ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 174

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

63 metai
2020m. birželio 3d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/686, kuriuo dėl genetinės medžiagos produktų ūkių patvirtinimo, atsekamumo ir gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų Sąjungoje vežamiems tam tikrų laikomų sausumos gyvūnų genetinės medžiagos produktams, papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 (Tekstas svarbus EEE) ( 1 )

1

 

*

2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/687, kuriuo dėl tam tikrų į sąrašą įtrauktų ligų prevencijos ir kontrolės taisyklių papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 (Tekstas svarbus EEE) ( 1 )

64

 

*

2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/688, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 papildomas gyvūnų sveikatos reikalavimais, taikomais Sąjungoje perkeliamiems sausumos gyvūnams ir vežamiems periniams kiaušiniams (Tekstas svarbus EEE) ( 1 )

140

 

*

2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/689, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 tam tikrų į sąrašą įtrauktų ir naujų ligų priežiūros, likvidavimo programų ir liga neužkrėstos teritorijos statuso taisyklės (Tekstas svarbus EEE) ( 1 )

211

 

*

2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos ĮGYVENDINIMO reglamentas (ES) 2020/690, kuriuo dėl į sąrašą įtrauktų ligų, kurioms reikia taikyti Sąjungos priežiūros programas, tokių programų geografinės aprėpties ir į sąrašą įtrauktų ligų, kuriomis neužkrėstos teritorijos statusas gali būti nustatytas laikymo vietoms, nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 taikymo taisyklės (Tekstas svarbus EEE) ( 1 )

341

 

*

2020 m. sausio 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/691, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 su akvakultūros ūkiais ir vandens gyvūnų vežėjais susijusios taisyklės (Tekstas svarbus EEE) ( 1 )

345

 

*

2020 m. sausio 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/692, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 taisyklės dėl tam tikrų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntų įvežimo į Sąjungą ir jų gabenimo bei tvarkymo įvežus (Tekstas svarbus EEE) ( 1 )

379

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

3.6.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 174/1


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2020/686

2019 m. gruodžio 17 d.

kuriuo dėl genetinės medžiagos produktų ūkių patvirtinimo, atsekamumo ir gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų Sąjungoje vežamiems tam tikrų laikomų sausumos gyvūnų genetinės medžiagos produktams, papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai (Gyvūnų sveikatos teisės aktas) (1), ypač į jo 94 straipsnio 3 dalį, 97 straipsnio 2 dalį, 101 straipsnio 3 dalį, 106 straipsnio 1 dalį, 122 straipsnio 1 ir 2 dalis, 131 straipsnio 1 dalį, 160 straipsnio 1 ir 2 dalis, 161 straipsnio 6 dalį, 162 straipsnio 3 ir 4 dalis, 163 straipsnio 5 dalį, 164 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 3 dalį ir 279 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) 2016/429 nustatomos gyvūnų ligų, kurios perduodamos gyvūnams arba žmonėms, prevencijos ir kontrolės taisyklės. Tomis taisyklėmis nustatytas, inter alia, genetinės medžiagos produktų ūkių registravimas ir patvirtinimas, taip pat atsekamumo ir gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi Sąjungoje vežamiems genetinės medžiagos produktams. Reglamentu (ES) 2016/429 Komisijai taip pat suteikiami įgaliojimai deleguotaisiais aktais priimti taisykles, kuriomis būtų papildytos tam tikros neesminės to reglamento nuostatos. Todėl tikslinga priimti tokias taisykles, kad būtų užtikrintas sklandus sistemos veikimas pagal naująją teisinę sistemą, nustatytą Reglamentu (ES) 2016/429;

(2)

šiame reglamente nustatytos taisyklės yra reikalingos siekiant papildyti Reglamento (ES) 2016/429 IV dalies I antraštinės dalies 1, 2 ir 5 skyriuose nustatytas taisykles dėl genetinės medžiagos produktų ūkių patvirtinimo, genetinės medžiagos produktų ūkių registrų, kuriuos turi tvarkyti kompetentingos institucijos, veiklos vykdytojų duomenų saugojimo pareigų, atsekamumo ir gyvūnų sveikatos reikalavimų, taip pat gyvūnų sveikatos sertifikavimo ir pranešimo reikalavimų, taikomų Sąjungoje vežamoms tam tikrų laikomų sausumos gyvūnų genetinės medžiagos produktų siuntoms, siekiant užkirsti kelią užkrečiamosioms gyvūnų ligoms plisti Sąjungoje dėl tų produktų;

(3)

šios taisyklės yra iš esmės tarpusavyje susijusios ir daug jų turėtų būti taikomos kartu. Todėl, siekiant paprastumo ir skaidrumo, taip pat siekiant palengvinti taisyklių taikymą ir išvengti jų daugėjimo, taisyklės turėtų būti nustatytos viename teisės akte, o ne keliuose atskiruose teisės aktuose, kuriuose būtų pateikta daug kryžminių nuorodų ir dėl kurių kiltų dubliavimo rizika;

(4)

iš tikrųjų Reglamentu (ES) 2016/429 siekiama nustatyti paprastesnę ir lankstesnę nei ankstesnioji reglamentavimo sistemą, kartu užtikrinant labiau rizika grindžiamą požiūrį į gyvūnų sveikatos reikalavimus, geresnį pasirengimą gyvūnų ligoms, jų prevenciją ir kontrolę. Be to, Reglamentas buvo priimtas siekiant užtikrinti, kad su gyvūnų ligomis susijusios taisyklės iš esmės būtų nustatytos viename teisės akte, o ne keliuose skirtinguose teisės aktuose. Šiame reglamente nustatytos genetinės medžiagos produktų taisyklės taip pat atitinka šį požiūrį;

(5)

prieš priimant Reglamentą (ES) 2016/429, Sąjungos taisyklės dėl genetinės medžiagos produktų buvo nustatytos Tarybos direktyvose 88/407/EEB (2), 89/556/EEB (3), 90/429/EEB (4) ir 92/65/EEB (5). Reglamentu (ES) 2016/429 nuo 2021 m. balandžio 21 d. tos keturios direktyvos panaikinamos ir pakeičiamos. Tose direktyvose buvo nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi prekybai Sąjungoje ir į Sąjungą įvežamoms galvijų, avių, ožkų, kiaulių, arklinių šeimos gyvūnų ir iš esmės tam tikrų kitų rūšių gyvūnų spermos, kiaušialąsčių ir embrionų siuntoms. Pasitvirtino, kad tose direktyvose nustatytos taisyklės yra veiksmingos užkertant kelią užkrečiamosioms gyvūnų ligoms plisti Sąjungoje. Todėl reikėtų išlaikyti pagrindines tų taisyklių nuostatas, tačiau jos turėtų būti atnaujintos atsižvelgiant į jų taikymo srityje įgytą patirtį ir dabartines mokslo žinias;

(6)

genetinės medžiagos produktai, visų pirma sperma, taip pat – kiek mažiau – oocitai ir embrionai, gali kelti didelę gyvūnų ligų plitimo riziką. Jie renkami arba gaminami iš riboto skaičiaus donorų ir yra plačiai naudojami bendrojoje gyvūnų populiacijoje, todėl, jei nebus tinkamai tvarkomi arba klasifikuojami pagal tikslią sveikatos būklę, jie gali būti didelio skaičiaus gyvūnų ligos priežastimi. Tokių atvejų būta praeityje, ir dėl jų patirta didelių ekonominių nuostolių;

(7)

siekiant išvengti ligų plitimo rizikos, Reglamente (ES) 2016/429 nustatyta, kad genetinės medžiagos produktai turėtų būti renkami, gaminami, ruošiami ir laikomi specializuotuose genetinės medžiagos produktų ūkiuose ir jiems turėtų būti taikomi specialūs gyvūnų sveikatos ir higienos reikalavimai. Kartu, kad gyvūnai būtų priimti į tuos genetinės medžiagos produktų ūkius ir priskiriami prie genetinės medžiagos produktų, kuriuos galima vežti iš vienos valstybės narės į kitą, donorų, jie turi atitikti aukštesnius gyvūnų sveikatos standartus nei standartai, taikomi bendrai gyvūnų populiacijai. Reglamente (ES) 2016/429 taip pat nustatytos konkrečios procedūros, kuriomis užtikrinamas tų genetinės medžiagos produktų atsekamumas, ir specialus gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų tiems produktams, kai jie vežami Sąjungoje, rinkinys. Atsižvelgiant į tai, tikslinga šiame reglamente nustatyti taisykles, taikomas vežamoms genetinės medžiagos produktų siuntoms, remiantis keliomis Reglamente (ES) 2016/429 išdėstytomis įgaliojimų suteikimo nuostatomis, kuriomis Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, visų pirma tai nuostatos, išdėstytos reglamento IV dalyje;

(8)

Reglamento (ES) 2016/429 160 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija turi priimti deleguotuosius aktus dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų į kitas valstybes nares vežamiems galvijų, avių, ožkų, kiaulių ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktams. Viena iš tokio vežimo sąlygų yra ta, kad tie genetinės medžiagos produktai turi būti gauti iš genetinės medžiagos produktų ūkio, tuo tikslu patvirtinto laikantis deleguotajame akte nustatytų sąlygų. Be to, Reglamento (ES) 2016/429 94 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta, kad Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl specialių taisyklių, taikomų siekiant nutraukti genetinės medžiagos produktų ūkių, anksčiau patvirtintų laikantis deleguotajame teisės akte nustatytų sąlygų, veiklą. Kartu to reglamento 101 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl į kompetentingos institucijos tvarkomus registruotų ir patvirtintų genetinės medžiagos produktų ūkių registrus – į juos bus įtraukti ir savo veiklą nutraukę genetinės medžiagos produktų ūkiai – įtrauktinos išsamios informacijos;

(9)

kadangi gyvūnų sveikatos reikalavimai ir leidžiančios nukrypti nuostatos, priimtinos pagal tas Reglamento (ES) 2016/429 nuostatas, yra susiję su laikomų sausumos gyvūnų genetinės medžiagos produktų vežimu Sąjungoje, nors ir taikomi kelioms skirtingoms gyvūnų rūšims, siekiant supaprastinti Sąjungos taisykles jie turėtų būti nustatyti viename deleguotajame akte, o ne keliuose atskiruose deleguotuosiuose aktuose;

(10)

Reglamento (ES) 2016/429 162 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai dėl būtiniausios informacijos, pateiktinos veterinarijos sertifikatuose, naudojamuose galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktus vežant iš vienos valstybės narės į kitą. Juose turi būti pateikta informacija apie genetinės medžiagos produktų ženklinimą, kai to reikalaujama to reglamento 121 straipsnio 1 dalimi arba pagal to reglamento 122 straipsnio 1 dalį priimtais deleguotaisiais aktais, ir informacija, kuri būtina siekiant įrodyti, kad genetinės medžiagos produktai atitinka reikalavimus, nustatytus to reglamento 157 ir 159 straipsniuose arba pagal 160 straipsnį priimtose taisyklėse. To reglamento 162 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turi būti priimti deleguotieji aktai dėl informacijos, pateiktinos veterinarijos sertifikatuose. Kartu, reglamento 163 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad gali būti priimti deleguotieji aktai dėl reikalavimo, pagal kurį privaloma pranešti apie tam tikrų laikomų sausumos gyvūnų genetinės medžiagos produktų, vežamų su pridedamu veterinarijos sertifikatu, kurio turinys nustatytas pagal to reglamento 162 straipsnio 3 ir 4 dalis, vežimą iš vienos valstybės narės į kitą;

(11)

Reglamento (ES) 2016/429 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktus galima vežti į kitą valstybę narę, jeigu tie genetinės medžiagos produktai buvo surinkti genetinės medžiagos produktų ūkiuose, kompetentingos institucijos patvirtintuose pagal to reglamento 97 straipsnio 1 dalį. Toks patvirtinimas gali būti suteiktas, tik jeigu tie genetinės medžiagos produktų ūkiai atitinka tam tikrus reikalavimus, susijusius su karantinu, izoliavimu ir kitomis biologinio saugumo priemonėmis, priežiūra, patalpomis ir įranga, taip pat atsakomybe, kompetencija ir specializuotu personalo bei veterinarijos gydytojų mokymu. Todėl, remiantis tais reikalavimais, būtina šiame reglamente nustatyti išsamias galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų, iš kurių surinkti tų gyvūnų genetinės medžiagos produktai gali būti vežami į kitą valstybę narę, genetinės medžiagos produktų ūkių patvirtinimo taisykles ir sąlygas;

(12)

Direktyvoje 92/65/EEB nustatyta, kad avinų ir ožių spermą, kuri turi būti vežama į kitą valstybę narę, gali būti leidžiama surinkti tų gyvūnų kilmės vietos ūkyje, o ne spermos surinkimo centre. Šiame reglamente turėtų būti numatyta panaši leidžianti nukrypti nuostata. Tačiau reikėtų nustatyti specialias tokios spermos siuntų vežimo sąlygas, įskaitant tokio vežimo tikslą ir paskirties valstybės narės sutikimą. Todėl, atsižvelgiant į galimą pavojų, kylantį vežant tokią spermą, šiame reglamente turėtų būti nustatytos taisyklės ir sąlygos, kuriomis leidžiama taikyti tokias nukrypti leidžiančias nuostatas;

(13)

arklinių šeimos gyvūnų spermos surinkimui dėl specialios arklinių šeimos gyvūnų veisimo sistemos, kurią taikant atsižvelgiama į tokių gyvūnų dalyvavimą specialiose arklinių šeimos gyvūnų varžybose, pasirodymuose ir kituose jojimo renginiuose, būdingos tam tikros savybės. Dabar Direktyvoje 92/65/EEB nustatytos eržilų laikymo spermos surinkimo centruose trijų rūšių sąlygos. Šiame reglamente turėtų būti paliktos dabartinės sistemos, nustatytos toje direktyvoje, pagrindinės taisyklės. Tačiau šiame reglamente reikėtų patobulinti ir sugriežtinti Direktyvos 92/65/EEB D priedo II skyriaus I dalies 1.6 punkto b papunktyje nurodytos tyrimo programos sąlygas, taikytinas donorams, kurie kartais gali būti išvežami iš spermos surinkimo centro, ir Direktyvos 92/65/EEB D priedo II skyriaus I dalies 1.6 punkto c papunktyje nurodytos tyrimo programos sąlygas, taikytinas atvežamiesiems eržilams;

(14)

šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatyta, kad genetinės medžiagos produktų saugojimo centrams, saugantiems daugiau nei vienos rūšies gyvūnų genetinės medžiagos produktus ir produktus, gautus iš daugiau nei vienos rūšies gyvūnų, būtų suteikiamas vienas unikalus patvirtinimo numeris ir taikomos taisyklės, kuriomis užtikrinamas atsekamumas, nes nėra su gyvūnų sveikata susijusių priežasčių, dėl kurių reikėtų atskirti kiekvienos rūšies gyvūnų genetinės medžiagos produktų ar kiekvienos rūšies genetinės medžiagos saugojimo centrus. Informacija apie saugomų genetinės medžiagos produktų tipus ir rūšis turėtų būti pateikta tokių ūkių patvirtinime ir kompetentingų institucijų tvarkomame viešai prieinamame patvirtintų genetinės medžiagos produktų ūkių registre. Šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos konkrečios nuostatos dėl šviežios, atšaldytos ir užšaldytos spermos saugojimo;

(15)

dėl nuolatinės genetinės medžiagos produktų paruošimo technologijų pažangos tuo tikslu buvo įsteigti specializuoti padaliniai. Tie padaliniai ne tik ruošia genetinės medžiagos produktus, įskaitant lytinį spermos frakcionavimą, bet ir pagamina galutinį produktą, paruoštą naudoti arba saugoti. Todėl tokie padaliniai turėtų būti laikomi genetinės medžiagos produktų ūkiais, kuriuose genetinės medžiagos produktai ruošiami ir saugomi. Tačiau kadangi lytinio spermos frakcionavimo reikmenys yra brangūs, spermos surinkimo centrai gali naudotis kitų veiklos vykdytojų paslaugomis, susijusiomis su spermos paruošimu, įskaitant lytinį spermos frakcionavimą. Tokiu atveju sperma vežama paruošti ir tada grąžinama į spermos surinkimo centrą, kuriame ji buvo surinkta. Todėl šiame reglamente tikslinga nustatyti genetinės medžiagos produktų paruošimo taisykles, įskaitant galimybę juos paruošti genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkiuose, taip pat išsamias spermos ir kitų genetinės medžiagos produktų vežimo į tokius genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkius ir iš jų taisykles. Kai sperma paruošiama genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkyje, ant šiaudelio arba kitos pakuotės pateiktame ženklinime turėtų būti nurodytas ir spermos surinkimo centro, ir genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkio patvirtinimo arba registracijos numeris, kad būtų užtikrintas spermos atsekamumas;

(16)

antibiotikai turėtų būti naudojami apdairiai, tačiau, kartu, visų pirma atsižvelgiant į galimą tarptautinę prekybą, antibiotikų naudojimas spermos skiedikliuose turėtų atitikti Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) 2017 m. redakcijos Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso (6) (toliau – kodeksas) 4.6.7 straipsnio nuostatas. Direktyva 88/407/EEB nustatyta pareiga galvijų spermoje naudoti antibiotikus, turinčius poveikį kampilobakterijoms, leptospiroms ir mikoplazmoms, Direktyva 90/429/EEB nustatyta pareiga kuilių spermoje naudoti antibiotikus, turinčius poveikį leptospiroms, o Direktyvoje 92/65/EEB numatyta, kad antibiotikai gali būti naudojami savanoriškai. Šiame reglamente turėtų būti išlaikytos antibiotikų naudojimo taisyklės, nustatytos direktyvose 88/407/EEB, 90/429/EEB ir 92/65/EEB, taip pat Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos rekomenduojamos taisyklės. Jeigu į spermą įdėta antibiotikų, informacija apie veikliąją (-iąsias) medžiagą (-as) ir jų koncentraciją turėtų būti pateikta pridedamame veterinarijos sertifikate;

(17)

Reglamento (ES) 2016/429 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena kompetentinga institucija turėtų sudaryti ir nuolat atnaujinti registruotų genetinės medžiagos produktų ūkių ir patvirtintų genetinės medžiagos produktų ūkių registrus, ir šie registrai turėtų būti prieinami Komisijai bei valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Be to, patvirtintų genetinės medžiagos produktų ūkių registras turėtų būti prieinamas visuomenei. Todėl tikslinga šiame reglamente nustatyti, kokia išsami informacija turėtų būti įtraukta į tuos registrus, ir tai, kad patvirtintų genetinės medžiagos produktų ūkių registras turi būti prieinamas visuomenei;

(18)

atsižvelgiant į tai, kad sperma, oocitai ir embrionai gali būti ilgai laikomi, šiame reglamente būtina nustatyti specialias genetinės medžiagos produktų, surinktų patvirtintuose genetinės medžiagos produktų ūkiuose, nutraukiančiuose savo veiklą, laikymo ir vežimo taisykles. Atitinkamos valstybės narės patvirtintų genetinės medžiagos produktų ūkių registre turėtų būti paliekama informacija apie tokius genetinės medžiagos produktų ūkius ir nurodomos veiklos nutraukimo datos. Be to, tame registre turėtų būti nurodyta patvirtinimo panaikinimo data. Taip pat reikėtų nustatyti laikotarpį, kurį tame registre turėtų būti saugoma informacija apie tokius genetinės medžiagos produktų ūkius;

(19)

be to, šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos taisyklės, kuriomis būtų užtikrinta, kad patvirtintų genetinės medžiagos produktų ūkių, nutraukiančių savo veiklą, veiklos vykdytojai iki savo genetinės medžiagos produktų ūkio patvirtinimo panaikinimo dienos spermą, oocitus arba embrionus, surinktus arba pagamintus ir saugomus tuose genetinės medžiagos produktų ūkiuose, pervežtų toliau saugoti į genetinės medžiagos produktų saugojimo centrą arba dauginimo tikslais – į ūkį, kuriame laikomi galvijai, kiaulės, avys, ožkos arba arklinių šeimos gyvūnai, arba saugiai pašalintų ar panaudotų kaip šalutinius gyvūninius produktus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009 13 straipsnį (7);

(20)

Reglamento (ES) 2016/429 121 straipsnyje nustatyti galvijų, avių, ožkų, kiaulių ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų atsekamumo reikalavimai, o išsamios tų genetinės medžiagos produktų ženklinimo taisyklės turėtų būti nustatytos šiame reglamente. Dabartinė šiaudelių ir kitų genetinės medžiagos produktų pakuočių ženklinimo sistema veikia tinkamai. Šiuo klausimu taip pat reikėtų atsižvelgti į Tarptautinio gyvūnų apskaitos komiteto (ICAR) (8) rekomendacijas;

(21)

avinų ir ožių spermos surinkimui ir paruošimui taip pat būdingos tam tikros savybės. Vieni spermos surinkimo centrai užšaldo spermą granulių pavidalu, o kiti šviežią arba atšaldytą spermą trumpam deda į indus, pavyzdžiui, kriogeninius mėgintuvėlius. Individualiam tokių granulių ir kriogeninių mėgintuvėlių ženklinimui reikia daug laiko ir pastangų. Kad avinų ir ožių spermą būtų galima vežti į kitas valstybes nares, kartu užtikrinant jos atsekamumą, turėtų būti galima užšaldytos spermos granules arba šviežios ar atšaldytos spermos kriogeninius mėgintuvėlius arba šiaudelius identifikuoti grupėmis. Todėl šiame reglamente reikia nustatyti kolektyvinių pakuočių, pvz., stiklinaičių, į kurias dedamos užšaldytos spermos granulės, arba kriogeninių mėgintuvėlių arba šiaudelių, į kuriuos dedama avinų ir ožių šviežia arba atšaldyta sperma, ženklinimo taisykles;

(22)

šiame reglamente nustatytus galvijų, avių, ožkų, kiaulių ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų atsekamumo reikalavimus reikia papildyti taisyklėmis dėl šiaudelių ir kitų pakuočių ženklinimo techninių reikalavimų ir specifikacijų; jos bus nustatytos Komisijos įgyvendinimo reglamentu, kuris bus priimtas pagal Reglamento (ES) 2016/429 123 straipsnį;

(23)

vis daugiau šunų ir kačių, taip pat atskirtuose ūkiuose laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus galvijus, kiaules, avis, ožkas ir arklinių šeimos gyvūnus, taip pat Camelidae ir Cervidae šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų vežama iš vienos valstybės narės į kitą. Todėl tikslinga nustatyti suderintas šiaudelių ir kitų pakuočių, kuriose yra tokių genetinės medžiagos produktų, ženklinimo taisykles. Šiame reglamente turėtų būti nustatytos papildomos laikomų sausumos gyvūnų rūšių, išskyrus galvijus, kiaules, avis, ožkas ir arklinių šeimos gyvūnus, genetinės medžiagos produktų atsekamumo taisyklės;

(24)

Reglamento (ES) 2016/429 159 straipsnyje nustatytos leidimo laikomų galvijų, avių, ožkų, kiaulių ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktus vežti į kitas valstybes nares suteikimo taisyklės. Kad tas taisykles būtų galima taikyti, šiame reglamente būtina nustatyti išsamias genetinės medžiagos produktų surinkimo, gamybos, paruošimo, saugojimo ir vežimo taisykles ir laikomų gyvūnų donorų, iš kurių renkami genetinės medžiagos produktai, sveikatos reikalavimus, taip pat reikalavimus, susijusius su tokių gyvūnų izoliavimu ir karantinu, atliktinų gyvūnų donorų bei genetinės medžiagos produktų laboratorinių ir kitų tyrimų reikalavimus ir gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus renkant, gaminant, ruošiant, saugant arba atliekant kitas procedūras ir vežant šiuos genetinės medžiagos produktus;

(25)

be to, direktyvose 88/407/EEB, 90/429/EEB ir 92/65/EEB buvo nustatytos tam tikromis sąlygomis taikomos nukrypti nuo pareigos atlikti galvijų, kuilių, avinų ir ožių donorų patikrinimą leidžiančios nuostatos, kai šie gyvūnai vežami iš vieno spermos surinkimo centro į kitą. Kadangi tokiomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis mažinama spermos surinkimo centrų veiklos vykdytojams tenkanti procedūrinė ir ekonominė našta ir jos yra pateisinamos gyvūnų sveikatos požiūriu, tikslinga šiame reglamente palikti tokias nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo tam tikrų gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų galvijų, avinų, ožių ir kuilių donorams, vežamiems iš vieno patvirtinto spermos surinkimo centro į kitą;

(26)

remiantis dabartinėmis mokslo žiniomis, vienos rūšies gyvūnų skirtingų genetinės medžiagos produktų rūšių vežimas viename konteineryje nekelia genetinės medžiagos produktų užteršimo pavojaus, jeigu jie vežami laikantis tam tikrų sąlygų. Šios sąlygos yra susijusios su tuo, kad turi būti vežama fiziškai atskirtuose vežimo konteinerio skyriuose arba turi būti taikoma dviejų maišelių sistema, apsauganti vienos rūšies prekę nuo kitos. Todėl tikslinga šiame reglamente nustatyti taisykles, pagal kurias būtų leidžiama, laikantis tam tikrų sąlygų, vienos rūšies gyvūnų įvairių rūšių genetinės medžiagos produktus vežti viename konteineryje;

(27)

užplombavus konteinerius, kuriais genetinės medžiagos produktai vežami iš patvirtintų genetinės medžiagos produktų ūkių į kitas valstybes nares arba šalies viduje iš patvirtintų genetinės medžiagos produktų ūkių į genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkius ir genetinės medžiagos produktų saugojimo centrus, užtikrinama, kad vežant genetinės medžiagos produktus laikomasi gyvūnų sveikatos sąlygų. Centro arba grupės veterinarijos gydytojas, atsakingas už genetinės medžiagos produktų ūkį, – jo vardas ir pavardė nurodyti to ūkio patvirtinime, – turėtų užtikrinti, kad vežimo konteineris būtų užplombuotas. Valstybinis veterinarijos gydytojas, patvirtinantis genetinės medžiagos produktų siuntą, turėtų turėti galimybę nuimti tą plombą, kad būtų galima patikrinti vežimo konteinerio turinį, o vėliau vežimo konteinerį užplombuoti. Į tai turėtų būti atsižvelgta šiame reglamente nustatytose taisyklėse;

(28)

Direktyvoje 89/556/EEB nustatytos Sąjungos vidaus prekybos galvijų embrionais ir jų importo iš trečiųjų šalių sąlygos. Tačiau šiame reglamente taip pat būtina nustatyti galvijų oocitų ir kiaušidžių vežimo Sąjungoje taisykles;

(29)

Sąjungos teisės akte, galiojusiame prieš priimant Reglamentą (ES) 2016/429 ir šį reglamentą, buvo nustatytos prekybos sperma taisyklės, taikomos tais atvejais, kai kiekvieną siuntos dozę sudaro iš vieno konkretaus donoro gauta sperma. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad naudojant kelių donorų spermos mišinį galima padidinti vaisingumą ir kad tokia sperma yra paprastai naudojama, šiame reglamente reikėtų nustatyti taisykles dėl galvijų, kuilių, avinų ir ožių spermos mišinio vežimo, taikant sąlygą, kad spermą galima maišyti tik tame spermos surinkimo centre, kuriame sperma buvo surinkta, ir kiekvienas šiaudelis arba kita pakuotė, kurioje laikomas spermos mišinys, pažymima ženklu, pagal kurį galima atsekti atskirus visų gyvūnų donorų identifikacinius numerius. Be to, veiklos vykdytojas turėtų būti įdiegęs spermos mišinio paruošimo tvarką ir į savo apskaitą įtraukti išsamią informaciją apie tokios spermos vežimą iš spermos surinkimo centro;

(30)

Direktyvos 92/65/EEB 13 straipsnyje nustatytos prekybos į A arba B priedų sąrašus įtrauktoms ligoms imlių gyvūnų rūšių sperma, kiaušialąstėmis ir embrionais, vežamais į įstaigas, institutus arba centrus, patvirtintus pagal tos direktyvos C priedą, arba iš jų, taisyklės. Tos direktyvos E priede nustatytas pavyzdinis veterinarijos sertifikatas, skirtas naudoti prekiaujant, – jis turi būti pridedamas prie tokios spermos, kiaušialąsčių ir embrionų siuntų. Reglamento (ES) 2016/429 95 ir 137 straipsniuose nustatyta sąvoka „atskirtas ūkis“, ir ši sąvoka yra lygiavertė Direktyvos 92/65/EEB 2 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytai sąvokai „patvirtinta įstaiga, institutas arba centras“. Kadangi dabar gyvūnų genetine medžiaga keičiamasi tarp patvirtintų įstaigų, institutų ir centrų, šiame reglamente būtina išlaikyti tokio vežimo Sąjungoje galimybę. Todėl šiame reglamente tikslinga nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikytinus į kitas valstybes nares vežamiems sausumos gyvūnų, laikomų atskirtuose ūkiuose, genetinės medžiagos produktams. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyta galimybė atskirtų ūkių veiklos vykdytojams į kitas valstybes nares vežti genetinės medžiagos produktų, surinktų iš tuose ūkiuose laikomų gyvūnų, siuntas, nereikalaujant papildomo genetinės medžiagos produktų ūkio patvirtinimo. Griežti gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi tvirtinant atskirtą ūkį, kontroliuojamas tų gyvūnų ūkių valdymas, konkretūs priežiūros reikalavimai ir tikslinis genetinės medžiagos produktų siuntų vežimas į kitą atskirtą ūkį turėtų būti pakankamos garantijos, kad bus užkirstas kelias gyvūnų ligoms plisti;

(31)

Reglamento (ES) 2016/429 162 straipsnyje nustatytos taisyklės, susijusios su būtiniausia informacija, kuri turi būti pateikta veterinarijos sertifikatuose, naudojamuose galvijų, avių, ožkų, kiaulių, arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktus vežant iš vienos valstybės narės į kitą. Todėl šiame reglamente turėtų būti nurodyta išsami informacija, kurią reikėtų pateikti tokiuose sertifikatuose;

(32)

Reglamento (ES) 2016/429 163 straipsnyje nustatyta, kad veiklos vykdytojai turėtų savo kilmės valstybės narės kompetentingą instituciją iš anksto informuoti apie tai, kad į kitą valstybę narę numatoma vežti laikomų galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktus, ir turėtų pateikti visą būtiną informaciją, kad ja remdamasi kompetentinga institucija galėtų paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai pranešti apie genetinės medžiagos produktų vežimą. Todėl šiame reglamente būtina nustatyti išsamias taisykles, susijusias su veiklos vykdytojų teikiamo išankstinio pranešimo reikalavimais, informacija, būtina pranešti apie tokį vežimą, ir tokių pranešimų teikimo procedūromis avarinės situacijos atveju;

(33)

Reglamento (ES) 2016/429 163 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teikiant pranešimą, kad genetinės medžiagos produktų siuntas ketinama vežti į kitas valstybes nares, turėtų būti naudojamasi TRACES. TRACES yra integruota kompiuterinė veterinarijos sistema, nustatyta Komisijos sprendimuose 2003/24/EB (9) ir 2004/292/EB (10). Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 (11) 131 straipsnyje nustatyta, kad turi būti sukurta oficialios kontrolės informacijos valdymo sistema (IMSOC), ir į ją turi būti įtrauktos TRACES funkcijos. Todėl šiame reglamente vietoj TRACES turėtų būti nurodyta IMSOC;

(34)

Reglamento (ES) 2016/429 165 straipsnyje nustatyta, kad paskirties vietos kompetentinga institucija, gavusi kilmės vietos kompetentingos institucijos sutikimą, gali leisti mokslo reikmėms vežti genetinės medžiagos produktus į paskirties valstybės narės teritoriją, kai tas vežimas neatitinka genetinės medžiagos produktų vežimo standartinių reikalavimų. Siekiant sudaryti sąlygas tokiam vežimui, šiame reglamente tikslinga nustatyti taisykles, pagal kurias kompetentingos valdžios institucijos genetinės medžiagos produktų vežimui mokslo reikmėms iš vienos valstybės narės į kitą galėtų taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas;

(35)

nacionaliniam genų bankui tenka svarbus vaidmuo saugant gyvūnų populiacijų, būdingų tai valstybei narei, genetinę medžiagą. Tokių nacionalinių genų bankų tikslas yra išsaugojimas ex situ ir tvarus gyvūnų genetinių išteklių naudojimas. Nacionaliniuose genų bankuose saugomų genetinės medžiagos produktų gyvūno sveikatos būklė dažnai yra nežinoma arba genetinės medžiagos produktai buvo surinkti, pagaminti, paruošti ir saugomi pagal kitokią gyvūnų sveikatos sistemą, nei dabar nustatytoji pagal Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktus. Kadangi tokie genetinės medžiagos produktai turi ypatingą vertę, nes jie dažnai yra nykstančių veislių, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1012 (12) 2 straipsnio 24 punkte, arba veislių, kurios nuo genetinės medžiagos surinkimo išnyko, genetinė medžiaga, o valstybės narės yra pareiškusios norą tarpusavyje keistis tokiais genetinės medžiagos produktais, šiame reglamente turėtų būti nustatytos specialios sąlygos, kuriomis kompetentingos institucijos galėtų leisti taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, susijusias su nacionaliniuose genų bankuose saugomų genetinės medžiagos produktų vežimu į kitas valstybes nares. Paprastai šiame reglamente turėtų būti nustatytos tų genetinės medžiagos produktų vežimo iš vienos valstybės narės nacionalinio genų banko į kitos valstybės narės genų banką sąlygos, o valstybių narių kompetentingoms institucijoms turėtų būti palikta nustatyti nacionalinio genetinės medžiagos produktų platinimo iš nacionalinių genų bankų paskirstymo taisykles. Ypatingas dėmesys taip pat turėtų būti skirtas gyvūnų sveikatos sąlygoms, taikytinoms tokiam vežimui, ir gali būti reikalaujama atlikti patikrinimus dėl konkrečių ligų;

(36)

šiame reglamente nurodomas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1882 (13) ir Komisijos deleguotieji reglamentai 2019/2035 (14), 2020/689 (15) ir 2020/688 (16), kurie taip pat buvo priimti pagal Reglamentą (ES) 2016/429. Nuorodos į minėtus reglamentus yra būtinos, nes juose yra nustatyti reikalavimai ir taisyklės, susijusios su priežiūra, likvidavimo programomis ir liga neužkrėstos teritorijos statusu, gyvūnų identifikavimu ir registravimu, atsekamumu ir vežimu Sąjungoje, taip pat įvežimu į Sąjungą, – tai taikytina ir gyvūnų donorų genetinės medžiagos produktams;

(37)

siekiant užtikrinti, kad spermos surinkimo ar saugojimo centrai arba embrionų surinkimo ar gamybos grupės, patvirtinti pagal 2021 m. balandžio 21 d. Reglamentu (ES) 2016/429 panaikinamas direktyvas 88/407/EEB, 89/556/EEB, 90/429/EEB ir 92/65/EEB ir vykdantys veiklą, susijusią su genetinės medžiagos produktų rinkimu, gamyba, paruošimu, saugojimu ir vežimu, sklandžiai pereitų prie naujos teisinės sistemos, jie turėtų būti laikomi patvirtintais pagal šį reglamentą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tie veiklos vykdytojai laikytųsi visų šiame reglamente nustatytų taisyklių, visų pirma tam jos turėtų vykdyti rizika grindžiamą oficialią tų veiklos vykdytojų kontrolę. Reikalavimų nesilaikymo atveju kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad tie veiklos vykdytojai imtųsi reikiamų priemonių tam reikalavimų nesilaikymui ištaisyti, ir prireikus sustabdytų arba panaikintų jų patvirtinimą;

(38)

siekiant užtikrinti sklandų perėjimą, susijusį su genetinės medžiagos produktais, surinktais ir pagamintais iki šio reglamento taikymo dienos, šiaudeliai ir kitos pakuotės, kuriuose laikoma, saugoma ir vežama tokia sperma, oocitai arba embrionai, neatsižvelgiant į tai, ar jie laikomi atskiromis dozėmis, ir kurie buvo paženklinti iki 2021 m. balandžio 21 d. laikantis teisės aktų, priimtų pagal direktyvas 88/407/EEB, 89/556/EEB, 90/429/EEB ir 92/65/EEB, turėtų būti laikomi paženklintais pagal šį reglamentą ir tinkamais vežti iš vienos valstybės narės į kitą;

(39)

šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2021 m. balandžio 21 d., atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2016/429 taikymo pradžios datą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I DALIS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu papildomos Reglamente (ES) 2016/429 nustatytos taisyklės, susijusios su registruotais ir patvirtintais genetinės medžiagos produktų ūkiais ir tam tikrų laikomų sausumos gyvūnų genetinės medžiagos produktų vežimui Sąjungoje taikomais atsekamumo ir gyvūnų sveikatos reikalavimais.

2.   II dalies 1 skyriuje nustatyti galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų ūkių, iš kurių tų gyvūnų genetinės medžiagos produktai vežami į kitą valstybę narę, patvirtinimo reikalavimai, susiję su:

a)

karantinu, izoliavimu ir kitomis biologinio saugumo priemonėmis;

b)

priežiūros reikalavimais;

c)

patalpomis ir įranga;

d)

už genetinės medžiagos produktų ūkių veiklą atsakingų darbuotojų ir veterinarijos gydytojų atsakomybės sritimis, kompetencija ir specializuotu mokymu;

e)

kompetentingos institucijos, tvirtinančios genetinės medžiagos produktų ūkius, atsakomybės sritimis;

f)

specialiosiomis tų genetinės medžiagos produktų ūkių veiklos nutraukimo taisyklėmis.

3.   II dalies 2 skyriuje nustatyti reikalavimai, susiję su:

a)

informacija, kurią kompetentinga institucija turi įtraukti į registruotų genetinės medžiagos produktų ūkių registrą;

b)

informacija, kurią kompetentinga institucija turi įtraukti patvirtintų galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų ūkių registrą; taip pat taisyklės dėl to registro prieinamumo visuomenei, kai tų gyvūnų genetinės medžiagos produktus reikia vežti iš vienos valstybės narės į kitą.

4.   II dalies 3 skyriuje nustatyta tai:

a)

taisyklės, kuriomis reglamentuojamos patvirtintų galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų ūkių veiklos vykdytojų duomenų saugojimo pareigos ir duomenų saugojimo reikalavimai, taikomi tokiuose ūkiuose surinktiems, pagamintiems arba paruoštiems produktams, kai tokie ūkiai nutraukia savo veiklą;

b)

atsekamumo reikalavimai, taikomi šių gyvūnų genetinės medžiagos produktams:

i)

galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų;

ii)

šunų (Canis lupus familiaris) ir kačių (Felis silvestris catus);

iii)

sausumos gyvūnų, išskyrus galvijus, kiaules, avis, ožkas ir arklinių šeimos gyvūnus, laikomų atskirtuose ūkiuose;

iv)

Camelidae ir Cervidae šeimų gyvūnų.

5.   III dalies 1 skyriuje nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, įskaitant nukrypti leidžiančias nuostatas, taikomas iš vienos valstybės narės į kitą vežamiems galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktams, taip pat nustatyta:

a)

genetinės medžiagos produktų surinkimo, gamybos, paruošimo ir saugojimo patvirtintuose genetinės medžiagos produktų ūkiuose taisyklės;

b)

gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi gyvūnams donorams, iš kurių surinkti genetinės medžiagos produktai, ir gyvūnų izoliavimo arba karantino reikalavimai;

c)

atliktini gyvūnų donorų ir genetinės medžiagos produktų laboratoriniai ir kiti tyrimai;

d)

gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi genetinės medžiagos produktų surinkimui, gamybai, paruošimui, saugojimui ir kitoms procedūroms, taip pat vežimui.

6.   III dalies 2 skyriuje galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų vežimo iš vienos valstybės narės į kitą atžvilgiu nustatyta:

a)

gyvūnų sveikatos sertifikavimo taisyklės;

b)

informacija, kuri turi būti pateikta veterinarijos sertifikate;

c)

reikalavimai, susiję su savideklaracija;

d)

pranešimų teikimo reikalavimai.

7.   III dalies 3 skyriuje nustatyti gyvūnų sveikatos, sertifikavimo ir pranešimų teikimo reikalavimai, taikomi iš vienos valstybės narės į kitą vežamiems šių gyvūnų genetinės medžiagos produktams:

a)

šunų ir kačių;

b)

atskirtuose ūkiuose laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus galvijus, kiaules, avis, ožkas ir arklinių šeimos gyvūnus;

c)

Camelidae ir Cervidae šeimų gyvūnų.

8.   III dalies 4 skyriuje nustatytos taisyklės, kuriomis reglamentuojama kompetentingų institucijų galimybė taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, kai iš vienos valstybės narės į kitą vežami mokslo reikmėms skirti genetinės medžiagos produktai ir genų bankuose saugomi genetinės medžiagos produktai.

9.   IV dalyje nustatytos tam tikros pereinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su direktyvomis 88/407/EEB, 89/556/EEB, 90/429/EEB ir 92/65/EEB ir taikomos:

a)

spermos surinkimo centrų, spermos saugojimo centrų, embrionų surinkimo grupių ir embrionų gamybos grupių patvirtinimui;

b)

šiaudelių ir kitų pakuočių, į kurias dedami ir kuriose laikomi bei vežami sperma, oocitai arba embrionai, ženklinimui.

10.   Šis reglamentas netaikomas laukinių gyvūnų genetinės medžiagos produktams.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Be Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 1 straipsnyje nustatytųjų, šiame reglamente pateikiamos šių terminų apibrėžtys:

1.

registruotas genetinės medžiagos produktų ūkis – genetinės medžiagos produktų ūkis, išskyrus patvirtintą genetinės medžiagos produktų ūkį, kompetentingos institucijos įregistruotas pagal Reglamento (ES) 2016/429 93 straipsnio pirmos pastraipos a punktą;

2.

patvirtintas genetinės medžiagos produktų ūkis – spermos surinkimo centras, embrionų surinkimo grupė, embrionų gamybos grupė, genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkis arba genetinės medžiagos produktų saugojimo centras, patvirtintas pagal Reglamento (ES) 2016/429 97 straipsnį;

3.

galvijas arba galvijų rūšies gyvūnas – kanopinis gyvūnas, priklausantis Bison, Bos (įskaitant Bos, Bibos, Novibos, Poephagus pogenčius) ir Bubalus (įskaitant Anoa pogentį) gentims, ir sukryžmintų šios rūšies gyvūnų palikuonis;

4.

kiaulė (kuilys) arba kiaulių porūšio gyvūnas – Sus scrofa rūšies kanopinis gyvūnas;

5.

avis (avinas) arba avių rūšies gyvūnas – kanopinis gyvūnas, priklausantis Ovis genčiai, ir sukryžmintų šios rūšies gyvūnų palikuonis;

6.

ožka (ožys) arba ožkų pošeimio gyvūnas – kanopinis gyvūnas, priklausantis Capra genčiai, ir sukryžmintų šio pošeimio gyvūnų palikuonis;

7.

arklinių šeimos gyvūnas – neporanagis gyvūnas, priklausantis Equus genčiai (įskaitant arklius, asilus ir zebrus), ir sukryžmintų šios rūšies gyvūnų palikuonis;

8.

veterinarijos sertifikatas – kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, pridedamas prie genetinės medžiagos produktų siuntos, vežamos į jos paskirties vietą, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/429 161 straipsnio 4 dalyje;

9.

savideklaracija – veiklos vykdytojo išduodamas dokumentas, pridedamas prie genetinės medžiagos produktų siuntos, vežamos į jos paskirties vietą, kaip nurodyta 32 ir 46 straipsniuose;

10.

genų bankas – gyvūnų genetinės medžiagos saugykla, skirta laikomų sausumos gyvūnų genetiniams ištekliams, saugomiems priimančiosios institucijos, kuri kompetentingos institucijos yra įgaliota arba pripažinta vykdyti tas užduotis, išsaugoti ex situ ir tvariai naudoti;

11.

spermos surinkimo centras – genetinės medžiagos produktų ūkis, kompetentingos institucijos patvirtintas surinkti, paruošti, saugoti ir vežti galvijų, kuilių, avinų, ožių arba arklinių šeimos gyvūnų spermą, skirtą vežti į kitą valstybę narę, kaip nurodyta 4 straipsnyje;

12.

embrionų surinkimo grupė – genetinės medžiagos produktų ūkis, kurį sudaro specialistų grupė arba struktūra, kompetentingos institucijos patvirtinta surinkti, paruošti, saugoti ir vežti in vivo būdu gautus galvijų, kiaulių, avių, ožkų arba arklinių šeimos gyvūnų embrionus, skirtus vežti į kitą valstybę narę, kaip nurodyta 4 straipsnyje;

13.

embrionų gamybos grupė – genetinės medžiagos produktų ūkis, kurį sudaro specialistų grupė arba struktūra, kompetentingos institucijos patvirtinta surinkti, paruošti, saugoti ir vežti oocitus ir gaminti in vitro būdu (tam tikrais atvejais naudojant spermą), paruošti, saugoti ir vežti galvijų, kiaulių, avių, ožkų arba arklinių šeimos gyvūnų embrionus, kai ir vieni, ir kiti yra skirti vežti į kitą valstybę narę, kaip nurodyta 4 straipsnyje;

14.

sperma – ejakuliacijos metu išsiskirianti gyvūno arba gyvūnų sėkla; ji gali būti nepakeista, paruošta arba atskiesta;

15.

oocitai – oogenezės stadijų haploidai, įskaitant antrinius oocitus ir kiaušialąstes;

16.

embrionas – pradinės vystymosi stadijos gyvūnas, kurį galima perkelti patelei recipientei;

17.

genetinės medžiagos produktų siunta – iš vieno patvirtinto genetinės medžiagos produktų ūkio vežamas spermos, oocitų, in vivo būdu gautų embrionų arba in vitro būdu pagamintų embrionų kiekis, kuriam taikomas vienas veterinarijos sertifikatas;

18.

genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkis – genetinės medžiagos produktų ūkis, kompetentingos institucijos patvirtintas paruošti, įskaitant tam tikrais atvejais lytinį spermos frakcionavimą, ir saugoti vienos arba kelių rūšių galvijų, kiaulių, avių, ožkų arba arklinių šeimos gyvūnų spermą, oocitus ar embrionus arba bet kokius genetinės medžiagos produktų rūšių derinius arba iš kelių rūšių gyvūnų paimtų genetinės medžiagos produktų derinius, skirtus vežti į kitą valstybę narę, kaip nurodyta 4 straipsnyje;

19.

genetinės medžiagos produktų saugojimo centras – genetinės medžiagos produktų ūkis, kompetentingos institucijos patvirtintas saugoti vienos arba kelių rūšių galvijų, kiaulių, avių, ožkų arba arklinių šeimos gyvūnų spermą, oocitus arba embrionus arba bet kokius genetinės medžiagos produktų rūšių derinius arba iš kelių rūšių gyvūnų paimtų genetinės medžiagos produktų derinius, skirtus vežti į kitą valstybę narę, kaip nurodyta 4 straipsnyje;

20.

centro veterinarijos gydytojas – veterinarijos gydytojas, atsakingas už spermos surinkimo centre, genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkyje arba genetinės medžiagos produktų saugojimo centre vykdomą veiklą, kaip nustatyta šiame reglamente;

21.

grupės veterinarijos gydytojas – veterinarijos gydytojas, atsakingas už embrionų surinkimo grupės arba embrionų gamybos grupės vykdomą veiklą, kaip nustatyta šiame reglamente;

22.

unikalus patvirtinimo numeris – kompetentingos institucijos suteiktas numeris;

23.

patvirtinimo panaikinimo data – diena, kurią kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 100 straipsnį sustabdė arba panaikino patvirtinto genetinės medžiagos produktų ūkio patvirtinimą;

24.

unikalus registracijos numeris – numeris, suteiktas registruotam genetinės medžiagos produktų ūkiui;

25.

karantino patalpos – kompetentingos institucijos patvirtintos patalpos, kuriose galvijai, kuiliai, avinai arba ožiai prieš priėmimą į spermos surinkimo centrą laikomi izoliuoti bent 28 dienas;

26.

(liga) neužkrėsta įmonė – įmonė, kuriai suteiktas statusas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

27.

oficialioji laboratorija – valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje ar teritorijoje esanti laboratorija, pagal Reglamento (ES) 2017/625 37 straipsnį kompetentingos institucijos paskirta atlikti tyrimus, nustatytus šio reglamento 24 ir 25 straipsniuose;

28.

IMSOC – oficialios kontrolės informacijos valdymo sistema, skirta mechanizmų ir priemonių, kuriuos naudojant valdomi ir tvarkomi su oficialia kontrole ir kita oficialia veikla susiję duomenys, informacija ir dokumentai, ir automatiškai jais keičiamasi, integruotam veikimui, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/625 131 straipsnyje; ši sistema dabar naudojama vietoj TRACES;

29.

nykstanti veislė – valstybės narės pripažinta nykstančia vietos veislė, kuri genetiškai pritaikyta prie vienos ar daugiau tradicinių gamybos sistemų ar aplinkų toje valstybėje narėje ir kurios nykstančios veislės statusą moksliškai nustatė įstaiga, turinti reikalingų gebėjimų ir žinių nykstančių veislių srityje, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/1012 2 straipsnio 24 dalyje;

30.

patvirtinta likvidavimo programa – valstybės narės arba jos zonoje įgyvendinama ligos likvidavimo programa, Komisijos patvirtinta pagal Reglamento (ES) 2016/429 31 straipsnio 3 dalį;

31.

gyvūnų donorų grupė – tokios pat sveikatos būklės gyvūnų, iš kurių genetinės medžiagos produktai imami ir ruošiami tuo pat metu bei vežami kartu, grupė.

II DALIS

GENETINĖS MEDŽIAGOS PRODUKTŲ ŪKIŲ PATVIRTINIMAS, REGISTRAI, DUOMENŲ SAUGOJIMAS IR ATSEKAMUMAS

1 SKYRIUS

Genetinės medžiagos produktų ūkių patvirtinimas

3 straipsnis

Galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų ūkių patvirtinimo reikalavimai

Toliau nurodytų galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų ūkių veiklos vykdytojai, siekdami tų gyvūnų genetinės medžiagos produktus vežti į kitas valstybes nares, kompetentingai institucijai pagal Reglamento (ES) 2016/429 94 straipsnio 1 dalies b punktą pateikia patvirtinimo paraišką:

a)

ūkis, kuriame galvijų, kuilių, avinų, ožių arba arklinių šeimos gyvūnų sperma surenkama, paruošiama ir saugoma, teikia spermos surinkimo centro patvirtinimo paraišką;

b)

grupės veterinarijos gydytojo prižiūrima specialistų grupė arba struktūra, kompetentinga surinkti, paruošti ir saugoti galvijų, kiaulių, avių, ožkų arba arklinių šeimos gyvūnų embrionus, teikia embrionų surinkimo grupės patvirtinimo paraišką;

c)

grupės veterinarijos gydytojo prižiūrima specialistų grupė arba struktūra, kompetentinga surinkti, paruošti bei saugoti galvijų, kiaulių, avių, ožkų arba arklinių šeimos gyvūnų oocitus ir gaminti, paruošti bei saugoti galvijų, kiaulių, avių, ožkų arba arklinių šeimos gyvūnų embrionus, teikia embrionų gamybos grupės patvirtinimo paraišką;

d)

ūkis, kuriame šviežia, atšaldyta arba užšaldyta galvijų, kiaulių, avių, ožkų arba arklinių šeimos gyvūnų sperma, oocitai arba embrionai yra paruošiami ir saugomi, teikia genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkio patvirtinimo paraišką;

e)

ūkis, kuriame šviežia, atšaldyta arba užšaldyta galvijų, kiaulių, avių, ožkų arba arklinių šeimos gyvūnų sperma, oocitai arba embrionai yra saugomi, teikia genetinės medžiagos produktų saugojimo centro patvirtinimo paraišką.

4 straipsnis

Kompetentingos institucijos atliekamas galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų ūkių patvirtinimas

1.   Kompetentinga institucija galvijų, kiaulių, avių, ožkų arba arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų ūkius pagal Reglamento (ES) 2016/429 97 straipsnį patvirtina tik įsitikinusi, kad ūkis atitinka šiuos reikalavimus:

a)

veiklos vykdytojas yra paskyręs:

i)

centro veterinarijos gydytoją, atsakingą už veiklą, nustatytą:

I priedo 1 dalies 1 punkte, jeigu teikiama 3 straipsnio a punkte nurodyto genetinės medžiagos produktų ūkio patvirtinimo spermos surinkimo centru paraiška;

I priedo 4 dalies 1 punkte, jeigu teikiama 3 straipsnio d punkte nurodyto genetinės medžiagos produktų ūkio patvirtinimo genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkiu paraiška;

I priedo 5 dalies 1 punkte, jeigu teikiama 3 straipsnio e punkte nurodyto genetinės medžiagos produktų ūkio patvirtinimo genetinės medžiagos produktų saugojimo centru paraiška, arba

ii)

grupės veterinarijos gydytoją, atsakingą už veiklą, nustatytą:

I priedo 2 dalies 1 punkte, jeigu teikiama 3 straipsnio b punkte nurodyto genetinės medžiagos produktų ūkio patvirtinimo embrionų surinkimo centru paraiška;

I priedo 3 dalies 1 punkte, jeigu teikiama 3 straipsnio c punkte nurodyto genetinės medžiagos produktų ūkio patvirtinimo embrionų gamybos grupe paraiška;

b)

atitinkamos veiklos patalpos, įranga ir veiklos procedūros atitinka reikalavimus, nustatytus:

i)

I priedo 1 dalies 2 punkte ir susijusius su galvijų, kuilių, avinų, ožių arba arklinių šeimos gyvūnų spermos surinkimu, paruošimu, saugojimu ir vežimu;

ii)

I priedo 2 dalies 2 punkte ir susijusius su galvijų, kiaulių, avių, ožkų arba arklinių šeimos gyvūnų embrionų surinkimu, paruošimu, saugojimu ir vežimu;

iii)

I priedo 3 dalies 2 punkte ir susijusius su galvijų, kiaulių, avių, ožkų arba arklinių šeimos gyvūnų oocitų surinkimu, taip pat su embrionų gamyba, paruošimu, saugojimu ir vežimu, įskaitant embrionų gamybai naudojamos spermos ir oocitų paruošimą ir saugojimą;

iv)

I priedo 4 dalies 2 punkte ir susijusius su galvijų, kiaulių, avių, ožkų arba arklinių šeimos gyvūnų šviežios, atšaldytos arba užšaldytos spermos, oocitų arba embrionų paruošimu, saugojimu ir vežimu;

v)

I priedo 5 dalies 2 punkte ir susijusius su galvijų, kiaulių, avių, ožkų arba arklinių šeimos gyvūnų šviežios, atšaldytos arba užšaldytos spermos, oocitų arba embrionų saugojimu ir vežimu.

2.   Patvirtindama galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų ūkį, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/429 97 ir 99 straipsniuose, kompetentinga institucija jam suteikia unikalų patvirtinimo numerį, į kurį įtraukiamas šalies, kurioje patvirtinimas suteiktas, ISO 3166–1 alfa-2 kodas.

5 straipsnis

Patvirtintų galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų ūkių veiklos nutraukimo specialiosios taisyklės

1.   Kai patvirtinto galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų ūkio veiklos vykdytojas nutraukia savo veiklą, tas veiklos vykdytojas užtikrina, kad iki patvirtinimo panaikinimo dienos visos spermos, oocitų arba embrionų, surinktų arba pagamintų ir saugomų tame genetinės medžiagos produktų ūkyje, siuntos būtų išvežtos:

a)

į genetinės medžiagos produktų saugojimo centrą toliau saugoti arba

b)

veisimo tikslais – į ūkį, kuriame laikomi galvijai, kiaulės, avys, ožkos arba arklinių šeimos gyvūnai, arba

c)

saugiai šalinti arba naudoti kaip gyvūniniai šalutiniai produktai pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 13 straipsnį.

2.   Jeigu spermos, oocitų arba embrionų siuntos iš patvirtinto genetinės medžiagos produktų ūkio neišvežamos iki patvirtinimo panaikinimo datos, kaip nurodyta 1 dalyje, tokios siuntos negali būti vežamos į kitą valstybę narę.

2 SKYRIUS

Kompetentingos institucijos tvarkytini registruotų ir patvirtintų genetinės medžiagos produktų ūkių registrai

6 straipsnis

Kompetentingos institucijos tvarkytinas registruotų genetinės medžiagos produktų ūkių registras

1.   Kompetentinga institucija sudaro ir nuolat atnaujina registruotų genetinės medžiagos produktų ūkių registrą.

2.   Kompetentinga institucija į 1 dalyje nurodytą registrą įtraukia bent šią informaciją apie kiekvieną registruotą genetinės medžiagos produktų ūkį:

a)

registruoto genetinės medžiagos produktų ūkio pavadinimą, kontaktinius duomenis ir, jeigu yra, interneto svetainės universalųjį ištekliaus adresą (URL);

b)

registruoto genetinės medžiagos produktų ūkio adresą;

c)

genetinės medžiagos produktų rūšį ir gyvūnų rūšis, dėl kurių ūkis buvo įregistruotas;

d)

kompetentingos institucijos suteiktą unikalų registracijos numerį ir registracijos datą;

e)

jeigu registruoto genetinės medžiagos produktų ūkio veikla nutraukta, tos veiklos nutraukimo datą.

7 straipsnis

Kompetentingos institucijos tvarkytinas patvirtintų galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų ūkių registras

1.   Kompetentinga institucija sudaro ir nuolat atnaujina patvirtintų galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų ūkių registrą.

2.   Kompetentinga institucija į 1 dalyje nurodytą registrą įtraukia bent šią informaciją apie kiekvieną patvirtintą genetinės medžiagos produktų ūkį:

a)

genetinės medžiagos produktų ūkio pavadinimą, kontaktinius duomenis ir, jeigu yra, interneto svetainės universalųjį ištekliaus adresą (URL);

b)

genetinės medžiagos produktų ūkio adresą;

c)

centro arba grupės veterinarijos gydytojo vardą ir pavardę;

d)

genetinės medžiagos produktų rūšį, genetinės medžiagos produktų ūkio tipą ir gyvūnų rūšis, dėl kurių buvo suteiktas patvirtinimas;

e)

kompetentingos institucijos suteiktą unikalų patvirtinimo numerį ir patvirtinimo datą.

3.   Kai, remiantis 4 straipsnyje nustatytais reikalavimais, genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkis arba genetinės medžiagos produktų saugojimo centras kompetentingos institucijos yra patvirtinamas saugoti ir, kalbant apie genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkį, ruošti daugiau nei vienos rūšies genetinės medžiagos produktus arba daugiau nei vienos rūšies gyvūnų genetinės medžiagos produktus, kompetentinga institucija į savo tvarkomą patvirtintų genetinės medžiagos produktų ūkių registrą įtraukia informaciją apie saugomų ir, kai taikytina, ruošiamų patvirtintame genetinės medžiagos produktų ūkyje genetinės medžiagos produktų rūšį ir gyvūnų, iš kurių tie produktai gauti, rūšį.

4.   Kompetentinga institucija, pagal Reglamento (ES) 2016/429 100 straipsnio 2 dalį sustabdžiusi arba panaikinusi patvirtinto genetinės medžiagos produktų ūkio patvirtinimą, nedelsdama:

a)

apie tą patvirtinimo sustabdymą arba panaikinimą nurodo savo tvarkomame patvirtintų genetinės medžiagos produktų ūkių registre;

b)

jeigu patvirtinimas sustabdomas, nurodo pradžios ir pabaigos datą, o jeigu panaikinamas – patvirtinimo panaikinimo datą.

5.   Kai patvirtintas genetinės medžiagos produktų ūkis nutraukė veiklą, kaip nurodyta 5 straipsnyje, kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama savo patvirtintų genetinės medžiagos produktų ūkių registre nurodo tos veiklos nutraukimo datą.

6.   Kompetentinga institucija leidžia 1 dalyje nurodytu registru viešai naudotis savo interneto svetainėje, kai genetinės medžiagos produktai turi būti vežami iš vienos valstybės narės į kitą, ir tos svetainės adresą praneša Komisijai.

Jeigu kompetentingos institucijos interneto svetainės adresas pasikeičia, ji nedelsdama Komisijai praneša naują šios svetainės adresą.

3 SKYRIUS

Duomenų saugojimas ir atsekamumas

1 skirsnis

Duomenų saugojimas

8 straipsnis

Patvirtintų galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų ūkių veiklos vykdytojų duomenų saugojimo pareigos

1.   Patvirtintų galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų ūkių veiklos vykdytojai saugo ir tvarko duomenis, susijusius bent su toliau nurodyta informacija:

a)

spermos surinkimo centro saugoma ir tvarkoma informacija:

i)

kiekvieno spermos surinkimo centre esančio gyvūno donoro rūšis, veislė, atsivedimo data ir identifikacinis numeris;

ii)

gyvūnų donorų bet kokio vežimo į spermos surinkimo centrą ir iš jo datos, taip pat, kai tuos gyvūnus vežant pridedamas koks nors dokumentas, nuoroda į tuos dokumentus;

iii)

gyvūnų donorų sveikatos būklė, klinikinių ir diagnostinių tyrimų rezultatai ir taikyti laboratoriniai metodai, gydymas bei skiepijimas;

iv)

spermos surinkimo data ir, kai taikytina, spermos paruošimo data ir vieta;

v)

spermos identifikacinis numeris ir informacija apie jos paskirties vietą;

b)

embrionų surinkimo grupės, embrionų gamybos grupės arba embrionų surinkimo ir gamybos grupės saugoma ir tvarkoma informacija:

i)

kiekvieno gyvūno donoro, iš kurio buvo paimti oocitai arba embrionai, rūšis, veislė, atsivedimo data ir identifikacinis numeris;

ii)

gyvūnų donorų, iš kurių buvo paimti oocitai arba embrionai, sveikatos būklė, klinikinių ir diagnostinių tyrimų rezultatai ir taikyti laboratoriniai metodai, gydymas bei skiepijimas;

iii)

oocitų arba embrionų surinkimo, tyrimo ir paruošimo data ir vieta;

iv)

oocitų arba embrionų identifikacinis numeris ir informacija apie jų paskirties vietą;

v)

kai atliekamos embrionų mikromanipuliacijos, informacija apie taikytus mikromanipuliacijos metodus, susijusius su įsiskverbimu į skaidriąją sritį (zona pellucida), arba, jeigu tai arklinių šeimos gyvūnų embrionai, į embriono kapsulę;

vi)

spermos, naudojamos dirbtiniam gyvūnų donorų sėklinimui arba oocitų dirbtiniam apvaisinimui embrionų gamybos in vitro būdu tikslais, kilmė;

c)

genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkio arba genetinės medžiagos produktų saugojimo centro saugoma ir tvarkoma informacija:

i)

genetinės medžiagos produktų, paruoštų ir saugomų arba saugomų patvirtintame genetinės medžiagos produktų ūkyje rūšis, nurodant gyvūno donoro rūšį;

ii)

genetinės medžiagos produktų vežimo iš patvirtinto genetinės medžiagos produktų ūkio ir į jį datos, nurodant dokumentus, pridėtus prie tų genetinės medžiagos produktų;

iii)

dokumentai, įskaitant veterinarijos sertifikatą ir savideklaraciją, kuria patvirtinama, kad gyvūnų donorų, kurių genetinės medžiagos produktai yra paruošti ir saugomi arba saugomi patvirtintame genetinės medžiagos produktų ūkyje, sveikatos būklė atitinka šio reglamento reikalavimus;

iv)

genetinės medžiagos produktų, paruoštų ir saugomų arba saugomų patvirtintame genetinės medžiagos produktų ūkyje, identifikaciniai numeriai.

2.   Kai 1 dalies c punkte nurodytas genetinės medžiagos produktų ūkis kompetentingos institucijos yra patvirtintas ruošti ir saugoti arba saugoti daugiau nei vienos rūšies genetinės medžiagos produktus arba daugiau nei vienos rūšies gyvūnų genetinės medžiagos produktus, veiklos vykdytojas kiekvienos rūšies genetinės medžiagos produktų, paruoštų ir saugomų arba saugomų, ir kiekvienos rūšies gyvūnų genetinės medžiagos produktų, paruoštų ir saugomų arba saugomų, duomenis saugo ir tvarko atskirai.

9 straipsnis

Savo veiklą nutraukusių patvirtintų galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų ūkių veiklos vykdytojų duomenų saugojimo pareigos

1.   Kai patvirtintas galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų ūkis nutraukia savo veiklą, kaip nurodyta 5 straipsnyje, to ūkio veiklos vykdytojas saugomų genetinės medžiagos produktų siuntas į genetinės medžiagos produktų saugojimo centrą gali vežti, tik jeigu prie tų siuntų pridedami originalūs dokumentai, kurių reikalaujama pagal 8 straipsnio 1 dalį, arba tų dokumentų kopijos.

2.   Genetinės medžiagos produktų saugojimo centro veiklos vykdytojas, iš savo veiklą nutraukusio ūkio priimantis genetinės medžiagos produktų siuntą, kaip nurodyta 1 dalyje, genetinės medžiagos produktų atvežimo duomenis ir informaciją įrašo remdamasis pridėtais duomenimis, kurių reikalaujama pagal 8 straipsnio 1 dalies c punktą.

2 skirsnis

Atsekamumas

10 straipsnis

Galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų atsekamumo reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai, renkantys, gaminantys, ruošiantys arba saugantys galvijų, kiaulių, avių, ožkų arba arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktus, kiekvieną šiaudelį arba kitą pakuotę, į kurią dedama arba kurioje saugoma ir vežama sperma, oocitai arba embrionai, atskirti arba neatskirti į atskiras dozes, paženklina taip, kad būtų galima lengvai nustatyti:

a)

tų genetinės medžiagos produktų surinkimo arba pagaminimo datą;

b)

gyvūno (-ų) donoro (-ų) rūšį ir tapatybę;

c)

genetinės medžiagos produktų ūkio, kuriame tie genetinės medžiagos produktai surinkti arba pagaminti, paruošti ir saugomi, unikalų patvirtinimo numerį;

d)

visą kitą svarbią informaciją.

2.   Kai sperma frakcionuojama genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkyje, spermos surinkimo centro veiklos vykdytojas 1 dalyje nurodytą informaciją papildo informacija, pagal kurią galima atpažinti genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkio, kuriame sperma buvo frakcionuota, unikalų patvirtinimo numerį.

3.   Kai viename šiaudelyje arba kitoje pakuotėje yra galvijų, kuilių, avinų arba ožių sperma, surinkta iš daugiau nei vieno gyvūno donoro, veiklos vykdytojas užtikrina, kad pagal 1 dalyje nurodytą informaciją būtų galima nustatyti visų gyvūnų donorų, kurių sperma buvo panaudota apsėklinimui naudojamos spermos dozei, tapatybę.

4.   Nukrypstant nuo 1 dalies, kai avinų arba ožių sperma yra

a)

užšaldyta granulėmis, veiklos vykdytojas gali paženklinti stiklinaitę, kurioje yra vieno donoro spermos granulės, užuot ženklinęs kiekvieną tos stiklinaitės granulę;

b)

šviežia arba atšaldyta sperma, veiklos vykdytojas gali paženklinti stiklinaitę, kurioje yra kriogeniniai mėgintuvėliai arba šiaudeliai su vieno donoro sperma, užuot ženklinęs kiekvieną tos stiklinaitės mėgintuvėlį arba šiaudelį.

5.   Nukrypstant nuo 1 dalies c punkto, veiklos vykdytojas užtikrina, kad kiekvienas šiaudelis arba kita pakuotė, į kurią dedama arba kurioje saugoma ir vežama sperma, oocitai arba embrionai, būtų paženklinta taip, kad būtų galima nustatyti tai:

a)

kai tai avinų ir ožių sperma, surinkta ūkyje, kuriame gyvūnai donorai laikomi taip, kaip nurodyta 13 straipsnyje, – to ūkio unikalus registracijos numerį, arba

b)

kai tai galvijų, kiaulių, avių, ožkų arba arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktai, surinkti arba pagaminti atskirtame ūkyje, nurodytame 14 straipsnyje, – to atskirto ūkio unikalus patvirtinimo numerį.

11 straipsnis

Šunų ir kačių, atskirtuose ūkiuose laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus galvijus, kiaules, avis, ožkas ir arklinių šeimos gyvūnus, taip pat Camelidae ir Cervidae šeimų gyvūnų genetinės medžiagos produktams taikomi atsekamumo reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai, kurie renka, gamina, ruošia arba saugo šunų arba kačių ir atskirtuose ūkiuose laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus galvijus, kiaules, avis, ožkas ir arklinių šeimos gyvūnus, taip pat Camelidae arba Cervidae šeimų gyvūnų genetinės medžiagos produktus, kiekvieną šiaudelį arba kitą pakuotę, į kurią dedama arba kurioje saugoma ir vežama sperma, oocitai arba embrionai, atskirti arba neatskirti į atskiras dozes, paženklina taip, kad būtų galima lengvai nustatyti:

a)

tų genetinės medžiagos produktų surinkimo arba pagaminimo datą;

b)

gyvūno (-ų) donoro (-ų) rūšį (prireikus – porūšį) ir tapatybę;

c)

vieną iš šių:

i)

ūkio, kuriame tie genetinės medžiagos produktai surinkti arba pagaminti, paruošti ir saugomi, adresą;

ii)

kai ūkiui, kuriame tie genetinės medžiagos produktai surinkti arba pagaminti, paruošti ir saugomi, suteiktas unikalus registracijos numeris, tą registracijos numerį, į kurį įtraukiamas šalies, kurioje įmonė registruota, ISO 3166–1 alfa-2 kodas;

iii)

kai ūkis, kuriame tie genetinės medžiagos produktai surinkti arba pagaminti, paruošti ir saugomi, yra atskirtas ūkis, unikalų registracijos numerį, į kurį įtraukiamas šalies, kurioje suteiktas patvirtinimas, ISO 3166–1 alfa-2 kodas;

d)

visą kitą informaciją.

2.   Kai sperma frakcionuojama ūkyje, kuris nėra jos surinkimo arba pagaminimo ūkis, ūkio, kuriame ta sperma surinkta arba pagaminta, veiklos vykdytojas 1 dalyje nurodytą informaciją papildo informacija, pagal kurią galima nustatyti ūkį, kuriame sperma buvo frakcionuota.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies, kai 1 dalyje nurodytų gyvūnų sperma yra užšaldyta granulėmis, veiklos vykdytojas gali paženklinti stiklinaitę, kurioje yra vieno donoro spermos granulės, užuot ženklinęs kiekvieną tos stiklinaitės granulę.

4.   Kai viename šiaudelyje arba kitoje vienoje pakuotėje yra sperma, surinkta iš daugiau nei vieno gyvūno donoro, veiklos vykdytojas užtikrina, kad 1 dalyje nurodytoje informacijoje būtų nurodyti visų gyvūnų donorų identifikaciniai numeriai.

III DALIS

GENETINĖS MEDŽIAGOS PRODUKTŲ VEŽIMAS IŠ VIENOS VALSTYBĖS NARĖS Į KITĄ

1 SKYRIUS

Vežamiems galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktams taikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai

1 skirsnis

Galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų surinkimo, gamybos, paruošimo ir saugojimo patvirtintuose genetinės medžiagos produktų ūkiuose taisyklės

12 straipsnis

Galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų vežimo iš patvirtintų genetinės medžiagos produktų ūkių į kitas valstybes nares taisyklės

Veiklos vykdytojai į kitą valstybę narę gali vežti tik galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų spermą, oocitus ir embrionus, surinktus, pagamintus, paruoštus ir saugomus patvirtintuose genetinės medžiagos produktų ūkiuose.

13 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma avinų ir ožių spermai, vežamai į kitas valstybes nares iš ūkių, kuriuose tie gyvūnai laikomi

Nukrypstant nuo 12 straipsnio, veiklos vykdytojai avinų ir ožių spermos, surinktos, paruoštos ir saugomos ūkiuose, kuriuose laikomi gyvūnai donorai, siuntas į kitas valstybes nares gali vežti, jeigu tie veiklos vykdytojai:

a)

iš anksto gauna paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimą, kad siunta būtų vežama;

b)

užtikrina, kad, prieš renkant spermą, veterinarijos gydytojas atliko gyvūnų donorų klinikinius tyrimus ir tais tyrimais nenustatyta, kad spermos surinkimo dieną gyvūnai būtų sirgę kuria nors D kategorijos liga arba kuria nors nauja liga, susijusia su avimis ir ožkomis, arba kad būta tokių į D kategorijos ligų arba naujų ligų klinikinių požymių;

c)

užtikrina, kad gyvūnai donorai yra iš ūkių, kurie atitinka gyvūnų sveikatos reikalavimus, nustatytus Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 15 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse;

d)

užtikrina, kad buvo atlikti toliau nurodyti gyvūnų donorų tyrimai, naudojant mėginius, paimtus izoliavimo laikotarpiu, o šis turi prasidėti bent 30 dienų iki spermos rinkimo dienos, ir buvo gauti neigiami rezultatai:

i)

serologinis tyrimas, nurodytas Reglamento (ES) 2020/688 I priedo 1 dalies 1 punkte, Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis nustatyti;

ii)

kai sperma yra avinų, serologinis tyrimas avių epididimitui (Brucella ovis) nustatyti;

iii)

kai sperma yra ožių, kurie laikomi su avinais, serologinis tyrimas avių epididimitui (Brucella ovis) nustatyti;

e)

užtikrina, kad gyvūnai donorai būtų identifikuoti pagal Reglamento (ES) 2019/2035 45 straipsnio 2 arba 4 dalį, arba 46 straipsnio 1, 2 arba 3 dalį;

f)

užtikrina, kad sperma buvo paženklinta pagal 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

g)

ūkyje saugo duomenis, turinčius apimti bent 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą informaciją;

h)

užtikrina, kad spermos siuntos būtų vežamos pagal 28 ir 29 straipsnius.

14 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma į kitas valstybes nares vežamiems galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų, laikomų atskirtuose ūkiuose, genetinės medžiagos produktams

Nukrypstant nuo 12 straipsnio, atskirtų ūkių veiklos vykdytojai tuose ūkiuose surinktos galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų spermos, oocitų ir embrionų siuntas gali vežti į kitas valstybes nares, jeigu tie veiklos vykdytojai:

a)

tuos genetinės medžiagos produktus veža tik į kitą atskirtą ūkį;

b)

užtikrina, kad gyvūnai donorai:

i)

nėra iš ūkio ir neturėjo sąlyčio su gyvūnais iš ūkio, esančio ribojimų taikymo zonoje, nustatytoje pasireiškus A kategorijos ligai arba naujai ligai, susijusiai su galvijais, kiaulėmis, avimis, ožkomis arba arklinių šeimos gyvūnais;

ii)

yra iš ūkio, iš kurio bent 30 dienų iki spermos, oocitų arba embrionų surinkimo dienos nebuvo pranešta nė apie vieną D kategorijos ligą, susijusią su galvijais, kiaulėmis, avimis, ožkomis arba arklinių šeimos gyvūnais;

iii)

tame pačiame atskirtame kilmės ūkyje buvo bent 30 dienų iki spermos, oocitų arba embrionų surinkimo dienos;

iv)

spermos, oocitų arba embrionų surinkimo dieną buvo patikrinti, ūkio veterinarijos gydytojui, atsakingam už atskirtame ūkyje vykdomą veiklą, atlikus klinikinius tyrimus, ir nebuvo nustatyta jokių simptomų, iš kurių būtų galima matyti, kad sergama kurią nors iš ii punkte nurodytų D kategorijos ligų arba naujų ligų, taip pat nenustatyta jokių klinikinių tokių ligų požymių;

v)

kiek įmanoma, nebuvo naudojami natūraliam veisimui bent 30 dienų iki spermos, oocitų arba embrionų, skirtų vežti į kitą valstybę narę, pirmo rinkimo dienos ir per rinkimo laikotarpį;

vi)

yra identifikuoti pagal Reglamente (ES) 2019/2035 nustatytus reikalavimus;

galvijams – 38 straipsnyje;

kuiliams – 52 straipsnio 1 dalyje arba 54 straipsnio 2 dalyje;

avinams ir ožiams – 45 straipsnio 2 arba 4 dalyje, arba 46 straipsnio 1, 2 arba 3 dalyje;

arklinių šeimos gyvūnams – 58 straipsnio 1 dalyje arba 59 straipsnio 1 dalyje arba 62 straipsnio 1 dalyje;

c)

užtikrina, kad genetinės medžiagos produktai buvo paženklinti pagal 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

d)

užtikrina, kad genetinės medžiagos produktų siuntos būtų vežamos pagal 28 ir 29 straipsnius.

2 skirsnis

Gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi gyvūnams donorams, iš kurių surinkti genetinės medžiagos produktai, taip pat gyvūnų izoliavimo ir karantino reikalavimai

I poskirsnis

Bendrieji gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi galvijams, kiaulėms, avims, ožkoms ir arklinių šeimos gyvūnams

15 straipsnis

Veiklos vykdytojų atsakomybė, susijusi su gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų galvijams, kiaulėms, avims, ožkoms ir arklinių šeimos gyvūnams donorams, iš kurių surinkti genetinės medžiagos produktai, laikymusi

Veiklos vykdytojai į kitą valstybę narę gali vežti tik šiuos reikalavimus atitinkančias galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų spermos, oocitų ir embrionų siuntas:

a)

genetinės medžiagos produktai buvo surinkti iš gyvūnų, surinkimo dieną neturėjusių užkrečiamųjų gyvūnų ligų simptomų arba klinikinių požymių;

b)

atitinkamai centro arba grupės veterinarijos gydytojas suteikė leidimą vežti.

16 straipsnis

Centro ir grupės veterinarijos gydytojų atsakomybė už tai, kad būtų laikomasi gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų galvijams, kiaulėms, avims, ožkoms ir arklinių šeimos gyvūnams donorams, iš kurių surinkti genetinės medžiagos produktai

Centro veterinarijos gydytojai, kai kalbama apie spermos gyvūnus donorus, arba grupės veterinarijos gydytojai, kai kalbama apie oocitų ir embrionų gyvūnus donorus, užtikrina, kad galvijai, kiaulės, avys, ožkos ir arklinių šeimos gyvūnai donorai atitiktų šiuos reikalavimus:

a)

buvo atsivesti ir nuo atsivedimo buvo Sąjungoje arba buvo atvežti į Sąjungą pagal įvežimo į Sąjungą reikalavimus;

b)

yra iš ūkių, esančių valstybėje narėje arba jos zonoje, arba iš trečiojoje valstybėje ar teritorijoje arba jos zonoje esančių ūkių, kurių oficialiąją kontrolę vykdo kompetentinga institucija, ir kiekvienas toks ūkis atitinka Deleguotajame reglamente (ES) 2020/688 nustatytus gyvūnų sveikatos reikalavimus;

i)

galvijams – 10 straipsnio 1 dalyje, 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse ir 12 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse;

ii)

kiaulėms – 19 straipsnio 1 dalyje ir 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse;

iii)

avims ir ožkoms – 15 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse;

iv)

arklinių šeimos gyvūnams – 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse;

c)

buvo identifikuoti pagal Reglamente (ES) 2019/2035 nustatytus reikalavimus:

i)

galvijams – 38 straipsnyje;

ii)

kiaulėms – 52 straipsnio 1 dalyje arba 54 straipsnio 2 dalyje;

iii)

avims ir ožkoms – 45 straipsnio 2 arba 4 dalyje, arba 46 straipsnio 1, 2 arba 3 dalyje;

iv)

arklinių šeimos gyvūnams – 58 straipsnio 1 dalyje arba 59 straipsnio 1 dalyje arba 62 straipsnio 1 dalyje;

d)

per bent 30 dienų iki pirmo genetinės medžiagos produktų surinkimo dienos ir per rinkimo laikotarpį:

i)

buvo laikomi ūkiuose, kurie nėra ribojimų taikymo zonoje, nustatytoje pasireiškus galvijų, kiaulių, avių, ožkų arba arklinių šeimos gyvūnų A kategorijos arba naujai ligai, susijusiai su tais gyvūnais;

ii)

buvo laikomi ūkiuose, iš kurių nepranešta apie D kategorijos ligas, susijusias su tais gyvūnais;

iii)

neturėjo sąlyčio su gyvūnais iš ūkių, esančių ribojimų taikymo zonoje, nurodytoje i punkte, arba iš ūkių, neatitinkančių ii punkte nurodytų sąlygų;

iv)

nebuvo naudoti natūraliam veisimui;

e)

spermos, oocitų arba embrionų surinkimo dieną jiems nepasireiškė jokių D kategorijos ligų, kaip nurodyta d punkto ii papunktyje, arba naujų ligų simptomų arba klinikinių požymių;

f)

atitinka papildomus gyvūnų sveikatos reikalavimus:

i)

taikomus galvijams ir nustatytus 20 straipsnyje, taip pat II priedo 1 dalyje ir 5 dalies I, II bei III skyriuose;

ii)

taikomus kiaulėms ir nustatytus 21 straipsnyje, taip pat II priedo 2 dalyje ir 5 dalies I bei IV skyriuose;

iii)

taikomus avims bei ožkoms ir nustatytus 22 straipsnyje, taip pat II priedo 3 dalyje ir 5 dalies I, II bei III skyriuose;

iv)

taikomus arklinių šeimos gyvūnams ir nustatytus 23 straipsnyje ir II priedo 4 dalyje.

17 straipsnis

Centro ir grupės veterinarijos gydytojų atsakomybė už tai, kad būtų laikomasi gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų galvijams, kiaulėms, avims, ožkoms ir arklinių šeimos gyvūnams donorams, iš kurių surinkti genetinės medžiagos produktai ir kurie yra iš ūkių, kuriuose dėl gyvūnų sveikatos priežasčių taikomi vežimo apribojimai

Centro veterinarijos gydytojai, kai kalbama apie spermos gyvūnus donorus, arba grupės veterinarijos gydytojai, kai kalbama apie oocitų ir embrionų gyvūnus donorus, užtikrina, kad sperma, oocitai ir embrionai, surinkti spermos surinkimo centre arba ūkyje, kuriame dėl gyvūnų sveikatos priežasčių, susijusių su 16 straipsnio b punkte, 20, 21, 22 arba 23 straipsniuose nurodytomis ligomis, taikomi vežimo apribojimai, atitiktų šiuos reikalavimus:

a)

jie turi būti saugomi atskirai;

b)

jie negali būti vežami iš vienos valstybės narės į kitą, kol kompetentingos institucijos nepanaikins spermos surinkimo centrui arba ūkiui, kuriame sperma buvo surinkta, taikomų vežimo apribojimų, ir

c)

turi būti atlikti reikiami oficialūs saugomos spermos, oocitų ir embrionų tyrimai ir nustatyta, kad spermoje, oocituose ir embrionuose nėra gyvūnų užkrato, sukeliančio ligas, dėl kurių buvo nustatyti vežimo apribojimai.

18 straipsnis

Papildoma veterinarijos gydytojų atsakomybė už tai, kad būtų laikomasi gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų galvijams, kuiliams, avinams, ožiams ir arklinių šeimos gyvūnams donorams, iš kurių surinkta sperma

Centro veterinarijos gydytojai užtikrina, kad galvijai, kiaulės, avys, ožkos ir arklinių šeimos gyvūnai donorai atitiktų šiuos reikalavimus:

a)

jų atvežimo į spermos surinkimo centrą dieną jiems nepasireiškė jokių D kategorijos ligų, nurodytų 16 straipsnio d punkto ii papunktyje, simptomų arba klinikinių požymių;

b)

galvijai, kuiliai, avinai ir ožiai iki jų atvežimo į spermos surinkimo centrą dienos buvo laikomi karantino patalpose, tą dieną atitikusiose šias sąlygas:

i)

per bent 30 dienų iki atvežimo iš jų nebuvo pranešta nė apie vieną D kategorijos ligą, susijusią su galvijais, kiaulėmis, avimis arba ožkomis;

ii)

jos nėra apribojimų taikymo zonoje, nustatytoje galvijams, kiaulėms, avims arba ožkoms pasireiškus A kategorijos ligai arba naujai ligai, susijusiai su tais gyvūnais;

c)

jie laikomi spermos surinkimo centre:

i)

iš kurio bent 30 dienų iki spermos surinkimo dienos ir bent 30 dienų po spermos surinkimo dienos arba, jeigu tai šviežia sperma, iki spermos siuntos išvežimo dienos nebuvo pranešta nė apie vieną D kategorijos ligą, susijusią su galvijais, kiaulėmis, avimis, ožkomis arba arklinių šeimos gyvūnais;

ii)

kuris nėra apribojimų taikymo zonoje, nustatytoje galvijams, kiaulėms, avims, ožkoms arba arklinių šeimos gyvūnams pasireiškus A kategorijos ligai arba naujai ligai, susijusiai su tais gyvūnais.

19 straipsnis

Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų galvijams, kuiliams, avinams, ožiams ir arklinių šeimos gyvūnams donorams, vežamiems iš vieno spermos surinkimo centro į kitą

1.   Nukrypstant nuo 18 straipsnio b punkto, veiklos vykdytojai galvijus, kuilius, avinus, ožius donorus, taip pat arklinių šeimos gyvūnus donorus, kuriems taikoma tam tikrų ligų tyrimo programa, nurodyta II priedo 4 dalies I skyriaus 1 punkto b papunkčio i dalyje, gali vežti tiesiogiai iš vieno spermos surinkimo centro į kitą spermos surinkimo centrą:

a)

prieš vežimą ir po jo netaikant karantino arba neatlikus tyrimų, kaip II priede nurodyta šių gyvūnų atžvilgiu:

i)

galvijų atžvilgiu – priedo 1 dalyje ir 5 dalies I, II bei III skyriuose;

ii)

kuilių atžvilgiu – priedo 2 dalyje ir 5 dalies I bei IV skyriuose;

iii)

avinų ir ožių atžvilgiu – priedo 3 dalyje ir 5 dalies I, II bei III skyriuose;

iv)

arklinių šeimos gyvūnų atžvilgiu – priedo 4 dalies I skyriaus 1 punkto a papunktyje; taip pat

b)

jeigu gyvūnai donorai:

i)

tą vežimo dieną neturėjo jokių su galvijais, kiaulėmis, avimis, ožkomis arba arklinių šeimos gyvūnais susijusių D kategorijos ligų simptomų arba požymių;

ii)

prieš vežimą visą laiką nuo atvežimo į spermos surinkimo centrą dienos buvo tame centre ir buvo atlikti šie jų tyrimai, susiję su galvijais, kuiliais, avinais, ožiais ir arklinių šeimos gyvūnais, kaip nurodyta 1 dalies a punkte, ir tų tyrimų rezultatai buvo neigiami:

per 12 mėnesių iki to vežimo dienos laikotarpį buvo atlikti visi privalomi įprasti tyrimai, nurodyti II priede, arba

jeigu privalomi įprasti tyrimai dar nebuvo atlikti spermos surinkimo centre, visi tyrimai, kurie reikalingi prieš atvežant gyvūnus į spermos surinkimo centrą ir kurie turi būti atliekami prieš pat karantino laikotarpį ir per karantino laikotarpį.

2.   Veiklos vykdytojai 1 dalies įvadiniame sakinyje nurodytus gyvūnus donorus gali vežti, tik jeigu juos vežti leidžia kilmės spermos surinkimo centro kompetentinga institucija ir gaunamas išankstinis paskirties spermos surinkimo centro veterinarijos gydytojo sutikimas.

3.   Veiklos vykdytojai užtikrina, kad 1 dalies įvadiniame sakinyje nurodyti gyvūnai donorai vežami neturėtų tiesioginio arba netiesioginio sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės gyvūnais ir kad naudojamos transporto priemonės prieš jas naudojant būtų išvalytos ir dezinfekuotos.

4.   Paskirties spermos surinkimo centro veiklos vykdytojai atlieka visus 1 dalies a punkte nurodytus privalomus įprastus 1 dalies įvadiniame sakinyje nurodytų gyvūnų donorų tyrimus; tie tyrimai turi būti atlikti ne vėliau nei per 12 mėnesių nuo paskutinių privalomų įprastų tų gyvūnų tyrimų atlikimo dienos.

II poskirsnis

Papildomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi tam tikrų rūšių kanopiniams gyvūnams

20 straipsnis

Papildomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi galvijams donorams, iš kurių surinkta sperma, oocitai ir embrionai

1.   Centro veterinarijos gydytojas, kai kalbama apie gyvūnus spermos donorus, arba grupės veterinarai, kai kalbama apie gyvūnus oocitų ir embrionų donorus, užtikrina, kad galvijai donorai atitiktų šiuos reikalavimus:

a)

gyvūnai atvežti iš ūkio (jeigu tai gyvūnai spermos donorai – prieš juos atvežant į karantino patalpas), neužkrėsto toliau išvardytomis ligomis, ir anksčiau niekada nebuvo laikyti jokiame blogesnės sveikatos būklės ūkyje:

i)

Mycobacterium tuberculosis complex (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcija;

ii)

Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcija;

iii)

enzootine galvijų leukoze;

iv)

infekciniu galvijų rinotracheitu arba infekciniu pustuliniu vulvovaginitu;

b)

gyvūnai atitinka papildomus sveikatos reikalavimus, nustatytus II priedo 1 dalyje ir 5 dalies I, II bei III skyriuose.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto iii papunkčio, centro veterinarijos gydytojas gali priimti gyvūną spermos donorą, atvežtą iš ūkio, kuriame buvo sergama enzootine galvijų leukoze, jeigu tas gyvūnas:

a)

yra jaunesnis nei dvejų metų ir buvo atsivestas patelės, kurios serologinis enzootinės galvijų leukozės tyrimas buvo atliktas tą gyvūną nuo jos atskyrus, ir buvo gautas neigiamas rezultatas arba

b)

jau yra dvejų metų ir buvo atliktas jo serologinis enzootinės galvijų leukozės tyrimas ir gautas neigiamas atsakymas.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto iii papunkčio, grupės veterinarijos gydytojas gali priimti gyvūną, oocitų ir embrionų donorą, kuris yra jaunesnis nei dvejų metų ir atvežtas iš ūkio, kuriame buvo sergama enzootine galvijų leukoze, jeigu valstybinis veterinarijos gydytojas, atsakingas už kilmės ūkį, patvirtino, kad bent trejus ankstesnius metus nebuvo klinikinio enzootinės galvijų leukozės atvejo.

4.   Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto iv papunkčio,

a)

centro veterinarijos gydytojas, kai kalbama apie gyvūnus spermos donorus, gali priimti gyvūną donorą, atvežtą iš ūkio, kuriame buvo sergama infekciniu galvijų rinotracheitu arba infekciniu pustuliniu vulvovaginitu, jeigu gyvūnui buvo atliktas tyrimas pagal II priedo 1 dalies I skyriaus 1 punkto b papunkčio iv dalį, arba

b)

grupės veterinarijos gydytojas, kai kalbama apie gyvūnus oocitų ir embrionų donorus, gali priimti gyvūną donorą, atvežtą iš ūkio, kuriame buvo sergama infekciniu galvijų rinotracheitu arba infekciniu pustuliniu vulvovaginitu, jeigu valstybinis veterinarijos gydytojas, atsakingas už kilmės ūkį, patvirtino, kad per ankstesnį bent 12 mėnesių laikotarpį nebuvo klinikinio infekcinio galvijų rinotracheito arba infekcinio pustulinio vulvovaginito atvejo.

21 straipsnis

Papildomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi kiaulėms donorėms, iš kurių surinkta sperma, oocitai ir embrionai

1.   Centro veterinarijos gydytojas, kai kalbama apie gyvūnus spermos donorus, arba grupės veterinarijos gydytojas, kai kalbama apie gyvūnus oocitų ir embrionų donorus, užtikrina, kad kiaulės donorės atitiktų šiuos reikalavimus:

a)

gyvūnai atvežti iš ūkio (jeigu tai gyvūnai spermos donorai – prieš juos atvežant į karantino patalpas), kuriame per ankstesnį bent 12 mėnesių laikotarpį nenustatyta klinikinių, serologinių, virologinių arba patologinių Aujeskio ligos virusinės infekcijos požymių;

b)

gyvūnai atitinka papildomus gyvūnų sveikatos reikalavimus, nustatytus II priedo 2 dalyje ir 5 dalies I bei IV skyriuose.

2.   Centro veterinarijos gydytojas užtikrina, kad kuiliai spermos donorai atitiktų šiuos reikalavimus:

a)

į karantino patalpas gyvūnai buvo atvežti iš ūkio, neužkrėsto Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcija, laikantis II priedo 5 dalies IV skyriuje nustatytų reikalavimų;

b)

gyvūnai buvo laikomi karantino patalpose, kurios gyvūnų atvežimo dieną Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcija nebuvo užkrėstos bent 3 ankstesnius mėnesius;

c)

gyvūnai laikomi spermos surinkimo centre, iš kurio bent 30 dienų iki gyvūnų atvežimo ir bent 30 dienų iki spermos surinkimo dienos nebuvo pranešta apie klinikinius, serologinius, virologinius arba patologinius Aujeskio ligos virusinės infekcijos požymius;

d)

gyvūnai nebuvo paskiepyti nuo kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromo virusinės infekcijos ir nuo atsivedimo arba bent 3 mėnesius iki atvežimo į karantino patalpas dienos buvo laikomi ūkyje, kuriame jokie gyvūnai nebuvo paskiepyti nuo kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromo virusinės infekcijos ir per tą laikotarpį nebuvo nustatyta kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromo virusinės infekcijos.

22 straipsnis

Papildomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi avims ir ožkoms donorėms, iš kurių surinkta sperma, oocitai ir embrionai

Centro veterinarijos gydytojas, kai kalbama apie gyvūnus spermos donorus, arba grupės veterinarijos gydytojas, kai kalbama apie gyvūnus oocitų ir embrionų donorus, užtikrina, kad avys ir ožkos donorės atitiktų šiuos reikalavimus:

a)

gyvūnai (jeigu tai gyvūnai spermos donorai – prieš juos atvežant į karantino patalpas) nebuvo atvežti iš ūkio, kuriame buvo taikyti vežimo apribojimai dėl to, kad ūkis užkrėstas Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis, ir neturėjo sąlyčio su tokio ūkio gyvūnais. Ūkiui vežimo apribojimai nebetaikomi praėjus bent 42 dienoms nuo paskutinio užsikrėtusio ta liga arba tai ligai imlaus gyvūno paskerdimo arba nužudymo ir pašalinimo;

b)

gyvūnai atvežti iš ūkio (jeigu tai gyvūnai spermos donorai – prieš juos atvežant į karantino patalpas), neužkrėsto Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis, ir anksčiau niekada nebuvo laikyti jokiame blogesnės sveikatos būklės ūkyje;

c)

gyvūnai atitinka papildomus gyvūnų sveikatos reikalavimus, nustatytus II priedo 3 dalyje ir 5 dalies I, II bei III skyriuose.

23 straipsnis

Papildomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi arklinių šeimos gyvūnams donorams, iš kurių surinkta sperma, oocitai ir embrionai

1.   Centro veterinarijos gydytojas užtikrina, kad arklinių šeimos gyvūnai, atvežti į spermos surinkimo centrą, o grupės veterinarijos gydytojas užtikrina, kad arklinių šeimos gyvūnai, naudojami oocitų ir embrionų surinkimui arba embrionų gamybai, prieš surenkant genetinės medžiagos produktus atitiktų šiuos reikalavimus:

a)

jie yra iš ūkio:

i)

kuriame bent 30 dienų iki spermos, oocitų arba embrionų surinkimo dienos nebuvo pranešta apie tripanozomozę (Trypanosoma evansi) arba per ankstesnius dvejus metus pranešta apie tripanozomozę (Trypanosoma evansi), bet po paskutinio tos ligos atvejo ūkiui buvo toliau taikomi vežimo apribojimai, kol:

užkrėsti gyvūnai buvo išvežti iš ūkio, o

ūkyje likę gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų praėjus bent 6 mėnesiams nuo užkrėstų gyvūnų išvežimo iš ūkio dienos, tyrimą tripanozomozei (Trypanosoma evansi) nustatyti, taikant vieną iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688, I priedo 3 dalyje nurodytų diagnostikos metodų, ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

ii)

kuriame bent 6 mėnesius iki spermos, oocitų arba embrionų surinkimo dienos nebuvo pranešta apie kergimo ligą arba per ankstesnius dvejus metus pranešta apie kergimo ligą, bet po paskutinio tos ligos atvejo ūkiui buvo toliau taikomi vežimo apribojimai, kol:

užsikrėtę gyvūnai buvo nužudyti ir sunaikinti arba paskersti, arba užsikrėtę nekastruoti arklinių šeimos gyvūnų patinai buvo iškastruoti, o

ūkyje likę gyvūnai, išskyrus pirmoje įtraukoje nurodytus kastruotus arklinių šeimos gyvūnų patinus, laikomus atskirai nuo patelių, buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų praėjus bent 6 mėnesiams nuo pirmoje įtraukoje aprašytų priemonių taikymo pabaigos, tyrimą kergimo ligai nustatyti, taikant vieną iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 8 dalyje nurodytų diagnostikos metodų, ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

iii)

kuriame bent 90 dienų iki spermos, oocitų arba embrionų surinkimo dienos nebuvo pranešta apie infekcinę arklių anemiją arba per ankstesnius dvylika mėnesių pranešta apie infekcinę arklių anemiją, bet po paskutinio tos ligos atvejo ūkiui buvo toliau taikomi vežimo apribojimai, kol:

užsikrėtę gyvūnai buvo nužudyti ir sunaikinti arba paskersti, o

ūkyje likę arklinių šeimos gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų du kartus su bent 3 mėnesių pertrauka nuo pirmoje įtraukoje aprašytų priemonių taikymo pabaigos, tyrimą infekcinei arklių anemijai nustatyti, taikant vieną iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 9 dalyje nurodytų diagnostikos metodų, tyrimo rezultatai buvo neigiami, o ūkis buvo išvalytas ir dezinfekuotas;

b)

kalbant apie spermos donorus, gyvūnai bent 30 dienų iki spermos surinkimo dienos buvo laikomi ūkiuose, kuriuose jokie arklinių šeimos gyvūnai per tą laikotarpį neturėjo jokių klinikinių arklių virusinio arterito arba kontaginio arklių metrito požymių;

c)

gyvūnai atitinka papildomus gyvūnų sveikatos reikalavimus, nustatytus II priedo 4 dalyje.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, 1 dalies a punkto i–iii papunkčiuose nurodyti vežimo apribojimai turi būti taikomi bent 30 dienų laikotarpį, prasidedantį dieną, kurią visi ūkyje esantys tų rūšių gyvūnai, kaip atitinkamų ligų atžvilgiu nurodyta 1 dalies a punkto i–iii papunkčiuose, buvo arba nužudyti ir sunaikinti arba paskersti, kai tai leidžiama pagal 1 dalies b punktą, o ūkis buvo išvalytas ir dezinfekuotas.

3 skirsnis

Laboratoriniai ir kiti laikomų galvijų, kiaulių, avių, ožkų bei arklinių šeimos gyvūnų donorų ir jų genetinės medžiagos produktų tyrimai

24 straipsnis

Laboratoriniai ir kiti galvijų, kiaulių, avių, ožkų bei arklinių šeimos gyvūnų donorų ir jų genetinės medžiagos produktų tyrimai

Veiklos vykdytojai užtikrina, kad:

a)

būtų atlikti šie gyvūnų donorų, kurių genetinės medžiagos produktai vežami į kitas valstybes nares, tyrimai:

i)

galvijų tyrimai, nustatyti II priedo 1 dalyje ir, kai taikytina, 5 dalies I, II bei III skyriuose;

ii)

kiaulių tyrimai, nustatyti II priedo 2 dalyje ir, kai taikytina, 5 dalies I bei IV skyriuose;

iii)

avių ir ožkų tyrimai, nustatyti II priedo 3 dalyje ir, kai taikytina, 5 dalies I, II bei III skyriuose;

iv)

arklinių šeimos gyvūnų tyrimai, nustatyti II priedo 4 dalyje;

b)

visi a punkte nurodyti tyrimai turi būti atliekami oficialiosiose laboratorijose.

25 straipsnis

Leidimas atlikti laboratorinius ir kitus karantino patalpose laikomų galvijų, kiaulių, avių ir ožkų donorių tyrimus

1.   Kompetentinga institucija gali leisti šiuos II priede nurodytus tyrimus atlikti naudojant karantino patalpose paimtus mėginius:

a)

galvijų tyrimus, nurodytus to priedo 1 dalies I skyriaus 1 punkto b papunktyje;

b)

kiaulių tyrimus, nurodytus to priedo 2 dalies I skyriaus 1 punkto b papunktyje;

c)

avių ir ožkų tyrimus, nurodytus to priedo 3 dalies I skyriaus 1 punkto c papunktyje.

2.   Kompetentingai institucijai suteikus 1 dalyje nurodytus leidimus, turi būti įvykdytos šios sąlygos:

a)

karantino laikotarpis karantino patalpose negali būti prasidėjęs anksčiau nei mėginio paėmimo 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų tyrimų tikslais data;

b)

kai bet kurio iš 1 dalyje nurodytų tyrimų rezultatai yra teigiami, atitinkamas gyvūnas turi būti nedelsiant išvežtas iš karantino patalpų;

c)

kai karantino patalpose laikoma gyvūnų grupė, bet kurio gyvūno 1 dalyje nurodytų tyrimų rezultatams esant teigiamiems, likusių gyvūnų karantinas karantino patalpose negali būti pradėtas, kol gyvūnas, kurio tyrimų rezultatas buvo teigiamas, neišvežamas iš karantino patalpų.

4 skirsnis

Gyvūnų sveikatos reikalavimai, susiję su galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų surinkimu, gamyba, paruošimu, saugojimu ir kitomis procedūromis

26 straipsnis

Veiklos vykdytojų pareigos, susijusios su gyvūnų sveikatos reikalavimais, taikomais surenkant, gaminant, ruošiant bei saugant galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktus ir atliekant kitas su jas susijusias procedūras

Veiklos vykdytojai užtikrina, kad galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų sperma, oocitai ir embrionai į kitas valstybes nares būtų vežami, tik jeigu tos siuntos atitinka gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus surenkant, gaminant, ruošiant ir saugant genetinės medžiagos produktus, kaip nustatyta III priede.

5 skirsnis

Gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi vežamiems galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktams

27 straipsnis

Centro veterinarijos gydytojų ir grupės veterinarijos gydytojų atsakomybė už tai, kad būtų laikomasi gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų vežamiems galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktams

1.   Kai galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktai vežami į kitą valstybę narę arba į toje pat valstybėje narėje esantį genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkį arba genetinės medžiagos produktų saugojimo ūkį, centro veterinarijos gydytojas arba grupės veterinarijos gydytojas užtikrina, kad:

a)

vežimo konteineriai būtų užplombuoti ir sunumeruoti prieš juos išvežant iš patvirtinto genetinės medžiagos produktų ūkio;

b)

ženklas ant šiaudelių arba kitų pakuočių pagal 10 straipsnį atitiktų numerį, nurodytą veterinarijos sertifikate arba savideklaracijoje ir ant konteinerio, kuriame jie vežami.

2.   1 dalies a punkte paminėtą plombą, uždėtą centro veterinarijos gydytojo arba grupės veterinarijos gydytojo atsakomybe, gali pakeisti valstybinis veterinarijos gydytojas.

28 straipsnis

Veiklos vykdytojų atsakomybė už tai, kad būtų laikomasi gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų vežamiems galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktams

1.   Veiklos vykdytojai į kitą valstybę narę gali vežti tik galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų spermą, oocitus ir embrionus, atitinkančius šias sąlygas:

a)

į vežimo konteinerį dedami tik iš vienos rūšies gyvūnų paimti vienos rūšies genetinės medžiagos produktai;

b)

a punkte nurodytas vežimo konteineris:

i)

prieš jį naudojant buvo išvalytas ir dezinfekuotas ar sterilizuotas arba yra naujas vienkartinis konteineris;

ii)

yra pripildytas kriogeninės medžiagos, kuri anksčiau nebuvo naudota kitiems produktams.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, veiklos vykdytojai į vieną vežimo konteinerį gali dėti tos pačios rūšies gyvūnų spermą, oocitus ir embrionus, jeigu:

a)

genetinės medžiagos produktų šiaudeliai ir kita pakuotė yra tvirta ir hermetiška;

b)

įvairių rūšių genetinės medžiagos produktai vienas nuo kito atskiriami juos dedant į fiziškai atskirtus skyrius arba į dvigubus apsauginius maišelius.

3.   Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, veiklos vykdytojai į vieną vežimo konteinerį gali dėti avių ir ožkų spermą, oocitus ir embrionus.

29 straipsnis

Papildoma veiklos vykdytojų atsakomybė už galvijų, kuilių, avinų ir ožių spermos vežimą

Kai į kitą valstybę narę veždami galvijų, kuilių, avinų arba ožių spermos, surinktos iš daugiau nei vieno gyvūno donoro ir patalpintos į vieną šiaudelį arba kitą pakuotę, siuntas veiklos vykdytojai:

a)

užtikrina, kad sperma būtų surinkta ir išsiųsta iš vieno spermos surinkimo centro, arba, jeigu taikomos 13 ir 14 straipsniuose nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, iš vieno ūkio, kuriame ji buvo surinkta;

b)

turi būti nustatę procedūras, susijusias su tos spermos paruošimu, siekiant užtikrinti jos atsekamumą pagal 10 ir 19 straipsnius.

2 SKYRIUS

Gyvūnų sveikatos sertifikavimas, savideklaracija ir pranešimas apie galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų vežimą

30 straipsnis

Gyvūnų sveikatos sertifikavimo taisyklės

1.   Prieš išduodamas veterinarijos sertifikatą, reikalingą galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų siuntas vežant iš vienos valstybės narės į kitą, oficialusis veterinarijos gydytojas:

a)

atlieka vizualinę vežimo konteinerio apžiūrą ir patikrina, ar įvykdyti 28 straipsnyje nurodyti reikalavimai, taip pat patikrina:

i)

centro arba grupės veterinarijos gydytojo ant vežimo konteinerio uždėtą plombą ir nurodytą numerį, kaip nurodyta 27 straipsnio 1 dalies a punkte, arba

ii)

jeigu būtina, konteineryje esančius genetinės medžiagos produktus ir užplombuoja konteinerį po tokio patikrinimo ir nurodo numerį;

b)

atlieka centro arba grupės veterinarijos gydytojo pateiktų duomenų patikrinimą pagal dokumentus ir įsitikina, kad:

i)

patvirtintina informacija yra pagrįsta pagal 8 straipsnį saugomais duomenų įrašais;

ii)

ženklas ant šiaudelių arba kitų pakuočių pagal 10 straipsnį atitinka numerį, nurodytą veterinarijos sertifikate ir ant konteinerio, kuriame vežami;

iii)

įvykdyti III dalies 1 skyriuje nurodyti reikalavimai.

2.   Valstybinis veterinarijos gydytojas per 72 valandas iki genetinės medžiagos produktų išvežimo atlieka patikrinimus ir apžiūras, kaip nustatyta 1 dalyje, ir išduoda veterinarijos sertifikatą.

3.   Veterinarijos sertifikatas galioja 10 dienų nuo išdavimo dienos.

31 straipsnis

Galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų, vežamų iš vienos valstybės narės į kitą, veterinarijos sertifikate pateiktina informacija

Veterinarijos sertifikate, naudojamame galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktus vežant iš vienos valstybės narės į kitą, turi būti pateikta bent IV priedo 1 punkte nurodyta informacija.

32 straipsnis

Reikalavimai, susiję su savideklaracija, naudojama galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų siuntas vežant į genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkius ir iš jų

1.   Kai patvirtinto galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų ūkio veiklos vykdytojas susitaria, kad genetinės medžiagos produktus paruoštų genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkis, toks veiklos vykdytojas užtikrina, kad prie genetinės medžiagos produktų siuntos, vežamos į genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkį ir iš jo, būtų pridėta savideklaracija.

2.   Patvirtinto genetinės medžiagos produktų ūkio veiklos vykdytojas užtikrina, kad 1 dalyje nurodytoje savideklaracijoje būtų pateikta bent ši informacija:

a)

patvirtinto genetinės medžiagos produktų ūkio, surenkančio arba gaminančio genetinės medžiagos produktus, pavadinimas ir adresas;

b)

genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkio, į kurį genetinės medžiagos produktai vežami paruošti, pavadinimas ir adresas;

c)

genetinės medžiagos produktų siuntos vežimo į genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkį ir iš jo datos;

d)

genetinės medžiagos produktų rūšis ir kiekis;

e)

genetinės medžiagos produktų ženklinimas, kaip reikalaujama 10 straipsniu.

33 straipsnis

Reikalavimai, susiję su veiklos vykdytojų teikiamais išankstiniais pranešimais apie galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų siuntų vežimą iš vienos valstybės narės į kitą

Kai galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų siuntos turi būti vežamos į kitą valstybę narę, patvirtintų genetinės medžiagos produktų ūkių, ūkių, kuriuose laikomos ožkos ir avys, kaip nurodyta 13 straipsnyje, arba atskirtų ūkių, kaip nurodyta 14 straipsnyje, veiklos vykdytojai savo kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai iš anksto praneša apie numatomą tų genetinės medžiagos produktų siuntų vežimą.

34 straipsnis

Informacija, būtina pranešant apie galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų siuntų vežimą iš vienos valstybės narės į kitą

Veiklos vykdytojai, savo kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai teikdami pranešimą pagal 33 straipsnį, tai kompetentingai institucijai pateikia informaciją, susijusią su kiekviena į kitą valstybę narę vežtinų genetinės medžiagos produktų siunta, kaip nustatyta:

a)

IV priedo 1 punkto a–f papunkčiuose, kai prie genetinės medžiagos produktų yra pridėtas veterinarijos sertifikatas, arba

b)

32 straipsnio 2 dalyje, kai prie genetinės medžiagos produktų yra pridėta savideklaracija.

35 straipsnis

Pranešimų apie galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų siuntų vežimą iš vienos valstybės narės į kitą teikimo procedūros avarinės situacijos – nutrūkus elektros tiekimui ir dėl kitų priežasčių sutrikus IMSOC veikimui – atveju

1.   Nutrūkus elektros tiekimui ir dėl kitų priežasčių sutrikus IMSOC veikimui, galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų siuntos, kurią reikia vežti į kitą valstybę narę, kilmės vietos kompetentinga institucija Komisijai ir tos vežamos siuntos paskirties vietos kompetentingai institucijai praneša apie tą siuntą faksu arba e. paštu.

2.   1 dalyje nurodytą pranešimą genetinės medžiagos produktų siuntos kilmės vietos kompetentinga institucija pateikia pagal avarinių atvejų tvarką, taikytiną, kai IMSOC funkcijos neveikia.

3 SKYRIUS

Gyvūnų sveikatos reikalavimai, gyvūnų sveikatos sertifikavimas ir pranešimų teikimo reikalavimai, taikomi gyvūnų, išskyrus galvijus, kiaules, avis, ožkas ir arklinių šeimos gyvūnus, genetinės medžiagos produktams

36 straipsnis

Gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi iš vienos valstybės narės į kitą vežamiems šunų ir kačių genetinės medžiagos produktams

Veiklos vykdytojai į kitą valstybę narę gali vežti tik spermą, oocitus ir embrionus, surinktus iš šunų (Canis lupus familiaris) ir kačių (Felis silvestris catus), kurie:

a)

buvo atsivesti ir nuo atsivedimo buvo Sąjungoje arba buvo atvežti į Sąjungą pagal įvežimo į Sąjungą reikalavimus;

b)

yra iš ūkių, kuriuose bent 30 dienų iki spermos, oocitų arba embrionų surinkimo dienos nebuvo patvirtinta pasiutligės virusinė infekcija;

c)

spermos, oocitų arba embrionų surinkimo dieną neturėjo ligos simptomų;

d)

yra paženklinti implantuojama mikroschema arba aiškiai įskaitoma tatuiruote pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 576/2013 (17) 17 straipsnio 1 dalį arba identifikuoti pagal Reglamento (ES) 2019/2035 70 straipsnį;

e)

buvo paskiepyti nuo pasiutligės ir jiems paskiepyti naudota vakcina atitinka Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 VII priedo 1 dalyje nustatytus galiojimo reikalavimus;

f)

atitinka bet kurias Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 VII priedo 2 dalyje nustatytas prevencines sveikatos apsaugos priemones, skirtas apsisaugoti nuo kitų nei pasiutligė ligų arba infekcijų;

g)

bent 30 dienų iki spermos, oocitų arba embrionų surinkimo dienos ir jų rinkimo laikotarpiu nebuvo naudoti natūraliam veisimui.

37 straipsnis

Gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi iš vienos valstybės narės atskirto ūkio į kitos valstybės narės atskirtą ūkį vežamiems laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus galvijus, kiaules, avis, ožkas ir arklinių šeimos gyvūnus, genetinės medžiagos produktams

Atskirtų ūkių veiklos vykdytojai tuose ūkiuose laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus galvijus, kiaules, avis, ožkas ir arklinių šeimos gyvūnus, genetinės medžiagos produktus į kitų valstybių narių atskirtus ūkius gali vežti, tik kai gyvūnai donorai:

a)

buvo atsivesti ir nuo atsivedimo buvo Sąjungoje arba buvo atvežti į Sąjungą pagal įvežimo į Sąjungą reikalavimus;

b)

tame pačiame atskirtame kilmės ūkyje buvo bent 30 dienų iki spermos, oocitų arba embrionų surinkimo dienos;

c)

nėra iš ūkio ir neturėjo sąlyčio su gyvūnais iš ūkio, esančio ribojimų taikymo zonoje, nustatytoje pasireiškus A kategorijos ligai arba naujai ligai, susijusiai su tos rūšies laikomais sausumos gyvūnais;

d)

yra iš ūkio, kuriame bent 30 dienų iki spermos, oocitų arba embrionų surinkimo dienos nebuvo pranešta apie D kategorijos ligą, susijusią su tos rūšies gyvūnais;

e)

yra identifikuoti ir registruoti pagal to atskirto ūkio taisykles;

f)

kiek įmanoma, nebuvo naudojami natūraliam veisimui bent 30 dienų iki spermos, oocitų arba embrionų, skirtų vežti į kitą valstybę narę, pirmo rinkimo dienos ir per rinkimo laikotarpį;

g)

buvo patikrinti ūkio veterinarijos gydytojo, atsakingo už atskirtame ūkyje vykdomą veiklą, atliekant klinikinius tyrimus ir spermos, oocitų arba embrionų surinkimo dieną nenustatyta jokių ligų simptomų.

38 straipsnis

Gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi į kitas valstybes nares vežamiems Camelidae ir Cervidae šeimų gyvūnų genetinės medžiagos produktams

Veiklos vykdytojai į kitą valstybę narę gali vežti tik genetinės medžiagos produktus, surinktus iš Camelidae ir Cervidae šeimų gyvūnų, kurie:

a)

buvo atsivesti ir nuo atsivedimo buvo Sąjungoje arba buvo atvežti į Sąjungą pagal įvežimo į Sąjungą reikalavimus;

b)

tame pačiame kilmės ūkyje buvo bent 30 dienų iki spermos, oocitų arba embrionų surinkimo dienos;

c)

nėra iš ūkio ir neturėjo sąlyčio su gyvūnais iš ūkio, esančio ribojimų taikymo zonoje, nustatytoje pasireiškus A kategorijos ligai arba naujai ligai, susijusiai su tos rūšies laikomais sausumos gyvūnais;

d)

yra iš ūkio, kuriame bent 12 mėnesių iki spermos, oocitų arba embrionų surinkimo dienos:

i)

pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 II priedo 2 arba 3 dalį buvo vykdoma priežiūros programa siekiant nustatyti Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekciją;

ii)

nebuvo atvežtas nė vienas Camelidae arba Cervidae šeimos gyvūnas, neatitinkantis i punkte nurodytų reikalavimų;

iii)

kilus įtarimui dėl Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcijos, buvo atlikti tyrimai ir liga paneigta;

e)

yra iš ūkio:

i)

kuriame bent 42 dienas iki spermos, oocitų arba embrionų surinkimo dienos nebuvo pranešta apie Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekciją;

ii)

kuriame, kai gyvūnai yra Camelidae šeimos gyvūnai, buvo atlikti visų ūkyje esančių gyvūnų tyrimai Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcijai nustatyti, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 1 dalyje, ir buvo gauti neigiami tyrimų, atliktų naudojant mėginius, paimtus per 30 dienų iki spermos, oocitų arba embrionų surikimo dienos laikotarpį, rezultatai;

f)

yra iš ūkio, iš kurio bent 30 dienų iki spermos, oocitų arba embrionų surinkimo dienos nebuvo pranešta apie infekcinį galvijų rinotracheitą arba infekcinį pustulinį vulvovaginitą;

g)

yra iš ūkio, 150 km spinduliu aplink kurį bent dvejus metus iki spermos, oocitų arba embrionų surinkimo dienos nebuvo pranešta apie epizootinės hemoraginės ligos virusinę infekciją;

h)

yra iš ūkio, kuriame bent 30 dienų iki genetinės medžiagos produktų surinkimo dienos nebuvo patvirtinta pasiutligės virusinė infekcija;

i)

yra iš ūkio, iš kurio bent 15 dienų iki spermos, oocitų arba embrionų surinkimo dienos nebuvo pranešta apie juodligę;

j)

yra iš ūkio:

i)

iš kurio per bent 30 dienų iki spermos, oocitų arba embrionų surinkimo dienos nebuvo pranešta apie tripanozomozę (Trypanosoma evansi) arba

ii)

kuriame tripanozomozės (Trypanosoma evansi) atvejis buvo patvirtintas per ankstesnius dvejus metus, bet po paskutinio ligos protrūkio ūkiui buvo nuolat taikyti apribojimai, kol:

užkrėsti gyvūnai buvo išvežti iš ūkio, o

ūkyje likę gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų praėjus bent 6 mėnesiams nuo užkrėstų gyvūnų išvežimo iš ūkio dienos, tyrimą tripanozomozei (Trypanosoma evansi) nustatyti, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 3 dalyje, ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

k)

atitinka gyvūnų sveikatos reikalavimus, susijusius su mėlynojo liežuvio ligos virusine infekcija (1–24 serotipų) ir nustatytus II priedo 5 dalies II skyriuje;

l)

per bent 30 dienų buvimo ūkyje laikotarpį, nurodytą b punkte, neturėjo sąlyčio su gyvūnais, neatitinkančiais reikalavimų, nustatytų a punkte ir c–k punktuose;

m)

spermos, oocitų arba embrionų surinkimo dieną buvo patikrinti veterinarijos gydytojo, atliekant klinikinius tyrimus, ir nebuvo nustatyta ligos simptomų;

n)

yra identifikuoti pagal Reglamento (ES) 2019/2035 73 straipsnio 1 arba 2 dalį, arba 74 straipsnį;

o)

per bent 30 dienų iki spermos, oocitų arba embrionų surinkimo dienos ir jų rinkimo laikotarpiu nebuvo naudoti natūraliam veisimui.

39 straipsnis

Gyvūnų sveikatos sertifikavimo taisyklės

1.   Prieš pasirašydamas veterinarijos sertifikatą, reikalingą šunų arba kačių genetinės medžiagos produktų siuntas vežant iš vienos valstybės narės į kitą, valstybinis veterinarijos gydytojas:

a)

atlieka vizualinę vežimo konteinerio apžiūrą ir patikrina:

i)

veiklos vykdytojo ant vežimo konteinerio uždėtą plombą ir nurodytą numerį arba

ii)

jeigu būtina, konteineryje esančius genetinės medžiagos produktus, užplombuoja konteinerį po tokio patikrinimo ir nurodo numerį;

b)

atlieka veiklos vykdytojo pateiktų duomenų patikrinimą pagal dokumentus ir įsitikina, kad:

i)

patvirtintina informacija yra pagrįsta ūkyje saugomais duomenų įrašais;

ii)

ženklas ant šiaudelių arba kitų pakuočių pagal 11 straipsnį atitinka numerį, nurodytą veterinarijos sertifikate ir ant konteinerio, kuriame jie vežami;

iii)

įvykdyti 36 straipsnyje nurodyti reikalavimai.

2.   Prieš pasirašydamas veterinarijos sertifikatą, reikalingą atskirtuose ūkiuose laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus galvijus, kiaules, avis, ožkas ir arklinių šeimos gyvūnus, genetinės medžiagos produktų siuntas vežant iš vienos valstybės narės į kitą, valstybinis veterinarijos gydytojas:

a)

atlieka vizualinę vežimo konteinerio apžiūrą ir patikrina:

i)

už atskirtame ūkyje vykdomą veiklą atsakingo ūkio veterinarijos gydytojo ant vežimo konteinerio uždėtą plombą ir nurodytą numerį arba

ii)

jeigu būtina, vežimo konteineryje esančius genetinės medžiagos produktus, užplombuoja konteinerį po tokio patikrinimo ir nurodo numerį;

b)

pagal dokumentus patikrina ūkio veterinarijos gydytojo, atsakingo už atskirtame ūkyje vykdomą veiklą, pateiktus duomenis ir įsitikina, kad:

i)

patvirtintina informacija yra pagrįsta atskirtame ūkyje saugomais duomenų įrašais;

ii)

ženklas ant šiaudelių arba kitų pakuočių pagal 11 straipsnį atitinka numerį, nurodytą veterinarijos sertifikate ir ant konteinerio, kuriame jie vežami;

iii)

įvykdyti 37 straipsnyje nurodyti reikalavimai.

3.   Prieš pasirašydamas veterinarijos sertifikatą, reikalingą Camelidae arba Cervidae šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų siuntas vežant iš vienos valstybės narės į kitą, valstybinis veterinarijos gydytojas:

a)

atlieka vizualinę vežimo konteinerio apžiūrą ir patikrina:

i)

veiklos vykdytojo ant vežimo konteinerio uždėtą plombą ir nurodytą numerį arba

ii)

jeigu būtina, konteineryje esančius genetinės medžiagos produktus, užplombuoja konteinerį po tokio patikrinimo ir nurodo numerį;

b)

atlieka veiklos vykdytojo pateiktų duomenų patikrinimą pagal dokumentus ir įsitikina, kad:

i)

patvirtintina informacija yra pagrįsta ūkyje saugomais duomenų įrašais;

ii)

ženklas ant šiaudelių arba kitų pakuočių pagal 11 straipsnį atitinka numerį, nurodytą veterinarijos sertifikate ir ant konteinerio, kuriame jie vežami;

iii)

įvykdyti 38 straipsnyje nurodyti reikalavimai.

4.   Valstybinis veterinarijos gydytojas per 72 valandas iki genetinės medžiagos produktų siuntos išvežimo atlieka patikrinimus ir apžiūras, kaip nustatyta 1, 2 ir 3 dalyse, ir išduoda veterinarijos sertifikatą.

5.   1, 2 ir 3 dalyse nurodytas veterinarijos sertifikatas galioja 10 dienų nuo išdavimo dienos.

40 straipsnis

Gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimai, taikomi iš vienos valstybės narės į kitą vežamoms laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus galvijus, kiaules, avis, ožkas ir arklinių šeimos gyvūnus, genetinės medžiagos produktų siuntoms

Veterinarijos sertifikatuose, reikalinguose šunų ir kačių, taip pat atskirtuose ūkiuose laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus galvijus, kiaules, avis, ožkas ir arklinių šeimos gyvūnus, arba Camelidae arba Cervidae šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų siuntas vežant iš vienos valstybės narės į kitą, turi būti pateikta bent IV priedo 2 punkte nustatyta informacija.

41 straipsnis

Reikalavimai, susiję su veiklos vykdytojų teikiamais išankstiniais pranešimais apie laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus galvijus, kiaules, avis, ožkas ir arklinių šeimos gyvūnus, genetinės medžiagos produktų siuntų vežimą iš vienos valstybės narės į kitą

Kai šunų arba kačių, atskirtuose ūkiuose laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus galvijus, kiaules, avis, ožkas ir arklinių šeimos gyvūnus, arba Camelidae arba Cervidae šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų siuntos yra vežamos į kitą valstybę narę, veiklos vykdytojas siuntų kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai turi iš anksto pranešti apie numatomą tų genetinės medžiagos produktų siuntų vežimą.

42 straipsnis

Informacija, būtina pranešti apie laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus galvijus, kiaules, avis, ožkas ir arklinių šeimos gyvūnus, genetinės medžiagos produktų siuntų vežimą iš vienos valstybės narės į kitą

Veiklos vykdytojai, privalantys siuntų kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai pagal 41 straipsnį pateikti informaciją, tai kompetentingai institucijai pateikti informaciją, susijusią su kiekviena į kitą valstybę narę skirta vežti genetinės medžiagos produktų siunta, kaip nustatyta IV priedo 2 punkto a–f papunkčiuose.

43 straipsnis

Pranešimo apie laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus galvijus, kiaules, avis, ožkas ir arklinių šeimos gyvūnus, genetinės medžiagos produktų siuntų vežimą iš vienos valstybės narės į kitą teikimo procedūros avarinės situacijos – nutrūkus elektros tiekimui ir dėl kitų priežasčių sutrikus IMSOC veikimui – atveju

1.   Nutrūkus elektros tiekimui ir dėl kitų priežasčių sutrikus IMSOC veikimui, šunų arba kačių, atskirtuose ūkiuose laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus galvijus, kiaules, avis, ožkas ir arklinių šeimos gyvūnus, arba Camelidae arba Cervidae šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų siuntų, kurias reikia vežti į kitą valstybę narę, kilmės vietos kompetentinga institucija Komisijai ir tos vežamos siuntos paskirties vietos kompetentingai institucijai turi pranešti apie tą siuntą faksu arba e. paštu.

2.   1 dalyje nurodytą pranešimą genetinės medžiagos produktų siuntos kilmės vietos kompetentinga institucija pateikia pagal avarinių atvejų tvarką, taikytiną, kai IMSOC funkcijos neveikia.

4 SKYRIUS

Papildomos taisyklės, kuriomis reglamentuojama kompetentingų institucijų galimybė genetinės medžiagos produktų atžvilgiu taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas

44 straipsnis

Papildomos taisyklės, kuriomis reglamentuojama kompetentingų institucijų galimybė genetinės medžiagos produktų, skirtų mokslo reikmėms, atžvilgiu taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas

1.   Kilmės valstybių narių kompetentingos institucijos į kitą valstybę narę vežamiems genetinės medžiagos produktams, skirtiems mokslo reikmėms ir neatitinkantiems gyvūnų sveikatos reikalavimų, nustatytų 1 arba 3 skyriuje, gali taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, jeigu vežančiojo ūkio veiklos vykdytojas gauna išankstinį rašytinį paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos leidimą įvežti genetinės medžiagos produktų siuntą.

2.   Paskirties valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti įvežti 1 dalyje nurodytą genetinės medžiagos produktų siuntą, tik jeigu paskirties ūkio, kuris ketina priimti tuos genetinės medžiagos produktus, veiklos vykdytojas užtikrina, kad genetinės medžiagos produktai bus naudojami tik mokslo reikmėms ir laikantis sąlygų, kuriomis užkertamas kelias D kategorijos ligoms plisti.

45 straipsnis

Papildomos taisyklės, kuriomis reglamentuojama kompetentingų institucijų galimybė genetinės medžiagos produktų, vežamų į kitos valstybės narės genų bankus, atžvilgiu taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas

1.   Kilmės valstybių narių kompetentingos institucijos į kitos valstybės narės genų bankus vežamiems genetinės medžiagos produktams gali taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, jeigu vežančiojo ūkio veiklos vykdytojas gauna išankstinį rašytinį paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos leidimą įvežti genetinės medžiagos produktus, gautus iš:

a)

nykstančių veislių gyvūnų, neatitinkančių 1 skyriuje nustatytų gyvūnų sveikatos reikalavimų, arba

b)

atskirtuose ūkiuose laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus galvijus, kiaules, avis, ožkas ir arklinių šeimos gyvūnus, neatitinkančių 37 straipsnyje nustatytų gyvūnų sveikatos reikalavimų.

2.   Paskirties valstybės narės kompetentinga institucija leidimą įvežti 1 dalyje nurodytą genetinės medžiagos produktų siuntą gali suteikti, tik jeigu:

a)

genų banko, ketinančio priimti tuos genetinės medžiagos produktus, veiklos vykdytojas užtikrina, kad genetinės medžiagos produktai bus naudojami tik laikomų sausumos gyvūnų genetinių išteklių, kuriuos saugoti priimantysis genų bankas buvo įsteigtas, išsaugojimui ex situ ir tvariam naudojimui;

b)

turi pakankamai informacijos, įskaitant kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos pateiktą informaciją ar tyrimų rezultatus, arba genetinės medžiagos produktus paruošia taip, kad būtų užkertamas kelias snukio ir nagų ligai, galvijų maro virusinei infekcijai ir kitoms į sąrašą įtrauktoms ligoms plisti.

46 straipsnis

Taisyklės, kuriomis reglamentuojama informacija, pateiktina genetinės medžiagos produktų, skirtų mokslo reikmėms arba skirtų vežti į kitos valstybės narės genų banką, savideklaracijoje

1.   Kai genetinės medžiagos produktai, skirti mokslo reikmėms arba saugotini kitos valstybės narės genų banke, turi būti vežami į kitą valstybę narę, vežančiojo ūkio veiklos vykdytojas užtikrina, kad prie genetinės medžiagos produktų, vežamų į paskirties vietą, būtų pridėta savideklaracija.

2.   Vežančiojo ūkio veiklos vykdytojas užtikrina, kad 1 dalyje nurodytoje savideklaracijoje būtų pateikta bent ši informacija:

a)

siuntos siuntėjo ir siuntos gavėjo pavadinimas ir adresas,

b)

išvežimo vietos ir paskirties vietos pavadinimas ir adresas,

c)

kai genetinės medžiagos produktai buvo vežami į genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkį ir iš jo, tokio vežimo datos,

d)

genetinės medžiagos produktų rūšis ir gyvūnų donorų rūšis,

e)

vežti skirtoje siuntoje esančių šiaudelių arba kitų pakuočių skaičius,

f)

ši informacija, pagal kurią būtų galima identifikuoti genetinės medžiagos produktus:

i)

ženklinimas ant šiaudelių arba kitų pakuočių,

ii)

jų surinkimo arba pagaminimo vieta ir data,

g)

turimi 45 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų tyrimų rezultatai.

47 straipsnis

Veiklos vykdytojų teikiami išankstiniai pranešimai apie mokslo reikmėms skirtų arba į genų bankus vežamų genetinės medžiagos produktų vežimą iš vienos valstybės narės į kitą

Kai mokslo reikmėms arba saugoti genų bankuose skirti genetinės medžiagos produktai vežami į kitą valstybę narę, vežančiojo ūkio veiklos vykdytojas siuntos kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai iš anksto praneša apie numatomą tų genetinės medžiagos produktų vežimą ir pateikia 46 straipsnio 2 dalies a–g punktuose nustatytą informaciją.

48 straipsnis

Pranešimo apie mokslo reikmėms skirtų arba į genų bankus vežamų genetinės medžiagos produktų vežimą iš vienos valstybės narės į kitą teikimo procedūros avarinės situacijos – nutrūkus elektros tiekimui arba dėl kitų priežasčių sutrikus IMSOC veikimui – atveju

1.   Nutrūkus elektros tiekimui ar dėl kitų priežasčių sutrikus IMSOC veikimui, mokslo reikmėms skirtų arba į genų bankus vežamų genetinės medžiagos produktų siuntos, kurią reikia vežti į kitą valstybę narę, kilmės vietos kompetentinga institucija Komisijai ir tos vežamos siuntos paskirties vietos kompetentingai institucijai praneša apie tą siuntą faksu arba e. paštu.

2.   1 dalyje nurodytą pranešimą genetinės medžiagos produktų siuntos kilmės vietos kompetentinga institucija pateikia pagal avarinių atvejų tvarką, taikytiną, kai IMSOC funkcijos neveikia.

IV DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

49 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Spermos surinkimo centrai, spermos saugojimo centrai, embrionų surinkimo grupės ir embrionų gamybos grupės, patvirtintos iki 2021 m. balandžio 21 d. pagal direktyvas 88/407/EEB, 89/556/EEB, 90/429/EEB ir 92/65/EEB, nurodytas Reglamento (ES) 2016/429 270 straipsnio 2 dalies 6-oje, 7-oje, 8-oje ir 12-oje įtraukose, laikomi patvirtintais pagal šį reglamentą.

Visais kitais atžvilgiais jiems taikomos šiame reglamente ir Reglamente (ES) 2016/429 nustatytos taisyklės.

2.   Iki 2021 m. balandžio 21 d. pagal direktyvas 88/407/EEB, 89/556/EEB, 90/429/EEB ir 92/65/EEB paženklinti šiaudeliai ir kitos pakuotės, kuriuose laikoma, saugoma ir vežama sperma, oocitai arba embrionai, laikomi paženklintais pagal šį reglamentą.

3.   Iki 2021 m. balandžio 21 d. pagal direktyvas 88/407/EEB, 89/556/EEB, 90/429/EEB ir 92/65/EEB išduoti veterinarijos sertifikatai laikomi išduotais pagal šį reglamentą.

50 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. balandžio 21 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 84, 2016 3 31, p. 1.

(2)  1988 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 88/407/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus Bendrijos vidaus prekybai galvijų sperma bei jos importui (OL L 194, 1988 7 22, p. 10).

(3)  1989 m. rugsėjo 25 d. Tarybos direktyva 89/556/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą galvijų embrionais ir jų importą iš trečiųjų šalių (OL L 302, 1989 10 19, p. 1).

(4)  1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/429/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų Bendrijos vidaus prekybai naminių kuilių sperma ir jos importui (OL L 224, 1990 8 18, p. 62).

(5)  1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 92/65/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją (OL L 268, 1992 9 14, p. 54).

(6)  http://www.oie.int/index.php?id=169&L=0&htmfile=chapitre_coll_semen.htm.

(7)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).

(8)  https://www.icar.org/

(9)  2002 m. gruodžio 30 d. Komisijos sprendimas 2003/24/EB dėl integruotos kompiuterinės veterinarijos sistemos sukūrimo (OL L 8, 2003 1 14, p. 44).

(10)  2004 m. kovo 30 d. Komisijos sprendimas 2004/292/EB dėl Traces sistemos įdiegimo ir iš dalies keičiantis Sprendimą 92/486/EEB (OL L 94, 2004 3 31, p. 63).

(11)  2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L 95, 2017 4 7, p. 1).

(12)  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1012 dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, taikomų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimui, prekybai jais bei jų genetinės medžiagos produktais ir jų įvežimui į Sąjungą, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) Nr. 652/2014, Tarybos direktyvos 89/608/EEB ir 90/425/EEB bei panaikinami tam tikri gyvūnų veisimo srities aktai (Gyvūnų veisimo reglamentas) (OL L 171, 2016 6 29, p. 66).

(13)  2018 m. gruodžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1882 dėl tam tikrų ligų prevencijos ir kontrolės taisyklių taikymo į sąrašą įtrauktų ligų kategorijoms, kuriuo nustatomas rūšių ir rūšių grupių, keliančių didelę tų į sąrašą įtrauktų ligų plitimo riziką, sąrašas (OL L 308, 2018 12 4, p. 21).

(14)  2019 m. birželio 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/2035, kuriuo dėl sausumos gyvūnus laikantiems ūkiams ir perykloms taikomų taisyklių, taip pat ir tam tikrų laikomų sausumos gyvūnų ir perinių kiaušinių atsekamumo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 (OL L 314, 2019 12 5, p. 115).

(15)  2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/689, kuriuo dėl sausumos gyvūnus laikantiems ūkiams ir perykloms taikomų taisyklių, taip pat ir tam tikrų laikomų sausumos gyvūnų ir perinių kiaušinių atsekamumo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 211).

(16)  2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/688, kuriuo dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų Sąjungoje vežamiems sausumos gyvūnams ir periniams kiaušiniams, papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 140).

(17)  2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 576/2013 dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 (OL L 178, 2013 6 28, p. 1).


I PRIEDAS

GALVIJŲ, KIAULIŲ, AVIŲ, OŽKŲ IR ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNŲ GENETINĖS MEDŽIAGOS PRODUKTŲ SURINKIMO, GAMYBOS, PARUOŠIMO IR SAUGOJIMO, KAIP NURODYTA II DALIES 1 SKYRIUJE, TAISYKLĖS

1 DALIS

4 STRAIPSNYJE NURODYTI SPERMOS SURINKIMO CENTRAMS TAIKOMI REIKALAVIMAI

1.

Centro veterinarijos gydytojo atsakomybės sritys, nurodytos 4 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, yra šios:

a)

centro veterinarijos gydytojas užtikrina, kad:

i)

spermos surinkimo centre būtų laikomi tik bent 30 dienų iki pirmo spermos surinkimo dienos ir per rinkimo laikotarpį natūraliam veisimui nenaudoti gyvūnai;

ii)

spermos surinkimo centre būtų saugomi duomenys, laikantis 8 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytų reikalavimų;

iii)

į jį negalėtų patekti pašaliniai asmenys;

iv)

leidimą turintys lankytojai laikytųsi gyvūnų sveikatos ir biologinio saugumo reikalavimų, nurodytų c punkto i papunktyje;

v)

kiekviena atskira spermos dozė būtų aiškiai paženklinta pagal 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

vi)

sperma būtų renkama, ruošiama ir saugoma tik tam tikslui skirtose patalpose ir laikantis griežtų higienos reikalavimų;

vii)

spermos surinkimo centre būtų ruošiama ir saugoma tik tame spermos surinkimo centre surinkta sperma, ir kad sperma neturėtų sąlyčio su jokia kita blogesnės sveikatos būklės genetinės medžiagos produktų siunta;

viii)

visi instrumentai, spermos rinkimo ir ruošimo metu turintys sąlytį su sperma arba gyvūnu donoru, prieš naudojimą būtų išvalyti ir dezinfekuoti arba sterilizuoti, išskyrus naujus vienkartinius instrumentus;

ix)

kai, kalbant apie arklinių šeimos gyvūnus, spermos surinkimo centras yra registruoto ūkio, kuriame taip pat yra dirbtinio apsėklinimo arba kergimo centras, zonoje, instrumentai ir įranga, turintys sąlytį su gyvūnais donorais, jų sperma ir kitais spermos surinkimo centre laikomais gyvūnais, būtų griežtai atskirti nuo spermos ir instrumentų bei įrangos, naudojamų dirbtiniam apsėklinimui arba kergimui;

x)

bet kuris iš gyvūnų gautas biologinis produktas, naudojamas ruošiant spermą, įskaitant skiediklius, priedus arba užpildus, būtų gautas iš šaltinių, kurie nekelia pavojaus gyvūnų sveikatai arba kurie prieš naudojimą yra apdorojami, kad būtų užkirstas kelias tokiam pavojui;

xi)

saugojimo konteineriai ir vežimo konteineriai, prieš juos pripildant, būtų išvalyti ir dezinfekuoti arba sterilizuoti, išskyrus naujus vienkartinius konteinerius;

xii)

spermai konservuoti arba saugoti naudojamos kriogeninės medžiagos prieš tai nebūtų naudotos kitiems produktams;

xiii)

spermos surinkimo centre dirbantys darbuotojai būtų tinkamai išmokyti dezinfekavimo ir higienos metodų, kuriuos taikant neleidžiama ligoms plisti;

b)

nukrypstant nuo a punkto vii papunkčio, centro veterinarijos gydytojas gali leisti spermą, kuri buvo surinkta ne spermos surinkimo centre, ruošti spermos surinkimo centre, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

i)

tokia sperma yra surinkta iš gyvūnų, kurie atitinka šiuos II priede nustatytus reikalavimus:

galvijai turi atitikti 1 dalies I skyriaus 1 punkto b papunktyje ir, kai taikytina, 5 dalies I, II ir III skyriuose nustatytus reikalavimus;

kuiliai turi atitikti 2 dalies I skyriaus 1 punkto b papunktyje ir, kai taikytina, 5 dalies I ir IV skyriuose nustatytus reikalavimus;

avinai ir ožiai turi atitikti 3 dalies I skyriaus 1 punkto c papunktyje ir, kai taikytina, 5 dalies I, II ir III skyriuose nustatytus reikalavimus;

arklinių šeimos gyvūnai turi atitikti 4 dalies I skyriaus 1 punkto a papunktyje nustatytus reikalavimus;

ii)

sperma yra ruošiama naudojant atskirą įrangą arba kitu metu, nei sperma, skirta vežti į kitą valstybę narę, o pastaruoju atveju įranga po naudojimo privalo būti išvalyta ir sterilizuota;

iii)

tokia sperma nevežama į kitą valstybę narę ir niekada neturėjo sąlyčio ir nebuvo laikoma su sperma, skirta vežti į kitą valstybę narę;

iv)

tokia sperma paženklinta ženklu, o šis turi skirtis nuo nurodytojo a punkto v papunktyje;

c)

centro veterinarijos gydytojas:

i)

nustato spermos surinkimo centro veiklai taikomus gyvūnų sveikatos ir biologinio saugumo reikalavimus ir priemones, kuriomis būtų užtikrintas tų reikalavimų laikymasis;

ii)

į spermos surinkimo centrą priima tik tų rūšių gyvūnus, kurių sperma turi būti surinkta;

d)

nukrypstant nuo c punkto ii papunkčio, centro veterinarijos gydytojas gali leisti į spermos surinkimo centrą priimti laikomus gyvūnus, kurie nėra galvijai, kuiliai, avinai, ožiai arba arklinių šeimos gyvūnai, jeigu tų rūšių gyvūnams, kurių sperma turi būti surinkta, nekyla infekcijos pavojus, ir tie gyvūnai atitinka c punkto i papunktyje nustatytus gyvūnų sveikatos ir biologinio saugumo reikalavimus;

e)

spermos surinkimo centro, skirto arklinių šeimos gyvūnams ir esančio registruoto ūkio, kuriame taip pat yra dirbtinio apsėklinimo arba kergimo centras, zonoje, veterinarijos gydytojas užtikrina, kad į ūkį įvežami arklinių šeimos gyvūnai atitiktų 23 straipsnio 1 dalies a–c punktų reikalavimus, ir gali nuspręsti, kad, kai negalima atmesti galimybės buvus tiesioginio arklinių šeimos patinų donorų sąlyčio su arklinių šeimos patelėmis arba kastruotais arklinių šeimos patinais, skirtais patelėms paruošti, arba nekastruotais arklinių šeimos patinais, skirtais natūraliai kergti ūkyje, kuris nėra spermos surinkimo centre, tos arklinių šeimos gyvūnų patelės ir patinai turi atitikti 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

2.

Spermos surinkimo centro patalpoms, įrangai ir veiklos procedūroms taikomi šie 4 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje nurodyti reikalavimai:

a)

spermos surinkimo centras turi turėti bent:

i)

rakinamas gyvūnų laikymo patalpas ir, jeigu reikia, arklinių šeimos gyvūnų mocionui skirtą aikštelę, fiziškai atskirtą nuo spermos surinkimo, paruošimo ir saugojimo patalpų;

ii)

izoliavimo patalpas, skirtas gyvūnams, kurių tyrimų, nurodytų šio reglamento II priede, rezultatai nebuvo geri arba kuriems pasireiškė bet kurios D kategorijos ligos, susijusios su galvijų, kiaulių, avių, ožkų arba arklinių šeimos gyvūnais, simptomai arba požymiai; tokios izoliavimo patalpos negali tiesiogiai susisiekti su i papunktyje nurodytomis įprastomis gyvūnams skirtomis patalpomis;

iii)

spermos surinkimo patalpas – jos gali būti atvirame ore, jeigu yra apsaugotos nuo nepalankių oro sąlygų, o grindų danga spermos surinkimo vietoje ir aplink yra neslidi;

iv)

atskirą patalpą, skirtą įrangai valyti ir dezinfekuoti arba sterilizuoti;

v)

spermos paruošimo patalpą, atskirtą nuo spermos surinkimo patalpų ir nuo iv papunktyje nurodytos įrangos valymo patalpos, – ji neprivalo būti toje pačioje vietoje;

vi)

spermos saugojimo patalpą – ji neprivalo būti toje pačioje vietoje; spermos saugojimo patalpoje turi būti genetinės medžiagos produktams saugoti būtina įranga, patalpa turi būti pastatyta taip, kad šie genetinės medžiagos produktai ir įranga būtų apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų ir aplinkos poveikio;

b)

spermos surinkimo centras turi būti pastatytas arba atskirtas taip, kad nebūtų sąlyčio su ūkiniais gyvūnais, esančiais už centro ribų;

c)

spermos surinkimo centras turi būti pastatytas taip, kad visą centrą, išskyrus biuro patalpas, o laikant arklinių šeimos gyvūnus, ir mocionui skirtą aikštelę būtų galima lengvai valyti ir dezinfekuoti;

d)

spermos surinkimo centras turi būti pastatytas taip, kad į jį negalėtų patekti pašaliniai asmenys.

2 DALIS

4 STRAIPSNYJE NURODYTI EMBRIONŲ SURINKIMO GRUPĖS PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI

1.

Embrionų surinkimo grupės veterinarijos gydytojo atsakomybės sritys, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, yra šios:

a)

grupės veterinarijos gydytojas yra atsakingas už visą embrionų surinkimo grupės veiklą, įskaitant, be kita ko:

i)

gyvūnų donorų tapatybės ir sveikatos būklės patikrinimą;

ii)

gyvūnų donorų klinikinius tyrimus ir operacijas;

iii)

dezinfekavimo ir higienos procedūras, įskaitant procedūras, kuriomis užtikrinamas higienos ir saugos reikalavimus atitinkantis embrionų vežimas į laboratoriją;

iv)

duomenų saugojimą, laikantis 8 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytų reikalavimų;

v)

šiaudelių ir kitų pakuočių, į kurias dedami embrionai, ženklinimą, laikantis 10 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų;

vi)

embrionų surinkimo grupės narių išmokymą dezinfekavimo ir higienos metodų, kuriuos taikant neleidžiama ligoms plisti;

b)

grupės veterinarijos gydytojas nustato embrionų surinkimo grupei taikomus gyvūnų sveikatos ir biologinio saugumo reikalavimus ir priemones, kuriomis būtų užtikrintas tų reikalavimų laikymasis, įskaitant mėginių tyrimą taikant kokybės kontrolės sistemą.

2.

Embrionų surinkimo grupės patalpoms, įrangai ir veiklos procedūroms, nurodytiems 4 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje, taikomi šie a ir b punktuose nurodyti reikalavimai:

a)

embrionų surinkimo grupė turi turėti laboratoriją, kurioje būtų galima embrionus ištirti, paruošti ir supakuoti naudojant tinkamą įrangą, ir ta laboratorija turi būti:

i)

stacionarioji laboratorija, ir joje turi būti:

patalpa, kurioje būtų galima ruošti embrionus ir kuri būtų atskirta nuo vietos, kur laikomi gyvūnai donorai, kol iš jų surenkami embrionai;

patalpa arba vieta embrionams surinkti naudojamiems instrumentams valyti ir sterilizuoti, išskyrus atvejus, kai naudojama nauja vienkartinė įranga;

embrionams saugoti skirta patalpa

arba

ii)

kilnojamoji laboratorija, ir joje turi būti:

specialiai įrengta transporto priemonės dalis, padalyta į du atskirus skyrius: vienas skyrius turi būti skirtas embrionų ištyrimui ir paruošimui, ir tai turi būti švarusis skyrius; kitas skyrius turi būti skirtas įrangai ir medžiagoms, turėjusiems sąlytį su gyvūnais donorais, laikyti;

naudojami tik nauji vienkartiniai instrumentai, išskyrus atvejus, kai jos įranga sterilizuojama ir skysčiais bei kitais produktais, būtinais embrionams surinkti ir paruošti, pasirūpinama stacionariojoje laboratorijoje;

i ir ii punktuose nurodytos laboratorijos turi būti suprojektuotos ir išdėstytos taip, kad būtų išvengta kryžminio embrionų užkrėtimo, o grupės veikla vykdoma taip, kad būtų išvengta tokio kryžminio užkrėtimo;

b)

embrionų surinkimo grupė turi turėti patalpas, atitinkančias šias sąlygas:

i)

jose turi būti bent viena rakinama patalpa embrionams saugoti;

ii)

jas turi būti lengva išvalyti ir dezinfekuoti;

iii)

jose turi būti registruojama informacija apie visus atvežamus ir išvežamus embrionus;

iv)

jose turi būti embrionams saugoti skirtų konteinerių.

3 DALIS

4 STRAIPSNYJE NURODYTI EMBRIONŲ GAMYBOS GRUPĖS PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI

1.

Be šio priedo 2 dalies 1 punkte nurodytų atsakomybės sričių, embrionų gamybos grupės, nurodytos 4 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, veterinarijos gydytojas turi užtikrinti, kad embrionų gamybos grupės nariai būtų tinkamai išmokyti ligų kontrolės ir laboratorinių metodų, visų pirma – darbo steriliomis sąlygomis procedūrų.

2.

Be šio priedo 2 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų, embrionų gamybos grupės patalpoms, įrangai ir veiklos procedūroms, nurodytoms 4 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktyje, taikomi šie reikalavimai:

a)

embrionų gamybos grupė turi turėti stacionariąją laboratoriją, ir joje turi būti:

i)

tinkama įranga ir patalpos, įskaitant atskiras patalpas arba vietas, skirtas:

oocitams iš kiaušidžių paimti;

oocitams ir embrionams paruošti ir

embrionams ir spermai saugoti;

ii)

laminariojo tekėjimo įrenginys arba kitokios tinkamos patalpos, kuriose būtų atliekamos visos techninės operacijos, susijusios su konkrečiomis steriliomis sąlygomis (t. y. oocitų, embrionų ir spermos paruošimo operacijos); vis dėlto spermą centrifuguoti galima ir ne laminariojo tekėjimo ar kitame įrenginyje, jeigu imamasi visų higienos užtikrinimo priemonių;

b)

jeigu kiaušialąstės ir kiti audiniai turi būti surenkami skerdykloje, embrionų gamybos grupė turi turėti tinkamą įrangą kiaušidėms bei kitiems audiniams rinkti ir pervežti į paruošimo laboratoriją laikantis higienos ir saugos reikalavimų;

c)

embrionų gamybos grupė rinkti oocitus gali pavesti specialistų grupei, jeigu jos veikla yra įtraukta į kompetentingos institucijos suteiktą embrionų gamybos grupės patvirtinimą, o 1 punkte nurodyta grupės veterinarijos gydytojo atsakomybė apima ir tos grupės veiklą;

d)

embrionų gamybos grupė naudoja spermą, kuri:

i)

atitinka šio reglamento reikalavimus;

ii)

yra saugoma embrionų gamybos grupės operacijoms atskiruose saugojimo konteineriuose 2 dalies 2 punkto b papunktyje nurodytose pagamintų embrionų saugojimo patalpose.

4 DALIS

4 STRAIPSNYJE NURODYTI GENETINĖS MEDŽIAGOS PRODUKTŲ PARUOŠIMO ŪKIO PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI

1.

Centro veterinarijos gydytojo atsakomybės sritys, nurodytos 4 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, yra šios:

a)

centro veterinarijos gydytojas užtikrina, kad:

i)

genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkyje būtų saugomi duomenys, laikantis 8 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytų reikalavimų;

ii)

į jį negalėtų patekti pašaliniai asmenys;

iii)

leidimą turintys lankytojai laikytųsi gyvūnų sveikatos ir biologinio saugumo reikalavimų, nurodytų b punkto i papunktyje;

iv)

kiekviena atskira spermos, oocitų arba embrionų dozė būtų aiškiai paženklinta pagal 10 straipsnyje nustatytus atsekamumo reikalavimus;

v)

genetinės medžiagos produktai būtų ruošiami ir saugomi tik tam tikslui skirtose patalpose ir laikantis griežtų higienos reikalavimų;

vi)

visi instrumentai, turintys sąlytį su genetinės medžiagos produktais, prieš naudojimą būtų išvalyti ir dezinfekuoti arba sterilizuoti, išskyrus naujus vienkartinius instrumentus;

vii)

saugojimo konteineriai ir vežimo konteineriai, prieš juos pripildant, būtų išvalyti ir dezinfekuoti arba sterilizuoti, išskyrus naujus vienkartinius indus;

viii)

genetinės medžiagos produktams konservuoti arba saugoti naudojamos kriogeninės medžiagos prieš tai nebūtų naudotos kitiems produktams;

ix)

genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkio darbuotojai būtų tinkamai išmokyti:

dezinfekavimo ir higienos metodų, kuriuos taikant neleidžiama ligoms plisti;

genetinės medžiagos produktų ruošimo tikslais taikomų laboratorinių metodų, visų pirma – darbo steriliomis sąlygomis procedūrų;

b)

centro veterinarijos gydytojas:

i)

nustato genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkio veiklai taikomus gyvūnų sveikatos ir biologinio saugumo reikalavimus ir priemones, kuriomis būtų užtikrintas tų reikalavimų laikymasis;

ii)

į genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkį priima tik spermą, oocitus arba embrionus, surinktus, pagamintus, paruoštus ir saugomus patvirtintame genetinės medžiagos produktų ūkyje bei vežamus sąlygomis, kuriomis užtikrinama, kad nebūtų kryžminės spermos, oocitų arba embrionų taršos, nes tie genetinės medžiagos produktai neturėjo sąlyčio su genetinės medžiagos produktais, neatitinkančiais šiame reglamente nustatytų taisyklių.

2.

Genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkio patalpoms, įrangai ir veiklos procedūroms, nurodytoms 4 straipsnio 1 dalies b punkto iv papunktyje, taikomi šie reikalavimai:

a)

genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkis turi turėti bent:

i)

genetinės medžiagos produktų paruošimo patalpą, atskirtą nuo genetinės medžiagos produktų saugojimo patalpos, nurodytos ii punkte, ir nuo patalpos, naudojamos įrangai valyti, nurodytos iii punkte;

ii)

genetinės medžiagos produktų saugojimo patalpą – ji neprivalo būti toje pačioje vietoje, – kurioje yra genetinės medžiagos produktams saugoti būtina įranga, ir kuri pastatyta taip, kad šie genetinės medžiagos produktai ir įranga būtų apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų ir aplinkos poveikio;

iii)

atskirą patalpą, skirtą įrangai valyti ir dezinfekuoti arba sterilizuoti;

b)

kai ruošiami ne vien genetinės medžiagos produktai, atvežti iš vieno patvirtinto genetinės medžiagos produktų ūkio, arba ne vienos rūšies genetinės medžiagos produktai arba ne vienos gyvūnų rūšies genetinės medžiagos produktai, genetinės medžiagos paruošimo ūkyje turi būti įdiegtos procedūros, siekiant užtikrinti, kad:

i)

kiekviena genetinės medžiagos produktų siunta būtų ruošiama skirtingu metu ir

ii)

kaskart, prieš ruošiant kitą siuntą, įranga būtų išvalyta ir dezinfekuota;

c)

kai saugomi ne vienos rūšies genetinės medžiagos produktai arba ne vienos rūšies gyvūnų genetinės medžiagos produktai,

i)

genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkis turi turėti atskirus saugojimo konteinerius, skirtus kiekvienos rūšies genetinės medžiagos produktams ir kiekvienos rūšies gyvūnų genetinės medžiagos produktams, saugomiems genetinės medžiagos produktų saugojimo patalpoje, nurodytoje a punkto ii papunktyje, ir

ii)

skirtingų rūšių genetinės medžiagos produktus ir skirtingų rūšių gyvūnų genetinės medžiagos produktus turi tvarkyti skirtingi darbuotojai arba jie turi būti tvarkomi skirtingu metu;

d)

genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkis turi būti taip pastatytas taip, kad, išskyrus biuro patalpas, jį būtų galima lengvai valyti ir dezinfekuoti;

e)

genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkis turi būti pastatytas taip, kad į jį negalėtų patekti pašaliniai asmenys.

5 DALIS

4 STRAIPSNYJE NURODYTI GENETINĖS MEDŽIAGOS PRODUKTŲ SAUGOJIMO CENTRO PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI

1.

Centro veterinarijos gydytojo atsakomybės sritys, nurodytos 4 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, yra šios:

a)

centro veterinarijos gydytojas užtikrina, kad:

i)

genetinės medžiagos produktų saugojimo centre būtų saugomi įrašai, laikantis 8 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytų reikalavimų;

ii)

į jį negalėtų patekti pašaliniai asmenys;

iii)

leidimą turintys lankytojai laikytųsi gyvūnų sveikatos ir biologinio saugumo reikalavimų, nurodytų b punkto i papunktyje;

iv)

kiekviena atskira spermos, oocitų arba embrionų dozė būtų aiškiai paženklinta pagal 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

v)

genetinės medžiagos produktai būtų saugomi tik tam tikslui skirtose patalpose ir laikantis griežtų higienos reikalavimų;

vi)

visi instrumentai, turintys sąlytį su genetinės medžiagos produktais, prieš naudojimą būtų išvalyti ir dezinfekuoti arba sterilizuoti, išskyrus naujus vienkartinius instrumentus;

vii)

saugojimo konteineriai ir vežimo konteineriai, prieš juos pripildant, būtų išvalyti ir dezinfekuoti arba sterilizuoti, išskyrus naujus vienkartinius indus;

viii)

genetinės medžiagos produktams konservuoti arba saugoti naudojamos kriogeninės medžiagos prieš tai nebūtų naudotos kitiems produktams;

ix)

genetinės medžiagos produktų saugojimo centre dirbantys darbuotojai būtų tinkamai išmokyti dezinfekavimo ir higienos metodų, kuriuos taikant neleidžiama ligoms plisti;

b)

centro veterinarijos gydytojas:

i)

nustato genetinės medžiagos produktų saugojimo centro veiklai taikomus gyvūnų sveikatos ir biologinio saugumo reikalavimus ir priemones, kuriomis būtų užtikrintas tų reikalavimų laikymasis;

ii)

į genetinės medžiagos produktų saugojimo centrą priima tik spermą, oocitus arba embrionus, surinktus, pagamintus, paruoštus ir saugomus patvirtintame genetinės medžiagos produktų ūkyje bei vežamus sąlygomis, kuriomis užtikrinama, kad nebūtų kryžminės spermos, oocitų arba embrionų taršos, nes tie genetinės medžiagos produktai neturėjo sąlyčio su genetinės medžiagos produktais, neatitinkančiais šiame reglamente nustatytų taisyklių.

2.

Genetinės medžiagos produktų saugojimo centro patalpoms, įrangai ir veiklos procedūroms taikomi šie 4 straipsnio 1 dalies b punkto v papunktyje nurodyti reikalavimai:

a)

genetinės medžiagos produktų saugojimo centre turi būti genetinės medžiagos produktams saugoti būtina įranga, patalpa turi būti pastatyta taip, kad šie genetinės medžiagos produktai ir įranga būtų apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų ir aplinkos poveikio;

b)

kai saugomi ne vienos rūšies genetinės medžiagos produktai arba ne vienos rūšies gyvūnų genetinės medžiagos produktai,

i)

genetinės medžiagos produktų saugojimo centras turi turėti atskirus saugojimo konteinerius, skirtus kiekvienos rūšies genetinės medžiagos produktams ir kiekvienos rūšies gyvūnų genetinės medžiagos produktams, saugomiems tame centre, ir

ii)

skirtingų rūšių genetinės medžiagos produktus ir skirtingų rūšių gyvūnų genetinės medžiagos produktus turi tvarkyti skirtingi darbuotojai arba jie turi būti tvarkomi skirtingu metu;

c)

genetinės medžiagos produktų saugojimo centras turi būti taip pastatytas taip, kad, išskyrus biuro patalpas, jį būtų galima lengvai valyti ir dezinfekuoti;

d)

genetinės medžiagos produktų saugojimo centras turi būti pastatytas arba atskirtas taip, kad nebūtų sąlyčio su ūkiniais gyvūnais, esančiais už centro ribų;

e)

genetinės medžiagos produktų saugojimo centras turi būti pastatytas taip, kad į jį negalėtų patekti pašaliniai asmenys.


II PRIEDAS

PAPILDOMI GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI GALVIJAMS, AVIMS, OŽKOMS, KIAULĖMS IR ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNAMS, IŠ KURIŲ RENKAMI GENETINĖS MEDŽIAGOS PRODUKTAI, TAIP PAT REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU LABORATORINIAIS ARBA KITAIS TŲ GYVŪNŲ TYRIMAIS, KAIP NURODYTA III DALIES 1 SKYRIAUS 2 SKIRSNYJE

1 DALIS

PAPILDOMI GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI GALVIJAMS, IŠ KURIŲ RENKAMI GENETINĖS MEDŽIAGOS PRODUKTAI, TAIP PAT REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU TŲ GYVŪNŲ KARANTINU IR LABORATORINIAIS ARBA KITAIS TYRIMAIS, KAIP NURODYTA 20 STRAIPSNYJE

I skyrius

Papildomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi galvijams, iš kurių renkama sperma, taip pat reikalavimai, susiję su tų gyvūnų karantinu ir laboratoriniais arba kitais tyrimais

1.

Visiems į spermos surinkimo centrą atvežtiems galvijams taikomi šie reikalavimai:

a)

gyvūnai turėjo būti laikomi izoliuoti karantino patalpose, kuriose buvo tik kiti bent tokios pat sveikatos būklės poranagiai gyvūnai;

b)

per 30 dienų iki a punkte nurodyto karantino pradžios turėjo būti atlikti toliau nurodyti gyvūnų tyrimai ir visais atvejais gauti neigiami rezultatai, išskyrus v punkte nurodytą galvijų virusinės diarėjos antikūnų tyrimą:

i)

Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcijai nustatyti – intraderminis tuberkulino tyrimas, nurodytas Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 2 dalies 1 punkte;

ii)

Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcijai nustatyti – serologinis tyrimas, nurodytas Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 1 dalies 1 punkte;

iii)

enzootinei galvijų leukozei nustatyti – serologinis tyrimas, nurodytas Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 4 dalies a punkte, taikant 20 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytą leidžiančią nukrypti nuostatą;

iv)

infekciniam galvijų rinotracheitui arba infekciniam pustuliniam vulvovaginitui nustatyti – serologinis tyrimas (gryno viruso), naudojant kraujo mėginį, jeigu gyvūnai nėra iš ūkio, kuriame nebuvo klinikinio infekcinio galvijų rinotracheito arba infekcinio pustulinio vulvovaginito atvejų;

v)

galvijų virusinei diarėjai nustatyti:

viruso išskyrimo tyrimas, viruso genomo tyrimas arba viruso antigeno tyrimas, taip pat

serologinis tyrimas, siekiant nustatyti antikūnų buvimą arba nebuvimą;

c)

per a punkte nurodytą karantino laikotarpį ir per bent 21 dienos arba 7 dienų (jeigu tyrimų reikia pagal iv ir v papunkčius) laikotarpį, gyvūnus atvežus į karantino patalpas, turėjo būti atlikti toliau nurodyti gyvūnų tyrimai ir visais atvejais gauti neigiami rezultatai, išskyrus iii punkte nurodytą galvijų virusinės diarėjos antikūnų tyrimą:

i)

Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcijai nustatyti – serologinis tyrimas, nurodytas Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 1 dalies 1 punkte;

ii)

infekciniam galvijų rinotracheitui arba infekciniam pustuliniam vulvovaginitui nustatyti – serologinis tyrimas (gryno viruso), naudojant kraujo mėginį.

iii)

galvijų virusinei diarėjai nustatyti:

viruso išskyrimo tyrimas, viruso genomo tyrimas arba viruso antigeno tyrimas, taip pat

serologinis tyrimas, siekiant nustatyti antikūnų buvimą arba nebuvimą.

Bet kuris gyvūnas, kurio serologinio tyrimo rezultatas yra neigiamas arba teigiamas, į spermos surinkimo centrą gali būti priimtas, tik jeigu nenustatoma gyvūnų, kurių serologinių tyrimų rezultatai prieš juos atvežant į karantino patalpą buvo neigiami, serokonversija.

Jeigu serokonversija nustatoma, visi gyvūnai, kurių serologinio tyrimo rezultatas yra neigiamas, karantino patalpose laikomi ilgesnį laikotarpį, kol per 3 savaičių laikotarpį nebenustatoma grupės gyvūnų serokonversija. Gyvūnus, kurių serologinio tyrimo rezultatas yra teigiamas, gali būti leidžiama atvežti į spermos surinkimo centrą;

iv)

galvijų lytinių organų kampilobakteriozei (Campylobacter fetus ssp. venerealis) nustatyti:

jeigu gyvūnai yra jaunesni kaip šešių mėnesių arba nuo tokio amžiaus buvo laikomi vienos lyties grupėje ir iki a punkte nurodyto karantino neturėjo sąlyčio su patelėmis, atliekamas vienas tyrimas naudojant dirbtinės vaginos nuoplovos arba apyvarpės mėginį arba

tyrimai naudojant dirbtinės vaginos nuoplovos arba apyvarpės mėginius, paimtus tris kartus, darant bent 7 dienų pertraukas;

v)

trichomonozei (Trichomonas foetus) nustatyti:

jeigu gyvūnai yra jaunesni kaip šešių mėnesių arba nuo tokio amžiaus buvo laikomi vienos lyties grupėje ir iki a punkte nurodyto karantino neturėjo sąlyčio su patelėmis, atliekamas vienas tyrimas naudojant apyvarpės mėginį arba

tyrimai naudojant apyvarpės mėginius, paimtus tris kartus, darant bent 7 dienų pertraukas.

Jeigu bet kurio iš c punkte nurodytų tyrimų rezultatai yra teigiami, atitinkamas gyvūnas nedelsiant išvežamas iš karantino patalpų. Jeigu karantino patalpose laikoma gyvūnų grupė, kompetentinga institucija imasi visų reikiamų priemonių, kad likusieji gyvūnai galėtų būti priimti į spermos surinkimo centrą pagal šio priedo 1 dalies I skyrių;

d)

iki pradinio bulių, kurių serologinio tyrimo galvijų virusinei diarėjai nustatyti rezultatas buvo teigiamas, spermos išvežimo atliekamas kiekvieno gyvūno spermos mėginio viruso izoliavimo arba viruso antigeno imunofermentinės analizės (IFA) tyrimas galvijų virusinei infekcijai nustatyti. Jeigu tyrimo rezultatas yra teigiamas, bulius išvežamas iš spermos surinkimo centro, o visa jo sperma sunaikinama.

2.

Visi spermos surinkimo centre laikomi galvijai bent vieną kartą per metus turi būti tiriami – jiems atliekami toliau nurodyti tyrimai (privalomus įprastus tyrimus), ir tyrimų rezultatai turi būti neigiami:

a)

Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcijai nustatyti – intraderminis tuberkulino tyrimas, nurodytas Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 2 dalies 1 punkte;

b)

Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcijai nustatyti – serologinis tyrimas, nurodytas Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 1 dalies 1 punkte;

c)

enzootinei galvijų leukozei nustatyti – serologinis tyrimas, nurodytas Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 4 dalies a punkte;

d)

infekciniam galvijų rinotracheitui arba infekciniam pustuliniam vulvovaginitui nustatyti – serologinis tyrimas (gryno viruso), naudojant kraujo mėginį;

e)

galvijų virusinei diarėjai nustatyti – serologinis antikūno nustatymo tyrimas, šis tyrimas atliekamas tik gyvūnams, kurių serologinio tyrimo rezultatas buvo neigiamas.

Kai gyvūno serologinio tyrimo rezultatas tampa teigiamas, visa ejakuliacijos metu išsiskyrusi to gyvūno sėkla, surinkta nuo tada, kai paskutinį kartą buvo gautas neigiamas tyrimo rezultatas, išmetama arba atliekami jos tyrimai virusui arba viruso genomui nustatyti ir gaunami neigiami rezultatai;

f)

galvijų lytinių organų kampilobakteriozei nustatyti – tyrimas naudojant apyvarpės mėginį. Reikia tirti tik bulius, kurių sperma renkama arba kurie turi sąlytį su buliais, kurių sperma renkama. Buliai, kurie vėl atvežami spermai rinkti po ilgesnės kaip 6 mėnesių pertraukos, tiriami per 30 dienų iki spermos rinkimo atnaujinimo;

g)

trichomonozei nustatyti – tyrimas naudojant apyvarpės mėginį. Reikia tirti tik bulius, kurių sperma renkama arba kurie turi sąlytį su buliais, kurių sperma renkama. Buliai, kurie vėl atvežami spermai rinkti po ilgesnės kaip 6 mėnesių pertraukos, tiriami per 30 dienų iki spermos rinkimo atnaujinimo.

3.

Jeigu bent vieno 2 punkte nurodyto tyrimo rezultatai teigiami, gyvūnas turi būti atskirtas, o jo sperma, surinkta po paskutinio atlikto tyrimo, kurio rezultatas buvo neigiamas, negali būti vežama į kitą valstybę narę, išskyrus atvejus, kai nustatoma galvijų virusinė diarėja, kiekvienos ejakuliacijos spermą, kurios tyrimo galvijų virusinei diarėjai arba viruso genomui nustatyti rezultatas yra neigiamas.

Pirmoje pastraipoje nurodytas gyvūnas išvežamas iš spermos surinkimo centro.

Sperma, surinkta iš kitų spermos surinkimo centre esančių gyvūnų nuo tos dienos, kai buvo paimtas paskutinis mėginys, kurio vieno iš 2 punkte aprašytų tyrimų rezultatas neigiamas, saugoma atskirai ir negali būti vežama iš vienos valstybės narės į kitą, kol spermos surinkimo centrui negrąžintas ankstesnis sveikatos statusas ir neatlikti atitinkami oficialūs saugomos spermos tyrimai, kad būtų paneigtas 2 punkte paminėto užkrato buvimas spermoje.

II skyrius

Papildomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi galvijams, kurie yra in vivo būdu gaunamų embrionų donorai, taip pat reikalavimai, susiję su tų gyvūnų karantinu

1.

Grupės veterinarijos gydytojas arba grupės narys turi atlikti galvijų donorų klinikinius tyrimus ir patvirtinti, kad embrionų rinkimo dieną nebuvo jokios D kategorijos ligos, susijusios su galvijais, simptomų arba požymių.

2.

Sperma, naudojama dirbtiniam galvijų donorų apsėklinimui, turi būti surinkta, paruošta ir saugoma pagal II priedo 1 dalies I skyriaus ir III priedo 1 dalies reikalavimus.

III skyrius

Papildomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi galvijams, iš kurių renkami oocitai embrionams gaminti in vitro būdu, taip pat reikalavimai, susiję su tų gyvūnų karantinu

1.

Kai oocitai gaunami iš pavienių gyvų galvijų (aspiracijos būdu per operaciją pašalinant kiaušides (ovariektomija) arba ultrasonografijos būdu atliekant transvaginalinę aspiraciją (oocitų aspiraciją)), gyvūnui, tokių oocitų donorui, taikomi II skyriuje nustatyti reikalavimai.

2.

Kai galvijų donorų kiaušidės ir kiti audiniai turi būti surenkami gyvūną paskerdus skerdykloje, tie gyvūnai negali būti skirti paskersti pagal patvirtintą ligų likvidavimo programą, jie taip pat negali būti atvežti iš ūkio, esančio ribojimų taikymo zonoje, nustatytoje dėl galvijų donorų A kategorijos ligos arba naujos ligos, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/429 6 straipsnyje, protrūkio.

3.

Skerdykla, kurioje surenkamos kiaušidės ir kiti audiniai, negali būti ribojimų taikymo zonoje, nustatytoje dėl galvijų donorų A kategorijos ligos arba naujos ligos, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/429 6 straipsnyje, protrūkio.

4.

Sperma, naudojama galvijų oocitams apvaisinti siekiant embrionus gaminti in vitro būdu, turi būti surinkta, paruošta ir saugoma pagal II priedo 1 dalies I skyriaus ir III priedo 1 dalies reikalavimus.

2 DALIS

PAPILDOMI GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI KIAULĖMS, IŠ KURIŲ RENKAMI GENETINĖS MEDŽIAGOS PRODUKTAI, TAIP PAT REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU TŲ GYVŪNŲ KARANTINU IR LABORATORINIAIS ARBA KITAIS TYRIMAIS, KAIP NURODYTA 21 STRAIPSNYJE

I skyrius

Papildomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi kuiliams, iš kurių renkama sperma, taip pat reikalavimai, susiję su tų gyvūnų karantinu ir laboratoriniais bei kitais tyrimais

1.

Visiems į spermos surinkimo centrą atvežtiems kuiliams taikomi šie reikalavimai:

a)

gyvūnai turėjo būti laikomi izoliuoti karantino patalpose, kuriose buvo tik kiti bent tokios pat sveikatos būklės poranagiai gyvūnai;

b)

per 30 dienų iki a punkte nurodyto atvežimo į karantino patalpas turėjo būti atlikti toliau nurodyti gyvūnų tyrimai ir gauti neigiami rezultatai:

i)

Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcijai nustatyti – buferizuoto brucelių antigeno tyrimas (bengalijos rožinio tyrimas), konkurencinė IFA arba netiesioginė IFA grynų Brucella rūšių antikūnams nustatyti.

Jeigu nustatoma, kad kurių nors gyvūnų serologinio tyrimo, kuriuo siekiama aptikti grynų Brucella rūšių (įskaitant Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis) antikūnus, rezultatas yra teigiamas, to paties ūkio gyvūnai, kurių tyrimų rezultatai neigiami, negali būti priimti į karantino patalpas, kol nepatvirtinama, kad gyvūnų, kurių tyrimų rezultatai buvo teigiami, kilmės ūkyje nėra Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcijos;

ii)

Aujeskio ligos virusinei infekcijai nustatyti:

kai gyvūnai neskiepyti, – imunofermentinė analizė (IFA), atliekama gryno Aujeskio ligos viruso arba glikoproteinų B (ADV-gB) ar D (ADV-gD) antikūnams aptikti, arba serumo neutralizavimo tyrimas;

kai gyvūnai paskiepyti gE antigeno neturinčia vakcina, – imunofermentinė analizė (IFA), atliekama Aujeskio ligos viruso glikoproteino E (ADV-gE) antikūnams aptikti.

Aujeskio ligos virusinei infekcijai nustatyti atliekami serologiniai tyrimai turi atitikti Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 7 dalyje nustatytus standartus;

iii)

klasikiniam kiaulių marui nustatyti – antikūno IFA arba serumo neutralizavimo tyrimas, jeigu gyvūnai yra iš valstybės narės arba jos zonos, iš kurios pranešta apie klasikinį kiaulių marą arba kurioje prieš tai 12 mėnesių buvo skiepijama nuo šios ligos;

iv)

kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromo virusinei infekcijai nustatyti – serologinis tyrimas (imunoperoksidazės monosluoksnio analizė, netiesioginės fluorescencijos antikūnų tyrimas arba imunofermentinė analizė);

c)

buvo atlikti šie gyvūnų tyrimai, naudojant mėginius, paimtus per bent 21 dienos laikotarpį po atvežimo į karantino patalpas, kaip nurodyta a punkte:

i)

Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcijai nustatyti – buferizuoto brucelių antigeno tyrimas (bengalijos rožinio tyrimas), konkurencinė IFA arba netiesioginė IFA grynų Brucella rūšių antikūnams nustatyti.

Gyvūnai, kurių pirmoje pastraipoje nurodytų tyrimų rezultatai yra teigiami, turi būti išvežti iš karantino patalpų, išskyrus atvejus, kai pagal d punktą paneigiama Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcijos galimybė;

ii)

Aujeskio ligos virusinei infekcijai nustatyti:

kai gyvūnai neskiepyti, – imunofermentinė analizė (IFA), atliekama gryno Aujeskio ligos viruso arba glikoproteinų B (ADV-gB) ar D (ADV-gD) antikūnams aptikti, arba serumo neutralizavimo tyrimas;

kai gyvūnai paskiepyti gE antigeno neturinčia vakcina, – imunofermentinė analizė (IFA), atliekama Aujeskio ligos viruso glikoproteino E (ADV-gE) antikūnams aptikti.

Jeigu bet kurio iš tų gyvūnų tyrimo Aujeskio ligos virusinei infekcijai nustatyti rezultatas yra teigiamas, tie gyvūnai nedelsiant išvežami iš karantino patalpų;

iii)

klasikiniam kiaulių marui nustatyti – antikūno IFA arba serumo neutralizavimo tyrimas, jeigu gyvūnai yra iš valstybės narės arba jos zonos, iš kurios nepranešta apie klasikinį kiaulių marą arba kurioje prieš tai 12 mėnesių nebuvo skiepijama nuo šios ligos;

iv)

kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromo virusinei infekcijai nustatyti – serologinis tyrimas (imunoperoksidazės monosluoksnio analizė, netiesioginės fluorescencijos antikūnų tyrimas arba imunofermentinė analizė) ir viruso genomo tyrimas (atvirkštinės transkripcijos polimerazės grandininė reakcija, atvirkštinės transkripcijos lizdinė polimerazės grandininė reakcija, atvirkštinės transkripcijos tikralaikė polimerazės grandininė reakcija).

Jeigu bet kurio iš gyvūnų tyrimo kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromo virusinei infekcijai nustatyti rezultatas yra teigiamas, tokie gyvūnai nedelsiant išvežami iš karantino patalpų.

Kai karantino patalpose izoliuota gyvūnų grupė, kompetentinga institucija imasi visų būtinų priemonių, kad pieš likusius gyvūnus, kurių i, ii, iii ir iv punktuose nurodytų tyrimų rezultatai yra neigiami, priimant į spermos surinkimo centrą pagal šį skyrių, jų sveikatos būklė būtų pakankamai gera;

d)

šių priemonių imamasi kilus įtarimų dėl Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcijos:

i)

kai c punkto i papunktyje nurodyto gyvūnų tyrimo Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcijai nustatyti rezultatas yra teigiamas, laikomasi šio protokolo:

turi būti atliekamas bent vienas alternatyvus c punkto i papunktyje nurodytas teigiamų serumų tyrimas, dar neatliktas tiriant c punkte nurodytus mėginius;

gyvūnų tyrimų Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcijai nustatyti rezultatai yra teigiami, kilmės ūkyje (-iuose) atliekamas epidemiologinis tyrimas;

praėjus bent 7 dienoms nuo c punkte nurodytų mėginių surinkimo dienos turi būti paimti visų gyvūnų, kurių c punkto i papunktyje ir d punkto i papunkčio pirmoje įtraukoje nurodytų tyrimų rezultatai buvo teigiami, mėginiai ir atliktas jų serologinis tyrimas, nustatytas c punkto i papunktyje, arba visų c punkte nurodytų gyvūnų bruceliozės odos tyrimas;

ii)

įtarimas dėl bruceliozės Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcijos nepasitvirtina, jeigu kilmės ūkyje (-iuose) atliekant epidemiologinį tyrimą nenustatoma Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcijos atvejų arba:

d punkto i papunkčio pirmoje įtraukoje nurodyto pakartotinio tyrimo arba d punkto i papunkčio trečioje įtraukoje nurodyto tyrimo rezultatas buvo neigiamas

arba

buvo atliktas kiekvieno gyvūno, kurio d punkto i papunkčio pirmoje arba trečioje įtraukoje nurodytų tyrimų rezultatai buvo teigiami, tyrimas po skerdimo, taip pat užkrato aptikimo tyrimas (polimerazės grandininės reakcijos arba bakteriologinis tyrimas) grynosioms Brucella rūšims nustatyti (įskaitant Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis), ir visais atvejais buvo gauti neigiami rezultatai;

iii)

įtarimams dėl Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis nepasitvirtinus, visi c punkto antroje pastraipoje nurodyti gyvūnai iš karantino patalpų gali būti priimti į spermos surinkimo centrą.

2.

Spermos surinkimo centre laikomų kuilių privalomi įprasti tyrimai atliekami taip:

a)

turi būti atlikti toliau nurodyti visų spermos surinkimo centre laikomų kuilių tyrimai, ir jų rezultatai turi būti neigiami:

i)

Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcijai nustatyti – buferizuoto brucelių antigeno tyrimas (bengalijos rožinio tyrimas), konkurencinė IFA arba netiesioginė IFA;

ii)

Aujeskio ligos virusinei infekcijai nustatyti:

kai gyvūnai neskiepyti, – imunofermentinė analizė (IFA), atliekama gryno Aujeskio ligos viruso arba glikoproteinų B (ADV-gB) ar D (ADV-gD) antikūnams aptikti, arba serumo neutralizavimo tyrimas;

kai gyvūnai paskiepyti gE antigeno neturinčia vakcina, – imunofermentinė analizė (IFA), atliekama Aujeskio ligos viruso glikoproteino E (ADV-gE) antikūnams aptikti;

iii)

klasikiniam kiaulių marui nustatyti – antikūno IFA arba serumo neutralizacijos tyrimas;

iv)

kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromo virusinei infekcijai nustatyti – serologinis tyrimas (imunoperoksidazės monosluoksnio analizė, netiesioginės fluorescencijos antikūnų tyrimas arba imunofermentinė analizė);

b)

a punkte nustatyti tyrimai atliekami naudojant mėginius, paimtus iš:

i)

visų gyvūnų prieš pat išvežant gyvūnus iš spermos surinkimo centro arba atvežus į skerdyklą ir jokiu būdu ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo priėmimo į spermos surinkimo centrą

arba

ii)

bent:

kas 3 mėnesius 25 % gyvūnų, esančių spermos surinkimo centre, Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcijai, Aujeskio ligos virusinei infekcijai ir klasikiniam kiaulių marui nustatyti ir kas mėnesį bent 10 % gyvūnų, esančių spermos surinkimo centre, kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromo virusinei infekcijai nustatyti

arba

kas mėnesį 10 % gyvūnų, esančių spermos surinkimo centre, Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcijai, Aujeskio ligos virusinei infekcijai, klasikiniam kiaulių marui ir kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromo virusinei infekcijai nustatyti.

Kai imami mėginiai, kaip nustatyta abiejose ii punkto įtraukose, centro veterinarijos gydytojas turi užtikrinti, kad gyvūnai, iš kurių imami mėginiai, būtų reprezentatyvioji visų tame centre esančių gyvūnų imtis, visų pirma atsižvelgiant į amžiaus grupę ir laikymo patalpas;

c)

kai tyrimai atliekami pagal 2 punkto b papunkčio ii dalį, centro veterinarijos gydytojas užtikrina, kad visi gyvūnai bent kas dvylika mėnesių nuo jų atvežimo į spermos surinkimo centrą būtų ištirti dėl ligų, nurodytų 2 punkto a papunktyje.

3.

Jeigu kurio nors iš 2 punkto a papunktyje nurodytų tyrimų rezultatai yra teigiami, gyvūnas izoliuojamas, o po paskutinių tyrimų, kurių rezultatai buvo neigiami, iš jo surinktos spermos vežti iš vienos valstybės narės į kitą negalima.

Pirmoje pastraipoje nurodytas gyvūnas nedelsiant išvežamas iš spermos surinkimo centro.

Sperma, surinkta iš visų kitų spermos surinkimo centre esančių gyvūnų nuo tos dienos, kai buvo paimtas paskutinis mėginys, kurio vieno iš 2 punkto a papunktyje aprašytų tyrimų rezultatas neigiamas, saugoma atskirai ir jos negalima vežti iš vienos valstybės narės į kitą, kol spermos surinkimo centrui nebus grąžintas ankstesnis sveikatos statusas ir nebus atlikti atitinkami saugomos oficialūs spermos tyrimai, kad būtų paneigtas 2 punkto a papunktyje nurodytų ligų užkrato buvimas spermoje.

II skyrius

Papildomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi kiaulėms, iš kurių renkami oocitai ir embrionai, taip pat reikalavimai, susiję su tų gyvūnų karantinu

1.

Grupės veterinarijos gydytojas arba grupės narys turi atlikti kiaulių donorių klinikinius tyrimus ir patvirtinti, kad oocitų arba embrionų surinkimo dieną nebuvo jokios D kategorijos ligos, susijusios su kiaulėmis, simptomų arba požymių.

2.

Be 1 punkte nurodytų reikalavimų, kiaulių patelės donorės, išskyrus in vivo būdu gaunamų embrionų, kurie apdorojami tripsinu, donores, turi būti iš valstybės narės teritorijos arba jos zonos, kuri neužkrėsta Aujeskio ligos virusine infekcija arba kurioje įgyvendinama patvirtinta Aujeskio ligos virusinės infekcijos likvidavimo programa.

3.

Kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromo virusinei infekcijai nustatyti, kiaulių patelių donorių, iš kurių in vivo būdu gauti embrionai, du kartus, darant bent 21 dienos pertrauką, atliekamas serologinis tyrimas kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromo virusinei infekcijai nustatyti (antrasis tyrimas turi būti atliekamas per 15 dienų iki embrionų surikimo) ir turi būti gauti neigiami rezultatai.

4.

Sperma, naudojama dirbtiniam kiaulių patelių donorių apsėklinimui, turi būti surinkta, paruošta ir saugoma pagal II priedo 2 dalies I skyriaus ir III priedo 1 dalies reikalavimus.

3 DALIS

PAPILDOMI GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI AVIMS IR OŽKOMS, IŠ KURIŲ RENKAMI GENETINĖS MEDŽIAGOS PRODUKTAI, TAIP PAT REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU TŲ GYVŪNŲ KARANTINU IR LABORATORINIAIS ARBA KITAIS TYRIMAIS, KAIP NURODYTA 22 STRAIPSNYJE

I skyrius

Papildomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi avims ir ožkoms, iš kurių renkama sperma, taip pat reikalavimai, susiję su tų gyvūnų karantinu ir laboratoriniais bei kitais tyrimais

1.

Visoms į spermos surinkimo centrą atvežtoms avims ir ožkoms taikomi šie reikalavimai:

a)

gyvūnai turėjo būti laikomi izoliuoti karantino patalpose, kuriose buvo tik kiti bent tokios pat sveikatos būklės poranagiai gyvūnai;

b)

kai gyvūnai yra avys, jos turi būti iš ūkio, kuriame per 60 dienų iki jų laikymo a punkte nurodytose karantino patalpose joms buvo atliktas serologinis avių epididimito (Brucella ovis) tyrimas arba bet kuris kitas dokumentais pagrįsto lygiaverčio tikslumo ir specifiškumo lygio tyrimas.

Kai avys laikomos kartu su ožkomis, turi būti atliktas ir tų ožkų serologinis tyrimas avių epididimitui (Brucella ovis) nustatyti, ir tyrimo rezultatas turi būti neigiamas;

c)

buvo atlikti toliau nurodyti gyvūnų tyrimai, naudojant kraujo mėginį, paimtą per 30 dienų iki a punkte nurodyto karantino pradžios, ir kiekvienu atveju gauti neigiami rezultatai:

i)

Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcijai nustatyti – serologinis tyrimas, nurodytas Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 1 dalies 1 punkte;

ii)

kai gyvūnai yra avys, avių epididimitui (Brucella ovis) nustatyti – serologinis tyrimas arba bet kuris kitas dokumentais pagrįsto lygiaverčio tikslumo ir specifiškumo lygio tyrimas.

Kai avys laikomos kartu su ožkomis, turi būti atliktas ir tų ožkų serologinis tyrimas avių epididimitui (Brucella ovis) nustatyti, ir tyrimo rezultatas turi būti neigiamas;

d)

buvo atlikti toliau nurodyti gyvūnų tyrimai, naudojant mėginius, paimtus per a punkte nurodytą karantino laikotarpį ir per bent 21 dieną nuo priėmimo į karantino patalpas dienos, ir buvo gauti neigiami rezultatai:

i)

Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcijai nustatyti – serologinis tyrimas, nurodytas Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 1 dalies 1 punkte;

ii)

kai gyvūnai yra avys, avių epididimitui (Brucella ovis) nustatyti – serologinis tyrimas arba bet kuris kitas dokumentais pagrįsto lygiaverčio tikslumo ir specifiškumo lygio tyrimas.

Kai avys laikomos kartu su ožkomis, turi būti atliktas ir tų ožkų serologinis tyrimas avių epididimitui (Brucella ovis) nustatyti, ir tyrimo rezultatas turi būti neigiamas.

2.

Bent vieną kartą per metus atliekami toliau nurodyti visų spermos surinkimo centre laikomų avių ir ožkų tyrimai (privalomi įprasti tyrimai), ir jų rezultatai turi būti neigiami:

a)

Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcijai nustatyti – serologinis tyrimas, nurodytas Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 1 dalies 1 punkte;

b)

kai gyvūnai yra avys, avių epididimitui (Brucella ovis) nustatyti atliekamas serologinis tyrimas arba bet kuris kitas dokumentais pagrįsto lygiaverčio tikslumo ir specifiškumo lygio tyrimas.

Kai avys laikomos kartu su ožkomis, turi būti atliktas ir tų ožkų serologinis tyrimas avių epididimitui (Brucella ovis) nustatyti, ir tyrimo rezultatas turi būti neigiamas.

3.

Jeigu bent vieno 2 punkte aprašyto tyrimo rezultatai teigiami, gyvūnas atskiriamas, o jo sperma, surinkta po paskutinio atlikto tyrimo, kurio rezultatas buvo neigiamas, negali būti vežama į kitas valstybes nares.

Pirmoje pastraipoje nurodytas gyvūnas išvežamas iš spermos surinkimo centro.

Sperma, surinkta iš visų kitų spermos surinkimo centre esančių gyvūnų nuo tos dienos, kai buvo paimtas paskutinis mėginys, kurio vieno iš 2 punkte aprašytų tyrimų rezultatas neigiamas, saugoma atskirai ir ji negali būti vežama iš vienos valstybės narės į kitą, kol spermos surinkimo centrui negrąžintas ankstesnis sveikatos statusas ir neatlikti atitinkami oficialūs saugomos spermos tyrimai, kad būtų paneigtas 2 punkte minėto užkrato buvimas spermoje.

II skyrius

Papildomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi avims ir ožkoms, iš kurių renkami oocitai ir embrionai, taip pat reikalavimai, susiję su tų gyvūnų karantinu

1.

Grupės veterinarijos gydytojas arba grupės narys turi atlikti avių ir ožkų donorių klinikinius tyrimus ir patvirtinti, kad oocitų arba embrionų surinkimo dieną nebuvo jokios D kategorijos ligos, susijusios su avimis ir ožkomis, simptomų arba požymių.

2.

Sperma, naudojama dirbtiniam avių ir ožkų donorių apsėklinimui, turi būti surinkta, paruošta ir saugoma pagal II priedo 3 dalies I skyriaus ir III priedo 1 dalies reikalavimus.

4 DALIS

PAPILDOMI GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNAMS, IŠ KURIŲ RENKAMI GENETINĖS MEDŽIAGOS PRODUKTAI, TAIP PAT REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU TŲ GYVŪNŲ KARANTINU IR LABORATORINIAIS ARBA KITAIS TYRIMAIS, KAIP NURODYTA 23 STRAIPSNYJE

I skyrius

Papildomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi arklinių šeimos gyvūnams, iš kurių renkama sperma, taip pat reikalavimai, susiję su tų gyvūnų karantinu ir laboratoriniais bei kitais tyrimais

1.

Sperma gali būti renkama tik iš tokio arklinių šeimos gyvūno donoro, kuris, patvirtinus centro veterinarijos gydytojui, atitinka toliau nurodytus reikalavimus:

a)

turi būti atlikti toliau nurodyti gyvūno tyrimai, taikant vieną iš b punkte nurodytų tyrimo programų:

i)

arklių infekcinei anemijai nustatyti – imunodifuzijos agaro gelyje tyrimas (Koginso tyrimas) arba imunofermentinė analizė (IFA), ir gautas neigiamas rezultatas;

ii)

visos eržilo donoro spermos alikvotinės dalies viruso išskyrimo arba jo genomo nustatymo tyrimas polimerazės grandininės reakcijos arba tikralaikės polimerazės grandininės reakcijos metodais, gaunant neigiamus rezultatus, išskyrus atvejus, kai atliekant eržilo donoro serumo neutralizavimo tyrimą arklinių šeimos gyvūnų virusiniam arteritui nustatyti serumą atskiedus santykiu 1:4 gaunamas neigiamas rezultatas;

iii)

tyrimas kontaginiam arklių metritui (Taylorella equigenitalis) nustatyti, atliekamas du kartus (rezultatas turi būti neigiamas) – pertrauka tarp tyrimų turi būti ne trumpesnė kaip 7 dienos ir bet kuriuo atveju jis turi būti atliekamas ne anksčiau kaip praėjus 7 dienoms (sisteminio gydymo atveju) arba 21 dienai (lokalinio gydymo atvejui) po galimo eržilo donoro antimikrobinio gydymo – imant tris mėginius (tepinėlius), kurie imami bent iš:

apyvarpės,

šlaplės,

šlaplės duobės.

Mėginiai, prieš juos išsiunčiant į laboratoriją, laikomi vežimo terpėje su aktyvinta anglimi, pavyzdžiui, Amies terpėje.

Turi būti atliktas bent vienas iš toliau nurodytų mėginių tyrimų:

siekiant išskirti Taylorella equigenitalis mikrobą, pasėlis bent 7 dienas auginamas mikroaerofilinėmis sąlygomis, kurios sudaromos per 24 valandas nuo mėginių paėmimo iš gyvūno donoro arba per 48 valandas, jeigu mėginiai pervežimo metu laikomi vėsiai,

arba

siekiant nustatyti Taylorella equigenitalis genomą, per 48 valandas nuo mėginio paėmimo iš gyvūno donoro taikomas polimerazės grandininės reakcijos arba tikralaikės polimerazės grandininės reakcijos metodas;

b)

gyvūnui taikoma viena iš šių tyrimo programų:

i)

jeigu eržilas donoras bent 30 dienų iki pirmo spermos surinkimo dienos ir per spermos rinkimo laikotarpį buvo nuolat laikomas spermos surinkimo centre, kuriame per tą laikotarpį nė vienas arklinių šeimos gyvūnas neturėjo tiesioginio sąlyčio su prastesnės nei eržilo donoro sveikatos būklės arklinių šeimos gyvūnais, pagal a punktą reikalaujami tyrimai atliekami naudojant mėginius, imamus iš eržilo donoro ne rečiau kaip vieną kartą per metus (privalomi įprasti tyrimai) prasidėjus poravimosi metui arba iki pirmo vežti į kitą valstybę narę skirtos šviežios, atšaldytos arba užšaldytos spermos surinkimo dienos ir praėjus bent 14 dienų nuo minėtojo ne trumpesnio nei 30 dienų laikymo laikotarpio iki pirmo spermos surinkimo pradžios;

ii)

jeigu eržilas donoras bent 30 dienų iki pirmo spermos surinkimo dienos ir spermos surinkimo laikotarpiu buvo laikomas spermos surinkimo centre, tačiau kartais gali būti išvežamas iš to centro nuolatiniam ne ilgesniam kaip 14 dienų laikotarpiui ir už tai atsakingas centro veterinarijos gydytojas, arba kitas surinkimo centre laikomas arklinių šeimos gyvūnas turėjo tiesioginį sąlytį su arklinių šeimos gyvūnais, kurių sveikatos būklė yra prastesnė, a punkte nustatyti tyrimai atliekami taip:

bent vieną kartą per metus prasidėjus poravimosi metui arba iki pirmo vežti į kitą valstybę narę skirtos šviežios, atšaldytos arba užšaldytos spermos surinkimo dienos ir praėjus bent 14 dienų nuo minėtojo bent 30 dienų laikymo laikotarpio iki pirmo spermos surinkimo pradžios

ir

vežti į kitą valstybę narę skirtos šviežios, atšaldytos arba užšaldytos spermos rinkimo laikotarpiu taip:

atliekant a punkto i papunktyje nustatytą mėginių, paimtų likus ne daugiau kaip 90 dienų iki vežti į kitą valstybę narę skirtos spermos surinkimo, tyrimą,

atliekant a punkto ii papunktyje nustatytą mėginių, paimtų likus ne daugiau kaip 30 dienų iki vežti į kitą valstybę narę skirtos spermos surinkimo dienos, tyrimą, išskyrus atvejus, kai atlikus visos eržilo donoro spermos, surinktos ne daugiau kaip prieš 6 mėnesius iki vežti į kitą valstybę narę skirtos spermos surinkimo, alikvotinės dalies mėginių viruso išskyrimo tyrimą arba taikant polimerazės grandininės reakcijos ar tikralaikės polimerazės grandininės reakcijos metodą patvirtinama, kad eržilas donoras nėra ligos platintojas, ir buvo atliktas eržilo donoro serumo neutralizavimo tyrimas arklinių šeimos gyvūnų virusiniam arteritui nustatyti ir gautas teigiamas rezultatas serumą atskiedus bent santykiu 1:4,

atliekant a punkto iii papunktyje nustatytą tyrimą, naudojant mėginius, paimtus likus ne daugiau kaip 60 dienų iki vežti į kitą valstybę narę skirtos spermos surinkimo; jeigu taikomas polimerazės grandininės reakcijos arba tikralaikės polimerazės grandininės reakcijos metodas, gali būti atliekamas trijų vienu kartu paimtų mėginių (tepinėlių) tyrimas;

iii)

jeigu eržilas donoras neatitinka i ir ii papunkčių reikalavimų ir sperma surinkta ketinant ją užšaldytą vežti į kitą valstybę narę, surinktos eržilo donoro spermos mėginių tyrimai, nustatyti a punkte, atliekami taip:

bent vieną kartą per metus prasidėjus poravimosi metui;

III priedo 1 dalies 2 punkto b papunktyje nustatytu saugojimo laikotarpiu ir prieš spermą išvežant iš spermos surinkimo centro arba panaudojant, tiriami mėginiai, paimti ne anksčiau kaip per 14 dienų ir ne vėliau kaip per 90 dienų nuo spermos surinkimo dienos.

Nukrypstant nuo iii papunkčio antros įtraukos nuostatų, mėginių po spermos surinkimo imti ir a punkto ii papunktyje aprašyto tyrimo arklinių šeimos gyvūnų virusiniam arteritui nustatyti atlikti nereikia, kai atliekant visos eržilo donoro spermos alikvotinės dalies mėginių, kurie turi būti imami du kartus per metus ne dažniau kaip kas keturis mėnesius, viruso išskyrimo tyrimą arba taikant polimerazės grandininės reakcijos arba tikralaikės polimerazės grandininės reakcijos metodą patvirtinta, kad eržilas donoras nėra ligos platintojas, ir kai atlikus serumo neutralizavimo tyrimą arklinių šeimos gyvūnų virusiniam arteritui nustatyti gautas teigiamas rezultatas serumą atskiedus bent santykiu 1:4;

c)

jeigu bent vieno b punkte nurodyto tyrimo rezultatai yra teigiami, eržilas donoras izoliuojamas, o jo sperma, surinkta po paskutinio atlikto tyrimo, kurio rezultatas buvo neigiamas, negali būti vežama iš vienos valstybės narės į kitą, išskyrus, nustatant arklių virusinį arteritą, kiekvienos ejakuliacijos spermą, kurios tyrimo arklių virusiniam arteritui nustatyti rezultatas yra neigiamas.

Sperma, surinkta iš visų kitų spermos surinkimo centre esančių eržilų donorų nuo tos dienos, kai buvo paimtas paskutinis mėginys, kurio vieno iš b punkte nustatytų tyrimų rezultatas neigiamas, saugoma atskirai ir negali būti vežama iš vienos valstybės narės į kitą, kol spermos surinkimo centrui negrąžintas ankstesnis sveikatos statusas ir neatlikti atitinkami oficialūs saugomos spermos tyrimai, kad būtų paneigtas b punkte minėtas ligas sukeliančio užkrato buvimas spermoje.

II skyrius

Papildomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi arklinių šeimos gyvūnams, iš kurių renkami oocitai ir embrionai, taip pat reikalavimai, susiję su tų gyvūnų karantinu ir laboratoriniais bei kitais tyrimais

1.

Grupės veterinarijos gydytojas arba grupės narys turi atlikti arklinių šeimos gyvūnų donorų klinikinius tyrimus ir patvirtinti, kad embrionų surinkimo dieną nebuvo jokios D kategorijos ligos, susijusios su arklinių šeimos gyvūnais, simptomų arba požymių.

2.

Be 1 punkte nurodytų reikalavimų:

a)

arklinių šeimos gyvūnai donorai bent 30 dienų iki oocitų arba embrionų rinkimo ir laikotarpiu nuo b ir c punktuose nurodyto pirmo mėginio paėmimo dienos ir oocitų bei embrionų surinkimo dienos negali būti naudojami natūraliam veisimui;

b)

arklinių šeimos gyvūnų infekcinei anemijai nustatyti turi būti atliktas arklinių šeimos gyvūnų donorų imunodifuzijos agaro gelyje tyrimas (Koginso tyrimas) arba imunofermentinė analizė (IFA), naudojant kraujo mėginius, paimtus praėjus bent 14 dienų nuo a punkte nurodyto bent 30 dienų laikotarpio pradžios ir ne daugiau kaip 90 dienų iki vežti iš vienos valstybės narės į kitą skirtų oocitų arba embrionų surinkimo dienos, ir gauti neigiami rezultatai;

c)

arklinių šeimos gyvūnų donorų tyrimas kontaginiam arklių metritui (Taylorella equigenitalis) nustatyti kaskart turi būti atliekamas (rezultatas turi būti neigiamas) iš gyvūno donoro imant bent du mėginius (tepinėlius), ir tai bet kuriuo atveju turi būti atliekama ne anksčiau kaip praėjus 7 dienoms (sisteminio gydymo atveju) arba 21 dienai (lokalinio gydymo atvejui) po galimo gyvūno donoro antimikrobinio gydymo; mėginiai turi būti imami bent iš:

kumelės donorės klitorio duobės,

klitorio anties gleivinės.

Mėginiai a punkte nurodytu bent 30 dienų laikotarpiu imami du kartus, tarp ėmimo turi būti padaryta bent 7 dienų pertrauka, kai atliekamas i papunktyje nurodytas tyrimas, arba vieną kartą, kai atliekamas ii papunktyje nurodytas tyrimas.

Mėginiai, prieš juos išsiunčiant į laboratoriją, laikomi vežimo terpėje su aktyvinta anglimi, pavyzdžiui, Amies terpėje.

Turi būti atliktas bent vienas iš toliau nurodytų mėginių tyrimų:

i)

siekiant išskirti Taylorella equigenitalis mikrobą, pasėlis bent 7 dienas auginamas mikroaerofilinėmis sąlygomis, kurios sudaromos per 24 valandas nuo mėginių paėmimo iš gyvūno donoro arba per 48 valandas, jeigu mėginiai pervežimo metu laikomi vėsiai,

arba

ii)

siekiant nustatyti Taylorella equigenitalis genomą, per 48 valandas nuo mėginio paėmimo iš gyvūno donoro taikomas polimerazės grandininės reakcijos arba tikralaikės polimerazės grandininės reakcijos metodas.

3.

Sperma, naudojama dirbtiniam gyvūnų donorų apsėklinimui, turi būti surinkta, paruošta ir saugoma pagal II priedo 4 dalies I skyriaus ir III priedo 1 dalies reikalavimus.

5 DALIS

KITI GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI GALVIJAMS, KIAULĖMS, AVIMS, OŽKOMS IR CAMELIDAE IR CERVIDAE ŠEIMŲ GYVŪNAMS, IŠ KURIŲ RENKAMI GENETINĖS MEDŽIAGOS PRODUKTAI, TAIP PAT REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU LABORATORINIAIS ARBA KITAIS TŲ GYVŪNŲ TYRIMAIS, KAIP NURODYTA 20, 21, 22 IR 38 STRAIPSNIUOSE

I skyrius

Galvijams, kiaulėms, avims ir ožkoms taikomi reikalavimai, susiję su snukio ir nagų liga

1.

Galvijai, kiaulės, avys ir ožkos, esantys spermos, oocitų arba embrionų donorais, turi:

a)

būti iš ūkių:

i)

esančių teritorijoje, iš kurios bent 30 dienų iki surinkimo dienos nepranešta apie snukio ir nagų ligą 10 km spinduliu aplink ūkį;

ii)

iš kurių bent 3 mėnesius iki surinkimo dienos nepranešta apie snukio ir nagų ligą;

b)

kuriuose 12 mėnesių iki surinkimo dienos nebuvo skiepyta nuo snukio ir nagų ligos.

2.

Centro veterinarijos gydytojas užtikrina, kad:

a)

galvijai, kiaulės, avys ir ožkos, esantys spermos donorais, į spermos surinkimo centrą būtų priimti, tik prieš tai juos izoliavus karantino patalpose, o šios gyvūnų priėmimo į spermos surinkimo centrą dieną atitiktų šiuos reikalavimus:

i)

jos turi būti teritorijoje, iš kurios bent 30 dienų iki surinkimo dienos nepranešta apie snukio ir nagų ligą 10 km spinduliu aplink karantino patalpas;

ii)

3 mėnesius iki gyvūnų priėmimo į spermos surinkimo centrą dienos turi būti nepranešta apie snukio ir nagų ligos protrūkį jose;

b)

sperma į kitą valstybę narę būtų vežama tik laikantis šių sąlygų:

i)

spermos surinkimo centras turi būti teritorijoje, iš kurios bent 30 dienų iki surinkimo dienos nepranešta apie snukio ir nagų ligą 10 km spinduliu aplink spermos surinkimo centrą;

ii)

spermos surinkimo centre snukio ir nagų ligos nebuvo bent 3 mėnesius iki spermos surinkimo dienos ir 30 dienų nuo spermos surinkimo dienos arba, kai sperma yra šviežia, iki spermos siuntos išvežimo į kitą valstybę narę dienos;

iii)

kai sperma yra šviežia, gyvūnas donoras i punkte nurodytame spermos surinkimo centre nuolat laikytas bent 30 dienų iki spermos surinkimo dienos.

3.

Nukrypstant nuo 1 punkto b papunkčio, centro veterinarijos gydytojas gali leisti išvežti spermą, surinktą iš laikomo gyvūno donoro, per 12 mėnesių iki spermos surinkimo dienos laikotarpį paskiepyto nuo snukio ir nagų ligos, jeigu:

a)

gyvūnas donoras per 30 dienų iki spermos surinkimo dienos laikotarpį nebuvo paskiepytas nuo snukio ir nagų ligos;

b)

5 % (bent penki šiaudeliai) visos kaskart iš gyvūno donoro surinktos spermos buvo tiriama atliekant viruso išskyrimo tyrimą snukio ir nagų ligai nustatyti, ir buvo gauti neigiami rezultatai.

4.

Nukrypstant nuo 1 punkto b papunkčio, grupės veterinarijos gydytojas gali leisti į kitą valstybę narę išvežti in vivo būdu gautus embrionus, surinktus iš gyvūno donoro, kuris per 12 mėnesių iki surinkimo dienos laikotarpį buvo paskiepytas nuo snukio ir nagų ligos, jeigu:

a)

patelė donorė per 30 dienų iki surinkimo dienos laikotarpį nebuvo paskiepyta nuo snukio ir nagų ligos;

b)

sperma, naudojama apsėklinimui, buvo surinkta iš patino donoro, kuris atitinka 1 punkto b papunktyje nustatytas sąlygas, arba sperma atitinka 2 punkte nustatytas sąlygas;

c)

prieš užšaldant, embrionai buvo apdoroti tripsinu, laikantis IETS vadove (1) pateiktų rekomendacijų;

d)

embrionai laikyti giliai užšaldyti bent 30 dienų nuo surinkimo dienos ir per tą laikotarpį gyvūnui donorui nepasireiškė klinikiniai snukio ir nagų ligos požymiai.

II skyrius

Galvijams, avims, ožkoms ir Camelidae bei Cervidae šeimų gyvūnams taikomi reikalavimai, susiję su mėlynojo liežuvio virusine infekcija (1–24 serotipų)

1.

Galvijai, avys, ožkos ir Camelidae bei Cervidae šeimų gyvūnai, esantys spermos donorais, turi atitikti bent vieną iš šių sąlygų:

a)

jie buvo laikyti valstybėje narėje arba jos zonoje, kurioje mėlynojo liežuvio virusinės infekcijos (1–24 serotipų) nebuvo bent 60 dienų iki spermos surinkimo ir jos rinkimo laikotarpiu;

b)

jie bent 60 dienų iki spermos surinkimo ir jos rinkimo metu buvo laikyti valstybės narės arba jos sezoniškai neužkrėstoje zonoje, ir tai vyko tuo metų laiku, kuriuo nesegama, ir toje valstybėje narėje arba jos zonoje:

i)

kurioje buvo patvirtinta mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serotipų) likvidavimo programa, arba

ii)

spermos siuntos kilmės vietos kompetentinga institucija gavo išankstinį rašytinį paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtinimą, kad ji sutinka su sąlygomis, taikytomis nustatant tą sezoniškai neužkrėstą zoną, ir kad ji sutinka priimti spermos siuntą;

c)

jie buvo laikyti nuo užkrato pernešėjų apsaugotame ūkyje bent 60 dienų iki spermos surinkimo ir jos rinkimo laikotarpiu;

d)

po 28–60 dienų nuo kiekvieno spermos rinkimo dienos buvo atliktas jų serologinis tyrimas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serogrupės) antikūnams aptikti, ir buvo gauti neigiami rezultatai;

e)

buvo atliktas jų mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serotipų) sukėlėjo nustatymo tyrimas (ir buvo gauti neigiami rezultatai), naudojant kraujo mėginius, paimtus pirmą kartą ir paskutinį kartą renkant spermą, taip pat renkant spermą šiais intervalais:

i)

bent kas 7 dienas, jeigu atliekamas viruso išskyrimo tyrimas,

arba

ii)

bent kas 28 dienas, jeigu atliekamas tyrimas, taikant polimerazės grandininės reakcijos metodą.

2.

Avys, ožkos ir Camelidae bei Cervidae šeimų gyvūnai, esantys in vivo būdu gaunamų embrionų donorais, taip pat galvijai, avys, ožkos ir Camelidae bei Cervidae šeimų gyvūnai, esantys oocitų, naudojamų gaminti embrionus in vitro būdu, donorais turi atitikti bent vieną iš šių sąlygų:

a)

jie buvo laikyti valstybėje narėje arba jos zonoje, kurioje mėlynojo liežuvio virusinės infekcijos (1–24 serotipų) nebuvo bent 60 dienų iki oocitų arba embrionų surinkimo ir jų rinkimo laikotarpiu;

b)

jie bent 60 dienų iki oocitų arba embrionų surinkimo ir jų rinkimo laikotarpiu buvo laikyti valstybės narės arba jos sezoniškai neužkrėstoje zonoje, ir tai vyko tuo metų laiku, kuriuo nesegama, ir toje valstybėje narėje arba jos zonoje:

i)

kurioje buvo patvirtinta mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serotipų) likvidavimo programa, arba

ii)

oocitų arba embrionų siuntos kilmės vietos kompetentinga institucija gavo išankstinį rašytinį paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtinimą, kad ji sutinka su sąlygomis, taikytomis nustatant tą sezoniškai neužkrėstą zoną, ir kad ji sutinka priimti oocitų arba embrionų siuntą;

c)

jie buvo laikyti nuo užkrato pernešėjų apsaugotame ūkyje bent 60 dienų iki oocitų arba embrionų surinkimo ir jų rinkimo laikotarpiu;

d)

buvo atliktas jų serologinis tyrimas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serogrupės) antikūnams aptikti, naudojant po 28–60 dienų nuo kiekvieno oocitų arba embrionų rinkimo dienos paimtą kraujo mėginį, ir buvo gauti neigiami rezultatai;

e)

buvo atliktas jų mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serotipų) sukėlėjo nustatymo tyrimas (ir buvo gauti neigiami rezultatai), naudojant kraujo mėginius, paimtus oocitų arba embrionų rinkimo dieną.

3.

Sperma, naudota oocitams apvaisinti, turi būti surinkta iš gyvūnų, atitinkančių 1 punkte nustatytus reikalavimus.

III skyrius

Galvijams, avims ir ožkoms taikomi reikalavimai, susiję su epizootinės hemoraginės ligos virusine infekcija (1–7 serotipų)

1.

Galvijai, avys ir ožkos, esantys spermos donorais, turi atitikti bent vieną iš šių sąlygų:

a)

jie bent 60 dienų iki spermos surinkimo ir jos rinkimo laikotarpiu buvo laikyti valstybėje narėje arba jos zonoje, iš kurios apie epizootinės hemoraginės ligos virusinę (1–7 serotipų) (epizootinės hemoraginės ligos virusas 1–7) infekciją 150 km spinduliu aplink ūkį nebuvo pranešta bent 2 ankstesnius metus;

b)

jie buvo laikyti nuo užkrato pernešėjų apsaugotame ūkyje bent 60 dienų iki spermos surinkimo ir jos rinkimo laikotarpiu;

c)

bent kas 60 dienų per visą rinkimo laikotarpį ir po 28–60 dienų nuo paskutinio spermos rinkimo dienos buvo jų atliktas serologinis tyrimas epizootinės hemoraginės ligos viruso (1–7) antikūnams aptikti, ir buvo gauti neigiami rezultatai;

d)

buvo atliktas jų epizootinės hemoraginės ligos viruso (1–7) sukėlėjo nustatymo tyrimas (ir buvo gauti neigiami rezultatai), naudojant kraujo mėginius, paimtus pirmą kartą ir paskutinį kartą renkant spermą, taip pat renkant spermą šiais intervalais:

i)

bent kas 7 dienas, jeigu atliekamas viruso išskyrimo tyrimas,

arba

ii)

bent kas 28 dienas, jeigu atliekamas tyrimas, taikant polimerazės grandininės reakcijos metodą.

2.

Avys ir ožkos, esančios in vivo būdu gaunamų embrionų donorėmis, taip pat galvijai, avys, ir ožkos, esantys oocitų, naudojamų in vitro būdu gaminti embrionus, donorais, turi atitikti bent vieną iš šių sąlygų:

a)

jie bent 60 dienų iki oocitų arba embrionų surinkimo ir jų rinkimo laikotarpiu buvo laikyti valstybėje narėje arba jos zonoje, iš kurios apie epizootinės hemoraginės ligos virusinę (1–7) infekciją 150 km spinduliu aplink ūkį nebuvo pranešta bent 2 ankstesnius metus;

b)

jie buvo laikyti nuo užkrato pernešėjų apsaugotame ūkyje bent 60 dienų iki oocitų arba embrionų surinkimo ir jų rinkimo laikotarpiu;

c)

buvo atliktas jų serologinis tyrimas epizootinės hemoraginės ligos viruso (1–7) antikūnams aptikti, naudojant po 28–60 dienų nuo oocitų arba embrionų surinkimo dienos paimtą kraujo mėginį, ir buvo gauti neigiami rezultatai;

d)

buvo atliktas jų epizootinės hemoraginės ligos viruso (1–7) sukėlėjo nustatymo tyrimas (ir buvo gauti neigiami rezultatai), naudojant kraujo mėginį, paimtą oocitų arba embrionų rinkimo dieną.

3.

Sperma, naudota oocitams apvaisinti, turi būti surinkta iš gyvūnų, atitinkančių 1 punkte nustatytus reikalavimus.

IV skyrius

Reikalavimai, taikomi nustatant, kad ūkio kiaulės neužkrėstos Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcija

Kad kiaulių ūkį būtų galima laikyti neužkrėstu Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcija, toks ūkis turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcija valstybėje narėje turi būti laikoma kiaulių liga,apiekuriąreikiapranešti;

b)

Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcija ūkyje nebuvo patvirtinta bent 3 ankstesnius metus;

c)

buvo atlikti gyvūnų, kuriems pasireiškė klinikiniai požymiai, atitinkantys Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcijos, pavyzdžiui, bruceliozės arba orchito, požymius, būtini diagnostiniai tyrimai, ir buvo gauti neigiami rezultatai;

d)

bent 3 ankstesnius metus nė viena ūkiui priklausanti kiaulė nebuvo paskiepyta nuo Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcijos;

e)

į ūkį atvežtos kiaulės:

i)

arba yra iš ūkių, kurie bent 3 ankstesnius metus nebuvo užkrėsti Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcija, arba buvo atlikti jų tyrimai, naudojant mėginį, paimtą prieš 30 dienų iki išvežimo, ir buvo gauti neigiami rezultatai;

taip pat

ii)

nebuvo skiepytos nuo Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcijos bent 3 ankstesnius metus;

f)

bent 3 ankstesnių metų laikotarpį kituose to paties ūkio epidemiologiniuose vienetuose nebuvo nustatyta Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcijos požymių, arba buvo imtasi priemonių, kuriomis užkirstas kelias bet kokiam Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcijos plitimui iš tų epidemiologinių vienetų.


(1)  Manual of the International Embryo Transfer Society — A procedural guide and general information for the use of embryo transfer technology emphasising sanitary procedures, išleido International Embryo Transfer Society, 1 111 North Dunlap Avenue, Savoja, Ilinojus 61 874, JAV (http://www.iets.org/).


III PRIEDAS

GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI RENKANT, GAMINANT, RUOŠIANT IR SAUGANT GALVIJŲ, KIAULIŲ, AVIŲ, OŽKŲ IR ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNŲ GENETINĖS MEDŽIAGOS PRODUKTUS, KAIP NURODYTA 26 STRAIPSNYJE

1 DALIS

GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI RENKANT, RUOŠIANT IR SAUGANT ŠVIEŽIĄ, ATŠALDYTĄ ARBA UŽŠALDYTĄ GALVIJŲ, KIAULIŲ, AVIŲ, OŽKŲ IR ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNŲ SPERMĄ, TAIP PAT VEŽANT TĄ SPERMĄ

1.

Visi instrumentai, naudoti rinkti, ruošti, konservuoti arba užšaldyti spermą, turi būti prieš naudojimą išvalyti ir dezinfekuoti arba sterilizuoti, išskyrus atvejus, kai naudojami nauji vienkartiniai instrumentai.

2.

Užšaldyta sperma:

a)

laikoma ir saugoma jai saugoti skirtuose konteineriuose:

i)

išvalytuose ir dezinfekuotuose arba sterilizuotuose prieš naudojant, arba naujuose vienkartiniuose konteineriuose;

ii)

saugoma naudojant kriogeninę medžiagą, anksčiau nenaudotą kitiems biologiniams produktams, gaunamiems iš gyvūnų;

b)

iki išvežimo ar panaudojimo bent 30 dienų nuo surinkimo dienos saugoma patvirtintomis sąlygomis.

3.

Prireikus į sperma gali būti įdėta arba spermos skiedikliuose gali būti antibiotikų arba antibiotikų mišinio, jų baktericidinis aktyvumas turi būti bent lygiavertis šių antibiotikų arba jų mišinių baktericidiniam aktyvumui kiekviename spermos mililitre:

a)

galvijų ir kuilių spermoje – linkomicino ir spektinomicino mišinio (150/300 μg), penicilino (500 IU) ir streptomicino (500 μg); arba

b)

avinų ir ožių spermoje – gentamicino (250 μg) arba penicilino (500 IU) ir streptomicino (500 μg) mišinio; arba

c)

gentamicino (250 μg), tilozino (50 μg), linkomicino bei spektinomicino (150/300 μg), penicilino (500 IU) ir streptomicino (500 μg) mišinio; arba

d)

amikacino (75 μg) ir divekacino (25 μg) mišinio.

4.

Į galvijų spermą turi būti dedama 3 punkto a, c ir d papunkčiuose nurodytų antibiotikų arba turi būti naudojami spermos skiedikliai, kuriuose yra tokių antibiotikų arba jų mišinių, ir antibiotikai bei jų mišiniai turi turėti poveikį visų pirma kampilobakterijoms, leptospiroms ir mikroplazmoms.

5.

Į kuilių spermą turi būti dedama 3 punkto a, c ir d papunkčiuose nurodytų antibiotikų ar jų mišinių arba turi būti naudojami spermos skiedikliai, kuriuose yra tokių antibiotikų arba jų mišinių, ir antibiotikai bei jų mišiniai turi turėti poveikį visų pirma leptospiroms.

6.

Kai į spermą dedamas antibiotikas arba antibiotikų mišinys:

a)

prie siuntos pridedamame veterinarijos sertifikate turi būti nurodytas antibiotiko (-ų) pavadinimas (-ai) ir jo (-ų) koncentracija arba spermos skiediklio, kuriame yra antibiotikų, komercinis pavadinimas;

b)

antibiotokas (-as) dedamas (-i) į spermą po galutinio skiedimo arba į skiediklį;

c)

kai sperma yra užšaldoma, antibiotikas (-ai) dedamas (-i) prieš užšaldant spermą.

7.

Tuojau po to, kai į užšaldomą arba atšaldomą spermą pridedama antibiotikų, praskiesta sperma turi būti laikoma:

a)

bent 45 minutes bent 5 °C temperatūroje, išskyrus kuilių spermą, – ši turi būti laikoma bent 15 °C temperatūroje, arba

b)

tam tikrą laiką tam tikroje temperatūroje, esant dokumentais pagrįstam lygiaverčiam baktericidiniam aktyvumui.

2 DALIS

GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI RENKANT IR RUOŠIANT IN VIVO BŪDU GAUNAMUS GALVIJŲ, KIAULIŲ, AVIŲ, OŽKŲ IR ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNŲ EMBRIONUS

In vivo būdu gaunami embrionai renkami, ruošiami ir konservuojami laikantis šių reikalavimų:

1.

embrionus turi surinkti ir paruošti embrionų surinkimo grupė išvengiant sąlyčio su bet kuria kita embrionų partija, neatitinkančia šio reglamento reikalavimų.

2.

Embrionai renkami nuo kitų patalpų ar ūkio, kuriame embrionai renkami, dalių atskirtoje patalpoje, ši turi būti geros būklės ir pastatyta iš medžiagų, leidžiančių ją lengvai valyti ir dezinfekuoti.

3.

Embrionai ruošiami (tikrinami, plaunami, apdorojami ir sudedami į šiaudelius arba kitas pakuotes) stacionariojoje arba kilnojamojoje laboratorijoje.

4.

Visa įranga, naudojama embrionams rinkti, tvarkyti, plauti, šaldyti ir saugoti, prieš naudojimą turi būti išvalyta ir dezinfekuota arba sterilizuota, kaip nustatyta IETS vadove, arba turi būti naudojama nauja vienkartinė įranga.

5.

Biologiniuose gyvūniniuose produktuose, kurie naudojami embrionams rinkti, ruošti, plauti arba saugoti skirtose priemonėse ar tirpaluose neturi būti jokio užkrato. Embrionams rinkti, šaldyti arba saugoti skirtos terpės ir tirpalai turi būti sterilizuojami taikant pagal IETS vadovą patvirtintus metodus ir tvarkomi taip, kad būtų užtikrintas sterilumas.

6.

Kai, vadovaujantis IETS vadovu, į renkant, ruošiant, plaunant ir saugant naudojamą terpę dedama antibiotikų arba antibiotikų mišinio, prie siuntos pridedamame veterinarijos sertifikate turi būti nurodyti antibiotikų pavadinimai ir koncentracija.

7.

Embrionams konservuoti arba saugoti naudojamos kriogeninės medžiagos negali būti prieš tai naudotos kitiems iš gyvūnų gautiems biologiniams produktams.

8.

Embrionai plaunami pagal IETS vadovą, jų skaidrusis apvalkalas (zona pellucida) arba, kai embrionai yra arklinių šeimos gyvūnų, embriono kapsulė turi būti nepaliesta iki plovimo ir tuoj pat po jo. Kiekvienas embrionas nuplaunamas bent 10 kartų specialiu tam skirtu skysčiu, ir šis kiekvieną kartą turi būti keičiamas. Kaskart plaunama 100 kartų atskiestu ankstesnio plovimo tirpalu; kaskart perkeliant embrioną, naudojama sterili mikropipetė.

Jeigu reikia nukenksminti arba pašalinti tam tikrą užkratą, standartinė plovimo procedūra keičiama ir turi būti įtraukiamas papildomas plovimas fermentu tripsinu, vadovaujantis IETS vadovu.

9.

Iš skirtingų gyvūnų paimti embrionai negali būti plaunami kartu.

10.

Turi būti ištirtas kiekvieno embriono skaidrusis apvalkalas (zona pellucida) arba, kai embrionai yra arklinių šeimos gyvūnų, embriono kapsulė, apžiūrint visą jo (jos) ne mažiau kaip 50 kartų padidintą paviršiaus plotą, ir turi būti patvirtinta, kad jis (ji) yra nepaliestas (-a) ir nėra jokių prie jo (jos) prilipusių svetimkūnių.

11.

Embrionai, kuriuos ištyrus kaip aprašyta 10 punkte neatitikimų nenustatyta, turi būti dedami į išvalytus ir dezinfekuotus arba sterilius (išskyrus atvejus, kai naudojami nauji vienkartiniai) šiaudelius arba kitą pakuotę, paženklintą pagal 10 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas, ir pakuotė nedelsiant užplombuojama.

12.

Prireikus kiekvienas embrionas kuo greičiau užšaldomas ir saugomas I priedo 2 dalies 2 punkto b papunktyje nurodytose saugojimo patalpose, prižiūrimose grupės veterinarijos gydytojo.

13.

