(1)

dėl dabartinės COVID-19 pandemijos ir valstybėse narėse nustatytų didelių judėjimo apribojimų smarkiai sumažėjo tam tikrų pieno ir pieno gaminių sektoriaus gaminių, ypač sūrių, paklausa. Ligos plitimas ir taikomos priemonės riboja darbo jėgos pasiūlą, o tai visų pirma neigiamai veikia pieno gamybos, surinkimo ir perdirbimo etapus. Be to, privalomas parduotuvių, lauko prekyviečių, restoranų ir kitų apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų uždarymas sustabdė apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus veiklą, todėl labai pakito pieno ir pieno gaminių paklausos modeliai. Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriui tenka apie 15 % visos sūrio paklausos Sąjungoje. Be to, pirkėjai Sąjungoje ir pasaulio rinkoje nutraukia sutartis ir atideda naujų sutarčių sudarymą tikėdamiesi tolesnio kainų kritimo. Į trečiąsias šalis eksportuojama 8 % viso Sąjungoje pagaminamo sūrio kiekio;

(2)

todėl gaunamą žalią pieną imta dažniau perdirbti į nefasuotus, sandėliuojamus ilgo galiojimo laiko gaminius, kuriems pagaminti reikia mažiau darbo jėgos, pavyzdžiui, į nugriebto pieno miltelius ir sviestą. Vis dėlto daugelis Sąjungos sūrio gamybos objektų neturi pajėgumų pieną perdirbti į kitus gaminius, taigi jiems tenka toliau gaminti sūrius, kurių paklausa itin smarkiai sumažėjo;

(3)

dėl didelio pasiūlos ir paklausos neatitikimo sutriko sūrio sektoriaus rinka. Todėl tikėtina, kad nesiėmus priemonių šiam rinkos sutrikimui pašalinti sūrio kainos Sąjungoje mažės ir spaudimas jas mažinti tęsis;

(4)

Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 numatytos rinkos intervencijos priemonės yra nepakankamos rinkos sutrikimui pašalinti, nes jos skirtos kitiems gaminiams, kaip antai sviestui ir nugriebto pieno milteliams, arba tik saugoma kilmės nuoroda ar saugoma geografine nuoroda žymimiems sūriams;

(5)

sūrio rinkos sutrikimo problemą galima spręsti sūrį sandėliuojant. Todėl tikslinga skirti sūrio privataus sandėliavimo paramą.

(6)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 17 straipsnyje numatyta galimybė teikti sūrio, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 (3) pažymėto saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda, privataus sandėliavimo paramą. Tačiau saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografine nuoroda žymimi sūriai sudaro tik nedidelę visų Sąjungoje pagaminamų sūrių dalį. Veiksmingo veiklos vykdymo ir administravimo sumetimais tikslinga nustatyti vieną bendrą visų rūšių sūriams skirtą privataus sandėliavimo paramos sistemą;

(7)

tikslinga šios sistemos netaikyti sūriams, kurie nėra tinkami sandėliuoti;

(8)

tikslinga nustatyti viršutinę didžiausio kiekio, kuriam gali būti taikoma ši paramos sistema, ribą ir to kiekio paskirstymą valstybėms narėms atsižvelgiant į jų sūrio gamybos apimtį;

(9)

Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/1238 (4) ir Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2016/1240 (5) nustatytos privataus sandėliavimo paramos įgyvendinimo taisyklės. Jei šiame reglamente nenurodyta kitaip, jame nustatytai bendrai privataus sandėliavimo paramos sistemai mutatis mutandis turėtų būti taikomos Deleguotojo reglamento (ES) 2016/1238 ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1240 nuostatos, taikytinos privačiam saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda žymimų sūrių sandėliavimui;

(10)

paramos dydis turėtų būti nustatytas iš anksto, nes tai leistų taikyti greitą ir lanksčią veiklos sistemą. Paramos dydis turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į sandėliavimo išlaidas ir kitus svarbius rinkos elementus. Tikslinga nustatyti paramos, skirtos fiksuotoms sandėliavimo išlaidoms, susijusioms su atitinkamų gaminių atvežimu į sandėlį ir jų išvežimu iš sandėlio, padengti, sumą, taip pat paramos, skirtos sandėliavimo išlaidoms už sandėliavimo dieną ir finansinėms išlaidoms padengti, sumą;

(11)

veiksmingo administravimo ir supaprastinimo tikslais paraiškos turėtų būti susijusios tik su jau sandėliuojamu sūriu, o užstato neturėtų būti reikalaujama;

(12)

veiksmingo administravimo ir supaprastinimo tikslais reikėtų nustatyti mažiausią kiekvienoje paraiškoje nurodytiną gaminių kiekį;

(13)

priemonės, kurių imtasi kovojant su COVID-19 pandemija, gali daryti poveikį atitikčiai reikalavimams, taikomiems su privataus sandėliavimo parama susijusioms patikroms vietoje pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1240 60 straipsnį. Tikslinga valstybėms narėms, kurioms šios priemonės darys poveikį, suteikti lankstumo – leisti atlikti tik reprezentatyviosios statistinės imties fizines patikras, pratęsti atvežimo į sandėlį patikrų atlikimo laikotarpį arba leisti vietoj jų naudoti kitus tinkamus įrodymus, taip pat nereikalauti atlikti patikrų, apie kurias iš anksto neįspėjama. Todėl taikant šį reglamentą tikslinga nukrypti nuo tam tikrų Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1240 nuostatų;

(14)

tam, kad šiame reglamente nustatyta laikinoji priemonė iš karto padarytų poveikį rinkai ir padėtų stabilizuoti kainas, ji turėtų įsigalioti kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

(1)

dabartinė COVID-19 pandemija stipriai sutrikdė vaisių ir daržovių ir vyno sektorių rinkas visoje Sąjungoje. Dėl priemonių, kurių ėmėsi valstybės narės, siekdamos spręsti COVID-19 pandemijos sukeltas problemas, visų pirma dėl didelių judėjimo apribojimų ir socialinių kontaktų ribojimo, sutriko tiekimo grandinės, laikinai uždarytos svarbios vaisių ir daržovių bei vyno sektorių produktų pardavimo vietos atitinkamai didmeniniu ir mažmeniniu lygmenimis ir maitinimo įstaigų sektoriuje (uždaryti restoranai, valgyklos, barai ir viešbučiai). Su COVID-19 susijusios priemonės taip pat sukėlė logistikos problemų, kurios turi ypač didelį poveikį greitai gendantiems vaisių ir daržovių produktams ir vyno sektoriui. Be to, dėl su COVID-19 susijusių priemonių kilo vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo ir visų su vyno gamyba susijusių darbų atlikimo sunkumų, nes trūksta darbo jėgos ir sunku pasiekti klientus – sutriko tiekimo grandinės, logistika ir laikinai uždarytos svarbios pardavimo vietos. Dėl šių aplinkybių stipriai sutrikdytos vaisių ir daržovių ir vyno rinkos Sąjungoje. Šių sektorių ūkininkai turi finansinių sunkumų ir su pinigų srautais susijusių problemų;

