ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 3

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

64 metai
2021m. sausio 7d.


Turinys

 

I   Įstatymo galią turintys teisės aktai

Puslapis

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2020 m. gruodžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2021/8, kuriuo Komisija įgaliojama balsuoti už Europos investicijų fondo įstatinio kapitalo padidinimą

1

 

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

 

 

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

 

*

Informacija dėl Europos Sąjungos ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės Susitarimo dėl civilinės aviacijos saugos įsigaliojimo

3

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2021 m. sausio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/9, kuriuo tam tikriems importuojamiems Turkijos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas laikinasis antidempingo muitas

4

 

 

TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI

 

*

2019 m. spalio 16 d. Es Ir Meksikos Jungtinio Komiteto Sprendimas Nr. 1/2019 dėl EB ir Meksikos jungtinės tarybos sprendimo Nr. 2/2000 III priedo dėl prekių kilmės sąvokos apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų pakeitimų (Andora ir San Marinas bei tam tikriems cheminiams produktams taikomos kilmės taisyklės) [2021/10]

37

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Įstatymo galią turintys teisės aktai

SPRENDIMAI

2021 1 7   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 3/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2021/8

2020 m. gruodžio 23 d.

kuriuo Komisija įgaliojama balsuoti už Europos investicijų fondo įstatinio kapitalo padidinimą

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 173 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

pasikonsultavę su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(1)

Europos investicijų fondo (toliau – Fondas) įstatų 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Fondo įstatinis kapitalas gali būti padidintas Fondo visuotinio susirinkimo (toliau – visuotinis susirinkimas) sprendimu, priimtu 85 % balsavusiųjų dauguma;

(2)

atsižvelgdamas į numatomą COVID-19 krizės poveikį ir siekdamas prisidėti prie Sąjungos ir Fondo atsako į krizę įgyvendinant siūlomą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo sukuriama programa „InvestEU“ pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą ir toliau plėtojant Fondo vaidmenį valdant nacionalines ir regionines programas, būtina nedelsiant padidinti Fondo įstatinį kapitalą 2 870 000 000 EUR;

(3)

Fondo direktorių valdyba (toliau – Direktorių valdyba) nusprendė pateikti visuotiniam susirinkimui prašymą patvirtinti Fondo įstatinio kapitalo padidinimą 2 870 000 000 EUR išleidžiant 2 870 naujų akcijų ir patvirtinti tokio kapitalo padidinimo sąlygas, įskaitant apmokėjimo tvarką. Jei kapitalo padidinimas bus patvirtintas, kiekvienos naujos akcijos nominalioji vertė bus 1 000 000 EUR ir už kiekvieną pasirašytą akciją bus įmokėta 20 % jos nominalios vertės. Būtų įmanoma, kad visuotinis susirinkimas reikalautų likusius 80 % sumokėti Fondo įstatų 7 straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis. Visos akcijos, tiek esamos, tiek naujai išleistos, bus vienodos vertės ir suteiks visais atžvilgiais vienodas teises;

(4)

Direktorių valdyba pasiūlė, kad naujai patvirtintas akcijas būtų galima pasirašyti per vieną pasirašymo laikotarpį, kuris prasidėtų iš karto po to, kai visuotinis susirinkimas patvirtins kapitalo padidinimą, ir baigtųsi 2021 m. rugsėjo 30 d. Sąjunga galės dalyvauti akcijų pasirašyme visuotinio susirinkimo sprendime nustatytomis sąlygomis, kai įsigalios teisės aktas, kuriuo patvirtinamas Sąjungos dalyvavimas didinant kapitalą;

(5)

siekiant, kad Sąjungos atstovas galėtų kuo greičiau balsuoti visuotiniame susirinkime dėl kapitalo padidinimo, laikoma, kad tikslinga taikyti prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje nustatyto aštuonių savaičių ir dešimties dienų laikotarpio išimtį. Dėl tos pačios priežasties šis sprendimas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Komisija įgaliojama Europos investicijų fondo visuotiniame susirinkime Sąjungos vardu balsuoti už siūlomą Fondo įstatinio kapitalo padidinimą 2 870 000 000 EUR.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2020 m. gruodžio 23 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. ROTH


(1)  2020 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2020 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimas.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

2021 1 7   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 3/3


Informacija dėl Europos Sąjungos ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės Susitarimo dėl civilinės aviacijos saugos įsigaliojimo

2019 m. gegužės 20 d. Briuselyje pasirašytas Europos Sąjungos ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės Susitarimas dėl civilinės aviacijos saugos įsigaliojo 2020 m. rugsėjo 1 d. pagal Susitarimo 17 straipsnio 1 dalį, kadangi paskutinis pranešimas buvo deponuotas 2020 m. liepos 20 d.


REGLAMENTAI

2021 1 7   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 3/4


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/9

2021 m. sausio 6 d.

kuriuo tam tikriems importuojamiems Turkijos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas laikinasis antidempingo muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1), ypač į jo 7 straipsnį,

pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Inicijavimas

(1)

2020 m. gegužės 14 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 (toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl tam tikrų importuojamų Turkijos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno (toliau – tiriamasis produktas). Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi skundą, kurį Sąjungos gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % viso tiriamojo produkto Sąjungoje, vardu 2020 m. kovo 31 d. pateikė „Eurofer“ (toliau – skundo pateikėjas). Skunde pateikta pakankamai dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą.

(3)

2020 m. birželio 12 d. Komisija inicijavo antisubsidijų tyrimą dėl importuojamo to paties Turkijos kilmės produkto ir pradėjo atskirą tyrimą. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3) paskelbė pranešimą apie inicijavimą.

1.2.   Registracija

(4)

Gavusi būtinais įrodymais pagrįstą skundo pateikėjo prašymą Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/1686 (4) (toliau – registracijos reglamentas) Komisija nustatė reikalavimą registruoti nagrinėjamojo produkto importą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį.

1.3.   Suinteresuotosios šalys

(5)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Turkijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(6)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Inicijavimo etapu Komisija surengė klausymus, kuriuose dalyvavo keli naudotojai ir Turkijos eksportuojančių gamintojų atstovai.

1.4.   Atranka

(7)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

1.4.1.   Sąjungos gamintojų atranka

(8)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija atrinko bendroves remdamasi Sąjungos gamybos ir pardavimo apimtimi, kurią Sąjungos gamintojai nurodė vykdant padėties vertinimo prieš inicijavimą analizę, taip pat atsižvelgdama į jų geografinę padėtį. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai, įsikūrę trijose skirtingose valstybėse narėse, kuriems tenka apie 34 % visos apskaičiuotos Sąjungos gamybos ir daugiau nei 40 % apie save pranešusių gamintojų pardavimo Sąjungoje apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(9)

Iki nustatyto termino pastabų pateikė tik eksportuojantis gamintojas „Çolakoğlu Metalurji A.Ş.“ (toliau – „Colakoglu“). „Colakoglu“ tvirtino, kad siūlomi atrinkti Sąjungos gamintojai nėra tipiški, nes i) nei atrinktų bendrovių gamybos apimtis, nei jų pardavimo apimtis nėra didžiausios Sąjungoje; ii) siūlomų atrinkti bendrovių yra per mažai; iii) neužtikrinamas geografinis pasiskirstymas ir iv) apgalvotai aptrinktos kai kurios bendrovės, „kurių padėtis, regis, yra nepatenkinama dėl išorinių aplinkybių“. Todėl „Colakoglu“ pasiūlė atrinkti dar „ArcelorMittal Spain“, „ArcelorMittal Belgium“ ir Italijos bendrovę „Acciaieria Arvedi SPA“.

(10)

Dėl pirmojo tvirtinimo, kaip minėta prie bylos pridėtame pranešime t120.003571, Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia produkto ir pardavimo Sąjungoje apimtimi. Tai, kad vertinant kai kurių kitų gamintojų padėtį jų pateiktuose atsakymuose intervalais nurodytos didelės didžiausios apimtys, nereiškia, kad jie iš tikrųjų gamino ir (arba) pardavė daugiau.

(11)

Antra, Komisija mano, kad atrinkti gamintojai, kuriems tenka apie 34 % visos apskaičiuotos Sąjungos gamybos ir daugiau nei 40 % apie save pranešusių gamintojų pardavimo Sąjungoje apimties, yra pakankamai tipiški. „Colakoglu“ pateikti pavyzdžiai, kai Komisija nusprendė atrinkti daugiau šalių, buvo susiję su sistema, pagal kurią Komisija galėjo nustatyti ilgesnius terminus. Jei būtų atrinkta daugiau Sąjungos gamintojų, tai pernelyg apsunkintų tyrimą ir trukdytų jį užbaigti laiku.

(12)

Trečia, Komisija laikėsi nuomonės, kad atrinktų bendrovių geografinis pasiskirstymas yra geras, nes trys atrinktos šalys yra įsikūrusios trijose skirtingose valstybėse narėse.

(13)

Pagaliau paskutinis „Colakoglu“ tvirtinimas nebuvo pagrįstas įrodymais. Kaip paaiškinta pirmiau, atrenkant bendroves taikyti kriterijai – gamybos ir pardavimo Sąjungoje apimtis ir geografinis tipiškumas.

(14)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija nusprendė, kad „Colakoglu“ pastabos dėl atrinktų bendrovių tipiškumo yra nepagrįstos. Todėl laikyta, kad preliminariai atrinkti trys Sąjungos gamintojai yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės, ir patvirtinta, kad jie galutinai atrinkti.

1.4.2.   Importuotojų atranka

(15)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(16)

Vienas nesusijęs importuotojas pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkamas. Atsižvelgdama į nedidelį atsakymų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina. Pastabų dėl šio sprendimo nepateikta.

1.4.3.   Turkijos eksportuojančių gamintojų atranka

(17)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų Turkijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija Turkijos atstovybės Europos Sąjungoje paprašė nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(18)

Penki nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią tipišką eksporto į Sąjungą apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atrinko tris bendrovių grupes. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis. Pastabų negauta.

1.5.   Individualus nagrinėjimas

(19)

Vienas Turkijos eksportuojantis gamintojas, kuris užpildė atrankos formą, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį pateikė individualaus nagrinėjimo prašymą. Inicijavimo dieną Komisija internete (5) paskelbė eksportuojantiems gamintojams skirtą klausimyną. Be to, paskelbdama apie atrinktas bendroves, Komisija pranešė neatrinktiems eksportuojantiems gamintojams, kad, jei pageidauja, kad būtų nagrinėjami individualiai, jie turi pateikti atsakymus į šį klausimyną. Tačiau bendrovė, kuri iš pradžių pateikė individualaus nagrinėjimo prašymą, klausimyno atsakymų nepateikė. Todėl nebuvo patenkintas nė vienas individualaus nagrinėjimo prašymas.

1.6.   Klausimyno atsakymai

(20)

Komisija skundo pateikėjui nusiuntė klausimyną ir paprašė trijų atrinktų Sąjungos gamintojų, nesusijusio importuotojo, kuris pateikė atrankos formą, ir kito apie save pranešusio importuotojo, kelių naudotojų ir trijų atrinktų Turkijos eksportuojančių gamintojų užpildyti internete (6) pateiktus atitinkamus klausimynus.

(21)

Be to, kadangi skundo pateikėjas pateikė pakankamai įrodymų dėl su tiriamuoju produktu susijusių Turkijos žaliavų rinkos iškraipymų, Komisija Turkijos vyriausybei nusiuntė papildomą klausimyną šiuo klausimu.

(22)

Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai, skundo pateikėjas, naudotojas „Marcegaglia Carbon Steel S.P.A.“, naudotojas „San Polo Lamiere S.P.A.“, keturi „Network Steel group“ naudotojai, nesusijęs importuotojas „Network Steel S.L.“, trys atrinkti eksportuojantys gamintojai ir Turkijos vyriausybė.

1.7.   Tikrinamieji vizitai

(23)

Atsižvelgdama į COVID-19 protrūkį ir izoliavimo priemones, kurių ėmėsi įvairios valstybės narės ir trečiosios šalys, pirminiu etapu Komisija negalėjo vykti į tikrinamuosius vizitus pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį.

(24)

Komisija rinko visą informaciją, kurią manė esant reikalingą preliminarioms išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Komisija nuotoliniu būdu sutikrino šių bendrovių (šalių) duomenis:

 

Sąjungos gamintojai ir jų asociacija

„ThyssenKrupp Steel Europe AG“, Duisburgas, Vokietija,

„Tata Steel IJmuiden BV“, Šiaurės Velsenas, Nyderlandai,

„ArcelorMittal Mediterranée SAS“, Pajūrio Fosas, Prancūzija (7),

„ArcelorMittal France“, Diunkerkas, Prancūzija,

„Eurofer“, Briuselis, Belgija;

 

importuotojai

„Network Steel S.L.“, Madridas, Ispanija;

 

Turkijos eksportuojantys gamintojai ir jų susiję prekiautojai

„Habaş Sinai Ve Tibbi Gazlar İstihsal Endüstrisi A.Ş.“ (toliau – „Habas“),

„Çolakoğlu Metalurji A.Ş.“ ir jo susijęs prekiautojas „Çolakoğlu Dış Ticaret A.Ş.“ (toliau – „Cotas“, kartu vadinami „Colakoglu“),

„Ereğli Demir ve Çelik Fabrikalari T.A.S.“ (toliau – „Erdemir“); „İskenderun Demir ve Çelik A.Ş.“ (toliau – „Isdemir“) ir susijęs paslaugų centras „Erdemir Çelik Servis Merkezi San. ve Tic. A.Ş.“ (toliau – „Ersem“, kartu vadinami „Erdemir group“).

(25)

Su Turkijos vyriausybe vyko konsultacijos per vaizdo konferenciją dėl pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a ir 2b dalių nuostatų taikymo.

(26)

Po „Erdemir Group“ duomenų sutikrinimo nuotoliniu būdu, atsižvelgdama į grupės pateiktos informacijos apie transporto išlaidas trūkumus, Komisija nusprendė pakeisti šias išlaidas turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį, kaip paaiškinta 56–59(59) konstatuojamosiose dalyse.

1.8.   Tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(27)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

2.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.   Nagrinėjamasis produktas

(28)

Nagrinėjamasis produktas – tam tikri Turkijos kilmės plokšti valcavimo produktai iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno, suvynioti arba nesuvynioti į ritinius (įskaitant supjaustytus nustatyto ilgio atkarpomis ir siauras juostas), po karštojo valcavimo toliau neapdoroti, neplakiruoti, nepadengti arba neapvilkti, kurių KN kodai šiuo metu yra 7208 10 00, 7208 25 00, 7208 26 00, 7208 27 00, 7208 36 00, 7208 37 00, 7208 38 00, 7208 39 00, 7208 40 00, 7208 52 10, 7208 52 99, 7208 53 00, 7208 54 00, 7211 13 00, 7211 14 00, 7211 19 00, ex 7225 19 10 (TARIC kodas 7225191090), 7225 30 90, ex 7225 40 60 (TARIC kodas 7225406090), 7225 40 90, ex 7226 19 10 (TARIC kodas 7226191090), 7226 91 91 ir 7226 91 99. Šie KN ir TARIC kodai pateikiami tik kaip informacija.

