(1)

pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnio 1 dalį vienas iš Sąjungos tikslų yra skatinti savo tautų gerovę;

(2)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 9 ir 168 straipsnius ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 straipsnį nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis turi būti užtikrinama aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga;

(3)

SESV 168 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga turi papildyti ir remti nacionalinę sveikatos politiką, skatinti valstybių narių bendradarbiavimą ir jų programų tarpusavio koordinavimą, visapusiškai atsižvelgdama į valstybių narių atsakomybę už savo sveikatos politikos nustatymą ir už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą, valdymą bei teikimą;

(4)

siekiant įvykdyti SESV 168 straipsnyje nustatytus reikalavimus, visų pirma pagal ankstesnes Sąjungos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programas buvo imtasi tęstinių veiksmų, būtent numatytų Europos Parlamento ir Tarybos sprendimais Nr. 1786/2002/EB (4) bei Nr. 1350/2007/EB (5) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 282/2014 (6);

(5)

2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad naujo koronaviruso (COVID-19) protrūkis yra pasaulinė pandemija. Ta pandemija sukėlė beprecedentę sveikatos krizę visame pasaulyje, atnešusią sunkių socialinių ir ekonominių padarinių ir žmonių kančių, kurie, visų pirma, paveikė lėtinėmis ligomis sergančius žmones. Be to, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, kurie per COVID-19 krizę yra nepaprastai svarbūs, sveikatai iškilusi didelė rizika;

(6)

valstybės narės, būdamos atsakingos už savo sveikatos politiką, turėtų užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą, rodydamos Europos solidarumą, kaip raginama 2020 m. kovo 13 d. Komisijos komunikate „Suderintas ekonominis atsakas į COVID-19 protrūkį“. Tebesitęsiančios COVID-19 krizės metu įgyta patirtis rodo, kad reikia imtis tolesnių veiksmų Sąjungos lygmeniu siekiant remti valstybių narių bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą. Tuo bendradarbiavimu turėtų būti pagerinta sunkių žmonių infekcijų ir ligų plitimo tarpvalstybiniu mastu parengtis, prevencija ir kontrolė, siekiant kovoti su kitomis didelėmis tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėmis sveikatai, apsaugoti ir gerinti visų Sąjungos gyventojų sveikatą ir gerovę. Pasirengimas yra labai svarbus didinant atsparumą būsimoms grėsmėms. Tame kontekste valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė savanoriškai atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kad būtų pagerintas pasirengimas ir padidintas atsparumas;

(7)

todėl tikslinga nustatyti naują ir sustiprintą 2021–2027 m. laikotarpio Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programą, pavadinimu „ES – sveikatos labui“ (toliau – Programa). Atsižvelgiant į Sąjungos veiksmų tikslus ir Sąjungos kompetenciją visuomenės sveikatos srityje, Programoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama veiksmams, kurių ėmusis bendradarbiaujant ir veikiant kartu Sąjungos lygmeniu jie būtų naudingesni ir veiksmingesni, ir veiksmams, darantiems poveikį vidaus rinkai;

(8)

Programa turėtų būti priemonė skatinti veiksmus tose srityse, kuriose esama Sąjungos pridėtinės vertės, kurią galima parodyti. Tokie veiksmai, be kita ko, turėtų apimti valstybių narių keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais stiprinimą, žinių mainų ar savitarpio mokymosi tinklų rėmimą, tarpvalstybinių grėsmių sveikatai klausimų sprendimą siekiant sumažinti tokių grėsmių riziką ir sušvelninti padarinius, tam tikrų su vidaus rinka susijusių klausimų sprendimą, kurių atžvilgiu Sąjunga gali rasti Sąjungos masto kokybiškų sprendimų, taip sudarydama sąlygas inovacijų sveikatos srityje galimybei ir didindama efektyvumą vengiant veiklos dubliavimo ir optimizuojant finansinių išteklių naudojimą. Programa taip pat turėtų būti remiami pajėgumo didinimo veiksmai, kuriais siekiama gerinti strateginį planavimą, galimybes gauti finansavimą iš įvairių šaltinių ir pajėgumą investuoti į Programos veiksmus ir juos įgyvendinti. Šiuo atžvilgiu pagal Programą turėtų būti teikiama pritaikyta pagalba konkrečioms valstybėms narėms arba valstybių narių grupėms, turinčioms didžiausius poreikius;

(9)

šiame reglamente nustatomas Programos finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto priėmimo procedūros metu turi būti svarbiausia orientacinė suma, kaip tai suprantama 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo, (7) 18 punkte. Šį finansinį paketą sudaro 500 000 000 EUR suma 2018 m. kainomis pagal 2020 m. gruodžio 22 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą deklaraciją dėl konkrečių programų sustiprinimo ir pagrindinių aktų pritaikymo (8);

(10)

siekiant, kad Programa būtų subalansuota ir kryptinga, šiame reglamente turėtų būti nustatytos bendro biudžeto mažiausios ir didžiausios galimos procentinės dalys, skirtos tam tikroms veiksmų sritims, siekiant nustatyti išteklių paskirstymo gaires, susijusias su Programos įgyvendinimu;

(11)

atsižvelgiant į tai, kad tarpvalstybinės grėsmės sveikatai yra didelės, pagal Programą turėtų būti remiamos koordinuotos Sąjungos lygmens visuomenės sveikatos priemonės, skirtos įvairiems tokių grėsmių aspektams šalinti. Siekiant didinti Sąjungos pajėgumą pasirengti bet kokioms būsimoms sveikatos krizėms, į jas reaguoti ir jas valdyti, pagal Programą turėtų būti remiami veiksmai, kurių imamasi pasitelkiant Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1082/2013/ES (9) nustatytus mechanizmus ir struktūras ir kitus susijusius Sąjungos lygmeniu sukurtus mechanizmus ir struktūras, nurodytus Komisijos 2020 m. lapkričio 11 d. komunikate, pavadintame „Europos sveikatos sąjungos kūrimas: ES atsparumo tarpvalstybinėms grėsmėms sveikatai didinimas“, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama stiprinti pasirengimo planavimą ir reagavimo pajėgumą nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu, sustiprinti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ECDC) ir Europos vaistų agentūros (toliau – EMA) vaidmenį ir įsteigti parengties ir reagavimo į ekstremaliąsias sveikatos situacijas instituciją. Tokie veiksmai galėtų apimti reagavimo į sveikatos krizes pajėgumo didinimą, su skiepijimu ir imunizacija susijusias prevencines priemones, griežtesnes priežiūros programas, informacijos apie sveikatą teikimą ir keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais platformas. Atsižvelgiant į tai, pagal Programą turėtų būti skatinama užkirsti kelią Sąjungos masto ir tarpsektorinėms krizėms, joms pasirengti ir stebėti, turėtų būti skatinamas Sąjungos ir valstybių narių lygmenų subjektų valdymo pajėgumas ir reagavimo pajėgumas, įskaitant atsarginių priemonių planavimą ir pasirengimo veiklą, laikantis bendros sveikatos ir sveikatos aspektų integravimo į visų sričių politiką koncepcijų. Programa turėtų padėti sukurti integruotą kompleksinę pranešimo apie riziką sistemą, skirtą visiems sveikatos krizės etapams, būtent – prevencijos, pasirengimo ir reagavimo;

(12)

siekiant didinti pajėgumus Sąjungoje užkirsti kelią ir pasirengti sveikatos krizėms, į jas reaguoti ir jas valdyti, pagal Programą turėtų būti remiami veiksmai, kurių imamasi pasitelkiant atitinkamais Sąjungos teisės aktais nustatytus mechanizmus ir struktūras. Ta parama galėtų apimti reagavimo į sveikatos krizes pajėgumo didinimą, įskaitant atsarginių priemonių planavimą ir pasirengimą, prevencines priemones, pavyzdžiui, susijusias su skiepijimu ir imunizacija, griežtesnes priežiūros programas ir geresnį koordinavimą bei bendradarbiavimą;

(13)

visuomenės sveikatos krizės aplinkybėmis klinikiniai tyrimai ir sveikatos technologijų vertinimas (toliau – SVT) gali padėti greičiau parengti ir nustatyti efektyvias medicinines reagavimo priemones. Todėl pagal Programą turėtų būti galima teikti paramą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiksmams tose srityse;

(14)

siekiant apsaugoti pažeidžiamus asmenis, įskaitant asmenis, sergančius psichikos ligomis ir gyvenančius su užkrečiamosiomis arba neužkrečiamosiomis ir lėtinėmis ligomis arba labiausiai dėl jų kenčiančius, pagal Programą taip pat turėtų būti skatinama imtis veiksmų, kuriais būtų vykdoma prevencija, švelninamas sveikatos krizės šalutinis poveikis tokioms pažeidžiamoms grupėms priklausantiems asmenims ir veiksmų, kuriais gerinama psichinė sveikata;

(15)

per COVID-19 krizę išryškėjo daug sunkumų, įskaitant Sąjungos priklausomybę nuo trečiųjų valstybių, užtikrinti žaliavų ir medžiagų, veikliųjų vaistinių medžiagų, vaistų, medicinos priemonių ir asmeninių apsaugos priemonių, kurių reikia Sąjungoje sveikatos krizių ir ypač pandemijų metu, tiekimą. Todėl pagal Programą turėtų būti remiami veiksmai, kuriais skatinama krizės atveju svarbių produktų gamyba, viešieji pirkimai ir valdymas pačioje Sąjungoje, kuriais siekiama mažinti stygiaus riziką, kartu užtikrinant, kad būtų papildytos kitos Sąjungos priemonės;

(16)

siekiant kuo labiau sušvelninti didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių poveikį visuomenės sveikatai, pagal Programą remiamais veiksmais turėtų būti galima gerinti valstybių narių sveikatos sistemų sąveikumą bendradarbiaujant ir keičiantis geriausia praktika, bei taip pat padidinant bendrų veiksmų skaičių. Tie veiksmai turėtų užtikrinti valstybių narių gebėjimą reaguoti į ekstremalias sveikatai situacijas, kurios apima atsarginių priemonių planavimą, pasirengimo veiklą ir sveikatos priežiūros bei visuomenės sveikatos darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, taip pat nacionalines strategijas atitinkančių mechanizmų, siekiant veiksmingai stebėti nuolatinį krizės laikotarpiu reikalingų prekių ir paslaugų tiekimą ar paskirstymą, sukūrimą;

(17)

informacijos teikimas asmenims labai svarbus vykdant ligų prevenciją ir reaguojant į jas. Todėl Programa turėtų būti remiama plačiajai visuomenei arba konkrečioms asmenų ar specialistų grupėms skirta komunikacijos veikla, kuria siekiama skatinti ligų prevenciją ir sveiką gyvenseną, kovoti su klaidinga informacija ir dezinformacija, susijusia su ligų prevencija, priežastimis ir gydymu, spręsti nepasitikėjimo skiepais problemą ir remti pastangas, skatinančias altruistinį elgesį, pavyzdžiui, organų ir kraujo donorystę, taip papildant nacionalines kampanijas šiais klausimais;

(18)

užtikrinant sinergiją su kitomis Sąjungos programomis, pavyzdžiui, Skaitmeninės Europos programa, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatoma Skaitmeninė Europos programa ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2015/2240, bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013, (toliau – programa „Europos horizontas“), Europos regioninės plėtros fondu, nustatytu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF) ir dėl Sanglaudos fondo, „Europos socialiniu fondu +“ (toliau – ESF+), nustatytu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), programa „InvestEU“, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 (10), ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/241 (11), pagal Programą galėtų būti remiami veiksmai, kuriais skatinama sveikatos paslaugų skaitmeninė transformacija ir didinamas tokių paslaugų sąveikumas, įskaitant Europos sveikatos duomenų erdvės plėtojimą;

(19)

sveikata yra investicija, ir ši koncepcija turėtų būti Programos kertinis akmuo. Jeigu žmonės bus sveiki ir aktyvūs ilgesnį laiką ir, gerinant jų sveikatos raštingumą, jie galės aktyviai kontroliuoti savo sveikatą, tai turės teigiamą poveikį sveikatai, nelygybės ir netolygumų sveikatos priežiūros srityje mažinimui, galimybėms gauti lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų, gyvenimo kokybei, darbuotojų sveikatai, darbo našumui, konkurencingumui ir įtraukumui, o našta nacionalinėms sveikatos priežiūros sistemoms ir nacionaliniams biudžetams bus mažesnė. Programa turėtų būti remiami veiksmai, kuriais siekiama mažinti nelygybę, susijusią su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, ypač kaimo ir atokiose vietovėse, norint užtikrinti įtraukų augimą. Komisija įsipareigojo padėti valstybėms narėms pasiekti 2015 m. rugsėjo 25 d. JT rezoliucijoje „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ (toliau – JT darbotvarkė iki 2030 m.) nustatytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma 3-ąjį darnaus vystymosi tikslą užtikrinti gerą sveikatą ir skatinti visų žmonių ir visų amžiaus grupių gerovę. Todėl Programa turėtų prisidėti prie veiksmų siekiant tų tikslų;