(2)

atsižvelgiant į valstybių narių nustatytus apribojimus siekiant spręsti COVID-19 sukeltas problemas ir tikėtiną jų pratęsimą, ilgalaikį logistikos ir tiekimo grandinių sutrikdymą, taip pat į labai didelį poveikį pagrindinėms vaisių ir daržovių sektoriaus ir vyno sektoriaus produktų pardavimo vietoms atitinkamai didmeniniu ir mažmeniniu lygmenimis ir maitinimo įstaigų sektoriuje, stiprus abiejų rinkų sutrikdymas ir jo poveikis greičiausiai tęsis ir gali netgi stiprėti;

(3)

atsižvelgiant į rinkos sutrikdymą ir beprecedentes aplinkybes, ūkininkams visose valstybėse narėse kilo išskirtinių sunkumų planuojant, įgyvendinant ir vykdant pagalbos sistemas, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 32–38 straipsniuose vaisių ir daržovių sektoriui ir to reglamento 39–54 straipsniuose – vyno sektoriui. Todėl būtina sumažinti šiuos sunkumus nukrypstant nuo tam tikrų šių nuostatų;

(4)

pripažintos vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijos ir gamintojų organizacijų asociacijos (pagal savo patvirtintas veiklos programas) gali įgyvendinti vaisių ir daržovių sektoriaus krizių ir prevencijos priemones, kuriomis siekiama padidinti jų atsparumą rinkos sutrikdymui. Tačiau remiantis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 33 straipsnio 3 dalies ketvirta pastraipa, šios krizių prevencijos ir valdymo priemonės neturi sudaryti daugiau kaip trečdalio pagal veiklos programą patiriamų išlaidų. Siekiant šioms gamintojų organizacijoms suteikti daugiau lankstumo ir galimybių sutelkti išteklius pagal veiklos programas dėl su COVID-19 pandemija susijusių priemonių kilusiai rinkos sutrikdymo problemai spręsti, 2020 m. ta taisyklė neturėtų būti taikoma;

(5)

apskaičiuota, kad viešbučių, barų ir restoranų uždarymas daro tiesioginį poveikį 30 % Sąjungoje suvartojamo vyno kiekio, o tai atitinka 50 % vertės. Matyti, kad namuose suvartoto vyno kiekis nekompensuoja vartojimo ne namuose sumažėjimo. Be to, nebeorganizuojamos šventės ir susibūrimai, pavyzdžiui, gimtadieniai ar nacionalinės šventės, kuriuose vartojamas vynas. Be to, kyla rizika, kad nebus vasaros sezono turizmo ir nevyks vyno turizmo veikla. Todėl rinkoje didėja vyno perteklius. Be to, dėl pandemijos atsiradęs darbo jėgos trūkumas ir logistikos problemos kelia problemų vynuogių augintojams ir visam vyno sektoriui. Vynuogių augintojams kyla vis didesnių problemų, susijusių su būsimu derliumi: kainos yra mažos, vartojimas sumažėjęs, kyla transporto ir pardavimo sunkumų;

(6)

be to, 2019 m. Sąjungos vyno rinka patyrė sunkumų ir vyno atsargos yra didžiausios nuo 2009 m. Šiuos pokyčius visų pirma lėmė rekordinis 2018 m. derlius ir bendrai mažėjantis vyno vartojimas Sąjungoje. Be to, Jungtinės Amerikos Valstijos (pagrindinė Sąjungos vyno eksporto rinka) nustatė papildomus importo tarifus Sąjungos vynams ir tai daro poveikį eksportui. COVID-19 pandemija yra dar vienas smūgis trapiam sektoriui, kuris nebegali efektyviai parduoti arba paskirstyti savo produktų iš esmės dėl to, kad uždarytos svarbiausios eksporto rinkos, ir dėl priemonių, kurių imtasi tinkamam izoliavimuisi užtikrinti, visų pirma nutraukiant visą maitinimo įstaigų veiklą, ir praradus galimybes tiekti produktus įprastiniams klientams. Be to, kilus sunkumams, susijusiems su pagrindinių prekių, pavyzdžiui, butelių ir kamščių, reikalingų gaminant vyną, tiekimu, apribota vyno sektoriaus veiklos vykdytojų veikla, nes jie negali į rinką tiekti pardavimui paruošto vyno;

(7)

tam tikro vyno kiekio, kuris neparduodamas ir negali būti sandėliuojamas, pašalinimas iš Sąjungos rinkos turėtų padėti spręsti didelio vyno sektoriaus rinkos sutrikdymo problemą. Todėl siekiant padėti gerinti vyno gamintojų ekonominės veiklos rezultatus, vyno distiliavimas dėl priežasčių, susijusių su COVID-19 pandemijos sukelta krize, turėtų būti laikinai laikomas pagal vyno sektoriaus paramos programas remtina priemone. Siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo, gautas alkoholis neturėtų būti naudojamas maisto ir gėrimų pramonėje ir turėtų būti naudojamas tik pramonės tikslais, įskaitant dezinfekcinių produktų ir vaistinių preparatų gamybą, ir energijos tikslais;

(8)

parama vyno sandėliavimui krizės atveju yra dar viena priemonė, kuria būtų laikinai pašalintas iš rinkos tam tikras vyno kiekis ir padedama palaipsniui atkurti ekonomiškai perspektyvesnę rinkos padėtį. Todėl paramą vyno sandėliavimui krizės atveju turėtų būti laikinai galima skirti pagal vyno sektoriaus paramos programas. Kad parama už tą patį iš rinkos pašalinto vyno kiekį nebūtų teikiama du kartus, paramos vyno sandėliavimui krizės atveju gavėjai neturėtų gauti nei paramos vyno distiliavimui krizės atveju pagal vyno sektoriaus paramos programas, nei nacionalinių išmokų už vyno distiliavimą krizės atveju;

(9)

siekiant padėti veiklos vykdytojams reaguoti į dabartines išskirtines aplinkybes ir ištaisyti šią nenuspėjamą ir nesaugią padėtį, tikslinga sudaryti lankstesnes tam tikrų Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 nustatytų priemonių įgyvendinimo sąlygas;

(10)

visų pirma siekiant sudaryti sąlygas valstybėms narėms remti stipriai krizės paveiktus gamintojus, būtina nukrypti nuo Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 44 straipsnio 2 dalies, kiek tai susiję su savitarpio pagalbos fondų priemone, nustatyta to reglamento 48 straipsnyje, kad išlaidos, patiriamos vykdant veiklą, kuri 2020 m. yra vykdoma ketvirtus metus, būtų tinkamos finansuoti netgi jei jos buvo patirtos prieš valstybei narei pateikus atitinkamos paramos programos projektą. Taigi, valstybės narės galėtų teikti papildomą paramą jau įsteigtų savitarpio pagalbos fondų administracinėms išlaidoms finansuoti kitus 2020 finansinių metų 12 mėnesių. Siekiant teikti ekonomiškai tinkamą paramą, nukrypstant nuo 48 straipsnio 2 dalies, skiriama parama neturėtų būti laipsniškai mažėjanti ir turėtų būti lygi trečiaisiais įgyvendinimo metais skirtam finansavimui siekti;

(11)

be to, būtina numatyti išskirtinę priemonę – leisti nukrypti nuo Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 46 straipsnio 6 dalies, 47 straipsnio 1 ir 3 dalių, 49 straipsnio 2 dalies ir 50 straipsnio 4 dalies ir laikinai padidinti didžiausią Sąjungos finansuojamą paramos vynuogynų restruktūrizavimo ir konversijos, neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimo, derliaus draudimo ir investicijų priemonėms dalį. Šios laikinosios priemonės yra būtinos, nes dėl priežasčių, susijusių su COVID-19 pandemija, veiklos vykdytojai patiria ir toliau praras daug pajamų ir patirs papildomų išlaidų, atsirandančių dėl rinkos ir jų gamybos sutrikimų. Padidinus Sąjungos finansuojamą paramos atitinkamoms priemonėms dalį ir atitinkamai sumažinus paramos gavėjo įnašą, paramos gavėjams būtų suteikta tam tikra finansinė pagalba;

