27.10.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 357/7

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2020/1559

2020 m. spalio 26 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470, kuriuo nustatomas Sąjungos naujų maisto produktų sąrašas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2283 dėl naujų maisto produktų, iš dalies keičiantį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 ir panaikinantį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1852/2001 (1), ypač į jo 12 straipsnį,

kadangi:

(1)	pagal Reglamento (ES) 2015/2283 8 straipsnį Komisija iki 2018 m. sausio 1 d. turėjo sudaryti Sąjungos naujų maisto produktų, kuriuos leidžiama naudoti arba apie kuriuos pranešta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 (2), sąrašą;

(2)	Sąjungos naujų maisto produktų, kuriuos leidžiama naudoti arba apie kuriuos pranešta pagal Reglamentą (EB) Nr. 258/97, sąrašas nustatytas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/2470 (3);

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/1023 (4) ištaisytas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/2470 priede pateiktas pradinis Sąjungos naujų maisto produktų sąrašas pakeičiant tą priedą. Nuo to laiko priimti aštuoni Komisijos įgyvendinimo reglamentai (ES) 2018/460 (5), (ES) 2018/461 (6), (ES) 2018/462 (7), (ES) 2018/469 (8), (ES) 2018/991 (9), (ES) 2018/1011 (10), (ES) 2018/1018 (11), (ES) 2018/1032 (12), kuriais atitinkamai leidžiama teikti rinkai naujus maisto produktus arba išplečiama naujų maisto produktų naudojimo paskirtis. Šiais įgyvendinimo reglamentais taip pat atnaujintas Sąjungos sąrašas. Tačiau tų naujų maisto produktų ir naujų maisto produktų naudojimo paskirties išplėtimo sąraše, kuris pakeistas Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/1023, nebėra;

(4)

todėl, siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/2470 priede pateiktas Sąjungos naujų maisto produktų sąrašas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad tie nauji maisto produktai ir naujų maisto produktų naudojimo paskirties išplėtimas būtų vėl įtraukti į Sąjungos sąrašą. Kadangi tie nauji maisto produktai ir naujų maisto produktų naudojimo paskirties išplėtimas buvo įtraukti į Sąjungos sąrašą iki Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1023 įsigaliojimo 2018 m. rugpjūčio 13 d., šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos dienos;

(5)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/2470 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. spalio 26 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 327, 2015 12 11, p. 1.

(2) 1997 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 258/97 dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto komponentų (OL L 43, 1997 2 14, p. 1).

(3) 2017 m. gruodžio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2283 dėl naujų maisto produktų nustatomas Sąjungos naujų maisto produktų sąrašas (OL L 351, 2017 12 30, p. 72).

(4) 2018 m. liepos 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1023, kuriuo ištaisomas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470, kuriuo nustatomas Sąjungos naujų maisto produktų sąrašas (OL L 187, 2018 7 24, p. 1).

(5) 2018 m. kovo 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/460, kuriuo leidžiama pateikti rinkai rudadumblių Ecklonia cava florotaninus kaip naują maisto produktą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2283 ir kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470 (OL L 78, 2018 3 21, p. 2).

(6) 2018 m. kovo 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/461, kuriuo leidžiama išplėsti taksifolino koncentruoto ekstrakto naudojimo kaip naujo maisto produkto pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2283 paskirtį ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470 (OL L 78, 2018 3 21, p. 7).

(7) 2018 m. kovo 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/462, kuriuo leidžiama išplėsti L-ergotioneino naudojimo kaip naujo maisto produkto pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2283 paskirtį ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470 (OL L 78, 2018 3 21, p. 11).

(8) 2018 m. kovo 21 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/469, kuriuo leidžiama pateikti rinkai trijų augalų (Cynanchum wilfordii Hemsley, Phlomis umbrosa Turcz. ir Angelica gigas Nakai) šaknų ekstraktą kaip naują maisto produktą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2283 ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470 (OL L 79, 2018 3 22, p. 11).

(9) 2018 m. liepos 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/991, kuriuo leidžiama pateikti rinkai vištų kiaušinių baltymo lizocimo hidrolizatą kaip naują maisto produktą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2283 ir kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470 (OL L 177, 2018 7 13, p. 9).

(10) 2018 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1011, kuriuo leidžiama išplėsti ultravioletine spinduliuote apdorotų grybų naudojimo kaip naujo maisto produkto pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2283 paskirtį ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470 (OL L 181, 2018 7 18, p. 4).

(11) 2018 m. liepos 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1018, kuriuo leidžiama išplėsti UV apdorotų kepimo mielių (Saccharomyces cerevisiae) naudojimo kaip naujo maisto produkto pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2283 paskirtį ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470 (OL L 183, 2018 7 19, p. 9).

(12) 2018 m. liepos 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1032, kuriuo leidžiama išplėsti mikrodumblių Schizochytrium sp. aliejaus naudojimo kaip naujo maisto produkto pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2283 paskirtį ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470 (OL L 185, 2018 7 23, p. 9).

PRIEDAS

Priedas iš dalies keičiamas taip:

1 lentelė (Leidžiami naudoti nauji maisto produktai) iš dalies keičiama taip:

tarp įrašo „Gyslotinio ežeinio (Echium plantagineum) aliejus“ ir įrašo „Kiaušinių membranų hidrolizatas“ įterpiamas šis įrašas:

Leidžiamas naudoti naujas maisto produktas

Naujo maisto produkto naudojimo sąlygos

Papildomi specialieji ženklinimo reikalavimai

Kiti reikalavimai

„Rudadumblių Ecklonia cava florotaninai

Nurodyta maisto produktų kategorija

Didžiausia leidžiamoji koncentracija

Maisto produktų, kurių sudėtyje yra naujo maisto produkto, etiketėje nurodomas naujo maisto produkto pavadinimas „Rudadumblių Ecklonia cava florotaninai“.

Maisto papildai, kurių sudėtyje yra rudadumblių Ecklonia cava florotaninų, turi būti pažymėti tokiu įrašu:

a)	šio maisto papildo neturėtų vartoti jaunesni kaip dvylikos/keturiolikos/aštuoniolikos (*) metų asmenys;

b)	šio maisto papildo neturėtų vartoti skydliaukės ligomis sergantys asmenys ir asmenys, žinantys, kad priklauso rizikos susirgti skydliaukės ligomis grupei, arba nustatyti kaip priklausantys tokiai grupei;

c)	šio maisto papildo reikėtų nevartoti, jei vartojami kiti maisto papildai, kurių sudėtyje yra jodo.

(*)	Priklausomai nuo amžiaus grupės, kuriai skirtas maisto papildas.“

Maisto papildai, kaip apibrėžta Direktyvoje 2002/46/EB, skirti vartoti visiems vartotojams, išskyrus vaikus iki 12 metų

12–14 metų paaugliams: 163 mg per dieną

vyresniems nei 14 metų paaugliams: 230 mg per dieną

suaugusiesiems: 263 mg per parą

įrašas „Taksifolino koncentruotas ekstraktas“ pakeičiamas taip:

„Taksifolino koncentruotas ekstraktas

Nurodyta maisto produktų kategorija

Didžiausia leidžiamoji koncentracija

Maisto produktų, kurių sudėtyje yra naujo maisto produkto, etiketėje nurodomas naujo maisto produkto pavadinimas „taksifolino koncentruotas ekstraktas“.

Jogurtas be priedų/jogurtas su vaisiais(*)

0,020 g/kg

Kefyras(*)

0,008 g/kg

Pasukos(*)

0,005 g/kg

Pieno milteliai(*)

0,052 g/kg

Grietinėlė(*)

0,070 g/kg

Grietinė(*)

0,050 g/kg

Sūris (*)

0,090 g/kg

Sviestas(*)

0,164 g/kg

Šokoladiniai konditerijos gaminiai

0,070 g/kg

Nealkoholiniai gėrimai

0,020 g/L

Maisto papildai, kaip apibrėžta Direktyvoje 2002/46/EB, skirti visiems vartotojams, išskyrus kūdikius, mažus vaikus ir jaunesnius nei 14 metų vaikus bei paauglius

100 mg per dieną

(*)	Kai taksifolino koncentruotas ekstraktas naudojamas pieno gaminiuose, jis negali pakeisti visų pieno sudedamųjų dalių ar jų dalies.“

įrašas „L-ergotioneinas“ pakeičiamas taip:

„L-ergotioneinas

Nurodyta maisto produktų kategorija

Didžiausia leidžiamoji koncentracija

Maisto produktų, kurių sudėtyje yra naujo maisto produkto, etiketėje nurodomas naujo maisto produkto pavadinimas „L-ergotioneinas“.

Nealkoholiniai gėrimai

0,025 g/kg

Pieno gėrimai

0,025 g/kg

„Šviežio“ pieno gaminiai (*)

0,040 g/kg

Dribsnių batonėliai

0,2 g/kg

Šokoladiniai konditerijos gaminiai

0,25 g/kg

Maisto papildai, kaip apibrėžta Direktyvoje 2002/46/EB

30 mg per dieną visiems vartotojams (išskyrus nėščias ir žindančias moteris)

20 mg per dieną vyresniems nei 3 metų vaikams

(*)	Kai L-ergotioneinas naudojamas pieno gaminiuose, juo negalima visiškai arba iš dalies pakeisti jokios pieno sudedamosios dalies.“

tarp įrašo „L-ergotioneinas“ ir įrašo „Geležies natrio etilendiamino tetraacto rūgšties druska“ įterpiamas šis įrašas:

„Trijų augalų (Cynanchum wilfordii Hemsley, Phlomis umbrosa Turcz. ir Angelica gigas Nakai) šaknų ekstraktas

Nurodyta maisto produktų kategorija

Didžiausia leidžiamoji koncentracija

Maisto produktų, kurių sudėtyje yra naujo maisto produkto, etiketėje nurodomas naujo maisto produkto pavadinimas „trijų augalų (Cynanchum wilfordii Hemsley, Phlomis umbrosa Turcz. ir Angelica gigas Nakai) šaknų ekstraktas“.

Maisto papildų, kurių sudėtyje yra trijų augalų šaknų mišinio ekstrakto, etiketėje greta sudedamųjų dalių sąrašo turi būti nurodyta, kad jų neturėtų vartoti asmenys, kuriems nustatyta alergija salierams.“

Direktyvoje 2002/46/EB apibrėžti maisto papildai, skirti suaugusiesiems

175 mg per dieną

tarp įrašo „Likopeno dervingasis aliejus iš pomidorų“ ir įrašo „Magnio citrato malatas“ įterpiamas šis įrašas:

„Vištų kiaušinių baltymo lizocimo hidrolizatas	Nurodyta maisto produktų kategorija	Didžiausia leidžiamoji koncentracija	Maisto papildų, kurių sudėtyje yra naujo maisto produkto, etiketėje nurodomas naujo maisto produkto pavadinimas „Vištų kiaušinių baltymo lizocimo hidrolizatas“.“
	Maisto papildai, kaip apibrėžta Direktyvoje 2002/46/EB, skirti suaugusiesiems	1000 mg per dieną

įrašas „Ultravioletine spinduliuote apdoroti grybai (Agaricus bisporus)“ pakeičiamas taip:

„Ultravioletine spinduliuote apdoroti grybai (Agaricus bisporus)

Nurodyta maisto produktų kategorija

Didžiausias leidžiamas vitamino D2 kiekis

1.	Maisto produktų, kurių sudėtyje yra naujo maisto produkto, etiketėje nurodomas naujo maisto produkto pavadinimas „ultravioletine spinduliuote apdoroti grybai (Agaricus bisporus)“.

2.	Prie naujo maisto produkto pavadinimo etiketėje turi būti pateikta nuoroda, kad „kontroliuojamas apdorojimas šviesa vitamino D kiekiui padidinti“ arba „apdorota UV spinduliais vitamino D2 kiekiui padidinti“.“

Dvisporiai pievagrybiai (Agaricus bisporus)

20 μg vitamino D2/100 g šviežios medžiagos svorio

įrašas „UV apdorotos kepimo mielės (Saccharomyces cerevisiae)“ pakeičiamas taip:

„UV spinduliuote apdorotos kepimo mielės (Saccharomyces cerevisiae)

Nurodyta maisto produktų kategorija

Didžiausias leidžiamas vitamino D2 kiekis

Maisto produktų, kurių sudėtyje yra naujo maisto produkto, etiketėje nurodomas naujo maisto produkto pavadinimas „mielės su vitaminu D“ arba „mielės su vitaminu D2“.

Mielinė duona ir mielinės bandelės

5 μg vitamino D2/100 g

Smulkieji mieliniai duonos ar pyrago kepiniai

5 μg vitamino D2/100 g

Maisto papildai, kaip apibrėžta Direktyvoje 2002/46/EB

Naminiams kepiniams skirtos fasuotos šviežios arba sausos mielės

45 μg/100 g šviežių mielių

200 μg/100 g sausų mielių

1.	Maisto produktų, kurių sudėtyje yra naujo maisto produkto, etiketėje nurodomas naujo maisto produkto pavadinimas „mielės su vitaminu D“ arba „mielės su vitaminu D2“.

2.	Naujų maisto produktų etiketėje nurodomas teiginys, kad maisto produktas skirtas tik kepimui ir kad jo žalio neturėtų būti valgoma.

