2021 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 115/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2021/555

2021 m. kovo 24 d.

dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės

(kodifikuota redakcija)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)	Tarybos direktyva 91/477/EEB (3) buvo keletą kartų iš esmės keičiama (4). Dėl aiškumo ir racionalumo ta direktyva turėtų būti kodifikuota;

(2)

Direktyvoje 91/477/EEB nustatyta papildoma vidaus rinkos priemonė. Ja nustatyta pusiausvyra tarp, viena vertus, įsipareigojimo užtikrinti tam tikrą kai kurių šaunamųjų ginklų ir jų pagrindinių dalių judėjimo laisvę Sąjungoje, ir, kita vertus, būtinybės kontroliuoti tą laisvę tiems produktams pritaikytomis saugumo garantijomis;

(3)	policijos operatyviniais duomenimis, Sąjungoje naudojama vis daugiau perdarytų ginklų. Todėl būtina užtikrinti, kad ginklai, kuriuos galima perdaryti, būtų įtraukti į šioje direktyvoje esančią šaunamojo ginklo sąvoką;

(4)

prekiautojo veiklai priskiriama ne tik šaunamųjų ginklų, pagrindinių dalių ir šaudmenų gamyba, bet ir jų pakeitimas arba perdirbimas, kaip antai viso šaunamojo ginklo sutrumpinimas, kurį atlikus jie priskiriami prie kitos kategorijos ar pakategorės. Išimtinai privati nekomercinė veikla, kaip antai asmeniniam naudojimui skirtų šaudmenų užtaisymas ir pertaisymas naudojant šaudmenų dalis arba atitinkamo asmens turimų šaunamųjų ginklų ar pagrindinių dalių pakeitimas, kaip antai buožės ar taikiklio keitimas arba tvarkymas susidėvėjus pagrindinėms dalims, neturėtų būti laikoma veikla, kuria būtų leidžiama užsiimti tik prekiautojui;

(5)

šios direktyvos tikslais tarpininko apibrėžtis turėtų apimti bet kurį fizinį ar juridinį asmenį, įskaitant partnerystes, o terminas „tiekimas“ turėtų apimti skolinimą ir išperkamąją nuomą. Kadangi tarpininkai teikia panašias paslaugas, kokias teikia prekiautojai, jiems turėtų būti taikoma ši direktyva dėl tų prekiautojų pareigų, kurios susijusios su tarpininkų veikla, tiek, kiek jie gali vykdyti tas pareigas, ir tiek, kiek prekiautojas tų pareigų nevykdo dėl to paties pagrindinio sandorio;

(6)	naudinga apibrėžti kategorijas šaunamųjų ginklų, kuriuos privatiems asmenims įsigyti ir laikyti turėtų būti uždrausta arba kuriems įsigyti ir laikyti turėtų būti gautas oficialus leidimas, arba kurių įsigijimas ir laikymas turėtų būti deklaruotas;

(7)	leidimas įsigyti ir laikyti šaunamąjį ginklą turėtų būti išduodamas, jei įmanoma, taikant vieną administracinę procedūrą;

(8)	kai šaunamieji ginklai įsigyjami ir laikomi vadovaujantis šia direktyva, turėtų būti taikomos ginklų nešiojimą, medžioklę ar sportinį šaudymą reglamentuojančios nacionalinės nuostatos;

(9)	ši direktyva neturi poveikio valstybių narių teisei imtis priemonių užkirsti kelią neteisėtai ginklų prekybai;

(10)

būtina, kad valstybės narės turėtų kompiuterizuotą (centralizuotą arba necentralizuotą) duomenų kaupimo sistemą, kuri užtikrintų įgaliotų valdžios institucijų prieigą prie duomenų kaupimo sistemos, kurioje būtų įrašyta būtina informacija apie kiekvieną šaunamąjį ginklą. Policijos ir teisėtvarkos bei kitų įgaliotų valdžios institucijų prieiga prie duomenų kaupimo sistemoje esančios informacijos turi būti reglamentuojama laikantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatų;

(11)	siekiant pagerinti visų šaunamųjų ginklų ir pagrindinių dalių atsekamumą bei siekiant palengvinti jų laisvą judėjimą, visi šaunamieji ginklai ar jų pagrindinės dalys turėtų būti pažymėti aiškiu, nuolatiniu ir unikaliu ženklu bei užregistruoti valstybių narių duomenų kaupimo sistemose;

(12)

duomenų kaupimo sistemose laikomi įrašai turėtų apimti visą informaciją, kuria remiantis šaunamąjį ginklą būtų galima susieti su jo savininku, ir jose turėtų būti registruojamas šaunamojo ginklo gamintojo pavadinimas ar prekių ženklas, pagaminimo šalis ar vieta, tipas, markė, modelis, kalibras ir serijos numeris ir unikalus žymuo, uždėtas ant šaunamojo ginklo rėmo arba uokso. Pagrindinės dalys, išskyrus rėmą ar uoksą, duomenų kaupimo sistemose turėtų būti registruojamos prie įrašo, susijusio su šaunamuoju ginklu, kuriame jos turi būti montuojamos;

(13)	siekiant palengvinti ginklų atsekamumą, būtina naudoti tik raidinius ir skaitinius kodus ir į žymėjimą įtraukti ginklų pagaminimo metus, jei metai nėra serijinio numerio dalis;

(14)

kad žymenų nebūtų galima lengvai ištrinti ir, siekiant paaiškinti, ant kurių pagrindinių dalių turėtų būti dedami žymenys, reikalingos bendros Sąjungos taisyklės dėl žymėjimo. Tos taisyklės turėtų būti taikomos tik šaunamiesiems ginklams ar pagrindinėms dalims, kurie pagaminti arba įvežti į Sąjungą 2018 m. rugsėjo 14 d. arba po tos datos, kai jie pateikiami rinkai, o šaunamiesiems ginklams ir dalims, pagamintiems arba įvežtiems į Sąjungą anksčiau nei tą datą, turėtų būti ir toliau taikomi iki tos datos taikomi žymėjimo ir registravimo reikalavimai pagal Direktyvą 91/477/EEB;

(15)	dėl ypatingo prekiautojų ir tarpininkų veiklos pobūdžio būtina, kad valstybės narės griežtai kontroliuotų tokią veiklą ir visų pirma tikrintų prekiautojų ir tarpininkų profesinę reputaciją ir kompetenciją;

(16)

atsižvelgiant į šaunamųjų ginklų ir pagrindinių dalių pavojingumą ir ilgaamžiškumą, siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos galėtų atsekti šaunamuosius ginklus ir pagrindines dalis administracinio ir baudžiamojo procesų tikslais bei atsižvelgiant į nacionalinę proceso teisę, būtina užtikrinti, kad įrašai duomenų kaupimo sistemose būtų saugomi 30 metų po atitinkamų šaunamųjų ginklų ar pagrindinių dalių sunaikinimo dienos. Tik kompetentingos institucijos turėtų turėti prieigą prie tų duomenų ir visų susijusių asmens duomenų, ir ta prieiga turėtų būti suteikiama tik ne ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui po atitinkamų šaunamojo ginklo ar pagrindinių dalių sunaikinimo dienos leidimų išdavimo ar atšaukimo, ar muitinės procedūrų tikslais, įskaitant galimą administracinių sankcijų taikymą, ir ne ilgesniam nei 30 metų laikotarpiui po atitinkamų šaunamojo ginklo ar pagrindinių dalių sunaikinimo dienos baudžiamosios teisės vykdymo užtikrinimo tikslais;

(17)

siekiant užtikrinti veiksmingą duomenų kaupimo sistemų veikimą svarbu užtikrinti efektyvų, viena vertus, prekiautojų ir tarpininkų, ir, kita vertus, nacionalinių kompetentingų institucijų keitimąsi informacija. Todėl prekiautojai ir tarpininkai turėtų nepagrįstai nedelsdami teikti informaciją nacionalinėms kompetentingoms institucijoms. Siekiant tam sudaryti palankias sąlygas, nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų nustatyti prekiautojams ir tarpininkams prieinamas elektroninio ryšio priemones, kurios galėtų apimti informacijos teikimą e. paštu arba tiesiogiai per duomenų bazę ar kitą registrą;

(18)	bendroji taisyklė turėtų būti, kad asmenims, galutiniu teismo sprendimu nuteistiems už rimtus nusikaltimus, draudžiama įsigyti šaunamuosius ginklus;

(19)	valstybės narės turėtų nustatyti stebėsenos sistemą, siekiant užtikrinti, kad laikotarpiu, kuriam išduotas leidimas, būtų laikomasi šaunamųjų ginklų leidimų išdavimo sąlygų. Valstybės narės turėtų nuspręsti, ar vertinimas turi apimti išankstinį sveikatos ar psichologinį patikrinimą;

(20)

nedarant poveikio nacionalinei teisei dėl profesinės atsakomybės, atitinkamos medicininės ar psichologinės informacijos vertinimą atliekantiems medicinos specialistams ar kitiems tokią informaciją teikiantiems asmenims neturėtų kilti atsakomybė tais atvejais, kai yra piktnaudžiaujama šaunamaisiais ginklais, laikomais pagal šią direktyvą;

(21)

kai šaunamieji ginklai ir šaudmenys yra tiesiogiai neprižiūrimi, jie turėtų būti saugiai saugomi. Jei šaunamieji ginklai ir šaudmenys saugomi kitur nei saugykloje, jie turėtų būti laikomi atskirai vieni nuo kitų. Kai šaunamasis ginklas ir šaudmenys turi būti perduoti vežti vežėjui, tas vežėjas turėtų būti atsakingas už jų tinkamą priežiūrą ir saugojimą. Tinkamo saugojimo ir saugaus transportavimo kriterijai turėtų būti apibrėžti nacionalinėje teisėje, atsižvelgiant į atitinkamų šaunamųjų ginklų skaičių ir kategoriją;

(22)

šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių taisyklėms, pagal kurias leidžiama sudaryti teisėtus sandorius dėl šaunamųjų ginklų, pagrindinių dalių ir šaudmenų užsakomojo pardavimo paštu būdu, internetu ar sudarant nuotolinės prekybos sutartis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/83/ES (5), pavyzdžiui, skelbiant interneto aukcionų katalogus ar skelbimus, susitariant telefonu ar e. paštu. Vis dėlto labai svarbu, kad tokių sandorių šalių tapatybes ir jų teisėtas galimybes sudaryti tokius sandorius būtų galima patikrinti ir jos būtų faktiškai patikrintos. Todėl, kalbant apie pirkėjus, tikslinga užtikrinti, kad jų tapatybę ir, kai tinkama, tai, ar jiems išduotas leidimas įsigyti šaunamąjį ginklą, pagrindines dalis ar šaudmenis, licencijuotas ar leidimą turintis prekiautojas ar tarpininkas arba viešosios valdžios institucija ar tokios institucijos atstovas patikrintų iki pristatymo arba ne vėliau kaip pristatymo metu;