(29)

Nagrinėjamajam produktui nepriskiriami šie produktai:

i)

produktai iš nerūdijančiojo plieno ir orientuoto grūdėtumo silicinio elektrotechninio plieno;

ii)

produktai iš įrankinio plieno ir greitapjovio plieno;

iii)

produktai, nesuvynioti į ritinius, be reljefinių raštų, kurių storis didesnis kaip 10 mm ir kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm, ir

iv)

produktai, nesuvynioti į ritinius, be reljefinių raštų, kurių storis ne mažesnis kaip 4,75 mm, bet ne didesnis kaip 10 mm, ir kurių plotis ne mažesnis kaip 2 050 mm.

(30)

Plokšti karštojo valcavimo produktai naudojami įvairioms paskirtims daugelyje ekonomikos sektorių, įskaitant statybos, laivų statybos ir energetikos sektorius. Jie naudojami, pavyzdžiui, žemės ūkio įrangos, šarvinio plieno, statybos ir pastatų komponentų, buitinių prietaisų ir elektros prekių, automobilių gamyboje.

2.2.   Panašus produktas

(31)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

nagrinėjamasis produktas,

Turkijos vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas produktas, ir

Sąjungoje Sąjungos pramonės gaminamas ir parduodamas produktas.

(32)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

2.3.   Tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities

(33)

Šakinių krautuvų ir šakinių krautuvų ir statybos mašinų sudedamųjų dalių gamintojas paprašė tiriamajam produktui nepriskirti karštai valcuotų ilgų plieninių strypų (8). Komisija pažymėjo, kad karštai valcuoti ilgi plieniniai strypai nepatenka į šio tyrimo aprėptį, nes 6–12 m ilgio karštai valcuotas strypas yra ilgas produktas, o ne plokščias plieno produktas.

3.   DEMPINGAS

3.1.   Pirminės pastabos

(34)

Atrinktos trys bendrovės, iš kurių viena – bendrovių grupė.

(35)

Visas „Habas“ pardavimas vidaus rinkoje ir eksportui į Sąjungą buvo tiesioginis pardavimas nesusijusiems pirkėjams.

(36)

„Colakoglu“ produktą vidaus rinkoje pardavė tiesiogiai nesusijusiems pirkėjams, o visas „Colakoglu“ nagrinėjamojo produkto eksportas į Sąjungą per TL vykdytas per Turkijoje įsikūrusią susijusią bendrovę „Cotas“.

(37)

„Erdemir Group“ sudarė trys tiesiogiai tyrime dalyvaujančios bendrovės: eksportuojantys gamintojai „Erdemir“ ir „Isdemir“ bei paslaugų centras „Ersem“. Ir „Erdemir“, ir „Isdemir“ gamino tiriamąjį produktą, jį pardavė vidaus rinkoje ir per TL eksportavo į Sąjungą ir trečiąsias šalis. „Ersem“ tiriamąjį produktą pirko iš „Erdemir“ ir (arba) „Isdemir“ ir perpardavė jį vidaus rinkoje be tolesnio perdirbimo (pvz., ritinių pjaustymo ir išilginio pjaustymo į lakštus ir juosteles).

3.2.   Normalioji vertė

(38)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia nagrinėjo, ar bendra kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį apimties.

(39)

Tuo remiantis nustatyta, kad kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo visas panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(40)

Vėliau Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į eksportuojančių gamintojų, kurių pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšis.

(41)

Vėliau Komisija išnagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduotas kiekvienos produkto rūšies, kuri buvo tokia pati arba panaši į eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšį, produkto kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties.

(42)

Vieno iš trijų atrinktų eksportuotojų visas vidaus rinkoje parduotas kiekvienos produkto rūšies, kuri buvo tokia pati arba panaši į eksportui į Sąjungą per TL parduoto produkto rūšį, produkto kiekis buvo tipiškas. Kitų dviejų atrinktų eksportuotojų kai kurių rūšių produktas, kuris per TL buvo eksportuotas į Sąjungą, vidaus rinkoje nebuvo visai parduodamas arba tos rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje neviršijo 5 %, dėl to nebuvo tipiškas.

(43)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams tiriamuoju laikotarpiu dalį, palyginti su visu pardavimu nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje. Tai padaryta siekiant nuspręsti, ar Komisija, apskaičiuodama kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę, gali neatsižvelgti į nepelningą pardavimą vidaus rinkoje (kaip ne įprastomis prekybos sąlygomis vykdytą pardavimą) pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(44)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje per TL vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, jeigu:

a)

tos rūšies produkto, parduoto grynąja pardavimo kaina, lygia apskaičiuotoms vieneto gamybos sąnaudoms arba už jas didesne, pelningo pardavimo vidaus rinkoje apimtis sudarė daugiau kaip 80 % visos tos rūšies produkto pardavimo apimties ir

b)

tos rūšies produkto pardavimo vidutinė svertinė kaina yra lygi vieneto gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė.

(45)

Kita vertus, normalioji vertė yra pagrįsta faktine kiekvienos rūšies produkto, pelningai parduoto vidaus rinkoje per TL, vidaus rinkos kaina, jeigu:

a)

tos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje apimtis sudaro ne daugiau kaip 80 % visos šios rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje apimties arba

b)

tos rūšies produkto vidutinė svertinė pardavimo kaina yra mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas.

(46)

Išanalizavus trijų atrinktų eksportuotojų pardavimą vidaus rinkoje nustatyta, kad kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo dalis per TL sudarė 17–100 % viso pardavimo vidaus rinkoje ir kad vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už vidutines svertines vieneto gamybos sąnaudas. Todėl, atsižvelgiant į produkto rūšį, normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip viso pardavimo vidaus rinkoje per TL vidutinė svertinė kaina 44 konstatuojamojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis, arba kaip tik pelningo pardavimo svertinis vidurkis 45 konstatuojamojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis.

(47)

Kai tam tikrų rūšių produktas vidaus rinkoje nebuvo parduodamas tipiškais kiekiais arba jo visiškai nebuvo parduota, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje, arba tam tikrų rūšių panašaus produkto įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo parduota arba jo buvo parduota nepakankamai, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(48)

Tų rūšių produkto, kurio panašaus produkto įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje nebuvo parduota arba jo buvo parduota nepakankamai, normalioji vertė apskaičiuota prie atrinktų eksportuojančių gamintojų panašaus produkto vidutinių svertinių gamybos sąnaudų per TL pridėjus:

a)

vidutines svertines pardavimo, bendrąsias ir administracines (PBA) išlaidas, kurias atrinkti eksportuojantys gamintojai patyrė per TL įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje parduodami panašų produktą, ir

b)

vidutinį svertinį pelną, kurį atrinkti eksportuojantys gamintojai uždirbo per TL įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje parduodami panašų produktą.

(49)

Kai tipiškas tam tikrų rūšių produktų kiekis vidaus rinkoje nebuvo parduotas, pridėtos tų rūšių produktų vidutinės svertinės PBA išlaidos ir įprastomis prekybos sąlygomis uždirbtas vidaus rinkos sandorių pelnas. Kai tam tikrų rūšių produktų vidaus rinkoje visiškai nebuvo parduota, pridėtos vidutinės svertinės PBA išlaidos ir įprastomis prekybos sąlygomis uždirbtas visų vidaus rinkos sandorių pelnas.

3.3.   Eksporto kaina

(50)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias bendroves, veikiančias kaip prekiautojai, kaip aprašyta 34–37 konstatuojamosiose dalyse.

(51)

Du atrinkti eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą per TL eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Todėl, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį jų eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina. Trečiasis atrinktas eksportuojantis gamintojas nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą eksportavo tik per susijusią bendrovę Turkijoje.

3.4.   Palyginimas

(52)

Komisija atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(53)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Koreguojant atsižvelgta į vežimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, kredito mokesčius ir komisinius.

(54)

Vienas eksportuojantis gamintojas nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą eksportavo per Turkijoje įsikūrusią susijusią bendrovę, veikiančią kaip prekiautojas, su kuria, jo tvirtinimu, jis sudaro vieną ekonominį vienetą. Komisija priminė, kad pagal ES teismų praktiką vienas ekonominis vienetas yra tada, kai gamintojas su produktais susijusias užduotis, kurios paprastai priskiriamos vidaus pardavimo skyriui, paveda jo ekonomiškai kontroliuojamai platinimo bendrovei. Tačiau per tyrimą nustatyta, kad susijęs prekiautojas šių kriterijų neatitiko, nes jis nebuvo gamintojo, kuris ir nagrinėjamąjį produktą, ir kitus produktus eksportavo tiesiogiai į trečiųjų šalių rinkas, ir kitus produktus į Sąjungą per TL išskirtinis pardavimo kanalas ar išskirtinis pardavimo eksportui kanalas. Dėl to tvirtinimas buvo atmestas.

(55)

Todėl, siekiant nustatyti to eksportuojančio gamintojo eksporto kainą EXW sąlygomis, eksporto kaina buvo pakoreguota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą. Taigi, Komisija iš eksporto kainos atėmė susijusio prekiautojo, kuris, kaip nustatyta, su eksportuojančiu gamintoju nesudarė vieno ekonominio vieneto, PBA išlaidas ir pelną, lygų Sąjungos nesusijusio importuotojo pelnui, nustatytam remiantis šio tyrimo byloje pateikta informacija, taip pat ankstesnio tyrimo dėl produktų, panašių į tiriamąjį produktą, importo išvadomis (9).

(56)

Per nuotoliniu būdu atliktą vieno atrinkto eksportuojančio gamintojo duomenų sutikrinimą Komisija nustatė, kad bendrovė nepateikė svarbios informacijos apie savo transporto išlaidas, patirtas vidaus rinkoje parduodant nagrinėjamąjį produktą. Todėl Komisija negalėjo įvertinti, ar transporto išlaidos, pateiktos kaip normaliosios vertės koregavimas, buvo nurodytos teisingai.

(57)

2020 m. gruodžio 1 d. raštu Komisija atitinkamai bendrovei pranešė ketinanti taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį šių transporto išlaidų atžvilgiu. Komisija taip pat informavo Turkijos vyriausybę pateikdama verbalinę notą. 2020 m. gruodžio 8 d. bendrovė pateikė pastabas ir patvirtinamuosius dokumentus, kuriuose teigė, kad Komisija teisingai apžvelgė nuotoliniu būdu atliktą duomenų sutikrinimą konfidencialioje nuotoliniu būdu atlikto duomenų sutikrinimo ataskaitoje, kuria ji pasidalijo su bendrove. Tačiau bendrovė teigė, kad nuotoliniu būdu atlikto duomenų sutikrinimo ataskaitoje nebuvo nurodyta jokia pateikta klaidinanti informacija arba informacija, kurią bendrovė atsisakė pateikti. Be to, bendrovė teigė, kad šiuo atveju pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatų taikymas nebuvo pagrįstas, ir pateikė keletą šį tvirtinimą pagrindžiančių argumentų. 2020 m. gruodžio 14 d. pastabose Turkijos vyriausybė pateikė panašius argumentus kaip ir susijusi bendrovė ir pagrįsdama savo nuomonę, kad šiuo atveju nebuvo tenkinami turimų faktų taikymo kriterijai, nurodė ankstesnę PPO teismo praktiką, susijusią su 18 straipsnio taikymu.

(58)

Šiuo atžvilgiu Komisija priminė, kad nuotoliniu būdu atlikto duomenų sutikrinimo ataskaitos tikslas – apžvelgti nuotoliniu būdu atlikto sutikrinimo įvykius ir faktus, o ne pateikti išvadas. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad nuotoliniu būdu atlikto duomenų sutikrinimo ataskaita buvo išsami, net jei joje nepaminėta, kad Komisija tam tikrą informaciją laikė klaidinančia. Be to, bendrovės pateiktuose patvirtinamuosiuose dokumentuose nebuvo pateikta jokios naujos informacijos, kuri iš esmės pakeistų aplinkybes. Galiausiai bendrovė pateikė keletą argumentų tik konfidencialioje jos pastabų versijoje, nes tie argumentai buvo susiję su konfidencialia konkrečios bendrovės informacija. Šie tvirtinimai nagrinėjami konkrečiai bendrovei skirtame pirminio faktų atskleidimo dokumente.

(59)

Jokia bendrovės ar Turkijos vyriausybės pateikta informacija ar argumentai, kaip nurodyta 57 konstatuojamojoje dalyje, nebuvo tokio pobūdžio, kad būtų pakeistas Komisijos sprendimas. Todėl Komisija patvirtino ketinanti pirminiu tyrimo etapu informaciją apie transporto išlaidas, kurias bendrovė patyrė vidaus rinkoje parduodama tiriamąjį produktą, vertinti laikydamasi pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatų.

(60)

Du atrinkti eksportuojantys gamintojai prašė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą atlikti koregavimą dėl sąlyginio apmokestinimo muitais ir nurodė, jog nagrinėjamojoje šalyje egzistuoja tam tikrų gamybos išteklių sąlyginio apmokestinimo sistema, o tai reiškia, kad, kitaip negu pardavimas eksportui, visas jų pardavimas vidaus rinkoje apmokestinamas netiesioginiu mokesčiu.

(61)

Skundo pateikėjas pateikė pastabų, prieštaraujančių šiam tvirtinimui.

(62)

Turkijoje plokštėms ir plieno laužui, kurie naudojami kaip gamybos ištekliai gaminant plokščius karštojo valcavimo produktus, taikomas importo muitas. Tačiau pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą vidaus gamintojai atleidžiami nuo tokio muito, jei importuojamos plokštės ir (arba) plieno laužas naudojami gataviems produktams, kurie galiausiai eksportuojami, gaminti. Du atrinkti eksportuotojai tvirtino, kad siekiant teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą reikėtų atsižvelgti į sumą muitų, kuriuos jie būtų sumokėję, jei gatavi plokšti karštojo valcavimo produktai būtų parduodami vidaus rinkoje, o ne eksportuojami.

(63)

Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad nė vienas iš dviejų atrinktų eksportuotojų per TL nesumokėjo jokių importo muitų, nes jie įvykdė eksporto įsipareigojimą, susijusį su kiekvienu laikinojo įvežimo perdirbti leidimu, todėl koregavimas dėl sąlyginio apmokestinimo muitu, kurio prašyta, buvo tik teorinės sąnaudos. Dėl šios priežasties tvirtinimas laikytas nepagrįstu ir todėl atmestas.

(64)

Du atrinkti eksportuojantys gamintojai paprašė Komisijos jų individualiems dempingo skirtumams nustatyti taikyti mėnesio arba ketvirčio metodą. Jie tvirtino, kad šį požiūrį pateisina dvi pagrindinės priežastys: i) gamybos sąnaudų svyravimai ir ii) Turkijos liros nuvertėjimas per TL.

(65)

Dėl pirmojo argumento abi bendrovės tvirtino, kad per TL žaliavų kaina labai svyravo, o tai savo ruožtu lėmė didelius jų mėnesio ir (arba) ketvirčio gamybos sąnaudų svyravimus. Todėl, apskaičiavus jų dempingo skirtumą pagal standartinį metinį vidurkį, būtų nustatyta, kad jų pardavimas vidaus rinkoje TL pradžioje ir pabaigoje yra nuostolingas, net jei viršijamos faktinės sąnaudos.

