(1)

Komisijos pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 m. buvo siekiama sukurti tvirtą Sąjungos sistemą, būtiną siekiant užtikrinti, kad BŽŪP išliktų bendra politika, kurioje būtų užtikrintos vienodos sąlygos, kartu valstybėms narėms taip pat suteikiant didesnę atsakomybę už tai, kaip jos pasiekia nustatytus tikslus ir galutines reikšmes. Todėl valstybės narės turi parengti BŽŪP strateginius planus ir juos įgyvendinti po to, kai juos patvirtins Komisija;

(2)

teisėkūros procedūra dėl Komisijos pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl BŽŪP po 2020 m. nebuvo užbaigta pakankamai anksti, kad valstybės narės ir Komisija galėtų parengti visus elementus, kurie yra būtini siekiant naująją teisinę sistemą ir BŽŪP strateginius planus taikyti nuo 2021 m. sausio 1 d., kaip iš pradžių siūlė Komisija. Toks vėlavimas nulėmė netikrumą ir riziką ūkininkams Sąjungoje ir visam Sąjungos žemės ūkio sektoriui. Siekiant sumažinti šį netikrumą ir išlaikyti kaimo vietovių ir regionų gyvybingumą, taip pat prisidėti prie aplinkos tvarumo, šiame reglamente turėtų būti numatytas tolesnis dabartinės 2014–2020 m. BŽŪP sistemos (toliau – dabartinė BŽŪP sistema) taisyklių taikymas ir nenutrūkstamas išmokų ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams teikimas, taip užtikrinant nuspėjamumą ir stabilumą pereinamuoju laikotarpiu 2021 m. ir 2022 m. (toliau – pereinamasis laikotarpis), kol bus pradėta taikyti naujoji teisinė sistema, apimanti laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. (toliau – naujoji teisinė sistema);

(3)

kadangi vis dar reikia užbaigti teisėkūros procedūrą dėl Komisijos pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl BŽŪP po 2020 m., o valstybės narės vis dar turi parengti BŽŪP strateginius planus ir reikia konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais, dabartinė BŽŪP sistema turėtų būti toliau taikoma papildomą dvejų metų laikotarpį. Pereinamojo laikotarpio tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas paramos gavėjams sklandžiai pereiti į naują programavimo laikotarpį ir numatyti galimybę atsižvelgti į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą dėl Europos žaliojo kurso (toliau – Europos žaliasis kursas);

(4)

siekiant užtikrinti, kad 2021 m. ir 2022 m. ūkininkai ir kiti paramos gavėjai galėtų gauti Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramą, Sąjunga turėtų toliau teikti tokią paramą pereinamuoju laikotarpiu pagal dabartinės BŽŪP sistemos sąlygas. Dabartinė BŽŪP sistema buvo nustatyta visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) Nr. 1303/2013 (4), (ES) Nr. 1305/2013 (5), (ES) Nr. 1306/2013 (6), (ES) Nr. 1307/2013 (7) ir (ES) Nr. 1308/2013 (8);

(5)

šiuo reglamentu valstybėms narėms turėtų būti suteikta pakankamai laiko parengti savo atitinkamus BŽŪP strateginius planus, taip pat sudarytos palankesnės sąlygos sukurti administracines struktūras, kurios būtinos norint sėkmingai įgyvendinti naująją teisinę sistemą, visų pirma suteikiant galimybę padidinti techninę pagalbą. Visi BŽŪP strateginiai planai turėtų būti parengti taip, kad galėtų įsigalioti pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, siekiant, jog ūkininkavimo sektoriui būtų užtikrintas labai reikalingas stabilumas ir tikrumas;

(6)

atsižvelgiant į tai, kad Sąjunga turėtų toliau remti kaimo plėtrą visu pereinamuoju laikotarpiu, valstybės narės turėtų turėti galimybę savo pratęstas kaimo plėtros programas finansuoti iš atitinkamų 2021 m. ir 2022 m. biudžeto asignavimų. Pratęstomis programomis turėtų būti užtikrinta bent tokia pati bendra EŽŪFKP įnašo dalis, kuri skirta Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 59 straipsnio 6 dalyje nurodytoms priemonėms, atsižvelgiant į Europos žaliajame kurse nustatytus naujus užmojus;

(7)

Reglamente (ES) Nr. 1303/2013 nustatomos bendros taisyklės, taikomos EŽŪFKP ir kitiems fondams, veikiantiems pagal bendrą sistemą. Tas reglamentas turėtų būti toliau taikomas 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ir 2021 bei 2022 programavimo metais EŽŪFKP lėšomis remiamoms programoms;

(8)

Reglamente (ES) Nr. 1303/2013 nustatyti įgyvendinimo ataskaitų, metinių peržiūrų posėdžių, ex post vertinimų ir apibendrinamųjų ataskaitų, išlaidų tinkamumo finansuoti ir įsipareigojimų panaikinimo, taip pat biudžetinių įsipareigojimų terminai taikomi tik 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu. Tie terminai turėtų būti pritaikyti siekiant atsižvelgti į tai, kad pratęsta laikotarpio, per kurį turėtų būti įgyvendinamos su EŽŪFKP parama susijusios programos, trukmė;

(9)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1310/2013 (9) ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 807/2014 (10) nustatyta, kad išlaidos, susijusios su tam tikrais ilgalaikiais įsipareigojimais, prisiimtais remiantis tam tikrais reglamentais, pagal kuriuos parama kaimo plėtrai buvo teikiama prieš pradedant taikyti Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013, 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu tam tikromis sąlygomis turėtų būti toliau padengiamos EŽŪFKP lėšomis. Be to, tos išlaidos atitinkamų teisinių įsipareigojimų galiojimo laikotarpiu tomis pačiomis sąlygomis toliau turėtų būti tinkamos finansuoti 2021 ir 2022 programavimo metais. Dėl teisinio aiškumo ir tikrumo taip pat turėtų būti paaiškinta, kad teisiniams įsipareigojimams, prisiimtiems pagal ankstesnes priemones, atitinkančias Reglamente (ES) Nr. 1305/2013 nustatytas priemones, kurioms taikoma integruota administravimo ir kontrolės sistema, turėtų būti taikoma ta integruota administravimo ir kontrolės sistema ir kad su tais teisiniais įsipareigojimais susijusios išmokos turėtų būti išmokėtos laikotarpiu nuo gruodžio 1 d. iki kitų kalendorinių metų birželio 30 d.;

(10)

EŽŪFKP lėšomis turėtų būti galima padengti gebėjimų stiprinimo ir parengiamųjų veiksmų, kuriais remiamas bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijų rengimas ir būsimas įgyvendinimas pagal naująją teisinę sistemą, išlaidas;

(11)

2015 m. paskirstydamos teises į išmokas arba perskaičiuodamos teises į išmokas valstybių narių, išlaikančių esamas teises į išmokas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013, kai kurios valstybės narės padarė klaidų nustatydamos teisių į išmokas skaičių arba vertę. Daugelis šių klaidų (net jei jos buvo padarytos tik vieno ūkininko atžvilgiu) turi įtakos visų ūkininkų ir visų metų teisių į išmokas vertei. Kai kurios valstybės narės padarė klaidų ir po 2015 m., paskirstydamos teises į išmokas iš rezervo, pavyzdžiui, apskaičiuodamos vidutinę vertę. Tokiems reikalavimų nesilaikymo atvejams paprastai taikoma finansinė pataisa, kol atitinkama valstybė narė imasi taisomųjų priemonių. Atsižvelgiant į laikotarpį, praėjusį nuo pirmojo paskirstymo, valstybių narių pastangas nustatyti ir, kai aktualu, ištaisyti teisių į išmokas klaidas, taip pat siekiant teisinio aiškumo, nuo tam tikros dienos teisių į išmokas skaičius ir vertė turėtų būti laikomi teisėtais ir tvarkingais;

(12)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 24 straipsnio 6 dalį valstybėms narėms buvo suteikta galimybė skiriant teises į išmokas taikyti sumažinimo koeficientą reikalavimus atitinkantiems hektarams, kurie apima daugiamečius žolynus, esančius vietovėse, kuriose esama sudėtingų klimato sąlygų. Alpių ganyklos dažnai tvarkomos kolektyviai, todėl plotai skirstomi kasmet ir dėl to atitinkamų valstybių narių ūkininkai susiduria su dideliu netikrumu. Paaiškėjo, kad šios sistemos įgyvendinimas yra ypač sudėtingas, visų pirma kiek tai susiję su tikslia atitinkamų plotų apibrėžtimi. Kadangi teisių į išmokas vertė plotuose, kuriuose sumažinimo koeficientas netaikomas, priklauso nuo teisių į išmokas sumos nustatytuose plotuose, šis netikrumas vėliau paveikia visus ūkininkus atitinkamose valstybėse narėse. Siekiant stabilizuoti tose valstybėse narėse šiuo metu taikomą sistemą ir kuo anksčiau užtikrinti teisinį tikrumą visiems ūkininkams atitinkamose valstybėse narėse, atitinkamos valstybės narės turėtų galėti laikyti visų anksčiau nei 2020 m. sausio 1 d. visiems ūkininkams skirtų teisių į išmokas vertę ir skaičių teisėtais ir tvarkingais. Tų teisių į išmokas vertė, nedarant poveikio jokioms teisių gynimo priemonėms, kuriomis gali naudotis atskiri paramos gavėjai, turėtų būti 2019 kalendorinių metų vertė, galiojanti 2019 m. gruodžio 31 d.;

(13)

teisių į išmokas patvirtinimas nereiškia, kad siekiant užtikrinti Sąjungos biudžeto apsaugą nuo reikalavimų neatitinkančių išlaidų valstybės narės atleidžiamos nuo atsakomybės pagal EŽŪGF pasidalijamojo valdymo principą. Taigi teisių į išmokas, skirtų ūkininkams anksčiau nei 2021 m. sausio 1 d. arba, išimties tvarka, anksčiau nei 2020 m. sausio 1 d., patvirtinimas neturėtų daryti poveikio Komisijos įgaliojimams priimti sprendimus, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnyje, susijusius su neteisėtai išmokėtomis sumomis, skirtomis bet kuriems kalendoriniams metams iki 2020 m. imtinai arba, išimties tvarka, iki 2019 m. imtinai, dėl klaidų, susijusių su tų teisių į išmokas skaičiumi arba verte;

(14)

atsižvelgiant į tai, kad BŽŪP naujoji teisinė sistema dar nepriimta, turėtų būti aiškiai įvardinta, kad turėtų būti nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, reglamentuojančios perėjimą nuo dabartinių paramos, teikiamos daugiamečiu pagrindu, sistemų prie naujosios teisinės sistemos;

(15)

kad nebūtų didelio įsipareigojimų perkėlimo iš dabartinio kaimo plėtros programavimo laikotarpio į BŽŪP strateginius planus, naujų daugiamečių įsipareigojimų, susijusių su agrarinės aplinkosaugos ir klimato sritimi, ekologiniu ūkininkavimu ir gyvūnų gerove, trukmė paprastai turėtų būti ne ilgesnė kaip treji metai. Nuo 2022 m. dabartiniai įsipareigojimai turėtų būti pratęsti ne ilgiau kaip vieniems metams;

(16)

Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 31 straipsnio 5 dalyje numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, kuriomis siekiama palengvinti laipsnišką išmokų panaikinimą vietovėse, kurios dėl naujų ribų nustatymo kriterijų taikymo nebebūtų laikomos vietovėmis, kuriose esama gamtinių kliūčių. Tokios išmokos turėjo būti mokamos iki 2020 m. ir ne ilgiau kaip ketverius metus. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2393 (11) pradinis tokių vietovių naujų ribų nustatymo terminas pratęstas iki 2019 m. Valstybių narių, nustačiusių ribų nustatymą 2018 m. ir 2019 m., ūkininkų atžvilgiu išmokų laipsniško panaikinimo laikotarpis negalėjo pasiekti maksimalaus ketverių metų laikotarpio. Siekiant tęsti laipsnišką išmokų panaikinimą, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama toliau jas mokėti 2021 m. ir 2022 m., kai taikytina. Siekiant užtikrinti tinkamą išmokų už hektarą lygį pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 31 straipsnio 5 dalį, 2021 m. ir 2022 m. turėtų būti nustatytas 25 EUR už hektarą išmokos dydis;

(17)

kadangi dėl klimato kaitos ir padidėjusio kainų svyravimo ūkininkai susiduria su vis didesne ekonomine rizika ir rizika aplinkai, Reglamente (ES) Nr. 1305/2013 numatyta rizikos valdymo priemonė, skirta padėti ūkininkams mažinti šią riziką. Ta priemonė apima finansinius įnašus į savitarpio pagalbos fondus ir pajamų stabilizavimo priemonę. Siekiant užtikrinti, kad ūkininkams visoje Sąjungoje būtų taikomos vienodos sąlygos, nebūtų iškraipoma konkurencija ir būtų vykdomi tarptautiniai Sąjungos įsipareigojimai, paramos skyrimui pagal tą priemonę buvo numatytos specialios sąlygos. Siekiant toliau skatinti tos priemonės naudojimą visų sektorių ūkininkų atžvilgiu, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė sumažinti 30 % ribą, pagal kurią ūkininkams skiriama kompensacija už produkcijos ar pajamų sumažėjimą, taikomą atitinkamai priemonei, tačiau ją sumažinant iki ne mažiau kaip 20 %;

(18)

COVID-19 protrūkio poveikis ūkininkams ir kaimo verslams – beprecedentis. Valstybėse narėse taikomų didelių judėjimo apribojimų pratęsimas, taip pat privalomas parduotuvių, lauko prekyviečių, restoranų ir kitų apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų uždarymas lėmė ekonominį sukrėtimą žemės ūkio sektoriuje ir kaimo bendruomenėse ir sukėlė likvidumo ir grynųjų pinigų srautų problemų ūkininkams ir smulkiems verslams, užsiimantiems žemės ūkio produktų perdirbimu, rinkodara arba plėtojimu. Siekiant reaguoti į dėl COVID-19 protrūkio kilusios krizės poveikį, Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 39b straipsnyje nurodytos priemonės taikymo trukmė turėtų būti pratęsta, kad būtų išspręstos likvidumo problemos, dėl kurių kyla pavojus ūkininkavimo veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimu, rinkodara arba plėtojimu užsiimančių smulkių verslų veiklos tęstinumui. Parama tai priemonei turėtų būti finansuojama iki 2 % iš EŽŪFKP lėšų, skirtų valstybėms narėms 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu;

