ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 433I

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

63 metai
2020m. gruodžio 22d.


Turinys

 

I   Įstatymo galią turintys teisės aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092, dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo

1

 

*

2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa

11

 

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/2094, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 krizės paremti

23

 

 

TARPINSTITUCINIAI SUSITARIMAI

 

*

2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos, Tarpinstitucinis Susitarimas, dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo

28

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Įstatymo galią turintys teisės aktai

REGLAMENTAI

2020 12 22   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

LI 433/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES, Euratomas) 2020/2092

2020 m. gruodžio 16 d.

dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 322 straipsnio 1 dalies a punktą,

atsižvelgdami į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros, (2)

kadangi:

(1)

Sąjunga yra grindžiama Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2 straipsnyje įtvirtintomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. ES sutarties 2 straipsnyje primenama, kad šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvuojančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė;

(2)

2020 m. liepos 21 d. išvadose Europos Vadovų Taryba nurodė, kad Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugomi pagal bendruosius Sutartyse įtvirtintus principus, visų pirma ES sutarties 2 straipsnyje nustatytų vertybių. Jose taip pat pabrėžta Sąjungos finansinių interesų apsaugos svarba ir teisinės valstybės principo laikymosi svarba;

(3)

vadovaujantis teisinės valstybės principu visos valdžios institucijos turi veikti neviršydamos įstatymu nustatytų ribų, laikydamosi demokratijos vertybių ir gerbdamos pagrindines teises, kaip nurodyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) ir kituose taikytinuose dokumentuose, taip pat kontroliuojamos nepriklausomų ir nešališkų teismų. Pagal šį principą visų pirma reikalaujama, kad būtų laikomasi teisėtumo (3), kuris reiškia skaidrų, atskaitingą, demokratinį ir pliuralistinį teisės aktų priėmimo procesą, teisinio tikrumo (4), vykdomosios valdžios savavališkumo draudimo (5), veiksmingos nepriklausomų ir nešališkų teismų užtikrinamos teisminės apsaugos (6) ir valdžių atskyrimo (7) principų (8);

(4)

stojimo kriterijai, kuriuos 1993 m. Kopenhagos susitikime nustatė ir 1995 m. Madrido susitikime sustiprino Europos Vadovų Taryba, yra esminės sąlygos, kurias turi atitikti šalis kandidatė, kad taptų Sąjungos valstybe nare. Dabar tie kriterijai įtvirtinti ES sutarties 49 straipsnyje.

(5)

kai šalis kandidatė tampa valstybe nare, ji prisijungia prie teisinės struktūros, grindžiamos pamatine prielaida, pagal kurią kiekviena valstybė narė dalijasi su visomis kitomis valstybėmis narėmis daugeliu bendrų vertybių, kuriomis pagrįsta Sąjunga, kaip patikslinta ES sutarties 2 straipsnyje, ir pripažįsta, kad kitos valstybės narės jomis su ja dalijasi. Ši prielaida suponuoja ir pateisina valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą pripažįstant šias vertybes, taigi ir laikantis Sąjungos, kuri jas įgyvendina, teisės (9). Valstybių narių teisės aktai ir praktika turėtų ir toliau atitikti bendras vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga;

(6)

nors nesama Sąjungos vertybių hierarchijos, teisinės valstybės principo laikymasis yra būtinas, kad būtų apsaugotos kitos pagrindinės teisės, kuriomis grindžiama Sąjunga, tokios kaip laisvė, demokratija, lygybė ir pagarba žmogaus teisėms. Teisinės valstybės principo laikymasis yra neatsiejamai susijęs su pagarba demokratijai ir pagrindinėms teisėms. Demokratija ir pagarba pagrindinėms teisėms yra neįmanomos, jei nesilaikoma teisinės valstybės principo, ir atvirkščiai;

(7)

valstybėms narėms vykdant Sąjungos biudžetą, įskaitant išteklius, skiriamus pasitelkiant Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę, nustatytą pagal Tarybos reglamentą (ES) 2020/2094 (10) ir pasitelkiant paskolas bei kitas priemones, kurioms teikiama Sąjungos biudžeto garantija, – nesvarbu, kokį vykdymo metodą jos taikytų, – teisinės valstybės principo laikymasis yra viena iš pagrindinių išankstinių sąlygų, būtinų, kad būtų laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 317 straipsnyje įtvirtintų patikimo finansų valdymo principų;

(8)

patikimą finansų valdymą valstybės narės gali užtikrinti tik tuo atveju, jeigu valdžios institucijos veikia laikydamosi teisės, jeigu pažeidimus, įskaitant mokestinį sukčiavimą, mokesčių slėpimą, korupciją, interesų konfliktus ar kitus teisės pažeidimus, tyrimų tarnybos ir prokuratūros nagrinėja veiksmingai ir jeigu nepriklausomi teismai bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismas gali veiksmingai atlikti valdžios institucijų, įskaitant teisėsaugos institucijas, savavališkų ar neteisėtų sprendimų teisminę peržiūrą;

(9)

teisminių institucijų nepriklausomumas ir nešališkumas turėtų būti užtikrinami visada, o tyrimų tarnyboms ir prokuratūroms turėtų būti sudarytos sąlygos tinkamai vykdyti savo funkcijas. Teisminėms institucijoms, tyrimų tarnyboms ir prokuratūroms turėtų būti suteikta pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių ir nustatytos procedūros, kad jos galėtų veikti veiksmingai ir visapusiškai gerbdamos teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, be kita ko, gerbdamos teises į gynybą. Galutiniai sprendimai turėtų būti įgyvendinami veiksmingai. Tos sąlygos yra būtinos kaip minimali garantija, kad valdžios institucijos nepriimtų neteisėtų ir savavališkų sprendimų, kurie galėtų pakenkti Sąjungos finansiniams interesams;

(10)

teisminių institucijų nepriklausomumas suponuoja visų pirma tai, kad atitinkamai teisminei institucijai tiek pagal atitinkamas taisykles, tiek praktikoje sudarytos sąlygos vykdyti savo teismines funkcijas visiškai savarankiškai – jai netaikomi jokie hierarchiniai suvaržymai ir ji nėra pavaldi jokiai kitai institucijai, taip pat ji nesilaiko nurodymų ar instrukcijų iš jokio kito šaltinio –atitinkama institucija taip yra saugoma nuo išorės kišimosi ar spaudimo, kuris galėtų sumažinti galimybę jos nariams nepriklausomai priimti sprendimus ir galėtų daryti poveikį jų sprendimams. Norint užtikrinti nepriklausomumą ir nešališkumą būtina, kad būtų nustatytos taisyklės, visų pirma susijusios su institucijos sudėtimi ir jos narių skyrimu, jų kadencijos trukme ir jų pašalinimo bei atleidimo pagrindais – taip būtų išsklaidytos bet kokios pagrįstos asmenų abejonės dėl tos institucijos atsparumo išorės veiksniams ir jos neutralumo, kiek tai susiję su interesais jos nagrinėjamose bylose;

(11)

teisinės valstybės principo laikymasis yra itin svarbus ne tik Sąjungos piliečiams, bet ir verslo iniciatyvoms, inovacijoms, investicijoms, ekonominei, socialinei bei teritorinei sanglaudai ir tinkamam vidaus rinkos veikimui – jie labiausiai klestės esant tvirtai teisinei ir institucinei sistemai;

(12)

ES sutarties 19 straipsniu, kuriame nustatyta konkreti ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintos teisinės valstybės vertybės išraiška, reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų veiksmingą teisminę apsaugą srityse, kurioms taikoma Sąjungos teisė, įskaitant su Sąjungos biudžeto vykdymu susijusias sritis. Vien veiksmingos teisminės peržiūros, skirtos Sąjungos teisės laikymuisi užtikrinti, egzistavimas sudaro teisinės valstybės esmę, o teisminei priežiūrai atlikti reikalingi nepriklausomi teismai (11). Kaip patvirtinta Chartijos (12) 47 straipsnio antroje pastraipoje, ypač svarbu užtikrinti, kad teismai išliktų nepriklausomi. Tai taikoma visų pirma priemonių, sutarčių ar kitų dokumentų, dėl kurių patiriamos viešosios išlaidos arba susidaro skolos, teisminės peržiūros atveju, inter alia, taikant viešojo pirkimo procedūras, kurios taip pat gali būti apskųstos teismuose;

(13)

taigi, yra aiškus santykis tarp teisinės valstybės principo laikymosi ir veiksmingo Sąjungos biudžeto vykdymo vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais;

(14)

Sąjunga yra parengusi įvairių priemonių ir procesų, kuriais skatinama laikytis teisinės valstybės principo ir jį taikyti, įskaitant finansinę paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, Europos teisinės valstybės mechanizmą ir ES teisingumo rezultatų suvestinę, ir pagal kuriuos numatomas veiksmingas Sąjungos institucijų reagavimas į teisinės valstybės principo pažeidimus – taikant įsipareigojimų nevykdymo procedūrą ir ES sutarties 7 straipsnyje numatytą procedūrą. Šiame reglamente numatytu mechanizmu šios priemonės papildomos apsaugant Sąjungos biudžetą nuo teisinės valstybės principų pažeidimų, kurie daro poveikį patikimam jo finansų valdymui arba Sąjungos finansinių interesų apsaugai;

(15)

teisinės valstybės principų pažeidimai, kurie daro poveikį visų pirma tinkamam valdžios institucijų veikimui ir veiksmingai teisminei peržiūrai, gali padaryti didelę žalą Sąjungos finansiniams interesams. Tai pasakytina apie atskirus teisinės valstybės principų pažeidimus, o dar labiau – apie plačiai paplitusius pažeidimus arba pažeidimus dėl pasikartojančios valdžios institucijų praktikos ar neveikimo arba dėl tokių institucijų patvirtintų bendro pobūdžio priemonių;

(16)

kad būtų nustatyti teisinės valstybės principų pažeidimai, Komisija turi atlikti išsamų kokybinį vertinimą. Tas vertinimas turėtų būti objektyvus, nešališkas ir sąžiningas, o jį atliekant turėtų būti atsižvelgta į atitinkamą informaciją iš turimų šaltinių ir pripažintų institucijų, įskaitant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus, Audito Rūmų ataskaitas, Komisijos metinę teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą ir ES teisingumo rezultatų suvestinę, atitinkamai Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ir Europos prokuratūros ataskaitas, ir atitinkamų tarptautinių organizacijų bei tinklų, įskaitant Europos Tarybos organus – pavyzdžiui, Europos Tarybos Kovos su korupcija valstybių grupę (GRECO) ir Venecijos komisiją, visų pirma jos parengtą teisinės valstybės kontrolinį sąrašą, – ir Europos aukščiausiųjų teismų tinklo bei Europos teismų tarybų tinklo, išvadas ir rekomendacijas. Komisija galėtų konsultuotis su Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūra ir Venecijos komisija, jei tai būtina siekiant pasirengti atlikti išsamų kokybinį vertinimą;

(17)

priemonės pagal šį reglamentą yra būtinos visų pirma tais atvejais, kai taikant kitas Sąjungos teisės aktuose nustatytas procedūras nebūtų įmanoma Sąjungos biudžetą apsaugoti veiksmingiau. Sąjungos finansų srities teisės aktuose ir taikytinose konkrečių sektorių bei finansinėse taisyklėse numatytos įvairios galimybės apsaugoti Sąjungos biudžetą, įskaitant nutraukimus, sustabdymus ar finansines pataisas, siejamus su pažeidimais ar dideliais valdymo ir kontrolės sistemų trūkumais. Turėtų būti nustatyta, kokios priemonės turi būti priimamos nustačius teisinės valstybės principų pažeidimus, ir tvarka, kurios laikantis tokios priemonės turi būti priimamos. Tokios priemonės turėtų apimti mokėjimų ir įsipareigojimų sustabdymą, finansavimo dalių išmokėjimo sustabdymą arba ankstyvą paskolų grąžinimą, finansavimo pagal esamus įsipareigojimus sumažinimą ir draudimą prisiimti naujų įsipareigojimų gavėjų atžvilgiu arba sudaryti naujus susitarimus dėl paskolų ar kitų priemonių, kurioms teikiama Sąjungos biudžeto garantija;

(18)

sprendžiant, kokios priemonės turėtų būti priimtos, turėtų būti taikomas proporcingumo principas, visų pirma atsižvelgiant į padėties rimtumą, nuo atitinkamų veiksmų pradžios praėjusį laiką, jų trukmę ir pasikartojimą, ketinimus, atitinkamos valstybės narės bendradarbiavimo šalinant teisinės valstybės principų pažeidimus laipsnį, taip pat poveikį patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ar Sąjungos finansiniams interesams;

(19)

itin svarbu, kad teisinės valstybės principų pažeidimo atveju priimant priemones būtų tinkamai apsaugoti teisėti galutinių gavėjų ir naudos gavėjų interesai. Komisija, svarstydama, kokias priemones priimti, turėtų atsižvelgti į jų galimą poveikį galutiniams gavėjams ir naudos gavėjams. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos mokėjimai valstybėms narėms taikant pasidalijamąjį valdymą yra teisiškai nepriklausomi nuo nacionalinių institucijų mokėjimų naudos gavėjams, atitinkamos priemonės pagal šį reglamentą neturėtų būti laikomos darančiomis poveikį galimybei finansuoti naudos gavėjams skirtus mokėjimus laikantis mokėjimo terminų, nustatytų pagal taikytinas konkrečių sektorių ir finansines taisykles. Pagal šį reglamentą priimti sprendimai ir šiame reglamente nustatytos pareigos galutinių gavėjų ar naudos gavėjų atžvilgiu yra taikytinos Sąjungos teisės, susijusios su finansavimo taikant pasidalijamąjį valdymą įgyvendinimu, dalis. Valstybės narės, kurioms taikomos atitinkamos priemonės, turėtų reguliariai teikti Komisijai ataskaitas apie tai, kaip jos vykdo savo pareigas galutinių gavėjų ar naudos gavėjų atžvilgiu. Teikiamos ataskaitos dėl mokėjimo pareigų naudos gavėjų atžvilgiu, nustatytų taikytinose konkrečių sektorių ir finansinėse taisyklėse, vykdymo turėtų suteikti Komisijai galimybę patikrinti, ar sprendimai pagal šį reglamentą nedaro jokio tiesioginio ar netiesioginio poveikio mokėjimams, kurie turi būti atliekami pagal taikytinas konkrečių sektorių ir finansines taisykles.

Siekiant sustiprinti galutinių gavėjų arba naudos gavėjų apsaugą, Komisija turėtų pateikti informacijos ir gairių interneto svetainėje arba interneto portale kartu su tinkamomis priemonėmis, kuriomis Komisija būtų informuojama apie visus valdžios subjektų ir valstybių narių teisinės pareigos toliau vykdyti mokėjimus priėmus priemones pagal šį reglamentą pažeidimus. Komisija, atsižvelgdama į tokią informaciją, turėtų imtis tolesnių veiksmų, kad patikrintų, ar buvo laikomasi taikytinų taisyklių, visų pirma … m. … … d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) .../..., kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės (13), 63 straipsnio, 68 straipsnio 1 dalies b punkto ir 98 straipsnio. Prireikus ir siekiant užtikrinti, kad bet kokia valdžios subjektų arba valstybių narių mokėtina suma būtų faktiškai sumokėta galutiniams gavėjams arba naudos gavėjams, Komisija turėtų susigrąžinti atliktus mokėjimus arba atitinkamai atlikti finansinę pataisą ir sumažinti Sąjungos paramą programai pagal taikytinas konkrečių sektorių ir finansines taisykles;

(20)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas ir atsižvelgiant į pagal šį reglamentą priimtų priemonių finansinio poveikio mastą, Tarybai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai ir ji turėtų imtis veiksmų remdamasi Komisijos pasiūlymu;

(21)

prieš siūlydama priimti kokią nors priemonę pagal šį reglamentą, Komisija turėtų atitinkamą valstybę narę informuoti, kodėl, jos manymu, toje valstybėje narėje gali būti teisinės valstybės principų pažeidimų. Komisija turėtų nedelsdama informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie bet kokį tokį pranešimą ir jo turinį. Atitinkamai valstybei narei turėtų būti suteikta galimybė pateikti pastabų. Komisija turėtų atsižvelgti į tas pastabas;

(22)

nustatydama terminus pagal šį reglamentą atitinkamai valstybei narei, Komisija visų pirma turėtų atsižvelgti į pateiktos ir paprašytos informacijos kiekį, atitinkamų faktų ir jų vertinimo sudėtingumą, taip pat į atitinkamos valstybės narės administracinius gebėjimus;

(23)

jeigu Komisija, išnagrinėjusi atitinkamos valstybės narės pastabas, mano, kad sąlygos priemonėms priimti yra tenkinamos, ji turėtų pateikti Tarybai pasiūlymą dėl atitinkamų priemonių priėmimo. Remdamasi Komisijos pasiūlymu, Taryba per vieną mėnesį (šis laikotarpis išimties tvarka gali būti pratęstas ne daugiau kaip dar dviem mėnesiais) turėtų įgyvendinimo sprendimu priimti atitinkamas priemones. Siekiant užtikrinti, kad Taryba priimtų sprendimą laikydamasi tų terminų, Komisija turėtų kuo tinkamiau pasinaudoti savo teisėmis pagal SESV 237 straipsnį ir Tarybos darbo tvarkos taisykles (14);

(24)

priėmus bet kokias priemones pagal šį reglamentą, Komisija turėtų reguliariai stebėti padėtį atitinkamoje valstybėje narėje. Komisija turėtų iš naujo įvertinti padėtį, kai atitinkama valstybė narė priima naujas taisomąsias priemones arba bet kuriuo atveju ne vėliau kaip vieni metai nuo priemonių priėmimo;

(25)

remdamasi Komisijos pasiūlymu Taryba turėtų panaikinti stabdomąjį poveikį turinčias priemones, jeigu padėtis, dėl kurios nustatytos tos priemonės, būtų pakankamai ištaisyta;

(26)

taikant priemonių priėmimo ir panaikinimo procedūrą turėtų būti atsižvelgiama į objektyvumo, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio į valstybes nares principus ir ji turėtų būti vykdoma laikantis nešališko ir įrodymais grindžiamo požiūrio. Jei išimties tvarka atitinkama valstybė narė mano, kad esama šiurkščių tų principų pažeidimų, ji gali prašyti Europos Vadovų Tarybos pirmininko perduoti klausimą spręsti Europos Vadovų Tarybai kito susitikimo metu. Tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis joks sprendimas dėl priemonių neturėtų būti priimamas tol, kol Europos Vadovų Taryba nėra aptarusi klausimo. Šis procesas paprastai neturėtų trukti ilgiau kaip tris mėnesius nuo Komisijos pasiūlymo pateikimo Tarybai;

(27)

Komisija turėtų nuolat informuoti Europos Parlamentą apie bet kokias pagal šį reglamentą pasiūlytas, priimtas ir panaikintas priemones;

(28)

Komisija turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti šio reglamento taikymo ataskaitą. Teikdama ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, Komisija turėtų atsižvelgti ne tik į priimtų priemonių veiksmingumą, bet ir į bendrą šiame reglamente nustatytos procedūros veiksmingumą ir šios priemonės papildomumą su kitomis priemonėmis;

(29)

šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis Europos prokuratūros kompetencijai arba valstybių narių, kurios nedalyvauja Tarybos reglamentu (ES) 2017/1939 (15) nustatytame tvirtesniame bendradarbiavime, pareigoms,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, būtinos Sąjungos biudžetui apsaugoti teisinės valstybės principų pažeidimų valstybėse narėse atveju.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)

teisinė valstybė – Sąjungos vertybė, įtvirtinta ES sutarties 2 straipsnyje. Tai apima šiuos principus: teisėtumo principą, kuris reiškia skaidrų, atskaitingą, demokratinį ir pliuralistinį teisės aktų priėmimo procesą; teisinio tikrumo principą; vykdomosios valdžios savavališkumo draudimo principą; nepriklausomų ir nešališkų teismų užtikrinamos veiksmingos teisminės apsaugos, įskaitant teisę kreiptis į teismą, principą, be kita ko, kiek tai susiję su pagrindinėmis teisėmis; valdžių atskyrimo principą ir nediskriminavimo bei lygybės prieš įstatymą principą. Teisinė valstybė suprantama atsižvelgiant į kitas Sąjungos vertybes ir principus, įtvirtintus ES sutarties 2 straipsnyje;

b)

valdžios subjektas – bet kurio valdymo lygmens valdžios institucija, įskaitant nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas, taip pat valstybės narės organizacija, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (16) (toliau – Finansinis reglamentas) 2 straipsnio 42 punkte.