3.	Naujų maisto produktų etiketėje pateikiamos naudojimo instrukcijos galutiniams vartotojams, kad nebūtų viršijama didžiausia 5 μg/100 g vitamino D2 koncentracija gatavuose naminiuose kepiniuose.“

įrašas „Mikrodumblių Schizochytrium sp. (T18) aliejus“ pakeičiamas taip:

„Mikrodumblių Schizochytrium sp. (T18) aliejus	Nurodyta maisto produktų kategorija	Didžiausia leidžiamoji koncentracija	Maisto produktų, kurių sudėtyje yra naujo maisto produkto, etiketėje nurodomas naujo maisto produkto pavadinimas „mikrodumblių Schizochytrium sp. aliejus“.“
	Pieno gaminiai, išskyrus pieno gėrimus	200 mg/100 g arba sūrio produktams – 600 mg/100 g
	Pieno gaminių pakaitalai, išskyrus gėrimus	200 mg/100 g arba sūrio gaminių pakaitalams – 600 mg/100 g
	Tepieji riebalai ir padažai	600 mg/100 g
	Pusryčių javainiai	500 mg/100 g
	Maisto papildai, kaip apibrėžta Direktyvoje 2002/46/EB	250 mg DHR per dieną visiems vartotojams
	Maisto papildai, kaip apibrėžta Direktyvoje 2002/46/EB	450 mg DHR per dieną nėščioms ir žindančioms moterims
	Viso paros raciono pakaitalai svoriui kontroliuoti, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 609/2013, ir pakaitiniai maisto produktai svoriui kontroliuoti	250 mg patiekale
	Mažiems vaikams skirti pieno gėrimai ir panašūs produktai	200 mg/100 g
	Maistas, reikalingas intensyviam raumenų darbui, ypač tinkantis sportininkams
	Maisto produktai, kurių etiketėje nurodyta, kad juose nėra glitimo arba yra mažesnis glitimo kiekis, pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 828/2014 reikalavimus
	Specialiosios medicininės paskirties maisto produktai, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 609/2013	Laikantis konkrečių asmens, kuriam skirtas produktas, mitybos reikalavimų
	Grūdiniai gaminiai, duona, bandelės ir saldūs sausainiai	200 mg/100 g
	Dribsnių batonėliai	500 mg/100 g
	Maistiniai riebalai	360 mg/100 g
	Nealkoholiniai gėrimai (įskaitant pieno gaminių pakaitalus ir pieno gėrimus)	80 mg/100 ml
	Pradinio maitinimo kūdikių mišiniai ir tolesnio maitinimo kūdikių mišiniai, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 609/2013	Pagal Reglamentą (ES) Nr. 609/2013
	Perdirbti grūdiniai maisto produktai ir kūdikiams bei mažiems vaikams skirti maisto produktai, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 609/2013	200 mg/100 g
	Vaisių ir (arba) daržovių tyrės	100 mg/100 g

2 lentelė (Specifikacijos) iš dalies keičiama taip:

tarp įrašo „Gyslotinio ežeinio (Echium plantagineum) aliejus“ ir įrašo „Kiaušinių membranų hidrolizatas“ įterpiamas šis įrašas:

Leidžiami naudoti nauji maisto produktai

Specifikacija

„Rudadumblių Ecklonia cava florotaninai

Aprašymas / apibrėžtis

Rudadumblių Ecklonia cava florotaninai išgaunami ekstrahuojant alkoholiu iš valgomų jūrų dumblių Ecklonia cava. Ekstraktas – tai tamsiai rudi milteliai, kuriuose yra daug florotaninų – polifenolių junginių, aptinkamų kaip antriniai metabolitai tam tikrų rūšių ruduose dumbliuose.

Charakteristikos / sudėtis

Florotaninų kiekis: 90 ± 5 %

Antioksidacinis aktyvumas: > 85 %

Drėgmė – < 5 %

Peleningumas: < 5 %

Mikrobiologiniai kriterijai:

Bendras gyvybingų ląstelių skaičius: < 3 000 KSV/g

Mielės ir pelėsiai: < 300 KSV/g

Koliforminės bakterijos: neigiamas rezultatas

Salmonella spp.: neigiamas rezultatas

Staphylococus aureus (auksinis stafilokokas): neigiamas rezultatas

Sunkieji metalai ir halogenai:

Švinas: < 3,0 mg/kg

Gyvsidabris: < 0,1 mg/kg

Kadmis: < 3,0 mg/kg

Arsenas: < 25,0 mg/kg

Neorganinis arsenas: < 0,5 mg/kg

Jodas: 150,0–650,0 mg/kg

KSV: kolonijas sudarantys vienetai“

įrašas „Taksifolino koncentruotas ekstraktas“ pakeičiamas taip:

„Taksifolino koncentruotas ekstraktas

Apibrėžtis:

Cheminis pavadinimas: [(2R,3R)-2-(3,4-dihidroksifenil)-3,5,7-trihidroksi-2,3-dihidrochromen-4-onas, dar vadinamas (+) trans (2R,3R)- dihidrokvercetinu] ir ne daugiau kaip 2 % cis-formos.“

tarp įrašo „L-ergotioneinas“ ir įrašo „Geležies natrio etilendiamino tetraacto rūgšties druska“ įterpiamas šis įrašas:

„Trijų augalų (Cynanchum wilfordii Hemsley, Phlomis umbrosa Turcz. ir Angelica gigas Nakai) šaknų ekstraktas

Aprašymas / apibrėžtis

Trijų augalų šaknų mišinys – gelsvai rudos spalvos smulkūs milteliai, gaunami ekstrahuojant karštu vandeniu, koncentruojami garinant ir apdorojami purškiamojo džiovinimo būdu.

Trijų augalų šaknų mišinio ekstrakto sudėtis

Cynanchum wilfordii šaknys: 32,5 % (masinės dalies)

Phlomis umbrosa šaknys: 32,5 % (masinės dalies)

Angelica gigas šaknys: 35,0 % (masinės dalies)

Specifikacijos

Nuodžiūvis: ne daugiau kaip 100 mg/g

Tyrimo duomenys

Cinamono rūgštis: 0,012–0,039 mg/g

Šanžizido metilesteris: 0,20–1,55 mg/g

Nodakeninas: 3,35–10,61 mg/g

Metoksalenas: < 3 mg/g

Fenoliai: 13,0–40,0 mg/g

Kumarinai: 13,0–40,0 mg/g

Iridoidai: 13,0–39,0 mg/g

Saponinai: 5,0–15,5 mg/g

Maistinės sudedamosios dalys

Angliavandeniai: 600–880 mg/g

Baltymai: 70–170 mg/g

Riebalai: < 4 mg/g

Mikrobiologiniai parametrai

Bendras gyvybingų bakterijų skaičius: < 5000 KSV/g

Bendras mielių ir pelėsių skaičius: < 100 KSV/g

Koliforminės bakterijos: < 10 KSV/g

Salmonella: nėra 25 g

Escherichia coli: nėra 25 g

Staphylococus aureus (auksinis stafilokokas): nėra 25 g

Sunkieji metalai

Švinas: < 0,65 mg/kg

Arsenas: < 3,0 mg/kg

Gyvsidabris: < 0,1 mg/kg

Kadmis: < 1,0 mg/kg

KSV: kolonijas sudarantys vienetai“

tarp įrašo „Likopeno dervingasis aliejus iš pomidorų“ ir įrašo „Magnio citrato malatas“ įterpiamas šis įrašas:

„Vištų kiaušinių baltymo lizocimo hidrolizatas

Aprašymas / apibrėžtis

Vištų kiaušinių baltymo lizocimo hidrolizatas gaunamas iš vištų kiaušinio baltymo lizocimo fermentavimo būdu, naudojant subtiliziną iš Bacillus licheniformis.

Produktas yra baltos–šviesiai geltonos spalvos milteliai.

Specifikacija

Baltymai (TN(*) x 5,30): 80–90 %

Triptofanas: 5–7 %

Triptofano/LNAA(**) santykis: 0,18–0,25

Hidrolizės laipsnis: 19–25 %

Drėgmė: < 5 %

Peleningumas: < 10 %

Natris: < 6 %

Sunkieji metalai

Arsenas: < 1 ppm

Švinas: < 1 ppm

Kadmis: < 0,5 ppm

Gyvsidabris: < 0,1 ppm

Mikrobiologiniai kriterijai

Bendras aerobinių bakterijų skaičius: < 103 KSV/g

Bendras mielių/pelėsių skaičius: < 102 KSV/g

Enterobakterijos: < 10 KSV/g

Salmonella spp.: nėra 25 g

Escherichia coli: nėra 10 g

Staphylococus aureus (auksinis stafilokokas): nėra 10 g

Pseudomonas aeruginosa: nėra 10 g

*	TN:bendrasis azotas

**	LNAA: ilgagrandės neutralios aminorūgštys“

įrašas „Ultravioletine spinduliuote apdoroti dvisporiai pievagrybiai (Agaricus bisporus)“ pakeičiamas taip:

„Ultravioletine spinduliuote apdoroti dvisporiai pievagrybiai (Agaricus bisporus)

Aprašymas / apibrėžtis

Komerciniams tikslams auginami dvisporiai pievagrybiai (Agaricus bisporus); ultravioletine šviesa apdoroti išauginti grybai.

Ultravioletinė spinduliuotė: ultravioletinės spinduliuotės, kurios bangos ilgis 200–800 nm, procesas.

Vitaminas D2

Cheminis pavadinimas: (3β,5Z,7E,22E)-9,10-sekoergosta-5,7,10(19),22-tetraen-3-olis

Sinonimas: Ergokalciferolis

CAS Nr. 50-14-6

Molekulinė masė: 396,65 g/mol

Kiekis

Vitamino D2 kiekis galutiniame produkte: 5–20 μg/100 g šviežios medžiagos svorio, baigiantis laikymo trukmei“

įrašas „UV spinduliuote apdorotos kepimo mielės (Saccharomyces cerevisiae)“ pakeičiamas taip:

„UV spinduliuote apdorotos kepimo mielės (Saccharomyces cerevisiae)

Aprašymas / apibrėžtis

Mielės (Saccharomyces cerevisiae) yra veikiamos ultravioletine šviesa, siekiant paskatinti ergosterolio konversiją į vitaminą D2 (ergokalciferolį). Vitamino D2 kiekis mielių koncentrate 800 000 –3 500 000 TV vitamino D/100 g (200–875 μg/g). Mielės gali būti neaktyvuotos.

Mielių koncentratas maišomas su įprastomis kepimo mielėmis, kad nebūtų viršijama didžiausia leidžiamoji koncentracija naminiams kepiniams skirtose fasuotose šviežiose arba sausose mielėse.

Gelsvai rudos spalvos birios granulės.

Vitaminas D2:

Cheminis pavadinimas: (5Z,7E,22E)-(3S)-9,10-sekoergosta-5,7,10(19),22-tetraen-3-olis

Sinonimas: Ergokalciferolis

CAS Nr. 50-14-6

Molekulinė masė: 396,65 g/mol

Mielių koncentrato mikrobiologiniai kriterijai:

Koliforminės bakterijos: ≤ 103/g

Escherichia coli: ≤ 10/g

Salmonella: nėra 25 g“

27.10.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 357/17

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2020/1560

2020 m. spalio 26 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 152/2009 VI priedas, kuriuo nustatyti oficialiai pašarų kontrolei taikytini gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių analizės metodai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (1), ypač į jo 34 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 152/2009 (2) nustatyti tyrimų metodai, kuriais palaikoma oficiali kontrolė, siekiant užtikrinti draudimo naudoti perdirbtus gyvūninius baltymus maistiniams gyvūnams skirtuose pašaruose vykdymą. Tai yra analizės metodai gyvūninėms sudedamosioms dalims nustatyti vykdant oficialią pašarų kontrolę, kurie yra aprašyti to reglamento VI priede ir taikomi atliekant šviesos mikroskopijos arba polimerazės grandininę reakciją (PGR);

(2)	Europos Sąjungos etaloninė gyvūninių baltymų pašaruose tyrimo laboratorija ir valstybių narių nacionalinės etaloninės laboratorijos susidūrė su sunkumais aiškindamos rezultatus, gautus įdiegus Reglamento (EB) Nr. 152/2009 VI priede aprašytą šviesos mikroskopijos metodą;

(3)	siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir tikrumą ir išvengti skirtingo aiškinimo, tikslinga iš dalies pakeisti tam tikras VI priedo nuostatas;

(4)

visų pirma reikėtų iš dalies pakeisti stebėjimo struktūrinę schemą, skirtą gyvūninėms dalelėms kombinuotuosiuose pašaruose ir pašarinėse žaliavose aptikti, siekiant patikslinti atvejus, kai analizei užbaigti reikia tik vieno tyrimo. Rezultatų užrašymas taip pat turėtų būti išdėstytas išsamiau. Galiausiai, remiantis per pastaruosius šešerius metodo taikymo metus įgyta patirtimi, reikėtų patikslinti įrangos charakteristikas ir mėginių paruošimo nuostatas;

(5)	todėl Reglamento (EB) Nr. 152/2009 VI priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 152/2009 VI priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. spalio 26 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 95, 2017 4 7, p. 1.

(2) 2009 m. sausio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 152/2009, nustatantis oficialiai pašarų kontrolei taikytinus Bendrijos ėminių ėmimo ir analizės metodus (OL L 54, 2009 2 26, p. 1).