Jeigu nėra jokios kitos procedūros gyvūnų donorų sveikatos būklei patikrinti, arba siekdama patikrinti grupės veterinarijos gydytojo nustatytų gyvūnų sveikatos ir biologinio saugumo reikalavimų atitiktį, taip pat pagal kokybės kontrolės sistemą, kaip nurodyta I priedo 2 dalies 1 punkto b papunktyje, embrionų surinkimo grupė gali pagal IETS vadovą oficialiajai arba kompetentingos institucijos patvirtintai laboratorijai pateikti vykdant savo veiklą gautus negyvybingų embrionų ar oocitų ir naudotų išplovimo bei perplovimo skysčių mėginius, kad būtų patikrinta, ar šie nėra užkrėsti bakterijomis ir virusais; dažnumą turi nustatyti grupės veterinarijos gydytojas.

3 DALIS

GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI RENKANT IR RUOŠIANT OOCITUS, KIAUŠIDES IR KITUS AUDINIUS, NAUDOJAMUS IN VITRO BŪDU GAMINTI GALVIJŲ, KIAULIŲ, AVIŲ, OŽKŲ IR ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNŲ EMBRIONUS

Be 2 dalyje nustatytų reikalavimų, renkant, ruošiant ir vežant oocitus, kiaušides ir kitus audinius, skirtus naudoti apvaisinimui in vitro ir auginimui in vitro, taikomi šie papildomi reikalavimai:

1.

kiaušidės ir kiti audiniai, skerdykloje surenkami iš pavienių gyvūnų donorų arba iš gyvūnų donorų grupės, renkami skerdykloje, patvirtintoje pagal Reglamento (ES) 2017/625 148 straipsnį.

Skerdykloje veterinarijos gydytojas turi būti atlikęs tų galimų gyvūnų donorų tikrinimą prieš skerdimą ir po skerdimo ir patvirtinęs, kad gyvūnai neturi jokios A, B, C ir D kategorijos ligos, susijusios su galvijų, kiaulių, avių, ožkų arba arklinių šeimos gyvūnais, simptomų ir požymių.

Skerdykla turi būti teritorijoje, iš kurioje 10 km spinduliu bent 30 dienų iki kiaušidžių ir kitų audinių surinkimo dienos nepranešta apie snukio ir nagų ligą.

2.

Kiaušidžių ruošti į embrionų gamybos grupės laboratoriją atvežti negalima tol, kol neatliekamas gyvūnų donorų tikrinimas po skerdimo ir negaunami tinkami rezultatai.

Jeigu patikrinus pavienį gyvūną donorą, gyvūnų donorų grupę arba bet kuriuos toje skerdykloje tą dieną paskerstus gyvūnus nustatoma 1 punkte nurodyta liga, turi būti atsektos ir sunaikintos iš tų gyvūnų donorų paimtos kiaušidės ir kiti audiniai.

3.

Kiaušidėms ir kitiems audiniams paimti ir vežti skirta įranga prieš ją naudojant turi būti išvalyta ir dezinfekuota arba sterilizuota, išskyrus naują vienkartinę įrangą, ir turi būti naudojama tik tam tikslui.

Tvarkant oocitus ir embrionus iš skirtingų pavienių gyvūnų donorų arba gyvūnų donorų grupių turi būti naudojama skirtinga įranga.

4 DALIS

GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI RUOŠIANT IN VITRO BŪDU PAGAMINTUS GALVIJŲ, KIAULIŲ, AVIŲ, OŽKŲ IR ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNŲ EMBRIONUS

Be 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ruošiant in vitro būdu pagamintus embrionus taikomi šie papildomi reikalavimai:

1.

Pasibaigus auginimo in vitro laikotarpiui, tačiau prieš embrionus užšaldant, saugant ir vežant, jie nuplaunami ir apdorojami kaip nurodyta 2 dalies 7, 10 ir 11 punktuose.

2.

Iš skirtingų pavienių gyvūnų donorų arba iš skirtingų gyvūnų donorų grupių paimti embrionai, kaip nurodyta 3 dalies 1 punkte, plaunami atskirai.

3.

Iš skirtingų pavienių gyvūnų donorų arba iš skirtingų gyvūnų donorų grupių paimti embrionai negali būti laikomi tame pačiame šiaudelyje arba kitoje pakuotėje.

5 DALIS

GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI RUOŠIANT GALVIJŲ, KIAULIŲ, AVIŲ, OŽKŲ IR ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNŲ EMBRIONUS, KURIŲ ATŽVILGIU ATLIKTOS MIKROMANIPULIACIJOS

Prieš atliekant bet kokias mikromanipuliacijas, kuriomis gali būti pažeistas skaidrusis apvalkalas (zona pellucida) arba, jeigu embrionai yra arklinių šeimos gyvūnų, embriono kapsulė, visi embrionai arba kiaušialąstės renkami ir ruošiami laikantis 2, 3 ir 4 dalyse nustatytų gyvūnų sveikatos reikalavimų.

Taip pat taikomi šie reikalavimai:

1.

Jeigu atliekamos embrionų mikromanipuliacijos, kurias atliekant įsiskverbiama į skaidriąją sritį (zona pellucida) arba, jeigu embrionai yra arklinių šeimos gyvūnų, embriono kapsulę, jos atliekamos I priedo 3 dalies 2 punkto a papunktyje nurodytoje laboratorijoje, ir už tai yra atsakingas grupės veterinarijos gydytojas.

2.

Kiekviena embrionų gamybos grupė pagal 8 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas saugo savo veiklos duomenis.

Kai embrionai gaunami apvaisinimo in vitro būdu, embriono tapatybę galima nustatyti pagal gyvūnų donorų grupę, tačiau turi būti pateikiama išsami informacija, nurodant kiaušidžių ir oocitų surinkimo datą ir vietą. Iš pateiktos informacijos taip pat turi būti įmanoma nustatyti gyvūnų donorų kilmės ūkį.

3.

Bet kokios mikromanipuliacijos, kurias atliekant įsiskverbiama į skaidriąją sritį (zona pellucida) arba, jeigu embrionai yra arklinių šeimos gyvūnų, embriono kapsulę, atliekamos tuo tikslu patvirtintose patalpose ir atlikus paskutinį plovimą bei patikrinimą.

Tokios mikromanipuliacijos gali būti atliekamos tik naudojant embrionus, kurių skaidrioji sritis (zona pellucida) arba, jeigu embrionai yra arklinių šeimos gyvūnų, embriono kapsulė yra nepaliesta.

6 DALIS

GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI SAUGANT IN VIVO BŪDU GAUTUS IR IN VITRO BŪDU PAGAMINTUS GALVIJŲ, KIAULIŲ, AVIŲ, OŽKŲ IR ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNŲ EMBRIONUS IR OOCITUS

1.

Kiekviena embrionų surinkimo grupė ir embrionų gamybos grupė turi užtikrinti, kad embrionai ir oocitai būtų saugomi esant tinkamai temperatūrai I priedo 2 dalies 2 punkto b papunktyje nurodytose saugojimo patalpose.

2.

Į I priedo 2 dalies 2 punkto b papunktyje nurodytas saugojimo patalpas gali būti atvežti tik embrionų surinkimo grupės surinkti embrionai arba embrionų gamybos grupės surinkti oocitai ir pagaminti embrionai, vežami sąlygomis, kuriomis užtikrinama, kad nebūtų kryžminės oocitų arba embrionų taršos, nes jie buvo apsaugoti nuo sąlyčio su embrionais ir oocitais, neatitinkančiais šiame reglamente nustatytų reikalavimų.

In vivo būdu gauti embrionai ir in vitro būdu pagaminti embrionai bei oocitai saugomi atskiruose saugojimo konteineriuose, skirtuose kiekvienos rūšies genetinės medžiagos produktams, o skirtingų rūšių genetinės medžiagos produktus ir skirtingų rūšių gyvūnų genetinės medžiagos produktus turi tvarkyti skirtingi darbuotojai arba jie turi būti tvarkomi skirtingu metu.

3.

Grupės veterinarijos gydytojas gali nuspręsti, kad embrionai, surinkti ne embrionų surinkimo grupės, arba oocitai, surinkti ne embrionų gamybos grupės, ir embrionai, pagaminti ne embrionų gamybos grupės, gali būti ruošiami embrionų surinkimo grupės arba embrionų gamybos grupės, jeigu:

a)

tokie oocitai ir embrionai yra surinkti iš gyvūnų, atitinkančių sąlygas:

i)

galvijų atžvilgiu nustatytas II priedo 1 dalies II skyriaus 1 punkte ir, kai taikytina, II priedo 5 dalies I, II bei III skyriuose;

ii)

kiaulių atžvilgiu nustatytas II priedo 2 dalies II skyriaus 1, 2 ir 3 punktuose ir, kai taikytina, II priedo 5 dalies I bei IV skyriuose;

iii)

avių ir ožkų atžvilgiu nustatytas II priedo 3 dalies II skyriaus 1 punkte ir, kai taikytina, II priedo 5 dalies I–III skyriuose;

iv)

arklinių šeimos gyvūnų atžvilgiu nustatytas II priedo 4 dalies II skyriaus 1 ir 2 punktuose;

b)

oocitai ir embrionai yra ruošiami naudojant atskirą įrangą arba skirtingu metu, nei oocitai ir embrionai, skirti vežti į kitą valstybę narę, ir pastaruoju atveju įranga po naudojimo privalo būti išvalyta ir sterilizuota;

c)

tokie oocitai ir embrionai negali būti vežami į kitą valstybę narę ir niekada negali turėti sąlyčio arba būti saugomi su oocitais ir embrionais, skirtais vežti į kitą valstybę narę;

d)

tokius oocitus ir embrionus turi būti galima identifikuoti pagal ženklinimą, ir šis turi skirtis nuo ženklinimo, nurodyto I priedo 1 dalies 1 punkto a papunkčio v dalyje.

4.

Užšaldyti embrionai arba oocitai, prieš juos išvežant į kitą valstybę narę, bent 30 dienų nuo jų surinkimo arba pagaminimo saugomi saugojimo patalpose, nurodytose I priedo 2 dalies 2 punkto b papunktyje.

5.

Į tą patį šiaudelį arba kitą pakuotę gali būti dedami tik iš pavienio gyvūno donoro arba vienos gyvūnų donorų grupės, nurodytos 3 dalies 1 punkte, paimti embrionai arba oocitai.

IV PRIEDAS

VETERINARIJOS SERTIFIKATE, NAUDOJAMAME GENETINĖS MEDŽIAGOS PRODUKTUS VEŽANT IŠ VIENOS VALSTYBĖS NARĖS Į KITĄ, PATEIKTINA INFORMACIJA, KAIP NURODYTA 31 IR 40 STRAIPSNIUOSE

1.

Veterinarijos sertifikate, naudojamame galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktus vežant iš vienos valstybės narės į kitą, kaip nurodyta 31 straipsnyje, turi būti pateikta bent ši informacija:

a)

siuntos siuntėjo ir siuntos gavėjo pavadinimas ir adresas,

b)

ūkio, iš kurio išvežama, pavadinimas ir adresas,

i)

kai ūkis, iš kurio išvežama, yra patvirtintas genetinės medžiagos produktų ūkis arba atskirtas ūkis, kaip nurodyta 14 straipsnyje, to ūkio unikalus patvirtinimo numeris,

arba

ii)

kai ūkis, iš kurio išvežama, yra ūkis, kuriame laikomos avys ir ožkos, kaip nurodyta 13 straipsnyje, to ūkio unikalus registracijos numeris;

c)

paskirties ūkio pavadinimas ir adresas, taip pat

i)

kai paskirties ūkis yra patvirtintas genetinės medžiagos produktų ūkis arba atskirtas ūkis, to ūkio unikalus patvirtinimo numeris,

arba

ii)

kai paskirties ūkis yra registruotas genetinės medžiagos produktų ūkis arba bet koks kitas registruotas ūkis, to ūkio unikalus registracijos numeris;

d)

genetinės medžiagos produktų rūšis ir gyvūnų donorų rūšis;

e)

ketinamų siųsti šiaudelių arba kitų pakuočių skaičius;

f)

informacija, pagal kurią būtų galima identifikuoti genetinės medžiagos produktus:

i)

gyvūnų donorų, iš kurių renkami genetinės medžiagos produktai, rūšis, veislė ir tapatybė, laikantis reikalavimų, nustatytų Reglamento (ES) 2019/2035 III dalies I, II, III arba IV antraštinėje dalyje;

ii)

ženklinimas ant šiaudelių arba kitos pakuotės pagal 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

iii)

jų surinkimo arba pagaminimo vieta ir data;

g)

plombos ant vežimo konteinerio numeris;

h)

informacija apie gyvūnų sveikatos padėtį, papildomas garantijas ir, jeigu reikia, tyrimų rezultatus, susijusi su:

i)

atitinkama valstybe nare arba zona;

ii)

gyvūnų donorų kilmės ūkiu;

iii)

genetinės medžiagos produktų ūkiu arba, 14 straipsnyje nurodytu atveju, genetinės medžiagos rinkimo arba gamybos, ruošimo ir saugojimo atskirtu ūkiu;

iv)

gyvūnais donorais, iš kurių surinkti genetinės medžiagos produktai;

v)

išvežti skirtais genetinės medžiagos produktais;

i)

veterinarijos sertifikato išdavimo data ir vieta, valstybinio veterinarijos gydytojo pareigos ir parašas, siuntos kilmės vietos kompetentingos institucijos spaudas.

2.

Šunų, kačių, atskirtuose ūkiuose laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus galvijus, kiaules, avis, ožkas ir arklinių šeimos gyvūnus, ir Camelidae bei Cervidae šeimų gyvūnų genetinės medžiagos produktų, vežamų iš vienos valstybės narės į kitą, veterinarijos sertifikate, nurodytame 40 straipsnyje, turi būti pateikta bent ši informacija:

a)

siuntos siuntėjo ir siuntos gavėjo pavadinimas ir adresas,

b)

ūkio, iš kurio išvežama, pavadinimas ir adresas,

i)

kai ūkiui, iš kurio išvežama, suteiktas unikalus registracijos numeris, tas unikalus registracijos numeris;

arba

ii)

kai ūkis, iš kurio išvežama, yra atskirtas ūkis arba atskirtas ūkis, to atskirto ūkio unikalus patvirtinimo numeris;

c)

paskirties ūkio pavadinimas ir adresas ir, kai paskirties ūkis yra atskirtas ūkis, to atskirto ūkio unikalus patvirtinimo numeris;

d)

genetinės medžiagos produktų rūšis ir gyvūnų donorų rūšis;

e)

ketinamų siųsti šiaudelių arba kitų pakuočių skaičius;

f)

informacija, pagal kurią būtų galima identifikuoti genetinės medžiagos produktus:

i)

gyvūnų donorų, iš kurių surinkti genetinės medžiagos produktai, rūšis (prireikus – porūšis) ir tapatybė;

šunų ir kačių – pagal Reglamento (ES) Nr. 576/2013 17 straipsnio 1 dalį arba Reglamento (ES) 2019/2035 70 straipsnį;

arba

atskirtuose ūkiuose laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus galvijus, kiaules, avis, ožkas ir arklinių šeimos gyvūnus, – pagal to atskirto ūkio taisykles,

arba

Camelidae ir Cervidae šeimų gyvūnų – pagal Reglamento (ES) 2019/2035 73 straipsnio 1 arba 2 dalį, arba 74 straipsnį;

ii)

ženklinimas ant šiaudelių arba kitų pakuočių pagal 11 straipsnį;

iii)

jų surinkimo arba pagaminimo vieta ir data,

g)

plombos ant vežimo konteinerio numeris;

h)

informacija apie gyvūnų sveikatos padėtį, papildomas garantijas ir, jeigu reikia, tyrimų rezultatus, susijusi su:

i)

atitinkama valstybe nare arba zona;

ii)

gyvūnų donorų kilmės ūkiu;

iii)

gyvūnais donorais, iš kurių surinkti genetinės medžiagos produktai;

iv)

išvežti skirtais genetinės medžiagos produktais;

i)

veterinarijos sertifikato išdavimo data ir vieta, valstybinio veterinarijos gydytojo pareigos ir parašas, siuntos kilmės vietos kompetentingos institucijos spaudas.


3.6.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 174/64


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2020/687

2019 m. gruodžio 17 d.

kuriuo dėl tam tikrų į sąrašą įtrauktų ligų prevencijos ir kontrolės taisyklių papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“) (1), ypač į jo 47 straipsnio 1 dalį, 53 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 3 dalį, 55 straipsnio 2 dalį, 58 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio pirmą pastraipą, 64 straipsnio 4 dalį, 67 straipsnio pirmą pastraipą, 68 straipsnio 3 dalį, 70 straipsnio 3 dalį, 72 straipsnio 2 dalį, 73 straipsnio 3 dalį, 74 straipsnio 4 dalį, 76 straipsnio 5 dalį, 77 straipsnio 2 dalį ir 272 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) 2016/429 nustatytos gyvūnų ligų, kurios gali būti perduodamos gyvūnams arba žmonėms, prevencijos ir kontrolės taisyklės, įskaitant taisykles dėl informuotumo apie ligas, pasirengimo joms ir ligų kontrolės. Visų pirma, Reglamente (ES) 2016/429 nustatytos konkrečioms ligoms skirtos taisyklės dėl ligų, nurodytų jo 5 straipsnyje, prevencijos ir kontrolės. Reglamente (ES) 2016/429 taip pat nustatyta, kad tos konkrečioms ligoms skirtos taisyklės taikomos gyvūnų rūšims ir gyvūnų rūšių grupėms, keliančioms didelę konkrečių ligų plitimo riziką, kurių sąrašas pateiktas Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 (2);

(2)

būtina nustatyti taisykles, kuriomis būtų papildytos taisyklės dėl ligų kontrolės priemonių, nustatytos Reglamento (ES) 2016/429 III dalies II antraštinėje dalyje dėl tam tikrų į sąrašą įtrauktų ligų. Tos papildomos taisyklės ir Reglamente (ES) 2016/429 nustatytos taisyklės yra glaudžiai susijusios ir turėtų būti kartu taikomos. Todėl, siekiant paprastumo, skaidrumo ir lengvo taikymo, papildomos taisyklės turėtų būti nustatytos viename teisės akte, o ne keliuose atskiruose teisės aktuose, kuriuose būtų daug kryžminių nuorodų ir dėl kurių kiltų dubliavimo rizika;

(3)

Reglamento (ES) 2016/429 II antraštinės dalies 1 skyriaus 53 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis, 55 straipsnio 2 dalis, 58 straipsnio 2 dalis ir 63, 64, 67, 68 ir 70 straipsniai yra susiję su įvairiais priemonių, kurių reikia imtis, jeigu įtariamos ir patvirtinamos to reglamento 9 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos ligos, techniniais aspektais. Be to, Reglamento (ES) 2016/429 II antraštinės dalies 2 skyriaus 72 straipsnio 2 dalis, 73 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 4 dalis, 76 straipsnio 5 dalis ir 77 straipsnis yra susiję su priemonių, kurių reikia imtis, jeigu įtariamos ir patvirtinamos to reglamento 9 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytos ligos, techniniais aspektais;

(4)

taisyklės, kurios turi būti nustatytos pagal II antraštinės dalies straipsnius, yra tarpusavyje susijusios, nes jos taikomos ligų kontrolės priemonėms dėl įvairių kategorijų ligų, įtrauktų į sąrašą Reglamente (ES) 2016/429. Todėl siekiant, kad tos taisyklės būtų taikomos veiksmingai, ir siekiant aiškumo, jos turėtų būti nustatytos viename deleguotajame akte, kuriame būtų išsamiai išdėstytos į sąrašą įtrauktų ligų kontrolei skirtos techninės priemonės ir kuris padėtų apskritai supaprastinti gyvūnų ligų kontrolės teisinę sistemą;

(5)

ankstesnės ligų kontrolės nuostatos buvo nustatytos keliose direktyvose, kurių kiekvienoje buvo pateiktos taisyklės dėl vienos arba kelių gyvūnų ligų. Kai kurios iš tų taisyklių pakeistos Reglamentu (ES) 2016/429, o kitas reikia pakeisti šiuo deleguotuoju reglamentu, siekiant jas supaprastinti ir pašalinti galimus nenuoseklumus. Taip bus pateiktos aiškios, suderintos ir išsamios taisyklės dėl gyvūnų ligų kontrolės visoje Sąjungoje. Be to, taip atitinkamas nuostatas galės taikyti kompetentingos institucijos ir veiklos vykdytojai ir taisyklės taps skaidresnės, taigi bus užtikrintas geresnis reagavimas į gyvūnų ligų riziką;

(6)

siekiant kiek įmanoma greičiau likviduoti A kategorijos ligos protrūkį ir užtikrinti gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės aukšto lygio apsaugą, būtina numatyti ligų kontrolės priemones Sąjungos lygmeniu;

(7)

todėl į šio reglamento taikymo sritį turėtų būti įtrauktos ligų kontrolės priemonės, taikomos dėl sausumos ir vandens gyvūnų A kategorijos ligų, ir tam tikros ligų kontrolės priemonės, taikomos dėl B ir C kategorijų ligų. B ir C kategorijų ligų atveju tos ligų kontrolės priemonės turėtų būti taikomos kartu su priežiūros ir likvidavimo taisyklėmis, nustatytomis Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2020/689 (3);

(8)

šiame deleguotajame reglamente nustatytos ligų kontrolės priemonės turėtų būti taikomos gyvūnams ir iš gyvūnų gautiems produktams, įskaitant gyvūninius produktus, genetinės medžiagos produktus, šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius. Šiems šalutiniams gyvūniniams produktams taikomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1069/2009 (4) nustatytos visuomenės sveikatos ir gyvūnų sveikatos taisyklės. Tame reglamente nustatytos šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių saugaus surinkimo, šalinimo ir perdirbimo taisyklės yra taikomos A kategorijos ligos atveju. Tačiau tame reglamente nenustatyta ligų kontrolės priemonių ir apribojimų, kurie turėtų būti taikomi tokiais atvejais. Todėl tos taisyklės turėtų būti nustatytos šiame deleguotajame reglamente;

(9)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/68/EB (5) nustatytos saugaus pavojingų krovinių vežimo taisyklės. Vežant užkrėstus šalutinius gyvūninius produktus arba kitas užkrėstas medžiagas, kurias galima laikyti pavojingais kroviniais, kompetentingos institucijos turėtų laikytis toje direktyvoje nustatytų taisyklių;

(10)

tikslinga vadovautis bendru požiūriu į priemones, taikytinas A kategorijos ligos atveju. Tačiau reikėtų, atsižvelgiant į ligų epidemiologiją, nustatyti tinkamą laiką, kada kompetentinga institucija turėtų taikyti kontrolės priemones ir atlikti tyrimus, jeigu būtų įtariamos arba patvirtinamos tokios ligos. Todėl turėtų būti nustatyti „stebėsenos laikotarpiai“ su orientaciniais terminais dėl kiekvienos A kategorijos ligos, kuria serga sausumos gyvūnai, remiantis inkubaciniais laikotarpiais ir kitais svarbiais aspektais, galinčiais turėti poveikį ligos plitimui;

(11)

Reglamento (ES) 2016/429 54 straipsnyje reikalaujama, kad kompetentinga institucija dėl A kategorijos ligos pasireiškimo atliktų tyrimus įvairiuose etapuose: i) kai įtariama liga, ii) kai liga patvirtinama ir iii) kai būtina užkirsti kelią jai plisti į epidemiologiškai susijusius ūkius ir vietas, taip pat į gretimus ūkius ir zonas. Tie tyrimai apima klinikinį tyrimą ir mėginių ėmimą laboratoriniams tyrimams. Siekiant užtikrinti mėginių ėmimo procedūrų, diagnostikos metodų ir biologinio saugumo priemonių patikimumą, tikslinga nustatyti bendrąsias mėginių ėmimo taisykles;

(12)

Reglamento (ES) 2016/429 43 straipsnyje reikalaujama, kad kompetentinga institucija rengtų ir atnaujintų nenumatytų atvejų planus ir, kai reikia, pateiktų išsamių instrukcijų vadovus, kaip turėtų būti įgyvendinamos priemonės, kurių imamasi A kategorijos ligos atveju, kaip numatyta to reglamento III dalyje. Šiame deleguotajame reglamente nustatomos priemonės papildo tas Reglamento (ES) 2016/429 III dalyje nustatytas priemones, todėl jos turi būti įgyvendinamos pagal Reglamente (ES) 2016/429 nurodytus nenumatytų atvejų planus;

(13)

Reglamento (ES) 2016/429 53 ir 55 straipsniuose nustatytos veiklos vykdytojų ir kompetentingų institucijų pareigos tuo atveju, kai įtariama A kategorijos liga. Tikslas yra išvengti ligos plitimo iš užkrėstų gyvūnų ir ūkių, už kuriuos jie yra atsakingi, ir jos perdavimo neužkrėstiems gyvūnams arba žmonėms dar iki tos ligos patvirtinimo. Reglamente (ES) 2016/429 numatytos ligų kontrolės ir biologinio saugumo priemonės turėtų būti šiame ankstyvame etape taikomos užkrėstame ūkyje gyvūnų perkėlimui ir produktų vežimui iš to ūkio, į tą ūkį ir jo apylinkėse. Tas priemones taip pat reikia išsamiai apibūdinti, kad būtų užtikrintas jų veiksmingumas ir proporcingumas;

(14)

Reglamento (ES) 2016/429 54 straipsnyje reikalaujama, kad kompetentinga institucija, įtariant A kategorijos ligą, atliktų oficialų tyrimą, kad būtų patvirtintas arba paneigtas tos ligos atvejis. Siekiant nustatyti standartinę veiklos procedūrą tokiems oficialiems tyrimams visose valstybėse narėse, reikia išsamiai apibūdinti aplinkybes, kuriomis gali būti pagrįstai atliekamas tyrimas, būtinas tyrimo užduotis, atliekamas valstybinių veterinarijos gydytojų, ir kaip tos užduotys turėtų būti atliekamos;

(15)

Reglamente (ES) 2016/429 reikalaujama, kad jeigu būtų įtariama arba patvirtinta A kategorijos liga, ligų kontrolės priemonės būtų taikomos ne tik ūkiuose, kuriuose laikomi gyvūnai, bet ir maisto bei pašarų įmonėse, šalutinių gyvūninių produktų ūkiuose arba kitose vietose, kur gali kilti ligų plitimo rizika. Būtina nustatyti, kokios kontrolės priemonės taikomos tais atvejais, visų pirma pasienio kontrolės postams ir transporto priemonėms;

(16)

Reglamente (ES) 2016/429 reikalaujama, kad nuo tada, kai patvirtinama A kategorijos liga, kompetentinga institucija pradėtų įgyvendinti griežtesnes ligos kontrolės priemones nei tos, kurios taikytos ligos įtarimo etape, ir atliktų tolesnius tyrimus. Todėl būtina nustatyti, kada A kategorijos liga turėtų būti laikoma patvirtinta. Šis patvirtinimas turėtų būti atliekamas pagal Sąjungos aktus, priimtus pagal Reglamentą (ES) 2016/429, dėl ligų priežiūros, likvidavimo programų ir neužkrėstos teritorijos statuso;

(17)

Reglamente (ES) 2016/429 nustatytos pagrindinės taisyklės dėl ligų kontrolės priemonių, A kategorijos ligos protrūkio atveju taikomų užkrėstuose ūkiuose. Kartu kompetentingoms institucijoms suteikta šiek tiek lankstumo, kad jos galėtų nuspręsti, kurias iš tų priemonių reikia taikyti. Kad kompetentingos institucijos galėtų imtis proporcingiausių ir efektyviausių kontrolės priemonių ir būtų užtikrintas suderintas priemonių, kurių imasi valstybės narės, įgyvendinimas, tikslinga nustatyti išsamius kriterijus, kuriais remiantis būtų priimami sprendimai, pagal epidemiologines aplinkybes, ūkių rūšį ir vietą, gyvūnų rūšis ir kategorijas, taip pat ekonomines arba socialines sąlygas ta liga užkrėstoje teritorijoje;

(18)

kompetentinga institucija turėtų gebėti pagrįstais atvejais ir, jei būtina, suteikiant papildomų garantijų, leisti nukrypti nuo tam tikrų ligų kontrolės priemonių, visų pirma nuo reikalavimo žudyti gyvūnus užkrėstame ūkyje, atsižvelgiant į epidemiologinius veiksnius ir po to, kai atliekamas tikslus rizikos vertinimas. Tokias nukrypti leidžiančias nuostatas būtų galima taikyti atskirtiems ūkiams, gyvūnams, kurie laikomi mokslo reikmėms arba su saugomų ar nykstančių rūšių išsaugojimu susijusiais tikslais, taip pat oficialiai registruotoms retosioms veislėms arba gyvūnams, turintiems pagrįstai pripažintą didelę genetinę, kultūrinę ar edukacinę vertę. Tokiais atvejais bendrųjų priemonių taikymas gali turėti nepageidaujamų ir neproporcingų padarinių;

(19)

siekiant derinti ligų kontrolės priemones pagal kiekvieną konkrečią situaciją, kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę taikyti ligų kontrolės priemones, kurios nėra konkrečiai numatytos Reglamente (ES) 2016/429 arba šiame deleguotajame reglamente, atsižvelgdamos į epidemiologinius veiksnius ir atlikus rizikos vertinimą;

(20)

užkrėstame ūkyje atliekamas valymas ir dezinfekavimas yra viena pagrindinių ligų kontrolės priemonių, numatytų Reglamente (ES) 2016/429, taikomų siekiant kuo labiau sumažinti patvirtintos A kategorijos ligos plitimo riziką. Pirminis valymas ir dezinfekavimas yra veiksmingiausios priemonės, kuriomis sumažinamas ligos sukėlėjų kiekis užkrėstame ūkyje po to, kai iš jo pašalinami užkrėsti gyvūnai. Todėl kompetentinga institucija turėtų būti įpareigota tikrinti, kaip atliekamas skubus pirminis valymas ir dezinfekavimas ir, kai reikia, vabzdžių ir graužikų kontrolė. Tikslinga išsamiai apibūdinti valymo ir dezinfekavimo procedūrą, nustatant, kada ji turi būti pradedama ir pagal kokius kriterijus reikia rinktis naudojamus biocidinius produktus;

(21)

Reglamento (ES) 2016/429 62 straipsnyje reikalaujama, kad kompetentinga institucija ligų kontrolės priemones, taikomas užkrėstuose ūkiuose, plačiau taikytų ir kitiems ūkiams ir jų epidemiologiniams vienetams, maisto ir pašarų įmonėms, šalutinių gyvūninių produktų ūkiams arba kitoms svarbioms vietoms, įskaitant transporto priemones, kai dėl turimų epidemiologinių duomenų galima pagrįstai įtarti, kad į juos, iš jų arba per juos plinta A kategorijos liga. Būtina nustatyti atsekamumo tyrimą, kurį kompetentinga institucija turi atlikti per Reglamente (ES) 2016/429 numatytą epidemiologinį tyrimą, kad tie epidemiologiniai ryšiai būtų tinkamai nustatyti;

(22)

taip pat tikslinga išsamiai nustatyti kontrolės priemones, taikomas nustatytuose susijusiuose ūkiuose ir vietose. Kad tos priemonės būtų veiksmingos, jos turėtų būti lanksčios ir proporcingos ir be nereikalingos naštos veiklos vykdytojams ar kompetentingoms institucijoms. Todėl kompetentingoms institucijoms turėtų būti leidžiama nukrypti nuo bendrųjų nuostatų išskirtinėmis aplinkybėmis, atlikus rizikos vertinimą;

(23)

Reglamento (ES) 2016/429 64 straipsnyje reikalaujama, kad, kai patvirtinamas A kategorijos ligos protrūkis, kompetentingos institucijos nustatytų apribojimų taikymo zoną aplink užkrėstą ūkį, taigi būtų užkirstas kelias ligai toliau plisti. Apribojimų taikymo zona gali apimti apsaugos zoną ir priežiūros zoną. Tikslinga nustatyti papildomas taisykles, kaip apribojimų taikymo zona turėtų būti nustatoma ir prireikus keičiama, įskaitant išsamias nuostatas dėl apsaugos zonos, priežiūros zonos ir dėl galimybės nustatyti papildomas apribojimų taikymo zonas, priklausomai nuo ligos epidemiologijos. Taip pat tikslinga numatyti konkrečias nukrypti leidžiančias nuostatas tais atvejais, kai apribojimų taikymo zonų nustatymas nepadėtų kontroliuoti ligos plitimo arba taptų nepagrįsta našta veiklos vykdytojams ir kompetentingoms institucijoms;

(24)

Reglamento (ES) 2016/429 65 straipsnyje išvardytos priemonės, kurių kompetentinga institucija gali imtis apribojimų taikymo zonoje, kad būtų užkirstas kelias ligai plisti. Kad kompetentingos institucijos galėtų imtis proporcingiausių ir efektyviausių kontrolės priemonių ir būtų užtikrintas suderintas priemonių įgyvendinimas visose valstybėse narėse, tikslinga nustatyti išsamius sprendimų priėmimo kriterijus pagal epidemiologines aplinkybes, gamybinių ūkių rūšį ir vietą, gyvūnų rūšis ir kategorijas, taip pat ekonomines ar socialines sąlygas atitinkama liga užkrėstoje teritorijoje;

(25)

būtina nustatyti draudimus perkelti gyvūnus ir vežti produktus apsaugos ir priežiūros zonose, iš šių zonų arba per jas, taip pat draudimus vykdyti kitą veiklą, dėl kurios gali kilti A kategorijos ligos plitimo rizika. Tie draudimai turėtų būti proporcingi su kiekviena veikla ir kiekviena preke siejamai ligos plitimo rizikai. Todėl jie turi būti nustatomi atsižvelgiant į epidemiologinį ligos pobūdį. Tai ypač svarbu draudimams dėl produktų, nes yra tam tikrų produktų, kuriems draudimai netaikytini, – tai visų pirma tie produktai, kurie laikomi saugiomis prekėmis tam tikrų ligų plitimo rizikos atžvilgiu;

(26)

veiklos draudimai apribojimų taikymo zonoje turėtų būti, kiek įmanoma, ribojami. Dėl šios priežasties kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę taikyti nuo draudimų nukrypti leidžiančias nuostatas, kai imamasi tam tikrų rizikos mažinimo priemonių ir tenkinamos tam tikros procedūrinės sąlygos. Tokios nukrypti leidžiančios nuostatos gali būti taikomos visų pirma tada, kai kompetentinga institucija gali patikrinti taikomas sustiprintas biologinio saugumo priemones ir kai įvykdomos bendrosios ir konkrečios sąlygos dėl atitinkamų gyvūnų, iš tų gyvūnų gautų produktų arba kitų medžiagų, kurios gali būti užkrėstos;

(27)

kanopiniai gyvūnai turėtų būti perkeliami tik tada, kai vežami į skerdyklą. Naminiai paukščiai turėtų būti perkeliami tik tada, kai vežami į skerdyklas, ir kai tai yra jaunesni gyvūnai, tokie kaip vienadieniai paukščiukai ir subrendę naminiai paukščiai. Gyvūninius produktus turėtų būti leidžiama vežti, jeigu tie produktai pagaminti dar iki didelės rizikos laikotarpio, nustatyto dėl ligos. Turėtų būti leidžiama vežti gyvūninius produktus ir šalutinius gyvūninius produktus, pagamintus per nustatytą didelės rizikos laikotarpį arba po jo, jei tie produktai yra specialiai apdoroti, nukenksminant ligos sukėlėją. Tie apdorojimo būdai turėtų atitikti galiojančius Sąjungos teisės aktus, tarptautinius standartus ir naujus mokslinius duomenis;

(28)

kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę lankytis ūkiuose ir tikrinti gyvūnus. Siekiant užkirsti kelią ligai toliau plisti, turėtų būti nustatyti reikalavimai, kurie turėtų būti įvykdyti prieš panaikinant taikomas priemones apsaugos zonoje. Kai tos priemonės panaikinamos, reikėtų toje teritorijoje, kurioje iki tol buvo apsaugos zona, tam tikrą papildomą laikotarpį įgyvendinti priemones, taikomas priežiūros zonoje, kad būtų užtikrinta ligos kontrolė;

(29)

nuostatos dėl kontrolės priemonių, taikomų priežiūros zonoje, turėtų apimti bendrąsias ir konkrečias taisykles dėl gyvūnų, iš tų gyvūnų gautų produktų arba kitų medžiagų, kurios gali būti užkrėstos. Jos taip pat turėtų apimti nukrypti leidžiančias nuostatas, kad būtų galima kontrolės priemones taikyti proporcingai. Kontrolės priemonių intensyvumas ir nukrypti leidžiančios nuostatos, teikiančios galimybę jas taikyti proporcingai, turėtų atitikti priežiūros zonoje esančią mažesnę ligos plitimo riziką, tačiau reikėtų užtikrinti pakankamas kontrolės priemones, kad būtų išvengta bet kokios tolesnio ligos plitimo rizikos;

(30)

kompetentinga institucija turėtų: i) leisti atkurti gyvūnų populiaciją užkrėstuose ūkiuose, ii) užtikrinti, kad būtų atliktas galutinis visapusiškas ūkio valymas ir dezinfekavimas ir, jei reikia, iii) atlikti patikrinimą dėl užkrato pernešėjų, siekiant užtikrinti, kad ligos nepasikartotų. Kompetentinga institucija turėtų gebėti pakankamai lanksčiai nuspręsti dėl tinkamiausių priemonių, kuriomis turėtų būti atkuriama gyvūnų populiacija, atsižvelgiant į epidemiologines aplinkybes ir į konkrečias rizikos mažinimo sąlygas;

(31)

A kategorijos ligomis gali sirgti ir laukiniai į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai. Tų laukinių gyvūnų kontrolės priemonės yra ypač svarbios siekiant užkirsti kelią ligoms plisti ir užtikrinti jų likvidavimą. Dėl ligų, kuriomis serga laikomi gyvūnai, kompetentinga institucija turėtų apsvarstyti poreikį įtraukti tų ligų kontrolės laukinių gyvūnų populiacijose priemones į nenumatytų atvejų planus, nurodytus Reglamente (ES) 2016/429. Tos kontrolės priemonės turėtų būti taikomos įtariamais ir patvirtintais laukinių gyvūnų užsikrėtimo ta liga užkrėstoje zonoje atvejais. Priemonės, kuriomis ribojamas laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų perkėlimas iš užkrėstos zonos, turėtų būti lanksčiai taikomos pagal esamą epidemiologinę padėtį. Taip siekiama užtikrinti griežtas kontrolės priemones ir kartu išvengti nereikalingos naštos veiklos vykdytojams ir kompetentingoms institucijoms;

(32)

negyvų laukinių gyvūnų kūnų surinkimas ir saugus pašalinimas padeda užkirsti kelią A kategorijos ligoms plisti. Reglamentą (ES) 2016/429 tikslinga papildyti taisyklėmis, kuriomis užtikrinama, kad būtų saugiai surenkami ir pašalinami šalutiniai gyvūniniai produktai, kurie gauti iš A kategorijos ligomis užsikrėtusių laukinių sausumos ir vandens gyvūnų arba kuriems taikomos ribojamosios priemonės, nustatytos reaguojant į tas ligas, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009;

(33)

Reglamento (ES) 2016/429 43 straipsnyje reikalaujama, kad kompetentinga institucija sudarytų nuolatinę ekspertų grupę pagal nenumatytų atvejų planus. Šie planai parengiami siekiant užtikrinti aukšto lygio informuotumą apie ligas ir pasirengimą joms ir greitai reaguoti į A kategorijos ligos protrūkį. Sausumos gyvūnų ligų protrūkio atveju šios nuolatinės ekspertų grupės pagrindinė užduotis yra padėti kompetentingai institucijai įvertinti atitinkamas ligos kontrolės arba likvidavimo priemones. Nuolatinė ekspertų grupė, sudaryta dėl laukinių sausumos gyvūnų ligų, turėtų būti tarpdisciplininė, joje turėtų dalyvauti atitinkamų valdžios padalinių, kaip antai aplinkos ir miškų institucijų, taip pat atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, vietos valdžios, policijos arba kitų organizacijų atstovai, galintys patarti kompetentingai institucijai dėl galimų veiksmų ir jų įgyvendinimo siekiant kontroliuoti arba likviduoti A kategorijos ligą;

(34)

Tarybos direktyvoje 2006/88/EB (6) pateiktos nuostatos dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės. Šio deleguotojo reglamento nuostatos turėtų būti grindžiamos ankstesnių Sąjungos teisės aktų, kurie yra veiksmingi ir peržiūrėti ir, kiek įmanoma, suderinti su praeityje įgytomis žiniomis ir patirtimi ir atnaujinti atsižvelgiant į naujus įrodymus ir tarptautinius standartus, nuostatomis;

(35)

Reglamento (ES) 2016/429 61 straipsnyje numatyta tais atvejais, kai patvirtinamos A kategorijos ligos, taikyti ligų kontrolės priemones ūkiuose ir kitose vietose. Viena iš tų priemonių yra gyvūnų, kurie gali būti užkrėsti tokia liga arba prisidėti prie jos plitimo, žudymas. Galimybė vykdyti tokį prevencinį žudymą turėtų būti išsamiai nustatyta šiame deleguotajame reglamente kaip ligų kontrolės priemonė, kuria siekiama sumažinti A kategorijos ligos infekcinį spaudimą ir palengvinti jos kontrolę;

(36)

Reglamento (ES) 2016/429 62 straipsnyje pateikti kriterijai dėl užkrėstame ūkyje taikomų ligų kontrolės priemonių platesnio taikymo kitiems epidemiologiškai susijusiems ūkiams ir vietoms. Atliekant hidrodinaminių ir topografinių sąlygų analizę, apimančią vandens baseinų, vandentakių kliūčių ar vandens tekėjimo sąlygų duomenis, galima prognozuoti potencialų A kategorijos ligos pasyvųjį plitimą į kitus ūkius arba vietas, ir šis prognozavimas gali padėti sumažinti A kategorijos ligos poveikį. Remiantis tokios analizės rezultatais, galima įgyvendinti geriau pagrįstas žiniomis ligų kontrolės priemones, kuriomis būtų išvengta A kategorijos ligos plitimo arba kuo labiau sumažintas jos plitimas iš didelės rizikos teritorijos į neužkrėstą teritoriją;

(37)

kompetentinga institucija turėtų gebėti nukrypti nuo apribojimų, taikomų patvirtinus A kategorijos ligą, kad galėtų leisti skirti akvakultūros gyvūnus žmonėms vartoti, jeigu jie neturi klinikinių ligos požymių ir perdirbami taip, kad sumažėtų ligos plitimo per užkrėstą medžiagą rizika. Šia nukrypti leidžiančia nuostata turėtų būti siekiama mažinti ekonominius nuostolius, kartu kuo labiau sumažinant ligos plitimo riziką;

(38)

Reglamento (ES) 2016/429 37 straipsnyje numatytas laikymo vietų, kaip į sąrašą įtrauktomis ligomis neužkrėstos teritorijos, statuso pripažinimas. Laikymo vietos apima įvairius ūkius, taikančius bendras ir efektyvias biologinio saugumo sistemas, dėl kurių tuose ūkiuose gali būti nustatyta konkreti gyvūnų sveikatos būklė. Taigi, jeigu tam tikroje laikymo vietoje esančiame akvakultūros ūkyje įtariama arba patvirtinama A kategorijos liga, tos ligos kontrolės priemonės turėtų būti plačiau taikomos ir kituose tos laikymo vietos ūkiuose, taip efektyviau kontroliuojant ligą;

(39)

vandens gyvūnų auginimo plotų palikimas vasarinimui yra ligų kontrolės priemonė, kuri jau įtraukta į ankstesnius Sąjungos teisės aktus dėl akvakultūros gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės ir turėtų būti toliau taikoma. Pagrindinis palikimo vasarinimui tikslas yra išvengti rizikos arba kuo labiau sumažinti riziką, kad ūkiai bus pakartotinai užkrėsti A kategorijos liga, po to, kai bus baigtas valymas ir dezinfekavimas, ir prieš įveisiant naują vandens gyvūnų populiaciją. Paliekant vienalaikiam vasarinimui plotus, priklausančius keliems užkrėstiems ūkiams, sustiprinamos ligų kontrolės priemonės ir padedama pasiekti geresnių rezultatų. Skirtingi vasarinimo laikotarpiai turėtų būti nustatomi dėl įvairių A kategorijos ligų, kad vasarinimo trukmė būtų kuo trumpesnė ir kartu būtų užtikrinamas šios ligų kontrolės priemonės veiksmingumas;

(40)

kai akvakultūros ūkis yra užkrėstas A kategorijos liga, nekeliančia rizikos žmonių sveikatai, produktus iš to ūkio turėtų būti leidžiama pateikti rinkai po to, kai imamasi rizikos mažinimo priemonių. Tokios priemonės, taikomos žuvims, turėtų apimti jų paskerdimą ir vidaus organų pašalinimą. Vėžiagyviai prieš išsiunčiant turėtų būti perdirbami į negyvybingus produktus. Tokie produktai turėtų būti tiesiogiai tiekiami žmonėms vartoti arba toliau perdirbami ūkyje, patvirtintame pagal Reglamento (ES) 2016/429 179 straipsnį. Tomis priemonėmis liga veiksmingai kontroliuojama ir išvengiama tolesnio jos plitimo, o tuos produktus leidžiama skirti žmonėms vartoti, taigi jie nėra be reikalo švaistomi;

(41)

Reglamento (ES) 2016/429 64 straipsnyje nustatyta, kad, kilus vandens gyvūnų A kategorijos ligos protrūkiui, turi būti nustatytos apribojimų taikymo zonos, kaip veiksminga ligos kontrolės priemonė. Apribojimų taikymo zonose gali būti nustatyta apsaugos zona aplink tuos ūkius, kuriuose yra didesnė užkrėtimo A kategorijos liga rizika. Siekiant užtikrinti veiksmingą ligų kontrolę ir užkirsti kelią ligai toliau plisti, turėtų būti draudžiama įveisti akvakultūros gyvūnus auginimui apsaugos zonoje esančiuose ūkiuose. Kad būtų išvengta pakartotinio užkrėtimo ta liga, nustatytą apsaugos zoną reikėtų palikti iki tol, kol iš užkrėstų akvakultūros ūkių bus pašalinti gyvūnai, ūkiai bus išvalyti ir dezinfekuoti ir baigsis vasarinimo laikotarpis;

(42)

dėl vandens gyvūnų ligos nustatytoje apsaugos zonoje taikomos kontrolės priemonės turėtų būti panaikintos tik tada, kai tenkinamos tam tikros sąlygos. Tos sąlygos turėtų apimti gyvūnų naikinimą, valymą, dezinfekavimą ir užkrėstų ūkių palikimą vasarinimui. Be to, reguliarių tikrinimų, atliekamų lankantis visuose apsaugos zonoje esančiuose ūkiuose, rezultatai turi būti pakankamai geri. Kai įvykdomos visos šios sąlygos, apsaugos zona turėtų tapti priežiūros zona. Tą priežiūros zoną reikėtų palikti iki tol, kol baigsis atitinkamos A kategorijos ligos priežiūros laikotarpis ir nebus nieko, dėl ko būtų galima įtarti ligos buvimą;

(43)

Reglamento (ES) 2016/429 43 straipsnyje reikalaujama, kad kompetentinga institucija sudarytų nuolatinę ekspertų grupę pagal nenumatytų atvejų planus, kurie parengiami siekiant užtikrinti aukšto lygio informuotumą apie ligas ir pasirengimą joms ir greitai reaguoti į A kategorijos ligos protrūkį. Vandens gyvūnų ligų protrūkio atveju nuolatinės ekspertų grupės pagrindinė užduotis yra padėti kompetentingai institucijai įvertinti atitinkamas ligos kontrolės arba likvidavimo priemones. Nuolatinė ekspertų grupė, sudaryta dėl laukinių vandens gyvūnų ligų, turėtų būti tarpdisciplininė ir apimti valdžios padalinių, kaip antai aplinkos ir žuvininkystės institucijų, taip pat atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, vietos valdžios, policijos arba kitų organizacijų atstovus, galinčius patarti kompetentingai institucijai dėl galimų veiksmų siekiant kontroliuoti arba likviduoti A kategorijos ligą;

(44)

Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 6 straipsnyje numatytas bendrų su sveikata susijusių apribojimų įgyvendinimas pavojingos užkrečiamosios ligos atveju. Kai A kategorijos liga yra užsikrėtę akvakultūros gyvūnai, kompetentinga institucija gali nustatyti griežtesnes taisykles dėl šalutinių gyvūninių produktų, kilusių iš tam tikrų ūkių. Tomis taisyklėmis siekiama reguliuoti tokius atvejus, kai, taikant su visuomenės sveikata susijusius apribojimus, gali būti neatsižvelgiama į pavojų gyvūnų sveikatai. Visų pirma, būtina, kad šalutiniai gyvūniniai produktai iš tokių ūkių būtų perdirbami arba pašalinami kaip 2 kategorijos medžiagos, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 13 straipsnio nuostatų;

(45)

Reglamento (ES) 2016/429 270 straipsniu panaikintos Tarybos direktyvos 92/66/EEB (7), 2001/89/EB (8), 2002/60/EB (9), 2003/85/EB (10) ir 2005/94 (11), kuriose buvo nustatytos gyvūnų ligų kontrolės taisyklės. Reglamento (ES) 2016/429 272 straipsnyje nustatyta, kad panaikintos direktyvos toliau taikomos iki praeis treji metai nuo to reglamento taikymo pradžios dienos arba iki ankstesnės datos, kuri turi būti Komisijos nustatyta deleguotuoju aktu. Siekiant užtikrinti suderintą ir supaprastintą požiūrį į įvairias gyvūnų rūšis ir ligas, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo Reglamento (ES) 2016/429 taikymo pradžios dienos, o panaikintos direktyvos turėtų būti nebetaikomos nuo tos pačios dienos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiuo reglamentu papildomos informuotumo apie ligas, pasirengimo joms ir ligų kontrolės taisyklės, taikomos į sąrašą įtrauktoms ligoms, nurodytoms Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose.

Šios taisyklės yra:

a)

II dalies nuostatos dėl laikomų ir laukinių sausumos gyvūnų, visų pirma:

i)

I skyriuje nustatytos papildomos taisyklės dėl ligų kontrolės priemonių tuo atveju, kai įtariama ir oficialiai patvirtinama laikomų gyvūnų A kategorijos liga, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/429 53, 54, 55, 58 ir 63 straipsniuose;

ii)

II skyriuje nustatytos papildomos taisyklės dėl apribojimų taikymo zonų nustatymo tuo atveju, kai oficialiai patvirtinama laikomų gyvūnų A kategorijos liga, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/429 64 ir 67 straipsniuose;

iii)

III skyriuje nustatytos papildomos taisyklės dėl laikomų gyvūnų populiacijos atkūrimo nustatytoje apribojimų taikymo zonoje tuo atveju, kai oficialiai patvirtinama A kategorijos liga, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/429 63 ir 68 straipsniuose;

iv)

IV skyriuje nustatytos papildomos taisyklės dėl ligų kontrolės priemonių tuo atveju, kai įtariama ir oficialiai patvirtinama laukinių gyvūnų A kategorijos liga, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/429 70 straipsnyje;

v)

V skyriuje nustatytos papildomos taisyklės dėl ligų kontrolės priemonių tuo atveju, kai įtariamos ir oficialiai patvirtinamos sausumos gyvūnų B ir C kategorijų ligos, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/429 74 ir 77 straipsniuose;

b)

III dalies nuostatos dėl laikomų ir laukinių vandens gyvūnų, visų pirma:

i)

I skyriuje nustatytos papildomos taisyklės dėl ligų kontrolės priemonių tuo atveju, kai įtariama ir oficialiai patvirtinama vandens gyvūnų A kategorijos liga, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/429 53, 54, 55, 58 ir 63 straipsniuose;

ii)

II skyriuje nustatytos papildomos taisyklės dėl apribojimų taikymo zonų nustatymo tuo atveju, kai oficialiai patvirtinama akvakultūros gyvūnų A kategorijos liga, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/429 64 ir 67 straipsniuose;

iii)

III skyriuje nustatytos papildomos taisyklės dėl ligų kontrolės priemonių tuo atveju, kai įtariama ir oficialiai patvirtinama laukinių vandens gyvūnų A kategorijos liga, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/429 70 straipsnyje;

iv)

IV skyriuje nustatytos papildomos taisyklės dėl ligų kontrolės priemonių tuo atveju, kai įtariamos ir oficialiai patvirtinamos vandens gyvūnų B ir C kategorijų ligos, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/429 74 ir 77 straipsniuose;

c)

IV dalyje pateiktos baigiamosios nuostatos.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys yra nustatytos Reglamente (ES) 2018/1882 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 (12) I priede, taip pat vartojami terminai, apibrėžti šio straipsnio antroje pastraipoje.

Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

transporto priemonė – kelių arba geležinkelių transporto priemonė, laivas ar orlaivis;

2)

vienadieniai paukščiukai – ne vyresni nei 72 valandų naminiai paukščiai;

3)

sperma – ejakuliacijos metu išsiskirianti gyvūno arba gyvūnų sėkla; ji gali būti nepakeista, paruošta arba atskiesta;

4)

oocitai – ootidogenezės stadijos haploidai, įskaitant antrinius oocitus ir kiaušinius;

5)

embrionas – pradinės vystymosi stadijos gyvūnas, kurį galima perkelti patelei recipientei;

6)

šviežia mėsa – mėsa, smulkinta mėsa ir mėsos pusgaminiai, įskaitant supakuotus vakuume arba kontroliuojamoje atmosferoje, kurie nebuvo jokiu būdu apdoroti, išskyrus atšaldymą, užšaldymą arba greitąjį užšaldymą;

7)

kanopinio skerdena – visas paskersto arba nužudyto kanopinio gyvūno kūnas po:

kraujo nuleidimo, jei gyvūnas paskerstas,

vidaus organų pašalinimo,

galūnių pašalinimo ties riešu ir čiurna,

uodegos, tešmens, galvos ir odos pašalinimo (netaikoma kiaulėms);

8)

subproduktai – šviežia mėsa, išskyrus 7 punkte apibrėžtą skerdeną, net jei ji natūraliai susijungusi su skerdena;

9)

mėsos gaminiai – perdirbti produktai, įskaitant apdorotus skrandžius, pūsles ir žarnas, lydytus riebalus, mėsos ekstraktus ir kraujo produktus, gauti perdirbus mėsą arba toliau perdirbant tokius perdirbtus produktus, ir neturintys šviežios mėsos požymių, matomų įpjovus paviršių;

10)

žarnos (apvalkalai) – pūslės ir žarnos, po išvalymo apdorotos nugrandant audinius ir pašalinant riebalus, išplautos, pasūdytos ir išdžiovintos;

11)

krekenos – skystis, išskiriantis iš laikomų gyvūnų pieno liaukų iki penkių dienų po jauniklių atsivedimo, kuriame daug antikūnų ir mineralinių medžiagų ir kuris išsiskiria anksčiau nei gaunamas žalias pienas;

12)

krekenų produktai – perdirbti produktai, pagaminti perdirbant krekenas arba toliau perdirbant tokius perdirbtus produktus;

13)

saugi prekė – prekė, kurią vežant nereikia taikyti konkrečios į sąrašą įtrauktos ligos rizikos mažinimo priemonių, nepriklausomai nuo to, koks yra kilmės valstybės narės arba zonos statusas dėl tos ligos;

14)

tiekimo grandinė – integruota gamybos grandinė, atitinkanti bendrą sveikatos būklę, susijusią su į sąrašą įtrauktomis ligomis, sudaryta iš 45 straipsnio tikslais kompetentingos institucijos patvirtintų specializuotų ūkių (tarp kurių vežami gyvūnai siekiant užbaigti gamybos ciklą) bendradarbiaujamojo tinklo;

15)

užkrėsta zona – zona, kurioje gali būti ribojamas laikomų ir laukinių gyvūnų perkėlimas arba produktų vežimas ir taikomos kitos ligų kontrolės ir biologinio saugumo priemonės, siekiant užkirsti kelią A kategorijos ligai plisti tuo atveju, kai oficialiai patvirtinama, kad laukiniai gyvūnai užsikrėtę ta liga.

3 straipsnis

Klinikiniai tyrimai, mėginių ėmimo procedūros ir diagnostikos metodai

1.   Kai pagal šį reglamentą turi būti atliekami gyvūnų klinikiniai tyrimai siekiant patvirtinti arba paneigti A kategorijos ligos atvejį, kompetentinga institucija užtikrina, kad:

a)

gyvūnų mėginių ėmimas klinikiniam tyrimui būtų atliekamas:

i)

sausumos gyvūnų – pagal I priedo A.1 punktą;

ii)

vandens gyvūnų – pagal XII priedo 1 punktą;

b)

klinikinis tyrimas būtų sudarytas iš:

i)

ūkio gyvūnų sveikatos būklės pradinio bendro vertinimo, apimančio visus ūkyje laikomus į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus;

ii)

pavienių gyvūnų, įtrauktų imant a punkte nurodytą mėginį, tyrimo.

2.   Kai pagal šį reglamentą turi būti atliekami laboratoriniai tyrimai siekiant patvirtinti arba paneigti A kategorijos ligos atvejį, kompetentinga institucija užtikrina, kad:

a)

gyvūnų mėginių ėmimas laboratoriniam tyrimui būtų atliekamas:

i)

sausumos gyvūnų – pagal I priedo A.2 punktą;

ii)

vandens gyvūnų – pagal XII priedo 1 dalies b, c, d ir e punktus;

b)

atliekant laboratorinius tyrimus taikomi diagnostikos metodai atitiktų reikalavimus, nustatytus:

i)

dėl sausumos gyvūnų – I priedo B punkte;

ii)

dėl vandens gyvūnų – XII priedo 2 punkte;

c)

mėginiai būtų siunčiami:

i)

nedelsiant į pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 (13) 37 straipsnį paskirtą oficialiąją laboratoriją;

ii)

sausumos gyvūnų – pagal I priedo C punktą, o vandens gyvūnų – pagal XII priedo 1 punkto f papunktį;

iii)

laikantis bet kokio kito kompetentingos institucijos ir laboratorijos nurodymo dėl biologinio saugumo ir biologinės saugos sąlygų, kad būtų užkirstas kelias A kategorijos ligų sukėlėjams plisti;

d)

laikomų gyvūnų atveju būtų:

i)

sudarytas visų ūkyje laikomų gyvūnų ir jų rūšių bei kategorijų sąrašas; naminių paukščių ir akvakultūros gyvūnų atveju nustatomas gyvūnų skaičius gali būti apytikris;

ii)

užregistruotas kiekvieno į sąrašą įtrauktos rūšies gyvūno, iš kurio imami mėginiai, identifikavimo ženklas arba, naminių paukščių ir akvakultūros gyvūnų atveju, grupės numeris.

4 straipsnis

Nenumatytų atvejų planai

Kompetentinga institucija įgyvendina šiame reglamente nustatytas priemones pagal nenumatytų atvejų planą, nurodytą Reglamento (ES) 2016/429 43 straipsnyje.

II DALIS

SAUSUMOS GYVŪNAI

I SKYRIUS

Ligų kontrolės priemonės, taikomos dėl laikomų sausumos gyvūnų A kategorijos ligų

1 skirsnis

Preliminarios ligų kontrolės priemonės, taikomos, kai įtariama, kad laikomi gyvūnai užsikrėtę A kategorijos liga

5 straipsnis

Veiklos vykdytojų pareigos tuo atveju, kai įtariama, kad ūkyje laikomi gyvūnai užsikrėtę A kategorijos liga

Kilus įtarimui, kad laikomi gyvūnai užsikrėtę A kategorijos liga, veiklos vykdytojai imasi toliau išvardytų ligų kontrolės priemonių, kad užkirstų kelią tai A kategorijos ligai plisti iš užkrėstų gyvūnų ir ūkių, už kuriuos tie veiklos vykdytojai yra atsakingi, ir ją perduoti kitiems neužkrėstiems gyvūnams arba žmonėms, iki tol, kol kompetentinga institucija paneigia tos A kategorijos ligos atvejį:

a)

izoliuoja visus gyvūnus, kurie įtariami užsikrėtę ta A kategorijos liga;

b)

laiko mėšlą, įskaitant kraikinį mėšlą ir panaudotus pakratus, ir bet kokius produktus ar medžiagas, kurie gali būti užkrėsti A kategorijos ligomis ir jas perduoti, izoliuotus ir saugomus nuo vabzdžių ir graužikų, laikomų neįtrauktų į sąrašą rūšių gyvūnų ir laukinių gyvūnų, tiek, kiek tai techniškai ir praktiškai įmanoma;

c)

įgyvendina tinkamas papildomas biologinio saugumo priemones, kad būtų išvengta bet kokios tolesnio A kategorijos ligos plitimo rizikos;

d)

sustabdo bet kokį laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų perkėlimą iš ūkio arba į ūkį;

e)

vengia nereikalingo neįtrauktų į sąrašą rūšių gyvūnų, produktų ir medžiagų, asmenų ir transporto priemonių judėjimo iš ūkio arba į ūkį;

f)

užtikrina, kad būtų atnaujinami ūkio gamybos, sveikatos ir atsekamumo duomenys;

g)

kompetentingos institucijos prašymu jai teikia bet kokią svarbią informaciją apie atitinkamą A kategorijos ligą;

h)

laikosi bet kokių kompetentingos institucijos duotų nurodymų dėl A kategorijos ligos kontrolės pagal Reglamentą (ES) 2016/429 ir pagal šį reglamentą.

6 straipsnis

Kompetentingos institucijos atliekamas tyrimas, kai įtariama, kad ūkyje laikomi gyvūnai užsikrėtę A kategorijos liga

1.   Kilus įtarimui, kad ūkyje laikomi gyvūnai užsikrėtę A kategorijos liga, pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 9 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis, kompetentinga institucija nedelsdama atlieka tyrimą, kad būtų patvirtintas arba paneigtas įtariamos į sąrašą įtrauktos ligos atvejis.

2.   Atliekant 1 dalyje nurodytą tyrimą, kompetentinga institucija užtikrina, kad valstybiniai veterinarijos gydytojai atliktų bent šiuos veiksmus:

a)

ūkyje laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų klinikinius tyrimus;

b)

mėginių ėmimą laboratoriniams tyrimams.

7 straipsnis

Preliminarios ribojamosios ir biologinio saugumo priemonės, taikomos, kai įtariama, kad ūkyje laikomi gyvūnai užsikrėtę A kategorijos liga

1.   Kilus įtarimui, kad ūkis užkrėstas A kategorijos liga, kompetentinga institucija pradeda oficialią to ūkio priežiūrą ir iškart nustato šias preliminarias ribojamąsias ir biologinio saugumo priemones, kad būtų užkirstas kelias A kategorijos ligai plisti iš užkrėstų gyvūnų ir ūkio ir ją perduoti kitiems neužkrėstiems gyvūnams arba žmonėms:

a)

draudimą perkelti laikomus į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus į ūkį ir iš ūkio;

b)

draudimą perkelti laikomus į sąrašą neįtrauktų rūšių gyvūnus į ūkį ir iš ūkio;

c)

draudimą išvežti iš ūkio bet kokius produktus ar medžiagas, kurie gali būti užkrėsti A kategorijos ligomis arba juos perduoti;

d)

laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų izoliavimą ir apsaugą nuo laukinių gyvūnų, neįtrauktų į sąrašą rūšių gyvūnų ir, kai būtina, nuo vabzdžių ir graužikų;

e)

draudimą žudyti į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus, nebent kompetentinga institucija būtų leidusi tai daryti;

f)

draudimą be būtino reikalo įvežti produktus ir medžiagas, įleisti asmenis ir transporto priemones į ūkius.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies a, b ir c punktų, kompetentinga institucija gali leisti perkelti gyvūnus ir išvežti produktus iš ūkio, kuriame įtariama A kategorijos liga, jei atliktas rizikos vertinimas ir jeigu:

a)

gyvūnų perkėlimas ir produktų vežimas atitinka visas sąlygas ir biologinio saugumo priemones, reikalingas, kad būtų išvengta ligos plitimo;

b)

paskirties ūkyje nėra kitų laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų;

c)

paskirties ūkis nėra skerdykla.

3.   Kai taikomos 2 dalyje numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, kompetentinga institucija gali nustatyti 1 dalyje nurodytas ligos kontrolės priemones paskirties ūkyje.

4.   Kompetentinga institucija gali įsakyti vykdyti į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų prevencinį žudymą pagal 12 straipsnio 1 ir 2 dalis ūkyje, kuriame įtariama A kategorijos liga, kai tai reikalinga dėl esamos epidemiologinės padėties.

5.   Visi šalutiniai gyvūniniai produktai, gauti iš negyvų gyvūnų, nugaišusių arba nužudytų tame ūkyje, kuriame įtariama A kategorijos liga, yra perdirbami arba pašalinami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1069/2009, siekiant užtikrinti, kad įtariamos ligos sukėlėjas būtų nukenksmintas ir būtų užkirstas kelias ligai plisti ir ją perduoti neužkrėstiems gyvūnams arba žmonėms.

8 straipsnis

Inventoriaus sąrašo ir duomenų analizė, atliekama, kai įtariama, kad ūkyje laikomi gyvūnai užsikrėtę A kategorijos liga

1.   Kilus įtarimui dėl A kategorijos ligos, kompetentinga institucija įsako ir tikrina, kad ūkių, kuriuose įtariama A kategorijos liga, veiklos vykdytojai nedelsdami sudarytų ir nuolat atnaujintų inventoriaus sąrašą, į kurį būtų įtraukti šie duomenys:

a)

ūkyje laikomų gyvūnų rūšys, kategorijos ir skaičius; naminių paukščių atveju nurodomas gyvūnų skaičius gali būti apytikris;

b)

visų rūšių gyvūnų, kurių individualus identifikavimas yra privalomas pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/2035 (14), individualūs identifikavimo numeriai;

c)

laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų, kurie buvo atsivesti, nugaišo, turėjo klinikinių ligos požymių arba gali būti užsikrėtę ar užkrėsti atitinkama A kategorijos liga tame ūkyje, rūšys, kategorijos ir skaičius;

d)

bet kokie produktai ar medžiagos, kurie gali būti užkrėsti atitinkama A kategorijos liga arba ją perduoti tame ūkyje;

e)

kai tinka, visos vietos, kuriose galėtų išgyventi atitinkamos A kategorijos ligos užkrato pernešėjai tame ūkyje.

2.   Kai ūkis susideda iš kelių epidemiologinių vienetų, 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama apie kiekvieną epidemiologinį vienetą.

3.   Atliekant Reglamento (ES) 2016/429 57 straipsnyje nurodytą epidemiologinį tyrimą kompetentinga institucija išanalizuoja bent šiuos ūkio, kuriame įtariama A kategorijos liga, duomenis:

a)

inventoriaus sąrašą, nurodytą 1 dalyje;

b)

duomenis apie laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų kilmę ir jų atvežimo į ūkį arba išvežimo iš jo datą;

c)

duomenis apie kitų svarbių transporto operacijų kilmę ir atvykimo į ūkį arba išvykimo iš jo datą;

d)

gamybos duomenis;

e)

duomenis apie apsilankymus ūkyje (jei yra).

4.   3 dalyje nurodyta duomenų analizė apima bent II priede nustatytą stebėsenos laikotarpį dėl atitinkamos ligos, skaičiuojamą atgaline data nuo tos dienos, kurią pranešta apie įtariamą ligą.

9 straipsnis

Laikinos apribojimų taikymo zonos, nustatomos, kai įtariama, kad ūkyje laikomi sausumos gyvūnai užsikrėtę A kategorijos liga

1.   Kilus įtarimui, kad ūkyje laikomi gyvūnai užsikrėtę A kategorijos liga, kompetentinga institucija gali nustatyti laikiną apribojimų taikymo zoną, atsižvelgdama į šias aplinkybes:

a)

ūkio buvimo vietą tokioje teritorijoje, kurioje laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų, įtariamų užsikrėtusių A kategorijos liga, tankis yra didelis;

b)

gyvūnų arba asmenų, turinčių sąlytį su laikomais į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnais, kurie įtariami užsikrėtę A kategorijos liga, judėjimą;

c)

vėlyvą A kategorijos ligos patvirtinimą pagal 11 straipsnį;

d)

informacijos apie įtariamos A kategorijos ligos galimą kilmę ir patekimo kelius trūkumą;

e)

ligos pobūdį, visų pirma jos perdavimo kelius ir greitį ir ligos išlikimą gyvūnų populiacijoje.

2.   Laikinoje apribojimų taikymo zonoje esančiuose ūkiuose kompetentinga institucija taiko bent 7 straipsnyje numatytas priemones.

3.   Nustatytą laikiną apribojimų taikymo zoną kompetentinga institucija gali palikti iki tol, kol bus paneigtas A kategorijos ligos buvimas tame ūkyje, kuriame įtarta ta liga arba patvirtintas jos atvejis ir nustatyta apribojimų taikymo zona pagal 21 straipsnį.

4.   Kompetentinga institucija gali įsakyti vykdyti į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų prevencinį žudymą pagal 12 straipsnio 1 ir 2 dalis arba jų skerdimą laikinose apribojimų taikymo zonose, kai tai reikalinga dėl esamos epidemiologinės padėties.

10 straipsnis

Priemonės, taikomos, kai įtariama A kategorijos liga maisto ir pašarų įmonėse, pasienio kontrolės postuose, šalutinių gyvūninių produktų ūkiuose ar bet kokioje kitoje svarbioje vietoje, įskaitant transporto priemones

1.   Kilus įtarimui dėl A kategorijos ligos pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 9 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis maisto ir pašarų įmonėse, pasienio kontrolės postuose, šalutinių gyvūninių produktų ūkiuose ar bet kokioje kitoje svarbioje vietoje, įskaitant transporto priemones, kompetentinga institucija taiko:

a)

atitinkamas 5–9 straipsnių nuostatas;

b)

jei reikia, papildomas priemones, pritaikytas pagal konkrečią padėtį, kad būtų užkirstas kelias tai A kategorijos ligai plisti ir ją perduoti neužkrėstiems gyvūnams arba žmonėms.

2.   Kompetentinga institucija 5–9 straipsnių nuostatas taip pat taiko ūkiams, iš kurių kilę gyvūnai arba produktai, esantys 1 dalyje nurodytuose ūkiuose ir vietose, kurie, įtariama, gali būti užkrėsti.

2 skirsnis

Ligų kontrolės priemonės, taikomos oficialiai patvirtinus laikomų gyvūnų A kategorijos ligą

11 straipsnis

Laikomų sausumos gyvūnų A kategorijos ligos oficialus patvirtinimas

Kompetentinga institucija oficialiai patvirtina laikomų sausumos gyvūnų A kategorijos ligos protrūkį, kai patvirtinamas tos ligos atvejis pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 9 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis.

12 straipsnis

Ligų kontrolės priemonės, taikomos oficialiai patvirtinus ūkyje laikomų gyvūnų A kategorijos ligos protrūkį

1.   Kai pagal 11 straipsnį oficialiai patvirtinamas A kategorijos ligos protrūkis ūkyje, kompetentinga institucija įsako, kad kartu su 7 straipsnyje numatytomis priemonėmis būtų nedelsiant taikomos šios ligų kontrolės priemonės, prižiūrint valstybiniams veterinarijos gydytojams:

a)

visi užkrėstame ūkyje laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai kuo greičiau nužudomi vietoje, tame pačiame ūkyje, taip, kad būtų išvengta bet kokios rizikos, kad atitinkamos A kategorijos ligos sukėlėjas galėtų toliau plisti žudant gyvūnus ir po jų nužudymo;

b)

imamasi visų tinkamų ir reikalingų biologinio saugumo priemonių, kad būtų išvengta bet kokio galimo A kategorijos ligų plitimo ir perdavimo neužkrėstiems laikomiems ar laukiniams gyvūnams arba žmonėms;

c)

laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų, nugaišusių arba nužudytų pagal šios dalies a punktą, kūnai arba jų dalys pašalinami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009;

d)

visi ūkyje esantys galimai užkrėsti produktai ir medžiagos izoliuojami iki:

i)

jų pašalinimo arba perdirbimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, jei tai yra šalutiniai gyvūniniai produktai (įskaitant gautus po gyvūnų nužudymo, taip pat gyvūninius produktus ir genetinės medžiagos produktus);

ii)

valymo ir dezinfekavimo priemonių taikymo pagal 15 straipsnį pabaigos, jei tai yra kitos valyti ir dezinfekuoti tinkamos medžiagos;

iii)

šalinimo, atliekamo prižiūrint valstybiniams veterinarijos gydytojams, užbaigimo, jei tai yra pašarai ir kitos valyti ir dezinfekuoti netinkamos medžiagos.

2.   Kompetentinga institucija įsako ir prižiūri, kad:

a)

1 dalies c punkte ir d punkto i papunktyje nurodytų šalutinių gyvūninių produktų išvežimas iš užkrėsto ūkio atitiktų Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 nuostatas;

b)

1 dalies d punkto iii papunktyje nurodytų medžiagų išvežimas iš užkrėsto ūkio atitiktų kompetentingos institucijos nurodymus dėl biologinio saugumo ir biologinės saugos sąlygų, kad būtų užkirstas kelias A kategorijos ligos sukėlėjui plisti.

3.   Kompetentinga institucija paima laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų mėginius laboratoriniam tyrimui prieš tai arba po to, kai jie nužudomi arba nugaišta, atliekant epidemiologinį tyrimą, nurodytą Reglamento (ES) 2016/429 57 straipsnyje.

4.   Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, kompetentinga institucija gali, atlikusi rizikos vertinimą, atsižvelgdama į galimybę taikyti kitas rizikos mažinimo priemones, nuspręsti:

a)

įsakyti nužudyti laikomus į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus artimiausioje tinkamoje vietoje, tai darant taip, kad būtų išvengta bet kokios rizikos, kad A kategorijos liga galėtų toliau plisti žudant ar vežant gyvūnus, arba

b)

atidėti laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų nužudymą, jeigu atliekamas skubus tų gyvūnų skiepijimas, kaip numatyta Reglamento (ES) 2016/429 69 straipsnyje.

13 straipsnis

Konkrečios nuo 12 straipsnio 1 dalies a punkto nukrypti leidžiančios nuostatos

1.   Kilus A kategorijos ligos protrūkiui ūkiuose, kuriuose į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai laikomi dviejuose arba daugiau epidemiologinių vienetų, kompetentinga institucija gali leisti nukrypti nuo 12 straipsnio 1 dalies a punkto tuose epidemiologiniuose vienetuose, kuriuose nepatvirtintas tos ligos atvejis, kai yra atliktas rizikos vertinimas ir, jei būtina, gauti palankūs laboratorinių tyrimų rezultatai, ir jeigu:

a)

atliekant Reglamento (ES) 2016/429 57 straipsnyje nurodytą epidemiologinį tyrimą, tarp epidemiologinių vienetų, kuriuose patvirtinta A kategorijos liga, ir epidemiologinių vienetų, kuriuose tos ligos buvimas nepatvirtintas, nenustatyta jokio epidemiologinio ryšio, dėl kurio būtų galima įtarti tos A kategorijos ligos plitimą tarp jų;

b)

kompetentinga institucija patvirtino, kad epidemiologiniai vienetai, kuriuose nepatvirtintas tos ligos atvejis, buvo visiškai atskiri ir juose dirbo skirtingi darbuotojai bent per stebėsenos laikotarpį, nustatytą II priede dėl atitinkamos ligos, iki tos A kategorijos ligos patvirtinimo.

2.   Kompetentinga institucija, jeigu tenkinamos šio straipsnio 3 dalies sąlygos, gali leisti nukrypti nuo 12 straipsnio 1 dalies a punkto dėl šių kategorijų gyvūnų:

a)

gyvūnų, laikomų atskirtame ūkyje;

b)

gyvūnų, laikomų mokslo reikmėms arba su saugomų ar nykstančių rūšių išsaugojimu susijusiais tikslais;

c)

iš anksto oficialiai užregistruotų retųjų veislių gyvūnų;

d)

gyvūnų, turinčių pagrįstai nustatytą didelę genetinę, kultūrinę arba edukacinę vertę.

3.   Kompetentinga institucija užtikrina, kad, taikant 2 dalyje numatytą nukrypti leidžiančią nuostatą, būtų įvykdytos šios sąlygos:

a)

kompetentinga institucija būtų atlikusi tokios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo poveikio vertinimą ir visų pirma įvertinusi poveikį gyvūnų sveikatos būklei toje valstybėje narėje ir gretimose šalyse, ir iš šio vertinimo rezultato būtų žinoma, kad gyvūnų sveikatos būklei pavojus negresia;

b)

būtų taikomos tinkamos biologinio saugumo priemonės siekiant išvengti rizikos, kad A kategorijos liga galėtų būti perduota neužkrėstiems laikomiems gyvūnams, laukiniams gyvūnams arba žmonėms, atsižvelgiant į:

i)

ligos pobūdį;

ii)

ja užsikrečiančių gyvūnų rūšis;

c)

gyvūnai būtų tinkamai izoliuoti ir būtų vykdoma klinikinė jų priežiūra, įskaitant laboratorinius tyrimus, iki kompetentinga institucija galės įsitikinti, kad tie gyvūnai nekelia A kategorijos ligos perdavimo rizikos.

4.   Kompetentinga institucija gali taikyti konkrečias nukrypti nuo 12 straipsnio 1 dalies a punkto leidžiančias nuostatas arklinių šeimos gyvūnams, laikomiems ūkiuose, kuriuose patvirtintas kurios nors iš III priede nurodytų A kategorijos ligų protrūkis, tame priede nustatytomis sąlygomis.

14 straipsnis

Papildomos ligų kontrolės priemonės, taikomos kilus ūkyje laikomų sausumos gyvūnų A kategorijos ligos protrūkiui

1.   Kompetentinga institucija, remdamasi informacija, gauta atliekant Reglamento (ES) 2016/429 57 straipsnyje nurodytą epidemiologinį tyrimą, gali kartu su 12 straipsnyje numatytomis priemonėmis papildomai nustatyti laikomų neįtrauktų į sąrašą rūšių gyvūnų ir laukinių įtrauktų į sąrašą rūšių gyvūnų mėginių ėmimo procedūras.

2.   Atlikus atitinkamos A kategorijos ligos tolesnio plitimo rizikos vertinimą, kompetentinga institucija gali, atsižvelgdama į galimybę taikyti kitas rizikos mažinimo priemones, įsakyti žudyti laikomus neįtrauktų į sąrašą rūšių gyvūnus ir laukinius gyvūnus, tai darant taip, kad būtų išvengta bet kokios rizikos, kad ta A kategorijos liga galėtų toliau plisti žudant ir vežant gyvūnus ir iki negyvų gyvūnų kūnų arba jų dalių pašalinimo.

15 straipsnis

Pirminis valymas ir dezinfekavimas ir vabzdžių bei graužikų kontrolė užkrėstame ūkyje

1.   Iškart po to, kai baigiamos taikyti 12 straipsnyje ir, kai tinka, 14 straipsnyje numatytos priemonės, kompetentinga institucija įsako atlikti pirminį valymą ir dezinfekavimą ir, kai reikia, vabzdžių bei graužikų kontrolę užkrėstame ūkyje ir prižiūri, kaip tai atliekama, kad būtų išvengta A kategorijos ligos plitimo.

2.   Pirminis valymas, dezinfekavimas ir kontrolė, nurodyti 1 dalyje, turi būti:

a)

atliekami pagal IV priedo A ir B punktuose nustatytas procedūras, naudojant tinkamus biocidinius produktus, kad būtų užtikrintas atitinkamos A kategorijos ligos sukėlėjo sunaikinimas;

b)

tinkamai patvirtinami dokumentais.

3.   Kai kompetentinga institucija taiko vieną iš 13 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytų nukrypti leidžiančių nuostatų, ji įsako vykdyti 1 dalyje nurodytą pirminį valymą, dezinfekavimą ir kontrolę pritaikant 2 dalies a punkte nurodytas procedūras pagal konkrečią padėtį, kad nebūtų kliudoma kontroliuoti A kategorijos ligos plitimą iš užkrėstų gyvūnų ir užkrėstų ūkių ir vietų ir jos perdavimą kitiems neužkrėstiems gyvūnams arba žmonėms.

4.   Taikant 1 ir 2 dalyse nurodytas priemones, kompetentinga institucija įsako ir prižiūri, kad transporto priemonės, naudojamos vežant gyvūnus į užkrėstą ūkį ir iš jo, būtų tinkamai valomos ir dezinfekuojamos ir, jei reikia, dėl jų būtų imamasi priemonių, kuriomis užtikrinama vabzdžių ir graužikų kontrolė.

16 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos ir specialios taisyklės dėl pirminio valymo ir dezinfekavimo ir užkrato pernešėjų kontrolės

Kompetentinga institucija gali leisti nukrypti nuo valymo, dezinfekavimo ir vabzdžių bei graužikų kontrolės reikalavimo, nustatyto 15 straipsnyje, dėl:

a)

ganyklų, epidemiologiškai susijusių su užkrėstu ūkiu, taikant konkrečias procedūras, kuriomis užtikrinamas veiksmingas atitinkamos A kategorijos ligos sukėlėjo nukenksminimas, atsižvelgiant į ligos pobūdį, ūkio rūšį ir klimato sąlygas;

b)

mėšlo, įskaitant kraikinį mėšlą ir panaudotus pakratus, iš užkrėsto ūkio, taikant konkrečias procedūras, kuriomis, remiantis moksliniais duomenimis, užtikrinamas veiksmingas atitinkamos A kategorijos ligos sukėlėjo nukenksminimas.

17 straipsnis

Epidemiologiškai susijusių ūkių ir kitų svarbių vietų, įskaitant transporto priemones, nustatymas

1.   Atliekant Reglamento (ES) 2016/429 57 straipsnyje nurodytą epidemiologinį tyrimą ir siekiant nustatyti visus epidemiologiškai susijusius ūkius ir kitas svarbias vietas, įskaitant transporto priemones, kompetentinga institucija atseka visus laikomus gyvūnus, esančius tame ūkyje, kuriame patvirtintas A kategorijos ligos protrūkis, ir bet kokius produktus, medžiagas, transporto priemones arba asmenis, galinčius platinti atitinkamą A kategorijos ligą, įskaitant:

a)

tuos, kurie siunčiami į ūkį ir iš ūkio, taip pat

b)

ir tuos, kurie turėjo sąlytį su tuo ūkiu.

2.   1 dalyje nurodytas atsekimas apima bent II priede nustatytą stebėsenos laikotarpį dėl atitinkamos ligos, skaičiuojamą atgaline data nuo tos dienos, kurią pranešta apie įtariamą ligą.

3.   Po atlikto rizikos vertinimo kompetentinga institucija gali 1 dalyje nurodyto atsekimo neatlikti dėl tų produktų, kurie laikomi saugiomis prekėmis, kaip numatyta VII priede.

18 straipsnis

Priemonės, taikomos epidemiologiškai susijusiuose ūkiuose ir kitose svarbiose vietose, įskaitant transporto priemones

1.   Kai, atliekant 17 straipsnio 1 dalyje numatytą atsekimą, įrodoma, kad į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai buvo siunčiami iš užkrėsto ūkio arba į jį to straipsnio 2 dalyje nurodytu laikotarpiu, kompetentinga institucija:

a)

tų perkeliamų gyvūnų paskirties arba kilmės ūkiuose atlieka tyrimus ir nustato ribojamąsias ir biologinio saugumo priemones pagal 6, 7 ir 8 straipsnius, arba

b)

iškart išplečia 12 straipsnyje nustatytų priemonių taikymą, kad jos būtų taikomos ir tų perkeliamų gyvūnų kilmės arba paskirties ūkyje, jeigu yra epidemiologinių duomenų, kad liga plinta į tą ūkį, iš to ūkio arba per jį.

2.   1 dalyje nurodytas priemones kompetentinga institucija taiko kituose ūkiuose ir svarbiose vietose, įskaitant transporto priemones, kurie gali būti užkrėsti dėl sąlyčio su gyvūnais, produktais, medžiagomis, asmenimis arba transporto priemonėmis iš užkrėsto ūkio, nustatytais atliekant 17 straipsnyje nurodytą atsekimą arba remiantis kita svarbia informacija, gauta atliekant epidemiologinį tyrimą, nurodytą Reglamento (ES) 2016/429 57 straipsnyje.

19 straipsnis

Priemonės, taikomos produktams, nustatytiems atliekant atsekimą

1.   Kompetentinga institucija įsako ir prižiūri, kad sperma, oocitai ir embrionai, kurie, kaip nustatyta atliekant 17 straipsnyje nurodytą atsekimą, yra užkrėsti, būtų pašalinti pagal Reglamentą (ES) Nr. 1069/2009.

2.   Kompetentinga institucija įsako, kad produktai, kurie nustatyti atliekant 17 straipsnyje nurodytą atsekimą, būtų apdoroti, perdirbti arba pašalinti, ir prižiūri, kaip tai vykdoma, bent iki:

a)

pirmos maisto perdirbimo įmonės, jei atitinkami produktai yra gyvūniniai produktai;

b)

peryklos arba ūkio, į kurį nusiųsti perinti skirti kiaušiniai, jei atitinkami produktai yra periniai kiaušiniai, iš kurių dar neišperinti paukščiukai;

c)

pirmos perdirbimo įmonės, jei atitinkami produktai yra šalutiniai gyvūniniai produktai, išskyrus mėšlą, arba

d)

laikymo vietos, jei atitinkami produktai yra mėšlas, įskaitant kraikinį mėšlą ir panaudotus pakratus.

3.   Kompetentinga institucija nustato naminių paukščių, per 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą atsekimo laikotarpį išperintų iš perinių kiaušinių, kilusio iš užkrėsto ūkio, oficialią priežiūrą; ši priežiūra nustatoma visuose tų perinių kiaušinių paskirties ūkiuose ir tęsiama 21 dieną po paukščiukų išperinimo.

4.   Kompetentinga institucija įsako ir prižiūri, kad šalutinių gyvūninių produktų išvežimas iš ūkių būtų atliekamas laikantis Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 nuostatų.

5.   Kompetentinga institucija įsako ir prižiūri, kad medžiagos, kurios gali būti užkrėstos atitinkama A kategorijos liga arba gali tą ligą perduoti, atitiktų jos nurodymus dėl biologinio saugumo ir biologinės saugos sąlygų, taigi būtų užkirstas kelias tos A kategorijos ligos sukėlėjui plisti.

20 straipsnis

Priemonės, taikomos oficialiai patvirtinus A kategorijos ligos protrūkį maisto ir pašarų įmonėse, pasienio kontrolės postuose, šalutinių gyvūninių produktų ūkiuose ar bet kokioje kitoje svarbioje vietoje, įskaitant transporto priemones

1.   Kai pagal 11 straipsnį oficialiai patvirtinamas ligos protrūkis maisto ir pašarų įmonėse, pasienio kontrolės postuose, šalutinių gyvūninių produktų ūkiuose arba kitose svarbiose vietose, įskaitant transporto priemones, kompetentinga institucija taiko:

a)

atitinkamas 12–19 straipsnių nuostatas;

b)

jei reikia, papildomas priemones, pritaikytas pagal konkrečią padėtį, kad būtų užkirstas kelias tai A kategorijos ligai plisti iš užkrėstų gyvūnų ir užkrėstų ūkių bei vietų ir ją perduoti kitiems neužkrėstiems gyvūnams arba žmonėms.

2.   Kompetentinga institucija 12–19 straipsnių nuostatas taiko ir tuose ūkiuose, iš kurių kilę užkrėsti gyvūnai arba produktai, esantys 1 dalyje nurodytuose ūkiuose ir vietose.

II SKYRIUS

Ligų kontrolės priemonės, taikomos dėl laikomų sausumos gyvūnų A kategorijos ligų nustatytose apribojimų taikymo zonose

1 skirsnis

Bendrosios ligų kontrolės priemonės apribojimų taikymo zonoje

21 straipsnis

Apribojimų taikymo zonos nustatymas

1.   Kilus A kategorijos ligos protrūkiui ūkyje, maisto ir pašarų įmonėje, šalutinių gyvūninių produktų ūkyje arba kitose vietose, įskaitant transporto priemones, kompetentinga institucija aplink užkrėstą ūkį arba vietą iškart nustato apribojimų taikymo zoną, kurią sudaro:

a)

apsaugos zona, nustatyta mažiausiai tokiu spinduliu aplink ligos protrūkio vietą, kaip nustatyta V priede dėl atitinkamos A kategorijos ligos;

b)

priežiūros zona, nustatyta mažiausiai tokiu spinduliu aplink ligos protrūkio vietą, kaip nustatyta V priede dėl atitinkamos A kategorijos ligos;

c)

jei būtina, remiantis Reglamento (ES) 2016/429 64 straipsnio 1 dalyje nustatytais kriterijais, – papildomos apribojimų taikymo zonos aplink apsaugos ir priežiūros zonas arba greta jų, kuriose kompetentinga institucija taiko tas pačias priemones, numatytas ir šio skyriaus 3 skirsnyje, kurios skirtos taikyti priežiūros zonoje.

2.   Jeigu dėl vėlesnių A kategorijos ligos protrūkių nustatytos dvi arba daugiau apribojimų taikymo zonų iš dalies sutampa, kompetentinga institucija atitinkamai pakeičia pradinės apribojimų taikymo zonos ribas, įskaitant apsaugos ir priežiūros zonų bei papildomų apribojimų taikymo zonų ribas.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentinga institucija, atlikusi rizikos vertinimą, atliktą atsižvelgiant į ligos pobūdį, gali nenustatyti apribojimų taikymo zonos, kai A kategorijos ligos protrūkis kyla šiose vietose:

a)

ūkiuose, kuriuose laikomi 13 straipsnio 2 dalyje nurodyti gyvūnai;

b)

peryklose;

c)

maisto ir pašarų įmonėse, pasienio kontrolės postuose, šalutinių gyvūninių produktų ūkiuose;

d)

transporto priemonėse;

e)

vietose, kuriose vykdomos gyvūnų surinkimo operacijos, organizuojamos laikinos parodos arba teikiama veterinarinė pagalba gyvūnams;

f)

bet kokiose kitose vietose, kurios nėra ūkiai.

22 straipsnis

Apribojimų taikymo zonoje taikomos priemonės

1.   Kompetentinga institucija nedelsdama sudaro ir nuolat atnaujina visų ūkių, esančių apribojimų taikymo zonoje, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, inventoriaus sąrašą, į kurį įtraukiami duomenys apie kiekvieno ūkio gyvūnų rūšis, kategorijas ir skaičių; naminių paukščių atveju nurodomas gyvūnų skaičius gali būti apytikris.

2.   Kompetentinga institucija, siekdama užkirsti kelią ligai plisti, gali, remdamasi epidemiologine informacija arba kitais įrodymais, apribojimų taikymo zonoje esančiuose ūkiuose vykdyti laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų prevencinį žudymą pagal 12 straipsnio 1 ir 2 dalis arba jų skerdimą.

3.   Kompetentinga institucija įsako ir prižiūri, kad visi iš apribojimų taikymo zonos išvežami negyvų laukinių ir laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų kūnai arba jų dalys būtų skirti perdirbti arba pašalinti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 tuo tikslu patvirtintoje įmonėje:

a)

tos pačios valstybės narės teritorijoje arba

b)

kitoje valstybėje narėje pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 48 straipsnio 1 ir 3 dalis, kai negyvų gyvūnų kūnų ar jų dalių neįmanoma perdirbti arba pašalinti patvirtintoje įmonėje, esančioje tos valstybės narės, kurioje kilo ligos protrūkis, teritorijoje.

4.   Kompetentinga institucija nustato konkrečias gyvūnų ir produktų vežimo per apribojimų taikymo zoną sąlygas, kad būtų užtikrinta, jog tai būtų atliekama:

a)

nesustojant ir neiškraunant krovinio apribojimų taikymo zonoje;

b)

teikiant pirmenybę dideliems greitkeliams arba pagrindinėms geležinkelio linijoms;

c)

vengiant artintis prie ūkių, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai.

5.   Apribojimų taikymo zonos kilmės ir iš jos išvežami šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti vežami kartu su pridėtu valstybinio veterinarijos gydytojo išduotu veterinarijos sertifikatu, kuriame nurodyta, kad juos leidžiama išvežti iš apribojimų taikymo zonos kompetentingos institucijos nustatytomis sąlygomis pagal šio skyriaus nuostatas.

6.   Kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad 5 dalyje nurodyto sertifikato nereikia išduoti vežant šalutinius gyvūninius produktus atitinkamoje valstybėje narėje, kai ta institucija mano, kad veikia alternatyvi sistema, kuria užtikrinama, kad tokių produktų siuntos būtų atsekamos ir kad tie produktai atitiktų tokiam vežimui taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus.

7.   Bet koks mėginių ėmimas apribojimų taikymo zonoje esančiuose ūkiuose, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, atliekamas ne siekiant patvirtinti ar paneigti atitinkamų A kategorijos ligų atvejus, o kitais tikslais, turi būti vykdomas tik kompetentingai institucijai leidus.

23 straipsnis

Nuo apribojimų taikymo zonoje taikomų priemonių nukrypti leidžiančios nuostatos

Kompetentinga institucija gali leisti nukrypti nuo šio skyriaus nuostatų dėl priemonių, taikomų apribojimų taikymo zonose, tiek, kiek tai reikalinga, ir atlikus rizikos vertinimą:

a)

papildomose apribojimų taikymo zonose, nurodytose 21 straipsnio 1 dalies c punkte;

b)

kai kompetentinga institucija nusprendžia nustatyti apribojimų taikymo zoną kilus A kategorijos ligos protrūkiui 21 straipsnio 3 dalyje nurodytuose ūkiuose ir vietose;

c)

kai ligos protrūkis kyla ūkyje, kuriame yra iki 50 nelaisvėje laikomų paukščių, arba

d)

apribojimų taikymo zonoje esančiuose ūkiuose ir vietose, kurie nurodyti 21 straipsnio 3 dalyje.

24 straipsnis

Reikalavimai dėl transporto priemonių, kuriomis vežami laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai ir jų produktai

1.   Kompetentinga institucija užtikrina, kad transporto priemonės, naudojamos vežant laikomus į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus ir jų produktus apribojimų taikymo zonoje, iš šios zonos, į ją ir per ją, būtų:

a)

taip sukonstruotos ir prižiūrimos, kad nebūtų jokio nuotėkio ar galimybės iš jų į išorę pakliūti gyvūnams, produktams ar bet kokiems daiktams, keliantiems pavojų gyvūnų sveikatai;

b)

nedelsiant išvalomos ir dezinfekuojamos po kiekvieno karto, kai jomis vežami gyvūnai, produktai ar bet kokie daiktai, keliantys pavojų gyvūnų sveikatai, ir, jei būtina, vėliau pakartotinai dezinfekuojamos, ir bet kokiu atveju išdžiovinamos arba paliekamos išdžiūti prieš į jas pakraunant bet kokį naują gyvūnų ar produktų krovinį;

c)

kai reikia, prieš vežimo operaciją apdorojamos vabzdžių ir graužikų kontrolės priemonėmis.

2.   1 dalyje nurodytų transporto priemonių valymas ir dezinfekavimas:

a)

atliekamas pagal kompetentingos institucijos pateiktus nurodymus arba nustatytas procedūras, naudojant tinkamus biocidinius produktus, kad būtų užtikrintas atitinkamos A kategorijos ligos sukėlėjo sunaikinimas;

b)

tinkamai patvirtinami dokumentais.

2 skirsnis

Ligų kontrolės priemonės apsaugos zonoje

25 straipsnis

Priemonės, taikomos apsaugos zonoje esančiuose ūkiuose, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai

1.   Kompetentinga institucija nedelsdama įsako taikyti šias priemones apsaugos zonoje esančiuose ūkiuose, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, išskyrus tą ūkį, kuriame patvirtinta A kategorijos liga:

a)

į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus laikyti atskirtus nuo laukinių gyvūnų ir neįtrauktų į sąrašą rūšių gyvūnų;

b)

vykdyti papildomą priežiūrą siekiant nustatyti bet kokį tolesnį A kategorijos ligos plitimą į ūkius, įskaitant bet kokį didesnį sergamumą, gaištamumą arba reikšmingai suprastėjusius gamybos duomenis; apie bet kokį šių rodiklių padidėjimą arba sumažėjimą turi būti nedelsiant pranešta kompetentingai institucijai;

c)

kai tinka, ūkyje ir aplink jį įgyvendinti reikiamas vabzdžių, graužikų ir kitų ligos užkrato pernešėjų kontrolės priemones;

d)

naudoti tinkamas dezinfekavimo priemones prie ūkio įėjimų ir išėjimų;

e)

taikyti tinkamas biologinio saugumo priemones visiems asmenims, turintiems sąlytį su laikomais į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnais arba atvykstantiems į ūkį ar iš jo išvykstantiems, taip pat transporto priemonėms, kad būtų išvengta bet kokios tolesnio atitinkamos A kategorijos ligos plitimo rizikos;

f)

saugoti duomenis apie visus ūkyje besilankančius asmenis, nuolat atnaujinti tuos duomenis, kad būtų lengviau vykdyti ligos priežiūrą ir kontrolę, ir pateikti juos kompetentingai institucijai paprašius;

g)

laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų, kurie yra negyvi arba nužudyti, kūnus arba jų dalis pašalinti pagal 22 straipsnio 3 dalį.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies f punkto, kaupti duomenis apie lankytojus nebūtina tuose ūkiuose, kuriuose laikomi 13 straipsnio 2 dalyje nurodyti gyvūnai, jeigu lankytojai nepatenka į zonas, kuriose laikomi tie gyvūnai.

26 straipsnis

Valstybinių veterinarijos gydytojų apsilankymai apsaugos zonoje esančiuose ūkiuose

1.   Kompetentinga institucija užtikrina, kad visuose 25 straipsnyje nurodytuose ūkiuose bent vieną kartą apsilankytų valstybiniai veterinarijos gydytojai ir tai būtų atlikta kuo greičiau ir nepagrįstai nedelsiant po to, kai oficialiai patvirtinamas A kategorijos ligos protrūkis.

2.   Per 1 dalyje nurodytus apsilankymus valstybiniai veterinarijos gydytojai atlieka bent šiuos veiksmus:

a)

dokumentų tikrinimus, įskaitant gamybos, sveikatos ir atsekamumo duomenų analizę;

b)

tikrinimą, kaip įgyvendinamos priemonės, pagal 25 straipsnį taikomos siekiant užkirsti kelią atitinkamai A kategorijos ligai patekti arba plisti;

c)

laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų klinikinį tyrimą;

d)

jei būtina, gyvūnų mėginių paėmimą laboratoriniam tyrimui, kad būtų patvirtintas arba paneigtas atitinkamos A kategorijos ligos atvejis.

3.   Kompetentinga institucija gali reikalauti, kad veterinarijos gydytojai toliau lankytųsi apsaugos zonoje esančiuose ūkiuose ir toliau stebėtų padėtį.

4.   Kompetentinga institucija saugo duomenis apie 1, 2 ir 3 dalyse nurodytus veiksmus ir apsilankymus ir per juos nustatytus faktus.

5.   Nukrypstant nuo 1 dalies, kai apsaugos zonos spindulys, nustatytas V priede, yra ilgesnis nei 3 km, kompetentinga institucija gali nuspręsti reikalauti tokių apsilankymų ne visuose 25 straipsnyje nurodytuose ūkiuose, o reprezentatyviame skaičiuje tokių ūkių pagal I priedo A.3 punktą.

27 straipsnis

Draudimai apsaugos zonoje dėl su gyvūnais, produktais ir kitomis medžiagomis susijusios veiklos, įskaitant jų perkėlimą arba vežimą šioje zonoje, iš jos arba į ją

1.   Kompetentinga institucija uždraudžia apsaugos zonoje vykdyti su į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnais ir jų produktais bei kitomis medžiagomis susijusią veiklą, įskaitant jų perkėlimą arba vežimą šioje zonoje, iš jos arba į ją, pagal VI priede pateiktą lentelę.

2.   1 dalyje numatytus draudimus kompetentinga institucija gali plačiau taikyti:

a)

neįtrauktų į sąrašą rūšių gyvūnams ir tokių gyvūnų produktams;

b)

kitai veiklai, nenustatytai VI priede, įskaitant perkėlimą arba vežimą.

3.   1 ir 2 dalyse numatyti draudimai netaikomi šiems produktams:

a)

gyvūniniams produktams, kurie pagal VII priedą laikomi saugiomis prekėmis atitinkamos ligos atžvilgiu;

b)

gyvūniniams produktams, kurie yra atitinkamai apdoroti pagal VII priedą;

c)

produktams arba kitoms medžiagoms, per kuriuos gali būti platinama atitinkama liga, gautiems arba pagamintiems iki II priede nustatyto stebėsenos laikotarpio dėl atitinkamos ligos, skaičiuojamo atgaline data nuo tos dienos, kurią pranešta apie įtariamą ligą;

d)

apsaugos zonoje pagamintiems produktams, gautiems iš laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų, kurie:

i)

laikomi ne apsaugos zonoje;

ii)

laikomi ir skerdžiami ne apsaugos zonoje arba

iii)

laikomi ne apsaugos zonoje ir skerdžiami apsaugos zonoje;

e)

šalutinių gyvūninių produktų gaminiams.

4.   1 ir 2 dalyse numatyti draudimai taikomi 3 dalyje nurodytiems produktams, jeigu:

a)

tie produktai per gamybos procesą, juos laikant ir vežant nebuvo aiškiai atskirti nuo produktų, netinkamų siųsti iš apribojimų taikymo zonos pagal šį reglamentą, arba

b)

kompetentinga institucija turi epidemiologinių duomenų, kad atitinkama liga apima tuos produktus, platinama iš jų arba per juos.

28 straipsnis

Bendrosios sąlygos, kuriomis taikomos nukrypti nuo draudimų apsaugos zonoje leidžiančios nuostatos

1.   Nukrypstant nuo 27 straipsnyje numatytų draudimų, kompetentinga institucija gali leisti perkelti gyvūnus ir vežti produktus 29–38 straipsniuose numatytais atvejais ir laikantis tuose straipsniuose numatytų konkrečių sąlygų, taip pat bendrųjų sąlygų, nustatytų šio straipsnio 2–7 dalyse.

Prieš suteikdama leidimą tai daryti, kompetentinga institucija įvertina su tuo leidimu siejamą riziką ir atliekant tą vertinimą turi būti nustatyta, kad A kategorijos ligos plitimo rizika yra nedidelė.

2.   Visos leidžiamos vežimo operacijos turi būti vykdomos:

a)

tik paskirtais maršrutais,

b)

teikiant pirmenybę dideliems greitkeliams arba pagrindinėms geležinkelio linijoms,

c)

vengiant artintis prie ūkių, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai,

d)

neiškraunant krovinio ir nesustojant iki pat iškrovimo paskirties ūkyje.

3.   Kilmės ūkio kompetentinga institucija paskiria vežimo iš apsaugos zonos arba į ją operacijų paskirties ūkį. Jei kilmės ūkio kompetentinga institucija nėra ir paskirties ūkio kompetentinga institucija, ji apie tokį paskyrimą informuoja paskirties ūkio kompetentingą instituciją.

4.   Kilmės ūkio kompetentinga institucija įsitikina, kad paskirties ūkis sutinka būti paskirtas tuo tikslu ir priimti kiekvieną gyvūnų arba produktų siuntą.

5.   Leisdama perkelti gyvūnus iš apsaugos zonos, kompetentinga institucija užtikrina, kad dėl tokio perkėlimo nekiltų atitinkamos A kategorijos ligos plitimo rizikos, remdamasi:

a)

tame ūkyje laikomų gyvūnų, įskaitant numatomus perkelti gyvūnus, klinikiniu tyrimu, kurį atliekant gauti palankūs rezultatai;

b)

jei būtina, tame ūkyje laikomų gyvūnų, įskaitant numatomus perkelti gyvūnus, laboratoriniu tyrimu, kurį atliekant gauti palankūs rezultatai;

c)

26 straipsnyje nurodytų apsilankymų rezultatais.

6.   Leisdama išvežti produktus iš apsaugos zonos, kompetentinga institucija įsako ir prižiūri, kad:

a)

tie produktai per visą gamybos procesą, taip pat juos laikant būtų aiškiai atskirti nuo produktų, netinkamų siųsti iš apribojimų taikymo zonos pagal šį reglamentą;

b)

tie produktai nebūtų vežami kartu su produktais, netinkamais siųsti iš apribojimų taikymo zonos pagal šį reglamentą.

7.   Suteikdama leidimą pagal 1 dalį, kompetentinga institucija užtikrina, kad papildomos biologinio saugumo priemonės būtų pagal jos nurodymus taikomos nuo pat krovinio pakrovimo, per visas vežimo operacijas iki iškrovimo tame paskirties ūkyje, kuris yra paskirtas.

29 straipsnis

Konkrečios sąlygos, kuriomis leidžiama laikomus į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus vežti paskersti apsaugos zonoje

1.   Kompetentinga institucija gali leisti vežti laikomus į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus iš apsaugos zonoje esančių ūkių į skerdyklą, esančią:

a)

apsaugos zonoje, kuo arčiau kilmės ūkio;

b)

priežiūros zonoje, jei gyvūnų neįmanoma paskersti apsaugos zonoje, arba

c)

kuo arčiau priežiūros zonos, jei gyvūnų neįmanoma paskersti toje apribojimų taikymo zonoje.

2.   1 dalyje numatytus leidimus kompetentinga institucija suteikia tik tokiomis sąlygomis:

a)

naudojama transporto priemonė turi būti pakrovimo metu užplombuojama išsiuntimo vietos kompetentingos institucijos arba jai prižiūrint;

b)

skerdyklos kompetentinga institucija:

i)

skerdyklos veiklos vykdytojo iš anksto informuojama apie numatomus gauti laikomus į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus;

ii)

patvirtina, kad per ante mortem ir post mortem tikrinimus neaptikta jokių A kategorijos ligos požymių;

iii)

prižiūri skerdyklos veiklos vykdytoją, taikantį veiksmingas procedūras, kad būtų užtikrinta, jog laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, kilę iš apsaugos zonos, būtų laikomi atskirai ir skerdžiami atskirai nuo kitų tokių gyvūnų arba kitu laiku, geriausia tos darbo dienos, kurią jie atvežti, pabaigoje;

iv)

gyvūnų kilmės ūkio kompetentingai institucijai patvirtina, kad gyvūnai paskersti;

v)

prižiūri skerdyklos veiklos vykdytoją, valantį ir dezinfekuojantį patalpas, kuriose laikyti ir skersti gyvūnai, ir kad toks valymas ir dezinfekavimas būtų užbaigtas prieš tai, kai tose patalpose laikomi arba skerdžiami kiti laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai;

vi)

prižiūri, kaip gaunama tokių gyvūnų mėsa, laikantis 33 straipsnyje nustatytų sąlygų.

3.   Kompetentinga institucija gali leisti vežti laikomus į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus iš ūkių, esančių ne apsaugos zonoje, į skerdyklą, esančią apsaugos zonoje, jeigu:

a)

tie gyvūnai yra laikomi atskirai nuo kitų gyvūnų, kilusių iš apsaugos zonos, ir skerdžiami atskirai nuo tų gyvūnų arba kitu laiku nei tie gyvūnai;

b)

gauta šviežia mėsa pjaustoma, vežama ir laikoma atskirai nuo gyvūnų, kilusių iš apsaugos zonos, šviežios mėsos;

c)

po gyvūnų iškrovimo atliekamas oficialiai prižiūrimas transporto priemonės valymas ir dezinfekavimas, nurodytas 24 straipsnyje.

4.   Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 9 straipsnio, kompetentinga institucija gali leisti perdirbti ir naudoti šalutinius gyvūninius produktus, gautus iš gyvūnų, paskerstų pagal 1, 2 ir 3 dalis, kaip 3 kategorijos medžiagą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 patvirtintoje šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo arba šalinimo įmonėje, esančioje jos teritorijoje arba esančioje kitoje valstybėje narėje, jei tų produktų neįmanoma perdirbti arba pašalinti patvirtintoje įmonėje, esančioje tos valstybės narės, kurioje kilo ligos protrūkis, teritorijoje.

Kai pirmoje pastraipoje nurodyti šalutiniai gyvūniniai produktai yra vežami į kitoje valstybėje narėje esančią įmonę, paskirties valstybė narė ir tos valstybės narės, kurių teritorija yra kertama vežant, suteikia leidimą taip siųsti produktus, o paskirties vietos kompetentinga institucija leidžia perdirbti ir naudoti tuos šalutinius gyvūninius produktus kaip 3 kategorijos medžiagą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009.

30 straipsnis

Konkrečios sąlygos, kuriomis leidžiamas tam tikras naminių paukščių perkėlimas iš apsaugos zonoje esančių ūkių

1.   Kompetentinga institucija gali leisti perkelti vienadienius paukščiukus iš apsaugos zonoje esančio ūkio į toje pačioje valstybėje narėje esantį ūkį, kuris, jei įmanoma, nėra toje apribojimų taikymo zonoje, jeigu:

a)

tuo atveju, kai vienadieniai paukščiukai yra išperinti iš kiaušinių, kilusių iš apribojimų taikymo zonos:

i)

transporto priemonė pakrovimo metu užplombuojama kompetentingos institucijos arba jai prižiūrint;

ii)

paskirties ūkis yra po tų gyvūnų atvežimo oficialiai prižiūrimas valstybinių veterinarijos gydytojų;

iii)

jei tie naminiai paukščiai išvežami iš apribojimų taikymo zonos, jie lieka paskirties ūkyje mažiausiai 21 dieną;

b)

tuo atveju, kai vienadieniai paukščiukai yra išperinti iš kiaušinių ne iš apribojimų taikymo zonos, ta perykla, iš kurios jie siunčiami, gali užtikrinti, kad tie kiaušiniai neturėjo jokio sąlyčio su kitais periniais kiaušiniais ar vienadieniais paukščiukais, kilusiais iš apribojimų taikymo zonos.

2.   Kompetentinga institucija gali leisti perkelti subrendusius naminius paukščius iš apsaugos zonoje esančių ūkių į toje pačioje valstybėje narėje esančius ūkius, kurie, jei įmanoma, yra toje apribojimų taikymo zonoje, jeigu:

a)

paskirties ūkyje nėra kitų laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų;

b)

transporto priemonė pakrovimo metu užplombuojama kompetentingos institucijos arba jai prižiūrint;

c)

paskirties ūkis yra po tų gyvūnų atvežimo oficialiai prižiūrimas valstybinių veterinarijos gydytojų;

d)

tuo atveju, kai tie gyvūnai išvežami iš apribojimų taikymo zonos, jie lieka paskirties ūkyje mažiausiai 21 dieną.

31 straipsnis

Konkrečios sąlygos, kuriomis leidžiamas tam tikras perinių kiaušinių vežimas apsaugos zonoje

1.   Kompetentinga institucija gali leisti išvežti perinius kiaušinius:

a)

iš apsaugos zonoje esančio ūkio į toje pačioje valstybėje narėje esančią peryklą arba

b)

iš toje pačioje valstybėje narėje esančio ūkio į apsaugos zonoje esančią peryklą.

2.   1 dalies a punkte numatytas leidimas suteikiamas su tokiomis sąlygomis:

a)

turi būti atliktas kilmės pulkų, iš kurių gauti periniai kiaušiniai, paukščių klinikinis tyrimas, paimti jų mėginiai laboratoriniam tyrimui ir gauti palankūs rezultatai;

b)

periniai kiaušiniai ir jų pakuotės prieš išsiunčiant dezinfekuojami ir turi būti įmanoma užtikrinti tų perinių kiaušinių atsekamumą;

c)

periniai kiaušiniai turi būti vežami kompetentingos institucijos užplombuotose transporto priemonėse.

3.   Kompetentinga institucija gali leisti išvežti perinius kiaušinius iš apsaugos zonoje esančio ūkio į uždarą perinimo ir laikymo ūkį, esantį toje pačioje valstybėje narėje, jeigu:

a)

yra atliktas kilmės pulkų, iš kurių gauti tie periniai kiaušiniai, paukščių klinikinis tyrimas, paimti jų mėginiai laboratoriniam tyrimui ir gauti palankūs rezultatai;

b)

paskirties ūkyje yra vykdoma oficiali priežiūra iki praeina 21 diena po paukščiukų išperinimo iš kiaušinių;

c)

tie naminiai paukščiai turi likti paskirties ūkyje b punkte nurodytą laikotarpį;

d)

laikomasi 2 dalies b ir c punktuose nurodytų reikalavimų.

32 straipsnis

Konkrečios sąlygos, kuriomis leidžiama išvežti spermą iš apsaugos zonoje esančių patvirtintų genetinės medžiagos produktų ūkių

Kompetentinga institucija gali leisti išvežti spermą, surinktą iš laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų, kurie laikomi apsaugos zonoje esančiuose patvirtintuose genetinės medžiagos produktų ūkiuose, išskyrus peryklas, po apytikriai nustatytos užkrėsto ūkio anksčiausio užkrėtimo liga dienos, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a)

visos ligų kontrolės priemonės, taikytos dėl atitinkamos A kategorijos ligos, yra panaikintos apsaugos zonoje pagal 39 straipsnį;

b)

yra atliktas visų laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų, esančių spermos surinkimo centre, klinikinis tyrimas ir paimti jų mėginiai laboratoriniam tyrimui, kad būtų paneigtas A kategorijos ligos atvejis spermos surinkimo centre;

c)

yra gautas palankus gyvūno donoro laboratorinio tyrimo rezultatas naudojant mėginį, paimtą praėjus ne mažiau kaip septynioms dienoms po stebėsenos laikotarpio, nustatyto II priede dėl atitinkamos ligos, kuris skaičiuojamas nuo spermos surinkimo dienos.

33 straipsnis

Konkrečios sąlygos, kuriomis leidžiama iš apsaugos zonoje esančių ūkių išvežti šviežią mėsą ir žalią pieną, gautus iš laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų

1.   Kompetentinga institucija gali leisti vežti šviežią mėsą ir žalią pieną, gautus iš apsaugos zonoje esančiuose ūkiuose laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų, jeigu:

a)

jie vežami į perdirbimo įmonę, kurioje apdorojami vienu iš atitinkamų riziką mažinančio apdorojimo būdų, nustatytų VII priede, arba,

b)

jei tai šviežia paukštiena:

i)

ji yra paženklinta pagal IX priedo 1 dalį nuo tada, kai gauta skerdykloje;

ii)

ji nėra skirta išvežti į kitą valstybę narę.

2.   Kompetentinga institucija užtikrina, kad vežimas į 1 dalies a punkte nurodytą perdirbimo įmonę atitiktų šias sąlygas:

a)

šviežia mėsa turi būti pagal IX priedo 2 punktą paženklinta skerdykloje po atlikto post mortem tikrinimo ir turi likti taip paženklinta iki pat apdorojimo;

b)

šviežia mėsa ir žalias pienas iš kilmės ūkio į perdirbimo įmonę turi būti vežami užplombuotoje taroje;

c)

perdirbimo įmonė turi būti toje pačioje apribojimų taikymo zonoje arba kuo arčiau tos apribojimų taikymo zonos ir jos veikla turi būti prižiūrima valstybinių veterinarijos gydytojų.

34 straipsnis

Konkrečios sąlygos, kuriomis leidžiama išvežti žmonėms vartoti skirtus kiaušinius iš apsaugos zonoje esančių ūkių

Kompetentinga institucija gali leisti išvežti žmonėms vartoti skirtus kiaušinius iš apsaugos zonoje esančių ūkių į šias paskirties vietas toje pačioje valstybėje narėje:

a)

pakavimo centrą, jeigu jie supakuoti:

i)

vienkartinėje pakuotėje arba

ii)

pakuotėje, kurią galima išvalyti ir dezinfekuoti taip, kad būtų sunaikintas atitinkamos A kategorijos ligos sukėlėjas;

b)

įmonę, kurioje gaminami kiaušinių gaminiai, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo X skirsnio II skyriuje, ir kurioje jie bus tvarkomi ir apdorojami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 (15) II priedo XI skyrių.

35 straipsnis

Konkrečios sąlygos, kuriomis leidžiama iš apsaugos zonoje esančių ūkių į sąvartyną išvežti mėšlą, įskaitant kraikinį mėšlą ir panaudotus pakratus

Kompetentinga institucija gali leisti iš apsaugos zonoje esančių ūkių išvežti mėšlą, įskaitant kraikinį mėšlą ir panaudotus pakratus, kad jie būtų pašalinti paskirtame sąvartyne, esančiame toje pačioje valstybėje narėje, tik po perdirbimo, atlikto pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 13 straipsnio c punktą.

36 straipsnis

Konkrečios sąlygos, kuriomis leidžiama iš apsaugos zonos išvežti augalines pašarines žaliavas ir šiaudus

Kompetentinga institucija gali leisti vežti augalines pašarines žaliavas ir šiaudus, pagamintus apsaugos zonoje, jeigu:

a)

jie pagaminti tokiose vietose, kuriose nelaikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai;

b)

jie pagaminti pašarų perdirbimo įmonėse, kuriose nelaikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, ir tos augalinės žaliavos yra:

i)

iš a punkte nurodytų vietų arba

ii)

iš už apsaugos zonos ribų;

c)

jie yra skirti naudoti toje apsaugos zonoje arba

d)

jie yra apdoroti bent vienu iš riziką mažinančio apdorojimo būdų pagal VIII priedą.

37 straipsnis

Konkrečios sąlygos, kuriomis leidžiama perkelti laikomus į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus ir išvežti produktus į patvirtintą šalutinių gyvūninių produktų įmonę

1.   Kompetentinga institucija gali leisti perkelti laikomus į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus iš apsaugos zonoje esančių ūkių į patvirtintą šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo arba šalinimo įmonę, kurioje:

a)

tie laikomi gyvūnai iškart nužudomi;

b)

gauti šalutiniai gyvūniniai produktai pašalinami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009.

2.   Kompetentinga institucija gali leisti išvežti produktus iš apsaugos zonoje esančių ūkių ir vietų į patvirtintą šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo arba šalinimo įmonę, kurioje tie produktai pašalinami arba perdirbami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009.

38 straipsnis

Priemonės, taikomos maisto ir pašarų įmonėse, pasienio kontrolės postuose, šalutinių gyvūninių produktų ūkiuose ar bet kokioje kitoje svarbioje vietoje, esančioje apsaugos zonoje, įskaitant transporto priemones

1.   Kompetentinga institucija taiko atitinkamas 25 straipsnyje ir 27–38 straipsniuose nurodytas priemones maisto ir pašarų įmonėse, pasienio kontrolės postuose, šalutinių gyvūninių produktų ūkiuose ar bet kokioje kitoje svarbioje vietoje, esančioje apsaugos zonoje, įskaitant transporto priemones.

2.   1 dalyje nurodytuose ūkiuose ir vietose kompetentinga institucija gali taikyti papildomas priemones, pritaikytas pagal konkrečią padėtį, kad būtų užkirstas kelias A kategorijos ligai plisti apsaugos zonoje ir už jos ribų.

39 straipsnis

Ligų kontrolės priemonių taikymo apsaugos zonoje trukmė

1.   Šio skyriaus 1 ir 2 skirsniuose numatytas priemones kompetentinga institucija gali panaikinti tik tada, kai baigiasi X priede nustatytas minimalus laikotarpis, ir jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a)

užkrėstame ūkyje yra atliktas pirminis valymas ir dezinfekavimas ir, kai reikia, vabzdžių ir graužikų kontrolė pagal 15 straipsnį;

b)

visuose apsaugos zonoje esančiuose ūkiuose, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, yra atlikti į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų klinikiniai ir, kai reikia, laboratoriniai tyrimai pagal 26 straipsnį ir gauti palankūs tyrimų rezultatai.

2.   Kai atitinkama A kategorijos liga yra perduodama į sąrašą įtraukto užkrato pernešėjo, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2018/1882, kompetentinga institucija gali:

a)

nustatyti priemonių taikymo apsaugos zonoje trukmę kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdama į bet kokį veiksnį, kuris turi įtakos tos ligos plitimo rizikai;

b)

numatyti atvežti kontrolinių gyvūnų.

3.   Po priemonių panaikinimo, nurodyto 1 dalyje, apsaugos zonoje taikomos šio skyriaus 3 skirsnyje numatytos priemonės bent tokį papildomą laikotarpį, kuris nustatytas X priede.

3 skirsnis

Ligų kontrolės priemonės priežiūros zonoje

40 straipsnis

Priemonės, taikomos priežiūros zonoje esančiuose ūkiuose

Kompetentinga institucija įsako nedelsiant taikyti 25 straipsnyje numatytas priemones visuose priežiūros zonoje esančiuose ūkiuose, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai.

41 straipsnis

Valstybinių veterinarijos gydytojų apsilankymai priežiūros zonoje esančiuose ūkiuose

Kompetentinga institucija užtikrina, kad valstybiniai veterinarijos gydytojai lankytųsi atrinktuose ūkiuose, esančiuose priežiūros zonoje, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, pagal 26 straipsnį ir I priedo A.3 punktą.

42 straipsnis

Draudimai priežiūros zonoje dėl su gyvūnais, produktais ir kitomis medžiagomis susijusios veiklos, įskaitant jų perkėlimą arba vežimą šioje zonoje, iš jos arba į ją

Kompetentinga institucija taiko draudimus, išimtis ir nukrypti leidžiančias nuostatas veiklai, įskaitant į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų perkėlimą ir jų produktų bei kitų medžiagų vežimą iš priežiūros zonos ir į ją, pagal 27 straipsnį.

43 straipsnis

Bendrosios sąlygos, kuriomis leidžiama nukrypti nuo 42 straipsnyje numatytų draudimų

1.   Nukrypstant nuo 42 straipsnio, kompetentinga institucija gali leisti perkelti gyvūnus ir vežti produktus tik 44–52 straipsniuose numatytais atvejais ir laikantis konkrečių sąlygų, numatytų tuose straipsniuose, ir bendrųjų sąlygų, nustatytų šio straipsnio 2–7 dalyse.

Prieš suteikdama leidimą kompetentinga institucija įvertina su tuo leidimu susijusią riziką. Atliekant vertinimą turi būti nustatyta, kad A kategorijos ligos plitimo rizika yra nedidelė.

2.   Visos leidžiamos vežimo operacijos yra vykdomos:

a)

teikiant pirmenybę dideliems greitkeliams arba pagrindinėms geležinkelio linijoms;

b)

vengiant artintis prie ūkių, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai;

c)

neiškraunant krovinio ir nesustojant iki pat iškrovimo paskirties ūkyje.

3.   Kilmės ūkio kompetentinga institucija paskiria vežimo iš priežiūros zonos arba į ją operacijų paskirties ūkį. Jei ta kompetentinga institucija nėra ir paskirties ūkio kompetentinga institucija, ji apie tokį paskyrimą informuoja paskirties ūkio kompetentingą instituciją.

4.   Kilmės ūkio kompetentinga institucija įsitikina, kad paskirties ūkis sutinka būti paskirtas tuo tikslu ir priimti kiekvieną gyvūnų arba produktų siuntą.

5.   Leisdama perkelti gyvūnus iš priežiūros zonos, kompetentinga institucija užtikrina, kad dėl tokio perkėlimo nekiltų atitinkamos A kategorijos ligos plitimo rizikos, remdamasi:

a)

ūkyje laikomų gyvūnų, įskaitant numatomus perkelti gyvūnus, klinikiniu tyrimu, kurį atliekant gauti palankūs rezultatai;

b)

jei būtina, ūkyje laikomų gyvūnų, įskaitant numatomus perkelti gyvūnus, laboratoriniu tyrimu, kurį atliekant gauti palankūs rezultatai;

c)

41 straipsnyje nurodytų apsilankymų rezultatais (jei yra).

6.   Leisdama iš priežiūros zonos išvežti produktus, kompetentinga institucija turi užtikrinti, kad:

a)

tie produktai per visą jų gamybos procesą ir laikymą būtų aiškiai atskirti nuo produktų, netinkamų siųsti iš apribojimų taikymo zonos pagal šį reglamentą;

b)

tie produktai nebūtų vežami kartu su produktais, netinkamais siųsti iš apribojimų taikymo zonos pagal šį reglamentą.

7.   Taikydama nukrypti leidžiančias nuostatas, numatytas 1 dalyje, kompetentinga institucija užtikrina, kad papildomos biologinio saugumo priemonės būtų pagal jos nurodymus taikomos nuo pat krovinio pakrovimo, per visas vežimo operacijas iki iškrovimo tame paskirties ūkyje, kuris yra paskirtas.

44 straipsnis

Konkrečios sąlygos, kuriomis leidžiama laikomus į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus vežti skersti priežiūros zonoje, iš šios zonos ir į ją

1.   Kompetentinga institucija gali leisti vežti laikomus į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus, kilusius iš priežiūros zonos, į skerdyklą, esančią:

a)

apribojimų taikymo zonoje, kuo arčiau kilmės ūkio, arba

b)

ne apribojimų taikymo zonoje, kuo arčiau priežiūros zonos, kai gyvūnų neįmanoma paskersti apribojimų taikymo zonoje ir kai atliktas rizikos vertinimas.

2.   Mėsai, gautai iš 1 dalyje nurodytų gyvūnų, taikomos 49 straipsnyje numatytos priemonės.

3.   Kompetentinga institucija gali leisti vežti laikomus į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus, kilusius ne iš priežiūros zonos, į priežiūros zonoje esančią skerdyklą.

4.   Kompetentinga institucija gali leisti perdirbti ir naudoti šalutinius gyvūninius produktus, gautus iš gyvūnų, paskerstų pagal 1, 2 ir 3 dalis, kaip 3 kategorijos medžiagą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 patvirtintoje šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo arba šalinimo įmonėje, esančioje jos teritorijoje arba esančioje kitoje valstybėje narėje, jei tų produktų neįmanoma perdirbti arba pašalinti patvirtintoje įmonėje, esančioje tos valstybės narės, kurioje kilo ligos protrūkis, teritorijoje.

Kai pirmoje pastraipoje nurodyti šalutiniai gyvūniniai produktai yra vežami į kitoje valstybėje narėje esančią įmonę, paskirties valstybė narė ir tos valstybės narės, kurių teritorija yra kertama vežant, suteikia leidimą taip siųsti produktus, o paskirties vietos kompetentinga institucija leidžia perdirbti ir naudoti tuos šalutinius gyvūninius produktus kaip 3 kategorijos medžiagą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009.

45 straipsnis

Konkrečios sąlygos, kuriomis leidžiamas tam tikras laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių kanopinių perkėlimas iš priežiūros zonoje esančių ūkių

1.   Kompetentinga institucija gali leisti perkelti laikomus į sąrašą įtrauktų rūšių kanopinius į priežiūros zonoje esančias ganyklas, jeigu:

a)

yra praėjęs 15 dienų laikotarpis po pirminio valymo ir dezinfekavimo, nurodyto 15 straipsnyje, užbaigimo ir patvirtinimo;

b)

tie gyvūnai neturi sąlyčio su į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnais iš kitų ūkių.

2.   Kompetentinga institucija gali, atlikus rizikos vertinimą, leisti perkelti laikomus į sąrašą įtrauktų rūšių kanopinius gyvūnus į tai pačiai tiekimo grandinei priklausantį ūkį, esantį priežiūros zonoje arba už jos ribų, kad būtų užbaigtas gamybos ciklas iki gyvūnų paskerdimo. Jeigu paskirties ūkis yra ne priežiūros zonoje, kompetentinga institucija tame ūkyje taiko 40, 41 ir 42 straipsniuose numatytas priemones taip ilgai, kaip taikomos ligų kontrolės priemonės toje priežiūros zonoje, iš kurios kilę gyvūnai, kaip numatyta 55 straipsnyje.

46 straipsnis

Konkrečios sąlygos, kuriomis leidžiamas tam tikras naminių paukščių perkėlimas iš priežiūros zonoje esančių ūkių

1.   Kompetentinga institucija gali leisti perkelti vienadienius paukščiukus, kilusius iš priežiūros zonos:

a)

į ūkius, esančius toje pačioje valstybėje narėje, kurioje jie išperinti iš kiaušinių, kilusių iš priežiūros zonoje esančių ūkių, jeigu:

i)

paskirties ūkyje po tų gyvūnų atvežimo vykdoma oficiali priežiūra;

ii)

jei tie gyvūnai išvežami iš apribojimų taikymo zonos, jie lieka paskirties ūkiuose mažiausiai 21 dieną;

b)

į ūkius, esančius toje pačioje valstybėje narėje, kurioje jie išperinti iš kiaušinių, kilusių ne iš apribojimų taikymo zonos, jei ta perykla, iš kurios jie siunčiami, gali užtikrinti, kad tie kiaušiniai neturėjo jokio sąlyčio su kitais periniais kiaušiniais ar vienadieniais paukščiukais, gautais iš apribojimų taikymo zonoje laikomų gyvūnų.

2.   Kompetentinga institucija gali leisti perkelti subrendusius naminius paukščius iš priežiūros zonoje esančių ūkių į toje pačioje valstybėje narėje esančius ūkius, jeigu:

a)

paskirties ūkyje nėra kitų laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų;

b)

paskirties ūkyje po tų subrendusių naminių paukščių atvežimo vykdoma oficiali priežiūra;

c)

tie paukščiai lieka paskirties ūkyje mažiausiai 21 dieną.

47 straipsnis

Konkrečios sąlygos, kuriomis leidžiamas tam tikras perinių kiaušinių vežimas į priežiūros zonoje esančius ūkius ir iš jų

1.   Kompetentinga institucija gali leisti išvežti perinius kiaušinius iš ūkio, esančio toje pačioje valstybėje narėje, į:

a)

priežiūros zonoje esančią peryklą arba

b)

priežiūros zonoje esantį uždarą perinimo ir laikymo ūkį.

2.   Kompetentinga institucija gali leisti išvežti perinius kiaušinius iš priežiūros zonoje esančio ūkio į toje pačioje valstybėje narėje esančią peryklą arba toje pačioje valstybėje narėje esantį uždarą perinimo ir laikymo ūkį tik su sąlyga, kad periniai kiaušiniai ir jų pakuotės prieš išsiunčiant būtų dezinfekuojami ir būtų galima užtikrinti tų kiaušinių atsekamumą.

48 straipsnis

Konkrečios sąlygos, kuriomis leidžiama išvežti spermą iš priežiūros zonoje esančių patvirtintų genetinės medžiagos produktų ūkių

Kompetentinga institucija gali leisti išvežti spermą, surinktą iš laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų, kurie laikomi priežiūros zonoje esančiuose patvirtintuose genetinės medžiagos produktų ūkiuose, išskyrus peryklas, po apytikriai nustatytos užkrėsto ūkio anksčiausio užkrėtimo liga dienos, jeigu:

a)

visos ligų kontrolės priemonės, taikytos dėl atitinkamos A kategorijos ligos, yra panaikintos priežiūros zonoje pagal 55 straipsnį;

b)

atliktas visų laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų, esančių spermos surinkimo centre, klinikinis tyrimas ir paimti jų mėginiai laboratoriniams tyrimams, kad būtų paneigtas A kategorijos ligos atvejis spermos surinkimo centre;

c)

gauti palankūs gyvūno donoro laboratorinio tyrimo rezultatai naudojant mėginį, paimtą praėjus ne mažiau kaip septynioms dienoms po stebėsenos laikotarpio, nustatyto II priede dėl atitinkamos ligos, kuris skaičiuojamas nuo spermos surinkimo dienos.

49 straipsnis

Konkrečios sąlygos, kuriomis leidžiama iš priežiūros zonoje esančių ūkių išvežti šviežią mėsą ir žalią pieną, gautus iš laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų

1.   Kompetentinga institucija gali leisti vežti šviežią mėsą ir žalią pieną, gautus iš priežiūros zonoje esančiuose ūkiuose laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų, jeigu:

a)

šviežia mėsa arba žalias pienas vežami į perdirbimo įmonę, kurioje apdorojami vienu iš atitinkamų riziką mažinančio apdorojimo būdų, nustatytų VII priede, arba

b)

ta šviežia mėsa yra paukštiena.

2.   Kompetentinga institucija užtikrina, kad šviežia mėsa ir žalias pienas, vežami pagal 1 dalies a punktą, atitiktų šias sąlygas:

a)

šviežia mėsa būtų pagal IX priedą paženklinta, kai gaunama skerdykloje, ir liktų taip paženklinta iki jos apdorojimo;

b)

apdorojimas būtų atliekamas įmonėje, kuri yra toje pačioje apribojimų taikymo zonoje arba kuo arčiau tos apribojimų taikymo zonos ir kurios veikla yra prižiūrima valstybinių veterinarijos gydytojų.

50 straipsnis

Konkrečios sąlygos, kuriomis leidžiama išvežti žmonėms vartoti skirtus kiaušinius iš priežiūros zonoje esančių ūkių

1.   Kompetentinga institucija gali leisti išvežti žmonėms vartoti skirtus kiaušinius iš priežiūros zonoje esančių ūkių į toje pačioje valstybėje narėje esantį pakavimo centrą, jeigu jie supakuoti:

a)

vienkartinėje pakuotėje arba

b)

pakuotėje, kurią galima išvalyti ir dezinfekuoti taip, kad A kategorijos ligos sukėlėjas būtų sunaikintas.

2.   Kompetentinga institucija gali leisti išvežti žmonėms vartoti skirtus kiaušinius iš priežiūros zonoje esančių ūkių į įmonę, kurioje gaminami kiaušinių gaminiai, esančią toje pačioje valstybėje narėje, jeigu:

a)

įmonė, kurioje gaminami kiaušinių gaminiai, atitinka Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo X skirsnio II skyriaus nuostatas;

b)

kiaušiniai vežami į įmonę, kurioje gaminami kiaušinių gaminiai, tam, kad būtų tvarkomi ir apdorojami pagal Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo XI skyriaus nuostatas.

51 straipsnis

Konkrečios sąlygos, kuriomis leidžiama iš priežiūros zonoje esančių ūkių išvežti mėšlą, įskaitant kraikinį mėšlą ir panaudotus pakratus

Kompetentinga institucija gali leisti iš priežiūros zonoje esančių ūkių išvežti mėšlą, įskaitant kraikinį mėšlą ir panaudotus pakratus:

a)

jeigu jie neperdirbti – į toje pačioje priežiūros zonoje esantį sąvartyną, kurį tuo tikslu pirmiau leido naudoti kompetentinga institucija, arba

b)

po perdirbimo – į tos pačios valstybės narės teritorijoje esantį sąvartyną, kurį tuo tikslu pirmiau leido naudoti kompetentinga institucija.

52 straipsnis

Konkrečios sąlygos, kuriomis leidžiama iš priežiūros zonos išvežti augalines pašarines žaliavas ir šiaudus

Kompetentinga institucija gali leisti vežti augalines pašarines žaliavas arba šiaudus, pagamintus priežiūros zonoje, jeigu tos pašarinės žaliavos arba šiaudai:

a)

pagaminti vietose, kuriose nelaikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, išskyrus pašarų perdirbimo įmones;

b)

pagaminti pašarų perdirbimo įmonėse, kuriose nelaikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, ir tos augalinės žaliavos yra:

i)

iš a punkte nurodytų vietų arba

ii)

iš už priežiūros zonos ribų;

c)

skirti naudoti priežiūros zonoje;

d)

apdoroti bent vienu iš riziką mažinančio apdorojimo būdų, nustatytų VIII priede.

53 straipsnis

Konkrečios sąlygos, kuriomis leidžiama perkelti laikomus į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus ir išvežti produktus į patvirtintą įmonę

1.   Kompetentinga institucija gali leisti perkelti laikomus į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus iš priežiūros zonoje esančių ūkių į patvirtintą šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo arba šalinimo įmonę, kurioje:

a)

tie laikomi gyvūnai iškart nužudomi;

b)

gauti šalutiniai gyvūniniai produktai pašalinami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009.

2.   Kompetentinga institucija gali leisti išvežti produktus iš priežiūros zonoje esančių ūkių ir kitų vietų į patvirtintą šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo arba šalinimo įmonę, kurioje tie produktai pašalinami arba perdirbami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009.

54 straipsnis

Priemonės, taikomos maisto ir pašarų įmonėse, pasienio kontrolės postuose, šalutinių gyvūninių produktų ūkiuose ar bet kokioje kitoje svarbioje vietoje, esančioje priežiūros zonoje, įskaitant transporto priemones

1.   Kompetentinga institucija taiko atitinkamas 40 straipsnyje ir 42–53 straipsniuose nurodytas priemones maisto ir pašarų įmonėse, pasienio kontrolės postuose, šalutinių gyvūninių produktų ūkiuose ar bet kokioje kitoje svarbioje vietoje, esančioje priežiūros zonoje, įskaitant transporto priemones.

2.   1 dalyje nurodytuose ūkiuose ir vietose kompetentinga institucija gali taikyti papildomas priemones, pritaikytas pagal konkrečią padėtį, kad būtų užkirstas kelias A kategorijos ligai plisti priežiūros zonoje ir už jos ribų.

55 straipsnis

Ligų kontrolės priemonių taikymo priežiūros zonoje trukmė

1.   Ligų kontrolės priemones, taikomas priežiūros zonoje pagal šio skyriaus 1 ir 3 skirsnius, kompetentinga institucija gali panaikinti tik tada, kai baigiasi XI priede nustatytas laikotarpis, ir jei tenkinamos šios sąlygos:

a)

apsaugos zonoje yra įvykdyti 39 straipsnyje numatyti reikalavimai;

b)

reprezentatyviame skaičiuje ūkių, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, yra pagal 41 straipsnį apsilankę valstybiniai veterinarijos gydytojai ir gauti palankūs jų atliktų tikrinimų rezultatai.

2.   Kai atitinkama A kategorijos liga yra perduodama į sąrašą įtraukto užkrato pernešėjo, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2018/1882, kompetentinga institucija gali:

a)

nustatyti priemonių taikymo priežiūros zonoje trukmę kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdama į veiksnius, turinčius įtakos tos ligos plitimo rizikai;

b)

numatyti atvežti kontrolinių gyvūnų.

4 skirsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos apribojimų taikymo zonoje, kai yra tolesnių ligos protrūkių

56 straipsnis

Nuo draudimų perkelti gyvūnus apribojimų taikymo zonose nukrypti leidžiančios nuostatos tais atvejais, kai toliau taikomos ribojamosios priemonės

1.   Kai 27 ir 42 straipsniuose numatyti draudimai perkelti gyvūnus yra taikomi ilgiau negu XI priede nustatytą laikotarpį, nes oficialiai patvirtinami tolesni A kategorijos ligos protrūkiai, kompetentinga institucija gali išskirtinėmis aplinkybėmis leisti perkelti laikomus į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus iš apribojimų taikymo zonoje esančio ūkio tokiais atvejais, kai netaikomos 27 ir 42 straipsniuose numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, jeigu:

a)

veiklos vykdytojas pateikia pagrįstą prašymą suteikti tokį leidimą;

b)

prieš suteikiant leidimą įvertinama su tokio perkėlimo leidimu susijusi rizika ir nustatoma, kad A kategorijos ligos plitimo rizika yra nedidelė;

c)

valstybiniai veterinarijos gydytojai yra atlikę į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų, įskaitant tuos, kuriuos ketinama perkelti, klinikinius tyrimus ir paėmę jų mėginius laboratoriniams tyrimams, ir gauti palankūs tyrimų rezultatai.

2.   Kai pagal 1 dalį leidžiama perkelti gyvūnus, kompetentinga institucija užtikrina, kad jie būtų vežami laikantis 24 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

III SKYRIUS

Sausumos gyvūnų populiacijos atkūrimas apribojimų taikymo zonose esančiuose ūkiuose

57 straipsnis

Leidimo atkurti gyvūnų populiaciją užkrėstame ūkyje sąlygos

1.   Kompetentinga institucija leidžia atkurti gyvūnų populiaciją užkrėstame ūkyje tik jei laikomasi šių reikalavimų:

a)

galutinis valymas ir dezinfekavimas ir, kai reikia, vabzdžių ir graužikų kontrolė yra:

i)

atlikti pagal IV priedo A ir C punktuose nustatytas procedūras, naudojant tinkamus biocidinius produktus, kad būtų užtikrintas atitinkamos A kategorijos ligos sukėlėjo sunaikinimas;

ii)

tinkamai patvirtinti dokumentais;

b)

yra pasibaigęs stebėsenos laikotarpis, nustatytas II priede dėl atitinkamos ligos, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią atliktas a punkte nurodytas galutinis valymas ir dezinfekavimas.

2.   Kompetentinga institucija prižiūri, kad galutinis valymas ir dezinfekavimas ir, kai reikia, vabzdžių ir graužikų kontrolė užkrėstame ūkyje būtų atliekami laikantis 1 dalies a punkto reikalavimų.

3.   Kompetentinga institucija neleidžia patekti į laikomų įtrauktų į sąrašą rūšių gyvūnų ganyklą tuo laikotarpiu, kuriuo ji laikoma užkrėsta; šis laikotarpis nustatomas atlikus rizikos vertinimą.

4.   Kai užkrėstame ūkyje dėl tinkamai pagrįstų priežasčių nevisiškai atliekamas 1 dalyje nurodytas galutinis valymas ir dezinfekavimas ir, kai reikia, vabzdžių ir graužikų kontrolė, kompetentinga institucija gali leisti atkurti gyvūnų populiaciją, nukrypstant nuo 1 dalies, jeigu:

a)

yra praėjęs bent 3 mėnesių laikotarpis nuo tada, kai atliktas 15 straipsnyje nurodytas pirminis valymas ir dezinfekavimas;

b)

prieš suteikdama leidimą kompetentinga institucija yra įvertinusi su tuo leidimu siejamą riziką ir atliekant tą vertinimą nustatyta, kad A kategorijos ligos plitimo rizika yra nedidelė.

58 straipsnis

Nuo 55 straipsnio 1 dalies b punkte pateikto reikalavimo nukrypti leidžianti nuostata

Tuo atveju, kai oficialiai patvirtinamas A kategorijos ligos protrūkis maisto ir pašarų įmonėse, surinkimo centruose, pasienio kontrolės postuose, šalutinių gyvūninių produktų ūkiuose ar bet kokioje kitoje svarbioje vietoje, įskaitant transporto priemones, kompetentinga institucija gali leisti tęsti laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų skerdimą, surinkimo operacijas, tikrinimą arba vežimą praėjus 24 valandoms po to, kai baigiamos taikyti:

a)

12, 14, 15, 17, 18 straipsniuose ir 57 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos priemonės;

b)

bet kokia papildoma priemonė, kompetentingos institucijos pritaikyta pagal konkrečią padėtį.

59 straipsnis

Reikalavimai dėl laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų populiacijos atkūrimo užkrėstame ūkyje

1.   Kompetentinga institucija prižiūri laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų populiacijos atkūrimą užkrėstame ūkyje laikantis šio straipsnio nuostatų.

2.   Laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, skirti populiacijai atkurti:

a)

negali būti kilę iš ūkio, kuriam taikomi III skyriuje numatyti apribojimai;

b)

tiriami, paimant mėginius laboratoriniam tyrimui, kad būtų paneigtas tos ligos atvejis ir gauti palankūs rezultatai prieš perkeliant juos į atitinkamą ūkį.

3.   Pagal 2 dalies b punktą imami mėginiai iš:

a)

reprezentatyvaus skaičiaus visų gyvūnų, perkeliamų į atitinkamą ūkį, jeigu jie visi perkeliami vienu metu ir iš to paties kilmės ūkio, arba

b)

reprezentatyvaus skaičiaus gyvūnų, esančių kiekvienoje siuntoje, jei visi gyvūnai turi būti perkeliami į ūkį skirtingu laiku ar iš skirtingų kilmės ūkių.

Vienadienių paukščiukų atveju kompetentinga institucija gali nuspręsti neatlikti 2 dalies b punkte nurodyto mėginių ėmimo laboratoriniam tyrimui.

4.   Laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, skirti populiacijai atkurti, yra perkeliami į ūkius tokia tvarka:

a)

į visus užkrėsto ūkio epidemiologinius vienetus ir pastatus;

b)

geriausia vienu metu arba per stebėsenos laikotarpį, nustatytą II priede dėl atitinkamos ligos, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią į ūkį perkeltas pirmas gyvūnas, arba

c)

jeigu ūkyje ūkininkaujama lauko sąlygomis arba laikytis a punkte nustatyto reikalavimo praktiškai neįmanoma – naudojant kontrolinius gyvūnus, kurių mėginiai paimti laboratoriniams tyrimams dėl atitinkamos A kategorijos ligos ir gauti palankūs rezultatai prieš perkeliant juos į ūkį.

5.   Valstybiniai veterinarijos gydytojai apsilanko užkrėstame ūkyje bent paskutinę stebėsenos laikotarpio, nustatyto II priede dėl atitinkamos ligos ir skaičiuojamo nuo tos datos, kai gyvūnai perkelti į ūkį, dieną, ir bet kokiu atveju anksčiau nei praeina 30 dienų nuo tos datos, ir atlieka mažų mažiausiai šiuos veiksmus:

a)

dokumentų tikrinimus, įskaitant gamybos, sveikatos ir atsekamumo duomenų analizę;

b)

laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų klinikinį tyrimą;

c)

gyvūnų mėginių paėmimą laboratoriniam tyrimui siekiant patvirtinti arba paneigti atitinkamos A kategorijos ligos atvejį.

6.   Bet koks į ūkį atvykstantis arba iš jo išvykstantis asmuo laikosi tinkamų biologinio saugumo priemonių, kad būtų užkirstas kelias atitinkamai A kategorijos ligai plisti.

7.   Laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai perkeliami iš ūkio tik kompetentingai institucijai leidus ir tik kai gaunami palankūs 5 dalies c punkte nurodyto laboratorinio tyrimo rezultatai.

8.   Nuo gyvūnų perkėlimo į ūkį dienos iki populiacijos atkūrimo pagal 61 straipsnį pabaigos veiklos vykdytojas:

a)

nuolat atnaujina sveikatos ir gamybos duomenis, susijusius su laikomais į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnais;

b)

iškart praneša kompetentingai institucijai apie bet kokį reikšmingą gamybos duomenų pokytį ir bet kokius kitus neįprastus dalykus.

9.   Jeigu per 8 dalyje nurodytą laikotarpį kompetentingai institucijai pranešama apie neįprastą gaištamumą arba klinikinius atitinkamos A kategorijos ligos požymius, valstybiniai veterinarijos gydytojai nedelsdami paima mėginius laboratoriniam tyrimui, kad būtų galima paneigti atitinkamos A kategorijos ligos atvejį.

10.   Kompetentinga institucija gali leisti netaikyti vienos arba kelių iš 1–9 dalių nuostatų atskirtuose ūkiuose, prieš tai įvertinusi su ta išimtimi siejamą riziką ir jeigu tas vertinimas parodo, kad A kategorijos ligos plitimo rizika yra nedidelė.

60 straipsnis

Papildomi reikalavimai dėl gyvūnų populiacijos atkūrimo užkrėstame ūkyje

1.   Kompetentinga institucija leidžia atkurti gyvūnų populiaciją užkrėstame ūkyje naudojant ne laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių, o kitų rūšių gyvūnus, atsižvelgdama į atitinkamos A kategorijos ligos plitimo riziką ir į užkrato pernešėjų išlikimo riziką.

2.   Kompetentinga institucija gali plačiau taikyti kai kurias arba visas 57 ir 59 straipsniuose pateiktas nuostatas, jeigu atliekamas prevencinis žudymas, kaip numatyta 7 straipsnio 4 dalyje ir 9 straipsnio 4 dalyje.

61 straipsnis

Gyvūnų populiacijos atkūrimo užkrėstame ūkyje užbaigimas ir ligų kontrolės priemonių panaikinimas užkrėstame ūkyje

1.   Gyvūnų populiacijos atkūrimas užkrėstame ūkyje laikomas užbaigtu, kai sėkmingai baigiamos taikyti 57 ir 59 straipsniuose ir, kai tinka, 60 straipsnyje numatytos priemonės.

2.   Kompetentinga institucija panaikina visas ligų kontrolės priemones, taikytas užkrėstame ūkyje pagal šį reglamentą, kai gyvūnų populiacijos atkūrimas tame ūkyje laikomas užbaigtu, kaip numatyta 1 dalyje.

IV SKYRIUS

Ligų kontrolės priemonės, taikomos laukiniams į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnams

62 straipsnis

Priemonės, taikomos, kai įtariama, kad laukiniai į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai užsikrėtę A kategorijos liga

1.   Kilus įtarimui, kad laukiniai į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai užsikrėtę A kategorijos liga, pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 9 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis, kompetentinga institucija nedelsdama atlieka tyrimą, kad būtų patvirtintas arba paneigtas įtariamos į sąrašą įtrauktos ligos atvejis.

2.   Atliekant 1 dalyje nurodytą tyrimą, kompetentinga institucija mažų mažiausiai organizuoja laukinių į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų, kurie nušauti arba rasti negyvi, post mortem tyrimus ir mėginių paėmimą laboratoriniam tyrimui siekiant patvirtinti arba paneigti A kategorijos ligos atvejį.

3.   Kompetentinga institucija dėl negyvų laukinių gyvūnų, kurie įtariami užsikrėtę atitinkama A kategorijos liga, kūnų, nepriklausomai nuo to, ar tie laukiniai gyvūnai buvo nužudyti, ar rasti negyvi, užtikrina, kad:

a)

negyvų laukinių gyvūnų kūnai arba jų dalys būtų pašalinti arba perdirbti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009;

b)

kai įmanoma, bet kokia medžiaga, kuri gali būti užkrėsta dėl sąlyčio su negyvų laukinių gyvūnų kūnais arba iš jų gautais šalutiniais gyvūniniais produktais, būtų išvalyta ir dezinfekuota arba pašalinta laikantis valstybinių veterinarijos gydytojų nurodymų ir jiems prižiūrint.

63 straipsnis

Priemonės, taikomos kilus laukinių į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų A kategorijos ligos protrūkiui

1.   Oficialiai patvirtinus laukinių į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų A kategorijos ligos protrūkį pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 9 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, kompetentinga institucija, siekdama užkirsti kelią ligai toliau plisti, gali nustatyti užkrėstą zoną, remdamasi:

a)

ligos pobūdžiu;

b)

apytikriai nustatytu laukinių į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų populiacijos dydžiu;

c)

rizikos veiksniais, kurie prisideda prie atitinkamos A kategorijos ligos plitimo, visų pirma rizika, kad A kategorijos liga gali patekti į ūkius, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai;

d)

mėginių tyrimo rezultatais;

e)

kitais svarbiais veiksniais.

2.   Dėl laukinių gyvūnų, kurie patvirtinti užsikrėtę atitinkama A kategorijos liga, kūnų, nepriklausomai nuo to, ar tie laukiniai gyvūnai buvo nužudyti, ar rasti negyvi, kompetentinga institucija užtikrina, kad:

a)

tų negyvų laukinių gyvūnų kūnai arba jų dalys būtų pašalinti arba perdirbti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009;

b)

kai įmanoma, bet kokia medžiaga, kuri gali būti užkrėsta dėl sąlyčio su negyvų laukinių gyvūnų kūnais arba jų šalutiniais gyvūniniais produktais, būtų išvalyta ir dezinfekuota arba pašalinta laikantis valstybinių veterinarijos gydytojų nurodymų ir jiems prižiūrint.

3.   Kompetentinga institucija gali patikslinti iš pradžių nustatytos užkrėstos zonos ribas:

a)

kad būtų kontroliuojamas tolesnis atitinkamos A kategorijos ligos plitimas; taip pat

b)

jeigu patvirtinami tolesni A kategorijos ligos protrūkiai laukinių gyvūnų populiacijose.

4.   Kompetentinga institucija nedelsdama informuoja veiklos vykdytojus, veterinarijos gydytojus, medžiotojus, kitas atitinkamas kompetentingas institucijas ir bet kokius kitus fizinius arba juridinius asmenis, kuriems tai svarbu, apie ligos protrūkį ir kontrolės priemones, kurių imamasi.

64 straipsnis

Užkrėstoje zonoje taikomos priemonės

1.   Pagal 63 straipsnį nustatytoje užkrėstoje zonoje kompetentinga institucija organizuoja nušautų arba rastų negyvų laukinių į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų post mortem tyrimus, įskaitant, kai būtina, mėginių paėmimą laboratoriniam tyrimui.

2.   Užkrėstoje zonoje kompetentinga institucija mažų mažiausiai:

a)

įgyvendina rizikos mažinimo ir sustiprinto biologinio saugumo priemones, kad būtų užkirstas kelias A kategorijos ligai plisti iš užkrėstų gyvūnų ir užkrėstos zonos ir ją perduoti neužkrėstiems gyvūnams arba žmonėms;

b)

uždraudžia perkelti laukinius į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus ir vežti jų šalutinius gyvūninius produktus, kaip numatyta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2020/688 (16), ir

c)

užtikrina, kad visi negyvų laukinių į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų kūnai arba jų dalys, nepriklausomai nuo to, ar tie gyvūnai nužudyti, ar rasti negyvi, būtų pašalinti arba perdirbti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009.

65 straipsnis

Užkrėstoje zonoje taikomos papildomos priemonės

Siekiant užkirsti kelią A kategorijos ligai plisti, kompetentinga institucija užkrėstoje zonoje gali:

a)

reguliuoti laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų judėjimą;

b)

reguliuoti medžioklės veiklą ir kitokią lauko sąlygomis vykdomą veiklą;

c)

apriboti laukinių į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų šėrimą;

d)

jei reikia dėl epidemiologinės padėties – parengti ir įgyvendinti laukinių į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų A kategorijos ligos likvidavimo planą.

66 straipsnis

Nuolatinė ekspertų grupė

Oficialiai patvirtinus laukinių į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų A kategorijos ligos protrūkį, jeigu kompetentinga institucija nustato užkrėstą zoną pagal 63 straipsnį, ta kompetentinga institucija sudaro nuolatinę ekspertų grupę, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/429 43 straipsnyje, kad ji padėtų kompetentingai institucijai:

a)

vertinti epidemiologinę padėtį ir jos raidą;

b)

apibrėžti užkrėstą zoną;

c)

nustatyti tinkamas priemones, kurios turi būti taikomos užkrėstoje zonoje pagal šio skyriaus nuostatas, ir jų taikymo trukmę;

d)

kai reikia, parengti likvidavimo planą.

67 straipsnis

Priemonių taikymo užkrėstoje zonoje trukmė

Priemones, taikomas užkrėstoje zonoje pagal šio skyriaus nuostatas, kompetentinga institucija toliau taiko iki tol, kol iš epidemiologinės informacijos sužinoma, kad atitinkama laukinių gyvūnų populiacija nebekelia A kategorijos ligos patekimo į ūkius, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, rizikos, ir nuolatinė ekspertų grupė rekomenduoja taikomas priemones panaikinti.

V SKYRIUS

Ligų kontrolės priemonės, taikomos dėl sausumos gyvūnų B ir C kategorijų ligų

68 straipsnis

Preliminarios ligų kontrolės priemonės, taikomos, kai kompetentinga institucija įtaria B ar C kategorijos ligą valstybėse narėse arba zonose, kurioms suteiktas neužkrėstos teritorijos statusas

Kilus įtarimui dėl B arba C kategorijos ligos pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 9 straipsnio 1, 3 arba 4 dalį tose valstybėse narėse arba zonose, kurioms suteiktas neužkrėstos teritorijos statusas pagal Reglamento (ES) 2016/429 36 straipsnio 4 dalį arba Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 84 straipsnio 1 dalį, kompetentinga institucija taiko priemones, nustatytas:

a)

Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 21, 22, 23 straipsniuose – dėl galvijų bruceliozės (Brucella abortus), B. melitensis, B. suis infekcijos, Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcijos, enzootinės galvijų leukozės, infekcinio galvijų rinotracheito ir (arba) infekcinio pustulinio vulvovaginito, Aujeskio ligos viruso infekcijos ir galvijų virusinės diarėjos;

b)

Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 35 straipsnyje – dėl pasiutligės viruso infekcijos ir

c)

Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 41 straipsnyje – dėl mėlynojo liežuvio ligos viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos.

69 straipsnis

Ligų kontrolės priemonės, taikomos, kai patvirtinama B arba C kategorijos liga

Kai patvirtinama B arba C kategorijos liga pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 9 straipsnio 2 dalį tose valstybėse narėse arba zonose, kurioms suteiktas neužkrėstos teritorijos statusas pagal Reglamento (ES) 2016/429 36 straipsnio 4 dalį arba Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 84 straipsnio 1 dalį, kompetentinga institucija taiko priemones, nustatytas:

a)

Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 24–31 straipsniuose – dėl galvijų bruceliozės (Brucella abortus), B. melitensis, B. suis infekcijos, Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcijos, enzootinės galvijų leukozės, infekcinio galvijų rinotracheito ir (arba) infekcinio pustulinio vulvovaginito, Aujeskio ligos viruso infekcijos ir galvijų virusinės diarėjos;

b)

Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 36 straipsnyje – dėl pasiutligės viruso infekcijos ir

c)

Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 42 straipsnyje – dėl mėlynojo liežuvio ligos viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos.

III DALIS

VANDENS GYVŪNAI

I SKYRIUS

Ligų kontrolės priemonės, taikomos dėl akvakultūros gyvūnų A kategorijos ligų

1 skirsnis

Preliminarios ligų kontrolės priemonės, taikomos, kai įtariama, kad akvakultūros gyvūnai užsikrėtę A kategorijos liga

70 straipsnis

Veiklos vykdytojų pareigos tuo atveju, kai įtariama, kad akvakultūros gyvūnai ūkiuose yra užsikrėtę A kategorijos liga

Kilus įtarimui, kad į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnai užsikrėtę A kategorijos liga, veiklos vykdytojai imasi toliau išvardytų ligų kontrolės priemonių, kad užkirstų kelią tai A kategorijos ligai plisti iš užkrėstų gyvūnų ir akvakultūros ūkių, už kuriuos tie veiklos vykdytojai yra atsakingi, ir ją perduoti kitiems neužkrėstiems vandens gyvūnams, iki tol, kol kompetentinga institucija paneigia tos A kategorijos ligos atvejį:

a)

kai techniškai įmanoma, izoliuoja visus ūkyje esančius akvakultūros gyvūnus, kurie įtariami užsikrėtę A kategorijos liga;

b)

neleidžia perkelti akvakultūros gyvūnų į ūkį ir iš jo;

c)

saugo duomenis apie visus apsilankymus ir judėjimą iš ūkio ir į ūkį;

d)

laiko bet kokius produktus, įrangą arba medžiagas, kurie gali būti užkrėsti A kategorijos ligomis ir jas perduoti, izoliuotus ir, kiek praktiškai įmanoma, apsaugotus nuo užkrato pernešėjų ir kitų vandens gyvūnų;

e)

įgyvendina tinkamas biologinio saugumo priemones, kad būtų išvengta A kategorijos ligos plitimo;

f)

kompetentingos institucijos prašymu jai teikia bet kokią svarbią informaciją apie atitinkamą A kategorijos ligą;

g)

laikosi bet kokių kompetentingos institucijos duotų nurodymų dėl A kategorijos ligos kontrolės pagal Reglamentą (ES) 2016/429 ir pagal šį reglamentą.

71 straipsnis

Kompetentingos institucijos atliekamas tyrimas, kai įtariama, kad akvakultūros gyvūnai ūkyje yra užsikrėtę A kategorijos liga

1.   Kilus įtarimui, kad akvakultūros gyvūnai ūkyje yra užsikrėtę A kategorijos liga, pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 9 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis, kompetentinga institucija nedelsdama atlieka tyrimą, kad būtų patvirtintas arba paneigtas įtariamos į sąrašą įtrauktos ligos atvejis.

2.   Atliekant 1 dalyje nurodytą tyrimą, kompetentinga institucija užtikrina, kad valstybiniai veterinarijos gydytojai atliktų bent šiuos veiksmus:

a)

akvakultūros gyvūnų klinikinius tyrimus;

b)

mėginių paėmimą laboratoriniam tyrimui.

72 straipsnis

Preliminarios ribojamosios ir biologinio saugumo priemonės, taikomos, kai įtariama, kad akvakultūros gyvūnai užsikrėtę A kategorijos liga

1.   Kilus įtarimui, kad ūkis užkrėstas A kategorijos liga, kompetentinga institucija pradeda oficialią to ūkio priežiūrą ir iškart nustato šias preliminarias ribojamąsias ir biologinio saugumo priemones, kad būtų užkirstas kelias A kategorijos ligai plisti iš užkrėstų akvakultūros gyvūnų ir ūkio ir ją perduoti neužkrėstiems vandens gyvūnams:

a)

draudimą perkelti akvakultūros gyvūnus į ūkį ir iš jo;

b)

draudimą be būtino reikalo iš ūkio išvežti transporto priemones ir įrangą;

c)

draudimą skersti akvakultūros gyvūnus žmonėms vartoti;

d)

įsakymą izoliuoti visus akvakultūros gyvūnus, kai tai techniškai įmanoma ir laikoma reikalinga;

e)

kai įmanoma – paukščių ir kitų plėšrūnų tinkamų kontrolės būdų ir priemonių įgyvendinimą.

2.   Įtariant A kategorijos ligą, kompetentinga institucija gali įsakyti vykdyti į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų prevencinį žudymą užkrėstame ūkyje, jeigu taikomos visos būtinos biologinio saugumo priemonės ir kitokios rizikos mažinimo priemonės, kad būtų užkirstas kelias A kategorijos ligai plisti iš ūkio.

3.   Kompetentinga institucija, nukrypstant nuo Reglamento (EB) 1069/2009 10 straipsnio i punkto ir atlikus rizikos vertinimą, gali leisti perkelti akvakultūros gyvūnus vieninteliu tikslu, kad jie būtų nedelsiant nužudyti maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkyje arba patvirtintoje 1 ar 2 kategorijos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo arba šalinimo įmonėje pagal tą reglamentą. Šis leidimas gali būti suteikiamas tik kai taikomos būtinos biologinio saugumo priemonės ir kitokios rizikos mažinimo priemonės, kad būtų užkirstas kelias A kategorijos ligai plisti.

4.   Visi šalutiniai gyvūniniai produktai, gauti iš negyvų akvakultūros gyvūnų, nugaišusių arba nužudytų pagal šį straipsnį, įskaitant moliuskų geldeles su mėsa, yra, nukrypstant nuo Reglamento (EB) 1069/2009 10 straipsnio i punkto, perdirbami arba pašalinami kaip 1 arba 2 kategorijos medžiagos, laikantis to reglamento, kad būtų užtikrinta, jog ligos sukėlėjas būtų nukenksmintas ir liga nebūtų perduota kitiems vandens gyvūnams.

73 straipsnis

Inventoriaus sąrašo ir duomenų analizė, atliekama, kai įtariama akvakultūros gyvūnų A kategorijos liga

1.   Kilus įtarimui dėl A kategorijos ligos, kompetentinga institucija įsako ir tikrina, kad ūkių, kuriuose įtariama A kategorijos liga, veiklos vykdytojai nedelsdami sudarytų ir nuolat atnaujintų inventoriaus sąrašą, į kurį būtų įtraukti šie duomenys:

a)

visų ūkyje laikomų akvakultūros gyvūnų rūšys, kategorijos ir kiekiai (skaičius, tūris arba svoris);

b)

bet kokie produktai arba medžiagos, kurie gali būti užkrėsti ta A kategorijos liga arba ją perduoti;

c)

kiekvieną dieną fiksuojami gyvūnų gaištamumo kiekviename ūkio epidemiologiniame vienete duomenys.

2.   Atliekant Reglamento (ES) 2016/429 57 straipsnyje nurodytą epidemiologinį tyrimą ūkiuose, kuriuose įtariama liga, valstybiniai veterinarijos gydytojai analizuoja bent tuos duomenis, kurie išvardyti Reglamento (ES) 2016/429 186 straipsnio 1 dalyje.

74 straipsnis

Platesnis ligų kontrolės priemonių taikymas kituose ūkiuose, kai įtariama A kategorijos liga

Siekiant užkirsti kelią A kategorijos ligai plisti, kompetentinga institucija atlieka 71 straipsnyje numatytą tyrimą ir atlikus rizikos vertinimą plačiau taiko atitinkamas 72 ir 73 straipsniuose numatytas priemones:

a)

ūkiams, esantiems toje pačioje laikymo vietoje kaip ir tas ūkis, kuriame įtariama liga, arba dėl atstumo, hidrodinaminių sąlygų ar topografinių sąlygų patiriantiems didesnę užkrėtimo atitinkamos ligos sukėlėju iš to ūkio, kuriame įtariama liga, riziką;

b)

bet kokiam ūkiui, išskyrus a punkte nurodytus ūkius, kurį tiesioginis epidemiologinis ryšys sieja su tuo ūkiu, kuriame įtariama liga.

75 straipsnis

Laikinos apribojimų taikymo zonos aplink ūkį

Kompetentinga institucija gali nustatyti laikiną apribojimų taikymo zoną aplink ūkį, kai įtariama A kategorijos liga ir kai taikomos preliminarios ligų kontrolės priemonės, kaip nurodyta 72 ir 73 straipsniuose, atsižvelgdama į šias aplinkybes:

a)

ūkio buvimo vietą tokioje teritorijoje, kurioje yra kitų ūkių, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnai, įtariami užsikrėtę A kategorijos liga;

b)

gyvūnų judėjimą arti įtariamo užkrėsto ūkio;

c)

vėlyvą A kategorijos ligos patvirtinimą pagal 77 straipsnį;

d)

informacijos apie įtariamos A kategorijos ligos galimą kilmę ir patekimo kelius trūkumą;

e)

ligos pobūdį, visų pirma jos perdavimo būdus ir spartą ir ligos išlikimą atitinkamoje į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnų populiacijoje.

76 straipsnis

Priemonės, taikomos, kai įtariama A kategorijos liga maisto ir pašarų įmonėse, valymo centre, siuntimo centre, pasienio kontrolės postuose, šalutinių gyvūninių produktų ūkiuose ar bet kokioje kitoje svarbioje vietoje, įskaitant transporto priemones

1.   Kilus įtarimui dėl A kategorijos ligos pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 9 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis maisto ir pašarų įmonėse, valymo centre, siuntimo centre, pasienio kontrolės postuose, šalutinių gyvūninių produktų ūkiuose ar bet kokioje kitoje svarbioje vietoje, įskaitant transporto priemones, kompetentinga institucija taiko:

a)

71–75 straipsniuose numatytas priemones;

b)

jei reikia, papildomas priemones, derinamas pagal konkrečią padėtį, kad būtų užkirstas kelias A kategorijos ligai plisti iš įtariamų užkrėstų gyvūnų ir ūkių arba vietų ir ją perduoti neužkrėstiems gyvūnams.

2.   Kompetentinga institucija 71–75 straipsnių nuostatas taiko ir tuose ūkiuose, iš kurių kilę gyvūnai arba produktai, esantys 1 dalyje nurodytuose ūkiuose ir vietose.

2 skirsnis

Ligų kontrolės priemonės, taikomos oficialiai patvirtinus akvakultūros gyvūnų A kategorijos ligą

77 straipsnis

Akvakultūros gyvūnų A kategorijos ligos oficialus patvirtinimas

Kompetentinga institucija oficialiai patvirtina akvakultūros gyvūnų A kategorijos ligos protrūkį, kai tenkinamos Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 9 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos sąlygos.

78 straipsnis

Ligų kontrolės priemonės, taikomos oficialiai patvirtinus A kategorijos ligos protrūkį ūkyje

1.   Po to, kai pagal 77 straipsnį oficialiai patvirtinamas A kategorijos ligos protrūkis, kompetentinga institucija kartu su 72 ir 73 straipsniuose numatytomis priemonėmis įsako nedelsiant taikyti toliau išvardytas ligų kontrolės priemones, prižiūrint valstybiniams veterinarijos gydytojams, tame ūkyje, kuriame oficialiai patvirtintas A kategorijos ligos protrūkis:

a)

į sąrašą įtrauktų rūšių žuvys ir vėžiagyviai kuo greičiau nužudomi, o į sąrašą įtrauktų rūšių moliuskai kuo greičiau išimami iš vandens;

b)

a punkte nurodyti gyvūnai, nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio i punkto, pašalinami kaip 1 kategorijos arba 2 kategorijos medžiaga pagal tą reglamentą;

c)

a ir b punktuose numatytos priemonės įgyvendinamos:

i)

tame ūkyje, kuriame oficialiai patvirtintas A kategorijos ligos protrūkis, vykdant tolesnį perdirbimą vietoje, arba

ii)

maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkyje arba pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 patvirtintoje įmonėje atliekant perdirbimą arba šalinimą taip, kad būtų išvengta A kategorijos ligos plitimo rizikos;

d)

neįtrauktų į sąrašą rūšių akvakultūros gyvūnai kuo greičiau nužudomi arba paskerdžiami žmonėms vartoti, o moliuskai išimami iš vandens pagal 1 dalies b punktą;

e)

taikomos tinkamos priemonės siekiant riboti bet kokį galimą A kategorijos ligos plitimą ir perdavimą bet kokiems laukiniams vandens gyvūnams arba iš laukinių vandens gyvūnų, galinčių turėti epidemiologinį sąlytį su ūkiu;

f)

visi galimai užkrėsti produktai ir medžiagos izoliuojami iki:

i)

šalutiniai gyvūniniai produktai pašalinami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009;

ii)

gyvūniniai produktai, nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio i punkto, pašalinami arba perdirbami kaip 1 kategorijos arba 2 kategorijos medžiaga pagal tą reglamentą;

iii)

toms medžiagoms, kurias tinka valyti ir dezinfekuoti, baigiamos taikyti valymo ir dezinfekavimo priemonės pagal 80 straipsnio nuostatas;

iv)

pašarai ir kitos valyti ir dezinfekuoti netinkamos medžiagos išvežamos iš ūkio ir pašalinamos prižiūrint valstybiniams veterinarijos gydytojams.

2.   Kompetentinga institucija įsako vykdyti ir prižiūri:

a)

1 dalies f punkto i papunktyje nurodytų šalutinių gyvūninių produktų ir 1 dalies f punkto ii papunktyje nurodytų gyvūninių produktų išvežimą iš užkrėsto ūkio laikantis Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 nuostatų;

b)

1 dalies f punkto iv papunktyje nurodytų medžiagų išvežimą iš užkrėsto ūkio laikantis kompetentingos institucijos nurodymų dėl biologinio saugumo ir biologinės saugos sąlygų, kad būtų užkirstas kelias A kategorijos ligos sukėlėjui plisti.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, kompetentinga institucija gali, atlikus rizikos vertinimą, leisti skersti žuvis arba vėžiagyvius, o moliuskus išimti iš vandens, numatant juos skirti žmonėms vartoti, tame pačiame ūkyje arba maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkyje, jeigu imamasi atitinkamų biologinio saugumo priemonių ir kitų būtinų rizikos mažinimo priemonių, kad būtų užkirstas kelias A kategorijos ligai plisti. Visi taikant šią nukrypti leidžiančią nuostatą gauti šalutiniai gyvūniniai produktai yra, nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio i punkto, perdirbami arba pašalinami kaip 1 kategorijos ar 2 kategorijos medžiaga pagal tą reglamentą.

4.   Nukrypstant nuo 1 dalies d punkto, kompetentinga institucija gali, atlikus rizikos vertinimą, nuspręsti nežudyti, neskersti arba neišimti iš vandens neįtrauktų į sąrašą rūšių akvakultūros gyvūnų, jeigu taikomos tinkamos rizikos mažinimo priemonės, kad būtų išvengta atitinkamos A kategorijos ligos plitimo iš ūkio rizikos.

5.   Nukrypstant nuo 1 dalies f punkto ii papunkčio, kompetentinga institucija gali, atlikus rizikos vertinimą, leisti pateikti gyvūninius produktus rinkai pagal 83 straipsnį.

79 straipsnis

Konkrečios nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo kontrolės priemonių tuose ūkiuose, kuriuose į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai laikomi mokslo reikmėms arba su nykstančių rūšių išsaugojimu susijusiais tikslais

1.   Kompetentinga institucija gali leisti nukrypti nuo 78 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose numatytų priemonių, kai A kategorijos liga oficialiai patvirtinama tokiuose ūkiuose, kuriuose į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai laikomi mokslo reikmėms arba su nykstančių rūšių išsaugojimu susijusiais tikslais, jeigu:

a)

dėl to nekyla rizikos gyvūnų sveikatos būklei atitinkamoje valstybėje narėje arba kitose valstybėse narėse;

b)

imamasi visų tinkamų biologinio saugumo priemonių, išvardytų 78 straipsnyje, kad būtų išvengta bet kokios tos A kategorijos ligos sukėlėjo plitimo rizikos.

2.   Kai taikoma nukrypti leidžianti nuostata pagal 1 dalį, kompetentinga institucija užtikrina, kad į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnai, kuriems taikoma nukrypti leidžianti nuostata, būtų:

a)

laikomi patalpose, kuriuose įgyvendinamos tinkamos biologinio saugumo priemonės, kad būtų užkirstas kelias atitinkamai A kategorijos ligai plisti;

b)

toliau prižiūrimi ir atliekami jų laboratoriniai tyrimai, ir jie iš to ūkio neperkeliami iki tol, kol laboratoriniais tyrimais bus nustatyta, kad jie nekelia tolesnio atitinkamos A kategorijos ligos plitimo rizikos.

80 straipsnis

Valymas ir dezinfekavimas

1.   Kompetentinga institucija įsako veiklos vykdytojams iškart po to, kai baigiamos taikyti 78 straipsnyje numatytos ligų kontrolės priemonės, išvalyti ir dezinfekuoti:

a)

ūkį, tiek, kiek kompetentinga institucija laiko tai techniškai įmanoma;

b)

bet kokią su gyvūnų auginimu susijusią įrangą, įskaitant, be kita ko, šėrimo, rūšiavimo, gydymo, skiepijimo įrangą ir darbinius laivus;

c)

bet kokią su gamyba susijusią įrangą, įskaitant, be kita ko, narvus, apsauginius tinklus, pastolius, maišus ir ūdas;

d)

bet kokius veiklos vykdytojų ir lankytojų naudojamus apsauginius drabužius ar saugos įrangą;

e)

visas transporto priemones, įskaitant rezervuarus ir kitus įrenginius, naudojamus vežant užkrėstus gyvūnus arba darbuotojus, turėjusius sąlytį su užkrėstais gyvūnais.

2.   1 dalyje numatytas valymas ir dezinfekavimas atliekamas:

a)

pagal protokolą, dėl kurio iš anksto susitarė kompetentinga institucija ir veiklos vykdytojas;

b)

prižiūrint valstybiniams veterinarijos gydytojams.

81 straipsnis

Užkrėsto ūkio palikimas vasarinimui

Kompetentinga institucija įsako veiklos vykdytojams, baigus 80 straipsnyje numatytą valymą ir dezinfekavimą, užkrėstą ūkį palikti vasarinimui XIII priede nustatytą laikotarpį.

82 straipsnis

Platesnis ligų kontrolės priemonių taikymas, kai patvirtinama A kategorijos liga

Siekiant užkirsti kelią A kategorijos ligai plisti, kompetentinga institucija atlieka 71 straipsnyje numatytą tyrimą ir atlikus rizikos vertinimą plačiau taiko kai kurias arba visas iš 78, 80 ir 81 straipsniuose numatytų priemonių:

a)

ūkiams toje pačioje laikymo vietoje arba ūkiams, kurie dėl atstumo, hidrodinaminių sąlygų ar topografinių sąlygų patiria didesnę užkrėtimo atitinkamos ligos sukėlėju iš įtariamo užkrėsto ūkio, kuriame patvirtinta liga, riziką;

b)

bet kokiam ūkiui, kuriame atlikus Reglamento (ES) 2016/429 57 straipsnyje numatytą tyrimą nustatytas tiesioginis epidemiologinis ryšys su tuo ūkiu, kuriame patvirtinta liga.

83 straipsnis

Gyvūninių produktų, gautų iš įtrauktų į sąrašą rūšių akvakultūros gyvūnų, užaugintų užkrėstuose ūkiuose, pateikimas rinkai

1.   Leisdama taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą pagal 78 straipsnio 5 dalį, kompetentinga institucija gali leisti pateikti rinkai gyvūninius produktus tik jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a)

žuvys turi būti paskerstos ir iš jų pašalinti vidaus organai prieš jas išsiunčiant;

b)

moliuskai ir vėžiagyviai turi būti visiškai atsekami ir prieš išsiunčiant perdirbami į negyvybingus produktus, kurie negalėtų išgyventi, jei vėl patektų į vandenį.

Kai reikia atlikti valymą prieš perdirbant ir pateikiant produkciją rinkai, tai atliekama maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkyje arba biologiškai saugiame valymo centre.

2.   1 dalyje nurodyti gyvūniniai produktai turi būti skirti:

a)

tiesiogiai tiekti galutiniams vartotojams arba

b)

toliau perdirbti maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkyje.

84 straipsnis

Priemonės, taikomos patvirtinus A kategorijos ligas maisto ir pašarų įmonėse, valymo centre, siuntimo centre, pasienio kontrolės postuose ar bet kokioje kitoje svarbioje vietoje, įskaitant transporto priemones

1.   Kai pagal 77 straipsnį patvirtinama A kategorijos liga maisto ir pašarų įmonėse, valymo centre, siuntimo centre, pasienio kontrolės postuose ar bet kokioje kitoje svarbioje vietoje, įskaitant transporto priemones, kompetentinga institucija taiko:

a)

78, 80 ir 81 straipsniuose numatytas priemones;

b)

jei reikia, papildomas priemones, pritaikytas pagal konkrečią padėtį, kad būtų užkirstas kelias A kategorijos ligai plisti iš užkrėstų gyvūnų ir ūkių arba vietų ir ją perduoti neužkrėstiems gyvūnams.

2.   Kompetentinga institucija 78, 80 ir 81 straipsnių nuostatas taiko ir tuose ūkiuose, iš kurių kilę gyvūnai arba produktai, esantys 1 dalyje nurodytuose ūkiuose ir vietose.

II SKYRIUS

Ligų kontrolės priemonės, taikomos dėl akvakultūros gyvūnų A kategorijos ligų nustatytoje apribojimų taikymo zonoje

1 SKIRSNIS

Bendrosios ligų kontrolės priemonės apribojimų taikymo zonoje

85 straipsnis

Apribojimų taikymo zonos nustatymas

1.   Oficialiai patvirtinus A kategorijos ligos protrūkį ūkyje, maisto ir pašarų įmonėje, šalutinių gyvūninių produktų ūkyje ar bet kokioje kitoje svarbioje vietoje, įskaitant transporto priemones, kompetentinga institucija aplink užkrėstą ūkį arba vietą iškart nustato apribojimų taikymo zoną, apimančią:

a)

apsaugos zoną aplink ūkį arba vietą, kur patvirtinta A kategorijos liga;

b)

priežiūros zoną aplink apsaugos zoną;

c)

jei būtina, remiantis Reglamento (ES) 2016/429 64 straipsnio 1 dalyje nustatytais kriterijais, – papildomas apribojimų taikymo zonas aplink apsaugos ir priežiūros zonas arba greta jų.

2.   Zonų dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas atsižvelgiant į veiksnius, turinčius įtakos tos ligos plitimo rizikai. Tuo tikslu kompetentinga institucija atsižvelgia į šiuos duomenis ir kriterijus:

a)

duomenis, gautus atlikus epidemiologinį tyrimą pagal Reglamento (ES) 2016/429 57 straipsnį;

b)

atitinkamus hidrodinaminius duomenis;

c)

Reglamento (ES) 2016/429 64 straipsnio 1 dalyje išvardytus kriterijus;

d)

šio reglamento XIV priede pateiktus kriterijus.

3.   Jeigu dėl vėlesnių A kategorijos ligos protrūkių nustatytos dvi arba daugiau apribojimų taikymo zonų iš dalies sutampa, kompetentinga institucija atitinkamai pakeičia pradinės apribojimų taikymo zonos ribas, įskaitant apsaugos ir priežiūros zonų bei papildomų apribojimų taikymo zonų ribas.

4.   Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentinga institucija gali dėl konkrečių geografinių, hidrodinaminių ir epidemiologinių aplinkybių ir atlikus rizikos vertinimą, atsižvelgiant į ligos pobūdį:

a)

nenustatyti apribojimų taikymo zonos, numatytos 1 dalyje, aplink užkrėstą ūkį arba vietą;

b)

nustatyti apribojimų taikymo zoną, susidedančią tik iš apsaugos zonos, be gretimos priežiūros zonos;

c)

nenustatyti apribojimų taikymo zonos, kai A kategorijos liga patvirtinama maisto ir pašarų įmonėse, valymo centre, siuntimo centre, šalutinių gyvūninių produktų ūkiuose ar bet kokioje kitoje svarbioje vietoje, įskaitant transporto priemones.

5.   Kompetentinga institucija gali tiek, kiek būtina, ir atlikus rizikos vertinimą atsižvelgiant į geografines, hidrodinamines ir epidemiologines aplinkybes ir į ligos pobūdį, nukrypti nuo šio skyriaus nuostatų:

a)

papildomose apribojimų taikymo zonose;

b)

kai kompetentinga institucija nusprendžia nustatyti apribojimų taikymo zoną kilus A kategorijos ligos protrūkiui 4 dalies c punkte nurodytuose ūkiuose arba kitose svarbiose vietose.

86 straipsnis

Apribojimų taikymo zonoje taikomos priemonės

1.   Kompetentinga institucija nedelsdama sudaro ir nuolat atnaujina visų ūkių, esančių apribojimų taikymo zonoje, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnai, inventoriaus sąrašą, į kurį įtraukiami duomenys apie kiekvieno ūkio gyvūnų rūšis, kategorijas ir apytikrį skaičių.

2.   Apribojimų taikymo zonoje esančiuose ūkiuose kompetentinga institucija gali, remdamasi epidemiologine informacija arba kitais svarbiais įrodymais ir atlikus rizikos vertinimą, vykdyti į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnų prevencinį žudymą arba skerdimą žmonėms vartoti ir išimti iš vandens moliuskus pagal 78 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 dalį.

3.   Bet koks mėginių ėmimas apribojimų taikymo zonoje esančiuose ūkiuose, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnai, atliekamas ne siekiant patvirtinti ar paneigti atitinkamos A kategorijos ligos atvejį, o kitais tikslais, gali būti vykdomas tik kompetentingai institucijai leidus.

2 SKIRSNIS

Ligų kontrolės priemonės apsaugos zonoje

87 straipsnis

Priemonės, taikomos apsaugos zonoje esančiuose ūkiuose, kuriuose laikomi akvakultūros gyvūnai

1.   Kompetentinga institucija įsako apsaugos zonoje esančių ūkių, kuriuose laikomi bet kokių rūšių akvakultūros gyvūnai, išskyrus tą ūkį, kuriame patvirtinta atitinkama A kategorijos liga, veiklos vykdytojams imtis bent šių priemonių, kad būtų užkirstas kelias ligai plisti ir jos plitimas būtų kontroliuojamas:

a)

nedelsiant atnaujinti 73 straipsnio 1 dalyje nurodytus inventoriaus sąrašo duomenis;

b)

kai įmanoma, įgyvendinti tinkamas priemones, kuriomis būtų ribojamas bet koks galimas A kategorijos ligos plitimas ir perdavimas bet kokiems laukiniams vandens gyvūnams arba per laukinius vandens gyvūnus, galinčius turėti epidemiologinį sąlytį su ūkiu;

c)

neleisti išvežti akvakultūros gyvūnų iš ūkio, kuriame jie laikomi, nebent kompetentinga institucija leistų tai daryti;

d)

taikyti tinkamas biologinio saugumo priemones bet kokiam produktui, įrangai arba medžiagai, per kuriuos gali plisti atitinkama A kategorijos liga;

e)

sumažinti lankytojų skaičių, leidžiant atvykti tik tiems lankytojams, be kurių nebūtų įmanoma tinkama ūkio veikla;

f)

kai įmanoma, prie ūkio įėjimų ir išėjimų naudoti tinkamas valymo ir dezinfekavimo priemones.

2.   Kompetentinga institucija įsako ir prižiūri, kad apsaugos zonoje esančiuose ūkiuose, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, veiklos vykdytojas perdirbtų šalutinius gyvūninius produktus, gautus iš įtrauktų į sąrašą rūšių nugaišusių arba nužudytų akvakultūros gyvūnų, įskaitant moliuskų geldeles su mėsa, arba juos pašalintų kaip atitinkamos kategorijos medžiagą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009.

3.   Kompetentinga institucija gali atlikus rizikos vertinimo nuspręsti, kad 87 ir 88 straipsniai taikomi tik į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnams.

88 straipsnis

Valstybinių veterinarijos gydytojų apsilankymai apsaugos zonoje esančiuose ūkiuose

1.   Kompetentinga institucija užtikrina, kad visuose 87 straipsnyje nurodytuose ūkiuose bent vieną kartą apsilankytų valstybiniai veterinarijos gydytojai, tai atliekant kuo greičiau ir nedelsiant po to, kai oficialiai patvirtinamas A kategorijos ligos protrūkis, pirmenybę teikiant tiems ūkiams, kuriuose, kompetentingos institucijos vertinimu, yra didelė užkrėtimo ta liga arba jos plitimo rizika.

2.   Per 1 dalyje nurodytus apsilankymus valstybiniai veterinarijos gydytojai atlieka bent šiuos veiksmus:

a)

dokumentų tikrinimus ir duomenų analizę;

b)

tikrinimą, kaip įgyvendinamos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią atitinkamai A kategorijos ligai patekti arba plisti pagal 87 straipsnį;

c)

į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnų klinikinį tyrimą;

d)

jei būtina, mėginių paėmimą laboratoriniam tyrimui, kad būtų patvirtintas arba paneigtas atitinkamos A kategorijos ligos atvejis.

3.   Kompetentinga institucija gali reikalauti, kad veterinarijos gydytojai toliau lankytųsi ūkiuose ir stebėtų padėtį.

4.   Kompetentinga institucija saugo duomenis apie 1, 2 ir 3 dalyse nurodytus veiksmus ir apsilankymus ir per juos nustatytus faktus.

89 straipsnis

Draudimai dėl akvakultūros gyvūnų, akvakultūros gyvūnų produktų ir kitų medžiagų vežimo apsaugos zonoje, iš šios zonos arba į ją

1.   Kompetentinga institucija apsaugos zonoje uždraudžia tokį judėjimą:

a)

į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnų perkėlimą apsaugos zonoje iš vieno ūkio į kitą;

b)

į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnų perkėlimą iš apsaugos zonos arba į ją;

c)

bet kokį transporto priemonių ir bet kokios įrangos, produktų ar medžiagų, per kuriuos galėtų būti perduota atitinkama A kategorijos liga, išvežimą iš apsaugos zonoje esančių ūkių;

d)

akvakultūros gyvūnų vežimą skiauriniais laivais per apsaugos zoną;

e)

bet kokių rūšių akvakultūros gyvūnų neperdirbtų šalutinių gyvūninių produktų išsiuntimą iš apsaugos zonoje esančių ūkių.

2.   Kompetentinga institucija atlikus rizikos vertinimą gali 1 dalies a–d punktuose numatytus draudimus plačiau taikyti ir neįtrauktų į sąrašą rūšių gyvūnams bei jų produktams.

90 straipsnis

Bendrosios sąlygos, kuriomis leidžiama nukrypti nuo draudimų perkelti ir vežti vandens gyvūnus ir produktus apsaugos zonoje

1.   Nukrypstant nuo 89 straipsnio 1 dalyje numatytų draudimų, kompetentinga institucija gali leisti perkelti ir vežti vandens gyvūnus ir produktus 91–94 straipsniuose numatytais atvejais ir laikantis konkrečių sąlygų, numatytų tuose straipsniuose, ir bendrųjų sąlygų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje.

2.   Suteikdama 1 dalyje numatytus leidimus, kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų įvykdytos šios sąlygos:

a)

bet koks vežimas būtų vykdomas tik paskirtais maršrutais, suderinus su kompetentinga institucija, be iškrovimų ir sustojimų;

b)

bet koks vandens keitimas ir nuotekų šalinimas vežimo metu būtų atliekamas kompetentingos institucijos patvirtintose vietose, ūkiuose arba vandens keitimo punktuose;

c)

transporto priemonės būtų taip sukonstruotos ir prižiūrimos, kad jas būtų galima tinkamai valyti ir dezinfekuoti;

d)

transporto priemonė būtų valoma ir dezinfekuojama:

i)

prieš vežimo operacijas;

ii)

po vežimo operacijų, prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui;

e)

vežimo operacijoms būtų taikoma bet kokia kita papildoma biologinio saugumo priemonė, kurią kompetentinga institucija laiko reikalinga.

91 straipsnis

Konkrečios sąlygos, kuriomis leidžiama skersti ir vežti skersti arba perdirbti į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnus iš apsaugos zonoje esančių ūkių

1.   Akvakultūros gyvūnai iš apsaugos zonoje esančių ūkių, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, gali būti:

a)

paskerdžiami ūkyje, laikantis kompetentingos institucijos nurodytų biologinio saugumo priemonių, arba

b)

perkeliami į maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkį, kuriame nedelsiant paskerdžiami žmonėms vartoti, arba

c)

jei tai yra moliuskai – jie išimami iš vandens ir perkeliami į maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkį, kuriame, jei reikia, išvalomi ir toliau perdirbami.

2.   Kompetentinga institucija gali, atlikus rizikos vertinimą remiantis atitinkamais epidemiologiniais duomenimis, 1 dalyje numatytas priemones taikyti tik tuose ūkiuose, kuriuose laikomi vien į sąrašą įtrauktų rūšių, kurios nurodytos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės trečiame stulpelyje, akvakultūros gyvūnai.

3.   Leisdama perkelti akvakultūros gyvūnus, kaip nurodyta 1 dalies b punkte, kompetentinga institucija, atsakinga už maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkį:

a)

yra informuota apie ketinimą siųsti į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnus į tą maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkį;

b)

sutinka priimti tuos akvakultūros gyvūnus;

c)

prižiūri gyvūnų skerdimą ir jų išsiuntimo vietos kompetentingai institucijai patvirtina, kad jie paskersti;

d)

užtikrina, kad iš apsaugos zonos kilę į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnai būtų laikomi atskirai nuo į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų, kilusių ne iš apsaugos zonos, ir būtų skerdžiami arba perdirbami atskirai nuo tų gyvūnų;

e)

stebi gyvūnų skerdimą arba perdirbimą;

f)

užtikrina, kad prieš skerdžiant ar perdirbant akvakultūros gyvūnus iš ūkių, esančių ne apsaugos zonoje, būtų užbaigtas patalpų valymas ir dezinfekavimas;

g)

užtikrina, kad iš akvakultūros gyvūnų gauti gyvūniniai produktai atitiktų konkrečias 92 straipsnyje numatytas pateikimo rinkai sąlygas;

h)

užtikrina, kad šalutiniai gyvūniniai produktai, gauti atliekant skerdimą ar kitus 1 dalyje nurodytus procesus, būtų perdirbami arba pašalinami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009.

92 straipsnis

Konkrečios sąlygos, kuriomis pateikiami rinkai gyvūniniai produktai, gauti iš įtrauktų į sąrašą rūšių akvakultūros gyvūnų, užaugintų neužkrėstuose apsaugos zonoje esančiuose ūkiuose

1.   Kompetentinga institucija gali leisti pateikti rinkai gyvūninius produktus, gautus iš įtrauktų į sąrašą rūšių akvakultūros gyvūnų neužkrėstuose apsaugos zonoje esančiuose ūkiuose, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a)

žuvys turi būti paskerstos ir iš jų pašalinti vidaus organai prieš jas išsiunčiant;

b)

moliuskai ir vėžiagyviai turi būti visiškai atsekami ir prieš išsiunčiant perdirbami į negyvybingus produktus, kurie negalėtų išgyventi, jei vėl patektų į vandenį.

2.   1 dalyje nurodyti gyvūniniai produktai turi būti skirti:

a)

tiesiogiai tiekti galutiniams vartotojams arba

b)

toliau perdirbti maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkyje.

93 straipsnis

Specialios sąlygos, kuriomis leidžiama vežti neperdirbtus šalutinius gyvūninius produktus iš apsaugos zonoje esančių ūkių

Kompetentinga institucija gali leisti vežti į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnų neperdirbtus šalutinius gyvūninius produktus iš apsaugos zonoje esančių ūkių į įmonę, kurioje jie būtų toliau perdirbami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009.

94 straipsnis

Rizikos mažinimo priemonės dėl tam tikros veiklos, susijusios su vandens gyvūnais apsaugos zonoje

1.   Kompetentinga institucija gali atlikus rizikos vertinimą įgyvendinti rizikos mažinimo priemones dėl:

a)

apsaugos zonoje vykdomos verslinės ir mėgėjų žvejybos veiklos;

b)

kitos su vandens gyvūnais apsaugos zonoje susijusios veiklos, dėl kurios gali kilti ligos plitimo rizika;

c)

darbinių laivų, naudojamų priežiūros veiklai ir vandens gyvūnų gydymui apsaugos zonoje, pervežimo.

2.   Taikant 1 dalyje numatytas priemones, kompetentinga institucija gali, kai tinka, įsakyti išvalyti ir dezinfekuoti įrangą, naudotą apsaugos zonoje esančiuose vandenyse.

95 straipsnis

Priemonės, taikomos maisto ir pašarų įmonėse, valymo centre, siuntimo centruose, pasienio kontrolės postuose, šalutinių gyvūninių produktų ūkiuose ar bet kokioje kitoje svarbioje vietoje, esančioje apsaugos zonoje, įskaitant transporto priemones

1.   Kompetentinga institucija taiko 87–93 straipsniuose numatytas priemones maisto ir pašarų įmonėse, valymo centre, siuntimo centruose, pasienio kontrolės postuose, šalutinių gyvūninių produktų ūkiuose ar bet kokioje kitoje svarbioje vietoje, esančioje apsaugos zonoje, įskaitant transporto priemones.

2.   1 dalyje nurodytuose ūkiuose ir vietose kompetentinga institucija gali taikyti papildomas priemones, pritaikytas pagal konkrečią padėtį, kad būtų užkirstas kelias A kategorijos ligai plisti apsaugos zonoje ir už jos ribų.

96 straipsnis

Akvakultūros gyvūnų pašalinimas iš užkrėstų ūkių ir tolesnės rizikos mažinimo priemonės

1.   Kompetentinga institucija nustato laiką, iki kada turi būti pašalinti akvakultūros gyvūnai iš visų užkrėstų ūkių.

2.   Kompetentinga institucija gali atlikus rizikos vertinimą nuspręsti, kad, siekiant kontroliuoti galimą ligų plitimą ir užkirsti kelią joms plisti, 1 dalies nuostata taikoma ir tiems apsaugos zonoje esantiems ūkiams, kuriuose nepatvirtinta atitinkama A kategorijos liga.

3.   Po 1 dalyje numatyto akvakultūros gyvūnų pašalinimo atliekamas valymas, dezinfekavimas ir ūkis paliekamas vasarinimui pagal 80 ir 81 straipsnius.

4.   Kompetentinga institucija įsako vienu metu palikti vasarinimui užkrėstus ūkius ir pagal 2 dalį pasirinktus ūkius.

5.   4 dalyje nurodyto vienalaikio vasarinimo laikotarpio trukmė nustatyta XIII priede.

97 straipsnis

Ligų kontrolės priemonių taikymo apsaugos zonoje trukmė ir gyvūnų populiacijos atkūrimas apsaugos zonoje esančiuose ūkiuose

1.   Kompetentinga institucija taiko šio skyriaus 2 skirsnyje numatytas ligų kontrolės priemones apsaugos zonoje iki:

a)

įgyvendinamos ir baigiamos taikyti 96 straipsnyje nustatytos priemonės;

b)

kompetentinga institucija, remdamasi pagal 88 straipsnį atliktų tyrimų rezultatais, paneigia bet kokį atitinkamos A kategorijos ligos atvejį kituose apsaugos zonoje esančiuose ūkiuose.

2.   Kai įvykdomos 1 dalyje nustatytos sąlygos:

a)

kompetentinga institucija taiko šio skyriaus 3 skirsnyje numatytas priemones apsaugos zonoje tokį laikotarpį, koks nustatytas 101 straipsnyje;

b)

96 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytuose ūkiuose, kurie prieš tai buvo apsaugos zonoje, populiacija gali būti atkurta.

3 skirsnis

Ligų kontrolės priemonės priežiūros zonoje

98 straipsnis

Priemonės, taikomos priežiūros zonoje esančiuose ūkiuose

1.   Priežiūros zonoje kompetentinga institucija įsako taikyti 87 straipsnyje numatytas priemones visuose ūkiuose, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnai.

2.   Valstybiniai veterinarijos gydytojai lankosi 1 dalyje nurodytuose ūkiuose ir juose vykdo 88 straipsnio 2 dalyje numatytą veiklą, kai tai reikalinga.

3.   Priežiūros zonoje esančiuose ūkiuose vykdoma priežiūra, įskaitant apsilankymus ir mėginių ėmimą, kaip apibūdinta XV priedo 1 punkte.

4.   3 dalyje numatytą priežiūrą vykdo kompetentinga institucija.

99 straipsnis

Priemonės, susijusios su akvakultūros gyvūnų perkėlimu ir vežimu priežiūros zonoje, iš šios zonos arba į ją

1.   Kompetentinga institucija uždraudžia bet kokį akvakultūros gyvūnų perkėlimą iš priežiūros zonoje esančių ūkių ketinant juos skersti, toliau auginti arba paleisti į laisvę už priežiūros zonos ribų.

2.   Kompetentinga institucija užtikrina, kad bet koks į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnų vežimas priežiūros zonoje arba į ją būtų vykdomas 90 straipsnio a–e punktuose ir 91 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

3.   Siekiant kontroliuoti galimą ligų plitimą ir užkirsti kelią joms plisti, kompetentinga institucija gali įsakyti taikyti tinkamas papildomas biologinio saugumo priemones vežimo operacijoms, įskaitant iškrovimą tame paskirties ūkyje, kuris yra paskirtas.

4.   Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentinga institucija, susitarusi su paskirties vietos kompetentinga institucija, gali leisti perkelti akvakultūros gyvūnus, jeigu taikomos tinkamos biologinio saugumo priemonės, užkertant kelią tai A kategorijos ligai plisti.

100 straipsnis

Priemonės, taikomos maisto ir pašarų įmonėse, valymo centre, siuntimo centruose, pasienio kontrolės postuose, šalutinių gyvūninių produktų ūkiuose ar bet kokioje kitoje svarbioje vietoje, esančioje priežiūros zonoje, įskaitant transporto priemones

1.   Kompetentinga institucija nedelsdama įsako, kad 98 ir 99 straipsniuose numatytos priemonės būtų taikomos maisto ir pašarų įmonėse, valymo centre, siuntimo centruose, pasienio kontrolės postuose, šalutinių gyvūninių produktų ūkiuose ar bet kokioje kitoje svarbioje vietoje, esančioje priežiūros zonoje, įskaitant transporto priemones.

2.   1 dalyje nurodytose vietose kompetentinga institucija gali taikyti papildomas priemones, pritaikytas pagal konkrečią padėtį, kad būtų užkirstas kelias A kategorijos ligai plisti priežiūros zonoje ir už jos ribų.

101 straipsnis

Ligų kontrolės priemonių taikymo priežiūros zonoje trukmė

Kompetentinga institucija panaikina šiame skirsnyje numatytas ligų kontrolės priemones, kai baigiasi priežiūros laikotarpis, XV priedo 2 punkte nustatytas dėl atitinkamos A kategorijos ligos, ir gaunami palankūs rezultatai.

III SKYRIUS

Laukinių vandens gyvūnų ligų kontrolės priemonės

102 straipsnis

Priemonės, taikomos, kai įtariamas laukinių į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnų A kategorijos ligos atvejis

Kai įtariamas laukinių į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnų A kategorijos ligos atvejis pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 9 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis, kompetentinga institucija:

a)

nedelsdama atlieka sužvejotų, sugautų, surinktų arba rastų negyvų laukinių į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnų tyrimą siekiant patvirtinti arba paneigti A kategorijos ligos atvejį pagal 71 straipsnio 2 dalį;

b)

užtikrina, kad visi šalutiniai gyvūniniai produktai, gauti iš laukinių į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnų, kurie, įtariama, gali būti užkrėsti, įskaitant moliuskų geldeles su mėsa, būtų perdirbti arba pašalinti kaip 1 kategorijos ar 2 kategorijos medžiaga pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009;

c)

užtikrina, kad, kai įmanoma, bet kokia medžiaga, kuri gali būti užkrėsta įtariamų užsikrėtusių gyvūnų arba iš jų gautų šalutinių gyvūninių produktų, būtų išvalyta ir dezinfekuota arba pašalinta laikantis valstybinių veterinarijos gydytojų nurodymų ir jiems prižiūrint;

d)

teikia reikiamą informaciją veiklos vykdytojams arba institucijoms, kurie yra atsakingi už atitinkamos gyvūnų populiacijos valdymą.

103 straipsnis

Priemonės, taikomos kilus laukinių į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnų A kategorijos ligos protrūkiui

1.   Kai oficialiai patvirtinamas laukinių į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnų A kategorijos ligos atvejis, kompetentinga institucija nustato užkrėstą zoną, remdamasi:

a)

atitinkamomis hidrodinaminėmis, topografinėmis ir epidemiologinėmis sąlygomis;

b)

ligos pobūdžiu ir apytikriai nustatytu į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnų populiacijos dydžiu;

c)

rizikos veiksniais, prisidedančiais prie atitinkamos A kategorijos ligos plitimo, visų pirma tais, kurie siejami su rizika, kad liga gali patekti į ūkius, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnai.

2.   Kompetentinga institucija gali patikslinti iš pradžių nustatytos užkrėstos zonos ribas:

a)

kad būtų kontroliuojamas tolesnis atitinkamos A kategorijos ligos plitimas; taip pat

b)

jeigu patvirtinami tolesni A kategorijos ligos protrūkiai laukinių gyvūnų populiacijose.

3.   Kompetentinga institucija nedelsdama informuoja veiklos vykdytojus, kitas atitinkamas kompetentingas institucijas, atitinkamus veterinarijos gydytojus ir bet kokius kitus fizinius arba juridinius asmenis, kuriems tai svarbu, apie ligų protrūkį ir kontrolės priemones, kurių imamasi.

104 straipsnis

Užkrėstoje zonoje taikomos priemonės

1.   Užkrėstoje zonoje, nustatytoje pagal 103 straipsnį, kompetentinga institucija:

a)

įgyvendina rizikos mažinimo ir sustiprinto biologinio saugumo priemones, kad būtų užkirstas kelias A kategorijos ligai plisti iš užkrėstų gyvūnų ir užkrėstos zonos ir ją perduoti neužkrėstiems gyvūnams ir teritorijoms;

b)

uždraudžia žmonėms bet kaip perkelti laukinius į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnus ir vežti gyvūninius produktus, gautus iš tų gyvūnų užkrėstoje zonoje;

c)

nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio i punkto, užtikrina, kad visi iš laukinių įtrauktų į sąrašą rūšių vandens gyvūnų užkrėstoje zonoje gauti šalutiniai gyvūniniai produktai, įskaitant moliuskų geldeles su mėsa, būtų perdirbti arba pašalinti kaip 1 arba 2 kategorijos medžiaga pagal tą reglamentą;

d)

kai įmanoma, užtikrina, kad bet kokia medžiaga, kuri gali būti užkrėsta laukinių į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnų užkrėstoje zonoje arba iš tų gyvūnų gautų šalutinių gyvūninių produktų, būtų išvalyta ir dezinfekuota arba pašalinta laikantis valstybinių veterinarijos gydytojų nurodymų ir jiems prižiūrint;

e)

uždraudžia atgabenti į ūkius, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnai, esančius tiek užkrėstoje zonoje, tiek už jos ribų, arba į tą vandens baseiną ar pakrantės rajonus, esančius už užkrėstos zonos ribų, bet kokias į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnų, sužvejotų, sugautų, surinktų arba rastų negyvų užkrėstoje zonoje, kūnų dalis ir bet kokius produktus arba medžiagas, kurie gali būti užkrėstoje zonoje užkrėsti A kategorijos liga.

2.   Nukrypstant nuo 1 straipsnio b punkto ir siekiant išsaugoti vertingą genetinę medžiagą, kompetentinga institucija gali leisti perkelti laukinius į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnus iš užkrėstos zonos į ūkį, kuriam tuo tikslu suteikė leidimą kompetentinga institucija, jeigu taikomos tinkamos biologinio saugumo priemonės siekiant užkirsti kelią A kategorijos ligai plisti. Tas paskirties ūkis laikomas užkrėstoje zonoje esančiu ūkiu pagal 108 straipsnį.

105 straipsnis

Užkrėstoje zonoje taikomos papildomos priemonės

1.   Atlikus rizikos vertinimą, kompetentinga institucija nustato papildomas priemones, reikalingas atitinkamai A kategorijos ligai kontroliuoti arba likviduoti.

2.   Kontroliuojant arba likviduojant atitinkamą A kategorijos ligą, kompetentinga institucija gali:

a)

sustabdyti išteklių atkūrimo, žvejybos, rinkimo ir gaudymo veiklą;

b)

įsakyti atlikti privalomą žvejybos įrangos ir laivų bei kitos įrangos, kuri gali būti užkrėsta, valymą ir dezinfekavimą;

c)

intensyvinti žvejybos, rinkimo ir gaudymo veiklą arba įgyvendinti kitas tinkamas priemones, kuriomis likviduojama liga.

3.   1 dalyje numatytos priemonės įgyvendinamos pasikonsultavus ir bendradarbiaujant su 107 straipsnyje nurodyta nuolatine ekspertų grupe ir su kitomis institucijomis bei suinteresuotaisiais subjektais.

106 straipsnis

Platesnis priemonių taikymas

Kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad atitinkamos 102–105 straipsniuose numatytos priemonės taikomos ir neįtrauktų į sąrašą rūšių vandens gyvūnams.

107 straipsnis

Nuolatinė ekspertų grupė

1.   Kai patvirtinamas laukinių į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnų A kategorijos ligos atvejis, kompetentinga institucija sudaro nuolatinę ekspertų grupę, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/429 43 straipsnio 2 dalies d punkto iii papunktyje.

2.   Nuolatinė ekspertų grupė padeda kompetentingai institucijai:

a)

vertinti epidemiologinę padėtį ir jos raidą;

b)

nustatyti užkrėstą zoną;

c)

nustatyti tinkamas priemones, kurios turi būti taikomos užkrėstoje zonoje, ir jų taikymo trukmę.

108 straipsnis

Užkrėstoje zonoje esančiuose ūkiuose taikomos priemonės

1.   Užkrėstoje zonoje esančiuose ūkiuose, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnai, kompetentinga institucija taiko 87 straipsnyje numatytas priemones.

2.   Taikant 87 straipsnyje numatytas priemones, kompetentinga institucija taip pat uždraudžia perkelti užkrėstoje zonoje esančiuose ūkiuose laikomus akvakultūros gyvūnus:

a)

iš užkrėstos zonos į išorę arba

b)

į kitus užkrėstoje zonoje esančius ūkius.

3.   Kompetentinga institucija gali atlikus rizikos vertinimą apriboti 2 dalyje nustatytą draudimą, kad jis būtų taikomas tik į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnams.

4.   Nukrypstant nuo 2 punkto, kompetentinga institucija, atlikusi rizikos vertinimą ir susitarusi su paskirties vietos kompetentinga institucija, gali leisti perkelti į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus iš užkrėstos zonos arba į kitus užkrėstoje zonoje esančius ūkius.

109 straipsnis

Priemonių taikymo užkrėstoje zonoje trukmė

Kompetentinga institucija taiko šiame skyriuje numatytas priemones iki tol, kol iš epidemiologinės informacijos nustatoma, kad atitinkama laukinių gyvūnų populiacija nebekelia ligos plitimo rizikos, ir nuolatinė ekspertų grupė rekomenduoja taikomas priemones panaikinti.

IV SKYRIUS

Ligų kontrolės priemonės, taikomos dėl vandens gyvūnų B ir C kategorijų ligų

110 straipsnis

Preliminarios ligų kontrolės priemonės, taikomos, kai kompetentinga institucija įtaria B ar C kategorijos ligą valstybėse narėse, zonose arba laikymo vietose, kurioms suteiktas neužkrėstos teritorijos statusas

Kompetentinga institucija taiko Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 55, 56 ir 57 straipsniuose nustatytas priemones, kai įtariama B arba C kategorijos liga pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 9 straipsnio 1, 3 arba 4 dalį valstybėse narėse, zonose arba laikymo vietose, kurioms suteiktas neužkrėstos teritorijos statusas, kaip numatyta Reglamento (ES) 2016/429 36 straipsnio 4 dalyje ir 37 straipsnio 4 dalyje arba Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 83 straipsnyje, 84 straipsnio 1 dalies h–m punktuose arba 84 straipsnio 2 dalies b–g punktuose.

111 straipsnis

Ligų kontrolės priemonės, taikomos, kai patvirtinama B arba C kategorijos liga

Kompetentinga institucija taiko Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 58–65 straipsniuose nustatytas priemones, kai patvirtinama B arba C kategorijos liga pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 9 straipsnio 2, 3 arba 4 dalį valstybėse narėse, zonose arba laikymo vietose, kurioms suteiktas neužkrėstos teritorijos statusas, kaip numatyta Reglamento (ES) 2016/429 36 straipsnio 4 dalyje ir 37 straipsnio 4 dalyje arba Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 83 straipsnyje, 84 straipsnio 1 dalies h–m punktuose arba 84 straipsnio 2 dalies b–g punktuose.

IV DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

112 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 92/66/EEB, Direktyva 2001/89/EB, Direktyva 2003/85/EB ir Direktyva 2005/94, taip pat pagal jas priimti aktai nebetaikomi nuo 2021 m. balandžio 21 d.

113 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. balandžio 21 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse

Priimta Briuselyje 2019 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 84, 2016 3 31, p. 1.

(2)  2018 m. gruodžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1882 dėl tam tikrų ligų prevencijos ir kontrolės taisyklių taikymo į sąrašą įtrauktų ligų kategorijoms, kuriuo nustatomas rūšių ir rūšių grupių, keliančių didelę tų į sąrašą įtrauktų ligų plitimo riziką, sąrašas (OL L 308, 2018 12 4, p. 21).

(3)  2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/689, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 tam tikrų į sąrašą įtrauktų ir naujų ligų priežiūros, likvidavimo programų ir liga neužkrėstos teritorijos statuso taisyklės (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 211).

(4)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).

(5)  2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13).

(6)  2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyva 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (OL L 328, 2006 11 24, p. 14).

(7)  1992 m. liepos 14 d. Tarybos direktyva 92/66/EEB, nustatanti Bendrijos Niukaslio ligos kontrolės priemones (OL L 260, 1992 9 5, p. 1).

(8)  2001 m. spalio 23 d. Tarybos direktyva 2001/89/EB dėl Bendrijos klasikinio kiaulių maro kontrolės priemonių (OL L 316, 2001 12 1, p. 5).

(9)  2002 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 2002/60/EB, nustatanti konkrečias nuostatas dėl afrikinio kiaulių maro kontrolės ir iš dalies pakeičianti Direktyvos 92/119/EEB nuostatas dėl Tešeno ligos ir afrikinio kiaulių maro (OL L 192, 2002 7 20, p. 27).

(10)  2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos direktyva 2003/85/EB dėl Bendrijos snukio ir nagų ligos kontrolės priemonių, naikinanti Direktyvą 85/511/EEB, Sprendimus 89/531/EEB bei 91/665/EEB ir iš dalies keičianti Direktyvą 92/46/EEB (OL L 306, 2003 11 22, p. 1).

(11)  2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2005/94/EB dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių ir panaikinanti Direktyvą 92/40/EEB (OL L 10, 2006 1 14, p. 16).

(12)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL L 139, 2004 4 30, p. 55).

(13)  2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą (OL L 95, 2017 4 7, p. 1).

(14)  2019 m. birželio 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/2035, kuriuo dėl sausumos gyvūnus laikantiems ūkiams ir perykloms taikomų taisyklių, taip pat ir tam tikrų laikomų sausumos gyvūnų ir perinių kiaušinių atsekamumo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 (OL L 314, 2019 12 5, p. 115).

(15)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL L 139, 2004 4 30, p. 1).

(16)  2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/688, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 papildomas gyvūnų sveikatos reikalavimais, taikomais Sąjungoje perkeliamiems sausumos gyvūnams ir vežamiems periniams kiaušiniams (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 140).


I PRIEDAS

KLINIKINIAI TYRIMAI, MĖGINIŲ ĖMIMO PROCEDŪROS, A KATEGORIJOS LIGŲ DIAGNOSTIKOS METODAI IR MĖGINIŲ VEŽIMAS

(kaip nurodyta šio reglamento 3 straipsnyje)

A.   Mėginių ėmimo procedūros

A.1.   GYVŪNŲ MĖGINIŲ ĖMIMAS KLINIKINIAMS TYRIMAMS

1.

Turi būti, jeigu įmanoma, atliekami šių gyvūnų klinikiniai tyrimai:

a)

gyvūnų, kuriems pasireiškė klinikiniai A kategorijos ligų požymiai;

b)

gyvūnų, kurie, tikėtina, neseniai nugaišo nuo įtariamos ar patvirtintos ligos;

c)

gyvūnų, kurie, kaip nustatyta, epidemiologiškai susiję su įtariamu arba patvirtintu ligos atveju;

d)

gyvūnų, dėl kurių gauti teigiami arba negalutiniai ankstesnių laboratorinių tyrimų rezultatai.

2.

Gyvūnai tyrimui turi būti atrenkami atsitiktine tvarka ir jų skaičius turi būti pakankamai didelis, kad būtų galima nustatyti ligą (jei yra), kai nėra akivaizdžių ligos požymių arba post mortem pokyčių, iš kurių būtų galima spręsti apie A kategorijos ligas.

3.

Tiriami gyvūnai ir mėginių ėmimo metodas turi būti pasirenkami pagal kompetentingos institucijos nurodymus ir atitinkamą nenumatytų atvejų planą, nurodytą Reglamento (ES) 2016/429 43 straipsnyje. Renkantis tiriamus gyvūnus ir mėginių ėmimo metodą turi būti atsižvelgiama į ligos pobūdį ir:

a)

mėginių ėmimo tikslą;

b)

į sąrašą įtrauktas ūkyje laikomų gyvūnų rūšis;

c)

ūkyje laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų skaičių;

d)

laikomų gyvūnų kategoriją;

e)

turimus gamybos, sveikatos ir atsekamumo duomenis apie laikomus gyvūnus, svarbius atliekant tyrimą;

f)

ūkio rūšį ir gyvulininkystės praktiką;

g)

užsikrėtimo rizikos dydį:

i)

sąlyčio su ligos sukėlėju ar užkrato pernešėju tikimybę;

ii)

gyvūnų imunizacijos dėl skiepijimo ar natūralaus pasyviojo imuniteto nebuvimą;

iii)

ankstesnį gyvūnų laikymą tame ūkyje;

h)

kitus svarbius epidemiologinius veiksnius.

4.

Mažiausias tiriamų gyvūnų skaičius turi atitikti kompetentingos institucijos nurodymus ir atitinkamą nenumatytų atvejų planą, nurodytą Reglamento (ES) 2016/429 43 straipsnyje. Mažiausias tiriamų gyvūnų skaičius turi būti nustatytas atsižvelgiant į ligos pobūdį ir visų pirma į:

a)

tikėtiną jos paplitimą ūkyje;

b)

siekiamą tyrimo rezultatų patikimumo lygį, kuris bet kokiu atveju turi būti ne mažesnis kaip 95 %;

c)

tarptautinius standartus ir turimus mokslinius įrodymus.

A.2.   GYVŪNŲ MĖGINIŲ ĖMIMAS LABORATORINIAMS TYRIMAMS

1.

Imant mėginius laboratoriniams tyrimams turi būti atsižvelgiama į A.1 punkte nurodytų klinikinių tyrimų rezultatus ir, jeigu įmanoma, turi būti įtraukti A.1 punkto 1 dalyje nurodyti gyvūnai.

2.

Jeigu nėra akivaizdžių ligos požymių ar post mortem pokyčių, iš kurių būtų galima spręsti apie A kategorijos ligas, mėginiai turi būti atsitiktine tvarka paimami iš kiekvieno epidemiologinio vieneto ūkyje ir iš jų turi būti įmanoma nustatyti ligą, jeigu ji yra.

3.

Gyvūnai, iš kurių imami mėginiai, imamų mėginių pobūdis ir mėginių ėmimo metodas turi atitikti kompetentingos institucijos nurodymus ir atitinkamą nenumatytų atvejų planą, nurodytą Reglamento (ES) 2016/429 43 straipsnyje. Gyvūnai, iš kurių imami mėginiai, imamų mėginių pobūdis ir mėginių ėmimo metodas turi būti pasirenkami atsižvelgiant į ligos pobūdį ir į A.1 punkto 3 dalyje nustatytus kriterijus.

4.

Mažiausias gyvūnų, iš kurių imami mėginiai, skaičius turi atitikti kompetentingos institucijos nurodymus ir atitinkamą nenumatytų atvejų planą, nurodytą Reglamento (ES) 2016/429 43 straipsnyje. Nustatant mažiausią gyvūnų, iš kurių imami mėginiai, skaičių būtina atsižvelgti į A.1 punkto 4 dalyje nustatytus kriterijus ir į atitinkamų tyrimų atlikimą.

5.

Laukinių gyvūnų atveju mėginiai turi būti imami iš nušautų, rastų negyvų ar specialiai pagautų spąstais gyvūnų arba turi būti gaunami neinvaziniais metodais, pavyzdžiui, naudojant druskos laižalus ir kramtvirves arba jaukus. Mažiausias mėginių skaičius ir jų pobūdis turi būti nustatyti atsižvelgiant į apytikriai nustatytą laukinių gyvūnų populiacijos dydį ir į atitinkamus A.1 punkto 3 ir 4 dalyse nustatytus kriterijus.

A.3.   ŪKIŲ, KURIUOSE TURI BŪTI LANKOMASI, ATRANKA

1.

Atrenkamų ūkių ir jų atrankos metodo pasirinkimas turi atitikti kompetentingos institucijos nurodymus ir atitinkamą nenumatytų atvejų planą, nurodytą Reglamento (ES) 2016/429 43 straipsnyje. Renkantis atitinkamus ūkius ir jų atrankos metodą būtina atsižvelgti į ligos pobūdį ir į A1 punkto 3 dalyje nustatytus kriterijus.

2.

Mažiausias ūkių, kuriuose lankomasi, skaičius turi atitikti kompetentingos institucijos nurodymus ir atitinkamą nenumatytų atvejų planą, nurodytą Reglamento (ES) 2016/429 43 straipsnyje.

B.   Diagnostikos metodai

Atitinkami metodai, pamatinės medžiagos, jų standartizacija ir tyrimų, atliekamų dėl A kategorijos ligų taikant tinkamus diagnostikos metodus, rezultatų aiškinimas turi atitikti Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 6 straipsnį ir VI priedo III dalį.

Turi būti pasirenkama tokia diagnostikos metodika, kad priežiūros tikslumas būtų kuo didesnis. Tam tikromis aplinkybėmis ši priežiūra gali apimti laboratorinių tyrimų naudojimą siekiant įvertinti ankstesnį ligos poveikį.

C.   Mėginių vežimas

1.

Visi mėginiai, paimti siekiant patvirtinti arba paneigti A kategorijos ligos atvejį, turi būti tinkamai paženklinti, identifikuoti ir siunčiami į oficialiąją laboratoriją, kuriai pranešta apie jų atvežimą. Prie šių mėginių turi būti pridedamos tinkamos užpildytos formos pagal kompetentingos institucijos ir laboratorijos, kuri priima mėginius, nustatytus reikalavimus. Šiose formose turi būti mažų mažiausiai nurodyta:

a)

gyvūnų, iš kurių paimti mėginiai, kilmės ūkis;

b)

informacija apie gyvūnų, iš kurių paimti mėginiai, rūšį, amžių ir kategoriją;

c)

gyvūnų klinikinė istorija, jeigu žinoma ir jeigu ji yra svarbi;

d)

klinikiniai požymiai ir post mortem tyrimo rezultatai;

e)

bet kokia kita svarbi informacija.

2.

Visi mėginiai turi būti:

a)

laikomi vandeniui nelaidžiose ir nedūžtančiose talpyklose bei pakuotėse ir laikantis taikomų tarptautinių standartų;

b)

vežant laikomi tinkamiausioje temperatūroje ir kitais atžvilgiais tinkamomis sąlygomis, atsižvelgiant į veiksnius, galinčius turėti įtakos mėginio kokybei.

3.

Ant išorinės pakuotės turi būti nurodytas laboratorijos gavėjos adresas ir turi būti aiškiai pateiktas šis užrašas:

Gyvūnų patologinė medžiaga; greitai gendanti; trapi; atidaryti tik toje laboratorijoje, kuriai ji skirta.“

4.

Mėginius priimančios oficialiosios laboratorijos atsakingam darbuotojui turi būti laiku pranešta apie mėginių atvežimą.

II PRIEDAS

STEBĖSENOS LAIKOTARPIS

(kaip nurodyta šio reglamento 8, 17, 27, 32, 48, 57 ir 59 straipsniuose)

A kategorijos ligos

Stebėsenos laikotarpis

Snukio ir nagų liga (SNL)

21 diena

Galvijų maro viruso infekcija (GMV)

21 diena

Rifto slėnio karštligės infekcija (RSK)

30 dienų

Gumbelinės viruso infekcija (GV)

28 dienos

Mycoplasma mycoides subsp. mycoides SC infekcija (užkrečiama galvijų pleuropneumonija) (KGPP)

45 dienos

Avių ir ožkų raupai (AOR)

21 diena

Smulkiųjų atrajotojų maro viruso infekcija (SAM)

21 diena

Užkrečiama ožkų pleuropneumonija (KOPP)

45 dienos

Afrikinė arklių liga (AAL)

14 dienų

Įnosių (Burkholderia mallei) infekcija

6 mėnesiai

Klasikinis kiaulių maras (KKM)

15 dienų

Afrikinis kiaulių maras (AKM)

15 dienų

Labai patogeniškas paukščių gripas (LPPG)

21 diena

Niukaslo ligos viruso infekcija (NL)

21 diena


III PRIEDAS

SĄLYGOS, KURIOMIS TAIKOMOS TAM TIKROS NUO 12 STRAIPSNIO 1 DALIES a PUNKTO NUKRYPTI LEIDŽIANČIOS NUOSTATOS DĖL ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNŲ

(kaip nurodyta 13 straipsnio 4 dalyje)

1.

Afrikinės arklių ligos protrūkio atveju kompetentinga institucija gali nukrypti nuo 12 straipsnio 1 dalies a punkto dėl užkrėstų ir neužkrėstų gyvūnų, jeigu:

a)

užkrėsti gyvūnai, kuriems taikoma nukrypti leidžianti nuostata, yra izoliuojami nuo užkrato pernešėjų apsaugotose patalpose, kuriose atitinkami užkrato pernešėjai niekaip negali perimti ligos sukėlėjo iš tų gyvūnų, iki tol, kol po gyvūnų atvežimo į nuo užkrato pernešėjų apsaugotas patalpas baigiasi 40 dienų laikotarpis, atitinkantis infekcinį laikotarpį, kaip nustatyta atitinkamame Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso skyriuje; taip pat

b)

kompetentingai institucijai vykdant klinikinę priežiūrą, įskaitant, jei reikia, laboratorinius tyrimus, nustatoma, kad visi gyvūnai nuo užkrato pernešėjų apsaugotose patalpose nekelia viruso perdavimo rizikos;

2.

kilus įnosių (Burkholderia mallei) infekcijos protrūkiui, kompetentinga institucija gali nukrypti nuo 12 straipsnio 1 dalies a punkto dėl neužkrėstų gyvūnų, jei tie gyvūnai, kuriems taikoma nukrypti leidžianti nuostata, laikomi karantino sąlygomis iki:

a)

užkrėsti gyvūnai nužudomi ir sunaikinami;

b)

po nužudymo užbaigiamas ūkio valymas ir dezinfekavimas, kaip numatyta 15 straipsnyje. taip pat

c)

atliekamas likusių gyvūnų tyrimas taikant komplemento sujungimo metodą ir gaunamas neigiamas rezultatas atskiedus serumą santykiu 1:5, naudojant mėginius, paimtus praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams po b punkte nurodyto valymo ir dezinfekavimo.


IV PRIEDAS

VALYMO, DEZINFEKAVIMO IR, KAI REIKIA, VABZDŽIŲ IR GRAUŽIKŲ KONTROLĖS PROCEDŪROS

(kaip nurodyta šio reglamento 12, 15, 16, 39, 45 ir 57 straipsniuose)

A.   Bendrieji reikalavimai

1.

Renkantis biocidinius produktus ir procedūras, taikytinas atliekant valymo ir dezinfekavimo veiksmus, būtina atsižvelgti į:

a)

infekcijos sukėlėją;

b)

ūkių, transporto priemonių, objektų ir medžiagų, kurie turi būti apdorojami, pobūdį;

c)

taikytinus teisės aktus.

