią įsigalioja 3 dalyje nurodytos teisių gynimo priemonės, ir pirmiau nepasikonsultavusi pagal 738 straipsnį, Šalis, kuriai pateiktas pranešimas, gali, prašančiajai Šaliai įteikdama rašytinį prašymą, pagal 739 straipsnio 2 dalį prašyti sudaryti arbitražo teismą, kad šis nuspręstų, ar:

a)	teisių gynimo priemonė, kurios ėmėsi prašančioji Šalis, prieštarauja 3 arba 8 daliai;

b)	po to, kai prašomoji Šalis pateikė prašomą informaciją ir sutiko su tuo, kad būtų rengiamos konsultacijos, prašančioji Šalis nedalyvavo tokiose konsultacijose, arba

c)	teisių gynimo priemonės nesiimta arba apie ją nepranešta per atitinkamai 3 arba 4 dalyje nurodytą terminą.

Tas prašymas nesustabdo teisių gynimo priemonių taikymo. Be to, arbitražo teismas nevertina, kaip Šalys taiko 366 ir 367 straipsnius.

10. 9 dalyje nurodytu prašymu sudarytas arbitražo teismas procesą veda vadovaudamasis 760 straipsniu ir galutinį sprendimą priima per 30 dienų nuo jo sudarymo dienos.

11. Jei priimamas Šaliai atsakovei nepalankus sprendimas, ji ne vėliau kaip per 30 dienų nuo arbitražo teismo sprendimo įteikimo dienos įteikia Šaliai ieškovei pranešimą apie priemones, kurių ji ėmėsi, kad įvykdytų tą sprendimą.

12. Jei šio straipsnio 10 dalyje nurodytame procese priimtas Šaliai atsakovei nepalankus sprendimas ir arbitražo teismas konstatuoja, kad teisių gynimo priemonių prieštaravimas šio straipsnio 3 arba 8 daliai yra reikšmingas, Šalis ieškovė gali prašyti arbitražo teismo per 30 dienų nuo jo sprendimo priėmimo dienos nustatyti įsipareigojimų pagal šį Susitarimą arba papildomąjį susitarimą vykdymo sustabdymo mastą, kuris neviršytų masto, lygiaverčio panaikinimui arba pabloginimui, kurį lėmė teisių gynimo priemonių taikymas. Prašyme nurodomas siūlomas įsipareigojimų vykdymo sustabdymo mastas laikantis 761 straipsnyje nustatytų principų. Šalis ieškovė gali sustabdyti įsipareigojimų pagal šį Susitarimą arba papildomąjį susitarimą vykdymą tokiu mastu, koks atitinka arbitražo teismo nustatytą įsipareigojimų vykdymo sustabdymo mastą. Toks sustabdymas taikomas ne anksčiau kaip praėjus 15 dienų nuo tokio sprendimo.

13. Šalis negali remtis PPO steigimo sutartimi arba kuriuo nors kitu tarptautiniu susitarimu tam, kad neleistų kitai Šaliai imtis priemonių pagal šį straipsnį, įskaitant atvejus, kai tos priemonės apima įsipareigojimų pagal šį Susitarimą arba papildomąjį susitarimą vykdymo sustabdymą.

14. Vertindama, ar tų pačių produktų importui nustatytos arba toliau galiojančios teisių gynimo priemonės yra tokios, kokios yra absoliučiai reikalingos arba proporcingos šio straipsnio taikymo tikslais, Šalis:

a)	atsižvelgia į pagal 32 straipsnio 3 dalį taikomas arba toliau galiojančias kompensacines priemones, ir

b)	gali atsižvelgti į pagal 32 straipsnio 3 dalį taikomas arba toliau galiojančias antidempingo priemones.

15. Šalis negali vienu metu taikyti teisių gynimo priemonės pagal šį straipsnį ir pusiausvyros atkūrimo priemonės pagal 411 straipsnį tam, kad atitaisytų tos pačios subsidijos tiesioginį poveikį prekybai ar investicijoms.

16. Jei Šalis, prieš kurią imtasi teisių gynimo priemonių, per šio straipsnio 9 dalyje nurodytą terminą nepateikia prašymo pagal tą dalį, ta Šalis gali, pirmiau nesikonsultuodama pagal 738 straipsnį, inicijuoti 739 straipsnyje nurodytą arbitražo procedūrą, kad šio straipsnio 9 dalyje nustatytais pagrindais ginčytų teisių gynimo priemonę. 744 straipsnio tikslu arbitražo teismas klausimą nagrinėja skubos tvarka.

17. Procedūrų pagal 9 ir 16 dalis tikslais, vertindamas, ar teisių gynimo priemonė yra absoliučiai reikalinga arba proporcinga, arbitražo teismas tinkamai atsižvelgia į 5 ir 6 dalyse, taip pat 13, 14 ir 15 dalyse nustatytus principus.

375 Straipsnis

Ginčų sprendimas

1. Remiantis šio straipsnio 2 ir 3 dalimis, šeštos dalies I antraštinė dalis taikoma Šalių ginčams dėl šio skyriaus, išskyrus 371 ir 372 straipsnius, aiškinimo ir taikymo.

2. Arbitražo teismas neturi jurisdikcijos spręsti:

dėl individualios subsidijos, įskaitant tai, ar tokia subsidija atitiko 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus, išskyrus dėl 367 straipsnio 2 dalyje (Neribota valstybės garantija), 367 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse (Sanavimas ir restruktūrizavimas), 367 straipsnio 8–11 dalyse (Eksporto subsidijos) ir 367 straipsnio 12 dalyje (Subsidijos, priklausomos nuo vietos prekių naudojimo) nustatytų sąlygų, ir

b)	ar teisių gynimo priemonė – susigrąžinimas, kaip tai suprantama 373 straipsnyje, buvo tinkamai taikyta kiekvienu konkrečiu atveju.

3. Šeštos dalies I antraštinė dalis taikoma 374 straipsniui, remiantis tuo straipsniu ir 760 straipsniu.

4 SKYRIUS

VALSTYBĖS VALDOMOS ĮMONĖS, ĮMONĖS, KURIOMS SUTEIKTOS SPECIALIOSIOS TEISĖS ARBA PRIVILEGIJOS, IR PASKIRTOSIOS MONOPOLIJOS

376 Straipsnis

Apibrėžtys

1. Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

Eksporto kreditų susitarimas – atsižvelgiant į EBPO sistemą parengtas Susitarimas dėl oficialiai remiamų eksporto kreditų arba atsižvelgiant į EBPO ar kitą sistemą parengtas vėlesnis įsipareigojimas, kurį priėmė bent 12 PPO narių steigėjų, kurios 1979 m. sausio 1 d. buvo Eksporto kreditų susitarimo dalyvės;

komercinė veikla – veikla, kurios galutinis rezultatas yra prekės gamyba arba paslaugos teikimas, kad ji būtų parduota atitinkamoje rinkoje įmonės nustatytais kiekiais ir kainomis atsižvelgiant į pasiūlos ir paklausos sąlygas, ir kuri vykdoma siekiant pelno; įmonės, kuri veikia nesiekdama pelno arba tam, kad padengtų savo veiklos sąnaudas, vykdoma veikla nėra veikla, kuri vykdoma siekiant pelno;

komerciniai sumetimai – kaina, kokybė, prieinamumas, perkamumas, transportavimas ir kitos pirkimo ar pardavimo sąlygos arba kiti veiksniai, į kuriuos paprastai atsižvelgtų pagal rinkos ekonomikos principus atitinkamame verslo arba pramonės sektoriuje veikiančios privačiosios įmonės, priimdamos komercinius sprendimus;

į taikymo sritį patenkantis subjektas:

i)	paskirtoji monopolija;

ii)	įmonė, kuriai suteiktos specialiosios teisės arba privilegijos, arba

iii)	valstybės valdoma įmonė;

paskirtoji monopolija – subjektas, įskaitant konsorciumus ar valdžios įstaigas, Šalies teritorijoje esančioje atitinkamoje rinkoje paskirtas vieninteliu prekės tiekėju ar paslaugos teikėju arba jų pirkėju; paskirtosiomis monopolijomis nelaikomi subjektai, kuriems tik suteiktos išimtinės intelektinės nuosavybės teisės; šiame kontekste terminas „paskirti“ reiškia sukurti arba leisti sukurti monopoliją arba išplėsti monopoliją į jos veiklos sritį įtraukiant papildomą prekę arba paslaugą;

f)	įmonė – įmonė, kaip apibrėžta 124 straipsnio g punkte;

g)	įmonė, kuriai suteiktos specialiosios teisės arba privilegijos – viešoji arba privačioji įmonė, kuriai Šalis teisiškai arba faktiškai suteikė specialiąsias teises arba privilegijas;

h)	paslauga, teikiama vykdant oficialias valdžios funkcijas – paslauga, teikiama vykdant oficialias valdžios funkcijas, kaip apibrėžta GATS;

specialiosios teisės arba privilegijos – teisės arba privilegijos, kurias suteikdama Šalis pagal kitus kriterijus nei objektyvūs, proporcingi ir nediskriminaciniai kriterijai paskiria įmones, kurioms leidžiama tiekti prekę arba teikti paslaugą, arba apriboja tokių įmonių skaičių iki dviejų arba daugiau ir taip daro esminį poveikį kitos įmonės galimybei iš esmės lygiavertėmis sąlygomis tiekti tokią pačią prekę arba teikti tokią pačią paslaugą toje pačioje geografinėje vietovėje arba produkto rinkoje;

valstybės valdoma įmonė – įmonė, kurioje:

i)	Šaliai nuosavybės teise tiesiogiai priklauso daugiau nei 50 % akcinio kapitalo;

ii)	Šalis tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja daugiau kaip 50 % balsavimo teisių;

iii)	Šalis turi įgaliojimus skirti daugumą direktorių valdybos ar bet kokio kito lygiaverčio valdymo organo narių, arba

iv)	Šalis turi įgaliojimus kontroliuoti įmonę. Nustatant kontrolės faktą kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiama į visas reikšmingas teisines ir faktines aplinkybes.

377 Straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis skyrius taikomas visų valdymo lygmenų į taikymo sritį patenkantiems subjektams, vykdantiems komercinę veiklą. Jei į taikymo sritį patenkantis subjektas vykdo ir komercinę, ir nekomercinę veiklą, šis skyrius taikomas tik komercinei veiklai.

2. Šis skyrius netaikomas:

į taikymo sritį patenkantiems subjektams, veikiantiems kaip perkantieji subjektai, kaip apibrėžta SVP I priedėlio kiekvienos Šalies 1–3 prieduose ir 25 priedo B skirsnio kiekvienos Šalies atitinkamų poskirsnių 1 dalyje, vykdantiems į taikymo sritį patenkančius viešuosius pirkimus, kaip apibrėžta 277 straipsnio 2 dalyje;

b)	bet kurioms paslaugoms, teikiamoms vykdant oficialias valdžios funkcijas.

3. Šis skyrius netaikomas į taikymo sritį patenkančiam subjektui, jei atitinkamos įmonės ar monopolijos komercinės veiklos metinės pajamos per bet kuriuos iš trejų iš eilės einančių ankstesnių finansinių metų nesiekė 100 mln. specialiųjų skolinimosi teisių.

4. 380 straipsnis netaikomas į taikymo sritį patenkančio subjekto finansinių paslaugų teikimui valdžios sektoriaus įgaliojimu, jei teikiant tas finansines paslaugas:

remiamas eksportas arba importas, su sąlyga, kad tos paslaugos:

i)	nėra skirtos komerciniam finansavimui pakeisti, arba

ii)	siūlomos sąlygomis, kurios nėra palankesnės nei tos, kurios galėtų būti pasiūlytos komercinėje rinkoje panašių finansinių paslaugų atveju, arba

remiamos privačiosios investicijos už Šalies teritorijos ribų su sąlyga, kad šios paslaugos:

i)	nėra skirtos komerciniam finansavimui pakeisti, arba

ii)	siūlomos sąlygomis, kurios nėra palankesnės nei tos, kurios galėtų būti pasiūlytos komercinėje rinkoje panašių finansinių paslaugų atveju, arba

c)	siūlomos sąlygomis, atitinkančiomis Eksporto kreditų susitarimą, jei tų paslaugų teikimas patenka į to susitarimo taikymo sritį.

5. Nedarant poveikio šio straipsnio 3 daliai, 380 straipsnis netaikomas šiems sektoriams: audiovizualinėms paslaugoms, nacionaliniam jūrų kabotažui (60) ir vežimui vidaus vandenų keliais, kaip nustatyta 123 straipsnio 5 dalyje.

6. 380 straipsnis netaikomas tiek, kiek Šalies į taikymo sritį patenkantis subjektas perka arba parduoda prekes ar paslaugas pagal:

a)	bet kurią esamą Susitarimo neatitinkančią priemonę, kurią Šalis palieka galioti, pratęsia, atnaujina arba iš dalies pakeičia pagal 133 straipsnio 1 dalį arba 139 straipsnio 1 dalį, kaip nustatyta atitinkamai 19 ir 20 prieduose pateiktuose sąrašuose, arba

b)	bet kurią Susitarimo neatitinkančią priemonę dėl sektorių, subsektorių arba veiklos rūšių, kurią Šalis priima arba palieka galioti pagal 133 straipsnio 2 dalį arba 139 straipsnio 2 dalį, kaip nustatyta atitinkamai 19 ir 20 prieduose pateiktuose sąrašuose.

378 Straipsnis

Ryšys su PPO steigimo sutartimi

Šalys patvirtina savo teises ir pareigas pagal GATT 1994 XVII straipsnio 1–3 dalis, Susitarimą dėl GATT 1994 XVII straipsnio aiškinimo ir GATS VIII straipsnio 1, 2 ir 5 dalis.

379 Straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Nedarant poveikio kiekvienos Šalies teisėms ir pareigoms pagal šį skyrių, nė viena šio skyriaus nuostata neužkerta kelio Šaliai įsteigti į taikymo sritį patenkantį subjektą arba užtikrinti, kad jis veiktų toliau.

2. Nė viena Šalis nereikalauja ir neskatina, kad į taikymo sritį patenkantis subjektas elgtųsi priešingai, negu nustatyta šiame skyriuje.

380 Straipsnis

Nediskriminacinis režimas ir komerciniai sumetimai

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad kiekvienas jos į taikymo sritį patenkantis subjektas, vykdydamas komercinę veiklą:

a)	vadovautųsi komerciniais sumetimais, kai perka ar parduoda prekes ar paslaugas, išskyrus tuos atvejus, kai jos turi įgyvendinti įgaliojimo teikti viešąją paslaugą sąlygas, neprieštaraujančias b arba c punktui;

kai perka prekes ar paslaugas:

i)	kitos Šalies įmonės tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms taikytų režimą, ne mažiau palankų nei tas, kurį ji taiko savo įmonių tiekiamoms panašioms prekėms ar teikiamoms panašioms paslaugoms, ir

ii)	kitos Šalies teritorijoje į taikymo sritį patenkančio subjekto tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms taikytų režimą, ne mažiau palankų nei tas, kurį savo teritorijoje ji taiko atitinkamoje rinkoje veikiančių savo įmonių panašioms prekėms ar panašioms paslaugoms, ir

kai parduoda prekes ar paslaugas:

i)	kitos Šalies įmonei taikytų režimą, ne mažiau palankų nei tas, kurį ji taiko savo įmonėms, ir

ii)	kitos Šalies teritorijoje į taikymo sritį patenkančiam subjektui taikytų režimą, ne mažiau palankų nei tas, kurį savo teritorijoje ji taiko atitinkamoje rinkoje veikiančioms savo įmonėms (61).

2. 1 dalies b ir c punktai neužkerta kelio į taikymo sritį patenkančiam subjektui:

a)	pirkti prekes ar paslaugas arba tiekti prekes ar teikti paslaugas kitokiomis sąlygomis, įskaitant su kaina susijusias sąlygas, jei tos kitokios sąlygos yra pagrįstos komerciniais sumetimais, arba

b)	atsisakyti pirkti prekes ar paslaugas arba tiekti prekes ar teikti paslaugas, jei toks atsisakymas yra pagrįstas komerciniais sumetimais.

381 Straipsnis

Reglamentavimo sistema

1. Kiekviena Šalis laikosi atitinkamų tarptautinių standartų, įskaitant EBPO rekomendacijas dėl valstybės valdomų įmonių bendrojo valdymo, ir juos taiko taip, kad gautų didžiausią naudą.

2. Kiekviena Šalis užtikrina, kad bet kuri jos įsteigta arba toliau veikianti reguliavimo įstaiga ir bet kuri kita įstaiga, vykdanti reguliavimo funkcijas:

a)	nebūtų priklausoma nuo nė vienos jos reguliuojamos įmonės ir nebūtų jai atskaitinga, ir

b)	panašiomis aplinkybėmis nešališkai veiktų visų jos reguliuojamų įmonių, įskaitant į taikymo sritį patenkančius subjektus, atžvilgiu; įstaigos reguliavimo funkcijų vykdymo nešališkumas turi būti vertinamas pagal jos bendrąjį veiklos modelį ar praktiką.

Kiek tai susiję su sektoriais, kurių atžvilgiu Šalys šiame Susitarime susitarė dėl konkrečių pareigų, susijusių su tomis įstaigomis, atitinkamos šio Susitarimo nuostatos yra viršesnės.

3. Kiekviena Šalis į taikymo sritį patenkantiems subjektams savo įstatymus ir kitus teisės aktus taiko nuosekliai ir nediskriminuodama.

382 Straipsnis

Keitimasis informacija

1. Šalis, turinti pagrindo manyti, kad kitos Šalies subjekto komercinė veikla daro neigiamą poveikį jos interesams pagal šį skyrių, gali raštu paprašyti kitos Šalies pateikti 2 dalyje nurodytą informaciją apie subjekto komercinę veiklą, susijusią su šio skyriaus nuostatų įgyvendinimu.

2. Jei 1 dalyje nurodytame prašyme paaiškinta, kaip subjekto veikla gali daryti poveikį prašančiosios Šalies interesams pagal šį skyrių, ir nurodyta, kurią toliau nurodytą informaciją prašoma pateikti, Šalis, kuriai pateiktas prašymas, pateikia šią prašomą informaciją:

a)	duomenis apie nuosavybės teisių į subjektą ir jo balsavimo struktūrą, nurodant bendras akcijų ir balsavimo teisių procentines dalis, kurios bendrai priklauso Šaliai, kuriai pateiktas prašymas, ir jos į taikymo sritį patenkantiems subjektams;

b)	bet kokių specialiųjų akcijų arba specialiųjų balsavimo ar kitų teisių, priklausančių Šaliai, kuriai pateiktas prašymas, ir jos į taikymo sritį patenkantiems subjektams, aprašymą, jei šios teisės skiriasi nuo teisių, kurios yra susietos su to subjekto įprastomis akcijomis;

c)	subjekto organizacinės struktūros ir jo direktorių valdybos ar bet kokio lygiaverčio organo sudėties aprašymą;

subjektą reguliuojančių ar prižiūrinčių valdžios institucijų ar viešojo sektoriaus įstaigų aprašymą, ataskaitų teikimo reikalavimų, kuriuos tos valdžios institucijos ar viešojo sektoriaus įstaigos nustatė subjektui, aprašymą ir tų valdžios institucijų ir viešojo sektoriaus įstaigų teisių ir praktikos, susijusių su subjekto aukščiausiųjų vadovų ir direktorių valdybos ar bet kurio lygiaverčio organo narių paskyrimu, atleidimu ar atlyginimu, aprašymą;

e)	duomenis apie pastarųjų trejų metų, kurių informacijos turima, subjekto metines pajamas ir bendrą turto sumą;

f)	duomenis apie bet kokias išimtis, imunitetą ir susijusias priemones, kurie subjektui taikomi pagal Šalies, kuriai pateiktas prašymas, įstatymus ir kitus teisės aktus;

g)	bet kokią viešai prieinamą papildomą informaciją apie subjektą, įskaitant metines finansines ataskaitas ir trečiųjų asmenų atliktą auditą.

3. Pagal 1 ir 2 dalis nereikalaujama, kad Šalis atskleistų konfidencialią informaciją, kurios atskleidimas nebūtų suderinamas su jos įstatymais ir kitais teisės aktais, trukdytų teisės vykdymo užtikrinimui ar kitaip prieštarautų viešajam interesui arba kenktų konkrečių įmonių teisėtiems komerciniams interesams.

4. Jei prašomos informacijos nėra, Šalis, kuriai pateiktas prašymas, raštu paaiškina prašančiajai Šaliai, kodėl tokios informacijos negalima pateikti.

5 SKYRIUS

APMOKESTINIMAS

383 Straipsnis

Geras valdymas

Šalys pripažįsta gero valdymo apmokestinimo srityje principus, visų pirma pasaulinius mokesčių skaidrumo, keitimosi informacija ir sąžiningos mokesčių konkurencijos standartus. Šalys dar kartą išreiškia paramą EBPO kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu veiksmų planui ir patvirtina įsipareigojimą įgyvendinti minimaliuosius EBPO kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu standartus. Šalys skatins gerą mokesčių srities valdymą, gerins tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje ir sudarys palankesnes sąlygas surinkti mokestines pajamas.

384 Straipsnis

Apmokestinimo standartai

1. Šalis negali susilpninti arba sumažinti pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu jos teisės aktuose nustatyto apsaugos lygio tiek, kad jis nesiektų pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu EBPO sulygtuose standartuose ir taisyklėse numatyto apsaugos lygio, susijusio su:

a)	kitos Šalies prašymu, savo iniciatyva arba automatiškai mokesčių administratorių vykdomu keitimusi informacija apie finansines ataskaitas, tarpvalstybinius sprendimus dėl mokesčių, ataskaitas pagal šalis ir potencialią tarpvalstybinę tvarką dėl mokesčių planavimo;

b)	taisyklėmis dėl palūkanų ribojimo, kontroliuojamųjų užsienio bendrovių ir mokestinės tvarkos neatitikimų.

2. Šalis negali susilpninti arba sumažinti pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu jos teisės aktuose nustatyto apsaugos lygio, susijusio su kredito įstaigų ir investicinių įmonių, išskyrus mažas ir tarpusavio sąsajų neturinčias investicines įmones, viešų ataskaitų pagal šalis teikimu.

385 Straipsnis

Ginčų sprendimas

Šiam skyriui netaikomas ginčų sprendimas pagal šeštos dalies I antraštinę dalį.

6 SKYRIUS

DARBO IR SOCIALINIAI STANDARTAI

386 Straipsnis

Termino apibrėžtis

1. Šiame skyriuje terminas „darbuotojų ir socialinės apsaugos lygiai“ reiškia Šalies teisėje ir standartuose (62) bendrai nustatytus apsaugos lygius kiekvienoje iš šių sričių:

a)	pagrindinių darbuotojo teisių;

b)	darbuotojų saugos ir sveikatos standartų;

c)	tinkamų darbo sąlygų ir užimtumo standartų;

d)	įmonės lygmens informavimo ir konsultavimosi teisių, arba

e)	įmonių restruktūrizavimo.

2. Sąjungoje terminas „darbuotojų ir socialinės apsaugos lygiai“ reiškia darbuotojų ir socialinės apsaugos lygius, kurie yra taikytini visoms valstybėms narėms ir jų teritorijoje ir yra joms bendri.

387 Straipsnis

Draudimas mažinti apsaugos lygius

1. Šalys patvirtina kiekvienos iš jų teisę nustatyti savo politiką ir prioritetus srityse, kurioms taikomas šis skyrius, nustatyti tokius darbuotojų ir socialinės apsaugos lygius, kokie, jos nuomone, yra tinkami, ir priimti atitinkamus teisės aktus ir politiką arba daryti jų pakeitimus tokiu būdu, kad tai neprieštarautų kiekvienos Šalies tarptautiniams įsipareigojimams, įskaitant įsipareigojimus pagal šį skyrių.

2. Šalis negali Šalių tarpusavio prekybai arba investicijoms poveikį darančiu būdu susilpninti arba sumažinti darbuotojų ir socialinės apsaugos lygių tiek, kad jie nesiektų pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu esančių apsaugos lygių, be kita ko, neužtikrindama, kad būtų veiksmingai užtikrinamas jos teisės ir standartų vykdymas.

3. Šalys pripažįsta, kad kiekviena iš jų pasilieka teisę naudotis pagrįsta diskrecija ir priimti bona fide sprendimus dėl darbuotojų apsaugos užtikrinimo išteklių paskirstymo, kiek tai susiję su kitu darbo srities teisės aktu, kuriam, kaip nustatyta, skiriamas didesnis prioritetas, su sąlyga, kad ta diskrecija ir tie sprendimai nėra nesuderinami su jos pareigomis pagal šį skyrių.

4. Šalys toliau siekia didinti šiame skyriuje nurodytus atitinkamus savo darbuotojų ir socialinės apsaugos lygius.

388 Straipsnis

Vykdymo užtikrinimas

387 straipsnyje nurodyto vykdymo užtikrinimo tikslais kiekviena Šalis įdiegia veiksmingo vidaus vykdymo užtikrinimo sistemą, visų pirma veiksmingą darbo inspekcijų sistemą, pagal savo tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su darbo sąlygomis ir darbuotojų apsauga, arba užtikrina, kad tokia sistema veiktų toliau; užtikrina, kad būtų nustatytos administracinės ir teisminės procedūros, kurios suteikia galimybę valdžios institucijoms ir fiziniams asmenims, turintiems teisę pareikšti ieškinį, laiku pareikšti ieškinius dėl darbo teisės ir socialinių standartų, ir numato tinkamas ir veiksmingas teisių gynimo priemones, įskaitant laikinąsias priemones, ir proporcingas bei atgrasomas sankcijas. Kiekviena Šalis, vidaus lygmeniu įgyvendindama 387 straipsnį ir užtikrindama jo vykdymą, paiso nacionalinio lygmens socialinių partnerių vaidmens ir autonomiškumo, kai aktualu, laikydamasi taikytinos teisės ir praktikos.

389 Straipsnis

Ginčų sprendimas

1. Šalys deda visas pastangas, kad palaikydamos dialogą, vykdydamos konsultacijas, keisdamosi informacija ir bendradarbiaudamos išspręstų bet kokį nesutarimą dėl šio skyriaus taikymo.

2. Nukrypstant nuo šeštos dalies I antraštinės dalies, tais atvejais, kai tarp Šalių kyla ginčas dėl šio skyriaus taikymo, jos taiko tik pagal 408, 409 ir 410 straipsnius nustatytas procedūras.

7 SKYRIUS

APLINKA IR KLIMATAS

390 Straipsnis

Apibrėžtys

1. Šiame skyriuje terminas „aplinkos apsaugos lygiai“ reiškia Šalies teisėje bendrai nustatytus aplinkos apsaugos lygius, kuriais siekiama aplinkos apsaugos tikslo, įskaitant aplinkos keliamo pavojaus žmonių gyvybei arba sveikatai prevenciją, be kita ko, kiekvienoje iš šių sričių:

a)	pramoninių išmetamųjų teršalų;

b)	į orą išmetamų teršalų ir oro kokybės;

c)	gamtos ir biologinės įvairovės išsaugojimo;

d)	atliekų tvarkymo;

e)	vandens aplinkos apsaugos ir išsaugojimo;

f)	jūros aplinkos apsaugos ir išsaugojimo;

g)	cheminių medžiagų gamybos, naudojimo, išleidimo arba šalinimo keliamo pavojaus žmonių sveikatai arba aplinkai prevencijos, mažinimo ir panaikinimo, arba

h)	žemės ūkio arba maisto produktų gamybos, visų pirma antibiotikų ir dezinfekavimo priemonių keliamo poveikio aplinkai valdymo.

2. Sąjungoje terminas „aplinkos apsaugos lygiai“ reiškia aplinkos apsaugos lygius, kurie yra taikytini visoms valstybėms narėms ir jų teritorijose ir yra joms bendri.

3. Šiame skyriuje terminas „klimato apsaugos lygis“ reiškia išmetamiems teršalams ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbavimui bei laipsniškam ozono sluoksnį ardančių medžiagų atsisakymui taikomą apsaugos lygį. Kiek tai susiję su šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, tai reiškia:

a)	Sąjungos atveju – tikslą iki 2030 m. visuose ekonomikos sektoriuose jį sumažinti 40 %, įskaitant Sąjungos anglies dioksido apmokestinimo sistemą;

b)	Jungtinės Karalystės atveju – visiems Jungtinės Karalystės ekonomikos sektoriams proporcingai tenkančią šio 2030 m. tikslo dalį, įskaitant Jungtinės Karalystės anglies dioksido apmokestinimo sistemą.

391 Straipsnis

Draudimas mažinti apsaugos lygius

1. Šalys patvirtina kiekvienos iš jų teisę nustatyti savo politiką ir prioritetus srityse, kurioms taikomas šis skyrius, nustatyti tokius aplinkos arba klimato apsaugos lygius, kokie, jos nuomone, yra tinkami, ir priimti atitinkamus teisės aktus ir politiką arba daryti jų pakeitimus tokiu būdu, kad tai neprieštarautų kiekvienos Šalies tarptautiniams įsipareigojimams, įskaitant įsipareigojimus pagal šį skyrių.

2. Šalis negali Šalių tarpusavio prekybai arba investicijoms poveikį darančiu būdu susilpninti arba sumažinti savo aplinkos apsaugos lygių arba klimato apsaugos lygio tiek, kad jie nesiektų pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu esančių apsaugos lygių, be kita ko, neužtikrindama, kad būtų veiksmingai užtikrinamas jos aplinkos teisės vykdymas arba klimato apsaugos lygis.

3. Šalys pripažįsta, kad kiekviena iš jų pasilieka teisę naudotis pagrįsta diskrecija ir priimti bona fide sprendimus dėl aplinkos apsaugos užtikrinimo išteklių paskirstymo, kiek tai susiję su kita aplinkos srities teise ir klimato politikos sritimis, kurioms, kaip nustatyta, skiriamas didesnis prioritetas, su sąlyga, kad ta diskrecija ir tie sprendimai nėra nesuderinami su jos pareigomis pagal šį skyrių.

4. Šio skyriaus tikslais tuo atveju, jei tiksliniai rodikliai yra numatyti 390 straipsnyje išvardytose Šalies aplinkos teisės srityse, jie įtraukiami į pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu esančius Šalies aplinkos apsaugos lygius. Tie tiksliniai rodikliai apima tuos tikslinius rodiklius, kuriuos pasiekti yra numatyta dieną, kuri eina po pereinamojo laikotarpio pasibaigimo dienos. Ši dalis taip pat taikoma ozono sluoksnį ardančioms medžiagoms.

5. Šalys toliau siekia didinti šiame skyriuje nurodytus atitinkamus savo aplinkos arba klimato apsaugos lygius.

392 Straipsnis

Anglies dioksido apmokestinimas

1. 2021 m. sausio 1 d. kiekviena Šalis turi būti įdiegusi veiksmingą anglies dioksido apmokestinimo sistemą.

2. Kiekviena sistema turi būti taikoma elektros gamybos, šilumos gamybos, pramonės ir aviacijos sektoriuose išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui.

3. Šalių atitinkamų anglies dioksido apmokestinimo sistemų veiksmingumas turi būti ne mažesnio lygio nei 391 straipsnyje numatytas apsaugos lygis.

4. Nukrypstant nuo 2 dalies, tuo atveju, jei sistema dar netaikoma aviacijos sektoriui, ji jam pradedama taikyti ne vėliau kaip per dvejus metus. Sąjungos anglies dioksido apmokestinimo sistema turi būti taikoma skrydžiams iš Europos ekonominės erdvės į Jungtinę Karalystę.

5. Kiekviena Šalis toliau taiko savo anglies apmokestinimo sistemą tiek, kiek ji yra veiksminga jos kovos su klimato kaita priemonė ir kiekvienu atveju ja užtikrinamas apsaugos lygis yra ne mažesnis nei 391 straipsnyje numatytas lygis.

6. Šalys bendradarbiauja anglies dioksido apmokestinimo srityje. Jos rimtai apsvarsto galimybę susieti atitinkamas savo anglies dioksido apmokestinimo sistemas taip, kad būtų išlaikytas šių sistemų vientisumas ir užtikrinama galimybė padidinti jų veiksmingumą.

393 Straipsnis

Aplinkos ir klimato srities principai

1. Atsižvelgdama į tai, kad, kiek tai susiję su tarpvalstybine tarša, Sąjungos ir Jungtinės Karalystės biosfera yra bendra, kiekviena Šalis įsipareigoja paisyti tarptautiniu mastu pripažintų aplinkos srities principų, kurių ji yra įsipareigojusi laikytis, pavyzdžiui, 1992 m. birželio 14 d. Rio de Žaneire priimtoje Rio deklaracijoje dėl aplinkos ir plėtros (toliau – 1992 m. Rio deklaracija dėl aplinkos ir plėtros) ir daugiašaliuose aplinkos susitarimuose, įskaitant 1992 m. gegužės 9 d. Niujorke priimtą Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir 1992 m. birželio 5 d. Rio de Žaneire priimtą Biologinės įvairovės konvenciją (toliau – Biologinės įvairovės konvencija), visų pirma:

a)	principo, kad aplinkos apsauga turėtų būti integruota į politikos formavimo procesą, be kita ko, atliekant poveikio vertinimą;

b)	prevencinių veiksmų, kuriais siekiama išvengti žalos aplinkai, principo;

c)	356 straipsnio 2 dalyje nurodyto atsargumo principo;

d)	principo, pagal kurį žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir

e)	principo „teršėjas moka“.

2. Šalys dar kartą patvirtina atitinkamus savo įsipareigojimus, susijusius su siūlomos veiklos tikėtino poveikio aplinkai vertinimo procedūromis, ir įsipareigojimus atlikti atitinkamai poveikio aplinkai vertinimą arba strateginį poveikio aplinkai vertinimą tais atvejais, kai nurodyti projektai, planai ir programos gali daryti didelį poveikį aplinkai, įskaitant sveikatą.

3. Kai tikslinga ir laikantis Šalies teisės aktų, šios procedūros turi apimti poveikio aplinkai ataskaitos taikymo srities nustatymą ir tos ataskaitos rengimą, visuomenės dalyvavimą bei viešų konsultacijų rengimą ir poveikio aplinkai ataskaitos ir visuomenės dalyvavimo bei viešų konsultacijų rezultatų įtraukimą į projektą, dėl kurio duotas sutikimas, arba priimtą planą ar programą.

394 Straipsnis

Vykdymo užtikrinimas

1. 391 straipsnyje nurodyto vykdymo užtikrinimo tikslais kiekviena Šalis pagal savo teisę užtikrina, kad:

vidaus institucijos, kompetentingos užtikrinti aplinkos teisės vykdymą, tinkamai įvertintų įtariamus aplinkos teisės pažeidimus, apie kuriuos joms pranešta; tos institucijos gali taikyti tinkamas ir veiksmingas teisių gynimo priemones, įskaitant draudimus, taip pat, jei tikslinga, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, ir

būtų nustatytos nacionalinės administracinės arba teisminės procedūros tam, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pakankamą suinteresuotumą, galėtų pareikšti ieškinius dėl tos teisės pažeidimų ir reikalauti taikyti veiksmingas teisių gynimo priemones, įskaitant draudimus, o procedūros nebūtų pernelyg brangios ir vyktų sąžiningai, teisingai ir skaidriai.

395 Straipsnis

Bendradarbiavimas stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo srityje

Šalys užtikrina, kad Europos Komisija ir Jungtinės Karalystės priežiūros įstaigos reguliariai rengtų susitikimus ir bendradarbiautų 391 straipsnyje nurodytos aplinkos ir klimato teisės veiksmingos stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo srityje.

396 Straipsnis

Ginčų sprendimas

1. Šalys deda visas pastangas, kad palaikydamos dialogą, vykdydamos konsultacijas, keisdamosi informacija ir bendradarbiaudamos išspręstų bet kokį nesutarimą dėl šio skyriaus taikymo.

8 SKYRIUS

KITI PREKYBOS IR DARNAUS VYSTYMOSI SRITIES TEISĖS AKTAI

397 Straipsnis

Aplinkybės ir tikslai

1. Šalys primena „Darbotvarkę 21“ ir 1992 m. Rio deklaraciją dėl aplinkos ir plėtros, 2002 m. pasaulinio aukščiausiojo lygio susitikimo darnaus vystymosi klausimais Johanesburgo įgyvendinimo planą, 2008 m. birželio 10 d. Ženevoje Tarptautinės darbo konferencijos 97-os sesijoje priimtą TDO deklaraciją dėl socialinio teisingumo siekiant sąžiningos globalizacijos (toliau – 2008 m. TDO deklaracija dėl socialinio teisingumo siekiant sąžiningos globalizacijos), 2012 m. Jungtinių Tautų konferencijos darnaus vystymosi klausimais baigiamąjį dokumentą pavadinimu „The Future We Want“ („Ateitis, kurios norime“), kuris patvirtintas 2012 m. liepos 27 d. priimta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija 66/288, ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kuri priimta 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija 70/1, bei jos darnaus vystymosi tikslus.

2. Atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, šio skyriaus tikslas – stiprinti darnaus vystymosi, visų pirma jo darbo ir aplinkos aspektų, integravimą į Šalių prekybos ir investicijų santykius ir šiuo atžvilgiu papildyti Šalių įsipareigojimus pagal 6 skyrių ir 7 skyrių.

398 Straipsnis

Skaidrumas

1. Šalys pabrėžia, kad yra svarbu užtikrinti skaidrumą, kuris yra būtinas elementas skatinant visuomenės dalyvavimą ir viešai skelbiant informaciją tais atvejais, kai taikomas šis skyrius. Laikydamasi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, šio skyriaus nuostatų, IX antraštinės dalies ir X antraštinės dalies , kiekviena Šalis:

a)	užtikrina, kad bet kuri visuotinio taikymo priemonė, kuria siekiama šio skyriaus tikslų, būtų administruojama skaidriai, be kita ko, suteikiant visuomenei pagrįstą galimybę ir pakankamai laiko pateikti pastabų, taip pat skelbiant tokias priemones;

b)	užtikrina, kad plačiajai visuomenei būtų suteikta galimybė susipažinti su atitinkama valdžios institucijų turima arba joms prieinama informacija apie aplinką, taip pat užtikrina, kad ta informacija būtų aktyviai skelbiama plačiajai visuomenei elektroninėmis priemonėmis;

c)	skatina viešus debatus su nevalstybiniais subjektais bei tarp jų dėl politikos, kurią įgyvendinus valdžios institucijos gali priimti šiam skyriui reikšmingą įstatymą, rengimo ir nustatymo; aplinkos srityje tai apima visuomenės dalyvavimą projektuose, planuose ir programose, ir

d)	imdamasi veiksmų, kuriais plečiamos visuomenės žinios ir supratimas, didina visuomenės informuotumą apie šiam skyriui reikšmingus jos įstatymus ir standartus, taip pat procedūrų vykdymo užtikrinimą ir atitiktį. Darbo įstatymų ir standartų srityje tai apima darbuotojus, darbdavius ir jų atstovus.

399 Straipsnis

Daugiašaliai darbo standartai ir susitarimai

1. Šalys patvirtina savo įsipareigojimą skatinti tarptautinės prekybos plėtrą taip, kad visiems būtų užtikrinamas deramas darbas, kaip nurodyta 2008 m. TDO deklaracijoje dėl socialinio teisingumo siekiant sąžiningos globalizacijos.

2. Vadovaujantis TDO konstitucija ir 1998 m. birželio 18 d. Ženevoje 86-ojoje Tarptautinės darbo konferencijos sesijoje priimta TDO deklaracija dėl pagrindinių principų ir teisių darbe bei jos įgyvendinimo mechanizmu, kiekviena Šalis įsipareigoja paisyti pagrindinėse TDO konvencijose nustatytų tarptautiniu mastu pripažįstamų pagrindinių darbo standartų, juos propaguoti ir veiksmingai įgyvendinti; tie standartai – tai:

a)	asociacijų laisvė ir veiksmingas teisės vesti kolektyvines derybas pripažinimas;

b)	visų formų priverstinio ar privalomo darbo panaikinimas;

c)	veiksmingas vaikų darbo panaikinimas, ir

d)	diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje panaikinimas.

3. Kiekviena Šalis toliau nuosekliai stengiasi ratifikuoti pagrindines TDO konvencijas, jei ji dar nėra to padariusi.

4. Šalys reguliariai ir tinkamai keičiasi informacija apie atitinkamą valstybėse narėse ir Jungtinėje Karalystėje esančią padėtį ir daromą pažangą, susijusią su TDO konvencijų arba protokolų, kuriuos TDO priskiria aktualių teisės aktų grupei, ir kitų susijusių tarptautinės teisės aktų ratifikavimu.

5. Kiekviena Šalis įsipareigoja veiksmingai įgyvendinti visas TDO konvencijas, kurias yra ratifikavusios atitinkamai Jungtinė Karalystė ir valstybės narės, ir įvairias Europos socialinės chartijos nuostatas, kurias kaip Europos Tarybos narės yra pagal tarptautinę sutarčių teisę yra priėmusios atitinkamai valstybės narės ir Jungtinė Karalystė (63).

6. Kiekviena Šalis toliau skatina laikytis TDO deramo darbo darbotvarkės, kuri išdėstyta 2008 m. TDO deklaracijoje dėl socialinio teisingumo siekiant sąžiningos globalizacijos (toliau – TDO deramo darbo darbotvarkė), taikydama savo teisę ir praktiką, taip pat vadovaudamasi atitinkamomis TDO konvencijomis ir laikydamasi kitų tarptautinių įsipareigojimų, visų pirma dėl:

a)	visiems deramų darbo sąlygų, susijusių, inter alia, su darbo užmokesčiu ir darbo pajamomis, darbo laiku, motinystės atostogomis ir kitomis darbo sąlygomis;

b)	darbuotojų saugos ir sveikatos, įskaitant profesinių traumų ir ligų prevenciją ir kompensacijas tokių traumų arba ligų atvejais, ir

c)	diskriminacinių darbo sąlygų, įskaitant darbuotojams migrantams taikomas sąlygas, draudimu.

7. Kiekviena Šalis saugo ir skatina darbuotojų ir darbdavių, taip pat atitinkamų jų organizacijų socialinį dialogą darbo klausimais, taip pat dialogą tokiais klausimais su atitinkamomis valdžios institucijomis.

8. Šalys atitinkamai bendradarbiauja su prekyba susijusių darbo politikos ir priemonių aspektų klausimais, be kita ko, tokiuose tarptautiniuose forumuose, kaip TDO. Toks bendradarbiavimas gali apimti, inter alia:

a)	su prekyba susijusius pagrindinių, prioritetinių ir kitų aktualių TDO konvencijų įgyvendinimo aspektus;

su prekyba susijusius TDO deramo darbo darbotvarkės aspektus, įskaitant prekybos sąsajas su visišku ir našiu užimtumu, darbo rinkos prisitaikymu, pagrindiniais darbo standartais, deramu darbu pasaulinėse tiekimo grandinėse, socialine apsauga ir socialine įtrauktimi, socialiniu dialogu ir lyčių lygybe;

c)	darbo teisės ir standartų poveikį prekybai ir investicijoms arba prekybos ir investicijų teisės poveikį darbo sričiai;

d)	dialogą ir keitimąsi informacija apie nuostatas dėl darbo pagal atitinkamus savo prekybos susitarimus ir jų įgyvendinimą, ir

e)	bet kokios kitos priimtinos formos bendradarbiavimą.

9. Nustatydamos bendradarbiavimo sritis ir bendradarbiaudamos, Šalys atsižvelgia į bet kokias darbuotojų, darbdavių ir pilietinės visuomenės organizacijų pareikštas nuomones.

400 Straipsnis

Daugiašaliai aplinkos susitarimai

1. Šalys pripažįsta Jungtinių Tautų aplinkos programos Jungtinių Tautų aplinkos asamblėjos ir daugiašalio aplinkos valdymo ir susitarimų svarbą tarptautinei bendruomenei reaguojant į pasaulinius arba regioninius aplinkos srities iššūkius ir pabrėžia, kad reikia stiprinti prekybos ir aplinkos sričių politikos, taisyklių ir priemonių tarpusavio papildomumą.

2. Atsižvelgdama į 1 dalį, kiekviena Šalis įsipareigoja veiksmingai įgyvendinti daugiašalius aplinkos srities susitarimus, protokolus ir jų pakeitimus, kuriuos ji ratifikuodama patvirtino kaip savo teisės ir praktikos sudėtinę dalį.

3. Atitinkamais atvejais Šalys reguliariai keičiasi informacija apie:

a)	atitinkamą savo padėtį, susijusią su daugiašalių aplinkos susitarimų, įskaitant jų protokolus ir pakeitimus, ratifikavimu ir įgyvendinimu;

b)	vykstančias derybas dėl naujų daugiašalių aplinkos susitarimų, ir

c)	kiekvienos Šalies nuomonę dėl prisijungimo prie papildomų daugiašalių aplinkos susitarimų.

4. Šalys dar kartą patvirtina, kad kiekviena iš jų turi teisę priimti arba palikti galioti priemones, kuriomis siekiama daugiašalių aplinkos susitarimų, kurių šalis ji yra, tikslų. Šalys primena, kad priemonės, kurios priimtos arba kurių vykdymas užtikrinamas siekiant įgyvendinti tokius daugiašalius aplinkos susitarimus, gali būti pagrįstos pagal 412 straipsnį.

5. Šalys bendromis pastangomis siekia stiprinti bendradarbiavimą atitinkamai dvišaliu ir regioniniu lygmeniu ir tarptautiniuose forumuose, įskaitant Jungtinių Tautų aukšto lygio politinį forumą darnaus vystymosi srityje, Jungtinių Tautų aplinkos programą, Jungtinių Tautų aplinkos asamblėją, daugiašalius aplinkos susitarimus, Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją arba PPO, dėl aplinkos politikos ir priemonių aspektų, susijusių su prekyba. Toks bendradarbiavimas gali apimti, inter alia:

a)	tvarios gamybos ir vartojimo iniciatyvas, įskaitant tas, kuriomis siekiama plėtoti žiedinę ekonomiką, žaliąjį augimą ir taršos mažinimą;

b)	iniciatyvas, kuriomis siekiama propaguoti ekologiškas prekes ir paslaugas, be kita ko, šalinant susijusias tarifines ir netarifines kliūtis;

c)	aplinkos teisės ir standartų poveikį prekybai ir investicijoms arba prekybos ir investicijų teisės poveikį aplinkai;

d)	1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje priimtos Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 16 priedo ir kitų priemonių, kuriomis siekiama mažinti aviacijos, įskaitant oro eismo valdymą, poveikį aplinkai, įgyvendinimą, ir

e)	kitus su prekyba susijusius daugiašalių aplinkos susitarimų, įskaitant jų protokolus, pakeitimus ir įgyvendinimą, aspektus.

6. Bendradarbiavimas pagal 5 dalį gali apimti techninio pobūdžio susitikimus, keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, mokslinių tyrimų projektus, tyrimus, ataskaitas, konferencijas ir praktinius seminarus.

7. Šalys apsvarstys su jų bendradarbiavimo veiklos nustatymu ir vykdymu susijusias visuomenės ir suinteresuotųjų subjektų nuomones ar indėlį ir atitinkamais atvejais tokius suinteresuotuosius subjektus gali labiau įtraukti į tą veiklą.

401 Straipsnis

Prekyba ir klimato kaita

1. Šalys pripažįsta, kad svarbu imtis skubių kovos su klimato kaita ir jos poveikiu veiksmų ir kad siekiant šio tikslo yra svarbus prekybos ir investicijų vaidmuo, vadovaujantis UNFCCC, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos 21-ojoje sesijoje 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje priimto Paryžiaus susitarimo (toliau – Paryžiaus susitarimas) tikslu ir uždaviniais ir kitais daugiašaliais aplinkos susitarimais bei daugiašaliais klimato kaitos srities teisės aktais.

2. Atsižvelgdama į 1 dalį, kiekviena Šalis:

įsipareigoja veiksmingai įgyvendinti UNFCCC ir Paryžiaus susitarimą, kurio vienas pagrindinių tikslų yra stiprinti pasaulinio masto kovos su klimato kaita veiksmus ir užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūros padidėjimas būtų ne didesnis nei 1,5 C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;

b)	stiprina prekybos ir klimato sričių politikos ir priemonių tarpusavio papildomumą ir taip padeda pereiti prie mažo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos ir klimato kaitos poveikiui atsparaus vystymosi, ir

sudaro palankesnes sąlygas šalinti prekybos tokiomis ypatingos svarbos klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos prekėmis bei paslaugomis, kaip atsinaujinančiųjų išteklių energija ir energiją taupantys produktai bei paslaugos, ir investicijų į jas kliūtis, pavyzdžiui, šalindamos tarifines ir netarifines kliūtis arba priimdamos geriausių turimų sprendimų panaudojimui palankias politikos priemones.

3. Šalys bendromis pastangomis siekia stiprinti bendradarbiavimą dėl kovos su klimato kaita politikos ir priemonių aspektų, susijusių su prekyba, atitinkamai dvišaliu ir regioniniu lygmeniu ir tarptautiniuose forumuose, įskaitant UNFCCC, PPO, 1987 m. rugpjūčio 26 d. Monrealyje priimtą Monrealio protokolą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (toliau – Monrealio protokolas), Tarptautinę jūrų organizaciją (IMO) ir ICAO. Toks bendradarbiavimas gali apimti, inter alia:

dialogą politikos klausimais ir bendradarbiavimą Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo srityje, pavyzdžiui, dėl atsparumo klimato kaitai, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, mažaanglių technologijų, energijos vartojimo efektyvumo, tvaraus transporto, tvarios ir klimato kaitai atsparios infrastruktūros plėtojimo, išmetamo teršalų kiekio stebėsenos ir tarptautinių anglies dioksido rinkų skatinimo priemonių;

b)	pagalbą IMO rengiant ir priimant plataus užmojo veiksmingas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemones, kurias turi įgyvendinti laivai, vykdantys tarptautinę prekybą;

c)	pagalbą ICAO rengiant ir priimant plataus užmojo veiksmingas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemones, ir

pagalbą imantis plataus užmojo veiksmų, kuriais pagal Monrealio protokolą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų palaipsniui atsisakoma ozono sluoksnį ardančių medžiagų ir mažinama hidrofluorangliavandenilių, taikant jų gamybos, naudojimo ir prekybos kontrolės priemones; pasiūlant jiems alternatyvių aplinką tausojančių medžiagų; atnaujinant saugos ir kitus atitinkamus standartus, taip pat kovojant su neteisėta Monrealio protokolu reguliuojamų medžiagų prekyba.

402 Straipsnis

Prekyba ir biologinė įvairovė

1. Šalys pripažįsta biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos išteklių naudojimo svarbą ir prekybos vaidmenį siekiant šių tikslų, be kita ko, skatinant tvarią prekybą arba kontroliuojant ar ribojant prekybą nykstančių rūšių egzemplioriais, vadovaujantis atitinkamais daugiašaliais aplinkos susitarimais, kurių šalys jos yra, ir pagal juos priimtais sprendimais, visų pirma Biologinės įvairovės konvencija ir jos protokolais, taip pat 1973 m. kovo 3 d. Vašingtone priimta Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija (CITES).

2. Atsižvelgdama į 1 dalį, kiekviena Šalis:

a)	įgyvendina veiksmingas kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais, atitinkamais atvejais įskaitant prekybą su trečiosiomis šalimis, priemones;

skatina taikyti CITES konvenciją kaip biologinės įvairovės išsaugojimo ir tvaraus jos išteklių valdymo priemonę, be kita ko, tais atvejais, kai laikoma, kad atitinkamų gyvūnų bei augalų rūšių egzemplioriai dėl tarptautinės prekybos priskiriami rizikos grupei, tas rūšis įtraukiant į CITES priedėlius;

c)	skatina prekybą produktais, kurie gauti tausiai naudojant biologinius išteklius ir kuriais padedama išsaugoti biologinę įvairovę, ir

d)	toliau imasi priemonių biologinei įvairovei išsaugoti tais atvejais, kai ji patiria su prekyba ir investicijomis susijusį spaudimą, visų pirma taikydama invazinių svetimų rūšių plitimo prevencijos priemones.

3. Šalys atitinkamai bendradarbiauja su prekyba susijusiais šiam straipsniui reikšmingais klausimais, be kita ko, tarptautiniuose forumuose dėl CITES ir Biologinės įvairovės konvencijos. Toks bendradarbiavimas gali apimti, inter alia: prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais ir iš gamtos išteklių pagamintais produktais, ekosistemų vertės nustatymą ir vertinimą ir susijusias paslaugas, taip pat galimybę naudoti genetinius išteklius ir sąžiningą bei teisingą dalijimąsi jais naudojantis gaunama nauda pagal 2010 m. spalio 29 d. Nagojoje priimtą Biologinės įvairovės konvencijos Protokolą dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo.

403 Straipsnis

Prekyba ir miškai

1. Šalys pripažįsta miškų išsaugojimo ir tvarios miškotvarkos svarbą palaikant aplinkos ekologines funkcijas ir didinant dabarties bei ateities kartų ekonominį bei socialinį potencialą, taip pat pripažįsta prekybos vaidmenį siekiant šio tikslo.

2. Atsižvelgdama į 1 dalį ir laikydamasi savo tarptautinių įsipareigojimų, kiekviena Šalis:

a)	toliau įgyvendina veiksmingas kovos su neteisėta medienos ruoša ir susijusia prekyba, atitinkamais atvejais įskaitant prekybą su trečiosiomis šalimis, priemones ir skatina prekybą teisėtai gautais miško produktais;

b)	skatina išsaugoti miškus ir užtikrinti tvarią miškotvarką ir prekybą mediena bei jos produktais, kurie pagal medienos ruošos valstybės teisę gauti iš tvariai valdomų miškų, ir juos naudoti, ir

c)	keičiasi informacija su kita Šalimi apie su prekyba susijusias tvarios miškotvarkos, miškų valdymo ir miškingumo išsaugojimo iniciatyvas ir bendradarbiauja siekdama kuo didesnio jų atitinkamų abipusio intereso politikos sričių poveikio ir tarpusavio papildomumo.

3. Šalys atitinkamai bendromis pastangomis siekia stiprinti bendradarbiavimą su prekyba susijusių tvarios miškotvarkos, miškingumo išsaugojimo ir kovos su neteisėta medienos ruoša aspektų klausimais, be kita ko, daugiašaliuose forumuose.

404 Straipsnis

Prekyba ir tvarus jūrų biologinių išteklių ir akvakultūros valdymas

1. Šalys pripažįsta jūrų biologinių išteklių ir ekosistemų išsaugojimo, tvaraus jų valdymo ir atsakingos bei tausios akvakultūros plėtojimo svarbą ir prekybos vaidmenį siekiant šių tikslų.

2. Atsižvelgdama į 1 dalį, kiekviena Šalis:

įsipareigoja veikti nuosekliai ir atitinkamai laikytis Jungtinių Tautų ir Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) susitarimų, Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos, 1995 m. rugpjūčio 4 d. Niujorke priimto Susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su susitarimu dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo, 1993 m. lapkričio 24 d. Romoje priimto FAO susitarimo dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių, FAO atsakingos žuvininkystės kodekso ir 2009 m. lapkričio 22 d. Romoje per FAO konferencijos 36-ą sesiją patvirtinto FAO susitarimo dėl uosto valstybės priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, taip pat dalyvauti FAO pasaulinio žvejybos laivų, pervežimo laivų su šaldymo įranga ir aptarnaujančių laivų registro iniciatyvoje;

skatina tausią žvejybą ir gerą žuvininkystės valdymą, aktyviai dalyvaudama atitinkamų tarptautinių organizacijų ar įstaigų, įskaitant regionines žvejybos valdymo organizacijas, veikloje kaip narė, stebėtoja arba bendradarbiaujančioji šalis, kuri nėra susitariančioji šalis, kai taikytina, vykdydama veiksmingą regioninių žvejybos valdymo organizacijų rezoliucijų, rekomendacijų arba priemonių įgyvendinimo stebėseną, kontrolę arba jų vykdymo užtikrinimą; įgyvendina jų laimikio dokumentavimo arba sertifikavimo sistemas, taip pat taiko uosto valstybės priemones;

c)	priima ir palieka galioti atitinkamas savo veiksmingas kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba priemones, įskaitant priemones, kuriomis NNN žvejybos produktai pašalinami iš prekybos srautų, ir šiuo tikslu bendradarbiauja, ir

d)	skatina plėtoti tausią ir atsakingą akvakultūrą, be kita ko, atitinkamais atvejais kiek tai susiję su FAO atsakingos žuvininkystės kodekse nustatytų tikslų ir principų įgyvendinimu.

3. Siekdamos skatinti tausios žvejybos bei akvakultūros praktiką ir prekybą žuvies produktais, gautais vykdant tvariai valdomą žuvininkystės ir akvakultūros veiklą, Šalys atitinkamai bendradarbiauja išsaugojimo ir su prekyba susijusių žuvininkystės ir akvakultūros politikos ir priemonių aspektų klausimais, be kita ko, PPO, regioninėse žvejybos valdymo organizacijose ir kituose tarptautiniuose forumuose.

4. Šiuo straipsniu nedaromas poveikis penktam podaliui.

405 Straipsnis

Darniam vystymuisi palanki prekyba ir investicijos

1. Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą stiprinti prekybos ir investicijų indėlį siekiant ekonominiu, socialiniu ir aplinkos aspektais darnaus vystymosi tikslo.

2. Pagal 1 dalį Šalys toliau skatina:

vykdyti prekybos ir investicijų politiką, kuria padedama siekti keturių TDO Deramo darbo darbotvarkės tikslų pagal 2008 m. TDO deklaraciją dėl socialinio teisingumo siekiant sąžiningos globalizacijos, įskaitant pragyvenimą užtikrinantį minimalųjį darbo užmokestį, darbuotojų saugą ir sveikatą ir kitus su darbo sąlygomis susijusius aspektus;

prekybą tokiomis ekologiškomis prekėmis bei paslaugomis, kaip atsinaujinančiųjų išteklių energija ir energiją taupantys produktai bei paslaugos, ir investicijas į jas, be kita ko, šalindamos susijusias netarifines kliūtis arba priimdamos geriausių turimų sprendimų panaudojimui palankias politikos priemones;

c)	prekybą prekėmis ir paslaugomis, kuriomis padedama gerinti socialines sąlygas ir aplinkai nekenksmingą praktiką, įskaitant prekes ir paslaugas, kurioms taikomos savanoriškos tvarumo užtikrinimo programos, pavyzdžiui, sąžiningos ir etiškos prekybos sistemos ir ekologiniai ženklai, ir

d)	bendradarbiavimą daugiašaliuose forumuose šiame straipsnyje išdėstytais klausimais.

3. Šalys pripažįsta, kad yra svarbu spręsti konkrečius darnaus vystymosi klausimus apžvelgiant, stebint ir vertinant galimų veiksmų potencialų ekonominį ir socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, atsižvelgiant į suinteresuotųjų subjektų nuomones.

406 Straipsnis

Prekyba ir atsakingas tiekimo grandinės valdymas

1. Šalys pripažįsta atsakingo tiekimo grandinių valdymo svarbą laikantis atsakingo verslo ir įmonių socialinės atsakomybės praktikos ir prekybos vaidmenį siekiant šio tikslo.

2. Atsižvelgdama į 1 dalį, kiekviena Šalis:

a)	skatina įmonių socialinę atsakomybę ir atsakingą verslą, be kita ko, nustatydama rėmimo politikos sistemą, kuria įmonės skatinamos perimti atitinkamą praktiką, ir

remia prisijungimą prie tokių atitinkamų tarptautinės teisės aktų, kaip EBPO rekomendacijos daugiašalėms įmonėms, TDO trišalė deklaracija dėl principų, susijusių su daugiašalėmis įmonėmis ir socialine politika, Jungtinių Tautų pasaulinis susitarimas ir Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai, jų įgyvendinimą, tolesnę su jais susijusią veiklą ir informacijos apie juos sklaidą.

3. Šalys pripažįsta įmonių socialinės atsakomybės ir atsakingo verslo tarptautinių gairių, skirtų konkretiems sektoriams, naudą ir skatina šiuo atžvilgiu imtis bendrų veiksmų. Kiek tai susiję su EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacija dėl atsakingo naudingųjų iškasenų iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų tiekimo grandinių ir jos papildymais, Šalys taip pat įgyvendina priemones, kuriomis skatinama laikytis šios rekomendacijos.

4. Šalys bendromis pastangomis atitinkamai siekia stiprinti bendradarbiavimą į šio straipsnio taikymo sritį patenkančiais su prekyba susijusių aspektų klausimais, be kita ko, tarptautiniuose forumuose, įskaitant keitimąsi informacija bei geriausiais praktikos pavyzdžiais ir vykdant informavimo veiklą.

407 Straipsnis

Ginčų sprendimas

1. Šalys deda visas pastangas, kad palaikydamos dialogą, vykdydamos konsultacijas, keisdamosi informacija ir bendradarbiaudamos išspręstų bet kokį nesutarimą dėl šio skyriaus taikymo.

2. Nukrypstant nuo šeštos dalies I antraštinės dalies, tais atvejais, kai tarp Šalių kyla ginčas dėl šio skyriaus taikymo, jos taiko tik pagal 408 ir 409 straipsnius nustatytas procedūras.

9 SKYRIUS

HORIZONTALIOSIOS IR INSTITUCINĖS NUOSTATOS

408 Straipsnis

Konsultacijos

1. Šalis gali prašyti konsultacijų su kita Šalimi dėl bet kurio klausimo, susijusio su 355 straipsnio 3 dalimi, 6 skyriumi, 7 skyriumi ir 8 skyriumi, pateikdama rašytinį prašymą kitai Šaliai. Šalis ieškovė savo rašytiniame prašyme išdėsto prašymo priežastis ir pagrindą, be kita ko, nurodo ginčijamas priemones ir atitinkamas nuostatas, kurias laiko taikytinomis. Jei Šalys nesusitaria dėl ilgesnio termino, konsultacijos turi būti pradėtos iškart po to, kai Šalis įteikia prašymą surengti konsultacijas, tačiau bet kokiu atveju ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo įteikimo dienos.

2. Šalys rengia konsultacijas tam, kad pasiektų jas abi tenkinantį klausimo sprendimą. Per konsultacijas kiekviena Šalis pateikia kitai Šaliai pakankamai turimos informacijos, kad būtų galima išsamiai išnagrinėti iškeltus klausimus. Kiekviena Šalis stengiasi užtikrinti, kad konsultacijose dalyvautų jos kompetentingų institucijų darbuotojai, išmanantys klausimą, dėl kurio konsultuojamasi.

3. Dėl klausimų, susijusių su 355 straipsnio 3 dalimi arba su daugiašaliais susitarimais ar priemonėmis, nurodytais 6, 7 arba 8 skyriuje, Šalys atsižvelgia į TDO ar atitinkamų daugiašaliais aplinkos susitarimais įsteigtų įstaigų ar organizacijų turimą informaciją. Kai aktualu, Šalys kartu konsultuojasi su tokiomis organizacijomis ar jų organais arba bet kuriuo kitu, jų manymu, tinkamu ekspertu ar įstaiga.

4. Kai tikslinga, kiekviena Šalis gali prašyti 13 straipsnyje nurodytų vidaus patariamųjų grupių pateikti nuomonę arba prašyti kitų ekspertų konsultacijų.

5. Bet kuris Šalių pasiektas klausimo sprendimas paskelbiamas viešai.

409 Straipsnis

Ekspertų kolegija

1. Jei kurio nors klausimo nepavyksta patenkinamai išspręsti konsultuojantis pagal 408 straipsnį, praėjus 90 dienų nuo prašymo surengti konsultacijas pagal tą straipsnį gavimo dienos, Šalis gali įteikti kitai Šaliai rašytinį prašymą sudaryti ekspertų kolegiją klausimui išnagrinėti. Prašyme nurodoma ginčijama priemonė, apibūdinama ir paaiškinama, kaip ta priemonė neatitinka atitinkamo skyriaus ar skyrių nuostatų, tokiu būdu, kad būtų pakankamai aiškiai suformuluotas skundas.

2. Ekspertų kolegiją sudaro trys nariai.

3. Specialusis prekybos komitetas vienodų atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygų ir darnaus vystymosi klausimams pirmajame posėdyje po šio Susitarimo įsigaliojimo dienos sudaro bent 15 asmenų, kurie pageidauja ir gali būti ekspertų kolegijos nariais, sąrašą. Kiekviena Šalis į šį sąrašą įtraukia bent penkis savo siūlomus kandidatus į ekspertų kolegijos narius. Be to, Šalys į šį sąrašą įtraukia bent penkis asmenis, kurie nėra nė vienos iš Šalių piliečiai, pageidaujančius ir galinčius būti ekspertų kolegijos pirmininkais. Specialusis prekybos komitetas vienodų atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygų ir darnaus vystymosi klausimams užtikrina, kad sąrašas būtų nuolat atnaujinamas ir kad jame nuolat būtų įrašyta ne mažiau kaip 15 asmenų.

4. Į ekspertų kolegijos narius siūlomi kandidatai turi turėti specialiųjų žinių arba praktinės patirties, susijusių su darbo ar aplinkos teise, kitais atitinkamame skyriuje ar skyriuose aptariamais klausimais arba iš tarptautinių susitarimų kylančių ginčų sprendimu. Jie turi veikti kaip individualūs asmenys ir nevykdyti jokių organizacijų ar vyriausybių nurodymų, susijusių su ginčo klausimais. Jie negali būti susiję su kuria nors iš Šalių ar vykdyti jų nurodymus. Jie nėra Sąjungos institucijų nariai, pareigūnai ar kiti tarnautojai ir valstybės narės arba Jungtinės Karalystės vyriausybės nariai, pareigūnai ar kiti tarnautojai.

5. Jei per penkias dienas nuo ekspertų kolegijos sudarymo dienos Šalys nenusprendžia kitaip, ekspertų kolegijos įgaliojimai yra šie:

„atsižvelgiant į atitinkamas nuostatas išnagrinėti prašyme sudaryti ekspertų kolegiją nurodytą klausimą ir pagal šį straipsnį pateikti ataskaitą, kurioje išdėstomos jos išvados dėl priemonės atitikties atitinkamoms nuostatoms.“

6. Kai klausimai yra susiję su daugiašaliais standartais arba susitarimais, kuriems taikoma ši antraštinė dalis, ekspertų kolegija turėtų prašyti TDO arba pagal tuos susitarimus įsteigtų atitinkamų įstaigų pateikti informaciją, įskaitant bet kokias turimas susijusias aiškinamąsias gaires, išvadas ar sprendimus, kuriuos priėmė TDO ir tos įstaigos.

7. Ekspertų kolegija gali prašyti pateikti ir gauti rašytinius atsiliepimus ar bet kokią kitokią informaciją iš asmenų, turinčių reikiamos informacijos arba specialių žinių.

8. Tokią informaciją ekspertų kolegija perduoda kiekvienai Šaliai ir suteikia galimybę per 20 dienų nuo jos gavimo dienos pateikti pastabų.

9. Ekspertų kolegija pateikia Šalims tarpinę ir galutinę ataskaitas, kuriose išdėstomi nustatyti faktai ir išvados tuo klausimu, įskaitant tai, ar Šalis atsakovė įvykdė pagal atitinkamą (-us) skyrių (-ius) jai tenkančias pareigas, ir bet kokių nustatytų faktų ir padarytų išvadų pagrindimas. Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad Šalys susitaria, kad jei kolegija savo ataskaitoje pateikia rekomendacijų, Šalis atsakovė neprivalo vadovautis šiomis rekomendacijomis, užtikrindama, kad būtų laikomasi šio Susitarimo.

10. Ekspertų kolegija per 100 dienų nuo jos sudarymo dienos pateikia Šalims tarpinę ataskaitą. Kai, ekspertų kolegijos manymu, pateikti tarpinės ataskaitos per šį terminą neįmanoma, ekspertų kolegijos pirmininkas apie tai raštu praneša Šalims ir nurodo vėlavimo priežastis ir dieną, kurią ekspertų kolegija ketina ją pateikti. Bet kokiomis aplinkybėmis ekspertų kolegija tarpinę ataskaitą turi pateikti ne vėliau kaip per 125 dienas nuo jos sudarymo dienos.

11. Kiekviena Šalis gali per 25 dienas nuo tarpinės atskaitos pateikimo pateikti kolegijai motyvuotą prašymą peržiūrėti konkrečius jos aspektus. Šalis gali pateikti pastabų dėl kitos Šalies prašymo per 15 dienų nuo jo įteikimo dienos.

12. Apsvarsčiusi šias pastabas ekspertų kolegija parengia galutinę ataskaitą. Jei per 11 dalyje nurodytą terminą nepateikiamas prašymas peržiūrėti konkrečius tarpinės ataskaitos aspektus, tarpinė ataskaita tampa ekspertų kolegijos galutine ataskaita.

13. Ekspertų kolegija per 175 dienas nuo jos sudarymo dienos pateikia Šalims galutinę ataskaitą. Kai, ekspertų kolegijos manymu, šio termino laikytis neįmanoma, jos pirmininkas apie tai raštu praneša Šalims ir nurodo vėlavimo priežastis ir dieną, kurią ekspertų kolegija ketina pateikti galutinę ataskaitą. Bet kokiomis aplinkybėmis ekspertų kolegija galutinę ataskaitą turi pateikti ne vėliau kaip per 195 dienas nuo jos sudarymo dienos.

14. Galutinėje ataskaitoje aptariamas bet koks Šalių rašytinis prašymas dėl tarpinės ataskaitos ir aiškiai išnagrinėjamos Šalių pastabos.

15. Per 15 dienų nuo dienos, kurią ekspertų kolegija pateikia galutinę ataskaitą, Šalys ją paskelbia viešai.

16. Jei ekspertų kolegijos galutinėje ataskaitoje nustatoma, kad Šalis nevykdė pagal atitinkamą (-us) skyrių (-ius) jai tenkančių pareigų, per 90 dienų nuo galutinės ataskaitos pateikimo dienos Šalys, atsižvelgdamos į ekspertų grupės ataskaitą, aptaria, kokios tinkamos priemonės turi būti įgyvendintos. Ne vėliau kaip per 105 dienas nuo dienos, kurią Šalims pateikta atskaita, Šalis atsakovė informuoja pagal 13 straipsnį įsteigtą savo vidaus patariamąją grupę ir Šalį ieškovę apie savo sprendimą dėl bet kurios priemonės, kuri turi būti įgyvendinta.

17. Specialusis prekybos komitetas vienodų atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygų ir darnaus vystymosi klausimams prižiūri, kokių veiksmų imamasi siekiant įgyvendinti ekspertų grupės ataskaitą. Pagal 13 straipsnį įsteigtos Šalių vidaus patariamosios grupės gali Specialiajam prekybos komitetui vienodų atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygų ir darnaus vystymosi klausimams pateikti pastabų tuo atžvilgiu.

18. Tais atvejais, kai Šalys nesusitaria dėl to, ar imtasi kokios nors priemonės nesilaikymo problemai pašalinti, arba dėl jos suderinamumo su atitinkamomis nuostatomis, Šalis ieškovė gali įteikti klausimą nagrinėjusiai ekspertų kolegijai rašytinį prašymą išspręsti šį klausimą. Prašyme nurodoma ginčijama priemonė ir paaiškinama, kaip ji yra nesuderinama su atitinkamomis nuostatomis, tokiu būdu, kad būtų pakankamai aiškiai išdėstyta skundo esmė. Ekspertų kolegija per 45 dienas nuo prašymo įteikimo dienos pateikia Šalims savo išvadas.

19. Jei šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, mutatis mutandis taikoma 739 straipsnio 1 dalis, 740 straipsnis ir 753–758 straipsniai, taip pat 48 ir 49 priedai.

410 Straipsnis

Sričių, kurioms taikomas draudimas mažinti apsaugos lygį, ekspertų kolegija

1. 409 straipsnis taikomas Šalių ginčams dėl 6 skyriaus ir 7 skyriaus aiškinimo ir taikymo.

2. Be 409 straipsnio 19 dalyje nurodytų straipsnių, tokių ginčų sprendimui taip pat mutatis mutandis taikomi 749 ir 750 straipsniai.

3. Šalys pripažįsta, kad tais atvejais, kai Šalis atsakovė nusprendžia nesiimti veiksmų, kad būtų laikomasi kolegijos ataskaitos ir šio Susitarimo, Šalis ieškovė gali toliau naudotis bet kuriomis teisių gynimo priemonėmis, kurias taikyti leidžiama pagal 749 straipsnį.

411 Straipsnis

Pusiausvyros atkūrimas

1. Šalys patvirtina kiekvienos Šalies teisę nustatyti savo būsimą politiką ir prioritetus, susijusius su darbo ir socialine sritimis, aplinkos ar klimato apsauga arba subsidijų kontrole tokiu būdu, kad tai neprieštarautų kiekvienos Šalies tarptautiniams įsipareigojimams, įskaitant įsipareigojimus pagal šį Susitarimą. Kartu Šalys pripažįsta, kad dideli skirtumai šiose srityse gali daryti poveikį Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms taip, kad pasikeis aplinkybės, kurios buvo šio Susitarimo sudarymo pagrindas.

2. Jei dėl didelių skirtumų tarp Šalių 1 dalyje nurodytose srityse atsiranda esminis poveikis Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms, bet kuri Šalis gali imtis tinkamų pusiausvyros atkūrimo priemonių padėčiai ištaisyti. Tokios priemonės neturi būti taikomos platesniu mastu ir ilgiau, nei absoliučiai būtina padėčiai ištaisyti ir proporcinga. Pirmenybė teikiama toms priemonėms, kurios mažiausiai sutrikdytų šio Susitarimo veikimą. Tokį poveikį Šalis įvertina remdamasi patikimais įrodymais, ne vien tikimybe ar menka galimybe.

3. Pusiausvyros atkūrimo priemonėms, kurių imtasi pagal 2 dalį, taikomos šios procedūros:

atitinkama Šalis nedelsdama per Partnerystės tarybą praneša kitai Šaliai apie pusiausvyros atkūrimo priemones, kurių ji ketina imtis, ir pateikia visą susijusią informaciją. Šalys nedelsdamos pradeda konsultacijas. Konsultacijos laikomos baigtomis praėjus 14 dienų nuo pranešimo pateikimo dienos, nebent jos kartu užbaigiamos iki to termino pabaigos;

jei abiem pusėms priimtino sprendimo nerandama, susijusi Šalis gali patvirtinti pusiausvyros atkūrimo priemones ne anksčiau kaip per penkias dienas nuo konsultacijų pabaigos, nebent Šalis, kuriai pranešta, per tą patį penkių dienų laikotarpį pagal 739 straipsnio (64) 2 dalį raštišku prašymu kitai Šaliai paprašo įsteigti arbitražo teismą, kad arbitražo teismas nuspręstų, ar pusiausvyros atkūrimo priemonės, apie kurias pranešta, atitinka šio straipsnio 2 dalį;

arbitražo teismas priima galutinį sprendimą per 30 dienų nuo jo įsteigimo dienos. Jei arbitražo teismas nepriima galutinio sprendimo per tą laikotarpį, atitinkama Šalis gali patvirtinti pusiausvyros atkūrimo priemones ne anksčiau kaip per tris dienas nuo to 30 dienų laikotarpio pabaigos. Tokiu atveju kita Šalis gali imtis atsakomųjų priemonių, proporcingų priimtoms pusiausvyros atkūrimo priemonėms, kol arbitražo teismas priims sprendimą. Pirmenybė teikiama tokioms atsakomosioms priemonėms, kurios mažiausiai sutrikdys šio Susitarimo veikimą. Tokioms atsakomosioms priemonėms, kurios gali būti priimtos ne anksčiau kaip praėjus trims dienoms po konsultacijų pabaigos, mutatis mutandis taikomas a punktas;

d)	jei arbitražo teismas nustato, kad pusiausvyros atkūrimo priemonės atitinka 2 dalį, susijusi Šalis gali patvirtinti pusiausvyros atkūrimo priemones, apie kurias pranešta kitai Šaliai;

jei arbitražo teismas nustato, kad pusiausvyros atkūrimo priemonės neatitinka šio straipsnio 2 dalies, susijusi Šalis per tris dienas nuo sprendimo paskelbimo praneša Šaliai ieškovei apie priemones (65), kurių ji ketina imtis arbitražo teismo sprendimui įgyvendinti. Jei Šalis ieškovė mano, kad priemonės, apie kurias pranešta, neatitinka arbitražo teismo sprendimo, mutatis mutandis taikoma 748 straipsnio 2 dalis ir 749 (66) bei 750 straipsniai. 748 straipsnio 2 dalyje ir 749 bei 750 straipsniuose nustatytos procedūros neturi stabdomojo poveikio priemonių, apie kurias pranešta pagal šią dalį, taikymui;

f)	jeigu pusiausvyros atkūrimo priemonės buvo patvirtintos prieš priimant arbitražo sprendimą pagal c punktą, visos pagal tą punktą patvirtintos atsakomosios priemonės nedelsiant ir jokiu būdu ne vėliau kaip per penkias dienas nuo arbitražo teismo sprendimo paskelbimo atšaukiamos;

g)	Šalis nesinaudoja PPO steigimo sutartimi ar jokiu kitu tarptautiniu susitarimu, kad užkirstų kelią kitai Šaliai imtis priemonių pagal 2 ir 3 dalis, įskaitant atvejus, kai tomis priemonėmis sustabdomi įsipareigojimai pagal šį Susitarimą;

jei Šalis, kuriai pranešta, nepateikia prašymo pagal šios dalies b punktą per tame punkte nustatytą laikotarpį, ta Šalis gali iš anksto nesikreipusi dėl konsultacijų pagal 738 straipsnį pradėti arbitražo procedūrą, nurodytą 739 straipsnyje. Arbitražo teismas klausimą nagrinėja skubos tvarka 744 straipsnio tikslais.

4. Siekiant tvariau užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp pagal šį Susitarimą Šalių prisiimtų įsipareigojimų pusiausvyrą, bet kuri Šalis ne anksčiau kaip po ketverių metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo gali prašyti peržiūrėti šio podalio veikimą. Šalys gali susitarti, kad į peržiūrą gali būti įtraukti kiti šio Susitarimo podaliai.

5. Tokia peržiūra pradedama Šalies prašymu, jei ta Šalis mano, kad viena arba abi Šalys dažnai ėmėsi priemonių pagal 2 arba 3 dalį, arba jei 12 mėnesių laikotarpiui buvo taikoma priemonė, daranti esminį poveikį Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms. Šios dalies tikslais tos priemonės – tai priemonės, kurios nebuvo ginčijamos arba kurių arbitražo teismas nepripažino visiškai nereikalingomis pagal 3 dalies d arba h punktą. Ši peržiūra gali būti pradėta anksčiau nei po ketverių metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo.

6. Pagal 4 arba 5 dalį prašoma peržiūra pradedama per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo ir užbaigiama per šešis mėnesius.

7. 4 arba 5 dalimi pagrįsta peržiūra gali būti pakartotinai atliekama ne rečiau kaip kas ketverius metus po ankstesnės peržiūros pabaigos. Jei Šalis paprašė atlikti peržiūrą pagal 4 arba 5 dalį, ji negali prašyti tolesnės peržiūros pagal 4 arba 5 dalį bent ketverius metus nuo ankstesnės peržiūros pabaigos arba, jei taikytina, nuo bet kurio iš dalies keičiančio susitarimo įsigaliojimo.

8. Atliekant peržiūrą įvertinama, ar šiuo Susitarimu užtikrinama tinkama Šalių teisių ir pareigų pusiausvyra, visų pirma kiek tai susiję su šio podalio veikimu, ir ar dėl to reikia padaryti kokių nors šio Susitarimo sąlygų pakeitimų.

9. Partnerystės taryba gali nuspręsti, kad atlikus peržiūrą nereikia imtis jokių veiksmų. Jei po peržiūros Šalis mano, kad reikia padaryti šio Susitarimo pakeitimų, Šalys deda visas pastangas, kad būtų susiderėta dėl susitarimo, kuriuos daromi reikiami pakeitimai, ir jis būtų sudarytas. Tokios derybos vedamos tik klausimais, nustatytais atliekant peržiūrą.

10. Jei 9 dalyje nurodytas iš dalies keičiantis susitarimas nesudaromas per vienus metus nuo tos dienos, kai Šalys pradėjo derybas, bet kuri Šalis gali pranešti apie šio podalio ar bet kurio kito Susitarimo podalio, kuris buvo įtrauktas į peržiūrą, nutraukimą, arba Šalys gali nuspręsti tęsti derybas. Jei Šalis nutraukia šio podalio galiojimą, trečias podalis nustoja galioti tą pačią dieną. Galiojimo panaikinimas įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo tokio pranešimo dienos.

11. Jei šio podalio galiojimas nutraukiamas pagal šio straipsnio 10 dalį, antras podalis nutraukiamas tą pačią dieną, nebent Šalys susitaria integruoti atitinkamas šio podalio XI antraštinės dalies dalis į antrą podalį.

12. Šio straipsnio 4–9 dalims netaikoma šešto podalio I antraštinė dalis.

XII ANTRAŠTINĖ DALIS

IŠIMTYS

412 Straipsnis

Bendrosios išimtys

1. Nė viena I antraštinės dalies 1 skyriaus ir 5 skyriaus, II antraštinės dalies 2 skyriaus, III antraštinės dalies, VIII antraštinės dalies ir XI antraštinės dalies 4 skyriaus nuostata neaiškinama kaip kliūtis Šaliai nustatyti ar toliau taikyti priemones, suderinamas su GATT 1994 XX straipsniu. Tuo tikslu GATT 1994 XX straipsnis, įskaitant jo pastabas ir papildomas nuostatas, mutatis mutandis įtraukiamas į šį Susitarimą ir tampa jo dalimi.

2. Atsižvelgiant į reikalavimą, pagal kurį esant panašioms sąlygoms tokiomis priemonėmis negali būti šališkai ar nepagrįstai diskriminuojamos šalys arba siekiama užslėptai riboti investicijų liberalizavimą ar prekybą paslaugomis, nė viena II antraštinės dalies, III antraštinės dalies, IV antraštinės dalies, VIII antraštinės dalies ir XI antraštinės dalies 4 skyriaus nuostata neaiškinama kaip kliūtis bet kuriai Šaliai nustatyti ar vykdyti priemones, kurios:

a)	būtinos visuomenės saugumui užtikrinti, visuomenės dorovei apsaugoti ar viešajai tvarkai palaikyti (67);

b)	būtinos žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybei arba sveikatai apsaugoti;

būtinos siekiant užtikrinti atitiktį šio Susitarimo nuostatoms neprieštaraujantiems įstatymams ar kitiems teisės aktams, įskaitant nuostatas, susijusias su:

i)	apgaulės ir sukčiavimo prevencija arba su sutarčių nevykdymo padarinių šalinimu;

ii)	asmenų privatumo apsauga tvarkant ir teikiant asmens duomenis ir su asmens dokumentų ir sąskaitų konfidencialumo apsauga, ir

iii)

sauga.

3. Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad Šalys susitaria, kad tiek, kiek tokios priemonės kitais atžvilgiais neatitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytųskyrių, skirsnių ar antraštinių dalių nuostatų:

a)	GATT 1994 XX straipsnio b punkte ir šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos priemonės apima ir aplinkos apsaugos priemones, būtinas žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybei arba sveikatai apsaugoti;

b)	GATT 1994 XX straipsnio g punktas taikomas gyvųjų ir negyvųjų senkančių gamtos išteklių išsaugojimo priemonėms, ir

c)	priemonėms, kurių imamasi daugiašaliams aplinkos srities susitarimams įgyvendinti, gali būti taikomi GATT 1994 XX straipsnio b arba g punktai arba šio straipsnio 2 dalies b punktas.

4. Prieš imdamasi bet kurių GATT 1994 XX straipsnio i ir j punktuose nurodytų priemonių, ta Šalis kitai Šaliai pateikia visą svarbią informaciją ir siekia abiem Šalims priimtino sprendimo. Jei per 30 dienų nuo informacijos pateikimo nesusitariama, Šalis gali taikyti atitinkamas priemones. Jei dėl susiklosčiusių ypatingų ir kritiškų aplinkybių, dėl kurių reikia imtis neatidėliotinų veiksmų, iš anksto informuoti arba atlikti vertinimą neįmanoma, Šalis, ketinanti taikyti priemones, gali nedelsdama imtis atsargumo priemonių, būtinų padėčiai pagerinti. Ta Šalis nedelsdama apie tai informuoja kitą Šalį.

413 Straipsnis

Apmokestinimas

1. Nė viena šio podalio I–VII antraštinių dalių nuostata, VIII antraštinės dalies 4 skyriaus nuostata, IX–XII antraštinių dalių nuostata arba šešto podalio nuostata nedaromas poveikis Sąjungos arba jos valstybių narių ir Jungtinės Karalystės teisėms ir pareigoms pagal bet kurią mokesčių konvenciją. Jei šio Susitarimo nuostatos neatitinka tokios mokesčių konvencijos nuostatų, vadovaujamasi tos mokesčių konvencijos nuostatomis. Sąjungos ar jos valstybių narių ir Jungtinės Karalystės mokesčių konvencijos atveju atitinkamos kompetentingos institucijos pagal šį Susitarimą ir tą mokesčių konvenciją kartu nustato, ar esama šio Susitarimo ir tos mokesčių konvencijos nuostatų neatitikties (68).

2. 130 ir 138 straipsniai netaikomi pagal mokesčių konvenciją suteikiamam pranašumui.

3. Atsižvelgiant į reikalavimą, pagal kurį esant panašioms sąlygoms mokesčių priemonėmis negali būti šališkai ar nepateisinamai diskriminuojamos kitos šalys arba siekiama užslėptai riboti prekybą ir investicijas, nė viena šio podalio I–VII antraštinių dalių nuostata, VIII antraštinės dalies 4 skyriaus nuostata, IX, X, XI antraštinių dalių nuostata, šios antraštinės dalies nuostata ar šešto podalio nuostata neaiškinama kaip kliūtis Šaliai nustatyti, toliau taikyti ar vykdyti bet kokią priemonę, kuria:

a)	siekiama užtikrinti teisingą ar veiksmingą (69) tiesioginių mokesčių taikymą ar surinkimą, arba

b)	diferencijuojami mokesčių mokėtojai pagal jų padėtį, visų pirma pagal jų gyvenamąją vietą arba jų kapitalo investavimo vietą.

4. Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	gyvenamoji vieta – gyvenamoji vieta mokesčių tikslais;

b)	mokesčių konvencija – dvigubo apmokestinimo išvengimo konvencija arba bet koks kitas tarptautinis susitarimas ar tvarka, visiškai ar daugiausia susiję su apmokestinimu, ir

c)	tiesioginiai mokesčiai – visi mokesčiai, skaičiuojami nuo pajamų ar kapitalo, įskaitant pelno iš turto perdavimo mokestį, nekilnojamojo turto mokestį, paveldėjimo ir dovanojimo mokestį, mokestį, skaičiuojamą nuo įmonės mokamo darbo užmokesčio, ir kapitalo vertės padidėjimo mokestį.

414 Straipsnis

Laikinas atleidimas nuo įsipareigojimų PPO

Jei šio podalio I–XII antraštinėse dalyse arba šios dalies šeštame podalyje nustatytas įsipareigojimas yra iš esmės lygiavertis PPO susitarime nustatytam įsipareigojimui, laikoma, kad bet kuri priemonė, kurios imamasi laikantis laikino atleidimo nuo įsipareigojimų, priimto pagal PPO susitarimo IX straipsnį, atitinka iš esmės lygiavertę šio Susitarimo nuostatą.

415 Straipsnis

Saugumo išimtys

Nė viena šio podalio I–XII antraštinių dalių nuostata ar šešto podalio nuostata neaiškinama kaip:

a)	reikalavimas Šaliai suteikti prieigą arba sudaryti sąlygas gauti prieigą prie informacijos, kurios atskleidimas, jos manymu, prieštarauja esminiams jos saugumo interesams, arba

kliūtis Šaliai imtis, jos nuomone, esminiams jos saugumo interesams užtikrinti būtinų veiksmų:

susijusių su ginklų, šaudmenų ir karinių medžiagų gamyba ar prekyba jais ir tokia gamyba, prekyba bei sandoriais, susijusiais su kitomis prekėmis ir medžiagomis, paslaugomis ir naudojamomis technologijomis, taip pat su ekonomine veikla, vykdoma tiesiogiai arba netiesiogiai karinio objekto aprūpinimo tikslu;

ii)	susijusių su daliosiomis ir termobranduolinėmis daliosiomis medžiagomis arba medžiagomis, iš kurių šios gautos, arba

iii)	karo metu ar susidarius kitai ekstremaliai tarptautinių santykių padėčiai, arba

c)	kliūtis Šaliai imtis veiksmų, vykdant savo įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų Organizacijos įstatus dėl tarptautinio saugumo ir taikos palaikymo.

416 Straipsnis

Konfidenciali informacija

1. Išskyrus 384 straipsnį, nė viena šio podalio I–XII antraštinės dalies nuostata ar šios dalies šešto podalio nuostata neaiškinama kaip reikalavimas Šaliai pateikti turimą konfidencialią informaciją, kurios atskleidimas trukdytų užtikrinti teisės vykdymą ar kitaip prieštarautų viešajam interesui arba pakenktų konkrečių viešųjų ar privačiųjų įmonių teisėtiems komerciniams interesams, išskyrus tuos atvejus, kai tokios konfidencialios informacijos reikia arbitražo teismui ginčų sprendimo procese pagal šeštos dalies I antraštinę dalį, arba kai tokios konfidencialios informacijos reikia ekspertų kolegijai procesui pagal 409 arba 410 straipsnį. Tokiais atvejais arbitražo teismas arba atitinkamais atvejais ekspertų kolegija užtikrina, kad konfidencialumas būtų visiškai apsaugotas pagal 48 priedą.

2. Jei Šalis pateikia Partnerystės tarybai ar komitetams informaciją, kuri laikoma konfidencialia pagal jos įstatymus ar kitus teisės aktus, kita Šalis taip pat laiko tą informaciją konfidencialia, nebent ją pateikusi Šalis sutinka, kad ji nebūtų tokia laikoma.

ANTRAS PODALIS

AVIACIJA

I ANTRAŠTINĖ DALIS

ORO TRANSPORTAS

417 Straipsnis

Apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	oro vežėjas – oro transporto įmonė, turinti galiojančią licenciją oro susisiekimui vykdyti ar jai lygiavertį dokumentą;

b)	Sąjungos oro vežėjas – oro vežėjas, atitinkantis 422 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytas sąlygas;

c)	Jungtinės Karalystės oro vežėjas – oro vežėjas, atitinkantis 422 straipsnio 1 dalies a punkte arba 422 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas;

d)	oro navigacijos paslaugos – oro eismo paslaugos, ryšių, navigacijos ir stebėjimo paslaugos, oro navigacijos meteorologijos paslaugos ir oro navigacijos informacijos paslaugos;

e)	oro vežėjo pažymėjimas – oro vežėjui išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad tas oro vežėjas turi profesinių pajėgumų ir struktūrą, užtikrinančią saugų pažymėjime nurodytą aviacijos veiklą vykdančio orlaivio naudojimą;

f)	oro eismo valdymas – orlaivyje ir žemėje atliekamų funkcijų (oro eismo paslaugų, oro erdvės valdymo ir oro eismo srautų valdymo), kurių reikia saugiam ir veiksmingam orlaivio judėjimui visais skrydžio etapais užtikrinti, visuma;

g)	oro susisiekimas – už atlygį ar samdos pagrindu visuomenei atskirai arba kartu teikiamos keleivių, bagažo, krovinių ir pašto siuntų vežimo orlaiviais paslaugos;

h)	nacionalinės priklausomybės patvirtinimas – patvirtinimas, kad pagal šią antraštinę dalį oro susisiekimo paslaugas siūlantis oro vežėjas atitinka 422 straipsnio reikalavimus dėl nuosavybės, faktinės kontrolės ir pagrindinės verslo vietos;

kompetentingos institucijos – Jungtinėje Karalystėje tai Jungtinės Karalystės valdžios institucijos, atsakingos už reglamentavimo ir administravimo funkcijas, kurias Jungtinė Karalystė privalo vykdyti pagal šią antraštinę dalį; Sąjungoje tai Sąjungos ir valstybių narių valdžios institucijos, atsakingos už reglamentavimo ir administravimo funkcijas, kurias Sąjunga privalo vykdyti pagal šią antraštinę dalį;

Konvencija – Tarptautinės civilinės aviacijos konvencija, priimta 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje, ir

i)	visi pagal Konvencijos 94 straipsnio a punktą įsigalioję pakeitimai, kuriuos ratifikavo Jungtinė Karalystė ir atitinkama valstybė narė arba valstybės narės, priklausomai nuo svarstomo klausimo, ir

ii)	visi pagal Konvencijos 90 straipsnį priimti priedai ar pakeitimai, jei tokie priedai ar pakeitimai bet kuriuo konkrečiu laikotarpiu galioja Jungtinei Karalystei ir atitinkamai valstybei narei arba valstybėms narėms, priklausomai nuo svarstomo klausimo;

diskriminacija – bet kokia objektyvaus pagrindo neturinti diferenciacija, susijusi su prekių ar paslaugų (įskaitant viešąsias paslaugas), kuriomis naudojamasi oro susisiekimo paslaugoms teikti, tiekimu ar teikimu arba su režimu, kurį toms paslaugoms taiko su tokiomis oro susisiekimo paslaugomis susijusios valdžios institucijos;

faktinė kontrolė – santykiai, grindžiami teisėmis, sutartimis ar kitomis priemonėmis, kurios kiekviena atskirai ar visos kartu, atsižvelgiant į konkrečias faktines ar teisines aplinkybes, suteikia galimybę daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį įmonei, ypač naudojantis:

i)	teise naudotis visu įmonės turtu ar jo dalimi;

ii)	teisėmis arba sutartimis, suteikiančiomis galimybę daryti lemiamą poveikį įmonės organų sudėčiai, balsavimui ar sprendimams arba kitaip daryti lemiamą poveikį įmonės veiklai;

tinkamumo patvirtinimas – patvirtinimas, kad pagal šią antraštinę dalį oro susisiekimo paslaugas siūlantis oro vežėjas turi pakankamai finansinių pajėgumų ir valdymo kompetencijos tokioms paslaugoms teikti ir yra pasirengęs laikytis šių paslaugų teikimą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų ir reikalavimų;

n)	visa savikaina – teikiamos paslaugos išlaidos, kurios gali apimti atitinkamas kapitalo kaštų ir turto nuvertėjimo sumas, taip pat techninės priežiūros, eksploatavimo, valdymo ir administravimo išlaidas;

o)	ICAO – Jungtinių Tautų Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija;

p)	pagrindinė verslo vieta – oro vežėjo pagrindinė buveinė arba registruotoji buveinė, kurioje atliekamos pagrindinės to oro vežėjo finansinės funkcijos ir veiklos kontrolė, įskaitant nuolatinio tinkamumo skraidyti užtikrinimą;

q)	patikrinimas perone – Šalies kompetentingos institucijos arba jos paskirtų atstovų atliekamas kitos Šalies orlaivio vidaus ir išorės patikrinimas, siekiant patikrinti atitinkamų orlaivio ir jo įgulos narių dokumentų galiojimą ir tikrąją orlaivio ir jo įrangos būklę;

saviteika – oro vežėjo tiesiogiai sau arba kitam oro vežėjui vykdomas antžeminių paslaugų teikimas, kai:

i)	vienam iš jų priklauso kito kontrolinis akcijų paketas, arba

ii)	kiekvieno iš jų kontrolinį akcijų paketą turi vienas subjektas;

reguliariojo oro susisiekimo paslaugos – oro susisiekimo paslaugos, kurios numatytos ir teikiamos už atlygį pagal paskelbtą tvarkaraštį arba taip reguliariai ar dažnai, kad jos yra akivaizdžiai sistemingos, ir kurias visuomenės nariai gali tiesiogiai rezervuoti; jos taip pat apima kartais vykdomus papildomus skrydžius, organizuojamus dėl per didelio reguliariųjų skrydžių apkrovimo;

t)	nekomercinis tūpimas – vykdant oro susisiekimą tūpimas kitais tikslais nei įlaipinti ar išlaipinti keleivius, pakrauti ar iškrauti bagažą, krovinius ir (arba) pašto siuntas;

u)	tarifas – oro vežėjų, įskaitant jų agentus, nustatoma kaina, mokestis ar rinkliava už keleivių, bagažo arba krovinių (išskyrus pašto siuntas) vežimą oro transportu (įskaitant visų kitų su tuo susijusių rūšių transportą) ir sąlygos, kuriomis mokama tokia kaina, mokestis ar rinkliava;

naudotojo rinkliava – oro vežėjams nustatoma rinkliava už naudojimąsi oro uostu, oro navigacijos (įskaitant, kai skrendama virš teritorijos), aviacijos saugumo įrenginiais ar už teikiamas tokias paslaugas, įskaitant susijusias paslaugas ir įrenginius, arba aplinkosauginės rinkliavos, įskaitant su triukšmu susijusias rinkliavas ir rinkliavas, skirtas vietos oro kokybės problemoms oro uostuose ar aplink juos spręsti.

418 Straipsnis

Maršrutų planas

1. Pagal 419 straipsnį Sąjunga suteikia Jungtinės Karalystės oro vežėjams teisę teikti oro susisiekimo paslaugas vykdant skrydžius tokiais maršrutais:

Jungtinės Karalystės teritorijoje esantys punktai – tarpiniai punktai – Sąjungos teritorijoje esantys punktai – kitose teritorijose esantys punktai.

2. Pagal 419 straipsnį Jungtinė Karalystė suteikia Sąjungos oro vežėjams teisę teikti oro susisiekimo paslaugas vykdant skrydžius tokiais maršrutais:

Sąjungos teritorijoje esantys punktai – tarpiniai punktai – Jungtinės Karalystės teritorijoje esantys punktai – kitose teritorijose esantys punktai.

419 Straipsnis

Skrydžių teisės

1. Kiekviena Šalis kitos Šalies oro vežėjams, teikiantiems oro susisiekimo paslaugas 418 straipsnyje nustatytais maršrutais, suteikia teisę:

a)	netupiant perskristi jos teritoriją;

b)	tūpti jos teritorijoje nekomerciniais tikslais.

2. Jungtinės Karalystės oro vežėjai turi teisę tūpti Sąjungos teritorijoje, kad galėtų teikti reguliariojo ir nereguliariojo oro susisiekimo paslaugas tarp bet kurių punktų, esančių Jungtinės Karalystės teritorijoje, ir bet kurių punktų, esančių Sąjungos teritorijoje (trečioji ir ketvirtoji skrydžių laisvės teisės).

3. Sąjungos oro vežėjai turi teisę tūpti Jungtinės Karalystės teritorijoje, kad galėtų teikti reguliariojo ir nereguliariojo oro susisiekimo paslaugas tarp bet kurių punktų, esančių Sąjungos teritorijoje, ir bet kurių punktų, esančių Jungtinės Karalystės teritorijoje (trečioji ir ketvirtoji skrydžių laisvės teisės).

4. Nepaisant 1, 2 ir 3 dalių ir nedarant poveikio 9 daliai, valstybės narės ir Jungtinė Karalystė, laikydamosi atitinkamų Šalių vidaus taisyklių ir procedūrų, gali nustatyti dvišalę tvarką, kurią taikant pagal šį Susitarimą jos suteikia viena kitai tokias teises:

Jungtinei Karalystei – teisę jos oro vežėjams nutūpti atitinkamos valstybės narės teritorijoje, kad jie galėtų teikti reguliariąsias ir nereguliariąsias visų krovinių vežimo oro transportu paslaugas tarp punktų, esančių tos valstybės narės teritorijoje, ir punktų, esančių trečiojoje šalyje, teikdami paslaugą, kurios teikimo pradžios arba paskirties vieta yra Jungtinės Karalystės teritorijoje (penktoji skrydžių laisvės teisė);

atitinkamai valstybei narei – teisę Sąjungos oro vežėjams nutūpti Jungtinės Karalystės teritorijoje, kad jie galėtų teikti reguliariąsias ir nereguliariąsias visų krovinių vežimo oro transportu paslaugas tarp punktų, esančių Jungtinės Karalystės teritorijoje, ir punktų, esančių trečiojoje šalyje, teikdami paslaugą, kurios teikimo pradžios arba paskirties vieta yra tos valstybės narės teritorijoje (penktoji skrydžių laisvės teisė).

5. Pagal 4 dalį abipusiai suteiktos teisės reglamentuojamos šios antraštinės dalies nuostatomis.

6. Nė viena Šalis vienašališkai neriboja kitos Šalies oro vežėjams pagal 2, 3 ir 4 dalis teikiant oro susisiekimo paslaugas vykdomo eismo intensyvumo, pajėgumų, dažnumo, reguliarumo, maršrutų parinkimo, išvykimo ar paskirties vietų arba tam tikro tipo ar tipų orlaivių naudojimo tuo tikslu, išskyrus atvejus, kai tai daryti nediskriminuojant gali reikėti dėl muitinės, techninių, veiklos, oro eismo valdymo, saugos, aplinkos ar sveikatos apsaugos priežasčių, jeigu šioje antraštinėje dalyje nenumatyta kitaip.

7. Jokia šios antraštinės dalies nuostata Jungtinės Karalystės oro vežėjams nesuteikiama teisė valstybės narės teritorijoje į orlaivį įlaipinti keleivius ar pakrauti bagažą, krovinius arba pašto siuntas, kurie vežami už atlygį į kitą punktą tos ar bet kurios kitos valstybės narės teritorijoje.

8. Jokia šios antraštinės dalies nuostata Sąjungos oro vežėjams nesuteikiama teisė Jungtinės Karalystės teritorijoje į orlaivį įlaipinti keleivius ar pakrauti bagažą, krovinius arba pašto siuntas, kurie vežami už atlygį į kitą punktą Jungtinės Karalystės teritorijoje.

9. Laikydamosi Šalių vidaus taisyklių ir procedūrų, Jungtinės Karalystės ir valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti teikti nereguliariojo oro susisiekimo paslaugas, kuriomis viršijamos šiame straipsnyje nurodytos teisės, jeigu tos paslaugos nėra paslėptos formos reguliariojo oro susisiekimo paslaugos, ir gali nustatyti dvišalę tvarką dėl procedūrų, kurių turi būti laikomasi tvarkant oro vežėjų paraiškas ir priimant sprendimus dėl jų.

420 Straipsnis

Dalijimosi kodu ir grupinės rezervacijos susitarimai

1. Oro susisiekimo paslaugos pagal 419 straipsnį gali būti teikiamos sudarant dalijimosi kodu ar grupinės rezervacijos susitarimus:

Jungtinės Karalystės oro vežėjas gali būti bilietų pardavėjas, bendradarbiaujantis su bet kuriuo skrydį vykdančiu vežėju, kuris yra Sąjungos oro vežėjas arba Jungtinės Karalystės oro vežėjas, arba su bet kuriuo skrydį vykdančiu trečiosios šalies vežėju, jei jos vežėjai pagal Sąjungos teisę arba, jei taikytina, pagal susijusios valstybės narės arba susijusių valstybių narių teisę naudojasi būtinomis skrydžių teisėmis, taip pat jos oro vežėjams suteikta teise naudotis tomis teisėmis nustatant aptariamą tvarką;

Sąjungos oro vežėjas gali būti bilietų pardavėjas, bendradarbiaujantis su bet kuriuo skrydį vykdančiu vežėju, kuris yra Sąjungos oro vežėjas arba Jungtinės Karalystės oro vežėjas, arba su bet kuriuo skrydį vykdančiu trečiosios šalies vežėju, jei jos vežėjai pagal Jungtinės Karalystės teisę naudojasi būtinomis skrydžių teisėmis, taip pat jos oro vežėjams suteikta teise naudotis tomis teisėmis nustatant aptariamą tvarką;

Jungtinės Karalystės oro vežėjas gali būti skrydį vykdantis vežėjas, bendradarbiaujantis su bet kuriuo bilietų pardavėju, kuris yra Sąjungos oro vežėjas arba Jungtinės Karalystės oro vežėjas, arba su bet kuriuo trečiosios šalies bilietų pardavėju, jei tas pardavėjas pagal Sąjungos teisę arba, jei taikytina, pagal susijusios valstybės narės arba susijusių valstybių narių teisę naudojasi būtinomis teisėmis nustatyti aptariamą tvarką;

Sąjungos oro vežėjas gali būti skrydį vykdantis vežėjas, bendradarbiaujantis su bet kuriuo bilietų pardavėju, kuris yra Sąjungos oro vežėjas arba Jungtinės Karalystės oro vežėjas, arba su bet kuriuo trečiosios šalies bilietų pardavėju, jei tas pardavėjas pagal Jungtinės Karalystės teisę naudojasi būtinomis teisėmis nustatyti aptariamą tvarką;

pagal a–d punktuose nurodytą tvarką vienos Šalies oro vežėjas gali veikti kaip bilietų pardavėjas pagal dalijimosi kodu ar grupinės rezervacijos susitarimą, kai teikiamos paslaugos tarp bet kurių dviejų punktų, kurių ir išvykimo, ir paskirties vietos yra kitos Šalies teritorijoje, jeigu laikomasi šių sąlygų:

i)	šios dalies a arba b punkte, atsižvelgiant į konkretų atvejį, nustatytų sąlygų, susijusių su skrydį vykdančiu vežėju, ir

ii)	atitinkama susisiekimo paslauga yra dalis bilietų pardavėjo vykdomo vežimo iš punkto jo Šalies teritorijoje į tą paskirties punktą kitos Šalies teritorijoje.

2. Vienos Šalies oro vežėjas gali veikti kaip bilietų pardavėjas pagal dalijimosi kodu ar grupinės rezervacijos susitarimą, kai teikiamos paslaugos tarp bet kurių dviejų punktų, kurių vienas yra kitos Šalies teritorijoje, o kitas yra trečiojoje šalyje, jeigu laikomasi šių sąlygų:

a)	1 dalies a arba b punkte, atsižvelgiant į konkretų atvejį, nustatytų sąlygų, susijusių su skrydį vykdančiu vežėju, ir

b)	atitinkama susisiekimo paslauga yra dalis bilietų pardavėjo vykdomo vežimo iš punkto jo Šalies teritorijoje į tą punktą trečiosios šalies teritorijoje.

3. Kiekvieno bilieto, parduoto taikant šiame straipsnyje nurodytą tvarką, pirkėjui rezervacijos metu pranešama, kuris oro vežėjas ir kurioje kelionės atkarpoje teiks paslaugas. Jei tai neįmanoma arba jei po rezervacijos įvyko pakeitimų, skrydį vykdančio vežėjo tapatybė keleiviui pranešama iš karto, kai tik ji nustatoma. Visais atvejais apie skrydį vykdančio vežėjo (-ų) tapatybę keleiviui pranešama registruojantis arba prieš įlaipinimą tais atvejais, kai jungiamajam skrydžiui registracijos nereikia.

4. Siekdamos patikrinti, ar laikomasi šiame straipsnyje nustatytų sąlygų ir kitų šiame Susitarime nustatytų reikalavimų, visų pirma susijusių su sąžininga konkurencija, sauga ir saugumu, Šalys gali reikalauti, kad šiame straipsnyje nurodytą tvarką patvirtintų jų kompetentingos institucijos.

5. Dalijimosi kodu ar grupinės rezervacijos susitarimus sudarę Šalių oro vežėjai jokiu būdu negali naudotis kitomis skrydžių teisėmis pagal šį Susitarimą nei nurodytosios 419 straipsnyje.

421 Straipsnis

Veiklos sąlygų lankstumas

Pagal 419 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis Šalių abipusiai suteiktos teisės, neperžengiant ten nustatytų ribų, apima visas šias prerogatyvas:

a)	vykdyti skrydžius bet kuria viena arba abiem kryptimis;

b)	skirtingų numerių skrydžius jungti į vienu orlaiviu vykdomą skrydį;

c)	aptarnauti maršrutų plane esančius punktus bet kuria tvarka ir pasirinkus bet kokį jų derinį;

d)	bet kuriame punkte perlaipinti keleivius ir perkrauti krovinius iš to paties oro vežėjo orlaivio į kitą jo orlaivį (keleivių perlaipinimas ar krovinių perkrovimas į kitos talpos orlaivį);

e)	vykdyti skrydžius trumpam nutūpiant bet kuriame kurios nors Šalies teritorijoje arba už jos ribų esančiame punkte;

f)	vežti tranzitu keleivius ar krovinius per kitos Šalies teritoriją;

g)	tuo pačiu orlaiviu vežti keleivius ir krovinius, neatsižvelgiant į tai, iš kur jie vežami;

h)	vykdant vieną skrydį aptarnauti daugiau nei vieną punktą (terminalų susiejimas).

422 Straipsnis

Leidimai vykdyti oro susisiekimą ir techniniai leidimai

1. Gavusi Šalies oro vežėjo nustatytos formos ir nustatytu būdu pateiktą paraišką išduoti leidimą vykdyti oro susisiekimą pagal šią antraštinę dalį, kita Šalis kuo greičiau atlieka visas procedūras ir suteikia atitinkamus leidimus ir techninius leidimus, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

Jungtinės Karalystės oro vežėjo atveju:

i)	oro vežėjas tiesiogiai arba per kontrolinį akcijų paketą nuosavybės teise priklauso Jungtinei Karalystei, jos piliečiams arba ir Jungtinei Karalystei, ir jos piliečiams ir yra faktiškai jos (jų) kontroliuojamas;

ii)	pagrindinė oro vežėjo verslo vieta yra Jungtinės Karalystės teritorijoje ir jis turi pagal Jungtinės Karalystės teisę išduotą licenciją, ir

iii)	oro vežėjas turi Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos išduotą oro vežėjo pažymėjimą, kuris yra aiškiai identifikuojamas, ir ta institucija vykdo ir užtikrina faktinę teisės aktais nustatytą oro vežėjo kontrolę;

Sąjungos oro vežėjo atveju:

i)	oro vežėjas tiesiogiai arba per kontrolinį akcijų paketą nuosavybės teise priklauso vienai ar daugiau valstybių narių, kitoms Europos ekonominės erdvės valstybėms narėms, Šveicarijai, tų valstybių piliečiams arba tiek vieniems, tiek kitiems ir yra faktiškai jos (jų) kontroliuojamas;

ii)	pagrindinė oro vežėjo verslo vieta yra Sąjungos teritorijoje ir jis turi pagal Sąjungos teisę galiojančią licenciją oro susisiekimui vykdyti, ir

iii)	oro vežėjas turi valstybės narės kompetentingos institucijos arba jos vardu veikiančios Sąjungos institucijos išduotą oro vežėjo pažymėjimą, patvirtinimo institucija yra aiškiai nurodyta, ir ta valstybė narė vykdo ir užtikrina veiksmingą teisės aktais nustatytą oro vežėjo kontrolę;

c)	laikomasi 434 ir 435 straipsnių, ir

d)	oro vežėjas atitinka įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas sąlygas, kurias paraišką ar paraiškas nagrinėjanti Šalis paprastai taiko tarptautinio oro susisiekimo veiklai.

2. Nepaisant 1 dalies a punkto i papunkčio, Jungtinės Karalystės oro vežėjams suteikiami atitinkami leidimai vykdyti oro susisiekimą ir kiti leidimai, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)	1 dalies a punkto ii ir iii papunkčiuose, taip pat c ir d punktuose nustatytos sąlygos;

oro vežėjas tiesiogiai arba per kontrolinį akcijų paketą nuosavybės teise priklauso vienai ar daugiau valstybių narių, kitoms Europos ekonominės erdvės valstybėms narėms, Šveicarijai, tų valstybių piliečiams arba tiek vieniems, tiek kitiems, atskirai arba kartu su Jungtine Karalyste ir (arba) Jungtinės Karalystės piliečiais ir yra faktiškai jos (jų) kontroliuojamas;

c)	tą dieną, kai baigėsi pereinamasis laikotarpis, oro vežėjas turėjo pagal Sąjungos teisę galiojančią licenciją oro susisiekimui vykdyti.

3. 1 ir 2 dalių tikslais faktinės teisės aktais nustatytos kontrolės įrodymai, be kita ko, yra tokie:

a)	atitinkamas oro vežėjas turi kompetentingos institucijos išduotą galiojančią licenciją ar leidimą vykdyti oro susisiekimą, atitinkantį Šalies, išduodančios licenciją vykdyti oro susisiekimą arba leidimą teikti tarptautinio oro susisiekimo paslaugas, kriterijus, ir

b)	ta Šalis turi ir vykdo to oro vežėjo saugos ir saugumo priežiūros programas, atitinkančias ICAO standartus.

4. Suteikdamos leidimus vykdyti oro susisiekimą ir techninius leidimus Šalys visiems kitos Šalies oro vežėjams taiko nediskriminacines sąlygas.

5. Šalis, gavusi kitos Šalies oro vežėjo paraišką išduoti leidimą vykdyti oro susisiekimą, pripažįsta kitos Šalies suteiktą to oro vežėjo tinkamumo patvirtinimą, nacionalinės priklausomybės patvirtinimą arba abu kaip savo pačios kompetentingų institucijų suteiktą patvirtinimą ir išsamiau šių klausimų nenagrinėja, išskyrus 423 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus.

423 Straipsnis

Veiklos planai, programos ir tvarkaraščiai

Pranešti apie veiklos planus, programas ar oro susisiekimo paslaugų tvarkaraščius pagal šią antraštinę dalį Šalis gali reikalauti tik informavimo tikslais. Prašydama pateikti tokią informaciją, Šalis užtikrina, kad kitos Šalies oro susisiekimo paslaugų tarpininkams ir oro vežėjams tenkanti su informacijos teikimo reikalavimais ir procedūromis susijusi administracinė našta būtų kuo mažesnė.

