2020 12 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 414/1

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2020/2006

2020 m. gruodžio 8 d.

dėl tam tikrų žuvų išteklių 2020 m. žvejybos kvotų sumažinimo atsižvelgiant į ankstesniais metais viršytas kitų išteklių žvejybos kvotas, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1247

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantį reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantį reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (1), ypač į jo 105 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis,

kadangi:

(1)	2019 m. žvejybos kvotos nustatytos Tarybos reglamentuose (ES) 2018/1628 (2), (ES) 2018/2025 (3), (ES) 2018/2058 (4) ir (ES) 2019/124 (5);

(2)	2020 m. žvejybos kvotos nustatytos Tarybos reglamentuose (ES) 2018/2025, (ES) 2019/1838 (6), (ES) 2019/2236 (7) ir (ES) 2020/123 (8);

(3)	remiantis Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 1 dalimi, kai Komisija nustato, kad valstybė narė viršijo jai skirtas žvejybos kvotas, ji turi perviršį išskaityti iš būsimų tos valstybės narės žvejybos kvotų;

(4)	Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/1247 (9) sumažintos tam tikrų žuvų išteklių 2020 m. žvejybos kvotos atsižvelgiant į ankstesniais metais viršytas žvejybos kvotas;

(5)	tačiau tam tikrų valstybių narių, t. y. Danijos, Ispanijos ir Prancūzijos, tam tikras išskaitytinas kiekis negalėjo būti išskaitytas pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/1247 iš peržvejotų išteklių kvotų, nes tokių išteklių kvotų tos valstybės narės 2020 m. neturėjo;

(6)

Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu peržvejotų išteklių kvotos perviršio išskaityti kitais metais po metų, kuriais viršyta kvota, negalima, nes atitinkama valstybė narė tų išteklių kvotos neturi, tas perviršis gali būti išskaitytas iš kitų tame pačiame geografiniame rajone žvejojamų arba tokios pačios komercinės vertės išteklių kvotų, pasikonsultavus su atitinkamomis valstybėmis narėmis. Remiantis Komisijos komunikatu 2012/C 72/07, kuriame pateikiamos Išskaitymo iš kvotų pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 (10) 105 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis gairės (toliau – gairės), pageidautina, kad tas perviršis kitais metais arba per kelerius ateinančius metus būtų išskaitomas iš to paties laivyno, kuris viršijo kvotą, žvejojamų išteklių kvotų;

(7)	su atitinkamomis valstybėmis narėmis konsultuotasi dėl tam tikro kiekio išskaitymo iš kitų nei peržvejotieji išteklių kvotų;

(8)

be to, pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/1247 numatytas tam tikras išskaitytinas kiekis viršija turimą patikslintą 2020 m. kvotą, todėl viso reikiamo kiekio tais metais išskaityti neįmanoma. Remiantis gairėmis, likusius kiekius reikėtų išskaityti iš vėlesnių metų patikslintų kvotų, kol bus kompensuotas visas kiekis, kuriuo viršytos kvotos;

(9)

be to, už žvejybą atsakingos Ispanijos valdžios institucijos nustatė, kad 2019 m. sužvejotų didžiaakių tunų išteklių (BET/ATLANT) peržvejojimo Atlanto vandenyne skaičiavimuose naudoti duomenys buvo neteisingi ir kad jų kvota faktiškai viršyta mažesniu kiekiu nei tas, į kurį atsižvelgta Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/1247 nustatant išskaitytiną kiekį. Todėl turėtų būti patikslinti laimikio duomenys, panaudotas kvotos kiekis, kiekiai, kuriais viršytos kvotos, ir kiekis, išskaitytinas iš 2020 m. Ispanijai skirtos didžiaakių tunų Atlanto vandenyne kvotos, nustatytos Įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/1247;

(10)

2019 m. Portugalija viršijo ilgapelekių tunų Atlanto vandenyne į šiaurę nuo 5° šiaurės platumos (ALB/AN05N) kvotą. 2020 m. liepos 14 d. Portugalija paprašė likusį išskaitytiną kiekį paskirstyti per dvejus metus. Pagal gairių 3 punkto c papunktį išskaitytiną kiekį galima leisti paskirstyti per dvejus ar daugiau metų, jei tai numatyta specialiose tarptautinėse taisyklėse (pavyzdžiui, regioninių žvejybos valdymo organizacijų taisyklėse), susijusiose su viršyto atitinkamų išteklių kiekio kompensavimu. Atsižvelgiant į Portugalijos pateiktą informaciją ir į tai, kad Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos Papildomos rekomendacijos 16–06 dėl daugiametės Šiaurės Atlanto ilgapelekių tunų išteklių apsaugos ir valdymo programos (11) 7 dalyje nustatyta, kad bet koks susitariančiosios šalies 2019 m. metinės kvotos arba laimikio limito perviršis turi būti atimamas iš atitinkamos kvotos arba laimikio limito tikslinamais 2021 metais arba iki tų metų, išskaitytinas kiekis, įskaitant kiekį, susidariusį pritaikius atitinkamus daugiklius, gali būti vienodai paskirstytas per dvejus metus. Todėl kiekis, išskaitytinas iš 2020 m. kvotos, nustatytos Įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/1247, turėtų būti patikslintas;

(11)	vėliau gali būti padaryta atnaujinimų ar pataisymų, jei bus nustatyta, kad šiais ar ankstesniais metais valstybės narės padarė klaidų ar praleidimų pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 straipsnį deklaruotuose laimikio duomenyse arba pateikė neteisingus duomenis;

(12)	todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1247 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentuose (ES) 2018/2025, (ES) 2019/1838, (ES) 2019/2236 ir (ES) 2020/123 nustatytos 2020 m. žvejybos kvotos, nurodytos šio reglamento I priede, sumažinamos – iš jų išskaitomas tame priede nustatytas alternatyvių išteklių kiekis.

2 straipsnis

Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1247 iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. gruodžio 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2) 2018 m. spalio 30 d. Tarybos reglamentas (ES) 2018/1628, kuriuo nustatomos 2019 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės ir iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 2018/120 nuostatos dėl tam tikrų žvejybos galimybių kituose vandenyse (OL L 272, 2018 10 31, p. 1).

(3) 2018 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES) 2018/2025, kuriuo 2019 ir 2020 m. Sąjungos žvejybos laivams nustatomos tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės (OL L 325, 2018 12 20, p. 7).

(4) 2018 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES) 2018/2058, kuriuo nustatomos 2019 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių Juodojoje jūroje žvejybos galimybės (OL L 329, 2018 12 27, p. 8).

(5) 2019 m. sausio 30 d. Tarybos reglamentas (ES) 2019/124, kuriuo 2019 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams (OL L 29, 2019 1 31, p. 1).

(6) 2019 m. spalio 30 d. Tarybos reglamentas (ES) 2019/1838, kuriuo nustatomos 2020 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės ir iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 2019/124 nuostatos susijusios su tam tikromis žvejybos galimybėmis kituose vandenyse (OL L 281, 2019 10 31, p. 1).

(7) 2019 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (ES) 2019/2236, kuriuo nustatomos 2020 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Viduržemio ir Juodojoje jūrose (OL L 336, 2019 12 30, p. 14).

(8) 2020 m. sausio 27 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/123, kuriuo 2020 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams (OL L 25, 2020 1 30, p. 1).

(9) 2020 m. rugsėjo 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1247 dėl tam tikrų žuvų išteklių 2020 m. žvejybos kvotų sumažinimo atsižvelgiant į ankstesniais metais viršytas žvejybos kvotas (OL L 288, 2020 9 3, p. 21).

(10) Komisijos komunikatas „Išskaitymo iš kvotų pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis gairės“ (2012/C 72/07) (OL C 72, 2012 3 10, p. 27).

(11) https://www.iccat.int/Documents/Recs/compendiopdf-e/2016-06-e.pdf

I PRIEDAS

2020 M. IŠSKAITYMAI IŠ ALTERNATYVIŲ IŠTEKLIŲ ŽVEJYBOS KVOTŲ

PERŽVEJOTI IŠTEKLIAI

ALTERNATYVŪS IŠTEKLIAI

Valstybė narė

Rūšies kodas

Rajono kodas

Rūšies pavadinimas

Rajono pavadinimas

Kiekis, kurio negalima išskaityti iš peržvejotų išteklių 2020 m. žvejybos kvotos (kilogramais)

Valstybė narė

Rūšies kodas

Rajono kodas

Rūšies pavadinimas

Rajono pavadinimas

Kiekis, išskaitytinas iš alternatyvių išteklių 2020 m. žvejybos kvotos (kilogramais)

POK

1N2AB.

Ledjūrio menkės

1 ir 2 parajonių Norvegijos vandenys

33 968

HER

1/2-

Atlantinės silkės

1 ir 2 parajonių Sąjungos, Farerų Salų, Norvegijos ir tarptautiniai vandenys

33 968

GHL

1N2AB.

Juodieji paltusai

1 ir 2 parajonių Norvegijos vandenys

18 338

REB

1N2AB.

Paprastieji jūriniai ešeriai

1 ir 2 parajonių Norvegijos vandenys

18 338

OTH

1N2AB.

Kitos rūšys

1 ir 2 parajonių Norvegijos vandenys

3 895

REB

1N2AB.

Paprastieji jūriniai ešeriai

1 ir 2 parajonių Norvegijos vandenys

3 895

POK

1N2AB.

Ledjūrio menkės

1 ir 2 parajonių Norvegijos vandenys

2 607

REB

1N2AB.

Paprastieji jūriniai ešeriai

1 ir 2 parajonių Norvegijos vandenys

2 607

SWO

AS05N

Paprastosios durklažuvės

Atlanto vandenynas į pietus nuo 5° šiaurės platumos

3 500

ALB

AS05N

Ilgapelekiai tunai

Atlanto vandenynas į pietus nuo 5° šiaurės platumos

3 500

II PRIEDAS

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/1247 priedas pakeičiamas taip:

„PRIEDAS

2020 M. IŠSKAITYMAI IŠ PERŽVEJOTŲ IŠTEKLIŲ ŽVEJYBOS KVOTŲ

Valstybė narė	Rūšies kodas	Rajono kodas	Rūšies pavadinimas	Rajono pavadinimas	Pradinė 2019 m. kvota (kilogramais)	2019 m. leidžiamas iškrauti kiekis (bendras patikslintas kiekis kilogramais) (1)	Bendras 2019 m. laimikis (kilogramais)	Panaudotas kvotos kiekis, palyginti su leidžiamu iškrauti kiekiu	Žvejybos kvotos perviršis, palyginti su leidžiamu iškrauti kiekiu (kilogramais)	Daugiklis (2)	Papildomas daugiklis (3) (4)	Išskaitytino kiekio likutis iš ankstesnių metų (5)(kilogramais)	Iš 2020 (6) ir vėlesnių metų žvejybos kvotų išskaitytinas kiekis (kilogramais)	Iš peržvejotų išteklių 2020 m. žvejybos kvotų išskaitytinas kiekis (7) (kilogramais)	Iš alternatyvių išteklių 2020 m. žvejybos kvotų išskaitytinas kiekis (kilogramais)	Iš 2021 m. ir vėlesnių metų žvejybos kvotų išskaitytinas kiekis (kilogramais)
DE	HER	4AB.	Atlantinės silkės	4 parajonio į šiaurę nuo 53° 30′ šiaurės platumos Sąjungos ir Norvegijos vandenys	39 404 000	25 460 900	27 182 070	106,76 %	1 721 170	/	/	/	1 721 170	1 721 170	/	/
DE	MAC	2CX14-	Atlantinės skumbrės	3a kvadratas ir 4 parajonis; 2a, 3b, 3c kvadratų ir 22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys	441 000	14 859 024	15 542 581	104,60 %	683 557	/	/	/	683 557	683 557	/	/
DK	MAC	2CX14-	Atlantinės skumbrės	6, 7 parajoniai, 8a, 8b, 8d ir 8e kvadratai; 5b kvadrato Sąjungos ir tarptautiniai vandenys; 2a kvadrato, 12 ir 14 parajonių tarptautiniai vandenys	/	2 688 463	2 693 920	100,20 %	5 457	/	/	/	5 457	5 457	/	/
DK	MAC	2A34.	Atlantinės skumbrės	3a kvadratas ir 4 parajonis; 2a, 3b, 3c kvadratų ir 22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys	14 480 000	13 330 744	14 022 305	105,19 %	691 561	/	/	/	691 561	691 561	/	/
DK	MAC	2A4A-N	Atlantinės skumbrės	2a ir 4a kvadratų Norvegijos vandenys	10 242 000	10 252 106	11 197 228	109,22 %	945 122	/	/	/	945 122	945 122	/	/
DK	POK	1N2AB.	Ledjūrio menkės	1 ir 2 parajonių Norvegijos vandenys	/	17 000	50 968	299,81 %	33 968	1,00	/	/	33 968	/	33 968	/
ES	BET	ATLANT	Didžiaakiai tunai	Atlanto vandenynas	9 415 300	8 941 151	9 090 055	101,67 %	148 904	/	C (8)	/	148 904	148 904	/	/
ES	COD	1/2B.	Atlantinės menkės	1 parajonis ir 2b kvadratas	11 562 000	8 455 844	8 463 118	100,09 %	7 274	/	/	/	7 274	7 274	/	/
ES	GHL	1N2AB.	Juodieji paltusai	1 ir 2 parajonių Norvegijos vandenys	/	2 000	14 225	711,25 %	12 225	1,00	A	/	18 338	/	18 338	/
ES	OTH	1N2AB.	Kitos rūšys	1 ir 2 parajonių Norvegijos vandenys	/	31 800	35 695	112,25 %	3 895	1,00	/	/	3 895	/	3 895	/
ES	POK	1N2AB.	Ledjūrio menkės	1 ir 2 parajonių Norvegijos vandenys	/	196 000	198 607	101,33 %	2 607	/	/	/	2 607	/	2 607	/
ES	RED	N3LN.	Paprastieji jūriniai ešeriai	NAFO 3LN zona	/	515 100	517 806	100,53 %	2 706	/	/	/	2 706	2 706	/	/
ES	RJU	9-C.	Marmurinės rombinės rajos	9 parajonio Sąjungos vandenys	15 000	15 000	15 511	103,41 %	511 (9)	Netaikoma	Netaikoma	2 067	2 067	0	/	2 067
FR	BET	ATLANT	Didžiaakiai tunai	Atlanto vandenynas	4 167 700	4 167 700	4 687 551	112,47 %	519 851	1,20	C	/	883 747	883 747	/	/
FR	RJE	7FG.	Šlakuotosios rajos	7f ir 7g kvadratų Sąjungos vandenys	79 000	90 399	91 485	101,20 %	1 086	/	/	/	1 086	1 086	/	/
FR	RJU	7DE.	Marmurinės rombinės rajos	7d ir 7e kvadratų Sąjungos vandenys	103 000	168 000	177 718	105,78 %	9 718	/	/	/	9 718	9 718	/	/
FR	SWO	AS05N	Paprastosios durklažuvės	Atlanto vandenynas į pietus nuo 5° šiaurės platumos	/	/	3 500	Netaikoma	3 500	/	/	/	3 500	/	3 500	/
GB	COD	N1GL14	Atlantinės menkės	NAFO 1F kvadrato Grenlandijos vandenys ir 5, 12 ir 14 parajonių Grenlandijos vandenys	364 000	353 500	353 500	100 %	0	/	/	4 167	4 167	4 167	/	/
GB	HER	4AB.	Atlantinės silkės	4 parajonio į šiaurę nuo 53° 30′ šiaurės platumos Sąjungos ir Norvegijos vandenys	55 583 000	62 320 196	62 607 628	100,46 %	287 432	/	/	/	287 432	287 432	/	/
GB	MAC	2CX14-	Atlantinės skumbrės	6, 7 parajoniai, 8a, 8b, 8d ir 8e kvadratai; 5b kvadrato Sąjungos ir tarptautiniai vandenys; 2a kvadrato, 12 ir 14 parajonių tarptautiniai vandenys	152 115 000	145 768 635	154 072 694	105,70 %	8 304 059	/	A (8)	/	8 304 059	8 304 059	/	/
GB	RJU	7DE.	Marmurinės rombinės rajos	7d ir 7e kvadratų Sąjungos vandenys	58 000	61 200	63 133	103,16 %	1 933	/	/	/	1 933	1 933	/	/
EL	BFT	AE45WM	Paprastieji tunai	Atlanto vandenynas į rytus nuo 45° vakarų ilgumos ir Viduržemio jūra	285 110	304 110	312 690	102,82 %	8 580	/	C (8)	/	8 580	8 580	/	/
IE	ALB	AN05N	Ilgapelekiai tunai	Atlanto vandenynas į šiaurę nuo 5° šiaurės platumos	2 854 300	3 115 420	3 213 170	103,14 %	97 750	/	C (8)	/	97 750	97 750	/	/
NL	HER	4CXB7D	Atlantinės silkės	4c, 7d kvadratai, išskyrus Blakvoterio išteklius	18 162 000	19 497 305	19 512 481	100,08 %	15 176	/	/	/	15 176	15 176	/	/
NL	MAC	2A34.	Atlantinės skumbrės	3a kvadratas ir 4 parajonis; 2a, 3b, 3c kvadratų ir 22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys	1 342 000	1 494 000	2 012 324	134,69 %	518 324	1,40	/	/	725 654	725 654	/	/
PT	ALB	AN05N	Ilgapelekiai tunai	Atlanto vandenynas į šiaurę nuo 5° šiaurės platumos	1 994 200	1 794 200	2 463 161	137,28 %	668 961	1,40	C	/	1 271 026	635 513 (10)	/	635 513 (10)
PT	ALF	3X14-	Paprastieji beriksai	3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys	164 000	149 034	156 756	105,18 %	7 722	/	A (8)	/	7 722	7 722	/	/
PT	BUM	ATLANT	Atlantiniai marlinai	Atlanto vandenynas	50 440	7 076	18 016	254,61 %	10 940	1,00	A	/	16 410	16 410	/	/
PT	RJU	9-C.	Marmurinės rombinės rajos	9 parajonio Sąjungos vandenys	15 000	21 705	24 589	113,29 %	2 884	1,00	/	/	2 884	2 884	/	/
PT	SWO	AN05N	Paprastosios durklažuvės	Atlanto vandenynas į šiaurę nuo 5° šiaurės platumos	1 010 390	2 410 390	2 414 333	100,16 %	3 943	/	/	/	3 943	3 943	/	/
SE	MAC	2A34.	Atlantinės skumbrės	3a kvadratas ir 4 parajonis; 2a, 3b, 3c kvadratų ir 22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys	4 034 000	2 945 203	3 075 839	104,44 %	130 636	/	/	/	130 636	130 636	/	/

“

(1) Valstybėms narėms pagal atitinkamus žvejybos galimybių reglamentus skirtos žvejybos kvotos, atsižvelgus į pasikeitimą žvejybos galimybėmis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (OL L 354, 2013 12 28, p. 22) 16 straipsnio 8 dalį, kvotų iš 2018 m. į 2019 m. perkėlimą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96 (OL L 115, 1996 5 9, p. 3) 4 straipsnio 2 dalį ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį arba žvejybos galimybių perskirstymą ir išskaitymą pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 ir 105 straipsnius.

(2) Kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 2 dalyje. Visais atvejais, kai perviršis yra ne didesnis nei 100 tonų, išskaitytinas kiekis lygus perviršiui, padaugintam iš 1,00.

(3) Kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 3 dalyje, su sąlyga, kad perviršis yra didesnis nei 10 %.

(4) Raidė „A“ reiškia, kad dėl 2017, 2018 ir 2019 m. iš eilės viršytų kvotų taikytas papildomas 1,5 daugiklis. Raidė „C“ reiškia, kad taikytas papildomas 1,5 daugiklis, nes ištekliams taikomas daugiametis planas.

(5) Iš ankstesnių metų likęs kiekis.

(6) 2020 m. išskaitytinas kiekis.

(7) 2020 m. išskaitytinas kiekis, kurį būtų galima išskaityti atsižvelgiant į 2020 m. rugsėjo 10 d. turimą kvotą.

(8) Papildomas daugiklis netaikomas, nes perviršis yra ne didesnis nei 10 % leidžiamo iškrauti kiekio.

(9) Į mažesnius už vieną toną kiekius neatsižvelgiama.

(10) Portugalijos prašymu 2020 m. likęs neišskaitytas 1 271 026 kg kiekis bus vienodai paskirstytas per dvejus metus (2020 ir 2021 m.).

2020 12 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 414/19

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2020/2009

2020 m. birželio 22 d.

kuriame pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų pateikiamos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl paviršių apdorojimo organiniais tirpikliais, įskaitant medienos ir medienos produktų konservavimą naudojant chemines medžiagas

(pranešta dokumentu Nr. C(2020) 4050)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (1), ypač į jos 13 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadomis remiamasi nustatant leidimų sąlygas įrenginiams, kuriems taikomas Direktyvos 2010/75/ES II skyrius, ir kompetentingos valdžios institucijos turėtų nustatyti tokias išmetamųjų teršalų ribines vertes, kuriomis būtų užtikrinama, kad įprastinėmis eksploatacijos sąlygomis išmetamas teršalų kiekis neviršytų GPGB išvadose nurodyto su geriausiais prieinamais gamybos būdais siejamo išmetamųjų teršalų kiekio;

(2)

2011 m. gegužės 16 d. Komisijos sprendimu (2) įsteigtas valstybių narių, atitinkamų pramonės sektorių ir aplinkos apsaugos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų atstovų forumas 2019 m. lapkričio 18 d. pateikė Komisijai savo nuomonę apie pasiūlyto GPGB informacinio dokumento dėl paviršių apdorojimo organiniais tirpikliais, įskaitant medienos ir medienos produktų konservavimą naudojant chemines medžiagas, turinį. Ta nuomonė yra viešai prieinama;

(3)	svarbiausias to GPGB informacinio dokumento elementas yra šio sprendimo priede išdėstytos GPGB išvados;

(4)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2010/75/ES 75 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Priimamos priede pateiktos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl paviršių apdorojimo organiniais tirpikliais, įskaitant medienos ir medienos produktų konservavimą naudojant chemines medžiagas.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2020 m. birželio 22 d.

Komisijos vardu

Virginijus SINKEVIČIUS

Komisijos narys

(1) OL L 334, 2010 12 17, p. 17.

(2) 2011 m. gegužės 16 d. Komisijos sprendimas, kuriuo pagal Direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų 13 straipsnį sukuriamas keitimosi informacija forumas (OL C 146, 2011 5 17, p. 3).

PRIEDAS

Geriausių prieinamų gamybos būdų (gpgb) išvados dėl paviršių apdorojimo organiniais tirpikliais, įskaitant medienos ir medienos produktų konservavimą naudojant chemines medžiagas

TAIKYMO SRITIS

Šios GPGB išvados skirtos šiai Direktyvos 2010/75/ES I priede nurodytai veiklai:

6.7:

naudojant organinius tirpiklius atliekamam medžiagų, daiktų arba gaminių paviršiaus apdorojimui – taurinimui, marginimui, dengimui, riebalų šalinimui, atspariu vandeniui darymui, klijavimui, dažymui, valymui arba impregnavimui, kai organinio tirpiklio suvartojimo pajėgumas didesnis kaip 150 kg per valandą arba didesnis kaip 200 tonų per metus;

6.10:

medienos ir medienos produktų konservavimui naudojant chemines medžiagas, kai gamybos pajėgumas didesnis nei 75 m3 per dieną, išskyrus vien tik apdorojimą siekiant apsaugoti medieną nuo balanos dėmės;

6.11:

nepriklausomai atliekamam nuotekų, kurioms netaikoma Direktyva 91/271/EEB, valymui, jei pagrindinės teršalų apkrovos šaltinis yra Direktyvos 2010/75/ES I priedo 6.7 arba 6.10 punkte nurodyta veikla.

Šios GPGB išvados taip pat taikomos kombinuotajam įvairios kilmės nuotekų valymui, jei pagrindinės teršalų apkrovos šaltinis yra Direktyvos 2010/75/ES I priedo 6.7 arba 6.10 punkte nurodyta veikla ir jei nuotekų valymui netaikoma Tarybos direktyva 91/271/EEB (1).

Šios GPGB išvados netaikomos:

Medžiagų, daiktų arba gaminių paviršiaus apdorojimui naudojant organinius tirpiklius:

—	tekstilės gaminių atspariais vandeniui darymui kitu būdu nei padengiant tirpiklio pagrindo ištisine plėvele. Tokiai veiklai gali būti taikomos GPGB išvados tekstilės pramonei (angl. TXT),

—	tekstilės gaminių marginimui, glitavimui ir impregnavimui. Tokiai veiklai gali būti taikomos GPGB išvados tekstilės pramonei,

—	medienos pagrindo plokščių laminavimui,

—	gumos perdirbimui,

—	dengimo mišinių, lakų, dažų, rašalo, puslaidininkių, klijų arba vaistinių preparatų gamybai,

—

vietoje kurą deginantiems įrenginiams, išskyrus tuos atvejus, kai generuojamos karštos dujos, skirtos tiesioginio sąlyčio kaitinimui, džiovinimui arba kitokiam objektų arba medžiagų apdorojimui. Tokiai veiklai gali būti taikomos GPGB išvados dėl didelių kurą deginančių įrenginių (angl. LCP) arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2015/2193/ES (2).

Medienos ir medienos produktų konservavimui naudojant chemines medžiagas:

—	medienos ir medienos produktų cheminiam modifikavimui ir hidrofobizavimui (pvz., naudojant dervas),

—	medienos ir medienos produktų apdorojimui siekiant apsaugoti medieną nuo balanos dėmės;

—	medienos ir medienos produktų apdorojimui naudojant amoniaką,

—	vietoje kurą deginantiems įrenginiams. Tokiai veiklai gali būti taikomos GPGB išvados dėl didelių kurą deginančių įrenginių arba Direktyva 2015/2193/ES.

Kitos GPBG išvados ir informaciniai dokumentai, kurie gali būti aktualūs vykdant veiklą, kuriai taikomos šios GPGB išvados:

—	ekonominiai klausimai ir poveikis aplinkos terpėms (angl. ECM),

—	iš saugyklų išmetami teršalai (angl. EFS),

—	energijos vartojimo efektyvumas (angl. ENE),

—	atliekų apdorojimas (angl. WT),

—	dideli kurą deginantys įrenginiai (angl. LCP),

—	metalų ir plastikų paviršių apdorojimas (angl. STM),

—	iš įrenginių, kuriems taikoma Direktyva dėl pramoninių išmetamų teršalų (toliau – PITD), į orą išmetamų teršalų ir į vandenį išleidžiamų teršalų stebėsena (angl. ROM).

APIBRĖŽTYS

Šiose GPGB išvadose vartojamų terminų apibrėžtys:

Bendrieji terminai

Vartojamas terminas

Apibrėžtis

Bazinė danga

Dažai, kuriais padengus pagrindą suteikiama spalva ir efektas (pvz., metališkumo, perlamutro).

Išleidimas partijomis

Tam tikro apriboto vandens kiekio išleidimas.

Skaidrioji danga

Dengimo medžiaga, kuria padengus pagrindą susidaro kieta permatoma plėvelė, pasižyminti apsauginėmis, dekoratyvinėmis arba specialiomis techninėmis savybėmis.

Kombinuotoji linija

Karštojo galvanizavimo ir ritininių metalo juostų dengimo derinimas toje pačioje perdirbimo linijoje.

Nuolatinis matavimas

Matavimas vietoje stacionariai sumontuota automatine matavimo sistema, skirta nuolatinei išmetamųjų teršalų stebėsenai pagal standartą EN 14181.

Tiesioginis išleidimas

Išleidimas į nuotekų priimtuvą, nuotekų toliau nebeapdorojant.

Išmetamųjų teršalų faktoriai

Koeficientai, iš kurių galima padauginti žinomus duomenis, kaip antai duomenis apie įrenginį ir (arba) procesą arba našumo duomenis, ir taip įvertinti išmetamųjų teršalų kiekį.

Esamas įrenginys

Įrenginys, kuris nėra naujas įrenginys.

Neorganizuotai išmetami teršalai

Neorganizuotai išmetami teršalai, kaip apibrėžta Direktyvos 2010/75/ES 57 straipsnio 3 dalyje.

B arba C rūšies kreozotas

Kreozoto rūšys, kurių specifikacijos pateiktos standarte EN 13991.

Netiesioginis išleidimas

Išleidimas, kuris nėra tiesioginis išleidimas.

Esminis įrenginio modernizavimas

Didelis įrenginio konstrukcijos arba jame naudojamos technologijos pakeitimas, iš esmės pritaikant arba pakeičiant technologiją ir (arba) taršos mažinimo būdą (-us) ir susijusią įrangą

Naujas įrenginys

Įrenginys, kurį pirmą kartą įrengimo vietoje leista eksploatuoti paskelbus šias GPGB išvadas, arba po šių GPGB išvadų paskelbimo visiškai pakeistas įrenginys.

Išeinančios dujos

Proceso metu tam tikroje įrangos dalyje arba srityje išsiskiriančios dujos, kurios nukreipiamos, kad būtų apdorotos, arba per kaminą išleidžiamos tiesiai į orą.

Organinis junginys

Organinis junginys, kaip apibrėžta Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 44 punkte.

Organinis tirpiklis

Organinis tirpiklis, kaip apibrėžta Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 46 punkte.

Įrenginys

Visos įrenginio dalys, kuriose vykdoma Direktyvos 2010/75/ES I priedo 6.7 arba 6.10 punkte nurodyta veikla ir bet kokia kita tiesiogiai susijusi veikla, turinti poveikio vartojimui ir (arba) išmetamųjų teršalų kiekiui.

Įrenginiai gali būti nauji arba esami.

Gruntas

Dažai, sukurti taip, kad ant paruošto paviršiaus tepamas jų sluoksnis užtikrintų gerą sukibimą, apsaugotų visus po juo esančius sluoksnius ir užpildytų paviršiaus nelygumus.

Sektorius

Bet kokia paviršių apdorojimo veikla, sudaranti dalį Direktyvos 2010/75/ES I priedo 6.7 punkte nurodytos veiklos ir nurodyta šių GPGB išvadų 1 skirsnyje.

Jautrus receptorius

Specialios apsaugos reikalaujanti vieta, kaip antai:

—	gyvenamosios vietovės,

—	vietovės, kuriose vykdoma žmogaus veikla (pvz., greta esančios darbo vietos, mokyklos, dienos centrai, poilsiavietės, ligoninės ar slaugos namai).

Kietųjų medžiagų masės sąnaudos

Bendroji kietųjų medžiagų masė, kaip apibrėžta Direktyvos 2010/75/ES VII priedo 5 dalies 3 punkto a papunkčio i papunktyje.

Tirpiklis

Tirpikliu vadinamas organinis tirpiklis.

Tirpiklio sąnaudos

Bendrasis sunaudotas organinių tirpiklių kiekis, kaip apibrėžta Direktyvos 2010/75/ES VII priedo 7 dalies 3 punkto b papunktyje.

Tirpiklio pagrindo

Dažų, rašalo ar kitos dengimo medžiagos rūšis, kurios nešiklis yra tirpiklis (-iai). Medienos ir medienos produktų konservavimo atveju šiuo terminu įvardijama apdorojimo cheminių medžiagų rūšis.

Tirpiklio pagrindo mišinys

Tirpiklio pagrindo danga, kurios vienas iš dengiamųjų sluoksnių yra vandens pagrindo.

Tirpiklių masės balansas

Masės balansas, ne rečiau kaip kartą per metus nustatomas pagal Direktyvos 2010/75/ES VII priedo 7 dalį.

Paviršinės nuotekos

Žeme arba nepralaidžiais paviršiais, tokiais kaip gatvių grindiniai, sandėliavimo zonos, stogai ir pan., tekantis ir į žemę nesusigeriantis vanduo.

Bendrasis išmetamųjų teršalų kiekis

Neorganizuotai ir organizuotai išmetamų teršalų kiekių suma, kaip apibrėžta Direktyvos 2010/75/ES 57 straipsnio 4 dalyje.

Apdorojimo cheminės medžiagos

Cheminės medžiagos, naudojamos medienos ir medienos produktų konservavimui, kaip antai biocidai, atspariu vandeniui darymo cheminės medžiagos (pvz., alyvos, emulsijos) ir antipirenai. Prie jų priskiriami ir aktyviųjų medžiagų nešikliai (pvz., vanduo, tirpiklis).

Galiojantis valandos ir (arba) pusvalandžio vidurkis

Valandos ir (arba) pusvalandžio vidurkis laikomas galiojančiu, jei nebuvo atliekama techninė automatinės matavimo sistemos priežiūra ir nebuvo jokių gedimų.

Išmetamosios dujos

Direktyvos 2010/75/ES 57 straipsnio 2 punkte apibrėžtos išmetamosios dujos.

Vandens pagrindo

Dažų, rašalo ar kitos dengimo medžiagos rūšis, kurioje visas tirpiklis arba jo dalis pakeičiama vandeniu. Medienos ir medienos produktų konservavimo atveju šiuo terminu įvardijama apdorojimo cheminių medžiagų rūšis.

Medienos konservavimas

Veikla, kuria siekiama apsaugoti medieną ir medienos produktus nuo žalingo grybų, bakterijų, vabzdžių, vandens, orų ar ugnies poveikio, užtikrinti ilgalaikį struktūrinio vientisumo užkonservavimą ir padidinti medienos ir medienos produktų atsparumą.

Teršalai ir parametrai
Vartojamas terminas	Apibrėžtis
AOH	Kaip Cl kiekis išreikštų adsorbuojamųjų organinių halogenų, apimančių adsorbuojamąjį organinį chlorą, bromą ir jodą, kiekis.
CO	Anglies monoksidas.
ChDS	Cheminis deguonies suvartojimas. Deguonies kiekis, kurio reikia, kad naudojant dichromatą organinė medžiaga visiškai chemiškai oksiduotųsi į anglies dioksidą. ChDS yra organinių junginių masės koncentracijos rodiklis.
Chromo kiekis (Cr)	Kaip Cr kiekis išreikštas chromo, apimančio visus neorganinius ir organinius ištirpusius arba į daleles susijungusius chromo junginius, kiekis.
DMF	N,N-dimetilformamidas.
Dulkės	Bendras (ore skendinčių) kietųjų dalelių kiekis.
F–	Fluoridas.
Šešiavalenčio chromo kiekis (Cr(VI))	Kaip Cr(VI) kiekis išreikštas šešiavalenčio chromo, apimančio visus chromo junginius (ištirpusius arba susijungusius į daleles), kuriuose chromo oksidacijos laipsnis yra +6 , kiekis.
HOI	Angliavandenilinis rodiklis. Bendras junginių, kuriuos galima ekstrahuoti angliavandeniliniu tirpikliu (įskaitant ilgagrandžius arba šakotuosius alifatinius, aliciklinius, aromatinius angliavandenilius arba aromatinius angliavandenilius su alkilų pakaitais), kiekis.
IPA	Izopropilo alkoholis: propan-2-olis (taip pat vadinamas izopropanoliu).
Nikelio kiekis (Ni)	Kaip Ni kiekis išreikštas nikelio, apimančio visus neorganinius ir organinius ištirpusius arba į daleles susijungusius nikelio junginius, kiekis.
NOX	Suminis azoto monoksido (NO) ir azoto dioksido (NO2) kiekis, išreikštas kaip NO2 kiekis.
PAA	Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai.
BOA	Bendrasis organinės anglies kiekis, išreikštas kaip C kiekis (vandenyje).
BLOA	Bendrasis lakiosios organinės anglies kiekis, išreikštas kaip C kiekis (ore).
BSM	Bendrasis skendinčių medžiagų kiekis. Visų skendinčių kietųjų medžiagų masės koncentracija (vandenyje), išmatuota filtruojant per stiklo pluošto filtrus ir gravimetrijos būdu.
LOJ	Lakusis organinis junginys, kaip apibrėžta Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 45 punkte.
Cinko kiekis (Zn)	Kaip Zn kiekis išreikštas cinko, apimančio visus neorganinius ir organinius ištirpusius arba į daleles susijungusius cinko junginius, kiekis.

SANTRUMPOS

Šiose GPGB išvadose vartojamos santrumpos:

Santrumpa	Apibrėžtis
BPR	Biocidinių produktų reglamentas (2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo, OL L 167, 2012 6 27, p. 1).
DWI	Pagaminta tempimo ir sienelių lyginimo būdu (tam tikros rūšies skardinių gamybos būdas, taikomas metalinių pakuočių pramonėje).
AVS	Aplinkosaugos vadybos sistema.
PITD	Pramoninių išmetamų teršalų direktyva (2010/75/ES).
IR	Infraraudonoji spinduliuotė.
ASR	Apatinė sprogumo riba – žemiausia dujų arba garų koncentracija (procentais) ore, galinti sukelti ugnies pliūpsnį, jei šalia yra uždegimo šaltinis. Koncentracija, nesiekianti apatinės sprogumo ribos, yra per maža, kad sukeltų ugnį. Tokia koncentracija dar vadinama apatine degumo riba (ADR).
NES	Neįprastos eksploatacijos sąlygos.
PAOT	Paviršių apdorojimas organiniais tirpikliais.
UV	Ultravioletinė spinduliuotė.
MKChM	Medienos ir medienos produktų konservavimas naudojant chemines medžiagas.