2.

Biocidiniai produktai turi būti naudojami tokiomis sąlygomis, kad būtų užtikrinta, jog nesumažėjo jų veiksmingumas. Visų pirma būtina laikytis gamintojo nurodytų techninių parametrų, kaip antai dėl slėgio, temperatūros, reikiamos sąlyčio trukmės arba laikymo. Dezinfekanto aktyvumo neturi mažinti sąveika su kitomis medžiagomis.

3.

Būtina vengti pakartotinio jau išvalytų dalių užteršimo, ypač kai plaunama skysčiais naudojant slėgį.

4.

Valymo darbams naudojamas vanduo turi būti surenkamas ir pašalinamas taip, kad būtų išvengta A kategorijos ligos sukėlėjų plitimo rizikos.

5.

Biocidiniai produktai turi būti naudojami taip, kad bet koks neigiamas poveikis aplinkai ir visuomenės sveikatai dėl jų naudojimo būtų kuo mažesnis.

B.   Pirminis valymas ir dezinfekavimas

Atliekant pirminį valymą ir dezinfekavimą pagal 15 straipsnį, siekiant išvengti A kategorijos ligos plitimo:

a)

negyvų laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų kūnai arba jų dalys turi būti nupurškiami dezinfekantu ir išvežami iš ūkio uždarose ir nuo nuotėkio apsaugotose transporto priemonėse arba talpyklose, numatant juos perdirbti ir pašalinti;

b)

bet kokie audiniai arba kraujas, kurie gali būti pasklidę gyvūnus žudant, skerdžiant arba atliekant post mortem tyrimą, turi būti kruopščiai surenkami ir pašalinami;

c)

kai tik negyvų laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų kūnai arba jų dalys išvežami perdirbti arba pašalinti, tos ūkio dalys, kuriose laikyti tie gyvūnai, ir bet kokios kitų pastatų, paviršių ar įrenginių dalys, užterštos žudant gyvūnus arba atliekant post mortem tyrimą, turi būti nupurkštos dezinfekantu;

d)

mėšlas, įskaitant kraikinį mėšlą ir panaudotus pakratus, turi būti visiškai permerktas dezinfekanto;

e)

dezinfekantas turi likti ant juo apdorojamo paviršiaus mažiausiai 24 valandas;

f)

įranga, talpyklos, vartojimo reikmenys, paviršiai ar bet kokios medžiagos, kurie gali būti užkrėsti po valymo ir dezinfekavimo, turi būti sunaikinti.

C.   Galutinis valymas ir dezinfekavimas

Atliekant galutinį valymą ir dezinfekavimą pagal 57 straipsnį:

1.

mėšlas, įskaitant kraikinį mėšlą ir panaudotus pakratus, turi būti pašalintas ir apdorotas taip:

a)

mėšlo, įskaitant kraikinį mėšlą ir panaudotus pakratus, kietosios fazės turinys turi būti:

i)

apdorotas garais ne mažesnėje kaip 70 °C temperatūroje;

ii)

sudegintas;

iii)

užkastas pakankamai giliai, kad jo negalėtų pasiekti gyvūnai, arba

iv)

kaitinamas sukrautas į krūvą, apipurkštas dezinfekantu ir paliktas bent 42 dienas, per kurias ta krūva turi būti uždengta arba perkraunama, kad būtų užtikrintas terminis visų sluoksnių apdorojimas;

b)

mėšlo skystosios fazės turinys turi būti laikomas mažiausiai 42 dienas, o labai patogeniško paukščių gripo atveju – 60 dienų po to, kai paskutinį kartą pridėta užkrėstos medžiagos.

2.

Pastatai, paviršiai ir įranga turi būti kruopščiai nuplaunami ir nuvalomi pašalinant likusius riebalus ir nešvarumus ir nupurškiant dezinfekantais.

3.

Po 7 dienų ūkiai turi būti dar kartą išvalyti ir dezinfekuoti.


V PRIEDAS

MAŽIAUSIAS APSAUGOS IR PRIEŽIŪROS ZONŲ SPINDULYS

(kaip nurodyta šio reglamento 21 straipsnyje)

Nurodytas kaip apskritimo, kurio centre yra ūkis, spindulys.

A kategorijos ligos

Apsaugos zona

Priežiūros zona

Snukio ir nagų liga

3 km

10 km

Galvijų maro viruso infekcija

3 km

10 km

Rifto slėnio karštligės infekcija

20 km

50 km

Gumbelinės viruso infekcija

20 km

50 km

Mycoplasma mycoides subsp. mycoides SC infekcija (užkrečiama galvijų pleuropneumonija)

Ūkis

3 km

Avių ir ožkų raupai

3 km

10 km

Smulkiųjų atrajotojų maro viruso infekcija

3 km

10 km

Užkrečiama ožkų pleuropneumonija

Ūkis

3 km

Afrikinė arklių liga

100 km

150 km

Įnosių (Burkholderia mallei) infekcija

Ūkis

Ūkis

Klasikinis kiaulių maras

3 km

10 km

Afrikinis kiaulių maras

3 km

10 km

Labai patogeniškas paukščių gripas

3 km

10 km

Niukaslo ligos viruso infekcija

3 km

10 km


VI PRIEDAS

DRAUDIMAI APRIBOJIMŲ TAIKYMO ZONOJE

(kaip nurodyta šio reglamento 27 straipsnyje)

Lentelė. Draudimai vykdyti veiklą, susijusią su į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnais ir tų gyvūnų produktais

SU GYVŪNAIS IR PRODUKTAIS SUSIJUSIOS VEIKLOS DRAUDIMAI

SNL (1)

GMV

RSK

GV

KGPP

AOR

SAM

KOPP

KKM

AKM

AAL

Įnosės

LPPG

NL

Laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų perkėlimas iš ūkių, esančių apribojimų taikymo zonoje

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

NT

X

X

Laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų perkėlimas į ūkius, esančius apribojimų taikymo zonoje

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

NT

X

X

Medžiojamųjų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų išteklių atkūrimas

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

NT

X

X

Mugės, turgūs, parodos ir kitokie laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų sambūriai, įskaitant tų rūšių gyvūnų surinkimą ir paskleidimą

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

NT

X

X

Spermos, oocitų ir embrionų, gautų iš laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų, išvežimas iš apribojimų taikymo zonoje esančių ūkių

X

X

X

X (*2)

X

X

X

X

X

X

X

NT

NT

NT

Laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų spermos, oocitų ir embrionų surinkimas

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

ND

NT

NT

NT

Laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų organizuotas sėklinimas tą pačią dieną

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

NT

NT

NT

Laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų organizuotas kergimas tą pačią dieną

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

NT

NT

NT

Perinių kiaušinių išvežimas iš ūkių, esančių apribojimų taikymo zonoje

NT

NT

NT

NT

NT

NT

NT

NT

NT

NT

NT

NT

X

X

Laikomų ir laukinių į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų šviežios mėsos, išskyrus subproduktus, išvežimas iš skerdyklų arba medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonių, esančių apribojimų taikymo zonoje

X

X

X

ND

ND

X

X

ND

X

X

ND

NT

X

X

Laikomų ir laukinių į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų subproduktų išvežimas iš skerdyklų arba medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonių, esančių apribojimų taikymo zonoje

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

ND

NT

X

X

Mėsos produktų, gautų iš šviežios į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų mėsos, išvežimas iš ūkių, esančių apribojimų taikymo zonoje

X

X

X

ND

ND

ND

X

ND

X

X

ND

NT

X

X

Žalio pieno ir krekenų, gautų iš laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų, išvežimas iš ūkių, esančių apribojimų taikymo zonoje

X

X

X

X

ND

X

X

ND

NT

NT

ND

NT

NT

NT

Pieno produktų ir krekenų produktų išvežimas iš ūkių, esančių apribojimų taikymo zonoje

X

X

X

X

ND

X

X

ND

NT

NT

ND

NT

NT

NT

Žmonėms vartoti skirtų kiaušinių išvežimas iš ūkių, esančių apribojimų taikymo zonoje

NT

NT

NT

NT

NT

NT

NT

NT

NT

NT

NT

NT

X

X

Mėšlo, įskaitant kraikinį mėšlą ir panaudotus pakratus, gautų laikant į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus, išvežimas iš ūkių, esančių apribojimų taikymo zonoje

X

X

X

X

ND

X

X

ND

X

X

ND

NT

X

X

Laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų kailių, odų, vilnos, šerių ir plunksnų išvežimas iš ūkių, esančių apribojimų taikymo zonoje

X

X

X

X

ND

X

X

ND

X

X

ND

NT

X

X

Augalinių pašarinių žaliavų ir šiaudų, gautų apsaugos zonoje (*1), vežimas

X

X

ND

ND

ND

ND

ND

ND

ND

ND

ND

NT

ND

ND


(*1)  Tik oocitų ir embrionų.

(*2)  Tik oocitų ir embrionų.

(1)  Ligų santrumpos pagal II priedą.

NT= netaikoma

X= draudžiama

ND= nedraudžiama


VII PRIEDAS

GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ IŠ APRIBOJIMŲ TAIKYMO ZONOS RIZIKĄ MAŽINANTIS APDOROJIMAS

(kaip nurodyta šio reglamento 27, 33 ir 49 straipsniuose)

Apdorojimas

SNL (8)

GMV

RSK

GV

KGPP

AOR

SAM

KOPP

KKM

AKM

AAL

LPPG

NL

MĖSA

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Terminis apdorojimas sandarioje taroje, pasiekiant minimalią F0  (7) vertę 3

x

 

 

 

 

 

X

 

X

X

 

X

X

Terminis apdorojimas pasiekiant 80 °C vidaus temperatūrą

X

 

 

 

 

 

X

 

X

X

 

X

X

Terminis apdorojimas pasiekiant 70 °C vidaus temperatūrą

X

 

 

 

 

 

X

 

X

 

 

X

X

Terminis apdorojimas (prieš tai iškaulinėtos mėsos, iš kurios pašalinti riebalai), pasiekiant 70 °C vidaus temperatūrą, ne trumpiau kaip 30 minučių

X

 

 

 

 

 

X

 

X

 

 

 

 

Apdorojimas sandarioje taroje 60 °C temperatūra mažiausiai 4 valandas

X

 

 

 

 

 

X

 

X

X

 

 

 

73,9  °C vidaus temperatūra palaikoma mažiausiai 0,51 sekundės (6)

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

X

70,0  °C vidaus temperatūra palaikoma mažiausiai 3,5 sekundės (6)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

X

65,0  °C vidaus temperatūra palaikoma mažiausiai 42 sekundes (6)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

X

60 °C vidaus temperatūra palaikoma mažiausiai 507 sekundes (6)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

X

Terminis apdorojimas iki išdžiūvimo, pasiekiant maksimalias Aw = 0,93 ir pH = 6 vertes

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Terminis apdorojimas pasiekiant 65 °C vidaus temperatūrą ir palaikant ją tokį laiką, kad būtų pasiekta minimali pasterizavimo vertė 40

 

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

Mėsos su kaulais natūrali fermentacija ir brandinimas: ne trumpiau kaip 9 mėnesius, pasiekiant maksimalias Aw = 0,93 ir pH = 6 vertes

X

 

 

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

Mėsos be kaulų natūrali fermentacija ir brandinimas: ne trumpiau kaip 9 mėnesius, pasiekiant maksimalias Aw = 0,93 ir pH = 6 vertes

X

 

 

 

 

 

 

 

X

X

 

 

 

Nugarinių natūrali fermentacija: ne mažiau kaip 140 dienų, pasiekiant maksimalias Aw = 0,93 ir pH = 6 vertes (5)

 

 

 

 

 

 

 

 

X

X

 

 

 

Kumpių natūrali fermentacija: ne mažiau kaip 190 dienų, pasiekiant maksimalias Aw = 0,93 ir pH = 6 vertes (5)

 

 

 

 

 

 

 

 

X

X

 

 

 

Itališko stiliaus kumpių su kaulu džiovinimas po sūdymo: ne mažiau kaip 313 dienų (5)

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

Ispaniško stiliaus kumpių su kaulu ir nugarinių džiovinimas po sūdymo (5):

Iberiški kumpiai – ne mažiau kaip 252 dienas

Iberiškos mentės – ne mažiau kaip 140 dienų

Iberiškos nugarinės – ne mažiau kaip 126 dienas

Serano kumpiai – ne mažiau kaip 140 dienų

X

 

 

 

 

 

 

 

X

X

 

 

 

Skerdenų brandinimas ne mažesnėje kaip 2 °C temperatūroje ne trumpiau kaip 24 valandas po skerdimo

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Subproduktų pašalinimas

 

 

 

X

X

 

 

X

 

 

 

 

 

ŽARNOS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sūdymas natrio chloridu (NaCl) sausai arba prisotintame sūryme (Aw < 0,80 ) nepertraukiamai 30 dienų arba ilgiau, 20 °C arba aukštesnėje aplinkos temperatūroje

X

 

 

SP (4)

 

 

X

 

X

X

 

 

 

Sūdymas druska, papildyta fosfatais: 86,5 % NaCl, 10,7 % Na2HPO4 ir 2,8 % Na3PO4, sausai arba prisotintame sūryme (Aw < 0,80 ) nepertraukiamai 30 dienų arba ilgiau, 20 °C arba aukštesnėje aplinkos temperatūroje

X

 

 

 

 

X

 

X

X

 

 

 

Sūdymas natrio chloridu (NaCl) ne trumpiau kaip 30 dienų (3)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Balinimas (2)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Džiovinimas (2)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PIENAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Terminis apdorojimas (sterilizavimo procesas) pasiekiant minimalią F0 vertę 3

X

 

 

 

SP (1)

 

 

SP (1)

 

 

 

 

 

Terminis apdorojimas ultraaukšta temperatūra (UAT): mažiausiai 132 °C ne trumpiau kaip 1 sekundę

X

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

Terminis apdorojimas ultraaukšta temperatūra (UAT): mažiausiai 135 °C tinkamą laikymo trukmę

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Terminis apdorojimas TPAT (trumpasis pasterizavimas aukštoje temperatūroje), jei pieno pH žemesnis nei 7, ne žemesnėje kaip 72 °C temperatūroje ne trumpiau kaip 15 sekundžių

X

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

Terminis apdorojimas TPAT (trumpasis pasterizavimas aukštoje temperatūroje), jei pieno pH = 7 arba aukštesnis, ne žemesnėje kaip 72 °C temperatūroje ne trumpiau kaip 15 sekundžių, apdorojant du kartus

X

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

Terminis apdorojimas TPAT (trumpasis pasterizavimas aukštoje temperatūroje) kartu su fiziniu apdorojimu, kad būtų pasiekta žemesnė nei 6 pH vertė, ne trumpiau kaip 1 valandą arba pasiekiant ne mažesnę kaip 72 °C temperatūrą, kartu su išdžiovinimu

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pasterizavimas, susidedantis iš vieno terminio apdorojimo, kurio poveikis bent prilygsta tam, kuris pasiekiamas apdorojant 72 °C temperatūroje 15 sekundžių

X

 

X

X

 

 

 

 

 

 

 


Apdorojimas

LPPG

NL

KIAUŠINIAI

 

 

Terminis apdorojimas:

Visas kiaušinis:

60,0  °C – 188 sek.

visiškai išverdamas

Viso kiaušinio mišiniai:

60 °C – 188 sek.

visiškai išverdamas

61,1  °C – 94 sek.

Skystas kiaušinio baltymas:

55,6  °C – 870 sek.

56,7  °C – 232 sek.

Paprastas arba grynas kiaušinio trynys:

60 °C – 288 sek.

10 % pasūdytas trynys:

62,2  °C – 138 sek.

Sausas kiaušinio baltymas:

67 °C – 20 val.

54,4  °C – 50,4 val.

51,7  °C – 73,2 val.

X

 

Terminis apdorojimas:

Visas kiaušinis:

55 °C – 2 521 sek.

57 °C – 1 596 sek.

59 °C – 674 sek.

visiškai išverdamas

Skystas kiaušinio baltymas:

55 °C – 2 278 sek.

57 °C – 986 sek.

59 °C – 301 sek.

10 % pasūdytas kiaušinio trynys:

55 °C – 176 sek.

Sausas kiaušinio baltymas:

57 °C – 54,0 val.

 

X


(1)  Saugi prekė.

(2)  Netaikoma galvijų, avių, ožkų ir kiaulių žarnoms.

(3)  Netaikoma galvijų, avių, ožkų ir kiaulių žarnoms.

(4)  Saugi prekė.

(5)  Tik kiaulių.

(6)  Taikoma tik paukštienai.

(7)  F0 yra apskaičiuotas bakterijų sporas naikinantis poveikis. F0 vertė 3 reiškia, kad šalčiausia produkto vieta pakankamai įkaitinama, kad būtų pasiektas toks pat naikinantis poveikis kaip apdorojant 121 °C (250 °F) temperatūroje tris minutes, momentiškai įkaitinant ir atšaldant.

(8)  Ligų santrumpos pagal II priedą.


VIII PRIEDAS

NEGYVŪNINIŲ PRODUKTŲ IŠ APSAUGOS ZONOS RIZIKĄ MAŽINANTIS APDOROJIMAS

(kaip nurodyta šio reglamento 36 ir 52 straipsniuose)

Apdorojimas

SNL (1)

GMV

Terminis apdorojimas ne žemesnėje kaip 80 °C temperatūroje ne trumpiau kaip 10 minučių, garinant uždaroje kameroje

X

X

Laikymas supakavus arba surišus į ryšulius po stogu, patalpose, esančiose ne arčiau kaip 2 km iki artimiausio ligos protrūkio vietos, ir neišimant iš tų patalpų bent iki praeina trys mėnesiai po to, kai baigiamas valymas ir dezinfekavimas pagal 15 straipsnį

X

X


(1)  Ligų santrumpos pagal II priedą.


IX PRIEDAS

ŠVIEŽIOS MĖSOS IŠ APSAUGOS ZONOS ŽENKLINIMAS

(kaip nurodyta šio reglamento 33 ir 49 straipsniuose)

1.

Ženklas, kuriuo žymima šviežia paukštiena iš apsaugos zonos ir neskirta išvežti į kitą valstybę narę pagal 33 straipsnio 1 dalies b punktą, turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

forma ir turinys:

„XY“ yra atitinkamos valstybės kodas, pateiktas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo I skirsnio B dalies 6 punkte, o „1234“ – ūkio patvirtinimo numeris, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo I skirsnio B dalies 7 punkte;

b)

matmenys:

„XY“ plotis 8 mm,

„1234“ plotis 11 mm,

išorinio skersmens plotis ne mažesnis kaip 30 mm,

kvadrato linijos storis 3 mm.

2.

Ženklas, kuriuo žymima šviežia mėsa, skirta apdoroti perdirbimo įmonėje pagal 33 straipsnio 2 dalies a punktą, susideda iš:

a)

identifikavimo ženklo, numatyto Reglamente (EB) Nr. 853/2004, su papildomu įstrižu kryžiumi iš dviejų spaudo viduryje susikertančių tiesių, uždėtu taip, kad pateikta informacija būtų įskaitoma, arba

b)

vieno ovalo formos 6,5 cm pločio ir 4,5 cm aukščio spaudo, kuriame turi būti visiškai įskaitomais rašmenimis pateikta ši informacija:

viršutinėje dalyje – visas valstybės narės pavadinimas arba ISO kodas didžiosiomis raidėmis;

viduryje – skerdyklos patvirtinimo numeris;

apatinėje dalyje – vienas iš šių dviraidžių: CE, EC, EF, EG, EK, EY, EO, ES, ES, EB, WE arba EZ;

dvi tiesės, susikertančios spaudo viduryje taip, kad informacija tebebūtų įskaitoma;

raidžių aukštis turi būti bent 0,8 cm, skaitmenų aukštis bent 1 cm.


X PRIEDAS

PRIEMONIŲ TAIKYMO APSAUGOS ZONOJE TRUKMĖ

(kaip nurodyta šio reglamento 39 straipsnyje)

A kategorijos ligos

Trumpiausias priemonių taikymo apsaugos zonoje laikotarpis (39 straipsnio 1 dalis)

Papildomas priežiūros priemonių taikymo apsaugos zonoje laikotarpis (39 straipsnio 3 dalis)

Snukio ir nagų liga

15 dienų

15 dienų

Galvijų maro viruso infekcija

21 diena

9 dienos

Rifto slėnio karštligės infekcija

30 dienų

15 dienų

Gumbelinės viruso infekcija

28 dienos

17 dienų

Mycoplasma mycoides subsp. mycoides SC infekcija (užkrečiama galvijų pleuropneumonija)

45 dienos

Netaikoma

Avių ir ožkų raupai

21 diena

9 dienos

Smulkiųjų atrajotojų maro viruso infekcija

21 diena

9 dienos

Užkrečiama ožkų pleuropneumonija

45 dienos

Netaikoma

Afrikinė arklių liga

12 mėnesių

Netaikoma

Įnosių (Burkholderia mallei) infekcija

6 mėnesiai

Netaikoma

Klasikinis kiaulių maras

15 dienų

15 dienų

Afrikinis kiaulių maras

15 dienų

15 dienų

Labai patogeniškas paukščių gripas

21 diena

9 dienos

Niukaslo ligos viruso infekcija

21 diena

9 dienos


XI PRIEDAS

PRIEMONIŲ TAIKYMO PRIEŽIŪROS ZONOJE TRUKMĖ

(kaip nurodyta šio reglamento 55 ir 56 straipsniuose)

A kategorijos ligos

Trumpiausias priemonių taikymo priežiūros zonoje laikotarpis

Snukio ir nagų liga

30 dienų

Galvijų maro viruso infekcija

30 dienų

Rifto slėnio karštligės infekcija

45 dienos

Gumbelinės viruso infekcija

45 dienos

Mycoplasma mycoides subsp. mycoides SC infekcija (užkrečiama galvijų pleuropneumonija)

45 dienos

Avių ir ožkų raupai

30 dienų

Smulkiųjų atrajotojų maro viruso infekcija

30 dienų

Užkrečiama ožkų pleuropneumonija

45 dienos

Afrikinė arklių liga

12 mėnesių

Įnosių (Burkholderia mallei) infekcija

Netaikoma

Klasikinis kiaulių maras

30 dienų

Afrikinis kiaulių maras

30 dienų

Labai patogeniškas paukščių gripas

30 dienų

Niukaslo ligos viruso infekcija

30 dienų


XII PRIEDAS

MĖGINIŲ ĖMIMO PROCEDŪROS IR DIAGNOSTIKOS METODAI DĖL VANDENS GYVŪNŲ A KATEGORIJOS LIGŲ

1.

Atliekant klinikinius tyrimus ir imant mėginius taikomos šios procedūros:

a)

atliekant klinikinį tyrimą ir imant mėginius laboratoriniams tyrimams būtina įtraukti:

i)

į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnus, kuriems pasireiškė klinikiniai atitinkamos A kategorijos ligos požymiai;

ii)

akvakultūros gyvūnus, kurie, tikėtina, neseniai nugaišo nuo įtariamos arba patvirtintos A kategorijos ligos; taip pat

iii)

akvakultūros gyvūnus, dėl kurių nustatytas epidemiologinis ryšys su įtariamu arba patvirtintu A kategorijos ligos atveju;

b)

mažiausias imamų mėginių skaičius yra:

 

Scenarijus

Gyvūnų tipas

Pranešimas apie padidėjusį gaištamumą

Užkrėstų gyvūnų patekimas

Pastebėti post mortem arba klinikiniai požymiai

Įtarimas, kilęs dėl kitų aplinkybių

Moliuskai (visas gyvūnas)

30

30

150

Vėžiagyviai

10

 

10

150

Žuvys

10

30

c)

imant moliuskų mėginius taikomi šie papildomi kriterijai:

i)

mėginiams turi būti atrenkami įtariami užkrėsti gyvūnai. Jei gyvūnų populiacijoje, kurioje įtariama liga, yra į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų, jie turi būti atrenkami mėginiams;

ii)

jeigu yra silpnų, prasivėrusių arba neseniai nugaišusių, bet dar nesuirusių moliuskų, juos reikia rinktis pirmiausia. Jei tokių moliuskų nėra, atrenkant moliuskus mėginiams turi būti imami seniausi sveiki moliuskai;

iii)

jeigu ūkyje moliuskai auginami naudojant ne vieną, o daugiau vandens išteklių, mėginiams turi būti imami moliuskai, auginami naudojant visus tuos vandens išteklius, kad būtų užtikrinta, jog į mėginį proporcingomis dalimis patektų moliuskai iš visų ūkio dalių;

iv)

kai imami mėginiai iš moliuskų ūkių grupės ir epidemiologinė tų ūkių būklė aiškiai yra vienoda, į mėginį turi būti įtraukti moliuskai iš reprezentatyvaus skaičiaus mėginių ėmimo vietų.

Pagrindiniai veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis tas mėginių ėmimo vietas, turi būti gyvūnų laikymo tankis, vandens srovės, į sąrašą įtrauktų rūšių buvimas, imlios ligai rūšys ir užkrato pernešėjų rūšys, batimetrija ir valdymo praktika. Imant mėginį turi būti įtrauktos natūralios moliuskų augavietės, esančios moliuskų auginimo ūkyje arba arti to ūkio ar ūkių;

d)

imant vėžiagyvių mėginius taikomi šie papildomi kriterijai:

i)

jei gamybos vienetuose yra silpnų arba gaištančių į sąrašą įtrauktų rūšių vėžiagyvių, tie vėžiagyviai turi būti pasirinkti pirmiausia. Jei tokių gyvūnų nėra, tarp atrinktų vėžiagyvių mėginyje proporcingomis dalimis turi būti įvairių amžiaus grupių vėžiagyvių;

ii)

jeigu ūkyje vėžiagyviai auginami naudojant ne vieną, o daugiau vandens išteklių, į mėginį turi būti įtraukiami į sąrašą įtrauktų rūšių vėžiagyviai, auginami naudojant visus tuos vandens išteklius, kad būtų užtikrinta, jog į mėginį proporcingomis dalimis patektų vėžiagyvių iš visų ūkio dalių;

iii)

kai reikia imti į sąrašą įtrauktų rūšių laukinių populiacijų mėginius pagal šio reglamento 102 straipsnio a punktą, mėginių ėmimo vietų skaičius ir geografinis paskirstymas turi būti nustatomi taip, kad būtų užtikrinta pakankama įtariamos užkrėstos teritorijos aprėptis.

Mėginių ėmimo vietos turi atitikti įvairias ekosistemas, kuriose yra laukinės ligai imlių rūšių gyvūnų populiacijos, pvz., jūrų, upių žiočių, upių ir ežerų sistemas;

e)

imant žuvų mėginius taikomi šie papildomi kriterijai:

i)

jei randama silpnų, neįprastai besielgiančių arba neseniai nugaišusių, bet dar nesuirusių žuvų, mėginiams reikia atrinkti šias žuvis. Jei tokių gyvūnų nėra, tarp atrinktų žuvų mėginyje proporcingomis dalimis turi būti į sąrašą įtrauktų rūšių įvairių amžiaus grupių žuvų;

ii)

jeigu ūkyje žuvys auginamos naudojant ne vieną, o daugiau vandens išteklių, į mėginį turi būti įtraukiamos į sąrašą įtrauktų rūšių žuvys, auginamos naudojant visus tuos vandens išteklius, kad būtų užtikrinta, jog į mėginį proporcingomis dalimis patektų žuvų iš visų ūkio dalių;

iii)

jeigu yra vaivorykštinių upėtakių (Onchorynchus mykiss) arba paprastųjų europinių ešerių (Perca fluviatilis), mėginiams galima atrinkti tik šių rūšių žuvis. Jeigu nėra nei vaivorykštinių upėtakių, nei paprastųjų europinių ešerių, į mėginį turi būti reprezentatyviai įtraukiamos visų kitų esamų į sąrašą įtrauktų rūšių žuvys pagal a–d punktuose nustatytus kriterijus;

iv)

kai reikia imti į sąrašą įtrauktų rūšių laukinių populiacijų mėginius pagal šio reglamento 102 straipsnio a punktą, mėginių ėmimo vietų skaičius ir geografinis paskirstymas turi būti nustatomi taip, kad būtų užtikrinta pakankama įtariamos užkrėstos teritorijos aprėptis.

Mėginių ėmimo vietos taip pat turi atitikti įvairias ekosistemas, kuriose yra laukinės ligai imlių rūšių gyvūnų populiacijos, pvz., jūrų, upių žiočių, upių ir ežerų sistemas;

f)

organų atrinkimas mėginiams, mėginių paruošimas, laikymas ir siuntimas į laboratoriją turi būti atliekami pagal Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos rekomendacijas dėl atitinkamos ligos.

2.

Mėginiai turi būti tiriami laboratorijoje taikant diagnostinius metodus ir procedūras, patvirtintus Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos dėl atitinkamos ligos.

XIII PRIEDAS

TRUMPIAUSI UŽKRĖSTŲ AKVAKULTŪROS ŪKIŲ PALIKIMO VASARINIMUI LAIKOTARPIAI

Vasarinimo laikotarpiai, numatyti šio reglamento 81 straipsnyje, ir vienalaikio vasarinimo laikotarpiai, numatyti šio reglamento 96 straipsnio 4 ir 5 dalyse

A kategorijos liga

Trumpiausias vasarinimo laikotarpis užkrėstame ūkyje

Trumpiausias vienalaikio vasarinimo laikotarpis užkrėstuose ūkiuose, esančiuose toje pačioje apsaugos zonoje

Papildomi reikalavimai

Mikrocytos mackini infekcija

6 mėnesiai

4 savaitės

Turi apimti šalčiausią metų laikotarpį

Perkinsus marinus infekcija

6 mėnesiai

4 savaitės

Turi apimti šilčiausią metų laikotarpį

Taura sindromo viruso infekcija

6 savaitės

4 savaitės

Turi apimti šilčiausią metų laikotarpį

Geltongalvių viruso infekcija

6 savaitės

3 savaitės

Turi apimti šilčiausią metų laikotarpį

Epizootinė hematopoetinė nekrozė

8 savaitės

4 savaitės

Turi apimti šilčiausią metų laikotarpį


XIV PRIEDAS

KRITERIJAI, PAGAL KURIUOS NUSTATOMOS APRIBOJIMŲ TAIKYMO ZONOS DĖL VANDENS GYVŪNŲ A KATEGORIJOS LIGŲ

1.

85 straipsnyje nurodytos apribojimų taikymo zonos turi būti apibrėžiamos kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant bent į šiuos veiksnius:

a)

moliuskų, vėžiagyvių ar žuvų, esančių ūkyje, užkrėstame A kategorijos ligomis, arba tokių ūkių grupėje, gaištamumo duomenis: susikaupusių nugaišusių gyvūnų skaičių, jų procentinę dalį ir paplitimą;

b)

svarbią informaciją apie judėjimą į užkrėstą ūkį ir iš to ūkio arba ūkių;

c)

gretimų ūkių atstumą ir tankį;

d)

laukinių vandens gyvūnų buvimą;

e)

bet kokias žinias apie laukinių vandens gyvūnų gaištamumą, įtariamus ligos atvejus ar protrūkius, kurie yra arba galėtų būti susiję su ta konkrečia A kategorijos liga;

f)

perdirbimo įmonių artumą ir tose įmonėse esančių gyvūnų rūšis, ypač į sąrašą įtrauktas rūšis;

g)

ūkininkavimo praktiką užkrėstuose ir gretimuose ūkiuose;

h)

hidrodinamines sąlygas ir kitus nustatytus epidemiologiškai svarbius veiksnius.

2.

Dėl A kategorijos ligų, kuriomis serga moliuskai ir vėžiagyviai, apsaugos ir priežiūros zonų geografinių ribų nustatymo taikomi būtiniausi reikalavimai:

a)

apsaugos zona turi būti nustatyta prie pat ūkio arba tokių ūkių, kurie oficialiai patvirtinti užkrėsti A kategorijos liga, grupės ir turi atitikti pagal reikiamus hidrodinaminius ir epidemiologinius duomenis nustatytą plotą;

b)

priežiūros zona turi būti nustatyta apsaugos zonos išorėje ir turi atitikti aplink apsaugos zoną esantį plotą, nustatytą pagal reikiamus hidrodinaminius ar epidemiologinius duomenis.

3.

Dėl A kategorijos ligų, kuriomis serga žuvys, apsaugos ir priežiūros zonų geografinių ribų nustatymo taikomi būtiniausi reikalavimai:

a)

apsaugos zona turi būti nustatyta aplink ūkį, kuriame patvirtinta epizootinė hematopoetinė nekrozė (EHN). Ši zona turi būti:

i)

pakrantėse – plotas, apie kurį apibrėžto apskritimo spindulys siekia bent vieną potvynio zoną arba bent 5 km (pasirenkamas didesnis iš šių atstumų) ir kurio centre yra ūkis, kuriame oficialiai patvirtinta EHN, arba analogiškas pagal reikiamus hidrodinaminius ar epidemiologinius duomenis nustatytas plotas;

ii)

sausumos teritorijose – visas vandens baseino, kuriame yra ūkis, kuriame oficialiai patvirtinta EHN, plotas. Kompetentinga institucija gali nustatyti, kad ši zona apima tik kai kurias vandens baseino dalis arba tik ūkio plotą, su sąlyga, kad tai netrukdytų užkirsti kelią ligai plisti;

b)

priežiūros zona turi būti kompetentingos institucijos nustatyta apsaugos zonos išorėje ir turi būti:

i)

pakrantėse – aplink apsaugos zoną esantis plotas, kuriame sutampa kelios potvynių zonos; arba aplink apsaugos zoną esantis plotas, apie kurį apibrėžto apskritimo spindulys – 10 km nuo apsaugos zonos centro; arba analogiškas pagal reikiamus hidrodinaminius ar epidemiologinius duomenis nustatytas plotas;

ii)

sausumos teritorijose – didesnis plotas aplink nustatytą apsaugos zoną.


XV PRIEDAS

PRIEŽIŪROS SISTEMA IR KONTROLĖS PRIEMONIŲ TAIKYMO TRUKMĖ PRIEŽIŪROS ZONOJE DĖL AKVAKULTŪROS GYVŪNŲ A KATEGORIJOS LIGŲ

(kaip nurodyta šio reglamento 98 ir 101 straipsniuose)

1.   Priežiūros sistema

Priežiūros zonoje esančiuose akvakultūros ūkiuose, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, ir tokių ūkių grupėse turi būti vykdoma priežiūra, kaip numatyta 98 straipsnyje, tikrinant, ar nėra užkrėtimo atitinkama A kategorijos liga. Ši priežiūra turi apimti vietoje atliekamus gyvūnų sveikatos patikrinimus, įskaitant mėginių ėmimą iš gamybos vienetų. Tuos patikrinimus vietoje turi atlikti kompetentinga institucija pagal 1 ir 2 lenteles.

Mėginių ėmimui taikomi XII priedo 1 punkte nustatyti kriterijai, kaip tinka tai gyvūnų rūšiai.

1 lentelė

Priežiūros sistema, apimanti vietoje atliekamus gyvūnų sveikatos patikrinimus ir mėginių ėmimą ūkiuose ir ūkių grupėse dėl vandens gyvūnų A kategorijos ligų, išskyrus epizootinę hematopoetinę nekrozę

A kategorijos liga

Sveikatos patikrinimų skaičius per metus

Laboratorinių tyrimų skaičius per metus

Gyvūnų skaičius mėginyje

Metų laikotarpis, kuriuo imami mėginiai

Gyvūnų, iš kurių imami mėginiai, laikymo tame ūkyje laikotarpis

Mikrocytos mackini infekcija

1

1

150

Kada žinomas infekcijos paplitimas yra didžiausias, arba balandžio–gegužės mėn., po 3–4 mėn. laikotarpio, kuriuo jūros vandens temperatūra nesiekia 10 °C

4 mėnesiai

Perkinsus marinus infekcija

1

1

150

Kada žinomas infekcijos paplitimas yra didžiausias, arba rugsėjo, spalio ar lapkričio mėn.

4 mėnesiai

Taura sindromo viruso infekcija

2

2

150

Tuo metų laikotarpiu, kuriuo vandens temperatūra įprastai yra aukščiausia per visus metus

2 mėnesiai

Geltongalvių viruso infekcija

2

2

150

Tuo metų laikotarpiu, kuriuo vandens temperatūra įprastai yra aukščiausia per visus metus

2 mėnesiai


2 lentelė

Speciali priežiūros sistema, apimanti vietoje atliekamus gyvūnų sveikatos patikrinimus ir mėginių ėmimą ūkiuose, dėl vandens gyvūnų epizootinės hematopoetinės nekrozės (EHN)  (1)

Ūkio rūšis

Sveikatos tikrinimų skaičius per metus (dvejus metus)

Kiek kartų per metus imami mėginiai (dvejus metus)

Žuvų skaičius mėginyje

Augančių žuvų skaičius

Veislinių žuvų skaičius (2)

a)

ūkiai, kuriuose laikomos veislinės žuvys

2

2

150 (tikrinant pirmą ir antrą kartą)

150 (tikrinant pirmą ar antrą kartą)

b)

Ūkiai, kuriuose laikomos tik veislinės žuvys

2

1

0

150 (2) (tikrinant pirmą ar antrą kartą)

c)

Ūkiai, kuriuose nėra veislinių žuvų

2

2

150 (tikrinant pirmą ir antrą kartą)

0

Didžiausias žuvų skaičius bendrame mėginyje: 10

2.   Kontrolės priemonių taikymo priežiūros zonoje trukmė

A kategorijos liga

Trumpiausi priežiūros laikotarpiai

Mikrocytos mackini infekcija

3 metai

Perkinsus marinus infekcija

3 metai

Taura sindromo viruso infekcija

2 metai

Geltongalvių viruso infekcija

2 metai

Epizootinė hematopoetinė nekrozė

2 metai

Kai baigiasi priežiūros laikotarpis ir nėra naujai nustatyto užkrėtimo atitinkama A kategorijos liga, priežiūros zonoje taikomos priemonės turi būti panaikintos, kaip numatyta šio reglamento 101 straipsnyje.


(1)  Žuvų mėginių ėmimas laboratoriniam tyrimui turi būti atliekamas, kai vandens temperatūra yra nuo 11 iki 20 °C. Šis reikalavimas dėl vandens temperatūros turi būti taikomas ir sveikatos patikrinimams. Ūkiuose, kuriuose vandens temperatūra per visus metus nesiekia 11 °C, mėginių ėmimas ir sveikatos patikrinimai vietoje turi būti atliekami tada, kai vandens temperatūra yra aukščiausia.

(2)  Veislinių žuvų mėginiuose neturi būti lytinių liaukų skysčių, pienių ar kiaušinėlių, nes neįrodyta, kad EHN sukelia reprodukcinės sistemos infekciją.


3.6.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 174/140


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2020/688

2019 m. gruodžio 17 d.

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 papildomas gyvūnų sveikatos reikalavimais, taikomais Sąjungoje perkeliamiems sausumos gyvūnams ir vežamiems periniams kiaušiniams

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas (1)“), ypač į jo 3 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą, 125 straipsnio 2 dalį, 131 straipsnio 1 dalį, 132 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnį, 136 straipsnio 2 dalį, 137 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnį, 144 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 1 dalį, 147 straipsnį, 149 straipsnio 4 dalį, 154 straipsnio 1 dalį, 156 straipsnio 1 dalį, 160 straipsnį, 162 straipsnio 3 ir 4 dalis, 163 straipsnio 5 dalies b ir c punktus ir 164 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) 2016/429 nustatytos gyvūnų ligų, kurios perduodamos gyvūnams arba žmonėms, prevencijos ir kontrolės taisyklės. IV dalies I antraštinės dalies 3–5 skyriuose nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi Sąjungoje perkeliamiems laikomiems ir laukiniams sausumos gyvūnams ir vežamiems jų genetinės medžiagos produktams. Reglamentu Komisijai taip pat suteikiami įgaliojimai deleguotaisiais aktais priimti taisykles, kuriomis būtų papildytos tam tikros neesminės to reglamento nuostatos. Todėl tikslinga priimti tokias taisykles siekiant užtikrinti sklandų naujosios teisinės sistemos, nustatytos Reglamentu (ES) 2016/429, veikimą;

(2)

šiame reglamente nustatytos taisyklės ir rizikos mažinimo priemonės yra būtinos siekiant papildyti gyvūnų sveikatos reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) 2016/429 IV dalies I antraštinės dalies 3–5 skyriuose, susijusius su laikomų ir laukinių sausumos gyvūnų perkėlimu ir perinių kiaušinių vežimu Sąjungoje, siekiant užtikrinti, kad šios prekės nekeltų didelės į sąrašą įtrauktų ligų, nurodytų to paties reglamento su pakeitimais, padarytais Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/1629 (2), 5 straipsnio 1 dalyje ir II priede ir klasifikuotų pagal Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 1 dalies d punktą Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/1882 (3), plitimo rizikos. Reglamentu (ES) 2016/429 siekiama nustatyti paprastesnę ir lankstesnę reglamentavimo sistemą, palyginti su iki jo priėmimo taikyta sistema, kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi labiau rizika grindžiamo požiūrio į gyvūnų sveikatos reikalavimus, sustiprintas pasirengimas gyvūnų ligoms, jų prevencija ir kontrolė. Juo taip pat siekiama su gyvūnų ligomis susijusias taisykles nustatyti viename teisės akte, o ne keliuose atskiruose teisės aktuose. Šiame reglamente nustatytos taisyklės dėl tam tikrų genetinės medžiagos produktų, ypač perinių kiaušinių, taip pat atitinka šį požiūrį. Šių taisyklių turinys yra iš esmės susijęs, nes jos turi būti taikomos visiems veiklos vykdytojams, perkeliantiems laikomus arba laukinius sausumos gyvūnus arba vežantiems perinius kiaušinius. Siekiant paprastumo ir skaidrumo, taip pat siekiant palengvinti taisyklių taikymą ir išvengti jų dubliavimosi, taisyklės turėtų būti nustatytos viename teisės akte, o ne keliuose atskiruose teisės aktuose, kuriuose būtų pateikta daug kryžminių nuorodų;

(3)

Reglamento (ES) 2016/429 su pakeitimais, padarytais Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/1629, 5 straipsnio 1 dalyje ir II priede pateikiamas gyvūnų ligų, kurių atžvilgiu yra itin svarbi Sąjungos intervencija, sąrašas, o Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/1882 ligos klasifikuojamos remiantis konkrečiomis joms taikomomis priemonėmis ir pateikiamas gyvūnų rūšių, kurioms turėtų būti taikomos minėtos taisyklės, sąrašas. D kategorijos ligos laikomos keliančiomis didelę plitimo riziką perkeliant gyvūnus iš vienos valstybės narės į kitą;

(4)

esama likvidavimo programų, skirtų B arba C kategorijos ligoms likviduoti. Šių programų taisyklės nustatytos Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2020/689 (4). Šios likvidavimo programos taikomos ūkiui, zonai ar valstybei narei, atsižvelgiant į konkrečią ligą, o būtinosios priemonės apima tam tikras gyvūnų sveikatos garantijas, susijusias su gyvūnų perkėlimu. Pirmiau minėtame deleguotajame reglamente taip pat nustatytos valstybių narių ir zonų, sėkmingai užbaigusių atitinkamą likvidavimo programą, pripažinimo ligomis neužkrėstomis teritorijomis taisyklės. Todėl šiuo reglamentu taip pat turėtų būti numatytos tokios gyvūnų sveikatos garantijos, taikomos į kitas valstybes nares arba zonas, kurios vykdo likvidavimo programas arba kurioms yra suteiktas liga neužkrėstos teritorijos statusas, perkeliamiems gyvūnams;

(5)

siekiant sumažinti ligų plitimo valstybėse narėse riziką, šiame reglamente būtina nustatyti papildomus gyvūnų sveikatos reikalavimus, susijusius su 3 ir 4 konstatuojamosiose dalyse nurodytomis ligomis, gyvūnų rūšimis, kurios pagal atitinkamą ligą yra įtrauktos į Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 pateiktą sąrašą, likvidavimo programomis ir ligomis neužkrėstos teritorijos statusu. Reikėtų atsižvelgti į atitinkamus standartus, rekomenduojamus Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse;

(6)

Reglamento (ES) 2016/429 125 straipsnyje nustatytos su gyvūnų vežimu susijusios būtinosios ligų prevencijos priemonės, o Komisijai suteikiami įgaliojimai nustatyti papildomus laikomų sausumos gyvūnų transporto priemonių valymo ir dezinfekavimo reikalavimus ir biologinio saugumo priemones, siekiant sumažinti galimą su gyvūnų vežimo operacijomis Sąjungoje susijusią riziką. Todėl šiame reglamente būtina nustatyti išsamesnes taisykles dėl transporto priemonių ir konteinerių konstrukcijos reikalavimų ir išsamesnius gyvūnų vežimo operacijų biologinio saugumo reikalavimus, taip pat numatyti tam tikras išimtis. Panašios taisyklės taip pat taikomos veiklos vykdytojams, vežantiems tam tikrus genetinės medžiagos produktus, ypač naminių ir nelaisvėje laikomų paukščių perinius kiaušinius, tad remiantis Reglamento (ES) 2016/429 157 straipsnio 3 dalimi tokios taisyklės taip pat turėtų būti nustatytos šiame reglamente;

(7)

transporto priemonių valymo ir dezinfekavimo reikalavimai ir biologinio saugumo priemonės galimai su tam tikromis gyvūnų vežimo operacijomis susijusiai rizikai sumažinti buvo nustatyti taisyklėse, kurios buvo taikomos iki Reglamento (ES) 2016/429, visų pirma Tarybos direktyvose 64/432/EEB (5), 91/68/EEB (6), 2009/156/EB (7) ir 2009/158/EB (8) dėl galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų, naminių paukščių ir perinių kiaušinių vežimo operacijų. Pasitvirtino, kad tie reikalavimai yra veiksmingi užkertant kelią gyvūnų ligoms Sąjungoje plisti per vežimo operacijas. Todėl reikėtų išlaikyti šių reikalavimų esmę ir pritaikyti juos visų laikomų sausumos gyvūnų ir perinių kiaušinių vežimo operacijoms;

(8)

Reglamento (ES) 2016/429 132 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad Komisija nustatytų ilgiausią leidžiamą laikotarpį, per kurį skerdyklų, į kurias skersti priimami laikomi kanopiniai gyvūnai ir naminiai paukščiai iš kitos valstybės narės, veiklos vykdytojai turėtų užtikrinti, kad tie gyvūnai būtų paskersti. Todėl šiame reglamente turėtų būti numatytas ilgiausias leidžiamas laikotarpis, per kurį gyvūnai turėtų būti paskersti, siekiant užtikrinti, kad dėl jų sveikatos būklės nenukentėtų paskirties vietoje esančių gyvūnų sveikatos būklė. Reglamente (ES) 2016/429 taip pat nustatytos kanopinių gyvūnų, neatsparių mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijai, siuntų, dėl kurių gali kilti specifinė užkrato per pernešėjus plitimo rizika, perkėlimo taisyklės. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos tam tikros konkrečios nuostatos dėl tokių gyvūnų skerdimo;

(9)

kalbant apie laikomų kanopinių gyvūnų ir naminių paukščių perkėlimą į kitas valstybes nares, Reglamento (ES) 2016/429 131 straipsnio 1 dalimi Komisija įgaliojama nustatyti taisykles dėl laikymo laikotarpių, laikotarpio, kuris būtinas siekiant apriboti laikomų kanopinių gyvūnų ar naminių paukščių patekimą į ūkius prieš juos perkeliant, ir papildomų gyvūnų sveikatos reikalavimų, kuriais siekiama sumažinti 9 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų plitimo riziką. Todėl šiame reglamente būtina nustatyti tinkamas priemones, kurias taikant būtų apsaugota gyvūnų sveikata ir užkirstas kelias ligos plitimui perkeliant kanopinius gyvūnus, naminius paukščius ir nelaisvėje laikomus paukščius. Nustatant šias priemones reikėtų atsižvelgti į taisykles, taikytas prieš pradedant taikyti Reglamentą (ES) 2016/429. Tokios kanopiniams gyvūnams, naminiams paukščiams ir nelaisvėje laikomiems paukščiams taikomos taisyklės buvo nustatytos Direktyvose 64/432/EEB, 91/68/EEB ir 2009/158/EB, 2009/156/EB ir iš dalies Tarybos direktyvoje 92/65/EEB (9). Jei taikoma, šiomis taisyklėmis turėtų būti nustatyti nauji arba skirtingi reikalavimai, visų pirma siekiant atsižvelgti į naujus mokslinius pokyčius ir standartus arba Reglamento (ES) 2016/429 5 straipsnio 1 dalyje bei Deleguotajame reglamente (ES) 2018/1629 pateiktą ligų sąrašą ir ligų klasifikavimą pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/1882;

(10)

panašiai Reglamento (ES) 2016/429 160 straipsnio 2 dalyje ir 164 straipsnio 2 dalyje Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi į kitas valstybes nares vežamiems naminių paukščių ir nelaisvėje laikomų paukščių genetinės medžiagos produktams, t. y. periniams kiaušiniams. Todėl šiame reglamente taip pat turi būti numatytos tokios taisyklės;

(11)

kaip atskaitos taškas, sausumos gyvūnai į kitą valstybę narę turėtų būti perkeliami tiesiogiai iš kilmės ūkio į paskirties vietą toje valstybėje narėje. Tačiau taikant nukrypti leidžiančią nuostatą toks perkėlimas gali būti pertrauktas ir gali būti atliekamos gyvūnų surinkimo operacijos. Šios operacijos kelia ypatingą gyvūnų ligų plitimo riziką. Reglamento (ES) 2016/429 135 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija priimtų deleguotuosius aktus dėl konkrečių taisyklių, kuriomis papildomos 133 ir 134 straipsniuose numatytos laikomų kanopinių gyvūnų ir naminių paukščių, kai jie yra perkeliami į kitą valstybę narę, surinkimo operacijų taisyklės. Todėl šiame reglamente būtina nustatyti tokius reikalavimus;

(12)

pagal direktyvose 64/432/EEB, 91/68/EEB ir 2009/156/EB nustatytas taisykles, taikytas iki Reglamento (ES) 2016/429, kai kurios kanopinių gyvūnų siuntos nebuvo tiesiogiai perkeliamos iš kilmės ūkio į paskirties ūkį. Prekiautojai, surinkimo centrai ir paskirstymo centrai grupavo iš skirtingų ūkių siuntomis atvežtus tos pačios sveikatos būklės gyvūnus, skirtus siųsti į atitinkamas paskirties vietas. Pasitvirtino, kad tose direktyvose nustatytos taisyklės yra veiksmingos užkertant kelią gyvūnų užkrečiamosioms ligoms plisti Sąjungoje. Todėl reikėtų išlaikyti pagrindines tų taisyklių nuostatas, tačiau jos turėtų būti atnaujintos atsižvelgiant į jų taikymo srityje įgytą patirtį ir naujausias mokslo žinias. Reikėtų atsižvelgti į Reglamento (ES) 2016/429 133 straipsnį, kuriame nustatyta, kad iš kilmės valstybės narės į kitą valstybę narę perkeldami laikomus kanopinius gyvūnus ir naminius paukščius veiklos vykdytojai gali atlikti ne daugiau kaip tris surinkimo operacijas;

(13)

be to, pagal Reglamento (ES) 2016/429 140 straipsnio b punktą kanopiniams gyvūnams, kurie dalyvauja parodose ir sporto, kultūros ir panašiuose renginiuose, turėtų būti nustatyta nuo surinkimo operacijų taisyklių nukrypti leidžianti nuostata, nes tokiais atvejais į sąrašą įtrauktų ligų plitimo rizika sumažinama taikomomis alternatyviomis rizikos mažinimo priemonėmis. Šios nukrypti leidžiančios nuostatos yra numatytos šiame reglamente;

(14)

Reglamento (ES) 2016/429 136 straipsnio 2 dalimi Komisijai suteikiami įgaliojimai nustatyti išsamias tam tikrų laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus kanopinius gyvūnus ir naminius paukščius, perkėlimo iš vienos valstybės narės į kitą taisykles;

(15)

prieš taikant Reglamentą (ES) 2016/429, Sąjungos tam tikrų laikomų sausumos gyvūnų, įskaitant primatus, nelaisvėje laikomus paukščius, bites ir kamanes, šunis, kates ir šeškus, perkėlimo iš vienos valstybės narės į kitą taisyklės buvo nustatytos Direktyvoje 92/65/EEB. Pasitvirtino, kad tos taisyklės yra veiksmingos mažinant į sąrašą įtrauktų ligų plitimo riziką valstybėse narėse. Todėl šiame reglamente reikėtų palikti pagrindines tų taisyklių nuostatas, tačiau jos turėtų būti atnaujintos, atsižvelgiant į jų taikymo srityje įgytą praktinę patirtį. Be to, šiuo reglamentu turėtų būti numatytos galimybės taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, jei taikomos alternatyvios rizikos mažinimo priemonės;

(16)

Reglamento (ES) 2016/429 3 straipsnio 5 dalimi Komisija įgaliota nustatyti taisykles, kuriomis būtų užtikrinta, kad to reglamento IV dalis būtų tinkamai taikoma gyvūnų augintinių perkėlimui, išskyrus perkėlimą nekomerciniais tikslais. Todėl šiame reglamente turi būti numatytos tam tikros tokios taisyklės;

(17)

Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 pateiktas mėsėdžių, kurie kelia didelę Echinococcus multilocularis ir pasiutligės viruso plitimo riziką juos perkeliant iš vienos valstybės narės į kitą, rūšių sąrašas. Todėl reikėtų nustatyti papildomus gyvūnų sveikatos reikalavimus kitiems mėsėdžiams, siekiant sumažinti šių ligų plitimo riziką valstybėse narėse;

(18)

Reglamento (ES) 2016/429 137 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad be 137 straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių Komisija nustatytų laikomų sausumos gyvūnų perkėlimo į atskirtus ūkius ir laikomų sausumos gyvūnų perkėlimo į atskirtus ūkius, kuriuose taikomomis rizikos mažinimo priemonėmis užtikrinama, kad dėl tokio perkėlimo nekils didelės rizikos tame atskirtame ūkyje ir aplinkiniuose ūkiuose laikomų sausumos gyvūnų sveikatai, išsamias taisykles;

(19)

prieš taikant Reglamentą (ES) 2016/429, Sąjungos sausumos gyvūnų, laikomų patvirtintose įstaigose, institutuose arba centruose, perkėlimo taisyklės buvo nustatytos Direktyvoje 92/65/EEB. Reglamento (ES) 2016/429 95 ir 137 straipsniuose nustatyta sąvoka „atskirtas ūkis“, kuri atitinka Direktyvos 92/65/EEB 2 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą sąvoką „patvirtinta įstaiga, institutas arba centras“. Todėl reikėtų palikti pagrindines ankstesnių taisyklių nuostatas, tačiau jos turėtų būti atnaujintos atsižvelgiant į jų taikymo srityje įgytą praktinę patirtį. Taip pat reikėtų atsižvelgti į atitinkamus standartus, kuriuos Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse rekomenduojama taikyti primatams;

(20)

Reglamento (ES) 2016/429 138 straipsnio 3 dalimi Komisijai suteikiami įgaliojimai nustatyti taisykles, susijusias su nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, kurias leidžia taikyti paskirties vietos kompetentinga institucija, kuriomis papildomos 138 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos taisyklės dėl mokslo tikslams skirtų laikomų sausumos gyvūnų perkėlimo. Prieš taikant Reglamentą (ES) 2016/429, Direktyvoje 92/65/EEB buvo nustatyta, kad šunys, katės ir šeškai, mokslo tikslais perkeliami į kitos valstybės narės patvirtintas įstaigas, institutus arba centrus, neprivalo būti vakcinuoti nuo pasiutligės, o šunims nereikalingas gydymas nuo užsikrėtimo Echinococcus multilocularis. Šiame reglamente turėtų būti numatyta panaši nukrypti leidžianti nuostata;

(21)

Reglamento (ES) 2016/429 140 straipsnio a punktu Komisijai suteikiami įgaliojimai nustatyti konkrečius reikalavimus, kuriais papildomos 126–136 straipsniuose nustatytos laikomų sausumos gyvūnų perkėlimo naudoti cirkuose, parodose ir sporto renginiuose taisyklės;

(22)

prieš taikant Reglamentą (ES) 2016/429, pagal Direktyvą 92/65/EEB Sąjungos cirkuose ir pasirodymuose su gyvūnais naudojamų sausumos gyvūnų perkėlimo taisyklės buvo nustatytos Komisijos reglamente (EB) Nr. 1739/2005 (10), kuris nuo 2021 m. balandžio 21 d. panaikintas Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/2035 (11). Atsižvelgiant į tai, kad šie gyvūnai šiuo metu perkeliami į kitas valstybes nares be veterinarijos sertifikato, jei jie priklauso keliaujančiam cirkui ar pasirodymui su gyvūnais, šiame reglamente turėtų išlikti tokio perkėlimo Sąjungos viduje galimybė. Todėl šiame reglamente tikslinga nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus į kitas valstybes nares perkeliamiems laikomiems keliaujančio cirko ar pasirodymo su gyvūnais sausumos gyvūnams, ir numatyti nuo Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalyje nustatytų gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimų nukrypti leidžiančią nuostatą;

(23)

prieš taikant Reglamentą (ES) 2016/429, Sąjungos parodoms kitoje valstybėje narėje skirtų nelaisvėje laikomų paukščių perkėlimo taisyklės buvo nustatytos Direktyvoje 92/65/EEB ir kituose teisės aktuose;

(24)

siekiant išvengti į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su nelaisvėje laikomų paukščių perkėlimu iš vienos valstybės narės į kitą, plitimo pavojaus, šiame reglamente tikslinga palikti Sąjungos parodoms kitoje valstybėje narėje skirtų nelaisvėje laikomų paukščių perkėlimo taisykles. Be to, šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos specialiosios nuostatos dėl plėšriųjų paukščių, dalyvaujančių skraidomosios medžioklės parodose kitoje valstybėje narėje, ir lenktyninių karvelių, perkeliamų į sporto renginius kitose valstybėse narėse;

(25)

Reglamento (ES) 2016/429 144 straipsnio 1 dalies a punktu Komisijai suteikiami įgaliojimai leisti iš vienos valstybės narės į kitą perkeliamiems laikomiems sausumos gyvūnams taikyti nuo gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimų, numatytų to reglamento 143 straipsnio 1 dalyje, nukrypti leidžiančias nuostatas;

(26)

šiuo metu pagal Direktyvoje 2009/156/EB nustatytas taisykles registruotus arklinių šeimos gyvūnus be pridedamo veterinarijos sertifikato galima perkelti iš vienos valstybės narės į kitą, abipusiu pagrindu įdiegusias alternatyvią kontrolės sistemą, pagal kurią teikiamos atitinkamos gyvūnų sveikatos garantijos, lygiavertės nustatytoms veterinarijos sertifikate. Šiame reglamente turėtų būti numatyta panaši nukrypti leidžianti nuostata. Tačiau turėtų būti nustatytos specialiosios šių gyvūnų perkėlimo sąlygos, įskaitant paskirties valstybės narės sutikimą;

(27)

Reglamento (ES) 2016/429 144 straipsnio 1 dalies c punktu Komisijai suteikiami įgaliojimai nustatyti gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimus, taikomus į kitas valstybes nares perkeliamiems laikomiems sausumos gyvūnams, išskyrus kanopinius gyvūnus, naminius paukščius ir atskirtiems ūkiams skirtus gyvūnus, tais atvejais, kai veterinarijos sertifikatas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad atitinkamas perkėlimas atitiktų Reglamento (ES) 2016/429 124–142 straipsniuose nustatytus gyvūnų sveikatos reikalavimus. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyti gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimai, kuriais būtų leidžiama į kitas valstybes nares perkelti nelaisvėje laikomų paukščių, naminių bičių, kamanių (išskyrus kamanes iš patvirtintų izoliuotųjų kamanių auginimo ūkių), primatų, šunų, kačių, šeškų ar kitų mėsėdžių siuntas;

(28)

Reglamento (ES) 2016/429 164 straipsnio 2 dalimi Komisijai taip pat suteikiami įgaliojimai nustatyti gyvūnų sveikatos sertifikavimo ir pranešimo reikalavimus, taikomus į kitas valstybes nares vežamiems laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus galvijus, avis, ožkas, kiaules ir arklinių šeimos gyvūnus, genetinės medžiagos produktams ir naminių paukščių genetinės medžiagos produktams. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyti gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimai, kuriais būtų leidžiama į kitas valstybes nares vežti nelaisvėje laikomų paukščių perinių kiaušinių siuntas;

(29)

mėsėdžius, išskyrus šunis, kates ir šeškus, taip pat turėtų būti leidžiama perkelti į kitas valstybes nares, kai kilmės valstybėje narėje nėra patvirtintos šių mėsėdžių pasiutligės vakcinos ir vakcinacija atliekama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/82/EB (12) 10 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta vaistus naudoti ne pagal rinkodaros leidimo sąlygas;

(30)

Reglamento (ES) 2016/429 146 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad Komisija nustatytų veterinarijos sertifikatų turinio taisykles, taikomas įvairių rūšių ir kategorijų laikomiems sausumos gyvūnams bei konkretiems perkėlimo tipams, ir su tuo susijusią papildomą informaciją. To paties reglamento 162 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad Komisija priimtų deleguotuosius aktus dėl informacijos, pateiktinos veterinarijos sertifikate vežant perinius kiaušinius iš vienos valstybės narės į kitą, atsižvelgiant į būtiniausią informaciją, kuri turi būti įtraukta į tą gyvūnų sveikatos sertifikatą pagal 162 straipsnio 1 dalį. Todėl būtina nustatyti sertifikatų, kurie turi būti pridedami prie į kitą valstybę narę perkeliamų laikomų sausumos gyvūnų ir vežamų perinių kiaušinių siuntų, turinį;

(31)

Reglamento (ES) 2016/429 147 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl konkrečių priemonių, kuriomis nukrypstama nuo veiklos vykdytojų pareigos užtikrinti, kad prie gyvūnų būtų pridėtas veterinarijos sertifikatas, kiek tai susiję su konkrečiais laikomų sausumos gyvūnų perkėlimo tipais, arba tokia pareiga papildoma. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos gyvūnų sveikatos sertifikavimo taisyklės, taikomos per ūkius, kuriuose atliekamos Reglamento (ES) 2016/429 133 straipsnyje numatytos surinkimo operacijos, perkeliamiems kanopiniams gyvūnams ir naminiams paukščiams iki šiems gyvūnams pasiekiant jų galutinę paskirties vietą;

(32)

siekdami užtikrinti, kad laikomi sausumos gyvūnai, sertifikuoti eksportuoti į trečiąją šalį ir vežami per kitą valstybę narę iki Sąjungos išorės sienų, atitiktų gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus Sąjungoje perkeliamiems gyvūnams, veiklos vykdytojai turėtų užtikrinti, kad prie tų gyvūnų siuntų būtų pridėti veterinarijos sertifikatai, kuriuose pateikiami ne mažiau griežti patvirtinimai, nei reikalaujama perkeliant laikomus kanopinius gyvūnus arba naminius paukščius, skirtus skersti valstybėje narėje, kurioje yra išvežimo punktas;

(33)

Reglamento (ES) 2016/429 149 straipsnio 4 dalimi Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl skirtingų rūšių ir kategorijų laikomiems sausumos gyvūnams taikomų tam tikrų rūšių dokumentų, tapatumo ir fizinių tikrinimų ir tyrimų, kuriuos privalo atlikti valstybinis veterinarijos gydytojas, kad patikrintų atitiktį gyvūnų sveikatos reikalavimams. Todėl, atsižvelgiant į šio reglamento taikymo sritį, į kurią patenka periniai kiaušiniai, pagal šį reglamentą tokia nuostata turi būti taikoma nustatant šiuo tikslu privalomas taisykles, įskaitant tokių tikrinimų ir tyrimų atlikimo terminus bei valstybinio veterinarijos gydytojo išduodamų veterinarijos sertifikatų išdavimo terminus prieš perkeliant laikomų sausumos gyvūnų ir vežant perinių kiaušinių siuntas, taip pat veterinarijos sertifikatų galiojimo terminą, įskaitant jo pratęsimo sąlygas;

(34)

Reglamento (ES) 2016/429 152, 153 ir 163 straipsniuose reikalaujama, kad veiklos vykdytojai iš anksto praneštų savo kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai apie numatomą laikomų sausumos gyvūnų perkėlimą ir perinių kiaušinių vežimą į kitą valstybę narę ir pateiktų visą būtiną informaciją, kad kompetentinga institucija galėtų pranešti apie laikomų sausumos gyvūnų perkėlimą ir perinių kiaušinių vežimą paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos išsamios taisyklės, susijusios su veiklos vykdytojų teikiamo išankstinio pranešimo reikalavimais, informacija, būtina pranešti apie tokį perkėlimą bei vežimą, ir tokių pranešimų teikimo procedūromis avarinės situacijos atveju;

(35)

Reglamento (ES) 2016/429 153 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 154 straipsnio 1 dalies c punkte ir 163 straipsnio 2 dalyje numatyta pranešimo tikslais naudoti TRACES sistemą, kai laikomų sausumos gyvūnų siuntas ketinama perkelti ir perinių kiaušinių siuntas ketinama vežti į kitas valstybes nares. TRACES yra integruota kompiuterinė veterinarijos sistema, nustatyta Komisijos sprendimuose 2003/24/EB (13) ir 2004/292/EB (14). Kadangi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 (15) 131 straipsnyje nustatyta, kad turi būti sukurta oficialios kontrolės informacijos valdymo sistema (IMSOC) ir į ją turi būti įtrauktos TRACES funkcijos, šiame reglamente turėtų būti daroma nuoroda į IMSOC, o ne į TRACES;

(36)

Reglamento (ES) 2016/429 155 straipsnyje nustatytos laukinių sausumos gyvūnų perkėlimo iš buveinės vienoje valstybėje narėje į buveinę ar ūkį kitoje valstybėje narėje sąlygos. Šiame reglamente turėtų būti nustatyti gyvūnų sveikatos, sertifikavimo ir pranešimų teikimo reikalavimai, susiję su tokiu perkėlimu, įgyvendinant Reglamento (ES) 2016/429 156 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus;

(37)

šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2021 m. balandžio 21 d., atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2016/429 taikymo pradžios datą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I DALIS

BENDROSIOS TAISYKLĖS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu papildomos Reglamento (ES) 2016/429 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos gyvūnų ligų, kurios perduodamos gyvūnams arba žmonėms, prevencijos ir kontrolės taisyklės, susijusios su laikomų ir laukinių sausumos gyvūnų perkėlimu ir perinių kiaušinių vežimu Sąjungoje.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas:

a)

laikomiems ir laukiniams sausumos gyvūnams ir periniams kiaušiniams;

b)

ūkiams, kuriuose tie gyvūnai ir periniai kiaušiniai yra laikomi arba atliekamos jų surinkimo operacijos;

c)

tuos gyvūnus ir perinius kiaušinius laikantiems veiklos vykdytojams;

d)

sausumos gyvūnus ir perinius kiaušinius vežantiems veiklos vykdytojams;

e)

valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

2.   II dalis taikoma tik laikomų sausumos gyvūnų perkėlimui ir perinių kiaušinių vežimui iš vienos valstybės narės į kitą, išskyrus 4–6 ir 63 straipsnius, kurie papildomai taikomi laikomų sausumos gyvūnų perkėlimui ir perinių kiaušinių vežimui valstybėje narėje.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

transporto priemonė – kelių arba geležinkelių transporto priemonė, laivas ar orlaivis;

2)

konteineris – bet kokia dėžė, grotelinė dėžė, talpykla arba kita standžioji konstrukcija, kurios naudojamos gyvūnams ar kiaušiniams vežti, bet kurios nėra transporto priemonės;

3)

izoliuotasis auginimo ūkis – ūkis, kuriame jo struktūra ir griežtomis biologinio saugumo priemonėmis užtikrinama, kad gyvūnai būtų auginami veiksmingai atskirti nuo greta esančių patalpų ir aplinkos;

4)

galvijas – kanopinis gyvūnas, priklausantis Bison, Bos (įskaitant Bos, Bibos, Novibos, Poephagus pogenčius) ir Bubalus (įskaitant Anoa pogentį) gentims, ir sukryžmintų šios rūšies gyvūnų palikuonis;

5)

(liga) neužkrėstas ūkis – ūkis, kuriam suteiktas liga neužkrėstos teritorijos statusas pagal reikalavimus, nustatytus Deleguotajame reglamente (ES) 2020/689;

6)

(liga) neužkrėstos teritorijos statusas – valstybei narei arba jos zonai suteikiamas liga neužkrėstos teritorijos statusas, Komisijos patvirtintas pagal Reglamento (ES) 2016/429 36 straipsnį;

7)

nebuvo pranešta apie (ligą) reiškia, kad nė vienam ūkyje laikomam konkrečios rūšies gyvūnui ar gyvūnų grupei nebuvo patvirtintas (šios ligos) atvejis ir kad bet koks įtariamas (šios ligos) atvejis buvo atmestas;

8)

skerstini (gyvūnai) – laikomi sausumos gyvūnai, kurie tiesiogiai arba po surinkimo operacijos turi būti vežami į skerdyklą;

9)

patvirtintas karantino ūkis – ūkis, kuriam suteiktas patvirtinimas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 14 straipsnį;

10)

patvirtinta likvidavimo programa – valstybėje narėje arba jos zonoje įgyvendinama ligos likvidavimo programa, Komisijos patvirtinta pagal Reglamento (ES) 2016/429 31 straipsnio 3 dalį;

11)

avis – kanopinis gyvūnas, priklausantis Ovis genčiai, ir sukryžmintų šios rūšies gyvūnų palikuonis;

12)

ožka – kanopinis gyvūnas, priklausantis Capra genčiai, ir sukryžmintų šios rūšies gyvūnų palikuonis;

13)

kiaulė – kanopinis Suidae šeimos, įtrauktos į Reglamento (ES) 2016/429 III priedą, gyvūnas;

14)

arklinių šeimos gyvūnas – neporanagis gyvūnas, priklausantis Equus genčiai (įskaitant arklius, asilus ir zebrus), ir sukryžmintų šios rūšies gyvūnų palikuonis;

15)

kupranugarinis – kanopinis Camelidae šeimos, įtrauktos į Reglamento (ES) 2016/429 III priedą, gyvūnas;

16)

elninis – kanopinis Cervidae šeimos, įtrauktos į Reglamento (ES) 2016/429 III priedą, gyvūnas;

17)

kiti laikomi kanopiniai gyvūnai – laikomi kanopiniai gyvūnai, išskyrus galvijus, avis, ožkas, kiaules, arklius, kupranugarinius ir elninius;

18)

nuo užkrato pernešėjų saugomas ūkis – nuo Culicoides genties mašalų antpuolių tinkamomis fizinėmis ir valdymo priemonėmis saugoma visa ūkio infrastruktūra arba jos dalis, kurioms pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 44 straipsnį kompetentinga institucija suteikė nuo užkrato pernešėjų saugomo ūkio statusą;

19)

laikotarpis be užkrato pernešėjo – apibrėžtoje teritorijoje pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 1 skyriaus 5 skirsnį nustatytas Culicoides genties mašalų neaktyvumo laikotarpis;

20)

veisliniai naminiai paukščiai – 72 valandų arba vyresni naminiai paukščiai, auginami periniams kiaušiniams dėti;

21)

maistiniai naminiai paukščiai – 72 valandų arba vyresni naminiai paukščiai, auginami mėsai, maistiniams kiaušiniams dėti ar kitiems produktams arba medžiojamųjų paukščių ištekliams atkurti;

22)

paukščių pulkas – visi vienodos sveikatos būklės naminiai paukščiai arba nelaisvėje laikomi paukščiai, laikomi tose pačiose patalpose arba tame pačiame aptvare ir sudarantys vieną epizootinį vienetą; kai kalbama apie patalpose laikomus naminius paukščius, šis terminas aprėpia visus toje pačioje erdvėje esančius paukščius;

23)

vienadieniai paukščiukai – visi ne vyresni nei 72 valandų naminiai paukščiai;

24)

kiaušiniai be specifinių patogenų – periniai kiaušiniai, kurie, kaip apibūdinama Europos farmakopėjoje (16), padėti vištų pulke be specifinių patogenų ir skirti tik diagnostikai, moksliniams tyrimams arba farmacijai;

25)

registruotas arklinių šeimos gyvūnas:

a)

Equus caballus porūšio ir Equus asinus pogenčio grynaveislis veislinis gyvūnas, įtrauktas į grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos arba veisimo įstaigos, pripažintos pagal Reglamento (ES) 2016/1012 4 arba 34 straipsnį, parengtos kilmės knygos pagrindinį skirsnį arba atitinkantis reikalavimus, kad būtų į jį įtrauktas;

b)

laikomas Equus caballus porūšio gyvūnas, registruotas tarptautinės asociacijos arba organizacijos (tiesiogiai arba per jos nacionalinę federaciją arba padalinius), tvarkančios reikalus, susijusius su varžybose ar lenktynėse dalyvaujančiais arkliais (t. y. registruotas arklys);

26)

primatai – Primates būriui priklausantys gyvūnai, išskyrus žmones;

27)

naminė bitė – Apis mellifera rūšies vabzdys;

28)

kamanė – Bombus genčiai priklausantis vabzdys;

29)

šuo – laikomas Canis lupus rūšies gyvūnas;

30)

katė – laikomas Felis silvestris rūšies gyvūnas;

31)

šeškas – laikomas Mustela putorius furo rūšies gyvūnas;

32)

kiti mėsėdžiai – Carnivora būriui priklausantys gyvūnai, išskyrus šunis, kates ir šeškus;

33)

keliaujantis cirkas – keliaujantis pasirodymas arba mugė, į kuriuos įtraukiami gyvūnai, kuriuos ketinama perkelti iš vienos valstybės narės į kitą;

34)

pasirodymas su gyvūnais – pasirodymas, mugės ar cirko dalis, į kuriuos įtraukiami gyvūnai;

35)

lenktyninis karvelis – bet koks karvelis, kuris vežamas arba kurį ketinama vežti iš karvelidės į kitą valstybę narę, kur jis bus paleistas, kad parskristų į kilmės valstybę narę.

II DALIS

LAIKOMŲ SAUSUMOS GYVŪNŲ PERKĖLIMAS IR PERINIŲ KIAUŠINIŲ VEŽIMAS SĄJUNGOJE

1 SKYRIUS

Bendrieji laikomų sausumos gyvūnų perkėlimo ir perinių kiaušinių vežimo Sąjungoje reikalavimai

1 skirsnis

Su vežimu Sąjungoje susijusios ligų prevencijos priemonės, be numatytųjų Reglamente (ES) 2016/429

4 straipsnis

Bendrieji transporto priemonių reikalavimai

Veiklos vykdytojai, įskaitant vežėjus, užtikrina, kad laikomiems sausumos gyvūnams ar periniams kiaušiniams vežti naudojama transporto priemonė, išskyrus 6 straipsnyje nurodytas sausumos gyvūnų transporto priemones, būtų:

a)

sukonstruota taip, kad:

i)

gyvūnai negalėtų ištrūkti arba periniai kiaušiniai iškristi;

ii)

būtų galima apžiūrėti erdvę, kurioje laikomi gyvūnai;

iii)

būtų išvengta gyvūnų ekskrementų, kraiko ar pašarų šalinimo arba jis būtų kuo labiau sumažintas;

iv)

naminių ir nelaisvėje laikomų paukščių atveju būtų išvengta plunksnų šalinimo arba jis būtų kuo labiau sumažintas;

b)

kuo greičiau išvalyta ir dezinfekuota po kiekvieno gyvūnų, perinių kiaušinių arba bet kokio objekto, kuris kelia pavojų gyvūnų sveikatai, vežimo ir, jei būtina, dar kartą išvalyta, dezinfekuota ir bet kuriuo atveju išdžiovinta arba palikta išdžiūti prieš bet kurį naują gyvūnų arba perinių kiaušinių pakrovimą.

5 straipsnis

Konteinerių, kuriuose vežami laikomi sausumos gyvūnai ir periniai kiaušiniai, reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai, įskaitant vežėjus, užtikrina, kad konteineriai, kuriuose vežami laikomi sausumos gyvūnai ir periniai kiaušiniai, išskyrus 6 straipsnyje nurodytus sausumos gyvūnų konteinerius:

a)

atitiktų 4 straipsnio a punkto reikalavimus;

b)

talpintų tik tos pačios rūšies, kategorijos, tipo ir tos pačios sveikatos būklės gyvūnus arba perinius kiaušinius;

c)

būtų:

i)

nenaudoti ir specialios konstrukcijos vienkartiniai konteineriai, kurie turi būti sunaikinti juos pirmą kartą panaudojus,

arba

ii)

panaudojus išvalyti ir dezinfekuoti ir prieš kartotinai naudojant išdžiovinti arba palikti išdžiūti.

2.   Veždami naminius paukščius ir perinius kiaušinius, veiklos vykdytojai, įskaitant vežėjus, užtikrina, kad ant konteinerių, kuriuose vežami laikomi naminiai paukščiai ir periniai kiaušiniai transporto priemonėje, būtų šios nuorodos:

a)

jei vežami vienadieniai paukščiukai ir periniai kiaušiniai:

i)

kilmės valstybės narės pavadinimas;

ii)

kilmės ūkio patvirtinimo arba registracijos numeris;

iii)

atitinkamų naminių paukščių rūšis;

iv)

gyvūnų arba perinių kiaušinių skaičius;

b)

jei vežami veisliniai naminiai paukščiai ir maistiniai naminiai paukščiai, kilmės ūkio patvirtinimo arba registracijos numeris.

3.   Pagal 49 straipsnyje numatytą nukrypti leidžiančią nuostatą veždami bičių motinas, veiklos vykdytojai, įskaitant vežėjus, užtikrina, kad nedelsiant po valstybinio veterinarijos gydytojo atliktos apžiūros gyvūnų sveikatos sertifikavimui atlikti konteineriai arba visa siunta būtų uždengti smulkiu tinkleliu, kurio akučių dydis ne didesnis kaip 2 mm.

4.   Veždami kamanes iš izoliuotųjų kamanių auginimo ūkių, veiklos vykdytojai, įskaitant vežėjus, užtikrina, kad vežant jos būtų izoliuotos atskiruose epizootiniuose vienetuose, kiekvieną bičių šeimą laikant uždarame konteineryje, kuris yra naujas arba išvalytas ir dezinfekuotas prieš naudojant.

6 straipsnis

Transporto priemonių ir konteinerių, kuriuose vežami laikomi sausumos gyvūnai ir periniai kiaušiniai, reikalavimų išimtys

1.   4 ir 5 straipsniuose nustatyti reikalavimai netaikomi vežant:

a)

laikomus keliaujančių cirkų ir pasirodymų su gyvūnais sausumos gyvūnus;

b)

Reglamento (ES) 2016/429 I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus, kurių skaičius viršija pagal to reglamento 246 straipsnio 1 ir 2 dalis leistiną skaičių, jei jie vežami nekomerciniais tikslais;

c)

Reglamento (ES) 2016/429 I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnus, kurie vežami nekomerciniais tikslais ir kurių skaičius viršija toms rūšims nustatytą skaičių, jei pagal 246 straipsnio 3 dalį buvo priimtos taisyklės, kuriomis nustatomas didžiausias atitinkamų rūšių gyvūnų augintinių skaičius.

2.   4 straipsnio b punkte ir 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nustatyti reikalavimai netaikomi arklinių šeimos gyvūnus vežant valstybėje narėje, išskyrus atvejus, kai tai yra skerstini arklinių šeimos gyvūnai.

3.   Kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad 4 straipsnio b punkte nustatyti reikalavimai nebūtų taikomi vežant:

a)

ūkyje, jei:

i)

vežami gyvūnai laikomi ūkyje, o vežimo operaciją atlieka to ūkio veiklos vykdytojas,

ir

ii)

transporto priemonės, naudojamos laikomiems sausumos gyvūnams vežti, yra išvalomos ir dezinfekuojamos prieš joms išvažiuojant iš ūkio,

arba

b)

iš vieno valstybės narės ūkio į kitą, jei:

i)

ūkiai priklauso tai pačiai tiekimo grandinei

ir

ii)

transporto priemonės, naudojamos laikomiems sausumos gyvūnams vežti, yra išvalomos ir dezinfekuojamos kiekvienos darbo dienos pabaigoje, jei gyvūnai buvo vežami šiomis transporto priemonėmis.

4.   4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi vežant namines bites ir kamanes.

2 skirsnis

Papildomi sausumos gyvūnų perkėlimo į kitas valstybes nares reikalavimai, susiję su vakcinacija

7 straipsnis

Sausumos gyvūnų perkėlimo ir perinių kiaušinių vežimo į kitą valstybę narę reikalavimai, susiję su vakcinacija nuo A kategorijos ligų

Jei kilmės valstybėje narėje yra vakcinuojama nuo A kategorijos ligos, veiklos vykdytojai perkelia sausumos gyvūnus arba veža perinius kiaušinius į kitą valstybę narę tik jei tie gyvūnai ir periniai kiaušiniai atitinka konkrečias sąlygas, nustatytas pagal Reglamento (ES) 2016/429 47 straipsnį atitinkamai A kategorijos ligai ir į tos ligos sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnams.

3 skirsnis

Papildomi reikalavimai skerdyklų, į kurias priimami laikomi sausumos gyvūnai iš kitų valstybių narių, veiklos vykdytojams

8 straipsnis

Ilgiausias leidžiamas laikotarpis, per kurį laikomi kanopiniai gyvūnai ir naminiai paukščiai iš kitų valstybių narių turi būti paskersti

Skerdyklų veiklos vykdytojai užtikrina, kad iš kitos valstybės narės priimti laikomi kanopiniai gyvūnai ir naminiai paukščiai būtų paskersti ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jų atvežimo į skerdyklą.

9 straipsnis

Skerdyklų veiklos vykdytojų taikomos papildomos rizikos mažinimo priemonės

1.   Skerdyklų veiklos vykdytojai užtikrina, kad į mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai būtų paskersti ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jų atvežimo į skerdyklą, jei jie yra iš kitos valstybės narės ir neatitinka bent vieno iš šių kriterijų:

a)

jie atitinka bent vieną iš reikalavimų dėl mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos, nustatytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose,

arba

b)

jie atitinka sąlygas, nurodytas Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 43 straipsnio 2 dalyje, kurioms pritarė paskirties valstybės narės kompetentinga institucija.

2.   Be 1 dalyje nustatytų reikalavimų, kai į mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai vežami per kitą valstybę narę ir neatitinka bent vienos iš sąlygų, nustatytų 32 straipsnio 1 dalies a–c punktuose arba 32 straipsnio 2 dalyje, skerdyklų veiklos vykdytojai užtikrina, kad tokie gyvūnai būtų paskersti ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jų atvežimo į skerdyklą.

2 SKYRIUS

Papildomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi į kitas valstybes nares perkeliamiems laikomiems kanopiniams gyvūnams

1 skirsnis

Galvijai

10 straipsnis

Laikomų galvijų perkėlimo į kitas valstybes nares reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomus galvijus į kitą valstybę narę tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai buvo nuolat laikomi ūkyje bent 30 dienų iki išvežimo arba nuo gimimo, jei jie jaunesni nei 30 dienų, ir tuo laikotarpiu neturėjo sąlyčio su laikomais galvijais, kurių sveikatos būklė prastesnė arba kuriems dėl su gyvūnų sveikata susijusių priežasčių taikomi perkėlimo apribojimai, arba su laikomais gyvūnais iš ūkio, kuris neatitinka b punkte nustatytų reikalavimų;

b)

visi gyvūnai, įvežti į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos per 30 dienų iki a punkte nurodytų gyvūnų išvežimo ir patekę į ūkį, kuriame tie gyvūnai buvo laikomi, yra laikomi atskirai, siekiant išvengti tiesioginio ir netiesioginio sąlyčio su visais kitais to ūkio gyvūnais;

c)

gyvūnai yra iš Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija neužkrėsto ūkio nevakcinuojant galvijų ir įvykdyta viena iš šių sąlygų:

i)

ūkis yra valstybėje narėje arba jos zonoje, kuriai suteiktas Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija neužkrėstos teritorijos statusas galvijų populiacijos atžvilgiu,

arba

ii)

gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginio, paimto per 30 dienų iki išvežimo, o neseniai atsivedusių patelių atveju – bent 30 dienų po atsivedimo, tyrimą Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijai nustatyti taikant vieną iš I priedo 1 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami,

arba

iii)

gyvūnai yra jaunesni nei 12 mėnesių,

arba

iv)

gyvūnai yra kastruoti;

d)

gyvūnai yra iš Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcija neužkrėsto ūkio ir įvykdyta bent viena iš šių sąlygų:

i)

ūkis yra valstybėje narėje arba jos zonoje, kuriai suteiktas Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas,

arba

ii)

gyvūnai buvo patikrinti per 30 dienų iki išvežimo atliekant tyrimą Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcijai nustatyti taikant vieną iš I priedo 2 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami,

arba

iii)

gyvūnai yra jaunesni nei 6 savaičių;

e)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie laikomų sausumos gyvūnų pasiutligės viruso infekciją;

f)

gyvūnai yra iš ūkio, mažiausiai 150 km spinduliu aplink kurį per 2 metus iki išvežimo nebuvo pranešta apie į epizootinės hemoraginės ligos viruso infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių laikomų gyvūnų epizootinės hemoraginės ligos viruso infekciją;

g)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 15 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie kanopinių gyvūnų juodligę;

h)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie tripanozomozę (Trypanosoma evansi), o jei jie yra iš ūkio, kuriame per 2 metus iki išvežimo buvo pranešta apie tripanozomozę (Trypanosoma evansi), po paskutinio protrūkio užkrėstam ūkiui buvo taikomi perkėlimo apribojimai, kol:

i)

užkrėsti gyvūnai buvo išvežti iš ūkio

ir

ii)

ūkyje likę gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų praėjus bent 6 mėnesiams nuo užkrėstų gyvūnų išvežimo iš ūkio, tyrimą tripanozomozei (Trypanosoma evansi) nustatyti taikant vieną iš I priedo 3 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

i)

išskyrus 11 straipsnio 4 dalyje, 12 straipsnio 4 dalyje ir 13 straipsnyje nurodytus laikomus galvijus, gyvūnai atitinka bent vieną iš reikalavimų dėl mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos, nustatytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose;

j)

kai taikoma, tenkinamos 32 ir 33 straipsniuose nustatytos sąlygos.

2.   1 dalies nuostatos netaikomos skerstiniems laikomiems galvijams, kaip nurodyta 14 straipsnyje.

11 straipsnis

Papildomi laikomų galvijų perkėlimo į kitas valstybes nares arba jų zonas, kurioms suteiktas konkrečiomis ligomis neužkrėstos teritorijos statusas, reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomus galvijus į kitą valstybę narę arba jos zoną, kuriai suteiktas enzootine galvijų leukoze neužkrėstos teritorijos statusas, tik jei gyvūnai atitinka 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jei įvykdyti a punkte arba b punkte nurodyti reikalavimai:

a)

gyvūnai yra iš enzootine galvijų leukoze neužkrėsto ūkio,

arba,

b)

jei gyvūnai yra iš ūkio, kuriame buvo sergama enzootine galvijų leukoze, tame ūkyje nebuvo pranešta apie enzootinę galvijų leukozę per 24 mėnesius iki išvežimo ir:

i)

jei gyvūnai yra vyresni nei 24 mėnesių, jie buvo patikrinti atliekant serologinį tyrimą enzootinei galvijų leukozei nustatyti taikant vieną iš I priedo 4 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami

tiriant mėginius, paimtus du kartus, darant bent keturių mėnesių pertrauką, kol gyvūnai buvo laikomi atskirai nuo kitų ūkio galvijų,

arba

tiriant mėginius, paimtus per 30 dienų iki gyvūnų išvežimo, ir visi ūkyje laikomi galvijai, kurie yra vyresni nei 24 mėnesių, buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų du kartus, darant ne mažiau kaip keturių mėnesių pertrauką, per 12 mėnesių iki gyvūnų išvežimo, serologinį tyrimą enzootinei galvijų leukozei nustatyti taikant vieną iš I priedo 4 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami,

arba,

ii)

jei gyvūnai yra jaunesni nei 24 mėnesių, juos atsivedė patelės, kurios buvo patikrintos atliekant mėginių, paimtų du kartus, darant ne mažiau kaip keturių mėnesių pertrauką, per 12 mėnesių iki gyvūnų išvežimo, serologinį tyrimą enzootinei galvijų leukozei nustatyti taikant vieną iš I priedo 4 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami.

2.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomus galvijus į kitą valstybę narę arba jos zoną, kuriai suteiktas infekciniu galvijų rinotracheitu ir (arba) infekciniu pustuliniu vulvovaginitu neužkrėstos teritorijos statusas, tik jei gyvūnai atitinka 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jie nebuvo vakcinuoti nuo infekcinio galvijų rinotracheito ir (arba) infekcinio pustulinio vulvovaginito ir jei įvykdyti a punkte arba b punkte nurodyti reikalavimai:

a)

jei gyvūnai yra iš infekciniu galvijų rinotracheitu ir (arba) infekciniu pustuliniu vulvovaginitu neužkrėsto ūkio,

arba

i)

ūkis yra valstybėje narėje arba jos zonoje, kuriai suteiktas infekciniu galvijų rinotracheitu ir (arba) infekciniu pustuliniu vulvovaginitu neužkrėstos teritorijos statusas,

arba

ii)

gyvūnams bent 30 dienų iki išvežimo buvo taikytas karantinas ir jie buvo patikrinti atliekant mėginio, paimto per 15 dienų iki gyvūnų išvežimo, serologinį tyrimą gryno 1 tipo galvijų herpeso viruso (GHV-1) antikūnams nustatyti taikant vieną iš I priedo 5 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

b)

jei gyvūnai yra iš ūkio, kuriame buvo sergama infekciniu galvijų rinotracheitu ir (arba) infekciniu pustuliniu vulvovaginitu, jie buvo laikomi patvirtintame karantino ūkyje bent 30 dienų iki išvežimo ir buvo patikrinti atliekant mėginio, paimto praėjus ne mažiau kaip 21 dienai nuo karantino pradžios, serologinį tyrimą gryno GHV-1 antikūnams nustatyti taikant vieną iš I priedo 5 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami.

3.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomus galvijus į kitą valstybę narę arba jos zoną, kuriai suteiktas galvijų virusine diarėja neužkrėstos teritorijos statusas, tik jei gyvūnai atitinka 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jie nebuvo vakcinuoti nuo galvijų virusinės diarėjos ir jei įvykdyti a punkte arba b punkte nurodyti reikalavimai:

a)

jei gyvūnai yra iš galvijų virusine diarėja neužkrėsto ūkio,

i)

ūkis yra valstybėje narėje arba jos zonoje, kuriai suteiktas galvijų virusine diarėja neužkrėstos teritorijos statusas arba kurioje keturis mėnesius iki gyvūnų išvežimo buvo taikoma tyrimų tvarka, nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 IV priedo VI dalies 1 skyriaus 2 skirsnio 1 punkto c papunkčio ii arba iii pastraipose, ir tyrimų rezultatai buvo neigiami,

arba

ii)

gyvūnai buvo patikrinti atskirai prieš išvežimą, siekiant atmesti galvijų virusinės diarėjos virusą;

b)

jei gyvūnai yra iš ūkio, kuriame buvo sergama galvijų virusine diarėja, jie buvo patikrinti atliekant tyrimą galvijų virusinės diarėjos viruso antigenui arba genomui nustatyti taikant vieną iš I priedo 6 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami, taip pat

arba

i)

gyvūnai buvo laikomi patvirtintame karantino ūkyje bent 21 dieną iki jų išvežimo ir, vesiančių patelių atveju, buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų praėjus ne mažiau kaip 21 dienai nuo karantino pradžios, serologinį tyrimą galvijų virusinės diarėjos viruso antikūnams nustatyti taikant vieną iš I priedo 6 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami,

arba

ii)

gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų prieš išvežimą, arba, vesiančių patelių atveju, prieš sėklinimą, atliktą prieš dabartinį nėštumą, serologinį tyrimą galvijų virusinės diarėjos viruso antikūnams nustatyti taikant vieną iš I priedo 6 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo teigiami.

4.   Nukrypdama nuo 10 straipsnio 1 dalies i punkto, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti perkelti laikomus galvijus, neatitinkančius bent vieno iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose nustatytų reikalavimų, į kitą valstybę narę arba jos zoną, kuriai suteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas leidžiamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 43 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas.

5.   1–4 dalių nuostatos netaikomos skerstiniems laikomiems galvijams, kaip nurodyta 14 straipsnyje.

12 straipsnis

Papildomi laikomų galvijų perkėlimo į kitas valstybes nares arba jų zonas, turinčias patvirtintas konkrečių ligų likvidavimo programas, reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomus galvijus į kitą valstybę narę arba jos zoną, turinčią patvirtintą enzootinės galvijų leukozės likvidavimo programą, tik jei gyvūnai atitinka 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jei įvykdyti a punkte arba b punkte nurodyti reikalavimai:

a)

gyvūnai yra iš enzootine galvijų leukoze neužkrėsto ūkio,

arba,

b)

jei gyvūnai yra iš ūkio, kuriame buvo sergama enzootine galvijų leukoze, tame ūkyje nebuvo pranešta apie enzootinę galvijų leukozę per 24 mėnesius iki gyvūnų išvežimo ir:

i)

jei gyvūnai yra vyresni nei 24 mėnesių, jie buvo patikrinti atliekant serologinį tyrimą enzootinei galvijų leukozei nustatyti taikant vieną iš I priedo 4 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami

arba

tiriant mėginius, paimtus du kartus, darant bent keturių mėnesių pertrauką, kol gyvūnai buvo laikomi atskirai nuo kitų ūkio galvijų,

arba

tiriant mėginius, paimtus per 30 dienų iki gyvūnų išvežimo, jei visi ūkyje laikomi galvijai, kurie yra vyresni nei 24 mėnesių, buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų du kartus, darant bent keturių mėnesių pertrauką, per 12 mėnesių iki gyvūnų išvežimo, serologinį tyrimą enzootinei galvijų leukozei nustatyti taikant vieną iš I priedo 4 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami,

arba,

ii)

jei gyvūnai yra jaunesni nei 24 mėnesių, juos atsivedė patelės, kurios buvo patikrintos atliekant mėginių, paimtų du kartus, darant ne mažiau kaip keturių mėnesių pertrauką, per 12 mėnesių iki gyvūnų išvežimo, serologinį tyrimą enzootinei galvijų leukozei nustatyti taikant vieną iš I priedo 4 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami.

2.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomus galvijus į kitą valstybę narę arba jos zoną, turinčią patvirtintą infekcinio galvijų rinotracheito ir (arba) infekcinio pustulinio vulvovaginito likvidavimo programą, tik jei gyvūnai atitinka 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jei įvykdyti a punkte arba b punkte nurodyti reikalavimai:

a)

jei gyvūnai yra iš infekciniu galvijų rinotracheitu ir (arba) infekciniu pustuliniu vulvovaginitu neužkrėsto ūkio,

arba

i)

ūkis yra valstybėje narėje arba jos zonoje, kuriai suteiktas infekciniu galvijų rinotracheitu ir (arba) infekciniu pustuliniu vulvovaginitu neužkrėstos teritorijos statusas,

arba

ii)

ūkis yra valstybėje narėje arba jos zonoje, turinčioje patvirtintą infekcinio galvijų rinotracheito ir (arba) infekcinio pustulinio vulvovaginito likvidavimo programą,

arba

iii)

gyvūnams bent 30 dienų iki išvežimo buvo taikytas karantinas ir jie buvo patikrinti atliekant mėginio, paimto per 15 dienų iki gyvūno išsiuntimo, serologinį tyrimą gryno GHV-1 viruso antikūnams nustatyti arba, jei gyvūnai vakcinuoti glikoproteino E antigeno neturinčia vakcina, GHV-1 viruso glikoproteino E antikūnams nustatyti taikant vieną iš I priedo 5 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami,

arba

iv)

gyvūnai skirti ūkiui, kuriame laikomi mėsiniai galvijai, neturintys sąlyčio su kitų ūkių galvijais, ir iš kurio jie perkeliami tiesiai į skerdyklą,

arba,

b)

jei gyvūnai yra iš ūkio, kuriame buvo sergama infekciniu galvijų rinotracheitu ir (arba) infekciniu pustuliniu vulvovaginitu, jie buvo laikomi patvirtintame karantino ūkyje bent 30 dienų iki išvežimo ir buvo patikrinti atliekant mėginio, paimto praėjus ne mažiau kaip 21 dienai nuo karantino pradžios, serologinį tyrimą gryno GHV-1 antikūnams nustatyti taikant vieną iš I priedo 5 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami.

3.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomus galvijus į kitą valstybę narę arba jos zoną, turinčią patvirtintą galvijų virusinės diarėjos likvidavimo programą, tik jei gyvūnai atitinka 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jei įvykdyti a punkte arba b punkte nurodyti reikalavimai:

a)

jei gyvūnai yra iš galvijų virusine diarėja neužkrėsto ūkio,

i)

ūkis yra valstybėje narėje arba jos zonoje, kuriai suteiktas galvijų virusine diarėja neužkrėstos teritorijos statusas,

arba

ii)

ūkis yra valstybėje narėje arba jos zonoje, turinčioje patvirtintą galvijų virusinės diarėjos likvidavimo programą,

arba

iii)

ūkyje keturis mėnesius iki gyvūnų išvežimo buvo taikoma tyrimų tvarka, nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 IV priedo VI dalies 1 skyriaus 2 skirsnio 1 punkto c papunkčio ii arba iii pastraipose, ir tyrimų rezultatai buvo neigiami,

arba

iv)

gyvūnai buvo patikrinti atskirai prieš išvežimą, siekiant atmesti galvijų virusinės diarėjos virusą,

arba

v)

gyvūnai skirti ūkiui, kuriame laikomi mėsiniai galvijai atskirai nuo kitų ūkių galvijų ir iš kurio jie perkeliami tiesiai į skerdyklą;

b)

jei gyvūnai yra iš ūkio, kuriame buvo sergama galvijų virusine diarėja, jie buvo patikrinti atliekant tyrimą galvijų virusinės diarėjos viruso antigenui arba genomui nustatyti taikant vieną iš I priedo 6 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami,

ir

i)

gyvūnai buvo laikomi patvirtintame karantino ūkyje bent 21 dieną iki jų išvežimo ir, vesiančių patelių atveju, buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų praėjus ne mažiau kaip 21 dienai nuo karantino pradžios, serologinį tyrimą galvijų virusinės diarėjos viruso antikūnams nustatyti taikant vieną iš I priedo 6 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami,

arba

ii)

gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų prieš išvežimą, arba, vesiančių patelių atveju, prieš sėklinimą, atliktą prieš dabartinį nėštumą, serologinį tyrimą galvijų virusinės diarėjos viruso antikūnams nustatyti taikant vieną iš I priedo 6 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo teigiami.

4.   Nukrypdama nuo 10 straipsnio 1 dalies i punkto, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti perkelti laikomus galvijus, neatitinkančius bent vieno iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose nustatytų reikalavimų, į kitą valstybę narę arba jos zoną, turinčią patvirtintą mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos likvidavimo programą, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas leidžiamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 43 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas.

5.   1–4 dalių nuostatos netaikomos skerstiniems laikomiems galvijams, kaip nurodyta 14 straipsnyje.

13 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos laikomų galvijų perkėlimui į kitas valstybes nares arba jų zonas, kurioms nesuteiktas mėlynojo liežuvio viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas ir kurios neturi patvirtintos šios ligos likvidavimo programos

Nukrypdama nuo 10 straipsnio 1 dalies i punkto, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti perkelti laikomus galvijus, neatitinkančius bent vieno iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose nustatytų reikalavimų, į kitą valstybę narę arba jos zoną, kuriai nesuteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas ir kuri neturi patvirtintos šios ligos likvidavimo programos, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas yra leidžiamas. Jei paskirties valstybė narė nustato sąlygas, kuriomis leidžiama perkelti gyvūnus, tai turi būti viena iš sąlygų, nurodytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 5–8 punktuose.

14 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma skerstinų laikomų galvijų perkėlimui į kitas valstybes nares

Nukrypdami nuo 10, 11 ir 12 straipsniuose nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai gali perkelti skerstinus laikomus galvijus į kitą valstybę narę, jei įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai

arba

i)

yra iš Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija neužkrėsto ūkio tiek vakcinuojant galvijus, tiek jų nevakcinuojant,

arba

ii)

yra kastruoti,

arba

iii)

yra nekastruoti, vyresni nei 12 mėnesių ir buvo patikrinti atliekant mėginio, paimto per 30 dienų iki išvežimo, o neseniai atsivedusių patelių atveju – bent 30 dienų po atsivedimo, tyrimą Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijai nustatyti taikant vieną iš I priedo 1 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

b)

gyvūnai arba

i)

yra iš Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcija neužkrėsto ūkio,

arba

ii)

buvo patikrinti per 30 dienų iki išvežimo atliekant tyrimą Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcijai nustatyti taikant vieną iš I priedo 2 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

c)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie laikomų sausumos gyvūnų pasiutligės viruso infekciją;

d)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 15 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie kanopinių gyvūnų juodligę;

e)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekciją.

2 skirsnis

Avys ir ožkos

15 straipsnis

Laikomų avių ir ožkų perkėlimo į kitas valstybes nares reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomas avis ir ožkas į kitą valstybę narę tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai buvo nuolat laikomi ūkyje bent 30 dienų iki išvežimo arba nuo gimimo, jei jie jaunesni nei 30 dienų, ir tuo laikotarpiu neturėjo sąlyčio su laikomomis avimis ir ožkomis, kurių sveikatos būklė prastesnė arba kurioms dėl su gyvūnų sveikata susijusių priežasčių taikomi perkėlimo apribojimai, arba su laikomais gyvūnais iš ūkio, kuris neatitinka b punkte nustatytų reikalavimų;

b)

visi gyvūnai, įvežti į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos per 30 dienų iki a punkte nurodytų gyvūnų išvežimo ir patekę į ūkį, kuriame tie gyvūnai buvo laikomi, yra laikomi atskirai, siekiant išvengti tiesioginio ir netiesioginio sąlyčio su visais kitais to ūkio gyvūnais;

c)

išskyrus atvejus, kai perkeliami pagal 16 straipsnį, gyvūnai yra iš Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija neužkrėsto ūkio nevakcinuojant avių ir ožkų ir

arba

i)

ūkis yra valstybėje narėje arba jos zonoje, kuriai suteiktas Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija neužkėstos teritorijos statusas avių ir ožkų populiacijos atžvilgiu,

arba

ii)

gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginio, paimto per 30 dienų iki išvežimo, o neseniai atsivedusių patelių atveju – bent 30 dienų po atsivedimo, tyrimą Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijai nustatyti taikant vieną iš I priedo 1 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami,

arba

iii)

gyvūnai yra jaunesni nei 6 mėnesių,

arba

iv)

gyvūnai yra kastruoti;

d)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie laikomų sausumos gyvūnų pasiutligės viruso infekciją;

e)

gyvūnai yra iš ūkio, mažiausiai 150 km spinduliu aplink kurį per 2 metus iki išvežimo nebuvo pranešta apie į epizootinės hemoraginės ligos viruso infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių laikomų gyvūnų epizootinės hemoraginės ligos viruso infekciją;

f)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 15 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie kanopinių gyvūnų juodligę;

g)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie tripanozomozę (Trypanosoma evansi), o jei jie yra iš ūkio, kuriame per 2 metus iki išvežimo buvo pranešta apie tripanozomozę (Trypanosoma evansi), po paskutinio protrūkio užkrėstam ūkiui buvo taikomi perkėlimo apribojimai, kol:

i)

užkrėsti gyvūnai buvo išvežti iš ūkio

ir

ii)

ūkyje likę gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų praėjus bent 6 mėnesiams nuo užkrėstų gyvūnų išvežimo iš ūkio, tyrimą tripanozomozei (Trypanosoma evansi) nustatyti taikant vieną iš I priedo 3 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

h)

išskyrus atvejus, kai gyvūnai perkeliami pagal 17 straipsnį, jie atitinka bent vieną iš reikalavimų dėl mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos, nustatytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose;

i)

kai taikoma, tenkinamos 32 ir 33 straipsniuose nustatytos sąlygos.

2.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomas avis į kitą valstybę narę tik jei laikomasi 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir jos yra iš ūkio, kuriame per 42 dienas iki išvežimo nebuvo pranešta apie Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekciją.

3.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomas ožkas į kitą valstybę narę tik jei laikomasi 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir gyvūnai yra iš ūkio, kuriame bent 12 mėnesių iki išvežimo buvo vykdoma ūkyje laikomų ožkų priežiūra dėl Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcijos pagal II priedo 1 dalies 1 ir 2 punktus ir tuo laikotarpiu:

i)

į 1 dalies a punkte nurodytą ūkį buvo patekusios tik ožkos iš ūkių, kuriuose taikomos šioje dalyje numatytos priemonės;

ii)

buvo imtasi priemonių pagal II priedo 1 dalies 3 punktą, jei buvo pranešta apie ūkyje laikomų ožkų Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekciją.

4.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomus nekastruotus avinus į kitą valstybę narę tik jei laikomasi 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų ir jei įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 12 mėnesių iki išvežimo nebuvo pranešta apie avių epididimitą (Brucella ovis);

b)

gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginio, paimto per 30 dienų iki išvežimo, serologinį tyrimą avių epididimitui (Brucella ovis) nustatyti ir tyrimo rezultatai buvo neigiami.

5.   1–4 dalių nuostatos netaikomos skerstinoms laikomoms avims ir ožkoms, kaip nurodyta 18 straipsnyje.

16 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma laikomų avių ir ožkų perkėlimui į kitas valstybes nares arba jų zonas, kurioms nesuteiktas Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija neužkrėstos teritorijos statusas

Nukrypdami nuo 15 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai gali perkelti laikomas avis ir ožkas į kitą valstybę narę arba jos zoną, kuriai nesuteiktas Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija neužkrėstos teritorijos statusas, jei gyvūnai yra iš Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija neužkrėsto ūkio, kuriame avys ir ožkos yra vakcinuojamos.

17 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos laikomų avių ir ožkų perkėlimui į kitas valstybes nares arba jų zonas, susijusios su mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija

Nukrypdama nuo 15 straipsnio 1 dalies h punkto, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti perkelti laikomas avis ir ožkas, neatitinkančias bent vieno iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose nustatytų reikalavimų, į kitą valstybę narę arba jos zoną,

a)

kuriai suteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas arba kuri turi patvirtintą šios ligos likvidavimo programą, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas leidžiamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 43 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas;

b)

kuriai nesuteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas ir kuri neturi patvirtintos šios ligos likvidavimo programos, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas yra leidžiamas. Jei paskirties valstybė narė nustato sąlygas, kuriomis leidžiama perkelti gyvūnus, tai turi būti viena iš sąlygų, nurodytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 5–8 punktuose.

18 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma skerstinų laikomų avių ir ožkų perkėlimui į kitas valstybes nares

Nukrypdami nuo 15 straipsnyje nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai gali perkelti skerstinas laikomas avis ir ožkas į kitą valstybę narę, jei įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai yra individualiai identifikuoti pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 45 straipsnį arba buvo nuolat laikomi ūkyje bent 21 dieną iki išvežimo arba nuo gimimo, jei jie yra jaunesni nei 21 dienos;

b)

gyvūnai

arba

i)

yra iš Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija neužkrėsto ūkio tiek vakcinuojant avis ir ožkas, tiek jų nevakcinuojant,

arba

ii)

yra vyresni nei 6 mėnesių ir buvo patikrinti atliekant mėginio, paimto per 30 dienų iki išvežimo, o neseniai atsivedusių patelių atveju – bent 30 dienų po atsivedimo, tyrimą Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijai nustatyti taikant vieną iš I priedo 1 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami,

arba

iii)

yra kastruoti;

c)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie laikomų sausumos gyvūnų pasiutligės viruso infekciją;

d)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 15 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie kanopinių gyvūnų juodligę;

e)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekciją.

3 skirsnis

Kiaulės

19 straipsnis

Laikomų kiaulių perkėlimo į kitas valstybes nares reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomas kiaules į kitą valstybę narę tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai buvo nuolat laikomi ūkyje bent 30 dienų iki išvežimo arba nuo gimimo, jei jie jaunesni nei 30 dienų, ir tuo laikotarpiu neturėjo sąlyčio su laikomomis kiaulėmis, kurių sveikatos būklė prastesnė arba kurioms dėl su gyvūnų sveikata susijusių priežasčių taikomi perkėlimo apribojimai, arba su laikomais gyvūnais iš ūkio, kuris neatitinka b punkte nustatytų reikalavimų;

b)

visi gyvūnai, įvežti į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos per 30 dienų iki a punkte nurodytų gyvūnų išvežimo ir patekę į ūkį, kuriame tie gyvūnai buvo laikomi, yra laikomi atskirai, siekiant išvengti tiesioginio ir netiesioginio sąlyčio su visais kitais to ūkio gyvūnais;

c)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie laikomų sausumos gyvūnų pasiutligės viruso infekciją;

d)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie Aujeskio ligos viruso infekciją;

e)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 15 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie kanopinių gyvūnų juodligę;

f)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 42 dienas iki išvežimo nebuvo pranešta apie kiaulių Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją ir kuriame bent 12 mėnesių iki išvežimo

arba

i)

buvo taikomos biologinio saugumo ir rizikos mažinimo priemonės, įskaitant laikymo sąlygas ir šėrimo sistemas, siekiant, kad laukiniai gyvūnai, priskiriami rūšims, kurios yra įtrauktos į šios ligos sąrašą, neperduotų Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos ūkyje laikomoms kiaulėms, ir į kurį pateko tik kiaulės iš ūkių, kuriuose taikomos lygiavertės biologinio saugumo ir rizikos mažinimo priemonės,

arba

ii)

bent 12 mėnesių iki išvežimo buvo vykdoma ūkyje laikomų kiaulių priežiūra dėl Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos pagal III priedo 1 ir 2 punktus ir tuo laikotarpiu:

į a punkte nurodytą ūkį pateko tik kiaulės iš ūkių, kuriuose taikomos i papunktyje arba šiame papunktyje numatytos priemonės,

buvo imtasi priemonių pagal III priedo 3 punktą, jei buvo pranešta apie ūkyje laikomų kiaulių Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją.

2.   1 dalies nuostatos netaikomos skerstinoms laikomoms kiaulėms, kaip nurodyta 21 straipsnyje.

20 straipsnis

Papildomi laikomų kiaulių perkėlimo į valstybes nares arba jų zonas, kurioms suteiktas Aujeskio ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas arba kurios turi patvirtintą šios ligos likvidavimo programą, reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomas kiaules į kitą valstybę narę arba jos zoną, kuriai suteiktas Aujeskio ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas, tik jei laikomasi 19 straipsnyje nustatytų reikalavimų, gyvūnai nėra vakcinuoti nuo Aujeskio ligos viruso infekcijos ir jei įvykdyti a punkte arba b punkte nurodyti reikalavimai:

a)

jei gyvūnai yra iš Aujeskio ligos viruso infekcija neužkrėsto ūkio,

arba

i)

ūkis yra valstybėje narėje arba jos zonoje, kuriai suteiktas Aujeskio ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas,

arba

ii)

gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginio, paimto per 15 dienų iki gyvūnų išvežimo, serologinį tyrimą gryno Aujeskio ligos viruso antikūnams nustatyti taikant I priedo 7 dalyje nurodytą diagnostikos metodą ir tyrimo rezultatai buvo neigiami. Jaunesnės nei keturių mėnesių kiaulės, kurias atsivedė patelės, vakcinuotos glikoproteino E antigeno neturinčia vakcina, gali būti tikrinamos taikant I priedo 7 dalyje nurodytą diagnostikos metodą Aujeskio ligos viruso glikoproteino E antikūnams nustatyti. Patikrintų kiaulių skaičius turi būti pakankamas, kad būtų galima nustatyti 10 % siuntos serologinį paplitimą 95 % patikimumu;

b)

jei gyvūnai yra iš ūkio, kuriame buvo sergama Aujeskio ligos viruso infekcija, turi būti įvykdyti šie reikalavimai:

i)

gyvūnai buvo laikomi patvirtintame karantino ūkyje bent 30 dienų

ir

ii)

gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų du kartus, darant ne mažiau kaip 30 dienų pertrauką, paskutinį mėginį paimant per 15 dienų iki gyvūnų išvežimo, serologinį tyrimą gryno Aujeskio ligos viruso antikūnams nustatyti taikant I priedo 7 dalyje nurodytą diagnostikos metodą ir tyrimo rezultatai buvo neigiami.

2.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomas kiaules į kitą valstybę narę arba jos zoną, kuri turi patvirtintą Aujeskio ligos viruso infekcijos likvidavimo programą, tik jei laikomasi 19 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir jei įvykdyti a punkte arba b punkte nurodyti reikalavimai:

a)

jei gyvūnai yra iš Aujeskio ligos viruso infekcija neužkrėsto ūkio,

arba

i)

ūkis yra valstybėje narėje arba jos zonoje, kuriai suteiktas Aujeskio ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas,

arba

ii)

ūkis yra valstybėje narėje arba jos zonoje, turinčioje patvirtintą Aujeskio ligos viruso infekcijos likvidavimo programą,

arba

iii)

gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginio, paimto per 15 dienų iki gyvūnų išvežimo, serologinį tyrimą gryno Aujeskio ligos viruso antikūnams nustatyti arba, kai taikoma, Aujeskio ligos viruso glikoproteino E antikūnams nustatyti taikant vieną iš I priedo 7 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami. Patikrintų kiaulių skaičius turi būti pakankamas, kad būtų galima nustatyti 10 % siuntos serologinį paplitimą 95 % patikimumu;

b)

jei gyvūnai yra iš ūkio, kuriame buvo sergama Aujeskio ligos viruso infekcija, turi būti įvykdyti šie reikalavimai:

i)

gyvūnai buvo laikomi patvirtintame karantino ūkyje bent 30 dienų

ir

ii)

gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų du kartus, darant ne mažiau kaip 30 dienų pertrauką, paskutinį mėginį paimant per 15 dienų iki gyvūnų išvežimo, serologinį tyrimą gryno Aujeskio ligos viruso antikūnams nustatyti arba, kai taikoma, Aujeskio ligos viruso glikoproteino E antikūnams nustatyti taikant vieną iš I priedo 7 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami.

3.   1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos skerstinoms laikomoms kiaulėms, kaip nurodyta 21 straipsnyje.

21 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma skerstinų laikomų kiaulių perkėlimui į kitas valstybes nares

1.   Nukrypdami nuo 19 straipsnyje nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai gali perkelti skerstinas laikomas kiaules į kitą valstybę narę, jei tie gyvūnai yra iš ūkio,

a)

kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie laikomų sausumos gyvūnų pasiutligės viruso infekciją;

b)

kuriame per 15 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie kanopinių gyvūnų juodligę.

2.   Nukrypdami nuo 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai gali perkelti skerstinas laikomas kiaules į kitą valstybę narę arba jos zoną, kuriai suteiktas Aujeskio ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas arba kuri turi patvirtintą Aujeskio ligos viruso infekcijos likvidavimo programą, jei laikomasi 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie Aujeskio ligos viruso infekciją;

b)

gyvūnai vežami tiesiai į skerdyklą paskirties valstybėje narėje, neatliekant jokių surinkimo operacijų toje valstybėje narėje arba jos zonoje arba bet kurioje valstybėje narėje arba jos zonoje, kurios teritorija kertama perkeliant gyvūnus, kuriai suteiktas Aujeskio ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas.

4 skirsnis

Arklinių šeimos gyvūnai

22 straipsnis

Arklinių šeimos gyvūnų perkėlimo į kitas valstybes nares reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia arklinių šeimos gyvūnus į kitą valstybę narę tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie tripanozomozę (Trypanosoma evansi), o jei jie yra iš ūkio, kuriame per 2 metus iki išvežimo buvo pranešta apie tripanozomozę (Trypanosoma evansi), po paskutinio protrūkio užkrėstam ūkiui buvo taikomas perkėlimo apribojimas, kol:

i)

užkrėsti gyvūnai buvo išvežti iš ūkio

ir

ii)

ūkyje likę gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų praėjus bent 6 mėnesiams nuo paskutinio užkrėsto gyvūno išvežimo iš ūkio, tyrimą tripanozomozei (Trypanosoma evansi) nustatyti taikant vieną iš I priedo 3 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

b)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 6 mėnesius iki išvežimo nebuvo pranešta apie kergimo ligą, o jei jie yra iš ūkio, kuriame per 2 metus iki išvežimo buvo pranešta apie kergimo ligą, po paskutinio protrūkio užkrėstam ūkiui buvo taikomas perkėlimo apribojimas, kol:

i)

užsikrėtę gyvūnai buvo nužudyti ir sunaikinti arba paskersti, arba užsikrėtę nekastruoti arklinių šeimos patinai buvo iškastruoti,

ir

ii)

ūkyje likę arklinių šeimos gyvūnai, išskyrus i papunktyje nurodytus kastruotus arklinių šeimos patinus, buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų praėjus bent 6 mėnesiams nuo i papunktyje aprašytų priemonių taikymo pabaigos, tyrimą kergimo ligai nustatyti taikant I priedo 8 dalyje nurodytą diagnostikos metodą ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

c)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 90 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie arklių infekcinę anemiją, o jei jie yra iš ūkio, kuriame per 12 mėnesių iki išvežimo buvo pranešta apie arklių infekcinę anemiją, po paskutinio protrūkio užkrėstam ūkiui buvo taikomas perkėlimo apribojimas, kol:

i)

užsikrėtę gyvūnai buvo nužudyti ir sunaikinti arba paskersti, o ūkis buvo išvalytas ir dezinfekuotas,

ir

ii)

ūkyje likę gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų du kartus nuo i papunktyje aprašytų priemonių taikymo pabaigos, darant ne mažiau kaip 3 mėnesių pertrauką, tyrimą arklių infekcinei anemijai nustatyti taikant I priedo 9 dalyje nurodytą diagnostikos metodą ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

d)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 6 mėnesius iki išvežimo nepranešta apie Venesuelos arklių encefalomielitą, o jei gyvūnai yra iš ūkio, esančio valstybėje narėje arba jos zonoje, kurioje per 2 metus buvo pranešta apie Venesuelos arklių encefalomielitą, jie atitinka i papunkčio sąlygas ir ii arba iii papunkčio sąlygas:

i)

bent 21 dieną iki išvežimo jie yra kliniškai sveiki ir bet kurie ii arba iii papunkčiuose nurodyti gyvūnai, kurių kasdien matuojama kūno temperatūra viršijo fiziologines ribas, buvo diagnostiškai patikrinti dėl Venesuelos arklių encefalomielito taikant I priedo 10 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytą diagnostikos metodą ir tyrimų rezultatai buvo neigiami

ir

ii)

bent 21 dieną gyvūnai buvo laikomi karantino patalpose, saugomose nuo vabzdžių užkrato pernešėjų antpuolių, ir

arba

buvo vakcinuoti nuo Venesuelos arklių encefalomielito taikant pilną pradinį kursą ir pakartotinai vakcinuoti pagal gamintojo rekomendacijas likus ne mažiau kaip 60 dienų ir ne daugiau kaip 12 mėnesių iki išsiuntimo datos,

arba

buvo patikrinti atliekant mėginio, paimto praėjus ne mažiau kaip 14 dienų po įvežimo į karantino patalpas, tyrimą Venesuelos arklių encefalomielitui nustatyti taikant I priedo 10 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytą diagnostikos metodą ir tyrimų rezultatai buvo neigiami;

iii)

gyvūnai buvo patikrinti

atliekant porinių mėginių, paimtų du kartus, darant 21 dienos pertrauką, antrąjį mėginį paimant per 10 dienų laikotarpį iki išvežimo datos, tyrimą Venesuelos arklių encefalomielitui nustatyti taikant I priedo 10 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytą diagnostikos metodą ir antikūnų titras nebuvo padidėjęs,

ir

atliekant mėginio, paimto per 48 valandas iki išvežimo, tyrimą Venesuelos arklių encefalomielito viruso genomui nustatyti taikant I priedo 10 dalies 2 punkte numatytą diagnostikos metodą ir tyrimų rezultatai buvo neigiami, o gyvūnai po mėginių paėmimo iki gyvūnų išvežimo buvo saugomi nuo vabzdžių užkrato pernešėjų antpuolių;

e)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie laikomų sausumos gyvūnų pasiutligės viruso infekciją;

f)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 15 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie kanopinių gyvūnų juodligę;

g)

gyvūnai neturėjo sąlyčio su į a–f punktuose nurodytų ligų sąrašą įtrauktų rūšių laikomais gyvūnais, kurie neatitiko a–e punktuose nustatytų reikalavimų per 30 dienų iki išvežimo ir f punkte nurodyto reikalavimo per 15 dienų iki išvežimo.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies a, b ir c punktų, 1 dalies a, b ir c punktuose nurodyti perkėlimo apribojimai taikomi bent 30 dienų nuo dienos, kurią paskutinis ūkyje esantis, į atitinkamų ligų, nurodytų 1 dalies a, b ir c punktuose, sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnas buvo arba nužudytas ir sunaikintas, arba paskerstas, o patalpos buvo išvalytos ir dezinfekuotos.

3.   Kompetentingos institucijos prašymu veiklos vykdytojas, prašantis išduoti 76 straipsnyje nurodytą veterinarijos sertifikatą, nurodo arklinių šeimos gyvūnų ūkius, kuriuose perkeltini arklinių šeimos gyvūnai buvo laikomi 30 dienų iki numatomo perkėlimo į kitą valstybę narę, adresus.

5 skirsnis

Kupranugariniai

23 straipsnis

Laikomų kupranugarinių perkėlimo į kitas valstybes nares reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomus kupranugarinius į kitą valstybę narę tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai buvo nuolat laikomi ūkyje bent 30 dienų iki išvežimo arba nuo gimimo, jei jie jaunesni nei 30 dienų, ir tuo laikotarpiu neturėjo sąlyčio su laikomais kupranugariniais, kurių sveikatos būklė prastesnė arba kuriems dėl su gyvūnų sveikata susijusių priežasčių taikomi perkėlimo apribojimai, arba su laikomais gyvūnais iš ūkio, kuris neatitinka b punkte nustatytų reikalavimų;

b)

visi gyvūnai, įvežti į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos per 30 dienų iki a punkte nurodytų gyvūnų išvežimo ir patekę į ūkį, kuriame tie gyvūnai buvo laikomi, yra laikomi atskirai, siekiant išvengti tiesioginio ir netiesioginio sąlyčio su visais kitais to ūkio gyvūnais;

c)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie laikomų sausumos gyvūnų pasiutligės viruso infekciją;

d)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 42 dienas iki išvežimo nebuvo pranešta apie kupranugarinių Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją, ir jie buvo patikrinti atliekant mėginio, paimto per 30 dienų iki išvežimo, o neseniai atsivedusių patelių atveju – bent 30 dienų po atsivedimo, tyrimą Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijai nustatyti taikant vieną iš I priedo 1 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

e)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame bent 12 mėnesių iki išvežimo buvo vykdoma ūkyje laikomų kupranugarinių priežiūra dėl Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcijos pagal II priedo 2 dalies 1 ir 2 punktus ir tuo laikotarpiu:

i)

į a punkte nurodytą ūkį pateko tik kupranugariniai iš ūkių, kuriuose taikomos šiame punkte numatytos priemonės;

ii)

buvo imtasi priemonių pagal II priedo 2 dalies 3 punktą, jei buvo pranešta apie ūkyje laikomų kupranugarinių Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcijos atvejus;

f)

jei gyvūnai perkeliami į valstybę narę arba jos zoną, kuriai suteiktas infekciniu galvijų rinotracheitu ir (arba) infekciniu pustuliniu vulvovaginitu neužkrėstos teritorijos statusas arba kuri turi patvirtintą šios ligos likvidavimo programą, jie yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie kupranugarinių infekcinį galvijų rinotracheitą ir (arba) infekcinį pustulinį vulvovaginitą;

g)

gyvūnai yra iš ūkio, mažiausiai 150 km spinduliu aplink kurį per 2 metus iki išvežimo nebuvo pranešta apie epizootinės hemoraginės ligos viruso infekciją jokiame ūkyje;

h)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 15 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie kanopinių gyvūnų juodligę;

i)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie tripanozomozę (Trypanosoma evansi), o jei jie yra iš ūkio, kuriame per 2 metus iki išvežimo buvo pranešta apie tripanozomozę (Trypanosoma evansi), po paskutinio protrūkio užkrėstam ūkiui buvo taikomas perkėlimo apribojimas, kol:

i)

užkrėsti gyvūnai buvo išvežti iš ūkio

ir

ii)

ūkyje likę gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų praėjus bent 6 mėnesiams nuo užkrėstų gyvūnų išvežimo iš ūkio, tyrimą tripanozomozei (Trypanosoma evansi) nustatyti taikant vieną iš I priedo 3 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

j)

išskyrus atvejus, kai gyvūnai perkeliami pagal 24 straipsnį, jie atitinka bent vieną iš reikalavimų dėl mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos, nustatytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose;

k)

kai taikoma, tenkinamos 32 ir 33 straipsniuose nustatytos sąlygos.

2.   1 dalies nuostatos netaikomos skerstiniems laikomiems kupranugariniams, kaip nurodyta 25 straipsnyje.

24 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos laikomų kupranugarinių perkėlimui į kitas valstybes nares arba jų zonas, susijusios su mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija

Nukrypdama nuo 23 straipsnio 1 dalies j punkto, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti perkelti laikomus kupranugarinius, neatitinkančius bent vieno iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose nustatytų reikalavimų, į kitą valstybę narę arba jos zoną,

a)

kuriai suteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas arba kuri turi patvirtintą šios ligos likvidavimo programą, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas leidžiamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 43 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas;

b)

kuriai nesuteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas ir kuri neturi patvirtintos šios ligos likvidavimo programos, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas yra leidžiamas. Jei paskirties valstybė narė nustato sąlygas, kuriomis leidžiama perkelti gyvūnus, tai turi būti viena iš sąlygų, nurodytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 5–8 punktuose.

25 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma skerstinų laikomų kupranugarinių perkėlimui į kitas valstybes nares

Nukrypdami nuo 23 straipsnyje nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai gali perkelti skerstinus laikomus kupranugarinius į kitą valstybę narę arba jos zoną, jei tokie gyvūnai yra iš ūkio,

a)

kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie laikomų sausumos gyvūnų pasiutligės viruso infekciją;

b)

kuriame per 15 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie kanopinių gyvūnų juodligę;

c)

kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekciją.

6 skirsnis

Elniniai

26 straipsnis

Laikomų elninių perkėlimo į kitas valstybes nares reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomus elninius į kitą valstybę narę tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai buvo nuolat laikomi ūkyje bent 30 dienų iki išvežimo arba nuo gimimo, jei jie jaunesni nei 30 dienų, ir tuo laikotarpiu neturėjo sąlyčio su laikomais elniniais, kurių sveikatos būklė prastesnė arba kuriems dėl su gyvūnų sveikata susijusių priežasčių taikomi perkėlimo apribojimai, arba su laikomais gyvūnais iš ūkio, kuris neatitinka b punkte nustatytų reikalavimų;

b)

visi gyvūnai, įvežti į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos per 30 dienų iki a punkte nurodytų gyvūnų išvežimo ir patekę į ūkį, kuriame tie gyvūnai buvo laikomi, yra laikomi atskirai, siekiant išvengti tiesioginio ir netiesioginio sąlyčio su visais kitais to ūkio gyvūnais;

c)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie laikomų sausumos gyvūnų pasiutligės viruso infekciją;

d)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 42 dienas iki išvežimo nebuvo pranešta apie elninių Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją;

e)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame bent 12 mėnesių iki išvežimo buvo vykdoma ūkyje laikomų elninių priežiūra dėl Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcijos pagal II priedo 3 dalies 1 ir 2 punktus ir tuo laikotarpiu:

i)

į a punkte nurodytą ūkį pateko tik elniniai iš ūkių, kuriuose taikomos šiame punkte numatytos priemonės;

ii)

buvo imtasi priemonių pagal II priedo 3 dalies 3 punktą, jei buvo pranešta apie ūkyje laikomų elninių Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekciją;

f)

jei gyvūnai perkeliami į valstybę narę arba jos zoną, kuriai suteiktas infekciniu galvijų rinotracheitu ir (arba) infekciniu pustuliniu vulvovaginitu neužkrėstos teritorijos statusas arba kuri turi patvirtintą šios ligos likvidavimo programą, jie yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie elninių infekcinį galvijų rinotracheitą ir (arba) infekcinį pustulinį vulvovaginitą;

g)

gyvūnai yra iš ūkio, mažiausiai 150 km spinduliu aplink kurį per 2 metus iki išvežimo nebuvo pranešta apie epizootinės hemoraginės ligos viruso infekciją jokiame ūkyje;

h)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 15 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie kanopinių gyvūnų juodligę;

i)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie tripanozomozę (Trypanosoma evansi), o jei jie yra iš ūkio, kuriame per 2 metus iki išvežimo buvo pranešta apie tripanozomozę (Trypanosoma evansi), po paskutinio protrūkio užkrėstam ūkiui buvo taikomas perkėlimo apribojimas, kol:

i)

užkrėsti gyvūnai buvo išvežti iš ūkio

ir

ii)

ūkyje likę gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų praėjus bent 6 mėnesiams nuo užkrėstų gyvūnų išvežimo iš ūkio, tyrimą tripanozomozei (Trypanosoma evansi) nustatyti taikant vieną iš I priedo 3 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

j)

išskyrus atvejus, kai perkeliami pagal 27 straipsnį, gyvūnai atitinka bent vieną iš reikalavimų dėl mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos, nustatytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose;

k)

kai taikoma, tenkinamos 32 ir 33 straipsniuose nustatytos sąlygos.

2.   1 dalies nuostatos netaikomos skerstiniems laikomiems elniniams, kaip nurodyta 28 straipsnyje.

27 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos laikomų elninių perkėlimui į kitas valstybes nares arba jų zonas, susijusios su mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija

Nukrypdama nuo 26 straipsnio 1 dalies j punkto, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti perkelti laikomus elninius, neatitinkančius bent vieno iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose nustatytų reikalavimų, į kitą valstybę narę arba jos zoną,

a)

kuriai suteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas arba kuri turi patvirtintą šios ligos likvidavimo programą, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas leidžiamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 43 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas;

b)

kuriai nesuteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas ir kuri neturi patvirtintos šios ligos likvidavimo programos, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas yra leidžiamas. Jei paskirties valstybė narė nustato sąlygas, kuriomis leidžiama perkelti gyvūnus, tai turi būti viena iš sąlygų, nurodytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 5–8 punktuose.

28 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma skerstinų laikomų elninių perkėlimui į kitas valstybes nares

Nukrypdami nuo 26 straipsnyje nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai gali perkelti skerstinus laikomus elninius į kitą valstybę narę arba jos zoną, jei tie gyvūnai yra iš ūkio,

a)

kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie laikomų sausumos gyvūnų pasiutligės viruso infekciją;

b)

kuriame per 15 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie kanopinių gyvūnų juodligę;

c)

kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekciją.

7 skirsnis

Kiti kanopiniai gyvūnai

29 straipsnis

Kitų laikomų kanopinių gyvūnų perkėlimo į kitas valstybes nares reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia kitus laikomus kanopinius gyvūnus į kitą valstybę narę tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai buvo nuolat laikomi ūkyje bent 30 dienų iki išvežimo arba nuo gimimo, jei jie jaunesni nei 30 dienų, ir tuo laikotarpiu neturėjo sąlyčio su kitais laikomais kanopiniais gyvūnais, kurių sveikatos būklė prastesnė arba kuriems dėl su gyvūnų sveikata susijusių priežasčių taikomi perkėlimo apribojimai, arba su laikomais gyvūnais iš ūkio, kuris neatitinka b punkte nustatytų reikalavimų;

b)

visi gyvūnai, įvežti į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos per 30 dienų iki a punkte nurodytų gyvūnų išvežimo ir patekę į ūkį, kuriame tie gyvūnai buvo laikomi, yra laikomi atskirai, siekiant išvengti tiesioginio ir netiesioginio sąlyčio su visais kitais to ūkio gyvūnais;

c)

į pasiutligės viruso infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių kiti laikomi kanopiniai gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie laikomų sausumos gyvūnų pasiutligės viruso infekciją;

d)

į Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių kiti laikomi kanopiniai gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 42 dienas iki išvežimo nebuvo pranešta apie į šios ligos sąrašą įtrauktų rūšių laikomų kitų kanopinių gyvūnų Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją;

e)

į Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių kiti laikomi kanopiniai gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 42 dienas iki išvežimo nebuvo pranešta apie laikomų į šios ligos sąrašą įtrauktų rūšių laikomų gyvūnų Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekciją;

f)

į epizootinės hemoraginės ligos viruso infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių kiti laikomi kanopiniai gyvūnai yra iš ūkio, mažiausiai 150 km spinduliu aplink kurį per 2 metus iki išvežimo nebuvo pranešta apie epizootinės hemoraginės ligos viruso infekciją jokiame ūkyje;

g)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 15 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie kanopinių gyvūnų juodligę;

h)

į tripanozomozės (Trypanosoma evansi) sąrašą įtrauktų rūšių kiti laikomi kanopiniai gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie tripanozomozę (Trypanosoma evansi), o jei jie yra iš ūkio, kuriame per 2 metus iki išvežimo buvo pranešta apie tripanozomozę (Trypanosoma evansi), po paskutinio protrūkio užkrėstam ūkiui buvo taikomas perkėlimo apribojimas, kol:

i)

užkrėsti gyvūnai buvo išvežti iš ūkio

ir

ii)

ūkyje likę gyvūnai buvo patikrinti atliekant mėginių, paimtų praėjus bent 6 mėnesiams nuo užkrėstų gyvūnų išvežimo iš ūkio, tyrimą tripanozomozei (Trypanosoma evansi) nustatyti taikant vieną iš I priedo 3 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

i)

į mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių kiti laikomi kanopiniai gyvūnai atitinka bent vieną iš reikalavimų dėl mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos, nustatytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose. Šis punktas netaikomas 30 straipsnyje nurodytiems kitiems laikomiems kanopiniams gyvūnams;

j)

kai taikoma, tenkinamos 32 ir 33 straipsniuose nustatytos sąlygos.

2.   1 dalies nuostatos netaikomos skerstiniems kitiems laikomiems kanopiniams gyvūnams, kaip nurodyta 31 straipsnyje.

30 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma kitų laikomų kanopinių gyvūnų perkėlimui į kitas valstybes nares arba jų zonas, susijusi su mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija

Nukrypdama nuo 29 straipsnio 1 dalies i punkto, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti perkelti į mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių kitus laikomus kanopinius gyvūnus, neatitinkančius bent vieno iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose nustatytų reikalavimų, į kitą valstybę narę arba jos zoną,

a)

kuriai suteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas arba kuri turi patvirtintą šios ligos likvidavimo programą, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas leidžiamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 43 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas;

b)

kuriai nesuteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas ir kuri neturi patvirtintos šios ligos likvidavimo programos, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas yra leidžiamas. Jei paskirties valstybė narė nustato sąlygas, kuriomis leidžiama perkelti gyvūnus, tai turi būti viena iš sąlygų, nurodytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 5–8 punktuose.

31 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma skerstinų kitų laikomų kanopinių gyvūnų perkėlimui į kitas valstybes nares

Nukrypdami nuo 29 straipsnyje nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai gali perkelti skerstinus kitus laikomus kanopinius gyvūnus į kitą valstybę narę arba jos zoną,

a)

jei tie gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 15 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie kanopinių gyvūnų juodligę;

b)

jei į pasiutligės infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių kiti laikomi kanopiniai gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie laikomų sausumos gyvūnų pasiutligės viruso infekciją;

c)

jei į mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių kiti laikomi kanopiniai gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekciją.

8 skirsnis

Papildomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, susiję su mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija

32 straipsnis

Vežimo į kitą valstybę narę arba jos zoną, kuriai suteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas arba kuri turi patvirtintą šios ligos likvidavimo programą, operacijoms taikomos biologinio saugumo ir rizikos mažinimo priemonės

1.   Veiklos vykdytojai perkelia į mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių laikomus gyvūnus į kitą valstybę narę arba jos zoną, kuriai suteiktas šia liga neužkrėstos teritorijos statusas arba kuri turi patvirtintą šios ligos likvidavimo programą tik jei laikomasi bent vieno iš šių reikalavimų:

a)

vežimo operacija vykdoma valstybėje narėje arba jos zonoje, kuriai suteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas;

b)

gyvūnai yra saugomi nuo užkrato pernešėjų

ir

i)

kelionės metu neplanuojama iškrauti gyvūnų ilgesniam nei vienos dienos laikotarpiui,

arba

ii)

gyvūnai iškraunami nuo užkrato pernešėjų saugomame ūkyje,

arba

iii)

gyvūnai iškraunami valstybėje narėje arba jos zonoje laikotarpiu be užkrato pernešėjo;

c)

gyvūnai

i)

yra vakcinuoti nuo visų mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos serologinių tipų, apie kuriuos per paskutinius dvejus metus pranešta valstybėje narėje arba jos zonoje, kurios teritorija kertama, ir jiems vis dar galioja vakcinos specifikacijose nurodytas imuniteto laikotarpis

arba

ii)

yra patikrinti atliekant serologinį tyrimą konkretiems visų mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos serologinių tipų, apie kuriuos per dvejus metus iki išvežimo pranešta valstybėje narėje arba jos zonoje, kurios teritorija kertama, antikūnams nustatyti ir gauti teigiami tyrimų rezultatai;

d)

gyvūnai skirti skersti.

2.   Nukrypdama nuo 1 dalies, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti perkelti laikomus gyvūnus, jei paskirties valstybės narės kompetentinga institucija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas leidžiamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 43 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas ir tenkinama viena iš šių sąlygų:

a)

gyvūnai atitinka konkrečius paskirties kompetentingos institucijos nustatytus gyvūnų sveikatos reikalavimus, siekiant prieš išvežimą užtikrinti pakankamą gyvūnų imunologinę apsaugą nuo visų mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) serologinių tipų, apie kuriuos per dvejus metus iki išvežimo pranešta valstybėje narėje arba jos zonoje, kurios teritorija kertama,

arba

b)

gyvūnai atitinka šios dalies a punkte arba 1 dalies c punkte nustatytus reikalavimus, siekiant užtikrinti jų apsaugą nuo mėlynojo liežuvio viruso serologinių tipų, apie kuriuos per dvejus metus iki išvežimo pranešta valstybėje narėje arba jos zonoje, kurios teritorija kertama, ir apie kuriuos per tą patį laikotarpį nepranešta paskirties valstybėje narėje arba jos zonoje.

33 straipsnis

Vežimo per kitą valstybę narę arba jos zoną, kuriai suteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas arba kuri turi patvirtintą šios ligos likvidavimo programą, operacijoms taikomos biologinio saugumo ir rizikos mažinimo priemonės

1.   Veiklos vykdytojai perkelia į mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus per kitą valstybę narę arba jos zoną, kurios teritorija kertama ir kuriai suteiktas šia liga neužkrėstos teritorijos statusas arba kuri turi patvirtintą šios ligos likvidavimo programą, tik jei laikomasi bent vieno iš šių reikalavimų:

a)

gyvūnai atitinka bent vieną iš reikalavimų, nustatytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose,

arba

b)

transporto priemonės, į kurias pakrauti gyvūnai, saugomos nuo užkrato pernešėjų vežant gyvūnus

ir

i)

kelionės metu neplanuojama iškrauti gyvūnų ilgesniam nei vienos dienos laikotarpiui,

arba

ii)

gyvūnai iškraunami nuo užkrato pernešėjų saugomame ūkyje arba laikotarpiu be užkrato pernešėjų.

2.   Nukrypdama nuo 1 dalies, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti perkelti į mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus per kitą valstybę narę arba jos zoną, kurios teritorija kertama ir kuriai suteiktas šia liga neužkrėstos teritorijos statusas arba kuri turi patvirtintą šios ligos likvidavimo programą, jei valstybės narės, kurios teritorija kertama, kompetentinga institucija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas leidžiamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 43 straipsnio 2 dalies a, c ir d punktuose nurodytas sąlygas.

3 SKYRIUS

Papildomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi į kitas valstybes nares perkeliamiems naminiams paukščiams ir vežamiems periniams kiaušiniams

1 skirsnis

Naminiai paukščiai

34 straipsnis

Veislinių naminių paukščių ir maistinių naminių paukščių perkėlimo reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia veislinius naminius paukščius ir maistinius naminius paukščius į kitą valstybę narę tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai buvo nuolat laikomi viename arba keliuose patvirtintuose ūkiuose, kuriuose naminiai paukščiai laikomi:

i)

nuo išperinimo

arba

ii)

bent

42 dienas iki išvežimo, jei tai veisliniai naminiai paukščiai ir maistiniai naminiai paukščiai, auginami mėsai arba maistiniams kiaušiniams dėti,

arba

21 dieną iki išvežimo, jei tai maistiniai naminiai paukščiai, skirti medžiojamųjų paukščių ištekliams atkurti;

b)

gyvūnai yra iš paukščių pulko, apie kurio Salmonella Pullorum, S. Gallinarum ir S. arizonae infekciją nebuvo pranešta, ir yra iš ūkių, kuriuose, jei per 12 mėnesių iki išvežimo buvo patvirtinta Salmonella Pullorum, S. Gallinarum ir S. arizonae infekcija, buvo taikomos šios priemonės:

i)

užkrėstas paukščių pulkas buvo paskerstas arba nužudytas ir sunaikintas;

ii)

po i papunktyje nurodyto užkrėsto paukščių pulko paskerdimo ar nužudymo ūkis buvo išvalytas ir dezinfekuotas;

iii)

po ii papunktyje nurodyto valymo ir dezinfekavimo visi ūkio paukščių pulkai buvo patikrinti dėl Salmonella Pullorum, S. Gallinarum ir S. arizonae infekcijos atliekant du tyrimus, tarp kurių buvo daroma bent 21 dienos pertrauka, pagal priežiūros programą, nurodytą Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 8 straipsnio b punkte, ir tyrimų rezultatai buvo neigiami;

c)

gyvūnai yra iš paukščių pulko, apie kurio paukščių mikoplazmozę (Mycoplasma gallisepticum ir M. meleagridis) nebuvo pranešta, ir yra iš ūkių, kuriuose, jei per 12 mėnesių iki išvežimo buvo patvirtinta paukščių mikoplazmozė (Mycoplasma gallisepticum ir M. meleagridis), buvo taikomos šios priemonės:

arba

i)

visas užkrėstas paukščių pulkas buvo patikrintas dėl paukščių mikoplazmozės (Mycoplasma gallisepticum ir M. meleagridis) atliekant du tyrimus, tarp kurių buvo daroma bent 60 dienų pertrauka, pagal priežiūros programą, nurodytą Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 8 straipsnio b punkte, ir tyrimų rezultatai buvo neigiami,

arba

ii)

užkrėstas paukščių pulkas buvo paskerstas arba nužudytas ir sunaikintas, ūkis buvo išvalytas ir dezinfekuotas ir po valymo ir dezinfekavimo visi ūkio paukščių pulkai buvo patikrinti dėl paukščių mikoplazmozės (Mycoplasma gallisepticum ir M. meleagridis) atliekant du tyrimus, tarp kurių buvo daroma bent 21 dienos pertrauka, pagal priežiūros programą, nurodytą Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 8 straipsnio b punkte, ir tyrimų rezultatai buvo neigiami;

d)

gyvūnai yra iš paukščių pulkų, kuriuose nepasireiškė jokių į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinių požymių arba nekilo įtarimas dėl šių ligų;

e)

vykdant priežiūrą pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 3 straipsnio 1 dalies a punktą ir b punkto ii papunktį, gyvūnų kilmės pulke per 21 dieną iki išvežimo nenustatytas nė vienas patvirtintas mažai patogeniško paukščių gripo virusų atvejis;

f)

maistiniai naminiai paukščiai, skirti medžiojamųjų paukščių ištekliams atkurti, per 21 dieną iki išvežimo neturėjo sąlyčio su paukščiais, kurių sveikatos būklė prastesnė;

g)

antys ir žąsys buvo patikrintos atliekant tyrimą labai patogeniškam paukščių gripui nustatyti pagal IV priedą ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

h)

atitinkami su vakcinacija susiję reikalavimai, kurie nustatyti konkrečiai naminių paukščių kategorijai 41 ir 42 straipsniuose.

2.   1 dalies nuostatos netaikomos mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, perkeliamus pagal 37 straipsnį, perkėlimui.

35 straipsnis

Skerstinų naminių paukščių perkėlimo reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia skerstinus naminius paukščius į kitą valstybę narę tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai buvo nuolat laikomi registruotame ar patvirtintame ūkyje, kuriame naminiai paukščiai laikomi:

i)

nuo išperinimo

arba

ii)

bent 21 dieną iki išvežimo;

b)

gyvūnai yra iš paukščių pulkų, kuriuose nepasireiškė jokių į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinių požymių arba nekilo įtarimas dėl šių ligų;

c)

atitinkami su vakcinacija susiję reikalavimai, kurie nustatyti konkrečiai naminių paukščių kategorijai 41 ir 42 straipsniuose.

2.   1 dalies nuostatos netaikomos mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, perkeliamus pagal 37 straipsnį, perkėlimui.

36 straipsnis

Vienadienių paukščiukų perkėlimo reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia vienadienius paukščiukus į kitą valstybę narę tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai yra iš patvirtintos peryklos;

b)

gyvūnai buvo išperinti iš perinių kiaušinių, kurie:

i)

atitinka 38 straipsnio reikalavimus ir buvo padėti paukščių pulkuose, kurie buvo patikrinti pagal 91 straipsnio 1 dalies f punktą ir 91 straipsnio 2 dalies f punktą,

arba

ii)

įvežti į Sąjungą iš trečiosios šalies arba jos teritorijos ar zonos;

c)

atitinkami su vakcinacija susiję reikalavimai, kurie nustatyti konkrečiai naminių paukščių kategorijai 41 ir 42 straipsniuose.

2.   Jei vienadieniai paukščiukai buvo išperinti iš perinių kiaušinių, įvežtų į Sąjungą iš trečiosios šalies arba jos teritorijos ar zonos, tokių vienadienių paukščiukų kilmės valstybės narės kompetentinga institucija informuoja ketinamos paskirties valstybės narės kompetentingą instituciją, kad periniai kiaušiniai į Sąjungą buvo įvežti iš trečiosios šalies.

3.   1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, perkeliamus pagal 37 straipsnį, perkėlimui.

37 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, perkėlimui

Nukrypdami nuo 34, 35 ir 36 straipsniuose nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai į kitą valstybę narę gali perkelti mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, jei įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai yra iš paukščių pulkų, kurie buvo nuolat laikomi viename registruotame ūkyje nuo išperinimo arba bent 21 dieną iki išvežimo;

b)

gyvūnai yra iš paukščių pulkų, kuriuose nepasireiškė jokių į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinių požymių arba nekilo įtarimas dėl šių ligų;

c)

vykdant priežiūrą pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 3 straipsnio 1 dalies a punktą ir b punkto ii papunktį, gyvūnų kilmės pulke per 21 dieną iki išvežimo nenustatytas nė vienas patvirtintas mažai patogeniško paukščių gripo virusų atvejis;

d)

21 dieną iki išvežimo gyvūnai neturėjo sąlyčio su naujai atvežtais naminiais paukščiais arba paukščiais, kurių sveikatos būklė prastesnė;

e)

antys ir žąsys, išskyrus skerstinas antis ir žąsis, buvo patikrintos atliekant tyrimą labai patogeniškam paukščių gripui nustatyti pagal IV priedą ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

f)

gyvūnai buvo patikrinti atliekant tyrimus Salmonella Pullorum, S. Gallinarum ir S. arizonae infekcijai ir paukščių mikoplazmozei (Mycoplasma gallisepticum ir M. meleagridis) nustatyti pagal V priedą ir tyrimų rezultatai buvo neigiami;

g)

atitinkami su vakcinacija susiję reikalavimai, kurie nustatyti konkrečiai naminių paukščių kategorijai 41 ir 42 straipsniuose.

2 skirsnis

Naminių paukščių periniai kiaušiniai

38 straipsnis

Naminių paukščių perinių kiaušinių vežimo reikalavimai

Veiklos vykdytojai veža naminių paukščių perinius kiaušinius į kitą valstybę narę tik jei tie kiaušiniai atitinka šiuos reikalavimus:

a)

yra iš patvirtinto ūkio;

b)

padėti paukščių pulkuose, kurie nuo išperinimo arba bent 42 dienas iki kiaušinių surinkimo buvo nuolat laikomi viename ar keliuose patvirtintuose ūkiuose, kuriuose laikomi naminiai paukščiai;

c)

juos padėjo gyvūnai, atitinkantys 34 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nustatytus reikalavimus;

d)

yra individualiai paženklinti kilmės pulko ūkio patvirtinimo numeriu, nurodytu Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 21 straipsnio a punkte;

e)

buvo dezinfekuoti;

f)

atitinkamus su vakcinacija susijusius reikalavimus, kurie nustatyti 41 ir 42 straipsniuose.

39 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma mažiau nei 20 perinių kiaušinių, kuriuos padėjo naminiai paukščiai, išskyrus beketerius paukščius, vežimui

Nukrypdami nuo 38 straipsnyje nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai gali vežti į kitą valstybę narę mažiau nei 20 perinių kiaušinių, kuriuos padėjo naminiai paukščiai, išskyrus beketerius paukščius, jei tie kiaušiniai atitinka šiuos reikalavimus:

a)

yra iš registruoto ūkio;

b)

padėti paukščių pulkuose,

i)

kurie nuo išperinimo arba bent 21 dieną iki kiaušinių surinkimo buvo nuolat laikomi registruotame ūkyje;

ii)

kuriuose nepasireiškė jokių į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinių požymių arba nekilo įtarimas dėl šių ligų;

iii)

buvo patikrinti atliekant tyrimus Salmonella Pullorum, S. Gallinarum ir S. arizonae infekcijai ir paukščių mikoplazmozei (Mycoplasma gallisepticum ir M. meleagridis) nustatyti pagal V priedą ir tyrimų rezultatai buvo neigiami;

c)

atitinkamus su vakcinacija susijusius reikalavimus, kurie nustatyti 41 ir 42 straipsniuose.

40 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma kiaušinių be specifinių patogenų vežimui

Nukrypdami nuo 38 straipsnyje nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai gali vežti į kitą valstybę narę kiaušinius be specifinių patogenų tik jei tie kiaušiniai atitinka šiuos reikalavimus:

a)

yra iš patvirtinto ūkio, kuriame laikomi naminiai paukščiai;

b)

padėti paukščių pulkuose be specifinių patogenų, aprašytų Europos farmakopėjoje, ir visų bandymų bei klinikinių tyrimų, kurie yra būtini šiam specifiniam statusui gauti, rezultatai buvo palankūs;

c)

yra individualiai paženklinti kilmės ūkio patvirtinimo numeriu, nurodytu Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 21 straipsnio a punkte.

3 skirsnis

Vakcinacijos reikalavimai

41 straipsnis

Reikalavimai, susiję su vakcinacija nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos

Jei naminiai paukščiai, naminių paukščių kiaušiniai arba perinių kiaušinių kilmės pulkai arba vienadieniai paukščiukai buvo vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos ne inaktyvinta vakcina, naudojamos vakcinos turi atitikti VI priede nustatytus kriterijus.

4 skirsnis

Specialiosios sąlygos, susijusios su perkėlimu bei vežimu į valstybes nares arba jų zonas, kurioms suteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas nevakcinuojant gyvūnų

42 straipsnis

Papildomi naminių paukščių perkėlimo ir perinių kiaušinių vežimo į valstybę narę arba jos zoną, kuriai suteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas nevakcinuojant gyvūnų, reikalavimai

Veiklos vykdytojai perkelia naminius paukščius ir veža perinius kiaušinius iš valstybės narės arba jos zonos, kuriai nesuteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas nevakcinuojant gyvūnų į valstybę narę arba jos zoną, kuriai suteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas nevakcinuojant gyvūnų, tik jei tie gyvūnai ir periniai kiaušiniai be 1–3 skirsniuose nustatytų reikalavimų konkrečioms prekėms atitinka šiuos reikalavimus dėl Niukaslo ligos viruso infekcijos:

a)

veisliniai naminiai paukščiai ir maistiniai naminiai paukščiai:

i)

nėra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos;

ii)

14 dienų iki išvežimo buvo izoliuoti arba kilmės ūkyje prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui, arba patvirtintame karantino ūkyje:

kuriame per 21 dieną iki išvežimo naminiai paukščiai nebuvo vakcinuojami nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos,

į kurį per 21 dieną iki išvežimo nepateko jokių kitų paukščių,

karantino ūkyje gyvūnai nebuvo vakcinuojami;

iii)

per 14 dienų iki išvežimo patikrinti atliekant serologinius kraujo mėginių tyrimus Niukaslo ligos viruso antikūnams nustatyti, siekiant 95 % patikimumu nustatyti 5 % infekcijos paplitimą, ir tyrimų rezultatai buvo neigiami;

b)

skerstini naminiai paukščiai yra iš paukščių pulkų, kurie arba

i)

nėra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos ir per 14 dienų iki išvežimo buvo patikrinti atliekant serologinius kraujo mėginių tyrimus Niukaslo ligos viruso antikūnams nustatyti, siekiant 95 % patikimumu nustatyti 5 % infekcijos paplitimą, ir tyrimų rezultatai buvo neigiami,

arba

ii)

yra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos ir per 14 dienų iki išvežimo buvo patikrinti atliekant tyrimą Niukaslo ligos virusui nustatyti, siekiant 95 % patikimumu nustatyti 5 % infekcijos paplitimą, ir tyrimų rezultatai buvo neigiami;

c)

vienadieniai paukščiukai:

i)

nėra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos;

ii)

yra išperinti iš perinių kiaušinių, kurie atitinka d punkte nustatytas sąlygas;

iii)

yra iš peryklos, kurioje pagal darbo praktiką užtikrinama, kad tokie periniai kiaušiniai būtų inkubuojami visiškai skirtingu laiku ir skirtingose vietose nuo perinių kiaušinių, neatitinkančių d punkto sąlygų;

d)

naminių paukščių periniai kiaušiniai:

i)

nėra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos;

ii)

buvo padėti paukščių pulkuose, kurie

arba

nėra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos,

arba

yra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos naudojant inaktyvintas vakcinas,

arba

yra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos naudojant gyvąsias vakcinas, kurios atitinka VI priedo kriterijus, ir vakcinacija atlikta bent 30 dienų iki perinių kiaušinių surinkimo.

4 SKYRIUS

Laikomų kanopinių gyvūnų ir naminių paukščių surinkimo operacijos

43 straipsnis

Specialiosios laikomų kanopinių gyvūnų ir naminių paukščių surinkimo operacijų taisyklės

1.   Perkeldami laikomus kanopinius gyvūnus ir naminius paukščius iš kilmės ūkio į paskirties valstybės narės ūkį, veiklos vykdytojai užtikrina, kad nebūtų atliekamos daugiau kaip trys gyvūnų surinkimo operacijos ir kad šios surinkimo operacijos būtų atliekamos surinkimo operacijoms patvirtintuose ūkiuose arba transporto priemonėse pagal 44 straipsnį, esant tokioms sąlygoms:

a)

kiekvienas per tokias surinkimo operacijas surinktas laikomas kanopinis gyvūnas ir naminis paukštis perkeliamas į galutinę paskirties vietą kitoje valstybėje narėje ne vėliau kaip per 20 dienų nuo jo išvežimo iš kilmės ūkio dienos;

b)

laikotarpis nuo kiekvieno laikomo kanopinio gyvūno ir naminio paukščio išvežimo iš jo kilmės ūkio dienos iki jo išvežimo iš surinkimo operacijoms patvirtinto ūkio kilmės valstybėje narėje į kitą valstybę narę dienos neturi būti ilgesnis kaip 14 dienų.

2.   Kompetentingai institucijai paprašius veiklos vykdytojas, prašantis išduoti veterinarijos sertifikatą, laikydamasis Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalies reikalavimų pateikia ankstesnius siuntos gyvūnų perkėlimo duomenis, įskaitant visas surinkimo operacijas, nuo gyvūnų išvežimo iš kilmės ūkio.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, jei gyvūnai vežami vandens keliais ir (arba) jūra, 1 dalies a punkte nurodytas 20 dienų laikotarpis gali būti pratęstas kelionės vandens keliais ir (arba) jūra trukme.

44 straipsnis

Specialiosios transporto priemonėje vykdomų surinkimo operacijų taisyklės

Ūkių, kuriuose laikomi kanopiniai gyvūnai ar naminiai paukščiai, kurie turi būti surinkti į transporto priemonę prieš juos perkeliant į kitą valstybę narę, veiklos vykdytojai užtikrina, kad gyvūnai ūkyje būtų pakrauti taip, kad transporto priemonė neįvažiuotų į patalpas, kuriose gyvūnai yra laikomi.

45 straipsnis

Išsamios surinkimo operacijų biologinio saugumo priemonių taisyklės

1.   Surinkimo operacijoms patvirtintų ūkių veiklos vykdytojai užtikrina, kad:

a)

ūkis arba epizootiškai atskiros gyvūnų laikymo patalpos ūkyje ne rečiau kaip kas 14 dienų nepertraukiamo naudojimo laikotarpiu būtų reguliariai ištuštinami nuo gyvūnų, valomi ir dezinfekuojami;

b)

transporto priemonių, į kurias pakraunami arba iš kurių iškraunami gyvūnai, padangos būtų dezinfekuojamos prieš išvažiuojant iš ūkio.

2.   Veiklos vykdytojai, laikomų kanopinių gyvūnų ar naminių paukščių surinkimo operacijas atliekantys transporto priemonėse, užtikrina, kad transporto priemonių padangos būtų dezinfekuojamos prieš išvažiuojant iš kilmės ūkio.

46 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos kanopinių gyvūnų, kurie dalyvauja parodose ir sporto, kultūros ir panašiuose renginiuose, perkėlimui

1.   Reglamento (ES) 2016/429 126 straipsnio 2 dalyje ir 134 straipsnio b punkte bei šio reglamento 43, 44 ir 45 straipsniuose nustatytos sąlygos netaikomos laikomų kanopinių gyvūnų perkėlimui į kitą valstybę narę dalyvauti parodose ir sporto, kultūros ir panašiuose renginiuose.

2.   Valstybės narės leidimo, nurodyto Reglamento (ES) 2016/429 133 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, nereikalaujama, kai individualiai sertifikuoti registruoti arklinių šeimos gyvūnai vežami toje pačioje transporto priemonėje į kitą valstybę narę dalyvauti bet kurioje iš 1 dalyje nurodytų veiklų.

5 SKYRIUS

Laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus laikomus kanopinius gyvūnus ir naminius paukščius, perkėlimo ir nelaisvėje laikomų paukščių perinių kiaušinių vežimo į kitas valstybes nares reikalavimai

1 skirsnis

Primatai

47 straipsnis

Primatų perkėlimo į kitas valstybes nares reikalavimai

Veiklos vykdytojai primatus perkelia į kitą valstybę narę tik jei gyvūnai

arba

1)

buvo laikomi atskirtame ūkyje ir yra vežami į paskirties valstybės narės atskirtą ūkį pagal 64 straipsnio 1 dalies reikalavimus,

arba

2)

yra ne iš atskirto ūkio ir vežami į paskirties valstybės narės atskirtą ūkį pagal 63 straipsnio 2 dalies b punkto reikalavimus.

2 skirsnis

Naminės bitės ir kamanės

48 straipsnis

Naminių bičių perkėlimo į kitas valstybes nares reikalavimai

Veiklos vykdytojai perkelia namines bites, įskaitant bičių perus, į kitas valstybes nares bet kuriuo jų gyvavimo ciklo etapu tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnams ir kilmės aviliams nepasireiškia amerikinio bičių perų puvinio ir užsikrėtimo Aethina tumida (bitiniu žvilgvabaliu) ar Tropilaelaps spp. požymiai;

b)

jos yra iš bityno, esančio apskritimo centre, kuriame:

i)

bent 3 km spinduliu per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie amerikinį bičių perų puvinį, ir bitynui nėra taikomi apribojimai dėl amerikinio bičių perų puvinio protrūkio;

ii)

bent 100 km spinduliu nepranešta apie užsikrėtimą Aethina tumida (bitiniu žvilgvabaliu), ir bitynui nėra taikomi apribojimai dėl įtariamo užsikrėtimo Aethina tumida (bitiniu žvilgvabaliu) atvejo arba patvirtinto šios ligos pasireiškimo, nebent 49 straipsnyje yra numatyta nukrypti leidžianti nuostata;

iii)

bent 100 km spinduliu nepranešta apie užsikrėtimą Tropilaelaps spp., ir bitynui nėra taikomi apribojimai dėl įtariamo užsikrėtimo Tropilaelaps spp. atvejo arba patvirtinto šios ligos pasireiškimo.

49 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma bičių motinų perkėlimui į kitas valstybes nares

Nukrypdami nuo 48 straipsnio b punkto ii papunkčio, veiklos vykdytojai gali perkelti bičių motinas, jei tie gyvūnai atitinka 48 straipsnio a punkte ir b punkto i bei iii papunkčiuose nustatytus reikalavimus ir šiuos reikalavimus:

a)

kilmės bityne nepranešta apie užsikrėtimą Aethina tumida (bitiniu žvilgvabaliu) ir tas bitynas yra ne mažesniu kaip 30 km atstumu nuo ne mažesnės kaip 20 km spindulio apsaugos zonos aplink patvirtintą užsikrėtimo Aethina tumida (bitiniu žvilgvabaliu) pasireiškimą, kurią nustato kompetentinga institucija, ribų;

b)

kilmės bitynas nėra zonoje, kuriai taikomos Sąjungos nustatytos apsaugos priemonės dėl patvirtinto užsikrėtimo Aethina tumida (bitiniu žvilgvabaliu) pasireiškimo;

c)

kilmės bitynas yra teritorijoje, kurioje kompetentinga institucija kasmet vykdo priežiūrą užsikrėtimui Aethina tumida (bitiniu žvilgvabaliu) nustatyti, kad būtų užtikrintas bent 95 % patikimumo lygis užsikrėtimui Aethina tumida (bitiniu žvilgvabaliu) nustatyti, jei buvo užkrėsti bent 2 % bitynų;

d)

kilmės bityną sezono metu kas mėnesį tikrina kompetentinga institucija, kad būtų užtikrintas bent 95 % patikimumo lygis užsikrėtimui Aethina tumida (bitiniu žvilgvabaliu) nustatyti, jei buvo užkrėsti bent 2 % bitynų, ir tokių patikrinimų rezultatai yra neigiami;

e)

bičių motinos laikomos narveliuose atskirai su ne daugiau kaip 20 bičių palydovių.

50 straipsnis

Papildomi naminių bičių perkėlimo į kitas valstybes nares reikalavimai, susiję su užsikrėtimu kenkėju Varroa spp.

Veiklos vykdytojai perkelia namines bites, įskaitant bičių perus, į kitą valstybę narę arba jos zoną, kuriai suteiktas kenkėju Varroa spp. neužkrėstos teritorijos statusas, bet kuriuo jų gyvavimo ciklo etapu, tik jei laikomasi 48 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir jei įvykdyti šie reikalavimai:

a)

jos yra iš valstybės narės arba jos zonos, kuriai suteiktas kenkėju Varroa spp. neužkrėstos teritorijos statusas;

b)

jos yra apsaugotos nuo užsikrėtimo kenkėju Varroa spp. jas vežant.

51 straipsnis

Kamanių perkėlimo į kitas valstybes nares reikalavimai

Veiklos vykdytojai perkelia kamanes į kitas valstybes nares tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

kamanėms nepasireiškia užsikrėtimo Aethina tumida (bitiniu žvilgvabaliu) požymiai;

b)

jos yra iš ūkio, esančio ne mažesnio kaip 100 km spindulio apskritimo aplink ūkį centre, kuriame nepranešta apie užsikrėtimą Aethina tumida (bitiniu žvilgvabaliu), ir ūkiui nėra taikomi apribojimai dėl įtariamo užsikrėtimo Aethina tumida (bitiniu žvilgvabaliu) atvejo arba patvirtinto šios ligos pasireiškimo. Šie reikalavimai netaikomi kamanėms iš izoliuotųjų auginimo ūkių, kurios perkeliamos pagal 52 straipsnį.

52 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma kamanių iš izoliuotųjų kamanių auginimo ūkių perkėlimui į kitą valstybę narę

Nukrypdami nuo 51 straipsnio b punkto, veiklos vykdytojai gali perkelti kamanes iš izoliuotųjų kamanių auginimo ūkių į kitas valstybes nares, jei laikomasi 51 straipsnio a punkto ir jei įvykdyti šie reikalavimai:

a)

jos buvo auginamos izoliuotos atskiruose epizootiniuose vienetuose, kiekvieną bičių šeimą laikant uždarame konteineryje, kuris yra naujas arba išvalytas ir dezinfekuotas prieš naudojant;

b)

laikantis rašytinių standartinių veiklos procedūrų reguliariai atliekamais epizootinio vieneto tyrimais epizootiniame vienete nebuvo nustatyta užsikrėtimo Aethina tumida (bitiniu žvilgvabaliu).

3 skirsnis

Šunys, katės ir šeškai

53 straipsnis

Šunų, kačių ir šeškų perkėlimo į kitas valstybes nares reikalavimai

Veiklos vykdytojai perkelia šunis, kates ir šeškus į kitą valstybę narę tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai individualiai identifikuoti:

arba

i)

pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 70 straipsnį,

arba

ii)

aiškiai įskaitoma tatuiruote, padaryta iki 2011 m. liepos 3 d.;

b)

prie gyvūnų pridėtas individualus identifikavimo dokumentas, kaip numatyta Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 71 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad:

i)

identifikuotas gyvūnas yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie laikomų sausumos gyvūnų pasiutligės viruso infekciją, ir jis buvo vakcinuotas nuo pasiutligės taikant pilną pradinį kursą likus bent 21 dienai iki perkėlimo arba pakartotinai vakcinuotas nuo pasiutligės pagal VII priedo 1 dalyje nustatytus galiojimo reikalavimus. Šis reikalavimas netaikomas šunims, katėms ir šeškams, perkeliamiems pagal 54 straipsnio 1 ir 2 dalis;

ii)

šunims taikomos užsikrėtimo Echinococcus multilocularis rizikos mažinimo priemonės pagal VII priedo 2 dalies 1 punktą ir, jei taikytina, šunims, katėms arba šeškams taikomos kitų ligų rizikos mažinimo priemonės pagal VII priedo 2 dalies 3 punktą per jame nustatytą būtiną laikotarpį prieš gyvūnus įvežant į valstybę narę arba jos zoną, kurioje minėtosios priemonės yra privalomos. Šis reikalavimas netaikomas šunims, katėms ir šeškams, perkeliamiems pagal 54 straipsnio 2 dalį.

54 straipsnis

Nuo reikalavimų vakcinuoti nuo pasiutligės ir gydyti nuo užsikrėtimo Echinococcus multilocularis nukrypti leidžianti nuostata

1.   Nukrypdami nuo 53 straipsnio b punkto i papunkčio, veiklos vykdytojai gali perkelti į kitą valstybę narę šunis, kates ir šeškus, jaunesnius nei 12 savaičių, kurie nebuvo vakcinuoti nuo pasiutligės, arba nuo 12 iki 16 savaičių amžiaus, kurie buvo vakcinuoti nuo pasiutligės, bet dar neatitinka galiojimo reikalavimų, nustatytų VII priedo 1 dalyje, su sąlyga, kad:

a)

paskirties valstybė narė iš esmės leido atlikti tokį perkėlimą ir informavo visuomenę tam skirtoje interneto svetainėje, kad toks perkėlimas leidžiamas, ir

b)

tenkinama viena iš šių sąlygų:

i)

86 straipsnyje nurodytas veterinarijos sertifikatas yra papildytas veiklos vykdytojo deklaracija, kurioje nurodoma, kad nuo gimimo iki išvežimo gyvūnai neturėjo sąlyčio su laikomais sausumos gyvūnais, kurie įtariami turintys pasiutligės viruso infekciją, arba į pasiutligės viruso infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių laukiniais gyvūnais,

arba

ii)

iš motinos, nuo kurios vis dar priklauso šioje dalyje nurodyti gyvūnai, identifikavimo dokumento galima nustatyti, kad prieš jiems gimstant motina buvo vakcinuota nuo pasiutligės viruso laikantis galiojimo reikalavimų, nustatytų VII priedo 1 dalyje.

2.   Nukrypdami nuo 53 straipsnio b punkto i ir ii papunkčių, veiklos vykdytojai gali perkelti šunis, kates ir šeškus, nevakcinuotus nuo pasiutligės, ir šunis, negydytus nuo užsikrėtimo Echinococcus multilocularis, juos veždami tiesiai į atskirtą ūkį.

55 straipsnis

Gyvūnų augintinių laikytojo pareiga, susijusi su šunų, kačių ir šeškų perkėlimu kitais nei nekomerciniais tikslais

Jei šunų, kačių arba šeškų, kurie namų ūkiuose laikomi kaip gyvūnai augintiniai, negalima perkelti nekomerciniais tikslais pagal Reglamento (ES) 2016/429 245 straipsnio 2 dalyje arba 246 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas, gyvūnų augintinių laikytojai į kitą valstybę narę šunis, kates ir šeškus, kurie namų ūkiuose laikomi kaip gyvūnai augintiniai, perkelia tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai individualiai identifikuoti:

arba

i)

pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 70 straipsnį,

arba

ii)

aiškiai įskaitoma tatuiruote, padaryta iki 2011 m. liepos 3 d.;

b)

prie gyvūnų pridėtas individualus identifikavimo dokumentas, kaip numatyta Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 71 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad:

i)

identifikuotas gyvūnas buvo vakcinuotas nuo pasiutligės taikant pilną pradinį kursą likus bent 21 dienai iki išvežimo arba buvo pakartotinai vakcinuotas nuo pasiutligės pagal VII priedo 1 dalyje nustatytus galiojimo reikalavimus. Ši nuostata netaikoma šunims, katėms ir šeškams, perkeliamiems pagal 56 straipsnyje nustatytas sąlygas;

ii)

šunims taikomos užsikrėtimo Echinococcus multilocularis rizikos mažinimo priemonės pagal VII priedo 2 dalies 1 punktą ir, jei taikytina, šunims, katėms arba šeškams taikomos kitų ligų rizikos mažinimo priemonės pagal VII priedo 2 dalies 3 punktą per jame nustatytą būtiną laikotarpį prieš gyvūnus įvežant į valstybę narę arba jos zoną, kurioje minėtosios priemonės yra privalomos.

56 straipsnis

Nuo reikalavimo vakcinuoti nuo pasiutligės kitais nei nekomerciniais tikslais perkeliamus šunis, kates ir šeškus nukrypti leidžianti nuostata

Nukrypdami nuo 55 straipsnio b punkto i papunkčio, gyvūnų augintinių laikytojai gali perkelti į kitą valstybę narę namų ūkiuose kaip gyvūnus augintinius laikomus šunis, kates ir šeškus, jaunesnius nei 12 savaičių, kurie nebuvo vakcinuoti nuo pasiutligės, arba nuo 12 iki 16 savaičių amžiaus, kurie buvo vakcinuoti nuo pasiutligės, bet dar neatitinka galiojimo reikalavimų, nustatytų VII priedo 1 dalyje, su sąlyga, kad:

a)

paskirties valstybė narė iš esmės leido atlikti tokį perkėlimą ir informavo visuomenę tam skirtoje interneto svetainėje, kad toks perkėlimas leidžiamas, ir

b)

tenkinama viena iš šių sąlygų:

i)

86 straipsnyje nurodytas veterinarijos sertifikatas yra papildytas gyvūno augintinio laikytojo deklaracija, kurioje nurodoma, kad nuo gimimo iki išvežimo gyvūnai neturėjo sąlyčio su laikomais sausumos gyvūnais, kurie įtariami turintys pasiutligės viruso infekciją, arba į pasiutligės viruso infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių laukiniais gyvūnais,

arba

ii)

iš motinos, nuo kurios vis dar priklauso šioje dalyje nurodyti gyvūnai, identifikavimo dokumento galima nustatyti, kad prieš jiems gimstant motina buvo vakcinuota nuo pasiutligės viruso laikantis galiojimo reikalavimų, nustatytų VII priedo 1 dalyje.

57 straipsnis

Kompetentingų institucijų pareiga informuoti, susijusi su nuostata, leidžiančia nukrypti nuo reikalavimo vakcinuoti nuo pasiutligės šunis, kates ir šeškus

Valstybės narės viešai skelbia informaciją apie bendrą leidimą iš kitų valstybių narių priimti 54 straipsnio 1 dalies a punkte ir 56 straipsnio a punkte nurodytus šunis, kates ir šeškus, jaunesnius nei 12 savaičių, kurie nebuvo vakcinuoti nuo pasiutligės, arba nuo 12 iki 16 savaičių amžiaus, kurie buvo vakcinuoti nuo pasiutligės, bet dar neatitinka galiojimo reikalavimų, nustatytų VII priedo 1 dalyje.

4 skirsnis

Kiti mėsėdžiai

58 straipsnis

Kitų mėsėdžių perkėlimo į kitas valstybes nares reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia kitus mėsėdžius į kitą valstybę narę tik jei tie kiti mėsėdžiai atitinka šiuos reikalavimus:

a)

gyvūnai identifikuoti individualiai arba identifikuoti kaip grupė tos pačios rūšies gyvūnų, laikomų kartu juos perkeliant į paskirties vietą;

b)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išvežimo nebuvo pranešta apie laikomų sausumos gyvūnų pasiutligės viruso infekciją;

c)

gyvūnai buvo vakcinuoti nuo pasiutligės taikant pilną pradinį kursą likus bent 21 dienai iki išvežimo arba buvo pakartotinai vakcinuoti nuo pasiutligės pagal VII priedo 1 dalyje nustatytus galiojimo reikalavimus;

d)

šuniniams taikomos užsikrėtimo Echinococcus multilocularis rizikos mažinimo priemonės pagal VII priedo 2 dalies 2 punktą per jame nustatytą būtiną laikotarpį, prieš gyvūnus įvežant į valstybę narę arba jos zoną, kurioje minėtosios priemonės yra privalomos;

e)

jei pagal Reglamentą (ES) 2016/429 buvo priimtos priemonės, taikomos kitai į sąrašą įtrauktai mėsėdžių ar tam tikrų jų rūšių gyvūnų infekcijai nei pasiutligė, šių priemonių taikymo sričiai priklausančių rūšių gyvūnams taikomos rizikos mažinimo priemonės pagal VII priedo 2 dalies 3 punktą per jame nustatytą būtiną laikotarpį, prieš gyvūnus įvežant į valstybę narę arba jos zoną, kurioje minėtosios priemonės yra privalomos tokioms mėsėdžių rūšims priskiriamiems gyvūnams.

2.   Nukrypdami nuo 1 dalies c ir d punktų, veiklos vykdytojai gali perkelti kitus mėsėdžius, nevakcinuotus nuo pasiutligės, ir šuninius, negydytus nuo užsikrėtimo Echinococcus multilocularis, kai gyvūnai vežami tiesiai į:

a)

atskirtą ūkį

arba

b)

ūkį, kuriame šie gyvūnai laikomi kaip kailiniai gyvūnai, apibrėžti Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 (17) I priedo 1 punkte.

5 skirsnis

Nelaisvėje laikomi paukščiai ir nelaisvėje laikomų paukščių periniai kiaušiniai

59 straipsnis

Nelaisvėje laikomų paukščių perkėlimo reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia nelaisvėje laikomus paukščius, išskyrus papūginius, į kitą valstybę narę tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

gyvūnai nuo išperinimo arba bent 21 dieną iki išvežimo buvo nuolat laikomi registruotame arba atskirtame ūkyje;

b)

gyvūnai yra iš paukščių pulkų, kuriuose nepasireiškė jokių į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinių požymių arba nekilo įtarimas dėl šių ligų;

c)

gyvūnams nepasireiškė jokių į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinių požymių arba nekilo įtarimas dėl šių ligų;

d)

jei gyvūnai į Sąjungą buvo įvežti iš trečiosios šalies, teritorijos arba jos zonos, jiems buvo taikomas karantinas pagal įvežimo į Sąjungą reikalavimus patvirtintame paskirties karantino ūkyje Sąjungoje;

e)

karveliai yra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos ir yra iš ūkio, kuriame gyvūnai vakcinuojami nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos;

f)

atitinkamus su vakcinacija susijusius reikalavimus, kurie nustatyti 61 ir 62 straipsniuose.

2.   Veiklos vykdytojai perkelia papūginius į kitą valstybę narę tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

įvykdytos 1 dalyje nustatytos sąlygos;

b)

gyvūnai yra iš ūkio, kuriame per 60 dienų iki išvežimo nebuvo patvirtinta paukščių chlamidiozė, o jei paukščių chlamidiozė buvo patvirtinta per 6 mėnesius iki išsiuntimo, jame buvo taikomos šios priemonės:

i)

gydyti užkrėsti paukščiai ir paukščiai, kurie gali būti užkrėsti;

ii)

baigus gydymą buvo atlikti laboratoriniai tyrimai dėl paukščių chlamidiozės ir tyrimų rezultatai buvo neigiami;

iii)

baigus gydymą ūkis buvo išvalytas ir dezinfekuotas;

iv)

praėjo bent 60 dienų nuo valymo ir dezinfekavimo, nurodyto iii punkte, pabaigos;

c)

jei gyvūnai turėjo sąlytį su nelaisvėje laikomais paukščiais iš ūkių, kuriuose paukščių chlamidiozė buvo diagnozuota per 60 dienų iki išvežimo, praėjus bent 14 dienų po tokio sąlyčio buvo atlikti laboratoriniai tyrimai dėl paukščių chlamidiozės ir tyrimų rezultatai buvo neigiami;

d)

gyvūnai yra identifikuoti pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 76 straipsnį.

60 straipsnis

Nelaisvėje laikomų paukščių perinių kiaušinių vežimo reikalavimai

Veiklos vykdytojai veža nelaisvėje laikomų paukščių perinius kiaušinius į kitą valstybę narę tik jei tie kiaušiniai atitinka šiuos reikalavimus:

a)

jie yra iš registruoto arba atskirto ūkio;

b)

jie buvo padėti paukščių pulkuose, kurie laikomi registruotame ar atskirtame ūkyje;

c)

jie buvo padėti paukščių pulkuose, kuriuose nepasireiškė jokių į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinių požymių arba nekilo įtarimas dėl šių ligų;

d)

jie atitinka atitinkamus su vakcinacija susijusius reikalavimus, kurie nustatyti 61 ir 62 straipsniuose.

61 straipsnis

Reikalavimai, susiję su vakcinacija nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos

Jei nelaisvėje laikomi paukščiai, nelaisvėje laikomų paukščių periniai kiaušiniai arba perinių kiaušinių kilmės pulkai buvo vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos ne inaktyvinta vakcina, naudojamos vakcinos turi atitikti VI priede nustatytus kriterijus.

62 straipsnis

Nelaisvėje laikomų paukščių perkėlimo ir nelaisvėje laikomų paukščių perinių kiaušinių vežimo į valstybę narę arba jos zoną, kuriai suteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas nevakcinuojant gyvūnų, reikalavimai

Veiklos vykdytojai perkelia nelaisvėje laikomus Galliformes rūšių paukščius ir veža nelaisvėje laikomų Galliformes rūšių paukščių perinius kiaušinius iš valstybės narės arba jos zonos, kuriai nesuteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas nevakcinuojant gyvūnų, į valstybę narę arba jos zoną, kuriai suteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas nevakcinuojant gyvūnų, tik jei įvykdyti 59–61 straipsniuose nustatyti reikalavimai konkrečioms prekėms ir tie gyvūnai ir periniai kiaušiniai atitinka šiuos reikalavimus dėl Niukaslo ligos viruso infekcijos:

a)

nelaisvėje laikomi paukščiai:

i)

nėra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos;

ii)

14 dienų iki išvežimo buvo izoliuoti kilmės ūkyje prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui arba patvirtintame karantino ūkyje:

kuriame per 21 dieną iki išvežimo nelaisvėje laikomi paukščiai nebuvo vakcinuojami nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos,

į kurį per 21 dieną iki išvežimo nepateko jokių kitų paukščių,

karantino ūkyje gyvūnai nebuvo vakcinuojami;

iii)

per 14 dienų iki išvežimo patikrinti atliekant serologinius kraujo mėginių tyrimus Niukaslo ligos viruso antikūnams nustatyti, siekiant 95 % patikimumu nustatyti 5 % infekcijos paplitimą, ir tyrimų rezultatai buvo neigiami;

b)

nelaisvėje laikomų paukščių periniai kiaušiniai:

i)

nėra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos;

ii)

buvo padėti paukščių pulkuose, kurie

arba

nėra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos,

arba

yra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos naudojant inaktyvintas vakcinas,

arba

yra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos naudojant gyvąsias vakcinas, kurios atitinka VI priedo kriterijus, ir vakcinacija atlikta bent 30 dienų iki perinių kiaušinių surinkimo.

6 SKYRIUS

Laikomų sausumos gyvūnų perkėlimo į atskirtus ūkius reikalavimai

63 straipsnis

Laikomų sausumos gyvūnų perkėlimo iš kitų ūkių nei atskirti ūkiai į atskirtus ūkius reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai laikomus sausumos gyvūnus, išskyrus primatus, iš kitų ūkių nei atskirti ūkiai perkelia į atskirtus ūkius tik jei laikomasi šių reikalavimų:

a)

gyvūnams taikomas karantinas tokiu laikotarpiu, kuris tinkamas į sąrašą įtrauktoms ligoms, susijusioms su perkeltinų gyvūnų rūšimis, tačiau bet kuriuo atveju bent 30 dienų, ir tuo laikotarpiu jie laikomi:

arba

i)

prieš perkėlimą – patvirtintame karantino ūkyje ar kito atskirto ūkio karantino patalpose,

arba

ii)

po perkėlimo – galutinės paskirties atskirto ūkio karantino patalpose;

b)

perkeliant gyvūnams nepasireiškė jokių į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinių požymių arba nekilo įtarimas dėl šių ligų;

c)

gyvūnai atitinka Deleguotajame reglamente (ES) 2019/2035 susijusioms gyvūnų rūšims nustatytus identifikavimo reikalavimus;

d)

gyvūnai atitinka šiame reglamente nustatytus perkeliamiems gyvūnams taikomus vakcinacijos, gydymo arba tikrinimo reikalavimus.

2.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomus primatus į atskirtą ūkį tik laikydamiesi taisyklių, kurios yra ne mažiau griežtos nei nurodytosios Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso (2018 m. leidimas) 5.9.1–5.9.5 straipsniuose dėl primatams taikomų karantino priemonių ir 6.12.4 straipsnyje dėl primatams iš nekontroliuojamos aplinkos taikomų karantino reikalavimų, ir tokį perkėlimą leidžia:

a)

valstybės narės kompetentinga institucija, kai gyvūnai perkeliami valstybės narėje,

arba

b)

kilmės valstybės narės kompetentinga institucija ir paskirties valstybės narės kompetentinga institucija bendru sutarimu, kai gyvūnai perkeliami į kitą valstybę narę.

64 straipsnis

Laikomų sausumos gyvūnų perkėlimo iš vienos valstybės narės atskirtų ūkių į kitos valstybės narės atskirtus ūkius reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia laikomus sausumos gyvūnus iš vienos valstybės narės atskirto ūkio į kitos valstybės narės atskirtą ūkį tik jei tie gyvūnai, remiantis tų gyvūnų priežiūros plano rezultatais, nekelia didelės rizikos ligoms, į kurių sąrašą jie įtraukti, plisti.

2.   Veiklos vykdytojai perkelia gyvūnus, kurie priklauso Antilocapridae, Bovidae, Camelidae, Cervidae, Giraffidae, Moschidae ar Tragulidae šeimoms, į kitą valstybę narę arba jos zoną tik jei laikomasi bent vieno iš reikalavimų dėl mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos, nustatytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose.

3.   Nukrypdama nuo 2 dalies, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti perkelti tokius gyvūnus, neatitinkančius bent vieno iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose nustatytų reikalavimų, į kitą valstybę narę arba jos zoną,

a)

kuriai suteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas arba kuri turi patvirtintą šios ligos likvidavimo programą, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas leidžiamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 43 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas,

arba

b)

kuriai nesuteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas ir kuri neturi patvirtintos šios ligos likvidavimo programos, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas yra leidžiamas. Jei paskirties valstybė narė nustato sąlygas, kuriomis leidžiama perkelti gyvūnus, tai turi būti viena iš sąlygų, nurodytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 5–8 punktuose.

7 SKYRIUS

Specialiosios taisyklės ir išimtys

65 straipsnis

Specialiosios keliaujančių cirkų ir pasirodymų su gyvūnais gyvūnų perkėlimo į kitas valstybes nares taisyklės

1.   Keliaujančių cirkų ir pasirodymų su gyvūnais veiklos vykdytojai perkelia gyvūnus į kitą valstybę narę tik jei yra įvykdyti šie reikalavimai:

a)

jie pateikia valstybės narės, kurioje yra keliaujantis cirkas ar pasirodymas su gyvūnais, kompetentingai institucijai numatytą jų perkėlimo į kitą valstybę narę maršrutą bent 10 darbo dienų iki išvežimo;

b)

vežimo dokumentas, nurodytas Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 77 straipsnyje, kuris turi būti pridėtas prie visų perkeltinų gyvūnų, yra tinkamai atnaujintas

ir

i)

prie kiekvieno perkeltino šuns, katės ir šeško pridedamas individualus identifikavimo dokumentas, nurodytas Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 71 straipsnyje, kuris yra tinkamai užpildytas, jame pateikiant 53 straipsnio b punkto i ir ii papunkčiuose nurodytą informaciją;

ii)

prie perkeltinų laikomų paukščių grupės pridedamas identifikavimo dokumentas, nurodytas Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 79 straipsnyje, yra tinkamai atnaujintas;

c)

per 12 mėnesių iki išvežimo:

i)

galvijai, avys, ožkos, kupranugariniai ir elniniai buvo patikrinti atliekant tyrimą Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijai nustatyti taikant vieną iš I priedo 1 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

ii)

galvijai, ožkos ir elniniai buvo patikrinti atliekant tyrimą Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcijai nustatyti taikant vieną iš I priedo 1 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

iii)

karveliai yra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos;

d)

likus 10 darbo dienų iki keliaujančių cirkų ir pasirodymų su gyvūnais išvykimo visus jų gyvūnus patikrino valstybinis veterinarijos gydytojas ir nustatė, kad jie yra kliniškai sveiki į sąrašą įtrauktų ligų, kurios yra susijusios su į sąrašą įtrauktomis gyvūnų rūšimis ar gyvūnų kategorijomis, atžvilgiu.

2.   Keliaujančių cirkų ir pasirodymų su gyvūnais veiklos vykdytojai perkelia gyvūnus, kurie priklauso Antilocapridae, Bovidae, Camelidae, Cervidae, Giraffidae, Moschidae ar Tragulidae šeimoms, į kitą valstybę narę arba jos zoną tik jei laikomasi bent vieno iš reikalavimų dėl mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos, nustatytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose.

3.   Nukrypdama nuo 2 dalies, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti perkelti tokius gyvūnus, neatitinkančius bent vieno iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose nustatytų reikalavimų, į kitą valstybę narę arba jos zoną,

a)

kuriai suteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas arba kuri turi patvirtintą šios ligos likvidavimo programą, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas leidžiamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 43 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas,

arba

b)

kuriai nesuteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas ir kuri neturi patvirtintos šios ligos likvidavimo programos, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas yra leidžiamas. Jei paskirties valstybė narė nustato sąlygas, kuriomis leidžiama perkelti gyvūnus, tai turi būti viena iš sąlygų, nurodytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 5–8 punktuose.

66 straipsnis

Kompetentingos institucijos pareiga, susijusi su keliaujančių cirkų ir pasirodymų su gyvūnais gyvūnų perkėlimu į kitas valstybes nares

Kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pasirašo ir antspaudu patvirtina 65 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą maršrutą su sąlyga, kad:

a)

keliaujančiam cirkui ar pasirodymui su gyvūnais nėra taikomi jokie gyvūnų sveikatos apribojimai, susiję su liga, į kurios sąrašą yra įtraukta gyvūno, laikomo keliaujančiame cirke ir pasirodyme su gyvūnais, rūšis;

b)

laikomasi 65 straipsnyje nustatytų gyvūnų sveikatos reikalavimų;

c)

visi identifikavimo dokumentai, pridedami prie gyvūnų, perkeliamų su keliaujančiu cirku ir pasirodymu su gyvūnais, yra tinkamai atnaujinti, o gyvūnai atitinka šiame reglamente nustatytus vakcinacijos, gydymo ar tikrinimo reikalavimus, taikomus perkeliant atitinkamų rūšių gyvūnus.

67 straipsnis

Parodoms skirtų nelaisvėje laikomų paukščių perkėlimo reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai perkelia nelaisvėje laikomus paukščius į parodą kitoje valstybėje narėje tik jei gyvūnai atitinka 59 straipsnyje nustatytas sąlygas.

2.   Parodos, išskyrus plėšriųjų paukščių skraidomosios medžioklės parodas, veiklos vykdytojas užtikrina, kad:

a)

į gyvūnų parodą būtų leidžiama įvežti tik tuos nelaisvėje laikomus paukščius, kurie buvo iš anksto užregistruoti dalyvauti parodoje;

b)

valstybės narės, kurioje vyksta paroda, ūkių kilmės paukščių įvežimas į parodą nekeltų pavojaus parodoje dalyvaujančių paukščių sveikatos būklei

arba

i)

nustatydamas vienodus sveikatos būklės reikalavimus visiems nelaisvėje laikomiems paukščiams, dalyvaujantiems parodoje,

arba

ii)

valstybės narės, kurioje vyksta paroda, kilmės nelaisvėje laikomus paukščius laikydamas atskirose patalpose ar aptvaruose, atskirtus nuo kitų valstybių narių kilmės nelaisvėje laikomų paukščių;

c)

veterinarijos gydytojas:

i)

atlieka parodoje dalyvaujančių nelaisvėje laikomų paukščių tapatumo tikrinimus prieš juos įvežant į parodą;

ii)

stebi paukščių klinikinę būklę juos įvežant į parodą ir jos metu.

3.   Veiklos vykdytojai užtikrina, kad nelaisvėje laikomi paukščiai, perkelti į parodą pagal 1 ir 2 dalių reikalavimus, iš tokių parodų į kitą valstybę narę būtų perkeliami tik jei jie atitinka vieną iš šių reikalavimų:

a)

prie gyvūnų pridėtas veterinarijos sertifikatas pagal 81 straipsnį

arba

b)

prie nelaisvėje laikomų paukščių, išskyrus plėšriuosius paukščius, kurie dalyvavo skraidomosios medžioklės parodoje, pridėta 2 dalies c punkte nurodyto veterinarijos gydytojo išduota deklaracija, kurioje nurodoma, kad pagal 81 straipsnį originaliame veterinarijos sertifikate patvirtinta paukščių sveikatos būklė parodos metu nepablogėjo, taip pat prie tos deklaracijos pridėtas galiojantis originalus veterinarijos sertifikatas pagal 81 straipsnį, kurį išdavė kilmės valstybės narės kompetentinga institucija nelaisvėje laikomų paukščių perkėlimui į parodą,

arba

c)

prie plėšriųjų paukščių, kurie dalyvavo skraidomosios medžioklės parodoje, pridėtas kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas galiojantis originalus veterinarijos sertifikatas pagal 81 straipsnį plėšriųjų paukščių perkėlimui į skraidomosios medžioklės parodą, su sąlyga, kad paukščiai perkeliami atgal į kilmės valstybę narę.

4.   2 dalies c punkte nurodytas veterinarijos gydytojas išduoda 3 dalies b punkte nurodytą deklaraciją tik jei:

a)

gyvūnai perkeliami atgal į kilmės valstybę narę;

b)

buvo imtasi tinkamų priemonių, kad numatytas nelaisvėje laikomų paukščių perkėlimas į kilmės valstybę narę būtų užbaigtas per originalaus veterinarijos sertifikato pagal 81 straipsnį, kurį išdavė kilmės valstybės narės kompetentinga institucija nelaisvėje laikomų paukščių perkėlimui į parodą, galiojimo laikotarpį;

c)

įvykdytos 2 dalies b punkte nurodytos sąlygos.

68 straipsnis

Specialieji lenktyninių karvelių perkėlimo į sporto renginius kitoje valstybėje narėje reikalavimai

Veiklos vykdytojai perkelia lenktyninius karvelius į sporto renginius kitoje valstybėje narėje tik jei gyvūnai atitinka 59 straipsnyje nustatytas sąlygas.

8 SKYRIUS

Veterinarijos sertifikatai ir pranešimai apie perkėlimą

1 skirsnis

Gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimai

69 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma laikomų arklinių šeimos gyvūnų perkėlimui į kitas valstybes nares

Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalyje nustatyti gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimai netaikomi į kitą valstybę narę perkeliamiems registruotiems arklinių šeimos gyvūnams, jeigu:

a)

kilmės valstybės narės kompetentinga institucija leido taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą;

b)

paskirties valstybės narės kompetentinga institucija pranešė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, kad toks perkėlimas leidžiamas c ir d punktuose nurodytomis sąlygomis;

c)

arklinių šeimos gyvūnai, laikomi ir perkeliami atitinkamose kilmės valstybės narės ir paskirties valstybės narės teritorijose, atitinka bent gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus į kitas valstybes nares perkeliamiems laikomiems arklinių šeimos gyvūnams, ir, visų pirma, 22 straipsnyje nustatytus papildomus gyvūnų sveikatos reikalavimus;

d)

kilmės valstybės narės kompetentinga institucija ir paskirties valstybės narės kompetentinga institucija yra įdiegusios sistemas, kuriomis užtikrinamas laikomų arklinių šeimos gyvūnų, perkeltų pagal šio straipsnio sąlygas, atsekamumas.

70 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma keliaujančių cirkų ir pasirodymų su gyvūnais sausumos gyvūnų perkėlimui į kitas valstybes nares

Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalyje nustatyti gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimai netaikomi į kitas valstybes nares perkeliamiems keliaujančių cirkų ir pasirodymų su gyvūnais sausumos gyvūnams.

71 straipsnis

Tam tikrų laikomų sausumos gyvūnų veterinarijos sertifikatas

1.   Veiklos vykdytojai perkelia nelaisvėje laikomus paukščius, namines bites, kamanes, išskyrus kamanes iš patvirtintų izoliuotųjų auginimo ūkių, primatus, šunis, kates, šeškus ar kitus mėsėdžius į kitą valstybę narę tik jei prie jų yra pridėtas kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas veterinarijos sertifikatas.

2.   Nukrypdami nuo 1 dalies, veiklos vykdytojai gali perkelti nelaisvėje laikomus paukščius iš parodų atgal į paukščių kilmės valstybę narę pagal 67 straipsnio 3 dalį.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies, kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas veterinarijos sertifikatas plėšriųjų paukščių perkėlimui iš kilmės valstybės narės ūkio į skraidomosios medžioklės parodą kitoje valstybėje narėje gali būti pridedamas prie tokių plėšriųjų paukščių, kai jie grąžinami iš parodos į kilmės valstybę narę, jei toks perkėlimas vyksta minėtojo sertifikato galiojimo laikotarpiu.

72 straipsnis

Nelaisvėje laikomų paukščių perinių kiaušinių veterinarijos sertifikatas

Veiklos vykdytojai veža nelaisvėje laikomų paukščių perinius kiaušinius į kitą valstybę narę tik jei prie jų yra pridėtas kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas veterinarijos sertifikatas.

2 skirsnis

Laikomų sausumos gyvūnų ir perinių kiaušinių veterinarijos sertifikatų turinys

73 straipsnis

Laikomų galvijų veterinarijos sertifikato turinys

1.   Laikomų galvijų, išskyrus 2 dalyje nurodytus laikomus galvijus, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 10 straipsnio reikalavimams ir, jei taikytina, 11, 12 bei 13 straipsnių reikalavimams.

2.   Laikomų galvijų, tiesiogiai arba po surinkimo operacijų perkeliamų į skerdyklą kitoje valstybėje narėje nedelsiant paskersti, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 14 straipsnio reikalavimams.

74 straipsnis

Laikomų avių ir ožkų veterinarijos sertifikato turinys

1.   Laikomų avių ir ožkų, išskyrus 2 ir 3 dalyse nurodytas laikomas avis ar ožkas, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis reikalavimams, nustatytiems:

a)

15 straipsnio 1 ir 2 dalyse – avims, išskyrus nekastruotus avinus;

b)

15 straipsnio 1 ir 3 dalyse – ožkoms;

c)

15 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse – nekastruotiems avinams;

d)

17 straipsnyje, jei taikytina.

2.   Laikomų avių ir ožkų, perkeliamų į kitą valstybę narę arba jos zoną, kuri turi patvirtintą Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos likvidavimo programą, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalie 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis reikalavimams, nustatytiems:

a)

15 straipsnio 1 dalies a, b ir d–h punktuose;

b)

arba 15 straipsnio 1 dalies c punkte, arba 16 straipsnyje;

c)

17 straipsnyje, jei taikytina.

3.   Laikomų avių ir ožkų, tiesiogiai arba po surinkimo operacijų perkeliamų į skerdyklą kitoje valstybėje narėje nedelsiant paskersti, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 18 straipsnio reikalavimams.

75 straipsnis

Laikomų kiaulių veterinarijos sertifikato turinys

1.   Laikomų kiaulių, išskyrus 2 dalyje nurodytas laikomas kiaules, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 19 straipsnio reikalavimams ir, jei taikytina, 20 straipsnio reikalavimams.

2.   Laikomų kiaulių, tiesiogiai arba po surinkimo operacijų perkeliamų į skerdyklą kitoje valstybėje narėje nedelsiant paskersti, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 21 straipsnio reikalavimams.

76 straipsnis

Laikomų arklinių šeimos gyvūnų veterinarijos sertifikato turinys

1.   Laikomų arklinių šeimos gyvūnų veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 22 straipsnio reikalavimams.

2.   1 punkte nurodytas veterinarijos sertifikatas:

a)

išduodamas konkrečiam arklinių šeimos gyvūnui

arba

b)

gali būti išduodamas arklinių šeimos gyvūnų siuntai,

i)

kuri išsiunčiama tiesiai į kitą valstybę narę be surinkimo operacijų,

arba

ii)

kuri tiesiogiai arba po surinkimo operacijos vežama į skerdyklą kitoje valstybėje narėje nedelsiant paskersti.

77 straipsnis

Laikomų kupranugarinių veterinarijos sertifikato turinys

1.   Laikomų kupranugarinių, išskyrus 2 dalyje nurodytus kupranugarinius, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 23 straipsnio reikalavimams ir, jei taikytina, 24 straipsnio reikalavimams.

2.   Laikomų kupranugarinių, tiesiogiai arba po surinkimo operacijų perkeliamų į skerdyklą kitoje valstybėje narėje nedelsiant paskersti, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 25 straipsnio reikalavimams.

78 straipsnis

Laikomų elninių veterinarijos sertifikato turinys

1.   Laikomų elninių, išskyrus 2 dalyje nurodytus elninius, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 26 straipsnio reikalavimams ir, jei taikytina, 27 straipsnio reikalavimams.

2.   Laikomų elninių, tiesiogiai arba po surinkimo operacijų perkeliamų į skerdyklą kitoje valstybėje narėje nedelsiant paskersti, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 28 straipsnio reikalavimams.

79 straipsnis

Kitų laikomų kanopinių gyvūnų veterinarijos sertifikato turinys

1.   Kitų laikomų kanopinių gyvūnų, išskyrus 2 dalyje nurodytus kitus laikomus kanopinius gyvūnus, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 29 straipsnio reikalavimams ir, jei taikytina, 30 straipsnio reikalavimams.

2.   Kitų laikomų kanopinių gyvūnų, tiesiogiai arba po surinkimo operacijų perkeliamų į skerdyklą kitoje valstybėje narėje nedelsiant paskersti, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 31 straipsnio reikalavimams.

80 straipsnis

Naminių paukščių veterinarijos sertifikato turinys

Naminių paukščių veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis reikalavimams, nustatytiems:

a)

34 straipsnyje – veisliniams ir maistiniams naminiams paukščiams ir 41 bei 42 straipsniuose – jei taikytina, konkrečios kategorijos naminiams paukščiams;

b)

35 straipsnyje – skerstiniems naminiams paukščiams ir 41 bei 42 straipsniuose – jei taikytina, konkrečios kategorijos naminiams paukščiams;

c)

36 straipsnyje – vienadieniams paukščiukams ir 41 bei 42 straipsniuose – jei taikytina, konkrečios kategorijos naminiams paukščiams;

d)

37 straipsnyje – mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, ir 41 bei 42 straipsniuose – jei taikytina, konkrečios kategorijos naminiams paukščiams.

81 straipsnis

Nelaisvėje laikomų paukščių veterinarijos sertifikato turinys

1.   Nelaisvėje laikomų paukščių, išskyrus 2 ir 3 dalyse nurodytus nelaisvėje laikomus paukščius, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal 71 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 59 straipsnio reikalavimams ir 61 bei 62 straipsnių reikalavimams, jei taikytina konkrečios kategorijos paukščiams.

2.   Parodoms skirtų nelaisvėje laikomų paukščių veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal 71 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 67 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

3.   Lenktyninių karvelių veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal 71 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 68 straipsnio reikalavimams.

82 straipsnis

Naminių paukščių perinių kiaušinių veterinarijos sertifikato turinys

Naminių paukščių perinių kiaušinių veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 161 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 2 punkte, ir patvirtinama atitiktis reikalavimams, nustatytiems:

a)

38 straipsnyje – naminių paukščių perinių kiaušiniams, išskyrus nurodytus b ir c punktuose, ir 41 bei 42 straipsniuose – jei taikytina, konkrečios kategorijos kiaušiniams;

b)

39 straipsnyje – mažiau nei 20 perinių kiaušinių, kuriuos padėjo naminiai paukščiai, ir 41 bei 42 straipsniuose – jei taikytina, konkrečios kategorijos kiaušiniams;

c)

40 straipsnyje – naminių paukščių kiaušiniams be specifinių patogenų.

83 straipsnis

Nelaisvėje laikomų paukščių perinių kiaušinių veterinarijos sertifikato turinys

Nelaisvėje laikomų paukščių perinių kiaušinių veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal 72 straipsnį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 2 punkte, ir patvirtinama atitiktis 60 straipsnio reikalavimams bei 61 ir 62 straipsnių reikalavimams, jei taikytina konkrečios kategorijos kiaušiniams.

84 straipsnis

Naminių bičių ir kamanių veterinarijos sertifikato turinys

1.   Naminių bičių veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal 71 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 48 straipsnio reikalavimams ir, jei taikytina, 49 ir 50 straipsnių reikalavimams.

2.   Kamanių, išskyrus kamanes iš patvirtintų izoliuotųjų auginimo ūkių, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal 71 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 51 straipsnio reikalavimams.

85 straipsnis

Primatų veterinarijos sertifikato turinys

Primatų veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal 71 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 47 straipsnio reikalavimams.

86 straipsnis

Šunų, kačių ir šeškų veterinarijos sertifikato turinys

1.   Šunų, kačių ir šeškų, išskyrus 2 dalyje nurodytus šunis, kates ir šeškus, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal 71 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 53 straipsnio reikalavimams bei, jei taikytina, 54 straipsnio reikalavimams.

2.   Šunų, kačių ir šeškų, laikomų kaip gyvūnai augintiniai, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal 71 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, patvirtinama atitiktis 55 straipsnio reikalavimams bei, jei taikytina, 56 straipsnio reikalavimams ir pateikiama nuoroda į Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 71 straipsnyje nurodytą identifikavimo dokumentą.

87 straipsnis

Kitų mėsėdžių veterinarijos sertifikato turinys

Kitų mėsėdžių veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal 71 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 58 straipsnio reikalavimams.

88 straipsnis

Sausumos gyvūnų, perkeliamų iš atskirto ūkio į kitos valstybės narės atskirtą ūkį, veterinarijos sertifikato turinys

Sausumos gyvūnų, perkeliamų iš atskirto ūkio į kitos valstybės narės atskirtą ūkį, veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalį arba pagal šio reglamento 71 straipsnio 1 dalį, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 1 dalies 1 punkte, ir patvirtinama atitiktis 64 straipsnio reikalavimams.

3 skirsnis

Gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimai, susiję su laikomų sausumos gyvūnų konkrečiais perkėlimo tipais

89 straipsnis

Gyvūnų sveikatos sertifikavimas, taikomas kanopinių gyvūnų ir naminių paukščių perkėlimui per ūkius, kuriuose atliekamos surinkimo operacijos

Kompetentinga institucija išduoda 73–80 straipsniuose nurodytą veterinarijos sertifikatą, skirtą kanopinių gyvūnų ir naminių paukščių, kuriems taikomos surinkimo operacijos, perkėlimui į kitą valstybę narę tokia tvarka:

a)

prieš išduodant 73–80 straipsniuose nurodytą pirmąjį veterinarijos sertifikatą, 91 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentų, tapatumo ir fiziniai tikrinimai bei tyrimai atliekami,

arba

i)

kilmės ūkyje, jei gyvūnai yra skirti

tiesiogiai perkelti į surinkimo operacijoms patvirtintą ūkį valstybėje narėje, kurios teritorija kertama,

arba

surinkimo operacijai transporto priemonėje kilmės valstybėje narėje, kad būtų tiesiogiai perkelti į kitą valstybę narę,

arba

ii)

surinkimo operacijoms patvirtintame ūkyje, jei gyvūnai buvo surinkti kilmės valstybėje narėje išsiuntimui į kitą valstybę narę,

arba

iii)

surinkimo operacijoms patvirtintame ūkyje valstybėje narėje, kurios teritorija kertama, jei su gyvūnais buvo atliekama surinkimo operacija tokioje valstybėje narėje;

b)

73–80 straipsniuose nurodytas veterinarijos sertifikatas užpildomas remiantis oficialia informacija:

i)

kurią turi sertifikavimą atliekantis valstybinis veterinarijos gydytojas, kuris atliko a punkto i ir ii papunkčiuose nurodytus tikrinimus ir tyrimus kilmės valstybėje narėje,

arba

ii)

kuri pateikta 73–80 straipsniuose nurodytame pirmajame arba antrajame veterinarijos sertifikate, kurį turi sertifikavimą atliekantis valstybinis veterinarijos gydytojas, atlikęs a punkto iii papunktyje nurodytus tikrinimus ir tyrimus valstybėje narėje, kurios teritorija yra kertama, jei aplankyta viena ar kelios valstybės narės, kurių teritorija kertama.

90 straipsnis

Gyvūnų sveikatos sertifikavimas, taikomas eksportuoti į trečiąsias šalis skirtiems laikomiems kanopiniams gyvūnams ir naminiams paukščiams juos perkeliant iš kilmės valstybės narės iki Sąjungos išorės sienos per kitų valstybių narių teritoriją

Veiklos vykdytojai užtikrina, kad prie laikomų kanopinių gyvūnų ar naminių paukščių, skirtų eksportuoti į trečiąją šalį ir vežamų iki Sąjungos išorės sienos per kitą valstybę narę, būtų pridėti veterinarijos sertifikatai, kuriuose būtų patvirtinta, kad:

i)

gyvūnai atitinka bent šiame skyriuje nustatytus laikomų kanopinių gyvūnų arba naminių paukščių, kurie yra skirti skersti valstybėje narėje, kurioje yra išvežimo punktas, perkėlimo reikalavimus,

ir

ii)

į mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai atitinka bent 33 straipsnio reikalavimus, jei išvežimo punktas yra valstybėje narėje arba jos zonoje, kuriai suteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas arba kuri turi patvirtintą šios ligos likvidavimo programą.

4 skirsnis

Taisyklės, susijusios su kompetentingos institucijos, atsakingos už gyvūnų sveikatos sertifikavimą, atsakomybe

91 straipsnis

Kompetentingos institucijos atsakomybė, susijusi su gyvūnų sveikatos sertifikavimu

1.   Prieš pasirašydamas veterinarijos sertifikatą, valstybinis veterinarijos gydytojas atlieka šiuos dokumentų, tapatumo ir fizinius tikrinimus bei tyrimus, kad patikrintų atitiktį reikalavimams:

a)

jei tai laikomi kanopiniai gyvūnai – siuntos gyvūnų tapatumo tikrinimą ir klinikinį tyrimą siekiant nustatyti į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinius požymius arba įtarimą dėl šių ligų;

b)

jei tai veisliniai naminiai paukščiai, maistiniai naminiai paukščiai ir mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, – ūkyje saugomų sveikatos ir produkcijos įrašų tikrinimą, siuntos gyvūnų tapatumo tikrinimą ir kilmės pulko ir siuntos gyvūnų klinikinį tikrinimą, siekiant nustatyti į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinius požymius arba įtarimą dėl šių ligų;

c)

jei tai skerstini naminiai paukščiai – ūkyje saugomų sveikatos ir produkcijos įrašų tikrinimą, siuntos gyvūnų tapatumo tikrinimą ir kilmės pulko klinikinį tikrinimą siekiant nustatyti į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinius požymius arba įtarimą dėl šių ligų;

d)

jei tai vienadieniai paukščiukai – kilmės pulko ūkyje saugomų sveikatos ir produkcijos įrašų tikrinimą, siekiant nustatyti į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinius požymius arba įtarimą dėl šių ligų;

e)

jei tai nelaisvėje laikomi paukščiai:

i)

siuntos gyvūnų tapatumo tikrinimą;

ii)

ūkyje saugomų sveikatos ir produkcijos įrašų tikrinimą ir kilmės pulko ir siuntos gyvūnų klinikinį tikrinimą, siekiant nustatyti į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinius požymius arba įtarimą dėl šių ligų;

f)

jei tai naminių paukščių periniai kiaušiniai – kilmės pulko ūkyje saugomų sveikatos ir produkcijos įrašų ir, jei taikytina, išsiuntimo perykloje saugomų įrašų tikrinimą, perinių kiaušinių tapatumo tikrinimą ir

arba

i)

kilmės pulko klinikinį tikrinimą, siekiant nustatyti į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinius požymius arba įtarimą dėl šių ligų,

arba

ii)

kas mėnesį atliekamą kilmės pulko sveikatos būklės tikrinimą ir jo esamos sveikatos būklės vertinimą, remiantis naujausia veiklos vykdytojo pateikta informacija;

g)

jei tai nelaisvėje laikomų naminių paukščių periniai kiaušiniai – ūkyje saugomų sveikatos ir produkcijos įrašų tikrinimą, perinių kiaušinių tapatumo tikrinimą ir kilmės pulko klinikinį tikrinimą, siekiant nustatyti į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinius požymius arba įtarimą dėl šių ligų;

h)

jei tai naminės bitės ir kamanės – tapatumo tikrinimą ir

arba

i)

gyvūnų, jų pakuočių ir viso pridedamo pašaro ar kitos medžiagos apžiūrą, siekiant nustatyti naminių bičių amerikinio bičių perų puvinio, Aethina tumida (bitinio žvilgvabalio) ir Tropilaelaps spp. arba kamanių Aethina tumida (bitinio žvilgvabalio) pasireiškimą,

arba

ii)

jei tai bičių motinos, kurios turi būti sertifikuojamos taikant 49 straipsnyje numatytą nukrypti leidžiančią nuostatą, – sezono metu kas mėnesį atliekamo sveikatos tikrinimo įrašų tikrinimą, jų atskirų narvelių apžiūrą siekiant patikrinti didžiausią galimą bičių palydovių skaičių narvelyje, ir gyvūnų, jų pakuočių bei viso pridedamo pašaro ar kitos medžiagos apžiūrą siekiant nustatyti amerikinio bičių perų puvinio, Aethina tumida (bitinio žvilgvabalio) ir Tropilaelaps spp. pasireiškimą;

i)

jei tai primatai – siuntos gyvūno (-ų) sveikatos įrašų tikrinimą, tapatumo tikrinimą ir klinikinį tyrimą, o jei jo neįmanoma atlikti – klinikinį tikrinimą, siekiant nustatyti į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinius požymius arba įtarimą dėl šių ligų;

j)

jei tai šunys, katės, šeškai ir kiti mėsėdžiai – siuntos gyvūnų tapatumo tikrinimą ir klinikinį tyrimą, o jei jo neįmanoma atlikti – klinikinį tikrinimą, siekiant nustatyti į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinius požymius arba įtarimą dėl šių ligų;

k)

jei tai sausumos gyvūnai iš atskirto ūkio, perkeliami į atskirtą ūkį kitoje valstybėje narėje, – siuntos gyvūnų sveikatos įrašų tikrinimą, tapatumo tikrinimą ir klinikinį tyrimą, o jei jo neįmanoma atlikti – klinikinį tikrinimą, siekiant nustatyti į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinius požymius arba įtarimą dėl šių ligų.

2.   Valstybinis veterinarijos gydytojas atlieka dokumentų, tapatumo ir fizinius tikrinimus bei tyrimus, kaip numatyta 1 dalyje, ir išduoda veterinarijos sertifikatą:

a)

laikomiems kanopiniams gyvūnams, išskyrus arklinių šeimos gyvūnus, – per 24 valandas iki išvežimo iš kilmės ūkio arba, jei taikytina, surinkimo operacijoms patvirtinto ūkio;

b)

arklinių šeimos gyvūnams – per 48 valandas iki išvežimo iš kilmės ūkio, o 92 straipsnio 2 dalyje nurodytiems arklinių šeimos gyvūnams – paskutinę darbo dieną prieš išvežimą;

c)

veisliniams naminiams paukščiams, maistiniams naminiams paukščiams ir mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius ir nelaisvėje laikomus paukščius, – per 48 valandas iki išvežimo iš kilmės ūkio;

d)

skerstiniems naminiams paukščiams – per 5 dienas iki išvežimo iš kilmės ūkio;

e)

vienadieniams paukščiukams – per 24 valandas iki išvežimo iš kilmės ūkio;

f)

naminių paukščių periniams kiaušiniams:

i)

per 72 valandas iki perinių kiaušinių išvežimo iš kilmės ūkio, jei atliekamas kilmės pulko dokumentų, tapatumo ir klinikinis tikrinimai bei jo esamos sveikatos būklės vertinimas, remiantis veiklos vykdytojo pateikta naujausia informacija;

ii)

per 31 dieną iki perinių kiaušinių išvežimo iš kilmės ūkio, jei kas mėnesį atliekamas kilmės pulko sveikatos tikrinimas;

g)

nelaisvėje laikomų paukščių periniams kiaušiniams – per 48 valandas iki išvežimo iš kilmės ūkio;

h)

naminėms bitėms ir kamanėms – per 48 valandas iki išvežimo iš kilmės ūkio, o bičių motinoms, kurios turi būti sertifikuojamos taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, – per 24 valandas iki išvežimo iš kilmės ūkio;

i)

primatams – per 48 valandas iki išvežimo iš kilmės ūkio;

j)

šunims, katėms, šeškams ir kitiems mėsėdžiams – per 48 valandas iki išvežimo iš kilmės ūkio;

k)

sausumos gyvūnams iš atskirto ūkio, kurie perkeliami į kitos valstybės narės atskirtą ūkį, – per 48 valandas iki išvežimo iš kilmės ūkio.

3.   Veterinarijos sertifikatas galioja 10 dienų nuo išdavimo dienos, nepažeidžiant 92 straipsnyje nustatytų nukrypti leidžiančių nuostatų.

92 straipsnis

Nuo veterinarijos sertifikato galiojimo termino nukrypti leidžianti nuostata

1.   Nukrypstant nuo 91 straipsnio 3 dalies, jei gyvūnai vežami vandens keliais ir (arba) jūra, 10 dienų veterinarijos sertifikato galiojimo terminas gali būti pratęstas kelionės vandens keliais ir (arba) jūra trukme.

2.   Be to, nukrypstant nuo 91 straipsnio 3 dalies, 76 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas arklinių šeimos gyvūnų sertifikatas galioja 30 dienų, su sąlyga, kad:

a)

prie perkeliamo arklinių šeimos gyvūno pridėtas visą gyvūno gyvenimo laikotarpį galiojantis identifikavimo dokumentas, kaip numatyta Reglamento (ES) 2016/429 114 straipsnio 1 dalies c punkte, į kurį įtrauktas kompetentingos institucijos arba įstaigos, kuriai pavesta ši veikla, ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui išduotas patvirtinimo ženklas, kuriuo patvirtinama, kad gyvūnas nuolat laikomas ūkyje, kompetentingos institucijos pripažintame ūkiu, kuriame rizika sveikatai yra maža, nes dažnai atliekamos gyvūnų sveikatos patikros, papildomi tapatumo tikrinimai ir sveikatos tyrimai, be to, ūkyje nevykdomas kergimas (jis vykdomas tik specialiose ir atskirtose patalpose),

arba

b)

prie perkeliamo registruoto arklinių šeimos gyvūno pridėtas visą gyvūno gyvenimo laikotarpį galiojantis identifikavimo dokumentas, kaip numatyta Reglamento (ES) 2016/429 114 straipsnio 1 dalies c punkte, į kurį įtraukta licencija, ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui išduota „Fédération Equestre Internationale“ nacionalinės federacijos dalyvauti jojimo varžybose arba kompetentingos lenktynių institucijos dalyvauti lenktynėse, kuria patvirtinama, kad veterinarijos gydytojas apsilanko bent du kartus per metus, įskaitant apsilankymus, kurie būtini reguliariai vakcinacijai nuo arklių gripo atlikti, ir tyrimus, kuriuos reikia atlikti norint perkelti gyvūnus į kitas valstybes nares ar trečiąsias šalis.

3.   Galiojimo laikotarpiu 2 dalyje nurodyto sertifikato pakanka:

a)

daugkartiniam įvežimui į kitas valstybes nares;

b)

grąžinimui į jame nurodytą išvežimo ūkį.

5 skirsnis

Išsamios pranešimo apie laikomų sausumos gyvūnų perkėlimą ir perinių kiaušinių vežimą į kitas valstybes nares taisyklės

93 straipsnis

Išankstinis veiklos vykdytojų pranešimas apie kamanių perkėlimą iš vienos valstybės narės patvirtintų izoliuotųjų auginimo ūkių į kitos valstybės narės patvirtintus izoliuotuosius auginimo ūkius

Jei kamanės iš patvirtintų izoliuotųjų auginimo ūkių yra perkeliamos į kitą valstybę narę, kilmės ūkio veiklos vykdytojas iš anksto praneša kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai apie tokių kamanių išvežimą.

94 straipsnis

Išankstinis keliaujančio cirko ir pasirodymų su gyvūnais veiklos vykdytojų pranešimas apie ketinimą perkelti laikomus sausumos gyvūnus iš vienos valstybės narės į kitą

Jei keliaujantis cirkas ir pasirodymai su gyvūnais yra perkeliami į kitą valstybę narę, keliaujančių cirkų ir pasirodymų su gyvūnais veiklos vykdytojas praneša kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai apie tai likus bent 10 dienų iki tokių keliaujančių cirkų ir pasirodymų su gyvūnais išvykimo.

95 straipsnis

Išankstinis veiklos vykdytojų pranešimas apie nelaisvėje laikomų paukščių perinių kiaušinių vežimą iš vienos valstybės narės į kitą

Jei nelaisvėje laikomų paukščių periniai kiaušiniai vežami į kitą valstybę narę, kilmės ūkio veiklos vykdytojas iš anksto praneša kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai apie numatomą šių genetinės medžiagos produktų vežimą.

96 straipsnis

Veiklos vykdytojų pareiga informuoti, susijusi su pranešimu apie laikomų sausumos gyvūnų perkėlimą į kitas valstybes nares

Veiklos vykdytojai, savo kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai teikdami pranešimą pagal Reglamento (ES) 2016/429 152 straipsnį, tai kompetentingai institucijai pateikia informaciją, susijusią su kiekviena į kitą valstybę narę perkeliamų laikomų sausumos gyvūnų siunta, kaip nustatyta:

a)

VIII priedo 1 dalies 1 punkto a–d papunkčiuose dėl laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus kamanes iš patvirtintų izoliuotųjų auginimo ūkių, perkeltinas į kitą valstybę narę;

b)

VIII priedo 2 dalyje dėl kamanių iš patvirtintų izoliuotųjų auginimo ūkių.

97 straipsnis

Kompetentingos institucijos pareiga informuoti, susijusi su pranešimu apie laikomų sausumos gyvūnų perkėlimą į kitas valstybes nares

Kilmės valstybės narės kompetentinga institucija, teikdama pranešimą paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai pagal Reglamento (ES) 2016/429 153 straipsnio 1 dalį, pateikia informaciją, susijusią su kiekviena į kitą valstybę narę perkeliamų laikomų sausumos gyvūnų siunta, kaip nustatyta:

a)

VIII priedo 1 dalies 1 punkto a–d papunkčiuose dėl laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus kamanes iš patvirtintų izoliuotųjų auginimo ūkių, perkeltinas į kitą valstybę narę;

b)

VIII priedo 2 dalyje dėl kamanių iš patvirtintų izoliuotųjų auginimo ūkių.

98 straipsnis

Pranešimas apie perinių kiaušinių vežimą į kitas valstybes nares

Veiklos vykdytojai, teikdami pranešimą savo kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai pagal Reglamento (ES) 2016/429 163 straipsnį ir šio reglamento 95 straipsnį, kompetentingai institucijai pateikia VIII priedo 1 dalies 2 punkto a–e papunkčiuose nurodytą informaciją, susijusia su kiekviena į kitą valstybę narę vežamų perinių kiaušinių siunta.

99 straipsnis

Avarinės procedūros

Nutrūkus elektros tiekimui ir dėl kitų priežasčių sutrikus oficialios kontrolės informacijos valdymo sistemos (IMSOC) veikimui, laikomų sausumos gyvūnų arba perinių kiaušinių, kurie perkeliami arba vežami į kitą valstybę narę, kilmės vietos kompetentinga institucija laikosi nenumatytų atvejų tvarkos, nustatytos pagal Reglamento (ES) 2017/625 134 straipsnio d punktą.

100 straipsnis

Regionų paskyrimas pranešimams apie perkėlimą bei vežimą valdyti

Paskirdamos regionus pranešimams apie perkėlimą bei vežimą, numatytiems 97 ir 98 straipsniuose, valdyti, valstybės narės užtikrina, kad:

a)

visos jų teritorijos dalys patektų bent į vieno regiono sudėtį;

b)

už kiekvieną paskirtą regioną būtų atsakinga kompetentinga institucija, kuriai pavesta atlikti gyvūnų sveikatos sertifikavimą tame regione;

c)

už paskirtą regioną atsakinga kompetentinga institucija galėtų naudotis IMSOC;

d)

kompetentingos institucijos, atsakingos už paskirtą regioną, darbuotojai turėtų reikiamų gebėjimų ir žinių, būtų įgiję specialų mokymą arba turėtų lygiavertę praktinę patirtį, susijusią su IMSOC naudojimu rengiant, tvarkant ir perduodant informaciją, numatytą 97 ir 98 straipsniuose.

III DALIS

LAUKINIŲ SAUSUMOS GYVŪNŲ PERKĖLIMAS

101 straipsnis

Laukinių sausumos gyvūnų perkėlimo į kitas valstybes nares reikalavimai

1.   Veiklos vykdytojai laukinius sausumos gyvūnus iš kilmės buveinės perkelia tik pakrovę juos tiesiai į transporto priemonę, kuria jie vežami į kitoje valstybėje narėje esančią buveinę arba ūkį, gyvūnų neįvežant į jokį kilmės valstybės narės ūkį.

2.   Veiklos vykdytojai ir vežėjai užtikrina, kad laukiniams sausumos gyvūnams, išskyrus bites ir kamanes, vežti naudojama transporto priemonė būtų:

a)

sukonstruota taip, kad:

i)

gyvūnai negalėtų ištrūkti arba iškristi;

ii)

transporto priemonėje būtų įmanoma apžiūrėti gyvūnus;

iii)

būtų išvengta gyvūnų ekskrementų, kraiko ar pašarų šalinimo arba jis būtų kuo labiau sumažintas;

iv)

paukščių atveju būtų išvengta plunksnų šalinimo arba jis būtų kuo labiau sumažintas;

v)

prireikus gyvūnus būtų galima sulaikyti arba vežti paveiktus raminamųjų;

b)

išvalyta ir dezinfekuota nedelsiant po kiekvieno gyvūno arba bet kokio objekto, kuris kelia pavojų gyvūnų sveikatai, vežimo ir, jei būtina, dar kartą dezinfekuota ir bet kuriuo atveju išdžiovinta arba palikta išdžiūti prieš bet kurį naują gyvūnų pakrovimą.