424 Straipsnis

Atsisakymas išduoti leidimą vykdyti oro susisiekimą, jo atšaukimas, galiojimo sustabdymas ar apribojimas

1. Pagal šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalis Sąjunga gali imtis veiksmų prieš Jungtinės Karalystės oro vežėją bet kuriuo iš šių atvejų:

a)	kai leidimai suteikiami pagal 422 straipsnio 1 dalies a punktą, neįvykdyta kuri nors iš tame punkte nustatytų sąlygų;

b)	kai leidimai suteikiami pagal 422 straipsnio 2 dalį, neįvykdyta kuri nors iš toje dalyje nustatytų sąlygų;

c)	oro vežėjas nesilaikė 425 straipsnyje nurodytų įstatymų ir kitų teisės aktų, arba

d)	tokie veiksmai yra būtini siekiant užkirsti kelią ligoms, nuo jų apsisaugoti ar kontroliuoti jų plitimą arba kitaip apsaugoti visuomenės sveikatą.

2. Pagal šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalis Jungtinė Karalystė gali imtis veiksmų prieš Sąjungos oro vežėją bet kuriuo iš šių atvejų:

a)	neįvykdyta kuri nors iš 422 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytų sąlygų;

b)	oro vežėjas nesilaikė 426 straipsnyje nurodytų įstatymų ir kitų teisės aktų, arba

c)	tokie veiksmai yra būtini siekiant užkirsti kelią ligoms, nuo jų apsisaugoti ar kontroliuoti jų plitimą arba kitaip apsaugoti visuomenės sveikatą.

3. Jei Šalis turi pagrįstų priežasčių manyti, kad kitos Šalies oro vežėjas yra kurioje nors iš 1 arba 2 dalyje, atsižvelgiant į konkretų atvejį, nurodytų situacijų ir kad dėl to turi būti imtasi veiksmų, ta Šalis kuo greičiau raštu praneša kitai Šaliai apie numatomo atsisakymo išduoti leidimą vykdyti oro susisiekimą arba techninį leidimą, jo galiojimo sustabdymo ar apribojimo priežastis ir prašo surengti konsultacijas.

4. Tokios konsultacijos pradedamos kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tokio prašymo surengti konsultacijas gavimo. Jei per 30 dienų arba susitartą laikotarpį nuo tokių konsultacijų pradžios nepasiekiamas priimtinas susitarimas arba nesiimama sutartų taisomųjų veiksmų, Šalis, kuri prašė konsultacijų, turi teisę imtis veiksmų, kad atsisakytų atitinkamam oro vežėjui ar vežėjams išduoti leidimą vykdyti oro susisiekimą arba techninius leidimus, juos atšauktų, sustabdytų jų galiojimą, nustatytų jų naudojimo sąlygas arba apribotų jų naudojimą, siekdama užtikrinti 422 ir 426 straipsnių laikymąsi. Jeigu buvo imtasi priemonių, kad būtų neišduotas ar atšauktas oro vežėjo leidimas vykdyti oro susisiekimą arba techninis leidimas, sustabdytas jo galiojimas arba apribotas naudojimas, Šalis gali iš anksto nesikreipusi dėl konsultacijų pagal 738 straipsnį pradėti arbitražo procedūrą, nurodytą 739 straipsnyje. Arbitražo teismas klausimą nagrinėja skubos tvarka 744 straipsnio tikslais. Šalies prašymu teismas, kol bus priimtas galutinis sprendimas, gali nurodyti imtis laikinųjų apsaugos priemonių, įskaitant priemonių, kurių bet kuri Šalis ėmėsi pagal šį straipsnį, pakeitimą ar sustabdymą.

5. Nepaisant 3 ir 4 dalių, 1 dalies c ir d punktuose ir 2 dalies b ir c punktuose nurodytais atvejais Šalis gali imtis neatidėliotinų arba skubių veiksmų, kai tai būtina susidarius ekstremaliajai situacijai arba siekiant užkirsti kelią tolesnei neatitikčiai. Šios dalies tikslais, tolesnės neatitikties atveju Šalių kompetentingos institucijos jau turi būti iškėlusios neatitikties klausimą.

6. Šiuo straipsniu nedaromas poveikis pirmo podalio XI antraštinės dalies, 484 straipsnio 4 dalies, 434 straipsnio 4, 6 ir 8 dalių ir 435 straipsnio 12 dalies nuostatoms ir šeštos dalies I antraštinėje dalyje nustatytai ginčų sprendimo procedūrai arba su ja susijusioms priemonėms.

425 Straipsnis

Oro vežėjų priklausymas nuosavybės teise ir kontrolė

Šalys pripažįsta, kad tolesnis nuosavybės teisių į jų oro vežėjus ir tų oro vežėjų kontrolės liberalizavimas gali būti naudingas. Šalys susitaria Specialiajame oro susisiekimo komitete išnagrinėti nuosavybės teisių į oro vežėjus ir tų oro vežėjų kontrolės abipusio liberalizavimo galimybes per 12 mėnesių nuo šio Susitarimo įsigaliojimo ir po to per 12 mėnesių nuo vienos iš Šalių prašymo tai padaryti gavimo dienos. Išnagrinėjusios šį klausimą Šalys gali nuspręsti iš dalies pakeisti šią antraštinę dalį.

426 Straipsnis

Atitiktis įstatymams ir kitiems teisės aktams

1. Kai Šalies oro vežėjo orlaivis įskrenda į kitos Šalies teritoriją, joje vykdo skrydį ar iš jos išskrenda, tas oro vežėjas laikosi kitos Šalies įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su orlaivio, kuriuo teikiamos tarptautinio oro susisiekimo paslaugos, atvykimu į tos Šalies teritoriją, naudojimu joje ir išvykimu iš jos.

2. Kai Šalies oro vežėjo orlaivis įskrenda į kitos Šalies teritoriją, joje vykdo skrydį ar iš jos išskrenda, to orlaivio keleiviams, įgulai ar jų vardu veikiantiems asmenims, taip pat bagažui, kroviniams ir pašto siuntoms galioja tos kitos Šalies įstatymai ir kiti teisės aktai, kurie jos teritorijoje taikomi keleivių ir įgulos atvykimui ir bagažo, krovinių ir (arba) pašto siuntų įvežimui orlaiviu į jos teritoriją, jų buvimui joje arba jų išvykimui ir išvežimui iš jos (įskaitant įvažiavimui, patikrinimui, imigracijai, pasams, muitinei ir karantinui taikomus teisės aktus, o kai vežamos pašto siuntos – pašto teisės aktus).

3. Šalys savo teritorijoje leidžia kitos Šalies oro vežėjams imtis tinkamų priemonių užtikrinti, kad būtų vežami tik tie asmenys, kurie turi kelionės dokumentus, suteikiančius teisę patekti į tos kitos Šalies teritoriją arba kirsti ją tranzitu.

427 Straipsnis

Nediskriminavimas

1. Nedarant poveikio pirmo podalio XI antraštinei daliai, Šalys savo atitinkamose jurisdikcijose panaikina visų formų diskriminaciją, kuris neigiamai paveiktų sąžiningas ir vienodas galimybes kitos Šalies oro vežėjams konkuruoti naudojantis šioje antraštinėje dalyje numatytomis teisėmis.

2. Šalis (toliau – inicijuojančioji Šalis) gali imtis veiksmų pagal 3–6 dalis, jei mano, kad 1 dalyje draudžiama diskriminacija neigiamai veikia jos oro vežėjų sąžiningas ir vienodas galimybes konkuruoti naudojantis šioje antraštinėje dalyje numatytomis teisėmis.

3. Inicijuojančioji Šalis kitai Šaliai (toliau – atsakančioji Šalis) raštu pateikia prašymą surengti konsultacijas. Konsultacijos pradedamos per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos, nebent Šalys susitaria kitaip.

4. Jei inicijuojančioji Šalis ir atsakančioji Šalis nesusitaria aptariamu klausimu per 60 dienų nuo 3 dalyje nurodyto prašymo surengti konsultacijas gavimo, inicijuojančioji Šalis gali imtis priemonių dėl visų oro vežėjų, kurie pasinaudojo 1 dalimi draudžiama diskriminacija, arba jų dalies, be kita ko, atsisakyti išduoti atitinkamiems oro vežėjams leidimą vykdyti oro susisiekimą arba techninį leidimą, jį atšaukti, sustabdyti jo galiojimą, nustatyti jo naudojimo sąlygas ar apriboti jo naudojimą.

5. Priemonės, kurių imamasi pagal 4 dalį, turi būti tinkamos, proporcingos, o jų taikymo sritis ir trukmė neturi viršyti to, kas tikrai būtina, kad būtų sumažinta inicijuojančiosios Šalies oro vežėjams padaryta žala ir panaikintas oro vežėjų, kuriems jos skirtos, nepagrįstai įgytas pranašumas.

6. Jei klausimas neišsprendžiamas per konsultacijas arba jei imtasi priemonių pagal šio straipsnio 4 dalį, Šalis gali iš anksto nesikreipusi dėl konsultacijų pagal 738 straipsnį pradėti arbitražo procedūrą, nurodytą 739 straipsnyje. Arbitražo teismas klausimą nagrinėja skubos tvarka 744 straipsnio tikslais. Šalies prašymu teismas, kol bus priimtas galutinis sprendimas, gali nurodyti imtis laikinųjų apsaugos priemonių, įskaitant priemonių, kurių bet kuri Šalis ėmėsi pagal šį straipsnį, pakeitimą ar sustabdymą.

7. Nepaisant 2 dalies, Šalys nesiima veiksmų pagal 3–6 dalis dėl veiksmų, patenkančių į pirmo podalio XI antraštinės dalies taikymo sritį.

428 Straipsnis

Veiklos vykdymas

1. Šalys sutinka, kad oro vežėjams kylančios kliūtys vykdyti veiklą trukdytų gauti šia antraštine dalimi siekiamos naudos. Šalys susitaria bendradarbiauti šalinant abiejų Šalių oro vežėjams kylančias kliūtis vykdyti veiklą, jei tokios kliūtys gali trukdyti vykdyti komercinę veiklą, iškreipti konkurenciją arba daryti poveikį lygioms galimybėms konkuruoti.

2. Pažangą, daromą sprendžiant su kliūtimis vykdyti veiklą susijusius klausimus, stebi Specialusis oro susisiekimo komitetas.

429 Straipsnis

Komerciniai skrydžiai

1. Šalys suteikia viena kitai 2–7 dalyse nustatytas teises. Nereikalaujama, kad siekdami naudotis tomis teisėmis kiekvienos Šalies oro vežėjai turėtų vietos rėmėją.

2. Dėl oro vežėjų atstovų:

a)	vienos Šalies oro vežėjams leidžiama kitos Šalies teritorijoje be apribojimų ar diskriminacijos steigti biurus ir statyti įrenginius, reikalingus paslaugoms pagal šią antraštinę dalį teikti;

b)	nedarant poveikio saugos ir saugumo taisyklėms, jeigu tokie biurai ir įrenginiai yra oro uoste, jiems gali būti taikomi apribojimai dėl erdvės trūkumo;

kiekviena Šalis, laikydamasi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su atvykimu, gyvenamąja vieta ir įdarbinimu, leidžia kitos Šalies oro vežėjams į leidimą suteikiančios Šalies teritoriją įvežti ir joje išlaikyti darbuotojus, atsakingus už vadovavimą, pardavimą, techninius klausimus ir veiklą, taip pat kitus specialistus, kuriuos oro vežėjas pagrįstai laiko būtinais oro susisiekimo paslaugoms pagal šią antraštinę dalį teikti. Jei šioje dalyje nurodytiems darbuotojams, įskaitant darbuotojus, atliekančius tam tikras laikinas pareigas, reikia darbo leidimų, Šalys paraiškas išduoti tokius leidimus išnagrinėja operatyviai ir laikydamosi atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų.

3. Dėl antžeminių paslaugų:

a)	kiekviena Šalis leidžia kitos Šalies oro vežėjams vykdyti saviteiką jos teritorijoje be jokių apribojimų, išskyrus tuos, kurie grindžiami saugos ar saugumo sumetimais arba kitaip susiję su fiziniais ar veiklos apribojimais;

b)	nė viena Šalis nereikalauja, kad kitos Šalies oro vežėjai pasirinktų vieną ar daugiau antžeminių paslaugų teikėjų iš tų, kurie yra rinkoje pagal Šalies, kurioje teikiamos paslaugos, įstatymus ir kitus teisės aktus;

nedarant poveikio a punktui, kai Šalies įstatymai ir kiti teisės aktai kokiu nors būdu riboja laisvą antžeminių paslaugų teikėjų konkurenciją, ta Šalis užtikrina, kad visos būtinos antžeminės paslaugos būtų prieinamos kitos Šalies oro vežėjams ir kad jos būtų teikiamos ne mažiau palankiomis sąlygomis nei tos, kuriomis jos teikiamos bet kuriam kitam oro vežėjui.

4. Dėl laiko tarpsnių paskirstymo oro uostuose Šalys užtikrina, kad laiko tarpsnių paskirstymo jų teritorijoje esančiuose oro uostuose taisyklės, gairės ir procedūros būtų taikomos skaidriai, veiksmingai, nediskriminuojant ir laiku.

5. Dėl vietos išlaidų ir lėšų bei pajamų pervedimo:

a)	šia antraštine dalimi reglamentuojamiems klausimams taikomos pirmo podalio IV antraštinės dalies nuostatos, nedarant poveikio 422 straipsniui;

b)	Šalys suteikia viena kitai c–e punktuose nustatytą naudą;

Šalių oro vežėjų vykdomas susisiekimo ir susijusių paslaugų pardavimo ir pirkimo operacijas oro vežėjų nuožiūra galima išreikšti svarais sterlingų, jei pardavimas arba pirkimas vyksta Jungtinės Karalystės teritorijoje, arba, jei pardavimas arba pirkimas vyksta valstybės narės teritorijoje, tos valstybės narės išreikšta valiuta;

d)	kiekvienos Šalies oro vežėjams leidžiama vietos išlaidas savo nuožiūra apmokėti vietos valiuta;

kiekvienos Šalies oro vežėjams paprašius leidžiama kitos Šalies teritorijoje pardavus oro susisiekimo paslaugas ir vykdant tiesiogiai su oro susisiekimu susijusią veiklą gautas pajamas, viršijančias vietoje išmokėtas sumas, bet kuriuo metu ir bet kuriuo būdu pervesti į jų pasirinktą šalį. Pajamų konvertavimas ir perlaidos leidžiamos nedelsiant, be apribojimų ar apmokestinimo, taikant valiutos kursą, kuris galioja einamosioms operacijoms ir perlaidoms tą dieną, kai vežėjas pateikia pirminę pinigų perlaidos paraišką, ir jiems netaikomi jokie mokesčiai, išskyrus įprastinius už tokį konvertavimą ir perlaidas taikomus bankų mokesčius.

6. Dėl įvairiarūšio transporto:

a)	Šalys netaiko įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais reglamentuojamas oro susisiekimas, keleivius vežantiems antžeminio susisiekimo paslaugų teikėjams remdamosi vien tuo, kad tokias antžeminio susisiekimo paslaugas savo vardu teikia oro vežėjas;

su sąlyga, kad laikomasi pirmo podalio II antraštinėje dalyje ir jo prieduose bei trečio podalio I antraštinėje dalyje ir jos priede nustatytų sąlygų ir reikalavimų, kiekvienos Šalies oro vežėjams leidžiama kartu su tarptautinio oro susisiekimo paslaugomis be apribojimų teikti krovinių vežimo bet kuriomis antžeminio transporto priemonėmis paslaugas į bet kurį Šalių ar trečiųjų šalių teritorijoje esantį punktą ar iš jo (įskaitant vežimą į visus oro uostus, kuriuose yra muitinės, ir iš jų) ir, kai taikytina, jie turi teisę laikydamiesi taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų vežti krovinius, už kuriuos nesumokėtas muito mokestis. Sudaromos sąlygos tokiems antžeminiu ar oro transportu vežamiems kroviniams taikyti oro uosto muitinės procedūras ir naudotis muitinės infrastruktūra. Oro vežėjai gali antžeminiu transportu krovinius vežti patys arba teikti vežimo paslaugas nustatę tvarką, įskaitant dalijimosi kodu susitarimus, su kitais antžeminio susisiekimo paslaugų teikėjais, pagal kurią, be kita ko, krovinius antžeminiu transportu, gali vežti kiti oro vežėjai ir netiesioginiai krovinių vežimo oro transportu paslaugų teikėjai. Tokios įvairiarūšio krovinių gabenimo paslaugos gali būti siūlomos taikant vieną tarifą vežimui oro ir antžeminiu transportu kartu su sąlyga, kad krovinių siuntėjams bus suteikta informacija apie tokį vežimą.

7. Dėl išperkamosios nuomos:

Šalys suteikia viena kitos oro vežėjams teisę teikti oro susisiekimo paslaugas pagal 419 straipsnį visais šiais būdais:

i)	naudojantis orlaiviais, nuomojamais be įgulos iš bet kurio nuomotojo;

ii)	Jungtinės Karalystės oro vežėjų atveju – naudojantis orlaiviais, nuomojamais su įgula iš kitų Šalių oro vežėjų;

iii)	Sąjungos oro vežėjų atveju – naudojantis orlaiviais, nuomojamais su įgula iš kitų Sąjungos oro vežėjų;

iv)

naudojantis orlaiviais, nuomojamais su įgula iš kitų oro vežėjų, nei nurodyti atitinkamai ii ir iii punktuose, jei ši nuoma pagrįsta išimtiniais poreikiais, sezoninio pajėgumo poreikiais ar poreikiais įveikti nuomininko veiklos sunkumus ir šios nuomos trukmė nėra ilgesnė, negu būtinai reikia siekiant patenkinti tuos poreikius arba įveikti tuos sunkumus;

b)	Šalys gali reikalauti, kad nuomos susitarimus patvirtintų jų kompetentingos institucijos, siekdamos patikrinti, ar laikomasi šioje dalyje nustatytų sąlygų ir taikomų saugos ir saugumo reikalavimų;

c)	tačiau, jei Šalis reikalauja tokio patvirtinimo, ji stengiasi paspartinti patvirtinimo procedūras ir kuo labiau sumažinti atitinkamiems oro vežėjams tenkančią administracinę naštą;

d)	šios dalies nuostatomis nedaromas poveikis Šalies įstatymams ir kitiems teisės aktams, kiek tai susiję su tos Šalies oro vežėjų nuomojamais orlaiviais.

430 Straipsnis

Fiskalinės nuostatos

1. Kai Šalies oro vežėjų naudojamas orlaivis, kuriuo teikiamos tarptautinio oro susisiekimo paslaugos, atskrenda į kitos Šalies teritoriją, jo įprastinei įrangai, degalams, tepalams, vartoti skirtiems techniniams reikmenims, antžeminei įrangai, atsarginėms dalims (įskaitant variklius), orlaivio atsargoms (įskaitant maistą, nealkoholinius ir alkoholinius gėrimus, tabaką ir kitus keleiviams ribotais kiekiais parduoti arba vartoti skrydžio metu skirtus produktus, bet jais neapsiribojant) ir kitiems gaminiams, skirtiems naudoti ar naudojamiems tik orlaivio, kuriuo teikiamos tarptautinio oro susisiekimo paslaugos, naudojimo arba aptarnavimo tikslais, laikantis abipusiškumo principo ir su sąlyga, kad tokia įranga ir atsargos lieka orlaivyje, netaikomi jokie importo apribojimai, nuosavybės mokesčiai ir kapitalo rinkliavos, muitai, akcizai, mokesčiai už patikrinimus, pridėtinės vertės mokestis ar kiti panašūs netiesioginiai mokesčiai, taip pat panašūs mokesčiai ir rinkliavos, kuriuos nustatė nacionalinės ar vietos valdžios institucijos arba Sąjunga.

2. Laikantis abipusiškumo principo, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti mokesčiai, rinkliavos ir kt. taip pat netaikomi šiems gaminiams:

orlaivio atsargoms, kurios buvo įvežtos į Šalies teritoriją arba joje pateiktos ir paimtos pagrįstai naudoti kito Šalies oro vežėjo išvykstančiame orlaivyje, kuriuo teikiamos tarptautinio oro susisiekimo paslaugos, net jei šios atsargos bus naudojamos tik tam tikroje kelionės atkarpoje skrendant virš minėtos teritorijos;

b)	antžeminei įrangai ir atsarginėms dalims (įskaitant variklius), kurios buvo įvežtos į Šalies teritoriją kito Šalies oro vežėjo orlaivio, kuriuo teikiamos tarptautinio oro susisiekimo paslaugos, aptarnavimo, techninės priežiūros ar remonto tikslais;

tepalams ir vartoti skirtiems techniniams reikmenims, išskyrus kurą, kurie buvo įvežti į Šalies teritoriją arba joje pateikti naudoti kitos Šalies oro vežėjo orlaivyje, kuriuo teikiamos tarptautinio oro susisiekimo paslaugos, net jei tie reikmenys bus naudojami tik tam tikroje kelionės atkarpoje skrendant virš minėtos teritorijos, ir

kaip numatyta kiekvienos Šalies muitų teisės aktuose, spaudiniams, kurie buvo įvežti į vienos Šalies teritoriją arba joje pateikti ir paimti naudoti išskrendančiame kitos Šalies oro vežėjo orlaivyje, kuriuo teikiamos tarptautinio oro susisiekimo paslaugos, net jei tos atsargos bus naudojamos tik tam tikroje kelionės atkarpoje skrendant virš minėtos teritorijos.

3. Įprastinė skrydžių įranga, taip pat 1 dalyje nurodytos medžiagos, reikmenys ir atsarginės dalys, kurios paprastai laikomos vienos Šalies oro vežėjo orlaivyje, kitos Šalies teritorijoje gali būti iškrautos tik gavus tos Šalies muitinės patvirtinimą ir gali būti reikalaujama, kad muitinė jas prižiūrėtų ar kontroliuotų tol, kol jos bus reeksportuotos arba kitaip sutvarkytos pagal taikomas taisykles.

4. Šiame straipsnyje numatytas atleidimas nuo muitų, nacionalinių akcizų ir panašių nacionalinių mokesčių taip pat gali būti taikomas tais atvejais, kai vienos Šalies oro vežėjas ar vežėjai yra nustatę tvarką su kitu oro vežėju ar vežėjais dėl 1 ir 2 dalyse nurodytų prekių skolinimo ar perdavimo kitos Šalies teritorijoje, su sąlyga, kad toks kitas oro vežėjas ar vežėjai panašiai naudojasi tokiomis tos kitos Šalies teikiamomis lengvatomis.

5. Nė viena šios antraštinės dalies nuostata nė vienai Šaliai nedraudžiama nustatyti mokesčių, rinkliavų, muitų ar kitų mokėjimų ne orlaivyje keleiviams vartoti skirtoms parduodamoms prekėms, kol skrendama tarp dviejų Šalies teritorijoje esančių punktų, kuriuose leidžiama įlaipinti ar išlaipinti keleivius.

6. Tiesioginiu tranzitu per Šalies teritoriją vežamam bagažui ir kroviniams netaikomi mokesčiai, muitai ir kitos panašios rinkliavos.

7. Gali būti reikalaujama, kad 2 dalyje nurodyta įranga ir reikmenys būtų prižiūrimi arba kontroliuojami kompetentingų institucijų.

8. Ši antraštinė dalis nedaro poveikio atitinkamų galiojančių Jungtinės Karalystės ir valstybių narių pasirašytų konvencijų nuostatoms, kuriomis siekiama išvengti dvigubo pajamų ir kapitalo apmokestinimo.

9. Atleidimas nuo muitų, nacionalinių akcizų ir panašių nacionalinių mokesčių netaikomas rinkliavoms, pagrįstoms vienos Šalies oro vežėjui ar vežėjams kitos Šalies teritorijoje suteiktų paslaugų sąnaudomis.

431 Straipsnis

Naudotojo rinkliavos

1. Naudotojo rinkliavos, kurias viena Šalis gali nustatyti kitos Šalies oro vežėjams už naudojimąsi oro navigacijos ir skrydžių valdymo paslaugomis, yra susietos su išlaidomis ir taikomos laikantis nediskriminavimo principo. Bet kuriuo atveju bet kurios tokios naudotojo rinkliavos kitos Šalies oro vežėjams yra nustatomos ne mažiau palankiomis sąlygomis negu kuriam nors kitam oro vežėjui taikomos palankiausios sąlygos panašiomis aplinkybėmis tuo metu, kai tos rinkliavos taikomos.

2. Nedarant poveikio 429 straipsnio 5 daliai, kiekviena Šalis užtikrina, kad naudotojo rinkliavos, išskyrus nurodytas 1 dalyje, kurios gali būti taikomos kitos Šalies oro vežėjams, būtų teisingos, pagrįstos, nebūtų neteisėtai diskriminacinės ir būtų teisingai paskirstytos pagal naudotojų kategorijas. Kitos Šalies oro vežėjams taikomos naudotojo rinkliavos gali atspindėti visą oro uosto, oro uosto aplinkos apsaugos ir aviacijos saugumo įrenginių ir paslaugų tinkamo teikimo oro uoste arba oro uosto sistemoje savikainą, bet jos neviršyti. Tokios rinkliavos gali apimti pagrįstą turto grąžą po nusidėvėjimo. Galimybė naudotis įrenginiais ir paslaugomis, už kuriuos renkamos naudotojo rinkliavos, užtikrinama veiksmingai ir taupiai. Bet kuriuo atveju bet kurios tokios naudotojo rinkliavos kitos Šalies oro vežėjui yra nustatomos ne mažiau palankiomis sąlygomis negu kuriam nors kitam oro vežėjui taikomos palankiausios sąlygos panašiomis aplinkybėmis tuo metu, kai tos rinkliavos taikomos.

3. Kiekviena Šalis, siekdama užtikrinti tinkamą 1 ir 2 dalyse nustatytų principų taikymą, užtikrina, kad jos teritorijoje esančios kompetentingos rinkliavas nustatančios institucijos ar įstaigos ir oro vežėjai, kurie naudojasi atitinkamomis paslaugomis ir įrenginiais, konsultuotųsi tarpusavyje ir kad prireikus jie keistųsi tokia informacija. Šalys užtikrina, kad rinkliavas nustatančios kompetentingos institucijos deramai praneštų naudotojams apie bet kokį siūlymą keisti naudotojo rinkliavas, kad prieš atliekant bet kokius pakeitimus naudotojai turėtų galimybę išreikšti savo nuomonę.

432 Straipsnis

Tarifai

1. Šalys leidžia Šalių oro vežėjams laisvai nustatyti tarifus sąžiningos konkurencijos sąlygomis pagal šią antraštinę dalį.

2. Šalys viena kitos oro vežėjų taikomų tarifų netvirtina.

433 Straipsnis

Statistiniai duomenys

1. Šalys bendradarbiauja Specialiajame oro susisiekimo komitete, siekdamos palengvinti keitimąsi su oro susisiekimu susijusia statistine informacija pagal šią antraštinę dalį.

2. Gavusios prašymą, abi Šalys viena kitai teikia nekonfidencialius ir neslaptus komercinius statistinius duomenis, susijusius su pagal šią antraštinę dalį vykdomu oro susisiekimu, vadovaudamosi atitinkamais savo įstatymais ir kitais teisės aktais, laikydamosi nediskriminavimo principo ir atsižvelgdamos į pagrįstus viena kitos prašymus.

434 Straipsnis

Aviacijos sauga

1. Šalys patvirtina glaudaus bendradarbiavimo aviacijos saugos srityje svarbą.

2. Vienos Šalies išduotus arba pripažintus galiojančiais ir tebegaliojančius tinkamumo skraidyti pažymėjimus, kompetencijos pažymėjimus ir licencijas kita Šalis ir jos kompetentingos institucijos pripažįsta galiojančiais, kad būtų galima teikti oro susisiekimo paslaugas pagal šią antraštinę dalį, su sąlyga, kad tokie pažymėjimai ar licencijos buvo išduoti arba pripažinti galiojančiais pagal atitinkamus Konvencija nustatytus tarptautinius standartus ir bent jau juos atitinka.

3. Šalys bet kuriuo metu gali prašyti surengti konsultacijas dėl saugos standartų, kuriuos aviacijos įrenginių, skrydžio įgulų, orlaivių ir jų naudojimo srityse taiko ir administruoja kita Šalis. Tokios konsultacijos surengiamos per 30 dienų nuo prašymo pateikimo.

4. Jei po tokių konsultacijų viena Šalis nustato, kad kita Šalis faktiškai nesilaiko arba netaiko 2 dalyje nurodytų sričių saugos standartų, kurie bent jau atitinka minimalius tuo metu pagal Konvenciją nustatytus standartus, pirmoji Šalis praneša kitai Šaliai apie tokius nustatytus faktus ir veiksmus, kurie laikomi būtinais, kad būtų laikomasi tų minimalių standartų, o kita Šalis imasi atitinkamų taisomųjų veiksmų. Jei kita Šalis per 15 dienų arba per kitą laikotarpį, dėl kurio gali būti susitarta, nesiima atitinkamų veiksmų, prašančioji Šalis įgyja teisę atsisakyti išduoti oro vežėjams, už kurių saugos priežiūrą atsakinga kita Šalis, leidimą vykdyti oro susisiekimą arba techninį leidimą, jį atšaukti, sustabdyti jo galiojimą, nustatyti jo naudojimo sąlygas ar apriboti jo naudojimą arba kitaip atsisakyti leisti tiems oro vežėjams vykdyti veiklą, ją atšaukti, sustabdyti ar apriboti arba nustatyti jos vykdymo sąlygas.

5. Vienos Šalies oro vežėjo ar vežėjų ar jo (jų) vardu pagal nuomos sutartį naudojamas orlaivis, esantis kitos Šalies teritorijoje, gali būti patikrintas perone su sąlyga, kad dėl tokio patikrinimo nebus nepagrįstai vėluojama tuo orlaiviu vykdyti skrydžio.

6. Atlikus patikrinimą ar kelis patikrinimus perone gali kilti:

a)	rimtų įtarimų, kad orlaivis ar jo naudojimas neatitinka tuo metu pagal Konvenciją nustatytų minimalių standartų, arba

b)	rimtų įtarimų, kad tuo metu pagal Konvenciją nustatytų saugumo standartų faktiškai nesilaikoma arba jie netaikomi.

Jei patikrinimą arba patikrinimus perone atlikusiai Šaliai kyla a ar b punkte nurodytų rimtų įtarimų, ji praneša kitos Šalies kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už orlaivį naudojančio oro vežėjo saugos priežiūrą, apie tokius nustatytus faktus ir informuoja jas apie veiksmus, kurie laikomi būtinais, kad būtų laikomasi tų minimalių standartų. Jei per 15 dienų arba per kitą laikotarpį, dėl kurio gali būti susitarta, atitinkamų taisomųjų veiksmų nesiimama, pirmoji Šalis įgyja teisę atsisakyti orlaivį naudojančiam oro vežėjui išduoti leidimą vykdyti oro susisiekimą arba techninį leidimą, jį atšaukti, sustabdyti jo galiojimą, nustatyti jo naudojimo sąlygas ar apriboti jo naudojimą arba kitaip atsisakyti leisti tam oro vežėjui vykdyti veiklą, ją atšaukti, sustabdyti ar apriboti arba nustatyti jos vykdymo sąlygas.

7. Jei vienos Šalies oro vežėjo ar vežėjų naudojamo orlaivio patikrinimo perone pagal 5 dalį atlikti neleidžiama, kita Šalis gali daryti išvadą, kad yra rimtų 6 dalyje nurodytų įtarimų, ir imtis veiksmų pagal 6 dalį.

8. Kiekviena Šalis pasilieka teisę nedelsdama atšaukti kitos Šalies oro vežėjo ar vežėjų leidimus vykdyti oro susisiekimą arba techninius leidimus, sustabdyti jų galiojimą ar apriboti jų naudojimą arba kitaip sustabdyti ar apriboti kitos Šalies oro vežėjo ar vežėjų veiklą, jei pirmoji Šalis, atlikusi patikrinimą ar kelis patikrinimus perone, negavusi leidimo atlikti patikrinimo perone, pakonsultavusi arba ėmusis kitų veiksmų, nusprendžia, kad būtina nedelsiant imtis veiksmų oro vežėjo veiklos saugai užtikrinti. Šalis, kuri imasi tokių priemonių, nedelsdama informuoja kitą Šalį ir nurodo savo veiksmų priežastis.

9. Bet kokie pagal 4, 6 arba 8 dalį vykdomi vienos Šalies veiksmai nutraukiami, kai jų vykdyti nebelieka pagrindo.

10. Jeigu Šalis ėmėsi priemonių pagal 4, 6 arba 8 dalį, ginčo atveju Šalis gali iš anksto nesikreipusi dėl konsultacijų pagal 738 straipsnį pradėti arbitražo procedūrą, nurodytą 739 straipsnyje. Arbitražo teismas klausimą nagrinėja skubos tvarka 744 straipsnio tikslais. Šalies ieškovės prašymu teismas, kol bus priimtas galutinis sprendimas, gali nurodyti imtis laikinųjų apsaugos priemonių, įskaitant priemonių, kurių bet kuri Šalis ėmėsi pagal šį straipsnį, pakeitimą ar sustabdymą.

435 Straipsnis

Aviacijos saugumas

1. Gavusios prašymą, Šalys teikia viena kitai visą reikiamą pagalbą siekdamos pašalinti bet kokią civilinės aviacijos saugumui kylančią grėsmę, be kita ko, siekdamos užtikrinti neteisėto civilinių orlaivių užgrobimo ir kitų neteisėtų veiksmų, keliančių grėsmę tokių orlaivių, jų keleivių ir įgulų, oro uostų ir oro navigacijos įrenginių saugai, prevenciją, taip pat siekdamos pašalinti bet kokią kitą grėsmę civilinės aviacijos saugumui.

2. Dvišalių santykių srityje Šalys laikosi ICAO nustatytų aviacijos saugumo standartų. Jos reikalauja, kad jų registruose esančių orlaivių naudotojai ir jų teritorijoje esančių oro uostų veiklos vykdytojai laikytųsi bent tokių aviacijos saugumo standartų. Kiekviena Šalis kitos Šalies prašymu praneša jai apie bet kokį skirtumą tarp jos įstatymų, kitų teisės aktų bei praktikos ir šioje dalyje nurodytų aviacijos saugumo standartų. Kiekviena Šalis gali bet kuriuo metu prašyti nedelsiant surengti konsultacijas su kita Šalimi šiems skirtumams aptarti.

3. Šalys užtikrina, kad jų teritorijose civilinei aviacijai apsaugoti nuo neteisėtų veiksmų būtų imamasi veiksmingų priemonių, kurios, be kita ko, apimtų keleivių, jų rankinio bagažo ir bagažo skyriuje vežamo bagažo tikrinimą, asmenų, kurie nėra keleiviai, įskaitant įgulą, ir jų turimų daiktų tikrinimą ir saugumo kontrolę, krovinių, pašto siuntų, orlaivių ir oro uostų atsargų tikrinimą ir saugumo kontrolę, taip pat patekimo į oro uosto kontroliuojamąją zoną ir riboto patekimo zoną kontrolę. Šalys sutinka, kad turi būti laikomasi kitos Šalies saugumo nuostatų, taikomų orlaiviui įskrendant į kitos Šalies teritoriją, jį naudojant joje ir iš jos išskrendant.

4. Šalys stengiasi kuo labiau bendradarbiauti aviacijos saugumo klausimais, keistis informacija apie grėsmę, pažeidžiamumą ir riziką pagal abipusį susitarimą dėl įslaptintos informacijos saugaus perdavimo, naudojimo, saugojimo ir šalinimo tinkamos tvarkos, aptarti geriausią praktiką, saugumo įrangos veikimo ir aptikimo standartus, atitikties stebėsenos geriausią praktiką ir rezultatus ir jais dalytis, taip pat bendradarbiauti bet kurioje kitoje Šalių nustatytoje srityje. Visų pirma Šalys stengiasi parengti ir palaikyti techninių ekspertų bendradarbiavimo aviacijos saugumo standartų rengimo ir pripažinimo klausimais tvarką, siekdamos palengvinti tokį bendradarbiavimą, sumažinti administracinį dubliavimą, skatinti iš anksto pranešti apie naujas saugumo iniciatyvas ir reikalavimus ir iš anksto juos aptarti.

5. Kiekviena Šalis kitos Šalies prašymu pateikia ICAO atlikto audito rezultatus ir nurodo taisomuosius veiksmus, kurių ėmėsi audituojama valstybė, jei abi pusės susitaria dėl tinkamos tokios informacijos saugaus perdavimo, naudojimo, saugojimo ir šalinimo tvarkos.

6. Šalys susitaria bendradarbiauti vykdant saugumo patikrinimus bet kurios Šalies teritorijoje ir tuo tikslu sukuria mechanizmus, įskaitant administracinę tvarką, kad būtų galima abipusiškai keistis informacija apie tokių saugumo patikrinimų rezultatus. Šalys susitaria geranoriškai svarstyti prašymus stebėtojų teisėmis dalyvauti kitos Šalies vykdomuose saugumo patikrinimuose.

7. Laikydamasi 9 dalies ir visapusiškai atsižvelgdama į kitos Šalies suverenumą bei jį gerbdama, Šalis gali patvirtinti saugumo priemones, taikomas atvykstant į jos teritoriją. Jei įmanoma, ta Šalis atsižvelgia į kitos Šalies jau taikomas saugumo priemones ir į nuomonę, kurią gali pareikšti kita Šalis. Šalys pripažįsta, kad jokia šio straipsnio nuostata neapriboja Šalies teisės uždrausti vykdyti bet kurį skrydį ar skrydžius į jos teritoriją, kurie, jos manymu, kelia grėsmę jos saugumui.

8. Kad pašalintų konkrečią grėsmę saugumui, Šalis gali imtis neatidėliotinų priemonių. Apie tokias priemones nedelsiant pranešama kitai Šaliai. Nedarant poveikio būtinybei imtis neatidėliotinų veiksmų aviacijos saugumui užtikrinti, Šalis, svarstydama saugumo priemones, įvertina galimą neigiamą jų poveikį tarptautiniam oro susisiekimui ir, nebent tai ribotų įstatymai, atsižvelgia į tokį poveikį nustatydama, kokios priemonės yra būtinos ir tinkamos siekiant spręsti saugumo problemas.

9. Kiek tai susiję su oro susisiekimo paslaugomis, teikiamomis į Šalies teritoriją, ji negali reikalauti, kad saugumo priemonės būtų įgyvendinamos kitos Šalies teritorijoje. Jei Šalis mano, kad, be kitos Šalies teritorijoje jau taikomų priemonių, dėl konkrečios grėsmės reikia skubiai įgyvendinti laikinąsias priemones, ji pateikia kitai Šaliai išsamią informaciją apie tą grėsmę (kiek tai suderinama su būtinybe apsaugoti saugumo informaciją) ir siūlomas priemones. Kita Šalis palankiai įvertina tokį pasiūlymą ir gali nuspręsti prireikus įgyvendinti papildomas priemones. Tokios priemonės turi būti proporcingos ir ribotos trukmės.

10. Jei užgrobiamas civilinis orlaivis ar grasinama jį užgrobti arba vykdomi kiti neteisėti veiksmai, dėl kurių kyla pavojus orlaivių, keleivių, įgulos, oro uostų ar oro navigacijos įrenginių saugai, Šalys padeda viena kitai sudarydamos geresnes sąlygas palaikyti ryšius ir taikyti kitas tinkamas priemones, kuriomis siekiama tokį incidentą ar grasinimą greitai ir saugiai nutraukti.

11. Šalys imasi visų įmanomų priemonių, kad jų teritorijoje ant žemės esantis užgrobtas orlaivis arba orlaivis, kuriame vykdomi kiti neteisėti veiksmai, nepakiltų, nebent tai būtų būtina siekiant svarbiausio tikslo – išsaugoti žmonių gyvybę. Jei įmanoma, tokių priemonių imamasi Šalims pasikonsultavus tarpusavyje.

12. Jei viena Šalis turi pagrįstų priežasčių manyti, kad kita Šalis nesilaiko šio straipsnio, ji gali paprašyti nedelsiant surengti konsultacijas su ta kita Šalimi. Tokios konsultacijos pradedamos per 30 dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos. Jeigu per 15 dienų arba per kitą laikotarpį, dėl kurio gali būti susitarta, nuo tokio prašymo pateikimo dienos nepasiekiamas priimtinas susitarimas, surengti konsultacijas prašiusi Šalis įgyja teisę atsisakyti kitos Šalies oro vežėjui ar vežėjams išduoti leidimą vykdyti oro susisiekimą arba techninį leidimą, jį atšaukti, sustabdyti jo galiojimą, nustatyti jo naudojimo sąlygas ar apriboti jo naudojimą, kad užtikrintų šio straipsnio laikymąsi. Kai tai būtina susidarius ekstremaliajai situacijai arba siekiant užkirsti kelią tolesniam šio straipsnio nesilaikymui, Šalis gali, nesibaigus šioje dalyje nurodytam 15 dienų laikotarpiui, imtis laikinų veiksmų.

13. Visų priemonių, kurių imtasi pagal 8 dalį, taikymas nutraukiamas, kai atitinkama Šalis mano, kad tų priemonių nebereikia arba kad jos buvo pakeistos kitomis grėsmės mažinimo priemonėmis. Visų priemonių, kurių imtasi pagal 12 dalį, taikymas nutraukiamas, kai kita Šalis ima laikytis šio straipsnio nuostatų. Jei imamasi priemonių pagal 8 ar 12 dalį, jų taikymas gali būti nutrauktas bendru Šalių sutarimu.

14. Jei imtasi priemonių ar veiksmų pagal šio straipsnio 7, 8, 9 arba 12 dalis, Šalis gali taikyti šeštos dalies I antraštinės dalies ginčų sprendimo nuostatas. Arbitražo teismas klausimą nagrinėja skubos tvarka 744 straipsnio tikslais.

436 Straipsnis

Oro eismo valdymas

1. Šalys ir jų atitinkamos kompetentingos institucijos bei oro navigacijos paslaugų teikėjai bendradarbiauja tarpusavyje taip, kad pagerintų saugų ir veiksmingą oro eismą Europos regione. Šalys siekia viena kitos paslaugų teikėjų sąveikos.

2. Šalys susitaria bendradarbiauti klausimais, susijusiais su oro navigacijos paslaugų teikimu ir tinklo funkcijų vykdymu ir apmokestinimu, siekdamos optimizuoti bendrą skrydžių efektyvumą, sumažinti sąnaudas, kuo labiau sumažinti poveikį aplinkai ir padidinti oro eismo srautų tarp Šalių naudojamų oro eismo valdymo sistemų saugą ir pajėgumą.

3. Šalys susitaria skatinti savo oro navigacijos paslaugų teikėjų bendradarbiavimą, kad būtų keičiamasi skrydžių duomenimis ir koordinuojami eismo srautai, siekiant optimizuoti skrydžių efektyvumą, kad padidėtų oro eismo nuspėjamumas, punktualumas ir paslaugų tęstinumas.

4. Šalys susitaria bendradarbiauti vykdydamos savo oro eismo valdymo modernizavimo programas, įskaitant mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir diegimo veiklą, ir skatinti abipusį dalyvavimą tvirtinimo ir demonstracinėje veikloje, siekdamos užtikrinti visuotinę sąveiką.

437 Straipsnis

Oro vežėjo atsakomybė

Šalys patvirtina, kad yra prisiėmusios įsipareigojimus pagal 1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje priimtą Konvenciją dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo (Monrealio konvenciją).

438 Straipsnis

Vartotojų apsauga

1. Šalys siekia bendro tikslo užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir tuo tikslu bendradarbiauja.

2. Šalys užtikrina, kad būtų imamasi veiksmingų ir nediskriminacinių priemonių vartotojų interesams oro susisiekimo srityje apsaugoti. Tokios priemonės apima tinkamą prieigą prie informacijos, pagalbą, įskaitant pagalbą neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims, išlaidų atlyginimą ir, jei taikytina, kompensavimą atsisakymo vežti, skrydžio atšaukimo arba atidėjimo atveju ir veiksmingas skundų nagrinėjimo procedūras.

3. Šalys konsultuojasi tarpusavyje dėl bet kurio su vartotojų apsauga susijusio klausimo, įskaitant su tuo susijusias savo planuojamas priemones.

439 Straipsnis

Ryšys su kitais susitarimais

1. Tiek, kiek 4 ir 5 dalys, ankstesni Jungtinės Karalystės ir valstybių narių susitarimai ir tvarka, susiję su šioje antraštinėje dalyje aptariamu dalyku, nebuvo pakeisti Sąjungos teise, jie pakeičiami šiuo Susitarimu.

2. Jungtinė Karalystė ir valstybė narė negali viena kitai suteikti jokių teisių, susijusių su oro susisiekimu į atitinkamas jų teritorijas, iš jų arba jose, išskyrus aiškiai nurodytas šioje antraštinėje dalyje, nedarant poveikio 419 straipsnio 4 ir 9 dalių taikymui.

3. Jeigu Šalys pasirašo daugiašalį susitarimą arba patvirtina ICAO ar kitos tarptautinės organizacijos priimtą sprendimą dėl klausimų, kuriems taikoma ši antraštinė dalis, jos Specialiajame oro susisiekimo komitete tariasi, ar siekiant atsižvelgti į tokius pokyčius reikėtų peržiūrėti šią antraštinę dalį.

4. Nė viena šios antraštinės dalies nuostata nedaro poveikio esamų ir būsimų valstybių narių ir Jungtinės Karalystės susitarimų dėl oro susisiekimo galiojimui ir taikymui, kiek tai susiję su teritorijomis, į kurias jos turi atitinkamas suverenias teises ir kurios nepatenka į 774 straipsnio taikymo sritį.

5. Nė viena šios antraštinės dalies nuostata neturi įtakos teisėms, kuriomis Jungtinė Karalystė ir valstybės narės gali naudotis pagal 1956 m. balandžio 30 d. Paryžiuje pasirašytą Daugiašalį susitarimą dėl nereguliariojo oro susisiekimo paslaugų komercinių teisių Europoje, tiek, kiek tokios teisės viršija šioje antraštinėje dalyje nustatytas teises.

440 Straipsnis

Sustabdymas ir nutraukimas

1. Šios antraštinės dalies taikymas gali būti visiškai arba iš dalies sustabdytas pagal 749 straipsnį ne anksčiau kaip pirmą Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) skrydžių sezono, einančio po sezono, per kurį pranešta apie sustabdymą, dieną.

2. Nutraukus šį Susitarimą pagal 779 straipsnį arba nutraukus šios antraštinės dalies galiojimą pagal 441 straipsnį arba 521 straipsnį, arba 509 straipsnį, nuostatos, reglamentuojančios šios antraštinės dalies taikymo sričiai priklausančius klausimus, toliau taikomos po 779 straipsnyje arba 441 straipsnyje, arba 521 straipsnyje, arba 509 straipsnyje nurodytos nutraukimo dienos iki esamo IATA skrydžių sezono, per kurį pranešta apie nutraukimą, pabaigos.

3. Šalis, visiškai ar iš dalies sustabdanti šios antraštinės dalies taikymą arba nutraukianti šį Susitarimą ar šios antraštinės dalies galiojimą, apie tai praneša ICAO.

441 Straipsnis

Šios antraštinės dalies galiojimo nutraukimas

Nedarant poveikio 779 straipsniui, 521 straipsniui ir 509 straipsniui, kiekviena Šalis gali bet kuriuo metu nutraukti šios antraštinės dalies galiojimą, apie tai raštu pranešdama diplomatiniais kanalais. Tokiu atveju ši antraštinė dalis nustoja galioti pirmąją devinto mėnesio po pranešimo dienos dieną.

442 Straipsnis

Šio Susitarimo registravimas

Šis Susitarimas ir visi jo pakeitimai, jei aktualu, registruojami ICAO pagal Konvencijos 83 straipsnį.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

AVIACIJOS SAUGA

443 Straipsnis

Tikslai

Šios antraštinės dalies tikslai:

a)	užtikrinti bet kurios iš Šalių kompetentingų institucijų ar patvirtintųjų organizacijų parengtų atitikties išvadų ir išduotų pažymėjimų savitarpio pripažinimą, kaip numatyta šios antraštinės dalies prieduose;

b)	skatinti bendradarbiavimą, kuris padėtų užtikrinti aukštą civilinės aviacijos saugos ir aplinkosauginio suderinamumo lygį;

c)	palengvinti daugiašalius civilinės aviacijos sektoriaus procesus;

d)	palengvinti ir skatinti laisvą civilinės aviacijos gaminių ir paslaugų judėjimą.

444 Straipsnis

Apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	patvirtintoji organizacija – juridinis asmuo, patvirtintas vienos ar kitos Šalies kompetentingos institucijos naudotis privilegijomis, susijusiomis su šios antraštinės dalies taikymo sritimi;

b)	pažymėjimas – patvirtinimas, licencija ar kitoks dokumentas, kurį išduodant pripažįstama, kad civilinės aviacijos gaminys atitinka Šalies įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus taikytinus reikalavimus ir kad organizacija arba juridinis ar fizinis asmuo tų reikalavimų laikosi;

c)	civilinės aviacijos gaminys – civilinis orlaivis arba jame įmontuotas ar skirtas įmontuoti variklis, oro sraigtas, surenkamasis mazgas, prietaisas, dalis ar komponentas;

kompetentinga institucija – Šalies paskirta Sąjungos arba valdžios įstaiga ar valdžios subjektas, atsakingi už civilinės aviacijos saugą, kuriems pavesta pagal šią antraštinę dalį vykdyti šias funkcijas:

i)	vertinti savo prižiūrimų civilinės aviacijos gaminių, organizacijų, infrastruktūros, veiklos ir paslaugų atitiktį taikytiniems reikalavimams, kurie nustatyti tos Šalies įstatymuose ir kituose teisės aktuose;

ii)	vykdyti nuolatinės jų atitikties šiems reikalavimams stebėseną, ir

iii)	imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų, kad būtų užtikrinta jų atitiktis šiems reikalavimams;

e)	atitikties išvados – atlikus veiksmus, kaip antai bandymą, patikrinimą, kvalifikacijos nustatymą, patvirtinimą ir stebėseną, nustatyta atitiktis Šalies įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytiems taikytiniems reikalavimams;

f)	stebėsena – Šalies kompetentingos institucijos reguliariai vykdoma priežiūra, siekiant nustatyti, ar laikomasi tos Šalies įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų taikytinų reikalavimų;

g)	techninis atstovas – Sąjungoje tai Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (toliau – EASA) arba jos veiklos tęsėjas, o Jungtinėje Karalystėje tai Jungtinės Karalystės civilinės aviacijos administracija (toliau – CAA) arba jos veiklos tęsėjas, ir

Konvencija – Tarptautinės civilinės aviacijos konvencija, priimta 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje, ir

i)	visi pagal Konvencijos 94 straipsnio a punktą įsigalioję pakeitimai, kuriuos ratifikavo Jungtinė Karalystė ir atitinkama valstybė narė arba valstybės narės, priklausomai nuo svarstomo klausimo, ir

ii)	visi pagal Konvencijos 90 straipsnį priimti priedai ar pakeitimai, jei tokie priedai ar pakeitimai bet kuriuo konkrečiu laikotarpiu galioja Jungtinei Karalystei ir atitinkamai valstybei narei arba valstybėms narėms, priklausomai nuo svarstomo klausimo.

445 Straipsnis

Taikymo sritis ir įgyvendinimas

1. Šalių bendradarbiavimas gali apimti šias sritis:

a)	tinkamumo skraidyti pažymėjimus ir civilinės aviacijos gaminių stebėseną;

b)	civilinės aviacijos gaminių aplinkosauginius pažymėjimus ir bandymus;

c)	projekto ir gamybos pažymėjimus, taip pat projektavimo ir gamybos organizacijų stebėseną;

d)	techninės priežiūros organizacijų pažymėjimus ir techninės priežiūros organizacijų stebėseną;

e)	personalo licencijavimą ir mokymą;

f)	skrydžio imituoklių kvalifikacijos vertinimą;

g)	orlaivio naudojimą;

h)	oro eismo valdymą ir oro navigacijos paslaugas, ir

i)	kitas su aviacijos sauga susijusias sritis, kurioms taikomi Konvencijos priedai.

2. Šios antraštinės dalies taikymo sritis nustatoma prieduose, apimančiuose kiekvieną 1 dalyje nurodytą bendradarbiavimo sritį.

3. Specialusis aviacijos saugos komitetas gali priimti 2 dalyje nurodytus priedus tik tuo atveju, jei kiekviena Šalis nustato, kad kitos Šalies civilinės aviacijos standartais, taisyklėmis, praktika, procedūromis ir sistemomis užtikrinamas pakankamai lygiavertis saugos lygis, kad būtų galima pripažinti jos kompetentingų institucijų arba tų kompetentingų institucijų patvirtintų organizacijų padarytas atitikties išvadas ir išduotus pažymėjimus.

4. Kiekviename 2 dalyje nurodytame priede aprašomos atitikties išvadų ir pažymėjimų savitarpio pripažinimo sąlygos ir metodai, o prireikus ir pereinamojo laikotarpio priemonės.

5. Techniniai atstovai gali parengti kiekvieno atskiro priedo įgyvendinimo tvarką. Techniniai Šalių civilinės aviacijos standartų, taisyklių, praktikos, procedūrų ir sistemų skirtumai aptariami 2 dalyje nurodytuose prieduose ir įgyvendinimo tvarkoje.

446 Straipsnis

Bendrosios pareigos

1. Kiekviena Šalis, laikydamasi 445 straipsnio 2 dalyje nurodytuose prieduose nustatytų sąlygų, pripažįsta kitos Šalies kompetentingų institucijų ar patvirtintųjų organizacijų parengtas atitikties išvadas ir išduotus pažymėjimus.

2. Nė viena šios antraštinės dalies nuostata nenumatomas Šalių standartų ar techninių reglamentų savitarpio pripažinimas.

3. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jų atitinkamos kompetentingos institucijos toliau būtų pajėgios vykdyti ir vykdytų pagal šią antraštinę dalį joms tenkančias pareigas.

447 Straipsnis

Kompetencijos reglamentuoti išlaikymas

Nė viena šios antraštinės dalies nuostata nelaikoma ribojančia Šalies kompetencijos savo teisinėmis, reglamentavimo ir administracinėmis priemonėmis nustatyti, jos manymu, tinkamą apsaugos lygį, kad užtikrintų saugą ir apsaugotų aplinką.

448 Straipsnis

Apsaugos priemonės

1. Bet kuri Šalis gali nedelsdama imtis visų tinkamų priemonių, jei mano, kad yra pagrįsta rizika, jog civilinės aviacijos gaminys, paslauga ar bet kuri veikla, patenkanti (-is) į šios antraštinės dalies taikymo sritį, gali kelti pavojų saugai ar aplinkai, neatitikti jai (jam) taikomų teisinių, reglamentavimo ar administracinių priemonių arba kitaip neatitikti reikalavimo, kuris turi būti taikomas pagal šios antraštinės dalies taikytiną priedą.

2. Jei bet kuri iš Šalių imasi priemonių pagal 1 dalį, per 15 darbo dienų nuo tų priemonių taikymo pradžios ji raštu praneša apie tai kitai Šaliai ir nurodo to priežastis.

449 Straipsnis

Komunikacijos veikla

1. Šalys paskiria ir praneša viena kitai apie kontaktinius punktus, kurie vykdo su šios antraštinės dalies įgyvendinimu susijusią komunikacijos veiklą. Visa tokia komunikacijos veikla vykdoma anglų kalba.

2. Šalys pateikia viena kitai kompetentingų institucijų sąrašą, o vėliau kas kartą prireikus ir atnaujintą sąrašą.

450 Straipsnis

Skaidrumas, bendradarbiavimas reglamentavimo srityje ir savitarpio pagalba

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad kita Šalis būtų informuojama apie jos įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su šia antraštine dalimi, ir apie reikšmingus jų pakeitimus.

2. Šalys, kiek įmanoma, viena kitai praneša apie siūlomą reikšmingą savo atitinkamų įstatymų, kitų teisės aktų, standartų bei reikalavimų ir pažymėjimų išdavimo sistemų peržiūrą, jei tokia peržiūra gali daryti poveikį šiai antraštinei daliai. Kiek įmanoma, Šalys suteikia viena kitai galimybę teikti pastabas dėl tokios peržiūros ir į tas pastabas deramai atsižvelgia.

3. Tai atvejais, kai tiriamos ir sprendžiamos konkrečios saugos problemos, vienos Šalies kompetentingos institucijos gali leisti kitos Šalies kompetentingoms institucijoms stebėtojo teisėmis dalyvauti savo vykdomoje priežiūros veikloje, kaip nurodyta taikytiname šios antraštinės dalies priede.

4. Vienos Šalies kompetentingos institucijos prireikus padeda kitos Šalies kompetentingoms institucijoms vykdyti stebėseną ir atlikti patikrinimus, kad suteiktų neribotą prieigą prie jų prižiūrimų reguliuojamų subjektų.

5. Siekiant užtikrinti, kad viena Šalis visuomet galėtų pasitikėti kitos Šalies atitikties išvadų rengimo procedūromis, kiekvienam techniniam atstovui gali būti leidžiama stebėtojo teisėmis dalyvauti kito techninio atstovo vykdomoje priežiūros veikloje, laikantis šios antraštinės dalies prieduose nustatytų procedūrų. Tas dalyvavimas nereiškia sistemingo dalyvavimo kitos Šalies priežiūros veikloje.

451 Straipsnis

Keitimasis saugos informacija

Šalys, nedarydamos poveikio 453 straipsniui ir laikydamosi savo taikytinų teisės aktų:

a)	paprašytos viena kitai laiku pateikia jų techniniams atstovams prieinamą informaciją apie avarijas arba pavojingus incidentus ar įvykius, susijusius su civilinės aviacijos gaminiais, paslaugomis ar veikla, kuriems taikomi šios antraštinės dalies priedai, ir

b)	techninių atstovų sutarta tvarka keičiasi kita saugos informacija.

452 Straipsnis

Bendradarbiavimas vykdymo užtikrinimo srityje

Gavusios prašymą, Šalys, padedamos savo techninių atstovų arba kompetentingų institucijų ir atsižvelgdamos į reikiamų išteklių prieinamumą, pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus tarpusavyje bendradarbiauja ir viena kitai padeda atlikti tyrimus ar vykdymo užtikrinimo veiklą, susijusią su visais tariamais arba įtariamais įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimais, patenkančiais į šios antraštinės dalies taikymo sritį. Be to, viena Šalis nedelsdama praneša kitai Šaliai apie visus su abiejų Šalių interesais susijusius tyrimus.

453 Straipsnis

Duomenų ir informacijos konfidencialumas ir apsauga

1. Kiekviena Šalis, laikydamasi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, išlaiko duomenų ir informacijos, pagal šią antraštinę dalį gautų iš kitos Šalies, konfidencialumą. Tokius duomenis ir informaciją gali naudoti tik Šalis, gaunanti šiuos duomenis ir informaciją šios antraštinės dalies taikymo tikslais.

2. Visų pirma Šalys pagal savo atitinkamus įstatymus ir kitus teisės aktus trečiajam asmeniui (įskaitant visuomenę) neatskleidžia (taip pat užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos trečiajam asmeniui, įskaitant visuomenę, neatskleistų) duomenų ir informacijos, kuriuos viena iš kitos gavo pagal šią antraštinę dalį, jei tokia informacija laikoma prekybos paslaptimi, intelektine nuosavybe, konfidencialia komercine ar finansine informacija, nuosavybiniais duomenimis arba su vykstančiu tyrimu susijusia informacija. Tuo tikslu tokie duomenys ir informacija laikomi konfidencialiais.

3. Viena Šalis arba vienos Šalies kompetentinga institucija, teikdama duomenis ar informaciją kitai Šaliai ar kitos Šalies kompetentingai institucijai, gali nurodyti duomenis ar informaciją, kuriuos laiko konfidencialiais ir kurių negalima atskleisti. Tokiu atveju Šalis arba jos kompetentinga institucija aiškiai nurodo konfidencialų tokių duomenų ar informacijos pobūdį.

4. Jeigu viena Šalis nesutinka su kitos Šalies ar tos Šalies kompetentingų institucijų pagal 3 dalį nurodytais duomenimis ar informacija, pirmoji Šalis gali prašyti konsultacijų su kita Šalimi, kad išspręstų šį klausimą.

5. Kiekviena Šalis imasi visų pagrįstų atsargumo priemonių, būtinų pagal šią antraštinę dalį gautiems duomenims ir informacijai apsaugoti nuo neteisėto atskleidimo.

6. Šalis, pagal šią antraštinę dalį iš kitos Šalies gaunanti duomenis ir informaciją, dėl tokio perdavimo neįgyja jokių nuosavybės teisių į tokius duomenis ir informaciją.

454 Straipsnis

Šios antraštinės dalies priedų priėmimas ir pakeitimai

Specialusis aviacijos saugos komitetas gali iš dalies pakeisti 30 priedą, priimti arba iš dalies pakeisti priedus, kaip numatyta 445 straipsnio 2 dalyje, ir išbraukti bet kurį priedą.

455 Straipsnis

Išlaidų susigrąžinimas

Kiekviena Šalis stengiasi užtikrinti, kad visi mokesčiai ar rinkliavos, kuriuos Šalis ar jos techninis atstovas taiko juridiniam ar fiziniam asmeniui, kurio veikla reglamentuojama pagal šią antraštinę dalį, būtų teisingi, pagrįsti ir proporcingi teikiamoms paslaugoms ir nesudarytų kliūčių prekybai.

456 Straipsnis

Kiti susitarimai ir išankstinė tvarka

1. Įsigaliojus šiam Susitarimui, ši antraštinė dalis pakeičia Jungtinės Karalystės ir valstybių narių dvišalius aviacijos saugos susitarimus ar tvarką, kiek tai susiję su visais šios antraštinės dalies taikymo sričiai priskirtais dalykais, kurie įgyvendinti pagal 445 straipsnio nuostatas.

2. Techniniai atstovai imasi reikiamų priemonių, kad peržiūrėtų arba atitinkamai nutrauktų ankstesnę tarpusavio tvarką.

3. Atsižvelgiant į 1 ir 2 dalis, nė viena šios antraštinės dalies nuostata neturi poveikio Šalių teisėms ir pareigoms pagal kurį nors kitą tarptautinį susitarimą.

457 Straipsnis

Savitarpio pripažinimo įsipareigojimų vykdymo sustabdymas

1. Šalis turi teisę sustabdyti visų arba dalies jai privalomų 446 straipsnio 1 dalyje nurodytų pripažinimo įsipareigojimų vykdymą, jeigu kita Šalis iš esmės pažeidžia pagal šią antraštinę dalį jai tenkančius įsipareigojimus.

2. Prieš pasinaudodama savo teise sustabdyti savo pripažinimo įsipareigojimų vykdymą, Šalis prašo konsultacijų, kuriomis siekia, kad kita Šalis imtųsi taisomųjų priemonių. Per konsultacijas Šalys, kai tikslinga, svarsto sustabdymo poveikį.

3. Teisėmis pagal šį straipsnį naudojamasi tik tuo atveju, jei kita Šalis per tinkamą laikotarpį po konsultacijų nesiima taisomųjų priemonių. Jei Šalis pasinaudoja teisėmis pagal šį straipsnį, ji raštu praneša kitai Šaliai apie savo ketinimą sustabdyti savo pripažinimo įsipareigojimų vykdymą ir išdėsto sustabdymo priežastis.

4. Toks sustabdymas įsigalioja praėjus 30 dienų nuo pranešimo dienos, jeigu iki to laikotarpio pabaigos Šalis, inicijavusi sustabdymą, kitai Šaliai raštu nepraneša, kad atsiima pranešimą.

5. Toks sustabdymas neturi poveikio iki sustabdymo įsigaliojimo dienos kitos Šalies kompetentingų institucijų ar patvirtintųjų organizacijų parengtų atitikties išvadų ir išduotų pažymėjimų galiojimui. Bet koks toks įsigaliojęs sustabdymas gali būti nedelsiant panaikintas Šalims tuo tikslu pasikeitus diplomatinėmis notomis.

458 Straipsnis

Šios antraštinės dalies galiojimo nutraukimas

TREČIAS PODALIS

KELIŲ TRANSPORTAS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

KROVINIŲ VEŽIMAS KELIAIS

459 Straipsnis

Tikslas

1. Šios antraštinės dalies tikslas – krovinių vežimo keliais sektoriuje užtikrinti nenutrūkstamą susisiekimą tarp Šalių teritorijų, per jas ir jose ir nustatyti tokiam vežimui taikytinas taisykles.

2. Taikydamos šią antraštinę dalį Šalys susitaria nesiimti diskriminacinių priemonių.

3. Nė viena šios antraštinės dalies nuostata neturi poveikio krovinių vežimui keliais vienos iš Šalių teritorijoje, kurį vykdo toje teritorijoje įsisteigęs krovininio kelių transporto paslaugų teikėjas.

460 Straipsnis

Taikymo sritis

1. Ši antraštinė dalis taikoma krovinių vežimui keliais komerciniais tikslais tarp Šalių teritorijų, per jas ir jose ir nedaro poveikio Europos transporto ministrų konferencijos nustatytų taisyklių taikymui.

2. Krovinių vežimas keliais, už kurį negaunamas tiesioginis ar netiesioginis atlygis, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai neduoda pajamų transporto priemonės vairuotojui ar kitiems asmenims ir kuris nėra susijęs su profesine veikla, laikomas krovinių vežimu nekomerciniais tikslais.

461 Straipsnis

Apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje, be terminų apibrėžčių, pateiktų 124 straipsnyje, vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	transporto priemonė – Šalies teritorijoje registruota motorinė transporto priemonė arba transporto priemonių junginys, kurio motorinė transporto priemonė yra registruota Šalies teritorijoje ir kuris naudojamas tik kroviniams vežti;

b)	krovininio kelių transporto paslaugų teikėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris verčiasi krovinių vežimu transporto priemone komerciniais tikslais;

c)	Šalies krovininio kelių transporto paslaugų teikėjas – krovininio kelių transporto paslaugų teikėjas, kuris yra Šalies teritorijoje įsisteigęs juridinis asmuo arba Šalies fizinis asmuo;

d)	įsisteigimo Šalis – Šalis, kurioje įsisteigęs krovininio kelių transporto paslaugų teikėjas;

e)	vairuotojas – transporto priemonę net ir trumpai vairuojantis asmuo arba joje vežamas asmuo, kurio pareiga – prireikus vairuoti transporto priemonę;

f)	tranzitas – transporto priemonių judėjimas per Šalies teritoriją nepakraunant ar neiškraunant krovinių;

reglamentavimo priemonės:

Sąjungoje:

A)	reglamentai ir direktyvos, kaip numatyta SESV 288 straipsnyje, ir

B)	deleguotieji ir įgyvendinimo aktai, kaip numatyta atitinkamai SESV 290 ir 291 straipsniuose, ir

ii)

Jungtinėje Karalystėje:

A)	pirminės teisės aktai ir

B)	antrinės teisės aktai.

462 Straipsnis

Krovinių vežimas tarp Šalių teritorijų, per jas ir jose

1. Jei tenkinamos 2 dalyje nustatytos sąlygos, Šalies krovininio kelių transporto paslaugų teikėjai gali vykdyti:

a)	pakrautos transporto priemonės reisus iš įsisteigimo Šalies teritorijos į kitos Šalies teritoriją ir atvirkščiai, kai tranzitu važiuojama arba nevažiuojama per trečiosios šalies teritoriją;

b)	pakrautos transporto priemonės reisus iš įsisteigimo Šalies teritorijos į tos pačios Šalies teritoriją, kai tranzitu važiuojama per kitos Šalies teritoriją;

c)	pakrautos transporto priemonės reisus iš įsisteigimo Šalies teritorijos, kai tranzitu važiuojama per kitos Šalies teritoriją;

d)	nepakrautos transporto priemonės reisus kartu su a, b ir c punktuose nurodytais reisais.

2. Šalies krovininio kelių transporto paslaugų teikėjai 1 dalyje nurodytą reisą gali vykdyti tik jei:

a)	jie turi galiojančią licenciją, išduotą pagal 463 straipsnį, išskyrus 464 straipsnyje nurodytus atvejus, ir

b)	reisą vykdo vairuotojai, turintys profesinės kompetencijos pažymėjimą pagal 465 straipsnio 1 dalį.

3. Atsižvelgiant į 6 dalį ir jei tenkinamos 2 dalyje nustatytos sąlygos, Jungtinės Karalystės krovininio kelių transporto paslaugų teikėjai gali vykdyti ne daugiau kaip du pakrautos transporto priemonės reisus iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę, negrįždami į Jungtinės Karalystės teritoriją, jeigu tokie reisai vykdomi iš karto po reiso iš Jungtinės Karalystės teritorijos, leidžiamo pagal 1 dalies a punktą.

4. Nedarant poveikio 5 daliai, atsižvelgiant į 6 dalį ir jei tenkinamos 2 dalyje nustatytos sąlygos, Jungtinės Karalystės krovininio kelių transporto paslaugų teikėjai gali vykdyti vieną pakrautos transporto priemonės reisą valstybės narės teritorijoje, jeigu jis:

a)	vykdomas iš karto po reiso iš Jungtinės Karalystės teritorijos, leidžiamo pagal 1 dalies a punktą, ir

b)	įvykdomas per septynias dienas nuo a punkte nurodytu reisu vežto krovinio iškrovimo tos valstybės narės teritorijoje.

5. Atsižvelgiant į 6 dalį ir jei tenkinamos 2 dalyje nustatytos sąlygos, Šiaurės Airijoje įsisteigę Jungtinės Karalystės krovininio kelių transporto paslaugų teikėjai gali vykdyti ne daugiau kaip du pakrautos transporto priemonės reisus Airijos teritorijoje, jeigu tokie reisai:

a)	vykdomi iš karto po reiso iš Šiaurės Airijos teritorijos, leidžiamo pagal 1 dalies a punktą, ir

b)	įvykdomi per septynias dienas nuo a punkte nurodytu reisu vežto krovinio iškrovimo Airijos teritorijoje.

6. Jungtinės Karalystės krovininio kelių transporto paslaugų teikėjai, prieš grįždami į Jungtinės Karalystės teritoriją, pagal 3, 4 ir 5 dalis gali įvykdyti ne daugiau kaip du reisus Sąjungos teritorijoje.

7. Jei tenkinamos 2 dalyje nustatytos sąlygos, Sąjungos krovininio kelių transporto paslaugų teikėjai gali vykdyti ne daugiau kaip du pakrautos transporto priemonės reisus Jungtinės Karalystės teritorijoje, jeigu tokie reisai:

a)	vykdomi iš karto po reiso iš Sąjungos teritorijos, leidžiamo pagal 1 dalies a punktą, ir

b)	įvykdomi per septynias dienas nuo a punkte nurodytu reisu vežto krovinio iškrovimo Jungtinės Karalystės teritorijoje.

463 Straipsnis

Reikalavimai paslaugų teikėjams

1. Šalies krovininio kelių transporto paslaugų teikėjai, vykdantys 462 straipsnyje nurodytą reisą, turi turėti pagal šio straipsnio 2 dalį išduotą galiojančią licenciją.

2. Licencijos pagal Šalių teisę išduodamos tik krovininio kelių transporto paslaugų teikėjams, kurie laikosi 31 priedo A dalies 1 skirsnyje nustatytų reikalavimų, reglamentuojančių leidimą verstis profesine krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo veikla ir jos vykdymą.

3. Patvirtinta licencijos kopija laikoma transporto priemonėje ir pateikiama kiekvienos Šalies bet kurio įgalioto atlikti patikrinimą pareigūno prašymu. Licencija ir patvirtintos kopijos turi atitikti vieną iš 31 priedo A dalies 31-A-1-3 priedėlyje pateiktų pavyzdinių formų, kuriose taip pat nustatytos jų naudojimo sąlygos. Licencija turi turėti bent dvi iš 31 priedo A dalies 31-A-1-4 priedėlyje išvardytų apsaugos priemonių.

4. Krovininio kelių transporto paslaugų teikėjai laikosi 31 priedo A dalies 2 skirsnyje nustatytų 462 straipsnio 3–7 dalyse nurodytą reisą vykdančių vairuotojų komandiravimo reikalavimų.

464 Straipsnis

Licencijų išdavimo reikalavimų taikymo išimtys

Be galiojančios licencijos, nurodytos 463 straipsnyje, gali būti vykdomas šių rūšių krovinių vežimas ir šie su tokiu vežimu susiję nepakrautos transporto priemonės reisai:

a)	pašto siuntų vežimas kaip universalioji paslauga;

b)	sugadintų ar avarijas patyrusių transporto priemonių vežimas;

c)	iki 2022 m. gegužės 20 d. – krovinių vežimas motorinėmis transporto priemonėmis, kai pakrautos transporto priemonės, įskaitant priekabą, leidžiamoji masė neviršija 3,5 tonos;

d)	nuo 2022 m. gegužės 21 d. – krovinių vežimas motorinėmis transporto priemonėmis, kai pakrautos transporto priemonės, įskaitant priekabą, leidžiamoji masė neviršija 2,5 tonos;

e)	vaistų, medicinos prietaisų, įrenginių ir kitų gaminių, reikalingų medicininei pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju, ypač gaivalinių nelaimių ir humanitarinės pagalbos atveju, teikti, vežimas;

krovinių vežimas transporto priemonėmis, jeigu laikomasi šių sąlygų:

i)	vežamas krovinys yra krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo nuosavybė arba yra to paslaugų teikėjo parduotas, nupirktas, išnuomotas, išsinuomotas, pagamintas, išgautas, apdorotas ar pataisytas;

ii)	reiso tikslas yra krovinio vežimas savo reikmėms į krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo patalpas arba iš jų arba jo perkėlimas paslaugų teikėjo patalpose arba už jų ribų;

iii)	krovinį vežančias transporto priemones vairuoja pagal sutartinį įsipareigojimą krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo įdarbintas ar jam suteiktas personalas;

iv)	krovinius vežančios transporto priemonės priklauso krovininio kelių transporto paslaugų teikėjui, yra jo įsigytos išsimokėtinai arba išsinuomotos, ir

v)	toks vežimas yra tik pagalbinė krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo veikla, papildanti jo bendrą veiklą;

g)	krovinių vežimas motorinėmis transporto priemonėmis, kurių didžiausias leistinas greitis neviršija 40 km/h.

465 Straipsnis

Reikalavimai vairuotojams

1. 462 straipsnyje nurodytus reisus vykdantys transporto priemonių vairuotojai:

a)	turi profesinės kompetencijos pažymėjimą, išduotą pagal 31 priedo B dalies 1 skirsnį, ir

b)	laikosi vairavimo ir darbo laiko, poilsio laiko, pertraukų ir tachografų naudojimo taisyklių pagal 31 priedo B dalies 2–4 skirsnius.

2. Vietoj 1 dalies b punkto, tarptautinėms vežimo kelių transportu operacijoms, kurios iš dalies vykdomos už Šalių teritorijų ribų, viso reiso metu taikomas 1970 m. liepos 1 d. Ženevoje priimtas Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR).

466 Straipsnis

Reikalavimai transporto priemonėms

1. Šalis neatmeta galimybės ir nedraudžia savo teritorijoje naudoti transporto priemonės, kuria vykdomas 462 straipsnyje nurodytas reisas, jei ta transporto priemonė atitinka 31 priedo C dalies 1 skirsnyje nustatytus reikalavimus.

2. Transporto priemonėse, kuriomis vykdomi 462 straipsnyje nurodyti reisai, yra pagal 31 priedo C dalies 2 skirsnį sukonstruotas, įrengtas, naudojamas, išbandytas ir kontroliuojamas tachografas.

467 Straipsnis

Kelių eismo taisyklės

Transporto priemonių vairuotojai, vežantys krovinius pagal šią antraštinę dalį, būdami kitos Šalies teritorijoje laikosi toje teritorijoje galiojančių su kelių eismu susijusių nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų.

468 Straipsnis

Teisės aktų rengimas ir Specialusis kelių transporto komitetas

1. Jei Šalis siūlo naują reglamentavimo priemonę srityje, kuriai taikomas 31 priedas, ji:

a)	kuo skubiau praneša kitai Šaliai apie siūlomą reglamentavimo priemonę ir

b)	reguliariai informuoja kitą Šalį apie su ta reglamentavimo priemone susijusią pažangą.

2. Vienos iš Šalių prašymu ne vėliau kaip per du mėnesius nuo prašymo pateikimo Specialiajame kelių transporto komitete pasikeičiama nuomonėmis apie tai, ar siūloma nauja reglamentavimo priemonė būtų taikoma 462 straipsnyje nurodytiems reisams.

3. Jei Šalis priima naują 1 dalyje nurodytą reglamentavimo priemonę, ji apie tai praneša kitai Šaliai ir pateikia naujos reglamentavimo priemonės tekstą per savaitę nuo jos paskelbimo.

4. Specialusis kelių transporto komitetas bet kurios Šalies prašymu per du mėnesius nuo prašymo pateikimo susitinka aptarti bet kurią naują priimtą reglamentavimo priemonę, neatsižvelgdamas į tai, ar pateiktas pranešimas pagal 1 ar 3 dalį arba ar įvyko aptarimas pagal 2 dalį.

5. Specialusis kelių transporto komitetas gali:

a)	iš dalies pakeisti 31 priedą, kad būtų atsižvelgta į reglamentavimo ir (arba) technologijų pokyčius arba užtikrintas patenkinamas šios antraštinės dalies įgyvendinimas;

b)	patvirtinti, kad nauja reglamentavimo priemone padaryti pakeitimai atitinka 31 priedą, arba

c)	priimti sprendimą dėl bet kurios kitos priemonės, kuria siekiama apsaugoti tinkamą šios antraštinės dalies veikimą.

469 Straipsnis

Taisomosios priemonės

1. Jei Šalis mano, kad kita Šalis priėmė naują reglamentavimo priemonę, neatitinkančią 31 priedo reikalavimų, visų pirma tais atvejais, kai Specialusis kelių transporto komitetas nepriėmė sprendimo pagal 468 straipsnį, o kita Šalis vis tiek taiko naujos reglamentavimo priemonės nuostatas Šalies kelių transporto paslaugų teikėjams, vairuotojams ar transporto priemonėms, Šalis, pranešusi apie tai kitai Šaliai, gali imtis tinkamų taisomųjų priemonių, įskaitant įsipareigojimų pagal šį Susitarimą arba bet kurį papildomąjį susitarimą vykdymo sustabdymą, jeigu tokios priemonės:

a)	nėra didesnio masto negu lygiavertis prarastai ar sumažėjusiai naudai dėl naujos reglamentavimo priemonės, kurią priėmė kita Šalis ir kuri neatitinka 31 priedo reikalavimų, ir

b)	įsigalioja ne anksčiau kaip po 7 dienų po to, kai tokių priemonių ketinanti imtis Šalis praneša apie tai kitai Šaliai pagal šią dalį.

2. Atitinkamos taisomosios priemonės nebetaikomos:

a)	kai Šalis, kuri ėmėsi tokių priemonių, įsitikina, kad kita Šalis laikosi savo įsipareigojimų pagal šią antraštinę dalį, arba

b)	laikantis arbitražo teismo sprendimo.

3. Šalis negali remtis PPO steigimo sutartimi arba kuriuo nors kitu tarptautiniu susitarimu tam, kad neleistų kitai Šaliai pagal šį straipsnį sustabdyti įsipareigojimų vykdymą.

470 Straipsnis

Apmokestinimas

1. Transporto priemonėms, naudojamoms kroviniams vežti pagal šią antraštinę dalį, netaikomi mokesčiai ir rinkliavos, kurie renkami už transporto priemonių turėjimą ar naudojimą kitos Šalies teritorijoje.

2. 1 dalyje nurodyta išimtis netaikoma:

a)	mokesčiui arba rinkliavai už degalų naudojimą,

b)	rinkliavai už naudojimąsi keliu ar kelių tinklu arba

c)	rinkliavai už naudojimąsi konkrečiais tiltais, tuneliais ar keltais.

3. Transporto priemonių standartiniuose bakuose ir specialiose talpyklose esantiems degalams, kuriuos leidžiama laikinai įvežti ir kurie tiesiogiai naudojami transporto priemonei varyti ir, kai tinkama, šaldymo ir kitų sistemų veikimui vežimo metu užtikrinti, taip pat tepalams, esantiems motorinėse transporto priemonėse ir reikalingiems normaliam transporto priemonių veikimui reiso metu užtikrinti, netaikomi muitai ir kiti mokesčiai bei rinkliavos, pavyzdžiui, PVM ir akcizai, ir jokie importo apribojimai.

4. Atsarginės dalys, importuotos transporto priemonei vienos Šalies teritorijoje remontuoti, kuri buvo įregistruota arba pradėta naudoti kitoje Šalyje, leidžiamos laikinai įvežti be muitų ir be importo draudimo ar apribojimo. Pakeistoms dalims taikomi muitai ir kiti mokesčiai (PVM) ir jos reeksportuojamos arba sunaikinamos kontroliuojant kitos Šalies muitinei.

471 Straipsnis

Kitose antraštinėse dalyse nustatyti įsipareigojimai

135 ir 137 straipsniai įtraukiami į šią antraštinę dalį, tampa jos dalimi ir taikomi krovininio kelių transporto paslaugų teikėjams, vykdantiems reisus pagal 462 straipsnį

472 Straipsnis

Šios antraštinės dalies galiojimo nutraukimas

II ANTRAŠTINĖ DALIS

KELEIVIŲ VEŽIMAS KELIAIS

473 Straipsnis

Taikymo sritis

1. Šios antraštinės dalies tikslas – keleivių vežimo keliais sektoriuje užtikrinti nenutrūkstamą susisiekimą tarp Šalių teritorijų, per jas ir jose ir nustatyti tokiam vežimui taikytinas taisykles. Ji taikoma vienkartiniam, reguliariajam ir specialiam reguliariajam keleivių vežimui tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais tarp Šalių teritorijų, per jas ir jose.

2. Taikydamos šią antraštinę dalį Šalys susitaria nesiimti diskriminacinių priemonių.

3. Nė viena šios antraštinės dalies nuostata neturi poveikio keleivių vežimui vienos iš Šalių teritorijoje, kurį vykdo toje teritorijoje įsisteigęs keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas.

474 Straipsnis

Apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje, be terminų apibrėžčių, pateiktų 124 straipsnyje, vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	tolimojo susisiekimo ir miesto autobusai – transporto priemonės, kurios dėl savo konstrukcijos ir įrangos yra tinkamos vežti daugiau kaip devynis žmones, įskaitant vairuotoją, ir yra skirtos šiam tikslui;

b)	keleivinio transporto paslaugos – visuomenei arba konkrečioms naudotojų kategorijoms skirtos vežimo paslaugos, už vežamo asmens arba vežimo paslaugų teikėjo mokamą atlygį teikiamos tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais;

c)	keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas – fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisinį subjektiškumą arba priklausantis nuo tokį subjektiškumą turinčio keleivinio transporto paslaugas teikiančio subjekto;

d)	Šalies keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas – keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas, kuris yra Šalies teritorijoje įsisteigęs juridinis asmuo;

e)	reguliariosios paslaugos – keleivinio transporto paslaugos, teikiamos nustatytu dažnumu ir maršrutais, kai keleiviai įlaipinami ir išlaipinami iš anksto numatytose stotelėse;

specialios reguliariosios paslaugos – vien tik nustatytų kategorijų keleivių vežimo paslaugos, nesvarbu, kas jas organizuoja, teikiamos pagal reguliariosioms paslaugoms nustatytas sąlygas. Specialios reguliariosios paslaugos yra:

i)	darbuotojų vežimas iš namų į darbą ir atgal ir

ii)	mokyklos moksleivių ir studentų vežimas į mokymo įstaigą ir atgal.

Tai, kad specialios reguliariosios paslaugos gali kisti pagal naudotojų poreikius, įtakos jų priskyrimui prie reguliariųjų paslaugų kategorijos neturi;

grupė – bet kuri iš šių:

i)	vienas ar daugiau susijusių fizinių asmenų ir vienas iš jų tėvų arba vienas ar daugiau susijusių juridinių asmenų ir jų patronuojančioji (-iosios) įmonė (-ės);

ii)	vienas ar daugiau susijusių fizinių asmenų, kurie turi tą patį vieną iš tėvų, arba vienas ar daugiau susijusių juridinių asmenų, kurių patronuojančioji įmonė ta pati;

h)	Interbus susitarimas – Susitarimas dėl tarptautinio nemaršrutinio keleivių vežimo tarpmiestiniais ir miesto autobusais su vėlesniais pakeitimais, įsigaliojęs 2003 m. sausio 1 d.;

i)	tranzitas – tolimojo susisiekimo ir miesto autobusų judėjimas per Šalies teritoriją nesustojant įlaipinti ar išlaipinti keleivių;

j)	vienkartinės paslaugos – paslaugos, kurios nėra reguliariosios ar specialios reguliariosios paslaugos ir kurioms pirmiausia būdinga tai, kad jas teikiant yra vežamos kliento ar keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjo iniciatyva surinktos keleivių grupės.

475 Straipsnis

Keleivių vežimas tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais tarp Šalių teritorijų, per jas ir jose

1. Šalies keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjai, teikdami reguliariąsias ir specialias reguliariąsias paslaugas, gali vykdyti reisus su keleiviais iš Šalies teritorijos į kitos Šalies teritoriją, kai tranzitu važiuojama arba nevažiuojama per trečiosios šalies teritoriją, ir su tokiomis kelionėmis susijusius reisus be keleivių.

2. Šalies keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjai, teikdami reguliariąsias ir specialias reguliariąsias paslaugas, gali vykdyti reisus su keleiviais iš Šalies, kurioje įsisteigę keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjai, teritorijos į tos pačios Šalies teritoriją, kai tranzitu važiuojama per kitos Šalies teritoriją, ir su tokiais reisais susijusius reisus be keleivių.

3. Vienos Šalies keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas negali teikti reguliariųjų arba specialių reguliariųjų paslaugų, kurių tiek pradžios, tiek paskirties vietos yra kitos Šalies teritorijoje.

4. Jeigu 1 dalyje nurodyta keleivinio transporto paslauga yra dalis paslaugos, teikiamos į Šalies, kurioje įsisteigęs keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas, teritoriją arba iš jos, keleiviai gali būti įlaipinti arba išlaipinti kitos Šalies teritorijoje, per kurią eina maršrutas, su sąlyga, kad sustoti leidžiama pagal toje teritorijoje taikomas taisykles.

5. Jeigu šiame straipsnyje nurodyta keleivinio transporto paslauga yra dalis tarptautinės reguliariosios arba specialios reguliariosios paslaugos, teikiamos tarp Airijos ir Jungtinės Karalystės, kiek tai susiję su Šiaurės Airija, keleivius vienoje Šalyje gali įlaipinti ir išlaipinti kitoje Šalyje įsisteigęs keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas.

6. Vienos Šalies teritorijoje įsisteigę keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjai gali laikinai teikti vienkartines paslaugas Airijos saloje, kai keleiviai įlaipinami ir išlaipinami kitos Šalies teritorijoje.

7. Keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjai, teikdami vienkartines paslaugas, gali vykdyti reisus su keleiviais iš Šalies teritorijos per kitos Šalies teritoriją į šalies, kuri nėra Interbus susitarimo susitariančioji šalis, teritoriją, įskaitant susijusį reisą be keleivių.

8. Šiame straipsnyje nurodytos keleivinio transporto paslaugos teikiamos naudojantis tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais, registruotais Šalyje, kurioje įsisteigęs arba gyvena keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas. Šie tolimojo susisiekimo ir miesto autobusai turi atitikti Interbus susitarimo 2 priede nustatytus techninius standartus.

476 Straipsnis

475 straipsnyje nurodytų paslaugų teikimo sąlygos

1. Reguliariąsias paslaugas gali teikti visi Šalies keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjai; kai tinkama, jos privalomai užsisakomos iš anksto.

2. Reguliariosioms ir specialioms reguliariosioms paslaugoms teikti reikalingas pagal 477 straipsnį ir šio straipsnio 6 dalį išduotas leidimas.

3. Paslaugos teikimo sąlygų koregavimas negali daryti įtakos jos teikimo reguliarumui.

4. Analogiškų ar laikinų paslaugų, kurios teikiamos tiems patiems asmenims, besinaudojantiems esamomis reguliariosiomis paslaugomis, organizavimą, tam tikrų sustojimo vietų neaptarnavimą ir papildomų sustojimo vietų aptarnavimą maršrutuose, kuriais teikiamos esamos reguliariosios paslaugos, reglamentuoja tos pačios taisyklės, kurios taikomos esamoms reguliariosioms paslaugoms.

5. Taikomas Interbus susitarimo V skirsnis („Socialinės nuostatos“) ir VI skirsnis („Muitinės ir finansinės nuostatos“), taip pat jo 1 priedas („Keleivinio kelių transporto operatoriams taikomos sąlygos“) ir 2 priedas („Tarpmiestinio ir tolimojo susisiekimo autobusams taikomi techniniai standartai“).

6. Šešis mėnesius nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos teikiant specialias reguliariąsias paslaugas leidimo nereikalaujama, jeigu jos įtrauktos į organizatoriaus ir keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjo sudarytą sutartį.

7. Vienkartinėms paslaugoms, kurioms taikoma ši antraštinė dalis pagal 475 straipsnį, leidimo nereikia. Tačiau analogiškoms arba laikinoms paslaugoms, panašioms į esamas reguliariąsias paslaugas, teikti ir tiems patiems asmenims, kurie naudojasi esamomis reguliariosiomis paslaugomis, aptarnauti turi būti išduotas leidimas pagal Interbus susitarimo VIII skirsnyje nustatytą tvarką.

477 Straipsnis

Leidimas

1. Leidimą teikti 475 straipsnyje nurodytas paslaugas išduoda Šalies, kurios teritorijoje įsisteigęs keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas, kompetentinga institucija (toliau – leidimą išduodanti institucija).

2. Jei keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas įsisteigęs Sąjungoje, leidimą išduodanti institucija yra valstybės narės, kurioje yra išvykimo arba paskirties vieta, kompetentinga institucija.

3. Tais atvejais, kai 475 straipsnyje nurodytas paslaugas ketina teikti keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjų grupė, leidimą išduodanti institucija yra kompetentinga institucija, kuriai teikiama paraiška pagal 478 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

4. Leidimai išduodami keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjo vardu ir negali būti perleidžiami. Tačiau Šalies keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas, kuriam išduotas leidimas, gavęs leidimą išduodančios institucijos sutikimą, gali teikti paslaugą pasitelkdamas subrangovą, jei tokia galimybė neprieštarauja Šalies teisei. Šiuo atveju leidime nurodomas subrangovo pavadinimas ir funkcijos. Subrangovas yra Šalies keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas ir laikosi visų šios antraštinės dalies nuostatų.

Tais atvejais, kai 475 straipsnyje nurodytas paslaugas ketina teikti keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjų grupė, leidimas išduodamas visų grupę sudarančių keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjų vardu ir jame nurodomi visų tų paslaugų teikėjų pavadinimai. Jis įteikiamas keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjams, kuriuos šiuo tikslu įgaliojo kiti Šalies keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjai ir kurie prašė jį išduoti, o kitiems keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjams įteikiamos patvirtintos leidimo kopijos.

5. Nedarant poveikio 479 straipsnio 3 daliai, leidimas išduodamas ne ilgiau kaip penkeriems metams. Pareiškėjo prašymu arba Šalių, kurių teritorijoje įlaipinami ar išlaipinami keleiviai, kompetentingų institucijų tarpusavio susitarimu gali būti nustatytas trumpesnis terminas.

6. Leidimuose nurodoma:

a)	paslaugos tipas;

b)	paslaugos maršrutas, konkrečiai nurodant išvykimo ir atvykimo vietą;

c)	leidimo galiojimo laikotarpis ir

d)	sustojimo vietos ir tvarkaraštis.

7. Leidimai turi atitikti 32 priede pateiktą pavyzdinę formą.

8. Šalies keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas, teikiantis 475 straipsnyje nurodytą paslaugą, laikinais ir išskirtiniais atvejais gali naudoti papildomas transporto priemones. Tokios papildomos transporto priemonės gali būti naudojamos tik tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip nustatyta šio straipsnio 6 dalyje nurodytame leidime.

Tokiais atvejais keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas užtikrina, kad, be 483 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų dokumentų, transporto priemonėje būtų laikoma ir bet kurio įgalioto atlikti patikrinimą pareigūno prašymu būtų pateikta keleivinio kelių transporto reguliariųjų arba specialių reguliariųjų paslaugų teikėjo ir papildomas transporto priemones teikiančios įmonės sutarties kopija arba lygiavertis dokumentas.

478 Straipsnis

Paraiškos išduoti leidimą pateikimas

1. Paraiškas išduoti leidimą Šalies keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjai teikia 477 straipsnio 1 dalyje nurodytai leidimus išduodančiai institucijai.

Dėl kiekvienos paslaugos teikiama tik viena paraiška. 477 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais paraišką pateikia kitų operatorių šiuo tikslu įgaliotas operatorius. Paraiška teikiama Šalies, kurioje įsisteigęs paraišką teikiantis keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas, leidimą išduodančiai institucijai.

2. Paraiška išduoti leidimą teikiama naudojant 33 priede pateiktą pavyzdinę formą.

3. Paraišką išduoti leidimą teikiantis keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas pateikia bet kokią papildomą informaciją, kuri, jo manymu, yra svarbi arba kurią pateikti prašo leidimą išduodanti institucija, visų pirma 33 priede nurodytus dokumentus.

479 Straipsnis

Leidimo išdavimo tvarka

1. Leidimai išduodami gavus Šalių, kurių teritorijoje keleiviai įlaipinami arba išlaipinami, kompetentingų institucijų sutikimą. Leidimą išduodanti institucija šioms kompetentingoms institucijoms, taip pat kompetentingoms institucijoms teritorijose, per kurias vykstama neįlaipinant ir neišlaipinant keleivių, persiunčia paraiškos kopiją kartu su visų kitų reikiamų dokumentų kopijomis ir paraiškos įvertinimą.

Sąjungos atveju pirmoje pastraipoje nurodytos kompetentingos institucijos yra valstybių narių, kurių teritorijoje įlaipinami arba išlaipinami keleiviai, ir valstybių narių, per kurių teritoriją vykstama neįlaipinant ir neišlaipinant keleivių, kompetentingos institucijos.

2. Kompetentingos institucijos, kurių sutikimo buvo paprašyta, leidimą išduodančiai institucijai apie savo sprendimą dėl paraiškos praneša per keturis mėnesius. Šis terminas skaičiuojamas nuo prašymo duoti sutikimą gavimo dienos, kuri nurodyta gavimo pranešime. Jei kompetentingų institucijų, kurių sutikimo buvo paprašyta, sprendimas yra neigiamas, jame turi būti tinkamai nurodytos priežastys. Jei leidimą išduodanti institucija per keturis mėnesius negauna atsakymo, laikoma, kad kompetentingos institucijos, į kurias buvo kreiptasi, davė sutikimą, ir leidimą išduodanti institucija gali išduoti leidimą.

Šalies, per kurios teritoriją vykstama neįlaipinant ir neišlaipinant keleivių, kompetentingos institucijos per keturis mėnesius leidimą išduodančiai institucijai gali pateikti pastabų.

3. Paslaugoms, dėl kurių leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/2009 (70) buvo išduotas iki pereinamojo laikotarpio pabaigos ir nustoja galioti pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, taikomos šios nuostatos:

jeigu, atsižvelgiant į pakeitimus, būtinus, kad būtų laikomasi 475 straipsnio, veiklos sąlygos yra tokios pačios, kokios nustatytos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1073/2009 išduotame leidime, atitinkama leidimus išduodanti institucija pagal šią antraštinę dalį gali, gavusi prašymą arba atsižvelgdama į kitas priežastis, išduoti kelių transporto paslaugų teikėjui atitinkamą leidimą pagal šią antraštinę dalį. Jei toks leidimas išduodamas, laikoma, kad gautas 2 dalyje nurodytų Šalių, kurių teritorijose keleiviai įlaipinami ar išlaipinami, kompetentingų institucijų sutikimas. Tos kompetentingos institucijos ir kompetentingos institucijos teritorijose, kurios kertamos neįlaipinant ir neišlaipinant keleivių, gali bet kuriuo metu leidimą išduodančiai institucijai pateikti visas pastabas, kurių jos gali turėti;

b)	jei taikomas a punktas, pagal šią antraštinę dalį suteikto atitinkamo leidimo galiojimo laikotarpis negali trukti ilgiau nei iki paskutinės galiojimo laikotarpio, nurodyto pagal Reglamentą (EB) Nr. 1073/2009 anksčiau išduotame leidime, dienos.

4. Leidimą išduodanti institucija sprendimą dėl paraiškos priima ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dienos, kurią keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas paraišką pateikė.

5. Leidimas išduodamas, išskyrus atvejus, kai:

a)	pareiškėjas jam tiesiogiai prieinamomis priemonėmis negali teikti paraiškoje nurodytos paslaugos;

pareiškėjas nesilaikė nacionalinių arba tarptautinių kelių transporto teisės aktų, ypač sąlygų ir reikalavimų, susijusių su leidimais teikti tarptautinio keleivių vežimo keliais paslaugas, arba šiurkščiai pažeidė Šalies kelių transporto teisės aktus, visų pirma taisykles, taikytinas transporto priemonėms ir vairuotojų vairavimo ir poilsio laikui;

c)	paraiškos pratęsti leidimo galiojimą pateikimo atveju nebuvo laikytasi leidimo išdavimo sąlygų;

remdamasi išsamios analizės rezultatais, Šalis nustato, kad atitinkama paslauga atitinkamuose tiesioginio susisiekimo ruožuose darytų didelę neigiamą įtaką panašių paslaugų, teikiamų pagal vieną ar kelias viešųjų paslaugų sutartis pagal Šalies teisę, perspektyvumui. Tokiu atveju Šalis nustato nediskriminacinio pobūdžio kriterijus, pagal kuriuos būtų sprendžiama, ar paslauga, dėl kurios pateikta paraiška, darytų didelę neigiamą įtaką pirmiau nurodytų panašių paslaugų perspektyvumui, ir juos nurodo kitai 1 dalyje nurodytai Šaliai arba

e)	remdamasi išsamios analizės rezultatais, Šalis nustato, kad pagrindinis paslaugos tikslas nėra keleivių vežimas tarp Šalių teritorijų esančių sustojimo vietų.

Tuo atveju, kai dėl išskirtinių priežasčių, kurių nebuvo galima numatyti leidimo išdavimo momentu, teikiama paslauga atitinkamuose tiesioginio susisiekimo ruožuose daro didelę neigiamą įtaką panašių paslaugų, teikiamų pagal vieną ar kelias Šalies teisę atitinkančias viešųjų paslaugų sutartis, perspektyvumui, Šalis, gavusi kitos Šalies sutikimą, gali laikinai sustabdyti leidimo teikti tarptautinio vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais paslaugas galiojimą arba leidimą panaikinti, apie tai prieš šešis mėnesius įspėjusi keleivinio kelių transporto paslaugų teikėją.

Tai, kad Šalies keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas siūlo mažesnes kainas negu kitas paslaugų teikėjas, arba tai, kad konkrečiu maršrutu paslaugas jau teikia kiti keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjai, savaime nėra pagrindas atmesti paraišką.

6. Leidimą išduodanti institucija, užbaigusi 1–5 dalyse nustatytą procedūrą, išduoda leidimą arba nustatyta tvarka atmeta paraišką.

Sprendime atmesti paraišką nurodomos paraiškos atmetimo priežastys. Šalys užtikrina, kad transporto įmonėms, kurių paraiška buvo atmesta, būtų suteikta galimybė pateikti skundą.

Leidimą išduodanti institucija apie savo sprendimą informuoja kitos Šalies kompetentingas institucijas nusiųsdama joms leidimo kopiją.

480 Straipsnis

Leidimo galiojimo pratęsimas ir sąlygų pakeitimas

1. Paraiškoms pratęsti leidimų galiojimą arba pakeisti sąlygas, kuriomis turi būti teikiamos leidime nurodytos paslaugos, mutatis mutandis taikomas 479 straipsnis.

2. Jei esamas leidimas nustoja galioti per šešis mėnesius nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos, laikotarpis, per kurį 479 straipsnio 2 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos praneša leidimus išduodančiai institucijai apie savo sutikimą arba pateikia pastabas dėl paraiškos pagal tą straipsnį, yra du mėnesiai.

3. Tais atvejais, kai paslaugų teikimo sąlygų pakeitimas yra neesminis, visų pirma, kai patikslinami vežimo intervalai, bilietų kainos ir tvarkaraščiai, leidimą išduodanti institucija kitos Šalies kompetentingoms institucijoms turi pateikti tik su pakeitimu susijusią informaciją. Neesminiu pakeitimu nelaikomas tvarkaraščių ar vežimo intervalų pakeitimas, kuris daro įtaką pasienio kontrolės prie Šalių arba trečiosios šalies sienų laikui.

481 Straipsnis

Leidimo galiojimo pabaiga

1. Nedarant poveikio 479 straipsnio 3 daliai, leidimo teikti 475 straipsnyje nurodytą paslaugą galiojimas baigiasi pasibaigus jo galiojimo laikotarpiui arba praėjus trims mėnesiams nuo dienos, kurią leidimą išduodanti institucija gavo leidimo turėtojo įspėjimą apie ketinimą nebeteikti tos paslaugos. Tokiame įspėjime pateikiami tinkami motyvai.

2. Išnykus paslaugos paklausai, 1 dalyje nurodyto įspėjimo terminas yra vienas mėnuo.

3. Leidimą išduodanti institucija informuoja kitos Šalies atitinkamas kompetentingas institucijas apie tai, kad leidimo galiojimas pasibaigė.

4. Leidimo turėtojas apie ketinimą nebeteikti atitinkamos paslaugos jos naudotojams praneša prieš vieną mėnesį atitinkamu viešu skelbimu.

482 Straipsnis

Transporto paslaugų teikėjų įsipareigojimai

1. Išskyrus force majeure aplinkybes, Šalies keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas, teikiantis 475 straipsnyje nurodytą paslaugą, pradeda ją teikti nedelsdamas ir, kol leidimo galiojimo laikotarpis nėra pasibaigęs, imasi visų priemonių, kad garantuotų transporto paslaugą, atitinkančią tęstinumo, reguliarumo ir pajėgumo standartus ir pagal 477 straipsnio 6 dalį bei 32 priedą nustatytas sąlygas.

2. Šalies keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjas paslaugos maršrutą, autobusų sustojimo vietas, tvarkaraštį, bilietų kainas ir vežimo sąlygas skelbia taip, kad būtų užtikrinta, kad tokia informacija būtų lengvai prieinama visiems naudotojams.

3. Šalys bendru susitarimu ir susitarusios su leidimo turėtoju gali keisti 475 straipsnyje nurodytos paslaugos teikimo sąlygas.

483 Straipsnis

Dokumentai, kurie turi būti tolimojo susisiekimo arba miesto autobuse

1. Nedarant poveikio 477 straipsnio 8 daliai, leidimas teikti 475 straipsnyje nurodytas paslaugas arba patvirtinta jo kopija ir keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjui pagal nacionalinę arba Sąjungos teisę išduota licencija teikti tarptautinio keleivių vežimo keliais paslaugas arba patvirtinta jos kopija laikomi tolimojo susisiekimo arba miesto autobuse ir pateikiami bet kurio įgalioto atlikti patikrinimą pareigūno prašymu.

2. Nedarant poveikio šio straipsnio 1 daliai ir 477 straipsnio 8 daliai, specialių reguliariųjų paslaugų atveju kontrolės dokumentais taip pat laikomi organizatoriaus ir keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjo sutartis arba jos kopija ir dokumentas, patvirtinantis, kad teikiant specialias reguliariąsias paslaugas vežami tik nustatytos kategorijos keleiviai; šie dokumentai laikomi transporto priemonėje ir pateikiami bet kurio įgalioto atlikti patikrinimą pareigūno prašymu.

3. Keleivinio kelių transporto paslaugų teikėjai, teikiantys vienkartines paslaugas pagal 475 straipsnio 6 ir 7 dalis, turi turėti pagal 34 priede pateiktą pavyzdinę formą užpildytą kelionės lapą. Kelionės lapų knygas tiekia kompetentinga institucija toje teritorijoje, kurioje yra registruotas paslaugų teikėjas, arba kompetentingos institucijos paskirtos įstaigos.

484 Straipsnis

Kelių eismo taisyklės

Tolimojo susisiekimo ir miesto autobusų vairuotojai, vežantys keleivius pagal šią antraštinę dalį, būdami kitos Šalies teritorijoje laikosi toje teritorijoje galiojančių nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kelių eismu.

485 Straipsnis

Taikymas

Šios antraštinės dalies nuostatos nustoja būti taikomos nuo tos dienos, kai Jungtinei Karalystei įsigalioja Interbus susitarimo protokolas dėl reguliariųjų ir specialių reguliariųjų tarptautinio keleivių vežimo tarpmiestiniais ir miesto autobusais paslaugų, arba praėjus šešiems mėnesiams po to protokolo įsigaliojimo Sąjungoje, priklausomai nuo to, kuri data ankstesnė, išskyrus operacijų pagal 475 straipsnio 2, 5, 6 ir 7 dalis tikslu.

486 Straipsnis

Kitose antraštinėse dalyse nustatyti įsipareigojimai

135 ir 137 straipsniai įtraukiami į šią antraštinę dalį, tampa jos dalimi ir taikomi transporto paslaugų teikėjams, vykdantiems reisus pagal 475 straipsnį

487 Straipsnis

Specialusis komitetas

Specialusis kelių transporto komitetas, atsižvelgdamas į reglamentavimo pokyčius, gali iš dalies keisti 32, 33 ir 34 priedus. Jis gali priimti šios antraštinės dalies įgyvendinimo priemones.

KETVIRTAS PODALIS

SOCIALINĖS APSAUGOS KOORDINAVIMAS IR TRUMPALAIKIŲ KELIONIŲ VIZOS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

SOCIALINĖS APSAUGOS KOORDINAVIMAS

488 Straipsnis

Apžvalga

Valstybės narės ir Jungtinė Karalystė koordinuoja savo socialinės apsaugos sistemas pagal Protokolą dėl socialinės apsaugos koordinavimo, kad būtų užtikrintos tame protokole nurodytų asmenų socialinės apsaugos teisės.

489 Straipsnis

Teisėtas gyvenimas

1. Valstybėje narėje arba Jungtinėje Karalystėje teisėtai gyvenantiems asmenims taikomas Protokolas dėl socialinės apsaugos koordinavimo.

2. Šio straipsnio 1 dalimi nedaromas poveikis asmenų, kuriems taikomas Protokolo dėl socialinės apsaugos koordinavimo SSC.2 straipsnis, teisėms į išmokas pinigais, susijusioms su ankstesniais teisėto gyvenimo laikotarpiais.

490 Straipsnis

Tarpvalstybinės aplinkybės

1. Protokolas dėl socialinės apsaugos koordinavimo taikomas tik vienos ar kelių valstybių narių ir Jungtinės Karalystės tarpusavio aplinkybėms.

2. Protokolas dėl socialinės apsaugos koordinavimo netaikomas asmenims, kurių aplinkybės visais atžvilgiais apsiriboja Jungtine Karalyste arba valstybėmis narėmis.

491 Straipsnis

Prašymai dėl imigracijos

Protokolas dėl socialinės apsaugos koordinavimo taikomas nedarant poveikio valstybės narės arba Jungtinės Karalystės teisei pagal nacionalinės teisės aktus imti sveikatos mokestį, susijusį su prašymu išduoti leidimą atvykti, būti, dirbti ar gyventi toje valstybėje.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

TRUMPALAIKIŲ KELIONIŲ VIZOS

492 Straipsnis

Trumpalaikių kelionių vizos

1. Šalys pažymi, kad šio Susitarimo įsigaliojimo dieną abi Šalys pagal savo vidaus teisę nustato bevizį režimą Šalių piliečių trumpalaikėms kelionėms. Kiekviena Šalis laiku ir, jei įmanoma, likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki tokio reikalavimo įsigaliojimo praneša kitai Šaliai apie ketinimą nustatyti vizos reikalavimą trumpalaikėms kitos Šalies piliečių kelionėms.

2. Atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalį ir 781 straipsnį, jeigu Jungtinė Karalystė nusprendžia nustatyti vizos reikalavimą trumpalaikėms valstybės narės piliečių kelionėms, tas reikalavimas taikomas visų valstybių narių piliečiams.

3. Šis straipsnis nedaro poveikio jokiai Jungtinės Karalystės ir Airijos nustatytai tvarkai dėl bendros kelionių erdvės.

PENKTAS PODALIS

ŽVEJYBA

1 SKYRIUS

PRADINĖS NUOSTATOS

493 Straipsnis

Pakrantės valstybių suverenios teisės, kuriomis naudojasi Šalys

Šalys pareiškia, kad pakrantės valstybių suvereniomis teisėmis, kuriomis remdamosi Šalys tyrinėja, naudoja, saugo ir valdo savo vandenų gyvuosius išteklius, turėtų būti naudojamasi pagal tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, principus ir jų laikantis.

494 Straipsnis

Tikslai ir principai

1. Šalys bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad jų vandenyse vykdoma bendrų išteklių žvejybos veikla būtų aplinkos atžvilgiu tvari ilguoju laikotarpiu ir padėtų užtikrinti ekonominę ir socialinę naudą, ir visapusiškai paisydamos Šalių, kaip nepriklausomų pakrantės valstybių, teisių ir pareigų.

2. Šalys turi bendrą tikslą naudoti bendrus išteklius taip, kad būtų išlaikyti ir palaipsniui atkurti tokie žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, kurie viršytų biomasės dydžius, kuriems esant galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį.

3. Šalys atsižvelgia į šiuos principus:

a)	žvejybos valdymui taikyti atsargumo principą;

b)	skatinti ilgalaikį tvarumą (aplinkos, socialinį ir ekonominį) ir optimalų bendrų išteklių naudojimą;

c)	žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo sprendimus grįsti patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, visų pirma teikiamomis Tarptautinės jūros tyrinėjimo tarybos (ICES);

d)	užtikrinti žvejybos selektyvumą siekiant apsaugoti žuvų jauniklius ir neršiančių žuvų santalkas, vengti nepageidaujamos priegaudos ir ją mažinti;

e)	tinkamai atsižvelgti į žalingą žvejybos poveikį jūrų ekosistemai ir kuo labiau jį mažinti ir tinkamai atsižvelgti į poreikį išsaugoti jūrų biologinę įvairovę;

f)	taikyti proporcingas ir nediskriminacines jūrų gyvųjų išteklių išsaugojimo ir žvejybos išteklių valdymo priemones, išsaugant Šalių reglamentavimo autonomiškumą;

g)	užtikrinti, kad būtų renkami išsamūs ir tikslūs su bendrų išteklių išsaugojimu ir žvejybos valdymu susiję duomenys ir būtų laiku jais dalijamasi;

h)	užtikrinti žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių laikymąsi ir kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, ir

i)	užtikrinti, kad visos sutartos priemonės būtų laiku įgyvendinamos Šalių reglamentavimo sistemose.

495 Straipsnis

Apibrėžtys

1. Šiame podalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

(Šalies) IEZ, remiantis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija:

i)	Sąjungos atveju – jos valstybių narių nustatytos išskirtinės ekonominės zonos, besiribojančios su jų europinėmis teritorijomis,

ii)	Jungtinės Karalystės nustatyta išskirtinė ekonominė zona;

žvejybos valdymui taikomas atsargumo principas – principas, pagal kurį tinkamos mokslinės informacijos trūkumas nėra priežastis atidėti valdymo priemones, skirtas tikslinėms rūšims, su jomis susijusioms arba nuo jų priklausomoms rūšims ir netikslinėms rūšims bei jų aplinkai išsaugoti, arba tų priemonių nesiimti;

c)	bendri ištekliai – visos Šalių vandenyse randamos žuvys, įskaitant visų rūšių vandens bestuburius, kurie apima moliuskus ir vėžiagyvius;

d)	BLSK – bendras leidžiamas sužvejoti kiekis, t. y. didžiausias tam tikrą apibūdinimą atitinkančio ištekliaus (arba išteklių) individų kiekis, kurį galima sužvejoti per tam tikrą laikotarpį;

e)	nekvotuojami ištekliai – ištekliai, kurie nėra valdomi taikant BLSK;

(Šalies) teritorinė jūra, remiantis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija:

i)	Sąjungos atveju – nukrypstant nuo 774 straipsnio 1 dalies, jos valstybių narių nustatyta teritorinė jūra, besiribojanti su jų europinėmis teritorijomis,

ii)	Jungtinės Karalystės nustatyta teritorinė jūra;

(Šalies) vandenys:

i)	Sąjungos atveju – nukrypstant nuo 774 straipsnio 1 dalies, valstybių narių IEZ ir jų teritorinės jūros;

ii)	Jungtinės Karalystės atveju – jos IEZ ir jos teritorinė jūra, išskyrus (500 ir 501 straipsnių bei 38 priedo tikslais) prie Gernsio Valdos, Džersio Valdos ir Meno Salos esančią teritorinę jūrą;

(Šalies) laivas:

i)	Jungtinės Karalystės atveju – su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojantis žvejybos laivas, registruotas Jungtinėje Karalystėje, Gernsio Valdoje, Džersio Valdoje ar Meno Saloje ir turintis Jungtinės Karalystės žuvininkystės administravimo institucijos suteiktą licenciją;

ii)	Sąjungos atveju – su Sąjungos valstybės narės vėliava plaukiojantis ir Sąjungoje registruotas žvejybos laivas.

2 SKYRIUS

IŠSAUGOJIMAS IR TAUSUS NAUDOJIMAS

496 Straipsnis

Žvejybos valdymas

1. Kiekviena Šalis sprendžia dėl savo vandenyse taikytinų priemonių, kuriomis siekiama 494 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų tikslų ir laikomasi 494 straipsnio 3 dalyje nustatytų principų.

