(1)

Tarybos sprendimu Nr. 376/2014/ES (2) Portugalijai leista taikyti lengvatinį akcizo tarifą autonominiame Madeiros regione pagamintam ir vietoje suvartojamam romui ir likeriams ir autonominiame Azorų salų regione pagamintiems ir vietoje suvartojamiems likeriams ir spiritams, kuris gali būti mažesnis už Tarybos direktyvoje 92/84/EEB (3) alkoholiui nustatytą minimalų akcizo tarifą, tačiau negali būti daugiau kaip 75 % mažesnis už standartinį nacionalinį alkoholiui taikomą akcizo tarifą;

(2)

2019 m. vasario mėn. Portugalijos valdžios institucijos paprašė Komisijos pateikti pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo tomis pačiomis sąlygomis būtų pratęstas Sprendime Nr. 376/2014/ES nustatyto leidimo terminas, o geografinė aprėptis išplėsta siekiant apimti žemyninę Portugaliją taikant labiau ribotą lengvatą kitu septynerių metų laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.;

(3)

autonominių Madeiros ir Azorų salų regionų gamintojams kyla sunkumų patekti į kitas nei jų regioninės rinkas – regioninės ir vietos rinkos yra vienintelės galimos tam tikrų alkoholio gaminių pardavimo vietos. Šie gamintojai patiria papildomų sąnaudų dėl to, kad žemės ūkio kilmės žaliavos yra brangesnės nei normaliomis gamybos sąlygomis, dėl žemės ūkio valdų mažo dydžio, susiskaidymo ir mažos mechanizacijos. Be to, dėl topografinių ir klimato sąlygų, dirvožemio ir smulkios gamybos perdirbus cukranendres gaunama mažesnė produkcija nei kituose atokiausiuose regionuose. Taip pat papildomų išlaidų susidaro į salas įvežant tam tikras žaliavas ir pakavimo medžiagas, kurios negaminamos vietoje;

(4)

Azorų salų izoliuotumas yra dvejopas, nes tai yra salų, išsidėsčiusių dideliame plote, grupė. Dėl transportavimo šiuose atokiuose ir izoliuotuose regionuose papildomos išlaidos dar labiau padidėja. Tas pats pasakytina apie tam tikras būtinas kelionės ir siuntimo į žemyną išlaidas. Taip pat yra būtinų papildomų galutinių produktų sandėliavimo išlaidų, nes vietos rinka nesuvartoja visos produkcijos, ypač romo. Mažoje regioninėje rinkoje vieneto sąnaudos padidėja, visų pirma dėl nepalankaus nuolatinių sąnaudų ir produkcijos santykio. Galiausiai, susiję gamintojai taip pat padengia papildomas išlaidas, kurias paprastai patiria vietos ekonomika, visų pirma didesnes darbo ir energijos sąnaudas;

(5)

dėl didesnės cukranendrių produkcijos padidėjo romo gamyba. Nors tam tikra romo dalis yra brandinama arba panaudojama gaminant likerius, neparduoti romo kiekiai už tam tikrą kainą sandėliuojami, o tai papildomai didina gamintojų išlaidas. Dėl šių papildomų išlaidų autonominių Madeiros ir Azorų salų regionų gamintojai negali konkuruoti su kitų regionų gamintojais, nes jų galutinis produktas yra brangesnis, taigi, jie negali patekti į kitas rinkas. Ši problema būtų išspręsta pritaikius lengvatinius akcizo tarifus, nes gamintojai turėtų galimybę patekti į žemyninės Portugalijos rinką;

(6)

siekiant, kad autonominių Madeiros ir Azorų salų regionų plėtra nebūtų stipriai stabdoma, taip pat išlaikyti alkoholio pramonę ir darbo vietas, kurias ji sukuria šiuose regionuose, būtina atnaujinti Sprendime Nr. 376/2014/ES nustatytą leidimą ir išplėsti jo taikymo sritį;

(7)

Sprendimas Nr. 376/2014/ES taikomas iki 2020 m. gruodžio 31 d. Aiškumo tikslais būtina priimti naują sprendimą, kuriuo Portugalijai būtų leidžiama taikyti lengvatinį akcizo tarifą autonominiuose Madeiros ir Azorų salų regionuose;

(8)

kadangi nustatant mokesčių lengvatą neviršijama to, kas būtina siekiant kompensuoti papildomas sąnaudas, susijęs kiekis yra nedidelis, o mokesčių lengvata taikoma tik autonominiuose Madeiros ir Azorų salų regionuose ir žemyninėje Portugalijoje suvartosimiems produktams, priemone nepažeidžiamas Sąjungos teisinės tvarkos vientisumas ir nuoseklumas;

(9)

kad Komisija galėtų įvertinti, ar toliau vykdomos leidimą pagrindžiančios sąlygos, Portugalija turėtų Komisijai iki 2025 m. rugsėjo 30 d. pateikti stebėsenos ataskaitą;

(10)

šis sprendimas neturi įtakos galimam Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107 ir 108 straipsnių taikymui,

(1)

Tarybos sprendimu Nr. 189/2014/ES (2) Prancūzijai leidžiama Gvadelupoje, Prancūzijos Gvianoje, Martinikoje ir Reunjone pagamintam tradiciniam romui, kuris parduodamas Prancūzijos žemyninėje dalyje, taikyti sumažintą akcizo tarifą, kuris gali būti mažesnis už Tarybos direktyvoje 92/84/EEB (3) nustatytą minimalų akcizo tarifą, tačiau negali būti daugiau kaip 50 % mažesnis už alkoholiui taikomą standartinį nacionalinį akcizo tarifą. Sumažintas akcizų tarifas taikomas metinei 144 000 hektolitrų gryno alkoholio kvotai. Tas leidimas baigia galioti 2020 m. gruodžio 31 d.;

(2)

2019 m. spalio 18 d. Prancūzijos valdžios institucijos paprašė Komisijos pateikti pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo būtų pratęstas Sprendime Nr. 189/2014/ES nustatytas leidimo terminas ir kitam septynerių metų laikotarpiui – nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. – nustatyta didesnė kvota;

(3)

atsižvelgiant į tai, kad vietinė rinka yra maža, keturių atokiausių regionų, kuriems taikomas šis leidimas, spirito varyklos savo veiklą gali plėtoti tik turėdamos pakankamų galimybių patekti į Prancūzijos žemyninės dalies rinką, kuri yra pagrindinė jų romo realizavimo rinka (joje realizuojama 65 % romo). Tradiciniam romui konkuruoti Sąjungos rinkoje sunku dėl dviejų priežasčių: didesnių gamybos sąnaudų ir didesnių mokesčių už butelį, nes tradicinis romas paprastai parduodamas didesnės alkoholio koncentracijos ir didesnės talpos buteliuose;