(12)

lankstumas, atsiradęs padidinus Sąjungos finansuojamą dalį, yra tam tikra finansinė parama, tačiau jai teikti nereikia papildomo Sąjungos finansavimo, nes toliau taikomos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VI priede nustatytos vyno sektoriaus nacionalinių paramos programų biudžeto ribos. Todėl valstybės narės gali nuspręsti atitinkamoms priemonėms skirti didesnes sumas tik iš tame priede numatyto metinio biudžeto. Todėl padidintomis finansinėmis normomis siekiama teikti paramą nestabilioje rinkos padėtyje atsidūrusiam sektoriui, ir tam visų pirma nereikia sutelkti papildomų lėšų;

(13)

siekiant skatinti atsakingą požiūrį į krizines situacijas, prevencinė derliaus draudimo priemonė gali būti remiama pagal vyno sektoriaus paramos programas. Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 49 straipsnyje nustatyta, kad parama derliaus draudimui turi padėti apsaugoti augintojų pajamas tais atvejais, kai jie patiria nuostolių dėl gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių, ligų arba kenkėjų antplūdžių. Atsižvelgiant į didžiulį COVID-19 pandemijos poveikį vyno gamintojų pajamoms dėl kartais neįveikiamų sunkumų, kylančių visais vyno gamybos ir pardavimo etapais, tikslinga pradėti skirti Sąjungos paramą derliaus draudimui tais atvejais, kai nuostoliai patiriami dėl žmones paveikusios pandemijos. Be to, siekiant suteikti vyno augintojams tam tikrą finansinę pagalbą tokiais atvejais tikslinga laikinai padidinti Sąjungos paramos normą iki 60 %;

(14)

neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimas, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 47 straipsnyje, yra rinkos valdymo priemonė, taikoma tada, kai numatomas perteklinis vynuogių derlius. Tame straipsnyje nustatyta, jog tam, kad būtų galima gauti Sąjungos paramą, vynuogių kekės valdoje turi būti visiškai sunaikintos arba pašalintos. Dabartinėmis aplinkybėmis vynuogių augintojams kaip niekada sunku sutelkti darbo jėgą, reikalingą visai tokiai veiklai atlikti. Todėl tikslinga leisti nukrypti nuo šios pareigos ir leisti sunaikinti arba pašalinti nesubrendusias vynuogių kekes valdos dalyje su sąlyga, kad tai daroma visame sklype;

(15)

dėl neišvengiamų skubos priežasčių, visų pirma atsižvelgiant į tebesitęsiantį rinkos sutrikdymą, jo stiprų poveikį vaisių ir daržovių ir vyno sektoriams, jo tęstinumą ir tikėtiną didėjimą, būtina imtis neatidėliotinų veiksmų ir skubiai patvirtinti priemones jo neigiamam poveikiui sumažinti. Delsiant imtis neatidėliotinų veiksmų šiam rinkos sutrikdymui pašalinti, abiejų sektorių rinka gali dar labiau sutrikti ir būtų pakenkta abiejų sektorių gamybai ir rinkos sąlygoms. Atsižvelgiant į tai, šis reglamentas turėtų būti priimtas laikantis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 228 straipsnyje nustatytos skubos procedūros;

(16)

kadangi būtina imtis neatidėliotinų veiksmų, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

(1)

bulvių sektoriuje prekiaujama šviežiomis bulvėmis, kurių daugiausia perkama suvartoti namuose, ir perdirbti skirtomis bulvėmis, iš kurių gaminami gyvūnų pašarai ir perdirbti maisto produktai, pavyzdžiui, šaldytos bulvės (įskaitant šaldytas gruzdintas bulves), džiovintos bulvės, paruoštos arba konservuotos bulvės;

(2)

Sąjungoje bulvių užauginama apie 52 mln. tonų, iš jų 19,5 mln. tonų perdirbama. Daugiausiai perdirbti skirtų bulvių Sąjungoje užaugina Belgija, Vokietija, Prancūzija, Italija ir Nyderlandai. Skaičiuojama, kad šaldytų gruzdintų bulvių produkcija sudaro apie 41 proc. perdirbti skirtų bulvių produkcijos;

(3)

Sąjunga yra grynoji perdirbtų bulvių eksportuotoja. Pastaruosius 5 metus iš Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Nyderlandų į trečiąsias šalis kaip perdirbtų bulvių produktai vidutiniškai eksportuojama ne mažiau kaip 4 mln. tonų perdirbti skirtų bulvių. Šaldytų bulvių, visų pirma gruzdintų bulvių, eksportas įprastomis rinkos sąlygomis yra ypač reikšmingas: 64 proc. šaldytų bulvių pasaulyje eksportuojama iš Sąjungos, o šaldytų gruzdintų bulvių eksporto iš Sąjungos į trečiąsias šalis vertė 2019 m. buvo 1,85 mlrd. EUR;

(4)

dėl dabartinės COVID-19 pandemijos ir valstybėse narėse nustatytų asmenims taikomų didelių judėjimo apribojimų perdirbti skirtų bulvių augintojai patiria ekonominių sutrikimų, dėl kurių kyla finansinių sunkumų ir pinigų srautų problemų;

(5)

ligos plitimas ir taikomos priemonės riboja darbo jėgos pasiūlą, o tai visų pirma neigiamai veikia perdirbti skirtų bulvių auginimo, perdirbimo ir transportavimo etapus;

(6)

privalomas restoranų ir kitų apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų, kaip antai mokyklų ir darboviečių valgyklų, uždarymas, taip pat sporto ir pramoginių renginių, kaip antai kultūros renginių bei švenčių po atviru dangumi ir sporto varžybų, atšaukimas Sąjungoje ir trečiosiose šalyse sustabdė apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus veiklą, todėl labai pakito bulvių produktų paklausos modeliai. Pasikeitė vartotojų paklausa – jie perka daugiau šviežių bulvių gamintis namuose, nes nebevalgo viešojo maitinimo įstaigose arba nebeperka tiek daug greitojo maisto. Ir nors vartotojai suvartoja daugiau tam tikrų perdirbtų bulvių produktų, tokių kaip traškučiai ar bulvių košės milteliai, tai neatsveria paklausos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje sumažėjimo;

(7)

be to, pirkėjai Sąjungoje ir pasaulio rinkoje nutraukia sutartis ir atideda naujų sutarčių sudarymą tikėdamiesi tolesnio kainų kritimo. Eksportui poveikį daro ir logistikos sunkumai, nes Kinijoje prasidėjus COVID-19 pandemijai jos ir kitų šalių uostai buvo smarkiai perpildyti. Numatoma, kad atšauktų reisų skaičius toliau didės bent iki 2020 m. birželio mėn. ir dėl to vis labiau trūks konteinerių, ypač šviežioms ir šaldytoms prekėms gabenti, smarkiai išaugs mokesčiai, o eksportuotojų siuntų siuntimas bus atidedamas. Nuo ketvirtos 2020 m. kovo mėn. savaitės Sąjungos perdirbti skirtų bulvių augintojai praneša apie 25–47 proc. sumažėjusį sandorių tarp valstybių narių skaičių ir 30–65 proc. sumažėjusį eksportą į trečiąsias šalis;