(20)

neužkrečiamąsias ligas dažnai nulemia genetinių, fiziologinių, aplinkos ir elgsenos veiksnių derinys. Neužkrečiamosios ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, psichikos ligos, neurologiniai sutrikimai, lėtinės kvėpavimo sistemos ligos ir diabetas, Europos Sąjungoje yra vienos iš pagrindinių negalios, įvairių sveikatos problemų, išėjimo į pensiją dėl sveikatos ir ankstyvos mirties priežasčių ir sukelia rimtų socialinių ir ekonominių padarinių. Siekiant sumažinti neužkrečiamųjų ligų poveikį asmenims ir visuomenei Sąjungoje ir pasiekti 3-ąjį JT darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslų tikslą, visų pirma (tačiau ne tik) to tikslo 3.4 užduotį, t. y. iki 2030 m. trečdaliu sumažinti ankstyvą mirtingumą nuo neužkrečiamųjų ligų, labai svarbu užtikrinti integruotą atsaką, daugiausia dėmesio skiriant sveikatinimui ir ligų prevencijai visuose atitinkamuose sektoriuose;

(21)

todėl pagal Programą turėtų būti remiamas sveikatinimas ir ligų prevencija ir gerinama psichikos sveikata visą asmens gyvenimą šalinant rizikos sveikatai veiksnius ir skatinant sveikatą lemiančius veiksnius, nes tai taip pat padėtų siekti 3-ojo JT darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslų tikslo. Programa taip pat turėtų padėti siekti tikslų, nustatytų 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ (toliau – Europos žaliasis kursas);

(22)

pagal Programą turėtų būti toliau remiami alkoholio daromos žalos mažinimo ir prevencijos veiksmai, ypatingai daug dėmesio skiriant jaunimo apsaugai;

(23)

lėtinių ligų našta Sąjungoje yra didelė. Visuotinai pripažįstama, kad tuo atžvilgiu labai svarbu yra prevencija ir ankstyvas diagnozavimas. Programa turėtų būti remiami tų sričių veiksmai ir konkrečių Sąjungos ligų prevencijos ir valdymo gairių rengimas ir taip siekiama dirbant kartu sumažinti valstybių narių naštą, kad būtų užtikrintas geresnis ir veiksmingesnis lėtinių ligų valdymas. Demografiniai pokyčiai, visų pirma visuomenės senėjimas, kelia pavojų sveikatos priežiūros sistemų tvarumui. Ypatingą dėmesį būtina skirti su amžiumi susijusioms ligoms ir sutrikimams, pavyzdžiui, demencijai, taip pat su amžiumi susijusioms negalioms;

(24)

vėžys yra antra pagrindinė mirties priežastis valstybėse narėse po širdies ir kraujagyslių ligų. Tai taip pat viena iš neužkrečiamųjų ligų, kurią nulemia bendri rizikos veiksniai ir kurios prevencija bei kontrolė būtų naudinga daugumai piliečių. Prasta mityba, fizinės veiklos stoka, nutukimas, tabako vartojimas ir žalingas alkoholio vartojimas yra rizikos veiksniai, sukeliantys ir kitas lėtines ligas, pvz., širdies ir kraujagyslių ligas, todėl ir vėžio prevencijos programos turėtų būti įgyvendinamos pagal integruotos lėtinių ligų prevencijos principą. Atitinkamos Europos kovos su vėžiu plano, išdėstyto 2021 m. vasario 3 d. Komisijos komunikate, priemonės turėtų būti remiamos pagal Programą ir programos „Europos horizontas“ kovos su vėžiu misiją, ir jos turėtų padėti skatinti integruotą požiūrį, apimantį prevenciją, patikras, ankstyvąją diagnostiką, stebėseną, gydymą ir priežiūrą, taip pat gerinti pacientų ir išgyvenusių asmenų gyvenimo kokybę;

(25)

turėtų būti galimybių remti tyrimus, susijusius su lyties įtaka ligų požymiams, siekiant prisidėti prie šios srities žinių ir švietimo gerinimo, taip stiprinant prevenciją, diagnozavimą, stebėseną ir gydymą;

(26)

Programa turėtų būti vykdoma užtikrinant sinergiją su kitomis Sąjungos politikos sritimis, programomis ir fondais, pavyzdžiui, Skaitmeninės Europos programa, programa „Europos horizontas“, rezervu „rescEU“ pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2019/420 (12), (toliau – „rescEU“ rezervas), Skubios paramos priemone, nustatyta Tarybos reglamentu (ES) 2016/369 (13), ESF+, kurio dalį sudaro Užimtumo ir socialinių inovacijų kryptis, taip pat sinergiją siekiant geriau apsaugoti milijonų Sąjungos darbuotojų sveikatą ir užtikrinti jų saugą, programa „InvestEU“, Bendrosios rinkos programa, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatoma vidaus rinkos, įmonių, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, konkurencingumo, augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų srities bei Europos statistikos programa (Bendrosios rinkos programa) ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 99/2013, (ES) Nr. 1287/2013, (ES) Nr. 254/2014 ir (ES) Nr. 652/2014, ERPF, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone, „Erasmus+“, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatoma „Erasmus+“ – Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa, ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, Europos solidarumo korpuso programa, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatoma Europos solidarumo korpuso programa ir panaikinami reglamentai (ES) 2018/1475 ir (ES) Nr. 375/2014,

ir Sąjungos išorės veiksmų priemonėmis, kaip antai Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė - Europos vaidmuo pasaulyje, iš dalies keičiamas ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2014/ES ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601 ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, ir Pasirengimo narystei paramos priemonė III, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatoma Pasirengimo narystei paramos priemonė III, ir tokiu būdu, kuriuo būtų užtikrinamas papildomumas su tomis sritimis, programomis ir fondais. Tam tikrais atvejais turėtų būti nustatytos bendros taisyklės, kad būtų užtikrintas Sąjungos politikos, programų ir fondų derėjimas bei papildomumas, kartu užtikrinant, kad būtų paisoma tų politikos priemonių ypatumų, ir siekiant suderinti tų politikos priemonių, programų ir fondų strateginius reikalavimus, pavyzdžiui, reikiamas sąlygas pagal ERPF ir ESF+. Komisija ir valstybės narės, rengdamos metines darbo programas, turėtų užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į tokią sinergiją ir papildomumą, kaip numatyta šiame reglamente;

(27)

Komisija turėtų konsultuotis su valstybėmis narėmis „ES – sveikatos labui“ iniciatyvinėje grupėje, kuri turi būti įsteigta šiuo reglamentu, dėl prioritetų ir strateginių Programos gairių, kad užtikrintų Programos ir kitų Sąjungos politikos krypčių, priemonių ir veiksmų derėjimą ir papildomumą, taip pat dėl Programos įgyvendinimo;

(28)

Programa turėtų būti prisidedama kuriant pagrindinių krizės atveju svarbių produktų rezervą ir užtikrinant sinergiją ir papildomumą su „rescEU“ rezervu, skubia parama, nustatyta pagal Reglamentą (ES) 2016/369, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone ir kitomis Sąjungos politikos priemonėmis, programomis ir fondais, prireikus Sąjungos lygmeniu papildant nacionalinius atsargų kaupimo veiksmus;

(29)

didėjant sveikatos priežiūros paslaugų paklausai, valstybių narių sveikatos priežiūros sistemoms tampa problemiška įsigyti vaistų ir juos įpirkti. Siekiant užtikrinti geresnę visuomenės sveikatos apsaugą, pacientų saugą ir įgalinimą Sąjungoje, labai svarbu, kad pacientai ir sveikatos sistemos galėtų gauti tvarių, veiksmingų, lygiaverčių, prieinamų ir kokybiškų vaistų, be kita ko, tarpvalstybiniu mastu, ir kad jie galėtų tais vaistais visapusiškai naudotis, remdamiesi skaidria, nuoseklia ir į pacientą orientuota medicinine informacija;

(30)

atsižvelgiant, be kita ko, į didėjančią sveikatos priežiūros paslaugų paklausą, pagal Programą turėtų būti remiama Sąjungos vaistų ir medicinos priemonių stygiaus stebėjimo, duomenų apie stygių teikimo ir pranešimo sistemos plėtra, kad būtų išvengta vidaus rinkos susiskaidymo ir užtikrinamas didesnis tų vaistų ir medicinos priemonių prieinamumas ir įperkamumas, sykiu mažinant jų tiekimo grandinių priklausomybę nuo trečiųjų valstybių. Todėl Programa turėtų būti skatinama vaistų ir medicinos priemonių gamyba Sąjungoje. Visų pirma, siekiant spręsti nepatenkintų medicininių poreikių problemą, pagal Programą turėtų būti remiami klinikiniai tyrimai ir realiomis sąlygomis gaunamų duomenų rinkimas, kad būtų kuriami veiksmingi vaistai, išduodami jų leidimai, jie vertinami ir suteikiamos galimybės jų gauti, įskaitant generinius ir biologiškai panašius vaistus, medicinos priemones ir gydymą, atitinkamai turėtų būti skatinami moksliniai tyrimai ir naujų vaistų kūrimas, ypatingą dėmesį skiriant antimikrobinėms medžiagoms ir vakcinoms, siekiant kovoti su įgytu atsparumu antimikrobinėms medžiagoms ir ligomis, kurių galima išvengti skiepijant, turėtų būti propaguojamos paskatos didinti antimikrobinių medžiagų gamybos pajėgumą, plėsti individualiems poreikiams pritaikytą gydymą ir skiepijimą ir turėtų būti skatinama skaitmeninė sveikatos priežiūros produktų ir platformų, kuriose stebima ir renkama informacija apie vaistus, transformacija. Programa taip pat turėtų pagerinti sprendimų dėl vaistų priėmimą, nes bus suteikiama galimybė gauti realiomis sąlygomis vykdomos sveikatos priežiūros duomenų ir juos analizuoti. Programa taip pat turėtų padėti užtikrinti geriausią mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimą ir sudaryti palankesnes sąlygas įsisavinti, plėtoti ir diegti sveikatos srities inovacijas sveikatos priežiūros sistemose ir klinikinėje praktikoje;

(31)

kadangi optimaliai tiekiant ir naudojant vaistus ir ypač antimikrobines medžiagas naudos gauna tiek asmenys, tiek sveikatos sistemos, pagal Programą turėtų būti skatinama juos naudoti apdairiai ir veiksmingai, laikantis bendros sveikatos koncepcijos ir Bendros sveikatos koncepcija grindžiamo Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų plano, kuris išdėstytas 2017 m. birželio 29 d. Komisijos komunikate, ir „Europos Sąjungos strateginio požiūrio į vaistus aplinkoje“, kuris išdėstytas 2019 m. kovo 11 d. Komisijos komunikate. Pagal Programą taip pat turėtų būti skatinama imtis priemonių, kuriomis būtų gerinamas rizikos aplinkai, susijusios su vaistų gamyba, naudojimu ir šalinimu, vertinimas ir tinkamas valdymas;

(32)

Sąjungos sveikatos srities teisės aktai daro tiesioginį poveikį visuomenės sveikatai, asmenų gyvenimui, sveikatos sistemų veiksmingumui bei atsparumui ir tinkamam vidaus rinkos veikimui. Sveikatos apsaugai Sąjungoje užtikrinti itin svarbi vaistų ir technologijų, įskaitant vaistus, medicinos priemones ir medžiagas, gautas iš žmogaus, reglamentavimo sistema, taip pat tabako teisės aktų, pacientų teisių į tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą ir didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai reglamentavimo sistema. Todėl pagal Programą turėtų būti remiamas Sąjungos sveikatos teisės aktų rengimas, įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas ir, bendradarbiaujant su atitinkamomis institucijomis, pvz., EMA ir ECDC, turėtų būti generuojami kokybiški, palyginami ir patikimi duomenys, įskaitant realiomis sąlygomis vykdomos sveikatos priežiūros duomenis, kuriais būtų grindžiamas politikos formavimas ir stebėsena, nustatomi tikslai ir kuriamos pažangos vertinimo priemonės;

(33)

Europos referencijos centrų tinklai (toliau – ERCT), įsteigti pagal Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2011/24/ES (14), yra virtualūs tinklai, apimantys sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus visoje Europoje. Jais siekiama paskatinti diskusijas apie sudėtingas arba retąsias ligas ir sutrikimus, kuriems reikia labai specializuoto gydymo, sutelktų žinių ir išteklių. Kadangi ERCT gali sudaryti daugiau galimybių nustatyti diagnozę ir teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas retosiomis ligomis sergantiems pacientams ir gali veikti kaip medicinos mokymo, mokslinių tyrimų ir informacijos sklaidos centrai, Programa turėtų padėti didinti tinklaveikos mastą ERCT ir kituose tarpvalstybiniuose tinkluose;

(34)