2. 1 dalyje nurodytas priemones Šalis nustato remdamasi patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis.

1 dalyje nurodytas priemones Šalis jos vandenyse esantiems kitos Šalies laivams taiko tik tuo atveju, jei tas pačias priemones taiko ir savo laivams.

Antra pastraipa nedaromas poveikis įsipareigojimams, Šalims tenkantiems pagal Susitarimą dėl uosto valstybės priemonių, Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemą, Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemones ir Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos rekomendaciją 18-09 dėl uosto valstybės priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

Specialusis žuvininkystės komitetas gali iš dalies keisti trečiojoje pastraipoje nurodytų jau esamų tarptautinių įsipareigojimų sąrašą.

3. Kiekviena Šalis, prieš pradėdama taikyti naujas 1 dalyje nurodytas priemones, kurios gali turėti poveikį kitos Šalies laivams, apie jas praneša kitai Šaliai, kad ši turėtų pakankamai laiko pateikti pastabų ar paprašyti paaiškinimo.

497 Straipsnis

Leidimai, reikalavimų laikymasis ir vykdymo užtikrinimas

1. Jeigu laivai turi prieigą žvejoti kitos Šalies vandenyse pagal 500 ir 502 straipsnius:

a)	kiekviena Šalis laiku perduoda kitai Šaliai laivų, kuriems ji siekia gauti žvejybos leidimus arba licencijas, sąrašą, ir

b)	kita Šalis išduoda žvejybos leidimus arba licencijas.

2. Kiekviena Šalis imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos laivai laikytųsi kitos Šalies vandenyse jiems taikomų taisyklių, įskaitant su leidimais arba licencijomis susijusias sąlygas.

3 SKYRIUS

PRIEIGOS PRIE VANDENŲ IR IŠTEKLIŲ TVARKA

498 Straipsnis

Žvejybos galimybės

1. Iki kiekvienų metų sausio 31 d. Šalys bendradarbiauja, kad sudarytų konsultacijų tvarkaraštį, siekdamos susitarti dėl 35 priede išvardytų išteklių kitų metų ar kelerių artimiausių metų BLSK. Sudarant tvarkaraštį atsižvelgiama į kitas metines pakrantės valstybių tarpusavio konsultacijas, kurios turi įtakos vienai iš Šalių arba abiem Šalims.

2. Šalys kasmet rengia konsultacijas, kad ne vėliau kaip kiekvienų metų gruodžio 10 d. susitartų dėl 35 priede išvardytų išteklių kitų metų BLSK. Šiuo tikslu taip pat iš karto, kai tik gaunama rekomendacija dėl BLSK dydžio, iš anksto pasikeičiama nuomonėmis dėl prioritetų. Šalys BLSK nustato:

a)	remdamosi patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgdamos į kitus aktualius veiksnius, įskaitant socialinius ir ekonominius aspektus, ir

b)	laikydamosi visų taikytinų Šalių sutartų daugiamečių išsaugojimo ir valdymo strategijų.

3. Šalims tenkančios 35 priede išvardytų išteklių BLSK dalys Šalims padalijamos pagal tame priede nustatytas kvotos dalis.

4. Kasmetinės konsultacijos taip pat gali apimti, inter alia:

a)	vienai Šaliai tenkančių BLSK dalių perdavimą kitai Šaliai;

b)	išteklių, kuriuos žvejoti draudžiama, sąrašą;

c)	išteklių, kurie nėra įtraukti į 35 arba 36 priedą, BLSK nustatymą ir Šalims tenkančių tų išteklių atitinkamų dalių nustatymą;

d)	žvejybos valdymo priemones, įskaitant, kai tikslinga, žvejybos pastangų apribojimus;

e)	šio podalio prieduose neišvardytus išteklius, kuriais suinteresuotos abi Šalys.

5. Šalys gali rengti konsultacijas, siekdamos susitarti dėl pakeistų BLSK, jei to prašo kuri nors Šalis.

6. Šalių delegacijų vadovai parengia ir pasirašo rašytinį protokolą, kuriame užfiksuojama pagal šį straipsnį rengiamose konsultacijose Šalių sutarta tvarka.

7. Prieš nustatydama arba keisdama 37 priede išvardytų išteklių BLSK, kiekviena Šalis pakankamai iš anksto apie tai praneša kitai Šaliai.

8. Šalys susitaria nustatyti mechanizmą, pagal kurį kasmet gali savanoriškai viena kitai perduoti tų metų žvejybos galimybes. Dėl smulkesnių šio mechanizmo elementų sprendžia Specialusis žuvininkystės komitetas. Šalys svarsto galimybę nustatyti, kad pagal tą mechanizmą būtų galima remiantis rinkos verte perduoti išteklių, kurie per mažai žvejojami arba, kaip prognozuojama, bus per mažai žvejojami, žvejybos galimybes.

499 Straipsnis

Laikinieji BLSK

1. Jei Šalys nesusitaria dėl kurių nors 35 priede arba 36 priedo A ar B lentelėse išvardytų išteklių BLSK iki gruodžio 10 d., jos nedelsdamos atnaujina konsultacijas ir toliau siekia dėl jo susitarti. Šalys aktyviai bendrauja siekdamos išstudijuoti visas galimybes susitarimą pasiekti kuo greičiau.

2. Jei dėl kurių nors 35 priede arba 36 priedo A ir B lentelėse išvardytų išteklių BLSK vis dar nesusitarta gruodžio 20 d., kiekviena Šalis nustato laikiną ICES rekomenduoto dydžio BLSK, kuris taikomas nuo sausio 1 d.

3. Nukrypstant nuo 2 dalies, ypatingųjų išteklių BLSK nustatomi laikantis pagal 5 dalį priimtų gairių.

4. Šio straipsnio tikslais ypatingieji ištekliai – tai:

a)	ištekliai, kuriems ICES rekomenduoja taikyti nulinį BLSK;

b)	ištekliai, kurių individai sužvejojami vykdant mišriąją žvejybą, jei tie ištekliai arba kiti vykdant tą pačią žvejybą žvejojami ištekliai yra pažeidžiami, arba

c)	kiti ištekliai, kuriems, Šalių nuomone, reikia specialių priemonių.

5. Specialusis žuvininkystės komitetas ne vėliau kaip 2021 m. liepos 1 d. priima ypatingųjų išteklių laikinųjų BLSK nustatymo gaires.

6. Kiekvienais metais, gavusios ICES rekomendacijas dėl BLSK, Šalys pirmiausia aptaria ypatinguosius išteklius ir pagal 5 dalį priimtų gairių taikymą kiekvienai Šaliai nustatant laikinuosius BLSK.

7. Kiekviena Šalis sau nusistato kiekvienų laikinųjų BLSK dalį, kuri neviršija atitinkamame priede nustatytos jos dalies.

8. 2, 3 ir 7 dalyse nurodyti laikinieji BLSK ir jų dalys taikomi tol, kol pasiekiamas susitarimas pagal 1 dalį.

9. Kiekviena Šalis nedelsdama praneša kitai Šaliai pagal 2 ir 3 dalis nustatytus savo laikinuosius BLSK ir pagal 7 dalį sau nusistatytą laikiną kiekvieno iš tų BLSK dalį.

500 Straipsnis

Prieiga prie vandenų

1. Kai susitariama dėl BLSK, kiekviena Šalis suteikia kitos Šalies laivams teisę tais metais žvejoti joms priklausančiuose atitinkamų ICES parajonių vandenyse. Suteikiamos prieigos mastas ir sąlygos nustatomos minėtose metinėse konsultacijose.

2. Šalys gali metinėse konsultacijose susitarti dėl kitų specialių prieigos sąlygų, susijusių su:

a)	sutartomis žvejybos galimybėmis;

b)	daugiametėmis su nekvotuojamais ištekliais susijusiomis strategijomis, parengtomis pagal 508 straipsnio 1 dalies c punktą, ir

c)	visomis Šalių sutartomis techninėmis ir išsaugojimo priemonėmis, nedarant poveikio 496 straipsniui.

3. Šalių rengiamos metinės konsultacijos, be kita ko, dėl 1 dalyje nurodytos prieigos masto ir sąlygų, vyksta sąžiningai ir siekiant abiem Šalims priimtinai suderinti abiejų Šalių interesus.

4. Metinėse konsultacijose įprastu atveju visų pirma turėtų būti pasiekta, kad kiekviena Šalis suteiktų:

a)	teisę žvejoti 35 priede ir 36 priedo A, B ir F lentelėse išvardytus išteklius viena kitos IEZ (arba, jei prieiga suteikta pagal c punktą, IEZ ir tame punkte paminėtuose kvadratuose) tokiu mastu, kuris yra pagrįstai proporcingas Šalių atitinkamoms BLSK dalims;

b)	teisę žvejoti nekvotuojamus išteklius viena kitos IEZ (arba, jei prieiga suteikta pagal c punktą, IEZ ir tame punkte paminėtuose kvadratuose) tokiu mastu, kuris atitinka bent laimikio tonomis, kurį ta Šalis sužvejojo kitos Šalies vandenyse 2012–2016 m. laikotarpiu, vidurkį, ir

c)	tokio masto prieigą prie savo vandenų, esančių nuo šešių iki dvylikos jūrmylių nuo bazinių linijų ICES 4c ir 7d–g kvadratuose, reikalavimus atitinkantiems laivams, kokią Sąjungos ir Jungtinės Karalystės žvejybos laivai turėjo prie tų vandenų 2020 m. gruodžio 31 d.

c punkto tikslais reikalavimus atitinkantis laivas reiškia Šalies laivą, kuris ankstesniame sakinyje nurodytoje zonoje per laikotarpį nuo 2012 iki 2016 m. žvejojo ketverius metus, arba tiesiogiai jį pakeitusį laivą.

Metinės konsultacijos, nurodytos c punkte, gali apimti atitinkamus Šalių tarpusavio finansinius įsipareigojimus ir kvotų perleidimus viena kitai.

5. Taikydamos laikinuosius BLSK, kol susitars dėl nuolatinio BLSK, Šalys suteikia laikiną teisę žvejoti atitinkamuose ICES parajoniuose, kaip nurodyta toliau:

a)	35 priede išvardytus išteklius ir nekvotuojamus išteklius nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. – 4 dalies a ir b punktuose nurodytu mastu;

b)	36 priede išvardytus išteklius nuo sausio 1 d. iki vasario 14 d. – 4 dalies a punkte nurodytu mastu, ir

c)	kiek tai susiję su teise žvejoti šešių–dvylikos jūrmylių zonoje, prieiga pagal 4 dalies c punktą nuo sausio 1 d. iki sausio 31 d. suteikiama tokiu mastu, kuris atitinka mėnesinio laimikio tonomis, sužvejoto toje zonoje ankstesnius tris mėnesius, vidurkį.

Tokia teisė žvejoti kiekvienus iš a ir b punktuose nurodytų atitinkamų išteklių turi būti proporcinga Šalies turėtos metinio BLSK dalies, kurią tos Šalies laivai žvejojo kitai Šaliai priklausančiuose atitinkamų ICES parajonių vandenyse tuo pačiu laikotarpiu trejais ankstesniais kalendoriniais metais, procentiniam vidurkiui. Tas pats mutatis mutandis galioja ir teisei žvejoti nekvotuojamus išteklius.

Kiek tai susiję su atitinkamais ICES parajoniais, kiekviena Šalis kitai Šaliai iki sausio 15 d. praneša apie su šios dalies c punkte nurodyta situacija susijusius prieigos prie vandenų masto ir sąlygų pasikeitimus, kurie bus taikomi nuo vasario 1 d., iki sausio 31 d. – apie teisės žvejoti 36 priede išvardytus išteklius masto ir sąlygų pasikeitimus, kurie bus taikomi nuo vasario 15 d., ir iki kovo 15 d. – apie teisės atitinkamuose vandenyse žvejoti visus kitus išteklius masto ir sąlygų pasikeitimus, kurie bus taikomi nuo balandžio 1 d.

6. Nedarant poveikio 499 straipsnio 1 ir 8 dalims, praėjus vienam mėnesiui Šalys siekia susitarti dėl tolesnės laikinos prieigos, susijusios su šio straipsnio 5 dalies c punkte nurodyta situacija, tvarkos, praėjus vienam su puse mėnesio – dėl tolesnės laikinos teisės žvejoti 36 priede išvardytus išteklius tvarkos ir praėjus trims mėnesiams – dėl tolesnės laikinos teisės žvejoti visus kitus išteklius tvarkos; visais minėtais atvejais ši tolesnė laikina tvarka turi būti tinkamo geografinio masto, kad būtų kuo mažiau trikdoma žvejybos veikla.

7. Suteikdama prieigą pagal šio straipsnio 1 dalį Šalis gali atsižvelgti į tai, kaip atskiri laivai ar jų grupės praėjusiais metais laikėsi jos vandenyse taikomų taisyklių, ir į priemones, kurių kita Šalis praėjusiais metais ėmėsi pagal 497 straipsnio 2 dalį.

8. Šis straipsnis taikomas atsižvelgiant į 38 priedą.

501 Straipsnis

Kompensacinės priemonės, taikomos panaikinus arba sumažinus prieigą

1. Šaliai (toliau – priimančioji Šalis) pateikus pranešimą pagal 500 straipsnio 5 dalį, kita Šalis (toliau – žvejojančioji Šalis) gali imtis kompensacinių priemonių, kurios turi būti proporcingos prieigos prie vandenų masto ir sąlygų pasikeitimo ekonominiam poveikiui ir jo poveikiui visuomenei. Tas poveikis matuojamas remiantis patikimais įrodymais, o ne tik spėjimais ir menka galimybe. Teikdama pirmenybę tokioms kompensacinėms priemonėms, kurios mažiausiai sutrikdys šio Susitarimo įgyvendinimą, žvejojančioji Šalis gali visiškai arba iš dalies sustabdyti prieigos prie savo vandenų užtikrinimą ir lengvatinio muitų tarifų režimo taikymą žvejybos produktams pagal 21 straipsnį.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta kompensacinė priemonė gali įsigalioti ne anksčiau kaip praėjus septynioms dienoms nuo tada, kai žvejojančioji Šalis priimančiajai Šaliai pateikė pranešimą apie numatytą sustabdymą pagal šio straipsnio 1 dalį, ir bet kuriuo atveju ne anksčiau kaip vasario 1 d., jei tai susiję su 500 straipsnio 5 dalies c punkte nurodyta situacija, ne anksčiau kaip vasario 15 d., jei tai susiję su 36 priedu, ir ne anksčiau kaip balandžio 1 d., jei tai susiję su kitais ištekliais. Šalys konsultuojasi Specialiajame komitete siekdamos rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą. Minėtame pranešime nurodoma:

a)	žvejojančiosios Šalies numatyta sustabdymo data, ir

b)	įsipareigojimai, kurių vykdymą ketinama sustabdyti, ir numatomo sustabdymo mastas.

3. Pateikusi pranešimą apie kompensacines priemones pagal šio straipsnio 2 dalį, priimančioji Šalis gali nesikreipusi dėl konsultacijų pagal 738 straipsnį prašyti įsteigti arbitražo teismą pagal 739 straipsnį. Arbitražo teismas gali tik peržiūrėti kompensacinių priemonių atitiktį šio straipsnio 1 daliai. Arbitražo teismas klausimą nagrinėja skubos tvarka 744 straipsnio tikslais.

4. Jei nebetenkinamos 1 dalyje nurodytų kompensacinių priemonių taikymo sąlygos, tokios priemonės nedelsiant atšaukiamos.

5. Jeigu taikant šio straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą arbitražo teismas padaro išvadą žvejojančiosios Šalies nenaudai ir nustato, kad kompensacinės priemonės yra smarkiai nesuderinamos su šio straipsnio 1 dalimi, priimančioji Šalis gali prašyti arbitražo teismo per 30 dienų nuo jo sprendimo priėmimo nustatyti įsipareigojimų vykdymo sustabdymo pagal šį Susitarimą mastą, kuris turi neviršyti masto, lygiaverčio panaikinimui arba pabloginimui, kurį lėmė kompensacinių priemonių taikymas. Prašyme yra nurodomas siūlomas sustabdymo mastas, nustatytas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytus principus ir laikantis visų atitinkamų 761 straipsnyje nustatytų principų. Priimančioji Šalis įsipareigojimų vykdymo pagal šį Susitarimą sustabdymą – tokiu mastu, kokį nustatė arbitražo teismas, – gali taikyti ne anksčiau kaip praėjus 15 dienų nuo tokio sprendimo priėmimo.

6. Šalis negali remtis PPO susitarimu arba kuriuo nors kitu tarptautiniu susitarimu tam, kad neleistų kitai Šaliai pagal šį straipsnį sustabdyti įsipareigojimų vykdymą.

502 Straipsnis

Prieiga prie Gernsio Valdos, Džersio Valdos ir Meno Salos vandenų

1. Nukrypstant nuo 500 straipsnio 1 ir 3–7 dalių, 501 straipsnio ir 38 priedo, kiekviena Šalis kitos Šalies laivams suteikia teisę žvejoti savo vandenyse atsižvelgdama į tai, kokio masto ir pobūdžio žvejybos veiklą (kurią galima įrodyti) juose vykdė reikalavimus atitinkantys kitos Šalies laivai laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. pagal 2020 m. sausio 31 d. galiojusias sutartines nuostatas.

2. Šio straipsnio tikslais ir tiek, kiek kitų šio podalio straipsnių taikymas yra susijęs su pagal šį straipsnį nustatyta prieigos tvarka:

reikalavimus atitinkantis laivas – prie Gernsio Valdos, Džersio Valdos, Meno Salos arba valstybės narės esančiuose vandenyse vykdomos žvejybos veiklos atveju, laivas, kuris prie tos teritorijos arba tos valstybės narės esančioje teritorinėje jūroje žvejojo daugiau kaip 10 dienų per bet kurį iš trijų į 2017 m. vasario 1 d.–2020 m. sausio 31 d. laiko tarpą tilpusių 12 mėnesių laikotarpių, kurie baigėsi sausio 31 d.;

b)	(Šalies) laivas – Jungtinės Karalystės atveju, su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojantis žvejybos laivas, registruotas Gernsio Valdoje, Džersio Valdoje arba Meno Saloje ir turintis Jungtinės Karalystės žuvininkystės administravimo institucijos suteiktą licenciją;

(Šalies) vandenys:

i)	Sąjungos atveju – prie valstybės narės esanti teritorinė jūra, ir

ii)	Jungtinės Karalystės atveju – tiek prie Gernsio Valdos, tiek prie Džersio Valdos, tiek prie Meno Salos esanti teritorinė jūra.

3. Bet kurios Šalies prašymu Partnerystės taryba per 90 dienų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo nusprendžia, kad šis straipsnis, 503 straipsnis ir visos kitos šio podalio nuostatos, kiek jos susijusios su tuose straipsniuose numatyta tvarka, taip pat 520 straipsnio 3–8 dalys praėjus 30 dienų nuo to sprendimo nustoja būti taikomi Gernsio Valdai, Džersio Valdai arba Meno Salai, arba kelioms iš šių teritorijų.

4. Partnerystės taryba gali nuspręsti iš dalies pakeisti šį straipsnį, 503 straipsnį ir visas kitas šio podalio nuostatas, kiek jos susijusios su tuose straipsniuose numatyta tvarka.

503 Straipsnis

Su žvejybos produktų importu ir tiesioginiu iškrovimu susijusio pranešimo laikotarpiai

1. Sąjunga taiko toliau nurodytus su žvejybos produktais, kuriuos su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojantys ir Gernsio Valdoje arba Džersio Valdoje registruoti laivai sužvejojo prie tų teritorijų esančioje teritorinėje jūroje arba prie valstybės narės esančioje teritorinėje jūroje, susijusio išankstinio pranešimo laikotarpius:

a)	iškraunant šviežius žvejybos produktus Sąjungos teritorijoje apie tai turi būti pranešama prieš tris–penkias valandas;

b)	žvejybos produktų krovinį tiesiogiai gabenant jūra, prieš vieną–tris valandas iki numatyto atvykimo į įvežimo į Sąjungos teritoriją vietą laiko atsiunčiamas patvirtintas laimikio sertifikatas.

2. Tik šio straipsnio tikslais žvejybos produktai reiškia visų rūšių jūros žuvis, moliuskus ir vėžiagyvius.

504 Straipsnis

Valdymo rajonų suderinimas

1. Ne vėliau kaip 2021 m. liepos 1 d. Šalys paprašo ICES pateikti rekomendaciją dėl išteklių, pažymėtų žvaigždute 35 priede, valdymo rajonų ir ICES taikomų vertinimo vienetų suderinimo.

2. Gavusios 1 dalyje nurodytą rekomendaciją, Šalys per šešis mėnesius kartu ją peržiūri ir kartu apsvarsto atitinkamų išteklių valdymo rajonų patikslinimus siekdamos susitarti dėl atitinkamų 35 priede pateikto išteklių ir BLSK dalių sąrašo pakeitimų.

505 Straipsnis

Tam tikrų kitų išteklių BLSK dalys

1. Atitinkamos Šalims tenkančios tam tikrų kitų išteklių BLSK dalys yra nustatytos 36 priede.

2. Kiekviena Šalis atitinkamoms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms praneša apie savo dalis pagal 36 priedo A–D lentelėse nustatytą dalijimosi tvarką.

3. Dėl visų vėlesnių tų 36 priedo C ir D lentelėse nurodytų dalių pakeitimų sprendžiama atitinkamuose daugiašaliuose forumuose.

4. Nedarant poveikio 508 straipsnio 3 dalyje nustatytiems Partnerystės tarybos įgaliojimams, dėl visų vėlesnių 36 priedo A ir B lentelėse nurodytų dalių pakeitimų po 2026 m. birželio 30 d. sprendžiama atitinkamuose daugiašaliuose forumuose.

5. Abi Šalys 36 priedo A–D lentelėse nurodytus išteklius valdo laikydamosi 494 straipsnyje nustatytų tikslų ir principų.

4 SKYRIUS

VALDYMO TVARKA

506 Straipsnis

Taisomosios priemonės ir ginčų sprendimas

1. Jei įtariama, kad Šalis (toliau – Šalis atsakovė) nesilaiko šio podalio nuostatų (išskyrus 2 dalyje aptariamus įtariamo nuostatų nesilaikymo atvejus), kita Šalis (toliau – Šalis ieškovė), prieš tai pateikusi Šaliai atsakovei pranešimą, gali:

a)	visiškai arba iš dalies sustabdyti prieigos prie savo vandenų užtikrinimą ir lengvatinio muitų tarifų režimo taikymą pagal 21 straipsnį žvejybos produktams ir

b)	jei ji mano, kad šios dalies a punkte nurodytas sustabdymas neproporcingas įtariamo nuostatų nesilaikymo ekonominiam poveikiui ir jo poveikiui visuomenei, ji gali visiškai arba iš dalies sustabdyti lengvatinio muitų tarifų režimo taikymą pagal 21 straipsnį kitoms prekėms, ir

jei ji mano, kad šios dalies a ir b punktuose nurodytas sustabdymas neproporcingas įtariamo nuostatų nesilaikymo ekonominiam poveikiui ir jo poveikiui visuomenei, ji gali visiškai arba iš dalies sustabdyti įsipareigojimų vykdymą pagal šios dalies pirmą podalį, išskyrus XI antraštinę dalį. Jei sustabdomas viso šios dalies pirmo podalio taikymas, sustabdomas ir šios dalies trečio podalio taikymas.

2. Jei įtariama, kad Šalis (Šalis atsakovė) nesilaiko 502, 503 straipsnių arba bet kurių kitų šio podalio nuostatų, kiek jos susijusios su tuose straipsniuose numatyta tvarka, kita Šalis (Šalis ieškovė), prieš tai pateikusi Šaliai atsakovei pranešimą:

a)	gali visiškai arba iš dalies sustabdyti prieigos prie savo vandenų, kaip tai suprantama 502 straipsnyje, užtikrinimą;

b)	jei ji mano, kad šios dalies a punkte nurodytas sustabdymas neproporcingas įtariamo nuostatų nesilaikymo ekonominiam poveikiui ir jo poveikiui visuomenei, ji gali visiškai arba iš dalies sustabdyti lengvatinio muitų tarifų režimo taikymą pagal 21 straipsnį žvejybos produktams;

c)	jei ji mano, kad šios dalies a ir b punktuose nurodytas sustabdymas neproporcingas įtariamo nuostatų nesilaikymo ekonominiam poveikiui ir jo poveikiui visuomenei, ji gali visiškai arba iš dalies sustabdyti lengvatinio muitų tarifų režimo taikymą pagal 21 straipsnį kitoms prekėms.

Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, taisomųjų priemonių, darančių poveikį pagal 502 straipsnį, 503 straipsnį nustatytai tvarkai ar bet kurioms kitoms šio podalio nuostatoms, kiek jos susijusios su tuose straipsniuose numatyta tvarka, gali būti nesiimama tuo atveju, jei įtariama, kad Šalis nesilaikė su minėta tvarka nesusijusių šio podalio nuostatų.

3. 1 ir 2 dalyse nurodytos priemonės turi būti proporcingos nuostatų nesilaikymui, kuriuo įtariama Šalis atsakovė, ir jo ekonominiam poveikiui bei poveikiui visuomenei.

4. 1 ir 2 dalyse nurodytos priemonės gali įsigalioti ne anksčiau kaip praėjus septynioms dienoms nuo tada, kai Šalis ieškovė Šaliai atsakovei pateikė pranešimą apie siūlomą sustabdymą. Šalys konsultuojasi Specialiajame žuvininkystės komitete siekdamos rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą. Minėtame pranešime nurodoma:

a)	kokių nuostatų, Šalies ieškovės manymu, nesilaikė Šalis atsakovė;

b)	Šalies ieškovės numatyta sustabdymo data, ir

c)	numatomas sustabdymo mastas.

5. Šalis ieškovė per 14 dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo dienos turi pateikti ieškinį dėl šio podalio nuostatų nesilaikymo, kuriuo įtariama Šalis atsakovė, kaip nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, prašydama įsteigti arbitražo teismą pagal 739 straipsnį. Teisė pradėti arbitražą pagal šį straipsnį taikoma iš anksto nesikreipus dėl konsultacijų pagal 738 straipsnį. Arbitražo teismas klausimą nagrinėja skubos tvarka 744 straipsnio tikslais.

6. Sustabdymas nustoja būti taikomas, kai:

a)	Šalis ieškovė nusprendžia, kad Šalis atsakovė vykdo atitinkamus savo įsipareigojimus pagal šį podalį, arba

b)	arbitražo teismas nusprendžia, kad Šalis atsakovė tinkamai vykdė atitinkamus savo įsipareigojimus pagal šį podalį.

7. Jeigu taikant šio straipsnio 5 dalyje nurodytą procedūrą arbitražo teismas padaro išvadą Šalies ieškovės nenaudai ir nustato, kad taisomosios priemonės yra reikšmingai nesuderinamos su šio straipsnio 1 arba 2 dalimi, Šalis atsakovė gali prašyti arbitražo teismo per 30 dienų nuo jo sprendimo priėmimo nustatyti įsipareigojimų vykdymo sustabdymo pagal šį Susitarimą mastą, kuris turi neviršyti masto, lygiaverčio panaikinimui arba pabloginimui, kurį lėmė taisomųjų priemonių taikymas. Prašyme yra nurodomas siūlomas sustabdymo mastas, nustatytas pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį ir laikantis visų atitinkamų 761 straipsnyje nustatytų principų. Šalis atsakovė įsipareigojimų vykdymo pagal šį Susitarimą sustabdymą – tokiu mastu, kokį nustatė arbitražo teismas, – gali taikyti ne anksčiau kaip praėjus 15 dienų nuo tokio sprendimo priėmimo.

8. Šalis negali remtis PPO steigimo sutartimi arba kuriuo nors kitu tarptautiniu susitarimu tam, kad neleistų kitai Šaliai pagal šį straipsnį sustabdyti įsipareigojimų vykdymą.

507 Straipsnis

Dalijimasis duomenimis

Šalys dalijasi tokia informacija, kuri yra būtina šio podalio įgyvendinimui remti, atsižvelgiant kiekvienos Šalies teisę.

508 Straipsnis

Specialusis žuvininkystės komitetas

1. Specialusis žuvininkystės komitetas visų pirma gali:

a)	būti diskusijų ir bendradarbiavimo forumu tvaraus žvejybos valdymo srityje;

b)	svarstyti galimybę parengti daugiametes išteklių išsaugojimo ir valdymo strategijas, kuriomis remiantis būtų nustatomi BLSK ir kitos valdymo priemonės;

c)	rengti daugiametes nekvotuojamų išteklių išsaugojimo ir valdymo strategijas, nurodytas 500 straipsnio 2 dalies b punkte;

d)	svarstyti žvejybos valdymo ir išteklių išsaugojimo priemones, įskaitant neatidėliotinas priemones ir žvejybos selektyvumo užtikrinimo priemones;

e)	svarstyti duomenų rinkimo mokslo ir žvejybos valdymo tikslais, dalijimosi tokiais duomenimis (įskaitant su stebėsena, kontrole ir reikalavimų vykdymo užtikrinimu susijusią informaciją) ir konsultavimosi su mokslo įstaigomis dėl patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų metodus;

f)	svarstyti taikytinų taisyklių laikymosi užtikrinimo priemones, įskaitant bendras kontrolės, stebėsenos ir priežiūros programas ir keitimąsi duomenimis, siekiant palengvinti žvejybos galimybių naudojimo stebėseną bei kontrolę ir reikalavimų vykdymo užtikrinimą;

g)	rengti BLSK nustatymo gaires, nurodytas 499 straipsnio 5 dalyje;

h)	atlikti pasiruošimo metinėms konsultacijoms darbus;

i)	svarstyti klausimus, susijusius su iškrovimo uostų paskyrimu, be kita ko, sudaryti geresnes sąlygas Šalims laiku pranešti apie paskirtus uostus ir visus su jais susijusius pasikeitimus;

j)	nustatyti 496 straipsnio 3 dalyje nurodyto pranešimo apie priemones, 497 straipsnio 1 dalyje nurodyto laivų sąrašo pateikimo ir 498 straipsnio 7 dalyje nurodyto pranešimo pateikimo terminus;

k)	sudaryti sąlygas konsultuotis pagal 501 straipsnio 2 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį;

l)	parengti gaires, kurios padėtų praktiškai taikyti 500 straipsnį;

m)	nustatyti mechanizmą, pagal kurį Šalys galėtų savanoriškai viena kitai perduoti tų metų žvejybos galimybes, kaip nurodyta 498 straipsnio 8 dalyje, ir

n)	svarstyti 502 ir 503 straipsnių taikymą ir įgyvendinimą.

2. Specialusis žuvininkystės komitetas gali priimti priemones, įskaitant sprendimus ir rekomendacijas:

a)	kuriuose užfiksuoti dalykai, dėl kurių Šalys susitarė po 498 straipsnyje nurodytų konsultacijų;

b)	susijusius su visais šio straipsnio 1 dalies b, c, d, e, f, g, i, j, l, m ir n punktuose nurodytais dalykais;

c)	kuriais iš dalies keičiamas 496 straipsnio 2 dalyje nurodytų jau esamų tarptautinių įsipareigojimų sąrašas;

d)	dėl visų kitų bendradarbiavimo tvaraus žvejybos valdymo srityje pagal šį podalį aspektų ir

e)	dėl pagal 510 straipsnį atliekamos peržiūros taisyklių.

3. Partnerystės tarybai suteikiamas įgaliojimas iš dalies keisti 35, 36 ir 37 priedus.

509 Straipsnis

Nutraukimas

1. Nedarant poveikio 779 straipsniui arba 521 straipsniui, kiekviena Šalis gali bet kuriuo metu nutraukti šio podalio galiojimą, apie tai raštu pranešdama diplomatiniais kanalais. Tokiu atveju pirmas podalis, antras podalis, trečias podalis ir šis podalis nustoja galioti pirmą devinto mėnesio po pranešimo pateikimo dieną.

2. Jei šio podalio galiojimas nutraukiamas pagal šio straipsnio 1 dalį, 779 straipsnį arba 521 straipsnį, pagal šį podalį Šalių prisiimti metų, kurie dar nepasibaigę tuo momentu, kai šis podalis nustoja galioti, įsipareigojimai toliau taikomi iki tų metų pabaigos.

3. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, antras podalis gali toliau likti galioti, jei Šalys susitaria įtraukti atitinkamas pirmo podalio XI antraštinės dalies dalis.

4. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1–3 dalių ir nedarant poveikio 779 straipsniui arba 521 straipsniui:

jei Šalys nėra susitarusios kitaip, 502 straipsnis, 503 straipsnis ir visos kitos šio podalio nuostatos, kiek jos susijusios su tuose straipsniuose numatyta tvarka, toliau galioja:

i)	kol jų galiojimą, prieš trejus metus apie tai raštu pranešusi kitai Šaliai, nutraukia kuri nors Šalis, arba

ii)	iki dienos, kurią nustoja galioti 520 straipsnio 3–5 dalys, jei tai įvyksta anksčiau;

a punkto i papunkčio tikslais pranešimas dėl nutraukimo gali būti pateiktas dėl Gernsio Valdos, Džersio Valdos arba Meno Salos, arba dėl kelių iš šių teritorijų ir 502 straipsnis, 503 straipsnis ir visos kitos šio podalio nuostatos, kiek jos susijusios su tuose straipsniuose numatyta tvarka, toliau galioja toms iš šių teritorijų, dėl kurių pranešimas apie nutraukimą nebuvo pateiktas, ir

a punkto ii papunkčio tikslais, jei 520 straipsnio 3–5 dalys nustoja galioti, kiek tai susiję su Gernsio Valda, Džersio Valda arba Meno Sala, arba keliomis iš šių teritorijų (bet ne jomis visomis), 502 straipsnis, 503 straipsnis ir visos kitos šio podalio nuostatos, kiek jos susijusios su tuose straipsniuose numatyta tvarka, toliau galioja toms iš šių teritorijų, kurių atžvilgiu tebegalioja 520 straipsnio 3–5 dalys.

510 Straipsnis

Peržiūros nuostata

1. Praėjus ketveriems metams nuo 38 priedo 1 straipsnyje nurodyto tikslinimo laikotarpio pabaigos, Šalys Partnerystės taryboje kartu peržiūri šio podalio įgyvendinimą siekdamos apsvarstyti, ar nustatytą tvarką, įskaitant su prieiga prie vandenų susijusią tvarką, galima toliau kodifikuoti ir stiprinti.

2. Vėliau tokia peržiūra gali būti pakartotinai atliekama kas ketverius metus nuo pirmosios peržiūros pabaigos.

3. Dėl peržiūros taisyklių Šalys iš anksto susitaria Specialiajame žuvininkystės komitete.

4. Atliekant peržiūrą visų pirma turi būti sudarytos sąlygos už praėjusius metus įvertinti:

a)	nuostatas dėl prieigos prie viena kitos vandenų pagal 500 straipsnį;

b)	35, 36 ir 37 prieduose nustatytas BLSK dalis;

c)	pagal 498 straipsnio 4 dalį metinėse konsultacijose sutartą perdavimų skaičių ir mastą ir visus pagal 498 straipsnio 8 dalį atliktus perdavimus;

d)	metinių BLSK svyravimus;

e)	tai, kaip abi Šalys laikosi šio podalio nuostatų ir kaip kiekvienos Šalies laivai laikosi taisyklių, taikomų tiems laivams, kai jie yra kitos Šalies vandenyse;

f)	pagal šį podalį vykdomo bendradarbiavimo pobūdį ir mastą, ir

g)	visus kitus elementus, dėl kurių Šalys iš anksto nusprendžia Specialiajame žuvininkystės komitete.

511 Straipsnis

Ryšys su kitais susitarimais

1. Atsižvelgiant į 2 dalį, šis podalis nedaro poveikio kitiems esamiems susitarimams dėl žvejybos, kurią Šalies laivai vykdo kitos Šalies jurisdikcijai priklausančiame rajone.

2. Šiuo podaliu anuliuojami ir pakeičiami visi esami susitarimai ar tvarka, susiję su Sąjungos žvejybos laivų vykdoma žvejyba prie Gernsio Valdos, Džersio Valdos arba Meno Salos esančioje teritorinėje jūroje ir su Jungtinės Karalystės žvejybos laivų, registruotų Gernsio Valdoje, Džersio Valdoje arba Meno Saloje, vykdoma žvejyba prie valstybės narės esančioje teritorinėje jūroje. Tačiau, jei Partnerystės taryba pagal 502 straipsnį priima sprendimą, kad šis Susitarimas nustoja būti taikomas, kiek tai susiję su Gernsio Valda, Džersio Valda arba Meno Sala, atitinkami susitarimai ar tvarka nėra anuliuojami ir pakeičiami, kiek tai susiję su teritorija (-omis), dėl kurios (-ių) tas sprendimas priimtas.

ŠEŠTAS PODALIS

KITOS NUOSTATOS

512 Straipsnis

Apibrėžtys

Jei nenurodyta kitaip, antroje dalyje, Protokole dėl administracinės savitarpio pagalbos muitinių veiklos srityje ir Protokole dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir dėl savitarpio pagalbos vykdant su mokesčiais ir muitais susijusius reikalavimus vartojamų terminų apibrėžtys:

muitinė –

i)	Sąjungoje: už muitinės klausimus atsakingos Europos Komisijos tarnybos arba atitinkamais atvejais muitinės administracijos ir visos kitos institucijos, Sąjungos valstybėse narėse įgaliotos taikyti muitų teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą, ir

ii)	Jungtinėje Karalystėje: Jos Didenybės mokesčių ir muitų departamentas ir bet kuri kita už muitinės klausimus atsakinga institucija;

muitas – bet koks muitas arba bet kokios rūšies privalomasis mokėjimas, nustatytas importuojamai prekei arba dėl jos, išskyrus:

i)	privalomąjį mokėjimą, lygiavertį vidaus mokesčiui, taikomam pagal 19 straipsnį;

ii)	antidempingo muitą, specialų apsaugos muitą, kompensacinį arba apsaugos muitą, taikomus atitinkamai pagal GATT 1994, Antidempingo susitarimą, Sutartį dėl žemės ūkio, Sutartį dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių arba Susitarimą dėl apsaugos priemonių, arba

iii)	rinkliavą ar kitą privalomąjį mokėjimą, nustatytą importuojamoms prekėms arba dėl jų, kurie neviršija apytikslių suteiktų paslaugų išlaidų;

c)	CPC – Laikinasis svarbiausias produktų klasifikatorius (Statistical Papers Series M No. 77, Department of International Economic and Social Affairs, Statistical Office of the United Nations, New York, 1991);

d)	esamas – galiojantis šio Susitarimo įsigaliojimo dieną;

e)	Šalies prekės – vidaus produktai, kaip tai suprantama GATT 1994, įskaitant tos Šalies kilmės statusą turinčias prekes;

f)	Suderinta sistema arba SS – Pasaulio muitinių organizacijos parengta Suderinta prekių aprašymo ir kodavimo sistema, taip pat visos jos teisinės pastabos ir daliniai pakeitimai;

g)	pozicija – Suderintoje sistemoje naudojamo tarifinio klasifikavimo numerio pirmieji keturi skaitmenys;

h)	juridinis asmuo – juridinis subjektas, įsteigtas ar kitaip organizuotas pagal taikytiną teisę, siekiantis ar nesiekiantis pelno, valdomas privačios ar valstybinės nuosavybės teise, įskaitant bet kokią korporaciją, patikos fondą, ūkinę bendriją, bendrąją įmonę, individualiąją įmonę ar asociaciją;

i)	priemonė – bet kokia Šalies taikoma priemonė: įstatymas, reglamentas, taisyklė, procedūra, sprendimas, administracinis veiksmas, reikalavimas, praktika ar kita; (71)

Šalies priemonės – priemonės, kurias nustato arba toliau taiko:

i)	centrinė, regiono ar vietos valdžia arba jos institucijos, ir

ii)

nevyriausybinės organizacijos, vykdančios centrinės, regiono ar vietos valdžios arba jos institucijų perduotus įgaliojimus;

Šalies priemonės apima priemones, kurias nustatė arba toliau taiko i ir ii papunkčiuose nurodyti subjektai, duodami nurodymus, vadovaudami ar kontroliuodami, tiesiogiai arba netiesiogiai, kitų subjektų vykdomą veiklą tų priemonių atžvilgiu;

Šalies fizinis asmuo (72):

i)	Europos Sąjungos atžvilgiu – valstybės narės pilietis, kaip nustatyta jos teisėje (73), ir

ii)	Jungtinės Karalystės atžvilgiu – Britanijos pilietis;

l)	asmuo – fizinis asmuo arba juridinis asmuo;

m)	sanitarijos ar fitosanitarijos priemonė – SFP sutarties A priedo 1 dalyje nurodyta priemonė;

n)	trečioji šalis – šalis ar teritorija, nepatenkanti į šio Susitarimo teritorinę taikymo sritį, ir

o)	PPO – Pasaulio prekybos organizacija.

513 Straipsnis

PPO susitarimai

Šio Susitarimo tikslais PPO susitarimai vadinami taip:

a)	Sutartis dėl žemės ūkio – Sutartis dėl žemės ūkio, įtraukta į PPO steigimo sutarties 1A priedą;

b)	Antidempingo susitarimas – Sutartis dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo;

c)	GATS – Bendrasis susitarimas dėl prekybos paslaugomis, įtrauktas į PPO steigimo sutarties 1B priedą;

d)	GATT 1994 – 1994 m. Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos, įtrauktas į PPO steigimo sutarties 1A priedą;

e)	SVP – Sutartis dėl viešųjų pirkimų, įtraukta į PPO steigimo sutarties 4 priedą (74);

f)	Susitarimas dėl apsaugos priemonių – Susitarimas dėl apsaugos priemonių, įtrauktas į PPO steigimo sutarties 1A priedą;

g)	SKP sutartis – Sutartis dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių, įtraukta į PPO steigimo sutarties 1A priedą;

h)	SFP sutartis – Sutartis dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo, įtraukta į PPO steigimo sutarties 1A priedą;

i)	TPK sutartis – Sutartis dėl techninių prekybos kliūčių, įtraukta į PPO steigimo sutarties 1A priedą;

j)	TRIPS sutartis – Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, įtraukta į PPO steigimo sutarties 1C priedą, ir

k)	PPO steigimo sutartis – 1994 m. balandžio 15 d. Marakeše priimta Marakešo sutartis, kuria įsteigta Pasaulio prekybos organizacija.

514 Straipsnis

Laisvosios prekybos erdvės sukūrimas

Laikydamosi GATT 1994 XXIV straipsnio ir GATS V straipsnio Šalys sukuria laisvosios prekybos erdvę.

515 Straipsnis

Santykis su PPO steigimo sutartimi

Šalys patvirtina savo teises ir pareigas viena kitos atžvilgiu pagal PPO steigimo sutartį ir kitus susitarimus, kurių šalys jos yra.

Nė viena šio Susitarimo nuostata nelaikoma reikalavimu, kad kuri nors Šalis imtųsi veiksmų, kurie yra nesuderinami su jos pareigomis pagal PPO steigimo sutartį.

516 Straipsnis

PPO praktika

Aiškinant ir taikant šios dalies nuostatas atsižvelgiama į PPO ginčų sprendimo tarybos priimtose PPO kolegijų ir Apeliacinio komiteto ataskaitose, taip pat pagal Susitarimo dėl ginčų sprendimo arbitražo teismo priimtuose sprendimuose pateiktus atitinkamus išaiškinimus.

517 Straipsnis

Pareigų vykdymas

Kiekviena Šalis priima bet kokias bendrąsias ar specialiąsias priemones, reikalingas jos pareigoms pagal šią dalį vykdyti, įskaitant priemones, būtinas užtikrinti, kad centrinė, regioninė ar vietos valdžia ir jos institucijos, taip pat nevyriausybinės organizacijos vykdytų tas pareigas naudodamosi joms suteiktais įgaliojimais.

518 Straipsnis

Nuorodos į įstatymus ir kitus susitarimus

1. Jeigu nenurodyta kitaip, kai šioje dalyje daroma nuoroda į Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus, laikoma, kad tie įstatymai ir kiti teisės aktai apima ir jų pakeitimus.

2. Jei nenurodyta kitaip, kai šioje dalyje daroma nuoroda į tarptautinius susitarimus arba kai visi tokie susitarimai ar jų dalis įtraukiami į šią dalį, laikoma, kad jie apima ir jų pakeitimus arba juos pakeitusius susitarimus, abiem Šalims įsigaliojusius šio Susitarimo pasirašymo dieną arba vėliau. Jeigu dėl tokių pakeitimų arba esamus susitarimus pakeitusių susitarimų iškyla su šios dalies nuostatų įgyvendinimu ar taikymu susijusių klausimų, Šalys bet kurios iš jų prašymu gali reikiamu mastu surengti tarpusavio konsultacijas, kad rastų abipusiškai priimtiną sprendimą šiuo klausimu.

519 Straipsnis

Partnerystės tarybos užduotys pagal antrą dalį

Partnerystės taryba gali:

priimti sprendimus iš dalies pakeisti:

i)	antros dalies pirmo podalio I antraštinės dalies 2 skyrių ir jo priedus, kaip nustatyta 68 straipsnyje;

ii)	16 ir 17 prieduose nustatytą tvarką, kaip nustatyta 96 straipsnio 8 dalyje;

iii)	15-A ir 15-B priedėlius, kaip nustatyta 15 priedo 2 straipsnio 3 dalyje;

iv)	15-C priedėlį, kaip nustatyta 15 priedo 3 straipsnio 3 dalyje;

v)	14-A, 14-B, 14-C ir 14-D priedėlius, kaip nustatyta 14 priedo 1 straipsnyje;

vi)	12-A, 12-B ir 12-C priedėlius, kaip nustatyta 12 priedo 11 straipsnyje;

vii)

Priedą dėl įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų, Protokolą dėl administracinės savitarpio pagalbos muitinių veiklos srityje, Protokolą dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir dėl savitarpio pagalbos vykdant su mokesčiais ir muitais susijusius reikalavimus, taip pat 117 straipsnio 2 dalyje nustatytą prekių sąrašą, kaip nustatyta 122 straipsnyje;

viii)

25 priedo B skirsnio atitinkamą poskirsnį, kaip nustatyta 293 straipsnyje;

ix)	26, 27 ir 28 priedus, kaip nustatyta 329 straipsnyje;

x)	346 straipsnio 4 dalį, kaip nustatyta toje dalyje, 365 straipsnio 2 dalies trečią sakinį, kaip nustatyta tos dalies ketvirtame sakinyje, 365 straipsnio 3 dalį, kaip nustatyta toje dalyje, 367 straipsnį, kaip nustatyta to straipsnio 1 dalyje, ir 373 straipsnį, kaip nustatyta to straipsnio 7 dalyje;

xi)	502 straipsnį, 503 straipsnį ir bet kurią kitą penkto podalio nuostatą, kaip nustatyta 502 straipsnio 4 dalyje;

xii)	35, 36 ir 37 priedus, kaip nustatyta 508 straipsnio 3 dalyje;

xiii)

bet kurią kitą nuostatą, protokolą, priedėlį ar priedą, dėl kurių tokio sprendimo galimybė aiškiai numatyta šioje dalyje;

b)	priimti sprendimus, kuriuose pateikiamas šios dalies nuostatų išaiškinimas.

520 Straipsnis

Geografinė taikymo sritis

1. Šio Susitarimo nuostatos dėl prekėms taikomo muitų tarifų režimo, įskaitant kilmės taisykles ir laikiną šio režimo taikymo sustabdymą, Sąjungos atžvilgiu taip pat taikomos toms Sąjungos muitų teritorijos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 (75) 4 straipsnyje, dalims, kurioms netaikomas 774 straipsnio 1 dalies a punktas.

2. Nedarant poveikio 774 straipsnio 2, 3 ir 4 dalims, Šalių teisės ir pareigos, nustatytos šioje dalyje, taip pat taikomos už kiekvienos Šalies teritorinės jūros ribų esantiems rajonams, įskaitant jūros dugną ir podugnį, į kuriuos ta Šalis turi suverenias teises arba kurie priklauso jos jurisdikcijai pagal tarptautinę teisę, įskaitant Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, ir pagal jos įstatymus ir kitus teisės aktus, derančius su tarptautine teise (76).

3. Atsižvelgiant į šio straipsnio 4 dalyje nustatytas išimtis, pirmo podalio I antraštinės dalies 1, 2 ir 5 skyriai ir tų skyrių protokolai ir priedai taip pat taikomi Jungtinės Karalystės atžvilgiu teritorijoms, nurodytoms 774 straipsnio 2 dalyje. Tuo tikslu 774 straipsnio 2 dalyje nurodytos teritorijos laikomos Jungtinės Karalystės muitų teritorijos dalimi. 774 straipsnio 2 dalyje nurodytų teritorijų muitinės yra atsakingos už tų skyrių ir jų protokolų ir priedų taikymą ir įgyvendinimą atitinkamose savo teritorijose. Tose nuostatose esančios nuorodos į muitinę suprantamos atitinkamai. Tačiau pagal šiuos skyrius ir jų protokolus ir priedus pateiktus prašymus ir pranešimus administruoja Jungtinės Karalystės muitinė.

4. 110 straipsnis,18 priedas ir Protokolas dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir dėl savitarpio pagalbos vykdant su mokesčiais ir muitais susijusius reikalavimus netaikomi Džersio Valdai ar Gernsio Valdai.

5. pirmo podalio I antraštinės dalies 3 ir 4 skyriai ir tų skyrių priedai taip pat taikomi Jungtinės Karalystės atžvilgiu teritorijoms, nurodytoms 774 straipsnio 2 dalyje. 774 straipsnio 2 dalyje nurodytų teritorijų institucijos yra atsakingos už tų skyrių ir jų priedų taikymą ir įgyvendinimą atitinkamose teritorijose ir susijusios nuorodos turi būti suprantamos atitinkamai. Tačiau pagal tuos skyrius ir jų priedus pateiktus prašymus ir pranešimus administruoja Jungtinės Karalystės valdžios institucijos.

6. Nedarant poveikio 779 straipsniui ir 521 straipsniui ir nebent Šalys susitaria kitaip, šio straipsnio 3–5 dalys toliau galioja iki ankstesnės iš šių datų:

a)	pasibaigus trejų metų laikotarpiui po kitos Šalies raštu pateikto pranešimo apie nutraukimą, arba

b)	dienos, kurią nustoja galioti 502 straipsnis, 503 straipsnis ir bet kurios kitos šio podalio nuostatos tiek, kiek jos susijusios su tuose straipsniuose numatyta tvarka.

7. 6 dalies a punkto tikslais pranešimas apie nutraukimą gali būti pateikiamas dėl Gernsio Valdos, Džersio Valdos arba Meno salos, arba kelių iš šių teritorijų, o šio straipsnio 3–5 dalys paliekamos galioti tų teritorijų, dėl kurių pranešimas nepateiktas, atžvilgiu.

8. 6 dalies a punkto tikslais, jei 502 straipsnis, 503 straipsnis ir bet kurios kitos penkto podalio nuostatos, kiek jos susijusios su tuose straipsniuose numatyta tvarka, nustoja galioti, kiek tai susiję su Gernsio Valda, Džersio Valda arba Meno Sala, arba keliomis iš šių teritorijų (bet ne jomis visomis), šio straipsnio 3–5 dalys toliau galioja toms iš šių teritorijų, kurių atžvilgiu tebegalioja 502 straipsnis, 503 straipsnis ir bet kurios kitos penkto podalio nuostatos, kiek tai susiję su tuose straipsniuose numatyta tvarka.

521 Straipsnis

Antros dalies galiojimo nutraukimas

Nedarant poveikio 779 straipsniui, kiekviena Šalis gali bet kuriuo metu nutraukti šios dalies galiojimą, apie tai raštu pranešdama diplomatiniais kanalais. Tokiu atveju ši dalis nustoja galioti pirmą devinto mėnesio po pranešimo pateikimo dieną. Ketvirto podalio ir Protokolo dėl socialinės apsaugos koordinavimo galiojimas pagal šį straipsnį nenutraukiamas.

TREČIA DALIS

TEISĖSAUGOS IR TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

522 Straipsnis

Tikslas

1. Šios dalies tikslas – nustatyti valstybių narių ir Sąjungos institucijų, įstaigų, organų bei agentūrų ir Jungtinės Karalystės teisėsaugos ir teisminį bendradarbiavimą nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas, taip pat pinigų plovimo bei terorizmo finansavimo prevencijos ir kovos su šiomis nusikalstamomis veikomis srityse.

2. Ši dalis taikoma tik teisėsaugos ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose, kurį vykdo išimtinai Jungtinė Karalystė ir Sąjunga bei valstybės narės. Ji netaikoma situacijoms, kylančioms tarp valstybių narių arba tarp valstybių narių ir Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų, taip pat netaikoma institucijų, atsakingų už nacionalinio saugumo užtikrinimą, veiklai, kai jos veikia toje srityje.

523 Straipsnis

Apibrėžtys

Šioje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	trečioji šalis – šalis, kuri nėra valstybė narė arba Jungtinė Karalystė;

specialių kategorijų asmens duomenys – asmens duomenys, atskleidžiantys rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus arba narystę profesinėse sąjungose, genetiniai duomenys, biometriniai duomenys, tvarkomi išimtinai fizinio asmens tapatybei nustatyti, sveikatos duomenys arba duomenys apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ar lytinę orientaciją;

c)	genetiniai duomenys –visi asmens duomenys, susiję su paveldėtomis ar įgytomis tam tikro fizinio asmens genetinėmis savybėmis, suteikiančiomis unikalios informacijos apie to fizinio asmens fiziologiją ar sveikatą, gauti visų pirma analizuojant biologinį atitinkamo asmens mėginį;

biometriniai duomenys – po specialaus techninio apdorojimo gauti asmens duomenys, susiję su fizinio asmens fizinėmis, fiziologinėmis arba elgesio savybėmis, pagal kurias galima konkrečiai nustatyti arba patvirtinti to fizinio asmens tapatybę, pavyzdžiui, veido atvaizdai arba daktiloskopiniai duomenys;

duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas;

f)	asmens duomenų saugumo pažeidimas – saugumo pažeidimas, dėl kurio netyčia arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, be leidimo atskleidžiami persiųsti, saugomi arba kitaip tvarkomi asmens duomenys arba prie jų be leidimo gaunama prieiga;

g)	susistemintas rinkinys – bet kuris susistemintas pagal specialius kriterijus prieinamų asmens duomenų rinkinys, kuris gali būti centralizuotas, decentralizuotas arba suskirstytas funkciniu ar geografiniu pagrindu;

h)	Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas – pagal 8 straipsnį tuo pavadinimu įsteigtas komitetas.

524 Straipsnis

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga

1. Šioje dalyje numatytas bendradarbiavimas grindžiamas ilgalaike Šalių ir valstybių narių pagarba demokratijai, teisinei valstybei ir asmenų pagrindinių teisių ir laisvių, įskaitant nustatytąsias Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje, apsaugai ir toje konvencijoje nustatytų teisių ir laisvių įgyvendinimo šalies viduje svarba.

2. Nė viena šios dalies nuostata nekeičiama pareiga gerbti pagrindines teises ir teisės principus, įtvirtintus visų pirma Europos žmogaus teisių konvencijoje, o Sąjungos ir jos valstybių narių atveju – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

525 Straipsnis

Asmens duomenų apsauga

1. Šioje dalyje numatytas bendradarbiavimas grindžiamas ilgalaikiu Šalių įsipareigojimu užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį.

2. Siekdamos atsižvelgti į šį aukštą apsaugos lygį, Šalys užtikrina, kad pagal šią dalį tvarkomiems asmens duomenims būtų taikomos veiksmingos Šalių atitinkamų duomenų apsaugos sistemų apsaugos priemonės, įskaitant tai, kad:

a)	asmens duomenys tvarkomi teisėtai ir sąžiningai, laikantis duomenų kiekio mažinimo, tikslo apribojimo, tikslumo ir saugojimo trukmės apribojimo principų;

b)	tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis leidžiama tik tiek, kiek tai būtina, ir taikant tinkamas apsaugos priemones, pritaikytas specifinei duomenų tvarkymo rizikai;

c)	duomenų tvarkymo riziką atitinkantis saugumo lygis užtikrinamas atitinkamomis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis, visų pirma, kai tvarkomi specialių kategorijų asmens duomenys;

d)	duomenų subjektams suteikiamos įgyvendinamos teisės susipažinti su duomenimis, juos ištaisyti ir ištrinti, taikant teisės aktuose numatytus galimus apribojimus, kurie demokratinėje visuomenėje yra būtinos ir proporcingos priemonės svarbiems viešojo intereso tikslams apsaugoti;

jei dėl duomenų saugumo pažeidimo kyla pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms, kompetentingai priežiūros institucijai nepagrįstai nedelsiant pranešama apie pažeidimą; kai dėl pažeidimo gali kilti didelis pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms, apie tai taip pat pranešama duomenų subjektams, atsižvelgiant į teisės aktuose numatytus galimus apribojimus, kurie demokratinėje visuomenėje yra būtinos ir proporcingos priemonės svarbiems viešojo intereso tikslams apsaugoti;

f)	tolesnis perdavimas trečiajai šaliai leidžiamas tik laikantis perdavimui tinkamų sąlygų ir apsaugos priemonių, kuriomis užtikrinama, kad nebūtų pakenkta apsaugos lygiui;

g)	nepriklausomos institucijos užtikrina duomenų apsaugos priemonių laikymosi priežiūrą ir duomenų apsaugos priemonių vykdymą, ir

h)	duomenų subjektams suteikiamos įgyvendinamos teisės į veiksmingą apskundimą administracine ir teismine tvarka, jei pažeidžiamos duomenų apsaugos priemonės.

3. Jungtinė Karalystė ir Sąjunga, taip pat bet kurios iš savo valstybių narių vardu, informuoja Specialųjį teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetą apie priežiūros institucijas, atsakingas už duomenų apsaugos taisyklių, taikomų bendradarbiavimui pagal šią dalį, įgyvendinimo priežiūrą ir jų laikymosi užtikrinimą. Priežiūros institucijos bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi šios dalies nuostatų.

4. Šioje dalyje išdėstytos nuostatos dėl asmens duomenų apsaugos taikomos visiškai arba iš dalies automatizuotomis priemonėmis tvarkomiems asmens duomenims ir neautomatizuotomis priemonėmis tvarkomiems asmens duomenims, kai šie duomenys laikomi arba juos ketinama laikyti susistemintame rinkinyje.

5. Šiuo straipsniu nedaromas poveikis jokių konkrečių šios dalies nuostatų, susijusių su asmens duomenų tvarkymu, taikymui.

526 Straipsnis

Bendradarbiavimo mastas, kai valstybė narė nebedalyvauja pagal Sąjungos teisę taikant analogiškas priemones

1. Šis straipsnis taikomas, jei valstybė narė nustoja dalyvauti įgyvendinant Sąjungos teisės nuostatas, susijusias su teisėsauga ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, analogiškas bet kuriai iš atitinkamų šios dalies nuostatų, arba naudotis pagal tas nuostatas suteiktomis teisėmis.

2. Jungtinė Karalystė gali raštu pranešti Sąjungai apie savo ketinimą nutraukti atitinkamų šios dalies nuostatų taikymą tos valstybės narės atžvilgiu.

3. Pagal 2 dalį pateiktas pranešimas įsigalioja toje dalyje nurodytą dieną, kuri negali būti ankstesnė nei diena, kurią valstybė narė nustoja dalyvauti įgyvendinant 1 dalyje nurodytas Sąjungos teisės nuostatas arba naudotis pagal jas suteiktomis teisėmis.

4. Jei Jungtinė Karalystė pagal šį straipsnį praneša apie ketinimą nutraukti atitinkamų šios dalies nuostatų taikymą, Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas susitinka nuspręsti, kokių priemonių reikia imtis siekiant užtikrinti, kad bet koks pagal šią dalį pradėtas bendradarbiavimas, kuriam daro poveikį nutraukimas, būtų tinkamai užbaigtas. Bet kuriuo atveju, kalbant apie visus asmens duomenis, gautus bendradarbiaujant pagal atitinkamas šios dalies nuostatas prieš jas nustojus taikyti, Šalys užtikrina, kad apsaugos lygis, kuris buvo taikytas tuos asmens duomenis perduodant, būtų išlaikytas ir įsigaliojus nutraukimui.

5. Sąjunga diplomatiniais kanalais raštu praneša Jungtinei Karalystei apie datą, kada valstybė narė turi atnaujinti dalyvavimą įgyvendinant atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas arba naudotis pagal tas nuostatas suteiktomis teisėmis. Atitinkamos šios dalies nuostatos vėl pradedamos taikyti tą dieną arba, jei ji vėlesnė, pirmą mėnesio, einančio po to pranešimo pateikimo dienos, dieną.

6. Kad būtų lengviau taikyti šį straipsnį, Sąjunga informuoja Jungtinę Karalystę, kai valstybė narė nustoja dalyvauti įgyvendinant Sąjungos teisės nuostatas, susijusias su teisėsauga ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, kurios yra analogiškos atitinkamoms šios dalies nuostatoms, arba naudotis pagal tas nuostatas suteiktomis teisėmis.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

KEITIMASIS DNR, PIRŠTŲ ATSPAUDŲ IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ REGISTRACIJOS DUOMENIMIS

527 Straipsnis

Tikslas

Šios antraštinės dalies tikslas – nustatyti Jungtinės Karalystės kompetentingų teisėsaugos institucijų ir valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą automatinio DNR analičių, daktiloskopinių duomenų ir tam tikrų šalies transporto priemonių registracijos duomenų perdavimo srityje.

528 Straipsnis

Apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

kompetentinga teisėsaugos institucija – vidaus policija, muitinė ar kita institucija, kuri pagal vidaus teisę yra įgaliota atskleisti, užkardyti ir tirti nusikalstamas veikas ar nusikalstamą veiklą, taip pat vykdyti įgaliojimus ir imtis prievartos priemonių tokios veiklos kontekste; agentūros, įstaigos ar kiti padaliniai, sprendžiantys visų pirma nacionalinio saugumo klausimus, šios antraštinės dalies tikslais nelaikomi kompetentingomis teisėsaugos institucijomis;

paieška ir lyginimas (kaip nurodyta 530, 531, 534 ir 539 straipsniuose) – procedūros, kuriomis nustatoma, ar vienos valstybės perduoti atitinkamai DNR duomenys arba daktiloskopiniai duomenys atitinka DNR duomenis arba daktiloskopinius duomenis, saugomus vienos, kelių arba visų kitų valstybių duomenų bazėse;

c)	automatinė paieška (kaip nurodyta 537 straipsnyje) – internetinės prieigos procedūra, naudojama vienos, kelių arba visų kitų valstybių duomenims duomenų bazėse tikrinti;

d)	nekoduojančioji DNR dalis – chromosomų regionai, neteikiantys genetinės informacijos, t. y. apie kuriuos nežinoma, kad jie teiktų informacijos apie organizmo funkcines savybes;

e)	DNR analitė – raidinis arba skaitinis kodas, kuris nurodo ištirto žmogaus DNR pavyzdžio nekoduojančiosios dalies identifikavimo charakteristikas, t. y. tam tikrą molekulinę struktūrą įvairiose DNR vietose (lokusuose);

DNR informaciniai duomenys – DNR analitė ir nuorodos numeris; DNR informaciniai duomenys apima tik DNR analites, nustatytas remiantis nekoduojančiąja DNR dalimi, ir nuorodos numerį; DNR informaciniai duomenys neturi apimti jokių duomenų, pagal kuriuos gali būti tiesiogiai nustatytas duomenų subjektas; DNR informaciniais duomenimis turi būti laikomi informaciniai duomenys, kuriais remiantis negalima atsekti fizinio asmens (nenustatytų asmenų DNR analitės);

g)	informacinė DNR analitė – nustatyto asmens DNR analitė;

h)	nenustatyto asmens DNR analitė – DNR analitė, gauta iš pėdsakų, surinktų atliekant nusikalstamų veikų tyrimus ir priklausanti dar nenustatytam asmeniui;

i)	pastaba – valstybės įrašas DNR analitėje jos vidaus duomenų bazėje apie tai, kad kitai valstybei atliekant paiešką ar lyginimą jau buvo nustatyta tokios DNR analitės atitiktis;

j)	daktiloskopiniai duomenys – pirštų atspaudų atvaizdai, pirštų latentinių atspaudų, delno atspaudų, latentinių delno atspaudų atvaizdai bei tokių atvaizdų pavyzdžiai (koduotos detalės), laikomi ir tvarkomi automatizuotoje duomenų bazėje;

daktiloskopiniai informaciniai duomenys – daktiloskopiniai duomenys ir nuorodos numeris; daktiloskopiniai informaciniai duomenys neturi apimti jokių duomenų, pagal kuriuos gali būti tiesiogiai nustatytas duomenų subjektas; daktiloskopiniais informaciniais duomenimis turi būti laikomi informaciniai duomenys, kuriais remiantis negalima atsekti fizinio asmens (nenustatytų asmenų daktiloskopiniai duomenys);

l)	transporto priemonių registracijos duomenys – duomenų rinkinys, nurodytas 39 priedo 3 skyriuje;

atskiras atvejis (kaip nurodyta 530 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje, 534 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje ir 537 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje) – atliekamas vienas tyrimas ar tiriama baudžiamoji byla. Jei tokioje byloje yra daugiau nei viena DNR analitė arba daugiau nei vienas daktiloskopinių duomenų arba transporto priemonių registracijos duomenų komplektas, juos galima perduoti kartu viename prašyme;

laboratorijos veikla – bet kuri priemonė, kurios imamasi laboratorijoje, surandant ir fiksuojant pėdsakus ant daiktų, taip pat paimant, analizuojant ir aiškinant kriminalistinius įrodymus, susijusius su DNR analitėmis ir daktiloskopiniais duomenimis, siekiant pateikti ekspertų nuomonę ar keistis kriminalistiniais įrodymais;

o)	laboratorijos veiklos rezultatai – analitiniai rezultatai ir tiesiogiai susietas aiškinimas;

p)	kriminalistinių laboratorinių tyrimų paslaugų teikėjas – viešoji arba privati organizacija, vykdanti laboratorijos veiklą kompetentingos teisėsaugos arba teisminės institucijos prašymu;

q)	vidaus akreditavimo įstaiga – vienintelė valstybės įstaiga, atliekanti akreditavimą pagal tos valstybės suteiktus įgaliojimus.

529 Straipsnis

Vidaus DNR analizės duomenų rinkmenų sukūrimas

1. Valstybės užveda ir saugo vidaus DNR analizės duomenų rinkmenas nusikalstamų veikų tyrimo tikslais.

2. Šios antraštinės dalies įgyvendinimo tikslais valstybės užtikrina galimybę naudotis DNR informaciniais duomenimis iš jų vidaus DNR analizės duomenų rinkmenų, kaip nurodyta 1 dalyje.

3. Valstybės deklaruoja vidaus DNR analizės duomenų rinkmenas, kurioms taikomi 529–532 straipsniai ir 535, 536 bei 539 straipsniai ir automatinės paieškos sąlygos, kaip nurodyta 530 straipsnio 1 dalyje.

530 Straipsnis

Automatinė DNR analičių paieška

1. Nusikalstamų veikų tyrimo tikslais valstybės suteikia galimybę kitos valstybės nacionaliniams kontaktiniams punktams, kaip nurodyta 535 straipsnyje, naudotis DNR analizės duomenų rinkmenose esančiais DNR informaciniais duomenimis, suteikdamos teisę atlikti automatinę paiešką lyginant DNR analites. Paieška gali būti atliekama tik atskirais atvejais ir laikantis prašančiosios valstybės vidaus teisės.

2. Jei atlikus automatinę paiešką nustatoma, kad pateikta DNR analitė atitinka prašomosios valstybės rinkmenoje, kurioje atliekama paieška, saugomas DNR analites, prašomoji valstybė prašančiosios valstybės nacionaliniam kontaktiniam punktui automatiniu būdu išsiunčia DNR informacinius duomenis, kurių atitiktis buvo rasta. Jei atitikties nerandama, apie tai pranešama automatiškai.

531 Straipsnis

Automatinis DNR analičių lyginimas

1. Nusikalstamų veikų tyrimo tikslais valstybės, pasitelkdamos savo nacionalinius kontaktinius punktus, palygina turimas nenustatyto asmens DNR analites su visomis DNR analitėmis, gautomis iš kitose vidaus DNR analizės rinkmenose saugomų informacinių duomenų, vadovaudamosi atitinkamų valstybių sutarta ir abipusiškai priimtina praktine tvarka. DNR analitės teikiamos ir lyginamos automatiškai. Nenustatytų asmenų DNR analitės teikiamos lyginimo tikslais tik tuo atveju, jei tai numatyta pagal prašančiosios valstybės vidaus teisę.

2. Jei valstybė, atlikdama 1 dalyje nurodytą lyginimą, nustato, kad kitos valstybės pateiktos bet kurios DNR analitės atitinka jos DNR analizės duomenų rinkmenose esančias bet kurias DNR analites, ji nedelsdama pateikia tos kitos valstybės nacionaliniam kontaktiniam punktui DNR informacinius duomenis, kurių atitiktis buvo rasta.

532 Straipsnis

Ląstelinės medžiagos rinkimas ir DNR analičių teikimas

Jei vykdant tyrimą ar baudžiamąjį procesą neturima prašomosios valstybės teritorijoje esančio konkretaus asmens DNR analitės, prašomoji valstybė suteikia teisinę pagalbą surinkdama to asmens ląstelinę medžiagą ir atlikdama jos analizę bei pateikdama gautą DNR analitę prašančiajai valstybei, jei:

a)	prašančioji valstybė nurodo, kokiam tikslui to reikia;

b)	prašančioji valstybė pateikia kompetentingos institucijos išduotą tyrimo orderį ar pranešimą, kaip reikalaujama pagal tos valstybės vidaus teisę, įrodantį, kad ląstelinės medžiagos surinkimo ir analizės reikalavimai būtų įvykdyti, jei tas asmuo būtų prašančiosios valstybės narės teritorijoje, ir

c)	pagal prašomosios valstybės teisę yra įvykdyti ląstelinės medžiagos surinkimo ir analizės bei gautos DNR analitės pateikimo reikalavimai.

533 Straipsnis

Daktiloskopiniai duomenys

Šios antraštinės dalies įgyvendinimo tikslais valstybės užtikrina galimybę naudotis vidaus automatinių pirštų atspaudų identifikavimo sistemų, kurios sukurtos nusikalstamų veikų tyrimo ir prevencijos tikslais, rinkmenų daktiloskopiniais informaciniais duomenimis.

534 Straipsnis

Automatinė daktiloskopinių duomenų paieška

1. Nusikalstamų veikų prevencijos ir tyrimo tikslais valstybės suteikia galimybę kitos valstybės nacionaliniams kontaktiniams punktams, kaip nurodyta 535 straipsnyje, naudotis automatinėse pirštų atspaudų identifikavimo sistemose, kurias jos sukūrė tam tikslui, esančiais informaciniais duomenimis, suteikdamos teisę atlikti automatinę paiešką lyginant daktiloskopinius duomenis. Paieška gali būti atliekama tik atskirais atvejais ir laikantis prašančiosios valstybės vidaus teisės.

2. Tai, ar daktiloskopiniai duomenys atitinka prašomosios valstybės turimus informacinius duomenis, nustato prašančiosios valstybės nacionalinis kontaktinis punktas, remdamasis automatiniu būdu pateiktais informaciniai duomenimis, kurie yra reikalingi aiškiai atitikčiai nustatyti.

535 Straipsnis

Nacionaliniai kontaktiniai punktai

1. Duomenų teikimo tikslais, kaip nurodyta 530, 531 ir 534 straipsniuose, valstybės paskiria nacionalinius kontaktinius punktus.

2. Valstybių narių atžvilgiu nacionaliniai kontaktiniai punktai, paskirti analogiškai keistis duomenimis Sąjungoje, šios antraštinės dalies tikslais laikomi nacionaliniais kontaktiniais punktais.

3. Nacionalinių kontaktinių punktų įgaliojimus reglamentuoja taikytina vidaus teisė.

536 Straipsnis

Kitų asmens duomenų ir kitos informacijos teikimas

Jei taikant 530, 531 ir 534 straipsniuose nurodytą procedūrą nustatoma DNR analičių arba daktiloskopinių duomenų atitiktis, su informaciniais duomenimis susijusių kitų turimų asmens duomenų ir kitos informacijos perdavimą, nedarant poveikio 539 straipsnio 1 daliai, reglamentuoja prašomosios valstybės vidaus teisė, įskaitant teisinės pagalbos taisykles.

537 Straipsnis

Automatinė transporto priemonių registracijos duomenų paieška

1. Nusikalstamų veikų prevencijos ir tyrimo tikslais bei su kitais teisės pažeidimais, priklausančiais prašančiosios valstybės teismų ar generalinio prokuroro jurisdikcijai, susijusios veiklos tikslais, taip pat siekdamos palaikyti viešąjį saugumą valstybės suteikia galimybę 2 dalyje nurodytiems kitų valstybių nacionaliniams kontaktiniams punktams naudotis toliau nurodytais transporto priemonių registracijos vidaus duomenimis, atskirais atvejais suteikdamos jiems teisę atlikti automatinę paiešką:

a)	su savininkais ar valdytojais susijusiais duomenimis ir

b)	su transporto priemonėmis susijusiais duomenimis.

2. Paieška pagal 1 dalį gali būti atliekama tik pagal visą važiuoklės numerį arba visą registracijos numerį ir laikantis prašančiosios valstybės vidaus teisės.

3. 1 dalyje nurodytų duomenų teikimo tikslais valstybės paskiria nacionalinį kontaktinį punktą dirbti su kitų valstybių pateiktais prašymais. Nacionalinių kontaktinių punktų įgaliojimus reglamentuoja taikytina vidaus teisė.

538 Straipsnis

Kriminalistinių laboratorinių tyrimų paslaugų teikėjų akreditacija

1. Valstybės užtikrina, kad jų kriminalistinių laboratorinių tyrimų paslaugų teikėjus akredituotų vidaus akreditavimo įstaiga, įsitikinusi, kad laikomasi EN ISO/IEC 17025 standarto.

2. Kiekviena valstybė užtikrina, kad jos už nusikalstamų veikų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą atsakingos institucijos kitose valstybėse akredituotų kriminalistinių laboratorinių tyrimų paslaugų teikėjų tyrimo rezultatus pripažintų vienodai patikimais, kaip ir savo pagal EN ISO/IEC 17025 standartą akredituotų kriminalistinių laboratorinių tyrimų paslaugų teikėjų tyrimo rezultatus.

3. Jungtinės Karalystės kompetentingos teisėsaugos institucijos pagal 530, 531 ir 534 straipsnius atlieka paiešką ir automatinį lyginimą tik tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė įgyvendino ir taiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones.

4. 1 ir 2 dalys nedaro poveikio vidaus taisyklėms dėl įrodymų vertinimo teisme.

5. Jungtinė Karalystė pateikia Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui pagrindinių nuostatų, priimtų siekiant įgyvendinti ir taikyti šio straipsnio nuostatas, tekstą.

539 Straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

1. Šios antraštinės dalies tikslais valstybės kitų valstybių kompetentingoms teisėsaugos institucijoms pateikia visų kategorijų duomenis, kad šios atliktų paiešką ir palyginimą tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis jie yra prieinami šalies kompetentingoms teisėsaugos institucijoms paieškai ir palyginimui atlikti. Valstybės šios antraštinės dalies tikslais kitų valstybių kompetentingoms teisėsaugos institucijoms teikia kitus turimus asmens duomenis ir kitą informaciją, susijusią su 536 straipsnyje nurodytais informaciniais duomenimis, tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis jos tuos duomenis ir informaciją teiktų vidaus institucijoms.

2. 530, 531, 534 ir 537 straipsniuose nurodytų procedūrų įgyvendinimo tikslu būtinos techninės ir procedūrinės specifikacijos nustatytos 39 priede.

3. Pagal Tarybos sprendimus 2008/615/TVR (77) ir 2008/616/TVR (78) pateiktos valstybių narių deklaracijos taip pat taikomos jų santykiams su Jungtine Karalyste.

540 Straipsnis

Ex ante vertinimas

1. Siekiant patikrinti, ar Jungtinė Karalystė įvykdė 539 straipsnyje ir 39 priede nustatytas sąlygas, Jungtinės Karalystės atžvilgiu, jai priimtinomis sąlygomis ir tvarka, pagal 39 priedą reikalaujamu mastu atliekamas vertinimo vizitas ir bandomasis sistemos patikrinimas. Bet kuriuo atveju atliekamas bandomasis sistemos patikrinimas, susijęs su duomenų paieška pagal 537 straipsnį.

2. Sąjunga, remdamasi bendra vertinimo ataskaita dėl vertinimo vizito ir, kai taikytina, dėl bandomojo sistemos patikrinimo, nurodyto 1 dalyje, nustato datą ar datas, nuo kurios (-ių) valstybės narės pagal šią antraštinę dalį gali teikti asmens duomenis Jungtinei Karalystei.

3. Kol bus gauti 1 dalyje nurodyto vertinimo rezultatai, nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos valstybės narės gali teikti Jungtinei Karalystei asmens duomenis, kaip nurodyta 530, 531, 534 ir 536 straipsniuose, iki Sąjungos pagal šio straipsnio 2 dalį nustatytos datos ar datų, bet ne ilgiau kaip devynis mėnesius nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos. Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas gali šį laikotarpį vieną kartą pratęsti ne daugiau kaip devyniais mėnesiais.

541 Straipsnis

Sustabdymas ir nebetaikymas

1. Jei Sąjunga mano, kad šią antraštinę dalį būtina iš dalies pakeisti dėl to, kad padaryta ar daroma esminių su šia antraštine dalimi reglamentuojamu dalyku susijusios Sąjungos teisės pakeitimų, ji gali apie tai pranešti Jungtinei Karalystei, kad susitartų dėl oficialaus šio Susitarimo dalinio pakeitimo, susijusio su šia antraštine dalimi. Gavusios tokį pranešimą Šalys pradeda konsultacijas.

2. Jei per devynis mėnesius nuo to pranešimo Šalys nesudaro susitarimo, kuriuo iš dalies keičiama ši antraštinė dalis, Sąjunga gali nuspręsti ne ilgesniam kaip devynių mėnesių laikotarpiui sustabdyti šios antraštinės dalies arba bet kurių šios antraštinės dalies nuostatų taikymą. Iki to laikotarpio pabaigos Šalys gali susitarti dėl sustabdymo galiojimo pratęsimo papildomam laikotarpiui, kuris neviršija devynių mėnesių. Jei iki sustabdymo laikotarpio pabaigos Šalys nesudaro susitarimo, kuriuo iš dalies keičiama ši antraštinė dalis, nuostatos, kurių taikymas sustabdytas, nustoja būti taikomos pirmą mėnesio dieną po sustabdymo laikotarpio pabaigos, išskyrus atvejus, kai Sąjunga informuoja Jungtinę Karalystę, kad ji nebesiekia iš dalies keisti šios antraštinės dalies. Tokiu atveju šios antraštinės dalies nuostatų, kurių taikymas sustabdytas, galiojimas atnaujinamas.

3. Jei kurių nors šios antraštinės dalies nuostatų taikymas sustabdomas pagal šį straipsnį, Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas susitinka nuspręsti, kokių priemonių reikia imtis siekiant užtikrinti, kad bet koks pagal šią antraštinę dalį pradėtas bendradarbiavimas, kuriam daro poveikį sustabdymas, būtų tinkamai užbaigtas. Bet kuriuo atveju, kalbant apie visus asmens duomenis, gautus bendradarbiaujant pagal šią dalį iki tol, kol laikinai nustoja būti taikomos nuostatos, kurių taikymas sustabdomas, Šalys užtikrina, kad apsaugos lygis, kuris buvo taikytas tuos asmenis duomenis perduodant, būtų išlaikytas ir įsigaliojus taikymo sustabdymui.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

KELEIVIO DUOMENŲ ĮRAŠO DUOMENŲ PERDAVIMAS IR TVARKYMAS

542 Straipsnis

Taikymo sritis

1. Šioje antraštinėje dalyje nustatomos taisyklės, pagal kurias keleivio duomenų įrašo duomenys gali būti perduodami Jungtinės Karalystės kompetentingai institucijai, ji juos gali tvarkyti ir naudoti skrydžiams tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės vykdyti, ir nustatomos konkrečios su tuo susijusios apsaugos priemonės.

2. Ši antraštinė dalis taikoma oro vežėjams, vykdantiems keleivinius skrydžius tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės.

3. Ši antraštinė dalis taip pat taikoma oro vežėjams, kurie įtraukia arba saugo duomenis Sąjungoje ir vykdo keleivinius skrydžius į Jungtinę Karalystę arba iš jos.

4. Šioje antraštinėje dalyje taip pat numatomas Jungtinės Karalystės ir Sąjungos policijos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose PNR duomenų srityje.

543 Straipsnis

Apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	oro vežėjas – oro transporto įmonė, turinti galiojančią licenciją oro susisiekimui vykdyti arba jai lygiavertį dokumentą, suteikiantį teisę oro transportu vežti keleivius iš Jungtinės Karalystės į Sąjungą ir atvirkščiai;

keleivio duomenų įrašas (PNR) – kiekvieno keleivio kelionės sąlygų įrašas, kuriame pateikiama informacija, reikalinga, kad kiekvienos asmens arba jo vardu užsakytos kelionės atveju užsakymus priimantys bei dalyvaujantys oro vežėjai galėtų tvarkyti ir kontroliuoti bilietų rezervavimą, nepriklausomai nuo to, ar įrašas yra rezervavimo sistemose, išvykimo kontrolės sistemose, naudojamose keleivių registravimui į skrydžius, arba tokias pačias funkcijas turinčiose lygiavertėse sistemose; konkrečiai šioje antraštinėje dalyje PNR duomenis sudaro 40 priede nurodyti elementai;

Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija – Jungtinės Karalystės institucija, atsakinga už PNR duomenų gavimą ir tvarkymą pagal šį Susitarimą; jei Jungtinė Karalystė turi daugiau nei vieną kompetentingą instituciją, ji nustato keleivių duomenų vieno langelio sistemą, kuri oro vežėjams suteikia galimybę perduoti PNR duomenis vienam duomenų perdavimo punktui, ir paskiria vieną kontaktinį punktą, kuris priimtų ir teiktų prašymus pagal 546 straipsnį;

d)	informacijos apie keleivius skyriai (PIU) – valstybių narių įsteigti arba paskirti skyriai, atsakingi už PNR duomenų gavimą ir tvarkymą;

e)	terorizmas – bet kuri nusikalstama veika, nurodyta 45 priede;

f)	sunkus nusikaltimas – bet kokia nusikalstama veika, už kurią pagal Jungtinės Karalystės vidaus teisę baudžiama laisvės atėmimo bausme arba įkalinimu, kurio ilgiausias terminas – bent treji metai.

544 Straipsnis

PNR duomenų naudojimo tikslai

1. Jungtinė Karalystė užtikrina, kad pagal šią antraštinę dalį gauti PNR duomenys būtų tvarkomi tik terorizmo ar sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo, tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo už juos tikslais ir PNR duomenų tvarkymo priežiūros tikslais, laikantis šiame Susitarime nustatytų sąlygų.

2. Išskirtiniais atvejais Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija gali tvarkyti PNR duomenis, kai tai būtina siekiant apsaugoti fizinio asmens gyvybinius interesus, pavyzdžiui, kai yra iškilęs:

a)	pavojus asmens gyvybei ar pavojus patirti sunkų sužalojimą, arba

b)	didelis pavojus visuomenės sveikatai, ypač nustatytasis pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus.

3. Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija taip pat gali tvarkyti PNR duomenis atsižvelgdama į kiekvieną konkretų atvejį, kai atitinkamus PNR duomenis atskleisti įpareigoja Jungtinės Karalystės bendrosios kompetencijos teismas arba administracinis teismas byloje, tiesiogiai susijusioje su bet kuriuo iš 1 dalyje nurodytų tikslų.

545 Straipsnis

PNR duomenų pateikimo užtikrinimas

1. Sąjunga užtikrina, kad pagal šią antraštinę dalį oro vežėjams nebūtų draudžiama perduoti PNR duomenų Jungtinės Karalystės kompetentingai institucijai.

2. Sąjunga užtikrina, kad oro vežėjai galėtų perduoti PNR duomenis Jungtinės Karalystės kompetentingai institucijai per įgaliotuosius atstovus, kurie veikia oro vežėjo vardu ir yra jam atskaitingi pagal šią antraštinę dalį.

3. Jungtinė Karalystė nereikalauja oro vežėjo pateikti PNR duomenų elementų, kurių rezervavimo tikslais oro vežėjas dar nėra surinkęs arba kurių jis dar nesaugo.

4. Jungtinė Karalystė, gavusi duomenis, kuriuos pagal šią antraštinę dalį jai perdavė oro vežėjas, visus juos ištrina, jei tas duomenų elementas nėra nurodytas 40 priede.

546 Straipsnis

Policijos ir teisminis bendradarbiavimas

1. Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija konkrečiais atvejais, kai tai būtina terorizmo ar sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo, tyrimo ar patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais, kuo skubiau dalijasi su Europolu arba Eurojustu, atsižvelgiant į jų atitinkamus įgaliojimus, arba su valstybių narių PIU visa svarbia ir tinkama analitine informacija, kurioje yra PNR duomenų.

2. Europolo arba Eurojusto, atsižvelgiant į jų atitinkamus įgaliojimus, arba valstybės narės PIU prašymu Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija dalijasi PNR duomenimis, tų duomenų tvarkymo rezultatais arba analitine informacija, kurioje yra PNR duomenų, konkrečiais atvejais, kai tai būtina terorizmo ar sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo, tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo už juos tikslais.

3. Konkrečiais atvejais, kai tai būtina terorizmo ar sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo, tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo už juos tikslais, valstybių narių PIU kuo skubiau dalijasi su Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija visa svarbia ir tinkama analitine informacija, kurioje yra PNR duomenų.

4. Konkrečiais atvejais, kai tai būtina terorizmo ar sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo, tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo už juos tikslais, Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos prašymu valstybių narių PIU dalijasi PNR duomenimis, tų duomenų tvarkymo rezultatais arba analitine informacija, kurioje yra PNR duomenų.

5. Šalys užtikrina, kad 1–4 dalyse nurodyta informacija būtų dalijamasi pagal susitarimus ir sutartą tvarką dėl teisėsaugos arba dalijimosi informacija tarp Jungtinės Karalystės ir Europolo, Eurojusto arba atitinkamos valstybės narės. Visų pirma, pagal šį straipsnį informacija su Europolu keičiamasi naudojantis saugia ryšių linija, sukurta, kad būtų galima keistis informacija per Europolą.

6. Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija ir valstybių narių PIU užtikrina, kad pagal 1–4 dalis būtų dalijamasi tik mažiausiu būtinu PNR duomenų kiekiu.

547 Straipsnis

Nediskriminavimas

Jungtinė Karalystė užtikrina, kad PNR duomenų tvarkymui taikytinos apsaugos priemonės visiems fiziniams asmenims būtų taikomos vienodai, be neteisėtos diskriminacijos.

548 Straipsnis

Specialių kategorijų asmens duomenų naudojimas

Pagal šią antraštinę dalį draudžiama tvarkyti bet kokius specialių kategorijų asmens duomenis. Jeigu Jungtinės Karalystės kompetentingai institucijai perduodami PNR duomenys apima specialių kategorijų asmens duomenis, ji tokius duomenis ištrina.

549 Straipsnis

Duomenų saugumas ir vientisumas

1. Jungtinė Karalystė įdiegia reglamentavimo, procedūrines arba technines priemones, kad apsaugotų PNR duomenis nuo atsitiktinės, neteisėtos arba nesankcionuotos prieigos, tvarkymo ar praradimo.

2. Jungtinė Karalystė užtikrina duomenų atitikties tikrinimą ir jų apsaugą, saugumą, konfidencialumą bei vientisumą. Šiuo atžvilgiu Jungtinė Karalystė:

a)	PNR duomenims taiko šifravimo, leidimo suteikimo ir dokumentų tvarkymo procedūras;

b)	leidžia prieiti prie PNR duomenų tik įgaliotiems pareigūnams;

c)	saugo PNR duomenis fiziškai saugioje aplinkoje, kuri yra apsaugota prieigos prie duomenų kontrolės priemonėmis, ir

d)	sukuria mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinama, kad PNR duomenų užklausos būtų atliekamos laikantis 544 straipsnio.

3. Jei prie fizinio asmens PNR duomenų buvo prieita arba jie buvo atskleisti neturint leidimo, Jungtinė Karalystė imasi priemonių, kad informuotų tą fizinį asmenį, sumažintų žalos riziką ir imtųsi taisomųjų veiksmų.

4. Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija nedelsdama informuoja Specialųjį teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetą apie visus reikšmingus atsitiktinės, neteisėtos ar nesankcionuotos prieigos prie PNR duomenų, jų tvarkymo ar praradimo atvejus.

5. Jungtinė Karalystė užtikrina, kad už bet kokį duomenų saugumo pažeidimą, ypač pažeidimą, dėl kurio duomenys gali būti atsitiktinai ar neteisėtai sunaikinti arba atsitiktinai prarasti, pakeisti, neleistinai atskleisti arba prie jų gali būti prieita be leidimo, arba dėl kurio duomenys gali būti tvarkomi bet kokia neteisėta forma, būtų taikomos veiksmingos ir atgrasomos taisomosios priemonės, įskaitant galimas sankcijas.

550 Straipsnis

Skaidrumas ir keleivių informavimas

1. Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija savo interneto svetainėje skelbia:

a)	teisės aktų, kuriais suteikiama teisė rinkti PNR duomenis, sąrašą;

b)	PNR duomenų rinkimo tikslus;

c)	PNR duomenų apsaugos būdus;

d)	PNR duomenų atskleidimo būdus ir apimtį;

e)	informaciją apie teises susipažinti su duomenimis, juos ištaisyti, pateikti pastabų ir taikyti teisių gynimo priemones, ir

f)	kontaktinę informaciją pasiteirauti.

2. Šalys bendradarbiauja su suinteresuotaisiais trečiaisiais asmenimis, pavyzdžiui, aviacijos ir kelionių oro transportu sektoriaus atstovais, siekdamos užtikrinti skaidrumą, kai užsakymo metu PNR duomenys renkami, tvarkomi ir naudojami, taip pat, kai teikiami prašymai leisti susipažinti su duomenimis, juos ištaisyti ir taikyti teisių gynimo priemones. Oro vežėjai suteikia keleiviams aiškią ir prasmingą informaciją apie PNR duomenų perdavimą pagal šią antraštinę dalį, įskaitant gaunančiosios institucijos duomenis, perdavimo tikslą ir teisę prašyti institucijos gavėjos leisti susipažinti su perduotais keleivio asmens duomenimis ir juos ištaisyti.

3. Jei PNR duomenys, saugomi pagal 552 straipsnį, buvo naudojami laikantis 553 straipsnyje nustatytų sąlygų arba buvo atskleisti pagal 555 straipsnį arba 556 straipsnį, Jungtinė Karalystė raštu, individualiai ir per pagrįstą laikotarpį apie tai praneša atitinkamiems keleiviams, kai tik toks informavimas nebegali pakenkti atitinkamų valdžios institucijų atliekamiems tyrimams ir jei atitinkama keleivių kontaktinė informacija gali būti pateikta arba gali būti gauta pagrįstomis pastangomis. Pranešime pateikiama informacija apie tai, kaip atitinkamas fizinis asmuo gali siekti žalos atlyginimo administracine arba teismine tvarka.

551 Straipsnis

Automatizuotas PNR duomenų tvarkymas

1. Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija užtikrina, kad bet koks automatizuotas PNR duomenų tvarkymas būtų grindžiamas nediskriminaciniais, specializuotais ir patikimais iš anksto nustatytais modeliais ir kriterijais, kad ji galėtų:

a)	pasiekti rezultatų, susijusių su fiziniais asmenimis, kurie, kaip galima pagrįstai įtarti, yra įsitraukę į terorizmą ar sunkų nusikaltimą arba dalyvauja darant tas veikas, arba

b)	išskirtinėmis aplinkybėmis apsaugoti bet kurio fizinio asmens gyvybinius interesus, kaip nustatyta 544 straipsnio 2 dalyje.

2. Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija užtikrina, kad duomenų bazės, su kuriomis lyginami PNR duomenys, būtų patikimos, atnaujintos ir apimtų tik tas duomenų bazes, kurias ji naudoja 544 straipsnyje nustatytais tikslais.

3. Jungtinė Karalystė nepriima jokių sprendimų, kurie daro didelį neigiamą poveikį fiziniam asmeniui, remdamasi tik automatizuotu PNR duomenų tvarkymu.

552 Straipsnis

PNR duomenų saugojimas

1. Jungtinė Karalystė negali saugoti PNR duomenų ilgiau nei penkerius metus nuo šių PNR duomenų gavimo dienos.

2. Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo 1 dalyje nurodyto PNR duomenų perdavimo visi PNR duomenys nuasmeninami užmaskuojant toliau išvardytus duomenų elementus, pagal kuriuos būtų galima tiesiogiai identifikuoti keleivį, su kuriuo PNR duomenys yra susiję, ar bet kurį kitą fizinį asmenį:

a)	vardus ir pavardes, įskaitant PNR užfiksuotus kitų keleivių vardus ir pavardes ir PNR užfiksuotų kartu keliaujančių keleivių skaičių;

b)	keleivio, keleivio skrydžio rezervavimą atlikusių asmenų, asmenų, per kuriuos galima susisiekti su oro transporto keleiviu, ir asmenų, kurie turi būti informuoti ekstremaliosios situacijos atveju, adresus, telefono numerius ir elektroninę kontaktinę informaciją;

c)	visą turimą mokėjimo ir sąskaitų informacija, jei joje yra kokia nors informacija, kuri galėtų padėti nustatyti fizinio asmens tapatybę;

d)	keleivių lojalumo programos informaciją;

e)	kitą papildomą informaciją (OSI), specialiųjų tarnybų informaciją (SSI) ir specialiųjų tarnybų prašymų (SSR) informaciją, jei joje yra informacijos, kuri galėtų padėti nustatyti fizinio asmens tapatybę, ir

f)	surinktus išankstinės informacijos apie keleivius (API) duomenis.

3. Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija gali panaikinti PNR duomenų maskavimą tik tuo atveju, jei tai būtina siekiant atlikti tyrimus 544 straipsnyje nustatytais tikslais. Tokie PNR duomenys, kurių maskavimas panaikintas, turi būti prieinami tik ribotam skaičiui specialiai įgaliotų pareigūnų.

4. Nepaisant 1 dalies, Jungtinė Karalystė ištrina keleivių PNR duomenis jiems išvykus iš šalies, išskyrus atvejus, kai atlikus rizikos vertinimą paaiškėja, kad tokius PNR duomenis reikia saugoti. Siekdama nustatyti tą poreikį, Jungtinė Karalystė identifikuoja objektyvius įrodymus, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad tam tikri keleiviai kelia riziką, kiek tai susiję su kova su terorizmu ir sunkiais nusikaltimais.

5. 4 dalies tikslais, išskyrus atvejus, kai turima informacijos apie tikslią išvykimo datą, išvykimo data turėtų būti laikoma atitinkamo keleivio ilgiausio teisėto buvimo Jungtinėje Karalystėje laikotarpio paskutinė diena.

6. Pagal šį straipsnį saugomų duomenų naudojimui taikomos 533 straipsnyje nustatytos sąlygos.

7. Jungtinės Karalystės nepriklausoma administracinė įstaiga kasmet įvertina Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos taikomą požiūrį, susijusį su būtinybe saugoti PNR duomenis pagal 4 dalį.

8. Nepaisant 1, 2 ir 4 dalių, Jungtinė Karalystė gali saugoti PNR duomenis, kurių reikia konkretiems veiksmams, peržiūrai, tyrimui, vykdymo užtikrinimo veiksmams, teisminiam nagrinėjimui, baudžiamajam persekiojimui arba bausmių vykdymui, kol jie bus užbaigti.

9. Pasibaigus PNR duomenų saugojimo laikotarpiui Jungtinė Karalystė ištrina PNR duomenis.

10. 11 dalis taikoma dėl ypatingų aplinkybių, dėl kurių Jungtinė Karalystė negali atlikti techninių patikslinimų, būtinų PNR duomenų tvarkymo sistemoms, kurias Jungtinė Karalystė naudojo tuo metu, kai jai buvo taikoma Sąjungos teisė, pertvarkyti į sistemas, kurios leistų ištrinti PNR duomenis pagal 4 dalį.

11. Jungtinė Karalystė gali laikinai nukrypti nuo 4 dalies tarpiniu laikotarpiu, kurio trukmė numatyta 13 dalyje, kol Jungtinė Karalystė kuo greičiau įgyvendins techninius patikslinimus. Tarpiniu laikotarpiu Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija neleidžia naudoti PNR duomenų, kurie turi būti ištrinti pagal 4 dalį, tiems PNR duomenims taikydama šias papildomas apsaugos priemones:

a)	PNR duomenys prieinami tik ribotam įgaliotų pareigūnų skaičiui ir tik tais atvejais, kai tai būtina siekiant nustatyti, ar PNR duomenys turėtų būti ištrinti pagal 4 dalį;

b)	prašymas naudoti PNR duomenis atmetamas tais atvejais, kai duomenys turi būti ištrinti pagal 4 dalį, ir tolesnė prieiga prie tų duomenų nesuteikiama, jei iš šios dalies d punkte nurodytų dokumentų matyti, kad ankstesnis prašymas juos naudoti atmestas;

c)	dedant visas pastangas užtikrinama, kad PNR duomenys būtų ištrinti kuo greičiau, atsižvelgiant į 10 dalyje nurodytas ypatingas aplinkybes, ir

pagal 554 straipsnį toliau nurodyti dalykai įforminami dokumentais, o tokie dokumentai pateikiami šio straipsnio 7 dalyje nurodytai nepriklausomai administracinei įstaigai:

i)	visi prašymai naudoti PNR duomenis;

ii)	prieigos prie PNR duomenų data ir laikas, siekiant įvertinti, ar PNR duomenis reikėjo ištrinti;

iii)	tai, kad prašymas naudoti PNR duomenis atmestas remiantis tuo, kad PNR duomenys turėjo būti ištrinti pagal 4 dalį, įskaitant atsisakymo datą ir laiką, ir

iv)	PNR duomenų ištrynimo pagal šios dalies c punktą data ir laikas.

12. Praėjus devyniems mėnesiams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo ir dar kartą po metų, jei tarpinis laikotarpis pratęsiamas dar vieniems metams, Jungtinė Karalystė Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui pateikia:

a)	šio straipsnio 7 dalyje nurodytos nepriklausomos administracinės įstaigos ataskaitą, į kurią įtraukiama 525 straipsnio 3 dalyje nurodytos Jungtinės Karalystės priežiūros institucijos nuomonė dėl to, ar veiksmingai taikomos šio straipsnio 11 dalyje numatytos apsaugos priemonės, ir

b)	Jungtinės Karalystės atliktą vertinimą, ar šio straipsnio 10 dalyje nurodytos ypatingos aplinkybės išlieka, kartu su pastangų, dedamų siekiant Jungtinės Karalystės PNR duomenų tvarkymo sistemas pertvarkyti į sistemas, kurios leistų ištrinti PNR duomenis pagal šio straipsnio 4 dalį, aprašymu.

13. Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas susitinka per vienus metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo, kad apsvarstytų pagal 12 dalį pateiktą ataskaitą ir vertinimą. Jei 10 dalyje nurodytos ypatingos aplinkybės išlieka, Partnerystės taryba pratęsia šio straipsnio 11 dalyje nurodytą tarpinį laikotarpį vienais metais. Partnerystės taryba pratęsia tarpinį laikotarpį dar vienais paskutiniais metais tomis pačiomis sąlygomis ir laikydamasi tos pačios tvarkos, kaip ir pirmojo pratęsimo atveju, kai, be kita ko, buvo padaryta didelė pažanga, nors Jungtinės Karalystės PNR duomenų tvarkymo sistemų dar nebuvo įmanoma pertvarkyti į sistemas, kurios leistų ištrinti PNR duomenis pagal 4 dalį.

14. Jei Jungtinė Karalystė mano, kad Partnerystės tarybos atsisakymas pratęsti laikotarpį vienu iš nurodytųjų atvejų yra nepagrįstas, ji gali sustabdyti šios antraštinės dalies taikymą įspėjusi prieš vieną mėnesį.

15. Praėjus trejiems metams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos, 10–14 dalys nustoja būti taikomos.

553 Straipsnis

PNR duomenų naudojimo sąlygos

1. Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija gali naudoti PNR duomenis, saugomus pagal 552 straipsnį, kitais nei saugumo ir sienų kontrolės tikslais, įskaitant bet kokį atskleidimą pagal 555 straipsnį ir 556 straipsnį, tik tais atvejais, kai iš objektyviomis priežastimis grindžiamų naujų aplinkybių paaiškėja, kad vieno ar kelių keleivių PNR duomenys gali veiksmingai padėti pasiekti 544 straipsnyje nustatytus tikslus.

2. Tai, kaip pagal 1 dalį PNR duomenis naudoja Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija, iš anksto patikrina Jungtinės Karalystės teismas arba nepriklausoma administracinė įstaiga, remdamasi pagrįstu Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos prašymu, pateiktu pagal nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už juos procedūrų vidaus teisinę sistemą, išskyrus:

a)	pagrįstai nustatytais skubos atvejais, arba

b)	siekiant patikrinti iš anksto nustatytų modelių ir kriterijų, kuriais grindžiamas automatizuotas PNR duomenų tvarkymas, patikimumą ir naujumą arba apibrėžti naujus tokio tvarkymo modelius ir kriterijus.

554 Straipsnis

PNR duomenų tvarkymo registravimas ir dokumentavimas

Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija registruoja ir dokumentuoja visą PNR duomenų tvarkymo procesą. Tokį registravimą arba dokumentavimą ji taiko tik šiais tikslais:

a)	savo veiklai stebėti ir duomenų tvarkymo teisėtumui tikrinti;

b)	tinkamam duomenų vientisumui užtikrinti;

c)	duomenų tvarkymo saugumui užtikrinti, ir

d)	priežiūrai užtikrinti.

555 Straipsnis

Duomenų atskleidimas Jungtinėje Karalystėje

1. Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija neatskleidžia PNR duomenų kitoms Jungtinės Karalystės valdžios institucijoms, išskyrus atvejus, kai tenkinamos šios sąlygos:

a)	PNR duomenys atskleidžiami valdžios institucijoms, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su 544 straipsnyje nustatytais tikslais;

b)	PNR duomenys atskleidžiami tik atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį;

c)	atskleisti duomenis ypatingomis aplinkybėmis būtina 544 straipsnyje nustatytais tikslais;

d)	atskleidžiamas tik mažiausias būtinų PNR duomenų kiekis;

e)	gaunančioji valdžios institucija taiko apsaugą, kuri yra lygiavertė šioje antraštinėje dalyje apibūdintoms apsaugos priemonėms, ir

f)	gaunančioji valdžios institucija neatskleidžia PNR duomenų kitam subjektui, nebent juos atskleisti leido Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija šioje dalyje nustatytomis sąlygomis.

2. Perduodant analitinę informaciją, kurioje yra pagal šią antraštinę dalį gautų PNR duomenų, taikomos šiame straipsnyje nustatytos apsaugos priemonės.

556 Straipsnis

Duomenų atskleidimas už Jungtinės Karalystės ribų

1. Jungtinė Karalystė užtikrina, kad Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija neatskleistų PNR duomenų trečiųjų šalių valdžios institucijoms, išskyrus atvejus, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	PNR duomenys atskleidžiami valdžios institucijoms, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su 544 straipsnyje nustatytais tikslais;

b)	PNR duomenys atskleidžiami tik atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį;

c)	PNR duomenys atskleidžiami tik tuo atveju, jei tai būtina 544 straipsnyje nustatytais tikslais;

d)	atskleidžiamas tik mažiausias būtinų PNR duomenų kiekis, ir

trečioji šalis, kuriai atskleidžiami PNR duomenys, yra sudariusi susitarimą su Sąjunga, kuriame numatyta asmens duomenų apsauga, panaši į šiame Susitarime numatytą apsaugą, arba jai taikomas Europos Komisijos sprendimas pagal Sąjungos teisę, kuriuo nustatoma, kad trečioji šalis užtikrina tinkamą duomenų apsaugos lygį, kaip tai suprantama Sąjungos teisėje.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies e punkto, Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija gali perduoti PNR duomenis trečiajai šaliai, jei:

a)	tos institucijos vadovas arba vadovo specialiai įgaliotas vyresnysis pareigūnas mano, kad atskleidimas yra būtinas siekiant užkardyti ir ištirti didelę ir neišvengiamą grėsmę visuomenės saugumui arba apsaugoti bet kurio fizinio asmens gyvybinius interesus, ir

trečioji šalis pagal sutartą tvarką, susitarimą ar kitu būdu pateikia rašytinį patikinimą, kad informacija bus saugoma laikantis apsaugos priemonių, kurios pagal Jungtinės Karalystės teisę taikomos iš Sąjungos gautų PNR duomenų tvarkymui, įskaitant šioje antraštinėje dalyje nustatytas apsaugos priemones.

3. Duomenų perdavimas pagal šio straipsnio 2 dalį dokumentuojamas. Tokie dokumentai gavus prašymą pateikiami 525 straipsnio 3 dalyje nurodytai priežiūros institucijai, įskaitant perdavimo datą ir laiką, informaciją apie gaunančiąją instituciją, perdavimo pagrindimą ir perduotus PNR duomenis.

4. Jei pagal 1 arba 2 dalį Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija atskleidžia pagal šią antraštinę dalį surinktus PNR duomenis, kurių kilmės valstybė yra valstybė narė, Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija kuo greičiau praneša tos valstybės narės institucijoms apie duomenų atskleidimą. Jungtinė Karalystė šį pranešimą pateikia pagal susitarimus ar sutartą tvarką dėl teisėsaugos arba dalijimosi informacija tarp Jungtinės Karalystės ir tos valstybės narės.

5. Perduodant analitinę informaciją, kurioje yra pagal šią antraštinę dalį gautų PNR duomenų, taikomos šiame straipsnyje nustatytos apsaugos priemonės.

557 Straipsnis

Perdavimo metodas

Oro vežėjai Jungtinės Karalystės kompetentingai institucijai PNR duomenis perduoda tik duomenų eksporto pagrindu, t. y. taikydami metodą, pagal kurį oro vežėjai perduoda PNR duomenis į Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos duomenų bazę, ir laikydamiesi šių oro vežėjams privalomų procedūrų, pagal kurias jie:

a)	perduoda PNR duomenis elektroninėmis priemonėmis pagal Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos techninius reikalavimus arba, jeigu yra techninių gedimų, bet kuriomis kitomis tinkamomis priemonėmis, užtikrinančiomis tinkamą duomenų saugumo lygį;

b)	perduoda PNR duomenis tarpusavyje sutartu pranešimų perdavimo formatu, ir

c)	perduoda PNR duomenis saugiu būdu, naudodami bendrus protokolus, kuriuos nurodė naudoti Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija.

558 Straipsnis

Perdavimo dažnumas

1. Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija reikalauja, kad oro vežėjai perduotų PNR duomenis:

a)	iš pradžių ne anksčiau kaip likus 96 valandoms iki tvarkaraštyje numatyto skrydžio išvykimo laiko, ir

b)	ne daugiau kaip penkis kartus, kaip nurodo Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija.

2. Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija leidžia oro vežėjams pagal 1 dalies b punktą perduodant duomenis tik atnaujinti pagal tos dalies a punktą perduotus PNR duomenis.

3. Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija informuoja oro vežėjus apie nustatytą perdavimo laiką.

4. Konkrečiais atvejais, kai yra požymių, kad būtina papildomai susipažinti su PNR duomenimis, norint reaguoti į konkrečią grėsmę, susijusią su 544 straipsnyje nustatytais tikslais, Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija gali pareikalauti iš oro vežėjo pateikti PNR duomenis prieš planines duomenų perdavimo operacijas, tarp jų arba po jų. Naudodamasi jai suteikta diskrecija, Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija turi veikti protingai ir proporcingai ir taikyti 557 straipsnyje apibūdintą perdavimo metodą.

559 Straipsnis

Bendradarbiavimas

Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija ir valstybių narių PIU bendradarbiauja, siekdami jų PNR duomenų tvarkymo tvarkos suderinamumo tokiu būdu, kuris dar labiau stiprina Jungtinėje Karalystėje, Europos Sąjungoje ir kitose šalyse esančių asmenų saugumą.

560 Straipsnis

Draudimas nukrypti

Ši antraštinė dalis negali būti aiškinama taip, kad reikštų, jog nukrypstama nuo kokių nors Jungtinės Karalystės ir valstybių narių arba trečiųjų šalių tarpusavio įsipareigojimų pateikti prašymą arba atsiliepti į jį pagal tarpusavio pagalbos priemonę.

561 Straipsnis

Konsultacijos ir peržiūra

1. Šalys konsultuojasi tarpusavyje apie visas priemones, kurios turi būti įvykdytos ir gali turėti įtakos šiai antraštinei daliai.

2. Atlikdamos bendras šios antraštinės dalies peržiūras, kaip nurodyta 691 straipsnio 1 dalyje, Šalys ypatingą dėmesį skiria PNR duomenų tvarkymo ir saugojimo kiekvienu 544 straipsnyje nustatytu tikslu būtinybei ir proporcingumui. Atliekant bendras peržiūras taip pat vertinama, kaip Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija užtikrino, kad 551 straipsnyje nurodyti iš anksto nustatyti modeliai, kriterijai ir duomenų bazės būtų patikimi, aktualūs ir atnaujinti, atsižvelgiant į statistinius duomenis.

562 Straipsnis

Bendradarbiavimo sustabdymas pagal šią antraštinę dalį

1. Jei kuri nors Šalis mano, kad tolesnis šios antraštinės dalies taikymas nebetikslingas, ji gali atitinkamai pranešti kitai Šaliai apie savo ketinimą sustabdyti šios antraštinės dalies taikymą. Gavusios tokį pranešimą Šalys pradeda konsultacijas.

2. Jei per 6 mėnesius nuo to pranešimo Šalys nepriima sprendimo, bet kuri Šalis gali nuspręsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui sustabdyti šios antraštinės dalies taikymą. Iki to laikotarpio pabaigos Šalys gali susitarti dėl sustabdymo galiojimo pratęsimo papildomam laikotarpiui, kuris neviršija 6 mėnesių. Jei iki sustabdymo laikotarpio pabaigos Šalys nepriima sprendimo dėl šios antraštinės dalies, ši antraštinė dalis nustoja būti taikoma mėnesio, einančio po sustabdymo laikotarpio pabaigos, pirmą dieną, nebent pranešančioji Šalis praneša kitai Šaliai, kad ji nori atšaukti pranešimą. Tokiu atveju šios antraštinės dalies nuostatų galiojimas atnaujinamas.

3. Jei pagal šį straipsnį šios antraštinės dalies taikymas sustabdomas, Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas susitinka nuspręsti, kokių priemonių reikia imtis siekiant užtikrinti, kad bet koks pagal šią antraštinę dalį pradėtas bendradarbiavimas, kuriam daro poveikį sustabdymas, būtų tinkamai užbaigtas. Bet kuriuo atveju, kalbant apie visus asmens duomenis, gautus bendradarbiaujant pagal šią dalį iki tol, kol laikinai nustoja būti taikomos nuostatos, kurių taikymas sustabdomas, Šalys užtikrina, kad apsaugos lygis, kuris buvo taikytas tuos asmenis duomenis perduodant, būtų išlaikytas ir įsigaliojus taikymo sustabdymui.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS OPERATYVINĖS INFORMACIJOS SRITYJE

563 Straipsnis

Bendradarbiavimas operatyvinės informacijos srityje

1. Šios antraštinės dalies tikslas yra, kad Šalys užtikrintų, jog Jungtinės Karalystės ir valstybių narių kompetentingos institucijos, laikydamosi savo vidaus teisės sąlygų ir savo įgaliojimų, ir tiek, kiek tai nenumatyta kitose šios dalies antraštinėse dalyse, galėtų viena kitai padėti teikdamos atitinkamą informaciją šiais tikslais:

a)	nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas;

b)	baudžiamųjų sankcijų vykdymo;

c)	apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui bei jų prevencijos, ir

d)	pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos ir kovos su šiomis veikomis.

2. Šios antraštinės dalies tikslais kompetentinga institucija reiškia vidaus policiją, muitinę ar kitą instituciją, pagal vidaus teisę kompetentingą vykdyti veiklą 1 dalyje nustatytais tikslais.

3. Jungtinės Karalystės arba valstybės narės kompetentinga institucija gali prašyti informacijos, įskaitant informaciją apie ieškomus ir dingusius asmenis, taip pat daiktus, arba savo iniciatyva ją pateikti Jungtinės Karalystės arba valstybės narės kompetentingai institucijai. Informacija gali būti teikiama atsakant į prašymą arba savo iniciatyva, laikantis vidaus teisės, kuri taikoma informaciją teikiančiai kompetentingai institucijai, sąlygų ir neviršijant jos įgaliojimų.

4. Informacijos gali būti prašoma ir ji gali būti teikiama tiek, kiek prašymą pateikusiai arba informaciją teikiančiai kompetentingai institucijai taikomose vidaus teisės sąlygose nenurodyta, kad prašymas ar informacija turi būti pateikiami arba perduodami per teismines institucijas.

5. Skubiais atvejais informaciją teikianti kompetentinga institucija kuo greičiau atsako į prašymą arba pateikia informaciją savo iniciatyva.