3 straipsnis

Teisinės valstybės principų pažeidimai

Šio reglamento tikslais teisinės valstybės principų pažeidimų požymiais gali būti šie aspektai:

a)

keliamas pavojus teismų nepriklausomumui;

b)

valdžios institucijų, įskaitant teisėsaugos institucijas, savavališkų ar neteisėtų sprendimų, kuriais atsisakoma skirti finansinių ir žmogiškųjų išteklių ir taip daromas neigiamas poveikis tinkamam jų veikimui, neužkardymas, neištaisymas ar sankcijų už juos netaikymas arba neužtikrinimas, kad nebūtų interesų konfliktų;

c)

galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis ir tų priemonių veiksmingumo ribojimas, be kita ko, nustatant varžomojo pobūdžio procesines taisykles ir teismo sprendimų vykdymo neužtikrinimas arba veiksmingo teisės pažeidimų tyrimo, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn arba sankcijų taikymo už juos ribojimas.

4 straipsnis

Priemonių priėmimo sąlygos

1.   Atitinkamų priemonių imamasi tais atvejais, kai pagal 6 straipsnį nustatoma, kad teisinės valstybės principų pažeidimai valstybėje narėje daro pakankamai tiesioginį poveikį patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia didelę riziką, kad toks poveikis bus daromas.

2.   Šio reglamento tikslais teisinės valstybės principų pažeidimai turi būti susiję su viena ar daugiau iš toliau nurodytų situacijų:

a)

tinkamu institucijų, vykdančių Sąjungos biudžetą, įskaitant paskolas ir kitas priemones, kurioms teikiama Sąjungos biudžeto garantija, veikimu, visų pirma taikant viešojo pirkimo arba dotacijų procedūras;

b)

tinkamu institucijų, vykdančių finansų kontrolę, stebėseną ir auditą, veikimu ir tinkamu veiksmingo ir skaidraus finansų valdymo bei atskaitomybės sistemų veikimu;

c)

tinkamu tyrimų tarnybų ir prokuratūrų veikimu, susijusiu su sukčiavimo, įskaitant mokestinį sukčiavimą, korupcijos ar kitų Sąjungos teisės pažeidimų, susijusių su Sąjungos biudžeto vykdymu arba Sąjungos finansinių interesų apsauga, tyrimu ir patraukimu baudžiamojon atsakomybėn už juos;

d)

nepriklausomų teismų atliekama veiksminga a, b ir c punktuose nurodytų institucijų veiksmų ar neveikimo teismine peržiūra;

e)

sukčiavimo, įskaitant mokestinį sukčiavimą, korupcijos ar kitų Sąjungos teisės pažeidimų, susijusių su Sąjungos biudžeto vykdymu arba Sąjungos finansinių interesų apsauga, prevencija ir sankcijų už juos taikymu, taip pat nacionalinių teismų arba administracinių institucijų veiksmingų ir atgrasomųjų sankcijų nustatymu gavėjams;

f)

nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimu;

g)

veiksmingu ir laiku vykdomu bendradarbiavimu su OLAF ir Europos prokuratūra (jei atitinkama valstybė narė dalyvauja su Europos prokuratūra susijusioje veikloje) pagal lojalaus bendradarbiavimo principą, joms atliekant tyrimus arba patraukiant subjektus baudžiamojon atsakomybėn pagal taikytinus Sąjungos aktus,

h)

kitomis situacijomis arba institucijų elgesiu, kurie yra susiję su patikimu Sąjungos biudžeto finansų valdymu ar Sąjungos finansinių interesų apsauga.

5 straipsnis

Sąjungos biudžeto apsaugos priemonės

1.   Jeigu tenkinamos šio reglamento 4 straipsnyje nustatytos sąlygos, gali būti priimta viena ar daugiau toliau nurodytų atitinkamų priemonių pagal šio reglamento 6 straipsnyje numatytą procedūrą:

a)

tais atvejais, kai Komisija vykdo Sąjungos biudžetą taikydama tiesioginį arba netiesioginį valdymą pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a ir c punktus ir kai gavėjas yra valdžios subjektas:

i)

mokėjimų arba teisinio įsipareigojimo vykdymo sustabdymas arba teisinio įsipareigojimo panaikinimas pagal Finansinio reglamento 131 straipsnio 3 dalį;

ii)

draudimas prisiimti naujus teisinius įsipareigojimus;

iii)

visiškas arba dalinis finansavimo dalių išmokėjimo sustabdymas arba ankstyvas paskolų, kurioms teikiama Sąjungos biudžeto garantija, grąžinimas;

iv)

ekonominio pranašumo pagal priemonę, kuriai teikiama Sąjungos biudžeto garantija, sustabdymas arba sumažinimas;

v)

draudimas sudaryti naujus susitarimus dėl paskolų ar kitų priemonių, kurioms teikiama Sąjungos biudžeto garantija;

b)

tais atvejais, kai Komisija vykdo Sąjungos biudžetą taikydama pasidalijamąjį valdymą su valstybėmis narėmis pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies b punktą:

i)

vienos ar daugiau programų patvirtinimo sustabdymas arba jo pakeitimas;

ii)

įsipareigojimų sustabdymas;

iii)

įsipareigojimų sumažinimas, be kita ko, taikant finansines pataisas arba perkėlimą į kitas išlaidų programas;

iv)

išankstinio finansavimo sumažinimas;

v)

mokėjimo terminų nutraukimas;

vi)

mokėjimų sustabdymas.

2.   Jei sprendime dėl priemonių priėmimo nenurodyta kitaip, atitinkamų priemonių taikymas nedaro neigiamo poveikio 1 dalies a punkte nurodytų valdžios subjektų arba 1 dalies b punkte nurodytų valstybių narių pareigoms įgyvendinti programą arba naudoti lėšas, kurioms priemonė daro neigiamą poveikį, ir visų pirma jų pareigoms galutinių gavėjų arba naudos gavėjų atžvilgiu, įskaitant pareigą atlikti mokėjimus pagal šį reglamentą ir taikytinas konkrečių sektorių taisykles arba finansines taisykles. Kai Sąjungos lėšos naudojamos taikant pasidalijamąjį valdymą, valstybės narės, kurioms taikomos pagal šį reglamentą priimtos priemonės, kas tris mėnesius nuo tų priemonių priėmimo teikia Komisijai ataskaitas apie tai, kaip jos vykdo tas pareigas.

Komisija patikrina, ar laikomasi taikytinos teisės, ir prireikus imasi visų tinkamų priemonių Sąjungos biudžetui apsaugoti, laikydamasi konkrečių sektorių ir finansinių taisyklių.

3.   Priemonės, kurių imamasi, turi būti proporcingos. Jos nustatomos atsižvelgiant į teisinės valstybės principų pažeidimų faktinį arba galimą poveikį patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui arba Sąjungos finansiniams interesams. Turi būti deramai atsižvelgiama į teisinės valstybės principų pažeidimų pobūdį, trukmę, sunkumą ir mastą. Priemonės turi būti kuo labiau nukreiptos į Sąjungos veiksmus, kuriems tie pažeidimai daro poveikį.

4.   Komisija interneto svetainėje arba interneto portale pateikia galutiniams gavėjams arba naudos gavėjams skirtą informaciją ir gaires, susijusias su 2 dalyje nurodytomis valstybių narių pareigomis. Toje pačioje interneto svetainėje arba tame pačiame interneto portale Komisija taip pat pateikia tinkamas priemones galutiniams gavėjams arba naudos gavėjams, kad jie galėtų informuoti Komisiją apie šių pareigų vykdymo pažeidimus, kurie, minėtų galutinių gavėjų arba naudos gavėjų nuomone, daro jiems tiesioginį poveikį. Ši dalis taikoma taip, kad būtų užtikrinta asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsauga, vadovaujantis principais, išdėstytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/1937 (17). Kartu su galutinių gavėjų arba naudos gavėjų pagal šią dalį pateikiama informacija pateikiami įrodymai, kad atitinkamas galutinis gavėjas arba naudos gavėjas yra pateikęs oficialų skundą atitinkamai susijusios valstybės narės institucijai.

5.   Remdamasi galutinių gavėjų arba naudos gavėjų pagal šio straipsnio 4 dalį pateikta informacija, Komisija deda visas pastangas siekdama užtikrinti, kad bet kokia valdžios subjektų arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytų valstybių narių mokėtina suma būtų faktiškai sumokėta galutiniams gavėjams arba naudos gavėjams, visų pirma pagal … m. … … d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) .../..., kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės, 63 straipsnį, 68 straipsnio 1 dalies b punktą ir 98 straipsnį.

6 straipsnis

Procedūra

1.   Nustačiusi, kad esama pagrįstų priežasčių manyti, jog 4 straipsnyje nustatytos sąlygos yra tenkinamos, Komisija nusiunčia atitinkamai valstybei narei rašytinį pranešimą, kuriame išdėsto faktines aplinkybes ir konkrečias priežastis, kuriomis ji grindė savo išvadas, nebent ji mano, kad kitos Sąjungos teisės aktuose nustatytos procedūros leistų jai veiksmingiau apsaugoti Sąjungos biudžetą. Komisija nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie tokį pranešimą ir jo turinį.

2.   Atsižvelgdamas į informaciją, gautą pagal 1 dalį, Europos Parlamentas gali pakviesti Komisiją į struktūrinį dialogą dėl jos išvadų.

3.   Vertindama, ar 4 straipsnyje nustatytos sąlygos yra tenkinamos, Komisija atsižvelgia į atitinkamą informaciją iš turimų šaltinių, įskaitant Sąjungos institucijų, kitų atitinkamų tarptautinių organizacijų ir kitų pripažintų institucijų sprendimus, išvadas ir rekomendacijas.

4.   Komisija gali paprašyti pateikti bet kokios papildomos informacijos, kuri jai reikalinga atlikti 3 dalyje nurodytą vertinimą, tiek prieš pateikdama rašytinį pranešimą pagal 1 dalį, tiek jį pateikusi.

5.   Atitinkama valstybė narė pateikia prašomą informaciją ir gali pateikti pastabų dėl išvadų, išdėstytų 1 dalyje nurodytame pranešime, per laiko terminą, kurį turi nustatyti Komisija, ir kuris turi būti bent vienas mėnuo ir ne ilgesnis nei trys mėnesiai nuo pranešimo apie išvadas dienos. Savo pastabose valstybė narė gali pasiūlyti priimti taisomąsias priemones reaguodama į Komisijos pranešime pateiktas išvadas.

6.   Svarstydama, ar pateikti pasiūlymą dėl įgyvendinimo sprendimo dėl atitinkamų priemonių, Komisija atsižvelgia į informaciją, gautą iš atitinkamos valstybės narės, ir į jos pateiktas pastabas, taip pat į siūlomų taisomųjų priemonių tinkamumą. Komisija vertinimą atlieka per orientacinį vieno mėnesio laikotarpį nuo bet kokios informacijos iš susijusios valstybės narės arba jos pastabų gavimo arba, jei informacijos ir pastabų negauta, nuo 5 dalyje nustatyto termino pabaigos, ir bet kuriuo atveju per pagrįstą laikotarpį.

7.   Tuo atveju, jei Komisija ketina teikti pasiūlymą pagal 9 dalį, ji prieš tai valstybei narei suteikia galimybę per vieną mėnesį pateikti pastabų, ypač dėl numatomų priemonių proporcingumo.

8.   Vertindama taikytinų priemonių proporcingumą Komisija atsižvelgia į 3 dalyje nurodytą informaciją ir rekomendacijas.

9.   Jei Komisija mano, kad 4 straipsnyje nustatytos sąlygos yra tenkinamos ir kad valstybės narės pagal 5 dalį pasiūlytomis taisomosiomis priemonėmis, jei tokių pasiūlyta, netinkamai reaguojama į Komisijos pranešime pateiktas išvadas, ji pateikia Tarybai pasiūlymą dėl įgyvendinimo sprendimo dėl atitinkamų priemonių per vieną mėnesį nuo valstybės narės pastabų gavimo dienos arba, jeigu pastabų nepateikta, nepagrįstai nedelsdama ir bet kuriuo atveju per vieną mėnesį nuo 7 dalyje nustatyto termino. Pasiūlyme išdėstomos konkrečios priežastys ir įrodymai, kuriais grindžiama Komisijos išvada.

10.   Šio straipsnio 9 dalyje nurodytą įgyvendinimo sprendimą Taryba priima per vieną mėnesį nuo Komisijos pasiūlymo gavimo dienos. Susidarius išskirtinėms aplinkybėms, to įgyvendinimo sprendimo priėmimo laikotarpis gali būti pratęstas ne daugiau kaip dviem mėnesiais. Siekdama užtikrinti, kad sprendimas būtų priimtas laiku, Komisija, kai, jos manymu, tai tikslinga, naudojasi savo teisėmis pagal SESV 237 straipsnį.

11.   Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali iš dalies pakeisti Komisijos pasiūlymą ir iš dalies pakeistą tekstą priimti įgyvendinimo sprendimu.

7 straipsnis

Priemonių panaikinimas

1.   Atitinkama valstybė narė gali bet kuriuo metu priimti naujas taisomąsias priemones ir Komisijai pateikti rašytinį pranešimą, į kurį įtraukta įrodymų, kad 4 straipsnyje nurodytos sąlygos nebetenkinamos.

2.   Atitinkamos valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva ir ne vėliau kaip vieni metai po to, kai Taryba priėmė priemones, Komisija iš naujo įvertina padėtį atitinkamoje valstybėje narėje, atsižvelgdama į atitinkamos valstybės narės pateiktus įrodymus, taip pat į atitinkamos valstybės narės priimtų naujų taisomųjų priemonių tinkamumą.

Tais atvejais, kai Komisija mano, kad 4 straipsnyje nustatytos sąlygos nebetenkinamos, ji pateikia Tarybai pasiūlymą dėl įgyvendinimo sprendimo, kuriuo panaikinamos priimtos priemonės.

Tais atvejais, kai Komisija mano, kad padėtis, dėl kurios priimtos priemonės, yra iš dalies ištaisyta, ji pateikia Tarybai pasiūlymą dėl įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pritaikomos priimtos priemonės.

Tais atvejais, kai Komisija mano, kad padėtis, dėl kurios priimtos priemonės, nėra ištaisyta, ji pateikia atitinkamai valstybei narei motyvuotą sprendimą ir apie tai informuoja Tarybą.

Kai atitinkama valstybė narė pateikia rašytinį pranešimą pagal 1 dalį, Komisija pateikia pasiūlymą arba priima sprendimą per vieną mėnesį nuo to pranešimo gavimo dienos. Tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis šis laikotarpis gali būti pratęstas – tokiu atveju Komisija nedelsdama informuoja atitinkamą valstybę narę apie pratęsimo priežastis.

Analogiškai taikoma atitinkamai 6 straipsnio 3, 4, 5, 6, 9, 10 ir 11 dalyse nustatyta procedūra.

3.   Tais atvejais, kai panaikinamos priemonės, susijusios su 5 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje nurodytu vienos ar kelių programų patvirtinimo sustabdymu arba jo pakeitimu arba 5 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje nurodytu įsipareigojimų sustabdymu, sumos, atitinkančios sustabdytų įsipareigojimų sumą, įtraukiamos į biudžetą pagal Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 (18) 5 straipsnį. Sustabdyti n-ųjų metų įsipareigojimai gali būti įtraukti į biudžetą ne vėliau kaip n+2 metais.

8 straipsnis

Europos Parlamento informavimas

Komisija nedelsdama informuoja Europos Parlamentą apie visas pagal 5, 6 ir 7 straipsnius pasiūlytas, priimtas arba panaikintas priemones.

9 straipsnis

Ataskaitų teikimas

Ne vėliau kaip 2024 m. sausio 12 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento taikymo ataskaitą, visų pirma apie priimtų priemonių veiksmingumą.

10 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. gruodžio 16 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M.SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkas

M.ROTH


(1)  OL C 291, 2018 8 17, p. 1.

(2)  2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)  2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimas CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, ECLI:EU:C:2004:236, 63 punktas.

(4)  1981 m. lapkričio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Amministrazione delle finanze dello Stato prieš Srl Meridionale Industria Salumi ir kt.; Ditta Italo Orlandi & Figlio ir Ditta Vincenzo Divella prieš Amministrazione delle finanze dello Stato, sujungtos bylos 212–217/80, ECLI:EU:C:1981:270, 10 punktas.

(5)  1989 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Hoechst, sujungtos bylos 46/87 ir 227/88, ECLI:EU:C:1989:337, 19 punktas.

(6)  2018 m. vasario 27 d. Teisingumo Teismo sprendimas Associação Sindical dos Juízes Portugueses prieš Tribunal de Contas, C-64/16, ECLI:EU:C:2018:117, 31, 40–41 punktai; 2018 m. liepos 25 d. Teisingumo Teismo sprendimas LM, C-216/18 PPU, ECLI:EU:C:2018:586, 63–67 punktai.

(7)  2016 m. lapkričio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Kovalkovas, C-477/16, ECLI:EU:C:2016:861, 36 punktas; 2016 m. lapkričio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas PPU Poltorak, C-452/16, ECLI:EU:C:2016:858, 35 punktas ir 2010 m. gruodžio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimas DEB, C-279/09, ECLI:EU:C:2010:811, 58 punktas.

(8)  Komisijos komunikato „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (COM(2014)0158 final) I priedas.

(9)  Nuomonė 2/13, EU:C:2014:2454, 168 punktas.

(10)  2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/2094, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė ekonomikos atsigavimui po COVID-19 krizės paremti (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 23).

(11)  Byla C-64/16, 32–36 punktai.

(12)  Byla C-64/16, 40–41 punktai.

(13)  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(14)  2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas 2009/937/ES, patvirtinantis Tarybos darbo tvarkos taisykles (OL L 325, 2009 12 11, p. 35).

(15)  2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(16)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(17)  2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).

(18)  2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 11).