ERCT ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, judantiems iš vienos valstybės narės į kitą, yra pavyzdinės sritys, kuriose integruotas valstybių narių darbas turi didelės pridėtinės vertės ir suteikia didelių galimybių padidinti sveikatos sistemų veiksmingumą, taigi ir pagerinti visuomenės sveikatą apskritai. Bendradarbiavimas, kiek tai susiję su SVT, irgi turi pridėtinės vertės valstybėms narėms. Todėl pagal Programą turėtų būti remiama veikla, kuria sudaromos sąlygos integruotam, tvariam ir koordinuotam darbui, nes tai taip pat padeda skatinti įgyvendinti geriausią praktiką, kuria siekiama turimus išteklius kuo veiksmingiau paskirstyti atitinkamiems gyventojams ir teritorijoms, kad jų poveikis būtų kuo didesnis;

(35)

šiai Programai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (15) (toliau – Finansinis reglamentas). Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams;

(36)

taikant šį reglamentą finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius atitinkamų veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Pasirenkant turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotųjų normų finansavimą ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje. Paramos gavėjams taikomi techninės ir finansinės atskaitomybės reikalavimai turėtų būti tokie, kad užtikrintų, kad laikomasi taikytinų finansinių nuostatų ir kuo labiau mažinama administracinė našta;

(37)

siekiant optimizuoti investicijų, kurios visiškai arba iš dalies finansuojamos iš Sąjungos biudžeto, pridėtinę vertę, ypač turėtų būti siekiama Programos ir kitų Sąjungos programų, įskaitant programas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, sinergijos. Siekiant kuo labiau padidinti šią sinergiją ir išvengti dubliavimosi, turėtų būti numatyti atitinkami mechanizmai, įskaitant sudėtinį finansavimą pagal Programos ar kitos Sąjungos programos veiksmą, kol toks sudėtinis finansavimas neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. Tuo tikslu šiame reglamente turėtų būti nustatytos atitinkamos taisyklės, visų pirma dėl galimybės deklaruoti tas pačias sąnaudas ar išlaidas proporcingai pagal Programą ir kitą Sąjungos programą, siekiant užtikrinti, kad būtų išsami ir skaidri atskaitomybė;

(38)

atsižvelgiant į specifinį Programos tikslų ir veiksmų pobūdį, atitinkamos valstybių narių kompetentingos institucijos kai kuriais atvejais galės geriausiai įgyvendinti su Programa susijusius veiksmus. Todėl tos valstybių narių paskirtos institucijos turėtų būti laikomos paramos gavėjais pagal Finansinio reglamento 195 straipsnį ir dotacijos toms institucijoms turėtų būti skiriamos neskelbiant kvietimų teikti pasiūlymus. Investicijos pagal Programą turėtų būti įgyvendinamos glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis;

(39)

pagal Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalį dotacija gali būti skirta jau pradėtam veiksmui, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, jog veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant susitarimą dėl dotacijos. Tačiau išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, nėra tinkamos finansuoti išlaidos, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus. Siekiant išvengti bet kokio Sąjungos paramos sutrikdymo, kuris galėtų pakenkti Sąjungos interesams, finansavimo sprendime turėtų būti įmanoma ribotą laikotarpį 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos vykdymo pradžioje ir tik tinkamai pagrįstais atvejais nustatyti, kad veikla ir išlaidos tinkamos finansuoti nuo 2021 finansinių metų pradžios, net jei ta veikla buvo vykdoma ir tos išlaidos patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką;

(40)

ERCT tvirtina ERCT valstybių narių taryba, laikydamasi Komisijos įgyvendinimo sprendime 2014/287/ES nustatytos patvirtinimo procedūros (16). Todėl ERCT turėtų būti laikomi paramos gavėjais pagal Finansinio reglamento 195 straipsnį ir dotacijos ERCT turėtų būti skiriamos neskelbiant kvietimų teikti pasiūlymus. Tiesioginės dotacijos taip pat turėtų būti skiriamos kitiems subjektams, paskirtiems pagal Sąjungos taisykles, pavyzdžiui, etaloninėms laboratorijoms ir centrams, kompetencijos centrams ir tarptautiniams tinklams;

(41)

atsižvelgiant į bendrai sutartas solidarumo vertybes, susijusias su teisinga ir visuotine kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų aprėptimi, kurios sudaro šios srities Sąjungos politikos pagrindą, ir į tai, kad Sąjungai tenka pagrindinis vaidmuo spartinant pažangą, koordinuojant pasaulinių sveikatos problemų sprendimą ir bendradarbiaujant šiais klausimais, kaip nurodyta 2010 m. gegužės 10 d. Tarybos išvadose dėl ES vaidmens sprendžiant visuotinės sveikatos uždavinius, ir kaip išsakyta JT darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tiksluose, pagal Programą turėtų būti sustiprinta Sąjungos parama tarptautinėms ir pasaulinėms sveikatos srities iniciatyvoms, ypač PSO iniciatyvoms, kuriomis siekiama gerinti sveikatą, mažinant sveikatos netolygumus ir didinant apsaugą nuo pasaulinių grėsmių sveikatai;

(42)

siekiant kuo labiau padidinti veiksmų Sąjungos ir tarptautiniu lygiu rezultatyvumą bei veiksmingumą, įgyvendinant Programą turėtų būti plėtojamas bendradarbiavimas su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Jungtinėmis Tautomis ir Pasaulio banku, Europos Taryba ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Siekiant padidinti poveikį, taip pat reikėtų siekti sąveikos su nacionalinėmis valstybių narių organizacijomis, dirbančiomis visuotinės sveikatos srityje. Pagal Tarybos sprendimą 2013/755/ES (17) užjūrio šalyse bei teritorijose (UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai turėtų atitikti reikalavimus gauti finansavimą pagal Programą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(43)

Programos įgyvendinimas turėtų būti remiamas vykdant plataus masto informavimo veiklą, siekiant užtikrinti, kad pilietinės visuomenės nuomonei ir poreikiams būtų tinkamai atstovaujama ir į juos būtų atsižvelgiama. Šiuo tikslu Komisija kartą per metus turėtų prašyti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, be kita ko, pilietinės visuomenės bei pacientų asociacijų atstovų, mokslininkų ir sveikatos priežiūros specialistų organizacijų, grįžtamosios informacijos apie Programos prioritetus ir strategines gaires, taip pat apie poreikius, kurie turėtų būti įtraukti į Programą. Kiekvienais metais prieš baigdama rengti darbo programas, Komisija taip pat turėtų informuoti Europos Parlamentą apie parengiamojo darbo eigą ir informavimo veiklos, susijusios su suinteresuotaisiais subjektais, rezultatus;

(44)

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose bendradarbiaudamos pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą (18), kuriame numatyta, kad tokios programos įgyvendinamos pagal tą susitarimą priimtu sprendimu. Į šį reglamentą turėtų būti įtraukta konkreti nuostata, pagal kurią reikalaujama, kad trečiosios valstybės, kurios dalyvauja Programoje, suteiktų būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją;

(45)

reikėtų glaudžiau bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis keičiantis žiniomis ir geriausia praktika siekiant geresnio sveikatos sistemų pasirengimo ir reagavimo pajėgumo;

(46)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (19), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (20), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (21) ir (ES) 2017/1939 (22) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, OLAF turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (23), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas;

(47)

pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(48)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tomis Finansiniame reglamente nustatytomis taisyklėmis visų pirma reglamentuojama biudžeto nustatymo ir įgyvendinimo dotacijomis, viešaisiais pirkimais, apdovanojimais, netiesioginiu vykdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine pagalba ir išorės ekspertų išlaidų atlyginimu procedūra ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtose taisyklėse taip pat numatyta bendra Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų sistema;

(49)

atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimu įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, ir pasiekti JT darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslus, Programa turėtų padėti integruoti klimato srities veiksmus į Sąjungos politiką ir prisidėti prie siekio bent 30 % Sąjungos biudžeto ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės, nustatytos Tarybos reglamentu (ES) 2020/2094 (24), išlaidų bendros sumos skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Programos lėšomis turėtų būti remiama veikla, kurią vykdant visapusiškai laikomasi Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartų bei prioritetų ir Europos žaliajame kurse nustatyto žalos nedarymo principo. Rengiant ir įgyvendinant Programą turėtų būti nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant tarpinį vertinimą;

(50)

remiantis SESV 8 straipsniu, visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir propaguoti jų lygybę. Visais Programos vertinimo, rengimo, įgyvendinimo ir stebėsenos etapais turėtų būti atsižvelgiama lyčių lygybę, taip pat į teises ir lygias galimybes visiems bei tų tikslų integravimą ir jie visais tais etapais turėtų būti skatinami;

(51)

Programos politikos tikslų taip pat gali būti siekiama pasitelkiant „InvestEU“ fondo, numatyto programa „InvestEU“, finansines priemones ir biudžeto garantijas. Finansinė parama turėtų būti naudojama proporcingai sprendžiant rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemas. Programos lėšomis remiami veiksmai neturėtų dubliuotis su privačiuoju finansavimu ar jo išstumti arba iškraipyti konkurencijos vidaus rinkoje. Iš esmės veiksmai turėtų turėti Sąjungos pridėtinės vertės;

(52)

Programa turėtų būti įgyvendinama taip, kad būtų paisoma valstybių narių atsakomybės už savo sveikatos politikos nustatymą ir už sveikatos paslaugų bei sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą. Turėtų būti užtikrintas aktyvus valstybių narių dalyvavimas valdant ir įgyvendinant Programą;

(53)

atsižvelgiant į tarpvalstybinių grėsmių sveikatai pobūdį ir galimą mastą, valstybės narės vienos negali deramai pasiekti tikslų apsaugoti Sąjungos gyventojus nuo tokių grėsmių ir pagerinti sveikatos krizių prevenciją ir pasirengimą krizėms. Pagal ES sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą taip pat gali būti imamasi Sąjungos lygmens veiksmų paremti valstybių narių pastangas siekiant aukšto lygio visuomenės sveikatos apsaugos, gerinti vaistų, medicinos priemonių ir sveikatos krizės atveju svarbių produktų ir paslaugų pasiekiamumą, tvarumą, priimtinumą, prieinamumą, saugumą ir įperkamumą Sąjungoje, remti inovacijas, remti integruotą bei koordinuotą valstybių narių darbą ir geriausios praktikos įgyvendinimą, taip pat visoje Sąjungoje mažinti nelygybę ir netolygumus sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo srityje tokiu būdu, kad būtų padidintas našumas ir pridėtinė vertė, kurios nebūtų įmanoma sukurti nacionalinio lygmens veiksmais, tuo pačiu paisant valstybių narių kompetencijos ir atsakomybės Programos veiksmų srityse. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(54)

kad būtų galima atlikti reikiamus patikslinimus, būtinus Programos tikslams pasiekti, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, susijusius su šio reglamento II priede nustatytų rodiklių peržiūra, keitimu ir papildomų rodiklių įtraukimu. Ypač svarbu, kad Komisija, atlikdama parengiamąjį darbą, tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (25) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turi gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turi būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(55)

valstybės narės ir dalyvaujančios valstybės paskyrė nacionalinius ryšių punktus, kad jie padėtų Komisijai propaguoti trečiąją Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programą (2014–2020 m.), nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 282/2014, ir, kai tinkama, skleisti jos rezultatus ir turimą informaciją apie jos poveikį valstybėse narėse ir dalyvaujančiose valstybėse. Atsižvelgiant į tokios veiklos svarbą, tikslinga remti tokią veiklą pagal Programą, siekiant tęsti tą veiklą tęsti;

(56)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos metinės darbo programos pagal šio reglamento kriterijus, patvirtinami tam tikri tinkami finansuoti veiksmai ir nustatomos taisyklės dėl Programos veiksmams įgyvendinti būtinų techninių ir administracinių priemonių ir dėl vienodų duomenų, reikalingų Programos įgyvendinimui stebėti, rinkimo šablonų. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (26). Tiems įgyvendinimo aktams priimti turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra, atsižvelgiant į tai, kad jie susiję su didelį poveikį turinčia Programa;

(57)

Programos vertė ir poveikis turėtų būti reguliariai ir atidžiai stebimi ir vertinami. Atliekant vertinimą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama Programos tikslams ir atsižvelgiama į tai, kad Programos tikslams pasiekti gali prireikti laikotarpio, kuris yra ilgesnis nei Programos trukmė. Tuo tikslu turėtų būti parengta tarpinė vertinimo ataskaita, taip pat vertinimo ataskaita Programos pabaigoje, kad būtų galima įvertinti, kaip įgyvendinami Programos prioritetai;

(58)

kadangi trečioji Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programa (2014–2020 m.), baigė galioti, Reglamentu (ES) Nr. 282/2014 tapo nebeaktualus ir turėtų būti panaikintas;

(59)

siekiant užtikrinti paramos sveikatos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas įgyvendinimą pradėti nuo 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos pradžios, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.,

(1)