6. Prašančiosios valstybės kompetentinga institucija, laikydamasi atitinkamos vidaus teisės, prašymo pateikimo metu arba vėliau gali prašyti informaciją teikiančios valstybės sutikimo, kad informacija būtų naudojama įrodinėjimo tikslais teisminės institucijos procese. Informaciją teikianti valstybė, laikydamasi VIII antraštinėje dalyje nustatytų sąlygų ir jai taikomos vidaus teisės sąlygų, gali sutikti, kad informacija būtų naudojama prašančiosios valstybės teisminėje institucijoje įrodinėjimo tikslais. Be to, kai informacija teikiama savo iniciatyva, informaciją teikianti valstybė gali sutikti, kad informacija būtų naudojama įrodinėjimo tikslais priimančiosios valstybės teisminės institucijos procese. Jeigu sutikimas nėra duodamas pagal šią dalį, gauta informacija negali būti naudojama įrodinėjimo tikslais teisminės institucijos procese.

7. Informaciją teikianti kompetentinga institucija pagal atitinkamą vidaus teisę gali nustatyti pateiktos informacijos naudojimo sąlygas.

8. Kompetentinga institucija pagal šią antraštinę dalį gali teikti bet kokios rūšies turimą informaciją, laikydamasi jai taikomų vidaus teisės sąlygų ir neviršydama savo įgaliojimų. Tokia informacija gali apimti informaciją iš kitų šaltinių tik tuo atveju, jei tą informaciją leidžiama toliau perduoti pagal sistemą, pagal kurią ją gavo informaciją teikianti kompetentinga institucija.

9. Informacija pagal šią antraštinę dalį gali būti teikiama bet kuriuo tinkamu ryšių kanalu, įskaitant saugią ryšių liniją, naudojamą informacijai teikti per Europolą.

10. Šis straipsnis nedaro poveikio Jungtinės Karalystės ir valstybių narių dvišalių susitarimų veikimui ar sudarymui, jei valstybės narės veikia laikydamosi Sąjungos teisės. Jis taip pat nedaro poveikio jokiems kitiems Jungtinės Karalystės arba valstybių narių kompetentingų institucijų įgaliojimams pagal taikytiną vidaus ar tarptautinę teisę teikti pagalbą dalijantis informacija 1 dalyje nustatytais tikslais.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS SU EUROPOLU

564 Straipsnis

Tikslas

Šios antraštinės dalies tikslas – užmegzti Europolo ir Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų bendradarbiavimo santykius, siekiant remti ir stiprinti valstybių narių ir Jungtinės Karalystės veiksmus, taip pat jų tarpusavio bendradarbiavimą vykdant sunkių nusikaltimų, terorizmo ir bendrus Sąjungos politikos interesus pažeidžiančių nusikaltimų prevenciją ir kovojant su jais, kaip nurodyta 566 straipsnyje.

565 Straipsnis

Apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	Europolas – Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/794 (79) (toliau – Europolo reglamentas);

b)	kompetentinga institucija – Sąjungos atveju Europolas, o Jungtinės Karalystės atveju – vidaus teisėsaugos institucija, pagal vidaus teisę atsakinga už nusikalstamų veikų prevenciją ir kovą su jomis.

566 Straipsnis

Nusikaltimų rūšys

1. Šioje antraštinėje dalyje nustatytas bendradarbiavimas yra susijęs su Europolo kompetencijai priklausančiais nusikaltimais, išvardytais 41 priede, įskaitant susijusias nusikalstamas veikas.

2. Susijusios nusikalstamos veikos – tai nusikalstamos veikos, padarytos siekiant pasirūpinti priemonių 1 dalyje nurodytiems nusikaltimams įvykdyti, nusikalstamos veikos, padarytos siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tokiems nusikaltimams arba padaryti juos, ir nusikalstamos veikos, padarytos siekiant užtikrinti nebaudžiamumą už tokius nusikaltimus.

3. Pasikeitus nusikaltimų, priklausančių Europolo kompetencijai pagal Sąjungos teisę, sąrašui, Sąjungos siūlymu Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas gali atitinkamai iš dalies pakeisti 41 priedą nuo Europolo kompetencijos pakeitimo įsigaliojimo dienos.

567 Straipsnis

Bendradarbiavimo aprėptis

Be keitimosi asmens duomenimis šioje antraštinėje dalyje nustatytomis sąlygomis ir atsižvelgiant į Europolo reglamente apibrėžtas Europolo užduotis, bendradarbiavimas visų pirma gali apimti:

a)	keitimąsi informacija, pavyzdžiui, specialistų žiniomis;

b)	bendros padėties vertinimo ataskaitas;

c)	strateginės analizės rezultatus;

d)	informaciją apie nusikalstamos veikos tyrimo procedūras;

e)	informaciją apie nusikalstamumo prevencijos metodus;

f)	dalyvavimą mokymo veikloje, ir

g)	konsultacijas ir pagalbą atliekant atskirus nusikalstamos veikos tyrimus, taip pat operatyvinį bendradarbiavimą.

568 Straipsnis

Nacionaliniai kontaktiniai punktai ir ryšių palaikymo pareigūnai

1. Jungtinė Karalystė paskiria nacionalinį kontaktinį punktą, kuris veikia kaip pagrindinis Europolo ir Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų kontaktinis punktas.

2. Vykdant keitimąsi informacija tarp Europolo ir Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų Europolas keičiasi informacija su 1 dalyje nurodytu nacionaliniu kontaktiniu punktu. Tačiau tai netrukdo Europolui ir Jungtinės Karalystės kompetentingoms institucijoms tiesiogiai keistis informacija, jei Europolas ir atitinkamos kompetentingos institucijos mano, kad tai tikslinga.

3. Nacionalinis kontaktinis punktas taip pat yra pagrindinis kontaktinis punktas asmens duomenų peržiūros, taisymo ir ištrynimo klausimais.

4. Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti šioje antraštinėje dalyje nustatytą bendradarbiavimą, Jungtinė Karalystė deleguoja į Europolą vieną ar kelis ryšių palaikymo pareigūnus. Europolas gali deleguoti vieną ar kelis ryšių palaikymo pareigūnus į Jungtinę Karalystę.

5. Jungtinė Karalystė užtikrina, kad jos ryšių palaikymo pareigūnai gautų greitą ir, jei techniškai įmanoma, tiesioginę prieigą prie atitinkamų Jungtinės Karalystės vidaus duomenų bazių, kurios yra būtinos jų užduotims atlikti.

6. Ryšių palaikymo pareigūnų skaičių, su jų užduotimis susijusią išsamią tvarką, jų teises ir pareigas bei susijusias išlaidas reglamentuoja Europolo ir Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų sudaryti darbiniai susitarimai, kaip nurodyta 577 straipsnyje.

7. Jungtinės Karalystės ryšių palaikymo pareigūnai ir Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų atstovai gali būti kviečiami į operatyvinius posėdžius. Valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnai ir trečiųjų šalių ryšių palaikymo pareigūnai, valstybių narių ir trečiųjų šalių kompetentingų institucijų atstovai, Europolo darbuotojai ir kiti suinteresuotieji subjektai gali dalyvauti Jungtinės Karalystės ryšių palaikymo pareigūnų arba kompetentingų institucijų rengiamuose susitikimuose.

569 Straipsnis

Keitimasis informacija

1. Keisdamosi informacija kompetentingos institucijos laikosi šios antraštinės dalies tikslo ir nuostatų. Asmens duomenys tvarkomi tik 2 dalyje nurodytais konkrečiais tikslais.

2. Kompetentingos institucijos ne vėliau kaip asmens duomenų perdavimo momentu aiškiai nurodo konkretų tikslą ar tikslus, kuriais asmens duomenys yra perduodami. Perduodant duomenis Europolui, tokio perdavimo tikslas ar tikslai nurodomi atsižvelgiant į konkrečius Europolo reglamente nustatytus duomenų tvarkymo tikslus. Jei perduodančioji kompetentinga institucija to nepadaro, gaunančioji kompetentinga institucija, suderinusi su perduodančiąja institucija, tvarko asmens duomenis, kad nustatytų jų svarbą ir tikslą ar tikslus, kuriais jie turi būti toliau tvarkomi. Kompetentingos institucijos tvarkyti asmens duomenis kitu tikslu nei tuo, kuriuo jie buvo pateikti, gali tik gavusios perduodančiosios kompetentingos institucijos leidimą tai daryti.

3. Asmens duomenis gaunančios kompetentingos institucijos įsipareigoja tokius duomenis tvarkyti tik tuo tikslu, kuriuo jie buvo perduoti. Asmens duomenys ištrinami, kai tik jų nebereikia tam tikslui, kuriuo jie buvo perduoti.

4. Europolas ir Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdami ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per šešis mėnesius po pateiktų asmens duomenų gavimo nustato, ar ir kiek jie yra būtini tam tikslui, kuriuo jie buvo perduoti, ir apie tai atitinkamai informuoja perduodančiąją instituciją.

570 Straipsnis

Prieigos prie perduodamų asmens duomenų ir tolesnio jų naudojimo apribojimai

1. Perduodančioji kompetentinga institucija asmens duomenų perdavimo momentu gali nurodyti bendrąjį arba konkretų prieigos prie jų arba jų naudojimo apribojimą, be kita ko, susijusį su tolesniu jų perdavimu, ištrynimu ar sunaikinimu po tam tikro laikotarpio arba tolesniu jų tvarkymu. Jei tokių apribojimų būtinybė paaiškėja po asmens duomenų perdavimo, perduodančioji kompetentinga institucija apie tai atitinkamai informuoja gaunančiąją kompetentingą instituciją.

2. Gaunančioji kompetentinga institucija laikosi visų perduodančiosios kompetentingos institucijos nurodytų prieigos prie asmens duomenų ar tolesnio jų naudojimo apribojimų, kaip apibūdinta 1 dalyje.

3. Kiekviena Šalis užtikrina, kad pagal šią antraštinę dalį perduodama informacija būtų renkama, saugoma ir perduodama laikantis atitinkamos teisinės sistemos. Kiekviena Šalis kiek įmanoma užtikrina, kad tokia informacija nebūtų gaunama pažeidžiant žmogaus teises. Tokia informacija taip pat neperduodama, jei, kiek tai pagrįstai įmanoma numatyti, ji galėtų būti naudojama siekiant reikalauti paskirti, paskirti ar įvykdyti mirties bausmę arba bet kokią kitą žiauriam ir nežmoniškam elgesiui prilyginamą bausmę.

571 Straipsnis

Skirtingos duomenų subjektų kategorijos

1. Nuo nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų, liudytojų ar kitų asmenų, galinčių pateikti informacijos apie nusikalstamą veiką, taip pat asmenų iki 18 metų amžiaus asmens duomenis perduoti draudžiama, išskyrus atvejus, kai toks perdavimas yra absoliučiai būtinas ir proporcingas atskirais atvejais, susijusiais su nusikalstamų veikų prevencija ar kova su jomis.

2. Tiek Jungtinė Karalystė, tiek Europolas užtikrina, kad tvarkant asmens duomenis pagal 1 dalį būtų taikomos papildomos apsaugos priemonės, įskaitant prieigos apribojimus, papildomas saugumo priemones ir tolesnio duomenų perdavimo apribojimus.

572 Straipsnis

Palankesnių sąlygų Jungtinei Karalystei ir Europolui keistis asmens duomenimis sudarymas

Siekdamos abipusės operatyvinės naudos, Šalys stengiasi bendradarbiauti ateityje, siekdamos užtikrinti, kad Europolas ir Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos duomenimis galėtų keistis kuo sparčiau, ir apsvarstyti galimybę įtraukti visus naujus procesus ir techninius pokyčius, kurie galėtų padėti siekti to tikslo, kartu atsižvelgdamos į tai, kad Jungtinė Karalystė nėra valstybė narė.

573 Straipsnis

Informacijos šaltinio patikimumo ir informacijos tikslumo vertinimas

1. Kompetentingos institucijos, kiek įmanoma, ne vėliau kaip informacijos perdavimo momentu nurodo informacijos šaltinio patikimumą, remdamosi šiais kriterijais:

a)	neabejojama šaltinio autentiškumu, patikimumu ir kompetencija, arba informacija gauta iš šaltinio, kuris visais atvejais buvo patikimas;

b)	informacija gauta iš šaltinio, kuris dažniausiai buvo patikimas;

c)	informacija gauta iš šaltinio, kuris dažniausiai buvo nepatikimas;

d)	šaltinio patikimumo įvertinti neįmanoma.

2. Kompetentingos institucijos, kiek įmanoma, ne vėliau kaip informacijos perdavimo momentu nurodo informacijos tikslumą, remdamosi šiais kriterijais:

a)	informacija, dėl kurios tikslumo abejonių nėra;

b)	informacija šaltiniui žinoma asmeniškai, tačiau ją perduodančiam pareigūnui asmeniškai nežinoma;

c)	informacija šaltiniui asmeniškai nežinoma, tačiau ją patvirtina kita jau užfiksuota informacija;

d)	informacija šaltiniui asmeniškai nežinoma ir negali būti patvirtinta.

3. Jeigu gaunančioji kompetentinga institucija, remdamasi jau turima informacija, padaro išvadą, kad perduodančiosios kompetentingos institucijos pagal 1 ir 2 dalis pateiktą informacijos arba jos šaltinio vertinimą reikia pakoreguoti, ji apie tai praneša tai kompetentingai institucijai ir stengiasi susitarti dėl vertinimo pakeitimo. Gaunančioji kompetentinga institucija be tokio sutikimo negali keisti gautos informacijos ar jos šaltinio vertinimo.

4. Jei kompetentinga institucija gauna informaciją be vertinimo, ji mėgina, kiek įmanoma, ir tais atvejais, kai įmanoma, susitarusi su perduodančiąja kompetentinga institucija įvertinti šaltinio patikimumą ar informacijos tikslumą, remdamasi savo jau turima informacija.

5. Jei patikimo vertinimo atlikti neįmanoma, informacija įvertinama, kaip numatyta 1 dalies d punkte ir 2 dalies d punkte.

574 Straipsnis

Keitimosi informacija saugumas

1. Techninės ir organizacinės priemonės, įdiegtos siekiant užtikrinti keitimosi informacija pagal šią antraštinę dalį saugumą, nustatomos Europolo ir Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos administraciniuose susitarimuose, kaip nurodyta 577 straipsnyje.

2. Šalys susitaria sukurti, įdiegti ir eksploatuoti saugią ryšių liniją, skirtą Europolui ir Jungtinės Karalystės kompetentingoms institucijoms keistis informacija.

3. Europolo ir Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų administraciniai susitarimai, kaip nurodyta 576 straipsnyje, reglamentuoja saugios ryšių linijos naudojimo sąlygas.

575 Straipsnis

Atsakomybė už nesankcionuotą ar neteisingą asmens duomenų tvarkymą

1. Kompetentingos institucijos pagal savo atitinkamas teisines sistemas atsako už bet kokią žalą asmeniui, padarytą dėl teisinių ar faktinių klaidų, esančių informacijoje, kuria keistasi. Siekdami pagal savo atitinkamas teisines sistemas išvengti atsakomybės nukentėjusios šalies atžvilgiu, nei Europolas, nei Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos negali remtis tuo, kad netikslią informaciją perdavė kita kompetentinga institucija.

2. Jeigu Europolui arba Jungtinės Karalystės kompetentingoms institucijoms priteisiama atlyginti žalą, atsiradusią dėl to, kad jie panaudojo informaciją, kurią per klaidą perdavė kita institucija arba kuri buvo perduota dėl to, kad kita institucija nevykdė savo pareigų, sumą, kurią kaip kompensaciją pagal 1 dalį sumokėjo Europolas ar Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos, grąžina kita institucija, išskyrus atvejus, kai informacija buvo panaudota pažeidžiant šią antraštinę dalį.

3. Europolas ir Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos nereikalauja vieni iš kitų pagal 1 ir 2 dalis atlyginti baudinių ar nekompensacinių palūkanų.

576 Straipsnis

Keitimasis įslaptinta ir neskelbtina neįslaptinta informacija

Jei tai būtina pagal šią antraštinę dalį, keitimąsi įslaptinta ir neskelbtina neįslaptinta informacija, taip pat tos informacijos apsaugą reglamentuoja Europolo ir Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų sudaryti darbiniai ir administraciniai susitarimai, kaip nurodyta 577 straipsnyje.

577 Straipsnis

Darbiniai ir administraciniai susitarimai

1. Tinkamu būdu siekiant papildyti ir įgyvendinti šios antraštinės dalies nuostatas, išsami Jungtinės Karalystės ir Europolo bendradarbiavimo tvarka nustatoma Europolo ir Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų darbiniuose susitarimuose, sudarytuose pagal Europolo reglamento 23 straipsnio 4 dalį, ir administraciniuose susitarimuose, sudarytuose pagal Europolo reglamento 25 straipsnio 1 dalį.

2. Nedarant poveikio jokiai šios antraštinės dalies nuostatai ir atsižvelgiant į Jungtinė Karalystė statusą – tai, kad ji nėra valstybė narė, Europolas ir Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos Europolo valdybos sprendimu į atitinkamai darbinius ar administracinius susitarimus įtraukia šią antraštinę dalį papildančias arba įgyvendinančias nuostatas, kuriomis visų pirma leidžiama:

Europolui ir vienam ar keliems Jungtinės Karalystės nacionalinio kontaktinio punkto atstovams konsultuotis politikos ir bendro intereso klausimais, siekiant įgyvendinti jų tikslus ir koordinuoti atitinkamą jų veiklą, taip pat plėtoti Europolo ir Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų bendradarbiavimą;

b)	vienam ar keliems Jungtinės Karalystės atstovams stebėtojų teisėmis dalyvauti specialiuosiuose Europolo nacionalinių skyrių vadovų posėdžiuose pagal tokių posėdžių darbo tvarkos taisykles;

c)	vienam ar keliems Jungtinės Karalystės atstovams dalyvauti operatyvinės analizės projektuose pagal atitinkamų Europolo valdymo organų nustatytas taisykles;

d)	nustatyti ryšių palaikymo pareigūnų užduotis, jų teises ir pareigas bei susijusias išlaidas, arba

e)	Jungtinės Karalystės kompetentingoms institucijoms ir Europolui bendradarbiauti privatumo ar saugumo pažeidimų atvejais.

3. Darbinių ir administracinių susitarimų turinys gali būti kartu išdėstytas viename dokumente.

578 Straipsnis

Pranešimas apie įgyvendinimą

1. Tiek Jungtinė Karalystė, tiek Europolas viešai paskelbia dokumentą, kuriame suprantamai išdėstomos nuostatos dėl asmens duomenų, perduotų pagal šią antraštinę dalį, tvarkymo, įskaitant būdus, kuriais duomenų subjektai gali naudotis savo teisėmis, ir vienas kitam pateikia to dokumento kopiją.

2. Jei tokių taisyklių dar nėra, Jungtinė Karalystė ir Europolas priima taisykles, kuriose nurodoma, kaip praktiškai bus užtikrinamas nuostatų dėl asmens duomenų tvarkymo laikymasis. Jungtinė Karalystė ir Europolas vienas kitam ir atitinkamoms priežiūros institucijoms išsiunčia tų taisyklių kopiją.

579 Straipsnis

Europolo įgaliojimai

Jokia šios antraštinės dalies nuostata neaiškinama taip, kad reikštų, jog Europolui nustatoma pareiga bendradarbiauti su Jungtinės Karalystės kompetentingomis institucijomis viršijant Europolo kompetenciją, kaip nustatyta atitinkamoje Sąjungos teisėje.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS SU EUROJUSTU

580 Straipsnis

Tikslas

Šios antraštinės dalies tikslas – nustatyti Eurojusto ir Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų bendradarbiavimą kovos su sunkiais nusikaltimais srityje, kaip nurodyta 582 straipsnyje.

581 Straipsnis

Apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	Eurojustas – Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1727 (80) (toliau – Eurojusto reglamentas);

b)	kompetentinga institucija – Sąjungos atveju Eurojustas, kuriam atstovauja kolegija arba nacionalinis narys, o Jungtinės Karalystės atveju – vidaus institucija, pagal vidaus teisę atsakinga už nusikalstamų veikų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą;

c)	kolegija – Eurojusto kolegija, kaip nurodyta Eurojusto reglamente;

d)	nacionalinis narys – kiekvienos valstybės narės į Eurojustą deleguotas nacionalinis narys, kaip nurodyta Eurojusto reglamente;

e)	padėjėjas – asmuo, kuris gali padėti nacionaliniam nariui ir nacionalinio nario pavaduotojui arba ryšių prokurorui, kaip nurodyta atitinkamai Eurojusto reglamente ir 583 straipsnio 3 dalyje;

f)	ryšių prokuroras – į Eurojustą Jungtinės Karalystės deleguotas prokuroras, kuriam taikoma Jungtinės Karalystės vidaus teisė, susijusi su jo kaip prokuroro statusu;

g)	ryšių palaikymo teisėjas – pagal 586 straipsnį į Jungtinę Karalystę Eurojusto komandiruotas teisėjas;

h)	vidaus korespondentas terorizmo klausimais – Jungtinės Karalystės pagal 584 straipsnį paskirtas kontaktinis punktas, atsakingas už korespondencijos, susijusios su terorizmo klausimais, tvarkymą.

582 Straipsnis

Nusikaltimų rūšys

1. Šioje antraštinėje dalyje nustatytas bendradarbiavimas yra susijęs su Eurojusto kompetencijai priklausančiais sunkiais nusikaltimais, išvardytais 42 priede, įskaitant susijusias nusikalstamas veikas.

2. Susijusios nusikalstamos veikos – tai nusikalstamos veikos, padarytos siekiant pasirūpinti priemonių 1 dalyje nurodytiems sunkiems nusikaltimams įvykdyti, nusikalstamos veikos, padarytos siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tokiems sunkiems nusikaltimams arba padaryti juos, ir nusikalstamos veikos, padarytos siekiant užtikrinti nebaudžiamumą už tokius sunkius nusikaltimus.

3. Pasikeitus sunkių nusikaltimų, priklausančių Eurojusto kompetencijai pagal Sąjungos teisę, sąrašui, Sąjungos siūlymu Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas gali atitinkamai iš dalies pakeisti 42 priedą nuo Eurojusto kompetencijos pakeitimo įsigaliojimo dienos.

583 Straipsnis

Bendradarbiavimo aprėptis

Šalys užtikrina, kad Eurojustas ir Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos bendradarbiautų Eurojusto reglamento 2 bei 54 straipsniuose ir šioje antraštinėje dalyje nustatytose veiklos srityse.

584 Straipsnis

Už ryšius su Eurojustu atsakingi kontaktiniai punktai

1. Jungtinė Karalystė įsteigia arba paskiria bent vieną už ryšius su Eurojustu atsakingą kontaktinį punktą Jungtinės Karalystės kompetentingose institucijose.

2. Jungtinė Karalystė vieną iš savo kontaktinių punktų paskiria Jungtinės Karalystės vidaus korespondentu terorizmo klausimais.

585 Straipsnis

Ryšių prokuroras

1. Siekdama sudaryti palankesnes pagal šią antraštinę dalį nustatyto bendradarbiavimo sąlygas, Jungtinė Karalystė į Eurojustą deleguoja ryšių prokurorą.

2. Įgaliojimus ir delegavimo trukmę nustato Jungtinė Karalystė.

3. Atsižvelgiant į bendradarbiavimo mastą, ryšių prokurorui gali padėti ne daugiau kaip penki padėjėjai. Prireikus padėjėjai gali pakeisti ryšių prokurorą arba veikti jo vardu.

4. Jungtinė Karalystė informuoja Eurojustą apie ryšių prokuroro ir jo padėjėjų teisminių įgaliojimų Jungtinėje Karalystėje vykdyti savo užduotis pagal šią antraštinę dalį pobūdį ir apimtį. Jungtinė Karalystė nustato savo ryšių prokuroro ir jo padėjėjų kompetenciją imtis veiksmų, susijusių su užsienio teisminėmis institucijomis.

5. Ryšių prokurorui ir jo padėjėjams pagal vidaus teisę suteikiama tokia pati prieiga prie informacijos, esančios vidaus nuosprendžių registruose arba bet kuriame kitame Jungtinės Karalystės registre, kaip prokurorui arba lygiavertę kompetenciją turinčiam asmeniui.

6. Ryšių prokurorui ir jo padėjėjams suteikiami įgaliojimai tiesiogiai susisiekti su Jungtinės Karalystės kompetentingomis institucijomis.

7. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų padėjėjų skaičių, išsamų ryšių prokuroro ir jo padėjėjų užduočių aprašymą, jų teises ir pareigas bei susijusias išlaidas reglamentuoja Eurojusto ir Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų sudarytas darbo tvarkos susitarimas, kaip nurodyta 594 straipsnyje.

8. Eurojustas pripažįsta ryšių prokuroro ir jo padėjėjų darbo dokumentų neliečiamumą.

586 Straipsnis

Ryšių palaikymo teisėjas

1. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas teisminiam bendradarbiavimui su Jungtine Karalyste dėl bylų, kuriose Eurojustas teikia pagalbą, Eurojustas pagal Eurojusto reglamento 53 straipsnį į Jungtinę Karalystę gali komandiruoti ryšių palaikymo teisėją.

2. Išsamų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ryšių palaikymo teisėjo užduočių aprašymą, ryšių palaikymo teisėjo teises ir pareigas bei susijusias išlaidas reglamentuoja Eurojusto ir Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų sudarytas darbo tvarkos susitarimas, kaip nurodyta 594 straipsnyje.

587 Straipsnis

Operatyviniai ir strateginiai posėdžiai

1. Ryšių prokuroras, ryšių prokuroro padėjėjai ir kitų Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų atstovai, įskaitant už ryšius su Eurojustu atsakingą kontaktinį punktą, Eurojusto pirmininko kvietimu gali dalyvauti strateginiams klausimams skirtuose posėdžiuose, o pritarus atitinkamiems nacionaliniams nariams – operatyviniams klausimams skirtuose posėdžiuose.

2. Nacionaliniai nariai, jų pavaduotojai ir padėjėjai, Eurojusto administracijos direktorius ir Eurojusto darbuotojai gali dalyvauti ryšių prokuroro, ryšių prokuroro padėjėjų ar kitų Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų, įskaitant už ryšius su Eurojustu atsakingą kontaktinį punktą, rengiamuose posėdžiuose.

588 Straipsnis

Keitimasis ne asmens duomenimis

Eurojustas ir Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos gali keistis bet kokiais ne asmens duomenimis, jei tie duomenys yra svarbūs šioje antraštinėje dalyje nustatytam bendradarbiavimui, laikydamiesi 593 straipsnyje nustatytų apribojimų.

589 Straipsnis

Keitimasis asmens duomenimis

1. Pagal šią antraštinę dalį kompetentingų institucijų prašomus ir gautus asmens duomenis kompetentingos institucijos tvarko tik 580 straipsnyje nustatytais tikslais, šio straipsnio 2 dalyje nurodytais konkrečiais tikslais ir laikydamosi šio straipsnio 3 dalyje nurodytų prieigos ar tolesnio naudojimo apribojimų.

2. Perduodančioji kompetentinga institucija ne vėliau kaip asmens duomenų perdavimo momentu aiškiai nurodo konkretų tikslą ar tikslus, kuriais duomenys yra perduodami.

3. Perduodančioji kompetentinga institucija asmens duomenų perdavimo momentu gali nurodyti bendrąjį arba konkretų prieigos prie jų arba jų naudojimo apribojimą, be kita ko, susijusį su tolesniu jų perdavimu, ištrynimu ar sunaikinimu po tam tikro laikotarpio arba tolesniu jų tvarkymu. Jei tokių apribojimų būtinybė paaiškėja po asmens duomenų pateikimo, perduodančioji institucija apie tai atitinkamai informuoja gaunančiąją instituciją.

4. Gaunančioji kompetentinga institucija laikosi visų perduodančiosios kompetentingos institucijos nurodytų prieigos prie asmens duomenų ar tolesnio jų naudojimo apribojimų, kaip nustatyta 3 dalyje.

590 Straipsnis

Perdavimo kanalai

1. Informacija keičiasi:

a)	ryšių prokuroras ar ryšių prokuroro padėjėjai arba, jei nė vienas iš jų nėra paskirtas ar kitaip pasiekiamas, už ryšius su Eurojustu atsakingas Jungtinės Karalystės kontaktinis punktas ir atitinkami nacionaliniai nariai arba kolegija;

b)	tais atvejais, kai Eurojustas yra komandiravęs ryšių palaikymo teisėją į Jungtinę Karalystę, – ryšių palaikymo teisėjas ir Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija; tokiu atveju ryšių prokuroras informuojamas apie tokį keitimąsi informacija, arba

c)	tiesiogiai Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija ir atitinkami nacionaliniai nariai arba kolegija; tokiu atveju apie tokį keitimąsi informacija informuojamas ryšių prokuroras ir, jei taikytina, ryšių palaikymo teisėjas.

2. Eurojustas ir Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos gali susitarti konkrečiais atvejais keistis informacija kitais kanalais.

3. Tiek Eurojustas, tiek Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos užtikrina, kad jų atitinkami atstovai būtų įgalioti keistis informacija tinkamu lygmeniu atitinkamai pagal Jungtinės Karalystės teisę ir Eurojusto reglamentą ir kad būtų tinkamai patikrintas jų patikimumas.

591 Straipsnis

Tolesnis perdavimas

Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos iš Eurojusto (ir atvirkščiai) gautos informacijos neperduoda jokiai trečiajai šaliai ar tarptautinei organizacijai, jei Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos arba Eurojustas, kurie pateikė informaciją, nedavė sutikimo ir jei nėra taikomos tinkamos su asmens duomenų apsauga susijusios apsaugos priemonės.

592 Straipsnis

Atsakomybė už nesankcionuotą ar neteisingą asmens duomenų tvarkymą

1. Kompetentingos institucijos pagal savo atitinkamas teisines sistemas atsako už bet kokią žalą asmeniui, padarytą dėl teisinių ar faktinių klaidų, esančių informacijoje, kuria keistasi. Siekdami pagal savo atitinkamas teisines sistemas išvengti atsakomybės nukentėjusios šalies atžvilgiu, nei Eurojustas, nei Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos negali remtis tuo, kad netikslią informaciją perdavė kita kompetentinga institucija.

2. Jeigu kuriai nors kompetentingai institucijai priteisiama atlyginti žalą, atsiradusią dėl to, kad ji panaudojo informaciją, kurią per klaidą perdavė kita institucija arba kuri buvo perduota dėl to, kad kita institucija nevykdė savo pareigų, sumą, kurią kaip kompensaciją pagal 1 dalį sumokėjo kompetentinga institucija, grąžina kita institucija, išskyrus atvejus, kai informacija buvo panaudota pažeidžiant šią antraštinę dalį.

3. Eurojustas ir Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos nereikalauja vieni iš kitų pagal 1 ir 2 dalis atlyginti baudinių ar nekompensacinių palūkanų.

593 Straipsnis

Keitimasis įslaptinta ir neskelbtina neįslaptinta informacija

Jei tai būtina pagal šią antraštinę dalį, keitimąsi įslaptinta ir neskelbtina neįslaptinta informacija, taip pat tos informacijos apsaugą reglamentuoja Eurojusto ir Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų sudarytas darbo tvarkos susitarimas, kaip nurodyta 594 straipsnyje.

594 Straipsnis

Darbo tvarkos susitarimas

Šalių bendradarbiavimo sąlygos, tinkamos šiai antraštinei daliai įgyvendinti, nustatomos Eurojusto ir Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų darbo tvarkos susitarime, kuris sudaromas pagal Eurojusto reglamento 47 straipsnio 3 dalį ir 56 straipsnio 3 dalį.

595 Straipsnis

Eurojusto įgaliojimai

Jokia šios antraštinės dalies nuostata neaiškinama taip, kad reikštų, jog Eurojustui nustatoma pareiga bendradarbiauti su Jungtinės Karalystės kompetentingomis institucijomis viršijant Eurojusto kompetenciją, nustatytą pagal atitinkamą Sąjungos teisę.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

PERDAVIMAS

596 Straipsnis

Tikslas

Šios antraštinės dalies tikslas – užtikrinti, kad ekstradicijos sistema tarp valstybių narių ir Jungtinės Karalystės būtų grindžiama perdavimo pagal arešto orderį mechanizmu, laikantis šios antraštinės dalies sąlygų.

597 Straipsnis

Proporcingumo principas

Bendradarbiavimas vykdant arešto orderį turi būti būtinas ir proporcingas atsižvelgiant į prašomo perduoti asmens teises ir nukentėjusių asmenų interesus, taip pat atsižvelgiant į veikos sunkumą, galimą bausmę, kuri būtų paskirta, ir galimybę valstybei imtis švelnesnių priemonių nei prašomo perduoti asmens perdavimas, visų pirma siekiant, kad kardomojo kalinimo laikotarpis nebūtų nepagrįstai ilgas.

598 Straipsnis

Apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	arešto orderis – teisminės institucijos sprendimas, kurį išduoda valstybė, kad kita valstybė areštuotų ir perduotų prašomą perduoti asmenį, siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn, vykdyti laisvės atėmimo bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo;

b)	teisminė institucija – institucija, kuri pagal vidaus teisę yra teisėjas, teismas arba prokuroras. Prokuroras teismine institucija laikomas tik tiek, kiek tai numatyta vidaus teisėje;

c)	vykdančioji teisminė institucija – vykdančiosios valstybės teisminė institucija, kuri pagal tos valstybės vidaus teisę yra kompetentinga vykdyti arešto orderį;

d)	išduodančioji teisminė institucija – išduodančiosios valstybės teisminė institucija, kuri pagal tos valstybės vidaus teisę yra kompetentinga išduoti arešto orderį.

599 Straipsnis

Taikymo sritis

1. Arešto orderis gali būti išduodamas dėl veikų, už kurias pagal arešto orderį išduodančios valstybės teisę baudžiama laisvės atėmimo bausme arba įkalinimu, kurio ilgiausias terminas – bent 12 mėnesių, arba tais atvejais, kai bausmė jau paskirta ar sprendimas dėl įkalinimo priimtas, – bent keturi mėnesiai.

2. Nedarant poveikio 3 ir 4 dalims, perdavimas vykdomas su sąlyga, kad veikos, dėl kurių išduotas arešto orderis, yra laikomos nusikalstamomis veikomis pagal vykdančiosios valstybės teisę, nepaisant veikos sudėties ar apibūdinimo.

3. Atsižvelgiant į 600 straipsnį, 601 straipsnio 1 dalies b–h punktus ir 602, 603 bei 604 straipsnius, valstybė negali atsisakyti vykdyti arešto orderio, išduoto dėl toliau nurodyto elgesio, jei toks elgesys baudžiamas laisvės atėmimu arba įkalinimu, kurio ilgiausias terminas – bent 12 mėnesių:

bet kurio asmens, kuris padeda asmenų grupei, veikiančiai siekiant bendro tikslo, įvykdyti vieną ar kelias nusikalstamas veikas terorizmo srityje, nurodytas 1977 m. sausio 27 d. Strasbūre priimtos Europos konvencijos dėl kovos su terorizmu 1 ir 2 straipsniuose, arba kurios yra susijusios su neteisėta prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis arba nužudymu, sunkiu kūno sužalojimu, žmogaus pagrobimu, neteisėtu laisvės atėmimu, įkaitų ėmimu ar išžaginimu, elgesys, net ir tais atvejais, kai tas asmuo pats tiesiogiai nedalyvauja darant tą nusikalstamą veiką ar veikas; jo pagalba turi būti tyčinė ir teikiama taip pat žinant, kad dalyvaudamas jis padės grupei įvykdyti nusikalstamą veiklą, arba

b)	terorizmas, kaip apibrėžta 45 priede.

4. Tiek Jungtinė Karalystė, tiek Sąjunga bet kurios iš savo valstybių narių vardu gali Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui pranešti, kad, vadovaujantis abipusiškumo principu, 2 dalyje nurodyta abipusio baudžiamumo sąlyga nebus taikoma, jei nusikalstama veika, dėl kurios išduotas orderis, yra:

a)	viena iš 5 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų, kaip apibrėžta arešto orderį išduodančios valstybės teisėje, ir

b)	arešto orderį išduodančioje valstybėje baudžiama laisvės atėmimo bausme arba įkalinimu, kurio ilgiausias terminas – bent treji metai.

5. 4 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos yra:

—	dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje;

—	terorizmas, kaip apibrėžta 45 priede;

—	prekyba žmonėmis;

—	seksualinis vaikų išnaudojimas ir vaikų pornografija;

—	neteisėta prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis;

—	neteisėta prekyba ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis;

—	korupcija, įskaitant kyšininkavimą;

—	sukčiavimas, įskaitant Jungtinės Karalystės, valstybės narės arba Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą;

—	nusikalstamu būdu gautų pajamų legalizavimas;

—	pinigų padirbinėjimas;

—	kompiuteriniai nusikaltimai;

—	nusikaltimai aplinkai, įskaitant neteisėtą prekybą nykstančių rūšių gyvūnais ir nykstančių rūšių bei veislių augalais;

—	pagalba neteisėtai patekti į šalį ir joje apsigyventi;

—	nužudymas;

—	sunkus kūno sužalojimas;

—	neteisėta prekyba žmogaus organais ir audiniais;

—	žmonių grobimas, neteisėtas laisvės atėmimas ir įkaitų ėmimas;

—	rasizmas ir ksenofobija;

—	organizuotas arba ginkluotas apiplėšimas;

—	neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, įskaitant antikvarines vertybes ir meno kūrinius;

—	sukčiavimas;

—	reketas ir turto prievartavimas;

—	gaminių klastojimas ir piratavimas;

—	administracinių dokumentų klastojimas ir prekyba jais;

—	mokėjimo priemonių klastojimas;

—	neteisėta prekyba hormoninėmis ir kitomis augimą skatinančiomis medžiagomis;

—	neteisėta prekyba branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis;

—	prekyba vogtomis transporto priemonėmis;

—	išžaginimas;

—	padegimas;

—	Tarptautiniam baudžiamajam teismui teismingi nusikaltimai;

—	neteisėtas orlaivių, laivų ar erdvėlaivių užgrobimas, ir

—	diversija.

600 Straipsnis

Arešto orderio privalomo nevykdymo pagrindai

Arešto orderį atsisakoma vykdyti:

a)	jei nusikalstamai veikai, dėl kurios yra išduotas arešto orderis, vykdančiojoje valstybėje taikoma amnestija, kai persekiojimas už tokios nusikalstamos veikos padarymą priklausė tos valstybės jurisdikcijai pagal jos baudžiamąją teisę;

jei vykdančiajai teisminei institucijai yra pranešta, kad prašomam perduoti asmeniui už tą pačią veiką kurioje nors valstybėje yra priimtas galutinis teismo nuosprendis, su sąlyga, kad, jei buvo paskirta bausmė, ji įvykdyta, yra vykdoma arba nebegali būti vykdoma pagal nuosprendį priėmusios valstybės teisę, arba

c)	jei asmeniui, kuriam taikomas arešto orderis, dėl jo amžiaus pagal vykdančiosios valstybės teisę negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už veiką, dėl kurios yra išduotas arešto orderis.

601 Straipsnis

Kiti arešto orderio nevykdymo pagrindai

1. Arešto orderį gali būti atsisakoma vykdyti:

jei vienu iš 599 straipsnio 2 dalyje nurodytų atvejų veika, dėl kurios išduotas arešto orderis, pagal vykdančiosios valstybės teisę nėra laikoma nusikalstama veika; tačiau, kai arešto orderis yra susijęs su mokesčiais ar muitais, muitine ir valiutos keitimu, jo negalima atsisakyti vykdyti remiantis tuo, kad vykdančiosios valstybės teisėje nėra numatytas tokio paties pobūdžio mokestis ar muitas arba kad joje nėra nustatyta tokie paties pobūdžio taisyklių dėl mokesčių ar muitų, muitinės ir valiutos keitimo, kaip išduodančiosios valstybės teisėje;

b)	jei asmuo, kuriam taikomas arešto orderis, vykdančiojoje valstybėje yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tą pačią veiką, dėl kurios išduotas arešto orderis;

jei vykdančiosios valstybės teisminės institucijos yra nusprendusios netraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą veiką, dėl kurios yra išduotas arešto orderis, arba sustabdyti teismo procesą, arba jei prašomam perduoti asmeniui už tą pačią veiką kurioje nors valstybėje yra priimtas galutinis teismo nuosprendis, dėl kurio teismo procesas toliau negali būti vykdomas;

d)	jei pagal vykdančiosios valstybės teisę vykdyti prašomo perduoti asmens baudžiamąjį persekiojimą arba nubausti jį draudžia įstatymas, ir veika priklauso tos valstybės jurisdikcijai pagal jos pačios baudžiamąją teisę;

e)	jei vykdančiajai teisminei institucijai yra pranešta, kad prašomam perduoti asmeniui trečiojoje šalyje už tą pačią veiką yra priimtas galutinis teismo nuosprendis, su sąlyga, kad, jei buvo paskirta bausmė, ji įvykdyta, yra vykdoma arba nebegali būti vykdoma pagal nuosprendį priėmusios šalies teisę;

jei arešto orderis yra išduotas siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo, o prašomas perduoti asmuo yra vykdančiojoje valstybėje arba yra jos pilietis ar gyventojas, ir ta valstybė imasi vykdyti bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo pagal savo vidaus teisę; jei reikalaujama gauti prašomo perduoti asmens sutikimą dėl bausmės arba sprendimo dėl įkalinimo perdavimo vykdančiajai valstybei, vykdančioji valstybė gali atsisakyti vykdyti arešto orderį tik po to, kai prašomas perduoti asmuo sutiko, kad bausmė arba sprendimas dėl įkalinimo būtų perduoti;

jei arešto orderis yra susijęs su nusikalstamomis veikomis, kurios:

i)	pagal vykdančiosios valstybės teisę laikomos įvykdytomis visiškai arba iš dalies vykdančiosios valstybės teritorijoje arba tokiai teritorijai prilyginamoje vietoje, arba

ii)	yra įvykdytos ne išduodančiosios valstybės teritorijoje, o pagal vykdančiosios valstybės teisę neleidžiama vykdyti baudžiamojo persekiojimo už tokias pačias nusikalstamas veikas, jei jos yra įvykdytos ne tos valstybės teritorijoje;

jei yra objektyvių priežasčių manyti, kad arešto orderis buvo išduotas siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn arba jį nubausti dėl jo lyties, rasės, religijos, etninės kilmės, tautybės, kalbos, politinių įsitikinimų ar seksualinės orientacijos arba kad dėl kurios nors iš tų priežasčių to asmens padėčiai gali būti daromas neigiamas poveikis;

jei arešto orderis išduotas siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo, ir prašomas perduoti asmuo asmeniškai nedalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai arešto orderyje nurodyta, kad pagal kitus išduodančiosios valstybės vidaus teisėje nustatytus procesinius reikalavimus:

tinkamu laiku:

asmeniui buvo asmeniškai įteiktas teismo šaukimas ir tokiu būdu jis buvo informuotas apie numatytą teisminio nagrinėjimo, po kurio buvo priimtas sprendimas, laiką ir vietą, arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą teisminio nagrinėjimo laiką ir vietą tokiu būdu, kad buvo aiškiai nustatyta, jog jis žinojo apie numatyto teisminio nagrinėjimo datą ir vietą,

B)	asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, jei jis neatvyks į teisminį nagrinėjimą, arba

ii)	žinodamas apie numatyto teisminio nagrinėjimo datą ir vietą, asmuo įgaliojo advokatą, kurį paskyrė atitinkamas asmuo arba valstybė, jį ginti teisminio nagrinėjimo metu, ir tas advokatas iš tiesų jį gynė teisminio nagrinėjimo metu, arba

iii)

jam įteikus sprendimą ir jį aiškiai informavus apie teisę į pakartotinį bylos nagrinėjimą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, kurių nagrinėjimo procese šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą pakartotinai nagrinėti iš esmės, įskaitant naujus įrodymus, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo:

A)	aiškiai nurodė, kad jis neginčijo sprendimo, arba

B)	per taikomą laikotarpį nepareikalavo pakartotinai išnagrinėti bylą arba nepateikė apeliacinio skundo, arba

iv)

sprendimas asmeniui nebuvo asmeniškai įteiktas, tačiau:

po perdavimo jis bus nedelsiant asmeniškai įteiktas ir tas asmuo bus aiškiai informuotas apie teisę į pakartotinį bylos nagrinėjimą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, kurių nagrinėjimo procese šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą pakartotinai nagrinėti iš esmės, įskaitant naujus įrodymus, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas,

B)	bus informuotas apie laikotarpį, per kurį jis turi reikalauti pakartotinai išnagrinėti bylą arba pateikti apeliacinį skundą, kaip nurodyta atitinkamame arešto orderyje.

2. Jei arešto orderis išduodamas siekiant vykdyti laisvės atėmimo bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo 1 dalies i punkto iv papunktyje nustatytomis sąlygomis, o atitinkamas asmuo prieš tai negavo jokios oficialios informacijos apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį procesą, tas asmuo, pranešus jam arešto orderio turinį, gali prašyti prieš jį perduodant pateikti jam teismo sprendimo kopiją. Nedelsiant po to, kai išduodančiajai institucijai pranešama apie prašymą, ji per vykdančiąją instituciją pateikia atitinkamam asmeniui teismo sprendimo kopiją. Dėl atitinkamo asmens prašymo negali būti uždelsiama nei perdavimo procedūra, nei sprendimo vykdyti arešto orderį priėmimas. Teismo sprendimas atitinkamam asmeniui pateikiamas tik informavimo tikslais; tai nelaikoma oficialiu teismo sprendimo įteikimu ir nepradedami skaičiuoti terminai, taikomi reikalavimui pakartotinai išnagrinėti bylą arba apeliacinio skundo pateikimui.

3. Jei asmuo perduodamas 1 dalies i punkto iv papunktyje nustatytomis sąlygomis ir tas asmuo yra pareikalavęs pakartotinai išnagrinėti bylą arba yra pateikęs apeliacinį skundą, tokio bylos pakartotinio nagrinėjimo arba apeliacinio skundo nagrinėjimo laukiančio asmens suėmimas iki šio proceso pabaigos reguliariai arba atitinkamo asmens prašymu peržiūrimas pagal išduodančios valstybės vidaus teisę. Tokia peržiūra visų pirma apima galimybę nutraukti arba sustabdyti suėmimą. Pakartotinis bylos nagrinėjimas arba apeliacinio skundo nagrinėjimas pradedamas tinkamu laiku po perdavimo.

602 Straipsnis

Išimtis dėl politinio nusikaltimo

1. Vykdyti arešto orderį negali būti atsisakoma remiantis tuo, kad vykdančioji valstybė nusikalstamą veiką gali laikyti politiniu nusikaltimu, su politiniu nusikaltimu susijusia nusikalstama veika arba politiniais motyvais padaryta nusikalstama veika.

2. Tačiau tiek Jungtinė Karalystė, tiek Sąjunga bet kurios iš savo valstybių narių vardu gali Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui pranešti, kad 1 dalis bus taikoma tik:

a)	Europos konvencijos dėl kovos su terorizmu 1 ir 2 straipsniuose nurodytoms nusikalstamoms veikoms;

nusikalstamiems susitarimams ar susivienijimams siekiant įvykdyti vieną ar daugiau nusikalstamų veikų, nurodytų Europos konvencijos dėl kovos su terorizmu 1 ir 2 straipsniuose, jei tie nusikalstami susitarimai ir susivienijimai atitinka šio Susitarimo 599 straipsnio 3 dalyje nurodytą elgesio apibūdinimą, ir

c)	terorizmui, kaip apibrėžta šio Susitarimo 45 priede.

3. Jei arešto orderį išdavė valstybė, pateikusi pranešimą, kaip nurodyta 2 dalyje, arba valstybė, kurios vardu buvo pateiktas toks pranešimas, arešto orderį vykdanti valstybė gali taikyti abipusiškumo principą.

603 Straipsnis

Išimtis dėl pilietybės

1. Vykdyti arešto orderį negali būti atsisakoma remiantis tuo, kad prašomas perduoti asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis.

2. Tiek Jungtinė Karalystė, tiek Sąjunga bet kurios iš savo valstybių narių vardu gali Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui pranešti, kad jų piliečiai nebus perduodami arba kad perduoti jų piliečius bus galima tik tam tikromis nustatytomis sąlygomis. Pranešimas grindžiamas priežastimis, susijusiomis su Jungtinės Karalystės arba valstybės, kurios vardu buvo pateiktas pranešimas, vidaus teisinės sistemos pagrindiniais principais arba praktika. Tokiu atveju atitinkamai Sąjunga bet kurios iš savo valstybių narių vardu arba Jungtinė Karalystė per pagrįstą laikotarpį nuo kitos Šalies pranešimo gavimo gali pranešti Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui, kad atitinkamai valstybės narės arba Jungtinės Karalystės vykdančiosios teisminės institucijos gali atsisakyti perduoti savo šalies piliečius tai valstybei arba kad toks perdavimas leidžiamas tik tam tikromis nustatytomis sąlygomis.

3. Tais atvejais, kai kuri nors valstybė atsisako vykdyti arešto orderį remdamasi tuo, kad ji – Jungtinės Karalystės atveju – pateikė pranešimą arba – valstybės narės atveju – Sąjunga pateikė pranešimą jos vardu, kaip nurodyta 2 dalyje, ta valstybė, atsižvelgusi į išduodančiosios valstybės nuomonę, apsvarsto galimybę savo piliečio atžvilgiu pradėti teismo procesą, kuris būtų proporcingas arešto orderio dalykui. Tais atvejais, kai teisminė institucija nusprendžia nepradėti tokio proceso, nuo nusikalstamos veikos, dėl kurios išduotas arešto orderis, nukentėjęs asmuo turi turėti galimybę gauti informaciją apie sprendimą pagal taikytiną vidaus teisę.

4. Jei kurios nors valstybės kompetentingos institucijos pagal 3 dalį tos valstybės piliečio atžvilgiu pradeda teismo procesą, ta valstybė užtikrina, kad jos kompetentingos institucijos galėtų imtis tinkamų priemonių, kad padėtų nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims ir liudytojams tais atvejais, kai jie gyvena kitoje valstybėje, visų pirma teismo proceso eigos klausimais.

604 Straipsnis

Išduodančiosios valstybės konkrečiais atvejais suteikiamos garantijos

Vykdančiajai teisminei institucijai vykdant arešto orderį gali būti taikomos šios garantijos:

jei už nusikalstamą veiką, dėl kurios yra išduotas arešto orderis, išduodančiojoje valstybėje baudžiama laisvės atėmimu iki gyvos galvos arba įkalinimu iki gyvos galvos, vykdančioji valstybė arešto orderio vykdymui gali taikyti reikalavimą, kad išduodančioji valstybė suteiktų, vykdančiosios valstybės nuomone, tinkamą garantiją, kad išduodančioji valstybė persvarstys paskirtą bausmę ar priemonę, gavusi prašymą arba ne vėliau kaip po 20 metų, arba skatins suteikti malonę, kurios asmuo turi teisę prašyti pagal išduodančiosios valstybės teisę arba praktiką, siekdama, kad tokia bausmė arba priemonė nebūtų vykdoma;

jei asmuo, kuriam taikomas arešto orderis siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, yra vykdančiosios valstybės pilietis arba gyventojas, to asmens perdavimui gali būti taikomas reikalavimas, kad po apklausos asmuo būtų grąžintas vykdančiajai valstybei ir ten atliktų išduodančiojoje valstybėje jam skirtą laisvės atėmimo bausmę arba įvykdytų sprendimą dėl įkalinimo; jei reikalaujama gauti prašomo perduoti asmens sutikimą dėl bausmės arba sprendimo dėl įkalinimo perdavimo vykdančiajai valstybei, garantija, kad asmuo bus grąžintas į vykdančiąją valstybę savo bausmei atlikti, suteikiama su sąlyga, kad apklaustas prašomas perduoti asmuo sutiks būti grąžintas į vykdančiąją valstybę;

c)	jei yra pagrįstų priežasčių manyti, kad yra realus pavojus prašomo perduoti asmens pagrindinių teisių apsaugai, vykdančioji teisminė institucija, prieš nuspręsdama, ar vykdyti arešto orderį, atitinkamai gali reikalauti papildomų garantijų dėl elgesio su prašomu perduoti asmeniu po jo perdavimo.

605 Straipsnis

Kreipimasis į centrinę instituciją

1. Tiek Jungtinė Karalystė, tiek Sąjunga bet kurios iš savo valstybių narių vardu gali Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui pranešti apie – Jungtinės Karalystės atveju – jos centrinę instituciją, o Sąjungos atveju – kiekvienos valstybės centrinę instituciją, jei ji yra paskyrusi tokią instituciją, arba, jei tai leidžiama pagal atitinkamos valstybės teisinę sistemą, – kelias centrines institucijas, padedančias kompetentingoms teisminėms institucijoms.

2. Teikdamos pranešimą Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui pagal 1 dalį, tiek Jungtinė Karalystė, tiek Sąjunga bet kurios iš savo valstybių narių vardu gali nurodyti, kad dėl atitinkamų valstybių vidaus teismų sistemos struktūros centrinė institucija arba centrinės institucijos atsako už administracinį arešto orderių perdavimą ir gavimą, taip pat už visą kitą oficialią korespondenciją, susijusią su administraciniu arešto orderių perdavimu ir gavimu. Toks nurodymas yra privalomas visoms išduodančiosios valstybės institucijoms.

606 Straipsnis

Arešto orderio turinys ir forma

1. Arešto orderyje nurodoma ši informacija, kuri pateikiama 43 priede nustatytoje formoje:

a)	prašomo perduoti asmens tapatybė ir pilietybė;

b)	išduodančiosios teisminės institucijos pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai bei elektroninio pašto adresas;

c)	vykdytino teismo sprendimo, arešto orderio ar bet kokio kito tokį patį poveikį turinčio vykdytino teismo sprendimo, patenkančio į 599 straipsnio taikymo sritį, įrodymas;

d)	nusikalstamos veikos pobūdis ir teisinė kvalifikacija, ypač atsižvelgiant į 599 straipsnį;

e)	aplinkybių, kuriomis nusikalstama veika buvo padaryta, aprašymas, įskaitant laiką, vietą ir prašomo perduoti asmens dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką laipsnį;

f)	skirta bausmė, jei yra priimtas galutinis teismo nuosprendis, arba pagal išduodančiosios valstybės teisę už tokią nusikalstamą veiką skirtinų bausmių ribos, ir

g)	jei įmanoma, kitos nusikalstamos veikos pasekmės.

2. Arešto orderis išverčiamas į vykdančiosios valstybės narės oficialiąją kalbą arba vieną iš jos oficialiųjų kalbų. Tiek Jungtinė Karalystė, tiek Sąjunga bet kurios iš savo valstybių narių vardu gali Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui pranešti, kad bus pripažįstamas vertimas į vieną ar kelias kitas valstybės oficialiąsias kalbas.

607 Straipsnis

Arešto orderio perdavimas

Jei perduoti prašomo asmens buvimo vieta yra žinoma, išduodančioji teisminė institucija arešto orderį gali perduoti tiesiogiai vykdančiajai teisminei institucijai.

608 Straipsnis

Išsami arešto orderio perdavimo tvarka

1. Jei išduodančioji teisminė institucija nežino, kuri institucija yra kompetentinga vykdančioji teisminė institucija, ji pateikia reikiamas užklausas, kad gautų tokią informaciją iš vykdančiosios valstybės.

2. Išduodančioji teisminė institucija gali kreiptis į Tarptautinę kriminalinės policijos organizaciją (Interpolą), kad ši perduotų arešto orderį.

3. Išduodančioji teisminė institucija arešto orderį gali perduoti bet kokiu saugiu būdu, kuriuo galima gauti raštą tokiomis sąlygomis, kurios leidžia vykdančiajai valstybei nustatyti arešto orderio autentiškumą.

4. Visi sunkumai, susiję su arešto orderio vykdymui reikalingų dokumentų perdavimu ar autentiškumu, šalinami susijusioms teisminėms institucijoms palaikant tiesioginius ryšius arba, kai tinkama, dalyvaujant valstybių centrinėms institucijoms.

5. Jei institucija, kuri gauna arešto orderį, yra nekompetentinga imtis dėl jo veiksmų, ji tą arešto orderį automatiškai persiunčia savo valstybės kompetentingai institucijai ir atitinkamai apie tai praneša išduodančiajai teisminei institucijai.

609 Straipsnis

Prašomo perduoti asmens teisės

1. Jei prašomas perduoti asmuo sulaikomas siekiant vykdyti arešto orderį, vykdančioji teisminė institucija pagal savo vidaus teisę informuoja tą asmenį apie arešto orderį ir jo turinį, taip pat apie galimybę sutikti būti perduotu išduodančiajai valstybei.

2. Prašomas perduoti asmuo, sulaikytas siekiant vykdyti arešto orderį ir nekalbantis arešto orderio procedūros kalba ar jos nesuprantantis, turi teisę gauti vertėjo žodžiu paslaugas ir raštišką vertimą į prašomo perduoti asmens gimtąją kalbą arba į bet kurią kitą kalbą, kuria tas asmuo kalba ar kurią jis supranta, laikantis vykdančiosios valstybės vidaus teisės.

3. Prašomas perduoti asmuo turi teisę po sulaikymo gauti advokato pagalbą pagal vykdančiosios valstybės vidaus teisę.

4. Prašomam perduoti asmeniui pranešama apie jo teisę išduodančiojoje valstybėje paskirti advokatą, kuris padėtų advokatui vykdančiojoje valstybėje vykstant arešto orderio procedūroms. Ši dalis nedaro poveikio 621 straipsnyje nustatytiems laiko terminams.

5. Suimtas prašomas perduoti asmuo turi teisę reikalauti, kad to asmens pilietybės šalies konsulinės įstaigos arba, jei tas asmuo neturi pilietybės, valstybės, kurioje tas asmuo paprastai gyvena, konsulinės įstaigos nepagrįstai nedelsdamos būtų informuotos apie sulaikymą ir, jei tas asmuo to pageidauja, susisiekti su tomis įstaigomis.

610 Straipsnis

Asmens laikymas laisvės atėmimo vietose

Kai asmuo sulaikomas pagal arešto orderį, vykdančioji teisminė institucija pagal vykdančiosios valstybės teisę nusprendžia, ar prašomą perduoti asmenį reikėtų laikyti laisvės atėmimo vietoje. Asmuo pagal vykdančiosios valstybės vidaus teisę gali būti bet kuriuo metu laikinai paleistas, jei tos valstybės kompetentinga institucija imasi visų, jos nuomone, reikalingų priemonių užtikrinti, kad asmuo nepasislėptų.

611 Straipsnis

Sutikimas būti perduotam

1. Jei suimtas asmuo nurodo, kad jis sutinka būti perduotas, tas sutikimas ir, jei tinkama, aiškus teisės į 625 straipsnio 2 dalyje minimą specialiąją taisyklę atsisakymas turi būti duodamas vykdančiajai teisminei institucijai pagal vykdančiosios valstybės vidaus teisę.

2. Kiekviena valstybė priima priemones, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti, kad sutikimas ir, kai tinkama, 1 dalyje nurodytas atsisakymas būtų duodami taip, kad būtų aišku, jog atitinkamas asmuo juos duoda savanoriškai ir visiškai suvokdamas pasekmes. Tuo tikslu prašomam perduoti asmeniui suteikiama teisė turėti advokatą.

3. Sutikimas ir, kai tinkama, 1 dalyje nurodytas atsisakymas fiksuojami oficialiu įrašu vykdančiosios valstybės vidaus teisės nustatyta tvarka.

4. Sutikimo paprastai negalima atšaukti. Kiekviena valstybė gali numatyti, kad sutikimas ir, jei tinkama, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas atsisakymas gali būti atšauktas vadovaujantis taisyklėmis, taikytinomis pagal jos vidaus teisę. Tokiu atveju nustatant 621 straipsnyje minimus laiko terminus neatsižvelgiama į laikotarpį nuo sutikimo dienos iki jo atšaukimo dienos. Tiek Jungtinė Karalystė, tiek Sąjunga bet kurios iš savo valstybių narių vardu gali Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui pranešti, kad nori pasinaudoti šia galimybe, ir nurodyti procedūras, pagal kurias galima atšaukti sutikimą, ir bet kokius tokių procedūrų pakeitimus.

612 Straipsnis

Prašomo perduoti asmens apklausa

Kai suimtas asmuo nesutinka būti perduotas, kaip nurodyta 611 straipsnyje, tas asmuo turi teisę būti išklausytas vykdančiosios teisminės institucijos pagal vykdančiosios valstybės teisę.

613 Straipsnis

Perdavimo sprendimas

1. Vykdančioji teisminė institucija nusprendžia, ar asmuo turi būti perduotas laikantis šioje antraštinėje dalyje nustatytų laiko terminų ir sąlygų, visų pirma proporcingumo principo, nustatyto 597 straipsnyje.

2. Jei vykdančioji teisminė institucija mano, kad išduodančiosios valstybės perduotos informacijos nepakanka sprendimui dėl perdavimo priimti, ji paprašo, kad būtina papildoma informacija, visų pirma susijusi su 597 straipsniu, 600–602 straipsniais, 604 ir 606 straipsniais, būtų pateikta skubos tvarka, ir gali nustatyti jos gavimo terminus, atsižvelgdama į būtinybę laikytis 615 straipsnyje nustatytų laiko terminų.

3. Išduodančioji teisminė institucija gali bet kuriuo metu vykdančiajai teisminei institucijai nusiųsti bet kokią papildomą naudingą informaciją.

614 Straipsnis

Sprendimas esant keliems reikalavimams

1. Jei dvi ar daugiau valstybių yra išdavusios Europos arešto orderį arba arešto orderį tam pačiam asmeniui, sprendimą dėl to, kuris iš tų arešto orderių turi būti vykdomas, priima vykdančioji teisminė institucija, deramai atsižvelgdama į visas aplinkybes, ypač į santykinį nusikalstamų veikų sunkumą ir nusikalstamų veikų padarymo vietą, atitinkamas arešto orderių arba Europos arešto orderių datas ir į tai, ar jie buvo išduoti siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą arba vykdyti laisvės atėmimo bausmę ar sprendimą dėl įkalinimo, taip pat į valstybių narių teisinius įsipareigojimus, kylančius iš Sąjungos teisės, visų pirma dėl judėjimo laisvės ir nediskriminavimo dėl pilietybės principų.

2. Spręsdama dėl 1 dalyje nurodytų pasirinkimo galimybių, valstybės narės vykdančioji teisminė institucija gali prašyti Eurojusto patarimo.

3. Esant arešto orderio ir kurios nors trečiosios šalies pateikto ekstradicijos prašymo kolizijai, sprendimą, ar pirmenybę suteikti arešto orderiui, ar ekstradicijos prašymui, priima vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija, deramai atsižvelgdama į visas aplinkybes, ypač į aplinkybes, nurodytas 1 dalyje ir minėtas taikytinoje konvencijoje.

4. Šiuo straipsniu nedaromas poveikis valstybių pareigoms pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo statutą.

615 Straipsnis

Sprendimo dėl arešto orderio vykdymo priėmimo terminai ir tvarka

1. Arešto orderis nagrinėjamas ir vykdomas skubos tvarka.

2. Tais atvejais, kai prašomas perduoti asmuo sutinka būti perduotas, galutinis sprendimas dėl arešto orderio vykdymo priimamas per dešimt dienų nuo tokio sutikimo davimo.

3. Kitais atvejais galutinis sprendimas dėl arešto orderio vykdymo priimamas per 60 dienų nuo prašomo perduoti asmens arešto.

4. Kai ypatingais atvejais arešto orderio įvykdyti per 2 ir 3 dalyse nurodytus terminus neįmanoma, vykdančioji teisminė institucija nedelsdama apie tą faktą praneša išduodančiajai teisminei institucijai ir nurodo tokio vėlavimo priežastis. Tokiais atvejais terminus galima pratęsti dar 30 dienų.

5. Kol vykdančioji teisminė institucija dėl arešto orderio nėra priėmusi galutinio sprendimo, ji užtikrina, kad toliau būtų įvykdytos efektyviam asmens perdavimui būtinos materialiosios sąlygos.

6. Atsisakius vykdyti arešto orderį, visais atvejais privaloma nurodyti atsisakymo priežastis.

616 Straipsnis

Padėtis iki sprendimo priėmimo

1. Kai arešto orderis yra išduotas siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, vykdančioji teisminė institucija:

a)	sutinka, kad prašomas perduoti asmuo būtų apklaustas pagal 617 straipsnį, arba

b)	sutinka laikinai perduoti prašomą perduoti asmenį.

2. Laikinojo perdavimo sąlygos ir trukmė nustatomos abipusiu išduodančiosios ir vykdančiosios teisminių institucijų susitarimu.

3. Laikinojo perdavimo atveju asmeniui turi būti suteikta galimybė grįžti į vykdančiąją valstybę, kad jis galėtų dalyvauti su jo perdavimo tvarka susijusiuose svarstymuose.

617 Straipsnis

Asmens apklausa iki sprendimo priėmimo

1. Prašomą perduoti asmenį apklausia teisminė institucija. Šiuo tikslu prašomam perduoti asmeniui padeda pagal išduodančiosios valstybės teisę paskirtas advokatas.

2. Prašomas perduoti asmuo apklausiamas pagal vykdančiosios valstybės teisę, laikantis išduodančiosios ir vykdančiosios teisminių institucijų abipusiu susitarimu nustatytų sąlygų.

3. Kompetentinga vykdančioji teisminė institucija, siekdama užtikrinti tinkamą šio straipsnio taikymą, gali paskirti kurią nors kitą savo valstybės teisminę instituciją dalyvauti prašomo perduoti asmens apklausoje.

618 Straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

1. Kai prašomas perduoti asmuo naudojasi kokia nors privilegija ar imunitetu, susijusiais su teismingumu ar vykdymu vykdančiojoje valstybėje, 615 straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti tik tuomet, kai (arba jei) vykdančiajai teisminei institucijai pranešama apie privilegijos ar imuniteto atsisakymą.

2. Vykdančioji valstybė užtikrina, kad, asmeniui nustojus naudotis tokia privilegija ar imunitetu, būtų įvykdytos efektyviam perdavimui būtinos materialiosios sąlygos.

3. Kai teisė atsisakyti privilegijos ar imuniteto priklauso kuriai nors vykdančiosios valstybės institucijai, vykdančioji teisminė institucija paprašo, kad toji institucija nedelsdama įgyvendintų tuos įgaliojimus. Kai teisė atsisakyti privilegijos ar imuniteto priklauso kitos valstybės institucijai, trečiajai šaliai arba tarptautinei organizacijai, išduodančioji teisminė institucija paprašo tos institucijos įgyvendinti tuos įgaliojimus.

619 Straipsnis

Konkuruojantys tarptautiniai įsipareigojimai

1. Šiuo Susitarimu nedaromas poveikis vykdančiosios valstybės įsipareigojimams, kai prašomą perduoti asmenį tai valstybei yra išdavusi trečioji šalis ir kai tokį asmenį saugo susitarimo, pagal kurį jis buvo išduotas laikantis specialiosios taisyklės, nuostatos. Vykdančioji valstybė imasi visų būtinų priemonių nedelsiant pareikalauti trečiosios šalies, iš kurios prašomas perduoti asmuo buvo išduotas, sutikimo, kad jį būtų galima perduoti valstybei, kuri išdavė arešto orderį. 615 straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti tik tą dieną, kurią nustoja būti taikoma specialioji taisyklė.

2. Laukdama trečiosios šalies, iš kurios prašomas perduoti asmuo buvo išduotas, sprendimo, vykdančioji valstybė užtikrina, kad toliau būtų įvykdytos efektyviam perdavimui būtinos materialiosios sąlygos.

620 Straipsnis

Pranešimas apie sprendimą

Vykdančioji teisminė institucija išduodančiajai teisminei institucijai nedelsdama praneša apie sprendimą dėl veiksmų, kurių būtina imtis dėl arešto orderio.

621 Straipsnis

Asmens perdavimo terminai

1. Prašomas perduoti asmuo perduodamas kuo greičiau atitinkamų institucijų suderintą dieną.

2. Prašomas perduoti asmuo perduodamas ne vėliau kaip per dešimt dienų po galutinio sprendimo dėl arešto orderio vykdymo.

3. Jei prašomo perduoti asmens perdavimui per 2 dalyje nurodytą terminą trukdo nuo valstybių nepriklausančios aplinkybės, vykdančioji ir išduodančioji teisminės institucijos nedelsdamos susisiekia ir susitaria dėl naujos perdavimo datos. Tokiu atveju perdavimas turi įvykti per dešimt dienų nuo taip naujai suderintos datos.

4. Išimtiniais atvejais perdavimas gali būti laikinai sustabdytas dėl svarių humanitarinių priežasčių, pavyzdžiui, jei yra pagrįstų priežasčių manyti, kad dėl perdavimo akivaizdžiai kils pavojus prašomo perduoti asmens gyvybei ar sveikatai. Arešto orderis įvykdomas, kai tik tos priežastys išnyksta. Vykdančioji teisminė institucija nedelsdama apie tai praneša išduodančiajai teisminei institucijai ir susitaria dėl naujos perdavimo datos. Tokiu atveju perdavimas turi įvykti per dešimt dienų nuo naujos suderintos datos.

5. Pasibaigus 2–4 dalyse nurodytiems terminams, jei prašomas perduoti asmuo vis dar yra laikomas nelaisvėje, tas asmuo yra paleidžiamas. Vykdančiosios ir išduodančiosios teisminės institucijos susisiekia, kai tik paaiškėja, kad asmuo turi būti paleistas pagal šią dalį, ir susitaria dėl to asmens perdavimo tvarkos.

622 Straipsnis

Atidėtas arba sąlyginis perdavimas

1. Vykdančioji teisminė institucija, nusprendusi vykdyti arešto orderį, gali atidėti prašomo perduoti asmens perdavimą, kad jis galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn vykdančiojoje valstybėje, arba, jei prašomas perduoti asmuo jau yra nuteistas, kad bausmę, skirtą už kitą veiką, t. y. ne tą veiką, kuri yra nurodyta arešto orderyje, galėtų atlikti vykdančiosios valstybės teritorijoje.

2. Vietoj perdavimo atidėjimo vykdančioji teisminė institucija gali laikinai perduoti prašomą perduoti asmenį išduodančiajai valstybei abipusiu vykdančiosios ir išduodančiosios teisminių institucijų susitarimu nustatytomis sąlygomis. Susitarimas sudaromas raštu, o jo sąlygų privalo laikytis visos išduodančiosios valstybės institucijos.

623 Straipsnis

Tranzitas

1. Kiekviena valstybė leidžia tranzitu per savo teritoriją pervežti perduodamą prašomą perduoti asmenį, jeigu jai pateikiama ši informacija:

a)	asmens, kuriam taikomas arešto orderis, tapatybė ir pilietybė;

b)	arešto orderio buvimo faktas;

c)	nusikalstamos veikos pobūdis ir teisinė kvalifikacija, ir

d)	nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių apibūdinimas, įskaitant datą ir vietą.

2. Valstybė, kurios vardu pagal 603 straipsnio 2 dalį pateiktas pranešimas apie tai, kad jos piliečiai nebus perduoti arba kad juos perduoti bus leidžiama tik tam tikromis nustatytomis sąlygomis, tomis pačiomis sąlygomis gali atsisakyti leisti per savo teritoriją pervežti tranzitu savo piliečius arba gali taikyti tranzitui tas pačias sąlygas.

3. Valstybės paskiria instituciją, atsakingą už tranzito prašymų ir būtinų dokumentų, taip pat kitos oficialios korespondencijos, susijusios su tranzito prašymais, priėmimą.

4. Tranzito prašymas ir 1 dalyje nurodyta informacija gali būti atsiųsti pagal 3 dalį paskirtai institucijai bet kuriuo būdu, kuriuo galima gauti raštišką dokumentą. Tranzito valstybė apie savo sprendimą praneša tokia pačia tvarka.

5. Šis straipsnis netaikomas vežimui oro transportu be numatytojo sustojimo. Tačiau jei įvyksta nenumatytas tūpimas, išduodančioji valstybė pagal 3 dalį paskirtai institucijai pateikia 1 dalyje nurodytą informaciją.

6. Kai tranzitu yra pervežamas asmuo, kuris trečiosios šalies turi būti išduotas kuriai nors valstybei, šis straipsnis taikomas mutatis mutandis. Visų pirma, nuorodos į „arešto orderį“ laikomos nuorodomis į „ekstradicijos prašymą“.

624 Straipsnis

Laisvės atėmimo bausmės laiko, atlikto vykdančiojoje valstybėje, išskaičiavimas

1. Išduodančioji valstybė išskaičiuoja visus dėl arešto orderio vykdymo buvusius laisvės atėmimo laikotarpius iš viso buvimo nelaisvėje išduodančioje valstybėje laiko dėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimo arba sprendimo dėl įkalinimo vykdymo.

2. Perdavimo metu vykdančioji teisminė institucija arba pagal 605 straipsnį paskirta centrinė institucija išduodančiajai teisminei institucijai perduoda visą informaciją apie prašomo perduoti asmens buvimo nelaisvėje pagal arešto orderį trukmę.

625 Straipsnis

Galimas baudžiamasis persekiojimas už kitas nusikalstamas veikas

1. Tiek Jungtinė Karalystė, tiek Sąjunga bet kurios iš savo valstybių narių vardu gali Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui pranešti, kad santykiuose su kitomis valstybėmis, kurioms taikomas tas pats pranešimas, leidimas patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nuteisti ar įkalinti asmenį, siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę ar sprendimą dėl įkalinimo už kitą nusikalstamą veiką, t. y. ne tą, dėl kurios tas asmuo yra perduotas, padarytą prieš jo perdavimą, yra laikomas duotu, jei kuriuo nors konkrečiu atveju vykdančioji teisminė institucija savo sprendime dėl perdavimo nenurodo kitaip.

2. Išskyrus 1 ir 3 dalyse nurodytus atvejus, negalima vykdyti perduoto asmens baudžiamojo persekiojimo, jis negali būti nuteistas ir jam negali būti atimta laisvė už kitą nusikalstamą veiką, t. y. ne tą nusikalstamą veiką, dėl kurios tas asmuo yra perduotas, padarytą prieš jo perdavimą.

3. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma šiais atvejais:

a)	asmuo, turėjęs galimybę išvykti iš valstybės, į kurią tas asmuo buvo perduotas, teritorijos, neišvyko iš jos per 45 dienas nuo to asmens galutinio paleidimo dienos arba išvažiavęs grįžo į ją;

b)	nusikalstama veika nebaudžiama laisvės atėmimo bausme arba įkalinimu;

c)	baudžiamajame procese nenustatoma, kad reikia taikyti asmens laisvės apribojimo priemonę;

d)	asmeniui galėtų būti skiriama bauda arba taikoma priemonė, nesusijusi su laisvės atėmimu, ypač piniginė bauda arba piniginę baudą pakeičianti priemonė, net tais atvejais, kai bausmė arba priemonė gali apriboti to asmens asmeninę laisvę;

e)	asmuo sutiko būti perduotas – kai tinkama, tuo pat metu, kai jis atsisakė specialiosios taisyklės pagal 611 straipsnį;

asmuo po jo perdavimo aiškiai atsisakė teisės į specialiąją taisyklę, susijusią su konkrečiomis nusikalstamomis veikomis prieš to asmens perdavimą; atsisakymas turi būti pareiškiamas išduodančiosios valstybės kompetentingai teisminei institucijai ir registruojamas pagal tos valstybės vidaus teisę; atsisakymas turi būti parengiamas taip, kad būtų aišku, jog atitinkamas asmuo jį davė jį savanoriškai ir visiškai suvokdamas pasekmes; tuo tikslu asmeniui suteikiama teisė turėti advokatą, ir

g)	asmenį perdavusi vykdančioji teisminė institucija duoda savo sutikimą pagal šio straipsnio 4 dalį.

4. Prašymas duoti sutikimą pateikiamas vykdančiajai teisminei institucijai kartu pateikiant 606 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją ir 606 straipsnio 2 dalyje nurodytą vertimą. Sutikimas duodamas, jei dėl tos pačios nusikalstamos veikos, dėl kurios prašoma sutikimo, taikomas perdavimas pagal šios antraštinės dalies nuostatas. Sutikimą atsisakoma duoti remiantis 600 straipsnyje nurodytais pagrindais, o kitais atvejais – jį gali būti atsisakoma duoti tik 601 straipsnyje arba 602 straipsnio 2 dalyje ir 603 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais. Sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo gavimo. 604 straipsnyje nurodytais atvejais išduodančioji valstybė privalo suteikti tame straipsnyje numatytas garantijas.

626 Straipsnis

Perdavimas arba vėlesnė ekstradicija

1. Tiek Jungtinė Karalystė, tiek Sąjunga bet kurios iš savo valstybių narių vardu gali Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui pranešti, kad santykiuose su kitomis valstybėmis, kurioms taikomas tas pats pranešimas, sutikimas perduoti asmenį kuriai nors valstybei narei, išskyrus vykdančiąją valstybę narę, remiantis arešto orderiu arba Europos arešto orderiu, išduotu dėl nusikalstamos veikos, padarytos prieš to asmens perdavimą, yra laikomas duotu, jei kuriuo nors konkrečiu atveju vykdančioji teisminė institucija savo sprendime dėl perdavimo nenurodo kitaip.

2. Bet kuriuo atveju asmuo, kuris yra perduotas išduodančiajai valstybei narei remiantis arešto orderiu arba Europos arešto orderiu, gali būti perduotas kuriai nors valstybei, išskyrus vykdančiąją valstybę, remiantis arešto orderiu arba Europos arešto orderiu, išduotu dėl bet kokios nusikalstamos veikos, padarytos prieš to asmens perdavimą, be vykdančiosios valstybės sutikimo šiais atvejais:

a)	prašomas perduoti asmuo, turėjęs galimybę išvykti iš valstybės, kuriai jis buvo perduotas, teritorijos, to nepadarė per 45 dienas nuo to asmens galutinio paleidimo dienos arba išvykęs vėl sugrįžo į tą teritoriją;

prašomas perduoti asmuo sutinka būti perduotas kuriai nors valstybei, išskyrus vykdančiąją valstybę, remiantis arešto orderiu arba Europos arešto orderiu; sutikimas turi būti pareiškiamas išduodančiosios valstybės kompetentingoms teisminėms institucijoms ir registruojamas pagal tos valstybės vidaus teisę; iš sutikimo dokumento turi būti aišku, kad atitinkamas asmuo davė sutikimą savanoriškai ir visiškai suvokdamas pasekmes; tuo tikslu prašomam perduoti asmeniui suteikiama teisė turėti advokatą, ir

c)	pagal 625 straipsnio 3 dalies a, e, f arba g punktą prašomam perduoti asmeniui netaikoma specialioji taisyklė.

3. Vykdančioji teisminė institucija sutinka su perdavimu kitai valstybei, vadovaudamasi šiomis taisyklėmis:

a)	prašymas duoti sutikimą turi būti pateiktas pagal 607 straipsnį, kartu pateikiant 606 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją ir 606 straipsnio 2 dalyje nurodytą vertimą;

b)	sutikimas duodamas, jei už nusikalstamą veiką, dėl kurios jis prašomas, taikomas perdavimas pagal šio Susitarimo nuostatas;

c)	sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo gavimo, ir

d)	sutikimą atsisakoma duoti remiantis 600 straipsnyje nurodytais pagrindais, o kitais atvejais – jį gali būti atsisakoma duoti tik 601 straipsnyje, 602 straipsnio 2 dalyje ir 603 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais.

4. 604 straipsnyje nurodytais atvejais išduodančioji valstybė suteikia tame straipsnyje numatytas garantijas.

5. Nepaisant 1 dalies, asmuo, kuris yra perduotas remiantis arešto orderiu, neišduodamas trečiajai šaliai be tą asmenį perdavusios valstybės kompetentingos institucijos sutikimo. Toks sutikimas duodamas vadovaujantis konvencijomis, kurios tai valstybei yra privalomos, ir jos vidaus teise.

627 Straipsnis

Turto perdavimas

1. Išduodančiosios teisminės institucijos prašymu arba savo iniciatyva vykdančioji teisminė institucija, vadovaudamasi savo vidaus teise, areštuoja ir perduoda turtą, kuris:

a)	gali būti reikalingas kaip įrodymas, arba

b)	prašomo perduoti asmens buvo įsigytas padaryta nusikalstama veika.

2. 1 dalyje nurodytas turtas perduodamas net tais atvejais, kai arešto orderio negalima įvykdyti dėl to, kad prašomas perduoti asmuo mirė arba pasislėpė.

3. Jei 1 dalyje nurodytam turtui vykdančiosios valstybės teritorijoje taikomas areštas arba konfiskavimas, ta valstybė, jei turtas reikalingas dėl vykstančio baudžiamojo proceso, gali laikinai jį palaikyti arba perduoti išduodančiajai valstybei, su sąlyga, kad jis bus grąžintas.

4. Visos teisės, kurias vykdančioji valstybė arba tretieji asmenys galbūt yra įgiję į 1 dalyje nurodytą turtą, išlieka. Kai yra tokios teisės, išduodančioji valstybė grąžina turtą vykdančiajai valstybei be jokių mokesčių, kai tik pasibaigia baudžiamasis procesas.

628 Straipsnis

Išlaidos

1. Su arešto orderio vykdymu susijusias išlaidas, patirtas vykdančiosios valstybės teritorijoje, padengia ta valstybė.

2. Visas kitas išlaidas padengia išduodančioji valstybė.

629 Straipsnis

Ryšys su kitais teisės dokumentais

1. Ši antraštinė dalis nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos pakeičia atitinkamas toliau nurodytų konvencijų, taikomų ekstradicijos srityje Jungtinės Karalystės ir valstybių narių santykiams, nuostatas, nedarant poveikio jų taikymui valstybių ir trečiųjų šalių santykiuose:

a)	1957 m. gruodžio 13 d. Paryžiuje sudarytos Europos konvencijos dėl ekstradicijos ir jos papildomų protokolų, ir

b)	Europos konvencijos dėl kovos su terorizmu, kiek tai susiję su ekstradicija.

2. Kai 1 dalyje nurodytos konvencijos taikomos valstybių teritorijoms arba teritorijoms, už kurių išorės santykius yra atsakinga valstybė, ir kurioms ši antraštinė dalis netaikoma, tos konvencijos ir toliau reglamentuoja tų teritorijų ir kitų valstybių santykius.

630 Straipsnis

Pranešimų peržiūra

Atlikdamos bendrą šios antraštinės dalies peržiūrą, kaip nurodyta 691 straipsnio 1 dalyje, Šalys taip pat apsvarsto, ar reikia toliau teikti pranešimus pagal 599 straipsnio 4 dalį, 602 straipsnio 2 dalį ir 603 straipsnio 2 dalį. Jei 603 straipsnio 2 dalyje nurodyti pranešimai neatnaujinami, jie nustoja galioti praėjus penkeriems metams po šio Susitarimo įsigaliojimo dienos. 603 straipsnio 2 dalyje nurodytus pranešimus galima atnaujinti arba pateikti tik per tris mėnesius, likusius iki šio Susitarimo įsigaliojimo penktųjų metinių, o vėliau – kas penkerius metus, jei tuo metu tenkinamos 603 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.

631 Straipsnis

Galiojantys arešto orderiai nebetaikymo atveju

Nepaisant 526, 692 ir 693 straipsnių, šios antraštinės dalies nuostatos taikomos arešto orderiams, kai prašomas perduoti asmuo buvo suimtas iki šios antraštinės dalies nebetaikymo arešto orderio vykdymo tikslais, neatsižvelgiant į vykdančiosios teisminės institucijos sprendimą dėl to, ar prašomas perduoti asmuo turi likti sulaikytas, ar būti laikinai paleistas.

632 Straipsnis

Taikymas esamiems Europos arešto orderiams

Ši antraštinė dalis taikoma Europos arešto orderiams, kuriuos kuri nors valstybė pagal Tarybos pagrindų sprendimą 2002/584/TVR (81) išdavė iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, jei prašomas perduoti asmuo nebuvo suimtas arešto orderio vykdymo tikslu iki pereinamojo laikotarpio pabaigos.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

SAVITARPIO PAGALBA

633 Straipsnis

Tikslas

1. Šios antraštinės dalies tikslas – papildyti toliau nurodytų dokumentų nuostatas ir palengvinti jų taikymą tarp valstybių narių ir Jungtinės Karalystės:

a)	Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose (Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos), priimtos Strasbūre 1959 m. balandžio 20 d.;

b)	Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos papildomo protokolo, priimto Strasbūre 1978 m. kovo 17 d., ir

c)	Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos Antrojo papildomo protokolo, priimto Strasbūre 2001 m. lapkričio 8 d.

2. Šia antraštine dalimi nedaromas poveikis IX antraštinės dalies, kuri yra viršesnė už šią antraštinę dalį, nuostatoms.

634 Straipsnis

Kompetentingos institucijos apibrėžtis

Šios antraštinės dalies tikslais kompetentinga institucija – institucija, kompetentinga siųsti arba gauti savitarpio pagalbos prašymus pagal Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos ir jos protokolų nuostatas ir nurodyta atitinkamose Europos Tarybos generaliniam sekretoriui skirtose valstybių deklaracijose. Kompetentingomis institucijomis taip pat laikomos Sąjungos įstaigos, apie kurias pranešta pagal 690 straipsnio d punktą; tokioms Sąjungos įstaigoms atitinkamai taikomos šios antraštinės dalies nuostatos.

635 Straipsnis

Savitarpio pagalbos prašymo forma

1. Standartinę savitarpio pagalbos prašymų formą įsipareigoja nustatyti Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas, patvirtindamas šio Susitarimo priedą.

2. Jei Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas priėmė sprendimą pagal 1 dalį, savitarpio pagalbos prašymai teikiami naudojant standartinę formą.

3. Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas prireikus gali standartinę savitarpio pagalbos prašymų formą iš dalies keisti.

636 Straipsnis

Savitarpio pagalbos prašymo sąlygos

1. Prašančiosios valstybės kompetentinga institucija savitarpio pagalbos prašymą gali teikti tik įsitikinusi, kad tenkinamos šios sąlygos:

a)	prašymas yra būtinas ir proporcingas proceso tikslais, atsižvelgiant į įtariamojo arba kaltinamojo teises, ir

b)	prašyme nurodytą tyrimo priemonę ar tyrimo priemones tokiomis pačiomis sąlygomis būtų buvę galima nurodyti taikyti panašioje vidaus byloje.

2. Jei prašomosios valstybės kompetentinga institucija mano, kad 1 dalies sąlygos netenkinamos, prašomoji valstybė gali konsultuotis su prašančiąja valstybe. Po konsultacijų prašančiosios valstybės kompetentinga institucija gali nuspręsti savitarpio pagalbos prašymą atsiimti.

637 Straipsnis

Kitokios tyrimo priemonės taikymas

1. Kai įmanoma, prašomosios valstybės kompetentinga institucija apsvarsto galimybę taikyti kitą nei savitarpio pagalbos prašyme nurodyta tyrimo priemonę, jei:

a)	prašyme nurodyta tyrimo priemonė nenumatyta prašomosios valstybės teisėje, arba

b)	prašyme nurodytos tyrimo priemonės nebūtų galima taikyti panašioje vidaus byloje.

2. Nedarant poveikio Europos konvencijoje dėl savitarpio pagalbos bei jos protokoluose ir 639 straipsnyje nurodytoms atsisakymo priežastims, šio straipsnio 1 dalis netaikoma šioms tyrimo priemonėms, kurias visada turi būti galima taikyti pagal prašomosios valstybės teisę:

a)	policijos įstaigų arba teisminių institucijų turimose duomenų bazėse esančios informacijos, kuri baudžiamojo proceso metu yra tiesiogiai prieinama prašomosios valstybės kompetentingai institucijai, gavimui;

b)	liudytojo, eksperto, nukentėjusiojo, įtariamojo ar kaltinamojo arba trečiojo asmens apklausai prašomosios valstybės teritorijoje;

c)	neprievartinėms tyrimo priemonėms, kaip apibrėžta prašomosios valstybės teisėje, ir

d)	asmenų, turinčių konkretaus telefono numerio abonementą arba IP adresą, tapatybės nustatymui.

3. Prašomosios valstybės kompetentinga institucija gali taikyti ir kitą nei savitarpio pagalbos prašyme nurodyta tyrimo priemonę, jei taikant prašomosios valstybės kompetentingos institucijos pasirinktą tyrimo priemonę tas pats rezultatas būtų pasiektas imantis mažiau intervencinių priemonių nei prašyme nurodyta tyrimo priemonė.

4. Jei prašomosios valstybės kompetentinga institucija nusprendžia taikyti kitą nei savitarpio pagalbos prašyme nurodyta priemonę, kaip nurodyta 1 arba 3 dalyje, ji pirmiausia apie tai informuoja prašančiosios valstybės kompetentingą instituciją, o ši gali nuspręsti prašymą atsiimti arba papildyti.

5. Jei prašyme nurodyta tyrimo priemonė prašomosios valstybės teisėje nenumatyta arba jos taikyti panašioje vidaus byloje nebūtų galima, o kitos tyrimo priemonės, kurią taikant būtų gautas toks pat rezultatas, kaip taikant prašomą tyrimo priemonę, nėra, prašomosios valstybės kompetentinga institucija prašančiosios valstybės kompetentingą instituciją informuoja, kad suteikti prašomos pagalbos neįmanoma.

638 Straipsnis

Pareiga informuoti

Prašomosios valstybės kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama bet kuriomis priemonėmis prašančiosios valstybės kompetentingą instituciją informuoja, jei:

a)	savitarpio pagalbos prašymo įvykdyti neįmanoma, nes prašymas yra neišsamus ar yra akivaizdžių klaidų, arba

prašomosios valstybės kompetentinga institucija savitarpio pagalbos prašymo vykdymo metu, nepateikusi papildomų paklausimų, mano, kad gali būti tikslinga imtis iš pradžių nenumatytų tyrimo priemonių arba priemonių, kurios teikiant savitarpio pagalbos prašymą negalėjo būti nurodytos, kad prašančiosios valstybės kompetentingai institucijai būtų sudarytos sąlygos atitinkamoje byloje imtis tolesnių veiksmų.

639 Straipsnis

Ne bis in idem

Be Europos konvencijoje dėl savitarpio pagalbos ir jos protokoluose numatytų atsisakymo priežasčių, savitarpio pagalbą gali būti atsisakyta suteikti ir remiantis tuo, kad dėl asmens, dėl kurio prašoma pagalbos ir prašančiojoje valstybėje vykdomas nusikalstamos veikos tyrimas, baudžiamasis persekiojimas ar kiti procesai, įskaitant teismo procesą, tos pačios veikos kitoje valstybėje yra priimtas galutinis teismo sprendimas, su sąlyga, kad jei bausmė yra paskirta, ji yra įvykdyta, vykdoma arba nebegali būti vykdoma pagal nuosprendį priėmusios valstybės teisę.

640 Straipsnis

Laiko terminai

1. Prašomoji valstybė sprendimą, ar vykdyti savitarpio pagalbos prašymą, priima kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 45 dienas po prašymo gavimo ir apie savo sprendimą informuoja prašančiąją valstybę.

2. Savitarpio pagalbos prašymas įvykdomas kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 90 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo arba po 636 straipsnio 2 dalyje nurodytų konsultacijų.

3. Jei savitarpio pagalbos prašyme yra nurodyta, kad dėl procesinių laiko terminų, nusikalstamos veikos sunkumo arba kitų ypatingos skubos aplinkybių būtina taikyti trumpesnį terminą nei nustatytasis 1 arba 2 dalyje, arba jei prašyme yra nurodyta, kad savitarpio pagalbos priemonė turi būti vykdoma konkrečią dieną, prašomoji valstybė į tą reikalavimą kuo labiau atsižvelgia.

4. Jei savitarpio pagalbos prašymas teikiamas dėl laikinųjų priemonių taikymo pagal Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos Antrojo papildomo protokolo 24 straipsnį, prašomosios valstybės kompetentinga institucija sprendimą dėl laikinosios priemonės priima ir apie jį prašančiosios valstybės kompetentingai institucijai praneša kuo greičiau po prašymo gavimo dienos. Prieš atšaukdama bet kokią pagal šį straipsnį taikomą laikinąją priemonę prašomosios valstybės kompetentinga institucija, jei įmanoma, suteikia prašančiosios valstybės kompetentingai institucijai galimybę išdėstyti priežastis, dėl kurių priemonę reikėtų toliau taikyti.

5. Jei konkrečiu atveju 1 ar 2 dalyje numatyto laiko termino arba 3 dalyje nurodyto laiko termino ar konkrečios datos laikytis neįmanoma arba priimti sprendimą dėl laikinųjų priemonių taikymo pagal 4 dalį vėluojama, prašomosios valstybės kompetentinga institucija apie tai nedelsdama bet kuriomis priemonėmis informuoja prašančiosios valstybės kompetentingą instituciją bei nurodo vėlavimo priežastis ir su ja konsultuojasi dėl tinkamo savitarpio pagalbos prašymo įvykdymo termino.

6. Šiame straipsnyje nurodyti laiko terminai netaikomi, jei savitarpio pagalbos prašymas teikiamas dėl bet kurių iš šių prašančiosios valstybės teisėje apibrėžtų ir į Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos ir jos protokolų taikymo sritį patenkančių nusikalstamų veikų ir pažeidimų:

a)	greičio viršijimo, jei dėl to nebuvo sužalotas ar nežuvo kitas asmuo ir jei greitis viršytas nedaug;

b)	važiavimo neprisisegus saugos diržu;

c)	nesustojimo esant raudonam šviesoforo signalui arba kitam privalomam stabdymo signalui;

d)	važiavimo be apsauginio šalmo, arba

e)	važiavimo draudžiama eismo juosta (pvz., draudžiama naudoti avarinio sustojimo juosta, viešajam transportui skirta eismo juosta arba dėl kelio darbų uždaryta eismo juosta).

7. 6 dalies įgyvendinimą nuolat peržiūri Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas. Jis įsipareigoja, atsižvelgdamas į prašymų, kuriems taikoma 6 dalis, skaičių, jiems taikomus laiko terminus nustatyti per trejus metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo. Jis taip pat gali nuspręsti, kad 6 dalis nebetaikoma.

641 Straipsnis

Savitarpio pagalbos prašymų perdavimas

1. Savitarpio pagalbos prašymai gali būti perduodami Europos konvencijoje dėl savitarpio pagalbos ir jos protokoluose numatytais ryšių kanalais, o jei pagal atitinkamas jų nuostatas numatytas tiesioginis perdavimas, šiuos prašymus Jungtinės Karalystės prokurorai gali taip pat tiesiogiai perduoti valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

2. Skubos atvejais bet koks savitarpio pagalbos prašymas ir informacija savo iniciatyva, be Europos konvencijoje dėl savitarpio pagalbos ir jos protokoluose numatytų ryšių kanalų, gali būti perduodami per Europolą arba Eurojustą, laikantis atitinkamų šio Susitarimo antraštinių dalių nuostatų.

642 Straipsnis

Jungtinės tyrimų grupės

Jei valstybių kompetentingos institucijos įsteigia jungtinę tyrimų grupę, valstybių narių santykiai šioje grupėje reglamentuojami Sąjungos teise, nepaisant Susitarime dėl jungtinės tyrimų grupės sudarymo nurodyto teisinio pagrindo.

IX ANTRAŠTINĖ DALIS

KEITIMASIS NUOSPRENDŽIŲ REGISTRŲ INFORMACIJA

643 Straipsnis

Tikslas

1. Šios antraštinės dalies tikslas – sudaryti sąlygas valstybėms narėms ir Jungtinei Karalystei keistis informacija iš nuosprendžių registrų.

2. Kalbant apie Jungtinės Karalystės ir valstybių narių santykius, šios antraštinės dalies nuostatomis:

a)	papildomas Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 13 straipsnis bei 22 straipsnio 2 dalis ir jos 1978 m. kovo 17 d. bei 2001 m. lapkričio 8 d. papildomi protokolai, ir

b)	pakeičiama Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 22 straipsnio 1 dalis, papildyta 1978 m. kovo 17 d. Papildomo protokolo 4 straipsniu.

3. Palaikydamos tarpusavio santykius, tiek valstybė narė, tiek Jungtinė Karalystė atsisako teisės naudotis savo išlygomis dėl Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 13 straipsnio ir jos 1978 m. kovo 17 d. Papildomo protokolo 4 straipsnio.

644 Straipsnis

Apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	apkaltinamasis nuosprendis – galutinis baudžiamojo teismo sprendimas, kuriuo fizinis asmuo nuteisiamas už padarytą nusikalstamą veiką, jei toks sprendimas įtraukiamas į apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės nuosprendžių registrą;

b)	baudžiamasis procesas – ikiteisminis etapas, teisminio nagrinėjimo etapas ir apkaltinamojo nuosprendžio vykdymas;

c)	nuosprendžių registras – vidaus registras ar registrai, kuriuose pagal vidaus teisę registruojami apkaltinamieji nuosprendžiai.

645 Straipsnis

Centrinės institucijos

Kiekviena valstybė paskiria vieną ar kelias centrines institucijas, kompetentingas keistis informacija iš nuosprendžių registrų pagal šią antraštinę dalį ir keistis informacija, kaip nurodyta Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 22 straipsnio 2 dalyje.

646 Straipsnis

Pranešimai

1. Kiekviena valstybė imasi būtinų priemonių, skirtų užtikrinti, kad kartu su visais jos teritorijoje priimtais ir į jos nuosprendžių registrą perduodamais apkaltinamaisiais nuosprendžiais būtų pateikiama informacija apie nuteisto asmens pilietybę ar pilietybes, jei tas asmuo yra kitos valstybės pilietis.

2. Kiekvienos valstybės centrinė institucija informuoja bet kurios kitos valstybės centrinę instituciją apie visus jos teritorijoje tos kitos valstybės piliečiams priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius ir apie bet kokį vėlesnį nuosprendžių registre padarytą jame esančios informacijos pakeitimą ar išbraukimą. Tokią informaciją valstybių centrinės institucijos perduoda viena kitai bent kartą per mėnesį.

3. Jei valstybės centrinė institucija sužino, kad nuteistasis yra dviejų ar daugiau kitų valstybių pilietis, ji atitinkamą informaciją perduoda kiekvienai iš tų valstybių, net jei nuteistasis yra valstybės, kurios teritorijoje jis buvo nuteistas, pilietis.

647 Straipsnis

Apkaltinamųjų nuosprendžių saugojimas

1. Visą pagal 646 straipsnį pateiktą informaciją saugo kiekvienos valstybės centrinė institucija.

2. Kiekvienos valstybės centrinė institucija užtikrina, kad pagal 646 straipsnio 2 dalį gavus pranešimą apie vėlesnį informacijos pakeitimą ar išbraukimą būtų taip pat pakeičiama ar išbraukiama pagal šio straipsnio 1 dalį saugoma informacija.

3. Kiekvienos valstybės centrinė institucija užtikrina, kad atsakant į prašymus, pateiktus pagal 648 straipsnį, būtų pateikiama tik pagal šio straipsnio 2 dalį atnaujinta informacija.

648 Straipsnis

Prašymai pateikti informaciją

1. Jei prieš asmenį vykdomo baudžiamojo proceso ar bet kuriais kitais nei baudžiamojo proceso tikslais vidaus lygmeniu prašoma pateikti informaciją iš valstybės nuosprendžių registro, tos valstybės centrinė institucija, laikydamasi savo vidaus teisės, gali kitos valstybės centrinei institucijai nusiųsti prašymą pateikti informaciją ir susijusius duomenis iš nuosprendžių registro.

2. Jei asmuo prašo kitos valstybės nei ta, kurios pilietis jis yra, centrinės institucijos pateikti informaciją apie jo teistumą, ta centrinė institucija pateikia valstybės, kurios pilietis tas asmuo yra, centrinei institucijai prašymą pateikti informaciją ir susijusius duomenis iš nuosprendžių registro, kad juos galėtų įrašyti į atitinkamam asmeniui pateiktiną išrašą.

649 Straipsnis

Atsakymai į prašymus

1. Prašomosios valstybės centrinė institucija atsakymus į prašymus pateikti informaciją prašančiosios valstybės centrinei institucijai perduoda kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

2. Kiekvienos valstybės centrinė institucija į prašymus, pateiktus kitais nei baudžiamojo proceso tikslais, atsako laikydamasi savo vidaus teisės.

3. Nepaisant 2 dalies, atsakydamos į prašymus, teikiamus dėl įdarbinimo, kai siekiama užsiimti profesine ar organizuota savanoriška veikla, susijusia su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, valstybės įtraukia informaciją apie priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius dėl nusikalstamų veikų, susijusių su seksualine prievarta prieš vaikus ar seksualiniu vaikų išnaudojimu, vaikų pornografija, ryšių su vaikais mezgimu seksualiniais tikslais, įskaitant pasikėsinimą įvykdyti bet kurią iš tų nusikalstamų veikų arba bendrininkavimą ją vykdant, taip pat informaciją apie bet kokį atvejį, kai dėl tų apkaltinamųjų nuosprendžių buvo atimtos teisės vykdyti veiklą, susijusią su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais.

650 Straipsnis

Ryšių kanalai

Valstybės informacija iš nuosprendžių registrų keičiasi elektroniniu būdu, laikydamosi 44 priede nustatytų techninių ir procedūrinių specifikacijų.

651 Straipsnis

Asmens duomenų naudojimo sąlygos

1. Kiekviena valstybė asmens duomenis, pateiktus atsakant į jos prašymą pagal 649 straipsnį, gali naudoti tik tais tikslais, kuriais jų buvo prašyta.

2. Jei informacijos buvo prašyta kitais nei baudžiamojo proceso tikslais, prašančioji valstybė pagal 649 straipsnį gautus asmens duomenis gali naudoti vadovaudamasi savo vidaus teise ir tik laikydamasi prašomosios valstybės 44 priedo 2 skyriuje pateiktoje formoje nurodytų apribojimų.

3. Nepaisant šio straipsnio 1 ir 2 dalių, asmens duomenis, kuriuos valstybė pateikė atsakydama į prašymą pagal 649 straipsnį, prašančioji valstybė gali naudoti tam, kad užkirstų kelią tiesioginei ir didelei grėsmei visuomenės saugumui.

4. Kiekviena valstybė užtikrina, kad jos centrinės institucijos pagal 646 straipsnį pateiktų asmens duomenų neatskleistų trečiųjų šalių institucijoms, išskyrus atvejus, kai tenkinamos šios sąlygos:

a)	asmens duomenys atskleidžiami tik atskirais konkrečiais atvejais;

b)	asmens duomenys atskleidžiami institucijoms, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su tikslais, kuriais tie duomenys atskleidžiami pagal šios dalies c punktą;

asmens duomenys atskleidžiami tik tuo atveju, jei tai būtina:

i)	baudžiamojo proceso tikslais;

ii)	kitais nei baudžiamojo proceso tikslais, arba

iii)	siekiant užkirsti kelią tiesioginei ir didelei grėsmei visuomenės saugumui;

d)	prašančioji trečioji šalis asmens duomenis gali naudoti tik tais tikslais, kuriais prašyta pateikti informacijos, ir laikydamasi valstybės, pateikusios asmens duomenis pagal 646 straipsnį, nurodytų apribojimų, ir

e)	asmens duomenys atskleidžiami tik tuo atveju, jei centrinė institucija, įvertinusi visas su asmens duomenų perdavimu trečiajai šaliai susijusias aplinkybes, padaro išvadą, kad taikomos tinkamos asmens duomenų apsaugos priemonės.

2. Šis straipsnis netaikomas asmens duomenims, kuriuos valstybė gavo pagal šią antraštinę dalį iš savo šaltinių.

X ANTRAŠTINĖ DALIS

KOVA SU PINIGŲ PLOVIMU IR TERORISTŲ FINANSAVIMU

652 Straipsnis

Tikslas

Šios antraštinės dalies tikslas – remti ir stiprinti Sąjungos ir Jungtinės Karalystės veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui ir kovoti su jais.

653 Straipsnis

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir kovos su jais priemonės

1. Šalys susitaria remti tarptautines pastangas užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui ir su jais kovoti. Šalys pripažįsta poreikį bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią tam, kad jų finansinės sistemos nebūtų naudojamos pajamoms iš bet kokios nusikalstamos veiklos, įskaitant prekybą narkotikais ir korupciją, plauti, ir kovoti su teroristų finansavimu.

2. Šalys keičiasi susijusia informacija, tinkamu būdu pagal savo atitinkamas teisines sistemas.

3. Kiekviena Šalis užtikrina visapusišką kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu tvarkos taikymą ir reguliariai peržiūri, ar nėra poreikio tą tvarką griežtinti atsižvelgiant į Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijų principus ir tikslus.

654 Straipsnis

Įmonių ir kitų juridinių asmenų tikrosios nuosavybės skaidrumas

1. Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

tikrasis savininkas – bet kuris įmonės atžvilgiu veikiantis asmuo, pagal Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus:

i)	vykdantis arba turintis teisę vykdyti galutinę įmonės valdymo kontrolę;

ii)	galutinai nuosavybės teise valdantis arba galutinai tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojantis daugiau kaip 25 % įmonės balsavimo teisių, akcijų ar kitų nuosavybės dalių (nedarant poveikio kiekvienos Šalies teisei nustatyti mažesnę procentinę dalį), arba

iii)	kitaip kontroliuojantis arba turintis teisę kontroliuoti subjektą.

Kiekviena Šalis turi teisę nustatyti panašius tokių juridinių asmenų, kaip fondai, Anstalt ir ribotos atsakomybės bendrijos, tikrojo savininko nustatymo kriterijus arba, jei nusprendžia, atsižvelgdamos į tokių juridinių asmenų formą ir struktūrą, taikyti 655 straipsnio 1 dalies a punkte pateiktą apibrėžtį.

Siekdama nustatyti atitinkamus kitų pirmiau nenurodytų juridinių asmenų tikrosios nuosavybės skaidrumo lygius, kiekviena Šalis atsižvelgia į skirtingas tokių juridinių asmenų formas bei struktūras ir su jais susijusios pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos lygius;

b)	pagrindinė informacija apie tikrąjį savininką – tikrojo savininko vardas, pavardė, gimimo mėnuo ir metai, gyvenamoji šalis ir pilietybė, taip pat jo turimų su įmone susijusių interesų ar vykdomos įmonės kontrolės pobūdis ir mastas;

kompetentingos institucijos –

i)	valdžios institucijos, įskaitant finansinės žvalgybos padalinius, kurioms pavestos kovos su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu užduotys;

ii)	valdžios institucijos, atliekančios pinigų plovimo, susijusių pirminių nusikaltimų ar teroristų finansavimo tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo už juos funkcijas arba nusikalstamu būdu įgyto turto paieškos, arešto ar įšaldymo ir konfiskavimo funkcijas;

iii)	valdžios institucijos, atsakingos už priežiūrą arba stebėjimą, kuriais siekiama užtikrinti kovos su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu reikalavimų laikymąsi.

Ši apibrėžtis nedaro poveikio kiekvienos Šalies teisei nustatyti papildomas kompetentingas institucijas, galinčias susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus.

2. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos teritorijoje esantys juridiniai asmenys nuolat turėtų tinkamą, tikslią ir naujausią informaciją apie tikruosius savininkus. Kiekviena Šalis nustato mechanizmus, skirtus užtikrinti, kad su tokia informacija galėtų laiku susipažinti jų kompetentingos institucijos.

3. Kiekviena Šalis sukuria arba tvarko centrinį registrą, kuriame saugoma tinkama, naujausia ir tiksli informacija apie tikruosius savininkus. Sąjungoje centriniai registrai sukuriami valstybių narių lygmeniu. Ši pareiga netaikoma į biržos sąrašus įtrauktiems juridiniams asmenims, kuriems taikomi su tinkamu skaidrumo lygiu susiję informacijos atskleidimo reikalavimai. Jei juridinio asmens tikrojo savininko nenustatyta, registre saugoma alternatyvi informacija, pavyzdžiui, pareiškimas, kad tikrasis savininkas nenustatytas, arba fizinio asmens ar asmenų, einančio (-ių) juridinio asmens vyriausiojo vadovo pareigas, duomenys.

4 Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos centriniame registre ar registruose saugoma informacija būtų be apribojimų ir laiku prieinama jos kompetentingoms institucijoms.

5. Kiekviena Šalis užtikrina, kad pagrindinė informacija apie tikruosius savininkus būtų prieinama bet kuriam visuomenės nariui. Jei dėl viešos prieigos prie informacijos tikrajam savininkui kiltų neproporcinga rizika, pavyzdžiui, sukčiavimo, pagrobimo, šantažo, turto prievartavimo, priekabiavimo, smurto ar bauginimo rizika, arba jei tikrasis savininkas yra nepilnametis arba kitaip teisiškai neveiksnus, visuomenės galimybei susipažinti su informacija pagal šią dalį gali būti taikomos ribotos išimtys.

6. Kiekviena Šalis užtikrina, kad juridiniams ar fiziniams asmenims, nesilaikantiems jiems nustatytų reikalavimų, susijusių su šiame straipsnyje nurodytais dalykais, būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos sankcijos.

7. Kiekviena Šalis užtikrina, kad 2 ir 3 dalyse nurodytą informaciją jos kompetentingos institucijos galėtų laiku, veiksmingai ir nemokamai teikti kitos Šalies kompetentingoms institucijoms. Tuo tikslu Šalys išnagrinėja būdus, kaip užtikrinti saugų keitimąsi informacija.

655 Straipsnis

Juridinių struktūrų tikrosios nuosavybės skaidrumas

1. Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

tikrasis savininkas – patikėtojas, saugotojas (jei yra), patikėtiniai, naudos gavėjas arba naudos gavėjų grupė, bet kuris asmuo, užimantis lygiavertę padėtį juridinėje struktūroje, kurios struktūra arba funkcijos panašios į tiesioginės patikos fondo struktūrą arba funkcijas, ir bet kuris kitas fizinis asmuo, galutinai faktiškai kontroliuojantis patikos fondą ar panašią juridinę struktūrą;

kompetentingos institucijos –

i)	valdžios institucijos, įskaitant finansinės žvalgybos padalinius, kurioms pavestos kovos su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu užduotys;

ii)	valdžios institucijos, atliekančios pinigų plovimo, susijusių pirminių nusikaltimų ar teroristų finansavimo tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo už juos funkcijas arba nusikalstamu būdu įgyto turto paieškos, arešto ar įšaldymo ir konfiskavimo funkcijas;

iii)	valdžios institucijos, atsakingos už priežiūrą arba stebėjimą, kuriais siekiama užtikrinti kovos su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu reikalavimų laikymąsi.

Ši apibrėžtis nedaro poveikio kiekvienos Šalies teisei nustatyti papildomas kompetentingas institucijas, galinčias susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus.

2. Kiekviena Šalis užtikrina, kad tiesioginės patikos fondų patikėtiniai nuolat turėtų tinkamą, tikslią ir naujausią informaciją apie tikruosius savininkus. Šios priemonės taip pat taikomos kitoms juridinėms struktūroms, kurias kiekviena Šalis nurodo kaip turinčias struktūrą ar funkciją, panašią į patikos fondų struktūrą ar funkciją.

3. Kiekviena Šalis nustato mechanizmus, skirtus užtikrinti, kad jos kompetentingos institucijos galėtų laiku susipažinti su tinkama, tikslia ir naujausia informacija apie jos teritorijoje esančių tiesioginės patikos fondų ir kitų juridinių struktūrų, kurių struktūra ar funkcija panaši į patikos fondų struktūrą ar funkciją, tikruosius savininkus.

4. Jei informacija apie patikos fondų ar panašių juridinių struktūrų tikrąją nuosavybę laikoma centriniame registre, atitinkama valstybė užtikrina, kad informacija būtų tinkama, tiksli ir naujausia ir kad su ja galėtų laiku be apribojimų susipažinti kompetentingos institucijos. Šalys stengiasi apsvarstyti būdus, kaip prieigą prie informacijos apie patikos fondų ir panašių juridinių struktūrų tikrąją nuosavybę suteikti asmenims ar organizacijoms, galintiems įrodyti, kad jie turi teisėtą interesą susipažinti su tokia informacija.

5. Kiekviena Šalis užtikrina, kad juridiniams ar fiziniams asmenims, nesilaikantiems jiems nustatytų reikalavimų, susijusių su šiame straipsnyje nurodytais dalykais, būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos sankcijos.

6. Kiekviena Šalis užtikrina, kad 3 dalyje nurodytą informaciją jos kompetentingos institucijos galėtų laiku, veiksmingai ir nemokamai teikti kitos Šalies kompetentingoms institucijoms. Tuo tikslu Šalys išnagrinėja būdus, kaip užtikrinti saugų keitimąsi informacija.

XI ANTRAŠTINĖ DALIS

AREŠTAS IR KONFISKAVIMAS

656 Straipsnis

Bendradarbiavimo tikslas ir principai

1. Šios antraštinės dalies tikslas – numatyti kuo platesnį Jungtinės Karalystės ir valstybių narių bendradarbiavimą tyrimų bei procesų, kuriais siekiama areštuoti turtą, kad jis vėliau būtų konfiskuotas, ir tyrimų bei procesų, kuriais siekiama konfiskuoti turtą vykdant procesus baudžiamosiose bylose, tikslais. Tai neužkerta kelio kitam bendradarbiavimui pagal 665 straipsnio 5 ir 6 dalis. Šioje antraštinėje dalyje taip pat numatomas bendradarbiavimas su Sąjungos įstaigomis, kurias Sąjunga paskiria šios antraštinės dalies tikslais.

2. Kiekviena valstybė, laikydamasi šioje antraštinėje dalyje nustatytų sąlygų, tenkina kitos valstybės prašymus:

a)	konfiskuoti konkrečius turto vienetus ir konfiskuoti pajamas iš nusikalstamos veikos, reikalaujant sumokėti pajamų vertę atitinkančią pinigų sumą;

b)	teikti pagalbą atliekant tyrimus ir taikyti laikinąsias priemones siekiant įvykdyti bet kurią a punkte nurodytą konfiskaciją.