2020 12 22   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

LI 433/11


TARYBOS REGLAMENTAS (ES, Euratomas) 2020/2093

2020 m. gruodžio 17 d.

kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 312 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą (1),

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

pasikonsultavusi su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu,

pasikonsultavusi su Regionų komitetu,

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tinkamas prognozavimo galimybes rengiant ir įgyvendinant vidutinės trukmės laikotarpio investicijas, turėtų būti nustatyta septynerių metų trukmės daugiametė finansinė programa (toliau – DFP), kuri būtų taikoma nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(2)

dėl COVID-19 krizės ekonominio poveikio Sąjunga turi parengti ilgalaikę finansinę programą, kuri sudarytų sąlygas sąžiningam ir įtraukiam perėjimui prie ekologiškos ir skaitmeninės ateities, kuria būtų remiamas ilgalaikis strateginis Sąjungos savarankiškumas ir užtikrinama, kad ateityje ji būtų atspari sukrėtimams;

(3)

šiuo reglamentu nustatytos įsipareigojimų asignavimų pagal išlaidų kategoriją metinės viršutinės ribos ir mokėjimų asignavimų metinės viršutinės ribos turi atitikti taikomas įsipareigojimų ir nuosavų išteklių viršutines ribas, nustatytas pagal galiojantį Tarybos sprendimą dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, priimtą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 311 straipsnio trečią pastraipą (toliau – Nuosavų išteklių sprendimas);

(4)

jei būtina mobilizuoti pagal Sąjungos bendrąjį biudžetą suteiktas garantijas finansinei paramai valstybėms narėms, kuri leidžiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (2) (toliau – Finansinis reglamentas) 220 straipsnio 1 dalį, būtina suma turėtų būti mobilizuota viršijant DFP numatytas įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų viršutines ribas, bet laikantis viršutinės nuosavų išteklių ribos;

(5)

DFP nereikėtų atsižvelgti į biudžeto punktus, kurie finansuojami asignuotosiomis pajamomis, kaip tai suprantama Finansiniame reglamente;

(6)

DFP turėtų būti nustatyta 2018 m. kainomis. Be to, turėtų būti nustatytos DFP kasmetinių techninių patikslinimų taisyklės siekiant perskaičiuoti numatytas viršutines ribas ir maržas;

(7)

reikėtų nustatyti taisykles, taikytinas kitais atvejais, dėl kurių galėtų prireikti pakoreguoti DFP. Tokie patikslinimai galėtų būti susiję su naujų taisyklių arba programų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, uždelstu priėmimu, su priemonėmis, siejamomis su patikimu ekonomikos valdymu arba priemonėmis, kurias priima Europos Parlamentas ir Taryba pagal reglamentą dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo. Taip pat turėtų būti nustatytos su konkrečia programa susijusio patikslinimo mechanizmo taisyklės;

(8)

siekiant, kad Sąjunga galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal SESV 323 straipsnį, turėtų būti įgyvendinamas specialus ir didžiausias galimas lankstumas;

(9)

toliau išvardytos teminės specialios priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų reaguoti į konkrečiai nurodytas nenumatytas aplinkybes arba padarinius ir taip būtų sudarytos sąlygos sklandžiam biudžeto procedūros įgyvendinimui: Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas ir Prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas. Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas nėra skirtas su rinka susijusių krizių, darančių poveikį žemės ūkio gamybai arba paskirstymui, padariniams šalinti;

(10)

toliau išvardytos neteminės specialios priemonės yra būtinos siekiant dar labiau padidinti lankstumą: Bendros maržos priemonė ir Lankstumo priemonė. Bendros maržos priemone turėtų būti sudarytos sąlygos perkelti maržas, turimas nepasiekus įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų viršutinių ribų, atitinkamai tarp finansinių metų, o įsipareigojimų asignavimų atveju – tarp DFP išlaidų kategorijų, neviršijant įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų DFP viršutinių ribų bendrų sumų visu DFP laikotarpiu. Lankstumo priemone turėtų būti sudarytos sąlygos finansuoti konkrečių finansinių metų konkrečias nenumatytas išlaidas;

(11)

turėtų būti nustatyta konkreti nuostata siekiant numatyti galimybę tais atvejais, kai reikia panaudoti specialias priemones, įtraukti į biudžetą įsipareigojimų ir atitinkamų mokėjimų asignavimus, viršijančius DFP nustatytas viršutines ribas;

(12)

būtina numatyti DFP peržiūrą Sutarčių peržiūros, darančios poveikį biudžetui, Kipro susivienijimo arba Sąjungos plėtros atvejais, taip pat atsižvelgiant į biudžeto vykdymą;

(13)

šį reglamentą taip pat galėtų prireikti peržiūrėti dėl nenumatytų aplinkybių, kurių negalima išspręsti neviršijant DFP nustatytų ribų. Todėl tokiais atvejais būtina numatyti DFP peržiūrą;

(14)

be to, būtina nustatyti specialias taisykles, taikytinas didelio masto projektams, kurie vykdomi daug ilgiau nei DFP nustatytas laikotarpis. Būtina nustatyti didžiausias galimas Sąjungos bendrojo biudžeto įnašų į tuos projektus sumas, taip užtikrinant, kad jie nedarytų jokio poveikio kitiems iš to biudžeto finansuojamiems projektams;

(15)

būtina nustatyti bendras tarpinstitucinio bendradarbiavimo biudžeto procedūros metu taisykles, tuo pat metu atsižvelgiant į Sutartyse nustatytus Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos (toliau – institucijos) biudžetinius įgaliojimus ir į skaidrumo reikalavimus;

(16)

Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl naujos daugiametės finansinės programos anksčiau nei 2025 m. liepos 1 d., kad institucijos galėtų ją priimti pakankamai anksčiau nei prasideda kita daugiametė finansinė programa. Pagal SESV 312 straipsnio 4 dalį šiame reglamente paskutiniams DFP metams nustatytos viršutinės ribos turi būti toliau taikomos tuo atveju, jei nauja daugiametė finansinė programa nepriimama iki šiame reglamente nustatyto DFP laikotarpio pabaigos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Daugiametė finansinė programa

Šiuo reglamentu nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (DFP).

2 straipsnis

DFP nustatytų viršutinių ribų laikymasis

1.   Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija (toliau – institucijos) per kiekvieną biudžeto procedūrą ir vykdydami atitinkamų metų biudžetą laikosi I priede nustatytų išlaidų metinių viršutinių ribų (toliau – DFP viršutinės ribos).

I priede nurodyta 3 išlaidų kategorijos tarpinė viršutinė riba nustatoma nedarant poveikio lankstaus lėšų perkėlimo tarp dviejų bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ramsčių galimybei. Pakoreguota viršutinė riba, taikytina BŽŪP I ramsčiui po atliktų perkėlimų tarp Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir tiesioginių išmokų, nustatoma atitinkamame teisės akte, o DFP atitinkamai tikslinama šio reglamento 4 straipsnyje numatyto techninio patikslinimo metu.

2.   Tais atvejais, kai būtina panaudoti 8, 9, 10 ir 12 straipsniuose numatytų specialių priemonių išteklius, įsipareigojimų ir atitinkamų mokėjimų asignavimai įtraukiami į biudžetą viršijant atitinkamas DFP viršutines ribas.

Tais atvejais, kai būtina panaudoti Bendros maržos priemonės išteklius, kaip nustatyta 11 straipsnyje, įsipareigojimų ir atitinkamų mokėjimų asignavimai įtraukiami į biudžetą viršijant atitinkamų metų atitinkamas DFP viršutines ribas.

3.   Tais atvejais, kai būtina mobilizuoti garantiją finansinei paramai valstybėms narėms, kuri leidžiama pagal Finansinio reglamento 220 straipsnio 1 dalį, reikiama suma mobilizuojama viršijant DFP viršutines ribas.

3 straipsnis

Nuosavų išteklių viršutinės ribos laikymasis

1.   Kiekvienais DFP metais dėl visų mokėjimams reikalingų asignavimų, atlikus metinį patikslinimą ir atsižvelgiant į visus kitus tikslinimus bei peržiūras, taip pat į 2 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymą, neturi susidaryti toks nuosavų išteklių poreikis, kuris viršytų nuosavų išteklių viršutinę ribą, nustatytą galiojančiu Tarybos sprendimu dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, priimtu pagal SESV 311 straipsnio trečią pastraipą (toliau – Nuosavų išteklių sprendimas).

2.   Prireikus DFP viršutinės ribos sumažinamos, kad būtų užtikrintas nuosavų išteklių viršutinės ribos, nustatytos Nuosavų išteklių sprendime, laikymasis.

2 SKYRIUS

DFP TIKSLINIMAI

4 straipsnis

Techniniai patikslinimai

1.   Kiekvienais metais Komisija, prieš pradedant n+1 metų biudžeto procedūrą, atlieka tokius DFP techninius patikslinimus:

a)

n+1 metų kainomis iš naujo įvertina asignavimų įsipareigojimams ir asignavimų mokėjimams viršutines ribas ir bendras sumas;

b)

apskaičiuoja maržą, turimą iki nuosavų išteklių viršutinės ribos, nustatytos Nuosavų išteklių sprendime;

c)

apskaičiuoja įsipareigojimų asignavimų, kuriuos galima naudoti pagal Bendros maržos priemonę, kaip nurodyta 11 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte, sumą, taip pat bendrą didžiausią sumą, nurodytą 11 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punkte;

d)

apskaičiuoja mokėjimų asignavimų viršutinės ribos patikslinimą pagal Bendros maržos priemonę, kaip nurodyta 11 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte, taip pat didžiausią sumą, nurodytą 11 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punkte;

e)

apskaičiuoja papildomus asignavimus konkrečioms programoms, nurodytus 5 straipsnio 1 dalyje, ir metinio patikslinimo, nurodyto 5 straipsnio 2 dalyje, rezultatą.

2.   Komisija 1 dalyje nurodytus techninius patikslinimus atlieka remdamasi fiksuotu 2 % metiniu defliatoriumi.

3.   1 dalyje nurodytų techninių patikslinimų rezultatus ir ekonomines prognozes, kuriomis jie grindžiami, Komisija perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

4.   Nedarant poveikio 6 ir 7 straipsniams, neatliekami jokie tolesni atitinkamų metų techniniai patikslinimai nei tais pačiais metais, nei kaip ex post pataisos vėlesniais metais.

5 straipsnis

Su konkrečia programa susijęs tikslinimas

1.   Suma, kuri lygiavertė pajamoms, gautoms iš baudų, Sąjungos institucijų skirtų pagal Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1/2003 (3) ir (EB) Nr. 139/2004 (4), ir kuri įtraukiama į n-1 metų biudžetą pagal Finansinio reglamento 107 straipsnį, atėmus sumą n-1 metams, nurodytą Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (5) 141 straipsnio 1 dalyje, suteikiama siekiant papildomai skirti:

a)

įsipareigojimų asignavimus n+1 metams, pradedant 2022 metais ir baigiant 2027 metais, II priede išvardytoms programoms, atsižvelgiant į toms programoms II priedo lentelės stulpelyje „Paskirstymo raktas“ nustatytas procentines dalis, ir

b)

mokėjimų asignavimus n+1 metams, pradedant 2022 metais ir baigiant 2027 metais.

Bendra papildomų asignavimų atitinkamai įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimams suma 2022–2027 m. laikotarpiu yra 11 000 mln. EUR (2018 m. kainomis). Kiekvienais 2022–2026 m. laikotarpio metais metinė papildomų asignavimų atitinkamai įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimams suma turi būti ne mažesnė kaip 1 500 mln. EUR (2018 m. kainomis) ir negali viršyti 2 000 mln. EUR (2018 m. kainomis).

Bendra papildomų asignavimų įsipareigojimų asignavimams suma programoms 2022–2027 m. laikotarpiu nurodyta II priedo lentelės stulpelyje „Visi pagal 5 straipsnį papildomai skirti įsipareigojimų asignavimai“.

2.   n+1 metų, pradedant 2022 metais ir baigiant 2027 metais, atitinkamų išlaidų kategorijų įsipareigojimų asignavimų viršutinės ribos koreguojamos jas padidinant sumomis, atitinkančiomis 1 dalyje nurodytus papildomus asignavimus, vadovaujantis toms išlaidų kategorijoms II priedo lentelės stulpelyje „Paskirstymo raktas“ nustatytomis procentinėmis dalimis. Mokėjimų asignavimų n+1 metams, pradedant 2022 metais ir baigiant 2027 metais, viršutinė riba automatiškai koreguojama ją padidinant sumomis, atitinkančiomis 1 dalyje nurodytus papildomus asignavimus.

6 straipsnis

Patikslinimai, susiję su priemonėmis, siejamomis su patikimu ekonomikos valdymu arba su bendru Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimu

1.   Tuo atveju, jei pagal atitinkamus pagrindinius aktus panaikinamas su Sąjungos fondais susijusių biudžetinių įsipareigojimų sustabdymas, kiek tai susiję su priemonėmis, susijusiomis su patikimu ekonomikos valdymu arba priemonėmis, kurias priima Europos Parlamentas ir Taryba pagal reglamentą dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo, sustabdytus įsipareigojimus atitinkančios sumos perkeliamos į tolesnius metus, o atitinkamos DFP viršutinės ribos atitinkamai patikslinamos.

2.   Pagal 1 dalį atliktų patikslinimų rezultatus Komisija perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.   Sustabdyti n metų įsipareigojimai negali būti įtraukti į Sąjungos bendrąjį biudžetą vėlesniais nei n+2 metais.

7 straipsnis

Patikslinimas priėmus naujas taisykles arba programas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas

1.   Jei po 2021 m. sausio 1 d. priimamos pagal pasidalijamąjį valdymą įgyvendinamų struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Integruoto sienų valdymo fondo Sienų valdymo ir vizų priemonės naujos taisyklės arba programos, 2021 m. nepanaudotus asignavimus atitinkančios sumos lygiomis dalimis perkeliamos į kiekvienus 2022–2025 m. laikotarpio metus, o atitinkamos DFP viršutinės ribos atitinkamai patikslinamos.

2.   Pagal 1 dalį atliktų patikslinimų rezultatus Komisija perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

3 SKYRIUS

SPECIALIOS PRIEMONĖS

1 SKIRSNIS

Specialios teminės priemonės

8 straipsnis

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas

1.   Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, kurio tikslai ir taikymo sritis nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, didžiausia metinė suma neviršija 186 mln. EUR (2018 m. kainomis).

2.   Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui skirti asignavimai įtraukiami į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjinys.

9 straipsnis

Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas

1.   Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas gali būti naudojamas finansuoti:

a)

paramą reaguojant į ekstremaliąsias situacijas, susidariusias dėl didelių nelaimių, kurioms taikomas Europos Sąjungos solidarumo fondas, kurio tikslai ir taikymo sritis nustatyti Tarybos reglamente (EB) Nr. 2012/2002 (6); ir

b)

skubaus reagavimo į konkrečius neatidėliotinus poreikius Sąjungoje arba trečiosiose valstybėse dėl įvykių, kurie negalėjo būti numatyti sudarant biudžetą, veiksmus, visų pirma skiriant lėšas neatidėliotinos pagalbos veiksmams ir paramos operacijoms reaguojant į gaivalines nelaimes, kurioms netaikomas a punktas, žmogaus sukeltas nelaimes, humanitarines krizes kilus didelio masto visuomenės sveikatos, veterinarijos ar fitosanitarijos grėsmėms, taip pat situacijas, kuomet dėl migrantų srautų prie Sąjungos išorės sienų susidaro itin didelis spaudimas, kai to reikalauja aplinkybės.

2.   Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo didžiausia metinė suma neviršija 1 200 mln. EUR (2018 m. kainomis). Bet kokia n metais nepanaudota metinės sumos dalis gali būti naudojama iki n+1 metų. Pirmiausia naudojama iš praėjusių metų perkelta metinės sumos dalis. Bet kokia n metų metinės sumos dalis, kuri n+1 metais nebuvo panaudota, panaikinama.

3.   Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervui skirti asignavimai įtraukiami į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjinys.

4.   Kiekvienų metų spalio 1 d. rezerve turi likti ne mažiau kaip ketvirtadalis 2 dalyje nurodytos metinės sumos, kad būtų galima patenkinti iki tų metų pabaigos atsirasiančius poreikius.

Nedarant poveikio pirmai pastraipai, iki kiekvienų metų rugsėjo 1 d. gali būti mobilizuotos ne didesnės kaip toliau nurodytos bendros sumos procentinės dalys:

50 % – paramai pagal 1 dalies a punktą; taip apskaičiuota suma sumažinama suma, kuri buvo mobilizuota praėjusiais metais taikant 5 dalį;

35 % – paramai trečiosioms valstybėms pagal 1 dalies b punktą;

15 % – paramai Sąjungoje pagal 1 dalies b punktą.

Nedarant poveikio pirmai pastraipai, nuo kiekvienų metų rugsėjo 1 d. likusi turimos sumos dalis gali būti panaudota bet kokiai antroje pastraipoje nurodytai paramai, siekiant patenkinti iki tų metų pabaigos atsiradusius poreikius.

5.   Išimtiniais atvejais ir jei likusių turimų Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo finansinių išteklių nepakanka sumoms, kurios laikomos būtinomis paramai pagal 1 dalies a punktą suteikti, padengti tais metais, kuriais įvyko tame punkte nurodyta nelaimė, Komisija gali pasiūlyti, kad skirtumas būtų finansuojamas iš Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervui kitiems metams skirtų metinių sumų, neviršijant didžiausios galimos 400 mln. EUR sumos (2018 m. kainomis).

10 straipsnis

Prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas

1.   Prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo lėšomis teikiama parama siekiant kovoti su nenumatytais ir neigiamais padariniais valstybėse narėse ir sektoriuose, kuriems Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos daro didžiausią neigiamą poveikį, atsižvelgiant į atitinkamoje priemonėje nustatytas sąlygas ir jų laikantis.

2.   Prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo suma neviršija 5 000 mln. EUR (2018 m. kainomis).

3.   Prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervui skirti asignavimai įtraukiami į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjinys.

2 SKIRSNIS

Neteminės specialios priemonės

11 straipsnis

Bendros maržos priemonė

1.   Bendros maržos priemonę sudaro:

a)

nuo 2022 m. – sumos, atitinkančios maržas, liekančias nepasiekus n-1 metų DFP viršutinių įsipareigojimų asignavimų ribų, kurias turi būti galima panaudoti viršijant 2022–2027 m. DFP viršutines įsipareigojimų asignavimų ribas;

b)

nuo 2022 m. – sumos, lygios skirtumui tarp n-1 metų įvykdytų mokėjimų ir DFP mokėjimų asignavimų viršutinės ribos, skirtos 2022–2027 m. DFP viršutinei mokėjimų asignavimų ribai patikslinti ją padidinant, ir

c)

papildomos sumos, kurios konkrečiais metais gali būti skiriamos viršijant įsipareigojimų arba mokėjimų asignavimų, arba, priklausomai nuo konkretaus atvejo, ir įsipareigojimų, ir mokėjimų asignavimų DFP viršutines ribas, su sąlyga, kad jos visiškai kompensuojamos iš maržų, numatytų einamųjų ar būsimų finansinių metų vienoje ar keliose DFP išlaidų kategorijose, kiek tai susiję su įsipareigojimų asignavimais, ir visiškai kompensuojamos iš maržų, nesiekiančių būsimų finansinių metų mokėjimų viršutinės ribos, kiek tai susiję su mokėjimų asignavimais.

Sumas pagal pirmos pastraipos c punktą galima mobilizuoti tik tuo atveju, jei sumos, kurias galima panaudoti atitinkamai pagal tos pastraipos a ir b punktus, yra nepakankamos, ir bet kuriuo atveju kaip kraštutinę priemonę reaguojant į nenumatytas aplinkybes.

Taikant pirmos pastraipos c punktą negali būti viršijamos einamųjų finansinių metų ir būsimų finansinių metų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų DFP viršutinių ribų bendros sumos. Todėl visos sumos, kompensuojančios pagal tą punktą jau mobilizuotas sumas, DFP kontekste toliau nebemobilizuojamos.

2.   Lėšos, naudotinos iš Bendros maržos priemonės pagal 1 dalies pirmos pastraipos a ir c punktus, bet kuriais konkrečiais metais neturi viršyti iš viso:

a)

įsipareigojimų asignavimų atveju – 0,04 % Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų, kaip apskaičiuota atlikus 4 straipsnyje nurodytą DFP metinį techninį patikslinimą;

b)

mokėjimų asignavimų atveju – 0,03 % Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų, kaip apskaičiuota atlikus 4 straipsnyje nurodytą DFP metinį techninį patikslinimą.