(19)

siekiant išvengti padėties, kai bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai skirtos lėšos 2021 ir 2022 programavimo metais yra nepanaudojamos, valstybės narės, kurios naudojasi galimybe tiesioginėms išmokoms skirtas sumas perkelti prie kaimo plėtrai skirtų sumų, turėtų turėti galimybę taikyti 5 %, o Kroatijos atveju – 2,5 %, mažiausią sumą, skiriamą bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai, tik EŽŪFKP įnašui, skiriamam iki 2022 m. gruodžio 31 d. pratęstai kaimo plėtros programai ir apskaičiuotam prieš perkeliant tiesioginėms išmokoms skirtas sumas;

(20)

pagal Tarybos reglamentą (ES) 2020/2094 (12) kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė (toliau – EURI) atsigavimui po COVID-19 krizės paremti (toliau – EURI reglamentas), 2021 ir 2022 metams turėtų būti skirta papildomų išteklių COVID-19 krizės poveikiui ir jos pasekmėms Sąjungos žemės ūkio sektoriui ir kaimo vietovėms šalinti;

(21)

atsižvelgiant į precedento neturinčius iššūkius, su kuriais dėl COVID-19 krizės susiduria Sąjungos žemės ūkio sektorius ir kaimo vietovės, pagal EURI teikiami papildomi ištekliai turėtų būti naudojami priemonėms pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 finansuoti, sudarant sąlygas atspariam, tvariam ir skaitmeniniam ekonomikos gaivinimui, atsižvelgiant į Sąjungos aplinkos ir klimato srities įsipareigojimų tikslus ir naujus užmojus, išdėstytus Europos žaliajame kurse;

(22)

todėl valstybės narės neturėtų mažinti esamų kaimo plėtros programų užmojų aplinkos srityje. Jos turėtų užtikrinti tokią pat papildomų išteklių bendrą dalį, kokią savo kaimo plėtros programose jos rezervavo aplinkai ir klimatui ypač naudingoms priemonėms iš EŽŪFKP įnašo („reikalavimų nemažinimo principas“). Be to, bent 37 % pagal EURI numatytų papildomų išteklių turėtų būti skirta priemonėms, kurios yra ypač naudingos aplinkai ir klimatui, taip pat gyvūnų gerovei ir iniciatyvai „LEADER“. O bent 55 % tų papildomų išteklių turėtų būti skirta priemonėms, kuriomis skatinama ekonominė ir socialinė plėtra kaimo vietovėse, t. y. investicijoms į materialųjį turtą, ūkių ir verslo plėtrą, paramai pagrindinėms paslaugoms bei kaimų atnaujinimui kaimo vietovėse ir bendradarbiavimui;

(23)

tuo atveju, jei valstybės narės negali kitu būdu laikytis reikalavimų nemažinimo principo, joms turėtų būti suteikta galimybė nukrypti nuo pareigos skirti bent 55 % pagal EURI gaunamų papildomų išteklių priemonėms, kuriomis remiama ekonominė ir socialinė plėtra kaimo vietovėse, ir, pageidautina, kad jos remtų priemones, kurios yra ypač naudingos aplinkai ir klimatui, Tačiau, siekiant suteikti valstybėms narėms pakankamai lankstumo, valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę nukrypti nuo reikalavimų nemažinimo principo tų papildomų išteklių atžvilgiu tiek, kiek tai būtina siekiant įvykdyti tą 55 % pareigą;

(24)

papildomiems ištekliams pagal EURI taikomos konkrečios sąlygos. Todėl tie papildomi ištekliai turėtų būti programuojami ir stebimi atskirai nuo Sąjungos paramos kaimo plėtrai, kartu, kaip įprasta, taikant Reglamente (ES) Nr. 1305/2013 nustatytas taisykles. Taigi, tie papildomi ištekliai turėtų būti naudojami pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 ir to reglamento kontekste turėtų būti laikomi sumomis, kuriomis finansuojamos EŽŪFKP priemonės. Vadinasi, turėtų būti taikomos Reglamente (ES) Nr. 1305/2013 nustatytos taisyklės, įskaitant kaimo plėtros programų pakeitimų taisykles, Reglamente (ES) Nr. 1306/2013 nustatytos taisyklės, įskaitant automatinio įsipareigojimų panaikinimo taisykles, ir Reglamente (ES) Nr. 1307/2013 nustatytos taisyklės, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip;

(25)

siekiant užtikrinti tinkamą papildomų išteklių, teikiamų pagal EURI, sverto poveikį, turėtų būti nustatyta konkreti didžiausia bendro Sąjungos finansavimo dalis, taip pat didesnis paramos lygis investicijoms, kuriomis prisidedama prie atsparaus, tvaraus ir skaitmeninio ekonomikos gaivinimo, ir parama jauniesiems ūkininkams;

(26)

kad pereinamuoju laikotarpiu būtų užtikrintas tęstinumas, 2021 m. ir 2022 m. turėtų būti išlaikytas žemės ūkio sektoriaus krizių rezervas. Į tą rezervą turėtų būti įtraukta atitinkama rezervo suma 2021 ir 2022 metams;

(27)

kalbant apie išankstinio finansavimo iš EŽŪFKP tvarką, turėtų būti aiškiai nurodyta, kad nei pratęsus pagal šį reglamentą EŽŪFKP remiamų programų galiojimą iki 2022 m. gruodžio 31 d., nei suteikus papildomų išteklių pagal EURI reglamentą, atitinkamoms programoms neturėtų būti suteiktas papildomas išankstinis finansavimas;

(28)

šiuo metu Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 11 straipsnyje numatyta valstybių narių pareiga pranešti tik apie pagal tą straipsnį priimtus jų sprendimus ir visas numatomas gauti lėšas sumažinus konkrečiais kalendoriniais metais ūkininkui skirtinų tiesioginių išmokų sumos dalį, viršijančią 150 000 EUR, 2015–2020 metais. Siekiant užtikrinti dabartinės sistemos tęstinumą, valstybės narės taip pat turėtų pranešti apie pagal tą straipsnį priimtus savo sprendimus ir visas numatomas gauti lėšas sumažinus išmokas 2021 ir 2022 kalendoriniais metais;

(29)

remdamosi Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 14 straipsniu valstybės narės gali atlikti 2014–2020 kalendoriniais metais tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai skirtų lėšų tarpusavio perkėlimus. Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės galėtų laikytis savo strategijos, turėtų būti galima lanksčiai tarp ramsčių perkelti ir 2021 kalendoriniams metams (2022 finansiniams metams) bei 2022 kalendoriniams metams (2023 finansiniams metams) skirtas lėšas;

(30)

kad Komisija galėtų nustatyti biudžeto viršutines ribas pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 22 straipsnio 1 dalį, 36 straipsnio 4 dalį, 42 straipsnio 2 dalį, 49 straipsnio 2 dalį, 51 straipsnio 4 dalį ir 53 straipsnio 7 dalį, būtina, kad valstybės narės apie savo sprendimus dėl 2021 kalendorinių metų finansinių asignavimų pagal kiekvieną sistemą praneštų ne vėliau kaip 2021 m. vasario 19 d., o dėl 2022 kalendorinių metų – ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 1 d.;

(31)

Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 22 straipsnio 5 dalyje numatytas linijinis teisių į išmokas vertės koregavimas, jei vienų metų bazinės išmokos sistemos viršutinė riba skiriasi nuo ankstesniais metais nustatytos viršutinės ribos dėl valstybių narių priimtų tam tikrų sprendimų, darančių poveikį bazinės išmokos sistemos viršutinei ribai. To reglamento II priedo, susijusio su nacionalinėmis viršutinėmis ribomis, pratęsimas po 2020 kalendorinių metų ir nuo tos datos galimi kasmetiniai pokyčiai gali daryti poveikį bazinės išmokos sistemos viršutinei ribai. Todėl, kad valstybės narės galėtų laikytis to reglamento 22 straipsnio 4 dalyje nustatyto įpareigojimo, kad bendra visų teisių į išmokas ir rezervų vertės suma būtų lygi bazinės išmokos sistemos viršutinei ribai, tikslinga nustatyti, kad linijinis koregavimas būtų pritaikytas prie to reglamento II priedo pratęsimo arba jo pakeitimų pereinamuoju laikotarpiu. Be to, siekiant valstybėms narėms suteikti daugiau lankstumo, tikslinga leisti joms pritaikyti teisių į išmokas arba rezervo vertę, galimai taikant skirtingus koregavimo koeficientus;

(32)

pagal dabartinę teisinę sistemą valstybės narės 2014 m. pranešė apie savo sprendimus iki 2020 kalendorinių metų, susijusius su bazinės išmokos sistemos metinių nacionalinių viršutinių ribų paskirstymu tarp regionų, ir apie galimus metinius laipsniškus pakeitimus Reglamentu (ES) Nr. 1307/2013 nustatytu laikotarpiu. Būtina, kad valstybės narės taip pat praneštų apie šiuos sprendimus, susijusius su 2021 ir 2022 kalendoriniais metais;

(33)

vidaus konvergencijos mechanizmas – pagrindinis procesas, kuriuo siekiama teisingiau paskirstyti tiesioginę paramą ūkininkų pajamoms. Pavienius didelius skirtumus, grindžiamus istoriškai susiklosčiusiais referenciniais išmokų dydžiais, vis sunkiau pagrįsti. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 pagrindinį vidaus konvergencijos modelį nuo 2015 m. nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis valstybės narės taiko visoms teisėms į išmokas vienodą fiksuotąją normą. Tačiau siekiant užtikrinti, kad perėjimas prie vienodos vertės būtų sklandesnis, buvo nustatyta nukrypti leidžianti nuostata, kuria remdamosi valstybės narės nuo 2015 m. iki 2019 m. galėjo diferencijuoti teisių į išmokas vertes taikydamos dalinę konvergenciją (vadinamąjį tunelio modelį). Kai kurios valstybės narės ta nukrypti leidžiančia nuostata pasinaudojo. Kad būtų toliau tęsiamas procesas siekiant teisingesnio tiesioginių išmokų paskirstymo, valstybės narės turėtų galėti tęsti artėjimą prie nacionalinio arba regioninio vidurkio po 2019 m., užuot taikiusios vienodą fiksuotąją normą arba išlaikiusios 2019 m. teisių į išmokas vertės lygį. Todėl ta galimybė valstybėms narėms turėtų būti taikoma nuo 2021 m. sausio 1 d. Valstybės narės turėtų kasmet Komisijai pranešti apie savo sprendimą dėl kitų metų;

(34)

Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 nuostatos dėl visų teisių į išmokas koregavimo, kurios yra iš dalies keičiamos šiuo reglamentu, turėtų būti taikomos atgaline data nuo 2020 m. sausio 1 d, kad būtų aišku, jog po 2019 m. valstybės narės galėjo suvienodinti savo teises į išmokas;

(35)

Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 30 straipsnyje numatyta, kad iš rezervo paskirtų teisių į išmokas vertė kasmet laipsniškai keičiama atsižvelgiant į to reglamento II priede nustatytų nacionalinių viršutinių ribų metinius etapus pagal daugiamečio rezervo valdymo principą. Tos taisyklės turėtų būti pritaikytos, kad būtų galima iš dalies pakeisti visų skirtų teisių į išmokas ir rezervo vertę, kad ji būtų pakoreguota pagal II priede nurodytos sumos dvejų metų pokytį. Valstybėse narėse, nusprendusiose toliau taikyti vidaus konvergenciją, ta vidaus konvergencija yra įgyvendinama kasmet. Paskirstymo metais turi būti nustatyta tik einamųjų 2020, 2021 ir 2022 kalendorinių metų teisių į išmokas vertė. Teisių į išmokas, kurios bus skiriamos iš rezervo konkrečiais metais, vieneto vertė turėtų būti apskaičiuojama atlikus galimą rezervo koregavimą pagal to reglamento 22 straipsnio 5 dalį. Visais vėlesniais metais teisių į išmokas, kurios skiriamos iš rezervo, vertė turėtų būti pritaikoma pagal to reglamento 22 straipsnio 5 dalį;

(36)

Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 36 straipsnyje numatytas vienkartinės išmokos už plotus sistemos taikymas iki 2020 m. gruodžio 31 d. Tikslinga leisti pratęsti vienkartinės išmokos už plotus sistemos taikymą 2021 ir 2022 metais;

(37)

atsižvelgiant į tai, kad šiame reglamente išdėstytas Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 II priedo pakeitimas įsigalios per vėlai, kad valstybės narės galėtų laikytis pirminio termino dėl tam tikrų su pranešimais susijusių pareigų 2020 m., būtina atidėti terminą, iki kurio valstybės narės turi priimti sprendimą pirmą kartą įvesti perskirstymo išmoką nuo 2021 m. arba 2022 m. ir pranešti apie šį sprendimą Komisijai. Tikslinga nustatyti šį terminą taip, kad jis būtų toks pat kaip sprendimų, susijusių su lankstumu tarp ramsčių, priėmimo terminas;

(38)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 37 straipsnį valstybės narės, taikančios vienkartinės išmokos už plotus sistemą, gali nuspręsti skirti pereinamojo laikotarpio nacionalinę pagalbą 2015–2020 m. laikotarpiu, kad būtų išvengta staigaus ir didelio paramos sumažėjimo tuose sektoriuose, kuriems iki 2014 m. buvo skiriama pereinamojo laikotarpio nacionalinė pagalba. Siekiant užtikrinti, kad pereinamuoju laikotarpiu tokia pagalba ir toliau atliktų vaidmenį remiant ūkininkų pajamas tuose konkrečiuose sektoriuose, reikėtų nustatyti nuostatą, kad ta pagalba būtų toliau teikiama laikantis tų pačių sąlygų ir apribojimų, kaip 2015–2020 m. laikotarpiu;

(39)

dėl teisinio tikrumo turėtų būti paaiškinta, kad Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 41 ir 42 straipsniais valstybėms narėms leidžiama kasmet peržiūrėti savo sprendimus dėl perskirstymo išmokos. Peržiūros terminas, taikytinas 2021 m. ir 2022 m. turėtų būti nustatytas taip, kad jis būtų toks pat kaip sprendimų, susijusių su lankstumu tarp ramsčių, priėmimo terminas;

(40)

Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 52 straipsnio 10 dalimi Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais valstybėms narėms leidžiama nuspręsti, kad savanoriška susietoji parama gali būti toliau mokama iki 2020 m. remiantis gamybos vienetais, kuriems tokia parama buvo teikiama praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu. Tais įgaliojimais siekiama užtikrinti kuo didesnį Sąjungos sistemų, skirtų sektoriams, kuriuose gali būti patiriamas struktūrinis rinkos disbalansas, suderinamumą. Todėl tikslinga pratęsti tuos įgaliojimus, kad jie taip pat apimtų 2021 ir 2022 metus;