(4)

šių keturių atokiausių regionų cukranendrių, cukraus ir romo vertės grandinėje patiriamos didesnės gamybos sąnaudos nei kituose pasaulio regionuose. Visų pirma, sudedamųjų dalių kainai ir gamybos sąnaudoms didelį poveikį daro tų keturių atokiausių regionų atokumas ir sunkios topografinės bei klimato sąlygos. Be to, Gvadelupoje, Prancūzijos Gvianoje, Martinikoje ir Reunjone taikomi Prancūzijos socialinės teisės aktai, todėl juose darbo sąnaudos yra didesnės nei kaimyninėse šalyse. Šiuose atokiausiuose regionuose taip pat taikomi Sąjungos aplinkos ir saugos standartai, todėl jiems įgyvendinti būtinos didelės su gamyba tiesiogiai nesusijusios investicijos ir sąnaudos, net jei dalis tų investicijų finansuojama iš Sąjungos struktūrinių fondų. Be to, tų atokiausių regionų spirito varyklos yra mažesnės už tarptautinėms įmonių grupėms priklausančias spirito varyklas. Todėl produkcijos vieneto gamybos sąnaudos yra didesnės;

(5)

Prancūzijos žemyninėje dalyje tradicinis romas paprastai parduodamas didesnės talpos buteliuose (36 % romo parduodama 1 l talpos buteliuose) ir yra didesnės alkoholio koncentracijos (nuo 40° iki 59°) nei konkuruojantys romo gaminiai, kurie paprastai būna 37,5° stiprumo ir parduodami 0,7 l talpos buteliuose. Savo ruožtu, dėl didesnės alkoholio koncentracijos taikomi didesni akcizai, didesnė socialinio draudimo įmoka „cotisation sur les boissons alcooliques“ (dar žinoma kaip „vignette sécurité sociale“) (VSS) ir didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM) už parduoto romo litrą. Taigi sumažintas akcizo tarifas, kuris yra ne daugiau kaip 50 % mažesnis už alkoholiui taikomą standartinį nacionalinį akcizo tarifą, yra proporcingas bendroms dėl didesnių gamybos sąnaudų ir didesnio akcizo, VSS bei PVM patiriamoms papildomoms išlaidoms;

(6)

todėl taip pat reikėtų atsižvelgti į papildomas sąnaudas, patiriamas dėl per dešimtmečius nusistovėjusios rinkodaros praktikos tradicinį romą parduoti didesnės alkoholio koncentracijos, dėl kurios mokėtini didesni mokesčiai;

(7)

mokesčių lengvata, apimanti tiek suderintus akcizus, tiek VSS, kurią bus leista taikyti, turi išlikti proporcinga, kad nebūtų pažeistas Sąjungos teisinės tvarkos vientisumas bei darna, įskaitant neiškreiptos konkurencijos vidaus rinkoje užtikrinimą ir valstybės pagalbos politikos vykdymą;

(8)

pastaraisiais metais dėl suvartojamo didesnio iš romo gaminamų alkoholinių gėrimų kiekio tradicinio romo rinkos dalis sumažėjo 11 %, todėl iki šiol mokesčių lengvata poveikio vidaus rinkai neturėjo;

(9)

siekiant stipriai neapriboti atokiausių Prancūzijos regionų plėtros ir užtikrinti tolesnę cukranendrių, cukraus ir romo sektoriaus veiklą bei atokiausiuose Prancūzijos regionuose jame sukuriamas darbo vietas, būtina Sprendime Nr. 189/2014/ES nustatytą leidžiamą taikyti metinę kvotą atnaujinti ir padidinti;

(10)

siekiant užtikrinti, kad šis sprendimas nepakenktų vidaus rinkai, turėtų būti nustatyta, kad didžiausias Prancūzijos užjūrio departamentų kilmės romo kiekis, kuriam gali būti taikoma ši priemonė, yra lygus 153 000 hektolitrų gryno alkoholio per metus;

(11)

nustatant mokestinę lengvatą neviršijama to, kas būtina papildomoms sąnaudoms kompensuoti, aptariamas kiekis yra nedidelis, o mokestinė lengvata taikoma tik Prancūzijos žemyninėje dalyje suvartosimiems produktams, todėl priemone nepažeidžiamas Sąjungos teisinės tvarkos vientisumas ir nuoseklumas;

(12)

kad Komisija galėtų įvertinti, ar toliau tenkinamos leidimą pagrindžiančios sąlygos, Prancūzija turėtų Komisijai iki 2025 m. rugsėjo 30 d. pateikti stebėsenos ataskaitą;

(13)

šis sprendimas neturi įtakos galimam Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107 ir 108 straipsnių taikymui,

(1)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnį, atsižvelgdama į atokiausių regionų struktūrinius socialinės ir ekonominės padėties sunkumus, be kita ko, susijusius su jų atokumu, izoliuotumu, mažumu, sunkiomis topografinėmis sąlygomis ir ekonomine priklausomybe nuo keleto produktų, Taryba nustato konkrečias priemones, kuriomis visų pirma siekiama šiems regionams nustatyti Sutarčių, taip pat bendrų politikos krypčių, taikymo sąlygas;

(2)

todėl, siekiant šiems regionams nustatyti SESV taikymo sąlygas, turėtų būti priimtos konkrečios priemonės. Priimant tokias priemones reikia atsižvelgti į konkrečius tų regionų ypatumus ir jų sunkumus, bet nesumenkinti Sąjungos teisinės tvarkos, taip pat vidaus rinkos ir bendrų politikos krypčių vientisumo bei darnos;

(3)

ekonominė Kanarų salų priklausomybė nuo paslaugų sektoriaus ir visų pirma turizmo, kurią patvirtina su šiuo sektoriumi susijusi regiono BVP dalis, yra vienas iš didelių sunkumų. Tas sektorius Kanarų salų ekonomikoje atlieka daug didesnį vaidmenį nei pramonės sektorius;

(4)

salynui būdingas izoliuotumo ir atokumo derinys užkerta kelią laisvam asmenų, prekių ir paslaugų judėjimui ir yra antras pagal dydį sunkumas, kurį patiria Kanarų salos. Dėl salų geografinės padėties padidėja jų priklausomybė nuo oro transporto ir jūrų transporto. Transportavimas į šias atokias ir izoliuotas salas, iš jų ir jose dar labiau padidina vietos pramonės gamybos sąnaudas. Kadangi tos transporto rūšys yra mažiau efektyvios ir brangesnės už kelių ir geležinkelio transportą, patiriama daugiau gamybos sąnaudų;