3.   Veiklos vykdytojai ir vežėjai užtikrina, kad laukiniams sausumos gyvūnams, išskyrus bites ir kamanes, vežti naudojami konteineriai:

a)

atitiktų 2 dalies a punkto sąlygas;

b)

talpintų tik tos pačios rūšies laukinius gyvūnus iš tos pačios buveinės;

c)

būtų paženklinti, nurodant gyvūnų rūšį ir skaičių;

d)

būtų arba nenaudoti specialios konstrukcijos vienkartiniai konteineriai, kurie turi būti sunaikinti juos pirmą kartą panaudojus, arba išvalyti ir dezinfekuoti juos panaudojus ir išdžiovinti arba palikti išdžiūti prieš kartotinai naudojant.

4.   Veiklos vykdytojai laukinius sausumos gyvūnus iš jų kilmės buveinės į kitos valstybės narės buveinę arba ūkį perkelia tik jei yra įvykdyti šie papildomi reikalavimai:

a)

dauguma siuntos gyvūnų buvo laikomi kilmės ūkyje bent 30 dienų iki išvežimo arba nuo gimimo, jei jie jaunesni nei 30 dienų, ir tuo laikotarpiu neturėjo sąlyčio su laikomais gyvūnais, kurių sveikatos būklė prastesnė arba kuriems dėl su gyvūnų sveikata susijusių priežasčių taikomi perkėlimo apribojimai, arba su laikomais gyvūnais iš ūkio, kuris neatitinka b punkte nustatytų reikalavimų;

b)

visi gyvūnai, įvežti į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos per 30 dienų iki 1 dalyje nurodytų gyvūnų išvežimo ir patekę į ūkį buveinėje, kurioje tie gyvūnai buvo laikomi, yra laikomi atskirai, siekiant išvengti tiesioginio ir netiesioginio sąlyčio su visais kitais to ūkio ir tos buveinės gyvūnais;

c)

gyvūnai yra iš buveinės, kurioje per nustatytus terminus nepranešta apie šias ligas ir infekcijas:

i)

pasiutligės viruso infekciją per 30 dienų iki išvežimo;

ii)

į ligos sąrašą įtrauktų rūšių laukinių sausumos gyvūnų Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją per 42 dienas iki išvežimo;

iii)

į ligos sąrašą įtrauktų rūšių laukinių sausumos gyvūnų Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekciją per 42 dienas iki išvežimo;

iv)

į ligos sąrašą įtrauktų rūšių laukinių sausumos gyvūnų užsikrėtimą epizootinės hemoraginės ligos virusu 150 km spinduliu per 2 metus iki išvežimo;

v)

kanopinių gyvūnų juodligę per 15 dienų iki išvežimo;

vi)

tripanozomozę (Trypanosoma evansi) per 30 dienų iki išvežimo;

d)

jei gyvūnai priklauso Antilocapridae, Bovidae, Camelidae, Cervidae, Giraffidae, Moschidae ar Tragulidae šeimoms, kilmės buveinė turi atitikti bent vieną iš reikalavimų dėl mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos, nustatytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose;

e)

nėra žinoma apie gyvūnų sąlytį su laukiniais sausumos gyvūnais, kurie neatitiko c punkte nustatytų reikalavimų, per 30 dienų iki išvežimo.

5.   Nukrypdama nuo 4 dalies d punkto, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti perkelti laukinius sausumos gyvūnus, neatitinkančius bent vieno iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 punktuose nustatytų reikalavimų, į kitą valstybę narę arba jos zoną,

a)

kuriai suteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas arba kuri turi patvirtintą šios ligos likvidavimo programą, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas leidžiamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 43 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas,

arba

b)

kuriai nesuteiktas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas ir kuri neturi patvirtintos šios ligos likvidavimo programos, jei paskirties valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešė, kad toks perkėlimas yra leidžiamas. Jei paskirties valstybė narė nustato sąlygas, kuriomis leidžiama perkelti gyvūnus, tai turi būti viena iš sąlygų, nurodytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 5–8 punktuose.

102 straipsnis

Laukinių sausumos gyvūnų veterinarijos sertifikato turinys

Laukinių sausumos gyvūnų veterinarijos sertifikate, kurį išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) 2016/429 155 straipsnio 1 dalies c punktą, pateikiama bendroji informacija, numatyta VIII priedo 3 punkte, ir patvirtinama atitiktis šio reglamento 101 straipsnio 4 dalies reikalavimams bei, jei taikytina, 101 straipsnio 5 dalies reikalavimams.

103 straipsnis

Taisyklės dėl kompetentingos institucijos atsakomybės, susijusios su gyvūnų sveikatos sertifikavimu, taikomu į kitas valstybes nares perkeliamiems laukiniams sausumos gyvūnams

1.   Prieš pasirašydamas 102 straipsnyje numatytą veterinarijos sertifikatą laukinių sausumos gyvūnų perkėlimui, valstybinis veterinarijos gydytojas atlieka šiuos tapatumo tikrinimus ir tyrimus:

a)

turimos informacijos, įrodančios, kad įvykdyti 101 straipsnio 4 dalyje numatyti reikalavimai, tikrinimą;

b)

tapatumo tikrinimą;

c)

siuntos gyvūnų klinikinį tyrimą, o jei jo neįmanoma atlikti – klinikinį tikrinimą, siekiant nustatyti į sąrašą įtrauktų ligų ar naujų ligų, susijusių su atitinkamomis rūšimis, klinikinius požymius arba įtarimą dėl šių ligų.

2.   Valstybinis veterinarijos gydytojas per 24 valandas iki siuntos išvežimo iš buveinės atlieka dokumentų, tapatumo ir fizinius tikrinimus ir tyrimus, kaip numatyta 1 dalyje, ir išduoda veterinarijos sertifikatą.

3.   Veterinarijos sertifikatas galioja 10 dienų nuo išdavimo dienos.

4.   Nukrypstant nuo 3 dalies, jei laukiniai sausumos gyvūnai vežami vandens keliais ir (arba) jūra, 10 dienų veterinarijos sertifikato galiojimo terminas gali būti pratęstas kelionės vandens keliais ir (arba) jūra trukme.

104 straipsnis

Išankstinio veiklos vykdytojų pranešimo apie laukinių sausumos gyvūnų perkėlimą į kitas valstybes nares reikalavimai

Laukinius sausumos gyvūnus į kitą valstybę narę perkeliantys veiklos vykdytojai, išskyrus vežėjus, kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai apie perkėlimą praneša likus bent 24 valandoms iki siuntos išvežimo.

105 straipsnis

Veiklos vykdytojų pareiga, susijusi su pranešimu apie laukinių sausumos gyvūnų perkėlimą į kitas valstybes nares

Teikdami Reglamento (ES) 2016/429 155 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą pranešimą, laukinius sausumos gyvūnus į kitą valstybę narę perkeliantys veiklos vykdytojai, išskyrus vežėjus, kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai pateikia Reglamento (ES) 2016/429 145 straipsnio 1 dalyje ir VIII priedo 1 dalies 3 punkto a–d papunkčiuose nurodytą informaciją apie kiekvieną šių į kitą valstybę narę perkeliamų gyvūnų siuntą.

106 straipsnis

Kompetentingos institucijos atsakomybė, susijusi su pranešimu apie laukinių sausumos gyvūnų perkėlimą į kitas valstybes nares

Kilmės valstybės narės kompetentinga institucija, teikdama pranešimą paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai pagal Reglamento (ES) 2016/429 155 straipsnio 1 dalies d punktą, pateikia VIII priedo 1 dalies 3 punkto a–d papunkčiuose nurodytą informaciją apie kiekvieną į kitą valstybę narę perkeliamų laukinių sausumos gyvūnų siuntą.

107 straipsnis

Avarinės procedūros

Nutrūkus elektros tiekimui ir dėl kitų priežasčių sutrikus oficialios kontrolės informacijos valdymo sistemos (IMSOC) veikimui, laukinių sausumos gyvūnų kilmės vietos kompetentinga institucija laikosi nenumatytų atvejų tvarkos, nustatytos pagal Reglamento (ES) 2017/625 134 straipsnio d punktą.

IV DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

108 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. balandžio 21 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 84, 2016 3 31, p. 1.

(2)  2018 m. liepos 25 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/1629, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės akto“), II priede išdėstytų ligų sąrašas (OL L 272, 2018 10 31, p. 11).

(3)  2018 m. gruodžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1882 dėl tam tikrų ligų prevencijos ir kontrolės taisyklių taikymo į sąrašą įtrauktų ligų kategorijoms, kuriuo nustatomas rūšių ir rūšių grupių, keliančių didelę tų į sąrašą įtrauktų ligų plitimo riziką, sąrašas (OL L 308, 2018 12 4, p. 21).

(4)  2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/689, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 tam tikrų į sąrašą įtrauktų ir naujų ligų priežiūros, likvidavimo programų ir liga neužkrėstos teritorijos statuso taisyklės (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 211).

(5)  1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis (OL L 121, 1964 7 29, p. 1977/64).

(6)  1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyva 91/68/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą avimis ir ožkomis (OL L 46, 1991 2 19, p. 19).

(7)  2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2009/156/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (OL L 192, 2010 7 23, p. 1).

(8)  2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2009/158/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais ir jų importą iš trečiųjų šalių (OL L 343, 2009 12 22, p. 74).

(9)  1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 92/65/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją (OL L 268, 1992 9 14, p. 54).

(10)  2005 m. spalio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1739/2005, nustatantis gyvūnų sveikatos reikalavimus cirko gyvūnų judėjimui tarp valstybių narių (OL L 279, 2005 10 22, p. 47).

(11)  2019 m. birželio 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/2035, kuriuo dėl sausumos gyvūnus laikantiems ūkiams ir perykloms taikomų taisyklių, taip pat ir tam tikrų laikomų sausumos gyvūnų ir perinių kiaušinių atsekamumo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 (OL L 314, 2019 12 5, p. 115).

(12)  2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 1).

(13)  2002 m. gruodžio 30 d. Komisijos sprendimas 2003/24/EB dėl integruotos kompiuterinės veterinarijos sistemos sukūrimo (OL L 8, 2003 1 14, p. 44).

(14)  2004 m. kovo 30 d. Komisijos sprendimas 2004/292/EB dėl TRACES sistemos įdiegimo ir iš dalies keičiantis Sprendimą 92/486/EEB (OL L 94, 2004 3 31, p. 63).

(15)  2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L 95, 2017 4 7, p. 1).

(16)  http://www.edqm.eu (naujausia redakcija).

(17)  2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL L 54, 2011 2 26, p. 1).


I PRIEDAS

DIAGNOSTIKOS METODAI

1 dalis

Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija

1.

Galvijų, avių, ožkų ir kupranugarinių serologiniai tyrimai:

a)

buferizuoto bruceliozės antigeno tyrimai;

b)

komplemento sujungimo metodas;

c)

netiesioginė imunofermentinė analizė (netiesioginė IFA);

d)

fluorescencijos poliarizacijos analizė (FPA);

e)

konkurencinė imunofermentinė analizė (konkurencinė IFA).

2.

Kiaulių serologiniai tyrimai:

a)

buferizuoto bruceliozės antigeno tyrimai;

b)

komplemento sujungimo metodas;

c)

netiesioginė imunofermentinė analizė (netiesioginė IFA);

d)

fluorescencijos poliarizacijos analizė (FPA);

e)

konkurencinė imunofermentinė analizė (konkurencinė IFA).

3.

Avių, ožkų ir kiaulių intraderminis brucelino tyrimas.

2 dalis

Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcija

1.

Intraderminiai tuberkulino tyrimai:

a)

vienkartinis intraderminis tuberkulino tyrimas;

b)

lyginamasis intraderminis tuberkulino tyrimas.

2.

Kraujo mėginių tyrimas:

a)

gama interferono tyrimas.

3 dalis

Tripanozomozė (Trypanosoma evansi)

Serologiniai tyrimai:

a)

imunofermentinė analizė (IFA) tripanosomozei nustatyti;

b)

agliutinacijos tyrimas tripanosomozei nustatyti, praskiedus serumą santykiu 1:4.

4 dalis

Enzootinė galvijų leukozė

Serologiniai tyrimai:

a)

kraujo mėginių tyrimai:

i)

imunodifuzijos agaro gelyje tyrimas (IDAG);

ii)

blokavimo imunofermentinė analizė (blokavimo IFA);

iii)

netiesioginė imunofermentinė analizė (netiesioginė IFA);

b)

pieno mėginių tyrimas:

i)

netiesioginė imunofermentinė analizė (netiesioginė IFA).

5 dalis

Infekcinis galvijų rinotracheitas ir (arba) infekcinis pustulinis vulvovaginitas

 

Metodai

Nevakcinuoti galvijai

Netiesioginė IFA (1) GHV-1 nustatyti

Blokavimo IFA (2) glikoproteino B antikūnams nustatyti

Glikoproteino E antigeno neturinčia vakcina vakcinuoti galvijai

Blokavimo IFA (3) glikoproteino E antikūnams nustatyti

6 dalis

Galvijų virusinė diarėja

1.

Tiesioginiai metodai:

a)

tikralaikė atvirkštinės transkripcijos polimerazės grandininė reakcija (tikralaikė ATPGR);

b)

imunofermentinė analizė (IFA) galvijų virusinės diarėjos viruso (GVDV) antigenams nustatyti.

2.

Serologiniai tyrimai:

a)

netiesioginė imunofermentinė analizė (netiesioginė IFA);

b)

blokavimo imunofermentinė analizė (blokavimo IFA).

7 dalis

Aujeskio ligos viruso infekcija

 

Metodai

Kiaulės

IFA (4) Aujeskio ligos viruso (ALV) antikūnams nustatyti

Jaunesnės nei 4 mėnesių kiaulės, kurias atsivedė glikoproteino E antigeno neturinčia vakcina vakcinuotos patelės

IFA (5) glikoproteino E antikūnams nustatyti

8 dalis

Kergimo liga

Komplemento sujungimo metodas kergimo ligai nustatyti, praskiedus serumą santykiu 1:5.

9 dalis

Arklių infekcinė anemija

Serologiniai tyrimai:

a)

imunodifuzijos agaro gelyje tyrimas (IDAG);

b)

imunofermentinė analizė (IFA) arklių infekcinei anemijai nustatyti.

10 dalis

Venesuelos arklių encefalomielitas

1.

Serologiniai tyrimai:

a)

Venesuelos arklių encefalomielito viruso išskyrimo tyrimas;

b)

hemagliutinacijos slopinimo tyrimas Venesuelos arklių encefalomielitui nustatyti.

2.

Tiesioginis metodas:

atvirkštinės transkripcijos polimerazės grandininės reakcijos (ATPGR) tyrimas Venesuelos arklių encefalomielito viruso genomui nustatyti.


(1)  Imunofermentinė analizė (IFA) gryno 1 tipo galvijų herpeso viruso (GHV-1) antikūnams nustatyti.

(2)  IFA GHV-1 glikoproteino B antikūnams nustatyti. Šis metodas taip pat gali būti taikomas atliekant tyrimus gryno GHV-1 antikūnams nustatyti.

(3)  IFA GHV-1 glikoproteino E antikūnams nustatyti.

(4)  IFA gryno ALV, jo glikoproteino B (ALV IgB) arba glikoproteino D (ALV IgD) antikūnams nustatyti. Atliekant ALV-gB ir ALV-gD arba gryno ALV rinkinių partijos kontrolę, Bendrijos kontrolinio serumo ALV 1 arba papildomus standartus atitinkančio serumo, praskiesto santykiu 1:2, rezultatai turi būti teigiami.

(5)  IFA ALV glikoproteino E antikūnams nustatyti. Atliekant partijos kontrolę, Bendrijos kontrolinio serumo ALV 1 arba papildomus standartus atitinkančio serumo, praskiesto santykiu 1:8, rezultatai turi būti teigiami.


II PRIEDAS

BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI PRIEŠ PERKELIANT GYVŪNUS, SUSIJĘ SU OŽKŲ, KUPRANUGARINIŲ IR ELNINIŲ MYCOBACTERIUM TUBERCULOSIS KOMPLEKSO (M. BOVIS, M. CAPRAE IR M. TUBERCULOSIS) INFEKCIJA

1 dalis

Būtiniausi programos prieš perkeliant gyvūnus reikalavimai, susiję su ožkų Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcija

1.

Į prieš gyvūnų perkėlimą vykdomą priežiūros programą Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcijai ūkyje nustatyti, siekiant į kitą valstybę narę perkelti laikomas ožkas, kaip nurodyta 15 straipsnio 3 dalyje, turi būti įtraukti bent šie elementai:

a)

visų paskerstų ūkio ožkų tikrinimas po skerdimo;

b)

visų kritusių ožkų, vyresnių nei 9 mėnesių, post mortem tyrimas, išskyrus atvejus, kai jo atlikti neįmanoma dėl logistikos priežasčių arba nereikia dėl mokslinių priežasčių;

c)

metinė gyvūnų sveikatos patikra, kurią atlieka veterinarijos gydytojas;

d)

visų ūkyje laikomų veislinių ožkų metinis tikrinimas, kurio rezultatai turi būti neigiami.

2.

Nukrypstant nuo 1 dalies, 1 dalies d punkte nurodytas metinis tikrinimas neturi būti privalomas, jei kompetentinga institucija, remdamasi rizikos vertinimu, mano, kad infekcijos rizika valstybėje narėje arba zonoje yra nereikšminga, ir yra įvykdytos šios sąlygos:

a)

1 dalyje nurodyta priežiūros programa prieš perkeliant gyvūnus ūkyje buvo vykdoma bent 24 mėnesius ir per tą laikotarpį nebuvo pranešta apie ūkyje laikomų ožkų Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekciją;

b)

ūkis yra valstybėje narėje arba zonoje, kurios galvijų populiacija neužkrėsta Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcija.

3.

Jei buvo pranešta apie ūkyje laikomų ožkų Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekciją, tokie gyvūnai gali būti perkeliami į kitą valstybę narę tik jei visos ūkyje laikomos ožkos, vyresnės nei 6 savaičių, buvo patikrintos atliekant tyrimus ir tyrimų rezultatai buvo neigiami. Šie tyrimai turi būti atliekami naudojant mėginius, paimtus ne anksčiau kaip praėjus 42 dienoms po paskutinio patvirtinto atvejo ir paskutinio gyvūno, kuris patikrintas naudojant diagnostinį metodą ir rezultatai buvo teigiami, pašalinimo.

2 dalis

Būtiniausi programos prieš perkeliant gyvūnus reikalavimai, susiję su kupranugarinių Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcija

1.

Į prieš gyvūnų perkėlimą vykdomą priežiūros programą Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcijai ūkyje nustatyti, siekiant į kitą valstybę narę perkelti laikomus kupranugarinius, kaip nurodyta 23 straipsnio 1 dalies e punkte, turi būti įtraukti bent šie elementai:

a)

visų ūkio kupranugarinių tikrinimas po skerdimo;

b)

kritusių kupranugarinių, vyresnių nei 9 mėnesių, post mortem tyrimas, išskyrus atvejus, kai jo atlikti neįmanoma dėl logistikos priežasčių arba nereikia dėl mokslinių priežasčių;

c)

metinė gyvūnų sveikatos patikra, kurią atlieka veterinarijos gydytojas;

d)

visų ūkyje laikomų veislinių kupranugarinių metinis tikrinimas, kurio rezultatai turi būti neigiami.

2.

Nukrypstant nuo 1 dalies, 1 dalies d punkte nurodytas metinis tikrinimas neturi būti privalomas, jei kompetentinga institucija, remdamasi rizikos vertinimu, mano, kad infekcijos rizika valstybėje narėje arba zonoje yra nereikšminga, ir yra įvykdytos šios sąlygos:

a)

1 dalyje nurodyta priežiūros programa prieš perkeliant gyvūnus ūkyje buvo vykdoma ne trumpiau kaip 24 mėnesius ir per tą laikotarpį nebuvo pranešta apie ūkyje laikomų kupranugarinių Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekciją;

b)

ūkis yra valstybėje narėje arba zonoje, kurios galvijų populiacija neužkrėsta Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcija.

3.

Jei buvo pranešta apie ūkyje laikomų kupranugarinių Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekciją, tokie gyvūnai gali būti perkeliami į kitą valstybę narę tik jei visi ūkyje laikomi kupranugariniai, vyresni nei 6 savaičių, buvo patikrinti atliekant tyrimus ir tyrimų rezultatai buvo neigiami. Šie tyrimai turi būti atliekami naudojant kraujo mėginius, paimtus ne anksčiau kaip praėjus 42 dienoms po paskutinio patvirtinto atvejo ir paskutinio gyvūno, kuris patikrintas naudojant diagnostinį metodą ir rezultatai buvo teigiami, pašalinimo.

3 dalis

Būtiniausi programos prieš perkeliant gyvūnus reikalavimai, susiję su elninių Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcija

1.

Į prieš gyvūnų perkėlimą vykdomą priežiūros programą Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcijai ūkyje nustatyti, siekiant į kitą valstybę narę perkelti laikomus elninius, kaip nurodyta 26 straipsnio 1 dalies e punkte, turi būti įtraukti bent šie elementai:

a)

visų ūkio elninių tikrinimas po skerdimo;

b)

kritusių elninių, vyresnių nei 9 mėnesių, post mortem tyrimas, išskyrus atvejus, kai jo atlikti neįmanoma dėl logistikos priežasčių arba nereikia dėl mokslinių priežasčių;

c)

metinė gyvūnų sveikatos patikra, kurią atlieka veterinarijos gydytojas;

d)

ūkyje laikomų veislinių elninių metinis tikrinimas, kurio rezultatai turi būti neigiami.

2.

Nukrypstant nuo 1 dalies, 1 dalies d punkte nurodytas metinis tikrinimas neturi būti privalomas, jei kompetentinga institucija, remdamasi rizikos vertinimu, mano, kad infekcijos rizika valstybėje narėje arba zonoje yra nereikšminga, ir yra įvykdytos šios sąlygos:

a)

1 dalyje nurodyta priežiūros programa prieš perkeliant gyvūnus ūkyje buvo vykdoma ne trumpiau kaip 24 mėnesius ir per tą laikotarpį nebuvo pranešta apie ūkyje laikomų elninių Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekciją;

b)

ūkis yra valstybėje narėje arba zonoje, kurios galvijų populiacija neužkrėsta Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcija.

3.

Jei buvo pranešta apie ūkyje laikomų elninių Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekciją, tokie gyvūnai gali būti perkeliami į kitą valstybę narę tik jei visi ūkyje laikomi elniniai, vyresni nei 6 savaičių, buvo du kartus, darant ne mažiau kaip 6 mėnesių pertrauką, patikrinti atliekant tyrimą dėl Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcijos ir tyrimo rezultatai buvo neigiami. Pirmasis elninių ar jų mėginių tyrimas turi būti atliekamas ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams po paskutinio patvirtinto atvejo ir paskutinio gyvūno, kuris patikrintas naudojant diagnostinį metodą ir rezultatai buvo teigiami, pašalinimo.

III PRIEDAS

BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI PRIEŠ PERKELIANT GYVŪNUS, SUSIJĘ SU KIAULIŲ BRUCELLA ABORTUS, B. MELITENSIS IR B. SUIS INFEKCIJA

1.

Į prieš gyvūnų perkėlimą vykdomą priežiūros programą Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijai ūkyje nustatyti, siekiant į kitą valstybę narę perkelti laikomas kiaules, kaip nurodyta 19 straipsnio 1 dalies f punkto ii papunktyje, turi būti įtraukti bent šie elementai:

a)

metinė gyvūnų sveikatos patikra, kurią atlieka veterinarijos gydytojas;

b)

jei ūkyje laikomos veislinės kiaulės, metinis to ūkio kiaulių populiacijos imunologinis tyrimas, naudojant vieną iš I priedo 1 dalies 2 punkte išvardytų diagnostikos metodų, po kurio bent 95 % patikimumu galima paneigti Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos buvimą, kai tikslinis paplitimas yra 10 %.

2.

Nukrypstant nuo 1 dalies, 1 dalies a punkte nurodyta metinė gyvūnų sveikatos patikra ir 1 dalies b punkte nurodytas tyrimas neturi būti privalomi, jei kompetentinga institucija, remdamasi rizikos vertinimu, mano, kad Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos rizika valstybėje narėje arba jos zonoje yra nereikšminga, ir yra įvykdytos šios sąlygos:

a)

per paskutinius penkerius metus nebuvo pranešta apie Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją laikomų kiaulių populiacijoje;

b)

per paskutinius 5 metus nebuvo nepranešta apie Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją į sąrašą įtrauktų rūšių laukinių gyvūnų populiacijoje ir tuo pačiu laikotarpiu į priežiūros tikslinę gyvūnų populiaciją buvo įtraukti šernai, kaip nustatyta Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 4 straipsnyje;

c)

valstybei narei arba jos zonai suteiktas Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija neužkrėstos teritorijos statusas galvijų, avių ir ožkų populiacijų atžvilgiu.

3.

Jei buvo pranešta apie ūkyje laikomų kiaulių Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją, tokius gyvūnus galima perkelti į kitą valstybę narę tik jei visos ūkyje laikomos kiaulės buvo patikrintos atliekant tyrimą du kartus ir tyrimų rezultatai buvo neigiami. Pirmasis tyrimas turi būti atliktas naudojant mėginius, paimtus ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams po užsikrėtusių gyvūnų ir gyvūnų, kurių tyrimo, atlikto naudojant vieną iš I priedo 1 dalies 2 punkte nurodytų diagnostikos metodų, rezultatai buvo teigiami, pašalinimo. Antrasis tyrimas turi būti atliktas naudojant mėginius, paimtus ne anksčiau kaip po 6 mėnesių ir ne vėliau kaip po 12 mėnesių po pirmojo tyrimo.

IV PRIEDAS

ANČIŲ IR ŽĄSŲ TIKRINIMAS DĖL LABAI PATOGENIŠKO PAUKŠČIŲ GRIPO

Per savaitę iki pakrovimo išsiuntimui, antys ir žąsys turi būti patikrintos atliekant virusologinį tyrimą labai patogeniškam paukščių gripui nustatyti viruso išskyrimo arba molekuliniais tyrimais, siekiant nustatyti 5 % infekcijos paplitimą 95 % patikimumu, ir jo rezultatai turi būti neigiami.


V PRIEDAS

SIUNTŲ, KURIAS SUDARO MAŽIAU NEI 20 NAMINIŲ PAUKŠČIŲ, IŠSKYRUS BEKETERIUS PAUKŠČIUS, ARBA MAŽIAU NEI 20 PERINIŲ KIAUŠINIŲ, KURIUOS PADĖJO NAMINIAI PAUKŠČIAI, IŠSKYRUS BEKETERIUS PAUKŠČIUS, TIKRINIMO REIKALAVIMAI

1.

Siuntos, kurias sudaro mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, arba mažiau nei 20 perinių kiaušinių, kuriuos padėjo naminiai paukščiai, išskyrus beketerius paukščius, pagal 2 punktą turi būti patikrintos dėl toliau nurodytų ligų sukėlėjų, susijusių su atitinkamomis į sąrašą įtrauktomis rūšimis, ir jų tyrimų rezultatai turi būti neigiami:

a)

Salmonella Pullorum, S. Gallinarum ir S. arizonae infekcija;

b)

paukščių mikoplazmozė (Mycoplasma gallisepticum ir M. meleagridis).

2.

Tikrinimas:

a)

veisliniai naminiai paukščiai, maistiniai naminiai paukščiai ir skerstini naminiai paukščiai turi būti patikrinti dėl 1 punkte išvardytų ligų per 21 dieną iki pakrovimo išsiuntimui atliekant serologinius ir (arba) bakteriologinius tyrimus ir tyrimų rezultatai turi būti neigiami;

b)

perinių kiaušinių ir vienadienių paukščiukų kilmės pulkas turi būti patikrintas dėl 1 punkte išvardytų ligų per 21 dieną iki pakrovimo išsiuntimui atliekant jų serologinius ir (arba) bakteriologinius tyrimus, siekiant nustatyti 5 % infekcijos paplitimą 95 % patikimumu, ir tyrimų rezultatai turi būti neigiami;

c)

jei gyvūnai buvo vakcinuoti nuo infekcijos bet kokiu salmonelių ar mikoplazmų serologiniu tipu, privalomas tik bakteriologinis tyrimas. Patvirtinimo metodas turi būti tinkamas gyvoms vakcininėms padermėms atskirti nuo laukinių padermių.


VI PRIEDAS

VAKCINŲ NUO NIUKASLO LIGOS VIRUSO INFEKCIJOS KRITERIJAI

Gyvos susilpnintos vakcinos nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos turi būti gaminamos iš Niukaslo ligos viruso padermės, kurios pirminis pasėlis ištirtas ir nustatyta, kad jo intracerebrinio patogeniškumo indeksas (ICPI) yra

a)

mažesnis nei 0,4, jei kiekvienam paukščiui ICPI tyrimo metu skiriama ne mažiau kaip 107 EID50 (50 % kiaušinių infekcinė dozė), arba

b)

mažesnis nei 0,5, jei kiekvienam paukščiui ICPI tyrimo metu skiriama ne mažiau kaip 108 EID50.


VII PRIEDAS

VAKCINACIJOS NUO PASIUTLIGĖS GALIOJIMAS IR KITŲ LIGŲ NEI PASIUTLIGĖ KELIAMOS RIZIKOS MAŽINIMO PRIEMONĖS

1 dalis

Šunų, kačių, šeškų ir kitų mėsėdžių vakcinacijos nuo pasiutligės galiojimas

Vakcinacijos nuo pasiutligės viruso infekcijos galiojimo reikalavimai, nurodyti 53 straipsnio b punkto i papunktyje, 55 straipsnio b punkto i papunktyje ir 58 straipsnio 1 dalies c punkte, yra nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 576/2013 (1) III priede.

Jei valstybėje narėje neregistruota jokia mėsėdžių, išskyrus šunis, kates ir šeškus, pasiutligės vakcina, galiojančiu turi būti laikoma vakcinacija nuo pasiutligės pagal Direktyvos 2001/82/EB 10 straipsnio 1 dalį.

2 dalis

Kitų ligų nei pasiutligė keliamos rizikos mažinimo priemonės

1.

53 straipsnio b punkto ii papunktyje ir 55 straipsnio b punkto ii papunktyje nurodytos užsikrėtimo Echinococcus multilocularis rizikos mažinimo priemonės yra nustatytos Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2018/772 (2) kartu su Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/878 (3).

2.

Nukrypstant nuo 1 dalies, 58 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas šuninių, išskyrus šunis, gydymas nuo užsikrėtimo Echinococcus multilocularis turi būti baigtas ir patvirtintas dokumentais ne anksčiau kaip 48 valandas iki įvežimo į vieną iš valstybių narių arba jų teritorijos dalių, išvardytų Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/878 priede.

3.

Kitų ligų nei pasiutligės viruso infekcija ar užsikrėtimas Echinococcus multilocularis keliamos rizikos mažinimo priemonės, nurodytos 53 straipsnio b punkto ii papunktyje ir 55 straipsnio b punkto ii papunktyje, yra prevencinės sveikatos apsaugos priemonės, taikomos atitinkamoms mėsėdžių rūšims, priimtos pagal Reglamento (ES) Nr. 576/2013 19 straipsnio 1 dalį.

(1)  2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 576/2013 dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 (OL L 178, 2013 6 28, p. 1).

(2)  2017 m. lapkričio 21 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/772, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 576/2013 nuostatos dėl prevencinių sveikatos priemonių tarp šunų plintančiai Echinococcus multilocularis sukeliamai infekcijai kontroliuoti ir kuriuo panaikinamas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1152/2011 (OL L 130, 2018 5 28, p. 1).

(3)  2018 m. birželio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/878, kuriuo patvirtinamas sąrašas valstybių narių arba valstybių narių teritorijų dalių, kurios atitinka skirstymo į kategorijas taisykles, nustatytas Deleguotojo reglamento (ES) 2018/772 dėl prevencinių sveikatos priemonių taikymo tarp šunų plintančiai Echinococcus multilocular sukeliamai infekcijai kontroliuoti 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse (OL L 155, 2018 6 19, p. 1).


VIII PRIEDAS

VETERINARIJOS SERTIFIKATUOSE IR PRANEŠIMUOSE TEIKTINA INFORMACIJA

1 dalis

Į kitą valstybę narę perkeliamų sausumos gyvūnų ir vežamų perinių kiaušinių veterinarijos sertifikate teiktina informacija

1.

Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalyje ir šio reglamento 71 straipsnio 1 dalyje nurodytame laikomų sausumos gyvūnų, perkeliamų į kitą valstybę narę, veterinarijos sertifikate turi būti pateikta bent tokia informacija:

a)

siuntėjo ir gavėjo pavadinimas ir adresas;

b)

išsiuntimo ūkio pavadinimas ir adresas ir,

i)

jei išsiuntimo ūkis yra patvirtintas ūkis, to ūkio unikalus patvirtinimo numeris, arba,

ii)

jei išsiuntimo ūkis yra registruotas ūkis, to ūkio unikalus registracijos numeris;

c)

paskirties ūkio pavadinimas ir adresas ir,

i)

jei paskirties ūkis yra patvirtintas ūkis, to ūkio unikalus patvirtinimo numeris, arba,

ii)

jei paskirties ūkis yra registruotas ūkis, to ūkio unikalus registracijos numeris;

d)

gyvūnų rūšis ir kategorija bei identifikavimo duomenys, jei reikalaujama;

e)

informacija apie gyvūnų sveikatos būklę ir papildomos garantijos, susijusios su:

i)

kilmės valstybe nare arba zona;

ii)

kilmės ūkiu ir pulku, įskaitant tyrimų rezultatus, jei taikoma;

iii)

išsiųstinais gyvūnais, įskaitant tyrimų rezultatus arba vakcinacijos duomenis, jei taikoma;

f)

veterinarijos sertifikato išdavimo data ir vieta, galiojimo terminas, valstybinio veterinarijos gydytojo vardas ir pavardė, pareigos ir parašas ir siuntos kilmės vietos kompetentingos institucijos spaudas.

2.

Reglamento (ES) 2016/429 161 straipsnio 1 dalyje ir šio reglamento 72 straipsnyje nurodytame perinių kiaušinių, vežamų į kitą valstybę narę, veterinarijos sertifikate turi būti pateikta bent tokia informacija:

a)

siuntėjo ir gavėjo pavadinimas ir adresas;

b)

išsiuntimo ūkio pavadinimas ir adresas ir,

i)

jei išsiuntimo ūkis yra patvirtintas ūkis, to ūkio unikalus patvirtinimo numeris, arba,

ii)

jei išsiuntimo ūkis yra registruotas ūkis, to ūkio unikalus registracijos numeris;

c)

paskirties ūkio pavadinimas ir adresas ir,

i)

jei paskirties ūkis yra patvirtintas ūkis, to ūkio unikalus patvirtinimo numeris, arba,

ii)

jei paskirties ūkis yra registruotas ūkis, to ūkio unikalus registracijos numeris;

d)

perinių kiaušinių kategorija;

e)

informacija periniams kiaušiniams identifikuoti:

i)

gyvūnų, kurie juos padėjo, rūšis ir identifikavimo duomenys, jei reikalaujama;

ii)

perinių kiaušinių ženklinimas, jei reikalaujama;

iii)

jų surinkimo vieta ir data;

f)

informacija apie gyvūnų sveikatos būklę ir papildomos garantijos, susijusios su:

i)

kilmės valstybe nare arba jos zona;

ii)

kilmės ūkiu ir pulku, įskaitant tyrimų rezultatus, jei taikoma;

iii)

gyvūnais, iš kurių surinkti periniai kiaušiniai, įskaitant tyrimų rezultatus, jei taikoma;

iv)

išsiųstinais periniais kiaušiniais;

g)

veterinarijos sertifikato išdavimo data ir vieta, galiojimo terminas, valstybinio veterinarijos gydytojo vardas ir pavardė, pareigos ir parašas, siuntos kilmės vietos kompetentingos institucijos spaudas.

3.

Reglamento (ES) 2016/429 155 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytame laukinių sausumos gyvūnų, perkeliamų į kitą valstybę narę, veterinarijos sertifikate turi būti pateikta bent tokia informacija:

a)

siuntėjo ir gavėjo pavadinimas ir adresas;

b)

gyvūnų surinkimo ir pakrovimo išsiuntimui vieta;

c)

paskirties vieta ir,

i)

jei paskirties vieta yra buveinė, numatoma gyvūnų iškrovimo vieta, arba,

ii)

jei paskirties ūkis yra registruotas ūkis, to ūkio unikalus registracijos numeris;

d)

gyvūnų rūšis arba kategorija;

e)

veterinarijos sertifikato išdavimo data ir vieta, galiojimo terminas, valstybinio veterinarijos gydytojo vardas ir pavardė, pareigos ir parašas ir siuntos kilmės vietos kompetentingos institucijos spaudas.

2 dalis

Pranešime apie tam tikrų sausumos gyvūnų, kuriems veterinarijos sertifikatas nereikalingas, perkėlimą teiktina informacija

Pranešime apie kamanių perkėlimą iš patvirtintų izoliuotųjų auginimo ūkių į kitą valstybę narę turi būti pateikta bent tokia informacija:

a)

siuntėjo ir gavėjo pavadinimas ir adresas;

b)

išsiuntimo ūkio pavadinimas, adresas ir unikalus patvirtinimo numeris;

c)

paskirties ūkio pavadinimas ir adresas ir,

i)

jei paskirties ūkis yra patvirtintas ūkis, to ūkio unikalus patvirtinimo numeris, arba,

ii)

jei paskirties ūkis yra registruotas ūkis, to ūkio unikalus registracijos numeris;

d)

bičių šeimų rūšis, kategorija, kiekis ir dydis;

e)

išsiuntimo data.


3.6.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 174/211


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2020/689

2019 m. gruodžio 17 d.

kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 tam tikrų į sąrašą įtrauktų ir naujų ligų priežiūros, likvidavimo programų ir liga neužkrėstos teritorijos statuso taisyklės

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai (Gyvūnų sveikatos teisės aktas) (1), ypač į jo 29 straipsnį, 31 straipsnio 5 dalį, 32 straipsnio 2 dalį, 37 straipsnio 5 dalį, 39 straipsnį, 41 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnio 6 dalį ir 280 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Gyvūnų sveikatos teisės aktu nustatytos gyvūnų ligų, kuriomis gali užsikrėsti gyvūnai arba žmonės, prevencijos ir kontrolės taisyklės. Taisyklėmis, nustatomomis šiame reglamente, turi būti papildytos Gyvūnų sveikatos teisės akto II dalies 2, 3 ir 4 skyriuose nustatytos taisyklės dėl priežiūros, ligų likvidavimo programų ir liga neužkrėstos teritorijos statuso, taip pat IX dalyje nustatytos taisyklės dėl pereinamojo laikotarpio priemonių, taikomų dėl esamų priežiūros ar likvidavimo programų ir esamo liga neužkrėstos teritorijos statuso;

(2)

šios taisyklės yra iš esmės susijusios ir daugelis jų turėtų būti taikomos kartu. Todėl siekiant paprastumo ir skaidrumo, taip pat siekiant palengvinti taisyklių taikymą ir išvengti jų daugėjimo, taisyklės turėtų būti nustatytos viename teisės akte, o ne keliuose atskiruose teisės aktuose, kuriuose būtų daug kryžminių nuorodų ir dėl kurių kiltų dubliavimo rizika;

(3)

priežiūra iš tiesų yra neatsiejama bet kokios ligos likvidavimo programos dalis, o liga neužkrėstos teritorijos statusas daugeliu atvejų yra sėkmingo priežiūros ir likvidavimo proceso rezultatas. Be to, priežiūra kartu su kitomis priemonėmis yra reikalinga kaip pagrindinė priemonė, padedanti išlaikyti pasiektą liga neužkrėstos teritorijos statusą. Taisyklėmis dėl priežiūros, likvidavimo programų ir liga neužkrėstos teritorijos statuso, įskaitant pereinamojo laikotarpio taisykles, dažnai siekiama bendrų tikslų ir jos taikomos viena kitą papildančių rūšių veiklai, vykdomai veiklos vykdytojų, veterinarijos gydytojų ir kompetentingų institucijų. Todėl visas šias taisykles tikslinga pateikti kartu viename deleguotajame reglamente;

(4)

priežiūra yra esminė efektyvios ir veiksmingos ligų prevencijos ir kontrolės politikos dalis. Ją turėtų kartu vykdyti veiklos vykdytojai ir kompetentinga institucija. Be to, ji turėtų būti planuojama taip, kad būtų pasiekti ankstyvo bet kurios į sąrašą įtrauktos arba naujos ligos protrūkių nustatymo tikslai ir būtų įrodyta, kad laikomasi liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo, išlaikymo, sustabdymo arba atšaukimo kriterijų;

(5)

kompetentinga institucija turėtų nustatyti bendrą pagrindinę į sąrašą įtrauktų ir naujų ligų, kuriomis serga sausumos gyvūnai, priežiūros sistemą, grindžiamą pranešimais apie ligų atvejus tikslinėje gyvūnų populiacijoje ir tų atvejų tyrimais;

(6)

šie bendrieji priežiūros reikalavimai dėl sausumos gyvūnų turėtų būti papildomi konkretesniais reikalavimais priklausomai nuo numatomo priežiūros rezultato. Jie turėtų būti parengti įvairioms konkrečioms reikmėms, kaip antai dėl Sąjungos priežiūros programų, privalomų ir pasirenkamų likvidavimo programų, liga neužkrėstos teritorijos statuso įrodymo ir ligų kontrolės priemonių, atsižvelgiant į tam tikrų ūkių patvirtinimą, gyvūnų perkėlimą ir gyvūninių produktų vežimą;

(7)

principas, pagal kurį rengiami bendrieji priežiūros reikalavimai dėl vandens gyvūnų, yra panašus į atitinkamą principą dėl sausumos gyvūnų, nors ir nevisiškai toks pat. Visi akvakultūros ūkiai turi įdiegti pagrindinę priežiūros sistemą, grindžiamą pranešimu apie ligų atvejus tikslinėje gyvūnų populiacijoje ir jų tyrimu. Be to, vandens gyvūnų į sąrašą įtrauktų ligų ir naujų ligų priežiūra turi apimti tam tikras ligų kontrolės priemones, kai tokių priemonių būtina imtis akvakultūros ūkiuose;

(8)

kartu su visiems akvakultūros ūkiams taikomais bendraisiais priežiūros reikalavimais taikomi konkretūs priežiūros reikalavimai tam tikriems patvirtintiems akvakultūros ūkiams. Šios konkrečios priemonės apima rizika grindžiamos priežiūros sistemos įdiegimą remiantis rizikos, kad ūkis gali būti užkrėstas į sąrašą įtraukta (arba neįtraukta) vandens gyvūnų liga ir ją platinti, vertinimu;

(9)

konkretūs priežiūros reikalavimai taip pat siejasi su tam tikrų į sąrašą įtrauktų ligų likvidavimo programų įgyvendinimu, kad būtų pasiektas ir išlaikytas atitinkama liga neužkrėstos teritorijos statusas;

(10)

be to, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė vykdyti priežiūrą pagal vandens gyvūnų C kategorijos ligų priežiūros programas ūkio lygmeniu, nesirenkant vykdyti ligos likvidavimo programos. Priežiūros programos nuo likvidavimo programų skiriasi tuo, kad jos grindžiamos tikslinės priežiūros sistema, kuri yra visapusiška, tačiau neapima visų likvidavimo programos elementų. Priežiūros programos, kitaip negu likvidavimo programos, neteikia galimybės gauti oficialų liga neužkrėstos teritorijos statusą;

(11)

konkrečiomis šiame reglamente nustatytomis ligų likvidavimo ir priežiūros programomis grindžiami sveikatos reikalavimai, taikomi dėl tam tikro gyvūnų perkėlimo ir gyvūninių produktų vežimo Sąjungoje ir, tam tikrais atvejais, gyvūnų ir gyvūninių produktų įvežimo į Sąjungą;

(12)

Gyvūnų sveikatos teisės akte reikalaujama, kad taisyklės dėl į sąrašą įtrauktų ligų būtų taikomos į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnams. Priežiūra gali būti taikytina ne visų kategorijų gyvūnams, kurių rūšys įtrauktos į sąrašą, visų pirma kai tai yra laukiniai gyvūnai arba laikomi tam tikrų kategorijų gyvūnai. Todėl šiame reglamente turėtų būti pateiktos taisyklės, kaip nustatoma atitinkama tikslinė gyvūnų populiacija priežiūros tikslais. Taip pat turėtų būti įmanoma tikslinę gyvūnų populiaciją išplėsti, kad ji apimtų ir neįtrauktų į sąrašą rūšių laikomus gyvūnus, taigi būtų užtikrintas ankstyvas naujų ligų nustatymas;

(13)

taip pat turėtų būti įmanoma nukrypti leidžiančiomis nuostatomis dar labiau apriboti tikslines sausumos gyvūnų populiacijas konkrečiais priežiūros tikslais, t. y. pagal i) Sąjungos priežiūros programas, ii) privalomas arba pasirenkamas likvidavimo programas ir iii) priežiūra grindžiamus gyvūnų sveikatos reikalavimus dėl perkėlimo Sąjungoje arba įvežimo į Sąjungą;

(14)

diagnostikos metodai kartu su atitinkamu jiems skirtų mėginių ėmimu, taikomomis technologijomis, tinkamumo patvirtinimu ir rezultatų aiškinimu yra labai techninio pobūdžio ir dažnai keičiami dėl mokslinių standartų pakeitimų. Todėl, siekiant užtikrinti, kad jie būtų atnaujinti, taisyklėse dėl diagnostikos metodų turėtų būti lanksčiai nurodyta, kurie metodai ir kaip turėtų būti taikomi. Gyvūnų ligų srityje yra įvairių šaltinių, kuriais gali būti grindžiami moksliniai standartai dėl diagnostikos metodų. Todėl svarbu nustatyti tų galimų metodų svarstymo hierarchinę tvarką atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/625 (2) nustatytus bendruosius principus dėl mėginių ėmimo, analizių, tyrimų ir diagnostinių tyrimų;

(15)

siekiant užtikrinti, kad būtų optimaliai naudojami visi ištekliai, ir išvengti nebūtinos administracinės naštos ir išlaidų, tenkančių veiklos vykdytojams ir kompetentingoms institucijoms, nustatant į sąrašą įtrauktas ir naujas ligas turėtų būti remiamasi informacija, surinkta vykdant oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą, kurių pirminė paskirtis nebuvo tų ligų priežiūra;

(16)

kompetentinga institucija yra atsakinga už ligos patvirtinimą remiantis jos atvejo apibrėžtimi; tai turėtų būti pagrindžiama tinkamais tyrimais, kuriais patvirtinamas arba paneigiamas įtariamos ligos atvejis. Tokie tyrimai yra svarbūs tada, kai patvirtinus ligą turi būti taikomos ligos kontrolės priemonės, ir tam tikromis kitomis aplinkybėmis, priklausomai nuo atitinkamos ligos patvirtinimo poveikio. Todėl svarbu šiame reglamente nustatyti papildomas aplinkybes, kada būtina patvirtinti ligą;

(17)

į sąrašą įtrauktos ligos ir, kai tinka, naujos ligos įtariamo atvejo ir patvirtinto atvejo apibrėžtys yra labai svarbios. Jomis remdamiesi veiklos vykdytojai, veterinarijos gydytojai ir kiti suinteresuotieji subjektai, dalyvaujantys vykdant priežiūrą, gali nustatyti, kokiomis aplinkybėmis būtina pranešti kompetentingai institucijai, o kompetentinga institucija turi taikyti ligų kontrolės priemones. Todėl būtina pateikti bendruosius kriterijus dėl ligos įtariamo atvejo ir patvirtinto atvejo apibrėžčių ir, kai reikia, pateikti konkrečių ligų apibrėžtis, priklausomai nuo tam tikrų ligų ypatybių;

(18)

Sąjungos priežiūros programa – priežiūros programa, kuri yra svarbi visai Sąjungai. Ji yra reikalinga siekiant labiau suderinti konkrečios ligos priežiūrą visoje Sąjungoje dėl konkrečių su ta liga siejamų visuomenės ar gyvūnų sveikatos problemų. Todėl būtina nustatyti, kokius kriterijus turėtų atitikti ligos, dėl kurių gali būti įgyvendinama Sąjungos priežiūros programa;

(19)

Komisijos sprendimu 2010/367/ES (3) nustatyti būtiniausi reikalavimai dėl paukščių gripo naminių ir laukinių paukščių populiacijose priežiūros programų, o sprendimo prieduose nustatytos techninės gairės. Panašios techninės gairės turėtų būti pateiktos ir šio reglamento priede. Vis dėlto šio reglamento nuostatos yra mažiau išsamios, siekiant užtikrinti, kad vykdant paukščių gripo priežiūrą būtų galima lengviau reaguoti į pakitusią padėtį. Todėl techniniai reikalavimai dėl paukščių gripui skirtos Sąjungos priežiūros programos apima tik jos tikslus, taikymo sritį ir metodinius principus, kurių reikia laikytis;

(20)

Gyvūnų sveikatos teisės akte nustatytos taisyklės dėl B ir C kategorijų ligų privalomų ir pasirenkamų likvidavimo programų taikymo valstybėse narėse. Šios ligos arba ligų grupės turi savitų joms būdingų ypatybių. Jų likvidavimas turėtų būti grindžiamas ligos kontrolės strategija, konkrečiai nustatyta dėl atitinkamos ligos. Tai turėtų apimti bent: i) priežiūros priemones, reikalingas galutiniam tikslui – liga neužkrėsto teritorijos statusui – pasiekti; ii) atitinkamą laikotarpį; iii) gyvūnų populiacijos, kuriai taikoma ligos likvidavimo programa, apibrėžtį; iv) teritoriją, kurioje bus taikoma ši likvidavimo programa; taip pat v) konkrečias ligos prevencijos ir kontrolės priemones, kurios bus taikomos ligos likvidavimo etape;

(21)

jeigu valstybės narės išorės siena eina per teritoriją, kurioje bus įgyvendinama ligos likvidavimo programa, kompetentinga institucija turėtų stengtis atsižvelgti į riziką, kad liga gali per sienas patekti į jos teritoriją iš išorės;

(22)

ligos likvidavimo programos paskirtis – pasiekti liga neužkrėstos teritorijos statusą toje teritorijoje, kuriai taikoma programa. Geriausia būtų, kad tokia sausumos gyvūnams skirta programa apimtų visą valstybės narės, kurioje sergama ta liga, teritoriją. Jei tai neįmanoma, turėtų būti nustatytas tinkamas mažiausias plotas. Mažiausias šio ploto dydis turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant ankstesnes likvidavimo programas, ir turėtų būti galima lanksčiai atsižvelgti į konkrečius atitinkamos ligos ypatumus;

(23)

kompetentinga institucija turėtų nustatyti kokybinius arba kiekybinius programos tikslus. Galutiniai tikslai turėtų būti nustatomi remiantis liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo kriterijais, o tarpiniai tikslai gali apimti ir kitą veiklą arba veiksmus, svarbius siekiant liga neužkrėstos teritorijos statuso, atsižvelgiant į programos raidą;

(24)

kompetentinga institucija turėtų nustatyti likvidavimo programų taikymo laikotarpį. C kategorijos ligų pasirenkamų likvidavimo programų atveju nustatomas ilgiausias programos taikymo laikotarpis, kad nebūtų neproporcingai ir per ilgai trikdomas judėjimas Sąjungoje. Vis dėlto kompetentinga institucija gali pradėti likvidavimo programą dar prieš tai, kai ją patvirtina Komisija, tik neturėtų tame etape įgyvendinti judėjimo Sąjungoje apribojimų. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti suteikta galimybė prašyti, kad Komisija šį laikotarpį pratęstų, kai galima tai daryti dėl pateisinamų aplinkybių;

(25)

tam tikrų ligų likvidavimo strategija gali būti pagrįsta liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimu ūkio lygmeniu. Dėl tokių ligų taikomos konkrečiai ligai skirtos priemonės turėtų būti sugrupuotos ir jomis turėtų būti nustatytos veiklos vykdytojų ir kompetentingų institucijų pareigos;

(26)

dėl konkrečios ligos turėtų būti nustatyta tikslinė gyvūnų populiacija, kuri įtraukiama į ligos likvidavimo programą. Taip pat turėtų būti nustatyta kompetentingos institucijos galimybė į programą dėl konkrečios ligos įtraukti ir tam tikras papildomas gyvūnų populiacijas;

(27)

pagrindinė atsakomybė už ūkio liga neužkrėstos teritorijos statuso įgijimą ir išlaikymą tenka veiklos vykdytojui, nes jis yra pagrindinis su liga neužkrėstos teritorijos statusu susijusios naudos gavėjas. Todėl veiklos vykdytojas turėtų vykdyti tam tikras pareigas, kad būtų suteiktas ir išlaikytas liga neužkrėstos teritorijos statusas;

(28)

kai veiklos vykdytojas atitinka bendruosius ir dėl konkrečios ligos taikomus liga neužkrėstos teritorijos statuso įgijimo kriterijus, kompetentinga institucija turi suteikti šį statusą. Kompetentinga institucija taip pat turi sustabdyti arba atšaukti šį statusą, kai tų konkrečių kriterijų nebesilaikoma;

(29)

be to, kai reikia, turėtų būti tiksliai nustatytos su ligų likvidavimo programomis susijusios veiklos vykdytojų ir kompetentingų institucijų pareigos atsižvelgiant į konkrečios ligos pobūdį. Dėl konkrečių ligų keliami reikalavimai yra techninio pobūdžio ir jie dėl kiekvienos konkrečios ligos nustatyti šio reglamento prieduose;

(30)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 (4) bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) ir Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcija įtrauktos į ligų, kurioms taikomos privalomos likvidavimo programos, sąrašą, o enzootinė galvijų leukozė, Aujeskio ligos viruso infekcija, infekcinis galvijų rinotracheitas ir (arba) infekcinis pustulinis vulvovaginitas, taip pat galvijų virusinė diarėja – į ligų, kurioms taikomos pasirenkamos likvidavimo programos, sąrašą. Šių ligų likvidavimo programos turėtų būti grindžiamos tuo, kad ūkiui suteikiamas liga neužkrėstos teritorijos statusas;

(31)

likvidavimo programos, grindžiamos liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimu ūkio lygmeniu, turėtų apimti visus ūkius, kuriuose laikomi tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnai. Tačiau, jeigu įgyvendinamos tinkamos rizikos mažinimo priemonės, kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę neįtraukti tam tikrų konkrečių rūšių ūkių ir skerdyklų į likvidavimo programą;

(32)

tuo atveju, kai likvidavimo programos grindžiamos liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimu ūkio lygmeniu, kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę nustatyti skirtingą sveikatos būklę įvairiuose epizootiniuose vienetuose;

(33)

sausumos gyvūnų atveju reikalavimai įrodyti, kad ūkis neužkrėstas ligomis, yra grindžiami infekcijos nebuvimu, remiantis tyrimų ir priežiūros režimu, gyvūnų perkėlimo ir genetinės medžiagos produktų atvežimo į ūkius sąlygomis ir, jei būtina, vakcinavimo apribojimais. Kai nebesilaikoma liga neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymo sąlygų, taikomi konkretūs reikalavimai, pagal kuriuos šis statusas sustabdomas, atšaukiamas arba sugrąžinamas. Išsamūs reikalavimai dėl konkrečių ligų ir diagnostikos metodų, pagal kuriuos suteikiamas ir išlaikomas šis statusas, sąrašas dėl jų techninio pobūdžio yra pateikti prieduose;

(34)

sąlygos, kuriomis suteikiamas, išlaikomas, sustabdomas ir atšaukiamas liga neužkrėstos teritorijos statusas ūkio lygmeniu, iki šio reglamento taikymo pradžios dienos buvo nustatytos Sąjungos taisyklėmis Tarybos direktyvoje 64/432/EEB (5) dėl galvijų bruceliozės ir galvijų tuberkuliozės ir Tarybos direktyvoje 91/68/EEB (6) dėl avių ir ožkų bruceliozės. Tos nuostatos panaikintos Gyvūnų sveikatos teisės aktu. Be to, Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2018/1629 (7) su bruceliozės ir galvijų tuberkuliozės ligų sukėlėjais susijusi taikymo sritis suderinta su Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodeksu (8). Šios ligos dabar yra bruceliozė (Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcija) ir Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcija. Todėl tikslinga peržiūrėti su šių ligų statusu susijusius techninius reikalavimus, siekiant juos suderinti Sausumos gyvūnų sveikatos kodeksu ir kartu atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant ankstesnes šių ligų likvidavimo programas;

(35)

tuo atveju, kai sausumos gyvūnų ligų likvidavimo programos grindžiamos liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimu ūkio lygmeniu, įtariant arba patvirtinus ligą, kompetentinga institucija turėtų įgyvendinti priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias tai ligai plisti. Šios priemonės turi būti visų pirma įgyvendinamos tame ūkyje, kuriame įtariamas ligos atvejis, tačiau kai yra ligos plitimo rizika, kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę plačiau taikyti šias priemones ir kitiems gyvūnams ar ūkiams;

(36)

kai reaguojant į įtariamą ar patvirtintą ligos atvejį taikomos ligos kontrolės priemonės, kompetentinga institucija turėtų nustatyti tam tikrus gyvūnų perkėlimo draudimus. Vis dėlto kompetentinga institucija taip pat turėtų turėti galimybę leisti perkelti tam tikrus gyvūnus iš ūkio, kuriame yra įtariamas arba patvirtintas ligos atvejis, atsižvelgiant į gyvūnų gerovės sąlygas ir kad būtų lengviau užtikrinti ligų kontrolės priemonių tvarumą;

(37)

po ligos atvejo patvirtinimo turėtų būti mažų mažiausiai pašalinami visi gyvūnai, kurie pripažinti patvirtintais ligos atvejais. Likviduojant tuos gyvūnus, kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę nuspręsti, ar tai turi būti daroma juos skerdžiant (tai reiškia, kad jų mėsa patenka į maisto tiekimo grandinę), ar žudant (tai reiškia, kad jų mėsa nėra tam skirta);

(38)

dėl tam tikrų ligų, galinčių plisti per užkrėstus gyvūninius produktus ar užkrėstus objektus arba turėti poveikį visuomenės sveikatai, kompetentinga institucija turėtų imtis priemonių užkrėstuose ūkiuose, kuriomis būtų užkirstas kelias ligoms plisti per tuos produktus ar užkrėstus objektus. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos priemonės, skirtos tokiai rizikai mažinti;

(39)

sausumos gyvūnų atveju, kai pasiekiamas liga neužkrėstos teritorijos statusas ūkio lygmeniu, siekiant programos efektyvumo, turėtų būti įmanoma laipsniškai sumažinti priežiūros veiklos intensyvumą po tam tikro nepertraukiamo laikotarpio, kuriuo ūkis turėjo liga neužkrėsto ūkio statusą;

(40)

enzootinės galvijų leukozės (EGL) likvidavimas buvo privalomas pagal Sąjungos taisykles, galiojusias iki šio reglamento taikymo pradžios dienos. Dabar ši liga priskirta prie pasirenkamo likvidavimo kategorijos pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/1882;

(41)

iki šio reglamento taikymo pradžios dienos galiojusiose Sąjungos taisyklėse pateikti aiškiai suformuluoti ir veiksmingi EGL neužkrėstos teritorijos statuso oficialaus pripažinimo, išlaikymo, sustabdymo ir sugrąžinimo principai ir kriterijai. Daugelis valstybių narių sėkmingai taikė tas taisykles įgyvendinant ankstesnes EGL likvidavimo programas. Tos taisyklės buvo peržiūrėtos, remiantis Sausumos gyvūnų sveikatos kodeksu, ir įtrauktos į šį reglamentą;

(42)

kai valstybės narės ar zonos yra jau keletą metų neužkrėstos EGL, taigi yra pasiekta stabili gyvūnų sveikatos būklė be EGL, turėtų būti ir toliau įrodoma, kad šios infekcijos nėra. Rizika grindžiama priežiūra yra tinkama priemonė, kuria užtikrinamas ankstyvas šios ligos nustatymas tuo atveju, jeigu ji atsinaujina, ir patvirtinama, kad teritorija nėra užkrėsta EGL. Todėl valstybės narės turėtų nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos nustatyti tinkamą priežiūros sistemą;

(43)

į Sąjungos taisykles, galiojusias iki šio reglamento taikymo pradžios dienos, buvo įtraukta papildomų Sąjungos vidaus prekybos kiaulėmis garantijų, taikytų dėl Aujeskio ligos viruso (ALV) infekcijos. Kelios valstybės narės sėkmingai taikė tas taisykles ir likvidavo ALV infekciją savo teritorijoje laikomų kiaulių populiacijoje. Pagal šiame reglamente nustatytą ALV infekcijos likvidavimo strategiją atsižvelgiama į Sausumos gyvūnų sveikatos kodeksą ir į kriterijus, kuriais vadovaujantis buvo sėkmingai likviduojama ALV infekcija;

(44)

šio reglamento taisyklės dėl infekcinio galvijų rinotracheito ir (arba) infekcinio pustulinio vulvovaginito (IGR/IPV) yra nustatytos remiantis Komisijos sprendimu 2004/558/EB (9) su nuostatomis dėl papildomų Bendrijos vidaus prekybos galvijais garantijų. Jos apima reikalavimus, pagal kuriuos įgyjamas, išlaikomas ir sugrąžinamas 1 tipo galvijų herpeso virusu (GHV-1) neužkrėstos teritorijos statusas ūkio lygmeniu. Šios taisyklės parengtos atsižvelgiant į Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse nustatytus standartus ir į EFSA mokslinę nuomonę (10);

(45)

iki šio reglamento taikymo pradžios dienos galiojusiose Sąjungos taisyklėse nebuvo nuostatų dėl galvijų virusinės diarėjos (GVD), išskyrus su prekyba genetinės medžiagos produktais susijusias nuostatas. Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 GVD dabar įtraukta į sąrašą kaip C kategorijos liga, kurios likvidavimas yra pasirenkamas. Todėl šiame reglamente pateikiamos nuostatos dėl GVD likvidavimo programų ir dėl šia liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo ir išlaikymo;

(46)

Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse nėra skyriaus dėl GVD, jame taip pat nenustatyti neužkrėtimo GVD ir susijusio gyvūnų perkėlimo kriterijai. Tačiau skyrius dėl GVD įtrauktas į Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovą. Į tuos diagnostikos standartus atsižvelgta rengiant šio reglamento nuostatas dėl GVD;

(47)

Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 pasiutligės viruso infekcija įtraukta į sąrašą kaip B kategorijos liga. Todėl šiame reglamente pateikiamos nuostatos dėl pasiutligės viruso infekcijos privalomų likvidavimo programų ir dėl liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo ir išlaikymo;

(48)

pagrindinis pasiutligės viruso infekcijos židinys Europos Sąjungoje yra laukinės lapės. Todėl tikslinga, kad likvidavimo programose nustatytos priemonės būtų skirtos visų pirma laukinių lapių populiacijai. Tačiau visų kitų rūšių žinduoliai taip pat yra imlūs šiai ligai, ir Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 dėl šios ligos į sąrašą įtraukta daug kitų gyvūnų rūšių. Kai kyla rizika žmonių ar gyvūnų sveikatai, kompetentingos institucijos turėtų likvidavimo programose skirti dėmesio ir kitoms gyvūnų populiacijoms;

(49)

pagal pasiutligės infekcijos likvidavimo programas ligos kontrolės strategija visų pirma grindžiama atitinkamos tikslinės gyvūnų populiacijos vakcinavimu, papildomai vykdant ir kitą svarbią veiklą, tokią kaip priežiūra, ligos kontrolės priemonių įgyvendinimas, gyvūnų augintinių judėjimo kontrolė ir vakcinavimo veiksmingumo stebėsena. Kadangi vakcinavimo nuostatos yra labai techninio pobūdžio, jos pateiktos priede;

(50)

Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija (toliau – MLV infekcija) įtraukta į sąrašą kaip C kategorijos liga, kuriai taikoma pasirenkama likvidavimo programa. Tai reiškia, kad keičiama politika dėl šios ligos, nes iki šio reglamento taikytoje Tarybos direktyvoje 2000/75/EB (11) buvo numatytas jos likvidavimas nedelsiant. Šiame reglamente nustatomos naujos nuostatos atsižvelgiant į naują šios ligos statusą;

(51)

dėl MLV infekcijos taikoma ligos kontrolės strategija visų pirma grindžiama atitinkamos tikslinės gyvūnų populiacijos vakcinavimu, papildomai vykdant ir kitą veiklą, tokią kaip priežiūra, ligos kontrolės priemonių įgyvendinimas, gyvūnų perkėlimo ir genetinės medžiagos produktų vežimo kontrolė ir sąlyčio su užkrato pernešėjais mažinimas;

(52)

EFSA savo nuomonėje (12) dėl kontrolės, priežiūros ir gyvūnų perkėlimo MLV infekcijos atveju nurodė, kad, siekiant sėkmingo likvidavimo, turėtų būti ne trumpesnį kaip 5 metų laikotarpį vakcinuojama bent 95 % šiai ligai imlių galvijų ir avių. Todėl tikimasi, kad vakcinavimo kampanija bus įtraukta į MLV infekcijos likvidavimo programas, nors šio reglamento nuostatomis turėtų būti suteikta lankstumo, kad būtų galima atsižvelgti į konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes;

(53)

valstybė narė arba jos zona, kuri nėra užkrėsta MLV arba kurioje įgyvendinama MLV infekcijos likvidavimo programa, turėtų būti apsaugota nuo bet kurių serologinių tipų MLV patekimo į ją perkeliant laikomus gyvūnus arba vežant genetinės medžiagos produktus. Todėl į likvidavimo programų nuostatas turėtų būti įtraukti reikalavimai dėl laikomų gyvūnų perkėlimo arba genetinės medžiagos produktų įvežimo į valstybes nares arba jų zonas, kurios neužkrėstos MLV arba kuriose įgyvendinama MLV infekcijos likvidavimo programa. Tas pats turėtų būti įtraukta ir į liga neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymo kriterijus. Tie patys principai turėtų būti taikomi perkeliant gyvūnus per valstybes nares arba jų zonas, kurios neužkrėstos MLV, arba pagal MLV infekcijos likvidavimo programą;

(54)

be to, kadangi vietoje gali susiklostyti įvairių aplinkybių, kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę leisti perkelti gyvūnus ar įvežti genetinės medžiagos produktus taikant ad hoc reikalavimus, jei dėl tokio perkėlimo ar įvežimo nekyla grėsmės sveikatos būklei paskirties vietoje. Todėl tikslinga šiame reglamente nustatyti reikalavimus ir sąlygas, pagal kuriuos toks perkėlimas arba įvežimas gali būti leidžiamas. Tie reikalavimai turėtų būti taikomi atsižvelgiant į gyvūnų arba genetinės medžiagos produktų būklę nepriklausomai nuo jų kilmės valstybės narės ar zonos;

(55)

vandens gyvūnų B ar C kategorijos ligos likvidavimo programoje turėtų būti atsižvelgiama į priežiūros reikalavimų, reikalingų liga neužkrėstos teritorijos statusui įgyti ir išlaikyti, pobūdį, į duomenis apie teritoriją ir gyvūnų populiaciją, kuriai skirta programa, taip pat į tarpinius ir galutinius programos tikslus. Į likvidavimo programą turėtų būti įtrauktos kontrolės priemonės, įgyvendinamos užkrėstuose vandens gyvūnų ūkiuose;

(56)

vandens gyvūnų ligų likvidavimo programoje turėtų būti numatyti tarpiniai ir galutiniai tikslai, pagal kuriuos bus vertinama pažanga siekiant liga neužkrėstos teritorijos statuso. Kai tinka, siekiant tų tikslų turėtų būti atsižvelgiama į laukinių gyvūnų keliamą riziką sėkmingam likvidavimo programos įgyvendinimui. Visų pirma, nustatant tarpinius ir galutinius programos tikslus, reikėtų atsižvelgti į bet kokią tikimybę, kad gali būti nesilaikoma siūlomo 6 metų taikymo laikotarpio;

(57)

vandens gyvūnų atveju į ligos likvidavimo programą įtraukiamą gyvūnų populiaciją sudaro rūšys, įtrauktos į Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 pateiktą sąrašą. Tačiau kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę į programą neįtraukti tų gyvūnų rūšių, kurios įtrauktos į užkrato pernešėjų Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 pateiktą sąrašą, jeigu ji atlieka rizikos vertinimą, kuriuo remiantis tų gyvūnų keliama rizika laikoma nedidele;

(58)

kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę įtraukti papildomas vandens gyvūnų populiacijas, kai su tais gyvūnais siejama rizika sveikatos būklei yra didelė. Ji taip pat turėtų galėti neįtraukti į likvidavimo programą tam tikrų nedidelės rizikos ūkių, jeigu tai, kad jie neįtraukti, netrukdo sėkmingai baigti įgyvendinti programą;

(59)

kai valstybė narė nusprendžia dalyvauti C kategorijos ligos likvidavimo programoje, veiklos vykdytojai privalo laikytis į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų perkėlimo sąlygų, pranešti apie įtariamas į sąrašą įtrauktas ligas, laikytis ligos kontrolės priemonių, kai liga įtariama arba patvirtinama, ir imtis bet kokių kitų priemonių, kurių gali reikalauti kompetentinga institucija, įskaitant vakcinavimą;

(60)

kai įtariamas ar patvirtinamas į sąrašą įtrauktos vandens gyvūnų ligos atvejis valstybėje narėje, zonoje arba laikymo vietoje, kuri turi neužkrėstos teritorijos statusą arba kuriai taikoma ligos likvidavimo programa, kompetentinga institucija turėtų imtis tinkamų tos ligos kontrolės priemonių. Todėl tos taisyklės turėtų būti nustatytos šiame reglamente. Jos apima apribojimų taikymo zonos nustatymą, kai patvirtinamas į sąrašą įtrauktos ligos atvejis ūkyje, dalyvaujančiame likvidavimo programoje, arba ūkyje, paskelbtame liga neužkrėsta teritorija. Tai taip pat apima būtiniausius reikalavimus, taikomus nustatant apribojimų taikymo zonos geografines ribas, ir įtakos tam turinčius veiksnius;

(61)

po į sąrašą įtrauktos vandens gyvūnų ligos patvirtinimo valstybėje narėje, zonoje arba laikymo vietoje, kuri turi neužkrėstos teritorijos statusą arba kuriai taikoma ligos likvidavimo programa, kompetentinga institucija vykdo griežtą kontrolę užkrėstuose ūkiuose ir kituose apribojimų taikymo zonoje esančiuose ūkiuose. Šiame reglamente nustatytas tos kontrolės pobūdis ir kompetentingos institucijos taikomų perkėlimo arba vežimo reikalavimų lankstumas. Reikalavimai gali būti lanksčiai taikomi tik tokiomis aplinkybėmis, kai nekyla pavojaus vandens gyvūnų sveikatos būklei paskirties ūkyje arba pakeliui į paskirties vietą;

(62)

kai ūkyje kyla vandens gyvūnų ligos protrūkis ir ūkis tęsia arba pradeda įgyvendinti jos likvidavimo programą, svarbu pašalinti vandens gyvūnus, kurie yra negyvi, gaištantys arba kuriems pasireiškia klinikinių ligos požymių, per kompetentingos institucijos nustatytą laikotarpį ir laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009 (13). Taip galima sėkmingai kontroliuoti ligą;

(63)

Gyvūnų sveikatos teisės akte reikalaujama, kad Komisija parengtų išsamias liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo valstybėms narėms, zonoms ir laikymo vietoms taisykles. Šios taisyklės turėtų apimti dėl konkrečių ligų taikomus kriterijus, kuriais įrodoma, kad atitinkamos ligos nėra tikslinėje gyvūnų populiacijoje, ir bendruosius kriterijus, kuriais padedama veiksmingai kontroliuoti tikslinės gyvūnų populiacijos sveikatos būklę;

(64)

bendrieji kriterijai apima teritorinę taikymo sritį, priežiūrą, biologinį saugumą, ligų kontrolės priemones ir nuoseklų kitų Gyvūnų sveikatos teisės akte nustatytų taisyklių dėl ūkių registravimo ir patvirtinimo, gyvūnų atsekamumo ir perkėlimo reikalavimų įgyvendinimą;

(65)

šiame reglamente nustatomi kriterijai dėl konkrečių ligų, grindžiami tuo, kad nėra į sąrašą įtrauktų gyvūnų rūšių arba ligos sukėlėjas ar užkrato pernešėjas nesugeba išgyventi. Šie kriterijai turėtų būti nustatyti lanksčiai, kad kompetentinga institucija galėtų pagrįsti liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimą konkrečiomis aplinkybėmis. Todėl šiame reglamente nustatomi bendrieji reikalavimai dėl to, kokiu pagrindu valstybės narės gali prašyti suteikti liga neužkrėstos teritorijos statusą visai jų teritorijai ar tam tikrai zonai arba, akvakultūros gyvūnų atveju, laikymo vietoms;

(66)

šiame reglamente nustatomi kriterijai dėl konkrečių ligų remiantis likvidavimo programos rezultatu ir ankstesniais priežiūros duomenimis. Šie kriterijai grindžiami priežiūros rezultatais, ligos patekimo prevencijos priemonių įgyvendinimu ir vakcinų naudojimo sąlygomis;

(67)

šie kriterijai dėl jų techninio pobūdžio nustatomi prieduose ir grupuojami pagal konkrečią ligą kartu su liga neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymo kriterijais;

(68)

tikslinga šiame reglamente nustatyti atnaujintus reikalavimus dėl liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo ir išlaikymo, atsižvelgiant į Sąjungos taisykles, galiojusias iki šio reglamento taikymo pradžios dienos, taip pat į Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Sausumos gyvūnų sveikatos kodeksą ir Vandens gyvūnų sveikatos kodeksą, o kai nėra ankstesnių nuostatų – į turimus patikimiausius mokslinius įrodymus;

(69)

Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 užsikrėtimas varoze (Varroa spp.) įtrauktas į sąrašą kaip C kategorijos liga, kurios likvidavimas yra pasirenkamas. Šiame reglamente pateikiamos nuostatos dėl varoze (Varroa spp.) neužkrėstos teritorijos statuso pasiekimo ir išlaikymo;

(70)

Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 Niukaslo ligos viruso infekcija įtraukta į sąrašą kaip A kategorijos liga, kurios likvidavimo priemonių turi būti imamasi nedelsiant. Todėl šiame reglamente nėra nuostatų dėl Niukaslo ligos viruso infekcijos likvidavimo programos. Tačiau kompetentinga institucija turėtų gebėti suteikti teritorijos, neužkrėstos Niukaslo ligos viruso infekcija nevakcinuojant gyvūnų statusą, remdamasi istoriniais ir priežiūros duomenimis;

(71)

vandens gyvūnų laikymo vietos gali būti dviejų skirtingų tipų. Nepriklausomose laikymo vietose veikla vykdoma griežtai nustatytomis sąlygomis, kuriomis užtikrinamas nepriklausomumas nuo aplinkinių vandens telkinių gyvūnų sveikatos būklės. Kita vertus, priklausomoms laikymo vietoms turi įtakos aplinkinių vandens telkinių gyvūnų sveikatos būklė, todėl jose veikla vykdoma lankstesnėmis sąlygomis. Tačiau priklausomos laikymo vietos nustatomos tik tada, kai kompetentinga institucija įvertina įvairius epizootinius veiksnius ir imamasi bet kokių reikalingų rizikos mažinimo priemonių, kad būtų užkirstas kelias ligai patekti į tą laikymo vietą;

(72)

vandens gyvūnų atveju, atsižvelgiant į mažesnę su atskirais nuo aplinkinių vandens telkinių nepriklausomais ūkiais siejamą riziką, šiame reglamente nustatomos specialios nuostatos, taikomos nepriklausomoms laikymo vietoms, kai jose pirmą kartą pradedama akvakultūros veikla arba kai akvakultūros veikla jose atnaujinama po gamybos pertraukos. Tokiais atvejais, jei tenkinamos tam tikros sąlygos, liga neužkrėstos teritorijos statusas turėtų būti paskelbiamas iškart. Taip pat pateikiamos nuostatos, taikomos nepriklausomoms laikymo vietoms kilus ligos protrūkiui. Siekiant užtikrinti, kad tokie ligų protrūkiai būtų sėkmingai įveikiami valant, dezinfekuojant ir paliekant vasarinimui ūkius po gyvūnų sunaikinimo, prieš paskelbiant liga neužkrėstos teritorijos statusą turėtų būti ištirtas gyvūnų, naudojamų populiacijai atkurti toje laikymo vietoje, mėginys;

(73)

kai liga neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymo sąlygų nebesilaikoma, nes įtariama arba patvirtinama liga, kompetentinga institucija turėtų taikyti ligos kontrolės priemones. Tos priemonės turėtų būti taikomos įvairiuose ligos kontrolės etapuose nuo tada, kai įtariamas ligos protrūkis, iki to ligos atvejo pašalinimo ir liga neužkrėstos teritorijos statuso sugrąžinimo;

(74)

jeigu kompetentinga institucija nustato, kad pažeistos būtinos sąlygos dėl liga neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymo toje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, reikėtų imtis priemonių padėčiai ištaisyti. Kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę laikinai sustabdyti liga neužkrėstos teritorijos statusą, kai pažeidimą vis dar įmanoma sėkmingai ištaisyti, kad Komisija neatšauktų liga neužkrėstos teritorijos statuso;

(75)

kai valstybė narė nori suteikti tam tikra į sąrašą įtraukta vandens gyvūnų liga neužkrėstos teritorijos statusą visai savo teritorijai arba zonai, sudarančiai daugiau kaip 75 % jos teritorijos arba bendrai su kita valstybe nare ar trečiąja šalimi, ji prašo Komisijos patvirtinimo. Visais kitais atvejais laikomasi šio statuso savarankiško paskelbimo sistemos;

(76)

zonų ir laikymo vietų, dėl kurių nereikia Komisijos patvirtinimo, savarankiškas paskelbimas vandens gyvūnų ligomis neužkrėsta teritorija atliekamas pagal sistemą, kuri sukurta siekiant šio proceso skaidrumo ir pagal kurią valstybės narės galės liga neužkrėstos teritorijos statusą paskelbti lengviau ir galbūt greičiau. Visas šis procesas bus atliekamas elektroninėmis priemonėmis, nebent kita valstybė narė arba Komisija išreikštų susirūpinimą dėl dalykų, kurių tinkamai išspręsti nepavyksta. Tokiu atveju neužkrėstos teritorijos paskelbimas bus perduotas svarstyti Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniam komitetui;

(77)

šiame reglamente pateiktos nuostatos dėl valstybių narių arba jų zonų liga neužkrėstos teritorijos statuso patvirtinimo. Šios taisyklės gali skirtis nuo taisyklių, galiojusių iki šio reglamento taikymo pradžios dienos. Reikalingos tinkamos pereinamojo laikotarpio taisyklės, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas nuo liga neužkrėstos teritorijos statuso patvirtinimo pagal esamą tvarką prie naujų reikalavimų;

(78)

siekiant vienodai taikyti Sąjungos teisės aktus dėl priežiūros, likvidavimo programų ir liga neužkrėstos teritorijos statuso ir užtikrinti jų aiškumą bei skaidrumą, Komisijos sprendimas 2000/428/EB (14), Komisijos sprendimas 2002/106/EB (15), Komisijos sprendimas 2003/422/EB (16), Komisijos sprendimas 2006/437/EB (17), Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1266/2007 (18), Komisijos sprendimas 2008/896/EB (19) ir Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/1554 (20) turėtų būti panaikinti šiuo reglamentu;

(79)

Gyvūnų sveikatos teisės aktas taikomas nuo 2021 m. balandžio 21 d. Todėl šiame reglamente nustatytos taisyklės taip pat turėtų būti taikomos nuo tos dienos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu papildomos Reglamente (ES) 2016/429 nustatytos taisyklės dėl tam tikrų į sąrašą įtrauktų ir naujų ligų, kuriomis serga sausumos, vandens ir kiti gyvūnai, priežiūros, likvidavimo programų ir jomis neužkrėstos teritorijos statuso.

2.   Šio reglamento II dalies 1 skyriuje nustatomos taisyklės dėl ligų, nurodytų Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 1 dalyje, ir naujų ligų, kaip apibrėžta to reglamento 6 straipsnio 2 dalyje, priežiūros, susijusios su:

a)

priežiūros planavimu, įskaitant tikslinę gyvūnų populiaciją ir diagnostikos metodus;

b)

ligos patvirtinimu ir jos atvejo apibrėžtimi;

c)

Sąjungos priežiūros programomis.

3.   Šio reglamento II dalies 2 skyriuje nustatomos taisyklės dėl sausumos gyvūnų ligų, nurodytų Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, likvidavimo programų, susijusios su:

a)

ligos kontrolės strategija, atitinkama teritorija, gyvūnų populiacijomis, tikslais ir taikymo laikotarpiu;

b)

veiklos vykdytojų ir kompetentingų institucijų pareigomis;

c)

ligos kontrolės priemonėmis, taikomomis įtarus ir patvirtinus ligą.

4.   Šio reglamento II dalies 3 skyriuje nustatomos taisyklės dėl vandens gyvūnų ligų, nurodytų Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, likvidavimo programų, susijusios su:

a)

ligos kontrolės strategija, atitinkama teritorija, gyvūnų populiacijomis, tikslais ir taikymo laikotarpiu;

b)

veiklos vykdytojų ir kompetentingų institucijų pareigomis;

c)

ligos kontrolės priemonėmis, taikomomis įtarus ir patvirtinus ligą.

5.   Šio reglamento II dalies 4 skyriuje nustatomos taisyklės dėl tam tikromis Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sausumos ir vandens gyvūnų ligomis neužkrėstos teritorijos statuso, susijusios su:

a)

kriterijais, pagal kuriuos patvirtinamas valstybių narių ir zonų liga neužkrėstos teritorijos statusas;

b)

kriterijais, pagal kuriuos patvirtinamas akvakultūros gyvūnų laikymo vietų liga neužkrėstos teritorijos statusas;

c)

kriterijais, pagal kuriuos išlaikomas liga neužkrėstos teritorijos statusas;

d)

liga neužkrėstos teritorijos statuso sustabdymu, atšaukimu ir sugrąžinimu.

6.   Šio reglamento III dalyje nustatomos pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos dėl:

a)

liga neužkrėstos teritorijos statuso, suteikiamo valstybėms narėms, zonoms ir laikymo vietoms, kurios buvo pripažintos neužkrėstos ligomis pagal iki šio reglamento taikymo pradžios dienos galiojusius teisės aktus, patvirtinimo;

b)

valstybėms narėms, zonoms ir laikymo vietoms, turėjusioms patvirtintą likvidavimo arba priežiūros programą pagal iki šio reglamento taikymo pradžios dienos galiojusius teisės aktus, skirtų likvidavimo programų patvirtinimo.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

E kategorijos liga – į sąrašą įtraukta liga, dėl kurios reikia vykdyti priežiūrą Sąjungoje, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 1 dalies e punkte;

2)

tikslinė gyvūnų populiacija – į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų populiacija, apibrėžiama pagal gyvūnų rūšis ir, kai tinka, pagal kategorijas, svarbi priežiūros veiklai, likvidavimo programoms arba konkrečia liga neužkrėstos teritorijos statusui;

3)

papildoma gyvūnų populiacija – laikomų arba laukinių į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų populiacija, kuriai taikomos pasirenkamos prevencijos, priežiūros ir ligų kontrolės priemonės, reikalingos tos tikslinės gyvūnų populiacijos neužkrėtimo liga statusui pasiekti arba išlaikyti;

4)

A kategorijos liga – į sąrašą įtraukta liga, kurios atvejų Sąjungoje paprastai nepasitaiko ir kurią vos tik nustačius būtina nedelsiant imtis likvidavimo priemonių, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 1 dalies a punkte;

5)

B kategorijos liga – į sąrašą įtraukta liga, kuri turi būti kontroliuojama visose valstybėse narėse, siekiant ją išnaikinti visoje Sąjungoje, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 1 dalies b punkte;

6)

C kategorijos liga – į sąrašą įtraukta liga, kuri yra aktuali kai kurioms valstybėms narėms ir dėl kurios reikia imtis priemonių, kad ji neplistų į oficialiai liga neužkrėstas Sąjungos dalis arba į tas Sąjungos dalis, kuriose įgyvendinamos atitinkamos į sąrašą įtrauktos ligos likvidavimo programos, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 1 dalies c punkte;

7)

galvijas arba galvijų rūšies gyvūnas – kanopinis gyvūnas, priklausantis Bison, Bos (įskaitant Bos, Bibos, Novibos, Poephagus pogenčius) ir Bubalus (įskaitant Anoa pogentį) gentims, ir sukryžmintų šios rūšies gyvūnų palikuonis;

8)

avis (avinas) arba avių rūšies gyvūnas – kanopinis gyvūnas, priklausantis Ovis genčiai, ir sukryžmintų šios rūšies gyvūnų palikuonis;

9)

ožka (ožys) arba arbaožkų pošeimio gyvūnas – kanopinis gyvūnas, priklausantis Capra genčiai, ir sukryžmintų šio pošeimio gyvūnų palikuonis;

10)

keliaujantis cirkas – keliaujantis pasirodymas arba mugė, į kuriuos įtraukiami gyvūnai ir kurie ketina vykti į kitą valstybę narę;

11)

pasirodymas su gyvūnais – pasirodymai, mugės ar cirko dalis, į kuriuos įtraukiami gyvūnai;

12)

kiaulė (kuilys) arba kiaulių porūšio gyvūnas – Suidae šeimos, įtrauktos į Reglamento (ES) 2016/429 III priede pateiktą sąrašą, kanopinis gyvūnas;

13)

transporto priemonė – kelių arba geležinkelių transporto priemonė, laivas ar orlaivis;

14)

šuo – laikomas Canis lupus rūšies gyvūnas;

15)

katė – laikomas Felis silvestris rūšies gyvūnas;

16)

šeškas – laikomas Mustela putorius furo rūšies gyvūnas;

17)

sezoniškai MLV infekcija neužkrėsta teritorija – visa valstybės narės teritorija arba jos zona, kuriai kompetentinga institucija suteikė laikiną mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija (toliau – MLV infekcija) neužkrėstos teritorijos statusą pagal 40 straipsnio 3 dalį, remiantis laikotarpiu be užkrato pernešėjų ir įrodžius, kad į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai neužkrėsti ta liga;

18)

nuo užkrato pernešėjų saugomas ūkis – nuo Culicoides genties mašalų antpuolių tinkamomis fizinėmis ir valdymo priemonėmis saugoma visa ūkio infrastruktūra arba jos dalis, kurioms pagal 44 straipsnį kompetentinga institucija suteikė nuo užkrato pernešėjų saugomo ūkio statusą;

19)

skiaurinis laivas – akvakultūros pramonėje naudojamas laivas, kuriame yra talpykla arba rezervuaras gyvoms žuvims laikyti ir plukdyti vandenyje;

20)

vasarinimas – ligos valdymo tikslais atliekamas veiksmas, kai iš ūkio pašalinami į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnai ir, kai įmanoma, vanduo;

21)

tinkamumo laikotarpis – laikotarpis prieš tai, kai kompetentinga institucija pateikia prašymą suteikti liga neužkrėstos teritorijos statusą, arba, kai tinka, prieš tai, kai elektroninėmis priemonėmis atliekamas preliminarus liga neužkrėstos teritorijos statuso paskelbimas, nurodytas 83 straipsnio 1 dalies a punkte;

22)

į sąrašą neįtraukta rūšis – gyvūnų rūšis arba gyvūnų rūšių grupė, neįtraukta į Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priede pateiktą sąrašą dėl konkrečios ligos;

23)

paukščių pulkas – būrys vienodos sveikatos būklės naminių paukščių arba nelaisvėje laikomų paukščių, kurie laikomi tose pačiose patalpose arba aptvare ir sudaro vieną epizootinį vienetą; patalpose laikomų naminių paukščių atveju tai yra visi toje pačioje erdvėje esantys paukščiai;

24)

DIVA vakcinacija (diferencinė užkrėstų ir vakcinuotų gyvūnų vakcinacija) – vakcinacija naudojant vakciną, kuri, taikant tinkamą serologinės diagnostikos metodą, leidžia nustatyti užsikrėtusius gyvūnus vakcinuotų gyvūnų populiacijoje;

25)

DIVA vakcina vakcinuoti gyvūnai – gyvūnai, kurie vakcinuoti DIVA vakcina nustatyta tvarka;

26)

patvirtintas genetinės medžiagos produktų ūkis – spermos surinkimo centras, embrionų surinkimo grupė, embrionų gamybos grupė, genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkis arba genetinės medžiagos produktų saugojimo centras, patvirtintas pagal Reglamento (ES) 2016/429 97 straipsnio 1 dalį;

27)

sperma – ejakuliacijos metu išsiskirianti gyvūno arba gyvūnų sėkla; ji gali būti nepakeista, paruošta arba atskiesta;

28)

oocitai – ootidogenezės stadijų haploidai, įskaitant antrinius oocitus ir kiaušialąstes;

29)

embrionas – pradinės vystymosi stadijos gyvūnas, kurį galima perkelti patelei recipientei;

30)

laikotarpis be užkrato pernešėjų – apibrėžtoje teritorijoje pagal V priedo II dalies 1 skyriaus 5 skirsnį nustatytas Culicoides vabzdžių neaktyvumo laikotarpis;

31)

naminės bitės – Apis mellifera rūšies vabzdžiai;

32)

veisliniai naminiai paukščiai – ne jaunesni nei 72 valandų naminiai paukščiai, auginami periniams kiaušiniams dėti;

33)

atrankinė metinė priežiūra – priežiūra, sudaryta iš vieno arba kelių tikslinės gyvūnų populiacijos tyrimų, kurie organizuojami per atitinkamus metus ir per kuriuos atrenkant vienetus tyrimui taikomi tikimybinės atrankos metodai.

II DALIS

PRIEŽIŪRA, LIKVIDAVIMO PROGRAMOS IR LIGA NEUŽKRĖSTOS TERITORIJOS STATUSAS

1 SKYRIUS

Priežiūra

1 skirsnis

Priežiūros planavimas, tikslinė gyvūnų populiacija ir diagnostikos metodai

3 straipsnis

Priežiūros planavimas

1.   Kompetentinga institucija planuoja į sąrašą įtrauktų ir naujų ligų, kuriomis serga sausumos gyvūnai ir kiti gyvūnai, priežiūrą atsižvelgdama į:

a)

bendruosius priežiūros reikalavimus remiantis:

i)

pranešimu, kaip numatyta Reglamento (ES) 2016/429 18 straipsnio 1 dalyje;

ii)

tinkamu veterinariniu tyrimu, atliekamu dėl padidėjusio gaištamumo ir kitų sunkių ligų požymių arba dėl to, kad be aiškios priežasties labai sumažėja produktyvumo lygiai;

iii)

kompetentingos institucijos tyrimu, atliekamu įtariant E kategorijos ligą arba, jei tinka, naują ligą;

iv)

priežiūros tiksline gyvūnų populiacija, kaip numatyta 4 straipsnyje;

v)

oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos indėliu, kaip numatyta 7 straipsnyje;

b)

konkrečius priežiūros reikalavimus:

i)

Sąjungos priežiūros programoje;

ii)

pagal privalomas arba pasirenkamas likvidavimo programas;

iii)

dėl liga neužkrėstos teritorijos statuso įrodymo ir išlaikymo;

iv)

pagal ligų kontrolės priemones;

v)

vykdant tam tikrų ūkių patvirtinimą;

vi)

dėl sausumos gyvūnų perkėlimo Sąjungoje arba jų įvežimo į Sąjungą.

2.   Kompetentinga institucija planuoja į sąrašą įtrauktų ir naujų ligų, kuriomis serga vandens gyvūnai, priežiūrą atsižvelgdama į:

a)

bendruosius priežiūros reikalavimus remiantis:

i)

pranešimu, kaip numatyta Reglamento (ES) 2016/429 18 straipsnio 1 dalyje;

ii)

tinkamu veterinariniu tyrimu, atliekamu dėl padidėjusio gaištamumo ir kitų sunkių ligų požymių arba dėl to, kad be aiškios priežasties labai sumažėja produktyvumo lygiai;

iii)

kompetentingos institucijos tyrimu, atliekamu įtariant E kategorijos ligą arba, jei tinka, naują ligą;

iv)

priežiūros tiksline gyvūnų populiacija, kaip numatyta 4 straipsnyje;

v)

oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos indėliu, kaip numatyta 7 straipsnyje;

vi)

ligų kontrolės priemonėmis;

b)

konkrečius priežiūros reikalavimus:

i)

pagal rizika grindžiamos priežiūros sistemą, nustatytą VI priedo I dalies 1 skyriuje, apimančią klasifikavimą pagal riziką ir reguliarius gyvūnų sveikatos patikrinimus, kaip numatyta VI priedo I dalies 2 ir 3 skyriuose;

ii)

pagal likvidavimo programas, numatytas VI priedo II dalies 1–6 skyriuose;

iii)

dėl liga neužkrėstos teritorijos statuso įrodymo ir išlaikymo;

iv)

siekiant pagal VI priedo III dalies 1–6 skyriuose numatytas priežiūros programas įrodyti, kad ūkiai, kurie nedalyvauja ii papunktyje nurodytoje likvidavimo programoje arba nėra įgiję iii papunktyje nurodyto liga neužkrėstos teritorijos statuso, nėra užkrėsti;

v)

dėl vandens gyvūnų perkėlimo Sąjungoje arba įvežimo į Sąjungą.

4 straipsnis

Tikslinė gyvūnų populiacija

1.   Kompetentinga institucija nustato tikslinę gyvūnų populiaciją vykdant 3 straipsnyje nurodytą priežiūrą dėl kiekvienos į sąrašą įtrauktos ligos ir, kai tinka, dėl kiekvienos naujos ligos, ir į ją įtraukiami:

a)

laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai;

b)

laukiniai į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, jeigu:

i)

jiems taikoma Sąjungos priežiūros programa, arba privaloma ar pasirenkama likvidavimo programa, arba priežiūra, reikalinga, kad būtų suteiktas arba išlaikytas liga neužkrėstos teritorijos statusas;

ii)

kompetentinga institucija mano, kad jie kelia riziką ir gali pakenkti kitų rūšių gyvūnų sveikatos būklei kurioje nors valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, arba

iii)

priežiūra yra reikalinga siekiant įvertinti gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus dėl jų įvežimo į Sąjungą arba perkėlimo Sąjungoje.

2.   Siekiant užtikrinti naujos ligos, kuria serga kitų, 1 dalies a punkte nenurodytų rūšių gyvūnai, ankstyvą nustatymą, kompetentinga institucija į tikslinę gyvūnų populiaciją įtraukia tų rūšių, kurios neįtrauktos į sąrašą dėl atitinkamos į sąrašą įtrauktos ligos, laikomus gyvūnus, jei taikomi šie kriterijai:

a)

tie gyvūnai perkeliami į kitoje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje esančius ūkius;

b)

dėl gyvūnų skaičiaus ar jų perkėlimo dažnio kompetentinga institucija mano, kad tie gyvūnai kelia riziką ir gali pakenkti kitų gyvūnų, laikomų kitoje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, sveikatos būklei, jeigu pasireikštų tos rūšies gyvūnų liga.

5 straipsnis

Tam tikrų laikomų sausumos gyvūnų neįtraukimas į tikslinę gyvūnų populiaciją

1.   Nukrypstant nuo 4 straipsnio 1 dalies a punkto, kompetentinga institucija gali apriboti ligos, kuri nėra A kategorijos liga, priežiūros tikslinę gyvūnų populiaciją, kad į ją būtų įtraukti tik tų kategorijų laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, kuriems dėl tos ligos taikoma:

a)

Sąjungos priežiūros programos;

b)

privalomos ar pasirenkamos likvidavimo programos arba priežiūra, reikalinga, kad būtų suteiktas ar išlaikytas liga neužkrėstos teritorijos statusas, arba

c)

priežiūra grindžiami gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi dėl jų perkėlimo Sąjungoje arba įvežimo į Sąjungą.

2.   1 dalyje nurodytos laikomų gyvūnų kategorijos gali būti nustatomos pagal gyvūnų amžių, lytį, vietą ir gamybos rūšį.

6 straipsnis

Diagnostikos metodai

1.   Kompetentinga institucija užtikrina, kad mėginių ėmimas, naudojamos technologijos, priežiūros tikslais taikomų diagnostikos metodų tinkamumo patvirtinimas ir rezultatų aiškinimas atitiktų:

a)

konkrečius teisės aktus, priimtus pagal Reglamentą (ES) 2016/429, ir atitinkamus Europos Sąjungos etaloninių laboratorijų ir Komisijos interneto svetainėse pateiktus duomenis ir gaires;

b)

kai to neapima a punkte nurodyti teisės aktai, duomenys ir gairės – mėginių ėmimą, naudojamas technologijas, diagnostikos metodų tinkamumo patvirtinimą ir rezultatų aiškinimą, kaip nustatyta Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadove (21) su pakeitimais arba OIE Vandens gyvūnų diagnostinių tyrimų vadove (22) su pakeitimais;

c)

kai to neapima šios dalies a ir b punktai – Reglamento (ES) 2017/625 34 straipsnio 2 dalies b punkte ir 34 straipsnio 3 dalyje nustatytus metodus.

2.   Diagnostikos metodai, taikomi siekiant suteikti ir išlaikyti liga neužkrėstos teritorijos statusą, yra nustatyti:

a)

dėl bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) – III priedo 1 skirsnyje;

b)

dėl Mycobacterium tuberculosis komplekso (Mycobacterium bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcijos – III priedo 2 skirsnyje;

c)

dėl enzootinės galvijų leukozės (EGL) – III priedo 3 skirsnyje;

d)

dėl infekcinio galvijų rinotracheito ir (arba) infekcinio pustulinio vulvovaginito (IGR/IPV) – III priedo 4 skirsnyje;

e)

dėl Aujeskio ligos viruso (ALV) infekcijos – III priedo 5 skirsnyje;

f)

dėl galvijų virusinės diarėjos (GVD) – III priedo 6 skirsnyje;

g)

dėl virusinės hemoraginės septicemijos (VHS) – VI priedo II dalies 1 skyriaus 5 skirsnio 2 punkte;

h)

dėl infekcinės hematopoetinės nekrozės (IHN) – VI priedo II dalies 1 skyriaus 5 skirsnio 2 punkte;

i)

dėl infekcinės lašišų anemijos viruso, turinčio didelio polimorfiškumo srities deleciją (ILAV, turintis DPS deleciją), infekcijos – VI priedo II dalies 2 skyriaus 5 skirsnio 2 punkte;

j)

dėl marteiliozės (Marteilia refringens infekcijos) – VI priedo II dalies 3 skyriaus 5 skirsnio 2 punkte;

k)

dėl bonamiozės (Bonamia exitiosa infekcijos) – VI priedo II dalies 4 skyriaus 5 skirsnio 2 punkte;

l)

dėl bonamiozės (Bonamia ostreae infekcijos) – VI priedo II dalies 5 skyriaus 5 skirsnio 2 punkte;

m)

dėl baltmės sindromo viruso (BSV) infekcijos – VI priedo II dalies 6 skyriaus 5 skirsnio 2 punkte.

7 straipsnis

Oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos indėlis į gyvūnų sveikatos priežiūrą

1.   Kompetentinga institucija, jei tinka, į šio reglamento 3 straipsnyje nurodytą priežiūros planavimą įtraukia oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, apibrėžtos Reglamento (ES) 2017/625 2 straipsnyje, rezultatus. Ši oficiali kontrolė ir kita oficiali veikla apima:

a)

tikrinimus prieš skerdimą ir po skerdimo;

b)

tikrinimus pasienio kontrolės postuose;

c)

oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą rinkose ir vykdant surinkimo operacijas;

d)

oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą vežant gyvus gyvūnus;

e)

su visuomenės sveikata susijusius tikrinimus ir mėginių ėmimą ūkiuose;

f)

bet kokią kitą oficialią kontrolę, kurią vykdant tikrinami arba tiriami ūkiai, gyvūnai arba mėginiai.

2.   Kai, vykdant 1 dalyje nurodytą oficialią kontrolę arba kitą oficialią veiklą, kompetentinga institucija įtaria į sąrašą įtrauktą ligą arba naują ligą, ji užtikrina, kad apie tai būtų informuotos visos atitinkamos institucijos. Tai daroma:

a)

A kategorijos ligos arba naujos ligos atveju – iškart;

b)

dėl kitų ligų – nedelsiant.

2 skirsnis

Ligų patvirtinimas ir jų atvejų apibrėžtys

8 straipsnis

Kriterijai, pagal kuriuos oficialiai patvirtinamos į sąrašą įtrauktos ligos, išskyrus A kategorijos ligas, ir tam tikros naujos ligos, bei vėliau patvirtinami jų protrūkiai

1.   Įtariant į sąrašą įtrauktas ligas, išskyrus A kategorijos ligas, arba naują ligą, kompetentinga institucija atlieka tyrimą, kuriuo patvirtinamas arba paneigiamas atitinkamos ligos atvejis, kai:

a)

reikia nustatyti sveikatos būklę toje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, arba

b)

reikia rinkti būtiną informaciją apie ligos pasireiškimą bet kuriuo iš šių tikslų:

i)

siekiant įgyvendinti gyvūnų arba žmonių sveikatos apsaugos priemones;

ii)

siekiant įgyvendinti gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus dėl gyvūnų perkėlimo ar produktų vežimo, arba

iii)

siekiant laikytis Sąjungos priežiūros programoje nustatytų reikalavimų.

2.   Kompetentinga institucija patvirtina kurios nors iš 1 dalyje nurodytų ligų protrūkį, kai laiko gyvūną arba gyvūnų grupę patvirtintu tokios ligos atveju pagal 9 straipsnio 2 dalį.

9 straipsnis

Atvejų apibrėžtys

1.   Kompetentinga institucija laiko gyvūną ar gyvūnų grupę įtariamu į sąrašą įtrauktos ligos arba naujos ligos atveju, kai:

a)

atlikus klinikinius, post mortem arba laboratorinius tyrimus padaroma išvada, kad klinikiniai požymiai, post mortem arba histologiniai pokyčiai rodo tos ligos buvimą;

b)

taikant diagnostikos metodą gauti rezultatai rodo, kad ta liga gali būti nustatyta paimtame gyvūno arba gyvūnų grupės mėginyje, arba

c)

yra nustatytas epizootinis ryšys su patvirtintu ligos atveju.

2.   Kompetentinga institucija laiko gyvūną ar gyvūnų grupę patvirtintu į sąrašą įtrauktos ligos arba naujos ligos atveju, kai:

a)

gyvūno arba gyvūnų grupės mėginyje yra išskirtas ligos sukėlėjas, išskyrus vakcinos padermes;

b)

gyvūno arba gyvūnų grupės, turinčių tai ligai būdingų klinikinių požymių arba epizootinį ryšį su įtariamu ar patvirtintu ligos atveju, mėginyje yra nustatytas specifinis tai ligai būdingas antigenas arba nukleorūgštis, susidarę ne dėl vakcinavimo, arba

c)

tiriant gyvūno arba gyvūnų grupės, turinčių klinikinių tai ligai būdingų požymių arba epizootinį ryšį su įtariamu ar patvirtintu ligos atveju, mėginį pagal netiesioginį diagnostikos metodą gaunamas teigiamas rezultatas ne dėl vakcinavimo.

3.   Konkrečių į sąrašą įtrauktų ligų įtariamo atvejo ir patvirtinto atvejo apibrėžtys dėl sausumos gyvūnų nustatytos I priede, o dėl vandens gyvūnų – VI priedo II dalies 1–6 skyrių 5 skirsnio 3 punkte.

4.   Kai nėra konkrečių ligų apibrėžčių, numatytų 3 dalyje, apibrėžiant į sąrašą įtrauktų ligų ir, jei tinka, naujų ligų įtariamą atvejį ir patvirtintą atvejį taikomi 1 ir 2 dalyse nustatyti kriterijai.

3 skirsnis

Sąjungos priežiūros programa

10 straipsnis

Sąjungos priežiūros programoms taikomi kriterijai ir jų turinys

1.   Dėl E kategorijos ligos įgyvendinama Sąjungos priežiūros programa pagal Reglamento (ES) 2016/429 28 straipsnį, jei ta liga atitinka visus šiuos kriterijus:

a)

ji kelia ypač didelę grėsmę gyvūnų ir galbūt žmonių sveikatai visoje Sąjungos teritorijoje ir gali turėti sunkių ekonominių padarinių ūkininkų bendruomenei ir visai ekonomikai;

b)

gali keistis ligos pobūdis, ypač siejamas su rizika žmonių sveikatai ir gyvūnų sveikatai;

c)

yra ypač didelė grėsmė, kad liga į visą Sąjungos teritoriją arba jos dalį pateks per užkrėstus laukinius gyvūnus;

d)

ypač svarbu, vykdant priežiūrą, gauti reguliariai atnaujinamą informaciją apie ligos plitimo raidą ir jos sukėlėjo apibūdinimą, įvertinti tą riziką ir atitinkamai pritaikyti jos mažinimo priemones.

2.   Kompetentinga institucija dėl atitinkamos ligos įgyvendina Sąjungos priežiūros programas pagal II priede pateiktas nuostatas.

11 straipsnis

Informacija, kurią reikia įtraukti teikiant Sąjungos priežiūros programas ir atsiskaitant už jas

1.   Kompetentinga institucija, teikdama Sąjungos priežiūros programą, įtraukia bent šią informaciją:

a)

iki programos įgyvendinimo pradžios dienos buvusios ligos epizootinės padėties aprašymą ir ligos epizootinės raidos duomenis;

b)

tikslinę gyvūnų populiaciją, epizootinius vienetus ir zonas pagal tą programą;

c)

kompetentingos institucijos organizaciją, programos įgyvendinimo priežiūrą, oficialią kontrolę, vykdomą įgyvendinant programą, ir visų atitinkamų veiklos vykdytojų, veterinarijos specialistų, veterinarijos gydytojų, veterinarijos laboratorijų ir kitų susijusių fizinių ar juridinių asmenų vaidmenis;

d)

geografinių ir administracinių teritorijų, kuriose bus įgyvendinama programa, aprašymą ir nustatytas jų ribas;

e)

pagal programą daromos pažangos vertinimo rodiklius;

f)

taikomus diagnostikos metodus, tiriamų mėginių skaičių, tyrimų dažnį ir mėginių ėmimo būdus;

g)

rizikos veiksnius, į kuriuos reikia atsižvelgti planuojant rizika grindžiamą tikslinę priežiūrą.

2.   Kompetentinga institucija, atsiskaitydama už Sąjungos priežiūros programą, į tą ataskaitą įtraukia bent šią informaciją:

a)

įgyvendintų priemonių ir gautų rezultatų aprašymą remiantis 1 dalies b punkte ir d–f punktuose nurodyta informacija, taip pat

b)

rezultatus, gautus toliau stebint ligos epizootinę raidą įtariamu arba patvirtintu jos atveju.

2 SKYRIUS

Sausumos gyvūnų B ir C kategorijų ligų likvidavimo programos

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

12 straipsnis

Ligos kontrolės strategija likviduojant sausumos gyvūnų B ir C kategorijų ligas

1.   Kompetentinga institucija, nustatydama privalomą B kategorijos ligos likvidavimo programą arba pasirenkamą C kategorijos ligos likvidavimo programą dėl sausumos gyvūnų ligų, tas programas pagrindžia ligos kontrolės strategija, pagal kurią dėl kiekvienos ligos nustatoma:

a)

likvidavimo programos apimama teritorija ir gyvūnų populiacija, kaip numatyta 13 straipsnio 1 dalyje;

b)

likvidavimo programos trukmė, kaip numatyta 15 straipsnyje, įskaitant jos galutinius ir tarpinius tikslus, kaip numatyta 14 straipsnyje;

c)

konkrečiai ligai taikomi reikalavimai, nustatyti:

i)

16–31 straipsniuose dėl bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos), Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcijos, EGL, IGR/IPV, ALV infekcijos ir GVD;

ii)

32–36 straipsniuose dėl pasiutligės viruso infekcijos;

iii)

37–45 straipsniuose dėl MLV infekcijos.

2.   Kompetentinga institucija gali į likvidavimo programą įtraukti koordinuojamas priemones, taikomas prie jos bendrų sausumos ar pakrantės sienų su kitomis valstybėmis narėmis arba trečiosiomis šalimis, kad būtų pasiekti programos tikslai, o rezultatai bus tvarūs.

Kai tokio koordinavimo nenumatoma, kompetentinga institucija, jeigu įmanoma, į likvidavimo programą įtraukia veiksmingas rizikos mažinimo priemones, įskaitant intensyvesnę priežiūrą.

13 straipsnis

Teritorinė taikymo sritis ir gyvūnų populiacijos

1.   Kompetentinga institucija nustato likvidavimo programos taikymo sritį, įskaitant:

a)

apimamą teritoriją;

b)

tikslinę gyvūnų populiaciją ir, kai būtina, papildomas gyvūnų populiacijas.

2.   1 dalies a punkte nurodyta teritorija, kurią apima likvidavimo programa, yra:

a)

visa valstybės narės teritorija arba

b)

viena ar kelios zonos, jei kiekviena zona atitinka bent 2 000 km2 dydžio administracinį (-ius) vienetą (-us) ir apima bent vieną iš regionų, nustatytų pagal Reglamento (ES) 2016/429 21 straipsnį.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, kompetentinga institucija gali nustatyti mažesnes negu 2 000 km2 zonas, atsižvelgdama į:

a)

tai, kad mažiausias teritorijos plotas nebūtų daug mažesnis nei 2 000 km2, arba

b)

natūralių kliūčių tai ligai, atsižvelgiant į tos ligos pobūdį, buvimą.

14 straipsnis

Galutiniai ir tarpiniai tikslai

1.   Kompetentinga institucija į likvidavimo programą įtraukia kokybinius ir kiekybinius galutinius tikslus, apimančius visus 72 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo, taikomus dėl konkrečių ligų.

2.   Kompetentinga institucija į likvidavimo programą įtraukia kokybinius ir kiekybinius tarpinius metinius arba daugiamečius tikslus, kad būtų atsižvelgiama į pažangą siekiant galutinių tikslų. Šie tarpiniai tikslai apima:

a)

visus dėl konkrečios ligos taikomus reikalavimus, nurodytus 1 dalyje, ir

b)

jei reikia, papildomus reikalavimus, neįtrauktus į liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo kriterijus, kad būtų vertinama pažanga siekiant likviduoti ligą.

15 straipsnis

Taikymo laikotarpis

1.   Kompetentinga institucija likvidavimo programoje numato jos taikymo laikotarpį atsižvelgdama į pradinę padėtį ir į tarpinius tikslus, nurodytus 14 straipsnio 2 dalyje.

2.   C kategorijos ligų likvidavimo programos taikymo laikotarpis yra ne ilgesnis negu 6 metai nuo tos dienos, kai programą iš pradžių patvirtina Komisija pagal Reglamento (ES) 2016/429 31 straipsnio 3 dalį. Tinkamai pagrįstais atvejais Komisija gali valstybių narių prašymu pratęsti likvidavimo programos taikymo laikotarpį papildomam 6 metų laikotarpiui.

2 skirsnis

Likvidavimo programų, grindžiamų liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimu ūkių lygmeniu, reikalavimai

16 straipsnis

Ligos kontrolės strategija, grindžiama liga neužkrėstos teritorijos statusu ūkio lygmeniu

1.   Kompetentinga institucija pagal likvidavimo programą parengia ligos kontrolės strategiją, skirtą tikslinei ūkiuose laikomų gyvūnų populiacijai, dėl šių sausumos gyvūnų ligų:

a)

bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos);

b)

Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcijos;

c)

EGL;

d)

IGR/IPV;

e)

ALV infekcijos;

f)

GVD.

2.   1 dalyje nurodytos ligų kontrolės strategijos pagal likvidavimo programas grindžiamos:

a)

konkrečioms ligoms skirtų priemonių, nustatytų 18–31 straipsniuose, įgyvendinimu, iki visuose atitinkamuose ūkiuose pasiekiamas liga neužkrėstos teritorijos statusas;

b)

kompetentingos institucijos atliekamu liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimu visiems atitinkamiems ūkiams, to statuso sustabdymu ir atšaukimu;

c)

biologinio saugumo ir kitų rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimu;

d)

pasirenkamu vakcinacijos programų įgyvendinimu.

17 straipsnis

Tikslinės ir papildomos gyvūnų populiacijos pagal tam tikrų ligų likvidavimo programas

1.   Kompetentinga institucija taiko privalomą likvidavimo programą šioms tikslinėms gyvūnų populiacijoms:

a)

dėl bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) – laikomiems galvijams, laikomoms avims ir laikomoms ožkoms;

b)

dėl Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcijos – laikomiems galvijams.

2.   Kompetentinga institucija taiko pasirenkamą likvidavimo programą šioms tikslinėms gyvūnų populiacijoms:

a)

dėl EGL – laikomiems galvijams;

b)

dėl IGR/IPV – laikomiems galvijams;

c)

dėl ALV infekcijos – laikomoms kiaulėms;

d)

dėl GVD – laikomiems galvijams.

3.   Kompetentinga institucija įtraukia papildomas gyvūnų populiacijas, kai mano, kad dėl tų gyvūnų kyla didelė rizika 1 ar 2 dalyje nurodytų gyvūnų sveikatos būklei.

18 straipsnis

Veiklos vykdytojų pareigos, susijusios su tam tikrų ligų likvidavimo programomis

1.   Ūkių, kuriuose laikomi 17 straipsnyje nurodytų tikslinių gyvūnų populiacijų gyvūnai, išskyrus skerdyklas, veiklos vykdytojai laikosi šių bendrųjų ir dėl konkrečių ligų taikomų reikalavimų, kad įgytų ir išlaikytų ūkių liga neužkrėstos teritorijos statusą:

a)

bendrųjų reikalavimų:

i)

tikslinių ir papildomų gyvūnų populiacijų priežiūros dėl atitinkamos ligos, kaip nurodo kompetentinga institucija pagal 3 straipsnio 1 dalį);

ii)

tuo atveju, kai perkeliami gyvūnai iš tikslinių gyvūnų populiacijų, – užtikrinimo, kad dėl tikslinių ar papildomų gyvūnų populiacijų gyvūnų perkėlimo arba jų produktų vežimo ar į ūkius nekiltų grėsmės sveikatos būklei tuose ūkiuose;

iii)

laikomų gyvūnų, priskiriamų tikslinėms gyvūnų populiacijoms, vakcinavimo nuo atitinkamos ligos;

iv)

ligos kontrolės priemonių tuo atveju, kai įtariama arba patvirtinama liga;

v)

bet kokių papildomų priemonių, kurias kompetentinga institucija laiko būtinomis ir kurios, jei reikia, gali būti gyvūnų atskyrimas fizinėmis apsaugos ir valdymo priemonėmis, priklausomai nuo jų sveikatos būklės;

b)

konkrečioms ligoms taikomų reikalavimų, nustatytų:

i)

IV priedo I dalies 1 ir 2 skyriuose dėl bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos);

ii)

IV priedo II dalies 1 skyriuje dėl Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcijos;

iii)

IV priedo III dalies 1 skyriuje dėl EGL;

iv)

IV priedo IV dalies 1 skyriuje dėl IGR/IPV;

v)

IV priedo V dalies 1 skyriuje dėl ALV infekcijos;

vi)

IV priedo VI dalies 1 skyriuje dėl GVD.

2.   Skerdyklų, kuriose laikomi ir skerdžiami 17 straipsnyje nurodytų tikslinių gyvūnų populiacijų gyvūnai, veiklos vykdytojai laikosi 1 dalies a punkto i, iv ir v papunkčiuose nustatytų bendrųjų reikalavimų.

19 straipsnis

Leidžianti nukrypti nuostata dėl liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo ūkiams

Nukrypstant nuo 18 straipsnio, jeigu atitinkamos tikslinės gyvūnų populiacijos atitinka 18 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytus bendruosius reikalavimus, kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos veiklos vykdytojų pareigos liga neužkrėstos teritorijos statusui įgyti ir išlaikyti netaikomos šių ūkių veiklos vykdytojams:

a)

atskirtų ūkių;

b)

ūkių, kuriuose gyvūnai laikomi tik dėl surinkimo operacijų;

c)

ūkių, kuriuose gyvūnai laikomi tik dėl pasirodymų su gyvūnais;

d)

keliaujančių cirkų.

20 straipsnis

Kompetentingos institucijos pareiga suteikti, sustabdyti ir atšaukti liga neužkrėstos teritorijos statusą

1.   Kompetentinga institucija suteikia liga neužkrėstos teritorijos statusą ūkio lygmeniu, kai ūkių veiklos vykdytojai laikosi 18 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

2.   Kompetentinga institucija sustabdo arba atšaukia liga neužkrėstos teritorijos statusą ūkio lygmeniu, kai tenkinamos jo sustabdymo arba atšaukimo sąlygos. Tos sąlygos yra nustatytos:

a)

IV priedo I dalies 1 ir 2 skyrių 3 ir 4 skirsniuose dėl bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos);

b)

IV priedo II dalies 1 skyriaus 3 ir 4 skirsniuose dėl Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcijos;

c)

IV priedo III dalies 1 skyriaus 3 ir 4 skirsniuose dėl EGL;

d)

IV priedo IV dalies 1 skyriaus 3 ir 4 skirsniuose dėl IGR/IPV;

e)

IV priedo V dalies 1 skyriaus 3 ir 4 skirsniuose dėl ALV infekcijos;

f)

IV priedo VI dalies 1 skyriaus 3 ir 4 skirsniuose dėl GVD.

3.   Kompetentinga institucija nustato:

a)

išsamias nuostatas dėl tyrimų režimo, įskaitant, kai būtina, 18 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus dėl konkrečių ligų taikomus reikalavimus, kai sustabdomas arba atšaukiamas liga neužkrėstos teritorijos statusas;

b)

ilgiausią laikotarpį, kuriuo gali būti sustabdytas liga neužkrėstos teritorijos statusas, kai pažeidžiamos 2 dalyje nurodytos sąlygos.

4.   Kompetentinga institucija gali nustatyti tam tikrą sveikatos būklę atskiruose to paties ūkio epizootiniuose vienetuose, jeigu jo veiklos vykdytojas yra:

a)

pateikęs kompetentingai institucijai informaciją apie atskirus epizootinius vienetus, esančius tame ūkyje, kad būtų nustatyta tam tikra sveikatos būklė, anksčiau nei įtariama ar patvirtinama liga pagal 21 ir 24 straipsnius;

b)

sukūręs sistemą, prie kurios kompetentingai institucijai, jos prašymu, suteikiama prieiga ir kurioje sekamas gyvūnų perkėlimas ir genetinės medžiagos produktų vežimas į epizootinius vienetus, iš jų ir tarp jų;

c)

atskyręs epizootinius vienetus fizinėmis ir valdymo priemonėmis ir įgyvendinęs bet kokias rizikos valdymo priemones, kurias kompetentinga institucija reikalauja taikyti tuo tikslu.

21 straipsnis

Ligų kontrolės priemonės, taikomos įtariant tam tikras ligas

1.   Kai kompetentinga institucija įtaria atitinkamos ligos atvejį, ji atlieka tyrimus, pradeda epizootologinį tyrimą ir sustabdo to ūkio, kuriame įtariamas ligos atvejis, liga neužkrėstos teritorijos statusą, iki bus užbaigti atitinkami tyrimai ir epizootologinis tyrimas.

2.   Kol laukiama 1 dalyje nurodytų tyrimų ir epizootologinio tyrimo rezultatų, kompetentinga institucija:

a)

uždraudžia iš to ūkio perkelti atitinkamos tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnus, nebent būtų leidusi juos nedelsiant paskersti paskirtoje skerdykloje;

b)

kai mano, kad tai reikalinga ligos plitimo rizikai kontroliuoti:

i)

nurodo izoliuoti įtariamus ligos atvejus ūkyje, jei tai techniškai įmanoma;

ii)

apriboja atitinkamos tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnų perkėlimą į ūkį;

iii)

apriboja atitinkamos tikslinės gyvūnų populiacijos produktų vežimą iš ūkio arba į ūkį.

3.   1 ir 2 dalyse nurodytas priemones kompetentinga institucija taiko iki tol, kol paneigiamas arba patvirtinamas atitinkamos ligos atvejis.

22 straipsnis

Platesnis ligos kontrolės priemonių taikymas, kai įtariamos tam tikros ligos

1.   Kai kompetentinga institucija mano, kad tai būtina, ji 21 straipsnyje nustatytas priemones plačiau taiko:

a)

atitinkamoms papildomoms ūkyje laikomų gyvūnų populiacijoms;

b)

bet kokiam ūkiui, susijusiam epizootiniu ryšiu su tuo ūkiu, kuriame įtariamas ligos atvejis.

2.   Jeigu įtariama, kad laukiniai gyvūnai užsikrėtę atitinkama liga, kompetentinga institucija 21 straipsnyje nustatytas priemones plačiau taiko tiems ūkiams, kuriuose yra užkrėtimo rizika, kai mano, kad tai būtina.

23 straipsnis

Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo ligos kontrolės priemonių, kai įtariamos tam tikros ligos

1.   Nukrypstant nuo 21 straipsnio 1 dalies, kompetentinga institucija dėl tinkamai pagrįstų priežasčių gali nuspręsti nesustabdyti viso ūkio liga neužkrėstos teritorijos statuso, kai jame yra atskirų epizootinių vienetų, kaip nurodyta 20 straipsnio 4 dalyje.

2.   Nukrypstant nuo 21 straipsnio 2 dalies a punkto, kompetentinga institucija gali leisti perkelti atitinkamos tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnus į ūkį, kuris yra jos oficialiai prižiūrimas, jeigu laikomasi šių reikalavimų:

a)

gyvūnai perkeliami tik tiesiogiai juos pervežant;

b)

paskirties ūkyje tie gyvūnai laikomi uždarose patalpose, be sąlyčio su laikomais gyvūnais, kurių sveikatos būklė geresnė, arba su laukiniais gyvūnais, kurių rūšys įtrauktos į sąrašą dėl atitinkamos ligos.

3.   Nukrypstant nuo 21 straipsnio 2 dalies a punkto, C kategorijos ligos atveju kompetentinga institucija gali leisti perkelti atitinkamos tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnus su sąlyga, kad jie būtų perkeliami (jei būtina, tiesiogiai juos pervežant) į ūkį, esantį teritorijoje, kuri nėra liga neužkrėsta teritorija ir kuriai netaikoma pasirenkama likvidavimo programa.

4.   Naudodamasi nukrypti leidžiančia nuostata, nustatyta 2 dalyje, kompetentinga institucija:

a)

panaikina liga neužkrėstos teritorijos statusą gyvūnų, kuriems taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, paskirties ūkyje iki bus užbaigti 21 straipsnio 1 dalyje nurodyti tyrimai;

b)

iki 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų tyrimų pabaigos draudžia perkelti gyvūnus iš to ūkio, nebent būtų leidusi tiesiogiai juos pervežti į paskirtą skerdyklą, kurioje jie būtų nedelsiant paskersti;

c)

tuo atveju, kai įtariama bruceliozė (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) arba Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcija, palieka galioti b punkte nustatytą draudimą po tyrimo pabaigos, iki tol, kol paskerdžiami visi gyvūnai, perkelti į tą ūkį pagal 2 dalyje nustatytą nukrypti leidžiančią nuostatą.

5.   Kompetentinga institucija gali naudotis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, numatytomis 1–3 dalyse, tik jeigu kilmės ir paskirties ūkių veiklos vykdytojai ir gyvūnų, kuriems taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, vežėjai:

a)

taiko tinkamas biologinio saugumo ir kitas rizikos mažinimo priemones, reikalingas, kad būtų užkirstas kelias ligai plisti;

b)

suteikia kompetentingai institucijai garantijas, kad buvo imtasi visų būtinų biologinio saugumo ir kitos rizikos mažinimo priemonių.

24 straipsnis

Oficialus tam tikrų ligų patvirtinimas ir ligų kontrolės priemonės

1.   Jeigu patvirtinamas ligos atvejis, kompetentinga institucija:

a)

atšaukia užkrėsto ūkio (-ių) liga neužkrėstos teritorijos statusą;

b)

taiko 25–31 straipsniuose nustatytas priemones užkrėstame ūkyje ar ūkiuose.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, kompetentinga institucija gali atšaukti liga neužkrėstos teritorijos statusą tik tuose epizootiniuose vienetuose, kuriuose yra patvirtintas ligos atvejis.

3.   Jeigu patvirtinamas ligos atvejis laukinių gyvūnų populiacijoje, kompetentinga institucija, jei būtina, atlieka epizootologinį tyrimą ir tyrimus, kaip numatyta 25 straipsnyje. Jeigu ji mano, kad tai reikalinga siekiant užkirsti kelią ligai plisti, ji:

a)

nurodo imtis atitinkamų ligos kontrolės priemonių, kaip numatyta 21–25 straipsniuose ir 30 straipsnyje, tuose ūkiuose, kuriuose laikomi tikslinės populiacijos ir papildomų populiacijų gyvūnai;

b)

taiko arba nurodo taikyti kitas proporcingas ir būtinas prevencijos, priežiūros ir ligos kontrolės priemones atitinkamoje laukinių gyvūnų populiacijoje arba jos buveinėje.

25 straipsnis

Epizootologinis tyrimas ir tyrimai, atliekami, kai patvirtinamos tam tikros ligos

1.   Patvirtinus ligą, kompetentinga institucija:

a)

atlieka epizootologinį tyrimą;

b)

atlieka tyrimus ir taiko 21 straipsnyje nustatytas priemones visuose epizootiškai susijusiuose ūkiuose;

c)

tinkamai pritaiko priežiūrą pagal nustatytus rizikos veiksnius, atsižvelgdama į epizootologinio tyrimo išvadas.

2.   Kompetentinga institucija apsvarsto poreikį atlikti papildomoms gyvūnų populiacijoms priskiriamų laukinių gyvūnų tyrimą, kai epizootologinis tyrimas parodo, kad laikomi gyvūnai ir laukiniai gyvūnai yra susiję epizootiniais ryšiais.

3.   Kompetentinga institucija apie padėtį kuo greičiau informuoja:

a)

valstybių narių, epizootiniais ryšiais susijusių su patvirtintu ligos atveju, veiklos vykdytojus ir atitinkamas valdžios institucijas, taip pat

b)

kitų valstybių narių arba trečiųjų šalių, kurias su užkrėstu (-ais) ūkiu (-iais) gali sieti epizootiniai ryšiai, kompetentingas institucijas.

26 straipsnis

Gyvūnų perkėlimas į užkrėstus ūkius arba iš jų

1.   Kompetentinga institucija uždraudžia perkelti tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnus iš užkrėsto ūkio, nebent būtų leidusi juos nedelsiant paskersti paskirtoje skerdykloje.

2.   Kai kompetentinga institucija mano, kad tai reikalinga siekiant užkirsti kelią ligai plisti, ji:

a)

nurodo izoliuoti įtariamus ir patvirtintus ligos atvejus ūkyje, jei tai techniškai įmanoma;

b)

apriboja tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnų perkėlimą ūkyje;

c)

apriboja tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnų perkėlimą į ūkį;

d)

apriboja iš tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnų gautų produktų vežimą iš užkrėsto ūkio ir į jį.

3.   Kai kompetentinga institucija mano, kad tai būtina, ji 1 ir 2 dalyse nurodytas priemones plačiau taiko papildomų gyvūnų populiacijų gyvūnams ir jų produktams, kad būtų užkirstas kelias ligai plisti.

27 straipsnis

Užkrėstų ūkių gyvūnų tyrimai ir pašalinimas iš jų

1.   Po ligos patvirtinimo kompetentinga institucija nurodo, kad užkrėstuose ūkiuose per ne ilgesnį kaip jos nustatytą laikotarpį būtų atlikti šie tyrimai:

a)

tų gyvūnų, kuriuos, kaip manoma, būtina ištirti siekiant užbaigti epizootologinį tyrimą, tyrimai;

b)

tyrimai siekiant sugrąžinti liga neužkrėstos teritorijos statusą, kaip nustatyta:

i)

IV priedo I dalies 1 ir 2 skyrių 4 skirsnyje dėl bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos);

ii)

IV priedo II dalies 1 skyriaus 4 skirsnyje dėl Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcijos;

iii)

IV priedo III dalies 1 skyriaus 4 skirsnyje dėl EGL;

iv)

IV priedo IV dalies 1 skyriaus 4 skirsnyje dėl IGR/IPV;

v)

IV priedo V dalies 1 skyriaus 4 skirsnyje dėl ALV infekcijos;

vi)

IV priedo VI dalies 1 skyriaus 4 skirsnyje dėl GVD;

c)

bet kokie papildomi tyrimai, kompetentingos institucijos laikomi būtinais siekiant užtikrinti, kad būtų greitai nustatyti užkrėsti gyvūnai, galintys prisidėti prie ligos plitimo.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, tyrimų nenurodoma atlikti tada, kai liga neužkrėstos teritorijos statusas sugrąžinamas pagal:

i)

IV priedo I dalies 1 ir 2 skyrių 1 skirsnio 2 punktą dėl bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos);

ii)

IV priedo II dalies 1 skyriaus 1 skirsnio 2 punktą dėl Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcijos;

iii)

IV priedo III dalies 1 skyriaus 1 skirsnio 2 punktą dėl EGL;

iv)

IV priedo IV dalies 1 skyriaus 1 skirsnio 2 punktą dėl IGR/IPV;

v)

IV priedo V dalies 1 skyriaus 1 skirsnio 2 punktą dėl ALV infekcijos;

vi)

IV priedo VI dalies 1 skyriaus 1 skirsnio 2 punktą dėl GVD.

3.   Kompetentinga institucija nurodo, kad per ne ilgesnį kaip jos nustatytą laikotarpį užkrėstuose ūkiuose būtų paskersti visi gyvūnai, pripažinti patvirtintais ligos atvejais ir, jei būtina, įtariamais ligos atvejais.

4.   3 dalyje nurodytas gyvūnų skerdimas, vykdant oficialią priežiūrą, atliekamas paskirtoje skerdykloje.

5.   Kompetentinga institucija gali nurodyti, užuot paskerdus kai kuriuos arba visus iš 3 dalyje nurodytų gyvūnų, juos nužudyti ir sunaikinti.

6.   Šiame straipsnyje nustatytas priemones kompetentinga institucija plačiau taiko papildomų gyvūnų populiacijų gyvūnams, kai tai būtina siekiant likviduoti ligą užkrėstuose ūkiuose.

28 straipsnis

Užkrėstų ūkių produktų tvarkymas

1.   Kompetentinga institucija nurodo, kad visuose brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) arba Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcija užkrėstuose ūkiuose:

a)

pienu, gautu iš gyvūnų, kurie yra patvirtinti ligos atvejai, būtų šeriami tik to paties ūkio gyvūnai po to pieno perdirbimo, užtikrinant ligos sukėlėjo nukenksminimą, arba tas pienas būtų pašalintas;

b)

mėšlas, šiaudai, pašarai ar bet kokios kitos medžiagos, turėjusios sąlytį su patvirtintu ligos atveju arba užkrėsta medžiaga, būtų kuo greičiau surinkti ir pašalinti arba, atlikus tinkamą rizikos vertinimą, būtų saugomi ir perdirbami, kad ligos plitimo rizika sumažėtų iki priimtino lygio.

2.   Bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) atveju kompetentinga institucija nurodo visuose užkrėstuose ūkiuose surinkti ir pašalinti embrionus, atsivestus negyvus gyvūnus, po atsivedimo nugaišusius nuo ligos gyvūnus ir placentas.

3.   C kategorijos ligos infekcijos atveju kompetentinga institucija nurodo imtis bet kokių tinkamų 1 ir 2 dalyse numatytų priemonių, kai mano, kad tai būtina.

4.   Kompetentinga institucija nurodo atsekti, perdirbti arba pašalinti bet kokius produktus iš užkrėstų ūkių, galinčius kelti ligos plitimo riziką arba pakenkti žmonių sveikatai, jeigu mano, kad tai būtina.

29 straipsnis

Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo gyvūnų perkėlimo iš užkrėstų ūkių apribojimo

1.   Nukrypstant nuo 26 straipsnio 1 dalies, kompetentinga institucija gali leisti perkelti klinikiniu požiūriu sveikus gyvūnus, išskyrus patvirtintus ligos atvejus, į ūkį, kuris yra jos oficialiai prižiūrimas, jeigu laikomasi šių reikalavimų:

a)

dėl to gyvūnų perkėlimo nekyla grėsmės gyvūnų sveikatos būklei paskirties ūkyje arba pakeliui į tą paskirties ūkį;

b)

gyvūnai perkeliami tik tiesiogiai juos pervežant;

c)

paskirties ūkyje tie gyvūnai laikomi uždarose patalpose, be sąlyčio su laikomais gyvūnais, kurių sveikatos būklė geresnė, arba su laukiniais gyvūnais, kurių rūšys įtrauktos į sąrašą dėl atitinkamos ligos.

2.   C kategorijos ligos atveju nukrypstant nuo 26 straipsnio 1 dalies, kompetentinga institucija gali leisti perkelti klinikiniu požiūriu sveikus atitinkamos tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnus, išskyrus patvirtintus ligos atvejus, jeigu:

a)

jie perkeliami (jei reikia, tiesiogiai juos pervežant) į ūkį, esantį teritorijoje, kuri nėra liga neužkrėsta teritorija ir kuriai netaikoma pasirenkama likvidavimo programa;

b)

dėl jų perkėlimo nekyla grėsmės tikslinių ar papildomų gyvūnų populiacijų sveikatos būklei paskirties ūkyje arba pakeliui į tą paskirties ūkį.

3.   Naudodamasi 1 dalyje nustatyta nukrypti leidžiančia nuostata, kompetentinga institucija atšaukia liga neužkrėstos teritorijos statusą tų gyvūnų, kuriems taikoma nukrypti leidžianti nuostata, paskirties ūkyje ir:

a)

nurodo perkelti tuos gyvūnus, per ne ilgesnį kaip jos nustatytą laikotarpį tiesiogiai pervežant juos iš paskirties ūkio į paskirtą skerdyklą, kurioje jie būtų nedelsiant paskersti, arba

b)

C kategorijos ligos atveju nurodo taikyti 26–30 straipsniuose nustatytas ligos kontrolės priemones, iki tas ūkis atgauna liga neužkrėstos teritorijos statusą.

4.   Kompetentinga institucija gali naudotis 1 ir 2 dalyse numatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis tik jeigu kilmės ir paskirties ūkių veiklos vykdytojai ir gyvūnų, kuriems taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, vežėjai:

a)

taiko tinkamas biologinio saugumo ir kitas rizikos mažinimo priemones, reikalingas, kad būtų užkirstas kelias ligai plisti;

b)

suteikia kompetentingai institucijai garantijas, kad buvo imtasi visų būtinų biologinio saugumo ir kitos rizikos mažinimo priemonių.

30 straipsnis

Valymas ir dezinfekavimas bei kitos priemonės, kuriomis užkertamas kelias infekcijai plisti

1.   Kompetentinga institucija nurodo visų užkrėstų ūkių ir tų ūkių, į kuriuos priimami gyvūnai iš užkrėstų ūkių, veiklos vykdytojams išvalyti ir dezinfekuoti arba, kai tinka, saugiai pašalinti:

a)

visas ūkio dalis, kurios gali būti užkrėstos, po patvirtintų ir įtariamų ligos atvejų pašalinimo ir prieš gyvūnų populiacijos atkūrimą;

b)

bet kokius pašarus, medžiagas, gyvulininkystės, medicinos ir gamybos įrangą, kurios gali būti užkrėstos;

c)

bet kokius veiklos vykdytojų ir lankytojų naudojamus apsauginius drabužius ar saugos įrangą;

d)

visas transporto priemones, talpyklas ir įrangą po gyvūnų arba produktų išvežimo iš užkrėstų ūkių;

e)

gyvūnų pakrovimo zonas po kiekvieno naudojimosi jomis.

2.   Kompetentinga institucija patvirtina valymo ir dezinfekavimo protokolą.

3.   Kompetentinga institucija prižiūri valymą ir dezinfekavimą arba, kai tinka, saugų pašalinimą ir nesugrąžina arba pakartotinai nesuteikia liga neužkrėstos teritorijos statuso ūkiui iki įsitikina, kad valymas ir dezinfekavimas arba, kai tinka, saugus pašalinimas yra užbaigtas.

4.   Kompetentinga institucija gali, remdamasi rizikos vertinimu, laikyti ganyklą užkrėsta ir drausti ją naudoti laikomiems gyvūnams, kurių sveikatos būklė geresnė negu tikslinės gyvūnų populiacijos, arba, jei tai epizootiškai tinkama, papildomų gyvūnų populiacijų, pakankamą laikotarpį, kad ligos sukėlėjo išlikimo rizika būtų laikoma nedidele.

31 straipsnis

Rizikos mažinimo priemonės siekiant išvengti pakartotinio užkrėtimo

Prieš panaikinant ligos kontrolės priemones arba po jų panaikinimo kompetentinga institucija nurodo imtis proporcingų rizikos mažinimo priemonių, kad būtų išvengta ūkio pakartotinio užkrėtimo ta liga, atsižvelgdama į atitinkamus rizikos veiksnius, kaip nustatyta remiantis epizootologinio tyrimo rezultatais. Taikant šias priemones atsižvelgiama bent į:

a)

ligos sukėlėjo išlikimą aplinkoje arba laukiniuose gyvūnuose;

b)

biologinio saugumo priemones, kurios pritaikomos atsižvelgiant į ūkio ypatumus.

3 skirsnis

Nuostatos dėl pasiutligės viruso infekcijos likvidavimo programų

32 straipsnis

Ligos kontrolės strategija pagal pasiutligės viruso infekcijos likvidavimo programas

1.   Kompetentinga institucija, sudarydama pasiutligės viruso infekcijos likvidavimo programą, pagrindžia ją ligos kontrolės strategija, kuri apima:

a)

tikslinės gyvūnų populiacijos, kurią ji laiko svarbia, gyvūnų vakcinavimą;

b)

priemonių, kuriomis mažinama sąlyčio su užkrėstais gyvūnais rizika, įgyvendinimą;

c)

ligos plitimo ir patekimo į tos valstybės narės teritoriją kontrolę.

2.   Kompetentinga institucija įgyvendina likvidavimo programą atsižvelgdama į tai, kad ji turi būti:

a)

grindžiama rizikos vertinimu ir prireikus atnaujinama atsižvelgiant į epizootinės padėties raidą;

b)

remiama visuomenės informavimo kampanijomis, kuriose dalyvauja visi susiję suinteresuotieji subjektai;

c)

jei reikia, koordinuojama su atitinkamomis valdžios institucijomis, atsakingomis už visuomenės sveikatą, laukinių gyvūnų populiacijas arba medžioklę;

d)

pagal teritorinį rizika grindžiamą požiūrį pritaikoma tinkamu mastu.

3.   Kompetentinga institucija gali dalyvauti įgyvendinant pasiutligės viruso infekcijos likvidavimo programas trečiojoje šalyje ar teritorijoje, kad būtų išvengta pasiutligės viruso plitimo ir patekimo į tos valstybės narės teritoriją rizikos.

33 straipsnis

Gyvūnų populiacija pagal pasiutligės viruso infekcijos likvidavimo programas

1.   Kompetentinga institucija taiko pasiutligės viruso infekcijos likvidavimo programą tikslinei gyvūnų populiacijai, kurią sudaro laikomi ir laukiniai Carnivora, Bovidae, Suidae, Equidae, Cervidae ir Camelidae šeimų rūšių gyvūnai.

2.   Likvidavimo programoje nustatytas priemones kompetentinga institucija taiko visų pirma laukinėms lapėms, kurios yra pagrindinis pasiutligės viruso židinys.

3.   Likvidavimo programoje nustatytas priemones kompetentinga institucija taiko ne tik laukinėms lapėms, bet ir kitoms tikslinėms gyvūnų populiacijoms, kai mano, kad tie gyvūnai kelia didelę riziką.

4.   Kompetentinga institucija į 4 straipsnyje nurodytą priežiūros tikslinę gyvūnų populiaciją gali įtraukti Chiroptera būrio rūšių laukinius gyvūnus.

34 straipsnis

Kompetentingos institucijos pareigos pagal pasiutligės viruso infekcijos likvidavimo programas

1.   Kompetentinga institucija:

a)

vykdo pasiutligės viruso infekcijos priežiūrą, kuria siekiama:

i)

anksti nustatyti infekciją;

ii)

stebėti užkrėstų gyvūnų skaičiaus tendencijas, be kita ko, pagal rizika grindžiamą požiūrį renkant ir tiriant rastų negyvų laukinių lapių ir kitų laukinių plėšrūnų kūnus;

b)

įgyvendina ligos kontrolės priemones tuo atveju, kai įtariama arba patvirtinama pasiutligės viruso infekcija, kaip nustatyta 35 ir 36 straipsniuose;

c)

jei būtina, taiko rizikos mažinimo priemones, kad būtų užkirstas kelias pasiutligės virusui plisti dėl šunų, kačių ir šeškų judėjimo.

2.   Kai kompetentinga institucija mano, kad tai būtina, ji nurodo:

a)

vakcinuoti laukines lapes ir, jei tinka, kitus 33 straipsnio 3 dalyje nurodytus gyvūnus ir stebėti jų vakcinavimo veiksmingumą pagal V priedo I dalies 1 skyriaus 2 skirsnį;

b)

identifikuoti ir registruoti šunis, kates ir šeškus;

c)

riboti atitinkamų laikomų 33 straipsnio 3 dalyje nurodytų rūšių gyvūnų, kurie nėra vakcinuoti nuo pasiutligės viruso infekcijos pagal V priedo I dalies 1 skyriaus 1 skirsnį, judėjimą;

d)

taikyti 35 straipsnyje nustatytas priemones, kai į sąrašą įtrauktos rūšies gyvūnas be paaiškinamos priežasties sužeidžia žmogų arba gyvūną, ir tas jo elgesys prieštarauja įprastam elgesiui, arba jo elgesys nepaaiškinamai pasikeičia ir gyvūnas vėliau nugaišta per 10 dienų.

35 straipsnis

Ligos kontrolės priemonės, taikomos įtariant pasiutligės viruso infekciją

Kai įtariama pasiutligės viruso infekcija, kompetentinga institucija:

a)

atlieka tolesnius tyrimus, kad būtų patvirtintas arba paneigtas šios ligos atvejis;

b)

nurodo taikyti atitinkamus judėjimo apribojimus arba žudyti gyvūnus įtariamais ligos atvejais, kad žmonės ir gyvūnai būtų apsaugoti nuo užsikrėtimo rizikos, kol laukiama tyrimų rezultatų;

c)

nurodo imtis bet kokių pagrįstų rizikos mažinimo priemonių, kad būtų sumažinta pasiutligės viruso tolesnio perdavimo gyvūnams arba žmonėms rizika.

36 straipsnis

Ligos kontrolės priemonės, taikomos patvirtinus pasiutligės viruso infekciją

Kai patvirtinama pasiutligės viruso infekcija, kompetentinga institucija imasi priemonių, kad būtų išvengta tolesnio ligos perdavimo gyvūnams ir žmonėms, pagal kurias:

a)

ji atlieka epizootologinį tyrimą, apimantį atitinkamos pasiutligės viruso padermės nustatymą, siekdama nustatyti tikėtiną infekcijos šaltinį ir epizootinius ryšius;

b)

jeigu ji mano, kad tolesni tyrimai nereikalingi, ji paneigia užsikrėtimą pasiutligės virusu per epizootinius ryšius, kai:

i)

baigiasi minimalus 3 mėnesių laikotarpis nuo epizootinio ryšio su patvirtintu ligos atveju, taip pat

ii)

tiems gyvūnams nenustatyta jokių tų klinikinių požymių;

c)

ji imasi vienos arba daugiau iš 34 ir 35 straipsniuose nustatytų priemonių, kai mano, kad tai reikalinga;

d)

ji užtikrina, kad užkrėstų laukinių gyvūnų kūnai patvirtintais ligos atvejais būtų pašalinti arba perdirbti pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 straipsnyje nustatytas taisykles.

4 skirsnis

Nuostatos dėl mėlynojo liežuvio viruso infekcijos likvidavimo programų

37 straipsnis

Ligos kontrolės strategija pagal mėlynojo liežuvio viruso infekcijos likvidavimo programas

1.   Kompetentinga institucija, sudarydama pasirenkamą MLV infekcijos likvidavimo programą, pagrindžia ją ligos kontrolės strategija, kuri apima:

a)

MLV infekcijos priežiūrą pagal V priedo II dalies 1 skyriuje nustatytus reikalavimus;

b)

atitinkamos tikslinės gyvūnų populiacijos vakcinaciją siekiant likviduoti ligą reguliaraus vakcinavimo kampanijomis, kurios, kai tinka, vykdomos pagal ilgalaikę strategiją;

c)

tikslinės gyvūnų populiacijos perkėlimo apribojimus pagal 43 ir 45 straipsniuose nustatytus reikalavimus;

d)

rizikos mažinimo priemones, kuriomis kuo labiau sumažinamas MLV infekcijos perdavimas per užkrato pernešėjus.

2.   Kompetentinga institucija įgyvendina likvidavimo programą atsižvelgdama į tai, kad:

a)

pagal ją turi būti nustatomi ir likviduojami visi 1–24 MLV serologiniai tipai, esantys teritorijoje, kuriai taikoma likvidavimo programa;

b)

teritorija, kuriai taikoma likvidavimo programa, turi būti:

i)

visa valstybės narės teritorija arba

ii)

zona (-os), apimanti (-čios) teritoriją bent 150 km spinduliu nuo kiekvieno užkrėsto ūkio.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies b punkto ii papunkčio, kompetentinga institucija gali pritaikyti zoną (-as), kuriai (-ioms) taikoma likvidavimo programa, pagal:

a)

užkrėsto (-ų) ūkio (-ių) geografinę padėtį ir atitinkamų administracinių vienetų ribas;

b)

ekologines ir meteorologines sąlygas;

c)

užkrato pernešėjų gausą, aktyvumą ir paplitimą toje zonoje arba zonose;

d)

atitinkamą MLV serologinį tipą;

e)

42 straipsnyje numatyto epizootologinio tyrimo rezultatus;

f)

priežiūros veiklos rezultatus.

38 straipsnis

Tikslinės ir papildomos gyvūnų populiacijos, kurioms taikomos mėlynojo liežuvio viruso infekcijos likvidavimo programos

1.   Kompetentinga institucija taiko MLV infekcijos likvidavimo programą šioms tikslinėms gyvūnų populiacijoms, kurias sudaro laikomi Antilocapridae, Bovidae, Camelidae, Cervidae, Giraffidae, Moschidae ir Traguilidae šeimų rūšių gyvūnai.

2.   Kompetentinga institucija taiko likvidavimo programą papildomoms gyvūnų populiacijoms, kurias sudaro laukiniai Antilocapridae, Bovidae, Camelidae, Cervidae, Giraffidae, Moschidae ir Traguilidae šeimų rūšių gyvūnai, kai mano, kad tai būtina.

39 straipsnis

Veiklos vykdytojų pareigos pagal mėlynojo liežuvio viruso infekcijos likvidavimo programas

1.   Ūkių, išskyrus skerdyklas, kuriuose laikomi 38 straipsnio 1 dalyje nurodytos tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnai, veiklos vykdytojai:

a)

laikosi kompetentingos institucijos reikalavimų dėl tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnų priežiūros;

b)

laikosi kompetentingos institucijos reikalavimų dėl entomologinės priežiūros;

c)

vakcinuoja tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnus pagal kompetentingos institucijos nurodymus;

d)

pagal kompetentingos institucijos nurodymus įgyvendina ligos kontrolės priemones tuo atveju, kai įtariama arba patvirtinama ši liga;

e)

pagal kompetentingos institucijos nurodymus laikosi perkėlimo reikalavimų;

f)

įgyvendina bet kokias papildomas priemones, kurias kompetentinga institucija laiko reikalingomis ir kurios, jei tinka, gali apimti laikomų gyvūnų apsaugą nuo užkrato pernešėjų, atsižvelgiant į gyvūnų sveikatos būklę.

2.   Skerdyklų, kuriose laikomi ir skerdžiami 38 straipsnio 1 dalyje nurodytos tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnai, veiklos vykdytojai:

a)

laikosi kompetentingos institucijos reikalavimų dėl tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnų priežiūros;

b)

pagal kompetentingos institucijos nurodymus įgyvendina ligos kontrolės priemones tuo atveju, kai įtariama arba patvirtinama ši liga;

c)

įgyvendina bet kokias papildomas priemones, kurias kompetentinga institucija laiko reikalingomis ir kurios, jei tinka, gali apimti laikomų gyvūnų apsaugą nuo užkrato pernešėjų, atsižvelgiant į gyvūnų sveikatos būklę.

40 straipsnis

Kompetentingos institucijos pareigos pagal mėlynojo liežuvio viruso infekcijos likvidavimo programą

1.   Kompetentinga institucija teritorijoje, kurioje vykdoma 37 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta MLV infekcijos likvidavimo programa:

a)

apibrėžia atitinkamą teritoriją, sudarytą iš geografinių vienetų, kaip nurodyta V priedo II dalies 1 skyriaus 4 skirsnio 1 punkte;

b)

vykdo MLV infekcijos priežiūrą kiekviename geografiniame vienete, kaip tinka atsižvelgiant į epizootinę padėtį, pagal V priedo II dalies 1 skyriuje nustatytus reikalavimus;

c)

ligos įtarimo arba patvirtinimo atveju taiko 41 ir 42 straipsniuose nustatytas ligos kontrolės priemones;

d)

nurodo galvijų, avių ar ožkų ir, jei būtina, kitų gyvūnų tikslines populiacijas turinčių ūkių veiklos vykdytojams vakcinuoti savo gyvūnus, taip pat

e)

perkeliant tikslinių gyvūnų populiacijų gyvūnus taiko 43 ir 45 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies d punkto, kompetentinga institucija gali nuspręsti nenurodyti veiklos vykdytojams vakcinuoti gyvūnų, jei po rizikos vertinimo ji pagrįstai nusprendžia, kad kitų ligai likviduoti pakanka įgyvendinti kitas priemones.

3.   Kompetentinga institucija nustato sezoniškai MLV infekcija neužkrėstą teritoriją, kaip numatyta V priedo II dalies 5 skyriuje, jei mano, kad tai būtina, ir jeigu tai yra įmanoma. Tokiu atveju kompetentinga institucija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia:

a)

informaciją, kuria įrodoma, kad laikomasi konkrečių kriterijų nustatant sezoną be MLV;

b)

to laikotarpio pradžios ir pabaigos datas;

c)

informaciją, kuria įrodoma, kad MLV nebeplinta toje teritorijoje, taip pat

d)

nustatytas tos teritorijos, kuri atitinka būtinuosius 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ribas.

41 straipsnis

Ligos kontrolės priemonės, taikomos įtariant mėlynojo liežuvio viruso infekciją

1.   Kai įtariama MLV infekcija, kompetentinga institucija atlieka tyrimą, kad būtų patvirtintas arba paneigtas šios ligos atvejis.

2.   Kol laukiama 1 dalyje nurodyto tyrimo rezultato, kompetentinga institucija:

a)

apriboja tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnų perkėlimą ir genetinės medžiagos produktų vežimą iš ūkio, kuriame jie laikomi, nebent tai būtų leidžiama numatant tuos gyvūnus nedelsiant paskersti;

b)

nurodo taikyti tinkamas rizikos mažinimo priemones, kuriomis tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnai būtų apsaugoti nuo užkrato pernešėjų arba būtų sumažintas gyvūnų sąlytis su jais, kai tai būtina ir kai tai techniškai įmanoma.

3.   Kai kompetentinga institucija mano, kad tai būtina, ji 1 ir 2 dalyse numatytas priemones plačiau taiko tiems ūkiams, kuriuose tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnai patyrė panašų sąlytį su infekuotais užkrato pernešėjais, kaip ir įtariamais ligos atvejais.

4.   Šiame straipsnyje numatytas priemones galima panaikinti, kai kompetentinga institucija mano, kad jos nebereikalingos ligos plitimo rizikai riboti.

42 straipsnis

Ligos kontrolės priemonės, taikomos patvirtinus mėlynojo liežuvio viruso infekciją

1.   Jeigu patvirtinama MLV infekcija, kompetentinga institucija:

a)

patvirtina šios ligos protrūkį ir, jei reikia, nustato arba išplečia atitinkamą zoną pagal likvidavimo programą;

b)

jei reikia, atlieka epizootologinį tyrimą;

c)

apriboja tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnų perkėlimą iš ūkio, kuriame jie laikomi, nebent tai būtų leidžiama numatant tuos gyvūnus nedelsiant paskersti;

d)

apriboja tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnų genetinės medžiagos produktų vežimą iš ūkio, kuriame jie laikomi;

e)

nurodo taikyti tinkamas rizikos mažinimo priemones, kuriomis tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnai būtų apsaugoti nuo užkrato pernešėjų arba būtų sumažintas gyvūnų sąlytis su jais, kai kompetentinga institucija mano, kad tai būtina, ir kai tai techniškai įmanoma;

f)

41 straipsnyje nustatytas ligos kontrolės priemones taiko visiems ūkiams, kurie yra epizootiniu ryšiu susiję su patvirtintu ligos atveju, įskaitant tuos ūkius, kuriuose laikomi tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnai, turėję panašų sąlytį su infekuotais užkrato pernešėjais, kaip ir patvirtintu ligos atveju.

2.   Kompetentinga institucija kartu su 1 dalyje nustatytomis priemonėmis atlieka šiuos veiksmus, kai mano, kad tai būtina, ir kad būtų užkirstas kelias ligai toliau plisti:

a)

nurodo galvijų, avių, ožkų ir, jei būtina, kitų tikslinių gyvūnų populiacijas turinčių ūkių veiklos vykdytojams vakcinuoti savo gyvūnus nuo atitinkamo MLV serologinio tipo ar tipų infekcijos, kaip numatyta 40 straipsnio 1 dalies d punkte;

b)

tiria ir stebi tikslinės gyvūnų populiacijos arti to ūkio, kuriame yra patvirtintas ligos atvejis, sveikatos būklę.

3.   Šiame straipsnyje numatytas priemones galima panaikinti, kai kompetentinga institucija mano, kad jos nebereikalingos ligos plitimo rizikai riboti.

43 straipsnis

Laikomų tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnų perkėlimas ir jų genetinių produktų vežimas į valstybes nares ar zonas, kuriose taikomos mėlynojo liežuvio viruso infekcijos likvidavimo programos

1.   Kompetentinga institucija leidžia perkelti tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnus į teritoriją, kurioje taikoma MLV infekcijos likvidavimo programa, nurodyta 37 straipsnio 2 dalies b punkte, tik jeigu jie atitinka bent vieną iš V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–4 dalyse nustatytų reikalavimų.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentinga institucija taip pat gali leisti perkelti tikslinės populiacijos gyvūnus į teritoriją, kurioje taikoma MLV infekcijos likvidavimo programa, jeigu:

a)

ji įvertina jų įvežimo riziką sveikatos būklei paskirties vietoje, siejamą su užkrėtimu MLV infekcija, atsižvelgdama į galimas rizikos mažinimo priemones, kurių ji gali imtis gyvūnų paskirties vietoje;

b)

ji uždraudžia išvežti tuos gyvūnus į kitą valstybę narę:

i)

60 dienų laikotarpiu po jų perkėlimo arba

ii)

iki atliekamas polimerazės grandininės reakcijos tyrimas dėl MLV 1–24 serologinių tipų ir gaunamas neigiamas rezultatas naudojant mėginius, paimtus praėjus ne mažiau kaip 14 dienų po gyvūnų perkėlimo;

c)

ji pritaiko priežiūrą pagal V priedo II dalies 1 skyriaus 4 skirsnio 6 punktą, jei tai reikalinga;

d)

gyvūnai atitinka bet kurį iš V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 5–8 dalyse nustatytų reikalavimų.

3.   Kompetentinga institucija leidžia įvežti tikslinės gyvūnų populiacijos genetinės medžiagos produktus į teritoriją, kurioje taikoma MLV infekcijos likvidavimo programa, nurodyta 37 straipsnio 2 dalies b punkte, tik jeigu jie atitinka bent vieną iš V priedo II dalies 2 skyriaus 2 skirsnio 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų.

4.   Nukrypstant nuo 3 dalies, kompetentinga institucija taip pat gali leisti įvežti tikslinės gyvūnų populiacijos genetinės medžiagos produktus į teritoriją, kurioje taikoma MLV infekcijos likvidavimo programa, jeigu:

a)

ji įvertina jų įvežimo riziką sveikatos būklei paskirties vietoje, siejamą su užkrėtimu MLV infekcija, atsižvelgdama į galimas rizikos mažinimo priemones, kurių ji gali imtis gyvūnų paskirties vietoje;

b)

ji uždraudžia išvežti tuos genetinės medžiagos produktus į kitą valstybę narę;

c)

tie genetinės medžiagos produktai atitinka V priedo II dalies 2 skyriaus 2 skirsnio 4 dalyje nustatytą reikalavimą.

5.   Kai gyvūnus arba genetinės medžiagos produktus priimanti kompetentinga institucija naudojasi 2 arba 4 dalyje nustatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, ji:

a)

kuo greičiau apie tai praneša Komisijai;

b)

priima tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnus arba genetinės medžiagos produktus, atitinkančius reikalavimus pagal atitinkamą nukrypti leidžiančią nuostatą, nepriklausomai nuo to, iš kurios valstybės narės ar zonos kilę tie gyvūnai arba genetinės medžiagos produktai.

6.   Kai gyvūnus arba genetinės medžiagos produktus priimanti kompetentinga institucija nebesinaudoja 2 arba 4 dalyje nustatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, ji kuo greičiau apie tai praneša Komisijai.

44 straipsnis

Nuo užkrato pernešėjų saugomas ūkis

1.   Kompetentinga institucija gali veiklos vykdytojo prašymu suteikti nuo užkrato pernešėjų saugomo ūkio statusą ūkiams arba patalpoms, atitinkantiems V priedo II dalies 3 skyriuje nustatytus kriterijus.

2.   Kompetentinga institucija tinkamu dažniu ir bent privalomo apsaugos laikotarpio pradžioje, per šį laikotarpį ir jo pabaigoje tikrina įgyvendinamų priemonių veiksmingumą, ūkyje naudodama užkrato pernešėjų gaudykles.

3.   Kompetentinga institucija iškart atšaukia nuo užkrato pernešėjų saugomo ūkio statusą, kai nebesilaikoma 1 dalyje nurodytų sąlygų.

45 straipsnis

Gyvūnų perkėlimas per valstybes nares ar zonas, kuriose taikomos mėlynojo liežuvio viruso infekcijos likvidavimo programos

1.   Kompetentinga institucija leidžia perkelti tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnus per teritoriją, kurioje taikoma 37 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta MLV infekcijos likvidavimo programa, tik jeigu:

a)

tie tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnai atitinka bet vieną iš V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų arba

b)

transporto priemonė, į kurią pakraunami gyvūnai, yra apsaugota nuo užkrato pernešėjų ir vežami gyvūnai iš jos neiškraunami ilgiau kaip 1 dienai, o jeigu jie iškraunami ilgiau kaip 1 dienai, tai daroma nuo užkrato pernešėjų saugomame ūkyje arba laikotarpiu be užkrato pernešėjų.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentinga institucija taip pat gali leisti perkelti tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnus per teritoriją, kurioje taikoma MLV infekcijos likvidavimo programa, jeigu laikomasi 43 straipsnio 2 dalies a, c ir d punktuose nustatytų reikalavimų.

3 SKYRIUS

Vandens gyvūnų B ir C kategorijų ligų likvidavimo programos

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

46 straipsnis

Ligos kontrolės strategija likviduojant vandens gyvūnų B ir C kategorijų ligas

1.   Kompetentinga institucija, nustatydama privalomą B kategorijos ligos likvidavimo programą arba pasirenkamą C kategorijos ligos likvidavimo programą dėl vandens gyvūnų ligų, tas programas pagrindžia ligos kontrolės strategija, pagal kurią dėl kiekvienos ligos nustatoma:

a)

reikiami priežiūros reikalavimai, kad būtų įvykdytos sąlygos, pagal kurias suteikiamas ir išlaikomas liga neužkrėstos teritorijos statusas, atsižvelgiant į 3 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktį;

b)

likvidavimo programos apimama teritorija ir gyvūnų populiacija, kaip numatyta 47 ir 51 straipsniuose;

c)

likvidavimo programos trukmė, numatyta 49 straipsnyje, įskaitant jos galutinius ir tarpinius tikslus, kaip numatyta 48 straipsnyje;

d)

konkrečios ligos prevencijos ir kontrolės priemonės, nustatytos 55–65 straipsniuose.

2.   Kompetentinga institucija gali į likvidavimo programą įtraukti koordinuojamas priemones, taikomas prie jos bendrų sausumos ar pakrantės sienų su kitomis valstybėmis narėmis arba trečiosiomis šalimis, kad būtų užtikrintas programos tikslo pasiekimas ir tvarumas.

Kai tokio koordinavimo nenumatoma, kompetentinga institucija, jeigu įmanoma, į likvidavimo programą įtraukia veiksmingas rizikos mažinimo priemones, įskaitant intensyvesnę priežiūrą.

47 straipsnis

Teritorinė taikymo sritis ir gyvūnų populiacija

1.   Kompetentinga institucija nustato likvidavimo programos taikymo sritį, įskaitant:

a)

apimamą teritoriją;

b)

tikslinę gyvūnų populiaciją ir, jei būtina, papildomas gyvūnų populiacijas.

2.   1 dalies a punkte nurodyta teritorija, kurią apima likvidavimo programa, gali būti:

a)

visa valstybės narės teritorija;

b)

viena ar kelios zonos arba

c)

vieną ar kelias laikymo vietas sudarančių ūkių geografinė buvimo vieta.

3.   Į likvidavimo programą įtraukiami visi ūkiai, esantys valstybėje narėje, zonoje arba laikymo vietoje, kuriai taikoma likvidavimo programa.

4.   Nukrypstant nuo 3 dalies, kompetentinga institucija gali į likvidavimo programą neįtraukti tų akvakultūros ūkių, kurie nekelia didelės rizikos sėkmingam programos įgyvendinimui ir kurie yra atleisti nuo pareigos teikti patvirtinimo paraišką.

48 straipsnis

Galutiniai ir tarpiniai tikslai

1.   Kompetentinga institucija į likvidavimo programą įtraukia kokybinius ir kiekybinius galutinius tikslus, apimančius visus konkrečiai ligai taikomus reikalavimus, nustatytus 72 straipsnyje dėl liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo.

2.   Kai techniškai įmanoma, kompetentinga institucija, įgyvendinanti likvidavimo programą, į tą programą taip pat įtraukia kokybinius ir kiekybinius galutinius tikslus, nustatytus pagal laukinių gyvūnų populiacijų, dėl kurių kyla grėsmė nepasiekti liga neužkrėstos teritorijos statuso, sveikatos būklę.

3.   Kompetentinga institucija į likvidavimo programą įtraukia kokybinius ir kiekybinius tarpinius metinius arba daugiamečius tikslus, kad būtų atsižvelgiama į pažangą siekiant galutinių tikslų. Šie tarpiniai tikslai apima:

a)

visus 1 dalyje nurodytus reikalavimus dėl konkrečios ligos ir 2 dalyje numatytus tikslus;

b)

jei reikia, papildomus reikalavimus, neįtrauktus į reikalavimus dėl liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo, kad būtų vertinama pažanga siekiant likviduoti ligą.

49 straipsnis

Taikymo laikotarpis

1.   Į sąrašą įtrauktų vandens gyvūnų ligų likvidavimo programų taikymo laikotarpis yra nustatytas VI priedo II dalyje, konkrečiai 2 ir 3 skirsniuose, esančiuose:

a)

1 skyriuje dėl VHS ir IHN;

b)

2 skyriuje dėl ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcijos;

c)

3 skyriuje dėl marteiliozės (Marteilia refringens infekcijos);

d)

4 skyriuje dėl bonamiozės (Bonamia exitiosa infekcijos);

e)

5 skyriuje dėl bonamiozės (Bonamia ostreae infekcijos);

f)

6 skyriuje dėl BSV infekcijos.

2.   C kategorijos ligų likvidavimo programos taikymo laikotarpis yra ne ilgesnis negu 6 metai nuo tos dienos, kai programą iš pradžių patvirtina Komisija pagal Reglamento (ES) 2016/429 31 straipsnio 3 dalį. Tinkamai pagrįstais atvejais Komisija gali valstybių narių prašymu pratęsti likvidavimo programos taikymo laikotarpį papildomam 6 metų laikotarpiui.

2 skirsnis

Ligų likvidavimo programų reikalavimai

50 straipsnis

Būtiniausi likvidavimo programos reikalavimai

Kompetentinga institucija valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje taikomą konkrečios B ar C kategorijos ligos likvidavimo programą grindžia:

a)

nustatyta sveikatos būkle toje valstybėje narėje, zonoje arba laikymo vietoje, patvirtinant visų ūkių, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, sveikatos būklę;

b)

ligų kontrolės priemonių įgyvendinimu visuose ūkiuose, kuriuose nustatyti įtariami ir patvirtinti ligų atvejai;

c)

biologinio saugumo ir kitų rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimu siekiant mažinti ūkyje laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų užsikrėtimo riziką;

d)

tam tikrais atvejais – vakcinavimu pagal likvidavimo programą.

51 straipsnis

Į B ir C kategorijų ligų likvidavimo programas įtraukiama gyvūnų populiacija

1.   Kompetentinga institucija taiko likvidavimo programą į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnams, laikomiems atitinkamos valstybės narės, zonos arba laikymo vietos teritorijoje esančiuose ūkiuose.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentinga institucija gali, remdamasi rizikos vertinimu, nuspręsti neįtraukti į likvidavimo programą ūkių, kuriuose laikomi tik Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelėje nurodytų užkrato pernešėjų rūšių gyvūnai.

3.   Kai techniškai įmanoma, kompetentinga institucija į likvidavimo programą įtraukia papildomas gyvūnų populiacijas, kai tie gyvūnai:

a)

kelia didelę riziką 1 dalyje nurodytų gyvūnų sveikatos būklei;

b)

dėl mažo akvakultūros ūkių skaičiaus įtraukiami į likvidavimo programą ir kai juos būtina įtraukti, kad būtų pasiekta pakankama tos valstybės narės, zonos arba laikymo vietos epizootinė aprėptis.

52 straipsnis

Priemonės, taikomos valstybėse narėse, zonose arba laikymo vietose, kurias apima likvidavimo programos

1.   Siekdama stebėti likvidavimo programų įgyvendinimo pažangą, kompetentinga institucija klasifikuoja visų ūkių, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, sveikatos būklę pagal:

a)

sveikatos būklę kiekviename ūkyje, žinomą tada, kai pradedama likvidavimo programa;

b)

tai, kaip laikomasi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų perkėlimo į ūkį sąlygų;

c)

tai, kaip veiklos vykdytojas atlieka pareigą pranešti kompetentingai institucijai apie bet kokį ligos įtarimą arba nustatymą;

d)

tai, kaip įgyvendinamos ligos kontrolės priemonės, taikytinos įtarus arba patvirtinus ligą;

e)

vakcinavimo režimus, kurie gali būti taikomi ūkyje laikomiems į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnams;

f)

bet kokias papildomas priemones, kurias kompetentinga institucija laiko reikalingomis.

2.   Kompetentinga institucija:

a)

pradeda, tęsia arba atšaukia likvidavimo programą, priklausomai nuo to, kaip ūkiai laikosi arba nesilaiko 1 dalyje nustatytų reikalavimų;

b)

informuoja atitinkamų ūkių veiklos vykdytojus apie sveikatos būklės raidą ir apie priemones, reikalingas siekiant suteikti liga neužkrėstos teritorijos statusą.

3.   Veiklos vykdytojai laikosi 1 dalies b–f punktuose nustatytų reikalavimų, kad būtų galima įgyvendinti likvidavimo programą iki jos sėkmingo užbaigimo arba atšaukimo.

53 straipsnis

Nuo atskirtų ūkių sveikatos būklės klasifikavimo nukrypti leidžianti nuostata

Nukrypstant nuo 52 straipsnio 1 dalies, kompetentinga institucija gali nuspręsti neklasifikuoti atskirtų ūkių sveikatos būklės, jei tuose atskirtuose ūkiuose laikomų gyvūnų populiacijai taikomos tinkamos rizikos mažinimo priemonės ir ligų kontrolės priemonės, kad būtų užtikrinta, jog ji nekelia ligos plitimo rizikos.

54 straipsnis

Vakcinacija

Kompetentinga institucija, vykdydama oficialią priežiūrą, gali į likvidavimo programas įtraukti:

a)

į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų vakcinavimą;

b)

laikomų papildomos gyvūnų populiacijos gyvūnų vakcinavimą;

c)

laukinių papildomos gyvūnų populiacijos gyvūnų vakcinavimą.

55 straipsnis

Ligų kontrolės priemonės, taikomos įtariant tam tikras ligas

1.   Kai kompetentinga institucija įtaria atitinkamos ligos atvejį ūkyje, ji atlieka reikiamą tyrimą.

2.   Kol laukiama 1 dalyje nurodyto tyrimo rezultato, kompetentinga institucija:

a)

uždraudžia perkelti į ūkį gyvūnus arba įvežti gyvūninius produktus;

b)

nurodo izoliuoti ūkio vienetus, kuriuose laikomi įtariami užkrėsti gyvūnai, kai tai techniškai įmanoma;

c)

uždraudžia iš to ūkio perkelti gyvūnus ir išvežti gyvūninius produktus, nebent kompetentinga institucija leistų tai daryti, numatant tuos gyvūnus nedelsiant paskersti arba perdirbti maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkyje arba, jei tai yra moliuskai ar vėžiagyviai, kurie parduodami gyvi tuo tikslu, – tiesiogiai juos tiekti žmonėms vartoti;

d)

uždraudžia iš to ūkio išvežti įrangą, pašarus ir šalutinius gyvūninius produktus, nebent kompetentinga institucija būtų leidusi tai daryti.

3.   1 ir 2 dalyse nurodytas priemones kompetentinga institucija taiko iki tol, kol paneigiamas arba patvirtinamas atitinkamos ligos atvejis.

56 straipsnis

Platesnis ligos kontrolės priemonių taikymas, kai įtariamos tam tikros ligos

1.   Kai kompetentinga institucija mano, kad tai būtina, ji 55 straipsnyje nustatytas priemones plačiau taiko:

a)

bet kuriame ūkyje, kuriame dėl hidrodinaminių sąlygų yra didesnė užsikrėtimo liga iš įtariamo užkrėsto ūkio rizika;

b)

bet kuriame ūkyje, kuris yra tiesioginiu epizootiniu ryšiu susijęs su įtariamu užkrėstu ūkiu.

2.   Jeigu įtariama, kad laukiniai vandens gyvūnai užsikrėtę liga, kompetentinga institucija 55 straipsnyje nustatytas priemones plačiau taiko atitinkamiems ūkiams, kai mano, kad tai būtina.

57 straipsnis

Nuostata, leidžianti nukrypti nuo ligos kontrolės priemonių, kai įtariamos tam tikros ligos

1.   Nukrypstant nuo 55 straipsnio 2 dalies c punkto, kompetentinga institucija gali leisti perkelti akvakultūros gyvūnus į ūkį, kuris yra jos oficialiai prižiūrimas, jeigu laikomasi šių reikalavimų:

a)

perkeliami tik tie gyvūnai, kuriems nėra pasireiškę ligos simptomų;

b)

jų perkėlimas nekelia grėsmės akvakultūros gyvūnų, esančių paskirties ūkyje, arba vandens gyvūnų, esančių pakeliui į tą ūkį, sveikatos būklei;

c)

paskirties ūkyje jie neturi sąlyčio su akvakultūros gyvūnais, kurių sveikatos būklė atitinkamos ligos atžvilgiu yra geresnė;

d)

tie gyvūnai paskirties ūkyje laikomi ne ilgesnį nei kompetentingos institucijos nustatytą laikotarpį.

2.   Naudodamasi 1 dalyje nustatyta nukrypti leidžiančia nuostata, kompetentinga institucija:

a)

jei reikia, iki 55 straipsnio 1 dalyje nurodytų tyrimų pabaigos perklasifikuoja paskirties ūkio sveikatos būklę pagal 52 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus;

b)

uždraudžia iki tyrimų pabaigos perkelti gyvūnus iš paskirties ūkio, nebent būtų leidusi juos išvežti į maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkį, kuriame jie būtų nedelsiant paskersti ar perdirbti arba, jei tai yra moliuskai ar vėžiagyviai, kurie parduodami gyvi tuo tikslu, – jie būtų tiesiogiai tiekiami žmonėms vartoti.

3.   Kompetentinga institucija gali naudotis 1 dalyje numatyta nukrypti leidžiančia nuostata tik jeigu kilmės ir paskirties ūkių veiklos vykdytojai ir gyvūnų, kuriems taikoma ta nukrypti leidžianti nuostata, vežėjai:

a)

taiko tinkamas biologinio saugumo ir kitas rizikos mažinimo priemones, reikalingas, kad būtų užkirstas kelias ligai plisti;

b)

suteikia kompetentingai institucijai garantijas, kad buvo imtasi visų būtinų biologinio saugumo ir kitos rizikos mažinimo priemonių, taip pat

c)

suteikia kompetentingai institucijai garantijas, kad šalutiniai gyvūniniai produktai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 1 punkte, gauti iš šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų vandens gyvūnų, bus perdirbti arba pašalinti kaip 1 arba 2 kategorijos medžiaga pagal to reglamento 12 arba 13 straipsnius.

58 straipsnis

Oficialus tam tikrų ligų patvirtinimas ir ligų kontrolės priemonės

1.   Jeigu patvirtinamas ligos atvejis, kompetentinga institucija:

a)

paskelbia tą ūkį arba ūkius užkrėstu (-ais) ūkiu (-iais);

b)

perklasifikuoja sveikatos būklę užkrėstame (-uose) ūkyje (-iuose);

c)

nustato tinkamo dydžio apribojimų taikymo zoną;

d)

užkrėstame (-uose) ūkyje (-iuose) taiko 59–65 straipsniuose nustatytas priemones.

2.   Būtiniausi reikalavimai, taikomi apribojimų taikymo zonoje esančiam (-tiems) ūkiui (-iams), nustatyti VI priedo II dalyje, konkrečiai:

a)

1 skyriaus 3 skirsnio 1 punkto a papunktyje dėl VHS ir IHN;

b)

2 skyriaus 3 skirsnio 1 punkto a papunktyje dėl ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcijos;

c)

3 skyriaus 3 skirsnio 1 punkto a papunktyje dėl marteiliozės;

d)

4 skyriaus 3 skirsnio 1 punkto a papunktyje dėl bonamiozės (Bonamia exitiosa infekcijos);

e)

5 skyriaus 3 skirsnio 1 punkto a papunktyje dėl bonamiozės (Bonamia ostreae infekcijos);

f)

6 skyriaus 3 skirsnio 1 punkto a papunktyje dėl BSV infekcijos.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies c punkto, kompetentinga institucija gali nuspręsti nenustatyti apribojimų taikymo zonos:

a)

kai iš užkrėsto ūkio neišleidžiamos nevalytos nuotekos į aplinkinius vandenis;

b)

kai ūkyje taikomos biologinio saugumo priemonės atitinka standartą, kuriuo užtikrinamas visiškas infekcijos sustabdymas jame.

4.   Kompetentinga institucija gali imtis rizikos mažinimo priemonių dėl šios apribojimų taikymo zonoje vykdomos veiklos:

a)

skiaurinių laivų judėjimo per apribojimų taikymo zoną;

b)

žvejybos veiklos;

c)

kitos veiklos, dėl kurios gali kilti ligos plitimo rizika.

5.   Jeigu patvirtinama, kad atitinkama liga yra užsikrėtę laukiniai vandens gyvūnai, kompetentinga institucija gali:

a)

parengti ir įgyvendinti prevencijos, priežiūros ir ligos kontrolės priemones, kurios yra būtinos, kad būtų užkirstas kelias ligai plisti ir ją perduoti laikomiems į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnams arba papildomoms gyvūnų populiacijoms;

b)

taikyti sustiprintą laukinių vandens gyvūnų populiacijų stebėseną, taip pat sustiprintą stebėseną ūkiuose, kurie yra tiesioginiu epizootiniu ryšiu susiję su patvirtintu ligos atveju;

c)

kai įmanoma, imtis priemonių, kad liga būtų likviduota atitinkamoje laukinių vandens gyvūnų populiacijoje.

59 straipsnis

Epizootologinis tyrimas ir tyrimai, atliekami, kai patvirtinamos tam tikros ligos

1.   Patvirtinus ligą, kompetentinga institucija:

a)

atlieka epizootologinį tyrimą;

b)

atlieka tyrimus ir taiko 55 straipsnio 2 dalyje nustatytas priemones visuose epizootiškai susijusiuose ūkiuose;

c)

tinkamai pritaiko priežiūrą pagal nustatytus rizikos veiksnius, atsižvelgdama į epizootologinio tyrimo išvadas.

2.   Kompetentinga institucija apsvarsto poreikį atlikti laukinių gyvūnų tyrimą, kai iš epizootologinio tyrimo žinoma, kad laikomi gyvūnai ir laukiniai gyvūnai yra susiję epizootiniais ryšiais.

3.   Kompetentinga institucija kuo greičiau informuoja:

a)

valstybės narės, epizootiniais ryšiais susijusios su patvirtintu ligos atveju, veiklos vykdytojus ir atitinkamas valdžios institucijas;

b)

kitų valstybių narių arba trečiųjų šalių, kurias su užkrėstu (-ais) ūkiu (-iais) gali sieti epizootiniai ryšiai, kompetentingas institucijas.

60 straipsnis

Perkėlimas ir vežimas iš užkrėstų ūkių ir bet kurio kito apribojimų taikymo zonoje esančio ūkio

1.   Kompetentinga institucija visuose užkrėstuose ūkiuose ir bet kuriame kitame apribojimų taikymo zonoje esančiame ūkyje ar ūkiuose:

a)

nurodo izoliuoti įtariamus ir patvirtintus ligos atvejus, kai tai techniškai įmanoma;

b)

uždraudžia iš to ūkio ar ūkių perkelti į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus arba išvežti jų gyvūninius produktus, nebent kompetentinga institucija leistų tai daryti, numatant juos nedelsiant paskersti ar perdirbti maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkyje arba, jei tai yra moliuskai ar vėžiagyviai, kurie parduodami gyvi tuo tikslu, – tiesiogiai juos tiekti žmonėms vartoti;

c)

uždraudžia perkelti į sąrašą dėl atitinkamos ligos įtrauktų rūšių gyvūnus į tą ūkį arba ūkius, nebent kompetentinga institucija leistų tai daryti dėl tinkamai pagrįstų priežasčių;

d)

uždraudžia iš to ūkio ar ūkių išvežti įrangą, pašarus ir šalutinius gyvūninius produktus, nebent kompetentinga institucija būtų leidusi tai daryti.

2.   1 dalies a–c punktuose nurodytas priemones kompetentinga institucija plačiau taiko laikomiems papildomų gyvūnų populiacijų gyvūnams, jei dėl jų kyla ligos plitimo rizika.

61 straipsnis

Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo gyvūnų perkėlimo ir gyvūninių produktų išvežimo iš užkrėstų ūkių apribojimo

1.   Nukrypstant nuo 60 straipsnio 1 dalies b punkto, kompetentinga institucija gali leisti perkelti akvakultūros gyvūnus į toje pačioje apribojimų taikymo zonoje esantį ūkį, kuris yra jos oficialiai prižiūrimas, jeigu:

a)

perkeliami tik tie gyvūnai, kuriems nėra pasireiškę ligos simptomų;

b)

jų perkėlimas nekelia grėsmės akvakultūros gyvūnų, esančių paskirties ūkyje, arba vandens gyvūnų, esančių pakeliui į tą ūkį, sveikatos būklei;

c)

paskirties ūkyje jie neturi sąlyčio su akvakultūros gyvūnais, kurių sveikatos būklė atitinkamos ligos atžvilgiu yra geresnė;

d)

tie gyvūnai paskirties ūkyje laikomi ne ilgesnį nei kompetentingos institucijos nustatytą laikotarpį.

2.   Naudodamasi 1 dalyje nustatyta nukrypti leidžiančia nuostata, kompetentinga institucija:

a)

jei reikia, perklasifikuoja paskirties ūkio sveikatos būklę pagal 52 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus;

b)

uždraudžia perkelti gyvūnus iš paskirties ūkio, nebent būtų leidusi juos išvežti į maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkį, kuriame jie būtų nedelsiant paskersti ar perdirbti arba, jei tai yra moliuskai ar vėžiagyviai, kurie parduodami gyvi tuo tikslu, – jie būtų tiesiogiai tiekiami žmonėms vartoti. Šalutiniai gyvūniniai produktai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 1 punkte, yra visais atvejais perdirbami arba pašalinami kaip 1 arba 2 kategorijos medžiaga pagal to reglamento 12 arba 13 straipsnį;

c)

oficialiai prižiūri paskirties ūkį iki tol, kol užbaigiamas valymas, dezinfekavimas ir tinkamo vasarinimo laikotarpis tame ūkyje.

3.   Nukrypstant nuo 60 straipsnio 1 dalies b punkto, kompetentinga institucija gali leisti perkelti akvakultūros gyvūnus į kitus užkrėstus ūkius, kuriuose neįgyvendinama tos konkrečios ligos likvidavimo programa, jeigu:

a)

perkeliami tik tie gyvūnai, kuriems nėra pasireiškę ligos simptomų;

b)

jų perkėlimas nekelia grėsmės akvakultūros gyvūnų, esančių paskirties ūkyje, arba vandens gyvūnų, esančių pakeliui į tą ūkį, sveikatos būklei;

c)

jie perkeliami laikantis Reglamento (ES) 2016/429 208 straipsnio 2 dalyje nustatytų sertifikavimo reikalavimų.

4.   Nukrypstant nuo 60 straipsnio 1 dalies b punkto, kompetentinga institucija gali leisti perkelti akvakultūros gyvūnus ir išvežti gyvūninius produktus į skerdimo ir perdirbimo patalpas, esančias ne maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkiuose, jeigu:

a)

perkeliami tik tie gyvūnai, kuriems nėra pasireiškę ligos simptomų;

b)

skerdimo ir perdirbimo patalpos nėra toje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, kurioje įgyvendinama tos konkrečios ligos likvidavimo programa arba kuri yra paskelbta liga neužkrėsta teritorija;

c)

perkėlimas nekelia grėsmės vandens gyvūnų, esančių pakeliui į skerdyklą ar perdirbimo patalpas arba arti jų, sveikatos būklei;

d)

jie perkeliami laikantis Reglamento (ES) 2016/429 208 straipsnio 2 dalyje nustatytų sertifikavimo reikalavimų.

5.   Nukrypstant nuo 60 straipsnio 1 dalies b punkto, kompetentinga institucija gali leisti perkelti papildomų gyvūnų populiacijų gyvūnus ir išvežti jų gyvūninius produktus iš užkrėsto (-ų) ūkio (-ų) į kitus ūkius be papildomų apribojimų, jeigu:

a)

yra atliktas rizikos vertinimas;

b)

kai būtina, įgyvendinamos rizikos mažinimo priemonės siekiant užtikrinti, kad nekiltų grėsmės vandens gyvūnų, esančių paskirties ūkyje arba pakeliui į tą paskirties ūkį, sveikatos būklei; taip pat

c)

jie perkeliami arba vežami laikantis Reglamento (ES) 2016/429 208 straipsnio 2 dalyje nustatytų sertifikavimo reikalavimų.

62 straipsnis

Užkrėstų gyvūnų pašalinimas

1.   Po ligos patvirtinimo kompetentinga institucija nurodo visuose užkrėstuose ūkiuose per ne ilgesnį negu kompetentingos institucijos nustatytą laikotarpį dėl atitinkamos ligos imtis šių priemonių, taikomų į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnams:

a)

pašalinti visus negyvus gyvūnus;

b)

pašalinti ir nužudyti visus gaištančius gyvūnus;

c)

pašalinti ir nužudyti visus gyvūnus, kuriems pasireiškia ligos simptomai;

d)

paskersti žmonėms vartoti arba, jei tai yra moliuskai ar vėžiagyviai, kurie parduodami gyvi, išimti gyvūnus, kurie, baigus taikyti a–c punktuose nurodytas priemones, lieka ūkyje (-iuose), iš vandens.

2.   Kompetentinga institucija gali nurodyti dėl tinkamai pagrįstų priežasčių paskersti žmonėms vartoti arba, moliuskų ar vėžiagyvių, kurie parduodami gyvi, atveju, išimti iš vandens:

a)

visus dėl atitinkamos ligos į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus užkrėstame (-uose) ūkyje (-iuose), neatliekant tų gyvūnų tyrimų;

b)

įtariamus užkrėstus gyvūnus, kuriuos su patvirtintu ligos atveju sieja epizootinis ryšys.

3.   1 dalyje nurodytų gyvūnų skerdimas žmonėms vartoti arba išėmimas iš vandens, vykdant oficialią priežiūrą, atliekamas užkrėstame (-uose) ūkyje (-iuose), vėliau juos išvežant perdirbti į maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkį, arba, kai tinka, maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkyje.

4.   Šiame straipsnyje nustatytas priemones kompetentinga institucija plačiau taiko papildomų gyvūnų populiacijų akvakultūros gyvūnams, kai tai yra reikalinga ligos kontrolei.

5.   Kompetentinga institucija gali nurodyti nužudyti ir sunaikinti kai kuriuos arba visus 1 dalyje nurodytus gyvūnus ir neįtrauktų į sąrašą rūšių gyvūnus užkrėstame (-uose) ūkyje (-iuose), užuot juos skerdus žmonėms vartoti.

6.   Visi pagal šį straipsnį paskerstų arba nužudytų gyvūnų šalutiniai gyvūniniai produktai perdirbami arba pašalinami kaip 1 arba 2 kategorijos medžiaga pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 arba 13 straipsnį.

63 straipsnis

Valymas ir dezinfekavimas

1.   Kompetentinga institucija nurodo, prieš atkuriant gyvūnų populiaciją visuose užkrėstuose ūkiuose, išvalyti ir dezinfekuoti šias sistemas ir objektus:

a)

ūkius, kiek tai techniškai įmanoma, pašalinus 62 straipsnio 1 dalyje nurodytus gyvūnus ir visą pašarą, kuris gali būti užkrėstas;

b)

bet kokią su gyvūnų auginimu susijusią įrangą, įskaitant, be kita ko, šėrimo, rūšiavimo, gydymo ir vakcinavimo įrangą ir darbinius laivus;

c)

bet kokią su gamyba susijusią įrangą, įskaitant, be kita ko, varžas, apsauginius tinklus, pastolius, tinklinius maišus ir ūdas;

d)

bet kokius veiklos vykdytojų ir lankytojų naudojamus apsauginius drabužius ar saugos įrangą;

e)

visas transporto priemones, įskaitant rezervuarus ir kitą įrangą, naudojamų užkrėstiems gyvūnams arba darbuotojams, turėjusiems sąlytį su užkrėstais gyvūnais, vežti.

2.   Kompetentinga institucija patvirtina valymo ir dezinfekavimo protokolą.

3.   Kompetentinga institucija prižiūri valymą ir dezinfekavimą ir nesugrąžina arba pakartotinai nesuteikia liga neužkrėstos teritorijos statuso ūkiams iki įsitikina, kad valymas ir dezinfekavimas yra užbaigtas.

64 straipsnis

Vasarinimas

1.   Kompetentinga institucija nurodo visus užkrėstus ūkius palikti vasarinimui. Jie paliekami vasarinimui po to, kai baigiamas 63 straipsnyje nustatytas valymo ir dezinfekavimo procesas.

2.   Vasarinimo trukmė turi būti tinkama, atsižvelgiant į konkretų patogeną ir į užkrėstuose ūkiuose naudojamos gamybos sistemos rūšį. Tam tikri vasarinimo laikotarpiai yra nustatyti VI priedo II dalyje, konkrečiai:

a)

1 skyriaus 3 skirsnio 1 punkto c papunktyje dėl VHS ir IHN;

b)

2 skyriaus 3 skirsnio 1 punkto c papunktyje dėl ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcijos;

c)

3 skyriaus 3 skirsnio 1 punkto c papunktyje dėl marteiliozės (Marteilia refringens infekcijos);

d)

4 skyriaus 3 skirsnio 1 punkto c papunktyje dėl bonamiozės (Bonamia exitiosa infekcijos);

e)

5 skyriaus 3 skirsnio 1 punkto c papunktyje dėl bonamiozės (Bonamia ostreae infekcijos);

f)

6 skyriaus 3 skirsnio 1 punkto c papunktyje dėl BSV infekcijos.

3.   Kompetentinga institucija nurodo palikti vienalaikiam vasarinimui užkrėstus ūkius apsaugos zonoje arba, jeigu apsaugos zona nenustatyta, apribojimų taikymo zonoje. Remiantis rizikos vertinimu, vienalaikiam vasarinimui galima palikti ir kitus ūkius. Vienalaikio vasarinimo trukmė ir tokio vasarinimo ploto dydis yra nustatyti VI priedo II dalyje, konkrečiai:

a)

1 skyriaus 3 skirsnio 1 punkte dėl VHS ir IHN;

b)

2 skyriaus 3 skirsnio 1 punkte dėl ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcijos;

c)

3 skyriaus 3 skirsnio 1 punkte dėl marteiliozės (Marteilia refringens infekcijos);

d)

4 skyriaus 3 skirsnio 1 punkte dėl bonamiozės (Bonamia exitiosa infekcijos);

e)

5 skyriaus 3 skirsnio 1 punkte dėl bonamiozės (Bonamia ostreae infekcijos);

f)

6 skyriaus 3 skirsnio 1 punkte dėl BSV infekcijos.

65 straipsnis

Rizikos mažinimo priemonės siekiant išvengti pakartotinio užkrėtimo

Prieš panaikinant ligos kontrolės priemones arba po jų panaikinimo, kompetentinga institucija nurodo imtis proporcingų rizikos mažinimo priemonių, kad būtų išvengta ūkio pakartotinio užkrėtimo ta liga, atsižvelgdama į atitinkamus rizikos veiksnius, kaip nustatyta remiantis epizootologinio tyrimo rezultatais. Taikant šias priemones atsižvelgiama bent į:

a)

ligos išlikimą aplinkoje arba laukiniuose gyvūnuose;

b)

biologinio saugumo priemones, kurios pritaikomos atsižvelgiant į ūkio ypatumus.

4 SKYRIUS

Liga neužkrėstos teritorijos statusas

1 skirsnis

Valstybių narių ir zonų liga neužkrėstos teritorijos statuso patvirtinimas

66 straipsnis

Liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo kriterijai

Liga neužkrėstos teritorijos statusas valstybėms narėms arba jų zonoms gali būti suteikiamas tik kai laikomasi šių bendrųjų ir konkrečių kriterijų:

a)

bendrųjų kriterijų, kurie yra tokie:

i)

teritorinė taikymo sritis atitinka 13 arba 47 straipsniuose nustatytus atitinkamus reikalavimus;

ii)

ligos priežiūra atitinka 3 straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatytus atitinkamus reikalavimus;

iii)

veiklos vykdytojai vykdo pareigas dėl biologinio saugumo priemonių, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/429 10 straipsnyje;

iv)

atitinkamos ligos kontrolės priemonės, taikomos įtarus arba patvirtinus ligą, atitinka reikalavimus, nustatytus dėl:

bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos), Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcijos, EGL, IGR/IPV infekcijos, ALV ir GVD infekcijos – 21–31 straipsniuose,

pasiutligės viruso infekcijos – 35 ir 36 straipsniuose,

mėlynojo liežuvio viruso infekcijos – 41 ir 42 straipsniuose,

VHS, IHN, ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcijos, marteiliozės (Marteilia refringens infekcijos), bonamiozės (Bonamia exitiosa infekcijos ir Bonamia ostreae infekcijos) ir BSV infekcijos – 55–65 straipsniuose;

v)

ūkiai yra registruoti arba patvirtinti pagal atitinkamą ūkio rūšį;

vi)

užtikrintas tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnų nustatymas ir genetinės medžiagos produktų atsekamumas pagal atitinkamą gyvūnų tipą;

vii)

perkeliami tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnai arba vežami jų produktai atitinka gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus tų gyvūnų perkėlimui ir produktų vežimui Sąjungoje ir jų įvežimui į Sąjungą;

b)

konkrečių kriterijų dėl liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo pagal 67–71 straipsnius.

67 straipsnis

Liga neužkrėstos teritorijos statusas, grindžiamas į sąrašą įtrauktų rūšių nebuvimu

1.   Valstybės narės arba zonos liga neužkrėstos teritorijos statuso pripažinimo remiantis tuo, kad joje nėra į sąrašą dėl tos ligos įtrauktų rūšių gyvūnų, kriterijai yra tokie:

a)

bent 5 metų tinkamumo laikotarpiu tenkinami bendrieji kriterijai, nustatyti 66 straipsnio a punkto i ir ii papunkčiuose, ir liga nenustatyta, taip pat

b)

į sąrašą dėl atitinkamos ligos įtrauktų rūšių gyvūnų nebuvimas laikomų ir laukinių gyvūnų populiacijose.

2.   Valstybė narė pateikia dokumentinius įrodymus, kad laikomasi 1 dalyje nurodytų kriterijų. Tais dokumentiniais įrodymais patvirtinamas liga neužkrėstos teritorijos statuso tvarumas, atsižvelgiant į tai, kad:

a)

įvertinta į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų buvimo tos valstybės narės teritorijoje arba jos zonoje tikimybė ir nustatyta, kad ji yra nedidelė;

b)

nustatyta, kad į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų patekimo į tos valstybės narės teritoriją arba jos zoną tikimybė yra nedidelė.

68 straipsnis

Liga neužkrėstos teritorijos statusas, grindžiamas ligos sukėlėjo nesugebėjimu išgyventi

1.   Valstybės narės arba zonos liga neužkrėstos teritorijos statuso pripažinimo remiantis tuo, kad ligos sukėlėjas nesugeba išgyventi, kriterijai yra tokie:

a)

bent 5 metų tinkamumo laikotarpiu tenkinami bendrieji kriterijai, nustatyti 66 straipsnio a punkto i ir ii papunkčiuose, ir liga nenustatyta;

b)

apie tą ligą niekada nepranešta, o jeigu buvo pranešta, tai įrodyta, kad ligos sukėlėjas neišgyveno;

c)

yra pasiekta bent vieno esminio aplinkos parametro vertė, kuriai esant sąlygos yra nepalankios tos ligos sukėlėjui išgyventi;

d)

ligos sukėlėjas patiria to esminio aplinkos parametro poveikį pakankamai ilgai, kad būtų sunaikintas.

2.   Valstybė narė pateikia šiuos įrodymus, kad laikomasi 1 dalyje nurodytų kriterijų:

a)

dokumentinius įrodymus, kad laikomasi 1 dalies a ir b punktuose nustatytų kriterijų;

b)

mokslinius įrodymus, kad laikomasi 1 dalies c ir d punktuose nustatytų kriterijų.

69 straipsnis

Sausumos gyvūnų ligomis neužkrėstos teritorijos statusas, grindžiamas į sąrašą įtrauktų sausumos gyvūnų ligų į sąrašą įtrauktų užkrato pernešėjų nesugebėjimu išgyventi

1.   Valstybės narės arba zonos liga neužkrėstos teritorijos statuso pripažinimo remiantis tuo, kad tos į sąrašą įtrauktos ligos į sąrašą įtraukti užkrato pernešėjai nesugeba išgyventi, kriterijai yra tokie:

a)

bent 5 metų tinkamumo laikotarpiu tenkinami bendrieji kriterijai, nustatyti 66 straipsnio a punkto i ir ii papunkčiuose, ir liga nenustatyta;

b)

apie tą ligą niekada nepranešta, o jeigu pranešta, tai įrodyta, kad ligos sukėlėjas nebuvo perduotas;

c)

ligos sukėlėjo perdavimas visiškai priklauso nuo į sąrašą įtrauktų užkrato pernešėjų buvimo ir nėra jokių kitų žinomų natūralaus jos perdavimo būdų;

d)

toje valstybėje narėje arba jos zonose natūraliai nėra į sąrašą įtrauktų užkrato pernešėjų;

e)

į sąrašą įtrauktų užkrato pernešėjų tyčinis arba netyčinis patekimas praeityje ar ateityje nėra tikėtinas;

f)

yra pasiekta bent vieno esminio aplinkos parametro vertė, kuriai esant sąlygos yra nepalankios į sąrašą įtrauktiems užkrato pernešėjams išgyventi;

g)

į sąrašą įtraukti užkrato pernešėjai patiria to esminio aplinkos parametro poveikį pakankamai ilgai, kad būtų sunaikinti.

2.   Valstybė narė pateikia šiuos įrodymus, kad laikomasi 1 dalyje nurodytų kriterijų:

a)

dokumentinius įrodymus, kad laikomasi 1 dalies a ir b punktuose nustatytų kriterijų;

b)

mokslinius įrodymus, kad laikomasi 1 dalies c–g punktuose nustatytų kriterijų.

Jeigu pasireiškia liga, valstybė narė pateikia dokumentinius įrodymus, kad, vykdant priežiūrą, esant 95 % patikimumo lygiui, nustatytas ligos paplitimas yra mažesnis nei 1 %.

70 straipsnis

Liga neužkrėstos teritorijos statusas, grindžiamas istoriniais ir priežiūros duomenimis

1.   Valstybės narės arba jos zonos liga neužkrėstos teritorijos statuso pripažinimo remiantis istoriniais ir priežiūros duomenimis kriterijai yra tokie:

a)

apie tą ligą toje valstybėje narėje ar jos zonoje niekada nepranešta arba liga likviduota toje valstybėje narėje ar jos zonoje ir pranešimų apie ją negauta per bent 25 metus;

b)

per praėjusius 25 metus apie tą ligą toje valstybėje narėje arba jos zonoje buvo pranešta, ji buvo likviduota ir laikomasi konkrečių 72 straipsnyje nurodytų reikalavimų.

2.   Valstybė narė, norinti, kad būtų patvirtintas visos jos teritorijos ar tam tikros jos zonos liga neužkrėstos teritorijos statusas pagal 1 dalies a punkto nuostatas, per bent 10 metų tinkamumo laikotarpį įgyvendina šias priemones:

a)

laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų ligų priežiūrą;

b)

prevenciją siekiant kontroliuoti ligos sukėlėjo patekimą;

c)

draudimą vakcinuoti nuo tos ligos, nebent tai atitiktų konkrečius dėl tos ligos taikomus reikalavimus, nurodytus 72 straipsnyje;

d)

ligos priežiūrą, kuria patvirtinama, kad nežinoma tos ligos pasireiškimo atvejų laukinių į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų populiacijose toje valstybėje narėje ar zonoje.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, Komisija gali dvejų metų laikotarpiui nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos suteikti valstybėms narėms arba zonoms liga neužkrėstos teritorijos statusą dėl:

a)

pasiutligės viruso infekcijos, jeigu apie ją reikėjo pranešti pagal Direktyvos 64/432/EEB 8 straipsnį ir, kai būtina, buvo vykdoma stebėsena pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/99/EB (23) 4 straipsnį, ir per praėjusius dvejus metus negauta pranešimų apie jokį šios ligos atvejį į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų populiacijose;

b)

MLV infekcijos, jeigu visos apribojimų taikymo zonos buvo panaikintos pagal Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 6 straipsnį iki šio reglamento taikymo pradžios dienos.

4.   1 dalyje nurodyti kriterijai, pagal kuriuos įgyjamas liga neužkrėstos teritorijos statusas, taikomi tik:

a)

naujoje valstybėje narėje ne ilgiau kaip dvejus metus po jos įstojimo į Sąjungą arba

b)

ne ilgiau kaip dvejus metus nuo tos dienos, nuo kurios taikomi pagal Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 2 dalį priimti įgyvendinimo aktai, pagal kuriuos atitinkama liga pirmą kartą klasifikuojama kaip B arba C kategorijos liga.

5.   Nukrypstant nuo 4 dalies, liga neužkrėstos teritorijos statusas gali būti suteikiamas remiantis istoriniais ir priežiūros duomenimis, nenustatant ilgiausio dvejų metų laikotarpio, kai tai yra šis statusas:

a)

varoze (Varroa spp.) neužkrėstos teritorijos statusas;

b)

Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas nevakcinuojant gyvūnų.

6.   Nukrypstant nuo 4 dalies b punkto, liga neužkrėstos teritorijos statusas, grindžiamas istoriniais ir priežiūros duomenimis, nesuteikiamas dėl šių ligų:

a)

bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos);

b)

Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcijos;

c)

EGL;

d)

IGR/IPV;

e)

ALV infekcijos;

f)

VHS;

g)

IHN;

h)

ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcijos;

i)

bonamiozės (Bonamia ostreae infekcijos);

j)

marteiliozės (Marteilia refringens infekcijos).

71 straipsnis

Likvidavimo programomis grindžiamas liga neužkrėstos teritorijos statusas

1.   Valstybės narės arba zonos liga neužkrėstos teritorijos statuso pripažinimo remiantis likvidavimo programomis kriterijai yra tokie:

a)

kompetentinga institucija vykdo patvirtintą likvidavimo programą, kaip nurodyta 12 arba 46 straipsnyje, taip pat

b)

kompetentinga institucija yra užbaigusi likvidavimo programą ir Komisijai pateikusi prašymą suteikti liga neužkrėstos teritorijos statusą, kuriuo įrodoma, kad įvykdyti 72 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl konkrečios ligos.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, vandens gyvūnų atveju, kai tam tikra zona užima mažiau nei 75 % valstybės narės teritorijos ir nėra bendra su kita valstybe nare ar trečiąja šalimi, gali būti pasiektas liga neužkrėstos teritorijos statusas pagal 83 straipsnį.

72 straipsnis

Konkrečių ligų reikalavimai, taikomi siekiant suteikti liga neužkrėstos teritorijos statusą

Konkrečių ligų reikalavimai, taikomi siekiant suteikti liga neužkrėstos teritorijos statusą valstybei narei arba zonai, yra nustatyti:

a)

IV priedo I dalies 3 skyriaus 1 skirsnyje dėl laikomų galvijų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso ir IV priedo I dalies 4 skyriaus 1 skirsnyje dėl laikomų avių ir ožkų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso;

b)

IV priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnyje dėl Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcija neužkrėstos teritorijos statuso;

c)

IV priedo III dalies 2 skyriaus 1 skirsnyje dėl EGL neužkrėstos teritorijos statuso;

d)

IV priedo IV dalies 2 skyriaus 1 skirsnyje dėl IGR/IPV infekcija neužkrėstos teritorijos statuso;

e)

IV priedo V dalies 2 skyriaus 1 skirsnyje dėl ALV infekcija neužkrėstos teritorijos statuso;

f)

IV priedo VI dalies 2 skyriaus 1 skirsnyje dėl GVD neužkrėstos teritorijos statuso;

g)

V priedo I dalies 2 skyriaus 1 skirsnyje dėl pasiutligės viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statuso;

h)

V priedo II dalies 4 skyriaus 1 skirsnyje dėl MLV infekcija neužkrėstos teritorijos statuso;

i)

V priedo III dalies 1 skirsnyje dėl varoze (Varroa spp.) neužkrėstos teritorijos statuso;

j)

V priedo IV dalies 1 skirsnyje dėl Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statuso nevakcinuojant gyvūnų;

k)

VI priedo II dalies 1 skyriaus 2 skirsnyje dėl VHS neužkrėstos teritorijos statuso;

l)

VI priedo II dalies 1 skyriaus 2 skirsnyje dėl IHN neužkrėstos teritorijos statuso;

m)

VI priedo II dalies 2 skyriaus 2 skirsnyje dėl ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija neužkrėstos teritorijos statuso;

n)

VI priedo II dalies 3 skyriaus 2 skirsnyje dėl marteilioze (Marteilia refringens infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso;

o)

VI priedo II dalies 4 skyriaus 2 skirsnyje dėl bonamioze (Bonamia exitiosa infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso;

p)

VI priedo II dalies 5 skyriaus 2 skirsnyje dėl bonamioze (Bonamia ostreae infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso;

q)

VI priedo II dalies 6 skyriaus 2 skirsnyje dėl BSV infekcija neužkrėstos teritorijos statuso;

2 skirsnis

Akvakultūros gyvūnų laikymo vietų liga neužkrėstos teritorijos statuso patvirtinimas

73 straipsnis

Liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo akvakultūros gyvūnų laikymo vietoms kriterijai

1.   Liga neužkrėstos teritorijos statusas akvakultūros gyvūnų laikymo vietai gali būti suteikiamas tik kai laikomasi šių bendrųjų ir konkrečių kriterijų:

a)

bendrųjų kriterijų, kurie yra tokie:

i)

teritorinė taikymo sritis atitinka 47 straipsnio 2 dalies c punktą;

ii)

ligos priežiūra atitinka 3 straipsnio 2 dalyje, 4 straipsnyje ir 6–9 straipsniuose nustatytus reikalavimus;

iii)

veiklos vykdytojai vykdo pareigas dėl biologinio saugumo priemonių, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/429 10 straipsnyje;

iv)

laikomasi atitinkamų ligos kontrolės priemonių, taikomų įtarus arba patvirtinus ligą;

v)

tą laikymo vietą sudarantys ūkiai yra patvirtinti;

vi)

užtikrintas tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnų atsekamumas;

vii)

perkeliami tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnai arba vežami jų produktai atitinka gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus tų gyvūnų perkėlimui ir produktų vežimui Sąjungoje arba jų įvežimui į Sąjungą;

b)

konkrečių kriterijų dėl liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo pagal 74–77 straipsnių nuostatas.

2.   1 dalyje nurodytas liga neužkrėstos teritorijos statusas gali būti suteikiamas:

a)

laikymo vietoms, kurios nėra priklausomos nuo aplinkinių gamtinių vandens telkinių gyvūnų sveikatos būklės;

b)

laikymo vietoms, kurios yra priklausomos nuo aplinkinių gamtinių vandens telkinių gyvūnų sveikatos būklės, tačiau laikymo vieta dėl jos sąlygų atitinkamos ligos atžvilgiu yra veiksmingai atskirta nuo kitų vandens gyvūnų populiacijų, kurios gali būti užkrėstos.

3.   2 dalies b punkte nurodytų priklausomų laikymo vietų atveju kompetentinga institucija:

a)

įvertina bent šiuos epizootinius veiksnius:

i)

kiekvieno toje laikymo vietoje esančio ūkio geografinę padėtį ir jo vandens išteklių pobūdį;

ii)

kitų toje vandens sistemoje esančių akvakultūros ūkių sveikatos būklę;

iii)

ii papunktyje nurodytų ūkių buvimo vietą ir jų atstumą nuo priklausomos laikymo vietos;

iv)

ii papunktyje nurodytų ūkių gamybos apimtį, taip pat jų gamybos metodą ir šaltinį, iš kurio kilę jų gyvūnai;

v)

atitinkamų į sąrašą įtrauktų rūšių laukinių vandens gyvūnų buvimą ir gausą toje vandens sistemoje ir jų sveikatos būklę;

vi)

duomenis, ar v papunktyje nurodytos rūšys yra sėslios, ar migruojančios;

vii)

tikimybę, kad į tą laikymo vietą gali patekti v papunktyje nurodyti laukiniai vandens gyvūnai;

viii)

bendrąsias biologinio saugumo priemones toje laikymo vietoje;

ix)

bendrąsias hidrologines sąlygas toje vandens sistemoje;

b)

visus tos laikymo vietos ūkius klasifikuoja kaip didelės rizikos ūkius pagal VI priedo I dalies 1 skyrių;

c)

nustato bet kokias priemones, kurios laikomos reikalingomis, kad būtų išvengta ligos patekimo.

4.   Kai Komisijai pranešama apie priklausomai laikymo vietai suteikiamą liga neužkrėstos teritorijos statusą pagal 83 straipsnį, kompetentinga institucija pateikia 3 dalies a punkte nurodytą vertinimą ir duomenis apie bet kokią priemonę, kurios imtasi siekiant neleisti ligai patekti į tą laikymo vietą.

Kompetentinga institucija nedelsdama praneša Komisijai apie bet kokius vėlesnius 3 dalies a punkte nurodytų epizootinių veiksnių pokyčius ir priemones, kurių imamasi jų poveikiui mažinti.

74 straipsnis

Liga neužkrėstos teritorijos statusas, grindžiamas į sąrašą įtrauktų rūšių nebuvimu

1.   Akvakultūros gyvūnų laikymo vietos liga neužkrėstos teritorijos statuso pripažinimo remiantis tuo, kad joje nėra į sąrašą dėl tos ligos įtrauktų gyvūnų rūšių, kriterijai yra tokie:

a)

bent 5 metų tinkamumo laikotarpiu tenkinami bendrieji kriterijai, nustatyti 73 straipsnio 1 dalies a punkto i ir ii papunkčiuose, ir liga nenustatyta, taip pat

b)

į sąrašą dėl atitinkamos ligos įtrauktų rūšių gyvūnų nebuvimas laikomų ir laukinių gyvūnų populiacijose.

2.   Valstybė narė pateikia dokumentinius įrodymus, kad laikomasi 1 dalyje nurodytų kriterijų. Tais dokumentiniais įrodymais patvirtinamas liga neužkrėstos teritorijos statuso tvarumas, atsižvelgiant į tai, kad:

a)

įvertinta į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų buvimo toje laikymo vietoje tikimybė ir nustatyta, kad ji yra nedidelė;

b)

įvertinta į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų patekimo į tą laikymo vietą tikimybė ir nustatyta, kad ji yra nedidelė.

75 straipsnis

Liga neužkrėstos teritorijos statusas, grindžiamas ligos sukėlėjo nesugebėjimu išgyventi

1.   Akvakultūros gyvūnų laikymo vietos liga neužkrėstos teritorijos statuso pripažinimo remiantis tuo, kad ligos sukėlėjas nesugeba išgyventi, kriterijai yra tokie:

a)

bent 5 metų tinkamumo laikotarpiu tenkinami bendrieji kriterijai, nustatyti 73 straipsnio 1 dalies a punkto i ir ii papunkčiuose, ir liga nenustatyta,

b)

apie tą ligą niekada nepranešta, o jeigu buvo pranešta, tai įrodyta, kad ligos sukėlėjas neišgyveno;

c)

yra pasiekta bent vieno esminio aplinkos parametro vertė, kuriai esant sąlygos yra nepalankios tos ligos sukėlėjui išgyventi;

d)

ligos sukėlėjas patiria to esminio parametro poveikį pakankamai ilgą laiką, kad būtų sunaikintas.

2.   Valstybė narė pateikia šiuos įrodymus, kad laikomasi 1 dalyje nurodytų kriterijų:

a)

dokumentinius įrodymus, kad laikomasi 1 dalies a ir b punktuose nustatytų kriterijų;

b)

1 dalies c ir d punktuose nustatytų kriterijų laikymosi mokslinius įrodymus.

76 straipsnis

Liga neužkrėstos teritorijos statusas, grindžiamas istoriniais ir priežiūros duomenimis

1.   Akvakultūros gyvūnų laikymo vietos liga neužkrėstos teritorijos statuso pripažinimo remiantis istoriniais ir priežiūros duomenimis kriterijai yra tokie:

a)

apie tą ligą toje laikymo vietoje niekada nepranešta arba liga toje laikymo vietoje likviduota ir pranešimų apie ją negauta per bent 25 metus;

b)

per praėjusius 25 metus buvo pranešta apie tą ligą toje laikymo vietoje, ji buvo likviduota ir laikomasi konkrečių 78 straipsnyje nurodytų reikalavimų.

2.   Valstybė narė, norinti, kad būtų patvirtintas tos laikymo vietos liga neužkrėstos teritorijos statusas pagal 1 dalies a punkto nuostatas, per bent 10 metų tinkamumo laikotarpį įgyvendina šias priemones:

a)

laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų ligų priežiūrą;

b)

prevenciją siekiant kontroliuoti ligos sukėlėjo patekimą;

c)

draudimą vakcinuoti nuo tos ligos, nebent tai atitiktų konkrečius dėl tos ligos taikomus reikalavimus, nurodytus 78 straipsnyje;

d)

ligos priežiūrą, kuria patvirtinama, kad nežinoma tos ligos pasireiškimo atvejų laukinių į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų populiacijose toje laikymo vietoje.

3.   1 dalyje nurodyti kriterijai taikomi tik:

a)

naujoje valstybėje narėje ne ilgiau kaip dvejus metus po jos įstojimo į Sąjungą arba

b)

ne ilgiau kaip dvejus metus nuo tos dienos, nuo kurios taikomi pagal Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 2 dalį priimti įgyvendinimo aktai, pagal kuriuos atitinkama liga pirmą kartą klasifikuojama kaip B arba C kategorijos liga.

4.   Nukrypstant nuo 3 dalies b punkto, liga neužkrėstos teritorijos statusas, grindžiamas istoriniais ir priežiūros duomenimis, nesuteikiamas dėl šių ligų:

a)

VHS;

b)

IHN;

c)

ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcijos;

d)

bonamiozės (Bonamia ostreae infekcijos);

e)

marteiliozės (Marteilia refringens infekcijos).

77 straipsnis

Likvidavimo programomis grindžiamas liga neužkrėstos teritorijos statusas

1.   Akvakultūros gyvūnų laikymo vietos liga neužkrėstos teritorijos statuso pripažinimo remiantis likvidavimo programomis kriterijai yra tokie:

a)

kompetentinga institucija vykdo patvirtintą likvidavimo programą, kaip nurodyta 46 straipsnyje;

b)

kompetentinga institucija yra užbaigusi likvidavimo programą ir Komisijai pateikusi galutinę ataskaitą, kuria įrodoma, kad įvykdyti 78 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl konkrečios ligos.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, kai tam tikra laikymo vieta sudaro mažiau nei 75 % valstybės narės teritorijos ir vandens baseinas, iš kurio tiekiamas vanduo į tą laikymo vietą, nėra bendras su kita valstybe nare ar trečiąja šalimi, liga neužkrėstos teritorijos statusas gali būti pasiektas pagal 83 straipsnį.

78 straipsnis

Konkrečių ligų reikalavimai, taikomi siekiant suteikti liga neužkrėstos teritorijos statusą

Konkrečių ligų reikalavimai, taikomi siekiant suteikti liga neužkrėstos teritorijos statusą akvakultūros gyvūnų laikymo vietai, yra nustatyti:

a)

VI priedo II dalies 1 skyriaus 2 skirsnyje dėl VHS neužkrėstos teritorijos statuso;

b)

VI priedo II dalies 1 skyriaus 2 skirsnyje dėl IHN neužkrėstos teritorijos statuso;

c)

VI priedo II dalies 2 skyriaus 2 skirsnyje dėl ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija neužkrėstos teritorijos statuso;

d)

VI priedo II dalies 3 skyriaus 2 skirsnyje dėl marteilioze (Marteilia refringens infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso;

e)

VI priedo II dalies 4 skyriaus 2 skirsnyje dėl bonamioze (Bonamia exitiosa infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso;

f)

VI priedo II dalies 5 skyriaus 2 skirsnyje dėl bonamioze (Bonamia ostreae infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso;

g)

VI priedo II dalies 6 skyriaus 2 skirsnyje dėl BSV infekcija neužkrėstos teritorijos statuso;

79 straipsnis

Konkretūs reikalavimai laikymo vietoms, nepriklausomoms nuo aplinkinių gamtinių vandens telkinių gyvūnų sveikatos būklės

1.   Taikant bendruosius kriterijus dėl liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo akvakultūros gyvūnų laikymo vietoms, kaip nustatyta 73 straipsnio 1 dalyje, laikymo vieta, susidedanti iš vieno ar daugiau atskirų ūkių, kurių sveikatos būklė konkrečios ligos atžvilgiu yra nepriklausoma nuo aplinkinių gamtinių vandens telkinių gyvūnų sveikatos būklės, taip pat gali įgyti liga neužkrėstos teritorijos statusą, jeigu atitinka 2–6 dalių nuostatas.

2.   Nepriklausoma laikymo vieta gali būti sudaryta iš:

a)

atskiro ūkio, kuris laikomas vienu epizootiniu vienetu, nes jam neturi įtakos aplinkinių gamtinių vandens telkinių gyvūnų sveikatos būklė, arba

b)

daugiau kaip vieno ūkio, kai kiekvienas tos laikymo vietos ūkis atitinka šios dalies a punkte ir 3–6 dalyse nustatytus kriterijus, tačiau dėl ekstensyvaus gyvūnų perkėlimo tarp ūkių laikomas vienu epizootiniu vienetu, jeigu visuose ūkiuose veikia bendra biologinio saugumo sistema.

3.   Vanduo į nepriklausomą laikymo vietą tiekiamas:

a)

per vandens valymo įrenginį, kuriame nukenksminamas atitinkamos ligos sukėlėjas, arba

b)

tiesiai iš šulinio, gręžinio arba šaltinio.

Kai toks vanduo tiekiamas iš vandens išteklių, esančių už ūkio ribų, vanduo turi būti tiekiamas tiesiai į ūkį ir nukreipiamas į ūkį tokiomis priemonėmis, kuriomis tinkamai apsisaugoma nuo infekcijos.

4.   Turi būti gamtinių arba dirbtinių kliūčių, dėl kurių vandens gyvūnai iš aplinkinių gamtinių vandens telkinių negalėtų patekti į kiekvieną tos laikymo vietos ūkį.

5.   Kai tinka, laikymo vieta turi būti apsaugota nuo potvynių ir vandens patekimo iš aplinkinių gamtinių vandens telkinių.

6.   Laikymo vieta turi atitikti 78 straipsnyje nurodytus konkrečios ligos reikalavimus.

80 straipsnis

Konkrečios nuostatos dėl laikymo vietų, susidedančių iš atskirų ūkių, kuriuose pradedama ar atnaujinama akvakultūros veikla ir kurių sveikatos būklė konkrečios ligos atžvilgiu yra nepriklausoma nuo aplinkinių gamtinių vandens telkinių gyvūnų sveikatos būklės

1.   Naujas ūkis, kuriame pradedama akvakultūros veikla, laikomas liga neužkrėsta teritorija, kai:

a)

atitinka 79 straipsnio 2 dalies a punktą ir 3–5 dalis;

b)

jame pradedama akvakultūros veikla naudojant akvakultūros gyvūnus iš liga neužkrėstos valstybės narės zonos ar laikymo vietos.

2.   Ūkis, kuriame akvakultūros veikla atnaujinama po pertraukos ir kuris atitinka 1 dalies nuostatas, laikomas liga neužkrėsta teritorija nevykdant 73 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje nurodytos priežiūros, jeigu:

a)

to ūkio gyvūnų sveikatos istorija yra žinoma kompetentingai institucijai ir tame ūkyje nebuvo patvirtinta B ar C kategorijos ligų atvejų;

b)

jei reikia, tas ūkis prieš atkuriant gyvūnų populiaciją išvalomas, dezinfekuojamas ir paliekamas vasarinimui.

3.   Ūkis, atnaujinantis veiklą po B ar C kategorijos ligos atvejo patvirtinimo, laikomas patvirtinta liga neužkrėsta teritorija, jeigu:

a)

dėl atitinkamos ligos ištiriamas gyvūnų, kuriuos naudojant atkurta gyvūnų populiacija tame ūkyje po valymo, dezinfekavimo ir palikimo vasarinimui, gautų iš liga neužkrėstos valstybės narės, zonos ar laikymo vietos, reprezentatyvusis ėminys ne anksčiau kaip po 3 mėnesių ir ne vėliau kaip po 12 mėnesių po jų patekimo į tokias sąlygas, įskaitant vandens temperatūrą, kurios yra palankios klinikiniam tos ligos pasireiškimui;

b)

atliekamas mėginių ėmimas ir diagnostiniai tyrimai, nustatyti atitinkamame VI priedo II dalies skyriuje, ir paimami mėginiai iš tokio skaičiaus gyvūnų, kad būtų užtikrintas atitinkamos ligos nustatymas esant 95 % patikimumui, jeigu jos tikslinis paplitimo lygis yra 2 %;

c)

b punkte aprašytų tyrimų rezultatai yra neigiami.

3 skirsnis

Liga neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymas, sustabdymas ir atšaukimas

81 straipsnis

Konkretūs kriterijai dėl priežiūros ir biologinio saugumo priemonių, reikalingų neužkrėstos teritorijos statusui išlaikyti

1.   Valstybės narės, jų zonos arba laikymo vietos gali išlaikyti liga neužkrėstos teritorijos statusą tik jeigu kartu su Reglamento (ES) 2016/429 41 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nustatytais kriterijais jos laikosi šių reikalavimų:

a)

vykdo pakankamą priežiūros veiklą, kad būtų galima anksti nustatyti ligą ir įrodyti liga neužkrėstos teritorijos statusą;

b)

imasi biologinio saugumo priemonių, kurias nurodo taikyti kompetentinga institucija pagal nustatytą riziką, kad būtų išvengta ligos patekimo;

c)

laikosi veiklos taisyklių, kaip nurodyta 66 straipsnio a punkto v, vi ir vii papunkčiuose arba 73 straipsnio 1 dalies a punkto v, vi ir vii papunkčiuose.

2.   Vandens gyvūnų atveju, kai valstybė narė paskelbiama neužkrėsta viena ar daugiau į sąrašą įtrauktų ligų, ji gali nutraukti 3 dalies k–q punktuose nurodytą tikslinę priežiūrą ir išlaikyti liga neužkrėstos teritorijos statusą, jeigu yra įvertinta atitinkamos ligos patekimo rizika ir yra tos ligos klinikiniam pasireiškimui palankių sąlygų.

Liga neužkrėstos teritorijos statusą turinčiose zonose ar laikymo vietose, esančiose valstybėse narėse, kurios nėra paskelbtos neužkrėsta teritorija, arba visais atvejais, kai klinikiniam ligos pasireiškimui palankių sąlygų nėra, tęsiama tikslinė priežiūra, kaip nurodyta 3 dalies k–q punktuose.

3.   Konkrečių ligų reikalavimai dėl priežiūros ir biologinio saugumo priemonių yra pateikti:

a)

IV priedo I dalies 3 skyriaus 2 skirsnyje dėl laikomų galvijų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso arba IV priedo I dalies 4 skyriaus 2 skirsnyje dėl laikomų avių ir ožkų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso;

b)

IV priedo II dalies 2 skyriaus 2 skirsnyje dėl Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcija neužkrėstos teritorijos statuso;

c)

IV priedo III dalies 2 skyriaus 2 skirsnyje dėl EGL neužkrėstos teritorijos statuso;

d)

IV priedo IV dalies 2 skyriaus 2 skirsnyje dėl IGR/IPV infekcija neužkrėstos teritorijos statuso;

e)

IV priedo V dalies 2 skyriaus 2 skirsnyje dėl ALV infekcija neužkrėstos teritorijos statuso;

f)

IV priedo VI dalies 2 skyriaus 2 skirsnyje dėl GVD neužkrėstos teritorijos statuso;

g)

V priedo I dalies 2 skyriaus 2 skirsnyje dėl pasiutligės viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statuso;

h)

V priedo II dalies 4 skyriaus 2 skirsnyje dėl MLV infekcija neužkrėstos teritorijos statuso;

i)

V priedo III dalies 2 skirsnyje dėl varoze (Varroa spp.) neužkrėstos teritorijos statuso;

j)

V priedo IV dalies 2 skirsnyje dėl Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusu nevakcinuojant gyvūnų;

k)

VI priedo II dalies 1 skyriaus 4 skirsnyje dėl VHS neužkrėstos teritorijos statuso;

l)

VI priedo II dalies 1 skyriaus 4 skirsnyje dėl IHN neužkrėstos teritorijos statuso;

m)

VI priedo II dalies 2 skyriaus 4 skirsnyje dėl ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija neužkrėstos teritorijos statuso;

n)

VI priedo II dalies 3 skyriaus 4 skirsnyje dėl marteilioze (Marteilia refringens infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso;

o)

VI priedo II dalies 4 skyriaus 4 skirsnyje dėl bonamioze (Bonamia exitiosa infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso;

p)

VI priedo II dalies 5 skyriaus 4 skirsnyje dėl bonamioze (Bonamia ostreae infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso;

q)

VI priedo II dalies 6 skyriaus 4 skirsnyje dėl BSV infekcija neužkrėstos teritorijos statuso.

82 straipsnis

Liga neužkrėstos teritorijos statuso sustabdymas, atšaukimas ir sugrąžinimas

1.   Jeigu patvirtinama liga ir todėl netenkinamos valstybės narės, zonos ar laikymo vietos liga neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymo sąlygos, kompetentinga institucija:

a)

nedelsdama taiko atitinkamas ligų kontrolės priemones;

b)

vykdo specialią priežiūrą, kad būtų įvertintas ligos protrūkio mastas;

c)

nurodo imtis bet kokių reikalingų rizikos mažinimo priemonių.