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 152/2009 VI priedas iš dalies keičiamas taip:

2.1.1 punktas keičiamas taip:

„Principas

Gyvūninės sudedamosios dalys, kurių gali būti analizei siunčiamose pašarinėse žaliavose ir kombinuotuosiuose pašaruose, identifikuojamos remiantis tipinėmis ir mikroskopiškai identifikuojamomis charakteristikomis, kaip antai raumenų skaidulos ir kitos mėsos dalelės, kremzlės, kaulai, ragai, plaukai, šeriai, kraujas, pieno globulės, laktozės kristalai, plunksnos, kiaušinių lukštai, žuvų kaulai ir žvynai.“;

2)	2.1.2.1..3.2 punktas pakeičiamas taip: „Glicerolis (neskiestas, klampa – 1 490 cP) arba nenuolatinio objektinio stiklelio paruošimo terpė, pasižyminti lygiavertėmis savybėmis“;

3)	2.1.2.2.2 punktas pakeičiamas taip: „Smulkinimo įranga: peilis arba rotorinis malūnėlis. Jeigu naudojama rotorinis malūnėlis, draudžiama naudoti malimo sietus, kurių skersmuo ≤ 0,5 mm.“;

4)	2.1.2.2.3 punktas pakeičiamas taip: „Sietai su kvadratinėmis 0,25 mm ir 1 mm pločio akutėmis. Siekiant išvengti medžiagų nuostolių, sietų skersmuo, išskyrus mėginį, iš anksto nusijojantį sietą, neturėtų būti didesnis kaip 10 cm. Sietų kalibruoti nereikia.“;

2.1.2.2 punktas papildomas tokiais punktais:

„2.1.2.2.9.

Laboratorinė krosnis

2.1.2.2.10.

Centrifuga

2.1.2.2.11.

Filtravimo popierius: kokybiškas celiuliozės filtras (porų dydis 4–11 μm).“;

6)	2.1.3.1 punktas pakeičiamas taip: „Ėminių ėmimas Naudojama tipinė imtis, atrinkta pagal šio reglamento I priedo nuostatas.“;

7)	2.1.3.3.1 punktas pakeičiamas taip: „Ėminių džiovinimas: ėminiai, kurių drėgnis > 14 %, prieš apdorojant išdžiovinami pagal šio reglamento III priedą.“;

2.1.3.3.2 punktas pakeičiamas taip:

„Ėminio paruošiamasis sijojimas: siekiant surinkti informaciją apie galimą pašarų aplinkos užterštumą, rekomenduojama iš anksto nusijoti 1 mm granulių pavidalo pašarus ir branduolius ir po to paruošti, išanalizuoti ir atskirai pranešti apie dvi gautas frakcijas, kurios turi būti laikomos atskirais ėminiais.“;

2.1.3.3.4 punkto paskutinė pastraipa pakeičiama taip:

„nuosėdos surenkamos ant filtravimo popieriaus, įdėto į piltuvą, kad būtų galima atskirti likusį tetrachloretileną ir išvengti riebalų nusėdimo į nuosėdas. Nuosėdos turi būti išdžiovintos. Nuosėdas rekomenduojama pasverti (0,001 g tikslumu), kad būtų galima kontroliuoti nuosėdų nusodinimo etapą. Galiausiai nuosėdos sijojamos 0,25 mm atstumu ir ištiriamos dvi gautos frakcijos, išskyrus atvejus, nebent sijojimas laikomas nebūtinu.“;

10)	2.1.4.1 punkto pirmas sakinys pakeičiamas taip: Mikroskopo objektiniai stikleliai ruošiami naudojant nuosėdas ir, atsižvelgiant į subjekto pasirinkimą, plūdrius arba žaliavą.“;

11)

2.1.4.2 punktas, įskaitant 1 ir 2 schemas, pakeičiamas taip:

„Stebėjimo protokolas, leidžiantis aptikti gyvūnines sudedamąsias dalis kombinuotajame pašare ir pašarinėje žaliavoje

Paruošti mikroskopiniai objektiniai stikleliai stebimi pagal 1 ir 2 schemose pateiktus stebėjimo protokolus.

Pro sudėtinį mikroskopą stebimos nuosėdos ir, atsižvelgiant į subjekto pasirinkimą, plūdriai arba žaliavos. Rupiosios frakcijos gali būti tiriamos stereomikroskopu, ne tik sudėtiniu mikroskopu. Kiekvienas stiklelis visiškai patikrinamas taikant įvairų padidinimą. Tikslūs paaiškinimai, kaip naudotis stebėjimo protokolais, išsamiai išdėstomi EURL-AP parengtoje ir jos interneto svetainėje skelbiamose SVP.

Turi būti griežtai laikomasi mažiausio objektinių stiklelių, kurie turi būti stebimi kiekviename stebėjimo protokolų etape, skaičiaus, nebent visa frakcijos medžiaga neleidžia pasiekti nustatyto objektinių stiklelių skaičiaus, pavyzdžiui, kai negaunama nuosėdų. Kietųjų dalelių skaičiui registruoti per vieną tyrimą naudojami ne daugiau kaip 6 stikleliai.

Kai naudojant plūdrius ar žaliavą paruošiami papildomi stikleliai naudojant specifinę, dažymo savybių turinčią terpę, kaip nustatyta 2.1.2.1.4 punkte, siekiant toliau apibūdinti daleles (pvz., plunksnų, plaukų, raumenų ar kraujo daleles), kurios buvo aptiktos naudojant stiklelius, paruoštus naudojant kitas terpes, kaip nustatyta 2.1.2.1.3 punkte, dalelių skaičius skaičiuojamas remiantis ne daugiau kaip 6 stikleliais, įskaitant papildomus stiklelius su specifiškesne terpe.

Kad būtų lengviau nustatyti dalelių pobūdį ir kilmę, subjektas gali naudoti tokias pagalbines priemones kaip sprendimų patvirtinimo sistemos, vaizdo rinkiniai ir etaloniniai ėminiai.

(D1 ir D2 – pirmasis ir antrasis tyrimai; *: sausumos stuburiniai, žuvys)

12)

punktas 2.1.4.3 pakeičiamas taip:

„Tyrimų skaičius

Atliekami skirtingų ėminio dalių (kiekviena po 50 g) tyrimai.

Jei po pirmojo tyrimo, atlikto pagal 1 schemoje pateiktą stebėjimo protokolą, nenustatoma jokių gyvūninių dalelių, papildomas tyrimas nebūtinas, o tyrimo rezultatai pranešami vartojant 2.1.5.1 punkte nustatytus terminus.

Jeigu po pirmojo tyrimo, atlikto pagal 1 schemoje pateiktą stebėjimo protokolą, aptinkama viena ar kelios tam tikro pobūdžio gyvūninės dalelės (t. y. sausumos stuburinių gyvūnų arba žuvų), o rastų dalelių pobūdis patvirtina deklaruotą ėminio kiekį, antras tyrimas nebūtinas. Jeigu, atlikus pirmąjį tyrimą, aptiktų nurodyto pobūdžio dalelių suma yra didesnė nei 5, apie tyrimo rezultatus pranešama nurodant dalelių pobūdį ir vartojant terminus pagal 2.1.5.3 punkto nuostatas. Priešingu atveju tyrimo rezultatai pranešami nurodant dalelių pobūdį ir vartojant terminus pagal 2.1.5.2 punkto nuostatas.

Kitais atvejais, įskaitant atvejus, kai laboratorijai nebuvo pateikta deklaracija apie kiekį, atliekamas naujos ėminio dalies antras tyrimas.

Jeigu, atlikus antrąjį tyrimą pagal 2 schemoje nurodytą stebėjimo protokolą, per du tyrimus aptiktų nurodyto pobūdžio dalelių suma yra didesnė nei 10, apie tyrimo rezultatus pranešama nurodant dalelių pobūdį ir vartojant terminus pagal 2.1.5.3 punkto nuostatas. Priešingu atveju tyrimo rezultatai pranešami nurodant dalelių pobūdį ir vartojant terminus pagal 2.1.5.2 punkto nuostatas.“;

13)

2.1.5 punktas keičiamas taip:

Rezultatų užrašymas

Pranešdama rezultatus, laboratorija nurodo, su kokios rūšies medžiaga atliktas tyrimas (nuosėdos, plūdriai ar žaliavos). Ataskaitoje turi būti aiškiai nurodyta, kiek tyrimų atlikta ir ar frakcijos nebuvo sijojamos prieš ruošiant stiklelius pagal 2.1.3.3.4 punkto paskutinę pastraipą.

Laboratorijos ataskaitoje pateikiama informacija bent apie sudedamąsias dalis, gautas iš sausumos stuburinių gyvūnų ir žuvų.

Informacija apie skirtingus atvejus gali būti pranešta toliau nurodytais būdais.

2.1.5.1.

Neaptikta jokių nurodyto pobūdžio gyvūninių dalelių:

—	„kiek buvo įmanoma įžiūrėti šviesos mikroskopu, pateiktame ėminyje nebuvo aptikta jokių sausumos stuburinių gyvūnų kilmės dalelių,“

—	„kiek buvo įmanoma įžiūrėti šviesos mikroskopu, pateiktame ėminyje nebuvo aptikta jokių žuvų kilmės dalelių,“

2.1.5.2.

1–5 konkretaus pobūdžio gyvūninių dalelės, aptiktos atlikus tik vieną tyrimą, arba 1–10 konkretaus pobūdžio dalelių, aptiktų atliekant du tyrimus (nustatytų kietųjų dalelių skaičius yra mažesnis už sprendimo ribą, nustatytą ES etaloninės gyvūninių baltymų pašaruose tyrimo laboratorijos (EURL-AP) standartinėse veiklos procedūrose (SVP) ir paskelbtą jos interneto svetainėje) (1):

Kai atliktas tik vienas tyrimas:

—

„Kiek buvo įmanoma įžiūrėti šviesos mikroskopu, pateiktame ėminyje nebuvo aptikta daugiau nei 5 sausumos stuburinių gyvūnų kilmės dalelių. Dalelės buvo identifikuotos kaip [kaulų, kremzlių, raumenų, plaukų, ragų,...] ....dalelės. Šiam mikroskopinio tyrimo metodui nustatytas nedidelis aptinkamų dalelių skaičius, mažesnis už sprendimo ribą.“

—

„Kiek buvo įmanoma įžiūrėti šviesos mikroskopu, pateiktame ėminyje nebuvo aptikta daugiau nei 5 žuvų kilmės dalelių. Dalelės buvo identifikuotos kaip [žuvies kaulų, žuvų žvynų, kremzlių, raumenų, otolitų, žiaunų...] ...dalelės. Šiam mikroskopinio tyrimo metodui nustatytas nedidelis aptinkamų dalelių skaičius, mažesnis už sprendimo ribą.“

Kai atlikti du tyrimai:

—

„Kiek buvo įmanoma įžiūrėti šviesos mikroskopu, atlikus du tyrimus pateiktame ėminyje nebuvo aptikta daugiau nei 10 sausumos stuburinių gyvūnų kilmės dalelių. Dalelės buvo identifikuotos kaip [kaulų, kremzlių, raumenų, plaukų, ragų,...] ....dalelės. Šiam mikroskopinio tyrimo metodui nustatytas nedidelis aptinkamų dalelių skaičius, mažesnis už sprendimo ribą.“

—

„Kiek buvo įmanoma įžiūrėti šviesos mikroskopu, atlikus du tyrimus pateiktame ėminyje nebuvo aptikta daugiau nei 10 žuvų kilmės dalelių.“ Dalelės buvo identifikuotos kaip [žuvies kaulų, žuvų žvynų, kremzlių, raumenų, otolitų, žiaunų...] ...dalelės. Šiam mikroskopinio tyrimo metodui nustatytas nedidelis aptinkamų dalelių skaičius, mažesnis už sprendimo ribą.“

Papildomai:

—	Kai atliekamas paruošiamasis ėminių sijojimas, laboratorijos ataskaitoje nurodoma, kurioje frakcijoje (prasijotoje, granuliuotoje ar branduolių) buvo aptikta gyvūninių dalelių, kadangi jų aptikimas tik prasijotoje frakcijoje gali būti aplinkos užteršimo požymis.

—	Kai aptinkamos tik gyvūnų dalelės, kurių negalima priskirti nei sausumos stuburinių gyvūnų, nei žuvų kategorijai (pvz., raumenų skaidulos), ataskaitoje nurodoma, kad aptiktos tik tokios gyvūnų dalelės ir kad negalima atmesti galimybės, jog jos gautos iš sausumos stuburinių gyvūnų.

2.1.5.3.

Daugiau kaip 5 konkretaus pobūdžio gyvūninių dalelės, aptiktos atliekant tik vieną tyrimą, arba daugiau kaip 10 konkretaus pobūdžio dalelių, aptiktų atliekant du tyrimus:

Kai atliktas tik vienas tyrimas:

—	„Kiek buvo įmanoma įžiūrėti šviesos mikroskopu, pateiktame ėminyje buvo aptiktos daugiau nei 5 sausumos stuburinių gyvūnų kilmės dalelės. Dalelės buvo identifikuotos kaip [kaulų, kremzlių, raumenų, plaukų, ragų,...] .... dalelės.“

—	„Kiek buvo įmanoma įžiūrėti šviesos mikroskopu, pateiktame ėminyje buvo aptiktos daugiau nei 5 žuvų kilmės dalelės. Dalelės buvo identifikuotos kaip [žuvies kaulų, žuvų žvynų, kremzlių, raumenų, otolitų, žiaunų...] ... dalelės.“

Kai atlikti du tyrimai:

—	„Kiek buvo įmanoma įžiūrėti šviesos mikroskopu, atlikus du tyrimus pateiktame ėminyje aptikta daugiau nei 10 sausumos stuburinių gyvūnų kilmės dalelių. Dalelės buvo identifikuotos kaip [kaulų, kremzlių, raumenų, plaukų, ragų,...] .... dalelės.“

—	„Kiek buvo įmanoma įžiūrėti šviesos mikroskopu, atlikus du tyrimus pateiktame ėminyje aptikta daugiau nei 10 žuvų kilmės dalelių. Dalelės buvo identifikuotos kaip [žuvies kaulų, žuvų žvynų, kremzlių, raumenų, otolitų, žiaunų...] ... dalelės.“

Papildomai:

—	Kai atliekamas paruošiamasis ėminių sijojimas, laboratorijos ataskaitoje nurodoma, kurioje frakcijoje (prasijotoje, granuliuotoje ar branduolių) buvo aptikta gyvūninių dalelių, kadangi jų aptikimas tik prasijotoje frakcijoje gali būti aplinkos užteršimo požymis.