(5)

šis izoliuotumas lemia ir didesnes gamybos sąnaudas dėl salų priklausomybės nuo žaliavų ir energijos importo, būtinybės kaupti atsargas bei sunkumų apsirūpinti gamybos įranga;

(6)

mažas rinkos dydis ir žemas eksporto lygis, geografinis salyno susiskaidymas ir būtinybė išlaikyti įvairias, bet nedideles gamybos linijas siekiant patenkinti mažos rinkos poreikius mažina masto ekonomijos galimybes;

(7)

daugeliu atvejų Kanarų salose sunkiau arba brangiau gauti specializuotų ir techninės priežiūros paslaugų, išmokyti vadovus ir specialistus, samdyti subrangovus ar plėtoti verslą už regiono rinkos ribų. Be to, dėl ribotų platinimo galimybių sukaupiama per daug atsargų;

(8)

kalbant apie aplinką, pramoninių atliekų šalinimas ir nuodingų atliekų apdorojimas lemia didesnes aplinkos apsaugos sąnaudas. Tos sąnaudos yra didesnės dėl to, kad čia esantys perdirbimo įrenginiai perdirba tik tam tikrus produktus, taigi atliekos turi būti gabenamos ir apdorojamos ne Kanarų salose;

(9)

mokesčiu, žinomu kaip Arbitrio sobre Importaciones y Entregas de Mercancías en las Islas Canarias (toliau - AIEM mokestis), siekiama Kanarų salų pramonės gamybos sektorių savarankiško vystymosi ir Kanarų salų ekonomikos įvairinimo tikslo;

(10)

Tarybos sprendimu 2002/546/EB (2), priimtu remiantis EB sutarties 299 straipsniu, iš pradžių Ispanijai buvo leista iki 2011 m. gruodžio 31 d. tam tikriems Kanarų salose gaminamiems produktams AIEM mokesčio netaikyti arba jį sumažinti. Minėto sprendimo priede pateiktas produktų, kuriems galima taikyti atleidimą nuo mokesčio ir jo sumažinimą, sąrašas. Vietoje gaminamiems ir kitiems produktams taikomų mokesčio tarifų skirtumas, priklausomai nuo produktų, negalėjo būti didesnis nei 5, 15 ar 25 procentinių punktų;

(11)

Tarybos sprendimu Nr. 895/2011/ES (3) Sprendimas 2002/546/EB iš dalies pakeistas, jo taikymo laikotarpį pratęsiant iki 2013 m. gruodžio 31 d.;

(12)

Tarybos sprendimu Nr. 1413/2013/ES (4) Sprendimas 2002/546/EB iš dalies pakeistas dar kartą, jo taikymo laikotarpį pratęsiant iki 2014 m. birželio 30 d.;

(13)

Tarybos sprendimu Nr. 377/2014/ES (5) Ispanijai buvo leista iki 2020 m. gruodžio 31 d. tam tikriems Kanarų salose gaminamiems produktams AIEM mokesčio netaikyti arba jį sumažinti. Minėto sprendimo priede pateiktas produktų, kuriems galima taikyti atleidimą nuo mokesčio ar jo sumažinimą, sąrašas;

(14)

atidžiai išnagrinėjus situaciją patvirtinta, kad Ispanijos prašymą atnaujinti leidimą reikia patenkinti;

(15)

didžiausias mokesčio tarifų skirtumas, kuris gali būti taikomas aptariamiems pramonės produktams, neturėtų viršyti 15 %. Pagal subsidiarumo principą, Ispanijos valdžios institucijos turėtų galėti priimti sprendimą dėl tinkamo procentinio dydžio, taikomo kiekvienam produktui. Leidžiamas mokesčio tarifų skirtumas neturėtų būti didesnis už įrodytas papildomas sąnaudas. Vis dėl to ta mokesčio lengvata, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, turėtų būti taikoma neviršijant 150 mln. EUR per metus ribos;

(16)

pagal subsidiarumo principą, ir siekiant užtikrinti lankstumą, Ispanijos valdžios institucijoms turėtų būti leista iš dalies keisti produktų sąrašą ir leidžiamą mokesčio tarifų skirtumą, kad būtų atspindėtas faktinis papildomų sąnaudų, patirtų gaminant tokius produktus Kanarų salose, lygis. Tomis aplinkybėmis Ispanijos valdžios institucijos turėtų galėti taikyti žemesnius skirtingus mokesčio tarifus ir, prireikus, nustatyti minimalų mokestį konkretiems produktams, jeigu bet koks pakeitimas atitinka SESV 349 straipsnyje nustatytus tikslus. Bet koks produktų sąrašo keitimas turėtų būti grindžiamas šiais tinkamumo kriterijais: produktai yra gaminami vietoje ir jų gamybos vietos rinkoje dalis sudaro bent 5 %; įvežama daug prekių (taip pat iš žemyninės Ispanijos dalies ir kitų valstybių narių), todėl galėtų kilti kliūčių tęsti vietos gamybą, ir vietos rinkoje jų dalis sudaro bent 10 %; ir yra papildomų sąnaudų, dėl kurių padidėja vietos produktų grynoji kaina, palyginti su kitur pagamintais produktais, todėl nukenčia vietoje gaminamų produktų konkurencingumas.

(17)

Ispanijos valdžios institucijoms turėtų būti leista nukrypti nuo rinkos dalies ribos tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis, įskaitant: imlią darbui gamybą; vietos plėtrai kitaip strategiškai svarbią gamybą; periodiškai svyruojančią gamybą; gamybą ypač nepalankioje padėtyje esančiose vietovėse ir medicinos reikmenų ir asmeninių apsaugos priemonių, reikalingų sveikatos krizėms spręsti, gamybą. Ispanijos valdžios institucijos turėtų galėti iš dalies keisti produktų sąrašą ir leidžiamą mokesčio tarifų skirtumą, jeigu bet koks pakeitimas atitinka SESV 349 straipsnyje nustatytus tikslus;

(18)

AIEM mokesčio ir iš jo surenkamų pajamų paskirstymas nacionaliniu lygmeniu prisideda prie Kanarų salų socialinės ir ekonominės plėtros skatinimo tikslų siekimo. Iš AIEM mokesčio gautų pajamų įtraukimas į Kanarų salų ekonominės ir mokesčių sistemos lėšas ir jų panaudojimas ekonominės ir socialinės plėtros strategijai, susijusiai su vietos veiklos skatinimu, yra teisinės prievolės;