(23)

patiems pavojingiausiems šaunamiesiems ginklams šioje direktyvoje turėtų būti nustatytos griežtos taisyklės siekiant užtikrinti, kad tų ginklų, išskyrus kai kurias ribotas ir tinkamai pagrįstas išimtis, nebūtų galima nei įsigyti, nei turėti, nei pardavinėti. Kai tų taisyklių nesilaikoma, valstybės narės turėtų imtis visų tinkamų priemonių, kurios galėtų apimti tų ginklų konfiskavimą;

(24)

vis dėlto valstybės narės turėtų turėti galimybę leisti įsigyti ir laikyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis, kai tai būtina švietimo, kultūros, įskaitant kino filmus ir teatrą, mokslinių tyrimų ar istoriniais tikslais. Leidimą turintys asmenys gali būti, inter alia, ginklininkai, ginklų patikros tarnybos, gamintojai, sertifikuoti ekspertai, kriminalistikos srityje dirbantys mokslininkai, o tam tikrais atvejais su filmų ar televizijos laidų kūrimu susiję asmenys. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti suteikta galimybė leisti asmenims įsigyti ir laikyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis nacionalinės gynybos tikslais, kaip antai vykdant savanoriškus karinius mokymus, numatytus pagal nacionalinę teisę;

(25)

valstybės narės turėtų galėti nuspręsti pripažintiems muziejams ir kolekcininkams išduoti leidimus įsigyti ir laikyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis, kai tai būtina istoriniais, kultūros, moksliniais, techniniais, švietimo ar paveldo išsaugojimo tikslais, su sąlyga, kad prieš gaudami tokį leidimą tokie muziejai ir kolekcininkai įrodo, jog jie ėmėsi būtinų priemonių, kad nekiltų joks pavojus visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, be kita ko, užtikrinus tinkamą saugojimą. Bet koks toks leidimas turėtų būti išduodamas atsižvelgus į konkrečią situaciją, įskaitant kolekcijos pobūdį ir jos tikslus, ir turi ją atitikti, o valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta kolekcininkų ir kolekcijų stebėsenos sistema;

(26)

prekiautojams ir tarpininkams neturėtų būti trukdoma valdyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis tais atvejais, kai įsigyti ir laikyti tokius šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis leidžiama išimties tvarka (kai juos būtina valdyti deaktyvavimo ar perdarymo tikslais), arba kai tai leidžiama kitais atvejais pagal šią direktyvą. Prekiautojams ir tarpininkams taip pat neturėtų būti trukdoma valdyti tokių šaunamųjų ginklų, pagrindinių dalių ir šaudmenų tais atvejais, kurie nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį, kaip antai tuo atveju, kai šaunamieji ginklai, pagrindinės dalys ir šaudmenys turi būti eksportuojami už Sąjungos ribų arba kai ginklus turi įsigyti ginkluotosios pajėgos, policija arba viešosios valdžios institucijos;

(27)

prekiautojai ir tarpininkai turėtų turėti galimybę atsisakyti vykdyti bet kokį įtartiną pilnų šovinių dėtuvių ar šaudmenų veikiančio detonatoriaus sudedamųjų dalių pirkimo sandorį. Sandoris galėtų būti laikomas įtartinu, jei, pavyzdžiui, perkamas numatomam asmeniniam naudojimui neįprastas kiekis, pirkėjas atrodo nežinantis, kaip naudojami šaudmenys, arba jeigu pirkėjas primygtinai nori atsiskaityti grynaisiais pinigais ir nenori pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Prekiautojai ir tarpininkai taip pat turėtų turėti galimybę apie tokius įtartinus sandorius pranešti kompetentingoms institucijoms;

(28)

rizika, kad imitaciniai ir kitų tipų tuščiaisiais šoviniais šaudantys ginklai bus perdirbti į tikrus šaunamuosius ginklus, yra didelė. Todėl problemą, kai tokiais perdirbtais ginklais naudojasi nusikaltėliai, būtina spręsti. Be to, siekiant išvengti rizikos, kad dujiniai ir signaliniai ginklai būtų gaminami taip, kad juos būtų galima perdirbti taip, jog sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jų būtų galima atlikti šūvį ar paleisti kulką ar sviedinį, Komisija turėtų priimti technines specifikacijas, siekiant užtikrinti, kad jų nebūtų galima perdirbti tokiu būdu;

(29)

atsižvelgiant į pavojų, kad netinkamai deaktyvuoti šaunamieji ginklai gali būti reaktyvuoti, ir siekiant padidinti saugumą visoje Sąjungoje, tokie šaunamieji ginklai turėtų būti įtraukti į šios direktyvos taikymo sritį. Deaktyvuotų šaunamųjų ginklų apibrėžtis turėtų atspindėti šaunamųjų ginklų deaktyvavimo bendruosius principus, kaip nustatyta Protokole prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, pridėtame prie Tarybos sprendimo 2014/164/ES (6), kuriuo tas protokolas perkeliamas į Sąjungos teisinę sistemą;

(30)

Europos šaunamojo ginklo leidimas turėtų būti pagrindinis dokumentas, kurio šauliams sportininkams ir kitiems asmenims, kuriems išduotas leidimas pagal šią direktyvą, reikėtų norint turėti šaunamąjį ginklą kelionės metu. Valstybės narės neturėtų reikalauti už Europos šaunamojo ginklo leidimo pripažinimą sumokėti mokestį ar įmoką;

(31)	nedarant poveikio valstybių narių teisei pasirinkti taikyti griežtesnes taisykles, į šios direktyvos nuostatas dėl Europos šaunamojo ginklo leidimo taip pat reikėtų įtraukti nuorodą į A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus;

(32)	siekiant palengvinti šaunamųjų ginklų atsekamumą ir veiksmingai kovoti su neteisėta šaunamųjų ginklų, jų dalių ir šaudmenų prekyba ir gamyba, būtinas keitimasis informacija tarp valstybių narių;

(33)

kariniam naudojimui skirti šaunamieji ginklai, kaip antai AK 47 ir M 16, kuriais galima šaudyti pasirinkus šaudymo režimą, kai jie gali būti rankiniu būdu perjungti į automatinį arba pusiau automatinį šaudymo režimą, turėtų būti priskirti A kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir todėl jie turėtų būti uždrausti civiliniais tikslais. Juos perdirbus į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, jie turėtų būti priskirti A kategorijos 6 punktui;

(34)

kai kurie pusiau automatiniai ginklai gali būti lengvai perdirbti į automatinius ginklus, taigi jie gali kelti grėsmę saugumui. NET jei nebūtų tokio perdirbimo, tam tikri pusiau automatiniai šaunamieji ginklai galėtų būti labai pavojingi, kai jų šovinių skaičius yra didelis. Todėl turėtų būti uždrausta civiliniais tikslais naudoti pusiau automatinius šaunamuosius ginklus su pritvirtinta dėtuve, kuri sudaro sąlygas iššauti didelį skaičių šovinių, taip pat pusiau automatinius šaunamuosius ginklus su nuimama didelės talpos dėtuve. Šaunamojo ginklo priskyrimas konkrečiai kategorijai neturėtų būti nustatomas remiantis vien galimybe ilgiesiems šaunamiesiems ginklams pritaikyti dėtuvę, į kurią telpa daugiau kaip 10 šovinių, o trumpiesiems šaunamiesiems ginklams dėtuvę, į kurią telpa daugiau kaip 20 šovinių;

(35)	nedarant poveikio leidimų atnaujinimui pagal šią direktyvą, pusiau automatiniai šaunamieji ginklai, šaudantys žiedinio įskėlimo šoviniais, įskaitant šaudančius .22 ir mažesnio kalibro šoviniais, neturėtų būti priskirti A kategorijai, nebent jie yra perdirbti iš automatinių šaunamųjų ginklų;

(36)

daiktai, kurie yra fiziškai panašūs į šaunamuosius ginklus (kopijos), tačiau kurie yra pagaminti taip, kad jų nebūtų galima perdirbti taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio varomąja jėga iš jų būtų galima atlikti šūvį ar paleisti kulką ar sviedinį, neturėtų patekti į šios direktyvos taikymo sritį;

(37)

kai valstybės narės turi nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius senovinius ginklus, tokiems ginklams ši direktyva neturėtų būti taikoma. Vis dėlto senovinių šaunamųjų ginklų kopijos neturi tokios pačios istorinės svarbos ar nekelia tokio paties susidomėjimo ir jos gali būti gaminamos naudojant šiuolaikines technologijas, kurios gali padidinti jų ilgaamžiškumą ir tikslumą. Todėl tokioms kopijoms turėtų būti taikoma ši direktyva. Ši direktyva neturėtų būti taikoma kitiems gaminiams, kaip antai oriniams prietaisams, kurie nepatenka į šaunamojo ginklo apibrėžties taikymo sritį ir todėl jų ši direktyva nereglamentuoja;

(38)

siekiant pagerinti valstybių narių keitimąsi informacija, būtų naudinga, jei Komisija įvertintų tokių informacijos, saugomos valstybių narių jau sukurtose kompiuterizuotose duomenų kaupimo sistemose, keitimosi sistemos būtinuosius elementus, įskaitant galimybę sudaryti sąlygas kiekvienai valstybei narei naudotis tokia sistema. Toje sistemoje galėtų būti naudojamas vidaus rinkos informacinės sistemos (IMI), sukurtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 (7), modulis, konkrečiai pritaikytas šaunamiesiems ginklams. Toks valstybių narių keitimasis informacija turėtų vykti laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 (8) nustatytų asmens duomenų apsaugos taisyklių. Kai kompetentingai institucijai reikia susipažinti su informacija apie asmens, prašančio išduoti leidimą įsigyti ar turėti šaunamąjį ginklą, teistumą, ta institucija turėtų turėti galimybę gauti tą informaciją pagal Tarybos pamatinį sprendimą 2009/315/TVR (9). Atsižvelgiant į turimas keitimosi informacija priemones, jei tinkama, prie Komisijos įvertinimo galėtų būti pridėtas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(39)

siekiant užtikrinti tinkamą valstybių narių keitimąsi informacija elektroninėmis priemonėmis apie išduotus leidimus perduoti šaunamuosius ginklus į kitą valstybę narę ir apie atsisakymus išduoti leidimus įsigyti ar laikyti šaunamąjį ginklą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais nustatomos nuostatos, kuriomis valstybėms narėms būtų suteikta galimybė sukurti tokią informacijos keitimosi sistemą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (10) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(40)	siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (11);

(41)	šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

(42)

tvarkant asmens duomenis pagal šią direktyvą turėtų būti taikomas Reglamentas (ES) 2016/679. Kai pagal šią direktyvą surinkti asmens duomenys tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais, tuos duomenis tvarkančios institucijos turėtų laikytis taisyklių, priimtų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 (12);

(43)

kadangi šios direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(44)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šia direktyva plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (13) , kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (14) 1 straipsnyje nurodytą sritį;

(45)

Šveicarijos atžvilgiu šia direktyva plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (15), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnyje nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (16) 3 straipsniu;

(46)

Lichtenšteino atžvilgiu šia direktyva plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (17), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnyje nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (18) 3 straipsniu;

(47)	ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų, nurodytų III priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais ir taikymo pradžios datomis,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

1. Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

šaunamasis ginklas – bet kuris nešiojamas vamzdinis šaunamasis ginklas, kuris yra sukonstruotas arba gali būti perdirbtas taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jo atliekamas šūvis ar paleidžiama kulka ar sviedinys, išskyrus atvejus, kai toks ginklas neįtrauktas į šią apibrėžtį dėl vienos iš I priedo III dalyje nurodytų priežasčių. Šaunamųjų ginklų klasifikacija pateikta I priedo II dalyje.