(8)

taigi, nors šviežių bulvių paklausa šiuo metu padidėjo, labai sumažėjo perdirbti skirtų bulvių paklausa, o tai turėjo tiesioginį didelį poveikį rinkai. Visų pirma labai sumažėjo perdirbti skirtų bulvių, iš kurių gaminamos šaldytos gruzdintos bulvės, kiti pjaustytų bulvių produktai ir į vakuumines pakuotes supakuoti produktai, kurie paprastai suvartojami greitojo maisto prekyvietėse ir restoranuose, (ir ne tik jų) paklausa. Šviežių bulvių ir perdirbti skirtų bulvių savybės skiriasi, todėl perdirbti skirtų bulvių negalima parduoti šviežių bulvių rinkoje. Taigi, kadangi prekyba nevyksta, ateities sandorių rinkose kainos labai nukrito ir pranešama, kad 2020 m. balandžio mėn. jos yra 90 proc. mažesnės nei 2020 m. sausio mėn. kotiruotos kainos. Sustojus prekybai, kai kurios valstybės narės augintojos, kaip antai Belgija ir Prancūzija, tam tikrų rūšių perdirbti skirtų bulvių kainų nebekotiruoja, o tai rodo staigų sandorių apimties ir vertės sumažėjimą. Kitose valstybėse narėse, kaip antai Vokietijoje ir Nyderlanduose, pranešama apie 90 proc. sumažėjusią perdirbti skirtų bulvių kainą;

(9)

be to, dideli perdirbti skirtų bulvių kiekiai šiuo metu sandėliuojami. Skaičiuojama, kad 2020 m. liepos mėn. pasibaigus 2020 m. sezonui sandėliuose vis dar bus bent 2 650 000 tonų perdirbti skirtų bulvių, užaugintų 2019 m. sezonu, kurių vertė yra 400 mln. EUR. Perdirbti skirtos bulvės, kurių derlius nuimtas 2019 m. spalio ir lapkričio mėn. ir kurios vis dar sandėliuojamos, dėl pablogėjusios kokybės greitai pasidarys netinkamos naudoti niekam. Kad turėtų vietos 2020 m. sezonu užaugintoms perdirbti skirtoms bulvėms sandėliuoti, augintojai turės sunaikinti dalį likusių atsargų, kurių nesuspės perdirbti. Kadangi augintojai turės padengti produkcijos transportavimo ir sunaikinimo išlaidas, kyla rizika, kad, griebiantis šiaudo, perdirbti skirtos bulvės bus tiesiog paskleistos laukuose. Perdirbti skirtas bulves paskleidus laukuose kils ilgalaikių poveikio aplinkai ir fitosanitarinių padarinių rizika, nes tos bulvės, sudygusios paviršiuje, trukdys dygti vėlyvesniems augalams ir galėtų sukelti ligų, kurios ilgam užterštų dirvožemį ir keltų pavojų naujiems augalams;

(10)

dėl pirmiau nurodytų aplinkybių šių įvykių laikotarpis laikomas didelio rinkos pusiausvyros sutrikimo laikotarpiu;

(11)

siekiant padėti bulvių augintojams atkurti pusiausvyrą šiuo didelių rinkos pusiausvyros sutrikimų laikotarpiu, tikslinga laikinai, šešis mėnesius, leisti ūkininkams, ūkininkų asociacijoms, tokių asociacijų asociacijoms, pripažintoms gamintojų organizacijoms ir jų asociacijoms, taip pat pripažintoms tarpšakinėms organizacijoms sudaryti susitarimus ir priimti sprendimus dėl perdirbti skirtų bulvių. Šios priemonės yra: i) pašalinimas iš rinkos ir nemokamas paskirstymas; ii) transformavimas ir perdirbimas; iii) sandėliavimas; iv) bendros pardavimo skatinimo priemonės; v) laikinas produkcijos planavimas;

(12)

tokie susitarimai ir sprendimai dėl perdirbti skirtų bulvių galėtų būti: i) pašalinti bulves iš rinkos siekiant tinkamai sunaikinti produkciją arba nemokamai ją paskirstyti maisto bankams ar viešosioms įstaigoms; ii) perdirbti bulves kitoms reikmėms, pavyzdžiui, sunaudoti gyvūnų pašarams, metanui išgauti; iii) pasirūpinti sandėliavimo pajėgumais ir paruošti bulves ilgesniam sandėliavimui; iv) skatinti vartoti perdirbtų bulvių produktus; v) planuoti ateityje sumažinti auginimo apimtį ir pakoreguoti jau sudarytas sutartis dėl 2020 m. sezono bulvių;

(13)

sudaryti susitarimus ar priimti sprendimus dėl perdirbti skirtų bulvių turėtų būti leidžiama laikinai, šešis mėnesius. Kadangi šiuo laikotarpiu turi būti tvarkomos 2019 m. sezono bulvių atsargos ir vasarą bus nuimtas 2020 m. sezono derlius, tikėtina, jog šiuo laikotarpiu priemonės turės didžiausią poveikį;

(14)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 222 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, leidimas turi būti suteikiamas, jei tai nekenkia vidaus rinkos veikimui ir jei tais susitarimais bei sprendimais siekiama tik stabilizuoti sektorių. Šios konkrečios sąlygos netaikomos susitarimams ir sprendimams, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai lemia rinkos padalijimą, diskriminaciją dėl pilietybės arba kainų nustatymą. Susitarimams ir sprendimams, neatitinkantiems arba nebeatitinkantiems šių sąlygų, taikoma Sutarties 101 straipsnio 1 dalis;

(15)

šiame reglamente numatytas leidimas turėtų būti taikomas Sąjungos teritorijoje, atsižvelgiant į tai, kad dideli rinkos pusiausvyros sutrikimai pasireiškia visoje Sąjungoje;

(16)

kad valstybės narės galėtų įvertinti, ar susitarimai ir sprendimai dėl perdirbti skirtų bulvių nekenkia vidaus rinkos veikimui ir ar jais siekiama tik stabilizuoti bulvių sektorių, valstybės narės, kuriai tenka didžiausia numatoma tuose susitarimuose ar sprendimuose nurodytos bulvių produkcijos dalis, kompetentingoms institucijoms, įskaitant tos valstybės konkurencijos institucijas, turėtų būti teikiama informacija apie sudarytus susitarimus ar priimtus sprendimus, taip pat apie juose nurodytą produkcijos kiekį ir laikotarpį;

(17)

atsižvelgiant į didelius rinkos pusiausvyros sutrikimus, būtinybę skubiai rasti sprendimą dėl likusių bulvių atsargų ir pasirengimą bulvių derliaus nuėmimui, sandėliavimui ir transformavimui, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo;

(18)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

(1)

Sąjunga yra viena iš didžiausių augančių medžių ir kitų augalų, svogūnėlių, šaknų ir panašių augalų dalių, skinamų gėlių ir dekoratyvinių žalumynų (toliau – gyvi augalai ir gėlės) augintojų. 2019 m. bendra Sąjungos produkcijos vertė siekė 20 mlrd. EUR;