(19)

atleidimas nuo AIEM mokesčio ar jo sumažinimas turėtų būti taikomas septynerius metus. Kad Komisija galėtų įvertinti, ar toliau vykdomos leidimą pagrindžiančios sąlygos, Ispanijos valdžios institucijos turėtų iki 2025 m. rugsėjo 30 d. Komisijai pateikti stebėsenos ataskaitą;

(20)

šis sprendimas neturi įtakos galimam SESV 107 ir 108 straipsnių taikymui,

(1)

Tarybos sprendimu Nr. 940/2014/ES (2) Prancūzijos institucijoms leidžiama Prancūzijos atokiausiuose regionuose taikyti mažesnį doko mokestį to sprendimo priede nurodytiems Prancūzijos atokiausiuose regionuose pagamintiems vietos produktams arba to mokesčio netaikyti. Didžiausias leidžiamas mokesčio tarifo skirtumas, priklausomai nuo atitinkamo produkto ir užjūrio departamento, gali būti 10, 20 arba 30 procentinių punktų. Sprendimas Nr. 940/2014/ES taikomas iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

(2)

Prancūzija mano, kad nepalanki konkurencinė padėtis, nuo kurios nukenčia Prancūzijos atokiausi regionai, neišnyko, todėl ji pateikė Komisijai prašymą leisti po 2021 m. sausio 1 d. ir toliau taikyti diferencijuotų mokesčių sistemą, panašią į šiuo metu taikomą sistemą, iki 2027 m. gruodžio 31 d.;

(3)

tačiau produktų, kuriems Prancūzija norėtų taikyti diferencijuotus mokesčius, sąrašų patikrinimas yra ilgai trunkantis darbas, reikalaujantis patikrinti diferencijuoto mokesčio pagrindimą ir jo proporcingumą kiekvieno produkto atžvilgiu ir įsitikinti, ar toks diferencijuotas mokestis nepažeis Sąjungos teisinės sistemos vientisumo ir nuoseklumo, įskaitant vidaus rinkos ir bendrosios politikos vientisumą ir nuoseklumą;

(4)

dėl COVID-19 pandemijos sukeltos krizės Prancūzijos institucijos labai vėlavo surinkti visą šiam patikrinimui reikalingą informaciją. Todėl tas darbas iki šiol negalėjo būti baigtas;

(5)

iki 2021 m. sausio 1 d. nepriėmus jokio sprendimo, atsirastų teisinė spraga, nes tai reikštų, kad po 2021 m. sausio 1 d. Prancūzijos atokiausiuose regionuose nebūtų galima taikyti jokių diferencijuotų mokesčių;

(6)

kad būtų galima užbaigti šiuo metu atliekamą patikrinimo darbą ir kad Komisijai būtų suteikta laiko atsižvelgiant į visų suinteresuotųjų šalių interesus pateikti suderintą pasiūlymą, būtina suteikti papildomą šešių mėnesių laikotarpį;

(7)

todėl Sprendimas Nr. 940/2014/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

Reglamente (ES) 2018/848, ypač jo II priedo I dalyje, nustatyti tam tikri perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio dauginamosios medžiagos ir neekologiškos augalų dauginamosios medžiagos naudojimo reikalavimai;

(2)

atsižvelgiant į laipsnišką Reglamento (ES) 2018/848 53 straipsnio nuostatų, kuriomis leidžiama nukrypti nuo reikalavimo naudoti ekologišką augalų dauginamąją medžiagą, panaikinimą, svarbu, kad būtų auginama ir rinkai tiekiama daugiau ekologiškos ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamosios medžiagos;

(3)

pagal Reglamento (ES) 2018/848 10 straipsnio 4 dalį augalų dauginamąja medžiaga galima prekiauti kaip perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio medžiaga tik jei buvo laikomasi bent 12 mėnesių perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio. Pagal Reglamento (ES) 2018/848 26 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų sukurta reguliariai atnaujinama duomenų bazė, kurioje pateikiami ekologiškos ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamosios medžiagos, išskyrus sėjinukus, bet įskaitant sėklines bulves, kurią galima gauti jų teritorijoje, sąrašai. Be to, 26 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės būtų įdiegusios sistemas, kuriomis sudarytų sąlygas veiklos vykdytojams, prekiaujantiems ekologiška arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamąja medžiaga ir galintiems ją tiekti pakankamais kiekiais ir per pagrįstus terminus, viešai, savanoriškai ir nemokamai pateikti su tokia medžiaga susijusią informaciją (kartu nurodant savo pavadinimus ir kontaktinius duomenis), pavyzdžiui, apie tai, kokios ekologiškos įvairiarūšės medžiagos arba ekologiškų veislių, tinkamų ekologinei gamybai, išskyrus sėjinukus, bet įskaitant sėklines bulves, dauginamosios medžiagos jie turi, koks tos medžiagos kiekis (nurodant svorį) ir kuriuo metų laikotarpiu ją galima gauti. Tačiau 26 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali toliau naudotis jau esamomis atitinkamomis informacinėmis sistemomis;

(4)

todėl tais atvejais, kai ekologiškos augalų dauginamosios medžiagos nepakanka ir tai matyti iš minėtoje duomenų bazėje ir sistemose sukauptų įrašų, svarbu, kad pirmenybė būtų teikiama perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamajai medžiagai, o ne neekologiškai augalų dauginamajai medžiagai. Be to, pagal Reglamento (ES) 2018/848 6 straipsnio i punktą turėtų būti leidžiama naudoti pačių užaugintą ekologišką ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamąją medžiagą;

(5)

atsižvelgiant į šiuo metu valstybėse narėse taikomą skirtingą praktiką, taip pat itin svarbu suderinti konkrečius leidimų naudoti neekologišką augalų dauginamąją medžiagą tais atvejais, kai ekologiška ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamoji medžiaga yra nepakankamai kokybiška arba jos nepakanka, išdavimo kriterijus ir sąlygas. Tokiu suderinimu turėtų būti galima išvengti nesąžiningos konkurencijos ekologinės gamybos srityje ir užtikrinti, kad augalų dauginamajai medžiagai būtų taikomos tam tikros atsargumo nuostatos, o tais atvejais, kai nurodyta atlikti fitosanitarinį apdorojimą, sklypui prireikus turėtų būti taikomas perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2018/848 II priedo I dalies 1.7.3 ir 1.7.4 punktuose;