Laikoma, kad daiktas gali būti perdirbtas taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jo galėtų būti atliekamas šūvis ar paleidžiama kulka ar sviedinys, jei šis daiktas:

a)	turi šaunamojo ginklo išvaizdą; ir

b)	dėl jo konstrukcijos arba medžiagos, iš kurios jis pagamintas, gali būti taip perdirbtas;

2)	pagrindinė dalis – vamzdis, rėmas, uoksas, tiek viršutinis, tiek apatinis uoksas, atitinkamais atvejais, pistoleto užraktas, revolverio būgnelis, spyna arba užraktas, kurių kiekvienas atskirai yra priskiriamas tai šaunamųjų ginklų, į kuriuos jie įmontuoti arba numatyti įmontuoti, kategorijai;

3)	šaudmenys – sukomplektuotas šaudmuo arba jo komponentai, įskaitant tūteles, kapsules (detonatorius), propelentą, kulkas ar sviedinius, naudojamus šaunamajame ginkle su sąlyga, kad tiems komponentams atitinkamoje valstybėje narėje taip pat taikomas leidimo reikalavimas;

dujiniai ir signaliniai ginklai – įrenginiai, turintys šovinio lizdą, kurie yra sukonstruoti šaudyti tik tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos signaliniais šoviniais, ir kurie negali būti perdirbti taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jų būtų atliekamas šūvis ar paleidžiama kulka ar sviedinys;

5)	imitaciniai ginklai – šaunamieji ginklai, specialiai perdirbti, kad būtų galima šaudyti tik tuščiaisiais šaudmenimis, skirti naudoti, kaip antai teatrų spektakliuose, fotografijos sesijose, filmuose ir televizijos įrašuose, istorinių įvykių atkūrime, paraduose, sporto renginiuose ir mokymuose;

deaktyvuoti šaunamieji ginklai – šaunamieji ginklai, kurie deaktyvuojant buvo padaryti visam laikui netinkamais naudoti, užtikrinant, kad visos atitinkamo šaunamojo ginklo pagrindinės dalys būtų perdirbtos taip, kad būtų visam laikui netinkamos naudoti ir kad jų nebūtų įmanoma išimti, pakeisti kitomis ar pakeisti jų savybes taip, kad būtų galima kaip nors reaktyvuoti šaunamąjį ginklą;

muziejus – visuomenei atvira ir visuomenės bei jos vystymosi poreikius tenkinanti nuolatinė įstaiga, kuri istoriniais, kultūros, moksliniais, techniniais, švietimo, paveldo išsaugojimo ar pramoginiais tikslais įgyja, saugo, tiria ir eksponuoja šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ar šaudmenis, ir kurią tokia yra pripažinusi atitinkama valstybė narė;

8)	kolekcininkas – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kurio veikla skirta šaunamųjų ginklų, pagrindinių dalių ar šaudmenų rinkimui bei išsaugojimui istoriniais, kultūriniais, moksliniais, techniniais, švietimo ar paveldo išsaugojimo tikslais, ir kurį tokiu yra pripažinusi atitinkama valstybė narė;

prekiautojas – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kurio vykdomą prekybą ar verslą visiškai arba iš dalies sudaro bet kuri iš šių veiklų:

a)	šaunamųjų ginklų arba pagrindinių dalių gamyba, prekyba, mainai, nuoma, taisymas, pakeitimas ar perdarymas;

b)	šaudmenų gamyba, prekyba, mainai, pakeitimas ar perdarymas;

10)

tarpininkas – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, išskyrus prekiautoją, kurio vykdomą prekybą ar verslą visiškai arba iš dalies sudaro bet kuri iš šių veiklų:

a)	derybos dėl šaunamųjų ginklų, pagrindinių dalių arba šaudmenų pirkimo, pardavimo arba tiekimo sandorių arba tokių sandorių organizavimas;

b)	šaunamųjų ginklų, pagrindinių dalių arba šaudmenų perdavimo toje pačioje valstybėje narėje, iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę, iš vienos valstybės narės į trečiąją valstybę arba iš trečiosios valstybės į valstybę narę organizavimas;

11)

neteisėta gamyba – šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių dalių ir šaudmenų gamyba ar surinkimas:

a)	iš bet kokių neteisėtu būdu pirktų ar parduotų tokių šaunamųjų ginklų pagrindinių dalių;

b)	be valstybės narės, kurioje vykdoma gamyba ar surinkimas, kompetentingos institucijos pagal 4 straipsnį išduotos licencijos ar leidimo; arba

c)	nepažymint šaunamųjų ginklų gamybos metu pagal 4 straipsnį;

12)

neteisėta prekyba – šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių dalių ar šaudmenų įsigijimas, pardavimas, pristatymas, judėjimas ar perdavimas iš vienos valstybės narės teritorijos ar per jos teritoriją į kitos valstybės narės teritoriją, jei kuri nors iš atitinkamų valstybių narių neišduoda tam leidimo pagal šios direktyvos sąlygas arba jei šaunamieji ginklai, pagrindinės dalys ar šaudmenys nėra pažymėti pagal 4 straipsnį;

13)	atsekamumas – sisteminis šaunamųjų ginklų ir, jei įmanoma, jų pagrindinių dalių bei šaudmenų judėjimo sekimas nuo gamintojo iki pirkėjo, siekiant padėti valstybių narių kompetentingoms institucijoms nustatyti, ištirti ir išnagrinėti neteisėtą prekybą ir gamybą.

2. Šios direktyvos tikslais asmuo laikomas nuolatiniu gyventoju tos valstybės, kurios adresas nurodytas jo gyvenamąją vietą patvirtinančiame oficialiame dokumente, kaip antai pase ar nacionalinėje tapatybės kortelėje, kuris tikrinant įsigijimą arba laikymą yra pateikiamas valstybės narės kompetentingai institucijai arba prekiautojui ar tarpininkui. Jeigu asmens adresas nenurodytas jo pase ar nacionalinėje tapatybės kortelėje, jo gyvenamosios vietos šalis nustatoma pagal kitus atitinkamos valstybės narės pripažįstamus oficialius gyvenamosios vietos įrodymus.

3. Europos šaunamojo ginklo leidimas – dokumentas, kurį asmens, teisėtai įsigijusio šaunamąjį ginklą ir juo besinaudojančio, prašymu išduoda valstybės narės kompetentingos institucijos. Leidimo galiojimo terminas yra ne ilgesnis kaip penkeri metai. Galiojimo terminas gali būti pratęstas. Leidime pateikiama II priede nurodyta informacija. Jo negalima perleisti ir jame įrašomas (-i) leidimo turėtojo laikomas (-i) ir naudojamas (-i) šaunamasis ginklas arba šaunamieji ginklai. Šaunamuoju ginklu besinaudojantis asmuo šį leidimą turi turėti visą laiką, ir jame turi būti nurodyti bet kokie šaunamojo ginklo nuosavybės ar charakteristikų pasikeitimai, taip pat ir tai, kad ginklas (-ai) buvo pamestas (-i) ar pavogtas (-i).

2 straipsnis

1. Šia direktyva nedaromas poveikis nacionalinių nuostatų dėl ginklų nešiojimo, medžioklės ar sportinio šaudymo, naudojant pagal šią direktyvą teisėtai įsigytus ir laikomus ginklus, taikymui.

2. Direktyva netaikoma ginkluotųjų pajėgų, policijos ir viešosios valdžios institucijų įsigyjamiems ir laikomiems ginklams ir šaudmenims, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje. Ji taip pat netaikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/43/EB (19) reglamentuojamam perdavimui.

3 straipsnis

Valstybės narės, atsižvelgdamos į teises, kurios valstybių narių nuolatiniams gyventojams suteiktos pagal 17 straipsnio 2 dalį, savo teisės aktuose gali nustatyti griežtesnes nuostatas, nei numatytos šioje direktyvoje.

2 SKYRIUS

TEISĖS AKTŲ DĖL ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ SUDERINIMAS

4 straipsnis

1. Kalbant apie šaunamuosius ginklus, pagamintus arba importuotus į Sąjungą 2018 m. rugsėjo 14 d. arba po tos datos, valstybės narės užtikrina, kad bet kuris toks šaunamasis ginklas ar pagrindinė dalis, kurie pateikti jos rinkai:

a)	būtų pažymėti aiškiu, nenusitrinančiu ir unikaliu žymeniu nedelsiant po pagaminimo ir ne vėliau kaip prieš pateikiant rinkai arba iškart po importavimo į Sąjungą; ir

b)	būtų užregistruoti pagal šią direktyvą nedelsiant po pagaminimo ir ne vėliau kaip prieš pateikiant rinkai arba iškart po importavimo į Sąjungą.

2. 1 dalies a punkte nurodytame unikaliame žymenyje nurodomas gamintojo pavadinimas arba prekių ženklas, gamybos šalis arba vieta, serijos numeris ir gamybos metai (jei jie nėra serijos numerio dalis), ir, kai įmanoma, modelis. Šia nuostata nedaromas poveikis teisei gaminį žymėti ir gamintojo prekių ženklu. Kai pagrindinė dalis yra pernelyg maža, kad būtų pažymėta laikantis šio straipsnio, ji žymima bent serijos numeriu arba raidiniu – skaitiniu ar skaitmeniniu kodu.

Ypatingos istorinės svarbos šaunamųjų ginklų ar pagrindinių dalių žymėjimo reikalavimai nustatomi pagal nacionalinę teisę.

Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena elementari sukomplektuotų šaudmenų pakuotė būtų pažymėta taip, kad būtų nurodytas gamintojo pavadinimas, partijos identifikacinis numeris, kalibras ir šaudmenų tipas.

1 dalies ir šios dalies tikslais valstybės narės gali nuspręsti taikyti 1969 m. liepos 1 d. Konvencijos dėl šaulių ginklų patvirtinimo žymenų abipusio pripažinimo (toliau – 1969 m. Konvencija) nuostatas.

Be to, valstybės narės turi užtikrinti, kad, perduodant šaunamąjį ginklą arba jo pagrindines dalis iš valstybinių atsargų nuolatiniam civiliniam naudojimui, pagal 1 dalį jie būtų pažymėti unikaliu žymeniu, pagal kurį būtų galima nustatyti perduodantįjį subjektą.

3. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos techninės žymėjimo specifikacijos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 20 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4. Kiekviena valstybė narė nustato prekiautojų ir tarpininkų veiklos reglamentavimo sistemą. Tokias sistemas sudaro bent šios priemonės:

a)	tos valstybės narės teritorijoje veikiančių prekiautojų ir tarpininkų registravimas;

b)	prekiautojų ir tarpininkų veiklos tos valstybės narės teritorijoje licencijavimas ar leidimų tai veiklai išdavimas; ir

c)	atitinkamo prekiautojo ar tarpininko asmeninės ir profesinės reputacijos bei kompetencijos patikrinimas. Juridinio asmens atveju tikrinamas ir juridinis asmuo, ir įmonei vadovaujantis (-ys) fizinis (-iai) asmuo (-ys).

5. Valstybės narės užtikrina, kad pradėtų veikti kompiuterizuota duomenų kaupimo centralizuota arba necentralizuota sistema, kuri užtikrintų įgaliotų valdžios institucijų prieigą prie duomenų kaupimo sistemų, kuriose registruojami visi šaunamieji ginklai, kuriems taikoma ši direktyva. Toje duomenų kaupimo sistemoje registruojama visa su šaunamaisiais ginklais susijusi informacija, kurios reikia tiems šaunamiesiems ginklams atsekti ir identifikuoti, įskaitant:

a)	kiekvieno šaunamojo ginklo tipą, markę, modelį, kalibrą ir serijos numerį ir prie jo rėmo ar uokso pridėtą žymenį, kuris pagal 1 dalį yra unikalus žymuo, ir kuris yra kiekvieno šaunamojo ginklo unikalus identifikatorius;

b)	prie pagrindinių dalių pridėtą serijos numerį ar unikalų žymenį, kai jie skiriasi nuo kiekvieno šaunamojo ginklo rėme ar uokse nurodyto žymens;

c)	šaunamojo ginklo tiekėjų ir šaunamąjį ginklą įsigyjančių asmenų ar šaunamąjį ginklą laikančių asmenų vardą bei pavardę (pavadinimą) ir adresą kartu su atitinkama (-omis) data (-omis) ir

d)	bet kokį šaunamojo ginklo perdarymą ar pakeitimą, kurį atlikus keičiasi jo kategorija ar pakategorė, įskaitant sertifikuotą deaktyvavimą arba sunaikinimą ir atitinkamą (-as) datą (-as).

Valstybės narės užtikrina, kad šaunamųjų ginklų ir pagrindinių dalių duomenys, įskaitant susijusius asmens duomenis, kompetentingų institucijų būtų saugomi duomenų kaupimo sistemose 30 metų po atitinkamų ginklų ar pagrindinių dalių sunaikinimo dienos.

Prieiga prie šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytų duomenų apie šaunamuosius ginklus ir pagrindines dalis ir susijusių asmens duomenų gali būti suteikiama:

a)	institucijoms, kompetentingoms išduoti arba atšaukti 9 ar 10 straipsnyje nurodytus leidimus, arba institucijoms, kompetentingoms muitinės procedūrose, 10 metų laikotarpiui po atitinkamo šaunamojo ginklo arba pagrindinių dalių sunaikinimo dienos ir

b)	institucijoms, kompetentingoms už nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, nustatymą ar baudžiamąjį persekiojimą už jas arba už baudžiamųjų sankcijų vykdymą, 30 metų laikotarpiui po atitinkamo šaunamojo ginklo arba pagrindinių dalių sunaikinimo dienos.

Valstybės narės užtikrina, kad asmens duomenys būtų ištrinti iš duomenų kaupimo sistemų pasibaigus antroje ir trečioje pastraipose nurodytiems laikotarpiams. Šia nuostata nedaromas poveikis atvejams, kai konkretūs asmens duomenys yra perduoti institucijai, kompetentingai už nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, nustatymą ar patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už jas arba už baudžiamųjų sankcijų vykdymą, ir yra naudojami tame konkrečiame kontekste arba perduoti kitoms institucijoms, kurios yra kompetentingos suderinamais tikslais, numatytais pagal nacionalinę teisę. Tokiais atvejais tokių duomenų tvarkymą, kurį atlieka kompetentingos institucijos, reglamentuoja atitinkamos valstybės narės nacionalinė teisė visapusiškai laikantis Sąjungos teisės, visų pirma susijusios su duomenų apsauga.

Prekiautojai ir tarpininkai, vykdydami savo veiklą, privalo nuolat tvarkyti registrą, kuriame registruojamas kiekvienas jų gautas arba parduotas šaunamasis ginklas ir kiekviena pagrindinė dalis, kuriems taikoma ši direktyva, nurodant jų duomenis, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti ir atsekti atitinkamą šaunamąjį ginklą ar pagrindines dalis, visų pirma jų tipą, markę, modelį, kalibrą, serijos numerį, tiekėjų ir juos įsigyjančių asmenų vardus bei pavardes (pavadinimus) ir adresus.

Baigę vykdyti savo veiklą, prekiautojai ir tarpininkai perduoda tą registrą nacionalinėms institucijoms, atsakingoms už pirmoje pastraipoje numatytas duomenų kaupimo sistemas.

Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje įsisteigę prekiautojai ir tarpininkai nepagrįstai nedelsdami praneštų nacionalinėms kompetentingoms institucijoms apie sandorius, susijusius su šaunamaisiais ginklais ar jų pagrindinėmis dalimis, kad prekiautojai ir tarpininkai turėtų elektroninį ryšį su tomis institucijomis tokių pranešimų teikimo tikslais, ir kad duomenų kaupimo sistemos būtų atnaujintos iš karto, kai gaunama informacija apie tokius sandorius.

6. Valstybės narės užtikrina, kad visus šaunamuosius ginklus bet kuriuo metu būtų galima susieti su jų savininku.

5 straipsnis

Nedarant poveikio 3 straipsniui, valstybės narės leidžia įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus tik asmenims, kuriems buvo išduota licencija, o šaunamųjų ginklų, priskirtų C kategorijai, atveju – asmenims, kuriems buvo išduotas specialus leidimas įsigyti ir laikyti tokius šaunamuosius ginklus pagal nacionalinę teisę.

6 straipsnis

1. Nedarant poveikio 3 straipsniui, valstybės narės leidžia įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus tik tiems asmenims, kurie turi tam tinkamą priežastį ir kurie:

yra bent 18 metų amžiaus, išskyrus atvejus, susijusius su medžioklinių arba sportinio šaudymo ginklų įsigijimu (kitu nei pirkimo būdu) ir laikymu, su sąlyga, kad jaunesni nei 18 metų asmenys turi tėvų sutikimą ar juos prižiūri tėvai arba suaugęs asmuo, turintis galiojančią šaunamojo ginklo ar medžioklės licenciją, arba jie yra licenciją turinčiame ar kitu būdu patvirtintame treniruočių centre, ir tėvas arba suaugęs asmuo, turintis galiojančią šaunamojo ginklo ar medžioklės licenciją, prisiima atsakomybę už tinkamą saugojimą pagal 7 straipsnį, ir

b)	nekelia grėsmės sau arba kitiems, viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui. Teistumas už smurtinį tyčinį nusikaltimą yra laikomas tokia grėsme.

2. Valstybės narės nustato stebėsenos sistemą, kurią jos gali naudoti nuolat arba periodiškai, siekiant užtikrinti, kad laikotarpiu, kuriam išduotas leidimas, būtų laikomasi nacionalinėje teisėje nustatytų leidimo išdavimo sąlygų ir, inter alia, būtų vertinama medicininė ir psichologinė informacija. Konkreti tvarka nustatoma vadovaujantis nacionaline teise.

Kai bet kuri iš leidimų išdavimo sąlygų nebetenkinama, valstybės narės panaikina atitinkamą leidimą.

Valstybės narės negali uždrausti jų teritorijoje gyvenantiems asmenims laikyti kitoje valstybėje narėje įsigyto šaunamojo ginklo, išskyrus atvejus, kai jų teritorijoje yra draudžiama įsigyti tokio paties tipo šaunamąjį ginklą.

3. Valstybės narės užtikrina, kad leidimas įsigyti ir leidimas laikyti šaunamąjį ginklą, priskirtą B kategorijai, būtų panaikinamas, jei nustatoma, kad asmuo, kuriam buvo išduotas tas leidimas, laiko dėtuvę, kurią galima įdėti į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus ar pertaisomus šaunamuosius ginklus, kurie šaudo centrinio įskėlimo šoviniais, ir kurioje:

a)	gali tilpti daugiau kaip 20 šovinių arba

b)	ilgųjų šaunamųjų ginklų atveju gali tilpti daugiau kaip 10 šovinių,

išskyrus atvejus, kai tam asmeniui buvo išduotas leidimas pagal 9 straipsnį arba jam leidimas buvo patvirtintas, atnaujintas arba pratęstas pagal 10 straipsnio 5 dalį.

7 straipsnis

Siekiant kuo labiau sumažinti pavojų, kad šaunamieji ginklai ir šaudmenys taps prieinami leidimo neturinčiam asmeniui, valstybės narės nustato taisykles, reglamentuojančias tinkamą šaunamųjų ginklų ir šaudmenų priežiūrą, ir taisykles, reglamentuojančias tinkamą saugų jų saugojimą. Šaunamieji ginklai ir jų šaudmenys neturi būti lengvai prieinami kartu. Tinkama priežiūra reiškia, kad atitinkamą šaunamąjį ginklą arba šaudmenis teisėtai laikantis asmuo išlaiko jų kontrolę jų transportavimo ir naudojimo metu. Tokios tinkamos saugojimo tvarkos tikrinimo lygis turi atspindėti atitinkamų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų skaičių ir kategoriją.

8 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, kai A, B ar C kategorijai priskirti šaunamieji ginklai, pagrindinės dalys ar šaudmenys yra įsigyjami ir parduodami sudarant nuotolinės prekybos sutartis, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/83/ES 2 straipsnio 7 punkte, šaunamąjį ginklą, jo pagrindines dalis ar šaudmenis įsigyjančio asmens tapatybė, ir kai reikalaujama, leidimas būtų patikrinti prieš juos pristatant tam asmeniui arba ne vėliau kaip pristatymo metu. Tą patikrinimą turi atlikti:

a)	licenciją ar leidimą turintys prekiautojai ar tarpininkai arba

b)	viešosios valdžios institucija ar tos institucijos atstovas.

9 straipsnis

1. Nedarant poveikio 2 straipsnio 2 daliai, valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių, kad uždraustų įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis, priskiriamus A kategorijai. Jos užtikrina, kad tie šaunamieji ginklai, pagrindinės dalys ir šaudmenys, kurių neteisėtas laikymas prieštarauja tam draudimui, būtų konfiskuoti.

2. Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, komercinės laivybos, didelės vertės krovinių vilkstinių ir ribotos prieigos objektų apsaugos, nacionalinės gynybos, švietimo, kultūros, mokslinių tyrimų ir istoriniais tikslais bei nedarant poveikio 1 daliai, nacionalinės kompetentingos institucijos gali atskirais atvejais išimties tvarka ir tinkamai pagrindus išduoti leidimus A kategorijai priskiriamų šaunamųjų ginklų, pagrindinių dalių ir šaudmenų atžvilgiu, jei tai neprieštarauja visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

3. Valstybės narės atskirais ypatingais atvejais išimties tvarka ir tinkamai pagrindus gali išduoti kolekcininkams leidimą įsigyti ir laikyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, jų pagrindines dalis ir šaudmenis taikant griežtas saugumo sąlygas, be kita ko, įrodant nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, kad imtasi priemonių siekiant išvengti bet kokio pavojaus visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir kad atitinkami šaunamieji ginklai, pagrindinės dalys ar šaudmenys yra laikomi užtikrinant saugumo lygį, atitinkantį neleistinos prieigos prie tokių gaminių riziką.

Valstybės narės užtikrina, kad kolekcininkai, kuriems išduotas leidimas pagal šios dalies pirmą pastraipą, būtų identifikuoti 4 straipsnyje nurodytose duomenų kaupimo sistemose. Tokie leidimą turintys kolekcininkai turi tvarkyti visų savo turimų A kategorijai priskirtų šaunamųjų ginklų registrą, kuris turi būti prieinamas nacionalinėms kompetentingoms institucijoms. Valstybės narės, atsižvelgdamos į visus atitinkamus veiksnius, turi sukurti tinkamą tokių leidimą turinčių kolekcininkų stebėsenos sistemą.

4. Valstybės narės gali leisti prekiautojams ar tarpininkams, vykdantiems savo atitinkamą profesinę veiklą, įsigyti, gaminti, deaktyvuoti, taisyti, tiekti, perduoti ir laikyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, jų pagrindines dalis ir šaudmenis laikantis griežtų saugumo sąlygų.

5. Valstybės narės gali leisti muziejams įsigyti ir laikyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis laikantis griežtų saugumo sąlygų.

6. Valstybės narės gali leisti šauliams sportininkams įsigyti ir laikyti A kategorijos 6 ar 7 punktui priskirtus pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, jei laikomasi šių sąlygų:

a)	pateikiamas teigiamas atitinkamos informacijos, susijusios su 6 straipsnio 2 dalies taikymu, įvertinimas;

pateikiamas įrodymas, kad atitinkamas šaulys sportininkas aktyviai treniruojasi rengdamasis šaudymo varžyboms arba dalyvauja šaudymo varžybose, kurias yra pripažinusi atitinkamos valstybės narės oficialiai pripažinta šaudymo sporto organizacija arba tarptautiniu mastu įsteigta ir oficialiai pripažinta šaudymo sporto federacija, ir

pateikiamas oficialiai pripažintos šaudymo sporto organizacijos išduotas pažymėjimas, kuriuo patvirtinama, kad:

i)	šaulys sportininkas yra šaudymo klubo narys ir bent 12 mėnesių jame reguliariai užsiiminėjo sportiniu šaudymu ir

ii)	šaunamasis ginklas atitinka specifikacijas, būtinas šaudymo rungčiai, kurią yra pripažinusi tarptautiniu mastu įsteigta ir oficialiai pripažinta šaudymo sporto federacija.

A kategorijos 6 punktui priskirtų šaunamųjų ginklų atveju valstybės narės, kurios taiko visuotine karine prievole grindžiamą karinę sistemą ir kuriose pastaruosius 50 metų taikoma karinių šaunamųjų ginklų perdavimo karo tarnybos prievolę atlikusiems ir kariuomenę paliekantiems asmenims sistema, gali išduoti leidimą tiems asmenims kaip šauliams sportininkams laikyti vieną šaunamąjį ginklą, naudotą privalomos karo tarnybos metu. Atitinkama viešosios valdžios institucija tuos šaunamuosius ginklus perdaro į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus ir periodiškai tikrina, ar tokius šaunamuosius ginklus naudojantys asmenys nekelia pavojaus visuomenės saugumui. Taikomos pirmos pastraipos a, b ir c punktuose įtvirtintos nuostatos.

7. Pagal šį straipsnį išduoti leidimai peržiūrimi periodiškai, ne rečiau kaip kas penkerius metus.

10 straipsnis

1. Nė vienas asmuo valstybės narės teritorijoje negali įsigyti B kategorijai priskirto šaunamojo ginklo, jei ta valstybė narė nėra išdavusi asmeniui oficialaus leidimo.

Tokio oficialaus leidimo kitos valstybės narės nuolatiniam gyventojui negalima išduoti, jei iš anksto nėra gautas tos valstybės narės sutikimas.

2. Nė vienas asmuo valstybės narės teritorijoje negali laikyti B kategorijai priskirto šaunamojo ginklo, jei ta valstybė narė nėra išdavusi asmeniui oficialaus leidimo. Jeigu asmuo yra nuolatinis kitos valstybės narės gyventojas, apie tai atitinkamai pranešama tai kitai valstybei narei.

3. Oficialus leidimas įsigyti ir oficialus leidimas laikyti B kategorijai priskirtą šaunamąjį ginklą gali būti išduotas priėmus vieną administracinį sprendimą.

4. Valstybės narės gali nuspręsti asmenims, kurie atitinka šaunamojo ginklo leidimo išdavimo sąlygas, suteikti daugiametį leidimą įsigyti ir laikyti bet kokius šaunamuosius ginklus, kuriems reikia gauti leidimą, nedarant poveikio:

a)	reikalavimui informuoti kompetentingas institucijas apie ginklų perdavimą;

b)	pareigai atlikti reguliarų įvertinimą, ar atitinkami asmenys vis dar tenkina leidimo išdavimo sąlygas ir

c)	nacionalinės teisės aktų nustatytam didžiausiam leistinam ginklų skaičiui.

Leidimai laikyti šaunamąjį ginklą peržiūrimi periodiškai, ne rečiau kaip kas penkerius metus. Leidimą galima atnaujinti arba pratęsti jo galiojimą, jeigu tebetenkinamos sąlygos, kuriomis remiantis tas leidimas buvo išduotas.

5. Valstybės narės gali nuspręsti patvirtinti, atnaujinti arba pratęsti leidimų pusiau automatiniams šaunamiesiems ginklams, priskirtiems A kategorijos 6, 7 arba 8 punktui, galiojimą šaunamajam ginklui, kuris buvo priskirtas B kategorijai, teisėtai įsigytas ir registruotas anksčiau nei 2017 m. birželio 13 d., su sąlyga, kad tenkinamos kitos šioje direktyvoje nustatytos sąlygos. Be to, valstybės narės gali leisti įsigyti tokius šaunamuosius ginklus kitiems asmenims, kuriems valstybės narės išdavė leidimą pagal šią direktyvą.

6. Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis remiantis užtikrinama, kad pagal nacionalinės teisės aktų nuostatas B kategorijos ginklų leidimus turintiems asmenims 2008 m. liepos 28 d. nereikia prašyti leidimo jų iki tos datos turėtiems C ir D kategorijų ginklams. Tačiau C arba D kategorijų ginklo perdavimo atveju asmuo, kuriam perduodamas ginklas, remiantis nacionalinės teisės aktų nuostatomis turi gauti ar turėti licenciją arba specialų leidimą laikyti tokius ginklus.

11 straipsnis

1. Nė vienas asmuo negali laikyti C kategorijai priskirto šaunamojo ginklo, jei jis apie ginklą nepraneša valstybės narės, kurioje ginklas laikomas, valdžios institucijoms.

Šaunamųjų ginklų, įsigytų anksčiau nei 2018 m. rugsėjo 14 d., atžvilgiu valstybės narės gali iki 2021 m. kovo 14 d. sustabdyti reikalavimo deklaruoti C kategorijos 5, 6 ar 7 punktui priskirtus šaunamuosius ginklus taikymą.

2. Kiekvienas pardavėjas, prekiautojas arba privatus asmuo apie kiekvieną C kategorijai priskirto šaunamojo ginklo perleidimą arba perdavimą praneša valstybės narės, kurioje tai atliekama, valdžios institucijoms, nurodydamas duomenis, pagal kuriuos galima identifikuoti šaunamąjį ginklą ir jį įsigijusį asmenį. Jei tokį šaunamąjį ginklą įsigijęs asmuo yra nuolatinis kitos valstybės narės gyventojas, apie ginklo įsigijimą praneša ta valstybė narė, kurioje jis buvo įsigytas, ir šaunamąjį ginklą įsigijęs asmuo.

3. Jei valstybė narė savo teritorijoje draudžia įsigyti ir laikyti B arba C kategorijai priskirtą šaunamąjį ginklą arba nustato, kad jam įsigyti ir laikyti reikia gauti leidimą, ji apie tai praneša kitoms valstybėms narėms, kurios apie tai padaro atitinkamą įrašą kiekviename Europos šaunamojo ginklo leidime, jų išduotame tokiam šaunamajam ginklui pagal 17 straipsnio 2 dalį.

12 straipsnis

1. Laikantis 9, 10 ir 11 straipsniuose nustatytų įsipareigojimų, A, B arba C kategorijai priskirtą šaunamąjį ginklą leidžiama perduoti asmeniui, kuris nėra nuolatinis nurodytosios valstybės narės gyventojas, kai:

a)	šaunamąjį ginklą įsigyjančiam asmeniui yra išduotas laikantis 16 straipsnio nuostatų oficialus leidimas pervežti ginklą į valstybę, kurioje asmuo paprastai nuolatos gyvena;

b)	šaunamąjį ginklą įsigyjantis asmuo pateikia raštišką deklaraciją, patvirtinančią ir pagrindžiančią jo ketinimą šaunamąjį ginklą laikyti valstybėje narėje, kurioje jis buvo įsigytas, jeigu toks asmuo įvykdo teisinius reikalavimus, toje valstybėje narėje nustatytus šaunamojo ginklo laikymui.

2. Valstybės narės gali išduoti oficialų leidimą savo nustatyta tvarka laikinai perduoti šaunamuosius ginklus.

13 straipsnis

1. Šaudmenų įsigijimo ir laikymo taisyklės yra tokios pat kaip ir šaunamųjų ginklų, kuriems jie skirti, laikymo taisyklės.

Pusiau automatiniams šaunamiesiems ginklams, kurie šaudo centrinio įskėlimo šoviniais, skirtas dėtuves, kuriose gali tilpti daugiau kaip 20 šovinių arba ilgųjų šaunamųjų ginklų atveju gali tilpti daugiau kaip 10 šovinių, leidžiama įsigyti tik asmenims, kuriems išduotas leidimas pagal 9 straipsnį arba kuriems leidimas patvirtintas, atnaujintas arba pratęstas pagal 10 straipsnio 5 dalį.

2. Tarpininkai ir prekiautojai gali atsisakyti vykdyti bet kokį pilnų šovinių dėtuvių ar šaudmenų dalių pirkimo sandorį, kurį dėl jo pobūdžio ar masto jie pagrįstai laiko įtartinu, ir apie tokį bandymą sudaryti sandorį turi pranešti kompetentingoms institucijoms.