3. Pagal 2 dalies b punktą prašoma pagalba atliekant tyrimus teikiama ir laikinosios priemonės taikomos atsižvelgiant į prašomosios valstybės vidaus teisę ir laikantis jos. Net jei prašyme taikyti vieną iš šių priemonių nurodyti formalumai ar procedūros, būtini pagal prašančiosios valstybės vidaus teisę, prašomajai valstybei nėra žinomi, ši tokius prašymus vykdo tiek, kiek prašomi imtis veiksmai neprieštarauja pagrindiniams jos vidaus teisės principams.

4. Prašomoji valstybė užtikrina, kad kitos valstybės pateiktiems prašymams nustatyti, atsekti, įšaldyti ar areštuoti pajamas iš nusikalstamos veikos ir nusikalstamos veikos priemones būtų teikiama tokia pati pirmenybė kaip ir pagal vidaus procedūras pateiktiems prašymams.

5. Prašančioji valstybė, prašydama vykdyti konfiskavimą, teikti pagalbą atliekant tyrimus arba taikyti laikinąsias priemones konfiskavimo tikslais, užtikrina, kad būtų laikomasi būtinumo ir proporcingumo principų.

6. Šios antraštinės dalies nuostatos taikomos vietoj 2005 m. gegužės 16 d. Varšuvoje priimtos Europos Tarybos konvencijos dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo, paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo (toliau – 2005 m. Konvencija) ir 1990 m. lapkričio 8 d. Strasbūre priimtos Europos konvencijos dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo (toliau – 1990 m. Konvencija) skyrių „Tarptautinis bendradarbiavimas“. Šio Susitarimo 657 straipsniu pakeičiamos atitinkamos 2005 m. Konvencijos 1 straipsnyje ir 1990 m. Konvencijos 1 straipsnyje pateiktos terminų apibrėžtys. Šios antraštinės dalies nuostatos nedaro poveikio valstybių pareigoms pagal kitas 2005 m. Konvencijos ir 1990 m. Konvencijos nuostatas.

657 Straipsnis

Apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	konfiskavimas – įvykdžius su nusikalstama veika arba nusikalstamomis veikomis susijusį procesą teismo paskirta bausmė ar nurodyta taikyti priemonė, kurios pasekmė yra galutinis turto atėmimas;

b)	įšaldymas arba areštas – remiantis teismo ar kitos kompetentingos institucijos nutarimu nustatytas laikinas draudimas perleisti, sunaikinti, konvertuoti turtą, juo disponuoti ar jį išvežti arba laikinas turto saugojimas ar kontrolė;

c)	nusikalstamos veikos priemonės – turtas, kuris bet kokiu būdu visas arba iš dalies panaudotas arba numatomas panaudoti nusikalstamai veikai ar nusikalstamoms veikoms vykdyti;

d)	teisminė institucija – institucija, kuri pagal vidaus teisę yra teisėjas, teismas arba prokuroras; prokuroras teismine institucija laikomas tik tiek, kiek tai numatyta vidaus teisėje;

e)	pajamos iš nusikalstamos veikos – tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamų veikų gauta ekonominė nauda arba tai ekonominei naudai lygiavertė pinigų suma; tą ekonominę naudą gali sudaryti bet koks šiame straipsnyje apibrėžtas turtas;

turtas – bet kokios rūšies materialusis arba nematerialusis, kilnojamasis arba nekilnojamasis turtas ir nuosavybės teisę arba teisę į tokį turtą patvirtinantys teisiniai dokumentai ar priemonės, kuriuos prašančioji valstybė laiko:

i)	pajamomis iš nusikalstamos veikos arba jų ekvivalentu, lygiaverčiu visai tokių pajamų vertei ar tik jos daliai;

ii)	nusikalstamos veikos priemonėmis arba tokių priemonių vertę atitinkančiu turtu;

iii)

konfiskuotinu turtu pagal bet kurias kitas nuostatas, susijusias su konfiskavimo įgaliojimais (įskaitant konfiskavimą iš trečiųjų asmenų, išplėstinį konfiskavimą ir konfiskavimą nepriėmus galutinio apkaltinamojo nuosprendžio) pagal prašančiosios valstybės teisę, įvykdžius su nusikalstama veika susijusį procesą.

658 Straipsnis

Pareiga padėti

Gavusios prašymą, valstybės teikia viena kitai kuo platesnio masto pagalbą nustatant nusikalstamos veikos priemones, pajamas iš nusikalstamos veikos ir kitą konfiskuotiną turtą ir atliekant jų paiešką. Tokia pagalba apima visas priemones, kuriomis pateikiami ir apsaugomi įrodymai, susiję su tų nusikalstamos veikos priemonių, pajamų iš nusikalstamos veikos ar kito turto buvimu, buvimo vieta ar perkėlimu, pobūdžiu, teisiniu statusu ar verte.

659 Straipsnis

Prašymai pateikti informaciją apie banko sąskaitas ir seifus

1. Prašomoji valstybė, laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų sąlygų, imasi būtinų priemonių, kad atsakydama į kitos valstybės pateiktą prašymą nustatytų, ar fizinis arba juridinis asmuo, dėl kurio vykdomas nusikalstamos veikos tyrimas, turi ar kontroliuoja vieną ar daugiau bet kokios rūšies sąskaitų bet kuriame jos teritorijoje esančiame banke, ir jeigu taip, pateikia išsamius nustatytų sąskaitų duomenis. Šie duomenys visų pirma apima kliento banko sąskaitos turėtojo vardą ir pavardę (pavadinimą) ir IBAN numerį, o seifų atveju – nuomininko vardą ir pavardę (pavadinimą) arba unikalų identifikavimo numerį.

2. 1 dalyje nustatyta pareiga taikoma tik tokiu mastu, kokiu šią informaciją turi sąskaitą tvarkantis bankas.

3. Be 680 straipsnyje išdėstytų reikalavimų, prašančioji valstybė prašyme:

a)	nurodo, kodėl, jos manymu, prašoma informacija galėtų būti itin vertinga vykdant nusikalstamos veikos tyrimą;

b)	nurodo, kuo remdamasi ji daro prielaidą, kad sąskaitą turi prašomosios valstybės bankai, ir pateikia kuo išsamesnę informaciją apie galimai susijusius bankus ir sąskaitas, ir

c)	pateikia visą turimą papildomą informaciją, galinčią padėti vykdyti prašymą.

4. Tiek Jungtinė Karalystė, tiek Sąjunga bet kurios iš savo valstybių narių vardu gali Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui pranešti, kad šis straipsnis bus taikomas ir ne bankų finansų įstaigose turimoms sąskaitoms. Tokie pranešimai gali būti teikiami laikantis abipusiškumo principo.

660 Straipsnis

Prašymai pateikti informaciją apie banko sandorius

1. Gavusi kitos valstybės prašymą, prašomoji valstybė pateikia nurodytų banko sąskaitų ir banko operacijų, kurios buvo atliktos per nurodytą laikotarpį naudojantis viena ar daugiau prašyme nurodytų sąskaitų, duomenis, įskaitant sąskaitų, iš kurių arba į kurias daryti pervedimai, duomenis.

2. 1 dalyje nustatyta pareiga taikoma tik tokiu mastu, kokiu šią informaciją turi sąskaitą tvarkantis bankas.

3. Be 680 straipsnyje išdėstytų reikalavimų, prašančioji valstybė prašyme nurodo, kodėl, jos manymu, prašoma informacija yra svarbi vykdant nusikalstamos veikos tyrimą.

4. Prašomoji valstybė tokį prašymą gali patenkinti tokiomis pačiomis sąlygomis, kokių laikosi tenkindama paieškos ir arešto prašymus.

5. Tiek Jungtinė Karalystė, tiek Sąjunga bet kurios iš savo valstybių narių vardu gali Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui pranešti, kad šis straipsnis bus taikomas ir ne bankų finansų įstaigose turimoms sąskaitoms. Tokie pranešimai gali būti teikiami laikantis abipusiškumo principo.

661 Straipsnis

Prašymai stebėti banko sandorius

1. Prašomoji valstybė užtikrina, kad, gavusi kitos valstybės prašymą, ji nurodytu laikotarpiu galėtų stebėti banko operacijas, atliekamas naudojant vieną ar daugiau prašyme nurodytų sąskaitų, ir stebėsenos rezultatus pranešti prašančiajai valstybei.

2. Be 680 straipsnyje išdėstytų reikalavimų, prašančioji valstybė prašyme nurodo, kodėl, jos manymu, prašoma informacija yra svarbi vykdant nusikalstamos veikos tyrimą.

3. Sprendimą vykdyti stebėseną kiekvienu atskiru atveju, vadovaudamosi prašomosios valstybės vidaus teise, priima tos valstybės kompetentingos institucijos.

4. Prašančiosios ir prašomosios valstybių kompetentingos institucijos susitaria dėl praktinių stebėsenos aspektų.

662 Straipsnis

Savo iniciatyva teikiama informacija

Nedarydama poveikio savo pačios tyrimams ar procesams, viena valstybė gali be išankstinio prašymo kitai valstybei perduoti informaciją apie nusikalstamos veikos priemones, pajamas iš nusikalstamos veikos ir kitą konfiskuotiną turtą, kai ji mano, kad tokios informacijos atskleidimas galėtų padėti informaciją gaunančiai valstybei pradėti ar vykdyti tyrimus ar procesus arba galėtų paskatinti ją pateikti prašymą pagal šią antraštinę dalį.

663 Straipsnis

Pareiga imtis laikinųjų priemonių

1. Gavusi kitos valstybės, pradėjusios nusikalstamos veikos tyrimą ar procesą arba konfiskavimo tikslais vykdomą tyrimą ar procesą, prašymą, prašomoji valstybė imasi būtinų laikinųjų priemonių, pavyzdžiui, turto įšaldymo ar arešto, kad užkirstų kelią bet kokiam su turtu, kurį vėliau gali būti paprašyta konfiskuoti arba kuris galėtų atitikti prašymo sąlygas, susijusiam sandoriui, turto perleidimui arba disponavimui juo.

2. Valstybė, gavusi prašymą konfiskuoti pagal 665 straipsnį, imasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių, jei to prašoma, dėl bet kokio turto, dėl kurio pateiktas prašymas arba kuris galėtų atitikti prašymo sąlygas.

3. Pagal šį straipsnį gavusi prašymą, prašomoji valstybė imasi visų būtinų priemonių, kad prašymas būtų patenkintas nedelsiant ir taip pat sparčiai bei jam teikiant tokį pat prioritetą, kaip dirbant su panašia vidaus byla, ir prašančiajai valstybei bet kuriomis priemonėmis, kuriomis gali būti parengtas raštiškas dokumentas, nedelsdama išsiunčia patvirtinimą.

4. Jei prašančioji valstybė nurodo, kad būtina nedelsiant areštuoti turtą, nes yra teisėtų priežasčių manyti, kad tas turtas bus netrukus išvežtas arba sunaikintas, prašomoji valstybė per 96 valandas nuo prašymo gavimo imasi visų būtinų priemonių prašymui patenkinti ir prašančiajai valstybei bet kuriomis priemonėmis, kuriomis gali būti parengtas raštiškas dokumentas, nedelsdama išsiunčia patvirtinimą.

5. Jei prašomoji valstybė 4 dalyje nurodytų terminų laikytis negali, ji nedelsdama apie tai informuoja prašančiąją valstybę ir konsultuojasi su ja dėl tinkamų tolesnių veiksmų.

6. Pasibaigus 4 dalyje nurodytiems terminams prašomajai valstybei pagal šį straipsnį pateikti reikalavimai nepanaikinami.

664 Straipsnis

Laikinųjų priemonių vykdymas

1. Po to, kai įvykdomos laikinosios priemonės, kurių prašoma pagal 663 straipsnio 1 dalį, prašančioji valstybė savo iniciatyva kuo greičiau pateikia prašomajai valstybei visą informaciją, kuria remiantis gali kilti abejonių dėl tų priemonių vykdymo masto arba jis gali būti pakeistas. Be to, prašančioji valstybė nedelsdama prašomajai valstybei pateikia visą jos prašomą papildomą informaciją, kuri yra būtina laikinosioms priemonėms įgyvendinti ir su jomis susijusiems tolesniems veiksmams vykdyti.

2. Prieš atšaukdama bet kokią laikinąją priemonę, kurios imtasi pagal 663 straipsnį, prašomoji valstybė, jei įmanoma, suteikia prašančiajai valstybei galimybę išdėstyti priežastis, dėl kurių priemonę reikėtų toliau taikyti.

665 Straipsnis

Pareiga konfiskuoti

1. Valstybė, gavusi prašymą konfiskuoti jos teritorijoje esantį turtą:

a)	užtikrina prašančiosios valstybės teismo priimto nutarimo konfiskuoti tokį turtą vykdymą, arba

b)	pateikia prašymą savo kompetentingoms institucijoms, kad būtų priimtas nutarimas konfiskuoti, ir, jei toks nutarimas priimamas, užtikrina jo vykdymą.

2. 1 dalies b punkto tikslais valstybės prireikus turi kompetenciją pradėti konfiskavimo procesą pagal savo vidaus teisę.

3. Jei turtas, kurio konfiskavimo vykdymas gali būti užtikrintas, yra prašomojoje valstybėje, 1 dalis taip pat taikoma konfiskavimui, kurį sudaro reikalavimas sumokėti pajamų iš nusikalstamos veikos vertę atitinkančią pinigų sumą. Jei mokėjimas negaunamas, tokiais atvejais prašomoji valstybė, užtikrindama konfiskavimo vykdymą pagal 1 dalį, pareiškia ieškinį dėl bet kokio tuo tikslu turimo turto.

4. Jei prašyme konfiskuoti nurodomas konkretus turto vienetas, prašančioji ir prašomoji valstybės gali susitarti, jog prašomoji valstybė gali užtikrinti, kad konfiskavimas būtų įvykdytas reikalaujant sumokėti turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

5. Jei prašymas vykdyti priemones, lygiavertes turto konfiskavimui, nėra pateiktas vykdant procesą baudžiamosiose bylose, bet vykdyti tokias priemones dėl nusikalstamos veikos nurodo prašančiosios valstybės teisminė institucija, valstybė pagal savo vidaus teisę kuo plačiau bendradarbiauja su valstybe, prašančia vykdyti priemones, su sąlyga, kad yra nustatyta, jog turtą sudaro pajamos iš nusikalstamos veikos arba:

a)	kitas turtas, į kurį pajamos iš nusikalstamos veikos buvo transformuotos arba konvertuotos;

b)	iš teisėtų šaltinių gautas turtas, jeigu visos pajamos iš nusikalstamos veikos arba jų dalis buvo sumaišytos su tokiu turtu, neviršijant nustatytos sumaišytųjų pajamų iš nusikalstamos veikos vertės, arba

pajamos ar kita nauda, gauta iš pajamų iš nusikalstamos veikos arba gauta iš turto, į kurį buvo transformuotos ar konvertuotos pajamos iš nusikalstamos veikos, arba iš turto, su kuriuo tokios pajamos buvo sumaišytos, neviršijant nustatytos tokių sumaišytųjų pajamų vertės, – tokiu pačiu būdu ir mastu kaip ir pajamos iš nusikalstamos veikos.

6. 5 dalyje nurodytos priemonės apima priemones, kuriomis leidžiama areštuoti, sulaikyti ir konfiskuoti turtą teikiant prašymus civiliniams teismams.

7. Prašomoji valstybė sprendimą dėl nutarimo konfiskuoti vykdymo priima nedelsdama ir, nedarant poveikio šio straipsnio 8 daliai, ne vėliau kaip per 45 dienas po prašymo gavimo dienos. Prašomoji valstybė bet kuriomis priemonėmis, kuriomis gali būti parengtas raštiškas dokumentas, nedelsdama išsiunčia patvirtinimą prašančiajai valstybei. Jei priežasčių atidėti veiksmo vykdymą pagal 672 straipsnį nėra, prašomoji valstybė imasi konkrečių priemonių, būtinų tam, kad nutarimas konfiskuoti būtų vykdomas nedelsiant ir bent jau taip pat sparčiai ir teikiant tokį pat prioritetą, kaip dirbant su panašia vidaus byla.

8. Jei prašomoji valstybė 7 dalyje nurodyto termino laikytis negali, ji nedelsdama apie tai informuoja prašančiąją valstybę ir konsultuojasi su ja dėl tinkamų tolesnių veiksmų.

9. Pasibaigus 7 dalyje nurodytam terminui prašomajai valstybei pagal šį straipsnį pateikti reikalavimai nepanaikinami.

666 Straipsnis

Konfiskavimo vykdymas

1. Nutarimo konfiskuoti priėmimo ir vykdymo užtikrinimo pagal 665 straipsnį procedūros reglamentuojamos prašomosios valstybės vidaus teise.

2. Prašomoji valstybė yra saistoma nustatytų faktų, jei jie yra nurodyti prašančiosios valstybės teismo priimtame apkaltinamajame nuosprendyje ar sprendime arba jei toks apkaltinamasis nuosprendis ar sprendimas yra netiesiogiai jais grindžiamas.

3. Jei konfiskavimą sudaro reikalavimas sumokėti pinigų sumą, prašomosios valstybės kompetentinga institucija tą sumą konvertuoja į tos valstybės valiutą, taikydama sprendimo užtikrinti konfiskavimo vykdymą priėmimo metu taikytiną valiutos keitimo kursą.

667 Straipsnis

Konfiskuotas turtas

1. Atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalis, pagal 665 ir 666 straipsnius konfiskuotu turtu prašomoji valstybė disponuoja pagal savo vidaus teisę ir administracines procedūras.

2. Veikdama kitos valstybės prašymu, pateiktu pagal 665 straipsnį, prašomoji valstybė tiek, kiek tai leidžiama pagal jos vidaus teisę, ir jei jos to prašoma, pirmenybę teikia konfiskuoto turto grąžinimui prašančiajai valstybei, kad ši galėtų išmokėti kompensaciją nukentėjusiesiems arba tokį turtą grąžinti teisėtiems savininkams.

3. Veikdama kitos valstybės prašymu, pateiktu pagal 665 straipsnį, ir atsižvelgusi į nukentėjusiojo teisę į turto restituciją arba kompensaciją už jį pagal šio straipsnio 2 dalį, prašomoji valstybė pinigais, gautais vykdant nutarimą konfiskuoti, disponuoja taip:

a)	jei suma yra ne didesnė kaip 10 000 EUR, ji atitenka prašomajai valstybei, arba

b)	jei suma yra didesnė kaip 10 000 EUR, prašomoji valstybė prašančiajai valstybei perveda 50 % išieškotos sumos.

4. Nepaisant 3 dalies, prašančioji ir prašomoji valstybės kiekvienu konkrečiu atveju gali atskirai apsvarstyti galimybę sudaryti kitus tokius, jų manymu, tinkamus susitarimus ar nustatyti kitą, jų manymu, tinkamą tvarką dėl disponavimo turtu.

668 Straipsnis

Teisė užtikrinti vykdymą ir didžiausia konfiskuojama suma

1. Prašymas konfiskuoti, pateiktas pagal 665 straipsnį, nedaro poveikio prašančiosios valstybės teisei pačiai užtikrinti nutarimo konfiskuoti vykdymą.

2. Jokia šios antraštinės dalies nuostata neaiškinama taip, jog leidžiama, kad bendra konfiskuojamo turto vertė viršytų nutarime konfiskuoti nurodytą pinigų sumą. Jei viena iš valstybių nustato tokią galimybę, atitinkamos valstybės pradeda konsultacijas, kad to išvengtų.

669 Straipsnis

Laisvės atėmimas dėl įpareigojimų neįvykdymo

Prašomoji valstybė, vykdydama pagal 665 straipsnį pateiktą prašymą, be prašančiosios valstybės sutikimo neskiria laisvės atėmimo bausmės dėl įpareigojimų nevykdymo ir netaiko bet kurios kitos priemonės, kuria ribojama asmens laisvė.

670 Straipsnis

Atsisakymo pagrindai

1. Bendradarbiauti pagal šią antraštinę dalį gali būti atsisakyta, jei:

a)	prašomoji valstybė mano, kad prašymo vykdymas prieštarautų principui ne bis in idem, arba

nusikalstama veika, su kuria susijęs prašymas, pagal prašomosios valstybės vidaus teisę nėra nusikalstama veika, jei ji padaryta jos jurisdikcijoje; tačiau šis atsisakymo pagrindas bendradarbiavimui pagal 658–662 straipsnius taikomas tik tuo atveju, jei prašoma pagalba yra susijusi su prievartos veiksmais.

2. Tiek Jungtinė Karalystė, tiek Sąjunga bet kurios iš savo valstybių narių vardu gali Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui pranešti, kad, vadovaujantis abipusiškumo principu, šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta dvigubo baudžiamumo sąlyga nebus taikoma, jei:

a)	nusikalstama veika yra viena iš 599 straipsnio 5 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų, kaip apibrėžta prašančiosios valstybės teisėje, ir

b)	už nusikalstamą veiką prašančiojoje valstybėje baudžiama laisvės atėmimo bausme arba įkalinimu, kurių ilgiausias terminas – bent treji metai.

3. Bendradarbiauti pagal 658–662 straipsnius – jei prašoma pagalba yra susijusi su prievartos veiksmais – ir pagal 663 bei 664 straipsnius taip pat gali būti atsisakyta, jei prašomų priemonių tyrimų ar procesų tikslais panašioje vidaus byloje nebūtų galima imtis pagal prašomosios valstybės vidaus teisę.

4. Bendradarbiauti pagal 658–662 straipsnius – jei prašoma pagalba yra susijusi su prievartos veiksmais – ir pagal 663 bei 664 straipsnius taip pat gali būti atsisakyta atsižvelgiant į prašomosios valstybės vidaus teisės reikalavimus, jei taikyti prašomas priemones ar bet kurias kitas panašaus poveikio priemones nebūtų leidžiama pagal prašančiosios valstybės vidaus teisę arba – kalbant apie prašančiosios valstybės kompetentingas institucijas – jei leidimo teikti prašymą nesuteikė teisminė institucija, kuri imasi su nusikalstamomis veikomis susijusių veiksmų.

5. Bendradarbiauti pagal 665–669 straipsnius taip pat gali būti atsisakyta, jei:

a)	pagal prašomosios valstybės vidaus teisę konfiskavimas nenumatytas dėl tokios rūšies nusikalstamos veikos, su kuria susijęs prašymas;

nedarant poveikio 665 straipsnio 3 dalyje nustatytoms pareigoms, tai prieštarautų prašomosios valstybės vidaus teisės principams dėl konfiskavimo apribojimų, susijusių su santykiu tarp nusikalstamos veikos ir:

i)	ekonominės naudos, kuri gali būti laikoma pajamomis iš nusikalstamos veikos, arba

ii)	turto, kuris gali būti laikomas nusikalstamos veikos priemonėmis;

c)	pagal prašomosios valstybės vidaus teisę konfiskavimas nebegali būti taikomas arba nebegali būti užtikrinamas jo vykdymas dėl praėjusių laiko terminų;

nedarant poveikio 665 straipsnio 5 ir 6 dalims, prašymas nėra susijęs su ankstesniu apkaltinamuoju nuosprendžiu, teisminio pobūdžio sprendimu arba tokiame sprendime pateiktu pareiškimu, kad įvykdyta viena ar kelios nusikalstamos veikos, kuriuo remiantis priimtas arba prašomas priimti nutarimas konfiskuoti;

e)	konfiskavimo vykdymas prašančiojoje valstybėje negali būti užtikrintas arba nutarimas konfiskuoti vis dar gali būti apskųstas įprasta tvarka, arba

prašymas susijęs su nutarimu konfiskuoti, grindžiamu asmeniui, dėl kurio tas nutarimas buvo priimtas, nedalyvaujant (in absentia) priimtu sprendimu, ir, prašomosios valstybės nuomone, per prašančiosios valstybės vykdytą procesą, po kurio priimtas toks sprendimas, neužtikrintos būtiniausios teisės į gynybą, kurios pripažįstamos kaip kiekvieno asmens, kuriam pareikštas baudžiamasis kaltinimas, teisės.

6. 5 dalies f punkto tikslais sprendimas nelaikomas priimtu in absentia, jei:

a)	jis buvo patvirtintas arba paskelbtas po to, kai atitinkamas asmuo pareiškė prieštaravimą, arba

b)	jis buvo priimtas gavus skundą, su sąlyga, kad skundą buvo pateikęs atitinkamas asmuo.

7. 5 dalies f punkto tikslais svarstydama, ar buvo užtikrintos būtiniausios teisės į gynybą, prašomoji valstybė atsižvelgia į tai, kad atitinkamas asmuo sąmoningai siekė išvengti teisingumo, arba į tai, kad tas asmuo turėjo galimybę pasinaudoti teisių gynimo priemone prieš in absentia priimtą sprendimą, tačiau pasirinko to nedaryti. Tas pats taikoma ir tuo atveju, kai atitinkamas asmuo, kuriam buvo tinkamai įteiktas šaukimas atvykti į teismą, pasirinko neatvykti ir neprašyti posėdžio atidėti.

8. Banko paslapties užtikrinimas negali būti priežastis, kuria remdamosi valstybės atsisakytų bet kokio bendradarbiavimo pagal šią antraštinę dalį. Prašomoji valstybė, atsižvelgdama į savo vidaus teisės reikalavimus, gali reikalauti, kad prašymas bendradarbiauti, dėl kurio reikėtų panaikinti banko paslaptį, būtų teikiamas gavus teisminės institucijos, kuri imasi su nusikalstamomis veikomis susijusių veiksmų, leidimą.

9. Prašomoji valstybė negali nurodyti, kad:

a)	bet kokiu būdu bendradarbiauti pagal šią antraštinę dalį kliudo tai, jog asmuo, dėl kurio prašančiosios valstybės institucijos atlieka tyrimą arba priėmė nutarimą konfiskuoti, yra juridinis asmuo;

b)	suteikti pagalbą pagal 665 straipsnio 1 dalies a punktą kliudo tai, jog fizinis asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas konfiskuoti pajamas iš nusikalstamos veikos, mirė, arba tai, jog juridinis asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas konfiskuoti tokias pajamas, vėliau nutraukė veiklą, arba

c)	bet kokiu būdu bendradarbiauti pagal šią antraštinę dalį kliudo tai, jog asmuo, dėl kurio prašančiosios valstybės institucijos atlieka tyrimą arba priėmė nutarimą konfiskuoti, prašyme nurodytas tiek kaip pagrindinės nusikalstamos veikos, tiek kaip pinigų plovimo nusikalstamos veikos vykdytojas.

671 Straipsnis

Konsultavimas ir informavimas

Jei yra svarių priežasčių manyti, kad vykdant nutarimą areštuoti ar konfiskuoti turtą kiltų reali rizika pagrindinių teisių apsaugai, prašomoji valstybė, prieš priimdama sprendimą dėl nutarimo areštuoti arba konfiskuoti vykdymo, konsultuojasi su prašančiąja valstybe ir gali pareikalauti pateikti visą būtiną informaciją.

672 Straipsnis

Atidėjimas

Gavusi prašymą, prašomoji valstybė gali atidėti veiksmo vykdymą, jei toks veiksmas pakenktų jos institucijų atliekamiems tyrimams ar procesams.

673 Straipsnis

Dalinis arba sąlyginis prašymo patenkinimas

Prieš atsisakydama bendradarbiauti arba atidėdama bendradarbiavimą pagal šią antraštinę dalį, prašomoji valstybė, kai tikslinga, pasikonsultavusi su prašančiąja valstybe, apsvarsto, ar prašymas gali būti patenkintas iš dalies arba tokiomis sąlygomis, kokios, jos manymu, yra būtinos.

674 Straipsnis

Dokumentų pateikimas

1. Valstybės teikia viena kitai kuo didesnę savitarpio pagalbą įteikiant teisminius dokumentus asmenims, kuriems turi poveikį laikinosios priemonės ir nutarimas konfiskuoti.

2. Jokia šio straipsnio nuostata nesiekiama kliudyti:

a)	galimybei teisminius dokumentus siųsti paštu tiesiogiai asmenims į užsienį, ir

teismo pareigūnų, tarnautojų ar kitų kompetentingų kilmės valstybės institucijų galimybei teisminius dokumentus įteikti tiesiogiai per tos valstybės konsulines įstaigas ar teismines institucijas, įskaitant teismo pareigūnus ir tarnautojus, arba kitas kompetentingas paskirties valstybės institucijas.

3. Įteikdama teisminius dokumentus užsienyje esantiems asmenims, kuriems turi poveikį dokumentus siunčiančiojoje valstybėje priimtos laikinosios priemonės arba nutarimai konfiskuoti, ta valstybė nurodo, kokiomis teisių gynimo priemonėmis tokie asmenys gali pasinaudoti pagal jos vidaus teisę.

675 Straipsnis

Užsienyje priimtų sprendimų pripažinimas

1. Nagrinėdama prašymą bendradarbiauti, pateiktą pagal 663–669 straipsnius, prašomoji valstybė pripažįsta visus prašančiojoje valstybėje teisminės institucijos priimtus sprendimus, susijusius su trečiųjų asmenų reikalaujamomis teisėmis.

2. Pripažinti sprendimą gali būti atsisakyta, jei:

a)	tretieji asmenys neturėjo tinkamos galimybės apginti savo teisių;

b)	sprendimas yra nesuderinamas su prašomojoje valstybėje tuo pačiu klausimu jau priimtu sprendimu;

c)	jis nesuderinamas su prašomosios valstybės viešąja tvarka, arba

d)	priimtas sprendimas prieštarauja prašomosios valstybės vidaus teisės nuostatoms dėl išimtinės jurisdikcijos.

676 Straipsnis

Institucijos

1. Kiekviena valstybė paskiria centrinę instituciją, atsakingą už prašymų, pateiktų pagal šią antraštinę dalį, siuntimą ir atsakymų į juos teikimą, tokių prašymų vykdymą arba jų perdavimą juos vykdyti kompetentingoms institucijoms.

2. Sąjunga gali paskirti Sąjungos įstaigą, kuri, be valstybių narių kompetentingų institucijų, gali teikti ir, jei tinkama, vykdyti prašymus pagal šią antraštinę dalį. Šios antraštinės dalies tikslais bet koks toks prašymas turi būti nagrinėjamas kaip valstybės narės prašymas. Be to, Sąjunga gali paskirti tą Sąjungos įstaigą centrine institucija, atsakinga už prašymų, jos parengtų pagal šią antraštinę dalį, siuntimą ir atsakymą į tokius jai pateiktus prašymus.

677 Straipsnis

Tiesioginis bendravimas

1. Centrinės institucijos tarpusavyje bendrauja tiesiogiai.

2. Skubiais atvejais prašančiosios valstybės teisminės institucijos prašymus ar pranešimus pagal šią antraštinę dalį gali tiesiogiai siųsti prašomosios valstybės teisminėms institucijoms. Tokiais atvejais tų prašymų ar pranešimų kopija per prašančiosios valstybės centrinę instituciją tuo pačiu metu siunčiama prašomosios valstybės centrinei institucijai.

3. Kai prašymas pateikiamas pagal 2 dalį ir institucija nėra kompetentinga jo nagrinėti, ji prašymą perduoda kompetentingai nacionalinei institucijai ir apie tai tiesiogiai informuoja prašančiąją valstybę.

4. Prašymus arba pranešimus, teikiamus pagal 658–662 straipsnius ir nesusijusius su prievartos veiksmais, prašančiosios valstybės kompetentingos institucijos gali tiesiogiai perduoti prašomosios valstybės kompetentingoms institucijoms.

5. Prašančiosios valstybės teisminės institucijos, prieš pateikdamos oficialų prašymą, gali pagal šią antraštinę dalį teikiamų prašymų arba pranešimų projektus tiesiogiai nusiųsti prašomosios valstybės teisminėms institucijoms, kad įsitikintų, jog gautas oficialus prašymas galės būti efektyviai išnagrinėtas ir kad jame pateikta pakankamai informacijos ir patvirtinamųjų dokumentų, reikalingų prašomosios valstybės teisės reikalavimams patenkinti.

678 Straipsnis

Prašymo forma ir kalbos

1. Visi prašymai pagal šią antraštinę dalį teikiami raštu. Jie gali būti perduodami elektroniniu būdu arba kitomis ryšių priemonėmis su sąlyga, kad prašančioji valstybė yra pasirengusi paprašyta bet kuriuo metu tokį prašymą išdėstyti raštu ir pateikti jo originalą.

2. Prašymai pagal 1 dalį teikiami viena iš prašomosios valstybės oficialiųjų kalbų arba bet kuria kita kalba, apie kurią prašomoji valstybė pranešė arba apie kurią jos vardu pranešta pagal 3 dalį.

3. Tiek Jungtinė Karalystė, tiek Sąjunga bet kurios iš savo valstybių narių vardu gali Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui pranešti, kokia kalba ar kalbomis, be oficialiosios (-iųjų) tos valstybės kalbos ar kalbų, gali būti teikiami prašymai pagal šią antraštinę dalį.

4. Prašymai pagal 663 straipsnį imtis laikinųjų priemonių teikiami naudojant 46 priede nustatytą formą.

5. Prašymai pagal 665 straipsnį vykdyti konfiskavimą teikiami naudojant 46 priede nustatytą formą.

6. Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas prireikus gali 4 ir 5 dalyse nurodytas formas iš dalies keisti.

7. Tiek Jungtinė Karalystė, tiek Sąjunga bet kurios iš savo valstybių narių vardu gali Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui pranešti, kad jai reikalingas bet kurių patvirtinamųjų dokumentų vertimas į vieną iš prašomosios valstybės oficialiųjų kalbų arba bet kurią kitą kalbą, nurodytą pagal šio straipsnio 3 dalį. Nedarant poveikio 663 straipsnio 4 dalyje nustatytiems laiko terminams, jei prašymai teikiami pagal 663 straipsnio 4 dalį, toks patvirtinamųjų dokumentų vertimas prašomajai valstybei gali būti pateiktas per 48 valandas po prašymo perdavimo.

679 Straipsnis

Legalizavimas

Taikant šią antraštinę dalį perduodamiems dokumentams jokie legalizavimo formalumai netaikomi.

680 Straipsnis

Prašymo turinys

1. Visuose prašymuose bendradarbiauti pagal šią antraštinę dalį nurodoma:

a)	prašymą teikianti institucija ir tyrimus arba procesus vykdanti institucija;

b)	prašymo objektas ir priežastys;

c)	dalykai, įskaitant svarbius faktus (kaip antai nusikalstamos veikos data, vieta ir aplinkybės), su kuriais susiję tyrimai ar procesai, išskyrus atvejus, kai prašoma pateikti pranešimą;

jei bendradarbiavimas susijęs su prievartos veiksmais:

i)	pateikiamas įstatymų nuostatų tekstas arba, jei tai neįmanoma, trumpai išdėstoma atitinkama taikytina teisė, ir

ii)	nurodoma, kad prašomos taikyti priemonės arba bet kokių kitų panašaus poveikio priemonių būtų galima imtis prašančiosios valstybės teritorijoje pagal jos vidaus teisę;

kai būtina ir kiek įmanoma:

i)	atitinkamo (-ų) asmens (-ų) duomenys, įskaitant vardą ir pavardę, gimimo datą ir vietą, pilietybę ir buvimo vietą, o juridinio asmens atveju – buveinę, ir

ii)	turtas, dėl kurio prašoma bendradarbiauti, jo buvimo vieta, ryšys su atitinkamu (-ais) asmeniu (-imis), bet koks ryšys su nusikalstama veika, taip pat visa turima informacija apie kitus asmenis bei su turtu susijusius interesus, ir

f)	bet kokia konkreti prašančiosios valstybės pageidavimu taikytina procedūra.

2. Pagal 663 straipsnį teikiamame prašyme imtis laikinųjų priemonių, susijusių su turto, dėl kurio gali būti priimtas nutarimas konfiskuoti reikalaujant sumokėti pinigų sumą, areštu, taip pat nurodoma didžiausia siekiama išieškoti su tuo turtu susijusi suma.

3. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos, bet kuriame pagal 665 straipsnį teikiamame prašyme pateikiama:

665 straipsnio 1 dalies a punkto atveju:

i)	prašančiosios valstybės teismo priimto nutarimo konfiskuoti patvirtinta kopija ir trumpas priežasčių, kuriomis remiantis tas nutarimas buvo priimtas (jei jos nenurodytos pačiame nutarime), išdėstymas;

ii)	prašančiosios valstybės kompetentingos institucijos patvirtinimas, kad nutarimo konfiskuoti vykdymas yra užtikrintinas ir negali būti apskųstas įprasta tvarka;

iii)	informacija apie tai, kokiu mastu prašoma užtikrinti nutarimo vykdymą, ir

iv)	informacija apie būtinybę imtis laikinųjų priemonių;

b)	665 straipsnio 1 dalies b punkto atveju – trumpas faktų, kuriais rėmėsi prašančioji valstybė ir kurių pakanka, kad prašomoji valstybė galėtų prašyti priimti nutarimą pagal savo vidaus teisę, išdėstymas;

c)	kai tretieji asmenys turėjo galimybę pareikalauti teisių – tai įrodantys dokumentai.

681 Straipsnis

Netinkami prašymai

1. Jei prašymas neatitinka šios antraštinės dalies nuostatų arba pateiktos informacijos nepakanka, kad prašomoji valstybė prašymą galėtų nagrinėti, ta valstybė gali paprašyti prašančiosios valstybės iš dalies pakeisti prašymą arba papildyti jį papildoma informacija.

2. Prašomoji valstybė gali nustatyti tokio iš dalies pakeisto prašymo ar informacijos gavimo terminą.

3. Kol bus gautas prašomas pateikti iš dalies pakeistas prašymas arba su prašymu, pateiktu pagal 665 straipsnį, susijusi informacija, prašomoji valstybė gali imtis bet kurios iš 658–664 straipsniuose nurodytų priemonių.

682 Straipsnis

Didelis skaičius prašymų

1. Kai prašomoji valstybė dėl to paties asmens ar turto gauna daugiau nei vieną prašymą, teikiamą pagal 663 arba 665 straipsnį, didelis skaičius prašymų neužkerta kelio tai valstybei nagrinėti prašymus, susijusius su laikinųjų priemonių taikymu.

2. Jei pagal 665 straipsnį pateikiamas didelis skaičius prašymų, prašomoji valstybė apsvarsto galimybę konsultuotis su prašančiosiomis valstybėmis.

683 Straipsnis

Pareiga pateikti priežastis

Prašomoji valstybė pateikia bet kokio sprendimo atsisakyti bendradarbiauti pagal šią antraštinę dalį, atidėti tokį bendradarbiavimą arba nustatyti jo sąlygas priežastis.

684 Straipsnis

Informacija

1. Prašomoji valstybė nedelsdama informuoja prašančiąją valstybę apie:

a)	veiksmus, pradėtus remiantis pagal šią antraštinę dalį pateiktu prašymu;

b)	veiksmų, atliktų remiantis pagal šią antraštinę dalį pateiktu prašymu, galutinį rezultatą;

c)	sprendimą visiškai ar iš dalies atsisakyti bendradarbiauti pagal šią antraštinę dalį, tokį bendradarbiavimą atidėti arba nustatyti jo sąlygas;

d)	bet kokias aplinkybes, dėl kurių neįmanoma atlikti prašomo veiksmo arba jį atlikti gali būti gerokai vėluojama, ir

e)	kai laikinųjų priemonių imamasi pagal prašymą, pateiktą pagal 658–663 straipsnius, – tas savo vidaus teisės nuostatas, dėl kurių laikinoji priemonė būtų automatiškai panaikinta.

2. Prašančioji valstybė nedelsdama informuoja prašomąją valstybę apie:

a)	bet kokią atliktą peržiūrą, priimtą sprendimą ar bet kokį kitą faktą, dėl kurio nutarimo konfiskuoti vykdymas nebegali būti visiškai ar iš dalies užtikrintas, ir

b)	bet kokį faktinį ar teisinį pokytį, dėl kurio bet koks veiksmas pagal šią antraštinę dalį tampa nebepateisinamas.

3. Jei valstybė, remdamasi tuo pačiu nutarimu konfiskuoti, prašo vykdyti konfiskavimą daugiau nei vienoje valstybėje, ji apie tokį prašymą informuoja visas su nutarimo vykdymo užtikrinimu susijusias valstybes.

685 Straipsnis

Naudojimo apribojimas

1. Prašomoji valstybė gali nustatyti, kad prašymas vykdomas su sąlyga, jog prašančiosios valstybės institucijos gautos informacijos ar įrodymų be jos išankstinio sutikimo nenaudoja ir neperduoda naudoti kituose nei prašyme nurodytieji tyrimuose ar procesuose.

2. Prašančiosios valstybės institucijos pagal šią antraštinę dalį prašomosios valstybės pateiktos informacijos ar įrodymų be šios išankstinio sutikimo nenaudoja ir neperduoda naudoti kituose nei prašyme nurodytieji tyrimuose ar procesuose.

3. Pagal šią antraštinę dalį pateiktus asmens duomenis valstybė, kuriai jie buvo perduoti, gali naudoti:

a)	procesuose, kuriems taikoma ši antraštinė dalis;

b)	kitose su a punkte nurodytais procesais tiesiogiai susijusiose teismo ir administracinėse procedūrose;

c)	siekdama užkirsti kelią tiesioginei ir didelei grėsmei visuomenės saugumui, arba

d)	bet kuriuo kitu tikslu – tik gavusi išankstinį duomenis teikiančios valstybės sutikimą, išskyrus atvejus, kai atitinkama valstybė yra gavusi duomenų subjekto sutikimą.

4. Šis straipsnis taikomas ir ne pateiktiems, bet kitais būdais pagal šią antraštinę dalį gautiems asmens duomenims.

5. Šis straipsnis netaikomas asmens duomenims, kuriuos Jungtinė Karalystė arba valstybė narė gavo pagal šią antraštinę dalį iš savo šaltinių.

686 Straipsnis

Konfidencialumas

1. Prašančioji valstybė gali prašyti, kad prašomoji valstybė užtikrintų prašyme pateiktų faktų ir jo turinio konfidencialumą, išskyrus atvejus, kai tai būtina prašymui įvykdyti. Jei prašomoji valstybė laikytis konfidencialumo reikalavimo negali, ji nedelsdama apie tai informuoja prašančiąją valstybę.

2. Prašančioji valstybė, jei tai neprieštarauja pagrindiniams jos vidaus teisės principams, paprašyta užtikrina visų prašomosios valstybės pateiktų įrodymų ir informacijos konfidencialumą ir juos atskleidžia tik tiek, kiek būtina prašyme apibūdintiems tyrimams ar procesams vykdyti.

3. Laikydamasi savo vidaus teisės nuostatų, valstybė, gavusi pagal 662 straipsnį savo iniciatyva teikiamos informacijos, laikosi visų informaciją teikiančios valstybės konfidencialumo reikalavimų. Jei informaciją gavusi valstybė laikytis tokio reikalavimo negali, ji nedelsdama apie tai informuoja informaciją perdavusią valstybę.

687 Straipsnis

Išlaidos

Įprastines prašymo patenkinimo išlaidas padengia prašomoji valstybė. Jei prašymui patenkinti reikės didelių arba ypatingų išlaidų, prašančioji ir prašomoji valstybės konsultuojasi siekdamos sutarti dėl prašymo vykdymo sąlygų ir išlaidų padengimo būdo.

688 Straipsnis

Žalos atlyginimas

1. Kai asmuo inicijuoja ieškinį dėl atsakomybės už žalą, padarytą dėl veiksmo arba neveikimo, susijusių su bendradarbiavimu pagal šią antraštinę dalį, atitinkamos valstybės, kai tinkama, apsvarsto galimybę konsultuotis viena su kita, kad nustatytų, kaip padalyti žalos atlyginimo sumą.

2. Valstybė, dėl kurios pradėtas ginčas dėl žalos atlyginimo, apie tokį ginčą stengiasi informuoti kitą valstybę, jei ta valstybė galėtų būti suinteresuota byla.

689 Straipsnis

Teisių gynimo priemonės

1. Kiekviena valstybė užtikrina, kad asmenys, kuriems turi poveikį pagal 663–666 straipsnius taikomos priemonės, turėtų veiksmingas teisių gynimo priemones, kad galėtų apsaugoti savo teises.

2. Esminės priežastys, dėl kurių prašoma imtis priemonių pagal 663–666 straipsnius, prašomosios valstybės teisme neginčijamos.

XII ANTRAŠTINĖ DALIS

KITOS NUOSTATOS

690 Straipsnis

Pranešimai

1. Iki šio Susitarimo įsigaliojimo dienos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė pateikia bet kurį iš pranešimų, numatytų 602 straipsnio 2 dalyje, 603 straipsnio 2 dalyje ir 611 straipsnio 4 dalyje, ir deda visas pastangas nurodyti, jei toks pranešimas nebus pateiktas.

Jei tokio pranešimo ar nurodymo valstybės atžvilgiu nepateikta pirmoje pastraipoje nurodytu laiku, pranešimus tos valstybės atžvilgiu galima pateikti kuo greičiau ir ne vėliau kaip per du mėnesius po šio Susitarimo įsigaliojimo.

Tuo pereinamuoju laikotarpiu bet kuri valstybė, kurios atžvilgiu nepateikta pranešimų, numatytų 602 straipsnio 2 dalyje, 603 straipsnio 2 dalyje ir 611 straipsnio 4 dalyje, ir kuriai nenurodyta, kad toks pranešimas nebus pateiktas, gali pasinaudoti tame straipsnyje numatyta galimybe taip, tarsi toks pranešimas tos valstybės atžvilgiu būtų buvęs pateiktas. 603 straipsnio 2 dalies atveju valstybė gali pasinaudoti tame straipsnyje numatytomis galimybėmis tik tiek, kiek tai suderinama su pranešimo pateikimo kriterijais.

2. 599 straipsnio 4 dalyje, 605 straipsnio 1 dalyje, 606 straipsnio 2 dalyje, 625 straipsnio 1 dalyje, 626 straipsnio 1 dalyje, 659 straipsnio 4 dalyje, 660 straipsnio 5 dalyje, 661 straipsnio 5 dalyje, 670 straipsnio 2 dalyje ir 678 straipsnio 3 ir 7 dalyse nurodyti pranešimai gali būti pateikiami bet kuriuo metu.

3. 605 straipsnio 1 dalyje, 606 straipsnio 2 dalyje ir 678 straipsnio 3 ir 7 dalyse nurodyti pranešimai gali būti bet kuriuo metu pakeisti.

4. 602 straipsnio 4 dalyje, 603 straipsnio 2 dalyje, 605 straipsnio 1 dalyje, 611 straipsnio 4 dalyje, 659 straipsnio 4 dalyje, 660 straipsnio 5 dalyje ir 661 straipsnio 5 dalyje nurodyti pranešimai gali būti bet kuriuo metu atšaukti.

5. Sąjunga Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbia informaciją apie Jungtinės Karalystės pranešimus, nurodytus 605 straipsnio 1 dalyje.

6. Iki šio Susitarimo įsigaliojimo dienos Jungtinė Karalystė praneša Sąjungai apie šias institucijas:

a)	instituciją, atsakingą už keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų gavimą ir tvarkymą pagal III antraštinę dalį;

b)	instituciją, laikomą kompetentinga teisėsaugos institucija V antraštinės dalies tikslais, ir pateikia trumpą jos kompetencijų aprašymą;

c)	nacionalinį kontaktinį punktą, paskirtą pagal 568 straipsnio 1 dalį;

d)	instituciją, laikomą kompetentinga institucija VI antraštinės dalies tikslais, ir pateikia trumpą jos kompetencijų aprašymą;

e)	kontaktinį punktą, paskirtą pagal 584 straipsnio 1 dalį;

f)	Jungtinės Karalystės vidaus korespondentą terorizmo klausimais, paskirtą pagal 584 straipsnio 2 dalį;

g)	instituciją, pagal Jungtinės Karalystės vidaus teisę kompetentingą vykdyti arešto orderį, kaip nurodyta 598 straipsnio c punkte, ir instituciją, pagal Jungtinės Karalystės vidaus teisę kompetentingą išduoti arešto orderį, kaip nurodyta 598 straipsnio d punkte;

h)	Jungtinės Karalystės pagal 623 straipsnio 3 dalį paskirtą instituciją;

i)	Jungtinės Karalystės pagal 645 straipsnį paskirtą centrinę instituciją;

j)	Jungtinės Karalystės pagal 676 straipsnio 1 dalį paskirtą centrinę instituciją.

Sąjunga informaciją apie pirmoje pastraipoje nurodytas institucijas skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7. Iki šio Susitarimo įsigaliojimo dienos Sąjunga savo arba savo valstybių narių vardu, priklausomai nuo konkretaus atvejo, Jungtinei Karalystei praneša apie šias institucijas:

a)	informacijos apie keleivius skyrius, kiekvienos valstybės narės įsteigtus arba paskirtus atlikti keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų gavimo ir tvarkymo pagal III antraštinę dalį užduotis;

b)	instituciją, pagal kiekvienos valstybės narės vidaus teisę kompetentingą vykdyti arešto orderį, kaip nurodyta 598 straipsnio c punkte, ir instituciją, pagal kiekvienos valstybės narės vidaus teisę kompetentingą išduoti arešto orderį, kaip nurodyta 598 straipsnio d punkte;

c)	kiekvienos valstybės narės pagal 623 straipsnio 3 dalį paskirtą instituciją;

d)	634 straipsnyje nurodytą Sąjungos įstaigą;

e)	kiekvienos valstybės narės pagal 645 straipsnį paskirtą centrinę instituciją;

f)	kiekvienos valstybės narės pagal 676 straipsnio 1 dalį paskirtą centrinę instituciją;

g)	bet kurią Sąjungos įstaigą, paskirtą pagal 676 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį, ir nurodo, ar ji centrine institucija paskirta ir pagal tos dalies paskutinį sakinį.

8. Pagal 6 arba 7 dalį pateikti pranešimai gali būti bet kuriuo metu pakeisti. Apie tokius pakeitimus pranešama Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui.

9. Jungtinė Karalystė ir Sąjunga pagal 6 dalies a, b, d, e, g, h, i ir j punktus ir atitinkamai pagal 7 dalį gali pranešti apie daugiau nei vieną instituciją ir tokius pranešimus teikti tik konkrečiais tikslais.

10. Sąjunga, teikdama šiame straipsnyje nurodytus pranešimus, nurodo, kuriai iš jos valstybių narių tas pranešimas taikomas arba kad pranešimą ji teikia savo vardu.

691 Straipsnis

Peržiūra ir vertinimas

1. Ši dalis bendrai peržiūrima pagal 776 straipsnį arba Šalių bendru sutarimu bet kuriai Šaliai pateikus prašymą.

2. Šalys dėl peržiūros vykdymo tvarkos nusprendžia iš anksto ir praneša viena kitai apie savo atitinkamų peržiūros grupių sudėtį. Į peržiūros grupes įtraukiami asmenys, turintys su peržiūrimais klausimais susijusių tinkamų ekspertinių žinių. Visi peržiūros dalyviai pagal taikytinus įstatymus privalo laikytis diskusijų konfidencialumo reikalavimų ir turėti tinkamus patikimumo pažymėjimus. Tokių peržiūrų tikslais Jungtinė Karalystė ir Sąjunga nustato tinkamos prieigos prie atitinkamų dokumentų ir sistemų, taip pat bendravimo su darbuotojais tvarką.

3. Nedarant poveikio 2 daliai, atliekant peržiūrą visų pirma nagrinėjami šios dalies praktinio įgyvendinimo, aiškinimo ir plėtojimo klausimai.

692 Straipsnis

Nutraukimas

1. Nedarant poveikio 779 straipsniui, kiekviena Šalis gali bet kuriuo metu nutraukti šios dalies galiojimą, apie tai raštu pranešdama diplomatiniais kanalais. Tokiu atveju ši dalis nustoja galioti pirmąją devinto mėnesio po pranešimo datos dieną.

2. Tačiau jei šios dalies galiojimas nutraukiamas dėl to, kad Jungtinė Karalystė arba valstybė narė denonsavo Europos žmogaus teisių konvenciją arba jos 1, 6 ar 13 protokolą, ši dalis nustoja galioti nuo tokio denonsavimo įsigaliojimo dienos arba, jei pranešimas apie šios dalies galiojimo nutraukimą pateikiamas po tos dienos, penkioliktą dieną po tokio pranešimo pateikimo.

3. Jei kuri nors Šalis praneša apie nutraukimą pagal šį straipsnį, Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas susitinka nuspręsti, kokių priemonių reikia imtis siekiant užtikrinti, kad bet koks pagal šią dalį pradėtas bendradarbiavimas būtų tinkamai užbaigtas. Bet kuriuo atveju, kalbant apie visus asmens duomenis, gautus bendradarbiaujant pagal šią dalį prieš jai nustojant galioti, Šalys užtikrina, kad apsaugos lygis, kuris buvo taikytas tuos asmens duomenis perduodant, būtų išlaikytas ir įsigaliojus nutraukimui.

693 Straipsnis

Sustabdymas

1. Jei vienoje Šalyje nustatoma didelių sisteminių trūkumų, susijusių su pagrindinių teisių apsauga arba teisinės valstybės principo laikymusi, kita Šalis gali sustabdyti šios dalies arba jos antraštinių dalių taikymą, apie tai raštu pranešdama diplomatiniais kanalais. Tokiame pranešime nurodomi dideli sisteminiai trūkumai, kuriais grindžiamas taikymo sustabdymas.

2. Jei vienoje Šalyje nustatoma didelių sisteminių trūkumų, susijusių su asmens duomenų apsauga, ir, be kita ko, jei dėl tų trūkumų nustotas taikyti atitinkamas sprendimas dėl tinkamumo, kita Šalis gali sustabdyti šios dalies arba jos antraštinių dalių taikymą, apie tai raštu pranešdama diplomatiniais kanalais. Tokiame pranešime nurodomi dideli sisteminiai trūkumai, kuriais grindžiamas taikymo sustabdymas.

3. 2 dalies tikslais atitinkamas sprendimas dėl tinkamumo reiškia:

a)	kai tai susiję su Jungtine Karalyste – Europos Komisijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 (82) 36 straipsnį arba analogiškus teisės aktus, kuriais ta direktyva pakeičiama, priimtą sprendimą, kuriuo patvirtinamas tinkamas apsaugos lygis;

b)	kai tai susiję su Sąjunga – Jungtinės Karalystės priimtą sprendimą, kuriuo patvirtinamas tinkamas duomenų apsaugos lygis perdavimo, kuriam taikoma 2018 m. Duomenų apsaugos akto (83) 3 dalis arba analogiški teisės aktai, kuriais tas įstatymas pakeičiamas, tikslais.

4. Kalbant apie III arba X antraštinės dalies taikymo sustabdymą, nuorodos į atitinkamą sprendimą dėl tinkamumo taip pat apima:

kai tai susiję su Jungtine Karalyste – Europos Komisijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (84) (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 45 straipsnį arba analogiškus teisės aktus, kuriais tas reglamentas pakeičiamas, priimtą sprendimą, kuriuo patvirtinamas tinkamas apsaugos lygis;

b)	kai tai susiję su Sąjunga – Jungtinės Karalystės priimtą sprendimą, kuriuo patvirtinamas tinkamas duomenų apsaugos lygis perdavimo, kuriam taikoma 2018 m. Duomenų apsaugos akto 2 dalis arba analogiški teisės aktai, kuriais tas įstatymas pakeičiamas, tikslais.

5. Antraštinės dalys, kurių taikymas sustabdomas, laikinai nustoja būti taikomos nuo pirmos trečio mėnesio, einančio po 1 arba 2 dalyje nurodyto pranešimo, dienos, nebent ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki to laikotarpio, kuris, priklausomai nuo konkretaus atvejo, gali būti pratęstas pagal 7 dalies d punktą, pabaigos, Šalis, kuri pranešė apie sustabdymą, diplomatiniais kanalais kitai Šaliai raštu praneša apie pirmojo pranešimo atšaukimą arba sustabdymo taikymo srities susiaurinimą. Pastaruoju atveju laikinai nustoja būti taikomos tik antrajame pranešime nurodytos antraštinės dalys.

6. Jei viena Šalis pagal 1 arba 2 dalį praneša apie vienos ar kelių šios dalies antraštinių dalių taikymo sustabdymą, kita Šalis gali sustabdyti visų likusių antraštinių dalių taikymą, apie tai diplomatiniais kanalais raštu pranešdama prieš tris mėnesius.

7. Pateikus pranešimą apie taikymo sustabdymą pagal 1 arba 2 dalį, apie tai nedelsiant informuojama Partnerystės taryba. Partnerystės taryba išnagrinėja galimybes leisti Šaliai, pranešusiai apie sustabdymą, atidėti jo įsigaliojimą, susiaurinti jo taikymo sritį arba jį atšaukti. Tuo tikslu, atsižvelgdama į Specialiojo teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komiteto rekomendaciją, Partnerystės taryba gali:

a)	susitarti dėl bendro šios dalies nuostatų aiškinimo;

b)	rekomenduoti Šalims imtis tinkamų veiksmų;

c)	patvirtinti tinkamas šios dalies pataisas, būtinas, kad būtų pašalintos sustabdymo priežastys, ir nustatyti ne ilgesnį kaip 12 mėnesių pataisų galiojimo laiką, ir

d)	5 dalyje nurodytą laikotarpį pratęsti ne daugiau kaip trimis mėnesiais.

8. Jei kuri nors Šalis praneša apie sustabdymą pagal šį straipsnį, Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas susitinka nuspręsti, kokių priemonių reikia imtis siekiant užtikrinti, kad bet koks pagal šią dalį pradėtas bendradarbiavimas, kuriam pranešimas daro poveikį, būtų tinkamai užbaigtas. Bet kuriuo atveju, kalbant apie visus asmens duomenis, gautus bendradarbiaujant pagal šią dalį iki tol, kol laikinai nustoja būti taikomos antraštinės dalys, kurių taikymas sustabdomas, Šalys užtikrina, kad apsaugos lygis, kuris buvo taikytas tuos asmenis duomenis perduodant, būtų išlaikytas ir įsigaliojus taikymo sustabdymui.

9. Antraštinės dalys, kurių taikymas sustabdytas, vėl pradedamos taikyti pirmą kito mėnesio dieną po to, kai Šalis, kuri pranešė apie sustabdymą pagal 1 arba 2 dalį, diplomatiniais kanalais kitai Šaliai raštu praneša apie savo ketinimą vėl pradėti taikyti antraštines dalis, kurių taikymas sustabdytas. Šalis, pranešusi apie sustabdymą pagal 1 arba 2 dalį, apie tai praneša iš karto po to, kai pašalinami dideli sisteminiai kitos Šalies trūkumai, kuriais remiantis buvo sustabdytas taikymas.

10. Pagal 9 dalį pateikus pranešimą apie ketinimą vėl pradėti taikyti antraštines dalis, kurių taikymas buvo sustabdytas, likusios antraštinės dalys, kurių taikymas buvo sustabdytas pagal 6 dalį, vėl pradedamos taikyti tuo pačiu metu, kaip ir antraštinės dalys, kurių taikymas buvo sustabdytas pagal 1 arba 2 dalį.

694 Straipsnis

Išlaidos

Jei šiame Susitarime nenumatyta kitaip, įgyvendinant šią dalį patiriamas Šalių ar valstybių narių, įskaitant Šalių arba valstybių narių institucijas, įstaigas, organus ir agentūras, išlaidas padengia jos pačios.

XIII ANTRAŠTINĖ DALIS

GINČŲ SPRENDIMAS

695 Straipsnis

Tikslas

Šios antraštinės dalies tikslas – nustatyti spartų, veiksmingą ir efektyvų su šia dalimi susijusių Šalių tarpusavio ginčų išvengimo ir sprendimo mechanizmą, įskaitant su šia dalimi susijusius ginčus atvejais, kurie yra reglamentuojami kitomis šio Susitarimo nuostatomis, siekiant, kai įmanoma, rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą.

696 Straipsnis

Taikymo sritis

1. Ši antraštinė dalis taikoma su šia dalimi (toliau – atitinkamos nuostatos) susijusiems Šalių tarpusavio ginčams.

2. Atitinkamos nuostatos apima visas šios dalies nuostatas, išskyrus 526 ir 541 straipsnius, 552 straipsnio 14 dalį, 562, 692, 693 ir 700 straipsnius.

697 Straipsnis

Išimtinumas

Šalys įsipareigoja su šia dalimi susijusio tarpusavio ginčo nespręsti pagal kitą ginčų sprendimo mechanizmą nei numatytasis šioje antraštinėje dalyje.

698 Straipsnis

Konsultacijos

1. Jei Šalis (toliau – Šalis ieškovė) mano, kad kita Šalis (toliau – Šalis atsakovė) pažeidė pareigą pagal šią dalį, Šalys stengiasi išspręsti klausimą gera valia pradėdamos konsultacijas ir siekdamos rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą.

2. Šalis ieškovė gali prašyti surengti konsultacijas, raštu pateikdama prašymą Šaliai atsakovei. Šalis ieškovė savo rašytiniame prašyme nurodo prašymo priežastis, įskaitant nustatytus veiksmus ar neveikimą, dėl kurių, Šalies ieškovės nuomone, Šalis atsakovė pažeidė pareigą, ir nurodo, kokios atitinkamos nuostatos, jos nuomone, taikytinos.

3. Šalis atsakovė į prašymą atsako nedelsdama, bet ne vėliau kaip per dvi savaites nuo jo pateikimo dienos. Konsultacijos paprastai surengiamos per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo asmeniškai arba kitomis Šalių sutartomis ryšio priemonėmis dienos.

4. Konsultacijos užbaigiamos per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos, nebent Šalys susitaria toliau jas tęsti.

5. Šalis ieškovė gali prašyti, kad konsultacijos būtų surengtos Specialiojo teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komiteto arba Partnerystės tarybos kontekste. Pirmasis posėdis sušaukiamas per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo surengti konsultacijas pateikimo dienos. Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas gali bet kuriuo metu nuspręsti perduoti klausimą Partnerystės tarybai. Partnerystės taryba šio klausimo taip pat gali imtis pati. Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas arba, atitinkamais atvejais, Partnerystės taryba ginčą gali išspręsti priimdami sprendimą. Toks sprendimas laikomas abiem pusėms priimtinu sprendimu, kaip tai suprantama 699 straipsnyje.

6. Šalis ieškovė savo prašymą surengti konsultacijas gali bet kuriuo metu vienašališkai atsiimti. Tokiu atveju konsultacijos nedelsiant nutraukiamos.

7. Konsultacijos, visų pirma visa kaip konfidenciali nurodyta informacija ir Šalių pozicijos, kurių jos laikosi per konsultacijas, yra konfidencialios.

699 Straipsnis

Abiem pusėms priimtinas sprendimas

1. Šalys gali bet kuriuo metu pasiekti abiem pusėms priimtiną sprendimą 696 straipsnyje nurodyto ginčo atžvilgiu.

2. Abiem pusėms priimtinas sprendimas gali būti priimtas Specialiojo teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komiteto arba Partnerystės tarybos sprendimu. Kai priimdamos abiem pusėms priimtiną sprendimą Šalys susitaria dėl bendro šios dalies nuostatų aiškinimo, tas abiem pusėms priimtinas sprendimas priimamas Partnerystės tarybos sprendimu.

3. Kiekviena Šalis imasi priemonių, kurios yra būtinos, kad abiem pusėms priimtinas sprendimas būtų įgyvendintas per sutartą laikotarpį.

4. Ne vėliau kaip iki sutarto laikotarpio pabaigos įgyvendinančioji Šalis raštu informuoja kitą Šalį apie visas priemones, kurių ji ėmėsi abiem pusėms priimtinam sprendimui įgyvendinti.

700 Straipsnis

Sustabdymas

1. Jei per konsultacijas, surengtas pagal 698 straipsnį, abiem pusėms priimtino sprendimo, kaip tai suprantama 699 straipsnyje, rasti nepavyko, tačiau Šalis ieškovė pagal 698 straipsnio 6 dalį pateikto prašymo surengti konsultacijas neatsiėmė ir mano, kad Šalis atsakovė šiurkščiai pažeidžia savo pareigas pagal 698 straipsnio 2 dalyje nurodytas atitinkamas nuostatas, Šalis ieškovė gali sustabdyti šios dalies antraštinių dalių, su kuriomis susijęs šiurkštus pažeidimas, taikymą, apie tai raštu pranešdama diplomatiniais kanalais. Tokiame pranešime nurodomi šiurkštūs Šalies atsakovės pareigų pažeidimai, kuriais grindžiamas taikymo sustabdymas.

2. Antraštinės dalys, kurių taikymas sustabdomas, laikinai nustoja būti taikomos nuo pirmos trečio mėnesio, einančio po 1 dalyje nurodyto pranešimo, dienos arba nuo kurios nors kitos Šalių bendrai sutartos datos, nebent ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki to laikotarpio pabaigos Šalis ieškovė diplomatiniais kanalais raštu praneša Šaliai atsakovei apie pirmojo pranešimo atšaukimą arba sustabdymo taikymo srities susiaurinimą. Pastaruoju atveju laikinai nustoja būti taikomos tik antrajame pranešime nurodytos antraštinės dalys.

3. Jei Šalis ieškovė pagal 1 dalį praneša apie vienos ar kelių šios dalies antraštinių dalių taikymo sustabdymą, Šalis atsakovė gali sustabdyti visų likusių antraštinių dalių taikymą, apie tai diplomatiniais kanalais raštu pranešdama prieš tris mėnesius.

4. Jei pagal šį straipsnį pateikiamas pranešimas apie taikymo sustabdymą, Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas susitinka nuspręsti, kokių priemonių reikia imtis siekiant užtikrinti, kad bet koks pagal šią dalį pradėtas bendradarbiavimas, kuriam pranešimas daro poveikį, būtų tinkamai užbaigtas. Bet kuriuo atveju, kalbant apie visus asmens duomenis, gautus bendradarbiaujant pagal šią dalį iki tol, kol laikinai nustoja būti taikomos antraštinės dalys, kurių taikymas sustabdomas, Šalys užtikrina, kad apsaugos lygis, kuris buvo taikytas tuos asmens duomenis perduodant, būtų išlaikytas ir įsigaliojus taikymo sustabdymui.

5. Antraštinės dalys, kurių taikymas buvo sustabdytas, vėl pradedamos taikyti nuo pirmos mėnesio, einančio po datos, kurią Šalis ieškovė diplomatiniais kanalais raštu pranešė Šaliai atsakovei apie savo ketinimą antraštines dalis, kurių taikymas buvo sustabdytas, vėl pradėti taikyti, dienos. Šalis ieškovė tai padaro nedelsdama, jei tik mano, kad šiurkštus pareigų, kuriais buvo grindžiamas taikymo sustabdymas, pažeidimas buvo pašalintas.

6. Šaliai ieškovei pagal 5 dalį pateikus pranešimą apie ketinimą vėl pradėti taikyti antraštines dalis, kurių taikymas buvo sustabdytas, likusios antraštinės dalys, kurių taikymą Šalis atsakovė buvo sustabdžiusi pagal 3 dalį, vėl pradedamos taikyti tuo pačiu metu, kaip ir antraštinės dalys, kurių taikymą Šalis ieškovė buvo sustabdžiusi pagal 1 dalį.

701 Straipsnis

Laikotarpiai

1. Visi šioje antraštinėje dalyje nustatyti laikotarpiai, atsižvelgiant į konkretų atvejį, skaičiuojami savaitėmis arba mėnesiais pradedant nuo dienos, einančios po veiksmo, su kuriuo jie siejami.

2. Kiekvienas šioje antraštinėje dalyje nurodytas laikotarpis gali būti pakeistas bendru Šalių sutarimu.

KETVIRTA DALIS

TEMINIS BENDRADARBIAVIMAS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

SVEIKATOS SAUGUMAS

702 Straipsnis

Bendradarbiavimas sveikatos saugumo srityje

1. Šio straipsnio tikslais didelė tarpvalstybinio pobūdžio grėsmė sveikatai reiškia didelį biologinės, cheminės, su aplinka susijusios ar nežinomos kilmės pavojų gyvybei arba kitokį didelį pavojų sveikatai, kuris plinta bent per vienos valstybės narės ir Jungtinės Karalystės sienas arba dėl kurio kyla didelė tokio plitimo rizika.

2. Šalys informuoja viena kitą apie didelę tarpvalstybinio pobūdžio grėsmę sveikatai, turinčią poveikį kitai Šaliai, ir stengiasi tai padaryti laiku.

3. Kai kyla didelė tarpvalstybinio pobūdžio grėsmė sveikatai, Sąjunga, gavusi rašytinį Jungtinės Karalystės prašymą, gali dėl konkrečios grėsmės suteikti jai ad hoc prieigą prie savo skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemos (SĮRS), kad Šalys ir valstybių narių kompetentingos institucijos galėtų keistis atitinkama informacija, įvertinti pavojų visuomenės sveikatai ir koordinuoti priemones, kurios galėtų būti reikalingos visuomenės sveikatai apsaugoti. Sąjunga stengiasi į Jungtinės Karalystės rašytinį prašymą atsakyti laiku.

Be to, Sąjunga gali pakviesti Jungtinę Karalystę dalyvauti Sąjungoje sušaukto iš valstybių narių atstovų sudaryto komiteto, kurio tikslas – remti su didele tarpvalstybinio pobūdžio grėsme sveikatai susijusius keitimosi informacija ir koordinavimo veiksmus, veikloje.

Abi tvarkos yra laikinos ir bet kuriuo atveju taikomos ne ilgiau nei tiek laiko, kiek viena iš Šalių, kuri kreipėsi į kitą Šalį, mano esant būtina atitinkamos didelės tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai atveju.

4. Kiekviena Šalis 2 dalyje nurodyto keitimosi informacija ir visų pagal 3 dalį teikiamų prašymų tikslais paskiria ryšių punktą ir apie tai praneša kitai Šaliai. Ryšių punktai taip pat:

a)	stengiasi padėti Šalims suprasti, ar grėsmė yra didelė tarpvalstybinio pobūdžio grėsmė sveikatai;

b)	ieško abiem pusėms priimtinų sprendimų, iškilus bet kokiems su šios antraštinės dalies įgyvendinimu susijusiems techniniams klausimams.

5. Jungtinė Karalystė, naudodamasi jai dėl konkrečios didelės tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai suteikta prieiga prie SĮRS ir dalyvaudama 3 dalyje nurodyto komiteto veikloje, tuo laikotarpiu laikosi visų taikomų naudojimosi SĮRS sąlygų ir to komiteto darbo tvarkos taisyklių. Jei, Šalims pasikeitus aiškinamąja informacija:

a)	Sąjunga mano, kad Jungtinė Karalystė pirmiau minėtų sąlygų ar darbo tvarkos taisyklių nesilaikė, Sąjunga gali tos grėsmės atveju nutraukti atitinkamą Jungtinei Karalystei suteiktą prieigą prie SĮRS arba jos dalyvavimą tame komitete;

b)	Jungtinė Karalystė mano, kad ji negali sutikti su sąlygomis ar darbo tvarkos taisyklėmis, ji gali tos grėsmės atveju atsisakyti atitinkamai naudotis SĮRS arba dalyvauti to komiteto veikloje.

6. Šalys, atsižvelgdamos į abipusius interesus, bendradarbiauja tarptautiniuose forumuose nustatytų ir naujai kylančių grėsmių sveikatos saugumui prevencijos, aptikimo, parengties joms ir reagavimo į jas klausimais.

7. Bendradarbiavimą abiem Šalims svarbiais techniniais ir moksliniais klausimais vykdo ir tuo tikslu susitarimo memorandumą gali sudaryti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras ir atitinkama Jungtinės Karalystės įstaiga, atsakinga už su infekcinėmis ligomis susijusią priežiūrą ir epidemiologinę žvalgybą, taip pat mokslines konsultacijas infekcinių ligų klausimais.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

KIBERNETINIS SAUGUMAS

703 Straipsnis

Dialogas kibernetiniais klausimais

Šalys stengiasi palaikyti nuolatinį dialogą, kurio tikslas – keistis informacija apie atitinkamus politikos pokyčius, be kita ko, susijusius su tarptautiniu saugumu, naujų technologijų saugumu, interneto valdymu, kibernetiniu saugumu, kibernetine gynyba ir kibernetiniais nusikaltimais.

704 Straipsnis

Bendradarbiavimas kibernetiniais klausimais

1. Šalys, atsižvelgdamos į abipusius interesus, bendradarbiauja kibernetinių klausimų srityje dalydamosi geriausios praktikos pavyzdžiais ir vykdydamos praktinius bendradarbiavimo veiksmus, kuriais siekiama skatinti kurti ir apsaugoti atvirą, laisvą, stabilią, taikią ir saugią kibernetinę erdvę, grindžiamą galiojančios tarptautinės teisės ir normų, skirtų atsakingam valstybių elgesiui užtikrinti, ir regioninių kibernetinio pasitikėjimo stiprinimo priemonių taikymu.

2. Be to, Šalys stengiasi bendradarbiauti atitinkamose tarptautinėse organizacijose ir forumuose, didinti visuotinį kibernetinį atsparumą ir gerinti trečiųjų šalių galimybes veiksmingai kovoti su kibernetiniais nusikaltimais.

705 Straipsnis

Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba

Tuo atveju, jei Europos Sąjungos kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybos (CERT-EU) valdančioji taryba iš anksto pritars, CERT-EU ir nacionalinė Jungtinės Karalystės kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba savanoriškai, laiku ir laikydamosi abipusiškumo principo bendradarbiauja siekdamos keistis informacija apie priemones ir metodus, kaip antai būdus, taktiką, procedūras ir geriausią praktiką, taip pat apie bendras grėsmes ir pažeidžiamumą.

706 Straipsnis

Dalyvavimas konkrečioje pagal Direktyvą (ES) 2016/1148 įsteigtos Bendradarbiavimo grupės veikloje

1. Siekiant skatinti bendradarbiavimą kibernetinio saugumo klausimais, o kartu užtikrinti Sąjungos sprendimų priėmimo proceso autonomiškumą, atitinkamos nacionalinės Jungtinės Karalystės institucijos Bendradarbiavimo grupės pirmininko kvietimu, duotu pasikonsultavus su Komisija (šio kvietimo Jungtinė Karalystė gali ir paprašyti), gali dalyvauti šioje Bendradarbiavimo grupės veikloje:

a)	keitimosi geriausia praktika pajėgumų stiprinimo srityje, kad būtų užtikrintas tinklų ir informacinių sistemų saugumas;

b)	keitimosi informacija apie pratybas, susijusias su tinklų ir informacinių sistemų saugumu;

c)	keitimosi informacija, patirtimi ir geriausia praktika rizikos ir incidentų srityje;

d)	keitimosi informacija ir geriausia praktika informuotumo didinimo, švietimo programų ir mokymo srityse, ir

e)	keitimosi informacija ir geriausia praktika su tinklų ir informacinių sistemų saugumu susijusių tyrimų ir plėtros srityje.

2. Bendradarbiavimo grupė ir atitinkamos nacionalinės Jungtinės Karalystės institucijos informacija, patirtimi arba geriausia praktika keičiasi savanoriškai ir, kai tinkama, laikydamosi abipusiškumo principo.

707 Straipsnis

Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA)

1. Siekiant skatinti bendradarbiavimą kibernetinio saugumo klausimais, o kartu užtikrinti Sąjungos sprendimų priėmimo proceso autonomiškumą, Jungtinė Karalystė Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) Valdančiosios tarybos kvietimu (jo Jungtinė Karalystė gali ir paprašyti) gali dalyvauti šioje ENISA veikloje:

a)	pajėgumų stiprinimo veikloje;

b)	su žiniomis susijusioje ir informavimo veikloje, ir

c)	informuotumo didinimo ir švietimo veikloje.

2. Jungtinės Karalystės dalyvavimo 1 dalyje nurodytoje ENISA veikloje sąlygos, įskaitant atitinkamą finansinį įnašą, nustatomos susitarime dėl darbo tvarkos, kurį ENISA Valdančioji taryba patvirtina gavus išankstinį Komisijos pritarimą ir suderinus su Jungtine Karalyste.

3. ENISA ir Jungtinė Karalystė informacija, patirtimi ir geriausia praktika keičiasi savanoriškai ir, kai tinkama, laikydamosi abipusiškumo principo.

PENKTA DALIS

DALYVAVIMAS SĄJUNGOS PROGRAMOSE, PATIKIMAS FINANSŲ VALDYMAS IR FINANSINĖS NUOSTATOS

708 Straipsnis

Taikymo sritis

1. Ši dalis taikoma Jungtinės Karalystės dalyvavimui Sąjungos programose, veikloje ir pagal jas teikiamose paslaugose, kuriose Šalių susitarimu Jungtinė Karalystė dalyvauja.

2. Ši dalis netaikoma Jungtinės Karalystės dalyvavimui sanglaudos programose pagal tikslą „Europos teritorinis bendradarbiavimas“ arba panašiose programose, kuriomis siekiama to paties tikslo, vykdomam remiantis vienos ar daugiau Sąjungos institucijų pagrindiniais aktais, taikomais toms programoms.

Pirmoje pastraipoje nurodytam dalyvavimui programose taikytinos sąlygos yra nurodomos taikytiname pagrindiniame akte ir pagal jį sudarytame finansavimo susitarime. Šalys susitaria dėl Jungtinės Karalystės dalyvavimo tose programose nuostatų, kurios būtų panašaus poveikio kaip išdėstytosios 2 skyriuje.

709 Straipsnis

Apibrėžtys

Šioje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

pagrindinis aktas –

vienos ar daugiau Sąjungos institucijų aktas, kuriuo sukuriamos programa ar veikla ir nustatomas veiksmo ir atitinkamų į Sąjungos biudžetą įtrauktų išlaidų arba iš Sąjungos biudžeto dengiamos biudžeto garantijos vykdymo teisinis pagrindas, įskaitant visus jo pakeitimus ir visus svarbius Sąjungos institucijos aktus, kuriais jis papildomas ar įgyvendinamas, išskyrus tuos, kuriais patvirtinamos darbo programos, arba

ii)	vienos ar daugiau Sąjungos institucijų aktas, kuriuo nustatoma iš Sąjungos biudžeto finansuojama veikla, išskyrus programas;

finansavimo susitarimas – su Sąjungos programomis ir veikla pagal I protokolą dėl programų ir veiklos, kuriose dalyvauja Jungtinė Karalystė, susiję susitarimai, kuriais įgyvendinamos Sąjungos lėšos, pavyzdžiui, susitarimai dėl dotacijų, susitarimai dėl įnašų, finansiniai partnerystės pagrindų susitarimai, finansavimo susitarimai ir garantijų susitarimai;

kitos taisyklės, susijusios su Sąjungos programos ir veiklos įgyvendinimu – taisyklės, nustatytos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (85) (toliau – Finansinis reglamentas), darbo programoje arba kvietimuose teikti pasiūlymus ar taikant kitas Sąjungos skyrimo procedūras;

d)	Sąjunga – Sąjunga arba Europos atominės energijos bendrija arba, priklausomai nuo konteksto, jos abi;

e)	Sąjungos skyrimo procedūra – Sąjungos, asmenų ar subjektų, kuriems patikėtas Sąjungos lėšų įgyvendinimas, pradėta Sąjungos lėšų skyrimo procedūra;

f)	Jungtinės Karalystės subjektas – bet kuris subjektas (fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kito tipo subjektas), kuris gali dalyvauti Sąjungos programos veikloje arba veikloje pagal pagrindinį aktą ir kuris gyvena arba yra įsisteigęs Jungtinėje Karalystėje;

1 SKYRIUS

JUNGTINĖS KARALYSTĖS DALYVAVIMAS SĄJUNGOS PROGRAMOSE IR VEIKLOJE

1 SKIRSNIS

BENDROSIOS DALYVAVIMO SĄJUNGOS PROGRAMOSE IR VEIKLOJE SĄLYGOS

710 Straipsnis

Dalyvavimo nustatymas

1. Jungtinė Karalystė dalyvauja Protokole dėl programų ir veiklos, kuriose dalyvauja Jungtinė Karalystė (toliau – I protokolas), išvardytose Sąjungos programose ir veikloje arba, išimtiniais atvejais, Sąjungos programų ar veiklos dalyje, kuriose ji gali dalyvauti.

2. Dėl I protokolo Šalys susitaria tarpusavyje. Jį priima ir gali iš dalies keisti Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas.

3. I protokolu:

a)	nustatomos Sąjungos programos, veikla arba išimtiniais atvejais Sąjungos programų ar veiklos dalis, kuriose Jungtinė Karalystė dalyvauja;

b)	nustatoma dalyvavimo trukmė – laikotarpis, kuriuo Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Karalystės subjektai gali teikti paraiškas dėl Sąjungos finansavimo arba kuriuo jiems gali būti pavesta įgyvendinti Sąjungos lėšas;

nustatomos konkrečios Jungtinės Karalystės ir Jungtinės Karalystės subjektų dalyvavimo sąlygos, įskaitant konkrečią 714 straipsnyje nurodytų finansinių sąlygų įgyvendinimo tvarką, konkrečią 714 straipsnyje nurodyto koregavimo mechanizmo tvarką ir dalyvavimo struktūrose, sukurtose tų Sąjungos programų ar veiklos įgyvendinimo tikslais, sąlygas. Šios sąlygos turi atitikti šį Susitarimą ir pagrindinius aktus, taip pat vienos ar daugiau Sąjungos institucijų aktus, kuriais nustatomos tokios struktūros;

d)	kai tinkama, nustatoma Jungtinės Karalystės įnašo į Sąjungos programą, įgyvendinamą pasitelkiant finansinę priemonę arba biudžeto garantiją, suma ir, kai tinkama, konkreti 717 straipsnyje nurodyta tvarka.

711 Straipsnis

Programos taisyklių laikymasis

1. Jungtinė Karalystė dalyvauja I protokole išvardytose Sąjungos programose, veikloje arba jų dalyse ir jų veikloje pagal šiame Susitarime, pagrindiniuose aktuose ir kitose taisyklėse, susijusiose su Sąjungos programų ir veiklos įgyvendinimu, nustatytas sąlygas.

2. 1 dalyje nurodytos sąlygos apima:

a)	Jungtinės Karalystės subjektų atitiktį reikalavimams ir visas kitas su Jungtine Karalyste susijusias atitikties reikalavimams sąlygas, visų pirma susijusias su kilme, veiklos vykdymo vieta ar pilietybe / nacionaline priklausomybe;

b)	paraiškų teikimui, vertinimui bei atrankai ir reikalavimus atitinkančių Jungtinės Karalystės subjektų vykdomų veiksmų įgyvendinimui taikomas sąlygas.

3. 2 dalies b punkte nurodytos sąlygos turi būti lygiavertės valstybių narių reikalavimus atitinkantiems subjektams taikytinoms sąlygoms, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus, numatytus 1 dalyje nurodytose sąlygose. Bet kuri iš Šalių gali atkreipti Specialiojo dalyvavimo Sąjungos programose komiteto dėmesį į tai, kad reikia aptarti deramai pagrįstą neleidimą dalyvauti.

712 Straipsnis

Dalyvavimo sąlygos

1. Jungtinės Karalystės dalyvavimas Sąjungos programoje ar veikloje arba jų dalyse, kaip nurodyta 708 straipsnyje, priklauso nuo to, ar Jungtinė Karalystė:

a)	deda visas pastangas pagal savo vidaus teisės aktus palengvinti asmenų, dalyvaujančių įgyvendinant šias programas ir veiklą arba jų dalis, įskaitant studentus, mokslininkus, stažuotojus ar savanorius, atvykimą ir apsigyvenimą;

užtikrina (tiek, kiek gali Jungtinės Karalystės institucijos), kad a punkte nurodytiems asmenims būtų sudarytos tokios pačios sąlygos Jungtinėje Karalystėje naudotis paslaugomis, tiesiogiai susijusiomis su programų ar veiklos įgyvendinimu, kokias turi Jungtinės Karalystės piliečiai, be kita ko, kiek tai susiję su mokesčiais;

c)	kalbant apie dalyvavimą, susijusį su keitimusi įslaptinta arba neskelbtina neįslaptinta informacija arba prieiga prie jos – yra sudariusi atitinkamus susitarimus pagal 777 straipsnį.

2. Kiek tai susiję su Jungtinės Karalystės dalyvavimu Sąjungos programoje ar veikloje arba jų dalyse, kaip nurodyta 708 straipsnyje, Sąjunga ir jos valstybės narės:

a)	deda visas pastangas (Sąjungos arba valstybių narių teisės aktų kontekste) palengvinti Jungtinės Karalystės piliečių, dalyvaujančių įgyvendinant šias programas ir veiklą arba jų dalis, įskaitant studentus, tyrėjus, stažuotojus ar savanorius, atvykimą ir apsigyvenimą;

užtikrina (tiek, kiek gali Sąjungos ir valstybių narių valdžios institucijos), kad a punkte nurodytiems Jungtinės Karalystės piliečiams būtų sudarytos tokios pačios sąlygos Sąjungoje naudotis paslaugomis, kurios yra tiesiogiai susijusios su programų ar veiklos įgyvendinimu, kokias turi Sąjungos piliečiai, be kita ko, kiek tai susiję su mokesčiais.

3. I protokole gali būti nustatytos papildomos konkrečios sąlygos, kuriose pateikiama nuoroda į šį straipsnį, kurių reikia, kad Jungtinė Karalystė galėtų dalyvauti Sąjungos programoje ar veikloje arba jų dalyse.

4. Šis straipsnis nedaro poveikio 711 straipsniui.

5. Šis straipsnis ir 718 straipsnis taip pat nedaro poveikio jokiai Jungtinės Karalystės ir Airijos nustatytai tvarkai dėl bendros kelionių erdvės.

713 Straipsnis

Jungtinės Karalystės dalyvavimas programų ar veiklos valdyme

1. Jungtinės Karalystės atstovams ar ekspertams arba Jungtinės Karalystės paskirtiems ekspertams leidžiama stebėtojų teisėmis dalyvauti komitetų ir ekspertų grupių posėdžiuose ar kituose panašiuose posėdžiuose, kuriuose dalyvauja valstybių narių atstovai ar ekspertai arba valstybių narių paskirti ekspertai ir kurie padeda Europos Komisijai įgyvendinti ir valdyti programas, veiklą ar jų dalis, kuriose Jungtinė Karalystė dalyvauja pagal 708 straipsnį, arba kuriuos įsteigė Europos Komisija Sąjungos teisės, susijusios su šiomis Sąjungos programomis, veikla ar jų dalimis, įgyvendinimo reikmėms, nebent jie yra susiję su klausimais, kuriuos svarsto tik valstybės narės, arba su programa ar veikla, kurioje Jungtinė Karalystė nedalyvauja. Jungtinės Karalystės atstovai ar ekspertai arba Jungtinės Karalystės paskirti ekspertai balsavimo metu nedalyvauja. Jungtinė Karalystė informuojama apie balsavimo rezultatus.

2. Jei ekspertai ar vertintojai skiriami ne pilietybės pagrindu, pilietybė neturi būti priežastis neleisti dalyvauti Jungtinės Karalystės piliečiams.

3. Laikantis 1 dalies sąlygų, Jungtinės Karalystės atstovų dalyvavimą 1 dalyje nurodytuose posėdžiuose arba kituose posėdžiuose, susijusiuose su programų ar veiklos įgyvendinimu, reglamentuoja tos pačios taisyklės ir procedūros, kaip ir tos, kurios taikomos valstybių narių atstovams, be kita ko, dėl teisės kalbėti, gauti informaciją ir dokumentus, nebent jie susiję su klausimais, kuriuos svarsto tik valstybės narės, arba su programa ar veikla, kurioje Jungtinė Karalystė nedalyvauja, ir dėl kelionės bei pragyvenimo išlaidų kompensavimo.

4. I protokole gali būti apibrėžtos papildomos sąlygos, susijusios su ekspertų dalyvavimu, taip pat Jungtinės Karalystės dalyvavimu valdybose ir struktūrose, sukurtose Sąjungos programų ar veiklos įgyvendinimo tikslais, kaip apibrėžta tame protokole.

2 SKIRSNIS

DALYVAVIMO SĄJUNGOS PROGRAMOSE IR VEIKLOJE FINANSAVIMO TAISYKLĖS

714 Straipsnis

Finansinės sąlygos

1. Jungtinės Karalystė ar Jungtinės Karalystės subjektai Sąjungos programose, veikloje arba jų dalyse dalyvauja tik tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė finansiškai prisideda prie atitinkamo finansavimo iš Sąjungos biudžeto.

2. Finansinį įnašą sudaro šių mokėjimų suma:

a)	dalyvavimo mokestis ir

b)	veiklos įnašas.

3. Finansinis įnašas mokamas kaip metinė įmoka, mokama viena ar daugiau dalių.

4. Nedarant poveikio 733 straipsniui, dalyvavimo mokestis yra 4 % metinio veiklos įnašo dydžio ir nėra retrospektyviai tikslinamas, išskyrus dėl sustabdymo pagal 718 straipsnio 7 dalies b punktą ir nutraukimo pagal 720 straipsnio 6 dalies c punktą. Nuo 2028 m. Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas dalyvavimo mokesčio dydį gali patikslinti.

5. Veiklos įnašu padengiamos veiklos ir rėmimo išlaidos, jis taip pat papildo (tiek įsipareigojimų, tiek mokėjimų asignavimų forma) sumas, įtrauktas į Sąjungos biudžetą, galutinai priimtą programoms ar veiklai arba išimtiniais atvejais jų dalims finansuoti ir, kai tinkama, padidintas išorės asignuotosiomis pajamomis, gautomis ne iš kitų paramos teikėjų finansinių įnašų Sąjungos programoms ir veiklai, kaip apibrėžta I protokole.

6. Veiklos įnašas grindžiamas įnašo raktu, kuris apibrėžiamas kaip Jungtinės Karalystės bendrojo vidaus produkto (BVP) rinkos kainomis ir Sąjungos BVP rinkos kainomis santykis. Taikytinu BVP rinkos kainomis laikomas tas, kurį kaip naujausią BVP rinkos kainomis metų, kuriais atliekamas metinis mokėjimas, sausio 1 d. pateikia Europos Sąjungos statistikos tarnyba (Eurostatas), kai tik pradedama taikyti 730 straipsnyje nurodyta tvarka ir pagal šios tvarkos taisykles. Prieš pradedant taikyti šią tvarką, Jungtinės Karalystės BVP laikomas tas, kuris nustatytas remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pateiktais duomenimis.

7. Veiklos įnašas grindžiamas įnašų rakto taikymu pradiniams įsipareigojimų asignavimams, padidintiems, kaip aprašyta 5 dalyje, ir įtrauktiems į Sąjungos biudžetą, galutinai priimtą Sąjungos programoms ar veiklai arba išimtiniais atvejais jų dalims, kuriose dalyvauja Jungtinė Karalystė, finansuoti taikytinais metais.

8. N metais programai, veiklai ar jų daliai skirtas veiklos įnašas gali būti atgaline data tikslinant padidintas arba sumažintas vienais ar keliais paskesniais metais remiantis pagal tų metų įsipareigojimų asignavimus padarytais biudžetiniais įsipareigojimais, jų įvykdymu laikantis teisinių įsipareigojimų ir panaikinimu.

Pirmasis tikslinimas atliekamas N+1 metais, kai pradinis įnašas tikslinant padidinamas arba sumažinamas skirtumu tarp pradinio įnašo ir patikslinto įnašo, apskaičiuoto N metų įnašų raktą pritaikius sumai:

a)	biudžetinių įsipareigojimų, padarytų pagal įsipareigojimų asignavimus, dėl kurių suteiktas leidimas N metams pagal patvirtintą Europos Sąjungos biudžetą, ir įsipareigojimų asignavimus, prilygstančius vėl paskirtiems įsipareigojimams, kurie buvo panaikinti, ir

b)	visų N metų pabaigoje turimų išorės asignuotųjų pajamų asignavimų, kurie susidaro ne iš kitų paramos teikėjų finansinių įnašų į Sąjungos programas ir veiklą, kaip apibrėžta I protokole.

Kiekvienais paskesniais metais, kol visi iš N metų įsipareigojimų asignavimų finansuojami biudžetiniai įsipareigojimai bus apmokėti arba panaikinti, ir ne vėliau kaip per trejus metus nuo programos pabaigos arba daugiametės finansinės programos, apimančius N metus, pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė, Sąjunga apskaičiuoja patikslintą N metų įnašą, sumažindama Jungtinės Karalystės įnašą suma, gauta N metų įnašo raktą taikant kiekvienais metais panaikintiems N metų įsipareigojimams, finansuojamiems iš Sąjungos biudžeto arba vėl paskiriant įsipareigojimus, kurie buvo panaikinti.

Jei išorės asignuotųjų pajamų asignavimai, kurie susidaro ne iš kitų paramos teikėjų finansinių įnašų į Sąjungos programas ir veiklą, kaip apibrėžta I protokole, yra panaikinami, Jungtinės Karalystės įnašas sumažinamas suma, gauta panaikintai sumai pritaikius N metų įnašo raktą.

N+2 arba paskesniais metais, atlikus antroje, trečioje ir ketvirtoje pastraipose nurodytus tikslinimus, Jungtinės Karalystės įnašas N metams taip pat sumažinamas suma, gauta dauginant Jungtinės Karalystės įnašą N metams iš santykio tarp:

N metų teisinių įsipareigojimų, kurie finansuojami iš N metais turimų įsipareigojimų asignavimų ir atsiranda iš konkursinių skyrimo procedūrų,

i)	kuriose Jungtinei Karalystei ir Jungtinės Karalystės subjektams neleista dalyvauti, arba

ii)	dėl kurių Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas, laikydamasis 715 straipsnyje nurodytos procedūros, nusprendė, kad Jungtinės Karalystės arba Jungtinės Karalystės subjektams faktiškai neleista dalyvauti konkursinėje dotacijų skyrimo procedūroje, arba

iii)	kurių atžvilgiu paraiškų pateikimo terminas praėjo, kai buvo taikomas 718 straipsnyje nurodytas sustabdymas arba įsigaliojus 720 straipsnyje nurodytam nutraukimui, arba

iv)	kuriose Jungtinės Karalystės ir Jungtinės Karalystės subjektų dalyvavimas buvo apribotas pagal 722 straipsnio 3 dalį, ir

b)	visos teisinių įsipareigojimų, finansuojamų iš N metų įsipareigojimų asignavimų, sumos.

Ši teisinių įsipareigojimų suma apskaičiuojama sudedant visus N metais prisiimtus biudžetinius įsipareigojimus ir atimant tuos iš jų, kurie buvo panaikinti N+1 metais.

9. Gavusi prašymą Sąjunga pateikia Jungtinei Karalystei informaciją apie jos finansinį dalyvavimą, įtrauktą į biudžetinę, apskaitos, veiklos rezultatų ir su vertinimu susijusią informaciją, teikiamą Sąjungos biudžeto ir biudžeto įvykdymą tvirtinančioms institucijoms, apie Sąjungos programas ir veiklą, kuriose Jungtinė Karalystė dalyvauja. Ta informacija teikiama deramai atsižvelgiant į Sąjungos ir Jungtinės Karalystės konfidencialumo ir duomenų apsaugos taisykles ir nedarant poveikio informacijai, kurią Jungtinė Karalystė turi teisę gauti pagal 2 skyrių.

10. Visi Jungtinės Karalystės įnašai arba Sąjungos mokėjimai atliekami ir mokėtinos arba gautinos sumos apskaičiuojamos eurais.

11. Atsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalį ir 8 dalies antrą pastraipą, išsamios šio straipsnio įgyvendinimo nuostatos išdėstytos 47 priede. 47 priedą Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas gali iš dalies keisti.

715 Straipsnis

Faktiškas neleidimas dalyvauti konkursinėje dotacijų skyrimo procedūroje

1. Jei Jungtinė Karalystė mano, kad tam tikros konkursinėje dotacijų skyrimo procedūroje nustatytos sąlygos faktiškai neleidžia Jungtinės Karalystės subjektams joje dalyvauti, Jungtinė Karalystė iki atitinkamos procedūros paraiškų pateikimo termino praneša Specialiajam dalyvavimo Sąjungos programose komitetui ir pateikia pagrindimą.

2. Per tris mėnesius nuo atitinkamos skyrimo procedūros paraiškų pateikimo termino Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas išnagrinėja 1 dalyje nurodytą pranešimą, jei Jungtinės Karalystės subjektų dalyvavimo atitinkamoje skyrimo procedūroje rodiklis yra bent 25 % mažesnis, palyginti su:

a)	vidutiniu Jungtinės Karalystės subjektų dalyvavimo per trejus metus iki pranešimo pateikimo pradėtose panašiose konkursinėse skyrimo procedūrose, kuriose tokios sąlygos nėra, rodikliu, arba

b)	jei panašių konkursinių skyrimo procedūrų nebuvo, vidutiniu Jungtinės Karalystės subjektų dalyvavimo visose atitinkamose pagal programą arba ankstesnę programą, priklausomai nuo to, kas aktualu, per 3 metus iki pranešimo pateikimo pradėtose konkursinėse skyrimo procedūrose rodikliu.

3. Specialusis Dalyvavimo Sąjungos programose komitetas iki 2 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos nusprendžia, ar Jungtinės Karalystės subjektams faktiškai neleista dalyvauti atitinkamoje skyrimo procedūroje, atsižvelgdamas į Jungtinės Karalystės pagal 1 dalį pateiktą pagrindimą ir faktinį dalyvavimo atitinkamoje skyrimo procedūroje rodiklį.

4. 2 ir 3 dalių tikslais dalyvavimo rodiklis yra Jungtinės Karalystės subjektų pateiktų paraiškų skaičiaus ir bendro paraiškų, pateiktų pagal tokią pačią skyrimo procedūrą, skaičiaus santykis.

716 Straipsnis

Programos, kurioms taikomas automatinio koregavimo mechanizmas

1. Automatinis koregavimo mechanizmas taikomas toms Sąjungos programoms, veiklai ar jų dalims, kurių atžvilgiu toks taikymas numatytas I protokole. Automatinio koregavimo mechanizmas taikomas tik I protokole nurodytoms programos ar veiklos dalims, kurios įgyvendinamos skiriant dotacijas, dėl kurių skelbiami konkursiniai kvietimai teikti pasiūlymus. I protokole gali būti nustatytos išsamios taisyklės dėl programos ar veiklos dalių, kurioms taikomas arba netaikomas automatinio koregavimo mechanizmas, nustatymo.

2. Programos ar veiklos arba jų dalių automatinio koregavimo suma lygi skirtumui tarp teisinių įsipareigojimų, realiai prisiimtų Jungtinės Karalystės arba Jungtinės Karalystės subjektų atžvilgiu ir finansuojamų iš atitinkamų metų įsipareigojimų asignavimų, pradinių sumų ir atitinkamo tam pačiam laikotarpiui skirto Jungtinės Karalystės sumokėto veiklos įnašo (atėmus rėmimo išlaidas), patikslinto pagal 714 straipsnio 8 dalį, jei ši suma yra teigiama.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sumą, kuri dvejus metus iš eilės kasmet viršija 8 % atitinkamo Jungtinės Karalystės įnašo į programą, patikslinto pagal 714 straipsnio 8 dalį, Jungtinė Karalystė privalo sumokėti kaip kiekvienų iš tų dvejų metų papildomą įnašą pagal automatinio koregavimo mechanizmą.

4. I protokole gali būti pateiktos išsamios taisyklės dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų teisinių įsipareigojimų atitinkamų sumų nustatymo, be kita ko, konsorciumų atveju, ir dėl automatinio koregavimo apskaičiavimo.

717 Straipsnis

Finansavimas, susijęs su programomis, įgyvendinamomis taikant finansines priemones arba biudžeto garantijas

1. Jei Jungtinė Karalystė dalyvauja Sąjungos programoje, veikloje arba jų dalyse, kurios įgyvendinamos taikant finansinę priemonę arba biudžeto garantiją, Jungtinės Karalystės įnašas į programas, įgyvendinamas taikant finansines priemones arba biudžeto garantijas pagal Sąjungos biudžetą, kurios įgyvendinamos pagal Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento X antraštinę dalį, mokamas grynaisiais pinigais. Grynaisiais pinigais įnešama suma padidina Sąjungos biudžeto garantiją arba finansinės priemonės finansinį paketą.

2. Jei Jungtinė Karalystė dalyvauja šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje programoje, kurią įgyvendina Europos investicijų banko grupė, tuo atveju, jei Europos investicijų banko grupei reikia padengti nuostolius, kurių nepadengia Sąjungos biudžeto suteikta garantija, Jungtinė Karalystė Europos investicijų banko grupei sumoka šių nuostolių procentinę dalį, lygią Jungtinės Karalystės bendrojo vidaus produkto rinkos kainomis ir valstybių narių, Jungtinės Karalystės ir visų toje programoje dalyvaujančių trečiųjų valstybių bendrojo vidaus produkto rinkos kainomis sumos santykiui. Taikytinu bendruoju vidaus produktu rinkos kainomis laikomas tas, kurį kaip naujausią bendrąjį vidaus produktą rinkos kainomis metų, kuriais privalomas mokėjimas, sausio 1 d. pateikia Eurostatas, kai tik pradedama taikyti 730 straipsnyje nurodyta tvarka ir pagal šios tvarkos taisykles. Prieš pradedant taikyti tą tvarką, Jungtinės Karalystės BVP laikomas tas, kurį nustatė EBPO.

3. Kai tinkama, šio straipsnio įgyvendinimo sąlygos, visų pirma užtikrinančios, kad Jungtinė Karalystė gautų savo nepanaudotų įnašų į biudžeto garantijas ir finansines priemones dalį, išsamiau išdėstytos I protokole.

3 SKIRSNIS

DALYVAVIMO SĄJUNGOS PROGRAMOSE SUSTABDYMAS IR NUTRAUKIMAS

718 Straipsnis

Jungtinės Karalystės dalyvavimo Sąjungos programoje sustabdymas Sąjungos iniciatyva

1. Pagal šį straipsnį Sąjunga gali vienašališkai sustabdyti I protokolo taikymą vienai ar daugiau Sąjungos programų, veiklai arba išimtiniais atvejais jų dalių, jei Jungtinė Karalystė nesumoka savo finansinio įnašo pagal šio skyriaus 2 skirsnį arba jei Jungtinė Karalystė iš esmės pakeičia viena iš toliau nurodytų sąlygų, kurios galiojo, kai buvo susitarta dėl Jungtinės Karalystės dalyvavimo programoje, veikloje arba išimtiniu atveju jų dalyje, ir buvo įtrauktos į I protokolą, jei tokie pakeitimai daro didelį poveikį jų įgyvendinimui:

asmenų, dalyvaujančių įgyvendinant šias programas ir veiklą arba jų dalis, įskaitant studentus, tyrėjus, stažuotojus ar savanorius, atvykimo į Jungtinę Karalystę ir apsigyvenimo joje sąlygos. Tai visų pirma taikoma, jei Jungtinei Karalystei pakeitus savo vidaus teisės aktus dėl šių asmenų atvykimo į Jungtinę Karalystę ir apsigyvenimo joje sąlygų atsiranda diskriminacija tarp valstybių narių;

b)	finansiniai įsipareigojimai, įskaitant mokesčius, kurie taikomi a punkte nurodytiems asmenims tam, kad būtų vykdoma veikla, kurią jie turi atlikti įgyvendindami programą;

c)	712 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos.

2. Sąjunga praneša Specialiajam dalyvavimo Sąjungos programose komitetui apie ketinimą sustabdyti Jungtinės Karalystės dalyvavimą atitinkamoje programoje ar veikloje. Sąjunga nustato sustabdymo aprėptį ir pateikia deramą pagrindimą. Jei Sąjunga savo pranešimo neatšaukia, sustabdymas įsigalioja praėjus 45 dienoms po Sąjungos pranešimo dienos. Sustabdymo įsigaliojimo data laikoma atskaitine sustabdymo data šio straipsnio tikslais.

Prieš pranešimą bei sustabdymą ir sustabdymo laikotarpiu Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas gali apsvarstyti tinkamas priemones, kad būtų išvengta sustabdymo arba jis būtų atšauktas. Jei Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas pasiekia susitarimą sustabdymui išvengti per pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį, sustabdymas neįsigalioja.

Bet kuriuo atveju Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas per 45 dienas susitinka šį klausimą aptarti.

3. Nuo atskaitinės sustabdymo datos Jungtinė Karalystė nelaikoma valstybe, dalyvaujančia su sustabdymu susijusioje Sąjungos programoje, veikloje ar jų dalyje, ir, visų pirma, Jungtinė Karalystė ar jos subjektai nebelaikomi atitinkančiais reikalavimus pagal 711 straipsnyje ir I protokole nustatytas sąlygas, kiek tai susiję su Sąjungos skyrimo procedūromis, kurios tą dieną dar nebuvo užbaigtos. Skyrimo procedūra laikoma užbaigta, kai pagal tą procedūrą prisiimami teisiniai įsipareigojimai.

4. Sustabdymas nedaro poveikio teisiniams įsipareigojimams, prisiimtiems iki atskaitinės sustabdymo datos. Šis Susitarimas tokiems teisiniams įsipareigojimams toliau taikomas.

5. Kai tik Jungtinė Karalystė mano, kad ji vėl tenkina dalyvavimo sąlygas, ji apie tai praneša Sąjungai ir pateikia jai atitinkamus įrodymus.

Per 30 dienų nuo to pranešimo Sąjunga įvertina klausimą ir šiuo tikslu gali paprašyti Jungtinės Karalystės pateikti papildomų įrodymų. Laikas, kurio reikia tokiems papildomiems įrodymams pateikti, neįskaitomas į bendrą vertinimo laikotarpį.

Jei Sąjunga nustato, kad dalyvavimo sąlygų vėl laikomasi, ji nepagrįstai nedelsdama praneša Specialiajam dalyvavimo Sąjungos programose komitetui, kad sustabdymas panaikinamas. Toks panaikinimas įsigalioja kitą dieną po pranešimo datos.

Jei Sąjunga nustato, kad atitiktis dalyvavo sąlygoms nebuvo atkurta, sustabdymas lieka galioti.

6. Jungtinė Karalystė vėl laikoma šalimi, dalyvaujančia atitinkamoje Sąjungos programoje ar veikloje, ir visų pirma Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Karalystės subjektai vėl laikomi atitinkančiais reikalavimus pagal 711 straipsnyje ir I protokole nustatytas sąlygas, kiek tai susiję su Sąjungos skyrimo procedūromis pagal tą Sąjungos programą ar veiklą, kuri pradėta po dienos, kurią įsigalioja sustabdymo panaikinimas, arba iki tos dienos, ir jei nėra pasibaigęs paraiškų pateikimo terminas.

7. Jei Jungtinės Karalystės dalyvavimas programoje, veikloje ar jų dalyje yra sustabdomas, sustabdymo laikotarpiu mokėtinas Jungtinės Karalystės įnašas nustatomas taip:

a)	Sąjunga perskaičiuoja veiklos įnašą, laikydamasi 714 straipsnio 8 dalies penktos pastraipos a punkto iii papunktyje aprašytos procedūros;

b)	dalyvavimo mokestis patikslinamas pagal patikslintą veiklos įnašą.

719 Straipsnis

Jungtinės Karalystės dalyvavimo Sąjungos programoje nutraukimas Sąjungos iniciatyva

1. Jei per metus po atskaitinės dienos, nurodytos 718 straipsnio 2 dalyje, Sąjunga nebus panaikinusi sustabdymo pagal 718 straipsnį, Sąjunga:

iš naujo įvertina sąlygas, kuriomis ji gali pasiūlyti leisti Jungtinei Karalystei toliau dalyvauti atitinkamose Sąjungos programose, veikloje ar jų dalyse, ir tas sąlygas pasiūlo Specialiajam dalyvavimo Sąjungos programose komitetui per 45 dienas nuo vienų metų sustabdymo laikotarpio pabaigos, kad būtų iš dalies pakeistas I protokolas. Jei per tolesnes 45 dienas Specialusis komitetas dėl tų priemonių nesusitaria, nutraukimas įsigalioja, kaip nurodyta šios dalies b punkte, arba

b)	pagal šį straipsnį vienašališkai nutraukia I protokolo taikymą Sąjungos programų, veiklos ar jų dalių atžvilgiu, atsižvelgdama į 718 straipsnyje nurodyto pokyčio poveikį programos, veiklos ar išimtiniais atvejais jų dalių įgyvendinimui arba nesumokėto įnašo sumai.

2. Sąjunga praneša Specialiajam dalyvavimo Sąjungos programose komitetui apie savo ketinimą nutraukti Jungtinės Karalystės dalyvavimą vienoje ar daugiau Sąjungos programų ar veikloje pagal 1 dalies b punktą. Sąjunga nustato nutraukimo aprėptį ir pateikia deramą pagrindimą. Jei Sąjunga savo pranešimo neatšaukia, nutraukimas įsigalioja praėjus 45 dienoms po Sąjungos pranešimo dienos. Nutraukimo įsigaliojimo data laikoma atskaitine nutraukimo data šio straipsnio tikslais.

3. Nuo atskaitinės nutraukimo datos Jungtinė Karalystė nelaikoma valstybe, dalyvaujančia su nutraukimu susijusioje Sąjungos programoje ar veikloje, ir, visų pirma, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Karalystės subjektai nebelaikomi atitinkančiais reikalavimus pagal 711 straipsnyje ir I protokole nustatytas sąlygas, kiek tai susiję su Sąjungos skyrimo procedūromis, kurios tą dieną dar nebuvo užbaigtos. Skyrimo procedūra laikoma užbaigta, jei laikantis tos procedūros prisiimami teisiniai įsipareigojimai.

4. Nutraukimas nedaro poveikio teisiniams įsipareigojimams, prisiimtiems iki atskaitinės sustabdymo datos, nurodytos 718 straipsnio 2 dalyje. Šis Susitarimas tokiems teisiniams įsipareigojimams toliau taikomas.

5. Jei I protokolo ar jo dalies taikymas programų, veiklos arba išimtiniais atvejais atitinkamų jų dalių atžvilgiu sustabdomas:

a)	veiklos įnašas, kuriuo padengiamos rėmimo išlaidos, susijusios su jau prisiimtais teisiniais įsipareigojimais, yra toliau mokėtinas iki tokių teisinių įsipareigojimų įvykdymo arba iki daugiametės finansinės programos, pagal kurią finansuojamas teisinis įsipareigojimas, pabaigos;

b)	vėlesniais metais nemokamas joks įnašas, išskyrus nurodytąjį a punkte.

720 Straipsnis

Dalyvavimo programoje ar veikloje nutraukimas iš esmės pakeitus Sąjungos programas

1. Jungtinė Karalystė gali vienašališkai nutraukti dalyvavimą I protokole nurodytoje Sąjungos programoje ar veikloje arba jų dalyje, jei:

pagrindinis tos Sąjungos programos ar veiklos teisės aktas yra iš dalies pakeičiamas tiek, kiek iš esmės pasikeičia Jungtinės Karalystės arba Jungtinės Karalystės subjektų dalyvavimo toje Sąjungos programoje ar veikloje sąlygos, visų pirma dėl programos ar veiklos tikslų ir atitinkamų veiksmų pakeitimo, arba

visa įsipareigojimų asignavimų suma, kaip nurodyta 714 straipsnyje, padidinama daugiau kaip 15 %, palyginti su pradiniu tos programos ar veiklos arba jų dalies, kurioje Jungtinė Karalystė dalyvauja, finansiniu paketu ir padidėjo arba atitinkama daugiametės finansinės programos viršutinė riba, arba viso dalyvavimo laikotarpio išorės pajamų, nurodytų 714 straipsnio 5 dalyje, suma, arba

Jungtinei Karalystei ir Jungtinės Karalystės subjektams neleidžiama dalyvauti programos ar veiklos dalyje dėl deramai pagrįstų priežasčių, ir šis neleidimas dalyvauti susijęs su įsipareigojimų asignavimais, viršijančiais 10 % įsipareigojimų asignavimų Sąjungos biudžete, galutinai priimtų tai programai ar veiklai N metams.

2. Šiuo tikslu Jungtinė Karalystė apie savo ketinimą nutraukti I protokolą, kiek tai susiję su atitinkama Sąjungos programa ar veikla, praneša Specialiajam dalyvavimo Sąjungos programose komitetui ne vėliau kaip per 60 dienų po pakeitimo ar priimto metinio biudžeto arba jo pakeitimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jungtinė Karalystė paaiškina priežastis, dėl kurių ji mano, kad pakeitimu iš esmės keičiamos dalyvavimo sąlygos. Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas posėdį šiam klausimui aptarti surengia per 45 dienas nuo pranešimo gavimo dienos.

3. Jei Jungtinė Karalystė savo pranešimo neatšaukia, nutraukimas įsigalioja praėjus 45 dienoms po Jungtinės Karalystės pateikto pranešimo dienos. Nutraukimo įsigaliojimo data laikoma atskaitine data šio straipsnio tikslais.

4. Nuo atskaitinės nutraukimo datos Jungtinė Karalystė nelaikoma valstybe, dalyvaujančia su nutraukimu susijusioje Sąjungos programoje ar veikloje, ir, visų pirma, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Karalystės subjektai nebelaikomi atitinkančiais reikalavimus pagal 711 straipsnyje ir I protokole nustatytas sąlygas, kiek tai susiję su Sąjungos skyrimo procedūromis, kurios tą dieną dar nebuvo užbaigtos. Skyrimo procedūra laikoma užbaigta, jei laikantis tos procedūros prisiimami teisiniai įsipareigojimai.

5. Nutraukimas nedaro poveikio teisiniams įsipareigojimams, prisiimtiems iki atskaitinės datos. Šis Susitarimas tokiems teisiniams įsipareigojimams toliau taikomas.