COVID-19 pandemija yra didžiulis sukrėtimas pasaulio ir Sąjungos ekonomikai ir ji turi didelį socialinį ir ekonominį poveikį visose valstybėse narėse ir regionuose. Dėl būtinų koronaviruso plitimo stabdymo priemonių ekonominė veikla Sąjungoje labai sumažėjo. Numatoma, kad Sąjungos BVP sumažėjimas 2020 m. sieks maždaug 7,4 % – daug daugiau nei per 2009 m. finansų krizę. Investicinė veikla reikšmingai sumažėjo. Silpnąsias vietas, pvz., pernelyg didelę strateginių pramonės šakų priklausomybę nuo nediversifikuotų išorės tiekimo šaltinių ir ypatingos svarbos infrastruktūros trūkumą reikia taisyti, visų pirma reikia padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ), įskaitant labai mažas įmones, pvz., įvairinant ir stiprinant strategines vertės grandines, kad Sąjunga galėtų tinkamiau reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, taip pat kad padidėtų visos ekonomikos atsparumas ir sykiu, laikantis jos taisyklių, būtų išlaikomas atvirumas konkurencijai ir prekybai. Net ir prieš pandemiją, nors investicijų ir BVP santykis Sąjungoje pamažu gerėjo, jis vis dar buvo mažesnis už tą, kurio būtų galima tikėtis per tvirtą atsigavimą, ir nepakankamas, kad kompensuotų po 2009 m. krizės ne vienus metus trukusį investicijų deficitą. Dar svarbiau tai, kad dabartiniai investicijų lygiai ir prognozės neaprėpia visų struktūrinių investicijų, Sąjungai reikalingų, kad būtų vėl užkurtas ir išlaikytas ilgalaikis augimas atsižvelgiant į technologinius pokyčius ir pasaulinę konkurenciją, be kita ko, inovacijų, įgūdžių, infrastruktūros, MVĮ srityse, ir į būtinybę spręsti tokius esminius visuomenės uždavinius kaip tvarumas ir visuomenės senėjimas. Todėl, siekiant įgyvendinti Sąjungos politikos tikslus ir remti greitą, tvarų, įtraukų, ilgalaikį ir tinkamai vykdomą ekonomikos atgaivinimą, būtina teikti paramą, kuri padėtų spręsti rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemas ir mažinti investicijų deficitą tiksliniuose sektoriuose;

(2)

atliktuose vertinimuose pabrėžiama, kad dėl finansinių priemonių, taikytų pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, įvairovės neišvengta tam tikro jų taikymo srities dubliavimosi. Dėl tos įvairovės taip pat kilo painiavos tarpininkams ir galutiniams gavėjams, nes jie susidūrė su skirtingomis atitikties reikalavimams ir ataskaitų teikimo taisyklėmis. Dėl to, kad nėra suderintų taisyklių, nebuvo galimybių derinti kelis Sąjungos fondus, nors toks derinimas būtų buvęs naudingas įgyvendinant tokius paramos projektus, kuriems reikalingas įvairių rūšių finansavimas. Todėl, remiantis pagal Investicijų planą Europai įsteigto Europos strateginių investicijų fondo (toliau – ESIF) patirtimi, turėtų būti įsteigtas vienas bendras fondas – „InvestEU“ fondas, – kuris teiktų veiksmingesnę paramą integruodamas ir supaprastindamas pagal bendrą biudžeto garantijų sistemą siūlomą finansavimą, taip sustiprinant Sąjungos paramos poveikį ir kartu sumažinant Sąjungos biudžeto sąnaudas;

(3)

per pastaruosius metus Sąjunga priėmė plataus užmojo strategijų, kuriomis siekiama baigti kurti vidaus rinką ir skatinti tvarų integracinį augimą bei darbo vietų kūrimą. Tokios strategijos apima 2010 m. kovo 3 d. Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“, 2015 m. rugsėjo 30 d. Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planą, 2015 m. gruodžio 2 d. iniciatyvą „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“, 2016 m. liepos 20 d. komunikatą „Europos mažataršio judumo strategija“, 2016 m. spalio 26 d. Europos kosmoso strategiją, 2016 m. lapkričio 30 d. dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“, 2016 m. lapkričio 30 d. Europos gynybos veiksmų planą, 2017 m. birželio 7 d. komunikatą „Pradeda veikti Europos gynybos fondas“, 2017 m. gruodžio 13 d. Tarpinstitucinę deklaraciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio, 2018 m. gegužės 22 d. Naująją Europos kultūros darbotvarkę, 2019 m. gruodžio 11 d. Europos žaliąjį kursą, 2020 m. sausio 14 d. Europos žaliojo kurso investicijų planą, 2020 m. sausio 14 d. iniciatyvą „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“, 2020 m. vasario 19 d. strategiją „Europos skaitmeninės ateities formavimas“, „Europos duomenų strategiją“ ir baltąją knygą „Dirbtinis intelektas. Europos požiūris į kompetenciją ir pasitikėjimą“, 2020 m. kovo 10 d. Naująją Europos pramonės strategiją ir 2020 m. kovo 10 d. Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategiją. „InvestEU“ fondas turėtų padėti išnaudoti ir sustiprinti tų viena kitą papildančių strategijų sinergiją, teikdamas paramą investicijoms ir galimybes gauti finansavimą. Be to, Sąjunga priėmė Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 (3);

(4)

Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras yra pagrindas, kuriuo remiantis nustatomi nacionalinių reformų prioritetai ir stebimas jų įgyvendinimas. Valstybės narės, prireikus bendradarbiaudamos su vietos ir regionų valdžios institucijomis, parengia nacionalines daugiametes investicijų strategijas tiems reformų prioritetams įgyvendinti. Tos strategijos turėtų būti pristatomos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis kaip prioritetinių investicinių projektų, kurie bus remiami nacionalinėmis, Sąjungos arba abejomis lėšomis, apibrėžimo ir koordinavimo priemonė. Tos strategijos taip pat turėtų padėti nuosekliai naudotis Sąjungos finansavimu ir maksimaliai padidinti finansinės paramos, kuri bus gaunama iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų, taip pat pagal Europos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/241 (4) ir programą „InvestEU“, pridėtinę vertę;

(5)

„InvestEU“ fondas turėtų prisidėti prie Sąjungos konkurencingumo ir socialinės bei ekonominės konvergencijos bei sanglaudos didinimo, be kita ko, inovacijų ir skaitmeninimo srityse, prie išteklių naudojimo efektyvumo didinimo pagal žiedinės ekonomikos principus, prie Sąjungos ekonomikos augimo tvarumo ir įtraukumo, taip pat Sąjungos kapitalo rinkų socialinio atsparumo ir integruotumo, be kita ko, taikant tokius sprendimus, kuriais siekiama mažinti tokių rinkų susiskaidymą ir diversifikuoti Sąjungos įmonėms skiriamo finansavimo šaltinius. Tuo tikslu iš „InvestEU“ fondo turėtų būti remiami techniškai ir ekonomiškai perspektyvūs projektai, nustatant skolos naudojimo, rizikos pasidalijimo ir nuosavo bei kvazinuosavo kapitalo priemonių, pagrįstų atitinkamai Sąjungos biudžeto garantija ir įgyvendinančiųjų partnerių finansiniais įnašais, sistemą. „InvestEU“ fondas turėtų būti orientuotas į paklausą ir sykiu jo veikla turėtų būti siekiama užtikrinti strateginę ilgalaikę naudą pagrindinėse Sąjungos politikos srityse, kurios kitu atveju nebūtų finansuojamos ar būtų finansuojamos nepakankamai, taip prisidedant prie Sąjungos politikos tikslų įgyvendinimo. Parama iš „InvestEU“ fondo turėtų apimti įvairiausius sektorius ir regionus, tačiau reikėtų vengti per didelės sektorinės ar geografinės koncentracijos, taip pat turėtų būti palengvinta prieiga prie projektų, kuriuose dalyvauja partneriai iš įvairių Sąjungos regionų, įskaitant projektus, skatinančius tinklų, branduolių ir skaitmeninių inovacijų centrų plėtrą, finansavimo;

(6)

kultūra ir kūryba yra svarbūs ir greitai augantys Sąjungos sektoriai, galintys atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant tvarų ekonomikos gaivinimą, kuriuose iš intelektinės nuosavybės ir individualaus kūrybiškumo kuriama ekonominė ir kultūrinė vertė. Tačiau per COVID-19 krizę įvesti socialinių ryšių apribojimai turėjo didelį neigiamą ekonominį poveikį tiems sektoriams. Be to, nematerialus tų sektorių turto pobūdis riboja tų sektorių MVĮ ir organizacijų galimybes gauti privatų finansavimą, kuris yra būtinas norint investuoti, plėsti veiklą ir konkuruoti tarptautiniu lygmeniu. Įgyvendinant programą „InvestEU“ turėtų būti ir toliau palengvinamos tuose sektoriuose veikiančių MVĮ ir organizacijų galimybės gauti finansavimą. Kultūros ir kūrybos, garso ir vaizdo bei žiniasklaidos sektoriai skaitmeniniame amžiuje yra labai svarbūs žodžio laisvei ir kultūrinei įvairovei bei demokratinės ir darnios visuomenės kūrimui ir yra neatsiejama mūsų suverenumo ir autonomijos dalis. Nuo investicijų į tuos sektorius priklauso jų konkurencingumas ir jų ilgalaikis pajėgumas aukštos kokybės turinį kurti ir skleisti plačiai auditorijai tarpvalstybiniu mastu;

(7)

siekiant skatinti tvarius ir įtraukius augimą, investicijas ir užimtumą ir taip prisidėti prie gerovės didinimo, teisingesnio pajamų paskirstymo ir didesnės ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Sąjungoje, „InvestEU“ fondas turėtų remti investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, įskaitant kultūros paveldą; „InvestEU“ fondo finansuojami projektai turėtų atitikti Sąjungos aplinkos ir socialinius standartus, įskaitant darbuotojų teisių standartus. Per „InvestEU“ fondą taikomos intervencinės priemonės turėtų papildyti Sąjungos paramą, teikiamą dotacijomis;

(8)

Sąjunga patvirtino tikslus, nustatytus Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. (toliau – Darbotvarkė iki 2030 m.), jos darnaus vystymosi tiksluose ir Paryžiaus susitarime, priimtame pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (5) (toliau – Paryžiaus susitarimas), taip pat Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programoje (2015–2030 m.). Norint pasiekti tuos tikslus, taip pat tikslus, kurie nustatyti Sąjungos aplinkos politikoje, reikia smarkiai suintensyvinti veiksmus darnaus vystymosi srityje. Todėl „InvestEU“ fondo struktūroje turėtų aiškiai atsispindėti tvaraus vystymosi principai;

(9)

programa „InvestEU“ turėtų padėti kurti Sąjungoje tvarią finansų sistemą, kuri remtų privačiojo kapitalo perorientavimą į tvarias investicijas, atsižvelgiant į 2018 m. kovo 8 d. Komisijos komunikate „Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planas“ ir 2020 m. sausio 14 d. Komisijos komunikate dėl Europos žaliojo kurso investicijų plano nustatytus tikslus;

(10)

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita, vykdomos laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir įsipareigojimo siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, taip pat ES poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m. tikslo ir Sąjungos naujų 2030 m. klimato tikslų, svarbą, veiksmais pagal šį reglamentą turėtų būti prisidedama siekiant tikslo, kad 30 % visų DFP išlaidų būtų skiriama klimato politikos tikslų integravimui, ir siekti, kad 7,5 % biudžeto išlaidų atspindėtų biologinės įvairovės srities išlaidas 2024 m., ir 10 % 2026 ir 2027 m., kartu atsižvelgiant į persidengiančius klimato ir biologinės įvairovės tikslus. Tikimasi, kad pagal programą „InvestEU“ įgyvendinamais veiksmais ne mažiau kaip 30 % bendro programos „InvestEU“ finansinio paketo bus skirta klimato tikslams įgyvendinti;

(11)

„InvestEU“ fondo įnašas siekiant klimato tikslo bus stebimas naudojantis ES klimato stebėjimo sistema, kurią Komisija parengs bendradarbiaudama su potencialiais įgyvendinančiaisiais partneriais, tinkamai naudodama Reglamente (ES) 2020/852 nustatytus kriterijus, skirtus įvertinti, ar ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu. Programa „InvestEU“ taip pat turėtų būti padedama įgyvendinti kitus darnaus vystymosi tikslų aspektus;

(12)

Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtame 2018 m. pranešime dėl visuotinių grėsmių nurodyta, kad penkios iš dešimties didžiausių grėsmių pasaulio ekonomikai yra susijusios su aplinka. Šios grėsmės – oro, dirvožemio, vidaus vandenų ir vandenynų tarša, ekstremalios oro sąlygos, biologinės įvairovės nykimas ir nesėkmės mėginant sušvelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti. Aplinkos apsaugos principai įtvirtinti Sutartyse ir daugelyje Sąjungos politikos sričių. Todėl į operacijas, susijusias su „InvestEU“ fondu, turėtų būti skatinama sistemingai integruoti aplinkos apsaugos tikslus. Aplinkos apsaugos, taip pat su ja susijusios rizikos prevencijos ir valdymo aspektai turėtų būti integruojami į investicijų rengimo ir įgyvendinimo procesus. Sąjunga taip pat turėtų stebėti savo išlaidas, susijusias su biologine įvairove ir oro taršos kontrole, kad galėtų įvykdyti ataskaitų teikimo prievoles pagal Biologinės įvairovės konvenciją (6) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284 (7). Todėl aplinkos tvarumo tikslams skirtos investicijos turėtų būti stebimos naudojant bendras metodikas, atitinkančias pagal kitas Sąjungos programas parengtas metodikas, taikomas klimato, biologinės įvairovės ir oro taršos valdymo srityse, kad būtų galima įvertinti individualų ir bendrą investicijų poveikį pagrindiniams gamtinio kapitalo komponentams, būtent orui, vandeniui, žemei ir biologinei įvairovei;