14 straipsnis

1. Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad įrenginių, turinčių šovinio lizdą, kurie yra sukonstruoti šaudyti tik tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos signaliniais šoviniais, nebūtų negalima perdirbti taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jų būtų galima atlikti šūvį ar paleisti kulką ar sviedinį.

2. Valstybės narės šaunamiesiems ginklams priskiria įrenginius, turinčius šovinio lizdą, kurie yra sukonstruoti šaudyti tik tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos signaliniais šoviniais ir kuriuos galima perdirbti taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jų būtų galima atlikti šūvį ar paleisti kulką ar sviedinį.

3. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos dujinių ir signalinių ginklų, pagamintų arba įvežtų į Sąjungą 2018 m. rugsėjo 14 d. arba po tos datos, techninės specifikacijos, siekiant užtikrinti, kad jų nebūtų galima perdirbti taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jų būtų galima atlikti šūvį ar paleisti kulką ar sviedinį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 20 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

15 straipsnis

1. Valstybės narės nustato tvarką, pagal kurią kompetentingos institucijos tikrina šaunamųjų ginklų deaktyvavimą, siekiant užtikrinti, kad atlikti kiekvienos pagrindinės šaunamojo ginklo dalies pakeitimai padarytų jo pagrindines dalis visam laikui netinkamomis naudoti ir kad jų nebūtų galima išimti, pakeisti kitomis ar pakeisti jų savybes taip, jog būtų galima kaip nors reaktyvuoti šaunamąjį ginklą. Valstybės narės numato, kad po tokio patikrinimo būtų išduotas sertifikatas ir kitas dokumentas, liudijantis, kad šaunamasis ginklas yra deaktyvuotas, bei kad ant šaunamojo ginklo būtų įtvirtintas aiškiai matomas tai įrodantis žymuo.

2. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi deaktyvavimo standartai ir metodai siekiant užtikrintų, kad visos šaunamojo ginklo pagrindinės dalys būtų padarytos visam laikui netinkamomis naudoti ir jog jų nebūtų galima išimti, pakeisti kitomis ar pakeisti jų savybes taip, kad būtų galima kaip nors reaktyvuoti šaunamąjį ginklą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 20 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3. 2 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai netaikomi deaktyvuotiems šaunamiesiems ginklams iki tų įgyvendinimo aktų taikymo pradžios datos, nebent tie šaunamieji ginklai perduoti į kitą valstybę narę ar pateikti rinkai po tos datos.

4. Valstybės narės per du mėnesius po 2017 m. birželio 13 d. gali pranešti Komisijai apie savo nacionalinius deaktyvavimo standartus ir metodus, kuriuos jos taikė iki 2016 m. balandžio 8 d., pagrįsdamos priežastis, dėl kurių tais nacionaliniais standartais ir metodais užtikrintas saugumo lygmuo yra lygiavertis nustatytajam šaunamųjų ginklų deaktyvavimo techninėse specifikacijose, įtvirtintose 2016 m. balandžio 8 d. taikomo Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2403 (20) I priede.

5. Kai valstybės narės teikia Komisijai pranešimą pagal 4 dalį, Komisija ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo pranešimo gavimo dienos priima įgyvendinimo aktus, kuriuose pateikiamas sprendimas, ar tais nacionaliniais deaktyvavimo standartais ir metodais, apie kuriuos pranešta, buvo užtikrinta, kad šaunamieji ginklai buvo deaktyvuojami užtikrinant tokį saugumo lygį, kuris yra lygiavertis saugumo lygiui, užtikrinamam šaunamųjų ginklų deaktyvavimo techninėmis specifikacijomis, įtvirtintomis 2016 m. balandžio 8 d. taikomo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2403 I priede. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 20 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6. Iki 5 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų taikymo pradžios datos bet koks pagal iki 2016 m. balandžio 8 d. taikytus nacionalinius deaktyvavimo standartus ir metodus deaktyvuotas šaunamasis ginklas, kai perduotas į kitą valstybę narę arba pateiktas rinkai, turi atitikti šaunamųjų ginklų deaktyvavimo technines specifikacijas, įtvirtintas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2403 I priede.

7. Šaunamieji ginklai, deaktyvuoti iki 2016 m. balandžio 8 d. pagal nacionalinius deaktyvavimo standartus ir metodus, kurie, kaip buvo pripažinta, užtikrino tokį saugumo lygį, kuris yra lygiavertis saugumo lygiui, užtikrinamam šaunamųjų ginklų deaktyvavimo techninėmis specifikacijomis, įtvirtintomis 2016 m. balandžio 8 d. taikomo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2403 I priede, laikomi deaktyvuotais šaunamaisiais ginklais, įskaitant, ir tuos atvejus, kai jie yra perduodami į kitą valstybę narę ar patiekti rinkai po 5 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų taikymo pradžios datos.

3 SKYRIUS

GINKLŲ JUDĖJIMO SĄJUNGOJE FORMALUMAI

16 straipsnis

1. Nedarant poveikio 17 straipsniui, šaunamuosius ginklus galima perduoti iš vienos valstybės narės į kitą tik tada, kai yra laikomasi šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Ta tvarka taip pat taikoma šaunamųjų ginklų perdavimui juos pardavus sudarant nuotolinės prekybos sutartį, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/83/ES 2 straipsnio 7 punkte.

2. Jei šaunamasis ginklas turi būti perduotas į kitą valstybę narę, iki jo perdavimo suinteresuotas asmuo valstybei narei, kurioje šis šaunamasis ginklas yra, pateikia tokius duomenis:

a)	šaunamąjį ginklą parduodančio arba perleidžiančio ir jį perkančio arba įsigyjančio asmens pavardę ir adresą arba prireikus – jo savininko pavardę ir adresą;

b)	adresą, kuriuo šaunamasis ginklas turi būti nusiųstas arba nugabentas;

c)	siųstinų arba gabentinų šaunamųjų ginklų skaičių;

d)	duomenis, leidžiančius šaunamąjį ginklą identifikuoti, taip pat pažymėjimą, nurodantį, kad šaunamasis ginklas patikrintas pagal 1969 m. Konvencijos nuostatas;

e)	perdavimo būdą;

f)	šaunamojo ginklo išsiuntimo ir numatomą jo gavimo datą.

Informacijos, nurodytos e ir f punktuose, galima nepateikti, jeigu šaunamąjį ginklą vienas prekiautojas perduoda kitam prekiautojui.

Valstybė narė, ypač atkreipdama dėmesį į saugumą, ištiria sąlygas, kuriomis šaunamasis ginklas turi būti perduotas.

Jeigu valstybė narė šaunamąjį ginklą leidžia perduoti, ji išduoda licenciją, kurioje įrašo visus pirmojoje pastraipoje nurodytus duomenis. Ši licencija yra laikoma su šaunamuoju ginklu tol, kol jis pasiekia savo paskirties vietą; ji pateikiama kiekvieną kartą, kai to pareikalauja valstybių narių valdžios institucijos.

3. Nereikalaudama iš anksto gauti šio straipsnio 2 dalyje nurodyto oficialaus leidimo, kiekviena valstybė narė prekiautojams gali suteikti teisę iš savo teritorijos perduoti kitoje valstybėje narėje įsisteigusiam prekiautojui šaunamuosius ginklus, išskyrus karinius ginklus, kuriems šios direktyvos nuostatos pagal 2 straipsnio 2 dalį yra netaikomos. Tuo tikslu valstybė narė išduoda ne ilgiau kaip trejus metus galiojantį oficialų leidimą, kurį, priėmus motyvuotą sprendimą, bet kada galima paskelbti laikinai negaliojančiu arba panaikinti. Dokumentas, pagrįstas tuo oficialiu leidimu, turi būti laikomas su šaunamuoju ginklu tol, kol šis ginklas pasiekia savo paskirties vietą. Tas dokumentas turi būti pateikiamas kiekvieną kartą, kai to pareikalauja valstybių narių valdžios institucijos.

Iki ginklų perdavimo datos prekiautojas valstybės narės, iš kurios vykdomas perdavimas, valdžios institucijoms praneša visus 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus duomenis. Tos valdžios institucijos atitinkamais atvejais vykdo atsitiktinės atrankos patikrą, siekdamos patikrinti, ar prekiautojo pateikta informacija atitinka realias ginklų perdavimo ypatybes. Informaciją prekiautojas turi pateikti per pakankamos trukmės laikotarpį.

4. Kiekviena valstybė narė kitai valstybei narei pateikia šaunamųjų ginklų, kuriuos galima leisti perduoti į jos teritoriją be išankstinio šios valstybės narės sutikimo, sąrašą.

Tokie šaunamųjų ginklų sąrašai perduodami prekiautojams, gavusiems pritarimą šaunamuosius ginklus perduoti šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka be išankstinio oficialaus leidimo.

17 straipsnis

1. Jeigu 16 straipsnyje numatyta tvarka nenaudojama, vykstant per kelias ar daugiau valstybių narių šaunamojo ginklo laikyti neleidžiama, jeigu suinteresuotas asmuo nėra gavęs oficialaus kiekvienos tokios valstybės narės leidimo.

Valstybės narės tokį oficialų leidimą, kuris turi būti pratęsiamas, gali suteikti vienai arba kelioms kelionėms ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. Šie oficialūs leidimai įrašomi į Europos šaunamųjų ginklų leidimą, kurį keliautojas turi pateikti kiekvieną kartą, kai to paprašo valstybių narių valdžios institucijos.

2. Nepaisant 1 dalies, medžiotojai ir istorinių įvykių atkūrimo dalyviai C kategorijai priskirtų šaunamųjų ginklų atveju ir šauliai sportininkai B ar C kategorijai priskirtų šaunamųjų ginklų atveju ar A kategorijai priskirtų šaunamųjų ginklų, kuriems leidimas buvo išduotas pagal 9 straipsnio 6 dalį arba kuriems leidimas buvo patvirtintas, atnaujintas arba pratęstas pagal 10 straipsnio 5 dalį, atveju, vykdami per dvi ar daugiau valstybių narių tam, kad galėtų užsiimti savo veikla, be 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto išankstinio leidimo gali turėti vieną arba daugiau ginklų su sąlyga, kad:

a)	jie turi Europos šaunamųjų ginklų leidimą, kuriame įrašytas toks šaunamasis ginklas arba šaunamieji ginklai, ir

b)	jie gali įrodymais pagrįsti savo kelionės priežastis, visų pirma pateikiant kvietimą ar kitokį įrodymą, kuris pagrįstų jų medžioklės, sportinio šaudymo ar istorinių įvykių atkūrimo veiklą valstybėje narėje, į kurią jie vyksta.

Valstybės narės negali reikalauti už Europos šaunamojo ginklo leidimo pripažinimą sumokėti mokesčius ar įmokas.