Bet kuriais konkrečiais metais iš Bendros maržos priemonės naudotinos lėšos turi atitikti viršutines nuosavų išteklių ribas, nustatytas Nuosavų išteklių sprendime.

3.   1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodyti metiniai patikslinimai negali viršyti toliau nurodytų didžiausių sumų (2018 m. kainomis) 2025–2027 m. laikotarpiui, palyginti su pirmine atitinkamų metų mokėjimų asignavimų viršutine riba:

2025 m. –8 000

2026 m. –13 000

2027 m. –15 000

5 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytos sumos papildo šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas didžiausias galimas sumas.

Kiekvienas patikslinimas padidinant sumą turi būti visiškai kompensuotas atitinkamai sumažinta n-1 metų mokėjimų viršutine riba.

4.   Šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a ir c punktuose nurodytas sumas gali mobilizuoti Europos Parlamentas ir Taryba, vykdydami SESV 314 straipsnyje numatytą biudžeto procedūrą, kad būtų galima finansuoti išlaidas, kurių nėra galimybės finansuoti laikantis atitinkamų DFP viršutinių ribų, numatytų konkrečiais metais.

Šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytą patikslinimą padidinant sumą, pradedant 2022 m. atlieka Komisija, vykdydama 4 straipsnyje nurodytą techninį patikslinimą.

12 straipsnis

Lankstumo priemonė

1.   Lankstumo priemonė gali būti naudojama konkrečiais finansiniais metais finansuoti konkrečias nenumatytas išlaidas, numatant įsipareigojimų asignavimus ir atitinkamus mokėjimų asignavimus, kuomet tokių išlaidų negalima finansuoti laikantis vienai arba kelioms kitoms išlaidų kategorijoms numatytų viršutinių ribų. Lankstumo priemonei skirtos metinės sumos viršutinė riba yra 915 mln. EUR (2018 m. kainomis).

2.   Nepanaudota lankstumo priemonės metinės sumos dalis gali būti naudojama iki n+2 metų. Pirmiausia naudojama bet kuri iš praėjusių metų perkelta metinės sumos dalis pagal perkėlimo seką. Bet kuri n metų metinės sumos dalis, nepanaudota iki n+2 metų pabaigos, panaikinama.

4 SKYRIUS

DFP PERŽIŪRA

13 straipsnis

DFP peržiūra

1.   Nedarant poveikio 3 straipsnio 2 daliai ir 14–17 straipsniams, iškilus nenumatytoms aplinkybėms, DFP gali būti peržiūrima laikantis Nuosavų išteklių sprendime nustatytos viršutinės nuosavų išteklių ribos.

2.   Paprastai pasiūlymas dėl DFP peržiūros pagal 1 dalį pateikiamas ir priimamas prieš pradedant einamųjų metų arba pirmųjų iš kelerių su peržiūra susijusių metų biudžeto procedūrą.

3.   Pagal 1 dalį pateiktame pasiūlyme dėl DFP peržiūros išnagrinėjama galimybė perskirstyti išlaidas tarp peržiūrimoje išlaidų kategorijoje numatytų programų, visų pirma atsižvelgiant į visus numatomus nepilno asignavimų panaudojimo atvejus.

4.   Atliekant bet kokią DFP peržiūrą pagal 1 dalį atsižvelgiama į galimybę padidinti vienos išlaidų kategorijos viršutinę ribą, tokį padidinimą kompensuojant kitos išlaidų kategorijos viršutinės ribos sumažinimu.

5.   Atliekant bet kokią DFP peržiūrą pagal 1 dalį turi būti išlaikomas tinkamas įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų santykis.

14 straipsnis

Su vykdymu susijusi peržiūra

Komisija, pranešdama Europos Parlamentui ir Tarybai apie DFP techninių patikslinimų rezultatus, kai tikslinga, pateikia siūlymus dėl asignavimų mokėjimams bendrų sumų peržiūros, kuriuos ji, atsižvelgdama į vykdymą, laiko būtinais, kad būtų užtikrintas patikimas kasmetinių mokėjimų viršutinių ribų valdymas ir visų pirma jų tinkama raida asignavimų įsipareigojimams atžvilgiu.

15 straipsnis

Peržiūra Sutarčių peržiūros atveju

Sutarčių peržiūros, darančios poveikį biudžetui, atveju atitinkamai peržiūrima DFP.

16 straipsnis

Peržiūra Sąjungos plėtros atveju

Jei į Sąjungą įstoja nauja (-os) valstybė (-ės) narė (-ės), DFP peržiūrima, kad būtų atsižvelgta į dėl to atsiradusius išlaidų poreikius.

17 straipsnis

Peržiūra Kipro susivienijimo atveju

Jei Kipras susivienija, DFP peržiūrima, kad būtų atsižvelgta į visapusišką Kipro problemos sprendimą ir papildomus finansinius poreikius, atsiradusius dėl susivienijimo.

5 SKYRIUS

ĮNAŠAS Į DIDELIO MASTO PROJEKTŲ FINANSAVIMĄ

18 straipsnis

Įnašas į didelio masto projektų finansavimą

1.   Iš Sąjungos bendrojo biudžeto 2021–2027 m. laikotarpiui skiriama didžiausia galima 13 202 mln. EUR suma (2018 m. kainomis) didelio masto projektams pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma Sąjungos kosmoso programa ir įsteigiama Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra.

2.   Iš Sąjungos bendrojo biudžeto 2021–2027 m. laikotarpiui skiriama didžiausia galima 5 000 mln. EUR suma (2018 m. kainomis) Tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus (ITER) projektui.

6 skyrius

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas biudžeto procedūros metu

19 straipsnis

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas biudžeto procedūros metu

1.   Institucijos imasi priemonių metinei biudžeto procedūrai palengvinti.

2.   Institucijos sąžiningai bendradarbiauja visos biudžeto procedūros metu, kad suderintų savo pozicijas. Visais procedūros etapais Institucijos bendradarbiauja palaikydamos tinkamus tarpinstitucinius ryšius, kad stebėtų darbo pažangą ir analizuotų konvergencijos lygį.

3.   Institucijos užtikrina, kad jų atitinkami darbo kalendoriai būtų kuo labiau suderinti, siekiant, kad procedūras būtų galima vykdyti darniai ir suderintai ir būtų galutinai patvirtintas Sąjungos bendrasis biudžetas.

4.   Trilogai gali būti vykdomi visais procedūros etapais ir dalyvaujant įvairaus lygmens atstovams, atsižvelgiant į numatomų diskusijų pobūdį. Kiekviena institucija, laikydamasi savo darbo tvarkos taisyklių, skiria savo atstovus į kiekvieną posėdį, nustato savo įgaliojimus derybose ir laiku praneša kitoms institucijoms apie pasirengimą posėdžiams.

20 straipsnis

Biudžeto vieningumas

Visos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos išlaidos ir pajamos įtraukiamos į Sąjungos bendrąjį biudžetą pagal Finansinio reglamento 7 straipsnį, įskaitant išlaidas, susijusias su atitinkamais sprendimais, kuriuos, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningai priima Taryba pagal SESV 332 straipsnį.

7 SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21 straipsnis

Perėjimas prie kitos daugiametės finansinės programos

Anksčiau nei 2025 m. liepos 1 d. Komisija pateikia pasiūlymą dėl naujos daugiametės finansinės programos.

22 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. gruodžio 17 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

S. SCHULZE


(1)  2020 m. gruodžio 16 d. pritarimas (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(3)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1).

(4)  2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas) (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).

(5)  OL L 29, 2020 1 31, p. 7.

(6)  2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą (OL L 311, 2002 11 14, p. 3).


I PRIEDAS

DAUGIAMETĖ FINANSINĖ PROGRAMA (ES 27)

(mln. EUR, 2018 m. kainomis)

Įsipareigojimų asignavimai

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

Iš viso

2021–2027 m.

1.

Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeniniai klausimai

19 712

19 666

19 133

18 633

18 518

18 646

18 473

132 781

2.

Sanglauda, atsparumas ir vertybės

49 741

51 101

52 194

53 954

55 182

56 787

58 809

377 768

2a.

Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

45 411

45 951

46 493

47 130

47 770

48 414

49 066

330 235

2b.

Atsparumas ir vertybės

4 330

5 150

5 701

6 824

7 412

8 373

9 743

47 533

3.

Gamtos ištekliai ir aplinka

55 242

52 214

51 489

50 617

49 719

48 932

48 161

356 374

iš kurių: su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos

38 564

38 115

37 604

36 983

36 373

35 772

35 183

258 594

4.

Migracija ir sienų valdymas

2 324

2 811

3 164

3 282

3 672

3 682

3 736

22 671

5.

Saugumas ir gynyba

1 700

1 725

1 737

1 754

1 928

2 078

2 263

13 185

6.

Kaimyninės šalys ir pasaulis

15 309

15 522

14 789

14 056

13 323

12 592

12 828

98 419

7.

Europos viešasis administravimas

10 021

10 215

10 342

10 454

10 554

10 673

10 843

73 102

iš kurių: institucijų administracinės išlaidos

7 742

7 878

7 945

7 997

8 025

8 077

8 188

55 852

IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMŲ

154 049

153 254

152 848

152 750

152 896

153 390

155 113

1 074 300

IŠ VISO MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ

156 557

154 822

149 936

149 936

149 936

149 936

149 936

1 061 058


II PRIEDAS

SU KONKREČIA PROGRAMA SUSIJĘ PATIKSLINIMAI: PROGRAMŲ SĄRAŠAS, PASKIRSTYMO RAKTAS IR VISI PAPILDOMAI SKIRTI ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMAI

(mln. EUR (2018 m. kainomis))

 

Paskirstymo raktas

Visi pagal 5 straipsnį papildomai skirti įsipareigojimų asignavimai

1.

Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeniniai klausimai

36,36 %

4 000

„Europos horizontas“

27,27 %

3 000

„InvestEU“ fondas

9,09 %

1 000

2b.

Atsparumas ir vertybės

54,55 %

6 000

„ES – sveikatos labui“

26,37 %

2 900

„Erasmus+“

15,46 %

1 700

„Kūrybiška Europa“

5,45 %

600

Teisės ir vertybės

7,27 %

800

4.

Migracija ir sienų valdymas

9,09 %

1 000

Integruoto sienų valdymo fondas

9,09 %

1 000

IŠ VISO

100,00 %

11 000


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

2020 12 22   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

LI 433/23


TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2020/2094

2020 m. gruodžio 14 d.

kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 krizės paremti

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 122 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

siekdamos sustabdyti COVID-19, kurią 2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė pandemija, plitimą, valstybės narės priėmė precedento neturinčių priemonių rinkinį;

(2)

beprecedentės priemonės, kurių imtasi reaguojant į COVID-19 sukeltą išimtinę padėtį, kurios valstybės narės negali kontroliuoti, sukėlė didelių ekonominės veiklos trikdžių, kuriuos atspindi staigus bendrojo vidaus produkto sumažėjimas ir didelis poveikis užimtumui, socialinėms sąlygoms, skurdui ir nelygybei. Visų pirma tos priemonės sutrikdė tiekimo grandines bei gamybą ir tapo nebuvimo darbo vietoje priežastimi. Be to, tapo labai sunku ar neįmanoma teikti daugelį paslaugų. Kartu sumažėjo vartotojų paklausa. Daugeliui įmonių trūksta likvidumo, kyla pavojus jų mokumui, o finansų rinkos yra labai nepastovios. Ypač skaudžiai nukentėjo tokie svarbūs sektoriai kaip kelionių ir turizmo sektoriai. Plačiau žvelgiant, dėl tų priemonių daugelio Sąjungos įmonių finansinė padėtis jau labai pablogėjo ar pablogės;

(3)

COVID-19 sukelta krizė sparčiai išplito Sąjungoje ir trečiosiose valstybėse. 2020 m. Sąjungoje numatomas smarkus augimo susitraukimas. Skirtingų valstybių narių atsigavimas gali būti labai nevienodas ir dėl to padidės skirtumai tarp nacionalinių ekonomikų. Skirtingi valstybių narių fiskaliniai pajėgumai teikti finansinę paramą ten, kur jos labiausiai reikia ekonomikai atgaivinti, ir skirtumai tarp valstybių narių priemonių kelia pavojų bendrajai rinkai, taip pat socialinei ir teritorinei sanglaudai;

(4)

reikalingas visapusiškas ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinys. Tam priemonių rinkiniui įgyvendinti reikia didelių viešųjų ir privačiųjų investicijų siekiant, kad Sąjunga galėtų tvirtai žengti tvaraus ir atsparaus ekonomikos atsigavimo keliu, kurti aukštos kokybės darbo vietas, didinti socialinę įtrauktį ir atitaisyti tiesioginę COVID-19 krizės padarytą žalą, kartu remiant Sąjungos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos prioritetus;

(5)

dėl COVID-19 sukeltos išskirtinės padėties, kurios valstybės narės negali kontroliuoti, reikia laikytis darnaus ir vieningo požiūrio Sąjungos lygmeniu. Siekiant užkirsti kelią tolesniam ekonomikos, užimtumo ir socialinės sanglaudos blogėjimui ir skatinti tvarų ir atsparų ekonominės veiklos atsigavimą, turėtų būti parengta išimtinė ir suderinta ekonominės ir socialinės paramos programa, grindžiama valstybių narių solidarumo principu, visų pirma toms valstybėms narėms, kurios nukentėjo ypač stipriai;

(6)

kadangi šis reglamentas yra išimtinis atsakas į laikinas, bet ekstremalias aplinkybes, parama pagal jį turėtų būti teikiama tik kovos su neigiamais COVID-19 krizės padariniais arba neatidėliotinų finansavimo poreikių, siekiant išvengti COVID-19 krizės atsinaujinimo, tenkinimo tikslais;

(7)

teikiant paramą pagal šiuo reglamentu nustatytą priemonę (toliau – Priemonė) daugiausia dėmesio visų pirma turėtų būti skiriama darbo rinkų ir socialinės apsaugos, taip pat sveikatos priežiūros sistemos atkūrimo priemonėms, tvaraus ekonomikos augimo ir užimtumo potencialo suaktyvinimo priemonėms, kuriomis siekiama stiprinti sanglaudą tarp valstybių narių ir remti jų perėjimą prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos, priemonėms, kuriomis teikiama parama nuo COVID-19 krizės poveikio nukentėjusioms įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat parama investicijoms į veiklą, kuri yra itin svarbi tvariam augimui Sąjungoje stiprinti, įskaitant tiesiogines finansines investicijas į įmones, priemonėms, skirtoms moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kuriais reaguojama į COVID-19 krizę, pajėgumų stiprinimui Sąjungos lygmeniu siekiant pagerinti pasirengimą būsimoms krizėms, pastangoms užtikrinti teisingą perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos bei parama žemės ūkiui ir plėtrai kaimo vietovėse kovojant su COVID-19 krizės poveikiu;

(8)

siekiant užtikrinti tvarų ir atsparų ekonomikos atsigavimą visoje Sąjungoje ir sudaryti palankesnes sąlygas ekonominės paramos įgyvendinimui, turi būti naudojami nustatyti pagal daugiametę finansinę programą vykdomų Sąjungos programų išlaidų mechanizmai. Parama pagal tas programas turėtų būti teikiama negrąžintinos paramos, paskolų ir atidėjinių biudžeto garantijoms forma. Skirstant finansinius išteklius turėtų būti atsižvelgiama į tai, kiek tos programos gali prisidėti prie Priemonės tikslų įgyvendinimo. Įnašams į tas programas pagal Priemonę turėtų būti taikoma sąlyga, kad bus griežtai laikomasi Priemonės tikslų, kurie yra susiję su parama ekonomikos atsigavimui po COVID-19 krizės;

(9)

atsižvelgiant į finansuotinų priemonių pobūdį, viena pagal Priemonę skirtų sumų dalis turėtų būti naudojama paskoloms valstybėms narėms, o kita sumų dalis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (1) (toliau – Finansinis reglamentas) 21 straipsnio 5 dalies tikslais turėtų sudaryti išorės asignuotąsias pajamas ir turėtų būti naudojama Sąjungos negrąžintinai paramai, paramai naudojant finansines priemones arba atidėjiniams biudžeto garantijoms ir susijusioms išlaidoms finansuoti. Tuo tikslu (tai būtų būtinų priemonių pagal šį reglamentą dalis) tikslinga sudaryti galimybę Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį taikyti ir pagal išskirtinį ir laikiną įgaliojimą, numatytą Tarybos sprendime dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Tarybos sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (2) (toliau – Nuosavų išteklių sprendimas), numatytų dalies pajamų asignavimui pagal šį reglamentą kaip pagrindinį teisės aktą;

(10)

nors Finansinio reglamento 12 straipsnio 4 dalies c punktas ir 14 straipsnio 3 dalis taikomi pagal šį reglamentą suteikiamiems įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimams, susijusiems su išorės asignuotosiomis pajamomis, atsižvelgiant į įvairių rūšių paramai nustatytus terminus, įsipareigojimų asignavimai, susiję su tomis išorės asignuotosiomis pajamomis, neturėtų būti automatiškai perkeliami po atitinkamų pabaigos datų, išskyrus įsipareigojimų asignavimus, būtinus Priemonėje išdėstytoms priemonėms įgyvendinti skirtai techninei ir administracinei pagalbai;

(11)

įsipareigojimų asignavimai negrąžintinai paramai turėtų būti skiriami automatiškai, neviršijant leistinos sumos. Likvidumas turėtų būti valdomas veiksmingai ir tokiu būdu, kad lėšos būtų telkiamos tik tada, kai teisiniai įsipareigojimai turi būti vykdomi atitinkamais mokėjimų asignavimais;

(12)

atsižvelgiant į tai, kad svarbu panaudoti sumas pirmaisiais Priemonės įgyvendinimo metais, tikslinga peržiūrėti pažangą, pasiektą įgyvendinant Priemonę, ir pagal šį Reglamentą paskirstytos paramos panaudojimą. Tuo tikslu ne vėliau kaip 2022 m. spalio 31 d. Komisija turėtų parengti ataskaitą;

(13)

Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (3) (toliau – Susitarimas dėl išstojimo) 135 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Sprendimo 2014/335/ES, Euratomas pakeitimai, priimti Susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo dieną arba vėliau, Jungtinei Karalystei netaikomi tiek, kiek tie pakeitimai turi įtakos Jungtinės Karalystės finansiniams įsipareigojimams. Parama pagal šį reglamentą ir atitinkamas Sąjungos nuosavų išteklių viršutinės ribos padidinimas turėtų poveikį Jungtinės Karalystės finansiniams įsipareigojimams. Pagal Susitarimo dėl išstojimo 143 straipsnio 1 dalį Jungtinės Karalystės atsakomybė už jos dalį Sąjungos neapibrėžtųjų finansinių įsipareigojimų apribojama tais Sąjungos neapibrėžtaisiais finansiniais įsipareigojimais, kurie susidaro dėl Sąjungos finansinių operacijų, kurių Sąjunga ėmėsi iki Susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo datos. Bet koks neapibrėžtasis Sąjungos finansinis įsipareigojimas, atsirandantis dėl finansinės paramos pagal šį reglamentą, būtų laikomas prisiimtu po Susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo datos. Todėl šis reglamentas neturėtų būti taikomas Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 krizės paremti (toliau – Priemonė).