BENDROSIOS PASTABOS

Geriausi prieinami gamybos būdai

Šiose GPGB išvadose nurodyti ir apibūdinti gamybos būdai nėra nei privalomi, nei išsamūs. Galima taikyti kitus gamybos būdus, kuriais užtikrinamas bent lygiavertis aplinkos apsaugos lygis.

Jeigu nenurodyta kitaip, šios GPGB išvados taikomos visuotinai.

Su geriausiais prieinamasis gamybos būdais siejami išmetamųjų teršalų kiekiai

Su GPGB siejami bendri ir neorganizuotai išmetamų LOJ kiekiai

Su geriausiais prieinamais gamybos būdais siejami bendri išmetamų LOJ kiekiai šiose GPGB išvadose nurodomi:

—	kaip savitasis teršalų kiekis, apskaičiuotas kaip metinis vidurkis, bendrąjį išmetamų LOJ kiekį (apskaičiuotą pagal tirpiklių masės balansą) padalijus iš konkretaus sektoriaus gamybos sąnaudų (arba našumo) parametro, arba

—	kaip procentinė tirpiklio sąnaudų dalis, apskaičiuota kaip metinis vidurkis pagal Direktyvos 2010/75/ES VII priedo 7 dalies 3 punkto b papunkčio i papunktį.

Su geriausiais prieinamais gamybos būdais siejami neorganizuotai išmetamų LOJ kiekiai šiose GPGB išvadose nurodomi kaip procentinė tirpiklio sąnaudų dalis, apskaičiuota kaip metinis vidurkis pagal Direktyvos 2010/75/ES VII priedo 7 dalies 3 punkto b papunkčio i papunktį.

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai ir orientaciniai organizuotai išmetamų teršalų kiekiai

Šiose GPGB išvadose nurodyti su geriausiais prieinamais gamybos būdais siejami išmetamųjų teršalų kiekiai ir orientaciniai organizuotai išmetamų teršalų kiekiai reiškia koncentraciją, išreikštą išmestos medžiagos mase išmetamųjų dujų tūrio vienete norminėmis sąlygomis (sausosios dujos esant 273,15 K temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui), nekoreguotą pagal sudėtyje esantį deguonį ir išreikštą mg/Nm3.

Nustatant su GPGB siejamų išmetamųjų teršalų kiekių ir orientacinių organizuotai išmetamų teršalų kiekių vidurkinimo laikotarpius, taikomos toliau pateiktos apibrėžtys.

Matavimo tipas	Vidurkinimo laikotarpis	Apibrėžtis
Nuolatinis	Paros vidurkis	Vienos paros laikotarpio vidurkis, gautas iš tinkamų valandos arba pusvalandžio vidurkių.
Periodinis	Ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis	Bent trijų vienas po kito atliktų matavimų, kurių kiekvienas yra bent 30 minučių trukmės, vidutinė vertė (3).

Su GPGB siejami į vandenį išleidžiamų teršalų kiekiai

Šiose GPGB išvadose nurodyti su geriausiais prieinamais gamybos būdais siejami į vandenį išleidžiamų teršalų kiekiai reiškia koncentraciją (išmestų medžiagų masę vandens tūrio vienete), išreikštą mg/l.

Su GPGB siejamų išmetamųjų teršalų kiekių vidurkinimo laikotarpiai reiškia vieną iš šių dviejų:

—	jei nuotekos išleidžiamos nuolat – paros vidurkius, t. y. srautui proporcingų sudėtinių ėminių 24 valandų vidutines vertes,

—	jei nuotekos išleidžiamos partijomis, išleidimo laikotarpio vidutines vertes, nustatomas imant proporcinius sudėtinius ėminius.

Jei įrodyta, kad srautas yra pakankamai stabilus, gali būti naudojami sudėtiniai lygiatarpiai ėminiai. Jei ištekančios nuotekos yra tinkamai sumaišytos ir homogeniškos, gali būti imami ir akimirkiniai ėminiai. Jei matuojamo parametro atžvilgiu ėminys yra nestabilus, imami akimirkiniai ėminiai. Visi su GPGB siejami į vandenį išleidžiamų teršalų kiekiai taikomi teršalų išleidimo iš įrenginio vietoje.

Kiti aplinkosauginio veiksmingumo lygiai

Su GPGB siejami savitieji energijos suvartojimo (energijos vartojimo efektyvumo) lygiai (su GPGB siejami aplinkosauginio veiksmingumo lygiai)

Aplinkosauginio veiksmingumo lygiai, susiję su savituoju energijos suvartojimu, nurodomi kaip metiniai vidurkiai ir apskaičiuojami pagal šią formulę:

čia:

energijos suvartojimas	:	visas įrenginio sunaudotas šilumos (pagamintos pirminių energijos šaltinių) ir elektros energijos kiekis, kaip apibrėžta efektyvaus energijos vartojimo plane (žr. 19 GPGB a punktą), išreikštas MWh/m.;
veiklos lygis	:	visas įrenginio apdorotų produktų kiekis arba įrenginio našumas, išreikštas atitinkamu matavimo vienetu, priklausančiu nuo konkretaus sektoriaus (pvz., kg/metus, m2/metus, per metus padengtų transporto priemonių skaičius).

Su GPGB siejami savitieji vandens suvartojimo lygiai (su GPGB siejami aplinkosauginio veiksmingumo lygiai)

Aplinkosauginio veiksmingumo lygiai, susiję su savituoju vandens suvartojimu, nurodomi kaip metiniai vidurkiai ir apskaičiuojami pagal šią formulę:

čia:

vandens suvartojimas	:	visas vandens kiekis, suvartotas įrenginyje vykdant veiklą, išskyrus grąžintą ir pakartotinai panaudotą vandenį bei aušinamąjį vandenį, naudojamą tiesiasrovėse aušinimo sistemose, taip pat buitinės paskirties vandenį, išreikštas l/metus arba m3/metus;
veiklos lygis	:	visas įrenginio apdorotų produktų kiekis arba įrenginio našumas, išreikštas atitinkamu matavimo vienetu, priklausančiu nuo konkretaus sektoriaus (pvz., per metus padengtas ritininių juostų plotas (m2), per metus padengtų transporto priemonių skaičius, skardinių skaičius per metus (tūkst. vnt.).

Orientaciniai kiekiai, susiję su savituoju už įrenginio vietos ribų perkeltu atliekų kiekiu

Orientaciniai kiekiai, susiję su savituoju už įrenginio vietos ribų perkeltu atliekų kiekiu, nurodomi kaip metiniai vidurkiai ir apskaičiuojami pagal šią formulę:

čia:

už įrenginio vietos ribų perkeltas atliekų kiekis	:	visas iš įrenginio už jo vietos ribų perkeltas atliekų kiekis, išreikštas kg/metus;
veiklos lygis	:	visas įrenginio apdorotų produktų kiekis arba įrenginio našumas, išreikštas per metus padengtų transporto priemonių skaičiumi.

1. GPGB IŠVADOS DĖL PAVIRŠIŲ APDOROJIMO NAUDOJANT ORGANINIUS TIRPIKLIUS

1.1. Bendrosios GPGB išvados

1.1.1. Aplinkosaugos vadybos sistemos

1 GPGB. Siekiant pagerinti bendrą aplinkosauginį veiksmingumą, GPGB yra parengti ir įgyvendinti aplinkosaugos vadybos sistemą (AVS), kuria būtų užtikrinami visi šie dalykai:

i.	vadovybės, įskaitant aukščiausiąją vadovybę, įsipareigojimas įgyvendinti veiksmingą AVS, vadovavimas jos įgyvendinimui ir atsakomybė už jos įgyvendinimą;

ii.	analizė, apimanti organizacijos veiklos aplinkybių nustatymą, suinteresuotųjų šalių poreikių ir lūkesčių išsiaiškinimą, įrenginio savybių, dėl kurių gali kilti rizika aplinkai (arba žmonių sveikatai), ir taikytinų teisinių reikalavimų, susijusių su aplinka, nustatymą;

iii.	aplinkosaugos politikos, apimančios nuolatinį įrenginio aplinkosauginio veiksmingumo gerinimą, parengimas;

iv.	tikslų ir veiklos rodiklių, susijusių su reikšmingais aplinkosaugos aspektais, įskaitant atitikties taikomiems teisiniams reikalavimams užtikrinimą, nustatymas;

v.	procedūrų ir veiksmų (įskaitant, jei reikia, taisomuosius ir prevencinius veiksmus), būtinų tam, kad būtų pasiekti aplinkosaugos tikslai ir išvengta rizikos aplinkai, planavimas ir įgyvendinimas;

vi.	su aplinkosaugos aspektais ir tikslais susijusių struktūrų, funkcijų ir atsakomybės nustatymas ir reikiamų finansinių bei žmogiškųjų išteklių parūpinimas;

vii.	būtinos darbuotojų, kurių darbas gali turėti įtakos įrenginio aplinkosauginiam veiksmingumui, kompetencijos ir informuotumo užtikrinimas (pvz., teikiant informaciją, rengiant mokymus);

viii.

vidaus ir išorės komunikacija;

ix.	darbuotojų dalyvavimo užtikrinant gerą aplinkosaugos vadybos praktiką skatinimas;

x.	valdymo vadovų ir rašytinių procedūrų, skirtų reikšmingą poveikį aplinkai darančiai veiklai valdyti, ir reikiamos apskaitos nustatymas ir tvarkymas;

xi.	veiksmingas veiklos planavimas ir procesų kontrolė;

xii.	tinkamų techninės priežiūros programų įgyvendinimas;

xiii.

avarinė parengtis ir reagavimo veiksmų protokolai, įskaitant susijusius su neigiamo nepaprastųjų padėčių poveikio (aplinkai) prevencija ir (arba) mažinimu;

xiv.	projektuojamo naujo arba rekonstruojamo seno įrenginio arba jo dalies aplinkosauginių aspektų vertinimas visą to įrenginio arba jo dalies eksploatavimo laikotarpį, įskaitant statybą, techninę priežiūrą, eksploatavimą ir eksploatavimo nutraukimą;

xv.	stebėsenos ir matavimo programos įgyvendinimas; prireikus informaciją galima rasti informaciniame pranešime apie PITD įrenginių į orą išmetamų teršalų ir į vandenį išleidžiamų teršalų stebėseną;

xvi.	reguliarus lyginamosios sektorių analizės taikymas;

xvii.

periodinis nepriklausomas (jeigu įmanoma) vidaus auditas ir periodinis išorės auditas, kuriuo siekiama įvertinti aplinkosauginį veiksmingumą ir nustatyti, ar AVS atitinka numatytas priemones ir ar ji tinkamai įgyvendinama ir prižiūrima;

xviii.

neatitikčių priežasčių vertinimas, taisomųjų veiksmų įgyvendinimas šalinant neatitiktis, taisomųjų veiksmų veiksmingumo peržiūra ir nustatymas, ar nėra arba negali atsirasti panašių neatitikčių;

xix.	aukščiausiosios vadovybės periodiškai atliekama AVS ir jos nuolatinio tinkamumo, pakankamumo ir veiksmingumo peržiūra;

xx.	švaresnių technologijų plėtros stebėjimas ir atsižvelgimas į ją.

Konkrečiai dėl paviršių apdorojimo naudojant organinius tirpiklius pažymėtina, kad GPGB yra į AVS taip pat įtraukti šiuos dalykus:

i.	sąveiką su kokybės kontrole ir užtikrinimu, taip pat su sveikatos ir saugos aspektais;

ii.

planavimą, kaip sumažinti įrenginio aplinkosauginį pėdsaką. Tai visų pirma apima:

a.	įrenginio bendro aplinkosauginio veiksmingumo vertinimą (žr. 2 GPGB);

b.	atsižvelgimą į tarpusavio sąsajas, visų pirma – tinkamos pusiausvyros tarp išmetamo tirpiklių kiekio mažinimo ir energijos (žr. 19 GPGB), vandens (žr. 20 GPGB) ir žaliavų (žr. 6 GPGB) suvartojimo užtikrinimą;

c.	valymo procesų metu išmetamo LOJ kiekio mažinimą (žr. 9 GPGB);

iii.

įtraukti:

a.	nuotėkio ir išsiliejimo prevencijos ir kontrolės planą (žr. 5 GPGB a punktą);

b.	žaliavų vertinimo sistemą, kad būtų naudojamos mažą poveikį aplinkai darančios žaliavos, ir planą, kaip optimizuoti tirpiklių naudojimą procese (žr. 3 GPGB);

c.	tirpiklių masės balansą (žr. 10 GPGB);

d.	priežiūros programą, kuria būtų siekiama mažinti NES dažnumą ir padarinius aplinkai (žr. 13 GPGB);

e.	efektyvaus energijos vartojimo planą (žr. 19 GPGB a punktą);

f.	vandentvarkos planą (žr. 20 GPGB a punktą);

g.	atliekų tvarkymo planą (žr. 22 GPGB a punktą);

h.	kvapų valdymo planą (žr. 23 GPGB).

Pastaba

Vienas iš šį GPGB atitinkančių AVS pavyzdžių yra Reglamentu (EB) Nr. 1221/2009 nustatyta Europos Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS).

Taikymo sritis

AVS išsamumo lygis ir formalizavimo laipsnis apskritai priklauso nuo įrenginio pobūdžio, dydžio ir sudėtingumo, taip pat nuo galimo jo poveikio aplinkai įvairovės.

1.1.2. Bendras aplinkosauginis veiksmingumas

2 GPGB. Siekiant padidinti įrenginio bendrą aplinkosauginį veiksmingumą, visų pirma – išmetamo LOJ kiekio ir energijos suvartojimo atžvilgiu, GPGB yra:

—	nustatyti procesų sritis, dalis ir (arba) etapus, kuriuose išmetama daugiausia LOJ ir suvartojama daugiausia energijos ir kuriuose yra daugiausia galimybių gerinti padėtį (taip pat žr. 1 GPGB),

—	nustatyti ir įgyvendinti veiksmus, kuriais būtų mažinamas LOJ išmetimas ir energijos suvartojimas,

—	reguliariai (bent kartą per metus) iš naujo įvertinti padėtį ir stebėti, kaip įgyvendinami nustatyti veiksmai.

1.1.3. Žaliavų parinkimas

3 GPGB. Siekiant išvengti naudojamų žaliavų poveikio aplinkai arba jį sumažinti, GPGB yra taikyti abu toliau nurodytus metodus.

Metodas

Aprašymas

Taikymas

Mažą poveikį aplinkai darančių žaliavų naudojimas

Sistemingas naudojamų medžiagų (visų pirma – kancerogeninių, mutageninių ir toksiškų reprodukcijai cheminių medžiagų ir labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų) neigiamo poveikio aplinkai vertinimas ir, jei galima, tų medžiagų pakeitimas kitomis medžiagomis, kurios nedaro poveikio aplinkai ir sveikatai arba daro mažesnį poveikį, kaip viena iš AVS (žr. 1 GPGB) sudedamųjų dalių, atsižvelgiant į produkto kokybės reikalavimus arba specifikacijas.

Taikoma visuotinai.

Vertinimo apimtis (pvz., išsamumo lygis) ir pobūdis apskritai priklauso nuo įrenginio pobūdžio, dydžio ir sudėtingumo, taip pat nuo galimo jo poveikio aplinkai įvairovės ir naudojamų medžiagų rūšies ir kiekio.

Tirpiklių naudojimo procese optimizavimas

Tirpiklių naudojimo procese optimizavimas sudarant valdymo planą (kaip vieną iš AVS sudedamųjų dalių (žr. 1 GPGB), kuriame nustatomi ir pagal kurį įgyvendinami reikiami veiksmai (pvz., taikant spalvų ruošimą partijomis, optimizuojant purškimą pulverizatoriumi).

Taikoma visuotinai.

4 GPGB. Siekiant sumažinti tirpiklių suvartojimą, išmetamą LOJ kiekį ir bendrą naudojamų žaliavų poveikį aplinkai, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas		Aprašymas	Taikymas
a.	Daug kietųjų medžiagų turinčių tirpiklio pagrindo dažų, dangų, lakų, rašalo ir (arba) klijų naudojimas	Dažų, dangos, skysto rašalo, lakų ir klijų, kuriuose yra mažai tirpiklių ir daugiau kietųjų medžiagų, naudojimas.	Paviršių apdorojimo metodų pasirinkimas gali būti ribotas dėl veiklos rūšies, pagrindo rūšies ir formos, produkto kokybės reikalavimų, taip pat dėl poreikio užtikrinti, kad naudojamos medžiagos, taikomi padengimo metodai, džiovinimo ir (arba) kietinimo metodai ir išeinančių dujų valymo sistemos būtų suderinami tarpusavyje.
b.	Vandens pagrindo dažų, dangų, rašalų, lakų ir (arba) klijų naudojimas	Dažų, dangų, skystų rašalų, lakų ir klijų, kuriuose organinis tirpiklis iš dalies pakeistas vandeniu, naudojimas
c.	Spinduliais kietinamų rašalų, dangų, dažų, lakų ir (arba) klijų naudojimas	Dažų, dangų, skystų rašalų, lakų ir klijų, kurie yra tinkami kietinti aktyvinant tam tikras chemines grupes UV arba IR spinduliais arba greitaisiais elektronais be kaitinimo ir neišmetant LOJ, naudojimas.
d.	Dvikomponenčių klijų, kurių sudėtyje nėra tirpiklių, naudojimas	Dvikomponenčių – iš gumos ir kietiklio sudarytų – klijuojamųjų medžiagų, kurių sudėtyje nėra tirpiklių, naudojimas.
e.	Lydomųjų klijų naudojimas	Dangos, kurios sudėtyje yra klijų, pagamintų taikant karštąją sintetinio kaučiuko ekstruziją ir naudojant angliavandenilines dervas bei įvairius priedus, naudojimas. Tirpiklių nenaudojama.
f.	Miltelinių dangų naudojimas	Dangos, kurios sudėtyje nėra tirpiklių, tepamos smulkių miltelių pavidalu ir kietinamos terminėse krosnyse, naudojimas
g.	Laminavimo plėvelės naudojimas ritininių metalo ar kitų medžiagų juostų dengimo procese	Polimerinių plėvelių naudojimas ritininėms metalo ar kitų medžiagų juostoms padengti, siekiant suteikti estetinių arba funkcinių savybių ir taip sumažinant reikalingų dengiamųjų sluoksnių skaičių.
h.	Cheminių medžiagų, kurios nėra LOJ arba yra mažesnio lakumo LOJ, naudojimas	Itin lakių medžiagų, kurių sudėtyje yra LOJ, pakeitimas kitomis medžiagomis, kurių sudėtyje yra organinių junginių, kurie nėra LOJ arba yra mažesnio lakumo LOJ (pvz., esteriai).

1.1.4. Žaliavų laikymas ir tvarkymas

5 GPGB. Siekiant išvengti neorganizuoto LOJ išmetimo arba sumažinti neorganizuotai išmetamų LOJ kiekį laikant ir tvarkant medžiagas, kurių sudėtyje yra tirpiklių, ir (arba) pavojingas medžiagas, GPGB yra laikytis gero šeimininkavimo principų, taikant visus toliau nurodytus metodus.

Metodas

Aprašymas

Taikymas

Valdymo metodai

Nuotėkio ir išsiliejimo prevencijos ir kontrolės plano parengimas ir įgyvendinimas

Nuotėkio ir išsiliejimo prevencijos ir kontrolės planas yra viena iš AVS (žr. 1 GPGB) sudedamųjų dalių ir, be kita ko, apima:

—	vietos incidentų valdymo planus, susijusius su mažais ir dideliais išsiliejimo incidentais,

—	susijusių asmenų funkcijų ir pareigų nustatymą,

—	užtikrinimą, kad darbuotojai būtų informuoti apie išsiliejimo incidentų prevenciją ir (arba) valdymą ir būtų atitinkamai parengti,

—	vietų, kuriose gresia pavojingų medžiagų išsiliejimo ir (arba) nuotėkio rizika, nustatymą ir suskirstymą pagal rizikos dydį,

—	užtikrinimą, kad nustatytose vietose būtų įrengtos tinkamos sulaikymo sistemos, pvz., nepralaidžios grindys,

—	tinkamos išsiliejusių medžiagų sulaikymo ir valymo įrangos nustatymą ir reguliarų užtikrinimą, kad ta įranga būtų parengta, geros darbinės būklės ir arti tų vietų, kuriose gali įvykti tokie incidentai,

—	atliekų tvarkymo gaires, taikytinas tvarkant dėl išsiliejimo incidento susidariusias atliekas,

—	reguliarius (bent kartą per metus atliekamus) sandėliavimo ir eksploatacinių zonų patikrinimus, nuotėkio aptikimo įrangos bandymą ir kalibravimą ir skubų nuotėkio per vožtuvus, riebokšlius, junges ir kitas vietas šalinimą (žr. 13 GPGB).

Taikoma visuotinai. Plano apimtis (pvz., išsamumo lygis) apskritai priklauso nuo įrenginio pobūdžio, dydžio ir sudėtingumo, taip pat nuo naudojamų medžiagų rūšies ir kiekio.

Sandėliavimo metodai

Talpyklų sandarinimas arba uždengimas ir izoliuota sandėliavimo zona

Tirpiklių, pavojingų medžiagų, tirpiklių atliekų ir valymo medžiagų atliekų laikymas sandariose arba uždengtose talpyklose, kurios yra tinkamos atsižvelgiant į susijusią riziką ir sukonstruotos taip, kad būtų išmetama kuo mažiau teršalų. Talpyklų sandėliavimo zona yra izoliuota ir pakankamo dydžio.

Taikoma visuotinai.

Kuo mažesnio pavojingų medžiagų kiekio sandėliavimas gamybos zonose

Gamybos zonose pavojingų medžiagų laikoma tik tiek, kiek reikia gamybai; didesni kiekiai laikomi atskirai.

Skysčių pumpavimo ir tvarkymo metodai

Metodai, padedantys išvengti nuotėkio ir išsiliejimo pumpuojant

Nuotėkio ir išsiliejimo išvengiama naudojant tokius siurblius ir sandariklius, kurie yra tinkami naudojamai medžiagai ir kuriais užtikrinamas tinkamas sandarumas. Tai tokia įranga kaip uždaro korpuso varikliniai siurbliai, magnetiniai siurbliai, siurbliai su keliais mechaniniais sandarikliais ir aušinimo arba apsaugos sistema, siurbliai su keliais mechaniniais sandarikliais ir sausaisiais išoriniais sandarikliais, diafragminiai siurbliai arba dumpliniai siurbliai.

Taikoma visuotinai.

Metodai, padedantys išvengti perpildymo pumpuojant

Tai metodai, kuriais, pvz., užtikrinama, kad:

—	pumpavimo operacija būtų prižiūrima,

—	esant didesniems kiekiams, didelėse talpyklose būtų sumontuoti akustiniai ir (arba) optiniai įtaisai, signalizuojantys apie tai, kad pasiektas aukštas lygis, ir, jei reikia, išjungimo sistemos.

LOJ garų surinkimas, kai pristatomos medžiagos, kurių sudėtyje yra tirpiklių

Dideliais kiekiais pristatant medžiagas, kurių sudėtyje yra tirpiklių (pvz., pakraunant ir iškraunant talpyklas), iš priėmimo talpyklų išėję garai surenkami, paprastai – atgalinės ventiliacijos būdu.

Šis metodas gali būti netinkamas tirpikliams, kurių garų slėgis yra žemas, arba dėl patiriamų sąnaudų.

Išsiliejusių medžiagų sulaikymas ir (arba) skubus surinkimas tvarkant medžiagas, kurių sudėtyje yra tirpiklių

Tvarkant talpyklose laikomas medžiagas, kurių sudėtyje yra tirpiklių, galimo išsiliejimo išvengiama užtikrinant sulaikymą, pvz., naudojant vežimėlius, padėklus ir (arba) stelažus su įrengtomis sulaikymo priemonėmis (pvz., gaudytuvais) ir (arba) skubiai surenkant išsiliejusias medžiagas pasitelkiant sugeriamąsias medžiagas.

Taikoma visuotinai.

1.1.5. Žaliavų paskirstymas

6 GPGB. Siekiant sumažinti žaliavų suvartojimą ir išmetamą LOJ kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas		Aprašymas	Taikymas
a.	Centralizuotas medžiagų, kurių sudėtyje yra LOJ (pvz., rašalų, dangų, klijų, valymo medžiagų), tiekimas	Tiesioginis medžiagų, kurių sudėtyje yra LOJ (pvz., rašalų, dangų, klijų, valymo medžiagų) tiekimas į naudojimo zoną žiediniais vamzdžiais, taip pat užtikrinant sistemos valymą, pvz., valymą į vamzdį įkišamu valymo įtaisu arba oro srove.	Šis metodas gali būti netinkamas, jei rašalai, dažai, dangos ir (arba) klijai bei tirpikliai dažnai keičiami.
b.	Pažangiosios maišymo sistemos	Kompiuteriu valdomos maišymo įrangos naudojimas reikiamiems dažams, dangai, rašalui ir (arba) klijams pagaminti.	Taikoma visuotinai.
c.	Medžiagų, kurių sudėtyje yra LOJ (pvz., rašalų, dangų, klijų, valymo medžiagų), tiekimas į naudojimo vietą naudojant uždarą sistemą	Jei rašalai, dažai, dangos ir (arba) klijai bei tirpikliai dažnai keičiami arba naudojami mažais kiekiais, rašalų, dažų, dangų ir (arba) klijų bei tirpiklių tiekimas uždara sistema iš mažų, šalia naudojimo vietos pastatytų gabenimo talpyklų.
d.	Spalvos keitimo automatizavimas	Automatizuotas spalvos keitimas ir rašalo, dažų ir (arba) dangos tiekimo linijos valymas užtikrinant tirpiklių surinkimą.
e.	Grupavimas pagal spalvą	Produktų sekos keitimas siekiant, kad tokios pat spalvos produktų seka būtų ilga.
f.	Švelnusis valymas, taikomas purškiant	Purkštuvo pripildymas naujais dažais jo prieš tai neišplovus.

1.1.6. Padengimas

7 GPGB. Siekiant sumažinti žaliavų suvartojimą ir bendrą dengimo procesų poveikį aplinkai, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas		Aprašymas	Taikymas
Nepurškiamojo dengimo metodai
a.	Valcinis dengimas	Dengimo būdas, kai skystai dangai perkelti ant judančios juostos arba išlyginti ant jos naudojami volai.	Taikoma tik lygiems pagrindams (4).
b.	Volas su brauktuvu	Danga ant pagrindo tepama per tarpą, esantį tarp brauktuvo ir volo. Praslinkus dangai ir pagrindui, perteklius nubraukiamas.	Taikoma visuotinai (4).
c.	Ritinių dengimas neplaunant (nusausinant vietoje)	Dengimas konversinėmis dangomis, kurių paskui nereikia nuplauti vandeniu, naudojant veleninį dengimo įrenginį (cheminio dengimo įrenginį) arba valomuosius velenus.	Taikoma visuotinai (4).
d.	Plokščiačiurkšlis dengimas (liejimas)	Gaminiai leidžiami pro ploną laminarinį dangos srautą, tekantį iš viršuje įrengtos talpyklos.	Taikoma tik lygiems pagrindams (4).
e.	Elektrolitinis nusodinimas	Vandens pagrindo tirpale disperguotos dažų dalelės, veikiamos elektros lauko, nusodinamos ant įmerkto pagrindo (elektroforezinis nusodinimas).	Taikoma tik metaliniams pagrindams (4).
f.	Užpylimas	Gaminiai konvejerių sistemomis perkeliami į uždarą kanalą, kuris paskui įleidžiamaisiais vamzdžiais pripildomas dengimo medžiagos. Medžiagos perteklius surenkamas ir naudojamas pakartotinai.	Taikoma visuotinai (4).
g.	Koekstruzija	Spausdintas pagrindas padengiamas šilta suskystinta plastikine plėvele ir paskui atvėsinamas. Naudojant šią plėvelę nebereikia papildomo dengiamojo sluoksnio. Ji gali būti įterpiama tarp dviejų atskirų skirtingų nešiklių sluoksnių kaip klijai.	Netaikoma, jei būtina užtikrinti stiprų surišimą arba atsparumą sterilizavimo temperatūrai (4).
Išpurškimo metodai
h.	Beoris purškimas naudojant pagalbinį oro srautą	Beorio purkštuvo purškiamam kūgio pavidalo srautui keisti naudojamas oro srautas (formuojamasis oras).	Taikoma visuotinai (4).
i.	Pneumatinis išpurškimas naudojant inertines dujas	Pneumatinis padengimas dažais naudojant suspaustas inertines dujas (pvz., azotą, anglies dioksidą).	Šis metodas gali būti netinkamas mediniams paviršiams padengti (4).
j.	Didžiatūris mažaslėgis išpurškimas (HVLP)	Dažų išpurškimas per purkštuką, dažus maišant su dideliais oro kiekiais ir naudojant žemą slėgį (ne didesnį kaip 1,7 bar). HVLP išpurškimui naudojamais pistoletais pasiekiamas didesnis kaip 50 % dažų perkėlimo veiksmingumas.	Taikoma visuotinai (4).
k.	Elektrostatinis išpurškimas (visiškai automatizuotas)	Išpurškimas naudojant greitasūkius diskus ir antgalius, purškalų srautą formuojant elektrostatiniais laukais ir formuojamuoju oru.
l.	Orinis arba beoris purškimas naudojant pagalbinį elektrostatinį lauką	Purškalų srauto, purškiamo orinio arba beorio išpurškimo būdu, formavimas elektrostatiniu lauku. Elektrostatiniais dažų pistoletais pasiekiamas didesnis kaip 60 % perkėlimo veiksmingumas. Stacionarios elektrostatinės įrangos naudojimu grindžiamais metodais pasiekiamas iki 75 % perdavimo veiksmingumas.
m.	Karštasis purškimas	Pneumatinis išpurškimas naudojant karštą orą arba pakaitintus dažus.	Šis metodas gali būti netinkamas, kai dažnai keičiama spalva (4).
n.	„Purškimo, nuvalymo ir nuplovimo“ būdo taikymas dengiant ritinines metalo juostas	Padengimui valikliais, pirminiam apdorojimui ir nuplovimui naudojami purkštuvai. Baigus purkšti, išnešamam tirpalo kiekiui sumažinti naudojami valytuvai, o paskui nuplaunama.	Taikoma visuotinai (4).
Purškimo automatizavimas
o.	Robotizuotas padengimas	Robotizuotas vidinių ir išorinių paviršių dengimas dangomis ir sandarikliais.	Taikoma visuotinai (4).
p.	Dengimas mašininiu būdu	Dažymo mašinų naudojimas purškimo galvutėms, purkštuvams ir (arba) purkštukams valdyti.	Taikoma visuotinai (4).

1.1.7. Džiovinimas ir (arba) kietinimas

8 GPGB. Siekiant sumažinti energijos suvartojimą ir bendrą džiovinimo ir (arba) kietinimo procesų poveikį aplinkai, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas		Aprašymas	Taikymas
a.	Džiovinimas ir (arba) kietinimas inertinių dujų konvekcijos būdu	Inertinės dujos (azotas) pakaitinamos krosnyje, kad tirpiklio koncentracija viršytų ASR. Galimos tirpiklio koncentracijos, viršijančios 1 200 g/m3 azoto.	Netaikoma, jei džiovintuvai turi būti reguliariai atidaromi (5).
b.	Indukcinis džiovinimas ir (arba) kietinimas	Terminis kietinimas arba džiovinimas linijoje naudojant elektromagnetinius induktorius, pulsuojančiu magnetiniu lauku šildančius metalinio gaminio vidų.	Taikoma tik metaliniams pagrindams (5).
c.	Džiovinimas mikrobangomis arba aukšto dažnio spinduliuote	Džiovinimas naudojant mikrobangas arba aukšto dažnio spinduliuotę.	Taikoma tik vandens pagrindo dangoms ir rašalui bei nemetaliniams pagrindams (5).
d.	Kietinimas spinduliuote	Kietinimas spinduliuote taikomas pasinaudojant dervų ir reaktyvių skiediklių (monomerų) reagavimu į švitinimą (infraraudonaisiais (IR), ultravioletiniais (UV) spinduliais) arba į didelės energijos elektronų srautą (EB).	Taikoma tik tam tikroms dangoms ir rašalui (5).
e.	Džiovinimas derinant konvekciją ir IR spinduliuotę	Drėgno paviršiaus džiovinimas derinant cirkuliuojantį karštą orą (konvekciją) ir infraraudonųjų spindulių radiatorių.	Taikoma visuotinai (5).
f.	Konvekcinis džiovinimas ir (arba) kietinimas taikant šilumos regeneravimą	Išeinančių dujų šiluma regeneruojama (žr. 19 GPGB e punktą) ir naudojama į džiovinimo ir (arba) kietinimo krosnį tiekiamam orui pašildyti.	Taikoma visuotinai (5).

1.1.8. Valymas

9 GPGB. Siekiant sumažinti valymo procesų metu išmetamą LOJ kiekį, GPGB yra naudoti kuo mažiau tirpiklio pagrindo valymo medžiagų ir taikyti toliau nurodytų metodų derinį.

Metodas

Aprašymas

Taikymas

Purškimo darbų zonų ir įrangos apsauga

Padengimo darbų zonos ir įranga (pvz., purškimo kamerų sienelės ir robotai), kurie yra jautrūs nuopurškoms, lašams ir pan., uždengiami audinio tipo apdangalais arba vienkartinėmis folijomis, jei šios nėra plėšomos ar trinamos.

Valymo metodų pasirinkimas gali būti ribotas dėl proceso rūšies, pagrindo arba įrangos, kuri turi būti valoma, ir taršos rūšies.

Kietųjų medžiagų pašalinimas prieš visišką nuvalymą

Kietosios medžiagos pašalinamos (sausos) koncentruotos būsenos, paprastai – rankomis, naudojant šiek tiek valomojo tirpiklio arba jo nenaudojant. Taip sumažinamas medžiagos, kurią kitais valymo etapais reikės pašalinti tirpikliu ir (arba) vandeniu, kiekis, taigi – ir suvartojamas tirpiklio ir (arba) vandens kiekis.

Rankinis valymas iš anksto įmirkytomis šluostėmis

Rankiniam valymui naudojamos šluostės, iš anksto įmirkytos valymo medžiagomis. Valymo medžiagos gali būti tirpiklio pagrindo, mažo lakumo tirpikliai arba medžiagos, kurių sudėtyje nėra tirpiklių.

Mažo lakumo valymo medžiagų naudojimas

Itin gerai valančių mažo lakumo tirpiklių, kaip valymo medžiagų, naudojimas rankiniam arba automatizuotam valymui.

Valymas vandens pagrindo priemonėmis

Valymui naudojami vandens pagrindo plovikliai arba į vandenį įmaišomi tirpikliai, pvz., alkoholiai arba glikoliai.

Uždaros valymo mašinos

Automatinis partijomis organizuojamas presų ir (arba) mašinų dalių valymo ir (arba) riebalų šalinimas uždarose valymo mašinose. Tai gali būti atliekama naudojant:

a)	organinius tirpiklius (taikant oro išsiurbimą, o paskui – LOJ kiekio mažinimą ir (arba) panaudotų tirpiklių regeneravimą (žr. 15 GPGB) arba

b)	tirpiklius, kurių sudėtyje nėra LOJ, arba

c)	šarminius valiklius (taikant išorinį arba vidinį nuotekų valymą).

Valymas užtikrinant tirpiklių regeneravimą

Kai keičiamos spalvos, pistoletams, aplikatoriams ir linijoms valyti panaudoti tirpikliai surenkami, laikomi ir, jei įmanoma, panaudojami pakartotinai.

Plovimas didelio slėgio vandens srove

Automatiniam partijomis organizuojamam presų ir (arba) mašinų dalių valymui naudojamos sistemos, kuriose vanduo purškiamas didelio slėgio srove ir naudojamas natrio bikarbonatas.

Ultragarsinis valymas

Valymas skystyje naudojant aukšto dažnio vibracijas prikibusiems teršalams atskirti.

Valymas sausuoju ledu (CO2)

Mašinų dalių ir metalinių arba plastikinių pagrindų valymas pučiant sausojo ledo granules ir sniego pavidalo sausąjį ledą.

Šratasrautis valymas plastiko dalelėmis

Dažų perteklius nuo atraminių skydų ir laikiklių pašalinamas šratasraučiu valymu plastiko dalelėmis.

1.1.9. Stebėsena

1.1.9.1. Tirpiklių masės balansas

10 GPGB. GPGB yra vykdyti bendro ir neorganizuotai išmetamo LOJ kiekio stebėseną bent kartą per metus sudarant tirpiklių masės balansą remiantis įrenginio sunaudotais ir išleistais tirpiklių kiekiais, apibrėžtais Direktyvos 2010/75/ES VII priedo 7 dalies 2 punkte, ir kuo labiau sumažinti tirpiklių masės balanso duomenų neapibrėžtį, taikant visus toliau nurodytus metodus.

Metodas

Aprašymas

Išsamus svarbių tirpiklių sąnaudų ir išeigos nustatymas ir kiekybinis įvertinimas, įskaitant susijusią neapibrėžtį

Tai apima:

—	tirpiklių sąnaudų ir išeigos (pvz., organizuotai išmetamų teršalų kiekių, iš kiekvieno neorganizuotai išmetamų teršalų šaltinio išmetamų teršalų kiekių, tirpiklių išeigos atliekose) nustatymą ir dokumentavimą,

—	pagrįstą kiekybinį kiekvieno svarbaus tirpiklio sąnaudų ir išeigos nustatymą ir taikytos metodikos registravimą (pvz., matavimas, apskaičiavimas naudojant išmetamųjų teršalų faktorius, apytikris apskaičiavimas remiantis operaciniais parametrais),

—	pagrindinių pirmiau minėto kiekybinio nustatymo neapibrėžties priežasčių nustatymą ir taisomųjų veiksmų įgyvendinimą siekiant sumažinti neapibrėžtį,

—	reguliarų tirpiklių sąnaudų ir išeigos duomenų atnaujinimą.