(2)

apie 85 proc. Sąjungos gyvų augalų ir gėlių produkcijos skiriama vidaus rinkai, o likę 15 proc. eksportuojami į trečiąsias šalis;

(3)

gyvų augalų ir gėlių sektoriaus tiekimo grandinė yra glaudžiai sujungta ir priklauso nuo sklandžios ir efektyviai organizuojamos logistikos, kad būtų užtikrinta veikianti produktų, kurie dėl savo pobūdžio yra iš esmės greitai gendantys, rinkos sistema;

(4)

be to, gyvų augalų ir gėlių auginimo ir pardavimo veiklai būdingas sezoniškumas. Dauguma gyvų augalų ir gėlių auginami pavasarį konkrečioms progoms, kaip antai Motinos dienai ar Velykoms, o siekiant prisitaikyti prie sezoninės paklausos namams skirti augalai specialiai auginami mažesniuose vazonuose. Paprastai šios produkcijos daugiausia parduodama pavasarį. Kai kuriuose pasektoriuose, pavyzdžiui, vienmečių gėlynų augalų ir skintų gėlių, 40–80 proc. produkcijos parduodama kovo–birželio mėnesiais;

(5)

dėl dabartinės COVID-19 pandemijos ir valstybėse narėse nustatytų didelių asmenims taikomų judėjimo suvaržymų gyvų augalų ir gėlių sektorius patiria ekonominių sutrikimų, dėl kurių augintojams kyla finansinių sunkumų ir pinigų srautų problemų;

(6)

ligos plitimas ir taikomos priemonės riboja darbo jėgos (visų pirma, transporto sektoriuje) pasiūlą, o tai visų pirma neigiamai veikia gyvų augalų ir gėlių auginimo, rinkimo, aukcionų organizavimo ir pardavimo etapus;

(7)

gyvų augalų ir gėlių sektoriaus veikla sustojo ir dėl privalomo lauko prekyviečių, sodo centrų, specializuotų mažmeninės prekybos parduotuvių uždarymo, taip pat dėl apgyvendinimo įstaigų uždarymo ir šventinių bei kitų renginių atšaukimo. Tikėtina, kad kai kuriose valstybėse narėse atidarius dalį sodo centrų ir specializuotų mažmeninės prekybos parduotuvių ši situacija iš esmės nepasikeis, nes tiekimo grandinė yra glaudžiai sujungta ir priklauso nuo veikiančios logistikos ir ribotų sandėliavimo galimybių. Manoma, kad ateinančiais mėnesiais socialinių kontaktų ribojimo priemonės bus toliau taikomos ir darys poveikį transporto logistikai ir pardavimui, nes į parduotuves galės užeiti mažiau vartotojų. Be to, jau atšaukti dideli ateinančiais mėnesiais turėję vykti renginiai, tokie kaip kasmetinės sodų šventės, ir kiti socialiniai renginiai, kuriems paprastai reikalingos gėlių dekoracijos, kaip antai vestuvės;

(8)

be to, pirkėjai Sąjungoje ir pasaulio rinkoje nutraukia sutartis ir atideda naujų sutarčių sudarymą tikėdamiesi tolesnio kainų kritimo. Eksportui poveikį daro ir logistikos sunkumai, nes Kinijoje prasidėjus COVID-19 pandemijai jos ir kitų šalių uostai smarkiai perpildyti. Numatoma, kad atšauktų reisų skaičius toliau didės bent iki 2020 m. birželio mėn. ir dėl to vis labiau trūks konteinerių, smarkiai išaugs mokesčiai, o eksportuotojų siuntų siuntimas bus atidedamas;

(9)

dėl šio pasiūlos ir paklausos neatitikimo gyvų augalų ir gėlių sektorius patiria ekonominių sutrikimų. Taigi, smarkiai sumažėjo gyvų augalų ir gėlių paklausa ir tai padarė didelį tiesioginį poveikį rinkai. Bendra gyvų augalų ir gėlių produkcijos paklausa Sąjungos rinkoje sumažėjo 80 proc. Tai labai paveikė prekybą aukcionuose. Remiantis pranešimais, Nyderlandų aukciono rinkos, kurioje administruojama 35 proc. visos Sąjungos pardavimo sandorių, apyvarta 2020 m. kovo viduryje sumažėjo 85 proc. Nors Nyderlandų aukciono rinka šiek tiek atsigavo, jos apyvarta išlieka 30 proc. mažesnė nei 2019 m. balandžio viduryje. Kai kuriose valstybėse, kaip antai Belgijoje ir Prancūzijoje, aukcionai ir didmeninės rinkos yra uždaryti. Be to, pateikta pranešimų, kad kai kuriose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Nyderlanduose, dideliu mastu sunaikinti sandėliuoti netinkami gėlynų augalai ir vystančios sezoninės skintos gėlės. Dėl to olandiškuose aukcionuose labai nukrito kainos. 2020 m. kovo 16–22 d., kai žlugo rinka, kainos buvo beveik 60 proc. mažesnės nei tą pačią 2019 m. savaitę. Be to, 2020 m. kovo 23–29 d., kovo 30 d. – balandžio 5 d. ir balandžio 6–12 d. kainos tebebuvo nuo 36 iki 23 proc. mažesnės nei tomis pačiomis 2019 m. savaitėmis;

(10)

atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, šių įvykių laikotarpis apibūdintas kaip didelių rinkos pusiausvyros sutrikimų laikotarpis;

(11)

siekiant padėti gyvų augalų ir gėlių sektoriui atkurti pusiausvyrą šiuo didelių rinkos pusiausvyros sutrikimų laikotarpiu, tikslinga šešių mėnesių laikotarpį leisti gyvų augalų ir gėlių sektoriaus ūkininkams, ūkininkų asociacijoms, tokių asociacijų asociacijoms, pripažintoms gamintojų organizacijoms ir jų asociacijoms, taip pat pripažintoms tarpšakinėms organizacijoms sudaryti susitarimus ir priimti sprendimus. Šios priemonės apima: i) pašalinimą iš rinkos arba nemokamą paskirstymą, ii) bendrą pardavimo skatinimą ir iii) laikiną produkcijos planavimą;

(12)

tokie susitarimai ir sprendimai galėtų apimti: i) kolektyvinį pašalinimą iš rinkos, kad gyvi augalai ir gėlės būtų tvarkingai sunaikinti, ii) pardavimo skatinimo priemones, kuriomis vartotojai būtų skatinami pirkti gyvų augalų ir gėlių ir iii) kolektyvinį produkcijos planavimą, kad gyvų augalų ir gėlių sodinimas būtų koordinuojamas atsižvelgiant į būsimą suvaržymų panaikinimą;

(13)

sudaryti bet kokius susitarimus ar priimti sprendimus turėtų būti laikinai leidžiama šešių mėnesių laikotarpį. Šiuo laikotarpiu bus surenkama ir parduodama daugiausia gyvų augalų ir gėlių, todėl tikimasi, kad šiuo laikotarpiu priemonės turės didžiausią poveikį;

(14)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 222 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, leidimas turi būti suteikiamas, jei jis nekenkia vidaus rinkos veikimui ir jei susitarimais bei sprendimais siekiama tik stabilizuoti sektorių. Šios konkrečios sąlygos netaikomos susitarimams ir sprendimams, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai lemia rinkos padalijimą, diskriminaciją dėl pilietybės arba kainų nustatymą. Šių sąlygų neatitinkantiems arba nebeatitinkantiems susitarimams ir sprendimams taikoma Sutarties 101 straipsnio 1 dalis;