2.   Parama pagal Priemonę siekiant kovoti su neigiamais COVID-19 krizės ekonominiais padariniais arba neatidėliotinais finansavimo poreikiais, siekiant išvengti tos krizės atsinaujinimo, visų pirma finansuojamos šios priemonės:

a)

priemonės, kuriomis siekiama atkurti užimtumą ir darbo vietų kūrimą;

b)

priemonės reformų ir investicijų, kuriomis iš naujo suaktyvinamas tvaraus ekonomikos augimo ir užimtumo potencialas siekiant sustiprinti sanglaudą tarp valstybių narių ir padidinti jų atsparumą, forma;

c)

priemonės, skirtos nuo COVID-19 krizės ekonominio poveikio nukentėjusioms įmonėms, visų pirma priemonės, naudingos mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat parama investicijoms į veiklą, kuri yra itin svarbi tvariam augimui Sąjungoje stiprinti, įskaitant tiesiogines finansines investicijas į įmones;

d)

priemonės, skirtos moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kuriais reaguojama į COVID-19 krizę;

e)

priemonės, kuriomis siekiama padidinti Sąjungos pasirengimo krizėms lygį ir sudaryti sąlygas greitam ir veiksmingam Sąjungos atsakui didelio masto ekstremaliųjų situacijų atveju, be kita ko, priemonės, kurios apima būtiniausių prekių ir būtiniausios medicinos įrangos kaupimą ir greitam atsakui į krizes būtinos infrastruktūros įsigijimą;

f)

priemonės, skirtos užtikrinti, kad COVID-19 krizė nepakenktų teisingam perėjimui prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos;

g)

priemonės, skirtos kovoti su COVID-19 krizės poveikiu žemės ūkiui ir kaimo plėtrai.

3.   2 dalyje nurodytos priemonės įgyvendinamos pagal konkrečias Sąjungos programas ir laikantis atitinkamų Sąjungos aktų, kuriais nustatomos toms programoms taikytinos taisyklės, kartu visapusiškai laikantis Priemonės tikslų. Tos priemonės apima joms įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę pagalbą.

2 straipsnis

Priemonės finansavimas ir lėšų paskirstymas

1.   Priemonė, remiantis Nuosavų išteklių sprendimo 5 straipsnyje numatyto įgaliojimo pagrindu, finansuojama neviršijant 750 000 milijonų EUR sumos 2018 m. kainomis.

Pirmoje pastraipoje nurodyta suma konkrečių Sąjungos programų įgyvendinimo tikslais koreguojama taikant fiksuotą defliatorių – 2 % per metus. Įsipareigojimų asignavimų atžvilgiu tas defliatorius taikomas metinėms dalims.

2.   1 dalyje nurodyta suma paskirstoma taip:

a)

parama iki 384 400 milijonų EUR 2018 m. kainomis, teikiama negrąžintinos paramos ir grąžintinos paramos naudojant finansines priemones forma, paskirstoma taip:

i)

iki 47 500 milijonų EUR 2018 m. kainomis – 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos, pratęstos iki 2022 m., struktūrinėms ir sanglaudos programoms, įskaitant paramą naudojant finansines priemones;

ii)

iki 312 500 milijonų EUR 2018 m. kainomis – programai, pagal kurią finansuojami ekonomikos atsigavimas bei ekonominis ir socialinis atsparumas remiant reformas ir investicijas;

iii)

iki 1 900 milijonų EUR 2018 m. kainomis – su civiline sauga susijusioms programoms;

iv)

iki 5 000 milijonų EUR 2018 m. kainomis – su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusioms programoms, įskaitant paramą naudojant finansines priemones;

v)

iki 10 000 milijonų EUR 2018 m. kainomis – programoms, kuriomis remiamos teritorijos, pereinančios prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos;

vi)

iki 7 500 milijonų EUR 2018 m. kainomis – plėtrai kaimo vietovėse;

b)

iki 360 000 milijonų EUR 2018 m. kainomis paskolomis valstybėms narėms - programai, pagal kurią finansuojami ekonomikos atsigavimas bei ekonominis ir socialinis atsparumas remiant reformas ir investicijas;

c)

iki 5 600 milijonų EUR 2018 m. kainomis – atidėjiniams biudžeto garantijoms ir susijusioms išlaidoms, skirtiems programoms, kuriomis siekiama remti investavimo operacijas Sąjungos vidaus politikos srityje.

3 straipsnis

Biudžeto vykdymo taisyklės

1.   Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalies tikslu 384 400 milijonų EUR 2018 m. kainomis šio Reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos šio reglamento 2 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų Sąjungos programų atžvilgiu sudaro išorės asignuotąsias pajamas, o 5 600 milijonų EUR 2018 m. kainomis tos sumos sudaro išorės asignuotąsias pajamas šio reglamento 2 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytų Sąjungos programų atžvilgiu.

2.   360 000 milijonų EUR 2018 m. kainomis 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos naudojama paskoloms valstybėms narėms pagal Sąjungos programas, nurodytas 2 straipsnio 2 dalies b punkte.

3.   Nuo Nuosavų išteklių sprendimo, kuriuo numatytas šio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas įgaliojimas, įsigaliojimo dienos įsipareigojimų asignavimai, apimantys paramą Sąjungos programoms, nurodytoms 2 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose, skiriami automatiškai neviršijant tuose punktuose nurodytų atitinkamų sumų.

4.   Teisiniai įsipareigojimai, dėl kurių atsiranda išlaidos paramai, kaip nurodyta 2 straipsnio 2 dalies a punkte ir, kai tinkama, 2 straipsnio 2 dalies c punkte, Komisijos ar jos vykdomųjų įstaigų prisiimami ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. Teisiniai įsipareigojimai, kurie sudaro ne mažiau kaip 60 % 2 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos sumos, prisiimami ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.

5.   Sprendimai dėl 2 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų paskolų suteikimo priimami ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

6.   Sąjungos biudžeto garantijos, neviršijančios sumos, kuri pagal atitinkamuose pagrindiniuose aktuose nustatytą atitinkamą atidėjinių normą atitinka 2 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytus atidėjinius biudžeto garantijoms, priklausomai nuo remiamų finansavimo ir investavimo operacijų rizikos profilių, suteikiamos tik operacijoms, kurias garantijos šalys patvirtino ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d., remti. Atitinkamuose biudžeto garantijų susitarimuose numatomos nuostatos, kuriomis reikalaujama, kad finansinės operacijos, atitinkančios bent 60 % tų biudžeto garantijų sumos, garantijos šalių būtų patvirtintos ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Kai su finansavimu ir investavimo operacijomis, nurodytomis 2 straipsnio 2 dalies c punkte, susijusiai negrąžintinai paramai naudojami atidėjiniai biudžeto garantijoms, susiję teisiniai įsipareigojimai Komisijos prisiimami ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

7.   Šio straipsnio 4–6 dalys netaikomos techninei ir administracinei pagalbai, nurodytai 1 straipsnio 3 dalyje.

8.   Priemonei įgyvendinti skirtos techninės ir administracinės pagalbos, pavyzdžiui, parengiamosios, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklos, įskaitant įmonių informacinių technologijų sistemas šio reglamento tikslais, išlaidos finansuojamos iš Sąjungos biudžeto.

9.   Mokėjimai, susiję su pagal šio straipsnio 4–6 dalis prisiimtais teisiniais įsipareigojimais, priimtais sprendimais ir patvirtintomis finansinių operacijų nuostatomis, atliekami ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d., išskyrus techninę ir administracinę pagalbą, nurodytą 1 straipsnio 3 dalyje, ir atvejus, kai, nors teisinis įsipareigojimas buvo prisiimtas, sprendimas buvo priimtas arba operacija buvo patvirtinta laikantis sąlygų, atitinkančių pagal šią dalį taikomą galutinį terminą, mokėjimai po 2026 m. yra būtini išimties tvarka, kad Sąjunga galėtų vykdyti savo įsipareigojimus trečiosioms šalims, be kita ko, priėmus galutinį sprendimą prieš Sąjungą.

4 straipsnis

Ataskaitų teikimas

Ne vėliau kaip 2022 m. spalio 31 d. Komisija Tarybai pateikia ataskaitą dėl pažangos, pasiektos įgyvendinant Priemonę, ir pagal 2 straipsnio 2 dalį paskirstytų lėšų panaudojimo.

5 straipsnis

Taikymas

1.   Šis reglamentas netaikomas Jungtinei Karalystei ar jos teritorijoje.

2.   Nuorodos į valstybes nares šiame reglamente neapima Jungtinės Karalystės.

6 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. gruodžio 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. ROTH


(1)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(2)  2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimas 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (OL L 168, 2014 6 7, p. 105).

(3)  OL L 29, 2020 1 31, p. 7.


TARPINSTITUCINIAI SUSITARIMAI

2020 12 22   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

LI 433/28


EUROPOS PARLAMENTO, EUROPOS SĄJUNGOS TARYBOS IR EUROPOS KOMISIJOS TARPINSTITUCINIS SUSITARIMAS DĖL BIUDŽETINĖS DRAUSMĖS, BENDRADARBIAVIMO BIUDŽETO KLAUSIMAIS IR PATIKIMO FINANSŲ VALDYMO, TAIP PAT DĖL NAUJŲ NUOSAVŲ IŠTEKLIŲ, ĮSKAITANT VEIKSMŲ GAIRES DĖL NAUJŲ NUOSAVŲ IŠTEKLIŲ NUSTATYMO EUROPOS PARLAMENTO, EUROPOS SĄJUNGOS TARYBOS IR EUROPOS KOMISIJOS

TARPINSTITUCINIS SUSITARIMAS

2020 m. gruodžio 16 d.

dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo

EUROPOS PARLAMENTAS, EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR EUROPOS KOMISIJA

(toliau – Institucijos),

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 295 straipsnį,

SUSITARĖ:

1.

Šio Susitarimo tikslas – užtikrinti biudžetinę drausmę, pagerinti metinės biudžeto procedūros veikimą bei Institucijų bendradarbiavimą biudžeto klausimais, užtikrinti patikimą finansų valdymą, įgyvendinti bendradarbiavimą ir nustatyti veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (toliau – 2021–2027 m. DFP) laikotarpiui, kad jų užtektų paskolai pagal Tarybos reglamentu (ES) 2020/2094 (1) (toliau – EURI reglamentas) įsteigtą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę grąžinti.

2.

Biudžetinė drausmė, kaip nurodyta šiame Susitarime, taikoma visoms išlaidoms. Savo galiojimo laikotarpiu Institucijoms šis Susitarimas privalomas. Šio Susitarimo priedai yra jo sudedamoji dalis.

3.

Šiuo Susitarimu nekeičiami Sutartyse, Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093 (2) (toliau – DFP reglamentas), Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (3) (toliau – Finansinis reglamentas) ir Tarybos sprendime (ES, Euratomas) 2020/2053 (4) (toliau – Sprendimas dėl nuosavų išteklių) nustatyti atitinkami Institucijų biudžetiniai ir teisėkūros įgaliojimai ir juo nedaromas poveikis nacionalinių parlamentų įgaliojimams dėl nuosavų išteklių.

4.

Bet kokiems šio Susitarimo pakeitimams būtinas bendras Institucijų susitarimas.

5.

Šį Susitarimą sudaro keturios dalys:

I dalyje pateikiamos nuostatos, susijusios su daugiamete finansine programa (DFP) ir teminėmis ir neteminėmis specialiomis priemonėmis,

II dalis yra susijusi su tarpinstituciniu bendradarbiavimu biudžeto klausimais,

III dalyje pateikiamos nuostatos, susijusios su Sąjungos lėšų patikimu finansiniu valdymu,

IV dalyje pateikiamos nuostatos, susijusios su duomenų apie naudos gavėjus kokybe ir palyginamumu Sąjungos biudžeto apsaugos kontekste.

6.

Šis Susitarimas įsigalioja 2020 m. gruodžio 16 d. ir pakeičia 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (5).

I DALIS

DFP IR SPECIALIOS PRIEMONĖS

A.   SU DFP SUSIJUSIOS NUOSTATOS

7.

Patikimo finansų valdymo tikslais Institucijos biudžeto procedūros ir Sąjungos bendrojo biudžeto priėmimo metu kuo labiau užtikrina, kad iki įvairioms DFP išlaidų kategorijoms nustatytų viršutinių ribų būtų paliktos pakankamos maržos, išskyrus išlaidų pakategorę „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“.

Mokėjimų asignavimų prognozių atnaujinimas

8.

Bent iki 2027 m. Komisija kiekvienais metais atnaujina mokėjimų asignavimų prognozes. Tose atnaujintose prognozėse atsižvelgiama į visą susijusią informaciją, įskaitant biudžeto asignavimų įsipareigojimams ir biudžeto asignavimų mokėjimams realų vykdymą, taip pat į vykdymo prognozes. Jose taip pat atsižvelgiama į taisykles, kurios skirtos užtikrinti, kad mokėjimų asignavimai būtų tinkamai vykdomi pagal įsipareigojimų asignavimus ir Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) augimo prognozes.

B.   SU TEMINĖMIS IR NETEMINĖMIS SPECIALIOMIS PRIEMONĖMIS SUSIJUSIOS NUOSTATOS

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas

9.

Komisija pateikia pasiūlymą mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas, kai įvykdomos atitinkamame pagrindiniame teisės akte nustatytos to fondo mobilizavimo sąlygos. Sprendimą mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas Europos Parlamentas ir Taryba priima kartu.

Pateikdama pasiūlymą dėl sprendimo mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas, Komisija tuo pačiu metu Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl perkėlimo į atitinkamas biudžeto eilutes.

Su Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu susiję perkėlimai atliekami pagal Finansinį reglamentą.

Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas

10.

Kai Komisija mano, kad yra įvykdytos Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo lėšų mobilizavimo sąlygos, ji Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl lėšų perkėlimo iš to rezervo į atitinkamas biudžeto eilutes pagal Finansinį reglamentą.

Sprendimą mobilizuoti sumas pagal DFP reglamento 9 straipsnio 1 dalies a punktą Europos Parlamentas ir Taryba priima kartu, remdamiesi Komisijos pasiūlymu pagal atitinkamą pagrindinį teisės aktą.

Prieš pateikdama pasiūlymą dėl lėšų perkėlimo iš Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo pagal DFP reglamento 9 straipsnio 1 dalies b punktą, Komisija išnagrinėja galimybės perskirstyti asignavimus apimtį.

Prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas

11.

Kai įvykdomos atitinkamame teisės akte nustatytos Prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo lėšų mobilizavimo sąlygos, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl lėšų perkėlimo į atitinkamas biudžeto eilutes.

Su Prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervu susiję lėšų perkėlimai atliekami pagal Finansinį reglamentą.

Bendros maržos priemonė

12.

Komisija dėl biudžeto projekto arba taisomojo biudžeto projekto gali pasiūlyti mobilizuoti sumas, atitinkančias visas DFP reglamento 11 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a ir c punktuose nurodytas maržas arba jų dalį. Sumas, nurodytas to reglamento 11 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte, Komisija siūlo mobilizuoti prieš tai nuodugniai išanalizavusi visas kitas finansines galimybes.

Tas sumas gali mobilizuoti Europos Parlamentas ir Taryba, vykdydami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 314 straipsnyje nustatytą biudžeto procedūrą.

Lankstumo priemonė

13.

Pasiūlymą mobilizuoti Lankstumo priemonės lėšas Komisija pateikia išnagrinėjusi visas galimybes perskirstyti asignavimus išlaidų kategorijoje, kurioje yra reikalingos papildomos išlaidos.

Tame pasiūlyme nurodomi finansuotini poreikiai ir suma. Toks pasiūlymas gali būti pateiktas dėl biudžeto projekto arba taisomojo biudžeto projekto.

Lankstumo priemonės lėšas gali mobilizuoti Europos Parlamentas ir Taryba, vykdydami SESV 314 straipsnyje nustatytą biudžeto procedūrą.

II DALIS

TARPINSTITUCINIO BENDRADARBIAVIMO BIUDŽETO KLAUSIMAIS TOBULINIMAS

A.   TARPINSTITUCINIO BENDRADARBIAVIMO PROCEDŪRA

14.

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas biudžeto procedūros metu išsamiai apibūdintas I priede.

15.

Atsižvelgdamos į SESV 312 straipsnio 5 dalį, Institucijos imasi priemonių, kurių reikia siekiant palengvinti naujos DFP priėmimą arba jos peržiūrą pagal SESV 312 straipsnio 2 dalyje nurodytą specialią teisėkūros procedūrą. Tokios priemonės apims Europos Parlamento ir Tarybos reguliarius susitikimus ir keitimąsi informacija, ir Institucijų pirmininkų susitikimus Komisijos iniciatyva, kaip nustatyta SESV 324 straipsnyje, siekiant skatinti Institucijų konsultacijas ir pozicijų suderinimą. Kai pateikiamas pasiūlymas dėl naujos DFP arba jos esminės peržiūros, Institucijos sieks nustatyti konkrečią jų bendradarbiavimo ir dialogo tvarką, taikytiną visos procedūros metu iki jos priėmimo.

Biudžeto skaidrumas

16.

Komisija parengia metinę ataskaitą, pridedamą prie Sąjungos bendrojo biudžeto, kurioje pateikiama visa turima nekonfidenciali informacija, susijusi su:

a)

Sąjungos turtu ir įsipareigojimais, be kita ko, atsirandančiais dėl Sąjungos, laikantis jai Sutartimis suteiktų įgaliojimų, vykdomų skolinimosi ir skolinimo operacijų;

b)

Europos plėtros fondo (6), Europos finansinio stabilumo fondo, Europos stabilumo mechanizmo ir kitų galimų būsimų mechanizmų pajamomis, išlaidomis, turtu ir įsipareigojimais;

c)

valstybių narių vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą patirtomis išlaidomis, jei jos neįtrauktos į Sąjungos bendrąjį biudžetą;

d)

klimato srities išlaidomis, remiantis Komisijos nustatyta veiksminga metodika ir, kai taikoma, vadovaujantis sektoriniais teisės aktais dėl klimatui skirtų išlaidų ir jų panaudojimo rezultatų stebėsenos, siekiant įgyvendinti bendrąjį tikslą – bent 30 % Sąjungos biudžeto ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės išlaidų bendros sumos skirti klimato srities tikslams įgyvendinti, atsižvelgiant į finansavimo pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę laipsniško nutraukimo poveikį ir, jei įmanoma, atskiriant klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos.

Jei įgyvendinant vieną ar daugiau atitinkamų programų daroma pažanga siekiant klimatui skirtų išlaidų tikslo yra nepakankama, Institucijos, atsižvelgdamos į savo pareigas ir atitinkamus teisės aktus, konsultuosis tarpusavyje dėl tinkamų priemonių, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti, kad Sąjungos klimato srities tikslams skirtos išlaidos per visą 2021–2027 m. DFP laikotarpį atitiktų bent 30 % Sąjungos biudžeto ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės išlaidų bendros sumos;

e)

išlaidomis, kuriomis prisidedama prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo ir apgręžimo remiantis veiksminga, skaidria ir išsamia metodika, Komisijos nustatyta bendradarbiaujant su Europos Parlamentu ir Taryba ir, kai taikoma, vadovaujantis sektoriniais teisės aktais, siekiant dirbti, kad būtų įgyvendintas užmojis biologinės įvairovės tikslams 2024 m. skirti 7,5 %, o 2026 m. ir 2027 m. – po 10 % metinių išlaidų pagal DFP, taip pat atsižvelgiant į esamų klimato ir biologinės įvairovės tikslų sutapimus;

f)

moterų ir vyrų lygybės, taip pat teisių ir lygių galimybių visiems skatinimu įgyvendinant ir stebint atitinkamas programas ir tų tikslų integravimu, taip pat lyčių aspekto integravimu, be kita ko, sustiprinant poveikio lytims vertinimą poveikio vertinimuose ir vertinimuose pagal geresnio reglamentavimo sistemą. Komisija išnagrinės, kaip parengti metodiką atitinkamoms išlaidoms programos lygmeniu įvertinti 2021–2027 m. DFP. Komisija tą metodiką pradės naudoti iš karto, kai ji bus parengta. Ne vėliau kaip 2023 m. sausio 1 d. Komisija išbandys tos metodikos įgyvendinamumą ją taikydama tam tikroms centralizuotai valdomoms programoms. Laikotarpio viduryje bus išnagrinėta, ar likusiu 2021–2027 m. DFP laikotarpiu tą metodiką galima taikyti ir kitoms programoms;

g)

Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas visose atitinkamose Sąjungos programose pagal 2021–2027 m. DFP.