(13)

investicinius projektus, kuriems teikiama didelė Sąjungos parama, visų pirma infrastruktūros srityje, turėtų patikrinti įgyvendinantysis partneris, kad nustatytų, ar jie daro poveikį aplinkai ar klimatui arba socialinį poveikį. Tokį poveikį turintiems investiciniams projektams turėtų būti taikomas tvarumo patikrinimas pagal gaires, kurias turėtų parengti Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su galimais įgyvendinančiaisiais partneriais pagal programą „InvestEU“. Rengiant tas gaires turėtų būti tinkamai naudojami Reglamente (ES) 2020/852 nustatyti kriterijai, skirti įvertinti, ar ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, ir atitinka būtinąsias socialines apsaugos priemones ir kitoms Sąjungos programoms parengtas gaires. Vadovaujantis proporcingumo principu į tokias gaires turėtų būti įtrauktos tinkamos nuostatos, padedančios vengti bereikalingos administracinės naštos, o projektams, kurie nesiekia tam tikros gairėse nustatytos apimties, neturėtų būti taikomas tvarumo patikrinimas. Tais atvejais, kai įgyvendinantysis partneris nusprendžia, kad tvarumo patikrinimo atlikti nereikia, jis turi tai pagrįsti „InvestEU“ fondo tikslais įsteigtam Investicijų komitetui (toliau – Investicijų komitetas). Su klimato tikslų siekimu nesuderinamos operacijos turėtų būti laikomos neatitinkančiomis pagal šį reglamentą teikiamos paramos reikalavimų;

(14)

žemi investicijų į infrastruktūrą lygio rodikliai Sąjungoje, vyravę per finansų krizę ir dabar per COVID-19 krizę, pakenkė Sąjungos galimybėms skatinti tvarų augimą, jos pastangoms siekiant poveikio klimatui neutralumo, jos konkurencingumui ir konvergencijai bei darbo vietų kūrimui. Tai taip pat kelia disbalanso įsitvirtinimo riziką ir skirtumų bei nelygybės valstybėse narėse ir tarp jų konsolidavimo riziką, darančią poveikį ilgalaikiam vystymuisi Sąjungos, nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu. Didelės investicijos į Sąjungos infrastruktūrą, ypač susijusios su jungtimis, energijos vartojimo efektyvumu ir Europos bendros transporto erdvės sukūrimu, yra ypač svarbios siekiant įgyvendinti Sąjungos tvarumo tikslus, įskaitant su darnaus vystymosi tikslais susijusius Sąjungos įsipareigojimus, ir 2030 m. energetikos ir klimato tikslus. Taigi „InvestEU“ fondo parama turėtų būti skiriama investicijoms į transportą, energetiką, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiuosius bei kitus saugius ir tvarius mažataršius energijos išteklius, aplinkos infrastruktūrą, su klimato politikos veiksmais susijusią infrastruktūrą, jūrų infrastruktūrą ir skaitmeninę infrastruktūrą, įskaitant spartaus ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą Sąjungoje, siekiant paspartinti Sąjungos ekonomikos skaitmeninimą. Vykdant programą „InvestEU“ pirmenybę reikėtų teikti sritims, kuriose investuojama nepakankamai ir kuriose reikia papildomų investicijų. Siekiant kuo labiau padidinti Sąjungos finansavimo paramos poveikį ir pridėtinę vertę, tikslinga skatinti supaprastintą investavimo procesą, kuris užtikrintų projektų bazės matomumą ir kuo labiau padidintų sinergiją su atitinkamomis Sąjungos programomis tokiose srityse kaip transportas, energetika ir skaitmeninimas.

Atsižvelgiant į grėsmes saugai ir saugumui, investiciniai projektai, kuriems teikiama Sąjungos parama, turėtų apimti infrastruktūros atsparumo didinimo priemones, įskaitant jos techninę priežiūrą ir saugą, ir jais turėtų būti atsižvelgiama į piliečių apsaugos viešosiose erdvėse principus. Tai turėtų papildyti kitų Sąjungos fondų, kurie teikia paramą investicijų į viešąsias erdves, transportą, energetiką ir kitus ypatingos svarbos infrastruktūros objektus saugumo komponentams, pvz., Europos regioninės plėtros fondo, pastangas;

(15)

atitinkamais atvejais programa „InvestEU“ turėtų padėti siekti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 (8) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 (9) tikslų, taip pat atkreipti dėmesį į energijos vartojimo efektyvumo aspektą priimant sprendimus dėl investicijų;

(16)

reali daugiarūšio transporto sistema – tai galimybė sukurti veiksmingą ir aplinką tausojantį transporto tinklą, kuriame būtų optimaliai išnaudojamos visų transporto priemonių galimybės ir kuriama jų tarpusavio sinergija. Programa „InvestEU“ turėtų būti remiamos investicijos į daugiarūšio transporto mazgus, kurie turi didelį ekonominį potencialą ir yra naudingi verslui, tačiau kelia didelę riziką privatiems investuotojams. programa „InvestEU“ taip pat turėtų prisidėti prie intelektinių transporto sistemų (ITS) kūrimo ir diegimo. Programa „InvestEU“ turėtų padėti didinti pastangas kurti ir taikyti transporto priemonių saugumo ir kelių infrastruktūros gerinimo technologijas;

(17)

programa „InvestEU“ turėtų padėti vykdyti ES jūrų ir vandenynų politiką plėtojant projektus ir plečiant įmones mėlynosios ekonomikos srityje ir kuriant tvarios mėlynosios ekonomikos finansavimo principus. Tai galėtų apimti intervencines priemones jūrų verslininkystės ir pramonės, novatoriškos ir konkurencingos jūrų pramonės, taip pat atsinaujinančiosios jūrų energijos ir žiedinės ekonomikos srityse;

(18)

nors prieš COVID-19 krizę bendras investicijų lygis Sąjungoje didėjo, investicijos į rizikingesnę veiklą, pvz., mokslinius tyrimus ir inovacijas, vis dar buvo nepakankamos ir manoma, kad šiuo metu dėl krizės jų lygis visai nukrito. Moksliniams tyrimams ir inovacijoms priskiriamas svarbus vaidmuo įveikiant krizę, stiprinant Sąjungos atsparumą, kad ji galėtų spręsti būsimus uždavinius, ir kuriant Sąjungos politikai įgyvendinti ir tikslams pasiekti būtinas technologijas. „InvestEU“ fondas turėtų padėti siekti bendro tikslo bent 3 % Sąjungos BVP investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Kad šis tikslas būtų pasiektas, valstybės narės ir privatusis sektorius turi prisidėti sustiprintais investiciniais veiksmais mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityse, kad išvengtų nepakankamo investavimo į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kas kenkia Sąjungos pramonės ir ekonomikos konkurencingumui bei jos piliečių gyvenimo kokybei. „InvestEU“ fondas turėtų teikti tinkamus finansinius produktus, kurie apimtų įvairius inovacijų ciklo etapus ir būtų skirti įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, visų pirma siekiant sudaryti sąlygas plėtoti ir diegti komercinio lygmens sprendimus Sąjungoje, kad tokie sprendimai taptų konkurencingi pasaulio rinkose ir pasaulio mastu būtų propaguojama Sąjungos kompetencija tvarių technologijų srityje, užtikrinant sinergiją su programa „Europos horizontas“, kuri bus nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatoma bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (toliau – Programos „Europos horizontas“ reglamentas), įskaitant Europos inovacijų tarybą. Tvirtas šios tikslinės paramos teikimo pagrindas turėtų būti patirtis, įgyta įgyvendinant finansines priemones pagal programą „Horizontas 2020“, pvz., ES finansavimo novatoriams iniciatyvą „InnovFin“, kuriomis siekiama palengvinti ir paspartinti galimybes gauti finansavimą novatoriškoms įmonėms;

(19)

turizmas, įskaitant apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorių, yra Sąjungos ekonomikai itin svarbi sritis, ir ji patiria ypač didelį susitraukimą dėl COVID-19 pandemijos. Tas susitraukimas yra ypač žalingas MVĮ ir šeimos verslo įmonėms ir sukėlė didelio masto nedarbą. Programa „InvestEU“ turėtų būti prisidedama prie atkūrimo, ilgalaikio sektoriaus ir jo vertės grandinių konkurencingumo ir tvarumo stiprinimo remiant operacijas, skatinančias tvarų, novatorišką ir skaitmeninį turizmą, įskaitant novatoriškas sektoriaus poveikio klimatui ir aplinkai mažinimo priemones;

(20)

reikia skubiai dėti daugiau pastangų, kad būtų investuojama į skaitmeninę transformaciją ir skatinamas jos įgyvendinimas, taip pat siekti, kad ji būtų naudinga visiems Sąjungos piliečiams ir įmonėms. Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijai skirta tvirta politikos sistema dabar turėtų būti derinama su panašaus užmojo investicijomis, be kita ko, į dirbtinį intelektą, kaip numatyta Skaitmeninės Europos programoje, kuri bus nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatoma Skaitmeninės Europos programa ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2015/2240;

(21)

Daugiau kaip 99 % įmonių Sąjungoje yra MVĮ, jų ekonominė vertė didelė ir ypač svarbi. Tačiau šios įmonės susiduria su sunkumais gauti finansavimą, nes yra laikomos didelės rizikos subjektais ir neturi pakankamų užtikrinimo priemonių. Iššūkių kyla ir dėl būtinybės MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonėms išlikti konkurencingomis – įsitraukti į skaitmeninimo, tarptautinimo, persitvarkymo pagal žiedinės ekonomikos logiką bei inovacijų veiklą ir tobulinti savo darbo jėgos įgūdžius. MVĮ ypač rimtai nukentėjo dėl COVID-19 krizės. Be to, palyginti su didesnėmis įmonėmis, MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonėms prieinamų finansavimo šaltinių spektras yra labiau ribotas, nes jos paprastai neleidžia obligacijų ir turi tik ribotas galimybes dalyvauti akcijų biržoje ir pritraukti stambių institucinių investuotojų. MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonėse taip pat vis dažniau priimami novatoriški sprendimai, kaip verslo įsigijimas ar darbuotojų dalyvavimas versle. Gauti finansavimą dar sunkiau toms MVĮ, kurių veikla orientuota į nematerialųjį turtą. Sąjungoje MVĮ yra itin priklausomos nuo bankų ir skolos finansavimo, teikiamo banko sąskaitos kreditavimo, banko paskolų ar išperkamosios nuomos forma. Siekiant sustiprinti MVĮ gebėjimus finansuoti savo įsisteigimą, augimą, inovacijas bei darnų vystymąsi, užtikrinti savo konkurencingumą ir galimybes atlaikyti ekonominius sukrėtimus, kad ekonomika ir finansų sistema taptų atsparesnės ekonomikos nuosmukiams, taip pat išlaikyti jų galimybes kurti darbo vietas ir visuomenės gerovę, būtina remti su minėtais sunkumais susiduriančias MVĮ, palengvinant jų galimybes gauti finansavimą ir suteikiant įvairesnių finansavimo šaltinių. Šis reglamentas taip pat papildo iniciatyvas, kurių jau imtasi kuriant kapitalo rinkų sąjungą.