(66)

Dėl antrojo argumento abi bendrovės tvirtino, kad TL, ypač per pirmąją pusę, labai svyravo Turkijos infliacijos lygis ir kad Turkijos lira per TL gerokai nuvertėjo.

(67)

Skundo pateikėjas pateikė pastabų ir teigė, kad prašymas apskaičiuoti mėnesio ar ketvirčio dempingą šiuo atveju yra nepagrįstas. Dėl sąnaudų svyravimo jis teigė, kad ketvirčio gamybos sąnaudų svyravimai nebuvo reikšmingi, nes visos pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo ketvirčio sąnaudos nesiskyrė daugiau nei 10 %, be to, sąnaudų svyravimai yra įprastos verslo veiklos dalis. Dėl infliacijos lygio Turkijoje skundo pateikėjas teigė, kad abi bendrovės atsižvelgė tik į infliaciją per pirmąją TL pusę, kai vidutinis infliacijos lygis Turkijoje 2019 m., t. y. per TL, buvo 15 %, o tokio dydžio infliacija negali būti apibrėžiama kaip hiperinfliacija ir ji nėra tokia didelė, kad būtų pateisinamas mėnesio ar ketvirčio dempingo skaičiavimas.

(68)

Komisija išnagrinėjo eksportuojančių gamintojų tvirtinimus ir nustatė, kad: i) mėnesio ir (arba) ketvirčio gamybos sąnaudų svyravimai iš esmės turėjo įtakos vienam TL ketvirčiui, o nagrinėjamasis produktas buvo parduodamas visą TL, ir kad bendri sąnaudų svyravimai nebuvo tokie dideli, kad būtų pateisinamas ketvirčio dempingo skaičiavimas; ii) vidutinis infliacijos lygis (15 % (10)) ir Turkijos liros nuvertėjimas (mažiau nei 20 %, daugiausia antrąjį ketvirtį (11)) per TL nebuvo tokio masto, kad būtų galima pateisinti nukrypimą nuo įprastos Komisijos praktikos skaičiuoti metinį dempingo skirtumą. Todėl prašymas apskaičiuoti mėnesio ar ketvirčio dempingą buvo atmestas.

3.5.   Dempingo skirtumai

(69)

Vertindama atrinktus eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(70)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos (kaina, draudimas ir frachtas) Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

Bendrovė

Laikinasis dempingo skirtumas

Habaş Sinai Ve Tibbi Gazlar İstihsal Endüstrisi A.Ş.

4,8 %

Erdemir group

Ereğli Demir ve Çelik Fabrikalari T.A.S. – İskenderun Demir ve Çelik A.Ş.

5,4 %

Çolakoğlu Metalurji A.Ş.

7,6 %

(71)

Dviem neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Todėl tas skirtumas nustatytas remiantis trims atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais.

(72)

Tuo remiantis neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams „Ağir Haddecilik A.Ş.“ ir „Borçelik Çelik Sanayii Ticaret A.Ş.“ nustatytas 5,9 % laikinasis dempingo skirtumas.

(73)

Visiems kitiems Turkijos eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis – tai bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtis, išreikšta visos eksporto iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą apimties (remiantis Eurostato importo statistiniais duomenimis) dalimi.

(74)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importas sudarė apie 87 % viso eksporto į Sąjungą per TL. Todėl Komisija nusprendė kitiems eksportuotojams nustatyti dempingo skirtumą, lygų atrinkto eksportuojančio gamintojo, kuriam nustatytas didžiausias dempingo skirtumas, dempingo skirtumui.

4.   ŽALA

4.1.   Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(75)

Tiriamuoju laikotarpiu panašų produktą Sąjungoje gamino 22 žinomi gamintojai, priklausantys 14 grupių. Tie gamintojai sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(76)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 74,6 mln. tonų, įskaitant gamybą uždarajai rinkai. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, tiksliau nuotoliniu būdu sutikrintais iš „Eurofer“ ir atrinktų Sąjungos gamintojų gautais klausimynų atsakymais.

(77)

Kaip nurodyta 8 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kurie pagamino apie 34 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

4.2.   Susijusios Sąjungos rinkos nustatymas

(78)

Siekdama nustatyti, ar Sąjungos pramonei buvo padaryta žala, taip pat suvartojimo ir įvairius ekonominius rodiklius, susijusius su Sąjungos pramonės padėtimi, Komisija nagrinėjo, ar atliekant analizę reikės atsižvelgti į tolesnį Sąjungos pramonės pagaminto panašaus produkto naudojimą (t. y. uždarąjį ar ne uždarąjį), jei taip – kokiu mastu.

(79)

Didžioji dalis Sąjungos pramonės yra vertikaliai integruota. Plokšti karštojo valcavimo produktai laikomi tarpine medžiaga įvairiems galutinės gamybos grandies pridėtinės vertės produktams, tiksliau šaltojo valcavimo produktams, gaminti. Komisija nustatė, kad 52 % visos Sąjungos gamintojų produkcijos buvo skirta uždarajam naudojimui.

(80)

Šiuo atveju atliekant žalos analizę yra svarbus skirstymas į uždarąją ir atvirąją rinkas. Uždarojoje rinkoje nagrinėjamasis produktas laikomas pirmine medžiaga įvairiems galutinės gamybos grandies pridėtinės vertės produktams gaminti, o sandorių kainas grupės nustato pagal įvairią kainų politiką. Priešingai, pardavimui atvirojoje rinkoje skirta produkcija tiesiogiai konkuruoja su importuojamu nagrinėjamuoju produktu ir yra parduodama atvirosios rinkos kainomis.

(81)

Siekdama susidaryti kuo išsamesnį Sąjungos pramonės vaizdą Komisija gavo duomenis apie visą su plokščiais karštojo valcavimo produktais susijusią veiklą ir nustatė, ar produkcija skirta uždarajam naudojimui, ar atvirajai rinkai.

(82)

Komisija atskirai išanalizavo su atvirąja rinka ir uždarąja rinka susijusius duomenis ir išnagrinėjo tam tikrus su Sąjungos pramone susijusius ekonominius rodiklius remdamasi atvirosios rinkos duomenimis. Šie rodikliai: pardavimo apimtis ir pardavimo kainos Sąjungos rinkoje, rinkos dalis, augimas, eksporto apimtis ir kainos, pelningumas, investicijų grąža ir pinigų srautas. Kai buvo įmanoma ir pagrįsta, nagrinėjimo rezultatai buvo palyginti su uždarosios rinkos duomenimis, siekiant susidaryti aiškų Sąjungos pramonės padėties vaizdą.

(83)

Tačiau kitus ekonominius rodiklius buvo galima prasmingai nagrinėti tik įvertinus visą su plokščiais karštojo valcavimo produktais susijusią veiklą, įskaitant Sąjungos pramonės uždarąjį naudojimą. Kalbama apie šiuos rodiklius: gamybą, gamybos pajėgumus, pajėgumų naudojimą, investicijas, atsargas, užimtumą, našumą, atlyginimus ir pajėgumą padidinti kapitalą. Šie rodikliai priklauso nuo visos veiklos, nepriklausomai nuo to, ar produkcija skirta uždarajam naudojimui, ar parduodama atvirojoje rinkoje.

4.3.   Sąjungos suvartojimas

4.3.1.   Sąjungos suvartojimas atvirojoje rinkoje

(84)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi: a) „Eurofer“ duomenimis, susijusiais su Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimu nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, sutikrintais su atrinktų Sąjungos gamintojų nurodytais pardavimo duomenimis, ir b) tiriamojo produkto importu iš visų trečiųjų šalių, kaip nurodo Eurostatas.

(85)

Sąjungos suvartojimo atvirojoje rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu raida:

1 lentelė

Suvartojimas Sąjungos atvirojoje rinkoje (tonomis)

 

2016 m.

2017 m.

2018 m.

TL

Sąjungos suvartojimas atvirojoje rinkoje

35 507 255

34 704 015

36 593 172

35 157 748

Indeksas

100

98

103

99

Šaltinis:„Eurofer“, atrinkti Sąjungos gamintojai ir Eurostatas.

(86)

2016–2018 m. suvartojimas atvirojoje rinkoje padidėjo 3 %, tačiau vėliau sumažėjo. Apskritai suvartojimas atvirojoje rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 1 %.

4.3.2.   Uždarasis suvartojimas Sąjungos rinkoje

(87)

Komisija Sąjungos uždarąjį suvartojimą nustatė remdamasi visų žinomų Sąjungos gamintojų uždaruoju naudojimu. Tuo remiantis Sąjungos uždarojo suvartojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

2 lentelė

Uždarasis suvartojimas Sąjungos rinkoje (tonomis)

 

2016 m.

2017 m.

2018 m.

TL

Sąjungos uždarasis suvartojimas

45 706 179

46 957 017

46 552 480

42 675 368

Indeksas

100

103

102

93

Šaltinis:„Eurofer“ ir atrinkti Sąjungos gamintojai.

(88)

Iki 2018 m. suvartojimas uždarojoje rinkoje šiek tiek didėjo, o po to sumažėjo. Apskritai uždarasis suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 7 procentiniais punktais.

4.3.3.   Bendras suvartojimas

(89)

Bendro suvartojimo – suvartojimo uždarojoje ir atvirojoje rinkose – raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

3 lentelė

Bendras suvartojimas (atviroji ir uždaroji rinkos) (tonomis)

 

2016 m.

2017 m.

2018 m.

TL

Bendras Sąjungos suvartojimas

81 213 434

81 661 032

83 145 652

77 833 116

Indeksas

100

101

102

96

Šaltinis:„Eurofer“, atrinkti Sąjungos gamintojai ir Eurostatas.

(90)

Iš pirmiau pateiktos lentelės matyti, kad bendras suvartojimas 2017 ir 2018 m. šiek tiek padidėjo, tačiau, palyginti su 2016 m., apskritai sumažėjo 4 %. Tiriamuoju laikotarpiu uždarasis suvartojimas sudarė beveik 55 % bendro suvartojimo.

4.4.   Importas iš Turkijos

4.4.1.   Importo iš Turkijos apimtis ir rinkos dalis

(91)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta importo apimtį palyginus su Sąjungos suvartojimu atvirojoje rinkoje.

(92)

Importo iš Turkijos raida:

4 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

 

2016 m.

2017 m.

2018 m.

TL

Importo iš Turkijos apimtis (tonomis)

999 732

1 836 513

2 830 548

2 843 116

Indeksas

100

184

283

284

Rinkos dalis atvirojoje rinkoje

2,8 %

5,3 %

7,7 %

8,1 %

Indeksas

100

188

275

287

Šaltinis:„Eurofer“, atrinkti Sąjungos gamintojai ir Eurostatas.

(93)

Importas iš Turkijos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 184 %, o jo dalis atvirojoje rinkoje beveik patrigubėjo – padidėjo nuo 2,8 % 2016 m. iki 8,1 % tiriamuoju laikotarpiu.

4.4.2.   Importo iš Turkijos kainos ir priverstinis kainų mažinimas

(94)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo iš Turkijos vidutinės svertinės kainos raida:

5 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

 

2016 m.

2017 m.

2018 m.

TL

Turkija

363

490

539

493

Indeksas

100

135

148

136

Šaltinis: Eurostatas.

(95)

Vidutinės importo iš Turkijos kainos padidėjo nuo 363 EUR/t 2016 m. iki 493 EUR/t tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 36 %. Vidutinė importo kaina visų pirma padidėjo 2017 m., tačiau ji didėjo ir 2018 m., nes labai padidėjo pagrindinių žaliavų, visų pirma metalo laužo, taip pat geležies rūdos ir kokso, kaina. Dempingo kaina vykdomo importo kainų ir Sąjungos pramonės kainų skirtumas tiriamuoju laikotarpiu, kaip parodyta 10 lentelėje, buvo reikšmingas (7,5 %).

(96)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

a)

iš atrinktų Turkijos gamintojų importuoto kiekvienos rūšies produkto atitinkamas vidutines svertines kainas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytas remiantis CIF kaina ir tinkamai pakoreguotas siekiant atsižvelgti į išlaidas po importo, ir

b)

atitinkamas atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto vidutines svertines pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis.

(97)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, prireikus tinkamai pakoreguotos, atskaičius lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi.

(98)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atrinktų eksportuojančių gamintojų importo dempingo kaina priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo 1,3–2,9 %. Didžioji dalis plokščių karštojo valcavimo produktų yra labai jautrūs kainoms, o konkurencija daugiausia grindžiama kaina. Be to, kainos rinkoje yra žinomos, o vienas atrinktas gamintojas per nuotoliniu būdu atliktą duomenų sutikrinimą nurodė, kad dėl nedidelio kainų skirtumo pirkėjas pakeis tiekėjus. Tokiomis aplinkybėmis priverstinio kainų mažinimo skirtumai laikomi reikšmingais.

4.5.   Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

4.5.1.   Bendrosios pastabos

(99)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(100)

Kaip minėta 8 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(101)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Komisija makroekonominius rodiklius įvertino remdamasi „Eurofer“ klausimyno atsakymų, susijusių su visais Sąjungos gamintojais, duomenimis, kurie prireikus buvo sutikrinti su trijų atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi trijų atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Abu duomenų rinkiniai buvo nuotoliniu būdu sutikrinti ir nustatyta, kad jie atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(102)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(103)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(104)

Skundo pateikėjas paprašė Komisijos žalos tendencijas pradėti analizuoti nuo 2017 m. remdamasis tuo, kad 2016 m. (pirmieji šio tyrimo nagrinėjamojo laikotarpio metai) buvo netipiški metai, nes nustatyta, kad Sąjungos pramonei žala padaryta dėl importo iš kelių kilmės šalių dempingo kaina ir subsidijuoto importo. Iš tiesų, atlikus tyrimą, kurio tiriamasis laikotarpis apėmė 2016 m. pirmąjį pusmetį, 2017 m. spalio mėn. iš Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos importuojamiems plokštiems karštojo valcavimo produktams buvo nustatytos galutinės antidempingo priemonės (12). Be to, atitinkamai 2017 m. balandžio ir birželio mėn. buvo nustatytos antidempingo priemonės ir kompensaciniai muitai Kinijai (13). Komisija nusprendė pateikti duomenis šiame etape pagal savo įprastą praktiką, todėl įtraukė ir 2016 m. Tačiau Komisija pažymi, kad žalos rodiklių raidos vertinimas buvo išnagrinėtas atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonės padėčiai 2016 m. minėtas importas dempingo kaina ir subsidijuotas importas iš tiesų vis dar darė poveikį ir kad Sąjungos pramonė aiškiai parodė atsigavimo požymius po to, kai 2017 m. šiam importui buvo nustatytos galutinės antidempingo ir kompensacinės priemonės.

4.5.2.   Makroekonominiai rodikliai

4.5.2.1.   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(105)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

 

2016 m.

2017 m.

2018 m.

TL

Gamybos apimtis (tonomis)

77 715 486

80 720 236

79 489 096

74 635 884

Indeksas

100

104

102

96

Gamybos pajėgumai (tonomis)

92 948 209

94 639 237

95 741 308

96 051 969

Indeksas

100

102

103

103

Pajėgumų naudojimas

84 %

85 %

83 %

78 %

Indeksas

100

102

99

93

Šaltinis:„Eurofer“, atrinkti Sąjungos gamintojai ir Eurostatas.