—	Kai aptinkamos tik gyvūnų dalelės, kurių negalima priskirti nei sausumos stuburinių gyvūnų, nei žuvų kategorijai (pvz., raumenų skaidulos), ataskaitoje nurodoma, kad aptiktos tik tokios gyvūnų dalelės ir kad negalima atmesti galimybės, jog jos gautos iš sausumos stuburinių gyvūnų.“

(1) http://eurl.craw.eu/

27.10.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 357/24

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2020/1561

2020 m. spalio 23 d.

kuriuo Vengrijai pagal Reglamentą (ES) 2020/672 suteikiama laikina parama nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2020 m. gegužės 19 d. Tarybos reglamentą (ES) 2020/672 dėl Europos laikinos paramos priemonės nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti (SURE) sukūrimo (1), ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	2020 m. rugpjūčio 6 d. Vengrija paprašė Sąjungos finansinės paramos, kad papildytų nacionalines pastangas mažinti COVID-19 protrūkio poveikį ir švelninti protrūkio socialinius bei ekonominius padarinius darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims;

(2)

numatoma, kad COVID-19 protrūkis ir išskirtinės priemonės, kurias Vengrija įgyvendino siekdama suvaldyti protrūkį ir jo socialinį, ekonominį bei su sveikata susijusį poveikį, turės didžiulį poveikį viešiesiems finansams. Pagal Komisijos 2020 m. pavasario prognozę iki 2020 m. pabaigos Vengrijos valdžios sektoriaus deficitas ir skola turėtų sudaryti atitinkamai 5,2 % ir 75,0 % bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis Komisijos 2020 m. tarpine vasaros prognoze numatoma, kad 2020 m. Vengrijos BVP sumažės 7,0 %;

(3)	COVID-19 protrūkis imobilizavo didelę Vengrijos darbo jėgos dalį. Dėl to Vengrijoje staigiai smarkiai padidėjo viešosios išlaidos, susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašiomis priemonėmis, nurodytomis 4–14 konstatuojamosiose dalyse;

(4)

2020 m. rugpjūčio 6 d. Vengrijos prašyme nurodytu Vyriausybės nutarimu Nr. 2080/2020 dėl apgyvendinimo nacionalinės plėtros numatyta laikina parama turistų lankomose vietose esančioms apgyvendinimo vietoms atnaujinti (patalpoms pertvarkyti, plėsti, renovuoti, įrangai įsigyti), siekiant išlaikyti esamą darbo jėgą. Prašoma padengti tik išlaidų dalį, susijusią su savarankiškai dirbančių asmenų ir individualių įmonių rėmimu. Priemonė gali būti laikoma panašia į sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemones, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2020/672, nes ja siekiama apsaugoti savarankiškai dirbančius asmenis ar panašių kategorijų darbuotojus nuo pajamų sumažėjimo ar praradimo;

(5)

Žemės ūkio ministro potvarkiu Nr. 25/2020 (VI. 22.) (2), Žemės ūkio ministro potvarkiu Nr. 26/2020 (VI. 22.) (3) ir Žemės ūkio ministro potvarkiu Nr. 30/2020 (VI. 22.) (4), nurodytais 2020 m. rugpjūčio 6 d. Vengrijos prašyme, įvesta vienkartinė dotacija atitinkamai maisto perdirbimo įmonėms, augalininkystės įmonėms, užsiimančioms vienmečių kultūrų auginimu ir augalu dauginimu, ir žuvininkystės ūkiams. Parama teikiama su sąlyga, kad ūkio subjektas išlaikys savo darbuotojus iki 2020 m. gruodžio mėn. Kalbant apie išlaidų dalį, susijusią su savarankiškai dirbančių asmenų ir individualių įmonių rėmimu, priemonė gali būti laikoma panašia į sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemones, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2020/672, nes ja siekiama apsaugoti savarankiškai dirbančius asmenis ar panašių kategorijų darbuotojus nuo pajamų sumažėjimo ar praradimo;

(6)

Vyriausybės dekretu Nr. 59/2020 (III. 23.) (5) ir 2020 m. Įstatymu LVIII (6), nurodytais Vengrijos 2020 m. rugpjūčio 6 d. prašyme, darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims pratęstas vaiko priežiūros išmokų mokėjimas, kuris nepaprastosios padėties laikotarpiu – nuo 2020 m. kovo 11 d. iki 2020 m. birželio 30 d. – dėl vaiko amžiaus apribojimų būtų pasibaigęs. Tos vaiko priežiūros išmokos gali būti laikomos panašiomis į sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemones, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2020/672, nes jomis remiamos darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų pajamos, o tai padės padengti vaikų priežiūros uždarius mokyklas išlaidas ir sudarys tėvams sąlygas toliau tęsti darbą, todėl nekils pavojus darbo santykiams;

(7)

remdamosi 2020 m. rugpjūčio 6 d. Vengrijos prašyme nurodytu Vyriausybės dekretu Nr. 47/2020 (III. 18.) (7) (su pakeitimais), valdžios institucijos pradėjo taikyti keletą su mokesčiais susijusių priemonių. Tas priemones sudaro valdžios sektoriaus negautos pajamos, todėl jas galima laikyti lygiavertėmis viešosioms išlaidoms;

(8)

labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiuose sektoriuose valdžios institucijos 2020 m. kovo-gruodžio mėn. atleidžia darbdavius nuo socialinio draudimo įmokų ir mokymo mokesčio, taip pat 2020 m. kovo–birželio mėn. laikotarpiu sumažino darbdavių reabilitacijos įmokų mokestį. Prašoma nurodyti visų išlaidų dalį, susijusią su įmonėmis, kurios sutrumpina arba sustabdo darbo laiką arba kurių darbuotojai nepertraukiamai dirbo iki naujausių turimų galutinių duomenų datos;

(9)

smulkieji mokesčių mokėtojai, vykdantys 26 rūšių veiklą, 2020 m. kovo–birželio mėn. laikotarpiu atleisti nuo vienkartinio smulkiojo verslo mokesčio (KATA). Prašoma padengti tik išlaidų dalį, susijusią su savarankiškai dirbančių asmenų ir individualių įmonių rėmimu. Priemonė gali būti laikoma panašia į sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemones, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2020/672, nes ja siekiama apsaugoti savarankiškai dirbančius asmenis ar panašių kategorijų darbuotojus nuo pajamų sumažėjimo ar praradimo;

(10)

galiausiai, kalbant apie su mokesčiais susijusias priemones, labiausiai pandemijos paveiktuose sektoriuose valdžios institucijos į mažųjų įmonių mokesčio (KIVA) bazę 2020 m. kovo–birželio mėn. laikotarpiu neįtraukė išlaidų personalui. Prašoma nurodyti visų išlaidų dalį, susijusią su įmonėmis, kurios sutrumpina arba sustabdo darbo laiką arba kurių darbuotojai nepertraukiamai dirbo iki naujausių turimų galutinių duomenų datos;

(11)

Vengrija taip pat nustatė keletą su sveikata susijusių priemonių COVID-19 protrūkio padariniams šalinti. 2020 m. rugpjūčio 6 d. Vengrijos prašyme nurodytu Vyriausybės dekretu Nr. 275/2020 (VI. 12.) (8) sveikatos priežiūros darbuotojams nustatyta vienkartinė 500 000 HUF išmoka asmeniui kaip padėka už papildomą darbą pandemijos metu;

(12)	valstybės valdomos įmonės, kurių išlaidas dengia valstybė, pradėjo taikyti specialias pandemijos kontrolės priemones ir dėl jų patirta atitinkamų išlaidų. Tokios su sveikata susijusios priemonės apima valymą ir apsaugos priemonių tiekimą;

(13)

remiantis 2020 m. rugpjūčio 6 d. Vengrijos prašyme nurodytu Vyriausybės dekretu Nr. 250/2014 (X. 2.) dėl Viešųjų pirkimų ir tiekimo generalinio direktorato (KEF) (9), dėl specialių pandemijos kontrolės priemonių (pvz., kasdienio dezinfekavimo paslaugų, taip pat daugkartinio vėdinimo sistemų ir liftų valymo) ir priemonių, skirtų valstybės pareigūnų sveikatai apsaugoti naudojant dezinfekantus ir apsaugos priemones, padidėjo išlaidos. Tokias priemones nustatė KEF, siekdamas užtikrinti nuolatinį viešųjų biudžeto įstaigų veikimą;

(14)

2020 m. rugpjūčio 6 d. Vengrijos prašyme nurodytu Vyriausybės nutarimu Nr. 1012/2020 (I. 31.) dėl operatyvinio personalo sukūrimo (10) nustatytos priemonės, susijusios su ligoninių infrastruktūra ir investicijomis į jas, siekiant užtikrinti aukštą sveikatos priežiūros darbuotojų ir pacientų apsaugos lygį. Tai, be kita ko, specialios medicininės apžiūros patalpos ir izoliuotos COVID palatos. Be to, siekiant užtikrinti aukštą sveikatos priežiūros darbuotojų apsaugos lygį, padidintos tiesioginės asmeninių apsaugos priemonių ir įrangos (vienkartinių veido kaukių, medicininių apsiaustų, plastikinių skydų, pirštinių, dezinfekavimo priemonių ir kt.) ligoninėse ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose išlaidos;

(15)

Vengrija atitinka Reglamento (ES) 2020/672 3 straipsnyje nustatytas finansinės paramos prašymo sąlygas. Vengrija pateikė Komisijai tinkamų įrodymų, kad faktinės ir numatomos viešosios išlaidos nuo 2020 m. vasario 1 d. padidėjo 639 500 000 EUR dėl nacionalinių priemonių, kurių imtasi siekiant sumažinti socialinį ir ekonominį COVID-19 protrūkio poveikį. Tiesiogiai su minėtomis priemonėmis, t. y. sutrumpinto darbo laiko tvarkos ar panašiomis priemonėmis, susijusi suma padidėjo staigiai ir smarkiai, nes yra susijusi ir su naujomis priemonėmis, ir su esamų priemonių, taikomų didelei Vengrijos įmonių ir darbo jėgos daliai, pratęsimu. Sąjungos lėšomis Vengrija ketina finansuoti 113 740 000 EUR išaugusių išlaidų;

(16)

Komisija pagal Reglamento (ES) 2020/672 6 straipsnį pasikonsultavo su Vengrija ir patikrino, ar staiga smarkiai padidėjo faktinės ir numatytos viešosios išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašiomis priemonėmis, taip pat atitinkamomis su COVID-19 protrūkiu susijusiomis su sveikata susijusiomis priemonėmis, nurodytomis 2020 m. rugpjūčio 6 d. prašyme;

(17)

su sveikata susijusios priemonės, kurių prašė Vengrija ir kurios nurodytos 11–14 konstatuojamosiose dalyse, sudaro 268 550 000 EUR. Ši suma sudaro daugiau kaip pusę visos prašomos finansinės paramos sumos. Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti šios kategorijos priemonių pagalbinį pobūdį, finansinės paramos su sveikata susijusioms priemonėms suma turėtų būti apribota iki 247 124 000 EUR, kad sudarytų mažiau nei pusę visos finansinės paramos;

(18)

todėl finansinė parama turėtų būti suteikta siekiant padėti Vengrijai mažinti didelio ekonomikos sukrėtimo, kurį sukėlė COVID-19 protrūkis, socialinį ir ekonominį poveikį. Sprendimus dėl paramos dalių ir dalinių išmokų terminų, dydžio ir išmokėjimo Komisija turėtų priimti glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis institucijomis;

(19)

šis sprendimas neturėtų daryti poveikio procedūrų, kurios gali būti pradėtos dėl vidaus rinkos veikimo iškraipymo, ypač pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus pagal Sutarties 108 straipsnį;

(20)	Vengrija turėtų reguliariai informuoti Komisiją apie planuojamų viešųjų išlaidų vykdymą, kad Komisija galėtų įvertinti, kokiu mastu Vengrija įvykdė tas išlaidas;

(21)

sprendimas suteikti finansinę paramą priimtas atsižvelgiant į esamus ir numatomus Vengrijos poreikius, taip pat į kitų valstybių narių pagal Reglamentą (ES) 2020/672 jau pateiktus ar numatomus pateikti finansinės paramos prašymus, taikant vienodo požiūrio, solidarumo, proporcingumo ir skaidrumo principus,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Vengrija atitinka Reglamento (ES) 2020/672 3 straipsnyje nustatytas sąlygas.

2 straipsnis

1. Sąjunga suteikia Vengrijai paskolą, kuri neviršija 504 330 000 EUR. Ilgiausias vidutinis paskolos grąžinimo terminas – 15 metų.

2. Šiuo sprendimu suteiktos finansinės paramos prieinamumo laikotarpis yra 18 mėnesių nuo pirmos dienos po šio sprendimo įsigaliojimo.