(41)

atsižvelgiant į tai, kad šiame reglamente išdėstytas Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 II priedo pakeitimas įsigalios per vėlai, kad valstybės narės galėtų laikytis pirminio termino dėl tam tikrų su pranešimais susijusių pareigų 2020 m., būtina atidėti terminą, iki kurio valstybės narės turi priimti sprendimą pirmą kartą įvesti savanorišką susietąją paramą nuo 2021 m. arba 2022 m. ir pranešti apie tą sprendimą Komisijai. Tikslinga nustatyti šį terminą taip, kad jis būtų toks pat kaip sprendimų, susijusių su lankstumu tarp ramsčių, priėmimo terminas. Lygiai taip pat valstybių narių sprendimų toliau teikti ar nutraukti savanorišką susietąją paramą 2021 ir 2022 metais priėmimo terminas ir pranešimo apie tą sprendimą Komisijai terminas turėtų būti atidėti iki tos pačios datos;

(42)

Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 54 straipsnyje nustatyti valstybių narių pranešimų, susijusių su savanoriška susietąja parama, elementai. Tikslinga paaiškinti, kad tie pranešimai dėl 2021 ir 2022 kalendorinių metų turėtų apimti nacionalinės viršutinės ribos procentinę dalį, naudojamą tai paramai 2021 ir 2022 metais finansuoti;

(43)

Reglamentu (ES) Nr. 1308/2013 nustatomos bendro žemės ūkio rinkų organizavimo taisyklės ir į jį įtrauktos tam tikros pagalbos sistemos. Komisijos pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl BŽŪP po 2020 m. numatyta, kad tos pagalbos sistemos turi būti įtrauktos į būsimus valstybių narių BŽŪP strateginius planus. Siekiant užtikrinti sklandų tų pagalbos sistemų integravimą į būsimą BŽŪP, turėtų būti nustatytos taisyklės dėl kiekvienos iš tų pagalbos sistemų trukmės tuo atveju, kai pereinamuoju laikotarpiu jų taikymas turės būti pratęstas. Todėl, kiek tai susiję su pagalbos sistema, taikoma alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje, dabartinės darbo programos, parengtos laikotarpiui nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d., turėtų būti tęsiamos naujomis darbo programomis laikotarpiui nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Esamos veiklos programos vaisių ir daržovių sektoriuje, kurių maksimalios – penkerių metų – trukmės laikotarpis dar nesibaigė, gali būti pratęstos tik iki 2022 m. gruodžio 31 d. Naujos veiklos programos vaisių ir daržovių sektoriuje turėtų būti tvirtinamos ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Esamos nacionalinės bitininkystės sektoriaus programos, parengtos laikotarpiui nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d., turėtų būti pratęstos iki 2022 m. gruodžio 31 d.;

(44)

dėl COVID-19 pandemijos sukeltos krizės vynuogių augintojai, turintys leidimus sodinti naujus vynmedžius arba atsodinti vynmedžius, kurių galiojimas baigiasi 2020 m., paskutiniais jų galiojimo metais iš esmės negalėjo pasinaudoti šiais leidimais taip, kaip buvo planuojama. Siekiant išvengti tų leidimo praradimo ir sumažinti riziką, kad pablogės sąlygos, kuriomis turėtų būti vykdomas sodinimas, būtina leisti pratęsti leidimų sodinti naujus vynmedžius arba atsodinti vynmedžius, kurių galiojimas baigiasi 2020 m., galiojimą. Todėl visi leidimai sodinti naujus vynmedžius arba atsodinti vynmedžius, kurių galiojimas baigiasi 2020 m., turėtų būti pratęsti iki 2021 m. gruodžio 31 d. Be to, atsižvelgiant į rinkos perspektyvų pokyčius, leidimų sodinti, kurių galiojimas baigiasi 2020 m., turėtojai turėtų turėti galimybę nepasinaudoti savo leidimais netaikant jiems administracinių nuobaudų;

(45)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostata dėl leidimų sodinti naujus vynmedžius ar juos atsodinti, kurių galiojimas baigiasi 2020 m., iš dalies pakeista šiuo reglamentu, dėl COVID-19 pandemijos sukeltų sutrikimų ir sunkumų, susijusių su tų leidimų sodinti naudojimu, turėtų būti taikoma atgaline data nuo 2020 m. sausio 1 d.;

(46)

2013 m. buvo nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo ankstesnės vyninių vynuogių sodinimo teisių tvarkos prie naujos leidimų sodinti sistemos, visų pirma siekiant išvengti pernelyg didelio sodinimo atvejų skaičiaus prieš pradedant taikyti tą naują sistemą. Vėliausias prašymų sodinimo teises pakeisti leidimais pateikimo terminas baigiasi 2020 m. gruodžio 31 d. Tačiau leidimais turi naudotis pats pareiškėjas – jų negalima parduoti, kaip buvo ankstesnių sodinimo teisių atveju. Be to, gali būti reikalaujama, kad pareiškėjai turėtų atitinkamą vynuogynų plotą, ir dėl to gali susidaryti padėtis, kai sodinimo teisių turėtojai dar nesugebėjo įsigyti atitinkamų vynuogynų plotų, kad galėtų pasinaudoti leidimais, kuriais būtų pakeistos jų sodinimo teisės. Dėl didelio COVID-19 pandemijos ekonominio poveikio vyno sektoriui vynuogių augintojams yra iškilę grynųjų pinigų srauto problemų, taip pat susidarė netikrumas dėl būsimos vyno paklausos. Sodinimo teises vis dar turintys vynuogių augintojai neturėtų būti verčiami priimti sprendimą, ar jie pageidauja pakeisti savo sodinimo teises leidimais, kol susiduria su ypatingais sunkumais dėl COVID-19 pandemijos sukeltos krizės, ypač atsižvelgiant į tai, kad jiems būtų taikoma administracinė nuobauda, jeigu jie nepasinaudotų savo leidimais sodinti, kuriais būtų pakeistos sodinimo teisės. Todėl toms valstybėms narėms, kurios leido vynuogių augintojams pateikti prašymus pakeisti sodinimo teises iki 2020 m. gruodžio 31 d., turėtų būti suteikta galimybė pratęsti tokių prašymų pateikimo terminą iki 2022 m. gruodžio 31 d. Taigi vėliausia tokių pakeistų leidimų galiojimo data turėtų būti pritaikyta ir jie turėtų galioti iki 2025 m. gruodžio 31 d.;

(47)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 214a straipsniu Suomijai buvo leista nacionalinę pagalbą Pietų Suomijoje tam tikromis sąlygomis teikti iki 2020 m., jei tam pritaria Komisija. Siekiant užtikrinti tos pagalbos išmokų mokėjimo tęstinumą pereinamuoju laikotarpiu, tą nacionalinę pagalbą ir toliau turi būti leidžiama teikti tomis pačiomis sąlygomis ir išmokant tokias pačias sumas kaip 2020 m.;

(48)

siekiant pagerinti alyvuogių aliejaus rinkos veikimą, valstybės narės turėtų turėti galimybę nuspręsti dėl pasiūlai reguliuoti skirtų prekybos taisyklių įgyvendinimo. Tačiau tokie sprendimai neturėtų apimti veiklos, kuri galėtų iškraipyti konkurenciją;

(49)

pastarojo meto įvykiai parodė, ūkininkai patiria vis didesnę pajamų nepastovumo riziką, iš dalies dėl rinkos poveikio ir iš dalies dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių bei dažnų sanitarinių bei fitosanitarinių krizių, darančių poveikį Sąjungos gyvulininkystės ir žemdirbystės sektorių turtui. Siekiant sušvelninti pajamų nepastovumo poveikį raginant ūkininkus sėkmingais metais taupyti, kad būtų lengviau prastais metais, valstybės pagalbos taisyklės neturėtų būti taikomos toms nacionalinėms mokestinėms priemonėms, pagal kurias ūkininkams taikomo pajamų mokesčio bazė skaičiuojama remiantis daugiamečiu laikotarpiu;

(50)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. numatyti, kad būtų toliau taikomos dabartinės BŽŪP sistemos taisyklės ir nenutrūkstamai teikiamos išmokos ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, taip užtikrinant nuspėjamumą ir stabilumą pereinamuoju laikotarpiu, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo apimties ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(51)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės yra nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (13) ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir taikant netiesioginio vykdymo metodą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtose taisyklėse taip pat nustatyta bendra Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų sistema;

(52)

todėl reglamentai (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013, (ES) Nr. 1307/2013 ir (ES) Nr. 1308/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(53)

siekiant užtikrinti, kad papildomi ištekliai, teikiami pagal EURI reglamentą, būtų prieinami nuo 2021 m. sausio 1 d., šio reglamento nuostatos dėl paramos pagal EURI turėtų būti taikomos atgaline data nuo tos dienos;

(54)

atsižvelgiant į neatidėliotiną poreikį žemės ūkio sektoriui užtikrinti teisinį tikrumą esamomis aplinkybėmis, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

(1)

valstybes nares paveikė beprecedentė krizė, kilusi dėl COVID-19 pandemijos sukeltų ekonominių, socialinių padarinių ir padarinių sveikatai. Krizė stabdo augimą valstybėse narėse, o tai savo ruožtu dar labiau didina likvidumo trūkumą dėl staiga reikšmingai išaugusių viešųjų investicijų į valstybių narių sveikatos priežiūros sistemas ir kitus ekonomikos sektorius poreikio. Krizė taip pat pablogino žmonių, kuriems gresia skurdas, padėtį ir taip sumažino socialinę sanglaudą valstybėse narėse. Be to, vidaus sienų uždarymas turėjo didelį poveikį ekonominiam bendradarbiavimui, visų pirma pasienio teritorijose, o tai turėjo įtakos važinėjimo į darbą galimybėms ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) gyvybingumui. Dėl to susidarė išskirtinė padėtis, kuriai spręsti būtinos specialios, neatidėliotinos ir išskirtinės priemonės, kuriomis būtų nedelsiant padarytas poveikis realiajai ekonomikai;

(2)

siekiant reaguoti į krizės poveikį, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1301/2013 (4) ir (ES) Nr. 1303/2013 (5) buvo iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/460 (6), kad būtų sudarytos lankstesnės sąlygos įgyvendinti Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF), Sanglaudos fondo (toliau kartu – fondai) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) remiamas veiksmų programas. Vis dėlto didelis neigiamas poveikis Sąjungos ekonomikoms ir visuomenėms dar pablogėjo, todėl abu reglamentai buvo dar kartą iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/558 (7). Tais pakeitimais valstybėms narėms buvo suteiktas išskirtinis papildomas lankstumas, kad jos galėtų susitelkti į būtiną atsaką į šią beprecedentę krizę, padidinus galimybę sutelkti nepanaudotą fondų paramą ir supaprastinus su programų įgyvendinimu ir auditu susijusius procedūrinius reikalavimus;

(3)

2020 m. balandžio 23 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino gaivinimo veiksmų gaires siekiant atsitiesti po didžiulių sukrėtimų ekonomikai ir, viena vertus, sušvelninti socialinius ir ekonominius padarinius Sąjungai, kuriuos lėmė išskirtiniai valstybių narių nustatyti apribojimai siekiant suvaldyti COVID-19 plitimą, ir, kita vertus, išvengti asimetriško atgaivinimo rizikos, kylančios dėl to, kad skirtingos valstybės narės taiko skirtingas nacionalines priemones, kurios savo ruožtu turėjo didelį poveikį vidaus rinkos veikimui. Gaivinimo veiksmų gairės turi stiprų investicijų komponentą ir ragina įsteigti Europos ekonomikos gaivinimo fondą. Be to, kaip buvo dar kartą patvirtinta 2020 m. liepos 21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose, paveda Komisijai išanalizuoti poreikius, kad tie ištekliai būtų nukreipti į labiausiai nukentėjusius Sąjungos sektorius ir geografines dalis, kartu išaiškinant sąsają su 2021–2027 m. daugiamete finansine programa;

(4)

remiantis Tarybos reglamentu (ES) 2020/2094 (8) ir neviršijant pagal jį skirtų išteklių, Europos struktūrinių ir investicijų fondų finansuojamos gaivinimo ir atsparumo priemonės turėtų būti įgyvendinamos siekiant reaguoti į beprecedentį COVID-19 krizės poveikį. Tokie papildomi ištekliai turėtų būti naudojami taip, kad būtų užtikrintas Reglamente (ES) 2020/2094 numatytų terminų laikymasis;

(5)

šiuo reglamentu nustatomos taisyklės ir įgyvendinimo tvarka, susijusios su papildomais ištekliais, numatytais sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtoje ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyvoje (toliau – REACT-EU), siekiant suteikti paramą COVID-19 pandemijos sukeltai krizei ir jos socialiniams padariniams įveikti skirtiems veiksmams skatinti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui. REACT-EU papildoma išskirtinė iki 47 500 000 000 EUR suma 2018 m. kainomis biudžetiniams įsipareigojimams iš struktūrinių fondų 2021 m. ir 2022 m. turėtų būti skirta paremti labiausiai paveiktų valstybių narių ir regionų veiksmams, skirtiems COVID-19 pandemijos sukeltai krizei ir jos socialiniams padariniams įveikti, ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui (REACT-EU ištekliai), siekiant, kad ištekliai per esamas veiksmų programas greitai pasiektų realiąją ekonomiką. REACT-EU ištekliai skiriami iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės. Dalis REACT-EU išteklių turėtų būti skiriami Komisijos iniciatyva teikiamai techninei paramai. Komisija įgyvendinimo sprendimu turėtų nustatyti REACT-EU išteklių pasiskirstymą kiekvienai valstybei narei, remdamasi paskirstymo būdais, pagrįstais naujausiais turimais objektyviais statistiniais duomenimis apie valstybių narių santykinę gerovę ir COVID-19 krizės poveikio mastą jų ekonomikai ir visuomenei. Prieš taikant paskirstymo metodą 2021 m. REACT-EU ištekliams ir paramai svarbiausiems sektoriams po COVID-19 krizės tam tikrose valstybėse narėse, 100 000 000 EUR ir 50 000 000 EUR sumos atitinkamai turėtų būti skiriamos Liuksemburgui ir Maltai. Paskirstymo būdai turėtų apimti specialią papildomą sumą atokiausiems regionams dėl jų ekonomikos ir visuomenės ypatingo pažeidžiamumo. Tam, kad būtų atsižvelgta į kintantį COVID-19 krizės poveikio pobūdį, 2021 m. šį pasiskirstymą reikėtų patikslinti, kad taikant tą patį paskirstymo būdą ir naudojantis naujausiais 2021 m. spalio 19 d. turimais statistiniais duomenimis būtų paskirstyta 2022 m. REACT-EU išteklių dalis;

(6)

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir JT darnaus vystymosi tikslus svarbą, fondai padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 30 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Tikimasi, kad 25 proc. REACT-EU bendro finansinio paketo bus skiriama su klimatu susijusiems tikslams. Atsižvelgiant į REACT-EU, kaip krizės įveikimo priemonės, pobūdį ir į šiuo reglamentu suteikiamą lankstumą, įskaitant paramos telkimo pagal temas reikalavimų nebuvimą ir galimybę valstybėms narėms nukreipti REACT-EU išteklius remti ERPF arba ESF veiksmus pagal savo poreikius, valstybių narių įnašai siekiant to tikslo gali skirtis priklausomai nuo nacionalinių prioritetų;