(106)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 4 % arba maždaug 3 mln. tonų, o gamybos pajėgumai padidėjo 3 %, t. y. maždaug tiek pat, kiek sumažėjo gamyba. Todėl pajėgumų naudojimas sumažėjo 7 % – nuo 84 % 2016 m. iki 78 % tiriamuoju laikotarpiu.

(107)

Pajėgumų naudojimas apskritai susijęs su plokščiais karštojo valcavimo produktais, įskaitant gamybą uždarajam naudojimui. Gamybos ir pajėgumų padidėjimas 2016–2017 m. rodo, kad Sąjungos rinkoje pagerėjo sąlygos dėl importui iš Ukrainos, Rusijos, Irano ir Brazilijos taikomų antidempingo priemonių. Antroje nagrinėjamojo laikotarpio pusėje pajėgumai didėjo veikiau dėl padidėjusio veiksmingumo ir pašalintų kliūčių.

4.5.2.2.   Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(108)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies atvirojoje rinkoje raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo atvirojoje rinkoje apimtis ir rinkos dalis

 

2016 m.

2017 m.

2018 m.

TL

Sąjungos pramonės pardavimas (tonomis)

27 017 986

27 811 745

28 438 028

27 670 198

Indeksas

100

103

105

102

Rinkos dalis

76,1 %

80,1 %

77,7 %

78,7 %

Indeksas

100

105

102

103

Šaltinis:„Eurofer“, atrinkti Sąjungos gamintojai ir Eurostatas.

(109)

Sąjungos pramonės pardavimo atvirojoje rinkoje apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 2 %, o jos rinkos dalis – 3 % nuo 76,1 % 2016 m. iki 78,7 % tiriamuoju laikotarpiu. Rinkos dalies padidėjimą 2018–2019 m. (tiriamuoju laikotarpiu) galima paaiškinti tuo, kad, nors bendra atvirosios rinkos apimtis sumažėjo, daug sandorių, kurie anksčiau buvo laikomi sandoriais uždarojoje rinkoje, tapo sandoriais atvirojoje rinkoje dėl to, kad buvo atsisakyta investicijų, kaip nurodyta 150 konstatuojamojoje dalyje. Taigi, kaip minėta 111 konstatuojamojoje dalyje, uždarasis pardavimas sumažėjo, o Sąjungos gamintojų rinkos dalis atvirojoje rinkoje padidėjo dėl Sąjungos gamintojų struktūros pokyčių.

(110)

Sąjungos pramonės uždarojo pardavimo apimties ir rinkos dalies Sąjungos rinkoje raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Uždarojo pardavimo apimtis ir rinkos dalis

 

2016 m.

2017 m.

2018 m.

TL

Uždarojo pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis (tonomis)

45 706 179

46 957 017

46 552 480

42 675 368

Indeksas

100

103

102

93

Visa Sąjungos pramonės gamyba (tonomis)

77 715 486

80 720 236

79 489 096

74 635 884

Indeksas

100

104

102

96

Visos Sąjungos gamybos uždarosios rinkos dalis

59 %

58 %

59 %

57 %

Indeksas

100

99

100

97

Šaltinis:„Eurofer“, atrinkti Sąjungos gamintojai ir Eurostatas.

(111)

Sąjungos pramonės uždaroji rinka (sudaryta iš Sąjungos pramonės plokščių karštojo valcavimo produktų, skirtų naudoti galutinės grandies rinkoje) nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 7 %, t. y. maždaug 3 mln. tonų. Sąjungos pramonės uždarosios rinkos dalis (išreikšta visos Sąjungos gamybos procentine dalimi) tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 3 % – nuo 59 % iki 57 %. Priežastis – sumažėjusi galutinės grandies produktų paklausa ir tiriamąjį produktą naudojančių gamybos linijų pardavimas (žr. 150 konstatuojamąją dalį).

4.5.2.3.   Augimas

(112)

Iš pirmiau pateiktų gamybos, pardavimo apimties ir rinkos dalies duomenų matyti, kad nuo 2017 m. labai mažėjo augimas, palyginti su nedideliu suvartojimo atvirojoje rinkoje padidėjimu per tą patį laikotarpį. Sąjungos pramonė augo, ir tik labai nedaug augo, tik jei atskaitos tašku pasirenkami 2016 m., t. y. metai, kai buvo nustatyta, kad importas dempingo kaina iš kitų šalių Sąjungos pramonei darė žalą.

4.5.2.4.   Užimtumas ir našumas

(113)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Užimtumas ir našumas

 

2016 m.

2017 m.

2018 m.

TL

Darbuotojų skaičius

39 144

43 963

40 299

39 178

Indeksas

100

112

103

100

Našumas (tonomis darbuotojui)

1 985

1 836

1 973

1 905

Indeksas

100

92

99

96

Šaltinis:„Eurofer“ ir atrinkti Sąjungos gamintojai.

(114)

Sąjungos pramonės užimtumo lygis, susijęs su plokščių karštojo valcavimo produktų gamyba, nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo, tačiau apskritai išliko pastovus. Atsižvelgiant į sumažėjusią gamybą, Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, vertinamas tonomis vienam darbuotojui per metus, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 4 %.

4.5.2.5.   Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo

(115)

Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš Turkijos apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(116)

Dėl plokščių karštojo valcavimo produktų jau buvo vykdyti antidempingo tyrimai. 2016 m. Sąjungos pramonės padėčiai vis dar didelį poveikį darė importas dempingo kaina iš Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos. Galutinės antidempingo priemonės importui iš šių šalių buvo nustatytos 2017 m. spalio mėn. (14) 2017 m. balandžio mėn. Kinijai buvo nustatytos antidempingo priemonės, o nuo 2017 m. birželio mėn. – kompensaciniai muitai (15).

(117)

Kaip minėta 104 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės padėčiai iš tiesų tebedarė poveikį minėtas 2016 m. vykdytas dempingas ir Sąjungos pramonė aiškiai parodė atsigavimo požymius po to, kai 2017 m. šiam importui buvo nustatytos galutinės antidempingo priemonės. Kalbant apie likusį nagrinėjamąjį laikotarpį, pramonė toliau atsigavo, kaip, be kitų veiksnių, rodo didesnis pelningumas (kaip parodyta toliau), tačiau 2019 m. ši raida sustojo.

4.5.3.   Mikroekonominiai rodikliai

4.5.3.1.   Kainos ir kainoms poveikį darantys veiksniai

(118)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto pardavimo kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje

 

2016 m.

2017 m.

2018 m.

TL

Vidutinė vieneto pardavimo kaina atvirojoje rinkoje (EUR/t)

391

531

574

533

Indeksas

100

136

147

136

Vieneto gamybos sąnaudos (EUR/t)

413

497

540

560

Indeksas

100

121

131

136

Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai.

(119)

Vidutinės vieneto pardavimo kainos 2017 m., palyginti su 2016 m., gerokai padidėjo. Iš tiesų, nors 2016 m. pardavimo kainos Sąjungoje buvo labai smukdomos (16) dėl importo dideliais kiekiais dempingo kaina iš Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos, 2017 m. minėtam importui nustačius antidempingo priemones (17) Sąjungos pramonė galėjo padidinti pardavimo kainas iki normalaus lygio. 2017 ir 2018 m. pardavimo kainos taip pat galėjo padidėti dėl staigaus žaliavų sąnaudų, visų pirma geležies rūdos ir kokso sąnaudų, padidėjimo, dėl kurio 2018 m. labai padidėjo Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos, t. y. 31 %, palyginti su 2016 m.

(120)

Tačiau tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo kainos sumažėjo daugiau kaip 7 % – nuo 574 EUR/t 2018 m. iki 533 EUR/t, o gamybos sąnaudos padidėjo 3,7 % – nuo 540 EUR/t 2018 m. iki 560 EUR/t tiriamuoju laikotarpiu. Todėl, nors 2017 ir 2018 m. Sąjungos pramonė galėjo perkelti patirtas padidėjusias sąnaudas pirkėjams ir išlikti pelninga, tiriamuoju laikotarpiu ji to nebegalėjo padaryti.

(121)

Kadangi didžioji dalis nagrinėjamojo produkto yra labai jautri kainoms, Sąjungos gamintojai, siekdami išlaikyti pajėgumų naudojimą ir rinkos dalį, turėjo laikytis Turkijos eksportuojančių gamintojų rinkose siūlomų gerokai sumažintų kainų ir, nepaisydami didėjančių sąnaudų gerokai sumažinti savo pardavimo kainas.

4.5.3.2.   Darbo sąnaudos

(122)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

 

2016 m.

2017 m.

2018 m.

TL

(EUR)

74 295

78 101

79 241

83 187

Indeksas

100

106

107

112

Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai.

(123)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos padidėjo 12 %. Tai rodo, kad, nepaisant blogėjančių rinkos aplinkybių tiriamuoju laikotarpiu, Sąjungos gamintojai negalėjo sumažinti darbo sąnaudų.

4.5.3.3.   Atsargos

(124)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Atsargos

 

2016 m.

2017 m.

2018 m.

TL

Laikotarpio pabaigos atsargos (tonomis)

1 033 364

1 207 363

843 448

862 918

Indeksas

100

117

82

84

Laikotarpio pabaigos atsargos gamybos procentine dalimi

5,1 %

5,7 %

4,2 %

4,4 %

Indeksas

100

110

81

85

Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai.

(125)

Laikotarpio pabaigos atsargų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 16 %. Daugumos rūšių panašų produktą Sąjungos pramonė gamina pagal konkrečius naudotojų užsakymus. Todėl atsargos nelaikomos svarbiu žalos rodikliu šiuo atveju. Tai taip pat patvirtinta išnagrinėjus laikotarpio pabaigos atsargų lygio, išreikšto gamybos apimties procentine dalimi, raidą. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, šis rodiklis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo palyginti pastovus ir siekė maždaug 5 % gamybos apimties.

4.5.3.4.   Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(126)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

 

2016 m.

2017 m.

2018 m.

TL

Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %)

–3,6 %

6,8 %

6,8 %

–6,0 %

Indeksas

–100

190

190

–170

Pinigų srautas (EUR)

– 140 233 455

441 133 402

621 258 785

– 308 384 431

Indeksas

–100

315

443

–220

Investicijos (EUR)

144 626 230

234 309 366

210 822 274

156 161 956

Indeksas

100

162

146

108

Investicijų grąža

–3,1 %

9,7 %

10,2 %

–13,0 %

Indeksas

–100

317

331

–424

Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai.

(127)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(128)

Pelningumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiama, nepaisant to, kad pradžioje, 2017 ir 2018 m., pelnas didėjo. Kaip paaiškinta 120 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės pardavimo kainos tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo, o jos gamybos sąnaudos toliau didėjo. Iš tiesų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo kaina nukrito tiek, kad ji buvo mažesnė už jos gamybos sąnaudas. Pelningumas sumažėjo nuo 6,8 % 2018 m. iki –6 % tiriamuoju laikotarpiu.

(129)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynasis pinigų srautas keitėsi iš esmės taip pat, kaip pelningumas ir investicijų grąža. 2017–2018 m. jis buvo teigiamas, o 2018 m. – pats didžiausias, vėliau per tiriamąjį laikotarpį, kai pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo pats mažiausias, tapo neigiamas. Pajėgumui padidinti kapitalą trukdė sumažėjęs pelnas.

(130)

Investicijų grąža – tai pelnas (arba nuostoliai), išreiškiamas (-i) investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu dydžiu. Jos raida buvo tokia pati kaip pelningumo.

(131)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį metinių investicijų lygis padidėjo 8 %, tačiau 2019 m. sumažėjo ir buvo vos didesnis už 2016 m. lygį. Apskritai investicijomis buvo siekiama tik išlaikyti esamus pajėgumus ir prireikus keisti būtinas gamybos priemones. Taip pat buvo daug investuota srityse, susijusiose su sveikatos, saugos ir aplinkos apsaugos aspektais.

4.5.4.   Išvada dėl žalos

(132)

Nors suvartojimas atvirojoje rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo (–1 %), Sąjungos pramonės pardavimo apimtis atvirojoje rinkoje padidėjo 2 %, o jos rinkos dalis atvirojoje rinkoje sumažėjo nuo 76,1 % iki 78,7 %. Tačiau šį nedidelį pardavimo apimties ir rinkos dalies padidėjimą galima pastebėti tik palyginus su 2016 m., kai Sąjungos pramonei buvo daroma žala dėl importo dempingo kaina iš kitų šalių. Taip pat pažymima, kad dėl 150 konstatuojamojoje dalyje minėto investicijų atsisakymo šiek tiek padidėjo pardavimas atvirojoje rinkoje. Tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis ir pajėgumų naudojimas sumažėjo atitinkamai 4 % ir 7 %. 2018–2019 m. gamybos apimtis ir pajėgumų naudojimas sumažėjo labiau, be to, sumažėjo ir pardavimas atvirojoje rinkoje. Sąjungos pramonė augo nuo 2017 m., atsigavo nuo nesąžiningo importo, kuriam taikomos antidempingo ir antisubsidinės priemonės, tačiau tiriamuoju laikotarpiu jos padėtis vėl pablogėjo.

(133)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos (+36 %), daugiausia dėl labai padidėjusių žaliavų kainų.

(134)

2017 ir 2018 m. Sąjungos pramonės pardavimo kainos didėjo daugiau nei sąnaudos, todėl Sąjungos gamintojai galėjo atsigauti nuo ankstesnio žalingo dempingo ir pasiekti 6,8 % pelningumą. Tačiau nuo 2018 m. iki tiriamojo laikotarpio Sąjungos pramonė pardavimo kainas sumažino vidutiniškai 7 %, nepaisant padidėjusių sąnaudų (+4 %). Tai turėjo pražūtingą poveikį Sąjungos pramonės pelningumui, kuris sumažėjo nuo +6,8 % 2018 m. iki –6 % 2019 m.

(135)

Kiti finansiniai rodikliai (pinigų srautas, investicijų grąža) kito panašiai, ypač tiriamuoju laikotarpiu, todėl tiriamuoju laikotarpiu smarkiai sumažėjo investicijų lygis, palyginti su ankstesniais metais.

(136)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

5.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

(137)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš Turkijos Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš Turkijos dempingo kaina. Analizuoti šie veiksniai: importas iš trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksporto veiklos rezultatai, uždarasis suvartojimas, paklausos ir žaliavų kainų raida.

5.1.   Importo dempingo kaina poveikis

(138)

Importas iš Turkijos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo beveik tris kartus – nuo maždaug 1 000 000 tonų 2016 m., t. y. 2,8 % rinkos dalies, iki 2 843 000 tonų tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 8,1 % rinkos dalies (žr. 4 lentelę). Šis didėjantis importas nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo vykdomas mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis. Tai turėjo didelės įtakos Sąjungos pramonei tiriamuoju laikotarpiu, kai dėl didėjančių sąnaudų ir Turkijos importo dempingo kaina daromo spaudimo kainoms ji turėjo sumažinti pardavimo kainas, dėl ko pelningumas sumažėjo net nuo +6,8 % iki didelių nuostolių (–6 %) ir dėl to pablogėjo jos finansiniai rodikliai.