3. Komisija Sąjungos finansinę paramą Vengrijai teikia ne daugiau kaip aštuoniomis dalimis. Bet kuri dalis gali būti išmokama viena ar keliomis dalinėmis išmokomis. Pirmos dalies dalinių išmokų grąžinimo terminai gali būti ilgesni negu 1 dalyje nurodytas ilgiausias vidutinis grąžinimo terminas. Tokiais atvejais kitų dalinių išmokų grąžinimo terminai nustatomi taip, kad išmokėjus visas dalis būtų laikomasi 1 dalyje nurodyto ilgiausio vidutinio grąžinimo termino.

4. Pirma dalis išmokama įsigaliojus Reglamento (ES) 2020/672 8 straipsnio 2 dalyje numatytam paskolos susitarimui.

5. Vengrija apmoka Reglamento (ES) 2020/672 4 straipsnyje nurodyto Sąjungos finansavimo išlaidas, susijusias su kiekviena dalimi, ir visus Sąjungos mokesčius, sąnaudas ir išlaidas, atsiradusius dėl finansavimo, susijusio su pagal šio straipsnio 1 dalį suteikta paskola.

6. Dėl dalių dydžio ir išmokėjimo, kaip ir dėl dalinių išmokų dydžio, sprendžia Komisija.

3 straipsnis

Vengrija gali finansuoti šias priemones:

laikiną paramą turistų lankomose vietose esančioms apgyvendinimo įstaigoms atnaujinti, siekiant išlaikyti esamą darbo jėgą, kaip numatyta Vyriausybės nutarime Nr. 2080/2020 dėl nacionalinės apgyvendinimo įstaigų plėtros, – išlaidų dalį, susijusią su savarankiškai dirbančių asmenų ir individualių įmonių rėmimu;

b)	laikiną paramą maisto perdirbimo įmonėms, kaip numatyta Žemės ūkio ministro dekrete Nr. 25/2020 (VI. 22.), – išlaidų dalį, susijusią su savarankiškai dirbančių asmenų ir individualių įmonių rėmimu;

c)	laikiną paramą augalininkystės įmonėms, užsiimančioms vienmečių kultūrų auginimu ir augalu dauginimu, kaip numatyta Žemės ūkio ministro dekrete Nr. 26/2020 (VI. 22.), – išlaidų dalį, susijusią su savarankiškai dirbančių asmenų ir individualių įmonių rėmimu;

d)	laikiną paramą žuvininkystės ūkiams, kaip numatyta Žemės ūkio ministro dekrete Nr. 30/2020 (VI. 22.), – išlaidų dalį, susijusią su savarankiškai dirbančių asmenų ir individualių įmonių rėmimu;

e)	vaiko priežiūros išmokų mokėjimo, kuris baigtas nepaprastosios padėties laikotarpiu, pratęsimą iki 2020 m. birželio 30 d., kaip numatyta Vyriausybės dekrete Nr. 59/2020 (III. 23.) ir 2020 m. įstatymo LVIII 71 straipsnyje;

tam tikrų sektorių darbdavių socialinių įmokų mokėjimo sustabdymą 2020 m. kovo–gruodžio mėn. laikotarpiu, kaip numatyta Vyriausybės dekreto Nr. 47/2020 (III. 18.) (su pakeitimais) 4a straipsnyje, – išlaidų dalį, susijusią su įmonėmis, kurios sutrumpina arba sustabdo darbo laiką arba kurių darbuotojai nepertraukiamai dirbo;

tam tikrų sektorių darbdavių atleidimą nuo mokymo įmokos mokėjimo 2020 m. kovo–gruodžio mėn. laikotarpiu, kaip numatyta Vyriausybės dekreto Nr. 47/2020 (III. 18.) (su pakeitimais) 4a straipsnyje, – išlaidų dalį, susijusią su įmonėmis, kurios sutrumpina arba sustabdo darbo laiką arba kurių darbuotojai nepertraukiamai dirbo;

tam tikrų sektorių darbdavių mokamo darbuotojų reabilitacijos įmokų mokesčio sumažinimą 2020 m. kovo–birželio mėn. laikotarpiu, kaip numatyta Vyriausybės dekreto Nr. 47/2020 (III. 18.) (su pakeitimais) 4a straipsnyje, – išlaidų dalį, susijusią su įmonėmis, kurios sutrumpina arba sustabdo darbo laiką arba kurių darbuotojai nepertraukiamai dirbo;

smulkiųjų mokesčių mokėtojų, vykdančių 26 rūšių veiklą, atleidimą nuo smulkiojo verslo vienkartinio mokesčio (KATA) 2020 m. kovo–birželio mėn. laikotarpiu, kaip numatyta Vyriausybės dekreto Nr. 47/2020 (III. 18.) (su pakeitimais) 5 straipsnyje, – išlaidų dalį, susijusią su savarankiškai dirbančių asmenų ir individualių įmonių rėmimu;

išlaidų personalui neįtraukimą į tam tikrų sektorių mažųjų įmonių mokesčio (KIVA) bazę 2020 m. kovo–birželio mėn. laikotarpiu, kaip numatyta Vyriausybės dekretu Nr. 47/2020 (III. 18.) (su pakeitimais), – išlaidų dalį, susijusią su įmonėmis, kurios sutrumpina arba sustabdo darbo laiką arba kurių darbuotojai nepertraukiamai dirbo;

k)	vienkartinę išmoką sveikatos priežiūros darbuotojams kaip padėką už papildomą darbą pandemijos metu, kaip numatyta Vyriausybės dekrete Nr. 275/2020 (VI. 12.);

l)	išlaidas, susijusias su specialiomis pandemijos kontrolės priemonėmis valstybės valdomose įmonėse;

m)	išlaidas, susijusias su specialiomis pandemijos kontrolės ir valstybės pareigūnų sveikatos apsaugos priemonėmis, kaip numatyta Vyriausybės dekrete Nr. 250/2014 (X. 2.) dėl Viešųjų pirkimų ir tiekimo generalinio direktorato (KEF);

n)	išlaidas, susijusias su ligoninių infrastruktūra ir investicijomis į jas, siekiant užtikrinti aukštą sveikatos priežiūros darbuotojų ir pacientų apsaugos lygį, kaip numatyta Vyriausybės nutarime Nr. 1012/2020 (I. 31.) dėl operatyvinio personalo sukūrimo;

o)	tiesiogines asmeninių apsaugos priemonių ir įrangos ligoninėse ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose išlaidas, siekiant užtikrinti aukštą sveikatos priežiūros darbuotojų apsaugos lygį, kaip numatyta Vyriausybės nutarime Nr. 1012/2020 (I. 31.) dėl operatyvinio personalo sukūrimo.

4 straipsnis

Vengrija iki 2021 m. balandžio 28 d., o po to – kas šešis mėnesius informuoja Komisiją apie numatytų viešųjų išlaidų vykdymą, kol tos numatytos viešosios išlaidos bus visiškai įvykdytos.

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Vengrijai.

Šis sprendimas įsigalioja pranešimo adresatui apie jį dieną.

6 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2020 m. spalio 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. ROTH

(1) OL L 159, 2020 5 20, p. 1.

(2) Paskelbta 2020 m. birželio 22 d. Vengrijos oficialiajame leidinyje (Nr. 148), p. 3872.

(3) Paskelbta 2020 m. birželio 22 d. Vengrijos oficialiajame leidinyje (Nr. 148), p. 3875.

(4) Paskelbta 2020 m. birželio 22 d. Vengrijos oficialiajame leidinyje (Nr. 148), p. 3889.

(5) Paskelbta 2020 m. kovo 23 d. Vengrijos oficialiajame leidinyje (Nr. 51), p. 1558.

(6) Paskelbta 2020 m. birželio 17 d. Vengrijos oficialiajame leidinyje (Nr. 144), p. 3652.

(7) Paskelbta 2020 m. kovo 18 d. Vengrijos oficialiajame leidinyje (Nr. 47), p. 1462.

(8) Paskelbta 2020 m. birželio 12 d. Vengrijos oficialiajame leidinyje (Nr. 141), p. 3585.

(9) Paskelbta 2014 m. spalio 2 d. Vengrijos oficialiajame leidinyje (Nr. 136), p. 13839.

(10) Paskelbta 2020 m. sausio 31 d. Vengrijos oficialiajame leidinyje (Nr. 16), p. 288.

27.10.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 357/29

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2020/1562

2020 m. spalio 26 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/167 nuostatos dėl tam tikros radijo įrangos darniųjų standartų, taikomų pažangiosioms antžeminio judėjimo valdymo ir kontrolės sistemoms, pirminiams apžvalgos radarams, radijo transliacijos imtuvams, tarptautinio judriojo ryšio įrangai ir fiksuotojo radijo ryšio sistemoms

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (1), ypač į jo 10 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)

remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/53/ES (2) 16 straipsniu, daroma prielaida, kad radijo ryšio įrenginiai, atitinkantys darniuosius standartus arba jų dalis, kurių nuorodos yra paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, atitinka tos direktyvos 3 straipsnyje nustatytus esminius reikalavimus, kuriuos apima tie standartai ar jų dalys;

(2)	Įgyvendinimo sprendimu C(2015) 5376 (3) Komisija Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetui (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų institutui (ETSI) pateikė prašymą parengti ir peržiūrėti radijo ryšio įrenginių darniuosius standartus įgyvendinant Direktyvą 2014/53/ES;

(3)

remdamasis Įgyvendinimo sprendime C(2015) 5376 išdėstytu prašymu, ETSI parengė darniuosius standartus EN 303 213-5-1 V1.1.1 dėl pažangiųjų antžeminio judėjimo valdymo ir kontrolės sistemų imtuvų ir užklausiklių, EN 303 345-2 V1.1.1 ir EN 303 345-5 V1.1.1 dėl radijo transliacijos imtuvų ir EN 303 364-3 V1.1.1 dėl pirminių apžvalgos radarų;

(4)

remdamasis Įgyvendinimo sprendime C(2015) 5376 išdėstytu prašymu, ETSI peržiūrėjo darniuosius standartus EN 301 908-2 V11.1.2, EN 301 908-13 V11.1.2, EN 302 217-2 V3.1.1 ir EN 303 213-6-1 V2.1.1, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje (4). Todėl atitinkamai buvo priimti darnieji standartai EN 301 908-2 V13.1.1 dėl tarptautinio judriojo ryšio naudotojo įrangos, EN 301 908-13 V13.1.1 dėl išplėtoto universalaus antžeminio magistralinio radijo ryšio prieigos naudotojo įrangos, EN 302 217-2 V3.2.2 dėl fiksuotojo radijo ryšio sistemų ir EN 303 213-6-1 V3.1.1 dėl pažangių antžeminio judėjimo valdymo ir kontrolės sistemų;

(5)	Komisija kartu su ETSI įvertino, ar visi tie darnieji standartai atitinka Įgyvendinimo sprendime C(2015) 5376 pateiktą prašymą;

(6)	darnieji standartai EN 303 213-5-1 V1.1.1 ir EN 301 908-2 V13.1.1 atitinka esminius reikalavimus, kuriuos jie turi apimti ir kurie nustatyti Direktyvoje 2014/53/ES. Todėl tų standartų nuorodas tikslinga paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(7)

Įgyvendinimo sprendimo C (2015) 5376 II priedo 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad „imtuvų charakteristikos taip pat labai svarbios judriesiems galiniams įrenginiams, visų pirma antenų charakteristikos, ir gyvybės gelbėjimo taikomosioms programoms skirtai ryšio įrangai“. Į darnųjį standartą EN 301 908–13 V13.1.1 neįtraukti techniniai antenų charakteristikų reikalavimai. Todėl nuoroda į tą darnųjį standartą turėtų būti skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nustačius apribojimą;

(8)

vadovaujantis darniojo standarto EN 302 217-2 V3.2.2 4.3.2 punkto 2 pastaba, gamintojams galėtų būti leidžiama nukrypti nuo kitų darniojo standarto techninių reikalavimų dėl bitų klaidų dažnio (BER), o to darniojo standarto H.3.4, I.3.4 ir J.3.4 punktuose nėra vienareikšmių reikalavimų dėl bandymų metodo atitikčiai įrodyti. Todėl nuoroda į tą darnųjį standartą turėtų būti skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nustačius apribojimus;

(9)

Rekomendacijoje ITU-R SM.329-12 (09/2012) dėl nepageidaujamos šalutinės imtuvų spinduliuotės nurodoma, kad „siekiant kuo ekonomiškiau ir efektyviau naudoti dažnių spektrą, būtina nustatyti bendrąsias didžiausias šalutinės spinduliuotės ribines vertes“. EMTT rekomendacijoje 74-01 (2019) nurodyta, kad „siekiant skatinti dalijimąsi konkrečiu dažnių spektru arba suderinamumo tyrimus ir siekiant didesnio spektro efektyvumo, nepageidaujamos šalutinės spinduliuotės lygiai galėtų būti mažesni“. Taigi pripažįstama, kad šalutinė spinduliuotė yra svarbi efektyvaus spektro naudojimo požiūriu, o tai nurodyta Direktyvos 2014/53/ES 3 straipsnio 2 dalyje. Standarto EN 303 345-2 V1.1.1 C.3 priede ir standarto EN 303 345-5 V1.1.1 B.3 priede pripažįstama, kad nepageidaujama šalutinė imtuvų spinduliuotė yra susijusi su Direktyvos 2014/53/ES 3 straipsnio 2 dalimi. Tačiau standarto EN 303 345-2 V1.1.1 C.3.5 punkte ir standarto EN 303 345-5 V1.1.1 B.3.5 punkte nustatyta, kad nepageidaujamai šalutinei imtuvų spinduliuotei taikomi kiti standartai. Todėl darniųjų standartų EN 303 345-2 V1.1.1 ir EN 303 345-5 V1.1.1 nuorodos turėtų būti paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje su apribojimu;