Tirpiklių sekimo sistemos įgyvendinimas

Tirpiklių sekimo sistemos paskirtis – užtikrinti nuolatinę panaudotų ir nepanaudotų tirpiklių kiekių kontrolę (pvz., sveriant nepanaudotus kiekius, iš naudojimo zonos grąžintus saugoti).

Pokyčių, kurie gali turėti įtakos tirpiklių masės balanso duomenų neapibrėžčiai, stebėsena

Registruojami visi pokyčiai, kurie galėtų turėti įtakos tirpiklių masės balanso duomenų neapibrėžčiai, pvz.:

—	išeinančių dujų valymo sistemos triktys: registruojama data ir trukmė,

—	pokyčiai, galintys turėti įtakos oro ir (arba) dujų srauto greičiui, pvz., ventiliatorių, varančiųjų skriemulių, variklių pakeitimas; registruojama pakeitimo data ir trukmė.

Taikymo sritis

Tirpiklių masės balanso išsamumo lygis priklauso nuo įrenginio pobūdžio, dydžio ir sudėtingumo, taip pat nuo galimo jo poveikio aplinkai įvairovės ir naudojamų medžiagų rūšies ir kiekio.

1.1.9.2. Organizuotai išmetami teršalai

11 GPGB. GPGB yra stebėti organizuotai išmetamų teršalų kiekį ne rečiau, nei nurodyta toliau, ir laikantis EN standartų. Jei EN standartų nėra, GPGB yra taikyti ISO, nacionalinius ar kitus tarptautinius standartus, kuriuos taikant gaunami lygiavertės mokslinės kokybės duomenys.

Medžiaga / parametras	Sektoriai/šaltiniai		Standartas (-ai)	Mažiausias stebėsenos dažnis	Kas stebima
Dulkės	Automobilių dengimas. Purškiamasis dengimas		EN 13284–1	Kartą per metus (6)	18 GPGB
	Kitų metalinių ir plastikinių paviršių dengimas. Purškiamasis dengimas
	Orlaivių dengimas. Rengimas (pvz., švitravimas ir srautinis apdirbimas) ir dengimas
	Metalinių pakuočių dengimas ir marginimas. Purškimas
	Medinių paviršių dengimas. Parengimas ir dengimas
BLOA	Visi sektoriai	Visi kaminai, kurių BLOA apkrova mažesnė kaip 10 kg C/h	EN 12619	Kartą per metus (9)	14 GPGB, 15 GPGB
		Visi kaminai, kurių BLOA apkrova ne mažesnė kaip 10 kg C/h	Bendrieji EN standartai (9)	Nuolatinis matavimas
DMF	Tekstilės gaminių, folijų ir popieriaus dengimas (10)		EN standarto nėra (11)	Kartą per tris mėnesius (6)	15 GPGB
NOX	Terminis išeinančių dujų apdorojimas		EN 14792	Kartą per metus (12)	17 GPGB
CO	Terminis išeinančių dujų apdorojimas		EN 15058	Kartą per metus (12)	17 GPGB

1.1.9.3. Į vandenį išleidžiami teršalai

12 GPGB. GPGB yra stebėti į vandenį išleidžiamų teršalų kiekį ne rečiau, nei nurodyta toliau, ir laikantis EN standartų. Jei EN standartų nėra, GPGB yra taikyti ISO, nacionalinius ar kitus tarptautinius standartus, kuriuos taikant gaunami lygiavertės mokslinės kokybės duomenys.

Medžiaga / parametras	Sektorius	Standartas (-ai)	Mažiausias stebėsenos dažnis	Kas stebima
BSM (13)	Automobilių dengimas	EN 872	Kartą per mėnesį (14) (15)	21 GPGB
	Ritininių metalo juostų dengimas
	Metalinių pakuočių dengimas ir marginimas (taikoma tik DWI skardinėms)
ChDS (13) (16)	Automobilių dengimas	EN standarto nėra
	Ritininių metalo juostų dengimas
	Metalinių pakuočių dengimas ir marginimas (taikoma tik DWI skardinėms)
BOA (13) (16)	Automobilių dengimas	EN 1484
	Ritininių metalo juostų dengimas
	Metalinių pakuočių dengimas ir marginimas (taikoma tik DWI skardinėms)
Cr(VI) (17) (18)	Orlaivių dengimas	EN ISO 10304–3 arba EN ISO 23913
	Ritininių metalo juostų dengimas
Cr (18) (19)	Orlaivių dengimas	Įvairūs EN standartai (pvz., EN ISO 11885, EN ISO 17294–2, EN ISO 15586)
	Ritininių metalo juostų dengimas
Ni (18)	Automobilių dengimas
	Ritininių metalo juostų dengimas
Zn (18)	Automobilių dengimas
	Ritininių metalo juostų dengimas
AOH (18)	Automobilių dengimas	EN ISO 9562
	Ritininių metalo juostų dengimas
	Metalinių pakuočių dengimas ir marginimas (taikoma tik DWI skardinėms)
F– (18) (20)	Automobilių dengimas	EN ISO 10304–1
	Ritininių metalo juostų dengimas
	Metalinių pakuočių dengimas ir marginimas (taikoma tik DWI skardinėms)

1.1.10. Neįprastomis eksploatacijos sąlygomis išmetami teršalai

13 GPGB. Siekiant, kad rečiau susidarytų neįprastos eksploatacijos sąlygos ir kad tokiomis sąlygomis būtų išmetama mažiau teršalų, GPGB yra taikyti abu toliau nurodytus metodus.

Metodas		Aprašymas
a.	Itin svarbios įrangos nustatymas	aplinkosauginiu požiūriu itin svarbi įranga (toliau – itin svarbi įranga) nustatoma remiantis rizikos vertinimu. Iš esmės tai visa įranga ir sistemos, kuriomis tvarkomi LOJ (pvz., išeinančių dujų valymo sistema, nuotėkio aptikimo sistema).
b.	Tikrinimas, techninė priežiūra ir stebėsena	Struktūrinė programa, kurios paskirtis – užtikrinti kuo geresnę itin svarbios įrangos parengtį ir veikimą, be kita ko, taikant standartines veiklos procedūras, atliekant profilaktinę techninę priežiūrą, taip pat įprastinę ir neplaninę techninę priežiūrą. Vykdoma stebėsena laikotarpių, kuriais susidaro neįprastos eksploatacijos sąlygos, jų trukmė, priežastys ir, jei įmanoma, išmetamųjų teršalų kiekiai.

1.1.11. Organizuotai išmetami teršalai

1.1.11.1. Išmetami LOJ

14 GPGB. Siekiant sumažinti iš gamybos ir sandėliavimo zonų išmetamą LOJ kiekį, GPGB yra taikyti a metodą ir tinkamą kitų toliau nurodytų metodų derinį.

Metodas

Aprašymas

Taikymas

Sistemų parinkimas, projektavimas ir optimizavimas

Išeinančių dujų sistema parenkama, projektuojama ir optimizuojama atsižvelgiant į tokius parametrus:

—	ištraukiamo oro kiekį,

—	tirpiklių rūšį ir koncentraciją ištrauktame ore,

—	apdorojimo sistemos tipą (speciali ar centralizuota),

—	sveikatą ir saugą,

—	energijos vartojimo efektyvumą.

Sistema parenkama atsižvelgiant į tokius pagal svarbą išdėstytus kriterijus:

—	išeinančių dujų, kuriose yra didelė ir kuriose yra maža LOJ koncentracija, atskyrimas,

—	metodai, kuriais homogenizuojama ir didinama LOJ koncentracija (žr. 16 GPGB b ir c punktus),

—	išeinančiose dujose esančių tirpiklių regeneravimo metodai (žr. 15 GPGB),

—	LOJ kiekio mažinimo metodai, apimantys šilumos regeneravimą (žr. 15 GPGB),

—	LOJ kiekio mažinimo metodai, neapimantys šilumos regeneravimo (žr. 15 GPGB).

Taikoma visuotinai.

Oro ištraukimas kuo arčiau medžiagų, kurių sudėtyje yra LOJ, naudojimo vietos

Oro ištraukimas kuo arčiau naudojimo vietos ir visiškas arba dalinis tirpiklių naudojimo vietų (pvz., dengimo įrenginių, dengimo mašinų, purškimo kamerų) apgaubimas. Ištrauktas oras gali būti apdorojamas išeinančių dujų valymo sistema.

Šis metodas gali būti netinkamas, jei dėl gaubto būtų sunku prieiti prie veikiančių įrenginių.

Taikymas gali būti ribotas dėl zonos, kurią reikia apgaubti, formos ir dydžio.

Oro ištraukimas kuo arčiau dažų, dangų, klijų ir (arba) rašalų ruošimo vietos

Oro ištraukimas kuo arčiau dažų, dangų, klijų ir (arba) rašalų ruošimo vietos (pvz., maišymo zonos). Ištrauktas oras gali būti apdorojamas išeinančių dujų valymo sistema.

Taikoma tik ten, kur ruošiami dažai, dangos, klijai ir (arba) rašalai.

Oro ištraukimas iš džiovinimo ir (arba) kietinimo procesų vietų

Kietinimo krosnyse ir (arba) džiovintuvuose įrengiama oro ištraukimo sistema. Ištrauktas oras gali būti apdorojamas išeinančių dujų valymo sistema.

Taikoma tik džiovinimo ir (arba) kietinimo procesams.

Iš krosnių ir (arba) džiovintuvų neorganizuotai išmetamų teršalų kiekio ir šių įrenginių šilumos nuostolių mažinimas susandarinant kietinimo krosnių ir (arba) džiovintuvų įėjimus ir išėjimus arba džiovinimo metu taikant žemesnį nei atmosferos slėgį

Kietinimo krosnių ir (arba) džiovintuvų įėjimai ir išėjimai susandarinami, kad kuo labiau sumažėtų neorganizuotai išmetamų LOJ kiekis ir šilumos nuostoliai. Sandarumas gali būti užtikrinamas oro purkštukais arba briauniniais oro purkštuvais, durimis, plastikinėmis arba metalinėmis uždangomis, brauktuvais ir t. t. Kitas būdas – krosnyse ir (arba) džiovintuvuose palaikyti žemesnį nei atmosferos slėgį.

Taikoma tik tuo atveju, jei naudojamos kietinimo krosnys ir (arba) džiovintuvai.

Oro ištraukimas iš aušinimo zonos

Jei po džiovinimo ir (arba) kietinimo procedūrų pagrindas aušinamas, iš aušinimo zonos ištraukiamas oras; jis gali būti apdorojamas išeinančių dujų valymo sistema.

Taikoma tik tada, kai po džiovinimo ir (arba) kietinimo procedūrų pagrindas yra aušinamas.

Oro ištraukimas iš žaliavų, tirpiklių ir atliekų, kuriose yra tirpiklių, sandėliavimo zonų

Iš žaliavų saugyklų ir (arba) atskirų talpyklų, skirtų žaliavoms, tirpikliams ir atliekoms, kuriose yra tirpiklių, laikyti, ištraukiamas oras; jis gali būti apdorojamas išeinančių dujų valymo sistema.

Šis metodas gali būti netinkamas uždaroms talpykloms arba žaliavų, tirpiklių ir atliekų, kuriose yra tirpiklių, saugykloms, jei minėtoms medžiagoms būdingas žemas garų slėgis ir mažas toksiškumas.

Oro ištraukimas iš valymo zonų

Iš zonų, kuriose mašinų dalys ir įranga rankomis arba automatiškai valomos organiniais tirpikliais, ištraukiamas oras; jis gali būti apdorojamas išeinančių dujų valymo sistema.

Taikoma tik toms zonoms, kuriose mašinų dalys ir įranga valomos organiniais tirpikliais.

15 GPGB. Siekiant sumažinti organizuotai išmetamų LOJ kiekį ir efektyviau naudoti išteklius, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas		Aprašymas	Taikymas
I. Išeinančiose dujose esančių tirpiklių surinkimas ir regeneravimas
a.	Kondensavimas	Tai metodas, kuriuo organiniai junginiai pašalinami temperatūrą sumažinant žemiau jų rasos taško, kad garai suskystėtų. Atsižvelgiant į reikiamą darbinės temperatūros intervalą, naudojami skirtingi aušalai, pvz., aušinamasis vanduo, atšaldytas vanduo (paprastai – iki maždaug 5 °C temperatūros), amoniakas arba propanas.	Taikymas gali būti ribotas, jei LOJ koncentracija yra maža ir todėl šiems junginiams regeneruoti reikia pernelyg daug energijos.
b.	Adsorbcija aktyvintąja anglimi arba ceolitais	LOJ adsorbuojami aktyvintosios anglies, ceolitų arba anglies pluošto popieriaus paviršiuje. Paskui adsorbatas desorbuojamas, pvz., garu (dažnai – vietoje), pakartotiniam naudojimui arba pašalinimui, o adsorbentas naudojamas pakartotinai. Kai adsorbcija vyksta nepertraukiamai, paprastai vienu metu naudojami daugiau nei du adsorberiai, vienas iš jų naudojamas desorbcijai. Adsorbcija paprastai taikoma kaip koncentravimo etapas vėlesnės oksidacijos efektyvumui padidinti.	Taikymas gali būti ribotas, jei LOJ koncentracija yra maža ir todėl šiems junginiams regeneruoti reikia pernelyg daug energijos.
c.	Absorbcija naudojant tinkamą skystį	Tinkamo skysčio naudojimas teršalams, visų pirma – tirpiesiems junginiams ir kietosioms dalelėms (dulkėms), pašalinti iš išeinančių dujų absorbcijos būdu. Tirpiklis gali būti regeneruojamas, pvz., taikant distiliaciją arba terminę desorbciją. (Dėl dulkių šalinimo žr. 18 GPGB.)	Taikoma visuotinai.
II. Terminis išeinančiose dujose esančių tirpiklių apdorojimas kartu regeneruojant energiją
d.	Išeinančių dujų perdavimas į kurą deginantį įrenginį	Visos išeinančios dujos arba jų dalis kaip degimo oras ir kaip papildomas kuras perduodamos į kurą deginantį įrenginį (įskaitant kogeneracijos (bendros šilumos ir elektros energijos gamybos) įrenginius), naudojamą garui ir (arba) elektros energijai gaminti.	Netaikoma išeinančioms dujoms, kuriose yra cheminių medžiagų, nurodytų PITD 59 straipsnio 5 dalyje. Taikymas gali būti ribotas dėl saugos aspektų.
e.	Rekuperacinė terminė oksidacija	Terminė oksidacija naudojant išmetamųjų dujų šilumą, pvz., įleidžiamoms išeinančioms dujoms pašildyti.	Taikoma visuotinai.
f.	Regeneracinė terminė oksidacija naudojant kelis sluoksnius arba bevožtuvį sukamąjį oro skirstytuvą	Oksidavimo įrenginys su keliais sluoksniais (trimis arba penkiais), užpildytais keraminiais paketais. Šie sluoksniai yra šilumokaičiai, kurie pakaitomis kaitinami oksidacijos metu dujotakiu išmetamomis dujomis, o paskui srautas nukreipiamas atgal, kad šildytų į oksidavimo įrenginį įleidžiamą orą. Srauto kryptis keičiama reguliariai. Bevožtuviame sukamajame oro skirstytuve keraminė terpė laikoma viename besisukančiame inde, padalytame į keletą pleištų.	Taikoma visuotinai.
g.	Katalizinis oksidavimas	Siekiant sumažinti oksidacijos temperatūrą ir kuro sąnaudas, LOJ oksidacija skatinama katalizatoriumi. Išmetamųjų dujų šiluma gali būti regeneruojama naudojant rekuperacinius arba regeneracinius šilumokaičius. Apdorojant išeinančias dujas, susidariusias gaminant apvijinius laidus, taikomos aukštesnės oksidacijos temperatūros (500–750 °C).	Taikymas gali būti ribotas dėl sudėtyje esančių katalizatorių teršalų.
III. Tirpiklių šalinimas iš išeinančių dujų neregeneruojant nei tirpiklių, nei energijos
h.	Biologinis išeinančių dujų valymas	Iš išeinančių dujų pašalinamos dulkės ir šios dujos perduodamos į reaktorių su biofiltru. Šį biofiltrą sudaro organinės medžiagos (kaip antai durpių, viržių, komposto, šaknų, medžių žievės, spygliuočių medienos ir įvairių jų derinių) arba kokios nors inertiškos medžiagos (kaip antai molio, aktyvintosios anglies ir poliuretano) sluoksnis, kuriame natūraliai esantys mikroorganizmai išeinančių dujų srautą biologiškai oksiduoja į anglies dioksidą, vandenį, neorganines druskas ir biomasę. Biofiltras yra jautrus dulkėms, aukštai temperatūrai ar dideliam išeinančių dujų savybių, pvz., įleidžiamų dujų temperatūros arba LOJ koncentracijos, svyravimui. Gali reikėti papildomai tiekti maisto medžiagas.	Taikoma tik biologiškai skaidiems tirpikliams šalinti.
i.	Terminė oksidacija	LOJ oksidacija degimo kameroje oru arba deguonimi įkaitinus išeinančias dujas iki aukštesnės nei jų savaiminio užsidegimo temperatūros ir palaikant aukštą temperatūrą pakankamai ilgai, kad LOJ sudegtų ir virstų anglies dioksidu ir vandeniu.	Taikoma visuotinai.

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai nurodyti šių GPGB išvadų 11, 15, 17, 19, 21, 24, 27, 30, 32 ir 35 lentelėse.

16 GPGB. Siekiant sumažinti LOJ kiekio mažinimo sistemos suvartojamą energijos kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Aprašymas

Taikymas

Į išeinančių dujų valymosistemą perduodamų LOJ koncentracijos palaikymas naudojant kintamojo dažnio pavaros ventiliatorius

Kintamojo dažnio pavaros ventiliatoriaus naudojimas centralizuoto išeinančių dujų valymosistemose siekiant moduliuoti oro srautą taip, kad jis atitiktų galimai veikiančios įrangos išmetamą dujų srautą.

Taikoma tik centrinio terminio išeinančių dujų valymosistemoms, naudojamoms periodiniuose procesuose, pvz., marginimo.

Vidinis tirpiklių koncentravimas išeinančiose dujose

Išeinančios dujos (proceso lygmeniu) grąžinamos į kietinimo krosnyse ir (arba) džiovintuvuose, ir (arba) purškimo kamerosee vykstantį procesą, kad padidėtų LOJ koncentracija išeinančiose dujose ir išeinančių dujų valymo sistemos efektyvumas.

Taikymas gali būti ribojamas dėl sveikatos ir saugos veiksnių, pvz., ASR, ir produkto kokybės reikalavimų arba specifikacijų.

Išorinis tirpiklių koncentravimas išeinančiose dujose taikant adsorbciją

Naudojant adsorbcijos įrangą, tirpiklio koncentracija išeinančiose dujose didinama taikant nuolatinę purškimo kameros technologinio oro srauto cirkuliaciją ir tą oro srautą galbūt sumaišant su dujomis, išeinančiomis iš kietinimo krosnių ir (arba) džiovintuvų. Tokia įranga gali būti:

—	adsorberis, kuriame naudojamas nejudamasis sluoksnis su aktyvintąja anglimi arba ceolitu,

—	adsorberis, kuriame naudojamas pseudoverdantysis sluoksnis su aktyvintąja anglimi,

—	rotorinis adsorberis su aktyvintąja anglimi arba ceolitu,

—	molekulinis sietas.

Taikymas gali būti ribotas, jei LOJ koncentracija yra maža ir todėl reikia pernelyg daug energijos.

Išmetamųjų dujų tūrio mažinimas slėgio kameros metodu

Iš kietinimo krosnių ir (arba) džiovintuvų išeinančios dujos perduodamos į dideles kameras (slėgio kameras) ir iš dalies grąžinamos kaip kietinimo krosnių ir (arba) džiovintuvų įleidžiamasis oras. Oro perteklius iš slėgio kameros perduodamas į išeinančių dujų valymo sistemą. Taikant tokį ciklą, kietinimo krosnių ir (arba) džiovintuvų ore padidėja LOJ koncentracija ir sumažėja išmetamųjų dujų tūris.

Taikoma visuotinai.

1.1.11.2. Išmetami NOX ir CO teršalai

17 GPGB. Siekiant sumažinti organizuotai išmetamų NOX kiekį, kartu apribojant CO, išmetamo termiškai šalinant tirpiklius iš išeinančių dujų, kiekį, GPGB yra taikyti a metodą arba abu toliau nurodytus metodus.

Metodas		Aprašymas	Taikymas
a.	Terminio apdorojimo sąlygų optimizavimas (projektinis ir operacinis)	Tinkamas degimo kamerų, degiklių ir susijusios įrangos ir (arba) įtaisų projektavimas derinamas su degimo sąlygų optimizavimu (pvz., reguliuojant degimo parametrus, kaip antai temperatūrą ir buvimo trukmę) naudojant automatines sistemas arba jų nenaudojant ir pagal tiekėjo rekomendacijas reguliariai atliekant planinius degimo sistemos techninės priežiūros darbus.	Projektinis optimizavimas gali būti taikytinas tik esamiems įrenginiams.
b.	Mažai NOx išmetančių degiklių naudojimas	Degimo kameroje sumažinama aukščiausia liepsnos temperatūra, taip pristabdant degimą, bet kartu užtikrinant visišką sudeginimą ir padidinant kaitros perdavimą (padidinama liepsnos spinduliavimo geba). Šis metodas derinamas su buvimo laiko didinimu, kad būtų pasiektas pageidaujamas LOJ suardymas.	Dėl projektinių ir (arba) operacinių apribojimų šis metodas gali būti taikytinas tik esamiems įrenginiams.

1 lentelė

Su GPGB siejamas organizuotai išmetamų NOX kiekis ir orientacinis organizuotai išmetamo CO kiekis, susijęs su terminiu išeinančių dujų apdorojimu

Parametras

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis (21)

(paros vidurkis arba ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)

Orientacinis išmetamųjų teršalų kiekis (21)

(paros vidurkis arba ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)

NOX

mg/Nm3

20–130 (22)

Orientacinio kiekio nėra

Su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio nėra

20–150

Susijusi stebėsena nurodyta 11 GPGB.

1.1.11.3. Išmetamos dulkės

18 GPGB. Siekiant sumažinti 2 lentelėje nurodytuose sektoriuose ir procesuose rengiant, pjaustant, dengiant ir dailinant pagrindo paviršių organizuotai išmetamų dulkių kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas		Aprašymas
a.	Purškimo kamera, kurioje taikomas drėgnasis atskyrimas (plaunamas skydas)	Purškimo kabinos užpakaline sienele žemyn teka vandeninė uždanga, surenkanti dažų nuopurškų daleles. Vandens ir dažų mišinys surenkamas į talpyklą, vanduo grąžinamas pakartotiniam naudojimui.
b.	Šlapiasis dujų valymas	Išeinančiose dujose esančios dažų dalelės ir kitos dulkės atskiriamos dujų valymo sistemose, išeinančias dujas intensyviai maišant su vandeniu. (Dėl LOJ šalinimo žr. 15 GPGB c punktą.)
c.	Sausasis nuopurškų atskyrimas naudojant iš anksto padengtą medžiagą	Sausas dažų nuopurškų atskyrimo procesas, kurio metu naudojami membraniniai filtrai, derinami su klintimis, kaip išankstinio padengimo medžiaga, siekiant išvengti membranų užsiteršimo.
d.	Sausasis nuopurškų atskyrimas naudojant filtrus	Mechaninio atskyrimo sistema, pvz., grindžiama kartono, audinio arba aglomerato naudojimu.
e.	Elektrostatinis nusodintuvas	Elektrostatiniuose nusodintuvuose kietosios dalelės įelektrinamos ir atskiriamos jas veikiant elektriniu lauku. Sausajame elektrostatiniame nusodintuve surinkta medžiaga pašalinama mechaniškai (pvz., purtant, vibruojant, naudojant suspaustą orą). Šlapiajame elektrostatiniame nusodintuve ji išplaunama tinkamu skysčiu, paprastai – vandens pagrindo atskyrimo medžiaga.

2 lentelė

Su GPGB siejami organizuotai išmetamų dulkių kiekiai

Parametras	Sektorius	Procesas	Vienetas	Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis (paros vidurkis arba ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)
Dulkės	Automobilių dengimas	Purškiamasis dengimas	mg/Nm3	< 1–3
	Kitų metalinių ir plastikinių paviršių dengimas	Purškiamasis dengimas
	Orlaivių dengimas	Rengimas (pvz., švitravimas ir srautinis apdirbimas), dengimas
	Metalinių pakuočių dengimas ir marginimas	Purškimas
	Medinių paviršių dengimas	Rengimas, dengimas

Susijusi stebėsena nurodyta 11 GPGB.

1.1.12. Energijos vartojimo efektyvumas

19 GPGB. Siekiant efektyviai naudoti energiją, GPGB yra taikyti toliau nurodytus a ir b metodus ir tinkamą c–h metodų derinį.

Metodas

Aprašymas

Taikymas

Valdymo metodai

Efektyvaus energijos vartojimo planas

Efektyvaus energijos vartojimo plane – vienoje iš AVS (žr. 1 GPGB) sudedamųjų dalių – apibrėžiamas ir apskaičiuojamas veiklos savitasis energijos suvartojimas, kasmet nustatomi rezultatų vertinimo rodikliai (pvz., MWh vienai produktų tonai) ir planuojami periodiniai efektyvumo didinimo tikslai bei susiję veiksmai. Planas pritaikomas atsižvelgiant į įrenginio ypatumus, t. y. į vykdomą (-us) procesą (-us), medžiagas, produktus ir t. t.

Efektyvaus energijos vartojimo plano ir energijos balanso ataskaitos išsamumo lygis ir pobūdis apskritai priklauso nuo įrenginio pobūdžio, dydžio ir sudėtingumo, taip pat nuo naudojamų energijos šaltinių rūšių. Šis metodas gali būti netinkamas, jei PAOT veikla vykdoma didesniame įrenginyje ir į to didesnio įrenginio efektyvaus energijos vartojimo planą bei energijos balanso ataskaitą yra tinkamai įtraukta PAOT veikla.

Energijos balanso ataskaita

Kartą per metus parengiama energijos balanso ataskaita, kurioje nurodomas pagal šaltinių rūšis (pvz., elektros energija, iškastinis kuras, atsinaujinančiųjų išteklių energija, importuota šiluma ir (arba) aušinimas) suskirstytas suvartotos ir pagamintos (įskaitant energijos eksportui) energijos kiekis. Tai apima:

i)	PAOT veiklos energinės ribos nustatymą;

ii)	informaciją apie energijos suvartojimą atsižvelgiant į patiektą energiją;

iii)	informaciją apie iš įrenginio eksportuotą energiją;

iv)	informaciją apie energijos srautus (pvz., Sankey diagramos arba energijos balansai), iš kurios matyti, kaip energija vartojama visame procese.

Energijos balanso ataskaita pritaikoma atsižvelgiant į įrenginio ypatumus, t. y. į vykdomą (-us) procesą (-us), medžiagas ir pan.

Su procesais susiję metodai

Cisternų ir statinių, kuriose laikomi atšaldyti arba pakaitinti skysčiai, ir degimo bei garo sistemų terminis izoliavimas

Tai, pvz., galima užtikrinti:

—	naudojant dvigubų sienelių cisternas,

—	naudojant iš anksto izoliuotas cisternas,

—	izoliuojant degimo įrangą, garo vamzdžius ir vamzdžius, kuriuose yra atšaldytų arba pakaitintų skysčių.

Taikoma visuotinai.

Šilumos regeneravimas kogeneracijos (bendros šilumos ir elektros energijos gamybos arba trigeneracijos) būdu

Šilumos regeneravimas (daugiausia iš garo sistemos) karštam vandeniui ir (arba) garui, kuris bus naudojamas pramoniniuose procesuose ir (arba) veikloje, gaminti Trigeneracija yra kogeneracijos sistema, į kurią įeina absorbcinis aušintuvas, naudojantis žemos temperatūros šilumą atšaldytam vandeniui gaminti.

Taikymas gali būti ribotas dėl įrenginio išdėstymo, karštų dujų srautų savybių (pvz., srauto greičio, temperatūros) arba nepakankamo šilumos poreikio.

Šilumos regeneravimas iš karštų dujų srautų

Energijos regeneravimas iš karštų dujų srautų (pvz., tekančių iš džiovintuvų arba aušinimo zonų), pvz., juos, kaip technologinį orą, šilumokaičiais recirkuliuojant procesuose arba išorėje.

Technologinio oro ir išeinančių dujų srauto reguliavimas

Technologinio oro ir išeinančių dujų srauto reguliavimas atsižvelgiant į poreikį. Tai apima oro ventiliacijos mažinimą laikinai sustabdžius darbą arba atliekant techninės priežiūros darbus.

Taikoma visuotinai.

Iš purškimo kameros išeinančių dujų recirkuliacija

Iš purškimo kameros išeinančių dujų surinkimas ir recirkuliacija, taip pat užtikrinant veiksmingą dažų nuopurškų atskyrimą. Taip energijos suvartojama mažiau nei naudojant tyrą orą.

Taikymas gali būti ribotas dėl sveikatos ir saugos aspektų.

Optimizuota šilto oro cirkuliacija didelio tūrio kietinimo kabinoje naudojant oro turbuliatorių

Oras pučiamas į kurią nors vieną kietinimo kabinos dalį ir paskirstomas naudojant oro turbuliatorių, kuris laminarinį oro srautą paverčia reikiamu turbulentiniu srautu.

Taikoma tik purškiamojo dengimo sektoriams.

3 lentelė

Su GPGB siejami aplinkosauginio veiksmingumo lygiai, susiję su savituoju energijos suvartojimu

Sektorius	Produkto rūšis	Vienetas	Su GPGB siejamas aplinkosauginio veiksmingumo lygis (metinis vidurkis)
Automobilių dengimas	Lengvieji automobiliai	MWh vienai padengtai transporto priemonei	0,5–1,3
	Furgonai		0,8–2
	Sunkvežimių kabinos		1–2
	Sunkvežimiai		0,3–0,5
Ritininių metalo juostų dengimas	Plieno ir (arba) aliuminio ritininės juostos	kWh vienam kvadratiniam metrui (m2) padengtų ritininių juostų	0,2–2,5 (23)
Tekstilės gaminių, folijų ir popieriaus dengimas	Tekstilės gaminių, folijų ir popieriaus dengimas poliuretanu ir (arba) polivinilchloridu	kWh vienam kvadratiniam metrui (m2) padengto paviršiaus	1–5
Apvijinių laidų gamyba	Laidai, kurių vidutinis skersmuo didesnis kaip 0,1 mm	kWh vienam padengtos vielos kilogramui (kg)	< 5
Metalinių pakuočių dengimas ir marginimas	Visos produktų rūšys	kWh vienam kvadratiniam metrui (m2) padengto paviršiaus	0,3–1,5
Termostabilizacinė ritininė ofsetinė spauda	Visos produktų rūšys	Wh vienam kvadratiniam metrui (m2) spausdinto ploto	4–14
Fleksografija ir neleidybinė rotacinė giliaspaudė	Visos produktų rūšys	Wh vienam kvadratiniam metrui (m2) spausdinto ploto	50–350
Leidybinė rotacinė giliaspaudė	Visos produktų rūšys	Wh vienam kvadratiniam metrui (m2) spausdinto ploto	10–30

Susijusi stebėsena aprašyta 19 GPGB b punkte.

1.1.13. Vandens suvartojimas ir nuotekų susidarymas

20 GPGB. Siekiant sumažinti vandens suvartojimą ir nuotekų susidarymą vykdant procesus, kuriuose naudojamas vanduo (pvz., šalinant riebalus, valant, apdorojant paviršius, atliekant šlapiąjį dujų valymą), GPGB yra taikyti a metodą ir tinkamą kitų toliau nurodytų metodų derinį.

Metodas

Aprašymas

Taikymas

Vandentvarkos planas ir vandens vartojimo auditas

Vandentvarkos planas ir vandens vartojimo auditas yra AVS (žr. 1 GPGB) sudedamoji dalis ir apima:

—	srautų diagramas ir įrenginio vandens masės balansą,

—	tausaus vandens vartojimo tikslų nustatymą,

—	vandens vartojimo optimizavimo metodų (vandens vartojimo kontrolės, vandens recirkuliacijos, nuotėkių aptikimo ir šalinimo) įgyvendinimą.

Vandens vartojimo auditas atliekamas bent kartą per metus.

Vandentvarkos plano ir vandens vartojimo audito išsamumo lygis ir pobūdis apskritai priklauso nuo įrenginio pobūdžio, dydžio ir sudėtingumo. Šis metodas gali būti netinkamas, jei PAOT veikla vykdoma didesniame įrenginyje ir į to didesnio įrenginio vandentvarkos planą bei vandens vartojimo auditą tinkamai įtraukta PAOT veikla.

Priešingos krypties etapinis plovimas

Plovimas keliais etapais, vandeniu tekant priešinga kryptimi, nei juda gaminiai ir (arba) pagrindas. Taip galima labai gerai nuplauti suvartojant mažai vandens.

Taikoma ten, kur taikomos plovimo procedūros.

Pakartotinis vandens panaudojimas ir (arba) recirkuliacija

Vandens srautai (pvz., panaudotas plovimo vanduo, šlapiojo dujų valymo nuotekos) naudojami pakartotinai ir (arba) recirkuliuojami, prieš tai, jei reikia, juos išvalius, taikant tokius metodus kaip jonų mainai arba filtravimas (žr. 21 GPGB). Galimas pakartotinio vandens panaudojimo ir (arba) recirkuliacijos laipsnis priklauso nuo įrenginio vandens balanso, priemaišų sudėties ir (arba) vandens srautų charakteristikų.

Taikoma visuotinai.

4 lentelė

Su GPGB siejami aplinkosauginio veiksmingumo lygiai, susiję su savituoju vandens suvartojimu

Sektorius	Produkto rūšis	Vienetas	Su GPGB siejamas aplinkosauginio veiksmingumo lygis (metinis vidurkis)
Automobilių dengimas	Lengvieji automobiliai	m3 vienai padengtai transporto priemonei	0,5–1,3
	Furgonai		1–2,5
	Sunkvežimių kabinos		0,7–3
	Sunkvežimiai		1–5
Ritininių metalo juostų dengimas	Plieno ir (arba) aliuminio ritininės juostos	litrai vienam kvadratiniam metrui (m2) padengtų ritininių juostų	0,2–1,3 (24)
Metalinių pakuočių dengimas ir marginimas	Dviejų dalių DWI gėrimų skardinės	litrai tūkstančiui skardinių	90–110

Susijusi stebėsena aprašyta 20 GPGB a punkte.

1.1.14. Į vandenį išleidžiami teršalai

21 GPGB. Siekiant sumažinti į vandenį išleidžiamų teršalų kiekį ir (arba) palengvinti pakartotinį vandens, surinkto iš procesų, kuriuose naudojamas vanduo (pvz., riebalų šalinimo, valymo, paviršių apdorojimo, šlapiojo dujų valymo), naudojimą ir tokio vandens recirkuliaciją, GPGB yra derinti toliau nurodytus metodus.