Tačiau šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta nukrypti leidžianti nuostata netaikoma, kai vykstama į valstybę narę, kuri pagal 11 straipsnio 3 dalį draudžia įsigyti ir laikyti atitinkamus šaunamuosius ginklus arba kuri nustato, kad jiems įsigyti ir laikyti reikia leidimo. Tokiu atveju Europos šaunamųjų ginklų leidime daromas atitinkamas įrašas. Valstybės narės taip pat gali atsisakyti taikyti šią nukrypti leidžiančia nuostatą A kategorijai priskirtų šaunamųjų ginklų, kuriems leidimas buvo išduotas pagal 9 straipsnio 6 dalį arba kuriems leidimas buvo patvirtintas, pratęstas arba atnaujintas pagal 10 straipsnio 5 dalį, atveju.

Pagal 24 straipsnyje nurodytą ataskaitą Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, taip pat apsvarsto trečios pastraipos nuostatų taikymo padarinius, ypač jų įtaką viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui.

3. Pagal susitarimus dėl nacionalinių dokumentų abipusio pripažinimo dvi arba daugiau valstybių narių gali numatyti lankstesnes nei šiame straipsnyje nustatytosios taisyklės judėjimo su šaunamaisiais ginklais jų teritorijoje taisykles.

18 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė visą savo turimą naudingą informaciją apie galutinį ginklų perdavimą praneša valstybei narei, į kurios teritoriją jie buvo perduoti.

2. Visą informaciją, kurią valstybės narės 16 straipsnyje nustatyta tvarka gauna apie šaunamųjų ginklų perdavimus ir 10 straipsnio 2 dalyje bei 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka – apie ne nuolatos gyvenančių toje šalyje gyventojų šaunamųjų ginklų įsigijimą ir laikymą, valstybėms narėms, į kurias ginklai perduodami, jos praneša dar neprasidėjus atitinkamiems perdavimams ir, jei reikia, dar neprasidėjus ginklų perdavimui – tranzito valstybėms narėms.

3. Siekdamos veiksmingai įgyvendinti šią direktyvą valstybės narės reguliariai keičiasi informacija pagal Direktyvos 91/477/EEB 13 straipsnio 3 dalį įsteigtoje kontaktinėje grupėje. Kiekviena valstybė narė informuoja viena kitą ir Komisiją apie nacionalines valdžios institucijas, atsakingas už informacijos perdavimą ir gavimą bei šios direktyvos 16 straipsnio 4 dalyje nustatytų įpareigojimų įgyvendinimą.

4. Valstybių narių kompetentingos institucijos elektroninėmis priemonėmis keičiasi informacija apie išduotus leidimus perduoti šaunamuosius ginklus į kitą valstybę narę ir informacija apie atsisakymą išduoti leidimą, kaip numatyta 9 ir 10 straipsniuose, saugumo arba atitinkamo asmens patikimumo sumetimais.

5. Komisija numato sistemą, skirtą keistis šiame straipsnyje nurodyta informacija.

Komisija pagal 19 straipsnį priima deleguotuosius aktus, siekiant papildyti šią direktyvą, nustatydama išsamią sistemingo keitimosi informacija elektroninėmis priemonėmis tvarką.

19 straipsnis

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 18 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2017 m. birželio 13 d.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 18 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 18 straipsnio 5 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

20 straipsnis

1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

21 straipsnis

Valstybės narės priima atitinkamas nuostatas, draudžiančias perduoti į jų teritoriją:

a)	šaunamąjį ginklą, išskyrus 16 ir 17 straipsniuose nurodytus atvejus ir jei yra laikomasi tuose straipsniuose nustatytų reikalavimų;

b)	kitą, ne šaunamąjį ginklą, jei to nedraudžia atitinkamos valstybės narės nacionaliniai teisės aktai.

4 SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22 straipsnis

1. Valstybės narės prie išorinių Sąjungos sienų sugriežtina ginklų laikymo kontrolę. Jos visų pirma užtikrina, kad vykstantieji iš trečiųjų šalių, ketinantys toliau keliauti į kitą valstybę narę, laikytųsi 17 straipsnio.

2. Šios direktyvos nuostatos neužkerta kelio valstybei narei arba vežėjui atlikti patikrinimo tada, kai yra įsėdama į transporto priemonę.

3. Valstybės narės Komisijai praneša, kokiu būdu yra atliekamas 1 ir 2 dalyse nurodytas patikrinimas. Komisija išanalizuoja tą informaciją ir pasirūpina, kad ji būtų prieinama visoms valstybėms narėms.

4. Valstybės narės praneša Komisijai apie savo teisės aktų nuostatas, įskaitant ginklų įsigijimo ir laikymo tvarkos pakeitimus, jei nacionaliniai teisės aktai yra griežtesni nei minimalūs standartai, kuriuos jos turi patvirtinti. Komisija šią informaciją perduoda kitoms valstybėms narėms.

23 straipsnis

Valstybės narės nustato sankcijų sistemą, taikomą pažeidus šiai direktyvai įgyvendinti priimtas nacionalines nuostatas, ir imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti jų įgyvendinimą. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

24 straipsnis

Ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 14 d., o vėliau – kas penkerius metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo ataskaitą, įskaitant jos nuostatų tinkamumo patikrą, prie kurios prireikus pridedami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl, visų pirma, I priede nustatytų šaunamųjų ginklų kategorijų ir klausimų, susijusių su Europos šaunamojo ginklo leidimo sistemos įgyvendinimu, žymėjimu ir naujųjų technologijų, kaip antai trimačio spausdinimo poveikiu ir greitojo atsako (QR) kodo ir radijo dažninio atpažinimo (RFID) naudojimo, poveikiu.

25 straipsnis

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

26 straipsnis

Direktyva 91/477/EEB, su pakeitimais, padarytais direktyvomis, nurodytomis šios direktyvos III priedo A dalyje, panaikinama, nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų, nurodytų šios direktyvos III priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais taikymo pradžios datomis.

Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal šios direktyvos IV priede pateiktą atitikties lentelę.

27 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

28 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2021 m. kovo 24 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkė

A. P. ZACARIAS

(1) OL C 311, 2020 9 18, p. 52.

(2) 2021 m. vasario 9 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2021 m. kovo 9 d. Tarybos sprendimas.

(3) 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (OL L 256, 1991 9 13, p. 51).

(4) Žr. III priedo A dalį.

(5) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).

(6) 2014 m. vasario 11 d. Tarybos sprendimas 2014/164/ES dėl Protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 89, 2014 3 25, p. 7).

(7) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (VRI reglamentas) (OL L 316, 2012 11 14, p. 1).

(8) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(9) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2009/315/TVR dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio (OL L 93, 2009 4 7, p. 23).

(10) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(11) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(12) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).

(13) OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(14) 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (OL L 176, 1999 7 10, p. 31).

(15) OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

(16) 2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas 2008/146/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 53, 2008 2 27, p. 1).

(17) OL L 160, 2011 6 18, p. 21.

(18) 2011 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas 2011/350/ES dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su patikrinimų prie vidaus sienų panaikinimu ir asmenų judėjimu (OL L 160, 2011 6 18, p. 19).

(19) 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo (OL L 146, 2009 6 10, p. 1).

(20) 2015 m. gruodžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2403, kuriuo nustatomos bendrosios deaktyvacijos standartų ir metodų gairės siekiant užtikrinti, kad deaktyvuoti šaunamieji ginklai būtų visiškai netinkami naudoti (OL L 333, 2015 12 19, p. 62).

I PRIEDAS

Šioje direktyvoje „ginklas“ tai:

—	bet kokie šaunamieji ginklai, kaip apibrėžta 1 straipsnyje,

—	kiti nei šaunamieji ginklai, kaip apibrėžta nacionalinės teisės aktuose.

II.

Šios direktyvos tikslais šaunamieji ginklai skirstomi į šias kategorijas:

A kategorija. Uždrausti šaunamieji ginklai

1.	Karinės raketos su sprogstamaisiais užtaisais ir jų paleidimo įtaisai.

2.	Automatiniai šaunamieji ginklai.

3.	Šaunamieji ginklai, kurie užmaskuoti kaip kiti daiktai.

4.	Šaudmenys su pramušančiaisiais, sprogstamaisiais arba padegamaisiais sviediniais ir šių šaudmenų sviediniai.

5.	Pistoletų ir revolverių šoviniai su ekspansyviomis kulkomis ir kulkos tokiems šoviniams, išskyrus atvejus, kai tokius šovinius bei kulkas medžioklei ar sportiniam šaudymui naudoja turintys tam teisę asmenys.

6.	Automatiniai šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, nedarant poveikio 10 straipsnio 5 daliai.

Visi šie centrinio įskėlimo šoviniais šaudantys pusiau automatiniai šaunamieji ginklai:

trumpieji šaunamieji ginklai, iš kurių be pakartotinio užtaisymo galima iššauti daugiau kaip 21 šovinį, jei:

i)	dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 20 šovinių, yra to šaunamojo ginklo dalis, arba

ii)	į jį yra įdėta nuimama dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 20 šovinių;

ilgieji šaunamieji ginklai, iš kurių be pakartotinio užtaisymo galima iššauti daugiau kaip 11 šovinių, jei:

i)	dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 10 šovinių, yra to šaunamojo ginklo dalis, arba

ii)	į jį yra įdėta nuimama dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 10 šovinių.

Pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, t. y. šaunamieji ginklai, kuriais iš pradžių numatyta šaudyti pridėjus prie peties, kurių ilgį galima sumažinti iki mažiau kaip 60 cm neprarandant jų funkcijų naudojant sulankstomą ar teleskopinį apsodą arba apsodą, kurį galima pašalinti nenaudojant įrankių.

9.	Bet kokie šios kategorijos šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos šaudmenimis arba perdirbti į imitacinius ginklus.

B kategorija. Šaunamieji ginklai, kuriems įsigyti reikia leidimo

1.	Pertaisomi trumpieji šaunamieji ginklai.

2.	Vienašūviai trumpieji šaunamieji ginklai, šaudantys centrinio įskėlimo šoviniais.

3.	Vienašūviai trumpieji šaunamieji ginklai, šaudantys žiedinio įskėlimo šoviniais, kurių visas ilgis yra mažesnis kaip 28 cm.

Pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, kurių dėtuvėje ir šovinio lizde kartu telpa: šaunamųjų ginklų, šaudančių žiedinio įskėlimo šoviniais, atveju – daugiau nei trys šoviniai, o šaunamųjų ginklų, šaudančių centrinio įskėlimo šoviniais, atveju – daugiau nei trys bet mažiau nei dvylika šovinių.

5.	Pusiau automatiniai trumpieji šaunamieji ginklai, išskyrus išvardytuosius A kategorijos 7 punkto a papunktyje.

A kategorijos 7 punkto b papunktyje išvardyti pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, kurių dėtuvėje ir šovinio lizde kartu telpa ne daugiau kaip trys šoviniai, kai jų dėtuvė nuimama arba kai nėra neabejotina, kad ginklo neįmanoma su įprastais įrankiais perdirbti į ginklą, kurio dėtuvėje ir šovinio lizde kartu tilptų daugiau kaip trys šoviniai.