(10)

Įgyvendinimo sprendimo C(2015) 5376 2 konstatuojamojoje dalyje raginama gerinti bendradarbiavimą su Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencija (CEPT), su kuria konsultuotasi dėl šių darniųjų standartų atitikties EMTT rekomendacijai 74-01 (2019) dėl nepageidaujamos šalutinės spinduliuotės. CEPT atsakė, kad laisvesnis EMTT rekomendacijos 74-01 (2019) taikymas galimas tik esant konkrečioms techninėms sąlygoms. Todėl standarto EN 303 213-6-1 V3.1.1 4.2.1.5 punktas ir standarto EN 303 364-3 V1.1.1 4.2.1.4 punktas gali suteikti tik konkrečios radijo įrangos atitikties prielaidą. Todėl nuorodos į tuos darniuosius standartus turėtų būti skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nustačius apribojimą;

(11)

Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/167 (5) I priede išvardytos nuorodos į darniuosius standartus, kuriais remiantis daroma atitikties Direktyvos 2014/53/ES nuostatoms prielaida, o to įgyvendinimo sprendimo II priede išvardytos nuorodos į darniuosius standartus, kuriomis remiantis daroma atitikties Direktyvos 2014/53/ES nuostatoms prielaida. Siekiant užtikrinti, kad visos darniųjų standartų, parengtų įgyvendinant Direktyvą 2014/53/ES, nuorodos būtų pateiktos viename akte, nuorodos į standartus EN 303 213-5-1 V1.1.1 ir EN 301 908-2 V13.1.1 turėtų būti įtrauktos į to įgyvendinimo sprendimo I priedą, o nuorodos į standartus EN 301 908-13 V 13.1.1, EN 302 217-2 V3.2.2, EN 303 213-6-1 V3.1.1, EN 303 345-2 V1.1.1, EN 303 345-5 V1.1.1 ir EN 303 364-3 V1.1.1 turėtų būti įtrauktos į įgyvendinimo sprendimo II priedą;

(12)	ETSI nuomone, darnusis standartas EN 303 339 V1.1.1, kurio nuoroda paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje (6), turėtų būti laikomas nebeaktualiu, nes nebeatitinka pažangių technologijų;

(13)

todėl iš Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijos (7) būtina išbraukti nuorodas į darniuosius standartus EN 301 908-2 V11.1.2, EN 301 908-13 V11.1.2, EN 302 217-2 V3.1.1 ir EN 303 213-6-1 V2.1.1, nes jie buvo peržiūrėti, ir nuorodą į darnųjį standartą EN 303 339 V1.1.1, nes jis laikomas nebeaktualiu. Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/167 III priede pateikiamos darniųjų standartų, parengtų įgyvendinant Direktyvą 2014/53/ES, nuorodos, kurios išbraukiamos iš Europos Sąjungos oficialiojo leidinio. Todėl tikslinga šias nuorodas įtraukti į tą priedą; Siekiant suteikti gamintojams pakankamai laiko pasirengti taikyti darniuosius standartus EN 301 908-2 V13.1.1, EN 301 908-13 V13.1.1, EN 302 217-2 V3.2.2 ir EN 303 213-6-1 V3.1.1, būtina atidėti darniųjų standartų EN 301 908-2 V11.1.2, EN 301 908-13 V11.1.2, EN 302 217-2 V3.1.1 ir EN 303 213-6-1 V2.1.1 nuorodų panaikinimą; Taip pat siekiant suteikti gamintojams laiko pasirengti nuorodos į darnųjį standartą EN 303 339 V1.1.1 panaikinimui, būtina atidėti nuorodos į tą standartą panaikinimą;

(14)

nuo nuorodos į darnųjį standartą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos atitiktis tam standartui leidžia daryti atitikties Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose nustatytiems atitinkamiems esminiams reikalavimams prielaidą. Todėl šis sprendimas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/167 iš dalies keičiamas taip:

(1)	I priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo I priedo nuostatas;

(2)	II priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo II priedą;

(3)	III priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo III priedą.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje 2020 m. spalio 26 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 316, 2012 11 14, p. 12.

(2) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo, kuria panaikinama Direktyva 1999/5/EB (OL L 153, 2014 5 22, p. 62).

(3) 2015 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas C(2015) 5376 dėl Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetui ir Europos telekomunikacijų standartizacijos institutui teikiamo prašymo dėl radijo įrenginių standartizacijos, padedant įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/53/ES.

(4) OL C 326, 2018 9 14, p. 114.

(5) 2020 m. vasario 5 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/167 dėl darniųjų radijo ryšio įrenginių standartų, parengtų įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/53/ES (OL L 34, 2020 2 6, p. 46).

(6) OL C 326, 2018 9 14, p. 114.

(7) OL C 326, 2018 9 14, p. 114.

I PRIEDAS

Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/167 I priedas papildomas šiomis eilutėmis:

Nr.

Standarto nuoroda

„8.

EN 301 908-2 V13.1.1

IMT koriniai tinklai. Prieigos prie radijo ryšio spektro darnusis standartas 2 dalis. CDMA tiesioginės sklaidos (UTRA FDD) vartotojo įranga (VĮ)

ETSI EN 303 213-5-1 V1.1.1

Pažangioji antžeminio judėjimo valdymo ir kontrolės sistema (A-SMGCS). 5 dalis. Prieigos prie radijo ryšio spektro darnusis standartas, skirtas daugiapozicinės apžvalgos (MLAT) įrangai. 1 podalis. Imtuvai ir užklausikliai“.

II PRIEDAS

Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/167 II priedas papildomas šiomis eilutėmis:

Nr.	Standarto nuoroda
„4.	EN 301 908-13 V13.1.1 IMT koriniai tinklai. Prieigos prie radijo ryšio spektro darnusis standartas 13 dalis. Išplėtoto universalaus antžeminio magistralinio radijo ryšio prieigos (E-UTRA) vartotojo įranga (VĮ) Pranešimas: Šiuo darniuoju standartu nenustatyti antenų charakteristikų parametrai ir atitiktis šiam darniajam standartui nėra atitikties Direktyvos 2014/53/ES 3 straipsnio 2 dalyje nustatytam esminiam reikalavimui prielaida.
5.	EN 302 217-2 V3.2.2 Fiksuotojo radijo ryšio sistemos. Charakteristikos ir reikalavimai, keliami tiesioginio ryšio įrenginiams ir antenoms. 2 dalis. Skaitmeninės sistemos, veikiančios nuo 1 GHz iki 86 GHz dažnių juostose. Prieigos prie radijo ryšio spektro darnusis standartas Pranešimas: Atitiktis šiam darniajam standartui nėra atitikties Direktyvos 2014/53/ES 3 straipsnio 2 dalyje nustatytiems esminiams reikalavimams prielaida, jei taikoma šio darniojo standarto 4.3.2 punkto 2 pastaba; Pranešimas: Jeigu tai radijo įrenginiai, kuriems taikomas šio darniojo standarto H.3.4, I.3.4 arba J.3.4 punktas, atitiktis šiam darniajam standartui nėra atitikties Direktyvos 2014/53/ES 3 straipsnio 2 dalyje nustatytam esminiam reikalavimui prielaida, jei nebuvo taikomi atitinkami bandymų metodai siekiant įrodyti atitiktį šio darniojo standarto H.3.4, I.3.4 arba atitinkamai J.3.4 punktui.
6.	EN 303 213-6-1 V3.1.1 Pažangioji antžeminio judėjimo valdymo ir kontrolės sistema (A-SMGCS). 6 dalis. Prieigos prie radijo ryšio spektro darnusis standartas, skirtas paskirstytiems antžeminio judėjimo radarų jutikliams. 1 podalis. X dažnio juostos jutikliai, naudojantys impulsinius signalus ir perduodantys iki 100 kW galią Pranešimas: Kalbant apie šio darniojo standarto 4.2.1.5 punktą, atitiktis šiam darniajam standartui nėra atitikties Direktyvos 2014/53/ES 3 straipsnio 2 dalyje nustatytam esminiam reikalavimui, taikomam įrangai be „kūginės dalies WR112/R84 ir bangolaidžio WR90/R100“, prielaida, kaip nurodyta šio darniojo standarto 1 skirsnio 1 pastaboje. Reikalaujama, kad bangolaidžio perdavimo kanalas nuolat būtų netrukdomas (nesutrikdytas) ir ne mažiau kaip 20 kartų ilgesnis už bangolaidžio ribinės bangos ilgį tuo veikimo režimu.
7.	EN 303 345-2 V1.1.1 Radijo transliacijos imtuvai. 2 dalis. FM transliacijos tarnyba. Prieigos prie radijo ryšio spektro darnusis standartas Pranešimas: Atitiktis šiam darniajam standartui nėra atitikties Direktyvos 2014/53/ES 3 straipsnio 2 dalyje nustatytiems esminiams reikalavimams dėl nepageidaujamos šalutinės imtuvų spinduliuotės prielaida, jei taikoma kuri nors iš šių sąlygų:
8.	EN 303 345-5 V1.1.1 Radijo transliacijos imtuvai. 5 dalis. DRM transliacijos tarnyba. Prieigos prie radijo ryšio spektro darnusis standartas Pranešimas: Atitiktis šiam darniajam standartui nėra atitikties Direktyvos 2014/53/ES 3 straipsnio 2 dalyje nustatytiems esminiams reikalavimams dėl nepageidaujamos šalutinės imtuvų spinduliuotės prielaida, jei taikoma kuri nors iš šių sąlygų:
9.	EN 303 364-3 V1.1.1 Pirminiai apžvalgos radarai (PSR). Prieigos prie radijo ryšio spektro darnusis standartas 3 dalis. Skrydžių valdymo (ATC) PSR jutikliai, veikiantys nuo 8 500 MHz iki 10 000 MHz dažnių diapazone (X dažnis) Pranešimas: Kalbant apie šio darniojo standarto 4.2.1.4 punktą, atitiktis šiam darniajam standartui nėra atitikties Direktyvos 2014/53/ES 3 straipsnio 2 dalyje nustatytam esminiam reikalavimui, taikomam įrangai be „kūginės dalies WR112/R84 ir bangolaidžio WR90/R100“, prielaida, kaip nurodyta šio darniojo standarto 1 skirsnio 1 pastaboje. Reikalaujama, kad bangolaidžio perdavimo kanalas nuolat būtų netrukdomas (nesutrikdytas) ir ne mažiau kaip 20 kartų ilgesnis už bangolaidžio ribinės bangos ilgį tuo veikimo režimu.“

III PRIEDAS

Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/167 III priedas papildomas šiomis eilutėmis:

Nr.	Standarto nuoroda	Panaikinimo data
„12.	EN 301 908-2 V11.1.2 IMT koriniai tinklai. Darnusis standartas, apimantis Direktyvos 2014/53/ES 3.2 straipsnio esminius reikalavimus. 2 dalis. CDMA tiesioginės sklaidos (UTRA FDD) vartotojo įranga (VĮ)	2021 m. spalio 27 d.
13.	EN 301 908-13 V11.1.2 IMT koriniai tinklai. Darnusis standartas, apimantis Direktyvos 2014/53/ES 3.2 straipsnio esminius reikalavimus. 13 dalis. Išplėtoto universalaus antžeminio magistralinio radijo ryšio prieigos (E-UTRA) vartotojo įranga (VĮ)	2021 m. spalio 27 d.
14.	EN 302 217-2 V3.1.1 Fiksuotojo radijo ryšio sistemos. Charakteristikos ir reikalavimai, keliami tiesioginio ryšio įrenginiams ir antenoms. 2 dalis. Skaitmeninės sistemos, veikiančios nuo 1 GHz iki 86 GHz dažnių juostose. Darnusis standartas, apimantis Direktyvos 2014/53/ES 3.2 straipsnio esminius reikalavimus	2022 m. balandžio 27 d.
15.	EN 303 213-6-1 V2.1.1 Pažangioji antžeminio judėjimo valdymo ir kontrolės sistema (A-SMGCS). 6 dalis. Darnusis standartas, apimantis Direktyvos 2014/53/ES 3.2 straipsnio esminius reikalavimus, skirtas paskirstytiems antžeminio judėjimo radarų jutikliams. 1 podalis. X dažnio juostos jutikliai, naudojantys impulsinius signalus ir perduodantys iki 100 kW galią	2021 m. spalio 27 d.
16.	EN 303 339 V1.1.1 Plačiajuostis tiesioginis ryšys oras–žemė. Įranga, veikianti nuo 1 900 MHz iki 1 920 MHz ir nuo 5 855 MHz iki 5 875 MHz dažnių juostose. Antenos su fiksuota kryptine diagrama. Darnusis standartas, apimantis Direktyvos 2014/53/ES 3.2 straipsnio esminius reikalavimus	2021 m. balandžio 27 d.“

27.10.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 357/35

KOMISIJOS REKOMENDACIJA (ES) 2020/1563

2020 m. spalio 14 d.

dėl energijos nepritekliaus

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 168 ir 194 straipsnius,

atsižvelgdama į 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (1) (naujos redakcijos Elektros energijos direktyva), ypač į jos 29 straipsnį,

kadangi:

(1)	energijos nepriteklius – padėtis, kai namų ūkiai negali naudotis pagrindinėmis energetikos paslaugomis; 2018 m. beveik 34 mln. europiečių neišgalėjo namuose palaikyti tinkamos šilumos (2), taigi energijos nepriteklius yra viena pagrindinių ES problemų.