(15)

šiame reglamente nustatytas leidimas turėtų būti taikomas Sąjungos teritorijoje, atsižvelgiant į tai, kad dideli rinkos pusiausvyros sutrikimai pasireiškia visoje Sąjungoje;

(16)

kad valstybės narės galėtų įvertinti, ar susitarimai ir sprendimai nekenkia vidaus rinkos veikimui ir ar jais siekiama tik stabilizuoti gyvų augalų ir gėlių sektorių, valstybės narės, kuriai tenka didžiausia numatoma tuose susitarimuose ar sprendimuose nurodytos gyvų augalų ir gėlių produkcijos dalis, kompetentingoms institucijoms, įskaitant tos valstybės konkurencijos institucijas, turėtų būti teikiama informacija apie sudarytus susitarimus ir priimtus sprendimus, taip pat apie juose nurodytą produkcijos kiekį ir laikotarpį;

(17)

didelis rinkos pusiausvyros sutrikimas pasireiškia laikotarpiu, kai parduodama daugiausia gyvų augalų ir gėlių, todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo;

(18)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

(1)

valstybėse narėse nustatyti dideli judėjimo apribojimai, kuriais siekiama kovoti su dabartine COVID-19 pandemija, padarė didelį poveikį tam tikrų kategorijų avienos ir ožkienos gaminių, pavyzdžiui, jaunesnių nei dvylikos mėnesių avių ir ožkų skerdenų, pardavimui apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje;

(2)

dėl šios priežasties smarkiai sumažėjo tam tikrų avienos ir ožkienos gaminių paklausa. Dėl pasiūlos ir paklausos neatitikimo sutriko avienos ir ožkienos sektoriaus rinka. Tai daro didelį neigiamą poveikį sektoriaus maržoms ir kelia pavojų Sąjungos ūkininkų finansiniam gyvybingumui. Tikėtina, kad nesiėmus priemonių šiam rinkos sutrikimui pašalinti avienos ir ožkienos gaminių kainos Sąjungoje mažės, o spaudimas mažinti kainas tęsis;

(3)

dabartinį pasiūlos ir paklausos neatitikimą avienos ir ožkienos rinkose galima sumažinti sandėliuojant jaunesnių nei dvylikos mėnesių avių ir ožkų skerdenas, kurių didžioji dalis būtų buvusi skirta apgyvendinimo ir maitinimo sektoriui;

(4)

valstybėse narėse nustatyti dideli judėjimo apribojimai, kuriais siekiama kovoti su dabartine COVID-19 pandemija, taip pat turėjo įtakos darbo jėgos pasiūlai skerdyklose bei maisto perdirbimo įmonėse ir dėl jų sumažėjo transporto ir logistikos sektoriaus pajėgumai;

(5)

siekiant sušvelninti dabartinius sunkumus ir visų pirma sumažinti pasiūlos ir paklausos neatitikimą, dėl kurio daromas spaudimas mažinti visų avienos ir ožkienos gaminių kainas, taip pat palengvinti šias sudėtingas rinkos sąlygas, tikslinga skirti privataus šviežios ar atšaldytos jaunesnių nei dvylikos mėnesių avių ir ožkų mėsos sandėliavimo paramą;

(6)

Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/1238 (4) ir Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2016/1240 (5) nustatytos privataus sandėliavimo paramos įgyvendinimo taisyklės. Jei šiame reglamente nenurodyta kitaip, privataus šviežios ir atšaldytos jaunesnių nei dvylikos mėnesių avių ir ožkų mėsos sandėliavimo paramai turėtų būti taikomos Deleguotojo reglamento (ES) 2016/1238 ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1240 nuostatos;

(7)

paramos dydis turėtų būti nustatytas iš anksto, nes tai leistų taikyti greitą ir lanksčią veiklos sistemą. Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1370/2013 4 straipsniu, privataus sandėliavimo paramos dydis turėtų būti iš anksto nustatomas atsižvelgiant į sandėliavimo išlaidas ir kitus atitinkamus rinkos elementus. Tikslinga nustatyti paramą už visą sandėliavimo laikotarpį, remiantis atvežimo į sandėlį ir išvežimo iš jo išlaidomis, sandėliavimo šaltuosiuose sandėliuose išlaidomis už dieną ir daline kompensacija už prarastą šviežios ar atšaldytos avienos ir ožkienos, kuri yra užšaldoma, vertę;

(8)

kad privataus sandėliavimo parama būtų veiksminga ir turėtų realų poveikį rinkai, ji turėtų būti skiriama tik už gaminius, kurie dar nebuvo atiduoti sandėliuoti. Atsižvelgiant į tai, tikslinga nustatyti sandėliavimo laikotarpį;

(9)

veiksmingo administravimo ir supaprastinimo tikslais reikėtų nustatyti mažiausią kiekvienoje paraiškoje nurodytiną gaminių kiekį;

(10)

siekiant užtikrinti paraiškos patikimumą ir pageidaujamą priemonės poveikį rinkai, reikėtų nustatyti užstatą;

(11)

priemonės, kurių imtasi kovojant su COVID-19 pandemija, gali daryti poveikį atitikčiai reikalavimams, taikomiems su privataus sandėliavimo parama susijusioms patikroms vietoje pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1240 60 straipsnį. Tikslinga valstybėms narėms, kurioms šios priemonės darys poveikį, suteikti lankstumo – pratęsti atvežimo į sandėlį patikrų atlikimo laikotarpį arba leisti vietoj jų naudoti kitus tinkamus įrodymus, taip pat nereikalauti atlikti patikrų, apie kurias iš anksto neįspėjama. Todėl taikant šį reglamentą tikslinga nukrypti nuo tam tikrų Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1240 nuostatų;

(12)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1240 42 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad valstybės narės apie priimtinas paraiškas Komisijai turėtų pranešti kartą per savaitę. Siekiant užtikrinti skaidrumą, stebėseną ir tinkamą paramos sumų administravimą, taip pat veiksmingą sistemos valdymą, pranešimus būtina teikti dažniau;

(13)

tam, kad šis reglamentas iš karto padarytų poveikį rinkai ir padėtų stabilizuoti kainas, jis turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(14)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

(1)

valstybėse narėse nustatyti dideli judėjimo apribojimai, kuriais siekiama kovoti su dabartine COVID-19 pandemija, padarė didelį poveikį tam tikrų kategorijų jautienos gaminių, pavyzdžiui, užpakalinių ketvirčių, iš kurių gaminami įvairūs kepsniams skirti mėsos gabalai, pardavimui apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje. Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriui tenka apie 70 % Sąjungos vidaus paklausos, susijusios su įvairiais iš užpakalinių ketvirčių gaminamais kepsniams skirtais mėsos gabalais. Šie užpakaliniai ketvirčiai dabar naudojami kitų galvijienos gaminių gamybai, todėl kainos jau sumažėjo;

(2)

dėl galvijienos vartojimo modelio pokyčių smarkiai sumažėjo tam tikrų galvijienos gaminių paklausa. Dėl pasiūlos ir paklausos neatitikimo sutriko galvijienos sektoriaus rinka. Tai daro didelį neigiamą poveikį sektoriaus maržoms ir kelia pavojų Sąjungos ūkininkų finansiniam gyvybingumui. Tikėtina, kad nesiėmus priemonių šiam rinkos sutrikimui pašalinti galvijienos gaminių kainos Sąjungoje mažės, o spaudimas mažinti kainas tęsis;