(6)

nepaisant veiklos vykdytojų, auginančių ekologišką augalų dauginamąją medžiagą, pastangų, vis dar yra daug rūšių, porūšių ar veislių, kurių ekologiškos ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamosios medžiagos nėra ir dėl kurių būtina paprastinti leidimų išdavimo procesą mažinant administracinę naštą, bet nepakenkiant produktų ekologiškumui. Todėl, siekiant sumažinti prašymų išduoti individualius leidimus skaičių, tikslinga numatyti galimybę laikantis tam tikrų sąlygų išduoti rūšims, porūšiams ar veislėms skirtus metinius nacionalinius bendruosius leidimus, taip pat patvirtinti nacionalinius rūšių ar porūšių, kurių tinkamų veislių ekologiškos arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamosios medžiagos pakanka, sąrašus. Laikantis tokio principo turėtų būti įmanoma apriboti naudojimąsi individualiais leidimais. Be to, tikimasi, kad tokiuose nacionaliniuose sąrašuose pateikiama svarbi informacija padidintų informuotumą, suteiktų daugiau tikrumo ekologiškos augalų dauginamosios medžiagos sektoriuje ir taip palengvintų tolesnę tiek šio labai specializuoto gamybos sektoriaus, tiek ekologiškos augalų dauginamosios medžiagos naudojimo plėtrą;

(7)

todėl Reglamento (ES) 2018/848 II priedo I dalis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(8)

siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo Reglamento (ES) 2018/848 taikymo dienos,

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą naudoti lizino ir glutamo rūgšties geležies chelatą. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal to reglamento 7 straipsnio 3 dalį;

(3)

prašymas pateiktas dėl leidimo naudoti lizino ir glutamo rūgšties geležies chelatą kaip visų rūšių gyvūnų pašarų priedą, skirtiną prie priedų kategorijos „maistiniai priedai“;

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2019 m. liepos 4 d. (2) ir 2020 m. gegužės 25 d. (3) priimtose nuomonėse padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis lizino ir glutamo rūgšties geležies chelatas nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai ir vartotojų saugai. Ji taip pat padarė išvadą, kad priedas yra akis dirginanti, odą bei kvėpavimo takus jautrinanti medžiaga, ir nurodė, kad priedo naudotojams kyla rizika jo įkvėpus. Todėl Komisija mano, kad reikėtų imtis tinkamų apsaugos priemonių, kad būtų išvengta nepageidaujamo poveikio žmonių, ypač priedo naudotojų, sveikatai. Tarnyba taip pat padarė išvadą, kad šis priedas nekelia papildomos rizikos aplinkai, palyginti su kitais leidžiamais geležies junginiais, ir kad jis yra veiksmingas geležies šaltinis visų rūšių gyvūnams. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, ji patvirtino pašarų priedo pašaruose analizės metodo taikymo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(5)

šio priedo vertinimas rodo, kad, jeigu taikomos atitinkamos priedo naudotojų apsaugos priemonės, Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimų suteikimo sąlygos yra įvykdytos. Todėl reikėtų leisti naudoti šį priedą;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą naudoti L-glutaminą, gautą iš korinebakterijų Corynebacterium glutamicum NITE BP-02524, kaip visų rūšių gyvūnų pašarų priedą. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(3)

prašymas pateiktas dėl leidimo naudoti L-glutaminą, gautą iš korinebakterijų Corynebacterium glutamicum NITE BP-02524, kaip visų rūšių gyvūnų pašarų priedą, skirtiną prie priedų kategorijos „maistiniai priedai“ ir funkcinės grupės „aminorūgštys, jų druskos ir analogai“ ir prie priedų kategorijos „jusliniai priedai“ ir funkcinės grupės „kvapieji junginiai“;

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2020 m. kovo 18 d. priimtoje nuomonėje (2) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis L-glutaminas, gautas iš korinebakterijų Corynebacterium glutamicum NITE BP-02524, nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai. Tarnyba taip pat padarė išvadą, kad priedas yra veiksmingas glutamino šaltinis visų rūšių gyvūnams, o tam, kad papildomai naudojamas L-glutaminas būtų visapusiškai veiksmingas atrajotojams, jis turėtų būti apsaugotas nuo suirimo didžiajame skrandyje;

(5)

Tarnyba teigia, kad, kai priedas naudojamas kaip kvapioji medžiaga neviršijant rekomenduojamos dozės, papildomai veiksmingumo įrodyti nebūtina. L-glutamino neleidžiama naudoti kaip kvapiojo junginio geriamajame vandenyje. L-glutamino kaip kvapiojo junginio naudojimas neviršijant rekomenduojamos dozės neturėtų kelti jokio susirūpinimo. Tai, kad L-glutamino neleidžiama naudoti kaip kvapiosios medžiagos su geriamuoju vandeniu, netrukdo jo naudoti kombinuotuosiuose pašaruose, kuriais šeriama su vandeniu. Turėtų būti nustatyti apribojimai ir sąlygos, kad būtų galima geriau kontroliuoti L-glutaminą, kai jis naudojamas kaip kvapusis junginys. Rekomenduojamas L-gutamino kiekis turėtų būti nurodytas priedo etiketėje. Jei toks kiekis viršijamas, premiksų etiketėse turėtų būti nurodyta tam tikra informacija;

(6)

Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, ji patvirtino pašarų priedo pašaruose analizės metodo taikymo ataskaitas, kurias pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(7)

L-glutamino, gauto iš korinebakterijų Corynebacterium glutamicum NITE BP-02524, vertinimas rodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimų suteikimo sąlygos yra įvykdytos. Taigi, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti išduotas leidimas naudoti šį priedą;

(8)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas suteikti leidimą naudoti L-valiną. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal minėto reglamento 7 straipsnio 3 dalį;

(3)

prašymas pateiktas dėl leidimo naudoti L-valiną, gautą iš Escherichia coli KCCM 80159, kaip visų rūšių gyvūnų pašarų priedą, skirtiną prie priedų kategorijos „maistiniai priedai“ ir funkcinės grupės „aminorūgštys, jų druskos ir analogai“;

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2020 m. kovo 18 d. priimtoje nuomonėje (2) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis L-valinas, gautas iš Escherichia coli KCCM 80159, tinkamu kiekiu pridedamas kaip mitybos priedas, nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai. Be to, Tarnyba padarė išvadą, kad medžiaga laikoma veiksmingu nepakeičiamosios aminorūgšties L-valino šaltiniu gyvūnų mityboje, o tam, kad priedas būtų veiksmingas atrajotojams, jis turėtų būti apsaugotas nuo suirimo didžiajame skrandyje. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, ji patvirtino pašarų priedo pašaruose analizės metodo taikymo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(5)