(2)

teisėkūros institucijos pripažįsta, kad pakankama šiluma, vėsinimas, apšvietimas ir elektros energija elektriniams prietaisams – pagrindinės paslaugos, reikalingos deramam gyvenimo ir sveikatos lygiui užtikrinti. Galimybė naudotis energetikos paslaugomis yra itin svarbi siekiant socialinės įtraukties. Todėl išsprendus energijos nepritekliaus problemą galima gauti įvairialypės naudos, be kita ko, mažinti sveikatos srities išlaidas, oro taršą (keičiant reikmių neatitinkančius šildymo šaltinius kitais šildymo šaltiniais), didinti komfortą ir gerovę bei gerinti namų ūkių biudžetus. Visa ši nauda tiesiogiai skatintų Europos Sąjungos ekonomikos augimą ir klestėjimą;

(3)

pagal 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrai paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį energetikos paslaugos priskiriamos prie pagrindinių paslaugų, kuriomis naudotis turi teisę kiekvienas. Asmenims, neturintiems galimybių naudotis tokiomis paslaugomis, turi būti taikomos paramos priemonės (3);

(4)

teisinga pertvarka siekiant, kad iki 2050 m. Sąjunga neutralizuotų poveikį klimatui, yra svarbiausia 2019 m. gruodžio mėn. Komisijos pasiūlyto Europos žaliojo kurso (4) mintis. Šio žaliojo kurso pagrindas – „Renovacijos banga“ (5), pagrindinė iniciatyva, parengta siekiant skatinti privačių ir viešųjų pastatų struktūrinę renovaciją ir taip mažinti išmetamų teršalų kiekį, skatinti ekonomikos atsigavimą ir spręsti energijos nepritekliaus problemą. Tokia struktūrinė renovacija padės skatinti ES pastangas švelninti klimato kaitą. Dėl šios priežasties manoma, kad labai svarbu, jog iniciatyva „Renovacijos banga“ ir ši rekomendacija būtų priimtos kartu – taip abipusiškai sustiprinant raginimus spręsti energijos nepritekliaus ir prasčiausio energinio naudingumo pastatų problemas;

(5)

energijos nepriteklius – pagrindinė sąvoka teisės aktų rinkinyje „Švari energija visiems europiečiams“, parengtame siekiant palengvinti teisingą energetikos pertvarką. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999 (6) (Valdymo reglamentas) ir naujos redakcijos Elektros energijos direktyvą reikalaujama, kad Komisija pateiktų orientacines atitinkamų energijos nepritekliaus rodiklių gaires (7) ir gaires dėl didelio energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičiaus apibrėžties (8). Standartinės energijos nepritekliaus apibrėžties nėra, todėl valstybės narės turi nustatyti savo kriterijus atsižvelgdamos į nacionalines aplinkybes. Tačiau neseniai priimtame teisės aktų rinkinyje pateikiami naudingi bendri principai ir galimų energijos nepritekliaus priežasčių ir pasekmių įžvalgos. Jame taip pat pabrėžiama politikos šiai problemai spręsti svarba, ypač tų krypčių, kurios susijusios su nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais (NEKSVP) ir ilgalaikėmis renovacijos strategijomis (9);

(6)

Savo NEKSVP valstybės narės turi nurodyti energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių. Jei valstybė narė nustato, kad joje yra daug energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių, ji į savo planą įtraukia nacionalinį energijos nepritekliaus mažinimo tikslą, taip pat politikos kryptis ir priemones jam mažinti. Remdamasi penktąja energetikos sąjungos būklės ataskaita, Komisija paskelbė tarnybų darbinius dokumentus, kuriuose kiekvienai valstybei narei pateikiamas jos galutinio NEKSVP įvertinimas. Šiuose tarnybų darbiniuose dokumentuose taip pat įvertinta, kaip galutiniuose planuose atsižvelgta į susijusias 2019 m. Komisijos rekomendacijas, įskaitant rekomendacijas dėl energijos nepritekliaus, ir pateikiamos NEKSVP įgyvendinimo gairės;

(7)

pagal naujos redakcijos Elektros energijos direktyvą reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi atitinkamų priemonių nustatytai energijos nepritekliaus problemai spręsti, be kita ko, priemonių skurdui mažinti platesniu mastu. Valstybės narės taip pat turi apsaugoti pažeidžiamus vartotojus, visų pirma gyvenančius atokiuose regionuose. Pašios nuostatos yra ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/73/EB (10);

(8)

pagrindinė naujos teisės aktų sistemos naujovė – reikalavimas nustatyti energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių. Naujos redakcijos Elektros energijos direktyvos 29 straipsnyje nurodoma valstybių narių pareiga nustatyti energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių, taip pat reikalaujama nustatyti ir paskelbti šio skaičiaus nustatymą pagrindžiančius kriterijus. Jeigu tokių namų ūkių skaičiai yra dideli, valstybės narės į nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus turi įtraukti orientacinį energijos nepritekliaus mažinimo tikslą, nurodyti jo pasiekimo laikotarpį ir apibūdinti atitinkamas politikos kryptis. Po to pagal Valdymo reglamentą reikalaujama pranešti Komisijai apie pažangą, daromą siekiant tikslo sumažinti energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių;

(9)

Energijos vartojimo efektyvumo Europos Parlaento ir Tarybos direktyvoje 2012/27/ES (11), iš dalies pakeistoje Direktyva (ES) 2018/2002 (12), reikalaujama, kad valstybės narės į poreikį mažinti energijos nepriteklių atsižvelgtų vykdydamos savo energijos vartojimo efektyvumo įsipareigojimus. 7 straipsnio 11 dalyje reikalaujama, kad atitinkamu mastu dalis energijos vartojimo efektyvumo priemonių pirmenybės tvarka būtų įgyvendinamos pažeidžiamuose namų ūkiuose, įskaitant energijos nepriteklių patiriančius namų ūkius (13). Panašios pareigos įtrauktos ir į Valdymo reglamentą;

(10)

pagal peržiūrėtą Pastatų energinio naudingumo direktyvos (ES) 2018/844 redakciją valstybės narės turi parengti atitinkamas nacionalines priemones, kurios padėtų mažinti energijos nepriteklių – tai jų ilgalaikių renovacijos strategijų remti nacionalinio gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ūkio renovaciją dalis (14);

(11)

ES teisės aktų sistemoje taip pat yra apsaugos priemonių, kuriomis užtikrinama, kad priemonės, kurių imamasi energijos nepritekliaus problemai spręsti, netrukdytų rinkos atvėrimui ir veikimui. Sklandžiai veikiančios mažmeninės rinkos yra labai svarbios, kad pertvarka būtų teisinga. Šios apsaugos priemonės nustatytos naujos redakcijos Elektros energijos direktyvos 28 straipsnyje, o jų veikimas – tos direktyvos 5 straipsnio 5 dalyje;

(12)

šis principas sustiprinamas naujos redakcijos Elektros energijos direktyvos 27 straipsnyje, kuriame reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog visiems namų ūkio pirkėjams ir, kai valstybės narės mano, kad to reikia, – mažosioms įmonėms būtų teikiamos universaliosios paslaugos, t. y. kad jos turėtų teisę savo teritorijoje gauti nustatytos kokybės elektros energiją už protingą, lengvai ir aiškiai palyginamą bei skaidrią kainą. Siekdamos užtikrinti universaliųjų paslaugų teikimą, valstybės narės gali paskirti tiekėją, kurio paslaugomis naudojamasi kraštutiniu atveju;

(13)

naujos redakcijos Elektros energijos direktyvos 59 konstatuojamoje dalyje apibendrinama, kad energijos nepriteklius atsiranda dėl mažų pajamų, didelių išlaidų energijai ir menko energijos vartojimo būstuose efektyvumo veiksnių kombinacijos. Šį klausimą sudėtinga spręsti dėl nepastovių energijos rinkos kainų ir prasto energijos vartojimo efektyvumo, ypač kalbant apie pastatų energinį naudingumą, taip pat dėl įvairių socialinių ir ekonominių veiksnių, susijusių su bendru skurdu, ir problemų, kylančių dėl būsto valdymo sistemų;

(14)

2018 m. 6,8 % žmonių, gyvenančių privačiuose namų ūkiuose visoje ES (30,3 mln. žmonių (15)), neišgalėjo susimokėti už komunalines paslaugas, įskaitant sąskaitas už energiją, todėl kilo pavojus, kad jiems šių paslaugų teikimas bus nutrauktas. Dar 7,3 % ES gyventojų (37,4 mln. žmonių) namuose patalpų temperatūra nebuvo komfortiška;

(15)

Covid-19 krizė parodė, kad norint sukurti socialinę Europą, kuri tenkintų visų savo gyventojų poreikius, būtina skubiai spręsti energijos nepritekliaus problemą. Ypač daug dėmesio bus skiriama energijos nepritekliaus lygiui visose valstybėse narėse, nes vis daugiau europiečių, ypač didėjant nedarbui, gali nebeįpirkti būtiniausios energijos. Šiomis aplinkybėmis, nepaisant šiuo metu precedento neturinčio Europos ekonomikos sutrikdymo, labai svarbu pasiekti Europos žaliojo kurso orientyrus;

(16)

buvo pateiktas ekonomikos gaivinimo priemonės „Next Generation EU“ (16) dokumentų rinkinys, kuris turi būti „tvaresnės, atsparesnės ir teisingesnės Europos kūrimo ateinančiai kartai gairės ir pagrindas“. Europos ekonomikos gaivinimo planai turi būti grindžiami aplinkos tvarumo, solidarumo, sanglaudos ir konvergencijos principais ir pasiryžimu nepalikti nuošalyje nė vienos valstybės narės, regiono ar žmogaus. Priemone „Next Generation EU“ patvirtinama, kad „Renovacijos banga“ yra vienas iš pagrindinių žaliojo ekonomikos gaivinimo lengvinimo veiksnių;

(17)

nacionalinės ilgalaikės renovacijos strategijos ir kitos priemonės, skirtos 2030 m. ir 2050 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslams pasiekti, turėtų būti nukreiptos į energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių apsaugą ir pažeidžiamų energijos vartotojų įgalinimą padedant žmonėms sumažinti išlaidas energijai, sudarant sveikesnes gyvenimo sąlygas ir mažinant energijos nepriteklių;

(18)

namų ūkių, kuriems labiausiai reikia apsaugos, ir būstų, kuriuos labiausiai reikia renovuoti, nustatymas padeda tikslingai nukreipti ir geriau valdyti viešosios intervencijos priemones, taip pasiekiant praktinių rezultatų vartotojams, didinant energijos vartojimo efektyvumą ir kuo mažiau iškraipant energijos vidaus rinkos veikimą;

(19)

pateikdama šią rekomendaciją ir prie jos pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateikdama valstybėms narėms gaires dėl energijos nepritekliaus, Komisija vykdo pirmiau nurodytą įsipareigojimą ir padeda valstybėms narėms perkelti į nacionalinę teisę naujas nuostatas dėl energijos nepritekliaus. Komisija taip pat teikia informaciją apie atsirandančią gerąją patirtį (17).

(20)

pagrindinis su bet kokia apibrėžtimi susijęs sunkumas – kaip gauti patikimų skaitinių duomenų. ES lygmeniu sukurtas statistinių rodiklių, pagal kuriuo nustatomi galimi energijos nepritekliaus veiksniai ir pasekmės, rinkinys. Tai suvestiniai rodikliai. Energijos nepriteklius yra daugialypis reiškinys, todėl vienintelis rodiklis negali visapusiškai atspindėti visų jo aspektų;

(21)

suvestiniai rodikliai nustatyti Europos lygmeniu ir yra išvardijami šios rekomendacijos priede. Remiantis rodikliais, parengtais Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) ir Europos energijos nepritekliaus observatorijos bei sudarytais naudojantis suderintais ES duomenų rinkiniais, galima stebėti padėtį visoje ES ir nustatyti nacionalinius ypatumus, taip pat skatinti efektyvesnį tarpusavio mokymąsi ir keitimąsi gerąja patirtimi. Prireikus šiuos rodiklius gali papildyti nacionaliniai rodikliai ir taip padėti geriau nustatyti energijos nepriteklių;

(22)

taigi kompetentingos institucijos raginamos glaudžiau bendradarbiauti – visų pirma tinkamai koordinuoti regioninio ir vietos lygmens pastangas, kad ES arba nacionalinio lygmens rodikliais pagrįsta analizė būtų papildyta pagal principą „iš apačios į viršų“. Regioninės ir vietos valdžios institucijos turi geras galimybes nustatyti pagrindines finansines ir socialines problemas, kylančias energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams, ir atlieka svarbų vaidmenį formuojant ir įgyvendinant visiems Europos piliečiams teisingą, įtraukią ir tvarią žaliąją pertvarką;

(23)

Komisija toliau padės valstybėms narėms keistis gerąja patirtimi tiek bendradarbiaujant Socialinės apsaugos komitete, tiek kitais būdais. Siekiant spręsti problemas, nustatytas įvairiais kanalais, įskaitant Europos energijos nepritekliaus observatorijos ir Merų pakto iniciatyvos teikiamas platformas, gali būti telkiamos ES finansavimo programų, be kita ko, sanglaudos politikos techninės pagalbos priemonės, ir kitų paramos formų lėšos;

(24)