Todėl „InvestEU“ fondas turėtų remtis sėkmingo Sąjungos programų, pvz., Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programos (COSME), įgyvendinimo pavyzdžiais, teikti paramą skaitmeninėms pradedančiosioms įmonėms ir novatoriškoms MVĮ, kad jos galėtų geriau konkuruoti ir plėstis, suteikti apyvartinio kapitalo ir investicijų per visą įmonės gyvavimo ciklą, taip pat suteikti finansavimą išperkamosios nuomos sandoriams ir galimybę sutelkti dėmesį į konkrečius, geriau orientuotus finansinius produktus. Jis taip pat turėtų kuo labiau padidinti viešųjų ir (arba) privačių fondų, pvz., MVĮ skirto pradinio viešo akcijų platinimo fondo, pajėgumą, kad MVĮ būtų galima remti nukreipiant daugiau privataus ir viešojo kapitalo;

(22)

kaip nustatyta 2017 m. balandžio 26 d. diskusijoms skirtame Komisijos dokumente dėl socialinio Europos aspekto, Komunikate dėl Europos socialinių teisių ramsčio, Sąjungos sistemoje dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos ir 2020 m. sausio 14 d. komunikate „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“, įtraukesnės ir sąžiningesnės Sąjungos kūrimas – vienas svarbiausių Sąjungos prioritetų sprendžiant nelygybės problemą ir skatinant socialinės įtraukties politiką Europoje. Galimybių nelygybė visų pirma pažeidžia teises į išsilavinimą, mokymą, kultūrą, užimtumą, sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas. Investicijos į socialinę, su įgūdžių tobulinimu ir žmogiškuoju kapitalu susijusią ekonomiką, taip pat į pastangas pažeidžiamas gyventojų grupes integruoti į visuomenę gali padidinti ekonomines galimybes, ypač jei jos koordinuojamos Sąjungos lygmeniu. COVID-19 krizė atskleidė didelį investicijų į socialinę infrastruktūrą poreikį. „InvestEU“ fondas turėtų būti naudojamas investicijoms į švietimą ir mokymą, įskaitant darbuotojų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, remti, inter alia, regionuose, kurie priklauso nuo daug anglies dioksido išskiriančios ekonomikos ir kuriuose pasijus struktūrinio perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos pasekmės. Šiuo fondu turėtų būti naudojamasi remiant projektus, kurie daro teigiamą socialinį poveikį ir gerina socialinę įtrauktį padėdami visuose regionuose didinti užimtumą, visų pirma nekvalifikuotų darbuotojų ir ilgalaikių bedarbių, taip pat gerinti padėtį tokiose srityse kaip lyčių lygybė, lygios galimybės, nediskriminavimas, prieinamumas, kartų solidarumas, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų sektorius, aprūpinimas socialiniu būstu, benamystė, skaitmeninė įtrauktis, bendruomenių vystymasis, jaunimo vaidmuo ir vieta visuomenėje ir pažeidžiamos grupės, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius. Pagal programą „InvestEU“ taip pat turėtų būti remiama Europos kultūra ir socialinį tikslą turintis kūrybiškumas;

(23)

COVID-19 krizė padarė itin didelį poveikį moterims tiek socialiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Atsižvelgiant į tai, programa „InvestEU“ turėtų padėti įgyvendinti Sąjungos moterų ir vyrų lygybės politiką, inter alia, mažinant jų skaitmeninį atotrūkį ir padedant skatinti moterų kūrybiškumą ir verslumo potencialą;

(24)

siekiant įveikti neigiamą esminių transformacijų, kurias per ateinantį dešimtmetį patirs Sąjungos visuomenės ir darbo rinka, poveikį, reikalingos investicijos į žmogiškąjį kapitalą, socialinę infrastruktūrą, mikrofinansavimą, etiškų ir socialinių įmonių finansavimą ir naujus socialinės ekonomikos verslo modelius, įskaitant socialinio poveikio investicijas ir socialinio poveikio sutarčių sudarymą. Programa „InvestEU“ turėtų stiprinti besiformuojančią socialinės rinkos ekosistemą, siekiant didinti finansavimo pasiūlą ir galimybes jį gauti labai mažoms ir socialinėms įmonėms bei socialinio solidarumo įstaigoms, kad būtų patenkinti poreikiai tų subjektų, kuriems to labiausiai reikia. Investavimo į Europos socialinę infrastruktūrą klausimų aukšto lygio darbo grupės 2018 m. sausio mėn. ataskaitoje „Investicijų į Europos socialinę infrastruktūrą skatinimas“, nustatyta, kad 2018–2030 m. laikotarpiu bendras investicijų į socialinę infrastruktūrą ir paslaugas, įskaitant švietimą, mokymą, sveikatos priežiūrą ir būstą, deficitas sudarys ne mažiau kaip 1,5 trln. EUR. Tai signalizuoja, kad reikalinga parama, taip pat ir Sąjungos lygmeniu. Todėl, siekiant remti socialinės rinkos vertės grandinės plėtojimą ir Sąjungos atsparumo didinimą, turėtų būti pasitelkiama kolektyvinė viešojo, komercinio ir filantropinio kapitalo galia, taip pat fondų ir alternatyvaus finansavimo teikėjų, pvz., etiškų, socialinių ir tvarių subjektų, parama;

(25)

COVID-19 pandemijos sukeltos ekonominės krizės sąlygomis išteklių paskirstymas rinkoje nėra iki galo veiksmingas, o numanoma rizika labai kenkia privačių investicijų srautui. Tokiomis aplinkybėmis svarbi „InvestEU“ fondo funkcija – mažinti projektų riziką siekiant pritraukti privačių lėšų – yra ypač vertinga, inter alia, siekiant šalinti asimetriško atsigavimo riziką. Pagal programą „InvestEU“ turėtų būti galima atsigavimo etape teikti be galo reikalingą paramą įmonėms, be kita ko, teikiant kapitalo paramą MVĮ, kurios nukentėjo nuo COVID-19 krizės ir 2019 m. pabaigoje dar nebuvo patiriančios sunkumų vertinant pagal valstybės pagalbos nuostatas, ir kartu užtikrinti, kad investuotojai didelį dėmesį skirtų Sąjungos vidutinės trukmės ir ilgalaikiams politikos prioritetams, pvz., Europos žaliajam kursui, Europos žaliojo kurso investicijų planui, Europos skaitmeninės ateities kūrimo strategijai, Naujai Europos pramonės strategijai ir iniciatyvai „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“, atsižvelgiant į principą „nedaryti reikšmingos žalos“; Dėl to turėtų smarkiai padidėti Europos investicijų banko grupės, nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ir kitų įgyvendinančiųjų partnerių rizikos prisiėmimo pajėgumai, padedantys remti ekonomikos atgaivinimą;

(26)

dėl COVID-19 krizės stiprus Sąjungos BVP sumažėjimas neišvengiamai turės neigiamų socialinių padarinių. COVID-19 pandemija parodė, kad reikia nedelsiant ir veiksmingai spręsti strateginio pažeidžiamumo problemas siekiant pagerinti Sąjungos reagavimą į ekstremaliąsias situacijas ir visos ekonomikos atsparumą ir tvarumą. Tik atspari, tvari, įtrauki ir integracinė Sąjungos ekonomika gali išsaugoti vidaus rinkos vientisumą ir vienodas sąlygas atsižvelgiant ir į labiausiai nukentėjusių valstybių narių ir regionų interesus;

(27)

„InvestEU“ fondas turėtų veikti pagal keturias politikos linijas, atspindinčias pagrindinius Sąjungos politikos prioritetus, konkrečiai: tvarios infrastruktūros; mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo; MVĮ ir socialinės investicijos ir įgūdžiai;

(28)

nors pagal MVĮ politikos liniją daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama pirmiausia MVĮ interesams, tuos reikalavimus turėtų atitikti ir mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės. Paramą vidutinės kapitalizacijos įmonėms turėtų būti galima teikti pagal kitas tris politikos linijas;

(29)

kaip nustatyta Europos žaliajame kurse ir Europos žaliojo kurso investicijų plane, turi būti nustatytas Teisingos pertvarkos mechanizmas, kad būtų sprendžiami Sąjungos 2030 m. klimato tikslo ir Sąjungos poveikio klimatui neutralizavimo iki 2050 m. tikslo įgyvendinimo socialiniai, ekonominiai ir aplinkosauginiai padariniai. Tą mechanizmą sudarytų trys ramsčiai: Teisingos pertvarkos fondas, kuris bus nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatomas Teisingos pertvarkos fondas (toliau – Teisingos pertvarkos fondo reglamentas) (1 ramstis), speciali teisingos pertvarkos sistema pagal programą „InvestEU“ (2 ramstis) ir viešojo sektoriaus paskolų priemonė, kuri bus nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl viešojo sektoriaus paskolų priemonės pagal Teisingos pertvarkos mechanizmą (toliau – 2021–2027 m. Viešojo sektoriaus paskolų priemonės reglamentas) (3 ramstis). Tas mechanizmas turėtų būti taikomas regionams, patiriantiems didžiausią pertvarkos poveikį dėl jų priklausomybės nuo iškastinio kuro, įskaitant anglis, durpes ir degiuosius skalūnus, arba nuo daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskiriančių pramoninių procesų, ir kurie yra mažiau pajėgūs finansuoti reikiamas investicijas. Pagal teisingos pertvarkos sistemą taip pat turėtų būti teikiama parama teisingos pertvarkos teritorijoms naudingų investicijų skatinimui finansuoti. „InvestEU“ konsultacijų centras turėtų suteikti galimybę atitinkamoms teritorijoms pasinaudoti technine pagalba;

(30)

siekiant įgyvendinti Teisingos pertvarkos mechanizmo 2 ramstį, horizontaliai visose politikos linijose turėtų būti sukurta speciali teisingos pertvarkos sistema pagal programą „InvestEU“, remianti papildomas investicijas, skirtas teritorijoms, nustatytoms teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose, parengtuose pagal Teisingos pertvarkos fondo reglamentą. Pagal tą sistemą turėtų būti sudarytos galimybės investuoti į įvairius projektus, atsižvelgiant į reikalavimų atitikimo kriterijus pagal programą „InvestEU“. Teisingos pertvarkos planuose nustatytose teritorijose vykdomi projektai arba tų teritorijų pertvarkai naudingi projektai, net kai jie patys nevykdomi tose teritorijose, gali naudotis šia sistema, tačiau tik tais atvejais, kai finansavimas už teisingos pertvarkos teritorijų ribų labai svarbus pertvarkai tose teritorijose;

(31)

turėtų būti įmanoma remti strategines investicijas, įskaitant svarbius bendro Europos intereso projektus, pagal bet kurią politikos liniją, ypač atsižvelgiant į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką bei poreikį didinti konkurencingumą ir atsparumą, skatinti verslumą ir darbo vietų kūrimą bei stiprinti strategines vertės grandines;

(32)

kiekvieną politikos liniją turėtų sudaryti du skyriai, t. y. ES skyrius ir valstybių narių skyrius. ES skyrius turėtų padėti proporcingai spręsti Sąjungos masto arba valstybei narei būdingas rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemas. Remiamos operacijos turėtų turėti aiškią Sąjungos pridėtinę vertę. Laikantis susitarimo dėl įnašo, valstybių narių skyriuje valstybėms narėms ir jose veikiančioms regionų valdžios institucijoms turėtų būti suteikta galimybė savo pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų išteklių dalį skirti ES garantijos atidėjiniams ir naudoti ES garantiją finansavimo ar investavimo operacijoms, siekiant spręsti konkrečias rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemas jų pačių teritorijoje, įskaitant pažeidžiamus ir atokius regionus, tokius kaip atokiausi Sąjungos regionai, kad būtų pasiekti pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų tikslai. Valstybių narių skyrius taip pat turėtų suteikti valstybėms narėms galimybę skirti kitų papildomų sumų, įskaitant tas, kurios suteikiamos pagal Reglamentą (ES) 2021/241, prie atidėjinių ES garantijai ir ES garantijos naudojimo finansavimo arba investavimo operacijoms susitarime dėl įnašo nustatytiems tikslams, kurie atitinkamais atvejais turėtų apimti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų priemonių tikslus. Be kita ko, tai galėtų leisti teikti kapitalo paramą MVĮ, kurios patyrė neigiamą COVID-19 krizės poveikį ir 2019 m. pabaigoje dar nebuvo patiriančios sunkumų vertinant pagal valstybės pagalbos nuostatas. „InvestEU“ fondo lėšomis per ES arba valstybių narių skyrius remiamos operacijos neturėtų dubliuoti ar išstumti privačiojo finansavimo arba iškraipyti konkurencijos vidaus rinkoje;

(33)

valstybių narių skyrius turėtų būti sudarytas taip, kad pagal pasidalijamojo valdymo principą Sąjungos teikiamos garantijos atidėjiniams suformuoti būtų galima naudoti valdomų fondų lėšas arba kitas papildomas sumas, kurias valstybės narės įneša, įskaitant tas, kurios suteikiamos pagal Reglamentą (ES) 2021/241. Ta galimybė padidintų Sąjungos garantijos pridėtinę vertę, nes ja teikiama parama būtų skiriama platesniam galutinių gavėjų ratui bei didesniam projektų skaičiui ir būtų taikomos įvairesnės priemonės, kuriomis siekiama pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų arba ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų tikslų, kartu užtikrinant nuoseklų neapibrėžtųjų įsipareigojimų rizikos valdymą įgyvendinant ES garantiją taikant netiesioginio valdymo principą. Sąjunga turėtų teikti garantijas finansavimo ir investavimo operacijoms, numatytoms Komisijos ir įgyvendinančiųjų partnerių sudarytais valstybių narių skyriaus susitarimais dėl garantijų. Pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomos lėšos arba kitos papildomos valstybių narių įneštos sumos, įskaitant tas, kurios suteikiamos pagal Reglamentą (ES) 2021/241, turėtų suteikti garantijos atidėjinius, taikant atidėjinių normą, nustatytą Komisijos ir nurodytą su valstybe nare pasirašytame susitarime dėl įnašo, atsižvelgiant į operacijų pobūdį ir atitinkamus tikėtinus nuostolius. Valstybė narė prisiimtų nuostolius, kurie viršytų tikėtinus nuostolius, Sąjungai suteikdama kompensacinę garantiją, kuri turėtų likti galioti tol, kol bus vykdomos tos valstybės narės skyriaus finansavimo ir investavimo operacijos. Dėl tokios tvarkos su kiekviena valstybe nare, savanoriškai pasirinkusia tokį variantą, turėtų būti susitarta bendruoju susitarimu dėl įnašo.