(3)

dideli judėjimo apribojimai taip pat turėjo įtakos darbo jėgos pasiūlai skerdyklose bei maisto perdirbimo įmonėse ir dėl jų sumažėjo transporto ir logistikos sektoriaus pajėgumai;

(4)

dabartinius sunkumus ir visų pirma pasiūlos ir paklausos neatitikimą galvijienos rinkoje galima sumažinti sandėliuojant užpakalinius ketvirčius, iš kurių gaminami gaminiai, kurių didžioji dalis būtų buvusi skirta apgyvendinimo ir maitinimo sektoriui;

(5)

siekiant sumažinti pasiūlos ir paklausos neatitikimą, dėl kurio daromas spaudimas mažinti visų galvijienos gaminių kainas, ir palengvinti šias sudėtingas rinkos sąlygas, tikslinga skirti privataus šviežios ar atšaldytos aštuonių mėnesių arba vyresnių galvijų mėsos sandėliavimo paramą;

(6)

Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/1238 (4) ir Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2016/1240 (5) nustatytos privataus sandėliavimo paramos įgyvendinimo taisyklės. Jei šiame reglamente nenurodyta kitaip, privataus šviežios ar atšaldytos aštuonių mėnesių arba vyresnių galvijų mėsos sandėliavimo paramai turėtų būti taikomos Deleguotojo reglamento (ES) 2016/1238 ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1240 nuostatos;

(7)

paramos dydis turėtų būti nustatytas iš anksto, nes tai leistų taikyti greitą ir lanksčią veiklos sistemą. Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1370/2013 4 straipsniu, privataus sandėliavimo paramos dydis turėtų būti iš anksto nustatomas atsižvelgiant į sandėliavimo išlaidas ir kitus atitinkamus rinkos elementus. Tikslinga nustatyti paramą už visą sandėliavimo laikotarpį, remiantis atvežimo į sandėlį ir išvežimo iš jo išlaidomis, sandėliavimo šaltuosiuose sandėliuose išlaidomis už dieną ir daline kompensacija už prarastą šviežios arba atšaldytos jautienos, kuri yra užšaldoma, vertę;

(8)

kad privataus sandėliavimo parama būtų veiksminga ir turėtų realų poveikį rinkai, ji turėtų būti skiriama tik už gaminius, kurie dar nebuvo atiduoti sandėliuoti. Atsižvelgiant į tai, tikslinga nustatyti sandėliavimo laikotarpį;

(9)

veiksmingo administravimo ir supaprastinimo tikslais reikėtų nustatyti mažiausią kiekvienoje paraiškoje nurodytiną gaminių kiekį;

(10)

siekiant užtikrinti paraiškos patikimumą ir pageidaujamą priemonės poveikį rinkai, reikėtų nustatyti užstatą;

(11)

priemonės, kurių imtasi kovojant su COVID-19 pandemija, gali daryti poveikį atitikčiai reikalavimams, taikomiems su privataus sandėliavimo parama susijusioms patikroms vietoje pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1240 60 straipsnį. Tikslinga valstybėms narėms, kurioms šios priemonės darys poveikį, suteikti lankstumo – pratęsti atvežimo į sandėlį patikrų atlikimo laikotarpį arba leisti vietoj jų naudoti kitus tinkamus įrodymus, taip pat nereikalauti atlikti patikrų, apie kurias iš anksto neįspėjama. Todėl taikant šį reglamentą tikslinga nukrypti nuo tam tikrų Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1240 nuostatų;

(12)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1240 42 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad valstybės narės apie priimtinas paraiškas Komisijai turėtų pranešti kartą per savaitę. Siekiant užtikrinti skaidrumą, stebėseną ir tinkamą paramos sumų administravimą, taip pat veiksmingą sistemos valdymą, pranešimus būtina teikti dažniau;

(13)

tam, kad šis reglamentas iš karto padarytų poveikį rinkai ir padėtų stabilizuoti kainas, jis turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(14)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

(1)

dėl dabartinės COVID-19 pandemijos ir valstybėse narėse nustatytų didelių judėjimo apribojimų sumažėjo tam tikrų pieno ir pieno gaminių sektoriaus gaminių paklausa. Ligos plitimas ir taikomos priemonės riboja darbo jėgos pasiūlą, o tai visų pirma neigiamai veikia pieno gamybos, surinkimo ir perdirbimo etapus. Be to, privalomas parduotuvių, lauko prekyviečių, restoranų ir kitų apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų uždarymas sustabdė apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus veiklą, todėl labai pakito pieno ir pieno gaminių paklausos modeliai. Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje tradiciškai suvartojama apie 10–20 % Sąjungoje pagaminamo pieno ir pieno gaminių (priklausomai nuo gaminio). Be to, pirkėjai Sąjungoje ir pasaulio rinkoje nutraukia sutartis ir atideda naujų sutarčių sudarymą tikėdamiesi tolesnio kainų kritimo;

(2)

todėl gaunamą žalią pieną imta dažniau (viršijant įprastą rinkos paklausą) perdirbti į nefasuotus, sandėliuojamus ilgo galiojimo laiko gaminius, kuriems pagaminti reikia mažiau darbo jėgos, pavyzdžiui, į nugriebto pieno miltelius ir sviestą;

(3)

siekiant sumažinti susidariusį pasiūlos ir paklausos neatitikimą, tikslinga skirti sviesto privataus sandėliavimo paramą;

(4)

Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/1238 (4) ir Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2016/1240 (5) nustatytos privataus sandėliavimo paramos įgyvendinimo taisyklės. Jei šiame reglamente nenurodyta kitaip, sviesto privataus sandėliavimo paramai turėtų būti taikomos Deleguotojo reglamento (ES) 2016/1238 ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1240 nuostatos;

(5)

paramos dydis turėtų būti nustatytas iš anksto, nes tai leistų taikyti greitą ir lanksčią veiklos sistemą. Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1370/2013 4 straipsniu, privataus sandėliavimo paramos dydis turėtų būti iš anksto nustatomas atsižvelgiant į sandėliavimo išlaidas ir kitus atitinkamus rinkos elementus. Tikslinga nustatyti paramos, skirtos fiksuotoms sandėliavimo išlaidoms, susijusioms su atitinkamų gaminių atvežimu į sandėlį ir jų išvežimu iš sandėlio, padengti, dydį, taip pat paramos, skirtos sandėliavimo išlaidoms už sandėliavimo dieną ir finansinėms išlaidoms padengti, dydį;

(6)

veiksmingo administravimo ir supaprastinimo tikslais paraiškos turėtų būti susijusios tik su jau sandėliuojamu sviestu, o užstato neturėtų būti reikalaujama. Atsižvelgiant į tai, tikslinga nustatyti sandėliavimo laikotarpį;

(7)

veiksmingo administravimo ir supaprastinimo tikslais reikėtų nustatyti mažiausią kiekvienoje paraiškoje nurodytiną gaminių kiekį;