Europos Komisijos ketvirtojoje energijos kainų ir išlaidų ataskaitoje taip pat nagrinėjamos ypatingos žmonių, patiriančių energijos nepriteklių, ir pažeidžiamų vartotojų aplinkybės (18). Be to, Komisija ypač daug dėmesio skirs tam, kaip valstybės narės įgyvendina naujos redakcijos Elektros energijos direktyvos 5 straipsnį, kuriuo leidžiama viešoji intervencija nustatant kainas už elektros energijos tiekimą energijos nepriteklių patiriantiems vartotojams arba pažeidžiamiems namų ūkiams,

REKOMENDUOJA VALSTYBĖMS NARĖMS:

1.	parengti sisteminį energijos rinkų liberalizavimo metodą, kurio tikslas – dalytis nauda su visais visuomenės sluoksniais, visų pirma su tais, kuriems to reikia labiausiai;

ypač daug dėmesio skirti pridedamam tarnybų darbiniam dokumentui, kuriame pateikiamos gairės dėl energijos nepritekliaus rodiklių, taip pat dėl to, koks energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičius laikytinas dideliu. Svarbiausia, valstybės narės turėtų naudotis Komisijos gairėmis įgyvendindamos ir atnaujindamos savo dabartinius nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus pagal Reglamento (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo 14 straipsnį;

3.	vertinant energijos nepriteklių, naudoti priede nurodytus rodiklius;

remiantis naujos redakcijos Elektros energijos direktyvos 60 konstatuojamąja dalimi, parengti integruotos politikos sprendimus, kurie būtų jų energetikos ir socialinės politikos dalis. Šie sprendimai turėtų apimti socialinės politikos priemones ir energijos efektyvumo didinimą, kurie remia vienas kitą, visų pirma būstų srityje;

įvertinti energetikos pertvarkos skirstomąjį poveikį, visų pirma energijos vartojimo efektyvumo priemones atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, ir nustatyti ir įgyvendinti politikos kryptis, kuriomis būtų sprendžiamos susijusios problemos. Pagal nacionalines ilgalaikes renovacijos strategijas tinkamas dėmesys turėtų būti skiriamas investicijų į būstų energijos vartojimo efektyvumą kliūtims ir būstų, kuriuos labiausiai reikia renovuoti, profiliams;

6.	rengti visas energijos nepritekliaus problemos sprendimo politikos kryptis remiantis prasmingais ir atskaitingais viešojo dalyvavimo procesais ir plačiu suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu;

7.	rengti energijos nepritekliaus problemos sprendimo priemones, pagrįstas glaudžiu visų administracijos lygmenų bendradarbiavimu, visų pirma įgalinančiu glaudų regioninių ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą su pilietinės visuomenės organizacijomis ir privačiojo sektoriaus subjektais;

visapusiškai išnaudoti Sąjungos finansavimo, programų, įskaitant sanglaudos politiką, potencialą energijos nepritekliaus problemai spręsti analizuojant energetikos pertvarkos projektų skirstomąjį poveikį ir prioritetą teikiant priemonėms, kuriomis pažeidžiamoms grupėms užtikrinama galimybė naudotis parama;

skirstant viešąsias lėšas, visų pirma dotacijas, tikslingai jas skirti mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, priklausantiems paramos gavėjų, kurie turi labai nedaug nuosavų išteklių ir menkas galimybes gauti komercines paskolas, kategorijoms. Išnagrinėti energetinių paslaugų bendrovių funkciją bei sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo ir pateikti energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių būstų renovacijos finansavimo sprendimus, kad būtų išspręsta šiems pažeidžiamiems namų ūkiams kylanti didelių pradinių išlaidų problema.

Priimta Briuselyje 2020 m. spalio 14 d.

Komisijos vardu

Kadri SIMSON

Komisijos narė

(1) OL L158, 2019 6 14, p. 125.

(2) 2018 m. duomenys. Eurostat, SILC [ilc_mdes01]).

(3) ESTR 20-asis principas „Galimybė naudotis pagrindinėmis paslaugomis“, https://ec.europa.eu/commission/priorities/deeper-and-fairer-economic-and-monetary-union/european-pillar-social-rights/european-pillar-social-rights-20-principles_lt.

(4) COM(2019) 640 final. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“.

(5) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Renovacijos banga Europoje: pastatų ekologizavimas, darbo vietų kūrimas ir gyvenimo gerinimas“, COM(2020) 662 final.

(6) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

(7) Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnio 3 dalies d punktas.

(8) Direktyvos (ES) 2019/944 29 straipsnis.

(9) Remiantis Pastatų energinio naudingumo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/31/ES (OL L 153, 2010 6 18, p. 13), iš dalies pakeistos Direktyva (ES) 2018/844 (OL L 156, 2018 6 19, p. 75), 2a straipsniu.

(10) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 94).

(11) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

(12) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2002, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (OL L 328, 2018 12 21, p. 210).

(13) Šis reikalavimas grindžiamas pagal Direktyvą 2012/27/ES taikomiems įpareigojimams. Taip pat žr. Komisijos rekomendacijos dėl iš dalies pakeista Energijos vartojimo efektyvumo direktyva nustatytos pareigos taupyti energiją perkėlimo į nacionalinę teisę priedą, C(2019) 6621 final.

(14) Šis reikalavimas grindžiamas taikomais Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 2012/27/ES 4 straipsnyje nurodytais įpareigojimais, kurie buvo perkelti į Pastatų energinio naudingumo direktyvą ir jais griežčiau reikalaujama spręsti energijos nepritekliaus problemą. Direktyvos (ES) 2018/844 11 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad reikia, laikantis valstybių narių apibrėžtų kriterijų, atsižvelgti į poreikį mažinti energijos nepriteklių. Toliau joje patikslinama, kad valstybės narės, savo renovacijos strategijose apibrėždamos nacionalinius veiksmus, kuriais prisidedama prie energijos nepritekliaus mažinimo, turi teisę nustatyti, ką jos laiko tinkamais veiksmais.

(15) Apskaičiuota pagal duomenis, kad 2018 m. sausio 1 d. ES 27 gyventojų skaičius buvo 446 mln.: http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Population_and_population_change_statistics.

(16) Europos Komisija, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“, 2020 m. gegužės 27 d.

(17) Direktyvos (ES) 2019/944 59 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad Komisija turėtų aktyviai remti šios direktyvos nuostatų dėl energijos nepritekliaus įgyvendinimą sudarydama palankesnes sąlygas valstybėms narėms dalytis gerąja patirtimi.

(18) Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Energijos kainos ir išlaidos Europoje“ (COM(2020)951) ir prie jos pridedamas tarnybų darbinis dokumentas (SWD(2020)951).

PRIEDAS

ENERGIJOS NEPRITEKLIAUS RODIKLIAI

Toliau pateiktus rodiklius turi Europos Sąjungos statistikos tarnyba bei Europos energijos nepritekliaus observatorija ir valstybės narės gali jais naudotis vertindamos savo nacionalinius energijos nepritekliaus lygius.

Komisija pateikia gairių, kaip interpretuoti tokius ES lygmeniu sudarytus rodiklius, norėdama padėti valstybėms narėms geriau kiekybiškai įvertinti didelio energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičiaus sąvoką pritaikius nacionalines energijos nepritekliaus apibrėžtis (1).

Kai kuriuos 1 ir 2 punkte išvardytus rodiklius valstybės narės gali dar labiau išskaidyti ir taip pagilinti galimų nacionalinio lygmens energijos nepritekliaus veiksnių analizę.

Rodikliai gali būti skirstomi į keturias grupes:

išlaidų energijai ir pajamų palyginimo rodikliai: pagal juos energijos nepriteklius įvertinamas namų ūkių energijai išleidžiamą sumą lyginant su pajamų matavimo vienetu (pvz., namų ūkių, energijos paslaugoms išleidžiančių daugiau negu tam tikra jų disponuojamų pajamų dalis, procentinė dalis arba skaičius);

b)	įsivertinimu pagrįsti rodikliai: namų ūkių tiesiogiai klausiama, ar, jų nuomone, jie gali sau leisti mokėti už energiją (pvz., kad namuose palaikytų norimą šilumą žiemą ir vėsą vasarą);

c)	tiesioginiu matavimu pagrįsti rodikliai: pagal juos matuojami fiziniai kintamieji (pvz., patalpų temperatūra) siekiant nustatyti energijos paslaugų adekvatumą;

d)	netiesioginiai rodikliai: pagal juos energijos nepriteklius matuojamas atsižvelgiant į susijusius veiksnius, pavyzdžiui, įsiskolinimus už komunalines paslaugas, atjungtų namų ūkių skaičių ir būsto kokybę.

1. Energijos paslaugų įperkamumo rodikliai

—	Gyventojų, kuriems gresia skurdas (pajamos nesiekia 60 proc. šalies ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos) ir kurie negali namuose palaikyti tinkamos šilumos, dalis remiantis atsakymais į klausimą „Ar jūsų namų ūkis išgali palaikyti tinkamą šilumą namuose?“ (Eurostat, SILC [ilc_mdes01])

—	Bendro gyventojų skaičiaus dalis, kurią sudaro gyventojai, negalintys namuose palaikyti tinkamos šilumos, remiantis atsakymais į klausimą „Ar jūsų namų ūkis išgali palaikyti tinkamą šilumą namuose?“ (Eurostat, SILC [ilc_mdes01])

—	Įsiskolinimai už komunalines paslaugas: gyventojų, kuriems gresia skurdas (pajamos nesiekia 60 proc. šalies ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos) ir kurie yra įsiskolinę už komunalines paslaugas, dalis (Eurostat, SILC, [ilc_mdes07]).

—	Įsiskolinimai už komunalines paslaugas: gyventojų, kurie yra įsiskolinę už komunalines paslaugas, dalis (Eurostat, SILC, [ilc_mdes07]).

—	Išlaidų elektrai, dujoms ir kitam kurui dalis, palyginti su visomis namų ūkio išlaidomis.

—	Namų ūkių, kurių išlaidų energijai, palyginti su pajamomis, dalis dvigubai viršija šalies medianą, dalis (šaltinis – 2015 m. Eurostato namų ūkių biudžeto tyrimai).

—	Namų ūkių, kurių absoliučiosios išlaidos energijai mažesnės už pusę šalies medianos, dalis. (2015 m. Eurostato namų ūkių biudžeto tyrimai).

2. Papildomi rodikliai

—	Elektros energijos kainos namų ūkių vartotojams – vidutinio suvartojimo intervalas (Eurostat, [nrg_pc_204]).

—	Dujų kainos namų ūkių vartotojams – vidutinio suvartojimo intervalas (Eurostat, [nrg_pc_202]).

—	Dujų kainos namų ūkių vartotojams, mažiausio suvartojimo intervalas (Eurostat, [nrg_pc_202]).

—	Gyventojų, kuriems gresia skurdas (pajamos nesiekia 60 proc. šalies ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos) ir kurių būstai yra nesandarūs, į juos įsimetusi drėgmė arba puvinys, dalis (Eurostat, SILC, [ilc_mdho01]).

—	Gyventojų, kurių būstai nesandarūs, į juos įsimetusi drėgmė arba puvinys, dalis – bendras gyventojų skaičius (Eurostat SILC, [TESSI292]).

—	Galutinis energijos suvartojimas vienam kvadratiniam metrui gyvenamųjų namų sektoriuje, pakoreguotas atsižvelgiant į klimato sąlygas (projekto „Odyssee-MURE“ duomenų bazė).

(1) SWD(2020) 960„ES gairės dėl energijos nepritekliaus“.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 357

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	63 metai 2020m. spalio 27d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2020 m. spalio 21 d. Komisijos reglamentas (ES) 2020/1557, kuriuo uždraudžiama su Belgijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti paprastuosius merlangus 8 parajonyje	1
	*	2020 m. spalio 21 d. Komisijos reglamentas (ES) 2020/1558, kuriuo uždraudžiama su Belgijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti rombines rajas 8 ir 9 parajonių Sąjungos vandenyse	4
	*	2020 m. spalio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1559, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470, kuriuo nustatomas Sąjungos naujų maisto produktų sąrašas ( 1 )	7
	*	2020 m. spalio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1560, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 152/2009 VI priedas, kuriuo nustatyti oficialiai pašarų kontrolei taikytini gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių analizės metodai ( 1 )	17
		SPRENDIMAI
	*	2020 m. spalio 23 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1561, kuriuo Vengrijai pagal Reglamentą (ES) 2020/672 suteikiama laikina parama nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti	24
	*	2020 m. spalio 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1562, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/167 nuostatos dėl tam tikros radijo įrangos darniųjų standartų, taikomų pažangiosioms antžeminio judėjimo valdymo ir kontrolės sistemoms, pirminiams apžvalgos radarams, radijo transliacijos imtuvams, tarptautinio judriojo ryšio įrangai ir fiksuotojo radijo ryšio sistemoms	29
		REKOMENDACIJOS
	*	2020 m. spalio 14 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2020/1563, dėl energijos nepritekliaus	35

Nr.	27/TQ123
Valstybė narė	Belgija
Ištekliai	WHG/08
Rūšis	Paprastieji merlangai (Merlangius merlangus)
Zona	8 parajonis
Draudimo data	2020 10 1

Nr.	26/TQ123
Valstybė narė	Belgija
Ištekliai	SRX/89-C, įskaitant RJC/89-C, RJH/89-C, RJN/89-C, RJU/8-C ir RJU/9-C.
Rūšis	Rombinės rajos (Rajiformes)
Zona	8 ir 9 parajonių Sąjungos vandenys
Draudimo data	2020 10 1


	(1) Tekstas svarbus EEE.