(7)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (9) (toliau – Finansiniame reglamente) ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir taikant netiesioginio vykdymo metodą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtose taisyklėse taip pat numatyta bendra Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų sistema;

(8)

siekiant valstybėms narėms suteikti kuo daugiau lankstumo nustatant COVID-19 pandemijos sukeltai krizei ir jos socialiniams padariniams įveikti skirtus veiksmus ir rengiantis žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui, asignavimus Komisija turėtų nustatyti valstybių narių lygmeniu. Be to, taip pat reikėtų numatyti galimybę naudoti bet kokius kitus REACT-EU išteklius pagalbai labiausiai skurstantiems asmenims ir Jaunimo užimtumo iniciatyvai (toliau – JUI) paremti. Taip pat būtina nustatyti asignavimų techninei paramai valstybių narių iniciatyva viršutines ribas, kartu valstybėms narėms suteikiant kuo didžiausią lankstumą dėl asignavimų, susijusių su ERPF ar ESF remiamomis veiksmų programomis. ESF veiklos pajėgumas turėtų būti išlaikytas skiriant REACT-EU išteklių užimtumo, visų pirma jaunimo užimtumo pagal sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą, įgūdžių ir švietimo, socialinės įtraukties ir sveikatos politikos srityse, didžiausią dėmesį skiriant pagalbai nepalankioje padėtyje esančioms grupėms ir vaikams. Kadangi tikimasi, kad REACT-EU ištekliai bus greitai išleisti, su tais ištekliais susiję įsipareigojimai turėtų būti panaikinami tik užbaigiant veiksmų programas;

(9)

kadangi COVID-19 pandemija skirtingai paveikė valstybių narių regionus ir savivaldybes, svarbu, kad regionų ir vietos subjektai iš valdžios institucijų, ekonominiai ir socialiniai partneriai bei pilietinė visuomenė, laikydamiesi partnerystės principo, dalyvautų rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant REACT-EU remiamus veiksmus, kuriais siekiama įveikti krizę;

(10)

taip pat REACT-EU išteklių atveju reikėtų nustatyti galimybę finansinius asignavimus pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą perkelti iš ERPF į ESF ir atvirkščiai pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 25a straipsnį. Tokie perkėlimai neturėtų daryti poveikio ištekliams pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą ar specialiam JUI skirtam asignavimui;

(11)

siekiant papildyti veiksmus, kuriems jau teikiama parama iš ERPF, kurios apimtis išplėsta pagal Reglamentą (ES) 2020/460 ir Reglamentą (ES) 2020/558, valstybėms narėms turėtų toliau būti leidžiama papildomus išteklius pirmiausia naudoti investicijoms į sveikatos priežiūros produktus ir paslaugas, įskaitant tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas ir institucinę, bendruomeninę globą bei globą šeimoje, paramai apyvartinio kapitalo ar paramos MVĮ investicijoms forma, įskaitant konsultavimo paramą, visų pirma sektoriuose, kurie buvo labiausiai paveikti COVID-19 pandemijos ir kuriuose būtina skubiai imtis gaivinimo priemonių, kaip antai turizmo ir kultūros sektoriuose, investicijoms, kuriomis prisidedama prie perėjimo prie skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos, investicijoms į piliečiams teikiamų nediskriminacinių pagrindinių paslaugų infrastruktūrą ir ekonominės paramos priemones regionams, kurie yra labiausiai priklausomi nuo COVID-19 krizės labiausiai paveiktų sektorių. Taip pat reikėtų skatinti glaudesnį bendradarbiavimą, koordinavimą ir didesnį atsparumą sveikatos srityje. Be to, turėtų būti teikiama parama techninei pagalbai. Tikslinga REACT-EU išteklius išskirtinai skirti naujam teminiam tikslui „Veiksmų, skirtų COVID-19 pandemijos sukeltai krizei ir jos socialiniams padariniams įveikti, skatinimas ir pasirengimas žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui“, kuris taip pat turėtų būti vienintelis investavimo prioritetas, kad būtų įmanoma supaprastinti šių išteklių programavimą ir įgyvendinimą;

(12)

ESF atveju valstybės narės REACT-EU išteklius visų pirma turėtų naudoti įsidarbinimo galimybėms ir prieigai prie socialinių sistemų remti, užtikrinant darbo vietų išsaugojimą, be kita ko, taikant sutrumpinto darbo laiko programas ir remiant savarankiškai dirbančius asmenis, taip pat verslininkus, laisvai samdomus darbuotojus, menininkus ir kūrybos sektoriaus darbuotojus. Sutrumpinto darbo laiko programomis ir panašiomis priemonėmis, ypač skirtomis savarankiškai dirbantiems asmenims, siekiama apsaugoti darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis nuo nedarbo rizikos, kartu išlaikant tas pačias darbuotojų darbo ir įdarbinimo sąlygas bei darbo užmokestį. Šioms programoms skirti REACT-EU ištekliai turi būti naudojami tik darbuotojams remti. Dabartinėmis išskirtinėmis aplinkybėmis, susidariusiomis dėl COVID-19 pandemijos, paramą sutrumpinto darbo laiko programoms, skirtoms samdomiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, turėtų būti galima teikti net tada, kai ji nėra derinama su aktyviomis darbo rinkai skirtomis priemonėmis, nebent tos priemonės būtų privalomos pagal nacionalinę teisę. Ta taisyklė taip pat turėtų būti vienodai taikoma sutrumpinto darbo laiko programoms, kurios buvo remiamos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 su pakeitimais, padarytais reglamentais (ES) 2020/460 ir (ES) 2020/558 po COVID-19 krizės, ir kurios ir toliau remiamos pagal specialų investavimo prioritetą „COVID-19 pandemijos sukeltai krizei ir jos socialiniams padariniams įveikti skirtų veiksmų skatinimas ir pasirengimas žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui“. Sąjungos paramos šioms sutrumpinto darbo laiko programomis trukmė turėtų būti ribota;

(13)

parama taip pat turėtų būti teikiama darbo vietų kūrimui ir kokybiškam užimtumui, ypač pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims, taip pat socialinės įtraukties ir skurdo panaikinimo priemonėms. Jaunimo užimtumo priemonės turėtų būti išplėstos atsižvelgiant į sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą. Turėtų būti numatytos investicijos į švietimą, mokymą ir įgūdžių ugdymą, įskaitant perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, visų pirma palankių sąlygų neturinčioms grupėms. Turėtų būti skatinamos vienodos galimybės naudotis visuotinės svarbos paslaugomis, taip pat ir vaikams, vyresnio amžiaus asmenims, neįgaliesiems, etninėms mažumoms ir benamiams;

(14)

be to, valstybės narės turėtų ir toliau skirti ypatingą dėmesį žmonėms, gyvenantiems kaimo, pasienio, mažiau išsivysčiusiuose, salų, kalnuotuose, retai apgyvendintuose ir atokiausiuose regionuose, taip pat pramonės pertvarkos ir gyventojų skaičiaus mažėjimo paveiktose vietovėse, ir, kai tikslinga, naudoti REACT-EU išteklius tokiems žmonėms remti;

(15)

kadangi laikinas sienų tarp valstybių narių uždarymas sukėlė didelių sunkumų pasienio bendruomenėms ir įmonėms, tikslinga valstybėms narėms leisti skirti REACT-EU išteklių taip pat ir esamoms tarpvalstybinėms programoms pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą;

(16)

siekiant užtikrinti, kad valstybės narės turėtų pakankamai finansinių išteklių skubiai įgyvendinti veiksmus, skirtus COVID-19 pandemijos sukeltai krizei ir jos socialiniams padariniams įveikti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui, būtina padidinti pradinio išankstinio finansavimo mokėjimus, kad REACT-EU ištekliais remiami veiksmai galėtų būti greitai įgyvendinami. Išmokėtinas pradinis išankstinis finansavimas turėtų užtikrinti, kad valstybės narės prireikus turėtų lėšų avansui paramos gavėjams sumokėti ir galėtų greitai atlyginti paramos gavėjų išlaidas pagal pateiktus mokėjimo prašymus;

(17)

valstybės narės turėtų turėti galimybę skirti REACT-EU išteklius naujoms specialioms veiksmų programoms pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą arba naujoms esamų programų prioritetinėms kryptims pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ir Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslus. Siekiant sudaryti sąlygas greitam įgyvendinimui, naujų specialių veiksmų programų atveju turėtų būti galima nurodyti tik tas paskirtąsias institucijas, kurios atsakingos už jau vykdomas ERPF, ESF arba Sanglaudos fondo remiamas programas. Nereikėtų reikalauti valstybių narių ex ante vertinimo, o elementų, reikalingų norint veiksmų programą pateikti Komisijai patvirtinti, skaičius turėtų būti apribotas;

(18)

REACT-EU ištekliai turėtų būti naudojami laikantis darnaus vystymosi ir žalos nedarymo principų, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimą ir JT darnaus vystymosi tikslus. Be to, įgyvendinant veiksmų programas turėtų būti atsižvelgiama į moterų ir vyrų lygybę, lyčių aspekto integravimą ir lyčių aspektu grindžiamo požiūrio įtraukimą, ir tai turėtų būti skatinama;

(19)

siekiant sumažinti viešiesiems biudžetams tenkančią naštą dėl veiksmų, skirtų COVID-19 pandemijos sukeltai krizei ir jos socialiniams padariniams įveikti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui, išlaidos veiksmams remti turėtų būti tinkamos finansuoti nuo 2020 m. vasario 1 d. ir valstybėms narėms turėtų būti suteikta išskirtinė galimybė prašyti iki 100 proc. siekiančios bendro finansavimo normos, taikytinos atskiroms veiksmų programų prioritetinėms kryptims, pagal kurias paramai naudojami REACT-EU ištekliai;

(20)

nors svarbu užtikrinti, kad išlaidų tinkamumo finansuoti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu galutinis terminas išliktų 2023 m. gruodžio 31 d., reikėtų aiškiai nurodyti, kad remtini veiksmai vis dar galėtų būti atrinkti 2023 m. laikotarpiu;

(21)

siekiant užtikrinti tam tikrų veiksmų, remiamų iš REACT-EU išteklių, įgyvendinimo tęstinumą, turėtų būti taikomos Reglamente, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės, nustatytos laipsniško vykdymo nuostatos;

(22)

atsižvelgiant į konkrečias lankstumo priemones reaguojant į COVID-19 protrūkį, įtrauktas į Reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 Reglamentu (ES) 2020/558, išlaidos, skirtos fiziškai užbaigtiems arba visiškai įgyvendintiems veiksmams, kuriais skatinami veiksmai COVID-19 pandemijos sukeltai krizei ir jos socialiniams padariniams įveikti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui, remiamiems pagal atitinkamą naują teminį tikslą, taip pat turėtų būti tinkamos finansuoti, jei atitinkami veiksmai buvo pradėti nuo 2020 m. vasario 1 d.;

(23)

tam, kad valstybės narės REACT-EU išteklius galėtų greitai panaudoti dar šiuo programavimo laikotarpiu, valstybes nares galima pagrįstai išimtine tvarka atleisti nuo prievolės laikytis ex ante sąlygų bei veiklos lėšų rezervo ir veiklos rezultatų plano reikalavimų, nuo reikalavimų, susijusių su paramos telkimu pagal temas, taip pat nuo ribinių verčių tvariai miestų plėtrai gaunant finansavimą iš ERPF bei reikalavimų parengti komunikacijos strategiją, susijusią su REACT-EU ištekliais. Vis dėlto būtina nustatyti, kad valstybės narės iki 2024 m. gruodžio 31 d. atliktų bent vieną vertinimą, kad įvertintų REACT-EU išteklių efektyvumą, veiksmingumą, poveikį ir įtraukumą, taip pat tai, kaip jais prisidėta prie to, kad būtų įgyvendinti naujo specialaus teminio tikslo uždaviniai. Siekiant, kad Sąjungos lygmeniu būtų prieinama informacija, kurią būtų galima palyginti, valstybėms narėms, kai tikslinga, turėtų būti privaloma naudotis Komisijos pateiktais konkrečioms COVID-19 programoms skirtais rodikliais. Be to, valstybės narės ir vadovaujančiosios institucijos, atlikdamos savo pareigas, susijusias su informavimu, komunikavimu ir matomumu, turėtų padidinti Sąjungos nustatytų išskirtinių priemonių ir išteklių matomumą, visų pirma užtikrindamos, kad galimi paramos gavėjai, paramos gavėjai, dalyviai, finansinių priemonių galutiniai gavėjai ir visuomenė žinotų apie šių REACT-EU išteklių buvimą, mastą ir jų teikiamą papildomą paramą;

(24)

siekiant REACT-EU išteklius tikslingai nukreipti į tas geografines vietoves, kur jų labiausiai reikia (tai būtų ypatinga priemonė, taikoma nedarant poveikio bendroms struktūrinių fondų išteklių asignavimo taisyklėms), REACT-EU ERPF ir ESF skirti ištekliai neturėtų būti skirstomi pagal regionų kategorijas. Tačiau valstybės narės, vadovaudamosi ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslais, išdėstytais SESV 174 straipsnyje, turėtų atsižvelgti į skirtingų regionų poreikius ir jų išsivystymo lygį siekiant užtikrinti, kad parama būtų teikiama išlaikant pusiausvyrą tarp labiausiai nuo COVID-19 pandemijos poveikio nukentėjusių regionų ir miestų poreikių ir poreikio daugiausia dėmesio ir toliau skirti menkiau išsivysčiusiems regionams. Valstybės narės, laikydamosi partnerystės principo, taip pat turėtų įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas bei atitinkamas pilietinei visuomenei ir socialiniams partneriams atstovaujančias įstaigas;

(25)

išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, išlaidoms pagal REACT-EU turėtų būti taikomi tie patys įpareigojimai ir apsaugos priemonės kaip ir visam sanglaudos finansavimui. Tai apima pagrindinių teisių paisymą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos laikymąsi, taip pat veiksmingas kovos su sukčiavimu priemones, įgyvendinamas padedant esamoms valstybių narių ir Sąjungos lygmens kovos su sukčiavimu agentūroms, pavyzdžiui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai ir atitinkamais atvejais Europos prokuratūrai;

(26)

kai patvirtinamos priemonės Sąjungos biudžetui apsaugoti, labai svarbu, kad būtų tinkamai apsaugoti teisėti galutinių gavėjų ir naudos gavėjų interesai;