2.   Jeigu liga nėra patvirtinta, tačiau yra pažeista viena iš valstybės narės, jos zonos arba laikymo vietos liga neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymo sąlygų, kompetentinga institucija imasi tinkamų taisomųjų priemonių ir įvertina sveikatos būklės pasikeitimo riziką.

3.   Kompetentinga institucija gali, kai būtina, imtis pereinamojo laikotarpio priemonės – sustabdyti atitinkamos valstybės narės, jos zonos arba laikymo vietos liga neužkrėstos teritorijos statusą, užuot Komisijai atšaukus šį statusą. Tuo statuso sustabdymo laikotarpiu kompetentinga institucija:

a)

imasi visų būtinų prevencijos, priežiūros ir kontrolės priemonių, kad padėtis būtų valdoma;

b)

nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie priemones, kurių imamasi, taip pat

c)

reguliariai informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie padėties raidą, apie savo poziciją dėl neužkrėstos teritorijos statuso sugrąžinimo, statuso sustabdymo pratęsimo arba statuso atšaukimo, kurį atlieka Komisija.

4.   Jeigu laikomasi 3 dalies nuostatų, kompetentinga institucija gali sugrąžinti liga neužkrėstos teritorijos statusą tai valstybei narei, jos zonai arba laikymo vietai, panaikindama to statuso sustabdymą.

4 skirsnis

Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo Komisijos patvirtinimo

83 straipsnis

Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo Komisijos atliekamo tam tikro vandens gyvūnų ligomis neužkrėstos teritorijos statuso patvirtinimo

1.   Nukrypstant nuo reikalavimų gauti Reglamento (ES) 2016/429 36 straipsnio 4 dalyje ir 37 straipsnio 4 dalyje nustatytą zonų ar laikymo vietų vandens gyvūnų ligomis neužkrėstos teritorijos statuso patvirtinimą, kurį suteikia Komisija, toks patvirtinimas dėl zonų ar laikymo vietų, kurios užima mažiau nei 75 % valstybės narės teritorijos ir kuriose vandens baseinas, iš kurios tiekiamas vanduo į tą zoną ar laikymo vietą, nėra bendras su kita valstybe nare ar trečiąja šalimi, gaunamas pagal tokią procedūrą:

a)

valstybė narė pateikia preliminarų pareiškimą apie tai, kad zona ar laikymo vieta, atitinkanti šiame reglamente nustatytus reikalavimus dėl liga neužkrėstos teritorijos statuso, yra neužkrėsta liga;

b)

šis preliminarus pareiškimas valstybės narės paskelbiamas elektroninėmis priemonėmis ir apie jo paskelbimą pranešama Komisijai ir valstybėms narėms;

c)

šis preliminarus pareiškimas įsigalioja po 60 dienų nuo jo paskelbimo ir ta zona arba laikymo vieta, nurodyta šioje dalyje, įgyja liga neužkrėstos teritorijos statusą.

2.   Per 1 dalies c punkte nurodytą 60 dienų laikotarpį Komisija arba kitos valstybės narės gali prašyti pateikti paaiškinimą arba papildomos informacijos dėl patvirtinamųjų įrodymų, kuriuos pateikė preliminarų pareiškimą parengusi valstybė narė.

3.   Kai bent viena valstybė narė ar Komisija per 1 dalies c punkte nurodytą laikotarpį pateikia pastabų raštu, pranešdama apie savo abejones dėl įrodymų, kuriais pagrįstas pareiškimas, Komisija, pareiškimą pateikusi valstybė narė ir, kai tinka, ta valstybė narė, kuri paprašė paaiškinimo arba papildomos informacijos, kartu išnagrinėja pateiktus įrodymus, kad išsklaidytų abejones.

Tokiais atvejais 1 dalies c punkte nurodytas laikotarpis automatiškai pratęsiamas 60 dienų nuo tos dienos, kurią pirmą kartą išreikštos abejonės. Šis laikotarpis papildomai nebepratęsiamas.

4.   Kai 3 dalyje nurodytas procesas nėra sėkmingas, taikomos Reglamento (ES) 2016/429 36 straipsnio 4 dalies ir 37 straipsnio 4 dalies nuostatos.

III DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

84 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl esamo liga neužkrėstos teritorijos statuso

1.   Valstybės narės ir jų zonos, kurių liga neužkrėstos teritorijos statusas patvirtintas iki šio reglamento taikymo pradžios dienos, laikomos turinčiomis liga neužkrėstos teritorijos statusą pagal šį reglamentą, kai tai yra šis statusas:

a)

brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis, B. suis infekcija) neužkrėstos teritorijos:

i)

dėl galvijų populiacijų, kai brucelioze neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 64/432/EEB;

ii)

dėl avių ir ožkų populiacijų, kai brucelioze (B. melitensis infekcija) neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 91/68/EEB;

b)

Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcija neužkrėstos teritorijos, kai tuberkulioze neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 64/432/EEB;

c)

EGL neužkrėstos teritorijos, kai EGL neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 64/432/EEB;

d)

IGR/IPV infekcija neužkrėstos teritorijos, kai IGR/IPV infekcija neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 64/432/EEB;

e)

ALV infekcija neužkrėstos teritorijos, kai Aujeskio liga neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 64/432/EEB;

f)

varoze (Varroa spp.) neužkrėstos teritorijos, kai varoze neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Tarybos direktyvą 92/65/EEB (24);

g)

Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos nevakcinuojant gyvūnų, kai neskiepijimo nuo Niukaslo ligos statusas suteiktas pagal Direktyvą 2009/158/EB;

h)

VHS neužkrėstos teritorijos, kai VHS neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Tarybos direktyvą 2006/88/EB (25);

i)

IHN neužkrėstos teritorijos, kai IHN neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 2006/88/EB;

j)

ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija neužkrėstos teritorijos, kai infekcine lašišų anemija neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 2006/88/EB;

k)

bonamioze (Bonamia ostreae infekcija) neužkrėstos teritorijos, kai Bonamia ostreae neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 2006/88/EB;

l)

marteilioze (Marteilia refringens infekcija) neužkrėstos teritorijos, kai Marteilia refringens neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 2006/88/EB;

m)

BSV infekcija neužkrėstos teritorijos, kai baltme neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 2006/88/EB.

2.   Laikymo vietos valstybėse narėse, kurių liga neužkrėstos teritorijos statusas patvirtintas iki šio reglamento taikymo pradžios dienos, laikomos turinčiomis liga neužkrėstos teritorijos statusą pagal šį reglamentą, kai tai yra šis statusas:

a)

labai patogenišku paukščių gripu neužkrėstos teritorijos, kai laikymo vieta yra patvirtinta dėl paukščių gripo pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 616/2009 (26);

b)

VHS neužkrėstos teritorijos, kai VHS neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 2006/88/EB;

c)

IHN neužkrėstos teritorijos, kai IHN neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 2006/88/EB;

d)

ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija neužkrėstos teritorijos, kai infekcine lašišų anemija neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 2006/88/EB;

e)

bonamioze (Bonamia ostreae infekcija) neužkrėstos teritorijos, kai Bonamia ostreae neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 2006/88/EB;

f)

marteilioze (Marteilia refringens infekcija) neužkrėstos teritorijos, kai Marteilia refringens neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 2006/88/EB;

g)

BSV infekcija neužkrėstos teritorijos, kai baltme neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 2006/88/EB.

3.   Valstybės narės, laikomos turinčiomis liga neužkrėstos teritorijos statusą pagal 1 arba 2 dalį, užtikrina, kad šio statuso išlaikymo sąlygos atitiktų šiame reglamente nustatytas sąlygas.

85 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl esamų likvidavimo ar priežiūros programų

1.   Valstybės narės ir jų zonos, iki šio reglamento taikymo pradžios dienos turėjusios patvirtintą likvidavimo programą arba patvirtintą priežiūros programą, laikomos turinčiomis patvirtintą likvidavimo programą pagal šį reglamentą, galiojančią šešerius metus nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos, dėl šių ligų:

a)

IGR/IPV, kai IGR/IPV likvidavimo programa patvirtinta pagal Direktyvą 64/432/EEB;

b)

ALV, kai Aujeskio ligos likvidavimo programa patvirtinta pagal Direktyvą 64/432/EEB;

c)

VHS, kai VHS priežiūros arba likvidavimo programa patvirtinta pagal Direktyvą 2006/88/EB;

d)

IHN, kai IHN priežiūros arba likvidavimo programa patvirtinta pagal Direktyvą 2006/88/EB;

e)

ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcijos, kai ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcijos priežiūros arba likvidavimo programa patvirtinta pagal Direktyvą 2006/88/EB;

f)

bonamiozės (Bonamia ostreae infekcijos), kai Bonamia ostreae infekcijos priežiūros arba likvidavimo programa patvirtinta pagal Direktyvą 2006/88/EB;

g)

marteiliozės (Marteilia refringens infekcijos), kai Marteilia refringens infekcijos priežiūros arba likvidavimo programa patvirtinta pagal Direktyvą 2006/88/EB;

h)

BSV infekcijos, kai baltmės likvidavimo programa patvirtinta pagal Direktyvą 2006/88/EB.

2.   Laikymo vietos valstybėse narėse, kuriose iki šio reglamento taikymo pradžios dienos taikyta patvirtinta likvidavimo programa arba patvirtinta priežiūros programa, laikomos turinčiomis patvirtintą likvidavimo programą pagal šį reglamentą, galiojančią šešerius metus nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos, dėl šių ligų:

a)

VHS, kai VHS priežiūros arba likvidavimo programa patvirtinta pagal Direktyvą 2006/88/EB;

b)

IHN, kai IHN priežiūros arba likvidavimo programa patvirtinta pagal Direktyvą 2006/88/EB;

c)

ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcijos, kai ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcijos priežiūros arba likvidavimo programa patvirtinta pagal Direktyvą 2006/88/EB;

d)

bonamiozės (Bonamia ostreae infekcijos), kai Bonamia ostreae infekcijos priežiūros arba likvidavimo programa patvirtinta pagal Direktyvą 2006/88/EB;

e)

marteiliozės (Marteilia refringens infekcijos), kai Marteilia refringens infekcijos priežiūros arba likvidavimo programa patvirtinta pagal Direktyvą 2006/88/EB;

f)

BSV infekcijos, kai baltmės priežiūros arba likvidavimo programa patvirtinta pagal Direktyvą 2006/88/EB.

3.   Valstybės narės, laikomos turinčiomis patvirtintą likvidavimo programą pagal 1 arba 2 dalį, užtikrina, kad programoje nustatytos priemonės atitiktų tas priemones, kurios dėl likvidavimo programų nustatytos šiame reglamente.

86 straipsnis

Panaikinimas

Šie teisės aktai panaikinami nuo 2021 m. balandžio 21 d.:

Sprendimas 2000/428/EB,

Sprendimas 2002/106/EB,

Sprendimas 2003/422/EB,

Sprendimas 2006/437/EB,

Reglamentas (EB) Nr. 1266/2007,

Sprendimas 2008/896/EB,

Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/1554.

Nuorodos į tuos panaikintus teisės aktus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

87 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. balandžio 21 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 84, 2016 3 31, p. 1.

(2)  2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L 95, 2017 4 7, p. 1).

(3)  2010 m. birželio 25 d. Komisijos sprendimas 2010/367/ES dėl paukščių gripo stebėsenos naminių ir laukinių paukščių populiacijose programų įgyvendinimo valstybėse narėse (OL L 166, 2010 7 1, p. 22).

(4)  2018 m. gruodžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1882 dėl tam tikrų ligų prevencijos ir kontrolės taisyklių taikymo į sąrašą įtrauktų ligų kategorijoms, kuriuo nustatomas rūšių ir rūšių grupių, keliančių didelę tų į sąrašą įtrauktų ligų plitimo riziką, sąrašas (OL L 308, 2018 12 4, p. 21).

(5)  1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis (OL 121, 1964 7 29, p. 1977/64).

(6)  1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyva 91/68/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą avimis ir ožkomis (OL L 46, 1991 2 19, p. 19).

(7)  2018 m. liepos 25 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/1629, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės akto“), II priede išdėstytų ligų sąrašas (OL L 272, 2018 10 31, p. 11).

(8)  Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Sausumos gyvūnų sveikatos kodeksas, 2018 m.

(9)  2004 m. liepos 15 d. Komisijos sprendimas 2004/558/EB dėl Tarybos direktyvos 64/432/EEB dėl papildomų Bendrijos galvijų vidaus prekybos garantijų, susijusių su infekciniu galvijų rinotracheitu, ir infekcijos likvidavimo programų, pateiktų atitinkamų valstybių narių, patvirtinimo įgyvendinimo (OL L 249, 2004 7 23, p. 20).

(10)  The EFSA Journal (2006) 311, Opinion on the „Definition of a BoHV-1-free animal and a BoHV-1-free holding, and the procedures to verify and maintain this status“.

(11)  2000 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2000/75/EB, nustatanti mėlynojo liežuvio ligos kontrolės ir likvidavimo reikalavimus (OL L 327, 2000 12 22, p. 74).

(12)  EFSA AHAW Panel (EFSA Panel on Animal Health and Welfare), 2017. Scientific opinion on bluetongue: control, surveillance and safe movement of animals. EFSA Journal 2017; 15(3):4698, 126.

(13)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).

(14)  2000 m. liepos 4 d. Komisijos sprendimas 2000/428/EB, nustatantis diagnozavimo procedūras, mėginių ėmimo metodus ir laboratorinių tyrimų vertinimo kriterijus, kurie patvirtina kiaulių vezikulinę ligą bei diferencinę diagnozę (OL L 167, 2000 7 7, p. 22).

(15)  2002 m. vasario 1 d. Komisijos sprendimas 2002/106/EB, patvirtinantis Diagnostinį vadovą, nustatantį klasikinio kiaulių maro patvirtinimo diagnostines procedūras, mėginių ėmimo metodus ir laboratorinių tyrimų vertinimo kriterijus (OL L 39, 2002 2 9, p. 71).

(16)  2003 m. gegužės 26 d. Komisijos sprendimas 2003/422/EB, patvirtinantis afrikinio kiaulių maro diagnostikos vadovą (OL L 143, 2003 6 11, p. 35).

(17)  2006 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos sprendimas 2006/437/EB, patvirtinantis Tarybos direktyvoje 2005/94/EB numatytą Paukščių gripo diagnostikos vadovą (OL L 237, 2006 8 31, p. 1).

(18)  2007 m. spalio 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1266/2007 dėl Tarybos direktyvos 2000/75/EB įgyvendinimo taisyklių, susijusių su tam tikrų mėlynojo liežuvio ligai neatsparių rūšių gyvūnų kontrole, stebėsena, priežiūra ir judėjimo ribojimais (OL L 238, 2007 10 27, p. 37).

(19)  2008 m. lapkričio 20 d. Komisijos sprendimas 2008/896/EB dėl Tarybos direktyvoje 2006/88/EB numatytų rizikos vertinimu pagrįstos gyvūnų sveikatos priežiūros sistemų taikymo gairių (OL L 322, 2008 12 2, p. 30).

(20)  2015 m. rugsėjo 11 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/1554, kuriuo nustatomos Direktyvos 2006/88/EB taikymo taisyklės dėl priežiūros ir diagnostinių metodų taikymo reikalavimų (OL L 247, 2015 9 23, p. 1).

(21)  http://www.oie.int/en/standard-setting/terrestrial-manual/access-online/

(22)  http://www.oie.int/en/standard-setting/aquatic-manual/access-online/

(23)  2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/99/EB dėl zoonozių ir zoonozių sukėlėjų monitoringo, iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 90/424/EEB ir panaikinanti Tarybos direktyvą 92/117/EEB (OL L 325, 2003 12 12, p. 31).

(24)  1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 92/65/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją (OL L 268, 1992 9 14, p. 54).

(25)  2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyva 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (OL L 328, 2006 11 24, p. 14).

(26)  2009 m. liepos 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 616/2009, kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2005/94/EB nuostatos dėl naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių skyrių tvirtinimo dėl paukščių gripo ir papildomų biologinio saugumo priemonių tokiuose skyriuose (OL L 181, 2009 7 14, p. 16).


I PRIEDAS

KONKRETI SAUSUMOS GYVŪNŲ LIGOS ATVEJO APIBRĖŽTIS

1 skirsnis

Labai patogeniškas paukščių gripas (LPPG)

1.

Gyvūnas arba gyvūnų grupė kompetentingos institucijos turi būti laikomi įtariamu LPPG atveju, kai atitinka 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

2.

Gyvūnas arba gyvūnų grupė kompetentingos institucijos turi būti laikomi patvirtintu LPPG atveju, kai:

a)

gyvūno arba gyvūnų grupės mėginyje išskiriamas LPPG sukėlėjas, išskyrus vakcinos padermes;

b)

gyvūno arba gyvūnų grupės mėginyje išskiriama LPPG sukėlėjui būdinga nukleorūgštis, susidariusi ne dėl vakcinacijos, arba

c)

tiriant laikomo gyvūnų arba laikomų gyvūnų grupės, kuriems pasireiškė šiai ligai būdingi klinikiniai požymiai arba kurie yra epizootiškai susiję su įtariamu ar patvirtintu jos atveju, mėginį pagal netiesioginį diagnostikos metodą gautas teigiamas rezultatas ne dėl vakcinacijos.

3.

Apibrėžiant šios ligos atvejį, LPPG sukėlėjas turi būti:

a)

gripo A tipo H5 ir H7 potipių virusas arba bet koks gripo A tipo virusas, kurio intraveninio patogeniškumo indeksas (IVPI) yra aukštesnis nei 1,2, arba

b)

gripo A tipo H5 ir H7 potipių virusas su kelių bazinių aminorūgščių seka hemagliutinino molekulės (HA0) skilimo vietoje, panašia į tą, kuri nustatoma kitų LPPG izoliatų atveju.

2 skirsnis

Mažai patogeniško paukščių gripo virusų (MPPGV) infekcija

1.

Gyvūnas arba gyvūnų grupė kompetentingos institucijos turi būti laikomi įtariamu MPPGV infekcijos atveju, kai atitinka 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

2.

Gyvūnas arba gyvūnų grupė kompetentingos institucijos turi būti laikomi patvirtintu MPPGV infekcijos atveju, kai:

a)

gyvūno arba gyvūnų grupės mėginyje išskiriamas MPPGV infekcijos sukėlėjas, išskyrus vakcinos padermes;

b)

gyvūno arba gyvūnų grupės mėginyje išskiriama MPPGV infekcijos sukėlėjui būdinga nukleorūgštis, susidariusi ne dėl vakcinacijos, arba

c)

tiriant laikomo gyvūnų arba laikomų gyvūnų grupės, kuriems pasireiškė šiai ligai būdingi klinikiniai požymiai arba kurie yra epizootiškai susiję su įtariamu ar patvirtintu jos atveju, mėginį pagal netiesioginį diagnostikos metodą gautas teigiamas rezultatas ne dėl vakcinacijos.

3.

Pagal šią ligos atvejo apibrėžtį MPPGV infekcijos sukėlėjas turi būti bet koks gripo A tipo H5 ir H7 potipių virusas, kuris nėra LPPG virusas.

3 skirsnis

Niukaslo ligos viruso (NLV) infekcija

1.

Gyvūnas arba gyvūnų grupė kompetentingos institucijos turi būti laikomi įtariamu NLV infekcijos atveju, kai atitinka 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

2.

Gyvūnas arba gyvūnų grupė kompetentingos institucijos turi būti laikomi patvirtintu NLV infekcijos atveju, kai:

a)

gyvūno arba gyvūnų grupės mėginyje išskiriamas NLV infekcijos sukėlėjas, išskyrus vakcinos padermes;

b)

gyvūno arba gyvūnų grupės mėginyje išskiriama NLV infekcijos sukėlėjui būdinga nukleorūgštis, susidariusi ne dėl vakcinacijos, arba

c)

tiriant laikomo gyvūnų arba laikomų gyvūnų grupės, kuriems pasireiškė šiai ligai būdingi klinikiniai požymiai arba kurie yra epizootiškai susiję su įtariamu ar patvirtintu jos atveju, mėginį pagal netiesioginį diagnostikos metodą gautas teigiamas rezultatas ne dėl vakcinacijos.

3.

Pagal šią ligos atvejo apibrėžtį NLV infekcijos sukėlėjas turi būti bet koks paukščių 1 tipo paramiksovirusas (PPMV-1) (paukščių 1 tipo Avulavirus virusas):

a)

kurio intracerebrinio patogeniškumo indeksas (ICPI) yra 0,7 ar aukštesnis, arba

b)

kuris turi kelias bazines aminorūgštis F2 baltymo C-gale ir fenilalaniną 117 liekanoje, kuri yra F1 baltymo N-galas. Terminas „kelios bazinės aminorūgštys“ reiškia ne mažiau kaip tris arginino arba lizino liekanas tarp 113 ir 116 liekanų. Jei nenustatoma būdingo aminorūgščių liekanų modelio, kaip apibūdinta pirmiau, išskirtas virusas turi būti apibūdinamas ICPI tyrimu. Pagal šią apibrėžtį aminorūgščių liekanos numeruojamos nuo aminorūgšties sekos, atimtos iš F0 geno nukleotidų sekos, N galo, o 113–116 atitinka liekanas nuo – 4 iki – 1 nuo skilimo vietos.


II PRIEDAS

SĄJUNGOS PRIEŽIŪROS PROGRAMA

I DALIS

PAUKŠČIŲ GRIPO PRIEŽIŪRA NAMINIŲ IR LAUKINIŲ PAUKŠČIŲ POPULIACIJOSE

1 skirsnis

Bendrasis požiūris ir reikalavimai

1.   TERITORINĖ TAIKYMO SRITIS

Priežiūra naminių ir laukinių paukščių populiacijose turi būti vykdoma visose valstybėse narėse.

2.   TAIKYMO LAIKOTARPIS

Iki atšaukimo.

3.   BENDRASIS POŽIŪRIS

Priežiūros sistema turi būti siekiama 2 skirsnyje nurodytų tikslų ir ji turi būti grindžiama kompleksiniu požiūriu, apimančiu įvairias vienas kitą papildančias naminių ir laukinių paukščių populiacijose vykdomos priežiūros veiklos dalis:

ankstyvo nustatymo sistemas, kaip nustatyta 3 ir 4 skirsniuose,

rizika grindžiamą priežiūrą, kaip nustatyta 5 ir 6 skirsniuose.

2 skirsnis

Naminių ir laukinių paukščių populiacijose vykdomos priežiūros tikslai

1.

Ankstyvas labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) nustatymas naminių paukščių populiacijose.

2.

Ankstyvas LPPG nustatymas laukinių paukščių populiacijose, leidžiantis:

a)

anksti perspėti apie galimą LPPG patekimą į naminių paukščių populiacijas, ypač kai virusai patenka į Sąjungą dėl laukinių paukščių migracijos;

b)

teikti informaciją viruso plitimo rizikos vertinimui po to, kai LPPG nustatomas laukinių paukščių populiacijose.

3.

Tų rūšių paukščių, kuriems paprastai nepasireiškia ryškių klinikinių šios ligos požymių, užsikrėtimo LPPG nustatymas.

4.

Plintančių mažai patogeniško paukščių gripo virusų (MPPGV), kurie gali lengvai plisti tarp paukščių pulkų, ypač teritorijose, kuriose tankiai išsidėstę naminių paukščių ūkiai, nustatymas atsižvelgiant į jų gebą mutuoti į LPPG, siekiant:

a)

nustatyti MPPGV infekcijos klasterius;

b)

stebėti MPPGV plitimo dėl naminių paukščių perkėlimo ir užkrėstų objektų riziką tam tikrose rizikingose gamybos sistemose.

5.

Žinių apie LPPG ir MPPGV, galimai keliančių zoonozių riziką, papildymas.

3 skirsnis

Ankstyvas LPPG nustatymas naminių paukščių populiacijose

1.

LPPG ankstyvo nustatymo naminių paukščių populiacijose sistemos turi būti 3 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytų bendrųjų priežiūros reikalavimų dalis ir turi būti įdiegtos visame paukštininkystės sektoriuje.

2.

1 punkte nurodyta priežiūra turi mažų mažiausiai apimti toliau nurodytų dalykų ankstyvą nustatymą ir tyrimą ūkiuose, esančiuose nustatytoje didesnės LPPG patekimo ir plitimo rizikos teritorijoje:

a)

bet kokių įprastų gamybos ir sveikatos parametrų, kaip antai gaištamumo, pašarų ir vandens vartojimo bei kiaušinių dėjimo, pokyčių;

b)

bet kokių LPPG būdingų klinikinių požymių ar post mortem pokyčių.

3.

Taip pat gali būti svarbu reguliariai tirti negyvų ir sergančių naminių paukščių mėginius, paimtus ūkiuose, esančiuose teritorijoje, kurioje nustatyta didesnė LPPG patekimo ir plitimo rizika, kai dėl LPPG protrūkių naminių ir (arba) laukinių paukščių populiacijose nustatoma didesnė rizika nacionaliniu, ES arba regioniniu lygmeniu.

4 skirsnis

Ankstyvas LPPG nustatymas laukinių paukščių populiacijose

1.

Ankstyvas LPPG nustatymas laukinių paukščių populiacijose turi būti grindžiamas šių paukščių mėginių ėmimu ir tyrimu:

a)

rastų negyvų paukščių;

b)

rastų sužeistų arba sergančių paukščių;

c)

sumedžiotų paukščių, turinčių klinikinių ligos požymių.

Kai LPPG aptinkamas laukinių paukščių populiacijose, gali reikėti sustiprinti šią priežiūrą, stebėsenos sistemose organizuojant patrulių, kurie nustato ir surenka negyvus ir sergančius paukščius, budėjimą.

2.

Šios priežiūros planavimas turi būti grindžiamas rizika, atsižvelgiant bent į svarbią ornitologijos, virusologijos, epizootologijos ir aplinkosaugos sričių informaciją.

3.

Priežiūra turi būti atliekama tikslinių laukinių paukščių rūšių populiacijose, kaip nustatyta 8 skirsnyje. Tačiau turi būti ištiriami visi įtartini laukinių paukščių gaištamumo atvejai, kad būtų paneigtas galimas LPPG buvimas.

Kartu su tikslinėmis laukinių paukščių rūšimis galima įtraukti ir papildomas laukinių paukščių rūšis, kai įvertinamas jų konkretus epizootinis reikšmingumas tos valstybės narės teritorijoje.

4.

Be to, priežiūra gali apimti prioritetinėse vietose ir svarbiausiose vietovėse, visų pirma tose, per kurias tikslinių laukinių rūšių paukščiai patenka į Sąjungą migruodami bent šiaurės–rytų ir rytų maršrutais, atliekamą šių paukščių mėginių ėmimą ir tyrimą:

a)

gaudyklėmis sugautų paukščių;

b)

sumedžiotų sveikų paukščių;

c)

kontrolinių paukščių.

5.

Į LPPG priežiūros laukinių paukščių populiacijose rezultatus turi būti įtraukta informacija iš papildomų šaltinių, gauta laukinių paukščių tyrimais, atliekamais dėl LPPG protrūkių naminių paukščių populiacijose.

5 skirsnis

Rizika grindžiama papildoma LPPG priežiūra tų rūšių paukščių, kuriems paprastai nepasireiškia ryškių klinikinių šios ligos požymių, populiacijose

1.

Vykdant rizika grindžiamą LPPG infekcijos priežiūrą naminių paukščių ūkiuose, kuriuose laikomos antys, žąsys, Anseriformes būrio rūšių paukščiai, skirti medžiojamųjų paukščių ištekliams papildyti, arba putpelės, skirtos paleisti į laisvę, turi būti atsižvelgiama bent į šiuos rizikos veiksnius:

a)

ankstesnę ir dabartinę epizootinę šios ligos padėtį naminių ir laukinių paukščių populiacijose ir šios padėties raidą laikui bėgant;

b)

arti ūkių esančius vandens telkinius ar kitas vietas, kuriose migruojantys paukščiai, ypač vandens paukščiai, gali rinktis didesniais būriais arba laikinai sustoti migruodami į Sąjungą ir per Sąjungą;

c)

migruojančių tikslinių laukinių rūšių paukščių intensyvesnės migracijos į Sąjungą ir per Sąjungą laikotarpį;

d)

paukštininkystės ūkių struktūrą, įskaitant platesnį įvairių gamybos sistemų sektorių;

e)

geografinę ūkių padėtį tokioje teritorijoje, kurioje naminių paukščių tankis yra didelis;

f)

biologinio saugumo praktiką ūkiuose;

g)

naminių paukščių, produktų ir transporto priemonių, kuriomis vežami naminiai paukščiai, judėjimo pobūdį ir dažnį bei prekybos modelius;

h)

rizikos vertinimus ir mokslines konsultacijas dėl LPPG plitimo per laukinius paukščius reikšmingumo.

2.

Remiantis moksliniais argumentais, galima įtraukti papildomų, 1 punkto a–h papunkčiuose nenurodytų rizikos veiksnių, taip pat galima neatsižvelgti į veiksnius, kurie nėra reikšmingi konkrečiai padėčiai toje valstybėje narėje.

6 skirsnis

Rizika grindžiama priežiūra siekiant nustatyti ūkių, kurie yra užkrėsti MPPGV ir iš kurių nuolat plinta MPPGV, klasterius

1.

Rizika grindžiama priežiūra siekiant nustatyti plintančius mažai patogeniško paukščių gripo virusus (MPPGV), galinčius lengvai plisti tarp naminių paukščių pulkų, ypač teritorijose, kuriose yra tankiai išsidėstę naminių paukščių ūkiai, kaip nurodyta 2 skirsnio 4 punkte, turi būti vykdoma naminių paukščių ūkiuose, dėl kurių kompetentinga institucija yra atlikusi vertinimą ir nustačiusi, kad juose praeityje kelis kartus buvo MPPGV infekcijos klasterių arba jų buvimas yra labiau tikėtinas.

2.

Tokiems klasteriams yra būdinga, kad geografiškai arti esančios ūkių grupės MPPGV infekcija užkrečiamos panašiu laiku.

3.

Atliekant vertinimą, kuriuo remiantis atrenkami ūkiai tikslinei priežiūrai, turi būti atsižvelgiama į viruso horizontalaus perdavimo riziką dėl gamybos sistemos struktūros, sudėtingumo ir ūkių funkcinių tarpusavio ryšių, ypač kai veikla vykdoma teritorijose, kuriose ūkių tankis yra didelis.

4.

Kartu su atrankos kriterijais, taikomais atliekant 3 punkte nurodytą tikslinę ūkių priežiūrą, būtina atsižvelgti į šiuos rizikos veiksnius ūkio lygmeniu:

a)

laikomų paukščių rūšis;

b)

gamybos ciklą ir trukmę;

c)

kelių naminių paukščių rūšių buvimą;

d)

įvairaus amžiaus naminių paukščių pulkų buvimą;

e)

ilgai gyvenančių naminių paukščių buvimą;

f)

visiško ūkio užpildymo ir ištuštinimo principo taikymą;

g)

laukimo laikotarpio tarp partijų trukmę;

h)

biologinio saugumo praktiką ir sąlygas paukščių laikymo patalpose.

7 skirsnis

Tikslinės naminių paukščių populiacijos

1.

3 skirsnyje nurodytos LPPG infekcijos ankstyvo nustatymo sistemos turi būti taikomos visoms naminių paukščių populiacijoms.

2.

5 skirsnyje nurodyta papildoma LPPG infekcijos priežiūra dėl tų naminių paukščių rūšių, kurioms paprastai nepasireiškia ryškūs užsikrėtimo LPPG požymiai, turi būti taikoma:

a)

veislinėms antims;

b)

veislinėms žąsims;

c)

mėsinėms antims;

d)

mėsinėms žąsims;

e)

putpelėms;

f)

Anseriformes būrio rūšių naminiams paukščiams, kurie paleidžiami į laisvę medžiojamųjų paukščių ištekliams papildyti.

3.

Kartu su 2 punkte išvardytomis paukščių rūšimis ir kategorijomis gali būti atliekamas šių naminių paukščių rūšių ir gamybos kategorijų tikslinis mėginių ėmimas ir tyrimas dėl MPPGV infekcijos, kaip nurodyta 6 skirsnyje:

a)

dedeklių vištų, įskaitant laisvai laikomas vištas;

b)

veislinių kalakutų;

c)

mėsinių kalakutų;

d)

Galliformes būrio rūšių paukščių, kurie paleidžiami į laisvę medžiojamųjų paukščių ištekliams papildyti.

8 skirsnis

Tikslinės laukinių paukščių populiacijos

Įsitikinta, kad didesnę užsikrėtimo LPPG ir jo perdavimo riziką kelia tikslinių laukinių rūšių paukščiai, ypač migruojantys vandens paukščiai.

Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos svetainėje yra paskelbtas sudarytas tikslinių laukinių paukščių rūšių sąrašas, kuris atnaujinamas atsižvelgiant į naujausias žinias.

9 skirsnis

Mėginių ėmimo ir laboratorinių tyrimų metodai

1.

Naminių paukščių ūkių, iš kurių imami mėginiai, skaičius ir tiriamų naminių paukščių iš kiekvieno ūkio ir, kai tinka, iš kiekvieno epizootinio vieneto (pvz., pulko, paukštidės ir kt.) atitinkamame ūkyje, skaičius turi būti nustatomi pagal statistiškai patikimą atrankos metodą. Tai gali būti metodas, kuris taikomas sudarant reprezentatyvųjį ėminį, t. y. apytikris ligos paplitimas nustatomas pagal iš anksto nustatytą patikimumo lygį, kurį nustato kompetentinga institucija.

2.

Tyrimų dažnis ir laikotarpis:

a)

naminių paukščių ūkių mėginių ėmimo ir tyrimų dažnis turi būti nustatomi remiantis kompetentingos institucijos atlikto rizikos vertinimo rezultatu;

b)

mėginių ėmimo laikotarpis turi atitikti sezoninę gamybą pagal kiekvieną gamybos kategoriją, tačiau neturi prieštarauti rizika grindžiamam priežiūros principui;

c)

kai tinka, mėginių ėmimo laikotarpis turi būti nustatomas atsižvelgiant į didesnės rizikos laikotarpį, kaip nurodyta 3 skirsnio 3 punkte. Mėginių laboratoriniai tyrimai turi būti atliekami taikant virusologinius metodus, kai jie imami dėl:

i)

ankstyvo naminių paukščių LPPG nustatymo, nurodyto 3 skirsnyje;

ii)

ankstyvo laukinių paukščių LPPG nustatymo, nurodyto 4 skirsnyje;

iii)

papildomos LPPG priežiūros dėl tų rūšių paukščių, kuriems paprastai nepasireiškia ryškių klinikinių LPPG požymių, nurodytos 5 skirsnyje;

iv)

tolesnių 4 punkto b papunktyje nurodytų tyrimų, gavus teigiamus serologinių tyrimų rezultatus.

Atliekant virusologinius tyrimus būtina atsižvelgti į ligos paplitimą ir aktyvios infekcijos nustatymo laikotarpį;

3.

Mėginių laboratoriniai tyrimai turi būti atliekami serologiniais metodais, kai jie imami dėl:

a)

5 skirsnyje nurodytos papildomos LPPG priežiūros tų rūšių paukščių, kuriems paprastai nepasireiškia ryškių klinikinių LPPG požymių, populiacijoje, kai tinka, papildant virusologinius tyrimus;

b)

MPPGV infekcija užkrėstų ūkių klasterių, nurodytų 6 skirsnyje, nustatymo. Kai dėl techninių priežasčių arba kitų tinkamai pagrįstų priežasčių mėginių serologiniam tyrimui imti netikslinga, būtina atlikti virusologinį tyrimą.


III PRIEDAS

DIAGNOSTIKOS METODAI, TAIKOMI SIEKIANT SUTEIKTI IR IŠLAIKYTI TAM TIKROMIS SAUSUMOS GYVŪNŲ LIGOMIS NEUŽKRĖSTOS TERITORIJOS STATUSĄ

1 skirsnis

Bruceliozė (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija)

1.

Serologiniai tyrimai

a)

kraujo mėginių tyrimai:

i)

buferizuoto brucelių antigeno tyrimai;

ii)

komplemento sujungimo metodas (KSM);

iii)

netiesioginė imunofermentinė analizė (netiesioginė IFA);

iv)

fluorescencijos poliarizacijos analizė (FPA);

v)

konkurencinė imunofermentinė analizė (konkurencinė IFA);

b)

pieno mėginių tyrimai:

i)

pieno žiedo tyrimas (PŽT);

ii)

netiesioginė IFA.

2.

Intraderminis brucelino tyrimas (IBT)

Atliekant tyrimus, kaip nurodyta IV priedo I dalies 1 skyriaus 1 ir 2 skirsniuose, intraderminio brucelino tyrimo (IBT) metodas taikomas tik avims ir ožkoms.

2 skirsnis

Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcija

1.

Intraderminiai tuberkulino tyrimai:

a)

vienkartinis intraderminis tuberkulino tyrimas (VITT);

b)

lyginamasis intraderminis tuberkulino tyrimas (LITT).

2.

Gama interferono tyrimas.

3 skirsnis

Enzootinė galvijų leukozė

1.

Serologiniai tyrimai

a)

kraujo mėginių tyrimai:

i)

imunodifuzijos agaro gelyje tyrimas (IAGT);

ii)

blokavimo imunofermentinė analizė (blokavimo IFA);

iii)

netiesioginė IFA;

b)

pieno mėginių tyrimai:

i)

netiesioginė IFA.

4 skirsnis

Infekcinis galvijų rinotracheitas ir (arba) infekcinis pustulinis vulvovaginitas (IGR/IPV)

 

Metodai:

Matrica:

nevakcinuoti galvijai

netiesioginė IFA GHV-1 antikūnams nustatyti (1)

atskiri serumo mėginiai (4)

pieno mėginiai

blokavimo IFA gB antikūnams nustatyti (2)

atskiri serumo mėginiai (4)

atskiri mėsos sulčių mėginiai

gE antigeno neturinčia DIVA vakcina vakcinuoti galvijai

blokavimo IFA gE antikūnams nustatyti (3)

atskiri serumo mėginiai

atskiri mėsos sulčių mėginiai

5 skirsnis

Aujeskio ligos viruso (ALV) infekcija

 

Metodai:

Matrica:

nevakcinuotos kiaulės

IFA ALV antikūnams nustatyti (5)

atskiri arba iš ne daugiau kaip 5 mėginių sudaryti sudėtiniai serumo (ar plazmos) mėginiai

atskiri arba iš ne daugiau kaip 5 mėginių sudaryti sudėtiniai mėginiai, paimti filtravimo popieriumi

atskiri mėsos sulčių mėginiai

gE antigeno neturinčia DIVA vakcina vakcinuotos kiaulės

IFA gE antikūnams nustatyti (6)

atskiri serumo mėginiai

6 skirsnis

Galvijų virusinė diarėja (GVD)

1.

Tiesioginiai metodai:

a)

tikralaikė atvirkštinės transkripcijos polimerazės grandininė reakcija (PGR);

b)

IFA GVD viruso antigenams nustatyti.

2.

Serologiniai tyrimai:

a)

netiesioginė IFA;

b)

blokavimo IFA.


(1)  netiesioginė imunofermentinė analizė gryno 1 tipo galvijų herpeso viruso antikūnams nustatyti. Sudėtiniai mėginiai, kuriuos sudaro iki 50 pieno mėginių (atskirų arba surinktinio pieno), gali būti naudojami tyrimams dėl IGR/IPV neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo, o iki 100 pieno mėginių (atskirų arba surinktinio pieno) – tyrimams dėl IGR/IPV neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymo.

(2)  blokavimo IFA GHV-1 gB antikūnams nustatyti. Kai IV priedo IV dalyje yra nurodyti tyrimai, skirti gryno GHV-1 antikūnams nustatyti, taip pat galima taikyti šį metodą.

(3)  blokavimo IFA GHV-1 gE antikūnams nustatyti. Kai tyrimas atliekamas siekiant pagrįsti IGR/IPV neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymą, galima naudoti atskirus pieno mėginius. Mėginiai gali būti sujungiami į sudėtinį mėginį, kai jį sudarančių mėginių skaičių galima pasirinkti remiantis dokumentiniais įrodymais, kad tyrimas bet kokiomis įprasto kasdienio laboratorinio darbo aplinkybėmis yra pakankamai tikslus, kad sudėtiniame mėginyje būtų nustatyta vienintelė teigiama reakcija.

(4)  Kai tyrimai atliekami siekiant pagrįsti IGR/IPV neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymą, atskirai surinktus mėginius galima sujungti į sudėtinį mėginį. Į sudėtinį mėginį įtraukiamų mėginių skaičius gali būti keičiamas remiantis dokumentiniais įrodymais, kad tyrimas bet kokiomis įprasto kasdienio laboratorinio darbo aplinkybėmis yra pakankamai tikslus, kad pakeisto dydžio mėginyje būtų nustatyta vienintelė silpna teigiama reakcija.

(5)  IFA gryno ALV, ALV gB arba ALV gD antikūnams nustatyti. ALV gB ir ALV gD antikūnų arba gryno ALV mėginių rinkinių grupės kontrolės tikslais naudojant Bendrijos kontrolinį serumą ALV 1 arba standartų neatitinkančius serumus, atskiedus santykiu 1:2, turi būti gautas teigiamas rezultatas. Kai IV priedo V dalyje yra nurodyti tyrimai, skirti grynam ALV nustatyti, galima atlikti bet kurį iš šių tyrimų.

(6)  IFA ALV gE antikūnams nustatyti. Atliekant grupės kontrolę, naudojant Bendrijos kontrolinį serumą ALV 1 arba standartų neatitinkančius serumus, atskiedus santykiu 1:8, turi būti gautas teigiamas rezultatas.


IV PRIEDAS

KONKREČIŲ LIGŲ REIKALAVIMAI, TAIKOMI SIEKIANT SUTEIKTI, IŠLAIKYTI, SUSTABDYTI IR ATŠAUKTI NEUŽKRĖSTOS TERITORIJOS STATUSĄ ŪKIŲ LYGMENIU, IR KONKREČIŲ LIGŲ REIKALAVIMAI, TAIKOMI SIEKIANT SUTEIKTI IR IŠLAIKYTI NEUŽKRĖSTOS TERITORIJOS STATUSĄ VALSTYBIŲ NARIŲ ARBA ZONŲ LYGMENIU

I DALIS

BRUCELIOZĖ (BRUCELLA ABORTUS, B. MELITENSIS IR B. SUIS INFEKCIJA)

1 SKYRIUS

Ūkis, neužkrėstas brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų

1 skirsnis

Statuso suteikimas

1.

Teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų, statusas ūkiui, kuriame laikomi galvijai, avys ar ožkos, gali būti suteikiamas tik jeigu:

a)

per praėjusius 12 mėnesių nebuvo tame ūkyje laikomų galvijų, avių ar ožkų patvirtintų bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) atvejų;

b)

per praėjusius 3 metus jokie tame ūkyje laikomi galvijai, avys ar ožkos nebuvo vakcinuoti nuo bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos);

c)

vyresnių nei 12 mėnesių nekastruotų (nesterilizuotų) galvijų ir vyresnių nei 6 mėnesių nekastruotų avinų ar ožių ir nesterilizuotų avių ar ožkų, buvusių ūkyje tuo metu, kai imti mėginiai, du kartus atlikto serologinio tyrimo rezultatai buvo neigiami:

i)

pirmasis tyrimas turi būti atliktas naudojant mėginius, paimtus ne anksčiau kaip po 3 mėnesių po to, kai likviduotas paskutinis patvirtintas ligos atvejis ir pašalintas paskutinis gyvūnas, per kurio imunologinį tyrimą gautas teigiamas rezultatas;

ii)

antrasis tyrimas turi būti atliktas naudojant mėginius, paimtus praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams ir ne daugiau kaip 12 mėnesių nuo šio punkto i papunktyje nurodyto mėginių ėmimo dienos;

d)

atlikti gyvūnų, kuriems pasireiškė klinikiniai požymiai, būdingi bruceliozei (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijai) (pavyzdžiui, abortas), tyrimai ir gauti neigiami rezultatai;

e)

nuo c punkto i papunktyje nurodyto mėginių ėmimo pradžios visi į ūkį perkeliami galvijai, avys ar ožkos yra kilę iš ūkių, neužkrėstų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų arba neužkrėstų vakcinuojant gyvūnus, ir per 3 praėjusius metus nebuvo vakcinuoti nuo bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos), taip pat:

i)

jie yra kilę iš valstybės narės ar zonos, kuri turi brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) neužkrėstos teritorijos statusą dėl atitinkamos gyvūnų populiacijos;

ii)

nekastruoti (nesterilizuoti) galvijai yra vyresni nei 12 mėnesių, o nekastruoti avinai ar ožiai ir nesterilizuotos avys ar ožkos – vyresni nei 6 mėnesių, ir yra gauti neigiami jų serologinio tyrimo rezultatai naudojant mėginį, paimtą:

per 30 dienų prieš jų perkėlimą į ūkį arba

per 30 dienų po jų perkėlimo, jei gyvūnai šiuo laikotarpiu buvo laikomi izoliuoti, arba

iii)

tai yra neseniai atsivedusios patelės, po perkėlimo į ūkį laikytos izoliuotos iki gaunami neigiami jų serologinio tyrimo, atliekamo naudojant mėginį, paimtą ne anksčiau kaip po 30 dienų po jauniklių atsivedimo, rezultatai;

f)

nuo c punkto i papunktyje nurodyto mėginių ėmimo pradžios visi galvijų, avių arba ožkų genetinės medžiagos produktai, atvežami į ūkį arba naudojami ūkyje, yra kilę iš:

i)

ūkių, neužkrėstų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų, arba

ii)

patvirtintų genetinės medžiagos produktų ūkių.

2.

Nukrypstant nuo 1 dalies, brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) neužkrėstos teritorijos nevakcinuojant gyvūnų statusas gali būti ūkiui suteiktas, jeigu visi galvijai, avys arba ožkos jame yra kilę iš ūkių, neužkrėstų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų arba neužkrėstų vakcinuojant gyvūnus, ir nebuvo vakcinuoti per praėjusius 3 metus, taip pat:

a)

jie yra kilę iš valstybės narės ar zonos, kuri turi brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) neužkrėstos teritorijos statusą dėl atitinkamos gyvūnų populiacijos;

b)

nekastruoti (nesterilizuoti) galvijai yra vyresni nei 12 mėnesių, o nekastruoti avinai ar ožiai ir nesterilizuotos avys ar ožkos – vyresni nei 6 mėnesių, ir yra gauti neigiami jų serologinio tyrimo rezultatai naudojant mėginį, paimtą:

per 30 dienų prieš jų perkėlimą į ūkį arba

per 30 dienų po jų perkėlimo į ūkį, jei gyvūnai šiuo laikotarpiu buvo laikomi izoliuoti, arba

c)

tai yra neseniai atsivedusios patelės, kurios laikytos izoliuotos nuo jų perkėlimo į ūkį iki gaunami neigiami jų serologinio tyrimo, atliekamo naudojant mėginį, paimtą ne anksčiau kaip po 30 dienų po jauniklių atsivedimo, rezultatai.

3.

Nukrypstant nuo 1 dalies, ūkiui, kuris turi teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) vakcinuojant gyvūnus, statusą, gali būti suteiktas teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų, statusas, jeigu:

a)

laikomasi 1 dalies a, b, d, e ir f punktuose nustatytų reikalavimų ir

b)

laikomasi 2 skirsnio b punkto i papunktyje nustatyto reikalavimo.

2 skirsnis

Statuso išlaikymas

Teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų, statusas ūkyje, kuriame laikomi galvijai, avys ar ožkos, gali būti išlaikytas tik jeigu:

a)

toliau laikomasi 1 skirsnio 1 dalies a, b, d, e ir f punktuose nustatytų reikalavimų;

b)

atliekami serologiniai tyrimai ir gaunami neigiami rezultatai naudojant mėginius, paimtus iš:

i)

visų vyresnių nei 12 mėnesių nekastruotų (nesterilizuotų) galvijų ir visų vyresnių nei 6 mėnesių nekastruotų avinų ar ožių ir nesterilizuotų avių ar ožkų, imant mėginius tinkamais ne ilgesniais nei 12 mėnesių intervalais, kuriuos nustato kompetentinga institucija, atsižvelgdama į gamybos rūšį, ligos padėtį ir nustatytus rizikos veiksnius, arba

ii)

vyresnių nei 12 mėnesių nekastruotų (nesterilizuotų) galvijų ir vyresnių nei 6 mėnesių nekastruotų avinų ar ožių ir nesterilizuotų avių ar ožkų, laikomų ūkiuose, esančiuose valstybėje narėje arba zonoje, neužkrėstoje brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija), laikantis tyrimų režimo, kompetentingos institucijos nustatyto atsižvelgiant į gamybos rūšį ir į nustatytus rizikos veiksnius.

3 skirsnis

Statuso sustabdymas ir sugrąžinimas

1.

Teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų, statusas ūkyje, kuriame laikomi galvijai, avys ar ožkos, turi būti sustabdytas, jeigu:

a)

nesilaikoma vieno ar daugiau iš 2 skirsnyje nustatytų reikalavimų arba

b)

įtariamas ūkyje laikomų galvijų, avių ar ožkų bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) atvejis.

2.

Teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų, statusas gali būti sugrąžintas tik jeigu:

a)

laikomasi 1 skirsnio 1 dalies b, d, e ir f punktuose ir 2 skirsnio b punkte nustatytų reikalavimų;

b)

tolesnių tyrimų rezultatai patvirtina, kad bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) nėra, ir yra nustatyta visų įtariamų atvejų būklė.

4 skirsnis

Statuso atšaukimas ir atgavimas

1.

Teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų, statusas ūkyje, kuriame laikomi galvijai, avys ar ožkos, turi būti atšauktas, jeigu:

a)

nesilaikoma vieno ar daugiau iš 2 skirsnyje nustatytų reikalavimų po to, kai praeina ilgiausias 20 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytas laikotarpis po neužkrėstos teritorijos statuso sustabdymo;

b)

negalima paneigti bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) pagal 3 skirsnio 2 dalies b punktą;

c)

yra patvirtintas ūkyje laikomų galvijų, avių ar ožkų bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) atvejis arba

d)

statuso atšaukimas grindžiamas kitais bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) kontrolės poreikiais.

2.

Jeigu teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų, statusas atšaukiamas pagal 1 dalies a punktą, jį galima atgauti tik jeigu laikomasi 2 skirsnyje nustatytų reikalavimų.

3.

Jeigu teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų, statusas atšaukiamas pagal 1 dalies b, c arba d punktą, jį galima atgauti tik jeigu yra likviduoti visi patvirtinti ligos atvejai ir pašalinti visi gyvūnai, kurių tyrimų rezultatai nėra neigiami, o likę galvijai, avys ar ožkos atitinka 1 skirsnio 1 dalies c punkte nustatytus reikalavimus.

4.

Nukrypstant nuo 3 punkto, jeigu buvo patvirtinta B. suis 2 biotipo infekcija užsikrėtus tik vienam ūkyje laikomam galvijui, aviai ar ožkai, neužkrėstos teritorijos statusą galima atgauti po to, kai gaunami neigiami tyrimų rezultatai naudojant mėginius, paimtus pagal 1 skirsnio 1 dalies c punkto i papunktį reikalavimus.

2 SKYRIUS

Ūkis, neužkrėstas brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) vakcinuojant gyvūnus

1 skirsnis

Statuso suteikimas

1.

Teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) vakcinuojant gyvūnus, statusas ūkiui, kuriame laikomi galvijai, avys ar ožkos, gali būti suteikiamas tik jeigu:

a)

laikomasi 1 skyriaus 1 skirsnio 1 dalies a, c ir d punktuose nustatytų reikalavimų;

b)

nuo 1 skyriaus 1 skirsnio 1 dalies c punkto i papunktyje nurodyto mėginių ėmimo pradžios visi į ūkį perkeliami galvijai, avys ar ožkos yra kilę iš ūkių, neužkrėstų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų arba neužkrėstų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) vakcinuojant gyvūnus, taip pat:

i)

jie yra kilę iš valstybės narės ar zonos, kuri turi brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) neužkrėstos teritorijos statusą dėl atitinkamos gyvūnų populiacijos;

ii)

nekastruoti (nesterilizuoti) galvijai yra vyresni nei 12 mėnesių, o nekastruoti avinai ar ožiai ir nesterilizuotos avys ar ožkos – vyresni nei 6 mėnesių, ir yra gauti neigiami jų serologinio tyrimo rezultatai naudojant mėginį, paimtą:

per 30 dienų prieš jų perkėlimą į ūkį arba

per 30 dienų po jų perkėlimo į ūkį, jei gyvūnai šiuo laikotarpiu buvo laikomi izoliuoti, arba

iii)

tai yra neseniai atsivedusios patelės, po perkėlimo į ūkį laikytos izoliuotos iki gaunami neigiami jų serologinio tyrimo, atliekamo naudojant mėginį, paimtą ne anksčiau kaip po 30 dienų po jauniklių atsivedimo, rezultatai;

c)

nuo 1 skyriaus 1 skirsnio 1 dalies c punkto i papunktyje nurodyto mėginių ėmimo pradžios visi galvijų, avių ar ožkų genetinės medžiagos produktai, atvežti į ūkį arba naudojami ūkyje, yra kilę iš:

i)

ūkių, neužkrėstų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų arba neužkrėstų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) vakcinuojant gyvūnus, arba

ii)

patvirtintų genetinės medžiagos produktų ūkių.

2.

Nukrypstant nuo 1 dalies, ūkiui gali būti suteiktas teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) vakcinuojant gyvūnus, statusas, jeigu visi galvijai, avys ar ožkos jame yra kilę iš ūkių, neužkrėstų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų arba neužkrėstų vakcinuojant gyvūnus, taip pat:

a)

jie yra kilę iš valstybės narės ar zonos, kuri turi brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) neužkrėstos teritorijos statusą dėl atitinkamos gyvūnų populiacijos;

b)

nekastruoti (nesterilizuoti) galvijai yra vyresni nei 12 mėnesių, o nekastruoti avinai ar ožiai ir nesterilizuotos avys ar ožkos – vyresni nei 6 mėnesių, ir yra gauti neigiami jų serologinio tyrimo rezultatai naudojant mėginį, paimtą:

i)

per 30 dienų prieš jų perkėlimą į ūkį arba

ii)

per 30 dienų po jų perkėlimo į ūkį, jei gyvūnai šiuo laikotarpiu buvo laikomi izoliuoti, arba

c)

tai yra neseniai atsivedusios patelės, kurios laikytos izoliuotos nuo jų perkėlimo į ūkį iki gaunami neigiami jų serologinio tyrimo, atliekamo naudojant mėginį, paimtą ne anksčiau kaip po 30 dienų po jauniklių atsivedimo, rezultatai.

2 skirsnis

Statuso išlaikymas

Teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) vakcinuojant gyvūnus, statusas ūkyje, kuriame laikomi galvijai, avys ar ožkos, gali būti išlaikytas tik jeigu:

a)

toliau laikomasi šio skyriaus 1 skirsnio 1 dalies b ir c punktuose ir 1 skyriaus 1 skirsnio 1 dalies a ir d punktuose nustatytų reikalavimų ir

b)

atliekami serologiniai tyrimai naudojant mėginius, paimtus iš visų vyresnių nei 12 mėnesių nekastruotų (nesterilizuotų) galvijų ir visų vyresnių nei 6 mėnesių nekastruotų avinų ar ožių ir nesterilizuotų avių ar ožkų, tinkamais ne ilgesniais kaip 12 mėnesių intervalais, kuriuos nustato kompetentinga institucija, atsižvelgdama į gamybos rūšį, ligos padėtį ir nustatytus rizikos veiksnius, ir gauti neigiami rezultatai.

3 skirsnis

Statuso sustabdymas ir sugrąžinimas

1.

Teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) vakcinuojant gyvūnus, statusas ūkyje, kuriame laikomi galvijai, avys ar ožkos, turi būti sustabdytas, jeigu:

a)

nesilaikoma vieno ar daugiau iš 2 skirsnyje nustatytų reikalavimų arba

b)

įtariamas ūkyje laikomų galvijų, avių ar ožkų bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) atvejis.

2.

Teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) vakcinuojant gyvūnus, statusas gali būti sugrąžintas tik jeigu:

a)

laikomasi 1 skyriaus 1 skirsnio 1 dalies d punkte ir 1 skirsnio 1 dalies b ir c punktuose, taip pat 2 skirsnio b punkte nustatytų reikalavimų;

b)

tolesnių tyrimų rezultatai patvirtina, kad bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) nėra, ir yra nustatyta visų įtariamų atvejų būklė.

4 skirsnis

Statuso atšaukimas ir atgavimas

1.

Teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) vakcinuojant gyvūnus, statusas ūkyje, kuriame laikomi galvijai, avys ar ožkos, turi būti atšauktas, jeigu:

a)

nesilaikoma vieno ar daugiau iš 2 skirsnyje nustatytų reikalavimų po to, kai praeina ilgiausias 20 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytas laikotarpis po neužkrėstos teritorijos statuso sustabdymo;

b)

negalima paneigti bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) pagal 3 skirsnio 2 dalies b punktą;

c)

yra patvirtintas ūkyje laikomų galvijų, avių ar ožkų bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) atvejis arba

d)

statuso atšaukimas grindžiamas kitais bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) kontrolės poreikiais.

2.

Jeigu teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) vakcinuojant gyvūnus, statusas atšaukiamas pagal 1 dalies a punktą, jį galima atgauti tik jeigu įvykdomi 2 skirsnyje nustatyti reikalavimai.

3.

Jeigu teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) vakcinuojant gyvūnus, statusas yra atšaukiamas pagal 1 dalies b, c arba d punktą, jį galima atgauti tik jeigu yra likviduoti visi patvirtinti ligos atvejai ir pašalinti visi gyvūnai, kurių tyrimų rezultatai nėra neigiami, o likę galvijai, avys ar ožkos atitinka 1 skyriaus 1 skirsnio 1 dalies c punkto reikalavimus.

4.

Nukrypstant nuo 3 punkto, jei buvo patvirtinta Brucella suis 2 biotipo infekcija užsikrėtus tik vienam ūkyje laikomam galvijui, aviai ar ožkai, liga neužkrėstos teritorijos statusą galima atgauti po to, kai gaunami neigiami tyrimų rezultatai naudojant mėginius, paimtus pagal 1 skyriaus 1 skirsnio 1 dalies c punkto i papunktyje nustatytus reikalavimus.

3 SKYRIUS

Valstybė narė arba zona, neužkrėsta laikomų galvijų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija)

1 skirsnis

Statuso dėl laikomų galvijų suteikimas

Laikomų galvijų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) neužkrėstos teritorijos statusas gali būti suteikiamas valstybei narei arba zonai tik jeigu:

a)

laikomų galvijų bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) patvirtintų atvejų nebuvo bent 3 praėjusius metus;

b)

per 3 praėjusius metus buvo taikomi bendrieji priežiūros reikalavimai pagal 3 straipsnio 1 dalies a punktą siekiant anksti nustatyti laikomų galvijų bruceliozę (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją), įskaitant bent:

i)

reguliarų aborto atvejų mėginių teikimą laboratoriniams tyrimams;

ii)

laiku atliekamą aborto atvejų, kurių priežastis galėjo būti bruceliozė (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija), tyrimą;

c)

per praėjusius 3 metus bent 99,8 % ūkių, kuriuose laikomi galvijai, sudarantys bent 99,9 % visos galvijų populiacijos, išlaikė teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų, statusą;

d)

galvijai bent 3 praėjusius metus nebuvo vakcinuojami nuo bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) ir jokie į tą valstybę narę ar zoną perkeliami galvijai nebuvo vakcinuojami per 3 praėjusius metus iki perkėlimo.

2 skirsnis

Statuso dėl laikomų galvijų išlaikymas

1.

Valstybei narei ar zonai suteiktas laikomų galvijų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) neužkrėstos teritorijos statusas gali būti išlaikytas tik jeigu:

a)

toliau laikomasi 1 skirsnio a, b ir d punktuose nustatytų reikalavimų ir

b)

po šio statuso suteikimo pirmus 2 iš eilės metus vykdoma metinė priežiūra remiantis visų ūkių, kuriuose laikomi galvijai, reprezentatyviuoju ėminiu, ir ją vykdant turi būti įmanoma bent nustatyti, esant 95 % patikimumo lygiui, bruceliozę (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją), kai jos tikslinis paplitimo lygis yra 0,2 % ūkių, kuriuose laikomi galvijai, arba tikslinis paplitimo lygis yra 0,1 % galvijų populiacijos;

c)

jeigu po šio statuso suteikimo 2 iš eilės metus nepatvirtinama jokių laikomų galvijų bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) atvejų, priežiūra turi būti vykdoma remiantis:

i)

atrankine metine priežiūra, kurią vykdant turi būti įmanoma bent nustatyti, esant 95 % patikimumo lygiui, bruceliozę (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją), kai jos tikslinis paplitimo lygis yra 0,2 % ūkių, kuriuose laikomi galvijai, arba tikslinis paplitimo lygis yra 0,1 % galvijų populiacijos, arba

ii)

rizika grindžiama metine priežiūra, siekiant nustatyti bruceliozę (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją) atsižvelgiant į gamybos sistemas ir į nustatytus rizikos veiksnius, įskaitant tai, kad infekciją gali platinti ne laikomi galvijai, o kiti gyvūnai.

2.

Bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) patvirtinimas ne laikomų galvijų, o kitų gyvūnų populiacijoje neturi poveikio valstybės narės arba zonos laikomų galvijų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) neužkrėstos teritorijos statusui, jeigu yra įgyvendintos ir periodiškai vertinamos veiksmingos priemonės, skirtos bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) perdavimo laikomiems galvijams prevencijai.

3.

Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, valstybės narės arba zonos laikomų galvijų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) neužkrėstos teritorijos statusas gali būti išlaikytas net ir tada, kai patvirtinamas bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) atvejis, jeigu:

a)

ūkyje, kuriame nustatyta laikomų galvijų bruceliozė (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija), nedelsiant imtasi atitinkamų ligos kontrolės priemonių, nustatytų 24 straipsnyje;

b)

per 60 dienų po pirmo infekcijos patvirtinimo kompetentinga institucija atliko epizootologinį tyrimą ir tyrimus, kaip nustatyta 25 straipsnyje, kad būtų nustatytas tikėtinas infekcijos šaltinis ir jos paplitimas, ir padarė išvadas dėl tikėtino infekcijos šaltinio, o užkrėstų ūkių skaičius buvo nedidelis ir tie ūkiai epizootiškai susiję su pirmuoju nustatytu ligos protrūkiu;

c)

atitinkamos 21 arba 24 straipsnyje nustatytos ligos kontrolės priemonės buvo nedelsiant įgyvendintos kiekviename ūkyje, kuriame nustatyti įtariami arba patvirtinti ligos atvejai, po b punkte nurodytų priemonių įgyvendinimo, iki liga neužkrėstos teritorijos statuso sugrąžinimo arba atgavimo;

d)

1 dalyje nurodyta priežiūra atitinkamai pritaikyta ir ją vykdant įrodyta, kad tas incidentas išspręstas.

4 SKYRIUS

Valstybė narė arba zona, neužkrėsta laikomų avių ir ožkų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija)

1 skirsnis

Statuso dėl laikomų avių ir ožkų suteikimas

Laikomų avių ir ožkų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) neužkrėstos teritorijos statusas valstybei narei arba zonai gali būti suteikiamas tik jeigu:

a)

laikomų avių ir ožkų bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) patvirtintų atvejų nebuvo bent per 3 praėjusius metus;

b)

per 3 praėjusius metus buvo taikomi bendrieji priežiūros reikalavimai pagal 3 straipsnio 1 dalies a punktą siekiant anksti nustatyti laikomų avių ir ožkų bruceliozę (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją), įskaitant bent:

i)

reguliarų aborto atvejų mėginių teikimą laboratoriniams tyrimams;

ii)

laiku atliekamą aborto atvejų, kurių priežastis galėjo būti bruceliozė (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija), tyrimą;

c)

per praėjusius 3 metus vykdyta avių ir ožkų populiacijos priežiūra ir bent 99,8 % ūkių, kuriuose laikomos avys ar ožkos, sudarančios bent 99,9 % avių ir ožkų populiacijos, išlaikė teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų, statusą; ir

d)

avys ir ožkos bent per 3 praėjusius metus nebuvo vakcinuojamos nuo bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) ir jokios į tą valstybę narę ar zoną perkeliamos avys ar ožkos nebuvo vakcinuojamos per 3 praėjusius metus iki perkėlimo.

2 skirsnis

Statuso dėl avių ir ožkų išlaikymas

1.

Valstybei narei arba zonai suteiktas laikomų avių ir ožkų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) neužkrėstos teritorijos statusas gali būti išlaikytas tik jeigu:

a)

toliau laikomasi 1 skirsnio a, b ir d punktuose nustatytų reikalavimų ir

b)

po šio statuso suteikimo pirmus 2 iš eilės metus vykdoma metinė priežiūra remiantis visų ūkių, kuriuose laikomos avys ar ožkos, reprezentatyviuoju ėminiu, ir ją vykdant turi būti įmanoma bent nustatyti, esant 95 % patikimumo lygiui, bruceliozę (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją), kai jos tikslinis paplitimo lygis yra 0,2 % ūkių, kuriuose laikomos avys ar ožkos, arba tikslinis paplitimo lygis yra 0,1 % avių ir ožkų populiacijos;

c)

jeigu po šio statuso suteikimo 2 iš eilės metus nepatvirtinama jokių laikomų avių ir ožkų bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) atvejų, priežiūra turi būti vykdoma remiantis:

i)

atrankine metine priežiūra, kurią vykdant turi būti įmanoma bent nustatyti, esant 95 % patikimumo lygiui, bruceliozę (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją), kai jos tikslinis paplitimo lygis yra 0,2 % ūkių, kuriuose laikomos avys ar ožkos, arba tikslinis paplitimo lygis yra 0,1 % avių ir ožkų populiacijos, arba

ii)

rizika grindžiama metine priežiūra, siekiant nustatyti bruceliozę (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją) atsižvelgiant į gamybos sistemas ir į nustatytus rizikos veiksnius, įskaitant tai, kad infekciją gali platinti ne laikomos avys ir ožkos, o kiti gyvūnai.

2.

Bruceliozė (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) patvirtinimas ne laikomų avių ir ožkų, o kitų gyvūnų populiacijoje neturi poveikio valstybės narės ar zonos laikomų avių ir ožkų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) neužkrėstos teritorijos statusui, jeigu yra įgyvendintos ir periodiškai vertinamos veiksmingos priemonės, skirtos bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) perdavimo laikomoms avims ir ožkoms prevencijai.

3.

Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, valstybės narės arba zonos laikomų avių ir ožkų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) neužkrėstos teritorijos statusas gali būti išlaikytas net ir tada, kai patvirtinamas bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) atvejis, jeigu:

a)

ūkyje, kuriame nustatyta laikomų avių ir ožkų bruceliozė (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija), nedelsiant imtasi atitinkamų ligos kontrolės priemonių, nustatytų 24 straipsnyje;

b)

per 60 dienų po pirmo infekcijos patvirtinimo kompetentinga institucija atliko epizootologinį tyrimą ir tyrimus, kaip nustatyta 25 straipsnyje, kad būtų nustatytas tikėtinas infekcijos šaltinis ir jos paplitimas, ir padarė išvadas dėl tikėtino infekcijos šaltinio, o užkrėstų ūkių skaičius buvo nedidelis ir tie ūkiai epizootiškai susiję su pirmuoju nustatytu ligos protrūkiu;

c)

atitinkamos 21 arba 24 straipsnyje nustatytos ligos kontrolės priemonės buvo nedelsiant įgyvendintos kiekviename ūkyje, kuriame nustatyti įtariami arba patvirtinti ligos atvejai, po b punkte nurodytų priemonių įgyvendinimo, iki liga neužkrėstos teritorijos statuso sugrąžinimo arba atgavimo, ir

d)

1 dalyje nurodyta priežiūra atitinkamai pritaikyta ir ją vykdant įrodyta, kad tas incidentas išspręstas.

II DALIS

MYCOBACTERIUM TUBERCULOSIS KOMPLEKSO INFEKCIJA

1 SKYRIUS

Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcija neužkrėstas ūkis

1 skirsnis

Statuso suteikimas

1.

Mycobacterium tuberculosis komplekso (Mycobacterium bovis, Mycobacterium tuberculosis, Mycobacterium caprae) (toliau – MTB kompleksas) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas ūkiui, kuriame laikomi galvijai, gali būti suteikiamas tik jeigu:

a)

per praėjusius 12 mėnesių nebuvo tame ūkyje laikomų galvijų MTB komplekso infekcijos patvirtintų atvejų;

b)

vyresnių nei 6 savaičių galvijų, buvusių ūkyje tuo metu, kai atliktas tyrimas arba paimti mėginiai, du kartus atlikto imunologinio tyrimo rezultatai buvo neigiami:

i)

pirmas galvijų arba iš jų paimtų mėginių tyrimas turi būti atliekamas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo tada, kai likviduotas paskutinis patvirtintas ligos atvejis ir pašalintas paskutinis gyvūnas, per kurio imunologinį tyrimą gautas teigiamas rezultatas;

ii)

antras galvijų arba iš jų paimtų mėginių tyrimas turi būti atliktas praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams ir ne daugiau kaip 12 mėnesių po šio punkto i papunktyje nurodyto galvijų tyrimo arba mėginių paėmimo dienos;

c)

nuo b punkto i papunktyje nurodyto tyrimo ar mėginių ėmimo pradžios visi į ūkį perkeliami galvijai yra kilę iš MTB komplekso infekcija neužkrėstų ūkių, taip pat:

i)

jie yra kilę iš MTB kompleksu neužkrėstos valstybės narės ar zonos;

ii)

jie yra vyresni nei 6 savaičių galvijai, per kurių imunologinį tyrimą gauti neigiami rezultatai:

per 30 dienų prieš jų perkėlimą į ūkį arba

per 30 dienų po jų perkėlimo, jeigu jie šiuo laikotarpiu laikomi izoliuoti;

d)

nuo b punkto i papunktyje nurodyto tyrimo arba mėginių ėmimo pradžios visi į ūkį atvežami arba jame naudojami galvijų genetinės medžiagos produktai gali būti kilę tik iš:

i)

MTB komplekso infekcija neužkrėstų ūkių arba

ii)

patvirtintų genetinės medžiagos produktų ūkių.

2.

Nukrypstant nuo 1 dalies, MTB komplekso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas ūkiui gali būti suteiktas jeigu visi galvijai yra kilę iš MTB komplekso infekcija neužkrėstų ūkių, taip pat:

a)

jie yra kilę iš MTB kompleksu neužkrėstos valstybės narės ar zonos;

b)

jie yra vyresni nei 6 savaičių galvijai, per kurių imunologinį tyrimą gauti neigiami rezultatai:

i)

per 30 dienų prieš jų perkėlimą į ūkį arba

ii)

per 30 dienų po jų perkėlimo, jeigu jie šiuo laikotarpiu laikomi izoliuoti.

3.

Nukrypstant nuo 1 dalies c punkto ir 2 dalies b punkto, kompetentinga institucija gali nereikalauti atlikti tyrimo, jeigu:

a)

į ūkį perkeliami galvijai:

i)

ištirti atliekant imunologinį tyrimą per praėjusius 6 mėnesius ir gauti neigiami rezultatai;

ii)

kilę iš ūkių, kuriuose pagal 2 skirsnio 1 punkto c papunktyje arba 2 punkte nustatytą tyrimų režimą atliekant galvijų tyrimus per praėjusius 6 mėnesius gauti neigiami rezultatai, arba

b)

į ūkį perkeliami galvijai:

i)

ištirti atliekant imunologinį tyrimą per praėjusius 12 mėnesių ir gauti neigiami rezultatai;

ii)

kilę iš ūkių, kuriuose pagal 2 skirsnio 2 dalies b arba c punkte nustatytą tyrimų režimą per praėjusius 12 mėnesių atliekant galvijų tyrimus gauti neigiami rezultatai.

2 skirsnis

Statuso išlaikymas

1.

MTB komplekso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas ūkyje, kuriame laikomi galvijai, gali būti išlaikytas tik jeigu:

a)

toliau laikomasi 1 skirsnio 1 dalies a, c, ir d punktuose nustatytų reikalavimų;

b)

apie bet kokį įtariamą tame ūkyje laikomo arba iš to ūkio į skerdyklą perkeliamo galvijo MTB komplekso infekcijos atvejį pranešama kompetentingai institucijai ir jis ištiriamas, ir

c)

ne rečiau kaip 12 mėnesių intervalais atliekamas visų vyresnių nei 6 savaičių galvijų imunologinis tyrimas ir gaunami neigiami rezultatai.

2.

Nukrypstant nuo 1 dalies c punkto, kompetentinga institucija gali taip pakeisti tyrimų režimą:

a)

valstybėje narėje arba zonoje, kurioje MTB komplekso infekcija užkrėstų ūkių metinė procentinė dalis, apskaičiuojama kiekvienų metų gruodžio 31 d., per praėjusius 24 mėnesius buvo ne didesnė kaip 1 %, intervalą tarp tyrimų galima pratęsti iki 24 mėnesių;

b)

valstybėje narėje arba zonoje, kurioje MTB komplekso infekcija užkrėstų ūkių metinė procentinė dalis, apskaičiuojama kiekvienų metų gruodžio 31 d., per praėjusius 48 mėnesius buvo ne didesnė kaip 0,2 %, intervalą tarp tyrimų galima pratęsti iki 36 mėnesių;

c)

valstybėje narėje arba zonoje, kurioje MTB komplekso infekcija užkrėstų ūkių metinė procentinė dalis, apskaičiuojama kiekvienų metų gruodžio 31 d., per praėjusius 72 mėnesius buvo ne didesnė kaip 0,1 %, intervalą tarp tyrimų galima pratęsti iki 48 mėnesių;

d)

MTB komplekso infekcija neužkrėstoje valstybėje narėje arba zonoje, jeigu MTB komplekso infekcijos užkrato perdavimo iš laukinių gyvūnų galvijams rizika yra įvertinta vykdant tinkamą priežiūrą, intervalas tarp tyrimų gali būti nustatomas pagal gamybos rūšį ir nustatytus rizikos veiksnius, atsižvelgiant bent į šią riziką:

i)

buvimo vietą, su kuria siejama įtariama arba patvirtinta MTB komplekso infekcija laukinių gyvūnų populiacijoje;

ii)

ankstesnius MTB komplekso infekcijos atvejus per praėjusius 5 metus;

iii)

epizootinį ryšį su ūkiais, atitinkančiais šio punkto i arba ii papunktį.

3 skirsnis

Statuso sustabdymas ir sugrąžinimas

1.

MTB komplekso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas ūkyje, kuriame laikomi galvijai, turi būti sustabdytas, jeigu:

a)

nesilaikoma vieno ar daugiau iš 2 skirsnyje nustatytų reikalavimų arba

b)

įtariamas tame ūkyje laikomo galvijo MTB komplekso infekcijos atvejis.

2.

MTB komplekso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas gali būti sugrąžintas tik jeigu:

a)

laikomasi 1 skirsnio 1 dalies c ir d punktuose, 2 skirsnio 1 dalies b punkte ir, kai tinka, 2 skirsnio 1 dalies c punkte arba 2 dalyje nustatytų reikalavimų;

b)

tolesnių tyrimų rezultatai patvirtina, kad MTB komplekso infekcijos nėra, ir yra nustatyta visų įtariamų atvejų būklė. Jeigu įtariami užsikrėtę galvijai skerdžiami tokiomis aplinkybėmis, tyrimai turi apimti mėginių ištyrimą tiesioginiais diagnostikos metodais.

4 skirsnis

Statuso atšaukimas ir atgavimas

1.

MTB komplekso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas ūkyje, kuriame laikomi galvijai, turi būti atšauktas, jeigu:

a)

nesilaikoma vieno ar daugiau iš 2 skirsnyje nustatytų reikalavimų po to, kai praeina ilgiausias 20 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytas laikotarpis nuo šio statuso sustabdymo;

b)

negalima paneigti MTB komplekso infekcijos pagal 3 skirsnio 2 punkto b papunktį;

c)

yra patvirtintas tame ūkyje laikomo galvijo MTB komplekso infekcijos atvejis arba

d)

statuso atšaukimas yra pagrįstas dėl kitų MTB komplekso infekcijos kontrolės poreikių.

2.

Jeigu MTB komplekso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas yra atšaukiamas pagal 1 dalies a punktą, jį galima atgauti tik jeigu laikomasi 2 skirsnyje nustatytų reikalavimų.

3.

Jeigu MTB komplekso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas atšaukiamas pagal 1 punkto b, c arba d papunktį, jį galima atgauti tik jeigu:

a)

buvo likviduoti visi patvirtinti ligos atvejai ir pašalinti visi gyvūnai, kurių imunologinio tyrimo rezultatai nėra neigiami;

b)

likę galvijai atitinka 1 skirsnio 1 punkto b papunktyje nustatytus reikalavimus.

4.

Nukrypstant nuo 3 punkto b papunkčio, neužkrėstos teritorijos statusą galima atgauti, jeigu:

a)

visų vyresnių nei 6 savaičių galvijų, tyrimo metu buvusių ūkyje, dviejų imunologinių tyrimų rezultatai yra neigiami:

i)

pirmas galvijų arba iš jų paimtų mėginių tyrimas turi būti atliekamas ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo tada, kai likviduotas paskutinis patvirtintas ligos atvejis ir pašalintas paskutinis gyvūnas, per kurio imunologinį tyrimą gautas teigiamas rezultatas;

ii)

antras galvijų arba iš jų paimtų mėginių tyrimas turi būti atliekamas praėjus ne mažiau kaip 2 mėnesiams ir ne daugiau kaip 12 mėnesių nuo šio punkto i papunktyje nurodyto galvijų tyrimo arba mėginių ėmimo dienos;

b)

taikoma bent viena iš šių sąlygų:

i)

užbaigus epizootologinį tyrimą, padaryta išvada, kad infekcijos priežastis yra vieno ar kelių užkrėstų gyvūnų perkėlimas į ūkį per praėjusius 12 mėnesių iki MTB komplekso infekcijos nustatymo, arba

ii)

nuo tada, kai nustatyta MTB komplekso infekcija, patvirtintas tik vienas jos atvejis arba gauti tik vieno galvijo teigiami imunologinio tyrimo dėl MTB komplekso rezultatai, ir neužkrėstos teritorijos statusas tame ūkyje nebuvo atšauktas per 3 praėjusius metus, arba

iii)

gauti neigiami ūkio galvijų imunologinio tyrimo rezultatai, atlikus šį tyrimą prieš mažiau nei 12 mėnesių iki MTB komplekso infekcijos nustatymo pagal 2 skirsnio 1 punkto c papunktį arba 2 punktą.

2 SKYRIUS

MTB komplekso infekcija neužkrėsta valstybė narė arba zona

1 skirsnis

Statuso dėl laikomų galvijų suteikimas

MTB komplekso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas dėl laikomų galvijų valstybei narei arba zonai gali būti suteikiamas tik jeigu:

a)

per praėjusius 3 metus bent 99,8 % ūkių, kuriuose laikomi galvijai, sudarantys bent 99,9 % galvijų populiacijos, išlaikė teritorijos, neužkrėstos MTB komplekso infekcija, statusą, ir atitinkamas sergamumo rodiklis per metus patvirtintuose užkrėstuose ūkiuose neviršijo 0,1 %, ir

b)

per praėjusius 3 metus buvo taikomi bendrieji priežiūros reikalavimai pagal 3 straipsnio 1 dalies a punktą siekiant nustatyti laikomų galvijų MTB komplekso infekciją, įskaitant bent:

i)

sistemingą MTB komplekso infekcijai būdingų pakitimų paiešką vykdant visų skerdžiamų galvijų priežiūrą prieš skerdimą ir po jo;

ii)

nustatytų pakitimų, kurie galėjo atsirasti dėl MTB komplekso infekcijos, tyrimus.

2 skirsnis

Statuso išlaikymas

1.

MTB komplekso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas, dėl laikomų galvijų suteiktas valstybei narei arba zonai, gali būti išlaikytas tik jeigu:

a)

toliau laikomasi 1 skirsnio b punkte nustatytų reikalavimų ir

b)

po šio statuso suteikimo pirmus 2 iš eilės metus turi būti vykdoma atrankinė metinė priežiūra, pagrįsta visų ūkių, kuriuose laikomi galvijai, reprezentatyviuoju ėminiu, siekiant įrodyti, esant 95 % patikimumo lygiui, kad:

i)

bent 99,8 % ūkių, kuriuose yra bent 99,9 % visos galvijų populiacijos, yra neužkrėsti MTB komplekso infekcija;

ii)

sergamumo rodiklis per metus patvirtintame užkrėstame ūkyje neviršija 0,1 %;

c)

jeigu b papunkčio sąlygų buvo laikomasi 2 iš eilės metus, priežiūra grindžiama:

i)

atrankine metine priežiūra siekiant įrodyti, esant bent 95 % patikimumo lygiui, kad sergamumo rodiklis per metus patvirtintuose užkrėstuose ūkiuose neviršija 0,1 %, arba

ii)

rizika grindžiama metine priežiūra, atliekama siekiant nustatyti MTB komplekso infekciją, atsižvelgiant į gamybos sistemas, nustatytus rizikos veiksnius, įskaitant tai, kad infekciją gali platinti ne laikomi galvijai, o kiti gyvūnai, ir sustiprintą priežiūrą ūkiuose, su kuriais siejama bent vienos rūšies konkreti rizika, nurodyta 1 skyriaus 2 skirsnio 2 dalies d punkte.

2.

MTB komplekso infekcijos ne laikomų galvijų, o kitų gyvūnų populiacijoje patvirtinimas neturi poveikio valstybės narės ar zonos, neužkrėstos MTB komplekso infekcija, statusui, jeigu įgyvendinamos ir periodiškai vertinamos veiksmingos priemonės, skirtos MTB komplekso infekcijos perdavimo laikomiems galvijams prevencijai.

III DALIS

ENZOOTINĖ GALVIJŲ LEUKOZĖ

1 SKYRIUS

Enzootine galvijų leukoze neužkrėstas ūkis

1 skirsnis

Statuso suteikimas

1.

Enzootine galvijų leukoze (EGL) neužkrėstos teritorijos statusas ūkiui, kuriame laikomi galvijai, gali būti suteikiamas tik jeigu:

a)

per praėjusius 24 mėnesius tame ūkyje nebuvo laikomų galvijų EGL patvirtintų atvejų;

b)

per praėjusius 12 mėnesių bent du kartus, ne dažniau kaip 4 mėnesių intervalu, buvo gauti neigiami tame ūkyje laikomų galvijų, vyresnių nei 24 mėnesių, serologinio tyrimo rezultatai;

c)

nuo b papunktyje nurodyto mėginių ėmimo pradžios visi į ūkį perkeliami galvijai:

i)

yra kilę iš EGL neužkrėstų ūkių arba

ii)

yra kilę iš ūkių, kuriuose 24 mėnesius prieš išvežant tuos galvijus nebuvo gauta EGL buvimo įrodymų (klinikinių, post mortem duomenų ar EGL diagnostinio tyrimo rezultatų), taip pat ir

jei galvijai yra vyresni nei 24 mėnesių:

buvo du kartus, ne dažniau kaip 4 mėnesių intervalu, atlikti galvijų serologiniai tyrimai, laikant juos izoliuotus nuo kitų ūkio galvijų, ir gauti neigiami rezultatai, arba

buvo atliktas jų serologinis tyrimas ir gautas neigiamas rezultatas per 30 dienų prieš juos perkeliant, jeigu visi tie galvijai buvo ištirti pagal b punktą,

jei galvijai yra jaunesni nei 24 mėnesių:

juos atsivedė patelės, kurių serologinis tyrimas dėl EGL atliktas naudojant mėginius, paimtus per praėjusius 12 mėnesių du kartus, ne dažniau kaip 4 mėnesių intervalu, ir gauti neigiami rezultatai;

d)

nuo b punkte nurodyto mėginių ėmimo pradžios visi į ūkį atvežami galvijų genetinės medžiagos produktai yra kilę iš:

i)

EGL neužkrėstų ūkių arba

ii)

patvirtintų genetinės medžiagos produktų ūkių.

2.

Nukrypstant nuo 1 dalies, EGL neužkrėstos teritorijos statusas ūkiui gali būti suteikiamas jeigu visi galvijai jame yra kilę iš EGL neužkrėstų ūkių, esančių valstybėje narėje ar zonoje, neužkrėstoje EGL, arba valstybėje narėje ar zonoje, kurioje taikoma patvirtinta likvidavimo programa.

2 skirsnis

Statuso išlaikymas

EGL neužkrėstos teritorijos statusas ūkyje, kuriame laikomi galvijai, gali būti išlaikytas tik jeigu:

a)

toliau laikomasi 1 skirsnio 1 dalies a, c, ir d punktuose nustatytų reikalavimų;

b)

atliekamas serologinis tyrimas dėl EGL ir gaunami neigiami rezultatai:

i)

naudojant mėginius, ne rečiau kaip 36 mėnesių intervalais imamus iš visų vyresnių nei 24 mėnesių galvijų, arba

ii)

jeigu ūkis yra EGL neužkrėstoje valstybėje narėje arba zonoje – naudojant mėginius, paimtus, jei tinka, pagal 2 skyriaus 2 skirsnio b arba c punktą.

3 skirsnis

Statuso sustabdymas ir sugrąžinimas

1.

EGL neužkrėstos teritorijos statusas ūkyje, kuriame laikomi galvijai, turi būti sustabdytas, jeigu:

a)

nesilaikoma vieno ar daugiau iš 2 skirsnyje nustatytų reikalavimų;

b)

įtariamas tame ūkyje laikomo galvijo užsikrėtimo EGL atvejis.

2.

EGL neužkrėstos teritorijos statusas gali būti sugrąžintas tik jeigu:

a)

laikomasi 1 skirsnio 1 dalies c ir d punktuose ir 2 skirsnio b punkte nustatytų reikalavimų;

b)

tolesnių tyrimų rezultatai patvirtina, kad EGL nėra, ir visais įtariamais atvejais yra nustatyta esama būklė.

4 skirsnis

Statuso atšaukimas ir atgavimas

1.

EGL neužkrėstos teritorijos statusas ūkyje, kuriame laikomi galvijai, turi būti atšauktas, jeigu:

a)

nesilaikoma vieno ar daugiau iš 2 skirsnyje nustatytų reikalavimų po to, kai praeina ilgiausias 20 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytas laikotarpis nuo šio statuso sustabdymo, arba

b)

yra patvirtintas tame ūkyje laikomo galvijo užsikrėtimo EGL atvejis.

2.

Jeigu suteiktas EGL neužkrėstos teritorijos statusas yra atšaukiamas pagal 1 dalies a punktą, jį galima atgauti tik jeigu laikomasi 1 skirsnio 1 dalies c ir d punktuose ir 2 skirsnio b punkte nustatytų reikalavimų.

3.

Jeigu suteiktas EGL neužkrėstos teritorijos statusas yra atšaukiamas pagal 1 dalies b punktą, jį galima atgauti tik jeigu:

a)

buvo pašalinti bet kokie galvijai, kurių tyrimo dėl EGL rezultatai buvo teigiami, ir visi jaunesni nei 24 mėnesių jų palikuonys;

b)

buvo gauti neigiami visų vyresnių nei 12 mėnesių galvijų serologinio tyrimo, atlikto du kartus, ne dažniau kaip 4 mėnesių intervalu, rezultatai, ir pirmasis iš šių tyrimų atliktas naudojant mėginius, paimtus ne anksčiau kaip po 4 mėnesių po paskutinio patvirtinto šios ligos atvejo likvidavimo.

4.

Nukrypstant nuo 3 dalies a punkto, patelių, kurių serologinio tyrimo dėl EGL rezultatai yra teigiami arba kurios turi EGL būdingų pakitimų, palikuonis galima laikyti ūkyje, jeigu:

a)

jie buvo atskirti nuo motinos iškart po atsivedimo ir du kartus gauti neigiami jų PGR tyrimo rezultatai, paėmus pirmąjį mėginį 3–5 savaičių laikotarpiu, o antrąjį 8–10 savaičių laikotarpiu po veršiavimosi;

b)

jie lieka ūkyje iki 24 mėnesių amžiaus ir gaunami neigiami jų serologinio tyrimo rezultatai, arba jie prieš tą tyrimą siunčiami tiesiai į skerdyklą pagal 27 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.

2 SKYRIUS

EGL neužkrėsta valstybė narė arba zona

1 skirsnis

Statuso suteikimas

EGL neužkrėstos teritorijos statusas dėl laikomų galvijų valstybei narei arba zonai gali būti suteikiamas tik jeigu:

a)

bent 99,8 % galvijų ūkių yra neužkrėsti EGL ir

b)

atliekamas visų toje valstybėje narėje ar zonoje skerdžiamų vyresnių nei 24 mėnesių galvijų oficialus tikrinimas prieš skerdimą, o mėginiai, paimti iš visų gyvūnų, turinčių auglių, kurie gali būti išsivystę dėl EGL, nusiunčiami laboratoriniam tyrimui, kad būtų patvirtintas arba paneigtas EGL atvejis.

2 skirsnis

Statuso išlaikymas

EGL neužkrėstos teritorijos statusas, dėl laikomų galvijų suteiktas valstybei narei arba zonai, gali būti išlaikytas tik jeigu:

a)

toliau laikomasi 1 skirsnyje nustatytų reikalavimų ir

b)

pirmus 5 metus po EGL neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo vykdoma priežiūra, grindžiama:

i)

atrankiniu metiniu mėginių ėmimu, kad būtų įmanoma bent nustatyti, esant 95 % patikimumo lygiui, EGL užkrėstus ūkius, kai jos tikslinis paplitimo lygis yra 0,2 %, arba

ii)

bent vieną kartą atliekamais visų vyresnių nei 24 mėnesių galvijų serologiniais tyrimais;

c)

pirmus 5 metus po EGL neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo vykdoma priežiūra siekiant, atsižvelgiant į gamybos sistemas ir nustatytus rizikos veiksnius, įrodyti, kad infekcijos nėra.

IV DALIS

INFEKCINIS GALVIJŲ RINOTRACHEITAS IR (ARBA) INFEKCINIS PUSTULINIS VULVOVAGINITAS

1 SKYRIUS

Infekciniu galvijų rinotracheitu ir (arba) infekciniu pustuliniu vulvovaginitu neužkrėstas ūkis

1 skirsnis

Statuso suteikimas

1.

Infekciniu galvijų rinotracheitu ir (arba) infekciniu pustuliniu vulvovaginitu (IGR/IPV) neužkrėstos teritorijos statusas ūkiui, kuriame laikomi galvijai, gali būti suteikiamas tik jeigu:

a)

per praėjusius 12 mėnesių tame ūkyje nebuvo laikomų galvijų užsikrėtimo IGR/IPV patvirtintų atvejų;

b)

per 2 praėjusius metus jokie tame ūkyje laikomi galvijai nebuvo vakcinuojami nuo IGR/IPV;

c)

ūkyje laikomi galvijai buvo ištirti bent pagal vieną iš toliau nurodytų tyrimų režimų, atsižvelgiant į ankstesnį vakcinavimą DIVA vakcina, kai serologiniai tyrimai gryno GHV-1 antikūnams arba, jei reikia, GHV-1 gE antikūnams nustatyti, atlikti naudojant:

i)

kraujo, pieno ar mėsos sulčių mėginius, paimtus iš kiekvieno galvijo per ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį, arba

ii)

kraujo, pieno ar mėsos sulčių mėginius, bent du kartus paimtus ne trumpesniu kaip 2 mėnesių ir ne ilgesniu kaip 12 mėnesių intervalu iš:

visų vyresnių kaip 12 mėnesių galvijų patelių,

visų vyresnių kaip 12 mėnesių galvijų patinų, naudojamų arba numatytų naudoti veisimui,

atsitiktine tvarka atrinktų vyresnių kaip 12 mėnesių patinų, neskirtų naudoti veisimui. Tiriamų gyvūnų skaičius turi būti toks, kad būtų įmanoma bent nustatyti, esant 95 % patikimumo lygiui, gyvūnus, kurių serologinio tyrimo rezultatai teigiami, kai tikslinis paplitimo lygis yra 10 %, arba

iii)

ūkyje, kuriame bent 30 % galvijų yra patelės laktacijos metu:

surinktinio pieno mėginius, paimtus bent tris kartus ne trumpesniais kaip 3 mėnesių intervalais iš galvijų patelių laktacijos metu, esančių visuose ūkio epizootiniuose vienetuose,

kraujo mėginius, paimtus iš visų vyresnių kaip 12 mėnesių galvijų patelių ne laktacijos metu ir iš visų vyresnių kaip 12 mėnesių galvijų patinų, naudojamų arba numatytų naudoti veisimui,

atsitiktinės atrankos būdu paimtą kraujo ar mėsos sulčių mėginį iš vyresnių kaip 12 mėnesių galvijų patinų, neskirtų naudoti veisimui. Tiriamų gyvūnų skaičius turi būti toks, kad būtų įmanoma bent nustatyti, esant 95 % patikimumo lygiui, gyvūnus, kurių serologinio tyrimo rezultatai teigiami, kai tikslinis paplitimo lygis yra 10 %, arba

iv)

jei tai ūkis, kuriame mažiau nei 5 % laikomų galvijų yra patinai ir bent 95 % iš vyresnių nei 24 mėnesių patelių yra numatytos naudoti arba naudojamos pieno gamybai, – surinktinius pieno mėginius, bent šešis kartus paimtus ne trumpesniais kaip 2 mėnesių intervalais iš galvijų patelių laktacijos metu, esančių visuose ūkio epizootiniuose vienetuose;

d)

nuo c papunktyje nurodyto mėginių ėmimo pradžios visi į ūkį perkeliami galvijai:

i)

yra kilę iš IGR/IPV neužkrėstų ūkių ir, jeigu jų kilmės ūkiai yra valstybėje narėje ar zonoje, kuri nėra IGR/IPV neužkrėsta teritorija ir kurioje netaikoma patvirtinta likvidavimo programa, yra gauti neigiami rezultatai atlikus jų serologinį tyrimą gryno GHV-1 antikūnams arba, jei reikia, GHV-1 gE antikūnams nustatyti, naudojant mėginį, paimtą po jų perkėlimo į ūkį ir prieš suteikiant IGR/IPV neužkrėstos teritorijos statusą, arba

ii)

buvo laikomi karantino sąlygomis prieš perkeliant į ūkį ir atlikus serologinį tyrimą gryno GHV-1 antikūnams nustatyti, naudojant mėginį, paimtą nuo karantino pradžios praėjus ne mažiau kaip 21 dienai, gauti neigiami rezultatai;

e)

nuo c papunktyje nurodyto mėginių ėmimo pradžios visi į ūkį atvežami galvijų genetinės medžiagos produktai yra kilę iš:

i)

IGR/IPV neužkrėstų ūkių arba

ii)

patvirtintų genetinės medžiagos produktų ūkių.

2.

Nukrypstant nuo 1 dalies, IGR/IPV neužkrėstos teritorijos statusas ūkiui gali būti suteikiamas jeigu visi galvijai jame yra kilę iš IGR/IPV neužkrėstų ūkių, esančių valstybėje narėje ar zonoje, neužkrėstoje IGR/IPV, arba valstybėje narėje ar zonoje, kurioje taikoma patvirtinta likvidavimo programa, su sąlyga, kad jie atitiktų 2 skirsnio c ir d punktuose nustatytus reikalavimus (kai taikytini).

2 skirsnis

Statuso išlaikymas

IGR/IPV neužkrėstos teritorijos statusas ūkyje, kuriame laikomi galvijai, gali būti išlaikytas tik jeigu:

a)

toliau laikomasi 1 skirsnio 1 dalies a, b ir e punktuose nustatytų reikalavimų;

b)

atliekamas serologinis tyrimas gryno GHV-1 antikūnams arba, jei reikia, GHV-1 gE antikūnams nustatyti, atsižvelgiant į ankstesnį vakcinavimą DIVA vakcina, ir gaunami neigiami rezultatai:

i)

naudojant kraujo, pieno arba mėsos sulčių mėginius, kasmet imamus iš visų vyresnių nei 24 mėnesių galvijų, arba

ii)

ūkyje, kuriame bent 30 % galvijų yra patelės laktacijos metu, bent kartą per metus, naudojant:

surinktinio pieno mėginius, paimtus bent tris kartus ne trumpesniais kaip 3 mėnesių intervalais iš galvijų patelių laktacijos metu, esančių visuose ūkio epizootiniuose vienetuose,

kraujo mėginius, paimtus iš visų vyresnių nei 24 mėnesių veislinių galvijų patinų, arba

iii)

jei tai ūkis, kuriame mažiau nei 5 % laikomų galvijų yra patinai ir bent 95 % iš vyresnių nei 24 mėnesių patelių yra numatytos naudoti arba naudojamos pieno gamybai, – bent kartą per metus, naudojant surinktinius pieno mėginius, bent šešis kartus paimtus ne trumpesniais kaip 2 mėnesių intervalais iš galvijų patelių laktacijos metu, esančių visuose ūkio epizootiniuose vienetuose, arba

iv)

jeigu IGR/IPV neužkrėstos teritorijos statusas išlaikytas per 3 iš eilės praėjusius metus – kiekvienais metais, naudojant kraujo ar pieno mėginius, paimtus iš tam tikro skaičiaus galvijų, kad būtų įmanoma bent nustatyti, esant 95 % patikimumo lygiui, gyvūnus, kurių serologinio tyrimo rezultatai teigiami, kai tikslinis paplitimo lygis yra 10 %, arba

v)

jeigu ūkis yra IGR/IPV neužkrėstoje valstybėje narėje arba zonoje – naudojant mėginius, paimtus pagal 2 skyriaus 2 skirsnio 1 dalies b punktą arba 2 skyriaus 2 skirsnio 3 dalį, jei tinka;

c)

į ūkį perkeliami tik nuo IGR/IPV nevakcinuoti galvijai, jeigu tas ūkis yra valstybėje narėje arba zonoje:

i)

kuri yra neužkrėsta IGR/IPV arba

ii)

kurioje galioja vakcinavimo draudimas pagal likvidavimo strategiją, taikomą pagal patvirtintą likvidavimo programą;

d)

visi į ūkį perkeliami galvijai atitinka 1 skirsnio 1 dalies d punkto ii papunktyje nustatytus reikalavimus arba yra kilę iš IGR/IPV neužkrėstų ūkių ir yra gauti neigiami jų rezultatai atlikus serologinį tyrimą gryno GHV-1 antikūnams arba, jei reikia, GHV-1 gE antikūnams nustatyti, naudojant mėginį, paimtą kilmės ūkiuose per 15 dienų prieš išsiunčiant tuos galvijus, tuo atveju, kai:

i)

ūkis yra IGR/IPV neužkrėstoje valstybėje narėje arba zonoje, o kilmės ūkiai nėra IGR/IPV neužkrėstoje valstybėje narėje ar zonoje, arba

ii)

ūkis yra valstybėje narėje arba zonoje, kurioje taikoma patvirtinta likvidavimo programa, o kilmės ūkiai yra valstybėje narėje ar zonoje, kuri nėra IGR/IPV neužkrėsta teritorija ir kurioje netaikoma patvirtinta likvidavimo programa.

3 skirsnis

Statuso sustabdymas ir sugrąžinimas

1.

IGR/IPV neužkrėstos teritorijos statusas ūkyje, kuriame laikomi galvijai, turi būti sustabdytas, jeigu:

a)

nesilaikoma vieno ar daugiau iš 2 skirsnyje nustatytų reikalavimų

b)

įtariamas tame ūkyje laikomo galvijo užsikrėtimo IGR/IPV atvejis.

2.

IGR/IPV neužkrėstos teritorijos statusas gali būti sugrąžintas tik jeigu:

a)

laikomasi 1 skirsnio 1 dalies b ir e punktuose ir 2 skirsnio b, c ir d punktuose nustatytų reikalavimų;

b)

tolesnių tyrimų rezultatai patvirtina, kad IGR/IPV nėra, ir yra nustatyta visų įtariamų atvejų būklė.

4 skirsnis

Statuso atšaukimas ir atgavimas

1.

IGR/IPV neužkrėstos teritorijos statusas ūkyje, kuriame laikomi galvijai, turi būti atšauktas, jeigu:

a)

nesilaikoma vieno ar daugiau iš 2 skirsnyje nustatytų reikalavimų po to, kai praeina ilgiausias 20 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytas laikotarpis nuo šio statuso sustabdymo;

b)

yra patvirtintas tame ūkyje laikomo galvijo užsikrėtimo IGR/IPV atvejis.

2.

Jeigu IGR/IPV neužkrėstos teritorijos statusas yra atšaukiamas pagal 1 dalies a punktą, jį galima atgauti tik jeigu laikomasi 1 skirsnio 1 dalies b ir e punktuose ir 2 skirsnio b, c ir d punktuose nustatytų reikalavimų.

3.

Jeigu IGR/IPV neužkrėstos teritorijos statusas yra atšaukiamas pagal 1 dalies b punktą, jį galima atgauti tik jeigu:

a)

buvo likviduoti visi patvirtinti šių ligų atvejai;

b)

buvo taikytas bent vienas iš 1 skirsnio 1 dalies c punkte nustatytų tyrimų režimų tiriant mėginius, paimtus praėjus ne mažiau kaip 30 dienų po paskutinio patvirtinto ligos atvejo likvidavimo, ir gauti neigiami rezultatai.

2 SKYRIUS

IGR/IPV neužkrėsta valstybė narė arba zona

1 skirsnis

Statuso suteikimas

IGR/IPV neužkrėstos teritorijos statusas dėl laikomų galvijų valstybei narei arba zonai gali būti suteikiamas tik jeigu:

a)

yra uždrausta laikomus galvijus vakcinuoti nuo IGR/IPV ir

b)

bent 99,8 % ūkių, kuriuose yra bent 99,9 % atitinkamos galvijų populiacijos, yra neužkrėsti IGR/IPV.

2 skirsnis

Statuso išlaikymas

1.

IGR/IPV neužkrėstos teritorijos statusas, suteiktas valstybei narei ar zonai dėl laikomų galvijų, gali būti išlaikytas tik jeigu:

a)

toliau laikomasi 1 skirsnyje nustatytų reikalavimų ir

b)

vykdoma metinė priežiūra, grindžiama atrankiniu mėginių ėmimu, kurį atliekant turi būti įmanoma bent nustatyti, esant 95 % patikimumo lygiui, ūkių užkrėtimą GHV-1 infekcija, kai tikslinis paplitimo lygis yra 0,2 % visų ūkių, arba GHV-1 infekcija užkrėstus galvijus, kai tikslinis paplitimo lygis yra 0,1 % visos galvijų populiacijos.

2.

Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, kilus šios ligos protrūkiui kompetentinga institucija gali leisti atlikti vakcinaciją DIVA vakcina, jeigu:

a)

epizootologinio tyrimo ir tyrimų, atliktų pagal 25 straipsnį, rezultatai rodo, kad ligos protrūkis kilo tik nedideliame skaičiuje ūkių;

b)

jis naudojamas tik šiam ligos protrūkiui kontroliuoti taip, kaip kompetentinga institucija laiko tai reikalinga;

c)

galvijai DIVA vakcina vakcinuojami kompetentingai institucijai prižiūrint, ir DIVA vakcinų naudojimas kiekvienam gyvūnui patvirtinamas dokumentais;

d)

DIVA vakcina vakcinuoti galvijai perkeliami tik tiesiogiai į skerdyklą arba į ūkį kitoje zonoje ar valstybėje narėje, kurioje vakcinavimas nėra uždraustas.

3.

Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, galima vykdyti priežiūrą siekiant kasmet įrodyti, kad GHV-1 infekcijos nėra, atsižvelgiant į gamybos sistemas ir į nustatytus rizikos veiksnius, jei per 5 iš eilės metus nuo tada, kai tai valstybei narei ar zonai suteiktas IGR/IPV neužkrėstos teritorijos statusas, nenustatyta jokių šių ligų protrūkių.

V DALIS

AUJESKIO LIGOS VIRUSO INFEKCIJA

1 SKYRIUS

Aujeskio ligos viruso infekcija neužkrėstas ūkis

1 skirsnis

Statuso suteikimas

1.

Aujeskio ligos viruso (ALV) infekcija neužkrėstos teritorijos statusas ūkiui, kuriame laikomos kiaulės, gali būti suteikiamas tik jeigu:

a)

per praėjusius 12 mėnesių tame ūkyje nebuvo laikomų kiaulių užsikrėtimo ALV infekcija patvirtintų atvejų;

b)

per praėjusius 12 mėnesių jokios tame ūkyje laikomos kiaulės nebuvo vakcinuotos nuo Aujeskio ligos;

c)

ūkyje laikomos kiaulės per praėjusius 12 mėnesių buvo ištirtos pagal vieną iš toliau nurodytų tyrimų režimų, atsižvelgiant į ankstesnį vakcinavimą DIVA vakcina, kai atlikti serologiniai tyrimai ALV antikūnams arba, jei reikia, ALV gE antikūnams nustatyti, ir gauti neigiami rezultatai, naudojant:

i)

paimtą kiekvienos kiaulės kraujo ar mėsos sulčių mėginį arba

ii)

kraujo ar mėsos sulčių mėginius, paimtus du kartus 2–3 mėnesių intervalu iš tokio skaičiaus gyvūnų, kad būtų galima bent nustatyti, esant 95 % patikimumo lygiui, gyvūnus, kurių serologinio tyrimo rezultatai teigiami, kai tikslinis paplitimo lygis yra 10 %;

d)

nuo c punkte nurodyto mėginių ėmimo pradžios visos į ūkį perkeliamos kiaulės:

i)

yra kilusios iš ALV infekcija neužkrėstų ūkių ir, jeigu jų kilmės ūkiai yra valstybėje narėje ar zonoje, kuri nėra ALV infekcija neužkrėsta teritorija ir kurioje netaikoma patvirtinta likvidavimo programa, yra gauti neigiami rezultatai atlikus jų serologinį tyrimą gryno ALV antikūnams arba, jei reikia, gryno ALV gE antikūnams nustatyti, po jų perkėlimo į ūkį ir prieš suteikiant ALV infekcija neužkrėstos teritorijos statusą, arba

ii)

buvo laikomos karantino sąlygomis bent 30 dienų laikotarpį prieš jų perkėlimą ir, atlikus jų serologinį tyrimą gryno ALV antikūnams nustatyti du kartus, kai intervalas tarp kiekvieno iš tų mėginių paėmimo turi būti ne trumpesnis kaip 30 dienų, gauti neigiami rezultatai. Mėginys paskutiniam tyrimui turi būti paimtas per 15 dienų prieš išvežant gyvūnus;

e)

nuo c punkte nurodyto mėginių ėmimo pradžios visi į ūkį atvežami kiaulių genetinės medžiagos produktai yra kilę iš:

i)

ALV infekcija neužkrėstų ūkių arba

ii)

patvirtintų genetinės medžiagos produktų ūkių.

2.

Nukrypstant nuo 1 dalies, ALV neužkrėstos teritorijos statusas gali būti suteikiamas ūkiui, jeigu visos kiaulės jame yra kilusios iš ALV neužkrėstų ūkių, esančių valstybėje narėje ar zonoje, neužkrėstoje ALV, arba valstybėje narėje ar zonoje, kurioje taikoma patvirtinta likvidavimo programa, su sąlyga, kad jos atitiktų 2 skirsnio d punkte nustatytus reikalavimus (kai taikytini).

2 skirsnis

Statuso išlaikymas

ALV infekcija neužkrėstos teritorijos statusas ūkyje, kuriame laikomos kiaulės, gali būti išlaikytas tik jeigu:

a)

toliau laikomasi 1 skirsnio 1 dalies a, b ir e punktuose nustatytų reikalavimų;

b)

atliekami serologiniai tyrimai ir gaunami neigiami rezultatai naudojant reprezentatyvų skaičių kraujo ar mėsos sulčių mėginių, paimtų iš ūkyje laikomų kiaulių, siekiant patvirtinti ALV infekcijos nebuvimą pagal tyrimų režimą, taikomą atsižvelgiant į gamybos ciklą ir į ALV patekimo riziką:

i)

bent kartą per metus, jei visos laikomos kiaulės nėra vakcinuotos nuo Aujeskio ligos, atliekant tyrimus gryno ALV antikūnams nustatyti, arba

ii)

bent du kartus per metus atliekant tyrimus gryno ALV antikūnams nustatyti ir, jei reikia, tyrimus ALV glikoproteino E antikūnams nustatyti;

c)

jeigu ūkis yra ALV infekcija neužkrėstoje valstybėje narėje arba zonoje, b punkte nurodyti serologiniai tyrimai atliekami, kaip reikalinga, vykdant priežiūrą, numatytą 2 skyriaus 2 skirsnio 1 dalies b punkte arba 2 skyriaus 2 skirsnio 4 dalyje, jei tinka;

d)

visos į ūkį perkeliamos kiaulės:

i)

atitinka 1 skirsnio 1 dalies d punkto ii dalyje nustatytus reikalavimus arba

ii)

yra kilusios iš ALV infekcija neužkrėstų ūkių ir buvo atliktas jų serologinis tyrimas gryno ALV antikūnams nustatyti ir gautas neigiamas rezultatas naudojant mėginį, paimtą kilmės ūkiuose per 15 dienų prieš jas išvežant, tais atvejais, kai:

ūkis yra ALV infekcija neužkrėstoje valstybėje narėje arba zonoje, o kilmės ūkiai nėra ALV infekcija neužkrėstoje valstybėje narėje ar zonoje, arba

ūkis yra valstybėje narėje arba zonoje, kurioje taikoma patvirtinta likvidavimo programa, o kilmės ūkiai yra valstybėje narėje ar zonoje, kuri nėra ALV infekcija neužkrėsta teritorija ir kurioje netaikoma patvirtinta likvidavimo programa.

Tiriamų kiaulių skaičius turi būti toks, kad būtų įmanoma bent nustatyti, esant 95 % patikimumo lygiui, gyvūnus, kurių serologinio tyrimo rezultatai teigiami, kai tikslinis paplitimo lygis yra 10 %.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, dėl jaunesnių nei 4 mėnesių kiaulių, kurias atsivedė DIVA vakcina vakcinuotos patelės, galima atlikti serologinį tyrimą ALV gE antikūnams nustatyti.

3 skirsnis

Statuso sustabdymas ir sugrąžinimas

1.

ALV infekcija neužkrėstos teritorijos statusas ūkyje, kuriame laikomos kiaulės, turi būti sustabdytas, jeigu:

a)

nebesilaikoma vieno ar daugiau iš 2 skirsnyje nustatytų reikalavimų;

b)

įtariamas tame ūkyje laikomos kiaulės užsikrėtimo ALV infekcija atvejis.

2.

ALV infekcija neužkrėstos teritorijos statusas gali būti sugrąžintas tik jeigu:

a)

laikomasi 1 skirsnio 1 dalies b ir e punktuose ir 2 skirsnio b ar c punkte (jei tinka) ir d punkte nustatytų reikalavimų;

b)

tolesnių tyrimų rezultatai patvirtina, kad ALV infekcijos nėra, ir yra nustatyta visų įtariamų atvejų būklė.

4 skirsnis

Statuso atšaukimas ir atgavimas

1.

ALV infekcija neužkrėstos teritorijos statusas ūkyje, kuriame laikomos kiaulės, turi būti atšauktas, jeigu:

a)

nesilaikoma vieno ar daugiau iš 2 skirsnyje nustatytų reikalavimų po to, kai praeina ilgiausias 20 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytas laikotarpis nuo šio statuso sustabdymo;

b)

yra patvirtintas tame ūkyje laikomos kiaulės užsikrėtimo ALV infekcija atvejis.

2.

Jeigu ALV infekcija neužkrėstos teritorijos statusas yra atšaukiamas pagal 1 dalies a punktą, jį galima atgauti tik jeigu laikomasi 1 skirsnio 1 dalies b ir e punktuose ir 2 skirsnio b ar c punkte (jei tinka) ir d punkte nustatytų reikalavimų.

3.

Jeigu ALV infekcija neužkrėstos teritorijos statusas yra atšaukiamas pagal 1 dalies b punktą, jį galima atgauti tik jeigu iš to ūkio pašalinamos visos kiaulės.

2 SKYRIUS

Aujeskio ligos virusu neužkrėsta valstybė narė arba zona

1 skirsnis

Statuso suteikimas

ALV neužkrėstos teritorijos statusas dėl laikomų kiaulių gali būti suteikiamas valstybei narei arba zonai tik jeigu:

a)

per praėjusius 12 mėnesių buvo draudžiama vakcinuoti laikomas kiaules nuo Aujeskio ligos;

b)

vykdoma priežiūra siekiant įrodyti, kad bent per praėjusius 24 mėnesius jokiame tos valstybės narės ar zonos ūkyje negauta jokių klinikinių, virusologinių ar serologinių ALV infekcijos buvimo įrodymų;

c)

jeigu žinoma, kad ALV infekcija yra laukinių kiaulių populiacijoje, įgyvendintos priemonės, kuriomis siekiama išvengti bet kokio ALV perdavimo iš laukinių kiaulių naminėms kiaulėms.

2 skirsnis

Statuso išlaikymas

1.

ALV infekcija neužkrėstos teritorijos statusas, suteiktas valstybei narei ar zonai dėl laikomų kiaulių, gali būti išlaikytas tik jeigu:

a)

toliau laikomasi 1 skirsnio a ir c punktuose nustatytų reikalavimų;

b)

vykdoma metinė priežiūra, grindžiama atrankiniu mėginių ėmimu, kurį atliekant įmanoma bent nustatyti, esant 95 % patikimumo lygiui, ALV infekcija užkrėstus ūkius, kai tikslinis paplitimo lygis yra 0,2 %. Iš ūkyje laikomų kiaulių imamų kraujo ar mėsos sulčių mėginių skaičius turi būti toks, kad būtų įmanoma bent nustatyti, esant 95 % patikimumo lygiui, gyvūnus, kurių serologinio tyrimo rezultatai teigiami, kai tikslinis paplitimo lygis yra 20 %.

2.

Nukrypstant nuo 1 dalies, kilus šios ligos protrūkiui valstybė narė arba zona gali išlaikyti ALV infekcija neužkrėstos teritorijos statusą dėl kiaulių populiacijos, jeigu:

a)

buvo pašalintos visos užkrėstuose ūkiuose buvusios kiaulės;

b)

kompetentinga institucija atliko epizootologinį tyrimą ir kitus tyrimus, įskaitant klinikinį tyrimą ir serologinius arba virusologinius tyrimus:

i)

visuose ūkiuose, kuriuose laikomos kiaulės, turėjusios tiesioginį ar netiesioginį sąlytį su užkrėstu ūkiu, kad paneigtų infekciją, ir

ii)

visuose ūkiuose, kuriuose laikomos kiaulės, esančiuose bent 2 kilometrų spinduliu nuo užkrėsto ūkio, siekiant įrodyti, kad tie ūkiai neužkrėsti. Iš tuose ūkiuose laikomų kiaulių imamų kraujo ar mėsos sulčių mėginių skaičius turi būti toks, kad būtų įmanoma bent nustatyti, esant 95 % patikimumo lygiui, gyvūnus, kurių serologinio tyrimo rezultatai teigiami, kai tikslinis paplitimo lygis yra 10 %, arba

iii)

jei buvo vakcinuojama DIVA vakcina – serologinius tyrimus ALV gE antikūnams nustatyti, du kartus atliktus 2 mėnesių intervalu, ūkiuose, kuriuose laikomos kiaulės, esančiuose tokiu spinduliu nuo užkrėsto ūkio, kokiu atliktas vakcinavimas, kad būtų įrodytas infekcijos nebuvimas;

c)

pagal b punktą atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad ligos protrūkis kilo tik nedideliame skaičiuje ūkių;

d)

kiekviename ALV infekcija užkrėstame ūkyje buvo nedelsiant įgyvendintos tinkamos kontrolės priemonės, kaip nurodyta 24 straipsnyje, įskaitant, kai būtina, vakcinavimą DIVA vakcina.

3.

Nukrypstant nuo 1 skirsnio a punkto, kilus 2 dalyje nurodytos ligos protrūkiui kompetentinga institucija gali leisti vakcinuoti DIVA vakcina, jeigu:

a)

vakcinuojama tik šiam ligos protrūkiui kontroliuoti taip, kaip kompetentinga institucija laiko tai reikalinga;

b)

kiaulės DIVA vakcina vakcinuojamos kompetentingai institucijai prižiūrint, ir DIVA vakcinų naudojimas kiekvienam gyvūnui patvirtinamas dokumentais;

c)

DIVA vakcina vakcinuotos kiaulės perkeliamos tik tiesiogiai į skerdyklą arba į ūkį kitoje valstybėje narėje ar zonoje, kurioje vakcinavimas nėra uždraustas.

4.

Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, galima vykdyti priežiūrą siekiant kasmet įrodyti, kad ALV viruso infekcijos nėra, atsižvelgiant į gamybos sistemas ir į nustatytus rizikos veiksnius, jei per 2 iš eilės metus nuo tada, kai tai valstybei narei ar zonai suteiktas ALV infekcija neužkrėstos teritorijos statusas, nenustatyta jokių šios ligos protrūkių.

VI DALIS

GALVIJŲ VIRUSINĖ DIARĖJA

1 SKYRIUS

Galvijų virusine diarėja neužkrėstas ūkis

1 skirsnis

Statuso suteikimas

1.

Galvijų virusine diarėja (GVD) neužkrėstos teritorijos statusas ūkiui, kuriame laikomi galvijai, gali būti suteikiamas tik jeigu:

a)

per praėjusius 18 mėnesių tame ūkyje nebuvo laikomų galvijų užsikrėtimo GVD patvirtintų atvejų;

b)

tame ūkyje laikomi galvijai buvo tirti pagal bent vieną iš šių tyrimų režimų, atsižvelgiant į galimą ankstesnį vakcinavimą:

i)

buvo atlikti GVD viruso (GVDV) antigeno ar genomo nustatymo tyrimai naudojant visų galvijų mėginius ir gauti neigiami rezultatai.

Veršelių, atsivestų bent per praėjusius 12 mėnesių, mėginiai turi būti paimti po jų oficialaus identifikavimo arba tada, kai jis atliekamas, bet ne vėliau kaip 20 dienų po atsivedimo. Tų veršelių, kurių tyrimo rezultatai yra neigiami, motinų tirti nereikia;

ii)

buvo atlikti serologiniai GVDV antikūnų nustatymo tyrimai naudojant mėginius, bent tris kartus paimtus per ne trumpesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį, ne trumpesniais kaip 4 mėnesių intervalais, iš galvijų, laikytų tame ūkyje ne trumpiau kaip 3 mėnesius iki tyrimo, ir gauti neigiami rezultatai.

Tiriamų gyvūnų skaičius turi būti toks, kad būtų įmanoma bent nustatyti, esant 95 % patikimumo lygiui, gyvūnus, kurių serologinio tyrimo rezultatai teigiami, kai tikslinis paplitimo lygis yra 50 %, ir turi būti tiriami bent penki gyvūnai arba, jei laikomų gyvūnų yra mažiau nei penki, visi gyvūnai.

Jei galvijai ūkyje laikomi atskiromis grupėmis, tarp kurių nėra tiesioginio sąlyčio, būtina ištirti atitinkamą kiekvienos grupės gyvūnų skaičių;

iii)

ne trumpesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį derinti tyrimų režimai, nustatyti šio punkto i ir ii papunkčiuose.

Gebėjimas nustatyti ligą pagal šį jungtinį tyrimų režimą turi būti toks pat kaip taikant i ir ii papunkčiuose nurodytus tyrimų režimus;

c)

nuo 1 dalies b punkte nurodyto mėginių ėmimo pradžios visi į ūkį perkeliami galvijai:

i)

yra kilę iš GVD neužkrėstų ūkių, esančių GVD neužkrėstoje valstybėje narėje ar zonoje, arba

ii)

yra kilę iš GVD neužkrėstų ūkių, kuriuose:

per praėjusius 4 mėnesius buvo atlikti 1 skyriaus 2 skirsnio 1 dalies c punkto ii ar iii papunkčiuose nurodyti serologiniai tyrimai ir gauti neigiami rezultatai, arba

kiekvienas iš tų gyvūnų prieš juos išvežant buvo atskirai ištirtas, atsižvelgiant į jų atliktų tyrimų duomenis ir, jei tinka, į gyvūno veršingumo laikotarpį, kad GVDV infekcija nebūtų užkrėstas paskirties ūkis, arba

iii)

buvo ištirti atliekant GVDV antigeno ar genomo tyrimą ir gauti neigiami rezultatai, taip pat:

jie buvo laikomi karantino sąlygomis bent 21 dieną prieš juos išvežant, o veršingų patelių atveju gautas neigiamas tyrimo dėl GVDV antikūnų, naudojant mėginius, paimtus praėjus ne mažiau kaip 21 karantino dienai, rezultatas, arba

atlikus jų tyrimą dėl GVDV antikūnų prieš juos išvežant arba, veršingų patelių atveju, prieš apsėklinimą, po kurio patelė tapo veršinga, gauti teigiami rezultatai;

d)

nuo 1 dalies b punkte nurodyto mėginių ėmimo pradžios visi į ūkį atvežami galvijų genetinės medžiagos produktai yra kilę iš:

i)

GVD neužkrėstų ūkių arba

ii)

patvirtintų genetinės medžiagos produktų ūkių.

2.

Nukrypstant nuo 1 dalies, GVD neužkrėstos teritorijos statusas ūkiui gali būti suteikiamas, jeigu:

a)

visi galvijai yra kilę iš GVD neužkrėstų ūkių, esančių valstybėje narėje ar zonoje, neužkrėstoje GVD, arba valstybėje narėje ar zonoje, kurioje taikoma patvirtinta likvidavimo programa, ir atitinka 1 dalies c punkte nustatytus reikalavimus, jei tinka, arba

b)

visi galvijai yra kilę iš GVD neužkrėstų ūkių, nėra skirti veisimui, ir ūkiui suteiktas GVD neužkrėstos teritorijos statusas yra išlaikytas pagal 2 skirsnio 2 punktą.

2 skirsnis

Statuso išlaikymas

1.

GVD neužkrėstos teritorijos statusas ūkyje, kuriame laikomi galvijai, gali būti išlaikytas tik jeigu:

a)

toliau laikomasi 1 skirsnio 1 dalies a, c, ir d punktuose nustatytų reikalavimų;

b)

nuo tada, kai ūkiui suteiktas GVD neužkrėstos teritorijos statusas, jokie galvijai nėra vakcinuoti nuo GVD;

c)

taikomas bent vienas iš šių tyrimų režimų ir gaunami neigiami tyrimų rezultatai:

i)

kiekvienas naujai atsivestas veršelis ištiriamas dėl GVDV antigeno ar genomo naudojant mėginį, paimtą po oficialaus identifikavimo arba tada, kai jis atliekamas, bet ne vėliau kaip 20 dienų po veršelio atsivedimo, ir gaunamas neigiamas rezultatas;

ii)

serologiniai GVDV antikūnų nustatymo tyrimai atliekami bent kartą per metus naudojant mėginius, paimtus iš galvijų, laikytų tame ūkyje bent 3 mėnesius iki tyrimo.

Tiriamų gyvūnų skaičius turi būti toks, kad būtų įmanoma bent nustatyti, esant 95 % patikimumo lygiui, gyvūnus, kurių serologinio tyrimo rezultatai teigiami, kai tikslinis paplitimo lygis yra 50 %, ir turi būti tiriami bent penki gyvūnai arba, jei laikomų gyvūnų yra mažiau nei penki, visi gyvūnai.

Jei galvijai ūkyje laikomi atskiromis grupėmis, tarp kurių nėra tiesioginio sąlyčio, būtina ištirti atitinkamą kiekvienos grupės gyvūnų skaičių;

iii)

taikomas šio punkto i ir ii papunkčiuose nustatytų tyrimų režimų derinys.

Gebėjimas nustatyti ligą pagal šį jungtinį tyrimų režimą turi būti toks pat kaip taikant i ir ii papunkčiuose nurodytus tyrimų režimus;

iv)

jeigu ūkis yra GVD neužkrėstoje valstybėje narėje arba zonoje, atliekami tyrimai naudojant mėginius, paimtus pagal 2 skyriaus 2 skirsnio 1 dalies b punktą arba 2 skyriaus 2 skirsnio 3 dalį, jei tinka;

d)

į ūkį perkeliami tik nuo GVD nevakcinuoti galvijai, jei tas ūkis yra GVD neužkrėstoje valstybėje narėje ar zonoje.

2.

Nukrypstant nuo 1 dalies, ūkio, nurodyto 1 skirsnio 2 dalies b punkte, GVD neužkrėstos teritorijos statusas gali būti išlaikytas ir netiriant galvijų pagal 1 dalies c punktą, jeigu:

a)

toliau laikomasi 1 skirsnio 2 dalies b punkte nustatytų reikalavimų;

b)

tie gyvūnai nenaudojami veisimui;

c)

jie neturi jokio sąlyčio su gyvūnais, naudojamais arba numatytais naudoti veisimui, ir yra perkeliami iš šio ūkio į skerdyklą

i)

tiesiogiai arba

ii)

per surinkimo operaciją, atliekamą toje pačioje valstybėje narėje ar zonoje, ir tik kai surenkami gyvūnai, kurie atitinka b ir c punktuose nustatytus reikalavimus ir yra kilę iš ūkių, kurie atitinka a punkte nustatytus reikalavimus.

3 skirsnis

Statuso sustabdymas ir sugrąžinimas

1.

GVD neužkrėstos teritorijos statusas ūkyje, kuriame laikomi galvijai, turi būti sustabdytas, jeigu:

a)

nesilaikoma vieno ar daugiau iš 2 skirsnyje nustatytų reikalavimų;

b)

įtariamas tame ūkyje laikomo galvijo užsikrėtimo GVD atvejis.

2.

GVD neužkrėstos teritorijos statusas gali būti sugrąžintas tik jeigu:

a)

įvykdomi 1 skirsnio 1 dalies c ir e punktuose ir 2 skirsnio 1 dalies b, c, d punktuose ir, jei tinka, 2 dalyje nustatyti reikalavimai;

b)

tolesnių tyrimų rezultatai patvirtina, kad GVD nėra, ir yra nustatyta visų įtariamų atvejų būklė.

4 skirsnis

Statuso atšaukimas ir atgavimas

1.

GVD neužkrėstos teritorijos statusas ūkyje, kuriame laikomi galvijai, turi būti atšauktas, jeigu:

a)

nesilaikoma vieno ar daugiau iš 2 skirsnyje nustatytų reikalavimų po to, kai praeina ilgiausias 20 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytas laikotarpis nuo šio statuso sustabdymo;

b)

yra patvirtintas tame ūkyje laikomo galvijo užsikrėtimo GVD atvejis.

2.

Jei GVD neužkrėstos teritorijos statusas yra atšaukiamas pagal 1 dalies a punktą, jį galima atgauti tik jeigu laikomasi 1 skirsnio 1 dalies c ir e punktuose ir 2 skirsnio 1 dalies b, c, d punktuose ir, jei tinka, 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

3.

Jei GVD neužkrėstos teritorijos statusas yra atšaukiamas pagal 1 dalies b punktą, jį galima atgauti tik jeigu:

a)

buvo pašalinti visi gyvūnai, kurio tyrimo dėl GDVD rezultatai buvo teigiami;

b)

nustatyta su kiekvieno ūkyje laikomo galvijo užkrėtimu GDVD susijusi padėtis;

c)

visi veršeliai, kurie galėjo būti GDVD užkrėsti gimdoje, po atsivedimo buvo laikomi izoliuoti, iki gauti neigiami jų tyrimo dėl GDVD antigeno arba genomo rezultatai.

2 SKYRIUS

Galvijų virusine diarėja neužkrėsta valstybė narė arba zona

1 skirsnis

Statuso suteikimas

GVD neužkrėstos teritorijos statusas dėl laikomų galvijų valstybei narei arba zonai gali būti suteikiamas tik jeigu:

a)

yra uždrausta laikomus galvijus vakcinuoti nuo GVD;

b)

bent per praėjusius 18 mėnesių nepatvirtinta nė vieno laikomo galvijo užsikrėtimo GVD atvejo;

c)

bent 99,8 % ūkių, kuriuose yra mažiausiai 99,9 % visos galvijų populiacijos, yra neužkrėsti GVD.

2 skirsnis

Statuso išlaikymas

1.

GVD neužkrėstos teritorijos statusas, suteiktas valstybei narei ar zonai dėl laikomų galvijų, gali būti išlaikytas tik jeigu:

a)

toliau laikomasi 1 skirsnio a ir c punktuose nustatytų reikalavimų;

b)

kasmet vykdoma priežiūra, kurią vykdant turi būti įmanoma bent nustatyti, esant 95 % patikimumo lygiui, GVD užkrėstus ūkius, kai tikslinis paplitimo lygis yra 0,2 % ūkių, arba GVD užkrėstus galvijus, kai tikslinis paplitimo lygis yra 0,1 % galvijų populiacijos.

2.

Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, kilus šios ligos protrūkiui kompetentinga institucija gali leisti vakcinuoti gyvūnus, jeigu:

a)

epizootologinio tyrimo ir tyrimų, atliktų pagal 25 straipsnį, rezultatai rodo, kad ligos protrūkis kilo tik nedideliame skaičiuje ūkių;

b)

vakcinuota nedaug galvijų, kurių vakcinavimą kompetentinga institucija laikė būtinu siekiant kontroliuoti šį ligos protrūkį, tai atlikta prižiūrint kompetentingai institucijai ir kiekvieno gyvūno vakcinavimas patvirtintas dokumentais.

3.

Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, galima vykdyti priežiūrą siekiant kasmet įrodyti, kad GVD infekcijos nėra, atsižvelgiant į gamybos sistemas ir į nustatytus rizikos veiksnius, jei per 5 iš eilės metus nuo tada, kai tai valstybei narei ar zonai suteiktas GVD neužkrėstos teritorijos statusas, nenustatyta jokių šios ligos protrūkių.

V PRIEDAS

KONKREČIŲ LIGŲ REIKALAVIMAI, TAIKOMI SIEKIANT SUTEIKTI IR IŠLAIKYTI NEUŽKRĖSTOS TERITORIJOS STATUSĄ VALSTYBIŲ NARIŲ ARBA ZONŲ LYGMENIU

I DALIS

PASIUTLIGĖS VIRUSO INFEKCIJA

1 SKYRIUS

Vakcinavimo nuo pasiutligės techniniai reikalavimai

1 skirsnis

Laikomų gyvūnų vakcinacija

1.

Pagal pasiutligės viruso infekcijos likvidavimo programas nuo pasiutligės turi būti vakcinuojami tik identifikuoti gyvūnai augintiniai ir turi būti laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 576/2013 (1) III priede nustatytų reikalavimų.

2.

Pagal pasiutligės viruso infekcijos likvidavimo programas laikomų gyvūnų, išskyrus pirmoje dalyje nurodytus gyvūnus, vakcinacija nuo pasiutligės turi būti grindžiama rizika ir atliekama siekiant apsaugoti žmones nuo užsikrėtimo pasiutligės virusu, naudojant vakcinas, atitinkančias Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 576/2013 III priedo 1 dalies a ir b punktuose nustatytus reikalavimus.

2 skirsnis

Laukinių gyvūnų vakcinacija

1.

Pagal pasiutligės viruso infekcijos likvidavimo programas laukinių gyvūnų vakcinavimas nuo pasiutligės viruso oralinėmis vakcinomis turi būti:

a)

organizuojamas ir vykdomas kaip reguliarios planinės arba skubios vakcinavimo kampanijos, atsižvelgiant į 32 straipsnio 2 dalies a punkte numatytą rizikos vertinimą;

b)

atliekamas tinkamai paskirstant vakcinas pagal laiko intervalus ir vakcinavimo ploto dydį, atsižvelgiant į tikslinės gyvūnų populiacijos biologinius ypatumus, epizootinę padėtį ir vietovės topografiją;

c)

vertinamas naudojantis geografinėmis informacinėmis sistemomis, tikrinant, ar tinkamai geografiškai paskirstyti jaukai su vakcinomis, taip dažnai, kad prireikus būtų galima imtis taisomųjų priemonių, ir

d)

stebimas, tikrinant vakcinavimo veiksmingumą, – tai gali apimti biožymens buvimo nustatymą ir negyvų gyvūnų, priklausiusių tikslinei vakcinuojamų gyvūnų populiacijai, serologinius tyrimus.

2.

Pagal pasiutligės viruso infekcijos likvidavimo programas benamių šunų populiacijų vakcinavimas nuo pasiutligės viruso infekcijos turi būti:

a)

organizuojamas ir vykdomas, jei reikia, pagal benamių šunų populiacijų kontrolės ir valdymo priemones, atsižvelgiant į 32 straipsnio 2 dalies a punkte numatytą rizikos vertinimą;

b)

atliekamas laikantis 1 skirsnyje nustatytų reikalavimų.

2 SKYRIUS

Pasiutligės virusu neužkrėsta valstybė narė arba zona

1 skirsnis

Statuso suteikimas

1.

Pasiutligės virusu neužkrėstos teritorijos statusas valstybei narei arba zonai gali būti suteikiamas tik jeigu:

a)

bent per praėjusius 24 mėnesius vykdyta priežiūra pagal 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir

b)

per praėjusius 24 mėnesius tikslinėje gyvūnų populiacijoje nepatvirtinta jokių pasiutligės viruso infekcijos atvejų.

2.

Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, jeigu yra patvirtintas pasiutligės viruso infekcijos atvejis, galima suteikti neužkrėstos teritorijos statusą, jei užkrėtimas tuo infekcijos atveju įvyko ne toje valstybėje narėje ar zonoje, taip pat:

a)

tas infekcijos atvejis oficialiai patvirtintas, ir negalėjo būti jokio epizootinio ryšio ir jokių papildomų susijusių infekcijos atvejų, be kita ko, kai toks atvejis nustatytas pasienio kontrolės poste, karantino ūkyje ar atskirto ūkio karantino patalpose, arba

b)

epizootinis ryšys galėjo būti, tačiau sustiprinus priežiūrą ir atliekant epizootologinį tyrimą bei kitus tyrimus per 6 mėnesius po gyvūno, kuris buvo užkrėstas tuo nustatytu atveju, žūties papildomų infekcijos atvejų nenustatyta.

2 skirsnis

Statuso išlaikymas

Pasiutligės virusu neužkrėstos teritorijos statusas, suteiktas valstybei narei ar zonai, gali būti išlaikytas tik jeigu:

a)

vykdoma priežiūra, siekiant tikslo anksti nustatyti šią ligą, pagal 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir

b)

nėra patvirtinta jokio pasiutligės viruso infekcijos atvejo tikslinėje gyvūnų populiacijoje arba, jeigu buvo toks atvejis, laikytasi 1 skirsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.

II DALIS

MĖLYNOJO LIEŽUVIO VIRUSO (1–24 SEROLOGINIŲ TIPŲ) INFEKCIJA

1 SKYRIUS

Būtiniausi priežiūros reikalavimai

1 skirsnis

Priežiūra, vykdoma siekiant nustatyti mėlynojo liežuvio viruso serologinius tipus, apie kuriuos nebuvo pranešta per 2 praėjusius metus

1.

Mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijos (toliau – MLV infekcija) priežiūra, vykdoma siekiant užtikrinti, kad būtų anksti nustatytas šios infekcijos patekimas ar pasikartojimas esant bet kuriam iš MLV 1–24 serologinių tipų, apie kuriuos nebuvo pranešta per 2 praėjusius metus, turi apimti:

a)

bendruosius priežiūros reikalavimus, kaip nustatyta 3 straipsnio 1 dalies a punkte;

b)

aktyvią priežiūrą, kaip nustatyta 4 skirsnyje.

2.

1 punkte numatytos priežiūros plane turi būti atsižvelgta į:

a)

riziką, kad infekcija gali būti be aiškiai išreikštų klinikinių požymių;

b)

MLV serologinių tipų patekimo riziką, siejamą su bet kurių iš MLV 1–24 serologinių tipų plitimu aplinkinėse teritorijose;

c)

bet kokį kitą nustatytą svarbų rizikos veiksnį, galintį lemti bet kurio iš MLV 1–24 serologinių tipų, apie kuriuos nebuvo pranešta per 2 praėjusius metus, patekimą.

3.

Teritorijoje (-ose), esančioje (-iose) arti bet kurios užkrėstos valstybės narės, zonos ar trečiosios šalies, turi būti vykdoma sustiprinta priežiūra iki 150 km atstumu nuo ribos su ta valstybe nare, zona ar trečiąja šalimi. Nustatytos sustiprintos priežiūros teritorijos ribos gali būti tikslinamos atsižvelgiant į svarbias ekologines ar geografines sąlygas, galinčias palengvinti arba sustabdyti MLV plitimą, arba pritaikytos įgyvendinant ligų kontrolės priemones, kurios yra veiksmingos didesniu arba mažesniu atstumu.

4.

Vykdant 1 dalies b punkte ir 3 dalyje numatytą priežiūrą turi būti įmanoma bent nustatyti, esant 95 % patikimumo lygiui, infekciją tikslinėje gyvūnų populiacijoje, kai tikslinis paplitimo lygis yra 5 %, jeigu 4 skyriaus 2 skirsnyje nenurodyta kitaip.

2 skirsnis

Priežiūra siekiant nustatyti MLV infekcijos mastą

1.

MLV infekcijos priežiūra, vykdoma siekiant užtikrinti, kad būtų laiku nustatytos vieno ar daugiau MLV serologinių tipų infekcijos plitimo ribos ir, jei reikia, stebėti jos paplitimo lygį, turi apimti:

a)

bendruosius priežiūros reikalavimus, kaip nustatyta 3 straipsnio 1 dalies a punkte;

b)

aktyvią priežiūrą, kaip nustatyta 4 skirsnyje.

2.

Planuojant 1 dalyje numatytą priežiūrą turi būti atsižvelgta į: visą turimą informaciją apie ligos epizootologiją ir užkrato pernešėjo biologinius ypatumus toje teritorijoje;

3.

Tikslinis paplitimo lygis, vykdant 1 dalyje numatytą priežiūrą, turi būti derinamas pagal epizootinę padėtį, atsižvelgiant į svarbiausius rizikos veiksnius, tokius kaip tikslinė gyvūnų populiacija ir užkrato pernešėjų populiacija.

3 skirsnis

Priežiūra, vykdoma siekiant įrodyti, kad MLV infekcijos nėra

1.

MLV infekcijos priežiūra, vykdoma siekiant įrodyti, kad nėra bet kurių iš 1–24 serologinių tipų infekcijos, pirmiau nustatytos toje teritorijoje, turi apimti:

a)

bendruosius priežiūros reikalavimus, kaip nustatyta 3 straipsnio 1 dalies a punkte; ir

b)

aktyvią priežiūrą, kaip nustatyta 4 skirsnyje.

2.

1 punkte numatytos priežiūros plane turi būti atsižvelgta į:

a)

riziką, kad infekcija gali būti be aiškiai išreikštų klinikinių požymių;

b)

visą turimą informaciją apie ligos epizootologiją ir užkrato pernešėjo biologinius ypatumus toje teritorijoje;

c)

bet kokią konkrečią nustatytos infekcijos išlikimo riziką.

3.

Vykdant 1 dalies b punkte numatytą priežiūrą turi būti įmanoma bent nustatyti, esant 95 % patikimumo lygiui, infekciją tikslinėje gyvūnų populiacijoje, kai tikslinis paplitimo lygis yra 1 %.

4 skirsnis

MLV infekcijos aktyvios priežiūros reikalavimai

1.

40 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyti geografiniai vienetai turi būti nustatomi dalijant teritoriją 45 km × 45 km dydžio kvadratais ir gali būti tikslinami atsižvelgiant į:

a)

epizootinę padėtį, infekcijos plitimo spartą, taip pat zonų, kurias apima likvidavimo programa infekcijos patvirtinimo atveju, pavidalą ir dydį;

b)

zonas pagal 13 straipsnio 2 dalies b punktą.

2.

Aktyvi priežiūra turi būti grindžiama vienos ar kelių iš šių rūšių veikla:

a)

kontrolinių gyvūnų stebėsena atliekant serologinius ar virusologinius tyrimus;

b)

sisteminiais ligos paplitimo tyrimais, atliekamais pagal atsitiktine atranka arba rizika grindžiamą mėginių ėmimo strategiją taikant serologinių arba virusologinių tyrimų metodus.

3.

Mėginių ėmimo dažnis turi būti:

a)

bent kartą per metus, tuo metų laikotarpiu, kuriuo yra didžiausia tikimybė nustatyti infekciją ar serokonversiją;

b)

kas mėnesį per užkrato pernešėjų aktyvumo sezoną, kai dėl infekcijos plitimo rizikos būtina reguliariai gauti informaciją.

4.

Gyvūnai, kurių mėginiai imami:

a)

turi būti nevakcinuoti nuo MLV serologinio (-ių) tipo (-ų), dėl kurio (-ių) tikslingai vykdoma priežiūra;

b)

turi nebeturėti natūralaus pasyviojo imuniteto tuo atveju, jei motina buvo vakcinuota ar užkrėsta;

c)

turi būti pakankamai ilgai laikyti tame geografiniame vienete ir nebuvo saugomi nuo sąlyčio su užkrato pernešėju;

d)

turi būti reprezentatyviai atrinkti pagal geografinį tikslinės gyvūnų populiacijos paskirstymą tame geografiniame vienete ir

e)

turi būti iš pradžių ištirti ir gautas neigiamas serologinio tyrimo rezultatas, kai priežiūra grindžiama kontrolinių gyvūnų serologiniais tyrimais.

5.

Mėginio dydis kiekviename geografiniame vienete turi būti apskaičiuojamas pagal tikslinį paplitimo lygį remiantis 1–3 skirsniuose nustatytais tikslais.

6.

Kai būtina pritaikyti priežiūrą, kaip nustatyta 43 straipsnio 2 dalies c punkte, ji turi mažų mažiausiai apimti:

a)

perkeliamų gyvūnų tyrimą, kuris:

i)

turi būti grindžiamas visų perkeliamų gyvūnų mėginių paėmimu ir ištyrimu;

ii)

turi būti atliekamas kuo greičiau po tų gyvūnų perkėlimo, arba

b)

tikslinės gyvūnų populiacijos, kuriai gresia didžiausia rizika dėl galimo viruso plitimo, tyrimą:

i)

kurį atliekant turi būti įmanoma bent nustatyti, esant 95 % patikimumo lygiui, MLV infekciją, kai tikslinis paplitimo lygis yra 5 %;

ii)

kuris turi būti:

atliekamas praėjus ne mažiau kaip 21 dienai po gyvūnų perkėlimo, jei tai vienkartinis tyrimas, arba

atliekamas taip dažnai, kaip reikia, priklausomai nuo gyvūnų perkėlimo, dėl kurio gali kilti pavojus jų sveikatos būklei, dažnio.

Šio tyrimo atlikti nebūtina, jeigu mėginiai imami taip dažnai, kaip nustatyta 3 punkto b papunktyje.

5 skirsnis

Entomologinė priežiūra

1.

Entomologinę priežiūrą turi sudaryti bent aktyvi metinė užkrato pernešėjų gaudymo programa, pagal kurią jie gaudomi stacionariomis aspiracinėmis gaudyklėmis, siekiant nustatyti užkrato pernešėjų populiacijos dinamiką ir, kai tinka, laikotarpį be užkrato pernešėjų.

2.

Aspiracinės gaudyklės, kuriose įrengtas ultravioletinės šviesos šaltinis, turi būti naudojamos pagal iš anksto nustatytus protokolus; gaudyklės turi būti naudojamos visą naktį ir ne rečiau kaip:

a)

vieną naktį per savaitę visą mėnesį prieš numatomą laikotarpio, kuriuo nėra užkrato pernešėjų, pradžią ir pabaigą;

b)

vieną naktį per mėnesį visu laikotarpiu be užkrato pernešėjų.

Aspiracinių gaudyklių naudojimo dažnis gali būti tikslinamas remiantis per pirmus 3 šių gaudyklių naudojimo metus gautais įrodymais.

3.

Bent viena aspiracinė gaudyklė turi būti įrengta kiekviename geografiniame vienete, nurodytame 40 straipsnio 1 dalies a punkte, visoje sezoniškai MLV infekcija neužkrėstoje zonoje. Aspiracine gaudykle sugautų mašalų dalį būtina nusiųsti į specializuotą laboratoriją, kurioje įmanoma suskaičiuoti ir nustatyti įtariamų užkrato pernešėjų rūšis ar kompleksus.

4.

Kai entomologinė priežiūra organizuojama siekiant nustatyti laikotarpį be užkrato pernešėjų, turi būti nustatytas didžiausias ribinis Culicoides genties mašalų kiekis, kad būtų galima išaiškinti rezultatus. Jei didžiausiam ribiniam kiekiui nustatyti trūksta patikimų įrodymų, turi būti visiškai nepagauta Culicoides imicola mašalų ir mažiau nei penkios kiaušinėlius brandinančios Culicoides patelės vienoje gaudyklėje.

2 SKYRIUS

Gyvūnų perkėlimas ir genetinės medžiagos produktų vežimas

1 skirsnis

Gyvūnų perkėlimas

1.

Gyvūnai kilę iš MLV infekcija neužkrėstos valstybės narės arba zonos ir nevakcinuoti gyva vakcina nuo MLV infekcijos per paskutines 60 dienų iki perkėlimo dienos.

2.

Gyvūnai kilę iš valstybės narės arba zonos, kurioje taikoma likvidavimo programa, ir laikomasi bent vieno iš šių reikalavimų:

a)

gyvūnai buvo laikomi sezoniškai MLV infekcija neužkrėstoje valstybėje narėje arba zonoje, nustatytoje pagal 40 straipsnio 3 dalį:

i)

bent 60 dienų prieš perkėlimo dieną;

ii)

bent 28 dienas prieš perkėlimo dieną, ir buvo atliktas jų serologinis tyrimas naudojant mėginius, paimtus praėjus ne mažiau kaip 28 dienoms po gyvūno įvežimo į sezoniškai MLV infekcija neužkrėstą valstybę narę arba zoną dienos, ir gauti neigiami rezultatai, arba

iii)

bent 14 dienų prieš perkėlimo dieną, ir buvo atliktas jų PGR tyrimas naudojant mėginius, paimtus praėjus ne mažiau kaip 14 dienų po gyvūno įvežimo į sezoniškai MLV infekcija neužkrėstą valstybę narę arba zoną dienos, ir gauti neigiami rezultatai;

b)

gyvūnai, vežami į paskirties vietą, buvo saugomi nuo užkrato pernešėjų antpuolių ir laikyti nuo užkrato pernešėjų saugomame ūkyje, kuriame jie buvo saugomi nuo užkrato pernešėjų antpuolių:

i)

bent 60 dienų prieš perkėlimo dieną; arba

ii)

bent 28 dienas prieš perkėlimo dieną, ir buvo atliktas jų serologinis tyrimas naudojant mėginius, paimtus praėjus ne mažiau kaip 28 dienoms nuo tos dienos, kurią prasidėjo apsaugos nuo užkrato pernešėjų laikotarpis, ir gauti neigiami rezultatai, arba

iii)

bent 14 dienų prieš perkėlimo dieną, ir buvo atliktas jų PGR tyrimas naudojant mėginius, paimtus praėjus ne mažiau kaip 14 dienų nuo tos dienos, kai prasidėjo apsaugos nuo užkrato pernešėjų laikotarpis, ir gauti neigiami rezultatai;

c)

gyvūnai buvo vakcinuoti nuo visų iš 1–24 MVL serologinių tipų, apie kuriuos per 2 praėjusius metus buvo pranešta toje valstybėje narėje ar zonoje, taip pat turi būti dar nesibaigęs gyvūnų imuniteto laikotarpis, garantuotas pagal vakcinos specifikacijas, ir jie turi atitikti bent vieną iš šių reikalavimų:

i)

jie buvo vakcinuoti prieš daugiau kaip 60 dienų iki perkėlimo dienos arba

ii)

jie buvo vakcinuoti inaktyvinta vakcina ir atliktas jų PGR tyrimas naudojant mėginius, paimtus praėjus bent 14 dienų nuo imuniteto įgijimo pradžios, nustatytos pagal vakcinos specifikacijas, ir gauti neigiami rezultatai;

d)

atlikus tų gyvūnų serologinį tyrimą, kuriuo galima nustatyti visų 1–24 MLV serologinių tipų, apie kuriuos buvo pranešta toje valstybėje narėje ar zonoje per 2 praėjusius metus, specifinius antikūnus, gauti teigiami rezultatai, taip pat:

i)

serologinis tyrimas atliktas naudojant mėginius, paimtus bent prieš 60 dienų iki gyvūnų perkėlimo dienos, arba

ii)

serologinis tyrimas atliktas naudojant mėginius, paimtus bent prieš 30 dienų iki gyvūnų perkėlimo dienos, taip pat atliktas tų gyvūnų PGR tyrimas naudojant mėginius, paimtus ne anksčiau kaip prieš 14 dienų iki gyvūnų perkėlimo dienos, ir gauti neigiami rezultatai.

3.

Gyvūnai kilę iš valstybės narės ar zonos, kuri nėra MLV infekcija neužkrėsta teritorija ir kurioje netaikoma MLV infekcijos likvidavimo programa, taip pat:

a)

jie atitinka 2 dalies b punktą arba

b)

tie gyvūnai bent paskutines 60 dienų iki išvežimo buvo laikomi teritorijoje, esančioje bent 150 km spindulio atstumu nuo ūkio, kuriame jie laikomi, arba valstybėje narėje, kurioje bent paskutines 60 dienų iki jų išvežimo turėjo būti vykdoma priežiūra pagal 1 skyriaus 1 ir 2 skirsniuose nustatytus reikalavimus:

i)

jie pagal 2 dalies c punktą buvo vakcinuoti nuo visų 1–24 MLV serologinių tipų, apie kuriuos per 2 praėjusius metus buvo pranešta teritorijoje, esančioje bent 150 km spinduliu nuo tų gyvūnų laikymo vietos, arba

ii)

jie pagal 2 dalies d punktą yra įgiję imunitetą nuo visų 1–24 MLV serologinių tipų, apie kuriuos per 2 praėjusius metus buvo pranešta teritorijoje, esančioje bent 150 km spinduliu nuo tų gyvūnų laikymo vietos.

4.

Gyvūnai kilę iš valstybės narės ar zonos, kuri nėra MLV infekcija neužkrėsta teritorija, jie skirti nedelsiant paskersti, be to, taikomi šie reikalavimai:

a)

jų kilmės ūkyje bent 30 dienų laikotarpiu prieš jų perkėlimo dieną nebuvo pranešta apie jokius MLV infekcijos atvejus;

b)

gyvūnai iš jų kilmės valstybės narės ar zonos tiesiogiai vežami į paskirties skerdyklą, kurioje turi būti paskersti per 24 valandas po atvežimo;

c)

kilmės ūkio veiklos vykdytojas pranešė paskirties skerdyklos veiklos vykdytojui apie tų gyvūnų atvežimą bent prieš 48 valandas iki jų pakrovimo į transporto priemonę.

5.

Gyvūnai kilę iš valstybės narės ar zonos, kuri nėra MLV infekcija neužkrėsta teritorija ir kurioje netaikoma MLV infekcijos likvidavimo programa, taip pat gyvūnai atitinka 2 dalies a punkte nustatytus reikalavimus.

6.

Gyvūnai kilę iš valstybės narės ar zonos, kuri nėra MLV infekcija neužkrėsta teritorija, ir:

a)

bent 14 dienų prieš perkėlimo dieną jie buvo saugomi nuo užkrato pernešėjų antpuolių insekticidais arba repelentais ir

b)

per tą laikotarpį buvo atliktas jų PGR tyrimas naudojant mėginius, paimtus praėjus ne mažiau kaip 14 dienų nuo tos dienos, kurią pradėta taikyti apsauga nuo užkrato pernešėjų, ir gauti neigiami rezultatai.

7.

Gyvūnai atitinka konkrečius gyvūnų sveikatos reikalavimus, kompetentingos institucijos nustatytus siekiant užtikrinti pakankamą jų imunologinę apsaugą prieš juos išvežant.

8.

Gyvūnai atitinka bet kuriuos iš 2, 3, 5, 6 arba 7 punkte nustatytų reikalavimų tik dėl tų MLV serologinių tipų, apie kuriuos per 2 praėjusius metus buvo pranešta jų kilmės valstybėje narėje arba zonoje, o ne dėl serologinių tipų, buvusių paskirties valstybėje narėje arba zonoje per tą patį laikotarpį.

2 skirsnis

Genetinės medžiagos produktų vežimas

1.

Gyvūnai donorai bent 60 dienų laikotarpį prieš genetinės medžiagos produktų surinkimą, taip pat tų produktų surinkimo metu buvo laikomi valstybėje narėje ar zonoje, kuri yra neužkrėsta MLV infekcija.

2.

Genetinės medžiagos produktai kilę iš valstybės narės ar zonos, kurioje taikoma MLV infekcijos likvidavimo programa ir bent vienas iš reikalavimų, nustatytų a punkte dėl spermos, b punkte dėl in vivo būdu gautų galvijų embrionų arba c punkte dėl ne in vivo būdu gautų galvijų embrionų ir oocitų:

a)

sperma gauta iš gyvūnų donorų, kurie atitinka bent vieną iš šių reikalavimų:

i)

bent 60 dienų iki spermos rinkimo pradžios ir jos rinkimo metu jie buvo saugomi nuo užkrato pernešėjų antpuolių ūkyje, saugomame nuo užkrato pernešėjų;

ii)

jie bent 60 dienų iki spermos rinkimo pradžios ir jos rinkimo metu buvo laikomi sezoniškai MLV infekcija neužkrėstoje valstybėje narėje ar zonoje;

iii)

buvo atliktas jų serologinis tyrimas naudojant mėginius, paimtus praėjus 28–60 dienų nuo kiekvieno spermos rinkimo dienos, ir gauti neigiami rezultatai;

iv)

buvo atliktas jų tyrimas pagal tiesioginį diagnostikos metodą ir gauti neigiami rezultatai, naudojant mėginius, paimtus:

spermos, kuri turi būti išsiųsta, rinkimo pradžioje ir pabaigoje,

spermos rinkimo laikotarpiu: bent kas 7 dienas dėl viruso išskyrimo tyrimo arba bent kas 28 dienas dėl PGR tyrimo;

b)

in vivo būdu gauti galvijų embrionai gauti iš gyvūnų donorų, kurie embrionų paėmimo dieną neturi jokių klinikinių MLV infekcijos požymių, ir turi būti surenkami, apdorojami ir saugomi pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/686 (2) III priedo 2 dalį;

c)

embrionai, kurie yra ne in vivo būdu gauti galvijų embrionai, ir oocitai buvo gauti iš gyvūnų donorų, kurie atitinka bent vieną iš šių reikalavimų:

i)

bent 60 dienų iki embrionų ir (arba) oocitų rinkimo pradžios ir jų rinkimo metu jie buvo saugomi nuo užkrato pernešėjų antpuolių ūkyje, saugomame nuo užkrato pernešėjų;

ii)

buvo atliktas jų serologinis tyrimas naudojant mėginius, paimtus praėjus 28–60 dienų nuo kiekvieno embrionų ir (arba) oocitų rinkimo dienos, ir gauti neigiami rezultatai;

iii)

buvo atliktas jų PGR tyrimas naudojant mėginius, paimtus embrionų ir (arba) oocitų rinkimo dieną, ir gauti neigiami rezultatai;

iv)

jie bent 60 dienų iki embrionų ir (arba) oocitų rinkimo buvo laikomi sezoniškai MLV infekcija neužkrėstoje valstybėje narėje ar zonoje.

3.

Genetinės medžiagos produktai yra kilę iš valstybės narės ar zonos, kuri nėra MLV infekcija neužkrėsta teritorija ir kurioje netaikoma MLV infekcijos likvidavimo programa, ir atitinka 2 dalies a punkto i papunktyje, 2 dalies a punkto iii papunktyje, 2 dalies a punkto iv papunktyje, 2 dalies b punkte, 2 dalies c punkto i papunktyje, 2 dalies c punkto ii papunktyje arba 2 dalies c punkto iii papunktyje nustatytus reikalavimus.

4.

Genetinės medžiagos produktai yra kilę iš valstybės narės ar zonos, kuri nėra MLV infekcija neužkrėsta teritorija ir kurioje netaikoma MLV infekcijos likvidavimo programa, ir turi atitikti 2 dalies a punkto ii papunkčio arba 2 dalies c punkto iv papunkčio nuostatas.

3 SKYRIUS

Nuo užkrato pernešėjų saugomas ūkis

Nuo užkrato pernešėjų saugomo ūkio statusas ūkiui gali būti suteikiamas tik jeigu:

a)

jo įėjimai ir išėjimai yra apsaugoti tinkamomis fizinėmis užtvaromis;

b)

angos yra uždengtos nuo užkrato pernešėjų saugančiu tinkamo tankumo tinkleliu, kuris reguliariai impregnuojamas patvirtintu insekticidu pagal gamintojo nurodymus;

c)

nuo užkrato pernešėjų saugomame ūkyje ir aplink jį vykdoma užkrato pernešėjų priežiūra ir kontrolė;

d)

imamasi priemonių, kuriomis apribojamos ar panaikinamos užkrato pernešėjų veisimosi vietos, esančios arti užkrato pernešėjų saugomo ūkio;

e)

yra nustatytos standartinės veiklos procedūros, įskaitant atsarginių sistemų ir apsauginių signalizacijos sistemų aprašus, taikomos nuo užkrato pernešėjų saugomame ūkyje ir vežant gyvūnus į pakrovimo vietą.

4 SKYRIUS

MLV infekcija neužkrėsta valstybė narė arba zona

1 skirsnis

Statuso suteikimas

1.

MLV infekcija neužkrėstos teritorijos statusas gali būti suteikiamas valstybei narei ar zonai, kurioje niekada nepranešta apie MLV, tik jeigu:

a)

bent per praėjusius 24 mėnesius vykdyta priežiūra pagal 1 skyriaus 1 skirsnį;

b)

per praėjusius 24 mėnesius tikslinėje gyvūnų populiacijoje nebuvo patvirtintų MLV infekcijos atvejų.

2.

MLV infekcija neužkrėstos teritorijos statusas gali būti suteikiamas valstybei narei ar zonai, kurioje jau buvo pranešta apie MLV, tik jeigu:

a)

bent per praėjusius 24 mėnesius vykdyta priežiūra pagal 3 skyriaus 1 skirsnį;

b)

per praėjusius 24 mėnesius tikslinėje gyvūnų populiacijoje nebuvo patvirtintų MLV infekcijos atvejų.

2 skirsnis

Statuso išlaikymas

1.

MLV infekcija neužkrėstos teritorijos statusas gali būti išlaikytas tik jeigu:

a)

laikomasi 1 skirsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų;

b)

tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnai perkeliami ir genetinės medžiagos produktai vežami į valstybę narę ar zoną arba perkeliami ar vežami per ją tik laikantis 43 ir 45 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

2.

1 skirsnio 1 dalyje nurodytos priežiūros intensyvumas ir dažnis turi būti tinkamai derinami atsižvelgiant į:

a)

sveikatos būklę gretimose valstybėse narėse, zonose arba trečiosiose šalyse pagal 1 skyriaus 4 skirsnio 3 dalį;

b)

tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnų perkėlimą, galintį kelti grėsmę sveikatos būklei toje valstybėje narėje ar zonoje, pagal 1 skyriaus 4 skirsnio 6 dalį.

3.

Jeigu jokio infekcijos plitimo nenustatoma 2 iš eilės metus po to, kai valstybei narei ar zonai suteikiamas MLV infekcija neužkrėstos teritorijos statusas, priežiūra turi būti vykdoma remiantis:

a)

metine priežiūra, atliekama atsitiktinės atrankos būdu, kad būtų įmanoma bent nustatyti, esant 95 % patikimumo lygiui, MLV infekciją, kai tikslinis paplitimo lygis yra 20 %, arba

b)

rizika grindžiama metine priežiūra, kuri, siekiant nustatyti MLV infekciją, atliekama atsižvelgiant į gamybos sistemas ir į nustatytus rizikos veiksnius.

5 SKYRIUS

Sezoniškai MLV infekcija neužkrėsta valstybė narė arba zona

1.

Sezoniškai MLV infekcija neužkrėstos teritorijos statusas valstybei narei arba jos zonai gali būti suteikiamas tik jeigu:

a)

laikotarpio be užkrato pernešėjų, taigi ir sezono be MLV, pradžia ir pabaiga yra patvirtintos remiantis entomologine priežiūra pagal 1 skyriaus 5 skirsnį;

b)

MLV plitimo pertrūkis yra įrodytas:

i)

vykdant priežiūrą pagal 1 skyriaus 2 skirsnį bent per praėjusius 12 mėnesių, įskaitant visą užkrato pernešėjų aktyvumo sezoną;

ii)

kai nuo užkrato pernešėjų aktyvumo sezono pabaigos nebėra naujų bet kurio iš 1–24 serologinių tipų MLV infekcijos atvejų.

2.

Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, jeigu sezonas be MLV yra sėkmingai patvirtinamas 3 iš eilės metus, vietoj entomologinės priežiūros gali būti taikomi papildomi, pavyzdžiui, temperatūros, kriterijai, siekiant patvirtinti sezono be MLV pradžią ir pabaigą remiantis moksliniais įrodymais.

3.

Sezoniškai MLV infekcija neužkrėstos valstybės narės arba zonos statusas turi būti iškart sustabdomas gavus įrodymų, kad baigėsi laikotarpis be užkrato pernešėjų arba kad plinta šios ligos virusas.

III DALIS

UŽSIKRĖTIMAS VAROZE (VARROA SPP.)

1 skirsnis

Varoze (Varroa spp.) neužkrėstos teritorijos statuso suteikimas valstybei narei arba zonai

Varoze (Varroa spp.) neužkrėstos teritorijos statusas valstybei narei arba zonai dėl atitinkamos naminių bičių populiacijos gali būti suteikiamas tik jeigu:

a)

buvo atliktas rizikos vertinimas ir nustatyti visi galimi varozė (Varroa spp.) pasireiškimo veiksniai ir tai, ar jos atvejų galėjo būti praeityje;

b)

bent vienus metus vykdoma nuolatinė informuotumo didinimo programa, skatinant pranešti apie visus atvejus, kai kyla įtarimų dėl varozės (Varroa spp.);

c)

patvirtintų užsikrėtimo varoze (Varroa spp.) atvejų nėra nei naminių, nei laukinių bičių kolonijose;

d)

bent vienus metus vykdant metinę priežiūrą ir ištyrus toje valstybėje narėje ar jos zonoje laikomų naminių bičių reprezentatyvųjį ėminį, iš kurio įmanoma bent nustatyti, esant 95 % patikimumo lygiui, užsikrėtimą varoze (Varroa spp.), kai tikslinis paplitimo lygis yra 1 % bitynų, o bityne tikslinis paplitimo lygis yra 5 % avilių, įrodoma, kad užsikrėtimo varoze (Varroa spp.) atvejų nėra;

e)

jeigu yra savarankiška laukinė Apis genties rūšių bičių populiacija – bent vienus metus vykdoma nuolatinė laukinės populiacijos priežiūros programa, pagal kurią nustatoma, kad užsikrėtimo varoze (Varroa spp.) įrodymų nėra, ir

f)

per visą d punkte nurodytos priežiūros laikotarpį kompetentinga institucija imasi tinkamų priemonių, kad naminės bitės, perkeliamos į tą valstybę narę ar zoną, būtų ištiriamos ir toliau tinkamai tvarkomos bet kuriame gyvenimo ciklo etape, įskaitant bičių perus, kad būtų išvengta jos bičių populiacijos užsikrėtimo nuo į ją perkeliamų prastesnės sveikatos būklės bičių.

2 skirsnis

Valstybei narei arba zonai suteikto varoze (Varroa spp.) neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymas

Varoze (Varroa spp.) neužkrėstos teritorijos statusas, suteiktas valstybei narei ar zonai dėl atitinkamos bičių populiacijos, gali būti išlaikytas tik jeigu:

a)

kompetentinga institucija vykdo priežiūrą, kuria:

i)

kasmet ištyrus neužkrėstoje teritorijoje laikomų naminių bičių reprezentatyvųjį ėminį įrodoma, kad užsikrėtimo varoze (Varroa spp.) atvejų nėra;

ii)

galima anksti nustatyti užsikrėtimą varoze (Varroa spp.) bitynuose ir aviliuose;

iii)

remiantis rizikos vertinimu konkrečiai skiriama dėmesio tikslinėms sritims, kuriose varozės (Varroa spp.) patekimo arba užsikrėtimo ja tikimybė yra didesnė;

b)

visi įtariami atvejai yra ištirti ir nepatvirtinta užsikrėtimo varoze (Varroa spp.) atvejų nei naminių, nei laukinių bičių kolonijose;

c)

nėra savarankiškos laukinės Apis genties rūšių bičių populiacijos arba vykdoma nuolatinė laukinės populiacijos priežiūros programa, pagal kurią patvirtinama, kad užsikrėtimo varoze (Varroa spp.) įrodymų nėra, ir

d)

naminės bitės bet kuriame gyvenimo ciklo etape, įskaitant bičių perus, perkeliamos į neužkrėstą teritoriją tik jeigu:

i)

jos yra kilusios iš valstybės narės, jos zonos ar trečiosios šalies arba teritorijos, turinčios varoze (Varroa spp.) neužkrėstos teritorijos statusą, ir

ii)

vežamos jos saugomos nuo užsikrėtimo varoze (Varroa spp.).

IV DALIS

TERITORIJOS, NEUŽKRĖSTOS NIUKASLO LIGOS VIRUSO INFEKCIJA NEVAKCINUOJANT PAUKŠČIŲ, STATUSAS

1 skirsnis

Teritorijos, neužkrėstos Niukaslo ligos viruso infekcija nevakcinuojant paukščių, statuso suteikimas

Teritorijos, neužkrėstos Niukaslo ligos viruso (toliau – NLV) infekcija nevakcinuojant naminių ir nelaisvėje laikomų Galliformes būrio rūšių paukščių populiacijų, statusas valstybei narei ar zonai gali būti suteikiamas tik jeigu bent per praėjusius 12 mėnesių:

a)

naminius ir nelaisvėje laikomus Galliformes būrio rūšių paukščius buvo draudžiama vakcinuoti nuo NLV infekcijos;

b)

ūkiuose, kuriuose laikomi naminiai ar nelaisvėje laikomi Galliformes būrio rūšių paukščiai, nebuvo laikomi jokie naminiai ar nelaisvėje laikomi Galliformes būrio rūšių paukščiai, vakcinuoti nuo NLV infekcijos;

c)

buvo taikomi bendrieji priežiūros reikalavimai pagal 3 straipsnio 1 dalies a punktą siekiant anksti nustatyti NLV infekciją;

d)

taikytas vienas iš šių tyrimų režimų:

i)

visuose ūkiuose, kuriuose laikomi veisliniai naminiai paukščiai, buvo atlikti tyrimai NLV infekcijos antikūnams nustatyti naudojant kraujo mėginius, paimtus iš bent 60 paukščių, atsitiktine tvarka atrinktų iš kiekvieno ūkio, atliekant serologinį tyrimą pagal hemagliutinacijos slopinimo (HI) tyrimo metodą, ir gauti neigiami rezultatai, arba

ii)

buvo atliktas tyrimas naudojant tokį ūkių reprezentatyvųjį ėminį, kad būtų įmanoma bent nustatyti, esant 95 % patikimumo lygiui, NLV infekciją, kai tikslinis paplitimo lygis yra 1 % naminių paukščių ūkiuose, o paukščių, kurių serologinio tyrimo rezultatai teigiami, tikslinis paplitimo lygis ūkyje yra 10 %, ir

e)

nepatvirtinta jokių naminių ir nelaisvėje laikomų Galliformes būrio rūšių paukščių NLV infekcijos atvejų.

2 skirsnis

Statuso išlaikymas

1.

Valstybei narei arba zonai suteiktas NLV infekcija neužkrėstos teritorijos nevakcinuojant paukščių, statusas gali būti išlaikytas tik jeigu toliau laikomasi 1 skirsnio a–e punktuose nustatytų reikalavimų.

2.

Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybei narei arba zonai suteiktas NLV infekcija neužkrėstos teritorijos nevakcinuojant paukščių, statusas gali būti išlaikytas net ir tada, kai patvirtinamas NLV infekcijos atvejis, jeigu:

a)

kiekviename ūkyje, kuriame yra įtariamų arba patvirtintų šios ligos atvejų, buvo nedelsiant įgyvendinamos tinkamos ligos kontrolės priemonės iki to incidento pašalinimo;

b)

kompetentinga institucija padaro išvadą, kad užkrėsta labai nedaug su pirmuoju nustatytu ligos protrūkiu epizootiškai susijusių ūkių;

c)

per 12 mėnesių laikotarpį ligos kontrolės priemonės, nurodytos a papunktyje, nebuvo taikomos ilgiau kaip tris mėnesius.

3.

NLV infekcijos patvirtinimas kitose paukščių populiacijose neturi poveikio valstybei narei arba jos zonai suteiktam teritorijos, neužkrėstos NLV infekcija nevakcinuojant paukščių, statusui, jeigu kompetentinga institucija, atsižvelgdama į visų priemonių, reikalingų, kad būtų užkirstas kelias perduoti NLV infekciją naminiams ir nelaisvėje laikomiems Galliformes būrio rūšių paukščiams, įgyvendinimą, įvertino, kad šiam statusui grėsmės nekilo.

(1)  2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 576/2013 dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 (OL L 178, 2013 6 28, p. 1).

(2)  2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/686, kuriuo dėl genetinės medžiagos produktų ūkių patvirtinimo, atsekamumo ir gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų Sąjungoje vežamiems tam tikrų laikomų sausumos gyvūnų genetinės medžiagos produktams, papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).


VI PRIEDAS

KONKRETŪS REIKALAVIMAI DĖL VANDENS GYVŪNŲ LIGŲ

I DALIS

RIZIKA GRINDŽIAMA PRIEŽIŪRA

1 SKYRIUS

Būtiniausi reikalavimai dėl rizika grindžiamos priežiūros tam tikruose patvirtintuose akvakultūros ūkiuose

1.   Bendrasis požiūris

1.1.

Rizika grindžiama sveikatos priežiūra, įskaitant sveikatos patikrinimus ir galbūt mėginių ėmimą, yra taikoma tam tikruose patvirtintuose akvakultūros ūkiuose ir tam tikrose patvirtintose akvakultūros ūkių grupėse taip, kaip tinka pagal jų gamybos pobūdį, ir siekiant tikslo nustatyti:

a)

padidėjusį gaištamumą;

b)

į sąrašą įtrauktas ligas;

c)

naujas ligas.

1.2.

Tokių patikrinimų dažnis priklauso nuo patvirtinto akvakultūros ūkio ar patvirtintos akvakultūros ūkių grupės rizikos užsikrėsti tam tikra liga ir ją platinti. Ši rizika siejama su į sąrašą įtrauktomis ligomis ir su galimomis naujomis ligomis, todėl įtraukiami akvakultūros ūkiai, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, ir tokių akvakultūros ūkių grupės, taip pat tam tikrais atvejais akvakultūros ūkiai, kuriuose laikomi neįtrauktų į sąrašą rūšių gyvūnai, ir tokių akvakultūros ūkių grupės. Kompetentinga institucija turi nustatyti kiekvieno patvirtinto akvakultūros ūkio arba patvirtintos akvakultūros ūkių grupės keliamą riziką ir klasifikuoti juos kaip didelės, vidutinės arba nedidelės rizikos ūkius.

2 skyriuje pateikiamos išsamios nuostatos dėl rizikos veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti per rizikos klasifikavimo procesą. Toks rizikos klasifikavimas turi būti kartojamas ir atnaujinamas, jei bet kurie iš a–l papunkčiuose išvardytų rizikos veiksnių rodo, kad ūkio keliama rizika pasikeitė.

1.3.

3 skyriuje nustatytas mažiausias sveikatos patikrinimų, kurie turi būti atliekami, dažnis pagal tai, ar kompetentinga institucija klasifikuoja ūkį kaip didelės, vidutinės ar nedidelės rizikos ūkį.

1.4.

Rizika grindžiama gyvūnų sveikatos priežiūra akvakultūros ūkiuose ir akvakultūros ūkių grupėse gali būti derinama su sveikatos patikrinimais ir mėginių ėmimu, kurie atliekami:

a)

pagal privalomas arba pasirenkamas vienos ar daugiau į sąrašą įtrauktų rūšių ligų likvidavimo programas, arba

b)

siekiant įrodyti ir išlaikyti viena ar daugiau į sąrašą įtrauktų ligų neužkrėstos teritorijos statusą, arba

c)

pagal vienos ar daugiau C kategorijos ligų priežiūros programą.

2 SKYRIUS

Tam tikruose patvirtintuose akvakultūros ūkiuose taikytinas rizikos klasifikavimas

Atliekant 1 skyriaus 1.2 punkte nurodytą rizikos klasifikavimą turi būti atsižvelgiama bent į a ir b punktuose nurodytus rizikos veiksnius. Tinkamais atvejais atsižvelgiama ir į c–l punktus:

a)

patogenų tiesioginio plitimo vandeniu tikimybė;

b)

akvakultūros gyvūnų perkėlimas;

c)

gamybos rūšis;

d)

laikomų akvakultūros gyvūnų rūšys;

e)

biologinio saugumo sistema, įskaitant darbuotojų kompetenciją ir mokymą;

f)

akvakultūros ūkių ir perdirbimo įmonių tankis teritorijoje aplink atitinkamą ūkį;

g)

ūkių, kuriuose gyvūnų sveikatos būklė prastesnė negu atitinkamame ūkyje, artumas;

h)

atitinkamo ūkio ir kitų vietos ūkių ligų istorija;

i)

užkrėstų laukinių vandens gyvūnų buvimas teritorijoje aplink atitinkamą ūkį;

j)

rizika, kylanti dėl žmogaus veiklos arti atitinkamo ūkio, pavyzdžiui, mėgėjų žvejybos, gretimų transporto maršrutų ar uostų, kuriuose keičiamas balastinis vanduo;

k)

plėšrūnų, per kuriuos gali plisti ligos, patekimas į atitinkamą ūkį;

l)

įmonės užregistruoti duomenys apie kompetentingos institucijos reikalavimų laikymąsi.

3 SKYRIUS

Rizika grindžiamų gyvūnų sveikatos patikrinimų dažnis

Rizika grindžiamų sveikatos patikrinimų, kurie turi būti atliekami tam tikruose patvirtintuose ūkiuose ir patvirtintose ūkių grupėse, dažnis priklauso nuo 2 skyriuje nurodyto rizikos klasifikavimo, o patikrinimai atliekami tokia tvarka:

a)

didelės rizikos ūkiuose – bent kartą per metus;

b)

vidutinės rizikos ūkiuose – bent kartą per dvejus metus;

c)

nedidelės rizikos ūkiuose – bent kartą per trejus metus.

II DALIS

KONKREČIŲ LIGŲ REIKALAVIMAI DĖL VANDENS GYVŪNŲ LIGOMIS NEUŽKRĖSTOS TERITORIJOS STATUSO

II dalyje pateikiami konkrečių ligų reikalavimai dėl neužkrėstos teritorijos statuso, suteikiamo dėl šių į sąrašą įtrauktų ligų:

Virusinė hemoraginė septicemija (VHS)

1 skyrius

Infekcinė hematopoetinė nekrozė (IHN)

1 skyrius

Infekcinės lašišų anemijos viruso, turinčio DPS deleciją, infekcija

2 skyrius

Marteiliozė (Marteilia refringens infekcija)

3 skyrius

Bonamiozė (Bonamia exitiosa infekcija)

4 skyrius

Bonamiozė (Bonamia ostreae infekcija)

5 skyrius

Baltmės sindromo viruso (BSV) infekcija

6 skyrius

1 SKYRIUS

Virusinės hemoraginės septicemijos (VHS) ir infekcinės hematopoetinės nekrozės (IHN) likvidavimas, neužkrėstos teritorijos statusas ir diagnostikos metodai

1 skirsnis

Bendrieji reikalavimai dėl sveikatos patikrinimų ir mėginių ėmimo

Sveikatos patikrinimai ir mėginių ėmimas, vykdant 3 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje nurodytą priežiūrą, turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

sveikatos patikrinimai ir, kai tinka, mėginių ėmimas turi būti atliekami tuo metų laiku, kai vandens temperatūra nesiekia 14 °C, o jeigu vandens temperatūra niekada nėra žemesnė nei 14 °C, mėginiai turi būti imami tuo laiku, kai temperatūra yra žemiausia per metus;

b)

kai dėl nedidelio į likvidavimo programą įtrauktų akvakultūros ūkių skaičiaus reikia vykdyti tikslinę laukinių populiacijų priežiūrą, mėginių ėmimo vietų skaičius ir geografinė padėtis turi būti nustatomi taip, kad būtų pakankamai aprėpta tos valstybės narės, zonos ar laikymo vietos teritorija. Mėginių ėmimo vietos turi atitikti įvairias ekosistemas, kuriose yra laukinių šioms ligoms imlių rūšių populiacijų;

c)

kai sveikatos patikrinimai ar mėginių ėmimas ūkiuose arba laukinėse populiacijose turi būti atliekami dažniau nei kartą per metus, pagal 2–4 skirsnius, intervalai tarp sveikatos patikrinimų ir mėginių ėmimo darbų turi būti bent 4 mėnesiai arba kuo ilgesnis laiko tarpas, atsižvelgiant į a punkte nustatytus reikalavimus dėl temperatūros;

d)

visi gamybos vienetai, kaip antai tvenkiniai, rezervuarai ir tinklinės varžos, turi būti patikrinti, ar juose nėra negyvų, silpnų arba neįprastai besielgiančių žuvų. Ypač atidžiai reikia tikrinti vandens išleidimo kanalus, kuriuose paprastai renkasi vandens srovės atneštos silpnos žuvys;

e)

į sąrašą įtrauktų rūšių žuvys mėginiams turi būti atrenkamos taip:

i)

jeigu yra vaivorykštinių upėtakių, mėginiams turi būti atrenkamos tik šios rūšies žuvys, nebent būtų ir kitų šioms ligoms imlių rūšių žuvų, turinčių VHS ar IHN būdingų požymių; jei vaivorykštinių upėtakių nėra, į mėginį turi būti reprezentatyviai įtraukiamos visų kitų esamų šioms ligoms imlių rūšių žuvys;

ii)

jei randama silpnų, neįprastai besielgiančių arba neseniai nugaišusių, bet dar nesuirusių žuvų, mėginiams reikia atrinkti šias žuvis; jei žuvims auginti naudojamas ne vienas, o daugiau vandens išteklių, į mėginį turi patekti žuvų, auginamų naudojant visus tuos vandens išteklius;

iii)

atrenkant žuvis į mėginį turi proporcingomis dalimis patekti žuvų iš visų ūkio gamybos vienetų, kaip antai tinklinių varžų, rezervuarų ir tvenkinių, ir visų amžiaus grupių žuvų.

2 skirsnis

VHS ar IHN neužkrėstos teritorijos statuso suteikimas valstybėms narėms, zonoms ir laikymo vietoms, kurių sveikatos būklė nežinoma

VHS arba IHN neužkrėstos teritorijos statusas valstybei narei, zonai ar laikymo vietai, kurioje su VHS ar IHN susijusi sveikatos būklė nežinoma, gali būti suteiktas tik jeigu:

a)

visuose ūkiuose ir, kai reikia, laukinių populiacijų mėginių ėmimo vietose, pasirinktose pagal 1 skirsnio b punktą, buvo taikoma viena iš šių programų:

i)

A modelis – 2 metų programa

Ūkiuose arba mėginių ėmimo vietose turi būti atliekami sveikatos patikrinimai ir imami mėginiai ne trumpesnį kaip 2 iš eilės metų laikotarpį, kaip nustatyta 1.A lentelėje.

Per tą 2 metų laikotarpį tiriant visus mėginius pagal 5 skirsnio 2 punkte nustatytus diagnostikos metodus turi būti gauti neigiami rezultatai dėl VHS arba IHN ir paneigti bet kokie įtarimai dėl VHS ar IHN buvimo, taikant mėginių ėmimo ir diagnostikos metodus, nustatytus 5 skirsnio 3 punkte;

ii)

B modelis – 4 metų programa naudojant mažesnio dydžio mėginius

Ūkiuose arba mėginių ėmimo vietose turi būti atliekami sveikatos patikrinimai ir imami mėginiai ne trumpesnį kaip 4 iš eilės metų laikotarpį, kaip nustatyta 1.B lentelėje. Per tą 4 metų laikotarpį tiriant visus mėginius pagal 5 skirsnio 2 punkte nustatytus diagnostikos metodus turi būti gauti neigiami rezultatai dėl VHS arba IHN ir paneigti bet kokie įtarimai dėl VHS ar IHN buvimo, taikant mėginių ėmimo ir diagnostikos metodus, nustatytus 5 skirsnio 3 punkte;

b)

tuo atveju, jeigu vykdant a punkte nurodytą priežiūrą nustatoma VHS arba IHN, atitinkamuose valstybės narės, zonos ar laikymo vietos ūkiuose, prieš pradedant naują 2 ar 4 metų programą, turi būti:

i)

taikomos būtinos ligų kontrolės priemonės, nustatytos 58–65 straipsniuose;

ii)

atkuriama žuvų populiacija naudojant žuvis iš ūkio, esančio valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, kuriai suteiktas VHS ar IHN neužkrėstos teritorijos statusas, arba iš ūkio, esančio valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, kurioje taikoma VHS ar IHN likvidavimo programa.

1.A lentelė

Programa, taikoma valstybėms narėms, zonoms ir laikymo vietoms per 2 metų kontrolės laikotarpį, nurodytą a punkto i papunktyje, po kurio suteikiamas VHS ar IHN neužkrėstos teritorijos statusas

Ūkio rūšis

Sveikatos patikrinimų skaičius per metus kiekviename ūkyje

Mėginių ėmimo skaičius per metus kiekviename ūkyje

Žuvų skaičius mėginyje (1)

Augančių žuvų skaičius

Veislinių žuvų skaičius (2)

a)

Ūkiai, kuriuose yra veislinių žuvų

2

2

50 (pirmas apsilankymas)

75 (antras apsilankymas)

30 (pirmas ar antras apsilankymas)

b)

Ūkiai, kuriuose laikomos tik veislinės žuvys

2

1

0

75 (pirmas ar antras apsilankymas)

c)

Ūkiai, kuriuose veislinių žuvų nėra

2

2

75 (pirmas IR antras apsilankymai)

0

Didžiausias žuvų skaičius sudėtiniame mėginyje: 10


1.B lentelė

Programa, taikoma valstybėms narėms, zonoms ar laikymo vietoms naudojant mažesnio dydžio mėginius per 4 metų kontrolės laikotarpį, nurodytą a punkto ii papunktyje, po kurio suteikiamas VHS ar IHN neužkrėstos teritorijos statusas

Ūkio rūšis

Sveikatos patikrinimų skaičius per metus kiekviename ūkyje

Mėginių ėmimo skaičius per metus kiekviename ūkyje

Žuvų skaičius mėginyje (3)

Augančių žuvų skaičius

Veislinių žuvų skaičius (4)

Pirmi 2 metai

a)

Ūkiai, kuriuose yra veislinių žuvų

2

1

30 (antras apsilankymas)

0

b)

Ūkiai, kuriuose laikomos tik veislinės žuvys

2

1

0

30 (pirmas ar antras apsilankymas)

c)

Ūkiai, kuriuose veislinių žuvų nėra

2

1

30 (pirmas ar antras apsilankymas)

0

Likę 2 metai

a)

Ūkiai, kuriuose yra veislinių žuvų

2

2

30 (pirmas apsilankymas)

30 (antras apsilankymas)

b)

Ūkiai, kuriuose laikomos tik veislinės žuvys

2

2

 

30 (pirmas IR antras apsilankymai)

c)

Ūkiai, kuriuose veislinių žuvų nėra

2

2

30 (pirmas IR antras apsilankymai)

 

Didžiausias žuvų skaičius sudėtiniame mėginyje: 10

3 skirsnis

VHS ar IHN neužkrėstos teritorijos statuso suteikimas valstybėms narėms, zonoms ar laikymo vietoms, kurios, kaip žinoma, buvo užkrėstos VHS ar IHN

1.

VHS ar IHN neužkrėstos teritorijos statusas gali būti suteiktas valstybei narei, zonai ar laikymo vietai, kuri, kaip žinoma, buvo užkrėsta VHS ar IHN, tik jeigu visuose tos valstybės narės, zonos ar laikymo vietos ūkiuose, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, vykdoma likvidavimo programa, atitinkanti šiuos reikalavimus:

a)

turi būti veiksmingai taikomos 55–65 straipsniuose nustatytos būtinos kontrolės priemonės ir turi būti nustatyta tinkamo dydžio apribojimų taikymo zona, kaip nustatyta 58 straipsnio 1 dalies c punkte, kai tinka, padalyta į apsaugos zoną ir priežiūros zoną, aplink paskelbtą VHS ar IHN užkrėstą ūkį arba ūkius, atsižvelgiant į 2 dalyje nustatytus reikalavimus;

b)

visuose apsaugos zonoje arba, jei apsaugos zona nenustatyta, apribojimų taikymo zonoje esančiuose ūkiuose, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai ir kurie nėra užkrėsti VHS ar IHN, turi būti atliekamas tyrimas, kurį sudaro bent:

i)

10 žuvų mėginių paėmimas tyrimui, jei pastebėta VHS ar IHN infekcijai būdingų klinikinių požymių arba post mortem pokyčių, arba bent 30 žuvų mėginių paėmimas tyrimui, jei klinikinių požymių ar post mortem pokyčių nepastebėta;

ii)

tuose ūkiuose, kuriuose gauti neigiami šio punkto i papunktyje nurodytų tyrimų rezultatai, turi būti toliau atliekami sveikatos patikrinimai kartą per mėnesį tuo metų laikotarpiu, kuriuo vandens temperatūra nesiekia 14 °C, išskyrus laikotarpį, kai žuvų tvenkiniai, rezervuarai, kanalai ar tinklinės varžos yra padengti ledu, iki apsaugos zonos panaikinimo pagal c punktą;

c)

atitinkami ūkiai turi būti ištuštinti pagal 62 straipsnį, išvalyti ir dezinfekuoti pagal 63 straipsnį ir palikti vasarinimui pagal 64 straipsnį.

64 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyto pūdymo laikotarpio trukmė turi būti bent 6 savaitės. Kai visi užkrėsti ūkiai, esantys toje pačioje apsaugos zonoje arba, jei apsaugos zonos nenustatyta, apribojimų taikymo zonoje, yra ištuštinami, jie turi būti bent 3 savaitėms paliekami vienalaikiam vasarinimui.

Kai užkrėsti ūkiai paliekami vasarinimui, apribojimų taikymo zona arba, jeigu nustatyta, apsaugos zona turi tapti priežiūros zona iki 2 skirsnyje nustatytos programos pabaigos;

d)

atkurti gyvūnų populiaciją galima tik tada, kai visi užkrėsti ūkiai yra ištuštinti, išvalyti, dezinfekuoti ir palikti vasarinimui pagal c punktą;

e)

visuose, išskyrus nurodytus f punkte, ūkiuose, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, esančiuose toje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, kurioje taikoma likvidavimo programa, ir, kai reikia vykdyti laukinių populiacijų priežiūrą, pagal 1 skirsnio b punktą pasirinktose mėginių ėmimo vietose turi būti vėliau vykdoma 2 skirsnyje nustatyta programa;

f)

atskirame ūkyje, kuriame laikomos į sąrašą įtrauktų rūšių žuvys ir kurio sveikatos būklė nepriklauso nuo sveikatos būklės aplinkiniuose vandens telkiniuose, neprivaloma laikytis 2 skirsnyje nustatytos programos po ligos protrūkio, jeigu ūkis atitinka 80 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus ir populiacija jame atkuriama naudojant žuvis, gautas iš valstybių narių, zonų ar laikymo vietų, turinčių VHS arba IHN neužkrėstos teritorijos statusą.

2.

Apribojimų taikymo zona turi būti nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju ir:

a)

ją nustatant būtina atsižvelgti į veiksnius, turinčius įtakos VHS ar IHN plitimo į laikomų ir laukinių žuvų populiacijas rizikai, kaip antai:

i)

nugaišusių žuvų skaičių, dažnį ir paplitimą ūkyje, kuris užkrėstas VHS ar IHN, arba kituose akvakultūros ūkiuose;

ii)

gretimų ūkių atstumą ir tankį;

iii)

skerdyklų artumą;

iv)

ūkius, su kuriais turimas sąlytis;

v)

tuose ūkiuose esančias gyvūnų rūšis;

vi)

ūkininkavimo praktiką užkrėstuose ūkiuose ir gretimuose ūkiuose;

vii)

hidrodinamines sąlygas;

viii)

kitus nustatytus epizootiškai svarbius veiksnius;

b)

geografinių ribų nustatymas pakrančių zonose turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:

i)

apsaugos zona turi būti plotas, apie kurį apibrėžto apskritimo spindulys siekia bent vieną potvynio zoną arba bent 5 km (pasirenkamas didesnysis) ir kurio centre yra VHS arba IHN užkrėstas ūkis, arba analogiškas pagal reikiamus hidrodinaminius ar epidemiologinius duomenis nustatytas plotas, ir

ii)

priežiūros zona turi būti aplink apsaugos zoną esantis plotas, kuriame sutampa kelios potvynių zonos; arba aplink apsaugos zoną esantis plotas, apie kurį apibrėžto apskritimo spindulys – 10 km nuo apsaugos zonos centro; arba analogiškas pagal reikiamus hidrodinaminius ar epizootinius duomenis nustatytas plotas,

arba

iii)

kai atskiros apsaugos ir priežiūros zonos nenustatytos, apribojimų taikymo zona turi būti ir apsaugos zoną, ir priežiūros zoną apimantis plotas;

c)

geografinių ribų nustatymas sausumos teritorijose turi apimti visą vandens baseiną, kuriame yra VHS arba IHN užkrėstas ūkis. Kompetentinga institucija gali nustatyti, kad apribojimų taikymo zona apima tik kai kurias vandens baseino dalis, jei šis apribojimas netrukdo veiksmingai taikyti ligų kontrolės priemonių dėl VHS ar IHN.

4 skirsnis

VHS ar IHN neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymas

1.

Kai reikalinga tikslinė priežiūra siekiant išlaikyti VHS ar IHN neužkrėstos teritorijos statusą valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje pagal 81 straipsnį, visuose toje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje esančiuose ūkiuose, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, turi būti vykdomi sveikatos patikrinimai ir imami žuvų mėginiai pagal 1.C lentelę, atsižvelgiant į ūkio užkrėtimo VHS ar IHN rizikos lygį.

2.

Nustatant sveikatos patikrinimų dažnį, reikalingą, kad būtų išlaikytas laikymo vietų VHS ar IHN neužkrėstos teritorijos statusas, kai su VHS ar IHN susijusi sveikatos būklė yra priklausoma nuo aplinkinių gamtinių vandens telkinių vandens gyvūnų populiacijų sveikatos būklės, užkrėtimo VHS arba IHN rizika turi būti laikoma didele.

3.

Neužkrėstos teritorijos statusas turi būti išlaikomas tik tol, kol tiriant visus mėginius pagal 5 skirsnio 2 dalyje nustatytus diagnostikos metodus gaunami neigiami rezultatai dėl VHS arba IHN ir paneigiami bet kokie įtarimai dėl VHS ar IHN buvimo, taikant diagnostikos metodus, nustatytus 5 skirsnio 3 punkte.

1.C lentelė

Programa, taikoma valstybėms narėms, zonoms arba laikymo vietoms, siekiant išlaikyti VHS arba IHN neužkrėstos teritorijos statusą

Rizikos lygis (5)

Sveikatos patikrinimų skaičius per metus kiekviename ūkyje

Žuvų skaičius mėginyje (6), (7)

Aukštas

1 kartą per metus

30

Vidutinis

1 kartą per 2 metus

30

Žemas

1 kartą per 3 metus

30

Didžiausias žuvų skaičius sudėtiniame mėginyje: 10

5 skirsnis

Diagnostikos ir mėginių ėmimo metodai

1.

Mėginiams imami ir tiriami organai arba audiniai turi būti blužnis, priekinė inkstų dalis ir širdis arba galvos smegenys. Imant veislinių žuvų mėginius galima tyrimui paimti ir kiaušidžių skysčio arba pienių.

Smulkių žuvų atveju mėginį gali sudaryti visa žuvis.

Kartu į sudėtinį mėginį galima sudėti daugiausia 10 žuvų mėginius.

2.

Diagnostikos metodas, taikomas siekiant suteikti arba išlaikyti VHS ar IHN neužkrėstos teritorijos statusą pagal 2–4 skirsnius, turi būti:

a)

viruso išskyrimas ląstelių kultūroje ir vėlesnis viruso identifikavimas atliekant IFA, netiesioginės fluorescencijos antikūnų tyrimą (NFAT), viruso neutralizavimo tyrimą arba viruso genomo nustatymą, arba

b)

atvirkštinės transkripcijos kiekybinę PGR (AT-kPGR).

Išsamios tyrimų pagal šiuos diagnostikos metodus procedūros turi būti patvirtintos Europos Sąjungos etaloninės žuvų ligų laboratorijos.

3.

Kai reikia patvirtinti arba paneigti įtariamą VHS arba IHN atvejį pagal 55 straipsnį, turi būti atliekamos toliau nurodytos sveikatos patikrinimų, mėginių ėmimo ir tyrimų procedūros, laikantis šių reikalavimų:

a)

įtariamame užkrėstame ūkyje turi būti atliktas bent vienas sveikatos patikrinimas ir vieną kartą paimti 10 žuvų mėginiai, jei pastebėta VHS ar IHN infekcijai būdingų klinikinių požymių arba post mortem pokyčių, arba paimti bent 30 žuvų mėginiai, jei klinikinių požymių ar post mortem pokyčių nepastebėta. Mėginiai ištiriami taikant vieną arba kelis iš 2 dalies a ir b punktuose nustatytų diagnostikos metodų pagal Europos Sąjungos žuvų ligų etaloninės laboratorijos patvirtintus išsamiai aprašytus diagnostikos metodus ir procedūras;

b)

VHS buvimas turi būti laikomas patvirtintu, jei pagal vieną ar kelis iš tų diagnostikos metodų gaunamas teigiamas tyrimo dėl VHS viruso rezultatas. IHN buvimas turi būti laikomas patvirtintu, jei pagal vieną ar kelis iš tų diagnostikos metodų gaunamas teigiamas tyrimo dėl IHN viruso rezultatas. Pirmojo VHS ar IHN atvejo valstybėse narėse, zonose ar laikymo vietose, kurios iki tol nebuvo užkrėstos, patvirtinimas turi būti grindžiamas įprastu viruso išskyrimu ląstelių kultūroje, atliekant paskesnį imunocheminį ar molekulinį identifikavimą arba genomo nustatymą, įskaitant patvirtinimą atliekant amplifikacijos (AT-PGR) produkto sekoskaitą;

c)

VHS arba IHN įtarimą galima paneigti, jeigu auginamų ląstelių kultūros arba tlATPGR tyrimai nesuteikia daugiau jokių VHS ar IHN viruso buvimo įrodymų.

2 SKYRIUS

Infekcinės lašišų anemijos viruso, turinčio didelio polimorfiškumo srities deleciją (ILAV, turinčio DPS deleciją), infekcijos likvidavimas, neužkrėstos teritorijos statusas ir diagnostikos metodai

1 skirsnis

Bendrieji reikalavimai dėl sveikatos patikrinimų ir mėginių ėmimo

Sveikatos patikrinimai ir mėginių ėmimas, vykdant 3 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje nurodytą priežiūrą, turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

kai sveikatos patikrinimai ir mėginių ėmimas ūkiuose turi būti atliekami dažniau nei kartą per metus pagal 2–4 skirsnius, tarp sveikatos patikrinimų ar mėginių ėmimo darbų turi būti kuo ilgesni intervalai;

b)

kai dėl nedidelio į likvidavimo programą įtrauktų akvakultūros ūkių skaičiaus reikia vykdyti tikslinę laukinių populiacijų priežiūrą, mėginių ėmimo vietų skaičius ir geografinė padėtis turi būti nustatomi taip, kad būtų pakankamai aprėpta tos valstybės narės, zonos ar laikymo vietos teritorija;

c)

mėginių ėmimo vietos turi atitikti įvairias ekosistemas, kuriose yra laukinės šiai ligai imlių rūšių populiacijos;

d)

visi gamybos vienetai, kaip antai tvenkiniai, rezervuarai ir tinklinės varžos, turi būti patikrinti, ar juose nėra negyvų, silpnų arba neįprastai besielgiančių žuvų. Ypač atidžiai būtina tikrinti tinklinių varžų kraštus arba vandens išleidimo kanalus, kai tai aktualu, nes ten paprastai renkasi vandens srovės atneštos silpnos žuvys;

e)

į sąrašą įtrauktų rūšių žuvys mėginiams turi būti atrenkamos taip:

i)

jeigu yra atlantinių lašišų, mėginiams turi būti atrenkamos tik šios rūšies žuvys, nebent būtų ir kitų šiai ligai imlių rūšių žuvų, turinčių ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcijai būdingų požymių. Jeigu atlantinių lašišų tame ūkyje nėra, į mėginį turi būti reprezentatyviai įtraukiamos visų kitų esamų šiai ligai imlių rūšių žuvys;

ii)

jeigu yra gaištančių arba neseniai nugaišusių, bet dar nesuirusių žuvų, mėginiams reikia atrinkti šias žuvis, visų pirma žuvis, turinčias anemijos, kraujosruvų ar kitokių kraujotakos sutrikimų klinikinių požymių; jei žuvims auginti naudojamas ne vienas, o daugiau vandens išteklių, į mėginį turi patekti žuvų, auginamų naudojant visus tuos vandens išteklius;

iii)

atrenkant žuvis į mėginį turi proporcingomis dalimis patekti žuvų iš visų ūkio gamybos vienetų, kaip antai tinklinių varžų, rezervuarų ir tvenkinių, ir visų amžiaus grupių žuvų.

2 skirsnis

ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija neužkrėstos teritorijos statuso suteikimas valstybėms narėms, zonoms ir laikymo vietoms, kurių sveikatos būklė nežinoma

ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija neužkrėstos teritorijos statusas valstybei narei, zonai ar laikymo vietai, kurioje su ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija susijusi sveikatos būklė nežinoma, gali būti suteiktas tik jeigu visuose ūkiuose ir, kai reikia, pasirinktose laukinių populiacijų mėginių ėmimo vietose, kurios pasirinktos pagal 1 skirsnio b punktą, taikoma ši programa:

a)

ūkiuose arba mėginių ėmimo vietose atliekami sveikatos patikrinimai ir imami mėginiai ne trumpesnį kaip 2 iš eilės metų laikotarpį, kaip nustatyta 2.A lentelėje;

b)

per tą 2 metų laikotarpį tiriant visus mėginius pagal 5 skirsnio 2 punkte nustatytus diagnostikos metodus turi būti gauti neigiami rezultatai dėl ILAV, turinčio DPS deleciją, ir paneigti bet kokie įtarimai dėl infekcijos, taikant diagnostikos metodus, nustatytus 5 skirsnio 3 punkte;

c)

tuo atveju, jeigu vykdant a punkte nurodytą priežiūrą nustatoma ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija, atitinkamuose valstybės narės, zonos ar laikymo vietos ūkiuose, prieš pradedant vėl vykdyti programą, turi būti:

i)

taikomos būtinos ligos kontrolės priemonės, nustatytos 58–65 straipsniuose;

ii)

atkuriama žuvų populiacija naudojant žuvis iš ūkio, esančio valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, neužkrėstoje ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija, arba iš ūkio, esančio valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, kurioje taikoma šios ligos likvidavimo programa.

2.A lentelė

Programa, taikoma valstybėms narėms, zonoms ir laikymo vietoms per 2 metų kontrolės laikotarpį, po kurio suteikiamas ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija neužkrėstos teritorijos statusas

Priežiūros metai

Sveikatos patikrinimų skaičius per metus kiekviename ūkyje

Laboratorinių tyrimų skaičius per metus (8)

Žuvų skaičius mėginyje

1 metai

6

2

75

2 metai

6

2

75

Didžiausias žuvų skaičius sudėtiniame mėginyje: 5.

3 skirsnis

ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija neužkrėstos teritorijos statuso suteikimas valstybėms narėms, zonoms ar laikymo vietoms, kurios, kaip žinoma, buvo užkrėstos ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija

1.

ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija neužkrėstos teritorijos statusas valstybei narei, zonai ar laikymo vietai, kuri, kaip žinoma, buvo užkrėsta ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija, gali būti suteiktas tik jeigu visuose tos valstybės narės, zonos ar laikymo vietos ūkiuose, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, vykdoma likvidavimo programa, atitinkanti šiuos reikalavimus:

a)

turi būti taikomos 55–65 straipsniuose nustatytos būtinos kontrolės priemonės ir turi būti nustatyta tinkamo dydžio apribojimų taikymo zona, kaip nustatyta 58 straipsnio 1 dalies c punkte, kai tinka, padalyta į apsaugos zoną ir priežiūros zoną, prie ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija užkrėsto ūkio arba ūkių, atsižvelgiant į 2 dalyje nustatytus reikalavimus;

b)

visuose apsaugos zonoje arba, jei apsaugos zona nenustatyta, apribojimų taikymo zonoje esančiuose ūkiuose, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai ir kurie nėra užkrėsti ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija, turi būti atliekamas tyrimas, kurį sudaro bent:

i)

mėginių iš mažiausiai 10 gaištančių žuvų paėmimas tyrimui, jei pastebėta ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcijai būdingų klinikinių arba post mortem pokyčių, arba bent 30 žuvų mėginių paėmimas tyrimui, jei klinikinių ar post mortem pokyčių nepastebėta;

ii)

tuose ūkiuose, kuriuose gauti neigiami šio punkto i papunktyje nurodytų tyrimų rezultatai, toliau kartą per mėnesį atliekami sveikatos patikrinimai iki apsaugos zonos panaikinimo pagal c punktą;

c)

atitinkami ūkiai turi būti ištuštinti pagal 62 straipsnį, išvalyti ir dezinfekuoti pagal 63 straipsnį ir palikti vasarinimui pagal 64 straipsnį.

64 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto vasarinimo laikotarpio trukmė yra mažiausiai 3 mėnesiai. Kai visi užkrėsti ūkiai, esantys toje pačioje apsaugos zonoje arba, kai apsaugos zonos nenustatyta, apribojimų taikymo zonoje, yra ištuštinami, jie turi būti bent 6 savaitėms paliekami vienalaikiam vasarinimui.

Kai užkrėsti ūkiai paliekami vasarinimui, apribojimų taikymo zona arba, jeigu nustatyta, apsaugos zona turi tapti priežiūros zona iki 2 skirsnyje nustatytos programos pabaigos;

d)

atkurti gyvūnų populiaciją galima tik tada, kai visi užkrėsti ūkiai yra ištuštinti, išvalyti, dezinfekuoti ir palikti vasarinimui pagal c punktą;

e)

visuose, išskyrus nurodytus f punkte, ūkiuose, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, esančiuose toje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, kurioje taikoma likvidavimo programa, ir, kai reikia vykdyti laukinių populiacijų priežiūrą, pagal 1 skirsnio b punktą pasirinktose mėginių ėmimo vietose turi būti vėliau vykdoma 2 skirsnyje nustatyta programa;

f)

atskirame ūkyje, kuriame laikomos į sąrašą įtrauktų rūšių žuvys ir kurio sveikatos būklė nepriklauso nuo sveikatos būklės aplinkiniuose vandens telkiniuose, neprivaloma laikytis 2 skirsnyje nustatytos programos po ligos protrūkio, jeigu ūkis atitinka 80 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus ir populiacija jame atkuriama naudojant žuvis, gautas iš valstybių narių, zonų ar laikymo vietų, turinčių ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija neužkrėstos teritorijos statusą.

2.

Apribojimų taikymo zona turi būti nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju ir:

a)

ją nustatant būtina atsižvelgti į veiksnius, turinčius įtakos ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcijos plitimo į laikomų ir laukinių žuvų populiacijas rizikai, kaip antai:

i)

nugaišusių gyvūnų skaičių, dažnį ir paplitimą ūkyje, kuris užkrėstas ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija, arba kituose akvakultūros ūkiuose;

ii)

gretimų ūkių atstumą ir tankį;

iii)

skerdyklų artumą;

iv)

ūkius, su kuriais turimas sąlytis;

v)

tuose ūkiuose esančias gyvūnų rūšis;

vi)

ūkininkavimo praktiką užkrėstuose ūkiuose ir greta užkrėsto ūkio esančiuose ūkiuose;

vii)

hidrodinamines sąlygas;

viii)

kitus nustatytus epizootiškai svarbius veiksnius;

b)

geografinių ribų nustatymas pakrančių zonose turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:

i)

apsaugos zona turi būti plotas, apie kurį apibrėžto apskritimo spindulys siekia bent vieną potvynio zoną arba bent 5 km (pasirenkamas didesnysis) ir kurio centre yra ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija užkrėstas ūkis, arba analogiškas pagal reikiamus hidrodinaminius ar epizootinius duomenis nustatytas plotas, ir

ii)

priežiūros zona turi būti aplink apsaugos zoną esantis plotas, kuriame sutampa kelios potvynių zonos; arba aplink apsaugos zoną esantis plotas, apie kurį apibrėžto apskritimo spindulys – 10 km nuo apsaugos zonos centro; arba analogiškas pagal reikiamus hidrodinaminius ar epizootinius duomenis nustatytas plotas,

arba

iii)

kai atskiros apsaugos ir priežiūros zonos nenustatytos, apribojimų taikymo zona turi būti ir apsaugos zoną, ir priežiūros zoną apimantis plotas;

c)

geografinių ribų nustatymas sausumos teritorijose turi apimti visą vandens baseiną, kuriame yra ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija užkrėstas ūkis. Kompetentinga institucija gali nustatyti, kad apribojimų taikymo zona apima tik kai kurias vandens baseino dalis, jei šis apribojimas netrukdo veiksmingai taikyti ligos kontrolės priemonių dėl ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcijos.

4 skirsnis

ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymas

1.

Kai reikalinga tikslinė priežiūra siekiant išlaikyti ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija neužkrėstos teritorijos statusą valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje pagal 81 straipsnį, visuose toje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje esančiuose ūkiuose, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, turi būti vykdomi sveikatos patikrinimai ir imami žuvų mėginiai pagal 2.B lentelę, atsižvelgiant į ūkio užkrėtimo ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija rizikos lygį.

2.

Nustatant sveikatos patikrinimų dažnį, reikalingą, kad būtų išlaikytas laikymo vietų ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija neužkrėstos teritorijos statusas ten, kur sveikatos būklė yra priklausoma nuo aplinkinių gamtinių vandens telkinių vandens gyvūnų populiacijos sveikatos būklės, užkrėtimo ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija rizika turi būti laikoma didele.

3.

Neužkrėstos teritorijos statusas turi būti išlaikomas tik tol, kol tiriant visus mėginius pagal 5 skirsnio 2 punkte nustatytus diagnostikos metodus gaunami neigiami rezultatai dėl ILAV, turinčio DPS deleciją, ir paneigiami bet kokie įtarimai dėl ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcijos, taikant diagnostikos metodus, nustatytus 5 skirsnio 3 punkte.

2.B lentelė

Programa, pagal kurią valstybės narės, zonos arba laikymo vietos išlaiko ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija neužkrėstos teritorijos statusą  (9)

Rizikos lygis (10)

Sveikatos patikrinimų skaičius per metus

Laboratorinių tyrimų skaičius per metus (11), (12)

Žuvų skaičius mėginyje

Aukštas

2

2

30

Vidutinis

1

1

30

Žemas

1 kartą per 2 metus

1 kartą per 2 metus

30

Didžiausias žuvų skaičius sudėtiniame mėginyje: 5.

5 skirsnis

Diagnostikos ir mėginių ėmimo metodai

1.

Organai arba audiniai, kurių mėginiai imami ir tiriami, turi būti:

a)

atliekant histologinį tyrimą – priekinė inkstų dalis, kepenys, širdis, kasa, žarnynas, blužnis ir žiaunos;

b)

atliekant imunohistocheminį tyrimą – vidurinė inkstų dalis ir širdis su vožtuvais bei bulbus arteriosus;

c)

atliekant tlATPGR analizę – vidurinė inkstų dalis ir širdis;

d)

atliekant virusų kultūros tyrimą – vidurinė inkstų dalis, širdis, kepenys ir blužnis.

Kartu į sudėtinį mėginį galima sudėti daugiausia penkių žuvų organų gabalėlius.

2.

Diagnostikos metodas, taikomas siekiant suteikti arba išlaikyti ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija neužkrėstos teritorijos statusą pagal 2–4 skirsnius, turi būti tlATPGR, vėliau atliekant įprastą AT-PGR ir teigiamų mėginių HE geno sekoskaitą pagal išsamiai nustatytus metodus ir procedūras, kurie turi būti patvirtinti Europos Sąjungos žuvų ligų etaloninės laboratorijos.

Gavus teigiamą tlATPGR tyrimo rezultatą, prieš įgyvendinant 55–65 straipsniuose numatytas pradines kontrolės priemones būtina ištirti papildomus mėginius.

Tie mėginiai turi būti tiriami pagal išsamiai nustatytus metodus ir procedūras, patvirtintus Europos Sąjungos žuvų ligų etaloninės laboratorijos:

a)

mėginių atrankinis tyrimas atliekamas tlATPGR metodu, tada atliekama įprasta AT-PGR ir HE geno sekoskaita siekiant patvirtinti DPS deleciją;

b)

nustatomas ILAV antigenas audinių preparatuose naudojant specifinius ILAV antikūnus, arba

c)

ląstelių kultūroje izoliuojamas ir vėliau identifikuojamas ILAV, turintis DPS deleciją.

3.

Kai reikia patvirtinti arba paneigti įtariamą ILAV, turinčio DPS deleciją, infekciją pagal 55 straipsnį, turi būti atliekama toliau nurodyta patikrinimų, mėginių ėmimo ir tyrimų procedūra, laikantis šių reikalavimų:

a)

įtariamame užkrėstame ūkyje turi būti atliktas bent vienas sveikatos patikrinimas ir vieną kartą paimti 10 gaištančių žuvų mėginiai, jei pastebėta ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcijai būdingų klinikinių arba post mortem pokyčių, arba paimti bent 30 žuvų mėginiai, jei klinikinių ar post mortem pokyčių nepastebėta. Mėginiai ištiriami taikant vieną arba kelis iš 2 punkte nustatytų diagnostikos metodų pagal Europos Sąjungos žuvų ligų etaloninės laboratorijos patvirtintus išsamiai aprašytus diagnostikos metodus ir procedūras;

b)

gavus teigiamą tlATPGR tyrimo dėl ILAV, turinčio DPS deleciją, rezultatą, prieš įgyvendinant 58 straipsnyje numatytas pradines kontrolės priemones būtina ištirti papildomus mėginius. Įtariamas ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcijos atvejis patvirtinamas pagal šiuos kriterijus, taikant išsamiai nustatytus metodus ir procedūras, patvirtintus Europos Sąjungos žuvų ligų etaloninės laboratorijos:

i)

ILAV nustatymą tlATPGR metodu, paskui – HE geno sekoskaitą siekiant patvirtinti DPS deleciją, ir ILAV nustatymą audinių preparatuose naudojant specifinius ILAV antikūnus;

ii)

ILAV nustatymą tlATPGR metodu, įskaitant HE geno sekoskaitą siekiant patvirtinti DPS deleciją, ir ILAV išskyrimą bei identifikavimą ląstelių kultūroje iš bent vieno mėginio, paimto iš bet kurios ūkio žuvies;

c)

pastebėjus klinikinių, makroskopinių patologinių arba histopatologinių pakitimų, iš kurių galima spręsti apie infekciją, šiuos duomenis būtina patvirtinti nustatant virusą dviem diagnostikos metodais, pagal kuriuos jis aptinkamas iš esmės skirtingai, pavyzdžiui, atliekant tlATPGR ir imunohistocheminį (IHC) tyrimą, pagal Europos Sąjungos žuvų ligų etaloninės laboratorijos patvirtintas procedūras.

Kilusį įtarimą dėl ILAV, turinčio DPS deleciją, galima paneigti, jeigu tyrimai ir sveikatos patikrinimai per 12 mėnesių laikotarpį nuo tos dienos, kai kilo įtarimas, nesuteikia jokių papildomų šio viruso buvimo įrodymų.

3 SKYRIUS

Marteiliozės (Marteilia refringens infekcijos) likvidavimas, liga neužkrėstos teritorijos statusas ir diagnostikos metodai

1 skirsnis

Bendrieji reikalavimai dėl sveikatos patikrinimų ir mėginių ėmimo

Sveikatos patikrinimai ir mėginių ėmimas, vykdant 3 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje nurodytą priežiūrą, turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

sveikatos patikrinimai ir, kai tinka, mėginių ėmimo darbai turi būti atliekami tuo metų laikotarpiu, kuriuo, kaip žinoma, šio parazito paplitimas toje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje yra didžiausias. Jei tokių duomenų neturima, mėginiai turi būti imami iškart po to, kai vandens temperatūra viršija 17 °C;

b)

kai moliuskų mėginiai turi būti imami pagal 2–4 skirsniuose nustatytus reikalavimus, turi būti taikomi šie atrankos kriterijai:

i)

jei auginamos Ostrea spp., mėginiams turi būti atrenkamos tik šios rūšies austrės. Jei nėra Ostrea spp., į mėginį turi būti reprezentatyviai įtraukiami visų kitų esamų šiai ligai imlių rūšių moliuskai;

ii)

jei gamybos vienetuose yra silpnų, prasivėrusių arba neseniai nugaišusių, bet dar nesuirusių moliuskų, mėginiams turi būti pirmiausia atrenkami šie moliuskai. Jei tokių moliuskų nėra, atrenkant moliuskus mėginiams turi būti imami seniausi sveiki moliuskai;

iii)

imant mėginius moliuskų ūkiuose, kuriuose moliuskai auginami naudojant ne vieną, o daugiau vandens išteklių, mėginiams turi būti imami moliuskai, auginami naudojant visus tuos vandens išteklius, taip, kad į mėginį proporcingomis dalimis patektų moliuskų iš visų ūkio dalių;

iv)

kai mėginiai imami moliuskų ūkiuose arba ūkių grupėse, į mėginį turi būti įtraukiami moliuskai iš pakankamo mėginių ėmimo vietų skaičiaus, tai darant taip, kad į mėginį proporcingomis dalimis patektų moliuskų iš visų to ūkio ar ūkių grupės dalių. Svarbiausi veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis šias mėginių ėmimo vietas, yra tai, kuriose mėginių ėmimo vietose pirmiau buvo aptikta Marteilia refringens parazitų, moliuskų laikymo tankis, vandens srovės, šiai ligai imlių rūšių buvimas, užkrato pernešėjų rūšių buvimas, batimetrija ir ūkio valdymo praktika. Imant mėginius turi būti įtrauktos natūralios moliuskų augimvietės, esančios tame ūkyje ar ūkių grupėje arba arti jų.

2 skirsnis

Marteilioze (Marteilia refringens infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso suteikimas valstybėms narėms, zonoms ir laikymo vietoms, kurių sveikatos būklė nežinoma

1.

Marteilioze (Marteilia refringens infekcija) neužkrėstos teritorijos statusas valstybei narei, zonai ar laikymo vietai, kurioje su Marteilia refringens infekcija susijusi sveikatos būklė nežinoma, gali būti suteiktas tik jeigu visuose toje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje esančiuose ūkiuose ar ūkių grupėse, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, ir, kai reikia, laukinių populiacijų mėginių ėmimo vietose taikoma ši 3 metų programa:

a)

ūkiuose, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, arba tokių ūkių grupėse atliekami sveikatos patikrinimai ir imami mėginiai ne trumpesnį kaip 3 iš eilės metų laikotarpį, kaip nustatyta 3.A lentelėje;

b)

per tą 3 metų laikotarpį tiriant visus mėginius pagal 5 skirsnio 2 punkte nustatytus diagnostikos metodus turi būti gauti neigiami rezultatai dėl Marteilia refringens ir paneigti bet kokie įtarimai dėl Marteilia refringens buvimo, taikant diagnostikos metodus, nustatytus 5 skirsnio 3 punkte;

c)

kai reikia į mėginį įtraukti Ostrea edulis rūšies austrių, kilusių iš neužkrėstos teritorijos statusą turinčios valstybės narės, zonos ar laikymo vietos, jos turi būti į tą ūkį arba ūkių grupę perkeltos bent praėjusį pavasarį prieš pat laikotarpį, kuriuo įgyvendinama programa.

2.

Jeigu, įgyvendinant 1 dalyje nustatytą 3 metų programą, aptinkama Marteilia refringens parazitų, prieš pradedant naują 3 metų programą atitinkamuose tos valstybės narės, zonos ar laikymo vietos ūkiuose turi būti:

a)

taikomos būtinos ligos kontrolės priemonės, nustatytos 58–65 straipsniuose;

b)

atkuriama moliuskų populiacija naudojant moliuskus iš ūkio, esančio valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, neužkrėstoje marteilioze (Marteilia refringens infekcija), arba iš ūkio, esančio valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, kurioje taikoma šios ligos likvidavimo programa.

3.A lentelė

Programa, taikoma valstybėms narėms, zonoms ar laikymo vietoms per 3 metų kontrolės laikotarpį, po kurio suteikiamas marteilioze (Marteilia refringens infekcija) neužkrėstos teritorijos statusas

Priežiūros metai

Sveikatos patikrinimų skaičius per metus kiekviename ūkyje / ūkių grupėje

Laboratorinių tyrimų skaičius per metus

Moliuskų skaičius mėginyje

1 metai

1

1

150

2 metai

1

1

150

3 metai

1

1

150

3 skirsnis

Marteilioze (Marteilia refringens infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso suteikimas valstybėms narėms, zonoms ar laikymo vietoms, kurios, kaip žinoma, buvo užkrėstos merteilioze (Marteilia refringens infekcija)

1.

Marteilioze (Marteilia refringens infekcija) neužkrėstos teritorijos statusas gali būti suteiktas valstybei narei, zonai ar laikymo vietai, kuri, kaip žinoma, buvo užkrėsta marteilioze (Marteilia refringens infekcija), kai kompetentinga institucija mano, kad likviduoti šią ligą yra įmanoma, ir tik jeigu visuose tos valstybės narės, zonos ar laikymo vietos ūkiuose, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, arba tokių ūkių grupėse vykdoma likvidavimo programa, atitinkanti šiuos reikalavimus:

a)

veiksmingai taikomos 55–65 straipsniuose nustatytos būtinos kontrolės priemonės ir yra nustatyta tinkamo dydžio apribojimų taikymo zona, kaip numatyta 58 straipsnio 1 dalies c punkte, kai tinka, padalyta į apsaugos zoną ir priežiūros zoną, prie marteilioze (Marteilia refringens infekcija) užkrėsto (-ų) ūkio (-ų) arba tokių ūkių grupės, atsižvelgiant į 2 dalyje nustatytus reikalavimus;

b)

visuose apsaugos zonoje arba, jei apsaugos zona nenustatyta, apribojimų taikymo zonoje esančiuose ūkiuose ir ūkių grupėse, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai ir kurie nėra užkrėsti marteilioze (Marteilia refringens infekcija), turi būti atliekamas tyrimas, kurį sudaro bent 150 moliuskų mėginių paėmimas tyrimui prasidėjus Marteilia refringens plitimo laikotarpiui. Jei Marteilia refringens plitimo laikotarpis nežinomas, mėginiai turi būti pradedami imti tuo metų laikotarpiu, kai vandens temperatūra viršija 17 °C;

c)

atitinkami ūkiai ir ūkių grupės turi būti ištuštinti pagal 62 straipsnį ir, jeigu įmanoma, išvalyti ir dezinfekuoti pagal 63 straipsnį.

Ūkiai turi būti paliekami vasarinimui pagal 64 straipsnį ir pūdymo laikotarpio trukmė turi būti bent:

i)

2 mėnesiai tuose ūkiuose ir ūkių grupėse, kuriuos galima visiškai nusausinti ir kruopščiai išvalyti ir dezinfekuoti, pavyzdžiui, veisyklose ir jauniklių auginimo ūkiuose;

ii)

2 mėnesiai tuose ūkiuose ir ūkių grupėse, kurių neįmanoma visiškai nusausinti ir kruopščiai išvalyti bei dezinfekuoti, jeigu užkrėsti į sąrašą įtrauktų rūšių moliuskai ir epizootiniais ryšiais su užkrėstu ūkiu ar tokių ūkių grupe susiję į sąrašą įtrauktų rūšių moliuskai yra surinkti kaip produkcija arba pašalinti iki to metų laikotarpio, kuriuo, kaip žinoma, Marteilia refringens paplitimas yra didžiausias, arba, jei tas laikotarpis nežinomas, iki laikotarpio, kuriuo vandens temperatūra viršija 17 °C, pradžios;

iii)

14 mėnesių tuose ūkiuose ir ūkių grupėse, kurių neįmanoma visiškai nusausinti ir kruopščiai išvalyti bei dezinfekuoti, jeigu užkrėsti į sąrašą įtrauktų rūšių moliuskai ir epizootiniais ryšiais su užkrėstu ūkiu ar tokių moliuskų ūkių grupe susiję į sąrašą įtrauktų rūšių moliuskai nėra surinkti kaip produkcija arba pašalinti iki to metų laikotarpio, kuriuo, kaip žinoma, Marteilia refringens paplitimas yra didžiausias, arba, jei duomenų apie tai neturima, kai šiai ligai imlių rūšių moliuskai nėra surinkti kaip produkcija arba pašalinti iki laikotarpio, kuriuo vandens temperatūra viršija 17 °C, pradžios.

Kai ištuštinami visi užkrėsti ūkiai ir užkrėstų ūkių grupės, jie turi būti bent 4 savaitėms palikti vienalaikiam vasarinimui;

d)

atkurti gyvūnų populiaciją galima tik tada, kai visi užkrėsti ūkiai ar užkrėstų ūkių grupės yra ištuštinti, išvalyti, dezinfekuoti ir palikti vasarinimui pagal c punktą;

e)

visuose, išskyrus nurodytus f punkte, ūkiuose ir ūkių grupėse, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, esančiuose toje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, kurioje taikoma likvidavimo programa, turi būti vėliau vykdoma 2 skirsnyje nustatyta programa;

f)

atskirame ūkyje, kuriame laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai ir kurio sveikatos būklė nepriklauso nuo sveikatos būklės aplinkiniuose vandens telkiniuose, neprivaloma laikytis 2 skirsnyje nustatytos programos po ligos protrūkio, jeigu ūkis atitinka 80 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus ir populiacija jame atkuriama naudojant moliuskus, gautus iš valstybių narių, zonų ar laikymo vietų, turinčių marteilioze (Marteilia refringens infekcija) neužkrėstos teritorijos statusą.

2.

Apribojimų taikymo zona turi būti nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju ir:

a)

ją nustatant būtina atsižvelgti į veiksnius, turinčius įtakos marteiliozės (Marteilia refringens infekcijos) plitimo rizikai, įskaitant kitus ūkius ir laukinius moliuskus, kaip antai:

i)

moliuskų, esančių marteilioze (Marteilia refringens infekcija) užkrėstame ūkyje arba tokių ūkių grupėje (įskaitant kitus ūkius ir laukinius moliuskus), gaištamumo duomenis: nugaišusių gyvūnų skaičių, amžių, dažnį ir paplitimą;

ii)

gretimų ūkių ar ūkių grupių, įskaitant laukinių moliuskų augimvietes, atstumą ir tankį;

iii)

perdirbimo įmonių, ūkių, su kuriais turimas sąlytis, ar tokių ūkių grupių artumą;

iv)

tuose ūkiuose ar ūkių grupėse esančias gyvūnų rūšis, ypač šiai ligai imlias rūšis ir užkrato pernešėjų rūšis;

v)

ūkininkavimo praktiką užkrėstuose ir gretimuose ūkiuose bei ūkių grupėse;

vi)

hidrodinamines sąlygas ir

vii)

kitus nustatytus epizootiškai svarbius veiksnius;

b)

geografinių ribų nustatymas turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:

i)

apsaugos zona turi būti plotas, apie kurį apibrėžto apskritimo spindulys siekia bent vieną potvynio zoną arba bent 5 km (pasirenkamas didesnysis) ir kurio centre yra marteilioze (Marteilia refringens infekcija) užkrėstas ūkis, arba analogiškas pagal reikiamus hidrodinaminius ar epizootinius duomenis nustatytas plotas, ir

ii)

priežiūros zona turi būti aplink apsaugos zoną esantis plotas, kuriame sutampa kelios potvynių zonos; arba aplink apsaugos zoną esantis plotas, apie kurį apibrėžto apskritimo spindulys – 10 km nuo apsaugos zonos centro; arba analogiškas pagal reikiamus hidrodinaminius ar epizootinius duomenis nustatytas plotas,

arba

iii)

kai atskiros apsaugos ir priežiūros zonos nenustatytos, apribojimų taikymo zona turi būti ir apsaugos zoną, ir priežiūros zoną apimantis plotas.