Susitarimas dėl įnašo turėtų apimti vieną arba daugiau konkrečių susitarimų dėl garantijų, kurie turės būti įgyvendinti atitinkamoje valstybėje narėje remiantis „InvestEU“ fondo taisyklėmis, taip pat bet kokį regioninį rezervavimą. Kad atidėjinių normą būtų galima nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, reikia nukrypti nuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (10) (toliau – Finansinis reglamentas) 211 straipsnio 1 dalies. Laikantis šios tvarkos taip pat nustatomos bendros taisyklės dėl biudžeto garantijų, remiamų centralizuotai arba pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų lėšomis; taip būtų palengvintas jų derinimas. Atidėjiniai su valstybių narių skyriumi susijusiai ES garantijai, remiami kitomis papildomomis valstybių narių įneštomis sumomis, įskaitant tas, kurios suteikiamos pagal Reglamentą (ES) 2021/241, turėtų sudaryti išorės asignuotąsias pajamas;

(34)

turėtų būti sudaryta Komisijos ir EIB grupės partnerystė, grindžiama atitinkamomis kiekvieno partnerio stipriosiomis pusėmis, kad būtų užtikrintas didžiausias politikos poveikis, diegimo veiksmingumas, tinkama biudžeto ir rizikos valdymo priežiūra; ja turėtų būti remiama veiksminga ir įtrauki tiesioginė prieiga prie ES garantijos;

(35)

Komisijos atstovaujama Sąjunga turėtų turėti galimybę prisidėti prie Europos investicijų fondo (toliau – EIF) kapitalo didinimo, kad EIF galėtų toliau remti Europos ekonomiką ir jos atsigavimą. Pagrindinis didinimo tikslas būtų sudaryti sąlygas EIF prisidėti prie programos „InvestEU“ įgyvendinimo. Sąjunga turėtų būti pajėgi išlaikyti jai tenkančią bendrą EIF kapitalo dalį. Tuo tikslu 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje būtina numatyti pakankamą finansinį paketą. 2020 m. gruodžio 3 d. EIF direktorių valdyba nusprendė pasiūlyti akcininkams padidinti EIF įstatinį kapitalą fondui skiriant 1 250 000 000 EUR piniginę injekciją. Naujų akcijų kaina grindžiama grynojo turto vertės formule, dėl kurios susitarė EIF akcininkai, ir ją sudaro apmokėta dalis ir akcijų priedas. Pagal EIF įstatų 7 straipsnį už kiekvieną pasirašytą akciją turi būti sumokėta 20 % nominaliosios vertės;

(36)

siekdama užtikrinti įtraukumą ir veiksmingumą, kol bus įsteigti valdymo organai, Komisija turėtų teirautis EIB grupės ir kitų potencialių įgyvendinančiųjų partnerių nuomonių atitinkamai dėl investavimo gairių, klimato stebėjimo sistemos, tvarumo patikros gairių dokumentų bei bendrų metodikų; vėliau įgyvendinantieji partneriai turėtų dalyvauti programos „InvestEU“ patariamosios tarybos ir valdančiosios tarybos veikloje;

(37)

„InvestEU“ fondas turėtų būti atviras įnašams iš trečiųjų valstybių, kurios yra Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, šalys, kurioms taikoma kaimynystės politika, ir kitos šalys, remiantis Sąjungos ir tų šalių sutartomis sąlygomis, visų pirma atsižvelgiant į teigiamą tokio atvirumo poveikį valstybių narių ekonomikai. Tai turėtų sudaryti sąlygas nuolatiniam bendradarbiavimui, kai tikslinga, su atitinkamomis šalimis, visų pirma, mokslinių tyrimų ir inovacijų bei MVĮ srityse;

(38)

šiame reglamente nustatomas kitų programos „InvestEU“ priemonių, kurios nėra ES garantijos atidėjiniai, finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai turi būti svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo, (11) 18 punkte;

(39)

2 672 292 573 EUR einamosiomis kainomis ES garantijos sumos turėtų būti atidėta iš papildomų asignavimų, suteiktų pagal Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 (12) II priedo 5 straipsnį, atitinkančią 1 000 000 000 EUR sumą 2018 m. kainomis. Iš visos „InvestEU“ konsultacijų centrui skirtų asignavimų sumos – 430 000 000 EUR einamosiomis kainomis – 63 800 000 EUR einamosiomis kainomis turėtų būti skirta iš tos sumos;

(40)

numatoma, kad ES garantija ES skyriaus reikmėms, sudaranti 26 152 310 073 EUR einamosiomis kainomis, visoje Sąjungoje sutelks daugiau kaip 372 000 000 000 EUR papildomų investicijų ir turėtų būti preliminariai paskirstyta pagal politikos linijas;

(41)

2019 m. balandžio 18 d. Komisija paskelbė, kad „nepažeidžiant Tarybos prerogatyvų įgyvendinant Stabilumo ir augimo paktą (toliau – SAP), vienkartiniai valstybių narių įnašai, kuriuos valstybės narės arba nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai, priskiriami valdžios sektoriui arba veikiantys valstybės narės vardu, moka į temines ar daugiašales investavimo platformas, turėtų būti iš esmės laikomi vienkartinėmis priemonėmis pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 (13) 5 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnio 1 dalį ir pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 (14) 3 straipsnio 4 dalį. Be to, nedarant poveikio Tarybos prerogatyvoms įgyvendinant SAP, Komisija apsvarstys, kokiu mastu programai „InvestEU“, kaip ESIF pakeitusiai priemonei, Komisijos komunikato dėl lankstumo kontekste galima taikyti tokį vertinimą, koks buvo taikomas ESIF, dėl valstybių narių vienkartinių grynųjų pinigų įnašų, kuriais finansuojama papildoma ES garantijos, skirtos valstybių narių skyriaus tikslams, suma.“;

(42)

ES garantiją, kuria grindžiamas „InvestEU“ fondas, turėtų netiesiogiai įgyvendinti Komisija, pasitelkdama įgyvendinančiuosius partnerius, kurie, kai taikytina, bendradarbiauja su finansų tarpininkais ir galutiniais gavėjais. Įgyvendinančiųjų partnerių atranka turėtų vykti skaidriai ir užtikrinant, kad nebūtų interesų konflikto. Susitarimą dėl garantijos, kuriuo paskirstomi „InvestEU“ fondo garantijos teikimo pajėgumai, Komisija turėtų sudaryti su kiekvienu įgyvendinančiuoju partneriu, kad paremtų jo finansavimo ir investavimo operacijas, atitinkančias „InvestEU“ fondo tinkamumo kriterijus ir tikslus. Su ES garantija susijusios rizikos valdymas neturėtų varžyti įgyvendinančiųjų partnerių galimybių tiesiogiai naudotis ES garantija. Kai ES skyriaus garantija suteikiama įgyvendinantiesiems partneriams, jie turėtų būti visapusiškai atsakingi už visą investavimo procesą ir už finansavimo ir investavimo operacijų išsamų patikrinimą. Iš „InvestEU“ fondo turėtų būti remiami projektai, kurių rizikos profilis paprastai yra didesnis nei projektų, remiamų vykdant įprastas įgyvendinančiųjų partnerių operacijas, ir kurių nebūtų buvę galima vykdyti tuo laikotarpiu, per kurį galima pasinaudoti ES garantija, arba kurių nebūtų buvę galima vykdyti tokiu pačiu mastu naudojant kitų viešųjų ar privačiųjų šaltinių lėšas be „InvestEU“ fondo paramos;

(43)

turėtų būti nustatyta „InvestEU“ fondo valdymo struktūra, kurios funkcija turėtų atitikti vienintelį tikslą – užtikrinti tinkamą ES garantijos naudojimą, kartu garantuojant investicinių sprendimų politinį nepriklausomumą. Tą valdymo struktūrą turėtų sudaryti patariamoji taryba, valdančioji taryba ir visiškai nepriklausomas Investicijų komitetas. Visa valdymo struktūra turėtų būti formuojama siekiant užtikrinti lyčių pusiausvyrą. Valdymo struktūra neturėtų perimti EIB grupės ar kitų įgyvendinančiųjų partnerių sprendimų priėmimo įgaliojimų ar jiems trukdyti, arba pakeisti atitinkamų jų valdymo organų;

(44)

turėtų būti įsteigta patariamoji taryba, kurią sudarytų įgyvendinančiųjų partnerių atstovai ir valstybių narių atstovai, vienas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto paskirtas ekspertas ir vienas Regionų komiteto paskirtas ekspertas, siekiant keistis informacija ir nuomonėmis apie „InvestEU“ fondo teikiamų finansinių produktų panaudojimą ir aptarti kintančius poreikius bei naujus produktus, įskaitant konkrečias teritorines rinkos spragas;

(45)

kad patariamąją tarybą būtų galima suformuoti nuo pat pradžių, Komisija laikinam vienų metų laikotarpiui turėtų paskirti potencialių įgyvendinančiųjų partnerių atstovus. Vėliau tą atsakomybę perimtų susitarimus dėl garantijų pasirašę įgyvendinantieji partneriai;

(46)

valdančioji taryba, kurią sudaro Komisijos, įgyvendinančiųjų partnerių atstovai ir vienas balso teisės neturintis Europos Parlamento paskirtas ekspertas, turėtų nustatyti „InvestEU“ fondo strategines ir veiklos gaires;

(47)

Komisija turėtų įvertinti įgyvendinančiųjų partnerių pasiūlytų finansavimo ir investavimo operacijų suderinamumą su visa Sąjungos teise ir politika. Sprendimus dėl finansavimo ir investavimo operacijų turėtų galiausiai priimti įgyvendinantysis partneris;

(48)

Investicijų komitetas, kurį sudaro nepriklausomi ekspertai, turėtų priimti sprendimą dėl paramos suteikimo naudojant ES garantiją „InvestEU“ fondo tinkamumo kriterijus atitinkančioms finansavimo ir investavimo operacijoms, taip pasinaudodamas išorės ekspertinėmis žiniomis atliekant su projektais susijusių investicijų vertinimą. Siekiant kuo geriau apimti įvairių sričių politiką ir įvairius sektorius, Investicijų komitetas turėtų posėdžiauti skirtingomis sudėtimis;

(49)

Investicijų komitetui turėtų padėti nepriklausomas Komisijos prižiūrimas ir komiteto pirmininkui atskaitingas sekretoriatas;

(50)

atrinkdama įgyvendinančiuosius partnerius „InvestEU“ fondo veiklai vykdyti, Komisija turėtų atsižvelgti į jų pajėgumą įgyvendinti „InvestEU“ fondo tikslus ir prisidėti savo nuosavais ištekliais, kad būtų užtikrinta tinkama geografinė aprėptis ir įvairinimas, sutelkti privatieji investuotojai ir užtikrintas pakankamas rizikos diversifikavimas, taip pat pasiūlyta rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemų sprendimų. Atsižvelgiant į EIB grupės vaidmenį pagal Sutartis, pajėgumą veikti visose valstybėse narėse ir turimą patirtį taikant dabartines finansines priemones ir ESIF, ji turėtų išlikti privilegijuotu „InvestEU“ fondo ES skyriaus įgyvendinančiuoju partneriu. Be EIB grupės, nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ir įstaigos turėtų pajėgti pasiūlyti įvairių papildomų finansinių produktų, atsižvelgiant į tai, kad jų patirtis ir pajėgumai nacionaliniu ir regionų lygmeniu galėtų būti naudingi siekiant kuo labiau padidinti viešųjų lėšų poveikį visoje Sąjungos teritorijoje, ir užtikrinti deramą geografinę projektų pusiausvyrą. Programa „InvestEU“ turėtų būti įgyvendinama taip, kad būtų skatinamos vienodos sąlygos mažesniems ir neseniai veiklą pradėjusiems skatinamojo finansavimo bankams ar įstaigoms. Be to, turėtų būti sudarytos sąlygos kitoms tarptautinėms finansų įstaigoms tapti įgyvendinančiaisiais partneriais, ypač jei jos turi lyginamąjį pranašumą konkrečių ekspertinių žinių ir patirties tam tikrose valstybėse narėse atžvilgiu ir jei didžioji jų akcijų paketo dalis priklauso ES subjektams. Kiti subjektai, atitinkantys Finansiniame reglamente nustatytus kriterijus, taip pat turėtų turėti galimybę veikti kaip įgyvendinantieji partneriai;