6. Atitinkamoms programoms ar veiklai taikomo nutraukimo pagal šį straipsnį atveju:

a)	veiklos įnašas, kuriuo padengiamos rėmimo išlaidos, susijusios su jau prisiimtais teisiniais įsipareigojimais, yra toliau mokėtinas iki tokių teisinių įsipareigojimų įvykdymo arba iki daugiametės finansinės programos, pagal kurią finansuojamas teisinis įsipareigojimas, pabaigos;

b)	Sąjunga perskaičiuoja metų, kuriais įvyksta nutraukimas, veiklos įnašą, laikydamasi 714 straipsnio 8 dalies penktos pastraipos a punkto iii papunktyje aprašytos procedūros. Vėlesniais metais nemokamas joks įnašas, išskyrus nurodytąjį šio straipsnio a punkte;

c)	dalyvavimo mokestis patikslinamas pagal patikslintą veiklos įnašą.

4 SKIRSNIS

VEIKLOS REZULTATŲ IR FINANSAVIMO PADIDINIMŲ PERŽIŪRA

721 Straipsnis

Veiklos rezultatų peržiūra

1. Veiklos rezultatų peržiūros procedūra pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas taikoma Sąjungos programos ar veiklos dalims, kurioms taikomas 716 straipsnyje nurodytas koregavimo mechanizmas.

2. Jungtinė Karalystė gali paprašyti Specialiojo dalyvavimo Sąjungos programose komiteto pradėti veiklos rezultatų peržiūros procedūrą, jei pagal 716 straipsnio 2 dalyje išdėstytą metodą apskaičiuota suma yra neigiama ir jei ta suma yra didesnė nei 12 % atitinkamų Jungtinės Karalystės įnašų, skirtų programai ar veiklai, patikslintų pagal 714 straipsnio 8 dalį.

3. Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas per tris mėnesius nuo 2 dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos išnagrinėja atitinkamus su veiklos rezultatais susijusius duomenis ir priima ataskaitą, kurioje pasiūlo tinkamas priemones su veiklos rezultatais susijusiems klausimams spręsti.

Pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės taikomos dvylika mėnesių nuo ataskaitos priėmimo. Pradėjus taikyti priemones, su atitinkamo laikotarpio veiklos rezultatais susiję duomenys naudojami apskaičiuojant skirtumą tarp teisinių įsipareigojimų, faktiškai prisiimtų su Jungtine Karalyste arba Jungtinės Karalystės subjektais tais kalendoriniais metais, pradinių mokėtinų sumų ir Jungtinės Karalystės už tuos metus sumokėto atitinkamo veiklos įnašo.

Jei antroje pastraipoje nurodytas skirtumas yra neigiamas ir viršija 16 % atitinkamo veiklos įnašo, Jungtinė Karalystė gali:

a)	pranešti apie ketinimą nutraukti savo dalyvavimą atitinkamoje Sąjungos programoje ar programos dalyje, pranešdama apie tai likus 45 dienoms iki norimos nutraukimo datos, ir gali nutraukti savo dalyvavimą pagal 720 straipsnio 3–6 dalis, arba

paprašyti Specialiojo dalyvavimo Sąjungos programose komiteto priimti papildomų priemonių, skirtų nepatenkinamų veiklos rezultatų klausimui spręsti, be kita ko, pritaikant Jungtinės Karalystės dalyvavimą atitinkamoje Sąjungos programoje ir patikslinant būsimus su ta programa susijusius Jungtinės Karalystės finansinius įnašus.

722 Straipsnis

Finansavimo padidinimų peržiūra

1. Jungtinė Karalystė gali pranešti Specialiajam dalyvavimo Sąjungos programose komitetui, kad nesutinka su jos įnašo į Sąjungos programą ar veiklą suma, jei visa įsipareigojimų asignavimų suma, kaip nurodyta 714 straipsnyje, padidinama daugiau kaip 5 %, palyginti su pradinio tos Sąjungos programos ar veiklos finansiniu paketu, ir padidėjo arba atitinkama viršutinė riba, arba viso dalyvavimo laikotarpio išorės pajamų, nurodytų 714 straipsnio 5 dalyje, suma.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pranešimas pateikiamas per 60 dienų nuo priimto metinio biudžeto ar jo pakeitimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos. Pranešimas nedaro poveikio Jungtinės Karalystės pareigai mokėti įnašą ir 714 straipsnio 8 dalyje nurodyto patikslinimo mechanizmo taikymui.

3. Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas per tris mėnesius nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos parengia ataskaitą ir pasiūlo tinkamas priemones bei nusprendžia dėl jų priėmimo. Tos priemonės gali apimti Jungtinės Karalystės ir Jungtinės Karalystės subjektų dalyvavimo tam tikrų rūšių veikloje ar skyrimo procedūrose apribojimą arba, kai tinkama, I protokolo pakeitimą. Jungtinės Karalystės dalyvavimo apribojimas bus laikomas neleidimu dalyvauti 714 straipsnio 8 dalyje nurodyto patikslinimo mechanizmo tikslais.

4. Jei tenkinamos 720 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos sąlygos, Jungtinė Karalystė gali nutraukti savo dalyvavimą I protokole nurodytoje Sąjungos programoje ar veikloje pagal 720 straipsnio 2–6 dalis.

2 SKYRIUS

PATIKIMAS FINANSŲ VALDYMAS

723 Straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas Sąjungos programų, veiklos ir paslaugų pagal Sąjungos programas, nurodytų I protokole ir II protokole dėl Jungtinės Karalystės galimybės gauti paslaugas, sukurtas pagal tam tikras Sąjungos programas ir veiklą, kuriose Jungtinė Karalystė nedalyvauja (toliau – II protokolas), atžvilgiu.

1 SKIRSNIS

FINANSINIŲ INTERESŲ APSAUGA IR SUSIGRĄŽINIMAS

724 Straipsnis

Veiklos vykdymas patikimo finansų valdymo tikslais

Šio skyriaus taikymo tikslais jame nurodytos Jungtinės Karalystės ir Sąjungos institucijos glaudžiai bendradarbiauja pagal savo atitinkamus įstatymus ir kitus teisės aktus.

Veikdami Jungtinės Karalystės teritorijoje, Sąjungos darbuotojai ir tyrimo įstaigos savo pareigas vykdo laikydamiesi Jungtinės Karalystės teisės.

725 Straipsnis

Peržiūros ir auditas

1. Sąjunga turi teisę pagal taikytinus vienos ar kelių Europos Sąjungos institucijų aktus ir, kaip numatyta atitinkamuose finansavimo susitarimuose ar sutartyse, atlikti technines, mokslines, finansines ar kitų rūšių peržiūras ir auditą Jungtinėje Karalystėje gyvenančio asmens ar joje įsisteigusio teisės subjekto, gaunančio Sąjungos finansavimą, taip pat Jungtinėje Karalystėje gyvenančio ar įsisteigusio trečiojo asmens, dalyvaujančio įgyvendinant Sąjungos lėšas, patalpose. Tokias peržiūras ir auditą gali atlikti Sąjungos institucijų ir įstaigų, visų pirma Europos Komisijos ir Europos Audito Rūmų, pareigūnai ar kiti Europos Komisijos pagal Sąjungos teisę įgalioti asmenys.

2. Sąjungos institucijų ir įstaigų, visų pirma Europos Komisijos ir Europos Audito Rūmų pareigūnams ir kitiems Europos Komisijos įgaliotiems asmenims sudaromos tinkamos sąlygos patekti į patalpas, susipažinti su darbu ir dokumentais (elektroninėmis jų versijomis, popierinėmis jų versijomis, arba abejomis jų versijomis) ir visa informacija, kurios reikia tokioms 1 dalyje nurodytoms peržiūroms ir auditui atlikti. Tokia galimybė apima teisę gauti audituojamų fizinių ar juridinių asmenų arba audituojamo trečiojo asmens turimų dokumentų arba duomenų laikmenų turinio fizines ar elektronines kopijas ir išrašus iš jų.

3. Jungtinė Karalystė neužkerta kelio darbuotojams ir kitiems asmenims, nurodytiems 2 dalyje, ir neapriboja jų teisės atvykti į Jungtinę Karalystę ir patekti į audituojamų asmenų patalpas vykdant šiame straipsnyje nurodytas pareigas.

4. Nepaisant Jungtinės Karalystės dalyvavimo programoje ar veikloje sustabdymo ar nutraukimo, visų šios dalies ir (arba) I protokolo nuostatų ar jų dalies sustabdymo arba šio Susitarimo nutraukimo, peržiūros ir auditas gali būti atliekami ir po atitinkamo sustabdymo ar nutraukimo įsigaliojimo dienos, laikantis sąlygų, nustatytų taikytinuose vienos ar daugiau Sąjungos institucijų aktuose, ir kaip nustatyta atitinkamuose finansavimo susitarimuose ar sutartyse, susijusiuose su teisiniu įsipareigojimu, kuriuo vykdomas Sąjungos biudžetas ir kurį Sąjunga prisiėmė iki atitinkamo sustabdymo arba nutraukimo įsigaliojimo dienos.

726 Straipsnis

Kova su pažeidimais, sukčiavimu ir kitomis nusikalstamomis veikomis, kenkiančiais Sąjungos finansiniams interesams

1. Europos Komisija ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) įgaliojamos Jungtinės Karalystės teritorijoje atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje. Europos Komisija ir OLAF veikia vadovaudamosi tuos patikrinimus, inspektavimus ir tyrimus reglamentuojančiais Sąjungos aktais.

2. Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos per pagrįstą laikotarpį informuoja Europos Komisiją arba OLAF apie bet kokį sužinotą faktą ar įtarimą, susijusį su pažeidimu, sukčiavimu arba kita neteisėta veikla, kenkiančiais Sąjungos finansiniams interesams.

3. Patikrinimai ir inspektavimai vietoje gali būti atliekami bet kurio Jungtinėje Karalystėje gyvenančio fizinio asmens arba Jungtinėje Karalystėje įsisteigusio teisės subjekto, gaunančio Europos Sąjungos finansavimą pagal finansavimo susitarimą ar sutartį, taip pat bet kurio Jungtinėje Karalystėje gyvenančio arba įsisteigusio trečiojo asmens, dalyvaujančio įgyvendinant tokį Sąjungos finansavimą, patalpose. Tokius patikrinimus ir inspektavimus rengia ir vykdo Europos Komisija arba OLAF, glaudžiai bendradarbiaudamos su Jungtinės Karalystės paskirta Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija. Paskirtoji institucija tinkamu laiku iš anksto yra informuojama apie patikrinimų ir inspektavimų objektą, tikslą ir teisinį pagrindą, kad ji galėtų suteikti pagalbą. Tuo tikslu Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų pareigūnai gali dalyvauti patikrinimuose ir inspektavimuose vietoje.

4. Europos Komisijos pareigūnai ir OLAF darbuotojai gali susipažinti su visa informacija ir dokumentais (elektroninėmis jų versijomis, popierinėmis jų versijomis, arba abejomis jų versijomis), susijusiais su 3 dalyje nurodytomis operacijomis, kurių reikia, kad patikrinimai ir inspektavimai vietoje būtų atlikti tinkamai. Visų pirma, Europos Komisijos ir OLAF pareigūnai gali padaryti svarbių dokumentų kopijas.

5. Europos Komisija arba OLAF ir Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos kiekvienu konkrečiu atveju nusprendžia, ar patikrinimus ir inspektavimus vietoje atlikti kartu, įskaitant atvejus, kai abi šalys yra kompetentingos atlikti tyrimus.

6. Jei asmuo, subjektas ar kitas trečiasis asmuo, kurio atžvilgiu turi būti atliekamas inspektavimas vietoje ar patikrinimas, nesutinka, kad patikrinimas ar inspektavimas vietoje būtų atliktas, Jungtinės Karalystės institucijos, vadovaudamosi nacionalinėmis taisyklėmis ir kitais teisės aktais, suteikia Komisijai ar OLAF reikalingą pagalbą, kad šios galėtų įvykdyti savo pareigas atlikti patikrinimą ar inspektavimą vietoje. Teikiant tokią pagalbą, be kita ko, imamasi tinkamų atsargumo priemonių pagal nacionalinę teisę, be kita ko, įrodymų apsaugos priemonių.

7. Europos Komisija arba OLAF informuoja Jungtinės Karalystės kompetentingas institucijas apie tokių patikrinimų ir inspektavimų rezultatus. Europos Komisija arba OLAF kuo greičiau praneša Jungtinės Karalystės kompetentingai institucijai apie bet kokį faktą ar įtarimą, susijusį su pažeidimu, apie kurį ji sužinojo atlikdama patikrinimą arba inspektavimą vietoje.

8. Nedarant poveikio Jungtinės Karalystės teisės taikymui, Europos Komisija gali pagal Sąjungos teisės aktus skirti administracines priemones ir nuobaudas juridiniams ar fiziniams asmenims, dalyvaujantiems įgyvendinant programą ar veiklą.

9. Tinkamo šio straipsnio įgyvendinimo tikslais Europos Komisija arba OLAF ir Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos reguliariai keičiasi informacija ir vienos iš šio Susitarimo šalių prašymu konsultuojasi tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai tai draudžiama pagal Sąjungos teisės aktus ar pagal Jungtinės Karalystės teisę.

10. Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingam bendradarbiavimui ir keitimuisi informacija su OLAF, Jungtinė Karalystė paskiria kontaktinį punktą.

11. Europos Komisijos arba OLAF ir Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų keitimasis informacija turi atitikti taikytinus konfidencialumo reikalavimus. Keičiantis informacija naudojami asmens duomenys turi būti apsaugoti pagal taikytinas taisykles.

12. Nedarant poveikio 634 straipsnio taikomumui, jei Jungtinės Karalystės pilietis, joje gyvenantis fizinis asmuo ar joje įsisteigęs teisės subjektas gauna Sąjungos finansavimą pagal I protokole išvardytas Sąjungos programas ir veiklą tiesiogiai ar netiesiogiai, be kita ko, kiek tai susiję su trečiuoju asmeniu, dalyvaujančiu įgyvendinant tokį Sąjungos finansavimą, Jungtinės Karalystės institucijos bendradarbiauja su Sąjungos institucijomis ar Sąjungos valstybių narių institucijomis, atsakingomis už Sąjungos finansiniams interesams, susijusiems su tokiu finansavimu, kenkiančių nusikalstamų veikų tyrimą, jų vykdytojų ir bendrininkų baudžiamąjį persekiojimą ir patraukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal taikytinus teisės aktus ir tarptautinius aktus, kad jos galėtų įvykdyti savo pareigas.

727 Straipsnis

708, 723, 725 ir 726 straipsnių pakeitimai

Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas gali iš dalies keisti 725 ir 726 straipsnius, visų pirma siekiant atsižvelgti į vienos ar kelių Sąjungos institucijų aktų pakeitimus.

Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas gali iš dalies keisti 708 ir 723 straipsnius, kad šio skyriaus taikymo sritis būtų išplėsta, į ją įtraukiant kitas Sąjungos programas, veiklą ir paslaugas.

728 Straipsnis

Susigrąžinimas ir vykdymo užtikrinimas

1. Europos Komisijos priimti sprendimai, kuriais juridiniams ar fiziniams asmenims, išskyrus valstybes, nustatoma piniginė prievolė, susijusi su bet kokia pretenzija, kylančia iš Sąjungos programų, veiklos, veiksmų ar projektų, yra vykdytini Jungtinėje Karalystėje. Vykdomąjį raštą neatliekant jokių formalumų, tik patikrinus sprendimo autentiškumą, prie sprendimo prideda nacionalinė institucija, kurią šiam tikslui paskiria Jungtinė Karalystė. Jungtinė Karalystė apie savo paskirtą nacionalinę instituciją praneša Komisijai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Pagal 729 straipsnį Europos Komisija turi teisę apie tokius vykdytinus sprendimus tiesiogiai pranešti Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems asmenims ir joje įsisteigusiems teisės subjektams. Tų sprendimų vykdymas užtikrinamas pagal Jungtinės Karalystės teisę.

2. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai ir nutartys, priimti pagal I protokolą taikant sutarties ar susitarimo arbitražinę išlygą, susijusią su Sąjungos programomis, veikla ar jų dalimis, Jungtinėje Karalystėje vykdytini taip pat kaip Europos Komisijos sprendimai, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje.

3. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso 1 dalyje nurodytų Komisijos sprendimų teisėtumo peržiūra ir tokių sprendimų vykdymo užtikrinimo sustabdymas. Tačiau skundų dėl tariamų vykdymo užtikrinimo pažeidimų nagrinėjimas priklauso Jungtinės Karalystės teismų jurisdikcijai.

2 SKIRSNIS

KITOS SĄJUNGOS PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS

729 Straipsnis

Komunikacija ir keitimasis informacija

Sąjungos institucijos ir įstaigos, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos programas ar veiklą arba vykdant tokių programų ar veiklos kontrolę, turi teisę tiesiogiai bendrauti, be kita ko, per elektronines keitimosi informacija sistemas, su Jungtinėje Karalystėje gyvenančiais fiziniais asmenimis arba Jungtinėje Karalystėje įsisteigusiais teisės subjektais, gaunančiais Sąjungos finansavimą, taip pat su Jungtinėje Karalystėje gyvenančiais ar įsisteigusiais trečiaisiais asmenimis, dalyvaujančiais įgyvendinant Europos Sąjungos finansavimą. Tokie asmenys, subjektai ir tretieji asmenys gali Sąjungos institucijoms ir įstaigoms tiesiogiai pateikti visą atitinkamą informaciją ir dokumentus, kuriuos jie privalo pateikti pagal Sąjungos programai ar veiklai taikomus Sąjungos teisės aktus arba tai programai įgyvendinti sudarytas sutartis ar finansavimo susitarimus.

730 Straipsnis

Bendradarbiavimas statistikos srityje

Eurostatas ir Jungtinės Karalystės statistikos tarnyba gali parengti bendradarbiavimo svarbiais statistikos klausimais tvarką, kurioje būtų numatyta, kad Eurostatas, Jungtinės Karalystės statistikos tarnybai sutikus, teiktų statistinius duomenis apie Jungtinę Karalystę šios dalies tikslais, visų pirma duomenis apie Jungtinės Karalystės BVP.

3 SKYRIUS

JUNGTINĖS KARALYSTĖS GALIMYBĖ NAUDOTIS PASLAUGOMIS PAGAL SĄJUNGOS PROGRAMAS

731 Straipsnis

Taisyklės dėl galimybės naudotis paslaugomis

1. Jei Jungtinė Karalystė nedalyvauja Sąjungos programoje ar veikloje pagal 1 skyrių, ji vis dėlto gali gauti paslaugas, teikiamas pagal Sąjungos programas ir veiklą, šiame Susitarime, pagrindiniuose aktuose ir kitose taisyklėse, susijusiose su Sąjungos programų ir veiklos įgyvendinimu, nustatytomis sąlygomis.

2. Kai tikslinga, II protokole:

a)	nustatomos pagal Sąjungos programas ir veiklą teikiamos paslaugos, kuriomis gali naudotis Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Karalystės subjektai;

b)	nustatomos Jungtinės Karalystės ir Jungtinės Karalystės subjektų galimybės naudotis paslaugomis specialiosios sąlygos. Tos sąlygos turi atitikti šiame Susitarime ir pagrindiniuose aktuose nustatytas sąlygas;

c)	kai taikytina, nurodyti Jungtinės Karalystės finansinį įnašą ir įnašą natūra, susijusį su paslauga, teikiama pagal tokias Sąjungos programas ir veiklą.

3. II protokolą priima ir gali iš dalies keisti Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas.

4. Jungtinė Karalystė ir Jungtinėje Karalystėje bei iš jos veikiantys viešieji ir privatieji erdvėlaivių savininkai bei operatoriai gali naudotis pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 541/2014/ES (86) 5 straipsnio 1 dalį teikiamomis paslaugomis, kaip nustatyta to sprendimo 5 straipsnio 2 dalyje, kol nuostatos dėl panašios galimybės bus įtrauktos į II protokolą arba iki 2021 m. gruodžio 31 d.

4 SKYRIUS

PERŽIŪROS

732 Straipsnis

Peržiūros nuostata

Praėjus ketveriems metais po I ir II protokolų taikymo pradžios Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas peržiūri jo įgyvendinimą, remdamasis duomenimis apie Jungtinės Karalystės subjektų dalyvavimą netiesioginiuose ir tiesioginiuose veiksmuose pagal programą, programos dalis, veiklą ir paslaugas, kurioms taikomi I ir II protokolai.

Bet kurios Šalies prašymu Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas aptaria pakeitimus arba siūlomus pakeitimus, turinčius įtakos Jungtinės Karalystės dalyvavimo I ir II protokoluose išvardytose programose arba programų dalyse, veikloje ir paslaugose sąlygoms, ir prireikus gali pasiūlyti tinkamas priemones, patenkančias į šio Susitarimo taikymo sritį.

5 SKYRIUS

2021–2026 M. DALYVAVIMO MOKESTIS

733 Straipsnis

2021–2026 m. dalyvavimo mokestis

714 straipsnio 4 dalyje nurodyto dalyvavimo mokesčio vertė 2021–2026 metais:

—	2021 m.: 0,5 %;

—	2022 m.: 1 %;

—	2023 m.: 1,5 %;

—	2024 m.: 2 %;

—	2025 m.: 2,5 %;

—	2026 m.: 3 %.

ŠEŠTA DALIS.

GINČŲ SPRENDIMAS IR HORIZONTALIOSIOS NUOSTATOS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

GINČŲ SPRENDIMAS

1 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

734 Straipsnis

Tikslas

Šios antraštinės dalies tikslas – nustatyti efektyvų ir veiksmingą Šalių tarpusavio ginčų dėl šio Susitarimo ir papildomųjų susitarimų aiškinimo ir taikymo išvengimo ir sprendimo mechanizmą, siekiant, jei įmanoma, rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą.

735 Straipsnis

Taikymo sritis

1. Ši antraštinė dalis, atsižvelgiant į 2, 3, 4 ir 5 dalis, taikoma Šalių tarpusavio ginčams dėl šio Susitarimo ar papildomųjų susitarimų nuostatų (toliau – atitinkamos nuostatos) aiškinimo ir taikymo.

2. Atitinkamos nuostatos apima visas šio Susitarimo ir papildomųjų susitarimų nuostatas, išskyrus:

a)	32 straipsnio 1–6 dalis ir 36 straipsnį;

b)	12 priedą;

c)	antros dalies pirmo podalio VII antraštinę dalį;

d)	antros dalies pirmo podalio X antraštinę dalį;

e)	355 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, 356 straipsnio 1 ir 3 dalis, antros dalies pirmo podalio XI antraštinės dalies 2 skyrių, 371 ir 372 straipsnius, antros dalies pirmo podalio XI antraštinės dalies 5 skyrių ir 411 straipsnio 4–9 dalis;

f)	trečią dalį, įskaitant tuos atvejus, kai taikoma dėl situacijų, kurios reglamentuojamos kitomis šio Susitarimo nuostatomis;

g)	ketvirtą dalį;

h)	šeštos dalies II antraštinę dalį;

i)	782 straipsnį, ir

j)	Susitarimą dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų.

3. Šalis gali kreiptis į Partnerystės tarybą, kad ši išspręstų ginčą dėl įsipareigojimų, kylančių iš 2 dalyje nurodytų nuostatų.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms nuostatoms taikomas 736 straipsnis.

5. Nepaisant 1 ir 2 dalių, ši antraštinė dalis netaikoma ginčams dėl Protokolo dėl socialinės apsaugos koordinavimo ar, atskirais atvejais, jo priedų nuostatų aiškinimo ir taikymo.

736 Straipsnis

Išimtinumas

Šalys įsipareigoja tarpusavio ginčų dėl šio Susitarimo arba papildomųjų susitarimų nuostatų aiškinimo ar taikymo nespręsti kitu ginčų sprendimo mechanizmu, nei numatyta šiame Susitarime.

737 straipsnis

Forumo pasirinkimas esant iš esmės lygiaverčiam įsipareigojimui pagal kitą tarptautinį susitarimą

1. Jei ginčas kyla dėl priemonės, kuria, kaip įtariama, pažeidžiamas šiame Susitarime ar papildomuosiuose susitarimuose nustatytas įsipareigojimas ir iš esmės lygiavertis įsipareigojimas pagal kitą tarptautinį susitarimą, prie kurio yra prisijungusios abi Šalys, įskaitant PPO steigimo sutartį, ginčo sprendimo forumą pasirenka Šalis ieškovė.

2. Šaliai pasirinkus forumą ir pradėjus ginčo sprendimo procedūras pagal šią antraštinę dalį ar kitą tarptautinį susitarimą, ta Šalis negali tokių procedūrų dėl konkrečios 1 dalyje nurodytos priemonės pradėti pagal kitą tarptautinį susitarimą, nebent pirmasis pasirinktas forumas nepadaro išvadų dėl procesinių ar jurisdikcinių priežasčių.

3. Šio straipsnio tikslais:

a)	laikoma, kad ginčo sprendimo procedūras pagal šią antraštinę dalį Šalis pradeda prašymu įsteigti arbitražo teismą pagal 739 straipsnį;

b)	laikoma, kad ginčo sprendimo procedūras pagal PPO steigimo sutartį Šalis pradeda prašymu įsteigti kolegiją pagal PPO susitarimo dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos 6 straipsnį, ir

c)	laikoma, kad ginčo sprendimo procedūros pagal kitą susitarimą yra pradėtos, jei jos yra pradėtos pagal atitinkamas to susitarimo nuostatas.

4. Nedarant poveikio 2 daliai, jokia šio Susitarimo ar papildomojo susitarimo nuostata netrukdo Šaliai sustabdyti įsipareigojimų vykdymą gavus PPO ginčų sprendimo tarybos leidimą arba leidimą pagal ginčų sprendimo procedūras, nustatytas kitu tarptautiniu susitarimu, prie kurio yra prisijungusios abi Šalys. PPO steigimo sutartimi ar kuriuo nors kitu Šalių tarptautiniu susitarimu nesiremiama siekiant sutrukdyti Šaliai sustabdyti įsipareigojimų vykdymą pagal šią antraštinę dalį.

2 SKYRIUS

PROCEDŪRA

738 straipsnis

Konsultacijos

1. Jei Šalis (toliau – Šalis ieškovė) mano, kad kita Šalis (toliau – Šalis atsakovė) pažeidė pareigą pagal šį Susitarimą arba kurį nors kitą papildomąjį susitarimą, Šalys stengiasi gera valia išspręsti klausimą surengdamos konsultacijas, kad būtų pasiektas abiem pusėms priimtinas sprendimas.

2. Šalis ieškovė gali prašyti surengti konsultacijas, raštu įteikdama prašymą Šaliai atsakovei. Šalis ieškovė savo rašytiniame prašyme nurodo prašymo priežastis, be kita ko, nurodo ginčijamas priemones, prašymo teisinį pagrindą ir atitinkamas nuostatas, kurias laiko taikytinomis.

3. Šalis atsakovė į prašymą atsako nedelsdama, bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jo įteikimo dienos. Konsultacijos surengiamos per 30 dienų nuo prašymo įteikimo asmeniškai arba kitomis Šalių sutartomis ryšio priemonėmis. Jei konsultacijos vyksta susitinkant asmeniškai, jos rengiamos Šalies atsakovės teritorijoje, nebent Šalys susitaria kitaip.

4. Konsultacijos laikomos užbaigtomis per 30 dienų nuo prašymo įteikimo dienos, nebent Šalys susitaria jas tęsti.

5. Konsultacijos ypatingos skubos klausimais, be kita ko, dėl greitai gendančių prekių arba sezoninių prekių ar paslaugų, surengiamos per 20 dienų nuo prašymo įteikimo dienos. Konsultacijos laikomos užbaigtomis per tas 20 dienų, nebent Šalys susitaria jas tęsti.

6. Kiekviena Šalis pateikia pakankamai faktinės informacijos, kad būtų galima išsamiai išnagrinėti ginčijamą priemonę, be kita ko, išnagrinėti, kaip ta priemonė galėtų paveikti šio Susitarimo ar kurio nors papildomojo susitarimo taikymą. Kiekviena Šalis stengiasi užtikrinti, kad konsultacijose dalyvautų jos kompetentingų institucijų darbuotojai, išmanantys dalyką, dėl kurio konsultuojamasi.

7. Šalies ieškovės prašymu šio straipsnio 3 dalyje nurodytos konsultacijos dėl ginčų, susijusių su kita sritimi, nei aptariama antros dalies pirmo podalio I–VII antraštinėse dalyse, VIII antraštinės dalies 4 skyriuje, IX–XII antraštinėse dalyse ar antros dalies šeštame podalyje, rengiamos specialiojo komiteto arba Partnerystės tarybos kontekste. Specialusis komitetas gali bet kuriuo metu nuspręsti perduoti klausimą Partnerystės tarybai. Partnerystės taryba taip pat gali imtis klausimo pati. Specialusis komitetas arba, atitinkamais atvejais, Partnerystės taryba gali ginčą išspręsti sprendimu. Taikomi šio straipsnio 3 dalyje nurodyti laikotarpiai. Posėdžių vieta reglamentuojama specialiojo komiteto arba, atitinkamai atvejais, Partnerystės tarybos darbo tvarkos taisyklėmis.

8. Konsultacijos ir ypač visa informacija, nurodyta kaip konfidenciali, taip pat pozicijos, kurių Šalys laikosi konsultacijų metu, yra konfidencialios ir nedaro poveikio nė vienos Šalies teisėms jokiuose tolesniuose procesuose.

739 Straipsnis

Arbitražo procedūra

1. Šalis ieškovė gali prašyti įsteigti arbitražo teismą, jei:

a)	Šalis atsakovė per 10 dienų nuo prašymo įteikimo dienos nesureaguoja į prašymą surengti konsultacijas;

b)	konsultacijos nesurengiamos per 738 straipsnio 3, 4 arba 5 dalyje nustatytą laikotarpį;

c)	Šalys susitaria konsultacijų nerengti, arba

d)	konsultacijos buvo užbaigtos nepasiekus abiem pusėms priimtino sprendimo.

2. Prašymas įsteigti arbitražo teismą pateikiamas įteikiant rašytinį prašymą Šaliai atsakovei. Savo prašyme Šalis ieškovė aiškiai nurodo ginčijamą priemonę ir tokiu būdu, kad tai būtų pakankamai aiškus skundo teisinis pagrindas, paaiškina, kaip ta priemonė pažeidžia atitinkamas nuostatas.

740 Straipsnis

Arbitražo teismo įsteigimas

1. Arbitražo teismą sudaro trys arbitrai.

2. Ne vėliau kaip per 10 dienų po prašymo įsteigti arbitražo teismą įteikimo dienos Šalys konsultuojasi, siekdamos susitarti dėl arbitražo teismo sudėties.

3. Jei Šalys nesusitaria dėl arbitražo teismo sudėties per šio straipsnio 2 dalyje numatytą laikotarpį, kiekviena Šalis ne vėliau kaip per penkias dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje numatyto laikotarpio pabaigos paskiria arbitrą iš tos Šalies sąrašo dalies, sudarytos pagal 752 straipsnį. Jei Šalis per tą laikotarpį nepaskiria arbitro iš savo sąrašo dalies, Šaliai ieškovei atstovaujantis Partnerystės tarybos bendrapirmininkis ne vėliau kaip per penkias dienas nuo to laikotarpio pabaigos burtų keliu atrenka arbitrą iš arbitro nepaskyrusios Šalies sąrašo dalies. Tokią arbitro atranką burtų keliu Šaliai ieškovei atstovaujantis Partnerystės tarybos bendrapirmininkis gali deleguoti.

4. Jei Šalys per šio straipsnio 2 dalyje numatytą laikotarpį nesutaria dėl arbitražo teismo pirmininko, jį iš pirmininkų sąrašo dalies, sudarytos pagal 752 straipsnį, Šaliai ieškovei atstovaujantis Partnerystės tarybos bendrapirmininkis burtų keliu atrenka ne vėliau kaip per penkias dienas nuo to laikotarpio pabaigos. Tokią arbitražo teismo pirmininko atranką burtų keliu Šaliai ieškovei atstovaujantis Partnerystės tarybos bendrapirmininkis gali deleguoti.

5. Jei kuris nors iš 752 straipsnyje numatytų sąrašų nėra sudarytas arba jame nėra pakankamai pavardžių tuo metu, kai pagal šio straipsnio 3 ar 4 dalį yra atliekama atranka, arbitrai burtų keliu atrenkami iš asmenų, kuriuos pagal 48 priedą yra oficialiai pasiūliusi viena Šalis arba abi Šalys.

6. Arbitražo teismo įsteigimo data yra diena, kai paskutinis iš trijų arbitrų praneša Šalims sutinkantis eiti paskirtas pareigas, kaip nustatyta 48 priede.

741 Straipsnis

Arbitrams taikomi reikalavimai

1. Visi arbitrai:

turi įrodyti turintys patirties teisės ir tarptautinės prekybos srityse, įskaitant specifinius klausimus, kuriems taikomos antros dalies pirmo podalio I–VII antraštinės dalys, VIII antraštinės dalies 4 skyrius, IX–XII antraštinės dalys ar antros dalies šeštas podalis, arba patirties teisės ir visais kitais klausimais, kuriems taikomas šis Susitarimas ar papildomieji susitarimai, o pirmininkas taip pat turi turėti patirties ginčų sprendimo procedūrų srityje;

b)	turi būti nesusiję nė su viena iš Šalių ir nevykdyti jų nurodymų;

c)	turi veikti kaip individualūs asmenys ir nevykdyti jokių organizacijų ar valdžios institucijų nurodymų, susijusių su ginčo klausimais, ir

d)	turi laikytis 49 priedo.

2. Visi arbitrai turi būti asmenys, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių, kurie tenkina atitinkamos savo šalies kvalifikacinius reikalavimus, keliamus aukštoms teisėjo pareigoms, arba kurie yra pripažintos kompetencijos teisės specialistai.

3. Atsižvelgdamos į konkretaus ginčo dalyką, Šalys gali susitarti nukrypti nuo 1 dalies a punkte išvardytų reikalavimų.

742 Straipsnis

Arbitražo teismo funkcijos

Arbitražo teismas:

a)	objektyviai įvertina gautą klausimą, be kita ko, objektyviai įvertina bylos faktus ir atitinkamų nuostatų taikomumą bei ginčijamų priemonių atitiktį joms;

b)	savo sprendimuose išdėsto faktines aplinkybes ir teisinius aspektus ir pagrindžia padarytas išvadas, ir

c)	turėtų reguliariai konsultuotis su Šalimis bei sudaryti tinkamas galimybes parengti abiem pusėms priimtiną sprendimą.

743 Straipsnis

Įgaliojimai

1. Jei ne vėliau kaip per penkias dienas po arbitražo teismo įsteigimo Šalys nesusitaria kitaip, arbitražo teismo įgaliojimai yra tokie:

„atsižvelgiant į susijusias šio Susitarimo arba papildomojo susitarimo atitinkamas nuostatas, išnagrinėti prašyme įsteigti arbitražo teismą nurodytą klausimą, spręsti dėl ginčijamos priemonės atitikties 735 straipsnyje nurodytoms nuostatoms ir priimti sprendimą pagal 745 straipsnį“.

2. Jei Šalys susitaria dėl kitų įgaliojimų nei nurodytieji 1 dalyje, apie sutartus įgaliojimus jos arbitražo teismui praneša per 1 dalyje nurodytą laikotarpį.

744 Straipsnis

Skubos tvarka

1. Šalies prašymu arbitražo teismas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jo įsteigimo nusprendžia, ar byla susijusi su skubiais klausimais.

2. Skubos atvejais 745 straipsnyje nustatyti laikotarpiai yra perpus trumpesni.

745 Straipsnis

Arbitražo teismo sprendimas

1. Arbitražo teismas per 100 dienų po arbitražo teismo įsteigimo dienos paskelbia Šalims tarpinį nutarimą. Jei arbitražo teismas mano, kad šio termino laikytis neįmanoma, jo pirmininkas raštu praneša apie tai Šalims, nurodydamas vėlavimo priežastis ir dieną, kurią arbitražo teismas ketina paskelbti tarpinį nutarimą. Jokiomis aplinkybėmis arbitražo teismas tarpinio nutarimo negali paskelbti vėliau kaip per 130 dienų nuo jo įsteigimo dienos.

2. Kiekviena Šalis gali per 14 dienų nuo tarpinio nutarimo paskelbimo įteikti arbitražo teismui rašytinį prašymą peržiūrėti konkrečius šio nutarimo aspektus. Per šešias dienas nuo prašymo įteikimo Šalis gali pateikti pastabų dėl kitos Šalies prašymo.

3. Jei per 2 dalyje nurodytą laikotarpį rašytinis prašymas peržiūrėti konkrečius tarpinio nutarimo aspektus neįteikiamas, tarpinis nutarimas tampa arbitražo teismo sprendimu.

4. Arbitražo teismas savo sprendimą Šalims paskelbia per 130 dienų nuo jo įsteigimo dienos. Jei arbitražo teismas mano, kad to termino laikytis neįmanoma, jos pirmininkas raštu praneša apie tai Šalims, nurodydamas vėlavimo priežastis ir dieną, kurią arbitražo teismas ketina paskelbti sprendimą. Jokiomis aplinkybėmis arbitražo teismas savo sprendimo negali paskelbti vėliau kaip per 160 dienų nuo jo įsteigimo dienos.

5. Sprendime aptariamas bet koks Šalių rašytinis prašymas dėl tarpinio nutarimo ir aiškiai atsakoma į Šalių pateiktas pastabas.

6. Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad 742, 743 ir 753 straipsniuose bei 754 straipsnio 1, 3, 4 ir 6 dalyse nurodytas sprendimas ar sprendimai taip pat suprantami kaip darantys nuorodą į arbitražo teismo tarpinį nutarimą.

3 SKYRIUS

ĮVYKDYMAS

746 Straipsnis

Įvykdymo priemonės

1. Jei savo sprendime, nurodytame 745 straipsnio 4 dalyje, arbitražo teismas nustato, kad Šalis atsakovė pažeidė pareigą pagal šį Susitarimą ar papildomuosius susitarimus, ta Šalis imasi būtinų priemonių, kad iš karto įvykdytų arbitražo teismo sprendimą ir taip įvykdytų atitinkamas nuostatas.

2. Šalis atsakovė ne vėliau kaip per 30 dienų po sprendimo paskelbimo praneša Šaliai ieškovei apie priemones, kurių ėmėsi arba ketina imtis, kad jį įvykdytų.

747 Straipsnis

Pagrįstas laikotarpis

1. Jei sprendimo iš karto įvykdyti neįmanoma, Šalis atsakovė ne vėliau kaip per 30 dienų nuo 745 straipsnio 4 dalyje nurodyto sprendimo paskelbimo įteikia Šaliai ieškovei pranešimą apie pagrįsto laikotarpio, kurio jai reikės 745 straipsnio 4 dalyje nurodytam sprendimui įvykdyti, trukmę. Šalys stengiasi susitarti dėl sprendimui įvykdyti reikalingo pagrįsto laikotarpio trukmės.

2. Jei Šalys dėl pagrįsto laikotarpio trukmės nesusitaria, Šalis ieškovė ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo 1 dalyje nurodyto pranešimo paskelbimo gali raštu paprašyti pirmojo arbitražo teismo nustatyti pagrįsto laikotarpio trukmę. Arbitražo teismas savo sprendimą Šalims paskelbia per 20 dienų nuo prašymo pateikimo dienos.

3. Likus ne mažiau kaip mėnesiui iki pagrįsto laikotarpio pabaigos Šalis atsakovė Šaliai ieškovei įteikia rašytinį pranešimą apie pažangą, padarytą vykdant 745 straipsnio 4 dalyje nurodytą sprendimą.

4. Šalys gali susitarti pratęsti pagrįstą laikotarpį.

748 Straipsnis

Įvykdymo peržiūra

1. Ne vėliau kaip pagrįsto laikotarpio pabaigos dieną Šalis atsakovė įteikia Šaliai ieškovei pranešimą apie priemones, kurių ji ėmėsi 745 straipsnio 4 dalyje nurodytam sprendimui įvykdyti.

2. Jei Šalys nesutaria, ar sprendimui įvykdyti imtasi kokios nors priemonės ir ar priemonė, kurios imtasi sprendimui įvykdyti, dera su atitinkamomis nuostatomis, Šalis ieškovė gali pirmajam arbitražo teismui įteikti rašytinį prašymą priimti sprendimą šiuo klausimu. Prašyme nurodoma ginčijama priemonė ir tokiu būdu, kad tai būtų pakankamai aiškus skundo teisinis pagrindas, paaiškinama, kaip ta priemonė pažeidžia atitinkamas nuostatas. Arbitražo teismas savo sprendimą Šalims paskelbia per 45 dienas nuo prašymo pateikimo dienos.

749 Straipsnis

Laikinos taisomosios priemonės

1. Šalis atsakovė Šalies ieškovės prašymu ir su ja pasikonsultavusi pateikia pasiūlymą dėl laikinos kompensacijos, jei:

a)	Šalis atsakovė įteikia Šaliai ieškovei pranešimą apie tai, kad 745 straipsnio 4 dalyje nurodyto sprendimo neįmanoma įvykdyti, arba

b)	Šalis atsakovė per 746 straipsnyje nurodytą terminą arba iki pagrįsto laikotarpio pabaigos dienos neįteikia pranešimo apie priemones, kurių ėmėsi sprendimui įvykdyti, arba

c)	arbitražo teismas konstatuoja, kad nesiimta jokių sprendimui įvykdyti skirtų priemonių arba kad priemonės, kurių imtasi sprendimui įvykdyti, nesuderinamos su atitinkamomis nuostatomis.

2. Bet kuriuo iš 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų atvejų Šalis ieškovė gali Šaliai atsakovei įteikti rašytinį pranešimą apie ketinimą sustabdyti įsipareigojimų pagal atitinkamas nuostatas taikymą, jei:

a)	Šalis ieškovė nusprendžia neteikti prašymo pagal 1 dalį, arba

b)	Šalys nesusitaria dėl laikinos kompensacijos per 20 dienų po pagrįsto laikotarpio pabaigos ar arbitražo teismo sprendimo paskelbimo pagal 748 straipsnį, jei pateikiamas prašymas pagal šio straipsnio 1 dalį.

Pranešime nurodoma, kokiu mastu ketinama sustabdyti įsipareigojimų vykdymą.

3. Įsipareigojimų vykdymas sustabdomas laikantis šių sąlygų:

a)	pagal šį straipsnį negali būti sustabdomas įsipareigojimų pagal antros dalies ketvirtą podalį, Protokolą dėl socialinės apsaugos koordinavimo ar jo priedus arba penktą dalį vykdymas;

b)	nukrypstant nuo a punkto, įsipareigojimų pagal penktą dalį vykdymas gali būti sustabdomas, jei 745 straipsnio 4 dalyje nurodytas sprendimas susijęs su penktos dalies aiškinimu ir įgyvendinimu;

c)	įsipareigojimų, prisiimtų ne pagal penktą dalį, vykdymas negali būti sustabdomas, jei 745 straipsnio 4 dalyje nurodytas sprendimas susijęs su penktos dalies aiškinimu ir įgyvendinimu, ir

įsipareigojimų pagal antros dalies pirmo podalio II antraštinę dalį vykdymas finansinių paslaugų atžvilgiu pagal šį straipsnį negali būti sustabdomas, nebent 745 straipsnio 4 dalyje nurodytas sprendimas yra susijęs su įsipareigojimų pagal antros dalies pirmo podalio II antraštinę dalį aiškinimu ir taikymu finansinių paslaugų atžvilgiu.

4. Jei Šalis ir toliau nevykdo arbitražo kolegijos, sudarytos pagal ankstesnį Šalių sudarytą susitarimą, sprendimo, kita Šalis gali sustabdyti įsipareigojimų vykdymą pagal 735 straipsnyje nurodytas atitinkamas nuostatas. Išskyrus šio straipsnio 3 dalies a punkte nustatytą taisyklę, visos taisyklės, susijusios su laikinomis taisomosiomis priemonėmis nevykdymo atveju ir su tokių priemonių peržiūra, reglamentuojamos ankstesniu susitarimu.

5. Įsipareigojimų vykdymo sustabdymas neturi būti didesnio masto negu lygiavertis dėl pažeidimo prarastai ar sumažėjusiai naudai.

6. Jei arbitražo teismas nustatė antros dalies pirmo arba trečio podalio pažeidimą, įsipareigojimų vykdymas gali būti sustabdomas dėl kitos to paties podalio, dėl kurio arbitražo teismas nustatė pažeidimą, antraštinės dalies, visų pirma jei Šalis ieškovė mano, kad toks sustabdymas veiksmingai skatina laikytis reikalavimų.

7. Jei arbitražo teismas nustatė antros dalies antro podalio pažeidimą:

a)	šalis ieškovė pirmiausia turėtų siekti sustabdyti įsipareigojimų vykdymą dėl tos pačios antraštinės dalies, kurioje arbitražo teismas nustatė pažeidimą;

b)	jei šalis ieškovė mano, kad neįmanoma ar neveiksminga sustabdyti įsipareigojimų dėl tos pačios antraštinės dalies, kurioje arbitražo teismas nustatė pažeidimą, vykdymą, ji gali siekti sustabdyti įsipareigojimų vykdymą dėl kitos to paties podalio antraštinės dalies.

8. Jei arbitražo teismas nustatė antros dalies pirmo podalio, antro podalio, trečio podalio arba penkto podalio pažeidimą ir jei Šalis ieškovė mano, kad neįmanoma ar neveiksminga sustabdyti įsipareigojimų dėl to paties podalio, dėl kurio arbitražo teismas nustatė pažeidimą, vykdymą, tačiau aplinkybės yra pakankamai rimtos, ji gali siekti sustabdyti įsipareigojimų vykdymą pagal kitas atitinkamas nuostatas.

9. 7 dalies b punkto ir 8 dalies atveju Šalis ieškovė nurodo savo sprendimo priežastis.

10. Šalis ieškovė gali sustabdyti įsipareigojimų vykdymą praėjus 10 dienų nuo 2 dalyje nurodyto pranešimo įteikimo dienos, nebent Šalis atsakovė pateikia prašymą pagal 11 dalį.

11. Jei Šalis atsakovė mano, kad įsipareigojimų vykdymo sustabdymas, apie kurį pranešta, yra didesnio masto negu lygiavertis dėl pažeidimo prarastai ar sumažėjusiai naudai, arba kad nesilaikyta 7 dalies b punkte, 8 ar 9 dalyje nustatytų principų ir procedūrų, ji gali iki 10 dalyje nustatyto 10 dienų laikotarpio pabaigos įteikti pirmajam arbitražo teismui rašytinį prašymą šiuo klausimu priimti sprendimą. Arbitražo teismas savo sprendimą dėl įsipareigojimų sustabdymo masto Šalims paskelbia per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Kol arbitražo teismas nėra paskelbęs sprendimo, įsipareigojimų vykdymas nestabdomas. Įsipareigojimų vykdymo sustabdymas turi būti suderinamas su tuo sprendimu.

12. Arbitražo teismas, veikdamas pagal 11 dalį, nenagrinėja įsipareigojimų, kurių vykdymas turi būti sustabdytas, pobūdžio, bet nustato, ar tokio sustabdymo lygis viršija dėl pažeidimo prarastai ar sumažėjusiai naudai lygiavertį lygį. Vis dėlto, jei arbitražui perduotas klausimas apima teiginį, kad nesilaikyta 7 dalies b punkte, 8 arba 9 dalyje nustatytų principų ir procedūrų, arbitražo teismas tą teiginį išnagrinėja. Jei arbitražo teismas nusprendžia, kad tų principų ir procedūrų nesilaikyta, Šalis ieškovė juos taiko laikydamasi 7 dalies b punkto, 8 ir 9 dalių. Šalys sutinka, kad arbitražo teismo sprendimas yra galutinis ir nesiekia pradėti antros arbitražo procedūros. Šia dalimi jokiomis aplinkybėmis neatidedama data, nuo kurios Šalis ieškovė turi teisę sustabdyti įsipareigojimų vykdymą pagal šį straipsnį.

13. Šiame straipsnyje nurodytas įsipareigojimų vykdymo sustabdymas arba kompensacija yra laikini ir netaikomi po to, kai:

a)	Šalys pasiekė abiem pusėms priimtiną sprendimą pagal 756 straipsnį;

b)	Šalys susitarė, kad imdamasi sprendimui įvykdyti skirtos priemonės Šalis atsakovė įvykdo atitinkamas nuostatas, arba

c)	priemonė, kurios imtasi sprendimui įvykdyti ir kuri, kaip nusprendė arbitražo teismas, nesuderinama su atitinkamomis nuostatomis, buvo atšaukta arba iš dalies pakeista taip, kad Šalis atsakovė įvykdytų tas atitinkamas nuostatas.

750 Straipsnis

Priemonių, kurių imtasi sprendimui įvykdyti priėmus laikinas taisomąsias priemones, peržiūra

1. Šalis atsakovė įteikia Šaliai ieškovei pranešimą apie kiekvieną priemonę, kurios ėmėsi sprendimui įvykdyti, sustabdžius įsipareigojimų vykdymą arba, nelygu atvejis, pritaikius laikiną kompensaciją. Išskyrus 2 dalyje išvardytus atvejus, Šalis ieškovė per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo nutraukia įsipareigojimų vykdymo sustabdymą. Tais atvejais, kai taikyta kompensacija, išskyrus 2 dalyje išvardytus atvejus, Šalis atsakovė gali nutraukti tokios kompensacijos taikymą per 30 dienų nuo pranešimo apie sprendimo įvykdymą įteikimo.

2. Jei Šalys per 30 dienų nuo pranešimo pateikimo dienos nesusitaria, ar priėmusi priemonę, apie kurią pranešė, Šalis atsakovė įvykdo atitinkamas nuostatas, Šalis ieškovė pirmajam arbitražo teismui įteikia rašytinį prašymą priimti sprendimą šiuo klausimu. Arbitražo teismas per 46 dienas nuo prašymo įteikimo dienos paskelbia Šalims savo sprendimą. Arbitražo teismui nusprendus, kad priemonė, kurios imtasi sprendimui įvykdyti, suderinama su atitinkamomis nuostatomis, įsipareigojimų vykdymo sustabdymas nutraukiamas arba, nelygu atvejis, kompensacija nebetaikoma. Kai tinka, įsipareigojimų vykdymo sustabdymo arba kompensacijos mastas koreguojamas atsižvelgiant į arbitražo teismo sprendimą.

4 SKYRIUS

BENDROSIOS PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS

751 Straipsnis

Informacijos gavimas

1. Šalies prašymu arba savo iniciatyva arbitražo teismas gali prašyti Šalių pateikti susijusią informaciją, kurią laiko būtina ir tinkama. Šalys greitai ir išsamiai atsako į kiekvieną arbitražo teismo prašymą pateikti tokią informaciją.

2. Šalies prašymu arba savo iniciatyva arbitražo teismas gali prašyti bet kokio kito šaltinio pateikti informaciją, kurią laiko tinkama. Arbitražo teismas taip pat gali prireikus prašyti ekspertų nuomonės, laikydamasi Šalių sutartų sąlygų, jei mano, kad tai tikslinga.

3. Arbitražo teismas atsižvelgia į Šalies fizinių asmenų arba Šalyje įsisteigusių juridinių asmenų amicus curiae pareiškimus pagal 48 priedą.

4. Arbitražo teismo pagal šį straipsnį gauta informacija pateikiama Šalims, ir jos gali dėl tos informacijos pateikti arbitražo teismui pastabų.

752 Straipsnis

Arbitrų sąrašai

1. Partnerystės taryba ne vėliau kaip per 180 dienų po šio Susitarimo įsigaliojimo dienos sudaro asmenų, turinčių patirties konkrečiuose sektoriuose, kuriems taikomas šis Susitarimas arba jo papildomieji susitarimai, ir norinčių ir galinčių būti arbitražo teismo nariais, sąrašą. Sąraše turi būti ne mažiau kaip 15 asmenų ir sąrašas turi būti sudarytas iš trijų dalių:

a)	viena asmenų sąrašo dalis sudaroma remiantis Sąjungos pasiūlymais;

b)	viena asmenų sąrašo dalis sudaroma remiantis Jungtinės Karalystės pasiūlymais, ir

c)	vienoje sąrašo dalyje yra asmenys, kurie nėra nė vienos iš Šalių piliečiai ir eis arbitražo teismo pirmininko pareigas.

Į kiekvieną sąrašo dalį įtraukiami bent penki asmenys. Partnerystės taryba užtikrina, kad sąraše visuomet būtų šis minimalus asmenų skaičius.

2. Partnerystės taryba gali sudaryti papildomus asmenų, turinčių patirties konkrečiuose sektoriuose, kuriems taikomas šis Susitarimas ar papildomieji susitarimai, sąrašus. Šalims pritarus, tokie papildomi sąrašai gali būti naudojami siekiant sudaryti arbitražo teismą 740 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Papildomi sąrašai sudaromi iš dviejų dalių:

a)	viena asmenų sąrašo dalis sudaroma remiantis Sąjungos pasiūlymais, ir

b)	viena asmenų sąrašo dalis sudaroma remiantis Jungtinės Karalystės pasiūlymais.

3. Į 1 ir 2 dalyse nurodytus sąrašus neįtraukiami asmenys, kurie yra Sąjungos institucijų nariai, pareigūnai ar kiti tarnautojai ir valstybės narės arba Jungtinės Karalystės vyriausybės nariai, pareigūnai ar kiti tarnautojai.

753 Straipsnis

Arbitrų pakeitimas

Jei ginčų sprendimo procedūrose pagal šią antraštinę dalį arbitras negali dalyvauti, nuo jų nusišalina arba turi būti pakeistas dėl to, kad nesilaiko Elgesio kodekso reikalavimų, taikoma 740 straipsnyje nustatyta tvarka. Sprendimo paskelbimo laikotarpis pratęsiamas tiek, kiek reikia naujam arbitrui paskirti.

754 Straipsnis

Arbitražo teismo sprendimai

1. Arbitražo teismo svarstymai yra konfidencialūs. Arbitražo teismas deda visas pastangas, kad sprendimai būtų rengiami ir priimami bendru sutarimu. Jei tai neįmanoma, arbitražo teismas sprendimą dėl klausimo priima balsų dauguma. Jokiu būdu neskelbiamos atskiros arbitrų nuomonės.

2. Arbitražo teismo sprendimai yra privalomi Sąjungai ir Jungtinei Karalystei. Jais nenustatoma jokių teisių ar pareigų fizinių ar juridinių asmenų atžvilgiu.

3. Arbitražo teismo sprendimai negali papildyti ar sumažinti Šalių teisių ir pareigų pagal šį Susitarimą ar papildomuosius susitarimus.

4. Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad arbitražo teismas neturi jurisdikcijos spręsti, ar priemonė, kuri, kaip įtariama, pažeidžia šį Susitarimą arba papildomuosius susitarimus, yra teisėta pagal Šalies vidaus teisę. Į jokias išvadas, padarytas arbitražo teismo priimtame sprendime dėl Šalių ginčo, nė vienos Šalies vidaus teismai neprivalo atsižvelgti spręsdami, kaip priemones traktuoti pagal tos Šalies vidaus teisę.

5. Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad kiekvienos Šalies teismai neturi jurisdikcijos Šalių ginčų sprendimo pagal šį Susitarimą atžvilgiu.

6. Kiekviena Šalis viešai skelbia arbitražo teismo sprendimus, laikydamasi konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimų.

7. Arbitražo teismui Šalių pateikta informacija tvarkoma laikantis 48 priede išdėstytų konfidencialumo taisyklių.

755 Straipsnis

Arbitražo proceso sustabdymas ir nutraukimas

Abiejų Šalių prašymu Arbitražo teismas bet kuriuo metu sustabdo savo darbą Šalių sutartam laikotarpiui, neviršijančiam 12 iš eilės einančių mėnesių. Arbitražo teismas atnaujina savo darbą iki sustabdymo laikotarpio pabaigos abiejų Šalių rašytiniu prašymu arba sustabdymo laikotarpio pabaigoje kurios nors iš Šalių rašytiniu prašymu. Prašančioji Šalis atitinkamai įteikia atitinkamą pranešimą kitai Šaliai. Jei pasibaigus sustabdymo laikotarpiui Šalis neprašo atnaujinti arbitražo teismo darbo, arbitražo teismo įgaliojimai nustoja galioti ir ginčo sprendimo procedūra nutraukiama. Jei arbitražo teismo darbas sustabdomas, atitinkami laikotarpiai pratęsiami tokiam pat laikotarpiui, kokį arbitražo teismo darbas buvo sustabdytas.

756 Straipsnis

Abiem pusėms priimtinas sprendimas

1. Šalys gali bet kuriuo metu pasiekti abiem pusėms priimtiną sprendimą 735 straipsnyje nurodyto ginčo atžvilgiu.

2. Jei abiem pusėms priimtinas sprendimas pasiekiamas kolegijos procedūrų metu, Šalys kartu praneša apie sutartą sprendimą arbitražo teismo pirmininkui. Po tokio pranešimo arbitražo procedūra nutraukiama.

3. Sprendimas gali būti priimtas Partnerystės tarybos sprendimu. Abiem pusėms priimtini sprendimai skelbiami viešai. Viešai paskelbtoje versijoje neskelbiama informacija, kurią kuri nors Šalis nurodė kaip konfidencialią.

4. Kiekviena Šalis imasi priemonių, kurios yra būtinos, kad abiem pusėms priimtinas sprendimas būtų įgyvendintas per sutartą laikotarpį.

5. Ne vėliau kaip sutarto laikotarpio pabaigos dieną įgyvendinančioji Šalis raštu praneša kitai Šaliai apie priemones, kurių ėmėsi siekdama įgyvendinti abiem pusėms priimtiną sprendimą.

757 Straipsnis

Laikotarpiai

1. Visi šioje antraštinėje dalyje nustatyti laikotarpiai skaičiuojami dienomis nuo kitos dienos po veiksmo, kurio atžvilgiu jie nurodyti.

2. Kiekvienas šioje antraštinėje dalyje nurodytas laikotarpis gali būti pakeistas Šalių abipusiu sutarimu.

3. Arbitražo teismas gali bet kuriuo metu pasiūlyti Šalims pakeisti šioje antraštinėje dalyje nurodytus laikotarpius, nurodydama pasiūlymo priežastis.

758 Straipsnis

Išlaidos

1. Kiekviena Šalis padengia savo išlaidas, susijusias su dalyvavimu arbitražo teismo procedūroje.

2. Šalys po lygiai pasidalija išlaidas, susijusias su organizaciniais klausimais, įskaitant arbitražo teismo narių atlygį ir išlaidas. Arbitrų atlyginimas nustatomas pagal 48 priedą.

759 Straipsnis

Priedai

1. Šioje antraštinėje dalyje nustatytos ginčų sprendimo procedūros reglamentuojamos pagal 48 priede nustatytas darbo tvarkos taisykles ir yra vykdomos pagal 49 priedą.

2. Partnerystės taryba 48 ir 49 priedus gali iš dalies keisti.

5 SKYRIUS

SPECIALIOJI TVARKA, TAIKOMA DĖL VIENAŠALIŲ PRIEMONIŲ

760 Straipsnis

Specialios taisomųjų priemonių ir pusiausvyros atkūrimo procedūros

1. 374 straipsnio ir 411 straipsnio 2 bei 3 dalių tikslais ši antraštinė dalis taikoma su šiame straipsnyje išdėstytais pakeitimais.

2. Nukrypstant nuo 740 straipsnio ir 48 priedo, jei Šalys per dvi dienas nesutaria dėl arbitražo teismo sudėties, Šaliai ieškovei atstovaujantis Partnerystės tarybos bendrapirmininkis ne vėliau kaip praėjus vienai dienai po dviejų dienų laikotarpio pabaigos burtų keliu iš pagal 752 straipsnį sudaryto kiekvienos Šalies sąrašo dalies atrenka arbitrą, o iš pirmininkų sąrašo dalies burtų keliu atrenka arbitražo teismo pirmininką. Tokią arbitražo teismo pirmininko atranką burtų keliu Šaliai ieškovei atstovaujantis Partnerystės tarybos bendrapirmininkis gali deleguoti. Kiekvienas asmuo per dvi dienas nuo tos datos, kurią buvo informuotas apie paskyrimą, abiem Šalims patvirtina, kad gali eiti šias pareigas. 48 priedo 10 taisyklėje nurodytas organizacinis posėdis surengiamas per dvi dienas nuo arbitražo teismo įsteigimo.

3. Nukrypstant nuo 48 priedo 11 taisyklės, Šalis ieškovė pateikia savo rašytinį pareiškimą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo arbitražo teismo įsteigimo dienos. Šalis atsakovė įteikia savo rašytinį pareiškimą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo Šalies ieškovės rašytinio pareiškimo įteikimo dienos. Arbitražo teismas prireikus pakoreguoja visus kitus atitinkamus ginčų sprendimo procedūros laikotarpius, kad ataskaita būtų pateikta laiku.

4. 745 straipsnis netaikomas ir nuorodos į sprendimą šioje antraštinėje dalyje suprantamos kaip nuorodos į sprendimą, nurodytą 374 straipsnio 10 dalyje arba 411 straipsnio 3 dalies c punkte.

5. Nukrypstant nuo 748 straipsnio 2 dalies, arbitražo teismas paskelbia Šalims savo sprendimą per 30 dienų nuo prašymo įteikimo dienos.

761 Straipsnis

Įsipareigojimų vykdymo sustabdymas 374 straipsnio 12 dalies, 501 straipsnio 5 dalies ir 506 straipsnio 7 dalies tikslais

1. Įsipareigojimų vykdymo sustabdymo lygiu neviršijamas tas lygis, kuris yra lygiavertis pagal šį Susitarimą arba papildomąjį susitarimą teikiamos naudos panaikinimui ar sumažinimui, tiesiogiai sukeltam taisomosiomis arba kompensacinėmis priemonėmis nuo tų priemonių įsigaliojimo dienos iki arbitražo sprendimo paskelbimo dienos.

2. Įsipareigojimų vykdymo sustabdymo lygis, kurį prašo taikyti Šalies ieškovė, ir arbitražo teismo atliekamas įsipareigojimų vykdymo sustabdymo lygio nustatymas grindžiami faktais, kuriais įrodoma, kad nauda panaikinama ar sumažinama tiesiogiai dėl taisomųjų arba kompensacinių priemonių taikymo, ir tai daro poveikį konkrečioms prekėms, paslaugų teikėjams, investuotojams ar kitiems ekonominės veiklos vykdytojams, o ne vien įtarimais, tikimybėmis ar galimybe.

3. Panaikintos ar sumažintos naudos lygis, kurį prašyme nurodo Šalis ieškovė, arba nustato arbitražo teismas:

a)	neapima baudinių nuostolių, palūkanų ar hipotetinių pelno nuostolių ar prarastų verslo galimybių;

b)	sumažinamas bet kokiu išankstiniu muitų grąžinimu, žalos atlyginimu ar kitų rūšių kompensacija, kurią jau gavo atitinkami veiklos vykdytojai arba susijusi Šalis, ir

c)	neapima įnašo, kuriuo susijusi Šalis arba bet kuris asmuo ar subjektas, kurio atžvilgiu siekiama taisomųjų priemonių pagal numatomą įsipareigojimų vykdymo sustabdymą, tyčia ar aplaidžiu veiksmu ar neveikimu prisidėjo prie naudos panaikinimo arba sumažinimo.

762 Straipsnis

Pusiausvyros atkūrimo, taisomųjų, kompensacinių ir apsaugos priemonių sąlygos

Jei Šalis imasi priemonės pagal 374, 411, 469, 501, 506 arba 773 straipsnį, ta priemonė taikoma tik atitinkamų nuostatų, kaip tai suprantama 735 straipsnyje, atžvilgiu ir turi atitikti, mutatis mutandis, 749 straipsnyje 3 dalyje nustatytas sąlygas.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMO PAGRINDAS

763 Straipsnis

Demokratija, teisinė valstybė ir žmogaus teisės

1. Šalys toliau laikosi bendrų vertybių ir demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms principų, kuriais grindžiama jų vidaus ir tarptautinė politika. Tuo atžvilgiu Šalys dar kartą patvirtina, kad laikysis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir žmogaus teisių srities tarptautinių sutarčių, kurių šalys jos yra.

2. Šalys skatina laikytis šių bendrų vertybių ir principų tarptautiniuose forumuose. Šalys bendradarbiauja propaguodamos šias vertybes ir principus, be kita ko, su trečiosiomis šalimis arba jose.

764 Straipsnis

Kova su klimato kaita

1. Šalys laikosi nuomonės, kad klimato kaita yra egzistencinė grėsmė žmonijai, ir pakartoja esančios įsipareigojusios stiprinti pasaulinį atsaką į šią grėsmę. Kova su žmogaus sukelta klimato kaita, kaip išdėstyta Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (toliau – UNFCCC) procese ir visų pirma Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos 21-ojoje sesijoje priimtame Paryžiaus susitarime (toliau – Paryžiaus susitarimas) įkvepia Sąjungos ir Jungtinės Karalystės vidaus ir užsienio politiką. Atitinkamai kiekviena Šalis laikosi Paryžiaus susitarimo ir UNFCCC nustatytą proceso ir susilaiko nuo veiksmų ar neveikimo, kuriais būtų iš esmės pakenkta Paryžiaus susitarimo tikslui ir uždaviniams.

2. Šalys propaguoja kovą su klimato kaita tarptautiniuose forumuose, be kita ko, bendradarbiaudamos su kitomis šalimis ir regionais, siekiant didinti jų užmojį mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

765 Straipsnis

Kova su masinio naikinimo ginklų platinimu

1. Šalys laikosi nuomonės, kad masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimas tiek valstybiniams, tiek nevalstybiniams subjektams yra viena didžiausių grėsmių tarptautiniam stabilumui ir saugumui. Todėl Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti prie kovos su masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu, visapusiškai laikydamosi esamų įsipareigojimų pagal tarptautines sutartis ir susitarimus dėl nusiginklavimo bei ginklų neplatinimo, taip pat kitų atitinkamų tarptautinių įsipareigojimų ir užtikrindamos, kad šie įsipareigojimai būtų įgyvendinami nacionaliniu lygmeniu.

2. Be to, Šalys susitaria bendradarbiauti kovojant su masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu ir prisidėti prie šios kovos:

a)	imdamosi veiksmų, kad būtų pasirašyti, ratifikuoti visi kiti atitinkami tarptautiniai aktai arba kad būtų atitinkamai prie jų prisijungta ir kad jie būtų visapusiškai įgyvendinti, ir

nustatydamos veiksmingą nacionalinės eksporto kontrolės sistemą, skirtą su masinio naikinimo ginklais susijusių prekių eksportui ir tranzitui kontroliuoti, įskaitant dvejopo naudojimo technologijų galutinės paskirties kontrolę, kad tos technologijos nebūtų naudojamos masinio naikinimo ginklams, ir numatydamos veiksmingas sankcijas už eksporto kontrolės pažeidimus.

3. Šalys susitaria užmegzti nuolatinį dialogą tais klausimais.

766 Straipsnis

Šaulių ir lengvieji ginklai ir kiti įprastiniai ginklai

1. Šalys pripažįsta, kad neteisėta šaulių ir lengvųjų ginklų, įskaitant jų šaudmenis, gamyba, perdavimas ir platinimas, perteklinis kaupimas, netinkama jų priežiūra, nepakankama atsargų apsauga ir nekontroliuojamas jų plitimas toliau kelia didelę grėsmę taikai ir tarptautiniam saugumui.

2. Šalys susitaria laikytis atitinkamų joms tenkančių pareigų spręsti neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais, įskaitant šaudmenis, problemą pagal esamus tarptautinius susitarimus ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas, taip pat susitaria laikytis atitinkamų įsipareigojimų pagal kitus šioje srityje taikytinus tarptautinės teisės aktus, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų veiksmų programą dėl neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais prevencijos, kovos su ja ir jos panaikinimo visais aspektais, ir visapusiškai įgyvendinti tuos įsipareigojimus.

3. Šalys pripažįsta įprastinių ginklų perdavimo vidaus kontrolės sistemų, atitinkančių galiojančius tarptautinius standartus, svarbą. Šalys pripažįsta, kad tokią kontrolę svarbu vykdyti atsakingai, prisidedant prie taikos, saugumo ir stabilumo užtikrinimo tarptautiniu ir regioniniu lygmenimis, žmonių kančių mažinimo ir įprastinių ginklų nukreipimo neteisėtam naudojimui prevencijos.

4. Tuo atžvilgiu Šalys įsipareigoja visapusiškai įgyvendinti Sutartį dėl prekybos ginklais ir tarpusavyje bendradarbiauti tos sutarties kontekste, be kita ko, skatinant visas Jungtinių Tautų narėmis esančias valstybes visuotinai taikyti ir visapusiškai įgyvendinti tą sutartį.

5. Todėl Šalys įsipareigoja bendradarbiauti dėdamos pastangas reglamentuoti tarptautinę prekybą įprastiniais ginklais arba gerinti jos reglamentavimą ir užkirsti kelią neteisėtai prekybai ginklais, kovoti su ja ar ją panaikinti.

6. Šalys susitaria užmegzti nuolatinį dialogą tais klausimais.

767 Straipsnis

Tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliantys sunkiausi nusikaltimai

1. Šalys dar kartą patvirtina, kad asmenys, padarę visai tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančius sunkiausius nusikaltimus, neturi likti nenubausti, o veiksmingą jų baudžiamąjį persekiojimą būtina užtikrinti nacionaliniu lygmeniu imantis priemonių ir stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą, įskaitant bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu. Šalys susitaria visapusiškai remti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto bei susijusių priemonių visuotinumą ir vientisumą.

2. Šalys susitaria užmegzti nuolatinį dialogą tais klausimais.

768 Straipsnis

Kova su terorizmu

1. Šalys bendradarbiauja dvišaliu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis, kad užkirstų kelią visų formų ir apraiškų terorizmui ir kovotų su juo vadovaudamosi tarptautine teise, įskaitant, kai taikytina, tarptautinius kovos su terorizmu srities susitarimus, tarptautinę humanitarinę teisę ir tarptautinę žmogaus teisių teisę, taip pat vadovaujantis Jungtinių Tautų Chartijos principais.

2. Siekdamos plėtoti savo bendrus saugumo interesus, Šalys tvirčiau bendradarbiauja kovos su terorizmu srityje, įskaitant smurtinio ekstremizmo bei terorizmo finansavimo prevenciją ir kovą su juo, atsižvelgdamos į Jungtinių Tautų pasaulinę kovos su terorizmu strategiją ir atitinkamas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas, nedarant poveikio teisėsaugos ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose bei keitimuisi žvalgybos informacija.

3. Šalys susitaria užmegzti nuolatinį dialogą tais klausimais. Šiuo dialogu bus, inter alia, siekiama skatinti ir palengvinti:

a)	keitimąsi terorizmo grėsmės vertinimo rezultatais;

b)	keitimąsi kovos su terorizmu srities geriausios praktikos pavyzdžiais ir ekspertinėmis žiniomis;

c)	operatyvinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, ir

d)	su bendradarbiavimu daugiašalėse organizacijose susijusį keitimąsi informacija.

769 Straipsnis

Asmens duomenų apsauga

1. Šalys patvirtina įsipareigojimą užtikrinti aukšto lygio asmens duomenų apsaugą. Jos stengiasi bendromis pastangomis skatinti laikytis aukštų tarptautinių standartų.

2. Šalys pripažįsta, kad asmenys turi teisę į asmens duomenų ir privatumo apsaugą ir kad šiuo atžvilgiu laikantis griežtų standartų prisidedama prie pasitikėjimo skaitmenine ekonomika stiprinimo ir prekybos plėtojimo, ir kad jos yra vienas esminių veiksmingo teisėsaugos bendradarbiavimo veiksnių. Tuo tikslu Šalys įsipareigoja savo įstatymų ir kitų teisės aktų kontekste laikytis pagal šį Susitarimą prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su ta teise.

3. Šalys bendradarbiauja dvišaliu ir daugiašaliu lygmenimis, kartu laikydamosi savo atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų. Toks bendradarbiavimas atitinkamai gali apimti su asmens duomenų apsauga susijusį dialogą, keitimąsi ekspertinėmis žiniomis ir bendradarbiavimą vykdymo užtikrinimo srityje.

4. Tais atvejais, kai šiame Susitarime arba papildomuosiuose susitarimuose numatytas asmens duomenų perdavimas, tie asmens duomenys perduodami pagal duomenis perduodančios Šalies asmens duomenų tarptautinio perdavimo taisykles. Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad šia dalimi nedaromas poveikis jokių konkrečių šio Susitarimo nuostatų, susijusių su asmens duomenų perdavimu, visų pirma 202 ir 525 straipsnių ir šeštos dalies I antraštinės dalies, taikymui. Prireikus kiekviena Šalis dės visas pastangas, kartu laikydamasi savo taisyklių dėl tarptautinio asmens duomenų perdavimo, nustatyti asmens duomenų perdavimui būtinas apsaugos priemones, atsižvelgdama į Partnerystės tarybos rekomendacijas pagal 7 straipsnio 4 dalies h punktą.

770 Straipsnis

Pasaulinis bendradarbiavimas bendrų ekonominių, aplinkosaugos ir socialinių interesų klausimais

1. Šalys pripažįsta pasaulinio bendradarbiavimo svarbą siekiant spręsti bendrų ekonominių, aplinkosaugos ir socialinių interesų klausimus. Tais atvejais, kai tai yra naudinga jų abiejų interesams, jos skatina daugiašalius bendrų problemų sprendimus.

2. Išsaugodamos savo sprendimų priėmimo autonomiškumą ir nedarydamos poveikio kitoms šio Susitarimo ar papildomųjų susitarimų nuostatoms, Šalys stengiasi bendradarbiauti sprendžiant tokius esamus ir iškylančius pasaulinius bendro intereso klausimus, kaip taika ir saugumas, klimato kaita, darnus vystymasis, tarpvalstybinė tarša, aplinkos apsauga, skaitmeninimas, visuomenės sveikata ir vartotojų apsauga, apmokestinimas, finansinis stabilumas ir laisva bei sąžininga prekyba ir investicijos. Tuo tikslu Šalys stengiasi palaikyti nuolatinį ir veiksmingą dialogą ir derinti savo pozicijas daugiašalėse organizacijose bei forumuose, kuriuose jos dalyvauja, pavyzdžiui, Jungtinėse Tautose, Didžiajame septynete (G 7), Didžiajame dvidešimtuke (G 20), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje, Tarptautiniame valiutos fonde, Pasaulio banke ir Pasaulio prekybos organizacijoje.

771 Straipsnis

Esminiai elementai

763 straipsnio 1 dalis, 764 straipsnio 1 dalis ir 765 straipsnio 1 dalis yra šiuo Susitarimu ir papildomaisiais susitarimais užmegztos partnerystės esminiai elementai.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮSIPAREIGOJIMŲ VYKDYMAS IR APSAUGOS PRIEMONĖS

772 Straipsnis

Įsipareigojimų, kurie įvardijami kaip esminiai elementai, vykdymas

1. Jei kuri nors Šalis mano, kad kita Šalis padarė šiurkštų ir esminį kurių nors įsipareigojimų, kurie 771 straipsnyje įvardyti kaip esminiai elementai, pažeidimą, ji gali nuspręsti visiškai ar iš dalies nutraukti arba sustabdyti šio Susitarimo ar papildomojo susitarimo veikimą.

2. Prieš tai darydama, Šalis, remdamasi šio straipsnio taikymu, paprašo Partnerystės tarybos nedelsiant susirinkti, kad būtų laiku rastas abiem pusėms priimtinas sprendimas. Jei abiem pusėms priimtinas spendimas nerandamas per 30 dienų nuo prašymo Partnerystės tarybai įteikimo dienos, Šalis gali imtis 1 dalyje nurodytų priemonių.

3. 1 dalyje nurodytos priemonės turi visapusiškai atitikti tarptautinę teisę ir būti proporcingos. Pirmenybė teikiama priemonėms, kurios mažiausiai trikdo šio Susitarimo ar papildomųjų susitarimų veikimą.

4. Šalys mano, kad padėtis yra šiurkštus ir esminis kurių nors 771 straipsnyje aprašytų įsipareigojimų pažeidimas tada, kai jos sunkumas ir pobūdis yra tokie ypatingi, kad kelia grėsmę taikai ir saugumui arba daro tarptautinį poveikį. Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad veiksmas ar neveikimas, kurie iš esmės prieštarauja Paryžiaus susitarimo objektui ir tikslui, visada laikomi šiurkščiu ir esminiu pažeidimu šio straipsnio tikslais.

773 Straipsnis

Apsaugos priemonės

1. Jei kyla didelių sektorinio ar regioninio pobūdžio ekonominių, visuomeninių ar aplinkos problemų, be kita ko, susijusių su žvejybos veikla ir nuo jos priklausančiomis bendruomenėmis, ir tos problemos gali būti ilgalaikės, atitinkama Šalis gali vienašališkai imtis atitinkamų apsaugos priemonių. Tokios apsaugos priemonės neturi būti taikomos platesniu mastu ir ilgiau, nei absoliučiai būtina padėčiai ištaisyti. Pirmenybė teikiama toms priemonėms, kurios mažiausiai trikdys šio Susitarimo veikimą.

2. Atitinkama Šalis nedelsdama per Partnerystės tarybą apie tai praneša kitai Šaliai ir pateikia visą aktualią informaciją. Siekdamos surasti abiem pusėms priimtiną sprendimą, Šalys nedelsdamos pradeda konsultacijas Partnerystės taryboje.

3. Atitinkama Šalis negali imtis apsaugos priemonių nepraėjus vienam mėnesiui po 2 dalyje nurodyto pranešimo dienos, nebent iki nustatyto termino pabaigos kartu užbaigtas konsultacijų procesas pagal 2 dalį. Jei dėl išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtina imtis neatidėliotinų priemonių, išankstinis patikrinimas neįmanomas, atitinkama Šalis gali nedelsdama taikyti apsaugos priemones, absoliučiai būtinas padėčiai ištaisyti.

Atitinkama Šalis nedelsdama praneša Partnerystės tarybai apie priemones, kurių ėmėsi, ir pateikia visą aktualią informaciją.

4. Jei dėl apsaugos priemonės, kurios ėmėsi atitinkama Šalis, taikymo sutrinka teisių ir pareigų pagal šį Susitarimą ar papildomuosius susitarimus pusiausvyra, kita Šalis gali imtis tokių proporcingų pusiausvyros atkūrimo priemonių, kokios absoliučiai būtinos padėčiai ištaisyti. Pirmenybė teikiama toms priemonėms, kurios mažiausiai trikdys šio Susitarimo veikimą. Tokioms pusiausvyros atkūrimo priemonėms mutatis mutandis taikomos 2–4 dalys.

5. Bet kuri Šalis gali, prieš tai nesikreipdama dėl konsultacijų pagal 738 straipsnį, inicijuoti 739 straipsnyje nurodytą arbitražo procedūrą, kad užginčytų priemonę, kurios kita Šalis ėmėsi taikydama šio straipsnio 1–5 dalis.

6. 1 dalyje nurodytų apsaugos priemonių ir 5 dalyje nurodytų pusiausvyros atkūrimo priemonių galima imtis atsižvelgiant ir į papildomąjį susitarimą, nebent jame nurodyta kitaip.

SEPTINTA DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

774 Straipsnis

Teritorinio taikymo sritis

1. Šis Susitarimas taikomas:

a)	teritorijoms, kurioms taikoma ES sutartis, SESV ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis tose sutartyse nustatytomis sąlygomis, ir

b)	Jungtinės Karalystės teritorijai.

2. Šis Susitarimas taip pat taikomas Gernsio Valdai, Džersio Valdai ir Meno salai tiek, kiek nustatyta antros dalies penktame podalyje ir 520 straipsnyje.

3. Šis Susitarimas netaikomas Gibraltarui ir neturi poveikio toje teritorijoje.

4. Šis Susitarimas netaikomas užjūrio šalims ir teritorijoms, palaikančioms ypatingus santykius su Jungtine Karalyste: Angilijai, Bermudai, Didžiosios Britanijos Antarkties Teritorijai, Indijos Vandenyno Britų Sričiai, Britanijos Mergelių Saloms, Kaimanų Saloms, Folklando Saloms, Monseratui, Pitkerno, Hendersono, Diusio ir Oeno saloms, Šventosios Elenos, Dangun Žengimo ir Tristano da Kunjos Saloms, Pietų Džordžijos ir Pietų Sandvičo Saloms, bei Terkso ir Kaikoso Saloms.

775 Straipsnis

Ryšys su kitais susitarimais

Šis Susitarimas ir papildomieji susitarimai taikomi nedarant poveikio jokiam ankstesniam Jungtinės Karalystės ir Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos dvišaliam susitarimui. Šalys dar kartą patvirtina įsipareigojančios įgyvendinti visus tokius susitarimus.

776 Straipsnis

Peržiūra

Praėjus penkeriems metams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo, o vėliau kas penkerius metus Šalys kartu peržiūri šio Susitarimo ir papildomųjų susitarimų įgyvendinimą ir visus su jais susijusius klausimus.

777 Straipsnis

Įslaptinta informacija ir neskelbtina neįslaptinta informacija

Jokia šio Susitarimo ar papildomųjų susitarimų nuostata neaiškinama taip, kad reikštų reikalavimą Šaliai pateikti įslaptintą informaciją.

Su įslaptinta informacija arba medžiaga, kurią Šalys suteikė ar kuria jos pasikeitė pagal šį Susitarimą ar papildomuosius susitarimus, elgiamasi ir ji saugoma laikantis Susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų ir visų pagal jį sudarytų įgyvendinimo taisyklių.

Šalys susitaria dėl naudojimo nurodymų, siekdamos užtikrinti neskelbtinos neįslaptintos informacijos, kuria jos keičiasi, apsaugą.

778 Straipsnis

Neatskiriamos šio Susitarimo dalys

1. Šio Susitarimo protokolai, priedai, priedėliai ir išnašos yra neatskiriamos šio Susitarimo dalys.

2. Kiekvienas šio Susitarimo priedas, įskaitant jo priedėlius, yra neatskiriama skirsnio, skyriaus, antraštinės dalies, podalio ar protokolo, kuriuose tas priedas nurodomas arba į kuriuos daroma nuoroda tame priede, dalis. Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad:

a)	1 priedas yra neatskiriama pirmos dalies III antraštinės dalies dalis;

b)	2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 priedai yra neatskiriama antros dalies pirmo podalio I antraštinės dalies 2 skyriaus dalis;

c)	10 priedas yra neatskiriama antros dalies pirmo podalio I antraštinės dalies 3 skyriaus dalis;

d)	11, 12 , 13, 14, 15, 16 ir 17 priedai yra neatskiriama antros dalies pirmo podalio I antraštinės dalies 4 skyriaus dalis;

e)	18 priedas yra neatskiriama antros dalies pirmo podalio I antraštinės dalies 5 skyriaus dalis;

f)	19, 20, 21, 22, 23 ir 24 priedai yra neatskiriama antros dalies pirmo podalio II antraštinės dalies dalis;

g)	25 priedas yra neatskiriama antros dalies pirmo podalio VI antraštinės dalies dalis;

h)	26, 27, 28 ir 29 priedai yra neatskiriama antros dalies pirmo podalio VIII antraštinės dalies dalis;

i)	27 priedas yra neatskiriama antros dalies pirmo podalio XI antraštinės dalies dalis;

j)	30 priedas ir visi pagal 454 straipsnį priimti priedai yra neatskiriama antros dalies antro podalio II antraštinės dalies dalis;

k)	31 priedas yra neatskiriama antros dalies trečio podalio I antraštinės dalies dalis;

l)	32, 33 ir 34 priedai yra neatskiriama antros dalies trečio podalio II antraštinės dalies dalis;

m)	35, 36, 37 ir 38 priedai yra neatskiriama antros dalies penkto podalio dalis;

n)	39 priedas yra neatskiriama trečios dalies II antraštinės dalies dalis;

o)	40 priedas yra neatskiriama trečios dalies III antraštinės dalies dalis;

p)	41 priedas yra neatskiriama trečios dalies V antraštinės dalies dalis;

q)	42 priedas yra neatskiriama trečios dalies VI antraštinės dalies dalis;

r)	43 priedas yra neatskiriama trečios dalies VII antraštinės dalies dalis;

s)	44 priedas yra neatskiriama trečios dalies IX antraštinės dalies dalis;

t)	45 priedas yra neatskiriama trečios dalies III, VII ir IX antraštinių dalių dalis;

u)	46 priedas yra neatskiriama trečios dalies XI antraštinės dalies dalis;

v)	47 priedas yra neatskiriama penktos dalies 1 skyriaus 2 skirsnio dalis;

w)	48 ir 49 priedai yra neatskiriama šeštos dalies I antraštinės dalies dalis;

Protokolo dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir dėl savitarpio pagalbos vykdant su muitais ir mokesčiais susijusius reikalavimus priedas yra neatskiriama Protokolo dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir dėl savitarpio pagalbos vykdant su mokesčiais ir muitais susijusius reikalavimus dalis;

y)	SSC-1, SSC-2, SSC-3, SSC-4, SSC-5, SSC-6, SSC-7 ir SSC-8 priedai ir jų priedėliai yra neatskiriama Protokolo dėl socialinės apsaugos koordinavimo dalis.

779 Straipsnis

Nutraukimas

Bet kuri Šalis gali nutraukti šį Susitarimą, apie tai raštu pranešdama diplomatiniais kanalais. Šis Susitarimas ir papildomieji susitarimai nustoja galioti pirmąją dvylikto mėnesio po pranešimo datos dieną.

780 Straipsnis

Autentiški tekstai

Šis susitarimas sudaromas dviem egzemplioriais airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis. Ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 30 d. turi būti atlikta Susitarimo redakcijų visomis kalbomis galutinė teisinė lingvistinė peržiūra. Nepaisant ankstesnio sakinio, Susitarimo redakcijos anglų kalba galutinės teisinės lingvistinės peržiūros procesas užbaigiamas ne vėliau kaip 783 straipsnio 1 dalyje nurodytą dieną, jei ta diena yra ankstesnė nei 2021 m. balandžio 30 d.

Pirmiau minėtos galutinės teisinės lingvistinės peržiūros proceso metu parengtos kalbų redakcijos pakeičia pasirašytas Susitarimo redakcijas ab initio, ir Šalims pasikeičiant diplomatinėmis notomis nustatoma, kad tos redakcijos yra autentiškos ir galutinės.

781 Straipsnis

Kitų šalių stojimas į Sąjungą

1. Sąjunga praneša Jungtinei Karalystei apie kiekvieną naują trečiosios šalies prašymą dėl stojimo į Sąjungą.

2. Per Sąjungos ir trečiosios šalies derybas dėl tos šalies stojimo į Sąjungą (87) Sąjunga deda pastangas:

a)	Jungtinės Karalystės prašymu suteikti, kiek tai įmanoma, visą informaciją bet kuriuo klausimu, kuriam taikomas šis Susitarimas ir papildomieji susitarimai, ir

b)	atsižvelgti į bet kokį Jungtinės Karalystės pareikštą susirūpinimą.

3. Partnerystės taryba išnagrinėja trečiosios šalies stojimo į Sąjungą poveikį šiam Susitarimui ir papildomiesiems susitarimams likus pakankamai laiko iki stojimo dienos.

4. Tiek, kiek būtina, Jungtinė Karalystė ir Sąjunga iki susitarimo dėl trečiosios šalies stojimo į Sąjungą įsigaliojimo:

a)	iš dalies pakeičia šį Susitarimą ar papildomuosius susitarimus;

b)	Partnerystės tarybos sprendimu atlieka visus kitus reikiamus pataisymus ar priima pereinamojo laikotarpio priemones dėl šio Susitarimo ar papildomųjų susitarimų, arba

Partnerystės taryboje nusprendžia, ar:

i)	taikyti 492 straipsnį tos trečiosios šalies piliečiams, arba

ii)	nustatyti pereinamojo laikotarpio priemones dėl 492 straipsnio, susijusias su ta trečiąja šalimi ir jos piliečiais, jai įstojus į Sąjungą.

5. Jei sprendimas pagal šio straipsnio 4 dalies c punkto i arba ii papunktį nepriimamas iki susitarimo dėl atitinkamos trečiosios šalies stojimo į Sąjungą įsigaliojimo dienos, 492 straipsnis tos trečiosios šalies piliečiams netaikomas.

6. Jei Partnerystės taryba nustato pereinamojo laikotarpio priemones, kaip nurodyta 4 dalies c punkto ii papunktyje, ji nurodo tų priemonių trukmę. Partnerystės taryba gali pratęsti tų pereinamojo laikotarpio priemonių galiojimą.

7. Iki šio straipsnio 4 dalies c punkto ii papunktyje nurodytų pereinamojo laikotarpio priemonių galiojimo pabaigos Partnerystės taryba nusprendžia, ar nuo pereinamojo laikotarpio priemonių galiojimo pabaigos tos trečiosios šalies piliečiams taikyti 492 straipsnį. Jei toks sprendimas nepriimamas, nuo pereinamojo laikotarpio priemonių galiojimo pabaigos 492 straipsnis tos trečiosios šalies piliečiams netaikomas.

8. 4 dalies c punktu ir 5–7 dalimis nedaromas poveikis Sąjungos prerogatyvoms pagal jos vidaus teisės aktus.

9. Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad, nedarant poveikio 4 dalies c punktui ir 5–7 dalims, šis Susitarimas taikomas Sąjungos naujos valstybės narės atžvilgiu nuo tos naujos valstybės narės įstojimo į Sąjungą dienos.

782 Straipsnis

Laikinoji nuostata dėl asmens duomenų perdavimo Jungtinei Karalystei

1. Nurodytos trukmės laikotarpiu asmens duomenų perdavimas iš Sąjungos į Jungtinę Karalystę nelaikomas perdavimu trečiajai šaliai pagal Sąjungos teisę su sąlyga, kad 2020 m. gruodžio 31 d. yra taikomi Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos teisės aktai (tokie, kokie išsaugoti ir įtraukti į Jungtinės Karalystės teisę pagal 2018 m. (išstojimo iš) Europos Sąjungos aktą) su pakeitimais, padarytais 2019 m. Duomenų apsaugos, privatumo ir elektroninių ryšių (pakeitimai ir t. t.) (dėl išstojimo iš ES) teisės aktais (SI 2019/419) (88) (toliau — taikytina duomenų apsaugos sistema), ir su sąlyga, kad Jungtinė Karalystė nesinaudoja paskirtaisiais įgaliojimais be Sąjungos sutikimo Partnerystės taryboje.

2. Atsižvelgiant į 3–11 dalis, 1 dalis taip pat taikoma asmens duomenų perdavimui iš Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės į Jungtinę Karalystę nurodytu laikotarpiu pagal Sąjungos teisę, taikomą tose valstybėse 1992 m. gegužės 2 d. Porte pasirašytu Europos ekonominės erdvės susitarimu, tol, kol 1 dalis taikoma asmens duomenų perdavimui iš Sąjungos į Jungtinę Karalystę, su sąlyga, kad tos valstybės raštu praneša abiem Šalims apie savo aiškų sutikimą taikyti šią nuostatą.

3. Šiame straipsnyje paskirtieji įgaliojimai – įgaliojimai:

a)	priimti taisykles pagal 2018 m. Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos akto 17A, 17C ir 74A skirsnius;

b)	priimti naują dokumentą, kuriame nurodomos standartinės duomenų apsaugos sąlygos pagal 2018 m. Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos akto 119A skirsnį;

tvirtinti naują elgesio kodekso projektą pagal Jungtinės Karalystės bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – JK BDAR) 40 straipsnio 5 dalį, išskyrus elgesio kodeksą, kuriuo negalima remtis siekiant užtikrinti tinkamas asmens duomenų perdavimo į trečiąją šalį apsaugos priemones pagal JK BDAR 46 straipsnio 2 dalies e punktą;

d)	tvirtinti naujus sertifikavimo mechanizmus pagal JK BDAR 42 straipsnio 5 dalį, išskyrus sertifikavimo mechanizmus, kuriais negalima remtis siekiant užtikrinti tinkamas asmens duomenų perdavimo į trečiąją šalį apsaugos priemones pagal JK BDAR 46 straipsnio 2 dalies f punktą;

e)	tvirtinti naujas įmonėms privalomas taisykles pagal JK BDAR 47 straipsnį;

f)	leisti taikyti naujas sutarčių sąlygas, nurodytas JK BDAR 46 straipsnio 3 dalies a punkte, arba

g)	leisti sudaryti naujus administracinius susitarimus, nurodytus JK BDAR 46 straipsnio 3 dalies b punkte.

4. Nurodytas laikotarpis prasideda šio Susitarimo įsigaliojimo dieną ir, atsižvelgiant į 5 dalį, baigiasi ankstesnę iš šių datų:

a)	tą dieną, kurią Europos Komisija priima sprendimus dėl tinkamumo Jungtinės Karalystės atžvilgiu pagal Direktyvos (ES) 2016/680 36 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) 2016/679 45 straipsnio 3 dalį, arba

b)	praėjus keturiems mėnesiams nuo nurodyto laikotarpio pradžios dienos, o laikotarpis pratęsiamas dar dviem mėnesiais, nebent viena iš Šalių tam prieštarauja.

5. Atsižvelgiant į 6 ir 7 dalis, jeigu per nurodytą laikotarpį Jungtinė Karalystė iš dalies pakeičia taikytiną duomenų apsaugos sistemą arba naudojasi paskirtaisiais įgaliojimais be Sąjungos sutikimo Partnerystės taryboje, nurodytas laikotarpis baigiasi tą dieną, kurią pasinaudojama tais įgaliojimais arba įsigalioja pakeitimas.

6. 1 ir 5 dalyse pateiktos nuorodos į naudojimąsi paskirtaisiais įgaliojimais neapima naudojimosi tokiais įgaliojimais, kurių poveikis apsiriboja derinimu su atitinkamu Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktu.

7. Bet kas, kas priešingu atveju laikoma taikytinos duomenų apsaugos sistemos pakeitimu:

a)	padaroma Sąjungai sutikus Partnerystės taryboje, arba

b)	apsiriboja derinimu su atitinkamu Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktu,

nelaikoma taikytinos duomenų apsaugos sistemos pakeitimu 5 dalies tikslais į ir turėtų būti traktuojama kaip taikytinos duomenų apsaugos sistemos dalis 1 dalies tikslais.

8. 1, 5 ir 7 dalių tikslais Sąjungos sutikimas Partnerystės taryboje reiškia:

a)	Partnerystės tarybos sprendimą, kaip aprašyta 11 dalyje, arba

b)	numatomą sutikimą, kaip aprašyta 10 dalyje.

9. Jei Jungtinė Karalystė praneša Sąjungai apie savo ketinimą naudotis paskirtaisiais įgaliojimais arba siūlo iš dalies keisti taikytiną duomenų apsaugos sistemą, bet kuri Šalis per penkias darbo dienas gali prašyti surengti Partnerystės tarybos posėdį ir jis turi įvykti per dvi savaites nuo tokio prašymo pateikimo.

10. Jei tokio posėdžio surengti neprašoma, laikoma, kad Sąjunga sutiko su tokiu naudojimusi įgaliojimais ar pakeitimu per nurodytą laikotarpį.

11. Jei tokį posėdį surengti paprašyta, jame Partnerystės taryba svarsto siūlomą naudojimąsi įgaliojimais ar pakeitimą ir gali priimti sprendimą, kuriame nurodoma, kad ji sutinka su naudojimusi įgaliojimais ar pakeitimu per nurodytą laikotarpį.

12. Jungtinė Karalystė, kiek pagrįstai įmanoma, praneša Sąjungai, jei per nurodytą laikotarpį ji parengia naują dokumentą, kuriuo galima remtis per nurodytą laikotarpį perduodant asmens duomenis trečiajai šaliai pagal JK BDAR 46 straipsnio 2 dalies a punktą arba 2018 m. Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos akto 75 straipsnio 1 dalies a punktą. Gavusi Jungtinės Karalystės pranešimą pagal šią dalį, Sąjunga gali prašyti surengti Partnerystės tarybos posėdį atitinkamam dokumentui aptarti.

13. Šeštos dalies I antraštinė dalis netaikoma ginčams dėl šio straipsnio aiškinimo ir taikymo.

783 Straipsnis

Įsigaliojimas ir laikinas taikymas

1. Šis Susitarimas įsigalioja pirmąją mėnesio, einančio po to, kai abi Šalys praneša viena kitai įvykdžiusios savo atitinkamus vidaus reikalavimus ir procesus, kuriais nustatomas jų sutikimas jo laikytis, dieną.

2. Šalys susitaria laikinai taikyti šį Susitarimą nuo 2021 m. sausio 1 d., su sąlyga, kad iki tos dienos jos bus pranešusios viena kitai apie tai, kad įvykdė savo atitinkamus vidaus reikalavimus ir procesus, būtinus laikinam taikymui. Laikinas taikymas nustoja galioti vieną iš šių datų, atsižvelgiant į tai, kuri yra ankstesnė:

a)	2021 m. vasario 28 d. arba kitą Partnerystės tarybos nustatytą datą, arba

b)	1 dalyje nurodytą dieną.

3. Nuo datos, kurią šis Susitarimas pradedamas laikinai taikyti, Šalys šiame Susitarime pateikiamas nuorodas į šio Susitarimo įsigaliojimo datą ar šio Susitarimo įsigaliojimą supranta kaip nuorodas į datą, nuo kurios šis Susitarimas pradedamas laikinai taikyti.

Съставено в Брюксел и Лондон на тридесети декември две хиляди и двадесета година.

Hecho en Bruselas y Londres, el treinta de diciembre de dos mil veinte.

V Bruselu a v Londýně dne třicátého prosince dva tisíce dvacet.

Udfærdiget i Bruxelles og London, den tredivte december to tusind og tyve.

Geschehen zu Brüssel und London am dreißigsten Dezember zweitausendzwanzigt.

Kahe tuhande kahekümnenda aasta detsembrikuu kolmekümnendal päeval Brüsselis ja Londonis.

Έγινε στις Βρυξέλλες και στο Λονδίνο, στις τριάντα Δεκεμβρίου δύο χιλιάδες είκοσι.

Done at Brussels and London on the thirtieth day of December in the year two thousand and twenty.

Fait à Bruxelles et à Londres, le trente décembre deux mille vingt.

Arna dhéanamh sa Bhruiséil agus i Londain, an tríochadú lá de mhí na Nollag an bhliain dhá mhíle fiche.

Sastavljeno u Bruxellesu i Londonu tridesetog prosinca godine dvije tisuće dvadesete.

Fatto a Bruxelles e Londra, addì trenta dicembre duemilaventi.

Briselē un Londonā, divi tūkstoši divdesmitā gada trīsdesmitajā decembrī.

Priimta du tūkstančiai dvidešimtų metų gruodžio trisdešimtą dieną Briuselyje ir Londone.

Kelt Brüsszelben és Londonban, a kétezer-huszadik év december havának harmincadik napján.

Magħmul fi Brussell u Londra, fit-tletin jum ta’ Diċembru fis-sena elfejn u għoxrin.

Gedaan te Brussel en Londen, dertig december tweeduizend twintig.

Sporządzono w Brukseli i Londynie dnia trzydziestego grudnia roku dwa tysiące dwudziestego.

Feito em Bruxelas e em Londres, em trinta de dezembro de dois mil e vinte.

Întocmit la Bruxelles și la Londra la treizeci decembrie două mii douăzeci.

V Bruseli a Londýne tridsiateho decembra dvetisícdvadsať.

V Bruslju in Londonu, tridesetega decembra dva tisoč dvajset.

Tehty Brysselissä ja Lontoossa kolmantenakymmenentenä päivänä joulukuuta vuonna kaksituhattakaksikymmentä.

Som skedde i Bryssel och i London den trettionde december år tjugohundratjugo.

(1) Šiame straipsnyje suinteresuotieji asmenys suprantami taip, kaip apibrėžta Antidempingo susitarimo 6 straipsnio 11 dalyje ir SKP sutarties 12 straipsnio 9 dalyje.

(2) Operacijos, kuriomis užtikrinama gera produktų būklė, kaip antai atšaldymas, užšaldymas ar vėdinimas, laikomos nepakankamomis, kaip apibrėžta a punkte, o operacijos, kaip antai marinavimas, džiovinimas ar rūkymas, kurios skirtos produktui suteikti specialių ar kitokių charakteristikų, nelaikomos nepakankamomis.

(3) Laikotarpis bus 12 mėnesių, kai prašymai pateikti informaciją pagal 62 straipsnio 2 dalį eksportuojančios Šalies muitinei pateikiami per pirmuosius tris šio Susitarimo taikymo mėnesius.

(4) G/TBT/9, 2000 m. lapkričio 13 d., 4 priedas.

(5) Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad ypač šio skyriaus tikslais sąvoka „asmuo“ apima bet kokį asmenų susivienijimą, kuris neturi juridinio asmens teisinio statuso, tačiau pagal taikytiną teisę pripažįstamas galinčiu atlikti teisinius veiksmus.

(6) Oro susisiekimo paslaugos ar susijusios pagalbinės oro susisiekimo paslaugos yra šios (sąrašas nebaigtinis): paslaugos, teikiamos naudojant orlaivį, kurio pirminė paskirtis nėra krovinių ar keleivių vežimas, kaip antai gaisrų gesinimo iš oro, skrydžių mokymo, pramoginių skrydžių, purškimo, stebėjimo, kartografavimo, fotografavimo, šuolių su parašiutais, sklandytuvų vilkimo, medienos ruošos ir statybos naudojant sraigtasparnius ir kitos ore teikiamos žemės ūkio, pramonės ir tikrinimų paslaugos; orlaivių nuoma su įgula ir oro uostų eksploatavimo paslaugos.

(7) Nacionalinis jūrų kabotažas apima: kalbant apie Sąjungą, nedarant poveikio tam, kokia veikla pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus gali būti laikoma kabotažu – keleivių arba prekių vežimą iš valstybės narės uosto ar vietos į kitą tos pačios valstybės narės uostą arba vietą, įskaitant kontinentinį šelfą, kaip numatyta Jungtinių Tautų konvencijoje dėl jūrų teisės, ir vežimą, kuris pradedamas ir baigiamas tame pačiame valstybės narės uoste ar vietoje; kalbant apie Jungtinę Karalystę – keleivių arba prekių vežimą iš Jungtinės Karalystės uosto ar vietos į kitą Jungtinės Karalystės uostą arba vietą, įskaitant kontinentinį šelfą, kaip numatyta Jungtinių Tautų konvencijoje dėl jūrų teisės, ir vežimą, kuris pradedamas ir baigiamas tame pačiame Jungtinės Karalystės uoste ar vietoje.

(8) Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad terminas „su valdžios įstaigų pavestų funkcijų vykdymu susijusi veikla“, vartojamas kalbant apie Šalies priemones, darančias poveikį paslaugų teikimui, apima „paslaugas, teikiamas vykdant oficialias valdžios funkcijas“, kaip apibrėžta 124 straipsnio p punkte.

(9) Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad šiame punkte nurodytos laivybos bendrovės laikomos Šalies juridiniais asmenimis tik tiek, kiek tai susiję su jų veikla, susijusia su jūrų transporto paslaugų teikimu.

(10) 128 straipsnio a punkto i–iii papunkčiai netaikomi priemonėms, kurių imamasi žemės ūkio arba žvejybos produktų gamybai apriboti.

(11) 128 straipsnio a punkto iii papunktis netaikomas Šalies taikomoms priemonėms, kuriomis ribojamos paslaugų teikimo sąnaudos.

(12) Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad 132 straipsnio 1 dalies f punktu nedaromas poveikis 207 straipsnio nuostatoms.

(13) 135 straipsnio a punkto iii papunktis netaikomas Šalies taikomoms priemonėms, kuriomis ribojamos paslaugų teikimo sąnaudos.

(14) Jei universitetinį išsilavinimą ar kvalifikaciją asmuo įgijo ne toje Šalyje, kurioje teikiama paslauga, Šalis gali įvertinti atitiktį jos teritorijoje reikalaujamam universitetiniam išsilavinimui.

(15) Jei universitetinį išsilavinimą ar kvalifikaciją asmuo įgijo ne toje Šalyje, kurioje teikiama paslauga, Šalis gali įvertinti atitiktį jos teritorijoje reikalaujamam universitetiniam išsilavinimui.

(16) Vadovų ir specialistų gali būti reikalaujama įrodyti, kad jie turi profesinę kvalifikaciją ir yra įgiję patirties, kurios reikia juridiniame asmenyje, į kurį jie perkeliami.

(17) Nors vadovai tiesiogiai nevykdo faktinio paslaugų teikimo užduočių, tai jiems neužkerta kelio vykdant pirmiau nurodytas pareigas atlikti užduotis, kurios gali būti būtinos paslaugoms teikti.

(18) Gali būti reikalaujama, kad priimančioji įmonė pateiktų tvirtinti mokymo buvimo laikotarpiu programą, kuria įrodytų, kad buvimo tikslas yra mokymas. AT, CZ, DE, ES, FR, HU ir LT: stažuotės turi būti susijusios su įgytu aukštojo mokslo laipsniu.

(19) Siekdamos rasti ribotų išteklių ir galimos naštos įmonėms pusiausvyrą, tais atvejais, kai tai pagrįsta, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad visa informacija būtų pateikta nustatytu formatu, kad ją būtų galima laikyti išsamia tvarkymo tikslais.

(20) Kompetentingos institucijos gali įvykdyti ii punkte nustatytą reikalavimą iš anksto raštu, be kita ko, paskelbtomis priemonėmis, informuodamos pareiškėją, kad tai, jog per nustatytą laikotarpį nuo prašymo pateikimo atsakymas nepateikiamas, reiškia, kad prašymas buvo priimtas. Nuoroda į žodį „raštu“ turėtų būti suprantama kaip apimanti elektroninį formatą.

(21) Dėl tokios galimybės kompetentinga institucija neprivalo pratęsti terminų.

(22) Kompetentingos institucijos nėra atsakingos už vėlavimą dėl priežasčių, kurios nepriklauso jų kompetencijai.

(23) Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad šis straipsnis nėra laikomas užkertančiu kelią deryboms dėl vieno ar daugiau Šalių susitarimų dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir jų sudarymui pagal sąlygas ir reikalavimus, kurie skiriasi nuo šiame straipsnyje nustatytų sąlygų ir reikalavimų.

(24) Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad tokiais susitarimais kvalifikacijos nėra automatiškai pripažįstamos, bet, atsižvelgiant į abiejų Šalių interesus, nustatomos sąlygos kompetentingoms institucijoms, suteikiančioms pripažinimą.

(25) Prašoma informacija tvarkoma laikantis konfidencialumo reikalavimų.

(26) Administraciniai mokesčiai neapima mokėjimų už teisę naudoti ribotus išteklius arba pagal įgaliojimus skirtų įnašų už universaliųjų paslaugų teikimą.

(27) Šio straipsnio tikslais terminas „nediskriminacinis“ reiškia didžiausio palankumo statusą ir nacionalinį režimą, kaip apibrėžta 129, 130, 136 ir 137 straipsniuose, taip pat ne mažiau palankiomis sąlygomis nei tos, kurios panašiose situacijose taikomos kitam panašių viešųjų telekomunikacijų tinklų ar paslaugų naudotojui.

(28) Šis straipsnis netaikomas Europos Sąjungos vidaus judriojo tarptinklinio ryšio paslaugoms, t. y. komercinėms judriojo ryšio paslaugoms, kurios yra teikiamos pagal viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjų komercinius susitarimus ir kurios leidžia galutiniam naudotojui naudoti jo namų mobilųjį telefoną ar kitą prietaisą balso, duomenų ar pranešimų mainų paslaugoms gauti kitoje valstybėje narėje nei valstybė narė, kurioje yra galutinio naudotojo namų viešasis telekomunikacijų tinklas.

(29) Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad šis pakeitimas taikomas ir „paslaugoms, teikiamoms vykdant oficialias valdžios funkcijas“, apibrėžtoms 124 straipsnio o punkte, ir „su valdžios įstaigų pavestų funkcijų vykdymu susijusiai veiklai“, apibrėžtai 124 straipsnio f punkte.

(30) Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad tai netrukdo Šaliai dėl rizikos ribojimo priežasčių priimti arba toliau taikyti priemones, susijusias su jos teritorijoje kitos Šalies juridinių asmenų įsteigtais filialais.

(31) Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad šioje antraštinėje dalyje Sąjungos teisė yra 193 straipsnio e punkto i papunktyje nurodytų teisininkų buveinės jurisdikcijos teisės dalis.

(32) Oficialaus ginčų sprendimo, sutaikinimo ir tarpininkavimo paslaugos – dokumentų, kurie turi būti pateikti arbitrui, taikintojui ar tarpininkui, rengimas, pasirengimas dalyvauti ir dalyvavimas oficialaus ginčų sprendimo, sutaikinimo ar tarpininkavimo procese dėl bet kokio ginčo, susijusio su teisės taikymu ir aiškinimu. Jos neapima arbitražo, sutaikinimo ir tarpininkavimo paslaugų ginčuose, nesusijusiuose su teisės taikymu ir aiškinimu; tokios paslaugos yra paslaugos, susijusios su valdymo konsultacijomis. Jos taip pat neapima arbitro, taikintojo ar tarpininko funkcijų. Tarptautinio oficialaus ginčų sprendimo, sutaikinimo ar tarpininkavimo paslaugų pakategorei priskiriamos tokios pačios paslaugos, jei ginče dalyvauja šalys iš dviejų ar daugiau valstybių.

(33) Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad šioje dalyje priskirtosios teisinės paslaugos – Sąjungoje teikiamų paslaugų atžvilgiu reiškia teisines paslaugas, susijusias su Jungtinės Karalystės ar bet kokios jos dalies teise ir viešąja tarptautine teise (išskyrus Sąjungos teisę), o Jungtinėje Karalystėje teikiamų paslaugų atžvilgiu – teisines paslaugas, susijusias su valstybių narių teise (išskyrus Sąjungos teisę) ir viešąja tarptautine teise (išskyrus Sąjungos teisę).

(34) Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad visuotinai taikomos sąlygos reiškia objektyviai suformuluotas sąlygas, kurios horizontaliai taikomos nenustatytam ekonominės veiklos vykdytojų skaičiui, taigi apima įvairias situacijas ir atvejus.

(35) Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad didelius mokėjimų balanso ar išorės finansinius sunkumus arba jų grėsmę, be kitų veiksnių, gali lemti dideli sunkumai, susiję su pinigų ir valiutos kurso politika, arba jų grėsmė.

(36) Kiekviena Šalis gali nustatyti atitinkamą paraiškos pateikimo datą pagal savo teisės aktus.

(37) Šis skirsnis netaikomas apsaugai, kuri Jungtinėje Karalystėje žinoma kaip teisė į dizainą.

(38) Šioje antraštinėje dalyje terminas „augalų apsaugos produktas“ kiekvienos Šalies atžvilgiu apibrėžiamas atitinkamuose Šalių teisės aktuose.

(39) Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad, kiek tai leidžiama pagal Šalies teisę, prie federacijų ir asociacijų priskiriamos bent kolektyvinio teisių administravimo įstaigos ir profesinės teisių gynybos įstaigos, kurios nuosekliai pripažįstamos turinčiomis teisę atstovauti intelektinės nuosavybės teisių subjektams.

(40) Sąjungos atveju kompetentinga institucija yra muitinė.

(41) Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad taikant šiame straipsnyje numatytą nacionalinio režimo pareigą taikomos 25 priedo B skirsnio B1 ir B2 poskirsnių pastabų 3 pastaboje nurodytos išimtys.

(42) 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/942, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ES OL L 158, 2019 6 14, p. 22).

(43) 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos (ES OL L 158, 2019 6 14, p. 54), arba juo pakeisti ankstesni aktai: ES OL L 176, 2003 7 15, p. 1 ir ES OL L 211, 2009 8 14, p. 15.

(44) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (ES OL L 211, 2009 8 14, p. 94), arba juo pakeistas ankstesnis aktas: ES OL L 176, 2003 7 15, p. 57.

(45) 2010 m. rugsėjo 23 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 838/2010 dėl perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmo ir bendro perdavimo mokesčių reguliavimo metodo taikymo gairių nustatymo (ES OL L 250, 2010 9 24, p. 5).

(46) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (ES OL L 211, 2009 8 14, p. 36).

(47) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (ES OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

(48) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (ES OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

(49) Sąjungos atveju vienas iš tokių principų yra ir atsargumo principas.

(50) Jungtinės Karalystės atveju terminas „mažosios ir vidutinės įmonės“ reiškia mažas ir labai mažas įmones.

(51) Jungtinės Karalystės atveju svarbiausios reglamentavimo priemonės yra reikšmingos reglamentavimo priemonės atsižvelgiant į tokių priemonių apibrėžtį pagal Jungtinės Karalystės taisykles ir procedūras.

(52) Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad, kiek tai susiję su šio Susitarimo įgyvendinimu Sąjungos teritorijoje, terminas precautionary approach reiškia atsargumo principą.

(53) Šiuo tikslu diskriminacija reiškia padėtį, kuriai esant ekonominės veiklos vykdytojui taikomos mažiau palankios sąlygos, palyginti su kitais panašioje padėtyje esančiais ekonominės veiklos vykdytojais, ir tų nevienodų sąlygų taikymas nėra pateisinamas objektyviais kriterijais.

(54) Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad šis reikalavimas tenkinamas tada, kai iš faktų matyti, jog, nors subsidijos suteikimas nėra teisiškai priklausomas nuo eksporto rodiklių, jis faktiškai yra susietas su esamu arba numatomu eksportu arba eksporto pelnu. Vien tai, kad subsidija yra suteikta eksportu užsiimantiems ekonominės veiklos vykdytojams, neturi būti vienintelė priežastis ją laikyti eksporto subsidija, kaip ji suprantama šioje nuostatoje.

(55) Parduotinos rizikos šalys yra Jungtinė Karalystė, Sąjungos valstybės narės, Australija, Islandija, Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Naujoji Zelandija, Norvegija ir Šveicarija.

(56) Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad tai nedaro poveikio 364 straipsnio 1 ir 2 dalims.