(27)

siekiant palengvinti lėšų perkėlimą, leidžiamą pagal šį reglamentą nustatytais pakeitimais, Finansinio reglamento 30 straipsnio 1 dalies f punkte nustatyta sąlyga dėl asignavimų panaudojimo tam pačiam tikslui tiems perkėlimams neturėtų būti taikoma;

(28)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. reaguoti į COVID-19 krizės poveikį nustatant lankstumo priemones Europos struktūrinių ir investicijų fondų paramos teikimo srityje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(29)

atsižvelgiant į tai, kad būtina skubiai reaguoti į padėtį, susidariusią dėl COVID-19 pandemijos, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną;

(30)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(31)

Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (10) 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (11) ar Tarybos sprendimo 2014/335/ES, Euratomas (12) pakeitimai, priimti to Susitarimo įsigaliojimo dieną arba vėliau, Jungtinei Karalystei netaikomi, jei tie pakeitimai daro poveikį Jungtinės Karalystės finansiniams įsipareigojimams. Pagal šį reglamentą 2021 m. ir 2022 m. parama finansuojama padidinus Sąjungos nuosavų išteklių viršutinę ribą, o tai darytų poveikį Jungtinės Karalystės finansiniams įsipareigojimams. Todėl šis reglamentas neturėtų būti taikomas Jungtinei Karalystei arba jos teritorijoje,

(1)

Susitarimą dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (2) (toliau – Susitarimas dėl išstojimo) Sąjunga sudarė Tarybos sprendimu (ES) 2020/135 (3) ir jis įsigaliojo 2020 m. vasario 1 d. Susitarimo dėl išstojimo 126 straipsnyje nurodytas pereinamasis laikotarpis, per kurį Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje toliau taikoma Sąjungos teisė pagal to Susitarimo dėl išstojimo 127 straipsnį (toliau – pereinamasis laikotarpis), pasibaigia 2020 m. gruodžio 31 d.;

(2)

pagal 1986 m. vasario 12 d. Kenterberyje pasirašytos Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ir Prancūzijos Respublikos sutarties dėl privačių koncesininkų vykdomos Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties statybos ir eksploatavimo (toliau – Kenterberio sutartis) 10 straipsnį įsteigta Tarpvyriausybinė komisija, kuri sprendžia visus su Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties statyba ir eksploatavimu susijusius klausimus;

(3)

iki pereinamojo laikotarpio pabaigos Tarpvyriausybinė komisija yra nacionalinė saugos institucija, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/798 (4). Vykdydama tokios institucijos funkcijas, ji taiko Lamanšo sąsiaurio nuolatinei transporto jungčiai visas Sąjungos teisės nuostatas, susijusias su geležinkelių sauga ir, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/797 (5) – su geležinkelių sąveika;

(4)

pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, jeigu nebus numatyta kitaip, Sąjungos teisė nebebus taikoma Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties daliai, kuri priklauso Jungtinės Karalystės jurisdikcijai, o Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties dalies, kuri priklauso Prancūzijos jurisdikcijai, atžvilgiu Tarpvyriausybinė komisija nebeveiks kaip nacionalinė saugos institucija pagal Sąjungos teisę. Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties infrastruktūros valdytojo įgaliojimai saugos srityje ir geležinkelio įmonių, vykdančių veiklą per Lamanšo sąsiaurio nuolatinę transporto jungtį, saugos sertifikatai, kuriuos Tarpvyriausybinė komisija suteikė atitinkamai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB (6) 11 ir 10 straipsnius, nustos galioti 2021 m. sausio 1 d.;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2020/1531 (7) Prancūzijai suteikti įgaliojimai derėtis, pasirašyti ir sudaryti tarptautinį susitarimą su Jungtine Karalyste dėl Sąjungos geležinkelių saugos ir sąveikos taisyklių taikymo Lamanšo sąsiaurio nuolatinei transporto jungčiai, siekiant išlaikyti vienodą saugos režimą. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/1530 (8) buvo iš dalies pakeista Direktyva (ES) 2016/798, kiek tai susiję, inter alia, su nacionalinėms saugos institucijoms taikomomis taisyklėmis;

(6)

remiantis Reglamentu (ES) 2020/1530 ir atsižvelgiant į Sprendime (ES) 2020/1531 numatytą ir tam tikromis tame sprendime nustatytomis sąlygomis sudarytą susitarimą Tarpvyriausybinė komisija toliau turi likti bendra visos Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties saugos institucija, o Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties dalies, kuri priklauso Prancūzijos jurisdikcijai, atžvilgiu ji veiktų kaip nacionalinė saugos institucija, kaip tai suprantama Direktyvos (ES) 2016/798 3 straipsnio 7 punkte. Tačiau mažai tikėtina, kad Sprendime (ES) 2020/1531 numatytas susitarimas įsigalios iki pereinamojo laikotarpio pabaigos;

(7)

nesant tokio susitarimo, nuo 2021 m. sausio 1 d. Tarpvyriausybinė komisija nebebus laikoma nacionaline saugos institucija, kaip tai suprantama Direktyvos (ES) 2016/798 3 straipsnio 7 punkte, kiek tai susiję su Lamanšo sąsiaurio nuolatinės jungties dalimi, kuri priklauso Prancūzijos jurisdikcijai. Tarpvyriausybinės komisijos suteikti įgaliojimai saugos srityje ir išduoti saugos sertifikatai nustos galioti. Prancūzijos nacionalinė saugos institucija taps Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties ruožo, kuris priklauso Prancūzijos jurisdikcijai, kompetentinga nacionaline saugos institucija;

(8)

atsižvelgiant į Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties ekonominę svarbą Sąjungai, labai svarbu, kad ji veiktų ir po 2021 m. sausio 1 d. Tuo tikslu Tarpvyriausybinės komisijos suteikti Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties infrastruktūros valdytojo įgaliojimai saugos srityje turėtų galioti ne ilgiau kaip du mėnesius nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos, o tai yra pakankamai laiko, kad Prancūzijos nacionalinė saugos institucija galėtų suteikti savo įgaliojimus saugos srityje;

(9)

Jungtinėje Karalystėje įsisteigusioms geležinkelio įmonėms pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES (9) III skyrių išduotos licencijos pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nebegalios. 2020 m. lapkričio 10 d. pagal Direktyvos 2012/34/ES 14 straipsnio 3 dalį Prancūzija pranešė Komisijai ketinanti pradėti derybas dėl tarpvalstybinio susitarimo su Jungtine Karalyste. Tokio susitarimo tikslas būtų leisti geležinkelio įmonėms, įsisteigusioms Jungtinėje Karalystėje ir turinčioms Jungtinės Karalystės išduotą licenciją, naudotis tarpvalstybine infrastruktūra, jungiančia Sąjungą ir Jungtinę Karalystę per Lamanšo sąsiaurio nuolatinę transporto jungtį, iki Kalė Freteno (Prancūzija) sienos kirtimo stoties ir terminalo, negavus licencijos pagal Direktyvą 2012/34/ES iš Sąjungos licencijas išduodančios institucijos;

(10)

siekiant užtikrinti susisiekimą tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės, labai svarbu, kad geležinkelio įmonės, įsisteigusios Jungtinėje Karalystėje ir turinčios Jungtinės Karalystės išduotą licenciją, toliau vykdytų veiklą. Tuo tikslu pagal Direktyvą 2012/34/ES Jungtinės Karalystės išduotų geležinkelio įmonių licencijų ir Tarpvyriausybinės komisijos išduotų jų saugos sertifikatų galiojimo laikotarpis turėtų būti pratęstas devyniems mėnesiams nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos, o tai yra pakankamai laiko, kad atitinkama valstybė narė galėtų imtis reikiamų veiksmų, kad užtikrintų susisiekimą pagal direktyvas 2012/34/ES ir (ES) 2016/798 bei remiantis susitarimu, numatytu Sprendime (ES) 2020/1531;

(11)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su įgaliojimų, sertifikatų ir licencijų turėtojams suteiktos naudos panaikinimu tais atvejais, kai neužtikrinama atitiktis Sąjungos reikalavimams. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (10). Atsižvelgiant į galimą tų priemonių poveikį geležinkelių saugai, jos turėtų būti priimamos laikantis nagrinėjimo procedūros. Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;

(12)

atsižvelgiant į skubą, atsiradusią dėl pereinamojo laikotarpio pabaigos, tikslinga taikyti išimtį dėl aštuonių savaičių laikotarpio, nustatyto prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje;

(13)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti laikinąsias priemones dėl tam tikrų geležinkelių saugos ir susisiekimo aspektų, susijusių su pereinamojo laikotarpio pabaiga, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(14)

šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir turėtų būti taikomas kitą dieną po pereinamojo laikotarpio pabaigos,

(1)

priėmus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/1371 (3) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (4), buvo iš esmės sustiprintos Sąjungos galimybės baudžiamosios teisės priemonėmis apsaugoti savo finansinius interesus. Europos prokuratūros įsteigimas yra vienas iš svarbiausių prioritetų Sąjungos baudžiamosios justicijos ir kovos su sukčiavimu politikos srityse, nes jai suteikiami įgaliojimai dalyvaujančiose valstybėse narėse atlikti nusikalstamų veikų tyrimus ir pareikšti kaltinimus, susijusius su Sąjungos biudžetui kenkiančiomis nusikalstamomis veikomis, kaip tai suprantama Direktyvoje (ES) 2017/1371;

(2)

siekdama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (toliau – Tarnyba) atlieka administracinių pažeidimų, taip pat nusikalstamo elgesio administracinius tyrimus. Baigusi savo tyrimus, ji gali nacionalinėms baudžiamojo persekiojimo institucijoms teikti teismines rekomendacijas, kad jos galėtų pareikšti kaltinimus ir pradėti baudžiamąjį persekiojimą valstybėse narėse. Valstybėse narėse, dalyvaujančiose Europos prokuratūros veikloje, Tarnyba apie įtariamas nusikalstamas veikas praneš Europos prokuratūrai ir bendradarbiaus su Europos prokuratūra Europos prokuratūros atliekamų tyrimų kontekste;

(3)

atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2017/1939 priėmimą, turėtų būti iš dalies pakeistas ir pritaikytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (5). Reglamento (ES) 2017/1939 nuostatos, kuriomis reglamentuojami Tarnybos ir Europos prokuratūros santykiai, turėtų atsispindėti Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 nuostatose ir tos nuostatos turėtų papildyti Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 nuostatas, kad būtų užtikrinta Sąjungos finansinių interesų aukščiausio lygio apsauga pasitelkiant jų sinergiją, kartu užtikrinant glaudų bendradarbiavimą, keitimąsi informacija, papildomumą ir dubliavimosi vengimą;

(4)

siekdamos bendro tikslo išsaugoti Sąjungos biudžeto vientisumą Tarnyba ir Europos prokuratūra turėtų užmegzti ir palaikyti lojalaus bendradarbiavimo principu grindžiamus glaudžius santykius, kuriais būtų siekiama užtikrinti jų atitinkamų įgaliojimų papildomumą ir jų veiksmų koordinavimą, ypač kiek tai susiję su tvirtesnio bendradarbiavimo kuriant Europos prokuratūrą taikymo sritimi. Tarnybos ir Europos prokuratūros santykiai turėtų padėti užtikrinti, kad Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti būtų naudojamos visos priemonės;

(5)

Reglamentu (ES) 2017/1939 Tarnyba ir Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros bei valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos įpareigojami nepagrįstai nedelsiant pranešti Europos prokuratūrai apie visą įtariamą nusikalstamą elgesį, kurio atžvilgiu Europos prokuratūra gali naudotis savo kompetencija. Kadangi Tarnyba turi įgaliojimus atlikti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir bet kurios kitos neteisėtos veiklos administracinius tyrimus, ji turi idealias sąlygas ir priemones veikti kaip Europos prokuratūros partnerė ir privilegijuotas informacijos šaltinis;

(6)

elementų, rodančių galimą nusikalstamą elgesį, priskiriamą Europos prokuratūros kompetencijai, gali būti Tarnybos gaunamuose pradiniuose įtarimuose arba jie paaiškėja tik atliekant administracinį tyrimą, kurį Tarnyba pradeda įtardama administracinį pažeidimą. Todėl, siekdama įvykdyti savo pareigą pranešti apie atitinkamus atvejus Europos prokuratūrai, Tarnyba turėtų pranešti apie įtariamą nusikalstamą elgesį bet kuriuo etapu prieš jos vykdomus tyrimus arba jų metu;

(7)

Reglamente (ES) 2017/1939 nustatyti būtinieji elementai, kurie turi būti pranešimuose. Siekiant nustatyti tuos elementus ir surinkti būtiną informaciją, Tarnybai gali reikėti atlikti pirminį įtarimų vertinimą. Tarnyba tokį vertinimą turėtų atlikti skubiai, taikydama priemones, kurios nekelia pavojaus, kad bus pakenkta ateityje galimam nusikalstamų veikų tyrimui. Jeigu baigusi savo vertinimą Tarnyba įtaria, kad esama Europos prokuratūros kompetencijai priskiriamos nusikalstamos veikos, ji apie tai turėtų pranešti Europos prokuratūrai;

(8)

atsižvelgdamos į Tarnybos ekspertines žinias, Sutartimis ar jomis remiantis įsteigtos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros (toliau – institucijos, įstaigos, organai ir agentūros) turėtų galėti pasinaudoti Tarnyba tokiam pirminiam įtarimų, apie kuriuos jiems buvo pranešta, vertinimui atlikti;

(9)

pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Tarnyba iš esmės neturėtų lygiagrečiai pradėti tų pačių Europos prokuratūros jau tiriamų faktų administracinio tyrimo. Tačiau tam tikrais atvejais, siekiant užtikrinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą, Tarnybai gali reikėti atlikti papildantį administracinį tyrimą anksčiau, nei užbaigiamas Europos prokuratūros pradėtas baudžiamasis procesas, siekiant įsitikinti, ar būtina taikyti atsargumo priemones arba ar turėtų būti imamasi finansinių, drausminių ar administracinių veiksmų. Toks papildantis tyrimas gali būti tikslingas, inter alia, siekiant susigrąžinti į Sąjungos biudžetą mokėtinas sumas, kurioms yra taikomos konkrečios senaties terminų taisyklės, jeigu sumos, kurias rizikuojama prarasti, yra labai didelės arba jeigu rizikingais atvejais administracinėmis priemonėmis reikia išvengti tolesnių išlaidų;

(10)

reikalavimo nedubliuoti tyrimų tikslais sąvoka „tie patys faktai“ turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką dėl principo ne bis in idem; sąvoka „tie patys faktai“ reiškia, kad tiriami materialūs faktai yra identiški arba iš esmės tokie patys, tai suprantant kaip konkrečių aplinkybių, kurios yra neatsiejamai susijusios laiko ir erdvės atžvilgiu, visumą;

(11)