4 skirsnis

Marteilioze (Marteilia refringens infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymas

1.

Kai reikalinga tikslinė priežiūra siekiant išlaikyti marteilioze (Marteilia refringens infekcija) neužkrėstos teritorijos statusą valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje pagal 81 straipsnį, visuose toje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje esančiuose ūkiuose, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, turi būti vykdomi sveikatos patikrinimai ir imami moliuskų mėginiai pagal 3.B lentelę, atsižvelgiant į ūkio užkrėtimo marteilioze (Marteilia refringens infekcija) rizikos lygį.

2.

Nustatant sveikatos patikrinimų dažnį, reikalingą, kad būtų išlaikytas laikymo vietų marteilioze (Marteilia refringens infekcija) neužkrėstos teritorijos statusas ten, kur su ta liga susijusi sveikatos būklė yra priklausoma nuo aplinkinių gamtinių vandens telkinių vandens gyvūnų populiacijų sveikatos būklės, užsikrėtimo marteilioze (Marteilia refringens infekcija) rizika turi būti laikoma didele.

3.

Marteilioze (Marteilia refringens infekcija) neužkrėstos teritorijos statusas gali būti išlaikomas tik tol, kol tiriant visus mėginius pagal 5 skirsnio 2 punkte nustatytus diagnostikos metodus gaunami neigiami rezultatai dėl Marteilia refringens ir paneigiami bet kokie įtarimai dėl Marteilia refringens infekcijos, taikant diagnostikos metodus, nustatytus 5 skirsnio 3 punkte.

3.B lentelė

Programa, pagal kurią valstybės narės, zonos arba laikymo vietos išlaiko marteilioze (Marteilia refringens infekcija) neužkrėstos teritorijos statusą

Rizikos lygis (13)

Sveikatos patikrinimų skaičius kiekviename ūkyje / ūkių grupėje

Laboratorinių tyrimų skaičius

Moliuskų skaičius mėginyje

Aukštas

1 kartą per metus

1 kartą per 2 metus

150

Vidutinis

1 kartą per 2 metus

1 kartą per 2 metus

150

Žemas

1 kartą per 3 metus

1 kartą per 3 metus

150

5 skirsnis

Diagnostikos ir mėginių ėmimo metodai

1.

Į laboratoriją 2 ir 3 punktuose nurodytiems diagnostiniams tyrimams turi būti pristatytas visas gyvūnas.

2.

Diagnostikos metodai, taikomi siekiant suteikti arba išlaikyti marteilioze (Marteilia refringens infekcija) neužkrėstos teritorijos statusą pagal 2–4 skirsnius, turi atitikti Europos Sąjungos moliuskų ligų etaloninės laboratorijos patvirtintus išsamius diagnostikos metodus ir procedūras; tai turi būti histopatologinis tyrimas, audinių atspaudų tyrimas arba PGR.

3.

Kai reikia patvirtinti arba paneigti įtariamą marteiliozės (Marteilia refringens infekcijos) atvejį pagal 55 straipsnį, turi būti atliekama toliau nurodyta patikrinimų, mėginių ėmimo ir tyrimų procedūra:

a)

atliekant tyrimą turi būti bent vieną kartą paimami 30 moliuskų, priklausančių šiai ligai imlioms rūšims, mėginiai, jeigu įtarimas kilo gavus pranešimą apie moliuskų gaištamumą, o jei ne, mėginiams paimama 150 šiai ligai imlios rūšies moliuskų prasidėjus Marteilia refringens plitimo laikotarpiui. Jei Marteilia refringens plitimo laikotarpis nežinomas, mėginiai turi būti pradedami imti tuo metų laikotarpiu, kai vandens temperatūra viršija 17 °C;

b)

mėginiai turi būti ištiriami taikant šio punkto i papunktyje nustatytus diagnostikos metodus, laikantis Europos Sąjungos moliuskų ligų etaloninės laboratorijos patvirtintų išsamiai aprašytų diagnostikos metodų ir procedūrų:

i)

Marteilia refringens buvimas turi būti laikomas patvirtintu, kai gaunamas teigiamas histopatologinio, audinių atspaudų arba hibridizacijos in situ tyrimo rezultatas kartu su teigiamu PGR, įskaitant genų sekoskaitą, rezultatu. Jei neturima biologinės medžiagos histopatologiniam, audinių atspaudų ar hibridizacijos in situ tyrimui, Marteilia refringens buvimas turi būti laikomas patvirtintu, kai gaunami teigiami rezultatai naudojant dvi PGR analizes dėl skirtingų parazito genomo fragmentų ir atliekant sekoskaitą;

ii)

įtariamą Marteilia refringens infekciją galima paneigti, jeigu atlikus šio punkto i papunktyje nurodytus tyrimus negaunama daugiau jokių Marteilia refringens buvimo įrodymų.

4 SKYRIUS

Bonamiozės (Bonamia exitiosa infekcijos) likvidavimas, liga neužkrėstos teritorijos statusas ir diagnostikos metodai

1 skirsnis

Bendrieji reikalavimai dėl sveikatos patikrinimų ir mėginių ėmimo

Sveikatos patikrinimai ir mėginių ėmimas, vykdant 3 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje nurodytą priežiūrą, turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

sveikatos patikrinimai ir, kai tinka, mėginių ėmimo darbai turi būti atliekami tuo metų laikotarpiu, kuriuo, kaip žinoma, šio parazito paplitimas toje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje yra didžiausias. Jei tokių duomenų neturima, mėginiai imami du kartus per metus, pavasarį ir rudenį;

b)

kai moliuskų mėginiai turi būti imami pagal 2–4 skirsniuose nustatytus reikalavimus, turi būti taikomi šie kriterijai:

i)

jei auginamos Ostrea spp., mėginiams turi būti atrenkamos tik šios rūšies austrės. Jei nėra Ostrea spp., į mėginį turi būti reprezentatyviai įtraukiami visų kitų esamų ligoms imlių rūšių moliuskai;

ii)

jeigu yra silpnų, prasivėrusių arba neseniai nugaišusių, bet dar nesuirusių moliuskų, mėginiams turi būti pirmiausia atrenkami šie moliuskai. Jei tokių moliuskų nėra, atrenkant moliuskus mėginiams turi būti imami seniausi sveiki moliuskai;

iii)

imant mėginius moliuskų ūkiuose, kuriuose moliuskai auginami naudojant ne vieną, o daugiau vandens išteklių, arba tokių ūkių grupėse, mėginiams turi būti imami moliuskai, auginami naudojant visus tuos vandens išteklius, taip, kad į mėginį proporcingomis dalimis patektų moliuskų iš visų ūkio dalių;

iv)

kai mėginiai imami moliuskų ūkiuose arba ūkių grupėse, į mėginį turi būti įtraukiami moliuskai iš pakankamo mėginių ėmimo vietų skaičiaus, tai darant taip, kad į mėginį proporcingomis dalimis patektų moliuskų iš visų to ūkio ar ūkių grupės dalių. Svarbiausi veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis tas mėginių ėmimo vietas, yra tai, kuriose vietose pirmiau buvo aptikta Bonamia exitiosa parazitų, moliuskų laikymo tankis, vandens srovės, šiai ligai imlių rūšių buvimas, užkrato pernešėjų rūšių (pvz., Crassostrea gigas) buvimas, batimetrija ir ūkio valdymo praktika. Imant mėginius įtraukiamos natūralios moliuskų augimvietės, esančios tame ūkyje ar ūkių grupėje arba arti jų.

2 skirsnis

Bonamioze (Bonamia exitiosa infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso suteikimas valstybėms narėms, zonoms ir laikymo vietoms, kurių sveikatos būklė nežinoma

1.

Bonamioze (Bonamia exitiosa infekcija) neužkrėstos teritorijos statusas valstybei narei, zonai ar laikymo vietai, kurioje su bonamioze (Bonamia exitiosa infekcija) susijusi sveikatos būklė nežinoma, gali būti suteiktas tik jeigu visuose toje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje esančiuose ūkiuose ar ūkių grupėse, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, ir, kai reikia, laukinių populiacijų mėginių ėmimo vietose taikoma ši 3 metų programa:

a)

ūkiuose, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, ir tokių ūkių grupėse atliekami sveikatos patikrinimai ir imami mėginiai ne trumpesnį kaip 3 iš eilės metų laikotarpį, kaip nustatyta 4.A lentelėje;

b)

per tą 3 metų laikotarpį tiriant visus mėginius pagal 5 skirsnio 2 punkte nustatytus diagnostikos metodus turi būti gauti neigiami rezultatai dėl Bonamia exitiosa ir paneigti bet kokie įtarimai dėl Bonamia exitiosa buvimo, taikant diagnostikos metodus, nustatytus 5 skirsnio 3 punkte;

c)

kai reikia į mėginį įtraukti Ostrea edulis rūšies austres, kilusias iš neužkrėstos teritorijos statusą turinčios valstybės narės, zonos ar laikymo vietos, jos turi būti į tą ūkį arba ūkių grupę perkeltos prieš bent vienus metus iki programos įgyvendinimo.

2.

Jeigu, įgyvendinant 1 dalyje nurodytą 3 metų programą, nustatoma bonamiozė (Bonamia exitiosa infekcija), prieš pradedant naują 3 metų programą atitinkamuose tos valstybės narės, zonos ar laikymo vietos ūkiuose turi būti:

a)

taikomos būtinos ligos kontrolės priemonės, nustatytos 58–65 straipsniuose;

b)

atkuriama moliuskų populiacija naudojant moliuskus iš ūkio, esančio valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, neužkrėstoje bonamioze (Bonamia exitiosa infekcija), arba iš ūkio, esančio valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, kurioje taikoma šios ligos likvidavimo programa.

4.A lentelė

Programa, taikoma valstybėms narėms, zonoms ar laikymo vietoms per 3 metų kontrolės laikotarpį, po kurio suteikiamas bonamioze (Bonamia exitiosa infekcija) neužkrėstos teritorijos statusas

Priežiūros metai

Sveikatos patikrinimų skaičius per metus kiekviename ūkyje ar ūkių grupėje

Laboratorinių tyrimų skaičius per metus

Moliuskų skaičius mėginyje

1 metai

2

2

150

2 metai

2

2

150

3 metai

2

2

150

3 skirsnis

Bonamioze (Bonamia exitiosa infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso suteikimas valstybėms narėms, zonoms ar laikymo vietoms, kurios, kaip žinoma, buvo užkrėstos bonamioze (Bonamia exitiosa infekcija)

1.

Bonamioze (Bonamia exitiosa infekcija) neužkrėstos teritorijos statusas valstybei narei, zonai ar laikymo vietai, kuri, kaip žinoma, buvo užkrėsta bonamioze (Bonamia exitiosa infekcija), gali būti suteiktas tik kai kompetentinga institucija mano, kad likviduoti šią ligą yra įmanoma, ir tik jeigu visuose tos valstybės narės, zonos ar laikymo vietos ūkiuose, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, arba tokių ūkių grupėse vykdoma likvidavimo programa, atitinkanti šiuos reikalavimus:

a)

turi būti veiksmingai taikomos 55–65 straipsniuose nustatytos būtinos kontrolės priemonės ir turi būti nustatyta tinkamo dydžio apribojimų taikymo zona, kaip numatyta 58 straipsnio 1 dalies c punkte, kai tinka, padalyta į apsaugos zoną ir priežiūros zoną, prie paskelbto bonamioze (Bonamia exitiosa infekcija) užkrėsto ūkio arba tokių ūkių grupės, atsižvelgiant į 2 dalyje nustatytus reikalavimus;

b)

visuose apsaugos zonoje arba, jei apsaugos zona nenustatyta, apribojimų taikymo zonoje esančiuose ūkiuose ir ūkių grupėse, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai ir kurie nėra užkrėsti bonamioze (Bonamia exitiosa infekcija), turi būti atliekamas tyrimas, kurį sudaro bent 150 moliuskų, priklausančių šiai ligai imlioms rūšims, mėginių paėmimas tyrimui prasidėjus Bonamia exitiosa plitimo laikotarpiui. Kai ligos plitimo laikotarpis nežinomas, turi būti imami bent vienus metus apsaugos zonoje buvusių austrių mėginiai;

c)

atitinkami ūkiai ir ūkių grupės turi būti ištuštinti pagal 62 straipsnį ir, jeigu įmanoma, išvalyti ir dezinfekuoti pagal 63 straipsnį.

Ūkiai turi būti paliekami vasarinimui laikantis 64 straipsnio ir vasarinimo laikotarpio trukmė turi būti bent 6 mėnesiai.

Kai ištuštinami visi užkrėsti ūkiai arba užkrėstų ūkių grupės, jie turi būti bent 4 savaitėms palikti vienalaikiam vasarinimui;

d)

atkurti gyvūnų populiaciją galima tik tada, kai visi užkrėsti ūkiai ar užkrėstų ūkių grupės yra ištuštinti, išvalyti, dezinfekuoti ir palikti vasarinimui pagal c punktą;

e)

visuose, išskyrus nurodytus f punkte, ūkiuose ir ūkių grupėse, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, esančiuose toje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, kurioje taikoma likvidavimo programa, turi būti vėliau vykdoma 2 skirsnyje nustatyta programa;

f)

atskirame ūkyje, kuriame laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai ir kurio sveikatos būklė nepriklauso nuo sveikatos būklės aplinkiniuose vandens telkiniuose, neprivaloma laikytis 2 skirsnyje nustatytos programos po ligos protrūkio, jeigu ūkis atitinka 80 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus ir populiacija jame atkuriama naudojant moliuskus, gautus iš valstybių narių, zonų ar laikymo vietų, turinčių bonamioze (Bonamia exitiosa infekcija) neužkrėstos teritorijos statusą.

2.

Apribojimų taikymo zona turi būti nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju ir:

a)

ją nustatant būtina atsižvelgti į veiksnius, turinčius įtakos bonamiozės (Bonamia exitiosa infekcijos) plitimo rizikai, įskaitant kitus ūkius ir laukinius moliuskus, kaip antai:

i)

moliuskų, esančių bonamioze (Bonamia exitiosa infekcija) užkrėstame ūkyje arba tokių ūkių grupėje (įskaitant kitus ūkius ir laukinius moliuskus), gaištamumo duomenis: nugaišusių gyvūnų skaičių, amžių, dažnį ir paplitimą;

ii)

gretimų ūkių ar ūkių grupių, įskaitant laukinių moliuskų augimvietes, atstumą ir tankį;

iii)

perdirbimo įmonių, ūkių, su kuriais turimas sąlytis, ar tokių ūkių grupių artumą;

iv)

tuose ūkiuose ar ūkių grupėse esančias gyvūnų rūšis, ypač šiai ligai imlias rūšis ir užkrato pernešėjų rūšis;

v)

ūkininkavimo praktiką užkrėstuose ir gretimuose ūkiuose bei ūkių grupėse;

vi)

hidrodinamines sąlygas ir

vii)

kitus nustatytus epizootiškai svarbius veiksnius;

b)

geografinių ribų nustatymas turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:

i)

apsaugos zona turi būti plotas, apie kurį apibrėžto apskritimo spindulys siekia bent vieną potvynio zoną arba bent 5 km (pasirenkamas didesnysis) ir kurio centre yra bonamioze (Bonamia exitiosa infekcija) užkrėstas ūkis, arba analogiškas pagal reikiamus hidrodinaminius ar epidemiologinius duomenis nustatytas plotas, ir

ii)

priežiūros zona turi būti aplink apsaugos zoną esantis plotas, kuriame sutampa kelios potvynių zonos; arba aplink apsaugos zoną esantis plotas, apie kurį apibrėžto apskritimo spindulys – 10 km nuo apsaugos zonos centro; arba analogiškas pagal reikiamus hidrodinaminius ar epizootinius duomenis nustatytas plotas,

arba

iii)

kai atskiros apsaugos ir priežiūros zonos nenustatytos, apribojimų taikymo zona turi būti ir apsaugos zoną, ir priežiūros zoną apimantis plotas.

4 skirsnis

Bonamioze (Bonamia exitiosa infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymas

1.

Kai reikalinga tikslinė priežiūra siekiant išlaikyti bonamioze (Bonamia exitiosa infekcija) neužkrėstos teritorijos statusą valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje pagal 81 straipsnį, visuose toje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje esančiuose ūkiuose, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, turi būti vykdomi sveikatos patikrinimai ir imami moliuskų mėginiai pagal 4.B lentelę, atsižvelgiant į ūkio užkrėtimo bonamioze (Bonamia exitiosa infekcija) rizikos lygį

2.

Nustatant sveikatos patikrinimų dažnį, reikalingą, kad būtų išlaikytas laikymo vietų bonamioze (Bonamia exitiosa infekcija) neužkrėstos teritorijos statusas ten, kur su ta liga susijusi sveikatos būklė yra priklausoma nuo aplinkinių gamtinių vandens telkinių vandens gyvūnų populiacijų sveikatos būklės, užsikrėtimo bonamioze (Bonamia exitiosa infekcija) rizika turi būti laikoma didele.

3.

Bonamioze (Bonamia exitiosa infekcija) neužkrėstos teritorijos statusas gali būti išlaikomas tik tol, kol tiriant visus mėginius pagal 5 skirsnio 2 punkte nustatytus diagnostikos metodus gaunami neigiami rezultatai dėl Bonamia exitiosa ir paneigiami bet kokie įtarimai dėl Bonamia exitiosa infekcijos, taikant diagnostikos metodus, nustatytus 5 skirsnio 3 punkte.

4.B lentelė

Programa, pagal kurią valstybės narės, zonos arba laikymo vietos išlaiko bonamioze (Bonamia exitiosa infekcija) neužkrėstos teritorijos statusą

Rizikos lygis (14)

Sveikatos patikrinimų skaičius kiekviename ūkyje / ūkių grupėje

Laboratorinių tyrimų skaičius

Moliuskų skaičius mėginyje

Aukštas

1 kartą per metus

1 kartą per 2 metus

150

Vidutinis

1 kartą per 2 metus

1 kartą per 2 metus

150

Žemas

1 kartą per 3 metus

1 kartą per 3 metus

150

5 skirsnis

Diagnostikos ir mėginių ėmimo metodai

1.

Į laboratoriją 2 ir 3 punktuose nurodytiems diagnostiniams tyrimams turi būti pristatytas visas gyvūnas.

2.

Diagnostikos metodai, taikomi siekiant suteikti arba išlaikyti bonamioze (Bonamia exitiosa infekcija) neužkrėstos teritorijos statusą pagal 2–4 skirsnius, turi atitikti Europos Sąjungos moliuskų ligų etaloninės laboratorijos patvirtintus išsamius diagnostikos metodus ir procedūras; tai turi būti histopatologinis tyrimas, audinių atspaudų tyrimas arba PGR.

3.

Kai reikia patvirtinti arba paneigti įtariamą bonamiozės (Bonamia exitiosa infekcijos) atvejį pagal 58 straipsnį, turi būti atliekama toliau nurodyta patikrinimų, mėginių ėmimo ir tyrimų procedūra:

a)

atliekant tyrimą turi būti bent vieną kartą paimami 30 moliuskų, priklausančių šiai ligai imlioms rūšims, mėginiai, jeigu įtarimas kilo gavus pranešimą apie moliuskų gaištamumą, o jei ne, mėginiams paimama 150 šiai ligai imlios rūšies moliuskų prasidėjus Bonamia exitiosa plitimo laikotarpiui. Kai ligos plitimo laikotarpis nežinomas, mėginiai imami du kartus per metus, pavasarį ir rudenį;

b)

mėginiai turi būti ištiriami taikant šio punkto i papunktyje nustatytus diagnostikos metodus, laikantis Europos Sąjungos moliuskų ligų etaloninės laboratorijos patvirtintų išsamiai aprašytų diagnostikos metodų ir procedūrų:

i)

Bonamia exitiosa buvimas turi būti laikomas patvirtintu, kai gaunamas teigiamas histopatologinio, audinių atspaudų arba hibridizacijos in situ tyrimo rezultatas kartu su teigiamu PGR, įskaitant genų sekoskaitą, rezultatu. Jei neturima biologinės medžiagos histopatologiniam, audinių atspaudų ar hibridizacijos in situ tyrimui, Bonamia exitiosa buvimas turi būti laikomas patvirtintu, kai gaunami teigiami rezultatai naudojant dvi PGR analizes dėl skirtingų parazito genomo fragmentų ir atliekant sekoskaitą;

ii)

Bonamiozės (Bonamia exitiosa infekcijos) įtarimas turi būti paneigtas, jei atlikus tuos tyrimus negaunama daugiau jokių Bonamia exitiosa buvimo įrodymų.

5 SKYRIUS

Bonamiozės (Bonamia ostreae infekcijos) likvidavimas, liga neužkrėstos teritorijos statusas ir diagnostikos metodai

1 skirsnis

Bendrieji reikalavimai dėl sveikatos patikrinimų ir mėginių ėmimo

Sveikatos patikrinimai ir mėginių ėmimas, vykdant 3 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje nurodytą priežiūrą, turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

sveikatos patikrinimai ir, kai tinka, mėginių ėmimo darbai turi būti atliekami tuo metų laikotarpiu, kuriuo, kaip žinoma, šio parazito paplitimas toje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje yra didžiausias. Jei tokių duomenų neturima, mėginiai turi būti imami žiemą arba pavasario pradžioje;

b)

kai moliuskų mėginiai turi būti imami pagal 2–4 skirsniuose nustatytus reikalavimus, turi būti taikomi šie kriterijai:

i)

jei auginamos Ostrea edulis, mėginiams turi būti atrenkamos tik šios rūšies austrės. Jei nėra Ostrea edulis, į mėginį turi būti reprezentatyviai įtraukiami visų kitų esamų šiai ligai imlių rūšių moliuskai;

ii)

jeigu yra silpnų, prasivėrusių arba neseniai nugaišusių, bet dar nesuirusių moliuskų, mėginiams turi būti pirmiausia atrenkami šie moliuskai. Jei tokių moliuskų nėra, atrenkant moliuskus mėginiams turi būti imami seniausi sveiki moliuskai;

iii)

imant mėginius moliuskų ūkiuose, kuriuose moliuskai auginami naudojant ne vieną, o daugiau vandens išteklių, arba tokių ūkių grupėse, mėginiams turi būti imami moliuskai, auginami naudojant visus tuos vandens išteklius, taip, kad į mėginį proporcingomis dalimis patektų moliuskų iš visų ūkio dalių;

iv)

kai mėginiai imami moliuskų ūkiuose arba ūkių grupėse, į mėginį turi būti įtraukiami moliuskai iš pakankamo mėginių ėmimo vietų skaičiaus, tai darant taip, kad į mėginį proporcingomis dalimis patektų moliuskų iš visų to ūkio ar ūkių grupės dalių. Svarbiausi veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis tas mėginių ėmimo vietas, yra tai, kuriose vietose pirmiau buvo aptikta Bonamia ostreae parazitų, moliuskų laikymo tankis, vandens srovės, šiai ligai imlių rūšių buvimas, užkrato pernešėjų rūšių buvimas, batimetrija ir ūkio valdymo praktika. Imant mėginius įtraukiamos natūralios moliuskų augimvietės, esančios tame ūkyje ar ūkių grupėje arba arti jų.

2 skirsnis

Bonamioze (Bonamia ostreae infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso suteikimas valstybėms narėms, zonoms ir laikymo vietoms, kurių sveikatos būklė nežinoma

1.

Bonamioze (Bonamia ostreae infekcija) neužkrėstos teritorijos statusas valstybei narei, zonai ar laikymo vietai, kurioje su bonamioze (Bonamia ostreae infekcija) susijusi sveikatos būklė nežinoma, gali būti suteiktas tik jeigu visuose toje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje esančiuose ūkiuose ar ūkių grupėse, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, ir, kai reikia, laukinių populiacijų mėginių ėmimo vietose taikoma ši 3 metų programa:

a)

ūkiuose, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, ir tokių ūkių grupėse atliekami sveikatos patikrinimai ir imami mėginiai ne trumpesnį kaip 3 iš eilės metų laikotarpį, kaip nustatyta 5.A lentelėje;

b)

per tą 3 metų laikotarpį tiriant visus mėginius pagal 5 skirsnio 2 punkte nustatytus diagnostikos metodus turi būti gauti neigiami rezultatai dėl Bonamia ostreae ir paneigti bet kokie įtarimai dėl Bonamia ostreae buvimo, taikant diagnostikos metodus, nustatytus 5 skirsnio 3 punkte;

c)

kai reikia į mėginį įtraukti Ostrea edulis rūšies austres, kilusias iš neužkrėstos teritorijos statusą turinčios valstybės narės, zonos ar laikymo vietos, jos turi būti į tą ūkį arba ūkių grupę perkeltos prieš bent vienus metus iki programos įgyvendinimo.

2.

Jeigu, įgyvendinant 1 dalyje nurodytą 3 metų programą, nustatoma bonamiozė (Bonamia ostreae infekcija), prieš pradedant naują 3 metų programą atitinkamuose tos valstybės narės, zonos ar laikymo vietos ūkiuose turi būti:

a)

taikomos būtinos ligos kontrolės priemonės, nustatytos 58–65 straipsniuose;

b)

atkuriama moliuskų populiacija naudojant moliuskus iš ūkio, esančio valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, neužkrėstoje bonamioze (Bonamia ostreae infekcija), arba iš ūkio, esančio valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, kurioje taikoma šios ligos likvidavimo programa.

3 skirsnis

Bonamioze (Bonamia ostreae infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso suteikimas valstybėms narėms, zonoms ir laikymo vietoms, kurios, kaip žinoma, buvo užkrėstos bonamioze (Bonamia ostreae infekcija)

1.

Bonamioze (Bonamia ostreae infekcija) neužkrėstos teritorijos statusas valstybei narei, zonai ar laikymo vietai, kuri, kaip žinoma, buvo užkrėsta bonamioze (Bonamia ostreae infekcija), gali būti suteiktas tik kai kompetentinga institucija mano, kad likviduoti šią ligą yra įmanoma, ir tik jeigu visuose tos valstybės narės, zonos ar laikymo vietos ūkiuose, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, arba tokių ūkių grupėse vykdoma likvidavimo programa, atitinkanti šiuos reikalavimus:

a)

turi būti veiksmingai taikomos 55–65 straipsniuose nustatytos būtinos kontrolės priemonės ir turi būti nustatyta tinkamo dydžio apribojimų taikymo zona, kaip numatyta 58 straipsnio 1 dalies c punkte, kai tinka, padalyta į apsaugos zoną ir priežiūros zoną, prie paskelbto bonamioze (Bonamia ostreae infekcija) užkrėsto ūkio arba tokių ūkių grupės, atsižvelgiant į 2 dalyje nustatytus reikalavimus;

b)

visuose apsaugos zonoje arba, jei apsaugos zona nenustatyta, apribojimų taikymo zonoje esančiuose ūkiuose ir ūkių grupėse, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai ir kurie nėra užkrėsti bonamioze (Bonamia ostreae infekcija), turi būti atliekamas tyrimas, kurį sudaro bent 150 moliuskų, priklausančių šiai ligai imlioms rūšims, mėginių paėmimas tyrimui prasidėjus Bonamia exitiosa plitimo laikotarpiui. Jei Bonamia ostreae plitimo laikotarpis nežinomas, mėginiai turi būti pradedami imti žiemą arba pavasario pradžioje;

c)

atitinkami ūkiai ir ūkių grupės turi būti ištuštinti pagal 62 straipsnį ir, jeigu įmanoma, išvalyti ir dezinfekuoti pagal 63 straipsnį.

Ūkiai turi būti paliekami vasarinimui laikantis 64 straipsnio ir vasarinimo laikotarpio trukmė turi būti bent 6 mėnesiai.

Kai ištuštinami visi užkrėsti ūkiai arba užkrėstų ūkių grupės, jie turi būti bent 4 savaitėms palikti vienalaikiam vasarinimui;

d)

atkurti gyvūnų populiaciją galima tik tada, kai visi užkrėsti ūkiai ar užkrėstų ūkių grupės yra ištuštinti, išvalyti, dezinfekuoti ir palikti vasarinimui pagal c punktą;

e)

visuose, išskyrus nurodytus f punkte, ūkiuose ir ūkių grupėse, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, esančiuose toje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, kurioje taikoma likvidavimo programa, turi būti vėliau vykdoma 2 skirsnyje nustatyta programa;

f)

atskirame ūkyje, kuriame laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai ir kurio sveikatos būklė nepriklauso nuo sveikatos būklės aplinkiniuose vandens telkiniuose, neprivaloma laikytis 2 skirsnyje nustatytos priežiūros programos po ligos protrūkio, jeigu ūkis atitinka 80 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus ir populiacija jame atkuriama naudojant moliuskus, gautus iš valstybių narių, zonų ar laikymo vietų, turinčių bonamioze (Bonamia ostreae infekcija) neužkrėstos teritorijos statusą.

2.

Apribojimų taikymo zona turi būti nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju ir:

a)

ją nustatant būtina atsižvelgti į veiksnius, turinčius įtakos bonamiozės (Bonamia ostreae infekcijos) plitimo rizikai, įskaitant kitus ūkius ir laukinius moliuskus, kaip antai:

i)

moliuskų, esančių bonamioze (Bonamia ostreae infekcija) užkrėstame ūkyje arba tokių ūkių grupėje (įskaitant kitus ūkius ir laukinius moliuskus), gaištamumo duomenis: nugaišusių gyvūnų skaičių, amžių, dažnį ir paplitimą;

ii)

gretimų ūkių ar ūkių grupių, įskaitant laukinių moliuskų augimvietes, atstumą ir tankį;

iii)

perdirbimo įmonių, ūkių, su kuriais turimas sąlytis, ar tokių ūkių grupių artumą;

iv)

tuose ūkiuose ar ūkių grupėse esančias gyvūnų rūšis, ypač šiai ligai imlias rūšis ir užkrato pernešėjų rūšis;

v)

ūkininkavimo praktiką užkrėstuose ir gretimuose ūkiuose bei ūkių grupėse;

vi)

hidrodinamines sąlygas ir

vii)

kitus nustatytus epizootiškai svarbius veiksnius;

b)

geografinių ribų nustatymas turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:

i)

apsaugos zona turi būti plotas, apie kurį apibrėžto apskritimo spindulys siekia bent vieną potvynio zoną arba bent 5 km (pasirenkamas didesnis iš šių atstumų) ir kurio centre yra bonamioze (Bonamia ostreae infekcija) užkrėstas ūkis, arba analogiškas pagal reikiamus hidrodinaminius ar epidemiologinius duomenis nustatytas plotas, ir

ii)

priežiūros zona turi būti aplink apsaugos zoną esantis plotas, kuriame sutampa kelios potvynių zonos; arba aplink apsaugos zoną esantis plotas, apie kurį apibrėžto apskritimo spindulys – 10 km nuo apsaugos zonos centro; arba analogiškas pagal reikiamus hidrodinaminius ar epizootinius duomenis nustatytas plotas,

arba

iii)

kai atskiros apsaugos ir priežiūros zonos nenustatytos, apribojimų taikymo zona turi būti ir apsaugos zoną, ir priežiūros zoną apimantis plotas.

5.A lentelė

Programa, taikoma valstybėms narėms, zonoms ar laikymo vietoms per 3 metų kontrolės laikotarpį, po kurio suteikiamas bonamioze (Bonamia ostreae infekcija) neužkrėstos teritorijos statusas

Priežiūros metai

Sveikatos patikrinimų skaičius per metus kiekviename ūkyje ar ūkių grupėje

Laboratorinių tyrimų skaičius per metus

Moliuskų skaičius mėginyje

1 metai

1

1

150

2 metai

1

1

150

3 metai

1

1

150

4 skirsnis

Bonamioze (Bonamia ostreae infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymas

1.

Kai reikalinga tikslinė priežiūra siekiant išlaikyti bonamioze (Bonamia ostreae infekcija) neužkrėstos teritorijos statusą valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje pagal 81 straipsnį, visuose toje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje esančiuose ūkiuose, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, turi būti vykdomi sveikatos patikrinimai ir imami moliuskų mėginiai pagal 5.B lentelę, atsižvelgiant į ūkio užkrėtimo bonamioze (Bonamia ostreae infekcija) rizikos lygį.

2.

Nustatant sveikatos patikrinimų dažnį, reikalingą, kad būtų išlaikytas laikymo vietų bonamioze (Bonamia ostreae infekcija) neužkrėstos teritorijos statusas ten, kur su ta liga susijusi sveikatos būklė yra priklausoma nuo aplinkinių gamtinių vandens telkinių vandens gyvūnų populiacijų sveikatos būklės, užsikrėtimo bonamioze (Bonamia ostreae infekcija) rizika turi būti laikoma didele.

3.

Bonamioze (Bonamia ostreae infekcija) neužkrėstos teritorijos statusas gali būti išlaikomas tik tol, kol tiriant visus mėginius pagal 5 skirsnio 2 punkte nustatytus diagnostikos metodus gaunami neigiami rezultatai dėl Bonamia ostreae ir paneigiami bet kokie įtarimai dėl Bonamia ostreae infekcijos, taikant diagnostikos metodus, nustatytus 5 skirsnio 3 punkte.

5.B lentelė

Programa, pagal kurią valstybės narės, zonos arba laikymo vietos išlaiko bonamioze (Bonamia ostreae infekcija) neužkrėstos teritorijos statusą

Rizikos lygis (15)

Sveikatos patikrinimų skaičius kiekviename ūkyje / ūkių grupėje

Laboratorinių tyrimų skaičius

Moliuskų skaičius mėginyje

Aukštas

1 kartą per metus

1 kartą per 2 metus

150

Vidutinis

1 kartą per 2 metus

1 kartą per 2 metus

150

Žemas

1 kartą per 3 metus

1 kartą per 3 metus

150

5 skirsnis

Diagnostikos ir mėginių ėmimo metodai

1.

Į laboratoriją 2 ir 3 punktuose nurodytiems diagnostiniams tyrimams turi būti pristatytas visas gyvūnas.

2.

Diagnostikos metodai, taikomi siekiant suteikti arba išlaikyti bonamioze (Bonamia ostreae infekcija) neužkrėstos teritorijos statusą pagal 2–4 skirsnius, turi atitikti Europos Sąjungos moliuskų ligų etaloninės laboratorijos patvirtintus išsamius diagnostikos metodus ir procedūras; tai turi būti histopatologinis tyrimas, audinių atspaudų tyrimas arba PGR.

3.

Kai reikia patvirtinti arba paneigti įtariamą bonamiozės (Bonamia ostreae infekcijos) atvejį pagal 58 straipsnį, turi būti atliekama toliau nurodyta patikrinimų, mėginių ėmimo ir tyrimų procedūra:

a)

atliekant tyrimą turi būti bent vieną kartą paimami 30 moliuskų, priklausančių šiai ligai imlioms rūšims, mėginiai, jeigu įtarimas kilo gavus pranešimą apie moliuskų gaištamumą, o jei ne, mėginiams paimama 150 šiai ligai imlios rūšies moliuskų prasidėjus Bonamia ostreae plitimo laikotarpiui. Jei Bonamia ostreae plitimo laikotarpis nežinomas, mėginiai pradedami imti žiemą arba pavasario pradžioje;

b)

mėginiai turi būti ištiriami taikant šio papunkčio i dalyje nustatytus diagnostikos metodus, laikantis Europos Sąjungos moliuskų ligų etaloninės laboratorijos patvirtintų išsamiai aprašytų diagnostikos metodų ir procedūrų:

i)

Bonamia ostreae buvimas turi būti laikomas patvirtintu, kai gaunamas teigiamas histopatologinio, audinių atspaudų arba hibridizacijos in situ tyrimo rezultatas kartu su teigiamu PGR, įskaitant genų sekoskaitą, rezultatu. Jei neturima biologinės medžiagos histopatologiniam, audinių atspaudų ar hibridizacijos in situ tyrimui, Bonamia ostreae buvimas turi būti laikomas patvirtintu, kai gaunami teigiami rezultatai naudojant dvi PGR analizes dėl skirtingų parazito genomo fragmentų ir atliekant sekoskaitą;

ii)

Bonamiozės (Bonamia ostreae infekcijos) įtarimas turi būti paneigtas, jei atlikus tuos tyrimus negaunama daugiau jokių Bonamia ostreae buvimo įrodymų.

6 SKYRIUS

Baltmės sindromo viruso (BSV) infekcijos likvidavimas, neužkrėstos teritorijos statusas ir diagnostikos metodai

1 skirsnis

Bendrieji reikalavimai dėl sveikatos patikrinimų ir mėginių ėmimo

Sveikatos patikrinimai ir mėginių ėmimas, vykdant 3 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje nurodytą priežiūrą, turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

vėžiagyvių mėginiai laboratoriniam tyrimui turi būti imami bet kuriuo metu, kai tikėtina, kad vandens temperatūra siekia aukščiausią metų temperatūros lygį. Ši reikalavimo dėl vandens temperatūros būtina laikytis ir per sveikatos patikrinimus, kai įmanoma juos atlikti;

b)

kai auginamų vėžiagyvių mėginiai turi būti imami pagal 2–4 skirsniuose nustatytus reikalavimus, turi būti taikomi šie kriterijai:

i)

jei gamybos vienetuose yra silpnų arba gaištančių vėžiagyvių, mėginiams turi būti pirmiausia atrenkami šie vėžiagyviai. Jei tokių vėžiagyvių nėra, į mėginį turi būti proporcingomis dalimis atrenkama pasirinktų šiai ligai imlių rūšių įvairaus dydžio grupių, t. y. jauniklių ir suaugusių, vėžiagyvių;

ii)

jei vėžiagyviams auginti naudojamas ne vienas, o daugiau vandens išteklių, į mėginius turi patekti šiai ligai imlių vėžiagyvių, auginamų naudojant visus tuos vandens išteklius;

c)

kai dėl nedidelio į likvidavimo programą įtrauktų ūkių skaičiaus reikia vykdyti tikslinę laukinių populiacijų priežiūrą, mėginių ėmimo vietų skaičius ir geografinė padėtis turi būti nustatomi taip, kad būtų pakankamai aprėpta tos valstybės narės, zonos ar laikymo vietos teritorija. Mėginių ėmimo vietos taip pat turi atitikti įvairias ekosistemas, kuriose yra laukinės ligai imlių rūšių gyvūnų populiacijos, t. y. jūrų, upių žiočių, upių ir ežerų sistemas. Tokiomis aplinkybėmis vėžiagyviai mėginiams turi būti atrenkami taip:

i)

jūrų ir upių žiočių sistemų teritorijose reikia rinktis vėžiagyvius, priklausančius vienai ar daugiau iš šių rūšių: Carcinus maenas, Cancer pagurus, Eriocheir sinensis, Liocarcinus depurator, Liocarcinus puber, Crangon, Homarus gammarus, Palaemon adspersus arba šakotažiaunių krevečių rūšims, t. y. Penaeus japonicus, Penaeus kerathurus, Penaeus semisulcatus. Jei šių rūšių nėra, į mėginį turi būti reprezentatyviai įtraukiami kitų esamų šiai ligai imlių rūšių dešimtkojai vėžiagyviai;

ii)

upių ir ežerų sistemose reikia rinktis vėžiagyvius, priklausančius vienai ar daugiau iš šių rūšių: Pacifastacus leniusculus, Astacus leptodactylus, Austropotamobius pallipes arba Orconectes limosus. Jei šių rūšių nėra, į mėginį turi būti reprezentatyviai įtraukiami kitų esamų šiai ligai imlių rūšių dešimtkojai vėžiagyviai;

iii)

jeigu yra silpnų arba gaištančių vėžiagyvių, mėginiams turi būti pirmiausia atrenkami šie vėžiagyviai. Jei tokių vėžiagyvių nėra, į mėginį turi būti proporcingomis dalimis atrenkama pasirinktų šiai ligai imlių rūšių įvairaus dydžio grupių, t. y. jauniklių ir suaugusių, vėžiagyvių.

2 skirsnis

BSV infekcija neužkrėstos teritorijos statuso suteikimas valstybėms narėms, zonoms ir laikymo vietoms, kurių sveikatos būklė nežinoma

1.

BSV infekcija neužkrėstos teritorijos statusas valstybei narei, zonai ar laikymo vietai, kurioje su BSV infekcija susijusi sveikatos būklė nežinoma, gali būti suteiktas tik jeigu visuose toje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje esančiuose ūkiuose ar ūkių grupėse, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, ir, kai reikia, laukinių populiacijų mėginių ėmimo vietose taikoma ši 2 metų programa:

a)

ūkiuose arba ūkių grupėse buvo atliekami sveikatos patikrinimai ir imami mėginiai ne trumpesnį kaip 2 iš eilės metų laikotarpį, kaip nustatyta 6.A lentelėje;

b)

per tą 2 metų laikotarpį tiriant visus mėginius pagal 5 skirsnio 2 punkte nustatytus diagnostikos metodus gaunami neigiami rezultatai dėl BSV infekcijos ir paneigiami bet kokie įtarimai dėl BSV infekcijos, taikant diagnostikos metodus, nustatytus 5 skirsnio 3 punkte.

2.

Jeigu, įgyvendinant 1 punkte nurodytą 2 metų programą, nustatoma BSV infekcija, prieš pradedant naują 2 metų programą atitinkamuose tos valstybės narės, zonos ar laikymo vietos ūkiuose turi būti:

a)

taikomos būtinos ligos kontrolės priemonės, nustatytos 58–65 straipsniuose;

b)

atkuriama vėžiagyvių populiacija naudojant žuvis iš ūkio, esančio valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, neužkrėstoje BSV infekcija, arba iš ūkio, esančio valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, kurioje taikoma šios ligos likvidavimo programa.

3 skirsnis

BSV infekcija neužkrėstos teritorijos statuso suteikimas valstybėms narėms, zonoms ir laikymo vietoms, kurios, kaip žinoma, buvo užkrėstos BSV infekcija

1.

BSV infekcija neužkrėstos teritorijos statusas valstybei narei, zonai ar laikymo vietai, kuri, kaip žinoma, buvo užkrėsta BSV infekcija, gali būti suteiktas tik jeigu visuose tos valstybės narės, zonos ar laikymo vietos ūkiuose, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, vykdoma likvidavimo programa, atitinkanti šiuos reikalavimus:

a)

turi būti veiksmingai taikomos 55–65 straipsniuose nustatytos būtinos kontrolės priemonės ir turi būti nustatyta tinkamo dydžio apribojimų taikymo zona, kaip nustatyta 58 straipsnio 1 dalies c punkte, kai tinka, padalyta į apsaugos zoną ir priežiūros zoną, prie paskelbto BSV infekcija užkrėsto ūkio arba ūkių, atsižvelgiant į 2 dalyje nustatytus reikalavimus;

b)

visuose apsaugos zonoje arba, jei apsaugos zona nenustatyta, apribojimų taikymo zonoje esančiuose ūkiuose, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai ir kurie nėra užkrėsti BSV infekcija, turi būti atliekamas tyrimas, kurį sudaro bent:

i)

10 vėžiagyvių mėginių paėmimas tyrimui, jei pastebėta BSV infekcijai būdingų klinikinių požymių arba post mortem pokyčių, arba 150 vėžiagyvių mėginių paėmimas tyrimui, jei klinikinių požymių ar post mortem pokyčių nepastebėta, ir

ii)

sveikatos patikrinimai; tuose ūkiuose, kuriuose gauti neigiami šio punkto i papunktyje nurodytų tyrimų rezultatai, turi būti toliau atliekami sveikatos patikrinimai kartą per mėnesį tuo metų laiku, kuriuo temperatūra paprastai siekia aukščiausią metų temperatūros lygį, iki apsaugos zonos panaikinimo pagal c punktą;

c)

atitinkami ūkiai turi būti ištuštinti pagal 62 straipsnį, išvalyti ir dezinfekuoti pagal 63 straipsnį ir palikti vasarinimui pagal 64 straipsnį. Vasarinimo laikotarpio trukmė turi būti bent 6 savaitės. Kai ištuštinami visi užkrėsti ūkiai, jie turi būti bent 3 savaitėms palikti vienalaikiam vasarinimui.

Po vasarinimo oficialiai paskelbtuose užkrėstuose ūkiuose apsaugos zonos tampa priežiūros zonomis;

d)

atkurti gyvūnų populiaciją galima tik tada, kai visi užkrėsti ūkiai yra ištuštinti, išvalyti, dezinfekuoti ir palikti vasarinimui pagal c punktą;

e)

visuose, išskyrus nurodytus f punkte, ūkiuose, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, esančiuose toje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, kurioje taikoma likvidavimo programa, ir, kai reikia vykdyti laukinių populiacijų priežiūrą, mėginių ėmimo vietose, pasirinktose taip, kad būtų optimaliai aprėpiama į likvidavimo programą įtraukta geografinė teritorija, turi būti vykdoma bent 2 skirsnyje nustatyta programa;

f)

atskirame ūkyje, kuriame laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai ir kurio sveikatos būklė nepriklauso nuo sveikatos būklės aplinkiniuose vandens telkiniuose, neprivaloma laikytis 2 skirsnyje nustatytos programos po ligos protrūkio, jeigu ūkis atitinka 80 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus ir populiacija jame atkuriama naudojant vėžiagyvius, gautus iš valstybių narių, zonų ar laikymo vietų, turinčių BSV infekcija neužkrėstos teritorijos statusą.

2.

Apribojimų taikymo zona turi būti nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į veiksnius, nuo kurių priklauso BSV plitimo į auginamų ir laukinių vėžiagyvių populiacijas rizika, kaip antai:

i)

vėžiagyvių, esančių BSV infekcija užkrėstame ūkyje arba tokių ūkių grupėje (įskaitant kitus ūkius ir laukinius vėžiagyvius), gaištamumo duomenis: nugaišusių gyvūnų skaičių, amžių, dažnį ir paplitimą;

ii)

gretimų ūkių ar ūkių grupių, įskaitant laukinių vėžiagyvių augimvietes, atstumą ir tankį;

iii)

perdirbimo įmonių, ūkių, su kuriais turimas sąlytis, ar tokių ūkių grupių artumą;

iv)

tuose ūkiuose ar ūkių grupėse esančias gyvūnų rūšis, ypač šiai ligai imlias rūšis ir užkrato pernešėjų rūšis;

v)

ūkininkavimo praktiką užkrėstuose ir gretimuose ūkiuose bei ūkių grupėse;

vi)

hidrodinamines sąlygas;

vii)

kitus nustatytus epizootiškai svarbius veiksnius.

6.A lentelė

Programa, taikoma valstybėms narėms, zonoms ir laikymo vietoms per 2 metų kontrolės laikotarpį, po kurio suteikiamas BSV infekcija neužkrėstos teritorijos statusas

Priežiūros metai

Sveikatos patikrinimų skaičius per metus kiekviename ūkyje ar ūkių grupėje

Laboratorinių tyrimų skaičius per metus

Vėžiagyvių skaičius mėginyje

1 metai

1

1

150

2 metai

1

1

150

4 skirsnis

BSV infekcija neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymas

1.

Kai reikalinga tikslinė priežiūra siekiant išlaikyti BSV infekcija neužkrėstos teritorijos statusą valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje pagal 81 straipsnį, visuose toje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje esančiuose ūkiuose, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, turi būti vykdomi sveikatos patikrinimai ir imami moliuskų mėginiai pagal 6.B lentelę, atsižvelgiant į ūkio užkrėtimo BSV infekcija rizikos lygį.

2.

Valstybėse narėse, zonose arba laikymo vietose, kuriose yra nedaug ūkių ir vykdant tikslinę priežiūrą tuose ūkiuose negaunama pakankamai epizootinių duomenų, priežiūra, vykdoma siekiant išlaikyti liga neužkrėstos teritorijos statusą, turi apimti mėginių ėmimo vietas, pasirinktas pagal 1 skirsnio b punkte nustatytus reikalavimus.

3.

Nustatant sveikatos patikrinimų dažnį, reikalingą, kad būtų išlaikytas laikymo vietų BSV infekcija neužkrėstos teritorijos statusas ten, kur su ta liga susijusi sveikatos būklė yra priklausoma nuo aplinkinių gamtinių vandens telkinių vandens gyvūnų populiacijų sveikatos būklės, užsikrėtimo BSV infekcija rizika turi būti laikoma didele.

4.

BSV infekcija neužkrėstos teritorijos statusas gali būti išlaikomas tik tol, kol tiriant visus mėginius pagal 5 skirsnio 2 punkte nustatytus diagnostikos metodus gaunami neigiami rezultatai dėl BSV ir paneigiami bet kokie įtarimai dėl BSV infekcijos, taikant diagnostikos metodus, nustatytus 5 skirsnio 3 punkte.

6.B lentelė

Programa, pagal kurią valstybės narės, zonos arba laikymo vietos išlaiko BSV infekcija neužkrėstos teritorijos statusą

Rizikos lygis (16)

Sveikatos patikrinimų skaičius kiekviename ūkyje / ūkių grupėje

Laboratorinių tyrimų skaičius

Vėžiagyvių skaičius mėginyje

Aukštas

1 kartą per metus

1 kartą per 2 metus

150

Vidutinis

1 kartą per 2 metus

1 kartą per 2 metus

150

Žemas

1 kartą per 2 metus

1 kartą per 4 metus

150

5 skirsnis

Diagnostikos ir mėginių ėmimo metodai

1.

Bandomojo gyvūno tegumento epidermio, išpjauto arba paimto iš vaikščiojamųjų kojų, pleopodų, burnos organų arba žiaunų, pavyzdžiai prieš ruošiant mėginius polimerazės grandininei reakcijai (PGR) turi būti užfiksuojami 95 % etanoliu.

Kitus histologiniam tyrimui ir tyrimui peršviečiamuoju elektroniniu mikroskopu užfiksuotus mėginius galima naudoti PGR diagnostiniams duomenims patvirtinti.

2.

Diagnostikos metodas ir procedūros, taikomi siekiant suteikti arba išlaikyti BSV infekcija neužkrėstos teritorijos statusą, turi būti PGR, įskaitant genų sekoskaitą. Taikant šiuos diagnostikos metodus būtina laikytis atitinkamų išsamių metodų ir procedūrų, patvirtintų Europos Sąjungos vėžiagyvių ligų etaloninės laboratorijos.

Jei gaunamas teigiamas PGR tyrimo rezultatas, dėl šio rezultato turi būti atlikta amplikono sekoskaita prieš taikant pradines kontrolės priemones, numatytas Reglamento (ES) 2016/429 63 straipsnyje.

3.

Kai reikia patvirtinti arba paneigti įtariamą BSV infekcijos atvejį pagal 58 straipsnį, turi būti atliekama toliau nurodyta patikrinimų, mėginių ėmimo ir tyrimų procedūra:

a)

tyrimas turi apimti bent vieną sveikatos patikrinimą ir vieną kartą turi būti paimti 10 vėžiagyvių mėginiai, jei pastebėta BSV infekcijai būdingų klinikinių požymių arba post mortem pokyčių, arba 150 vėžiagyvių mėginiai, jei klinikinių požymių ar post mortem pokyčių nepastebėta. Mėginiai turi būti ištirti pagal 2 punkte nustatytą diagnostikos metodą;

b)

BSV buvimas turi būti laikomas patvirtintu, kai atlikus PGR, įskaitant sekoskaitą, pagal Europos Sąjungos vėžiagyvių ligų etaloninės laboratorijos patvirtintus išsamius metodus ir procedūras, gaunamas teigiamas rezultatas dėl BSV.

BSV infekcijos įtarimą galima paneigti, jei atlikus tuos tyrimus negaunama daugiau jokių šio viruso buvimo įrodymų.

III DALIS

REIKALAVIMAI, TAIKOMI SIEKIANT ĮRODYTI, KAD ĮGYVENDINAMOS C KATEGORIJOS LIGŲ PRIEŽIŪROS PROGRAMOS, IR VĖL PRADĖTI ĮGYVENDINTI TAS PROGRAMAS PO LIGOS PROTRŪKIO

III dalyje pateikti reikalavimai ūkiams, taikomi siekiant įrodyti, kad įgyvendinama konkrečios ligos priežiūros programa, ir reikalavimai siekiant vėl pradėti įgyvendinti tą priežiūros programą po ligos protrūkio.

Virusinė hemoraginė septicemija (VHS)

1 skyrius

Infekcinė hematopoetinė nekrozė (IHN)

1 skyrius

Infekcinės lašišų anemijos viruso, turinčio DPS deleciją, infekcija

2 skyrius

Marteiliozė (Marteilia refringens infekcija)

3 skyrius

Bonamiozė (Bonamia exitiosa infekcija)

4 skyrius

Bonamiozė (Bonamia ostreae infekcija)

5 skyrius

Baltmės sindromo viruso (BSV) infekcija

6 skyrius

1 SKYRIUS

Reikalavimai ūkiams, taikomi siekiant įrodyti, kad įgyvendinama VHS arba IHN priežiūros programa, ir reikalavimai siekiant vėl pradėti įgyvendinti tą programą po ligos protrūkio

1 skirsnis

Bendrieji sveikatos patikrinimų ir mėginių ėmimo reikalavimai dėl VHS ir IHN

Sveikatos patikrinimai ir mėginių ėmimas, nurodyti 3 straipsnio 2 dalies b punkto iv papunktyje, turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

sveikatos patikrinimai ir mėginių ėmimas turi būti atliekami tuo metų laikotarpiu, kai vandens temperatūra nesiekia 14 °C, o jeigu temperatūra niekada nėra žemesnė nei 14 °C, mėginiai turi būti imami tuo laiku, kai yra pasiekta žemiausia metų temperatūra;

b)

visi gamybos vienetai, kaip antai tvenkiniai, rezervuarai ir tinklinės varžos, turi būti patikrinti, ar juose nėra negyvų, silpnų arba neįprastai besielgiančių žuvų. Ypač atidžiai reikia tikrinti vandens išleidimo kanalus, kuriuose paprastai renkasi vandens srovės atneštos silpnos žuvys;

c)

į sąrašą įtrauktų rūšių žuvys mėginiams turi būti atrenkamos taip:

i)

jeigu yra vaivorykštinių upėtakių, mėginiams turi būti atrenkamos tik šios rūšies žuvys, nebent būtų ir kitų šioms ligoms imlių rūšių žuvų, turinčių VHS ar IHN būdingų požymių; jei vaivorykštinių upėtakių nėra, į mėginį turi būti reprezentatyviai įtraukiamos visų kitų esamų šioms ligoms imlių rūšių žuvys;

ii)

jei randama silpnų, neįprastai besielgiančių arba neseniai nugaišusių, bet dar nesuirusių žuvų, mėginiams reikia atrinkti šias žuvis; jei žuvims auginti naudojamas ne vienas, o daugiau vandens išteklių, į mėginį turi patekti žuvų, auginamų naudojant visus tuos vandens išteklius;

iii)

atrenkant žuvis į mėginį turi proporcingomis dalimis patekti žuvų iš visų ūkio dalių ir visų amžiaus grupių.

2 skirsnis

Konkretūs reikalavimai, taikomi siekiant įrodyti, kad įgyvendinama priežiūros programa

1.

Sveikatos patikrinimai turi būti atliekami ir žuvų mėginiai turi būti imami pagal 1 skirsnį ir 1 lentelę.

2.

Mėginiai, paimti pagal 1 skirsnį ir 1 lentelę, turi būti ištirti taikant II dalies 1 skyriaus 5 skirsnio 2 punkte nustatytus diagnostikos metodus ir turi būti gauti neigiami rezultatai dėl VHS ar IHN.

3 skirsnis

Reikalavimai, taikomi siekiant vėl pradėti įgyvendinti priežiūros programą po ligos protrūkio

Ūkis, kuris buvo užkrėstas VHS arba IHN, gali vėl pradėti įgyvendinti priežiūros programą dėl šių ligų, jeigu:

a)

jis buvo ištuštintas pagal 62 straipsnį, išvalytas ir dezinfekuotas pagal 63 straipsnį ir paliktas vasarinimui pagal 64 straipsnį, ir

b)

žuvų populiacija atkuriama naudojant žuvis, kilusias iš ūkių, kurie:

i)

yra VHS ar IHN neužkrėstoje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje;

ii)

yra valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, kurioje taikoma VHS ar IHN likvidavimo programa, arba

iii)

įgyvendina VHS ar IHN priežiūros programą.

1 lentelė

VHS ar IHN priežiūros programa

Rizikos lygis (17)

Sveikatos patikrinimų skaičius per metus kiekviename ūkyje

Žuvų skaičius mėginyje (18)

Aukštas

1 kartą per metus

30

Vidutinis

1 kartą per 2 metus

30

Žemas

1 kartą per 3 metus

30

2 SKYRIUS

Reikalavimai ūkiams, taikomi siekiant įrodyti, kad įgyvendinama ILAV, turinčio DPS deleciją, priežiūros programa, ir vėl pradėti įgyvendinti tą programą po ligos protrūkio

1 skirsnis

Bendrieji sveikatos patikrinimų ir mėginių ėmimo reikalavimai dėl ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcijos

Sveikatos patikrinimai ir mėginių ėmimas, nurodyti 3 straipsnio 2 dalies b punkto iv papunktyje, turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

sveikatos patikrinimai ir mėginių ėmimas turi būti atliekami atsižvelgiant į visus gamybos vienetus, kaip antai tvenkinius, rezervuarus ir tinklines varžas, siekiant nustatyti, ar juose nėra negyvų, silpnų arba neįprastai besielgiančių žuvų. Ypač atidžiai būtina tikrinti tinklinių varžų kraštus arba vandens išleidimo kanalus, kai tai aktualu, nes ten paprastai renkasi vandens srovės atneštos silpnos žuvys;

b)

mėginiams žuvys turi būti atrenkamos taip:

i)

turi būti atrenkamos tik gaištančios arba neseniai nugaišusios, bet dar nesuirusios žuvys; pirmiausia reikia rinktis žuvis, turinčias anemijos, kraujavimo ar kitokių kraujotakos sutrikimų klinikinių požymių;

ii)

jeigu yra atlantinių lašišų, mėginiams turi būti atrenkamos tik šios rūšies žuvys, nebent būtų ir kitų šiai ligai imlių rūšių žuvų, turinčių infekcinei lašišų anemijai būdingų požymių. Jeigu atlantinių lašišų tame ūkyje nėra, mėginiams turi būti imamos kitų į sąrašą įtrauktų rūšių žuvys;

iii)

jei žuvims auginti naudojamas ne vienas, o daugiau vandens išteklių, į mėginį turi patekti žuvų, auginamų naudojant visus tuos vandens išteklius;

iv)

atrenkant žuvis į mėginį turi proporcingomis dalimis patekti žuvų iš visų to ūkio gamybos vienetų, kaip antai tinklinių varžų, rezervuarų ir tvenkinių, ir visų amžiaus grupių žuvų.

2 skirsnis

Konkretūs reikalavimai, taikomi siekiant įrodyti, kad įgyvendinama priežiūros programa

1.

Sveikatos patikrinimai turi būti atliekami ir žuvų mėginiai turi būti imami pagal 1 skirsnį ir 2 lentelę.

2.

Mėginiai, paimti pagal 1 skirsnį ir 2 lentelę, turi būti ištirti taikant II dalies 2 skyriaus 5 skirsnio 2 punkte nustatytus diagnostikos metodus ir turi būti gauti neigiami rezultatai dėl ILAV, turinčio DPS deleciją.

2 lentelė

ILAV, turinčio DPS deleciją, priežiūros programa

Rizikos lygis (19)

Sveikatos patikrinimų skaičius per metus kiekviename ūkyje

Laboratorinių tyrimų skaičius per metus

Žuvų skaičius mėginyje

Aukštas

2

2 (20)

30

Vidutinis

1

1 (21)

30

Žemas

1 kartą per 2 metus

1 kartą per dvejus metus

30

Didžiausias žuvų skaičius sudėtiniame mėginyje: 5

3 skirsnis

Reikalavimai, taikomi siekiant vėl pradėti įgyvendinti priežiūros programą po ligos protrūkio

Ūkis, kuris buvo užkrėstas ILAV, turinčiu DPS deleciją, gali vėl pradėti įgyvendinti priežiūros programą dėl šios ligos, jeigu:

a)

jis buvo ištuštintas pagal 62 straipsnį, išvalytas ir dezinfekuotas pagal 63 straipsnį ir paliktas vasarinimui pagal 64 straipsnį, ir

b)

žuvų populiacija atkuriama naudojant žuvis, kilusias iš ūkių, kurie:

i)

yra ILAV, turinčiu DPS deleciją, neužkrėstoje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje;

ii)

yra valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, kurioje taikoma ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcijos likvidavimo programa, arba

iii)

įgyvendina ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcijos priežiūros programą.

3 SKYRIUS

Reikalavimai ūkiams, taikomi siekiant įrodyti, kad įgyvendinama marteiliozės (Marteilia refringens infekcijos) priežiūros programa, ir reikalavimai siekiant vėl pradėti įgyvendinti tą programą po ligos protrūkio

1 skirsnis

Bendrieji sveikatos patikrinimų ir mėginių ėmimo reikalavimai dėl marteiliozės (Marteilia refringens infekcijos)

Sveikatos patikrinimai ir mėginių ėmimas, nurodyti 3 straipsnio 2 dalies b punkto iv papunktyje, turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

sveikatos patikrinimai ir mėginių ėmimas laboratoriniams tyrimams turi būti atliekami tuo metų laikotarpiu, kuriuo, kaip žinoma, šio parazito paplitimas toje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje yra didžiausias. Jei tokių duomenų neturima, mėginiai imami iškart po to, kai vandens temperatūra viršija 17 °C;

b)

kai moliuskų mėginiai turi būti imami pagal 3 lentelėje nustatytus reikalavimus, turi būti taikomi šie kriterijai:

i)

turi būti imami Ostrea spp. mėginiai. Jei nėra Ostrea spp., į mėginį turi būti reprezentatyviai įtraukiami visų kitų esamų į sąrašą įtrauktų rūšių moliuskai;

ii)

jei gamybos vienetuose yra silpnų, prasivėrusių arba neseniai nugaišusių, bet dar nesuirusių moliuskų, mėginiams turi būti pirmiausia atrenkami šie moliuskai. Jei tokių moliuskų nėra, atrenkant moliuskus mėginiams turi būti imami seniausi sveiki moliuskai;

iii)

imant mėginius moliuskų ūkiuose, kuriuose moliuskai auginami naudojant ne vieną, o daugiau vandens išteklių, mėginiams turi būti imami moliuskai, auginami naudojant visus tuos vandens išteklius, taip, kad į mėginį proporcingomis dalimis patektų moliuskų iš visų ūkio dalių;

iv)

kai mėginiai imami moliuskų ūkiuose arba ūkių grupėse, į mėginį turi būti įtraukiami moliuskai iš pakankamo mėginių ėmimo vietų skaičiaus, tai darant taip, kad į mėginį proporcingomis dalimis patektų moliuskų iš visų to ūkio ar ūkių grupės dalių. Svarbiausi veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis tas mėginių ėmimo vietas, yra moliuskų laikymo tankis, vandens srovės, šiai ligai imlių rūšių buvimas, užkrato pernešėjų rūšių buvimas, batimetrija ir ūkio valdymo praktika. Imant mėginius turi būti įtrauktos natūralios moliuskų augimvietės, esančios tame ūkyje ar ūkių grupėje arba arti jų.

2 skirsnis

Konkretūs reikalavimai, taikomi siekiant įrodyti, kad įgyvendinama priežiūros programa

1.

Sveikatos patikrinimai turi būti atliekami ir moliuskų mėginiai turi būti imami pagal 1 skirsnį ir 3 lentelę.

2.

Mėginiai, paimti pagal 1 skirsnį ir 3 lentelę, turi būti ištirti taikant II dalies 3 skyriaus 5 skirsnio 2 dalyje nustatytus diagnostikos metodus ir turi būti gauti neigiami rezultatai dėl Marteilia refringens.

3 lentelė

Marteiliozės (Marteilia refringens infekcijos) priežiūros programa

Rizikos lygis (22)

Sveikatos patikrinimų skaičius kiekviename ūkyje / ūkių grupėje

Laboratorinių tyrimų skaičius

Moliuskų skaičius mėginyje

Aukštas

1 kartą per metus

1 kartą per 2 metus

150

Vidutinis

1 kartą per 2 metus

1 kartą per 2 metus

150

Žemas

1 kartą per 2 metus

1 kartą per 4 metus

150

3 skirsnis

Reikalavimai, taikomi siekiant vėl pradėti įgyvendinti priežiūros programą po ligos protrūkio

Ūkis, kuris buvo užkrėstas marteilioze (Marteilia refringens infekcija), gali vėl pradėti įgyvendinti priežiūros programą dėl šios ligos, jeigu:

a)

jis buvo ištuštintas pagal 62 straipsnį, išvalytas ir dezinfekuotas pagal 63 straipsnį ir paliktas vasarinimui pagal 64 straipsnį, ir

b)

žuvų populiacija atkuriama naudojant žuvis, kilusias iš ūkių, kurie:

i)

yra marteilioze (Marteilia refringens infekcija) neužkrėstoje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje;

ii)

yra valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, kurioje taikoma marteiliozės (Marteilia refringens infekcijos) likvidavimo programa, arba

iii)

įgyvendina marteiliozės (Marteilia refringens infekcijos) priežiūros programą.

4 SKYRIUS

Reikalavimai ūkiams, taikomi siekiant įrodyti, kad įgyvendinama bonamiozės (Bonamia exitiosa infekcijos) priežiūros programa, ir vėl pradėti įgyvendinti tą programą po ligos protrūkio

1 skirsnis

Bendrieji sveikatos patikrinimų ir mėginių ėmimo reikalavimai dėl bonamiozės (Bonamia exitiosa infekcijos)

Sveikatos patikrinimai ir mėginių ėmimas, nurodyti 3 straipsnio 2 dalies b punkto iv papunktyje, turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

sveikatos patikrinimai ir mėginių ėmimas gamybos vienetuose turi būti atliekami tuo metų laikotarpiu, kuriuo, kaip žinoma, Bonamia exitiosa paplitimas toje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje yra didžiausias. Jei tokių duomenų neturima, mėginiai imami du kartus per metus, pavasarį ir rudenį;

b)

kai moliuskų mėginiai imami pagal 4 lentelėje nustatytus reikalavimus, turi būti taikomi šie kriterijai:

i)

jei auginamos Ostrea spp., mėginiams turi būti atrenkamos tik šios rūšies austrės. Jei nėra Ostrea spp., į mėginį turi būti reprezentatyviai įtraukiami visų kitų esamų šiai ligai imlių rūšių moliuskai;

ii)

jeigu yra silpnų, prasivėrusių arba neseniai nugaišusių, bet dar nesuirusių moliuskų, mėginiams turi būti pirmiausia atrenkami šie moliuskai. Jei tokių moliuskų nėra, atrenkant moliuskus mėginiams turi būti imami seniausi sveiki moliuskai;

iii)

imant mėginius ūkiuose, kuriuose moliuskai auginami naudojant ne vieną, o daugiau vandens išteklių, mėginiams turi būti imami moliuskai, auginami naudojant visus tuos vandens išteklius, taip, kad į mėginį proporcingomis dalimis patektų moliuskų iš visų ūkio dalių;

iv)

kai mėginiai imami ūkiuose arba ūkių grupėse, į mėginį turi būti įtraukiami moliuskai iš pakankamo mėginių ėmimo vietų skaičiaus, tai darant taip, kad į mėginį proporcingomis dalimis patektų moliuskų iš visų to ūkio ar ūkių grupės dalių. Svarbiausi veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis tas mėginių ėmimo vietas, yra moliuskų laikymo tankis, vandens srovės, šiai ligai imlių rūšių buvimas, užkrato pernešėjų rūšių buvimas, batimetrija ir ūkio valdymo praktika. Imant mėginius turi būti įtrauktos natūralios moliuskų augimvietės, esančios tame ūkyje ar ūkių grupėje arba arti jų.

2 skirsnis

Konkretūs reikalavimai, taikomi siekiant įrodyti, kad įgyvendinama priežiūros programa

1.

Sveikatos patikrinimai turi būti atliekami ir moliuskų mėginiai turi būti imami pagal 1 skirsnį ir 4 lentelę.

2.

Mėginiai, paimti pagal 1 skirsnį ir 4 lentelę, turi būti ištirti taikant II dalies 4 skyriaus 5 skirsnio 2 punkte nurodytus diagnostikos metodus ir turi būti gauti neigiami rezultatai dėl Bonamia exitiosa.

4 lentelė

Bonamiozės (Bonamia exitiosa infekcijos) priežiūros programa

Rizikos lygis (23)

Sveikatos patikrinimų skaičius kiekviename ūkyje / ūkių grupėje

Laboratorinių tyrimų skaičius

Moliuskų skaičius mėginyje

Aukštas

1 kartą per metus

1 kartą per 2 metus

150

Vidutinis

1 kartą per 2 metus

1 kartą per 2 metus

150

Žemas

1 kartą per 2 metus

1 kartą per 4 metus

150

3 skirsnis

Reikalavimai, taikomi siekiant vėl pradėti įgyvendinti priežiūros programą po ligos protrūkio

Ūkis, kuris buvo užkrėstas bonamioze (Bonamia exitiosa infekcija), gali vėl pradėti įgyvendinti priežiūros programą, jeigu:

a)

jis buvo ištuštintas pagal 62 straipsnį, išvalytas ir dezinfekuotas pagal 63 straipsnį ir paliktas vasarinimui pagal 64 straipsnį, ir

b)

žuvų populiacija atkuriama naudojant žuvis, kilusias iš ūkių, kurie:

i)

yra bonamioze (Bonamia exitiosa infekcija) neužkrėstoje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje;

ii)

yra valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, kurioje taikoma bonamiozės (Bonamia exitiosa infekcijos) likvidavimo programa, arba

iii)

įgyvendina bonamiozės (Bonamia exitiosa infekcijos) priežiūros programą.

5 SKYRIUS

Reikalavimai ūkiams, taikomi siekiant įrodyti, kad įgyvendinama bonamiozės (Bonamia ostreae infekcijos) priežiūros programa, ir vėl pradėti įgyvendinti tą programą po ligos protrūkio

1 skirsnis

Bendrieji sveikatos patikrinimų ir mėginių ėmimo reikalavimai dėl bonamiozės (Bonamia ostreae infekcijos)

Sveikatos patikrinimai ir mėginių ėmimas, nurodyti 3 straipsnio 2 dalies b punkto iv papunktyje, turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

sveikatos patikrinimai ir mėginių ėmimas gamybos vienetuose atliekami tuo metų laikotarpiu, kuriuo, kaip žinoma, Bonamia ostreae paplitimas toje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje yra didžiausias. Jei tokių duomenų neturima, mėginiai imami žiemą arba pavasario pradžioje;

b)

kai moliuskų mėginiai turi būti imami pagal 5 lentelėje nustatytus reikalavimus, turi būti taikomi šie kriterijai:

i)

jei auginamos Ostrea edulis, mėginiams turi būti atrenkamos tik šios rūšies austrės. Jei nėra Ostrea edulis, į mėginį turi būti reprezentatyviai įtraukiami visų kitų esamų šiai ligai imlių rūšių moliuskai;

ii)

jeigu yra silpnų, prasivėrusių arba neseniai nugaišusių, bet dar nesuirusių moliuskų, mėginiams turi būti pirmiausia atrenkami šie moliuskai. Jei tokių moliuskų nėra, atrenkant moliuskus mėginiams turi būti imami seniausi sveiki moliuskai;

iii)

imant mėginius ūkiuose, kuriuose moliuskai auginami naudojant ne vieną, o daugiau vandens išteklių, mėginiams turi būti imami moliuskai, auginami naudojant visus tuos vandens išteklius, taip, kad į mėginį proporcingomis dalimis patektų moliuskų iš visų ūkio dalių;

iv)

kai mėginiai imami moliuskų ūkiuose arba ūkių grupėse, į mėginį turi būti įtraukiami moliuskai iš pakankamo mėginių ėmimo vietų skaičiaus. Svarbiausi veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis tas mėginių ėmimo vietas, yra moliuskų laikymo tankis, vandens srovės, šiai ligai imlių rūšių buvimas, užkrato pernešėjų rūšių buvimas, batimetrija ir ūkio valdymo praktika. Imant mėginius turi būti įtrauktos natūralios moliuskų augimvietės, esančios tame ūkyje ar ūkių grupėje arba arti jų.

2 skirsnis

Konkretūs reikalavimai, taikomi siekiant įrodyti, kad įgyvendinama priežiūros programa

1.

Sveikatos patikrinimai turi būti atliekami ir moliuskų mėginiai turi būti imami pagal 1 skirsnį ir 5 lentelę.

2.

Mėginiai, paimti pagal 1 skirsnį ir 5 lentelę, turi būti ištirti taikant II dalies 5 skyriaus 5 skirsnio 2 punkte nurodytus diagnostikos metodus ir turi būti gauti neigiami rezultatai dėl Bonamia ostreae.

5 lentelė

Bonamiozės (Bonamia ostreae infekcijos) priežiūros programa

Rizikos lygis (24)

Sveikatos patikrinimų skaičius kiekviename ūkyje / ūkių grupėje

Laboratorinių tyrimų skaičius

Moliuskų skaičius mėginyje

Aukštas

1 kartą per metus

1 kartą per 2 metus

150

Vidutinis

1 kartą per 2 metus

1 kartą per 2 metus

150

Žemas

1 kartą per 2 metus

1 kartą per 4 metus

150

3 skirsnis

Reikalavimai, taikomi siekiant vėl pradėti įgyvendinti priežiūros programą po ligos protrūkio

Ūkis, kuris buvo užkrėstas bonamioze (Bonamia ostreae infekcija), gali vėl pradėti įgyvendinti priežiūros programą dėl šios ligos, jeigu:

a)

jis buvo ištuštintas pagal 62 straipsnį, išvalytas ir dezinfekuotas pagal 63 straipsnį ir paliktas vasarinimui pagal 64 straipsnį, ir

b)

žuvų populiacija atkuriama naudojant žuvis, kilusias iš ūkių, kurie:

i)

yra bonamioze (Bonamia ostreae infekcija) neužkrėstoje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje;

ii)

yra valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, kurioje taikoma bonamiozės (Bonamia ostreae infekcijos) likvidavimo programa, arba

iii)

įgyvendina bonamiozės (Bonamia ostreae infekcijos) priežiūros programą.

6 SKYRIUS

Reikalavimai ūkiams, taikomi siekiant įrodyti, kad įgyvendinama baltmės sindromo viruso (BSV) infekcijos priežiūros programa, ir vėl pradėti įgyvendinti tą programą po ligos protrūkio

1 skirsnis

Bendrieji sveikatos patikrinimų ir mėginių ėmimo reikalavimai dėl BSV infekcijos

Sveikatos patikrinimai ir mėginių ėmimas, nurodyti 3 straipsnio 2 dalies b punkto iv papunktyje, turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

vėžiagyvių mėginiai laboratoriniam tyrimui turi būti imami bet kuriuo metu, kai tikėtina, kad vandens temperatūra siekia aukščiausią metų temperatūros lygį. Šio reikalavimo dėl vandens temperatūros būtina laikytis ir atliekant sveikatos patikrinimus, kai jie yra įmanomi ir tinkami;

b)

kai auginamų vėžiagyvių mėginiai turi būti imami pagal 6 lentelėje nustatytus reikalavimus, turi būti taikomi šie kriterijai:

i)

jei gamybos vienetuose yra silpnų arba gaištančių vėžiagyvių, mėginiams turi būti pirmiausia atrenkami šie vėžiagyviai. Jei tokių vėžiagyvių nėra, į mėginį turi būti proporcingomis dalimis atrenkama pasirinktų šiai ligai imlių rūšių įvairaus dydžio grupių, t. y. jauniklių ir suaugusių, vėžiagyvių;

ii)

jei vėžiagyviams auginti naudojamas ne vienas, o daugiau vandens išteklių, į mėginius turi patekti šiai ligai imlių vėžiagyvių, auginamų naudojant visus tuos vandens išteklius.

2 skirsnis

Konkretūs reikalavimai, taikomi siekiant įrodyti, kad įgyvendinama priežiūros programa

1.

Sveikatos patikrinimai turi būti atliekami ir vėžiagyvių mėginiai turi būti imami pagal 1 skirsnį ir 6 lentelę.

2.

Mėginiai, paimti pagal 1 skirsnį ir 6 lentelę, turi būti ištirti taikant II dalies 6 skyriaus 5 skirsnio 2 punkte nurodytus diagnostikos metodus ir turi būti gauti neigiami rezultatai dėl BSV infekcijos.

6 lentelė

BSV infekcijos priežiūros programa

Rizikos lygis (25)

Sveikatos patikrinimų skaičius kiekviename ūkyje / ūkių grupėje

Laboratorinių tyrimų skaičius

Vėžiagyvių skaičius mėginyje

Aukštas

1 kartą per metus

1 kartą per 2 metus

150

Vidutinis

1 kartą per 2 metus

1 kartą per 2 metus

150

Žemas

1 kartą per 2 metus

1 kartą per 4 metus

150

3 skirsnis

Reikalavimai, taikomi siekiant vėl pradėti įgyvendinti priežiūros programą po ligos protrūkio

Ūkis, kuris buvo užkrėstas BSV infekcija, gali vėl pradėti įgyvendinti priežiūros programą dėl šios ligos, jeigu:

a)

jis buvo ištuštintas pagal 62 straipsnį, išvalytas ir dezinfekuotas pagal 63 straipsnį ir paliktas vasarinimui pagal 64 straipsnį, ir

b)

žuvų populiacija atkuriama naudojant žuvis, kilusias iš ūkių, kurie:

i)

yra BSV infekcija neužkrėstoje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje;

ii)

yra valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, kurioje taikoma BSV infekcijos likvidavimo programa, arba

iii)

įgyvendina BSV infekcijos priežiūros programą.


(1)  Pakrančių zonose ar pakrantėje esančiose laikymo vietose mėginiai turi būti imami ne anksčiau kaip po 3 savaičių nuo žuvų perkėlimo iš gėlo vandens į sūrų vandenį.

(2)  Veislinių žuvų kiaušidžių skysčio arba pienių mėginiai imami žuvims subrendus, atliekant spaudimą.

(3)  Pakrančių zonose ar pakrantėje esančiose laikymo vietose mėginiai turi būti imami ne anksčiau kaip po 3 savaičių nuo žuvų perkėlimo iš gėlo vandens į sūrų vandenį.

(4)  Veislinių žuvų kiaušidžių skysčio arba pienių mėginiai imami žuvims subrendus, atliekant spaudimą.

(5)  Rizikos lygis, kurį ūkiui nustato kompetentinga institucija, kaip nustatyta I dalies 2 skyriuje, išskyrus priklausomų laikymo vietų atvejį, kai laikoma, kad visų ūkių rizika yra didelė.

(6)  Per kiekvieną sveikatos patikrinimą paimamas vienas mėginys.

(7)  Pakrančių zonose ar pakrantėje esančiose laikymo vietose mėginiai turi būti imami ne anksčiau kaip po 3 savaičių nuo žuvų perkėlimo iš gėlo vandens į sūrų vandenį.

(8)  Mėginiai turi būti imami kiekvienų metų pavasarį ir rudenį.

(9)  Netaikoma ūkiams, kuriuose auginami tik vaivorykštiniai upėtakiai (Oncorhynchus mykiss) ar paprastieji šlakiai (Salmo trutta) arba ir vaivorykštiniai upėtakiai, ir paprastieji šlakiai, ir į kuriuos vanduo tiekiamas tik iš gėlo vandens išteklių, kuriuose negyvena atlantinės lašišos (Salmo salar).

(10)  Rizikos lygis, kurį ūkiui nustato kompetentinga institucija, kaip nustatyta I dalies 2 skyriaus 1 dalyje, išskyrus priklausomų laikymo vietų atvejį, kai laikoma, kad visų ūkių rizika yra didelė.

(11)  Mėginiai turi būti imami pavasarį ir rudenį, kai reikia dviejų mėginių per metus.

(12)  Mėginiai turi būti imami pavasarį arba rudenį, kai reikia vieno mėginio per metus.

(13)  Rizikos lygis, kurį ūkiui nustato kompetentinga institucija, kaip nustatyta I dalies 2 skyriaus 1 dalyje, išskyrus priklausomų laikymo vietų atvejį, kai laikoma, kad visų ūkių rizika yra didelė.

(14)  Rizikos lygis, kurį ūkiui nustato kompetentinga institucija, kaip nustatyta I dalies 2 skyriaus 1 dalyje, išskyrus priklausomų laikymo vietų atvejį, kai laikoma, kad visų ūkių rizika yra didelė.

(15)  Rizikos lygis, kurį ūkiui nustato kompetentinga institucija, kaip nustatyta I dalies 2 skyriaus 1 dalyje, išskyrus priklausomų laikymo vietų atvejį, kai laikoma, kad visų ūkių rizika yra didelė.

(16)  Rizikos lygis, kurį ūkiui nustato kompetentinga institucija, kaip nustatyta I dalies 2 skyriaus 1 dalyje, išskyrus priklausomų laikymo vietų atvejį, kai laikoma, kad visų ūkių rizika yra didelė.

(17)  Pakrančių zonose ar pakrantėje esančiose laikymo vietose mėginiai turi būti imami ne anksčiau kaip po 3 savaičių nuo žuvų perkėlimo iš gėlo vandens į sūrų vandenį.

(18)  Rizikos lygis, kurį ūkiui nustato kompetentinga institucija, kaip nustatyta I dalies 2 skyriaus 1 dalyje. Didžiausias žuvų skaičius sudėtiniame mėginyje: 10.

(19)  Rizikos lygis, kurį ūkiui nustato kompetentinga institucija, kaip nustatyta I dalies 2 skyriaus 1 punkte.

(20)  Mėginiai turi būti imami pavasarį ir rudenį, kai reikia dviejų mėginių per metus.

(21)  Mėginiai turi būti imami pavasarį arba rudenį, kai reikia tik vieno mėginio per metus.

(22)  Rizikos lygis, kurį ūkiui nustato kompetentinga institucija, kaip nustatyta I dalies 2 skyriaus 1 punkte.

(23)  Rizikos lygis, kurį ūkiui nustato kompetentinga institucija, kaip nustatyta I dalies 2 skyriaus 1 dalyje.

(24)  Rizikos lygis, kurį ūkiui nustato kompetentinga institucija, kaip nustatyta I dalies 2 skyriaus 1 punkte.

(25)  Rizikos lygis, kurį ūkiui nustato kompetentinga institucija, kaip nustatyta I dalies 2 skyriaus 1 punkte.


3.6.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 174/341


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2020/690

2019 m. gruodžio 17 d.

kuriuo dėl į sąrašą įtrauktų ligų, kurioms reikia taikyti Sąjungos priežiūros programas, tokių programų geografinės aprėpties ir į sąrašą įtrauktų ligų, kuriomis neužkrėstos teritorijos statusas gali būti nustatytas laikymo vietoms, nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 taikymo taisyklės

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai (Gyvūnų sveikatos teisės aktas) (1), ypač į jo 30 straipsnio 1 dalies a punktą ir 37 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punktą,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) 2016/429 nustatytos ligų, kurios perduodamos gyvūnams arba žmonėms, prevencijos ir kontrolės taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su priežiūra, likvidavimu ir liga neužkrėstos teritorijos statuso nustatymu laikymo vietos lygmeniu;

(2)

Reglamentu (ES) 2016/429 sudarytas suderintas užkrečiamųjų gyvūnų ligų, keliančių riziką gyvūnų ar visuomenės sveikatai Sąjungoje (nesvarbu, ar visoje Sąjungoje, ar tik jos dalyse), sąrašas (toliau – į sąrašą įtrauktos ligos);

(3)

Reglamento (ES) 2016/429 28 straipsnyje numatytos tam tikrų į sąrašą įtrauktų ligų Sąjungos priežiūros programos. To reglamento 30 straipsnyje numatyta, kad, priimant įgyvendinimo aktus, nustatoma, kurioms į sąrašą įtrauktoms ligoms reikia taikyti Sąjungos priežiūros programas, įskaitant tokių programų geografinę aprėptį;

(4)

Reglamentu (ES) 2016/429 nuo 2021 m. balandžio 21 d. panaikinama Tarybos direktyva 2005/94/EB (2). Pagal Direktyvą 2005/94/EB numatytos privalomos naminių ir laukinių paukščių gripo priežiūros programos. Dėl labai patogeniško paukščių gripo didelio poveikio gyvūnų sveikatai, tam, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrinta aukšto lygio priežiūra, tebėra aktualu vykdyti privalomas paukščių gripo priežiūros programas. Į šias programas taip pat reikėtų įtraukti tam tikrų teritorijų, kuriose yra padidėjusi rizika, kad mažai patogeniški paukščių gripo virusai mutuos į labai patogeniško paukščių gripo virusus, priežiūrą. Paukščių gripo priežiūra taip pat prisideda prie žinių apie virusus, kurie kelia galimą zoonozių riziką. Todėl šis privalomumas turėtų atsispindėti Sąjungos paukščių gripo priežiūros programose, taikomose pagal Reglamentą (ES) 2016/429;

(5)

remiantis Reglamente (ES) 2016/429 pateiktu suderintu užkrečiamųjų gyvūnų ligų sąrašu, skiriamas labai patogeniškas paukščių gripas ir mažai patogeniško paukščių gripo virusų infekcija. Siekiant užtikrinti nuoseklumą, šią perskyrą turėtų atspindėti Sąjungos priežiūros programų apimtis;

(6)

Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2020/689 (3), be kita ko, išdėstyti kriterijai, pagal kuriuos į sąrašą įtrauktos ligos, kurioms reikia taikyti Sąjungos priežiūros programas, ir tokių programų turinys. Labai patogeniškas paukščių gripas ir mažai patogeniško paukščių gripo virusų infekcija tuos kriterijus atitinka;

(7)

pagal Reglamento (ES) 2016/429 37 straipsnį valstybėms narėms tam tikrų į sąrašą įtrauktų ligų, nurodytų to reglamento 9 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, atveju suteikiama teisė prašyti pripažinti tam tikras laikymo vietas neužkrėstomis teritorijomis. Tai, kurių iš šių į sąrašą įtrauktų ligų atveju laikymo vietoms galima suteikti neužkrėstos teritorijos statusą, apibrėžiama įgyvendinimo aktu;

(8)

Reglamentu (ES) 2016/429 nuo 2021 m. balandžio 21 d. panaikinama Tarybos direktyva 2006/88/EB (4). Direktyvoje 2006/88/EB, atsižvelgiant į Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) paskelbtą Vandens gyvūnų sveikatos kodeksą, numatytos taisyklės, pagal kurias laikymo vietoms galima suteikti į sąrašą įtrauktų vandens gyvūnų ligomis neužkrėstos teritorijos statusą. Tam, kad laikymo vietoms būtų lengviau išsaugoti neužkrėstų teritorijų statusą, reikėtų, kad į tą ligų sąrašą įtrauktų vandens gyvūnų ligų pavyzdžiu būtų kuo labiau pasinaudota sudarant ligų, kurių atveju laikymo vietoms galima suteikti neužkrėstos teritorijos statusą, sąrašą pagal Reglamento (ES) 2016/429;

(9)

kadangi Reglamento (ES) 2016/429 nuostatos, susijusios su šio reglamento taikymo sričiai priskiriamais klausimais, taikomos nuo 2021 m. balandžio 21 d., šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos pačios dienos;

(10)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Į sąrašą įtrauktos ligos, kurioms taikomos Sąjungos priežiūros programos pagal Reglamento (ES) 2016/429 28 straipsnį, ir tokių programų geografinė aprėptis išdėstytos šio Reglamento I priede.

2 straipsnis

Į sąrašą įtrauktos ligos, kuriomis neužkrėstos teritorijos statusas gali būti nustatomas laikymo vietoms pagal Reglamento (ES) 2016/429 37 straipsnį, išdėstytos šio reglamento II priede.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. balandžio 21 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 84, 2016 3 31, p. 1.

(2)  2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2005/94/EB dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių ir panaikinanti Direktyvą 92/40/EEB (OL L 10, 2006 1 14, p. 16).

(3)  2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/689, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 ir nustatomos tam tikrų į sąrašą įtrauktų ir naujų ligų stebėjimo, likvidavimo programų ir tomis ligomis neužkrėstos teritorijos statuso taisyklės (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 211).

(4)  2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyva 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (OL L 328, 2006 11 24, p. 14).


I PRIEDAS

Į SĄRAŠĄ ĮTRAUKTOS LIGOS, KURIOMS REIKIA TAIKYTI SĄJUNGOS PRIEŽIŪROS PROGRAMAS

SĄJUNGOS PRIEŽIŪROS PROGRAMŲ GEOGRAFINĖ APRĖPTIS

Labai patogeniškas paukščių gripas

Visa valstybės narės teritorija

Mažai patogeniško paukščių gripo virusų infekcija

Visa valstybės narės teritorija


II PRIEDAS

Į SĄRAŠĄ ĮTRAUKTOS LIGOS, KURIOMIS NEUŽKRĖSTOS TERITORIJOS STATUSAS GALI BŪTI NUSTATYTAS LAIKYMO VIETOMS

Epizootinė hematopoetinė nekrozė

Virusinė hemoraginė septicemija

Infekcinė hematopoetinė nekrozė

Infekcinės lašišų anemijos viruso, turinčio didelio polimorfiškumo srities deleciją, infekcija

Microcytos mackini infekcija

Perkinsus marinus infekcija

Bonamiozė (Bonamia ostreae)

Bonamiozė (Bonamia exitiosus)

Marteiliozė

Taura sindromo viruso infekcija

Geltongalvių viruso infekcija

Baltmės (vitiligo) sindromo viruso infekcija


3.6.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 174/345


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2020/691

2020 m. sausio 30 d.

kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 su akvakultūros ūkiais ir vandens gyvūnų vežėjais susijusios taisyklės

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai (toliau – Gyvūnų sveikatos teisės aktas) (1), ypač į jo 176 straipsnio 4 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 185 straipsnio 5 dalį, 189 straipsnio 1 dalį ir 279 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) 2016/429 nustatytos ligų, kurios perduodamos gyvūnams arba žmonėms, prevencijos ir kontrolės taisyklės, įskaitant, inter alia, akvakultūros ūkiams ir vandens gyvūnų vežėjams taikomas taisykles. Reglamente (ES) 2016/429 taip pat numatoma, kad Komisija deleguotaisiais aktais priima taisykles, kuriomis būtų papildytos tam tikros neesminės to reglamento nuostatos. Todėl būtina nustatyti papildomas taisykles, kad būtų užtikrintas sklandus sistemos, nustatytos pagal Reglamentu (ES) 2016/429 įtvirtintą naująją teisės aktų sistemą, veikimas;

(2)

konkrečiau, šiame reglamente nustatytomis taisyklėmis turėtų būti papildytos taisyklės, kurios jau nustatytos Reglamento (ES) 2016/429 IV dalies II antraštinės dalies 1 skyriuje, susijusios su akvakultūros ūkių, kuriuose laikomi didelį pavojų gyvūnų sveikatai keliantys vandens gyvūnai, patvirtinimu, kompetentingų institucijų tvarkomais akvakultūros ūkių registrais ir akvakultūros ūkių veiklos vykdytojų ir vandens gyvūnų vežėjų pareigomis saugoti duomenis;

(3)

be to, šiuo reglamentu atsižvelgiama į tai, kad Tarybos direktyva 2006/88/EB (2) nuo 2021 m. balandžio 21 d. panaikinama Reglamentu (ES) 2016/429. Reglamente (ES) 2016/429 numatoma, kad ūkiai ir veiklos vykdytojai, įregistruoti arba patvirtinti pagal tą direktyvą anksčiau nei Reglamento (ES) 2016/429 taikymo pradžios dieną, laikomi įregistruotais ar patvirtintais, kaip reikalaujama, pagal tą reglamentą, todėl jiems taikomos atitinkamos tame reglamente nustatytos pareigos;

(4)

todėl Reglamento (ES) 2016/429 IX dalyje nustatytos taisyklės turėtų būti papildytos šiame reglamente nustatytomis taisyklėmis, susijusiomis su būtinosiomis pereinamojo laikotarpio priemonėmis, kuriomis siekiama apsaugoti suinteresuotųjų subjektų teises ir teisėtus lūkesčius, įgytus dėl ankstesnių akvakultūros ūkiams taikomų Sąjungos aktų;

(5)

kadangi visos šiame reglamente nustatytos taisyklės susijusios su akvakultūros ūkiais ir vandens gyvūnų vežėjais ir turi būti taikomos kartu, jos turėtų būti nustatytos viename teisės akte, o ne atskiruose aktuose su daugybe kryžminių nuorodų, kad siekiant skaidrumo juos būtų lengviau taikyti ir kad būtų išvengta taisyklių dubliavimosi. Tai taip pat atitinka Reglamente (ES) 2016/429 įtvirtintą požiūrį;

(6)

Reglamento (ES) 2016/429 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad akvakultūros ūkių veiklos vykdytojai turi pateikti kompetentingai institucijai patvirtinimo paraišką, jeigu juose laikomi akvakultūros gyvūnai yra skirti perkelti iš jų gyvi arba kaip akvakultūros gyvūniniai produktai. Kadangi prie šios kategorijos priskiriami labai įvairūs akvakultūros ūkiai, Reglamento (ES) 2016/429 176 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės veiklos vykdytojams gali netaikyti reikalavimo pateikti patvirtinimo paraišką, jeigu tokie akvakultūros ūkiai nekelia didelės ligų rizikos. Be to, to reglamento 176 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Komisija gali priimti deleguotuosius aktus dėl nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo reikalavimo dėl tam tikrų rūšių akvakultūros ūkių patvirtinimo, vėlgi su sąlyga, kad tokie akvakultūros ūkiai nekelia didelės rizikos;

(7)

akvakultūros ūkio keliamos rizikos lygį lemia to akvakultūros ūkio veikla ir akvakultūros gyvūnų ar jame gaminamų akvakultūros gyvūninių produktų paskirties vieta ir numatoma paskirtis. Kai kurie akvakultūros ūkiai jau yra patvirtinti įvairiais tikslais, pavyzdžiui, akvakultūros ūkiai, patvirtinti pagal higienos taisykles, įtvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004 (3). Tam tikrais atvejais akvakultūros ūkiai, kaip antai valymo ir siuntimo centrai arba valymo natūraliomis sąlygomis vietos, gauna moliuskus tik iš epizootinės teritorijos, kurioje yra pats akvakultūros ūkis. Taigi tokie akvakultūros ūkiai nekelia didelio pavojaus gyvūnų sveikatai. Kiti akvakultūros ūkiai taip pat užsiima nedidelės rizikos veikla, kaip antai laiko tik į laisvę paleisti skirtus vandens gyvūnus, kuriuos užaugino iš veislinių gyvūnų vandens telkinyje, prie kurio tas akvakultūros ūkis yra įsisteigęs, arba ekstensyviosios akvakultūros tvenkiniuose laiko vandens gyvūnus, skirtus žmonėms vartoti arba paleisti į laisvę;

(8)

šiame reglamente būtina nustatyti konkrečias sąlygas, kuriomis akvakultūros ūkiams būtų leidžiama nukrypti nuo patvirtinimo reikalavimo. Tam tikrais atvejais nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti taikomos tik akvakultūros ūkiams, gabenantiems akvakultūros gyvūnus savo valstybėje narėje, ir netaikomos akvakultūros ūkiams, gabenantiems akvakultūros gyvūnus tarp valstybių narių. Tačiau galimybę netaikyti akvakultūros ūkio patvirtinimo reikalavimo bet kuriuo atveju reikėtų svarstyti tik jeigu kompetentinga institucija yra atlikusi rizikos vertinimą, kuriame atsižvelgė bent į riziką, kad akvakultūros gyvūnai akvakultūros ūkyje susirgs vandens gyvūnų liga arba ji plis vandenyje ar gyvūnus vežant, ir jeigu nustatyta, kad tokia rizika nėra didelė. Papildomi rizikos veiksniai, į kuriuos kompetentinga institucija gali atsižvelgti atlikdama šį rizikos vertinimą, išsamiau išdėstyti Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 (4) VI priedo I dalies 2 skyriuje. Taigi šiame reglamente nustatytos papildomos taisyklės turėtų atitikti deleguotajame reglamente įtvirtintas taisykles;

(9)

kita vertus, tam tikrų kitų rūšių akvakultūros ūkiai kelia didelę vandens gyvūnų ligų plitimo riziką. Šiame reglamente reikėtų konkrečiai apibūdinti tokių rūšių akvakultūros ūkius ir patikslinti tokių akvakultūros ūkių veiklos vykdytojams keliamą patvirtinimo reikalavimą. Tai, be kita ko, akvakultūros ūkiai, laikantys dekoratyvinius akvakultūros gyvūnus atviruose objektuose ir taip pat uždaruose objektuose, kai perkėlimo modeliai yra tokie, kad dėl prekybos Sąjungoje ar su trečiosiomis šalimis gali kilti ligų rizika. Kitų rūšių akvakultūros ūkiai, kuriuose ligų plitimo riziką reikėtų mažinti kompetentingai institucijai taikant patvirtinimo reikalavimą, yra karantino ūkiai, ūkiai, kuriuose gyvūnai, kurie priklauso užkrato pernešėjų rūšims, laikomi izoliuoti, kol jie nebebus laikomi užkrato pernešėjais, taip pat laivai ir kiti mobiliosios patalpos, kuriuose akvakultūros gyvūnai yra apdorojami arba jiems atliekamos kitos su laikymu susijusios procedūros;

(10)

Reglamento (ES) 2016/429 177 straipsnyje nustatyta, kad kompetentinga institucija suteikia patvirtinimą akvakultūros ūkių grupių veiklos vykdytojams. Todėl šiame reglamente nustatytos papildomos taisyklės turėtų būti prireikus taikomos tokioms grupėms ir turėtų būti išsamiai nustatyta, kaip taisyklės turėtų būti taikomos tiesiogiai grupei ir jos viduje;

(11)

norėdami gauti patvirtinimą visų akvakultūros ūkių ar akvakultūros ūkių grupių veiklos vykdytojai privalo teikti kompetentingai institucijai informaciją, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/429 180 straipsnyje. Tam veiklos vykdytojai kompetentingai institucijai turėtų pateikti raštu parengtą biologinio saugumo planą, kuris bus nagrinėjamas patvirtinimo procedūros metu. Šis reikalavimas turėtų būti taikomas ir pavieniams akvakultūros ūkiams, ir akvakultūros ūkių grupėms neatsižvelgiant į jų dydį, bet biologinio saugumo plano sudėtingumą turėtų lemti konkretaus akvakultūros ūkio ar akvakultūros ūkių grupės ypatumai ir priemonės, kurių būtina imtis siekiant sumažinti susijusią ligų riziką;

(12)

pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 VI priedo I dalies 1 skyriuje nustatytas taisykles tam tikri akvakultūros ūkiai ir akvakultūros ūkių grupės turėtų dalyvauti rizika grindžiamos priežiūros sistemoje, kurią kompetentinga institucija įdiegia pagal Reglamento (ES) 2016/429 26 straipsnį. Jeigu akvakultūros ūkiai arba akvakultūros ūkių grupės nedalyvauja, patvirtinimas neturėtų būti suteikiamas. Remiantis Reglamento (ES) 2016/429 27 straipsniu, vykdant rizika grindžiamą priežiūrą galima atsižvelgti į pačių veiklos vykdytojų atliekamą priežiūrą pagal 24 straipsnį, įskaitant gyvūnų sveikatos patikrinimus, nurodytus to reglamento 25 straipsnyje. Siekiant kuo veiksmingiau išnaudoti išteklius, rizika grindžiama priežiūra taip pat gali būti atliekama kartu su priežiūra, susijusia su konkrečiomis į sąrašą įtrauktomis ligomis;

(13)

rizika grindžiamos priežiūros dažnis turėtų priklausyti nuo to, ar kompetentinga institucija, įvertinusi akvakultūros ūkio aplinkybes, jį priskiria prie didelės, vidutinės ar mažos rizikos kategorijos. Veiksniai, į kuriuos kompetentinga institucija turi atsižvelgti ir kuriuos ji turi išnagrinėti priskirdama ūkius prie rizikos kategorijų, ir kiekvienos rizikos kategorijos priežiūros dažnis nustatyti Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 VI priedo I dalyje. Akvakultūros ūkiai, kuriuose laikomi į sąrašą neįtrauktų rūšių gyvūnai, bet kurie gana aktyviai dalyvauja prekyboje ir dėl to priskiriami prie didelės rizikos kategorijos, į rizika grindžiamos peržiūros sistemą įtraukiami tam, kad būtų sudaryta kuo daugiau galimybių nustatyti ir kontroliuoti atsirandančias ligas, jeigu jomis susirgtų tų į sąrašą neįtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnai;

(14)

kadangi rizika grindžiama priežiūra taip pat vykdoma patvirtintose akvakultūros ūkių grupėse, svarbu nustatyti, kaip ji turėtų būti atliekama grupės lygmeniu, kad tokios priežiūros rezultatai būtų prasmingi epizootiniu požiūriu. Taigi šiame reglamente reikėtų nustatyti taisykles dėl metodo, kuriuo kompetentinga institucija turėtų vadovautis atlikdama tokią priežiūrą;

(15)

be veiklos vykdytojams taikomo reikalavimo patvirtinimo procedūros metu kompetentingai institucijai pateikti biologinio saugumo planą, o tam tikriems akvakultūros ūkiams – dalyvauti rizika grindžiamos priežiūros sistemoje, akvakultūros ūkiai, kurie turi gauti patvirtinimą, taip pat turėtų atitikti tam tikrus su jų patalpomis ir įranga susijusius reikalavimus. Taigi šiame reglamente reikėtų nustatyti konkretų su biologiniu saugumu, priežiūra, objektais ir įranga susijusių reikalavimų, taikomų tam tikros kategorijos akvakultūros ūkiui ar tam tikros kategorijos akvakultūros ūkių grupei, rinkinį;

(16)

Reglamento (ES) 2016/429 178 straipsnyje nustatyta, kad akvakultūros ūkių veiklos vykdytojai, kurie pageidauja, kad jiems būtų suteiktas atskirto akvakultūros ūkio statusas, gali perkelti akvakultūros gyvūnus į savo ūkį arba iš jo pagal to reglamento taisykles tik po to, kai kompetentinga institucija jų ūkiui suteikia to statuso patvirtinimą. Kadangi tie akvakultūros ūkiai gali tarpusavyje keistis akvakultūros gyvūnais taikydami mažiau perkėlimo reikalavimų, nei taikoma kitų rūšių akvakultūros ūkiams, juose turėtų dirbti pagal sutartį įdarbintas veterinarijos gydytojas, kuris prižiūrės akvakultūros ūkio veiklą ir bus atsakingas už jo sveikatos priežiūrą, kad jie galėtų vienas kitam suteikti patikimas sveikatos garantijas. Reglamento (ES) 2016/429 181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomos tokių akvakultūros ūkių patvirtinimo taisyklės, ir tokias taisykles reikėtų nustatyti šiame reglamente;

(17)

Reglamento (ES) 2016/429 179 straipsnyje nustatytas maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkių patvirtinimas. Tokie akvakultūros ūkiai palengvina vandens gyvūnų, kurie gali būti užkrėsti į sąrašą įtraukta arba nauja liga, sanitarinį skerdimą ir sanitarinį apdorojimą. Taigi dėl jų kyla didelė ligų rizika ir juos turi patvirtinti kompetentinga institucija. Per laikotarpius, kai tokie akvakultūros ūkiai gauna vandens gyvūnus, užkrėstus ar galimai užkrėstus į sąrašą įtraukta arba nauja liga, jie turėtų laikytis griežtų biologinio saugumo priemonių siekdami užtikrinti, kad ligų sukėlėjai tinkamai jų neapdorojus nepatektų į atvirus vandenis. To reglamento 181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomos tokių akvakultūros ūkių patvirtinimo taisyklės, ir tokias papildomas taisykles reikėtų nustatyti šiame reglamente;

(18)

tam tikri gyviems moliuskams skirti valymo centrai, valymo natūraliomis sąlygomis vietos ir siuntimo centrai turėtų būti laikomi akvakultūros ūkiais, kuriems pagal Reglamento (ES) 2016/429 176 straipsnio 1 dalį reikia patvirtinimo. Tokie ūkiai, į kuriuos gyvi moliuskai atvežami iš už jų pačių epizootinės teritorijos ribų, kelia didesnę į sąrašą įtrauktų ar naujų ligų plitimo riziką ir patvirtinimo procedūros metu į tai turėtų būti atsižvelgiama. Todėl šiame reglamente reikėtų nustatyti papildomas su tuo susijusias taisykles;

(19)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 (5) apibrėžtos A, B, C, D ir E kategorijų ligos ir nustatyta, kad į sąrašą įtrauktų ligų prevencijos ir kontrolės taisyklės, nurodytos Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 1 dalyje, turi būti taikomos į sąrašą įtrauktų gyvūnų rūšių ir jų grupių, nurodytų Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelėje, į sąrašą įtrauktų ligų kategorijoms. Toje lentelėje nurodyta, kad tam tikrų rūšių, išvardytų 4 stulpelyje, vandens gyvūnai turi būti laikomi užkrato pernešėjais tik jeigu jie laikomi akvakultūros ūkyje, kuriame taip pat laikomi 3 stulpelyje išvardytų rūšių gyvūnai, arba laukinių vandens gyvūnų atveju – jeigu jie turėjo sąlytį su 3 stulpelyje išvardytų rūšių gyvūnais laukinėje buveinėje. Tačiau, jeigu šių rūšių gyvūnai vėliau tinkamą laiką laikomi izoliuoti nuo 3 stulpelyje išvardytų rūšių gyvūnų ir užkrėstų vandens šaltinių, jie nebeturi būti laikomi užkrato pernešėjais. Jeigu tokio izoliacijos laikotarpio neįmanoma išlaukti pagal šio reglamento 15 straipsnį patvirtintame karantino ūkyje, tokius vandens gyvūnus galima laikyti kitos rūšies akvakultūros ūkyje, kuriame nėra įgyvendintos visos biologinio saugumo priemonės, kurios privalo būti įdiegtos karantino ūkyje, bet kuriame jie laikomi izoliuoti nuo galimų patogenų, kol nebeturės būti laikomi užkrato pernešėjais. Reglamento (ES) 2016/429 181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos papildomos tokių akvakultūros ūkių patvirtinimo taisyklės atsižvelgiant į tuos reikalavimus. Taigi tokie reikalavimai turėtų būti nustatyti šiame reglamente;

(20)

Reglamento (ES) 2016/429 185 straipsnio 5 dalimi Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl papildomos informacijos, įtrauktinos į kompetentingos institucijos tvarkomus registruotų ir patvirtintų akvakultūros ūkių registrus, ir viešos prieigos prie tų registrų. Remiantis duomenų apsaugos reikalavimais, nustatytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 (6), informacija, kurią kompetentinga institucija turėtų viešai skelbti, turėtų atitikti Reglamento (ES) 2016/429 185 straipsnio 2 dalies a, c, e ir f punktų reikalavimus, kurie savo ruožtu iš esmės atitinka informaciją, kurią valstybės narės jau pateikė viešame registre pagal Komisijos sprendimą 2008/392/EB (7);

(21)

tačiau į kompetentingos institucijos viešą registrą taip pat reikėtų įtraukti konkretesnę informaciją apie kiekvieno patvirtinto ūkio sveikatos būklę, kad būtų galima skatinti saugią prekybą ir užtikrinti, kad suinteresuotieji subjektai žinotų, ar tam tikrame akvakultūros ūkyje nėra konkrečios B ar C kategorijos ligos, ar jame taikoma konkrečios B ar C kategorijos ligos likvidavimo programa, ar jame taikoma konkrečios C kategorijos ligos priežiūros programa, ar jam nėra priskirta nė viena iš tų sveikatos būklių. Atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytų reikalavimų dėl galimybės visuomenei susipažinti su informacija apie patvirtintus akvakultūros ūkius taikymo sritį, šiuo reglamentu turėtų būti panaikintas Sprendimas 2008/392/EB;

(22)

Reglamento (ES) 2016/429 186 ir 187 straipsniuose nustatytos minimaliosios akvakultūros ūkių veiklos vykdytojų pareigos saugoti duomenis. Kadangi vandens gyvūnų paprastai neįmanoma nustatyti individualiai, itin svarbu saugoti jų gamybos ir perkėlimo duomenis. Nors įvairių rūšių akvakultūros ūkių veiklos vykdytojų saugomi duomenys turi tam tikrų panašumų, konkrečių rūšių akvakultūros ūkiai turėtų saugoti duomenis, kurie yra susiję konkrečiai su jais ir jų vykdomos akvakultūros veiklos rūšimi. Kadangi to reglamento 189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos papildomos taisyklės dėl pareigų saugoti duomenis, šiame reglamente reikėtų nustatyti įvairius duomenų saugojimo reikalavimus kiekvienos rūšies patvirtintiems akvakultūros ūkiams;

(23)

Reglamento (ES) 2016/429 188 straipsnyje nustatytos minimaliosios akvakultūros ūkiams skirtų vandens gyvūnų ir iš vienos buveinės į kitą perkeliamų vandens gyvūnų vežėjų pareigos saugoti duomenis. Vandens gyvūnų vežėjai kelia ypatingą ligos plitimo riziką ir labai svarbu, kad tokie veiklos vykdytojai saugotų duomenis tam, kad būtų užtikrintas jų vežamų vandens gyvūnų atsekamumas ir būtų pateikti patvirtinamieji dokumentai, kad jie įgyvendina tinkamas biologinio saugumo priemones. Taigi šiame reglamente reikėtų nustatyti papildomas taisykles dėl jų pareigų saugoti duomenis;

(24)

šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2021 m. balandžio 21 d., atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2016/429 taikymo pradžios datą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I DALIS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu papildomos Reglamente (ES) 2016/429 nustatytos taisyklės, susijusios su registruotais ir patvirtintais akvakultūros ūkiais, kuriuose laikomi akvakultūros gyvūnai, ir vandens gyvūnų vežėjais.

2.   II dalyje nustatyti reikalavimai:

a)

I antraštinės dalies 1 skyriuje – dėl kompetentingos institucijos suteikiamo akvakultūros ūkių, keliančių didelę vandens gyvūnų ligų riziką, patvirtinimo ir tam tikrų nukrypti leidžiančių nuostatų, taikomų nedidelę su tokiomis ligomis susijusią riziką keliančių ūkių veiklos vykdytojams;

b)

I antraštinės dalies 2 skyriuje – dėl reikalavimų akvakultūros ūkiams ir jų grupėms ir kompetentingos institucijos patvirtinimo suteikimo;

c)

II antraštinės dalies 1 skyriuje – dėl su registruotų akvakultūros ūkių registrais susijusių kompetentingos institucijos pareigų pateikti informaciją, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/429 173 straipsnyje;

d)

II antraštinės dalies 2 skyriuje – dėl su patvirtintų akvakultūros ūkių registrais susijusių kompetentingos institucijos pareigų pateikti informaciją;

e)

III antraštinės dalies 1 skyriuje – dėl registruotų ar kompetentingos institucijos patvirtintų akvakultūros ūkių ir maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkių veiklos vykdytojų pareigų saugoti duomenis, be tų, kurios yra nustatytos Reglamento (ES) 2016/429 186 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje;

f)

III antraštinės dalies 2 skyriuje – dėl vandens gyvūnų vežėjų pareigų saugoti duomenis, be tų, kurios yra nustatytos Reglamento (ES) 2016/429 188 straipsnio 1 dalyje.

3.   III dalyje nustatytos tam tikros pereinamojo laikotarpio priemonės dėl Direktyvos 2006/88/EB ir Sprendimo 2008/392/EB, susijusios su akvakultūros ūkių registravimu ir patvirtinimu.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 1 straipsnyje.

Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

ekstensyviosios akvakultūros tvenkinys – natūralus ar dirbtinis tradicinis tvenkinys arba lagūna, kuriuose laikomi gyvūnai gauna maisto iš gamtinių maisto šaltinių, išskyrus išimtines aplinkybes, ir nesiimama jokių priemonių produktyvumui didinti siekiant, kad jis būtų didesnis nei natūralioje aplinkoje;

2)

valymo centras – ūkis, turintis talpyklas, į kurias tiekiamas švarus jūros vanduo ir dedami moliuskai tokiam laikui, kuris būtinas teršalams pašalinti, kad moliuskai taptų tinkami vartoti žmonėms;

3)

siuntimo centras – jūros pakrantėje arba jūroje esantis ūkis žmonėms vartoti skirtiems moliuskams priimti, laikyti, plauti, valyti, rūšiuoti, vynioti ir pakuoti;

4)

valymo natūraliomis sąlygomis vieta – gėlųjų vandenų, jūros, upės žiočių ar lagūnos plotas su aiškiai nurodytomis ir plūdurais, stulpais ar kitomis pritvirtintomis priemonėmis pažymėtomis ribomis, naudojamas išimtinai tik moliuskams natūraliai valytis;

5)

izoliuoti – akvakultūros gyvūnus laikyti akvakultūros ūkyje, kuriame jie neturi sąlyčio su kitų rūšių vandens gyvūnais tiesiogiai kartu gyvendami arba netiesiogiai per tiekiamą vandenį;

6)

uždaras objektas – akvakultūros ūkis, kurio nuotekos valomos taip, kad į sąrašą įtrauktų ar naujų ligų sukėlėjai būtų nukenksminami prieš išleidžiant jas į atvirus vandenis;

7)

atviras objektas – akvakultūros ūkis, kurio nuotekos išleidžiamos tiesiogiai į atvirus vandenis jų nevalant tam, kad būtų nukenksminti į sąrašą įtrauktų ar naujų ligų sukėlėjai;

8)

epizootinė teritorija – apibrėžta geografinė vietovė, kurioje gyvūnai yra vienodos sveikatos būklės ir kurioje jiems kyla vienoda rizika užsikrėsti į sąrašą įtraukta ar nauja liga;

9)

biologinio saugumo planas – įformintas planas, kuriame nustatomi būdai, kuriais ligos sukėlėjas gali patekti į akvakultūros ūkį, plisti jame ir iš jo; plane atsižvelgiama į ūkio ypatumus ir nustatomos priemonės, kuriomis bus mažinama nustatyta biologinio saugumo rizika;

10)

bendros biologinio saugumo priemonės – priemonės, įtrauktos į biologinio saugumo planą, kurį rengia ir įgyvendina kiekvienas akvakultūros ūkis, priklausantis akvakultūros ūkių grupei, patvirtinai kompetentinga institucijos, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/429 177 straipsnyje;

11)

unikalus registracijos numeris – numeris, kompetentingos institucijos suteiktas registruotam akvakultūros ūkiui arba akvakultūros ūkių grupei, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/429 173 straipsnyje;

12)

unikalus patvirtinimo numeris – numeris, kompetentingos institucijos suteiktas akvakultūros ūkiui arba akvakultūros ūkių grupei, jos patvirtintam (-ai) pagal Reglamento (ES) 2016/429 173 straipsnį;

13)

IMO suteiktas laivo identifikavimo numeris – unikalus numeris, kurį jūrų laivams suteikia Tarptautinė jūrų organizacija (IMO);

14)

higieninis užkardas – apavo plovyklos, rankų plovyklos, persirengimas ir kitos biologinio saugumo priemonės, kuriomis sukuriamas užkardas, kad liga neplistų akvakultūros ūkyje arba už jo ribų;

15)

gamybos vienetai – loviai, tvenkiniai, takai, talpyklos, narvai, gardai ar panašios konstrukcijos, kuriose akvakultūros ūkyje laikomos akvakultūros gyvūnų grupės;

16)

padidėjęs gaištamumas – nepaaiškinamas gaištamumas, viršijantis akvakultūros ūkyje ar akvakultūros ūkių grupėje įprastomis sąlygomis normaliu laikomą lygį;

17)

priežiūros programa – savanoriška tyrimų ir kontrolės priemonių programa, įgyvendinama dėl C kategorijos ligos akvakultūros ūkyje, kuris nedalyvauja likvidavimo programoje, kad gautų liga neužkrėsto ūkio statusą, ir kuriame vis dėlto atlikus tyrimus matyti, kad tas akvakultūros ūkis nėra užkrėstas ta C kategorijos liga.

II DALIS

REGISTRAVIMAS, PATVIRTINIMAS, REGISTRAI IR DUOMENŲ SAUGOJIMAS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS VYKDOMAS AKVAKULTŪROS ŪKIŲ VEIKLOS VYKDYTOJŲ PATVIRTINIMAS

1 SKYRIUS

Akvakultūros ūkių, keliančių didelę ligos plitimo riziką, patvirtinimas ir nuo patvirtinimo reikalavimo nukrypti leidžiančios nuostatos

3 straipsnis

Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo reikalavimo veiklos vykdytojams teikti kompetentingai institucijai paraiškas dėl akvakultūros ūkių patvirtinimo

1.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES) 2016/429 176 straipsnio 1 dalies a punkto, reikalavimas pateikti kompetentingai institucijai paraišką dėl akvakultūros ūkių patvirtinimo netaikomas šių rūšių akvakultūros ūkių veiklos vykdytojams:

a)

akvakultūros ūkių, kuriuose akvakultūros gyvūnai laikomi tik tam, kad būtų paleisti į laisvę;

b)

ekstensyviosios akvakultūros tvenkinių, kuriuose laikomi akvakultūros gyvūnai skirti tiesiogiai žmonėms vartoti arba paleisti į laisvę;

c)

valymo centrų:

i)

patvirtintų pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 4 straipsnį ir

ii)

gaunančių moliuskus tik iš tos pačios epizootinės teritorijos, kurioje yra pats ūkis;

d)

siuntimo centrų:

i)

patvirtintų pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 4 straipsnį ir

ii)

gaunančių moliuskus tik iš tos pačios epizootinės teritorijos, kurioje yra pats ūkis;

e)

valymo natūraliomis sąlygomis vietų:

i)

patvirtintų pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 4 straipsnį ir

ii)

gaunančių moliuskus tik iš tos pačios epizootinės teritorijos, kurioje yra pats ūkis.

2.   Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo reikalavimo pateikti kompetentingai institucijai paraišką dėl patvirtinimo, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, taikomos tik tiems akvakultūros ūkiams, iš kurių akvakultūros gyvūnai nėra perkeliami į kitą valstybę narę, išskyrus tiesiogiai žmonėms vartoti skirtus moliuskus, ir kai kompetentinga institucija yra atlikusi rizikos vertinimą:

a)

atsižvelgdama bent į rizikos veiksnius, nurodytus Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 VI priedo I dalies 2 skyriaus a ir b punktuose; ir

b)

ir nustačiusi, jog rizika, kad akvakultūros ūkyje akvakultūros gyvūnai užsikrės į sąrašą įtraukta ar nauja liga arba kad ji plis, nėra didelė.

4 straipsnis

Akvakultūros ūkių, kuriuos turi patvirtinti kompetentinga institucija, rūšys

Toliau nurodytų rūšių akvakultūros ūkių veiklos vykdytojai kompetentingai institucijai pateikia patvirtinimo paraišką, reikalaujamą pagal Reglamento (ES) 2016/429 176 straipsnio 1 dalies b punktą:

a)

akvakultūros gyvūnų karantino ūkiai;

b)

akvakultūros ūkiai, kuriuose į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnai, kurie yra užkrato pernešėjai, laikomi izoliuoti, kol jie nebebus laikomi užkrato pernešėjais;

c)

akvakultūros ūkiai, kurie yra uždari objektai, kuriuose akvakultūros gyvūnai laikomi dekoratyviniais tikslais, kai dėl perkėlimo modelių tokie gyvūnai kelia didelę ligų riziką;

d)

akvakultūros ūkiai, kuriuose akvakultūros gyvūnai laikomi dekoratyviniais tikslais atviruose objektuose;

e)

laivai arba kitos mobiliosios patalpos, kuriose akvakultūros gyvūnai laikomi laikinai siekiant juos apdoroti arba jiems atlikti kitą su laikymu susijusią procedūrą.

2 SKYRIUS

Akvakultūros ūkių patvirtinimo reikalavimai ir suteikimas

5 straipsnis

Reikalavimas patvirtintiems akvakultūros ūkiams ir jų grupėms parengti biologinio saugumo planą

Kompetentinga institucija suteikia patvirtinimą 7 ir 9–19 straipsniuose nurodytiems akvakultūros ūkiams arba 8 straipsnyje nurodytoms akvakultūros ūkių grupėms tik jeigu jų veiklos vykdytojai yra parengę toliau išvardytus reikalavimus atitinkantį biologinio saugumo planą:

a)

jame nustatyti būdai, kuriais ligos sukėlėjas gali patekti į akvakultūros ūkį arba akvakultūros ūkių grupę, plisti ir iš ten patekti į aplinką arba kitus akvakultūros ūkius;

b)

jame atsižvelgiama į konkretaus akvakultūros ūkio ar akvakultūros ūkių grupės ypatumus ir nustatomos kiekvienos nustatytos rūšies biologinio saugumo rizikos mažinimo priemonės;

c)

rengiant akvakultūros ūkio ar akvakultūros ūkių grupės biologinio saugumo planą jame prireikus atsižvelgiama į I priedo 1–7 dalių ir 9–12 dalių 1 punkto a papunktyje ir 8 dalies 1 punkto b papunktyje išvardytus elementus.

6 straipsnis

Reikalavimas patvirtintiems akvakultūros ūkiams ir jų grupėms dalyvauti rizika grindžiamos priežiūros sistemoje

1.   Kompetentinga institucija suteikia patvirtinimą šio reglamento 7, 17 ir 18 straipsniuose nurodytiems akvakultūros ūkiams tik jeigu veiklos vykdytojai vadovaujasi kompetentingos institucijos įgyvendinama rizika grindžiama priežiūra, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/429 26 straipsnyje, pagal rizika grindžiamos priežiūros sistemą, apibrėžtą šio reglamento II priedo 1 dalyje ir 2 dalies 1 punkte.

2.   Kompetentinga institucija suteikia patvirtinimą šio reglamento 8 straipsnyje nurodytoms akvakultūros ūkių grupėms tik jeigu veiklos vykdytojai laikosi kompetentingos institucijos įgyvendinamos rizika grindžiamos priežiūros sistemos, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/429 26 straipsnyje, kuri yra rizika grindžiamos priežiūros sistema, apibrėžta šio reglamento II priedo 1 dalyje ir 2 dalies 2 punkte.

3.   Suteikdama akvakultūros ūkiams arba jų grupėms patvirtinimą, kaip nustatyta 1 ir 2 dalyse, kompetentinga institucija atsižvelgia į toliau išvardytus elementus ir įtraukia juos į rizika grindžiamos peržiūros sistemą:

a)

veiklos vykdytojo atliktos priežiūros rezultatus, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/429 24 straipsnyje;

b)

informaciją, gautą veterinarijos gydytojui atliekant gyvūnų sveikatos patikrinimus, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/429 25 straipsnyje, kai veiklos vykdytojai pateikia tokią informaciją.

7 straipsnis

Reikalavimai dėl patvirtinimo suteikimo akvakultūros ūkiams, kuriuose akvakultūros gyvūnai laikomi ketinant juos perkelti gyvus arba kaip akvakultūros gyvūninius produktus, išskyrus akvakultūros ūkius, kuriems 12–19 straipsniuose nustatyti specialieji reikalavimai

Suteikdama patvirtinimą kompetentinga institucija užtikrina, kad akvakultūros ūkiai, kuriuose akvakultūros gyvūnai laikomi siekiant juos iš ten perkelti gyvus arba kaip akvakultūros gyvūninius produktus, išskyrus 12–19 straipsniuose nurodytus akvakultūros ūkius, atitiktų:

a)

6 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, susijusius su rizika grindžiama priežiūra;

b)

I priedo 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, susijusius su biologinio saugumo priemonėmis;

c)

I priedo 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, susijusius su patalpomis ir įranga.

8 straipsnis

Reikalavimai dėl patvirtinimo suteikimo akvakultūros ūkių grupėms, kuriose akvakultūros gyvūnai laikomi ketinant juos perkelti gyvus arba kaip akvakultūros gyvūninius produktus

Suteikdama patvirtinimą kompetentinga institucija užtikrina, kad akvakultūros ūkių grupės, kuriose akvakultūros gyvūnai laikomi siekiant juos perkelti gyvus arba kaip akvakultūros gyvūninius produktus, atitiktų:

a)

6 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, susijusius su rizika grindžiama priežiūra;

b)

I priedo 2 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, susijusius su biologinio saugumo priemonėmis grupės akvakultūros ūkiuose;

c)

I priedo 2 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, susijusius su patalpomis ir įranga.

9 straipsnis

Reikalavimai dėl patvirtinimo suteikimo atskirtiems akvakultūros ūkiams

Suteikdama patvirtinimą kompetentinga institucija užtikrina, kad atskirti akvakultūros ūkiai atitiktų:

a)

10 straipsnyje nustatytus reikalavimus, susijusius su patalpomis, kuriose atliekamas post mortem tyrimas, ir ūkyje dirbančio veterinarijos gydytojo paslaugų užtikrinimu;

b)

I priedo 3 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, susijusius su biologinio saugumo priemonėmis;

c)

I priedo 3 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, susijusius priežiūra ir kontrole;

d)

I priedo 3 dalies 3 punkte nustatytus reikalavimus, susijusius su patalpomis ir įranga.

10 straipsnis

Atskirtų akvakultūros ūkių veiklos vykdytojų pareigos

Prieš kompetentingai institucijai suteikiant patvirtinimą atskirtų akvakultūros ūkių veiklos vykdytojai:

a)

įdiegia tvarką, pagal kurią tinkamose atskirto akvakultūros ūkio patalpose arba laboratorijoje būtų atliekamas veterinarinis post mortem tyrimas;

b)

sutartimi arba kitomis teisinėmis priemonėmis užtikrina, kad būtų teikiamos ūkio veterinarijos gydytojo paslaugos ir kad veterinarijos gydytojas būtų atsakingas už:

i)

atskirto akvakultūros ūkio veiklos priežiūrą bei 9 straipsnyje nustatytų patvirtinimo reikalavimų laikymąsi;

ii)

I priedo 3 dalies 2 punkto a papunktyje nurodyto ligų priežiūros plano peržiūrą bent kartą per metus.

11 straipsnis

Reikalavimai dėl patvirtinimo suteikimo maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkiams

Suteikdama patvirtinimą kompetentinga institucija užtikrina, kad maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkiai atitiktų:

a)

I priedo 4 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, susijusius su biologinio saugumo priemonėmis;

b)

I priedo 4 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, susijusius su patalpomis ir įranga.

12 straipsnis

Reikalavimai dėl patvirtinimo suteikimo valymo centrams, išskyrus nurodytuosius 3 straipsnio 1 dalies c punkte

Suteikdama patvirtinimą kompetentinga institucija užtikrina, kad valymo centrai, išskyrus nurodytuosius 3 straipsnio 1 dalies c punkte, atitiktų:

a)

I priedo 5 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, susijusius su biologinio saugumo priemonėmis;

b)

I priedo 5 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, susijusius su patalpomis ir įranga.

13 straipsnis

Reikalavimai dėl patvirtinimo suteikimo siuntimo centrams, išskyrus nurodytuosius 3 straipsnio 1 dalies d punkte

Suteikdama patvirtinimą kompetentinga institucija užtikrina, kad siuntimo centrai, išskyrus nurodytuosius 3 straipsnio 1 dalies d punkte, atitiktų:

a)

I priedo 6 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, susijusius su biologinio saugumo priemonėmis;

b)

I priedo 6 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, susijusius su patalpomis ir įranga.

14 straipsnis

Reikalavimai dėl patvirtinimo suteikimo valymo natūraliomis sąlygomis vietoms, išskyrus nurodytąsias 3 straipsnio 1 dalies e punkte

Suteikdama patvirtinimą kompetentinga institucija užtikrina, kad valymo natūraliomis sąlygomis vietos, išskyrus nurodytąsias 3 straipsnio 1 dalies e punkte, atitiktų:

a)

I priedo 7 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, susijusius su biologinio saugumo priemonėmis;

b)

I priedo 7 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, susijusius su patalpomis ir įranga.

15 straipsnis

Reikalavimai dėl patvirtinimo suteikimo karantino ūkiams

Suteikdama patvirtinimą kompetentinga institucija užtikrina, kad karantino ūkiai atitiktų:

a)

I priedo 8 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, susijusius su biologinio saugumo priemonėmis;

b)

I priedo 8 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, susijusius su priežiūros ir kontrolės priemonėmis;

c)

I priedo 8 dalies 3 punkte nustatytus reikalavimus, susijusius su patalpomis ir įranga.

16 straipsnis

Reikalavimai dėl patvirtinimo suteikimo akvakultūros ūkiams, kuriuose į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnai, kurie yra užkrato pernešėjai, laikomi izoliuoti, kol jie nebebus laikomi užkrato pernešėjais

Suteikdama patvirtinimą kompetentinga institucija užtikrina, kad akvakultūros ūkiai, kuriuose į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnai, kurie yra užkrato pernešėjai, laikomi izoliuoti, kol jie nebebus laikomi užkrato pernešėjais, atitiktų:

a)

I priedo 9 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, susijusius su biologinio saugumo priemonėmis;

b)

I priedo 9 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, susijusius su priežiūros ir kontrolės priemonėmis;

c)

I priedo 9 dalies 3 punkte nustatytus reikalavimus, susijusius su patalpomis ir įranga.

17 straipsnis

Reikalavimai dėl patvirtinimo suteikimo akvakultūros ūkiams, kurie yra uždari objektai, kuriuose akvakultūros gyvūnai laikomi dekoratyviniais tikslais, kai dėl perkėlimo modelių tokie gyvūnai kelia didelę ligų riziką

Suteikdama patvirtinimą kompetentinga institucija užtikrina, kad akvakultūros ūkiai, kurie yra uždari objektai, kuriuose akvakultūros gyvūnai laikomi dekoratyviniais tikslais, kai dėl perkėlimo modelių tokie gyvūnai kelia didelę ligų riziką, atitiktų:

a)

6 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, susijusius su rizika grindžiama priežiūra;

b)

I priedo 10 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, susijusius su biologinio saugumo priemonėmis;

c)

I priedo 10 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, susijusius su patalpomis ir įranga.

18 straipsnis

Reikalavimai dėl patvirtinimo suteikimo akvakultūros ūkiams, kurie yra atviri objektai, kuriuose akvakultūros gyvūnai laikomi dekoratyviniais tikslais

Suteikdama patvirtinimą kompetentinga institucija užtikrina, kad akvakultūros ūkiai, kurie yra atviri objektai, kuriuose akvakultūros gyvūnai laikomi dekoratyviniais tikslais, atitiktų:

a)

6 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, susijusius su rizika grindžiama priežiūra;

b)

I priedo 11 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, susijusius su biologinio saugumo priemonėmis;

c)

I priedo 11 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, susijusius su patalpomis ir įranga.

19 straipsnis

Reikalavimai dėl patvirtinimo suteikimo laivams arba kitoms mobiliosioms patalpoms, kuriose akvakultūros gyvūnai laikomi laikinai siekiant juos apdoroti arba jiems atlikti kitą su laikymu susijusią procedūrą

Suteikdama patvirtinimą kompetentinga institucija užtikrina, kad laivai arba kitos mobiliosios patalpos, kuriose akvakultūros gyvūnai laikomi laikinai siekiant juos apdoroti arba jiems atlikti kitą su laikymu susijusią procedūrą, atitiktų:

a)

I priedo 12 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, susijusius su biologinio saugumo priemonėmis;

b)

I priedo 12 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, susijusius su patalpomis ir įranga.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS TVARKYTINI REGISTRUOTŲ IR PATVIRTINTŲ AKVAKULTŪROS ŪKIŲ REGISTRAI

1 SKYRIUS

Kompetentingos institucijos užregistruotų akvakultūros ūkių registrai

20 straipsnis

Su užregistruotų akvakultūros ūkių registru susijusi kompetentingos institucijos pareiga pateikti informaciją

Be informacijos, kurią reikia pateikti pagal Reglamento (ES) 2016/429 185 straipsnio 2 dalį, į to reglamento 185 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą akvakultūros ūkių registrą kompetentinga institucija įtraukia toliau nurodytą informaciją ir registruoja kiekvieno akvakultūros ūkio:

a)

jam kompetentingos institucijos suteiktą unikalų registracijos numerį;

b)

kompetentingos institucijos atliktos registracijos datą;

c)

akvakultūros ūkio vietos adresą ir geografines koordinates (ilgumą ir platumą);

d)

jo patalpų ir įrangos aprašymą;

e)

akvakultūros ūkyje laikomų akvakultūros gyvūnų kategorijas;

f)

apytikslį akvakultūros gyvūnų, kurie gali būti laikomi akvakultūros ūkyje, skaičių arba didžiausią biomasę ar abu;

g)

laikotarpį, kurį akvakultūros gyvūnai laikomi akvakultūros ūkyje, jeigu ūkyje jie nėra laikomi nuolat, tam tikrais atvejais įskaitant informaciją apie sezoninį laikymą arba laikymą vykstant konkretiems renginiams;

h)

bet kokio veiklos nutraukimo datą, jeigu veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai apie tai pranešė.

2 SKYRIUS

Kompetentingos institucijos patvirtintų akvakultūros ūkių registrai

21 straipsnis

Su patvirtintų akvakultūros ūkių registru susijusi kompetentingos institucijos pareiga pateikti informaciją

1.   Be informacijos, kurią reikia pateikti pagal Reglamento (ES) 2016/429 185 straipsnio 2 dalį, į to reglamento 185 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytą patvirtintų akvakultūros ūkių registrą kompetentinga institucija įtraukia toliau nurodytą informaciją ir registruoja kiekvieno jos patvirtinamo akvakultūros ūkio arba akvakultūros ūkių grupės:

a)

jam kompetentingos institucijos suteiktą unikalų patvirtinimo numerį;

b)

kompetentingos institucijos suteikto patvirtinimo datą arba tokio patvirtinimo bet kokio sustabdymo arba panaikinimo datą;

c)

patvirtinto akvakultūros ūkio arba akvakultūros ūkių grupės vietos adresą ir geografines koordinates (ilgumą ir platumą);

d)

atitinkamų patalpų ir įrangos aprašymą;

e)

akvakultūros ūkyje arba akvakultūros ūkių grupėje laikomų akvakultūros gyvūnų kategorijas;

f)

apytikslį akvakultūros gyvūnų, kurie gali būti laikomi akvakultūros ūkyje ar akvakultūros ūkių grupėje, skaičių arba didžiausią biomasę ar abu;

g)

laikotarpį, kurį akvakultūros gyvūnai laikomi akvakultūros ūkyje ar akvakultūros ūkių grupėje, jeigu jie nėra laikomi nuolat, įskaitant sezoninį laikymą arba laikymą vykstant konkretiems renginiams;

h)

bet kokio veiklos nutraukimo datą, jeigu veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai apie tai pranešė.

2.   Be informacijos, kurią reikia pateikti pagal Reglamento (ES) 2016/429 185 straipsnio 3 dalį, kompetentinga institucija paskelbia naujausią informaciją apie pagal to reglamento 181 straipsnio 1 dalį patvirtintuose akvakultūros ūkiuose ar akvakultūros ūkių grupėse laikomų akvakultūros gyvūnų sveikatos būklę viešai prieinamoje informacinėje interneto svetainėje.

Į tokią naujausią informaciją turi būti įtraukta bent jau informacija apie akvakultūros ūkio ar akvakultūros ūkių grupės sveikatos būklę, susijusią su kiekviena svarbia į sąrašą įtraukta liga ir kiekviena svarbia kategorija, kaip nurodyta toliau:

a)

ar ūkyje arba grupėje nėra B kategorijos ligos arba C kategorijos ligos;

b)

ar ūkis arba grupė dalyvauja B kategorijos ligos arba C kategorijos ligos išnaikinimo programoje;

c)

ar ūkis arba grupė dalyvauja savanoriškoje C kategorijos ligos priežiūros programoje, arba

d)

bet kokia kita informacija, susijusi su B kategorijos, C kategorijos ar D kategorijos liga, išskyrus a, b ir c punktuose nurodytą informaciją.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

VEIKLOS VYKDYTOJŲ PAREIGOS SAUGOTI DUOMENIS, KURIOMIS PAPILDOMOS REGLAMENTE (ES) 2016/429 NUSTATYTOS PAREIGOS

1 SKYRIUS

Registruotų ar patvirtintų akvakultūros ūkių veiklos vykdytojų saugotini duomenys

22 straipsnis

Užregistruotų akvakultūros ūkių veiklos vykdytojų pareigos saugoti duomenis

Be informacijos, kurią reikia pateikti pagal Reglamento (ES) 2016/429 186 straipsnio 1 dalį, registruotų akvakultūros ūkių veiklos vykdytojai registruoja ir saugo šią informaciją:

a)

akvakultūros ūkiui kompetentingos institucijos suteiktą unikalų registracijos numerį;

b)

išsamią informaciją apie visus tyrimus, kurie buvo atlikti padidėjusio gaištamumo atvejais arba įtarus ligos buvimą;

c)

pagal Reglamento (ES) 2016/429 218 straipsnį pačių veiklos vykdytojų parengtus dokumentus, gautus su akvakultūros gyvūnų siuntomis, kurios buvo pristatytos į akvakultūros ūkį, arba atitinkamai siunčiamus su tokiomis siuntomis, siunčiamomis iš akvakultūros ūkio;

d)

prireikus bet kokius kitus dokumentus, pateikiamus kartu su vandens gyvūnais.

23 straipsnis

Patvirtintų akvakultūros ūkių, kuriuose akvakultūros gyvūnai laikomi ketinant juos perkelti gyvus arba kaip akvakultūros gyvūninius produktus, išskyrus 27–34 straipsniuose nurodytus ūkius, veiklos vykdytojų pareigos saugoti duomenis

Be informacijos, kurią reikia pateikti pagal Reglamento (ES) 2016/429 186 straipsnio 1 dalį, patvirtintų akvakultūros ūkių, kuriuose akvakultūros gyvūnai laikomi ketinant juos perkelti gyvus arba kaip gyvūninius produktus, išskyrus šio reglamento 27–34 straipsniuose nurodytus akvakultūros ūkius, veiklos vykdytojai registruoja ir saugo šią informaciją:

a)

akvakultūros ūkiui kompetentingos institucijos suteiktą unikalų patvirtinimo numerį;

b)

dabartinę akvakultūros ūkio rizikos kategoriją, prie kurios jį priskyrė kompetentinga institucija;

c)

išsamią informaciją apie 6 straipsnio 1 dalyje numatytos rizika grindžiamos priežiūros įgyvendinimą ir rezultatus;

d)

išsamią informaciją apie į akvakultūros ūkį vežamus gyvūnus, įskaitant:

i)

visų akvakultūros gyvūnų, gautų iš kito akvakultūros ūkio, kilmės akvakultūros ūkio unikalų patvirtinimo ar registracijos numerį arba

ii)

buveinės, iš kurios laukiniai vandens gyvūnai buvo paimti prieš juos siunčiant į akvakultūros ūkį, buvimo vietą;

e)

išsamią informaciją apie iš akvakultūros ūkio išvežamus gyvūnus, įskaitant:

i)

akvakultūros gyvūnus ir akvakultūros gyvūninius produktus, o akvakultūros gyvūnų perkėlimo atveju – įskaitant paskirties akvakultūros ūkio unikalų registracijos ar patvirtinimo numerį, arba

ii)

paleidžiant gyvūnus į laisvę išsamią informaciją apie buveinę, į kurią paleidžiami akvakultūros gyvūnai;

f)

vežėjų, pristatančių vandens gyvūnus į ūkį arba paimančių akvakultūros gyvūnus iš ūkio, pavadinimą ir adresą;

g)

patvirtinto akvakultūros ūkio biologinio saugumo planą ir jo įgyvendinimo įrodymus;

h)

pagal Reglamento (ES) 2016/429 218 straipsnį pačių veiklos vykdytojų parengtos deklaracijos dokumentus, gautus su akvakultūros gyvūnų siuntomis, kurios buvo pristatytos į akvakultūros ūkį, arba atitinkamai siunčiamus su siuntomis, siunčiamomis iš akvakultūros ūkio;

i)

prireikus bet kokius kitus dokumentus, pateikiamus kartu su vandens gyvūnais.

24 straipsnis

Patvirtintos akvakultūros ūkių grupės, kurioje akvakultūros gyvūnai laikomi ketinant juos perkelti gyvus arba kaip gyvūninius produktus, veiklos vykdytojų pareigos saugoti duomenis

1.   Be informacijos, kurią reikia pateikti pagal Reglamento (ES) 2016/429 186 straipsnio 1 dalį, akvakultūros ūkių grupei, patvirtintai pagal Reglamento (ES) 2016/429 177 straipsnio a punktą, priklausančių akvakultūros ūkių veiklos vykdytojai registruoja ir saugo šią informaciją:

a)

akvakultūros ūkiui kompetentingos institucijos suteiktą unikalų patvirtinimo numerį;

b)

dabartinę akvakultūros ūkių grupės rizikos kategoriją, prie kurios ją priskyrė kompetentinga institucija;

c)

išsamią informaciją apie 6 straipsnio 2 dalyje numatytos rizika grindžiamos priežiūros įgyvendinimą ir rezultatus;

d)

išsamią informaciją apie į akvakultūros ūkį vežamus gyvūnus, įskaitant:

i)

visų akvakultūros gyvūnų, gautų iš grupei nepriklausančio akvakultūros ūkio, kilmės akvakultūros ūkio unikalų patvirtinimo ar registracijos numerį, arba

ii)

buveinės, iš kurios laukiniai vandens gyvūnai buvo paimti prieš juos siunčiant į akvakultūros ūkį, buvimo vietą;

e)

išsamią informaciją apie iš akvakultūros ūkių grupės išvežamus gyvūnus, įskaitant:

i)

akvakultūros gyvūnus ir akvakultūros gyvūninius produktus, o akvakultūros gyvūnų perkėlimo atveju – įskaitant paskirties ūkio unikalų registracijos ar patvirtinimo numerį, jeigu akvakultūros gyvūnai siunčiami į kitą grupei nepriklausantį ūkį, arba

ii)

paleidžiant gyvūnus į laisvę išsamią informaciją apie buveinę, į kurią paleidžiami akvakultūros gyvūnai;

f)

vežėjų, pristatančių vandens gyvūnus į akvakultūros ūkį arba paimančių akvakultūros gyvūnus iš ūkio, pavadinimą ir adresą;

g)

informaciją apie taikomą biologinio saugumo planą ir jo įgyvendinimo įrodymus;

h)

pagal Reglamento (ES) 2016/429 218 straipsnį pačių veiklos vykdytojų parengtus dokumentus, gautus su akvakultūros gyvūnų siuntomis, kurios buvo pristatytos į akvakultūros ūkį, arba atitinkamai siunčiamus su tokiomis siuntomis, siunčiamomis iš akvakultūros ūkio;

i)

prireikus bet kokius kitus dokumentus, pateikiamus kartu su vandens gyvūnais.

2.   Pagal Reglamento (ES) 2016/429 177 straipsnio b punktą patvirtintos akvakultūros ūkių grupės veiklos vykdytojas registruoja ar saugo šio straipsnio 1 dalies a–i punktuose nurodytą informaciją kiekvieno grupei priklausančio akvakultūros ūkio vardu.

25 straipsnis

Patvirtintų atskirtų akvakultūros ūkių veiklos vykdytojų pareigos saugoti duomenis

Be informacijos, kurią reikia pateikti pagal Reglamento (ES) 2016/429 186 straipsnio 1 dalį, patvirtintų atskirtų akvakultūros ūkių veiklos vykdytojai registruoja ir saugo šią informaciją:

a)

atskirtam akvakultūros ūkiui kompetentingos institucijos suteiktą unikalų patvirtinimo numerį;

b)

išsamią informaciją apie į atskirtą akvakultūros ūkį atvežamus ir iš jo išvežamus gyvūnus, įskaitant visų akvakultūros gyvūnų, gautų iš kito akvakultūros ūkio arba išsiųstų į kitą akvakultūros ūkį, kilmės ar paskirties akvakultūros ūkio unikalų registracijos ar patvirtinimo numerį;

c)

vežėjų, pristatančių akvakultūros gyvūnus į atskirtą akvakultūros ūkį arba paimančių akvakultūros gyvūnus iš atskirto akvakultūros ūkio, pavadinimą ir adresą;

d)

informaciją apie ligų priežiūros plano, nurodyto I priedo 3 dalies 2 punkte, įgyvendinimą ir rezultatus;

e)

klinikinių ir laboratorinių tyrimų ir post mortem tyrimų, atliktų tiriant padidėjusio gaištamumo atvejus arba įtarus ligos buvimą, rezultatus;

f)

prireikus išsamią informaciją apie I priedo 3 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytą akvakultūros gyvūnų vakcinaciją ar gydymą;

g)

išsamią informaciją apie atvežamų akvakultūros gyvūnų izoliavimą arba karantiną, kompetentingos institucijos nurodymus, jeigu jų esama, susijusius su izoliavimu ir karantinu, taip pat atitinkamas pastabas, pateiktas per izoliavimo arba karantino laikotarpį;

h)

atskirto akvakultūros ūkio biologinio saugumo planą;

i)

prireikus bet kokius kitus dokumentus, pateikiamus kartu su akvakultūros gyvūnais.

26 straipsnis

Maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkių veiklos vykdytojų pareigos saugoti duomenis

Be informacijos, kurią reikia pateikti pagal Reglamento (ES) 2016/429 187 straipsnio 1 dalį, maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkių veiklos vykdytojai registruoja ir saugo šią informaciją:

a)

maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkiui kompetentingos institucijos suteiktą unikalų patvirtinimo numerį;

b)

maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkio biologinio saugumo planą ir jo įgyvendinimo įrodymus;

c)

maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkyje naudojamos nuotekų valymo sistemos techninės priežiūros įrašus;

d)

įrašus, pagal kuriuos galima patikrinti vandens valymo sistemos veiksmingumą;

e)

vežėjų, pristatančių vandens gyvūnus į maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkį, pavadinimą ir adresą;

f)

prireikus bet kokius kitus dokumentus, pateikiamus kartu su vandens gyvūnais.

27 straipsnis

Patvirtintų valymo centrų veiklos vykdytojų pareigos saugoti duomenis

Be informacijos, kurią reikia pateikti pagal Reglamento (ES) 2016/429 186 straipsnio 1 dalį, patvirtintų valymo centrų veiklos vykdytojai registruoja ir saugo šią informaciją:

a)

patvirtintam valymo centrui kompetentingos institucijos suteiktą unikalų patvirtinimo numerį;

b)

patvirtinto valymo centro biologinio saugumo planą ir jo įgyvendinimo įrodymus;

c)

patvirtintame valymo centre naudojamos nuotekų valymo sistemos techninės priežiūros įrašus;

d)

įrašus, pagal kuriuos galima patikrinti vandens valymo sistemos veiksmingumą;

e)

prireikus bet kokius kitus dokumentus, pateikiamus kartu su vandens gyvūnais.

28 straipsnis

Patvirtintų siuntimo centrų veiklos vykdytojų pareigos saugoti duomenis

Be informacijos, kurią reikia pateikti pagal Reglamento (ES) 2016/429 186 straipsnio 1 dalį, patvirtinti siuntimo centrai registruoja ir saugo šią informaciją:

a)

patvirtintam siuntimo centrui kompetentingos institucijos suteiktą unikalų patvirtinimo numerį;

b)

patvirtinto siuntimo centro biologinio saugumo planą ir jo įgyvendinimo įrodymus;

c)

patvirtintame siuntimo centre naudojamos nuotekų valymo sistemos techninės priežiūros įrašus;

d)

įrašus, pagal kuriuos galima patikrinti vandens valymo sistemos veiksmingumą;

e)

prireikus bet kokius kitus dokumentus, pateikiamus kartu su vandens gyvūnais.

29 straipsnis

Patvirtintų valymo natūraliomis sąlygomis vietų veiklos vykdytojų pareigos saugoti duomenis

Be informacijos, kurią reikia pateikti pagal Reglamento (ES) 2016/429 186 straipsnio 1 dalį, patvirtintų valymo natūraliomis sąlygomis vietų veiklos vykdytojai registruoja ir saugo šią informaciją:

a)

patvirtintai valymo natūraliomis sąlygomis vietai kompetentingos institucijos suteiktą unikalų patvirtinimo numerį;

b)

patvirtintos valymo natūraliomis sąlygomis vietos biologinio saugumo planą ir jo įgyvendinimo įrodymus;

c)

prireikus bet kokius kitus dokumentus, pateikiamus kartu su vandens gyvūnais.

30 straipsnis

Patvirtintų akvakultūros gyvūnų karantino ūkių veiklos vykdytojų pareigos saugoti duomenis

Be informacijos, kurią reikia pateikti pagal Reglamento (ES) 2016/429 186 straipsnio 1 dalį, patvirtintų akvakultūros gyvūnų karantino ūkių veiklos vykdytojai registruoja ir saugo šią informaciją:

a)

karantino ūkiui kompetentingos institucijos suteiktą unikalų patvirtinimo numerį;

b)

išsamią informaciją apie į patvirtintą karantino ūkį vežamus gyvūnus, įskaitant:

i)

visų akvakultūros gyvūnų, gautų iš kito akvakultūros ūkio, kilmės akvakultūros ūkio unikalų registracijos ar patvirtinimo numerį arba

ii)

buveinės, iš kurios vandens gyvūnai buvo paimti prieš juos siunčiant į patvirtintą karantino ūkį, buvimo vietą;

c)

išsamią informaciją apie iš patvirtinto karantino ūkio išvežamus gyvūnus, įskaitant:

i)

paskirties akvakultūros ūkio unikalų registracijos ar patvirtinimo numerį arba

ii)

buveinės, kurioje akvakultūros gyvūnai paleisti į laisvę, buvimo vietą;

d)

vežėjų, pristatančių vandens gyvūnus į patvirtintą karantino ūkį arba paimančių akvakultūros gyvūnus iš patvirtinto karantino ūkio, pavadinimą ir adresą;

e)

išsamią informaciją apie ligų priežiūros, nurodytos I priedo 8 dalies 2 punkte, įgyvendinimą ir rezultatus;

f)

I priedo 8 dalies 2 punkte nurodytų klinikinių ir laboratorinių tyrimų ir post mortem tyrimų rezultatus;

g)

kompetentingos institucijos nurodymus, jeigu jų esama, susijusius su pastabomis, pateiktomis per izoliacijos arba karantino laikotarpį;

h)

patvirtinto karantino ūkio biologinio saugumo planą ir jo įgyvendinimo įrodymus;

i)

įrodymus, iš kurių matyti, kad dėl patvirtinto karantino ūkio aplinkos parametrų gali pasireikšti atitinkama (-os) į sąrašą įtraukta (-os) ar nauja (-os) liga (-os);

j)

prireikus bet kokius kitus dokumentus, pateikiamus kartu su vandens gyvūnais.

31 straipsnis

Patvirtintų akvakultūros ūkių, kuriuose į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnai, kurie yra užkrato pernešėjai, laikomi izoliuoti, kol jie nebebus laikomi užkrato pernešėjais, veiklos vykdytojų pareigos saugoti duomenis

Be informacijos, kurią reikia pateikti pagal Reglamento (ES) 2016/429 186 straipsnio 1 dalį, patvirtintų akvakultūros ūkių, kuriuose į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnai, kurie yra užkrato pernešėjai, laikomi izoliuoti, kol jie nebebus laikomi užkrato pernešėjais, veiklos vykdytojai registruoja ir saugo šią informaciją:

a)

akvakultūros ūkiui kompetentingos institucijos suteiktą unikalų patvirtinimo numerį;

b)

išsamią informaciją apie į patvirtintą akvakultūros ūkį vežamus gyvūnus, įskaitant:

i)

visų akvakultūros gyvūnų, gautų iš kito akvakultūros ūkio, kilmės akvakultūros ūkio unikalų registracijos ar patvirtinimo numerį arba

ii)

buveinės, iš kurios vandens gyvūnai buvo paimti prieš juos siunčiant į patvirtintą akvakultūros ūkį, buvimo vietą;

c)

išsamią informaciją apie iš patvirtinto akvakultūros ūkio išvežamus gyvūnus, įskaitant:

i)

paskirties akvakultūros ūkio unikalų registracijos ar patvirtinimo numerį arba

ii)

paleidžiant gyvūnus į laisvę išsamią informaciją apie buveinę, į kurią paleidžiami akvakultūros gyvūnai;

d)

vežėjų, pristatančių vandens gyvūnus į patvirtintą akvakultūros ūkį arba paimančių akvakultūros gyvūnus iš patvirtinto akvakultūros ūkio, pavadinimą ir adresą;

e)

išsamią informaciją apie ligų priežiūros, nurodytos I priedo 9 dalies 2 punkte, įgyvendinimą ir rezultatus;

f)

I priedo 9 dalies 2 punkte nurodytų klinikinių ir laboratorinių tyrimų ir post mortem tyrimų rezultatus;

g)

kompetentingos institucijos nurodymus, jeigu jų esama, susijusius su pastabomis, pateiktomis per 90 dienų izoliacijos laikotarpį, nurodytą I priedo 9 dalies 2 punkte;

h)

patvirtinto akvakultūros ūkio biologinio saugumo planą ir jo įgyvendinimo įrodymus;

i)

prireikus bet kokius kitus dokumentus, pateikiamus kartu su vandens gyvūnais.

32 straipsnis

Patvirtintų akvakultūros ūkių, kurie yra uždari objektai, kuriuose akvakultūros gyvūnai laikomi dekoratyviniais tikslais, veiklos vykdytojų pareigos saugoti duomenis

Be informacijos, kurią reikia pateikti pagal Reglamento (ES) 2016/429 186 straipsnio 1 dalį, patvirtintų akvakultūros ūkių, kurie yra uždari objektai, kuriuose akvakultūros gyvūnai laikomi dekoratyviniais tikslais, veiklos vykdytojai registruoja ir saugo šią informaciją:

a)

akvakultūros ūkiui kompetentingos institucijos suteiktą unikalų patvirtinimo numerį;

b)

dabartinę patvirtinto akvakultūros ūkio rizikos kategoriją, prie kurios jį priskyrė kompetentinga institucija;

c)

prireikus išsamią informaciją apie 6 straipsnio 1 dalyje numatytos rizika grindžiamos priežiūros įgyvendinimą ir rezultatus;

d)

išsamią informaciją apie į patvirtintą akvakultūros ūkį atvežamus gyvūnus, įskaitant visų akvakultūros gyvūnų, gautų iš kito akvakultūros ūkio, kilmės akvakultūros ūkio unikalų registracijos ar patvirtinimo numerį;

e)

išsamią informaciją apie iš patvirtinto akvakultūros ūkio išvežamus gyvūnus, įskaitant paskirties akvakultūros ūkio unikalų registracijos ar patvirtinimo numerį, išskyrus atvejus, kai gyvūnai pristatomi į namų ūkius;

f)

vežėjų, pristatančių vandens gyvūnus į patvirtintą akvakultūros ūkį arba paimančių juos iš patvirtinto akvakultūros ūkio, pavadinimą ir adresą, išskyrus atvejus, kai gyvūnai pristatomi į namų ūkius;

g)

patvirtinto akvakultūros ūkio biologinio saugumo planą ir jo įgyvendinimo įrodymus;

h)

pagal Reglamento (ES) 2016/429 218 straipsnį pačių veiklos vykdytojų parengtus deklaracijos dokumentus, gautus su akvakultūros gyvūnų siuntomis, kurios buvo pristatytos į patvirtintą akvakultūros ūkį, arba atitinkamai siunčiamus su tokiomis siuntomis, siunčiamomis iš patvirtinto akvakultūros ūkio;

i)

prireikus bet kokius kitus dokumentus, pateikiamus kartu su akvakultūros gyvūnais.

33 straipsnis

Patvirtintų akvakultūros ūkių, kurie yra atviri objektai, kuriuose akvakultūros gyvūnai laikomi dekoratyviniais tikslais, veiklos vykdytojų pareigos saugoti duomenis

Be informacijos, kurią reikia pateikti pagal Reglamento (ES) 2016/429 186 straipsnio 1 dalį, patvirtintų akvakultūros ūkių, kurie yra atviri objektai, kuriuose akvakultūros gyvūnai laikomi dekoratyviniais tikslais, veiklos vykdytojai registruoja ir saugo šią informaciją:

a)

akvakultūros ūkiui kompetentingos institucijos suteiktą unikalų patvirtinimo numerį;

b)

dabartinę patvirtinto akvakultūros ūkio rizikos kategoriją, prie kurios jį priskyrė kompetentinga institucija;

c)

prireikus išsamią informaciją apie 6 straipsnio 1 dalyje numatytos rizika grindžiamos priežiūros įgyvendinimą ir rezultatus;

d)

išsamią informaciją apie į patvirtintą akvakultūros ūkį atvežamus gyvūnus, įskaitant visų akvakultūros gyvūnų, gautų iš kito akvakultūros ūkio, kilmės akvakultūros ūkio unikalų registracijos ar patvirtinimo numerį;

e)

informaciją apie iš patvirtinto akvakultūros ūkio išvežamus gyvūnus, įskaitant paskirties akvakultūros ūkio unikalų registracijos ar patvirtinimo numerį, išskyrus atvejus, kai gyvūnai pristatomi į namų ūkius;

f)

vežėjų, pristatančių vandens gyvūnus į patvirtintą akvakultūros ūkį arba paimančių juos iš patvirtinto akvakultūros ūkio, pavadinimą ir adresą, išskyrus atvejus, kai gyvūnai pristatomi į namų ūkius;

g)

patvirtinto akvakultūros ūkio biologinio saugumo planą ir jo įgyvendinimo įrodymus;

h)

pagal Reglamento (ES) 2016/429 218 straipsnį pačių veiklos vykdytojų parengtus deklaracijos dokumentus, gautus su akvakultūros gyvūnų siuntomis, kurios buvo pristatytos į patvirtintą akvakultūros ūkį, arba atitinkamai siunčiamus su tokiomis siuntomis, siunčiamomis iš patvirtinto akvakultūros ūkio;

i)

prireikus bet kokius kitus dokumentus, pateikiamus kartu su vandens gyvūnais.

34 straipsnis

Patvirtintų laivų arba kitų patvirtintų mobiliųjų patalpų, kuriose akvakultūros gyvūnai laikomi laikinai siekiant juos apdoroti arba jiems atlikti kitą su laikumu susijusią procedūrą, veiklos vykdytojų pareigos saugoti duomenis

Be informacijos, kurią reikia pateikti pagal Reglamento (ES) 2016/429 186 straipsnio 1 dalį, patvirtintų laivų arba kitų patvirtintų mobiliųjų patalpų, kuriose akvakultūros gyvūnai laikomi laikinai siekiant juos apdoroti arba jiems atlikti kitą su laikymu susijusią procedūrą, veiklos vykdytojai registruoja ir saugo šią informaciją:

a)

laivui arba kitoms mobiliosioms patalpoms kompetentingos institucijos suteiktą unikalų patvirtinimo numerį;

b)

akvakultūros gyvūnų pakrovimo patvirtintame laive arba kitose patvirtintose mobiliosiose patalpose dieną ir laiką;

c)

prireikus kiekvieno akvakultūros ūkio, kuriame akvakultūros gyvūnai buvo pakrauti ir iškrauti, pavadinimą, adresą ir unikalų registracijos ar patvirtinimo numerį;

d)

datas ir vietas, kai laivas arba kitos mobiliosios patalpos buvo papildytos vandeniu prieš pakraunant gyvūnus ir prireikus vanduo buvo keičiamas tarp gyvūnų pakrovimo ir iškrovimo;

e)

prireikus išsamią informaciją apie kelionės iš vieno akvakultūros ūkio į kitą maršrutą;

f)

išsamią informaciją apie kiekvieną gydymo ar su laikymu susijusią procedūrą, vykdomą patvirtintame laive ar kitose patvirtintose mobiliosiose patalpose;

g)

patvirtinto laivo ar kitų patvirtintų mobiliųjų patalpų biologinio saugumo planą ir jo įgyvendinimo įrodymus;

h)

prireikus bet kokius kitus dokumentus, pateikiamus kartu su akvakultūros gyvūnais.

2 SKYRIUS

Vežėjų saugotini duomenys

35 straipsnis

Vandens gyvūnų vežėjų pareigos saugoti duomenis

Be informacijos, kurią reikia pateikti pagal Reglamento (ES) 2016/429 188 straipsnį, vandens gyvūnų vežėjai registruoja ir saugo šią informaciją apie kiekvieną vandens gyvūnams vežti naudojamą transporto priemonę:

a)

vežant sausumos transportu – transporto priemonės registracijos numerį, vežant jūrų transportu – IMO suteiktą laivo identifikavimo numerį arba kitus identifikavimo duomenis, pagal kuriuos galima unikaliai identifikuoti kitas transporto priemones, kuriomis vežami vandens gyvūnai;

b)

vandens gyvūnų pakrovimo kilmės akvakultūros ūkyje ar buveinėje datas ir laiką;

c)

kiekvieno akvakultūros ūkio, kuriame lankytasi, pavadinimą, adresą ir unikalų registracijos arba patvirtinimo numerį;

d)

kiekvienos buveinės, kurioje buvo paimti laukiniai vandens gyvūnai, buvimo vietą;

e)

vandens gyvūnų iškrovimo paskirties akvakultūros ūkyje ar buveinėje datas ir laiką;

f)

vandens keitimo, jeigu vanduo buvo keičiamas, datas, laiką ir vietas;

g)

transporto priemonės biologinio saugumo planą ir jo įgyvendinimo įrodymus;

h)

dokumentų, su kuriais siunčiami vandens gyvūnai, registracijos numerius.

III DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

36 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas 2008/392/EB panaikinamas nuo 2021 m. balandžio 21 d.

Nuorodos į panaikintą aktą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

37 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su kompetentingų institucijų tvarkomuose esamų akvakultūros ūkių ir veiklos vykdytojų registruose pateikiama informacija

Valstybės narės užtikrina, kad esamų akvakultūros ūkių ir veiklos vykdytojų, nurodytų Reglamento (ES) 2016/429 279 straipsnio 1 dalyje, kuriems taikomi šio reglamento 20 ir 21 straipsniai, informacija apie kiekvieną tokį akvakultūros ūkį ir veiklos vykdytoją, kurią reikia pateikti pagal 20 ir 21 straipsnius, būtų įtraukta į kompetentingų institucijų tvarkomus registruotų ir patvirtintų akvakultūros ūkių registrus iki 2021 m. balandžio 21 d.

38 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. balandžio 21 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. sausio 30 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 84, 2016 3 31, p. 1.

(2)  2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyva 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (OL L 328, 2006 11 24, p. 14).

(3)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL L 139, 2004 4 30, p. 55).

(4)  2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/689, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 tam tikrų į sąrašą įtrauktų ir naujų ligų priežiūros, likvidavimo programų ir liga neužkrėstos teritorijos statuso taisyklės (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 211).

(5)  2018 m. gruodžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1882 dėl tam tikrų ligų prevencijos ir kontrolės taisyklių taikymo į sąrašą įtrauktų ligų kategorijoms, kuriuo nustatomas rūšių ir rūšių grupių, keliančių didelę tų į sąrašą įtrauktų ligų plitimo riziką, sąrašas (OL L 308, 2018 12 4, p. 21).

(6)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(7)  2008 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimas 2008/392/EB, įgyvendinantis Tarybos direktyvos 2006/88/EB nuostatas dėl internetinio informacijos puslapio, kad informaciją apie akvakultūros gamybos įmones ir leidimą turinčias perdirbimo įmones būtų galima gauti elektroninėmis priemonėmis (OL L 138, 2008 5 28, p. 12).


I PRIEDAS

II DALIES I ANTRAŠTINĖS DALIES 2 SKYRIUJE NURODYTI PATVIRTINIMO SUTEIKIMO AKVAKULTŪROS ŪKIAMS REIKALAVIMAI

1 DALIS

7 straipsnyje nurodyti patvirtinimo suteikimo akvakultūros ūkiams, kuriuose akvakultūros gyvūnai laikomi ketinant juos perkelti gyvus arba kaip gyvūninius akvakultūros produktus, reikalavimai

1.

Nustatomi šie reikalavimai dėl biologinio saugumo priemonių akvakultūros ūkiuose, kuriuose akvakultūros gyvūnai laikomi ketinant juos perkelti gyvus arba kaip akvakultūros gyvūninius produktus, kaip nurodyta 7 straipsnio b punkte:

a)

veiklos vykdytojai pagal 5 straipsnį įgyvendina biologinio saugumo planą, kuriame turi būti atsižvelgiama į šiuos aspektus:

i)

dezinfekcijos punktai turi būti įrengti svarbiose akvakultūros ūkio vietose;

ii)

kai viename akvakultūros ūkyje yra toliau išvardyti funkciniai vienetai, juos būtina atskirti naudojant tinkamus higieninius užkardus:

neršyklos,

penėjimo skyriai,

apdorojimo skyriai,

siuntimo centras;

iii)

darbuotojų darbo drabužiai ir avalynė turi būti laikomi tik naudojimo akvakultūros ūkyje tikslu ir reguliariai valomi ir dezinfekuojami;

iv)

akvakultūros ūkiai negali dalytis įranga, bet, jeigu tai neišvengiama, turi būti laikomasi atitinkamo įrangos valymo ir dezinfekavimo protokolo;

v)

akvakultūros ūkio lankytojai turi būti kontroliuojami, jeigu jie kelia ligos riziką; tokie lankytojai privalo:

naudoti akvakultūros ūkyje išduotus apsauginius drabužius ir avalynę arba

išvalyti ir dezinfekuoti visus apsauginius drabužius ir avalynę, kuriuos atsineša į akvakultūros ūkį atvykę ir, jeigu jie nėra vienkartiniai, išvykdami;

vi)

nugaišę gyvūnai turi būti pašalinami iš visų gamybos vienetų taip dažnai, kad būtų užtikrinama, kad infekcinis spaudimas būtų kuo mažesnis, bet kad tai būtų praktiška atsižvelgiant į taikomą gamybos metodą, ir pašalinami, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009 (1) 13 straipsnyje;

vii)

kiek įmanoma, akvakultūros ūkio įranga turi būti valoma ir dezinfekuojama kiekvieno gamybos ciklo pabaigoje;

viii)

jeigu akvakultūros ūkis gauna apvaisintus ikrelius iš kitų ūkių ir jeigu tai biologiškai įmanoma, tokie ikreliai juos atvežus turi būti tinkamai dezinfekuoti, taip pat turi būti dezinfekuotos arba biologiniu požiūriu saugiai pašalintos visos pakuotės;

ix)

vežėjų valymo ir dezinfekavimo įrašus būtina patikrinti prieš pakraunant ir iškraunant vandens gyvūnus akvakultūros ūkyje;

b)

veiklos vykdytojai paskiria ir nurodo asmenį, kuris bus atsakingas už akvakultūros ūkio biologinio saugumo plano įgyvendinimą, o kiti darbuotojai atsiskaito tam asmeniui biologinio saugumo klausimais.

2.

Nustatomi šie 7 straipsnio c punkte nurodyti reikalavimai, susiję su akvakultūros ūkių patalpomis ir įranga:

a)

turi būti tinkama įranga ir patalpos, kad būtų galima palaikyti tinkamas akvakultūros ūkyje laikomų akvakultūros gyvūnų laikymo sąlygas;

b)

akvakultūros ūkyje turi būti geri higienos standartai, jame turi būti galima tinkamai vykdyti sveikatos stebėseną;

c)

kiek įmanoma, įranga ir patalpos turi būti iš medžiagų, kurias galima tinkamai valyti ir dezinfekuoti;

d)

turi būti įgyvendintos tinkamos plėšrūnų kontrolės priemonės, atsižvelgiant į plėšrūnų keliamą ligos plitimo riziką ir aplinkosauginius akvakultūros ūkio apribojimus;

e)

turi būti tinkama įranga, skirta patalpoms, įrangai ir transporto priemonėms valyti ir dezinfekuoti.

2 DALIS

8 straipsnyje nurodyti patvirtinimo suteikimo akvakultūros ūkių grupėms, kuriose akvakultūros gyvūnai laikomi ketinant juos perkelti gyvus arba kaip gyvūninius akvakultūros produktus, reikalavimai

1.

Nustatomi šie reikalavimai dėl biologinio saugumo priemonių akvakultūros ūkių grupėse, kuriose akvakultūros gyvūnai laikomi ketinant juos perkelti, kaip nurodyta 8 straipsnio b punkte:

a)

veiklos vykdytojai įgyvendina biologinio saugumo planą pagal 5 straipsnį ir rengdami savo biologinio saugumo planą veiklos vykdytojai privalo atsižvelgti į šiuos aspektus:

i)

dezinfekcijos punktai turi būti įrengti svarbiose akvakultūros ūkių grupės vietose;

ii)

kai viename akvakultūros ūkyje yra toliau išvardyti funkciniai vienetai, juos būtina atskirti naudojant tinkamus higieninius užkardus:

neršyklos,

penėjimo skyriai,

apdorojimo skyriai,

siuntimo centras;

iii)

darbuotojų darbo drabužiai ir avalynė turi būti laikomi tik naudojimo kiekviename akvakultūros ūkyje tikslu ir reguliariai valomi ir dezinfekuojami;

iv)

akvakultūros ūkiai negali dalytis įranga, bet, jeigu tai neišvengiama, turi būti laikomasi atitinkamo įrangos valymo ir dezinfekavimo protokolo;

v)

akvakultūros ūkio lankytojai turi būti kontroliuojami, jeigu jie kelia ligos riziką; tokie lankytojai privalo:

naudoti kiekviename akvakultūros ūkyje išduotus apsauginius drabužius ir avalynę arba

išvalyti ir dezinfekuoti visus apsauginius drabužius ir avalynę, kuriuos atsineša į akvakultūros ūkį atvykę ir, jeigu jie nėra vienkartiniai, išvykdami;

vi)

nugaišę akvakultūros gyvūnai turi būti pašalinami iš visų gamybos vienetų taip dažnai, kad būtų užtikrinama, kad infekcinis spaudimas būtų kuo mažesnis, bet kad tai būtų praktiška atsižvelgiant į taikomą gamybos metodą, ir pašalinami, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 13 straipsnyje;

vii)

kiek įmanoma, kiekvieno akvakultūros ūkio įranga turi būti valoma ir dezinfekuojama kiekvieno gamybos ciklo pabaigoje;

viii)

jeigu akvakultūros ūkis gauna apvaisintus ikrelius iš kitų ūkių ir jeigu tai biologiškai įmanoma, tokie ikreliai juos atvežus turi būti tinkamai dezinfekuoti, taip pat turi būti dezinfekuotos arba biologiniu požiūriu saugiai pašalintos visos pakuotės;

ix)

vežėjų valymo ir dezinfekavimo įrašus būtina patikrinti prieš pakraunant ir iškraunant akvakultūros gyvūnus akvakultūros ūkyje;

b)

už biologinio saugumo plane nustatytų priemonių įgyvendinimą atsako:

i)

kiekvieno atskiro akvakultūros ūkių grupės, patvirtintos pagal Reglamento (ES) 2016/429 177 straipsnio a punktą, akvakultūros ūkio veiklos vykdytojas;

ii)

pagal Reglamento (ES) 2016/429 177 straipsnio b punktą patvirtintos akvakultūros ūkių grupės veiklos vykdytojas.

2.

Nustatomi šie 8 straipsnio c punkte nurodyti reikalavimai, susiję su akvakultūros ūkių grupių patalpomis ir įranga:

a)

turi būti tinkama įranga ir patalpos, kad būtų galima palaikyti tinkamas kiekviename grupės akvakultūros ūkyje laikomų akvakultūros gyvūnų laikymo sąlygas;

b)

kiekviename grupės akvakultūros ūkyje turi būti geri higienos standartai, jame turi būti galima vykdyti sveikatos stebėseną;

c)

kiekvieno akvakultūros ūkio įranga ir patalpos turi būti iš medžiagų, kurias galima lengvai valyti ir dezinfekuoti;

d)

kiekviename grupės akvakultūros ūkyje turi būti įgyvendintos tinkamos plėšrūnų kontrolės priemonės, atsižvelgiant į plėšrūnų keliamą ligos plitimo riziką ir aplinkosauginius akvakultūros ūkio apribojimus;

e)

kiekviename grupės akvakultūros ūkyje turi būti tinkama įranga, skirta patalpoms, įrangai ir transporto priemonėms valyti ir dezinfekuoti.

3 DALIS

9 straipsnyje nurodyti atskirtų akvakultūros ūkių patvirtinimo suteikimo reikalavimai

1.

Nustatomi šie 9 straipsnio b punkte nurodyti reikalavimai, susiję su atskirtų akvakultūros ūkių biologinio saugumo priemonėmis:

a)

veiklos vykdytojai pagal 5 straipsnį įgyvendina biologinio saugumo planą, kuriame turi būti atsižvelgiama į šiuos aspektus:

i)

dezinfekcijos punktai turi būti įrengti svarbiose atskirto akvakultūros ūkio vietose;

ii)

kai viename atskirtame akvakultūros ūkyje yra įvairūs funkciniai vienetai, juos būtina atskirti naudojant higieninius užkardus;

iii)

darbuotojų darbo drabužiai ir avalynė turi būti laikomi tik atskirtame akvakultūros ūkyje ir reguliariai valomi ir dezinfekuojami;

iv)

lankytojai turi naudoti veiklos vykdytojo išduotus apsauginius drabužius ir avalynę;

v)

įranga neturi būti dalijamasi su kitais akvakultūros ūkiais;

vi)

nugaišę gyvūnai turi būti pašalinami taip dažnai, kad būtų užtikrinama, kad infekcinis spaudimas būtų kuo mažesnis, ir pašalinami, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 13 straipsnyje;

vii)

atskirto akvakultūros ūkio įranga turi būti valoma ir dezinfekuojama pakankamai dažnai;

viii)

jeigu atskirtas akvakultūros ūkis gauna apvaisintus ikrelius iš kitų ūkių ir jeigu tai biologiškai įmanoma ir nėra nesuderinama su mokslinių tyrimų tikslais, tokie ikreliai juos atvežus turi būti tinkamai dezinfekuoti, taip pat turi būti dezinfekuotos arba biologiniu požiūriu saugiai pašalintos visos pakuotės;

ix)

vežėjų valymo ir dezinfekavimo įrašus būtina patikrinti prieš pakraunant ir iškraunant akvakultūros gyvūnus ūkyje;

b)

veiklos vykdytojai paskiria ir nurodo asmenį, kuris bus atsakingas už atskirto akvakultūros ūkio biologinio saugumo plano įgyvendinimą, o kiti darbuotojai atsiskaito tam asmeniui biologinio saugumo klausimais.

2.

Nustatomi šie 9 straipsnio c punkte nurodyti reikalavimai, susiję su atskirtų akvakultūros ūkių priežiūros ir kontrolės priemonėmis:

a)

turi būti įgyvendinamas ligų stebėjimo planas, į kurį turi būti įtrauktos tinkamos akvakultūros gyvūnų ligų kontrolės priemonės, ir planas turi būti atnaujinamas pagal atskirtame akvakultūros ūkyje esančių akvakultūros gyvūnų skaičių ir rūšį, taip pat pagal atskirtame akvakultūros ūkyje ir aplink jį susiklosčiusią epizootinę padėtį, susijusią su į sąrašą įtrauktomis ir naujomis ligomis;

b)

turi būti atlikti akvakultūros gyvūnų, įtariamų užsikrėtusių į sąrašą įtrauktos arba naujos ligos sukėlėjais, klinikiniai, laboratoriniai tyrimai arba post mortem tyrimai;

c)

akvakultūros gyvūnai turi būti tinkamai skiepijami ir gydomi nuo užkrečiamųjų ligų.

3.

Nustatomi šie 9 straipsnio d punkte nurodyti reikalavimai, susiję su atskirtų akvakultūros ūkių patalpomis ir įranga:

a)

atskirti akvakultūros ūkiai turi būti aiškiai atriboti, vandens gyvūnų ir žmonių patekimas į gyvūnų patalpas turi būti kontroliuojamas;

b)

prireikus turi būti tinkamos patalpos, skirtos karantino sąlygomis laikomiems akvakultūros gyvūnams, atvežamiems iš kitų ūkių;

c)

turi būti tinkamos akvakultūros gyvūnų izoliavimo priemonės;

d)

talpyklos ir kitos laikymo patalpos turi būti tinkamo standarto ir suprojektuotos taip, kad:

i)

būtų negalimas sąlytis su išorės vandens gyvūnais, taip pat kad būtų galima lengvai atlikti patikrinimus, o prireikus – imtis gydymo;

ii)

grindis, sienas ir visas kitas medžiagas arba įrangą būtų galima lengvai išvalyti ir dezinfekuoti;

e)

turi būti tinkama įranga ir patalpos, kad būtų galima palaikyti tinkamas atskirtame akvakultūros ūkyje laikomų akvakultūros gyvūnų laikymo sąlygas;

f)

atskirtame akvakultūros ūkyje turi būti geri higienos standartai, jame turi būti galima tinkamai vykdyti sveikatos stebėseną;

g)

turi būti tinkama įranga, skirta patalpoms, įrangai ir transporto priemonėms valyti ir dezinfekuoti;

h)

turi būti įgyvendintos tinkamos plėšrūnų kontrolės priemonės, atsižvelgiant į plėšrūnų keliamą ligos plitimo riziką;

i)

turi būti tinkama dezinfekavimo įranga siekiant užtikrinti, kad visos atskirto akvakultūros ūkio nuotekos būtų valomos taip, kad būtų užtikrinama, kad visi jose esantys į sąrašą įtrauktų ar naujų infekcinių ligų sukėlėjai būtų visiškai nukenksminti prieš pašalinant nuotekas.

4 DALIS

11 straipsnyje nurodyti maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkių patvirtinimo suteikimo reikalavimai

1.

Nustatomi šie 11 straipsnio a punkte nurodyti reikalavimai, susiję su maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkių biologinio saugumo priemonėmis:

a)

veiklos vykdytojai įgyvendina maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkio biologinio saugumo planą pagal 5 straipsnį; kai ūkio patalpose skerdžiami ar perdirbami į sąrašą įtraukta ar nauja liga užsikrėtę gyvūnai, plane turi būti atsižvelgiama bent į toliau išvardytus aspektus:

i)

ūkio lankytojų reikėtų vengti, bet jeigu išvengti lankytojų neįmanoma, jie turi būti kontroliuojami ir veiklos vykdytojas privalo aprūpinti juos apsauginiais drabužiais ir avalyne, kurie po naudojimo saugiai pašalinami arba išvalomi ir dezinfekuojami;

ii)

maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkio darbuotojai privalo dėvėti darbinius drabužius ir avalynę, kurie turi būti pakankamai reguliariai valomi ir dezinfekuojami;

iii)

turi būti įdiegta tinkama dezinfekavimo sistema, kuria būtų užtikrinama, kad maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkio nuotekos būtų valomos taip, kad visi jose esantys ligų sukėlėjai būtų visiškai nukenksminti prieš pašalinant nuotekas;

iv)

turi būti įdiegta tinkama sistema, kad būtų užtikrintas šalutinių gyvūninių produktų surinkimas ir tinkamas pašalinimas; tokie šalutiniai produktai perdirbami kaip 1 kategorijos ar 2 kategorijos medžiagos laikantis Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 straipsnio arba 13 straipsnio;

v)

prieš atvežant naują perdirbti skirtų vandens gyvūnų siuntą būtina atlikti tinkamas valymo ir dezinfekavimo operacijas;

vi)

turi būti įdiegtos tinkamos priemonės siekiant užtikrinti, kad visos transporto priemonės ir jų talpyklos, naudojamos pristatant vandens gyvūnus į maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkį, būtų valomos ir dezinfekuojamos prieš joms išvykstant iš ūkio.

2.

Nustatomi šie 11 straipsnio b punkte nurodyti reikalavimai, susiję su maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkių patalpomis ir įranga:

a)

grindis, sienas ir visas kitas medžiagas arba įrangą turi būti galima lengvai išvalyti ir dezinfekuoti;

b)

turi būti tinkama dezinfekavimo įranga siekiant užtikrinti, kad visos maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkio nuotekos būtų valomos taip, kad būtų užtikrinama, kad visi jose esantys į sąrašą įtrauktų ar naujų infekcinių ligų sukėlėjai būtų visiškai nukenksminti prieš pašalinant nuotekas;

c)

turi būti įranga, tinkama vykdomos gamybos veiklos rūšiai ir skirta patalpoms, įrangai ir transporto priemonėms valyti ir dezinfekuoti;

d)

turi būti įgyvendintos tinkamos plėšrūnų kontrolės priemonės, atsižvelgiant į plėšrūnų keliamą ligos plitimo riziką.

5 DALIS

12 straipsnyje nurodyti valymo centrų patvirtinimo suteikimo reikalavimai

1.

Nustatomi šie 12 straipsnio a punkte nurodyti reikalavimai, susiję su valymo centrų biologinio saugumo priemonėmis:

a)

veiklos vykdytojai pagal 5 straipsnį įgyvendina biologinio saugumo planą, kuriame turi būti atsižvelgiama į šiuos aspektus:

i)

dezinfekcijos punktai turi būti įrengti svarbiose valymo centro vietose;

ii)

darbuotojų darbo drabužiai ir avalynė turi būti laikomi tik valymo centre ir reguliariai valomi ir dezinfekuojami;

iii)

ūkiai negali dalytis įranga, bet, jeigu tai neišvengiama, turi būti įdiegtas atitinkamas įrangos valymo ir dezinfekavimo protokolas;

iv)

valymo centro lankytojai turi būti kontroliuojami, jeigu jie kelia ligos plitimo riziką; tokie lankytojai privalo:

naudoti valymo centre išduotus apsauginius drabužius ir avalynę arba

išvalyti ir dezinfekuoti visus apsauginius drabužius ir avalynę, kuriuos atsineša į valymo centrą atvykę ir, jeigu jie nėra vienkartiniai, išvykdami;

v)

valymo centro įranga turi būti valoma ir dezinfekuojama kiekvieno valymo ciklo pabaigoje;

vi)

valymo centro nuotekos tinkamai jų neišvalius negali būti pašalinamos tiesiogiai į vandens telkinius, jeigu dėl į sąrašą įtrauktų ar naujų ligų gali kilti pavojus vandens gyvūnų sveikatos būklei.

2.

Nustatomi šie 12 straipsnio b punkte nurodyti reikalavimai, susiję su valymo centrų patalpomis ir įranga:

a)

valymo centre turi būti geri higienos standartai;

b)

įranga ir patalpos turi būti iš medžiagų, kurias galima tinkamai valyti ir dezinfekuoti;

c)

turi būti tinkama įranga, skirta patalpoms, įrangai ir transporto priemonėms valyti ir dezinfekuoti;

d)

turi būti įgyvendintos tinkamos plėšrūnų kontrolės priemonės, atsižvelgiant į plėšrūnų keliamą ligos plitimo riziką;

e)

turi būti tinkama dezinfekavimo įranga siekiant užtikrinti, kad prireikus valymo centro nuotekos būtų valomos taip, kad būtų užtikrinama, kad visi jose esantys į sąrašą įtrauktų ar naujų ligų sukėlėjai būtų visiškai nukenksminti prieš pašalinant nuotekas.

6 DALIS

13 straipsnyje nurodyti siuntimo centrų patvirtinimo suteikimo reikalavimai

1.

Nustatomi šie 13 straipsnio a punkte nurodyti reikalavimai, susiję su siuntimo centrų biologinio saugumo priemonėmis:

a)

veiklos vykdytojai pagal 5 straipsnį įgyvendina biologinio saugumo planą, kuriame turi būti atsižvelgiama į šiuos aspektus:

i)

dezinfekcijos punktai turi būti įrengti svarbiose siuntimo centro vietose;

ii)

darbuotojų darbo drabužiai ir avalynė turi būti laikomi tik siuntimo centre ir reguliariai valomi ir dezinfekuojami;

iii)

ūkiai negali dalytis įranga, bet, jeigu tai neišvengiama, turi būti įdiegtas atitinkamas įrangos valymo ir dezinfekavimo protokolas;

iv)

siuntimo centro lankytojai turi būti kontroliuojami, jeigu jie kelia ligos plitimo riziką; tokie lankytojai privalo:

naudoti ūkyje išduotus apsauginius drabužius ir avalynę arba

išvalyti ir dezinfekuoti visus apsauginius drabužius ir avalynę, kuriuos atsineša į ūkį atvykę ir, jeigu jie nėra vienkartiniai, išvykdami;

v)

siuntimo centro įranga turi būti valoma ir dezinfekuojama išsiuntimo etapo pabaigoje;

vi)

siuntimo centro nuotekos tinkamai jų neišvalius negali būti pašalinamos tiesiogiai į vandens telkinius, jeigu dėl į sąrašą įtrauktų ar naujų ligų gali kilti pavojus vandens gyvūnų sveikatos būklei.

2.

Nustatomi šie 13 straipsnio b punkte nurodyti reikalavimai, susiję su siuntimo centrų patalpomis ir įranga:

a)

siuntimo centre turi būti geri higienos standartai;

b)

įranga ir patalpos turi būti iš medžiagų, kurias galima tinkamai valyti ir dezinfekuoti;

c)

turi būti tinkama įranga, skirta patalpoms, įrangai ir transporto priemonėms valyti ir dezinfekuoti;

d)

turi būti įgyvendintos tinkamos plėšrūnų kontrolės priemonės, atsižvelgiant į plėšrūnų keliamą ligos plitimo riziką;

e)

turi būti tinkama dezinfekavimo įranga siekiant užtikrinti, kad prireikus siuntimo centro nuotekos būtų valomos taip, kad būtų užtikrinama, kad visi jose esantys į sąrašą įtrauktų ar naujų ligų sukėlėjai būtų visiškai nukenksminti prieš pašalinant nuotekas.

7 DALIS

14 straipsnyje nurodyti valymo natūraliomis sąlygomis vietų patvirtinimo suteikimo reikalavimai

1.

Nustatomi šie 14 straipsnio a punkte nurodyti reikalavimai, susiję su valymo natūraliomis sąlygomis vietų biologinio saugumo priemonėmis:

a)

veiklos vykdytojai pagal 5 straipsnį įgyvendina biologinio saugumo planą, kuriame turi būti atsižvelgiama į šiuos aspektus:

i)

dezinfekcijos punktai turi būti įrengti svarbiose valymo natūraliomis sąlygomis vietos vietose;

ii)

darbuotojų darbo drabužiai ir avalynė turi būti laikomo tik valymo natūraliomis sąlygomis vietoje ir reguliariai valomi ir dezinfekuojami;

iii)

akvakultūros ūkiai negali dalytis įranga, bet, jeigu tai neišvengiama, turi būti įdiegtas atitinkamas įrangos valymo ir dezinfekavimo protokolas;

iv)

valymo natūraliomis sąlygomis vietos lankytojai turi būti kontroliuojami, jeigu jie kelia ligos plitimo riziką; tokie lankytojai privalo:

naudoti valymo natūraliomis sąlygomis vietoje išduotus apsauginius drabužius ir avalynę arba

išvalyti ir dezinfekuoti visus apsauginius drabužius ir avalynę, kuriuos atsineša į valymo natūraliomis sąlygomis vietą atvykę ir, jeigu jie nėra vienkartiniai, išvykdami;

v)

kiek įmanoma, valymo natūraliomis sąlygomis vietos įranga turi būti valoma ir dezinfekuojama valymo ciklo pabaigoje.

2.

Nustatomi šie 14 straipsnio b punkte nurodyti reikalavimai, susiję su valymo natūraliomis sąlygomis vietų patalpomis ir įranga:

a)

kiek įmanoma, valymo natūraliomis sąlygomis vietoje turi būti geri higienos standartai;

b)

kiek įmanoma, įranga ir patalpos turi būti iš medžiagų, kurias galima tinkamai valyti ir dezinfekuoti;

c)

turi būti tinkama įranga, skirta patalpoms (prireikus), įrangai ir transporto priemonėms valyti ir dezinfekuoti;

d)

turi būti įgyvendintos tinkamos plėšrūnų kontrolės priemonės, atsižvelgiant į plėšrūnų keliamą ligos plitimo riziką ir aplinkosauginius valymo natūraliomis sąlygomis vietos apribojimus.

8 DALIS

15 straipsnyje nurodyti karantino ūkių patvirtinimo suteikimo reikalavimai

1.

Nustatomi šie 15 straipsnio a punkte nurodyti reikalavimai, susiję su vandens gyvūnų karantino ūkių biologinio saugumo priemonėmis:

a)

karantino ūkis turi būti saugiu atstumu nuo kitų karantino ūkių, akvakultūros ūkių arba akvakultūros ūkių grupių; tokį atstumą nustato kompetentinga institucija remdamasi rizikos vertinimu, kurį atliekant būtina atsižvelgti į atitinkamų į sąrašą įtrauktų ir naujų ligų epizootinę padėtį;

b)

veiklos vykdytojas įgyvendina 5 straipsnyje numatytą biologinio saugumo planą, į kurį turi būti įtraukti bent šie aspektai:

i)

turi būti įrengti dezinfekcijos punktai svarbiose vietose, nustatytose biologinio saugumo plane;

ii)

jeigu viename karantino ūkyje yra keli karantino skyriai, būtina imtis priemonių užtikrinti, kad jie visuomet būtų epizootiškai atskirti vienas nuo kito;

iii)

darbuotojų darbo drabužiai ir avalynė turi būti laikomi tik karantino ūkyje ir reguliariai valomi ir dezinfekuojami;

iv)

karantino ūkio karantino skyriai negali dalytis įranga, bet, jeigu tai neišvengiama, turi būti įdiegtas atitinkamas įrangos valymo ir dezinfekavimo protokolas; įranga negali būti dalijamasi su kitais ūkiais;

v)

į karantino ūkį gali patekti tik įgalioti asmenys;

vi)

į karantino ūkį patenkantys asmenys privalo naudoti jiems išduotus apsauginius drabužius ir avalynę, kurie po naudojimo turi būti saugiai pašalinami arba išvalomi ir dezinfekuojami;

vii)

nugaišę gyvūnai turi būti pašalinami iš visų karantino skyrių taip dažnai, kad būtų užtikrinama, kad infekcinis spaudimas būtų kuo mažesnis, ir pašalinami kaip 1 kategorijos arba 2 kategorijos medžiagos laikantis Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 straipsnio arba 13 straipsnio;

viii)

visa karantino ūkių įranga turi būti valoma ir dezinfekuojama kiekvieno karantino laikotarpio pabaigoje;

ix)

reikiamas karantino laikotarpis turi prasidėti, kai į ūkį atvežamas paskutinis kohortos vandens gyvūnas;

x)

karantino laikotarpio pabaigoje iš kiekvieno karantino skyriaus būtina pašalinti gyvūnus, skyrių išplauti ir dezinfekuoti; jame neturėtų būti gyvūnų bent septynias dienas prieš atvežant naujus vandens gyvūnus;

xi)

turi būti imamasi atsargumo priemonių, kad įvežamos ir išvežamos vandens gyvūnų siuntos negalėtų viena nuo kitos užsikrėsti;

xii)

iš karantino ūkio išvežami gyvūnai turi atitikti reikalavimus, taikomus iš vienos valstybės narės į kitą vežamiems akvakultūros gyvūnams;

c)

paskirtas asmuo turi būti atsakingas už karantino ūkio biologinio saugumo plano įgyvendinimą, o kiti darbuotojai prireikus atsiskaito tam asmeniui biologinio saugumo klausimais.

2.

Nustatomi šie 15 straipsnio b punkte nurodyti reikalavimai, susiję su akvakultūros gyvūnų karantino ūkių priežiūros ir kontrolės priemonėmis:

a)

per visą karantino laikotarpį karantino ūkyje turi būti palaikomos aplinkos sąlygos, kuriomis galimas klinikinis į sąrašą įtrauktos ar naujos ligos pasireiškimas;

b)

visus akvakultūros gyvūnus, kurie per karantino laikotarpį nugaišta arba kuriems pasireiškia ligos simptomų, turi kliniškai patikrinti veterinarijos gydytojas; kompetentingos institucijos laboratorijoje tuo tikslu turi būti atlikti mėginių tyrimai;

c)

į sąrašą įtrauktų rūšių žuvys, moliuskai ir vėžiagyviai turi būti laikomi a punkte nustatytomis karantino sąlygomis bent 90 dienų;

d)

per 15 dienų nuo karantino laikotarpio pabaigos turi būti paimti kelių akvakultūros gyvūnų mėginiai, kuriuos ištyrus 95 % pasikliovimo lygiu bus užtikrintas atitinkamo patogeno nustatymas, jeigu tikslinis paplitimas yra 2 % Tokius akvakultūros gyvūnus galima paimti iš karantino sąlygomis laikomos kohortos arba iš kartu laikomų kontrolinių akvakultūros gyvūnų, kurie yra imlūs atitinkamai į sąrašą įtrauktai ar naujai ligai ir kurie yra naudojami diagnostikos tikslais per karantino laikotarpį.

3.

Nustatomi šie 15 straipsnio c punkte nurodyti reikalavimai, susiję su akvakultūros gyvūnų karantino ūkių patalpomis ir įranga:

a)

į karantino ūkį tiekiamame vandenyje negali būti atitinkamos į sąrašą įtrauktos ar naujos ligos sukėlėjų;

b)

karantino ūkio nuotekos turi būti tinkamai valomos siekiant užtikrinti, kad į sąrašą įtrauktų ir naujų infekcinių ligų sukėlėjas (-ai) būtų nukenksmintas (-i) prieš pašalinant nuotekas;

c)

nuotekų valymo sistemoje turi būti įtaisyti patikimi atsarginiai mechanizmai, kuriais siekiama užtikrinti tęstinį veikimą ir visiškai sulaikyti atitinkamą (-us) infekcinių ligų sukėlėją (-us);

d)

karantino ūkiai turi būti aiškiai atriboti, gyvūnų ir žmonių patekimas į patalpas turi būti kontroliuojamas;

e)

už veterinarinės kontrolės vykdymą atsakingiems darbuotojams prireikus turi būti suteikiamos tinkamai įrengtos patalpos, įskaitant persirengimo patalpas ir dušą;

f)

turi būti tinkamos akvakultūros gyvūnų izoliavimo priemonės, kuriomis prireikus būtų galima pasinaudoti;

g)

grindys, sienos ir visos kitos medžiagos arba įranga turi būti sukonstruotos taip, kad jas būtų galima tinkamai išvalyti ir dezinfekuoti;

h)

turi būti įdiegta tinkama sistema, kad būtų užtikrintas šalutinių gyvūninių produktų surinkimas ir tinkamas pašalinimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 13 straipsnį.

i)

įgyvendintos tinkamos plėšrūnų kontrolės priemonės, atsižvelgiant į plėšrūnų keliamą ligos plitimo riziką;

j)

karantino ūkio dalis, kurioje laikomi akvakultūros gyvūnai, turi atitikti tinkamą standartą ir būti suprojektuota taip, kad būtų užkertamas kelias sąlyčiui su išorės vandeniu ir gyvūnais ir kad būtų galima lengvai atlikti patikrinimą ir visas būtinas laikymo procedūras.

9 DALIS

16 straipsnyje nurodyti patvirtinimo suteikimo akvakultūros ūkiams, kuriuose akvakultūros gyvūnai, kurie priklauso užkrato pernešėjų rūšims, laikomi izoliuoti, kol jie nebebus laikomi užkrato pernešėjais, reikalavimai

1.

Nustatomi šie 16 straipsnio a punkte nurodyti reikalavimai, susiję su akvakultūros ūkių, kuriuose į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnai, kurie yra užkrato pernešėjai, laikomi izoliuoti, kol jie nebebus laikomi užkrato pernešėjais, biologinio saugumo priemonėmis:

a)

veiklos vykdytojai įgyvendina 5 straipsnyje numatytą biologinio saugumo planą, į kurį turi būti įtraukti bent šie aspektai:

i)

dezinfekcijos punktai turi būti įrengti svarbiose akvakultūros ūkio vietose;

ii)

jeigu viename akvakultūros ūkyje yra keli izoliavimo skyriai, būtina imtis priemonių užtikrinti, kad jie visuomet būtų epizootiškai atskirti vienas nuo kito;

iii)

darbuotojų darbo drabužiai ir avalynė turi būti laikomi tik naudojimo akvakultūros ūkyje tikslu ir reguliariai valomi ir dezinfekuojami;

iv)

akvakultūros ūkio izoliavimo skyriai negali dalytis įranga, bet, jeigu tai neišvengiama, turi būti įdiegtas atitinkamas įrangos valymo ir dezinfekavimo protokolas; įranga negali būti dalijamasi su kitais ūkiais;

v)

į akvakultūros ūkį gali patekti tik įgalioti asmenys;

vi)

į akvakultūros ūkį patenkantys asmenys privalo naudoti jiems išduotus apsauginius drabužius ir avalynę, kurie po naudojimo turi būti saugiai pašalinami arba išvalomi ir dezinfekuojami;

vii)

nugaišę gyvūnai turi būti pašalinami iš visų ūkio gamybos vienetų taip dažnai, kad būtų užtikrinama, kad infekcinis spaudimas būtų kuo mažesnis, ir pašalinami, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 13 straipsnyje;

viii)

kiekvieno izoliavimo laikotarpio pabaigoje visa akvakultūros ūkio arba atitinkamo izoliavimo skyriaus, jeigu akvakultūros ūkyje yra daugiau nei vienas toks skyrius, įranga turi būti išvalyta ir dezinfekuota;

ix)

2 punkte nurodytas izoliavimo laikotarpis prasideda tik kai į akvakultūros ūkį atvežamas paskutinis kohortos gyvūnas arba, kai akvakultūros ūkyje yra keli izoliavimo skyriai, izoliavimo laikotarpis prasideda tik kai paskutinis kohortos gyvūnas atvežamas į izoliavimo skyrių;

x)

izoliavimo laikotarpio pabaigoje iš kiekvieno akvakultūros ūkio izoliavimo skyriaus būtina pašalinti gyvūnus, o skyrius išplauti ir dezinfekuoti;

xi)

turi būti imamasi atsargumo priemonių, kad įvežamos ir išvežamos vandens gyvūnų siuntos negalėtų viena nuo kitos užsikrėsti;

xii)

iš akvakultūros ūkio, kuriame praėjo izoliavimo laikotarpis, išvežami gyvūnai turi atitikti reikalavimus, taikomus iš vienos valstybės narės į kitą vežamiems vandens gyvūnams;

b)

veiklos vykdytojai užtikrina, kad būtų paskirtas asmuo, atsakingas už akvakultūros ūkio biologinio saugumo plano įgyvendinimą, o kiti darbuotojai prireikus atsiskaito tam asmeniui biologinio saugumo klausimais.

2.

Nustatomi šie 16 straipsnio b punkte nurodyti reikalavimai, susiję su ūkių, kuriuose į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnai, kurie yra užkrato pernešėjai, laikomi izoliuoti, kol jie nebebus laikomi užkrato pernešėjais, priežiūros ir kontrolės priemonėmis:

a)

į sąrašą įtrauktų rūšių žuvys, moliuskai ir vėžiagyviai turi būti laikomi izoliuoti bent 90 dienų;

b)

visus akvakultūros gyvūnus, kurie 90 dienų izoliavimo laikotarpį nugaišta arba kuriems pasireiškia ligos simptomai, turi kliniškai patikrinti veterinarijos gydytojas; kompetentingos institucijos laboratorijoje tuo tikslu turi būti atlikti mėginių tyrimai.

3.

Nustatomi šie 16 straipsnio c punkte nurodyti reikalavimai, susiję su akvakultūros ūkių, kuriuose į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnai, kurie yra užkrato pernešėjai, laikomi izoliuoti, kol jie nebebus laikomi užkrato pernešėjais, patalpomis ir įranga:

a)

turi būti tinkamos akvakultūros gyvūnų laikymo izoliavus priemonės;

b)

į akvakultūros ūkį tiekiamame vandenyje negali būti į sąrašą įtrauktų rūšių ir atitinkamų į sąrašą įtrauktų ir naujų ligų sukėlėjų;

c)

prireikus, siekiant nesukelti pavojaus vandenų, į kuriuos išleidžiamos nuotekos, sveikatos būklei akvakultūros ūkio nuotekos turi būti tinkamai valomos siekiant užtikrinti, kad į sąrašą įtrauktų ir naujų infekcinių ligų sukėlėjas (-ai) būtų nukenksmintas (-i) prieš pašalinant nuotekas;

d)

gyvūnų patekimas į akvakultūros ūkį kontroliuojamas;

e)

grindys, sienos ir visos kitos medžiagos arba įranga turi būti sukonstruotos taip, kad jas būtų galima tinkamai išvalyti ir dezinfekuoti;

f)

įdiegta tinkama sistema, kad būtų užtikrintas šalutinių gyvūninių produktų surinkimas ir tinkamas pašalinimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 13 straipsnį.

g)

įgyvendintos tinkamos plėšrūnų kontrolės priemonės, atsižvelgiant į plėšrūnų keliamą ligos plitimo riziką.

10 DALIS

17 straipsnyje nurodyti akvakultūros ūkių, kurie yra uždari objektai, kuriuose akvakultūros gyvūnai laikomi dekoratyviniais tikslais, patvirtinimo suteikimo reikalavimai

1.

Nustatomi šie 17 straipsnyje nurodyti reikalavimai, susiję su akvakultūros ūkių, kurie yra uždari objektai, kuriuose akvakultūros gyvūnai laikomi dekoratyviniais tikslais, kai dėl judėjimo maršrutų tokie gyvūnai kelia didelę ligų riziką, biologinio saugumo priemonėmis:

a)

veiklos vykdytojas pagal 5 straipsnį įgyvendina biologinio saugumo planą, kuriame turi būti atsižvelgiama į šiuos aspektus:

i)

dezinfekcijos punktai turi būti įrengti svarbiose ūkio vietose;

ii)

darbuotojų darbo drabužiai ir avalynė turi būti laikomi tik naudojimo akvakultūros ūkyje tikslu ir reguliariai valomi ir dezinfekuojami;

iii)

akvakultūros ūkio lankytojai turi būti kontroliuojami, jeigu jie kelia ligos riziką. Tokie lankytojai privalo:

naudoti akvakultūros ūkyje išduotus apsauginius drabužius ir avalynę arba

išvalyti ir dezinfekuoti visus apsauginius drabužius ir avalynę, kuriuos atsineša į akvakultūros ūkį atvykę ir, jeigu jie nėra vienkartiniai, išvykdami;

iv)

nugaišę gyvūnai turi būti pašalinami iš visų gamybos vienetų taip dažnai, kad būtų užtikrinama, kad infekcinis spaudimas būtų kuo mažesnis, ir pašalinami, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 13 straipsnyje;

b)

paskirtas asmuo turi būti atsakingas už akvakultūros ūkio biologinio saugumo plano įgyvendinimą, o kiti darbuotojai prireikus atsiskaito tam asmeniui biologinio saugumo klausimais.

2.

Nustatomi šie 17 straipsnio c punkte nurodyti reikalavimai, susiję su akvakultūros ūkių, kurie yra uždari objektai, kuriuose akvakultūros gyvūnai laikomi dekoratyviniais tikslais, kai dėl judėjimo maršrutų tokie gyvūnai kelia didelę ligų riziką, patalpomis ir įranga:

a)

turi būti tinkama įranga ir patalpos, kad būtų galima palaikyti tinkamas ūkyje laikomų gyvūnų laikymo sąlygas;

b)

akvakultūros ūkyje turi būti geri higienos standartai, jame turi būti galima vykdyti sveikatos stebėseną;

c)

įranga ir patalpos turi būti iš medžiagų, kurias galima lengvai valyti ir dezinfekuoti;

d)

turi būti tinkama įranga, skirta patalpoms, įrangai ir transporto priemonėms valyti ir dezinfekuoti;

e)

turi būti įgyvendintos tinkamos plėšrūnų kontrolės priemonės, atsižvelgiant į plėšrūnų keliamą ligos plitimo riziką;

f)

turi būti įdiegta tinkama sistema, kad būtų užtikrintas šalutinių gyvūninių produktų surinkimas ir tinkamas pašalinimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 13 straipsnį.

11 DALIS

18 straipsnyje nurodyti akvakultūros ūkių, kurie yra atviri objektai, kuriuose akvakultūros gyvūnai laikomi dekoratyviniais tikslais, patvirtinimo suteikimo reikalavimai

1.

Nustatomi šie 18 straipsnio b punkte nurodyti reikalavimai, susiję su akvakultūros ūkių, kurie yra atviri objektai, kuriuose akvakultūros gyvūnai laikomi dekoratyviniais tikslais, biologinio saugumo priemonėmis:

a)

veiklos vykdytojas pagal 5 straipsnį įgyvendina biologinio saugumo planą, kuriame turi būti atsižvelgiama į šiuos aspektus:

i)

dezinfekcijos punktai turi būti įrengti svarbiose akvakultūros ūkio vietose;

ii)

kai viename akvakultūros ūkyje yra keli funkciniai vienetai, juos būtina atskirti naudojant tinkamus higieninius užkardus:

iii)

darbuotojų darbo drabužiai ir avalynė turi būti laikomi tik akvakultūros ūkyje ir reguliariai valomi ir dezinfekuojami;

iv)

akvakultūros ūkiai negali dalytis įranga, bet, jeigu tai neišvengiama, turi būti įdiegtas atitinkamas įrangos valymo ir dezinfekavimo protokolas;

v)

akvakultūros ūkio lankytojai turi būti kontroliuojami, jeigu jie kelia ligos riziką. Tokie lankytojai privalo:

naudoti akvakultūros ūkyje išduotus apsauginius drabužius ir avalynę arba

išvalyti ir dezinfekuoti visus apsauginius drabužius ir avalynę, kuriuos atsineša į akvakultūros ūkį atvykę ir, jeigu jie nėra vienkartiniai, išvykdami;

vi)

nugaišę gyvūnai turi būti pašalinami iš visų gamybos vienetų taip dažnai, kad būtų užtikrinama, kad infekcinis spaudimas būtų kuo mažesnis, ir pašalinami, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 13 straipsnyje;

vii)

kiek įmanoma, akvakultūros ūkio įranga turi būti valoma ir dezinfekuojama kiekvieno gamybos ciklo pabaigoje;

viii)

vežėjų valymo ir dezinfekavimo įrašus būtina patikrinti prieš pakraunant ir iškraunant gyvūnus akvakultūros ūkyje;

b)

veiklos vykdytojai užtikrina, kad būtų paskirtas asmuo, atsakingas už akvakultūros ūkio biologinio saugumo plano įgyvendinimą, o kiti darbuotojai prireikus atsiskaito tam asmeniui biologinio saugumo klausimais.

2.

Nustatomi šie 18 straipsnio c punkte nurodyti reikalavimai, susiję su akvakultūros ūkių, kurie yra atviri objektai, kuriuose akvakultūros gyvūnai laikomi dekoratyviniais tikslais, patalpomis ir įranga:

a)

turi būti tinkama įranga ir patalpos, kad būtų galima palaikyti tinkamas akvakultūros ūkyje laikomų gyvūnų laikymo sąlygas;

b)

ūkyje turi būti geri higienos standartai, jame turi būti galima tinkamai vykdyti sveikatos stebėseną;

c)

kiek įmanoma, įranga ir patalpos turi būti iš medžiagų, kurias galima tinkamai valyti ir dezinfekuoti;

d)

turi būti įgyvendintos tinkamos plėšrūnų kontrolės priemonės, atsižvelgiant į plėšrūnų keliamą riziką ir aplinkosauginius akvakultūros ūkio apribojimus;

e)

turi būti tinkama įranga, skirta patalpoms, įrangai ir transporto priemonėms valyti ir dezinfekuoti;

f)

įdiegta tinkama sistema, kad būtų užtikrintas šalutinių gyvūninių produktų surinkimas ir tinkamas pašalinimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 13 straipsnį.

12 DALIS

19 straipsnyje nurodyti patvirtinimo suteikimo laivams arba kitoms mobiliosioms patalpoms, kuriose akvakultūros gyvūnai laikomi laikinai siekiant juos apdoroti arba jiems atlikti kitą su laikymu susijusią procedūrą, reikalavimai

1.

Nustatomi šie 19 straipsnio a punkte nurodyti reikalavimai, susiję su laivų arba kitų mobiliųjų patalpų, kuriose akvakultūros gyvūnai laikomi laikinai siekiant juos apdoroti arba jiems atlikti kitą su laikymu susijusią procedūrą, biologinio saugumo priemonėmis:

a)

veiklos vykdytojas pagal 5 straipsnį įgyvendina biologinio saugumo planą, kuriame turi būti atsižvelgiama į šiuos aspektus:

i)

vykdant apdorojimo procedūrą naudojamas laivas arba mobiliosios patalpos ir visa įranga turi būti išvalyti ir dezinfekuoti užbaigus apdorojimą ir prieš išvykstant į kitą akvakultūros ūkį;

ii)

darbuotojų darbo drabužiai ir avalynė turi būti laikomi tik akvakultūros ūkyje ir reguliariai valomi ir dezinfekuojami;

iii)

įranga negalima dalytis su kitais akvakultūros ūkiais, bet, jeigu tai neišvengiama, turi būti įdiegtas atitinkamas įrangos valymo ir dezinfekavimo protokolas ir saugomi jo įgyvendinimo įrodymai;

iv)

akvakultūros ūkio lankytojai turi būti kontroliuojami, jeigu jie kelia ligos riziką; tokie lankytojai privalo:

naudoti akvakultūros ūkyje išduotus apsauginius drabužius ir avalynę arba

išvalyti ir dezinfekuoti visus apsauginius drabužius ir avalynę, kuriuos atsineša į akvakultūros ūkį atvykę ir, jeigu jie nėra vienkartiniai, išvykdami;

v)

gaištamumo apdorojant priežastis būtina registruoti ir nugaišę gyvūnai turi būti pašalinami iš akvakultūros ūkio taip dažnai, kad infekcinis spaudimas būtų kuo mažesnis ir kad tai būtų praktiška atsižvelgiant į atitinkamų akvakultūros gyvūnų apdorojimo tvarkaraštį;

vi)

nugaišę gyvūnai pašalinami taip dažnai, kad būtų užtikrinama, kad infekcinis spaudimas būtų kuo mažesnis, ir pašalinami, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 13 straipsnyje;

b)

veiklos vykdytojai užtikrina, kad būtų paskirtas asmuo, atsakingas už ūkio biologinio saugumo plano įgyvendinimą, o kiti darbuotojai prireikus atsiskaito tam asmeniui biologinio saugumo klausimais.

2.

Nustatomi šie 19 straipsnio b punkte nurodyti reikalavimai, susiję su laivų arba kitų mobiliųjų patalpų, kuriose akvakultūros gyvūnai laikomi laikinai siekiant juos apdoroti arba jiems atlikti kitą su laikymu susijusią procedūrą, patalpomis ir įranga:

a)

turi būti tinkama įranga ir patalpos, kad būtų galima palaikyti tinkamas ūkyje laikomų akvakultūros gyvūnų laikymo sąlygas;

b)

kiek įmanoma, įranga ir patalpos turi būti iš medžiagų, kurias galima lengvai valyti ir dezinfekuoti;

c)

turi būti tinkama įranga, skirta patalpoms ir įrangai valyti ir dezinfekuoti;

d)

jeigu naudojamos automatinės valymo ir dezinfekavimo sistemos, prieš pradedant jas naudoti turi būti patvirtintas ir vėliau pakankamai dažnai vėl patvirtinamas jų veiksmingumas;

e)

įdiegta tinkama sistema, kad būtų užtikrintas šalutinių gyvūninių produktų surinkimas ir tinkamas pašalinimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 13 straipsnį.


(1)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).


II PRIEDAS

RIZIKA GRINDŽIAMA PRIEŽIŪRA, KURIĄ REIKIA VYKDYTI TAM TIKRUOSE PATVIRTINTUOSE ŪKIUOSE

1 DALIS

7, 8, 17 ir 18 straipsniuose nurodytų akvakultūros ūkių ir jų grupių rizika grindžiama priežiūra

7, 8, 17 ir 18 straipsniuose nurodytų akvakultūros ūkių ir jų grupių rizika grindžiama priežiūra vykdoma taip:

a)

akvakultūros ūkiuose, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnai, išskyrus šios dalies b punkto ii papunktyje nurodytas rūšis, rizika grindžiama priežiūra vykdoma atsižvelgiant į jiems priskirtą didelės, vidutinės ar mažos rizikos kategoriją atlikus rizikos vertinimą pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 VI priedo I dalį;

b)

akvakultūros ūkiuose, kuriuose laikomi i ir ii papunkčiuose nurodytų rūšių akvakultūros gyvūnai, rizika grindžiama priežiūra vykdoma atsižvelgiant į jiems priskirtą didelės rizikos kategoriją atlikus rizikos vertinimą pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 VI priedo I dalį:

i)

į sąrašą neįtrauktos rūšys;

ii)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės ketvirtajame stulpelyje nurodytos į sąrašą įtrauktos rūšys; tačiau į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai turi turėti sąlytį su tos lentelės trečiajame stulpelyje nurodytų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnais, kad juos būtų galima pripažinti priklausančiais užkrato pernešėjų rūšims, o tokio sąlyčio nebuvo.

2 DALIS

Pagal Reglamento (ES) 2016/429 26 straipsnį vykdomos akvakultūros ūkių ar jų grupių rizika grindžiamos priežiūros turinys

1.

7, 17 ir 18 straipsniuose nurodytų patvirtintų akvakultūros ūkių dokumentų patikrinimai, klinikiniai patikrinimai ir laboratoriniai tyrimai vykdomi taip:

a)

turi būti išnagrinėti atitinkami dokumentai, parengti vykdant pareigą saugoti duomenis pagal Reglamento (ES) 2016/429 186 straipsnį ir šio reglamento 23, 32 ir 33 straipsnius, siekiant įvertinti, ar akvakultūros ūkyje yra kokių nors padidėjusio gaištamumo arba į sąrašą įtrauktos ar naujos ligos buvimo požymių, į kuriuos turi būti atsižvelgta veterinarijos gydytojo vizito metu;

b)

visas akvakultūros ūkio dalis reikia ištirti atkreipiant ypatingą dėmesį į tuos gamybos vienetus, dėl kurių a punkte nurodytuose dokumentuose yra padidėjusio gaištamumo duomenų;

c)

jeigu ištyrus dokumentus arba atlikus visų gamybos vienetų klinikinį patikrinimą nerasta jokių į sąrašą įtrauktos ar naujos ligos požymių, reikalavimas imti mėginius siekiant atlikti jų laboratorinius tyrimus netaikomas;

d)

jeigu nustatyta neseniai nugaišusių ar liguistų akvakultūros gyvūnų, būtina kliniškai iš išorės ir vidaus ištirti reprezentatyvų skaičių akvakultūros gyvūnų siekiant nustatyti, ar yra patologinių pokyčių; atliekant tyrimą reikia, visų pirma, siekti nustatyti į sąrašą įtrauktas ar naujas ligas;

e)

jeigu dėl d punkte numatyto klinikinio tyrimo rezultato įtariamas tokios į sąrašą įtrauktos ar naujos ligos buvimas akvakultūros ūkyje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, kuriame įgyvendinama likvidavimo programa arba kuris yra pripažintas neturinčiu tokios ligos, paimamas to akvakultūros ūkio akvakultūros gyvūnų mėginys ir atliekamas jo laboratorinis tyrimas, kaip numatyta atitinkamame Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 VI priedo II dalies skyriuje;

f)

jeigu dėl d punkte numatyto klinikinio tyrimo rezultato įtariamas į sąrašą įtrauktos ligos buvimas akvakultūros ūkyje, kuriame įgyvendinama tos konkrečios C kategorijos ligos priežiūros programa, paimamas to akvakultūros ūkio akvakultūros gyvūnų mėginys ir atliekamas jo laboratorinis tyrimas, kaip numatyta atitinkamame Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 VI priedo III dalies skyriuje;

g)

jeigu dėl d punkte numatyto klinikinio tyrimo rezultato įtariama nauja liga, paimamas to akvakultūros ūkio akvakultūros gyvūnų mėginys ir atliekamas jo laboratorinis tyrimas siekiant nustatyti tą naują ligą.

2.

8 straipsnyje nurodytų patvirtintų akvakultūros ūkių grupių dokumentų patikrinimai ir klinikiniai ir laboratoriniai tyrimai vykdomi taip:

a)

turi būti išnagrinėti atitinkami dokumentai, parengti kiekviename akvakultūros ūkių grupės akvakultūros ūkyje arba jo vardu pagal Reglamento (ES) 2016/429 186 straipsnį ir šio reglamento 24 straipsnį, siekiant įvertinti, ar yra kokių nors padidėjusio gaištamumo arba į sąrašą įtrauktos ar naujos ligos buvimo požymių, į kuriuos turi būti atsižvelgta sprendžiant, kuriame grupės akvakultūros ūkyje reikia apsilankyti rizika grindžiamos priežiūros tikslais;

b)

jeigu ištyrus a punkte nurodytus dokumentus tam tikrame grupės akvakultūros ūkyje nustatomas padidėjęs gaištamumas arba į sąrašą įtrauktos ar naujos ligos buvimas, tame ūkyje būtina apsilankyti rizika grindžiamos priežiūros tikslais; lankantis reikia atlikti 1 punkto b–g papunkčiuose išvardytus veiksmus;

c)

jeigu ištyrus a punkte nurodytus dokumentus tam tikrame grupės akvakultūros ūkyje nėra nustatomas padidėjęs gaištamumas arba į sąrašą įtrauktos ar naujos ligos buvimas, rizika grindžiamos priežiūros tikslais vieną ar kelis kartus apsilankoma:

i)

atlikus rizikos vertinimą, akvakultūros ūkyje arba akvakultūros ūkių grupėje, kurie kelia didžiausią ligos atsiradimo riziką, arba

ii)

ūkyje, iš kurio po paskutinės rizika grindžiamos priežiūros procedūros buvo išvežta ir į kurį buvo atvežta daugiausia akvakultūros gyvūnų.

Bet kuriuo atveju lankantis rizika grindžiamos priežiūros tikslais reikia atlikti 1 punkto c–g papunkčiuose išvardytus veiksmus.