L-valino, gauto iš Escherichia coli KCCM 80159, vertinimas rodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimų suteikimo sąlygos yra įvykdytos. Taigi, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti suteiktas leidimas naudoti šią medžiagą;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateikti prašymai išduoti leidimą naudoti L-lizino monohidrochloridą, gautą iš korinebakterijų Corynebacterium glutamicum DSM 32932, ir L-lizino sulfatą, gautą iš korinebakterijų Corynebacterium glutamicum KFCC 11043. Kartu su prašymais buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal to reglamento 7 straipsnio 3 dalį;

(3)

prašymai pateikti dėl leidimo naudoti L-lizino monohidrochloridą, gautą iš korinebakterijų Corynebacterium glutamicum DSM 32932, ir L-lizino sulfatą, gautą iš korinebakterijų Corynebacterium glutamicum KFCC 11043, kaip visų rūšių gyvūnų pašarų priedus, skirtinus prie priedų kategorijos „maistiniai priedai“ ir funkcinės grupės „aminorūgštys, jų druskos ir analogai“;

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2020 m. kovo 19 d. priimtoje nuomonėje (2) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis L-lizino monohidrochloridas, gautas iš korinebakterijų Corynebacterium glutamicum DSM 32932, nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, vartotojų saugai ar aplinkai. Tarnyba nurodė, kad naudotojams kyla akių dirginimo rizika. Todėl Komisija mano, kad reikėtų imtis tinkamų apsaugos priemonių, kad būtų išvengta nepageidaujamo poveikio žmonių, ypač priedo naudotojų, sveikatai. Tarnyba 2020 m. liepos 1 d. priimtoje nuomonėje (3) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis L-lizino sulfatas, gautas iš korinebakterijų Corynebacterium glutamicum KFCC 11043, nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai. Tarnyba taip pat padarė išvadą, kad abu priedai yra veiksmingi aminorūgšties L-lizino šaltiniai visų rūšių gyvūnams, o tam, kad priedai atrajotojams būtų tokie pat veiksmingi kaip ir neatrajotojams, jie turėtų būti apsaugoti nuo suirimo didžiajame skrandyje. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, ji patvirtino pašarų priedo pašaruose analizės metodo taikymo ataskaitas, kurias pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(5)

L-lizino monohidrochlorido, gauto iš korinebakterijų Corynebacterium glutamicum DSM 32932, ir L-lizino sulfato, gauto iš korinebakterijų Corynebacterium glutamicum KFCC 11043, vertinimas rodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimų suteikimo sąlygos yra įvykdytos. Taigi, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti išduotas leidimas naudoti minėtas medžiagas;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą naudoti 6-fitazės preparatą. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(3)

prašymas pateiktas dėl leidimo naudoti 6-fitazės, gautos iš Komagataella phaffii CGMCC 12056, preparatą kaip vištų dedeklių ir kitų dedeklių lesalų priedą, skirtiną prie priedų kategorijos „zootechniniai priedai“ ir funkcinės grupės „virškinimo stimuliatoriai“;

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2020 m. gegužės 7 d. priimtoje nuomonėje (2) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis 6-fitazės, gautos iš Komagataella phaffii CGMCC 12056, preparatas nedaro nepageidaujamo poveikio vištų dedeklių ir kitų dedeklių sveikatai, vartotojų saugai ar aplinkai. Ji taip pat padarė išvadą, kad priedas turėtų būti laikomas kvėpavimo takus galinčia jautrinti medžiaga. Todėl Komisija mano, kad reikėtų imtis tinkamų apsaugos priemonių, kad būtų išvengta nepageidaujamo poveikio žmonių, ypač priedo naudotojų, sveikatai. Tarnyba padarė išvadą, kad priedas yra veiksmingas zootechninis priedas vištų dedeklių ir kitų dedeklių lesalų virškinamumui gerinti. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, ji patvirtino pašarų priedo pašaruose analizės metodo taikymo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(5)

6-fitazės, gautos iš Komagataella phaffii CGMCC 12056, preparato vertinimas rodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimų suteikimo sąlygos yra įvykdytos. Taigi, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti išduotas leidimas naudoti minėtą preparatą;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas suteikti leidimą naudoti mononatrio glutamatą, gautą fermentuojant su korinebakterijomis Corynebacterium glutamicum KCCM 80188. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(3)

prašymas pateiktas dėl leidimo naudoti mononatrio glutamatą, gautą fermentuojant su korinebakterijomis Corynebacterium glutamicum KCCM 80188, kaip visų rūšių gyvūnų pašarų priedą. Pareiškėjas paprašė šį priedą priskirti prie priedų kategorijos „jusliniai priedai“;

(4)

pareiškėjas paprašė leisti pašarų priedą naudoti taip pat geriamajame vandenyje. Tačiau Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 neleidžiama naudoti kvapiųjų junginių geriamajame vandenyje. Todėl mononatrio glutamato, gauto fermentuojant su korinebakterijomis Corynebacterium glutamicum KCCM 80188, neturėtų būti leidžiama naudoti geriamajame vandenyje. Tai, kad priedo neleidžiama naudoti kaip kvapiojo junginio geriamajame vandenyje, netrukdo jo naudoti kombinuotuosiuose pašaruose, kuriais šeriama su vandeniu;

(5)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2020 m. kovo 19 d. priimtoje nuomonėje (2) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis mononatrio glutamatas, gautas fermentuojant su korinebakterijomis Corynebacterium glutamicum KCCM 80188, nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai. Tarnyba nuomonėje padarė išvadą, kad priedas nėra toksiškas įkvėpus, nedirgina odos ar akių ir nėra odą jautrinanti medžiaga. Tarnyba taip pat padarė išvadą, kad mononatrio glutamato poveikis siekiant sustiprinti maisto skonį yra tinkamai įrodytas, todėl nebūtina toliau įrodyti jo veiksmingumo pašaruose. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, ji patvirtino pašarų priedo pašaruose analizės metodų taikymo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(6)

mononatrio glutamato, gauto fermentuojant su korinebakterijomis Corynebacterium glutamicum KCCM 80188, vertinimas rodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimų suteikimo sąlygos yra įvykdytos. Taigi, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti išduotas leidimas naudoti minėtą medžiagą;