Metodai		Aprašymas	Tipiniai šalintini teršalai
Išankstinis, pirminis ir bendrasis valymas
a.	Išlyginimas	Srautų ir teršalų apkrovų balansavimas naudojant išlyginamuosius rezervuarus ir kitus valdymo metodus.	Visi teršalai.
b.	Neutralizavimas	Nuotekų pH sureguliavimas iki neutralios vertės (maždaug 7).	Rūgštys, šarmai.
c.	Fizinis atskyrimas, pvz., naudojant filtrus, sietus, smėlio skirtuvus, pirminius nusodintuvus ir taikant magnetinį atskyrimą.		Stambios šiukšlės, skendinčios kietosios medžiagos, metalo dalelės
Fizinis ir cheminis apdorojimas
d.	Adsorbcija	Tirpių medžiagų (tirpinių) pašalinimas iš nuotekų, perkeliant jas ant kietų, labai akytų dalelių (paprastai – aktyvintosios anglies) paviršiaus.	Adsorbuojami ištirpę jonų pavidalo biologiškai neskaidūs arba slopinantieji teršalai, pvz., AOH.
e.	Vakuuminis distiliavimas	Teršalų šalinimas termiškai apdorojant nuotekas sumažinto slėgio aplinkoje.	Ištirpę biologiškai neskaidūs arba slopinantieji teršalai, kuriuos galima distiliuoti, pvz., kai kurie tirpikliai.
f.	Nusodinimas	Ištirpusių teršalų pavertimas netirpiais junginiais pridedant nusodiklių. Tada susidariusios kietosios nuosėdos atskiriamos sedimentacijos, flotacijos ar filtravimo metodu.	Ištirpę biologiškai neskaidūs arba slopinantieji teršalai, kuriuos galima nusodinti, pvz., metalai.
g.	Cheminė redukcija	Cheminė redukcija yra teršalų vertimas naudojant cheminius reduktorius į panašius, tačiau ne tokius žalingus ar pavojingus junginius.	Ištirpę biologiškai neskaidūs arba slopinantieji teršalai, kurie gali redukuotis, pvz., šešiavalentis chromas (Cr(VI)).
h.	Jonų mainai	Joninių teršalų atskyrimas nuo nuotekų ir pakeitimas priimtinesniais jonais naudojant jonitinę dervą. Šie teršalai laikinai sulaikomi, o vėliau išleidžiami į regeneravimo arba atbulinio plovimo skystį.	Ištirpę jonų pavidalo biologiškai neskaidūs arba slopinantieji teršalai, pvz., metalai.
i.	Stripingas	Teršalų, kuriuos galima pašalinti prapučiant, šalinimas iš vandeningosios fazės naudojant dujinę fazę (pvz., garą, azotą arba orą), kuri leidžiama per skystį. Šalinimo efektyvumą galima padidinti pakėlus temperatūrą arba sumažinus slėgį.	Teršalai, kuriuos galima pašalinti prapučiant dujų srautu, pvz., kai kurie adsorbuojamieji organiniai halogenai (AOH).
Biologinis apdorojimas
j.	Biologinis apdorojimas	Mikroorganizmų naudojimas nuotekoms apdoroti (pvz., anaerobinis apdorojimas, aerobinis apdorojimas).	Biologiškai skaidūs organiniai junginiai.
Galutinis kietųjų dalelių pašalinimas
k.	Koaguliacija ir flokuliacija	Koaguliacija ir flokuliacija naudojamos nuotekose skendinčioms kietosioms dalelėms atskirti ir dažnai atliekamos vienas po kito einančiais etapais. Koaguliacija atliekama pridedant koaguliantų, kurių krūvis priešingas skendinčių kietųjų dalelių krūviui. Flokuliacija yra lengvo maišymo etapas, taikomas tam, kad vieni su kitais susidūrę dribsneliai sukibtų į didesnius dribsnius. Ją galima paskatinti pridedant polimerų.	Skendinčios kietosios medžiagos ir kietosiose dalelėse esantys metalai.
l.	Sedimentacija	Suspenduotų kietųjų dalelių atskyrimas gravitacinio nusėdimo būdu.
m.	Filtravimas	Nuotekose esančių kietųjų medžiagų atskyrimas leidžiant jas per akytą terpę, pvz., filtravimas smėliu, mikrofiltravimas ir ultrafiltravimas.
n.	Flotacija	Nuotekose esančių kietųjų ar skystųjų dalelių atskyrimas joms prikimbant prie dujų, paprastai oro, burbuliukų. Plūdriosios dalelės kaupiasi vandens paviršiuje ir surenkamos graibštais.

5 lentelė

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai, taikomi į nuotekų priimtuvą tiesiogiai išleidžiamiems teršalams

Medžiaga / parametras	Sektorius	Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis (25)
Bendrasis skendinčių medžiagų kiekis (BSM)	Automobilių dengimas Ritininių metalo juostų dengimas Metalinių pakuočių dengimas ir marginimas (taikoma tik DWI skardinėms)	5–30 mg/l
Cheminis deguonies suvartojimas (ChDS) (26)		30–150 mg/l
Adsorbuojamieji organiniai halogenai (AOH)		0,1–0,4 mg/l
Fluoridas (F–) (27)		2–25 mg/l
Nikelis (išreikštas Ni)	Automobilių dengimas Ritininių metalo juostų dengimas	0,05–0,4 mg/l
Cinkas (išreikštas Zn)	Automobilių dengimas Ritininių metalo juostų dengimas	0,05–0,6 mg/l (28)
Bendrasis chromo kiekis (išreikštas Cr) (29)	Orlaivių dengimas Ritininių metalo juostų dengimas	0,01–0,15 mg/l
Šešiavalentis chromas (išreikštas Cr(VI)) (30)	Orlaivių dengimas Ritininių metalo juostų dengimas	0,01–0,05 mg/l

Susijusi stebėsena nurodyta 12 GPGB.

6 lentelė

Su GPGB siejami į nuotekų priimtuvą netiesiogiai išleidžiamų teršalų kiekiai

Medžiaga / parametras	Sektorius	Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis (31) (32)
Adsorbuojamieji organiniai halogenai (AOH)	Automobilių dengimas Ritininių metalo juostų dengimas Metalinių pakuočių dengimas ir marginimas (taikoma tik DWI skardinėms)	0,1–0,4 mg/l
Fluoridas (F–) (33)		2–25 mg/l
Nikelis (išreikštas Ni)	Automobilių dengimas Ritininių metalo juostų dengimas	0,05–0,4 mg/l
Cinkas (išreikštas Zn)	Automobilių dengimas Ritininių metalo juostų dengimas	0,05–0,6 mg/l (34)
Bendrasis chromo kiekis (išreikštas Cr) (35)	Orlaivių dengimas Ritininių metalo juostų dengimas	0,01–0,15 mg/l
Šešiavalentis chromas (išreikštas Cr(VI)) (36)	Orlaivių dengimas Ritininių metalo juostų dengimas	0,01–0,05 mg/l

Susijusi stebėsena nurodyta 12 GPGB.

1.1.15. Atliekų tvarkymas

22 GPGB. Siekiant sumažinti šalinti išvežamų atliekų kiekį, GPGB yra taikyti toliau nurodytus a ir b metodus ir c ir (arba) d metodą (-us).

Metodas

Aprašymas

Atliekų tvarkymo planas

Atliekų tvarkymo planas yra AVS (žr. 1 GPGB) sudedamoji dalis, jame nustatomos priemonės, kuriomis siekiama: 1) kuo labiau sumažinti atliekų susidarymą; 2) optimizuoti pakartotinį atliekų panaudojimą, regeneravimą ir (arba) grąžinamąjį perdirbimą ir (arba) energijos iš atliekų naudojimą ir 3) užtikrinti tinkamą atliekų šalinimą.

Atliekų kiekio stebėsena

Metinio susidariusių atliekų kiekio registravimas pagal kiekvieną atliekų rūšį Analizės arba apskaičiavimo būdu periodiškai (bent kartą per metus) nustatomas tirpiklių kiekis atliekose.

Tirpiklių regeneravimas ir (arba) grąžinamasis perdirbimas

Metodai gali apimti:

—	skystose atliekose esančių tirpiklių regeneravimą ir (arba) grąžinamąjį perdirbimą veiklos vietoje arba už jos ribų taikant filtravimą arba distiliavimą,

—	šluostėse esančių tirpiklių regeneravimą ir (arba) grąžinamąjį perdirbimą taikant gravitacinį sausinimą, gręžimą arba centrifugavimą.

Atliekų srautams taikomi metodai

Metodai gali apimti:

—	vandens kiekio atliekose mažinimą, pvz., dumblui apdoroti naudojant filtrinį presą,

—	susidarančio tirpiklių dumblo ir atliekų kiekio mažinimą, pvz., mažinant valymo ciklų skaičių (žr. 9 GPGB),

—	daugkartinio naudojimo talpyklų naudojimą, naudotų talpyklų panaudojimą kitais tikslais arba grąžinamąjį talpyklų medžiagos perdirbimą,

—	panaudotų klinčių, susikaupusių sausojo desulfuravimo metu, perdavimą į kalkių degimo arba cemento gamybos krosnį.

1.1.16. Skleidžiami kvapai

23 GPGB. Siekiant išvengti kvapų sklidimo iš įrenginio arba, jei tai neįmanoma, jį sumažinti, GPGB yra parengti, įgyvendinti ir reguliariai peržiūrėti kvapų valdymo planą (kaip vieną iš aplinkosaugos vadybos sistemos (žr. 1 GPGB) sudedamųjų dalių), kuriame būtų visi toliau nurodyti elementai:

—	protokolas, kuriame nurodyti veiksmai ir terminai,

—	reagavimo į nustatytus su kvapais susijusius incidentus, pvz., skundus, protokolas,

—	kvapų prevencijos ir mažinimo programa, kurios paskirtis – nustatyti kvapų šaltinį (-ius), apibūdinti kvapų šaltinio (-ų) poveikį ir įgyvendinti kvapų prevencijos ir (arba) mažinimo priemones.

Taikymo sritis

Taikoma tik tais atvejais, kai numatoma ir (arba) pagrįsta, kad nemalonus kvapas pasieks jautrius receptorius.

1.2. GPGB išvados dėl automobilių dengimo

Šiame skirsnyje pateikta GPGB išvada skirta automobilių (lengvųjų automobilių, furgonų, sunkvežimių kabinų ir autobusų) dengimui ir taikoma kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1.1 skirsnyje.

1.2.1. Išmetamas LOJ kiekis ir energijos bei žaliavų suvartojimas

24 GPGB. Siekiant sumažinti tirpiklių, kitų žaliavų ir energijos šaltinių suvartojimą ir išmetamą LOJ kiekį, GPGB yra naudoti vieną iš toliau nurodytų dengimo sistemų arba jų derinį.

Dengimo sistema		Aprašymas	Taikymas
a.	Mišrusis dengimas (naudojant ir tirpiklio pagrindo dangą)	Tai dengimo sistema, pagal kurią vienas dengiamasis sluoksnis (gruntas arba bazinė dangas) yra vandens pagrindo.	Taikoma tik naujiems arba rekonstruojamiems įrenginiams.
b.	Vandens pagrindo danga	Tai dengimo sistema, pagal kurią ir grunto, ir bazinės dangos sluoksnis yra vandens pagrindo.
c.	Integruotas dengimo procesas	Tai dengimo sistema, pagal kurią derinamos grunto ir bazinės dangos funkcijos ir danga purškiamojo dengimo būdu dengiama dviem etapais.
d.	Dengimo trimis šlapiais sluoksniais procesas	Tai dengimo sistema, pagal kurią grunto, bazinės dangos ir skaidriosios dangos sluoksniais dengiama nelaukiant, kol išdžius pirmiau padengtas sluoksnis. Gruntas ir bazinė danga gali būti tirpiklio pagrindo arba vandens pagrindo.

7 lentelė

Su GPGB siejami bendrieji dengiant transporto priemones išmetamų LOJ kiekiai

Parametras	Transporto priemonės tipas	Vienetas	Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis (37) (metinis vidurkis)
Parametras	Transporto priemonės tipas	Vienetas	Naujas įrenginys	Esamas įrenginys
Bendras išmetamų LOJ kiekis, apskaičiuotas pagal tirpiklių masės balansą	Lengvieji automobiliai	LOJ kiekis gramais (g) viename kvadratiniame metre (m2) paviršiaus ploto (38)	8–15	8–30
	Furgonai		10–20	10–40
	Sunkvežimių kabinos		8–20	8–40
	Sunkvežimiai		10–40	10–50
	Autobusai		< 100	90–150

Susijusi stebėsena nurodyta 10 GPGB.

1.2.2. Už įrenginio vietos ribų perkeltas atliekų kiekis

8 lentelė

Orientaciniai kiekiai, susiję su savituoju už įrenginio vietos ribų perkeltu dengiant transporto priemones susidariusiu atliekų kiekiu

Parametras

Transporto priemonės tipas

Susiję atliekų srautai

Vienetas

Orientacinis kiekis

(metinis vidurkis)

Už įrenginio vietos ribų perkeltas atliekų kiekis

Lengvieji automobiliai

—	Dažų atliekos

—	Plastizolio, sandariklių ir klijų atliekos

—	Panaudoti tirpikliai

—	Dažų dumblas

—	Kitos dažyklose susidarančios atliekos (pvz., absorbentų ir valymo medžiagų, filtrų, pakavimo medžiagų, panaudotos aktyvintosios anglies)

kg vienai padengtai transporto priemonei

3–9 (39)

Furgonai

4–17 (39)

Sunkvežimių kabinos

2–11 (39)

Susijusi stebėsena nurodyta 22 GPGB b punkte.

1.3. GPGB išvados dėl kitų metalinių ir plastikinių paviršių dengimo

Toliau nurodyti su kitų metalinių ir plastikinių paviršių dengimu siejami išmetamųjų teršalų kiekiai yra susiję su bendrosiomis GPGB išvadomis, aprašytomis 1.1 skirsnyje. Toliau nurodyti išmetamųjų teršalų kiekiai gali būti netaikomi, jei metaliniai ir (arba) plastikiniai automobilių komponentai dengiami transporto priemonių dengimo įrenginyje ir tie išmetamųjų teršalų kiekiai yra įtraukiami skaičiuojant bendrą dengiant transporto priemones išmetamų LOJ kiekį (žr. 1.2 skirsnį).

9 lentelė

Su GPGB siejami bendrieji dengiant kitus metalinius ir plastikinius paviršius išmetamų LOJ kiekiai

Parametras

Procesas

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(metinis vidurkis)

Bendras išmetamų LOJ kiekis, apskaičiuotas pagal tirpiklių masės balansą

Metalinių paviršių dengimas

LOJ kiekis kilogramais (kg), tenkantis vienam kilogramui (kg) kietųjų medžiagų masės sąnaudų

< 0,05–0,2

Plastikinių paviršių dengimas

< 0,05–0,3

Susijusi stebėsena nurodyta 10 GPGB.

Kaip alternatyva 9 lentelėje nurodytiems su GPGB siejamiems išmetamųjų teršalų kiekiams gali būti taikomi 10 ir 11 lentelėse nurodyti su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai.

10 lentelė

Su GPGB siejamas dengiant kitus metalinius ir plastikinius paviršius neorganizuotai išmetamų LOJ kiekis

Parametras

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(metinis vidurkis)

Neorganizuotai išmetamų LOJ kiekis, apskaičiuotas pagal tirpiklių masės balansą

Procentinė tirpiklio sąnaudų dalis (%)

< 1–10

Susijusi stebėsena nurodyta 10 GPGB.

11 lentelė

Su GPGB siejamas dengiant kitus metalinius ir plastikinius paviršius organizuotai išmetamų LOJ kiekis

Parametras

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(paros vidurkis arba ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)

BLOA

mg C/Nm3

1–20 (40) (41)

Susijusi stebėsena nurodyta 11 GPGB.

1.4. GPGB išvados dėl laivų ir jachtų dengimo

Šiame skirsnyje pateikta GPGB išvada skirta laivų ir jachtų dengimui ir taikoma kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1.1 skirsnyje.

25 GPGB. Siekiant sumažinti bendrąjį į orą išmetamų LOJ ir dulkių kiekį, sumažinti į vandenį išleidžiamų teršalų kiekį ir pagerinti bendrą aplinkosauginį veiksmingumą, GPGB yra taikyti toliau nurodytus a ir b metodus ir c–i metodų derinį.

Metodas

Aprašymas

Taikymas

Atliekų ir nuotekų tvarkymas

Atliekų ir nuotekų srautų atskyrimas

Statant dokus ir elingus, įrengti:

—	veiksmingo sausų atliekų surinkimo, tvarkymo r laikymo atskirai nuo šlapių atliekų sistemą,

—	nuotekų atskyrimo nuo paviršinių nuotekų ir nutekamojo vandens sistemą.

Taikoma tik naujiems arba rekonstruojamiems įrenginiams.

Metodai, susiję su parengimo ir dengimo procesais

Apribojimai, susiję su nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis

Jei apdorojimo zonos nėra visiškai apgaubtos, esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms arba prognozuojant tokias sąlygas, nevykdoma srautinio apdirbimo ir (arba) beorio purškiamojo dengimo darbų.

Taikoma visuotinai.

Dalinis apdorojimo zonų apgaubimas

Siekiant išvengti dulkių išmetimo, zonos, kuriose atliekami srautinio apdirbimo ir (arba) beorio purškiamojo dengimo darbai, apgaubiamos tankiais tinklais ir (arba) purškiamo vandens uždangomis. Šis metodas gali būti taikomas nuolat arba laikinai.

Taikymas gali būti ribotas dėl zonos, kurią reikia apgaubti, formos ir dydžio. Purškiamo vandens uždangos gali būti netinkamos šaltomis klimato sąlygomis.

Visiškas apdorojimo zonų apgaubimas

Siekiant išvengti dulkių išmetimo, srautinio apdirbimo ir (arba) beorio purškiamojo dengimo darbai atliekami didelėse patalpose, uždaruose cechuose, audeklais uždengtose zonose arba tinklais visiškai apgaubtose zonose. Iš apdorojimo zonų ištraukiamas oras, jis gali būti perduodamas į išeinančių dujų valymo sistemą; taip pat žr. 14 GPGB b punktą.

Taikymas gali būti ribotas dėl zonos, kurią reikia apgaubti, formos ir dydžio.

Sausasis srautinis apdirbimas uždaroje sistemoje

Sausasis srautinis apdirbimas plieno granulėmis arba šratais uždarose srautinio apdirbimo sistemose, kuriose yra įrengtas įsiurbimo kolektorius ir išcentrinio srautinio apdirbimo ratai.

Taikoma visuotinai.

Šlapiasis srautinis apdirbimas

Srautinis apdirbimas atliekamas naudojant vandenį, kuriame yra smulkios abrazyvinės medžiagos, kaip antai smulkaus šlako (pvz., vario šlako) arba smėlio.

Dėl tiršto rūko susidarymo šis metodas gali būti netinkamas šaltomis klimato sąlygomis ir (arba) uždarose zonose (krovinių talpyklose, talpyklose su dvigubu dugnu).

Plovimas didelio arba itin didelio slėgio vandens srove

Plovimas didelio arba itin didelio slėgio vandens srove yra dulkių nekeliantis paviršių valymas naudojant itin didelio slėgio vandens srautą. Tokiam valymui gali būti naudojamos arba nenaudojamos abrazyvinės medžiagos.

Šis metodas netinkamas šaltomis klimato sąlygomis arba dėl paviršiaus ypatumų (pvz., jei tai nauji paviršiai, jei taikomas taškinis purškimas).

Dangų stripingas indukcinio kaitinimo būdu

Induktoriaus galvutę vedant virš paviršiaus, plienas atitinkamoje vietoje greitai įkaitinamas ir senos dangos atsilupa.

Šis metodas gali būti netinkamas plonesniems kaip 5 mm paviršiams ir (arba) paviršiams, kurių sudedamosios dalys yra jautrios indukciniam kaitinimui (pvz., izoliaciniai, degūs komponentai).

Korpuso ir sraigtų povandeninio valymo sistema

Povandeninė valymo sistema, kurioje naudojamas vandens slėgis ir sukamieji sraigtiniai šepečiai.

Netaikoma laivams, stovintiems visiškai sausame doke.

12 lentelė

Su GPGB siejamas bendrasis dengiant laivus ir jachtas išmetamų LOJ kiekis

Parametras

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(metinis vidurkis)

Bendras išmetamų LOJ kiekis, apskaičiuotas pagal tirpiklių masės balansą

LOJ kiekis kilogramais (kg), tenkantis vienam kilogramui (kg) kietųjų medžiagų masės sąnaudų

< 0,375

Susijusi stebėsena nurodyta 10 GPGB.

1.5. GPGB išvados dėl orlaivių dengimo

Šiame skirsnyje pateikta GPGB išvada skirta orlaivių dengimui ir taikoma kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1.1 skirsnyje.

26 GPGB. Siekiant sumažinti bendrąjį dengiant orlaivius išmetamų LOJ kiekį ir pagerinti bendrą šios veiklos aplinkosauginį veiksmingumą, GPGB yra taikyti a metodą arba abu toliau nurodytus metodus.

Metodas		Aprašymas	Taikymas
a.	Apgaubimas	Sudedamosios dalys dengiamos uždarose purškimo kamerose (žr. 14 GPGB b punktą).	Taikoma visuotinai.
b.	Tiesioginis marginimas	Spausdintuvo naudojimas tiesioginiam sudėtingo dizaino orlaivio dalių marginimui.	Taikymas gali būti ribotas dėl techninių aspektų (pvz., aplikatoriaus rėmo pasiekiamumo, adaptuotų spalvų)

13 lentelė

Su GPGB siejamas bendrasis dengiant orlaivius išmetamų LOJ kiekis

Parametras

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(metinis vidurkis)

Bendras išmetamų LOJ kiekis, apskaičiuotas pagal tirpiklių masės balansą

LOJ kiekis kilogramais (kg), tenkantis vienam kilogramui (kg) kietųjų medžiagų masės sąnaudų

0,2–0,58

Susijusi stebėsena nurodyta 10 GPGB.

1.6. GPGB išvados dėl ritininių metalo juostų dengimo

Toliau nurodyti su ritininių metalo juostų dengimu siejami išmetamųjų teršalų kiekiai yra susiję su bendrosiomis GPGB išvadomis, aprašytomis 1.1 skirsnyje.

14 lentelė

Su GPGB siejamas neorganizuotai išmetamų LOJ kiekis ritininių metalo juostų dengimo procese

Parametras

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(metinis vidurkis)

Neorganizuotai išmetamų LOJ kiekis, apskaičiuotas pagal tirpiklių masės balansą

Procentinė tirpiklio sąnaudų dalis (%)

< 1–3

Susijusi stebėsena nurodyta 10 GPGB.

15 lentelė

Su GPGB siejamas ritininių metalo juostų dengimo procese organizuotai išmetamų LOJ kiekis

Parametras

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(paros vidurkis arba ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)

BLOA

mg C/Nm3

1–20 (42) (43)

Susijusi stebėsena nurodyta 11 GPGB.

1.7. GPGB išvados dėl lipniųjų juostų gamybos

Toliau nurodyti su lipniųjų juostų gamyba siejami išmetamųjų teršalų kiekiai yra susiję su bendrosiomis GPGB išvadomis, aprašytomis 1.1 skirsnyje.

16 lentelė

Su GPGB siejamas bendrasis gaminant lipniąsias juostas išmetamų LOJ kiekis

Parametras

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(metinis vidurkis)

Bendras išmetamų LOJ kiekis, apskaičiuotas pagal tirpiklių masės balansą

Procentinė tirpiklio sąnaudų dalis (%)

< 1–3 (44)

Susijusi stebėsena nurodyta 10 GPGB.

17 lentelė

Su GPGB siejamas gaminant lipniąsias juostas organizuotai išmetamų LOJ kiekis

Parametras

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(paros vidurkis arba ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)

BLOA

mg C/Nm3

2–20 (45) (46)

Susijusi stebėsena nurodyta 11 GPGB.

1.8. GPGB išvados dėl tekstilės gaminių, folijų ir popieriaus dengimo

Toliau nurodyti su tekstilės gaminių, folijų ir popieriaus dengimu siejami išmetamųjų teršalų kiekiai yra susiję su bendrosiomis GPGB išvadomis, aprašytomis 1.1 skirsnyje.

18 lentelė

Su GPGB siejamas dengiant tekstilės gaminius, folijas ir popierių neorganizuotai išmetamų LOJ kiekis

Parametras

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(metinis vidurkis)

Neorganizuotai išmetamų LOJ kiekis, apskaičiuotas pagal tirpiklių masės balansą

Procentinė tirpiklio sąnaudų dalis (%)

< 1–5

Susijusi stebėsena nurodyta 10 GPGB.

19 lentelė

Su GPGB siejamas dengiant tekstilės gaminius, folijas ir popierių organizuotai išmetamų LOJ kiekis

Parametras

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(paros vidurkis arba ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)

BLOA

mg C/Nm3

5–20 (47) (48)

Susijusi stebėsena nurodyta 11 GPGB.

1.9. GPGB išvados dėl apvijinių laidų gamybos

Šiame skirsnyje pateikta GPGB išvada skirta apvijinių laidų gamybai ir taikoma kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1.1 skirsnyje.

27 GPGB. Siekiant sumažinti bendrąjį išmetamų LOJ kiekį ir energijos suvartojimą, GPGB yra taikyti a metodą ir vieną iš b–d punktuose toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Aprašymas

Taikymas

Į procesą integruota LOJ oksidacija

Oro ir tirpiklio mišinys, susidaręs dėl tirpiklio garavimo vykstant kartotiniam emalio kietinimo procesui apdorojamas katalizinio oksidavimo įrenginyje (žr. 15 GPGB g punktą), integruotame į kietinimo krosnį ir (arba) džiovintuvą. Katalizinio oksidavimo įrenginio atliekinė šiluma panaudojama džiovinimo procese cirkuliuojančiam oro srautui pašildyti ir (arba) kaip technologinė šiluma panaudojama kitoms įrenginio reikmėms.

Taikoma visuotinai.

Tepalai, kurių sudėtyje nėra tirpiklių

Tepalai, kurių sudėtyje nėra tirpiklių, naudojami taip:

—	laidas braukiamas per tepalu suvilgytą veltinį arba

—	per laidą braukiamas tepalu įmirkytas siūlas, dėl laido atliekinės šilumos ir trinties šilumos ištirpsta parafinas.

Taikymas gali būti ribotas dėl produkto kokybės reikalavimų arba specifikacijų, pvz., skersmens.

Savaiminio tepimo dangos

Tepimo naudojant tepalus, kurių sudėtyje yra tirpiklių, išvengiama naudojant dengimo sistemą, kurioje taip pat yra tepalo (specialaus vaško).

Taikymas gali būti ribotas dėl produkto kokybės reikalavimų arba specifikacijų.

Dengimas daug kietųjų medžiagų turinčiu emaliu

Emalio dangos, kurioje kietųjų medžiagų yra ne daugiau kaip 45 %, naudojimas. Jei laidai yra ploni (skersmuo ne didesnis kaip 0,1 mm), kietųjų medžiagų gali būti iki 30 %.

20 lentelė

Su GPGB siejamas bendrasis gaminant apvijinius laidus išmetamų LOJ kiekis

Parametras

Produkto rūšis

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(metinis vidurkis)

Bendras išmetamų LOJ kiekis, apskaičiuotas pagal tirpiklių masės balansą

Apvijinių laidų, kurių vidutinis skersmuo didesnis kaip 0,1 mm, dengimas

LOJ kiekis gramais (g), tenkantis vienam kilogramui (kg) padengtų laidų

1–3,3

Susijusi stebėsena nurodyta 10 GPGB.

21 lentelė

Su GPGB siejamas gaminant apvijinius laidus organizuotai išmetamų LOJ kiekis

Parametras

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(paros vidurkis arba ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)

BLOA

mg C/Nm3

5–40

Susijusi stebėsena nurodyta 11 GPGB.

1.10. GPGB išvados dėl metalinių pakuočių dengimo ir marginimo

Toliau nurodyti su metalinių pakuočių dengimu ir marginimu siejami išmetamųjų teršalų kiekiai yra susiję su bendrosiomis GPGB išvadomis, aprašytomis 1.1 skirsnyje.

22 lentelė

Su GPGB siejamas bendrasis dengiant ir marginant metalines pakuotes išmetamų LOJ kiekis

Parametras

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(metinis vidurkis)

Bendras išmetamų LOJ kiekis, apskaičiuotas pagal tirpiklių masės balansą

LOJ kiekis gramais (g), tenkantis vienam kvadratiniam metrui (m2) padengto arba atspausdinto paviršiaus ploto

< 1–3,5

Susijusi stebėsena nurodyta 10 GPGB.

Kaip alternatyva 22 lentelėje nurodytam su GPGB siejamam išmetamųjų teršalų kiekiui gali būti taikomi 23 ir 24 lentelėse nurodyti su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai.

23 lentelė

Su GPGB siejamas dengiant ir marginant metalines pakuotes neorganizuotai išmetamų LOJ kiekis

Parametras

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(metinis vidurkis)

Neorganizuotai išmetamų LOJ kiekis, apskaičiuotas pagal tirpiklių masės balansą

Procentinė tirpiklio sąnaudų dalis (%)

< 1–12

Susijusi stebėsena nurodyta 10 GPGB.

24 lentelė

Su GPGB siejamas dengiant ir marginant metalines pakuotes organizuotai išmetamų LOJ kiekis

Parametras

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(paros vidurkis arba ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)

BLOA

mg C/Nm3

1–20 (49)

Susijusi stebėsena nurodyta 11 GPGB.

1.11. GPGB išvados dėl termostabilizacinės ritininės ofsetinės spaudos

Šiame skirsnyje pateikta GPGB išvada skirta termostabilizacinei ritininei ofsetinei spaudai ir taikoma kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1.1 skirsnyje.

28 GPGB. Siekiant sumažinti bendrą išmetamų LOJ kiekį, GPGB yra derinti toliau nurodytus metodus.

Metodas		Aprašymas	Taikymas
Medžiagų naudojimu grindžiami ir marginimo metodai
a.	Priedų, kurių sudėtyje yra mažai IPA arba jo visai nėra, naudojimas drėkinimo tirpalams	Izopropanolio (IPA), kaip drėkiklio, naudojimo drėkinimo tirpaluose mažinimas arba vengimas, jį pakeičiant kitų organinių junginių, kurie yra nelakūs arba mažo lakumo, mišiniais.	Taikymas gali būti ribotas dėl techninių ir produkto kokybės reikalavimų arba specifikacijų.
b.	Bevandenė spauda	Spausdinimo ir parengiamųjų spausdinimo procesų pakeitimas, kad būtų galima naudoti specialia danga padengtas ofsetines plokštes, taip išvengiant poreikio drėkinti.	Šis metodas gali būti netinkamas, kai spausdinimo ciklai yra ilgi, nes dažniau reikia keisti plokštes.
Valymo metodai
c.	Tirpiklių, kurių sudėtyje nėra LOJ, arba mažo lakumo tirpiklių naudojimas automatiniam spausdinimo dangų valymui	Nelakių arba mažo laukumo organinių junginių, kaip valymo medžiagų, naudojimas automatiniam spausdinimo dangų valymui.	Taikoma visuotinai.
Išeinančių dujų valymo metodai
d.	Ritininės ofsetinės spaudos džiovintuvas su integruota išeinančių dujų valymo funkcija	Ritininės ofsetinės spaudos džiovintuvas su integruotu išeinančių dujų valymo įrenginiu, suteikiantis galimybę maišyti į džiovintuvą tiekiamą orą su dalimi išeinančių dujų, grąžintų iš išeinančių dujų terminio apdorojimo sistemos.	Taikoma naujiems arba rekonstruojamiems įrenginiams.
e.	Oro ištraukimas iš spausdinimo patalpos arba spausdinimo įrenginio korpuso ir apdorojimas	Iš spausdinimo patalpos arba spausdinimo įrenginio korpuso ištraukto oro paskirstymas. Taikant šį metodą, dalis spausdinimo patalpoje arba spausdinimo įrenginio korpuse išgaravusių tirpiklių pašalinama juos toliau procese apdorojant terminiu būdu (žr. 15 GPGB).	Taikoma visuotinai.

25 lentelė

Su GPGB siejamas bendrasis taikant termostabilizacinę ritininę ofsetinę spaudą išmetamų LOJ kiekis

Parametras

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(metinis vidurkis)

Bendras išmetamų LOJ kiekis, apskaičiuotas pagal tirpiklių masės balansą

LOJ kiekis kilogramais (kg), tenkantis vienam kilogramui (kg) rašalo sąnaudų

< 0,01–0,04 (50)

Susijusi stebėsena nurodyta 10 GPGB.

Kaip alternatyva 25 lentelėje nurodytiems su GPGB siejamiems išmetamųjų teršalų kiekiams gali būti taikomi 26 ir 27 lentelėse nurodyti su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai.

26 lentelė

Su GPGB siejamas taikant termostabilizacinę ritininę ofsetinę spaudą neorganizuotai išmetamų LOJ kiekis

Parametras

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(metinis vidurkis)

Neorganizuotai išmetamų LOJ kiekis, apskaičiuotas pagal tirpiklių masės balansą

Procentinė tirpiklio sąnaudų dalis (%)

< 1–10 (51)

Susijusi stebėsena nurodyta 10 GPGB.

27 lentelė

Su GPGB siejamas taikant termostabilizacinę ritininę ofsetinę spaudą organizuotai išmetamų LOJ kiekis

Parametras

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(paros vidurkis arba ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)

BLOA

mg C/Nm3

1–15

Susijusi stebėsena nurodyta 11 GPGB.

1.12. GPGB išvados dėl fleksografijos ir neleidybinės rotacinės giliaspaudės

Toliau nurodyti su fleksografija ir neleidybine rotacine giliaspaude siejami išmetamųjų teršalų kiekiai yra susiję su bendrosiomis GPGB išvadomis, aprašytomis 1.1 skirsnyje.

28 lentelė

Su GPGB siejamas bendrasis taikant fleksografiją ir neleidybinę rotacinę giliaspaudę išmetamų LOJ kiekis

Parametras

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(metinis vidurkis)

Bendras išmetamų LOJ kiekis, apskaičiuotas pagal tirpiklių masės balansą

LOJ kiekis kilogramais (kg), tenkantis vienam kilogramui (kg) kietųjų medžiagų masės sąnaudų

< 0,1–0,3

Susijusi stebėsena nurodyta 10 GPGB.

Kaip alternatyva 28 lentelėje nurodytam su GPGB siejamam išmetamųjų teršalų kiekiui gali būti taikomi 29 ir 30 lentelėse nurodyti su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai.

29 lentelė

Su GPGB siejamas taikant fleksografiją ir neleidybinę rotacinę giliaspaudę neorganizuotai išmetamų LOJ kiekis

Parametras

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(metinis vidurkis)

Neorganizuotai išmetamų LOJ kiekis, apskaičiuotas pagal tirpiklių masės balansą

Procentinė tirpiklio sąnaudų dalis (%)

< 1–12

Susijusi stebėsena nurodyta 10 GPGB.

30 lentelė

Su GPGB siejamas taikant fleksografiją ir neleidybinę rotacinę giliaspaudę organizuotai išmetamų LOJ kiekis

Parametras

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(paros vidurkis arba ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)

BLOA

mg C/Nm3

1–20 (52) (53)

Susijusi stebėsena nurodyta 11 GPGB.

1.13. GPGB išvados dėl leidybinės rotacinės giliaspaudės

Šiame skirsnyje pateikta GPGB išvada skirta leidybinei rotacinei giliaspaudei ir taikoma kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1.1 skirsnyje.

29 GPGB. Siekiant sumažinti taikant leidybinę rotacinę giliaspaudę išmetamą LOJ kiekį, GPGB yra naudoti adsorbcija grindžiamą tolueno regeneravimo sistemą ir vieną iš toliau nurodytų metodų arba juos abu.

Metodas		Aprašymas
a.	Lėtai džiūstančio rašalo naudojimas	Naudojant lėtai džiūstantį rašalą, ilgiau formuojasi sausas plėvelės paviršius, todėl toluenas gali ilgiau garuoti, taigi jo gali būti daugiau išleidžiama džiovintuve bei regeneruojama naudojant tolueno regeneravimo sistemą.
b.	Automatinės valymo sistemos, sujungtos su tolueno regeneravimo sistema	Automatinis cilindrų valymas orą ištraukiant į tolueno regeneravimo sistemą.

31 lentelė

Su GPGB siejamas taikant leidybinę rotacinę giliaspaudę neorganizuotai išmetamų LOJ kiekis

Parametras

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(metinis vidurkis)

Neorganizuotai išmetamų LOJ kiekis, apskaičiuotas pagal tirpiklių masės balansą

Procentinė tirpiklio sąnaudų dalis (%)

< 2,5

Susijusi stebėsena nurodyta 10 GPGB.

32 lentelė

Su GPGB siejamas taikant leidybinę rotacinę giliaspaudę organizuotai išmetamų LOJ kiekis

Parametras

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(paros vidurkis arba ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)

BLOA

mg C/Nm3

10–20

Susijusi stebėsena nurodyta 11 GPGB.

1.14. GPGB išvados dėl medinių paviršių dengimo

Toliau nurodyti su medinių paviršių dengimu siejami išmetamųjų teršalų kiekiai yra susiję su bendrosiomis GPGB išvadomis, aprašytomis 1.1 skirsnyje.

33 lentelė

Su GPGB siejamas bendrasis dengiant medinius paviršius išmetamų LOJ kiekis

Parametras

Dengiami pagrindai

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(metinis vidurkis)

Bendras išmetamų LOJ kiekis, apskaičiuotas pagal tirpiklių masės balansą

Plokšti pagrindai

LOJ kiekis kilogramais (kg), tenkantis vienam kilogramui (kg) kietųjų medžiagų masės sąnaudų

< 0,1

Neplokšti pagrindai

< 0,25

Susijusi stebėsena nurodyta 10 GPGB.

Kaip alternatyva 33 lentelėje nurodytiems su GPGB siejamiems išmetamųjų teršalų kiekiams gali būti taikomi 34 ir 35 lentelėse nurodyti su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai.

34 lentelė

Su GPGB siejamas dengiant medinius paviršius neorganizuotai išmetamų LOJ kiekis

Parametras

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(metinis vidurkis)

Neorganizuotai išmetamų LOJ kiekis, apskaičiuotas pagal tirpiklių masės balansą

Procentinė tirpiklio sąnaudų dalis (%)

< 10

Susijusi stebėsena nurodyta 10 GPGB.

35 lentelė

Su GPGB siejamas dengiant medinius paviršius organizuotai išmetamų LOJ kiekis

Parametras

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(paros vidurkis arba ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)

BLOA

mg C/Nm3

5–20 (54)

Susijusi stebėsena nurodyta 11 GPGB.