3.6.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 174/379


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2020/692

2020 m. sausio 30 d.

kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 taisyklės dėl tam tikrų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntų įvežimo į Sąjungą ir jų gabenimo bei tvarkymo įvežus

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktą“) (1), visų pirma į jo 234 straipsnio 2 dalį, 237 straipsnio 4 dalį ir 239 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Sąjungos teisės aktai gyvūnų sveikatos srityje neseniai buvo atnaujinti priėmus Gyvūnų sveikatos teisės aktą. Tuo reglamentu, kuris įsigaliojo 2016 m. balandžio 20 d. ir taikytinas nuo 2021 m. balandžio 21 d., panaikinta ir pakeista maždaug 40 pagrindinių aktų. Juo taip pat reikalaujama priimti įvairius Komisijos deleguotuosius ir įgyvendinimo reglamentus, panaikinsiančius ir pakeisiančius apie 400 Komisijos teisės aktų, kurie gyvūnų sveikatos srityje buvo taikomi prieš Gyvūnų sveikatos teisės aktu nustatant naująją teisinę sistemą;

(2)

nuo pirmųjų gyvūnų sveikatos taisyklių Sąjungos lygmeniu priėmimo prekybos sąlygos pakito ir labai padidėjo prekybos gyvūnais, genetinės medžiagos produktais ir gyvūniniais produktais mastas tiek Sąjungos viduje, tiek su trečiosiomis šalimis. Per tą patį laikotarpį dėl Sąjungos gyvūnų sveikatos politikos ir taisyklių Sąjungoje buvo išnaikintos kai kurios ligos, o kitų ligų plitimo buvo išvengta arba jos buvo kontroliuojamos daugelyje valstybių narių. Tačiau kai kuriais atvejais dėl naujų ligų kyla naujų problemų Sąjungos gyvūnų sveikatos būklei, prekybai ir vietos ekonomikai tų ligų paveiktose teritorijose;

(3)

šiuo teisės aktu papildomos taisyklės, kurios jau nustatytos Gyvūnų sveikatos teisės akte. Jomis turėtų būti suteikiamos būtinos garantijos užtikrinant, kad į Sąjungą įvežamų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntos nekeltų pavojaus laikomų ir laukinių gyvūnų sveikatai, nes tai galėtų pakenkti Sąjungos gyvūnų sveikatos būklei dėl ligų ir padaryti itin neigiamą ekonominį poveikį susijusiems sektoriams;

(4)

Gyvūnų sveikatos teisės akto 234 straipsnyje nustatyta, kad kol bus priimti deleguotieji aktai, kuriais nustatomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi konkrečios rūšies ir kategorijos gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ar gyvūniniams produktams, valstybės narės gali, atlikusios susijusios rizikos įvertinimą, taikyti nacionalines taisykles, jei tos taisyklės atitinka tame reglamente nustatytus tam tikrus reikalavimus; Todėl į Sąjungą įvežant tokių rūšių ir kategorijų gyvūnus, genetinės medžiagos produktus ir gyvūninius produktus, kuriems netaikomas šis reglamentas, gali būti taikomos tokios valstybių narių taikomos nacionalinės taisyklės;

(5)

galiojančios gyvūnų sveikatos taisyklės, nustatytos ankstesniuose Komisijos aktuose dėl gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų įvežimo į Sąjungą, pasirodė esančios veiksmingos, todėl minėtųjų galiojančių taisyklių tikslas ir esmė turėtų išlikti nepakeisti šiame reglamente, tačiau turėtų būti atnaujinti, siekiant atsižvelgti į geresnio reglamentavimo taisykles, naująją Gyvūnų sveikatos teisės akte nustatytą gyvūnų sveikatos sistemą ir naujas mokslo žinias, tarptautinius standartus bei ankstesnių Sąjungos teisės aktų taikymo patirtį;

(6)

siekiant išvengti nereikalingų prekybos trukdžių, gyvūnų sveikatos reikalavimais, keliamais į Sąjungą įvežamoms siuntoms, kurioms taikomas šis reglamentas, turėtų būti užtikrintas sklandus perėjimas nuo ankstesniuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

(7)

Gyvūnų sveikatos teisės aktu nustatomos gyvūnų ligų, perduodamų gyvūnams arba žmonėms, prevencijos ir kontrolės taisyklės. Visų pirma to reglamento V dalies 1 skyriuje, kuriame nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi įvežant į Sąjungą gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas, numatyta, kad Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomi jame nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai;

(8)

Gyvūnų sveikatos teisės akto 229 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, pagal kuriuos valstybės narės leidžia į Sąjungą įvežti gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas. Reikalavimai apima sąlygas, susijusias su kilmės trečiąja šalimi ar teritorija, kilmės ūkiu, gyvūnų sveikatos reikalavimais, kurias tos siuntos turi atitikti, taip pat reikalavimai apima veterinarijos sertifikatą, deklaracija ar kitus dokumentus, kurie turi būti pridedami prie tokių siuntų;

(9)

be to, Gyvūnų sveikatos teisės akto 234 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi iš trečiųjų šalių, teritorijų ar zonų į Sąjungą įvežamiems tam tikrų rūšių ir kategorijų gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ir gyvūniniams produktams, turi būti bent tokie pat griežti, kaip tame reglamente ir pagal jį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatyti reikalavimai, taikomi atitinkamų rūšių ir kategorijų prekių vežimui Sąjungoje. Jeigu reikalavimai nėra tokie pat griežti, kaip reglamente nustatyti reikalavimai, jie turi suteikti lygiavertes garantijas dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, numatytų to reglamento IV dalyje;

(10)

Gyvūnų sveikatos teisės akto 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turi būti priimti deleguotieji aktai, kuriais papildomos tame reglamente nustatytos taisyklės dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų iš trečiųjų šalių ar teritorijų į Sąjungą įvežamiems tam tikrų rūšių ir kategorijų gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ir gyvūniniams produktams ir tų prekių vežimui bei tvarkymui po jų įvežimo į Sąjungą, kai tai būtina siekiant sumažinti susijusią riziką;

(11)

Gyvūnų sveikatos teisės akto 237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės leidžia į Sąjungą įvežti gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas tik tuo atveju, jei prie tokių siuntų pridėti veterinarijos sertifikatai ir deklaracijos ar kiti dokumentai, kurių reikalaujami pagal tą reglamentą. To reglamento 237 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veterinarijos sertifikatą turi patikrinti ir pasirašyti valstybinis veterinarijos gydytojas kilmės trečiojoje šalyje ar teritorijoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Gyvūnų sveikatos teisės akto 237 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Komisija priima deleguotuosius aktus dėl nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo to reglamento 237 straipsnio 1 dalyje ir 237 straipsnio 2 dalyje numatytų veterinarijos sertifikatų reikalavimų, ir nustatyti taisykles, kuriomis reikalaujama, kad prie tokių siuntų būtų pridėtos deklaracijos ar kiti dokumentai;

(12)

Gyvūnų sveikatos teisės akto 239 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisija priima deleguotuosius aktus dėl specialių taisyklių ir papildomų reikalavimų, kurie taikomi tam tikrais konkrečiais būdais į Sąjungą įvežant gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas, kuriuose numatytos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo bendrųjų gyvūnų sveikatos reikalavimų, numatytų to reglamento 229 straipsnio 1 dalyje ir 237 straipsnio 1 dalyje, bei papildomose taisyklėse, nustatytose deleguotaisiais aktais, priimtais pagal to reglamento 234 straipsnio 2 dalį ir 237 straipsnio 4 dalį;

(13)

papildomos taisyklės, kurios turi būti nustatytos šiame reglamente pagal Gyvūnų sveikatos teisės akto 234 straipsnio 2 dalį ir 239 straipsnio 2 dalį, yra tarpusavyje susijusios. 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Komisija nustato bendruosius gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntų įvežimo į Sąjungą reikalavimus, o 239 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Komisija nustato nuo tų bendrųjų reikalavimų nukrypti leidžiančių nuostatų specialias taisykles ir papildomus reikalavimus;

(14)

Gyvūnų sveikatos teisės akto 237 straipsnyje nustatyti veterinarijos sertifikatų reikalavimai yra su gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntų įvežimu į Sąjungą susijusių taisyklių sistemos dalis. Pagal to reglamento 237 straipsnio 4 dalį Komisijai suteikti įgaliojimai taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų yra tos pačios bendros taisyklių sistemos dalis;

(15)

Gyvūnų sveikatos teisės akte jau pateiktos kelios apibrėžtys. Be to, šiame reglamente taip pat turėtų būti atsižvelgiama į kituose Sąjungos teisės aktuose, susijusiuose su maisto higiena ir oficialia kontrole, pvz., Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004 (2), nustatytas apibrėžtis. Tačiau siekiant nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus įvežant į Sąjungą gyvūnus, genetinės medžiagos produktus ir gyvūninius produktus, tikslinga įtraukti konkrečias apibrėžtis, įskaitant tam tikrų kategorijų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų apibrėžtis. Šios apibrėžtys reikalingos siekiant paaiškinti, kurios gyvūnų kategorijos, genetinės medžiagos produktai ir gyvūniniai produktai kelia riziką gyvūnų sveikatai, todėl juos įvežant į Sąjungą taikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai;

(16)

siekiant Sąjungos teisės aktų nuoseklumo ir atsižvelgiant į keliamą riziką gyvūnų sveikatai, šiame reglamente sąvokos „šviežia mėsa“ apibrėžtis turėtų apimti sąvokų „šviežia mėsa“, „smulkinta mėsa“ ir „mėsos pusgaminiai“ apibrėžtis, pateiktas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priede;

(17)

be to, šiame reglamente sąvokos „mėsos gaminiai“ apibrėžtis turėtų apimti Reglamente (EB) Nr. 853/2004 nustatytas sąvokų „mėsos gaminiai“, „apdoroti skrandžiai“, „pūslės“, „žarnos“, „lydyti gyvūnų riebalai“ ir „mėsos ekstraktai“ apibrėžtis. Taip yra todėl, kad gyvūnų sveikatos požiūriu visos šios prekės kelia tą pačią riziką gyvūnų sveikatai ir joms turėtų būti taikomos rizikos mažinimo priemonės;

(18)

Reglamente (EB) Nr. 853/2004 pateikta „skerdenos“ apibrėžtis turėtų būti pritaikyta, kad būtų apibrėžta „kanopinių skerdeną“, atskiriant ją nuo „subproduktų“. Taip yra todėl, kad šios dvi prekės kelia skirtingą riziką gyvūnų sveikatai – „subproduktų“ keliama rizika yra didesnė;

(19)

šiame reglamente turėtų būti apibrėžta gyvūnų „žarnų“ sąvoka, kurios apibrėžtimi turėtų atsižvelgiama į Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso žodynėlyje pateiktą apibrėžtį. Apibrėžtyje turėtų būti paaiškinta, kurie gyvūniniai produktai turi būti laikomi žarnomis ir todėl jiems taikytini šiame reglamente nustatyti konkretūs riziką mažinantys apdorojimo būdai;

(20)

Gyvūnų sveikatos teisės akto 229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas turi būti leidžiama įvežti į Sąjungą tik tuo atveju, jei jos yra iš trečiųjų šalių ar teritorijų, įtrauktų į sąrašą, taikomą konkrečios rūšies ir kategorijos gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ar gyvūniniams produktams, įvežamiems į Sąjungą pagal 230 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, ir jei siuntos atitinka 234 straipsnyje bei vėlesniuose deleguotuosiuose aktuose nustatytus gyvūnų sveikatos reikalavimus. Šiuo reglamentu turėtų būti nustatyta kompetentingos institucijos atsakomybė patikrinti, ar į Sąjungą įvežamos tokios siuntos atitinka tuos reikalavimus;

(21)

Gyvūnų sveikatos teisės akto 237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į Sąjungą leidžiama įvežti rūšių ir kategorijų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas iš trečiųjų šalių ar teritorijų tik tuo atveju, jei prie tų siuntų pridedamas trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos išduotas veterinarijos sertifikatas, deklaracijos ar kiti dokumentai arba visi šie dokumentai. Todėl šiame reglamente turėtų būti paaiškinta, kokius dokumentus reikia pateikti kiekvienu atveju, ir turėtų būti nustatyta kompetentingos institucijos atsakomybė patikrinti, ar tokios į Sąjungą įvežamos siuntos atitinka šį bendrąjį reikalavimą;

(22)

informacijoje, kuri turi būti pateikta veterinarijos sertifikatuose, deklaracijose ir kituose dokumentuose, pridedamuose prie gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntų, turi būti tiksliai nurodyta, ar tos siuntos atitinka Gyvūnų sveikatos teisės akto bendruosius reikalavimus ir atitinkamus šiame reglamente nustatytus reikalavimus. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos veiklos vykdytojų, atsakingų už tokių siuntų įvežimą į Sąjungą, ir įvežimo į Sąjungą valstybės narės kompetentingų institucijų prievolės dėl dokumentų, pridedamų prie siuntų, galiojimo ir tokių siuntų tinkamumo įvežti į Sąjungą;

(23)

atsižvelgiant į riziką gyvūnų sveikatai, pavyzdžiui, į ligos inkubacinį laikotarpį, ir siekiant išvengti netinkamo veterinarijos sertifikatų naudojimo, būtina nustatyti tokių sertifikatų galiojimo laikotarpį tik kai jie išduodami gyvūnams ir periniams kiaušiniams. Taip yra todėl, kad jie kelia didesnę riziką gyvūnų sveikatai nei gyvūniniai produktai, kuriems galėjo būti pritaikytos rizikos mažinimo priemonės, ir genetinės medžiagos produktai, kurie vežami užšaldyti uždarose ir sandariose talpyklose. Kadangi gyvų gyvūnų ir perinių kiaušinių vežimas jūra gali trukti ilgai, tokiu atveju sertifikato galiojimo laikotarpis turėtų būti pratęstas, jei buvo imtasi tam tikrų rizikos mažinimo priemonių;

(24)

taikytini gyvūnų sveikatos reikalavimai ir trečiųjų šalių ir teritorijų teiktinos garantijos prieš į Sąjungą įvežant gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas priklauso nuo Gyvūnų sveikatos teisės akto 5 straipsnyje ir II priede išvardytų ligų ir nuo jų skirstymo į kategorijas, nustatyto to reglamento 9 straipsnio 1 dalyje ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 (3) priede. Tame reglamente nustatytos A, B, C, D ir E kategorijų ligų apibrėžtys ir nurodyta, kad Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų prevencijos ir kontrolės taisyklės turi būti taikomos priede nurodytoms į sąrašą įtrauktoms rūšims ir rūšių grupėms;

(25)

Gyvūnų sveikatos teisės akto II dalies 1 skyriuje nustatytos pranešimų apie ligas ir ataskaitų teikimo taisyklės, siekiant užtikrinti ankstyvą ligų nustatymą ir veiksmingą jų kontrolę Sąjungoje. Šiame reglamente turėtų būti pateiktos išsamios nuostatos dėl pranešimų ir ataskaitų teikimo sistemų, kurios turi būti įdiegtos trečiosiose šalyse ar teritorijose, siekiant užtikrinti, kad jos būtų lygiavertės Sąjungoje įgyvendintoms sistemoms, įskaitant ligas, apie kurias turėtų būti pranešama ir atsiskaitoma. Nors gyvi gyvūnai gali perduoti ligas, dėl kurių jie yra įtraukti į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 rūšių sąrašą, ne per visus iš tų gyvūnų gautus gyvūninius produktus ir genetinės medžiagos produktus gali būti perduotos visos šios ligos. Šiame reglamente turėtų būti paaiškinta, kokios gyvūnų ligos kelia susirūpinimą ir todėl apie jas reikia pranešti ir teikti ataskaitas dėl kiekvienos tam tikros gyvūnų rūšies ir kategorijos, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų, skirtų įvežti į Sąjungą;

(26)

šiame reglamente nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai turėtų būti grindžiami įvairiais apsaugos nuo gyvūnų sveikatai lygiais. Įvairūs reikalavimai labai skiriasi priklausomai nuo to, ar jie susiję su trečiąja kilmės šalimi, kilmės teritorija, tos trečiosios šalies ar teritorijos zona, akvakultūros gyvūnų atveju – toje trečiojoje šalyje arba teritorijoje esančia laikymo vieta, su gyvūnų ar gyvūninių produktų kilmės ūkiu arba genetinės medžiagos produktų surinkimo ūkiu ar centru;

(27)

ligų priežiūra ir atsekamumas ūkiuose yra pagrindiniai Sąjungos ligų kontrolės politikos elementai. Į šį reglamentą turėtų būti įtraukti tam tikri pagrindiniai atsekamumo ir gyvūnų sveikatos patikrinimų reikalavimai dėl gyvūnų, kuriuos ketinama įvežti į Sąjungą, bei jų kilmės ūkių ir dėl gyvūnų, iš kurių gauti į Sąjungą ketinami įvežti genetinės medžiagos produktai ir gyvūniniai produktai, bei jų kilmės ūkių. Šie reikalavimai turėtų būti lygiaverčiai reikalavimams, nustatytiems Reglamente (ES) 2016/429 ir pagal tą reglamentą priimtuose deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose;

(28)

be to, jei dėl tam tikro pobūdžio trečiosios šalies arba teritorijos ūkio, kuriame laikomi gyvūnai ar genetinės medžiagos produktai, kyla ypatinga rizika gyvūnų sveikatai, trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija turėtų patvirtinti eksportą į Sąjungą, suteikdama garantijas, lygiavertes garantijoms, nurodytoms Reglamento (ES) 2016/429 92–100 straipsniuose ir taikomoms tam tikro pobūdžio Sąjungos ūkiams;

(29)

gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų, skirtų įvežti į Sąjungą, siuntos negali kelti rizikos gyvūnų sveikatai jų kilmės šalyje ar teritorijoje ir jiems neturėtų būti taikomos nacionalinės ligos likvidavimo programos ar bet kokie kiti su gyvūnų sveikata susiję nacionaliniai apribojimai;

(30)

gyvūnų sveikatos reikalavimais, taikomais į Sąjungą įvežamoms gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntoms, būtina užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo užkrečiamųjų gyvūnų ligų įvežimo ir plitimo Sąjungoje. Tokių siuntų negalima leisti įvežti į Sąjungą iš trečiųjų šalių, teritorijų ar zonų, o akvakultūros gyvūnų atveju – jų laikymo vietų, užkrėstų tam tikromis į sąrašą įtrauktomis ligomis, dėl kurių Sąjunga turi liga neužkrėstos teritorijos statusą, ir kurios dėl to kelia rimtą riziką gyvūnų sveikatai Sąjungoje;

(31)

Sąjunga turi įvertinti, ar kilmės trečioji šalis, teritorija ar zona, o akvakultūros gyvūnų atveju – laikymo vieta, nėra užkrėsta konkrečia liga. Sąjungos vertinimas turėtų būti grindžiamas informacija, susijusia su ligų priežiūra, kurią pateikė trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija, atsižvelgiant į Sąjungos gyvūnų sveikatos taisykles, nustatytas Gyvūnų sveikatos teisės akto II dalyje ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2020/689 (4). Tam tikrų ligų ir aplinkybių atveju gali prireikti konkrečių sąlygų, kaip antai papildomų rizikos mažinimo priemonių;

(32)

trečiosios šalies ar teritorijos ar jos zonos atitinkama liga neužkrėstos teritorijos statusas turi būti pagrįstas tarptautiniu mastu pripažintais diagnostiniais tyrimais ir metodais, atliekamais taikant tuos pačius standartus ir procedūras, kaip ir Sąjungoje;

(33)

būtina užtikrinti, kad įvežti į Sąjungą skirtų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų sveikatos būklė atitiktų kilmės trečiosios šalies, teritorijos ar zonos suteiktas garantijas. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytas minimalus kilmės trečiojoje šalyje, teritorijoje, zonoje ar kilmės ūkyje gyvenančių gyvūnų laikymo laikotarpis ir minimalus laikotarpis, per kurį jie neturi sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės prekėmis, prieš juos išsiunčiant į Sąjungą. Nustatant minimalų laikymo laikotarpį turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamų ligų inkubacinį laikotarpį, numatomą paskirties vietą ir gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų naudojimo paskirtį;

(34)

šunų, kačių ir šeškų laikymo laikotarpis nebūtinas, nes visais atvejais privaloma vakcinacija nuo pasiutligės – didžiausią susirūpinimą šių rūšių gyvūnams keliančios ligos. Registruotiems arkliams, skirtiems varžyboms, lenktynėms ir žirgų kultūriniams renginiams, tam tikri reikalavimai dėl laikymo laikotarpio taip pat turėtų būti netaikomi, jeigu jie atitinka papildomas garantijas. Ši išimtis grindžiama prielaida, kad tokių arklių sveikatos būklė bus nepriekaištinga;

(35)

į Sąjungą įvežti skirtų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų sveikatos būklei gali būti pakenkta gabenant iš kilmės vietos į įvežimo į Sąjungą vietą, jei jie turi sąlytį su gyvūnais arba produktais, neatitinkančiais tų pačių reikalavimų, arba jei jie gabenami tranzitu per trečiąsias šalis, teritorijas ar zonas, kur sveikatos būklė prastesnė nei kilmės šalyje ar teritorijoje ar jos zonoje. Todėl, siekiant išsaugoti atitinkamą sveikatos būklę, turėtų būti taikomos tam tikros prevencinės priemonės;

(36)

siekiant užtikrinti, kad į Sąjungą būtų siunčiami tik sveiki gyvūnai, prieš juos išsiunčiant valstybinis veterinarijos gydytojas turėtų atlikti siuntoje esančių gyvūnų klinikinį tikrinimą; Laikotarpis, per kurį atliekamas šis patikrinimas, turėtų būti pritaikytas tam tikroms rūšims ir joms būdingai rizikai;

(37)

į Sąjungą įvežti skirti sausumos gyvūnai, periniai kiaušiniai ir vandens gyvūnai turėtų būti vežami tik per trečiąsias šalis ar teritorijas arba iškraunami tik trečiosiose šalyse, teritorijose ar zonose, kurios įtrauktos į vietovių, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti tų rūšių ir kategorijų gyvūnus bei perinius kiaušinius, sąrašą. Tokių šalių, teritorijų ar zonų įtraukimas į sąrašą rodo, kad jos suteikia lygiavertes gyvūnų sveikatos garantijas kaip ir kilmės trečioji šalis, teritorija ar jos zona;

(38)

gabenant sausumos gyvūnus ir perinius kiaušinius orlaiviais arba laivais gali kilti nenumatytų įvykių, pavyzdžiui, mechaninių transporto priemonių gedimų, oro uostų ir jūrų uostų streikų arba neplanuotų vėlavimų. Todėl tikslinga nustatyti nukrypti leidžiančias nuostatas, jei gali būti suteiktos garantijos. Taip bus galima toliau vežti sausumos gyvūnus ir perinius kiaušinius į Sąjungą, kartu užtikrinant tų prekių sveikatos būklę ir išvengiant papildomos rizikos gyvūnų sveikatai;

(39)

kadangi perkrovimo operacijos ir tarpiniai sustojimai į sąrašus neįtrauktose šalyse arklinių šeimos gyvūnų atveju yra dalis įprastinių vežimo operacijų, jie turėtų būti leidžiami taikant tam tikras prevencines priemones;

(40)

transporto priemonių valymas ir dezinfekavimas yra pagrindinė gyvūnų ligų plitimo prevencinė priemonė. Į Sąjungą įvežant gyvų gyvūnų siuntas transporto priemonių valymas ir dezinfekavimas turėtų būti atliekami prieš pakraunant gyvūnus prieš juos išsiunčiant į Sąjungą;

(41)

gyvūnų surinkimo operacijos kilmės trečiosiose šalyse arba teritorijose gali kelti papildomą riziką į Sąjungą įvežti skirtų gyvūnų sveikatos būklei, nes gyvūnai sumaišomi ir turi sąlytį su skirtingos kilmės gyvūnais. Todėl tokių operacijų skaičius ir trukmė turi būti minimalūs ir tokias operacijas turėtų būti leidžiama taikyti tik tokioms rūšims, kurioms galioja patikimos atsekamumo sistemos;

(42)

be bendrųjų gyvūnų sveikatos reikalavimų, būtina nustatyti konkrečius reikalavimus, atsižvelgiant į riziką gyvūnų sveikatai, susijusią su įvairiomis sausumos gyvūnų rūšimis ir kategorijomis, kurioms taikomas šis reglamentas;

(43)

įvairios Gyvūnų sveikatos teisės akte apibrėžtos kanopinių gyvūnų rūšys Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 yra išvardytos kaip skirtingoms į sąrašą įtrauktoms ligoms imlios rūšys. Tame pačiame reglamente nustatytas įvairių rūšių kanopinių gyvūnų ligų, suskirstytų į skirtingas kategorijas, sąrašas. Todėl šiame reglamente turėtų būti aiškiai nustatyti konkretūs reikalavimai ir garantijos dėl į sąrašą įtrauktų ligų, taikomi skirtingų rūšių ir kategorijų kanopiniams gyvūnams;

(44)

siekiant išvengti A kategorijos ligų, kuriomis Sąjunga laikoma neužkrėsta, kanopinių gyvūnų kilmės trečiajai šaliai arba teritorijai ar jos zonai taikomi bendrieji reikalavimai turėtų būti lygiaverčiai ligomis neužkrėstos teritorijos reikalavimams tam tikrą laikotarpį, per kurį užtikrinama, kad gyvūnų įvežimas iš trečiosios šalies, teritorijos arba zonos nekelia rizikos Sąjungos ligomis neužkrėstos teritorijos statusui. B kategorijos ligų, dėl kurių Sąjungoje taikomos privalomos likvidavimo programos, atveju šiame reglamente turėtų būti nustatytos rizikos mažinimo priemonės, jei kilmės trečioji šalis arba teritorija nėra visiškai neužkrėsta šiomis ligomis;

(45)

jei kanopinių siuntos yra skirtos įvežti į valstybes nares, kurios yra oficialiai neužkrėstos teritorijos arba kuriose įgyvendinama patvirtinta infekcinio galvijų rinotracheito ir (arba) infekcinio pustulinio vulvovaginito, galvijų virusinės diarėjos ar Aujeskio ligos likvidavimo programa, tokios siuntos turėtų atitikti papildomus reikalavimus, siekiant užtikrinti, kad gyvūnai nepakenktų konkrečių valstybių narių su tomis ligomis susijusiam sveikatos statusui;

(46)

jei kanopiniai gyvūnai yra kilę iš atskirto ūkio ir yra skirti įvežti į atskirtą ūkį Sąjungoje, turėtų būti taikomos specialios taisyklės dėl kilmės trečiosios šalies ar teritorijos ir papildomi gyvūnų sveikatos reikalavimai. Specialiomis taisyklėmis turėtų būti atsižvelgiama į atskirtų ūkių specifiškumą ir konkrečias sąlygas, kurių jie laikosi, kad juos patvirtintų kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija ir paskirties valstybės narės kompetentinga institucija;

(47)

kilmės atskirtas ūkis galėtų būti trečiojoje šalyje arba teritorijoje, kuri nėra įtraukta į konkrečių kanopinių gyvūnų rūšių, įvežamų į Sąjungą, sąrašą. Tačiau reikės įvertinti trečiosios šalies ar teritorijos nacionalinės teisės aktus ir veterinarijos tarnybas. Be to, kilmės ūkis turėtų atitikti papildomus reikalavimus dėl ligų priežiūros, veterinarinės priežiūros, duomenų registravimo ir operacijų. Siekiant užtikrinti, kad būtų galima suteikti tokias garantijas, šiame reglamente turėtų būti nustatytos konkrečios sąlygos, pagal kurias trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija patvirtins tokius atskirtus ūkius. Paskirties valstybė narės kompetentingai institucijai atlikus visos susijusios ūkio pateiktos informacijos apie riziką gyvūnų sveikatai rizikos vertinimą ir palankiai ją įvertinus, paskirties valstybė narė turėtų parengti tokių atskirtų ūkių sąrašą;

(48)

į Sąjungą įvežamiems naminiams paukščiams ir nelaisvėje laikomiems paukščiams turėtų būti taikomi konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai, siekiant atsižvelgti į konkretų šiems gyvūnams dėl atitinkamų į sąrašą įtrauktų ligų kylančią riziką. Šiuose reikalavimuose turėtų būti atsižvelgta į naminių paukščių ir nelaisvėje laikomų paukščių kategoriją, rūšis ir paskirtį ir jais turėtų būti užtikrinama veiksminga apsauga nuo susirūpinimą keliančių ligų plitimo į Sąjungą iš trečiųjų šalių ar teritorijų;

(49)

siekiant palengvinti naminių paukščių mažų siuntų prekybą, turėtų būti nustatyti konkretūs reikalavimai ir nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos siuntoms, kurias sudaro mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius;

(50)

atsižvelgiant į su nelaisvėje laikomais paukščiais susijusią veiklą ir riziką gyvūnų sveikatai, tų gyvūnų siuntas turėtų būti leidžiama įvežti į Sąjungą tik iš nelaisvėje laikomų paukščių ūkių, patvirtintų kilmės trečiosios šalies, teritorijos ar zonos kompetentingų institucijų. Į Sąjungą įvežtiems nelaisvėje laikomiems paukščiams turėtų būti taikomas karantinas, siekiant patvirtinti, kad jie neužkrėsti jokiomis susirūpinimą keliančiomis ligomis;

(51)

be to, jei nevakcinuotų paukščių ir perinių kiaušinių siuntos yra skirtos valstybėms narėms, kurioms suteiktas Niukaslo liga neužkrėstos teritorijos statusas, tokios siuntos turėtų atitikti papildomus reikalavimus, siekiant užtikrinti, kad šios siuntos nekelia rizikos tų valstybių narių sveikatos statusui dėl šios ligos;

(52)

užsikrėtimas bitiniu žvilgvabaliu (Aethina tumida) yra viena pavojingiausių bičių ligų. Ji labai reta Sąjungoje, bet pastaraisiais dešimtmečiais išplito visame pasaulyje, sukėlė rimtų problemų bitininkystei ir gali paveikti kamanes. Tropilaelaps erkės (Tropilaelaps spp.) yra naminėms bitėms pražūtingi patogenai. Jos taip pat gana retos Sąjungoje. Šiuo metu nėra veiksmingų ir saugių gydymo būdų šioms ligoms įveikti. Joms patekus į Sąjungą, jos sukeltų riziką bitininkystės ir kitų sektorių tvarumui, galimai paveikdamos žemės ūkį ir aplinką, kuriai naudingos laikomų ir laukinių bičių apdulkinimo paslaugos;

(53)

Sąjungoje retkarčiais aptinkamas amerikinis bičių perų puvinys, tačiau jis kontroliuojamas naminių bičių prekybos srityje, o tam tikroms Sąjungos teritorijoms suteiktas Varroa erkėmis neužkrėstos teritorijos statusas ir jos apsaugotos papildomomis prekybos garantijomis, kad Sąjungos paskirties vietos būtų saugios. Sąjungos lygmens taisyklės buvo ir tebėra svarbios siekiant sumažinti minėtųjų patogenų patekimo į Sąjungą riziką, siejamą su naminių bičių ir kamanių siuntomis. Todėl tokios taisyklės turėtų būti nustatytos šiame reglamente;

(54)

tik naminių bičių motinėles be kiaušinėlių ir perų bei nedidelį bičių palydovių skaičių, patalpintas narveliuose su viena motinėle, galima nesunkiai ištirti dėl užkrėtimo bitiniu žvilgvabaliu ir Tropilaelaps erkėmis, todėl naminės bitės į Sąjungą turėtų būti įvežamos tik tokiomis siuntomis;

(55)

izoliuotuosiuose ūkiuose veisiamų ir auginamų kamanių kolonijos dažnai parduodamos sodininkystės sektoriuje; Atsižvelgiant į bendrai naudojamus įrenginius, procedūras ir uždaras talpyklas, naudojamas pervežant kolonijas, į Sąjungą turėtų būti leidžiama įvežti tik tokias kamanių (Bombus spp.) kolonijas, kurios veisiamos, auginamos ir pakuojamos tik kontroliuojamos aplinkos sąlygomis ūkiuose ir kurias galima patikrinti siekiant įsitikinti, kad jose nėra užkrėstos bitiniu žvilgvabaliu;

(56)

dėl galimo poveikio žmonėms ir gyvūnams pasiutligė yra didžiausią susirūpinimą Sąjungoje kelianti į sąrašą įtraukta liga, kuri daro poveikį šunims, katėms ir šeškams. Todėl pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2020/689 valstybės narės privalo vykdyti privalomą pasiutligės likvidavimo programą. Siekiant užkirsti kelią bet kokiai pasiutligės patekimo į Sąjungą galimybei, turėtų būti reikalaujama vakcinuoti visus įvežamus šunis, kates ir šeškus, atsižvelgiant į esamų vakcinų nuo šios ligos prieinamumą ir veiksmingumą;

(57)

šunys, skirti įvežti į valstybę narę, kuriai suteiktas liga neužkrėsta teritorijos statusas arba kurioje vykdoma patvirtinta Echinococcus multilocularis likvidavimo programa, turėtų atitikti papildomus reikalavimus, siekiant apsaugoti tokį tų valstybių narių statusą. Todėl prieš įvežant šunis į Sąjungą jiems turėtų būti taikomas prevencinis gydymas. Tačiau kai šunys, katės ir šeškai įvežami į atskirtą ūkį Sąjungoje, turėtų būti taikomos specialiosios taisyklės dėl pasiutligės ir užsikrėtimo Echinococcus multilocularis bei papildomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, atsižvelgiant į tokių ūkių veiklos specifiškumą ir konkrečias sąlygas, kuriomis juose laikomi gyvūnai;

(58)

genetinės medžiagos produktai gali kelti didelę gyvūnų ligų plitimo riziką. Tai ypač pasakytina apie spermą, tačiau tam tikru mastu taikytina ir oocitams bei embrionams. Kadangi genetinės medžiagos produktai renkami arba gaminami iš riboto skaičiaus donorų ir yra plačiai naudojami bendrojoje gyvūnų populiacijoje, jei nebus tinkamai tvarkomi arba klasifikuojami pagal tikslią sveikatos būklę, jie gali būti daugelio gyvūnų ligos priežastimi. Tokių atvejų būta praeityje, ir dėl jų patirta didelių ekonominių nuostolių; Todėl reikia nustatyti tam tikrų laikomų sausumos gyvūnų genetinės medžiagos produktų įvežimo į Sąjungą gyvūnų sveikatos reikalavimus;

(59)

kanopinių gyvūnų genetinės medžiagos produktų įvežimo į Sąjungą reikalavimai turėtų būti pagrįsti gyvų gyvūnų įvežimo į Sąjungą reikalavimais;

(60)

konkretūs reikalavimai, taikomi genetinės medžiagos produktų ūkiams, kuriuose renkami, gaminami, apdorojami ir saugomi kanopinių gyvūnų, tinkamų įvežti į Sąjungą, genetinės medžiagos produktai, turėtų atitikti reikalavimus, taikomus gyvūnų perkėlimui Sąjungoje. Tas pats požiūris taikomas genetinės medžiagos produktų atsekamumo ir gyvūnų sveikatos reikalavimams;

(61)

kadangi genetinės medžiagos produktus reikia perkelti iš trečiųjų šalių atskirtų ūkių į Sąjungos atskirtus ūkius, šiame reglamente turėtų būti nustatyti specialūs atsekamumo ir gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi tokio pobūdžio įvežimui;

(62)

gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi į Sąjungą įvežamiems periniams kiaušiniams, turėtų apimti riziką, susijusią su į sąrašą įtrauktomis ligomis, kurios galėtų patekti į Sąjungą su skirtingų kategorijų periniais kiaušiniais. Todėl tokie reikalavimai turėtų atitikti atitinkamų rūšių ar kategorijų paukščių įvežimo į Sąjungą reikalavimus;

(63)

jei naminių paukščių periniai kiaušiniai yra skirti įvežti į valstybes nares, kurioms suteiktas Niukaslo liga neužkrėstos teritorijos statusas be vakcinacijos, tokie kiaušiniai turėtų atitikti papildomus reikalavimus, siekiant užtikrinti, kad jie nekelia rizikos tų valstybių narių statusui;

(64)

per gyvūninius produktus ligų sukėlėjai gali būti perduoti gyvūnams ir produktams. Gyvūnų sveikatai keliama rizika, susijusi su šviežiais ir nepadorotais gyvūniniais produktais, yra akivaizdžiai didesnė palyginti su perdirbtais ir apdorotais gyvūniniais produktais. Todėl šviežios mėsos, neperdirbto pieno, krekenų ir krekenų produktų kilmės trečiajai šaliai arba teritorijai taikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai turėtų būti griežtesni nei mėsos ir pieno produktams taikomi reikalavimai. Tačiau tiems produktams taikoma tvarka turi būti veiksminga, kad būtų sumažinta rizika, kurią jie kelia atsižvelgiant į produkto kilmės rūšį ir kilmės šalį ar teritoriją;

(65)

riziką mažinantys apdorojimo būdai, taikomi gyvūniniams produktams, kilusiems iš ribojamų zonų, kurios nustatomos Sąjungoje patvirtinus A kategorijos ligas, yra nustatyti Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2020/687 (5), remiantis turimomis mokslinėmis žiniomis ir patirtimi, įgyta taikant ankstesnius teisės aktus. Todėl toms trečiosioms šalims, teritorijoms ar jų zonoms, kurios kelia lygiavertę riziką gyvūnų sveikatai, turėtų būti taikomi tokie pat riziką mažinantys apdorojimo būdai;

(66)

riziką, susijusią su į Sąjungą įvežama šviežia mėsa, reikėtų mažinti nustatant reikalavimus dėl kilmės trečiosios šalies ar teritorijos liga neužkrėstos teritorijos statuso ir reikalavimų dėl gyvūnų ligų, taikomų gyviems gyvūnams, iš kurių gauta mėsa, prieš išvežant laikomus gyvūnus į skersti, juos skerdžiant ar užmušant ir vykdant tvarkymo bei paruošimo operacijas;

(67)

sausumos gyvūnų šviežią mėsą galima gauti iš laikomų gyvūnų, įskaitant ūkiuose auginamus medžiojamuosius gyvūnus, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 853/2004, ir iš laukinių gyvūnų. Tačiau Sąjungoje mėsa iš laikomų mėsinių gyvūnų, ypač priklausančių Bos taurus, Capra hirchus, Ovis aries ir Sus scrofa rūšims, turi būti gauta skerdykloje. Todėl, siekiant užtikrinti pakankamas ir lygiavertes garantijas, tikslinga tų rūšių neįtraukti į ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų arba laukinių gyvūnų kategoriją, jei iš jų gaunama šviežia mėsa, skirta įvežti į Sąjungą;

(68)

kai trečiojoje šalyje arba teritorijoje pasireiškia atitinkamos gyvūnų ligos protrūkis, laikomų gyvūnų skerdimo data ir vieta arba laukinių gyvūnų ar ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų užmušimo data yra pagrindiniai veiksniai siekiant nustatyti galimą riziką gyvūnų sveikatai, susijusią su tais gyvūnais ir iš jų gautais gyvūniniais produktais. Todėl norint patikrinti, ar gyvūnai buvo paskersti ar užmušti nesant ligos protrūkio ir kai trečioji šalis ar teritorija buvo įtraukta į šalių ar teritorijų, iš kurių leidžiama įvežti į Sąjungą šviežią mėsą, sąrašą, reikia nustatyti skerdimo ar užmušimo datą;

(69)

apdorojimo būdas, taikytinas gyvūniniams produktams, turėtų atitikti trečiosios šalies, teritorijos ar jos zonos, kurioje produktas gaminamas, keliamą pavojų. Įvežti į Sąjungą perdirbtus gyvūninius produktus, kurie buvo apdoroti taikant būdus, kurių veiksmingumas pašalinant riziką, susijusią su į sąrašą įtrauktomis atitinkamos kategorijos gyvūniniams produktams susirūpinimą keliančiomis ligomis, nebuvo įrodytas, turėtų būti leidžiama tik iš trečiųjų šalių ar teritorijų arba jų zonų, kurios suteikia visas atitinkamomis ligomis neužkrėstos teritorijos garantijas. Trečiosioms šalims arba teritorijoms ar jų zonoms, kurios nesuteikia visų šių garantijų, į Sąjungą turėtų būti leidžiama įvežti gyvūninius produktus tik tuo atveju, jei tie produktai buvo konkrečiai apdoroti;

(70)

kai kuriais atvejais trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje mėsos gaminiai gaminami iš žalios mėsos, įvežtos iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri įtraukta į vietovių, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti atitinkamų rūšių gyvūnų mėsos gaminus po specialaus apdorojimo, sąrašą. Tokiais atvejais, siekiant sumažinti bet kokią galimą riziką gyvūnų sveikatai, mėsos gaminiui visada turėtų būti taikomas pats griežčiausias konkretus apdorojimo būdas;

(71)

mėsos gaminai, kurių sudėtyje yra naminių paukščių mėsos iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje pasireiškė labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos protrūkis, turėtų būti apdorojami taip, kad būtų galima veiksmingai sumažinti riziką trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje, kuri įtraukta į vietovių, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti prekes, sąrašą. Taip galima tęsti prekybą, kol bus įgyvendintos kontrolės priemonės, pavyzdžiui, regionalizacija. Po ligos protrūkio nedelsiant pradėjus taikyti riziką mažinančius apdorojimo būdus, sumažėja rizika gyvūnų sveikatai ir kartu mažinamas poveikis prekybai;

(72)

kai mėsos gaminiai gaminami iš šviežios įvairių rūšių gyvūnų mėsos, taikomu apdorojimu turėtų būti pašalinti visi galimi pavojai gyvūnų sveikatai. Todėl, jei mėsa apdorojama prieš ją sumaišant, įvairių rūšių šviežiai mėsai turėtų būti taikomas atitinkamas apdorojimo būdas, priskiriamas šviežios mėsos kilmės rūšims. Tačiau jei mėsa apdorojama ją sumaišius, galutiniam mėsos gaminiui turėtų būti taikomas apdorojimo būdas, priskiriamas tai šviežios mėsos sudedamajaI daliai, kuri kelia didžiausią pavojų gyvūnų sveikatai;

(73)

atsižvelgiant į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) gyvūnų sveikatos ir gerovės grupės (6) pateiktas naujausių mokslinių įrodymų išvadas ir rekomendacijas, reikėtų peržiūrėti ir atnaujinti apdorojimo būdus, kad būtų sumažinta rizika gyvūnų sveikatai, susijusi su žarnų įvežimu;

(74)

žalio pieno, pieno produktų, krekenų ir krekenų produktų įvežimo į Sąjungą sąlygos grindžiamos šių produktų keliama rizika gyvūnų sveikatai. Tokia rizika yra susijusi su kilmės šalimi, teritorija arba jos zona ir su gyvūnų, iš kurių jie buvo gauti, rūšimis. Pieno ir krekenų atveju susirūpinimą kelia snukio ir nagų liga bei galvijų maras, todėl neperdirbtas pienas ir krekenos turėtų būti įvežami tik iš šiomis abiem ligomis neužkrėstų trečiųjų šalių, teritorijų ar zonų. Krekenų produktai taip pat turėtų būti įvežami tik iš tų šalių, teritorijų ar zonų, nes nėra moksliškai pagrįstų riziką mažinančių apdorojimo būdų, kuriais būtų galima užtikrinti ligos sukėlėjo sunaikinimą šios kategorijos produktuose;

(75)

Bos taurus, Ovis aries, Capra hircus, Bubalus bubalis ir Camelus dromedarius gauto pieno atveju su snukio ir nagų liga susijusią riziką galima sumažinti naudojant gerai žinomus riziką mažinančius apdorojimo būdus. Tačiau kadangi kai kurių iš šių priemonių veiksmingumo neįmanoma užtikrinti kitų gyvūnų rūšių (ne Bos taurus, Ovis aries, Capra hircus, Bubalus bubalis ir Camelus dromedarius) pieno gaminių atveju, jiems turėtų būti taikomi griežčiausi riziką mažinantys apdorojimo būdai;

(76)

gyvūninių produktų apdorojimas turėtų būti atliekamas kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje, kuri įtraukta į vietovių, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti šiuos produktus, sąrašą.

(77)

į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnai kartais gabenami jūra laivais, įskaitant skiaurinius laivus, kurie kelionės metu gali plaukti skirtinguose vandenyse; Tokiais atvejais be veterinarijos sertifikato kartu su gyvūnais turėtų būti pateikiama laivo kapitono pasirašyta deklaracija, kurioje nurodoma išsami informacija apie kilmės ir paskirties uostus bei visus kitus kelionės metu aplankytus uostus. Šioje deklaracijoje turėtų būti patvirtinta, kad į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnams laive nebuvo taikomos jokios sąlygos, dėl kurių kelionės į galutinę paskirties vietą metu būtų galėjusi pasikeisti jų sveikatos būklė;

(78)

vandens gyvūnai gali patekti į Sąjungą įvairiais tikslais. Atsižvelgiant į su gyvų gyvūnų judėjimu susijusią ligų riziką, tokie į Sąjungą įvežami žmonėms vartoti skirti gyvūnai turėtų būti vertinami taip pat, kaip ir į Sąjungą kitais tikslais, pvz., auginimui arba išleidimui į natūralią aplinką, įvežami gyvūnai. Vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, gyvūniniai produktai kelia mažesnę riziką nei vandens gyvūnai, todėl priemonės, kurių reikia imtis dėl tokių produktų, įvežamų į Sąjungą tolesniam perdirbimui, nėra tokios griežtos palyginti su gyviems gyvūnams taikomomis priemonėmis;

(79)

vandens gyvūnų išleidimas į natūralią aplinką kelia didelę grėsmę, jei tie gyvūnai yra užsikrėtę į sąrašą įtraukta liga. Dėl šios priežasties kilmės trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje ar laikymo vietoje A ir B kategorijų ligų neturėtų būti, jei vandens gyvūnus ketinama paleisti į natūralią aplinką Sąjungos gamtiniuose vandenyse. Be to, į Sąjungą įvežti vandens gyvūnai, kurie turi būti paleisti į natūralią aplinką, visais atvejais turėtų būti kilę iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos arba laikymo vietos, kuri paskelbta neužkrėsta C kategorijos liga, net jei paskirties valstybei narei arba zonai ar laikymo vietai nėra suteiktas šia liga neužkrėstos teritorijos statusas;

(80)

vandens gyvūnų ligų atveju valstybės narės gali imtis nacionalinių priemonių pagal Gyvūnų sveikatos teisės akto 226 straipsnį, siekdamos savo teritorijoje sumažinti į sąrašą neįtrauktų ligų poveikį. Tokiais atvejais ligoms, kurioms taikomos šios nacionalinės priemonės, imlių rūšių siuntos taip pat turi būti kilusios iš trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar laikymo vietų, neužkrėstų tomis ligomis;

(81)

Gyvūnų sveikatos teisės akto 226 straipsnyje įtvirtintas toks pat ketinimas kaip ir Tarybos direktyvos 2006/88/EB (7) 43 straipsnyje, nes juo valstybėms narėms leidžiama imtis nacionalinių priemonių kovojant su į sąrašą neįtrauktomis ligomis. Todėl tikslinga ir toliau pripažinti ligų ir atitinkamų rūšių, dėl kurių buvo nustatytos tos priemonės, sąrašą. Šios nuostatos turėtų būti išsamiai išdėstytos šiame reglamente;

(82)

Sąjungoje taikomos tam tikros akvakultūros ūkių registravimo ir patvirtinimo taisyklės. Skirtumas tarp to, ar ūkis gali būti įregistruotas, ar jis turėtų būti patvirtintas, priklauso nuo jo rizikos, susijusios su užsikrėtimu liga arba jos išplitimu. Todėl svarbu, kad į Sąjungą iš akvakultūros ūkių trečiojoje šalyje, teritorijoje, zonoje ar jos laikymo vietoje įvežami akvakultūros gyvūnai būtų kilę iš akvakultūros ūkių, kurie vertinami panašiai. Atsižvelgiant į tai, tokie ūkiai turėtų atitikti registravimo arba patvirtinimo reikalavimus, kurie būtų bent tokie pat griežti, kaip tokiems ūkiams Sąjungoje nustatyti reikalavimai;

(83)

visais atvejais neprivaloma taikyti reikalavimo, kad į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnai ir iš tų gyvūnų pagaminti gyvūniniai produktai būtų kilę iš liga neužkrėstos trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos arba laikymo vietos. Siekiant palengvinti vandens gyvūnų ir tam tikrų gyvūninių produktų, neturinčių tokios kilmės, patekimą į Sąjungą, galima imtis tam tikrų rizikos mažinimo priemonių. Į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnams gali būti taikomos tam tikros rizikos mažinimo priemonės, o vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, gyvūniniams produktams atsižvelgiant į mažesnį su tokiu perkėlimu susijusios rizikos lygį, gali būti taikomos skirtingos, ne tokios griežtos rizikos mažinimo priemonės;

(84)

vandens gyvūnams taikomos rizikos mažinimo priemonės apima jų patalpinimą maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkyje, atskirtame ūkyje arba patvirtintame karantino ūkyje įvežus į Sąjungą. Į sąrašą įtrauktų rūšių moliuskams ir vėžiagyviams, kurie įvežami į Sąjungą gyvi ir atitinka Reglamentą (EB) Nr. 853/2004, bet kelia priimtiną riziką dėl to, kaip jie buvo apdoroti ar supakuoti prieš juos išsiunčiant arba dėl to, kad jie nėra skirti laikyti Sąjungoje, prieš juos perdirbant taikomos kitos rizikos mažinimo priemonės;

(85)

galima nukrypti nuo reikalavimų, pagal kuriuos tam tikri vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, gyvūniniai produktai turi būti kilę iš trečiosios šalies arba teritorijos ar zonos arba jos laikymo vietos, kuri nėra užkrėsta atitinkamomis į sąrašą įtrauktomis ligomis. Rizikos mažinimo priemonės, kurias pritaikius leidžiama vykdyti prekybą, gali būti gyvūninių produktų siuntimas tolesniam perdirbimui į Sąjungos maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkį arba užtikrinimas, kad gyvūniniai produktai būtų iš žuvų, kurios buvo paskerstos ir išdarinėtos prieš jas išsiunčiant į Sąjungą. Abiem atvejais gyvūninių produktų keliama rizika vertinama kaip nereikšminga;

(86)

Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 pateiktas vandens gyvūnų rūšių ir jų grupių, keliančių didelę Gyvūnų sveikatos teisės akto 5 straipsnyje ir II priede išvardytų ligų plitimo riziką, sąrašas. Į sąrašą taip pat įtrauktos užkrato pernešėjų rūšys, nustatytos to reglamento priedo lentelės 4 skiltyje. Tačiau daugelis šių rūšių ne visada yra užkrato pernešėjai. Kalbant apie judėjimą, informacija apie aplinkybes, kuriomis tos rūšys yra laikomos sąraše nurodytų ligų užkrato pernešėjais, pateikta šio reglamento XXX priede. Jei į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnai neatitinka sąlygų, kuriomis jie tampa užkrato pernešėjais, šiame reglamente nustatytos taisyklės jiems netaikomos. Be to, atsižvelgiant į mažesnę riziką, kurią kelia vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, gyvūniniai produktai šiame reglamente nustatytos su šiais produktais susijusios priemonės netaikomos Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje išvardytoms rūšims;

(87)

visos šiame reglamente numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos ir tvarkymo reikalavimai, susiję su į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnais ir gyvūniniais produktais iš tų į sąrašą įtrauktų rūšių, išskyrus produktus iš gyvų vandens gyvūnų, taip pat turėtų būti taikomi Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje išvardytoms rūšims, dėl kurių valstybės narės ėmėsi nacionalinių priemonių pagal Gyvūnų sveikatos teisės akto 226 straipsnį. Be to, šios nukrypti leidžiančios nuostatos ir tvarkymo reikalavimai taip pat turėtų būti taikomi tam tikroms ligai imlioms rūšims;

(88)

svarbu, kad į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnai ir vanduo, kuriame jie vežami, būtų tinkamai tvarkomi juos įvežus į Sąjungą, siekiant užtikrinti, kad jie nekeltų susirgimo rizikos. Tinkamas tvarkymas, be kita ko, apima užtikrinimą, kad gyvūnai būtų vežami tiesiai į paskirties vietą ir nebūtų paleidžiami į natūralią aplinką arba kitaip nepatektų į Sąjungos gamtinius vandenis, kur dėl jų gali kilti ligų plitimo pavojus;

(89)

tačiau tam tikrais atvejais paskirties vietos kompetentinga institucija gali leisti tokius gyvūnus paleisti į gamtinius vandenis. Visais tokiais atvejais kompetentinga institucija turėtų užtikrinti, kad paleidimas ar panardinimas nekeltų pavojaus sveikatos būklei paleidimo vietoje. Be to, net jei paskirties vandens telkiniui nėra suteiktas konkrečia C kategorijos liga neužkrėstos teritorijos statusas, paleidžiami gyvūnai negali būti užkrėsti šia liga, siekiant užtikrinti geriausią bendrą laukinių populiacijų sveikatos būklę Sąjungos natūraliuose vandenyse;

(90)

atsižvelgiant į susijusią riziką gyvūnų sveikatai, visi gabenimo tranzitu per Sąjungą srautai turėtų būti laikomi įvežimu į Sąjungą, nes jie kelia tokio pat lygio riziką. Todėl gabenimas tranzitu turėtų atitikti visus atitinkamus įvežimo į Sąjungą reikalavimus. Tačiau taikant konkrečias rizikos mažinimo sąlygas, susijusias su kilmės vieta, turėtų būti nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos ir specialios tranzito taisyklės. Tokios nukrypti leidžiančios nuostatos ir specialios taisyklės skirtos tiems atvejams, kai Sąjunga nėra galutinė gyvūnų ir jų produktų paskirties vieta, taip pat atsižvelgiant į geografinius apribojimus ir geopolitinius veiksnius;

(91)

be to, turėtų būti nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos ir specialios taisyklės dėl tranzitu per trečiąją šalį arba teritoriją iš vienos valstybės narės į kitą gabenamų gyvūnų ir jų produktų siuntų. Jos taikytinos tais atvejais, kai valstybė narė reikalauja tokio pobūdžio įvežimo į Sąjungą;

(92)

kai kuriais atvejais trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos, atlikusios kontrolę prie jų sienos, atsisako leisti įvežti Sąjungos kilmės prekes. Pagal Gyvūnų sveikatos teisės akto 239 straipsnį turėtų būti priimtos specialios taisyklės, pagal kurias šias prekes būtų galima grąžinti remiantis tuo, kad jos pagamintos pagal Sąjungos gyvūnų sveikatos teisės aktus;

(93)

be to, reikia specialių taisyklių, kad būtų galima į Sąjungą grąžinti registruotus arklius po jų laikinojo eksporto į trečiąsias šalis dalyvauti lenktynėse, varžybose ir žirgų kultūriniuose renginiuose;

(94)

siekiant vienodo Sąjungos teisės aktų dėl gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų įvežimo į Sąjungą taikymo ir siekiant užtikrinti, kad teisės aktai būtų aiškūs ir skaidrūs, šiuo reglamentu turėtų būti panaikintas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 206/2010 (8), Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 139/2013 (9), Komisijos reglamentas (ES) Nr. 605/2010 (10), Komisijos reglamentas (EB) Nr. 798/2008 (11), Komisijos sprendimas 2007/777/EB (12), Komisijos reglamentas (EB) Nr. 119/2009 (13), Komisijos reglamentas (ES) Nr. 28/2012 (14) ir Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/759 (15);

(95)

šiame reglamente nustatytos taisyklės yra susijusios su Gyvūnų sveikatos teisės aktu, kuris taikomas nuo 2021 m. balandžio 21 d., ir jį papildo. Dėl šios priežasties ir siekiant palengvinti naujos gyvūnų sveikatos teisinės sistemos taikymą, šis reglamentas taip pat taikomas nuo 2021 m. balandžio 21 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I DALIS

BENDROSIOS TAISYKLĖS

1 ANTRAŠTINĖ DALIS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu papildomos gyvūnų sveikatos taisyklės, dėl iš trečiųjų šalių arba teritorijų arba jų zonų, o akvakultūros gyvūnų atveju – laikymo vietų į Sąjungą įvežamų tam tikrų rūšių ir kategorijų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntų. Juo taip pat nustatomos taisyklės dėl tų siuntų gabenimo ir tvarkymo po jų įvežimo į Sąjungą.

2.   I dalyje nustatyti:

a)

valstybių narių kompetentingų institucijų pareigos leisti į Sąjungą įvežti gyvūnų rūšių ir kategorijų, kurioms taikomos II–VI dalys, gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas (3 ir 4 straipsniai);

b)

veiklos vykdytojų pareigos dėl gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų, kuriems taikomos II–VI dalys, siuntų įvežimo į Sąjungą ir gabenimo bei tvarkymo jas įvežus (5 straipsnis);

c)

bendrieji gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi įvežant a ir b punktuose nurodytas siuntas į Sąjungą ir jas gabenant bei tvarkant įvežus, ir nuo tų bendrųjų reikalavimų nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos visų rūšių ir kategorijų gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ir gyvūniniams produktams, kuriems taikomos II–VI dalys (6–10 straipsniai).

3.   II dalyje nustatyti bendrieji gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi įvežant tam tikrus sausumos gyvūnus į Sąjungą ir juos gabenant bei tvarkant įvežus, taip pat nuo tokių reikalavimų nukrypti leidžiančios nuostatos (1 antraštinė dalis).

Be to, joje nustatyti konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai, kurie taip pat taikomi kiekvienai iš šių sausumos gyvūnų rūšių ir kategorijų, visų pirma:

a)

laikomiems į sąrašą įtrauktų rūšių kanopiniams (2 antraštinė dalis);

b)

naminiams ir nelaisvėje laikomiems paukščiams, išskyrus nelaisvėje laikomus paukščius, importuotus pagal paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtintas išsaugojimo programas (3 antraštinė dalis);

c)

naminėms bitėms (Apis mellifera) ir kamanėms (Bombus spp.) (4 antraštinė dalis);

d)

šunims, katėms ir šeškams (5 antraštinė dalis).

4.   III dalyje nustatyti bendrieji gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi įvežant toliau išvardytų laikomų sausumos gyvūnų rūšių ir kategorijų genetinės medžiagos produktus į Sąjungą ir juos gabenant bei tvarkant įvežus, taip pat nuo tokių reikalavimų nukrypti leidžiančios nuostatos:

a)

galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų (1 antraštinė dalis);

b)

naminių ir nelaisvėje laikomų paukščių (2 antraštinė dalis);

c)

a ir b punktuose nenurodytų gyvūnų (3 antraštinė dalis).

5.   IV dalyje nustatyti bendrieji gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi įvežant toliau išvardytų sausumos gyvūnų rūšių ir kategorijų gyvūninius produktus į Sąjungą ir juos gabenant bei tvarkant įvežus, taip pat nuo tokių reikalavimų nukrypti leidžiančios nuostatos:

a)

laikomų ir laukinių į sąrašą įtrauktų rūšių kanopinių;

b)

naminių paukščių;

c)

medžiojamųjų paukščių.

6.   V dalyje nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikytini įvežant į Sąjungą ir gabenant bei tvarkant įvežus toliau išvardytų rūšių ir kategorijų vandens gyvūnus visais gyvenimo etapais, taip pat jų gyvūninius produktus, išskyrus laukinius vandens gyvūnus ir tų laukinių vandens gyvūnų gyvūninius produktus, iškrautus iš žvejybos laivų tiesiogiai žmonėms vartoti, taip pat nuo tokių reikalavimų nukrypti leidžiančios nuostatos:

a)

į sąrašą įtrauktos žuvų rūšys, priklausančios Agnatha antklasiui ir Chondrichthyes, Sarcopterygii bei Actinopterygii klasėms;

b)

į sąrašą įtrauktos vandens moliuskų rūšys, priklausančios Mollusca tipui;

c)

į sąrašą įtrauktos vandens vėžiagyvių rūšys, priklausančios Crustacea potipiui;

d)

XXIX priede išvardytų rūšių vandens gyvūnai, kurie yra imlūs vandens ligoms, dėl kurių tam tikros valstybės narės taiko nacionalines priemones, skirtas ligų, išskyrus į sąrašą įtrauktas ligas, poveikiui riboti, kaip numatyta Reglamento (ES) 2016/429 226 straipsnyje.

7.   VI dalyje nustatytos bendrosios taisyklės, tam tikros nukrypti leidžiančios nuostatos ir papildomi reikalavimai dėl tranzito per Sąjungą ir tam tikrų rūšių ir kategorijų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų grąžinimo į Sąjungą.

8.   VII dalyje išdėstytos baigiamosios nuostatos.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 ir Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priede, išskyrus šio straipsnio antroje pastraipoje nustatytas terminų apibrėžtis.

Be to, nustatomos tokios terminų apibrėžtys:

1)

į sąrašą įtraukta trečioji šalis, teritorija arba jos zona – trečioji šalis, teritorija ar jos zona, įtraukta į trečiųjų šalių, teritorijų ar jų zonų, arba, akvakultūros gyvūnų atveju, laikymo vietų, iš kurių pagal įgyvendinimo aktus, priimtus pagal Reglamento (ES) 2016/429 230 straipsnio 1 dalį, leidžiama įvežti į Sąjungą tam tikros rūšies ir kategorijos gyvūnus, genetinės medžiagos produktus ir gyvūninius produktus, sąrašą;

2)

sąrašas – trečiųjų šalių, teritorijų ar jų zonų, arba, akvakultūros gyvūnų atveju, laikymo vietų, iš kurių pagal įgyvendinimo aktus, priimtus pagal Reglamento (ES) 2016/429 230 straipsnio 1 dalį, leidžiama įvežti į Sąjungą tam tikros rūšies ir kategorijos gyvūnus, genetinės medžiagos produktus ir gyvūninius produktus, sąrašas;

3)

transporto priemonė – kelių arba geležinkelių transporto priemonė, laivas ar orlaivis;

4)

konteineris – bet kokia dėžė, grotelinė dėžė, talpykla arba kita standžioji konstrukcija, kurios naudojamos gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ir gyvūniniams produktams vežti, bet kurios nėra transporto priemonės;

5)

galvijas – kanopinis gyvūnas, priklausantis Bison, Bos (įskaitant Bos, Bibos, Novibos, Poephagus pogenčius) ir Bubalus (įskaitant Anoa pogentį) gentims, ir sukryžmintų šios rūšies gyvūnų palikuonis;

6)

avis – kanopinis gyvūnas, priklausantis Ovis genčiai, ir sukryžmintų šios rūšies gyvūnų palikuonis;

7)

ožka – kanopinis gyvūnas, priklausantis Capra genčiai, ir sukryžmintų šios rūšies gyvūnų palikuonis;

8)

kiaulė – kanopinis Suidae šeimos, įtrauktos į Reglamento (ES) 2016/429 III priedą, gyvūnas;

9)

arklinių šeimos gyvūnas – neporanagis gyvūnas, priklausantis Equus genčiai (įskaitant arklius, asilus ir zebrus), ir sukryžmintų šios rūšies gyvūnų palikuonis;

10)

kupranugarinis – kanopinis Camelidae šeimos, įtrauktos į Reglamento (ES) 2016/429 III priedą, gyvūnas;

11)

elninis – kanopinis Cervidae šeimos, įtrauktos į Reglamento (ES) 2016/429 III priedą, gyvūnas;

12)

registruotas arklinių šeimos gyvūnas:

a)

Equus caballus porūšio ir Equus asinus pogenčio grynaveislis veislinis gyvūnas, įtrauktas į grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos arba veisimo įstaigos, pripažintos pagal Reglamento (ES) 2016/1012 4 arba 34 straipsnį, parengtos kilmės knygos pagrindinį skirsnį arba atitinkantis reikalavimus, kad būtų į jį įtrauktas;

b)

laikomas Equus caballus porūšio gyvūnas, registruotas tarptautinės asociacijos arba organizacijos (tiesiogiai arba per jos nacionalinę federaciją arba padalinius), tvarkančios varžyboms ar lenktynėms skirtus arklius (registruotus arklius);

13)

skerstini gyvūnai – laikomi sausumos gyvūnai, kurie tiesiogiai arba po surinkimo operacijos turi būti vežami į skerdyklą;

14)

nebuvo pranešta apie ligą reiškia, kad nė vienam ūkyje laikomų konkrečios rūšies gyvūnui ar gyvūnų grupei nebuvo patvirtintas šios ligos atvejis ir kad bet koks įtariamas šios ligos atvejis buvo atmestas;

15)

sanitarinė grupė – į sąrašą įtrauktų trečiųjų šalių, kurioms būdinga bendra rizika gyvūnų sveikatai dėl arklinių šeimos gyvūnų ligų, grupė, kuriai reikalingos konkrečios rizikos mažinimo priemonės ir sveikatos garantijos, įvežant arklinių šeimos gyvūnus į Sąjungą;

16)

paukščių pulkas – visi vienodos sveikatos būklės naminiai paukščiai arba nelaisvėje laikomi paukščiai, laikomi tose pačiose patalpose arba tame pačiame aptvare ir sudarantys vieną epizootinį vienetą; kai kalbama apie patalpose laikomus naminius paukščius, šis terminas aprėpia visus toje pačioje erdvėje esančius paukščius.

17)

veisliniai naminiai paukščiai – 72 valandų arba vyresni naminiai paukščiai, auginami periniams kiaušiniams dėti;

18)

produkciniai naminiai paukščiai – ne jaunesni nei 72 valandų naminiai paukščiai, auginami mėsai, maistiniams kiaušiniams dėti ar kitiems produktams arba medžiojamųjų paukščių atsargoms papildyti;

19)

vienadieniai paukščiukai – ne vyresni nei 72 valandų naminiai paukščiai;

20)

naminė bitė – Apis mellifera rūšies vabzdys;

21)

kamanė – Bombus genčiai priklausantis vabzdys;

22)

šuo – laikomas Canis lupus rūšies gyvūnas;

23)

katė – laikomas Felis silvestris rūšies gyvūnas;

24)

šeškas – laikomas Mustela putorius furo rūšies gyvūnas;

25)

unikalus patvirtinimo numeris – kompetentingos institucijos suteiktas numeris;

26)

nurodytais patogenais neužkrėsti kiaušiniai – periniai kiaušiniai, gauti iš nurodytais patogenais neužkrėstų vištų pulkų, kaip aprašyta Europos farmakopėjoje, kurie skirti naudoti tik diagnostikai, moksliniams tyrimams arba farmacijai;

27)

spermos, oocitų ar embrionų siunta arba genetinės medžiagos produktų siunta – iš vieno patvirtinto genetinės medžiagos produktų ūkio išsiųstas spermos, oocitų, in vivo būdu gautų embrionų arba in vitro būdu pagamintų embrionų kiekis, kuriam taikomas vienas veterinarijos sertifikatas;

28)

sperma – ejakuliacijos metu išsiskirianti gyvūno arba gyvūnų sėkla; ji gali būti nepakeista, paruošta arba atskiesta;

29)

oocitai – oogenezės stadijų haploidai, įskaitant antrinius oocitus ir kiaušialąstes;

30)

embrionas – pradinės vystymosi stadijos gyvūnas, kurį galima perkelti patelei recipientei;

31)

patvirtintas genetinės medžiagos produktų ūkis – spermos surinkimo centras, embrionų surinkimo grupė, embrionų gamybos grupė, genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkis arba genetinės medžiagos produktų saugojimo centras;

32)

centro veterinarijos gydytojas – veterinarijos gydytojas, atsakingas už spermos surinkimo centre, genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkyje arba genetinės medžiagos produktų saugojimo centre vykdomą veiklą, kaip nustatyta šiame reglamente;

33)

grupės veterinarijos gydytojas – veterinarijos gydytojas, atsakingas už embrionų surinkimo grupės arba embrionų gamybos grupės vykdomą veiklą, kaip nustatyta šiame reglamente;

34)

tikslinės karantino patalpos – kompetentingos institucijos patvirtintos patalpos, kuriose galvijai, kuiliai, avinai arba ožiai prieš juos priimant į spermos surinkimo centrą laikomi izoliuoti bent 28 dienas;

35)

spermos surinkimo centras – genetinės medžiagos produktų ūkis, kompetentingos institucijos patvirtintas surinkti, paruošti, saugoti ir vežti galvijų, kuilių, avinų, ožių arba arklinių šeimos gyvūnų spermą, skirtą vežti į Sąjungą;

36)

embrionų surinkimo grupė – genetinės medžiagos produktų ūkis, kurį sudaro specialistų grupė arba struktūra, kompetentingos institucijos patvirtinta surinkti, paruošti, saugoti ir vežti in vivo būdu gautus embrionus, skirtus įvežti į Sąjungą;

37)

embrionų gamybos grupė – genetinės medžiagos produktų ūkis, kurį sudaro specialistų grupė arba struktūra, kompetentingos institucijos patvirtinta surinkti, paruošti, saugoti ir vežti oocitus ir in vitro būdu gaminti (tam tikrais atvejais naudojant spermą), paruošti, saugoti ir vežti embrionus, skirtus įvežti į Sąjungą;

38)

genetinės medžiagos produktų perdirbimo ūkis – genetinės medžiagos produktų ūkis, kompetentingos institucijos patvirtintas perdirbti, įskaitant, jei taikoma, lytinį spermos frakcionavimą, ir saugoti vienos arba kelių rūšių gyvūnų spermą, oocitus ar embrionus arba bet kokius tokio pobūdžio genetinės medžiagos produktų ar rūšių derinius, skirtus įvežti į Sąjungą;

39)

genetinės medžiagos produktų saugojimo centras – genetinės medžiagos produktų ūkis, kompetentingos institucijos patvirtintas saugoti vienos arba kelių rūšių gyvūnų spermą, oocitus arba embrionus arba bet kokius tokio pobūdžio genetinės medžiagos produktų ar rūšių derinius, skirtus įvežti į Sąjungą;

40)

mėsa – visos kanopinių, naminių paukščių ir medžiojamųjų paukščių dalys, tinkamos vartoti žmonėms, įskaitant kraują;

41)

šviežia mėsa – mėsa, smulkinta mėsa ir mėsos pusgaminiai, įskaitant vakuume arba kontroliuojamoje atmosferoje supakuotą mėsą, kuri neapdorota jokiu konservavimo būdu, išskyrus atšaldymą, užšaldymą ar greitąjį užšaldymą;

42)

kanopinio skerdena – visas paskersto ar nužudyto gyvūno kūnas po:

a)

kraujo nuleidimo (paskerstų gyvūnų atveju);

b)

vidaus organų pašalinimo;

c)

galūnių pašalinimo ties riešu ir čiurna;

d)

uodegos, tešmens, galvos ir odos pašalinimo (netaikoma kiaulėms).

43)

subproduktai – šviežia mėsa, išskyrus kanopinio skerdenos mėsą, net jei ji vis dar neatskirta nuo skerdenos;

44)

mėsos gaminiai – perdirbti produktai, įskaitant apdorotus skrandžius, pūsles ir žarnas, lydytus gyvūnų riebalus ir mėsos ekstraktus, gauti perdirbus mėsą arba toliau perdirbant tokius perdirbtus produktus, kurie, įpjovus paviršių, neturi šviežios mėsos požymių;

45)

žarnos – pūslės ir žarnos, kurios jas išvalius buvo perdirbtos – išgrandytos, nuriebalintos, išplautos ir apdorotos druska arba išdžiovintos;

46)

krekenos – skystis, išskiriamas iš laikomų gyvūnų pieno liaukų nuo 3 iki 5 dienų po gimdymo, kuriame yra daug antikūnų ir mineralinių medžiagų, ir kuris išsiskiria anksčiau nei gaunamas žalias pienas;

47)

krekenų produktai – perdirbti produktai, pagaminti perdirbant krekenas arba toliau perdirbant tokius perdirbtus produktus;

48)

skiaurinis laivas – akvakultūros pramonėje naudojamas laivas, kuriame yra talpykla arba rezervuaras gyvoms žuvims laikyti ir plukdyti vandenyje;

49)

IMSOC – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 (16) 131 straipsnyje nurodyta oficialios kontrolės informacijos valdymo sistema.

2 ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRIEJI GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI Į SĄJUNGĄ ĮVEŽANT GYVŪNŲ, GENETINĖS MEDŽIAGOS PRODUKTŲ IR GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ SIUNTAS IR JAS GABENANT BEI TVARKANT ĮVEŽUS

3 straipsnis

Valstybių narių kompetentingų institucijų pareigos

Kompetentinga institucija leidžia į Sąjungą įvežti rūšių ir kategorijų, kurioms taikomos II–VI dalys, gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas, kurios pateikiamos oficialiai kontrolei, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2017/625 47 straipsnio 1 dalyje, jei:

a)

siuntos yra atvežtos iš:

i)

sausumos gyvūnų atveju – į sąrašą įtrauktos trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kai įvežami konkrečios rūšies ar kategorijos gyvūnai, genetinės medžiagos produktai ir gyvūniniai produktai;

ii)

vandens gyvūnų atveju – į sąrašą įtrauktos trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kai įvežami konkrečios rūšies ar kategorijos gyvūnai ir gyvūniniai produktai, o akvakultūros gyvūnų atveju – tuo tikslu į sąrašą įtrauktos trečiosios šalies ar teritorijos arba jų zonos ar laikymo vietos;

b)

kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija patvirtino, kad siuntos atitinka:

i)

šiame straipsnyje, 4 straipsnyje ir 6–10 straipsniuose nustatytus bendruosius gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus į Sąjungą įvežant gyvūnus, genetinės medžiagos produktus ir gyvūninius produktus;

ii)

gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus konkrečios rūšies ir kategorijos gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ir gyvūniniams produktams bei jų naudojimo paskirčiai, kaip nustatyta II–VI dalyse;

c)

prie siuntų pridedami šie dokumentai, kuriais trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija suteikė reikiamas garantijas, kad laikomasi b punkte nurodytų gyvūnų sveikatos reikalavimų:

i)

veterinarijos sertifikatas, išduotas kilmės trečiosios šalies arba teritorijos valstybinio veterinarijos gydytojo konkrečios rūšies ir kategorijos gyvūnams, genetinės medžiagos produktams, gyvūniniams produktams ir jų naudojimo paskirčiai;

ii)

deklaracija ir kiti dokumentai, jei jų reikalaujama šiuo reglamentu.

Jei vežamos gyvūnų ir perinių kiaušinių siuntos, c punkto i papunktyje nurodytas veterinarijos sertifikatas turi būti išduotas 10 dienų iki siuntos atvežimo į pasienio kontrolės postą laikotarpiu; tačiau jei gyvūnai vežami jūra, tas laikotarpis gali būti pratęstas papildomu kelionės jūra trukmės laikotarpiu.

4 straipsnis

Siuntų sertifikavimo data

1.   Rūšių ir kategorijų, kurioms taikomas šis reglamentas, gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei tokios siuntos buvo sertifikuotos patvirtinant jų tinkamumą išsiųsti į Sąjungą ne anksčiau kaip ta diena, kurią kilmės trečioji šalis arba teritorija ar jos zona arba, jei vežami akvakultūros gyvūnai, laikymo vieta, buvo įtraukta į sąrašą, taikomą į Sąjungą įvežamiems konkrečios rūšies ir kategorijos gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ar gyvūniniams produktams.

2.   Neleidžiama į Sąjungą įvežti gyvūnų, perinių kiaušinių ir gyvūninių produktų siuntų iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos arba, jei vežami akvakultūros gyvūnai, laikymo vietos, nuo tos dienos, kai jie nebeatitinka gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų į Sąjungą įvežamiems konkrečios rūšies ir kategorijos gyvūnas, periniams kiaušiniams arba gyvūniniams produktams, išskyrus atvejus, kai Sąjunga sąraše yra nustačiusi konkrečias sąlygas į sąrašą įtrauktai trečiajai šaliai, teritorijai ar zonai ir konkrečioms gyvūnų rūšims bei kategorijoms, periniams kiaušiniams ar gyvūniniams produktams.

5 straipsnis

Veiklos vykdytojų prievolės

1.   Veiklos vykdytojai, atsakingi už rūšių ir kategorijų, kurioms taikomas šis reglamentas, gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntų įvežimą į Sąjungą, pateikia šias siuntas kompetentingai Sąjungos institucijai oficialiai kontrolei, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2017/625 47 straipsnio 1 dalyje, ir užtikrina, kad tokios siuntos atitiktų šiuos reikalavimus:

a)

3, 4 ir 6–10 straipsniuose nustatytus bendruosius gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus į Sąjungą įvežant gyvūnus, genetinės medžiagos produktus ir gyvūninius produktus;

b)

konkrečios rūšies ir kategorijos gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ir gyvūniniams produktams bei jų naudojimo paskirčiai taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus, kaip nustatyta II–VI dalyse.

2.   Veiklos vykdytojai, atsakingi už rūšių ir kategorijų, kurioms taikomas šis reglamentas, gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntų gabenimą iš įvežimo į Sąjungą vietos į jų paskirties vietą, ir veiklos vykdytojai, atsakingi už tokių siuntų tvarkymą jas įvežus į Sąjungą, užtikrina, kad siuntos:

a)

kompetentingų institucijų leistos įvežti į Sąjungą pagal 3 straipsnį;

b)

atitinka II–VI dalyse nustatytus gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus gabenant ir tvarkant konkrečių rūšių ir kategorijų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas jas įvežus į Sąjungą;

c)

nenaudojamos kitomis paskirtimis, nei kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos prieš jas įvežant į Sąjungą patvirtinta naudojimo paskirtis.

6 straipsnis

Kilmės trečiosios šalies arba teritorijos nacionalinės teisės aktai ir gyvūnų sveikatos sistemos

1.   Įvežti gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas į Sąjungą leidžiama tik iš trečiosios šalies arba teritorijos, kurioje:

a)

įstatymais reikalaujama pranešti kompetentingai institucijai apie visus I priede nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos įtariamus ir patvirtintus atvejus, susijusius su siuntoje esančių į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnais arba siuntoje esančių genetinės medžiagos produktų ar gyvūninių produktų kilmės gyvūnų rūšimis, kurias leidžiama įvežti į Sąjungą;

b)

veikia naujų ligų aptikimo sistemos;

c)

yra įdiegtos sistemos, kuriomis užtikrinama, kad šėrimas maisto atliekomis nėra I priede nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų šaltinis, susijęs su:

i)

gyvūnais, skirtais įvežti į Sąjungą,

arba

ii)

gyvūnais, iš kurių gauti genetinės medžiagos produktai, skirti įvežti į Sąjungą,

arba

iii)

gyvūnais, iš kurių gauti gyvūniniai produktai, skirti įvežti į Sąjungą.

2.   Į Sąjungą įvežti skirtas gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas įvežti į Sąjunga leidžiama tik iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje tokios siuntos gali būti teisėtai pateiktos rinkai ir jomis galima prekiauti toje kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje.

7 straipsnis

Gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų sveikatos būklei taikomi bendrieji reikalavimai

1.   Į Sąjungą leidžiama įvežti gyvūnų siuntas tik jei gyvūnai siuntoje:

a)

nėra gyvūnai, skirti užmušti pagal kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijoje vykdomą nacionalinę ligų naikinimo programą, įskaitant susijusias I priede nurodytas į sąrašą įtrauktas ligas ir naujas ligas;

b)

neturėjo užkrečiamųjų ligų simptomų juos kraunant išsiuntimui į Sąjungą;

c)

yra kilę iš ūkio, kuriame išsiuntimo iš to ūkio į Sąjungą metu nebuvo taikomos nacionalinės ribojamosios priemonės:

i)

dėl gyvūnų sveikatos priežasčių;

ii)

akvakultūros gyvūnų atveju – dėl gyvūnų sveikatos priežasčių ir dėl nežinomos priežasties anomalaus gaištamumo.

2.   Įvežti genetinės medžiagos produktų siuntas į Sąjungą leidžiama tik jei jie buvo surinkti iš gyvūnų, kurie surinkimo metu:

a)

neturėjo užkrečiamųjų ligų simptomų;

b)

buvo laikomi ūkyje, kuriam dėl gyvūnų sveikatos priežasčių nebuvo taikomos nacionalinės ribojamosios priemonės, įskaitant apribojimus, susijusius su atitinkamomis I priede nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis ir naujomis ligomis.

3.   Į Sąjungą leidžiama įvežti gyvūninių produktų siuntas tik jei jie buvo gauti iš gyvūnų, kurie:

a)

sausumos gyvūnų atveju – neturėjo užkrečiamųjų ligų simptomų:

i)

juos užmušant arba skerdžiant šviežiai mėsai ir mėsos gaminiams gaminti

arba

ii)

surenkant pieną ar kiaušinius;

b)

jei tai vandens gyvūnai – skerdimo arba surinkimo gyvūninės kilmės produktams gaminti metu neturėjo užkrečiamųjų ligų simptomų.

c)

nebuvo užmušti, paskersti arba, moliuskų ir gyvų vėžiagyvių atveju, – pašalinti iš vandens vykdant nacionalinę ligų likvidavimo programą;

d)

buvo laikomi ūkyje, kuriam dėl gyvūnų sveikatos priežasčių nebuvo taikomos nacionalinės ribojamosios priemonės, įskaitant, prireikus, priemones dėl I priede nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų ir naujų ligų:

i)

šiuos gyvūnus užmušant ar skerdžiant šviežiai mėsai ir mėsos gaminiams gaminti arba vandens gyvūnų gyvūniniams produktams gaminti, arba

ii)

surenkant pieną ar kiaušinius.

8 straipsnis

Bendrieji reikalavimai dėl gyvūnų kilmės ūkio

Įvežti gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas į Sąjungą leidžiama tik tuo atveju, jei gyvūnų kilmės ūkis arba gyvūnų, iš kurių gauti genetinės medžiagos produktai ar gyvūniniai produktai, kilmės ūkis atitinka ne tik konkrečius II–V dalyse nustatytus reikalavimus, bet ir šiuos reikalavimus:

a)

jis turi būti kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos užregistruotas ir jam turi būti suteiktas unikalus registracijos numeris;

b)

jis turi būti patvirtintas kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos, jei to reikalaujama pagal šį reglamentą ir jame nustatytomis sąlygomis, ir jam turi būti suteiktas unikalus patvirtinimo numeris;

c)

jis turi būti kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos kontroliuojamas;

d)

jame turi būti įdiegta sistema, pagal kurią registruojami, atnaujinami ir mažiausiai 3 metus saugomi duomenys, apimantys bent šią informaciją:

i)

ūkio gyvūnų rūšys, kategorijos, skaičius ir, kai taikoma, identifikavimo duomenys;

ii)

gyvūnų perkėlimas į ūkį ir iš jo;

iii)

mirtingumas ūkyje;

e)

jame gyvūnų sveikatą turi reguliariai tikrinti veterinarijos gydytojas, siekdamas nustatyti požymius, patvirtinančius ligų atvejus, įskaitant I priede nurodytas į sąrašą įtrauktas ligas, būdingas konkrečiai gyvūno, genetinės medžiagos produkto ar gyvūninio produkto rūšiai ir kategorijai, bei naujas ligas, ir gauti apie juos informacijos.

Tokie gyvūnų sveikatos patikrinimai vykdomi atitinkamo ūkio keliamai rizikai proporcingu dažnumu.

9 straipsnis

Mėginių ėmimas, laboratoriniai tyrimai ir kiti tyrimai

Į Sąjungą leidžiama įvežti gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas tik jeigu mėginiai, laboratoriniai tyrimai ir kiti tyrimai, kurių reikalaujama pagal šį reglamentą, paimti ir atlikti:

a)

mėginius paimant arba jų paėmimą kontroliuojant kompetentingai institucijai, kuri yra:

i)

kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija, jei imti mėginius ir atlikti tyrimus reikalaujama prieš įvežant į Sąjungą,

arba

ii)

paskirties valstybės narės kompetentinga institucija, jei imti mėginius ir atlikti tyrimus reikalaujama įvežus į Sąjungą;

b)

vadovaujantis:

i)

Deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/689 ir Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/688 (17) nustatytomis procedūromis ir metodais

arba

ii)

į Sąjungą įvežant galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių gyvūnų genetinės medžiagos produktus – Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/686 (18) II priede nustatytomis procedūromis ir metodais,

arba

iii)

šiame reglamente aprašytomis procedūromis, jei to konkrečiai reikalaujama;

c)

pagal Reglamento (ES) 2017/625 37 straipsnį paskirtoje oficialiojoje laboratorijoje.

10 straipsnis

Ligomis neužkrėsta kilmės vieta ir specialiosios sąlygos

1.   Į Sąjungą įvežti gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas leidžiama tik jei gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ar gyvūninių produktų kilmės trečioji šalis arba teritorija ar jos zona arba ūkis nėra užkrėstas konkrečiomis ligomis, kaip reikalaujama šiame reglamente, ir kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija tai įrodo:

a)

pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2020/689

arba

b)

ligų, kurioms netaikomas Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/689, atveju – pagal konkrečias taisykles, jei tokios taisyklės yra nustatytos šiame reglamente, ir kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijoje įgyvendintą ligos stebėjimo programą, kuri:

i)

pateikta Komisijai įvertinti ir kurioje pateikta bent II priede nurodyta informacija;

ii)

Komisijos įvertinta kaip suteikianti būtinas garantijas dėl ligos nebuvimo, remiantis:

Reglamento (ES) 2016/429 24, 25, 26 ir 27 straipsniuose nustatytomis ligų stebėjimo taisyklėmis,

Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 II dalies 1 skyriaus 1 ir 2 skirsniuose ir 10 straipsnyje nustatytomis papildomomis taisyklėmis dėl stebėjimo struktūros ir ligos patvirtinimo bei atvejo apibrėžimo taisyklėmis;

iii)

vykdoma pakankamai ilgą laikotarpį, kad ją būtų galima visapusiškai įgyvendinti ir tinkamai prižiūrėti.

2.   Akvakultūros gyvūnų ir akvakultūros gyvūnų gyvūninių produktų atveju, jei reikalaujama, kad konkrečiomis ligomis neužkrėstos teritorijos statusas būtų suteiktas kilmės laikymo vietai, tų prekių siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei kilmės trečiosios šalies kompetentinga institucija pagal 1 dalies a ir b punktus įrodo, kad vieta nėra užkrėsta konkrečia liga.

3.   Jei šiame reglamente reikalaujama konkrečių sąlygų dėl kilmės trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos konkrečiomis ligomis neužkrėstos teritorijos statuso:

a)

kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija iš anksto turi būti garantavusi atitiktį;

b)

tas konkrečias sąlygas Sąjunga konkrečiai priskyrė į sąrašą įtrauktai trečiajai šaliai arba teritorijai ar jos zonai ar laikymo vietai ir konkrečios rūšies ar kategorijos gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ir gyvūniniams produktams.

II DALIS

GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI ĮVEŽANT Į SĄJUNGĄ LAIKOMUS SAUSUMOS GYVŪNUS, KAIP NURODYTA 3 IR 5 STRAIPSNIUOSE

1 ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRIEJI GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI LAIKOMIEMS SAUSUMOS GYVŪNAMS

11 straipsnis

Laikomiems sausumos gyvūnams privalomas laikymo laikotarpis

Laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus šunis, kates ir šeškus, siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei laikomasi šių reikalavimų:

a)

gyvūnai nepertraukiamai iki išsiuntimo į Sąjungą dienos atitiko toliau išvardytose III priedo lentelėse nustatytą atitinkamą laikymo laikotarpį:

i)

kanopinių, naminių bičių ir kamanių atveju – nurodytą 1 lentelėje;

ii)

naminių paukščių ir nelaisvėje laikomų paukščių atveju – nurodytą 2 lentelėje;

b)

gyvūnai:

i)

buvo nepertraukiamai laikomi trečiojoje kilmės šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje III priedo 1 lentelės antroje skiltyje ir III priedo 2 lentelės trečioje skiltyje nurodytą laikotarpį;

ii)

buvo nepertraukiamai laikomi kilmės ūkyje ir per III priedo 1 lentelės trečioje skiltyje ir III priedo 2 lentelės ketvirtoje skiltyje nurodytu laikotarpiu į tą įmonę nebuvo įvežta jokių gyvūnų;

iii)

III priedo 1 lentelės ketvirtoje skiltyje ir III priedo 2 lentelės penktoje skiltyje nurodytu laikotarpiu neturėjo sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės gyvūnais.

12 straipsnis

Nuo reikalavimo dėl laikymo laikotarpio nukrypti leidžianti nuostata, taikoma varžybose, lenktynėse ir kultūriniuose renginiuose skirtiems registruotiems arkliams

1.   Nukrypstant nuo 11 straipsnio b punkto i papunkčio, kiti nei skersti skirti arklinių šeimos gyvūnai laikomi atitinkančiais III priedo 1 lentelėje nustatytą laikymo laikotarpį, jei prieš juos išsiunčiant į Sąjungą jie buvo laikomi III priedo 1 lentelės antroje skiltyje nurodytą laikotarpį kilmės trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje ir taip pat:

a)

valstybėje narėje

arba

b)

registruotų arklių atveju – į sąrašą įtrauktoje trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba tarpinėje laikymo vietoje ar jos zonoje, iš kurios tuo tikslu leidžiama įvežti į Sąjungą registruotus arklius, jei jie buvo įvežti į kilmės trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną laikantis gyvūnų sveikatos reikalavimų, kuriais užtikrinamos gyvūnų sveikatos garantijos yra bent tokios pat griežtos kaip tiesioginiam varžyboms ir lenktynėms skirtų registruotų arklių įvežimui į Sąjungą iš tos tarpinės trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos taikomos garantijos.

2.   Nukrypstant nuo 11 straipsnio b punkto ii papunkčio, varžyboms, lenktynėms ir žirgų kultūriniams renginiams skirti registruoti arkliai laikomi atitinkančiais III priedo 1 lentelės trečioje skiltyje nustatytą laikymo laikotarpį, jei jie buvo laikomi kilmės trečiojoje šalyje arba tarpinio laikymo trečiojoje šalyje kituose nei kilmės ūkiuose, jei tie kiti ūkiai:

a)

buvo prižiūrimi valstybinio veterinarijos gydytojo trečiojoje šalyje arba teritorijoje;

b)

jiems nebuvo taikomos nacionalinės ribojamosios priemonės dėl gyvūnų sveikatos priežasčių, įskaitant apribojimus, susijusius su atitinkamomis ligomis, nurodytomis I priede, ir atitinkamomis naujomis ligomis;

c)

atitinka 23 straipsnyje nustatytus gyvūnų sveikatos reikalavimus.

3.   Be to, nukrypstant nuo 11 straipsnio b punkto ii papunkčio, varžyboms, lenktynėms ir žirgų kultūriniams renginiams skirtus registruotus arklius, kurie turėjo sąlytį su arklinių šeimos gyvūnais, kurie buvo įvežti į trečiąją šalį, teritoriją ar jos zoną iš kitos trečiosios šalies teritorijos ar jos zonos arba iš kitos kilmės trečiosios šalies arba teritorijos zonos, leidžiama įvežti į Sąjungą, jeigu:

a)

arklinių šeimos gyvūnai buvo įvežti į kilmės trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną laikantis gyvūnų sveikatos reikalavimų, kurie yra ne mažiau griežti nei reikalavimai, taikomi tokių arklinių šeimos gyvūnų tiesioginiam įvežimui į Sąjungą;

b)

tiesioginio sąlyčio su kitais gyvūnais galimybė apsiriboja varžybų, lenktynių ar žirgų kultūrinių renginių ir susijusių treniruočių, apšilimo ir pristatymo prieš varžybas laikotarpiu.

13 straipsnis

Sausumos gyvūnų patikrinimas prieš išsiunčiant į Sąjungą

1.   Sausumos gyvūnų siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei valstybinis veterinarijos gydytojas kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje likus ne daugiau kaip 24 valandoms iki pakraunant išsiuntimui į Sąjungą atliko siuntos gyvūnų klinikinį patikrinimą, siekdamas nustatyti požymius, patvirtinančius ligų atvejus, įskaitant I priede nurodytas susijusias į sąrašą įtrauktas ligas ir naujas ligas.

Naminių paukščių ir nelaisvėje laikomų paukščių atveju tikrinami ir į Sąjungą siunčiami gyvūnai, ir kilmės pulkas.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies pirmos pastraipos, pirmiau nurodytas registruotų arklinių šeimos gyvūnų patikrinimas gali būti atliktas likus ne daugiau kaip 48 valandoms iki pakrovimo išsiųsti į Sąjungą arba paskutinę darbo dieną prieš pakraunant išsiuntimui į Sąjungą.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies pirmos pastraipos, šunys, katės ir šeškai gali būti patikrinti per 48 valandas iki pakrovimo išsiųsti į Sąjungą.

14 straipsnis

Bendrosios sausumos gyvūnų išsiuntimo į Sąjungą taisyklės

1.   Sausumos gyvūnų siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei siuntos gyvūnai nuo pakrovimo kilmės ūkyje išsiuntimui į Sąjungą iki jų atvežimo į Sąjungą neturėjo sąlyčio su kitais sausumos gyvūnais, kurie yra:

a)

tos pačios rūšies gyvūnai, neskirti įvežti į Sąjungą;

b)

kitų rūšių gyvūnai, įtraukti į sąrašą dėl tų pačių ligų ir kurie neskirti įvežti į Sąjungą;

c)

prastesnės sveikatos būklės.

2.   Jei 1 dalyje nurodytos siuntos gabenamos oru, jūra, geležinkeliu, keliu arba pėsčiomis, į Sąjungą jas leidžiama įvežti tik jei jos nebuvo gabenamos per trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną, neįtrauktą į konkrečios rūšies ir kategorijos gyvūnų įvežimo į Sąjungą bei jų naudojimo Sąjungoje paskirties sąrašą, arba tokioje trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje iškrautos ar perkrautos.

3.   Jei gabenama jūra, kad ir dalį kelionės, 1 dalyje nurodytas siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jos į Sąjungą atvežamos kartu su prie veterinarijos sertifikato, pridedamo prie gyvūnų, pridedama ir laivo kapitono pasirašyta deklaracija, kurioje nurodoma ši informacija:

a)

išvykimo uostas kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje;

b)

atvykimo į Sąjungą uostas;

c)

įplaukimo uostai, jei laivas įplaukia į uostus už kilmės trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos ribų;

d)

patvirtinimas, kad kelionės į Sąjungą metu buvo laikomasi šių reikalavimų:

i)

gyvūnai visą laiką buvo laive;

ii)

laive gyvūnai neturėjo sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės gyvūnais.

15 straipsnis

Nuo reikalavimo dėl sausumos gyvūnų, išskyrus arklinių šeimos gyvūnus, perkrovimo į sąrašą neįtrauktose trečiosiose šalyse ar teritorijose nukrypti leidžianti nuostata techninės problemos arba kito nenumatyto incidento atveju

1.   Nukrypdama nuo 14 straipsnio 2 dalies, kompetentinga institucija leidžia į Sąjungą įvežti sausumos gyvūnų, išskyrus arklinių šeimos gyvūnus, siuntas, kurios buvo perkrautos iš pirminės išsiuntimo transporto priemonės į kitą transporto priemonę tolesnei kelionei trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje, kuri nėra į konkrečios rūšies ir kategorijos gyvūnų įvežimo į Sąjungą sąrašą įtraukta trečioji šalis ar teritorija ar jos zona, tik jei perkrovimas įvyko dėl techninės problemos arba kito nenumatyto incidento, dėl kurio gabenant gyvūnus į Sąjungą jūra arba oru kilo logistikos problemų, siekiant užbaigti gabenimą iki įvežimo į Sąjungą vietos, jeigu:

a)

gyvūnų siuntą įvežti į Sąjungą leidžia paskirties valstybės narės kompetentinga institucija ir, kai taikoma, visos valstybės narės, pro kurias gyvūnai gabenami iki jų atvežimo į jų paskirties vietą Sąjungoje;

b)

visą perkrovimo operaciją trečiojoje šalyje arba teritorijoje stebėjo valstybinis veterinarijos gydytojas, siekdamas užtikrinti, kad:

i)

būtų taikytos veiksmingos apsaugos nuo atitinkamų gyvūnų ligų užkrato pernešėjų priemonės;

ii)

būtų taikytos veiksmingos priemonės, siekiant išvengti tiesioginio ir netiesioginio gyvūnų, skirtų įvežti į Sąjungą, ir kitų gyvūnų sąlyčio;

iii)

į transporto priemonę, skirtą tolesnei kelionei į Sąjungą, nepateko trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri nėra įtraukta į konkrečios rūšies ir kategorijos gyvūnų įvežimo į Sąjungą sąrašą, kilmės pašaro, vandens ar kraiko;

iv)

siuntos gyvūnai buvo tiesiogiai ir kaip galima greičiau perkelti į tolesnei kelionei į Sąjungą skirtą laivą arba orlaivį, atitinkantį 17 straipsnyje nustatytus reikalavimus, neišvažiuojant iš uosto ar oro uosto teritorijos;

c)

kartu su gyvūnų siunta pateikiama trečiosios šalies arba teritorijos, kurioje vykdoma perkėlimo operacija, kompetentingos institucijos deklaracija, kurioje nurodoma informacija apie perkėlimo operaciją ir patvirtinama, kad buvo imtasi atitinkamų priemonių, kad būtų laikomasi b punkte nustatytų reikalavimų.

2.   1 dalyje nustatyta nukrypti leidžianti nuostata netaikoma naminių bičių ir kamanių siuntoms.

16 straipsnis

Arklinių šeimos gyvūnų perkrovimui į sąrašą neįtrauktose trečiosiose šalyse ar teritorijose taikoma nukrypti leidžianti nuostata

Nukrypstant nuo 14 straipsnio 2 dalies, perkrovus į Sąjungą vežamus arklinių šeimos gyvūnų siuntas į kitą transporto priemonę trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje, kuri nėra į sąrašą dėl konkrečios kategorijos arklinių šeimos gyvūnų įvežimo įtraukta trečioji šalis ar teritorija arba jos zona, tas siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei jos atitinka šiuos reikalavimus:

a)

gyvūnų siunta buvo vežama į Sąjungą jūra arba oru;

b)

gyvūnų siunta buvo tiesiogiai perkrauta iš išsiuntimo transporto priemonės į kitas transporto priemones tolesnei kelionei;

c)

vykdant perkrovimo operaciją:

i)

užtikrinta veiksminga apsauga nuo atitinkamų gyvūnų ligų užkrato pernešėjų, o arklinių šeimos gyvūnai neturėjo sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės arklinių šeimos gyvūnais;

ii)

siuntos gyvūnai buvo tiesiogiai ir kaip galima greičiau perkelti į tolesnei kelionei į Sąjungą skirtą laivą arba orlaivį, atitinkantį 17 straipsnyje nustatytus reikalavimus, neišvažiuojant iš uosto ar oro uosto teritorijos ir tiesiogiai prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui;

d)

valstybinis veterinarijos gydytojas patvirtino, kad siunta atitiko a, b ir c punktuose nustatytus reikalavimus.

17 straipsnis

Bendrieji transporto priemonių sausumos gyvūnams gabenti reikalavimai

1.   Laikomų sausumos gyvūnų siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei transporto priemonės, kuriomis jie gabenami, yra:

a)

sukonstruotos taip, kad:

i)

gyvūnai negalėtų ištrūkti arba iškristi;

ii)

būtų galima apžiūrėti erdvę, kurioje laikomi gyvūnai;

iii)

būtų išvengta gyvūnų ekskrementų, kraiko ar pašarų iškritimo arba jis būtų kuo labiau sumažintas;

iv)

naminių ir nelaisvėje laikomų paukščių atveju būtų išvengta plunksnų iškritimo arba jis būtų kuo labiau sumažintas;

b)

išvalytos ir dezinfekuotos išsiuntimo trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos patvirtinta dezinfekavimo priemone ir išdžiovintos arba jos leista išdžiūti prieš kiekvieną į Sąjungą įvežti skirtų gyvūnų pakrovimą.

2.   1 dalis netaikoma į Sąjungą įvežti skirtų naminių bičių ir kamanių siuntų gabenimui.

18 straipsnis

Reikalavimai konteineriams, kuriuose sausumos gyvūnai vežami į Sąjungą

Laikomų sausumos gyvūnų siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik konteineriais, kuriuose laikomi sausumos gyvūnai gabenami į Sąjungą transporto priemonėmis, kurie:

a)

atitinka 17 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus;

b)

talpina tik tos pačios rūšies ir kategorijos gyvūnus iš to paties ūkio;

c)

yra arba

i)

nenaudoti ir specialios konstrukcijos vienkartiniai konteineriai, kurie turi būti sunaikinti juos pirmą kartą panaudojus,

arba

ii)

išvalyti, dezinfekuoti ir išdžiovinti arba jiems leista išdžiūti prieš pakraunant į Sąjungą įvežti skirtus gyvūnus.

19 straipsnis

Sausumos gyvūnų gabenimas ir tvarkymas įvežus

1.   Įvežus sausumos gyvūnų siuntas į Sąjungą, jos nedelsiant ir tiesiogiai gabenamos į:

a)

jų paskirties ūkį Sąjungoje, kuriame gyvūnai turi būti laikomi bent laikotarpį, reikalaujamą atitinkamuose konkrečiuose II–V dalių straipsniuose;

b)

jei gyvūnai skirti skersti – į Sąjungoje esančią paskirties skerdyklą, kurioje jie turi būti paskersti per 5 dienas nuo jų atvežimo į Sąjungą dienos.

2.   Jei iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos įvežtų sausumos gyvūnų paskirties vieta yra skerdykla, patvirtintas karantino ūkis arba atskirtas ūkis Sąjungoje, siuntos gabenimas į siuntos paskirties vietą ir atvykimas į ją stebimas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/1666 (19) 2 ir 3 straipsnius.

3.   1 ir 2 dalys netaikomos registruotų arklinių šeimos gyvūnų įvežimui į Sąjungą iš trečiųjų šalių ir pakartotiniam įvežimui po laikinojo registruotų arklių eksporto.

2 ANTRAŠTINĖ DALIS

KANOPINIŲ GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI

1 SKYRIUS

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai kanopiniams

20 straipsnis

Kanopinių išsiuntimas į Sąjungą

1.   Į Sąjungą leidžiama įvežti kanopinių siuntas tik jei tokios siuntos išsiųstos iš kilmės ūkio į Sąjungą neužsukant į jokį kitą ūkį.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, į Sąjungą leidžiama įvežti kanopinių siuntas iš daugiau nei vieno kilmės ūkio, jei siuntos gyvūnams buvo taikoma viena surinkimo operacija kilmės trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje ir įvykdytos šios sąlygos:

a)

kanopiniai priklauso vienai iš šių rūšių ir kategorijų:

i)

Bos taurus, Ovis aries, Capra hircus arba Sus scrofa,

arba

ii)

yra skerstini arklinių šeimos gyvūnai;

b)

surinkimo operacija atlikta ūkyje:

i)

patvirtintame kompetentingos institucijos trečiojoje šalyje ar teritorijoje kanopinių surinkimo operacijoms vykdyti laikantis reikalavimų, kurie yra bent tokie griežti kaip Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 (20) 5 straipsnyje nustatyti reikalavimai;

ii)

tuo tikslu išsiuntimo trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos įtrauktame į sąrašą, įskaitant Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 21 straipsnyje numatytą informaciją;

iii)

kuriame yra registruojami, atnaujinami ir ne trumpiau kaip 3 metus saugomi tokie duomenys:

gyvūnų kilmė,

atvežimo į surinkimo centrą ir išsiuntimo iš jo datos,

gyvūnų tapatybės nustatymo kodas,

gyvūnų kilmės ūkio registracijos numeris,

vežėjų ir transporto priemonių, kuriomis gabenama arba renkama kanopinių siunta į tą centrą ir iš jo, registracijos numeris;

iv)

atitinkančiame 8 straipsnyje ir 23 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

c)

surinkimo operacija surinkimo centre truko ne ilgiau kaip 6 dienas; šis laikotarpis laikomas mėginių ėmimo tyrimams prieš išsiunčiant į Sąjungą laikotarpio dalimi, jei šiuo reglamentu reikalaujama imti mėginius;

d)

kanopiniai turėjo būti atvežti į Sąjungą per 10 dienų nuo jų išsiuntimo iš kilmės ūkio dienos.

21 straipsnis

Kanopinių tapatybės nustatymas

1.   Kanopinių, išskyrus arklinių šeimos gyvūnus, siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei siuntos gyvūnai buvo atskirai identifikuoti prieš juos išsiunčiant iš kilmės ūkio, fizinėmis tapatybės nustatymo priemonėmis paženklinus matomu, įskaitomu ir neištrinamu ženklu, kurį sudaro:

a)

gyvūno tapatybės nustatymo kodas, kuriuo gyvūnas aiškiai susiejamas su pridedamu veterinarijos sertifikatu;

b)

eksportuojančios šalies kodas pagal ISO standartą 3166 dviejų raidžiu formatu.

2.   Arklinių šeimos gyvūnų siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei siuntos gyvūnai buvo atskirai identifikuoti prieš juos išsiunčiant iš kilmės ūkio bent vienu iš toliau nurodytų metodų:

a)

poodine mikroschema arba ausies įsagu su matomu, įskaitomu ir neištrinamu ženklu, kurį sudaro:

i)

gyvūno tapatybės nustatymo kodas, kuriuo gyvūnas aiškiai susiejamas su pridedamu veterinarijos sertifikatu;

ii)

eksportuojančios šalies ISO-3166 dviejų raidžių arba trijų skaitmenų šalies kodas;

b)

kitų nei skersti skirtų arklinių šeimos gyvūnų atveju – tapatybės nustatymo dokumentas, išduotas ne vėliau kaip atliekant sertifikavimą dėl įvežimo į Sąjungą, kuriame:

i)

aprašomas ir pavaizduojamas gyvūnas, įskaitant alternatyvius tapatybės nustatymo metodus, kad gyvūnas aiškiai susiejamas su pridedamu tapatybės nustatymo dokumentu;

ii)

pateikiama informacija apie individualų kodą, kurį rodo implantuota poodinė mikroschema, jei šis kodas neatitinka a punkte nurodytų specifikacijų.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies į Sąjungą gali būti leidžiama įvežti atskirtiems ūkiams skirtas kanopinių siuntas, jeigu tie gyvūnai yra atskirai identifikuoti poodine mikroschema arba alternatyviu identifikavimo metodu, kuriuo užtikrinama, kad gyvūnas būtų aiškiai susiejamas su prie jo pridedamais įvežimo dokumentais.

4.   Jei kanopinių tapatybė nustatoma naudojant elektroninį identifikatorių, kuris neatitinka ISO standartų 11784 ir 11785, už kanopinių siuntų įvežimą į Sąjungą atsakingas veiklos vykdytojas suteikia skaitytuvą, kuriuo bet kuriuo metu galima patikrinti gyvūno tapatybę.

22 straipsnis

Kanopinių kilmės trečioji šalis ar teritorija arba jos zona

1.   Įvežti į Sąjungą kanopinių, išskyrus arklinių šeimos gyvūnus, siuntas leidžiama tik jei siuntos gyvūnai yra kilę iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, kuri yra neužkrėsta IV priedo A dalies 1 punkte pateiktoje lentelėje nurodytomis A kategorijos ligomis toje lentelėje nurodytu laikotarpiu.

2.   Į Sąjungą leidžiama įvežti arklinių šeimos gyvūnų siuntas tik jei siuntos gyvūnai yra kilę iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos:

a)

kuri yra neužkrėsta IV priedo A dalies 2 punkte pateiktoje lentelėje nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis toje lentelėje nurodytu laikotarpiu;

b)

kurioje nurodytu laikotarpiu nepranešta apie IV priedo A dalies 3 punkte pateiktoje lentelėje nurodytas į sąrašą įtrauktas ligas.

3.   1 ir 2 dalyse nurodyti laikotarpiai IV priedo B dalyje nurodytų ligų atveju gali būti sutrumpinti laikantis atitinkamų konkrečių ten nurodytų sąlygų.

4.   Į Sąjungą leidžiama įvežti kanopinių siuntas tik siuntos gyvūnai yra kilę iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, kurioje nebuvo vykdoma vakcinacija nuo IV priedo C dalyje nurodytų A kategorijos ligų pagal duomenis, nurodytus:

a)

kanopinių, išskyrus arklinių šeimos gyvūnus, atveju – to priedo 1 punkte;

b)

arklinių šeimos gyvūnu atveju – to priedo 2 punkte.

5.   Atsižvelgiant į Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae, M. tuberculosis) infekcijas, galvijų siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai yra arba

a)

kilę iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, kuri neužkrėsta ta liga be vakcinacijos,

arba

b)

atitinka V priedo 1 punkte nustatytus reikalavimus.

6.   Atsižvelgiant į Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijas, galvijų, avių ir ožkų siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai yra arba

a)

kilę iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, kuri neužkrėsta ta liga be vakcinacijos,

arba

b)

atitinka V priedo 2 punkte nustatytus reikalavimus.

7.   Atsižvelgiant į mėlynojo liežuvio ligos (1–24 serologinių tipų) virusinę infekciją, į sąrašą įtrauktų rūšių kanopinių siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai yra arba

a)

kilę iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, kuri nebuvo užkrėsta šia liga 2 metų laikotarpiu iki išsiuntimo į Sąjungą dienos, arba

b)

atitinka vieną iš VI priedo A dalyje nustatytų konkrečių sąlygų.

8.   Atsižvelgiant į enzootinės galvijų leukozės atvejus, galvijų siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei tie gyvūnai yra arba

a)

kilę iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri neužkrėsta šia liga,

arba

b)

atitinka VI priedo B dalyje nustatytas konkrečias sąlygas.

9.   Kanopinių siuntas, skirtas įvežti į valstybes nares ar jų zonas, kurioms dėl VII priede nurodytų C kategorijos ligų, susijusių su į sąrašą įtrauktomis kanopinių rūšimis, suteiktas liga neužkrėstos teritorijos statusas arba kuriose taikoma patvirtinta tų ligų likvidavimo programa, į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai yra:

a)

kilę iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, kurioje atitinkamos rūšys neužkrėstos šia liga,

arba

b)

atitinka tame priede nustatytus atitinkamus papildomus reikalavimus.

23 straipsnis

Kanopinių kilmės ūkis

1.   Kanopinių siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai:

a)

yra kilę iš ūkio, kuriame ir aplink kurį, įskaitant, jei taikoma, kaimyninės šalies teritoriją, nepranešta apie jokios iš VIII priede nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų, dėl kurių į Sąjungą skirtų įvežtų kanopinių rūšys įtrauktos į sąrašą, atvejį tokiame plote ir tokiu laikotarpiu, kurie nurodyti toliau išvardytuose punktuose pateiktose lentelėse:

i)

kanopinių, išskyrus arklinių šeimos gyvūnus, atveju – to priedo 1 ir 2 punktuose

arba

ii)

arklinių šeimos gyvūnų atveju – to priedo 3 ir 4 punktuose;

b)

per a punkte nurodytą laikotarpį neturėjo sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės gyvūnais.

2.   Atsižvelgiant į Mycobacterium tuberculosis komplekso(M. bovis, M. caprae, M. tuberculosis) infekcijas, galvijų, avių, ožkų, kupranugarinių ir elninių gyvūnų siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnų kilmės ūkis atitinka IX priedo 1 punkte nustatytus atitinkamus reikalavimus.

3.   Atsižvelgiant į Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijas, galvijų, avių, ožkų, kiaulių, kupranugarinių ir elninių gyvūnų siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnų kilmės ūkis atitinka IX priedo 2 punkte nustatytus atitinkamus reikalavimus.

24 straipsnis

Siuntos kanopiniai

1.   Kanopinių siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei siuntos gyvūnai atitinka šiuos reikalavimus:

a)

jie nevakcinuoti nuo A kategorijos ligų, nurodytų lentelėse, pateiktose arba

i)

kanopinių, išskyrus arklinių šeimos gyvūnus, atveju – IV priedo C dalies 1 punkte,

arba

ii)

arklinių šeimos gyvūnu atveju – IV priedo C dalies 2 punkte;

b)

laikotarpiu nuo jų išsiuntimo iš kilmės ūkio datos iki jų atvežimo į Sąjungą jie turi būti neiškrauti jokioje vietoje, kuri neatitinka reikalavimų, nurodytų lentelėse, pateiktose:

i)

kanopinių, išskyrus arklinių šeimos gyvūnus, atveju – VIII priedo 1 ir 2 punktuose

arba

ii)

arklinių šeimos gyvūnų atveju – VIII priedo 3 ir 4 punktuose.

2.   Atsižvelgiant į Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae, M. tuberculosis) infekcijas ir Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijas, į sąrašą įtrauktų rūšių kanopinių siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai nevakcinuoti nuo šių ligų.

3.   Atsižvelgiant į mėlynojo liežuvio ligos (1–24 serologinių tipų) virusinę infekciją, į sąrašą įtrauktų rūšių kanopinių siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai nevakcinuoti nuo šios ligos gyvąja vakcina per 60 dienų iki išvežimo dienos.

4.   Kanopinių siuntas, skirtas įvežti į valstybes nares ar jų zonas, kurioms dėl VII priede nurodytų C kategorijos ligų, susijusių su į sąrašą įtrauktomis kanopinių rūšimis, suteiktas liga neužkrėstos teritorijos statusas arba kuriose taikoma patvirtinta tų ligų likvidavimo programa, į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai nevakcinuoti nuo tų ligų.

5.   Be 1 dalyje nustatytų reikalavimų, nekastruotų avinų ir Tayassuidae šeimos kanopinių patinų siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai atitinka X priede nustatytus atitinkamus konkrečius reikalavimus dėl Brucella.

6.   Be 1 dalyje nustatytų reikalavimų, arklinių šeimos gyvūnų siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai atitinka XI priedo 2 punkte nustatytas konkrečias sąlygas, priklausomai nuo sanitarinės grupės, kaip nustatyta pagal XI priedo 1 punktą, kuriai sąraše priskirta trečioji šalis ar teritorija arba jos zona.

25 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos ir papildomi reikalavimai, taikomi į Sąjungą įvežant skerstinus kanopinius

Nukrypstant nuo 22 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų, tose dalyse nurodytų rūšių kanopinių siuntas, kurios neatitinka tų reikalavimų, leidžiama įvežti į Sąjungą, jei siuntos gyvūnai skirti tik skersti.

26 straipsnis

Kanopinių gabenimas ir tvarkymas juos įvežus į Sąjungą

Į Sąjungą įvežti kanopiniai, išskyrus varžyboms, lenktynėms ir žirgų kultūriniams renginiams skirtus arklius, turi likti paskirties ūkyje ne trumpiau nei 30 dienų nuo jų atvežimo į tą ūkį.

2 SKYRIUS

Specialiosios taisyklės, taikomos įvežant į Sąjungą laikomus kanopinius, skirtus atskirtiems ūkiams

27 straipsnis

Gyvūnų sveikatos reikalavimai, netaikomi kanopiniams, skirtiems atskirtiems ūkiams

Kanopinių siuntoms, įvežamoms į Sąjungą 28–34 straipsniuose nustatytomis sąlygomis, 11, 22, 23, 24 ir 26 straipsniai netaikomi.

28 straipsnis

Konkrečios taisyklės, taikomos kanopiniams, skirtiems atskirtiems ūkiams

1.   Kanopinių siuntas, skirtas atskirtiems ūkiams, leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei siuntos gyvūnai atitinka šiuos reikalavimus:

a)

jie turi būti kilę iš atskirto ūkio, kuris yra įtrauktas į atskirtų ūkių, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti kanopinius, sąrašą, sudarytą pagal 29 straipsnį;

b)

jie turėjo būti išsiųsti tiesiogiai iš atskirto kilmės ūkio į atskirtą ūkį Sąjungoje.

2.   Paskirties valstybės narės kompetentinga institucija suteikia konkretų leidimą įvežti kiekvienai iš 1 dalyje nurodytų kanopinių siuntų, remdamasi palankiais galimos rizikos, kurią gali kelti tokios siuntos įvežimas į Sąjungą, vertinimo rezultatais.

3.   Kiekvienos 1 dalyje nurodytos kanopinių siuntos įvežimas į Sąjungą ir jos gabenimas per valstybes nares, kurios nėra paskirties valstybė narė, leidžiamas tik gavus tų valstybių narių, pro kurias pravažiuojama, kompetentingų institucijų leidimą.

Leidimas suteikiamas tik remiantis tų valstybių narių, į kurias vykstama, kompetentingos institucijos atlikto rizikos vertinimo teigiamais rezultatais, remiantis informacija, kurią joms pateikė Sąjungos paskirties vietos valstybė narė.

4.   1 dalyje nurodytų siuntų paskirties vietos valstybė narė praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete ir tiesiogiai praneša kanopinių įvežimo į Sąjungą punktui apie pagal 1 ir 2 dalis suteiktus leidimus prieš galimą pervežimą per kitas valstybes nares ir prieš tokių kanopinių atvežimą į jų teritoriją

29 straipsnis

Atskirtų kanopinių kilmės ūkių trečiosiose šalyse ar teritorijose sąrašai

1.   Valstybės narės gali sudaryti atskirtų ūkių trečiosiose šalyse ar teritorijose, iš kurių leidžiama į jų teritoriją įvežti kanopinius, sąrašą.

Tame sąraše nurodomos kanopinių rūšys, kurias leidžiama įvežti į valstybės narės teritoriją iš kiekvieno atskirto ūkio trečiojoje šalyje arba teritorijoje.

2.   Valstybės narės į 1 dalyje nurodytą atskirtų ūkių sąrašą gali įtraukti atskirtus ūkius, kurie jau yra įtraukti į analogiškus kitų valstybių narių sąrašus.

Išskyrus pirmoje pastraipoje numatytus atvejus, valstybės narės į 1 dalyje nurodytą atskirtų ūkių trečiojoje šalyje ar teritorijoje sąrašą įtraukia tik atskirtus ūkius, kurie teigiamai įvertinti atlikus visą vertinimą remiantis:

a)

atskirto ūkio atitiktimi 30 straipsnyje nustatytam reikalavimui, kad jį turi patvirtinti kilmės šalies ar teritorijos kompetentinga institucija;

b)

kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos pateikta pakankama informacija, skirta užtikrinti, kad atskirtas ūkis atitinka 30 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl atskirtų ūkių patvirtinimo.

3.   Valstybės narės atnaujina 1 dalyje nurodytus atskirtų ūkių sąrašus, atsižvelgdamos visų pirma į bet kokį kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos arba kitos valstybės narės kompetentingos institucijos suteikto patvirtinimo galiojimo sustabdymą ar panaikinimą, kaip nurodyta 30 straipsnyje.

4.   Valstybės narės savo interneto svetainėse viešai skelbia 1 dalyje nurodytus sąrašus.

30 straipsnis

Sąlygos kanopinių kilmės atskirtiems ūkiams trečiosiose šalyse ar teritorijose taikant 29 straipsnį

Valstybės narės į 29 straipsnyje nurodytą atskirtų ūkių sąrašą atskirtą ūkį trečiojoje šalyje ar teritorijoje įtraukia tik jei tą atskirtą ūkį patvirtino trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija ir jei laikomasi šių sąlygų:

a)

jis turi būti aiškiai atribotas, o gyvūnų ir žmonių patekimas į gyvūnų patalpas turi būti kontroliuojamas;

b)

jame turi būti reikiamos priemonės gyvūnams pagauti, atskirti ir izoliuoti ir turi būti parengtos tinkamos karantino patalpos ir patvirtintos standartinės veiklos procedūros, skirtos naujiems gyvūnams;

c)

gyvūnų laikymo vietos turi atitikti reikiamą standartą ir būti pastatytos taip, kad:

i)

būtų negalimas sąlytis su ne atskirto ūkio gyvūnais, taip pat kad būtų galima lengvai atlikti patikrinimus ir bet kokius reikiamus gydymo veiksmus;

ii)

grindis, sienas ir kitas medžiagas arba įrangą būtų galima lengvai išvalyti ir dezinfekuoti;

d)

ligų stebėjimo ir kontrolės priemonės:

i)

ūkyje turi būti įgyvendinta ligų stebėjimo programa, į kurią turi būti įtraukta tinkamos gyvūnų zoonozės kontrolės priemonės, ir ji turi būti atnaujinama atsižvelgiant į atskirtame ūkyje esančių gyvūnų skaičių ir rūšį, taip pat atsižvelgiant į epizootinę padėtį ūkyje ir aplink jį, susijusią su į sąrašą įtrauktomis ir naujomis ligomis;

ii)

kanopiniams, kurie yra užsikrėtę arba įtariama, kad jie yra užsikrėtę, į sąrašą įtrauktų ligų ar naujų ligų sukėlėjais, turi būti atliekami klinikiniai tyrimai, laboratoriniai tyrimai arba post mortem tyrimai;

iii)

ūkyje turi būti, jei reikia, dėl užkrečiamųjų ligų vakcinuojami ir gydomi ligoms imlūs kanopiniai;

e)

jame ne mažiau kaip 3 metus turi būti saugomi atnaujinti duomenys, kurie apima:

i)

kiekvienos rūšies kanopinių, esančių atskirtame ūkyje, skaičių ir tapatybės duomenis (t. y. amžių, lytų, rūšių ir atskirų gyvūnų tapatybės nustatymo duomenis jei reikia);

ii)

atvykstančių į atskirtą ūkį ar iš jo išvykstančių kanopinių skaičių ir tapatybės duomenis (t. y. amžių, lytų, rūšių ir atskirų gyvūnų tapatybės nustatymo duomenis jei reikia), įskaitant informaciją apie tokių gyvūnų kilmės ar paskirties vietą, transporto priemones ir tų gyvūnų sveikatos būklę;

iii)

informaciją apie d punkto i papunktyje nurodytos ligų stebėjimo ir kontrolės programos įgyvendinimą ir rezultatus;

iv)

d punkto ii papunktyje nurodytų klinikinių tyrimų, laboratorinių tyrimų ir post mortem tyrimų rezultatus;

v)

informaciją apie d punkto iii papunktyje nurodytą vakcinaciją ir gydymą;

vi)

trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos nurodymus, jei tokių yra, apie pastabas, pateiktas bet kuriuo izoliavimo ar karantino laikotarpiu;

f)

jis turi užtikrinti, kad nuo ligos kritusių arba užmigdytų kanopinių skerdenos būtų pašalinamos;

g)

jis sutartimi arba kitomis teisinėmis priemonėmis turi užtikrinti, kad būtų teikiamos ūkio veterinarijos gydytojo paslaugos ir kad veterinarijos gydytojas būtų atsakingas už:

i)

ūkio veiklos priežiūrą ir šiame straipsnyje nustatytų patvirtinimo sąlygų laikymąsi;

ii)

d punkto i papunktyje nurodytos ligų stebėjimo programos peržiūrą bent kartą per metus;

h)

nukrypdamas nuo 9 straipsnio c punkto, ūkis turi arba

i)

susitarimą su trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos patvirtinta laboratorija dėl post mortem tyrimų,

arba

ii)

vieną ar kelias atitinkamas patalpas, kuriose gali būti atliekami post mortem tyrimai prižiūrint ūkio veterinarijos gydytojui.

31 straipsnis

Nukrypti nuo reikalavimo įtraukti į sąrašą trečiąją šalį ar teritoriją į kanopinių kilmės atskirtų ūkių sąrašą leidžianti nuostata

1.   Nukrypstant nuo 3 straipsnio 1 dalyje ir 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, kanopinių siuntas iš trečiųjų šalių ar teritorijų, kurios neatitinka šių reikalavimų, leidžiama įvežti į Sąjungą, jei jos skirtos atskirtiems ūkiams ir jei:

a)

dėl išimtinių nenumatytų aplinkybių neįmanoma užtikrinti reikalavimų laikymąsi;

b)

siuntos atitinka 32 straipsnyje nustatytas sąlygas.

2.   1 dalyje nurodytos siuntos paskirties vietos valstybė narė praneša Komisijai ir valstybėms narėms Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete ir tiesiogiai praneša kanopinių įvežimo į Sąjungą punktui apie pagal 1 dalį suteiktus leidimus prieš galimą pervežimą per kitas valstybes nares ir prieš tokių kanopinių atvežimą į jų teritoriją.

32 straipsnis

Papildomi reikalavimai, kuriuos turi įvykdyti į atskirtą ūkį skirtų įvežti kanopinių kilmės ūkiai pagal 31 straipsnyje nustatytą nukrypti leidžiančią nuostatą

Paskirties valstybės narės kompetentinga institucija leidžia taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, kaip nustatyta 31 straipsnyje, kanopinių siuntoms, tik jei jos atitinka šias papildomas sąlygas:

a)

savininkas arba savininkui atstovaujantis fizinis asmuo iš anksto pateikė prašymą paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai dėl konkrečios nukrypti leidžiančios nuostatos, kaip nustatyta 31 straipsnyje, ir paskirties valstybė narė suteikė tą leidimą atlikusi rizikos vertinimą, per kurį nustatyta, kad įvežus tokią kanopinių siuntą į Sąjungą pavojus gyvūnų sveikatai nekiltų;

b)

kanopiniams buvo taikomas karantinas kilmės trečiojoje šalyje ar teritorijoje prižiūrint kompetentingai institucijai būtiną laikotarpį, kuris reikalingas tam, kad jie atitiktų 33 ir 34 straipsniuose nustatytus konkrečius gyvūnų sveikatos reikalavimus:

i)

kanopinių kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos patvirtintoje vietoje;

ii)

laikantis a punkte nurodytame leidime nurodytos tvarkos, kuria turi būti suteiktos bent tokios pat garantijos, kaip 28 straipsnio 2–4 dalyse ir 33 bei 34 straipsniuose nustatytos garantijos;

c)

kanopiniams paskirties atskirtame ūkyje ne mažiau kaip 6 mėnesius nuo įvežimo į Sąjungą dienos turi būti taikomas karantinas, per kurį paskirties valstybės narės kompetentinga institucija gali imtis Reglamento (ES) 2017/625 138 straipsnio 2 dalyje, visų pirma jos a, d ir k punktuose nustatytų veiksmų.

33 straipsnis

Gyvūnų sveikatos reikalavimai atskirtam kanopinių kilmės ūkiui dėl į sąrašą įtrauktų ligų

Atskirtam ūkiui Sąjungoje skirtas kanopinių siuntas įvežti į Sąjungą leidžiama tik jei kilmės atskirtas ūkis atitinka toliau nurodytus reikalavimus dėl į sąrašą įtrauktų ligų:

a)

dėl atskirto kanopinių kilmės ūkio nebuvo pranešta apie XII priedo A dalies lentelėje nurodytas į sąrašą įtrauktas ligas toje lentelėje nurodytais laikotarpiais, taikomais atitinkamoms į sąrašą įtrauktoms ligoms;

b)

dėl atskirto ūkio teritorijos ir teritorijos aplink jį nebuvo pranešta apie XII priedo B dalies lentelėje nurodytas į sąrašą įtrauktas ligas toje lentelėje nurodytais laikotarpiais, taikomais atitinkamoms į sąrašą įtrauktoms ligoms.

34 straipsnis

Gyvūnų sveikatos reikalavimai siuntos kanopiniams dėl į sąrašą įtrauktų ligų

Atskirtam ūkiui Sąjungoje skirtas kanopinių siuntas įvežti į Sąjungą leidžiama tik jei siuntos gyvūnai atitinka toliau nurodytus papildomus gyvūnų sveikatos reikalavimus:

a)

jie turi būti laikomi atskirtame kilmės ūkyje 6 mėnesius nepertraukiamai arba nuo gimimo, jei jie yra jaunesni nei 6 mėnesių;

b)

jie turi būti neturėję sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės gyvūnais:

i)

30 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą datos arba nuo gimimo, jei gyvūnai yra jaunesni nei 30 dienų;

ii)

jų gabenimo iš patvirtinto atskirto kilmės ūkio į išsiuntimo į Sąjungą vietos metu;

c)

dėl XII priedo C dalyje nurodytoje lentelėje nurodytų ligų jie turi arba

i)

būti kilę iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, kuri atitinka toje lentelėje nustatytus atitinkama liga neužkrėstos teritorijos laikotarpius,

arba

ii)

atitikti XII priedo D dalyje nustatytus atitinkamus papildomus reikalavimus;

d)

jie neturi būti vakcinuoti, kaip nurodyta XII priedo E dalyje pateiktoje lentelėje;

e)

jei jie buvo vakcinuoti nuo juodligės ir pasiutligės, kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija turi pateikti informaciją apie vakcinacijos datą, naudotą vakciną ir galimą tyrimą, atliktą siekiant įrodyti apsauginį imuninį atsaką;

f)

40 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą dienos laikotarpiu jie turi būti ne mažiau kaip du kartus gydyti nuo vidaus ir išorės parazitų.

Jeigu c punkto ii papunktyje nurodytos konkrečios garantijos apima karantino laikotarpį nuo užkrato per nešėjo apsaugotose patalpose atskirtame ūkyje, šios patalpos turi atitikti XII priedo F dalyje nustatytus reikalavimus.

35 straipsnis

Atskirtiems ūkiams skirtų kanopinių gabenimas ir tvarkymas įvežus

Į Sąjungą įvežti kanopiniai, kilę iš atskirto ūkio trečiojoje šalyje ar teritorijoje, kaip nurodyta 27 straipsnyje, turi būti laikomi paskirties atskirtame ūkyje ne trumpiau kaip 6 mėnesius iki jų išvežimo į kitą atskirtą ūkį Sąjungoje datos, nebent jie eksportuojami iš Sąjungos arba vežami skersti.

3 ANTRAŠTINĖ DALIS

GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI NAMINIAMS PAUKŠČIAMS IR NELAISVĖJE LAIKOMIEMS PAUKŠČIAMS

1 SKYRIUS

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai naminiams paukščiams

1 SKIRSNIS

GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI VISŲ RŪŠIŲ IR KATEGORIJŲ NAMINIAMS PAUKŠČIAMS

36 straipsnis

Naminiai paukščiai, importuoti į kilmės trečiąją šalį ar teritoriją arba jos zoną prieš juos įvežant į Sąjungą

1.   Į Sąjungą toliau nurodytas siuntas leidžiama įvežti tik jei kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija suteikė garantijas pagal 2 dalį:

a)

naminių paukščių, importuotų į kilmės trečiąją šalį arba teritoriją arba jos zoną iš kitos trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos;

b)

vienadienius paukščiukus iš kilmės pulkų, kurie buvo importuoti į kilmės trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną iš kitos trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos.

2.   Įvežti 1 dalyje nurodytų gyvūnų siuntas į Sąjungą leidžiama tik jei naminių paukščių kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija suteikė garantijas, kad:

a)

tie naminiai paukščiai ir kilmės pulkai, nurodyti toje dalyje, buvo importuoti iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri įtraukta į tokių siuntų įvežimo į Sąjungą sąrašą;

b)

naminiai paukščiai ir kilmės pulkai, nurodyti 1 dalyje, buvo importuoti į tą trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną laikantis gyvūnų sveikatos reikalavimų, kurie yra bent tokie pat griežti, kaip tie, kurie taikomi tiesiogiai į Sąjungą įvežamoms tokių gyvūnų siuntoms.

37 straipsnis

Naminių paukščių kilmės trečiajai šaliai arba teritorijai ar jos zonai taikomi reikalavimai

Naminių paukščių siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos yra kilusios iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri atitinka šiuos reikalavimus:

a)

joje ne mažiau kaip 6 mėnesius iki išsiuntimo į Sąjungą dienos buvo taikoma labai patogeniško paukščių gripo stebėjimo programa, kuri atitinka reikalavimus, nustatytus arba

i)

šio reglamento II priede,

arba

ii)

Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso atitinkamame skyriuje;

b)

ji laikoma labai patogenišku paukščių gripu neužkrėsta teritorija pagal 38 straipsnį;

c)

jei joje vykdoma vakcinacija nuo labai patogeniško paukščių gripo, trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija suteikė garantijas, kad:

i)

vakcinacijos programa atitinka XIII priede nustatytus reikalavimus;

ii)

šio straipsnio a punkte nurodyta stebėjimo programa atitinka ne tik II priede nustatytų reikalavimus, bet ir XIII priedo 2 punkte nustatytus reikalavimus;

iii)

ji įsipareigojo informuoti Komisiją apie bet kokius vakcinacijos programos trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje pakeitimus;

d)

kuri:

i)

naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, atveju laikoma Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėsta teritorija pagal 39 straipsnį;

ii)

beketerių paukščių atveju:

laikoma Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėsta teritorija pagal 39 straipsnį

arba

nelaikoma Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėsta teritorija pagal 39 straipsnį, tačiau kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija pateikė garantijas dėl atitikties su izoliacija, priežiūra ir tyrimais susijusiems reikalavimams dėl Niukaslo ligos viruso infekcijos, kurie nustatyti XIV priede;

e)

jeigu vykdoma vakcinacija nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos, trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija pateikė garantijas, kad:

i)

naudojamos vakcinos atitinka XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius ir konkrečius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus

arba

ii)

naudojamos vakcinos atitinka XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus, o naminiai paukščiai atitinka XV priedo 2 punkte nustatytus naminiams paukščiams ir periniams kiaušiniams, kilusiems iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje naudojamos vakcinos nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos neatitinka konkrečių XV priedo 1 punkte nustatytų kriterijų, taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus;

f)

ji įsipareigojo pateikti Komisijai toliau nurodytą informaciją įvykus bet kokiam labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkiui:

i)

per 24 valandas nuo bet kokio pirminio labai patogeniško paukščių gripo ar Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio patvirtinimo – informaciją apie su liga susijusią padėtį;

ii)

reguliariai atnaujinamą informaciją apie su liga susijusią padėtį;

g)

ji įsipareigojo pateikti Europos Sąjungos paukščių gripo ir Niukaslo ligos etaloninei laboratorijai pirminių labai patogeniško paukščių gripo ir Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkių išskirtą virusą.

38 straipsnis

Labai patogenišku paukščių gripu neužkrėsta kilmės trečioji šalis arba teritorija ar jos zona

1.   Kilmės trečioji šalis arba teritorija ar jos zona laikoma neužkrėsta labai patogenišku paukščių gripu, jei ji pateikia Komisijai šias garantijas:

a)

bent 6 mėnesius iki valstybinio veterinarijos gydytojo atlikto išsiuntimui į Sąjungą skirtos siuntos sertifikavimo datos buvo vykdoma labai patogeniško paukščių gripo stebėjimo programą pagal 37 straipsnio a punktą;

b)

trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje bent 12 mėnesių iki valstybinio veterinarijos gydytojo atlikto išsiuntimui į Sąjungą skirtos siuntos sertifikavimo datos nenustatyta labai patogeniško paukščių gripo protrūkio.

2.   Kilus labai patogeniško paukščių gripo protrūkiui trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje, kuri anksčiau buvo laikoma šia liga neužkrėsta teritorija, kaip nurodyta 1 dalyje, ta trečioji šalis arba teritorija ar jos zona vėl laikoma labai patogenišku paukščių gripu neužkrėsta teritorija, jei laikomasi šių sąlygų:

a)

labai patogeniškam paukščių gripui kontroliuoti įgyvendinta likvidavimo strategija;

b)

visi užkrėsti ūkiai tinkamai išvalyti ir dezinfekuoti;

c)

ne trumpiau kaip 3 mėnesius po a ir b punktuose nurodytos likvidavimo strategijos, valymo ir dezinfekavimo užbaigimo trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija vykdė stebėjimo programą, kuri suteikia galimybę patvirtinti, kad infekcijos nėra, remiantis bent atsitiktine tvarka atliktos populiacijos, kuriai kyla rizika, reprezentatyviosios imties patikimu tyrimu, atsižvelgiant į su įvykusiu (-iais)protrūkiu (-iais) susijusias konkrečias epizootines aplinkybes, ir gauti neigiami rezultatai.

39 straipsnis

Niukaslo liga viruso infekcija neužkrėsta kilmės trečioji šalis arba teritorija ar jos zona

1.   Trečioji šalis arba teritorija ar jos zona laikoma neužkrėsta Niukaslo ligos viruso infekcija, jei bent 12 mėnesių iki valstybinio veterinarijos gydytojo atlikto išsiuntimui į Sąjungą skirtos siuntos sertifikavimo datos toje trečiojoje šalyje arba teritorijoje naminių paukščių populiacijoje nenustatyta Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio.

2.   Trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje, kuri anksčiau buvo neužkrėsta šia liga teritorija, kaip nurodyta 1 dalyje, kilus Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkiui, ta trečioji šalis arba teritorija ar jos zona vėl laikoma neužkrėsta Niukaslo ligos viruso infekcija, jei laikomasi šių sąlygų:

a)

ligai kontroliuoti įgyvendinta likvidavimo strategija;

b)

visi užkrėsti ūkiai tinkamai išvalyti ir dezinfekuoti;

c)

ne trumpiau kaip 3 mėnesius po a ir b punktuose nurodytos likvidavimo strategijos, valymo ir dezinfekavimo užbaigimo trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija, atlikusi sugriežtintus tyrimus, įskaitant laboratorinius tyrimus, susijusius su protrūkiu, įrodė, kad trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje šios ligos nebėra.

40 straipsnis

Naminių paukščių kilmės ūkis

1.   Veislinių naminių paukščių ir produkcinių naminių paukščių siuntas įvežti į Sąjungą leidžiama tik jei siuntos gyvūnai kilę iš ūkių, kuriuos patvirtino kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija laikydamasi reikalavimų, kurie yra bent tokie pat griežti, kaip Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai, ir:

a)

kurių patvirtinimas nebuvo laikinai sustabdytas arba panaikintas;

b)

aplink kuriuos 10 km spinduliu, jei taikoma, įskaitant kaimyninės šalies teritoriją, bent 30 dienų iki pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą datos nebuvo nustatyta labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio;

c)

kuriuose bent 21 dieną iki pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą datos nebuvo pranešta apie patvirtintus mažai patogeniško paukščių gripo viruso atvejus.

2.   Skersti skirtų naminių paukščių siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai yra kilę iš ūkių:

a)

aplink kuriuos 10 km spinduliu, jei taikoma, įskaitant kaimyninės šalies teritoriją, bent 30 dienų iki pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą datos nebuvo nustatyta labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio;

b)

kuriuose bent 21 dieną iki pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą datos nebuvo pranešta apie patvirtintą mažai patogeniško paukščių gripo viruso atvejį.

3.   Vienadienių paukščiukų siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai:

a)

išperinti ūkiuose, patvirtintų kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos, laikantis reikalavimų, kurie yra bent tokie griežti, kaip Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 7 straipsnyje nustatyti reikalavimai, ir

i)

kurių patvirtinimas nebuvo laikinai sustabdytas arba panaikintas;

ii)

aplink kuriuos 10 km spinduliu, jei taikoma, įskaitant kaimyninės šalies teritoriją, bent 30 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą datos nebuvo nustatyta labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio;

b)

kilę iš pulkų, kurie buvo laikomi ūkiuose, patvirtintuose kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos, laikantis reikalavimų, kurie yra bent tokie griežti, kaip Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai, ir

i)

kurių patvirtinimas nebuvo laikinai sustabdytas arba panaikintas tuo metu, kai periniai kiaušiniai, iš kurių išperinti vienadieniai paukščiukai, buvo išsiųsti į peryklą;

ii)

kuriuose bent kaip 21 dieną iki perinių kiaušinių, iš kurių išperinti vienadieniai paukščiukai, surinkimo dienos nebuvo užregistruota jokio patvirtinto mažai patogeniško paukščių gripo viruso atvejo.

41 straipsnis

Konkrečios prevencinės priemonės konteineriams, kuriuose gabenami naminiai paukščiai

Įvežti į Sąjungą naminių paukščių siuntas leidžiama tik jei tos siuntos buvo vežamos konteineriais, kurie atitinka ne tik 18 straipsnyje nustatytus reikalavimus, bet ir šiuos reikalavimus:

a)

jie yra uždaryti pagal kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos nurodymus, kad būtų išvengta bet kokios galimybės pakeisti jų turinį;

b)

ant jų yra XVI priede nurodyta informacija apie konkrečias naminių paukščių rūšis ir kategorijas;

c)

vienadieniai paukščiukai gabenami vienkartiniuose konteineriuose, kurie yra švarūs ir naudojami pirmą kartą.

42 straipsnis

Naminių paukščių įvežimas į valstybes nares, kurioms suteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas be vakcinacijos

1.   Veislinių naminių paukščių ir produkcinių naminių paukščių siuntas, skirtas valstybei narei, kuriai suteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas be vakcinacijos, į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai atitinka šiuos reikalavimus:

a)

jie nevakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos;

b)

prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui jie buvo laikomi izoliuoti ne mažiau kaip 14 dienų iki siuntos pakrovimo išsiųsti į Sąjungą kilmės ūkyje arba karantino ūkyje, kuriame:

i)

bent 21 dieną iki siuntos pakrovimo dienos naminiai paukščiai nevakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos;

ii)

per i papunktyje nurodytą laikotarpį į ūkį nepateko joks paukštis, kuris nėra siuntos dalis;

iii)

nebuvo atliekama vakcinacija;

c)

bent 14 dienų iki pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą dienos laikotarpiu jie buvo patikrinti atliekant serologinius kraujo mėginių tyrimus Niukaslo ligos viruso antikūnams nustatyti, siekiant 95 % patikimumu nustatyti 5 % infekcijos paplitimą, ir tyrimų rezultatai buvo neigiami.

2.   Skerstinų naminių paukščių siuntas, skirtas valstybei narei, kuriai suteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas be vakcinacijos, į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai kilę iš pulkų, kurie:

a)

nevakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos ir bent 14 dienų iki pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą dienos laikotarpiu jie buvo patikrinti atliekant serologinius kraujo mėginių tyrimus Niukaslo ligos viruso antikūnams nustatyti, siekiant 95 % patikimumu nustatyti 5 % infekcijos paplitimą, ir tyrimų rezultatai buvo neigiami,

arba

b)

vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos, tačiau naudojant ne gyvąją vakciną, likus ne mažiau kaip 30 dienų iki siuntos pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą dienos laikotarpiu ir buvo tiriami viruso išskyrimo metodu Niukaslo ligos viruso infekcijai nustatyti likus 14 dienų iki tos datos, atsitiktinės atrankos būdu patikrinus ne mažiau kaip 60-ties paukščių kloakos tepinėlius arba išmatų mėginius, o tyrimo rezultatai buvo neigiami.

3.   Vienadienių paukščiukų siuntas, skirtas valstybei narei, kuriai suteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas be vakcinacijos, į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai:

a)

nevakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos;

b)

yra išsiritę iš perinių kiaušinių, kurie kilę iš pulkų, atitinkančių vieną iš šių sąlygų:

i)

jie nevakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos

arba

ii)

jie vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos naudojant inaktyvintas vakcinas,

arba

iii)

jie vakcinuoti nuo Niukaslo ligos naudojant gyvąją vakciną likus ne mažiau nei 60 dienų iki kiaušinių surinkimo dienos;

c)

kilę iš peryklų, kuriose darbo metodais užtikrinama, kad į Sąjungą įvežti skirti kiaušiniai arba vienadieniai paukščiukai būtų laikomi kitoje vietoje ir kitu metu nei b punkte nustatytų reikalavimų neatitinkantys kiaušiniai,

2 SKIRSNIS

KONKRETŪS GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI VEISLINIAMS IR PRODUKCINIAMS NAMINIAMS PAUKŠČIAMS

43 straipsnis

Veislinių beketerių paukščių ir produkcinių beketerių paukščių tapatybės nustatymas

Veislinių beketerių paukščių ir produkcinių beketerių paukščių siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai yra individualiai identifikuoti kaklo įsagais arba poodinėmis mikroschemomis:

a)

su nurodytu kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kodu pagal ISO standartą 3166 dviejų raidžiu formatu;

b)

kurios atitinka ISO standartus 11784 ir 11785.

44 straipsnis

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai veislinių ir produkcinių naminių paukščių siuntų kilmės pulkui

Į Sąjungą leidžiama įvežti veislinių naminių paukščių ir produkcinių naminių paukščių siuntas tik jei siuntos gyvūnai yra kilę iš pulkų, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

a)

pulkai nevakcinuoti nuo labai patogeniško paukščių gripo;

b)

jei pulkai vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos:

i)

kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos suteikė garantijas, kad naudotos vakcinos atitinka arba

XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius ir konkrečius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus,

arba

XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus, o naminiai paukščiai atitinka XV priedo 2 punkte nustatytus naminiams paukščiams ir periniams kiaušiniams, kilusiems iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje naudojamos vakcinos nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos neatitinka konkrečių XV priedo 1 dalyje nustatytų kriterijų, taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus;

ii)

pateikiama XV priedo 4 punkte nustatyta informacija apie siuntą;

c)

paukščių pulkams taikyta ligos stebėjimo programa, atitinkanti Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 II priede nustatytus reikalavimus, ir nustatyta, kad jie neužkrėsti arba nėra jokio pagrindo įtarti, kad jie gali būti užsikrėtę šiais ligų sukėlėjais:

i)

Gallus atveju – Salmonella Pullorum, Salmonella Gallinarum ir Mycoplasma gallisepticum;

ii)

Meleagris gallopavo atveju – Salmonella arizonae (serogrupė O:18(k)), Salmonela Pullorum, Salmonella Gallinarum, Mycoplasma meleagridis ir Mycoplasma gallisepticum;

iii)

Numida meleagris, Coturnix, Phasianus colchicus, Perdix, Anas spp. atveju – Salmonella Pullorum ir Salmonella Gallinarum;

d)

pulkai laikomi ūkiuose, kurie, patvirtinus Salmonella Pullorum, S. Gallinarum ir S. arizonae infekciją per paskutinius 12 mėnesių iki siuntos pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą datos, taikė šias priemones:

i)

užkrėstas paukščių pulkas buvo paskerstas arba nužudytas ir sunaikintas;

ii)

po i papunktyje nurodyto užkrėsto paukščių pulko paskerdimo ar nužudymo ūkis buvo išvalytas ir dezinfekuotas;

iii)

po ii papunktyje nurodyti išvalymo ir dezinfekcijos visi ūkio paukščių pulkai buvo patikrinti dėl Salmonella Pullorum, S. Gallinarum ir S. arizonae infekcijos atliekant du tyrimus, tarp kurių buvo daroma bent 21 dienos pertrauka, pagal c punkte nurodytą priežiūros programą;

e)

paukščių pulkai laikomi ūkiuose, kurie tuo atveju, jei per paskutinius 12 mėnesių iki siuntos pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą datos buvo patvirtinta paukščių mikoplazmozė (Mycoplasma gallisepticum ir M. meleagridis), taikė šias priemones:

arba

i)

visas užkrėstas paukščių pulkas buvo patikrintas dėl paukščių mikoplazmozės(Mycoplasma gallisepticum ir M. meleagridis) atliekant du tyrimus, tarp kurių buvo daroma bent 60 dienų pertrauka, pagal c punkte nurodytą priežiūros programą,

arba

ii)

užkrėstas paukščių pulkas buvo paskerstas arba nužudytas ir sunaikintas, ūkis buvo išvalytas ir dezinfekuotas ir po valymo ir dezinfekavimo visi ūkio paukščių pulkai buvo patikrinti dėl paukščių mikoplazmozės (Mycoplasma gallisepticum ir M. meleagridis) atliekant du tyrimus, tarp kurių buvo daroma bent 21 dienos pertrauka, pagal c punkte nurodytą priežiūros programą.

3 SKIRSNIS

KONKRETŪS GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI SKERSTINIEMS NAMINIAMS PAUKŠČIAMS

45 straipsnis

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai skerstinų naminių paukščių siuntų kilmės paukščių pulkui

Skerstinų naminių paukščių siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai kilę iš paukščių pulkų, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

a)

jie nevakcinuoti nuo labai patogeniško paukščių gripo;

b)

jei jie vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos:

i)

kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija suteikė garantijas, kad:

naudojamos vakcinos atitinka XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius ir konkrečius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso kriterijus

arba

naudojamos vakcinos atitinka XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus, o naminiai paukščiai atitinka XV priedo 2 punkte nustatytus naminiams paukščiams ir periniams kiaušiniams, kilusiems iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje naudojamos vakcinos nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos neatitinka konkrečių XV priedo 1 punkte nustatytų kriterijų, taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus;

ii)

prie kiekvienos siuntos pridedama XV priedo 4 punkte nurodyta informacija.

4 SKIRSNIS

KONKRETŪS GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI VIENADIENIAMS PAUKŠČIUKAMS

46 straipsnis

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai vienadienių paukščiukų siuntų kilmės paukščių pulkui

Vienadienių paukščiukų siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai kilę iš paukščių pulkų, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

a)

jei paukščių pulkai vakcinuoti nuo labai patogeniško paukščių gripo, kilmės trečioji šalis arba teritorija pateikė garantijas, kad laikomasi XIII priede nustatytų būtiniausių vakcinacijos programų ir papildomo stebėjimo reikalavimų;

b)

jei pulkai vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos:

i)

kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija suteikė garantijas, kad naudotos vakcinos atitinka:

XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius ir konkrečius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus

arba

XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus, o naminiai paukščiai ir periniai kiaušiniai, iš kurių išsirito vienadieniai paukščiukai, atitinka XV priedo 2 punkte nustatytus naminiams paukščiams ir periniams kiaušiniams, kilusiems iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje naudojamos vakcinos nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos neatitinka konkrečių XV priedo 1 punkte nustatytų kriterijų, taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus;

ii)

turi būti pateikiama XV priedo 4 punkte nustatyta informacija apie siuntą;

c)

pulkams taikyta ligos stebėjimo programa, atitinkanti Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 II priede nustatytus reikalavimus, ir nustatyta, kad jie neužkrėsti arba nėra jokio pagrindo įtarti, kad jie gali būti užsikrėtę šiais ligų sukėlėjais:

i)

Gallus gallus atveju – Salmonella Pullorum, Salmonella Gallinarum ir Mycoplasma gallisepticum;

ii)

Meleagris gallopavo atveju – Salmonella arizonae (serogrupė O:18(k)), Salmonella Pullorum, Salmonella Gallinarum, Mycoplasma meleagridis ir Mycoplasma gallisepticum;

iii)

Numida meleagris, Coturnix coturnix, Phasianus colchicus, Perdix perdix, Anas spp. atveju – Salmonella Pullorum ir Salmonella Gallinarum;

d)

pulkai laikomi ūkiuose, kurie, patvirtinus Salmonella Pullorum, S. Gallinarum ir S. arizonae infekciją per paskutinius 12 mėnesių iki siuntos pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą datos, taikė šias priemones:

i)

užkrėstas paukščių pulkas buvo paskerstas arba nužudytas ir sunaikintas;

ii)

po i papunktyje nurodyto užkrėsto paukščių pulko paskerdimo ar nužudymo ūkis buvo išvalytas ir dezinfekuotas;

iii)

po ii papunktyje nurodyti išvalymo ir dezinfekcijos visi ūkio paukščių pulkai buvo patikrinti dėl Salmonella Pullorum, S. Gallinarum ir S. arizonae infekcijos atliekant du tyrimus, tarp kurių buvo daroma bent 21 dienos pertrauka, pagal c punkte nurodytą priežiūros programą;

e)

paukščių pulkai laikomi ūkiuose, kurie tuo atveju, jei per paskutinius 12 mėnesių iki siuntos pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą datos buvo patvirtinta paukščių mikoplazmozė (Mycoplasma gallisepticum ir M. meleagridis), taikė šias priemones:

arba

i)

visas užkrėstas paukščių pulkas buvo patikrintas dėl paukščių mikoplazmozės(Mycoplasma gallisepticum ir M. meleagridis) atliekant du tyrimus, tarp kurių buvo daroma bent 60 dienų pertrauka, pagal c punkte nurodytą priežiūros programą,

arba

ii)

užkrėstas paukščių pulkas buvo paskerstas arba nužudytas ir sunaikintas, ūkis buvo išvalytas ir dezinfekuotas ir po valymo ir dezinfekavimo visi ūkio paukščių pulkai buvo patikrinti dėl paukščių mikoplazmozės (Mycoplasma gallisepticum ir M. meleagridis) atliekant du tyrimus, tarp kurių buvo daroma bent 21 dienos pertrauka, pagal c punkte nurodytą priežiūros programą.

47 straipsnis

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai periniams kiaušiniams, iš kurių kilę siuntos vienadieniai paukščiukai

Įvežti į Sąjungą vienadienių paukščiukų siuntas leidžiama tik jei siuntos gyvūnai kilę iš perinių kiaušinių, kurie:

a)

atitinka III dalies 2 antraštinėje dalyje nustatytus įvežimo į Sąjungą gyvūnų sveikatos reikalavimus;

b)

prieš juos išsiunčiant į peryklą periniai kiaušiniai buvo paženklinti pagal kompetentingos institucijos nurodymus;

c)

buvo dezinfekuoti pagal kompetentingos institucijos nurodymus;

d)

gabenant juos į peryklą arba iš jos neturėjo sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės naminiais paukščiais arba periniais kiaušiniais, nelaisvėje laikomais paukščiais arba laukiniais paukščiais.

48 straipsnis

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai vienadieniams paukščiukams

Įvežti į Sąjungą vienadienių paukščiukų siuntas leidžiama tik jei siuntos gyvūnai nevakcinuoti nuo paukščių gripo.

5 SKIRSNIS

KONKRETŪS GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI SIUNTOMS, KURIAS SUDARO MAŽIAU NEI 20 NAMINIŲ PAUKŠČIŲ

49 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata ir konkretūs reikalavimai siuntoms, kurias sudaro mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius

Nukrypstant nuo 14 straipsnio 3 dalies, 17 straipsnio, 18 straipsnio, 40 straipsnio, 41 straipsnio ir 43–48 straipsnių, siuntas, kurias sudaro mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, leidžiama įvežti į Sąjungą, jei tokios siuntos atitinka šiuos reikalavimus:

a)

naminiai paukščiai kilę iš ūkių:

i)

kuriuose ne mažiau kaip 21 dieną iki siuntos pakrovimo išsiųsti į Sąjungą dienos arba perinių kiaušinių, iš kurių buvo išperinti vienadieniai paukščiukai, surinkimo dienos nebuvo užregistruota jokio patvirtinto mažai patogeniško paukščių gripo viruso atvejo;

ii)

aplink kuriuos 10 km spinduliu, jei taikoma, įskaitant kaimyninės šalies teritoriją, bent 30 dienų iki pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą datos nebuvo nustatyta labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio;

b)

ne mažiau kaip 21 dieną iki siuntos pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą naminiai paukščiai arba, vienadienių paukščiukų atveju, vienadienių paukščiukų kilmės pulkas buvo izoliuoti kilmės ūkyje;

c)

vakcinacija nuo labai patogeniško paukščių gripo:

i)

naminiai paukščiai nevakcinuoti nuo labai patogeniško paukščių gripo;

ii)

jei vienadienių paukščiukų kilmės pulkai vakcinuoti nuo labai patogeniško paukščių gripo, kilmės trečioji šalis arba teritorija pateikė garantijas, kad laikomasi būtiniausių XIII priede nustatytų vakcinacijos programų ir papildomo stebėjimo reikalavimų;

d)

jei naminiai paukščiai arba vienadienių paukščiukų kilmės pulkas vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos:

i)

kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija suteikė garantijas, kad naudotos vakcinos atitinka:

XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius ir konkrečius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus

arba

XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus, o naminiai paukščiai atitinka XV priedo 2 punkte nustatytus naminiams paukščiams ir periniams kiaušiniams, kilusiems iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje naudojamos vakcinos nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos neatitinka konkrečių XV priedo 1 dalyje nustatytų kriterijų, taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus;

ii)

turi būti pateikiama XV priedo 4 punkte nustatyta informacija apie siuntą;

e)

pagal XVII priede nustatytus tyrimo reikalavimus siuntoms, kurias sudaro mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, arba mažiau nei 20 naminių paukščių perinių kiaušinių, ištyrus naminius paukščius arba, vienadienių paukščiukų atveju, vienadienių paukščiukų kilmės pulką prieš juos įvežant į Sąjungą, nustatyta, kad jie neužkrėsti arba nėra jokio pagrindo įtarti, kad jie gali būti užsikrėtę šiais ligų sukėlėjais:

i)

Gallus gallus atveju – Salmonella Pullorum, Salmonella Gallinarum ir Mycoplasma gallisepticum;

ii)

Meleagris gallopavo atveju – Salmonella arizonae (serogrupė O:18(k)), Salmonela Pullorum, Salmonella Gallinarum, Mycoplasma meleagridis ir Mycoplasma;

iii)

Numida meleagris, Coturnix coturnix, Phasianus colchicus, Perdix perdix, Anas spp. atveju – Salmonella Pullorum ir Salmonella Gallinarum.

6 SKIRSNIS

KONKRETŪS REIKALAVIMAI NAMINIŲ PAUKŠČIŲ GABENIMUI IR TVARKYMUI JUOS ĮVEŽUS Į SĄJUNGĄ

50 straipsnis

Paskirties ūkio veiklos vykdytojų pareigos namini paukščių siuntas įvežus į Sąjungą

1.   Paskirties ūkio veiklos vykdytojai laiko veislinius naminius paukščius, produkcinius naminius paukščius, išskyrus medžiojamųjų paukščių atsargoms papildyti skirtus produkcinius naminius paukščius, ir vienadienius paukščiukus, įvežtus į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos į paskirties ūkius nuo jų atvežimo dienos nepertraukiamai ne trumpiau kaip:

a)

6 savaites

arba

b)

iki paskerdimo dienos, jei gyvūnai paskerdžiami per 6 savaites nuo atvežimo dienos.

2.   Naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, atveju 1 dalies a punkte nustatytas 6 savaičių laikotarpis gali būti sutrumpintas iki 3 savaičių, jei veiklos vykdytojo prašymu pagal 51 straipsnio b punktą buvo paimti mėginiai ir atlikti tyrimai bei gauti palankūs rezultatai.

3.   Paskirties ūkio veiklos vykdytojai užtikrina, kad 1 dalyje nurodytų naminių paukščių klinikinį patikrinimą paskirties ūkyje atliktų valstybinis veterinarijos gydytojas ne vėliau kaip iki atitinkamų toje dalyje nustatytų laikotarpių pabaigos.

4.   1 dalyje nurodytais laikotarpiais veiklos vykdytojai turi laikyti naminius paukščius, įvežtus į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, atskirai nuo kitų naminių paukščių pulkų.

5.   Jei 1 dalyje nurodyti naminiai paukščiai patalpinami į tą patį pulką, kuriame laikomi paskirties ūkio naminiai paukščiai, 1 dalies a ir b punktuose nurodyti laikotarpiai prasideda atvežus paskutinį paukštį į paskirties ūkį, o iki šių laikotarpių pabaigos nė vienas naminis paukštis neperkeliamas iš pulko.

51 straipsnis

Kompetentingų institucijų pareiga paimti naminių paukščių siuntų mėginius ir atlikti tyrimus juos įvežus į Sąjungą

Paskirties valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad:

a)

50 straipsnio 1 dalyje nustatytais laikotarpiais paskirties ūkyje valstybinis veterinarijos gydytojas atliktų veislinių naminių paukščių, produkcinių naminių paukščių, išskyrus medžiojamųjų paukščių atsargoms papildyti skirtus produkcinius naminius paukščius, ir vienadienių paukščiukų, įvežtų į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, klinikinį patikrinimą ne vėliau kaip iki atitinkamų tame straipsnyje nustatytų laikotarpių pabaigos, ir, jei reikia, paimtų mėginius jų sveikatos būklei stebėti;

b)

naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, atveju ir kai to paprašo veiklos vykdytojas, kaip nurodyta 50 straipsnio 2 dalyje, naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, mėginiai imami ir jų tyrimai atliekami pagal XVIII priedą.

52 straipsnis

Kompetentingų institucijų pareiga paimti beketerių paukščių siuntų mėginius ir atlikti tyrimus juos įvežus į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri nėra Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėsta teritorija

Paskirties valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad per 50 straipsnio 1 dalyje nustatytus laikotarpius veisliniai beketeriai paukščiai, produkciniai beketeriai paukščiai ir vienadieniai beketeriai paukščiukai, įvežti į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri nėra Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėsta teritorija:

a)

būtų ištiriami kompetentingos institucijos, kurie atlieka kiekvieno beketerio paukščio kloakos tepinėlio arba išmatų mėginio tyrimą Niukaslo ligos viruso infekcijai aptikti;

b)

beketerių paukščių siuntų iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri nėra Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėsta teritorija, skirtų valstybėms narėms, kurioms suteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas be vakcinacijos, atveju, taikomi ne tik a punkte nurodyti reikalavimai, bet ir reikalavimas, kad kompetentinga institucija atliktų visų beketerių paukščių serologinį tyrimą Niukaslo ligos viruso infekcijai nustatyti;

c)

prieš užbaigiant beketerių paukščių izoliaciją visų jų a ir b punktuose nurodytų tyrimų rezultatai turi būti neigiami.

2 SKYRIUS

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai nelaisvėje laikomiems paukščiams

1 SKIRSNIS

GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI NELAISVĖJE LAIKOMIEMS PAUKŠČIAMS

53 straipsnis

Nelaisvėje laikomų paukščių tapatybės nustatymo reikalavimai

Įvežti į Sąjungą nelaisvėje laikomų paukščių siuntas leidžiama tik jei siuntos gyvūnai identifikuoti individualiais tapatybės nustatymo numeriais – unikaliu pažymėtu ištisiniu kojų žiedu arba poodine mikroschema, kurioje pateikiama bent ši informacija:

a)

kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kodas pagal ISO standartą 3166 dviejų raidžiu formatu;

b)

unikalus serijinis numeris.

54 straipsnis

Konkrečios prevencinės priemonės konteineriams, kuriuose gabenami nelaisvėje laikomi paukščiai

Įvežti į Sąjungą nelaisvėje laikomų paukščių siuntas leidžiama tik jei tos siuntos buvo vežamos konteineriais, kurie atitinka ne tik 18 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl konteinerių, bet ir šiuos reikalavimus:

a)

jie yra uždaryti pagal kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos nurodymus, kad būtų išvengta bet kokios galimybės pakeisti jų turinį;

b)

ant jų yra XVI priede nustatyta informacija apie konkrečias paukščių rūšis ir kategorijas;

c)

jie naudojami pirmą kartą.

55 straipsnis

Reikalavimai nelaisvėje laikomų paukščių siuntos kilmės ūkiui

Įvežti į Sąjungą nelaisvėje laikomų paukščių siuntas leidžiama tik jei siuntos gyvūnai yra kilę iš ūkio, kuris atitinka šiuos reikalavimus:

a)

trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija patvirtino, kad jis atitinka 56 straipsnyje nustatytus konkrečius gyvūnų sveikatos reikalavimus ir kad patvirtinimas nebuvo sustabdytas arba panaikintas;

b)

trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija jam suteikė unikalų patvirtinimo numerį, apie kurį buvo pranešta Komisijai;

c)

kilmės ūkio pavadinimas ir patvirtinimo numeris nurodytas ūkių sąraše, kurį parengė ir paskelbė Komisija;

d)

10 km spinduliu aplink ūkį, jei taikoma, įskaitant kaimyninės šalies teritoriją, bent 30 dienų iki pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą datos nebuvo nustatyta labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio;

e)

papūginių atveju, arba:

i)

mažiausiai 60 dienų iki pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą dienos ūkyje nebuvo patvirtinta paukščių chlamidiozės atvejo, o jei paukščių chlamidiozės atvejis ūkyje buvo patvirtintas per paskutinius 6 mėnesius iki pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą dienos, buvo taikytos šios priemonės:

užkrėsti paukščiai ir paukščiai, kurie gali būti užkrėsti, buvo gydomi,

baigus gydymą buvo atlikti laboratoriniai tyrimai dėl paukščių chlamidiozės ir tyrimų rezultatai buvo neigiami,

baigus gydymą ūkis buvo išvalytas ir dezinfekuotas,

praėjo bent 60 dienų nuo valymo ir dezinfekavimo, nurodyto trečioje įtraukoje, pabaigos,

arba

ii)

gyvūnai buvo veterinarijos gydytojo prižiūrimi 45 dienas iki pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą dienos ir buvo gydomi nuo paukščių chlamidiozės.

56 straipsnis

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai dėl nelaisvėje laikomų paukščių siuntos kilmės ūkių patvirtinimo, patvirtinimo priežiūros ir patvirtinimo galiojimo sustabdymo, panaikinimo ar pakartotinio patvirtinimo

1.   Įvežti į Sąjungą nelaisvėje laikomų paukščių siuntas leidžiama tik jei siuntos gyvūnai yra kilę iš ūkių, kuriuos patvirtino 55 straipsnyje nurodyta kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija ir kurie atitinka šiuos XIX priede nustatytus reikalavimus:

a)

1 punkto reikalavimus, susijusius su biologinio saugumo priemonėmis;

b)

2 punkto reikalavimus, susijusius su patalpomis ir įranga;

c)

3 punkto reikalavimus, susijusius su duomenų registravimu;

d)

4 punkto reikalavimus, susijusius su darbuotojais;

e)

5 punkto reikalavimus, susijusius su sveikatos būkle.

2.   Įvežti į Sąjungą nelaisvėje laikomų paukščių siuntas leidžiama tik jei siuntos gyvūnai yra kilę iš ūkių, kuriuos kontroliuoja trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos valstybinis veterinarijos gydytojas, kuris:

a)

užtikrina, kad būtų laikomasi šiame straipsnyje nustatytų sąlygų;

b)

bent kartą per metus lankosi ūkio patalpose;

c)

tikrina ūkio veterinarijos gydytojo veiklą ir kasmetinės ligų priežiūros programos įgyvendinimą;

d)

tikrina, ar atlikus gyvūnų klinikinius, post-mortem ir laboratorinius tyrimus, jų rezultatais nenustatyta labai patogeniško paukščių gripo, Niukaslo ligos viruso infekcijos arba paukščių chlamidiozės atvejų.

3.   Nelaisvėje laikomų paukščių ūkio patvirtinimas sustabdomas arba panaikinamas, jeigu tas ūkis nebeatitinka 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų arba buvo pakeista naudojimo paskirtis, kad jis nebebūtų naudojamas tik nelaisvėje laikomiems paukščiams.

4.   Nelaisvėje laikomų paukščių ūkio patvirtinimas sustabdomas, jei trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija gauna pranešimą apie įtariamus labai patogeniško paukščių gripo, Niukaslo ligos viruso infekcijos ar paukščių chlamidiozės atvejus, kol įtarimas oficialiai paneigiamas. Vadovaujantis Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 reikalavimais, gavus pranešimą apie įtarimą reikia imtis būtinų priemonių, siekiant patvirtinti arba paneigti įtarimą ir išvengti bet kokio ligos plitimo.

5.   Sustabdžius arba panaikinus ūkio patvirtinimą, ūkis vėl patvirtinamas, jei įvykdomos šios sąlygos:

a)

liga ir infekcijos šaltinis pašalinti;

b)

buvę užkrėsti ūkiai tinkamai išvalyti ir dezinfekuoti;

c)

ūkis atitinka 1 dalyje nustatytas sąlygas.

6.   Nelaisvėje laikomų paukščių siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik kai kilmės trečioji šalis arba teritorija įsipareigojo pranešti Komisijai apie bet kokio ūkio patvirtinimo sustabdymą, panaikinimą ar pakartotinį patvirtinimą.

57 straipsnis

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai nelaisvėje laikomiems paukščiams

Nelaisvėje laikomų paukščių siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai:

a)

nevakcinuoti nuo labai patogeniško paukščių gripo;

b)

vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso ir trečiosios kilmės šalies arba teritorijos kompetentinga institucija pateikė garantijas, kad naudotos vakcinos atitinka XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius ir konkrečius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus;

c)

buvo ištirti likus 7–14 dienų iki pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą datos, atlikus labai patogeniško paukščių gripo ir Niukaslo ligos viruso infekcijos aptikimo tyrimą, ir gauti neigiami rezultatai.

58 straipsnis

Reikalavimai, taikomi įvežant nelaisvėje laikomų paukščių siuntas į valstybes nares, kurioms suteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas be vakcinacijos

Įvežti į Sąjungą vištinių paukščių rūšies nelaisvėje laikomų paukščių, skirtų įvežti į valstybę narę, kuriai suteiktas Niukaslo liga neužkrėstos teritorijos statusas be vakcinacijos, siuntas leidžiama tik jei siuntos gyvūnai:

a)

nevakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos;

b)

prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui jie bent 14 dienų iki siuntos pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą buvo laikomi izoliuoti kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kilmės ūkyje arba karantino ūkyje, kuriame:

i)

21 dieną iki siuntos išsiuntimo dienos jokie paukščiai nevakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos;

ii)

per tą laikotarpį į ūkį nepateko joks paukštis, kuris nebuvo skirtas siuntai;

iii)

ūkyje nebuvo vykdoma vakcinacija;

c)

bent 14 dienų iki pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą dienos laikotarpiu jie buvo patikrinti atliekant serologinius kraujo mėginių tyrimus Niukaslo ligos viruso antikūnams nustatyti, siekiant 95 % patikimumu nustatyti 5 % infekcijos paplitimą, ir tyrimų rezultatai buvo neigiami

2 SKIRSNIS

KONKRETŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI GABENANT IR TVARKANT NELAISVĖJE LAIKOMUS PAUKŠČIUS JUOS ĮVEŽUS Į SĄJUNGĄ

59 straipsnis

Reikalavimai, taikomi gabenant nelaisvėje laikomus paukščius juos įvežus į Sąjungą

Į Sąjungą atvežtos nelaisvėje laikomų paukščių siuntos turi būti nedelsiant vežamos tiesiai į karantino ūkį, patvirtintą pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 14 straipsnį, kaip nurodyta toliau:

a)

visa kelionė iš įvežimo į Sąjungą taško į karantino ūkį turi būti neilgesnė kaip 9 valandos;

b)

transporto priemonės, naudojamos siuntai gabenti į karantino ūkį, turi būti kompetentingos institucijos užplombuotos taip, kad būtų išvengta bet kokios galimybės pakeisti jų turinį.

60 straipsnis

Karantino ūkio veiklos vykdytojų pareiga įvežus nelaisvėje laikomų paukščių siuntas į Sąjungą

59 straipsnyje nurodytų karantino ūkių, skirtų nelaisvėje laikomiems paukščiams, veiklos vykdytojai:

a)

nelaisvėje laikomus paukščius karantino sąlygomis laiko ne trumpiau kaip 30 dienų;

b)

jei apžiūros, mėginių ėmimo ir tyrimų procedūroms naudojami kontroliniai paukščiai, užtikrinama, kad:

i)

kiekviename patvirtinto karantino centro skyriuje būtų naudojama ne mažiau kaip 10 kontrolinių paukščių;

ii)

jie būtų ne jaunesni kaip 3 savaičių ir naudojami tik tais tikslais;

iii)

jie būtų arba žieduoti tapatybės nustatymo tikslais, arba paženklinti kitu nepanaikinamu tapatybės nustatymo būdu;

iv)

jie nebūtų vakcinuoti ir per 14 dienų iki karantino pradžios nebūtų nustatyta, kad jų serologinio tyrimo rezultatai dėl labai patogeniško paukščių gripo ir Niukaslo ligos viruso infekcijos yra neigiami;

v)

jie būtų perkeliami į patvirtintą karantino ūkį prieš atvežant nelaisvėje laikomus paukščius, laikomi bendroje oro erdvėje ir kuo arčiau nelaisvėje laikomų paukščių taip, kad būtų užtikrintas kontrolinių paukščių ir nelaisvėje laikomų paukščių, kuriems taikomas karantinas, ekskrementų sąlytis;

vi)

išleisti nelaisvėje laikomus paukščius iš karantino tik gavus raštišką valstybinio veterinarijos gydytojo leidimą.

61 straipsnis

Kompetentingų institucijų pareigos įvežus nelaisvėje laikomų paukščių siuntas į Sąjungą

Įvežus nelaisvėje laikomus paukščius į 59 straipsnyje nurodytą karantino ūkį, kompetentinga institucija:

a)

patikrina karantino sąlygas, įskaitant gaištamumo įrašus ir nelaisvėje laikomų paukščių klinikinį patikrinimą, bent jau karantino laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;

b)

tiria nelaisvėje laikomus paukščius dėl labai patogeniško paukščių gripo ir Niukaslo ligos infekcijos viruso pagal XX priede nustatytas apžiūros, mėginių ėmimo ir tyrimo procedūras.

3 SKIRSNIS

NUKRYPTI NUO GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMŲ, TAIKOMŲ ĮVEŽANT Į SĄJUNGĄ NELAISVĖJE LAIKOMUS PAUKŠČIUS IR GABENANT BEI TVARKANT TUOS PAUKŠČIUS JUOS ĮVEŽUS Į SĄJUNGĄ, LEIDŽIANČIOS NUOSTATOS

62 straipsnis

Nukrypti nuo gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų tam tikrų trečiųjų šalių ar teritorijų kilmės nelaisvėje laikomiems paukščiams, leidžianti nuostata

Nukrypstant nuo I dalies 3–10 straipsniuose, išskyrus 3 straipsnio a punkto i papunktį, 11–19 ir 53–61 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nelaisvėje laikomų paukščių siuntas, neatitinkančias tų reikalavimų, leidžiama įvežti į Sąjungą, jei jos yra iš trečiųjų šalių ar teritorijų, kurios įtrauktos į sąrašą dėl nelaisvėje laikomų paukščių įvežimo į Sąjungą remiantis lygiavertėmis garantijomis.

4 ANTRAŠTINĖ DALIS

GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI NAMINĖMS BITĖMS IR KAMANĖMS

1 SKYRIUS

Bendrieji gyvūnų sveikatos reikalavimai naminėms bitėms ir kamanėms

63 straipsnis

Leidžiamos bičių kategorijos

Į Sąjungą leidžiama įvežti tik šių kategorijų bičių siuntas:

a)

naminių bičių motinėles;

b)

kamanes.

64 straipsnis

Naminių bičių ir kamanių išsiuntimas į Sąjungą

Naminių bičių motinėlių ir kamanių siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei jos atitinka šiuos reikalavimus:

a)

pakavimo medžiaga ir bičių motinėlių narveliai, naudojami naminėms bitėms ir kamanėms išsiųsti į Sąjungą:

i)

yra nauji;

ii)

nėra turėję sąlyčio su jokiomis bitėmis ir bičių šeimų koriais;

iii)

buvo imtasi visų atsargumo priemonių, kad jos nebūtų užterštos naminių bičių ar kamanių ligas sukeliančiais patogenais;

b)

kartu su naminėmis bitėmis ir kamanėmis įvežamuose pašaruose neturi būti jų ligas sukeliančių patogenų;

c)

pakavimo medžiagas ir lydimuosius gaminius prieš išsiuntimą į Sąjungą reikia apžiūrėti, siekiant užtikrinti, kad jie nekels pavojaus gyvūnų sveikatai ir juose nėra:

i)

naminių bičių atveju – Aethina tumida (bitinio žvilgvabalio) ir Tropilaelaps erkės bet kuriuo jų gyvenimo etapu;

ii)

kamanių atveju – Aethina tumida (bitinio žvilgvabalio) bet kuriuo jo gyvenimo etapu.

2 SKYRIUS

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai naminių bičių motinėlėms

65 straipsnis

Naminių bičių motinėlių kilmės bitynas

Įvežti į Sąjungą naminių bičių motinėlių siuntas leidžiama tik jei siuntos naminės bitės yra kilusios iš bityno, esančio:

a)

ne mažiau kaip 100 km spinduliu, įskaitant, jei taikoma, kaimyninės trečiosios šalies teritoriją, kur:

i)

nepranešta apie užkrėtimą Aethina tumida (bitiniu žvilgvabaliu) arba užkrėtimą Tropilaelaps;

ii)

netaikomi jokie apribojimai dėl i papunktyje nurodytų ligų įtarimo, atvejo ar protrūkio;

b)

ne mažiau kaip 3 km spinduliu, įskaitant, jei taikoma, kaimyninės trečiosios šalies teritoriją, kur:

i)

nepranešta apie amerikinio bičių perų puvinio atvejus bent 30 dienų iki pakrovimo išvežimui į Sąjungą dienos laikotarpiu;

ii)

netaikomi jokie apribojimai dėl amerikinio bičių perų puvinio įtarimo ar patvirtinto atvejo per i punkte nurodytą laikotarpį;

iii)

iki i punkte nurodyto laikotarpio pradžios buvo ankstesnis patvirtintas amerikinio bičių perų puvinio atvejis, po kurio trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos patikrino visus avilius, visi užkrėsti aviliai buvo apdoroti ir po vėlesnio patikrinimo per 30 dienų laikotarpį nuo paskutinio tos ligos atvejo gauti palankūs rezultatai.

66 straipsnis

Naminių bičių motinėlių kilmės avilys

Įvežti į Sąjungą naminių bičių motinėlių siuntas leidžiama tik jei siuntos naminės bitės yra kilusios iš avilių, kurių korių mėginiai 30 dienų iki siuntos pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą datos laikotarpiu buvo ištirti dėl amerikinio bičių perų puvinio ir gauti neigiami rezultatai.

67 straipsnis

Naminių bičių motinėlių siunta

Įvežti į Sąjungą naminių bičių motinėlių siuntas leidžiama tik jei tokios siuntos yra uždarytuose narveliuose, kurių kiekviename yra viena naminių bičių motinėlė ir ne daugiau kaip 20 bičių palydovių.

68 straipsnis

Papildomos garantijos dėl Varroa spp. (varozės), suteikiamos naminių bičių motinėlėms, skirtoms tam tikroms valstybėms narėms arba zonoms

Naminių bičių motinėlių siuntas, skirtas valstybei narei arba zonai, kuri turi Varroa spp. (varoze) neužkrėstos teritorijos statusą, leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei tokios siuntos atitinka šiuos reikalavimus:

a)

siuntos naminės bitės turi būti kilusios iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri nėra užkrėsta Varroa spp. (varoze);

b)

kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje apie užkrėtimą Varroa spp. (varozę) nepranešta 30 dienų iki pakrovimo išvežimui į Sąjungą datos laikotarpiu;

c)

buvo imtasi visų atsargumo priemonių, kad siunta nebūtų užteršta Varroa spp. krovimo ir išsiuntimo į Sąjungą metu.

3 SKYRIUS

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai kamanėms

69 straipsnis

Kamanių kilmės ūkis

Kamanių siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai:

a)

buvo įveistos ir laikomos aplinkos požiūriu izoliuotame kamanių auginimo ūkyje, kuris:

i)

turi patalpas, kuriomis užtikrinama, kad kamanių auginimo veikla būtų vykdoma nuo skraidančių vabzdžių apsaugoto pastato viduje;

ii)

turi patalpas ir įrangą, kuriomis užtikrinama, kad kamanės ir toliau būtų izoliuotos atskiruose epidemiologiniuose vienetuose ir kad kiekviena kolonija būtų uždarame konteineryje per visą auginimo laiką;

iii)

žiedadulkės patalpose yra laikomos ir tvarkomos izoliuotai nuo kamanių per visą kamanių auginimo laiką iki to laiko, kol pateikiamos joms maitinti;

iv)

įdiegtos standartinės veiklos procedūros, siekiant užkirsti kelią bitinio žvilgvabalio patekimui į ūkį ir nuolat vykdoma ūkio priežiūra dėl bitinio žvilgvabalio;

b)

a punkte nurodytame ūkyje kamanės turi būti kilusios iš epidemiologinio vieneto, kuris nebuvo užkrėstas Aethina tumida (bitiniu žvilgvabaliu).

70 straipsnis

Kamanių siunta

Įvežti į Sąjungą kamanių siuntas leidžiama tik jei tokios siuntos buvo išsiųstos į Sąjungą uždarytuose konteineriuose, kurių kiekviename yra ne daugiau kaip 200 suaugusių kamanių kolonija su motinėle ar be jos.

4 SKYRIUS

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi tvarkant naminių bičių motinėles ir kamanes jas įvežus

71 straipsnis

Naminių bičių motinėlių ir kamanių tvarkymas jas įvežus

1.   Įvežus naminių bičių motinėles į Sąjungą, jos neturi patekti į vietos kolonijas, išskyrus atvejus, kai jos perkeliamos iš transportavimo narvelio į naujus narvelius pagal 2 dalį, gavus kompetentingos institucijos leidimą ir, jei reikia, jai tiesiogiai prižiūrint.

2.   Po perkėlimo į naujus narvelius, kaip nurodyta 1 dalyje, transportavimo narveliai, bitės palydovės ir kita naminių bičių motinėlių lydimoji medžiaga iš kilmės trečiosios šalies turi būti pateikta oficialiajai laboratorijai, kad ši ištirtų, ar joje esama Aethina Tumida (bitinio žvilgvabalio), įskaitant kiaušinėlius ir lervas, bei kokių nors Tropilaelaps erkės požymių.

3.   Kamanes priimantys veiklos vykdytojai sunaikina konteinerį ir lydimąją pakavimo medžiagą iš kilmės trečiosios šalies ar teritorijos, tačiau jie gali laikyti kamanes konteineryje, kuriame jos buvo įvežtos į Sąjungą, iki kolonijos gyvenimo pabaigos.

72 straipsnis

Konkrečios valstybių narių kompetentingų institucijų pareigos

Naminių bičių arba kamanių siuntos paskirties valstybės narės kompetentinga institucija:

a)

prižiūri perkėlimą iš transportavimo narvelio į naujus narvelius, kaip nurodyta 71 straipsnio 1 dalyje;

b)

užtikrina, kad veiklos vykdytojas pateiktų 71 straipsnio 2 dalyje nurodytas medžiagas;

c)

užtikrina, kad 71 straipsnio 2 dalyje nurodyta oficialioji laboratorija būtų įdiegusi narvelių, bičių palydovių ir medžiagos sunaikinimo, atlikus toje dalyje nustatytą laboratorinį tyrimą, tvarką.

5 ANTRAŠTINĖ DALIS

GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI ĮVEŽANT Į SĄJUNGĄ ŠUNIS, KATES IR ŠEŠKUS

73 straipsnis

Šunų, kačių ir šeškų išsiuntimas į Sąjungą

1.   Įvežti į Sąjungą šunų, kačių ir šeškų siuntas leidžiama tik jei tokios siuntos išsiųstos iš kilmės ūkio į Sąjungą neužsukant į jokį kitą ūkį.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, į Sąjungą galima įvežti šunų, kačių ir šeškų siuntas iš daugiau nei vieno kilmės ūkio, jei siuntos gyvūnams buvo taikoma viena surinkimo operacija kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje ir įvykdytos šios sąlygos:

a)

surinkimo operacija atlikta ūkyje:

i)

patvirtintame kompetentingos institucijos trečiojoje šalyje ar teritorijoje šunų, kačių ir šeškų surinkimo operacijoms vykdyti laikantis reikalavimų, kurie yra bent tokie griežti kaip Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 10 straipsnyje nustatyti reikalavimai;

ii)

kuriam trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija suteikė unikalų patvirtinimo numerį;

iii)

tuo tikslu išsiuntimo trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos įtrauktame į sąrašą, įskaitant Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 21 straipsnyje numatytą informaciją;

iv)

kuriame toliau nurodyti duomenys yra atnaujinami ir saugomi ne trumpiau kaip 3 metus:

gyvūnų kilmė,

atvežimo į surinkimo centrą ir išsiuntimo iš jo datos,

gyvūnų identifikavimo kodas,

gyvūnų kilmės ūkio registracijos numeris,

vežėjų ir transporto priemonių, kuriomis gabenama arba renkama šunų, kačių ir šeškų siunta į tą centrą ir iš jo, registracijos numeris;

b)

surinkimo operacija surinkimo centre truko ne ilgiau kaip 6 dienas; šis laikotarpis laikomas mėginių ėmimo tyrimams prieš išsiunčiant į Sąjungą laikotarpio dalimi, jei šiuo reglamentu reikalaujama imti mėginius;

c)

gyvūnai turėjo būti atvežti į Sąjungą per 10 dienų nuo jų išsiuntimo iš kilmės ūkio dienos.

74 straipsnis

Šunų, kačių ir šeškų tapatybės nustatymas

1.   Įvežti į Sąjungą šunų, kačių ir šeškų siuntas leidžiama tik jei siuntos gyvūnai buvo individualiai identifikuoti veterinarijos gydytojui implantuojant poodinę mikroschemą, kuri atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/429 120 straipsnį Komisijos priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatytus techninius gyvūnų tapatybės nustatymo priemonių reikalavimus.

2.   Jei 1 dalyje nurodyta implantuota poodinė mikroschema neatitinka toje dalyje nurodytų techninių reikalavimų, už siuntos įvežimą į Sąjungą atsakingas veiklos vykdytojas turi pateikti skaitytuvą, kuriuo galima bet kuriuo metu patikrinti gyvūno tapatybę.

75 straipsnis

Šunų, kačių ir šeškų kilmės trečioji šalis arba teritorija ar jos zona

Įvežti į Sąjungą šunų, kačių ir šeškų siuntas leidžiama tik jei siuntos gyvūnai yra kilę iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje galioja ir veiksmingai įgyvendinamos taisyklės dėl pasiutligės viruso infekcijos prevencijos ir kontrolės, siekiant sumažinti šunų, kačių ir šeškų infekcijos riziką, įskaitant taisykles dėl šių rūšių gyvūnų importo iš kitų trečiųjų šalių ar teritorijų.

76 straipsnis

Šunys, katės ir šeškai

1.   Įvežti į Sąjungą šunų, kačių ir šeškų siuntas leidžiama tik jei siuntos gyvūnai atitinka šiuos reikalavimus:

a)

jie vakcinuoti nuo pasiutligės viruso infekcijos laikantis šių sąlygų:

i)

vakcinuojami gyvūnai turi būti ne jaunesni kaip 12 savaičių amžiaus;

ii)

vakcina turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 576/2013 (21) III priede nustatytus reikalavimus;

iii)

išsiuntimo į Sąjungą dieną turi būti praėjusi bent 21 diena nuo pirminės vakcinacijos nuo pasiutligės viruso infekcijos;

iv)

prie 3 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje nurodyto veterinarijos sertifikato turi būti pridėta patvirtinta vakcinacijos duomenų kopija;

b)

jiems atliktas pasiutligės antikūnų titravimo tyrimas pagal XXI priedo 1 punktą.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, šunis, kates ir šeškus iš kilmės trečiųjų šalių arba teritorijų ar jų zonų, įtrauktų į Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 577/2013 (22) nustatytą sąrašą, leidžiama įvežti į Sąjungą be pasiutligės antikūnų titravimo tyrimo.

3.   Šunų siuntas leidžiama įvežti į valstybę narę, kuriai suteiktas Echinococcus multilocularis neužkrėstos teritorijos statusas arba kurioje taikoma patvirtinta gyvūnų užkrėtimo šia liga likvidavimo programa, jei siuntos gyvūnai buvo gydyti nuo tokio užkrėtimo pagal XXI priedo 2 dalį.

77 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata dėl šunų, kačių ir šeškų, skirtų atskirtam arba karantino ūkiui

Nukrypstant nuo 76 straipsnio, į Sąjungą leidžiama įvežti šunų, kačių ir šeškų siuntas, neatitinkančias reikalavimų dėl vakcinacijos nuo pasiutligės ir reikalavimų dėl užkrėtimo Echinococcus multilocularis, jei tokios siuntos skirtos tiesiogiai įvežti arba į:

a)

atskirtą ūkį,

arba

b)

patvirtintą karantino ūkį paskirties valstybėje narėje.

78 straipsnis

Šunų, kačių ir šeškų, skirtų atskirtam arba karantino ūkiui, gabenimas ir tvarkymas juos įvežus į Sąjungą

1.   Šunų, kačių ir šeškų siuntos, skirtos atskirtam ūkiui Sąjungoje, paskirties atskirtame ūkyje laikomos bent 60 dienų po jų įvežimo į Sąjungą dienos.

2.   Šunų, kačių ir šeškų siuntos, skirtos tiesiogiai įvežti patvirtintą karantino ūkį, kaip nurodyta 77 straipsnio b punkte, laikomos tame ūkyje:

a)

ne mažiau kaip 6 mėnesius nuo jų atvežimo dienos, jei nesilaikoma 76 straipsnio 1 dalyje nustatytų vakcinacijos nuo pasiutligės viruso infekcijos reikalavimų,

arba

b)

jei šunys neatitinka 76 straipsnio 3 dalyje nustatytų gyvūnų užkrėtimo Echinococcus multilocularis reikalavimų – 24 valandas nuo gydymo dėl užkrėtimo Echinococcus multilocularis pagal XXI priedo 2 punktą.

III DALIS

GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI ĮVEŽANT Į SĄJUNGĄ GENETINĖS MEDŽIAGOS PRODUKTUS, KAIP NURODYTA 3 IR 5 STRAIPSNIUOSE

1 ANTRAŠTINĖ DALIS

GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI KANOPINIŲ GENETINĖS MEDŽIAGOS PRODUKTAMS

1 SKYRIUS

Bendrieji gyvūnų sveikatos reikalavimai kanopinių genetinės medžiagos produktams

79 straipsnis

Kilmės trečioji šalis arba teritorija ar jos zona

Įvežti į Sąjungą galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų spermos, oocitų ir embrionų siuntas leidžiama tik jei jie buvo surinkti iš gyvūnų, kilusių iš trečiųjų šalių ar teritorijų, atitinkančių 22 straipsnyje nustatytus gyvūnų sveikatos reikalavimus.

80 straipsnis

Gyvūnų donorų laikymo laikotarpis

Įvežti į Sąjungą galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų spermos, oocitų ir embrionų siuntas leidžiama tik jei jie buvo surinkti iš gyvūnų, kurie:

a)

ne mažiau kaip 6 mėnesius iki surinkimo datos buvo laikomi trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar zonoje, kuri įtraukta į sąrašą dėl konkrečios rūšies ir kategorijos genetinės medžiagos produktų įvežimo į Sąjungą;

b)

bent 30 dienų iki pirmos genetinės medžiagos produktų surinkimo datos ir rinkimo laikotarpiu:

i)

buvo laikomi ūkiuose, kurie nėra ribojimų taikymo zonoje, nustatytoje dėl galvijams, kiaulėms, avims, ožkoms ir arklinių šeimos gyvūnams nustatytos A kategorijos ligos arba naujos ligos, susijusias su galvijais, kiaulėmis, avimis, ožkomis ir arklinių šeimos gyvūnais;

ii)

buvo laikomi viename ūkyje, kuriame nebuvo pranešta apie D kategorijos ligas, susijusias su galvijais, kiaulėmis, avimis, ožkomis ir arklinių šeimos gyvūnais;

iii)

neturėjo sąlyčio su gyvūnais iš ūkių, esančių i punkte nurodytoje ribojimų taikymo zonoje arba iš ii punkte nurodytų ūkių;

iv)

nebuvo naudojami natūraliam veisimui.

81 straipsnis

Gyvūnų donorų tapatybės nustatymas

Įvežti į Sąjungą galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų spermos, oocitų ir embrionų siuntas leidžiama tik jei jie buvo surinkti iš gyvūnų, kurie buvo identifikuoti pagal 21 straipsnį.

82 straipsnis

Genetinės medžiagos produktų ūkiai

1.   Įvežti į Sąjungą galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų spermos, oocitų ir embrionų siuntas leidžiama tik jei jie buvo išsiųsti iš patvirtintų genetinės medžiagos produktų ūkių, kuriuos į sąrašą įtrauktų trečiųjų šalių arba teritorijų ar jų zonų kompetentingos institucijos įtraukė į sąrašą.

2.   Įvežti į Sąjungą genetinės medžiagos produktų siuntas leidžiama tik iš 1 dalyje patvirtintų genetinės medžiagos produktų ūkių, kurie atitinka toliau išvardytus reikalavimus, nustatytus Deleguotojo reglamento (ES) 2020/686 I priedo:

a)

to priedo 1 dalyje spermos surinkimo centro atveju;

b)

to priedo 2 dalyje embrionų surinkimo grupės atveju;

c)

to priedo 3 dalyje embrionų auginimo grupės atveju;

d)

to priedo 4 dalyje genetinės medžiagos produktų perdirbimo ūkio atveju;

e)

to priedo 5 dalyje genetinės medžiagos produktų saugojimo centro atveju.

83 straipsnis

Genetinės medžiagos produktai

Įvežti į Sąjungą galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų spermos, oocitų ir embrionų siuntas leidžiama tik jei tie genetinės medžiagos produktai atitinka šiuos reikalavimus:

a)

jie pažymėti taip, kad būtų galima lengvai nustatyti šią informaciją:

i)

tų genetinės medžiagos produktų surinkimo arba pagaminimo datą;

ii)

gyvūno (-ų) donoro (-ų) rūšį ir tapatybę;

iii)

unikalų patvirtinimo numerį, įskaitant šalies, kurioje suteiktas patvirtinimas, dviejų raidžių kodą pagal ISO 3166-1 standartą;

iv)

bet kurią kitą svarbią informaciją.

b)

jie atitinka Deleguotojo reglamento (ES) 2020/686 III priede nustatytus gyvūnų sveikatos reikalavimus dėl surinkimo, perdirbimo ir saugojimo.

84 straipsnis

Genetinės medžiagos produktų gabenimas

1.   Įvežti į Sąjungą galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų spermos, oocitų ir embrionų siuntas leidžiama, jei:

a)

jie buvo patalpinti į konteinerį, kuris atitinka šiuos reikalavimus:

i)

jis buvo užplombuotas ir jam suteiktas numeris prieš išsiunčiant iš patvirtinto genetinės medžiagos produktų ūkio, prižiūrint centro arba grupės veterinarijos gydytojui arba valstybiniam veterinarijos gydytojui;

ii)

prieš jį naudojant jis buvo išvalytas ir arba dezinfekuotas, arba sterilizuotas, arba naudojamas vienkartinis konteineris;

iii)

jis yra pripildytas kriogeninės medžiagos, kuri anksčiau nebuvo naudota kitiems produktams;

b)

į a punkte nurodytą konteinerį patalpinti tik iš vienos rūšies gyvūnų paimti vienos rūšies genetinės medžiagos produktai.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, veiklos vykdytojai į vieną konteinerį gali dėti tos pačios rūšies gyvūnų spermą, oocitus ir embrionus, jeigu:

a)

genetinės medžiagos produktų šiaudeliai ir kita pakuotė yra tvirta ir hermetiška;

b)

įvairių rūšių genetinės medžiagos produktai vienas nuo kito atskiriami juos dedant į fiziškai atskirtus skyrius arba į dvigubus apsauginius maišelius.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, veiklos vykdytojai į vieną konteinerį gali dėti avių ir ožkų spermą, oocitus ir embrionus.

85 straipsnis

Papildomi spermos gabenimo reikalavimai

Įvežti į Sąjungą galvijų, kiaulių, avių ir ožkų spermos, kuri buvo surinkta iš daugiau nei vieno gyvūno donoro ir patalpinta į vieną šiaudelį ar kitokią pakuotę, siuntas, skirtas įvežti į Sąjungą, leidžiama tik jei:

a)

ta sperma buvo surinkta ir išsiųsta iš vieno spermos surinkimo centro, kuriame ji buvo surinkta;

b)

buvo taikomos procedūros dėl tos spermos apdorojimo, skirtos užtikrinti, kad sperma atitiktų 83 straipsnio a punkte nustatytus ženklinimo reikalavimus.

2 SKYRIUS

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai galvijų genetinės medžiagos produktams

86 straipsnis

Galvijų donorų kilmės ūkis

Įvežti į Sąjungą galvijų spermos, oocitų ir embrionų siuntas leidžiama tik jei jie buvo surinkti iš gyvūnų, kilusių iš ūkių, atitinkančių toliau nustatytus reikalavimus, ir tie gyvūnai anksčiau niekada nebuvo laikomi prastesnės sveikatos būklės ūkyje:

a)

atitinka 23 straipsnio reikalavimus;

b)

jei tai spermos gyvūnai donorai, prieš juos įvežant į karantino patalpas jie nebuvo užkrėsti šiomis ligomis:

i)

Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcija;

ii)

Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija;

iii)

enzootine galvijų leukoze;

iv)

infekciniu galvijų rinotracheitu ir (arba) infekciniu pustuliniu vulvovaginitu.

87 straipsnis

Nuo galvijų donorų kilmės ūkiams taikomų reikalavimų nukrypti leidžiančios nuostatos

1.   Nukrypstant nuo 86 straipsnio b punkto iii papunkčio, galvijų spermos siuntas leidžiama įvežti Sąjungą, jei gyvūnas donoras yra kilęs iš ūkio, kuriame buvo sergama enzootine galvijų leukoze, ir:

a)

yra jaunesnis nei 2 metų ir buvo atsivestas patelės, kurios serologinis enzootinės galvijų leukozės tyrimas buvo atliktas tą gyvūną nuo jos atskyrus ir buvo gautas neigiamas rezultatas,

arba

b)

jau yra 2 metų ir buvo atliktas jo serologinis enzootinės galvijų leukozės tyrimas ir gautas neigiamas rezultatas.

2.   Nukrypstant nuo 86 straipsnio b punkto iii papunkčio, galvijų oocitų ir embrionų siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą, jei gyvūnas donoras yra kilęs iš ūkio, kuriame buvo sergama enzootine galvijų leukoze, ir yra jaunesnis nei 2 metų amžiaus, jeigu valstybinis veterinarijos gydytojas, atsakingas už kilmės ūkį, patvirtino, kad bent pastaruosius 3 metus nebuvo nustatyta klinikinių enzootinės galvijų leukozės atvejo.

3.   Nukrypstant nuo 86 straipsnio b punkto iv papunkčio, galvijų spermos, oocitų ir embrionų siuntas leidžiama įvežti Sąjungą, jei gyvūnas donoras yra kilęs iš ūkio, kuriame buvo sergama infekciniu galvijų rinotracheitu ir (arba) infekciniu pustuliniu vulvovaginitu, jeigu:

a)

sėklos atveju – gyvūnui buvo atliktas tyrimas, kurio reikalaujama pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/686 II priedo 1 dalies I skyriaus 1 punkto b papunkčio iv įtrauką, ir gauti neigiami rezultatai;

b)

oocitų arba embrionų atveju – valstybinis veterinarijos gydytojas, atsakingas už kilmės ūkį, patvirtino, kad bent pastaruosius 12 mėnesių nebuvo nustatyta klinikinių infekcinio galvijų rinotracheito ir (arba) infekcinio pustulinio vulvovaginito atvejo.

88 straipsnis

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai galvijams donorams

Įvežti į Sąjungą spermos, oocitų arba embrionų siuntas leidžiama tik jei jie buvo surinkti iš galvijų donorų, kurie atitinka gyvūnų sveikatos reikalavimus, nustatytus Deleguotojo reglamento (ES) 2020/686 II priedo 1 dalyje ir 5 dalies I, II ir III skyriuose.

3 SKYRIUS

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai kiaulių genetinės medžiagos produktams

89 straipsnis

Kiaulių donorų kilmės ūkis

1.   Įvežti į Sąjungą kiaulių spermos, oocitų ir embrionų siuntas leidžiama tik jei jie buvo surinkti iš gyvūnų, kilusių iš ūkių:

a)

kurie atitinka 23 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

b)

gyvūnų spermos donorų atveju – kuriuose bent 12 mėnesių prieš juos atvežant į karantino patalpas laikotarpiu nenustatyta klinikinių, serologinių, virologinių arba patologinių Aujeskio ligos infekcijos požymių.

2.   Įvežti į Sąjungą kiaulių spermos siuntas leidžiama tik jei ji buvo surinkta iš gyvūnų, kurie:

a)

prieš juos atvežant į karantino patalpas, atvežti iš ūkių, kurie nebuvo užkrėsti Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/686 II priedo 5 dalies IV skyriuje nustatytus reikalavimus;

b)

buvo laikomi karantino patalpose, kurios gyvūnų atvežimo dieną ir bent 3 mėnesius iki tos datos nebuvo užkrėstos Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija;

c)

buvo laikomi spermos surinkimo centre, iš kurio bent 30 dienų iki gyvūnų atvežimo ir bent 30 dienų iki surinkimo dienos nebuvo pranešta apie klinikinius, serologinius, virologinius arba patologinius Aujeskio ligos virusinės infekcijos požymius;

d)

nuo atsivedimo arba bent 3 mėnesius iki atvežimo į karantino patalpas dienos buvo laikomi ūkyje, kuriame jokie gyvūnai nebuvo vakcinuoti nuo kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromo viruso infekcijos ir per tą laikotarpį nebuvo nustatyta kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromo viruso infekcijos.

90 straipsnis

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai kiaulėms donorėms

Įvežti į Sąjungą kiaulių spermos, oocitų ir embrionų siuntas leidžiama tik jei jie buvo surinkti iš kiaulių donorių, kurios:

a)

atitinka konkrečius gyvūnų sveikatos reikalavimus, nustatytus Deleguotojo reglamento (ES) 2020/686 II priedo 2 dalyje ir 5 dalies I, II, III ir IV skyriuose;

b)

nevakcinuotos nuo kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromo viruso infekcijos.

4 SKYRIUS

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai avių ir ožkų genetinės medžiagos produktams

91 straipsnis

Avių ir ožkų donorių kilmės ūkis

Įvežti į Sąjungą avių ir ožkų spermos, oocitų ir embrionų siuntas leidžiama tik jei jie buvo surinkti iš gyvūnų donorų, kurie:

a)

nebuvo atvežti iš ūkio ir, laikomų gyvūnų spermos donorų, kurie prieš juos atvežant buvo laikomi karantino patalpose, atveju, neturėjo sąlyčio su gyvūnais iš ūkio, kuriam taikyti gabenimo apribojimai dėl to Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis. infekcijos. Ūkiui gabenimo ribojimai nebetaikomi po laikotarpio, kurį sudaro bent 42 dienos nuo paskutinio užsikrėtusio ta liga arba tai ligai imlaus gyvūno paskerdimo ir pašalinimo;

b)

yra kilę iš ūkio, kuris nebuvo užkrėstas B. abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija ir niekada anksčiau nebuvo laikyti jokiame prastesnės būklės ūkyje.

92 straipsnis

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai avių ir ožkų donorams

Įvežti į Sąjungą avių ir ožkų spermos, oocitų arba embrionų siuntas leidžiama tik jei jie buvo surinkti iš gyvūnų donorų, kurie atitinka gyvūnų sveikatos reikalavimus, nustatytus Deleguotojo reglamento (ES) 2020/686 II priedo 3 dalyje ir 5 dalies I, II ir III skyriuose.

5 SKYRIUS

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktams

93 straipsnis

Arklinių šeimos gyvūnų donorų kilmės ūkis

Įvežti į Sąjungą arklinių šeimos gyvūnų spermos, oocitų ir embrionų siuntas leidžiama tik jei jie buvo surinkti iš gyvūnų donorų, kilusių iš ūkių, atitinkančių 23 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

94 straipsnis

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai arklinių šeimos gyvūnams donorams

Įvežti į Sąjungą arklinių šeimos gyvūnų spermos, oocitų ir embrionų siuntas leidžiama tik jei šių genetinės medžiagos produktų gyvūnai donorai atitinka reikalavimus, nustatytus šio reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, b punkto ii papunktyje ir 6 dalyje, ir papildomus konkrečius gyvūnų sveikatos reikalavimus, nustatytus Deleguotojo reglamento (ES) 2020/686 II priedo 4 dalyje.

6 SKYRIUS

Specialiosios taisyklės kanopinių genetinės medžiagos produktams, skirtiems įvežti į atskirtus ūkius

95 straipsnis

Genetinės medžiagos produktai, skirti atskirtiems ūkiams Sąjungoje

Įvežti į Sąjungą galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų spermos, oocitų ir embrionų siuntas, išsiųstas iš trečiųjų šalių arba teritorijų atskirtų ūkių, įtrauktų į sąrašą pagal 29 straipsnį, leidžiama tik jei jos siunčiamos į atskirtą ūkį Sąjungoje ir jei laikomasi šių reikalavimų:

a)

paskirties valstybės narės kompetentinga institucija atliko rizikos, susijusios su tų genetinės medžiagos produktų įvežimu į Sąjungą, vertinimą;

b)

tų genetinės medžiagos produktų donorai yra kilę iš kilmės trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos atskirto ūkio, kuris įtrauktas į pagal 29 straipsnį sudarytą atskirtų ūkių, iš kurių gali būti leidžiama įvežti kanopinius gyvūnus į Sąjungą, sąrašą;

c)

genetinės medžiagos produktai yra skirti atskirtam ūkiui Sąjungoje, kuris yra patvirtintas pagal Reglamento (ES) 2016/429 95 straipsnį;

d)

genetinės medžiagos produktai gabenami teisiai į c punkte nurodytą atskirtą ūkį.

96 straipsnis

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai atskirtame ūkyje laikomiems gyvūnams donorams

Įvežti į Sąjungą 95 straipsnyje nurodytų genetinės medžiagos produktų siuntas leidžiama tik jei jie buvo surinkti iš gyvūnų donorų, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

a)

gyvūnai donorai nėra iš ūkio ir neturėjo sąlyčio su gyvūnais iš ūkio, esančio ribojimų taikymo zonoje, nustatytoje pasireiškus A kategorijos ligai arba naujai ligai, susijusiai su galvijais, kiaulėmis, avimis, ožkomis arba arklinių šeimos gyvūnais;

b)

gyvūnai donorai yra iš ūkio, kuriame bent 30 dienų iki spermos, oocitų arba embrionų surinkimo dienos nebuvo pranešta nė apie vieną D kategorijos ligą, susijusią su galvijais, kiaulėmis, avimis, ožkomis arba arklinių šeimos gyvūnais;

c)

gyvūnai donorai ne mažiau kaip 30 dienų iki spermos, oocitų arba embrionų, skirtų įvežti į Sąjungą, surinkimo datos buvo laikomi viename atskirtame kilmės ūkyje;

d)

ūkio veterinarijos gydytojas, atsakingas už atskirtame ūkyje vykdomą veiklą, atliko gyvūnų donorų klinikinį patikrinimą ir spermos, oocitų arba embrionų surinkimo dieną nenustatyta jokių ligų simptomų;

e)

jei įmanoma, gyvūnai donorai bent 30 dienų iki pirmos spermos, oocitų ar embrionų, skirtų įvežti į Sąjungą, surinkimo datos ir surinkimo metu nebuvo naudojami natūraliam veisimui;

f)

gyvūnai donorai identifikuoti pagal 21 straipsnį.

97 straipsnis

Reikalavimai atskirtuose ūkiuose gautiems genetinės medžiagos produktams

Įvežti į Sąjungą 95 straipsnyje nurodytų genetinės medžiagos produktų siuntas leidžiama tik jei jos:

a)

paženklintos pagal 83 straipsnio a punkte informacijos nustatytus reikalavimus;

b)

gabenamos vadovaujantis 84 ir 85 straipsniais.

2 ANTRAŠTINĖ DALIS

GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI NAMINIŲ PAUKŠČIŲ IR NELAISVĖJE LAIKOMŲ PAUKŠČIŲ PERINIAMS KIAUŠINIAMS

1 SKYRIUS

Gyvūnų sveikatos reikalavimai periniams kiaušiniams

98 straipsnis

Laikymo laikotarpis

Įvežti į Sąjungą perinių kiaušinių siuntas leidžiama tik jei iki perinių kiaušinių, skirtų išsiųsti į Sąjungą, pakrovimo datos perinių kiaušinių kilmės pulkas nepertraukiamai atitiko XXII priede nustatytus laikymo laikotarpio reikalavimus ir tuo metu kilmės pulkas:

a)

buvo laikomas kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijos ar jos zonoje;

b)

buvo laikomas kilmės ūkyje ir per tą laikotarpį iki pakrovimo į tą ūkį nebuvo įvežta jokių gyvūnų;

c)

neturėjo sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės naminiais paukščiais ar periniais kiaušiniais arba su nelaisvėje laikomais paukščiais ar laukiniais paukščiais.

99 straipsnis

Perinių kiaušinių tvarkymas juos gabenant į Sąjungą

Perinių kiaušinių siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei siuntos periniai kiaušiniai atitinka šiuos reikalavimus:

a)

periniai kiaušiniai, skirti įvežti į Sąjungą, turi būti neturėję sąlyčio su naminiais paukščiais, nelaisvėje laikomais paukščiais arba periniais kiaušiniais, kurie neskirti įvežti į Sąjungą arba kurių sveikatos būklė prastesnė nuo pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą iki atvežimo į Sąjungą;

b)

periniai kiaušiniai turi būti negabenti, neiškrauti arba neperkelti į kitas transporto priemones, jei jie gabenami keliais, jūra arba oru per trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną, kuri nėra įtraukta į įvežimo į Sąjungą dėl konkrečios rūšies ir kategorijos perinių kiaušinių sąrašą.

100 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata ir papildomi reikalavimai perinių kiaušinių perkrovimui, įvykus vandens kelių arba oro transporto priemonės incidentui

Nukrypstant nuo 99 straipsnio b punkto, perinių kiaušinių siuntas, kurios buvo perkrautos iš išsiuntimo transporto priemonės į kitą transporto priemonę tolesniam gabenimui trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje, kuri nėra įtraukta į įvežimo į Sąjungą dėl konkrečios rūšies ir kategorijos perinių kiaušinių sąrašą, leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei perkrovimas įvyko dėl techninės problemos arba kito nenumatyto incidento, dėl kurio gabenant perinius kiaušinius į Sąjungą jūra arba oru kilo logistikos problemų, siekiant užbaigti kelionę iki įvežimo į Sąjungą punkto, jeigu:

a)

įvežti perinius kiaušinius į Sąjungą leidžia paskirties valstybės narės kompetentinga institucija ir, jei taikoma, visos valstybės narės, pro kurias gyvūnai gabenami iki jų atvežimo į jų paskirties vietą Sąjungoje;

b)

perkrovimą prižiūrėjo valstybinis veterinarijos gydytojas arba atsakingas muitinės pareigūnas ir vykdant operaciją:

i)

taikytos veiksmingos priemonės, siekiant išvengti bet kokio tiesioginio ar netiesioginio perinių kiaušinių, skirtų įvežti į Sąjungą, ir kitų perinių kiaušinių ar gyvūnų sąlyčio;

ii)

periniai kiaušiniai buvo tiesiogiai ir kaip galima greičiau perkelti į tolesnei kelionei į Sąjungą skirtą laivą arba orlaivį, atitinkantį 17 straipsnyje nustatytus reikalavimus, neišvažiuojant iš uosto ar oro uosto teritorijos;

c)

kartu su perinių kiaušinių siunta pateikiama trečiosios šalies arba teritorijos, kurioje vykdoma perkėlimo operacija, kompetentingos institucijos deklaracija, kurioje nurodyta privaloma informacija apie perkėlimo operaciją ir patvirtinama, kad buvo imtasi tinkamų priemonių, kad būtų laikomasi b punkte nustatytų reikalavimų.

101 straipsnis

Perinių kiaušinių gabenimas laivu

1.   Perinių kiaušinių siuntas, gabenamas laivu, net ir dalį kelionės, įvežti į Sąjungą leidžiama tik jei siuntos periniai kiaušiniai atitinka šiuos reikalavimus:

a)

periniai kiaušiniai;

i)

buvo laive viso gabenimo metu;

ii)

laive neturėjo sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės paukščiais arba kitais periniais kiaušiniais;

b)

prie pagal a punktą gabenamų perinių kiaušinių turi būti pridedama deklaracija, kurioje nurodoma:

i)

išvykimo uostas kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje;

ii)

atvykimo į Sąjungą uostas;

iii)

įplaukimo uostai, jei laivas įplaukia į uostus už kilmės trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos ribų;

iv)

kad periniai kiaušiniai gabenimo metu atitiko a punkte ir šio punkto i, ii bei iii papunkčiuose nustatytus reikalavimus.

2.   Už perinių kiaušinių siuntą atsakingas veiklos vykdytojas užtikrina, kad 1 dalyje numatyta deklaracija būtų pridėta prie veterinarijos sertifikato ir pasirašyta laivo kapitono atvykimo dieną atvykimo uoste.

102 straipsnis

Perinių kiaušinių konteineriams ir transporto priemonėms taikomi prevenciniai veiksmai

Perinių kiaušinių siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei siuntos periniai kiaušiniai atitinka šiuos reikalavimus:

a)

periniai kiaušiniai turi būti gabenami transporto priemonėmis, kurios:

i)

yra sukonstruotos taip, kad periniai kiaušiniai neiškristų;

ii)

yra sukurtos taip, kad jas galima būtų išvalyti ir dezinfekuoti;

iii)

buvo išvalytos ir dezinfekuotos kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos patvirtinta dezinfekavimo priemone ir išdžiovintos arba joms leista išdžiūti prieš kiekvieną į Sąjungą įvežti skirtų perinių kiaušinių pakrovimą;

b)

periniai kiaušiniai turi būti vežami konteineriuose, atitinkančiuose šiuos reikalavimus:

i)

a punkto reikalavimus;

ii)

juose yra tik tos pačios rūšies, kategorijos ir tipo periniai kiaušiniai iš to paties ūkio;

iii)

jie uždaryti pagal kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos nurodymus, kad būtų išvengta bet kokios galimybės pakeisti jų turinį;

iv)

jie:

prieš pakrovimą buvo išvalyti ir dezinfekuoti pagal kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos nurodymus

arba

jie yra vienkartiniai, švarūs ir naudojami pirmą kartą;

v)

ant jų yra XVI priede nustatyta informacija apie konkrečias perinių kiaušinių rūšis ir kategorijas.

103 straipsnis

Perinių kiaušinių gabenimas ir tvarkymas juos įvežus

Veiklos vykdytojai, įskaitant vežėjus, užtikrina, kad į Sąjungą įvežtos perinių kiaušinių siuntos:

a)

būtų vežamos tiesiai iš įvežimo vietos į jų paskirties vietą Sąjungoje;

b)

atitinka gabenimo Sąjungoje ir tvarkymo įvežus į Sąjungą reikalavimus, kaip nustatyta konkrečių rūšių ir kategorijų periniams kiaušiniams šios antraštinės dalies 5 ir 7 skyriuose.

2 SKYRIUS

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai naminių paukščių periniams kiaušiniams

104 straipsnis

Naminių paukščių, importuotų į kilmės trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną, kilmės periniai kiaušiniai

Įvežti į Sąjungą naminių paukščių, kilusių iš pulkų, kurie buvo importuoti į kilmės trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną iš kitos trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, perinių kiaušinių siuntas, leidžiama tik jei perinių kiaušinių kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija pateikė garantijas, kad:

a)

tokie perinių kiaušinių kilmės pulkai buvo importuoti iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri dėl tokių pulkų įtraukta į įvežimo į Sąjungą sąrašą;

b)

perinių kiaušinių kilmės pulkai buvo importuoti į tą trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną laikantis gyvūnų sveikatos reikalavimų, kurie yra bent tokie pat griežti kaip reikalavimai, kurie būtų taikomi juos tiesiogiai įvežant į Sąjungą.

105 straipsnis

Perinių kiaušinių kilmės trečioji šalis arba teritorija ar jos zona

Įvežti į Sąjungą naminių paukščių perinių kiaušinių siuntas leidžiama tik jei jie yra kilę iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri atitinka šiuos reikalavimus:

a)

joje ne mažiau kaip 6 mėnesius iki išsiuntimo į Sąjungą dienos buvo taikoma labai patogeniško paukščių gripo stebėjimo programa, kuri atitinka reikalavimus, nustatytus arba

i)

šio reglamento II priede,

arba

ii)

Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso atitinkamame skyriuje;

b)

ji laikoma labai patogenišku paukščių gripu neužkrėsta teritorija pagal 38 straipsnį;

c)

jei joje vykdoma vakcinacija nuo labai patogeniško paukščių gripo, trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija suteikė garantijas, kad:

i)

vakcinacijos programa atitinka XIII priede nustatytus reikalavimus;

ii)

šio straipsnio a punkte nurodyta stebėjimo programa atitinka ne tik II priede nustatytų reikalavimus, bet ir XIII priedo 2 punkte nustatytus reikalavimus;

iii)

ji įsipareigojo informuoti Komisiją apie bet kokius vakcinacijos programos trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje pakeitimus;

d)

ji:

i)

naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, perinių kiaušinių atveju laikoma Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėsta teritorija pagal 39 straipsnį,

ii)

beketerių paukščių perinių kiaušinių atveju:

laikoma labai patogenišku paukščių gripu neužkrėsta teritorija pagal 39 straipsnį

arba

nelaikoma Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėsta teritorija pagal 39 straipsnį, tačiau kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija pateikė garantijas dėl atitikties su izoliacija, priežiūra ir tyrimais susijusiems reikalavimams dėl Niukaslo ligos viruso infekcijos, kurie nustatyti XIV priede;

e)

jeigu vykdoma vakcinacija nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos, trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija pateikė garantijas, kad:

i)

naudojamos vakcinos atitinka XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius ir konkrečius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso kriterijus

arba

ii)

naudojamos vakcinos atitinka XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus, o naminiai paukščiai atitinka XV priedo 2 punkte nustatytus naminiams paukščiams ir periniams kiaušiniams, kilusiems iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje naudojamos vakcinos nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos neatitinka konkrečių XV priedo 1 punkte nustatytų kriterijų, taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus;

f)

ji įsipareigojo pateikti Komisijai toliau nurodytą informaciją įvykus bet kokiam labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkiui:

i)

per 24 valandas nuo bet kokio pirminio labai patogeniško paukščių gripo ar Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio patvirtinimo – informaciją apie su liga susijusią padėtį;

ii)

reguliariai atnaujinamą informaciją apie su liga susijusią padėtį;

g)

ji įsipareigojo pateikti Europos Sąjungos paukščių gripo ir Niukaslo ligos etaloninei laboratorijai pirminio labai patogeniško paukščių gripo ir Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio išskirtą virusą.

106 straipsnis

Perinių kiaušinių kilmės ūkis

Naminių paukščių perinių kiaušinių siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jie yra kilę iš:

a)

peryklų, patvirtintų kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos, laikantis reikalavimų, kurie yra bent tokie griežti, kaip Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 7 straipsnyje nustatyti reikalavimai, ir

i)

kurių patvirtinimas nebuvo laikinai sustabdytas arba panaikintas;

ii)

10 km spinduliu aplink peryklas, jei taikoma, įskaitant kaimyninės šalies teritoriją, bent 30 dienų iki perinių kiaušinių pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą datos nebuvo nustatyta labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio;

iii)

kurioms kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija suteikė unikalų patvirtinimo numerį;

b)

pulkų, kurie buvo laikomi ūkiuose, patvirtintuose kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos, laikantis reikalavimų, kurie yra bent tokie griežti, kaip Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai, ir

i)

kurių patvirtinimas nebuvo laikinai sustabdytas arba panaikintas;

ii)

10 km spinduliu aplink tuos ūkius, jei taikoma, įskaitant kaimyninės šalies teritoriją, bent 30 dienų iki perinių kiaušinių surinkimo išsiuntimui į Sąjungą datos nebuvo nustatyta labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio;

iii)

kuriuose ne mažiau kaip 21 dieną iki kiaušinių surinkimo išsiuntimui į Sąjungą datos nebuvo užregistruota jokio patvirtinto mažai patogeniško paukščių gripo viruso atvejo.

107 straipsnis

Perinių kiaušinių kilmės pulkas

Naminių paukščių perinių kiaušinių siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jie yra kilę iš pulkų, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

a)

jei jie buvo vakcinuoti nuo labai patogeniško paukščių gripo, kilmės trečioji šalis arba teritorija pateikė garantijas, kad laikomasi būtiniausių XIII priede nustatytų būtiniausių vakcinacijos programų ir papildomo stebėjimo reikalavimų;

b)

jei jie vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos:

i)

kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija suteikė garantijas, kad naudotos vakcinos atitinka:

XV priedo 1 dalyje nustatytus bendruosius ir konkrečius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus arba

XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus, o naminiai paukščiai ir periniai kiaušiniai, iš kurių išsirito vienadieniai paukščiukai, atitinka XV priedo 2 punkte nustatytus naminiams paukščiams ir periniams kiaušiniams, kilusiems iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje naudojamos vakcinos nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos neatitinka konkrečių XV priedo 1 punkte nustatytų kriterijų, taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus;

ii)

turi būti pateikiama XV priedo 4 punkte nustatyta informacija apie siuntą;

c)

jiems taikyta ligos stebėjimo programa, atitinkanti Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 II priede nustatytus reikalavimus, ir nustatyta, kad jie neužkrėsti arba nėra jokio pagrindo įtarti, kad jie gali būti užsikrėtę šiais ligų sukėlėjais:

i)

Gallus gallus atveju – Salmonella Pullorum, Salmonella Gallinarum ir Mycoplasma;

ii)

Meleagris gallopavo atveju – Salmonella arizonae (serogrupė O:18(k)), Salmonella Pullorum, Salmonella Gallinarum, Mycoplasma meleagridis ir Mycoplamsa gallisepticum;

iii)

Numida meleagris, Coturnix coturnix, Phasianus colchicus, Perdix perdix, Anas spp. atveju – Salmonella Pullorum ir Salmonella Gallinarum;

d)

jie laikyti ūkiuose, kurie, patvirtinus Salmonella Pullorum, S. Gallinarum ir S. arizonae infekciją per paskutinius 12 mėnesių iki kiaušinių surinkimo išsiuntimui į Sąjungą datos, taikė šias priemones:

i)

užkrėstas paukščių pulkas buvo paskerstas arba nužudytas ir sunaikintas;

ii)

po i papunktyje nurodyto užkrėsto paukščių pulko paskerdimo ar nužudymo ūkis buvo išvalytas ir dezinfekuotas;

iii)

po ii papunktyje nurodyti išvalymo ir dezinfekcijos visi ūkio paukščių pulkai buvo patikrinti dėl Salmonella Pullorum, S. Gallinarum ir S. arizonae infekcijos atliekant du tyrimus, tarp kurių buvo daroma bent 21 dienos pertrauka, pagal c punkte nurodytą priežiūros programą;

e)

jie laikyti ūkiuose, kurie tuo atveju, jei per paskutinius 12 mėnesių iki kiaušinių surinkimo išsiuntimui į Sąjungą datos buvo patvirtinta paukščių mikoplazmozė (Mycoplasma gallisepticum ir M. meleagridis), taikė šias priemones:

arba

i)

visas užkrėstas paukščių pulkas buvo patikrintas dėl paukščių mikoplazmozės(Mycoplasma gallisepticum ir M. meleagridis) atliekant du tyrimus, tarp kurių buvo daroma bent 60 dienų pertrauka, pagal c punkte nurodytą priežiūros programą,

arba

ii)

užkrėstas paukščių pulkas buvo paskerstas arba nužudytas ir sunaikintas, ūkis buvo išvalytas ir dezinfekuotas ir po valymo ir dezinfekavimo visi ūkio paukščių pulkai buvo patikrinti dėl paukščių mikoplazmozės (Mycoplasma gallisepticum ir M. meleagridis) atliekant du tyrimus, tarp kurių buvo daroma bent 21 dienos pertrauka, pagal c punkte nurodytą priežiūros programą.

f)

buvo atliktas jų klinikinis patikrinimas, kurį atliko valstybinis veterinarijos gydytojas kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje likus 24 valandoms iki perinių kiaušinių siuntos pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą, siekiant nustatyti ligų požymius, įskaitant I priede nurodytų susijusių į sąrašą įtrauktų ligų ir naujų ligų, ir nebuvo nustatyta jokių simptomų ar pagrindo įtarti kurią nors iš šių ligų.

108 straipsnis

Siuntos periniai kiaušiniai

Naminių paukščių perinių kiaušinių siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei jie atitinka šiuos reikalavimus:

a)

jei periniai kiaušiniai vakcinuoti nuo labai patogeniško paukščių gripo, kilmės trečioji šalis arba teritorija pateikė garantijas, kad laikomasi būtiniausių XIII priede nustatytų vakcinacijos programų ir papildomo stebėjimo reikalavimų;

b)

jei periniai kiaušiniai vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos;

i)

kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija suteikė garantijas, kad naudotos vakcinos atitinka XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius ir konkrečius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus;

ii)

pateikiama XV priedo 4 punkte nustatyta informacija apie siuntą;

c)

periniai kiaušiniai turi būti paženklinti:

i)

spalvotu rašalu;

ii)

naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, perinių kiaušinių atveju – spaudu, kuriame nurodytas unikalus kilmės ūkio patvirtinimo numeris, nurodytas 106 straipsnyje;

iii)

beketerių paukščių perinių kiaušinių atveju – spaudu su kilmės trečiosios šalies arba teritorijos ISO kodu ir 106 straipsnyje nurodytu unikaliu kilmės ūkio patvirtinimo numeriu;

d)

periniai kiaušiniai turi būti dezinfekuoti pagal kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos nurodymus.

109 straipsnis

Perinių kiaušinių įvežimas į valstybes nares, kurioms suteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas be vakcinacijos

Įvežti į Sąjungą perinių kiaušinių siuntas, skirtas valstybei narei, kuriai suteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas be vakcinacijos, leidžiama tik jei jie:

a)

nėra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos;

b)

kilę iš paukščių pulkų, atitinkančių viename iš šių punktų nustatytus reikalavimus:

i)

jie nevakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos

arba

ii)

jie vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos naudojant inaktyvintas vakcinas,

arba

iii)

jie vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos naudojant gyvąją vakciną likus ne mažiau kaip 60 dienų iki kiaušinių surinkimo datos.

3 SKYRIUS

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai siuntoms, kurias sudaro mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, perinių kiaušinių

110 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos ir specialūs reikalavimai, taikomi siuntoms, kurias sudaro mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, perinių kiaušinių

Nukrypstant nuo 101, 102, 106, 107 ir 108 straipsnių, siuntas, kurias sudaro mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, perinių kiaušinių, leidžiama įvežti į Sąjungą, jei jie atitinka šiuos reikalavimus:

a)

jie yra iš ūkio:

i)

užregistruoto kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos;

ii)

kuriame ne mažiau kaip 21 dieną iki perinių kiaušinių surinkimo datos nebuvo užregistruota jokio patvirtinto mažai patogeniško paukščių gripo viruso atvejo;

iii)

10 km spinduliu aplink tuos ūkius, jei taikoma, įskaitant kaimyninės šalies teritoriją, bent 30 dienų iki perinių kiaušinių surinkimo nebuvo nustatyta labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio;

b)

dėl vakcinacijos nuo labai patogeniško paukščių gripo:

i)

periniai kiaušiniai nevakcinuoti nuo labai patogeniško paukščių gripo;

ii)

jei kilmės pulkai vakcinuoti nuo labai patogeniško paukščių gripo, kilmės trečioji šalis arba teritorija pateikė garantijas, kad laikomasi būtiniausių XIII priede nustatytų vakcinacijos programų ir papildomo stebėjimo reikalavimų;

c)

vakcinacijos nuo Niukaslo ligos viruso atžvilgiu, periniai kiaušiniai nevakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso, o kilmės pulkas vakcinuotas nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos:

i)

kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija suteikė garantijas, kad naudotos vakcinos atitinka:

XV priedo 1 dalyje nustatytus bendruosius ir konkrečius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus

arba

XV priedo 1 punkte nustatytus pripažintus bendruosius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus, o periniai kiaušiniai atitinka XV priedo 2 punkte nustatytus naminiams paukščiams ir periniams kiaušiniams, kilusiems iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje naudojamos vakcinos nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos neatitinka konkrečių XV priedo 1 dalyje nustatytų kriterijų, taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus;

ii)

pateikiama XV priedo 4 punkte nustatyta informacija apie siuntą;

d)

jie kilę iš pulkų, kuriuose buvo atliktas jų klinikinis patikrinimas, kurį atliko valstybinis veterinarijos gydytojas kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje 24 valandų iki perinių kiaušinių siuntų pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą laikotarpiu, siekiant nustatyti ligų požymius, įskaitant I priede nurodytų susijusių į sąrašą įtrauktų ligų ir naujų ligų, ir pulkams nebuvo nustatyta jokių simptomų ar pagrindo įtarti kurią nors iš tų ligų;

e)

padėti paukščių pulkų, kurie:

i)

buvo izoliuoti kilmės ūkyje bent 21 dieną iki kiaušinių surinkimo dienos;

ii)

ištyrus pagal XVII priede nustatytus tyrimo reikalavimus siuntoms, kurias sudaro mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, arba mažiau nei 20 naminių paukščių perinių kiaušinių prieš juos įvežant į Sąjungą, nustatyta, kad jie neužkrėsti arba nėra jokio pagrindo įtarti, kad jie gali būti užsikrėtę šiais ligų sukėlėjais:

Gallus gallus atveju – Salmonella Pullorum, Salmonella Gallinarum ir Mycoplasma,

Meleagris gallopavo atveju – Salmonella arizonae (serogrupė O:18(k)), Salmonela Pullorum, Salmonella Gallinarum, Mycoplasma meleagridis ir Mycoplasma gallisepticum,

Numida meleagris, Coturnix coturnix, Phasianus colchicus, Perdix perdix, Anas spp. atveju – Salmonella Pullorum ir Salmonella Gallinarum.

4 SKYRIUS

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai nurodytais patogenais neužkrėstiems kiaušiniams

111 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata ir specialūs reikalavimai nurodytais patogenais neužkrėstiems kiaušiniams

Nukrypstant nuo 98 straipsnyje nustatytų laikymo laikotarpio reikalavimų, 105–110 straipsniuose ir 112–114 straipsniuose nustatytų konkrečių gyvūnų sveikatos reikalavimų, nurodytais patogenais neužkrėstų kiaušinių, neatitinkančių tose nuostatose nustatytų gyvūnų sveikatos reikalavimų, siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą, jei jos atitinka šiuos gyvūnų sveikatos reikalavimus:

a)

jie yra kilę iš pulkų:

i)

kurie nėra užkrėsti Europos farmakopėjoje nurodytais patogenais, o visų konkrečiam statusui reikalingų tyrimų ir klinikinių tyrimų rezultatai buvo palankūs, įskaitant neigiamus tyrimų, atliktų 30 dienų iki perinių kiaušinių surinkimo išsiuntimui į Sąjungą datos laikotarpiu, rezultatus dėl labai patogeniško paukščių gripo, Niukaslo ligos viruso infekcijos ir mažai patogeniško paukščių gripo viruso, rezultatus;

ii)

kurių klinikiniai tyrimai, kaip nurodyta Europos farmakopėjoje, buvo atliekami bent kartą per savaitę ir nebuvo nustatyta jokių ligos požymių arba nebuvo jokio pagrindo įtarti, kad jie užsikrėtę kokia nors liga;

iii)

kurie buvo laikomi Europos farmakopėjoje nurodytas sąlygas atitinkančiuose ūkiuose bent 6 savaites iki kiaušinių surinkimo išsiuntimui į Sąjungą datos;

iv)

kurie neturėjo sąlyčio su šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų neatitinkančiais naminiais paukščiais arba su laukiniais paukščiais bent 6 savaites iki kiaušinių surinkimo išsiuntimui į Sąjungą datos;

b)

jie paženklinti naudojant spalvotą rašalą spaudu su kilmės trečiosios šalies arba teritorijos ISO kodu ir kilmės ūkio patvirtinimo numeriu;

c)

jie buvo dezinfekuoti pagal kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos nurodymus.