(139)

Kelios šalys tvirtino, kad nebuvo ryšio tarp importo iš Turkijos ir skundo pateikėjams padarytos žalos. Komisija šį tvirtinimą atmetė. Komisija pripažino, kad 2017 ir 2018 m., pasinaudojusi palyginti geromis rinkos sąlygomis ir penkioms šalims taikomomis naujomis prekybos apsaugos priemonėmis, Sąjungos pramonė galėjo gauti pelno nepaisant didėjančios importo iš Turkijos mažomis kainomis apimties. Tačiau 2019 m. Sąjungos pramonė buvo priversta nustatyti gerokai mažesnes už sąnaudas kainas, kad išlaikytų savo rinkos dalį dėl kainų smukdymo, kurį lėmė Turkijos importas mažesnėmis kainomis, palyginti su 2018 m. Taigi yra aiškus ryšys tarp importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos.

5.2.   Kitų veiksnių poveikis

5.2.1.   Importas iš trečiųjų šalių

(140)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

14 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

Šalis

 

Metai

Metai

Metai

TL

Rusijos Federacija

Apimtis (tonos)

2 026 321

744 941

1 618 946

1 407 644

Indeksas

100

37

80

69

Rinkos dalis

5,7 %

2,1 %

4,4 %

4,0 %

Indeksas

100

38

78

70

Vidutinė kaina (EUR/t)

336

468

497

445

Indeksas

100

139

148

132

Serbija

Apimtis (tonos)

348 619

465 158

733 711

860 952

Indeksas

100

133

210

247

Rinkos dalis

1,0 %

1,3 %

2,0 %

2,4 %

Indeksas

100

137

204

249

Vidutinė kaina (EUR/t)

386

498

547

479

Indeksas

100

129

142

124

Indija

Apimtis (tonos)

443 493

1 121 530

918 334

847 592

Indeksas

100

253

207

191

Rinkos dalis

1,2 %

3,2 %

2,5 %

2,4 %

Indeksas

100

259

201

193

Vidutinė kaina (EUR/t)

404

493

533

464

Indeksas

100

122

132

115

Brazilija

Apimtis (tonos)

657 682

370 567

266 870

114 142

Indeksas

100

56

41

17

Rinkos dalis

1,9 %

1,1 %

0,7 %

0,3 %

Indeksas

100

58

39

18

Vidutinė kaina (EUR/t)

363

494

531

485

Indeksas

100

136

146

134

Ukraina

Apimtis (tonos)

1 080 094

609 792

131 958

106 866

Indeksas

100

56

12

10

Rinkos dalis

3,0 %

1,8 %

0,4 %

0,3 %

Indeksas

100

58

12

10

Vidutinė kaina (EUR/t)

331

466

472

424

Indeksas

100

141

142

128

Iranas

Apimtis (tonos)

928 896

76 707

56 026

3 377

Indeksas

100

8

6

0

Rinkos dalis

2,6 %

0,2 %

0,2 %

0,0 %

Indeksas

100

80

6

0

Vidutinė kaina (EUR/t)

305

428

489

504

Indeksas

100

140

160

165

Kinija

Apimtis (tonos)

1 031 310

8 511

636

538

Indeksas

100

1

0

0

Rinkos dalis

2,9 %

0,0 %

0,0 %

0,0 %

Indeksas (EUR/t)

100

1

0

0

Vidutinė kaina

325

678

3 503

3 189

Indeksas

100

209

1 078

981

Kitos trečiosios šalys

Apimtis (tonos)

973 121

1 658 551

1 598 115

1 303 324

Indeksas

100

170

164

134

Rinkos dalis

2,7 %

4,8 %

4,4 %

3,7 %

Indeksas

100

174

159

135

Vidutinė kaina (EUR/t)

385

495

562

526

Indeksas

100

129

146

136

Iš viso iš visų trečiųjų šalių, išskyrus Turkiją

Apimtis (tonos)

7 489 536

5 055 756

5 324 596

4 644 434

Indeksas

100

68

71

62

Rinkos dalis

21,1 %

14,6 %

14,6 %

13,2 %

Indeksas

100

69

69

63

Vidutinė kaina (EUR/t)

345

487

531

478

Indeksas

100

141

154

139

Šaltinis: Eurostatas.

(141)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš visų kitų šalių rinkos dalis sumažėjo nuo 21,1 % iki 13,2 %. Apskritai importas iš kitų šalių, išskyrus Turkiją, sumažėjo daugiausia dėl to, kad 2017 m. importui iš Kinijos, Brazilijos, Irano, Ukrainos ir Rusijos buvo nustatytos prekybos apsaugos priemonės. Kinijai taikomos priemonės svyruoja nuo 8,1 % iki 35,9 % (kartu taikomi antidempingo ir kompensaciniai muitai) ir nuo 17,6 iki 96,5 EUR už toną kitoms keturioms šalims. Į pirmiau pateiktoje lentelėje nurodytas kainas tokie antidempingo ir kompensaciniai muitai neįtraukti.

(142)

Po Turkijos pagrindinės eksportuojančios šalys tiriamuoju laikotarpiu buvo Rusija (jai taikomi antidempingo muitai), Serbija ir Indija.

(143)

Tiriamuoju laikotarpiu importas iš Rusijos sudarė mažiau nei pusę importo iš Turkijos. Be to, pridėjus šiam importui taikomą antidempingo muitą, importo iš Rusijos kainos buvo didesnės už importo iš Turkijos kainas, nors kartais jos buvo mažesnės už Sąjungos gamintojų pardavimo kainas. Todėl importo iš Rusijos spaudimo mastas, atsižvelgiant į šio importo rinkos dalį, Sąjungos gamintojams apskritai negalėjo būti tokio paties dydžio, kaip importo dempingo kaina iš Turkijos daromas spaudimas.

(144)

Importo iš Serbijos ir Indijos bendra rinkos dalis tiriamuoju laikotarpiu sudarė 4,8 % (60 % Turkijos rinkos dalies). Importas iš Serbijos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 147 %, o importas iš Indijos padidėjo 2017 m., bet vėliau sumažėjo 25 %. Vidutinės importo iš Serbijos ir Indijos kainos buvo mažesnės už vidutines importo iš Turkijos kainas, tačiau negalima daryti išvados, ar dėl šio importo taip pat buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, be kita ko, atsižvelgiant į nežinomą šių importuojamų produktų asortimentą (18). Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į šio importo rinkos dalį, jo spaudimo mastas Sąjungos gamintojams apskritai negalėjo būti tokio paties dydžio, kaip importo dempingo kaina iš Turkijos daromas spaudimas.

(145)

Importas iš kitų šalių buvo labai mažas, o jo kainos vidutiniškai buvo aukštesnės už importo iš Turkijos kainas.

(146)

Tuo remdamasi Komisija padarė preliminarią išvadą, kad importo iš kitų šalių poveikis nesusilpnina importo iš Turkijos dempingo kaina ir Sąjungos gamintojams padarytos materialinės žalos priežastinio ryšio.

5.2.2.   Sąjungos pramonės eksportas

(147)

Sąjungos pramonės eksporto į nesusijusias šalis apimties ir kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

15 lentelė

Pardavimas eksportui

 

2016 m.

2017 m.

2018 m.

TL

Eksporto apimtis (tonomis)

1 597 262

1 550 220

1 434 739

1 872 411

Indeksas

100

97

90

117

Vidutinė kaina (EUR/t)

382

502

554

465

Indeksas

100

132

145

122

Šaltinis:„Eurofer“ (apimtis) ir atrinkti Sąjungos gamintojai (kainos).

(148)

Sąjungos gamintojų eksporto apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 17 % ir 2019 m. buvo šiek tiek mažesnė nei 1,9 mln. tonų. Dažnai eksportuojama pagal ilgalaikes sutartis, o atlikus tyrimą nustatyta, kad eksportuojami daugiausia žemesnės klasės produktai nei parduodami Sąjungoje. Vis dėlto, visų pirma tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės eksportas galėjo iš dalies kompensuoti Sąjungos rinkoje prarastą pardavimo apimtį ir padėti Sąjungos gamintojams sumažinti pastoviąsias ir kitas sąnaudas.

(149)

Tačiau apskritai Sąjungos pramonės eksportuotas kiekis sudarė tik apie 7 % jos pardavimo Sąjungos atvirojoje rinkoje tiriamuoju laikotarpiu apimties, ir tuo remdamasi Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Sąjungos gamintojų eksporto veiklos poveikis, jeigu toks buvo, Sąjungos pramonės patirtai žalai buvo nedidelis.

5.2.3.   Uždarasis suvartojimas

(150)

Kaip parodyta 1 lentelėje, nagrinėjamuoju laikotarpiu uždarasis suvartojimas sumažėjo 7 %. Šis suvartojimas sumažėjo iš esmės per antrą nagrinėjamojo laikotarpio pusę ir iš dalies dėl to, kad 2019 m. vienas Sąjungos gamintojas pardavė nesusijusiai bendrovei (19) kelias linijas, kuriose buvo naudojamas tiriamasis produktas. Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo plieno suvartojimas tam tikruose galutinės grandies sektoriuose. Komisija negalėjo kiekybiškai įvertinti sumažėjimo kiekviename iš šių sektorių.

(151)

Tuo remdamasi Komisija padarė preliminarią išvadą, kad uždarojo suvartojimo raidos įtaka, jeigu tokia buvo, Sąjungos pramonės patirtai žalai buvo nedidelė.

5.2.4.   Paklausos raida

(152)

Kaip parodyta 2 lentelėje, suvartojimas atvirojoje rinkoje nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje iš esmės buvo toks pats.

(153)

Tuo remdamasi Komisija padarė preliminarią išvadą, kad suvartojimo atvirojoje rinkoje raida negalėjo būti susijusi su Sąjungos pramonei padaryta žala.

5.2.5.   Žaliavų kainos

(154)

Kaip paaiškinta 4.5.3.1 skirsnyje, žaliavų kainų padidėjimas buvo pagrindinė Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudų padidėjimo nagrinėjamuoju laikotarpiu priežastis.

(155)

Pats žaliavų kainų padidėjimas nėra žalos šaltinis, nes paprastai padidėjus žaliavų kainoms vėliau padidėja pardavimo kainos. Tuo remdamasi Komisija padarė preliminarią išvadą, kad pats žaliavų sąnaudų padidėjimas Sąjungos pramonei nepadarė žalos.

5.2.6.   Kiti veiksniai

(156)

Kai kurios šalys nurodė ir kitus veiksnius, kurie galėtų būti žalingos Sąjungos pramonės padėties šaltinis. Vienas naudotojas mažesnį pelną sieja su pasaulio plieno pramonės veiklos rezultatų pablogėjimu 2019 m. Kitas naudotojas nurodė, kad priežastis yra „visų produktų gamybos pertekliniai pajėgumai“, ir taip pat teigė, kad Sąjungos gamintojai daugiausia dėmesio skiria specializuotiems produktams ir kad šiems gamintojams poveikį daro silpna paklausa krizės ištiktame sektoriuje, t. y. automobilių sektoriuje.

(157)

Pirmieji du tvirtinimai buvo neaiškūs ir nepagrįsti. Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad pasaulio plieno pramonės veiklos rezultatai ir pertekliniai pajėgumai, jeigu tokių buvo, nebuvo reikšmingai susiję su Sąjungos gamintojams padaryta žala.

(158)

Komisija taip pat nustatė, kad paskutinis teiginys neteisingas, nes Sąjungos gamintojai produktą tiekia ne tik automobilių sektoriui, bet ir visiems plieną naudojantiems sektoriams. Šiuo etapu Komisija neturi informacijos apie įvairių plieną naudojančių sektorių dydį skirtingais nagrinėjamojo laikotarpio metais. Tačiau, kaip aptarta 5.2.4 skirsnyje, bendras suvartojimas atvirojoje rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo gana pastovus. Todėl padaryta preliminari išvada, kad paklausos raida nebuvo susijusi su žala Sąjungos pramonei.

5.3.   Išvada dėl priežastinio ryšio

(159)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija preliminariai nustatė Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo dempingo kaina iš Turkijos priežastinį ryšį. Dėl Turkijos vykdomo dempingo Sąjungos pramonė iš karto po to, kai pradėjo atsigauti nuo ankstesnio dempingo (20), vėl patyrė žalą dėl importo dempingo kaina.

(160)

Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir jį atskyrė nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio.

(161)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš Turkijos dempingo kaina ir kad dėl kitų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, importo dempingo kaina ir materialinės žalos priežastinis ryšys nesusilpnėjo.

6.   PRIEMONIŲ LYGIS

(162)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį išnagrinėjo, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

6.1.   Priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas

(163)

Pirmiausia Komisija nustatė muito dydį, kuris yra būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonei daromą žalą nesant iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Šiuo atveju žala būtų pašalinta, jeigu Sąjungos pramonė galėtų padengti savo gamybos sąnaudas, įskaitant sąnaudas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, bei Ia priede išvardytomis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijomis, ir gauti pagrįstą pelną (toliau – tikslinis pelnas).

(164)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį siekdama nustatyti tikslinį pelną Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą prieš padidėjant importui iš nagrinėjamosios šalies, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis negali būti mažesnis nei 6 %.

(165)

Skundo pateikėjas manė, kad pagrįstas tikslinis pelnas turėtų būti 10–15 %. Turkijos plieno eksportuotojų asociacija ÇİB manė, kad šis intervalas yra per didelis, ir vietoj jo pasiūlė tikslinį pelną, kurį Komisija naudojo 2017 m. užbaigtuose tyrimuose dėl to paties produkto, t. y. 7 % ir 7,9 %. Atrinktas Sąjungos gamintojas manė, kad mažiausias tikslinis pelnas neturėtų būti mažesnis už 7,9 % tikslinį pelną, naudotą ankstesniame tyrime.

(166)

Komisija negalėjo nustatyti pelno dydžio remdamasi kuriais nors metais iki importo iš Turkijos padidėjimo, nes tais metais Sąjungos pramonė susidūrė su importo dempingo kaina iš kitų kilmės šalių srautu, todėl nė vieni iš šių metų negalėjo būti laikomi metais, kuriais konkurencinė padėtis Sąjungos rinkoje buvo normali. Atsižvelgdama į tai, Komisija naudojo 2017 m. gautą pelną. 2017 m. importo iš Turkijos lygis jau padidėjo 1 mln. tonų, palyginti su ankstesniais metais, tačiau 2018 ir 2019 m. jis padidėjo dar 1 mln. tonų. Be to, 2017 m. Sąjungos pramonės padėtis akivaizdžiai buvo daug geresnė nei ankstesniais metais, nes importuojamiems Kinijos, Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams buvo nustatyti antidempingo muitai ir tais metais susiklostė palankios rinkos sąlygos. Todėl, neturėdama jokios kitos informacijos, Komisija nusprendė kaip tikslinį pelną preliminariai naudoti 2017 m. gautą vidutinį pelną. Tai 6,8 % pelnas.