2. GPGB IŠVADOS DĖL MEDIENOS IR MEDIENOS PRODUKTŲ KONSERVAVIMO NAUDOJANT CHEMINES MEDŽIAGAS

2.1. Aplinkosaugos vadybos sistemos

30 GPGB. Siekiant pagerinti bendrą aplinkosauginį veiksmingumą, GPGB yra parengti ir įgyvendinti aplinkosaugos vadybos sistemą (AVS), kuria būtų užtikrinami visi 1 GPGB i–xx punktuose nurodyti dalykai ir šie konkretūs dalykai:

i.	nuolatinis atsinaujinimas atsižvelgiant į pažangą biocidinių produktų srityje ir susijusių teisės aktų pasikeitimus (pvz., kiek tai susiję su produktų autorizacija pagal BPR), siekiant taikyti labiausiai aplinką tausojančius procesus.

ii.	tirpiklių masės balanso įtraukimas taikant apdorojimą tirpiklio pagrindo medžiagomis ir kreozotais (žr. 33 GPGB c punktą).

iii.	visų aplinkosauginiu požiūriu itin svarbių procesų ir taršos mažinimo įrangos (kuriems sutrikus galėtų būti padarytas poveikis aplinkai) nustatymas ir jų sąrašo sudarymas (žr. 46 GPGB c punktą). Itin svarbios įrangos sąrašas nuolat atnaujinamas.

iv.	nuotėkio ir išsiliejimo prevencijos ir kontrolės planų, įskaitant atliekų tvarkymo gairių, susijusių su atliekų, susidarančių vykdant išsiliejimo kontrolę, valdymu (žr. 46 GPGB), įtraukimas.

v.	atsitiktinio nuotėkio ir išsiliejimo atvejų registravimas ir padėties gerinimo planai (reagavimo priemonės).

Pastaba

Vienas iš šį GPGB atitinkančių AVS pavyzdžių yra Reglamentu (EB) Nr. 1221/2009 nustatyta Europos Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS).

Taikymo sritis

AVS išsamumo lygis ir formalizavimo laipsnis apskritai priklauso nuo įrenginio pobūdžio, dydžio ir sudėtingumo, taip pat nuo galimo jo poveikio aplinkai įvairovės.

2.2. Kenksmingų ir (arba) pavojingų cheminių medžiagų pakaitalai

31 GPGB. Siekiant išvengti PAA ir (arba) tirpiklių išmetimo arba sumažinti išmetamą jų kiekį, GPGB yra naudoti vandens pagrindo konservantus.

Aprašymas

Tirpiklio pagrindo konservantai arba kreozotas pakeičiami vandens pagrindo konservantais. Vanduo atlieka biocidų pernešimo funkciją.

Taikymo sritis

Taikymas gali būti ribotas dėl produkto kokybės reikalavimų arba specifikacijų.

32 GPGB. Siekiant sumažinti riziką aplinkai, kylančią dėl apdorojimo cheminių medžiagų naudojimo, GPGB yra dabar naudojamas apdorojimo chemines medžiagas pakeisti ne tokiomis pavojingomis, remiantis reguliariai (pvz., kartą per metus) atliekamomis patikromis, kurių tikslas – nustatyti galbūt esančias naujas, saugesnes alternatyvas.

Taikymo sritis

Pakeitimo galimybės gali būti ribotos dėl produkto kokybės reikalavimų arba specifikacijų.

2.3. Efektyvus išteklių naudojimas

33 GPGB. Siekiant efektyviau naudoti išteklius ir sumažinti su apdorojimo cheminių medžiagų naudojimu susijusį poveikį ir riziką aplinkai, GPGB yra mažinti jų suvartojimą taikant visus toliau nurodytus metodus.

Metodas

Aprašymas

Taikymas

Efektyvios apdorojimo konservantais sistemos naudojimas

Apdorojimo sistemos, pagal kurias mediena panardinama į konservuojamąjį tirpalą, yra efektyvesnė už, pvz., purškimą. Vakuuminių procesų (uždaros sistemos) apdorojamasis efektyvumas beveik lygus 100 %. Parenkant apdorojimo sistemą atsižvelgiama į naudojimo klasę ir reikiamą įsiskverbimo lygį.

Taikoma tik naujiems arba rekonstruojamiems įrenginiams.

Su konkrečiu galutiniu naudojimu susijusio apdorojimo cheminių medžiagų suvartojimo kontrolė ir optimizavimas

Apdorojimo cheminių medžiagų suvartojimo kontrolė ir optimizavimas tokiais būdais:

a)	sveriant medieną ir (arba) medienos produktus prieš impregnavimą ir po jo arba

b)	nustatant konservuojamojo tirpalo kiekį prieš impregnavimą ir po jo.

Apdorojimo cheminių medžiagų suvartojimas atitinka tiekėjo rekomendacijas, apdorojant šiomis medžiagomis neviršijami išlaikymo reikalavimai (pvz., nustatyti produkto kokybės standartuose).

Taikoma visuotinai.

Tirpiklių masės balansas

Įrenginio organinių tirpiklių sąnaudų ir išeigos, kaip apibrėžta Direktyvos 2010/75/ES VII priedo 7 dalies 2 punkte, apskaičiavimas bent kartą per metus.

Taikoma tik įrenginiams, kuriuose taikomas apdorojimas tirpiklio pagrindo apdorojimo cheminėmis medžiagomis arba kreozotu.

Medienos drėgnumo matavimas ir koregavimas prieš apdorojimą

Siekiant optimizuoti impregnavimo procesą ir užtikrinti reikiamą produkto kokybę, prieš apdorojimą išmatuojamas (pvz., elektrinės varžos arba svėrimo būdu) ir, jei reikia, pakoreguojamas medienos drėgnumas.

Taikoma tik tuo atveju, jei mediena turi būti tam tikro drėgnumo.

2.4. Apdorojimo cheminių medžiagų pristatymas, laikymas ir tvarkymas

34 GPGB. Siekiant sumažinti pristatant, laikant ir tvarkant chemines medžiagas išmetamą teršalų kiekį, GPGB yra taikyti a arba b metodą ir visus c–f punktuose toliau nurodytus metodus.

Metodas

Aprašymas

Atgalinė ventiliacija

Taip pat vadinama garų pusiausvyros palaikymu. Pildymo metu iš priėmimo talpyklos išėję tirpiklių arba kreozoto garai surenkami ir grąžinami į talpyklą arba į sunkvežimį, iš kurio pilamas skystis.

Išėjusio oro surinkimas

Pildymo metu iš priėmimo talpyklos išėję tirpiklių arba kreozoto garai surenkami ir nukreipiami į apdorojimo įrenginį, pvz., aktyvintosios anglies filtrą arba terminės oksidacijos įrenginį.

Garavimo nuostolių, patiriamų šylant laikomoms cheminėms medžiagoms, mažinimo metodai

Jei saulės spinduliai gali paskatinti virš žemės esančiose talpyklose laikomų tirpiklių ir kreozoto garavimą, talpyklos uždengiamos stogu arba padengiamos šviesios spalvos dažais, kad jose laikomi tirpikliai ir kreozotas mažiau kaistų.

Tiekimo jungčių saugumo užtikrinimas

Užtikrinama, kad tiekimo į talpyklas, esančias izoliavimo ir (arba) sulaikymo priemonėmis apsaugotoje zonoje, jungtys būtų saugios ir, kai nenaudojamos, uždarytos.

Metodai, padedantys išvengti perpildymo pumpuojant

Tai metodai, kuriais užtikrinama, kad:

—	pumpavimo operacija būtų prižiūrima,

—	esant didesniems kiekiams, didelėse talpyklose būtų sumontuoti akustiniai ir (arba) optiniai įtaisai, signalizuojantys apie tai, kad pasiektas aukštas lygis, ir, jei reikia, išjungimo sistemos.

Uždaros talpyklos

Uždarų talpyklų naudojimas apdorojimo cheminėms medžiagoms laikyti.

2.5. Medienos parengimas ir (arba) kondicionavimas

35 GPGB. Siekiant sumažinti apdorojimo cheminių medžiagų ir energijos suvartojimą ir išmetamą apdorojimo cheminių medžiagų kiekį, GPGB yra optimizuoti į indą įkraunamą medienos kiekį ir vengti apdorojimo cheminių medžiagų kaupimosi vienoje vietoje taikant toliau nurodytų metodų derinį.

Metodas		Aprašymas	Taikymas
a.	Medienos paketų atskyrimas tarpikliais	Medienos paketuose vienodais tarpais sudedami tarpikliai, kad apdorojimo cheminės medžiagos lengviau tekėtų paketu ir geriau džiūtų baigus apdorojimą.	Taikoma visuotinai.
b.	Nuožulnus medienos paketų išdėstymas įprastuose horizontaliuose apdorojimo induose	Apdorojimo inde medienos paketai išdėstomi nuožulniai, kad apdorojimo cheminės medžiagos lengviau tekėtų ir geriau džiūtų baigus apdorojimą.	Taikoma visuotinai.
c.	Pakreipiamų slėginių apdorojimo indų naudojimas	Visas apdorojimo indas po apdorojimo pakreipiamas, kad lengvai nubėgtų apdorojimo cheminių medžiagų perteklius ir kad tas medžiagas būtų galima surinkti nuo indo dugno pakartotiniam naudojimui.	Taikoma tik naujiems arba rekonstruojamiems įrenginiams.
d.	Optimizuotas forminių medienos gabalų išdėstymas	Forminiai medienos gabalai išdėstomi taip, kad cheminės medžiagos nesikauptų vienoje vietoje.	Taikoma visuotinai.
e.	Medienos paketų įtvirtinimas	Apdorojimo inde medienos paketai įtvirtinami taip, kad būtų apribotas medienos gabalų judėjimas, dėl kurio galėtų pakisti paketo struktūra ir sumažėti impregnavimo veiksmingumas.	Taikoma visuotinai.
f.	Kuo didesnio medienos kiekio įkrovimas	Į apdorojimo indą įkraunama kuo daugiau medienos, kad būtų pasiektas geriausias apdorojamo medienos kiekio ir apdorojamų cheminių medžiagų kiekio santykis.	Taikoma visuotinai.

2.6. Apdorojimo konservantais procesas

36 GPGB. Siekiant išvengti atsitiktinio apdorojimo cheminių medžiagų nutekėjimo ir išmetimo vykstant beslėgiams procesams, GPGB yra taikyti visus toliau nurodytus metodus.

Metodas
a.	Apdorojimo indai su dvigubomis sienelėmis ir automatinio nuotėkio aptikimo įtaisais
b.	Apdorojimo indai su viengubomis sienelėmis ir pakankamai didele medienos konservantams atsparia sulaikymo priemone, aptvara ir automatinio nuotėkio aptikimo įtaisu

37 GPGB. Siekiant sumažinti aerozolių kiekį, išmetamą konservuojant medieną ir medienos produktus vandens pagrindo apdorojimo cheminėmis medžiagomis, GPGB yra apgaubti purškimo procesus, surinkti nuopurškas ir jas pakartotinai panaudoti ruošiant medienos konservavimo tirpalą.

38 GPGB. Siekiant išvengti apdorojimo cheminių medžiagų išmetimo vykstant slėginiams procesams (autoklavuose) arba sumažinti išmetamą tų medžiagų kiekį, GPGB yra taikyti visus toliau nurodytus metodus.

Metodas		Aprašymas
a.	Proceso kontrolės priemonės, neleidžiančios pradėti operacijos, jei apdorojimo indo durelės nėra sandariai uždarytos	Prikrovus apdorojimo indą, prieš pradedant apdorojimą sandariai uždaromos apdorojimo indo durelės. Įdiegiamos proceso kontrolės priemonės, neleidžiančios apdorojimo indui veikti, jei jo durelės nėra sandariai uždarytos
b.	Proceso kontrolės priemonės, neleidžiančios atidaryti apdorojimo indo, kol jame yra sukeltas slėgis ir (arba) kol jis yra pripildytas konservuojamojo tirpalo.	Proceso kontrolės priemonės rodo slėgį ir tai, ar apdorojimo inde yra skysčio. Jos neleidžia atidaryti apdorojimo indo, kol jame tebėra sukeltas slėgis ir (arba) kol jis yra pripildytas.
c.	Apdorojimo indo durelių skląstis	Apdorojimo indo durelėse sumontuojamas skląstis, neleidžiantis išbėgti skysčiams, kai, susidarius avarinei situacijai (pvz., trūkus durų tarpikliui), reikia atidaryti apdorojimo indo dureles. Skląstis leidžia šiek tiek praverti dureles, kad būtų galima nuleisti slėgį neišleidžiant skysčių.
d.	Viršslėgio vožtuvų naudojimas ir techninė priežiūra	Apdorojimo induose sumontuojami viršslėgio vožtuvai, saugantys indus nuo pernelyg didelio slėgio. Per vožtuvus išleidžiamos medžiagos nukreipiamos į pakankamo dydžio talpyklą. Reguliariai (pvz., kartą per šešis mėnesius) tikrinama, ar viršslėgio vožtuvai nėra paveikti korozijos, užteršti arba netinkamai sumontuoti, prireikus jie išvalomi ir (arba) sutaisomi.
e.	Vakuuminio siurblio išmetamųjų dujų išmetimo į orą kontrolė	Iš slėginių apdorojimo indų (pvz., per vakuuminio siurblio išleidžiamąją angą) ištrauktas oras apdorojamas (pvz., garų ir skysčių skirtuvu).
f.	Atidarant apdorojimo indą į orą išmetamo teršalo kiekio mažinimas	Tarp slėgio mažinimo laikotarpio ir apdorojimo indo atidarymo paliekama pakankamai laiko nulašėjimui ir kondensacijai.
g.	Galutinis išsiurbimas siekiant pašalinti apdorojimo cheminių medžiagų perteklių nuo apdorotos medienos paviršiaus	Siekiant išvengti lašėjimo, prieš atidarant apdorojimo indą jis galutinai išsiurbiamas, kad nuo apdorotos medienos paviršiaus būtų pašalintas apdorojimo cheminių medžiagų perteklius. Galutinio išsiurbimo gali nereikėti, jei apdorojimo cheminių medžiagų perteklius nuo apdorotos medienos paviršiaus pašalinamas tinkamu pirminiu siurbimu (pvz., naudojant mažesnį nei 50 mbar slėgį).

39 GPGB. Siekiant sumažinti energijos suvartojimą vykstant slėginiams procesams (autoklavuose), GPGB yra naudoti reguliuojamą siurblį.

Aprašymas

Pasiekus reikiamą darbinį slėgį, apdorojimo sistema prijungiama prie siurblio, kurio galia yra mažesnė ir kuris vartoja mažiau energijos.

Taikymo sritis

Taikymas gali būti ribotas, jei vykdomi pulsuojančio slėgio procesai.

2.7. Kondicionavimas po apdorojimo ir laikinas saugojimas

40 GPGB. Kad laikinai saugoma šviežiai apdorota mediena neterštų dirvožemio arba požeminio vandens arba kad ta tarša būtų mažesnė, GPGB yra po apdorojimo palikti pakankamai laiko nulašėjimui ir apdorotą medieną iš sulaikymo ir (arba) izoliavimo priemonėmis apsaugotos zonos išgabenti tik tuomet, kai bus laikoma, kad ji išdžiuvo.

Aprašymas.

Kad apdorojimo cheminių medžiagų perteklius nulašėtų atgal į apdorojimo indą, apdorota mediena ir (arba) medienos paketai po apdorojimo prieš perkeliant į apdorotos medienos džiovinimo zoną pakankamai ilgai laikomi sulaikymo ir (arba) izoliavimo priemonėmis apsaugotoje zonoje (pvz., virš apdorojimo indo arba lašų surinkimo padėklo). Prieš išgabenant į apdorotos medienos džiovinimo zoną, apdorota mediena ir (arba) medienos paketai, pavyzdžiui, pakeliami mechaninėmis priemonėmis ir laikomi pakelti ne trumpiau kaip 5 minutes. Mediena laikoma sausa, jei nuo jos nelaša apdorojimo tirpalas.

2.8. Atliekų tvarkymas

41 GPGB. Siekiant sumažinti šalintinų atliekų, visų pirma – pavojingųjų atliekų, kiekį, GPGB yra taikyti toliau nurodytus a ir b metodus ir c ir (arba) d metodą (-us).

Metodas		Aprašymas
a.	Šiukšlių pašalinimas prieš apdorojimą	Prieš apdorojimą nuo medienos paviršiaus pašalinamos šiukšlės (pvz., pjuvenos, skiedros).
b.	Vaško ir aliejinių medžiagų regeneravimas ir pakartotinis panaudojimas	Jei impregnavimui naudojamas vaškas arba aliejinės medžiagos, impregnuojant naudotų vaško ir aliejinių medžiagų perteklius regeneruojamas ir panaudojamas pakartotinai.
c.	Apdorojimo medžiagų pristatymas dideliais kiekiais	Apdorojimo medžiagų pristatymo cisternomis siekiant sumažinti pakuočių kiekį.
d.	Daugkartinio naudojimo talpyklų naudojimas	Apdorojimo cheminėms medžiagoms laikyti naudotos daugkartinio naudojimo talpyklos (pvz., vidutinio dydžio piltinių medžiagų talpyklos) grąžinamos tiekėjui pakartotiniam naudojimui.

42 GPGB. Siekiant sumažinti su atliekų tvarkymu susijusią riziką aplinkai, GPGB yra laikyti atliekas tinkamose talpyklose arba ant sandarių paviršių, o pavojingąsias atliekas atskirai laikyti specialioje nuo orų poveikio apsaugotoje zonoje su sulaikymo ir (arba) izoliavimo priemonėmis.

2.9. Stebėsena

2.9.1. Į vandenį išleidžiami teršalai

43 GPGB. GPGB yra prieš kiekvieną išleidimą partijomis stebėti teršalų kiekį atliekose ir galimai užterštose paviršinėse nuotekose laikantis EN standartų. Jei EN standartų nėra, GPGB yra taikyti ISO, nacionalinius ar kitus tarptautinius standartus, kuriuos taikant gaunami lygiavertės mokslinės kokybės duomenys.

Medžiaga / parametras	Standartas (-ai)
Biocidai (55)	Gali būti EN standartų, taikomų tam tikros sudėties biocidiniams produktams
Cu (56)	Yra įvairių EN standartų (pvz., EN ISO 11885, EN ISO 17294–2, EN ISO 15586)
Tirpikliai (57)	Yra kai kuriems tirpikliams taikomų EN standartų (pvz., EN ISO 15680)
PAA (58)	EN ISO 17993
Benzo(a)pirenas (58)	EN ISO 17993
HOI	EN ISO 9377–2

2.9.2. Požeminio vandens kokybė

44 GPGB. GPGB yra stebėti teršalų kiekį požeminiame vandenyje ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius ir laikantis EN standartų. Jei EN standartų nėra, GPGB yra taikyti ISO, nacionalinius ar kitus tarptautinius standartus, kuriuos taikant gaunami lygiavertės mokslinės kokybės duomenys.

Remiantis rizikos vertinimu arba jei įrodyta, kad teršalų kiekiai yra gana stabilūs, stebėsenos dažnis gali būti mažinamas iki karto per dvejus metus (pvz., po ketverių metų).

Medžiaga / parametras (59)	Standartas (-ai)
Biocidai (60)	Gali būti EN standartų, taikomų tam tikros sudėties biocidiniams produktams
As	Yra įvairių EN standartų (pvz., EN ISO 11885, EN ISO 17294–2, EN ISO 15586)
Cu
Cr
Tirpikliai (61)	Yra kai kuriems tirpikliams taikomų EN standartų (pvz., EN ISO 15680)
PAA	EN ISO 17993
Benzo(a)pirenas	EN ISO 17993
HOI	EN ISO 9377–2

2.9.3. Organizuotai išmetami teršalai

45 GPGB. GPGB yra bent kartą per metus vykdyti organizuotai išmetamų teršalų kiekio stebėseną laikantis EN standartų. Jei EN standartų nėra, GPGB yra taikyti ISO, nacionalinius ar kitus tarptautinius standartus, kuriuos taikant gaunami lygiavertės mokslinės kokybės duomenys.

Parametras	Procesas	Standartas (-ai)	Kas stebima
BLOA (62)	Medienos ir medienos produktų konservavimas naudojant kreozotą ir tirpiklio pagrindo apdorojimui skirtas chemines medžiagas.	EN 12619	49 GPGB, 51 GPGB
PAA (62) (63)	Medienos ir medienos konservavimas naudojant kreozotą	EN standarto nėra	51 GPGB
NOX (64)	Medienos ir medienos produktų konservavimas naudojant kreozotą ir tirpiklio pagrindo apdorojimui skirtas chemines medžiagas.	EN 14792	52 GPGB
CO (64)		EN 15058	52 GPGB

2.10. Į dirvožemį ir požeminį vandenį išmetami teršalai

46 GPGB. Siekiant išvengti teršalų išmetimo į dirvožemį ir požeminį vandenį arba sumažinti išmetamą jų kiekį, GPGB yra taikyti visus toliau nurodytus metodus.

Metodas

Aprašymas

Įrenginio ir įrangos apsauga sulaikymo arba izoliavimo priemonėmis

Įrenginio dalys, kuriose laikomos arba tvarkomos apdorojimo cheminės medžiagos, pvz., apdorojimo cheminių medžiagų laikymo zona, apdorojimo, kondicionavimo po apdorojimo ir laikino saugojimo zonos (įskaitant apdorojimo indą, darbinį indą, iškrovimo ir (arba) ištraukimo įrenginius, nulašinimo ir (arba) džiovinimo zoną, aušinimo zoną), apdorojimo cheminėms medžiagoms skirti vamzdžiai ir vamzdynai, kreozoto kondicionavimo arba pakartotino kondicionavimo įrenginiai apsaugomi sulaikymo arba izoliavimo priemonėmis. Sulaikymo ir izoliavimo priemonių paviršiai yra nepralaidūs, priemonės yra atsparios cheminėms medžiagoms ir pakankamo dydžio, kad į jas būtų galima surinkti ir jose laikyti įrenginyje ir (arba) įrangoje tvarkomus arba laikomus kiekius.

Lašų surinkimo padėklai (pagaminti iš apdorojimo cheminėms medžiagoms atsparios medžiagos), kaip vietinio sulaikymo priemonės, taip pat gali būti naudojami iš itin svarbios įrangos arba vykstant itin svarbiems procesams (pvz., iš vožtuvų, talpyklų įleidžiamųjų ir (arba) išleidžiamųjų angų, darbinių talpyklų, iškrovimo ir (arba) ištraukimo zonose, tvarkant šviežiai apdorotą medieną, aušinimo ir (arba) džiovinimo zonoje) nulašėjusioms ir išsiliejusioms apdorojimo cheminėms medžiagoms surinkti ir regeneruoti.

Sulaikymo ir (arba) izoliavimo zonose ir lašų surinkimo padėkluose esantys skysčiai surenkami siekiant regeneruoti apdorojimo chemines medžiagas, kad jas būtų galima pakartotinai panaudoti apdorojimo cheminių medžiagų sistemoje. Surinkimo sistemoje susikaupęs dumblas šalinamas kaip pavojingosios atliekos.

Nepralaidžios grindys

Zonų, kurios nėra apsaugotos sulaikymo arba izoliavimo priemonėmis ir kuriose gali lašėti, išsilieti, atsitiktinai išbėgti arba prasisunkti apdorojimo medžiagos, grindys yra nepralaidžios atitinkamoms cheminėms medžiagoms (pvz., apdorota mediena laikoma ant nepralaidžių grindų, jei to reikalaujama autorizacijos liudijime, pagal BPR išduotame medienos konservantui, kuris naudojamas apdorojant). Ant grindų susikaupę skysčiai surenkami siekiant regeneruoti apdorojimo chemines medžiagas, kad jas būtų galima pakartotinai panaudoti apdorojimo cheminių medžiagų sistemoje. Surinkimo sistemoje susikaupęs dumblas šalinamas kaip pavojingosios atliekos.

Itin svarbiomis laikomos įrangos įspėjimo sistemos

Itin svarbioje įrangoje (žr. 30 GPGB) įdiegiamos įspėjimo sistemos, informuojančios apie triktis.

Nuotėkio iš požeminių talpyklų ir vamzdynų, skirtų kenksmingoms ir (arba) pavojingoms cheminėms medžiagoms, prevencija, aptikimas ir registravimas

Naudojama kuo mažiau požeminių sudedamųjų dalių. Jei kenksmingoms ir (arba) pavojingoms cheminėms medžiagoms laikyti naudojamos požeminės sudedamosios dalys, užtikrinamas antrinis sulaikymas (pvz., naudojant dvigubas sieneles). Požeminėse sudedamosiose dalyse įrengiami nuotėkio aptikimo įtaisai

Galimiems nuotėkiams aptikti taikoma rizika grindžiama ir reguliari požeminių talpyklų ir vamzdynų stebėsena; prireikus nuotėkio aptikimo įranga sutaisoma. Registruojami incidentai, dėl kurių gali būti užterštas dirvožemis ir (arba) požeminis vanduo.

Reguliarus įrenginio ir įrangos tikrinimas ir techninė priežiūra

Įrenginys ir įranga reguliariai tikrinami ir techniškai prižiūrimi siekiant užtikrinti tinkamą veikimą; tai visų pirma apima vožtuvų, siurblių, vamzdžių, talpyklų, slėginių indų, lašų surinkimo padėklų, sulaikymo ir (arba) izoliavimo priemonių vientisumo ir (arba) sandarumo ir tinkamo įspėjimo sistemų veikimo tikrinimą.

Kryžminės taršos prevencijos metodai

Kryžminės taršos (t. y. įrenginio zonų, į kurias apdorojimo cheminės medžiagos paprastai nepatenka) išvengiama taikant tinkamus metodus, kaip antai:

—	lašų surinkimo padėklai projektuojami taip, kad šakiniai krautuvai neliestų galimai užterštų lašų surinkimo padėklų paviršių,

—	krovimo įranga (naudojama apdorotai medienai išimti iš apdorojimo indo) projektuojama taip, kad būtų išvengta apdorojimo cheminių medžiagų pernešimo,

—	apdorotai medienai tvarkyti naudojama kranų sistema,

—	galimai užterštose zonose naudojamos specialios transporto priemonės,

—	ribojamas patekimas į galimai užterštas zonas,

—	naudojami žvyro takai.

2.11. Į vandenį išleidžiami teršalai ir nuotekų tvarkymas

47 GPGB. Siekiant išvengti teršalų išleidimo į vandenį arba, jei tai neįmanoma, sumažinti į vandenį išleidžiamą teršalų kiekį ir sumažinti vandens suvartojimą, GPGB yra taikyti visus toliau nurodytus metodus.

Metodas

Aprašymas

Taikymas

Lietaus vandens ir paviršinių nuotekų taršos prevencijos metodai

Lietaus vanduo ir paviršinės nuotekos izoliuojamos nuo zonų, kuriose laikomos arba tvarkomos apdorojimo cheminės medžiagos, nuo zonų, kuriose laikoma šviežiai apdorota mediena, ir nuo užteršto vandens. Tai užtikrinama bent šiais metodais:

—	įrengiant drenažo kanalus ir (arba) aplink įrenginį įrengiant išorinį sulaikomąjį bortelį;

—

stogu su stoglatakiais uždengiant zonas, kuriose laikomos ir tvarkomos apdorojimo cheminės medžiagos (t. y. apdorojimo cheminių medžiagų laikymo zoną, apdorojimo, kondicionavimo po apdorojimo ir laikino saugojimo zonas, apdorojimo cheminėms medžiagoms skirtus vamzdžius ir vamzdynus, kreozoto kondicionavimo arba pakartotino kondicionavimo įrenginius);

—	apdorotos medienos laikymo zonas apsaugant nuo orų poveikio (pvz., uždengiant stogu, brezentu), jei to reikalaujama autorizacijos liudijime, pagal BPR išduotame medienos konservantui, kuris naudojamas apdorojant.

Drenažo kanalų ir (arba) išorinių sulaikomųjų bortelių naudojimas esamuose įrenginiuose gali būti ribotas dėl įrenginio zonos dydžio.

Galimai užterštų paviršinių nuotekų surinkimas

Paviršinės nuotekos, atitekančios iš apdorojimo cheminėmis medžiagomis galimai užterštų zonų, surenkamos atskirai. Surinktos nuotekos išleidžiamos tik pritaikius tinkamas priemones, pvz., stebėsenos (žr. 43 GPGB), valymo (žr. 47 GPGB e punktą), pakartotinio panaudojimo (žr. 47 GPGB c punktą).

Taikoma visuotinai.

Galimai užterštų paviršinių nuotekų naudojimas

Surinkus galimai užterštas paviršines nuotekas, jos naudojamos vandens pagrindo medienos konservavimo tirpalams ruošti.

Taikoma tik įrenginiams, kuriuose naudojamos vandens pagrindo apdorojimo cheminės medžiagos. Taikymas gali būti ribotas dėl reikalavimų, keliamų numatomam paviršinių nuotekų naudojimo būdui.

Pakartotinis valomojo vandens panaudojimas

Įrangai ir talpykloms plauti naudotas vanduo regeneruojamas ir pakartotinai panaudojamas vandens pagrindo medienos konservavimo tirpalams ruošti.

Taikoma tik įrenginiams, kuriuose naudojamos vandens pagrindo apdorojimo cheminės medžiagos.

Nuotekų valymas

Jei nustatoma, kad surinktos paviršinės nuotekos ir (arba) valomasis vanduo yra užteršti, arba galima tai numanyti ir jei nėra galimybių naudoti tokį vandenį, nuotekos išvalomos tinkamame nuotekų valymo įrenginyje (esančiame vietoje arba už vietos ribų).

Taikoma visuotinai.

Šalinimas pagal pavojingųjų atliekų šalinimo reikalavimus

Jei nustatoma, kad surinktos paviršinės nuotekos ir (arba) valomasis vanduo yra užteršti, arba galima tai numanyti ir jei nėra galimybių išvalyti arba panaudoti tokį vandenį, surinktos paviršinės nuotekos ir (arba) valomasis vanduo šalinami kaip pavojingosios atliekos.

Taikoma visuotinai.

GPGB 48. Siekiant sumažinti teršalų kiekį, išleidžiamą į vandenį konservuojant medieną ir medienos produktus kreozotu, GPGB yra surinkti kondensatus, susidariusius mažinant slėgį apdorojimo inde, siurbiant apdorojimo indą ir kondicionuojant arba pakartotinai kondicionuojant kreozotą, ir juos išvalyti vietoje naudojant aktyvintąją anglį arba smėlio filtrą arba pašalinti kaip pavojingąsias atliekas.

Aprašymas

Kondensatas surenkamas, paliekamas nusėsti ir išvalomas naudojant aktyvintąją anglį arba smėlio filtrą. Išvalytas vanduo naudojamas pakartotinai (uždaroje grandinėje) arba išleidžiamas į viešąją komunalinių nuotekų surinkimo sistemą. Kitas būdas – surinktus kondensatus pašalinti kaip pavojingąsias atliekas.

2.12. Į orą išmetami teršalai

GPGB 49. Siekiant sumažinti LOJ kiekį, išmetamą į orą konservuojant medieną ir medienos produktus tirpiklio pagrindo apdorojimo cheminėmis medžiagomis, GPGB yra apgaubti teršalus išmetančią įrangą arba procesus, ištraukti išeinančias dujas ir jas perduoti į apdorojimo sistemą (žr. GPGB 51 nurodytus metodus).

GPGB 50. Siekiant sumažinti organinių junginių kiekį ir kvapą, patenkantį į orą medieną ir medienos produktus konservuojant kreozotu, GPGB yra naudoti mažo lakumo impregnuojamąsias aliejines medžiagas, pvz., vietoje B klasės kreozoto naudoti C klasės kreozotą.

Taikymo sritis

C klasės kreozotas gali būti netinkamas šaltomis klimato sąlygomis.

51 GPGB. Siekiant sumažinti organinių junginių kiekį, išmetamą į orą konservuojant medieną ir medienos produktus kreozotu, GPGB yra apgaubti teršalus išmetančią įrangą arba procesus (pvz., laikymo ir impregnavimo talpyklas, slėgio mažinimo ir kreozoto pakartotinio kondicionavimo procesus), ištraukti išeinančias dujas ir taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas		Aprašymas	Taikymas
a.	Terminė oksidacija	Žr. 15 GPGB i punktą. Išmetamųjų dujų šiluma gali būti regeneruojama naudojant šilumokaičius.	Taikoma visuotinai.
b.	Išeinančių dujų perdavimas į kurą deginantį įrenginį	Visos išeinančios dujos arba jų dalis kaip degimo oras ir kaip papildomas kuras perduodamos į kurą deginantį įrenginį (įskaitant kogeneracijos (bendros šilumos ir elektros energijos gamybos) įrenginius), naudojamą garui ir (arba) elektros energijai gaminti.	Netaikoma išeinančioms dujoms, kuriose yra cheminių medžiagų, nurodytų PITD 59 straipsnio 5 dalyje. Taikymas gali būti ribotas dėl saugos aspektų.
c.	Adsorbcija aktyvintąja anglimi	Organiniai junginiai adsorbuojami aktyvintosios anglies paviršiuje. Adsorbuoti junginiai paskui gali būti desorbuojami, pvz., garu (dažnai – vietoje), pakartotiniam naudojimui arba pašalinimui, o adsorbentas naudojamas pakartotinai.	Taikoma visuotinai.
d.	Absorbcija naudojant tinkamą skystį	Tinkamo skysčio naudojimas teršalams, visų pirma – tirpiesiems junginiams, pašalinti iš išeinančių dujų absorbcijos būdu.	Taikoma visuotinai.
e.	Kondensavimas	Tai metodas, kuriuo organiniai junginiai pašalinami temperatūrą sumažinant žemiau jų rasos taško, kad garai suskystėtų. Atsižvelgiant į reikiamą darbinės temperatūros intervalą, naudojami skirtingi aušalai, pvz., aušinamasis vanduo, atšaldytas vanduo (paprastai – iki maždaug 5 °C temperatūros), amoniakas arba propanas. Kondensavimas taikomas kartu su kitu taršos mažinimo būdu.	Taikymas gali būti ribotas, jei LOJ koncentracija yra maža ir todėl šiems junginiams regeneruoti reikia pernelyg daug energijos.

36 lentelė

Su GPGB siejami konservuojant medieną ir medienos produktus kreozotu ir (arba) tirpiklio pagrindo apdorojimo cheminėmis medžiagomis organizuotai išmetamų BLOA ir PAA kiekiai

Parametras

Vienetas

Procesas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)

BLOA

mg C/Nm3

Apdorojimas kreozotu ir tirpiklio pagrindo medžiagomis

< 4–20

PAA

mg/Nm3

Apdorojimas kreozotu

< 1 (65)

Susijusi stebėsena nurodyta 45 GPGB.

52 GPGB. Siekiant sumažinti organizuotai išmetamų NOX kiekį, kartu apribojant išmetamą CO kiekį, susijusį su terminiu išeinančių dujų, susidariusių konservuojant medieną ir medienos produktus kreozotu ir (arba) tirpiklio pagrindo apdorojimo cheminėmis medžiagomis, apdorojimu, GPGB yra taikyti a metodą arba abu toliau nurodytus metodus.

Metodas

Aprašymas

Taikymas

Terminio apdorojimo sąlygų optimizavimas

(projektinis ir operacinis)

Žr. 17 GPGB a punktą.

Projektinis optimizavimas gali būti taikytinas tik esamiems įrenginiams.

Mažai NOx išmetančių degiklių naudojimas

Žr. 17 GPGB b punktą.

Dėl projektinių ir (arba) operacinių apribojimų šis metodas gali būti taikytinas tik esamiems įrenginiams.

37 lentelė

Su GPGB siejamas organizuotai išmetamų NOX kiekis ir orientacinis organizuotai į orą išmetamo CO kiekis, susijęs su terminiu išeinančių dujų, susidariusių konservuojant medieną ir medienos produktus kreozotu ir (arba) tirpiklio pagrindo apdorojimo cheminėmis medžiagomis, apdorojimu

Parametras

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis (66)

(ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)

Orientacinis išmetamųjų teršalų kiekis (66)

(ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)

NOX

mg/Nm3

20–130

Orientacinio kiekio nėra

Su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio nėra

20–150

Susijusi stebėsena nurodyta 45 GPGB.

2.13. Triukšmas

53 GPGB. Siekiant išvengti skleidžiamo triukšmo arba, jei tai neįmanoma, jį sumažinti, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas
Žaliavų laikymas ir tvarkymas
a.	Triukšmo užtvarų įrengimas ir pastatų savybės sugerti triukšmą panaudojimas ir (arba) optimizavimas
b.	Triukšmingų operacijų apgaubimas arba dalinis apgaubimas
c.	Netriukšmingų transporto priemonių ir (arba) transportavimo sistemų naudojimas
d.	Triukšmo valdymo priemonės (pvz., geresnis įrangos tikrinimas ir techninė priežiūra, durų ir langų uždarymas)
Džiovinimas krosnyje
e.	Ventiliatorių keliamo triukšmo mažinimo priemonės

Taikymo sritis

Taikoma tik tais atvejais, kai numatoma ir (arba) pagrįsta, kad nemalonus triukšmas pasieks jautrius receptorius.

(1) 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo (OL L 135, 1991 5 30, p. 40).

(2) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (OL L 313, 2015 11 28, p. 1).

(3) Jei dėl ėminių ėmimo ar analizės apribojimų ir (arba) veiklos sąlygų 30 minučių trukmės ėminių ėmimo/matavimo laikotarpis ir (arba) trijų vienas po kito atliktų matavimų vidutinė vertė netinka, gali būti taikoma reprezentatyvesnė ėminių ėmimo ir (arba) matavimo procedūra.

(4) Padengimo metodų pasirinkimas įrenginiuose gali būti ribotas dėl mažo našumo ir (arba) didelės produktų įvairovės, taip pat dėl pagrindo rūšies ir formos, produkto kokybės reikalavimų ir dėl poreikio užtikrinti, kad naudojamos medžiagos, taikomi padengimo metodai, džiovinimo ir (arba) kietinimo metodai ir išeinančių dujų valymo sistemos būtų tarpusavyje suderinami.