Reglamente (ES) 2017/1939 numatyta, kad Europos prokuratūra gali prašyti Tarnybos atlikti papildančius administracinius tyrimus. Nesant tokio prašymo, tokius papildančius tyrimus turėtų būti galima atlikti Tarnybos iniciatyva konkrečiomis sąlygomis, pasikonsultavus su Europos prokuratūra. Visų pirma Europos prokuratūrai turėtų būti suteikta galimybė prieštarauti Tarnybos tyrimo pradėjimui ar tolesniam jo vykdymui arba tam tikrų su vienu iš jos atliekamų tyrimų susijusių veiksmų vykdymui, ypač siekiant išlaikyti Europos prokuratūros tyrimų ir įgaliojimų veiksmingumą. Tarnyba neturėtų atlikti jokio veiksmo, dėl kurio Europos prokuratūra pareiškė prieštaravimų. Jeigu Tarnyba pradeda tyrimą, kai tokių prieštaravimų nėra, ji turėtų atlikti tą tyrimą nuolat konsultuodamasi su Europos prokuratūra;

(12)

Tarnyba turėtų aktyviai remti Europos prokuratūros tyrimus. Šiuo atžvilgiu Europos prokuratūra Tarnybos turėtų galėti prašyti paremti ar papildyti jos atliekamus nusikalstamų veikų tyrimus naudojantis Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 suteiktais įgaliojimais. Tokią paramą Tarnyba turėtų teikti laikydamasi savo įgaliojimų ir tame reglamente numatytos sistemos;

(13)

siekiant užtikrinti veiksmingą Tarnybos ir Europos prokuratūros veiklos koordinavimą, bendradarbiavimą ir skaidrumą, jos turėtų nuolat keistis informacija. Siekiant užtikrinti tinkamą Tarnybos ir Europos prokuratūros atitinkamų veiksmų koordinavimą, kad būtų užtikrintas papildomumas ir išvengiama veiksmų dubliavimo, itin aktualu, kad informacija būtų keičiamasi Tarnybai ar Europos prokuratūrai dar nepradėjus tyrimų. Tuo tikslu Tarnyba ir Europos prokuratūra turėtų naudotis funkcijomis „yra atitiktis“ arba „nėra atitikties“ savo atitinkamose bylų valdymo sistemose. Tarnyba ir Europos prokuratūra savo darbo tvarkos susitarimuose turėtų tiksliai nurodyti to keitimosi informacija procedūrą ir sąlygas. Siekiant užtikrinti tinkamą taisyklių, kuriomis siekiama išvengti dubliavimo ir užtikrinti papildomumą, taikymą, Tarnyba ir Europos prokuratūra turėtų susitarti dėl tam tikrų keitimosi savo informacija terminų;

(14)

2017 m. spalio 2 d. Komisijos ataskaitoje dėl Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 taikymo vertinimo (toliau – Komisijos vertinimo ataskaita) padaryta išvada, kad 2013 m. padarytais teisinės sistemos pakeitimais, kiek tai susiję su tyrimų eiga, bendradarbiavimu su partneriais ir susijusių asmenų teisėmis, buvo aiškiai pagerinta padėtis. Kartu Komisijos vertinimo ataskaita atkreipė dėmesį į trūkumus, kurie daro poveikį tyrimų veiksmingumui ir efektyvumui;

(15)

į aiškiausiai suformuluotas Komisijos vertinimo ataskaitos išvadas būtina atsižvelgti iš dalies pakeičiant Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013. Tie daliniai pakeitimai yra būtini trumpuoju laikotarpiu siekiant sustiprinti sistemą, skirtą Tarnybos atliekamiems tyrimams, kad Tarnyba išliktų stipri ir visapusiškai veikianti ir, kad ji administraciniais tyrimais papildytų Europos prokuratūros taikomus baudžiamosios teisės metodus, nekeičiant Tarnybos įgaliojimų ar kompetencijos. Daliniai pakeitimai daugiausia susiję su sritimis, kuriose nepakankamas Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 aiškumas galėtų trukdyti Tarnybai veiksmingai atlikti tyrimus, pavyzdžiui, patikrinimų ir inspektavimų vietoje atlikimui, galimybei susipažinti su bankų sąskaitų informacija ar Tarnybos parengtų bylų ataskaitų, kaip įrodymų administraciniuose ar teismo procesuose, priimtinumui;

(16)

Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 daliniais pakeitimais nedaromas poveikis tyrimų sistemai taikytinoms procesinėms garantijoms. Tarnyba privalo taikyti Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Tarybos reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (6) suteikiamas procesines garantijas bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje numatytas procesines garantijas. Ta sistema reikalaujama, kad Tarnyba savo tyrimus atliktų objektyviai, nešališkai ir konfidencialiai, ieškodama susijusių asmenų kaltės ir nekaltumo įrodymų, o tyrimo veiksmus atliktų gavusi rašytinį įgaliojimą ir atlikusi teisėtumo patikrinimą. Tarnyba turi užtikrinti pagarbą asmenų, kuriems jos tyrimai daro poveikį, teisėms, įskaitant nekaltumo prezumpciją ir teisę neduoti parodymų prieš save. Kuomet surengiamas pokalbis su susijusiais asmenimis, tie asmenys turi turėti, inter alia, teisę, kad jiems padėtų jų pasirinkti asmenys, teisę patvirtinti pokalbio protokolą ir teisę vartoti bet kurią iš Sąjungos institucijų oficialiųjų kalbų. Susiję asmenys taip pat turi teisę pateikti pastabas dėl bylos faktų prieš parengiant išvadas;

(17)

asmenims, pranešantiems apie Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą, korupciją ir bet kurią kitą neteisėtą veiklą, turėtų būti suteikta apsauga pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1937 (7);

(18)

tais atvejais, kai Tarnyba, neviršydama savo įgaliojimų, Europos prokuratūros prašymu vykdo paramos priemones, siekiant apsaugoti įrodymų priimtinumą, taip pat pagrindines teises ir procesines garantijas, kartu vengiant tyrimų dubliavimo ir užtikrinant veiksmingą ir papildantį bendradarbiavimą, Tarnyba ir Europos prokuratūra, veikdamos glaudžiai bendradarbiaujant, turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2017/1939 VI skyriuje nustatytų taikytinų procesinių apsaugos priemonių;

(19)

Tarnyba turi įgaliojimus atlikti patikrinimus ir inspektavimus vietoje, taigi, atlikdama įtariamų Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar kito neteisėto elgesio atvejų tyrimus, ji turi teisę patekti į ekonominės veiklos vykdytojų patalpas ir gauti jų dokumentaciją. Tokie patikrinimai ir inspektavimai vietoje atliekami pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96, o juose numatyta, kad kai kuriais atvejais tie įgaliojimai vykdomi nacionalinės teisės nustatytomis sąlygomis. Komisijos vertinimo ataskaitoje konstatuota, kad nacionalinės teisės taikymo mastas ne visada tiksliai aiškus, todėl mažėja Tarnybos atliekamų tyrimo veiksmų veiksmingumas;

(20)

todėl tikslinga aiškiau išdėstyti atvejus, kuriais Tarnybai atliekant tyrimus turi būti taikoma nacionalinė teisė, nekeičiant Tarnybos įgaliojimų arba būdo, kaip Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 veikia valstybių narių atžvilgiu, atsižvelgiant į 2018 m. gegužės 3 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-48/16 Sigma Orionis SA prieš Europos Komisiją (8);

(21)

tais atvejais, kai atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas sutinka, kad būtų atliktas patikrinimas ir inspektavimas vietoje, Tarnyba patikrinimus ir inspektavimus vietoje turėtų atlikti remdamasi vien Sąjungos teise. Tai Tarnybai leistų veiksmingai ir suderintai naudotis savo tyrimo įgaliojimais visose valstybėse narėse, taip siekiant prisidėti prie Sąjungos finansinių interesų aukšto lygio apsaugos visoje Sąjungoje laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnio;

(22)

tais atvejais, kai Tarnybai reikia pasikliauti valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų pagalba, ypač, kai ekonominės veiklos vykdytojas priešinasi patikrinimui ir inspektavimui vietoje, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad Tarnybos veiksmai duotų rezultatų, ir turėtų suteikti būtiną pagalbą pagal atitinkamas nacionalinės proceso teisės taisykles. Siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus Komisija turėtų atsižvelgti į valstybės narės pareigos bendradarbiauti su Tarnyba nevykdymą svarstydama, ar susigrąžinti atitinkamas sumas valstybių narių atžvilgiu taikant finansines pataisas pagal taikytiną Sąjungos teisę;

(23)

pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 Tarnyba gali sudaryti administracinius susitarimus su valstybių narių kompetentingomis valdžios institucijomis, pavyzdžiui, kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybomis, ir institucijomis, įstaigomis, organais ir agentūromis, kad nustatytų jų bendradarbiavimo pagal tą reglamentą sąlygas, visų pirma susijusias su informacijos perdavimu, tyrimų vykdymu ir bet kokiais tolesniais veiksmais;

(24)

Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų nustatyta ekonominės veiklos vykdytojų pareiga bendradarbiauti su Tarnyba, vadovaujantis jų pareiga pagal Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 suteikti galimybę atlikti patikrinimus ir inspektavimus vietoje patalpose, žemėje, transportopriemonėse ar kitose erdvėse, naudojamose verslo tikslais, ir pareiga, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (9) 129 straipsnyje, pagal kurią visi Sąjungos lėšas gaunantys asmenys ar subjektai turi visapusiškai bendradarbiauti saugant Sąjungos finansinius interesus, be kita ko, Tarnybos atliekamų tyrimų metu;

(25)

vykdant tą bendradarbiavimo pareigą, Tarnyba turėtų galėti reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų susijusią informaciją, kai jie gali būti susiję su tiriama byla arba gali turėti tokią informaciją. Vykdydami tokius prašymus, ekonominės veiklos vykdytojai neturėtų duoti parodymų prieš save, bet turėtų privalėti atsakyti į faktinius klausimus ir teikti dokumentus, net jeigu ta informacija galėtų būti panaudota jų ar kito ekonominės veiklos vykdytojo neteisėtos veiklos buvimui nustatyti. Siekiant užtikrinti tyrimų veiksmingumą atsižvelgiant į dabartinę darbo praktiką, Tarnyba turėtų turėti galimybę prašyti prieigos prie informacijos privačiuose įrenginiuose, naudojamuose darbo tikslais. Tarnybos prieigai prie informacijos turėtų būti taikomos tos pačios sąlygos ir tokia pati apimtis, kurios taikomos nacionalinėms kontrolės institucijoms, ir tik tuo atveju, jei Tarnyba turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad tokių įrenginių turinys gali būti svarbus tyrimui, laikantis būtinumo ir proporcingumo principų, ir prieiga turėtų būti susijusi tik su tyrimui svarbia informacija;

(26)

per patikrinimus ekonominės veiklos vykdytojai turėtų turėti galimybę vartoti bet kurią iš valstybės narės, kurioje vykdomas tikrinimas, oficialiųjų kalbų ir turėtų turėti teisę, kad jiems padėtų jų pasirinktas asmuo, be kita ko, nepriklausomas teisininkas. Tačiau teisininko dalyvavimas neturėtų būti patikrinimų ir inspektavimų vietoje teisėtumo teisinė sąlyga. Siekiant užtikrinti patikrinimų ir inspektavimų vietoje veiksmingumą, ypač kiek tai susiję su įrodymų dingimo rizika, Tarnyba turėtų galėti patekti į patalpas, žemę, transporto priemones ar kitas erdves, naudojamas verslo tikslais, nelaukiant, kol ekonominės veiklos vykdytojas pasikonsultuos su teisininku. Tarnyba, prieš pradėdama patikrinimą ir inspektavimą vietoje, turėtų sutikti atidėti veiksmus tik trumpam pagrįstam laikui, kol bus pasikonsultuota su teisininku. Bet koks toks veiksmų atidėjimas turėtų būti ne ilgesnis nei tai absoliučiai būtina;

(27)

siekiant užtikrinti skaidrumą, atlikdama patikrinimus ir inspektavimus vietoje Tarnyba ekonominės veiklos vykdytojams turėtų suteikti tinkamą informaciją apie jų pareigą bendradarbiauti ir apie atsisakymo bendradarbiauti pasekmes, taip pat apie taikomą procedūrą, įskaitant procesines apsaugos priemones;

(28)

atlikdama vidaus tyrimus, o, kai būtina, atlikdama išorės tyrimus, Tarnyba turi teisę susipažinti su visa institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų turima susijusia informacija. Kaip siūloma Komisijos vertinimo ataskaitos išvadose, siekiant atsižvelgti į technologinės pažangos raidą, būtina aiškiau išdėstyti, kad tokia prieiga turėtų būti suteikiama neatsižvelgiant į tai, kokios rūšies laikmenoje saugoma ta informacija ar duomenys. Atlikdama vidaus tyrimus Tarnyba turėtų turėti galimybę prašyti prieigos prie informacijos, laikomos privačiuose įrenginiuose, naudojamuose darbo tikslais, tais atvejais, kai Tarnyba turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad jų turinys gali būti svarbus tyrimui. Turėtų būti įmanoma, kad atitinkamos institucijos, įstaigos, organai ar agentūros nustatytų konkrečias Tarnybos prieigos sąlygas. Tokia prieiga turėtų atitikti būtinumo ir proporcingumo principus bei turėtų būti susijusi tik su tyrimui svarbia informacija. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų prieigos lygį Tarnybos atžvilgiu, taip pat aukštą susijusių asmenų pagrindinių teisių apsaugos lygį, institucijos, įstaigos, organai ir agentūros turėtų užtikrinti atskirų institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų priimamų prieigos prie privačių įrenginių taisyklių nuoseklumą, kad būtų sudarytos lygiavertės sąlygos laikantis 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo tarp Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų (10);

(29)

siekiant darnesnės Tarnybos tyrimų vykdymo sistemos, reikėtų dar labiau suderinti vidaus ir išorės tyrimams taikytinas taisykles, kad būtų panaikinti tam tikri Komisijos vertinimo ataskaitoje konstatuoti neatitikimai, kai skirtingos taisyklės yra nepagrįstos. Pavyzdžiui, atlikus išorės tyrimą parengtos ataskaitos ir rekomendacijos, jeigu būtina, turėtų būti siunčiamos susijusiai (-am) institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai, kad ji (jis) imtųsi tinkamų veiksmų, kaip daroma atliekant vidaus tyrimus. Kai tai įmanoma, neviršydama savo įgaliojimų, Tarnyba turėtų paremti susijusią instituciją, įstaigą, organą ar agentūrą vykdant jos rekomendacijas. Tais atvejais, kai Tarnyba nepradeda tyrimo, ji turėtų galėti siųsti susijusią informaciją valstybių narių valdžios institucijoms arba institucijoms, įstaigoms, organams ar agentūroms, kad būtų imtasi tinkamų veiksmų. Ji turėtų siųsti tokią informaciją, kai nusprendžia nepradėti tyrimo, nors yra pakankamai įtarimų dėl Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar bet kurios kitos neteisėtos veiklos. Prieš tai darydama, Tarnyba turėtų deramai apsvarstyti galimą įsikišimą į Europos prokuratūros atliekamus tyrimus;