(167)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį Komisija įvertino dviejų atrinktų Sąjungos gamintojų tvirtinimą dėl planuotų investicijų, kurios nebuvo įvykdytos nagrinėjamuoju laikotarpiu. Remdamasi gautais patvirtinamaisiais įrodymais, kuriuos buvo galima suderinti su bendrovių sąskaitomis, Komisija preliminariai priėmė šiuos tvirtinimus ir pridėjo atitinkamas sumas prie tų Sąjungos gamintojų pelno. Todėl galutinis tikslinis pelno dydis svyravo nuo 6,8 % iki 8,0 %.

(168)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį Komisija atliko galutinį veiksmą ir įvertino būsimas sąnaudas, kurias Sąjungos pramonė patirtų dėl daugiašalių aplinkos susitarimų ir jų protokolų, kurių šalis yra Sąjunga, priemonės taikymo laikotarpiu pagal 11 straipsnio 2 dalį. Remdamasi pateikta informacija, kuri buvo paremta bendrovių ataskaitų teikimo priemonėmis ir prognozėmis, Komisija nustatė, kad sąnaudos, be faktinių atitikties tokioms konvencijoms sąnaudų tiriamuoju laikotarpiu, svyravo nuo 2 iki 12 EUR už toną. Šis skirtumas buvo pridėtas prie nežalingos kainos.

(169)

Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonei nežalingą panašaus produkto kainą, atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudoms tiriamuoju laikotarpiu taikydama pirmiau minėtą tikslinį pelno dydį (žr. 167 konstatuojamąją dalį) ir tada pridėdama koregavimus pagal 7 straipsnio 2d dalį pagal kiekvieną rūšį.

(170)

Tuomet Komisija, remdamasi nagrinėjamosios šalies atrinktų eksportuojančių gamintojų kiekvienos rūšies produkto vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos atvirojoje rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, nustatė žalos pašalinimo lygį. Kiekvienas lyginant gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi. Šių skaičiavimų rezultatai pateikiami lentelėje.

Šalis

Bendrovė

Dempingo skirtumas

Priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas

Turkija

Çolakoğlu Metalurji A.Ş.

7,6 %

19,3 %

Erdemir group:

Ereğli Demir ve Çelik Fabrikalari T.A.S.

İskenderun Demir ve Çelik A.Ş.

5,4 %

23,5 %

Habaş Sinai Ve Tibbi Gazlar İstihsal Endüstrisi A.Ş.

4,8 %

20,9 %

Ağir Haddecilik A.Ş.

5,9 %

21,2 %

Borçelik Çelik Sanayii Ticaret A.Ş.

5,9 %

21,2 %

Visos kitos bendrovės

7,6 %

23,5 %

6.2.   Skirtumo, kuris būtų tinkamas Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, nagrinėjimas

(171)

Kaip paaiškinta pranešime apie inicijavimą, skundo pateikėjas pateikė Komisijai pakankamai įrodymų, kad nagrinėjamojoje šalyje esama žaliavų rinkos iškraipymų, susijusių su tiriamuoju produktu. Todėl, atliekant tyrimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį buvo nagrinėjami tariami iškraipymai siekiant nustatyti, ar (jei aktualu) žalai pašalinti pakaktų už dempingo skirtumą mažesnio muito.

(172)

Tačiau, kadangi žalai pašalinti tinkami skirtumai yra didesni už dempingo skirtumus, Komisija nusprendė, kad šiuo etapu šio aspekto nagrinėti nereikia.

6.3.   Išvada

(173)

Atlikusi pirmiau aprašytą vertinimą Komisija padarė išvadą, kad tikslinga nustatyti laikinųjų muitų sumą pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį. Todėl turėtų būti nustatyti tokie laikinieji antidempingo muitai:

Šalis

Bendrovė

Laikinasis antidempingo muitas

Turkija

Çolakoğlu Metalurji A.Ş.

7,6 %

Erdemir group:

Ereğli Demir ve Çelik Fabrikalari T.A.S. – İskenderun Demir ve Çelik A.Ş.

5,4 %

Habaş Sinai Ve Tibbi Gazlar İstihsal Endüstrisi A.Ş.

4,8 %

Ağir Haddecilik A.Ş.

5,9 %

Borçelik Çelik Sanayii Ticaret A.Ş.

5,9 %

Visos kitos bendrovės

7,6 %

7.   SĄJUNGOS INTERESAI

(174)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, priemonių nustatymas atitiktų Sąjungos interesus. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų, naudotojų ir vartotojų interesus.

7.1.   Sąjungos pramonės interesai

(175)

Sąjungos pramonę sudaro daugiau kaip 20 gamintojų 16 valstybių narių, joje dirba 39 178 darbuotojai (žr. 4.5.2.4 skirsnį). Didžioji dauguma Sąjungos gamintojų pritarė skundui. Nė vienas gamintojas neprieštaravo tyrimo inicijavimui.

(176)

4.5.4 ir 5.3 skirsniuose padaryta išvada, kad visos Sąjungos pramonės padėtis pablogėjo dėl importo dempingo kaina iš Turkijos. Žala buvo ypač didelė atrinktų Sąjungos gamintojų, kurie tiriamuoju laikotarpiu patyrė didelių nuostolių, pelningumui.

(177)

Tikimasi, kad importui iš Turkijos taikomomis antidempingo priemonėmis bus atkurtos sąžiningos prekybos sąlygos Sąjungos rinkoje ir sudarytos sąlygos Sąjungos pramonei pasiekti tvarų tokios kapitalui imlios pramonės pelningumą. Todėl tikimasi, kad Sąjungos gamintojai atsigaus nuo žalingos padėties, toliau investuos ir vykdys įvairius įsipareigojimus, įskaitant socialinius ir aplinkos apsaugos įsipareigojimus.

(178)

Nenustačius priemonių Sąjungos pramonė patirtų daugiau nuostolių, iškiltų grėsmė jos gyvybingumui ir tikriausiai būtų uždarytos gamybos įmonės ir atleisti darbuotojai.

(179)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad laikinųjų priemonių nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

7.2.   Nesusijusių importuotojų interesai

(180)

Nors inicijavusi tyrimą Komisija kreipėsi į daugiau kaip 20 galimų tiriamojo produkto importuotojų ir susijusių asociacijų, galiausiai klausimyno atsakymus pateikė ir atliekant tyrimą bendradarbiavo tik vienas nesusijęs importuotojas. Tai bendrovė „Network Steel S.L“, kurioje dirba mažiau nei 20 darbuotojų. Jos apyvarta, susijusi su plokščiais karštojo valcavimo produktais, 2019 m. siekė 50–80 mln. EUR. Tiriamuoju laikotarpiu jai teko 3,5–5,2 % plokščių karštojo valcavimo produktų importo iš Turkijos. „Network Steel S.L“ prieštarauja priemonių nustatymui remdamasi tuo, kad Sąjungoje plokštiems karštojo valcavimo produktams jau daro didelį poveikį Kinijai taikomi antidempingo ir antisubsidiniai muitai ir Brazilijai, Ukrainai, Rusijai ir Iranui taikomi antidempingo muitai. Bendrovė tvirtino, kad, nustačius apsaugos priemones plienui, dėl nepakankamų kvotų ir reikalavimo pateikti užstatą beveik išnaudojus kvotą Sąjungos importuotojai turi dirbti su mažiau tiekėjų ir nuolat susiduria su pavojumi, kad gali pritrūkti pasiūlos, todėl jų verslas yra neprognozuojamas ir sudėtingas.

(181)

Atsižvelgdama į importo iš Turkijos svarbą bendrovės „Network Steel S.L.“ veiklai, susijusiai su plokščiais karštojo valcavimo produktais, Komisija laikėsi nuomonės, kad nustačius nedideles antidempingo priemones gali būti padarytas poveikis, nors ir labai nedidelis, bendrovės veiklos rezultatams, jei šalis dirbtų su dabartiniais savo tiekėjais. Kalbant apie šalies teiginius dėl plokščių karštojo valcavimo produktų trūkumo, juos paneigia tai, kad yra daug plokščių karštojo valcavimo produktų tiekimo šaltinių (tiek Sąjungoje, tiek už Sąjungos ribų, kaip išsamiau paaiškinta 7.3 skirsnyje), todėl jie atmesti.

(182)

Atsižvelgiant į nedidelę šio vienintelio bendradarbiaujančio nesusijusio importuotojo importo dalį, nėra tikslinga išvadas dėl bendrovės „Network Steel S.L.“ taikyti visiems nesusijusiems plokščių karštojo valcavimo produktų importuotojams. Vis dėlto, kalbant abstrakčiai, nustatyto dydžio antidempingo priemonės gali neigiamai paveikti kai kuriuos nesusijusius importuotojus. Tačiau toks poveikis apskritai neturėtų būti reikšmingas ir labai priklausys nuo importuotojų verslo modelio, jų tiekimo šaltinių įvairovės ir nuo padidėjusių sąnaudų perkėlimo jų pirkėjams masto. Todėl manoma, kad bet koks neigiamas priemonių poveikis visiems nesusijusiems importuotojams bus nedidelis ir neviršys teigiamo priemonių poveikio Sąjungos plokščių karštojo valcavimo produktų gamintojams.

7.3.   Naudotojų interesai

(183)

Kai kurie Sąjungos naudotojai konkuruoja, be kita ko, su susijusiomis Sąjungos gamintojų bendrovėmis tiriamojo produkto galutinės grandies rinkose. Jie naudoja tiriamąjį produktą kaip žaliavą galutinės grandies produktams, pvz., plokštiems šaltai valcuotiems produktams, dengtam plienui, tuščiaviduriams profiliams, įvairios kokybės suvirintiems vamzdžiams ir profiliams gaminti, taip pat naudoja jį kaip pramonės produkciją įvairioms reikmėms, įskaitant statybą, laivų statybą, dujų talpyklas ir slėginius indus.

(184)

Keturi naudotojai, susiję su „Network Steel S.L.“ Portugalijoje ir Ispanijoje, pranešė apie save ir prieštaravo priemonių nustatymui. Kadangi šių naudotojų pagrindiniai klausimyno atsakymai atitinka „Network Steel S.L.“ atsakymus, jų tvirtinimai nagrinėjami 7.2 skirsnyje.

(185)

Sąjungos plokščių karštojo valcavimo produktų naudotojų ir importuotojų konsorciumas (toliau – konsorciumas) (21)ad hoc organizacija, įsteigta tam tikrų naudotojų interesams šiame tyrime ginti, pateikė pastabų, kuriomis prieštaraujama muitų nustatymui, tvirtindama, kad jie pakenktų Sąjungos naudotojų interesams (22). Be to, klausimyno atsakymus pateikė du Sąjungos naudotojai („Marcegaglia Carbon Steel S.P.A.“ ir „San Paolo Lamiere S.P.A.“). Šiuose klausimyno atsakymuose pateikti argumentai buvo įtraukti į konsorciumo pateiktą informaciją, todėl jie vertinami kartu.

(186)

Pirma, konsorciumas pažymėjo, kad išskyrus kelias išimtis pastaraisiais metais didžiausiems plokščių karštojo valcavimo produktų tiekimo į Sąjungą šaltiniams šiuo metu taikomi antidempingo ir (arba) kompensaciniai muitai (23). Šiomis aplinkybėmis konsorciumas teigė, kad Sąjungos naudotojai neturėjo kito pasirinkimo, kaip pirkti plokščius karštojo valcavimo produktus iš likusių tiekiančiųjų trečiųjų šalių, kurioms prekybos apsaugos priemonės nedarė poveikio. Iš šių šalių Turkija tariamai buvo laikoma vienintele eksportuojančia šalimi, galinčia patenkinti Sąjungos naudotojų paklausą. Konsorciumas tvirtino, kad importas iš Turkijos tiesiog užpildė vakuumą, kuris susidarė dėl to, kad pagrindinėms eksportuojančioms šalims buvo nustatytos prekybos apsaugos priemonės, ir kad nustačius priemones Sąjungos rinka dėl to neišvengiamai būtų uždaryta vieninteliam stabiliam ir patikimam tiekimo šaltiniui, kuriuo šiuo metu gali naudotis Sąjungos naudotojai. Konsorciumas padarė išvadą, kad nustačius antidempingo priemones Sąjungoje pritrūktų plokščių karštojo valcavimo produktų pasiūlos, todėl tai prieštarautų Sąjungos plokščių karštojo valcavimo produktų nepriklausomų naudotojų interesams.

(187)

Pirma, antidempingo ir kompensacinių muitų tikslas – atkurti vienodas sąlygas Sąjungos rinkoje, šiuo atveju – plokščių karštojo valcavimo produktų rinkoje. Komisija nustatė priemones penkioms šalims, nes nustatė, kad šios šalys taikė nesąžiningos prekybos praktiką ir taip darė arba galėjo daryti žalą Sąjungos pramonei. Laikyta, kad priemonių nustatymas atitiktų bendrus Sąjungos interesus.

(188)

Komisija taip pat pastebėjo, kad iš byloje turimos informacijos matyti, jog plokščius karštojo valcavimo produktus už Sąjungos ribų galima pirkti ne tik Turkijoje. Pirma, yra kelios šalys, kurios pastaraisiais metais nuolat tiekė produktą Sąjungos rinkai ir galėtų dar labiau padidinti savo pozicijas Sąjungos rinkoje (24). Be to, Komisija pažymėjo, kad be tų šalių, kurios šiuo metu tiekia produktą Sąjungos rinkai, plokšti karštojo valcavimo produktai gaminami daugelyje pasaulio šalių. Iš esmės šios šalys galėtų turėti pakankamai pajėgumų esant paklausai patekti į Sąjungos rinką, kaip tai jau buvo daroma praeityje, kaip klausimyno atsakymuose pripažino nepriklausomas Sąjungos naudotojas (25). Komisija taip pat pastebėjo, kad importo sudėtis pagal kilmę per pastaruosius metus nuolat keitėsi, nelygu įvairūs poreikiai ir aplinkybės Sąjungos rinkoje, įskaitant reguliavimo veiksmus, pavyzdžiui, prekybos apsaugos priemonių nustatymą.

(189)

Šiuo atžvilgiu Komisija įvertino plokščių karštojo valcavimo produktų importo į Sąjungą pagal kilmę raidą nuo laikotarpio iki importo dempingo kaina padidėjimo (2013–2014 m.), dėl kurio atitinkamai 2016 m. (26) ir 2017 m. buvo priimtos antidempingo priemonės. Atlikus analizę nustatyta, kad buvo vidutiniškai apie dešimt eksportuojančių šalių, kurios Sąjungos rinkai tiekė didžiąją dalį plokščių karštojo valcavimo produktų. Tačiau importo pasiskirstymas tarp jų, įskaitant kilmę ir importo dalį, bėgant metams skyrėsi. Iš tiesų 2018 m., nepaisant penkioms šalims taikomų antidempingo priemonių, palyginti su 2017 m., importas padidėjo 18 % ir buvo tik šiek tiek mažesnis nei 2016 m., t. y. tais metais, kai į Sąjungos rinką vis dėlto pateko didelis kiekis dempingo kaina importuojamų produktų, kaip nustatyta per atitinkamus tuo metu vykdytus tyrimus (27).