(7)

siekiant užtikrinti geresnę kontrolę, turėtų būti nustatyti apribojimai ir sąlygos. Visų pirma rekomenduojamas pašarų priedo kiekis turėtų būti nurodytas priedo etiketėje. Jei toks kiekis viršijamas, premiksų etiketėse turėtų būti nurodyta tam tikra informacija;

(8)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/862 (2) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 nustatytas 2020 kalendorinių metų tiesioginių išmokų koregavimo koeficientas. Šis koregavimo koeficientas nustatytas remiantis informacija, turėta rengiant 2021 m. biudžeto projektą, visų pirma atsižvelgiant į 487,6 mln. EUR sumą, pagal finansinės drausmės mechanizmą skirtą Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 25 straipsnyje nurodytam Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervui;

(2)

nustatant koregavimo koeficientą taip pat atsižvelgta į poreikį taikyti finansinę drausmę, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 16 straipsnyje nurodytų metinių viršutinių ribų, kaip numatyta to reglamento 26 straipsnio 1 dalyje;

(3)

poreikis toliau taikyti finansinės drausmės mechanizmą ir Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervui skirti 487,6 mln. EUR išlieka, tačiau iš preliminarių įverčių, pateiktų numatytame 2021 m. biudžeto projekto Komisijos taisomajame rašte Nr. 1 dėl tiesioginių išmokų ir su rinka susijusių išlaidų prognozės, matyti, kad Įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/862 nustatytą koeficientą, taikytiną pagal finansinės drausmės mechanizmą, reikia patikslinti;

(4)

todėl, remiantis nauja Komisijos turima informacija, koregavimo koeficientas pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 26 straipsnio 4 dalį turėtų būti patikslintas iki kalendorinių metų, kuriais jis taikomas, gruodžio 1 d.;

(5)

pakeistas pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (3), dar nėra priimtas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad sprendimo dėl to reglamento priėmimo procedūra jau gerokai pažengė į priekį, 2021 finansiniais metais Europos žemės ūkio garantijų fondo išlaidoms skirtas grynasis likutis, sudarantis 40 368,0 mln. EUR (2020 m. liepos 21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose nustatyta tarpinė viršutinė riba, patikslinta atsižvelgiant į valstybių narių pranešimus apie asignavimų perkėlimus tarp Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir tiesioginių išmokų), kaip atsargumo priemonė turėtų būti naudojamas koregavimo koeficientui apskaičiuoti;

(6)

paprastai ūkininkams, pateikusiems paraiškas gauti tiesiogines išmokas už vienus kalendorinius metus (N), parama išmokama per nustatytą finansinių metų (N+1) mokėjimo laikotarpį. Tačiau valstybės narės su tam tikrais apribojimais gali išmokas ūkininkams mokėti vėliau, pasibaigus tam mokėjimo laikotarpiui. Tokie pavėluoti mokėjimai gali būti atlikti ateinančiais finansiniais metais. Kai finansinės drausmės mechanizmas taikomas konkretiems kalendoriniams metams, koregavimo koeficientas neturėtų būti taikomas išmokoms, dėl kurių paramos paraiškos buvo pateiktos kitais kalendoriniais metais nei tie, kuriais taikomas finansinės drausmės mechanizmas. Todėl siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ūkininkams, reikėtų nustatyti, kad koregavimo koeficientas būtų taikomas tik išmokoms, dėl kurių paramos paraiškos buvo pateiktos tais kalendoriniais metais, kuriais taikomas finansinės drausmės mechanizmas, nepriklausomai nuo to, kada parama išmokama ūkininkams;

(7)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 (4) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 26 straipsnį nustatytas tiesioginių išmokų koregavimo koeficientas taikomas tik 2 000 EUR viršijančioms tiesioginėms išmokoms, kurios turi būti skiriamos ūkininkams atitinkamais kalendoriniais metais. Be to, Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl laipsniško tiesioginių išmokų įvedimo koregavimo koeficientas Kroatijai taikomas tik nuo 2022 m. sausio 1 d. Todėl koregavimo koeficientas, kuris turi būti nustatytas šiuo reglamentu, neturėtų būti taikomas tos valstybės narės ūkininkams skiriamoms išmokoms;

(8)

patikslintas koregavimo koeficientas turėtų būti taikomas apskaičiuojant visas išmokas, kurios bus skiriamos ūkininkui pagal paramos paraiškas, pateiktas už 2020 kalendorinius metus. Todėl, siekiant aiškumo, Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/862 turėtų būti panaikintas;

(9)

siekiant užtikrinti, kad patikslintas koregavimo koeficientas būtų taikomas nuo dienos, kurią pagal Reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 pradedamos mokėti išmokos ūkininkams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2020 m. gruodžio 1 d.,

(1)

2017 m. gruodžio 6 d. Komisijos sprendimo (ES) 2017/2285, kuriuo iš dalies keičiamas naudojimo vadovas, kuriame išdėstomi veiksmai, reikalingi siekiant dalyvauti Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo (2) I priedo 2.4.3 skirsnyje nustatomi keliose vietose veikiančioms organizacijoms vertinti skirtos imties sudarymo metodikos taikymo reikalavimai;

(2)

Sprendimo (ES) 2017/2285 I priede pateikto naudojimo vadovo 2.4.3.3 skirsnio a punkte nustatyti sektoriai, kuriuose vertinant keliose vietose veikiančias organizacijas leidžiama taikyti imties sudarymo metodiką (9 lentelė);

(3)

naudojimo vadovo 2.4.3.3 skirsnio b punkte nustatyti sektoriai, kuriuose imties sudarymo metodiką, skirtą keliose vietose veikiančioms organizacijoms vertinti, galima leisti taikyti įgyvendinant bandomuosius projektus (10 lentelė), ir nurodoma, kad baigus įgyvendinti bandomąjį projektą EMAS komitetas, remdamasis to projekto vertinimu, gali rekomenduoti sektorių įtraukti į sektorių, kuriuose leidžiama taikyti imties sudarymo metodiką, sąrašą (9 lentelė);

(4)

Vokietijoje 10 lentelėje nurodytuose sektoriuose įgyvendinti du bandomieji projektai: vienas – mažmeninės prekybos sektoriuje (NACE kodas – 47.1), o kitas – stacionarinės globos veiklos (NACE kodas – 87) bei nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo veiklos (NACE kodas – 88) sektoriuose. Šių bandomųjų projekto vertinimas buvo pateiktas EMAS komitetui;

(5)

remdamasis bandomųjų projektų vertinimu, EMAS komitetas rekomendavo šiuos sektorius įtraukti į sektorių, kuriuose vertinant keliose vietose veikiančias organizacijas leidžiama taikyti imties sudarymo metodiką, sąrašą (9 lentelė),