Pirmos pastraipos d ir e punktuose nurodytose veiksmingose metodikose, jei įmanoma, bus pateikta nuoroda į Sąjungos biudžeto įnašą į Europos žaliąjį kursą, kuriame numatytas ir žalos nedarymo principas.

Pirmos pastraipos d punkte nurodyta veiksminga metodika bus skaidri, išsami, orientuota į rezultatus ir grindžiama veiklos rezultatais, apims kasmetines Komisijos konsultacijas su Europos Parlamentu ir Taryba, ir joje bus nurodytos atitinkamos priemonės, kurių reikia imtis, jei pažanga siekiant taikytinų tikslų yra nepakankama.

Nė viena iš šiame punkte nurodytų metodikų neturėtų užkrauti pernelyg didelės administracinės naštos projektų vykdytojams ar naudos gavėjams.

17.

Komisija parengia metinę Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės įgyvendinimo ataskaitą. Toje metinėje ataskaitoje pateikiama turima nekonfidenciali informacija, susijusi su:

turtu ir įsipareigojimais, atsirandančiais dėl skolinimosi ir skolinimo operacijų, vykdomų pagal Sprendimo dėl nuosavų išteklių 5 straipsnį,

bendra pajamų, praėjusiais metais asignuotų Sąjungos programoms įgyvendinant Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę, suma, suskirstyta pagal programas ir biudžeto eilutes,

pasiskolintų lėšų įnašu siekiant Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės ir konkrečių Sąjungos programų tikslų.

B.   FINANSINIŲ NUOSTATŲ ĮTRAUKIMAS Į TEISĖKŪROS PROCEDŪRA PRIIMAMUS AKTUS

18.

Kiekviename pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimtame ir su daugiamete programa susijusiame teisės akte pateikiama nuostata, kurioje teisės aktų leidėjas nustato programos finansinį paketą.

Ta suma yra svarbiausia orientacinė suma Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto procedūros metu.

DFP reglamento II priede nurodytų programų svarbiausia orientacinė suma automatiškai padidinama papildomais asignavimais, nurodytais DFP reglamento 5 straipsnio 1 dalyje.

Europos Parlamentas ir Taryba bei Komisija, rengdama biudžeto projektą, įsipareigoja visą atitinkamos programos trukmės laikotarpį nenukrypti nuo tos sumos daugiau kaip 15 %, išskyrus atvejus, kai atsiranda naujų objektyvių ilgalaikių aplinkybių, kurios pagrindžiamos aiškiomis ir tiksliai apibrėžtomis priežastimis, atsižvelgiant į programos įgyvendinimo rezultatus, visų pirma remiantis įvertinimais. Bet koks dėl tokio nuokrypio atsiradęs padidėjimas neviršija atitinkamai išlaidų kategorijai nustatytos viršutinės ribos, nedarant poveikio DFP reglamente ir šiame Susitarime nurodytų priemonių naudojimui.

Ketvirta pastraipa netaikoma papildomiems asignavimams, nurodytiems trečioje pastraipoje.

Šis punktas netaikomas pagal įprastą teisėkūros procedūrą patvirtintiems ir iš anksto kiekvienai valstybei narei paskirstytiems sanglaudai skirtiems asignavimams, turintiems viso programos trukmės laikotarpio finansinį paketą, ir didelio masto projektams, nurodytiems DFP reglamento 18 straipsnyje.

19.

Teisiškai privalomuose Sąjungos aktuose, susijusiuose su daugiametėmis programomis, kurie priimti ne pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nenurodoma „reikalinga laikoma suma“.

Jei Taryba nori įtraukti finansinę orientacinę sumą, ta suma laikoma teisės aktų leidėjo valios išraiška ir neturi įtakos SESV nustatytiems Europos Parlamento ir Tarybos biudžetiniams įgaliojimams. Nuostata šiuo tikslu įtraukiama į visus teisiškai privalomus Sąjungos aktus, kuriuose nurodyta tokia finansinė orientacinė suma.

C.   SU ŽUVININKYSTĖS SUSITARIMAIS SUSIJUSIOS IŠLAIDOS

20.

Su žuvininkystės susitarimais susijusioms išlaidoms taikomos toliau pateikiamos specialios taisyklės.

Komisija įsipareigoja nuolat pranešti Europos Parlamentui apie pasirengimą deryboms dėl žuvininkystės susitarimų ir jų eigą, įskaitant tų susitarimų poveikį biudžetui.

Su žuvininkystės susitarimais susijusios teisėkūros procedūros metu Institucijos įsipareigoja visapusiškai stengtis užtikrinti, kad visos procedūros būtų vykdomos kuo greičiau.

Biudžete numatytos sumos, skirtos naujiems žuvininkystės susitarimams arba atnaujintiems žuvininkystės susitarimams, kurie įsigalioja po atitinkamų finansinių metų sausio 1 d., įrašomos į rezervą.

Jei paaiškėja, kad su žuvininkystės susitarimais susijusių asignavimų, įskaitant rezervą, nepakanka, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai reikiamą informaciją apie tokią padėtį lėmusias priežastis ir priemones, kurias būtų galima priimti laikantis nustatytų procedūrų. Prireikus Komisija siūlo atitinkamas priemones.

Kas ketvirtį Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai išsamią informaciją apie galiojančių žuvininkystės susitarimų įgyvendinimą ir finansines prognozes likusiai metų daliai.

21.

Nedarant poveikio atitinkamai procedūrai, kuria reglamentuojamos derybos dėl žuvininkystės susitarimų, Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja, laikydamiesi bendradarbiavimo biudžeto srityje principų, laiku pasiekti susitarimą dėl tinkamo žuvininkystės susitarimų finansavimo.

D.   BENDROS UŽSIENIO IR SAUGUMO POLITIKOS (BUSP) FINANSAVIMAS

22.

Visa BUSP veiklos išlaidų suma įtraukiama į vieną biudžeto skyrių, pavadintą BUSP. Ta suma padengiamos realios numatomos reikmės, įvertintos rengiant biudžeto projektą pagal Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) kasmet sudaromas prognozes. Nenumatytiems veiksmams padengti paliekama pagrįsta marža. Į rezervą negali būti įtraukiamos jokios lėšos.

23.

Kalbant apie BUSP išlaidas, kurios pagal Europos Sąjungos sutarties 41 straipsnį įtrauktos į Sąjungos biudžetą, Institucijos Taikinimo komitete, kaip nurodyta SESV 314 straipsnio 5 dalyje, ir vadovaudamosi Komisijos parengtu biudžeto projektu kiekvienais metais stengiasi pasiekti susitarimą dėl veiklos išlaidų sumos ir dėl tos sumos paskirstymo BUSP biudžeto skyriaus straipsniams. Nepasiekus susitarimo, laikoma, kad Europos Parlamentas ir Taryba įtraukia į biudžetą ankstesniame biudžete buvusią sumą arba biudžeto projekte pasiūlytą sumą, priklausomai nuo to, kuri iš šių sumų yra mažesnė.

Visa BUSP veiklos išlaidų suma paskirstoma BUSP biudžeto skyriaus straipsniams, kaip siūloma trečioje pastraipoje. Į kiekvieną straipsnį įtraukiami jau patvirtinti veiksmai, taip pat numatyti, bet dar nepatvirtinti veiksmai ir sumos būsimiems, t. y. dar nenumatytiems, veiksmams, kuriuos Taryba patvirtins atitinkamais finansiniais metais.

BUSP biudžeto skyriaus straipsniai, į kuriuos įrašytini BUSP veiksmai, galėtų būti tokie:

svarbiausios atskiros misijos, kaip nurodyta Finansinio reglamento 52 straipsnio 1 dalies g punkte,

kitos misijos (krizių valdymo operacijos, konfliktų prevencija, sprendimas ir stabilizavimas bei taikos ir saugumo procesų stebėjimas ir įgyvendinimas),

ginklų neplatinimas ir nusiginklavimas,

neatidėliotinos priemonės,

parengiamosios ir tolesnės priemonės,

Europos Sąjungos specialieji įgaliotiniai.

Kadangi Komisija pagal Finansinį reglamentą turi įgaliojimus savarankiškai perkelti asignavimus iš vieno BUSP biudžeto skyriaus straipsnio į kitą, atitinkamai užtikrinamas sparčiam BUSP veiksmų įgyvendinimui reikalingas lankstumas. Jeigu per finansinius metus BUSP biudžeto skyriaus sumos nepakanka reikalingoms išlaidoms padengti, Europos Parlamentas ir Taryba stengiasi skubos tvarka rasti sprendimą, remdamiesi Komisijos pasiūlymu.

24.

Kiekvienais metais vyriausiasis įgaliotinis konsultuojasi su Europos Parlamentu dėl perspektyvų dokumento, kuris perduodamas ne vėliau kaip atitinkamų metų birželio 15 d. ir kuriame išdėstomi pagrindiniai BUSP aspektai ir esminės pasirinkimo galimybės, įskaitant finansinį poveikį Sąjungos biudžetui, n-1 metais pradėtų priemonių vertinimą ir BUSP koordinavimo ir papildomumo su kitomis Sąjungos išorės finansinėmis priemonėmis įvertinimą. Be to, vyriausiasis įgaliotinis reguliariai teikia informaciją Europos Parlamentui, ne rečiau kaip penkis kartus per metus surengdamas bendrus konsultacijų posėdžius, kurie yra įprasto politinio dialogo BUSP klausimais dalis ir dėl kurių turi būti susitarta ne vėliau kaip kiekvienų metų lapkričio 30 d. Dėl dalyvavimo tuose posėdžiuose atitinkamai sprendžia Europos Parlamentas ir Taryba, atsižvelgdami į informacijos, kuria keičiamasi tuose posėdžiuose, tikslą ir pobūdį.

Komisija kviečiama dalyvauti tuose posėdžiuose.

Jei Taryba priima su išlaidomis susijusį sprendimą BUSP srityje, vyriausiasis įgaliotinis nedelsdamas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po priėmimo Europos Parlamentui siunčia numatytų išlaidų, visų pirma susijusių su tvarkaraščiu, įdarbintu personalu, patalpų ir kitos infrastruktūros naudojimu, transporto priemonėmis, mokymo poreikiais ir saugumo priemonėmis, sąmatą (toliau – finansinė pažyma).

Kas ketvirtį Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie BUSP veiksmų įgyvendinimą ir finansines prognozes likusiam finansinių metų laikotarpiui.

E.   INSTITUCIJŲ DALYVAVIMAS SPRENDŽIANT VYSTYMOSI POLITIKOS KLAUSIMUS

25.

Komisija užmezga neformalų dialogą su Europos Parlamentu vystymosi politikos klausimais.

III DALIS

PATIKIMAS SĄJUNGOS LĖŠŲ FINANSINIS VALDYMAS

A.   FINANSINIS PROGRAMAVIMAS

26.

Komisija du kartus per metus, pirmą kartą – kartu su dokumentais, pateikiamais su biudžeto projektu, o antrą kartą – priėmus Sąjungos bendrąjį biudžetą, pateikia išsamų DFP 1, 2 išlaidų kategorijų (išskyrus išlaidų pakategorę „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“), 3 išlaidų kategorijos („Aplinka ir klimato politika“ ir „Jūrų politika ir žuvininkystė“), 4, 5 ir 6 išlaidų kategorijų finansinio programavimo dokumentą. Tame pagal išlaidų kategorijas, politikos sritis ir biudžeto eilutes suskirstytame programavimo dokumente turėtų būti nurodyta:

a)

galiojantys teisės aktai, atskiriant daugiametes programas ir metinius veiksmus:

i)

daugiamečių programų atveju Komisija turėtų nurodyti procedūrą, pagal kurią jos buvo priimtos (įprasta ar speciali teisėkūros procedūra), jų trukmę, visą finansinį paketą ir administracinėms išlaidoms skirtą dalį;

ii)

DFP reglamento II priede nurodytų daugiamečių programų atveju Komisija turėtų skaidriai nurodyti papildomus asignavimus pagal DFP reglamento 5 straipsnį;

iii)

metinių veiksmų (susijusių su bandomaisiais projektais, parengiamaisiais veiksmais ir agentūromis) ir veiksmų, finansuojamų pagal Komisijos prerogatyvas, atveju Komisija turėtų pateikti daugiametes sąmatas;

b)

dar nepriimti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų: tebesvarstomi Komisijos pasiūlymai, nurodant paskutinius atnaujinimus.

Komisija turėtų apsvarstyti, kaip būtų galima kryžminėmis nuorodomis susieti finansinio programavimo dokumentą ir teisėkūros programų sudarymo dokumentą, kad būtų galima pateikti tikslesnių ir patikimesnių prognozių. Kiekvieną kartą teikdama pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto Komisija turėtų nurodyti, ar jis įtrauktas į programavimo dokumentą, perduodamą biudžeto projekto pateikimo metu arba galutinai priėmus biudžetą. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pranešti visų pirma apie:

a)

visus naujus teisėkūros procedūra priimtus aktus ir visus rengiamus pasiūlymus, kurie buvo pateikti, tačiau nebuvo įtraukti į programavimo dokumentą, perduodamą kartu su biudžeto projektu arba galutinai priėmus biudžetą (nurodant atitinkamas sumas);

b)

Komisijos metinėje teisėkūros darbo programoje numatytus teisės aktus, nurodant, ar veiksmai gali turėti finansinių pasekmių.

Prireikus Komisija turėtų nurodyti, ar dėl naujų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų gali reikėti perprogramavimo.

B.   AGENTŪROS IR EUROPOS MOKYKLOS

27.

Prieš pateikdama pasiūlymą dėl naujos agentūros steigimo, Komisija turėtų parengti patikimą, išsamų ir objektyvų poveikio vertinimą atsižvelgdama, inter alia, į būtiniausią darbuotojų skaičių ir gebėjimų poreikius, ekonominės naudos aspektus, subsidiarumą ir proporcingumą, poveikį nacionalinei ir Sąjungos veiklai ir poveikį atitinkamos išlaidų kategorijos biudžetui. Remdamiesi ta informacija ir nedarydami poveikio teisėkūros procedūroms, kuriomis reglamentuojamas agentūros įsteigimas, Europos Parlamentas ir Taryba, laikydamiesi bendradarbiavimo biudžeto srityje principų, įsipareigoja laiku pasiekti susitarimą dėl siūlomos agentūros finansavimo.

Taikomi tokie procedūriniai etapai:

pirma, Komisija sistemingai pateikia bet kokį pasiūlymą dėl naujos agentūros įsteigimo per pirmąjį trilogą po jos pasiūlymo priėmimo, pateikia finansinę pažymą, pridedamą prie pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siūloma įsteigti agentūrą, ir nurodo jo pasekmes likusiu finansinio programavimo laikotarpiu,

antra, teisėkūros proceso metu Komisija padeda teisės aktų leidėjui įvertinti finansines pasiūlytų pakeitimų pasekmes. Tos finansinės pasekmės turėtų būti svarstomos atitinkamų trilogų teisėkūros klausimais metu,

trečia, iki teisėkūros proceso pabaigos Komisija pateikia atnaujintą finansinę pažymą, kurioje atsižvelgiama į galimus teisės aktų leidėjo pakeitimus; ta galutinė finansinė pažyma įtraukiama į baigiamojo trilogo teisėkūros klausimais darbotvarkę ir ją oficialiai patvirtina teisės aktų leidėjas. Ji taip pat įtraukiama į tolesnio trilogo biudžeto klausimais, kuris skubiais atvejais gali būti rengiamas supaprastintos formos, darbotvarkę siekiant susitarti dėl finansavimo,

ketvirta, trilogo metu pasiektas susitarimas, kuriame atsižvelgiama į Komisijos biudžeto vertinimą, susijusį su teisėkūros proceso turiniu, patvirtinamas bendroje deklaracijoje. Tam susitarimui pagal savo darbo tvarkos taisykles turi pritarti Europos Parlamentas ir Taryba.

Tokia pat procedūra būtų taikoma visiems teisės akto dėl agentūros pakeitimams, kurie turėtų įtakos atitinkamos agentūros ištekliams.

Jei agentūros užduotys būtų gerokai pakeistos nepakeitus teisės akto, kuriuo įsteigiama atitinkama agentūra, Komisija apie tai praneša Europos Parlamentui ir Tarybai pateikdama patikslintą finansinę pažymą, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų laiku pasiekti susitarimą dėl agentūros finansavimo.

28.

Biudžeto procedūros metu turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į atitinkamas bendro požiūrio, pateikiamo 2012 m. liepos 19 d. pasirašyto Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos bendro pareiškimo dėl decentralizuotų agentūrų priede, nuostatas.

29.

Kai Valdytojų taryba numato įsteigti naują Europos mokyklą, panaši procedūra turi būti taikoma mutatis mutandis siekiant įvertinti poveikį Sąjungos biudžetui.

IV DALIS

SĄJUNGOS BIUDŽETO APSAUGA: DUOMENŲ APIE NAUDOS GAVĖJUS KOKYBĖ IR PALYGINAMUMAS

30.

Atsižvelgiant į Europos Parlamento prašymus ir atsakant į 2020 m. liepos 17–21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų 24 punktą, siekiant sustiprinti Sąjungos biudžeto ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės apsaugą nuo sukčiavimo ir pažeidimų, Institucijos susitaria kontrolės ir audito tikslais nustatyti standartizuotas priemones informacijai ir duomenims apie galutinius Sąjungos finansavimo gavėjus ir naudos gavėjus rinkti, palyginti ir apibendrinti.

31.

Siekiant užtikrinti veiksmingą kontrolę ir auditą, būtina rinkti duomenis apie tuos, kurie galiausiai gauna tiesioginę arba netiesioginę naudą iš Sąjungos finansavimo, kuriam taikomas pasidalijamasis valdymas, ir iš projektų bei reformų, remiamų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, įskaitant duomenis apie finansavimo gavėjų tikruosius savininkus. Su tokių duomenų rinkimu ir tvarkymu susijusios taisyklės turės atitikti taikytinas duomenų apsaugos taisykles.

32.

Siekiant sustiprinti Sąjungos biudžeto apsaugą, Komisija suteiks galimybę naudotis integruota ir sąveikia informacine ir stebėsenos sistema, apimančia bendrąją duomenų gavybos ir rizikos įvertinimo priemonę, kad būtų galima turėti prieigą prie 31 punkte nurodytų duomenų ir juos analizuoti siekiant užtikrinti bendrą taikymą valstybėse narėse. Ta sistema būtų užtikrinami veiksmingi patikrinimai, ar nėra interesų konfliktų, pažeidimų, dvigubo finansavimo problemų ir bet kokio netinkamo lėšų panaudojimo. Komisija, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir kitos Sąjungos tyrimų ir kontrolės įstaigos turėtų turėti būtiną prieigą prie tų duomenų, kad jos galėtų vykdyti savo priežiūros funkcijas, susijusias su kontrole ir auditu, kuriuos visų pirma turi vykdyti valstybės narės, kad nustatytų pažeidimus ir atliktų administracinius tyrimus dėl atitinkamo Sąjungos finansavimo netinkamo naudojimo ir galėtų susidaryti tikslų vaizdą apie jo paplitimą.