(57) Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad taikant šį straipsnį Jungtinės Karalystės teisė neapima įstatymo, kuris i) turi poveikį pagal 1972 m. Europos bendrijų įstatymo (European Communities Act 1972) 2 straipsnio 1 dalį, kuri toliau galioja remiantis 2018 m. Europos Sąjungos (Išstojimas) įstatymo (European Union (Withdrawal) Act 2018) 1A straipsniu, arba ii) priimtas ar parengtas remiantis 1972 m. Europos bendrijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi arba joje nurodytu tikslu.

(58) Jungtinės Karalystės atveju šiame straipsnyje nustatytas reikalavimas dėl naujos su susigrąžinimu susijusios teisių gynimo priemonės, kurią būtų galima taikyti sėkmingai užbaigus teisminę peržiūrą, kuri, laikantis pagal nacionalinę teisę nustatyto peržiūros standarto, pradėta per nustatytą terminą; remiantis 372 straipsnio 3 dalimi, tokios peržiūros apimtis neišplečiama jokiu kitu būdu. Subsidijos gavėjas, reikšdamas prieštaravimus dėl tokio susigrąžinimo, negalėtų remtis teisėtais lūkesčiais.

(59) Šalys pažymi, kad įsigaliojus šiam Susitarimui Jungtinė Karalystė įdiegs naują subsidijų kontrolės sistemą.

(60) Nacionalinis jūrų kabotažas apima: kalbant apie Sąjungą, nedarant poveikio tam, kokia veikla pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus gali būti laikoma kabotažu – keleivių arba prekių vežimą iš Sąjungos valstybės narės uosto ar vietos į kitą tos pačios Sąjungos valstybės narės uostą arba vietą, įskaitant kontinentinį šelfą, kaip numatyta 1982 m. gruodžio 10 d. Montego Bėjuje (Jamaika) priimtoje Jungtinių Tautų konvencijoje dėl jūrų teisės, ir vežimą, kuris pradedamas ir baigiamas tame pačiame Sąjungos valstybės narės uoste ar vietoje; kalbant apie Jungtinę Karalystę – keleivių arba prekių vežimą iš Jungtinės Karalystės uosto ar vietos į kitą Jungtinės Karalystės uostą arba vietą, įskaitant kontinentinį šelfą, kaip numatyta Jungtinių Tautų konvencijoje dėl jūrų teisės, ir vežimą, kuris pradedamas ir baigiamas tame pačiame Jungtinės Karalystės uoste ar vietoje.

(61) Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad ši dalis netaikoma tais atvejais, kai į taikymo sritį patenkantis subjektas perka akcijas, kapitalą arba kitų formų akcinį kapitalą tam, kad dalyvautų valdant kitos bendrovės kapitalą.

(62) Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad šis skyrius ir 411 straipsnis netaikomi Šalių teisei ir standartams, susijusiems su socialine apsauga ir pensijomis.

(63) Kiekviena Šalis išlaiko teisę nustatyti savo prioritetus, politiką ir išteklių paskirstymą, kad veiksmingai įgyvendintų TDO konvencijas ir atitinkamas Europos socialinės chartijos nuostatas, laikydamasi savo tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant įsipareigojimus pagal šią antraštinę dalį. 1949 metais įsteigta Europos Taryba 1961 m. priėmė Europos socialinę chartiją; ši buvo peržiūrėta 1996 m. Pirminę ar peržiūrėtą Europos socialinės chartijos redakciją yra ratifikavusios visos valstybės narės. Jungtinės Karalystės atveju 5 dalyje daroma nuoroda į Europos socialinę chartiją yra nuoroda į pirminę 1961 m. redakciją.

(64) Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad šiuo atveju Šalis iš anksto nesikreipia dėl konsultacijų pagal 738 straipsnį.

(65) Tokios priemonės gali atitinkamais atvejais apimti pusiausvyros atkūrimo priemonių panaikinimą arba koregavimą.

(66) Pareigų pagal 749 straipsnį sustabdymas galimas tik tuo atveju, jei iš tikrųjų buvo pritaikytos pusiausvyros atkūrimo priemonės.

(67) Išimtys dėl visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos gali būti taikomos tik tada, kai vienam iš pagrindinių visuomenės interesų kyla tikras ir pakankamai didelis pavojus.

(68) Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad toks nustatymas nedaro poveikio šeštos dalies I antraštinei daliai.

(69) Priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti teisingą ar veiksmingą tiesioginių mokesčių taikymą ar surinkimą, apima priemones, kurių Šalis imasi pagal savo mokesčių sistemą, kurios:

i)	taikomos paslaugų teikėjams nerezidentams, pripažįstant, kad nerezidentams taikoma mokesčio prievolė nustatoma atsižvelgiant į apmokestinamuosius objektus, kurių šaltinis yra Šalies teritorija arba kurie yra Šalies teritorijoje, arba

ii)	taikomos nerezidentams, siekiant užtikrinti mokesčių taikymą ar surinkimą Šalies teritorijoje, arba

iii)	taikomos nerezidentams arba rezidentams, siekiant užkirsti kelią mokesčių vengimui ar slėpimui, įskaitant reikalavimų laikymosi priemones, arba

iv)	taikomos paslaugų vartotojams, kuriems teikiamos paslaugos iš kitos Šalies ar trečiosios šalies teritorijos arba kitos Šalies ar trečiosios šalies teritorijoje, siekiant užtikrinti mokesčių taikymą tokiems vartotojams ar surinkimą iš Šalies teritorijoje esančių šaltinių, arba

v)	paslaugų teikėjus, kuriems taikomi visame pasaulyje apmokestinamiems objektams taikomi mokesčiai, atskiria nuo kitų paslaugų teikėjų, atsižvelgiant į esminius jų mokesčių bazės skirtumus, arba

vi)	nustato, priskiria ar paskirsto pajamas, pelną, naudą, nuostolius, išskaitymus ar kreditą asmenims rezidentams ar filialams arba to paties asmens susijusiems asmenims ar filialams, siekiant apsaugoti Šalies mokesčių bazę.

(70) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 (nauja redakcija) (ES OL L 300, 2009 11 14, p. 88).

(71) Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad priemone taip pat gali būti laikomas ir neveikimas.

(72) Tai neapima 774 straipsnio 3 dalyje nurodytoje teritorijoje gyvenančių fizinių asmenų.

(73) Terminas „fizinis asmuo“ taip pat reiškia asmenis, kurie nuolat gyvena Latvijos Respublikoje, bet nėra Latvijos Respublikos ar bet kurios kitos valstybės piliečiai, tačiau pagal Latvijos Respublikos teisę turi teisę gauti nepiliečio pasą.

(74) Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad SVP – tai SVP su pakeitimais, padarytais 2012 m. kovo 30 d. Ženevoje priimtu Protokolu, kuriuo iš dalies keičiama Sutartis dėl viešųjų pirkimų.

(75) 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (nauja redakcija) (ES OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

(76) Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad Sąjungos atveju terminas „už kiekvienos Šalies teritorinės jūros ribų esantys rajonai“ reiškia atitinkamus Sąjungos valstybių narių rajonus.

(77) 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje (ES OL L 210, 2008 8 6, p. 1).

(78) 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas 2008/616/TVR dėl Sprendimo 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje, įgyvendinimo (ES OL L 210, 2008 8 6, p. 12).

(79) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (ES OL L 135, 2016 5 24, p. 53).

(80) 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1727 dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2002/187/TVR (ES OL L 295, 2018 11 21, p. 138).

(81) 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (ES OL L 190, 2002 7 18, p. 1).

(82) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (ES OL L 119, 2016 5 4, p. 89).

(83) 2018 m. Duomenų apsaugos akto 12 skyrius.

(84) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (Tekstas svarbus EEE) (ES OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(85) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (ES OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(86) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 541/2014/ES, kuriuo nustatoma kosmoso stebėjimo ir sekimo rėmimo programa (ES OL L 158, 2014 5 27, p. 227).

(87) Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad 2–9 dalys taikomos Sąjungos ir trečiosios šalies deryboms dėl stojimo į Sąjungą, vykstančioms po šio Susitarimo įsigaliojimo, nepaisant to, kad prašymas dėl stojimo buvo pateiktas prieš įsigaliojant šiam Susitarimui.

(88) Su pakeitimais, padarytais 2020 m. Duomenų apsaugos, privatumo ir elektroninių ryšių (pakeitimai ir t. t.) (dėl išstojimo iš ES) teisės aktais (SI 2020/1586).

1 PRIEDAS

PARTNERYSTĖS TARYBOS IR KOMITETŲ DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

1 Taisyklė

Pirmininkas

1. Sąjunga ir Jungtinė Karalystė praneša viena kitai savo paskirtų bendrapirmininkių asmenvardžius, pareigas ir kontaktinius duomenis. Laikoma, kad bendrapirmininkis turi atitinkamą leidimą atstovauti Sąjungai ar Jungtinei Karalystei iki dienos, kai kitai Šaliai pranešama apie naują bendrapirmininkį.

2. Šiose darbo tvarkos taisyklėse numatyti bendrapirmininkių sprendimai priimami bendru sutarimu.

3. Konkrečiame posėdyje bendrapirmininkį gali pakeisti paskirtasis asmuo. Bendrapirmininkis arba jo paskirtasis asmuo apie paskyrimą kuo anksčiau praneša kitam bendrapirmininkiui ir Partnerystės tarybos sekretoriatui. Laikoma, kad šiose darbo tvarkos taisyklėse nuorodos į bendrapirmininkius apima nuorodą į paskirtąjį asmenį.

2 Taisyklė

Sekretoriatas

Partnerystės tarybos sekretoriatą (toliau – sekretoriatas) sudaro Sąjungos pareigūnas ir Jungtinės Karalystės Vyriausybės pareigūnas. Sekretoriatas atlieka šiose darbo tvarkos taisyklėse jam pavestas užduotis.

Sąjunga ir Jungtinė Karalystė praneša viena kitai pareigūno, kuris yra Partnerystės tarybos sekretorius atitinkamai iš Sąjungos ir Jungtinės Karalystės, asmenvardį, pareigas ir kontaktinius duomenis. Laikoma, kad šis pareigūnas toliau eina sekretoriaus iš Sąjungos arba Jungtinės Karalystės pareigas iki dienos, kurią Sąjunga arba Jungtinė Karalystė praneša apie naują sekretorių.

3 Taisyklė

Posėdžiai

1. Kiekvieną Partnerystės tarybos posėdį bendrapirmininkių sutartą dieną sutartu laiku sušaukia sekretoriatas. Jei Sąjunga arba Jungtinė Karalystė per sekretoriatą perdavė prašymą surengti posėdį, Partnerystės taryba stengiasi susirinkti į posėdį per 30 dienų nuo tokio prašymo pateikimo arba greičiau šiame Susitarime numatytais atvejais.

2. Jei bendrapirmininkiai nenusprendžia kitaip, Partnerystės taryba posėdžius rengia pakaitomis Briuselyje ir Londone.

3. Nukrypstant nuo 2 dalies, bendrapirmininkiai gali sutarti, kad Partnerystės tarybos posėdis būtų rengiamas vaizdo arba telefoninės konferencijos būdu.

4 Taisyklė

Dalyvavimas posėdžiuose

1. Likus pagrįstam laikotarpiui iki kiekvieno posėdžio, Sąjunga ir Jungtinė Karalystė per sekretoriatą informuoja viena kitą apie planuojamą savo delegacijų sudėtį ir nurodo kiekvieno delegacijos nario asmenvardį ir pareigas.

2. Kai tikslinga, bendrapirmininkiai bendru sutarimu gali į Partnerystės tarybos posėdžius pakviesti ekspertų (t. y. ne valdžios institucijų pareigūnų), kad šie pateiktų informacijos konkrečiais klausimais ir tik per tas posėdžio dalis, kuriose aptariami tie konkretūs klausimai.

5 Taisyklė

Dokumentai

Rašytinius dokumentus, kuriais grindžiami Partnerystės tarybos svarstymai, sekretoriatas sunumeruoja ir išplatina Sąjungai ir Jungtinei Karalystei.

6 Taisyklė

Korespondencija

1. Partnerystės tarybai skirtą korespondenciją Sąjunga ir Jungtinė Karalystė siunčia sekretoriatui. Tokia korespondencija gali būti siunčiama bet kokiomis rašytinės informacijos perdavimo priemonėmis, įskaitant elektroninį paštą.

2. Sekretoriatas užtikrina, kad Partnerystės tarybai skirta korespondencija būtų įteikta bendrapirmininkiams ir, kai tikslinga, išplatinama pagal 5 taisyklę.

3. Visa bendrapirmininkių parengta arba jiems tiesiogiai adresuojama korespondencija perduodama sekretoriatui ir, kai tikslinga, išplatinama pagal 5 taisyklę.

7 Taisyklė

Posėdžių darbotvarkė

1. Sekretoriatas parengia kiekvieno posėdžio preliminarios darbotvarkės projektą. Kartu su susijusiais dokumentais jis perduodamas bendrapirmininkiams ne vėliau kaip likus 10 dienų iki posėdžio dienos.

2. Į preliminarią darbotvarkę įrašomi punktai, kurių paprašė Sąjunga arba Jungtinė Karalystė. Visi tokie prašymai kartu su susijusiais dokumentais pateikiami sekretoriatui ne vėliau kaip likus 15 dienų iki posėdžio pradžios.

3. Ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki posėdžio dienos bendrapirmininkiai priima sprendimą dėl preliminarios posėdžio darbotvarkės.

4. Darbotvarkę Partnerystės taryba priima kiekvieno posėdžio pradžioje. Paprašius Sąjungai ar Jungtinei Karalystei, į darbotvarkę gali būti bendru sutarimu įtraukiami į preliminarią darbotvarkę neįrašyti punktai.

5. Bendrapirmininkiai gali bendru sutarimu sutrumpinti arba pailginti 1, 2 ir 3 dalyse nurodytus laikotarpius, kad būtų atsižvelgta į konkretaus atvejo aplinkybes.

8 Taisyklė

Protokolai

1. Jei bendrapirmininkiai nenusprendžia kitaip, kiekvieno posėdžio protokolo projektą per 15 dienų nuo posėdžio pabaigos parengia pareigūnas, einantis sekretoriaus iš posėdį rengiančios Šalies pareigas. Protokolo projektas perduodamas sekretoriaus iš kitos Šalies pareigas einančiam pareigūnui, kad ta Šalis pateiktų savo pastabas. Pastaroji pastabas gali pateikti per 7 dienas nuo protokolo projekto gavimo dienos.

2. Protokole paprastai apibendrinamas kiekvienas darbotvarkės punktas ir, kai taikytina, nurodomi:

a)	Partnerystės tarybai pateikti dokumentai;

b)	visi pareiškimai, kuriuos vienas iš bendrapirmininkių paprašė įtraukti į protokolą, ir

c)	konkrečiais klausimais priimti sprendimai, pateiktos rekomendacijos, pareiškimai, dėl kurių sutarta, ir priimtos išvados.

3. Protokolo priede pateikiamas kiekvienos delegacijos narių sąrašas, kuriame nurodomi visų posėdyje dalyvavusių asmenų asmenvardžiai ir pareigos.

4. Sekretoriatas patikslina protokolo projektą remdamasis gautomis pastabomis, o patikslintą protokolo projektą bendrapirmininkiai patvirtina per 28 dienas nuo posėdžio dienos arba bet kurią kitą bendrapirmininkių sutartą dieną. Dviejų patvirtinto protokolo egzempliorių autentiškumą sekretoriai patvirtina parašais. Sąjunga ir Jungtinė Karalystė gauna po vieną iš šių autentiškų egzempliorių. Bendrapirmininkiai gali sutarti, kad šį reikalavimą atitinka elektroninių kopijų pasirašymas ir pasikeitimas jomis.

9 Taisyklė

Sprendimai ir rekomendacijos

1. Laikotarpiu tarp posėdžių Partnerystės taryba taikydama rašytinę procedūrą gali priimti sprendimus ar rekomendacijas. Sprendimo ar rekomendacijos projekto tekstą bendrapirmininkis kitam bendrapirmininkiui pateikia surašytą Partnerystės tarybos darbo kalba. Pritarimą sprendimo ar rekomendacijos projektui kita Šalis pareiškia per vieną mėnesį arba siūlančiosios Šalies nurodytą ilgesnį laikotarpį. Jei kita Šalis pritarimo nepareiškia, siūlomas sprendimas ar rekomendacija aptariami ir gali būti priimti kitame Partnerystės tarybos posėdyje. Jei kita Šalis pritarimą pareiškia, siūlomi sprendimai ar rekomendacijos laikomi priimtais ir pagal 8 taisyklę įrašomi į kito Partnerystės tarybos posėdžio protokolą.

2. Kai Partnerystės taryba priima sprendimus ar rekomendacijas, į tokių dokumentų pavadinimus atitinkamai įrašomi žodžiai „Sprendimas“ arba „Rekomendacija“. Sekretoriatas visus sprendimus ar rekomendacijas užregistruoja suteikdamas eilės numerį ir nurodydamas jų priėmimo datas.

3. Partnerystės tarybos priimtuose sprendimuose nurodoma jų įsigaliojimo data.

4. Dviem egzemplioriais autentiškomis kalbomis parengtus ir Partnerystės tarybos priimtus sprendimus ir rekomendacijas pasirašo bendrapirmininkiai, o sekretoriatas juos išsiunčia Sąjungai ir Jungtinei Karalystei iš karto po jų pasirašymo. Bendrapirmininkiai gali sutarti, kad parašo reikalavimą atitinka elektroninių kopijų pasirašymas ir pasikeitimas jomis.

10 Taisyklė

Skaidrumas

1. Bendrapirmininkiai gali susitarti, kad Partnerystės tarybos posėdžiai būtų vieši.

2. Kiekviena Šalis gali nuspręsti, ar Partnerystės tarybos sprendimus ir rekomendacijas skelbti savo atitinkamame oficialiajame leidinyje arba internete.

3. Jei Sąjunga arba Jungtinė Karalystė Partnerystės tarybai pateikia informacijos, kuri pagal jos įstatymus ir kitus teisės aktus yra konfidenciali arba saugoma nuo atskleidimo, kita Šalis tą gautą informaciją laiko konfidencialia.

4. Preliminarios posėdžių darbotvarkės skelbiamos viešai iki Partnerystės tarybos posėdžio. Posėdžių protokolai skelbiami viešai po jų patvirtinimo pagal 8 taisyklę.

5. 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti dokumentai skelbiami laikantis kiekvienos Šalies taikomų duomenų apsaugos taisyklių.

11 Taisyklė

Kalbos

1. Partnerystės tarybos oficialiosios kalbos yra Sąjungos ir Jungtinės Karalystės oficialiosios kalbos.

2. Partnerystės tarybos darbo kalba yra anglų kalba. Jeigu bendrapirmininkiai nenusprendžia kitaip, Partnerystės taryba, svarstydama klausimus, remiasi anglų kalba parengtais dokumentais.

3. Sprendimus dėl šio Susitarimo keitimo arba aiškinimo Partnerystės taryba priima šio Susitarimo autentiškų tekstų kalbomis. Visi kiti Partnerystės tarybos sprendimai, įskaitant tuos, kuriais iš dalies keičiamos šios darbo tvarkos taisyklės, priimami 2 dalyje nurodyta darbo kalba.

12 Taisyklė

Išlaidos

1. Sąjunga ir Jungtinė Karalystė padengia visas dėl dalyvavimo Partnerystės tarybos posėdžiuose patirtas savo sąnaudas.

2. Posėdžių organizavimo ir dokumentų dauginimo išlaidas apmoka posėdį rengianti Šalis.

3. Sąnaudas, susijusias su vertimu žodžiu per posėdžius į Partnerystės tarybos darbo kalbą ir iš tos kalbos, padengia tokio vertimo prašanti Šalis.

4. Kiekviena Šalis atsakinga už sprendimų ir kitų dokumentų vertimą raštu į savo oficialiąją (-iąsias) kalbą (-as), jei to reikalaujama pagal 11 taisyklę, ir padengia su tokiu vertimu raštu susijusias išlaidas.

13 Taisyklė

Komitetai

1. Nedarant poveikio šios taisyklės 2 dalies taikymui, komitetams mutatis mutandis taikomos 1–12 taisyklės.

2. Komitetai, likus pakankamai laiko iki jų posėdžių, praneša Partnerystės Tarybai apie savo posėdžių tvarkaraščius ir darbotvarkes ir teikia Partnerystės Tarybai kiekvieno savo posėdžio rezultatų bei išvadų ataskaitas.

2 PRIEDAS

KONKRETIEMS PRODUKTAMS TAIKOMŲ KILMĖS TAISYKLIŲ ĮVADINĖS PASTABOS

1 PASTABA

Bendrieji principai

Šiame priede pateikiamos bendrosios taisyklės, susijusios su taikytinais 3 priedo reikalavimais, kaip numatyta šio Susitarimo 39 straipsnio 1 dalies c punkte.

Šio priedo ir 3 priedo tikslais reikalavimai, kuriuos produktas turi atitikti, kad būtų laikomas turinčiu kilmės statusą pagal šio Susitarimo 39 straipsnio 1 dalies c punktą, yra tarifinio klasifikavimo pasikeitimas, gamybos procesas, kilmės statuso neturinčių medžiagų didžiausia vertė arba masė arba bet kuris kitas šiame priede ir 3 priede nurodytas reikalavimas.

Konkretiems produktams taikomoje kilmės taisyklėje pateikiama nuoroda į masę reiškia neto masę – medžiagos ar produkto masę, į kurią neįskaičiuota jokios pakuotės masė.

Šis priedas ir 3 priedas grindžiami Suderinta sistema su pakeitimais, padarytais 2017 m. sausio 1 d.

2 PASTABA

Konkretiems produktams taikomų kilmės taisyklių sąrašo struktūra

Skyrių arba skirsnių pastabos, kai taikytina, skaitomos kartu su atitinkamo skyriaus, skirsnio, pozicijos ar subpozicijos konkretiems produktams taikomomis kilmės taisyklėmis.

Kiekviena 3 priedo 2 skiltyje nustatyta konkretiems produktams taikoma kilmės taisyklė taikoma atitinkamam 3 priedo 1 skiltyje nurodytam produktui.

Jeigu produktui taikomos alternatyvios konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės, produktas laikomas turinčiu Šalies kilmės statusą, jeigu atitinka vieną iš alternatyvių taisyklių.

Jeigu produktui taikoma konkretiems produktams taikoma kilmės taisyklė, kurią sudaro keli reikalavimai, produktas laikomas turinčiu Šalies kilmės statusą tik tuo atveju, jeigu atitinka visus šiuos reikalavimus.

Šiame priede ir 3 priede vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	skyrius – Suderintos sistemos skyrius;

b)	skirsnis– Suderintoje sistemoje naudojamo tarifinio klasifikavimo numerio pirmieji du skaitmenys;

c)	pozicija – Suderintoje sistemoje naudojamo tarifinio klasifikavimo numerio pirmieji keturi skaitmenys ir

d)	subpozicija – Suderintoje sistemoje naudojamo tarifinio klasifikavimo numerio pirmieji šeši skaitmenys.

Konkretiems produktams taikomose kilmės taisyklėse vartojamos šios santrumpos:

CC – gamyba iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriam kitam skirsniui negu produktas; tai reiškia, kad bet kuri produkto gamybai panaudota kilmės statuso neturinti medžiaga turi būti klasifikuojama priskiriant ją kitam skirsniui (Suderintos sistemos 2 skaitmenų lygmuo) negu produktas (t. y. turi pasikeisti skirsnis);

CTH – gamyba iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriai kitai pozicijai negu produktas; tai reiškia, kad bet kuri produkto gamybai panaudota kilmės statuso neturinti medžiaga turi būti klasifikuojama priskiriant ją kitai pozicijai (Suderintos sistemos 4 skaitmenų lygmuo) negu produktas (t. y. turi pasikeisti pozicija);

CTSH – gamyba iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriai kitai subpozicijai negu produktas; tai reiškia, kad bet kuri produkto gamybai panaudota kilmės statuso neturinti medžiaga turi būti klasifikuojama priskiriant ją kitai subpozicijai (Suderintos sistemos 6 skaitmenų lygmuo) negu produktas (t. y. turi pasikeisti subpozicija).

3 PASTABA

Konkretiems produktams taikomų kilmės taisyklių taikymas

Šio Susitarimo 39 straipsnis dėl kilmės statusą įgijusių produktų, naudojamų kitų produktų gamybai, taikoma neatsižvelgiant į tai, ar šis statusas įgytas toje pačioje Šalies gamykloje, kurioje šie produktai naudojami.

Jeigu konkretiems produktams taikoma kilmės taisykle konkrečiai nustatyta, kad negalima naudoti tam tikros kilmės statuso neturinčios medžiagos arba kad nurodytos kilmės statuso neturinčios medžiagos vertė arba masė negali viršyti tam tikro ribinio dydžio, šios sąlygos netaikomos kilmės statuso neturinčioms medžiagoms, priskiriamoms kitoms Suderintos sistemos pozicijoms ar subpozicijoms.

1 pavyzdys. Jeigu buldozeriams (8429.11 subpozicija) skirtoje taisyklėje nustatyta: „CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 84.31 pozicijai“, kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų kitoms pozicijoms nei 84.29 ir 84.31, kaip antai sraigtų (73.18 pozicija), izoliuotųjų laidų bei elektros laidininkų (85.44 pozicija) ir įvairios elektroninės įrangos (85 skirsnis), naudojimas neribojamas.

2 pavyzdys. Jeigu 35.05 pozicijos (dekstrinai ir kiti modifikuoti krakmolai; klijai, daugiausia sudaryti iš krakmolų ir kt.) taisyklėje nustatyta „CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 11.08 pozicijai“, kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų kitai pozicijai nei 11.08 (krakmolas, inulinas), kaip antai 10 skirsnio (javai) medžiagų, naudojimas neribojamas.

Jeigu konkretiems produktams taikoma kilmės taisykle nustatyta, kad produktas turi būti pagamintas iš tam tikros medžiagos, ši sąlyga nedraudžia naudoti kitų medžiagų, dėl savo pobūdžio negalinčių atitikti taisyklės.

4 PASTABA

Kilmės statuso neturinčių medžiagų didžiausios vertės skaičiavimas

Konkretiems produktams taikomose kilmės taisyklėse vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	muitinė vertė – vertė, nustatyta pagal Sutartį dėl 1994 m. GATT VII straipsnio įgyvendinimo;

EXW arba gamintojo kaina (ex-works kaina):

produkto kaina, sumokėta arba mokėtina gamintojui, kurio įmonėje atlikta paskutinė apdorojimo arba perdirbimo operacija, jeigu į šią kainą įtraukta visų panaudotų medžiagų vertė ir visos kitos produkto gamybos sąnaudos ir iš jos išskaičiuoti visi vidaus mokesčiai, kurie yra arba gali būti grąžinti gautąjį produktą eksportavus; arba

ii)

jeigu sumokėtos ar mokėtinos kainos nėra arba jeigu į sumokėtą faktinę kainą nėra įtrauktos visos su produkto gamyba susijusios faktinės sąnaudos, visų panaudotų medžiagų vertė ir visos kitos su produkto gamyba eksportuojančioje Šalyje susijusios sąnaudos:

A)	apimančios pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas, taip pat pelną, kuriuos galima pagrįstai priskirti produktui, ir

B)	neapimančios vežimo, draudimo išlaidų ir visų kitų su produkto gabenimu susijusių išlaidų, taip pat jokių eksportuojančios Šalies vidaus mokesčių, kurie yra arba gali būti grąžinti gautąjį produktą eksportavus;

iii)	i punkto tikslais, jei paskutinę gamybos operaciją gamintojas atlieka kaip subrangovas, i punkte vartojamas terminas „gamintojas“ reiškia subrangovą įdarbinusį asmenį;

c)	MaxNOM – procentine dalimi išreikšta kilmės statuso neturinčių medžiagų didžiausioji vertė, apskaičiuojama pagal šią formulę:

VNM – produkto gamybai panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė, kuri yra jų muitinė vertė importuojant, įskaitant vežimo, jei tinkama, draudimo, pakavimo ir visas kitas su medžiagų gabenimu į Šalies, kurioje yra įsisteigęs produkto gamintojas, importuojantį uostą susijusias sąnaudas; kai kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė nežinoma ir negali būti nustatyta, taikoma pirmoji galima nustatyti kaina, sumokėta už kilmės statusą turinčias medžiagas Sąjungoje arba Jungtinėje Karalystėje; produkto gamybai panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė gali būti apskaičiuojama remiantis vidutinės svertinės vertės formule arba kitu atsargų vertinimo metodu pagal Šalyje visuotinai pripažintus apskaitos principus.

5 PASTABA

3 priedo V–VII skirsniuose nurodytų procesų apibrėžtys

Konkretiems produktams taikomose kilmės taisyklėse vartojamų terminų apibrėžtys:

biotechnologinis apdorojimas:

i)	biologinis arba biotechnologinis mikroorganizmų (bakterijų, virusų (įskaitant bakteriofagus) ir kt.) kultūrų (įskaitant ląstelių kultūras) arba žmogaus, gyvūnų ar augalų ląstelių auginimas, hibridizacija arba genetinis modifikavimas ir

ii)	ląstelinių arba tarpląstelinių struktūrų (pvz., izoliuotų genų, genų fragmentų ir plazmidžių) gamyba, izoliavimas, gryninimas arba fermentacija;

dalelių dydžio keitimas – sąmoningas ir kontroliuojamas produkto dalelių dydžio modifikavimas, išskyrus vien trupinimą ar spaudimą, kai gaunamas produktas, kurio konkretus dalelių dydis, dalelių dydžio pasiskirstymas ar paviršiaus plotas atitinka jo naudojimo tikslus ir kurio fizinės ar cheminės savybės skiriasi nuo žaliavų fizinių ir cheminių savybių;

cheminė reakcija – procesas (įskaitant biocheminį apdorojimą), kuriam įvykus suyra tarpmolekuliniai ryšiai ir susiformuoja nauji tarpmolekuliniai ryšiai arba pasikeičia erdvinis atomų išsidėstymas molekulėje ir molekulė įgyja naują struktūrą, išskyrus šiuos procesus, kurie pagal šią apibrėžtį nelaikomi cheminėmis reakcijomis:

i)	tirpinimą vandenyje arba kituose tirpikliuose;

ii)	tirpiklių, įskaitant tirpiklinį vandenį, šalinimą, arba

iii)	kristalizacinio vandens pridėjimą arba šalinimą;

distiliavimas:

atmosferinis distiliavimas – atskyrimo procesas, kai mineralinės alyvos distiliavimo bokšte frakcionuojamos pagal virimo temperatūrą, o tada garai kondensuojami į skirtingas suskystintas frakcijas; distiliuojant alyvą pagaminti produktai gali būti suskystintos naftos dujos, pirminis benzinas, benzinas, žibalas, dyzelinė alyva arba mazutas, lengvieji gazoliai ir tepamoji alyva, ir

ii)

vakuuminis distiliavimas – distiliavimas esant slėgiui, žemesniam už atmosferinį, tačiau ne tokiam žemam, kad jį būtų galima klasifikuoti kaip molekulinį distiliavimą; vakuuminis distiliavimas naudojamas distiliuojant aukštos virimo temperatūros ir šilumai jautrias medžiagas, pvz., sunkiuosius mineralinių alyvų distiliatus, lengviesiems ar sunkiesiems vakuuminiams gazoliams ir likučiui gauti;

e)	izomerų atskyrimas – izomerų izoliavimas ar atskyrimas nuo izomerų mišinio;

maišymas ir derinimas – sąmoningas ir proporcingai kontroliuojamas medžiagų maišymas ar derinimas (įskaitant dispergavimą), išskyrus skiediklių pridėjimą, specialiai siekiant laikytis iš anksto nustatytų specifikacijų, kurio rezultatas – produktas, kurio fizinės ar cheminės savybės atitinka jo naudojimo tikslus ar paskirtį ir skiriasi nuo žaliavų fizinių ir cheminių savybių;

g)	standartinių medžiagų (įskaitant standartinius tirpalus) gamyba – analizės, kalibravimo ar referenciniais tikslais tinkamo naudoti ruošinio, kurio grynumo laipsnis ar proporcijos yra tiksliai tokie, kokius patvirtino gamintojas, gamyba, ir

gryninimas – procesas, kurį atliekant pašalinama bent 80 proc. esamų priemaišų kiekio arba pakankamai sumažinamas priemaišų kiekis arba priemaišos panaikinamos ir prekę galima naudoti viena ar keliomis iš šių paskirčių:

i)	kaip farmacines, medicinines, kosmetines, veterinarines arba maistines medžiagas;

ii)	kaip cheminius produktus ir reagentus, skirtus analizės, diagnostikos arba laboratorijų reikmėms;

iii)	kaip elementus ir komponentus, skirtus mikroelektronikos reikmėms;

iv)	specializuotoms optikos reikmėms;

v)	biotechnikos reikmėms, pavyzdžiui, kamieninių ląstelių kultūrai, genetikos technologijoms ar kaip katalizatorių;

vi)	kaip atskyrimo procese naudojamus nešiklius, arba

vii)	branduoliniams tikslams.

6 PASTABA

3 priedo XI skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys

Konkretiems produktams taikomose kilmės taisyklėse vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	cheminiai kuokšteliniai pluoštai – 55.01–55.07 pozicijoms priskiriamos sintetinių ar dirbtinių gijų gniūžtės, kuokšteliniai pluoštai ar atliekos;

natūralūs pluoštai – ne dirbtiniai ir ne sintetiniai pluoštai, naudojami tik prieš verpimą esančiais gamybos etapais, įskaitant atliekas, ir, jei kitaip neapibrėžta, apima karštus, šukuotus arba kitaip perdirbtus, bet nesuverptus pluoštus; natūralūs pluoštai apima 05.11 pozicijai priskiriamus ašutus, 50.02 ir 50.03 pozicijoms priskiriamą šilką, 51.01–51.05 pozicijoms priskiriamus vilnos pluoštus, švelniavilnių ir šiurkščiavilnių gyvūnų plaukus, 52.01–52.03 pozicijoms priskiriamus medvilnės pluoštus ir 53.01–53.05 pozicijoms priskiriamus kitus augalinius pluoštus;

c)	marginimas – technika, pagal kurią, taikant trafaretinės, ruloninės, skaitmeninės ar transferinės spaudos metodus, tekstilės medžiagai suteikiama nuolatinė objektyviai įvertinama funkcija, pvz., spalva, dizainas ar techninė kokybė, ir

marginimas (kaip atskira operacija) – technika, pagal kurią, taikant trafaretinės, ruloninės, skaitmeninės ar transferinės spaudos metodus, tekstilės medžiagai suteikiama nuolatinio pobūdžio objektyviai įvertinama funkcija, pvz., spalva, dizainas ar techninė kokybė, ir kuri taip pat derinama su bent dviem paruošiamosiomis ar baigiamosiomis operacijomis (pvz., plovimu, balinimu, merserizavimu, terminiu fiksavimu, šiaušimu, kalandravimu, apdorojimu netraukumui, permanentiniu užbaigimu, dekatavimu, įmirkymu, taisymu ir mazgų paslėpimu, kirpimu, svilinimu, džiovinimu būgninėje džiovyklėje, tempimu, vėlimu, apdorojimu garais, traukimu ir šlapiu dekatavimu), jeigu visų panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 50 proc. produkto EXW kainos.

7 PASTABA

Gaminiams, pagamintiems iš dviejų arba daugiau pagrindinių tekstilės medžiagų, taikomi leistinieji nuokrypiai

Šioje pastaboje pagrindinės tekstilės medžiagos yra šios:

šilkas,

vilna,

c)	šiurkščiavilnių gyvūnų plaukai,

d)	švelniavilnių gyvūnų plaukai,

ašutai,

medvilnė,

g)	medžiagos popieriui gaminti ir popierius,

linas,

kanapės,

j)	džiutas ir kiti tekstilės pluoštai iš karnienos,

k)	sizalis ir kiti Agave genties augalų tekstilės pluoštai,

l)	kokoso, abakos, ramės (kiniškosios dilgėlės) ir kiti augaliniai tekstilės pluoštai,

m)	sintetinės cheminės gijos,

n)	dirbtinės cheminės gijos,

o)	srovei laidžios gijos,

p)	sintetiniai cheminiai kuokšteliniai polipropileno pluoštai,

q)	sintetiniai cheminiai kuokšteliniai poliesterių pluoštai,

r)	sintetiniai cheminiai kuokšteliniai poliamido pluoštai,

s)	sintetiniai cheminiai kuokšteliniai poliakrilnitrilo pluoštai,

t)	sintetiniai cheminiai kuokšteliniai poliimido pluoštai,

u)	sintetiniai cheminiai kuokšteliniai politetrafluoretileno pluoštai,

v)	sintetiniai cheminiai kuokšteliniai polifenileno sulfido pluoštai,

w)	sintetiniai cheminiai kuokšteliniai polivinilchlorido pluoštai,

x)	kiti sintetiniai cheminiai kuokšteliniai pluoštai,

y)	dirbtiniai cheminiai kuokšteliniai viskozės pluoštai,

z)	kiti dirbtiniai cheminiai kuokšteliniai pluoštai,

aa)	verpalai iš poliuretano, segmentuoti su elastingais polieterio segmentais, apvytiniai arba ne,

bb)	verpalai iš poliuretano, segmentuoti su elastingais poliesterio segmentais, apvytiniai arba ne,

cc)	produktai, priskiriami 56.05 pozicijai (metalizuotieji siūlai) su ne platesne kaip 5 mm aliuminio folijos ar plastikinės plėvelės, padengtos arba nepadengtos aliuminio milteliais, juostele, įtvirtinta tarp dviejų plastikinės plėvelės sluoksnių skaidriais arba spalvotais klijais,

dd)	kiti produktai, priskiriami 56.05 pozicijai,

ee)	stiklo pluoštas, ir

ff)	metaliniai pluoštai.

Jei 3 priede daroma nuoroda į šią pastabą, jo 2 skiltyje nustatyti reikalavimai, kaip leistinasis nuokrypis, netaikomi produkto gamybai panaudotoms kilmės statuso neturinčioms pagrindinėms tekstilės medžiagoms, jeigu:

a)	produktas pagamintas iš dviejų arba daugiau pagrindinių tekstilės medžiagų, ir

b)	visų kilmės statuso neturinčių pagrindinių tekstilės medžiagų masė sudaro ne daugiau kaip 10 proc. bendros visų panaudotų pagrindinių tekstilės medžiagų masės.

Pavyzdys. Jei 51.12 pozicijai priskiriamo vilnonio audinio sudėtyje yra 51.07 pozicijai priskiriamų vilnonių verpalų, 55.09 pozicijai priskiriamų sintetinių kuokštelinių pluoštų verpalų ir kitų nei pagrindinės tekstilės medžiagos medžiagų, kilmės statuso neturinčius vilnonius verpalus, neatitinkančius 3 priede nustatyto reikalavimo, arba kilmės statuso neturinčius sintetinius verpalus, neatitinkančius 3 priede nustatyto reikalavimo, arba jų derinį galima naudoti, jeigu jų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 10 proc. bendros visų panaudotų pagrindinių tekstilės medžiagų masės.

Nepaisant 2 dalies b punkto, kai produktų sudėtyje yra „verpalų iš poliuretano, segmentuotų su elastingais polieterio segmentais, apvytinių arba ne“, didžiausias leistinasis nuokrypis yra 20 proc. Tačiau kitų kilmės statuso neturinčių pagrindinių tekstilės medžiagų procentinė dalis negali viršyti 10 proc.

Nepaisant 2 dalies b punkto, produktams su „ne platesne kaip 5 mm aliuminio folijos ar plastikinės plėvelės, padengtos arba nepadengtos aliuminio milteliais, juostele, įtvirtinta tarp dviejų plastikinės plėvelės sluoksnių skaidriais arba spalvotais klijais“ taikomas 30 proc. didžiausias leistinasis nuokrypis. Tačiau kitų kilmės statuso neturinčių pagrindinių tekstilės medžiagų procentinė dalis negali viršyti 10 proc.

8 PASTABA

Kiti tam tikriems tekstilės gaminiams taikomi leistinieji nuokrypiai

Kai 3 priede daroma nuoroda į šią pastabą, kilmės statuso neturinčios tekstilės medžiagos (išskyrus pamušalus ir intarpus), neatitinkančios 2 skiltyje gatavam tekstilės produktui nustatytų reikalavimų, gali būti panaudotos su sąlyga, kad jos priskiriamos kitai nei produktas pozicijai ir kad jų vertė sudaro ne daugiau kaip 8 proc. produkto EXW.

Kilmės statuso neturinčios medžiagos, kurios nėra priskiriamos 50–63 skirsniams, gali būti be apribojimų naudojamos 50–63 skirsniams priskiriamiems tekstilės gaminiams gaminti, neatsižvelgiant į tai, ar jų sudėtyje yra ar nėra tekstilės.

Pavyzdys. Jei pagal 3 priede nustatytą reikalavimą tam tikram tekstilės gaminiui, pvz., kelnėms, turi būti naudojami verpalai, nedraudžiama naudoti ir kilmės statuso neturinčių metalo gaminių, pvz., sagų, nes metalo gaminiai nėra priskiriami 50–63 skirsniams. Dėl tų pačių priežasčių pagal šį reikalavimą nedraudžiama naudoti kilmės statuso neturinčių užtrauktukų, nors užtrauktukų sudėtyje paprastai yra tekstilės.

Jei pagal 3 priedo reikalavimą nustatyta didžiausia kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė, apskaičiuojant kilmės statuso neturinčių medžiagų vertę atsižvelgiama į 50–63 skirsniams nepriskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertę.

9 PASTABA

Žemės ūkio produktai

Suderintos sistemos II skyriui ir 24.01 pozicijai priskiriami žemės ūkio produktai, išauginti arba surinkti Šalies teritorijoje, yra laikomi tos Šalies teritorijos kilmės produktais, net jeigu jie išauginti iš sėklų, svogūnėlių, šakniastiebių, auginių, skiepūglių, ūglių, žiedpumpurių ar kitų gyvų augalų dalių, importuotų iš trečiosios šalies.

3 PRIEDAS

KONKRETIEMS PRODUKTAMS TAIKOMOS KILMĖS TAISYKLĖS

1 skiltis

Klasifikavimas pagal Suderintą sistemą (2017 m.), įskaitant konkretų aprašymą

2 skiltis

Konkretiems produktams taikoma kilmės taisyklė

I SKYRIUS

GYVI GYVŪNAI; GYVŪNINIAI PRODUKTAI

1 skirsnis

Gyvi gyvūnai

01.01–01.06

Visi 1 skirsniui priskiriami gyvūnai yra gauti tik Šalyje.

2 skirsnis

Mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai

02.01–02.10

Gamyba, kai panaudotos visos 1 ir 2 skirsniams priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje.

3 skirsnis

Žuvys ir vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai

03.01–03.08

Gamyba, kai panaudotos visos 3 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje.

4 skirsnis

Pienas ir pieno produktai; paukščių kiaušiniai; natūralus medus; gyvūninės kilmės maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje

04.01–04.10

Gamyba, kai:

—	panaudotos visos 4 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje ir

—	panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės.

5 skirsnis

Gyvūninės kilmės produktai, nenurodyti kitoje vietoje

05.01–05.11

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

II SKYRIUS

AUGALINIAI PRODUKTAI

6 skirsnis

Augantys medžiai ir kiti augalai; svogūnėliai, šaknys ir kitos panašios augalų dalys; skintos gėlės ir dekoratyviniai žalumynai

06.01–06.04

Gamyba, kai panaudotos visos 6 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje.

7 skirsnis

Valgomosios daržovės ir kai kurie šakniavaisiai bei gumbavaisiai

07.01–07.14

Gamyba, kai panaudotos visos 7 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje.

8 skirsnis

Valgomieji vaisiai ir riešutai; citrusinių vaisių arba melionų žievelės ir luobos

08.01–08.14

Gamyba, kai:

—	panaudotos visos 8 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje ir

—	panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės.

9 skirsnis

Kava, arbata, matė ir prieskoniai

09.01–09.10

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

10 skirsnis

Javai

10.01–10.08

Gamyba, kai panaudotos visos 10 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje.

11 skirsnis

Malybos produkcija; salyklas; krakmolas; inulinas; kviečių glitimas

11.01–11.09

Gamyba, kai panaudotos visos 10 ir 11 skirsniams, 07.01, 07.14, 23.02–23.03 pozicijoms arba 0710.10 subpozicijai priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje.

12 skirsnis

Aliejinių kultūrų sėklos ir vaisiai; įvairūs grūdai, sėklos ir vaisiai; augalai, naudojami pramonėje ir medicinoje; šiaudai ir pašarai

12.01–12.14

CTH

13 skirsnis

Šelakas; lipai, dervos ir kiti augalų syvai bei ekstraktai

13.01–13.02

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų, kai panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės.

14 skirsnis

Augalinės pynimo medžiagos; augaliniai produktai, nenurodyti kitoje vietoje

14.01–14.04

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

III SKYRIUS

GYVŪNINIAI ARBA AUGALINIAI RIEBALAI IR ALIEJUS BEI JŲ SKILIMO PRODUKTAI; PARUOŠTI VALGOMIEJI RIEBALAI; GYVŪNINIS ARBA AUGALINIS VAŠKAS

15 skirsnis

Gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus bei jų skilimo produktai; paruošti valgomieji riebalai; gyvūninis arba augalinis vaškas

15.01–15.04

CTH

15.05–15.06

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

15.07–15.08

CTSH

15.09–15.10

Gamyba, kai panaudotos visos augalinės medžiagos yra gautos tik Šalyje.

15.11–15.15

CTSH

15.16–15.17

CTH

15.18–15.19

CTSH

15.20

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

15.21–15.22

CTSH

IV SKYRIUS

PARUOŠTI MAISTO PRODUKTAI; NEALKOHOLINIAI IR ALKOHOLINIAI GĖRIMAI BEI ACTAS; TABAKAS IR PERDIRBTI TABAKO PAKAITALAI

16 skirsnis

Gaminiai iš mėsos, žuvies arba vėžiagyvių, moliuskų ar kitų vandens bestuburių

1601.00-1604.18

Gamyba, kai panaudotos visos 1, 2, 3 ir 16 skirsniams priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje (1).

1604.19

1604.20

—	Produktai iš surimių:

—

Kiti:

Gamyba, kai panaudotos visos 3 ir 16 skirsniams priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje (2).

1604.31-1605.69

Gamyba, kai panaudotos visos 3 ir 16 skirsniams priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje.

17 skirsnis

Cukrūs ir konditerijos gaminiai iš cukraus

17.01

CTH

17.02

CTH, jeigu panaudotų 11.01–11.08, 17.01 ir 17.03 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės.

17.03

CTH

17.04

—	Baltasis šokoladas:

CTH, jeigu:

a)	panaudotos visos 4 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje ir

i)	panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto masės, arba

ii)	panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 30 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos).

—

Kiti:

CTH, jeigu:

—	panaudotos visos 4 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje, ir

—	panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto masės.

18 skirsnis

Kakava ir gaminiai iš kakavos

18.01–18.05

CTH

1806.10

CTH, jeigu:

—	panaudotos visos 4 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje, ir

—	panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto masės.

1806.20–1806.90

CTH, jeigu:

a)	panaudotos visos 4 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje ir

i)	panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto masės, arba

ii)	panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 30 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos).

19 skirsnis

Gaminiai iš javų, miltų, krakmolo arba pieno; miltiniai konditerijos gaminiai

19.01–19.05

CTH, jeigu:

—	panaudotos visos 4 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje;

—	panaudotų 2, 3 ir 16 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės;

—	panaudotų 10.06 ir 11.08 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės, ir

—	panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto masės.

20 skirsnis

Daržovių, vaisių, riešutų arba kitų augalų dalių produktai

20.01

CTH

20.02–20.03

Gamyba, kai panaudotos visos 7 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje.

20.04–20.09

CTH, jeigu panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto masės.

21 skirsnis

Įvairūs maisto produktai

21.01–21.02

CTH, jeigu:

—	panaudotos visos 4 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje, ir

—	panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės.

2103.10

2103.20

2103.90

CTH tačiau gali būti panaudoti kilmės statuso neturintys garstyčių miltai ar rupiniai arba paruoštos garstyčios.

2103.30

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

21.04–21.06

CTH, jeigu:

—	panaudotos visos 4 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje, ir

—	panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės.

22 skirsnis

Nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas

22.01–22.06

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 22.07 ir 22.08 pozicijoms, jeigu:

—	panaudotos visos 0806.10, 2009.61, 2009.69 subpozicijoms priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje;

—	panaudotos visos 4 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje, ir

—	panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės.

22.07

CTH, išskyrus iš 22.08 pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų, jeigu panaudotos visos 10 skirsniui, 0806.10, 2009.61 ir 2009.69 subpozicijoms priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje.

22.08–22.09

CTH, išskyrus iš 22.07 ir 22.08 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų, jeigu panaudotos visos 0806.10, 2009.61 ir 2009.69 subpozicijoms priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje.

23 skirsnis

Maisto pramonės liekanos ir atliekos; paruošti pašarai gyvūnams

23.01

CTH

2302.10–2303.10

CTH, jeigu panaudotų 10 skirsniui priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės.

2303.20–2308.00

CTH

23.09

CTH, jeigu:

—	panaudotos visos 2 ir 4 skirsniams priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje;

—	panaudotų 10.01–10.04, 10.07–10.08 pozicijoms, 11 skirsniui ir 23.02 bei 23.03 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės, ir

—	panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės.

24 skirsnis

Tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai

24.01

Gamyba, kai panaudotos visos 24.01 pozicijai priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje.

2402.10

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų, jeigu panaudotų 24.01 pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 30 % 24 skirsniui priskiriamų panaudotų medžiagų masės.

2402.20

Gamyba iš bet kuriai kitai pozicijai negu produktas priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų, išskyrus rūkomąjį tabaką, priskiriamą 2403.19 subpozicijai, ir kai panaudotų visų 24.01 pozicijai priskiriamų medžiagų dalis, sudaranti ne mažiau kaip 10 % masės, yra gauta tik Šalyje.

2402.90

24.03

CTH, kai panaudotų visų 24.01 pozicijai priskiriamų medžiagų dalis, sudaranti ne mažiau kaip 10 % masės, yra gauta tik Šalyje.

V SKYRIUS

MINERALINIAI PRODUKTAI

Skyriaus pastaba. Šiame skyriuje vartojamos horizontaliųjų apdorojimo taisyklių apibrėžtys pateiktos 2 priedo 5 pastaboje.

25 skirsnis

Druska; siera; žemės ir akmenys; tinkavimo medžiagos, kalkės ir cementas

25.01–25.30

CTH

arba

MaxNOM 70 % (EXW).

26 skirsnis

Rūdos, šlakas ir pelenai

26.01–26.21

CTH

27 skirsnis

Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai; bituminės medžiagos; mineraliniai vaškai

27.01–27.09

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

27.10

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčio biodyzelino, priskiriamo 3824.99 arba 3826.00 subpozicijai,

arba

atliekamas distiliavimas arba aktyvinama cheminė reakcija, jeigu panaudotas 27.10 pozicijai ir 3824.99 bei 3826.00 subpozicijoms priskiriamas biodyzelinas (įskaitant hidrintą augalinį aliejų) yra gautas esterinimo, peresterinimo arba hidrovalymo būdu.

27.11–27.15

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

VI SKYRIUS

CHEMIJOS PRAMONĖS IR JAI GIMININGŲ PRAMONĖS ŠAKŲ PRODUKCIJA

Skyriaus pastaba. Šiame skyriuje vartojamos horizontaliųjų apdorojimo taisyklių apibrėžtys pateiktos 2 priedo 5 pastaboje.

28 skirsnis

Neorganiniai chemikalai; organiniai arba neorganiniai tauriųjų metalų, retųjų žemių metalų, radioaktyviųjų elementų arba izotopų junginiai

28.01–28.53

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

29 skirsnis

Organiniai chemikalai

2901.10–2905.42

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

2905.43–2905.44

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 17.02 pozicijai ir 3824.60 subpozicijai.

2905.45

CTSH, tačiau gali būti panaudotos ir tai pačiai subpozicijai kaip ir produktas priskiriamos kilmės statuso neturinčios medžiagos su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos),

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

2905.49–2942

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

30 skirsnis

Farmacijos produktai

30.01–30.06

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

31 skirsnis

Trąšos

31.01–31.04

arba

MaxNOM 40 % (EXW).

31.05

—	Natrio nitratas

—	Kalcio cianamidas

—	Kalio sulfatas

—	Magnio kalio sulfatas

arba

MaxNOM 40 % (EXW).

- Kiti

CTH, tačiau gali būti panaudotos ir tai pačiai pozicijai kaip ir produktas priskiriamos kilmės statuso neturinčios medžiagos su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto EXW, ir kai visų panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto EXW,

arba

MaxNOM 40 % (EXW).

32 skirsnis

Rauginimo arba dažymo ekstraktai; taninai ir jų dariniai; dažikliai, pigmentai ir kitos dažiosios medžiagos; dažai ir lakai; glaistai ir kitos mastikos; rašalai

32.01–32.15

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

33 skirsnis

Eteriniai aliejai ir kvapieji dervų ekstraktai (rezinoidai); parfumerijos, kosmetikos arba tualetiniai preparatai

33.01

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

3302.10

CTH, tačiau gali būti panaudotos ir 3302.10 subpozicijai priskiriamos kilmės statuso neturinčios medžiagos su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto EXW.

3302.90

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

33.03

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

33.04–33.07

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

34 skirsnis

Muilas, organinės paviršinio aktyvumo medžiagos, skalbikliai, tepimo priemonės, dirbtiniai vaškai, paruošti vaškai, blizginimo arba šveitimo priemonės, žvakės ir panašūs dirbiniai, modeliavimo pastos, stomatologiniai vaškai, taip pat stomatologijos preparatai, daugiausia iš gipso

34.01–34.07

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

35 skirsnis

Albumininės medžiagos; modifikuoti krakmolai; klijai; fermentai (enzimai)

35.01–35.04

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 4 skirsniui.

35.05

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 11.08 pozicijai.

35.06–35.07

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

36 skirsnis

Sprogmenys; pirotechnikos gaminiai; degtukai; piroforiniai lydiniai; tam tikros degiosios medžiagos

36.01–36.06

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

37 skirsnis

Fotografijos ir kinematografijos prekės

37.01–37.07

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

38 skirsnis

Įvairūs chemijos produktai

38.01–38.08

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

3809.10

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 11.08 ir 35.05 pozicijoms.

3809.91–3822.00

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

38.23

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

3824.10–3824.50

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

3824.60

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 2905.43 ir 2905.44 subpozicijoms.

3824.71–3825.90

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

38.26

Gamyba, kai biodyzelinas gaunamas peresterinimo, esterifikavimo arba hidrovalymo būdu.

VII SKYRIUS

PLASTIKAI IR JŲ GAMINIAI; KAUČIUKAS IR JO GAMINIAI

Skyriaus pastaba. Šiame skyriuje vartojamos horizontaliųjų apdorojimo taisyklių apibrėžtys pateiktos 2 priedo 5 pastaboje.

39 skirsnis

Plastikai ir jų gaminiai

39.01–39.15

CTSH

aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

39.16–39.19

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

39.20

CTSH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

39.21–39.22

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

3923.10–3923.50

CTSH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

3923.90–3925.90

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

39.26

CTSH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

40 skirsnis

Kaučiukas ir jo gaminiai

40.01–40.11

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

4012.11–4012.19

CTSH

arba

Naudotų padangų restauravimas.

4012.20–4017.00

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

VIII SKYRIUS

ŽALIAVINĖS ODOS, IŠDIRBTA ODA, KAILIAI IR JŲ DIRBINIAI; BALNAI IR PAKINKTAI; KELIONĖS REIKMENYS, RANKINĖS IR PANAŠŪS DAIKTAI; DIRBINIAI IŠ GYVŪNŲ ŽARNŲ (IŠSKYRUS ŠILKAVERPIŲ ŽARNAS)

41 skirsnis

Žaliavinės odos (išskyrus kailius) ir išdirbta oda

41.01–4104.19

CTH

4104.41–4104.49

CTSH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 4104.41–4104.49 subpozicijoms.

4105.10

CTH

4105.30

CTSH

4106.21

CTH

4106.22

CTSH

4106.31

CTH

4106.32–4106.40

CTSH

4106.91

CTH

4106.92

CTSH

41.07–41.13

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 4104.41, 4104.49, 4105.30, 4106.22, 4106.32 ir 4106.92 subpozicijoms. Tačiau gali būti panaudotos ir 4104.41, 4104.49, 4105.30, 4106.22, 4106.32 arba 4106.92 subpozicijoms priskiriamos kilmės statuso neturinčios medžiagos, jeigu su jomis atliekamos parauginimo operacijos.

4114.10

CTH

4114.20

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 4104.41, 4104.49, 4105.30, 4106.22, 4106.32, 4106.92 ir 4107 subpozicijoms. Tačiau gali būti panaudotos ir 4104.41, 4104.49, 4105.30, 4106.22, 4106.32, 4106.92 subpozicijoms ir 41.07 pozicijai priskiriamos kilmės statuso neturinčios medžiagos, jeigu su jomis atliekamos parauginimo operacijos.

41.15

CTH

42 skirsnis

Odos dirbiniai; balnai ir pakinktai; kelionės reikmenys, rankinės ir panašūs daiktai; dirbiniai iš gyvūnų žarnų (išskyrus šilkaverpių žarnas)

42.01–42.06

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

43 skirsnis

Kailiai ir dirbtiniai kailiai; jų dirbiniai

4301.10–4302.20

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

4302.30

CTSH

43.03–43.04

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

IX SKYRIUS

MEDIENA IR MEDIENOS GAMINIAI; MEDŽIO ANGLYS; KAMŠTIENA IR KAMŠTIENOS DIRBINIAI; DIRBINIAI IŠ ŠIAUDŲ, ESPARTO ARBA IŠ KITŲ PYNIMO MEDŽIAGŲ; PINTINĖS IR PINTI DIRBINIAI

44 skirsnis

Mediena ir medienos gaminiai; medžio anglys

44.01–44.21

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

45 skirsnis

Kamštiena ir kamštienos dirbiniai

45.01–45.04

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

46 skirsnis

Dirbiniai iš šiaudų, esparto arba iš kitų pynimo medžiagų; pintinės ir pinti dirbiniai

46.01–46.02

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

X SKYRIUS

MEDIENOS ARBA KITŲ PLUOŠTINIŲ CELIULIOZINIŲ MEDŽIAGŲ PLAUŠIENA; PERDIRBTI SKIRTAS POPIERIUS ARBA KARTONAS (ATLIEKOS IR LIEKANOS); POPIERIUS IR KARTONAS BEI JŲ GAMINIAI

47 skirsnis

Medienos arba kitų pluoštinių celiuliozinių medžiagų plaušiena; perdirbti skirtas popierius arba kartonas (atliekos ir liekanos)

47.01–47.07

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

48 skirsnis

Popierius ir kartonas; popieriaus plaušienos, popieriaus arba kartono gaminiai

48.01–48.23

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

49 skirsnis

Spausdintos knygos, laikraščiai, reprodukcijos ir kiti poligrafijos

pramonės gaminiai; rankraščiai, mašinraščiai ir brėžiniai

49.01–49.11

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

XI SKYRIUS

TEKSTILĖS MEDŽIAGOS IR TEKSTILĖS DIRBINIAI

Skyriaus pastaba. Su tam tikrais iš tekstilės medžiagų pagamintais gaminiais susijusių terminų apibrėžtys ir šiems gaminiams taikomi leistinieji nuokrypiai pateikti 2 priedo 6, 7 ir 8 pastabose.

50 skirsnis

Šilkas

50.01–50.02

CTH

50.03

—	Karšti arba šukuoti:

Šilko atliekų karšimas arba šukavimas.

—

Kiti:

CTH

50.04–50.05

Natūralių pluoštų verpimas;

cheminių ištisinių gijų ekstrudavimas kartu su verpimu;

cheminių ištisinių gijų ekstrudavimas kartu su sukimu,

arba

sukimas kartu su bet kuria mechanine operacija.

50.06

—	Šilko siūlai ir šilko atliekų verpalai:

Natūralių pluoštų verpimas;

cheminių ištisinių gijų ekstrudavimas kartu su verpimu;

cheminių ištisinių gijų ekstrudavimas kartu su sukimu,

arba

sukimas kartu su bet kuria mechanine operacija.

—	Šilkaverpių žarnos:

CTH

50.07

Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu;

cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu;

sukimas ar bet kuri mechaninė operacija kartu su audimu;

audimas kartu su dažymu;

verpalų dažymas kartu su audimu;

audimas kartu su marginimu,

arba

marginimas (kaip atskira operacija).

51 skirsnis

Vilna, švelniavilnių arba šiurkščiavilnių gyvūnų plaukai; ašutų verpalai ir audiniai

51.01–51.05

CTH

51.06–51.10

Natūralių pluoštų verpimas;

cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su verpimu,

arba

sukimas kartu su bet kuria mechanine operacija.

51.11–51.13

Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu;

cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu;

audimas kartu su dažymu;

verpalų dažymas kartu su audimu;

audimas kartu su marginimu,

arba

marginimas (kaip atskira operacija).

52 skirsnis

Medvilnė

52.01–52.03

CTH

52.04–52.07

Natūralių pluoštų verpimas;

cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su verpimu,

arba

sukimas kartu su bet kuria mechanine operacija.

52.08–52.12

Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu;

cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu;

sukimas ar bet kuri mechaninė operacija kartu su audimu;

audimas kartu su dažymu, padengimu ar laminavimu;

verpalų dažymas kartu su audimu;

audimas kartu su marginimu,

arba

marginimas (kaip atskira operacija).

53 skirsnis

Kiti augaliniai tekstilės pluoštai; popieriniai verpalai ir popierinių verpalų audiniai

53.01–53.05

CTH

53.06–53.08

Natūralių pluoštų verpimas;

cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su verpimu,

arba

sukimas kartu su bet kuria mechanine operacija.

53.09–53.11

Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu;

cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu;

audimas kartu su dažymu, padengimu ar laminavimu;

verpalų dažymas kartu su audimu;

audimas kartu su marginimu,

arba

marginimas (kaip atskira operacija).

54 skirsnis

Cheminės gijos; juostelės ir panašūs dirbiniai iš cheminių tekstilės medžiagų

54.01–54.06

Natūralių pluoštų verpimas;

cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su verpimu,

arba

sukimas kartu su bet kuria mechanine operacija.

54.07–54.08

Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu;

cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu;

verpalų dažymas kartu su audimu;

audimas kartu su dažymu, padengimu ar laminavimu;

sukimas ar bet kuri mechaninė operacija kartu su audimu;

audimas kartu su marginimu,

arba

marginimas (kaip atskira operacija).

55 skirsnis

Cheminiai kuokšteliniai pluoštai

55.01–55.07

Cheminių pluoštų ekstrudavimas.

55.08–55.11

Natūralių pluoštų verpimas;

cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su verpimu,

arba

sukimas kartu su bet kuria mechanine operacija.

55.12–55.16

Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu;

cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu;

sukimas ar bet kuri mechaninė operacija kartu su audimu;

audimas kartu su dažymu, padengimu ar laminavimu;

verpalų dažymas kartu su audimu;

audimas kartu su marginimu,

arba

marginimas (kaip atskira operacija).

56 skirsnis

Vata, veltinys ir neaustinės medžiagos; specialieji siūlai; virvės, virvelės, lynai ir trosai bei jų dirbiniai

56.01

Natūralių pluoštų verpimas arba surišimas;

cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su verpimu arba surišimu;

flokavimas kartu su dažymu arba marginimu,

arba

padengimas, flokavimas, laminavimas arba metalizavimas kartu su bent dviem kitomis pagrindinėmis paruošiamosiomis ar baigiamosiomis operacijomis (pvz., kalandravimu, apdorojimu netraukumui, terminiu fiksavimu, permanentiniu užbaigimu), su sąlyga, kad panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto EXW.

56.02

—	Smaigstytinis veltinys:

Cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su medžiagos formavimu, tačiau:

—	kilmės statuso neturintys polipropileno sintetiniai gijiniai siūlai, priskiriami 54.02 pozicijai;

—	kilmės statuso neturintys polipropileno pluoštai, priskiriami 55.03 arba 55.06 pozicijai, arba

—

kilmės statuso neturinčios polipropileno gijų gniūžtės, priskiriamos 55.01 pozicijai,

kurių atskiros gijos arba pluošto ilginis tankis visais atvejais mažesnis kaip 9 deciteksai, gali būti naudojami su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto EXW,

arba

vien tik neaustinės medžiagos formavimas, kai veltinys pagamintas iš natūralių pluoštų.

—

Kiti:

Cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su medžiagos formavimu,

arba

vien tik neaustinės medžiagos formavimas, kai kitas veltinys pagamintas iš natūralių pluoštų.

5603.11–5603.14

Gamyba iš:

—	kryptingai arba atsitiktinai orientuotų gijų, arba

—	natūralių arba cheminių medžiagų ar polimerų; abiem atvejais pagamintas gaminys surišimo būdu sujungiamas su neaustine medžiaga.

5603.91–5603.94

Gamyba iš:

—	kryptingai arba atsitiktinai orientuotų kuokštelinių pluoštų, arba

—	natūralių arba cheminių kapotų verpalų; abiem atvejais pagamintas gaminys surišimo būdu sujungiamas su neaustine medžiaga.

5604.10

Gamyba iš guminių siūlų arba kordo, neaptrauktų tekstilės medžiagomis.

5604.90

Natūralių pluoštų verpimas;

cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su verpimu,

arba

sukimas kartu su bet kuria mechanine operacija.

56.05

Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas;

cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su verpimu,

arba

sukimas kartu su bet kuria mechanine operacija.

56.06

Cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su verpimu;

sukimas kartu su apvytinimu;

natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas,

arba

flokavimas kartu su dažymu.

56.07–56.09

Natūralių pluoštų verpimas,

arba

cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su verpimu.

57 skirsnis

Kilimai ir kita tekstilinė grindų danga

Skirsnio pastaba. Šiam skirsniui priskiriamiems gaminiams kaip pagrindas gali būti panaudotas kilmės statuso neturintis džiuto audinys.

57.01–57.05

Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu arba pūkų įsiuvimu;

cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu arba pūkų įsiuvimu;

gamyba iš kokoso pluošto (plaušų), sizalio pluošto arba džiuto pluošto verpalų arba klasikinio žiedinio verpimo būdu suverptų viskozės siūlų;

pūkų įsiuvimas kartu su dažymu arba marginimu;

pūkų įsiuvimas arba cheminių gijinių siūlų audimas kartu su padengimu arba laminavimu;

flokavimas kartu su dažymu arba marginimu,

arba

cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su neaustinių medžiagų technologijomis, įskaitant daigstymą.

58 skirsnis

Specialieji audiniai; siūtinės pūkinės tekstilės medžiagos; nėriniai; gobelenai; apsiuvai; siuvinėjimai

58.01–58.04

Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu arba pūkų įsiuvimu;

cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu arba pūkų įsiuvimu;

audimas kartu su dažymu, flokavimu, padengimu, laminavimu arba metalizavimu;

pūkų įsiuvimas kartu su dažymu arba marginimu;

flokavimas kartu su dažymu arba marginimu;

verpalų dažymas kartu su audimu;

audimas kartu su marginimu,

arba

marginimas (kaip atskira operacija).

58.05

CTH

58.06–58.09

Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu arba pūkų įsiuvimu;

cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu arba pūkų įsiuvimu;

audimas kartu su dažymu, flokavimu, padengimu, laminavimu arba metalizavimu;

pūkų įsiuvimas kartu su dažymu arba marginimu;

flokavimas kartu su dažymu arba marginimu;

verpalų dažymas kartu su audimu;

audimas kartu su marginimu,

arba

marginimas (kaip atskira operacija).

58.10

Siuvinėjimas, kuriam panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto EXW.

58.11

Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu arba pūkų įsiuvimu;

cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu arba pūkų įsiuvimu;

audimas kartu su dažymu, flokavimu, padengimu, laminavimu arba metalizavimu;

pūkų įsiuvimas kartu su dažymu arba marginimu;

flokavimas kartu su dažymu arba marginimu;

verpalų dažymas kartu su audimu;

audimas kartu su marginimu,

arba

marginimas (kaip atskira operacija).

59 skirsnis

Įmirkytos, aptrauktos, padengtos arba laminuotos tekstilės medžiagos; tekstilės dirbiniai, tinkami naudoti pramonėje

59.01

Audimas kartu su dažymu, flokavimu, padengimu, laminavimu arba metalizavimu,

arba

flokavimas kartu su dažymu arba marginimu.

59.02

—	Kuriame tekstilės medžiagos sudaro ne daugiau kaip 90 % masės:

Audimas.

—

Kiti:

Cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su audimu.

59.03

Audimas, mezgimas arba nėrimas kartu su įmirkymu, padengimu, aptraukimu, laminavimu ar metalizavimu;

audimas kartu su marginimu, arba

marginimas (kaip atskira operacija).

59.04

Kalandravimas kartu su dažymu, padengimu, laminavimu arba metalizavimu. Kilmės statuso neturintis džiuto audinys gali būti panaudotas kaip pagrindas,

arba

audimas kartu su dažymu, padengimu, laminavimu ar metalizavimu. Kilmės statuso neturintis džiuto audinys gali būti panaudotas kaip pagrindas.

59.05

—	Įmirkyta, aptraukta, padengta arba laminuota guma, plastikais arba kitomis medžiagomis:

Audimas, mezgimas ar neaustinių medžiagų formavimas kartu su įmirkymu, padengimu, aptraukimu, laminavimu ar metalizavimu.

—

Kiti:

Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu;

cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu;

audimas, mezgimas ar neaustinių medžiagų formavimas kartu su dažymu, padengimu arba laminavimu;

audimas kartu su marginimu,

arba

marginimas (kaip atskira operacija).

59.06

—	Megztinės arba nertinės medžiagos:

Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su mezgimu arba nėrimu;

cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su mezgimu arba nėrimu;

mezgimas arba nėrimas kartu su gumavimu, arba

gumavimas kartu su bent dviem kitomis pagrindinėmis paruošiamosiomis ar baigiamosiomis operacijomis (pvz., kalandravimu, apdorojimu netraukumui, terminiu fiksavimu, permanentiniu užbaigimu), su sąlyga, kad panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto EXW.

—	Kiti audiniai, pagaminti iš sintetinių gijinių siūlų, kuriuose tekstilės medžiagos sudaro daugiau kaip 90 % masės:

Cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su audimu.

—

Kiti:

Audimas, mezgimas ar neaustinių medžiagų technologija kartu su dažymu, padengimu arba gumavimu;

verpalų dažymas kartu su audimu, mezgimu ar neaustinių medžiagų technologija,

arba

59.07

Audimas, mezgimas, arba neaustinių medžiagų formavimas kartu su dažymu, marginimu, padengimu, įmirkymu ar aptraukimu;

flokavimas kartu su dažymu arba marginimu,

arba

marginimas (kaip atskira operacija).

59.08

—	Dujų degiklių kaitinimo tinkleliai, įmirkyti:

Gamyba iš apskritai megztų arba nertų medžiagų dujų degiklių kaitinimo tinkleliams.

—

Kiti:

CTH

59.09–59.11

Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu;

cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su audimu;

audimas kartu su dažymu, padengimu ar laminavimu,

arba

60 skirsnis

Megztinės arba nertinės medžiagos

60.01–60.06

Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su mezgimu arba nėrimu;

cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su mezgimu arba nėrimu;

mezgimas arba nėrimas kartu su dažymu, flokavimu, padengimu, laminavimu ar marginimu;

flokavimas kartu su dažymu arba marginimu;

verpalų dažymas kartu su mezgimu arba nėrimu, arba

sukimas arba tekstūravimas kartu su mezgimu arba nėrimu, su sąlyga, kad panaudotų kilmės statuso neturinčių nesusuktų arba netekstūruotų siūlų vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto EXW.

61 skirsnis

Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai

61.01–61.17

—	Pagaminti susiuvant arba kitaip sujungiant du ar daugiau megztų arba nertų medžiagų gabalus, kurie buvo sukirpti pagal formą arba numegzti (nunerti) reikiamos formos:

Mezgimas arba nėrimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą.

—

Kiti:

Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su mezgimu arba nėrimu;

cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su mezgimu arba nėrimu, arba

mezgimas ir gaminio užbaigimas per vieną operaciją.

62 skirsnis

Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus

62.01

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

62.02

—	Išsiuvinėti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gamyba iš neišsiuvinėto audinio, su sąlyga, kad panaudoto kilmės statuso neturinčio neišsiuvinėto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto EXW,

—

Kiti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

62.03

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

62.04

—	Išsiuvinėti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gamyba iš neišsiuvinėto audinio, su sąlyga, kad panaudoto kilmės statuso neturinčio neišsiuvinėto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto EXW.

—

Kiti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

62.05

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

62.06

—	Išsiuvinėti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gamyba iš neišsiuvinėto audinio, su sąlyga, kad panaudoto kilmės statuso neturinčio neišsiuvinėto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto EXW.

—

Kiti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

62.07–62.08

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

62.09

—	Išsiuvinėti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gamyba iš neišsiuvinėto audinio, su sąlyga, kad panaudoto kilmės statuso neturinčio neišsiuvinėto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto EXW.

—

Kiti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

62.10

—	Ugniai atspari įranga, pagaminta iš audinių, padengtų aliumininto poliesterio folija:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

padengimas arba laminavimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą, su sąlyga, kad panaudoto kilmės statuso neturinčio nepadengto ar nelaminuoto audinio vertė neviršija 40 % produkto EXW.

—

Kiti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

62.11

—	Moteriški arba mergaičių drabužiai, išsiuvinėti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gamyba iš neišsiuvinėto audinio, su sąlyga, kad panaudoto kilmės statuso neturinčio neišsiuvinėto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto EXW.

—

Kiti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

62.12

—	Megzti arba nerti, pagaminti susiuvant arba kitaip sujungiant du ar daugiau megztų arba nertų medžiagų gabalus, kurie buvo sukirpti pagal formą arba numegzti (nunerti) reikiamos formos:

Mezgimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

—

Kiti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

62.13–62.14

—	Išsiuvinėti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą;

gamyba iš neišsiuvinėto audinio, su sąlyga, kad panaudoto kilmės statuso neturinčio neišsiuvinėto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto EXW,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

—

Kiti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

62.15

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

62.16

—	Ugniai atspari įranga, pagaminta iš audinių, padengtų aliumininto poliesterio folija:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

—

Kiti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

62.17

—	Išsiuvinėti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą;

gamyba iš neišsiuvinėto audinio, su sąlyga, kad panaudoto kilmės statuso neturinčio neišsiuvinėto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto EXW,

arba

gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).

—	Ugniai atspari įranga, pagaminta iš audinių, padengtų aliumininto poliesterio folija:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

—	Įdėklai apykaklėms ir rankogaliams, iškirpti:

CTH, jeigu panaudotų visų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto EXW.

—

Kiti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą.

63 skirsnis

Kiti gatavi tekstilės dirbiniai; rinkiniai; dėvėti drabužiai ir dėvėti tekstilės dirbiniai; skudurai

63.01–63.04

—	Iš veltinių, iš neaustinių medžiagų:

Neaustinių medžiagų formavimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą.

—

Kiti:

—	Išsiuvinėti:

Audimas, mezgimas arba nėrimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą,

arba

gamyba iš neišsiuvinėto audinio (išskyrus megztą arba nertą), su sąlyga, kad panaudoto kilmės statuso neturinčio neišsiuvinėto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto EXW.

—

Kiti:

Audimas, mezgimas arba nėrimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą.

63.05

Cheminių pluoštų ekstrudavimas arba natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu arba mezgimu ir produkto užbaigimu (įskaitant sukirpimą).

63.06

—	Iš neaustinių medžiagų:

Neaustinių medžiagų formavimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą.

—

Kiti:

Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą.

63.07

MaxNOM 40 % (EXW).

63.08

Kiekvienas rinkinio vienetas turi atitikti prekių kilmės taisyklę, kuri jam būtų taikoma, jei jis nebūtų įtrauktas į rinkinį; tačiau į rinkinį gali įeiti ir kilmės statuso neturintys dirbiniai, su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 15 % rinkinio EXW.

63.09–63.10

CTH

XII SKYRIUS

AVALYNĖ, GALVOS APDANGALAI, SKĖČIAI, SKĖČIAI NUO SAULĖS, LAZDOS, LAZDOS-SĖDYNĖS, VYTINIAI, BOTAGAI IR JŲ DALYS; PARUOŠTOS NAUDOTI PLUNKSNOS IR JŲ DIRBINIAI; DIRBTINĖS GĖLĖS; DIRBINIAI IŠ ŽMONIŲ PLAUKŲ

64 skirsnis

Avalynė, getrai ir panašūs dirbiniai; tokių dirbinių dalys

64.01–64.05

Gamyba iš bet kurios pozicijos kilmės statuso neturinčių medžiagų, išskyrus kilmės statuso neturinčias sujungtas batviršių detales, pritvirtintas prie vidpadžių arba prie kitų pado dalių, priskiriamų 64.06 pozicijai.

64.06

CTH

65 skirsnis

Galvos apdangalai ir jų dalys

65.01–65.07

CTH

66 skirsnis

Skėčiai, skėčiai nuo saulės, lazdos, lazdos-sėdynės, vytiniai, botagai ir jų dalys

66.01–66.03

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

67 skirsnis

Paruoštos naudoti plunksnos ir pūkai bei dirbiniai iš plunksnų arba iš pūkų; dirbtinės gėlės; dirbiniai iš žmonių plaukų

67.01–67.04

CTH

XIII SKYRIUS

DIRBINIAI IŠ AKMENS, GIPSO, CEMENTO, ASBESTO, ŽĖRUČIO ARBA PANAŠIŲ MEDŽIAGŲ; KERAMIKOS DIRBINIAI; STIKLAS IR STIKLO DIRBINIAI

68 skirsnis

Dirbiniai iš akmens, gipso, cemento, asbesto, žėručio arba panašių medžiagų

68.01–68.15

CTH

arba

MaxNOM 70 % (EXW).

69 skirsnis

Keramikos dirbiniai

69.01–69.14

CTH

70 skirsnis

Stiklas ir stiklo dirbiniai

70.01–70.09

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

70.10

CTH

70.11

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

70.13

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 70.10 pozicijai.

70.14–70.20

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

XIV SKYRIUS

GAMTINIAI ARBA DIRBTINIU BŪDU IŠAUGINTI PERLAI, BRANGAKMENIAI ARBA PUSBRANGIAI AKMENYS, TAURIEJI METALAI, METALAI, PLAKIRUOTI TAURIUOJU METALU, BEI JŲ DIRBINIAI; DIRBTINĖ BIŽUTERIJA; MONETOS

71 skirsnis

Gamtiniai arba dirbtiniu būdu išauginti perlai, brangakmeniai arba pusbrangiai akmenys, taurieji metalai, metalai, plakiruoti tauriuoju metalu, bei jų dirbiniai; dirbtinė bižuterija; monetos

71.01–71.05

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

71.06

—	Neapdoroti:

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 71.06, 71.08 ir 71.10 pozicijoms;

elektrolitinis, šiluminis arba cheminis kilmės statuso neturinčių tauriųjų metalų, priskiriamų 71.06, 71.08 ir 71.10 pozicijoms, atskyrimas,

arba

71.06, 71.08 ir 71.10 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių tauriųjų metalų sulydymas arba legiravimas vienų su kitais arba su netauriaisiais metalais, arba gryninimas.

—	Pusiau apdoroti arba turintys miltelių pavidalą:

Gamyba iš kilmės statuso neturinčių neapdorotų tauriųjų metalų.

71.07

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

71.08

—	Neapdoroti:

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 71.06, 71.08 ir 71.10 pozicijoms;

elektrolitinis, šiluminis arba cheminis kilmės statuso neturinčių tauriųjų metalų, priskiriamų 71.06, 71.08 ir 71.10 pozicijoms, atskyrimas,

arba

71.06, 71.08 ir 71.10 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių tauriųjų metalų sulydymas arba legiravimas vienų su kitais arba su netauriaisiais metalais, arba gryninimas.

—	Pusiau apdoroti arba turintys miltelių pavidalą:

Gamyba iš kilmės statuso neturinčių neapdorotų tauriųjų metalų.

71.09

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

71.10

—	Neapdoroti:

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 71.06, 71.08 ir 71.10 pozicijoms;

elektrolitinis, šiluminis arba cheminis kilmės statuso neturinčių tauriųjų metalų, priskiriamų 71.06, 71.08 ir 71.10 pozicijoms, atskyrimas,

arba

71.06, 71.08 ir 71.10 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių tauriųjų metalų sulydymas arba legiravimas vienų su kitais arba su netauriaisiais metalais, arba gryninimas.

—	Pusiau apdoroti arba turintys miltelių pavidalą:

Gamyba iš kilmės statuso neturinčių neapdorotų tauriųjų metalų.

71.11

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

71.12–71.18

CTH

XV SKYRIUS

NETAURIEJI METALAI IR NETAURIŲJŲ METALŲ GAMINIAI

72 skirsnis

Geležis ir plienas (juodieji metalai)

72.01–72.06

CTH

72.07

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 72.06 pozicijai.

72.08–72.17

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 72.08–72.17 pozicijoms.

72.18

CTH

72.19–72.23

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 72.19–72.23 pozicijoms.

72.24

CTH

72.25–72.29

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 72.25–72.29 pozicijoms.

73 skirsnis

Gaminiai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų)

7301.10

CC, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 72.08–72.17 pozicijoms.

7301.20

CTH

73.02

CC, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 72.08–72.17 pozicijoms.

73.03

CTH

73.04–73.06

CC, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 72.13–72.17, 72.21–72.23 ir 72.25–72.29 pozicijoms.

73.07

—	Vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės iš nerūdijančiojo plieno:

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių kaltinių ruošinių; tačiau gali būti panaudoti ir kilmės statuso neturintys kaltiniai ruošiniai, su sąlyga, kad jų vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto EXW.

—

Kiti:

CTH

73.08

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 7301.20 subpozicijai.

7309.00–7315.19

CTH

7315.20

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

7315.81–7326.90

CTH

74 skirsnis

Varis ir vario gaminiai

74.01–74.02

CTH

74.03

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

74.04–74.07

CTH

74.08

CTH ir MaxNOM 50 % (EXW).

74.09–74.19

CTH

75 skirsnis

Nikelis ir nikelio gaminiai

75.01

CTH

75.02

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

75.03–75.08

CTH

76 skirsnis

Aliuminis ir aliuminio gaminiai

76.01

CTH ir MaxNOM 50 % (EXW),

arba

šiluminis arba elektrolitinis apdorojimas iš nelydyto aliuminio arba aliuminio atliekų ir laužo.

76.02

CTH

76.03–76.16

CTH ir MaxNOM 50 % (EXW) (3).

78 skirsnis

Švinas ir švino gaminiai

7801.10

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

7801.91–7806.00

CTH

79 skirsnis

Cinkas ir cinko gaminiai

79.01–79.07

CTH

80 skirsnis

Alavas ir alavo gaminiai

80.01–80.07

CTH

81 skirsnis

Kiti netaurieji metalai; kermetai; gaminiai iš šių medžiagų

81.01–81.13

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.

82 skirsnis

Įrankiai, padargai, peiliai, šaukštai ir šakutės iš netauriųjų metalų; jų dalys iš netauriųjų metalų

8201.10–8205.70

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

8205.90

CTH, tačiau į rinkinį gali būti įtraukti ir 82.05 pozicijai priskiriami kilmės statuso neturintys įrankiai, su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 15 % rinkinio EXW.

82.06

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 82.02–82.05 pozicijoms; tačiau į rinkinį gali būti įtraukti ir 82.02–82.05 pozicijoms priskiriami kilmės statuso neturintys įrankiai, su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 15 % rinkinio EXW.

82.07–82.15

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

83 skirsnis

Įvairūs gaminiai iš netauriųjų metalų

83.01–83.11

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

XVI SKYRIUS

MAŠINOS IR MECHANINIAI ĮRENGINIAI; ELEKTROS ĮRANGA; JŲ DALYS; GARSO ĮRAŠYMO IR ATKŪRIMO APARATAI, TELEVIZINIO VAIZDO IR GARSO ĮRAŠYMO IR ATKŪRIMO APARATAI, ŠIŲ GAMINIŲ DALYS IR REIKMENYS

84 skirsnis

Branduoliniai reaktoriai, katilai, mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys

84.01–84.06

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

84.07–84.08

MaxNOM 50 % (EXW).

84.09–84.12

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

8413.11–8415.10

CTSH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

8415.20

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

8415.81–8415.90

CTSH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

84.16–84.20

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

84.21

CTSH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

84.22–84.24

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

84.25–84.30

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 84.31 pozicijai,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

84.31–84.43

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

84.44–84.47

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 84.48 pozicijai,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

84.48–84.55

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

84.56–84.65

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 84.66 pozicijai,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

84.66–84.68

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

84.70–84.72

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 84.73 pozicijai,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

84.73–84.78

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

8479.10–8479.40

CTSH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

8479.50

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

8479.60–8479.82

CTSH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

8479.89

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

8479.90

CTSH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

84.80

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

84.81

CTSH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

84.82–84.87

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

85 skirsnis

Elektros mašinos ir įranga bei jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizinio vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių gaminių dalys ir reikmenys

85.01–85.02

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 85.03 pozicijai,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

85.03–85.06

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

85.07

—	Akumuliatoriai, turinys vieną ar daugiau baterijų elementų arba baterijų modulių ir grandyną jiems sujungti tarpusavyje, dažnai vadinami akumuliatorių blokais, naudojami kaip pagrindinis 87.02, 87.03 ir 87.04 pozicijoms priskiriamų transporto priemonių varymo elektros energijos šaltinis

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių aktyviųjų katodo medžiagų,

arba

MaxNOM 30 % (EXW) (4).

—	Baterijų elementai, baterijų moduliai ir jų dalys, skirti įtraukti į elektros akumuliatorius, naudojamus kaip pagrindinis 87.02, 87.03 ir 87.04 pozicijoms priskiriamų transporto priemonių varymo elektros energijos šaltinis

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių aktyviųjų katodo medžiagų,

arba

MaxNOM 35 % (EXW) (5).

—

kiti

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

85.08–85.18

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

85.19–85.21

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 85.22 pozicijai,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

85.22–85.23

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

85.25–85.27

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 85.29 pozicijai,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

85.28–85.34

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

85.35–85.37

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 85.38 pozicijai,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

8538.10–8541.90

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

8542.31–8542.39

CTH;

kilmės statuso neturinčios medžiagos apdorojamos difuzijos būdu,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

8542.90–8543.90

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

85.44–85.48

MaxNOM 50 % (EXW).

XVII SKYRIUS

ANTŽEMINIO, ORO, VANDENS TRANSPORTO PRIEMONĖS IR PAGALBINĖ TRANSPORTO ĮRANGA

86 skirsnis

Geležinkelio arba tramvajaus lokomotyvai, riedmenys ir jų dalys; geležinkelių arba tramvajų bėgių įrenginiai ir įtaisai bei jų dalys; visų rūšių mechaninė (įskaitant elektromechaninę) eismo signalizacijos įranga

86.01–86.09

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 86.07 pozicijai,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

87 skirsnis

Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis, jų dalys ir reikmenys

87.01

MaxNOM 45 % (EXW).

87.02-87.04

—	autotransporto priemonės su dviem varomaisiais varikliais: stūmokliniu vidaus degimo varikliu ir elektriniu varikliu, kurias galima įkrauti prijungus prie išorinio elektros maitinimo šaltinio (prie elektros tinklo jungiamos hibridinės transporto priemonės);

—	autotransporto priemonės tik su elektriniu varomuoju varikliu

MaxNOM 45 % (EXW) ir 85.07 pozicijai priskiriami akumuliatorių blokai, naudojami kaip pagrindinis transporto priemonės varymo elektros energijos šaltinis, turi turėti kilmės statusą (6).

—

kiti

MaxNOM 45 % (EXW) (7).

87.05–87.07

MaxNOM 45 % (EXW).

87.08–87.11

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

87.12

MaxNOM 45 % (EXW).

87.13–87.16

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

88 skirsnis

Orlaiviai, erdvėlaiviai ir jų dalys

88.01–88.05

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

89 skirsnis

Laivai, valtys ir plaukiojantieji įrenginiai

89.01–89.08

arba

MaxNOM 40 % (EXW).

XVIII SKYRIUS

OPTIKOS, FOTOGRAFIJOS, KINEMATOGRAFIJOS, MATAVIMO, TIKRINIMO, TIKSLIEJI, MEDICINOS ARBA CHIRURGIJOS PRIETAISAI IR APARATAI; LAIKRODŽIAI; MUZIKOS INSTRUMENTAI; JŲ DALYS IR REIKMENYS

90 skirsnis

Optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, tikrinimo, tikslieji, medicinos arba chirurgijos prietaisai ir aparatai; jų dalys ir reikmenys

9001.10–9001.40

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

9001.50

CTH;

lęšio ruošinio įstatymas į gatavą optinį lęšį su optine korekcine galia, įmontuojamą į akinius;

lęšio padengimas atitinkama danga siekiant pagerinti naudotojo regėjimą ir užtikrinti jo apsaugą,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

9001.90–9033.00

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

91 skirsnis

Laikrodžiai ir jų dalys

91.01–91.14

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

92 skirsnis

Muzikos instrumentai; šių dirbinių dalys ir reikmenys

92.01–92.09

MaxNOM 50 % (EXW).

XIX SKYRIUS

GINKLAI IR ŠAUDMENYS; JŲ DALYS IR REIKMENYS

93 skirsnis

Ginklai ir šaudmenys; jų dalys ir reikmenys

93.01–93.07

MaxNOM 50 % (EXW).

XX SKYRIUS

ĮVAIRŪS PRAMONĖS DIRBINIAI

94 skirsnis

Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai, čiužinių karkasai, dekoratyvinės pagalvėlės ir panašūs kimštiniai baldų reikmenys; šviestuvai ir apšvietimo įranga, nenurodyti kitoje vietoje; šviečiantieji ženklai, šviečiančiosios iškabos ir panašūs dirbiniai; surenkamieji statiniai

94.01–94.06

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

95 skirsnis

Žaislai, žaidimai ir sporto reikmenys; jų dalys ir reikmenys

95.03–95.08

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

96 skirsnis

Įvairūs pramonės dirbiniai

96.01–96.04

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

96.05

Kiekvienas rinkinio vienetas turi atitikti prekių kilmės taisyklę, kuri jam būtų taikoma, jei jis nebūtų įtrauktas į rinkinį, tačiau į rinkinį gali įeiti ir kilmės statuso neturintys dirbiniai, su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 15 % rinkinio EXW.

96.06–9608.40

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

9608.50

9608.60–96.20

CTH

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

XXI SKYRIUS

MENO KŪRINIAI, KOLEKCIONAVIMO OBJEKTAI IR ANTIKVARINIAI DAIKTAI

97 skirsnis

Meno kūriniai, kolekcionavimo objektai ir antikvariniai daiktai

97.01–97.06

CTH

(1) 1604.14 subpozicijai priskiriami paruošti arba konservuoti tunai, dryžieji tunai ir pelamidės (Sarda spp.), sveiki arba supjaustyti į gabalus (išskyrus maltus), gali būti laikomi turinčiais kilmės statusą pagal alternatyvias konkretiems produktams taikomas kilmės taisykles, laikantis 4 priede nurodytų metinių kvotų.

(2) 1604.20 subpozicijai priskiriami paruošti arba konservuoti tunai, dryžuotieji tunai arba kitos Euthynnus genties žuvys (išskyrus sveikas arba supjaustytas į gabalus), gali būti laikomi turinčiais kilmės statusą pagal alternatyvias konkretiems produktams taikomas kilmės taisykles, laikantis 4 priede nurodytų metinių kvotų.

(3) Kai kurie aliuminio gaminiai gali būti laikomi kilmės statusą turinčiais gaminiais pagal alternatyvias konkretiems produktams taikomas kilmės taisykles laikantis metinių kvotų, kaip nustatyta 4 priede.

(4) Laikotarpiu nuo šio Susitarimo įsigaliojimo iki 2026 m. gruodžio 31 d. taikomos alternatyvios konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės, kaip nustatyta 5 priede.

(5) Laikotarpiu nuo šio Susitarimo įsigaliojimo iki 2026 m. gruodžio 31 d. taikomos alternatyvios konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės, kaip nustatyta 5 priede.

(6) Laikotarpiu nuo šio Susitarimo įsigaliojimo iki 2026 m. gruodžio 31 d. taikomos alternatyvios konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės, kaip nustatyta 5 priede.

(7) Hibridinėms transporto priemonėms su dviem varomaisiais varikliais: vidaus degimo varikliu ir elektriniu varikliu, išskyrus tas, kurias galima įkrauti prijungus prie išorinio elektros maitinimo šaltinio, laikotarpiu nuo šio Susitarimo įsigaliojimo iki 2026 m. gruodžio 31 d. taikomos alternatyvios konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės, kaip nustatyta 5 priede.

4 PRIEDAS

KILMĖS STATUSĄ TURINČIŲ PRODUKTŲ KVOTOS IR ALTERNATYVIOS TAISYKLĖS 3 PRIEDE NUSTATYTOMS KONKRETIEMS PRODUKTAMS TAIKOMOMS KILMĖS TAISYKLĖMS

Bendrosios nuostatos

1.	Toliau pateiktose lentelėse išvardytiems produktams nustatytos atitinkamos kilmės taisyklės yra 3 priede nustatytoms taisyklėms alternatyvios taisyklės, taikomos atsižvelgiant į taikomos metinės kvotos dydį.

2.	Pagal šį priedą surašytame pareiškime apie prekių kilmę pateikiamas toks įrašas: „Kilmės statusą turinčių produktų kvotos – kilmės statusą turintis produktas pagal 4 priedą“.

3.	Sąjungoje visus šiame priede nurodytus kiekius valdo Europos Komisija, kuri imasi visų administracinių veiksmų, kuriuos mano esant tikslingais, kad tie kiekiai būtų efektyviai valdomi pagal Sąjungoje taikomus teisės aktus.

4.	Jungtinėje Karalystėje visus šiame priede nurodytus kiekius valdo jos muitinė, kuri imasi visų administracinių veiksmų, kuriuos mano esant tikslingais, kad tie kiekiai būtų efektyviai valdomi pagal Jungtinėje Karalystėje taikomus teisės aktus.

5.	Importuojanti Šalis kilmės statusą turinčių produktų kvotas tvarko vadovaudamasi pirmumo principu ir produktų, įvežtų laikantis šių kilmės statusą turinčių produktų kvotų, kiekį apskaičiuoja remdamasi tos Šalies importo apimtimi.

1 SKIRSNIS

Konservuotų tunų metinės kvotos paskirstymas

Klasifikavimas pagal Suderintą sistemą (2017 m.)	Produkto aprašymas	Alternatyvi konkrečiam produktui taikoma taisyklė	Eksporto iš Sąjungos į Jungtinę Karalystę metinė kvota (neto masė)	Eksporto iš Jungtinės Karalystės į Sąjungą metinė kvota (neto masė)
1604.14	Paruošti arba konservuoti tunai, dryžieji tunai ir pelamidės (Sarda spp.), sveiki arba supjaustyti į gabalus (išskyrus maltus)	CC	3 000 tonų	3 000 tonų
1604.20	Kiti paruošti arba konservuoti gaminiai iš žuvų
	Iš tunų, dryžųjų tunų arba kitų Euthynnus genties žuvų (išskyrus sveikų arba supjaustytų į gabalus)	CC	4 000 tonų	4 000 tonų
	Iš kitų žuvų	–	–	–

2 SKIRSNIS

Aliuminio produktų metinės kvotos paskirstymas (1)

1 Lentelė.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. taikomos kvotos

Klasifikavimas pagal Suderintą sistemą (2017 m.)	Produkto aprašymas	Alternatyvi konkrečiam produktui taikoma taisyklė	Eksporto iš Sąjungos į Jungtinę Karalystę metinė kvota (neto masė)	Eksporto iš Jungtinės Karalystės į Sąjungą metinė kvota (neto masė)
76.03, 76.04, 76.06, 76.08–76.16	Aliuminio produktai ir aliuminio gaminiai (išskyrus aliuminio vielą ir aliuminio foliją)	CTH	95 000 tonų	95 000 tonų
76.05	Aliuminio viela	CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 76.04 pozicijai
76.07	Aliuminio folija	CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 76.06 pozicijai

2 Lentelė.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. taikomos kvotos

Klasifikavimas pagal Suderintą sistemą (2017 m.)	Produkto aprašymas	Alternatyvi konkrečiam produktui taikoma taisyklė	Eksporto iš Sąjungos į Jungtinę Karalystę metinė kvota (neto masė)	Eksporto iš Jungtinės Karalystės į Sąjungą metinė kvota (neto masė)
76.03, 76.04, 76.06, 76.08–76.16	Aliuminio produktai ir aliuminio gaminiai (išskyrus aliuminio vielą ir aliuminio foliją)	CTH	72 000 tonų	72 000 tonų
76.05	Aliuminio viela	CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 76.04 pozicijai
76.07	Aliuminio folija	CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 76.06 pozicijai

3 Lentelė.

Nuo 2027 m. sausio 1 d. taikomos kvotos

Klasifikavimas pagal Suderintą sistemą (2017 m.)	Produkto aprašymas	Alternatyvi konkrečiam produktui taikoma taisyklė	Eksporto iš Sąjungos į Jungtinę Karalystę metinė kvota (neto masė)	Eksporto iš Jungtinės Karalystės į Sąjungą metinė kvota (neto masė)
76.04	Aliuminio strypai, juostos ir profiliai	CTH	57 500 tonų	57 500 tonų
76.06	Aliumininės plokštės, lakštai ir juostelės, kurių storis didesnis kaip 0,2 mm	CTH
76.07	Aliuminio folija	CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 76.06 pozicijai

2 skirsnio 3 lentelėje nurodytų aliuminio produktų kvotų peržiūra

Ne anksčiau kaip po 5 metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo tada, kai bus užbaigta šioje dalyje nurodyta peržiūra, bet kurios iš Šalių prašymu Prekybos partnerystės komitetas, padedamas Specialiojo prekybos komiteto muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams, peržiūri 2 skirsnio 3 lentelėje pateiktas aliuminio kvotas.

2.	1 dalyje nurodyta peržiūra atliekama remiantis turima informacija apie rinkos sąlygas abiejose Šalyse ir informacija apie jų atitinkamų produktų importą ir eksportą.

3.	Remdamasi pagal 1 dalį atliktos peržiūros rezultatais, Partnerystės taryba gali priimti sprendimą padidinti arba toliau taikyti tokio paties dydžio 2 skirsnio 3 lentelėje pateiktas aliuminio kvotas, pakeisti jų taikymo sritį arba jas paskirstyti ar perskirstyti tarp produktų.

(1) Kiekvienoje 2 skirsnio lentelėje išvardyti kiekiai – tai visų toje lentelėje išvardytų produktų (eksporto atitinkamai iš Sąjungos į Jungtinę Karalystę ir iš Jungtinės Karalystės į Sąjungą) visos kvotos kiekiai.

5 PRIEDAS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO KONKRETIEMS PRODUKTAMS TAIKOMOS TAISYKLĖS DĖL ELEKTROS AKUMULIATORIŲ IR ELEKTRIFIKUOTŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ

1 SKIRSNIS

Laikinosios konkretiems produktams taikomos taisyklės, taikomos nuo šio Susitarimo įsigaliojimo iki 2023 m. gruodžio 31 d.

1 skiltyje išvardytiems produktams 2 skiltyje nurodyta konkretiems produktams taikoma taisyklė taikoma laikotarpiu nuo šio Susitarimo įsigaliojimo iki 2023 m. gruodžio 31 d.

1 skiltis

Klasifikavimas pagal Suderintą sistemą (2017 m.), įskaitant konkretų aprašymą

2 skiltis

Konkretiems produktams taikoma kilmės taisyklė, taikoma nuo šio Susitarimo įsigaliojimo iki 2023 m. gruodžio 31 d.

85.07

—	Akumuliatoriai, turinys vieną ar daugiau baterijų elementų arba baterijų modulių ir grandyną jiems sujungti tarpusavyje, dažnai vadinami akumuliatorių blokais, naudojami kaip pagrindinis 87.02, 87.03 ir 87.04 pozicijoms priskiriamų transporto priemonių varymo elektros energijos šaltinis

CTSH;

akumuliatorių blokų surinkimas iš kilmės statuso neturinčių baterijų elementų arba baterijų modulių,

arba

MaxNOM 70 % (EXW).

—	Baterijų elementai, baterijų moduliai ir jų dalys, skirti įtraukti į elektros akumuliatorius, naudojamus kaip pagrindinis 87.02, 87.03 ir 87.04 pozicijoms priskiriamų transporto priemonių varymo elektros energijos šaltinis

CTH

arba

MaxNOM 70 % (EXW).

87.02–87.04

—	Autotransporto priemonės su dviem varomaisiais varikliais: vidaus degimo varikliu ir elektriniu varikliu, išskyrus tas, kurias galima įkrauti prijungus prie išorinio elektros maitinimo šaltinio (hibridinės transporto priemonės);

—	autotransporto priemonės su dviem varomaisiais varikliais: stūmokliniu vidaus degimo varikliu ir elektriniu varikliu, kurias galima įkrauti prijungus prie išorinio elektros maitinimo šaltinio (prie elektros tinklo jungiamos hibridinės transporto priemonės);

—	autotransporto priemonės tik su elektriniu varomuoju varikliu

MaxNOM 60 % (EXW)

2 SKIRSNIS

Laikinosios konkretiems produktams taikomos taisyklės, taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d.

1 skiltyje išvardytiems produktams 2 skiltyje nurodyta konkretiems produktams taikoma taisyklė taikoma laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d.

1 skiltis

Klasifikavimas pagal Suderintą sistemą (2017 m.), įskaitant konkretų aprašymą

2 skiltis

Konkretiems produktams taikoma kilmės taisyklė, taikoma nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d.

85.07

—	Akumuliatoriai, turinys vieną ar daugiau baterijų elementų arba baterijų modulių ir grandyną jiems sujungti tarpusavyje, dažnai vadinami akumuliatorių blokais, naudojami kaip pagrindinis 87.02, 87.03 ir 87.04 pozicijoms priskiriamų transporto priemonių varymo elektros energijos šaltinis

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių aktyviųjų katodo medžiagų,

arba

MaxNOM 40 % (EXW).

—	Baterijų elementai, baterijų moduliai ir jų dalys, skirti įtraukti į elektros akumuliatorius, naudojamus kaip pagrindinis 87.02, 87.03 ir 87.04 pozicijoms priskiriamų transporto priemonių varymo elektros energijos šaltinis

CTH, išskyrus iš kilmės statuso neturinčių aktyviųjų katodo medžiagų,

arba

MaxNOM 50 % (EXW).

87.02–87.04

—	Autotransporto priemonės su dviem varomaisiais varikliais: vidaus degimo varikliu ir elektriniu varikliu, išskyrus tas, kurias galima įkrauti prijungus prie išorinio elektros maitinimo šaltinio (hibridinės transporto priemonės);

—	autotransporto priemonės su dviem varomaisiais varikliais: stūmokliniu vidaus degimo varikliu ir elektriniu varikliu, kurias galima įkrauti prijungus prie išorinio elektros maitinimo šaltinio (prie elektros tinklo jungiamos hibridinės transporto priemonės);

—	autotransporto priemonės tik su elektriniu varomuoju varikliu

MaxNOM 55 % (EXW)

3 SKIRSNIS

Konkretiems produktams taikomų taisyklių dėl 85.07 pozicijos peržiūra

Ne anksčiau kaip po 4 metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo Prekybos partnerystės komitetas, padedamas Specialiojo prekybos komiteto muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams, bet kurios iš Šalių prašymu peržiūri nuo 2027 m. sausio 1 d. konkretiems produktams taikomas taisykles dėl 85.07 pozicijos, pateiktas 3 priede.

1 dalyje nurodyta peržiūra atliekama remiantis turima informacija apie Šalių rinkas, pavyzdžiui, informacija apie tai, ar jose yra pakankamai tinkamų kilmės statusą turinčių medžiagų, pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą, taip pat kita susijusia informacija.

Remdamasi pagal 1 dalį atliktos peržiūros rezultatais, Partnerystės taryba gali priimti sprendimą iš dalies pakeisti nuo 2027 m. sausio 1 d. konkretiems produktams taikomas taisykles dėl 85.07 pozicijos, pateiktas 3 priede.

6 PRIEDAS

TIEKĖJO DEKLARACIJA

Tiekėjo deklaracijos turinys turi atitikti nustatytąjį šiame priede.

Išskyrus 3 punkte nurodytus atvejus, tiekėjas kiekvienai produktų siuntai surašo atskirą tiekėjo deklaraciją 6-A priedėlyje nustatyta forma ir ją prideda prie sąskaitos faktūros ar kurio nors kito dokumento, kuriame atitinkami produktai pakankamai išsamiai apibūdinami, kad juos būtų galima identifikuoti.

Jei tiekėjas konkrečiam klientui reguliariai tiekia produktus, kurių gamyba Šalyje kurį laiką, tikėtina, nesikeis, tas tiekėjas gali pateikti bendrą tiekėjo deklaraciją, kuri taikoma ir vėlesnėms tų produktų siuntoms (toliau – ilgalaikė tiekėjo deklaracija). Ilgalaikė tiekėjo deklaracija paprastai galioja ne ilgiau kaip dvejus metus nuo jos surašymo. Ilgesnio deklaracijos galiojimo sąlygas gali nustatyti Šalies, kurioje ji surašoma, muitinė. Tiekėjas ilgalaikę tiekėjo deklaraciją surašo 6-B priedėlyje nustatyta forma ir apibūdina atitinkamus produktus pakankamai išsamiai, kad juos būtų galima identifikuoti. Jeigu ilgalaikė tiekėjo deklaracija tiekiamiems produktams baigia galioti, tiekėjas apie tai nedelsdamas praneša klientui.

Deklaraciją surašantis tiekėjas turi būti pasirengęs Šalies, kurioje surašoma deklaracija, muitinės prašymu bet kuriuo metu pateikti visus reikiamus dokumentus, kuriais įrodoma, kad toje deklaracijoje pateikta informacija yra teisinga.

6-A priedėlis

TIEKĖJO DEKLARACIJA

Tiekėjo deklaracija, kurios tekstas pateikiamas toliau, turi būti surašoma vadovaujantis išnašomis. Tačiau išnašų teksto pateikti nereikia.

TIEKĖJO DEKLARACIJA

Aš, toliau pasirašęs produktų, nurodytų pridedamame dokumente, tiekėjas, pareiškiu, kad:

Šiems produktams pagaminti [nurodyti atitinkamos Šalies pavadinimą] buvo panaudotos šios [nurodyti atitinkamos Šalies pavadinimą] kilmės statuso neturinčios medžiagos:

Tiekiamų produktų aprašymas (1)	Panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų aprašymas	Panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų SS pozicija (2)	Panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė (2)(3)



Bendra vertė

Visų kitų medžiagų, panaudotų [nurodyti atitinkamos Šalies pavadinimą] gaminant tuos produktus, kilmės vieta yra [nurodyti atitinkamos Šalies pavadinimą]

Įsipareigoju pateikti prašomus papildomus patvirtinamuosius dokumentus.

… (vieta ir data)

… (pasirašiusiojo vardas, pavardė ir pareigos, bendrovės pavadinimas ir adresas)

… (parašas) (6)

6-B priedėlis

ILGALAIKĖ TIEKĖJO DEKLARACIJA

Tiekėjo deklaracija, kurios tekstas pateikiamas toliau, turi būti surašoma vadovaujantis išnašomis. Tačiau išnašų teksto pateikti nereikia.

ILGALAIKĖ TIEKĖJO DEKLARACIJA

Aš, toliau pasirašęs šiame dokumente nurodytų produktų, reguliariai tiekiamų (4) …, tiekėjas, pareiškiu, kad:

Šiems produktams pagaminti [nurodyti atitinkamos Šalies pavadinimą] buvo panaudotos šios [nurodyti atitinkamos Šalies pavadinimą] kilmės statuso neturinčios medžiagos:

Tiekiamų produktų aprašymas (1)	Panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų aprašymas	Panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų SS pozicija (2)	Panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė (2)(3)



Bendra vertė

Visų kitų medžiagų, panaudotų [nurodyti atitinkamos Šalies pavadinimą] gaminant tuos produktus, kilmės vieta yra Šalis [nurodyti atitinkamos Šalies pavadinimą].

Ši deklaracija galioja visoms vėlesnėms tų produktų siuntoms, išsiųstoms

iš … į …. (5)

Jei ši deklaracija nustotų galioti, įsipareigoju nedelsdamas apie tai informuoti … (4) .

… (vieta ir data)

…

… (pasirašiusiojo vardas, pavardė ir pareigos, bendrovės pavadinimas ir adresas)

… (parašas) (6)

Išnašos

(1)	Jei sąskaitoje faktūroje ar kitame dokumente, prie kurio pridedama deklaracija, nurodyti įvairių rūšių produktai arba produktai, kurių sudėtyje yra nevienodas kilmės statuso neturinčių medžiagų kiekis, tiekėjas turi juos aiškiai atskirti.

(2)

Prašoma informacija neturi būti pateikta, jei ji nebūtina.

Pavyzdžiai

Vienoje iš 62 skirsniui priskiriamiems drabužiams taikomų taisyklių numatytas „audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą“. Jei tokių drabužių gamintojas Šalyje naudoja iš kitos Šalies importuotą audinį, kuris buvo ten gautas audžiant kilmės statuso neturinčius verpalus, pastarosios Šalies tiekėjui pakanka jo deklaracijoje nurodyti kilmės statuso neturinčią medžiagą, kuri naudojama kaip verpalai, o tokių verpalų SS pozicijos ir vertės nurodyti nebūtina.

Gamintojas, iš kilmės statuso neturinčių geležies juostų gaminantis SS 72.17 pozicijai priskiriamą geležinę vielą, antroje skiltyje turėtų įrašyti „geležies juostos“. Jei ši viela skirta naudoti gaminant mašiną, kuriai skirtoje taisyklėje yra nustatyta procentinė visų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertės riba, trečioje skiltyje būtina nurodyti kilmės statuso neturinčių juostų vertę.

(3)

Panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė – produkto gamybai panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė, kuri yra jų muitinė vertė importuojant, įskaitant vežimo, jei tinkama, draudimo, pakavimo ir visas kitas su medžiagų gabenimu į Šalies, kurioje yra įsisteigęs produkto gamintojas, importuojantį uostą susijusias sąnaudas; kai kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė nežinoma ir negali būti nustatyta, taikoma pirmoji galima nustatyti kaina, sumokėta už kilmės statusą turinčias medžiagas Sąjungoje arba Jungtinėje Karalystėje.

(4)	Kliento pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas.

(5)	Įrašyti datas.

(6)	Kai tinkama, šiame laukelyje gali būti elektroninis parašas, skenuotas atvaizdas arba kitoks pasirašančiojo asmens ranka rašyto parašo vaizdas, o ne originalus parašas.

7 PRIEDAS

PAREIŠKIMO APIE PREKIŲ KILMĘ TEKSTAS

Šio Susitarimo 56 straipsnyje nurodytas pareiškimas apie prekių kilmę parengiamas viena iš toliau nurodytų kalbų, naudojant toliau pateiktą tekstą ir laikantis eksportuojančios Šalies įstatymų ir kitų teisės aktų. Jei pareiškimas apie prekių kilmę surašomas ranka, rašoma rašalu spausdintiniais rašmenimis. Pareiškimas apie prekių kilmę surašomas laikantis atitinkamose išnašose pateiktų nurodymų. Išnašų teksto perrašyti nereikia.

Tekstas bulgarų kalba

Tekstas kroatų kalba

Tekstas čekų kalba

Tekstas danų kalba

Tekstas nyderlandų kalba

Tekstas anglų kalba

Tekstas estų kalba

Tekstas suomių kalba

Tekstas prancūzų kalba

Tekstas vokiečių kalba

Tekstas graikų kalba

Tekstas vengrų kalba

Tekstas italų kalba

Tekstas latvių kalba

Tekstas lietuvių kalba

Tekstas maltiečių kalba

Tekstas lenkų kalba

Tekstas portugalų kalba

Tekstas rumunų kalba

Tekstas slovakų kalba

Tekstas slovėnų kalba

Tekstas ispanų kalba

Tekstas švedų kalba

(Laikotarpis: nuo ___________ iki __________(1))

Produktų, kuriems taikomas šis dokumentas, eksportuotojas (eksportuotojo registracijos Nr. ...(2)) pareiškia, kad šie produktai turi ...(3) lengvatinės kilmės statusą, išskyrus atvejus, kai aiškiai nurodyta kitaip.

…(4)

(vieta ir data)

…

(eksportuotojo vardas ir pavardė (pavadinimas))

(1)

Jei pareiškimas apie prekių kilmę surašomas kelioms kilmės statusą turinčių vienodų produktų siuntoms, kaip tai suprantama šio Susitarimo 56 straipsnio 4 dalies b punkte, nurodomas laikotarpis, kuriuo pareiškimas apie prekių kilmę turi būti taikomas. Šis laikotarpis turi neviršyti 12 mėnesių. Visi produktai turi būti importuojami tik nurodytu laikotarpiu. Jeigu laikotarpis nenustatomas, šį laukelį galima palikti tuščią.

(2)

Nurodomas registracijos numeris, pagal kurį nustatoma eksportuotojo tapatybė. Sąjungos eksportuotojo atveju tai bus numeris, suteiktas pagal Sąjungos įstatymus ir kitus teisės aktus. Jungtinės Karalystės eksportuotojo atveju tai bus numeris, suteiktas pagal Jungtinėje Karalystėje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. Jei eksportuotojui numeris nesuteiktas, šį laukelį galima palikti tuščią.