7.	Pertaisomi arba pusiau automatiniai ilgieji lygiavamzdžiai šaunamieji ginklai ne ilgesniais kaip 60 cm vamzdžiais.

8.	Bet kokie šios kategorijos šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos šaudmenimis arba perdirbti į imitacinius ginklus.

9.	Pusiau automatiniai šaunamieji ginklai, skirti civiliniam naudojimui, kurie yra panašūs į ginklus su automatiniais mechanizmais, išskyrus išvardytus A kategorijos 6, 7 arba 8 punkte.

C kategorija. Šaunamieji ir kiti ginklai, kuriuos reikia deklaruoti

1.	Pertaisomi ilgieji šaunamieji ginklai, išskyrus išvardytuosius B kategorijos 7 punkte.

2.	Ilgieji šaunamieji ginklai su graižtviniais po kiekvieno šūvio užtaisomais vamzdžiais.

3.	Pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, išskyrus išvardytuosius A arba B kategorijoje.

4.	Vienašūviai trumpieji šaunamieji ginklai, šaudantys žiedinio įskėlimo šoviniais, kurių bendras ilgis ne mažesnis kaip 28 cm.

5.	Bet kokie šios kategorijos šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos šaudmenimis arba perdirbti į imitacinius ginklus.

6.	A arba B kategorijai arba šiai kategorijai priskirti šaunamieji ginklai, kurie buvo deaktyvuoti pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/2403.

7.	Vienašūviai ilgieji lygiavamzdžiai ginklai, pateikti rinkai 2018 m. rugsėjo 14 d. arba po tos datos.

III.

Šio priedo tikslais daiktai, kurie atitinka „šaunamojo ginklo“ apibrėžtį, neturi būti laikomi atitinkančiais tą apibrėžtį jeigu jie:

a)	yra skirti duoti pavojaus signalui, signalizuoti, žmonėms gelbėti, gyvuliams dobti, medžioti harpūnais (žeberklais) arba skirti naudoti pramoniniams arba techniniams tikslams su sąlyga, kad juos galima panaudoti tik nurodytam tikslui;

b)	yra laikomi senoviniais ginklais, kai tokie ginklai nebuvo priskirti II dalyje nustatytoms kategorijoms ir jei jiems taikomos nacionalinių įstatymų nuostatos.

Laukdamos, kol bus suderinta visoje Sąjungoje, šioje dalyje išvardytiems šaunamiesiems ginklams valstybės narės gali taikyti savo nacionalinius įstatymus.

IV.

Šiame priede:

a)	trumpasis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas su ne ilgesniu kaip 30 cm vamzdžiu arba toks, kurio visas ilgis yra ne didesnis kaip 60 cm;

b)	ilgasis šaunamasis ginklas – bet kuris kitas šaunamasis ginklas, išskyrus trumpąjį šaunamąjį ginklą;

c)	automatinis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kuris, iššovus šovinį, kiekvieną kartą automatiškai užsitaiso ir iš kurio, nuspaudus nuleistuką vieną kartą, galima iššauti daugiau nei vieną šovinį;

d)	pusiau automatinis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kuris iššovus šovinį kiekvieną kartą automatiškai užsitaiso ir iš kurio, nuspaudus nuleistuką vieną kartą, galima iššauti tik vieną šovinį;

e)	pertaisomas šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kuris yra sukonstruotas taip, kad, iššovus šovinį, ranka atliekamu veiksmu ginklas turi būti užtaisomas iš dėtuvės arba iš būgnelio;

f)	vienašūvis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas be dėtuvės, kuris prieš kiekvieną šūvį užtaisomas ranka įdedant šovinį į šovinio lizdą arba į užtaisymo išėmą vamzdžio drūtgalyje;

g)	šaudmenys su pramušančiaisiais sviediniais – kariniai šaudmenys, kurių sviedinys yra su metaliniu apvalkalu ir turi kietą pramušančią šerdį;

h)	šaudmenys su sprogstamaisiais sviediniais – kariniai šaudmenys, kurių sviedinys yra su sprogstamuoju užtaisu, sprogstančiu sviediniui atsitrenkus į kliūtį;

i)	šaudmenys su padegamaisiais sviediniais – kariniai šaudmenys, kurių sviedinys yra su cheminiu mišiniu, užsiliepsnojančiu, kai susimaišo su oru arba atsitrenkia į kliūtį.

II PRIEDAS

EUROPOS ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ LEIDIMAS

Leidime turi būti šie skyriai:

a)	turėtojo tapatybę nurodantis skyrius;

b)	ginklo arba šaunamojo ginklo identifikavimo skyrius, įskaitant nuorodą į šioje direktyvoje apibrėžtą kategoriją;

c)	skyrius, kuriame nurodytas leidimo galiojimo laikas;

d)	leidimą išduodančios valstybės narės reikmėms skirtas skyrius (oficialių leidimų tipas ir nuorodos į juos ir t. t.);

e)	kitų valstybių narių darytiniems įrašams skirtas skyrius (oficialūs leidimai atvykti į jos teritoriją ir t. t.);

šie įrašai:

„Šiame leidime nurodyta teisė vykti į kitą valstybę narę turint vieną ar daugiau A, B arba C kategorijai priskirtų šaunamųjų ginklų įgyjama tada, kai iš jau aplankytos valstybės narės iš anksto yra gautas vienas arba daugiau atitinkamų leidimų. Europos šaunamojo ginklo leidime gali būti padarytas įrašas apie tokius leidimus.

Pirmiau nurodytas iš anksto gaunamas leidimas iš esmės nėra būtinas, kai su C kategorijai priskirtu šaunamuoju ginklu vykstama medžioti ar į istorinių įvykių atkūrimo renginį arba kai su A, B ar C kategorijai priskirtu šaunamuoju ginklu vykstama dalyvauti sportinio šaudymo renginiuose, su sąlyga, kad vykstantis asmuo turi Europos šaunamojo ginklo leidimą ir gali patvirtinti savo kelionės priežastį.“

Kai valstybė narė, laikydamasi 11 straipsnio 3 dalies, informuoja kitą valstybę narę, kad laikyti tam tikrus B arba C kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus yra draudžiama arba jiems įsigyti būtinas leidimas, yra daromas vienas iš šių įrašų:

„Vykti į … (nurodoma (-os) valstybė (-ės)) su šaunamuoju ginklu … (identifikavimas) yra draudžiama.“

„Norint vykti į … (nurodoma (-os) valstybė (-ės)) su šaunamuoju ginklu … (identifikavimas) būtina gauti leidimą.“

III PRIEDAS

A DALIS

Panaikinama direktyva ir jos vėlesnių dalinių pakeitimų sąrašas

(nurodytų 26 straipsnyje)

Tarybos direktyva 91/477/EEB	(OL L 256, 1991 9 13, p. 51)
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/51/EB	(OL L 179, 2008 7 8, p. 5)
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/853	(OL L 137, 2017 5 24, p. 22)

B DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai ir taikymo pradžios datos

(nurodyti 26 straipsnyje)

Direktyva	Perkėlimo terminas
91/477/EEB	1992 m. gruodžio 31 d.
2008/51/EB	2010 m. liepos 28 d.
(ES) 2017/853	2018 m. rugsėjo 14 d. (1)

(1) Tačiau pagal Direktyvos (ES) 2017/853 2 straipsnio 2 dalį, „Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad būtų laikomasi Direktyvos 91/477/EEB, iš dalies pakeistos šia direktyva, 4 straipsnio 3 ir 4 dalių, ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 14 d.“.

IV PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Direktyva 91/477/EEB	Ši direktyva
1 straipsnis	1 straipsnis
2 straipsnis	2 straipsnis
3 straipsnis	3 straipsnis
4 straipsnio 1 ir 2 dalys	4 straipsnio 1 ir 2 dalys
4 straipsnio 2a dalis	4 straipsnio 3 dalis
4 straipsnio 3 dalis	4 straipsnio 4 dalis
4 straipsnio 4 dalis	4 straipsnio 5 dalis
4 straipsnio 5 dalis	4 straipsnio 6 dalis
4a straipsnis	5 straipsnis
5 straipsnis	6 straipsnis
5a straipsnis	7 straipsnis
5b traipsnis	8 straipsnis
6 straipsnis	9 straipsnis
7 straipsnio 1–4 dalys	10 straipsnio 1–4 dalys
7 straipsnio 4a dalis	10 straipsnio 5 dalis
7 straipsnio 5 dalis	10 straipsnio 6 dalis
8 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa	11 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
8 straipsnio 1 dalies antra pastraipa	–
–	11 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
8 straipsnio 2 ir 3 dalys	11 straipsnio 2 ir 3 dalys
9 straipsnio 1 dalies įžanginė frazė	12 straipsnio 1 dalies įžanginė frazė
9 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka	12 straipsnio 1 dalies a punktas
9 straipsnio 1 dalies antra įtrauka	12 straipsnio 1 dalies b punktas
9 straipsnio 2 dalis	12 straipsnio 2 dalis
10 straipsnis	13 straipsnis
10a straipsnis	14 straipsnis
10b straipsnis	15 straipsnis
11 straipsnio 1 dalis	16 straipsnio 1 dalis
11 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos įžanginė frazė	16 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos įžanginė frazė
11 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirma įtrauka	16 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punktas
11 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antra įtrauka	16 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punktas
11 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos trečia įtrauka	16 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punktas
11 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos ketvirta įtrauka	16 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos d punktas
11 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos penktoji įtrauka	16 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos e punktas
11 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos šešta įtrauka	16 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos f punktas
11 straipsnio 2 dalies antra, trečia ir ketvirta pastraipos	16 straipsnio 2 dalies antra, trečia ir ketvirta pastraipos
11 straipsnio 3 ir 4 dalys	16 straipsnio 3 ir 4 dalys
12 straipsnis	17 straipsnis
13 straipsnis	18 straipsnis
13a straipsnis	19 straipsnis
13b straipsnis	20 straipsnis
14 straipsnio įžanginė frazė	21 straipsnio įžanginė frazė
14 straipsnio pirma įtrauka	21 straipsnio a punktas
14 straipsnio antra įtrauka	21 straipsnio b punktas
15 straipsnis	22 straipsnis
16 straipsnis	23 straipsnis
17 straipsnis	24 straipsnis
18 straipsnis	–
–	25, 26 ir 27 straipsniai
19 straipsnis	28 straipsnis
I priedas	I priedas
II priedas	II priedas
–	III priedas
–	IV priedas

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 115

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	64 metai 2021m. balandžio 6d.

Turinys		I Įstatymo galią turintys teisės aktai	Puslapis
		DIREKTYVOS
	*	2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/555 dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės, (kodifikuota redakcija)	1

	II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai
	REGLAMENTAI
*	2021 m. kovo 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/556, kuriuo dėl pagrindinės medžiagos natrio chlorido patvirtinimo sąlygų iš dalies keičiami įgyvendinimo reglamentai (ES) 2017/1529 ir (ES) Nr. 540/2011 ( 1 )	26


	(1) Tekstas svarbus EEE.