(190)

Tai, kad galima gauti skirtingos kilmės įvairių plokščių karštojo valcavimo produktų, taip pat patvirtina tam tikrų naudotojų klausimyno atsakymuose pateikta informacija. Iš šios informacijos matyti, kad naudotojai sugeba kiekvienais metais gerokai padidinti pirkimo iš skirtingos kilmės šalių apimti, įskaitant šalis, kurioms taikomos antidempingo priemonės, ir taip pat tiekti produktą iš naujų kilmės šalių (28). Iš naudotojų gautų klausimyno atsakymų taip pat matyti, kad yra įvairių tiekimo šaltinių, įskaitant (daugiausia) Sąjungos pramonę. Todėl ši informacija patvirtina, kad Sąjungos naudotojai gali prisitaikyti prie rinkos aplinkybių ir prireikus greitai keisti tiekimo šaltinius. Be to, Komisija pažymi, kad byloje nėra informacijos, kuri rodytų, kad net jei dėl antidempingo priemonių importo iš Turkijos apimtis labai sumažėtų, kitos eksportuojančios šalys negalėtų patenkinti atsiradusios paklausos rinkoje.

(191)

Komisija šiame tyrime nustatė ne tik tai, kad esama pakankamai importo šaltinių, bet ir tai, kad Sąjungos gamintojai turi didelių nepanaudotų pajėgumų ir galėtų padidinti pardavimo nepriklausomiems naudotojams Sąjungoje apimtį.

(192)

Galiausiai Komisija taip pat pažymėjo, kad antidempingo priemonių nustatymas nereiškia, kad importas iš nagrinėjamosios šalies nutrūks arba net kad jis reikšmingai sumažės, o tik tai, kad produktas bus importuojamas sąžiningomis kainomis. Kaip pripažino konsorciumas, nustačius antidempingo priemones nebuvo užkirstas kelias atitinkamos apimties importui iš Rusijos (antros pagal dydį eksportuojančios šalies tiriamuoju laikotarpiu) patekti į Sąjungos rinką, be to, į Sąjungos rinką buvo toliau importuojama iš Brazilijos ir Ukrainos, tik mažesne apimtimi. Atsižvelgiant į nustatytą dempingo lygį ir susijusį antidempingo muitų dydį, nėra pagrindo manyti, kad nustačius antidempingo priemones importas iš Turkijos nutrūktų.

(193)

Todėl, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija atmetė tvirtinimus, kad Sąjungos naudotojams ir importuotojams tariamai pritrūktų alternatyvių tiekimo šaltinių ir kiltų pavojus, kad pritrūks pasiūlos, jei būtų nustatytos priemonės.

(194)

Konsorciumas taip pat teigė, kad antidempingo muitų (net labai mažų muitų) importui iš Turkijos nustatymas neproporcingai paveiktų Sąjungos naudotojus, kurių gyvybingumui kai kuriais atvejais kiltų pavojus, nes jie negalėtų absorbuoti dėl priemonių padidėjusių sąnaudų ir toliau būti konkurencingi galutinės grandies rinkoje. Konsorciumo teigimu, antidempingo muitas turėtų tiesioginį didelį poveikį naudotojų sąnaudoms, o šių padidėjusių sąnaudų negalima perkelti galutinės gamybos grandies pramonei.

(195)

Komisija pirmiausia pažymėjo, kad pagrindinių galutinės grandies rinkų, pvz., automobilių pramonės, pramoninių prietaisų ar statybos sektoriaus rinkų, naudotojai apie save nepranešė. Šiuo atžvilgiu Komisija atkreipė dėmesį į skundo pateikėjo pateiktą informaciją, kad antidempingo muitai darytų labai nedidelį poveikį galutinės grandies rinkoms ir vartojimo prekėms, pvz., skalbyklėms. Tačiau iš byloje pateiktos informacijos, visų pirma, iš naudotojų pateiktų klausimyno atsakymų matyti, kad pirkimas iš Turkijos tiriamuoju laikotarpiu visą laiką sudarė palyginti nedidelę visų šių naudotojų pirkimų dalį (7–14 %). Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas gana nedidelio dydžio muitas, kad yra alternatyvių tiekimo šaltinių ir kad importas iš Turkijos sudaro gana nedidelę dalį su plokščiais karštojo valcavimo produktais susijusio naudotojų verslo dalį, priemonių poveikis šiems naudotojams, jei toks būtų, būtų labai nedidelis. Kalbant apie naudotojus, kurie pranešė apie save, dėl bendrų priemonių nuo mažiau kaip 1 % iki 2,5 % padidėtų labiausiai paveiktų naudotojų atitinkamos veiklos sąnaudos, jei jie išlaikytų tą patį tiekimo modelį. Be to, byloje nėra įrodymų, kad naudotojai negalėtų perkelti galimo nedidelio kainų padidėjimo. Be to, byloje nėra informacijos, kuria būtų patvirtinta, kad sumažėtų ES naudotojų konkurencingumas galutinės grandies importo iš trečiųjų šalių atžvilgiu.

(196)

Konsorciumas taip pat teigė, kad 2019 m. prekybos apsaugos priemonės buvo taikomos 22 % visų importuojamų plokščių karštojo valcavimo produktų ir kad jei importui iš Turkijos (kuris 2019 m. sudarė 38 % plokščių karštojo valcavimo produktų importo) būtų nustatytos priemonės, priemonės būtų taikomos 60 % visų į Sąjungą importuojamų plokščių karštojo valcavimo produktų. Taigi konsorciumas tvirtino, kad nustačius antidempingo priemones Sąjungos naudotojai taptų visiškai priklausomi nuo Sąjungos gamintojų pasiūlos, taigi Sąjungos pramonės padėtis plokščių karštojo valcavimo produktų rinkoje dar labiau sustiprėtų.

(197)

Komisija laikėsi nuomonės, kad laikinojo antidempingo muito nustatymas Sąjungos naudotojams netrukdytų toliau pirkti produkto iš Turkijos, net ir tokiomis kainomis, kuriomis būtų kompensuojami atliekant tyrimą nustatyti dempingo skirtumai. Komisija priminė aiškų neseną pavyzdį Sąjungos plokščių karštojo valcavimo produktų rinkoje, iš kurio matyti, kad antidempingo muitų nustatymas savaime netrukdo tam tikro dydžio importui patekti į Sąjungos rinką, kaip nurodė pats konsorciumas, kalbėdamas apie importo iš Rusijos apimtį nepaisant taikomų antidempingo priemonių. Tai matyti ir iš konsorciumo pateiktos informacijos, kurioje pripažįstama, kad importas, kuriam taikomos antidempingo priemonės, 2019 m. sudarė ne mažiau kaip 22 % viso plokščių karštojo valcavimo produktų importo. Bet kuriuo atveju Sąjungos naudotojai ir toliau turėtų galimybę produktą tiekti iš įvairių tiekimo šaltinių keliose eksportuojančiose šalyse, kaip paaiškinta pirmiau. Todėl Komisija atmetė tvirtinimą, kad nustačius antidempingo priemones Sąjungos naudotojai taptų visiškai priklausomi nuo Sąjungos gamintojų pasiūlos arba kad dėl to jie negalėtų importuoti iš Turkijos atitinkamų kiekių, kaip nepagrįstą.

(198)

Todėl pirminiu etapu Komisija padarė išvadą, kad galimo muitų nustatymo poveikis naudotojams nėra didesnis nei teigiamas priemonių poveikis Sąjungos pramonei. Iš tiesų, iš pirmiau pateiktos analizės veikiau matyti, kad muitų nustatymas darytų nebent nedidelį poveikį, jei apskritai toks poveikis būtų, plokščių karštojo valcavimo produktų naudotojams.

7.4.   Kiti veiksniai

(199)

Kelios šalys iškėlė klausimų dėl konkurencingumo ir konkurencijos. Kai kurios šalys nuogąstavo dėl (padidėjusio) oligopolio Sąjungoje, o kitos skundėsi, kad Sąjungos gamintojai nepriklausomus plieno paslaugų centrus ir naudotojus stato į blogesnę konkurencinę padėtį nei susijusius.

(200)

Atsižvelgdama į plieną gaminančių gamyklų ir grupių skaičių Sąjungoje Komisija nustatė, kad tvirtinimas dėl oligopolio yra nepagrįstas. Tarp Sąjungos gamintojų vyksta sveika konkurencija ir jie toliau konkuruos su importu iš trečiųjų šalių, kuris nenutrūks. Antrąjį tvirtinimą skundo pateikėjai užginčijo remdamiesi tuo, kad jų sandoriai su susijusiais plieno paslaugų centrais atitinka įprastų rinkos sąlygų principą. Komisija tvirtinimą laikė nepagrįstu, nes Sąjungos pramonė tiekia didelius kiekius nepriklausomiems plieno paslaugų centrams ir naudotojams, kurie pateikė klausimyno atsakymus.

7.5.   Išvada dėl Sąjungos interesų

(201)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad šiuo tyrimo etapu nėra su Sąjungos interesais susijusių elementų, dėl kurių tam tikriems importuojamiems Turkijos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nebūtų galima nustatyti laikinųjų antidempingo priemonių.

8.   LAIKINOSIOS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(202)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(203)

Laikinosios antidempingo priemonės tam tikriems importuojamiems Turkijos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno turėtų būti nustatytos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą mažesnio muito taisyklę. Komisija palygino priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus ir dempingo skirtumus (170 konstatuojamoji dalis). Muitų dydis turėtų būti nustatytas pagal dempingo skirtumą.

(204)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

Šalis

Bendrovė

Laikinasis antidempingo muitas

Turkija

Çolakoğlu Metalurji A.Ş.

7,6 %

Erdemir group:

Ereğli Demir ve Çelik Fabrikalari T.A.S. – İskenderun Demir ve Çelik A.Ş.

5,4 %

Habaş Sinai Ve Tibbi Gazlar İstihsal Endüstrisi A.Ş.

4,8 %

Ağir Haddecilik A.Ş.

5,9 %

Borçelik Çelik Sanayii Ticaret A.Ş.

5,9 %

Visos kitos bendrovės

7,6 %

(205)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(206)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai. Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma.

(207)

Siekiant sumažinti bet kokią galimą priemonių vengimo riziką, kylančią dėl laikinai nustatytų muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms laikinai nustatytas antidempingo muitas.

(208)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų laikinai nustatytas individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(209)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėja bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksportuojamas kiekis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(210)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų taikomi tinkamai, visoms kitoms bendrovėms laikinai nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

9.   REGISTRACIJA

(211)

Kaip minėta 4 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė reikalavimą registruoti plokščių karštojo valcavimo produktų importą. Registracija buvo vykdoma siekiant galimai surinkti muitus atgaline data, kaip numatyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje.

(212)

Atsižvelgiant į pradiniu etapu nustatytus faktus, importuojamų produktų registravimą reikėtų nutraukti.

(213)

Šiuo tyrimo etapu nėra priimtas joks sprendimas dėl galimo antidempingo priemonių taikymo atgaline data. Toks sprendimas bus priimtas galutiniame etape.

10.   INFORMACIJA PIRMINIU ETAPU

(214)

Remdamasi pagrindinio reglamento 19a straipsniu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Ši informacija taip pat paskelbta viešai DG TRADE svetainėje. Suinteresuotosioms šalims buvo skirtos trys darbo dienos pastaboms dėl konkrečiai joms atskleistų skaičiavimų tikslumo pateikti.

(215)

Pastabas dėl dempingo skaičiavimo pateikė du eksportuojantys gamintojai. Nė viena iš pastabų nebuvo laikoma korektūros pastaba.

(216)

Pastabų dėl žalos skaičiavimo pateikė vienas atrinktas Sąjungos gamintojas. Viena pastaba buvo susijusi su korektūros klaida apskaičiuojant to atrinkto gamintojo tikslinę kainą. Klaida buvo ištaisyta, tačiau dėl pataisymo žalos skirtumai nepasikeitė.

11.   BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

(217)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis per nustatytą terminą pateikti raštu pastabas ir (arba) prašymus išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(218)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniame tyrimo etape,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Importuojamiems Turkijos kilmės plokštiems valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno, suvyniotiems arba nesuvyniotiems į ritinius (įskaitant supjaustytus nustatyto ilgio atkarpomis ir siauras juostas), po karštojo valcavimo toliau neapdorotiems, neplakiruotiems, nepadengtiems arba neapvilktiems, kurių KN kodai šiuo metu yra 7208 10 00, 7208 25 00, 7208 26 00, 7208 27 00, 7208 36 00, 7208 37 00, 7208 38 00, 7208 39 00, 7208 40 00, 7208 52 10, 7208 52 99, 7208 53 00, 7208 54 00, 7211 13 00, 7211 14 00, 7211 19 00, ex 7225 19 10 (TARIC kodas 7225191090), 7225 30 90, ex 7225 40 60 (TARIC kodas 7225406090), 7225 40 90, ex 7226 19 10 (TARIC kodas 7226191090), 7226 91 91 ir 7226 91 99, nustatomas laikinasis antidempingo muitas.

Neįtraukiami šie produktai:

i)

produktai iš nerūdijančiojo plieno ir orientuoto grūdėtumo silicinio elektrotechninio plieno;

ii)

produktai iš įrankinio plieno ir greitapjovio plieno;

iii)

produktai, nesuvynioti į ritinius, be reljefinių raštų, kurių storis didesnis kaip 10 mm ir kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm, ir

iv)

produktai, nesuvynioti į ritinius, be reljefinių raštų, kurių storis ne mažesnis kaip 4,75 mm, bet ne didesnis kaip 10 mm, ir kurių plotis ne mažesnis kaip 2 050 mm.

2.   Laikinojo antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

Šalis

Bendrovė

Laikinasis antidempingo muitas

Papildomas TARIC kodas

Turkija

Çolakoğlu Metalurji A.Ş.

7,6 %

C602

Erdemir group:

Ereğli Demir ve Çelik Fabrikalari T.A.S. – İskenderun Demir ve Çelik A.Ş.

5,4 %

C603

Habaş Sinai ve Tibbi Gazlar İstihsal Endüstrisi A.Ş.

4,8 %

C604

Ağir Haddecilik A.Ş.

5,9 %

C605

Borçelik Çelik Sanayii Ticaret A.Ş.

5,9 %

C606

Visos kitos bendrovės

7,6 %

C999

3.   2 dalyje nurodytoms bendrovėms nustatytos individualios muito normos taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiama deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išdavusio subjekto atstovo, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos: „Aš, toliau pasirašęs (-iusi), patvirtinu, kad (kiekis) šioje sąskaitoje faktūroje nurodyto (nagrinėjamasis produktas), parduodamo eksportuoti į Europos Sąjungą, [nagrinėjamoji šalis] pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (papildomas TARIC kodas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“ Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas.

4.   1 dalyje nurodytas produktas į laisvą apyvartą Sąjungoje išleidžiamas tik tuo atveju, jeigu pateikiama laikinojo muito dydžio garantija.

5.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

1.   Pastabas raštu dėl šio reglamento suinteresuotosios šalys pateikia Komisijai per 15 kalendorinių dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

2.   Prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai suinteresuotosios šalys pateikia per 5 kalendorines dienas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3.   Prašymą išklausyti dalyvaujant prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui suinteresuotosios šalys pateikia per 5 kalendorines dienas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Bylą nagrinėjantis pareigūnas išnagrinėja prašymus, pateiktus pasibaigus šiam terminui, ir gali priimti sprendimą tam tikrais atvejais juos patenkinti.