(5) Džiovinimo ir (arba) kietinimo metodų pasirinkimas gali būti ribotas dėl pagrindo rūšies ir formos, produkto kokybės reikalavimų ir dėl poreikio užtikrinti, kad naudojamos medžiagos, taikomi padengimo metodai, džiovinimo ir (arba) kietinimo metodai ir išeinančių dujų valymo sistemos būtų tarpusavyje suderinami.

(6) Jei įmanoma, matavimai atliekami esant didžiausiajam numatytajam išmetamųjų teršalų kiekiui įprastinėmis eksploatacijos sąlygomis.

(7) Jei BLOA apkrova yra mažesnė nei 0,1 kg C/h arba jei pastovi SDOA apkrova be taršos mažinimo yra mažesnė nei 0,3 kg C/h, stebėsenos dažnis gali būti mažinamas iki karto per trejus metus arba matavimas gali būti pakeičiamas skaičiavimu, jei juo gaunami lygiavertės mokslinės kokybės duomenys.

(8) Jei taikomas terminis išeinančių dujų apdorojimas, nuolat matuojama temperatūra degimo kameroje. Taip pat naudojama signalizacijos sistema, įspėjanti apie temperatūrų nukrypimą nuo optimizuoto temperatūrų intervalo.

(9) Nuolatiniams matavimams taikomi šie bendrieji EN standartai: EN15267–1, EN15267–2, EN15267–3 ir EN 14181.

(10) Stebima tik tuo atveju, jei procesuose naudojamas DMF.

(11) Jei EN standarto nėra, matuojamas ir DMF kiekis kondensuotoje fazėje.

(12) Jei kamino BLOA apkrova mažesnė nei 0,1 kg C/h, stebėsenos dažnis gali būti mažinamas iki karto per trejus metus.

(13) Stebėsena vykdoma tik tuo atveju, jei nuotekos tiesiogiai išleidžiamos į nuotekų priimtuvą.

(14) Stebėsenos dažnis gali būti mažinamas iki karto per tris mėnesius, jeigu įrodyta, kad išmetamųjų teršalų kiekiai yra pakankamai pastovūs.

(15) Jei partijos išleidžiamos rečiau nei mažiausias stebėsenos dažnis, stebėsena atliekama kas kartą, kai išleidžiama partija.

(16) BOA stebėsena ir ChDS stebėsena yra alternatyvos. Pageidautina rinktis BOA stebėseną, nes ją atliekant nereikia naudoti labai toksiškų junginių.

(17) Cr(VI) stebimas tik tuo atveju, jei procesuose naudojami chromo (VI) junginiai.

(18) Jei nuotekos nėra tiesiogiai išleidžiamos į nuotekų priimtuvą, o tolesnis procese nuotekų valymo įrenginys yra suprojektuotas ir tinkamai parengtas mažinti atitinkamų teršalų kiekį, stebėsenos dažnį galima sumažinti.

(19) Cr stebėsena vykdoma tik tuo atveju, jei procesuose naudojami chromo junginiai.

(20) F– stebėsena vykdoma tik tuo atveju, jei procesuose naudojami fluoro junginiai.

(21) Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis ir orientacinis kiekis netaikomi, jei išeinančios dujos perduodamos į kurą deginantį įrenginį.

(22) Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis gali būti netaikomas, jei išeinančiose dujose yra junginių, kurių sudėtyje yra azoto (pvz., DMF arba 1-metil-2-pirolidono).

(23) Su GPGB siejamas aplinkosauginio veiksmingumo lygis gali būti netaikomas, jei ritininių metalo juostų dengimo linija yra didesnio gamybos įrenginio (pvz., plieno liejyklos) dalis, arba kombinuotosioms linijoms.

(24) Su GPGB siejamas aplinkosauginio veiksmingumo lygis gali būti netaikomas, jei ritininių metalo juostų dengimo linija yra didesnio gamybos įrenginio (pvz., plieno liejyklos) dalis, arba kombinuotosioms linijoms.

(25) Vidurkinimo laikotarpis nurodytas bendrosiose pastabose.

(26) Su GPGB siejamas ChDS gali būti pakeičiamas su GPGB siejamu BOA kiekiu. ChDS ir BOA kiekio santykis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Kaip su GPGB siejamą išmetamųjų teršalų kiekį pageidautina rinktis BOA kiekį, nes atliekant BOA kiekio stebėseną nereikia naudoti labai toksiškų junginių.

(27) Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis taikomas tik tuo atveju, jei procesuose naudojami fluoro junginiai.

(28) Jei pagrindo sudėtyje yra cinko arba pagrindas buvo apdorotas naudojant cinką, viršutinė su GPGB siejamų išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba gali būti 1 mg/l.

(29) Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis taikomas tik tuo atveju, jei procesuose naudojami chromo junginiai.

(30) Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis taikomas tik tuo atveju, jei procesuose naudojami chromo (IV) junginiai.

(31) Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai gali būti netaikomi, jeigu atitinkamų teršalų kiekiai gali būti sumažinti tolesniame procese tam tinkamai suprojektuotu ir įrengtu nuotekų valymo įrenginiu ir tai nesukelia didesnės aplinkos taršos.

(32) Vidurkinimo laikotarpis nurodytas bendrosiose pastabose.

(33) Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis taikomas tik tuo atveju, jei procesuose naudojami fluoro junginiai.

(34) Jei pagrindo sudėtyje yra cinko arba pagrindas buvo apdorotas naudojant cinką, viršutinė su GPGB siejamų išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba gali būti 1 mg/l.

(35) Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis taikomas tik tuo atveju, jei procesuose naudojami chromo junginiai.

(36) Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis taikomas tik tuo atveju, jei procesuose naudojami chromo (IV) junginiai.

(37) Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai reiškia teršalų kiekį, išmestą visais tame pačiame įrenginyje vykusiais proceso etapais, pradedant elektroforeziniu dengimu ir visų kitų rūšių dengimo procesais ir baigiant galutiniu viršutinio sluoksnio vaškavimu ir poliravimu, taip pat tirpiklių kiekį, gamybos ir ne gamybos laikotarpiais sunaudotą valant gamybos įrangą.

(38) Paviršiaus plotas nustatomas pagal Direktyvos 2010/75/ES VII priedo 3 dalį.

(39) Jei taikomas sausasis desulfuravimas klintimis, viršutinė intervalo riba yra aukštesnė.

(40) Jei taikomi metodai, suteikiantys galimybę pakartotinai panaudoti ir (arba) grąžinti regeneruotą tirpiklį, viršutinė su GPGB siejamų išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 35 mg C/Nm3.

(41) Jei 16 GPGB c punkte aprašytas metodas įrenginyje derinamas su išeinančių dujų valymo metodu, koncentratoriaus išmetamosioms dujoms taikomas papildomas su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis, mažesnis nei 50 mg C/Nm3.

(42) Jei taikomi metodai, suteikiantys galimybę pakartotinai panaudoti ir (arba) grąžinti regeneruotą tirpiklį, viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 50 mg C/Nm3.

(43) Jei 16 GPGB c punkte aprašytas metodas įrenginyje derinamas su išeinančių dujų valymo metodu, koncentratoriaus išmetamosioms dujoms taikomas papildomas su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis, mažesnis nei 50 mg C/Nm3.

(44) Šis su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis gali būti netaikomas laikinajai apsaugai skirtų plastikinių plėvelių gamybai.

(45) Jei taikomi metodai, suteikiantys galimybę pakartotinai panaudoti ir (arba) grąžinti surinktą tirpiklį, viršutinė su GPGB siejamų išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 50 mg C/Nm3.

(46) Jei 16 GPGB c punkte aprašytas metodas įrenginyje derinamas su išeinančių dujų valymo metodu, koncentratoriaus išmetamosioms dujoms taikomas papildomas su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis, mažesnis nei 50 mg C/Nm3.

(47) Jei taikomi metodai, suteikiantys galimybę pakartotinai panaudoti ir (arba) grąžinti regeneruotą tirpiklį, viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 50 mg C/Nm3.

(48) Jei 16 GPGB c punkte aprašytas metodas įrenginyje derinamas su išeinančių dujų valymo metodu, koncentratoriaus išmetamosioms dujoms taikomas papildomas su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis, mažesnis nei 50 mg C/Nm3.

(49) Jei 16 GPGB c punkte aprašytas metodas įrenginyje derinamas su išeinančių dujų valymo metodu, koncentratoriaus išmetamosioms dujoms taikomas papildomas su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis, mažesnis nei 50 mg C/Nm3.

(50) Viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra susijusi su aukštos kokybės produktų gamyba.

(51) Viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra susijusi su aukštos kokybės produktų gamyba.

(52) Jei taikomi metodai, suteikiantys galimybę pakartotinai panaudoti ir (arba) grąžinti regeneruotą tirpiklį, viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 50 mg C/Nm3.

(53) Jei 16 GPGB c punkte aprašytas metodas įrenginyje derinamas su išeinančių dujų valymo metodu, koncentratoriaus išmetamosioms dujoms taikomas papildomas su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis, mažesnis nei 50 mg C/Nm3.

(54) Jei 16 GPGB c punkte aprašytas metodas įrenginyje derinamas su išeinančių dujų valymo metodu, koncentratoriaus išmetamosioms dujoms taikomas papildomas su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis, mažesnis nei 50 mg C/Nm3.

(55) Atsižvelgiant į procese naudojamų biocidinių produktų sudėtį, stebimos konkrečios cheminės medžiagos.

(56) Stebima tik tuo atveju, jei procese naudojami vario junginiai.

(57) Stebima tik įrenginiuose, kuriuose naudojamos tirpiklio pagrindo apdorojimo cheminės medžiagos. Atsižvelgiant į procese naudojamus tirpiklius, stebimos konkrečios cheminės medžiagos.

(58) Stebima tik įrenginiuose, kuriuose taikomas apdorojimas kreozotu.

(59) Jei atitinkama cheminė medžiaga procese nenaudojama ir jei įrodyta, kad požeminis vanduo šia chemine medžiaga nėra užterštas, stebėsena gali būti netaikoma.

(60) Atsižvelgiant į procese naudojamų arba anksčiau naudotų biocidinių produktų sudėtį, stebimos konkrečios cheminės medžiagos.

(61) Stebima tik įrenginiuose, kuriuose naudojamos tirpiklio pagrindo apdorojimo cheminės medžiagos. Atsižvelgiant į procese naudojamus tirpiklius, stebimos konkrečios cheminės medžiagos.

(62) Jei įmanoma, matavimai atliekami esant didžiausiajam numatytajam išmetamųjų teršalų kiekiui įprastinėmis eksploatacijos sąlygomis.

(63) Tai yra: acenaftenas, acenaftilenas, antracenas, benzo(a)antracenas, benzo(a)pirenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(g,h,i)perilenas, benzo(k)fluorantenas, krizenas, dibenzo(a,h)antracenas, fluorantenas, fluorenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas, naftalenas, fenantrenas ir pirenas.

(64) Stebimas tik termiškai apdorojant išeinančias dujas išmetamas teršalų kiekis.

(65) Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis yra bendras kiekis, kurį sudaro šie PAA junginiai: acenaftenas, acenaftilenas, antracenas, benzo(a)antracenas, benzo(a)pirenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(g,h,i)perilenas, benzo(k)fluorantenas, krizenas, dibenzo(a,h)antracenas, fluorantenas, fluorenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas, naftalenas, fenantrenas ir pirenas.

(66) Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis ir orientacinis kiekis netaikomi, jei išeinančios dujos perduodamos į kurą deginantį įrenginį.

2020 12 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 414/79

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2020/2010

2020 m. gruodžio 8 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1809 dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogeniško paukščių gripo protrūkiais tam tikrose valstybėse narėse, priedas

(pranešta dokumentu Nr. C(2020) 8910)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Sąjungos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvą 2005/94/EB dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių ir panaikinančią Direktyvą 92/40/EEB (3), ypač į jos 63 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1809 (4) priimtas po labai patogeniško paukščių gripo protrūkių tam tikrų valstybių narių ūkiuose, kuriuose buvo laikomi naminiai paukščiai ar kiti nelaisvėje laikomi paukščiai, toms valstybėms narėms pagal Tarybos direktyvą 2005/94/EB nustačius apsaugos ir priežiūros zonas;

(2)	Įgyvendinimo sprendime (ES) 2020/1809 nustatyta, kad apsaugos ir priežiūros zonos, kurias į to įgyvendinimo sprendimo priedą įtrauktos valstybės narės nustatė pagal Direktyvą 2005/94/EB, turi apimti bent tas teritorijas, kurios tame priede yra nurodytos kaip apsaugos ir priežiūros zonos;

(3)	po Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1809 priėmimo dienos Vokietija pranešė Komisijai apie naujus labai patogeniško H5N8 potipio paukščių gripo protrūkius Ditmaršeno ir Meklenburgo Lygumos apskričių ūkiuose, kuriuose laikomi naminiai paukščiai arba kiti nelaisvėje laikomi paukščiai;

(4)	be to, Belgija pranešė Komisijai apie labai patogeniško H5N5 potipio paukščių gripo protrūkį Vakarų Flandrijos provincijos ūkyje, kuriame laikomi naminiai paukščiai arba kiti nelaisvėje laikomi paukščiai;

(5)	Lenkija taip pat pranešė Komisijai apie labai patogeniško H5N8 potipio paukščių gripo protrūkį Sedlcių apskrities ūkyje, kuriame laikomi naminiai paukščiai arba kiti nelaisvėje laikomi paukščiai;

(6)	Nyderlandai taip pat pranešė Komisijai apie naują labai patogeniško paukščių gripo protrūkį Utrechto provincijos ūkyje, kuriame laikomi naminiai paukščiai arba kiti nelaisvėje laikomi paukščiai;

(7)

tie protrūkiai Belgijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Lenkijoje nustatyti už Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1809 priede išvardytų teritorijų ribų, o minėtų valstybių narių kompetentingos institucijos ėmėsi pagal Direktyvą 2005/94/EB būtinų priemonių, be kita ko, aplink šių protrūkių vietas nustatydamos apsaugos ir priežiūros zonas;

(8)

be to, protrūkis Belgijoje nustatytas labai netoli nuo sienos su Prancūzija. Kadangi šio protrūkio priežiūros zonos dalis yra Prancūzijos teritorijoje, tų dviejų valstybių narių kompetentingos institucijos deramai bendradarbiavo, kad pagal Direktyvą 2005/94/EB būtų nustatyta reikiama priežiūros zona;

(9)

Komisija išnagrinėjo priemones, kurių ėmėsi Belgija, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai ir Lenkija, ir įsitikino, kad tų valstybių narių kompetentingų institucijų nustatytų apsaugos ir priežiūros zonų ribos yra pakankamai toli nuo tų ūkių, kuriuose neseniai patvirtinti labai patogeniško paukščių gripo protrūkiai;

(10)

siekiant išvengti nereikalingų Sąjungos vidaus prekybos trikdymų ir trečiųjų šalių sudaromų nepagrįstų prekybos kliūčių, būtina bendradarbiaujant su Belgija, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandais ir Lenkija skubiai Sąjungos lygmeniu apibrėžti šių valstybių narių pagal Direktyvą 2005/94/EB nustatytas naujas apsaugos ir priežiūros zonas;

(11)	todėl į Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1809 priedą įtrauktos Prancūzijos priežiūros zonos ir Vokietijos, Nyderlandų ir Lenkijos apsaugos ir priežiūros zonos turėtų būti iš dalies pakeistos;

(12)	be to, į Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1809 priedą turėtų būti įtrauktos Belgijos apsaugos ir priežiūros zonos;

(13)

taigi Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1809 priedas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų atnaujintas Sąjungos lygmeniu nustatomas skirstymas į regionus ir atsižvelgta į Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų ir Lenkijos kompetentingų institucijų pagal Direktyvą 2005/94/EB tinkamai nustatytas naujas apsaugos ir priežiūros zonas bei jose taikytinų apribojimų trukmę;

(14)	todėl Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1809 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(15)	atsižvelgiant į tai, kad į epizootinę padėtį Sąjungoje dėl labai patogeniško paukščių gripo plitimo reikia reaguoti skubiai, svarbu, kad Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1809 priedo pakeitimai, kurie turi būti padaryti šiuo sprendimu, įsigaliotų kuo greičiau;

(16)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1809 priedas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2020 m. gruodžio 8 d.

Komisijos vardu

Stella KYRIAKIDES

Komisijos narė

(1) OL L 395, 1989 12 30, p. 13.

(2) OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(3) OL L 10, 2006 1 14, p. 16.

(4) 2020 m. lapkričio 30 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1809 dėl apsaugos priemonių, susijusių su labai patogeniško paukščių gripo protrūkiais tam tikrose valstybėse narėse (OL L 402, 2020 12 1, p. 144).

PRIEDAS

„PRIEDAS

A DALIS

Apsaugos zona, kaip nurodyta 1 straipsnyje:

Valstybė narė: Belgija

Teritorija, kurią sudaro:	Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 29 straipsnio 1 dalį)
Those parts of the municipalitiy of Menen, Moorslede, Wervik and Wevelgem contained within a circle of a radius of three kilometers, centered on WGS84 dec. coordinates long 3,126743 - lat 50,820040	2020 12 17

Valstybė narė: Kroatija

Teritorija, kurią sudaro:	Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 29 straipsnio 1 dalį)
Općina Koprivnički Bregi, naselja Koprivnički Bregi i Jeduševac, općina Novigrad Podravski, naselja Plavšinac, Delovi, Vlaislav i Novigrad Podravski, općina Hlebine, naselje Hlebine u Koprivničko- križevačkoj županiji koji se nalaze na području u obliku kruga radijusa tri kilometra sa središtem na GPS koordinatama N46.122115; E16.9561216666667.	2020 12 31

Valstybė narė: Danija

Teritorija, kurią sudaro:	Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 29 straipsnio 1 dalį)
The parts of Randers municipality (ADNS code 01730), Favrskov municipality (ADNS 01710) and Syddjurs municipality (ADNS code 01706) that are contained within circle of radius 3 kilometer, centred on GPS coordinates N56.3980; E10.1936.	2020 12 10

Valstybė narė: Prancūzija

Teritorija, kurią sudaro:

Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 29 straipsnio 1 dalį)

Les communes suivantes dans le département de HAUTE-CORSE (2B)

—

ALTIANI

—

AVAPESSA

—

BIGORNO

—

BISINCHI

—

CAMPILE

—	CAMPITELLO

—	CANAVAGGIA

—	CASTELLO-DI-ROSTINO

—

CATERI

—	CROCICCHIA

—

ERBAJOLO

—

FELICETO

—

FOCICCHIA

—

LENTO

—	MONTEGROSSO

—

MURO

—

NESSA

—

ORTIPORIO

—	PENTA-ACQUATELLA

—	PIEDICORTE-DI-GAGGIO

—

SCOLCA

—	SPELONCATO

—	SANT’ANDREA-DI-BOZIO

—	SANT’ANTONINO

—	VALLE-DI-ROSTINO

—

VOLPAJOLA

2020 12 10

Les communes suivantes dans le département de YVELINES (78)

—	SAINT-CYR-L’ECOLE

2020 12 10

Les communes suivantes dans le département de Corse du Sud (2A)

—

AFA

—

AJACCIO

—

ALATA

—	BASTELICACCIA

—	GROSSETO-PRUGNA

—	SARROLA-CARCOPINO

2020 12 9

Valstybė narė: Vokietija

Teritorija, kurią sudaro:

Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 29 straipsnio 1 dalį)

SCHLESWIG-HOLSTEIN

Landkreis Nordfriesland

—	Hallig Oland

2020 12 1

Landkreis Segeberg

—	Gemeinde Latendorf

—	Gemeinde Heidmühlen - exklusive des Bereiches zwischen Stellbrooker Weg und Osterau nördlich des Stellbrooker Moors

—	Gemeinde Boostedt - Gebiet südlich der Ortschaft Boostedt (entlang Waldweg, Heidenbarg, Münsterberg, Heisterbarg, Zum Quellental, Tegelbar, Mühlenweg, Latendorfer Str.) sowie östlich und südlich des Bundeswehrgeländes

—	Gemeinde Rickling - Gebiet südlich der Rothenmühlenau und westlich der Straßen Alter Schönmoorer Weg und Kirschenweg bis zur Einmündung in die Schönmoorer Str., weiter südlich der Schönmoorer Str. bis zum Glinngraben und westlich des Glinngrabens

—	Gemeinde Großenaspe - Gebiet westlich der Straßen Halloh und Eekholt sowie östlich des Wildparks Eekholt

—	Forstgutsbezirk Buchholz

2020 12 5

Landkreis Nordfriesland

—	Gemeinde Rodenäs

—	Gemeinde Neukirchen

—	Gemeinde Klanxbüll

—	Gemeinde Humptrup

—	Gemeinde Braderup

—	Gemeinde Tinningstedt

—	Gemeinde Klixbüll

—	Gemeinde Risum-Lindholm

—	Gemeinde Niebüll

—	Gemeinde Bosbüll

—	Gemeinde Uphusum

—	Gemeinde Klanxbüll

—	Gemeinde Emmelsbüll-Horsbüll

—	Gemeinde Holm

2020 12 15

Landkreis Nordfriesland

—	Gemeinde Pellworm

2020 12 10

MECKLENBURG-VORPOMMERN

Landkreis Vorpommern-Rügen

—	Ostseeheilbad Zingst

2020 12 9

Landkreis Vorpommern-Rügen

—	Gemeinde Rambin - Ortsteile Drammendorf, Götemitz, Kasselvitz, Kasselvitzer Katen, Rothenkirchen, Sellentin, Rambin, Giesendorf

—	Gemeinde Samtens - Ortsteile Frankenthal, Muhlitz, Luttow, Natzevitz, Samtens

—	Gemeinde Gustow - Ortsteile Saalkow, Warksow

—	Gemeinde Poseritz - Ortsteile Datzow, Poseritz-Ausbau

—	Gemeinde Altefähr - Ortsteil Kransdorf

2020 12 9

Landkreis Rostock

—	Gemeinde Neubukow Stadt - Ortsteile Buschmühlen, Malpendorf, Neubukow, Spriehusen, Steinbrink

—	Gemeinde Biendorf - Ortsteile Jörnstorf Dorf, Jörnstorf Hof, Lehnenhof

—	Gemeinde Rerik Stadt - Ortsteile Russow, Russow Ausbau

2020 12 8

Landkreis Rostock

—	Stadt Gnoien - Ortsteile Eschenhörn, Warbelow sowie die Stadt Gnoien südöstlich der Teterower Straße und südöstlich der Straße „Bleiche“

—	Gemeinde Behren-Lübchin - Ortsteile Bobbin, Neu Wasdow

—	Gemeinde Finkenthal - Ortsteil Schlutow

2020 12 14

Landkreis Dithmarschen

—	Gemeinde Neufelderkoog

—	Gemeinde Kaiser-Wilhelm-Koog - Gemeindegebiet südlich der Süderstraße

—	Gemeinde Kronprinzenkoog - Gemeindegebiet südlich der Straße Süderquerweg

—	Gemeinde Neufeld - Gemeindegebiet südlich der Straße Ölmühlenweg, westlich der Straße Westerdieker Strot

—	Gemeinde Diekhusen-Fahrstedt - das Gemeindegebiet südlich der Straße Ölmühlenweg, westlich der Straße Fahrstedterwesterdeich

—	Gemeinde Schmedeswurth - das Gemeindegebiet westlich der Straße Schmedeswurtherwesterdeich

2020 12 22

Landkreis Mecklenburgische Seenplatte

—	Gemeinde Lärz - Ortsteile Krümmel, Lärz-Ausbau

—	Gemeinde Mirow - Ortsteil Birkenhof

2020 12 29

Valstybė narė: Nyderlandai

Teritorija, kurią sudaro:

Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 29 straipsnio 1 dalį)

Province: Gelderland

1.	From the crossing with N322 and Zandstraat, follow Zandstraat in eastern direction until tram line.

2.	Follow tramline in south-eastern direction until Molenstraat.

3.	Follow Molenstraat in north-eastern direction until Meidoornstraat.

4.	Follow Meidoornstraat in eastern direction until Korenbloemstraat.

5.	Follow Korenbloemstraat in eastern direction until Florastraat.

6.	Follow Florastraat in southern direction until Vogelzang.

7.	Folow Vogelzang in eastern direction until Kamstraat.

8.	Follow Kamstraat in southern direction until Van Heemstraweg.

9.	Follow Van Heemstraweg in north-eastern direction until North-South (N329).

10.	Follow North-South (N329) in southern direction until Neersteindsestraat.

11.	Follow Neersteindsestraat in south-eastern direction until Altforstestraat.

12.	Follow Altforstestraat in south-west direction until Middenweg.

13.	Follow Middenweg in south-eatern direction until Mekkersteeg.

14.	Follow Mekkersteeg in southern direction until Zuidweg.

15.	Follow Zuidweg in western direction until Noord-Zuid.

16.	Follow Noord-Zuid in southern direction until de Maas(water).

17.	Follow Maas in western direction until Veerweg.

18.	Follow Veerweg in northern direction until Raadhuisdijk.

19.	Follow Raadhuisdijk in western direction turning into Berghuizen until Nieuweweg.

20.	Follow Nieuweweg in western direction until Wamelseweg.

21.	Follow Wamelseweg in northern direction turing into Zijvond until Liesbroekstraat.

22.	Follow Liesbroekstraat in eastern direction until Nieuweweg.

23.	Follow Nieuweweg in northern direction until Liesterstraat.

24.	Follow Liesterstraat in eastern direction until Maas en Waalweg (N322).

25.	Follow Maas en Waalweg in northern direction until crossing with Zandstraat.

2020 11 20

1.	From Waalbandijk follow „de Waal“ in eastern direction until Waalbandijk at nr 155.

2.	Follow Waalbandijk at nr 155 in southern direction, turning into Heersweg until Kerkstraat.

3.	Follow Kerkstraat in southern direction until Van Heemstraweg.

4.	Follow Van Heemstraweg in eastern direction until Scharenburg.

5.	Follow Scharenburg in southern direction until Molenweg.

6.	Follow Molenweg in southern direction until Broerstraat.

7.	Follow Broerstraat in western direction until Neersteindsestraat.

8.	Follow Neersteindsestraat in eastern direction, turning into Bikkeldam until Singel.

9.	Follow Singel in southern direction until Middenweg.

10.	Follow Middenweg in eastern direction until Mekkersteeg.

11.	Follow Mekkersteeg in southern direction until Zuidweg.

12.	Follow Zuidweg in western direction until Noord Zuid N329.

13.	Follow Noord Zuid N329 in southern direction until „de Maas“ (river).

14.	Follow „de Maas“ in western direction until Veerweg.

15.	Follow Veerweg in northern direction until Raadhuisdijk.

16.	Follow Raadhuisdijk in western direction until Kapelstraat.

17.	Follow Kapelstraat in northern direction, turning into Den Hoedweg until Dijkgraaf De Leeuweg.

18.	Follow Dijkgraaf De Leeuweg in western direction until Wolderweg.

19.	Follow Wolderweg in northern direction until Nieuweweg.

20.	Follow Nieuweweg in eastern direction until Liesterstraat.

21.	Follow Liesterstraat in eastern direction until Zijveld.

22.	Follow Zijveld in northern direction until Zandstraat.

23.	Follow Zandstraat in eastern direction until Dijkstraat.

24.	Follow Dijkstraat in northern direction until Waalbandijk.

2020 11 28

1.	Vanaf kruising A50/Halve Wetering (water), Halve wetering volgen in noodoostelijke richting tot aan Geerstraat.

2.	Geerstraat volgen in oostelijke richting overgaand in Geersepad overgaand in Dorpsplein tot aan Middendijk.

3.	Middendijk volgen in noordelijke richting tot aan Kerkepad.

4.	Kerkepad volgen in oostelijke richting tot aan Zeedijk.

5.	Zeedijk volgen in zuidelijke richting tot aan Vaassenseweg (N792).

6.	Vaassenseweg volgen in oostelijke richting overgaand in Dorpsstraat tot aan Twelloseweg.

7.	Twelloseweg volgen in zuidelijke richting, overgaand in Terwoldseweg tot aan Rijksstraatweg.

8.	Rijksstraatweg volgen in westelijke richting overgaand in Oude Rijksstraatweg tot aan Molenstraat.

9.	Molenstraat volgen in zuidelijke richting overgaand in Hietweideweg tot aan Jupiter.

10.	Jupiter volgen in westelijke richting overgaand in Leigraaf tot aan Zonnenbergstraat.

11.	Zonnenbergstraat volgen in westelijke richting tot aan Leemsteeg.

12.	Leemsteeg volgen in noordelijke richting tot aan Bottenhoekseweg.

13.	Bottenhoekseweg volgen in westelijke richting overgaand in Stationsweg tot aan Rijksstraatweg (N344).

14.	Rijksstraatweg (N344)/Deventerstraat volgen in westelijke richting tot aan Drostendijk.

15.	Drostendijk volgen in noordelijke richting tot aan A50.

16.	A50 volgen in noordelijke richting tot aan Halve Wetering (water).

2020 12 4

Province: Groningen

1.	Vanaf kruising N355-Kloosterweg, Kloosterweg volgen in noordelijke richting overgaand in herestraat tot aan Van Eysingaweg.

2.	Van Eysingaweg volgen in noordelijke richting overgaand in Eeuwe Ennesweg tot aan Leegsterweg.

3.	Leegsterweg volgen in oostelijke richting overgaand in Laauwersweg overgaand in brugstraat tot aan Schoolstraat.

4.	Schoolstraat volgen in noordelijke richting overgaand in Wester-waardijk tot aan Zuiderried.

5.	Zuiderried volgen oostelijke richting tot aan Kievitsweg.

6.	Kievitsweg volgen in zuidelijke richting tot aan Friesestraatweg volgen oostelijke richting tot aan Bindervoetpolder (N388).

7.	Bindervoetpolder (N388) volgen in zuidelijke richting tot aan Provincialeweg.

8.	Provincialeweg volgen in westelijke richting tot aan Hoofdstraat.

9.	Hoofdstraat volgen in westelijke richting tot aan Lutjegasterweg.

10.	Lutjegasterweg volgen in noordelijke richting tot aan Bombay.

11.	Bombay volgen in westelijke richting tot aan Zandweg tegenover Easterweg 1.

12.	Zandweg vogen in westelijke richting volgen tot aan De Lauwers.

13.	De Lauwers volgen in noordelijke richting tot aaan Miedweg.

14.	Miedweg volgen in noordelijke richting tot aan Prinses Margrietkanaal.

15.	Prinses Margrietkanaal volgen in westelijke richting tot aan Stroboser Trekfeart.

16.	Stroboser Trekfeart volgen in noordelijke richting tot aan Rijksweg N355.

17.	Rijksweg N355 volgen in oostelijke richting tot aan Kloosterweg.

2020 12 2

Province: Friesland

1.	Vanaf Kruising Waltingleane/Mulierlaan, Mulierlaan volgen in oostelijke richting tot aan Taekelaan.

2.	Taekelaan volgen in oostelijke richting tot aan Witmarsumerfvaart (water).

3.	Witmarsumerfvaart volgen in noordelijke richting tot aan Harlingervaart (water).

4.	Harlingervaart volgen in oostelijke richting tot aan Westergoaweg.

5.	Westergoaweg volgen in zuidelijke richting tot aan A7.

6.	A7 volgen in westelijke richting tot aan Bolswarderweg.

7.	Bolswarderweg volgen in westelijke richting tot aan Dorpsstraat.

8.	Dorpsstraat volgen in zuidelijke richting overgaand in Bruinder tot aan Van Panhuysenkanaal.

9.	Van Panhuysenkanaal volgen in westelijke richting tot aan Hemmensweg.

10.	Hemmensweg volgen in westelijke richting tot aan Weersterweg.

11.	Weersterweg volgen in noordelijke richting tot aan Haitsmaleane.

12.	Haitsmaleane volgen in westelijke richting tot aan Melkvaart (water).

13.	Melkvaart volgen in noordelijke richting tot aan Kornwerdervaart (water).

14.	Kornwerdervaart volgen in westelijke richting tot aan Miedlaan.

15.	Miedlaan volgen in noordelijke richting tot aan Hayumerlaene.

16.	Hayumerleane volgen in noordelijke richting tot aan Gooyumervaart (water).

17.	Gooyumervaart volgen in noordelijke richting tot aan Gooyumerlaan.

18.	Gooyumerlaan. Volgen in oostelijke richting tot aan Buitendijk.

19.	Buitendijk volgen in noordelijke richting tot aan Stuitlaan.

20.	Stuitlaan volgen in westelijke richting overgaand in Pingjumer Gulden Halsband tot aan Waltingaleane.

21.	Waltingaleane volgen in oostelijke richting tot aan Mulierlaan.

2020 12 13

Province: Utrecht

1.	Vanaf de kruising van de N228 en de Goverwellesingel, de Goverwellesingel volgend in noordelijke richting overgaand in de Goverwelletunnel tot aan de Achterwillenseweg.

2.	De Achterwillenseweg volgend in oostelijke richting tot aan de Vlietdijk.

3.	De Vlietdijk volgend in noordelijke richting overgaand in de Platteweg tot aan de Korssendijk.

4.	De Korssendijk volgend in noordelijke richting overgaand in de Ree in oostelijke richting tot aan de Nieuwenbroeksedijk.

5.	De Nieuwenbroeksedijk volgend in oostelijke richting tot aan de Kippenkade.

6.	De Kippenkade volgend in noordelijke richting tot aan de Wierickepad.

7.	De Wierickepad volgend in noordelijke richting overgaand in oostelijke richting overgaand in de Kerkweg overgaand in de Groendijck tot aan de Westeinde.

8.	De Westeinde volgend in noordelijke richting overgaand in de Oosteinde tot aan de Tuurluur.

9.	De Tuurluur volgend in zuidelijke richting overgaand in de Papekoperdijk.

10.	De Papekopperdijk volgend in zuidelijke richting overgaand in de Johan J Vierbergenweg overgaand in de Zwier Regelinkstraat tot aan de N228.

11.	De N228 volgend in zuidelijke richting tot aan de Damweg.

12.	De Damweg volgend in zuidelijke richting tot aan de Zuidzijdseweg.

13.	De Zuidzijdseweg volgend in westelijke richting overgaand in de Slangenweg tot aan de West-Vlisterdijk.

14.	De West-Vlisterdijk volgend in noordelijke richting overgaand in westelijke richting overgaand in de Bredeweg volgend in noordelijke richting overgaand in Grote Haven tot aan de N228.

15.	De N228 volgend in westelijke richting tot aan de Goverwellesingel.

2020 12 15

1.	Vanaf de kruising van de N521 en de Nesserlaan volgend in oostelijke richting tot aan de Amstel.

2.	De Amstel volgend in zuidelijke richting tot aan de Oude Waver.

3.	De Oude Waver volgend in oostelijke richting tot aan de Hoofdweg.

4.	De Hoofdweg volgend in zuidelijke richting overgaand in N212 tot aan de Mijdrechtse Dwarsweg.

5.	De Mijdrechtse Dwarsweg volgend in westelijke richting overgaand in de Industrieweg tot aan de Rondweg.

6.	De Rondweg volgend in zuidelijke richting overgaand in westelijke richting tot aan de Bozenhoven.

7.	De Bozenhoven volgend in oostzuidelijke richting overgaand in de Molenland in westzuidelijke richting tot aan de Oosterlandweg.

8.	De Oosterlandweg volgend in westnoordelijke richting tot aan de kruising van de Doctor J. van der Haarlaan en het water.