(1)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 66/2010 ES ekologinis ženklas gali būti suteikiamas tokiems gaminiams, kurie per visą gyvavimo ciklą daro mažesnį poveikį aplinkai;

(2)

Reglamente (EB) Nr. 66/2010 numatyta, kad kiekvienai gaminių grupei turi būti nustatyti konkretūs ES ekologinio ženklo suteikimo kriterijai;

(3)

Komisijos sprendime 2012/481/ES (2) nustatyti gaminių grupei „spausdintas popierius“ taikytini kriterijai ir su jais susiję vertinimo ir patikros reikalavimai. Komisijos sprendimu (ES) 2018/1590 (3) tų kriterijų ir reikalavimų galiojimas pratęstas iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

(4)

Komisijos sprendime 2014/256/ES (4) nustatyti gaminių grupei „gaminiai iš popieriaus“ taikytini kriterijai ir su jais susiję vertinimo bei patikros reikalavimai. Komisijos sprendimu (ES) 2017/1525 (5) tų kriterijų ir reikalavimų galiojimas pratęstas iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

(5)

siekiant labiau atsižvelgti į gerąją šių gaminių grupių rinkos praktiką ir į laikotarpio naujoves, tikslinga spausdinto popieriaus gaminiams, popieriniams raštinės reikmenims ir popieriniams pirkinių maišeliams nustatyti naują kriterijų rinkinį;

(6)

ES ekologinio ženklo tinkamumo patikros, per kurią peržiūrėtas Reglamento (EB) Nr. 66/2010 įgyvendinimas, 2017 m. birželio 30 d. ataskaitoje (6) padaryta išvada, kad reikia laikytis strategiškesnio požiūrio į ES ekologinį ženklą, be kita ko, kai tikslinga, sujungti labai susijusių gaminių grupes;

(7)

vadovaujantis ta išvada ir pasikonsultavus su Europos Sąjungos ekologinio ženklinimo valdyba, tikslinga peržiūrėti gaminių grupėms „spausdintas popierius“ ir „gaminiai iš popieriaus“ nustatytus kriterijus, atsižvelgiant į dabartinį sėkmingą jų taikymą, suinteresuotųjų subjektų susidomėjimą gaminiais, taip pat potencialias galimybes ateityje plačiau naudoti tvarius gaminius ir potencialiai ateityje išaugsiančią tokių gaminių paklausą rinkoje;

(8)

kadangi abi gaminių grupės – „spausdintas popierius“ ir „gaminiai iš popieriaus“ – yra labai susijusios ir joms taikomi kriterijai sutampa, tikslinga priimti vieną sprendimą su vienu priedu, taikomą abiem gaminių grupėms;

(9)

kad būtų geriau atspindėtas gaminių funkcionalumas ir užtikrintas aiškumas dėl to, kokie gaminiai patenka į taikymo sritį, gaminių grupės pavadinimas turėtų būti pakeistas į „spausdinto popieriaus gaminius, popierinius raštinės reikmenis ir popierinius pirkinių maišelius“. Tai taip pat turėtų pagerinti schemų matomumą rinkos dalyviams ir sumažinti nacionalinėms valdžios institucijoms tenkančią administracinę naštą;

(10)

be to, atsižvelgiant į peržiūrą, reikėtų padaryti tam tikrų gaminių grupės „spausdinto popieriaus gaminiai, popieriniai raštinės reikmenys ir popieriniai pirkinių maišeliai“ apibrėžties pakeitimų, visų pirma, aiškiau atskirti skirtingų rūšių gaminius;

(11)

2020 m. kovo 11 d. priimtame naujajame Žiedinės ekonomikos veiksmų plane, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos (7), nustatyta, kad į ES ekologinio ženklo suteikimo kriterijus turi būti sistemingiau įtraukiami reikalavimai dėl patvarumo, perdirbamumo ir perdirbtosios medžiagos dalies;

(12)

peržiūrėtais ES ekologinio ženklo suteikimo spausdinto popieriaus gaminiams, popieriniams raštinės reikmenims ir popieriniams pirkinių maišeliams kriterijais visų pirma turėtų būti siekiama naudoti tvariau pagamintus ir iš tvariai tvarkomų miškų gautus popieriaus gaminius arba perdirbtas žaliavas. Naujieji kriterijai turėtų būti grindžiami gyvavimo ciklo analizės metodu ir jais turėtų būti siekiama skatinti taikyti gamybos procesus, kuriuose efektyviai naudojama energija, ir mažinti išmetamą lakiųjų organinių junginių, prisidedančių prie fotocheminės oksidacijos, toksiškumo žmogui, abiotinių išteklių eikvojimo, eutrofikacijos, rūgštėjimo ir klimato kaitos, kiekį. Peržiūrėtais kriterijais turėtų būti ribojamas pavojingųjų cheminių medžiagų naudojimas, mažinamas spausdinimo proceso metu išmetamas teršalų kiekis, mažinamas proceso metu susidarančių popieriaus atliekų kiekis ir didinamas produktų perdirbamumas, nes tai padeda sudaryti palankesnes sąlygas pereiti prie plačiau taikomo žiedinės ekonomikos modelio;

(13)

atsižvelgiant į abiejų gaminių grupių inovacijų ciklą, naujieji kiekvienos gaminių grupės kriterijai ir su jais susiję vertinimo bei patikros reikalavimai turėtų galioti iki 2028 m. gruodžio 31 d.;

(14)

siekiant teisinio tikrumo, sprendimai 2012/481/ES ir 2014/256/ES turėtų būti panaikinti;

(15)

gamintojams, kurių gaminiams atitinkamai pagal Sprendime 2012/481/ES arba Sprendime 2014/256/ES nustatytus kriterijus yra suteiktas spausdinto popieriaus gaminių arba gaminių iš popieriaus ES ekologinis ženklas, reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kad jie turėtų pakankamai laiko pritaikyti savo gaminius taip, kad šie atitiktų naujuosius kriterijus ir reikalavimus. Be to, gamintojams turėtų būti leidžiama tam tikrą laiką po šio sprendimo priėmimo teikti paraiškas remiantis arba minėtuose sprendimuose nustatytais kriterijais, arba šiame sprendime nustatytais naujaisiais kriterijais. ES ekologinio ženklo licencijas, išduotas pagal viename iš senųjų sprendimų nustatytus kriterijus, turėtų būti leidžiama naudoti 18 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo datos;

(16)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 66/2010 16 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,