33.

Nedarant poveikio Institucijų prerogatyvoms pagal Sutartis, Institucijos įsipareigoja su atitinkamais pagrindiniais teisės aktais susijusios teisėkūros procedūros metu lojaliai bendradarbiauti, kad užtikrintų tolesnę veiklą, susijusią su 2020 m. liepos 17–21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis, laikantis šioje dalyje apibūdinto požiūrio.

Priimta Briuselyje 2020 m. gruodžio 16 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Image 1

David Maria SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkė

Image 2

Michael ROTH

Komisijos vardu

Pirmininkės pavedimu

Image 3

Johannes HAHN


(1)  2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/2094, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 krizės paremti (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 23).

(2)  2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 11).

(3)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(4)  2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (OL L 424, 2020 12 15, p. 1).

(5)  OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(6)  Kaip išdėstyta Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių Vyriausybių atstovų vidaus susitarime dėl Europos Sąjungos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimu ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirtoji dalis (OL L 210, 2013 8 6, p. 1), ir ankstesniuose vidaus susitarimuose.


I PRIEDAS

TARPINSTITUCINIS BENDRADARBIAVIMAS BIUDŽETO PROCEDŪROS METU

A dalis.   Biudžeto procedūros tvarkaraštis

1.

Kasmet, iki biudžeto procedūros pradžios likus pakankamai laiko, Institucijos, laikydamosi esamos praktikos, susitaria dėl pragmatiško tvarkaraščio.

2.

Siekiant užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų veiksmingai vykdyti savo prerogatyvas biudžeto srityje, pozicijos dėl biudžeto, perkėlimai ar kiti pranešimai, kuriuos pateikus pradedami skaičiuoti terminai, pateikiami deramai atsižvelgiant į visus darbo pertraukų laikotarpius, apie kurių datas tos institucijos yra tinkamu laiku viena kitą informavusios per atitinkamas savo tarnybas.

B dalis.   Biudžeto procedūros prioritetai

3.

Tinkamu laiku prieš Komisijai priimant biudžeto projektą sušaukiamas trilogas, kuriame, remiantis Komisijos pagal 37 punktą pateikta informacija, aptariami galimi ateinančių finansinių metų biudžeto prioritetai ir visi vykdant einamųjų finansinių metų biudžetą kylantys klausimai.

C dalis.   Biudžeto projekto parengimas ir sąmatų atnaujinimas

4.

Institucijų, išskyrus Komisiją, prašoma iki kovo mėn. pabaigos patvirtinti savo sąmatas.

5.

Komisija kasmet pateikia biudžeto projektą, kuriame nurodomi faktiniai Sąjungos finansavimo poreikiai.

Jame atsižvelgiama į:

a)

valstybių narių pateiktas prognozes dėl struktūrinių fondų;

b)

gebėjimus panaudoti asignavimus kartu siekiant išlaikyti griežtą asignavimų įsipareigojimams ir asignavimų mokėjimams santykį;

c)

galimybes pradėti naują politiką vykdant bandomuosius projektus, naujus parengiamuosius veiksmus, ar juos abu, arba tęsiant besibaigiančius daugiamečius veiksmus, įvertinus, ar įmanoma užtikrinti, kad bus priimtas pagrindinis teisės aktas, kaip apibrėžta Finansiniame reglamente (pagrindinio teisės akto apibrėžtis, pagrindinio teisės akto būtinybė vykdymui ir išimtys);

d)

būtinybę užtikrinti, kad visi išlaidų pokyčiai, palyginti su ankstesniais metais, atitiktų biudžetinės drausmės apribojimus.

6.

Institucijos kiek įmanoma stengiasi į biudžetą neįtraukti punktų, pagal kuriuos veiklai skiriamos nereikšmingos išlaidų sumos.

7.

Europos Parlamentas ir Taryba taip pat įsipareigoja atsižvelgti į galimybių vykdyti Komisijos projektuose pateiktą biudžetą ir galimybių, susijusių su einamųjų finansinių metų biudžeto vykdymu, vertinimą.

8.

Siekdami patikimai valdyti finansus ir dėl esminių pokyčių biudžeto nomenklatūros antraštinėse dalyse ir skyriuose, susijusiuose su Komisijos tarnybų įsipareigojimais teikti valdymo ataskaitas, poveikio Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja taikinimo procedūros metu su Komisija aptarti visus esminius pokyčius.

9.

Siekdami lojalaus ir patikimo institucijų bendradarbiavimo, Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja visos biudžeto procedūros metu ir visų pirma visą taikinimo laikotarpį visais lygiais per savo atitinkamus derybininkus reguliariai ir aktyviai palaikyti ryšius siekiant susitarti. Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja užtikrinti, kad oficialiu ir neoficialiu lygiais būtų laiku ir nuolat abipusiai keičiamasi susijusia informacija ir dokumentais, taip pat prireikus taikinimo laikotarpiu bendradarbiaujant su Komisija rengti techninius arba neformalius posėdžius. Komisija užtikrina, kad Europos Parlamentas ir Taryba turėtų vienodas galimybes laiku susipažinti su informacija ir dokumentais.

10.

Kol bus sušauktas Taikinimo komitetas, Komisija prireikus pagal SESV 314 straipsnio 2 dalį gali pateikti biudžeto projekto taisomuosius raštus, įskaitant taisomąjį raštą, kuriuo visų pirma atnaujinamos išlaidų žemės ūkiui sąmatos. Gavusi informacijos apie atnaujinimus, Komisija ją iš karto pateikia svarstyti Europos Parlamentui ir Tarybai. Ji nurodo Europos Parlamentui ir Tarybai visas tinkamai pagrįstas priežastis, kurių jie gali paprašyti.

D dalis.   Biudžeto procedūra iki taikinimo procedūros

11.

Trilogas sušaukiamas likus pakankamai laiko iki svarstymo Taryboje, kad Institucijos galėtų pasikeisti nuomonėmis dėl biudžeto projekto.

12.

Kad Komisija galėtų laiku įvertinti Europos Parlamento ir Tarybos numatytų pakeitimų, kuriais sukuriami nauji arba tęsiami esami parengiamieji veiksmai ar bandomieji projektai, įgyvendinamumą, Europos Parlamentas ir Taryba praneša Komisijai apie savo ketinimus tuo klausimu, kad pirmoji diskusija galėtų vykti jau to trilogo metu.

13.

Trilogas gali būti sušaukiamas prieš balsavimą Europos Parlamento plenariniame posėdyje.

E dalis.   Taikinimo procedūra

14.

Jeigu Europos Parlamentas priima Tarybos pozicijos pakeitimus, Tarybos pirmininkas per tą patį plenarinį posėdį atkreipia dėmesį į abiejų institucijų pozicijų skirtumus ir duoda savo sutikimą Europos Parlamento pirmininkui nedelsiant sušaukti Taikinimo komitetą. Raštas, kuriuo šaukiamas Taikinimo komitetas, išsiunčiamas ne vėliau kaip pirmąją savaitės po parlamentinės mėnesinės sesijos, per kurią buvo balsuojama plenariniame posėdyje, darbo dieną, o taikinimo procedūros laikotarpis prasideda kitą dieną. Dvidešimt vienos dienos laikotarpis skaičiuojamas pagal Tarybos reglamentą (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 (1).

15.

Jei Taryba negali pritarti visiems Europos Parlamento priimtiems pakeitimams, ji savo poziciją turėtų patvirtinti raštu, kuris išsiunčiamas iki pirmojo taikinimo procedūros laikotarpiu numatyto posėdžio. Tokiu atveju Taikinimo komitetas tęsia darbą tolesniuose punktuose nustatytomis sąlygomis.

16.

Taikinimo komitetui kartu pirmininkauja Europos Parlamento ir Tarybos atstovai. Taikinimo komiteto posėdžiams pirmininkauja posėdį rengiančios institucijos bendrapirmininkis. Vadovaudamasi savo darbo tvarkos taisyklėmis, kiekviena institucija paskiria savo dalyvius kiekvienam posėdžiui ir nustato derybų įgaliojimus. Taikinimo komitete Europos Parlamentui ir Tarybai atstovaujama atitinkamu lygiu, kad kiekviena delegacija galėtų prisiimti politinius įsipareigojimus savo atitinkamos institucijos vardu ir kad galėtų būti padaryta faktinė pažanga siekiant galutinio susitarimo.

17.

Pagal SESV 314 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą Komisija dalyvauja Taikinimo komiteto posėdžiuose ir imasi visų reikiamų iniciatyvų, kad Europos Parlamento ir Tarybos pozicijos būtų suderintos.

18.

Visos taikinimo procedūros metu vyksta trilogai įvairiais atstovavimo lygiais siekiant išspręsti likusius klausimus ir sudaryti sąlygas susitarimui Taikinimo komitete pasiekti.

19.

Taikinimo komiteto ir trilogo posėdžiai pakaitomis vyksta Europos Parlamento ir Tarybos patalpose, kad būtų vienodai dalijamasi priemonėmis, įskaitant vertimo žodžiu priemones.

20.

Taikinimo komiteto ir trilogo posėdžių datos iš anksto nustatomos Institucijų sutarimu.

21.

Taikinimo komitetui pateikiamas bendras dokumentų rinkinys (informaciniai dokumentai), kuriame palyginami įvairūs biudžeto procedūros etapai (2). Tuose dokumentuose pateikiamos sumos pagal kiekvieną eilutę, DFP išlaidų kategorijų bendros sumos ir suvestinis dokumentas, kuriame nurodomos sumos ir pastabos dėl visų techniniu požiūriu diskutuotinomis laikomų biudžeto eilučių. Nedarant poveikio galutiniam Taikinimo komiteto sprendimui, specialiame dokumente išvardijamos visos biudžeto eilutės, kurios techniniu požiūriu laikomos nebediskutuotinomis (3). Tie dokumentai klasifikuojami pagal biudžeto nomenklatūrą.

Prie Taikinimo komitetui skirtų informacinių dokumentų taip pat pridedami ir kiti dokumentai, įskaitant Komisijos raštą dėl Tarybos pozicijos ir Europos Parlamento pakeitimų įgyvendinamumo, ir visi kitų institucijų raštai dėl Tarybos pozicijos arba dėl Europos Parlamento pakeitimų.

22.

Siekiant pasiekti susitarimą iki taikinimo procedūros laikotarpio pabaigos, trilogo metu:

a)

apibrėžiama derybų dėl spręstinų biudžeto klausimų sritis;

b)

patvirtinamas techniniu požiūriu nebediskutuotinomis laikomų biudžeto eilučių sąrašas, atsižvelgiant į galutinį susitarimą dėl viso finansinių metų biudžeto;

c)

aptariami a punkte nurodyti klausimai siekiant galimų susitarimų, kuriuos turi patvirtinti Taikinimo komitetas;

d)

sprendžiami teminiai klausimai, be kita ko, pagal DFP išlaidų kategorijas.

Preliminarios išvados daromos bendrai kiekvieno trilogo metu arba iš karto po jo, ir kartu susitariama dėl kito posėdžio darbotvarkės. Tas išvadas užregistruoja trilogą rengianti institucija ir, nedarant poveikio galutiniam Taikinimo komiteto sprendimui, po 24 valandų jos laikomos preliminariai patvirtintomis.

23.

Taikinimo komitetui jo posėdžiuose pateikiamos trilogų išvados ir dokumentas galimam patvirtinimui, kartu pateikiamos biudžeto eilutės, dėl kurių buvo preliminariai sutarta trilogų metu.

24.

SESV 314 straipsnio 5 dalyje numatytą bendrą projektą parengia Europos Parlamento ir Tarybos sekretoriatai, kuriems padeda Komisija. Jį sudaro perdavimo raštas, abiejų delegacijų pirmininkų adresuotas Europos Parlamento ir Tarybos pirmininkams, kuriame nurodoma Taikinimo komitete pasiekto susitarimo data, ir priedai, kuriuose pateikiama:

a)

pagal kiekvieną eilutę nurodomos visų biudžeto punktų sumos ir DFP išlaidų kategorijų sumų suvestinė;

b)

suvestinis dokumentas, kuriame nurodomos visų eilučių, pakeistų per taikinimo procedūrą, sumos ir galutinis tekstas;

c)

eilučių, kurios nebuvo pakeistos biudžeto projekto arba Tarybos pozicijos dėl jo atžvilgiu, sąrašas.

Taikinimo komitetas taip pat gali patvirtinti su biudžetu susijusias išvadas ir galimus bendrus pareiškimus.

25.

Bendras projektas išverčiamas į oficialiąsias Sąjungos institucijų kalbas (tą atlieka Europos Parlamento tarnybos) ir pateikiamas Europos Parlamentui ir Tarybai patvirtinti per keturiolika dienų nuo susitarimo dėl 24 punkte nurodyto bendro projekto dienos.

Priėmus bendrą projektą, parengiama biudžeto redakcija atlikus teisinę lingvistinę peržiūrą, į ją įtraukiant bendro projekto priedus, kuriuose pateikiamos taikinimo procedūros metu nepakeistos biudžeto eilutės.

26.

Trilogo ar taikinimo posėdį rengianti institucija Taikinimo komiteto posėdžiuose teikia vertimo žodžiu paslaugas vadovaudamasi tokiems posėdžiams taikoma visų kalbų vartojimo tvarka, o trilogo metu – ad hoc kalbų vartojimo tvarka.

Posėdį rengianti institucija užtikrina posėdžio dokumentų dauginimą ir platinimą.

Institucijų tarnybos bendradarbiauja, kad derybų rezultatai būtų registruojami siekiant parengti galutinę bendro projekto redakciją.

F dalis.   Taisomieji biudžetai

Bendrieji principai

27.

Atsižvelgdamos į tai, kad taisomieji biudžetai dažnai yra skirti specialiems, o kartais – skubiems klausimams spręsti, Institucijos susitaria dėl toliau išdėstytų principų, kad užtikrintų tinkamą tarpinstitucinį bendradarbiavimą siekiant sklandaus ir greito sprendimų dėl taisomųjų biudžetų priėmimo, kiek įmanoma vengiant poreikio sušaukti taikinimo posėdį dėl taisomųjų biudžetų.

28.

Kiek įmanoma, Institucijos siekia riboti taisomųjų biudžetų skaičių.

Tvarkaraštis

29.

Nedarant poveikio galutinei priėmimo datai, Komisija iš anksto praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie galimas taisomųjų biudžetų projektų priėmimo datas.

30.

Laikydamiesi savo vidaus darbo tvarkos taisyklių, Europos Parlamentas ir Taryba siekia išnagrinėti Komisijos pasiūlytą taisomojo biudžeto projektą kuo greičiau po to, kai jį priima Komisija.

31.

Siekdami paspartinti procedūrą, Europos Parlamentas ir Taryba užtikrina, kad atitinkami jų darbo tvarkaraščiai būtų kuo labiau suderinti, kad procedūros galėtų būti vykdomos nuosekliai ir suderintai. Todėl jie stengiasi kuo greičiau sudaryti orientacinį įvairių etapų, susijusių su galutiniu taisomojo biudžeto priėmimu, tvarkaraštį.

Europos Parlamentas ir Taryba atsižvelgia į santykinį taisomojo biudžeto skubumą ir poreikį jį laiku patvirtinti, kad juo būtų galima vadovautis atitinkamais finansiniais metais.

Bendradarbiavimas svarstymų metu

32.

Visos procedūros metu Institucijos sąžiningai bendradarbiauja, kad liktų kuo mažiau kliūčių taisomuosius biudžetus priimti kuo ankstesniu procedūros etapu.

Kai tinkama, ir esant tikimybei, kad pozicijos išsiskirs, Europos Parlamentas ar Taryba (prieš kiekvienai iš šių institucijų priimant savo galutinę poziciją dėl taisomojo biudžeto) arba Komisija (bet kuriuo metu) gali pasiūlyti sušaukti specialų trilogą skirtingoms pozicijoms aptarti ir pabandyti pasiekti kompromisą.

33.

Visi Komisijos pasiūlyti ir dar galutinai nepatvirtinti taisomųjų biudžetų projektai sistemingai įtraukiami į trilogų, kurie planuojami metinės biudžeto procedūros metu, darbotvarkę. Komisija pateikia taisomųjų biudžetų projektus, o Europos Parlamentas ir Taryba kuo anksčiau iki trilogo praneša apie atitinkamas savo pozicijas.

34.

Jei per trilogą pasiekiamas kompromisas, Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja atsižvelgti į to trilogo rezultatus svarstydami taisomąjį biudžetą pagal SESV ir savo darbo tvarkos taisykles.

Bendradarbiavimas po svarstymų

35.

Jei Europos Parlamentas patvirtina Tarybos poziciją be pakeitimų, taisomasis biudžetas priimamas laikantis SESV.

36.

Jei Europos Parlamentas priima pakeitimus jį sudarančių narių balsų dauguma, taikomas SESV 314 straipsnio 4 dalies c punktas. Tačiau iki Taikinimo komiteto posėdžio turi būti sušauktas trilogas:

a)

jei per tą trilogą pasiekiamas susitarimas ir jei Europos Parlamentas ir Taryba pritaria trilogo rezultatams, taikinimo procedūra baigiama pasikeičiant raštais ir Taikinimo komiteto posėdis nerengiamas;

b)

jei per tą trilogą susitarimas nepasiekiamas, surengiamas Taikinimo komiteto posėdis ir jo darbas organizuojamas pagal aplinkybes, siekiant kuo labiau priartėti prie sprendimo priėmimo proceso pabaigos iki SESV 314 straipsnio 5 dalyje nurodyto dvidešimt vienos dienos termino pabaigos. Taikinimo komitetas gali baigti darbą pasikeisdamas raštais.

G dalis.   Biudžeto vykdymas, mokėjimai ir dar neįvykdyti įsipareigojimai (RAL)

37.

Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad visi asignavimai mokėjimams būtų tinkamai vykdomi pagal asignavimus įsipareigojimams ir būtų išvengta bet kokių neįprastų RAL perkėlimo iš metų į metus, Institucijos susitaria atidžiai stebėti mokėjimų prognozes ir RAL lygį, kad būtų sumažinta rizika, kad DFP pabaigoje dėl mokėjimų asignavimų stokos bus apsunkintas Sąjungos programų įgyvendinimas.

Siekiant užtikrinti visose išlaidų kategorijose numatytų mokėjimų valdomą lygį ir profilį, visose išlaidų kategorijose griežtai taikomos įsipareigojimų panaikinimo taisyklės, visų pirma automatinio įsipareigojimų panaikinimo taisyklės.

Biudžeto procedūros metu Institucijos reguliariai rengia posėdžius, kad kartu įvertintų esamą padėtį ir biudžeto įvykdymo perspektyvas einamaisiais ir būsimais finansiniais metais. Tas įvertinimas atliekamas specialiai tam skirtuose atitinkamo lygmens tarpinstituciniuose posėdžiuose, prieš kuriuos Komisija pateikia išsamią pagal fondus ir valstybes nares suskirstytą informaciją apie esamą padėtį, susijusią su mokėjimų vykdymu, perkėlimais, gautais prašymais dėl išlaidų atlyginimo ir patikslintomis prognozėmis, įskaitant, kai taikytina, ilgalaikes prognozes. Visų pirma, siekdami užtikrinti, kad 2021–2027 m. laikotarpiu pagal SESV 323 straipsnį Sąjunga galėtų įvykdyti visus savo finansinius įsipareigojimus, atsirandančius dėl esamų ir būsimų įsipareigojimų, Europos Parlamentas ir Taryba išanalizuoja ir aptaria Komisijos sąmatas, kad nustatytų, ar jose nurodytas reikiamas mokėjimų asignavimų lygis.