3 straipsnis

1.   Muitinėms pavedama nutraukti importuojamų produktų registraciją, nustatytą vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/1686, kuriuo nustatomas reikalavimas registruoti importuojamus tam tikrus Turkijos kilmės plokščius karštojo valcavimo produktus iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno, 1 straipsniu.

2.   Surinkti duomenys apie produktus, kurie buvo importuoti suvartoti ne vėliau kaip likus 90 dienų iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, saugomi tol, kol įsigalios galimos galutinės priemonės arba kol bus baigtas šis tyrimas.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnis taikomas šešis mėnesius.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. sausio 6 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2)  Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų importuojamų Turkijos kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno inicijavimą (OL C 166, 2020 5 14, p. 9).

(3)  Pranešimas apie antisubsidijų tyrimo dėl tam tikrų importuojamų Turkijos kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno inicijavimą (OL C 197, 2020 6 12, p. 4).

(4)  2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1686, kuriuo nustatomas reikalavimas registruoti importuojamus tam tikrus Turkijos kilmės plokščius karštojo valcavimo produktus iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno (OL L 379, 2020 11 13, p. 47).

(5)  Šis klausimynas, taip pat klausimynas Sąjungos gamintojams, importuotojams ir naudotojams pateiktas adresu https://trade.ec.europa.eu/tdi/case_details.cfm?id=2458.

(6)  Ten pat.

(7)  „ArcelorMittal Mediterranée“ ir „ArcelorMittal France“ yra du skirtingi juridiniai asmenys, kurie gamina Prancūzijos „ArcelorMittal“ plokščius karštojo valcavimo produktus. Todėl kiekviena šių bendrovių turi atskiras audituotas ir fiskalines sąskaitas.

(8)  2020 m. birželio 19 d. pateikta informacija, t20.004238.

(9)  2017 m. spalio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1795, kuriuo tam tikriems importuojamiems Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas ir baigiamas tyrimas dėl tam tikrų importuojamų Serbijos kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno (OL L 258, 2017 10 6, p. 24), 569 konstatuojamoji dalis.

(10)  Paskelbta adresu https://data.worldbank.org/indicator/FP.CPI.TOTL.ZG?end=2019&locations=TR&start=1960&view=chart (paskutinį kartą žiūrėta 2020 m. gruodžio 11 d.).

(11)  Paskelbta adresu https://www.ecb.europa.eu/stats/policy_and_exchange_rates/euro_reference_exchange_rates/html/eurofxref-graph-try.en.html (paskutinį kartą žiūrėta 2020 m. gruodžio 11 d.).

(12)  2017 m. spalio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1795, kuriuo tam tikriems importuojamiems Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas ir baigiamas tyrimas dėl tam tikrų importuojamų Serbijos kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno (OL L 258, 2017 10 6, p. 24).

(13)  2017 m. balandžio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/649, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 92, 2017 4 6, p. 68). 2017 m. birželio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/969, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai ir kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/649, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 146, 2017 6 9, p. 17).

(14)  Žr. 13 išnašą.

(15)  2017 m. balandžio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/649, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 92, 2017 4 6, p. 68). 2017 m. birželio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/969, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai ir kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/649, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 146, 2017 6 9, p. 17).

(16)  Žr., be kita ko, 2017 m. spalio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/1795, kuriuo tam tikriems importuojamiems Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas ir baigiamas tyrimas dėl tam tikrų importuojamų Serbijos kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno (OL L 258, 2017 10 6, p. 24), 7 lentelę ir 339 konstatuojamąją dalį.

(17)  Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1795 (žr. 4 išnašą).

(18)  Pažymima, kad Eurostato nurodomos vidutinės importo iš Turkijos kainos tiriamuoju laikotarpiu buvo 7,5 % mažesnės už Sąjungos pramonės pardavimo kainą, o per šį tyrimą palyginus kiekvienos rūšies produktus nustatytas daug mažesnis 1,3–2,9 % priverstinio kainų mažinimo skirtumas.

(19)  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/IP_19_2169

(20)  Daugiau informacijos apie ankstesnius su šiuo produktu susijusius tyrimus pateikta 4.5.2.5 skirsnyje.

(21)  Atskiriems konsorciumo nariams buvo užtikrintas anonimiškumas (2020 m. liepos 31 d. dokumentas t20.005357).

(22)  2020 m. liepos 2 d. plokščių karštojo valcavimo produktų naudotojų konsorciumo pateikta informacija, dokumentas t20.004517.

(23)  Šalys, kurioms taikomos antidempingo ir (arba) kompensacinės priemonės: Brazilija, Kinija, Iranas, Rusija ir Ukraina.

(24)  Nuo laikotarpio iki antidempingo priemonių nustatymo, t. y. laikotarpio iki 2016 m., iki tiriamojo laikotarpio šios šalys padidino savo plokščių karštojo valcavimo produktų importą daugiau kaip 1,5 mln. tonų.

(25)  „San Polo Lamiere“ klausimyno atsakymai (nekonfidenciali versija), p. 20 (2020 m. birželio 22 d., 20.004293).

(26)  2016 m. spalio 7 d. importui iš Kinijos nustatyti laikinieji antidempingo muitai (OL L 272, 2016 10 7, p. 33).

(27)  2017 m. balandžio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/649, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 92, 2017 4 6, p. 68), ir 2017 m. spalio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1795, kuriuo tam tikriems importuojamiems Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas ir baigiamas tyrimas dėl tam tikrų importuojamų Serbijos kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno (OL L 258, 2017 10 6, p. 24).

(28)  Klausimyno atsakymai (nekonfidenciali versija) „Marcegaglia Carbon Steel S.P.A.“, C lentelė, 2020 m. birželio 29 d., t20.004420).


TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI

2021 1 7   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 3/37


ES IR MEKSIKOS JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS Nr. 1/2019

2019 m. spalio 16 d.

dėl EB ir Meksikos jungtinės tarybos sprendimo Nr. 2/2000 III priedo dėl prekių kilmės sąvokos apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų pakeitimų (Andora ir San Marinas bei tam tikriems cheminiams produktams taikomos kilmės taisyklės) [2021/10]

ES IR MEKSIKOS JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 23 d. EB ir Meksikos jungtinės tarybos sprendimą Nr. 2/2000 (1) ir į jo III priedą, ypač III priedo 38 straipsnį,

kadangi:

1.

Sprendimo Nr. 2/2000 III priede (toliau – III priedas) nustatytos prekių kilmės taisyklės, taikomos produktams, kurių kilmės vieta yra 1997 m. gruodžio 8 d. Briuselyje pasirašyto Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Jungtinių Meksikos Valstijų ekonominės partnerystės, politinio koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimo (2) (toliau – Susitarimas) Šalių teritorija;

2.

Europos Sąjunga yra sudariusi muitų sąjungą atitinkamai su Andoros Kunigaikštyste ir San Marino Respublika, taigi, į tas dvi šalis eksportuojamoms Meksikos kilmės prekėms taikomas lengvatinis režimas;

3.

susitarta, kad pagal III priedą Meksika pripažins Andoros Kunigaikštystės kilmės produktus, priskiriamus Suderintos sistemos 25–97 skirsniams, ir San Marino Respublikos kilmės produktus, priskiriamus Suderintos sistemos 1–97 skirsniams, Europos Sąjungos kilmės produktais;

4.

todėl III priedas turėtų būti papildytas nauju VI priedėliu, kad importuojant tuos produktus į Meksiką jiems būtų galima taikyti panašų režimą kaip ir Europos Sąjungos kilmės produktams ir kad būtų nustatytos III priedo taikymo tiems produktams nuostatos;

5.

2017 m. balandžio 7 d. Jungtinis komitetas priėmė Sprendimą Nr. 1/2017 (3), kuriuo ketvirtą kartą pratęsiamas III priedo IIa priedėlio 2 ir 3 pastabose (toliau – 2 ir 3 pastabos) nustatytų kilmės taisyklių taikymas. Sprendime Nr. 1/2017 nustatytas pratęsimas taikomas iki 2019 m. gruodžio 31 d.;

6.

tikslinga neribotam laikui pratęsti 2 ir 3 pastabose nustatytų kilmės taisyklių taikymą, nes jos atitinka Susitarimo atnaujinimo principus;

7.

todėl III priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.   Sprendimo Nr. 2/2000 III priedo II priedėlis iš dalies keičiamas taip, kaip nustatyta šio sprendimo I priede.

2.   Sprendimo Nr. 2/2000 III priedas papildomas VI priedėliu, nustatytu šio sprendimo II priede.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja pirmą antro mėnesio, einančio po tos dienos, kurią Šalys praneša viena kitai apie šiam tikslui reikalingų procedūrų užbaigimą, dieną.

Priimta Briuselyje 2019 m. spalio 16 d.

Jungtinio komiteto vardu

Edita HRDA

Europos išorės veiksmų tarnyba, Šiaurės ir Pietų Amerikos reikalų valdančioji direktorė


(1)  OL L 157, 2000 6 30, p. 10.

(2)  OL L 276, 2000 10 28, p. 45.

(3)  2017 m. balandžio 7 d. ES ir Meksikos jungtinio komiteto sprendimas Nr. 1/2017 dėl 2000 m. kovo 23 d. EB ir Meksikos jungtinės tarybos sprendimo Nr. 2/2000 III priedo dėl prekių kilmės sąvokos apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų pakeitimų (tam tikriems cheminiams produktams taikomos kilmės taisyklės).


I PRIEDAS

Sprendimo Nr. 2/2000 III priedo II priedėlyje SS 2914 ir 2915 pozicijų įrašai pakeičiami taip:

SS pozicija

Produkto aprašymas

Kilmės statuso neturinčių medžiagų apdirbimo ar perdirbimo operacijos, suteikiančios kilmės statusą

1)

2)

3) arba 4)

„ex 2914

Diacetono alkoholis

Metilizobutilketonas

Mezitiloksidas

Gamyba iš acetono

Gamyba, kurios metu vyksta cheminė reakcija (*1)

2915

Sočiosios alifatinės monokarboksirūgštys ir jų anhidridai, halogenidai, peroksidai ir peroksirūgštys; jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai, išskyrus:

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų medžiagų. Tačiau visų panaudotų medžiagų, priskiriamų 2915 ir 2916 pozicijoms, vertė neturi viršyti 20 % produkto ex-works kainos.

Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto ex-works kainos.

 

acetanhidridą, etil- ir n-butilacetatą, vinilacetatą, izopropil- ir metilamilacetatą, mono-, di- arba trichloracto rūgštis, jų druskas ir esterius

Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų medžiagų. Tačiau visų 2916 pozicijai priskiriamų panaudotų medžiagų vertė negali sudaryti daugiau kaip 20 % produkto ex-works kainos.

Gamyba, kurios metu vyksta cheminė reakcija (*1)


(*1)  Cheminė reakcija – procesas (įskaitant biocheminį procesą), kuriam įvykus suyra tarpmolekuliniai ryšiai ir susiformuoja nauji tarpmolekuliniai ryšiai arba pasikeičia erdvinis atomų ir molekulių išsidėstymas ir molekulė įgyja naują struktūrą. Kilmės tikslais neatsižvelgiama į šiuos procesus:

a)

tirpinimą vandenyje arba kituose tirpikliuose;

b)

tirpiklių, įskaitant tirpiklinį vandenį, pašalinimą arba

c)

kristalizacinio vandens pridėjimą arba šalinimą.“


II PRIEDAS

Sprendimo Nr. 2/2000 III priedas papildomas šiuo priedėliu:

„VI priedėlis

ANDOROS KUNIGAIKŠTYSTĖ IR SAN MARINO RESPUBLIKA

1.   

Andoros Kunigaikštystės kilmės produktams, priskiriamiems Suderintos sistemos 25–97 skirsniams, Meksika taikys tokį patį muitų režimą kaip ir iš Europos Sąjungos importuojamiems Europos Sąjungos kilmės produktams taikomas muitų režimas, kol galioja muitų sąjunga, nustatyta Tarybos sprendimu 90/680/EEB (1).

2.   

Į Andorą importuojamiems Meksikos kilmės produktams, priskiriamiems Suderintos sistemos 25–97 skirsniams, taikomas toks pats lengvatinis muitų tarifų režimas kaip ir tas, kuris jiems taikomas importuojant juos į Europos Sąjungą, kol galioja muitų sąjunga, nustatyta Sprendimu 90/680/EEB.

3.   

San Marino Respublikos kilmės produktams, priskiriamiems Suderintos sistemos 1–97 skirsniams, Meksika taiko tokį patį muitų režimą kaip ir iš Europos Sąjungos importuojamiems Europos Sąjungos kilmės produktams taikomas muitų režimas, kol galioja 1991 m. gruodžio 16 d. Briuselyje sudarytas Europos ekonominės bendrijos ir San Marino Respublikos susitarimas (2) dėl bendradarbiavimo ir muitų sąjungos.

4.   

Į San Mariną importuojamiems Meksikos kilmės produktams, priskiriamiems Suderintos sistemos 1–97 skirsniams, taikomas toks pats lengvatinis muitų tarifų režimas kaip ir tas, kuris jiems taikomas importuojant juos į Europos Sąjungą, kol galioja 1991 m. gruodžio 16 d. Briuselyje sudarytas Europos ekonominės bendrijos ir San Marino Respublikos susitarimas dėl bendradarbiavimo ir muitų sąjungos.

5.   

III priedas prekybai 1–4 punktuose nurodytais produktais taikomas mutatis mutandis.

6.   

Eksportuotojas arba jo įgaliotasis atstovas EUR.1 judėjimo sertifikato 2 langelyje arba sąskaitos faktūros deklaracijoje įrašo „Meksika“ ir „Andoros Kunigaikštystė“ arba „San Marino Respublika“. Be to, Andoros Kunigaikštystės arba San Marino Respublikos kilmės produktų atveju ta informacija įrašoma EUR.1 judėjimo sertifikato 4 langelyje arba sąskaitos faktūros deklaracijoje.

7.   

Europos Sąjunga nusiunčia Meksikai EUR.1 judėjimo sertifikatų, Andoros Kunigaikštystės ir San Marino Respublikos naudojamų spaudų pavyzdžius ir valdžios institucijų, atsakingų už tikrinimą Andoros Kunigaikštystėje ir San Marino Respublikoje, adresus.

8.   

Jeigu Andoros Kunigaikštystės arba San Marino Respublikos kompetentinga valdžios institucija nesilaiko III priedo nuostatų, Meksika gali perduoti šį klausimą svarstyti Specialiajam muitinių bendradarbiavimo ir kilmės taisyklių komitetui, įsteigtam Sprendimo Nr. 2/2000 17 straipsniu, kad būtų nustatytos tinkamos priemonės klausimui išspręsti“.


(1)  1990 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimas 90/680/EEB dėl Europos ekonominės bendrijos ir Andoros Kunigaikštystės susitarimo pasikeičiant laiškais sudarymo (OL L 374, 1990 12 31, p. 13).

(2)  OL L 84, 2002 3 28, p. 43.