9.	Het Water volgend in zuidelijke richting tot aan de Machinetocht.

10.	De Machinetocht volgend in westnoordelijke richting tot aan de Schattekerkerweg.

11.	De Schattekerkerweg volgend in westzuidelijke richting tot aan de Westerlandweg.

12.	De Westerlandweg volgend in westnoordelijke richting overgaand in noordelijke richting tot aan de Oude Spoorbaan.

13.	De Oude Spoorbaan volgend in westelijke richting overgaand in westzuidelijke richting tot aan de N231.

14.	De N231 volgend in noordelijke richting tot aan de Drechtdijk.

15.	De Drechtdijk volgend in noordelijke richting overgaand in de Kerklaan tot aan de Boterdijk.

16.	De Boterdijk volgend in oostnoordelijke richting tot aan de Traverse.

17.	De Traverse volgend in noordelijke richting tot aan de Vuurlijn.

18.	De Vuurlijn volgend in westelijke richting tot aan de Noorddammerweg.

19.	De Noorddammerweg volgend in noordelijke richting tot aan de N196.

20.	De N196 volgend in oostelijke richting tot aan de Faunalaan.

21.	De Faunalaan volgend in noordelijke richting tot aan de Aan de Zoom.

22.	De Aan de Zoom volgend in oostelijke richting tot aan de Zonnedauw.

23.	De Zonnedauw volgend in noordelijke richting tot aan de In Het Midden.

24.	De In Het Midden volgend in oostelijke richting tot aan de In Het Rond.

25.	De In Het Rond volgend in noordelijke richting overgaand in oostelijke richting tot aan de Op De Klucht.

26.	De Op De Klucht volgend in noordelijke richting tot aan de Knautia.

27.	De Knautia volgend in oostelijke richting tot aan de Klaproos.

28.	De Klaproos volgend in noordelijke richting tot aan het water.

29.	Het water volgend in oostelijke richting tot aan de N251.

30.	De N251 volgend in noordelijke richting tot aan de Nesserlaan.

2020 12 19

Valstybė narė: Lenkija

Teritorija, kurią sudaro:	Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 29 straipsnio 1 dalį)
W województwie wielkopolskim, w powiecie wolsztyńskim:
Obszary gmin Wolsztyn i Przemęt położone w promieniu 3 km wokół ogniska o współrzędnych GPS: N 52.0492 E 16.1558	2020 12 23
W województwie mazowieckim, w powiecie siedleckim i sokołowskim:
Części gmin Paprotnia i Suchożebry w powiecie siedleckim oraz część gminy Bielany w powiecie sokołowskim położone w promieniu 3 km wokół ogniska o współrzędnych GPS: N 52.2787 E 22.3408	2020 12 27

Valstybė narė: Švedija

Teritorija, kurią sudaro:	Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 29 straipsnio 1 dalį)
Those parts of the municipality of Ystad (ADNS code 01200) contained within a circle of a radius of three kilometres, centred on WGS84 dec. coordinates N55.24.13 and E14.5.27	2020 12 10

B DALIS

Priežiūros zona, kaip nurodyta 1 straipsnyje:

Valstybė narė: Belgija

Teritorija, kurią sudaro:	Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 31 straipsnį)
The municipalities Ledegem, Menen, Wervik and Wevelgem and those parts of the municipalitiy of Izegem, Zonnebeke, Komen, Kortrijk, Kuurne, Lendelede, Moeskroen, Moorslede and Roeselare contained within a circle of a radius of 10 kilometres, centered on WGS84 dec. coordinates long 3.126743 lat 50.820040 and beyond the area described in the protection zone	2020 12 26
Those parts of the municipalitiy of Menen, Moorslede, Wervik and Wevelgem contained within a circle of a radius of three kilometers, centered on WGS84 dec. coordinates long 3.126743 - lat 50.820040	Nuo 2020 12 18 iki 2020 12 26

Valstybė narė: Kroatija

Teritorija, kurią sudaro:

Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 31 straipsnį)

Općina Koprivnički Bregi, naselja Koprivnički Bregi i Jeduševac,

općina Novigrad Podravski, naselja Plavšinac, Delovi, Vlaislav i Novigrad Podravski, općina Hlebine, naselje Hlebine u Koprivničko- križevačkoj županiji koji se nalaze na području u obliku kruga radijusa tri kilometra sa središtem na GPS koordinatama N46.122115; E16.9561216666667.

Nuo 2021 1 1 iki 2021 1 10

Općina Koprivnica naselja Bakovčica, Koprivnica, Draganovec, Herešin, Jagnjedovec, Starigrad i Štaglinec, općina Hlebine, naselje Gabajeva Greda, općina Drnje, naselje Drnje, općina Molve, naselja Molve, Molve Grede, Čingi - Lingi i Repaš, općina Koprivnički Bregi, naselje Glogovac, općina Gola, naselja Ždala, Gola, Gotalovo, Novačka i Otočka, općina Virje, naselja Donje Zdjelice, Miholjanec, Hampovica i Virje, općina Petrinec naselja Sigetec, Komatnica i Peteranec, općina Đurđevac, naselje Đurđevac, općina Novigrad Podravski, naselja Borovljani, Javorovac i Srdinac, općina Sokolovac, naselje Gornja Velika, općina Novo Virje, naselje Novo Virje u Koprivničko- križevačkoj županiji i općina Kapela, naselja Gornji Mosti, Donji Mosti i Srednji Mosti u Bjelovarsko-bilogorskoj županiji koji se nalaze na području u obliku kruga radijusa sedam kilometra sa središtem na GPS koordinatama N46.122115; E16.9561216666667.

2021 1 10

Valstybė narė: Danija

Teritorija, kurią sudaro:	Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 31 straipsnį)
The parts of Randers municipality (ADNS code 01730) beyond the area described in the protection zone and within the circle of radius 10 kilometres, centred on GPS koordinates N56.3980; E10.1936.	2020 12 19
The parts of Randers municipality (ADNS code 01730), Favrskov municipality (ADNS 01710) and Syddjurs municipality (ADNS code 01706) that are contained within circle of radius 3 kilometer, centred on GPS coordinates N56.3980; E10.1936.	Nuo 2020 12 11 iki 2020 12 19
The parts of Tønder municipality (ADNS code 01550), beyond the area described in the protection zone and beyond the area of the surveillance zone lying in Germany but within the circles of radius 10 kilometres, centred on GPS coordinates N 54,844346;E 8,688644, GPS coordinates N54,841968;E8,868140 and GPS coordinates N54,863731;E8,718642.	2020 12 24

Valstybė narė: Prancūzija

Teritorija, kurią sudaro:

Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 31 straipsnį)

Les communes suivantes dans le département de HAUTE-CORSE (2B)

All except the following:

—

ALTIANI

—

AVAPESSA

—

BIGORNO

—

BISINCHI

—

CAMPILE

—	CAMPITELLO

—	CANAVAGGIA

—	CASTELLO-DI-ROSTINO

—

CATERI

—	CROCICCHIA

—

ERBAJOLO

—

FELICETO

—

FOCICCHIA

—

LENTO

—	MONTEGROSSO

—

MURO

—

NESSA

—

ORTIPORIO

—	PENTA-ACQUATELLA

—	PIEDICORTE-DI-GAGGIO

—

SCOLCA

—	SPELONCATO

—	SANT’ANDREA-DI-BOZIO

—	SANT’ANTONINO

—	VALLE-DI-ROSTINO

—

VOLPAJOLA

2020 12 19

—

ALTIANI

—

AVAPESSA

—

BIGORNO

—

BISINCHI

—

CAMPILE

—	CAMPITELLO

—	CANAVAGGIA

—	CASTELLO-DI-ROSTINO

—

CATERI

—	CROCICCHIA

—

ERBAJOLO

—

FELICETO

—

FOCICCHIA

—

LENTO

—	MONTEGROSSO

—

MURO

—

NESSA

—

ORTIPORIO

—	PENTA-ACQUATELLA

—	PIEDICORTE-DI-GAGGIO

—

SCOLCA

—	SPELONCATO

—	SANT’ANDREA-DI-BOZIO

—	SANT’ANTONINO

—	VALLE-DI-ROSTINO

—

VOLPAJOLA

Nuo 2020 12 11 iki 2020 12 19

Les communes suivantes dans le département de YVELINES (78)

—

BAILLY

—	BOIS-D’ARCY

—

BOUGIVAL

—

BUC

—	LA CELLE-SAINT-CLOUD

—	CHAMBOURCY

—	CHATEAUFORT

—

CHAVENAY

—	LE CHESNAY

—	LES CLAYES-SOUS-BOIS

—	CROISSY-SUR-SEINE

—

ELANCOURT

—	L’ETANG-LA-VILLE

—	FONTENAY-LE-FLEURY

—

FOURQUEUX

—	GUYANCOURT

—	JOUY-EN-JOSAS

—	LES LOGES-EN-JOSAS

—	LOUVECIENNES

—	MAGNY-LES-HAMEAUX

—	MAREIL-MARLY

—	MARLY-LE-ROI

—

MAUREPAS

—	MONTIGNY-LE-BRETONNEUX

—	NOISY-LE-ROI

—

LE PECQ

—

PLAISIR

—	LE PORT-MARLY

—	RENNEMOULIN

—	ROCQUENCOURT

—	SAINT-NOM-LA-BRETECHE

—	TOUSSUS-LE-NOBLE

—

TRAPPES

—	VELIZY-VILLACOUBLAY

—	VERSAILLES

—	LE VESINET

—	VILLEPREUX

—

VIROFLAY

—	VOISINS-LE-BRETONNEUX

2020 12 20

—	SAINT-CYR-L’ECOLE

Nuo 2020 12 11 iki 2020 12 20

Les communes suivantes dans le département de Corse du Sud (2A)

—	ALBITRECCIA

—

APPIETTO

—	CALCATOGGIO

—

CANNELLE

—	CASAGLIONE

—

CAURO

—	COGNOCOLI-MONTICCHI

—	CUTTOLI-CORTICCHIATO

—	ECCICA-SUARELLA

—

OCANA

—

PERI

—	PIETROSELLA

—	SARI-D\’ORCINO

—	SANT\’ANDRÉA-D\’ORCINO

—

TAVACO

—	VALLE-DI-MEZZANA

—

VILLANOVA

2020 12 18

—

AFA

—

AJACCIO

—

ALATA

—	BASTELICACCIA

—	GROSSETO-PRUGNA

—	SARROLA-CARCOPINO

Nuo 2020 12 10 iki 2020 12 18

Les communes suivantes dans le département Nord (59)

—	BOUSBECQUE

—

COMINES

—

HALLUIN

—

LINSELLES

—	NEUVILLE-EN-FERRAIN

—

RONCQ

—	WERVICQ-SUD

2020 12 26

Valstybė narė: Vokietija

Teritorija, kurią sudaro:

Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 31 straipsnį)

SCHLESWIG-HOLSTEIN

Landkreis Nordfriesland

—	Gemeinde Galmsbüll

—	Gemeinde Dagebüll

—	Gemeinde Ockholm

—	Hallig Gröde

—	Hallig Langeneß

—	Gemeinde Wyk auf Föhr

—	Gemeinde Wrixum

—	Gemeinde Oevenum

2020 12 10

Landkreis Nordfriesland

—	Hallig Oland

Nuo 2020 12 2 iki 2020 12 10

Landkreis Segeberg

—	Gemeinde Daldorf - südlich des Hohenberger Wegs und der Ricklinger Str. sowie westlich der BAB 21

—	Gemeinde Rickling - exklusive des Gebiets in Part A

—	Gemeinde Boostedt - exklusive des Gebiets in Part A

—	Gemeinde Groß Kummerfeld

—	Gemeinde Negernbötel – Gebiet westlich der BAB 21

—	Stadt Wahlstedt

—	Gemeinde Wittenborn - Gebiet westlich der Kieler Str. und nördlich der B 206

—	Gemeinde Bark

—	Gemeinde Todesfelde - Gebiet westlich der Verlängerung der Straße Hörn und nördlich des Bogens Poggensaal sowie nördlich der Todesfelder Straße (L 187)

—	Gemeinde Hartenholm

—	Gemeinde Hasenmoor

—	Gemeinde Bimöhlen

—	Gemeinde Großenaspe - exklusive des Gebiets in Part A

—

Gemeinde Wiemersdorf - Gebiet östlich der Bahnstrecke Bad Bramstedt-Neumünster bis zur Bahnhofstraße sowie östlich der Straße Am Teich, des Verbindungsfeldweges zwischen Am Teich und Ziegeleiweg, östlich des Ziegeleiwegs bis zur Wiemersdorfer Au, nördlich der Wiemersdorfer Au und östlich der Straße Harzhorn

—	Gemeinde Gönnebek

2020 12 14

Landkreis Segeberg

—	Gemeinde Latendorf

—	Gemeinde Heidmühlen - exklusive des Bereiches zwischen Stellbrooker Weg und Osterau nördlich des Stellbrooker Moors

—	Gemeinde Boostedt - Gebiet südlich der Ortschaft Boostedt (entlang Waldweg, Heidenbarg, Münsterberg, Heisterbarg, Zum Quellental, Tegelbar, Mühlenweg, Latendorfer Str.) sowie östlich und südlich des Bundeswehrgeländes

—	Gemeinde Rickling - Gebiet südlich der Rothenmühlenau und westlich der Straßen Alter Schönmoorer Weg und Kirschenweg bis zur Einmündung in die Schönmoorer Str., weiter südlich der Schönmoorer Str. bis zum Glinngraben und westlich des Glinngrabens

—	Gemeinde Großenaspe - Gebiet westlich der Straßen Halloh und Eekholt sowie östlich des Wildparks Eekholt

—	Forstgutsbezirk Buchholz

Nuo 2020 12 6 iki 2020 12 14

Kreisfreie Stadt Neumünster

—

von der Kreisgrenze zum Kreis Segeberg stadteinwärts auf der Altonaer Straße bis zum Holsatenring, ostwärts entlang Holsatenring und Sachsenring bis zur Kreuzung Haart, an der Kreuzung Haart/Sachsenring südostwärts Richtung Segeberg bis zur Straße „Am Geilenbek“, von dort die Straße „Am Geilenbek“ entlang bis zur Kreisgrenze des Kreises Plön, dann entlang der Stadtgrenze bis zur Kreisgrenze des Kreises Segeberg Höhe Kummerfelder Straße

2020 12 14

Landkreis Plön

—	Gemeinde Bönebüttel - von der Stadtgrenze Neumünster südlich der Bundesstraße B430 bis zur Straße Sickfurt, dann südlich der Straße Börringbaumer Weg bis zum Wiesenweg

—	Gemeinde Rendswühren - südlich der Straße Wiesenweg und Neuenrader Weg bis zur B430, dann südlich der B430 bis zur Straße Gönnebeker Weg, dann südwestlich der Straße Gönnebeker Weg und der Straße Böhren bis zur Kreisgrenze des Kreises Segeberg

2020 12 14

Landkreis Nordfriesland

—	Gemeinde Friedrich-Wilhelm-Lübke-Koog

—	Gemeinde Aventoft

—	Gemeinde Ellhöft

—	Gemeinde Süderlügum

—	Gemeinde Westre

—	Gemeinde Ladelund

—	Gemeinde Achtrup

—	Gemeinde Karlum

—	Gemeinde Lexgaard

—	Gemeinde Galmsbüll

—	Gemeinde Leck

—	Gemeinde Sprakebüll

—	Gemeinde Stadum

—	Gemeinde Enge-Sande

—	Gemeinde Bargum

—	Gemeinde Stedesand

—	Gemeinde Langenhorn

—	Gemeinde Dagebüll

2020 12 24

Landkreis Nordfriesland

—	Gemeinde Rodenäs

—	Gemeinde Neukirchen

—	Gemeinde Klanxbüll

—	Gemeinde Humptrup

—	Gemeinde Braderup

—	Gemeinde Tinningstedt

—	Gemeinde Klixbüll

—	Gemeinde Risum-Lindholm

—	Gemeinde Niebüll

—	Gemeinde Bosbüll

—	Gemeinde Uphusum

—	Gemeinde Klanxbüll

—	Gemeinde Emmelsbüll-Horsbüll

—	Gemeinde Holm

Nuo 2020 12 16 iki 2020 12 24

Landkreis Nordfriesland

—	Hallig Hooge

—	Hallig Süderoog

—	Hallig Südfall

2020 12 19

Landkreis Nordfriesland

—	Gemeinde Pellworm

Nuo 2020 12 11 iki 2020 12 19

MECKLENBURG-VORPOMMERN

Landkreis Vorpommern-Rügen

—	Gemeinde Ostseebad Prerow

—	Gemeinde Wieck a. Darß

—	Gemeinde Pruchten

—	Stadt Barth einschließlich der Ortsteile Tannenheim, Planitz, Glöwitz, Fahrenkamp

—	Gemeinde Fuhlendorf - Ortsteile Bodstedt, Fuhlendorf

—	Gemeinde Kenz-Küstrow, Ortsteile: Dabitz und Küstrow

2020 12 18

Landkreis Vorpommern-Rügen

—	Ostseeheilbad Zingst

Nuo 2020 12 10 iki 2020 12 18

Landkreis Vorpommern-Rügen

—	Gemeinde Dreschvitz

—	Gemeinde Ummanz - Ortsteile Lüßvitz, Moordorf, Unrow, Lieschow, Groß Kubitz, Dubkevitz

—	Gemeinde Sehlen - Ortsteile Sehlen, Groß Kubbelkow, Teschenhagen

—	Gemeinde Garz - Ortsteile Buhse, Bietegast, Garz, Dumsevitz, Gützlaffshagen, Heidenfelde, Karnitz, Klein Stubben, Kniepow, Koldevitz, Kowall, Poltenbusch, Rosengarten, Tangnitz, Swine, Wendorf

—	Gemeinde Poseritz - Ortsteile Poseritz, Glutzow-Siedlung, Glutzow-Hof, Groß Stubben, Klein Grabow, Luppath, Mellnitz, Mellnitz Hof, Mellnitz Siedlung, Neparmitz, Neparmitz Ausbau, Puddemin, Renz, Swantow, Üselitz, Venzvitz, Wulfsberg, Zeiten

—	Gemeinde Gustow - Ortsteile Benz, Gustow, Drigge, Nesebanz, Prosnitz, Sissow

—	Gemeinde Altefähr - Ortsteile Altefähr, Barnkevitz, Grahlhof, Jarkvitz, Klein Bandelvitz, Scharpitz, Poppelvitz, Groß Bandelvitz, Papenhagen

—	Gemeinde Rambin - Ortsteile Bessin, Breesen, Grabitz, Kasselvitz-Ausbau, Gurvitz, Neuendorfer Katen

—	Gemeinde Samtens - Ortsteile Berglase, Dumrade, Tolkmitz, Stönkvitz, Zirkow-Hof, Negast, Sehrow

—	Gemeinde Putbus - Ortsteile Dumgenevitz, Krimvitz, Strachtitz

—	Gemeinde Gingst - Ortsteile Haidhof, Steinsdorf, Klucksevitz

—	Gemeinde Parchtitz - Ortsteile Neuendorf, Volkshagen, Platvitz

—	Hansestadt Stralsund

—	Gemeinde Sundhagen - Ortsteile Niederhof, Neuhof

2020 12 18

Landkreis Vorpommern-Rügen

—	Gemeinde Rambin - Ortsteile Drammendorf, Götemitz, Kasselvitz, Kasselvitzer Katen, Rothenkirchen, Sellentin, Rambin, Giesendorf

—	Gemeinde Samtens - Ortsteile Frankenthal, Muhlitz, Luttow, Natzevitz, Samtens

—	Gemeinde Gustow - Ortsteile Saalkow, Warksow

—	Gemeinde Poseritz - Ortsteile Datzow, Poseritz-Ausbau

—	Gemeinde Altefähr - Ortsteil Kransdorf

Nuo 2020 12 10 iki 2020 12 18

Landkreis Vorpommern-Rügen

—	Gemeinde Lindholz - Ortsteile Breesen, Tangrim, Carlsthal

—	Gemeinde Deyelsdorf - Ortsteile Deyelsdorf, Stubbendorf, Fäsekow, Bassendorf

—	Gemeinde Grammendorf - Ortsteile Keffenbrink, Dorow, Nehringen, Rodde, Camper

2020 12 23

Landkreis Rostock

—	Gemeinde Neubukow Stadt - Ortsteil Panzow

—	Gemeinde Biendorf - Ortsteile Biendorf, Büttelkow, Gersdorf, Körchow, Parchow, Sandhagen, Uhlenbrook, Westenbrügge, Wischuer

—	Gemeinde Rerik Stadt - Ortsteile Blengow, Gaarzer Hof, Garvsmühlen, Meschendorf, Rerik, Roggow

—	Gemeinde Alt Bukow - Ortsteile Alt Bukow, Questin, Teschow, Bantow

—	Gemeinde Am Salzhaff - Ortsteile Klein Strömkendorf, Pepelow, Rakow, Teßmannsdorf

—	Gemeinde Bastorf - Ortsteile Bastorf, Hohen Niendorf, Mechelsdorf, Wendelstorf, Westhof, Zweedorf

—	Gemeinde Carinerland - Ortsteile Alt Karin, Bolland, Clausdorf, Danneborth, Garvensdorf, Kamin, Karin, Kirch Mulsow, Klein Mulsow, Krempin, Moitin, Neu Karin, Ravensberg, Zarfzow

—	Kröpelin Stadt - Ortsteile Altenhagen, Boldenshagen, Brusow, Detershagen, Diedrichshagen, Hanshagen, Horst, Hundehagen, Jennewitz, Klein Nienhagen, Kröpelin, Parchow Ausbau, Schmadebeck, Wichmannsdorf

2020 12 17

Landkreis Rostock

—	Gemeinde Neubukow Stadt - Ortsteile Buschmühlen, Malpendorf, Neubukow, Spriehusen, Steinbrink

—	Gemeinde Biendorf - Ortsteile Jörnstorf Dorf, Jörnstorf Hof, Lehnenhof

—	Gemeinde Rerik Stadt - Ortsteile Russow, Russow Ausbau

Nuo 2020 12 9 iki 2020 12 17

Landkreis Rostock

—	Stadt Gnoien - Ortsteile Dölitz, Kranichshof sowie die Stadt Gnoien nordwestlich der Teterower Straße und nordwestlich der Straße „Bleiche“

—	Gemeinde Behren-Lübchin - Ortsteile Alt Quitzenow, Bäbelitz, Behren-Lübchin, Friedrichshof, Groß Nieköhr, Klein Nieköhr, Neu Nieköhr, Neu Quitzenow, Samow, Viecheln und Wasdow

—	Gemeinde Finkenthal - Ortsteile Finkenthal und Fürstenhof

—	Gemeinde Walkendorf - Ortsteile Boddin, Gottesgabe, Groß Lunow, Klein Lunow, Neu Boddin

—	Gemeinde Altkalen - Ortsteile Altkalen, Alt Pannekow, Damm, Granzow, Granzow Ausbau, Kämmerich, Kleverhof, Lüchow und Neu Pannekow

—	Gemeinde Schwasdorf - Ortsteile Neu Remlin und Remlin

2020 12 23

Landkreis Rostock

—	Stadt Gnoien - Ortsteile Eschenhörn, Warbelow sowie die Stadt Gnoien südöstlich der Teterower Straße und südöstlich der Straße „Bleiche“

—	Gemeinde Behren-Lübchin - Ortsteile Bobbin, Neu Wasdow

—	Gemeinde Finkenthal - Ortsteil Schlutow

Nuo 2020 12 15

iki 2020 12 23

Landkreis Nordwestmecklenburg

—	Gemeinde Boiensdorf

—	Gemeinde Neuburg- die Ortsteile Lischow, Vogelsang, Nantrow, Neu Nantrow, Ilow, Madsow

—	Gemeinde Passee- die Ortsteile Neu Poorstorf, Höltingsdorf

2020 12 17

Landkreis Mecklenburgische Seenplatte

—	Gemeinde Dargun - Ortschaften Altbauhof, Barlin, Brudersdorf, Darbein, Neu Darbein, Dargun, Dörgelin, Glasow, Groß Methling, Klein Methling (in Teilen), Lehnenhof, Neubauhof, Stubbendorf (in Teilen)

—	Gemeinde Nossendorf - Ortschaft Nossendorf

2020 12 23

Landkreis Dithmarschen

—	Gemeinde Kaiser-Wilhelmkoog - Gemeindegebiet nördlich der Süderstraße

—	Gemeinde Friedrichskoog - Gemeindegebiet südlich des Feldweges in Höhe des Krabbenlochs, westlich der Hauptstraße, südlich der Straßen Jürgensweg, Maaßenweg und Koogstraße

—	Gemeinde Kronprinzenkoog - Gemeindegebiet nördlich der Straße Süderquerweg und südlich der Friedrichsköger Straße, östlich der Schleusenstraße und südlich der Straße Mühlenweg (L144)

—	Gemeinde Trennewurth - Gemeindegebiet südlich der Straße Trennewurther Altendeich inkl. der nördlichen Bebauung an den Straßen Op de Meent und Dorfstraße

—	Gemeinde Helse

—	Stadt Marne

—	Gemeinde Marnerdeich

—	Gemeinde Diekhusen-Fahrstedt - Gemeindegebiet nördlich der Straße Ölmühlenweg, östlich der Straße Fahrstedterwesterdeich

—	Gemeinde Schmedeswurth - Gemeindegebiet östlich der Straße Schmedeswurtherwesterdeich

—	Gemeinde Volsemenhusen - Gemeindegebiet inkl. der östlichen Bebauung der Straße L 173 (Kannemoor) und inkl. des Ortsteils Norderwisch, südlich und westlich der Straße Rösthusener Querweg, westlich der Straße Rösthusen

—	Gemeinde Ramhusen

—	Gemeinde Neufeld - Gemeindegebiet nördlich der Straße Ölmühlenweg, östlich der Straße Westerdieker Strot

—	Gemeinde Barlt - Gemeindegebiet südlich der L 144, westlich der Dorfstraße

—	Gemeinde Dingen - das Gemeindegebiet westlich der Marschstraße

—	Gemeinde Eddelak - das Gemeindegebiet westlich der Bebauung an der L 138

—	Stadt Brunsbüttel - Gemeindegebiet westlich der Fritz-Staiger-Straße, nordwestlich der Ostermoorer Straße und der Schillerstraße bis zum Schleusenzentrum NOK

2020 12 31

Landkreis Dithmarschen

—	Gemeinde Neufelderkoog

—	Gemeinde Kaiser-Wilhelm-Koog - Gemeindegebiet südlich der Süderstraße

—	Gemeinde Kronprinzenkoog - Gemeindegebiet südlich der Straße Süderquerweg

—	Gemeinde Neufeld - Gemeindegebiet südlich der Straße Ölmühlenweg, westlich der Straße Westerdieker Strot

—	Gemeinde Diekhusen-Fahrstedt - das Gemeindegebiet südlich der Straße Ölmühlenweg, westlich der Straße Fahrstedterwesterdeich

—	Gemeinde Schmedeswurth - das Gemeindegebiet westlich der Straße Schmedeswurtherwesterdeich

Nuo 2020 12 23 iki 2020 12 31

Landkreis Mecklenburgische Seenplatte

—	Gemeinde Rechlin - Ortschaften Rechlin, Retzow, Kotzow, Vietzen

—	Gemeinde Mirow - Ortschaften Mirow, Granzow, Peetsch, Fleeth, Fleether Mühle, Starsow, Diemitz

—	Gemeinde Schwarz - Ortschaften Schwarz, Buschhof

—	Gemeinde Lärz - Ortschaften Troja, Neu Gaarz, Lärz, Ichlim, Gaarzer Mühle

—	Gemeinde Buchholz - Ortschaft Buchholz

—	Gemeinde Priborn - Ortschaften Kolkhof, Priborn

—	Gemeinde Südmüritz - Ortschaften Vipperow, Vipperow-Ausbau, Solzow

—	Gemeinde Melz - Ortschaften Melz, Friedrichshof, Heide

—	Gemeinde Kieve - Ortschaft Kieve

2021 1 7

Landkreis Mecklenburgische Seenplatte

—	Gemeinde Lärz - Ortsteile Krümmel, Lärz-Ausbau

—	Gemeinde Mirow - Ortsteil Birkenhof

Nuo 2020 12 30 iki 2021 1 7

BRANDENBURG

Landkreis Ostprignitz-Ruppin

—	Gemeinde Wittstock/Dosse - Gemarkungen Berlinchen, Sewekow, Dranse, Schweinrich, Zempow

—	Gemeinde Rheinsberg - Gemarkung Flecken Zechlin

2021 1 7

NIEDERSACHSEN

Landkreis Cuxhaven

—

innerhalb der Samtgemeinde Land Hadeln:

Von der Elbe her kommend ca. 600m westlich der Medemmündung auf Norderteiler Deich, Otterndorf, der Straße folgend über den Deich auf die Deichstraße, der Straße folgend in Richtung Schleuse am Hafen Otterndorf; ab der Schleuse dem Verlauf des Flusses Medem folgend flussaufwärts bis zur Eisenbahnbrücke auf Höhe der Bahnhofstraße, Otterndorf und weiter auf der Bahnlinie Cuxhaven-HH in Richtung HH. Ab dem ehemaligen Bahnhof Neuhaus weiter auf der L144 „Am Bahnhof“ Richtung Intzenbüttel über die Bahnhofstraße Richtung Neuhaus. Ab dem Übergang zur B73 der Bundesstraße folgend Richtung Stade bis Dingwörden; weiter auf der L111 (zunächst Dingwörden wechselt namentlich auf Itzwörden) bis zur Landkreisgrenze Stade

2020 12 31

Landkreis Stade

—

Gemeinde Balje:

„Itzwördener Straße“ ab der Landkreisgrenze Stade/Cuxhaven über die Straße „Hörne-Ost“ bis zur Straße „Süderdeich-West“ Höhe Hausnummer 34 (Landesstraße 111), von dort eine gedachte Linie zum Wohngebäude „Elbdeich-West 25“ und weiter über die private Erschließungsstraße zur öffentlichen Straße „Elbdeich-West“, außendeichs entlang der Straßen „Elbdeich-West“ und „Deichstraße“ bis zur Deichüberfahrt in Höhe der Kreuzung „Deichstraße/Bahnhofstraße/Baljer Weg“ und von dort über den Weg in Richtung der Bundeswasserstraße „Elbe“ bis zum dortigen Hochwasserschutzdeich und weiter bis an das südliche Elbufer (Landkreisgrenze)

2020 12 31

Valstybė narė: Nyderlandai

Teritorija, kurią sudaro:

Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 31 straipsnį)

Province: Gelderland

1.	From the corssing Beldertseweg with Amsterdam-Rijnkanaal, follow Beldertseweg (N835) in eastern direction until Ommerenwal.

2.	Follow Ommerenwal in eastern direction turing into Voorburgtseweg turning into Ooievaar turning into Dokter Guepinlaan turning into Voorstraat turning into Dokter van Noorstraat until Oudsmidsestraat.

3.	Follow Oudsmidsestraat in eastern direction until Dorpstraat.

4.	Follow Dorpstraat in northern direction until Papestraat.

5.	Follow Papestraat in eastern direction turning into Remstraat turning into Hogeweg until Cuneraweg.

6.	Follow Cuneraweg in northern direction until Nederrijn (river).

7.	Follow Nederrijn in south-eastern direction until Veerweg.

8.	Follow Veerweg in southern direction until aan Rijnbandijk.

9.	Follow Rijnbandijk in eastern direction until Dorpsstraat.

10.	Follow Dorpsstraat in southern direction until Burg Lodderstaat.

11.	Follow Burg Lodderstraat in eastern direction until Dalwagenseweg.

12.	Follow Dalwagenseweg in southern direction turning into Dodewaardsestraat until Matensestraat.

13.	Follow Matensestraat in eastern direction until Dalwagen.

14.	Follow Dalwagen in southern direction until Pluimenburgsestraat.

15.	Follow Pluimenburgsestraat in eastern direction, turning into Waalbandijk, crossing river „de Waal“ until Waalbandijk.