5 SKYRIUS

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi gabenant ir tvarkant naminių paukščių perinius kiaušinius juos įvežus į Sąjungą ir iš tų kiaušinių išperintus naminius paukščius

112 straipsnis

Veiklos vykdytojų pareigos dėl perinių kiaušinių tvarkymo juos įvežus į Sąjungą ir iš tų perinių kiaušinių išsiritusių naminių paukščių tvarkymo

1.   Paskirties ūkio veiklos vykdytojai į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos įvežtus perinius kiaušinius patalpina arba

a)

į atskirus nuo kitų perinių kiaušinių inkubatorius, įskaitant atskiras peryklas,

arba

b)

į inkubatorius, įskaitant peryklas, kuriose jau yra kitų perinių kiaušinių.

2.   1 dalyje nurodyti veiklos vykdytojai užtikrina, kad veisliniai naminiai paukščiai ir produkciniai naminiai paukščiai, išperinti iš toje dalyje nurodytų perinių kiaušinių, būtų nepertraukiamą laikotarpį laikomi:

a)

perykloje bent 3 savaites nuo išperinimo datos

arba

b)

ūkiuose, į kuriuos naminiai paukščiai buvo išsiųsti po perinimo, toje pačioje valstybėje narėje arba kitoje valstybėje narėje, bent 3 savaites nuo išperinimo datos.

3.   2 dalyje nurodytais laikotarpiais veiklos vykdytojai turi laikyti naminius paukščius, išperintus iš į Sąjungą įvežtų perinių kiaušinių, atskirai nuo kitų naminių paukščių pulkų.

4.   Jei veisliniai naminiai paukščiai ir produkciniai naminiai paukščiai, išperinti iš į Sąjungą įvežtų perinių kiaušinių iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, buvo patalpinti į patalpas ar aptvarus, kuriuose yra kitų naminių paukščių, 2 dalyje nustatyti atitinkami laikotarpiai pradedami skaičiuoti nuo paskutinio paukščio patalpinimo dienos, o naminiai paukščiai negali būti išvežti iš patalpų ar aptvarų iki tų laikotarpių pabaigos.

5.   Jei naminių paukščių periniai kiaušiniai, į Sąjungą atvežti iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, buvo patalpinti inkubatoriuose ir peryklose, kuriuose jau buvo kitų perinių kiaušinių:

a)

visiems naminiams paukščiams, išperintiems iš perinių kiaušinių tame pačiame inkubatoriuje, įskaitant peryklą, taikomos 2–4 dalių nuostatos kaip periniams kiaušiniams, kurie įvežti į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos;

b)

2 dalyje nurodyti atitinkami laikotarpiai prasideda nuo paskutinio perinio kiaušinio, įvežto į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, išperinimo datos.

113 straipsnis

Mėginių ėmimas ir tyrimas įvežus į Sąjungą

Paskirties valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad veislinių naminių paukščių ir produkcinių naminių paukščių, kurie buvo išperinti iš perinių kiaušinių, įvežtų į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, paskirties ūkio valstybinis veterinarijos gydytojas atliktų jų klinikinį patikrinimą ne vėliau kaip iki atitinkamų 112 straipsnio 2 dalyje nustatytų laikotarpių pabaigos, o prireikus būtų imami mėginiai tyrimams, kad būtų stebima jų sveikatos būklė.

114 straipsnis

Kompetentingų institucijų pareiga paimti iš perinių kiaušinių, kilusių iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri nėra Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėsta teritorija, išperėtų beketerių paukščių mėginius ir atlikti tyrimus

Paskirties valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad per 112 straipsnio 2 dalyje nustatytus laikotarpius beketeriai paukščiai, išperėti iš perinių kiaušinių, kurie buvo įvežti į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri nėra Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėsta teritorija:

a)

būtų ištiriami kompetentingos institucijos, kuri atlieka kiekvieno beketerio paukščio kloakos tepinėlio arba išmatų mėginio tyrimą Niukaslo ligos viruso infekcijai aptikti;

b)

beketerių paukščių, skirtų valstybei narei, kuriai suteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas be vakcinacijos, atveju, taikomi ne tik a punkte nurodyti reikalavimai, bet ir reikalavimas, kad kompetentinga institucija atliktų visų beketerių paukščių serologinį tyrimą Niukaslo ligos viruso infekcijai nustatyti;

c)

prieš užbaigiant beketerių paukščių izoliaciją visų jų a ir b punktuose nurodytų tyrimų rezultatai turi būti neigiami.

6 SKYRIUS

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai nelaisvėje laikomų paukščių periniams kiaušiniams

115 straipsnis

Siuntos periniai kiaušiniai

Į Sąjungą leidžiama įvežti nelaisvėje laikomų paukščių perinių kiaušinių siuntas tik jei jie gauti iš nelaisvėje laikomų paukščių, kurie atitinka 55–58 straipsniuose nustatytus įvežimo į Sąjungą reikalavimus.

7 SKYRIUS

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi gabenant ir tvarkant nelaisvėje laikomų paukščių perinius kiaušinius juos įvežus į Sąjungą ir iš tų kiaušinių išperėtus nelaisvėje laikomus paukščius

116 straipsnis

Nelaisvėje laikomų paukščių perinių kiaušinių tvarkymas juos įvežus į Sąjungą ir iš tų kiaušinių išperėtų nelaisvėje laikomų paukščių tvarkymas

Paskirties ūkio veiklos vykdytojai:

a)

patalpina nelaisvėje laikomų paukščių perinius kiaušinius, kurie įvežti į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, į atskirus nuo kitų perinių kiaušinių inkubatorius, įskaitant peryklas:

b)

užtikrina, kad nelaisvėje laikomi paukščiai, išperėti iš 115 straipsnyje nurodytų nelaisvėje laikomų paukščių perinių kiaušinių, būtų laikomi patvirtintame karantino ūkyje pagal 59–61 straipsnių reikalavimus.

3 ANTRAŠTINĖ DALIS

GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI GYVŪNŲ, IŠSKYRUS KANOPINIUS, GENETINĖS MEDŽIAGOS PRODUKTAMS, IŠSKYRUS NAMINIŲ PAUKŠČIŲ BEI NELAISVĖJE LAIKOMŲ PAUKŠČIŲ PERINIUS KIAUŠINIUS, SKIRTUS ATSKIRTIEMS ŪKIAMS

117 straipsnis

Reikalavimai, taikomi įvežant į Sąjungas kitų nei 1 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose nurodytų gyvūnų genetinės medžiagos produktų siuntas, išsiųstas iš atskirtų ūkių

Spermos, oocitų ir embrionų siuntas, išskyrus nurodytas 1 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose, išsiųstas iš į pagal 29 straipsnį sąrašą įtrauktų atskirtų ūkių, leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei jos siunčiamos į atskirtą ūkį Sąjungoje ir jeigu:

a)

paskirties valstybės narės kompetentinga institucija atliko rizikos gyvūnų sveikatai, kurį toks genetinės medžiagos produktų įvežimas gali kelti Sąjungai, vertinimą;

b)

tų genetinės medžiagos produktų gyvūnai donorai yra iš trečiosios šalies, teritorijos ar zonos, iš kurios į Sąjungą leidžiama įvežti konkrečios rūšies ir kategorijos gyvūnus;

c)

tų genetinės medžiagos produktų donorai yra kilę iš kilmės trečiosios šalies, teritorijos ar zonos atskirto ūkio, kuris įtrauktas į pagal 29 straipsnį sudarytą atskirtų ūkių, iš kurių gali būti leidžiama įvežti konkrečių rūšių gyvūnus į Sąjungą, sąrašą;

d)

genetinės medžiagos produktai yra skirti atskirtam ūkiui Sąjungoje, kuris yra patvirtintas pagal Reglamento (ES) 2016/429 95 straipsnį;

e)

genetinės medžiagos produktai vežami teisiai į d punkte nurodytą atskirtą ūkį.

118 straipsnis

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai gyvūnams donorams

Įvežti į Sąjungą 117 straipsnyje nurodytų spermos, oocitų ir embrionų siuntas leidžiama tik jei jie buvo surinkti iš gyvūnų donorų, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

a)

jie nėra iš ūkio ir neturėjo sąlyčio su gyvūnais iš ūkio, esančio ribojimų taikymo zonoje, nustatytoje pasireiškus A kategorijos ligai arba naujai ligai, susijusiai su tos rūšies laikomais sausumos gyvūnais;

b)

jie yra iš ūkio, kuriame bent 30 dienų iki atvežimo nebuvo pranešta nė apie vieną D kategorijos ligą, susijusią su tų laikomų sausumos gyvūnų rūšimi;

c)

bent 30 dienų iki spermos, oocitų arba embrionų, skirtų įvežti į Sąjungą, surinkimo jie buvo tame pačiame atskirtame kilmės ūkyje;

d)

ūkio veterinarijos gydytojas, atsakingas už atskirtame ūkyje vykdomą veiklą, atliko jų klinikinį patikrinimą ir spermos, oocitų arba embrionų surinkimo dieną nenustatyta jokių ligų simptomų;

e)

kiek įmanoma, jie nebuvo naudojami natūraliam veisimui bent 30 dienų iki spermos, oocitų arba embrionų, skirtų įvežti į Sąjungą, pirmo rinkimo dienos ir per rinkimo laikotarpį;

f)

jie yra identifikuoti ir registruoti pagal to atskirto ūkio taisykles.

119 straipsnis

Reikalavimai genetinės medžiagos produktams

Įvežti į Sąjungą 117 straipsnyje nurodytas spermos, oocitų ir embrionų siuntas leidžiama tik jei jos atitinka šiuos reikalavimus:

a)

jie pažymėti taip, kad būtų galima lengvai nustatyti šią informaciją:

i)

tų genetinės medžiagos produktų surinkimo arba pagaminimo datą;

ii)

gyvūno (-ų) donoro (-ų) rūšį (prireikus – porūšį) ir tapatybę;

iii)

atskirto ūkio unikalų patvirtinimo numerį, įskaitant šalies, kurioje suteiktas patvirtinimas, dviejų raidžių kodą pagal ISO 3166-1 standartą;

iv)

visą kitą svarbią informaciją;

b)

jie gabenami konteineryje:

i)

kurį už atskirto ūkio veiklą atsakingas veterinarijos gydytojas prieš išsiuntimą užplombuoja ir suteikia numerį;

ii)

kuris prieš jį naudojant jis buvo išvalytas ir arba dezinfekuotas, arba sterilizuotas, arba naudojamas vienkartinis konteineris;

iii)

kuris yra pripildytas kriogeninės medžiagos, kuri anksčiau nebuvo naudota kitiems produktams.

IV DALIS

GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI ĮVEŽANT Į SĄJUNGĄ GYVŪNINIUS PRODUKTUS, KAIP NURODYTA 3 IR 5 STRAIPSNIUOSE

1 ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRIEJI GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI ĮVEŽANT Į SĄJUNGĄ GYVŪNINIUS PRODUKTUS

120 straipsnis

Gamybos datos apribojimai

Įvežti į Sąjungą gyvūninių produktų siuntas leidžiama tik jei siuntos produktai nebuvo gauti laikotarpiu, kai:

a)

Sąjunga priėmė gyvūnų sveikatos apribojimo priemones, taikomas įvežant tokius produktus iš kilmės trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos;

b)

buvo sustabdytas leidimas įvežti į Sąjungą tokius produktus iš kilmės trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos.

121 straipsnis

Gyvūninių produktų apdorojimo reikalavimai

1.   Gyvūninių produktų, išskyrus šviežius ar žalius produktus, siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei jie buvo apdoroti pagal šios dalies 3–6 antraštines dalis.

Pirmoje pastraipoje nurodytas apdorojimo būdas turi būti:

a)

specialiai Sąjungos paskirtas Sąjungos į sąrašą įtrauktai kilmės trečiajai šaliai arba teritorijai ar jos zonai ir gyvūninio produkto kilmės rūšims;

b)

taikomas trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje, kuri įtraukta į konkrečios rūšies ir kategorijos gyvūninių produktų įvežimo į Sąjungą sąrašą;

c)

taikomas pagal reikalavimus dėl:

i)

XXVI priede nustatyto riziką mažinančio apdorojimo mėsos gaminiams;

ii)

XXVII priede nustatyto riziką mažinančio apdorojimo pieno gaminiams;

iii)

XXVIII priede nustatyto riziką mažinančio apdorojimo kiaušinių gaminiams.

2.   Atlikus 1 dalyje nustatytą apdorojimą, gyvūniniai produktai iki supakavimo turi būti tvarkomi taip, kad būtų išvengta kryžminio užteršimo, galinčio kelti riziką gyvūnų sveikatai.

122 straipsnis

Reikalavimai gyvūninių produktų transporto priemonėms

Įvežti į Sąjungą gyvūninių produktų siuntas leidžiama tik jei tokios siuntos buvo vežamos transporto priemonėmis, kurios suprojektuotos, sukonstruotos ir prižiūrimos taip, kad gyvūninių produktų gabenimo iš jų kilmės vietos į Sąjungą metu nekiltų pavojus gyvūninių produktų sveikatos statusui.

123 straipsnis

Gyvūninių produktų išsiuntimas į Sąjungą

Įvežti į Sąjungą gyvūninių produktų siuntas leidžiama tik jei tokios siuntos buvo išsiųstos į jų paskirties vietą Sąjungoje atskirai nuo gyvūnų ir gyvūninių produktų, neatitinkančių šiame reglamente nustatytų atitinkamų gyvūnų sveikatos reikalavimų, kurie taikomi įvežant į Sąjungą.

2 ANTRAŠTINĖ DALIS

GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI ĮVEŽANT Į SĄJUNGĄ ŠVIEŽIĄ MĖSĄ

1 SKYRIUS

Bendrieji gyvūnų sveikatos reikalavimai šviežiai mėsai

124 straipsnis

Laikomų šviežios mėsos kilmės gyvūnų išsiuntimas į skerdyklą

Įvežti į Sąjungą laikomų gyvūnų, išskyrus ūkiuose auginamus medžiojamuosius gyvūnus, kurie buvo užmušti vietoje, šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa buvo gauta iš laikomų gyvūnų, atitinkančių šiuos reikalavimus:

a)

gyvūnų kilmės ūkis yra arba

i)

toje pačioje trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje, kaip ir skerdykla, kurioje gauta šviežia mėsa,

arba

ii)

trečiojoje šalyje, teritorijoje ar zonoje, kuriai gyvūnų išsiuntimo į skerdyklą metu buvo leista į Sąjungą įvežti atitinkamų rūšių gyvūnų šviežią mėsą.

b)

laikomi gyvūnai buvo išsiųsti tiesiai iš kilmės ūkio į skerdyklą;

c)

gabenant laikomus gyvūnus į a punkte nurodytą skerdyklą, jie:

i)

nebuvo vežami per trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną, kuri nėra įtraukta į įvežimo į Sąjungą sąrašą dėl konkrečios rūšies ir kategorijos šviežios mėsos;

ii)

neturėjo sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės gyvūnais;

d)

transporto priemonės ir konteineriai, naudojami gabenti laikomus gyvūnus į a punkte nurodytą skerdyklą, atitinka 17 ir 18 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

125 straipsnis

Laukinių gyvūnų ar ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų, užmuštų vietoje, skerdenų išsiuntimas

Įvežti į Sąjungą laukinių gyvūnų arba ūkiuose laikomų medžiojamųjų gyvūnų, kurie buvo užmušti vietoje, šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa gauta iš skerdenų, atitinkančių šiuos reikalavimus:

a)

skerdenos buvo išsiųstos tiesiai iš nužudymo vietos į medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonę, esančią toje pačioje į sąrašą įtrauktoje trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar zonoje;

b)

gabenant skerdenas į a punkte nurodytą medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonę, jos:

i)

nebuvo vežamos per trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną, kuri nėra įtraukta į įvežimo į Sąjungą sąrašą dėl konkrečios rūšies ir kategorijos šviežios mėsos;

ii)

neturėjo sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės gyvūnais arba skerdenomis;

c)

buvo vežamos į a punkte nurodytą medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonę transporto priemonėse ir konteineriuose, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

i)

jie buvo išvalyti ir dezinfekuoti kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos patvirtinta dezinfekavimo priemone prieš skerdenų išsiuntimą į Sąjungą;

ii)

jie buvo sukonstruoti taip, kad vežant skerdenas nebūtų pakenkta jų sveikatos būklei.

126 straipsnis

Ante-mortem ir post-mortem tikrinimai

Įvežti į Sąjungą laikomų ir laukinių gyvūnų šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa gauta iš gyvūnų, kuriems atlikti tokie tikrinimai:

a)

laikomų gyvūnų atveju:

i)

ante-mortem tikrinimas 24 valandų iki skerdimo laikotarpiu;

ii)

post-mortem tikrinimas nedelsiant po nužudymo ar paskerdimo;

b)

laukinių gyvūnų atveju post-mortem tikrinimas atliekamas nedelsiant po nužudymo.

Pirmoje pastraipoje nurodytus tikrinimus turi atlikti kilmės trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos valstybinis veterinarijos gydytojas, siekdamas atmesti užsikrėtimo I priede nurodytomis susijusiomis ligomis ir naujomis ligomis galimybę.

127 straipsnis

Šviežios mėsos kilmės gyvūnų tvarkymas juos skerdžiant ar žudant

Įvežti į Sąjungą šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa gauta iš gyvūnų, kuriuos skerdžiant ar žudant jie neturėjo sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės gyvūnais.

128 straipsnis

Šviežios mėsos tvarkymas ir paruošimas šviežios mėsos kilmės ūkyje

Šviežios mėsos siuntos turi būti griežtai atskirtos nuo šviežios mėsos, neatitinkančios atitinkamų 124–146 straipsniuose nustatytų gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų įvežant į Sąjungą šviežią mėsą, visų skerdimo, pjaustymo operacijų metu iki:

a)

ji supakuojama tolesniam saugojimui arba išsiuntimui į Sąjungą

arba

b)

jei vežama nesupakuota šviežia mėsa – iki jos atvežimo į Sąjungą.

2 SKYRIUS

Gyvūnų sveikatos reikalavimai šviežiai kanopinių mėsai

1 SKIRSNIS

BENDRIEJI GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI ŠVIEŽIAI LAIKOMŲ IR LAUKINIŲ KANOPINIŲ MĖSAI

129 straipsnis

Kanopinių šviežios mėsos kilmės gyvūnų rūšys

Įvežti į Sąjungą kanopinių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa gauta iš šių gyvūnų rūšių:

a)

laikomų kanopinių atveju – iš visų kanopinių rūšių;

b)

laukinių kanopinių ir kanopinių, laikomų kaip ūkiuose auginami medžiojamieji gyvūnai, atveju – iš visų rūšių kanopinių, išskyrus galvijus, avis, ožkas ir naminių veislių kiaules.

130 straipsnis

Draudimas įvežti šviežią kraują

Į Sąjungą neleidžiama įvežti žmonėms vartoti skirto kanopinių šviežio kraujo siuntų.

2 SKIRSNIS

KONKRETŪS GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI ŠVIEŽIAI LAIKOMŲ KANOPINIŲ MĖSAI

131 straipsnis

Šviežios mėsos kilmės laikomų kanopinių laikymo laikotarpis iki jų skerdimo ar nužudymo

1.   Šviežios mėsos, skirtos įvežti į Sąjungą, kilmės laikomiems kanopiniams netaikomas reikalavimas dėl laikymo laikotarpio iki jų skerdimo ar nužudymo, jei jie buvo įvežti į trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną iš:

a)

kitos trečiosios šalies arba teritorijos ar zonos, kuri įtraukta į įvežimo į Sąjungą sąrašą dėl tos pačios rūšies kanopinių šviežios mėsos, ir laikomi kanopiniai ten buvo laikomi bent 3 mėnesius iki skerdimo,

arba

b)

valstybės narės.

2.   Šviežios mėsos, skirtos įvežti į Sąjungą, kilmės laikomiems kanopiniams, išskyrus 1 dalyje nurodytus kanopinius, taikomas reikalavimas dėl nepertraukiamo laikymo laikotarpio iki skerdimo arba nužudymo datos pagal XXIII priedą, jei jie:

a)

buvo laikomi kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijos ar jos zonoje;

b)

buvo kilmės ūkyje;

c)

neturėjo sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės kanopiniais.

132 straipsnis

Nuo tiesioginio laikomų šviežios mėsos kilmės gyvūnų išsiuntimo į skerdyklą reikalavimo nukrypti leidžianti nuostata

Nukrypstant nuo 124 straipsnio b punkto, įvežti į Sąjungą laikomų kanopinių šviežios mėsos siuntas, kurios neatitinka tų reikalavimų, leidžiama, jeigu siuntos šviežia mėsa buvo gauta iš galvijų, avių ar ožkų ir

a)

kanopiniai, juos išvežus iš kilmės ūkio ir iki jiems atvykstant į skerdyklą, buvo patekę tik į vieną ūkį – kuriame vykdomos surinkimo operacijos, atitinkantį 20 straipsnio b punkto reikalavimus;

b)

kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija suteikė papildomas garantijas, kad užtikrintų, jog kanopinių gabenimo iš kilmės ūkio į skerdyklą metu jų sveikatos būklei nekilo pavojus;

c)

b punkte nurodytai trečiajai šaliai, teritorijai ar jos zonai sąraše leidžiama taikyti tokią nukrypti leidžiančią nuostatą.

133 straipsnis

Laikomų kanopinių šviežios mėsos kilmės trečioji šalis arba teritorija ar jos zona

1.   Įvežti į Sąjungą kanopinių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa yra kilusi iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri atitinka XXIV priedo A dalyje pateiktoje lentelėje nustatytus trumpiausius liga neužkrėstos teritorijos statuso laikotarpius, taikomus nurodytoms į sąrašą įtrauktoms ligoms, kurios susijusios su kanopinių, iš kurių gauta šviežia mėsa, rūšimis.

Pirmoje pastraipoje nurodyti trumpiausi laikotarpiai gali būti sutrumpinti dėl XXIV priedo B dalyje išvardytų ligų, jei laikomasi jose nustatytų konkrečių sąlygų; tos konkrečios sąlygos turi būti specialiai Sąjungos priskirtos sąraše tai trečiajai šaliai arba teritorijai ar jos zonai ir konkrečioms šviežios mėsos kilmės rūšims.

2.   Įvežti į Sąjungą kanopinių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa yra kilusi iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje nebuvo vykdoma vakcinacija nuo 1 dalyje nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų pagal XXV priedo A dalyje pateiktą lentelę.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, vakcinacija nuo snukio ir nagų ligos gali būti vykdoma atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, kurias turi pateikti kompetentinga institucija, kaip nurodyta XXV priedo B dalies 1 punkto b papunktyje arba 3.1 punkto a papunktyje, ir kurias Sąjunga turi specialiai priskirti sąraše tai trečiajai šaliai arba teritorijai ar jos zonai ir konkrečioms šviežios mėsos kilmės rūšims.

134 straipsnis

Laikomų kanopinių, iš kurių gauta šviežia mėsa, kilmės ūkis

1.   Įvežti į Sąjungą laikomų kanopinių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa buvo gauta iš kanopinių, kurie kilę iš ūkio:

a)

kuriame ir aplink kurį, įskaitant, jei taikoma, kaimyninės šalies teritoriją, 10 km spinduliu nepranešta apie jokį iš XXIV priedo A dalyje nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su į sąrašą įtrauktų šviežios mėsos kilmės kanopinių rūšimis, skirtomis įvežti į Sąjungą, atvejį 30 dienų iki skerdimo laikotarpiu, arba

b)

kuris atitinka konkrečias sąlygas, kurias turi pateikti kompetentingos institucijos, kai trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje buvo vykdoma vakcinacija nuo snukio ir nagų ligos likus mažiau nei 12 mėnesių iki XXV priedo B dalies 1 punkto b papunktyje arba 3.1 punkto a papunktyje nurodytos skerdimo datos, kurias Komisija turi specialiai priskirti sąraše trečiajai šaliai arba teritorijai ar jos zonai, iš kurios leidžiama į Sąjungą įvežti šviežią kanopinių mėsą, ir konkrečioms šviežios mėsos kilmės rūšims.

2.   Įvežti į Sąjungą laikomų kanopinių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa buvo gauta iš kanopinių, kurie kilę iš ūkio:

a)

kuriame gyvūnai nevakcinuoti pagal XXV priedo A dalį arba

b)

kuris yra trečiojoje šalyje, teritorijoje ar jos zonoje, atitinkančiose XXIV priedo B dalies 1 punkte nustatytas konkrečias sąlygas; šias sąlygas Komisija turi specialiai priskirti sąraše trečiajai šaliai arba teritorijai ar jos zonai, įtrauktai į šviežios kanopinių mėsos įvežimo į Sąjungą sąrašą, ir konkrečioms šviežios mėsos kilmės rūšims.

135 straipsnis

Konkretūs reikalavimai, taikomi šviežiai mėsai, gautai iš Sus scrofa rūšies laikomų kanopinių

Įvežti į Sąjungą laikomų Sus scrofa rūšies kanopinių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa yra gauta iš gyvūnų, kurie nuo gimimo buvo laikomi atskirai nuo laukinių kanopinių.

136 straipsnis

Laikomų kanopinių šviežios mėsos kilmės ūkis

Įvežti į Sąjungą laikomų kanopinių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa gauta skerdykloje arba medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonę, kurioje ir aplink kuria, įskaitant, jei taikoma, kaimyninės šalies teritoriją, 10 km spinduliu nepranešta apie jokį iš XXIV priedo A dalyje nurodytų ligų atvejį 30 dienų iki skerdimo ar nužudymo laikotarpiu.

3 SKIRSNIS

KONKRETŪS GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI ŠVIEŽIAI LAUKINIŲ KANOPINIŲ MĖSAI

137 straipsnis

Laukinių kanopinių šviežios mėsos kilmės šalis arba teritorija ar jos zona

Įvežti į Sąjungą laukinių kanopinių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa yra kilusi iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri atitinka 133 straipsnyje nustatytus gyvūnų sveikatos reikalavimus.

138 straipsnis

Šviežios mėsos kilmės laukiniai kanopiniai

Įvežti į Sąjungą laikomų ir laukinių kanopinių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa gauta iš gyvūnų, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

a)

jie buvo nužudyti didesniu nei 20 km atstumu nuo bet kurios trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri tuo metu nebuvo įtraukta į šviežios laukinių kanopinių rūšių mėsos įvežimo į Sąjungą sąrašą;

b)

jie buvo nužudyti vietovėje, kurioje 20 km spinduliu per prieš tai ėjusias 60 dienų nebuvo pranešta apie XXIV priedo A dalyje nurodytas ligas.

139 straipsnis

Laukinių kanopinių šviežios mėsos kilmės medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonė

Įvežti į Sąjungą laukinių kanopinių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa gauta medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonėje, kurioje ir aplink kuria, įskaitant, jei taikoma, kaimyninės šalies teritoriją, 10 km spinduliu nepranešta apie jokį iš XXIV priedo A dalyje nurodytų ligų atvejį 30 dienų iki nužudymo laikotarpiu.

3 SKYRIUS

Gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi naminių paukščių ir medžiojamųjų paukščių šviežiai mėsai

1 SKIRSNIS

KONKRETŪS GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI NAMINIŲ PAUKŠČIŲ ŠVIEŽIAI MĖSAI

140 straipsnis

Naminių paukščių laikymo laikotarpis

Įvežti į Sąjungą naminių paukščių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa buvo gauta iš naminių paukščių, kurie:

a)

nuo išperinimo iki skerdimo dienos buvo laikomi šviežios mėsos kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje

arba

b)

buvo importuoti kaip vienadieniai paukščiukai, veisliniai naminiai paukščiai, produkciniai naminiai paukščiai ar skerstini naminiai paukščiai iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri įtraukta į Sąjungos sąrašą dėl tų prekių įvežimo, arba iš valstybės narės, ir importas vykdytas laikantis bent jau tokių pat griežtų gyvūnų sveikatos reikalavimų kaip atitinkami šio reglamento reikalavimai.

141 straipsnis

Naminių paukščių šviežios mėsos kilmės trečioji šalis arba teritorija ar jos zona

Įvežti į Sąjungą naminių paukščių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa yra kilusi iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri atitinka šiuos reikalavimus:

a)

joje ne mažiau kaip 6 mėnesius iki išsiuntimo į Sąjungą dienos buvo taikoma labai patogeniško paukščių gripo stebėjimo programa, kuri atitinka reikalavimus, nustatytus arba

i)

šio reglamento II priede,

arba

ii)

Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso atitinkamame skyriuje;

b)

ji laikoma labai patogenišku paukščių gripu neužkrėsta teritorija pagal 38 straipsnį;

c)

jei joje vykdoma vakcinacija nuo labai patogeniško paukščių gripo, trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija suteikė garantijas, kad:

i)

vakcinacijos programa atitinka XIII priede nustatytus reikalavimus;

ii)

šio straipsnio a punkte nurodyta stebėjimo programa atitinka ne tik II priede nustatytų reikalavimus, bet ir XIII priedo 2 punkte nustatytus reikalavimus;

iii)

ji įsipareigojo informuoti Komisiją apie bet kokius vakcinacijos programos trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje pakeitimus;

d)

ji:

i)

naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, šviežios mėsos atveju laikoma Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėsta teritorija pagal 39 straipsnį;

ii)

beketerių paukščių šviežios mėsos atveju arba

laikoma Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėsta teritorija pagal 39 straipsnį,

arba

nelaikoma Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėsta teritorija pagal 39 straipsnį, tačiau kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija pateikė garantijas dėl atitikties su izoliacija, priežiūra ir tyrimais susijusiems reikalavimams dėl Niukaslo ligos viruso infekcijos, kurie nustatyti XIV priede;

e)

jeigu vykdoma vakcinacija nuo Niukaslo ligos viruso, trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija pateikė garantijas, kad:

i)

naudojamos vakcinos atitinka XV priedo 1 dalyje nustatytus bendruosius ir konkrečius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso kriterijus arba

ii)

naudojamos vakcinos atitinka XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus, o naminiai paukščiai, iš kurių gauta šviežia mėsa, atitinka XV priedo 3 punkte nustatytus naminiams paukščių šviežiai mėsai, kilusiai iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje naudojamos vakcinos nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos neatitinka konkrečių XV priedo 1 punkte nustatytų kriterijų, taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus;

f)

ji įsipareigojo įvykus pateikti Komisijai šią informaciją įvykus bet kokiam labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkiui:

i)

per 24 valandas nuo bet kokio pirminio labai patogeniško paukščių gripo ar Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio patvirtinimo – informaciją apie su liga susijusią padėtį;

ii)

reguliariai atnaujinamą informaciją apie su liga susijusią padėtį;

g)

ji įsipareigojo pateikti Europos Sąjungos paukščių gripo ir Niukaslo ligos etaloninei laboratorijai pirminių labai patogeniško paukščių gripo ir Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio išskirtą virusą.

142 straipsnis

Naminių paukščių kilmės ūkis

Įvežti į Sąjungą naminių paukščių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa buvo gauta iš naminių paukščių, kurie kilę iš ūkio:

a)

kuriame ir aplink kurį 10 km spinduliu, jei taikoma, įskaitant kaimyninės šalies teritoriją, bent 30 dienų iki skerdimo datos nebuvo nustatyta labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio;

b)

beketerių paukščių, kilusių iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri nėra Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėsta teritorija, šviežios mėsos atveju, atitinka XIV priedo 3 dalies b ir c punktuose nustatytus beketeriams paukščiams, jų periniams kiaušiniams ir šviežiai beketerių paukščių mėsai, kilusiai iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri nėra Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėsta teritorija, taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus.

143 straipsnis

Šviežios mėsos kilmės naminiai paukščiai

1.   Įvežti į Sąjungą naminių paukščių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa buvo gauta iš naminių paukščių, kurie nevakcinuoti nuo labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkių; arba kurie atitinka šiuos reikalavimus:

a)

jei jie buvo vakcinuoti nuo labai patogeniško paukščių gripo, kilmės trečioji šalis arba teritorija pateikė garantijas, kad laikomasi būtiniausių XIII priede nustatytų būtiniausių vakcinacijos programų ir papildomo stebėjimo reikalavimų;

b)

jei jie vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos,

i)

kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija suteikė garantijas, kad naudotos vakcinos atitinka:

XV priedo 1 dalyje nustatytus bendruosius ir konkrečius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus arba

XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius pripažintų vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus, o naminiai paukščiai, iš kurių gauta šviežia mėsa, atitinka XV priedo 3 punkte nustatytus naminiams paukščių šviežiai mėsai, kilusiai iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje naudojamos vakcinos nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos neatitinka konkrečių XV priedo 1 punkte nustatytų kriterijų, taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus;

ii)

pateikiama XV priedo 4 punkte nustatyta informacija apie siuntą.

2.   Naminių paukščių šviežios mėsos siuntas, skirtas vežti į valstybę narę arba teritoriją, kuriai suteiktas Niukaslo liga neužkrėstos teritorijos statusas be vakcinacijos, leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei siuntos šviežia mėsa gauta iš naminių paukščių, kurie 30 dienų iki skerdimo dienos nevakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos gyvąja vakcina.

144 straipsnis

Naminių paukščių šviežios mėsos kilmės ūkis

Įvežti į Sąjungą naminių paukščių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa kilusi iš skerdyklos:

a)

kurioje skerdimo metu nebuvo taikomi apribojimai dėl labai patogeniško paukščių gripo ar Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio arba oficialūs apribojimai pagal nacionalinius teisės aktus dėl gyvūnų sveikatos priežasčių;

b)

aplink kurią 10 km spinduliu, jei taikoma, įskaitant kaimyninės šalies teritoriją, bent 30 dienų iki skerdimo datos nebuvo nustatyta labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio.

2 SKIRSNIS

KONKRETŪS GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI ŠVIEŽIAI MEDŽIOJAMŲJŲ PAUKŠČIŲ MĖSAI

145 straipsnis

Medžiojamųjų paukščių šviežios mėsos kilmės trečioji šalis arba teritorija ar jos zona

Įvežti į Sąjungą medžiojamųjų paukščių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa yra kilusi iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri atitinka šiuos reikalavimus:

a)

joje ne mažiau kaip 6 mėnesius iki siuntos išsiuntimo į Sąjungą dienos buvo taikoma labai patogeniško paukščių gripo stebėjimo programa, kuri atitinka reikalavimus, nustatytus arba

i)

šio reglamento II priede,

arba

ii)

Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso atitinkamame skyriuje;

b)

joje bent 30 dienų iki nužudymo nebuvo taikomi gyvūnų sveikatos apribojimai dėl labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio.

146 straipsnis

Medžiojamųjų paukščių šviežios mėsos kilmės ūkis

Įvežti į Sąjungą medžiojamųjų paukščių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa kilusi iš medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonės:

a)

kurioje išdarinėjimo metu nebuvo taikomi apribojimai dėl labai patogeniško paukščių gripo ar Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio arba oficialūs apribojimai dėl gyvūnų sveikatos priežasčių;

b)

aplink kurią 10 km spinduliu, jei taikoma, įskaitant kaimyninės šalies teritoriją, bent 30 dienų iki skerdenų gavimo datos nebuvo nustatyta labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio.

3 ANTRAŠTINĖ DALIS

GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI ĮVEŽANT Į SĄJUNGĄ MĖSOS GAMINIUS IR ŽARNAS

147 straipsnis

Mėsos gaminių apdorojimas

Įvežti į Sąjungą mėsos gaminių siuntas leidžiama tik jei siuntos mėsos gaminiai buvo apdoroti pagal 121 straipsnį, kaip reikalaujama 148 arba 149 straipsniais.

148 straipsnis

Mėsos gaminiai, kuriems netaikomas riziką mažinantis apdorojimas

Įvežti į Sąjungą mėsos gaminių siuntas leidžiama tik jei siuntos mėsos gaminiai nebuvo taikytas riziką mažinantis apdorojimas pagal XXVI priedą, jeigu:

a)

kilmės trečioji šalis arba teritorija ar jos zona yra įtraukta į įvežimo į Sąjungą sąrašą dėl atitinkamų rūšių šviežios mėsos ir įvežant tokią šviežią mėsą į Sąjungą ir nereikalaujama taikyti konkrečias sąlygas pagal IV dalies 1 antraštinės dalies 1 ir 2 skyrius;

b)

šviežia mėsa, kuri buvo naudojama mėsos gaminiui perdirbti, atitiko visus šviežios mėsos įvežimo į Sąjungą reikalavimus ir todėl buvo tinkama įvežti į Sąjungą, ir yra kilusi iš:

i)

trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje mėsos gaminys buvo perdirbtas;

ii)

į įvežimo į Sąjungą sąrašą dėl atitinkamų rūšių šviežios mėsos įtrauktos trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos;

iii)

valstybės narės.

149 straipsnis

Mėsos gaminiai, kuriems taikomas riziką mažinantis apdorojimas

1.   Įvežti į Sąjungą 148 straipsnyje nustatytų reikalavimų neatitinkančių mėsos gaminių siuntas leidžiama tik jei jiems taikytas bent XXVI priede nustatytas riziką mažinantis apdorojimas, kurį Sąjunga sąraše konkrečiai priskyrė mėsos gaminių kilmės trečiajai šaliai arba teritorijai ar jos zonai pagal 121 straipsnį, jei mėsos gaminiams perdirbti naudota šviežia mėsa kilusi iš:

a)

trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje mėsos gaminys buvo perdirbtas;

b)

į sąrašą įtrauktos trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, iš kurios leidžiama į Sąjungą įvežti atitinkamų rūšių šviežią mėsą;

c)

valstybės narės.

2.   Įvežti į Sąjungą mėsos gaminių siuntas leidžiama tik jei jiems pagal XXVI priedą taikytas bent riziką mažinantis apdorojimo būdas „B“, jei mėsos gaminiams perdirbti naudota šviežia mėsa yra kilusi iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos:

a)

kuri nėra trečioji šalis arba teritorija arba jos zona, kurioje gautas mėsos gaminys;

b)

kuri taip pat yra įtraukta į sąrašą dėl susijusių rūšių gyvūnų mėsos gaminių įvežimo į Sąjungą taikant riziką mažinančius apdorojimo būdus, kuriuos sąraše Sąjunga konkrečiai priskyrė tai trečiajai šaliai arba teritorijai ar jos zonai, ir susijusioms rūšims pagal 121 straipsnį.

3.   Įvežti į Sąjungą mėsos gaminių, perdirbtų iš naminių paukščių, siuntas leidžiama tik jei jiems pagal XXVI priedą taikytas bent riziką mažinantis apdorojimo būdas „D“, jei mėsos gaminiams perdirbti naudota šviežia mėsa yra kilusi iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos:

a)

kuri yra įtraukta į įvežimo į Sąjungą sąrašą dėl naminių paukščių šviežios mėsos;

b)

kurioje buvo nustatytas labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos atvejis ar protrūkis.

4.   Įvežti į Sąjungą mėsos gaminių, perdirbtų iš daugiau nei vienos rūšies gyvūnų šviežios mėsos, siuntas iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje mėsos gaminys buvo perdirbtas, leidžiama tik jei jie atitinka šiuos reikalavimus:

a)

mėsos gaminiams turėjo būti taikytas pats griežčiausias riziką mažinantis apdorojimas, kuris pagal 121 straipsnį yra priskirtas sąraše trečiajai šaliai arba teritorijai ar jos zonai, atsižvelgiant į skirtingas kilmės gyvūnų rūšis, jei šviežia mėsa sumaišoma prieš galutinę mėsos gaminio perdirbimo procedūrą, arba

b)

mėsos gaminiams turėjo būti taikytas riziką mažinantis apdorojimas, kuris pagal 121 straipsnį yra priskirtas sąraše trečiajai šaliai arba teritorijai ar jos zonai kiekvienai skirtingai kilmės gyvūnų rūšiai, jei mėsos gaminiai buvo sumaišyti perdirbus kiekvieną mėsos gaminio sudedamąją dalį.

5.   Įvežti į Sąjungą mėsos gaminių, perdirbtų iš daugiau nei vienos rūšies gyvūnų, kilusių iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, išskyrus trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną, kurioje mėsos gaminys buvo perdirbtas, šviežios mėsos, siuntas leidžiama tik jei jiems buvo taikytas riziką mažinantis apdorojimas pagal 1 arba 2 dalį.

150 straipsnis

Gyvūnų, iš kurių gauta šviežia mėsa, kilmės ūkis

Įvežti į Sąjungą mėsos gaminių siuntas leidžiama tik jei jie perdirbti iš šviežios mėsos, kilusios iš gyvūnų, kurie kilę iš ūkio arba, laukinių gyvūnų atveju, iš vietos, kurioje ir aplink kurią 10 km spinduliu, įskaitant, jei reikia, kaimyninės šalies teritoriją, 30 dienų iki siuntos išsiuntimo į Sąjungą datos laikotarpiu nebuvo pranešta apie nė vieną iš į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su mėsos gaminių kilmės rūšimis pagal I priedą.

151 straipsnis

Įvežimas į valstybes nares, kurioms suteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas be vakcinacijos

Įvežti į Sąjungą naminių paukščių mėsos gaminių siuntas, skirtas valstybei narei arba jos teritorijai, kuriai suteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas be vakcinacijos, leidžiama tik jei tie gaminiai gauti iš naminių paukščių, kurie 30 dienų iki skerdimo datos nevakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos gyvąja vakcina.

152 straipsnis

Konkretūs reikalavimai, taikomi įvežant į Sąjungą žarnas

Įvežti į Sąjungą žarnų, neatitinkančių 148 straipsnyje nustatytų reikalavimų, siuntas leidžiama tik jei joms taikytas XXVI priedo 2 dalyje nustatytas riziką mažinantis apdorojimas:

a)

apdorojimo būdai „Žarnos 1“ arba „Žarnos 2“, jei žarnoms perdirbti naudotos pūslės ir žarnos kilusios iš galvijų, avių, ožkų arba laikomų kiaulių;

b)

apdorojimo būdai „Žarnos 3“, „Žarnos 4“ arba „Žarnos 5“, jei žarnoms perdirbti naudotos pūslės ir žarnos kilusios iš kitų nei a punkte nurodytų rūšių gyvūnų.

4 ANTRAŠTINĖ DALIS

GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI ĮVEŽANT Į SĄJUNGĄ PIENĄ, PIENO GAMINIUS, KREKENAS IR KREKENŲ PRODUKTUS

1 SKYRIUS

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai žaliam pienui, krekenoms ir krekenų produktams

153 straipsnis

Žalio pieno, krekenų ir krekenų produktų kilmės šalis

Įvežti į Sąjungą žalio pieno, krekenų ar krekenų produktų siuntas leidžiama tik jei siuntos žalias pienas, krekenos ir krekenų produktai yra kilę iš trečiosios šalies ar jos teritorijos ar zonos, kurioje bent 12 mėnesių iki melžimo datos nebuvo nustatyta snukio ir nagų ligos bei galvijų maro viruso infekcijos ir tuo laikotarpiu nebuvo vykdoma vakcinacija nuo šių ligų.

154 straipsnis

Žalio pieno, krekenų ir krekenų produktų kilmės gyvūnai

1.   Įvežti į Sąjungą žalio pieno, krekenų ar krekenų produktų siuntas leidžiama įvežti tik jei siuntos žalias pienas, krekenos ar krekenų produktai buvo gauti iš Bos taurus, Ovis aries, Capra hircus, Bubalus bubalis arba Camelus dromedarius rūšių gyvūnų.

2.   Įvežti į Sąjungą žalio pieno, krekenų ar krekenų produktų siuntas leidžiama įvežti tik jei siuntos žalias pienas, krekenos ar krekenų produktai buvo gauti iš gyvūnų, kurie bent 3 mėnesių laikymo laikotarpį iki melžimo datos buvo nepertraukiamai laikomi melžimo trečiojoje šalyje ar jos teritorijoje ar jos zonoje.

2 SKYRIUS

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai pieno gaminiams

155 straipsnis

Pieno gaminių apdorojimas

Įvežti į Sąjungą pieno gaminių siuntas leidžiama tik jei siuntos pieno gaminiai buvo apdoroti pagal 156 arba 157 straipsnį.

156 straipsnis

Pieno gaminiai, kuriems netaikomas riziką mažinantis apdorojimas

Įvežti į Sąjungą trečiosios šalies ar jos teritorijos ar zonos, kuri įtraukta į įvežimo į Sąjungą sąrašą dėl žalio pieno, siuntas leidžiama netaikant konkretaus riziką mažinančio apdorojimo, jei siuntos pieno gaminiai atitinka šiuos reikalavimus:

a)

žalias pienas, iš kurio jie perdirbti, gautas iš Bos taurus, Ovis aries, Capra hircus, Bubalus bubalis ir Camelus dromedarius rūšių gyvūnų;

b)

pieno gaminiams perdirbti naudotas žalias pienas atitinka susijusius 3–10 straipsniuose nustatytus bendruosius reikalavimus dėl įvežimo į Sąjungą ir 153 straipsnyje bei 154 straipsnyje nustatytus konkrečius reikalavimus dėl žalio pieno įvežimo į Sąjungą, todėl jie buvo tinkami įvežti į Sąjungą ir yra kilę iš:

i)

į sąrašą įtrauktos trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje pieno gaminiai buvo perdirbti;

ii)

iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri nėra į sąrašą įtraukta trečioji šalis ar teritorija ar zona, kurioje pieno gaminiai buvo perdirbti, ir iš kurios leidžiama įvežti žalią pieną į Sąjungą, arba

iii)

valstybės narės.

157 straipsnis

Pieno gaminiai, kuriems taikomas riziką mažinantis apdorojimas

1.   Įvežti į Sąjungą pieno gaminių, neatitinkančių 156 straipsnyje nustatytų reikalavimų, siuntas leidžiama tik jei jiems taikytas bent vienas XXVII priedo A skiltyje nustatytas riziką mažinantis apdorojimo būdas, jeigu:

a)

jie buvo perdirbti iš pieno, gauto iš Bos Taurus, Ovis aries, Capra hircus, Bubalus bubalis ar Camelus dromedarius rūšių gyvūnų;

b)

kilmės trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje bent 12 mėnesių iki melžimo datos nebuvo neužkrėsta snukio ir nagų liga bei galvijų maro virusu arba jei tuo laikotarpiu vyko vakcinacija nuo šių ligų.

2.   Įvežti į Sąjungą pieno gaminių siuntas leidžiama tik jei siuntos pieno gaminiams taikytas bent vienas XXVII priedo A skiltyje nustatytas riziką mažinantis apdorojimo būdas, jeigu jie buvo perdirbti iš pieno, gauto iš kitų nei 1 dalies a punkte nurodytų gyvūnų rūšių.

3.   Įvežti į Sąjungą pieno gaminių, perdirbtų iš žalio pieno, arba pieno gaminių, gautų iš daugiau nei vienos rūšies gyvūnų, siuntas leidžiama tik jei tiems pieno gaminiams taikytas:

a)

bent griežčiausias riziką mažinantis apdorojimo būdas, sąraše priskirtas kiekvienai kilmės gyvūnų rūšiai, jei žalias pienas ar pieno gaminiai buvo sumaišyti prieš galutinį produkto perdirbimą, arba

b)

sąraše kiekvienai kilmės gyvūnų rūšiai priskirtas riziką mažinantis apdorojimo būdas, jei gaminiai sumaišyti po kiekvienos pieno gaminio sudedamosios dalies perdirbimo.

5 ANTRAŠTINĖ DALIS

GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI ĮVEŽANT Į SĄJUNGĄ KIAUŠINIUS IR KIAUŠINIŲ GAMINIUS

1 SKYRIUS

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai kiaušiniams

158 straipsnis

Kiaušinių kilmės trečioji šalis arba teritorija ar jos zona

Įvežti į Sąjungą kiaušinių siuntas leidžiama tik jei siuntos kiaušiniai yra kilę iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje taikoma labai patogeniško paukščių gripo stebėjimo programa, atitinkanti reikalavimus, nustatytus arba

a)

šio reglamento II priede,

arba

b)

Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso atitinkamame skyriuje.

159 straipsnis

Kiaušinių kilmės ūkis

Įvežti į Sąjungą kiaušinių siuntas leidžiama tik jei siuntos kiaušiniai yra kilę iš ūkio, kuris atitinka šiuos reikalavimus:

a)

30 dienų iki kiaušinių surinkimo dienos ir iki įvežimo į Sąjungą sertifikato išdavimo datos nebuvo nustatyta labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio ir

b)

10 km spinduliu, jei taikoma, įskaitant kaimyninės šalies teritoriją, bent 30 dienų iki kiaušinių surinkimo datos ir iki įvežimo į Sąjungą sertifikato išdavimo datos nebuvo nustatyta labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio.

2 SKYRIUS

Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai kiaušinių gaminiams

160 straipsnis

Kiaušinių gaminių kilmės trečioji šalis arba teritorija ar jos zona

Įvežti į Sąjungą kiaušinių gaminių siuntas leidžiama tik jei siuntos kiaušinių gaminiai yra kilę iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje taikoma labai patogeniško paukščių gripo stebėjimo programa, atitinkanti reikalavimus, nustatytus arba

a)

šio reglamento II priede,

arba

b)

Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso atitinkamame skyriuje.

161 straipsnis

Kiaušinių kilmės ūkis

Įvežti į Sąjungą kiaušinių gaminių siuntas leidžiama tik jei siuntos kiaušinių gaminiai buvo perdirbti iš kiaušinių, kilusių iš ūkio:

a)

kuriame 30 dienų iki kiaušinių surinkimo datos nebuvo nustatyta labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio;

b)

10 km spinduliu apie ūkį, jei reikia, įskaitant kaimyninės šalies teritoriją, arba:

i)

ne mažiau kaip 30 dienų iki kiaušinių surinkimo datos nebuvo nustatyta labai patogeniško paukščių gripo protrūkio, arba

ii)

30 dienų iki kiaušinių surinkimo datos buvo pranešta apie labai patogenišką paukščių gripo protrūkį ir kiaušinių gaminiams buvo taikomas XXVIII priedo 1 dalyje nustatytas riziką mažinantis apdorojimas;

c)

10 km spinduliu apie ūkius, jei reikia, įskaitant kaimyninės šalies teritoriją, arba:

i)

bent 30 dienų iki kiaušinių surinkimo datos nebuvo nustatyta Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio, arba

ii)

30 dienų iki kiaušinių surinkimo datos buvo pranešta apie Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkį ir kiaušinių gaminiams buvo taikomas XXVIII priedo 2 dalyje nustatytas riziką mažinantis apdorojimas.

6 ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRIEJI GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI ĮVEŽANT Į SĄJUNGĄ PERDIRBTUS GYVŪNINIUS PRODUKTUS, KURIE YRA SUDĖTINIŲ PRODUKTŲ DALIS

162 straipsnis

Sudėtiniai produktai, kurių sudėtyje yra mėsos gaminių, ir greitai gendantys sudėtiniai produktai, kurių sudėtyje yra pieno ir (arba) kiaušinių gaminių

1.   Įvežti į Sąjungą toliau nurodytų sudėtinių produktų siuntas leidžiama įvežti tik jei siuntos sudėtiniai produktai kilę iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, įtrauktos į įvežimo į Sąjungą sąrašą dėl konkrečių gyvūninių produktų, kurie yra tų sudėtinių produktų sudėtyje:

a)

sudėtinių produktų, kurių sudėtyje yra mėsos gaminių;

b)

sudėtinių produktų, kurių sudėtyje yra pieno gaminių arba kiaušinių gaminių ir kurie nebuvo perdirbti taip, kad būtų ilga negendantys.

2.   Įvežti į Sąjungą sudėtinių produktų siuntas leidžiama tik jei 1 dalyje nurodytų sudėtinių produktų sudėtyje esantys perdirbti gyvūniniai produktai:

a)

atitinka

i)

šio reglamento 1 dalyje nustatytus susijusius bendruosius gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus įvežant į Sąjungą gyvūninius produktus;

ii)

gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus įvežant į Sąjungą konkretų gyvūninį produktą, kaip nustatyta šios dalies 3–5 antraštinėse dalyse;

b)

jie yra gauti arba:

i)

į sąrašą įtrauktoje sudėtinio produkto kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje;

ii)

Sąjungoje arba

iii)

į tų produktų įvežimo į Sąjungą sąrašą įtrauktoje trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje, kuriai netaikomas reikalavimas dėl riziką mažinančių apdorojimo būdų pagal 148 ir 156 straipsnį, jei trečioji šalis arba teritorija ar jos zona, kurioje gaminamas sudėtinis produktas, taip pat yra įtraukta į tų produktų įvežimo į Sąjungą sąrašą netaikant reikalavimo dėl riziką apdorojimo būdų.

163 straipsnis

Ilgai negendantys sudėtiniai produktai, kuriuose yra pieno ir (arba) kiaušinių gaminių

Įvežti į Sąjungą sudėtinių produktų, kurių sudėtyje yra tik pieno arba kiaušinių gaminių, siuntas leidžiama tik jei sudėtinių produktų sudėtyje esantys pieno gaminiai ir kiaušinių gaminiai buvo apdoroti taip, kad ilgai negestų veikiami aplinkos temperatūros ir:

a)

buvo apdoroti taikant bent jau toliau išvardytiems apdorojimo būdams lygiaverčiais apdorojimo būdus:

i)

pieno gaminių riziką mažinančius apdorojimo būdus, kaip nustatyta XXVII priedo B skiltyje;

ii)

XXVIII priede nustatytus kiaušinių gaminių riziką mažinančius apdorojimo būdus;

b)

nukrypstant nuo 3 straipsnio 1 dalies c punkto i papunkčio, prie jų pridedama sudėtinių produktų kilmės trečiosios šalies arba teritorijos veiklos vykdytojo deklaracija, kuria patvirtinama, kad sudėtiniuose produktuose esantys pieno gaminiai ir kiaušinių gaminiai buvo apdoroti taikant bent jau a punkte nustatytą riziką mažinantį apdorojimo būdą.

7 ANTRAŠTINĖ DALIS

SPECIALIOSIOS TAISYKLĖS, TAIKOMOS ĮVEŽANT Į SĄJUNGĄ GYVŪNINIUS PRODUKTUS ASMENINIAM NAUDOJIMUI

164 straipsnis

Nuo gyvūnų sveikatos reikalavimų ir papildomų reikalavimų nukrypti leidžianti nuostata, taikoma įvežant pieno mišinius kūdikiams iki papildomo maitinimo įvedimo, kūdikių maistą ir specialius maisto produktus asmeniniam naudojimui

Nukrypstant nuo I dalies 3–10 straipsniuose ir 120–163 straipsniuose nustatytų reikalavimų, į Sąjungą leidžiama įvežti pieno mišinio miltelių kūdikiams iki papildomo maitinimo įvedimo, kūdikių maisto ir specialių maisto produktų, skirtų medicininiams tikslams, kurių sudėtyje yra gyvūninių produktų ir kurie neatitinka šių reikalavimų, siuntas, jei tie produktai:

a)

skirti asmeniniam naudojimui;

b)

jų kiekis neviršija bendro 2 kg kiekio vienam asmeniui;

c)

neturi būti laikomi šaldytuve prieš juos atidarant;

d)

supakuoti patentuotu prekės ženklu paženklinti produktai, skirti tiesiogiai parduoti galutiniam vartotojui;

e)

nepažeista jų pakuotė, išskyrus atvejus, kai tie produktai tuo metu yra vartojami.

165 straipsnis

Nuo gyvūnų sveikatos reikalavimų nukrypti leidžianti nuostata, taikoma gyvūniniams produktams asmeniniam naudojimui, kilusiems iš tam tikrų trečiųjų šalių arba teritorijų ar jų zonų

1.   Nukrypstant nuo I dalies 3–10 straipsniuose, išskyrus 3 straipsnio a punkto i papunktį, ir 120–163 straipsniuose nustatytų reikalavimų, tų reikalavimų neatitinkančių gyvūninių produktų siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą, jei tie produktai skirti asmeniniam naudojimui ir yra kilę iš trečiųjų šalių ar teritorijų, įtrauktų į įvežimo į Sąjungą sąrašą dėl konkrečių asmeniniam naudojimui skirtų gyvūninių produktų kiekių, remiantis konkrečiais susitarimais su Sąjunga dėl prekybos žemės ūkio produktais.

2.   Bendrasis konkretus kiekis, kurį asmeniui leidžiama įsivežti į Sąjungą, negali viršyti sąraše trečiajai šaliai ar teritorijai nustatyto didžiausio kiekio.

V DALIS

GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI ĮVEŽANT Į SĄJUNGĄ 3 IR 5 STRAIPSNIUOSE NURODYTŲ Į SĄRAŠĄ ĮTRAUKTŲ RŪŠIŲ VANDENS GYVŪNUS IR JŲ GYVŪNINIUS PRODUKTUS IR JUOS GABENANT IR TVARKANT ĮVEŽUS

1 ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRIEJI GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI Į SĄJUNGĄ ĮVEŽANT 1 STRAIPSNIO 6 DALYJE NURODYTUS VANDENS GYVŪNUS IR JŲ PRODUKTUS

166 straipsnis

Vandens gyvūnų patikrinimas prieš išsiuntimą

Įvežti į Sąjungą vandens gyvūnų, išskyrus 172 straipsnio d, e ir f punktuose nurodytus gyvūnus, siuntas leidžiama tik jei valstybinis veterinarijos gydytojas eksportuojančioje trečiojoje šalyje arba teritorijoje, jos zonoje ar laikymo vietoje 72 valandų iki pakrovimo siuntos pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą atliko tų gyvūnų klinikinį patikrinimą, kad nustatytų ligos simptomus ir anomalaus gaištamumo atvejus.

167 straipsnis

Vandens gyvūnų išsiuntimas į Sąjungą

Įvežti į Sąjungą vandens gyvūnų siuntas leidžiama tik jei siuntos vandens gyvūnai atitinka šiuos reikalavimus:

a)

jie buvo išsiųsti tiesiai iš jų kilmės ūkio į Sąjungą;

b)

jie nebuvo iškrauti, perkelti į kitą transporto priemonę arba iškrauti iš konteinerio, jei gabenami oru, jūra, geležinkeliu arba keliais, o vanduo, kuriame jie vežami, nebuvo keičiamas trečiojoje šalyje arba teritorijoje, zonoje arba laikymo vietoje, kuri nėra įtraukta į įvežimo į Sąjungą sąrašą dėl konkrečios rūšies ir kategorijos vandens gyvūnų;

c)

jie nebuvo gabenami sąlygomis, dėl kurių pakenkta jų sveikatos būklei, visų pirma:

i)

jei taikoma, jie turi būti pakrauti ir gabenami vandenyje, kuris nepaveikė jų sveikatos būklės;

ii)

transporto priemonės ir konteineriai turi būti pagaminti taip, kad gabenant nebūtų pakenkta vandens gyvūnų sveikatos būklei;

iii)

konteineris ar skiaurinis laivas prieš pakraunant išsiuntimui į Sąjungą turi būti išvalytas ir dezinfekuotas laikantis kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos patvirtinto protokolo ir naudojant jos patvirtintus produktus, taip užtikrinant, kad gabenimo metu nebūtų pakenkta vandens gyvūnų sveikatos būklei;

d)

nuo pakrovimo kilmės ūkyje iki atvežimo į Sąjungą jie negali būti gabenti tame pačiame vandenyje ar konteineryje ar skiauriniame laive kartu su prastesnės sveikatos būklės vandens gyvūnais arba su gyvūnais, kurie nebuvo skirti įvežti į Sąjungą;

e)

kai reikia pakeisti vandenį trečiojoje šalyje, teritorijoje, zonoje ar laikymo vietoje, kuri nėra įtraukta į tam tikrų vandens gyvūnų rūšių ir kategorijų įvežimo į Sąjungą sąrašą, toks pakeitimas turi nekenkti gabenamų gyvūnų sveikatos būklei ir turi būti vykdomas tik:

i)

jei gabenama sausuma – trečiosios šalies arba teritorijos, kurioje keičiamas vanduo, kompetentingos institucijos patvirtintuose vandens keitimo punktuose;

ii)

jei gabenama skiauriniu laivu – bent 10 km atstumu nuo bet kokio akvakultūros ūkio, esančio kelionės iš kilmės vietos į paskirties vietą Sąjungoje maršrute.

168 straipsnis

Vandens gyvūnų gabenimas laivu

Jei į Sąjungą siunčiamos vandens gyvūnų, įskaitant žmonėms vartoti skirtus gyvūnus, siuntos į Sąjungą gabenamos laivu ar skiauriniu laivu, įvežti vandens gyvūnų siuntas, gabenamas pagal 167 straipsnį, leidžiama tik jei prie siuntos vandens gyvūnų veterinarijos sertifikato pridedama ir laivo kapitono atvykimo į paskirties uostą dieną pasirašyta deklaracija, kurioje nurodoma ši informacija:

a)

išvykimo uostas trečiojoje šalyje arba teritorijoje;

b)

atvykimo į Sąjungą uostas;

c)

įplaukimo uostai, jei laivas įplaukia į uostus už kilmės trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos ribų;

d)

patvirtinimas, kad vandens gyvūnų siunta visos kelionės iš išvykimo uosto trečiojoje šalyje ar teritorijoje iki atvykimo į Sąjungą uostą metu atitiko susijusius 167 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

169 straipsnis

Konkretūs gabenimo ir ženklinimo reikalavimai

1.   Įvežti į Sąjungą vandens gyvūnų siuntas leidžiama tik jei siuntos vandens gyvūnai identifikuoti įskaitoma etikete konteinerio išorėje arba, jei gabenama skiauriniu laivu, įrašu laivo manifeste, kuriuo daroma nuoroda į dėl tos siuntos išduotą veterinarijos sertifikatą.

2.   1 dalyje nurodytoje įskaitomoje etiketėje taip pat pateikiama bent ši informacija:

a)

siuntos konteinerių skaičius;

b)

kiekviename konteineryje esančių rūšių pavadinimai;

c)

kiekvienos rūšies gyvūnų skaičius kiekviename konteineryje;

d)

jų paskirtis.

3.   Įvežti į Sąjungą skirti vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, gyvūniniai produktai, turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

identifikuoti įskaitoma etikete konteinerio išorėje, kurioje daroma nuoroda į dėl tos siuntos išduotą veterinarijos sertifikatą;

b)

a punkte nurodytoje įskaitomoje etiketėje, jei taikoma, taip pat turi būti šie teiginiai:

i)

Europos Sąjungoje žmonėms vartoti skirtos žuvys;

ii)

Europos Sąjungoje žmonėms vartoti skirti moliuskai;

iii)

Europos Sąjungoje žmonėms vartoti skirti vėžiagyviai.

170 straipsnis

Reikalavimai dėl kilmės trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zona ar laikymo vietos ir kilmės ūkio

1.   Įvežti į Sąjungą vandens gyvūnų ir vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, gyvūninių produktų siuntas leidžiama tik jei siuntos vandens gyvūnai ir gyvūniniai produktai kilę iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos arba laikymo vietos, kuri atitinka šiuos reikalavimus:

a)

ji turi būti neužkrėsta šiomis į sąrašą įtrauktomis ligomis:

i)

A kategorijos ir B kategorijos vandens gyvūnų ligomis;

ii)

susijusiomis C kategorijos ligomis, jei vandens gyvūnai arba gyvūniniai produktai skirti valstybėms narėms, zonoms arba laikymo vietoms, kurioms suteiktas liga neužkrėstos teritorijos statusas arba kuriose taikoma patvirtinta konkrečių ligų likvidavimo programa;

iii)

C kategorijos ligomis visais atvejais, kai vandens gyvūnai yra skirti paleisti į natūralią aplinką;

iv)

jei paskirties valstybės narės ėmėsi šio reglamento 176 straipsnyje nurodytų nacionalinių priemonių, į XXIX priedo sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnai taip pat turi būti kilę iš trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar laikymo vietų, neužkrėstų tame priede nurodytomis ligomis;

b)

bet kokie į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnai, įvežami į trečiąją šalį ar teritoriją, zoną ar laikymo vietą, kurios eksportuoja į Sąjungą, turi būti kilę iš kitos trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos ar laikymo vietos, neužkrėstos a punkte nurodytomis ligomis;

c)

kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijoje nevykdyta į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnų vakcinacija nuo A kategorijos ligų, B kategorijos arba, jei taikoma, C kategorijos ligų.

2.   Įvežti į Sąjungą vandens gyvūnų ir vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, gyvūninių produktų siuntas leidžiama tik jei siuntos vandens gyvūnai ir gyvūniniai produktai kilę iš ūkio, kuris:

a)

registruotas pagal reikalavimus, kurie yra bent tokie pat griežti kaip Reglamento (ES) 2016/429 IV dalies II antraštinės dalies 1 skyriaus 1 skirsnyje nustatyti reikalavimai,

arba

b)

patvirtintas pagal reikalavimus, kurie yra bent tokie pat griežti kaip Reglamento (ES) 2016/429 IV dalies II antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnyje ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/691 (23) II dalies I antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai.

171 straipsnis

Užkrato pernešėjų rūšys

1.   Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje išvardyti vandens gyvūnai laikomi tų ligų užkrato pernešėjais tik XXX priede nustatytomis sąlygomis.

2.   Vandens gyvūnų, išskyrus į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje išvardytų rūšių gyvus vandens gyvūnus, gyvūniniai produktai nelaikomi tame priede išvardytų ligų užkrato pernešėjais, kai jie įvežami į Sąjungą.

172 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata dėl tam tikrų į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnų kategorijų

Nukrypstant nuo 170 straipsnio, tame straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi šių kategorijų vandens gyvūnams:

a)

vandens gyvūnams, skirtiems maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkiui, kuriame jie bus perdirbti žmonėms vartoti;

b)

moksliniams tyrimams naudojamiems vandens gyvūnams, kurie skirti atskirtiems ūkiams, kuriuos tuo tikslu patvirtino paskirties valstybės narės kompetentinga institucija;

c)

laukiniams vandens gyvūnams, išskyrus nurodytus šio straipsnio b punkte, jei jiems buvo taikytas karantinas karantino ūkyje, kurį tuo tikslu patvirtino kompetentinga institucija:

i)

kilmės trečiojoje šalyje arba

ii)

Sąjungoje;

d)

moliuskams arba vėžiagyviams, kurie supakuoti ir paženklinti kaip skirti vartoti žmonėms pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 ir kurie nebegali išgyventi kaip gyvi gyvūnai, jei būtų grąžinti į vandens aplinką;

e)

moliuskams arba vėžiagyviams, kurie supakuoti ir paženklinti kaip skirti vartoti žmonėms pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 ir kurie yra skirti tolesniam perdirbimui jų laikinai nesaugant perdirbimo vietoje;

f)

gyviems dvigeldžiams moliuskams arba vėžiagyviams, kurie skirti vartoti žmonėms jų toliau neperdirbant, jei jie supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes laikantis Reglamento (EB) Nr. 853/2004 nuostatų.

173 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos dėl tam tikrų vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, gyvūninių produktų

Nukrypstant nuo 170 straipsnio 1 dalies, tame straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi šiems vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, gyvūniniams produktams:

a)

vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, gyvūniniams produktams, skirtiems maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkiui, kuriame jie bus perdirbami žmonėms vartoti;

b)

žmonėms vartoti skirtoms žuvims, kurios prieš jas išsiunčiant į Sąjungą buvo paskerstos ir išdarinėtos.

174 straipsnis

Vandens gyvūnų ir vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, gyvūninių produktų tvarkymas juos įvežus į Sąjungą

1.   Į Sąjungą įvežtos vandens gyvūnų ir vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, gyvūninių produktų siuntos turi būti:

a)

vežamos tiesiai į paskirties vietą Sąjungoje;

b)

tinkamai tvarkomos, siekiant užtikrinti, kad nebūtų užterštas gamtinis vanduo.

2.   Veiklos vykdytojas neišleidžia į vandens telkinius ar kitaip nepanardina į Sąjungos gamtinį vandenį į Sąjungą įvežtų vandens gyvūnų ir vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, gyvūninių produktų, nebent tą leidžia valstybės narės, kurioje vykdomas išleidimas ar panardinimas, kompetentinga institucija.

3.   Valstybės narės kompetentinga institucija gali išduoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą leidimą tik jei išleidimas ar panardinimas į gamtinį vandenį nekenkia vandens gyvūnų sveikatos būklei išleidimo vietoje ir visais atvejais paleidimas į natūralią aplinką turi atitikti 170 straipsnio a punkto iii papunkčio reikalavimus.

4.   Vandenį, kuriame buvo gabenamos vandens gyvūnų siuntos, veiklos vykdytojas tvarko tinkamai, kad nebūtų užterštas gamtinis vanduo Sąjungoje.

2 ANTRAŠTINĖ DALIS

GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, SIEKIANT SUMAŽINTI TAM TIKRŲ Į SĄRAŠĄ NEĮTRAUKTŲ LIGŲ POVEIKĮ

175 straipsnis

Papildomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, siekiant sumažinti tam tikrų į sąrašą neįtrauktų ligų, dėl kurių valstybės narės taiko nacionalines priemones, poveikį

1.   Valstybių narių, kurios ėmėsi nacionalinių priemonių dėl į sąrašą neįtrauktų ligų, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/429 226 straipsnyje, kompetentinga institucija imasi priemonių, kad būtų užkirstas kelią tokių į sąrašą neįtrauktų ligų plitimui, taikydama papildomus gyvūnų sveikatos reikalavimus įvežant vandens gyvūnus ir vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, gyvūninius produktus į tas Sąjungos valstybes nares, zonas ar laikymo vietas.

2.   1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija leidžia į savo valstybę narę įvežti tokių rūšių, kurios yra imlios 1 dalyje nurodytoms ligoms, vandens gyvūnų siuntas tik jei kilmės trečiojoje šalyje ar teritorijoje nebuvo vykdyta vakcinacija nuo tų ligų.

3.   1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija užtikrina, kad 2 dalyje nurodytų rūšių vandens gyvūnai, įvežti į kilmės trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną arba laikymo vietą, būtų kilę iš kitos trečiosios šalies, zonos ar laikymo vietos, kuri taip pat nėra užkrėsta atitinkama liga.

4.   172 ir 173 straipsniuose nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos taikomos 2 dalyje nurodytiems vandens gyvūnams ir vandens gyvūnų gyvūniniams produktams, kurie yra skirti valstybėms narėms, taikančioms kovos su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis ligomis nacionalines priemones.

5.   Juos įvežus į Sąjungą šio straipsnio 2 dalyje nurodyti vandens gyvūnai ir vandens gyvūnų gyvūniniai produktai tvarkomi laikantis 174 straipsnyje nustatytų sąlygų.

VI DALIS

SPECIALIOS TAISYKLĖS, TAIKOMOS ĮVEŽANT TAM TIKRAS PREKES, KAIP NURODYTA3 IR 5 STRAIPSNIUOSE, KURIOMS SĄJUNGA NĖRA GALUTINĖ PASKIRTIES VIETA, IR TAM TIKRAS SĄJUNGOS KILMĖS Į JĄ GRĄŽINAMAS PREKES

176 straipsnis

Tranzito per Sąjungą reikalavimai

1.   Gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, siuntas, kurios nėra Sąjungos kilmės, bet gabenamos per ją tranzitu ir kurių paskirties vieta yra už Sąjungos ribų, leidžiama gabenti tranzitu per Sąjungą tik jei:

a)

jos atitinka visus susijusius I–V dalyse nustatytus reikalavimus dėl atitinkamų konkrečių rūšių ir kategorijų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ar gyvūninių produktų įvežimo į Sąjungą; arba

b)

jos patenka į konkrečių sąlygų, kurias Sąjunga specialiai sąraše priskyrė į sąrašą įtrauktai kilmės trečiajai šaliai arba teritorijai ar zonai ir konkrečios rūšies ar kategorijos gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ir gyvūniniams produktams, siekdama sumažinti bet kokią galimą su tokiu gabenimu susijusią riziką gyvūnų sveikatai, taikymo sritį.

2.   Sąjungos kilmės į ją grąžinamas gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, siuntas po gabenimo tranzitu per trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną leidžiama pakartotinai įvežti į Sąjungą tik jei jos atitinka visus susijusius I–V dalyse nustatytus reikalavimus dėl konkrečių atitinkamų rūšių ir kategorijų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ar gyvūninių produktų įvežimo į Sąjungą, išskyrus atvejus, kai joms taikomi:

a)

177–182 straipsniuose nustatyti papildomi reikalavimai

arba

b)

konkrečios sąlygos, kurias Sąjunga specialiai sąraše priskyrė įtrauktai tranzito trečiajai šaliai arba teritorijai ar zonai ir konkrečios rūšies ar kategorijos gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ir gyvūniniams produktams, siekdama sumažinti bet kokią galimą su tokiu gabenimu susijusią riziką gyvūnų sveikatai.

3.   1 dalies b punkte ir 2 dalies b punkte nurodytos konkrečios sąlygos nustatomos ir priskiriamos trečiajai šaliai arba teritorijai ar jos zonai remiantis rizikos vertinimu ir atsižvelgiant į:

a)

Reglamento (ES) 2016/429 230 straipsnyje nustatytais kriterijus;

b)

Tranzitui skirtų gabenamų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų konkrečias rūšis ir kategorijas ir susijusią gyvūnų sveikatos riziką;

c)

geografinius apribojimus;

d)

nusistovėjusius prekybos maršrutus;

e)

kitus svarbius veiksnius.

177 straipsnis

Papildomi reikalavimai, taikomi įvežant iš Sąjungos kilusius registruotus arklius, kurie grąžinami į Sąjungą po laikino eksporto į trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną dalyvauti varžybose, lenktynėse arba žirgų kultūros renginiuose

1.   Įvežti į Sąjungą laikinai iš valstybės narės į trečiąsias šalis arba teritorijas ar jų zonas, įtrauktas į įvežimo į Sąjungą sąrašą dėl arklinių šeimos gyvūnų, eksportuotus registruotus arklius leidžiama tik jei jie atitinka šiuos papildomus reikalavimus:

a)

už Sąjungos ribų jie buvo ne ilgiau kaip Komisijos dėl konkretaus tikslo nurodytą laikotarpį, neviršijantį 90 dienų;

b)

trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje jie buvo laikomi atskirai, išskyrus per lenktynes, varžybas ar kultūros renginius ir susijusią veiklą (įskaitant treniruotes, apšilimą ir pristatymą);

c)

jie buvo laikomi tik trečiosiose šalyse arba teritorijose ar jų zonose, priklausančiose tai pačiai sanitarinei grupei, kuriai priskirta išsiuntimo į Sąjungą trečioji šalis ar teritorija, laikantis XI priedo B dalies konkrečių reikalavimų, ir jie buvo gabenami į trečiąją šalį ar teritoriją arba tiesiogiai į išsiuntimo zoną laikantis sąlygų, kurios yra bent tokios pat griežtos, kaip tiesioginiam gabenimui į Sąjungą taikomos sąlygos.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies c punkto, į Sąjungą leidžiama įvežti registruotus arklius po laikino eksporto į trečiąsias šalis arba jų teritorijas ar zonas, priklausančias daugiau nei vienai sanitarinei grupei, jei jie dalyvavo išimtinai tik nurodytose aukšto lygio varžybose arba lenktynėse.

178 straipsnis

Specialūs reikalavimai, taikomi įvežant kanopinius, naminius paukščius ir vandens gyvūnus, kurių kilmės vieta yra Sąjunga ir kurie grąžinami atgal, trečiajai šaliai atsisakius jas įleisti

1.   Kanopinių, naminių paukščių ir vandens gyvūnų siuntoms, kilusioms iš Sąjungos ir grąžinamoms atgal, trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingai institucijai atsisakius jas įleisti, leidžiama grįžti į Sąjungą tik jei įvykdomi šie reikalavimai:

a)

atsisakiusi trečioji šalis arba teritorija yra trečioji šals arba teritorija ar jos zona, įtraukta į įvežimo į Sąjungą sąrašą dėl grąžinamų rūšių ir kategorijų gyvūnų;

b)

a punkte nurodyti gyvūnai nebuvo vežami tranzitu per trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną, išskyrus nurodytas a punkte;

c)

kartu su gyvūnais pateikiami šie dokumentai:

i)

originalus valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas veterinarijos sertifikatas arba jo elektroninis atitikmuo, pateiktas IMSOC, arba patvirtinta kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos išduoto oficialaus veterinarijos sertifikato kopija;

ii)

vienas iš toliau nurodytų dokumentų:

trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos ar kitos valdžios institucijos oficiali deklaracija, kurioje nurodoma atsisakymo įleisti priežastis ir, jei taikoma, patvirtinimas, kad laikomasi d punkte nustatytų reikalavimų,

arba

jei grąžinama užplombuota siunta su nepažeista originalia plomba – už siuntą atsakingo veiklos vykdytojo deklaracija, kuria patvirtinama, kad vežama pagal d punkto ii papunktį ir, jei reikalaujama, d punkto iii papunktį;

iii)

kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos deklaracija, kurioje ji patvirtina sutinkanti priimti siuntą ir nurodo grąžinamos siuntos paskirties vietą;

d)

jei siunta buvo iškrauta trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje, trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija patvirtina:

i)

kad ji suteikė leidimą ir prižiūrėjo gyvūnų iškrovimą tiesiai į patalpas, tinkamas izoliuoti ir laikinai tvarkyti trečiosios šalies ar teritorijos pasienio kontrolės posto patalpose;

ii)

taikomos veiksmingos priemonės, kad būtų išvengta tiesioginio ir netiesioginio siuntos gyvūnų ir kitų gyvūnų sąlyčio;

iii)

jei reikia buvo numatyta veiksminga atitinkamų gyvūnų ligų užkrato pernešėjų prevencija.

2.   Gabenimas į siuntos paskirties vietą ir atvežimas į ją kontroliuojamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2019/1666 2 ir 3 straipsnius.

179 straipsnis

Specialūs reikalavimai, taikomi įvežant Sąjungos kilmės į ją grąžinamus gyvūnus, išskyrus kanopinius, naminius paukščius ir vandens gyvūnus, trečiajai šaliai arba teritorijai atsisakius juos įleisti

1.   Sąjungos kilmės į ją grąžinamas gyvūnų, išskyrus kanopinius, naminius paukščius ir vandens gyvūnus, siuntas, trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingai institucijai atsisakius jas įleisti, leidžiama pakartotinai įvežti į Sąjungą tik jei prie siuntos gyvūnų pridedami tokie dokumentai:

a)

originalus valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas veterinarijos sertifikatas arba jo elektroninis atitikmuo, pateiktas IMSOC, arba patvirtinta kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos išduoto oficialaus veterinarijos sertifikato kopija;

b)

vienas iš toliau nurodytų dokumentų:

i)

trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos ar kitos valdžios institucijos oficiali deklaracija, kurioje nurodoma atsisakymo įleisti priežastis,

arba

ii)

jei siunta užplombuota arba grąžinamos neatidaryti konteineriai, už siuntą atsakingo veiklos vykdytojo deklaracija, kurioje nurodoma atsisakymo įleisti priežastis;

c)

kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos deklaracija, kurioje ji patvirtina sutinkanti priimti siuntą ir nurodo grąžinamos siuntos paskirties vietą.

2.   Gabenimas į siuntos paskirties vietą ir atvežimas į ją kontroliuojamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2019/1666 2 ir 3 straipsnius.

180 straipsnis

Specialūs reikalavimai, taikomi įvežant Sąjungos kilmės į ją grąžinamus genetinės medžiagos produktus ir supakuotus gyvūninius produktus, trečiajai šaliai arba teritorijai atsisakius juos įleisti

1.   Sąjungos kilmės į ją grąžinamas genetinės medžiagos produktų ir supakuotų gyvūninių produktų siuntas, trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingai institucijai atsisakius jas įleisti, leidžiama pakartotinai įvežti į Sąjungą tik jei įvykdomi šie reikalavimai:

a)

genetinės medžiagos produktai yra originaliame konteineryje, o gyvūninių produktų pakuotė nepažeista;

b)

prie genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų pridedama:

i)

originalus kilmės vietos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas veterinarijos sertifikatas arba jo elektroninis atitikmuo, pateiktas IMSOC, arba patvirtinta kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos išduoto oficialaus veterinarijos sertifikato kopija;

ii)

vienas iš toliau nurodytų dokumentų, kuriuose nurodyta atsisakymo įsileisti priežastis ir, jei taikoma, iškrovimo, laikymo ir pakartotinio pakrovimo trečiojoje šalyje arba teritorijoje vieta ir data, ir patvirtinama, kad laikomasi c punkte nustatytų reikalavimų, pateikiant:

trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos ar kitos valdžios institucijos deklaraciją arba

jei grąžinami konteineriai su nepažeista originalia plomba – už siuntą atsakingo veiklos vykdytojo deklaraciją,

iii)

valstybės narės kompetentingos institucijos deklaraciją, kuria ji patvirtina sutinkanti priimti siuntą, nurodant grąžinamos siuntos paskirties vietą;

c)

jei a ir b punktuose nurodyti genetinės medžiagos produktai ar gyvūniniai produktai buvo iškrauti trečiojoje šalyje ar teritorijoje, trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija patvirtina, kad:

i)

genetinės medžiagos produktai arba gyvūniniai produktai nebuvo tvarkomi jokiais kitais būdais, išskyrus iškrovimą, saugojimą ir pakartotinį pakrovimą;

ii)

buvo imtasi veiksmingų priemonių, siekiant išvengti genetinės medžiagos produktų ar gyvūninių produktų konteinerio užteršimo į sąrašą įtrauktų ligų patogenais iškrovimo, saugojimo ir pakartotinio pakrovimo metu.

2.   Gabenimas į siuntos paskirties vietą ir atvežimas į ją kontroliuojamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2019/1666 2 ir 3 straipsnius.

181 straipsnis

Specialūs reikalavimai, taikomi įvežant Sąjungos kilmės į ją grąžinamus nesupakuotus arba nepakuojamus gyvūninius produktus, į sąrašą įtrauktai trečiajai šaliai ar teritorijai atsisakius juos įleisti

1.   Sąjungos kilmės į ją grąžinamas nesupakuotų arba nepakuojamų gyvūninių produktų siuntas, į sąrašą įtrauktos trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingai institucijai atsisakius jas įleisti, leidžiama pakartotinai įvežti į Sąjungą tik jei įvykdomi šie reikalavimai:

a)

atsisakiusi trečioji šalis arba teritorija yra įtraukta į įvežimo į Sąjungą sąrašą dėl konkrečių grąžinamų gyvūninių produktų rūšių ir kategorijų;

b)

prie gyvūninių produktų pridedama:

i)

originalus kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas veterinarijos sertifikatas arba jo elektroninis atitikmuo, pateiktas IMSOC, arba patvirtinta kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos išduoto oficialaus veterinarijos sertifikato kopija;

ii)

vienas iš toliau nurodytų dokumentų:

trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos arba kitos valdžios institucijos oficiali deklaracija, kurioje nurodoma atsisakymo įleisti priežastis ir patvirtinama, kad transporto priemonės arba konteinerio plomba buvo nuimta tik oficialiais tikslais, kad produktai buvo tvarkomi tik tiek, kiek būtina tiems tikslams pasiekti ir kad, svarbiausia, produktai nebuvo iškrauti, o transporto priemonė arba konteineris buvo iškart vėl užplombuoti, arba

jei siunta užplombuota, už siuntą atsakingo veiklos vykdytojo deklaracija, kurioje nurodoma atsisakymo įleisti priežastis;

iii)

valstybės narės kompetentingos institucijos deklaracija, kurioje ji patvirtina sutinkanti priimti siuntą ir nurodo grąžinamos siuntos paskirties vietą.

2.   Gabenimas į siuntos paskirties vietą ir atvežimas į ją kontroliuojamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2019/1666 2 ir 3 straipsnius.

182 straipsnis

Specialūs reikalavimai, taikomi įvežant Sąjungos kilmės į ją grąžinamus nesupakuotus arba nepakuojamus gyvūninius produktus, į sąrašą neįtrauktai trečiajai šaliai ar teritorijai atsisakius juos įleisti

1.   Sąjungos kilmės į ją grąžinamas nesupakuotų arba nepakuojamų gyvūninių produktų siuntas, į įvežimo į Sąjungą sąrašą dėl konkrečių grąžinamų rūšių ir kategorijų produktų neįtrauktai trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingai institucijai atsisakius jas įleisti, leidžiama pakartotinai įvežti į Sąjungą tik jei įvykdomi šie reikalavimai:

a)

siunta yra užplombuota nepažeista originalia plomba;

b)

prie gyvūninių produktų pridedama:

i)

originalus valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas veterinarijos sertifikatas arba jo elektroninis atitikmuo, pateiktas IMSOC, arba patvirtinta kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos išduoto oficialaus veterinarijos sertifikato kopija;

ii)

vienas iš toliau nurodytų dokumentų:

trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos ar kitos valdžios institucijos oficiali deklaracija, kurioje nurodoma atsisakymo įleisti priežastis, arba

už siuntą atsakingo veiklos vykdytojo deklaracija, kurioje nurodoma atsisakymo įleisti priežastis;

iii)

valstybės narės kompetentingos institucijos deklaracija, kurioje ji patvirtina sutinkanti priimti siuntą ir nurodo grąžinamos siuntos paskirties vietą.

2.   Gabenimas į siuntos paskirties vietą ir atvežimas į ją kontroliuojamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2019/1666 2 ir 3 straipsnius.

VII DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

183 straipsnis

Panaikinimas

Šie teisės aktai panaikinami nuo 2021 m. balandžio 21 d.:

Komisijos reglamentas (ES) Nr. 206/2010,

Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 139/2013,

Komisijos reglamentas (ES) Nr. 605/2010,

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 798/2008,

Komisijos sprendimas 2007/777/EB,

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 119/2009,

Komisijos reglamentas (ES) Nr. 28/2012,

Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/759.

184 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. balandžio 21 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. sausio 30 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 84, 2016 3 31, p. 1.

(2)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninių maisto produktų higienos reikalavimus (OL L 139, 2004 4 30, p. 55).

(3)  2018 m. gruodžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1882 dėl tam tikrų ligų prevencijos ir kontrolės taisyklių taikymo į sąrašą įtrauktų ligų kategorijoms, kuriuo nustatomas rūšių ir rūšių grupių, keliančių didelę tų į sąrašą įtrauktų ligų plitimo riziką, sąrašas (OL L 308, 2018 12 4, p. 21).

(4)  2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/689, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 tam tikrų į sąrašą įtrauktų ir naujų ligų priežiūros, likvidavimo programų ir liga neužkrėstos teritorijos statuso taisyklės (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 211).

(5)  2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/687, kuriuo dėl tam tikrų į sąrašą įtrauktų ligų prevencijos ir kontrolės taisyklių papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 64).

(6)  EFSA gyvūnų sveikatos ir gerovės mokslinė grupė (AHAW); Scientific Opinion on animal health risk mitigation treatments as regards imports of animal casings. EFSA Journal 2012; 10(7):2820. [32 p.] doi:10.2903/j.efsa.2012.2820. Pateikta internete adresu www.efsa.europa.eu/efsajournal.

(7)  2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyva 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (OL L 328, 2006 11 24, p. 14).

(8)  2010 m. kovo 12 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 206/2010, kuriuo nustatomi trečiųjų šalių, teritorijų arba jų dalių, iš kurių į Europos Sąjungą leidžiama įvežti tam tikrus gyvūnus ir šviežią mėsą, sąrašai ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (OL L 73, 2010 3 20, p. 1).

(9)  2013 m. sausio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 139/2013, nustatantis gyvūnų sveikatos reikalavimus tam tikriems į Sąjungą įvežamiems paukščiams ir jų karantino sąlygas (OL L 47, 2013 2 20, p. 1).

(10)  2010 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 605/2010, kuriuo nustatomos gyvūnų sveikatos, visuomenės sveikatos ir veterinarinio sertifikavimo sąlygos, taikomos įvežant į Europos Sąjungą žalią pieną ir pieno gaminius, skirtus vartoti žmonėms (OL L 175, 2010 7 10, p. 1).

(11)  2008 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 798/2008, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių, iš kurių galima importuoti į Bendriją ir vežti tranzitu per Bendriją naminius paukščius ir naminių paukščių produktus, sąrašas ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (OL L 226, 2008 8 23, p. 1).

(12)  2007 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimas 2007/777/EB, nustatantis gyvūnų ir visuomenės sveikatos reikalavimus ir tam tikrų mėsos produktų ir apdorotų skrandžių, pūslių ir žarnų, skirtų žmonių maistui, importo iš trečiųjų šalių sertifikatų pavyzdžius ir panaikinantis Sprendimą 2005/432/EB (OL L 312, 2007 11 30, p. 49).

(13)  2009 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 119/2009, kuriuo nustatomi trečiųjų šalių ar jų dalių, iš kurių importuojama į Bendriją arba vežama per ją tranzitu laukinių leporidae genties gyvūnų, tam tikrų laukinių sausumos žinduolių ir ūkiuose auginamų triušių mėsa, sąrašas ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (OL L 39, 2009 2 10, p. 12).

(14)  2012 m. sausio 11 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 28/2012, kuriuo nustatomi tam tikrų į Sąjungą importuojamų arba per ją vežamų sudėtinių produktų sertifikavimo reikalavimai ir kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/275/EB ir Reglamentas (EB) Nr. 1162/2009 (OL L 12, 2012 1 14, p. 1).

(15)  2016 m. balandžio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/759, kuriuo sudaromi trečiųjų šalių, jų dalių ir teritorijų, iš kurių valstybės narės turi leisti įvežti į Sąjungą tam tikrus žmonių maistui skirtus gyvūninius produktus, sąrašai, nustatomi sertifikavimo reikalavimai, iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2074/2005 ir panaikinamas Sprendimas 2003/812/EB (OL L 126, 2016 5 14, p. 13).

(16)  2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L 95, 2017 4 7, p. 1).

(17)  2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/688, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 papildomas gyvūnų sveikatos reikalavimais, taikomais Sąjungoje perkeliamiems sausumos gyvūnams ir vežamiems periniams kiaušiniams (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 140).

(18)  2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/686, kuriuo dėl genetinės medžiagos produktų ūkių patvirtinimo, atsekamumo ir gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų Sąjungoje vežamiems tam tikrų laikomų sausumos gyvūnų genetinės medžiagos produktams, papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).

(19)  2019 m. birželio 24 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/1666, kuriuo dėl tam tikrų prekių siuntų gabenimo ir įvežimo stebėsenos nuo atvežimo pasienio kontrolės posto iki paskirties vietoje esančios įmonės Sąjungoje sąlygų papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 (OL L 255, 2019 10 4, p. 1).

(20)  2019 m. birželio 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/2035, kuriuo dėl sausumos gyvūnus laikantiems ūkiams ir perykloms taikomų taisyklių, taip pat ir tam tikrų laikomų sausumos gyvūnų ir perinių kiaušinių atsekamumo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 (OL L 314, 2019 12 5, p. 115).

(21)  2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 576/2013 dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 (OL L 178, 2013 6 28, p. 1).

(22)  2013 m. birželio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 577/2013 dėl nekomerciniais tikslais vežamų šunų, kačių ir šeškų identifikavimo dokumentų pavyzdžių, teritorijų ir trečiųjų šalių sąrašo sudarymo ir deklaracijų, kuriomis patvirtinama, kad įvykdytos tam tikros Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 576/2013 nustatytos sąlygos, formato, išdėstymo ir kalbos reikalavimų (OL L 178, 2013 6 28, p. 109).

(23)  2020 m. sausio 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/691, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 su akvakultūros ūkiais ir vandens gyvūnų vežėjais susijusios taisyklės (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 345).


I PRIEDAS

LIGŲ, APIE KURIAS PRIVALOMA PRANEŠTI EKSPORTUOJANČIOJE TREČIOJOJE ŠALYJE ARBA TERITORIJOJE, SĄRAŠAS

1.   SAUSUMOS GYVŪNAI

Visos Reglamento (ES) 2016/429 5 straipsnyje nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos, išvardytos jo II priedo sąraše dėl į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo sąrašą įtrauktų sausumos gyvūnų rūšių

2.   GENETINĖS MEDŽIAGOS PRODUKTAI

2.1.   Kanopinių produktai

Snukio ir nagų liga

Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija

Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcija

Mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija

Epizootinės hemoraginės ligos viruso infekcija

Infekcinis galvijų rinotracheitas ir (arba) infekcinis pustulinis vulvovaginitas

Galvijų virusinė diarėja

Galvijų lytinių organų kampilobakteriozė

Trichomonozė

Enzootinė galvijų leukozė

Avių epididimitas (Brucella ovis)

Arklių virusinio arterito infekcija

Arklių infekcinė anemija

Kontaginis arklių metritas

Klasikinis kiaulių maras

Aujeskio ligos viruso infekcija

Kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromo viruso infekcija

2.2.   Naminių paukščių ir nelaisvėje laikomų paukščių produktai

Visos Reglamento (ES) 2016/429 5 straipsnyje nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos, išvardytos jo II priedo sąraše dėl į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo sąrašą įtrauktų naminių paukščių ir nelaisvėje laikomų paukščių, iš kurių gautus kurių genetinės medžiagos produktus leidžiama įvežti į Sąjungą, rūšių

3.   KANOPINIŲ, NAMINIŲ PAUKŠČIŲ IR LAUKINIŲ MEDŽIOJAMŲJŲ PAUKŠČIŲ GYVŪNINIAI PRODUKTAI

3.1.   Kanopinių šviežia mėsa

Snukio ir nagų liga

Galvijų maro viruso infekcija

Rifto slėnio karštligės infekcija

Avių ir ožkų raupai

Smulkiųjų atrajotojų maras

Klasikinis kiaulių maras

Afrikinis kiaulių maras

3.2.   Naminių paukščių ir laukinių medžiojamųjų paukščių šviežia mėsa

Labai patogeniškas paukščių gripas

Niukaslo ligos viruso infekcija

3.3.   Kanopinių mėsos gaminiai

Snukio ir nagų liga

Galvijų maro viruso infekcija

Klasikinis kiaulių maras

Afrikinis kiaulių maras

3.4.   Naminių paukščių ir laukinių medžiojamųjų paukščių mėsos gaminiai

Labai patogeniškas paukščių gripas

Niukaslo ligos viruso infekcija

3.5.   Pienas, krekenos, pieno gaminiai ir krekenų produktai

Snukio ir nagų liga

Galvijų maro viruso infekcija

4.   VANDENS GYVŪNAI IR VANDENS GYVŪNŲ GYVŪNINIAI PRODUKTAI

Epizootinė hematopoetinė nekrozė

Virusinė hemoraginė septicemija

Infekcinė hematopoetinė nekrozė

Infekcinės lašišų anemijos viruso, turinčio didelio polimorfiškumo srities deleciją, infekcija

Koi herpeso viruso infekcija

Mikrocytos mackini infekcija

Perkinsus marinus infekcija

Bonamia ostreae infekcija

Bonamia exitiosa infekcija

Marteilia refringens infekcija

Taura sindromo viruso infekcija

Geltongalvių viruso infekcija

Baltmės sindromo viruso infekcija


II PRIEDAS

BŪTINIAUSIA INFORMACIJA DĖL LIGOS PRIEŽIŪROS PROGRAMŲ

(nurodyta 10 straipsnyje)

Teikiant ligos priežiūros programą turi būti įtraukta bent ši informacija:

a)

iki priežiūros programos įgyvendinimo pradžios dienos buvusios ligos epizootinės padėties aprašymas ir duomenys apie ligos epizootinę raidą;

b)

tikslinė gyvūnų populiacija, epizootiniai vienetai ir zonos pagal priežiūros programą;

c)

aprašyta:

i)

kompetentingos institucijos organizacinė struktūra;

ii)

kaip prižiūrimas priežiūros programos įgyvendinimas;

iii)

oficiali kontrolė, taikoma įgyvendinant programą;

iv)

visų atitinkamų veiklos vykdytojų, gyvūnų sveikatos specialistų, veterinarijos gydytojų, gyvūnų sveikatos laboratorijų ir kitų atitinkamų fizinių arba juridinių asmenų vaidmuo;

d)

geografinių ir administracinių teritorijų, kuriose įgyvendinama priežiūros programa, aprašymas ir jų ribos;

e)

programos pažangos vertinimo rodikliai;

f)

taikomi diagnostikos metodai, tiriamų mėginių skaičius, tyrimų dažnis ir mėginių ėmimo būdai;

g)

rizikos veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti planuojant rizika grindžiamą tikslinę priežiūrą.


III PRIEDAS

1 lentelė

Reikalavimai dėl kanopinių, naminių bičių ir kamanių laikymo laikotarpių prieš juos įvežant į Sąjungą

Gyvūnų rūšys ir kategorija

Trumpiausias laikymo kilmės trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje laikotarpis, kaip nurodyta 11 straipsnio b dalies i punkte

Trumpiausias laikymo kilmės ūkyje laikotarpis, kaip nurodyta 11 straipsnio b dalies ii punkte

Trumpiausias laikotarpis be sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės gyvūnais, kaip nurodyta 11 straipsnio b dalies iii punkte

Galvijai, avys, ožkos ir kiaulės

6 mėnesiai arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 6 mėnesių, – nuo atsivedimo

40 dienų arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 40 dienų, – nuo atsivedimo

30 dienų arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 30 dienų, – nuo atsivedimo

Skersti skirti galvijai, avys, ožkos ir kiaulės

3 mėnesiai arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 3 mėnesių, – nuo atsivedimo

40 dienų arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 40 dienų, – nuo atsivedimo

30 dienų arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 30 dienų, – nuo atsivedimo

Arklinių šeimos gyvūnai, išskyrus registruotus arklinių šeimos gyvūnus

3 mėnesiai arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 3 mėnesių, – nuo atsivedimo

30 dienų arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 30 dienų, – nuo atsivedimo, išskyrus afrikinės arklių ligos rizikos zonas, kuriose šis laikotarpis yra 40 dienų

15 dienų

Registruoti arklinių šeimos gyvūnai

40 dienų arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 40 dienų, – nuo atsivedimo

30 dienų arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 30 dienų, – nuo atsivedimo, išskyrus afrikinės arklių ligos rizikos zonas, kuriose šis laikotarpis yra 40 dienų

15 dienų

Registruoti arkliai, pakartotinai įvežami po laikino eksporto dėl varžybų, lenktynių ar žirgų kultūrinių renginių

iki 30 dienų arba iki 90 dienų konkrečių varžybų, lenktynių ar žirgų kultūrinių renginių atveju

Nenustatyta

Per visą laikinojo eksporto laikotarpį

Kanopiniai, išskyrus galvijus, avis, ožkas, kiaules ir arklinių šeimos gyvūnus

6 mėnesiai arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 6 mėnesių, – nuo atsivedimo

40 dienų arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 40 dienų, – nuo atsivedimo

6 mėnesiai arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 6 mėnesių, – nuo atsivedimo

Naminės bitės ir kamanės

Nuo išperinimo

Nuo išperinimo

Nuo išperinimo


2 lentelė

Reikalavimai dėl naminių paukščių ir nelaisvėje laikomų paukščių laikymo laikotarpių prieš juos įvežant į Sąjungą

Paukščių kategorija

Laikymo laikotarpis taikomas:

Trumpiausias laikymo kilmės trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje laikotarpis, kaip nurodyta 11 straipsnio b dalies i punkte

Trumpiausias laikymo kilmės ūkyje laikotarpis, kaip nurodyta 11 straipsnio b dalies ii punkte

Trumpiausias laikotarpis be sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės gyvūnais, kaip nurodyta 11 straipsnio b dalies iii punkte

Veisliniai naminiai paukščiai

SG

3 mėnesiai arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 3 mėnesių, – nuo išperinimo

6 savaitės arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 6 savaičių, – nuo išperinimo

6 savaitės arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 6 savaičių, – nuo išperinimo

Produkciniai naminiai paukščiai, auginami vartoti skirtos mėsos ir kiaušinių gamybai

SG

3 mėnesiai arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 3 mėnesių, – nuo išperinimo

6 savaitės arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 6 savaičių, – nuo išperinimo

6 savaitės arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 6 savaičių, – nuo išperinimo

Produkciniai naminiai paukščiai, skirti medžiojamųjų paukščių atsargoms papildyti

SG

6 savaitės arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 6 savaičių, – nuo išperinimo

30 dienų arba nuo išperinimo

30 dienų arba nuo išperinimo

Skersti skirti naminiai paukščiai

SG

6 savaitės arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 6 savaičių, – nuo išperinimo

30 dienų arba nuo išperinimo

30 dienų arba nuo išperinimo

Vienadieniai paukščiukai

SG

Nuo išperinimo

Nuo išperinimo

Nuo išperinimo

KP

3 mėnesiai

6 savaitės

Mažiau nei 20 veislinių naminių paukščių, produkcinių naminių paukščių ir skersti skirtų naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius

SG

3 mėnesiai arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 3 mėnesių, – nuo išperinimo

3 savaitės arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 3 savaičių, – nuo išperinimo

3 savaitės arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 3 savaičių, – nuo išperinimo

Mažiau nei 20 vienadienių paukščiukų, išskyrus beketerius paukščius

SG

Nuo išperinimo

Nuo išperinimo

Nuo išperinimo

KP

3 mėnesiai

3 savaitės

3 savaitės iki kiaušinių, iš kurių išperinti vienadieniai paukščiukai, surinkimo dienos

Nelaisvėje laikomi paukščiai

SG

NT

3 savaitės arba nuo išperinimo

3 savaitės arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 3 savaičių, – nuo išperinimo

SG =

siuntos gyvūnai.

KP =

kilmės pulkas.

NT =

netaikoma.


IV PRIEDAS

A DALIS

1.

Trumpiausi kilmės trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos neužkrėtimo liga laikotarpiai, kaip numatyta 22 straipsnio 1 dalyje, dėl kanopinių, išskyrus arklinių šeimos gyvūnus:

 

1.

Galvijai

2.

Avys

3.

Ožkos

4.

Kiaulės

5.

Kupranugariniai

6.

Elniniai

7.

Kanopiniai, išskyrus nurodytus 1, 2, 3, 4, 5, 6 skiltyse  (*1)

Snukio ir nagų liga

24 mėnesiai (*2)

24 mėnesiai (*2)

24 mėnesiai (*2)

24 mėnesiai (*2)

24 mėnesiai (*2)

24 mėnesiai (*2)

24 mėnesiai (*2)

Galvijų maro viruso infekcija

12 mėnesių

12 mėnesių

12 mėnesių

12 mėnesių

12 mėnesių

12 mėnesių

12 mėnesių

Rifto slėnio karštligės infekcija

12 mėnesių

12 mėnesių

12 mėnesių

NT

12 mėnesių

12 mėnesių

12 mėnesių

Mycoplasma mycoides subsp. mycoides SC infekcija (kontaginė galvijų pleuropneumonija)

12 mėnesių

NT

NT

NT

NT

NT

12 mėnesių

Smulkiųjų atrajotojų maro viruso infekcija

NT

12 mėnesių

12 mėnesių

NT

12 mėnesių

12 mėnesių

NT

Avių ir ožkų raupai

NT

12 mėnesių

12 mėnesių

NT

NT

NT

NT

Kontaginė ožkų pleuropneumonija

NT

12 mėnesių

12 mėnesių

NT

NT

NT

12 mėnesių

Afrikinis kiaulių maras

NT

NT

NT

12 mėnesių

NT

NT

NT

Klasikinis kiaulių maras

NT

NT

NT

12 mėnesių (*2)

NT

NT

12 mėnesių

Gumbelinės viruso infekcija

12 mėnesių

NT

NT

NT

NT

NT

NT

NT =

netaikoma.

2.

Trumpiausi kilmės trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos neužkrėtimo liga laikotarpiai pagal 22 straipsnio 2 dalies a punktą dėl arklinių šeimos gyvūnų:

Afrikinė arklių liga

24 mėnesiai

3.

Trumpiausi laikotarpiai, per kuriuos apie ligą nepranešta kilmės trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje, pagal 22 straipsnio 2 dalies b punktą, dėl arklinių šeimos gyvūnų:

Venesuelos arklių encefalomielitas

24 mėnesiai

Burkholderia mallei infekcija (įnosės)

36 mėnesiai (*3)

Kergimo liga

24 mėnesiai (*3)

Tripanozomozė (Trypanosoma evansi)

24 mėnesiai (*3)

B DALIS

Konkrečios sąlygos, kurias nustato trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija, kai ta trečioji šalis ar teritorija arba jos zona tam tikromis ligomis yra neužkrėsta trumpiau negu šio priedo A dalies lentelėje nustatytą laikotarpį, kaip nurodyta 22 straipsnio 3 dalyje:

Snukio ir nagų liga

Papildoma informacija, reikalinga nustatant datą, nuo kurios trečioji šalis ar teritorija arba jos zona laikoma neužkrėsta snukio ir nagų liga.

Klasikinis kiaulių maras

a)

Papildoma informacija, reikalinga nustatant datą, nuo kurios trečioji šalis ar teritorija arba jos zona laikoma neužkrėsta klasikiniu kiaulių maru;

b)

neigiami gyvūnų, skirtų įvežti į Sąjungą, tyrimų dėl klasikinio kiaulių maro nustatymo, atliktų 30 dienų laikotarpiu iki išsiuntimo į Sąjungą dienos, rezultatai.

Įnosių (Burkholderia mallei) infekcija

a)

Apie šią ligą kilmės ūkyje nepranešta bent 6 mėnesių laikotarpiu iki išsiuntimo į Sąjungą dienos;

b)

Komisija yra pripažinusi priežiūros programą, dėl veislinių arklinių šeimos gyvūnų įgyvendinamą kilmės ūkyje tuo 6 mėnesių laikotarpiu siekiant įrodyti, kad infekcijos nėra.

Kergimo liga

a)

Apie šią ligą kilmės ūkyje nepranešta bent 6 mėnesių laikotarpiu iki išsiuntimo į Sąjungą dienos;

b)

Komisija yra pripažinusi priežiūros programą, vykdomą tuo 6 mėnesių laikotarpiu siekiant įrodyti, kad infekcijos tame kilmės ūkyje nėra.

Tripanozomozė (Trypanosoma evansi)

a)

Apie šią ligą kilmės ūkyje nepranešta bent 6 mėnesių laikotarpiu iki išsiuntimo į Sąjungą dienos;

b)

Komisija yra pripažinusi priežiūros programą, vykdomą tuo 6 mėnesių laikotarpiu siekiant įrodyti, kad infekcijos tame kilmės ūkyje nėra.

C DALIS

1.

Reikalavimai dėl nevakcinavimo, taikomi kilmės trečiajai šaliai ar teritorijai arba jos zonai ir kanopiniams, išskyrus arklinių šeimos gyvūnus, kaip nurodyta 22 straipsnio 4 dalies a punkte:

 

1.

Galvijai

2.

Avys

3.

Ožkos

4.

Kiaulės

5.

Kupranugariniai

6.

Elniniai

7.

Kanopiniai, išskyrus nurodytus 1, 2, 3, 4, 5, 6 skiltyse  (*4)

Snukio ir nagų liga

NSK/NSKG

NSK/NSKG

NSK/NSKG

NSK/NSKG

NSK/NSKG

NSK/NSKG

NSK/NSKG

Galvijų maro viruso infekcija

NSK/NSKG

NSK/NSKG

NSK/NSKG

NSK/NSKG

NSK/NSKG

NSK/NSKG

NSK/NSKG

Rifto slėnio karštligės virusas

NSK/NSKG

NSK/NSKG

NSK/NSKG

NT

NSK/NSKG

NSK/NSKG

NSK/NSKG

Mycoplasma mycoides subsp. mycoides SC infekcija (kontaginė galvijų pleuropneumonija)

NSK/NSKG

NT

NT

NT

NT

NT

NSK/NSKG

Smulkiųjų atrajotojų maro viruso infekcija

NT

NSK/NSKG

NSK/NSKG

NT

NSK/NSKG

NSK/NSKG

NT

Avių ir ožkų raupai

NT

NSK/NSKG

NSK/NSKG

NT

NT

NT

NT

Kontaginė ožkų pleuropneumonija

NT

NSK/NSKG

NSK/NSKG

NT

NT

NT

NSK/NSKG

Klasikinis kiaulių maras

NT

NT

NT

NSK/NSKG

NT

NT

NT

Gumbelinės viruso infekcija

NSKG

NT

NT

NT

NT

NT

NT

NSK =

bent 12 mėnesių laikotarpiu ik išsiuntimo į Sąjungą dienos toje trečiojoje šalyje, teritorijoje ar zonoje nevykdyta vakcinacija ir į tą trečiąją šalį, teritoriją ar zoną nebuvo įvežta jokių vakcinuotų gyvūnų.

NSKG =

nevakcinuoti tie gyvūnai, kurie skirti įvežti į Sąjungą.

NT =

netaikoma.

2.

Reikalavimai dėl nevakcinavimo, taikomi kilmės trečiajai šaliai ar teritorijai arba jos zonai ir arklinių šeimos gyvūnams, kaip nurodyta 22 straipsnio 4 dalies b punkte:

Afrikinė arklių liga

Sisteminės vakcinacijos toje kilmės trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje nevykdyta bent 12 mėnesių laikotarpiu iki išsiuntimo į Sąjungą dienos, o atitinkami arklinių šeimos gyvūnai nevakcinuoti bent per paskutines 40 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą

Venesuelos arklių encefalomielitas

Arklinių šeimos gyvūnai nevakcinuoti bent per paskutines 60 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą


(*1)  Taikoma tik į sąrašą įtrauktoms gyvūnų rūšims pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedą.

(*2)  Arba trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija nustato konkrečias sąlygas pagal B dalį, kaip numatyta 22 straipsnio 3 dalyje.

(*3)  Arba trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija nustato konkrečias sąlygas pagal B dalį, kaip numatyta 22 straipsnio 3 dalyje.

(*4)  Taikoma tik į sąrašą įtrauktoms rūšims pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedą.


V PRIEDAS

ĮVEŽIMO Į SĄJUNGĄ REIKALAVIMAI, TAIKOMI DĖL KILMĖS TREČIOSIOS ŠALIES AR TERITORIJOS ARBA JOS ZONOS NEUŽKRĖTIMO MYCOBACTERIUM TUBERCULOSIS KOMPLEKSO (M. BOVIS, M. CAPRAE, M. TUBERCULOSIS) INFEKCIJA IR (BRUCELLA ABORTUS), B. MELITENSIS BEI B. SUIS INFEKCIJA

1.    MYCOBACTERIUM TUBERCULOSIS KOMPLEKSO (M. BOVIS, M. CAPRAE IR M. TUBERCULOSIS) INFEKCIJA (KAIP NURODYTA 22 STRAIPSNIO 5 DALYJE)

1.1.   Galvijai

Kai galvijai nėra kilę iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, neužkrėstos Mycobacterium tuberculosis kompleksu (M. bovis, M.caprae, M. tuberculosis) dėl galvijų, jie turi atitikti vieną iš šių reikalavimų:

a)

jie yra ištirti pagal vieną iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 2 dalyje nurodytų diagnostikos metodų dėl Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcijos ir gauti neigiami rezultatai 30 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą dienos laikotarpiu arba

b)

jie yra jaunesni nei 6 savaičių.

2.   GALVIJŲ BRUCELIOZĖS (BRUCELLA ABORTUS), B. MELITENSIS IR B. SUIS INFEKCIJA (KAIP NURODYTA 22 STRAIPSNIO 6 DALYJE)

2.1.   Galvijai

Jei galvijai nėra kilę iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, turinčios Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis neužkrėstos teritorijos statusą be vakcinacijos, jie turi atitikti vieną iš šių reikalavimų:

a)

jie yra ištirti taikant vieną iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 1 dalyje nurodytų diagnostikos metodų dėl Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos ir gauti neigiami rezultatai naudojant mėginį, paimtą 30 dienų laikotarpiu iki išsiuntimo į Sąjungą datos arba, neseniai jauniklių atsivedusių patelių atveju, tyrimas atliktas naudojant mėginį, paimtą po jauniklių atsivedimo praėjus bent 30 dienų, arba

b)

gyvūnai yra jaunesni nei 12 mėnesių, arba

c)

gyvūnai yra kastruoti.

2.2.   Avys ir ožkos

Jei avys ir ožkos nėra kilusios iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, turinčios brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis) neužkrėstos teritorijos statusą nevakcinuojant avių ir ožkų, tie gyvūnai turi atitikti vieną iš šių reikalavimų:

a)

jie yra ištirti taikant vieną iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 1 dalyje nurodytų diagnostikos metodų dėl Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos ir gauti neigiami rezultatai naudojant mėginį, paimtą 30 dienų laikotarpiu iki išsiuntimo į Sąjungą datos arba, neseniai jauniklių atsivedusių patelių atveju, tyrimas atliktas naudojant mėginį, paimtą po jauniklių atsivedimo praėjus bent 30 dienų, arba

b)

gyvūnai yra jaunesni nei 6 mėnesių, arba

c)

gyvūnai yra kastruoti.


VI PRIEDAS

A DALIS

KONKREČIOS SĄLYGOS DĖL KILMĖS TREČIOSIOS ŠALIES AR TERITORIJOS ARBA JOS ZONOS NEUŽKRĖTIMO MĖLYNOJO LIEŽUVIO VIRUSU (1–24 SEROLOGINIŲ TIPŲ) 2 METŲ LAIKOTARPIU, TAIKOMOS Į SĄJUNGĄ ĮVEŽANT KANOPINIUS

(KAIP NURODYTA 22 STRAIPSNIO 7 DALYJE)

Jei į sąrašą įtrauktų rūšių kanopiniai nėra kilę iš mėlynojo liežuvio virusu (1–24 serologinių tipų) neužkrėstos trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, jie turi būti kilę iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, kuri atitinka bent vieną iš šių reikalavimų:

a)

gyvūnai yra laikyti trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje, kuri yra sezoniškai neužkrėsta mėlynojo liežuvio virusu (1–24 serologinių tipų), kaip apibrėžta Deleguotajame reglamente (ES) 2020/689:

i)

bent 60 dienų laikotarpį iki jų išsiuntimo į Sąjungą dienos arba

ii)

bent 28 dienų laikotarpį iki išsiuntimo į Sąjungą dienos ir atliktas jų serologinis tyrimas ir gauti neigiami rezultatai naudojant mėginius, paimtus praėjus bent 28 dienoms nuo gyvūno įvežimo į mėlynojo liežuvio virusu (1–24 serologinių tipų) sezoniškai neužkrėstą trečiąją šalį ar teritoriją arba jos zoną dienos, arba

iii)

bent 14 dienų laikotarpį iki išsiuntimo į Sąjungą dienos ir atliktas jų polimerazės grandininės reakcijos (PGR) tyrimas ir gauti neigiami rezultatai naudojant mėginius, paimtus praėjus bent 14 dienų nuo gyvūno įvežimo į trečiąją šalį ar teritoriją arba jos zoną, kuri yra sezoniškai neužkrėsta mėlynojo liežuvio virusu, dienos;

b)

gyvūnai yra kilę iš trečiosios šalies, teritorijos ar jos zonos, kurioje sukurta ir įgyvendinama priežiūros sistema pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 priedo II dalies 1 skyriaus 1 ir 2 skirsnius, ir yra vakcinuoti nuo visų mėlynojo liežuvio viruso serologinių tipų (1–24), apie kuriuos per 2 praėjusius metus buvo pranešta toje trečiojoje šalyje, teritorijoje ar jos zonoje, be to, dar nesibaigęs garantuotas gyvūnų imuniteto laikotarpis pagal vakcinos specifikacijas ir gyvūnai atitinka bent vieną iš šių reikalavimų:

i)

jie yra vakcinuoti prieš daugiau kaip 60 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą dienos arba

ii)

jie yra vakcinuoti inaktyvinta vakcina ir atliktas jų PGR tyrimas ir gauti neigiami rezultatai naudojant mėginius, paimtus praėjus bent 14 dienų nuo imuniteto įgijimo pradžios, nustatytos pagal vakcinos specifikacijas;

c)

gyvūnai yra kilę iš trečiosios šalies, teritorijos ar jos zonos, kurioje sukurta ir įgyvendinama priežiūros sistema pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 priedo II dalies 1 skyriaus 1 ir 2 skirsnius, ir yra atliktas tų gyvūnų serologinis tyrimas, kuriuo įmanoma nustatyti visų mėlynojo liežuvio viruso serologinių tipų (1–24), apie kuriuos per 2 praėjusius metus buvo pranešta toje trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje, specifinius antikūnus, ir gauti teigiami rezultatai, taip pat:

i)

tas serologinis tyrimas turi būti atliktas naudojant mėginius, paimtus likus ne mažiau kaip 60 dienų iki gyvūnų perkėlimo dienos,

arba

ii)

serologinis tyrimas turi būti atliktas naudojant mėginius, paimtus likus ne mažiau kaip 30 dienų iki gyvūnų perkėlimo dienos, taip pat turi būti atliktas tų gyvūnų PGR tyrimas ir gauti neigiami rezultatai naudojant mėginius, paimtus likus ne daugiau kaip 14 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą dienos.

B DALIS

KONKREČIOS SĄLYGOS DĖL KILMĖS TREČIOSIOS ŠALIES AR TERITORIJOS ARBA JOS ZONOS NEUŽKRĖTIMO ENZOOTINE GALVIJŲ LEUKOZE, TAIKOMOS Į SĄJUNGĄ ĮVEŽANT GALVIJŲ SIUNTAS

(KAIP NURODYTA 22 STRAIPSNIO 8 DALYJE)

Jei galvijai nėra kilę iš enzootine galvijų leukoze neužkrėstos trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, jie turi būti kilę iš ūkio, kuriame apie šią ligą nebuvo pranešta 24 mėnesių iki išsiuntimo į Sąjungą dienos laikotarpiu, ir:

a)

jei gyvūnai yra vyresni nei 24 mėnesių, buvo atliktas jų laboratorinis tyrimas dėl enzootinės galvijų leukozės pagal vieną iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688, I priedo 4 dalyje nustatytų diagnostikos metodų ir gauti neigiami rezultatai arba:

a)

tiriant mėginius, paimtus du kartus, darant bent 4 mėnesių pertrauką, kol gyvūnai buvo laikomi atskirai nuo kitų to paties ūkio galvijų, arba

b)

tiriant mėginį, paimtą 30 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą laikotarpiu, ir buvo atliktas visų ūkyje laikomų vyresnių nei 24 mėnesių galvijų laboratorinis tyrimas dėl enzootinės galvijų leukozės pagal vieną iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 4 dalyje nustatytų diagnostikos metodų ir gauti neigiami rezultatai, tiriant mėginius, paimtus du kartus, darant bent 4 mėnesių pertrauką, 12 mėnesių iki išsiuntimo į Sąjungą dienos laikotarpiu;

b)

jei gyvūnai yra jaunesni nei 24 mėnesių, buvo atliktas juos atsivedusių patelių laboratorinis tyrimas dėl enzootinės galvijų leukozės pagal vieną iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 4 dalyje nustatytų diagnostikos metodų ir gauti neigiami rezultatai, tiriant mėginius, paimtus du kartus, darant bent 4 mėnesių pertrauką, 12 mėnesių iki išsiuntimo į Sąjungą dienos laikotarpiu.


VII PRIEDAS

PAPILDOMI REIKALAVIMAI DĖL TAM TIKRŲ KATEGORIJŲ LIGŲ, TAIKOMI ĮVEŽANT Į SĄJUNGĄ KANOPINIUS

(KAIP NURODYTA 22 STRAIPSNIO 9 DALYJE)

1.   INFEKCINIS GALVIJŲ RINOTRACHEITAS IR (ARBA) INFEKCINIS PUSTULINIS VULVOVAGINITAS

1.1.   Galvijai

Galvijai turi būti nevakcinuoti ir turi būti laikyti karantino sąlygomis bent 30 dienų laikotarpiu iki išsiuntimo į Sąjungą dienos ir turi būti atliktas jų serologinis tyrimas gryno BoHV-1 viruso antikūnams nustatyti. Turi būti taikytas vienas iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 5 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir gautas neigiamas rezultatas. Be to, šis tyrimas turi būti atliktas naudojant mėginį, paimtą kilmės ūkyje 15 dienų laikotarpiu iki išsiuntimo į Sąjungą dienos.

1.2.   Kupranugariniai ir elniniai

Kupranugariniai ir elniniai yra skirti įvežti į valstybę narę ar jos zoną, kuri turi šiomis ligomis neužkrėstos teritorijos statusą arba kurioje taikoma patvirtinta infekcinio galvijų rinotracheito ir (arba) infekcinio pustulinio vulvovaginito likvidavimo programa dėl galvijų, turi būti gauti iš ūkio, kuriame per paskutines 30 dienų iki jų išvežimo nebuvo pranešta apie tos pačios rūšies gyvūnų kaip ir siuntos gyvūnai užkrėtimą infekciniu galvijų rinotracheitu ir (arba) infekciniu pustuliniu vulvovaginitu 30 dienų iki jų išsiuntimo į Sąjungą laikotarpiu..

2.   GALVIJŲ VIRUSINĖ DIARĖJA

Gyvūnai nevakcinuoti nuo galvijų virusinės diarėjos viruso ir turi būti atliktas jų tyrimas galvijų virusinės diarėjos viruso antigenui arba genomui nustatyti pagal vieną iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 6 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir gauti neigiami rezultatai, ir arba:

a)

gyvūnai turi būti laikyti patvirtintame karantino ūkyje ne trumpiau kaip 21 dieną iki jų išvežimo, o veršingoms patelėms turi būti atliktas serologinis tyrimas galvijų virusinės diarėjos viruso antikūnams nustatyti pagal vieną iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 6 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir gauti neigiami rezultatai naudojant mėginius, paimtus praėjus ne mažiau kaip 21 dienai nuo karantino pradžios, arba

b)

turi būti atliktas gyvūnų serologinis tyrimas galvijų virusinės diarėjos viruso antikūnams nustatyti pagal vieną iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 6 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir gauti teigiami rezultatai naudojant mėginius, paimtus iki gyvūnų išvežimo arba, jei tai veršingos patelės, – iki apsėklinimo, po kurio patelė tapo veršinga.

3.   AUJESKIO LIGOS VIRUSO INFEKCIJA

Gyvūnai nebuvo vakcinuoti nuo Aujeskio ligos viruso infekcijos ir turi būti:

a)

laikomi patvirtintame karantino ūkyje ne trumpiau kaip 30 dienų; ir

b)

jiems atliktas serologinis tyrimas viso Aujeskio ligos viruso antikūnams nustatyti taikant Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 7 dalyje nustatytą diagnostikos metodą ir gautas neigiamas rezultatas, tiriant mėginius, paimtus du kartus, darant bent 30 dienų pertrauką, o paskutinis mėginys imtas 15 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą datos laikotarpiu.


VIII PRIEDAS

GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI DĖL KANOPINIŲ KILMĖS ŪKIO

1.

Mažiausias plotas (nurodytas spinduliu) ir laikotarpiai (iki išsiuntimo į Sąjungą) be pranešimų apie ligą kanopinių, išskyrus arklinių šeimos gyvūnus, kilmės ūkio teritorijoje ir jo apylinkėse, kaip nurodyta 23 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje:

 

1.

Galvijai

2.

Avys

3.

Ožkos

4.

Kiaulės

5.

Kupranugariniai

6.

Elniniai

7.

Kanopiniai, išskyrus nurodytus 1, 2, 3, 4, 5, 6 skiltyse  (*1)

Snukio ir nagų liga

10 km/30 dienų

10 km/30 dienų

10 km/30 dienų

10 km/30 dienų

10 km/30 dienų

10 km/30 dienų

10 km/30 dienų

Galvijų maro viruso infekcija

10 km/30 dienų

10 km/30 dienų

10 km/30 dienų

10 km/30 dienų

10 km/30 dienų

10 km/30 dienų

10 km/30 dienų

Rifto slėnio karštligės infekcija

10 km/30 dienų

10 km/30 dienų

10 km/30 dienų

NT

10 km/30 dienų

10 km/30 dienų

10 km/30 dienų

Mycoplasma mycoides subsp. mycoides SC infekcija (kontaginė galvijų pleuropneumonija)

10 km/30 dienų

NT

NT

NT

NT

NT

10 km/30 dienų

Smulkiųjų atrajotojų maro viruso infekcija

NT

10 km/30 dienų

10 km/30 dienų

NT

10 km/30 dienų

10 km/30 dienų

NT

Avių ir ožkų raupai

NT

10 km/30 dienų

10 km/30 dienų

NT

NT

NT

NT

Kontaginė ožkų pleuropneumonija

NT

10 km/30 dienų

10 km/30 dienų

NT

NT

NT

10 km/30 dienų

Afrikinis kiaulių maras

NT

NT

NT

10 km/30 dienų

NT

NT

NT

Klasikinis kiaulių maras

NT

NT

NT

10 km/30 dienų

NT

NT

NT

Gumbelinės viruso infekcija

10 km/30 dienų

NT

NT

NT

NT

NT

NT

Epizootinės hemoraginės ligos viruso infekcija

150 km/2 metai (*2)

150 km/ 2 metai (*2)

150 km/ 2 metai (*2)

NT

150 km/ 2 metai (*2)

150 km/ 2 metai (*2)

150 km/ 2 metai (*2)

NT =

netaikoma.

2.

Trumpiausi laikotarpiai, kuriais nepranešta apie ligą kanopinių, išskyrus arklinių šeimos gyvūnus, kilmės ūkyje, kaip nurodyta 23 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje:

 

1.

Galvijai

2.

Avys

3.

Ožkos

4.

Kiaulės

5.

Kupranugariniai

6.

Elniniai

7.

Kanopiniai, išskyrus nurodytus 1, 2, 3, 4, 5, 6 skiltyse  (*3)

Įnosių (Burkholderia malleo) infekcija

NT

6 mėnesiai

NT

Toks pat kaip arklinių šeimos gyvūnų (4 punktas)

NT

Pasiutligė

30 dienų

Tripanozomozė (Trypanosoma evansi)

30 dienų (*4)

30 dienų (*4)

30 dienų (*4)

NT

30 dienų (*4)

30 dienų (*4)

30 dienų (*4)

Juodligė

15 dienų

Aujeskio ligos viruso infekcija

NT

30 dienų

NT

NT =

netaikoma.

3.

Mažiausias plotas (nurodytas spinduliu) ir trumpiausi laikotarpiai, kuriame ir per kurį nepranešta apie arklių infekcinės anemijos atvejus ar protrūkius arklinių šeimos gyvūnų kilmės ūkio teritorijoje ir jo apylinkėse, kaip nurodyta 23 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje:

 

Plotas

Laikotarpis

Reikalavimai, kurių laikytis privaloma, kai anksčiau buvo kilęs ligos protrūkis ūkyje

Arklių infekcinė anemija

200 m

3 mėnesiai

Visi arklinių šeimos gyvūnai buvo izoliuoti iki atliktas jų serologinis tyrimas dėl arklių infekcinės anemijos ir gauti neigiami rezultatai naudojant du mėginius, paimtus po užkrėsto gyvūno paskerdimo ir su 3 mėnesių pertrauka

4.

Trumpiausi laikotarpiai, per kuriuos nepranešta apie tam tikrų ligų atvejus ar protrūkius arklinių šeimos gyvūnų kilmės ūkyje, kaip nurodyta 23 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje:

 

Laikotarpis

Reikalavimai, kurių laikytis privaloma, kai anksčiau buvo kilęs ligos protrūkis tame ūkyje

Burkholderia mallei infekcija (įnosės)

6 mėnesiai

Jeigu ūkyje buvo pranešta apie infekciją 3 metų laikotarpiu iki gyvūnų išsiuntimo į Sąjungą dienos, po paskutinio jos protrūkio tame ūkyje kompetentinga institucija toliau taikė perkėlimo apribojimus iki:

užkrėsti gyvūnai nužudomi ir sunaikinami, ir

atliktas likusių gyvūnų tyrimas, kaip apibūdinta OIE Sausumos gyvūnų vadovo (2015 m. priimtos redakcijos) 2.5.11 skyriaus 3.1 punkte, ir gauti neigiami rezultatai naudojant mėginius, paimtus praėjus bent 6 mėnesiams nuo tos dienos, kai užkrėsti gyvūnai buvo nužudyti ir sunaikinti, o ūkis išvalytas ir dezinfekuotas.

Venesuelos arklių encefalomielitas

6 mėnesiai

Jei gyvūnai yra kilę iš ūkio, esančio trečiojoje šalyje, teritorijoje ar jos zonoje, kurioje buvo pranešta apie Venesuelos arklių encefalomielitą per paskutinius 2 metus iki išsiuntimo į Sąjungą dienos, jie atitinka i punkto sąlygas ir ii arba iii punkte nustatytas sąlygas:

i)

jie buvo kliniškai sveiki bent 21 dieną prieš juos išvežant, ir bet kuris iš ii arba iii papunkčiuose nurodytų gyvūnų, kuriam kasdien matuojant kūno temperatūrą nustatytas temperatūros pakilimas, buvo ištirtas dėl Venesuelos arklių encefalomielito atliekant diagnostinį tyrimą pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 10 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytą diagnostikos metodą ir gauti neigiami rezultatai, ir

ii)

gyvūnai bent 21 dieną buvo laikomi karantino sąlygomis, apsaugoti nuo vabzdžių užkrato pernešėjų, taip pat:

jie buvo vakcinuoti nuo Venesuelos arklių encefalomielito, atliekant visą pirminį vakcinacijos kursą, ir pakartotinai vakcinuoti pagal vakcinos gamintojo rekomendacijas likus ne mažiau kaip 60 dienų ir ne daugiau kaip 12 mėnesių iki išsiuntimo dienos, arba

jie buvo ištirti dėl Venesuelos arklių encefalomielito taikant Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 10 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytą diagnostikos metodą ir gauti neigiami rezultatai naudojant mėginį, paimtą praėjus ne mažiau kaip 14 dienų nuo karantino pradžios dienos;

iii)

gyvūnai buvo ištirti atliekant:

tyrimą dėl Venesuelos arklių encefalomielito taikant Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 10 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytą diagnostikos metodą, ir antikūnų titro padidėjimo nenustatyta, tiriant po du mėginius, paimtus du kartus su 21 dienos pertrauka ir antrąjį iš šių mėginių paėmus 10 dienų laikotarpiu iki gyvūnų išvežimo dienos, ir

Venesuelos arklių encefalomielito viruso genomo nustatymo tyrimą taikant Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 10 dalies 2 punkte nurodytą diagnostikos metodą, ir gautas neigiamas rezultatas naudojant mėginį, paimtą per 48 valandas iki gyvūnų išvežimo, be to, gyvūnai nuo mėginių paėmimo iki jų išvežimo buvo apsaugoti nuo vabzdžių užkrato pernešėjų.

Kergimo liga

6 mėnesiai

Jeigu ūkyje buvo pranešta apie infekciją 2 metų laikotarpiu iki gyvūnų išsiuntimo į Sąjungą dienos, po paskutinio jos protrūkio tame ūkyje kompetentinga institucija toliau taikė perkėlimo apribojimus iki:

užsikrėtę gyvūnai buvo nužudyti ir sunaikinti arba paskersti, arba užsikrėtę nekastruoti arklinių šeimos patinai buvo iškastruoti, ir

ūkyje likę arklinių šeimos gyvūnai, išskyrus pirmoje įtraukoje nurodytus kastruotus arklinių šeimos gyvūnų patinus, laikomus atskirai nuo patelių, buvo ištirti dėl kergimo ligos taikant Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 8 dalyje nurodytą diagnostikos metodą ir gauti neigiami rezultatai naudojant mėginius, paimtus praėjus bent 6 mėnesiams nuo pirmoje įtraukoje apibūdintų priemonių taikymo pabaigos.

Tripanozomozė (Trypanosoma evansi)

6 mėnesiai

Jeigu ūkyje buvo pranešta apie infekciją 2 metų laikotarpiu iki gyvūnų išsiuntimo į Sąjungą dienos, kompetentinga institucija tame ūkyje toliau taikė perkėlimo apribojimus iki:

užkrėsti gyvūnai buvo išvežti iš ūkio ir

likę gyvūnai buvo ištirti dėl tripanozomozės (Trypanosoma evansi) pagal vieną iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 3 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir gauti neigiami rezultatai naudojant mėginius, paimtus praėjus bent 6 mėnesiams po paskutinio užkrėsto gyvūno pašalinimo iš ūkio.

Arklių infekcinė anemija

90 dienų

Jeigu ūkyje buvo pranešta apie infekciją 12 mėnesių iki išsiuntimo į Sąjungą dienos laikotarpiu; po paskutinio jos protrūkio tame ūkyje kompetentinga institucija toliau taikė perkėlimo apribojimus iki:

užsikrėtę gyvūnai buvo nužudyti ir sunaikinti arba paskersti, ir

ūkyje likę gyvūnai buvo ištirti dėl arklių infekcinės anemijos taikant Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 9 dalyje nurodytą diagnostikos metodą ir gauti neigiami rezultatai naudojant mėginius, paimtus du kartus darant ne ne trumpesnė kaip 3 mėnesių pertrauką po pirmoje įtraukoje apibūdintų priemonių taikymo pabaigos, ir ūkis buvo išvalytas ir dezinfekuotas.

Pasiutligė

30 dienų

Juodligė

15 dienų


(*1)  Taikoma tik į sąrašą įtrauktoms gyvūnų rūšims pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedą.

(*2)  Netaikoma, jei gyvūnai kilę iš sezoniškai ta liga neužkrėstos trečiosios šalies, teritorijos ar jos zonos, pagal atitinkamą Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso skyrių.

(*3)  Taikoma tik į sąrašą įtrauktoms gyvūnų rūšims pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedą.

(*4)  Jeigu apie ligą kilmės ūkyje pranešta 2 metų laikotarpiu iki gyvūnų išsiuntimo į Sąjungą dienos, po paskutinio jos protrūkio užkrėstame ūkyje turi būti toliau taikyti apribojimai iki:

a)

užkrėsti gyvūnai pašalinti iš ūkio;

b)

ūkyje likę gyvūnai ištirti dėl tripanozomozės (Trypanosoma evansi), kaip apibūdinta Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 3 dalyje, ir gautas neigiamas rezultatas naudojant mėginius, paimtus praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams po užkrėstų gyvūnų pašalinimo iš ūkio.


IX PRIEDAS

1.    MYCOBACTERIUM TUBERCULOSIS KOMPLEKSO(M. BOVIS, M. CAPRAE AND M. TUBERCULOSIS) INFEKCIJA(KAIP NURODYTA 23 STRAIPSNIO 2 DALYJE)

Rūšis

Reikalavimai dėl kilmės ūkio

Galvijai

Neužkrėstas ūkis (statusas dėl galvijų)

Avys

Ūkyje 42 dienas iki išsiuntimo į Sąjungą nebuvo pranešta apie Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekciją

Ožkos

ūkyje pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 II priedo 1 dalies 1 ir 2 punkte nustatytas procedūras buvo vykdoma jame laikomų tos pačios rūšies gyvūnų, kaip ir siuntos gyvūnai, priežiūra dėl Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) bent 12 mėnesių iki išsiuntimo į Sąjungą dienos ir per šį laikotarpį:

a)

į ūkį buvo įvežti tik tos pačios rūšies gyvūnai, kaip ir siuntos gyvūnai, iš ūkių, kuriuose taikomos šioje dalyje nustatytos priemonės;

b)

jei pranešta apie ūkyje laikomų tos pačios rūšies gyvūnų, kaip ir siuntos gyvūnai, Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekciją, buvo imtasi priemonių pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 II priedo 1 dalies 3 punktą.

Kupranugariniai

Elniniai

2.    BRUCELLA ABORTUS, B. MELITENSIS IR B. SUIS INFEKCIJA (KAIP NURODYTA 23 STRAIPSNIO 3 DALYJE)

Rūšis

Reikalavimai dėl kilmės ūkio

Galvijai

Ūkis galvijų atžvilgiu neužkrėstas be vakcinacijos

Avys

Ūkis avių ir ožkų atžvilgiu neužkrėstas be vakcinacijos

Ožkos

Ūkis avių ir ožkų atžvilgiu neužkrėstas be vakcinacijos

Kiaulės

Ūkyje 42 dienas iki išsiuntimo į Sąjungą nebuvo pranešta apie Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją ir 12 mėnesių iki išsiuntimo į Sąjungą:

a)

ūkyje buvo taikomos biologinio saugumo ir rizikos mažinimo priemonės, įskaitant laikymo sąlygas ir šėrimo sistemas, siekiant, kad į sąrašą įtrauktų rūšių laukiniai gyvūnai neperduotų Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos ūkyje laikomoms kiaulėms, ir į jį pateko tik kiaulės iš ūkių, kuriuose taikomos lygiavertės biologinio saugumo priemonės, arba

b)

ūkyje pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 III priedą buvo vykdoma jame laikomų kiaulių priežiūra dėl Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos ir per tą patį laikotarpį:

į ūkį buvo įvežtos tik kiaulės iš ūkių, kuriuose taikomos a arba b punktuose nustatytos biologinio saugumo arba priežiūros priemonės, ir

jeigu buvo pranešta apie ūkyje laikomų kiaulių Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją, imtasi priemonių pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 II priedo 1 dalies 3 punktą]

Kupranugariniai

42 dienas iki išsiuntimo į Sąjungą nebuvo pranešta apie kupranugarinių Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją ir jie yra ištirti taikant vieną iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 1 dalyje nustatytų diagnostikos metodų dėl Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos nustatymo ir gauti neigiami rezultatai naudojant mėginį, paimtą 30 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą datos laikotarpiu arba, neseniai jauniklių atsivedusių patelių atveju, tyrimas atliktas naudojant mėginį, paimtą praėjus bent 30 dienų po jauniklių atsivedimo

Elniniai

42 dienas iki išsiuntimo į Sąjungą nebuvo pranešta apie elninių Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją


X PRIEDAS

KONKRETŪS REIKALAVIMAI DĖL BRUCELLA INFEKCIJOS, TAIKOMI Į SĄJUNGĄ ĮVEŽANT TARM TIKRŲ RŪŠIŲ IR KATEGORIJŲ KANOPINIUS, KAIP NURODYTA 24 STRAIPSNIO 5 DALYJE

1.   AVYS

Nekastruoti avių patinai, išskyrus tuos, kurie skirti skersti Sąjungoje, turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

jie bent 60 dienų nepertraukiamą laikotarpį laikyti ūkyje, kuriame apie Brucella ovis (avių epididimito) infekciją nepranešta 12 mėnesių iki išsiuntimo į Sąjungą datos laikotarpiu;

b)

30 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą datos buvo atliktas jų serologinis tyrimas dėl Brucella ovis (avių epididimito) nustatymo ir gauti neigiami rezultatai.

2.    TAYASSUIDAE ŠEIMOS KANOPINIAI

30 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą Tayassuidae šeimos kanopiniai turi būti ištirti taikant vieną iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 1 dalies 2 punkte nustatytų diagnostikos metodų Brucella suis nustatyti ir turi būti gauti neigiami rezultatai.


XI PRIEDAS

KONKRETŪS REIKALAVIMAI DĖL ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNŲ, KAIP NURODYTA 24 STRAIPSNIO 6 DALYJE

1.   SANITARINĖS GRUPĖS, KURIOMS PRISKIRIAMOS TREČIOSIOS ŠALYS, TERITORIJOS ARBA JŲ ZONOS

Sanitarinė grupė

Ligos, dėl kurių privaloma laikytis konkrečių reikalavimų

A

arklių infekcinė anemija

B

arklių infekcinė anemija, įnosės, kergimo liga

C

arklių infekcinė anemija, Venesuelos arklių encefalomielitas

D

arklių infekcinė anemija, įnosės, kergimo liga, Venesuelos arklių encefalomielitas, tripanozomozė

E

arklių infekcinė anemija, įnosės, kergimo liga, afrikinė arklių liga, tripanozomozė

F

arklių infekcinė anemija, kergimo liga, afrikinė arklių liga

G

arklių infekcinė anemija, įnosės, kergimo liga, tripanozomozė

2.   KONKRETŪS REIKALAVIMAI

2.1.   Konkretūs reikalavimai dėl afrikinės aklių ligos

Arklinių šeimos gyvūnai turi atitikti viename iš tolesnių punktų išdėstytus reikalavimus.

a)

gyvūnai bent 30 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą buvo laikomi izoliuoti nuo užkrato pernešėjų apsaugotose patalpose ir jiems buvo atliktas serologinis ir ligos sukėlėjo nustatymo tyrimas dėl afrikinės arklių ligos ir gautas kiekvieno jų neigiamas rezultatas, tiriant kraujo mėginį, paimtą ne mažiau kaip po 28 dienų nuo įvežimo į nuo užkrato pernešėjų apsaugotas patalpas 10 dienų iki išsiuntimo datos laikotarpiu;

b)

gyvūnai bent 40 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą buvo laikomi izoliuoti nuo užkrato pernešėjų apsaugotose patalpose ir jiems buvo atlikti serologiniai tyrimai, siekiant nustatyti afrikinės arklių ligos antikūnus ir reikšmingo antikūnų titro padidėjimo nenustatyta, tiriant du kartus su bent 21 dienos pertrauka paimtus mėginius, pirmąjį mėginį paėmus bent po 7 dienų nuo įvežimo į nuo užkrato pernešėjų apsaugotas patalpas;

c)

gyvūnai bent 14 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą buvo laikomi izoliuoti nuo užkrato pernešėjų apsaugotose patalpose ir jiems buvo atliktas ligos sukėlėjo nustatymo tyrimas dėl afrikinės arklių ligos viruso ir gautas neigiamas rezultatas, tiriant kraujo mėginį, paimtą ne mažiau kaip po 14 dienų nuo įvežimo į nuo užkrato pernešėjų apsaugotas patalpas ir ne daugiu kaip 72 valandų iki išsiuntimo laiko laikotarpiu;

d)

yra dokumentais pagrįstų įrodymų, kad gyvūnai vakcinuoti nuo afrikinės arklių ligos visu pradiniu kursu ir pakartotinai vakcinuoti pagal gamintojo nurodymus licencijuota vakcina nuo visų afrikinės arklių ligos viruso serotipų, esančių kilmės populiacijoje, bent 40 dienų iki įvežimo į nuo užkrato pernešėjų apsaugotas patalpas, ir kad gyvūnai ne mažiau kaip 40 dienų buvo laikomi izoliuoti nuo užkrato pernešėjų apsaugotose patalpose;

e)

Gyvūnai turi būti laikomi izoliuoti nuo užkrato pernešėjų apsaugotose patalpose bent 30 dienų laikotarpiu iki jų išsiuntimo į Sąjungą datos ir turi būti atliktas jų serologinis tyrimas afrikinės arklių ligos antikūnams nustatyti toje pačioje laboratorijoje ir tą pačią dieną ištiriant du kartus su 21–30 dienų pertrauka paimtus kraujo mėginius, kurie buvo paimti tuo laikotarpiu, kai gyvūnai buvo izoliuoti nuo užkrato pernešėjų apsaugotose patalpose. Antrasis iš šių mėginių turi būti paimtas 10 dienų laikotarpiu iki išsiuntimo dienos ir turi būti gauti neigiami rezultatai kiekvienu atveju arba neigiamas rezultatas atliekant antrojo mėginio Afrikinės arklių ligos viruso sukėlėjo nustatymo tyrimą.

2.2.   Konkretūs reikalavimai dėl Venesuelos arklių encefalomielito

Arklinių šeimos gyvūnai turi atitikti bent vieną iš šių reikalavimų:

a)

gyvūnai buvo vakcinuoti nuo Venesuelos arklių encefalomielito visu pradiniu kursu ir pakartotinai vakcinuoti pagal gamintojo rekomendacijas likus ne mažiau kaip 60 dienų ir ne daugiau kaip 12 mėnesių iki išsiuntimo į Sąjungą datos ir jie buvo laikomi nuo užkrato pernešėjų apsaugotose karantino patalpose bent 21 dieną iki išsiuntimo į Sąjungą datos ir tuo laikotarpiu jie buvo kliniškai sveiki ir jų kasdien matuota kūno temperatūra buvo normaliose fiziologinėse ribose.

Visi kiti to paties ūkio arklinių šeimos gyvūnai, kuriems per kasdienius temperatūros matavimus nustatyta pakilusi kūno temperatūra, ištirti Venesuelos arklių encefalomielito virusui išskirti ir gauti neigiami rezultatai;

b)

gyvūnai nebuvo vakcinuoti nuo Venesuelos arklių encefalomielito yra ir buvo laikomi nuo užkrato pernešėjų apsaugotose karantino patalpose bent 21 dieną, ir tuo laikotarpiu jie buvo kliniškai sveiki ir jų kasdien matuota kūno temperatūra buvo normaliose fiziologinėse ribose Karantino metu gyvūnai buvo ištirti atliekant Venesuelos arklių encefalomielito diagnostinį tyrimą ir gauti neigiami rezultatai naudojant mėginį, paimtą praėjus bent 14 dienų nuo gyvūnų perkėlimo į nuo užkrato pernešėjų apsaugotas karantino patalpas dienos; gyvūnai buvo apsaugoti nuo vabzdžių užkrato pernešėjų iki pat išsiuntimo,

Visi kiti to paties ūkio arklinių šeimos gyvūnai, kuriems per kasdienius temperatūros matavimus nustatyta pakilusi kūno temperatūra, ištirti Venesuelos arklių encefalomielito virusui išskirti ir gauti neigiami rezultatai;

c)

yra atliktas gyvūnų hemagliutinacijos slopinimo tyrimas Venesuelos arklių encefalomielitui nustatyti toje pačioje laboratorijoje tą pačią dieną naudojant du kartus su 21 dienos pertrauka fpaimtus mėginius, iš kurių antrasis paimtas 10 dienų laikotarpiu iki išsiuntimo dienos, ir nustatyta, kad antikūnų titras nepadidėjo, taip pat atliktas AT-PGR (atvirkštinės transkripcijos polimerazės grandininės reakcijos) tyrimas Venesuelos arklių encefalomielito viruso genomui nustatyti ir gautas neigiamas rezultatas naudojant mėginį, paimtą per 48 valandas iki išsiuntimo, ir gyvūnai yra apsaugoti nuo užkrato pernešėjų nuo tada, kai paimtas AT-PGR mėginys, iki pat pakrovimo juos išsiunčiant, gyvūnams naudojant patvirtintus vabzdžių repelentus kartu su insekticidais ir dezinfekuojant arklides bei transporto priemones, kuriomis vežami gyvūnai.

2.3.   Konkretūs reikalavimai dėl Burkholderia mallei (įnosių) infekcijos

Turi būti atliktas arklinių šeimos gyvūnų tyrimas dėl įnosių pagal komplemento sujungimo metodą, kaip apibūdinta OIE Sausumos gyvūnų vadovo (2015 m. priimtos redakcijos) 2.5.11 skyriaus 3.1 punkte. Šis tyrimas turi būti atliktas ir gauti neigiami rezultatai atskiedus serumą santykiu 1:5, naudojant kraujo mėginį, paimtą 30 dienų laikotarpiu iki išsiuntimo į Sąjungą dienos.

2.4.   Konkretūs reikalavimai dėl kergimo ligos

Turi būti atliktas arklinių šeimos gyvūnų tyrimas dėl kergimo ligos pagal komplemento sujungimo metodą, kaip apibūdinta OIE Sausumos gyvūnų vadovo (2013 m. priimtos redakcijos) 2.5.3 skyriaus 3.1 punkte. Šis tyrimas turi būti atliktas ir gauti neigiami rezultatai atskiedus serumą santykiu 1:5, naudojant kraujo mėginį, paimtą 30 dienų laikotarpiu iki išsiuntimo į Sąjungą dienos. Be to, tiriamieji gyvūnai neturi būti naudojami veisimui bent 30 dienų laikotarpį iki ir po mėginio paėmimo dienos.

2.5.   Konkrečios sąlygos dėl tripanozomozės (Trypanosoma evansi)

Turi būti atliktas arklinių šeimos gyvūnų agliutinacijos tyrimas tripanozomozei nustatyti (CATT), kaip apibūdinta OIE Sausumos gyvūnų vadovo (2012 m. priimtos redakcijos) 2.1.21 skyriaus 2.3 punkte. Šis tyrimas turi būti atliktas ir gauti neigiami rezultatai atskiedus serumą santykiu 1:4, naudojant kraujo mėginį, paimtą 30 dienų laikotarpiu iki išsiuntimo į Sąjungą dienos.

2.6.   Konkrečios sąlygos dėl arklių infekcinės anemijos

Turi būti atliktas arklinių šeimos gyvūnų imunodifuzijos agaro gelyje tyrimas (IAGT tyrimas) arba imunofermentinė analizė (IFA) dėl arklių infekcinės anemijos, kaip aprašyta OIE Sausumos gyvūnų vadovo (2013 m. priimtos redakcijos) 2.5.6 skyriaus 2.1 ir 2.2 punktuose. Šis tyrimas turi būti atliktas ir gauti neigiami rezultatai naudojant kraujo mėginį, paimtą ne anksčiau kaip 90 dienų laikotarpiu iki išsiuntimo į Sąjungą dienos.


XII PRIEDAS

KANOPINIAI, SKIRTI PERKELTI Į ATSKIRTUS ŪKIUS

A DALIS.

Trumpiausi laikotarpiai, per kuriuos nepranešta apie ligą atskirtame kanopinių, skirtų perkelti į atskirtus ūkius Sąjungoje, kilmės ūkyje:

 

1.

Galvijai

2.

Avys

3.

Ožkos

4.

Kiaulės

5.

Kupranugariniai

6.

Elniniai

7.

Kanopiniai, išskyrus nurodytus 1, 2, 3, 4, 5, 6 skiltyse  (*1)

Snukio ir nagų liga

6 mėnesiai

6 mėnesiai

6 mėnesiai

6 mėnesiai

6 mėnesiai

6 mėnesiai

6 mėnesiai

Rifto slėnio karštligės infekcija

6 mėnesiai

6 mėnesiai

6 mėnesiai

NT

6 mėnesiai

6 mėnesiai

6 mėnesiai

Mycoplasma mycoides subsp. mycoides SC infekcija (kontaginė galvijų pleuropneumonija)

6 mėnesiai

NT

NT

NT

NT

NT

6 mėnesiai

Smulkiųjų atrajotojų maro viruso infekcija

NT

6 mėnesiai

6 mėnesiai

NT

6 mėnesiai

6 mėnesiai

NT

Avių ir ožkų raupai

NT

6 mėnesiai

6 mėnesiai

NT

NT

NT

NT

Kontaginė ožkų pleuropneumonija

NT

6 mėnesiai

6 mėnesiai

NT

NT

NT

6 mėnesiai

Afrikinis kiaulių maras

NT

NT

NT

6 mėn.

NT

NT

NT

Klasikinis kiaulių maras

NT

NT

NT

6 mėn.

NT

NT

NT

Gumbelinės viruso infekcija

6 mėn.

NT

NT

NT

NT

NT

NT

Burkholderia mallei infekcija (įnosės)

NT

NT

6 mėnesiai

NT

6 mėnesiai

NT

NT

Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija

6 mėnesiai

6 mėnesiai

6 mėnesiai

6 mėnesiai

6 mėnesiai

6 mėnesiai

6 mėnesiai

Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae, M. tuberculosis) infekcija

6 mėnesiai

6 mėnesiai

6 mėnesiai

6 mėnesiai

6 mėnesiai

6 mėnesiai

6 mėnesiai

Pasiutligė

6 mėnesiai

6 mėnesiai

6 mėnesiai

6 mėnesiai

6 mėnesiai

6 mėnesiai

6 mėnesiai

Tripanozomozė (Trypanosoma evansi)

30 dienų

30 dienų

30 dienų

NT

180 dienų

30 dienų

30 dienų

Juodligė

30 dienų

30 dienų

30 dienų

30 dienų

30 dienų

30 dienų

30 dienų

Mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija

6 mėnesiai

6 mėnesiai

6 mėnesiai

NT

6 mėnesiai

6 mėnesiai

6 mėnesiai

Aujeskio ligos viruso infekcija

NT

NT

NT

12 mėnesių

NT

NT

NT

NT =

netaikoma.

B DALIS.

Mažiausias plotas (nurodytas spinduliu) ir trumpiausi laikotarpiai, per kuriuos nepranešta apie ligą zonoje apie kanopinių, skirtų perkelti į atskirtus ūkius Sąjungoje, kilmės atskirtą ūkį:

 

1.

Galvijai

2.

Avys

3.

Ožkos

4.

Kiaulės

5.

Kupranugariniai

6.

Elniniai

7.

Kanopiniai, išskyrus nurodytus 1, 2, 3, 4, 5, 6 skiltyse  (*2)

Snukio ir nagų liga

10 km/30 dienų

10 km/30 dienų

10 km/30 dienų

10 km/30 dienų

10 km/30 dienų

10 km/30 dienų

10 km/30 dienų

Rifto slėnio karštligės infekcija

150 km/30 dienų

150 km/30 dienų

150 km/30 dienų

NT

150 km/30 dienų

150 km/30 dienų

150 km/30 dienų

Mycoplasma mycoides subsp. mycoides SC infekcija (kontaginė galvijų pleuropneumonija)

10 km/30 dienų

NT

NT

NT

NT

NT

10 km/30 dienų

Smulkiųjų atrajotojų maro viruso infekcija

NT

10 km/30 dienų

10 km/30 dienų

NT

10 km/30 dienų

10 km/30 dienų

NT

Avių ir ožkų raupai

NT

10 km/30 dienų

10 km/30 dienų

NT

NT

NT

NT

Kontaginė ožkų pleuropneumonija

NT

10 km/30 dienų

10 km/30 dienų

NT

NT

NT

10 km/30 dienų

Afrikinis kiaulių maras

NT

NT

NT

10 km/12 mėnesių

NT

NT

NT

Klasikinis kiaulių maras

NT

NT

NT

10 km/12 mėnesių

NT

NT

NT

Gumbelinės viruso infekcija

150 km/30 dienų

NT

NT

NT

NT

NT

NT

Mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija

150 km/30 dienų

150 km/30 dienų

150 km/30 dienų

NT

150 km/30 dienų

150 km/30 dienų

150 km/30 dienų

Epizootinės hemoraginės ligos viruso infekcija

150 km/30 dienų

150 km/30 dienų

150 km/30 dienų

NT

150 km/30 dienų

150 km/30 dienų

150 km/30 dienų

Aujeskio ligos viruso infekcija

NT

NT

NT

5 km/12 mėnesių (*3)

NT

NT

NT

NT =

netaikoma.

C DALIS

Trumpiausi neužkrėtimo liga laikotarpiai trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje, kurioje yra atskirtas kanopinių, skirtų perkelti į atskirtus ūkius Sąjungoje, kilmės ūkis:

 

1.

Galvijai

2.

Avys

3.

Ožkos

4.

Kiaulės

5.

Kupranugariniai

6.

Elniniai

7.

Kanopiniai, išskyrus nurodytus 1, 2, 3, 4, 5, 6 skiltyse  (*4)

Snukio ir nagų liga

12 mėnesių (*5)

12 mėnesių (*5)

12 mėnesių (*5)

12 mėn. (*5)

12 mėnesių (*5)

12 mėnesių (*5)

12 mėnesių (*5)

Galvijų maro viruso infekcija

12 mėnesių

12 mėnesių

12 mėnesių

12 mėnesių

12 mėnesių

12 mėnesių

12 mėnesių

Rifto slėnio karštligės infekcija

48 mėnesiai (*5)

48 mėnesiai (*5)

48 mėnesiai (*5)

NT

48 mėnesiai (*5)

48 mėnesiai (*5)

48 mėnesiai (*5)

Afrikinis kiaulių maras

NT

NT

NT

12 mėnesių (*5)

NT

NT

NT

Klasikinis kiaulių maras

NT

NT

NT

12 mėnesių (*5)

NT

NT

NT

Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija

12 mėnesių (*5)

12 mėnesių (*5)

12 mėnesių (*5)

12 mėnesių (*5)

12 mėnesių (*5)

12 mėnesių (*5)

12 mėnesių (*5)

Mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija

24 mėnesiai (*5)

24 mėnesiai (*5)

24 mėnesiai (*5)

NT

24 mėnesiai (*5)

24 mėnesiai (*5)

24 mėnesiai (*5)

Epizootinės hemoraginės ligos viruso infekcija

24 mėnesiai (*5)

24 mėnesiai (*5)

24 mėnesiai (*5)

NT

24 mėnesiai (*5)

24 mėnesiai (*5)

24 mėnesiai (*5)

NT =

netaikoma.

D DALIS

Alternatyvios garantijos, kurias trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija suteikia dėl tam tikrų į sąrašą įtrauktų ligų

Snukio ir nagų liga

a)

Yra atliktas gyvūnų serologinis tyrimas snukio ir nagų ligos viruso infekcijai nustatyti pagal vieną iš OIE Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadove (OIE Sausumos gyvūnų vadovas) nustatytų tarptautinei prekybai taikomų tyrimų metodų ir gauti neigiami rezultatai naudojant mėginius, paimtus 10 dienų laikotarpiu iki išsiuntimo į Sąjungą dienos, ir

b)

dėl Bovidae, Cervidae ir Elephas spp.: tyrimas zondavimo metodu snukio ir nagų ligos viruso infekcijai nustatyti pagal OIE Sausumos gyvūnų vadove nustatytas procedūras ir gauti neigiami rezultatai. Šis tyrimas turi būti atliktas:

i)

10 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą dienos laikotarpiu dėl kitų nei afrikinio buivolo (Synercus caffer) gyvūnų rūšių;

ii)

dėl afrikinių buivolų (Synercus caffer) – du kartus su bent 15 dienų pertrauka, ir antrasis iš šių mėginių turi būti paimtas 10 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą dienos laikotarpiu.

Rifto slėnio karštligės infekcija

a)

Gyvūnai turi būti:

i)

laikyti karantino sąlygomis nuo užkrato pernešėjų apsaugotoje patalpoje, esančioje patvirtintame atskirtame ūkyje, bent 30 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą dienos laikotarpiu;

ii)

be Rifto slėnio karštligės viruso infekcijos ligos simptomų bent 30 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą dienos laikotarpiu;

iii)

apsaugoti nuo užkrato pernešėjų, kai vežami iš i punkte nurodytos nuo užkrato pernešėjų apsaugotos patalpos į pakrovimo vietą, iš kurios bus siunčiami į Sąjungą, ir

b)

gyvūnai yra ištirti atliekant viruso neutralizavimo tyrimą ir gauti neigiami rezultatai dėl Rifto slėnio karštligės viruso infekcijos pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą, pirmą kartą atliktą paėmus mėginius karantino laikotarpio pradžios dieną, o antrą kartą – paėmus mėginius praėjus bent 42 dienoms nuo tos dienos ir 10 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą laikotarpiu.

Afrikinis kiaulių maras

Atliktas gyvūnų virusologinis ir serologinis tyrimas afrikiniam kiaulių marui ir klasikiniam kiaulių marui nustatyti pagal tyrimo metodą, skirtą tarptautinei prekybai, nustatytą OIE Sausumos gyvūnų vadove, atliktą paėmus mėginius 30 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą dienos laikotarpiu.

Klasikinis kiaulių maras

Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija

Gyvūnai:

a)

atliktas jų tyrimas, kaip nustatyta ir rekomenduojama tarptautinei prekybai OIE Sausumos gyvūnų vadove, paėmus mėginius 30 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą dienos laikotarpiu, arba

b)

tie gyvūnai yra kastruoti bet kokio amžiaus patinai.

Mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija

Gyvūnai turi atitikti viename iš šių punktų nustatytus reikalavimus:

a)

jie yra laikyti karantino sąlygomis nuo užkrato pernešėjų apsaugotoje patalpoje, esančioje atskirtame ūkyje, bent 30 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą dienos laikotarpiu ir atliktas jų serologinis tyrimas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijai ir epizootinės hemoraginės ligos viruso infekcijai nustatyti pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą ir gauti neigiami rezultatai, atliekant šį tyrimą praėjus bent 28 dienoms nuo gyvūnų perkėlimo į atskirtą ūkį;

b)

jie yra laikyti karantino sąlygomis nuo užkrato pernešėjų apsaugotoje patalpoje, esančioje patvirtintame atskirtame ūkyje, bent 30 dienų laikotarpį iki išsiuntimo į Sąjungą dienos ir atliktas jų PGR tyrimas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijai ir epizootinės hemoraginės ligos viruso infekcijai nustatyti pagal OIE Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovą ir gauti neigiami rezultatai, atliekant šį tyrimą praėjus bent 14 dienų nuo perkėlimo į atskirtą ūkį;

c)

jie yra kilę iš sezoniškai liga neužkrėstos teritorijos ir tuo laikotarpiu, kuriuo nėra ligos, atliktas jų serologinis tyrimas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijai ir epizootinės hemoraginės ligos viruso infekcijai nustatyti pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą ir gauti neigiami rezultatai, tiriant mėginius, paimtus praėjus bent 28 dienoms nuo gyvūnų perkėlimo į atskirtą ūkį;

d)

jie yra kilę iš sezoniškai neužkrėstos teritorijos ir tuo laikotarpiu atliktas jų PGR tyrimas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijai ir epizootinės hemoraginės ligos viruso infekcijai nustatyti pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą ir gauti neigiami rezultatai, tiriant mėginius, paimti praėjus bent 14 dienų nuo gyvūnų perkėlimo į patvirtintą atskirtą ūkį.

Epizootinės hemoraginės ligos viruso infekcijos

E DALIS

Reikalavimai dėl nevakcinavimo nuo tam tikrų ligų, taikomi kilmės trečiajai šaliai ar teritorijai arba jos zonai ir kanopiniams, skirtiems perkelti į atskirtus ūkius:

 

1.

Galvijai

2.

Avys

3.

Ožkos

4.

Kiaulės

5.

Kupranugariniai

6.

Elniniai

7.

Kanopiniai, išskyrus nurodytus 1, 2, 3, 4, 5, 6 skiltyse  (*6)

Snukio ir nagų liga

NSKG

NSKG

NSKG

NSKG

NSKG

NSKG

NSKG

Rifto slėnio karštligės infekcija

NSKG (*7)

NSKG (*7)

NSKG (*7)

NT

NSKG (*7)

NSKG (*7)

NSKG (*7)

Klasikinis kiaulių maras

NT

NT

NT

NSKG

NT

NT

NT

Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija

NSKG (*7)

NSKG (*7)

NSKG (*7)

NSKG (*7)

NSKG (*7)

NSKG (*7)

NSKG (*7)

Aujeskio ligos viruso infekcija

NT

NT

NT

NSKG

NT

NT

NT

NSKG =

nevakcinuoti kanopiniai, skirti įvežti į Sąjungą.

NT =

netaikoma.

F DALIS

Reikalavimai dėl nuo užkrato pernešėjų apsaugotų patalpų trečiųjų šalių atskirtuose ūkiuose

Kai privaloma pagal šio priedo D dalį, nuo užkrato pernešėjų apsaugotos patalpos atskirtuose ūkiuose, esančiuose trečiosiose šalyse ar teritorijose, turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

įėjimai ir išėjimai turi būti apsaugoti tinkamomis fizinėmis užtvaromis;

b)

nuo užkrato pernešėjų apsaugotų patalpų angos turi būti uždengtos nuo užkrato pernešėjų saugančiu tinkamo tankumo tinkleliu, kuris reguliariai impregnuojamas patvirtintu insekticidu pagal gamintojo nurodymus;

c)

nuo užkrato pernešėjų apsaugotose patalpose ir aplink jas turi būti vykdoma užkrato pernešėjų priežiūra ir kontrolė;

d)

turi būti imtasi priemonių, kuriomis apribojamos ar panaikinamos užkrato pernešėjų veisimosi vietos, esančios arti nuo užkrato pernešėjų apsaugotų patalpų;

e)

turi būti nustatytos standartinės veiklos procedūros, įskaitant atsarginių sistemų ir apsauginių signalizacijos sistemų aprašus, taikomos dirbant nuo užkrato pernešėjų apsaugotose patalpose ir pervežant gyvūnus iš tų patalpų į pakrovimo vietą, iš kurios jie siunčiami į Sąjungą.


(*1)  Taikoma tik į sąrašą įtrauktoms gyvūnų rūšims pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedą.

(*2)  Taikoma tik į sąrašą įtrauktoms gyvūnų rūšims pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedą.

(*3)  Be to, per 30 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą turi būti atliktas virusologinis ir serologinis tyrimas siekiant paneigti ligos buvimą.

(*4)  Taikoma tik į sąrašą įtrauktoms gyvūnų rūšims pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedą.

(*5)  Arba trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija suteikia alternatyvių garantijų pagal šio priedo D dalį.

(*6)  Taikoma tik į sąrašą įtrauktoms gyvūnų rūšims pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedą.

(*7)  Arba trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija suteikia alternatyvių garantijų pagal šio priedo D dalį.


XIII PRIEDAS

BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI DĖL VAKCINACIJOS PROGRAMŲ IR PAPILDOMOS PRIEŽIŪROS, VYKDOMOS TREČIOJOJE ŠALYJE AR TERITORIJOJE ARBA JOS ZONOJE, KURIOJE VAKCINUOJAMA NUO LABAI PATOGENIŠKO PAUKŠČIŲ GRIPO

1.   BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI DĖL TREČIOJOJE ŠALYJE AR TERITORIJOJE ARBA JOS ZONOJE VYKDOMŲ VAKCINACIJOS PROGRAMŲ

Vakcinacijos nuo labai patogeniško paukščių gripo programose, kurias pateikia trečioji šalis ar teritorija, turi būti pateikta bent ši informacija:

1)

vakcinacijos strategijos tikslai, pasirinkta (-os) paukščių populiacija (-os) ir teritorija;

2)

duomenys apie ligos epidemiologinę raidą, įskaitant ankstesnius jos protrūkius naminių arba laukinių paukščių populiacijose;

3)

aprašytos sprendimo pradėti vakcinaciją priežastys;

4)

rizikos vertinimas, pagrįstas:

labai patogeniško paukščių gripo protrūkiais toje trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje,

labai patogeniško paukščių gripo protrūkiu kaimyninėje šalyje,

kitais rizikos veiksniais, tokiais kaip, pavyzdžiui, tam tikros vietovės, paukštininkystės rūšis ar naminių paukščių arba nelaisvėje laikomų paukščių kategorijos;

5)

geografinė teritorija, kurioje vykdoma vakcinacija;

6)

vakcinacijos teritorijoje esančių ūkių skaičius;

7)

ūkių, kuriuose vykdoma vakcinacija, skaičius, jei skiriasi nuo 6 punkte nurodyto skaičiaus;

8)

naminių arba nelaisvėje laikomų paukščių rūšys ir kategorijos toje geografinėje teritorijoje, kurioje vykdoma vakcinacija;

9)

naminių arba nelaisvėje laikomų paukščių apytikris skaičius 7 punkte nurodytuose ūkiuose;

10)

glaustai apibūdintos vakcinos charakteristikos, leidimas ir kokybės kontrolė;

11)

paukščių gripo vakcinų tvarkymas, laikymas, paskirstymas ir pardavimas tos valstybės teritorijoje;

12)

užkrėstų gyvūnų atskyrimo nuo vakcinuotų gyvūnų (DIVA) strategijos įgyvendinimas;

13)

numatoma vakcinacijos kampanijos trukmė;

14)

vakcinuotų naminių paukščių perkėlimo ir paukščių produktų, gautų iš vakcinuotų naminių paukščių arba vakcinuotų nelaisvėje laikomų paukščių, vežimo nuostatos ir apribojimai;

15)

klinikiniai ir laboratoriniai tyrimai, pavyzdžiui, vakcinos veiksmingumo tyrimai ir tyrimai prieš perkėlimą, vykdomi ūkiuose, kuriuose atlikta vakcinacija arba kurie yra vakcinacijos teritorijoje;

16)

duomenų saugojimo priemonės.

2.   PAPILDOMA PRIEŽIŪRA TREČIOSIOSE ŠALYSE AR TERITORIJOSE ARBA JŲ ZONOSE, KURIOSE VYKDOMA VAKCINACIJA NUO LABAI PATOGENIŠKO PAUKŠČIŲ GRIPO

Kai trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje vykdoma vakcinacija, visiems ūkiams, kuriuose vakcinuojama nuo labai patogeniško paukščių gripo, turi būti privaloma atlikti laboratorinius tyrimus ir kartu su II priede nurodyta informacija Komisijai turi būti pateikta ši informacija:

1)

toje teritorijoje esančių ūkių, kuriuose atlikta vakcinacija, skaičius pagal kategoriją;

2)

ūkių, kuriuose atlikta vakcinacija ir iš kurių turi būti imami mėginiai, skaičius pagal naminių paukščių kategoriją;

3)

kontrolinių paukščių naudojimas (kiekviename epidemiologiniame vienete naudojamų kontrolinių paukščių rūšys ir skaičius);

4)

iš kiekvieno ūkio ir (arba) epidemiologinio vieneto paimtų mėginių skaičius;

5)

duomenys apie vakcinos veiksmingumą.


XIV PRIEDAS

GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI DĖL BEKETERIŲ PAUKŠČIŲ, JŲ PERINIŲ KIAUŠINIŲ IR BEKETERIŲ PAUKŠČIŲ ŠVIEŽIOS MĖSOS, KILUSIŲ IŠ TREČIOSIOS ŠALIES AR TERITORIJOS ARBA JOS ZONOS, KURI NĖRA NEUŽKRĖSTA NIUKASLO LIGOS VIRUSU

1.

Veisliniai beketeriai paukščiai, produkciniai beketeriai paukščiai ir skersti skirti beketeriai paukščiai, kilę iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, kuri nėra neužkrėsta Niukaslo ligos virusu, turi būti:

a)

oficialiai prižiūrimi bent 21 dieną iki siuntos, skirtos įvežti į Sąjungą, išsiuntimo dienos;

b)

a punkte nurodytą laikotarpį laikomi visiškai izoliuoti, be tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio su kitais paukščiais, kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos tuo tikslu patvirtintose patalpose;

c)

ištirti dėl Niukaslo ligos viruso infekcijos atliekant viruso aptikimo tyrimą;

d)

kilę iš paukščių pulkų, kurių priežiūra dėl Niukaslo ligos viruso infekcijos vykdyta pagal statistine atranka grindžiamą mėginių ėmimo planą, pagal kurį gauti neigiami rezultatai bent 6 mėnesių iki siuntos išsiuntimo įvežimui į Sąjungą datos laikotarpiu.

2.

Beketeriai vienadieniai paukščiukai ir beketerių paukščių periniai kiaušiniai, kilę iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, kuri nėra neužkrėsta Niukaslo ligos virusu, turi būti kilę iš paukščių pulkų:

a)

kurie buvo laikomi izoliuoti ir oficialiai prižiūrimi bent 30 dienų laikotarpį iki tos dienos, kai padėti periniai kiaušiniai, skirti įvežti į Sąjungą, arba periniai kiaušiniai, iš kurių išperinti vienadieniai paukščiukai, skirti įvežti į Sąjungą;

b)

kurie ištirti dėl Niukaslo ligos viruso infekcijos atliekant viruso aptikimo tyrimą;

c)

kurių priežiūra dėl Niukaslo ligos viruso infekcijos vykdyta pagal statistine atranka grindžiamą mėginių ėmimo planą, pagal kurį gauti neigiami rezultatai bent 6 mėnesių iki siuntos išsiuntimo įvežimui į Sąjungą datos laikotarpiu;

d)

kurie neturėjo sąlyčio su naminiais paukščiais, neatitinkančiais garantijų pagal a, b ir c punktus, 30 dienų laikotarpiu iki kiaušinių dėjimo dienos ir tuo metu, kai padėti periniai kiaušiniai, skirti įvežti į Sąjungą, arba periniai kiaušiniai, iš kurių išperinti vienadieniai paukščiukai, skirti įvežti į Sąjungą.

3.

Beketerių paukščių šviežia mėsa, kilusi iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, kuri nėra neužkrėsta Niukaslo ligos virusu, turi būti:

a)

iškaulinėta ir be odos;

b)

gauta iš beketerių paukščių, kurie bent 3 mėnesių laikotarpiu iki skerdimo dienos laikyti ūkiuose:

i)

kuriuose Niukaslo ligos viruso infekcijos ar labai patogeniško paukščių gripo protrūkių nebuvo 6 mėnesius iki skerdimo dienos;

ii)

kurių apylinkėse labai patogeniško paukščių gripo ar Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkių nebuvo 10 km spinduliu nuo tos ūkio dalies, kurioje laikomi beketeriai paukščiai, perimetro, įskaitant, kai tinka, kaimyninės valstybės narės ar trečiosios šalies teritoriją, bent 3 mėnesių iki skerdimo dienos laikotarpiu;

iii)

kuriuose priežiūra dėl Niukaslo ligos viruso infekcijos vykdyta pagal statistine atranka grindžiamą mėginių ėmimo planą, pagal kurį gauti neigiami rezultatai bent 6 mėnesių laikotarpiu iki skerdimo dienos;

c)

prižiūrėta, kaip nurodyta b punkto iii papunktyje:

i)

atliekant serologinius tyrimus, jeigu beketeriai paukščiai nevakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos;

ii)

tiriant beketerių paukščių trachėjos tepinėlius, jeigu beketeriai paukščiai vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos;

d)

gauta iš beketerių paukščių, kurie, jeigu vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos, 30 dienų laikotarpiu iki skerdimo dienos nebuvo vakcinuoti XV priedo 1 dalyje nustatytų konkrečių kriterijų neatitinkančiomis vakcinomis.

4.

1 dalies c punkte ir 2 dalies b punkte nurodyti viruso aptikimo tyrimai turi būti atlikti:

a)

per 7–10 dienų nuo beketerių paukščių izoliavimo pradžios dienos;

b)

naudojant kiekvieno paukščio kloakos tepinėlius arba išmatų mėginius.

5.

1 dalies c punkte ir 2 dalies b punkte nurodytais viruso aptikimo tyrimais turi būti įrodyta, kad neaptikta paukščių 1 tipo paramiksoviruso izoliatų, kurių intracerebrinio patogeniškumo indeksas (ICPI) aukštesnis nei 0,4. Be to, turi būti gauti palankūs rezultatai ištyrus visus siuntos paukščius iki:

a)

veislinių beketerių paukščių, produkcinių beketerių paukščių arba skersti skirtų beketerių paukščių išvežimo iš 1 dalies b punkte nurodytų patalpų siunčiant juos į Sąjungą;

b)

vienadienių paukščiukų, siunčiamų į Sąjungą, išvežimo iš peryklos;

c)

perinių kiaušinių pakrovimo siunčiant į Sąjungą.


XV PRIEDAS

KRITERIJAI DĖL VAKCINŲ NUO NIUKASLO LIGOS VIRUSO INFEKCIJOS IR REIKALAVIMAI DĖL NAMINIŲ PAUKŠČIŲ, PERINIŲ KIAUŠINIŲ IR ŠVIEŽIOS PAUKŠTIENOS SIUNTŲ, KILUSIŲ IŠ TREČIOSIOS ŠALIES AR TERITORIJOS ARBA JOS ZONOS, KURIOJE VAIKCINUOJAMA NUO NIUKASLO LIGOS VIRUSO INFEKCIJOS

1.   VAKCINŲ NUO NIUKASLO LIGOS VIRUSO INFEKCIJOS KRITERIJAI

1.1.   Bendrieji kriterijai

a)

Vakcinos turi atitikti Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovo skyriuje dėl Niukaslo ligos nustatytus standartus.

b)

Prieš leidžiant paskirstyti ir naudoti vakcinas, jos turi būti užregistruotos atitinkamos kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingų institucijų. Tokią registraciją atitinkamos kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos turi pagrįsti išsamiais pareiškėjo pateiktais dokumentais, kuriuose pateikti duomenys apie vakcinos veiksmingumą ir nekenksmingumą. Tuo atveju, kai vakcinos yra importuotos, kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos gali remtis šalies, kurioje pagaminta vakcina, kompetentingų institucijų patikrintais duomenimis, jei tie tikrinimai atlikti laikantis OIE standartų.

c)

Laikantis a ir b punktuose nustatytų reikalavimų, vakcinų importas arba jų gamyba ir paskirstymas taip pat turi būti kontroliuojami atitinkamos kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingų institucijų.

d)

Prieš leidžiant paskirstyti vakcinas, kiekviena vakcinų partija turi būti ištirta, patikrinant jų nekenksmingumą, ypač susilpninimą ar inaktyvinimą ir ar nėra išorinių patogenų, taip pat jų veiksmingumą. Šiuos tyrimus kontroliuoja kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos.

1.2.   Specialieji kriterijai

Gyvos susilpnintos vakcinos nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos turi būti ruošiamos iš Niukaslo ligos viruso padermės, kurios pirminis pasėlis ištirtas ir nustatyta, kad jos ICPI indeksas yra:

a)

žemesnis nei 0,4, jei kiekvienam paukščiui per ICPI testą skiriama ne mažesnė kaip 107 EID50 dozė,

arba

b)

žemesnis nei 0,5, jei kiekvienam paukščiui per ICPI testą skiriama ne mažesnė kaip 108 EID50 dozė.

2.   GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI DĖL NAMINIŲ PAUKŠČIŲ IR PERINIŲ KIAUŠINIŲ, KILUSIŲ IŠ TREČIOSIOS ŠALIES AR TERITORIJOS ARBA JOS ZONOS, KURIOJE NAUDOJAMOS VAKCINOS NUO NIUKASLO LIGOS VIRUSO INFEKCIJOS NEATITINKA 1 DALYJE NUSTATYTŲ KONKREČIŲ KRITERIJŲ

Iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, kuriose naudojamos vakcinos nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos neatitinka 1.2 punkte nustatytų konkrečių kriterijų, kilę naminiai paukščiai ir periniai kiaušiniai turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

naminiai paukščiai ir perinių kiaušinių kilmės pulkai negali būti vakcinuoti tokiomis vakcinomis bent 12 mėnesių iki siuntos pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą laikotarpiu;

b)

naminių paukščių ir perinių kiaušinių kilmės pulkuose dėl Niukaslo ligos viruso infekcijos turi būti atliktas viruso išskyrimo tyrimas likus ne daugiau kaip 2 savaitėms iki siuntos pakrovimo, siunčiant į Sąjungą, dienos arba, perinių kiaušinių atveju, likus ne daugiau kaip 2 savaitėms iki kiaušinių surinkimo dienos. Šis tyrimas turi būti atliktas oficialiojoje laboratorijoje, naudojant atsitiktinės atrankos tvarka sudarytą bent 60 kiekvieno pulko paukščių kloakos tepinėlių mėginį, ir neturi būti nustatyta paukščių paramiksovirusų, kurių ICPI indeksas aukštesnis nei 0,4;

c)

per b punkte nurodytą dviejų savaičių laikotarpį naminiai paukščiai ir perinių kiaušinių kilmės pulkai turi būti laikomi izoliuoti ir oficialiai prižiūrimi kilmės ūkyje;

d)

naminiai paukščiai ir perinių kiaušinių kilmės pulkai negali būti turėję sąlyčio su naminiais paukščiais, neatitinkančiais a ir b punktuose nustatytų reikalavimų:

i)

naminiai paukščiai – 60 dienų laikotarpį iki siuntos pakrovimo, siunčiant į Sąjungą, dienos;

ii)

periniai kiaušiniai – 60 dienų laikotarpį iki kiaušinių surinkimo dienos;

e)

vienadieniai paukščiukai ir periniai kiaušiniai, iš kurių gaunami vienadieniai paukščiukai, perykloje arba tuo metu, kai vežami į Sąjungą, negali turėti sąlyčio su naminiais paukščiais arba periniais kiaušiniais, neatitinkančiais a–d punktuose nustatytų reikalavimų.

3.   GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI DĖL ŠVIEŽIOS PAUKŠTIENOS, KILUSIOS IŠ TREČIOSIOS ŠALIES AR TERITORIJOS ARBA JOS ZONOS, KURIOJE NAUDOJAMOS VAKCINOS NUO NIUKASLO LIGOS VIRUSO INFEKCIJOS NEATITINKA 1 PUNKTE NUSTATYTŲ KONKREČIŲ KRITERIJŲ

Iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, kuriose naudojamos vakcinos nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos neatitinka 1.2 punkte nustatytų konkrečių kriterijų, kilusi šviežia paukštiena turi būti gauta iš naminių paukščių, atitinkančių šiuos sveikatos reikalavimus:

a)

naminiai paukščiai 30 dienų laikotarpiu iki skerdimo dienos nėra vakcinuoti gyvomis susilpnintomis vakcinomis, paruoštomis iš Niukaslo ligos viruso pirminio pasėlio, kurio patogeniškumas didesnis nei lentogeninių viruso padermių;

b)

naminiai paukščiai ištirti dėl Niukaslo ligos viruso infekcijos atliekant viruso išskyrimo tyrimą oficialiojoje laboratorijoje, skerdimo metu atsitiktinės atrankos būdu iš kiekvieno atitinkamo paukščių pulko paėmus tirti ne mažiau kaip 60 paukščių kloakos tepinėlius, ir neaptikta paukščių paramiksovirusų, kurių ICPI indeksas aukštesnis nei 0,4;

c)

naminiai paukščiai 30 dienų laikotarpiu iki skerdimo dienos neturėjo sąlyčio su naminiais paukščiais, neatitinkančiais a ir b punktuose nustatytų sąlygų.

4.   INFORMACIJA, KURIĄ REIKIA PATEIKTI, KAI NAMINIŲ PAUKŠČIŲ KILMĖS PULKAI, PERINIŲ KIAUŠINIŲ KILMĖS PULKAI IR PERINIAI KIAUŠINIAI YRA VAKCINUOTI NUO NIUKASLO LIGOS VIRUSO INFEKCIJOS

Jei naminių paukščių kilmės pulkai, perinių kiaušinių kilmės pulkai ir periniai kiaušiniai yra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos, turi būti pateikta ši informacija apie siuntą:

a)

naminių paukščių pulko identifikavimo duomenys;

b)

paukščių amžius;

c)

vakcinacijos data;

d)

naudotos viruso padermės pavadinimas ir tipas;

e)

vakcinos partijos numeris;

f)

vakcinos pavadinimas;

g)

vakcinos gamintojas.


XVI PRIEDAS

REIKALAVIMAI DĖL INFORMACIJOS PATEIKIMO ANT NAMINIŲ PAUKŠČIŲ, NELAISVĖJE LAIKOMŲ PAUKŠČIŲ IR PERINIŲ KIAUŠINIŲ KONTEINERIŲ

1.

Veisliniai naminiai paukščiai ir produkciniai naminiai paukščiai turi būti vežami konteineriuose, ant kurių nurodyti šie duomenys:

a)

kilmės trečiosios šalies ar teritorijos pavadinimas ir ISO kodas;

b)

naminių paukščių rūšis;

c)

gyvūnų skaičius;

d)

produkcijos, kuriai jie skirti, kategorija ir rūšis;

e)

kilmės ūkio pavadinimas; adresas ir patvirtinimo numeris;

f)

paskirties valstybės narės pavadinimas.

2.

Skersti skirti naminiai paukščiai turi būti vežami konteineriuose, ant kurių nurodyti šie duomenys:

a)

kilmės trečiosios šalies ar teritorijos pavadinimas ir ISO kodas;

b)

naminių paukščių rūšis;

c)

gyvūnų skaičius;

d)

produkcijos, kuriai jie skirti, kategorija ir rūšis;

e)

kilmės ūkio pavadinimas; adresas ir registracijos numeris;

f)

paskirties valstybės narės pavadinimas.

3.

Vienadieniai paukščiukai turi būti vežami konteineriuose, ant kurių nurodyti šie duomenys:

a)

kilmės trečiosios šalies ar teritorijos pavadinimas ir ISO kodas;

b)

naminių paukščių rūšis;

c)

gyvūnų skaičius;

d)

produkcijos, kuriai jie skirti, kategorija ir rūšis;

e)

vienadienių paukščiukų kilmės ūkio pavadinimas; adresas ir patvirtinimo numeris;

f)

kilmės pulko kilmės ūkio patvirtinimo numeris;

g)

paskirties valstybės narės pavadinimas.

4.

Nelaisvėje laikomi paukščiai turi būti vežami konteineriuose, ant kurių nurodyti šie duomenys:

a)

kilmės trečiosios šalies ar teritorijos pavadinimas ir ISO kodas;

b)

gyvūnų skaičius;

c)

kilmės ūkio pavadinimas; adresas ir patvirtinimo numeris;

d)

konkretus konteinerio identifikavimo numeris;

e)

paskirties valstybės narės pavadinimas.

5.

Naminių paukščių periniai kiaušiniai turi būti vežami konteineriuose, ant kurių nurodyti šie duomenys:

a)

žodis „periniai“;

b)

kilmės trečiosios šalies ar teritorijos pavadinimas ir ISO kodas;

c)

naminių paukščių rūšis;

d)

kiaušinių skaičius;

e)

produkcijos, kuriai jie skirti, kategorija ir rūšis;

f)

kiaušinių kilmės ūkio pavadinimas; adresas ir patvirtinimo numeris;

g)

kilmės pulko kilmės ūkio patvirtinimo numeris, jei skiriasi nuo f punkte nurodyto numerio;

h)

paskirties valstybės narės pavadinimas.

6.

Nurodytais patogenais neužkrėsti kiaušiniai turi būti vežami konteineriuose, ant kurių nurodyti šie duomenys:

a)

žodžiai „Nurodytais patogenais neužkrėsti kiaušiniai, skirti tik diagnostikai, moksliniams tyrimams arba farmacijai“;

b)

kilmės trečiosios šalies ar teritorijos pavadinimas ir ISO kodas;

c)

kiaušinių skaičius;

d)

kilmės ūkio pavadinimas; adresas ir patvirtinimo numeris;

e)

paskirties valstybės narės pavadinimas.

7.

Nelaisvėje laikomų paukščių periniai kiaušiniai turi būti vežami konteineriuose, ant kurių nurodyti šie duomenys:

a)

kilmės trečiosios šalies ar teritorijos pavadinimas ir ISO kodas;

b)

kiaušinių skaičius;

c)

kilmės ūkio pavadinimas; adresas ir patvirtinimo numeris;

d)

konkretus konteinerio identifikavimo numeris;

e)

paskirties valstybės narės pavadinimas.


XVII PRIEDAS

REIKALAVIMAI DĖL SIUNTŲ, KURIAS SUDARO MAŽIAU NEI 20 NAMINIŲ PAUKŠČIŲ, IŠSKYRUS BEKETERIUS PAUKŠČIUS, IR MAŽIAU NEI 20 JŲ PERINIŲ KIAUŠINIŲ, TYRIMO PRIEŠ JAS ĮVEŽANT Į SĄJUNGĄ

Siuntos, kurias sudaro mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, arba mažiau nei 20 naminių paukščių (išskyrus beketerius paukščius) perinių kiaušinių, turi būti ištirtos dėl 49 straipsnio e punkte ir 110 straipsnio e punkto ii papunktyje nurodytų ligų ir gauti neigiami rezultatai, tyrimus atliekant tokia tvarka:

a)

veislinių naminių paukščių, produkcinių naminių paukščių ir skersti skirtų naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, atveju turi būti gauti neigiami rezultatai atliekant gyvūnų serologinius ir (arba) bakteriologinius tyrimus 30 dienų laikotarpiu iki siuntos pakrovimo, siunčiant į Sąjungą, dienos;

b)

naminių paukščių (išskyrus beketerius paukščius) perinių kiaušinių ir vienadienių paukščiukų, išskyrus beketerius paukščius, atveju turi būti gauti neigiami rezultatai atliekant kilmės pulko serologinius tyrimus ir (arba) bakteriologinius tyrimus 90 dienų laikotarpiu iki siuntos pakrovimo, siunčiant į Sąjungą, dienos, taip, kad būtų įmanoma 95 % patikimumu nustatyti infekciją esant jos 5 % paplitimui;

c)

kai gyvūnai yra vakcinuoti nuo bet kurio Salmonella ar Mycoplasma serologinio tipo infekcijos, turi būti atliekami tik bakteriologiniai tyrimai, tačiau pagal taikomą patvirtinimo metodą turi būti įmanoma skirti gyvas vakcinines padermes nuo laukinių padermių.


XVIII PRIEDAS

NAMINIŲ PAUKŠČIŲ, IŠSKYRUS BEKETERIUS PAUKŠČIUS, MĖGINIŲ ĖMIMAS IR TYRIMAS ĮVEŽTUS JUOS Į SĄJUNGĄ

1.

Valstybinis veterinarijos gydytojas paima iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos į Sąjungą įvežtų veislinių naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, produkcinių naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, ir vienadienių paukščiukų, išskyrus beketerius paukščius, mėginius virusologiniam tyrimui. Mėginiai turi būti imami taip:

a)

laikotarpiu nuo 7-os iki 15-os dienos po tos dienos, kurią gyvūnai perkelti į paskirties ūkius Sąjungoje, turi būti paimti kloakos tepinėliai taip, kad būtų įmanoma 95 % patikimumu nustatyti 5 % infekcijos paplitimą;

b)

turi būti atlikti mėginių tyrimai dėl:

i)

labai patogeniško paukščių gripo;

ii)

Niukaslo ligos viruso infekcijos.

2.

Į bendrą mėginį galima sudėti ne daugiau kaip penkis atskirų paukščių mėginius.

XIX PRIEDAS

GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI SUTEIKIANT NELAISVĖJE LAIKOMŲ PAUKŠČIŲ KILMĖS ŪKIO PATVIRTINIMĄ

1.

Gyvūnų sveikatos reikalavimai, susiję su biologinio saugumo priemonėmis, kaip nurodyta 56 straipsnyje, yra tokie:

a)

į ūkį gali būti perkeliami tik gyvūnai iš kitų patvirtintų ūkių;

b)

paukščiai gali būti perkeliami į ūkį ne iš patvirtintų ūkių, o iš kitų šaltinių po to, kai tokį perkėlimą patvirtina trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija, su sąlyga, kad tokie gyvūnai būtų laikomi izoliuoti bent 30 dienų nuo perkėlimo į ūkį dienos, laikantis tos trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos nurodymų, prieš prijungiant juos prie kitų tame ūkyje laikomų paukščių.

2.

Gyvūnų sveikatos reikalavimai, susiję su ūkio patalpomis ir įranga, kaip nurodyta 56 straipsnyje, yra tokie:

a)

ūkis turi būti aiškiai atribotas ir atskirtas nuo aplinkos;

b)

ūkyje turi būti reikiamos priemonės gyvūnams pagauti, uždaryti į aptvarą bei izoliuoti ir turi būti parengtos tinkamos patvirtintos karantino patalpos ir patvirtintos procedūros, skirtos gyvūnams, atvežtiems iš nepatvirtintų ūkių;

c)

ūkis turi būti sudaręs atitinkamus susitarimus arba vietoje turėti patalpas ir įrangą, kurias naudojant būtų tinkamai šalinami nuo ligos nugaišusių arba numarintų gyvūnų kūnai.

3.

Gyvūnų sveikatos reikalavimai, susiję su duomenų saugojimu, kaip nurodyta 56 straipsnyje, yra tokie:

a)

už ūkį atsakingas veiklos vykdytojas turi nuolat atnaujinti duomenų įrašus, kuriuose nurodoma:

i)

kiekvienos rūšies gyvūnų, esančių ūkyje, skaičius ir tapatybės duomenys (amžius, lytis, rūšis ir atskira identifikacija, kai tai praktiškai tikslinga);

ii)

į ūkį atvežamų ar iš jo išvežamų gyvūnų skaičius ir tapatybės duomenys (amžius, lytis, rūšis ir atskira identifikacija, kai tai praktiškai tikslinga), kartu su informacija apie jų kilmės ar paskirties vietą, vežimą iš ūkio ar į ūkį ir tų gyvūnų sveikatos būklę;

iii)

kraujo tyrimų ar kitų diagnostinių procedūrų rezultatai;

iv)

ligos atvejai ir, kai tinka, skirtas gydymas;

v)

ūkyje nugaišusių gyvūnų, įskaitant gimusius negyvus gyvūnus, post mortem tyrimų rezultatai;

vi)

pastabos, pateiktos bet kuriuo izoliavimo arba karantino laikotarpiu;

b)

už ūkį atsakingas veiklos vykdytojas turi saugoti a punkte nurodytus duomenis bent 10 metų nuo patvirtinimo dienos.

4.

Gyvūnų sveikatos reikalavimai, susiję su darbuotojais, kaip nurodyta 56 straipsnyje, yra tokie:

a)

už ūkį atsakingas asmuo turi turėti reikiamų gebėjimų ir žinių;

b)

už ūkį atsakingas veiklos vykdytojas turi sutartimi ar kitomis teisinėmis priemonėmis užtikrinti, kad būtų teikiamos veterinarijos gydytojo, patvirtinto ir kontroliuojamo tos trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos, paslaugos; tas veterinarijos gydytojas:

i)

užtikrina, kad būtų kompetentingos institucijos patvirtintos ir ūkyje taikomos reikiamos ligų priežiūros ir kontrolės priemonės, priklausomai nuo ligų padėties toje trečiojoje šalyje ar teritorijoje; tokios priemonės turi apimti:

metinę ligų priežiūros programą, įskaitant tinkamą gyvūnų zoonozių kontrolę,

įtariamų užkrėstų ligomis gyvūnų klinikinius, laboratorinius ir post mortem tyrimus,

ligoms imlių gyvūnų tinkamą vakcinuojama nuo ligų, laikantis OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso ir Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovo;

ii)

užtikrina, kad apie bet kokias įtartinas gyvūnų žūtis ar bet kokius kitus pasireiškiančius simptomus, rodančius labai patogenišką paukščių gripą, Niukaslo ligos viruso infekciją ar paukščių chlamidiozę, būtų nedelsiant pranešta tos trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingai institucijai;

iii)

užtikrina, kad į ūkį perkeliami gyvūnai būtų izoliuojami taip, kaip būtina, ir laikantis 1 dalies b punkto reikalavimų ir bet kokių tos trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos nurodymų.

5.

Gyvūnų sveikatos reikalavimai, susiję su sveikatos būkle, kaip nurodyta 56 straipsnyje, yra tokie:

a)

ūkis turi būti neužkrėstas labai patogenišku paukščių gripu, Niukaslo ligos viruso infekcija ir paukščių chlamidioze; siekiant, kad ūkis būtų paskelbtas neužkrėstas tomis ligomis, trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija įvertina gyvūnų sveikatos būklės duomenis, saugomus ne trumpesnį kaip trejų metų laikotarpį iki patvirtinimo paraiškos pateikimo dienos, ir to ūkio gyvūnų klinikinių ir laboratorinių tyrimų rezultatus. Tačiau nauji ūkiai turi būti patvirtinami remiantis tik gyvūnų klinikinių ir laboratorinių tyrimų, atliktų tuose ūkiuose, rezultatais;

b)

už ūkį atsakingas veiklos vykdytojas turi būti arba sudaręs sutartį su laboratorija, kurioje atliekami post mortem tyrimai, arba pačiame ūkyje turi būti viena ar daugiau tinkamų patalpų, kuriose tokius tyrimus galėtų atlikti kompetentingas asmuo, vadovaujamas veterinarijos gydytojo, kurį tuo tikslu patvirtino tos trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija.


XX PRIEDAS

NELAISVĖJE LAIKOMŲ PAUKŠČIŲ APŽIŪROS, MĖGINIŲ ĖMIMO IR TYRIMŲ DĖL LABAI PATOGENIŠKO PAUKŠČIŲ GRIPO IR NIUKASLO LIGOS PROCEDŪROS

1.

Karantino laikotarpiu kontroliniams paukščiams arba, jei kontroliniai paukščiai nenaudojami, nelaisvėje laikomiems paukščiams turi būti taikomos šios procedūros:

a)

tais atvejais, kai naudojami kontroliniai paukščiai:

i)

turi būti paimti visų kontrolinių paukščių kraujo mėginiai serologiniam tyrimui laikotarpiu praėjus ne mažiau kaip 21 dienai nuo jų karantino pradžios dienos ir likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki karantino pabaigos dienos;

ii)

jei gaunami teigiami arba negalutiniai i punkte nurodytų kontrolinių paukščių mėginių serologinio tyrimo rezultatai:

turi būti atliktas importuojamų paukščių virusologinis tyrimas,

turi būti paimti kloakos tepinėliai (arba išmatų mėginiai) ir trachėjos arba burnos ir ryklės tepinėliai iš ne mažiau kaip 60 paukščių arba, jei siuntą sudaro mažiau nei 60 paukščių, – iš visų paukščių;

b)

tais atvejais, kai kontroliniai paukščiai nenaudojami:

turi būti atlikti importuojamų paukščių virusologiniai tyrimai (serologiniai tyrimai netinka),

pirmosiomis 7–15 karantino dienomis turi būti paimti trachėjos, burnos ir ryklės arba kloakos tepinėliai (arba išmatų mėginiai) iš ne mažiau kaip 60 paukščių arba, jei siuntą sudaro mažiau nei 60 paukščių, – iš visų paukščių.

2.

Atliekant 1 punkte nurodytus tyrimus, papildomai turi būti paimti šie mėginiai virusologiniam tyrimui:

a)

kloakos tepinėliai (arba išmatų mėginiai) ir trachėjos arba burnos ir ryklės tepinėliai, jei įmanoma, iš kliniškai sergančių paukščių arba sergančių kontrolinių paukščių;

b)

kuo greičiau po nugaišimo – žarnų turinio, smegenų, trachėjos, plaučių, kepenų, blužnies, inkstų ir kitų akivaizdžiai paveiktų organų mėginiai:

i)

iš negyvų kontrolinių paukščių ir iš visų paukščių, kurie nugaišo atvežant į karantino patalpas, bei tų paukščių, kurie nugaišo karantino metu, arba

ii)

iš bent 10 % negyvų paukščių tuo atveju, kai yra didelis gaištamumas didelėse smulkių paukščių siuntose.

3.

Virusologiniam tyrimui leidžiama sudaryti bendrą mėginį iš ne daugiau kaip penkių atskirų paukščių mėginių.

Išmatų mėginys turi būti sudaromas atskirai nuo kitų organų ir audinių mėginių.


XXI PRIEDAS

KONKRETŪS REIKALAVIMAI DĖL ŠUNŲ, KAČIŲ IR ŠEŠKŲ, SKIRTŲ ĮVEŽTI Į SĄJUNGĄ

1.   PASIUTLIGĖS ANTIKŪNŲ TITRAVIMO TYRIMO REIKALAVIMAI:

a)

tyrimas turi būti atliekamas naudojant mėginį, kompetentingos institucijos įgalioto veterinarijos gydytojo paimtą laikotarpiu, kuris prasideda praėjus ne mažiau kaip 30 dienų nuo pirminės vakcinacijos, vykdomos vakcinacijos laikotarpiu ir baigiasi likus 3 mėnesiams iki sertifikato išdavimo dienos;

b)

turi būti nustatytas pasiutligės virusą neutralizuojančių antikūnų titras, ne mažesnis kaip 0,5 TV/ml;

c)

tyrimo rezultatas turi būti patvirtintas oficialiosios laboratorijos oficialia ataskaita ir šios ataskaitos kopija turi būti pridėta prie gyvūnų sveikatos sertifikato, pridedamo siunčiant gyvūnus į Sąjungą;

d)

tyrimo nereikia kartoti, kai gyvūnas po pasiutligės antikūnų titravimo tyrimo, per kurį gauti palankūs rezultatai, pakartotinai vakcinuotas nuo pasiutligės dar nesibaigus ankstesnio a punkte nurodytos pirminės vakcinacijos ir visų vėlesnių vakcinacijos programos dalių galiojimo laikotarpiui.

2.   GYDYMAS NUO UŽSIKRĖTIMO ECHINOCCOCUS MULTILOCULARIS

Prieš įvežant šunis į Sąjungą, jie turi būti gydomi nuo užsikrėtimo Echinococcus multilocularis tokia tvarka:

a)

gydymas turi būti vykdomas skiriant patvirtintą veterinarinį vaistą, kurio sudėtyje yra atitinkama dozė prazikvantelio arba farmakologiškai aktyvių medžiagų, kurios, kaip įrodyta, vartojant jas atskirai arba kartu mažina šių konkrečių šeimininkais tinkamų būti rūšių gyvūnų žarnyne parazituojančių subrendusių ir nesubrendusių Echinococcus multilocularis formų kiekį;

b)

produktas turi būti veterinarijos gydytojo skiriamas laikotarpiu, kuris prasideda likus ne daugiau kaip 48 valandų ir baigiasi likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki atvykimo į Sąjungą laiko;

c)

toliau nurodyti gydymo duomenys turi būti gydančiojo veterinarijos gydytojo veterinarijos sertifikate, nurodytame 3 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje:

i)

šuns, katės ar šeško mikroschemos arba tatuiruotės raidinis skaitmeninis kodas;

ii)

gydymui nuo užsikrėtimo Echinococcus multilocularis skirto vaisto pavadinimas;

iii)

produkto gamintojo pavadinimas;

iv)

gydymo data ir laikas;

v)

gydančiojo veterinarijos gydytojo vardas ir pavardė, spaudas ir parašas.


XXII PRIEDAS

REIKALAVIMAI DĖL PERINIŲ KIAUŠINIŲ LAIKYMO LAIKOTARPIŲ PRIEŠ ĮVEŽANT Į SĄJUNGĄ

Perinių kiaušinių kategorija

Minimalus laikymo laikotarpis taikomas:

Minimalus laikymo kilmės trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje laikotarpis, kaip nurodyta 98 straipsnio a punkte

Minimalus laikymo kilmės ūkyje laikotarpis, kaip nurodyta 98 straipsnio b punkte

Minimalus laikotarpis be sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės naminiais paukščiais ar periniais kiaušiniais arba su nelaisvėje laikomais paukščiais ar laukiniais paukščiais, kaip nurodyta 98 straipsnio c punkte

Naminių paukščių periniai kiaušiniai

Kilmės pulkas

3 mėnesiai

6 savaitės

6 savaitės

Siuntos, kurias sudaro mažiau nei 20 perinių kiaušinių, gautų iš naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius

Kilmės pulkas

3 mėnesiai

3 savaitės

3 savaitės


XXIII PRIEDAS

REIKALAVIMAI DĖL LAIKOMŲ KANOPINIŲ, IŠ KURIŲ GAUNAMA ŠVIEŽIA MĖSA, LAIKYMO LAIKOTARPIO PRIEŠ JUOS PASKERDŽIANT ARBA NUŽUDANT

1.

Laikotarpis, kuriuo kanopiniai turi būti laikyti kilmės trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje iki jų paskerdimo arba nužudymo dienos, kaip nurodyta 131 straipsnio 2 dalies a punkte, turi būti:

a)

bent 3 mėnesiai iki tos dienos arba

b)

mažiau nei 3 mėnesiai iki tos dienos, jei kanopiniai gyvūnai yra jaunesni nei 3 mėnesių.

2.

Laikomi kanopiniai turi būti laikyti kilmės ūkyje be sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės kanopiniais, kaip nurodyta 131 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose, bent 40 dienų iki jų paskerdimo arba nužudymo dienos, jei tie gyvūnai:

a)

yra kilę iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, kurioje taikoma viena arba daugiau iš XXIV priedo B dalyje nustatytų konkrečių sąlygų;

b)

jiems taikoma 132 straipsnyje numatyta nukrypti leidžianti nuostata.


XXIV PRIEDAS

LIGOMIS NEUŽKRĖSTA GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ KILMĖS TREČIOJI ŠALIS ARBA TERITORIJA

A DALIS

Trumpiausi kilmės trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos neužkrėtimo liga laikotarpiai (mėnesiais) pagal 133 straipsnio 1 dalį:

 

1.

Galvijai

2.

Avys

3.

Ožkos

4.

Kiaulės

5.

Kupranugariniai

6.

Elniniai

7.

Kanopiniai, išskyrus nurodytus 1, 2, 3, 4, 5, 6 skiltyse  (*1)

Snukio ir nagų liga

12 mėn. (*2)

12 mėn. (*2)

12 mėn. (*2)

12 mėn. (*2)

12 mėn. (*2)

12 mėn. (*2)

12 mėn. (*2)

Galvijų maro viruso infekcija

12 mėn.

12 mėn.

12 mėn.

12 mėn.

12 mėn.

12 mėn.

12 mėn.

Afrikinis kiaulių maras

NT

NT

NT

12 mėn.

NT

NT

NT

Klasikinis kiaulių maras

NT

NT

NT

12 mėn. (*2)

NT

NT

NT

NT =

netaikoma.

B DALIS

Konkrečios sąlygos, kurias turi nustatyti kompetentinga institucija, kai trečioji šalis ar teritorija arba jos zona yra neužkrėsta atitinkama liga trumpiau nei 12 mėnesių, kaip numatyta pagal nukrypti leidžiančią nuostatą 133 straipsnio 1 dalyje:

Snukio ir nagų liga

Papildoma informacija, pateikiama siekiant užtikrinti, kad būtų nustatyta data, nuo kurios trečioji šalis ar teritorija arba jos zona laikoma neužkrėsta atitinkama liga

Klasikinis kiaulių maras


(*1)  Taikoma tik į sąrašą įtrauktoms gyvūnų rūšims pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedą.

(*2)  Šis laikotarpis gali būti sutrumpintas, kai trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija nustato konkrečias sąlygas pagal B dalį.


XXV PRIEDAS

GYVŪNŲ, IŠ KURIŲ GAUTA ŠVIEŽIA MĖSA, VAKCINACIJA KILMĖS TREČIOJOJE ŠALYJE AR TERITORIJOJE ARBA JOS ZONOJE IR KILMĖS ŪKYJE

A DALIS

Gyvūnų sveikatos reikalavimai dėl kanopinių, iš kurių gauta šviežia mėsa, nevakcinavimo kilmės trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje ir kilmės ūkyje:

 

1.

Galvijai

2.

Avys

3.

Ožkos

4.

Kiaulės

5.

Kupranugariniai

6.

Elniniai

7.

Kanopiniai, išskyrus nurodytus 1, 2, 3, 4, 5, 6 skiltyse  (*1)

Snukio ir nagų liga

NSK/NSKŪ (*2)

NSK/NSKŪ (*2)

NSK/NSKŪ (*2)

NSK/NSKŪ

NSK/NSKŪ (*2)

NSK/NSKŪ (*2)

NSK/NSKŪ (*2)

Galvijų maro viruso infekcija

NSK/NSKŪ (*2)

NSK/NSKŪ (*2)

NSK/NSKŪ (*2)

NSK/NSKŪ

NSK/NSKŪ (*2)

NSK/NSKŪ (*2)

NSK/NSKŪ (*2)

Afrikinis kiaulių maras

NT

NT

NT

NSK/NSKŪ

NT

NT

NT

Klasikinis kiaulių maras

NT

NT

NT

NSK/NSKŪ

NT

NT

NT

NSK =

bent 12 mėnesių iki jų išsiuntimo į Sąjungą dienos laikotarpiu nevykdyta jokia vakcinacija toje trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje ir į tą trečiąją šalį, teritoriją ar zoną neįvežta jokių vakcinuotų gyvūnų.

NSKŪ =

vakcinuotų gyvūnų nebuvo kanopinių, iš kurių gauta šviežia mėsa, kilmės ūkyje.

NT =

netaikoma.

B DALIS

Konkrečios sąlygos, kurias turi nustatyti kompetentingos institucijos, kai vakcinacija nuo snukio ir nagų ligos trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje vykdoma trumpiau nei 12 mėnesių, kaip nurodyta 133 straipsnio 3 dalyje

1.   IŠ TREČIOSIOS ŠALIES, TERITORIJOS AR JOS ZONOS, KURI NEUŽKRĖSTA SNUKIO IR NAGŲ LIGA IR KURIOJE VYKDOMA VAKCINACIJA NUO SNUKIO IR NAGŲ LIGOS VIRUSO A, O AR C PADERMIŲ

Kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija turi suteikti papildomos informacijos, kad būtų užtikrinta, jog šviežioje mėsoje nėra snukio ir nagų ligos viruso ir laikomasi šių reikalavimų:

a)

kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija vykdo ir kontroliuoja laikomų galvijų vakcinacijos nuo snukio ir nagų ligos programą;

b)

ta šviežia mėsa yra arba:

i)

galvijų, avių ir ožkų atveju – gyvūnai yra kilę iš ūkių, kuriuose ir kurių apylinkėse 25 km spinduliu nepranešta apie snukio ir nagų ligą ar galvijų marą 60 dienų iki išsiuntimo į skerdyklą dienos laikotarpiu;

arba

ii)

laikomų kanopinių rūšių, išskyrus galvijus, avis, ožkas ir kiaules, atveju – gyvūnai yra kilę iš ūkių, kuriuose ir kurių apylinkėse 50 km spinduliu nepranešta apie snukio ir nagų ligą ar galvijų marą 90 dienų iki išsiuntimo į skerdyklą dienos laikotarpiu;

arba

iii)

laukiniai kanopiniai kurie atitinka 138 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

c)

mėsa yra šviežia mėsa be kaulų, išskyrus subproduktus, ir gauta iš skerdenų:

i)

iš kurių pašalinti svarbiausi prieinami limfmazgiai;

ii)

kurios prieš iškaulinėjimą pateiktos brandinti aukštesnėje nei +2 °C temperatūroje bent 24 valandas;

iii)

kurių mėsos pH vertė, tikrinant elektroninėmis priemonėmis longissimus-dorsi raumens viduryje po brandinimo ir prieš iškaulinėjimą, buvo žemesnė nei 6,0.

2.   KILMĖ IŠ TREČIOSIOS ŠALIES, TERITORIJOS AR JOS ZONOS, KURI NEUŽKRĖSTA SNUKIO IR NAGŲ LIGA, KURIOJE VYKDOMA VAKCINACIJA NUO SNUKIO IR NAGŲ LIGOS VIRUSO A, O AR C PADERMIŲ IR KURIAI TAIKOMOS PAPILDOMOS KONKREČIOS SĄLYGOS

Trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija laikosi ne tik 1 punkte nustatytų reikalavimų, bet ir papildomų konkrečių sąlygų dėl vakcinacijos programos, kuriomis patvirtinama, kad šviežioje mėsoje, kilusioje iš tos zonos, nėra snukio ir nagų ligos viruso.

3.   SNUKIO IR NAGŲ LIGA NEUŽKRĖSTOS ZONOS, KURIOSE NEVYKDOMA VAKCINACIJA

3.1.   Snukio ir nagų ligos viruso SAT arba ASIA 1 padermės

Jei šviežia mėsa yra kilusi iš snukio ir nagų liga neužkrėstos zonos, kurioje nevykdoma vakcinacija, tačiau ta zona yra trečiojoje šalyje ar teritorijoje, kurioje vakcinacija nuo snukio ir nagų ligos (SNL) viruso SAT arba ASIA 1 padermių vykdoma kitose zonose arba tos padermės yra endeminės tos trečiosios šalies ar teritorijos dalyje (-yse) arba kaimyninėje valstybėje narėje ar trečiosiose šalyse, tos mėsos kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos turi suteikti būtiną papildomą informaciją, kad būtų užtikrinta, jog šviežioje mėsoje nėra snukio ir nagų ligos viruso ir laikomasi šių gyvūnų sveikatos reikalavimų:

a)

ta šviežia mėsa yra arba:

i)

laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai yra kilę iš ūkių, kuriuose ir kurių apylinkėse 10 kilometrų spinduliu nepranešta apie snukio ir nagų ligą ar galvijų marą 12 mėnesių laikotarpiu iki skerdimo dienos;

arba

ii)

laukiniai kanopiniai kurie atitinka 138 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

b)

mėsos neleidžiama eksportuoti į Sąjungą iki praeina 21 diena po skerdimo dienos;

c)

mėsa yra šviežia mėsa be kaulų, išskyrus subproduktus, ir gauta iš skerdenų:

i)

iš kurių pašalinti svarbiausi prieinami limfmazgiai;

ii)

kurios prieš iškaulinėjimą pateiktos brandinti aukštesnėje nei +2 °C temperatūroje mažiausiai 24 valandas.

3.2.   Snukio ir nagų ligos viruso A, O arba C padermės

Jei šviežia mėsa yra kilusi iš snukio ir nagų liga neužkrėstos zonos, kurioje vykdoma vakcinacija nuo snukio ir nagų ligos, tačiau ta zona yra trečiojoje šalyje ar teritorijoje, kurioje vykdoma vakcinacija nuo snukio ir nagų ligos viruso A, O ar C padermių, ir kai tos trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos suteikia papildomų garantijų dėl konkrečių tos trečiosios šalies ar teritorijos arba zonos sąlygų, kuriomis patvirtinama, kad šviežioje mėsoje iš tos zonos nėra snukio ir nagų ligos viruso, tos kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos turi suteikti šią papildomą informaciją:

a)

garantijas, kad snukio ir nagų ligos priežiūros programa, taikytina neužkrėstoje zonoje, kuria įrodomas snukio ir nagų ligos nebuvimas, yra vykdoma ir kontroliuojama tos kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingų institucijų;

b)

1 punkto b ir c papunkčiuose nustatytų gyvūnų sveikatos reikalavimų taikymo garantijas.


(*1)  Taikoma tik į sąrašą įtrauktoms gyvūnų rūšims pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedą.

(*2)  Arba trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija nustato konkrečias sąlygas pagal B dalį.


XXVI PRIEDAS

MĖSOS GAMINIŲ RIZIKĄ MAŽINANTIS APDOROJIMAS

1.   RIZIKĄ MAŽINANTYS MĖSOS GAMINIŲ APDOROJIMO BŪDAI, IŠVARDYTI INTENSYVUMO MAŽĖJIMO TVARKA:

B

=

apdorojimas sandarioje taroje iki pasiekiama Fo vertė, ne mažesnė kaip trys.

C

=

perdirbant mėsos gaminį visame jame turi būti pasiekta mažiausiai 80 °C temperatūra.

D

=

perdirbant mėsos gaminius ir apdorotus skrandžius, pūsles bei žarnas būtina, kad visa mėsa, skrandžiai, pūslės ir žarnos įkaistų iki ne žemesnės kaip 70 °C temperatūros, o žalio kumpio apdorojimo procedūrą sudaro natūrali fermentacija ir brandinimas, trunkantys ne trumpiau kaip devynis mėnesius, po kurių gaminys pasižymi tokiomis savybėmis:

Aw (vandens aktyvumo) vertė ne didesnė kaip 0,93,

pH vertė ne didesnė kaip 6,0.

D1

=

mėsa, kuri prieš tai iškaulinėta ir iš kurios pašalinti riebalai, visiškai išverdama arba iškepama kaitinant tiek, kad būtų pasiekta ir ne trumpiau kaip 30 minučių išlaikyta ne žemesnė kaip 70 °C vidaus temperatūra.

E

=

išdžiovintos mėsos tipo gaminių apdorojimas, po kurio gaminys pasižymi tokiomis savybėmis:

Aw vertė ne didesnė kaip 0,93,

pH vertė ne didesnė kaip 6,0.

F

=

terminis apdorojimas užtikrinant, kad būtų pasiekta ne žemesnė kaip 65 °C vidaus temperatūra, kuri palaikoma tiek ilgai, kiek reikia, kad būtų pasiekta pasterizavimo vertė (Pv), lygi 40 arba didesnė.

2.   ŽARNŲ RIZIKĄ MAŽINANTIS APDOROJIMAS

Apdorojimo būdas „Žarnos 1“

=

sūdymas natrio chloridu (NaCl) sausai arba prisotintame sūryme (aw < 0,80) nepertraukiamą 30 dienų ar ilgesnį laikotarpį 20 °C ar aukštesnėje temperatūroje.

Apdorojimo būdas „Žarnos 2“

=

sūdymas druska, papildyta fosfatais, kurios sudėtyje yra 86,5 % NaCl, 10,7 % Na2HPO4 ir 2,8 % Na3PO4 (masės dalimis), sausai arba prisotintame sūryme (aw < 0,80) nepertraukiamą 30 dienų ar ilgesnį laikotarpį 20 °C arba aukštesnėje temperatūroje.

Apdorojimo būdas „Žarnos 3“

=

sūdymas NaCl 30 dienų.

Apdorojimo būdas „Žarnos 4“

=

balinimas.

Apdorojimo būdas „Žarnos 5“

=

išdžiovinimas po nugrandymo.


XXVII PRIEDAS

PIENO IR PIENO GAMINIŲ RIZIKĄ MAŽINANTIS APDOROJIMAS

 

A

B

Pieno ir pieno gaminių kilmės gyvūnų rūšys

Bos taurus, Ovis aries, Capra hircus, Bubalus bubalis ir Camelus dromedarius

Kitos rūšys, išskyrus Bos taurus, Ovis aries, Capra hircus, Bubalus bubalis ir Camelus dromedarius

Trečiosios šalies gyvūnų sveikatos būklė

1.

Trečiosios šalys nebuvo oficialiai neužkrėstos snukio ir nagų liga (SNL) per praėjusius 12 mėnesių

2.

Trečiosios šalys, kuriose vykdoma vakcinacija nuo SNL

Bet kokia

Sterilizavimo procesas pasiekiant Fo vertę, lygią 3 arba didesnę

Taip

Taip

Apdorojimas ultraaukšta temperatūra (UAT), ne žemesne kaip 135 °C, tinkamą laikymo trukmę

Taip

Taip

Trumpasis pasterizavimas aukštoje temperatūroje (TPAT), kai pienas, kurio pH vertė lygi 7,0 arba didesnė, du kartus po 15 sekundžių apdorojamas 72 °C temperatūroje ir iškart po terminio apdorojimo, jei taikytina, reakcija į šarminės fosfatazės testą yra neigiama

Taip

Ne

Pieno, kurio pH vertė mažesnė nei 7,0 , TPAT apdorojimas

Taip

Ne

taikant HTST kartu su kitu fiziniu apdorojimu:

i)

pH vertė bent vienai valandai sumažinama iki mažiau nei 6 arba

ii)

papildomas terminis apdorojimas 72 °C ar aukštesnėje temperatūroje, kartu išdžiovinant.

Taip

Ne

Ne :

apdorojimas neleidžiamas.

Taip :

priimtinas apdorojimas.


XXVIII PRIEDAS

KIAUŠINIŲ GAMINIŲ RIZIKĄ MAŽINANTIS APDOROJIMAS

1.   KIAUŠINIŲ GAMINIŲ APDOROJIMAS NUKENKSMINANT LABAI PATOGENIŠKĄ PAUKŠČIŲ GRIPĄ

Toliau nurodyti apdorojimo būdai, tinkami labai patogeniškam paukščių gripui nukenksminti nurodytuose kiaušinių gaminiuose:

Kiaušinių gaminys

Apdorojimas

Vidaus temperatūra (Celsijaus laipsniais (°C))

Apdorojimo trukmė (sekundėmis (s) arba valandomis (h))

Skystas kiaušinio baltymas

55,6  °C

870 s

56,7  °C

232 s

10 % pasūdytas trynys

62,2  °C

138 s

Sausas kiaušinio baltymas

67 °C

20 h

54,4  °C

513 h

Sveiki kiaušiniai

60 °C

188 s

visiškai išverdami

Viso kiaušinio mišiniai

60 °C

188 s

61,1  °C

94 s

visiškai išverdami

2.   KIAUŠINIŲ GAMINIŲ APDOROJIMAS NUKENKSMINANT NIUKASLO LIGOS VIRUSO INFEKCIJĄ

Toliau nurodyti apdorojimo būdai, tinkami Niukaslo ligos viruso infekcijai nukenksminti nurodytuose kiaušinių gaminiuose:

Kiaušinių gaminys

Apdorojimas

Vidaus temperatūra (Celsijaus laipsniais (°C))

Apdorojimo trukmė (sekundėmis (s) arba valandomis (h))

Skystas kiaušinio baltymas

55 °C

2 278  s

57 °C

986 s

59 °C

301 s

10 % pasūdytas trynys

55 °C

176 s

Sausas kiaušinio baltymas

57 °C

50,4 h

Sveiki kiaušiniai

55 °C

2 521  s

57 °C

1 596  s

59 °C

674 s

visiškai išverdami


XXIX PRIEDAS

RŪŠIŲ, IMLIŲ LIGOMS, DĖL KURIŲ VALSTYBĖS NARĖS IMASI NACIONALINIŲ PRIEMONIŲ PAGAL REGLAMENTO (ES) 2016/429 226 STRAIPSNĮ, SĄRAŠAS

Liga

Ligai imlios rūšys

Pavasarinė karpių viremija (PKV)

Margasis plačiakaktis(Aristichthys nobilis), sidabrinis karosas (Carassius auratus)), auksinis karosas (Carassius carassius), baltasis amūras (Ctenopharyngodon idellus), paprastasis karpis (Cyprinus carpio), baltasis plačiakaktis (Hypophthalmichthys molitrix), paprastasis šamas (Silurus glanis), paprastasis lynas (Tinca tinca), paprastoji menkė (Leuciscus idus)

Bakterinė inkstų liga (BIL)

Šeima: lašišinės žuvys (Salmonidae)

Infekcinė kasos nekrozė (IKN)

Amerikinė palija (Salvelinus fontinalis), margasis upėtakis (Salmo trutta), atlantinė lašiša (Salmo salar) ir rytinės lašišos (Oncorhynchus spp.), sykas (Coregonus lavaretus)

Lašišinių alfa viruso (LAV) infekcija

Atlantinė lašiša (Salmo salar), vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss), margasis upėtakis (Salmo trutta)

Gyrodactylus salaris (GS) infekcija

Atlantinė lašiša (Salmo salar), vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss), arktinė lašiša (Salvelinus alpinus), amerikinė palija (Salvelinus fontinalis), europinis kiršlys (Thymallus thymallus), amerikinis ežerinis šalvis (Salvelinus namaycush), margasis upėtakis (Salmo trutta)

Visos rūšys, turėjusios sąlytį su ligai imliomis rūšimis, taip pat laikomos imliomis tai ligai

Austrių herpeso virusas 1 μvar (OsHV-1 μVar)

Didžioji austrė (Crassostrea gigas)


XXX PRIEDAS

SĄLYGOS, KURIOMIS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTO (ES) 2018/1882 PRIEDO LENTELĖS 4 SKILTYJE IŠVARDYTOS GYVŪNŲ RŪŠYS LAIKOMOS UŽKRATO PERNEŠĖJOMIS

Ligų sąrašas

Užkrato pernešėjai

Sąlygos, kuriomis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelėje 4 skiltyje išvardytos vandens gyvūnų rūšys laikomos užkrato pernešėjomis

Epizootinė hematopoetinė nekrozė

Kaip išvardyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje

Laikomos epizootinės hematopoetinės nekrozės užkrato pernešėjomis bet kokiomis sąlygomis.

Virusinė hemoraginė septicemija

Laikomos virusinės hemoraginės septicemijos užkrato pernešėjomis, kai dėl bendros buveinės ar naudojamų vandens išteklių turi sąlytį su rūšimis, išvardytomis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo 3 skiltyje.

Infekcinė hematopoetinė nekrozė

Laikomos infekcinės hematopoetinės nekrozės užkrato pernešėjomis, kai dėl bendros buveinės ar naudojamų vandens išteklių turi sąlytį su rūšimis, išvardytomis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 3 skiltyje.

Infekcinės lašišų anemijos viruso, turinčio didelio polimorfiškumo srities deleciją, infekcija

Nėra nurodyta jokių infekcinės lašišų anemijos viruso, turinčio didelio polimorfiškumo srities deleciją, infekcijos užkrato pernešėjų rūšių.

Mikrocytos mackini infekcija

Nėra nurodyta jokių Mikrocytos mackini infekcijos užkrato pernešėjų rūšių.

Perkinsus marinus infekcija

Laikomos Perkinsus marinus užkrato pernešėjomis, kai dėl bendros buveinės ar naudojamų vandens išteklių turi sąlytį su rūšimis, išvardytomis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 3 skiltyje.

Bonamia ostreae infekcija

Laikomos Bonamia ostreae užkrato pernešėjomis, kai dėl bendros buveinės ar naudojamų vandens išteklių turi sąlytį su rūšimis, išvardytomis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 3 skiltyje.

Bonamia exitiosa infekcija

Laikomos Bonamia exitiosa užkrato pernešėjomis, kai dėl bendros buveinės ar naudojamų vandens išteklių turi sąlytį su rūšimis, išvardytomis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 3 skiltyje.

Marteilia refringens infekcija

Laikomos Marteilia refringens užkrato pernešėjomis, kai dėl bendros buveinės ar naudojamų vandens išteklių turi sąlytį su rūšimis, išvardytomis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 3 skiltyje.

Taura sindromo viruso infekcija

Laikomos Taura sindromo viruso infekcijos užkrato pernešėjomis, kai dėl bendros buveinės ar naudojamų vandens išteklių turi sąlytį su rūšimis, išvardytomis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 3 skiltyje.

Geltongalvių viruso infekcija

Laikomos geltongalvių viruso infekcijos užkrato pernešėjomis, kai dėl bendros buveinės ar naudojamų vandens išteklių turi sąlytį su rūšimis, išvardytomis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 3 skiltyje.

Baltmės sindromo viruso infekcija

Laikomos baltmės sindromo viruso užkrato pernešėjomis, kai dėl bendros buveinės ar naudojamų vandens išteklių turi sąlytį su rūšimis, išvardytomis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 3 skiltyje.