(3)	Nurodoma produkto kilmė – Jungtinė Karalystė arba Sąjunga.

(4)	Vietos ir datos galima nenurodyti, jei ši informacija pateikiama pačiame dokumente.

8 PRIEDAS

BENDRA DEKLARACIJA DĖL ANDOROS KUNIGAIKŠTYSTĖS

Jungtinė Karalystė Andoros Kunigaikštystės kilmės produktus, priskiriamus Suderintos sistemos 25–97 skirsniams, pripažįsta esant Sąjungos kilmės produktais, kaip apibrėžta šiame Susitarime.

1 dalis taikoma tik tuo atveju jei Andoros Kunigaikštystė, remdamasi 1990 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 90/680/EEB dėl Europos ekonominės bendrijos ir Andoros Kunigaikštystės susitarimo pasikeičiant laiškais sudarymo įsteigta muitų sąjunga, Jungtinės Karalystės kilmės produktams taiko tą patį lengvatinį muitų tarifų režimą, kurį tokiems produktams taiko Sąjunga.

Nustatant šios bendros deklaracijos 1 dalyje nurodytų produktų kilmės statusą mutatis mutandis taikomas šio Susitarimo antros dalies pirmo podalio I antraštinės dalies 2 skyrius.

9 PRIEDAS

BENDRA DEKLARACIJA DĖL SAN MARINO RESPUBLIKOS

Jungtinė Karalystė San Marino Respublikos kilmės produktus pripažįsta esant Sąjungos kilmės produktais, kaip apibrėžta šiame Susitarime.

1 dalis taikoma tik tuo atveju jei San Marino Respublika, remdamasi 1991 m. gruodžio 16 d. Briuselyje priimtu Europos ekonominės bendrijos ir San Marino Respublikos susitarimu dėl bendradarbiavimo ir muitų sąjungos, Jungtinės Karalystės kilmės produktams taiko tą patį lengvatinį muitų tarifų režimą, kurį tokiems produktams taiko Sąjunga.

Nustatant šios bendros deklaracijos 1 dalyje nurodytų produktų kilmės statusą mutatis mutandis taikomas šio Susitarimo antros dalies pirmo podalio I antraštinės dalies 2 skyrius.

10 PRIEDAS

87 STRAIPSNIO d PUNKTE NURODYTI KRITERIJAI

Šio Susitarimo 87 straipsnio d punkte nurodyti kriterijai yra:

a)	eksportuojančios Šalies pateikta informacija tam tikro produkto importo į importuojančią Šalį leidimui pagal šio Susitarimo 75 straipsnio gauti;

b)	importuojančios Šalies pagal šio Susitarimo 79 straipsnį atlikto audito ir patikrinimų rezultatai;

c)	importuojančios Šalies nustatytų eksportuojančios Šalies produktų neatitikties atvejų dažnumas ir rimtumas;

d)	ankstesni duomenys apie tai, kaip eksportuojantys veiklos vykdytojai laikosi importuojančios Šalies reikalavimų, ir

e)	turimi moksliniai vertinimai ir visa kita aktuali informacija apie riziką, susijusią su produktais.

11 PRIEDAS

MOTORINĖS TRANSPORTO PRIEMONĖS, ĮRANGA IR JŲ DALYS

1 Straipsnis

Apibrėžtys

1. Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	WP.29 – Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) Pasaulinis forumas transporto priemonių reglamentavimui suderinti;

1958 m. susitarimas – WP.29 administruojamas 1958 m. kovo 20 d. Ženevoje sudarytas Susitarimas dėl suderintų Jungtinių Tautų taisyklių priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal šias Jungtinių Tautų taisykles suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų, taip pat visi vėlesni jo pakeitimai ir peržiūrėtos redakcijos;

1998 m. susitarimas – WP.29 administruojamas 1998 m. birželio 25 d. Ženevoje sudarytas Susitarimas dėl bendrųjų techninių reglamentų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonės, taip pat visi vėlesni jo pakeitimai ir peržiūrėtos redakcijos;

d)	JT taisyklės – pagal 1958 m. susitarimą priimtos taisyklės;

e)	BTR – pagal 1998 m. susitarimą nustatytas ir į pasaulinį registrą įtrauktas bendrasis techninis reglamentas;

f)	2017 m. SS – Pasaulio muitinių organizacijos paskelbtas Suderintos sistemos nomenklatūros 2017 m. leidimas;

g)	tipo patvirtinimas – procedūra, pagal kurią patvirtinimo institucija patvirtina, kad transporto priemonės, sistemos, komponento arba atskiro techninio mazgo tipas atitinka atitinkamas administracines nuostatas ir techninius reikalavimus;

h)	tipo patvirtinimo sertifikatas – dokumentas, kuriuo patvirtinimo institucija oficialiai patvirtina, kad transporto priemonės, sistemos, komponento arba atskiro techninio mazgo tipas yra patvirtintas.

2. Šiame priede vartojami terminai turi tą pačią reikšmę kaip 1958 m. susitarime arba Sutarties dėl techninių prekybos kliūčių 1 priede.

2 Straipsnis

Produkto apibrėžtoji sritis

Šis priedas taikomas Šalių tarpusavio prekybai visų kategorijų motorinėmis transporto priemonėmis, įranga ir jų dalimis, kurios apibrėžtos UNECE Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) (1) 1 punkte ir kurioms, inter alia, taikomi 2017 m. SS 40, 84, 85, 87 ir 94 skirsniai (toliau – produktai, kuriems taikomas šis priedas).

3 Straipsnis

Tikslai

Produktų, kuriems taikomas šis priedas, atžvilgiu šiuo priedu siekiama:

a)	pašalinti bet kokias nereikalingas technines dvišalės prekybos kliūtis ir užkirsti joms kelią;

b)	skatinti tarptautiniais standartais grindžiamų taisyklių suderinamumą ir konvergenciją;

c)	skatinti patvirtinimų, grindžiamų patvirtinimo sistemomis, taikomomis pagal WP.29 administruojamus susitarimus, pripažinimą;

d)	gerinti konkurencingas rinkos sąlygas remiantis atvirumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais;

e)	užtikrinti aukštą žmonių sveikatos, saugos ir aplinkos apsaugos lygį, ir

f)	tęsti bendradarbiavimą abipusio intereso klausimais, kad būtų skatinamas tolesnis abipusiškai naudingas prekybos vystymasis.

4 Straipsnis

Tinkami tarptautiniai standartai

Šalys pripažįsta, kad WP.29 yra tinkama tarptautinė standartizacijos institucija, o JT taisyklės ir BTR pagal 1958 m. susitarimą ir 1998 m. susitarimą yra produktams, kuriems taikomas šis priedas, tinkami tarptautiniai standartai.

5 Straipsnis

Tinkamais tarptautiniais standartais grindžiama reguliavimo konvergencija

1. Šalys stengiasi nenustatyti ar nepalikti galioti vidaus techninių reglamentų, ženklinimo arba atitikties vertinimo procedūrų, kurie skirtųsi nuo JT taisyklių ar BTR, srityse, kurioms taikomos tokios taisyklės ar BTR, įskaitant sritis, kuriose tinkamos JT taisyklės ar BTR neparengti, bet bus baigti rengti netrukus, išskyrus atvejus, kai esama pagrįstų priežasčių, dėl kurių konkreti JT taisyklė ar BTR yra neveiksminga ar netinkama priemonė teisėtiems tikslams pasiekti, pavyzdžiui, kelių eismo saugumo arba aplinkos ar žmonių sveikatos apsaugos srityse.

2. Šalis, kuri nustato kitokį vidaus techninį reglamentą, ženklinimą arba atitikties vertinimo procedūrą, nurodytus 1 dalyje, kitos Šalies prašymu nurodo vidaus techninio reglamento, ženklinimo ar atitikties vertinimo procedūros dalis, kurios iš esmės skiriasi nuo tinkamų JT taisyklių ar BTR, ir pagrindžia tokius skirtumus.

3. Kiekviena Šalis sistemingai svarsto galimybę taikyti po šio Susitarimo įsigaliojimo priimtas JT taisykles ir informuoja viena kitą apie visus pokyčius, susijusius su tų JT taisyklių įgyvendinimu atitinkamoje savo vidaus teisinėje sistemoje pagal 1958 m. susitarimu nustatytą protokolą ir 8 bei 9 straipsnius.

4. Jei Šalis nustato ar palieka galioti vidaus techninius reglamentus, ženklinimo ar atitikties vertinimo procedūras, kurios skiriasi nuo JT taisyklių ar BTR, kaip leidžiama pagal 1 dalį, ta Šalis reguliariai (pageidautina ne rečiau kaip kas penkerius metus) peržiūri tuos vidaus techninius reglamentus, ženklinimo arba atitikties vertinimo procedūras, siekdama juos labiau suderinti su tinkamomis JT taisyklėmis ar BTR. Peržiūrėdama savo vidaus techninius reglamentus, ženklinimo ir atitikties vertinimo procedūras kiekviena Šalis įvertina, ar skirtumai tebėra pagrįsti. Kitos Šalies prašymu jai pranešama apie tokios peržiūros rezultatus, įskaitant visą naudotą mokslinę ir techninę informaciją.

5. Kiekviena Šalis stengiasi nenustatyti ar nepalikti galioti vidaus techninių reglamentų, ženklinimo ar atitikties vertinimo procedūrų, dėl kurių būtų draudžiamas, ribojamas arba apsunkinamas produktų, kuriems pagal JT taisykles suteikti tipo patvirtinimai srityse, kurioms taikomos tos JT taisyklės, importas ir eksploatavimo pradžia jų vidaus rinkoje, išskyrus atvejus, kai tokie vidaus techniniai reglamentai, ženklinimo ar atitikties vertinimo procedūros yra aiškiai numatyti tose JT taisyklėse.

6 Straipsnis

Tipo patvirtinimas ir rinkos priežiūra

1 Produktus, kuriems suteiktas galiojantis JT tipo patvirtinimo sertifikatas, kiekviena Šalis pripažįsta atitinkančiais jos vidaus techninius reglamentus, ženklinimo ir atitikties vertinimo procedūras ir leidžia juos tiekti savo rinkai, nereikalaudama jokių papildomų bandymų ar ženklinimo, kad patikrintų ar įsitikintų, jog jie atitinka bet kurį atitinkamo JT tipo patvirtinimo sertifikato išdavimo reikalavimą. Transporto priemonės patvirtinimo atveju JT universalusis tarptautinis visos transporto priemonės tipo patvirtinimas (U-IWVTA) laikomas galiojančiu atsižvelgiant į U-IWVTA išdavimo reikalavimus. Šalies išduoti JT tipo patvirtinimo sertifikatai gali būti laikomi galiojančiais tik tuo atveju, jei ta Šalis taiko atitinkamas JT taisykles.

2 Kiekviena Šalis privalo pripažinti tik galiojančius JT tipo patvirtinimo sertifikatus, išduotus pagal naujausią JT taisyklių, kurias ji taiko, redakciją.

3. Taikant 1 dalį, pakankamu įrodymu, kad suteiktas galiojantis JT tipo patvirtinimas, laikoma:

a)	visos transporto priemonės atveju – galiojanti JT atitikties deklaracija, kuria patvirtinama atitiktis U-IWVTA;

b)	įrangos ir dalių atveju – prie gaminio pritvirtintas galiojantis JT tipo patvirtinimo ženklas, arba

c)	įrangos ir dalių, prie kurių negali būti pritvirtintas JT tipo patvirtinimo ženklas, atveju – galiojantis JT tipo patvirtinimo sertifikatas.

4. Rinkos priežiūros tikslais Šalies kompetentingos institucijos gali patikrinti, ar produktai, kuriems taikomas šis priedas, atitinka, priklausomai nuo atvejo:

a)	visus tos Šalies vidaus techninius reglamentus, arba

JT taisykles, kurių atitiktis pagal šį straipsnį patvirtinta galiojančia JT atitikties deklaracija, kuria patvirtinama atitiktis U-IWVTA, jei tai yra visa transporto priemonė, arba prie gaminiu pritvirtintu galiojančiu JT tipo patvirtinimo ženklu ar galiojančiu JT tipo patvirtinimo sertifikatu, jei tai yra įranga ir dalys.

Tokie patikrinimai atliekami, priklausomai nuo atvejo, atsitiktinės atrankos būdu rinkoje ir pagal šios dalies a arba b punkte nurodytus techninius reglamentus.

5. Šalys stengiasi bendradarbiauti rinkos priežiūros srityje, kad padėtų nustatyti ir pašalinti transporto priemonių, sistemų, komponentų ar atskirų techninių mazgų neatitikimus.

6. Šalis gali imtis bet kokių tinkamų priemonių, susijusių su transporto priemonėmis, sistemomis, komponentais ar atskirais techniniais mazgais, kurie kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ar saugai arba kitiems viešojo intereso apsaugos aspektams ar neatitinka taikytinų reikalavimų. Tokios priemonės gali apimti atitinkamų transporto priemonių, sistemų, komponentų ar atskirų techninių mazgų tiekimo rinkai, registracijos ar eksploatavimo pradžios draudimą ar apribojimą, jų pašalinimą iš rinkos ar atšaukimą. Tokias priemones nustatanti arba paliekanti jas galioti Šalis nedelsdama informuoja kitą Šalį apie tas priemones ir kitos Šalies prašymu nurodo tų priemonių priėmimo priežastis.

7 Straipsnis

Produktai, kuriems panaudotos naujos technologijos arba kurie turi naujų savybių

1. Nė viena Šalis negali neleisti pateikti jos rinkai produkto, kuriam taikomas šis priedas ir kurį patvirtino eksportuojanti Šalis, arba apriboti tokią galimybę remdamasi tuo, kad produktui panaudota nauja technologija arba jis turi naują savybę, kurios importuojanti Šalis dar nereglamentuoja, išskyrus atvejus, kai ji gali įrodyti turinti pagrįstų priežasčių manyti, jog dėl tos naujos technologijos ar naujos savybės kyla pavojus žmonių sveikatai, saugai ar aplinkai.

2. Jei Šalis nusprendžia neleisti jos rinkai pateikti kitos Šalies produkto, kuriam taikomas šis priedas, arba reikalauja tą produktą iš jos rinkos pašalinti, remdamasi tuo, kad jam panaudota nauja technologija arba kad jis turi naują savybę, dėl kurios kyla pavojus žmonių sveikatai, saugai arba aplinkai, apie šį sprendimą ir jo priežastis ji nedelsdama praneša kitai Šaliai ir atitinkamam (-iems) ekonominės veiklos vykdytojui (-ams). Pranešime pateikiama visa svarbi mokslinė ar techninė informacija, į kurią atsižvelgta priimant sprendimą.

8 Straipsnis

Bendradarbiavimas

1. Siekdamos dar labiau palengvinti prekybą motorinėmis transporto priemonėms, jų dalimis ir įranga, taip pat užkirsti kelią patekimo į rinką problemoms ir kartu užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą, saugą ir aplinkos apsaugą, Šalys stengiasi bendradarbiauti ir atitinkamai keistis informacija.

2. Bendradarbiavimas pagal šį straipsnį gali visų pirma apimti šias sritis:

a)	techninių reglamentų ar susijusių standartų kūrimą ir nustatymą;

b)	keitimąsi, atsižvelgiant į galimybes, mokslinių tyrimų informacija ir rezultatais, susijusiais su naujų transporto priemonių saugos taisyklių ar susijusių standartų kūrimu, pažangiomis išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo ir naujomis transporto priemonių technologijomis;

c)	keitimąsi turima informacija apie su sauga arba su tarša susijusių defektų nustatymą ir neatitiktį techniniams reglamentams, ir

d)	skatinimą tarptautiniu mastu labiau derinti techninius reikalavimus daugiašaliuose forumuose (pavyzdžiui, pagal 1958 m. susitarimą ir 1998 m. susitarimą), be kita ko, bendradarbiauti planuojant tokiam derinimui būtinas iniciatyvas.

9 Straipsnis

Motorinių transporto priemonių ir jų dalių darbo grupė

1. Ekologiškų produktų darbo grupė padeda Specialiajam prekybos komitetui techninių prekybos kliūčių klausimams stebėti ir peržiūrėti šio priedo įgyvendinimą ir užtikrinti tinkamą jo veikimą.

2. Motorinių transporto priemonių ir jų dalių darbo grupės funkcijos yra šios:

a)	Šalies prašymu aptarti bet kokį su šiuo priedu susijusį klausimą;

b)	palengvinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija pagal 8 straipsnį;

c)	rengti technines diskusijas pagal šio Susitarimo 97 straipsnį dėl klausimų, patenkančių į šio priedo taikymo sritį, ir

d)	tvarkyti kontaktinių punktų, atsakingų už klausimus, susijusius su šiuo priedu, sąrašą.

(1) ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.6, 2017 m. liepos 11 d.

12 PRIEDAS

VAISTAI

1 Straipsnis

Apibrėžtys

Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	institucija – 12-A priedėlyje nurodyta Šalies institucija;

geroji gamybos praktika (GGP) – kokybės užtikrinimo proceso dalis, kuria užtikrinama, kad produktai būtų gaminami ir kontroliuojami nuosekliai, laikantis jų numatytą paskirtį atitinkančių kokybės standartų ir reikalavimų, nustatytų 12-B priedėlyje nurodytuose taikytinuose rinkodaros leidimuose ar produktų specifikacijose;

patikrinimas – gamybos patalpos ir įrangos vertinimas, kuris pagal atitinkamos Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus atliekamas siekiant nustatyti, ar ta gamybos patalpa ir įranga eksploatuojami pagal gerosios gamybos praktikos reikalavimus ir (arba) vykdant įsipareigojimus, kurie prisiimti suteikiant gaminiui parduoti būtiną patvirtinimą (apima patikrinimą iki pateikimo rinkai ir patikrinimą po pateikimo rinkai);

d)	oficialus GGP dokumentas – po gamybos patalpos ir įrangos patikrinimo Šalies institucijos išduotas dokumentas, pavyzdžiui, be kita ko, patikrinimo ataskaitos, gamybos patalpos ir įrangos atitiktį GGP patvirtinančios pažymos arba pareiškimai dėl neatitikties GGP.

2 Straipsnis

Taikymo sritis

Šio priedo nuostatos taikomos 12-C priedėlyje išvardytiems vaistams.

3 Straipsnis

Tikslai

Produktų, kuriems taikomas šis priedas, atžvilgiu šiuo priedu siekiama:

a)	sudaryti palankesnes sąlygas gauti vaistų kiekvienos Šalies teritorijoje;

b)	nustatyti patikrinimų pripažinimo ir Šalių keitimosi oficialiais GGP dokumentais bei jų pripažinimo sąlygas;

c)	gerinti visuomenės sveikatos apsaugą užtikrinant pacientų saugą ir gyvūnų sveikatą bei gerovę, taip pat išsaugoti aukštą vartotojų ir aplinkos apsaugos lygį, kai aktualu, skatinant taikyti atitinkamus tarptautinius standartus atitinkančius reguliavimo metodus.

4 Straipsnis

Tarptautiniai standartai

Atitinkamais standartais, skirtais produktams, kuriems taikomas šis priedas, užtikrinamas aukštas visuomenės sveikatos apsaugos lygis, atitinkantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Tarptautinės tarybos dėl žmonėms skirtų vaistinių preparatų registracijai taikomų techninių reikalavimų suderinimo (TSK) ir Tarptautinio bendradarbiavimo dėl veterinarinių vaistų registracijai taikomų techninių reikalavimų suderinimo (VICH) grupės parengtus standartus, praktiką ir gaires.

5 Straipsnis

Patikrinimų ir oficialių GGP dokumentų pripažinimas

1. Šalis pripažįsta kitos Šalies atliktus patikrinimus ir pagal 12-B priedėlyje nurodytus įstatymus, kitus teisės aktus ir technines gaires kitos Šalies išduotus oficialius GGP dokumentus.

2. Tam tikromis aplinkybėmis Šalies institucija gali nuspręsti nepripažinti kitos Šalies institucijos išduoto oficialaus GGP dokumento, skirto išduodančiosios institucijos teritorijoje esančioms gamybos patalpoms ir įrangai. Tokios aplinkybės yra, pavyzdžiui, esminių neatitikimų ar netikslumų nurodymas tikrinimo ataskaitoje, kokybės defektai, nustatyti vykdant priežiūrą po pateikimo rinkai, arba kiti su produkto kokybe arba pacientų sauga susiję konkretūs didelį susirūpinimą keliantys įrodymai. Kiekviena Šalis užtikrina, kad vienos Šalies institucijai nusprendus nepripažinti kitos Šalies institucijos išduoto oficialaus GGP dokumento, ta institucija praneštų atitinkamai kitos Šalies institucijai dokumento nepripažinimo priežastis ir galėtų prašyti kitos Šalies institucijos pateikti paaiškinimą. Atitinkama Šalis užtikrina, kad jos institucija stengtųsi laiku atsakyti į prašymą pateikti paaiškinimą.

3. Šalis gali pripažinti kitos Šalies institucijos išduotus oficialius GGP dokumentus, skirtus už išduodančiosios institucijos teritorijos ribų esančioms gamybos patalpoms ir įrangai.

4. Kiekviena Šalis gali nustatyti pagal 3 dalį išduotų oficialių GGP dokumentų pripažinimo sąlygas.

6 Straipsnis

Keitimasis oficialiais GGP dokumentais

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad tais atvejais, kai vienos Šalies institucija prašo kitos Šalies institucijos oficialaus GGP dokumento, kitos Šalies institucija stengtųsi dokumentą perduoti per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos.

2. Kiekviena Šalis pagal 1 dalį gautame dokumente pateiktą informaciją laiko konfidencialia.

7 Straipsnis

Apsaugos priemonės

1. Kiekviena Šalis turi teisę pati patikrinti gamybos patalpas ir įrangą, kurias kita Šalis yra patvirtinusi kaip atitinkančias reikalavimus.

2. Kiekviena Šalis užtikrina, kad prieš patikrinimą pagal 1 dalį Šalies, kuri ketina atlikti patikrinimą, institucija raštu praneštų kitos Šalies atitinkamai institucijai apie patikrinimą, nurodydama savo patikrinimo priežastis. Patikrinimą ketinančios atlikti Šalies institucija stengiasi raštu apie tai pranešti kitos Šalies institucijai likus ne mažiau kaip 30 dienų iki siūlomo patikrinimo, tačiau skubiais atvejais pranešimą gali pateikti anksčiau. Kitos Šalies institucija gali dalyvauti atliekant patikrinimą.

8 Straipsnis

Taikytinų įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimai

1. Kiekviena Šalis apie bet kokių naujų priemonių ar pakeitimų, susijusių su gerąja gamybos praktika, kurią reglamentuoja 12-B priedėlyje nurodyti atitinkami įstatymai, kiti teisės aktai ir techninės gairės, priėmimą kitai Šaliai praneša iki jo likus ne mažiau kaip 60 dienų.

2. Šalys keičiasi visa būtina informacija, įskaitant apie savo atitinkamų įstatymų, kitų teisės aktų, techninių gairių ar tikrinimo procedūrų, susijusių su gerąja gamybos praktika, pakeitimus, kad kiekviena Šalis galėtų įvertinti, ar patikrinimų ir oficialių GGP dokumentų pripažinimo pagal 5 straipsnio 1 dalį sąlygos tebėra nepasikeitusios.

3. Jei dėl kurios nors iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų naujų priemonių ar pakeitimų Šalis mano nebegalinti pripažinti patikrinimų arba kitos Šalies išduotų oficialių GGP dokumentų, ji praneša kitai Šaliai apie savo ketinimą taikyti 9 straipsnį, o Šalys pradeda konsultacijas Vaistų darbo grupėje.

4. Visi pranešimai pagal šį straipsnį teikiami per Vaistų darbo grupės paskirtus kontaktinius punktus.

9 Straipsnis

Sustabdymas

1. Nedarant poveikio 5 straipsnio 2 daliai, kiekviena Šalis turi teisę visiškai arba iš dalies sustabdyti visų arba kai kurių 12-C priedėlyje nurodytų produktų patikrinimų ir oficialių GGP dokumentų pripažinimą pagal 5 straipsnio 1 dalį. Šia teise naudojamasi objektyviai ir pagrįstai. Šia teise besinaudojanti Šalis apie tai praneša kitai Šaliai ir pateikia rašytinį pagrindimą. Šalis ir toliau pripažįsta kitos Šalies oficialius GGP dokumentus, išduotus iki tokio sustabdymo, nebent Šalis, atsižvelgdama į sveikatos ar saugos aspektus, nuspręstų kitaip.

2. Jei po 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų konsultacijų Šalis vis dėlto sustabdo patikrinimų ir oficialių GGP dokumentų pripažinimą pagal 5 straipsnio 1 dalį, ji gali tai padaryti pagal šio straipsnio 1 dalį ne anksčiau kaip praėjus 60 dienų nuo konsultacijų pradžios. Per tą 60 dienų laikotarpį abi Šalys toliau pripažįsta patikrinimus ir kitos Šalies institucijos išduotus oficialius GGP dokumentus.

3. Jei patikrinimų ir oficialių GGP dokumentų pripažinimas pagal 5 straipsnio 1 dalį sustabdomas, Šalys bet kurios Šalies prašymu šį klausimą aptaria Vaistų darbo grupėje ir deda visas pastangas, kad apsvarstytų galimas priemones, kurios padėtų atnaujinti patikrinimų ir oficialių GGP dokumentų pripažinimą.

10 Straipsnis

Bendradarbiavimas reglamentavimo srityje

1. Jei tai leidžiama pagal jų atitinkamus teisės aktus Šalys stengiasi konsultuotis viena su kita dėl pasiūlymų iš esmės keisti techninius reglamentus ar tikrinimo procedūras, įskaitant pasiūlymus, kurie turi įtakos kitos Šalies dokumentų pripažinimo pagal 5 straipsnį tvarkai, ir stengiasi, kai tikslinga, suteikti galimybę pateikti pastabas dėl tokių pasiūlymų, nedarant poveikio 8 straipsniui.

2. Šalys stengiasi bendradarbiauti siekdamos stiprinti, plėtoti ir skatinti tarptautiniu mastu sutartų mokslinių ar techninių gairių priėmimą ir įgyvendinimą, be kita ko, kai įmanoma, atitinkamose 4 straipsnyje nurodytose tarptautinėse organizacijose ir įstaigose pristatydamos bendras iniciatyvas, pasiūlymus ir metodus.

11 Straipsnis

Priedų pakeitimai

Partnerystės tarybai suteikiami įgaliojimai iš dalies pakeisti 12-A priedėlį, kad būtų atnaujintas institucijų sąrašas, 12-B priedėlį, kad būtų atnaujintas taikytinų įstatymų, kitų teisės aktų ir techninių gairių sąrašas, ir 12-C priedėlį, kad būtų atnaujintas produktų, kuriems taikomas šis priedas, sąrašas.

12 Straipsnis

Vaistų darbo grupė

1. Vaistų darbo grupė Specialiajam prekybos komitetui techninių prekybos kliūčių klausimams padeda stebėti ir peržiūrėti šio priedo įgyvendinimą bei užtikrinti tinkamą jo veikimą.

2. Vaistų darbo grupės funkcijos yra:

a)	Šalies prašymu aptarti bet kokį su šiuo priedu susijusį klausimą;

b)	palengvinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija pagal 8 ir 10 straipsnius;

c)	veikti kaip konsultacijų ir diskusijų forumas 8 straipsnio 3 dalies ir 9 straipsnio 3 dalies taikymo tikslais;

d)	rengti technines diskusijas pagal šio Susitarimo 97 straipsnį dėl klausimų, patenkančių į šio priedo taikymo sritį, ir

e)	tvarkyti kontaktinių punktų, atsakingų už klausimus, susijusius su šiuo priedu, sąrašą.

13 Straipsnis

Nuostatų dėl ginčų sprendimo netaikymas

Ginčams dėl šio priedo aiškinimo ir taikymo šio Susitarimo šeštos dalies I antraštinė dalis netaikoma.

12-A priedėlis

ŠALIŲ INSTITUCIJOS

Europos Sąjunga:

Šalis	Žmonėms skirti vaistai	Veterinariniai vaistai
Belgija	Federalinė vaistų ir sveikatos priežiūros produktų tarnyba / Federaal Agentschap voor geneesmiddelen en gezondheidsproducten/ Agence fédérale des médicaments et produits de santé	žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus
Bulgarija	Bulgarijos vaistų agentūra / ИЗПЪЛНИТЕЛНА АГЕНЦИЯ ПО ЛЕКАРСТВАТА	Bulgarijos maisto saugos agentūra / Българска агенция по безопасност на храните
Čekija	Valstybinis vaistų kontrolės institutas / Státní ústav pro kontrolu léčiv (SÚKL)	Veterinarinių biologinių vaistų ir medikamentų valstybės kontrolės institutas / Ústav pro státní kontrolu veterinárních biopreparátů a léčiv (ÚSKVBL)
Danija	Danijos vaistų agentūra / Laegemiddelstyrelsen	žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus
Vokietija	Federalinis vaistų ir medicinos priemonių institutas / Bundesinstitut für Arzneimittel und Medizinprodukte (BfArM) Paulo Ehrlicho institutas (PEI), Federalinis skiepų ir biologinių vaistų institutas / Paul-Ehrlich-Institut (PEI) Bundesinstitut für Impfstoffe und biomedizinische Arzneimittel Federalinė sveikatos apsaugos ministerija / Bundesministerium für Gesundheit (BMG) / Zentralstelle der Länder für Gesundheitsschutz bei Arzneimitteln und Medizinprodukten (ZLG) (1)	Federalinė vartotojų apsaugos ir maisto saugos tarnyba / Bundesamt für Verbraucherschutz und Lebensmittelsicherheit (BVL) Federalinė maisto ir žemės ūkio ministerija / Bundesministerium für Ernährung und Landwirtschaft Paulo Ehrlicho institutas (PEI), Federalinis skiepų ir biologinių vaistų institutas / Paul-Ehrlich-Institut (PEI) Bundesinstitut für Impfstoffe und biomedizinische Arzneimittel
Estija	Valstybinė vaistų agentūra / Ravimiamet	žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus
Airija	Sveikatos produktų priežiūros institucija / Health Products Regulatory Authority (HPRA)	Žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus
Graikija	Nacionalinė vaistų organizacija / Ethnikos Organismos Farmakon (EOF) - (ΕΘΝIΚΟΣ ΟΡΓΑΝIΣΜΟΣ ΦΑΡΜΑΚΩΝ)	Žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus
Ispanija	Ispanijos vaistų ir medicinos priemonių tarnyba / Agencia Española de Medicamentos y Productos Sanitarios (2)	Žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus
Prancūzija	Prancūzijos nacionalinė vaistų ir sveikatos priežiūros produktų saugos agentūra / Agence nationale de sécurité du médicament et des produits de santé (ANSM)	Prancūzijos maisto, aplinkos ir darbuotojų sveikatos bei saugos agentūra (Nacionalinė veterinarinių vaistų agentūra) / Agence Nationale de Sécurité Sanitaire de l’alimentation, de l’environnement et du travail-Agence Nationale du Médicament Vétérinaire (Anses-ANMV)
Kroatija	Vaistų ir medicinos priemonių tarnyba / Agencija za lijekove i medicinske proizvode (HALMED)	Žemės ūkio ministerija, Veterinarijos ir maisto saugos direktoratas / Ministarstvo Poljoprivrede, Uprava za veterinarstvo i sigurnost hrane
Italija	Italijos vaistų agentūra / Agenzia Italiana del Farmaco	Gyvūnų sveikatos ir veterinarinių vaistų generalinis direktoratas / Ministero della Salute, Direzione Generale della Sanità Animale e dei Farmaci Veterinari
Kipras	Sveikatos ministerijos vaistų tarnybos / Φαρμακευτικές Υπηρεσίες, Υπουργείο Υγείας	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos ministerijos veterinarijos tarnybos Κτηνιατρικές Υπηρεσίες- Υπουργείο Γεωργίας, Αγροτικής Ανάπτυξης και Περιβάλλοντος
Latvija	Valstybinė vaistų agentūra / Zāļu valsts aģentūra	Maisto ir veterinarijos tarnybos Vertinimo ir registracijos departamentas / Pārtikas un veterinārā dienesta Novērtēšanas un reģistrācijas departaments
Lietuva	Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba	Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
Liuksemburgas	Minìstere de la Santé, Division de la Pharmacie et des Médicaments	Žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus
Vengrija	Nacionalinis farmacijos ir mitybos institutas / Országos Gyógyszerészeti és Élelmezés-egészségügyi Intézet	Nacionalinės maisto grandinės saugos tarnybos Veterinarinių vaistų direktoratas / Nemzeti Élelmiszerlánc-biztonsági Hivatal, Állatgyógyászati Termékek Igazgatósága (ÁTI)
Malta	Vaistų priežiūros institucija	Gyvūnų sveikatos ir gerovės departamento Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Veterinarinių vaistų skyrius
Nyderlandai	Sveikatos priežiūros ir jaunimo inspekcija / Inspectie Gezondheidszorg en Youth (IGJ)	Vaistų vertinimo valdyba / Bureau Diergeneesmiddelen, College ter Beoordeling van Geneesmiddelen (CBG)
Austrija	Austrijos sveikatos ir maisto saugos agentūra / Österreichische Agentur für Gesundheit und Ernährungssicherheit GmbH	Žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus
Lenkija	Vyriausioji farmacijos inspekcija / Główny Inspektorat Farmaceutyczny (GIF)	žr. Instituciją, atsakančią už žmonėms skirtus vaistus
Portugalija	Nacionalinė vaistų ir sveikatos priežiūros produktų institucija / INFARMED, I.P Autoridade Nacional do Medicamento e Produtos de Saúde, I.P	Maisto ir veterinarijos generalinis direktoratas / DGAV - Direção Geral de Alimentação e Veterinária (PT)
Rumunija	Nacionalinė vaistų ir medicinos priemonių agentūra / Agenţia Naţională a Medicamentului şi a Dispozitivelor Medicale	Nacionalinė veterinarijos ir maisto saugos tarnyba / Autoritatea Naţională Sanitară Veterinară şi pentru Siguranţa Alimentelor
Slovėnija	Slovėnijos vaistų ir medicinos priemonių tarnyba / Javna agencija Republike Slovenije za zdravila in medicinske pripomočke (JAZMP)	žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus
Slovakija	Valstybinis vaistų kontrolės institutas / Štátny ústav pre kontrolu liečiv (ŠÚKL)	Veterinarinių biologinių vaistų ir medikamentų valstybės kontrolės institutas / Ústav štátnej kontroly veterinárnych biopreparátov a liečiv (ÚŠKVBL)
Suomija	Suomijos vaistų agentūra / Lääkealan turvallisuus- ja kehittämiskeskus (FIMEA)	Žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus
Švedija	Medicinos reikmenų agentūra / Läkemedelsverket	Žr. instituciją, atsakingą už žmonėms skirtus vaistus

Jungtinė Karalystė

Vaistų ir sveikatos priežiūros produktų reguliavimo agentūra / Medicines and Healthcare Products Regulatory Agency

Veterinarinių vaistų direktoratas / Veterinary Medicines Directorate

12-B priedėlis

SU GERĄJA GAMYBOS PRAKTIKA SUSIJUSIŲ TAIKYTINŲ ĮSTATYMŲ, KITŲ TEISĖS AKTŲ IR TECHNINIŲ GAIRIŲ SĄRAŠAS

Europos Sąjungos:

2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (3);

2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (4);

2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/20/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros klinikinės praktikos įgyvendinimu atliekant žmonėms skirtų vaistų klinikinius tyrimus, suderinimo (5);

2014 m. balandžio 16 d. Reglamentas (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/20/EB (6);

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 726/2004, nustatantis Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantis Europos vaistų agentūrą (7);

2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1394/2007 dėl pažangiosios terapijos vaistinių preparatų, iš dalies keičiantis Direktyvą 2001/83/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (8);

2003 m. spalio 8 d. Komisijos direktyva 2003/94/EB, nustatanti žmonėms skirtų vaistų ir tiriamųjų vaistų geros gamybos praktikos principus ir rekomendacijas (9);

1991 m. liepos 23 d. Komisijos direktyva 91/412/EEB, nustatanti veterinarinių vaistų geros gamybos praktikos principus ir gaires (10);

2017 m. rugsėjo 15 d. Komisijos direktyva (ES) 2017/1572, kuria dėl žmonėms skirtų vaistų gerosios gamybinės praktikos principų ir gairių papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB (11);

2014 m. gegužės 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1252/2014, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB papildoma nuostatomis dėl žmonėms skirtų vaistų veikliųjų medžiagų gerosios gamybos praktikos principų ir gairių (12);

2017 m. gegužės 23 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1569, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 536/2014 ir nustatomi žmonėms skirtų tiriamųjų vaistų gerosios gamybos praktikos principai ir gairės ir patikrinimų tvarka (13);

Gerosios gamybos praktikos gairių, pateiktų Vaistų reglamentavimo Europos Sąjungoje taisyklių IV tome, naujausia redakcija ir Bendrijos inspektavimo ir keitimosi informacija procedūrų rinkinys.

Jungtinės Karalystės:

2012 m. taisyklės dėl žmonėms skirtų vaistų (SI 2012/1916) / The Human Medicines Regulations 2012 (SI 2012/1916)

2004 m. taisyklės dėl žmonėms skirtų vaistų (klinikinių tyrimų) (SI 2004/1031) / The Medicines for Human Use (Clinical Trials) Regulations 2004 (SI 2004/1031)

2013 m. taisyklės dėl veterinarinių vaistų (SI 2013/2033) / The Veterinary Medicines Regulations 2013 (SI 2013/2033)

Taisyklės dėl gerosios gamybos praktikos pagal 2012 m. taisyklių dėl žmonėms skirtų vaistų B17 taisyklę ir gerosios gamybos praktikos gairės, paskelbtos pagal 2012 m. taisyklių dėl žmonėms skirtų vaistų C17 taisyklę / Regulations on good manufacturing practice made under regulation B17, and guidelines on good manufacturing practice published pursuant to regulation C17, of the Human Medicines Regulations 2012

Gerosios gamybos praktikos principai ir gairės, taikytini 2013 m. taisyklių dėl veterinarinių vaistų 2 priedo tikslais / The principles and guidelines on good manufacturing practice applicable for the purposes of Schedule 2 to the Veterinary Medicines Regulations 2013

12-C priedėlis

PRODUKTAI, KURIEMS TAIKOMAS ŠIS PRIEDAS

Žmonėms skirti ir veterinariniai vaistai:

—	parduodami žmonėms skirti arba veterinariniai vaistai, įskaitant parduodamus biologinius ir imunologinius žmonėms skirtus ir veterinarinius produktus,

—	pažangiosios terapijos vaistai,

—	žmonėms skirtų ar veterinarinių vaistų veikliosios vaistinės medžiagos,

—	tiriamieji vaistai.

(1) Šio priedo tikslu ir nedarant poveikio kompetencijos vidaus pasidalijimui Vokietijoje, klausimais, patenkančiais į šio priedo taikymo sritį, ZLG suprantama kaip apimanti visas kompetentingas žemių (Länder) institucijas, išduodančias GGP dokumentus ir atliekančias farmacijos inspekcijas.

(2) Šio priedo tikslu ir nedarant poveikio kompetencijos vidaus pasidalijimui Ispanijoje, klausimais, patenkančiais į šio priedo taikymo sritį, Agencia Española de Medicamentos y Productos Sanitarios suprantama kaip apimanti visas kompetentingas regionines institucijas, išduodančias oficialius GGP dokumentus ir atliekančias farmacijos inspekcijas.

(3) ES OL L 311, 2001 11 28, p. 67.

(4) ES OL L 311, 2001 11 28, p. 1.

(5) ES OL L 121, 2001 5 11, p. 34.

(6) ES OL L 158, 2014 5 27, p. 1.

(7) ES OL L 136, 2004 4 30, p. 1.

(8) ES OL L 324, 2007 12 10, p. 121.

(9) ES OL L 262, 2003 10 14, p. 22.

(10) ES OL L 228, 1991 8 17, p. 70.

(11) ES OL L 238, 2017 9 16, p. 44.

(12) ES OL L 337, 2014 11 25, p. 1.

(13) ES OL L 238, 2017 9 16, p. 12.

13 PRIEDAS

CHEMINĖS MEDŽIAGOS

1 Straipsnis

Apibrėžtys

Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

atsakingos institucijos:

i)	Sąjungoje – Europos Komisija;

ii)	Jungtinėje Karalystėje – Jungtinės Karalystės Vyriausybė;

b)	JT GHS – Jungtinių Tautų visuotinai suderinta cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistema.

2 Straipsnis

Taikymo sritis

Šis priedas taikomas cheminių medžiagų prekybai, reglamentavimui, importui ir eksportui tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės, kiek tai susiję su cheminių medžiagų registracija, įvertinimu, autorizacija, apribojimais, patvirtinimu, klasifikavimu, ženklinimu ir pakavimu.

3 Straipsnis

Tikslai

1. Šio priedo tikslai:

a)	palengvinti Šalių tarpusavio prekybą cheminėmis medžiagomis ir susijusiais produktais;

b)	užtikrinti aukštą aplinkos ir žmonių bei gyvūnų sveikatos apsaugos lygį, ir

c)	nustatyti Sąjungos ir Jungtinės Karalystės atsakingų institucijų bendradarbiavimą.

2. Šalys pripažįsta, kad pagal šį priedą prisiimti įsipareigojimai netrukdo nė vienai Šaliai nustatyti savo prioritetų cheminių medžiagų reglamentavimo srityje, be kita ko, nustatyti savo apsaugos lygį aplinkos, žmonių ir gyvūnų sveikatos srityse.

4 Straipsnis

Atitinkamos tarptautinės organizacijos ir įstaigos

Šalys pripažįsta, kad tarptautinės organizacijos ir įstaigos, visų pirma EBPO ir Jungtinių Tautų Ekonominės ir Socialinės Tarybos (ECOSOC) Pasauliniu mastu suderintos cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemos (SCEGHS) ekspertų pakomitetis, yra svarbūs rengiant su cheminėmis medžiagomis susijusias mokslines ir technines gaires.

5 Straipsnis

Dalyvavimas atitinkamų tarptautinių organizacijų bei įstaigų veikloje ir reglamentavimo pokyčiai

1. Šalys aktyviai prisideda prie 4 straipsnyje nurodytų mokslinių ar techninių gairių rengimo cheminių medžiagų keliamų pavojų ir rizikos vertinimo, taip pat tokio vertinimo rezultatų dokumentavimo formatų srityje.

2. Kiekviena Šalis įgyvendina visas 4 straipsnyje nurodytų tarptautinių organizacijų ir įstaigų paskelbtas gaires, nebent tos gairės būtų neveiksminga ar netinkama priemonė tos Šalies teisėtiems tikslams pasiekti.

6 Straipsnis

Cheminių medžiagų klasifikavimas ir ženklinimas

1. Kiekviena Šalis JT GHS įgyvendina taip išsamiai, kaip mano esant įmanoma pagal savo atitinkamą sistemą, taip pat ir cheminių medžiagų, kurios nepatenka į šio priedo taikymo sritį, atžvilgiu, išskyrus atvejus, kai yra konkrečių priežasčių taikyti kitokią ženklinimo sistemą tam tikriems galutiniam naudotojui skirtiems gataviems cheminiams produktams. Kiekviena Šalis periodiškai atnaujina jos įgyvendinimo nuostatas, remdamasi reguliariai skelbiamomis peržiūrėtomis JT GHS redakcijomis.

2. Jei Šalies atsakinga institucija ketina atskiras chemines medžiagas klasifikuoti pagal savo atitinkamas taisykles ir procedūras, ji suteikia kitos Šalies atsakingai institucijai galimybę per taikytinus terminus pareikšti savo nuomonę pagal tas atitinkamas taisykles ir procedūras.

3. Kiekviena šalis pagal savo atitinkamas taisykles ir procedūras viešai skelbia informaciją apie savo procedūras, susijusias su cheminių medžiagų klasifikavimu. Kiekviena Šalis stengiasi atsakyti į pastabas, gautas iš kitos Šalies pagal 2 dalį.

4. Nė viena šio straipsnio nuostata nėra suprantama kaip įpareigojanti kurią nors Šalį pasiekti konkrečių rezultatų, susijusių su JT GHS įgyvendinimu jos teritorijoje arba su konkrečios cheminės medžiagos klasifikavimu, ar paspartinti, sustabdyti ar vilkinti savo atitinkamas procedūras ir sprendimų priėmimo procesus.

7 Straipsnis

Bendradarbiavimas

1. Šalys pripažįsta, kad savanoriškas bendradarbiavimas cheminių medžiagų reglamentavimo srityje gali palengvinti prekybą taip, kad tai būtų naudinga vartotojams, įmonėms ir aplinkai, taip pat padėtų gerinti žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugą.

2. Šalys įsipareigoja sudaryti palankesnes sąlygas savo atsakingoms institucijoms keistis nekonfidencialia informacija, be kita ko, bendradarbiaudamos elektroninių formatų ir duomenims saugoti naudojamų priemonių srityje.

3. Šalys, kai tikslinga, bendradarbiauja siekdamos stiprinti, plėtoti ir skatinti tarptautiniu mastu sutartų mokslinių ar techninių gairių priėmimą ir įgyvendinimą, be kita ko, kai įmanoma, atitinkamose tarptautinėse organizacijose ir įstaigose, visų pirma nurodytose 4 straipsnyje, pristatydamos bendras iniciatyvas, pasiūlymus ir metodus.

4. Jei abi Šalys mano, kad tai naudinga, jos bendradarbiauja platinant duomenis, susijusius su cheminių medžiagų sauga, ir tokią informaciją pateikia visuomenei, siekdamos užtikrinti, kad ta informacija būtų lengvai prieinama ir suprantama įvairioms tikslinėms grupėms. Bet kurios Šalies prašymu kita Šalis prašančiajai Šaliai pateikia turimą nekonfidencialią informaciją apie cheminių medžiagų saugą.

5. Jei viena Šalis paprašo, o kita Šalis sutinka, Šalys pradeda konsultacijas dėl mokslinės informacijos ir duomenų, kurie yra aktualūs dėl naujų ir potencialiai svarbių klausimų, susijusių su cheminių medžiagų keliamais pavojais ar rizika žmonių sveikatai ar aplinkai, siekdamos sukurti bendrą žinių fondą ir, jei įmanoma, skatinti bendrą su tokiais klausimais susijusio mokslo supratimą.

8 Straipsnis

Keitimasis informacija

Šalys bendradarbiauja ir keičiasi informacija visais klausimais, susijusiais su šio priedo įgyvendinimu, Specialiajame prekybos komitete techninių prekybos kliūčių klausimams.

14 PRIEDAS

EKOLOGIŠKI PRODUKTAI

1 Straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

1. Šio priedo tikslas – nustatyti nuostatas ir procedūras, pagal būtų skatinama nediskriminavimo ir abipusiškumo principais grindžiama prekyba ekologiškais produktais, Šalims pripažįstant jų atitinkamų teisės aktų lygiavertiškumą.

2. Šis priedas taikomas 14-A ir 14-B priedėliuose išvardytiems ekologiškiems produktams, atitinkantiems 14-C arba 14-D priedėlyje išvardytų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Įgaliojimus iš dalies keisti 14-A, 14-B, 14-C ir 14-D priedėlius turi Partnerystės taryba.

2 Straipsnis

Apibrėžtys

Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	kompetentinga institucija – oficiali agentūra, turinti jurisdikciją įstatymų ir kitų teisės aktų, išvardytų 14-C arba 14-D priedėlyje, klausimais ir atsakinga už šio priedo įgyvendinimą;

b)	kontrolės institucija – institucija, kuriai kompetentinga institucija suteikė visus arba dalį savo įgaliojimų atlikti ekologinės gamybos tikrinimą ir sertifikavimą pagal 14-C arba 14-D priedėlyje išvardytus įstatymus ir kitus teisės aktus;

c)	kontrolės įstaiga – subjektas, kurį kompetentinga institucija pripažino kaip galintį atlikti ekologinės gamybos tikrinimą ir sertifikavimą pagal 14-C arba 14-D priedėlyje išvardytus įstatymus ir kitus teisės aktus, ir

d)	lygiavertiškumas – skirtingų įstatymų ir kitų teisės aktų bei reikalavimų, taip pat tikrinimo ir sertifikavimo sistemų savybė, reiškianti, kad jais pasiekiami tie patys tikslai.

3 Straipsnis

Lygiavertiškumo pripažinimas

1. Kiek tai susiję su 14-A priedėlyje išvardytais produktais, Sąjunga pripažįsta, kad 14-C priedėlyje išvardyti Jungtinės Karalystės įstatymai ir kiti teisės aktai yra lygiaverčiai 14-D priedėlyje išvardytiems Sąjungos įstatymams ir kitiems teisės aktams.

2. Kiek tai susiję su 14-B priedėlyje išvardytais produktais, Jungtinė Karalystė pripažįsta, kad 14-D priedėlyje išvardyti Sąjungos įstatymai ir kiti teisės aktai yra lygiaverčiai 14-C priedėlyje išvardytiems Jungtinės Karalystės įstatymams ir kitiems teisės aktams.

3. 1 ir 2 dalyse nurodytą lygiavertiškumo pripažinimą kiekviena Šalis, atsižvelgdama į tai, kad 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007, pradedamas taikyti 2022 m. sausio 1 d., pakartotinai įvertina iki 2023 m. gruodžio 31 d. Jei, atlikus tą pakartotinį vertinimą, Šalis lygiavertiškumo nepatvirtina, lygiavertiškumo pripažinimas sustabdomas.

4. Nedarant poveikio 3 dalies taikymui, jei 14-C arba 14-D priedėlyje išvardyti įstatymai ir kiti teisės aktai iš dalies pakeičiami, panaikinami arba pakeičiami, naujosios taisyklės laikomos lygiavertėmis kitos Šalies taisyklėms, nebent Šalis tam paprieštarauja 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.

5. Jei viena Šalis, gavusi jos prašymu kitos Šalies pateiktą papildomą informaciją, mano, kad kitos Šalies įstatymai, kiti teisės aktai, administracinės procedūros arba praktika nebeatitinka lygiavertiškumo reikalavimų, ji pateikia kitai Šaliai pagrįstą prašymą iš dalies pakeisti atitinkamus įstatymus, kitus teisės aktus, administracines procedūras arba praktiką ir kitai Šaliai nustato tinkamą laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis nei trys mėnesiai, lygiavertiškumui užtikrinti.

6. Jei, pasibaigus 5 dalyje nurodytam laikotarpiui, atitinkama Šalis vis tiek mano, kad lygiavertiškumo reikalavimai neįvykdyti, ji gali nuspręsti vienašališkai sustabdyti 14-C arba 14-D priedėlyje išvardytų atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų lygiavertiškumo pripažinimą, taikomą 14-A arba 14-B priedėlyje išvardytiems atitinkamiems ekologiškiems produktams.

7. Sprendimas vienašališkai sustabdyti 14-C arba 14-D priedėlyje išvardytų įstatymų ir kitų teisės aktų lygiavertiškumo pripažinimą, taikomą 14-A arba 14-B priedėlyje išvardytiems atitinkamiems ekologiškiems produktams, gali būti priimamas ir pasibaigus trijų mėnesių įspėjimo laikotarpiui, kai Šalis nepateikia pagal 6 straipsnį reikalaujamos informacijos arba nesutinka, kad būtų atliktas tarpusavio vertinimas pagal 7 straipsnį.

8. Jei lygiavertiškumo pripažinimas sustabdomas pagal šį straipsnį, Šalys bet kurios Šalies prašymu šį klausimą aptaria Ekologiškų produktų darbo grupėje ir deda visas pastangas išnagrinėti galimas priemones, kurios padėtų lygiavertiškumo pripažinimą vėl užtikrinti.

9. Lygiavertiškumo klausimą dėl produktų, kurie neįtraukti į 14-A arba 14-B priedėlį, bet kurios Šalies prašymu aptaria Ekologiškų produktų darbo grupė.

4 Straipsnis

Importas ir pateikimas rinkai

1. Sąjunga sutinka, kad į jos teritoriją būtų importuojami ir rinkai kaip ekologiški produktai pateikiami 14-A priedėlyje išvardyti produktai, jei jie atitinka 14-C priedėlyje išvardytus Jungtinės Karalystės įstatymus ir kitus teisės aktus ir prie jų pridedamas Jungtinės Karalystės pripažintos ir Sąjungai pagal 3 dalį nurodytos kontrolės įstaigos išduotas patikrinimo sertifikatas.

2. Jungtinė Karalystė sutinka, kad į jos teritoriją būtų importuojami ir rinkai kaip ekologiški produktai pateikiami 14-B priedėlyje išvardyti produktai, jei jie atitinka 14-D priedėlyje išvardytus Sąjungos teisės aktus ir prie jų pridedamas Sąjungos pripažintos ir Jungtinei Karalystei pagal 3 dalį nurodytos kontrolės įstaigos išduotas patikrinimo sertifikatas.

3. Kiekviena Šalis pripažįsta kontrolės institucijas arba kontrolės įstaigas, kurias kita Šalis nurodė kaip atsakingas už atitinkamos ekologiškų produktų, kuriems pagal 3 straipsnį taikomas lygiavertiškumo pripažinimas, kontrolės vykdymą ir šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų patikrinimo sertifikatų išdavimą, siekiant tuos produktus importuoti į kitos Šalies teritoriją ir pateikti jos rinkai.

4. Importuojančioji Šalis, bendradarbiaudama su kita Šalimi, kiekvienai atitinkamai kontrolės institucijai ir kontrolės įstaigai, kurią nurodė kita Šalis, priskiria kodą.

5 Straipsnis

Ženklinimas

1. Į Šalies teritoriją pagal šį priedą importuojami produktai turi atitikti 14-C ir 14-D priedėliuose išvardytuose importuojančios Šalies įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus ženklinimo reikalavimus. Tie produktai gali būti ženklinami Sąjungos ekologinės gamybos logotipu, bet kuriuo Jungtinės Karalystės ekologinės gamybos logotipu arba abiem logotipais, kaip nustatyta atitinkamuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, jei tie produktai atitinka ženklinimo atitinkamu logotipu arba abiem logotipais reikalavimus.

2. Šalys įsipareigoja vengti bet kokio netinkamo terminų, kuriais daroma nuoroda į ekologinę gamybą, vartojimo ekologiškiems produktams, kuriems pagal šį priedą taikomas lygiavertiškumo pripažinimas, pavadinti.

3. Šalys įsipareigoja saugoti Sąjungos ekologinės gamybos logotipą ir visus Jungtinės Karalystės ekologinės gamybos logotipus, nustatytus atitinkamuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, nuo netinkamo naudojimo ar klastojimo. Šalys užtikrina, kad Sąjungos ekologinės gamybos logotipas ir bet kuris Jungtinės Karalystės ekologinės gamybos logotipas būtų naudojami tik ekologiškiems produktams, atitinkantiems 14-C ir 14-D priedėliuose išvardytų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, ženklinti ar reklamuoti arba tokių produktų komerciniuose dokumentuose.

6 Straipsnis

Informacijos mainai

1. Šalys keičiasi visa svarbia informacija, susijusia su šio priedo įgyvendinimu ir taikymu. Visų pirma, iki antrų metų po šio Susitarimo įsigaliojimo kovo 31 d. ir kiekvienų vėlesnių metų kovo 31 d. kiekviena Šalis kitai Šaliai atsiunčia:

a)	ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie ekologiškų produktų, eksportuotų pagal šį priedą, rūšis ir kiekius, apimančią laikotarpį nuo ankstesnių metų sausio iki gruodžio mėn.;

b)	jos kompetentingų institucijų vykdytos stebėsenos ir priežiūros veiklos, gautų rezultatų ir taikytų taisomųjų priemonių ataskaitą, apimančią laikotarpį nuo ankstesnių metų sausio iki gruodžio mėn.; ir

c)	išsamią informaciją apie pastebėtus atitinkamus 14-C arba 14-D priedėlyje išvardytų įstatymų ir kitų teisės aktų nesilaikymo atvejus ir pažeidimus.

2. Kiekviena Šalis nedelsdama praneša kitai Šaliai apie:

a)	bet kokį savo kompetentingų institucijų, kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų sąrašo, įskaitant atitinkamus kontaktinius duomenis (visų pirma adresą ir interneto svetainės adresą), atnaujinimą;

bet kokius numatomus 14-C arba 14-D priedėlyje išvardytų įstatymų ar kitų teisės aktų pakeitimus ar numatomą panaikinimą, bet kokius naujų įstatymų ar kitų teisės aktų pasiūlymus arba bet kokius svarbius siūlomus administracinių procedūrų ir metodų, susijusių su ekologiškais produktais, kuriems taikomas šis priedas, pakeitimus, ir

c)	bet kokius patvirtintus 14-C arba 14-D priedėlyje išvardytų įstatymų ar kitų teisės aktų pakeitimus ar panaikinimą, bet kokius naujus teisės aktus arba bet kokius svarbius administracinių procedūrų ir metodų, susijusių su ekologiškais produktais, kuriems taikomas šis priedas, pakeitimus.

7 Straipsnis

Tarpusavio vertinimas

1. Iš anksto pranešus bent prieš šešis mėnesius, kiekviena Šalis leidžia kitos Šalies paskirtiems pareigūnams ar ekspertams savo teritorijoje atlikti tarpusavio vertinimą siekiant patikrinti, ar atitinkamos kontrolės institucijos ir kontrolės įstaigos vykdo šio priedo įgyvendinimo tikslais reikalingą kontrolę.

2. Kiekviena Šalis bendradarbiauja su kita Šalimi ir, kiek tai leidžiama pagal taikytiną teisę, jai padeda atlikti 1 dalyje nurodytą tarpusavio vertinimą, per kurį gali būti lankomasi atitinkamų kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų biuruose, perdirbimo patalpose ir pas sertifikuotus veiklos vykdytojus.

8 Straipsnis

Ekologiškų produktų darbo grupė

1. Ekologiškų produktų darbo grupė padeda Specialiajam prekybos komitetui techninių prekybos kliūčių klausimams stebėti ir peržiūrėti šio priedo įgyvendinimą bei užtikrinti tinkamą jo veikimą.

2. Ekologiškų produktų darbo grupės funkcijos:

a)	Šalies prašymu aptarti bet kurį pagal šį priedą iškilusį klausimą, įskaitant bet kokį galimą poreikį iš dalies keisti šį priedą ar bet kurį iš jo priedėlių;

b)	palengvinti bendradarbiavimą įstatymų, kitų teisės aktų, standartų ir procedūrų, susijusių su ekologiškais produktais, kuriems taikomas šis priedas, klausimais ir, be kita ko, aptarti visus techninius ar reguliavimo klausimus, susijusius su taisyklėmis ir kontrolės sistemomis, ir

c)	rengti technines diskusijas pagal šio Susitarimo 97 straipsnį dėl klausimų, patenkančių į šio priedo taikymo sritį.

14-A priedėlis

JUNGTINĖS KARALYSTĖS EKOLOGIŠKI PRODUKTAI, KURIŲ LYGIAVERTIŠKUMĄ PRIPAŽĮSTA SĄJUNGA

Aprašymas	Pastabos
Neperdirbti augaliniai produktai
Gyvi gyvūnai arba neperdirbti gyvūniniai produktai	Įskaitant medų
Akvakultūros produktai ir jūros dumbliai
Maistui skirti perdirbti žemės ūkio produktai
Pašarams skirti perdirbti žemės ūkio produktai
Sėklos ir dauginamoji medžiaga

Šiame priedėlyje išvardyti ekologiški produktai turi būti Jungtinėje Karalystėje pagaminti neperdirbti žemės ūkio ar akvakultūros produktai arba Jungtinėje Karalystėje iš sudedamųjų dalių, kurios joje buvo išaugintos arba į ją importuotos pagal Jungtinės Karalystės įstatymus ir kitus teisės aktus, perdirbti žemės ūkio produktai, skirti maistui ar pašarams.

14-B priedėlis

SĄJUNGOS EKOLOGIŠKI PRODUKTAI, KURIŲ LYGIAVERTIŠKUMĄ PRIPAŽĮSTA JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Aprašymas	Pastabos
Neperdirbti augaliniai produktai
Gyvi gyvūnai arba neperdirbti gyvūniniai produktai	Įskaitant medų
Akvakultūros produktai ir jūros dumbliai
Maistui skirti perdirbti žemės ūkio produktai
Pašarams skirti perdirbti žemės ūkio produktai
Sėklos ir dauginamoji medžiaga

Šiame priedėlyje išvardyti ekologiški produktai turi būti Sąjungoje pagaminti neperdirbti žemės ūkio ar akvakultūros produktai arba Sąjungoje iš sudedamųjų dalių, kurios joje buvo išaugintos arba į ją importuotos pagal Sąjungos įstatymus ir kitus teisės aktus, perdirbti žemės ūkio produktai, skirti maistui ar pašarams.

14-C priedėlis

JUNGTINĖJE KARALYSTĖJE TAIKOMI ĮSTATYMAI IR KITI TEISĖS AKTAI DĖL EKOLOGIŠKŲ PRODUKTŲ (1)

Jungtinėje Karalystėje taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai:

1.	Paliktas galioti Reglamentas (EB) Nr. 834/2007

2.	Paliktas galioti Reglamentas (EB) Nr. 889/2008

3.	Paliktas galioti Reglamentas (EB) Nr. 1235/2008

4.	2009 m. ekologiškų produktų reglamentai (SI 2009/842)

14-D priedėlis

SĄJUNGOJE TAIKOMI TEISĖS AKTAI DĖL EKOLOGIŠKŲ PRODUKTŲ

Sąjungoje taikomi teisės aktai:

1.	2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (2)

2.	2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (3)

3.	2008 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1235/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 įgyvendinimo taisyklės dėl ekologiškų produktų importo iš trečiųjų šalių (4)

(1) Šiame sąraše pateiktos nuorodos į paliktą galioti Sąjungos teisę laikomos nuorodomis į tokius teisės aktus, kuriuos Jungtinė Karalystė iš dalies pakeitė siekdama, kad šie jai būtų taikomi.

(2) ES OL L 189, 2007 7 20, p. 1.

(3) ES OL L 250, 2008 9 18, p. 1.

(4) ES OL L 334, 2008 12 12, p. 25.

15 PRIEDAS

PREKYBA VYNU

1 Straipsnis

Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1. Šis priedas taikomas Suderintos sistemos 22.04 pozicijai priskiriamam vynui.

2. Šiame priede terminas „[tam tikroje vietoje] pagamintas vynas“ reiškia vyną, kuris eksportuojančios Šalies teritorijoje pagamintas iš šviežių vynuogių, vynuogių misos ir rauginamos vynuogių misos arba į kurį jų pridėta.

2 Straipsnis

Produktų apibrėžtys, vynininkystės metodai ir procesai

1. Šio priedo taikymo tikslais atitinkamais tarptautiniais standartais laikomi Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos (OIV) rekomenduojami ir paskelbti vynui taikomi vynininkystės metodai.

2. Kiekviena Šalis leidžia importuoti ir parduoti vartoti skirtą kitoje Šalyje pagamintą vyną, jei tas vynas pagamintas laikantis:

a)	kiekvienoje Šalyje pagal 15-A priedėlyje nurodytus įstatymus ir kitus teisės aktus leidžiamų produktų apibrėžčių;

b)	kiekvienoje Šalyje pagal 15-A priedėlyje nurodytus įstatymus ir kitus teisės aktus nustatytų vynininkystės metodų, atitinkančių atitinkamus OIV standartus, ir

c)	15-B priedėlyje išvardytų kiekvienoje Šalyje nustatytų vynininkystės metodų ir apribojimų, neatitinkančių atitinkamų OIV standartų.

3. Įgaliojimus iš dalies keisti 2 dalyje nurodytus priedėlius turi Partnerystės taryba.

3 Straipsnis

Importui į atitinkamas Šalių teritorijas taikomi sertifikavimo reikalavimai

1. Jei vynas pagamintas vienoje Šalyje ir pateikiamas kitos Šalies rinkai, dokumentus ir sertifikatus, kurių gali pareikalauti bet kuri Šalis, sudaro tik 15-C priedėlyje nustatytas sertifikatas, kurio autentiškumas patvirtintas pagal eksportuojančios Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus.

2. Pagal 1 dalį reikalaujamas sertifikatas gali būti pateikiamas kaip elektroninis dokumentas. Kiekviena Šalis suteikia prieigą prie elektroninio dokumento arba duomenų, būtinų jam parengti, gavusi kitos Šalies, kurioje prekės turi būti išleistos į laisvą apyvartą, kompetentingų institucijų prašymą. Jei prieiga prie atitinkamų elektroninių sistemų negalima, reikiamus duomenis taip pat gali būti paprašyta pateikti popierinio dokumento forma.

3. Įgaliojimus iš dalies keisti 15-C priedėlį turi Partnerystės taryba.

4. Atliekant kontrolės operacijas etaloniniais vyno analitinės sudėties nustatymo metodais laikomi analizės metodai, kuriuos etaloniniais pripažino ir paskelbė OIV.

4 Straipsnis

Informacija apie maistą ir partijų kodai

1. Jei šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, pagal šį Susitarimą importuojamas ir parduodamas vynas ženklinamas laikantis importuojančios Šalies teritorijoje taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų.

2. Šalis nereikalauja, kad ant vyno taros ar pakuotės arba etiketėje būtų nurodyta kuri nors iš šių datų arba joms lygiaverčiai terminai:

a)	pakavimo data;

b)	išpilstymo į butelius data;

c)	pagaminimo data;

d)	galiojimo pabaigos data, data „Tinka vartoti iki...“, data „Tinka vartoti ir suvartoti iki...“, data „Baigia galioti...“;

e)	minimalus tinkamumo vartoti terminas, data „Geriausias iki...“, data „Geriausios kokybės iki...“, arba

f)	data „Parduoti iki...“.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos e punkto, Šalis gali reikalauti, kad ant produktų būtų nurodytas minimalus tinkamumo vartoti terminas, jei į juos pridėta greitai gendančių sudedamųjų dalių, dėl kurių tas terminas galėtų būti trumpesnis, nei paprastai tikisi vartotojas.

3. Kiekviena Šalis užtikrina, kad supakuotų produktų etiketėje pagal supakuotą produktą eksportuojančios Šalies teisės aktus būtų nurodytas kodas, pagal kurį galima identifikuoti partiją, kuriai priklauso produktas. Partijos kodas turi būti lengvai matomas, aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas. Šalis neleidžia prekiauti supakuotais produktais, kurie neatitinka šioje dalyje nustatytų reikalavimų.

4. Kiekviena Šalis leidžia ant vyno taros pritvirtintoje papildomoje etiketėje pateikti privalomą informaciją, įskaitant, jei reikia, vertimus arba standartinių gėrimų ar alkoholio vienetų skaičių. Papildomos etiketės ant vyno taros gali būti tvirtinamos produktą importavus, bet prieš jį pateikiant rinkai Šalies teritorijoje su sąlyga, kad nurodyta privaloma informacija yra išsami ir tiksli.

5. Importuojanti Šalis nereikalauja etiketėje nurodyti alergenų, kurie buvo naudojami gaminant vyną, bet kurių galutiniame produkte nėra.

5 Straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

Vyną, kuris šio Susitarimo įsigaliojimo dieną yra pagamintas, apibūdintas ir paženklintas pagal Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus, tačiau nesilaikant šio priedo reikalavimų, toliau ženklinti ir pateikti rinkai gali:

a)	didmenininkai arba gamintojai – dvejus metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo, ir

b)	mažmenininkai – kol baigsis atsargos.

6 Straipsnis

Keitimasis informacija

Šalys visais su šio priedo įgyvendinimu susijusiais klausimais bendradarbiauja ir keičiasi informacija Specialiajame prekybos komitete techninių prekybos kliūčių klausimams.

7 Straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip per trejus metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo Šalys apsvarsto tolesnius veiksmus, skirtus Šalių tarpusavio prekybai vynu palengvinti.

15-A priedėlis

ŠALIŲ ĮSTATYMAI IR KITI TEISĖS AKTAI

Jungtinės Karalystės įstatymai ir kiti teisės aktai (1)

2 straipsnio 2 dalyje nurodyti įstatymai ir teisės aktai, susiję su:

produktų apibrėžtimis:

i)	paliktas galioti Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, visų pirma vyno sektoriaus gamybos taisyklės, vadovaujantis to reglamento 75, 81 ir 91 straipsniais, II priedo IV dalimi bei VII priedo II dalimi ir jo įgyvendinimo taisyklėmis, įskaitant vėlesnius pakeitimus;

ii)	paliktas galioti Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/33, visų pirma jo 47, 52–54 straipsniai ir III, V ir VI priedai, įskaitant vėlesnius pakeitimus;

iii)	paliktas galioti Reglamentas (ES) Nr. 1169/2011, įskaitant vėlesnius pakeitimus;

vynininkystės metodais ir apribojimais:

i)	paliktas galioti Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, visų pirma nuostatos dėl vynininkystės metodų ir apribojimų, vadovaujantis to reglamento 80 ir 83 straipsniais bei VIII priedu ir to reglamento įgyvendinimo taisyklėmis, įskaitant vėlesnius pakeitimus;

ii)	paliktas galioti Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/934, įskaitant vėlesnius pakeitimus.

Sąjungos teisės aktai

2 straipsnio 2 dalyje nurodyti teisės aktai, susiję su:

produktų apibrėžtimis:

i)	Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 (2), visų pirma vyno sektoriaus gamybos taisyklės, vadovaujantis to reglamento 75, 81 ir 91 straipsniais, II priedo IV dalimi bei VII priedo II dalimi ir jo įgyvendinimo taisyklėmis, įskaitant vėlesnius pakeitimus;

ii)	Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/33 (3), visų pirma jo 47, 52–54 straipsniai ir III, V ir VI priedai, įskaitant vėlesnius pakeitimus;

iii)	Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 (4), įskaitant vėlesnius pakeitimus;

vynininkystės metodais ir apribojimais:

i)	Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, visų pirma nuostatos dėl vynininkystės metodų ir apribojimų, vadovaujantis to reglamento 80 ir 83 straipsniais bei VIII priedu ir to reglamento įgyvendinimo taisyklėmis, įskaitant vėlesnius pakeitimus;

ii)	Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/934 (5), įskaitant vėlesnius pakeitimus.

15-B priedėlis

ŠALIŲ BENDRAI PATVIRTINTI PAPILDOMI VYNININKYSTĖS METODAI IR APRIBOJIMAI

Koncentruota vynuogių misa, rektifikuota koncentruota vynuogių misa ir sacharozė gali būti naudojamos sodrinti ir saldinti laikantis konkrečių ribojančių sąlygų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VIII priedo I dalyje ir palikto galioti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VIII priedo I dalyje, su sąlyga, kad atgaminti pirmiau minėti produktai vynams, kuriems taikomas šis Susitarimas, nenaudojami.

Gaminant vyną į jį pridėti vandens neleidžiama, išskyrus atvejus, kai tai būtina dėl konkrečių technologinių priežasčių.

Šviežios nuosėdos gali būti naudojamos laikantis konkrečių ribojančių sąlygų, nustatytų Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/934 I priedo A dalies 2 lentelės 11.2 eilutėje ir palikto galioti Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/934 I priedo A dalies 2 lentelės 11.2 eilutėje.

15-C priedėlis

IMPORTUOJANT VYNĄ IŠ [EUROPOS SĄJUNGOS / JUNGTINĖS KARALYSTĖS] Į [JUNGTINĘ KARALYSTĘ / EUROPOS SĄJUNGĄ] SAVARANKIŠKAI RENGIAMO SERTIFIKATO ŠABLONAS(1)

1.	Eksportuotojas (pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas)

2.	Serijos Nr.(2)

3.	Importuotojas (pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas)

4.	Išsiuntimo vietos [Europos Sąjungoje / Jungtinėje Karalystėje] kompetentinga institucija(3)

5.	Muitinės antspaudas (skirtas tik tarnybiniam [Europos Sąjungos / Jungtinės Karalystės] naudojimui)

6.	Transporto priemonė ir duomenys apie vežimą(4)

7.	Iškrovimo vieta (jei skiriasi nuo nurodytos 3 punkte)

8.	Importuoto produkto aprašymas(5)

9.	Kiekis, l/hl/kg

10.	Taros vienetų skaičius(6)

11.	Sertifikatas

Pirmiau aprašytas produktas yra skirtas tiesiogiai vartoti žmonėms ir atitinka Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 15 priede pateiktas terminų apibrėžtis ir pagal jį leidžiamus taikyti vynininkystės metodus. Jį pagamino gamintojas, kurį tikrina ir prižiūri ši kompetentinga institucija(7):

Pirmiau nurodytą informaciją patvirtinantis siuntėjas(8)

Siuntėjo identifikavimas(9)

Vieta, data ir siuntėjo parašas

1)	Pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 15 priedo 3 straipsnio 1 dalį.

2)	Nurodykite siuntos atsekamumo numerį, t. y. serijos numerį, kuriuo eksportuotojo dokumentuose identifikuojama siunta.

3)	Nurodyti vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių arba Jungtinės Karalystės, iš kurios eksportuojama siunta, kompetentingos institucijos, atsakingos už šiame sertifikate nurodytos informacijos tikrinimą, tikslų pavadinimą, adresą ir kontaktinius duomenis.

4)	Nurodyti transportą, naudotą produktams į įvežimo į Europos Sąjungą arba Jungtinę Karalystę punktą pristatyti; nurodyti transporto rūšį (laivas, lėktuvas ir t. t.) ir transporto priemonės pavadinimą (laivo pavadinimą, skrydžio numerį ir t. t.).

Nurodyti šią informaciją:

—	prekinį pavadinimą, nurodytą etiketėje,

—	gamintojo pavadinimą,

—	vynuogių auginimo regioną,

—	šalies gamintojos pavadinimą (vieną iš Europos Sąjungos valstybių narių arba Jungtinę Karalystę),

—	geografinės nuorodos pavadinimą, jei aktualu,

—	visuminę alkoholio koncentraciją tūrio procentais,

—	produkto spalvą (nurodyti tik „raudonas“, „rožinis“, „rausvas“ ar „baltas“),

—	kombinuotosios nomenklatūros kodą (KN kodą).

6)	Taros vienetas – mažesnė nei 60 l vyno talpykla. Kaip taros vienetų skaičius gali būti nurodomas butelių skaičius.

7)	Nurodyti vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių arba Jungtinės Karalystės atitinkamos kompetentingos institucijos tikslų pavadinimą, adresą ir kontaktinius duomenis.

8)	Nurodyti tikslų siuntėjo pavadinimą (vardą, pavardę), adresą ir kontaktinius duomenis.

Nurodyti:

—	Europos Sąjungos atveju: Akcizų informacijos mainų sistemos (SEED) akcizo numerį arba, jei siuntėjas SEED numerio neturi, PVM mokėtojo kodą, arba nuorodą į Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/273 (6) 8 straipsnio 3 dalyje numatytame sąraše ar registre pateiktą numerį;

—	Jungtinės Karalystės atveju: Akcizų informacijos mainų sistemos (SEED) akcizo numerį arba, jei siuntėjas SEED numerio neturi, PVM mokėtojo kodą, arba nuorodą į vyno standartų valdybos (angl. Wine Standards Board, WSB) numerį.

(2) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (ES OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

(3) 2018 m. spalio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/33, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl vyno sektoriaus kilmės vietos nuorodų, geografinių nuorodų ir tradicinių terminų apsaugos paraiškų, prieštaravimo procedūros, vartojimo apribojimų, produkto specifikacijų keitimo, apsaugos panaikinimo, ženklinimo ir pateikimo (ES OL L 9, 2019 1 11, p. 2).

(4) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (ES OL L 304, 2011 11 22, p. 18).

(5) 2019 m. kovo 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/934, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl vynuogių auginimo zonų, kuriose galima padidinti alkoholio koncentraciją, leidžiamų vynininkystės metodų ir apribojimų, taikytinų vynuogių produktų gamybai ir laikymui, mažiausios procentinės alkoholio koncentracijos šalutiniuose produktuose bei tų produktų šalinimo ir OIV bylų paskelbimo (ES OL L 149, 2019 6 7, p. 1).

(6) 2017 m. gruodžio 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/273, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkos, vynuogynų registro, lydimųjų dokumentų ir sertifikavimo, įvežimo ir išvežimo operacijų registro, privalomųjų deklaracijų, pranešimų bei praneštos informacijos skelbimo ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl atitinkamų patikrų bei nuobaudų, iš dalies keičiami Komisijos reglamentai (EB) Nr. 555/2008, (EB) Nr. 606/2009 bei (EB) Nr. 607/2009 ir panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 436/2009 bei Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/560 (ES OL L 58, 2018 2 28, p. 1).

16 PRIEDAS

96 STRAIPSNIO 4 DALYJE NURODYTA REGULIARAUS KEITIMOSI INFORMACIJA APIE NE MAISTO PRODUKTŲ SAUGĄ IR SUSIJUSIAS PREVENCINES, RIBOJAMĄSIAS IR TAISOMĄSIAS PRIEMONES TVARKA

Šiame priede nustatoma tvarka, pagal kurią reguliariai keičiamasi informacija tarp Sąjungos Skubių pranešimų apie pavojingus ne maisto produktus sistemos (RAPEX) ar ją pakeičiančios sistemos ir Jungtinės Karalystės duomenų bazės, susijusios su rinkos priežiūra ir gaminių sauga, sukurtos pagal 2005 m. bendrosios gaminių saugos reglamentus, ar ją pakeičiančios duomenų bazės.

Šio Susitarimo 96 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad nustatytoje tvarkoje nurodomas informacijos, kuria turi būti keičiamasi, pobūdis, keitimosi ja tvarka ir nustatomas konfidencialumo bei asmens duomenų apsaugos taisyklių taikymas.

17 PRIEDAS

96 STRAIPSNIO 5 DALYJE NURODYTA REGULIARAUS KEITIMOSI INFORMACIJA APIE PRIEMONES, KURIŲ IMTASI DĖL REIKALAVIMŲ NEATITINKANČIŲ NE MAISTO PRODUKTŲ, IŠSKYRUS TUOS, KURIEMS TAIKOMA 96 STRAIPSNIO 4 DALIS, TVARKA

Šiame priede nustatoma tvarka, pagal kurią reguliariai, be kita ko, elektroninėmis priemonėmis, keičiamasi informacija apie priemones, kurių imtasi dėl reikalavimų neatitinkančių ne maisto produktų, išskyrus tuos, kuriems taikoma šio Susitarimo 96 straipsnio 4 dalis.

18 PRIEDAS

ĮGALIOTIEJI EKONOMINĖS VEIKLOS VYKDYTOJAI

1 Straipsnis

Įgaliotiesiems ekonominės veiklos vykdytojams taikomi kriterijai ir režimas

1. Šio Susitarimo 110 straipsnyje nurodyti konkretūs kriterijai, kuriuos atitinkantiems veiklos vykdytojams suteikiamas įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (AEO) statusas, nustatomi Šalių įstatymais, kitais teisės aktais ar procedūromis. Konkretūs kriterijai skelbiami viešai ir apima šiuos aspektus:

a)	nepadaryta jokių rimtų ar kartotinių muitų teisės aktų ir mokesčių taisyklių pažeidimų, taip pat nėra duomenų apie sunkius baudžiamuosius nusikaltimus, susijusius su pareiškėjo ekonomine veikla;

b)	pareiškėjo pateikti įrodymai, liudijantys apie aukštą jo veiklos ir prekių srautų valdymo lygį, kurį užtikrinanti prekybos ir, kai tinkama, transporto registrų tvarkymo sistema sudaro galimybes tinkamai atlikti muitinį tikrinimą;

c)	mokumas, kuris laikomas įrodytu, jei pareiškėjo finansinė būklė, deramai atsižvelgus į atitinkamos verslo veiklos rūšies ypatumus, yra gera, t. y. jis gali vykdyti savo įsipareigojimus, ir

tinkami saugumo ir saugos standartai, kurie laikomi užtikrinamais, jei pareiškėjas įrodo taikantis tinkamas priemones, kuriomis užtikrina tarptautinės tiekimo grandinės saugumą ir saugą, be kita ko, tokiose srityse kaip fizinis vientisumas ir prieigos kontrolė, logistiniai procesai ir tam tikrų rūšių prekių tvarkymas, personalo valdymas ir savo verslo partnerių tapatybės nustatymas.

2. Konkretūs kriterijai, kuriuos atitinkantiems veiklos vykdytojams suteikiamas AEO statusas, negali būti tokie ir negali būti taikomi taip, kad esant tapačioms sąlygoms jais būtų šališkai ar nepagrįstai diskriminuojami veiklos vykdytojai. Pagal tuos kriterijus mažosios ir vidutinės įmonės turi turėti galimybę turėti AEO statusą.

3. Į šio Susitarimo 110 straipsnyje nurodytą prekybos partnerystės programą įtraukiamas šis režimas:

a)	vertinant riziką palankiai atsižvelgiama į kitos Šalies suteiktą AEO statusą, kad būtų sumažintas patikrų ar tikrinamųjų veiksmų ir kitų su saugumu ir sauga susijusių priemonių skaičius;

b)	nusprendusi atlikti patikrą, muitinė įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo pateiktose išvežimo arba įvežimo bendrosiose deklaracijose nurodytas siuntas patikrina pirmumo tvarka;

c)	atsižvelgiama į kitos Šalies suteiktą AEO statusą siekiant įgaliotąjį ekonominės veiklos vykdytoją laikyti saugumo ir saugos požiūriu patikimu partneriu, kai vertinami reikalavimai, pagal savo programą taikomi pareiškėjų verslo partneriams, ir

stengiamasi nustatyti bendrą veiklos tęstinumo mechanizmą, kad Šalių muitinės galėtų reaguoti į prekybos srautų sutrikdymą dėl įspėjimų apie išaugusį pavojaus saugumui lygį, pasienio punktų uždarymo ir (arba) gaivalinių nelaimių, pavojingų avarijų ar kitokių didelių incidentų ir, kiek įmanoma, palengvinti bei pagreitinti įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų prioritetinių krovinių vežimą.

2 Straipsnis

Abipusis pripažinimas ir atsakomybė už įgyvendinimą

1. Pripažįstama, kad AEO statusas pagal Sąjungos ir Jungtinės Karalystės prekybos partnerystės programas yra suderinamas, o AEO statuso, suteikto pagal kiekvieną programą, turėtojams taikomas 4 straipsnį atitinkantis režimas.

2. Atitinkamos prekybos partnerystės programos yra šios:

a)	Europos Sąjungos įgaliotieji ekonominės veiklos vykdytojai (saugumas ir sauga) (Reglamento (ES) Nr. 952/2013 38 straipsnio 2 dalies b punktas);

b)	Jungtinės Karalystės įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų programa (saugumas ir sauga) (Reglamento (ES) Nr. 952/2013 38 straipsnio 2 dalies b punktas, paliktas galioti Jungtinės Karalystės vidaus teisėje).

3. Už šio priedo nuostatų įgyvendinimą yra atsakingos šio Susitarimo 512 straipsnio a punkte apibrėžtos muitinės (toliau – muitinės).

3 Straipsnis

Suderinamumas

1. Šalys bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad kiekvienai iš jų prekybos partnerystės programų taikomi standartai išliktų suderinami vertinant pagal šiuos aspektus:

a)	prašymo veiklos vykdytojui suteikti AEO statusą teikimo procesas;

b)	prašymų suteikti AEO statusą vertinimas;

c)	AEO statuso suteikimas, ir

d)	AEO statuso valdymas, stebėsena, galiojimo sustabdymas, pakartotinis vertinimas ir atšaukimas.

Šalys užtikrina, kad jų muitinės stebėtų, kaip įgaliotieji ekonominės veiklos vykdytojai laikosi atitinkamų sąlygų ir kriterijų.

2. Šalys parengia bendrą darbo programą, kurioje nustato mažiausią skaičių, kiek AEO statuso, suteikto pagal kiekvieną prekybos partnerystės programą, turėtojų turi būti bendrai patvirtinta ne vėliau kaip iki 2021 m. pabaigos.

3. Šalys užtikrina, kad jų prekybos partnerystės programos būtų vykdomos laikantis atitinkamų SAFE sistemos standartų.

4 Straipsnis

Statuso turėtojams taikomas režimas

1. Kiekviena Šalis taiko režimą, lygiavertį režimui, įgaliotiesiems ekonominės veiklos vykdytojams taikomam pagal kitos Šalies prekybos partnerystės programą. Šis režimas visų pirma turi apimti 1 straipsnio 3 dalyje nustatytą režimą.

2. Kiekviena Šalis gali sustabdyti 1 straipsnio 3 dalyje nustatyto režimo taikymą pagal šį Susitarimą įgaliotajam ekonominės veiklos vykdytojui, pripažintam pagal kitos Šalies prekybos partnerystės programą, jei tas įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas nebeatitinka teisinių reikalavimų. Apie tokį sustabdymą nedelsiant pranešama kitai muitinei ir, kai tinkama, kartu pateikiama bet kokios papildomos informacijos apie sustabdymo pagrindą.

3. Nustačiusi, kad įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas, kuriam AEO statusą suteikė kita muitinė, padarė pažeidimą, kiekviena Šalis nedelsdama apie tai praneša kitai Šaliai, kad ji galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl atitinkamo veiklos vykdytojo narystės galimo atšaukimo ar sustabdymo.

5 Straipsnis

Keitimasis informacija ir komunikacija

1. Įgyvendindamos šį Susitarimą Šalys stengiasi užtikrinti veiksmingą tarpusavio komunikaciją. Jos keičiasi informacija ir skatina komunikaciją apie savo prekybos partnerystės programas, visų pirma šiomis priemonėmis:

a)	laiku teikia naujausią informaciją apie savo prekybos partnerystės programų įgyvendinimą ir raidą;

b)	keičiasi abipusiškai naudinga informacija, susijusia su tiekimo grandinės saugumu;

c)	paskiria savo atitinkamų prekybos partnerystės programų kontaktinius punktus ir kitai Šaliai pateikia tų kontaktinių punktų kontaktinius duomenis, ir

sudaro palankesnes sąlygas veiksmingai Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato ir Jos Didenybės mokesčių ir muitų departamento tarnybų komunikacijai, kad būtų gerinamas rizikos valdymas pagal jų atitinkamas prekybos partnerystės programas su įgaliotaisiais ekonominės veiklos vykdytojais susijusio tiekimo grandinės saugumo srityje.

2. Informacija ir susijusiais duomenimis keičiamasi sistemingai elektroninėmis priemonėmis.

3. Be kita ko, keičiamasi šiais įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų duomenimis:

a)	vardas, pavardė (pavadinimas);

adresas;

c)	dalyvio statuso būsena;

d)	patvirtinimo arba įgaliojimo data;

e)	sustabdymo ir atšaukimo atvejai;

f)	unikalus įgaliojimo arba identifikacinis numeris (muitinių bendru sutarimu nustatytos formos), ir

g)	kiti duomenys, kuriuos bendru sutarimu gali nustatyti muitinės, prireikus taikydamos būtinas apsaugos priemones.

Keistis duomenimis pradedama įsigaliojus šiam Susitarimui.

4. Šalys deda visas pastangas, kad per šešis mėnesius nuo šio Susitarimo įsigaliojimo nustatytų visiškai automatizuoto keitimosi 3 dalyje nurodytais duomenimis tvarką, ir bet kuriuo atveju tokią tvarką įgyvendina ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo.

6 Straipsnis

Duomenų tvarkymas

Bet kokiam Šalių keitimuisi informacija pagal šį priedą mutatis mutandis taikomi konfidencialumo ir informacijos apsaugos reikalavimai, nustatyti Protokolo dėl administracinės savitarpio pagalbos muitinių veiklos srityje 12 straipsnyje.

7 Straipsnis

Konsultacijos ir peržiūra

Specialusis prekybos komitetas muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams reguliariai peržiūri, kaip įgyvendinamos šio priedo nuostatos. Peržiūra apima:

a)	bendrą kiekvienos Šalies suteikto AEO statuso tvirtinimą, siekiant nustatyti šio priedo įgyvendinimo privalumus ir trūkumus;

b)	keitimąsi nuomonėmis dėl duomenų, kuriais turi būti dalijamasi, ir veiklos vykdytojams taikomo režimo.

8 Straipsnis

Sustabdymas ir nutraukimas

1. Šalis gali taikyti 2 dalyje nustatytą procedūrą, jei atsiranda kuri nors iš šių aplinkybių:

prieš įsigaliojant šiam Susitarimui arba per tris mėnesius nuo jo įsigaliojimo kita Šalis padarė esminių 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisinių nuostatų, kurios buvo įvertintos siekiant nustatyti, ar prekybos partnerystės programos yra suderinamos, pakeitimų, dėl kurių neliko pripažinimui pagal 2 straipsnio 1 dalį būtino suderinamumo;

b)	neveikia 5 straipsnio 2 dalies nuostatos.

2. Atsiradus kuriai nors iš 1 dalies a arba b punkte nurodytų aplinkybių, Šalis gali sustabdyti 2 straipsnio 1 dalyje numatytą pripažinimą po 60 dienų nuo pranešimo kitai Šaliai apie savo ketinimą dienos.

3. Jei Šalis praneša apie savo ketinimą sustabdyti 2 straipsnio 1 dalyje numatytą pripažinimą pagal šio straipsnio 2 dalį, kita Šalis gali prašyti surengti konsultacijas Specialiajame prekybos komitete muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams. Šios konsultacijos surengiamos per 60 dienų nuo prašymo pateikimo.

4. Šalis gali taikyti 5 dalyje nustatytą procedūrą, jei atsiranda kuri nors iš šių aplinkybių:

a)	kita Šalis savo AEO programą ar šios programos įgyvendinimą pakeičia taip, kad nebelieka pripažinimui pagal 2 straipsnio 1 dalį būtino suderinamumo;

b)	atlikus 3 straipsnio 2 dalyje numatytus bendrus tvirtinimus, nepatvirtinamas Šalių atitinkamų AEO programų suderinamumas.

5. Atsiradus kuriai nors iš 4 dalies a arba b punkte nurodytų aplinkybių, Šalis gali prašyti konsultacijų su kita Šalimi Specialiajame prekybos komitete muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams. Šios konsultacijos surengiamos per 60 dienų nuo prašymo pateikimo. Jei praėjus 90 dienų nuo prašymo pateikimo Šalis vis dar mano, kad suderinamumo, būtino pripažinimui pagal 2 straipsnio 1 dalį, nebeliko, ji gali pranešti kitai Šaliai apie savo ketinimą sustabdyti jos programos pripažinimą. Sustabdymas įsigalioja praėjus 30 dienų po pranešimo.

19 PRIEDAS

ESAMOS PRIEMONĖS

Įžanginės pastabos

Jungtinės Karalystės ir Sąjungos sąrašuose pagal šio Susitarimo 133, 139 ir 195 straipsnius pateikiamos Jungtinės Karalystės ir Sąjungos išlygos dėl esamų priemonių, kurios neatitinka pareigų, nustatytų:

a)	šio Susitarimo 128 arba 135 straipsnyje;

b)	šio Susitarimo 136 straipsnyje;

c)	šio Susitarimo 129 arba 137 straipsnyje;

d)	šio Susitarimo 130 arba 138 straipsnyje;

e)	šio Susitarimo 131 straipsnyje;

f)	šio Susitarimo 132 straipsnyje, arba

g)	šio Susitarimo 194 straipsnyje.

Šalies išlygomis nedaromas poveikis Šalių teisėms ir pareigoms pagal GATS.

Kiekviena išlyga apibūdinama nurodant šiuos elementus:

a)	sektorių – bendrąjį sektorių, kuriam taikoma išlyga;

b)	subsektorių – konkretų sektorių, kuriam taikoma išlyga;

c)	pramonės klasifikatoriaus kategoriją – ja, kai taikytina, nurodoma veikla, kuriai taikoma išlyga pagal CPC, ISIC. 3.1 red. ar kaip kitaip aiškiai nurodyta toje išlygoje;

d)	išlygos tipą – nurodoma 1 dalyje nurodyta pareiga, dėl kurios nustatoma išlyga;

e)	valdžios lygmenį – nurodomas valdžios, toliau taikančios priemonę, dėl kurios nustatoma išlyga, lygmuo;

priemones – įstatymus ar kitas priemones, kai nurodyta, susijusias su aprašymo elementu, dėl kurio nustatoma išlyga. Priemonės, apie kurias kalbama priemonių elemente – tai:

i)	nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos iš dalies pakeistos, pratęstos ar atnaujintos priemonės;

ii)	žemesnio lygmens priemonės, priimtos ar toliau taikomos pagal tą priemonę ir ją atitinkančios; ir

iii)	Sąjungos sąrašo atveju – įstatymai ar kitos priemonės, kuriomis direktyva įgyvendinama valstybių narių lygmeniu, ir

g)	aprašymą – pagal šį elementą išdėstomi esamos priemonės, dėl kurios nustatoma išlyga, Susitarimo neatitinkantys aspektai.

Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad jei Šalis priima naują priemonę valdžios lygmeniu, kuri skiriasi nuo tos, dėl kurios iš pradžių buvo taikoma išlyga, ir jei ši nauja priemonė teritorijoje, kurioje ji taikoma, faktiškai pakeičia pradinės priemonės, nurodytos punkte dėl priemonių, Susitarimo neatitinkantį aspektą, laikoma, kad naujoji priemonė yra pradinės priemonės pakeitimas, kaip tai suprantama šio Susitarimo 133 straipsnio 1 dalies c punkte, 139 straipsnio 1 dalies c punkte, 144 straipsnio c punkte ir 195 straipsnio 1 dalies c punkte.

Aiškinant išlygą atsižvelgiama į visus jos elementus. Išlyga aiškinama atsižvelgiant į atitinkamas pareigas pagal atitinkamus skyrius ar skirsnius, kurių atžvilgiu ji nustatoma. Priemonių lygmens elementas yra viršesnis už visus kitus elementus.

Jungtinės Karalystės ir Sąjungos sąrašų tikslais:

a)	ISIC 3.1 red. – Tarptautinis standartinis gamybinis visų ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius, kaip nustatyta Jungtinių Tautų statistikos biuro Statistikos leidinyje (Statistical Office of the United Nations, Statistical Papers, Series M, No. 4, ISIC REV 3.1, 2002);

b)	CPC – Laikinasis svarbiausias produktų klasifikatorius (Statistical Papers, Series M No. 77, Department of International Economic and Social Affairs, Statistical Office of the United Nations, New York, 1991).

Jungtinės Karalystės ir Sąjungos sąrašų tikslais išlyga dėl reikalavimo, kad Sąjungos ar Jungtinės Karalystės teritorijoje būtų vietos buveinė, taikoma šio Susitarimo 136 straipsniui, bet ne jo 135 arba 137 straipsniui. Be to, toks reikalavimas nėra laikomas išlyga šio Susitarimo 129 straipsniui.

Sąjungos lygmeniu nustatyta išlyga taikoma Sąjungos priemonei, valstybės narės centrinio lygmens priemonei arba valstybės narės valdžios lygmens priemonei, nebent išlyga valstybei narei netaikoma. Valstybės narės išlyga taikoma tos valstybės narės centrinio, regioninio ar vietos valdžios lygmens priemonėms. Belgijos išlygų tikslais centrinis valdžios lygmuo apima federalinės valdžios ir regioninės bei bendruomenių valdžios lygmenis, nes kiekviename jų įstatymų leidžiamosios galios yra lygiavertės. Sąjungos ir jos valstybių narių išlygų tikslais regioninis valdžios lygmuo Suomijoje reiškia Alandų Salas. Jungtinės Karalystės lygmens išlyga taikoma centrinio, regioninio ar vietos valdžios lygmens priemonėms.

Į toliau pateikiamą išlygų sąrašą neįtrauktos priemonės, susijusios su kvalifikaciniais reikalavimais ir procedūromis, techniniais standartais ir licencijų išdavimo reikalavimais ir procedūromis, kai jomis neribojamas patekimas į rinką ar nacionalinio režimo taikymas, kaip tai suprantama šio Susitarimo 128, 129, 135, 136, 137 arba 194 straipsnyje. Šios priemonės, be kita ko, visų pirma gali būti reikalavimas gauti licenciją, vykdyti universaliųjų paslaugų įsipareigojimus, turėti pripažintą su reguliuojamais sektoriais susijusią kvalifikaciją, išlaikyti konkrečius egzaminus, įskaitant kalbos egzaminus, atitikti reikalavimą priklausyti konkrečiai profesijai, kaip antai, būti profesinės organizacijos nariu, turėti atstovą vietoje paslaugai teikti arba vietos adresą, arba visi kiti nediskriminaciniai reikalavimai, kad tam tikrų sričių veikla nebūtų vykdoma saugomose zonose ar teritorijose. Nors ir neišvardytos, tokios priemonės toliau taikomos.

10.

Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad, kalbant apie Sąjungą, pareiga taikyti nacionalinį režimą nereiškia reikalavimo taikyti Jungtinės Karalystės fiziniams ar juridiniams asmenims režimą, suteiktą valstybėje narėje pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo arba pagal kurią nors priemonę, priimtą remiantis ta Sutartimi, įskaitant jų įgyvendinimą valstybėse narėse, taikomą:

i)	kitos valstybės narės fiziniams asmenims ar rezidentams, arba

ii)	juridiniams asmenims, įsteigtiems ar organizuotiems pagal kitos valstybės narės arba Sąjungos teisę ir Sąjungoje turintiems registruotą buveinę, centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą.

11.

Šalies investuotojų pagal kitos Šalies teisę (be kita ko, Sąjungos atveju – valstybės narės teisę) įsteigtiems juridiniams asmenims, kurių registruota buveinė, centrinė administracija ar pagrindinė verslo vieta yra toje kitoje Šalyje, atitinkamu taikomu režimu nedaromas poveikis šio Susitarimo antros dalies pirmo podalio II antraštinės dalies 2 skyrių atitinkančioms sąlygoms ar pareigoms, kurios galėjo būti nustatytos tokiam juridiniam asmeniui, kai jis buvo steigiamas toje kitoje Šalyje, ir kurios lieka galioti.

12.

Sąrašai taikomi tik Jungtinės Karalystės ir Sąjungos teritorijoms, kaip nustatyta šio Susitarimo 520 straipsnio 2 dalyje ir 774 straipsnyje, ir galioja tik Sąjungos ir jos valstybių narių prekybos santykių su Jungtine Karalyste kontekste. Jais nedaromas poveikis valstybių narių teisėms ir pareigoms pagal Sąjungos teisę.

13.

Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad nediskriminacinės priemonės nėra patekimo į rinką apribojimas, kaip tai suprantama šio Susitarimo 128, 135 arba 194 straipsnyje, jokiai priemonei, kuria:

a)	reikalaujama atskirti infrastruktūros nuosavybės teises nuo ta infrastruktūra tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų nuosavybės teisių, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, pvz., energetikos, transporto ir telekomunikacijų srityse;

b)	ribojama nuosavybės teisių koncentracija, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją;

c)	užtikrinamas gamtos išteklių ir aplinkos išsaugojimas bei apsauga, įskaitant apribojimus dėl koncesijų teikimo, jų skaičiaus bei aprėpties ir moratoriumus ar draudimus;

d)	dėl techninių ar fizinių apribojimų, pvz., susijusių su telekomunikacijų spektru ir dažniais, ribojamas leidimų skaičius, arba

e)	reikalaujama, kad tam tikra procentinė dalis įmonės akcininkų, savininkų, partnerių ar direktorių turėtų būtiną kvalifikaciją ar turėtų teisę vykdyti tam tikrą profesinę veiklą, pvz., teisininkų ar apskaitininkų.

14.

Kalbant apie finansines paslaugas: priešingai nei užsienio patronuojamosioms įmonėms, valstybėje narėje Europos Sąjungai nepriklausančios finansų įstaigos tiesiogiai įsteigtiems filialams, taikant tam tikras ribotas išimtis, netaikomos Sąjungos lygmeniu suderintos prudencinės taisyklės, leidžiančios tokioms patronuojamosioms įmonėms pasinaudoti didesnėmis galimybėmis visoje Sąjungoje steigti naujus subjektus ir teikti tarpvalstybines paslaugas. Todėl tokie filialai gauna leidimą valstybės narės teritorijoje vykdyti veiklą tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos tos valstybės narės vidaus finansų įstaigoms, ir iš jų gali būti reikalaujama atitikti tam tikrus specialius prudencinius reikalavimus, pavyzdžiui, bankininkystės ir vertybinių popierių srityse – atskiros kapitalizacijos ir kitus mokumo reikalavimus, taip pat atskaitomybės ir sąskaitų skelbimo reikalavimus; draudimo srityje – specialius garantijų ir indėlių reikalavimus, atskiros kapitalizacijos, techninius atidėjinius sudarančio turto buvimo atitinkamoje valstybėje narėje ir bent trečdalio mokumo atsargos reikalavimus.

Toliau pateiktame išlygų sąraše vartojamos šios santrumpos:

UK	Jungtinė Karalystė
EU	Europos Sąjunga, įskaitant visas jos valstybes nares
AT	Austrija
BE	Belgija
BG	Bulgarija
CY	Kipras
CZ	Čekija
DE	Vokietija
DK	Danija
EE	Estija
EL	Graikija
ES	Ispanija
FI	Suomija
FR	Prancūzija
HR	Kroatija
HU	Vengrija
IE	Airija
IT	Italija
LT	Lietuva
LU	Liuksemburgas
LV	Latvija
MT	Мalta
NL	Nyderlandai
PL	Lenkija
PT	Portugalija
RO	Rumunija
SE	Švedija
SI	Slovėnija
SK	Slovakija

Sąjungos sąrašas

Išlyga Nr. 1. Visi sektoriai

Išlyga Nr. 2. Specialistų paslaugos (išskyrus su sveikatos priežiūra susijusias profesijas)

Išlyga Nr. 3. Specialistų paslaugos (su sveikata susijusios paslaugos ir mažmeninė prekyba farmacijos produktais)

Išlyga Nr. 4. Mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugos

Išlyga Nr. 5. Nekilnojamojo turto paslaugos

Išlyga Nr. 6. Verslo paslaugos

Išlyga Nr. 7. Komunikacijų paslaugos

Išlyga Nr. 8. Statybos paslaugos

Išlyga Nr. 9. Platinimo paslaugos

Išlyga Nr. 10. Švietimo paslaugos

Išlyga Nr. 11. Aplinkosaugos paslaugos

Išlyga Nr. 12. Finansinės paslaugos

Išlyga Nr. 13. Sveikatos ir socialinės paslaugos

Išlyga Nr. 14. Turizmo ir su kelionėmis susijusios paslaugos

Išlyga Nr. 15. Poilsio organizavimo, kultūros ir sporto paslaugos

Išlyga Nr. 16. Transporto paslaugos ir pagalbinės transporto paslaugos

Išlyga Nr. 17. Su energetika susijusios paslaugos

Išlyga Nr. 18. Žemės ūkis, žuvininkystė ir gamyba

Išlyga Nr. 1. Visi sektoriai

Sektorius:	Visi sektoriai
Išlygos tipas:	Patekimas į rinką Nacionalinis režimas Didžiausio palankumo režimas Veiklos rezultatų reikalavimai Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos Su teisinėmis paslaugomis susijusios pareigos
Skyrius / skirsnis:	Investicijų liberalizavimas; Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis; Teisinių paslaugų reglamentavimo sistema
Valdžios lygmuo:	EU / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)

Aprašymas:

a) Įsisteigimo rūšis

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; teisinių paslaugų reglamentavimo sistema – pareigos

EU: Režimas, kuris pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo taikomas pagal Sąjungos ar valstybės narės teise įsteigtiems ir Sąjungoje turintiems registruotą buveinę, centrinę administraciją ar pagrindinę verslo vietą juridiniams asmenims, įskaitant Jungtinės Karalystės investuotojų Sąjungoje įsteigtus juridinius asmenis, netaikomas nei už Sąjungos ribų įsteigtiems juridiniams asmenims, nei tokių fizinių asmenų filialams ar atstovybėms, įskaitant Jungtinės Karalystės juridinių asmenų filialus ar atstovybes.

Mažiau palankus režimas gali būti taikomas pagal Sąjungos arba valstybės narės teisę įsteigtiems juridiniams asmenims, kurių tik registruota buveinė yra Sąjungoje, nebent gali būti įrodyta, kad jie turi faktinį ir nuolatinį ryšį su vienos iš valstybių narių ekonomika.

Priemonės:

EU: Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos:

Ši išlyga taikoma tik sveikatos priežiūros, socialinėms ar švietimo paslaugoms:

EU (taip pat taikoma regioninės valdžios lygmeniu): valstybė narė, parduodama ar perleisdama jai priklausančią sveikatos, socialines ar švietimo paslaugas (CPC 93, 92) teikiančios esamos valstybės įmonės ar esamo valdžios subjekto kapitalo dalį ar turtą, gali uždrausti įgyti arba apriboti tokios dalies ar turto nuosavybės teises ir (arba) apriboti tokios dalies ar turto savininkų galimybę kontroliuoti atitinkamai suformuotą įmonę Jungtinės Karalystės investuotojų arba jų įmonių atžvilgiu. Kalbant apie tokį pardavimą ar kitokį perleidimą, bet kuri valstybė narė gali priimti arba toliau taikyti priemonę, susijusią su vyresniosios vadovybės ar direktorių valdybų narių pilietybe, taip pat priemonę, kuria ribojamas paslaugų teikėjų skaičius.

Šios išlygos tikslais:

po šio Susitarimo įsigaliojimo dienos toliau palikta galioti arba priimta priemonė, kuria pardavimo ar kitokio perleidimo metu uždraudžiama įgyti kapitalo dalies ar turto nuosavybės teises arba tokios teisės apribojamos, arba kuria nustatomi šioje išlygoje apibūdinti pilietybės reikalavimai arba apribojamas paslaugų teikėjų skaičius, laikoma esama priemone, ir

ii)	valstybės įmonė – valstybei narei nuosavybės teise priklausanti ar jos kontroliuojama įmonė, įskaitant įmones, įsteigtas po šio Susitarimo įsigaliojimo dienos tik tam, kad būtų parduota ar perleista esamos valstybės įmonės ar valdžios subjekto kapitalo dalis ar turtas.

Priemonės:

EU: kaip išdėstyta pirmiau nurodytame aprašymo elemente.

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; teisinių paslaugų reglamentavimo sistema – pareigos

AT: kalbant apie filialo veiklos vykdymą, ne Europos ekonominės erdvės (ne EEE) korporacijos turi paskirti bent vieną už atstovavimą atsakingą asmenį, kuris yra Austrijos rezidentas.

Vadovų (valdančiųjų direktorių, fizinių asmenų), atsakingų už tai, kad būtų laikomasi Austrijos prekybos akto (Gewerbeordnung), gyvenamoji vieta turi būti Austrijoje.

BG: užsienio juridiniai asmenys, nebent jie būtų įsteigti pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybės narės teisės aktus, gali užsiimti verslu ir vykdyti veiklą, jeigu yra įsisteigę Bulgarijos Respublikoje kaip Prekybos registre įregistruota bendrovė. Filialams steigti reikia leidimo.

Užsienio įmonių atstovybės turi būti įregistruotos Bulgarijos prekybos ir pramonės rūmuose ir negali vykdyti ekonominės veiklos, bet turi teisę reklamuoti įmonę, kuriai priklauso, ir veikti kaip jos atstovai ar tarpininkai.

EE: jei uždarosios akcinės bendrovės, atvirosios akcinės bendrovės arba filialo bent pusės valdybos narių rezidavimo vieta nėra Estijoje, kitoje EEE valstybėje narėje ar Šveicarijos Konfederacijoje, uždaroji akcinė bendrovė, atviroji akcinė bendrovė arba užsienio bendrovė paskiria kontaktinį punktą, kurio adresas Estijoje gali būti naudojamas įmonės procedūriniams dokumentams ir įmonei (t. y. užsienio bendrovės filialui) skirtoms ketinimų deklaracijoms pristatyti.

Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – patekimas į rinką; teisinių paslaugų reglamentavimo sistema – pareigos

FI: bent vienas tikrosios ūkinės bendrijos narys arba komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys turi būti EEE rezidentas arba, jei narys yra juridinis asmuo, jo buveinė turi būti EEE (filialai neleidžiami). Registracijos institucija gali taikyti išimtis.

Norint verstis prekyba kaip privačiam verslininkui, reikia būti EEE rezidentu.

Jei užsienio organizacija iš EEE nepriklausančios šalies ketina imtis verslo ar prekybos Suomijoje įsteigdama filialą, būtina turėti prekybos leidimą.

Bent vienas iš direktorių valdybos tikrųjų narių ir vienas iš jų pavaduotojų, taip pat valdantysis direktorius turi būti EEE rezidentai. Registracijos institucija bendrovėms gali taikyti išimtis.

SE: užsienio bendrovė, kuri nėra įsteigusi teisės subjekto Švedijoje arba verčiasi verslu per prekybos tarpininką, savo komercinę veiklą turi vykdyti per Švedijoje įregistruotą filialą, turintį nepriklausomą vadovybę ir atskirai tvarkantį apskaitą. Filialo valdantysis direktorius ir valdančiojo direktoriaus pavaduotojas (jei paskirtas) turi būti EEE rezidentai. Komercinę veiklą Švedijoje vykdantis fizinis asmuo, kuris nėra EEE rezidentas, turi paskirti ir įregistruoti už veiklą Švedijoje atsakingą atstovą rezidentą. Švedijoje vykdomos veiklos apskaita tvarkoma atskirai. Atskirais atvejais kompetentinga institucija gali leisti nesilaikyti reikalavimų įsteigti filialą ir būti rezidentu. Trumpesnės nei vienų metų trukmės statybos projektams, kuriuos vykdo ne EEE įsikūrusi bendrovė ar ne EEE reziduojantis fizinis asmuo, reikalavimai įsteigti filialą arba paskirti atstovą rezidentą netaikomi.

Ribotos atsakomybės bendrovėse ir kooperatinėse ekonominėse asociacijose bent 50 proc. direktorių valdybos narių, bent 50 proc. valdybos narių pavaduotojų, valdantysis direktorius, valdančiojo direktoriaus pavaduotojas ir bent vienas iš bendrovės vardu pasirašyti įgaliotų asmenų, jei tokių yra, turi būti EEE rezidentai. Kompetentinga institucija gali taikyti šio reikalavimo išimtis. Jeigu nė vienas bendrovės ar bendrijos atstovas nėra Švedijos rezidentas, valdyba turi paskirti ir įregistruoti asmenį Švedijos rezidentą, kuriam suteikti įgaliojimai bendrovės ar bendrijos vardu priimti įteikiamus dokumentus.

Atitinkamos sąlygos galioja steigiant visų kitų rūšių juridinius asmenis.

SK: užsienio fizinis asmuo, kuris turi būti registruojamas atitinkamame registre (Prekybos registre, Verslininkų ar kitame profesiniame registre) kaip įgaliotas veikti verslininko vardu, privalo pateikti leidimą gyventi Slovakijoje.

Priemonės:

AT: Aktiengesetz, BGBL. Nr. 98/1965, § 254 (2);

GmbH-Gesetz, RGBL. Nr. 58/1906, § 107 (2); ir Gewerbeordnung, BGBL. Nr. 194/1994, § 39 (2a).

BG: Prekybos įstatymo 17a straipsnis, ir

Investicijų skatinimo įstatymo 24 straipsnis.

EE: Äriseadustik (Prekybos kodeksas) § 631 (1, 2 ir 4).

FI: Laki elinkeinon harjoittamisen oikeudesta (Aktas dėl teisės vykdyti prekybą) (122/1919), s. 1;

Osuuskuntalaki (Kooperatyvų aktas) 1488/2001;

Osakeyhtiölaki (Ribotos atsakomybės bendrovių aktas) (624/2006), ir

Laki luottolaitostoiminnasta (Kredito įstaigų aktas) (121/2007).

SE: Lag om utländska filialer m.m (Užsienio filialų aktas) (1992:160);

Aktiebolagslagen (Bendrovių aktas) (2005:551);

Kooperatinių ekonominių asociacijų aktas (2018:672), ir Aktas dėl Europos ekonominių interesų grupių (1994:1927).

SK: Aktas 513/1991 dėl Prekybos kodekso (21 straipsnis); Aktas Nr. 455/1991 dėl prekybos licencijavimo, ir

Aktas Nr. 404/2011 dėl užsieniečių apsigyvenimo (22 ir 32 straipsniai).

Investicijų liberalizavimas – patekimas į rinką, nacionalinis režimas, veiklos rezultatų reikalavimai; teisinių paslaugų reglamentavimo sistema – pareigos

BG: įsteigtos įmonės gali įdarbinti trečiųjų šalių piliečius tik į pareigas, kurioms nėra taikomas reikalavimas turėti Bulgarijos pilietybę. Bendras įsteigtos įmonės per ankstesnius 12 mėnesių įdarbintų trečiosios šalies piliečių negali viršyti 20 proc. (35 proc. mažųjų ir vidutinių įmonių atveju) vidutinio pagal darbo sutartis įdarbintų Bulgarijos piliečių, kitų valstybių narių piliečių, valstybių, kurios yra EEE susitarimo šalys, piliečių arba Šveicarijos Konfederacijos piliečių skaičiaus. Be to, darbdavys, prieš įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, atlikdamas darbo rinkos tyrimą turi įrodyti, kad nėra tinkamo Bulgarijos, EU, EEE arba Šveicarijos darbuotojo atitinkamoms pareigoms.

Aukštos kvalifikacijos, sezoninių ir komandiruotų

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 149

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	64 metai 2021m. balandžio 30d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
	*	Informacija skaitytojui	1
	*	2021 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/689 dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų sudarymo Sąjungos vardu	2
	*	Europos Sąjungos bei. Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas	10
	*	Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Susitarimas dėl keitimosi įslaptinta informacija irjos apsaugos saugumo procedūrų	2540
	*	Pareiškimai, nurodyti Tarybos sprendime dėl Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų sudarymo Sąjungos vardu	2549
	*	Pranešimas dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų įsigaliojimo	2560