(51)

siekiant skatinti geresnę geografinę diversifikaciją, gali būti kuriamos investicijų platformos, kuriose būtų sujungiamos įgyvendinančiųjų partnerių ir kitų nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ir įstaigų, turinčių ribotą patirtį finansinių priemonių naudojimo srityje, pastangos ir ekspertinės žinios. Tokios struktūros turėtų būti skatinamos, be kita ko, pasinaudojant turima „InvestEU“ konsultacijų centro parama. Tikslinga sutelkti bendrus investuotojus, valdžios institucijas, ekspertus, švietimo, mokymo ir mokslo tiriamąsias institucijas, atitinkamus socialinius partnerius, pilietinės visuomenės atstovus ir kitus atitinkamus Sąjungos, nacionalinio ir regionų lygmens subjektus, siekiant skatinti naudojimąsi investavimo platformomis atitinkamuose sektoriuose;

(52)

ES garantija naudojant valstybių narių skyrių turėtų būti skiriama visiems įgyvendinantiesiems partneriams, atitinkantiems Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimus, įskaitant nacionalinius ar regioninius skatinamojo finansavimo bankus ar įstaigas, EIB, EIF ir kitas tarptautines finansų įstaigas. Atrinkdama valstybių narių skyriaus įgyvendinančiuosius partnerius Komisija turėtų atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės pateiktus pasiūlymus, kaip numatyta susitarime dėl įnašo. Pagal Finansinio reglamento 154 straipsnį Komisija turi atlikti įgyvendinančiojo partnerio taisyklių ir procedūrų vertinimą, kad įsitikintų, jog jomis užtikrinamas toks Sąjungos finansinių interesų apsaugos lygis, kuris prilygsta Komisijos teikiamam apsaugos lygiui;

(53)

galiausiai priimti sprendimą dėl finansavimo ir investavimo operacijų turėtų įgyvendinantysis partneris savo vardu, jos turėtų būti vykdomos pagal jo vidaus taisykles, politiką ir procedūras ir už jas jis turėtų atsiskaityti pateikdamas finansines ataskaitas arba, kai taikytina, informaciją finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose. Todėl Komisija turėtų atsiskaityti tik už visus finansinius įsipareigojimus, kylančius naudojant ES garantiją, ir atskleisti didžiausią garantijos sumą, įskaitant visą su suteikta garantija susijusią informaciją;

(54)

vykdant „InvestEU“ fondo veiklą, kai tinkama, turėtų būti numatyta galimybė sklandžiai, nuosekliai ir veiksmingai derinti dotacijas, finansines priemones arba abiejų rūšių priemones, finansuojamas iš Sąjungos biudžeto arba kitų fondų, pavyzdžiui, ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (toliau – ATLPS) inovacijų fondo lėšomis, su ES garantija tais atvejais, kai tai būtina, kad būtų kuo labiau remiamos investicijos, skirtos konkrečioms rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemoms spręsti;

(55)

įgyvendinančiųjų partnerių pateikti projektai siekiant gauti paramą pagal programą „InvestEU“, kuriuos įgyvendinant „InvestEU“ fondo parama būtų derinama su parama iš kitų Sąjungos programų, turėtų kaip visuma derėti ir su atitinkamų Sąjungos programų taisyklėse nustatytais tikslais ir tinkamumo kriterijais. Dėl ES garantijos panaudojimo turėtų būti sprendžiama pagal programos „InvestEU“ taisykles;

(56)

„InvestEU“ konsultacijų centras turėtų remti tvirtos investicinių projektų bazės pagal kiekvieną politikos liniją sukūrimą numatant konsultacijų iniciatyvas, kurias įgyvendintų EIB grupė, kiti patariamieji partneriai arba tiesiogiai Komisija. „InvestEU“ konsultacijų centras turėtų skatinti geografinę diversifikaciją, kad būtų prisidedama prie Sąjungos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų ir mažinami regionų skirtumai. „InvestEU“ konsultacijų centras ypač daug dėmesio turėtų skirti tam, kad mažos apimties projektai būtų sujungiami į didesnius portfelius. Komisija, EIB grupė ir kiti patariamieji partneriai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų užtikrintas paramos veiksmingumas, sinergija ir veiksminga geografinė aprėptis visoje Sąjungoje, atsižvelgiant į vietos įgyvendinančiųjų partnerių, taip pat į Europos investavimo konsultacijų centro, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/1017 (15), ekspertines žinias ir vietos pajėgumus. Siekiant maksimaliai padidinti „InvestEU“ konsultacijų centro veiksmingumą ir poveikį, reikėtų atidžiai išnagrinėti Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 12/2020 „Europos investavimo konsultacijų centras. Investicijoms Europos Sąjungoje skatinti įsteigto Centro poveikis tebėra ribotas“ (16) išvadas. Valdžios institucijoms ir projektų vykdytojams skirta „InvestEU“ konsultacijų centro projektų plėtojimo pagalba turėtų būti teikiama per bendrą prieigos prie „InvestEU“ konsultacijų centro tašką;

(57)

Komisija turėtų įsteigti „InvestEU“ konsultacijų centrą su EIB grupe, kaip pagrindine partnere, visų pirma remdamasi Europos investavimo konsultacijų centro įgyta patirtimi. Komisija turėtų būti atsakinga už „InvestEU“ konsultacijų centro politikos ir už bendro prieigos taško valdymą. EIB grupė turėtų vykdyti konsultacijų iniciatyvas pagal politikos linijas. Be to, EIB grupė turėtų teikti Komisijai veiklos paslaugas, be kita ko, padėti rengti konsultacijų iniciatyvų strategines ir politikos gaires, identifikuoti vykdomas ir naujas konsultacijų iniciatyvas, įvertinti konsultavimo poreikius ir konsultuoti Komisiją, kaip optimaliai patenkinti šiuos poreikius pasitelkiant vykdomas arba naujas konsultacijų iniciatyvas;

(58)

siekiant užtikrinti plačią geografinę konsultacijų paslaugų aprėptį visoje Sąjungoje ir sėkmingai panaudoti vietos žinias apie „InvestEU“ fondą, prireikus turėtų būti užtikrinama „InvestEU“ konsultacijų centro veikla vietos lygmeniu, atsižvelgiant į esamas paramos programas ir vietos partnerius, kad būtų teikiama konkreti, iniciatyvi ir prie poreikių pritaikyta pagalba vietoje. Siekiant palengvinti konsultavimo paramos teikimą vietos lygmeniu ir užtikrinti paramos veiksmingumą, sinergiją ir veiksmingą geografinę aprėptį visoje Sąjungoje, „InvestEU“ konsultacijų centras turėtų bendradarbiauti su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais ir įstaigomis, taip pat remtis ir naudotis jų ekspertinėmis žiniomis;

(59)

„InvestEU“ konsultacijų centras turėtų teikti konsultacinę paramą mažos apimties projektams ir startuolių projektams, ypač tais atvejais, kai startuoliai siekia apsaugoti savo investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas įsigydami intelektinės nuosavybės teises, pavyzdžiui, patentus, ir tai daryti atsižvelgdamas į tai, ar esama kitų tarnybų, galinčių vykdyti tokius veiksmus, taip pat siekdamas sinergijos su jomis;

(60)

vykdant „InvestEU“ fondo veiklą reikia teikti paramą projektų plėtojimui ir gebėjimų stiprinimui, kad būtų ugdomi organizaciniai gebėjimai ir rinkos plėtros veikla, būtina siekiant užtikrinti projektų kokybę. Tokia parama taip pat turėtų būti skirta finansų tarpininkams, kuriems tenka svarbus vaidmuo padėti MVĮ gauti finansavimą ir išnaudoti visą savo potencialą. Be to, konsultavimo parama siekiama sukurti sąlygas, kad būtų didinamas potencialus reikalavimus atitinkančių gavėjų besiformuojančiuose rinkos segmentuose skaičius, ypač tais atvejais, kai dėl mažo individualių projektų masto projektų lygmeniu labai išauga sandorių sąnaudos, pavyzdžiui, socialinio finansavimo ekosistemos, įskaitant filantropines organizacijas, ir kultūros bei kūrybos sektorių atveju. Parama gebėjimams ugdyti turėtų papildyti veiksmus, kurių imamasi pagal kitas konkrečiai politikos sričiai skirtas Sąjungos programas. Taip pat reikėtų dėti pastangas paremti potencialių projektų rengėjų, visų pirma vietos organizacijų ir valdžios institucijų, gebėjimų ugdymą;

(61)

turėtų būti sukurtas „InvestEU“ portalas, kuris suteiktų paprastą prieigą prie patogios naudoti projektų duomenų bazės, siekiant didinti investicinių projektų, kuriems ieškoma finansavimo, matomumą, daugiausia dėmesio skiriant įgyvendinantiesiems partneriams skirtos galimos su Sąjungos teise ir politika suderinamų investicinių projektų bazės sukūrimui;

(62)

remiantis Tarybos reglamentu (ES) 2020/2094 (17) ir neviršijant juo skirtų išteklių, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pagal programą „InvestEU“ turėtų būti taikomos siekiant šalinti precedento neturintį COVID-19 krizės poveikį. Tokie papildomi ištekliai turėtų būti naudojami taip, kad būtų užtikrintas Reglamente (ES) 2020/2094 numatytų terminų laikymasis;

(63)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (18) 22 ir 23 punktais, programa „InvestEU“ turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas programos „InvestEU“ poveikis vietoje;

(64)

kad būtų galima stebėti, kokia pažanga daroma siekiant Sąjungos tikslų, turėtų būti įdiegta tvirta produkto, rezultatų ir poveikio rodikliais grindžiama stebėsenos sistema. Siekiant užtikrinti atskaitomybę Sąjungos piliečiams, Komisija kasmet turėtų teikti programos „InvestEU“ pažangos, poveikio ir operacijų ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai;

(65)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir taikant netiesioginį vykdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Remiantis SESV 322 straipsniu priimtos taisyklės apima ir bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(66)

programai „InvestEU“ taikomas Finansinis reglamentas. Juo nustatomos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles dėl biudžeto garantijų;

(67)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (19), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (20), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (21) ir (ES) 2017/1939 (22) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevenciją, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (23), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas.

Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrintų, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(68)

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose bendradarbiaudamos pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą (24), kuriame numatyta, kad programos įgyvendinamos pagal tą susitarimą priimtu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remiantis kitomis teisinėmis priemonėmis. Šiame reglamente turėtų būti numatyta konkreti nuostata, pagal kurią reikalaujama, kad trečiosios valstybės suteiktų būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją;

(69)

pagal Tarybos sprendimą 2013/755/ES (25) užjūrio šalyse ar teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą laikantis programos „InvestEU“ taisyklių ir tikslų bei galimų priemonių, taikytinų valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(70)

siekiant papildyti šio reglamento neesmines nuostatas investavimo gairėmis ir suvestine, sudaryti palankesnes sąlygas greitai ir lanksčiai pritaikyti veiklos rezultatų rodiklius ir pakoreguoti atidėjinių normą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl investavimo gairių, susijusių su finansavimo ir investavimo operacijomis pagal skirtingas politikos linijas, rengimo, suvestinės, šio reglamento III priedo keitimo, siekiant peržiūrėti ar papildyti rodiklius, ir dėl atidėjinių normos koregavimo. Laikantis proporcingumo principo į tokias investavimo gaires turėtų būti įtrauktos atitinkamos nuostatos, kad būtų išvengta nereikalingos administracinės naštos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(71)

finansavimo ir investavimo operacijoms, kurios buvo pasirašytos ir vykdomos įgyvendinančiojo partnerio nuo 2021 m. sausio 1 d. iki atitinkamų susitarimų dėl garantijų pasirašymo, turėtų būti taikoma ES garantija, jeigu tokios operacijos yra nurodytos susitarime dėl garantijos, atitinka politikos patikrą arba dėl jų pateikta palanki nuomonė pagal prie Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) ir SESV pridėto Protokolo Nr. 5 dėl Europos investicijų banko statuto (toliau – EIB statutas) 19 straipsnyje numatytą tvarką ir abiem atvejais jas patvirtina Investicijų komitetas;

(72)

siekiant optimizuoti biudžeto išteklių naudojimą, turėtų būti įmanoma derinti atitinkamus finansinių priemonių portfelius, nustatytus pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, ir ES garantiją pagal Reglamentą (ES) 2015/1017 su ES garantija pagal šį reglamentą. Tokiu derinimu sukurtas pajėgumas prisiimti riziką turėtų padidinti ES garantijos pagal šį reglamentą veiksmingumą ir sudaryti sąlygas teikti didesnę paramą galutiniams gavėjams. Derinimo sąlygos turėtų būti apibrėžtos Komisijos ir EIB arba EIF susitarime dėl garantijos. Derinimo sąlygos turėtų atitikti Susitarimą dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (26);

(73)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. spręsti Sąjungos masto ir valstybėms narėms būdingas rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemas ir sudaryti sąlygas Sąjungos mastu atlikti novatoriškų finansinių produktų, taip pat sistemų, per kurias jie būtų platinami, rinkos tyrimus, sprendžiant naujas ar sudėtingas rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemas, valstybės narės negali deramai pasiekti, o tų tikslų geriau būtų siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(74)

siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas pradėti įgyvendinimą nuo 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos vykdymo pradžios, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.,