H dalis.   Su Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemone susijęs bendradarbiavimas (4)

38.

Siekiant vienintelio tikslo – reaguoti į COVID-19 krizės padarinius, Komisijai bus suteikti įgaliojimai Sąjungos vardu skolintis lėšų kapitalo rinkose neviršijant 750 000 mln. EUR sumos 2018 m. kainomis, iš kurios ne didesnė kaip 390 000 mln. EUR suma 2018 m. kainomis gali būti naudojama išlaidoms, ir iki 360 000 mln. EUR suma 2018 m. kainomis gali būti naudojama paskoloms teikti, vadovaujantis Sprendimo dėl nuosavų išteklių 5 straipsnio 1 dalimi. Kaip numatyta EURI reglamente, išlaidoms naudotina suma – tai išorės asignuotosios pajamos Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalies tikslais.

39.

Institucijos sutaria, kad Europos Parlamento ir Tarybos, veikiančių kaip biudžeto valdymo institucijos, vaidmenį, susijusį su išorės asignuotosiomis pajamomis pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę, reikia sustiprinti siekiant užtikrinti tinkamą tokių pajamų naudojimo priežiūrą ir tinkamą dalyvavimą naudojant tas pajamas laikantis EURI reglamente ir, atitinkamai, susijusiuose sektoriniuose teisės aktuose nustatytų ribų. Be to, Institucijos sutaria, kad reikia užtikrinti visišką visų lėšų pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę skaidrumą ir matomumą.

Išorės asignuotosios pajamos pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę

40.

Atsižvelgiant į tai, kad reikia užtikrinti tinkamą Europos Parlamento ir Tarybos dalyvavimą išorės asignuotųjų pajamų pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę valdyme, Institucijos susitaria dėl 41–46 punktuose išdėstytos procedūros.

41.

Komisija biudžeto procedūros kontekste pateiks išsamią informaciją, kartu pateikdama sąmatų projektus. Tokia informacija apima išsamias įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų, taip pat teisinių įsipareigojimų sąmatas, suskirstytas pagal išlaidų kategorijas ir programas, gaunančias asignuotąsias pajamas pagal EURI reglamentą. Komisija pateiks visą papildomą atitinkamą informaciją, kurios paprašys Europos Parlamentas ar Taryba. Komisija prie biudžeto projekto pridės dokumentą, kuriame pateikiama visa atitinkama informacija apie Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę, įskaitant apibendrinamąsias lenteles, kuriose apibendrintai pateikiami biudžeto asignavimai ir asignuotosios pajamos pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę. Tas dokumentas bus 44 punkte numatyto Sąjungos bendrojo biudžeto priedo dėl išorės asignuotųjų pajamų dalis.

42.

Komisija reguliariai teiks 41 punkte nurodytos informacijos atnaujinimus per visus finansinius metus ir bent jau prieš kiekvieną 45 punkte nurodytą specialų posėdį. Komisija pateiks Europos Parlamentui ir Tarybai atitinkamą informaciją laiku, kad būtų galima surengti prasmingas diskusijas ir pasitarimus dėl atitinkamų planavimo dokumentų, be kita ko, prieš Komisijai priimant atitinkamus sprendimus.

43.

Institucijos reguliariai susitiks biudžeto procedūros kontekste, siekdamos bendrai įvertinti išorės asignuotųjų pajamų pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę įgyvendinimą, visų pirma esamą padėtį ir perspektyvą, ir aptarti metines sąmatas, pateikiamas kartu su atitinkamais biudžeto projektais, ir jų paskirstymą, tinkamai atsižvelgiant į EURI reglamente ir, kai tinkama, susijusiuose sektoriniuose teisės aktuose išdėstytus apribojimus ir sąlygas.

44.

Europos Parlamentas ir Taryba prie Sąjungos bendrojo biudžeto kaip priedą pridės dokumentą, kuriame pateikiamos visos biudžeto eilutės, į kurias įrašomos asignuotosios pajamos pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę. Be to, jie pasinaudos biudžeto struktūra, kad įtrauktų asignuotąsias pajamas pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę, ir visų pirma biudžeto pastabas, siekiant deramai kontroliuoti tų pajamų naudojimą. Pagal Finansinio reglamento 22 straipsnį, Europos Parlamentas ir Taryba į išlaidų suvestinę įtrauks pastabas, įskaitant bendras pastabas, kuriose nurodoma, į kurias biudžeto eilutes galima įrašyti asignavimus, atitinkančius remiantis EURI reglamentu skirtas pajamas, ir nurodomos atitinkamos sumos. Komisija, vykdydama savo pareigas dėl asignuotųjų pajamų įgyvendinimo, įsipareigoja deramai atsižvelgti į tokias pastabas.

45.

Institucijos susitaria rengti specialius tarpinstitucinius posėdžius atitinkamu lygmeniu, siekiant įvertinti išorės asignuotųjų pajamų pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę esamą padėtį ir perspektyvą. Tie posėdžiai bus rengiami ne rečiau kaip tris kartus per finansinius metus prieš pat trilogus biudžeto klausimais ar iškart po jų. Be to, vienai institucijai pateikus pagrįstą prašymą, Institucijos susitinka ad hoc pagrindu. Europos Parlamentas ir Taryba gali bet kuriuo metu raštu pateikti pastabų dėl išorės asignuotųjų pajamų vykdymo. Komisija įsipareigoja deramai atsižvelgti į visas Europos Parlamento ir Tarybos pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Tuose posėdžiuose gali būti svarstomi dideli Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės išlaidų nukrypimai, laikantis 46 punkto.

46.

Komisija pateikia išsamią informaciją apie bet kokį nukrypimą nuo jos pradinių prognozių prieš specialų tarpinstitucinį posėdį, kaip nurodyta 45 punkte, ir ad hoc pagrindu – didelio nukrypimo atveju. Nukrypimas nuo prognozuojamų Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės išlaidų yra laikomas dideliu, jei konkrečiais finansiniais metais ir pagal konkrečią programą išlaidos nukrypsta nuo prognozių daugiau kaip 10 %. Didelių nukrypimų nuo pradinių prognozių atveju Institucijos aptars šį klausimą, jei Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia tokį pageidavimą per dvi savaites nuo pranešimo apie tokį didelį nukrypimą. Institucijos kartu įvertins atitinkamą klausimą, kad per tris savaites nuo prašymo surengti posėdį būtų rastas bendras sutarimas. Komisija kuo atidžiausiai atsižvelgs į visas gautas pastabas. Komisija įsipareigoja nepriimti jokio sprendimo, kol nebus užbaigti svarstymai arba pasibaigs trijų savaičių laikotarpis. Pastaruoju atveju Komisija tinkamai pagrindžia savo sprendimą. Skubos atveju Institucijos gali susitarti sutrumpinti terminus viena savaite.

Pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę suteiktos paskolos

47.

Kad būtų užtikrintas visapusiškas informavimas, skaidrumas ir matomumas, susiję su Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės paskolų komponentu, Komisija pateiks išsamią informaciją apie valstybėms narėms pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę suteiktas paskolas, kartu pateikdama sąmatų projektus, ypatingą dėmesį skirdama neskelbtinai informacijai, kuri yra saugoma.

48.

Informacija apie pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę suteiktas paskolas bus nurodyta biudžete laikantis Finansinio reglamento 52 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytų reikalavimų, ir į jį taip pat bus įtrauktas to punkto iii papunktyje nurodytas priedas.

(1)  1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles (OL L 124, 1971 6 8, p. 1).

(2)  Įvairius etapus sudaro: einamųjų finansinių metų biudžetas (įskaitant priimtus taisomuosius biudžetus), pradinis biudžeto projektas, Tarybos pozicija dėl biudžeto projekto, Europos Parlamento pakeitimai dėl Tarybos pozicijos ir Komisijos pateikti taisomieji raštai (jeigu jų dar visiškai nepatvirtino Institucijos).

(3)  Techniniu požiūriu nebediskutuotina laikoma biudžeto eilutė – eilutė, dėl kurios nekyla Europos Parlamento ir Tarybos tarpusavio nesutarimų ir dėl kurios nebuvo pateiktas taisomasis raštas.

(4)  Kai Komisija pateikia pasiūlymą dėl Tarybos akto pagal SESV 122 straipsnį, kuris gali daryti apčiuopiamą poveikį biudžetui, taikoma procedūra, nustatyta 2020 m. gruodžio 16 d. bendroje Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracijoje dėl naujų pasiūlymų, grindžiamų SESV 122 straipsniu ir galinčių daryti apčiuopiamą poveikį Sąjungos biudžetui, biudžetinio tikrinimo (OL C 444, 2020 12 22, p. 5).


II PRIEDAS

TARPINSTITUCINIS BENDRADARBIAVIMAS RENGIANT VEIKSMŲ GAIRES DĖL NAUJŲ NUOSAVŲ IŠTEKLIŲ NUSTATYMO

Preambulė

A.

Institucijos yra įsipareigojusios sąžiningai ir skaidriai bendradarbiauti ir dirbti įgyvendindamos veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo 2021–2027 m. DFP laikotarpiu.

B.

Institucijos pripažįsta Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės konteksto, kuriame turėtų būti nustatyti nauji nuosavi ištekliai, svarbą.

C.

Siekiant vienintelio tikslo – reaguoti į COVID-19 krizės padarinius, Komisijai pagal Sprendimo dėl nuosavų išteklių 5 straipsnio 1 dalį bus suteikti įgaliojimai Sąjungos vardu skolintis lėšas kapitalo rinkose neviršijant 750 000 mln. EUR 2018 m. kainomis, iš kurių ne daugiau kaip 390 000 mln. EUR 2018 m. kainomis gali būti panaudota išlaidoms pagal to sprendimo 5 straipsnio 1 dalies b punktą.

D.

Tokių lėšų, panaudotinų išlaidoms pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę, pagrindinės sumos grąžinimas ir susijusios mokėtinos palūkanos turės būti finansuojamos iš Sąjungos bendrojo biudžeto, be kita ko, naudojant pakankamas pajamas iš naujų nuosavų išteklių, nustatytų po 2021 m. Visi susiję įsipareigojimai bus visiškai įvykdyti ne vėliau kaip iki 2058 m. gruodžio 31 d., kaip nustatyta Sprendimo dėl nuosavų išteklių 5 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje. Mokėtinos metinės sumos priklausys nuo išleistų obligacijų išpirkimo terminų ir skolos grąžinimo strategijos, laikantis tos dalies trečioje pastraipoje nurodytos pagrindinės lėšų sumos grąžinimo ribos – 7,5 % didžiausios sumos, naudotinos to sprendimo 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytoms išlaidoms padengti.

E.

Su Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės lėšų grąžinimu susijusios Sąjungos biudžeto išlaidos neturėtų sąlygoti nepagrįsto programų išlaidų arba investicinių priemonių pagal DFP sumažinimo. Taip pat pageidautina sušvelninti valstybėms narėms nustatytų BNP pagrįstų nuosavų išteklių padidėjimą.

F.

Dėl šios priežasties ir siekdamos padidinti Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės grąžinimo plano patikimumą ir tvarumą, Institucijos stengsis nustatyti pakankamus naujus nuosavus išteklius, kad būtų padengta suma, atitinkanti numatomas išlaidas, susijusias su grąžinimu. Laikantis universalumo principo tai nereikštų, kad konkretūs nuosavi ištekliai bus skiriami arba asignuojami konkrečios rūšies išlaidoms padengti.

G.

Institucijos pripažįsta, kad nustatant naujų nuosavų išteklių krepšelį DFP turėtų būti remiamas tinkamas Sąjungos išlaidų finansavimas, kartu sumažinant nacionalinių BNP pagrįstų įnašų dalį Sąjungos metinio biudžeto finansavime. Pajamų šaltinių įvairinimas savo ruožtu galėtų padėti siekti išlaidas Sąjungos lygmeniu geriau nukreipti į prioritetines sritis ir bendras viešąsias gėrybes, pasiekiant didelį išlaidų efektyvumą palyginti su nacionalinėmis išlaidomis.

H.

Todėl nauji nuosavi ištekliai turėtų būti suderinti su Sąjungos politikos tikslais ir jais turėtų būti remiami tokie Sąjungos prioritetai kaip Europos žaliasis kursas ir prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa, taip pat jais turėtų būti prisidedama prie sąžiningo apmokestinimo ir kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu stiprinimo.

I.

Institucijos sutaria, kad geriausia būtų naujus nuosavus išteklius sukurti tokiu būdu, kad būtų galima gauti „naujų pinigų“. Be to, jos siekia mažinti biurokratiją ir naštą įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), ir piliečiams.

J.

Nauji nuosavi ištekliai turėtų atitikti paprastumo, skaidrumo, nuspėjamumo ir teisingumo kriterijus. Naujų nuosavų išteklių apskaičiavimas, perkėlimas ir kontrolė neturėtų užkrauti pernelyg didelės administracinės naštos Sąjungos institucijoms ir nacionalinėms administracijoms.

K.

Atsižvelgdamos į griežtus procedūrinius reikalavimus, taikomus naujų nuosavų išteklių nustatymui, institucijos sutaria, kad būtina nuosavų išteklių sistemos reforma turėtų būti įvykdyta atlikus nedaug Sprendimo dėl nuosavų išteklių peržiūrų.

L.

Todėl Institucijos susitaria bendradarbiauti 2021–2027 m. laikotarpiu remdamosi šiame priede išdėstytais principais, siekdamos nustatyti naujus nuosavus išteklius pagal B dalyje pateiktas veiksmų gaires ir jose nustatytas datas.

M.

Institucijos taip pat pripažįsta 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (1) nustatytų geresnės teisėkūros priemonių, visų pirma poveikio vertinimo, svarbą.

A dalis.   Įgyvendinimo principai

1.

Komisija pateiks reikiamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl naujų nuosavų išteklių ir galimų kitų naujų nuosavų išteklių, kaip nurodyta 10 punkte, laikydamasi geresnės teisėkūros principų. Šiame kontekste ji deramai atsižvelgs į Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymus. Tie pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų bus teikiami kartu su atitinkamais teisės aktais dėl nuosavų išteklių įgyvendinimo.

2.

Institucijos susitaria dėl šių pagrindinių naujų nuosavų išteklių krepšelio nustatymo principų:

a)

surinkti sumą pasitelkiant naujus nuosavus išteklius, kurios pakaktų visoms numatomoms lėšų, pasiskolintų naudoti Sprendimo dėl nuosavų išteklių 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytoms išlaidoms – pagrindinės sumos grąžinimo išlaidoms ir palūkanų išlaidoms – padengti, kartu laikantis universalumo principo. Pajamos iš nuosavų išteklių, viršijančios grąžinimo poreikį, toliau naudojamos Sąjungos biudžetui finansuoti kaip bendrosios pajamos pagal universalumo principą;

b)

siekti, kad dėl išlaidų, kurios padengia Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės finansavimo išlaidas, nesumažėtų išlaidos Sąjungos programoms ir fondams;

c)

suderinti nuosavus išteklius su Sąjungos prioritetais, pavyzdžiui, kova su klimato kaita, žiedine ekonomika, prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusia Europa, ir prisidėti prie sąžiningo apmokestinimo bei kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu stiprinimo;

d)

laikytis paprastumo, skaidrumo ir sąžiningumo kriterijų;

e)

užtikrinti pajamų srauto stabilumą ir nuspėjamumą;

f)

neužkrauti pernelyg didelės administracinės naštos Sąjungos institucijoms ir nacionaliniams administratoriams;

g)

pageidautina gauti papildomų „naujų“ pajamų;

h)

be to, siekti mažinti biurokratiją ir naštą įmonėms, visų pirma MVĮ, ir piliečiams.

3.

Europos Parlamentas ir Taryba, nepagrįstai nedelsdami ir laikydamiesi savo vidaus procedūrų, išnagrinės bei aptars 1 punkte nurodytus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir imsis tolesnių veiksmų dėl jų, kad būtų lengviau greitai priimti sprendimą. Komisijai pateikus pasiūlymus, Europos Parlamento nariai ir Tarybos atstovai svarstymų metu susitiks dalyvaujant Komisijos atstovams, kad informuotų vieni kitus apie atitinkamą padėtį. Be to, Institucijos pradės nuolatinį dialogą, kad įvertintų pažangą, padarytą įgyvendinant veiksmų gaires.

B dalis.   Veiksmų gairės dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo

Pirmas etapas: 2021 m.

4.

Visų pirma bus nustatyta ir nuo 2021 m. sausio 1 d. pradėta taikyti nauja nuosavų išteklių rūšis, sudaryta iš dalies pajamų, gautų iš nacionalinių įnašų, apskaičiuotų remiantis neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų svoriu, kaip nustatyta Sprendime dėl nuosavų išteklių. Planuojama, kad tas sprendimas įsigalios 2021 m. sausio mėn., jei jį patvirtins valstybės narės, vadovaudamosi atitinkamomis jų konstitucinėmis nuostatomis.

5.

Komisija paspartins darbą ir, atsižvelgdama į 2020 m. pradėtus poveikio vertinimus, ne vėliau kaip 2021 m. birželio mėn. šiuo pagrindu pateiks pasiūlymus dėl pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo ir dėl skaitmeninio mokesčio, kartu pateikdama pasiūlymą nustatyti naujus nuosavus išteklius, kad juos būtų galima nustatyti ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 1 d.

6.

2021 m. pavasarį Komisija peržiūrės ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, įskaitant galimą jos išplėtimą apimant aviaciją ir jūrų transportą. Ne vėliau kaip 2021 m. birželio mėn. ji pasiūlys nuosavus išteklius, pagrįstus ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema.

7.

Institucijos sutaria, kad pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmas ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema yra tarpusavyje susiję teminiu požiūriu ir todėl būtų pagrįsta juos aptarti vadovaujantis tais pačiais principais.

Antras etapas: 2022 m. ir 2023 m.

8.

Laikantis pagal Sutartis taikytinų procedūrų, jei valstybės narės patvirtins vadovaudamosi jų atitinkamomis konstitucinėmis nuostatomis, šiuos naujus nuosavus išteklius numatoma nustatyti ne vėliau kaip 2023 m. sausio 1 d.

9.

Taryba apsvarstys šių naujų nuosavų išteklių klausimą ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 1 d., kad juos būtų galima nustatyti ne vėliau kaip 2023 m. sausio 1 d.

Trečias etapas: 2024–2026 m.

10.

Komisija, remdamasi poveikio vertinimais, pasiūlys papildomų naujų nuosavų išteklių, kurie galėtų apimti finansinių sandorių mokestį ir finansinį įnašą, susijusį su įmonių sektoriumi, arba naują bendrą pelno mokesčio bazę. Komisija turi stengtis pateikti pasiūlymą ne vėliau kaip 2024 m. birželio mėn.

11.

Laikantis pagal Sutartis taikytinų procedūrų, jei valstybės narės patvirtins vadovaudamosi jų atitinkamomis konstitucinėmis nuostatomis, tokie papildomi nauji nuosavi ištekliai turėtų būti nustatyti ne vėliau kaip 2026 m. sausio 1 d.

12.

Taryba apsvarstys šių naujų nuosavų išteklių klausimą ne vėliau kaip iki 2025 m. liepos 1 d., kad juos būtų galima nustatyti ne vėliau kaip 2026 m. sausio 1 d.

(1)  2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).