(30)

atsižvelgiant į didelę nacionalinių institucinių struktūrų įvairovę, remiantis lojalaus bendradarbiavimo principu, valstybės narės turėtų turėti galimybę pranešti Tarnybai apie institucijas, kurios yra kompetentingos imtis veiksmų pagal Tarnybos rekomendacijas, taip pat institucijas, kurios turi būti informuotos, pavyzdžiui, finansų, statistikos ar stebėsenos tikslais, kad jos galėtų vykdyti savo atitinkamas pareigas. Tokios institucijos gali būti nacionalinės kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybos. Remiantis nusistovėjusia ESTT praktika, Tarnybos ataskaitose pateikiamos Tarnybos rekomendacijos neturi privalomos teisinės galios tokioms valstybių narių institucijoms ar institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms;

(31)

Tarnybai turėtų būti suteiktos būtinos priemonės pinigų pėdsakui sekti, kad būtų nustatytas didelei daliai nesąžiningo elgesio būdingas modus operandi. Bendradarbiaudama su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir jų padedama, Tarnyba gali gauti savo tyrimų veiklai aktualią banko sąskaitų informaciją, kurią turi kredito įstaigos daugelyje valstybių narių. Siekiant užtikrinti veiksmingo metodo taikymą visoje Sąjungoje, Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, kaip dalis kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų bendros pareigos padėti Tarnybai, turėtų būti nustatyta jų pareiga teikti Tarnybai banko sąskaitų informaciją. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie kompetentingas valdžios institucijas, per kurias turi vykti toks bendradarbiavimas. Teikdamos tokią pagalbą Tarnybai, nacionalinės valdžios institucijos turėtų veikti tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos susijusios valstybės narės kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms;

(32)

procesinių garantijų ir pagrindinių teisių apsaugos bei jų laikymosi tikslais Komisija turėtų sukurti vidaus pareigybę – procesinių garantijų kontrolieriaus (toliau – Kontrolierius) pareigybę, kuri, siekiant veiksmingai naudoti išteklius, administraciniu požiūriu turėtų būti priskirta Priežiūros komitetui ir jai turėtų būti suteikti pakankami ištekliai. Kontrolierius turėtų nagrinėti skundus visiškai nepriklausomai, be kita ko, nepriklausomai nuo Priežiūros komiteto ir Tarnybos, bei turėtų turėti prieigą prie visos informacijos, kuri yra būtina jo pareigoms atlikti;

(33)

susijęs asmuo Kontrolieriui turėtų galėti pateikti skundą, susijusį su tuo, kaip Tarnyba laikosi procesinių garantijų, taip pat dėl to, kad buvo pažeistos taisyklės, taikytinos Tarnybos tyrimams, visų pirma dėl procesinių reikalavimų ir pagrindinių teisių pažeidimų. Tuo tikslu turėtų būti nustatytas skundų nagrinėjimo mechanizmas. Kontrolierius turėtų būti atsakingas už rekomendacijų dėl tokių skundų teikimą, kai būtina, siūlydamas skunde iškeltų klausimų sprendimus. Kontrolierius turėtų nagrinėti skundą taikydamas skubią rungimosi principu grindžiamą procedūrą, kartu Tarnybai suteikdamas galimybę tęsti atliekamą tyrimą. Kontrolierius turėtų suteikti skundo teikėjui ir Tarnybai galimybę pateikti pastabas skundo atžvilgiu arba išspręsti skunde iškeltus klausimus. Generalinis direktorius turėtų imtis tinkamų veiksmų tokia apimtimi, kuri yra leidžiama Kontrolieriaus rekomendacija. Generalinis direktorius tinkamai pagrįstais atvejais turėtų galėti nukrypti nuo Kontrolieriaus rekomendacijų. Tokio nukrypimo priežastys turėtų būti pridėtos prie galutinės tyrimo ataskaitos;

(34)

siekiant padidinti skaidrumą ir atskaitomybę, Kontrolierius savo metinėje ataskaitoje turėtų pateikti informaciją apie skundų nagrinėjimo mechanizmą. Metinėje ataskaitoje visų pirma turėtų būti nurodyta: gautų skundų skaičius, susijusių procesinių reikalavimų ir pagrindinių teisių pažeidimų rūšys, atitinkami veiksmai ir, kai įmanoma, tolesnės priemonės, kurių ėmėsi Tarnyba;

(35)

Tarnybos ankstyvas informacijos perdavimas, kad būtų galima imtis atsargumo priemonių, yra būtina priemonė siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus. Siekiant šiuo klausimu užtikrinti Tarnybos ir institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų glaudų bendradarbiavimą, tikslinga, kad pastarieji, spręsdami dėl tinkamų atsargumo priemonių, įskaitant įrodymų apsaugos priemones, bet kuriuo metu turėtų galimybę konsultuotis su Tarnyba;

(36)

Tarnybos parengtos ataskaitos laikomos priimtinais įrodymais administraciniuose ar teismo procesuose tuo pačiu būdu ir tomis pačiomis sąlygomis, kaip nacionalinės administracijos inspektorių parengtos administracinės ataskaitos. Komisijos vertinimo ataskaitoje teigiama, kad šia taisykle kai kuriose valstybėse narėse nepakankamai užtikrinamas Tarnybos veiklos veiksmingumas. Siekiant padidinti Tarnybos ataskaitų veiksmingumą ir nuoseklų naudojimą, Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 turėtų būti numatyta, kad tokios ataskaitos yra priimtinos nebaudžiamojo pobūdžio teismo procesuose nacionaliniuose teismuose, taip pat administraciniuose procesuose valstybėse narėse. Taisyklė, kuria numatomas lygiavertiškumas su nacionalinės administracijos inspektorių parengtomis administracinėmis ataskaitomis, turėtų būti ir toliau taikoma nacionaliniuose baudžiamojo pobūdžio teismo procesuose. Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 taip pat turėtų būti numatyta, kad Tarnybos parengtos ataskaitos yra priimtinos Sąjungos lygmens administraciniuose ir teismo procesuose;

(37)

Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 buvo nustatytos valstybių narių kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybos, kad Tarnybai ir valstybėms narėms būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingai bendradarbiauti ir keistis informacija, įskaitant veiklos informaciją. Komisijos vertinimo ataskaitoje padaryta išvada, kad jos teigiamai prisidėjo prie Tarnybos darbo. Komisijos vertinimo ataskaitoje taip pat nustatyta, kad reikia dar aiškiau apibrėžti tų kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų vaidmenį siekiant užtikrinti, kad Tarnybai būtų teikiama būtina pagalba – tai savo ruožtu užtikrintų jos tyrimų veiksmingumą – dėl kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų organizacinės struktūros ir įgaliojimų paliekant spręsti kiekvienai valstybei narei. Tuo atžvilgiu kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnyboms turėtų būti sudarytos sąlygos Tarnybai teikti būtiną pagalbą ar ją koordinuoti, kad Tarnyba, prieš pradėdama išorės ar vidaus tyrimą, jo metu arba jam pasibaigus, galėtų veiksmingai atlikti savo funkcijas;

(38)

Tarnybos pareiga valstybėms narėms teikti pagalbą siekiant koordinuoti jų veiksmus užtikrinant Sąjungos finansinių interesų apsaugą yra pagrindinis jos įgaliojimų elementas, kuriuo remiamas tarpvalstybinis valstybių narių bendradarbiavimas. Siekiant Tarnybai sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti koordinavimo veiklą ir jos bendradarbiavimą šiame kontekste su valstybių narių valdžios institucijomis, trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, turėtų būti nustatytos išsamesnės taisyklės. Tos taisyklės neturėtų daryti poveikio Tarnybos naudojimuisi įgaliojimais, Komisijai suteiktais pagal konkrečias nuostatas, reglamentuojančias valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbą bei tų institucijų ir Komisijos bendradarbiavimą, visų pirma Tarybos reglamentui (EB) Nr. 515/97 (11) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 608/2013 (12), taip pat koordinavimo veiklai, susijusiai su Europos struktūriniais ir investicijų fondais;

(39)

turėtų būti paaiškinta, kad, kai valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, įskaitant kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybas, veikia bendradarbiaudamos su Tarnyba ar kitomis kompetentingomis valdžios institucijomis siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, jos ir toliau privalo laikytis nacionalinės teisės;

(40)

kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnyboms koordinavimo veiklos kontekste turėtų būti įmanoma teikti pagalbą Tarnybai ir bendradarbiauti tarpusavyje, kad būtų dar labiau sustiprinti turimi bendradarbiavimo mechanizmai kovos su sukčiavimu srityje;

(41)

valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, taip pat institucijos, įstaigos, organai ir agentūros turėtų imtis Tarnybos rekomendacija leidžiamų veiksmų. Kad Tarnyba galėtų stebėti savo bylų raidą, kai ji teikia teismines rekomendacijas valstybės narės nacionalinėms prokuratūroms, Tarnybos prašymu valstybės narės Tarnybai turėtų nusiųsti galutinį nacionalinio teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti visišką teismų nepriklausomumą, toks perdavimas turėtų vykti tik galutinai užbaigus atitinkamus teismo procesus ir viešai paskelbus galutinį teismo sprendimą;

(42)

siekiant papildyti Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 nustatytas tyrimų eigos procesines taisykles, Tarnyba turėtų parengti tyrimų procedūrų gaires, kurių turi laikytis Tarnybos darbuotojai;

(43)

turėtų būti paaiškinta, kad Tarnyba gali dalyvauti jungtinėse tyrimų grupėse, sudarytose pagal Sąjungos teisę, ir kad jai yra suteikta teisė keistis operatyvine informacija, gauta pagal tą sistemą. Tokia informacija naudojama laikantis Sąjungos teisėje, kurios pagrindu sudarytos jungtinės tyrimų grupės, numatytų sąlygų ir apsaugos priemonių. Kai Tarnyba dalyvauja tokiose jungtinėse tyrimų grupėse, ji atlieka paramos funkciją ir atlieka partnerio vaidmenį, atsižvelgdama į teisinius apribojimus, kurie gali egzistuoti Sąjungos ar nacionalinėje teisėje;

(44)

ne vėliau kaip penkeri metai po dienos, kuri nustatoma remiantis Reglamento (ES) 2017/1939 120 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, Komisija turėtų įvertinti Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 taikymą ir ypač Tarnybos ir Europos prokuratūros bendradarbiavimo efektyvumą, siekdama apsvarstyti, ar daliniai pakeitimai yra pagrįsti remiantis patirtimi, įgyta to bendradarbiavimo metu. Kai tikslinga, Komija ne vėliau kaip dveji metai po to įvertinimo, turėtų pateikti naują išsamų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(45)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sustiprinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą pritaikant Tarnybos veiklą prie Europos prokuratūros įsteigimo ir sustiprinant Tarnybos tyrimų veiksmingumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o, priimant taisykles, reglamentuojančias Tarnybos ir Europos prokuratūros santykius, siekiant padidinti jų atliekamų tyrimų veiksmingumą, to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina siekiant pasiekti tą tikslą;

(46)

šiuo reglamentu nekeičiami valstybių narių įgaliojimai ir pareigos imtis kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir bet kuria kita neteisėta veikla priemonių;

(47)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (13) 28 straipsnio 2 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė oficialias pastabas 2018 m. liepos 23 d.;

(48)

todėl Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

Susitarimą dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (2) (toliau – Susitarimas dėl išstojimo) Sąjunga sudarė Tarybos sprendimu (ES) 2020/135 (3) ir jis įsigaliojo 2020 m. vasario 1 d. Susitarimo dėl išstojimo 126 straipsnyje nurodytas pereinamasis laikotarpis, per kurį Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei (toliau – Jungtinė Karalystė) ir jos teritorijoje toliau taikoma Sąjungos teisė pagal Susitarimo dėl išstojimo 127 straipsnį, pasibaigia 2020 m. gruodžio 31 d.2020 m. vasario 25 d. Taryba priėmė Sprendimą (ES, Euratomas) 2020/266 (4), kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas su Jungtine Karalyste dėl naujo partnerystės susitarimo. Kaip numatyta derybiniuose nurodymuose, įgaliojimai apima, inter alia, elementus, reikalingus siekiant visapusiškai spręsti santykių su Jungtine Karalyste kelių transporto srityje po pereinamojo laikotarpio pabaigos klausimą. Tačiau neaišku, ar iki to laikotarpio pabaigos bus įsigaliojęs Sąjungos ir Jungtinės Karalystės susitarimas, kuriuo reglamentuojami jų būsimi santykiai krovinių ir keleivių vežimo keliais srityje;

(2)

pereinamojo laikotarpio pabaigoje, nepriėmus jokių specialių nuostatų, Jungtinė Karalystė neteks visų Sąjungos teisėje įtvirtintų teisių patekti į rinką ir su tuo susijusių pareigų, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (EB) Nr. 1072/2009 (5) ir (EB) Nr. 1073/2009 (6), tiek, kiek tai susiję su Jungtinės Karalystės ir Sąjungos bei jos valstybių narių santykiais;

(3)

tokiu atveju smarkiai sutriktų tarptautinis krovinių ir keleivių vežimas keliais tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės;

(4)

Gibraltaras nėra įtrauktas į šio reglamento teritorinę taikymo sritį ir visos šiame reglamente daromos nuorodos į Jungtinę Karalystę neapima Gibraltaro;

(5)

Europos transporto ministrų konferencijos (toliau – ETMK) daugiašalė kvotų sistema yra vienintelė kita turima teisinė sistema, kuri galėtų būti krovinių vežimo keliais tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės pagrindas. Tačiau dėl riboto pagal ETMK sistemą skirtų leidimų skaičiaus ir ribotos jos taikymo srities, kiek tai susiję su krovinių vežimo keliais operacijų, kurioms ji taikoma, rūšimis, sistema šiuo metu negali visiškai patenkinti krovinių vežimo keliais tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės poreikių;