16.	Follow Waalbandijk in eastern direction allong „pad langs ganzenkuil“ until Deest.

17.	Follow Deest in southern direction until Van Heemstraweg.

18.	Follow Van Heemstraweg in eastern direction until Geerstraat.

19.	Follow Geerstraat in southern direction until Koningstraat.

20.	Follow Koningstraat in eastern direction until Betenlaan.

21.	Follow Betenlaan in southern direction until Broeksche Leigraaf Winsen (water).

22.	Follow Broeksche Leigraaf Winsen in eastern direction until A50.

23.	Follow A50 in southern direction until Graafsebaan.

24.	Follow Graafsebaan in Northern direction until Julianasingel.

25.	Follow Julianasingel in western direction until Dr Saal v. Zwanenbergsingel.

26.	Follow Dr Saal v. Zwanenbergsingel in northern direction until railway-track Nijmegen’s-Hertogenbosch.

27.	Follow railway-track Nijmegen’s-Hertogenbosch in western direction until Klompstraat.

28.	Follow Klompstraat in northern direction turning into Kepkensdonk turning into Weisestraat until Gewandeweg.

29.	Follow Gewandeweg in western direction until Kesselsegraaf.

30.	Follow Kesselsegraaf in northern direction until De Lithse Ham.

31.	From De Lithse Ham crossing the rivers „Maas“ and „Waal“ at Heerewaarden until Waalbandijk.

32.	Follow Waalbandijk in northern direction turning into Molenstraat until Dreef.

33.	Follow Dreef volgen in northern direction until Pippertsestraat.

34.	Follow Pippertsestraat in northern direction turning into Zijvelingsestraat until Vuadapad.

35.	Follow Vuadapad in eastern direction until Groenestraat.

36.	Follow Groenestraat in northern direction until „de Linge“ (river).

37.	Follow De Linge in north-eastern direction until Beldertseweg (N835).

38.	Follow Beldertseweg in northern diection until crossing with the „Amsterdam-Rijnkanaal“.

2020 11 29

1.	From the crossing with N322 and Zandstraat, follow Zandstraat in eastern direction until tram line.

2.	Follow tramline in south-eastern direction until Molenstraat.

3.	Follow Molenstraat in north-eastern direction until Meidoornstraat.

4.	Follow Meidoornstraat in eastern direction until Korenbloemstraat.

5.	Follow Korenbloemstraat in eastern directionuntil Florastraat.

6.	Follow Florastraat in southern direction until Vogelzang.

7.	Folow Vogelzang in eastern direction until Kamstraat.

8.	Follow Kamstraat in southern direction until Van Heemstraweg.

9.	Follow Van Heemstraweg in north-eastern direction until North-South (N329).

10.	Follow North-South (N329) in southern direction until Neersteindsestraat.

11.	Follow Neersteindsestraat in south-eastern direction until Altforstestraat.

12.	Follow Altforstestraat in south-west direction until Middenweg.

13.	Follow Middenweg in south-eatern direction until Mekkersteeg.

14.	Follow Mekkersteeg in southern direction until Zuidweg.

15.	Follow Zuidweg in western direction until Noord-Zuid.

16.	Follow Noord-Zuid in southern direction until de Maas(water).

17.	Follow Maas in western direction until Veerweg.

18.	Follow Veerweg in northern direction until Raadhuisdijk.

19.	Follow Raadhuisdijk in western direction turning into Berghuizen until Nieuweweg.

20.	Follow Nieuweweg in western direction until Wamelseweg.

21.	Follow Wamelseweg in northern direction turing into Zijvond until Liesbroekstraat.

22.	Follow Liesbroekstraat in eastern direction until Nieuweweg.

23.	Follow Nieuweweg in northern direction until Liesterstraat.

24.	Follow Liesterstraat in eastern direction until Maas en Waalweg (N322).

25.	Follow Maas en Waalweg in northern direction until crossing with Zandstraat.

Nuo 2020 11 21 iki 2020 11 29

1.	From Marsdijk at the Bicycle ferry cross the „Nederrijn“ towards Veerweg.

2.	Follow Veerweg in northern direction until Herenstraat.

3.	Follow Herenstraat in eastern direction turning into Grebbeweg until Grebbedijk.

4.	Follow Grebbedijk in eastern direction turning into „Nederrijn’ until Wolfswaard.

5.	Follow Wolfswaard in southerns direction until Randwijkse Rijndijk.

6.	Follow Randwijkse Rijndijk in eastern direction until Lakemondsestraat.

7.	Follow Lakemondsestraat in southern directtion until De Hel.

8.	Follow De Hel in southerns direction turning into Tolsestraat until zandweg at nr 6.

9.	Follow Zandweg in southern direction until Gesperdensestraat.

10.	Follow Gesperdensestraat in eastern direction until Wuustweg.

11.	Follow Wuustweg in southern direction until Boelenhamsestraat.

12.	Follow Boelenhamsestraat in western direction until railway track.

13.	Follow the railway track in eastern direction until Leigraafseweg.

14.	Follow Leigraafseweg in southern direction until A15.

15.	Follow A15 in eastern direction until Andeltsche Leigraaf.

16.	Follow Andeltsche Leigraaf in southern direction until Engelandstraat.

17.	Follow Engelandstraat in western direction until De Steeg.

18.	Follow De Steeg in southern direction turning into Molenhofstaat until Groenestraat.

19.	Follow Groenestraat in eastern direction until Horstweg.

20.	Follow Horstweg in southern direction until Waalbandijk.

21.	Follow Waalbandijk in eastern direction, crossing „de Waal“ until Uiterwaard.

22.	Cross Uiterwaard until Dijk.

23.	Follow Dijk in southern direction until Molenstraat.

24.	Follow Molenstraat in western direction until Leegstraat.

25.	Follow Leegstraat in southern direction until Van Heemstraweg.

26.	Follow Van Heemstraweg in eastern direction until Plakstraat.

27.	Follow Plakstraat in southern direction until Koningstraat.

28.	Follow Koningstraat in eastern direction until A50.

29.	Follow A50 in southern direction until Ficarystraat.

30.	Follow Ficarystraat in eastern direction until Wezelsedijk.

31.	Follow Wezelsedijk in southerns direction until Hoogvonderweg.

32.	Follow Hoogvonderweg in western direction, tuning into Wezelseveldweg until Broekstraat.

33.	Follow Broekstraat in eaastern direction until Puitsestraat.

34.	Follow Puitsestraat in southerns direction, turning into Van Balverenlaan.

35.	Follow Van Balverenlaan in southern direction turning into Ruffelsdijk until N845.

36.	Follow N845 in southern direction until A326.

37.	Follow A326 in western direction until A50.

38.	Follow A50 in southern direction until Berghemseweg.

39.	Follow Berghemseweg in western direction until railway track.

40.	Follow the railway track in western direction until Hertogin Johannasingel.

41.	Follow Hertogin Johannasingel in northern direction until Gewandeweg.

42.	Follow Gewandeweg in western direction until Huizenbeemdweg.

43.	Follow Huizenbeemdweg in northern direction until Lutterstraat.

44.	Follow Lutterstraat in northern direction until Tiendweg.

45.	Follow Tiendweg in western direction until Weisestraat.

46.	Follow Weisestraat in northern direction until Valkseweg.

47.	Follow Valkseweg in western direction until Lithseweg.

48.	Follow Lithseweg crossing „de Maas“ until Maasdijk.

49.	Follow Maasdijk in northern direction crossing „de Waal“ until Waalbandijk.

50.	Follow Waalbandijk in northern direction until Jonkheer P.A. Reuchlinlaan.

51.	Follow Jonkheer P.A. Reuchlinlaan in northern direction until Provincialeweg.

52.	Follow Provincialeweg in northern direction until Rivierenlandlaan.

53.	Follow Rivierenlandlaan in northern direction unwil Industrieweg.

54.	Follow Industrieweg in northern direction, turning into Beldertseweg until Ommerenweg.

55.	Follow Ommerenweg in eastern direction until Voorburgseweg.

56.	Follow Voorburgseweg in eastern direction, turning intoDokter Guepinlaan until Kerststraat.

57.	Follow Kerststraat in northern direction until Groenestraat.

58.	Follow Groenestraat in eastern direction until Hogebrinksestraat.

59.	Follow Hogebrinksestraat in southern direction until Beemsestraat.

60.	Follow Beemsestraat in northern direction, turning into Rijndijk until Waaijweg.

61.	Follow Waaijweg in eastern direction until Drosseweg.

62.	Follow Drosseweg in northern direction until Marsdijk.

63.	Follow Marsdijk in eastern direction until the Bicycle ferry.

2020 12 7

1.	From Waalbandijk follow „de Waal“ in eastern direction until Waalbandijk at nr 155.

2.	Follow Waalbandijk at nr 155 in southern direction, turning into Heersweg until Kerkstraat.

3.	Follow Kerkstraat in southern direction until Van Heemstraweg.

4.	Follow Van Heemstraweg in eastern direction until Scharenburg.

5.	Follow Scharenburg in southern direction until Molenweg.

6.	Follow Molenweg in southern direction until Broerstraat.

7.	Follow Broerstraat in western direction until Neersteindsestraat.

8.	Follow Neersteindsestraat in eastern direction, turning into Bikkeldam until Singel.

9.	Follow Singel in southern direction until Middenweg.

10.	Follow Middenweg in eastern direction until Mekkersteeg.

11.	Follow Mekkersteeg in southern direction until Zuidweg.

12.	Follow Zuidweg in western direction until Noord Zuid N329.

13.	Follow Noord Zuid N329 in southern direction until „de Maas“ (river).

14.	Follow „de Maas“ in western direction until Veerweg.

15.	Follow Veerweg in northern direction until Raadhuisdijk.

16.	Follow Raadhuisdijk in western direction until Kapelstraat.

17.	Follow Kapelstraat in northern direction, turning into Den Hoedweg until Dijkgraaf De Leeuweg.

18.	Follow Dijkgraaf De Leeuweg in western direction until Wolderweg.

19.	Follow Wolderweg in northern direction until Nieuweweg.

20.	Follow Nieuweweg in eastern direction until Liesterstraat.

21.	Follow Liesterstraat in eastern direction until Zijveld.

22.	Follow Zijveld in northern direction until Zandstraat.

23.	Follow Zandstraat in eastern direction until Dijkstraat.

24.	Follow Dijkstraat in northern direction until Waalbandijk.

Nuo 2020 11 29 iki 2020 12 7

1.	Vanaf Kruising Zuukerenweg/De Meent. De Meent volgen in noordelijke richting tot aan Oenerweg.

2.	Oenerweg volgen in oostelijke richting overgaand in Eperweg tot aan Ooster Oenerweg.

3.	Ooster Oenerweg volgen in noordelijke richting tot aan Molenstraat.

4.	Molenstraat volgen in oostelijke richting tot aan Houtweg.

5.	Houtweg volgen in oostelijke richting tot aan IJsseldijk.

6.	IJsseldijk volgen in zuidelijke richting tot aan IJsseldijk 10.

7.	Bij IJsseldijk 10 de IJssel overstekend tot aan Rijksstraatweg (N337).

8.	Rijksstraatweg (N337) volgen in zuidelijke richting tot aan Beltenweg.

9.	Beltenweg volgen in oostelijke richting tot aan Holstweg.

10.	Holstweg volgen in zuidoostelijke richting tot aan Zandwetering (water).

11.	Zandwetering volgen in zuidelijke richting tot aan Kleistraat.

12.	Kleistraat volgen in oostelijke richting tot aan Dingshofweg.

13.	Dingshofweg volgen in oostelijke richting tot aan Soestwetering (water).

14.	Soestwetering volgen in zuidelijke richting tot aan Raalterweg (N348).

15.	Raalterweg (N348) volgen in zuidelijke richting tot aan Lindemanweg.

16.	Lindemanweg volgen in zuidelijke richting tot aan Nering Bögelweg.

17.	Nering Bögelweg volgen in westelijke richting tot aan haakse bocht, overstekend in Dotherweg.

18.	Dotherweg volgen in zuidelijke richting tot aan Olthoflaan.

19.	Olthoflaan volgen in zuidelijke richting tot aan Hassinklaan.

20.	Hassinklaan volgen in zuidelijke richting tot aan Deventerweg (N348).

21.	Deventerweg (N348) volgen in zuidelijke richting tot aan Ravensweerdsweg.

22.	Ravensweerdsweg volgen in westelijke richting tot aan IJsel (water).

23.	IJssel overstekend tot aan Rammelwaardsdijk.

24.	Rammelwaardsdijk volgen in westelijke richting tot aan Voorsterbeek (water).

25.	Voorsterbeek (water) volgen in westelijke richting tot aan Lange Klarenbeekseweg.

26.	Lange Klarenbeekseweg volgen in noordelijke richting tot aan Oudhuizerstraat.

27.	Oudhuizerstraat volgen in westelijke richting tot aan Polveensweg.

28.	Polveensweg volgen in westelijke richting overgaand in Hessenallee tot aan Klarenbeekseweg.

29.	Klarenbeekseweg volgen in westelijke richting tot aan Woudweg.

30.	Woudweg volgen in westelijke richting tot aan Apeldoornsch kanaal (water).

31.	Apeldoornsch kanaal volgen in noordelijke richting tot aan Wolfskuilen.

32.	Wolfskuilen volken in westelijke richting tot aan A1.

33.	A1 volgen in westelijke richting tot aan Arnhemseweg.

34.	Arnhemseweg volgen in noordelijke richting tot aan Laan van Westenenk (Ring).

35.	Laan van Westenenk (Ring) in westelijke richting, overgaand in Laan van Spitsbergen tot aan J.C. Wilslaan.

36.	J.C. Wilslaan volgen in noordelijke richting tot aan Amersfoortseweg (N344).

37.	Amersfoortseweg (N344) volgen in westelijke richting tot aan Elspetergrindweg.

38.	Elspetergrindweg volgen in noordelijke richting tot aan Elspeterweg.

39.	Elspeterweg volgen in oostelijke richting tot aan Enkhoutweg.

40.	Enkhoutweg volgen in noordelijke richting tot aan Elburgerweg.

41.	Elburgerweg volgen in noordelijke richting tot aan Oranjeweg.

42.	Oranjeweg volgen in noordoostelijke richting tot aan Woesterweg.

43.	Woesterweg volgen in noordelijke richting tot aan Langeweg.

44.	Langeweg volgen in oostelijke richting tot aan Hoofdstraat.

45.	Hoofdstraat volgen in noordelijke richting tot aan Vegtelarijweg.

46.	Vegtelarijweg volgen in oostelijke richting tot aan Willem Dreeslaan.

47.	Willem Dreeslaan volgen in oostelijke richting tot aan Europalaan.

48.	Europalaan volgen in noordelijke richting tot aan Zuukerenweg.

49.	Zuukerenweg volgen in oostelijke richting tot aan De Meent.

2020 12 13

1.	Vanaf kruising A50/Halve Wetering (water), Halve Wetering volgen in noodoostelijke richting tot aan Geerstraat.

2.	Geerstraat volgen in oostelijke richting overgaand in Geersepad overgaand in Dorpsplein tot aan Middendijk.

3.	Middendijk volgen in noordelijke richting tot aan Kerkepad.

4.	Kerkepad volgen in oostelijke richting tot aan Zeedijk.

5.	Zeedijk volgen in zuidelijke richting tot aan Vaassenseweg (N792).

6.	Vaassenseweg volgen in oostelijke richting overgaand in Dorpsstraat tot aan Twelloseweg.

7.	Twelloseweg volgen in zuidelijke richting, overgaand in Terwoldseweg tot aan Rijksstraatweg.

8.	Rijksstraatweg volgen in westelijke richting overgaand in Oude Rijksstraatweg tot aan Molenstraat.

9.	Molenstraat volgen in zuidelijke richting overgaand in Hietweideweg tot aan Jupiter.

10.	Jupiter volgen in westelijke richting overgaand in Leigraaf tot aan Zonnenbergstraat.

11.	Zonnenbergstraat volgen in westelijke richting tot aan Leemsteeg.

12.	Leemsteeg volgen in noordelijke richting tot aan Bottenhoekseweg.

13.	Bottenhoekseweg volgen in westelijke richting overgaand in Stationsweg tot aan Rijksstraatweg (N344).

14.	Rijksstraatweg (N344)/Deventerstraat volgen in westelijke richting tot aan Drostendijk.

15.	Drostendijk volgen in noordelijke richting tot aan A50.

16.	A50 volgen in noordelijke richting tot aan Halve Wetering (water).

Nuo 2020 12 5 iki 2020 12 13

Province: Groningen

1.	Vanaf Brug Sylsterwei Dokkumer Djip, Dokkumer Djip volgen in oostelijke richting tot aan Lauwersmeer.

2.	Lauwersmeer volgen in oostelijke richting tot aan Zoutkamperril.

3.	Zoutkamperril volgen in oostelijke richting tot aan Hunsingokanaal.

4.	Hunsingokanaal volgen in oostelijke richting tot aan Hunsingoweg (N388).

5.	Hunsingoweg volgen in zuidelijke richting tot aan S.H. Woldringhstraat.

6.	S.H. Woldringhstraat, overgaand in Julianastraat volgen in oostelijke richting tot aan Churchillweg.

7.	Churchillweg volgen in oostelijke richting overgaand in Zoutkamperweg, overgaand in Hoofdstraat overgaand in Ewer, overgaand in Hoofdweg, volgend in zuidelijke richting tot aan Reitdiep.

8.	Reitdiep volgen in oostelijke richting tot aan Boerderij Nwe Kampen.

9.	Vanaf De Nwe Kampen, De Kampen volgen in zuidelijke richting, overgaand in Englumerweg tot aan Englumstraat.

10.	Englumstraat volgen in oostelijke richting overgaand in Boventilsterweg (N982) tot aan Barnwerderweg (N983).

11.	Barnwerderweg volgen in zuidelijke richting tot aan Oude Dijk.

12.	Oude Dijk, overgaand in, Jensemaweg volgen in zuidelijke richting tot aan Spanjaardsdijk Noord.

13.	Spanjaardsdijk Noord volgen in zuidelijke richting tot aan Van Starkenborghkanaal Noordzijde.

14.	Van Starkenborghkanaal Noordzijde volgen in westelijke richting tot aan Rijksstraatweg (N355) volgen in zuidelijke richting tot aan rotonde met Fanerweg (N980), de Fanerweg volgend tot aan Spoorlijn Groningen-Leeuwarden.

15.	Spoorlijn Groningen-Leeuwarden volgen in zuidelijke richting tot aan Hoge Weg.

16.	Hoge Weg volgen in zuidelijke richting tot aan Dorpsstraat.

17.	Dorpsstraat overgaand in Westerdijk volgen in westelijke richting tot aan Lettelberterdiep.

18.	Lettelberterdiep volgen in zuidelijke richting tot aan A7.

19.	A7 volgen westelijke richting tot aan Zethuisterweg.

20.	Zethuisterweg volgen in noordelijke richting tot aan Kolonieweg.

21.	Kolonieweg volgen in westelijke richting tot aan Julianabuurt.

22.	Julianabuurt volgen in noordelijke richting tot aan Drachsterweg.

23.	Drachsterweg volgen in noordelijke richting tot aan Poelbuurt.

24.	Poelbuurt volgen in westelijke richting to aan Scheiding.

25.	Scheiding volgen in zuidelijke richting tot aan Heidelaan.

26.	Heidelaan volgen in westelijke richting tot aan Warreboslaan.

27.	Warreboslaan volgen in noordelijke richting tot aan Burmaniastraat.

28.	Burmaniastraat volgen in westelijke richting overgaand in Badlaan tot aan Gedemptevaart.

29.	Gedemptevaart volgen in noordelijke richting tot aan Vierhuisterweg.

30.	Vierhuisterweg volgen in noordelijke richting overgaand in Turfloane tot aan Warmotsstrjitte.

31.	Warmoltsstjitte volgen in westelijke richting tot Pauloane.

32.	Pauloane volgen in noordelijke richting tot aan Wopkeloane.

33.	Wopkeloane volgen in noordelijke/westelijke richting overgaand in De Singel.

34.	De Singel volgen in noordelijke richting tot aan Krúswei.

35.	Krúswei volgen in westelijke richting tot aan It Kleasterbreed.

36.	It Kleasterbreed volgen in noordelijke richting tot aan De Sânnen.

37.	De Sânnen volgen in westelijke richting overgaand in De Buorren overgaand in Tillewei tot aan Prinses Margrietkanaal.

38.	Prinses Margrietkanaal volgen in noordelijke richting tot aan Twizelerfeart.

39.	Twizelerfeart volgen in westelijke richting tot aan N355.

40.	N355 volgen in noordelijke richting tot aan De Wedze.

41.	De Wedze volgen in noordelijke richting overgaand in Ganzewei tot aan Sparrewei.

42.	Sparrewei volgen in oostelijke richting overgaand in Hanenburgch overgaand in Cecilialoane tot aan Nonnewei.

43.	Nonnewei volgen in noordelijke rchting tot aan Müntsewei.

44.	Müntsewei volgen in noordelijke richting overgaand in Hüsternoard tot aan Foarwei.

45.	Foarwei volgen in oostelijke richting tot aan Jan Binneswei.

46.	Jan Binneswei volgen in noordelijke richting overgaand in De Wygeast tot aan Allemawei.

47.	Allemawei volgen in oostelijke richting tot aan Lauwersmeerweg (N358).

48.	Lauwersmeerweg volgen in noordelijke richting tot aan Alddjip.

49.	Alddjip volgen in oostelijke richting tot aan Butendykswei.

50.	Butendykswei volgen in noordelijke richting tot aan Streamkanaal Willem Loreslûs.

51.	Streamkanaal Willem Loreslûs volgen in oostelijke richting tot aan Brug Sylsterwei Dokkumer Djip.

2020 12 11

1.	Vanaf kruising N355-Kloosterweg, Kloosterweg volgen in noordelijke richting overgaand in Herestraat tot aan Van Eysingaweg.

2.	Van Eysingaweg volgen in noordelijke richting overgaand in Eeuwe Ennesweg tot aan Leegsterweg.

3.	Leegsterweg volgen in oostelijke richting overgaand in Laauwersweg overgaand in brugstraat tot aan Schoolstraat.

4.	Schoolstraat volgen in noordelijke richting overgaand in Wester-waardijk tot aan Zuiderried.

5.	Zuiderried volgen oostelijke richting tot aan Kievitsweg.

6.	Kievitsweg volgen in zuidelijke richting tot aan Friesestraatweg volgen oostelijke richting tot aan Bindervoetpolder (N388).

7.	Bindervoetpolder (N388) volgen in zuidelijke richting tot aan Provincialeweg.

8.	Provincialeweg volgen in westelijke richting tot aan Hoofdstraat.

9.	Hoofdstraat volgen in westelijke richting tot aan Lutjegasterweg.

10.	Lutjegasterweg volgen in noordelijke richting tot aan Bombay.

11.	Bombay volgen in westelijke richting tot aan Zandweg tegenover Easterweg 1.

12.	Zandweg vogen in westelijke richting volgen tot aan De Lauwers.

13.	De Lauwers volgen in noordelijke richting tot aaan Miedweg.

14.	Miedweg volgen in noordelijke richting tot aan Prinses Margrietkanaal.

15.	Prinses Margrietkanaal volgen in westelijke richting tot aan Stroboser Trekfeart.

16.	Stroboser Trekfeart volgen in noordelijke richting tot aan Rijksweg N355.

17.	Rijksweg N355 volgen in oostelijke richting tot aan Kloosterweg.

Nuo 2020 12 3 iki 2020 12 11

Province: Friesland

1.	Vanaf Tjerk Hiddessluizen van Harinxmakanaal volgen in oostelijke richting tot aan Waadseewei.

2.	Waadseewei volgen in noordelijke richting tot aan Rijksweg.

3.	Rijksweg volgen in oostelijke richting tot aan Kiesterzijl.

4.	Kiesterzijl volgen in zuidelijke richting tot aan Van Harinxmakanaal.

5.	Van Harinxmakanaal volgen in oostelijke richting tot aan Burgermeester J. Dijkstraweg.

6.	Burgermeester J. Dijkstraweg volgen in zuidelijke richting tot aan Tsjommer Faert (water).

7.	Tsjommer Faert volgen in zuidelijke richting tot aan Witzumerweg.

8.	Witzumerweg volgen in zuidelijke richting tot aan Lollumerweg.

9.	Lollumerweg volgen in oostelijke richting tot aan Holprijp.

10.	Holprijp volgen in oostelijke richting tot aan Aldmaer (water).

11.	Aldmaer volgen in oostelijke richting tot aan Platendijk.

12.	Platendijk volgen in zuidelijke richting tot aan Felsumerleane.

13.	Felsumerleane volgen in zuidelijke richting tot aan Bonkwerterreed.

14.	Bonkwerterreed volgen in zuidelijke richting tot aan Provincialeweg.

15.	Provincialeweg volgen in noordelijke richting tot aan Lange Daam (water).

16.	Lange Daam volgen in zuidelijke richting tot aan Boolserterfeart (water).

17.	Boolserterfeart volgen in westelijke richting tot aan De Sebeare (water).

18.	De Sebeare (water) volgen in zuidelijke richting tot aan Seaberefeart (water).

19.	Seaberefeart (water) volgen in zuidelijke richting tot aan Eastereinderfeart (water).

20.	Eastereinderfeart (water) volgen in oostelijke richting tot aan Frjensjerterfeart (water).

21.	Frjensjerterfeart (water) volgen in zuidelijke richting tot aan Terpstjitte.

22.	Terpstrjitte volgen in westelijke richting overgaand in Ringdijk tot aan Ingenawei.

23.	Ingenawei volgen in oostelijke richting tot aan Folsgearsterleane.

24.	Folsgearsterleane volgen zuidelijke richting overgaand in monumentwei tot aan Skeender.

25.	Skeender volgen in zuidelijke richting overgaand in Easthimmerwei tot aan Rige.

26.	Rige volgen in zuidelijke richting tot aan De Wimerts (water).

27.	De Wimerts volgen in westelijke richting tot aan Abbegaerster Opfeart (water).

28.	Abbegaerster Opfeart volgen in zuidelijke richting tot aan Morrawei.

29.	Morrawei volgen in zuidelijke richting tot aan Hissedyk.

30.	Hissedyk volgen in westelijke richting overgaand in De Kat tot aan Westerkating.

31.	Westerkating volgen in zuidelijke richting tot aan spoorlijn Leeuwarden – Stavoren.

32.	Spoorlijn Leeuwarden – Stavoren volgen in westelijke richting tot aan Nijhuzumerdyk.

33.	Nijhuzumerdyk volgen in westelijke richting tot aan Trekwei.

34.	Trekwei volgen in zuidelijke richting overgaand in Prystershoek tot aan Brouwersdyk.

35.	Brouwersdyk volgen in westelijke richting tot aan Droege Dolte (water).

36.	Droege Dolte volgen in zuidelijke richting tot aan De Tillefonne.

37.	De Tillefonne volgen in westelijke richting tot aan Slinkewei.

38.	Slinkewei volgen in westelijke richting tot aan oever van het IJsselmeer (water).

39.	IJsselmeer volgen in noordelijke richting via sluizen Kornwerderzand tot aan Tjerk Hiddessluizen.

2020 12 22

1.	Vanaf Kruising Waltingleane/Mulierlaan, Mulierlaan volgen in oostelijke richting tot aan Taekelaan.

2.	Taekelaan volgen in oostelijke richting tot aan Witmarsumerfvaart (water).

3.	Witmarsumerfvaart volgen in noordelijke richting tot aan Harlingervaart (water).

4.	Harlingervaart volgen in oostelijke richting tot aan Westergoaweg.

5.	Westergoaweg volgen in zuidelijke richting tot aan A7.

6.	A7 volgen in westelijke richting tot aan Bolswarderweg.

7.	Bolswarderweg volgen in westelijke richting tot aan Dorpsstraat.

8.	Dorpsstraat volgen in zuidelijke richting overgaand in Bruinder tot aan Van Panhuysenkanaal.

9.	Van Panhuysenkanaal volgen in westelijke richting tot aan Hemmensweg.

10.	Hemmensweg volgen in westelijke richting tot aan Weersterweg.

11.	Weersterweg volgen in noordelijke richting tot aan Haitsmaleane.

12.	Haitsmaleane volgen in westelijke richting tot aan Melkvaart (water).

13.	Melkvaart volgen in noordelijke richting tot aan Kornwerdervaart (water).

14.	Kornwerdervaart volgen in westelijke richting tot aan Miedlaan.

15.	Miedlaan volgen in noordelijke richting tot aan Hayumerlaene.

16.	Hayumerleane volgen in noordelijke richting tot aan Gooyumervaart (water).

17.	Gooyumervaart volgen in noordelijke richting tot aan Gooyumerlaan.

18.	Gooyumerlaan. Volgen in oostelijke richting tot aan Buitendijk.

19.	Buitendijk volgen in noordelijke richting tot aan Stuitlaan.

20.	Stuitlaan volgen in westelijke richting overgaand in Pingjumer Gulden Halsband tot aan Waltingaleane.

21.	Waltingaleane volgen in oostelijke richting tot aan Mulierlaan.

Nuo 2020 12 14 iki 2020 12 22

Province: Utrecht

1.	Vanaf de kruising van de N207 en de N11, de N11 volgend in oostzuidelijke richting tot aan de Spoorlaan.

2.	De Spoorlaan volgend in oostelijke richting tot aan de Rijksstraatweg.

3.	De Rijksstraatweg volgend in zuidelijke richting tot aan de Kerklaan.

4.	De Kerklaan volgend in oostelijke richting overgaand in de Verloostraat tot aan Buitendijk.

5.	De Buitendijk volgen in zuidelijke richting tot aan de Kerkweg.

6.	De Kerkweg volgend in oostelijke richting overgaand in Meije tot aan de Hazekade.

7.	De Hazekade volgend in zuidelijke richting tot aan Hoofdweg.

8.	Hoofdweg volgen in zuidelijke richting tot aan de ’s Gravensloot.

9.	De ’s Gravensloot volgend in oostelijke richting tot aan de Oudelandseweg.

10.	De Oudelandseweg volgend in noordelijke richting tot aan de Geestdorp.

11.	De Geestdorp volgend in oostelijke richting tot aan de N198.

12.	De N198 volgend in oostelijke richting overgaand in zuidelijke richting overgaand in oostelijke richting overgaand in zuidelijke richting tot aan de Strijkviertel.

13.	De Strijkviertel volgend in zuidelijke richting tot aan de A12.

14.	De A12 volgend in oostelijke richting tot aan de A2.

15.	De A2 volgend in zuidelijke richting tot aan de N210.

16.	De N210 volgend in zuidelijke richting overgaand in westelijke richting overgaand in zuidelijke richting tot aan de S.L. van Alterenstraat.

17.	De S.L. van Alterenstraat volgend in zuidelijke richting tot aan de rivier de Lek.

18.	De rivier de Lek volgend in westelijke richting tot aan de Bonevlietweg.

19.	De Bonevlietweg volgend in zuidelijke richting tot aan de Melkweg.

20.	De Melkweg volgend in zuidelijke richting overgaand in de Peppelweg tot aan de Essenweg.

21.	De Essenweg volgend in noordelijke richting overgaand in de Graafland tot aan de Irenestraat.

22.	De Irenestraat volgend in westelijke richting tot aan de Beatrixstraat.

23.	De Beatrixstraat volgend in noordelijke richting tot aan de Voorstraat.

24.	De Voorstraat volgend in westelijke richting overgaand in Sluis, overgaand in de Opperstok overgaand, in de Bergstoep tot aan de veerpont Bergambacht-Groot Ammers.

25.	De veerpont volgend in noordelijke richting tot aan de Veerweg.

26.	De Veerweg volgend in noordelijke richting tot aan de N210.

27.	De N210 volgend in westelijke richting tot aan de Zuidbroekse Opweg.

28.	De Zuidbroekse Opweg volgend in noordelijke richting tot aan de Oosteinde.

29.	De Oosteinde volgend in westelijke richting tot aan de Kerkweg.

30.	De Kerkweg volgend in westelijke richting tot aan de Graafkade.

31.	De Graafkade volgend in oosteliijke richting tot aan de Wellepoort.

32.	De Wellepoort volgend in noordwestelijke richting overgaand in de Schaapjeshaven tot aan de Kattendijk.

33.	De Kattendijk volgend in oostelijke richting tot aan de veerpont over de Hollandsche IJssel.

34.	De veerpont volgend in noordelijke richting tot aan het Veerpad.

35.	Het Veerpad volgend in noordelijke richting overgaand in de Kerklaan overgaand in de Middelweg tot aan de N456.

36.	De N456 volgend in noordelijke richting tot aan de N207.

37.	De N207 volgend in noordelijke richting tot aan de N11.

2020 12 24

1.	Vanaf de kruising van de N228 en de Goverwellesingel, de Goverwellesingel volgend in noordelijke richting overgaand in de Goverwelletunnel tot aan de Achterwillenseweg.

2.	De Achterwillenseweg volgend in oostelijke richting tot aan de Vlietdijk.

3.	De Vlietdijk volgend in noordelijke richting overgaand in de Platteweg tot aan de Korssendijk.

4.	De Korssendijk volgend in noordelijke richting overgaand in de Ree in oostelijke richting tot aan de Nieuwenbroeksedijk.

5.	De Nieuwenbroeksedijk volgend in oostelijke richting tot aan de Kippenkade.

6.	De Kippenkade volgend in noordelijke richting tot aan de Wierickepad.

7.	De Wierickepad volgend in noordelijke richting overgaand in oostelijke richting overgaand in de Kerkweg overgaand in de Groendijck tot aan de Westeinde.

8.	De Westeinde volgend in noordelijke richting overgaand in de Oosteinde tot aan de Tuurluur.

9.	De Tuurluur volgend in zuidelijke richting overgaand in de Papekoperdijk.

10.	De Papekopperdijk volgend in zuidelijke richting overgaand in de Johan J Vierbergenweg overgaand in de Zwier Regelinkstraat tot aan de N228.

11.	De N228 volgend in zuidelijke richting tot aan de Damweg.

12.	De Damweg volgend in zuidelijke richting tot aan de Zuidzijdseweg.

13.	De Zuidzijdseweg volgend in westelijke richting overgaand in de Slangenweg tot aan de West-Vlisterdijk.

14.	De West-Vlisterdijk volgend in noordelijke richting overgaand in westelijke richting overgaand in de Bredeweg volgend in noordelijke richting overgaand in Grote Haven tot aan de N228.

15.	De N228 volgend in westelijke richting tot aan de Goverwellesingel.

Nuo 2020 12 16 iki 2020 12 24

1.	Vanaf de kruising van de N207 en de A4, de A4 volgend in noordelijke richting tot aan de N201.

2.	De N201 volgend in oostelijke richting, overgaand in noordelijke richting, overgaand in oostelijke richting tot aan de N232.

3.	De N232 volgend in noordelijke richting tot aan de A9.

4.	De A9 volgend in westelijke richting tot aan de A4.

5.	De A4 volgend in noordoostelijke richting, overgaand in oostelijke richting in de A10 tot aan de spoorlijn bij de ArenA.

6.	Vanaf de spoorlijn bij de ArenA de spoorlijn volgend in zuidelijke richting tot aan de Amerlandseweg.

7.	De Amerlandseweg volgend in westelijke richting overgaand in de N401 volgend in zuidelijke richting overgaand in westzuidelijke richting tot aan de N212.

8.	De N212 volgend in zuidelijke richting tot aan de N463.

9.	De N463 volgend in westelijke richting tot aan de Milandweg.

10.	De Milandweg volgend in zuidelijke richting tot aan de Oude Meije.

11.	De Oude Meije volgend in westnoordelijke richting tot aan de Meije.

12.	De Meije volgend in westzuidelijke richting tot aan het water de Meije.

13.	De water de Meije volgend in westelijke richting tot aan de Ziendeweg.

14.	De Ziendeweg volgend in noordelijke richting, overgaand in de Achttienkavels tot aan de Zevenhovenseweg.

15.	De Zevenhovenseweg volgend in westelijke richting, overgaand in de Kerkweg tot aan Westkanaalweg.

16.	Westkanaalweg volgen in noordelijke richting tot aan Hertog Beijerenstraat.

17.	Hertog Beijerenstraat volgen in westelijke richting tot aan Paradijsweg.

18.	Paradijsweg volgen in noordoostelijke richting tot aan Kerkpad.

19.	Kerkpad volgen in westelijke richting tot aan Langeraarseweg.

20.	Langeraarseweg volgen in westelijke richting tot aan G van Dijkstraat.

21.	G van Dijkstraat volgen in noordelijke richting tot aan J.M.Halkestraat.

22.	J.M.Halkestraat volgen in oostelijke richting tot aan Van Wassenaerstraat.

23.	Van Wassenaerstraat volgen in noordelijke richting, overgaand in Achtmorgenpad, overgaand in water tot aan water gemeentegrens tussen Gemeente Kaag en Brassem en Gemeente Nieuwkoop.

24.	Water gemeentegrens tussen Gemeente Kaag en Brassem en Gemeente Nieuwkoop volgen in oostelijke richting tot aan Vriezenweg.

25.	Vriezenweg volgen in westelijke richting tot aan N207

26.	De N207 volgend in noordelijke richting tot aan de A4.

2020 12 28

1.	Vanaf de kruising van de N521 en de Nesserlaan volgend in oostelijke richting tot aan de Amstel.

2.	De Amstel volgend in zuidelijke richting tot aan de Oude Waver.

3.	De Oude Waver volgend in oostelijke richting tot aan de Hoofdweg.

4.	De Hoofdweg volgend in zuidelijke richting overgaand in N212 tot aan de Mijdrechtse Dwarsweg.

5.	De Mijdrechtse Dwarsweg volgend in westelijke richting overgaand in de Industrieweg tot aan de Rondweg.

6.	De Rondweg volgend in zuidelijke richting overgaand in westelijke richting tot aan de Bozenhoven.

7.	De Bozenhoven volgend in oostzuidelijke richting overgaand in de Molenland in westzuidelijke richting tot aan de Oosterlandweg.

8.	De Oosterlandweg volgend in westnoordelijke richting tot aan de kruising van de Doctor J. van der Haarlaan en het water.

9.	Het Water volgend in zuidelijke richting tot aan de Machinetocht.

10.	De Machinetocht volgend in westnoordelijke richting tot aan de Schattekerkerweg.

11.	De Schattekerkerweg volgend in westzuidelijke richting tot aan de Westerlandweg.

12.	De Westerlandweg volgend in westnoordelijke richting overgaand in noordelijke richting tot aan de Oude Spoorbaan.

13.	De Oude Spoorbaan volgend in westelijke richting overgaand in westzuidelijke richting tot aan de N231.

14.	De N231 volgend in noordelijke richting tot aan de Drechtdijk.

15.	De Drechtdijk volgend in noordelijke richting overgaand in de Kerklaan tot aan de Boterdijk.

16.	De Boterdijk volgend in oostnoordelijke richting tot aan de Traverse.

17.	De Traverse volgend in noordelijke richting tot aan de Vuurlijn.

18.	De Vuurlijn volgend in westelijke richting tot aan de Noorddammerweg.

19.	De Noorddammerweg volgend in noordelijke richting tot aan de N196.

20.	De N196 volgend in oostelijke richting tot aan de Faunalaan.

21.	De Faunalaan volgend in noordelijke richting tot aan de Aan de Zoom.

22.	De Aan de Zoom volgend in oostelijke richting tot aan de Zonnedauw.

23.	De Zonnedauw volgend in noordelijke richting tot aan de In Het Midden.

24.	De In Het Midden volgend in oostelijke richting tot aan de In Het Rond.

25.	De In Het Rond volgend in noordelijke richting overgaand in oostelijke richting tot aan de Op De Klucht.

26.	De Op De Klucht volgend in noordelijke richting tot aan de Knautia.

27.	De Knautia volgend in oostelijke richting tot aan de Klaproos.

28.	De Klaproos volgend in noordelijke richting tot aan het water.

29.	Het water volgend in oostelijke richting tot aan de N251.

30.	De N251 volgend in noordelijke richting tot aan de Nesserlaan.

Nuo 2020 12 20 iki 2020 12 28

Valstybė narė: Lenkija

Teritorija, kurią sudaro:	Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 31 straipsnį)
W województwie wielkopolskim w powiecie wolsztyńskim i grodziskim i w województwie lubuskim w powiecie wschowskim
Obszary gmin Wolsztyn oraz Przemęt w powiecie wolsztyńskim, Rakoniewice w powiecie grodziskim oraz Sława w powiecie wschowskim położone poza obszarem zapowietrzonym w promieniu 10 km wokół ogniska o współrzędnych GPS: N 52.0492 E 16.1558	2021 1 1
Obszary gmin Wolsztyn i Przemęt w powiecie wolsztyńskim położone w promieniu 3 km wokół ogniska o współrzędnych GPS: N 52.0492 E 16.1558	Nuo 2020 12 24 iki 2021 1 1
W województwie mazowieckim, w powiecie siedleckim i sokołowskim:
Części gmin Mokobody, Mordy, Paprotnia, Siedlce i Suchożebry w powiecie siedleckim oraz części gmin Bielany, Repki i Sokołów Podlaski w powiecie sokołowskim położone poza obszarem zapowietrzonym w promieniu 10 km wokół ogniska o współrzędnych GPS: N 52.2787 E 22.3408	2021 1 5
Części gmin Paprotnia i Suchożebry w powiecie siedleckim oraz część gminy Bielany w powiecie sokołowskim położone w promieniu 3 km wokół ogniska o współrzędnych GPS: N 52.2787 E 22.3408	Nuo 2020 12 28 iki 2021 1 5

Valstybė narė: Švedija

Teritorija, kurią sudaro:	Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 31 straipsnį)
The area of the parts of the municipality of Ystad (ADNS code 01200) extending beyond the area described in the protection zone and within the circle of a radius of 10 kilometres, centred on WGS84 dec. coordinates N55.24.13 and E14.5.27	2020 12 19
Those parts of the municipality of Ystad (ADNS code 01200) contained within a circle of a radius of three kilometres, centred on WGS84 dec. coordinates N55.24.13 and E14.5.27	Nuo 2020 12 11 iki 2020 12 19

“

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 414

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	63 metai 2020m. gruodžio 9d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2020 m. gruodžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2006, dėl tam tikrų žuvų išteklių 2020 m. žvejybos kvotų sumažinimo atsižvelgiant į ankstesniais metais viršytas kitų išteklių žvejybos kvotas, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1247	1
	*	2020 m. gruodžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2007, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų 1-dekanolio, 1,4-dimetilnaftaleno, 6-benziladenino, acekvinocilo, Adoxophyes orana granuloviruso, aliuminio sulfato, amisulbromo, Aureobasidium pullulans (DSM 14940 ir DSM 14941 padermių), azadirachtino, Bacillus pumilus QST 2808, M benalaksilo, biksafeno, bupirimato, Candida oleophila (O padermės), chlorantraniliprolo, dinatrio fosfonato, ditianono, dodino, emamektino, flubendiamido, fluometurono, fluksapiroksado, flutriafolo, heksitiazokso, imazamokso, ipkonazolo, izoksabeno, L-askorbo rūgšties, kalcio polisulfido, apelsinų eterinio aliejaus, Paecilomyces fumosoroseus (FE 9901 padermės), pendimetalino, penflufeno, pentiopirado, kalio fosfonatų, prosulfurono, Pseudomonas sp. (DSMZ 13134 padermės), piridalilo, piriofenono, piroksulamo, chinmerako, S-abscizo rūgšties, sedaksano, sintofeno, natrio sidabro tiosulfato, spinetoramo, spirotetramato, Streptomyces lydicus (WYEC 108 padermės), tau-fluvalinato, tebufenozido, tembotriono, tienkarbazono, valifenalato ir cinko fosfido patvirtinimo galiojimo laikotarpių pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011	10
	*	2020 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentas (ES) 2020/2008, kuriuo dėl taikymo laikotarpio ir kitų susijusių patikslinimų iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 702/2014, (ES) Nr. 717/2014 ir (ES) Nr. 1388/2014 ( 1 )	15
		SPRENDIMAI
	*	2020 m. birželio 22 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/2009, kuriame pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų pateikiamos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl paviršių apdorojimo organiniais tirpikliais, įskaitant medienos ir medienos produktų konservavimą naudojant chemines medžiagas (pranešta dokumentu Nr. C(2020) 4050) ( 1 )	19
	*	2020 m. gruodžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1809 dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogeniško paukščių gripo protrūkiais tam tikrose valstybėse narėse, priedas (pranešta dokumentu Nr. C(2020) 8910) ( 1 )	79


	(1) Tekstas svarbus EEE.