(6)

didelių sutrikimų, įskaitant viešosios tvarkos sutrikimus, tikimasi ir keleivių vežimo keliais paslaugų sektoriuje. Susitarimas dėl tarptautinio nemaršrutinio keleivių vežimo tarpmiestiniais ir miesto autobusais (7) (toliau – Interbus susitarimas) yra vienintelė turima teisinė sistema, suteikianti pagrindą teikti keleivių vežimo miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais paslaugas tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės po pereinamojo laikotarpio pabaigos. 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė taps savarankiška Interbus susitarimo Susitariančiąja Šalimi. Tačiau Interbus susitarimas taikomas tik vienkartinėms paslaugoms, todėl jis nėra tinkamas su tarptautinio vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais paslaugomis tarp Jungtinės Karalystės ir Sąjungos susijusiems sutrikimams, atsiradusiems dėl pereinamojo laikotarpio pabaigos, pašalinti. Po įvykusių derybų dėl Interbus susitarimo protokolo dėl reguliariųjų ir specialių reguliariųjų tarptautinio keleivių vežimo tarpmiestiniais ir miesto autobusais paslaugų, tikimasi, kad Jungtinė Karalystė jį kuo greičiau ratifikuos. Tačiau nesitikima, kad protokolas įsigalios laiku, jog būtų pasiūlytas perspektyvus alternatyvus sprendimas iš karto po pereinamojo laikotarpio pabaigos. Taigi turimomis priemonėmis reguliariųjų ir specialių reguliariųjų keleivių vežimo miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais paslaugų tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės poreikiai netenkinami;

(7)

todėl, siekiant išvengti didelių sutrikimų, įskaitant viešosios tvarkos sutrikimus, būtina nustatyti laikinąsias priemones, kurios suteiks galimybę Jungtinėje Karalystėje licenciją gavusiems krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjams ir keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais paslaugų teikėjams vežti krovinius ir keleivius keliais tarp Jungtinės Karalystės ir Sąjungos arba iš Jungtinės Karalystės teritorijos į Jungtinės Karalystės teritoriją, kai tranzitu važiuojama per vieną ar daugiau valstybių narių. Siekiant užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp Jungtinės Karalystės ir Sąjungos, tokios teisės turėtų būti suteikiamos su sąlyga, kad Jungtinė Karalystė suteiks lygiavertes teises ir bus taikomos tam tikros sąžiningą konkurenciją užtikrinančios sąlygos;

(8)

teisė vykdyti transporto operacijas valstybės narės teritorijoje ir tarp valstybių narių yra esminis vidaus rinkos laimėjimas ir po pereinamojo laikotarpio pabaigos bei nesant kitos konkrečios priešingos nuostatos ji nebeturėtų būti prieinama Jungtinės Karalystės krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjams. Tačiau iš karto pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ir nesant būsimo susitarimo, reglamentuojančio krovinių vežimą keliais tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės, tikėtina, kad sutriks eismo srautai ir dėl to gali kilti grėsmė viešajai tvarkai, visų pirma sienos perėjimo punktuose, kurių yra nedaug ir kuriuose turi būti vykdoma papildoma transporto priemonių ir jų krovinių kontrolė. Eismo spūstys Jungtinės Karalystės sienos perėjimo punktuose padidėjo dar iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Su COVID-19 pandemija susijusi krizė taip pat sukėlė neigiamą poveikį kelių transportui ir padidino tuščių krovinių skaičių; ši tendencija gali paaštrėti, jeigu Jungtinės Karalystės krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjams nebus suteikta lankstumo, kad jie galėtų griežtai ribotą laikotarpį vykdyti, nors ir ribotos apimties, operacijas Sąjungoje. Dėl tokių sutrikimų gali susidaryti situacijos, darančios neigiamą poveikį kritinėms tiekimo grandinėms, kurios laikomos būtinomis tebesitęsiančiai COVID-19 pandemijai valdyti. Siekiant sumažinti tokių sutrikimų mastą, Jungtinės Karalystės krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjams laikinai turėtų būti leidžiama Sąjungos teritorijoje vykdyti ribotą papildomų operacijų skaičių, vykdant operacijas tarp Jungtinės Karalystės ir Sąjungos. Jų transporto priemonės neturėtų grįžti į Jungtinę Karalystę iškart ir būtų mažiau tikėtina, kad grįžus į Jungtinę Karalystę jos būtų tuščios, o tai sumažintų bendrą transporto priemonių skaičių, taigi ir spaudimą sienos perėjimo punktuose. Teisė atlikti tokias papildomas operacijas turėtų būti proporcinga, ja neturėtų būti suteikiama tiek pat teisių, kuriomis naudojasi Sąjungos krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjai pagal vidaus rinkos taisykles, ir ji turėtų būti palaipsniui panaikinta;

(9)

tarpvalstybinės vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais paslaugos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos, yra ypač svarbios pasienio regionuose gyvenančioms bendruomenėms, siekiant užtikrinti bazinį susisiekimą tarp bendruomenių, inter alia, kaip bendros kelionių erdvės dalį. Todėl Jungtinės Karalystės keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais paslaugų teikėjams ir toliau turėtų būti leidžiama įlaipinti ir išlaipinti keleivius Airijos pasienio regionuose, teikiant tarptautinio keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais paslaugas tarp Airijos ir Šiaurės Airijos;

(10)

siekiant atspindėti laikiną šiuo reglamentu nustatytų priemonių pobūdį ir nekuriant precedento, jos turėtų būti taikomos trumpą laikotarpį. Krovinių vežimo keliais operacijų atveju tas trumpas laikotarpis yra skirtas tam, kad ETMK sistemoje būtų galima imtis reikiamų priemonių baziniam susisiekimui užtikrinti, ir jis nedaro poveikio nei būsimo susitarimo, kuriuo reglamentuojamas krovinių vežimas keliais tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės, įsigaliojimui, nei būsimoms Sąjungos taisyklėms transporto srityje. Tiek, kiek tai yra susiję su keleivių vežimu miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais, tas trumpas laikotarpis yra skirtas tam, kad būtų sudarytos sąlygos įsigalioti Interbus susitarimo protokolui dėl reguliariųjų ir specialių reguliariųjų tarptautinio keleivių vežimo tarpmiestiniais ir miesto autobusais paslaugų ir kad, Jungtinei Karalystei ratifikavus tą protokolą arba prie jo prisijungus, protokolas galėtų būti jai taikomas, ir jis nedaro poveikio galimam būsimam Sąjungos ir Jungtinės Karalystės susitarimui šiuo klausimu;

(11)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti laikinąsias priemones, reglamentuojančias krovinių vežimą keliais ir keleivių vežimą tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės tuo atveju, jei pareinamojo laikotarpio pabaigoje nebūtų susitarimo, reglamentuojančio jų būsimus santykius kelių transporto srityje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(12)

atsižvelgiant į skubą, atsiradusią dėl pereinamojo laikotarpio pabaigos, tikslinga taikyti išimtį dėl aštuonių savaičių laikotarpio, nustatyto prie ES sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje;

(13)

šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir jis turėtų būti taikomas kitą dieną, einančią po tos dienos, kurią pasibaigia Susitarimu dėl išstojimo nustatytas pereinamasis laikotarpis, nebent iki tos dienos įsigaliotų arba, atitinkamais atvejais, būtų laikinai taikomas su Jungtine Karalyste sudarytas susitarimas, kuriuo reglamentuojamas kelių transportas. Šis reglamentas turėtų būti taikomas iki dienos, einančios prieš tarptautinio susitarimo, kuriuo reglamentuojamas kelių transportas abiejose Šalyse, įsigaliojimo dieną arba iki dienos, einančios prieš laikino taikymo pradžios dieną. Išskyrus konkrečias nuostatas, taikomas Airijos pasienio regione teikiant tarptautines reguliariąsias ir specialias reguliariąsias paslaugas tarp Airijos ir Šiaurės Airijos, teisė teikti reguliariąsias ir specialias reguliariąsias vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais paslaugas turėtų nustoti būti taikoma Interbus susitarimo protokolo dėl reguliariųjų ir specialių reguliariųjų tarptautinio keleivių vežimo tarpmiestiniais ir miesto autobusais paslaugų įsigaliojimo Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje dieną. Šis reglamentas bet kuriuo atveju turėtų nustoti būti taikomas 2021 m. birželio 30 d.;

(14)

kai būtina atsižvelgti į rinkos poreikius, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kad būtų galima atkurti teisių, kurias Sąjunga suteikė Jungtinės Karalystės krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjams ir Jungtinės Karalystės keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais paslaugų teikėjams, ir teisių, kurias Jungtinė Karalystė suteikė Sąjungos krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjams ir Sąjungos keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais paslaugų teikėjams, lygiavertiškumą, įskaitant atvejus, kai visi Sąjungos paslaugų teikėjai negali vienodai naudotis teisėmis, kurias Jungtinė Karalystė suteikė remdamasi kilmės valstybe nare ar kitais kriterijais, ir kad būtų galima ištaisyti padėtį, susidariusią dėl nesąžiningos konkurencijos, kuri daro neigiamą poveikį Sąjungos krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjams ir Sąjungos keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais paslaugų teikėjams;

(15)

tie deleguotieji aktai turėtų atitikti proporcingumo principą, todėl jų sąlygos turėtų atitikti problemas, kurios kilo dėl to, kad nebuvo suteiktos lygiavertės teisės arba buvo sudarytos nesąžiningos konkurencijos sąlygos. Komisija turėtų svarstyti, ar sustabdyti šio reglamento taikymą tik sunkiausiais atvejais, kai Jungtinė Karalystė nesuteikia lygiaverčių teisių Sąjungos krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjams ar Sąjungos keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais paslaugų teikėjams, kai suteikiamos minimalios teisės arba kai Jungtinės Karalystės krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjų arba Jungtinės Karalystės keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais paslaugų teikėjų konkurencijos sąlygos skiriasi nuo Sąjungos paslaugų teikėjų sąlygų tiek, kad aptariamų paslaugų teikimas Sąjungos paslaugų teikėjams yra ekonomiškai neperspektyvus;

(16)

priimant tuos deleguotuosius aktus, ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (8) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose. Komisija turėtų užtikrinti, kad bet kokie tokie deleguotieji aktai nedarytų netinkamo poveikio tinkamam vidaus rinkos veikimui;

(17)

siekiant užtikrinti, kad teisėmis, kurias Jungtinė Karalystė suteikė Sąjungos krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjams ir Sąjungos keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais paslaugų teikėjams, kurios yra lygiavertės šiuo reglamentu Jungtinės Karalystės krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjams ir Jungtinės Karalystės keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais paslaugų teikėjams suteiktoms teisėms, galėtų vienodai naudotis visi Sąjungos paslaugų teikėjai, reglamentų (EB) Nr. 1072/2009 ir (EB) Nr. 1073/2009 taikymo sritis turėtų būti laikinai išplėsta. Tie reglamentai jau taikomi kelionės tarp valstybės narės ir trečiosios valstybės daliai bet kurios valstybės narės, per kurią vykstama tranzitu, teritorijoje. Tačiau tokiais atvejais būtina užtikrinti, kad Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 taip pat būtų taikomas kelionės daliai pakrovimo ar iškrovimo valstybės narės teritorijoje, o Reglamentas (EB) Nr. 1073/2009 būtų taikomas kelionės daliai valstybės narės, kurioje keleiviai įlaipinami ar išlaipinami, teritorijoje. Tokio taikymo srities išplėtimo tikslas – užtikrinti, kad Sąjungos paslaugų teikėjai galėtų vykdyti vežimo kitos valstybės kelių transporto priemone į Jungtinę Karalystę arba iš jos operacijas, taip pat papildomai sustoti vykdydami keleivių vežimą,

(1)

Susitarimą dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (2) (toliau – Susitarimas dėl išstojimo) Sąjunga sudarė Tarybos sprendimu (ES) 2020/135 (3) ir jis įsigaliojo 2020 m. vasario 1 d. Susitarimo dėl išstojimo 126 straipsnyje nurodytas pereinamasis laikotarpis (toliau – pereinamasis laikotarpis), per kurį Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei (toliau – Jungtinė Karalystė) ir jos teritorijoje toliau taikoma Sąjungos teisė pagal Susitarimo dėl išstojimo 127 straipsnį, pasibaigia 2020 m. gruodžio 31 d.2020 m. vasario 25 d. Taryba priėmė sprendimą (ES, Euratomas) 2020/266 (4), kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas su Jungtine Karalyste dėl naujo partnerystės susitarimo. Kaip numatyta derybiniuose nurodymuose, įgaliojimai apima, inter alia, elementus, reikalingus siekiant visapusiškai spręsti santykių su Jungtine Karalyste aviacijos srityje po pereinamojo laikotarpio pabaigos klausimą. Tačiau neaišku, ar to iki laikotarpio pabaigos bus įsigaliojęs Sąjungos ir Jungtinės Karalystės susitarimas, kuriuo reglamentuojami jų būsimi santykiai šioje srityje;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1008/2008 (5) nustatytos Sąjungos licencijų oro susisiekimui vykdyti išdavimo oro vežėjams sąlygos ir įtvirtinta laisvė teikti ES vidaus oro susisiekimo paslaugas;

(3)

pereinamojo laikotarpio pabaigoje, nepriėmus jokių specialių nuostatų, Jungtinė Karalystė neteks visų Sąjungos teisėje įtvirtintų teisių patekti į rinką ir su tuo susijusių pareigų, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1008/2008, tiek, kiek tai susiję su Jungtinės Karalystės ir Sąjungos bei jos valstybių narių santykiais;

(4)

todėl būtina nustatyti laikinąsias priemones, leidžiančias Jungtinės Karalystės licencijas turintiems vežėjams teikti oro susisiekimo tarp Jungtinės Karalystės teritorijos ir valstybių narių teritorijos paslaugas. Siekiant užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp Jungtinės Karalystės ir valstybių narių, tokios teisės turėtų būti suteikiamos su sąlyga, kad Jungtinė Karalystė suteiks lygiavertes teises Sąjungoje licencijas turintiems vežėjams, be to, turėtų būti taikomos tam tikros sąžiningą konkurenciją užtikrinančios sąlygos;

(5)

COVID-19 pandemijos sukelta krizė valstybėms narėms kelia didelių logistinių sunkumų, visų pirma susijusių su pajėgumais skubiai ir itin sudėtingomis laikymo ir logistikos sąlygomis į trečiąsias valstybes ir iš jų vežti didelius vaistų, vakcinų ir medicinos įrangos kiekius. Būtina užtikrinti, kad valstybėms narėms būtų suteikta pakankamai oro susisiekimo pajėgumų ir tuo tikslu valstybėms narėms būtų suteiktas papildomas išimtinis lankstumas, įskaitant galimybę naudotis trečiųjų valstybių orlaiviais. Todėl tam, kad tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis būtų galima naudotis JK oro vežėjų paslaugomis, turėtų būti suteikti papildomi penktosios skrydžių laisvės teisių, susijusių su vien krovinių vežimu, elementai griežtai apribojantys tokios rūšies operacijų atlikimą ad hoc pagrindu. Valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę suteikti papildomas teises teikti oro greitosios pagalbos paslaugas;

(6)