(8)

priemonės, kurių imtasi kovojant su COVID-19 pandemija, gali daryti poveikį atitikčiai reikalavimams, taikomiems su privataus sandėliavimo parama susijusioms patikroms vietoje pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1240 60 straipsnį. Tikslinga valstybėms narėms, kurioms šios priemonės darys poveikį, suteikti lankstumo – pratęsti atvežimo į sandėlį patikrų atlikimo laikotarpį arba leisti vietoj jų naudoti kitus tinkamus įrodymus, taip pat nereikalauti atlikti patikrų, apie kurias iš anksto neįspėjama. Todėl taikant šį reglamentą tikslinga nukrypti nuo tam tikrų Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1240 nuostatų;

(9)

tam, kad šis reglamentas iš karto padarytų poveikį rinkai ir padėtų stabilizuoti kainas, jis turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(10)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

(1)

dėl dabartinės COVID-19 pandemijos ir valstybėse narėse nustatytų didelių judėjimo apribojimų sumažėjo tam tikrų pieno ir pieno gaminių sektoriaus gaminių paklausa. Ligos plitimas ir taikomos priemonės riboja darbo jėgos pasiūlą, o tai visų pirma neigiamai veikia pieno gamybos, surinkimo ir perdirbimo etapus. Be to, privalomas parduotuvių, lauko prekyviečių, restoranų ir kitų apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų uždarymas sustabdė apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus veiklą, todėl labai pakito pieno ir pieno gaminių paklausos modeliai. Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje tradiciškai suvartojama apie 10–20 % Sąjungoje pagaminamo pieno ir pieno gaminių (priklausomai nuo gaminio). Be to, pirkėjai Sąjungoje ir pasaulio rinkoje nutraukia sutartis ir atideda naujų sutarčių sudarymą tikėdamiesi tolesnio kainų kritimo;

(2)

todėl gaunamą žalią pieną imta dažniau (viršijant įprastą rinkos paklausą) perdirbti į nefasuotus, sandėliuojamus ilgo galiojimo laiko gaminius, kuriems pagaminti reikia mažiau darbo jėgos, pavyzdžiui, į nugriebto pieno miltelius ir sviestą;

(3)

siekiant sumažinti susidariusį pasiūlos ir paklausos neatitikimą, tikslinga skirti paramą privačiam nugriebto pieno miltelių sandėliavimui;

(4)

Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/1238 (4) ir Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2016/1240 (5) nustatytos privataus sandėliavimo paramos įgyvendinimo taisyklės. Jei šiame reglamente nenurodyta kitaip, privataus nugriebto pieno miltelių sandėliavimo paramai turėtų būti taikomos Deleguotojo reglamento (ES) 2016/1238 ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1240 nuostatos;

(5)

paramos dydis turėtų būti nustatytas iš anksto, nes tai leistų taikyti greitą ir lanksčią veiklos sistemą. Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1370/2013 4 straipsniu, privataus sandėliavimo paramos dydis turėtų būti iš anksto nustatomas atsižvelgiant į sandėliavimo išlaidas ir kitus atitinkamus rinkos elementus. Tikslinga nustatyti paramos, skirtos fiksuotoms sandėliavimo išlaidoms, susijusioms su atitinkamų gaminių atvežimu į sandėlį ir jų išvežimu iš sandėlio, padengti, dydį, taip pat paramos, skirtos sandėliavimo išlaidoms už sandėliavimo dieną ir finansinėms išlaidoms padengti, dydį;

(6)

veiksmingo administravimo ir supaprastinimo tikslais paraiškos turėtų būti susijusios tik su jau sandėliuojamais nugriebto pieno milteliais, o užstato neturėtų būti reikalaujama. Atsižvelgiant į tai, tikslinga nustatyti sandėliavimo laikotarpį;

(7)

veiksmingo administravimo ir supaprastinimo tikslais reikėtų nustatyti mažiausią kiekvienoje paraiškoje nurodytiną gaminių kiekį;

(8)

priemonės, kurių imtasi kovojant su COVID-19 pandemija, gali daryti poveikį atitikčiai reikalavimams, taikomiems su privataus sandėliavimo parama susijusioms patikroms vietoje pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1240 60 straipsnį. Tikslinga valstybėms narėms, kurioms šios priemonės darys poveikį, suteikti lankstumo – pratęsti atvežimo į sandėlį patikrų atlikimo laikotarpį arba leisti vietoj jų naudoti kitus tinkamus įrodymus, taip pat nereikalauti atlikti patikrų, apie kurias iš anksto neįspėjama. Todėl taikant šį reglamentą tikslinga nukrypti nuo tam tikrų Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1240 nuostatų;

(9)

tam, kad šis reglamentas iš karto padarytų poveikį rinkai ir padėtų stabilizuoti kainas, jis turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(10)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

(1)

dėl dabartinės COVID-19 pandemijos ir valstybėse narėse nustatytų didelių asmenims taikomų judėjimo apribojimų pieno ir pieno gaminių sektorius patiria ekonominių sutrikimų, dėl kurių ūkininkams kyla finansinių sunkumų ir pinigų srautų problemų;

(2)

ligos plitimas ir taikomos priemonės riboja darbo jėgos pasiūlą, o tai visų pirma neigiamai veikia pieno gamybos, surinkimo ir perdirbimo etapus. Tai dar labiau apsunkina sektoriaus padėtį, nes perdirbimo sektoriaus subjektai turi rasti alternatyvių sprendimų, kaip surinkti toliau tiekiamą žalią pieną, nors jų gamyklos ir taip jau patiria sunkumų;

(3)

privalomas parduotuvių, lauko prekyviečių, restoranų ir kitų apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų uždarymas taip pat sustabdė apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus veiklą, todėl labai pakito pieno ir pieno gaminių paklausos modeliai. Vartotojų paklausa pasikeitė: renkamasi daugiau pagrindinių maisto produktų, o tai neigiamai atsiliepia specializuotiems pieno gaminiams. Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje tradiciškai suvartojama apie 10–20 % Sąjungoje pagaminamo pieno ir pieno gaminių (priklausomai nuo gaminio). Todėl sumažėjo tam tikrų pieno ir pieno gaminių sektoriaus gaminių, parduodamų apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje, paklausa. Pavyzdžiui, daugiau nei pusė Sąjungoje gaminamo mocarelos sūrio skirta maisto paslaugų sektoriui. Tam tikrų pieno gaminių vartojimo padidėjimas mažmeninės prekybos sektoriuje nekompensavo paklausos sumažėjimo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje;

(4)

be to, pieno ir pieno gaminių pirkėjai Sąjungoje ir pasaulio rinkoje nutraukia sutartis ir atideda naujų sutarčių sudarymą tikėdamiesi tolesnio kainų kritimo. Pieno ir pieno gaminių eksportui poveikį daro ir logistikos sunkumai, nes Kinijoje prasidėjus COVID-19 pandemijai joje ir kitose šalyse uostai smarkiai perpildyti. Numatoma, kad atšauktų reisų skaičius toliau didės bent iki 2020 m. birželio mėn. ir dėl to vis labiau trūks konteinerių, smarkiai išaugs mokesčiai, o eksportuotojų siuntos bus atidedamos. Iš Sąjungos į trečiąsias šalis eksportuojama apie 15 % viso Sąjungoje pagaminamo pieno ir pieno gaminių kiekio;

(5)

todėl gaunamą žalią pieną imta dažniau (viršijant įprastą rinkos paklausą) perdirbti į nefasuotus, sandėliuojamus ilgo galiojimo laiko gaminius, kuriems pagaminti reikia mažiau darbo jėgos, pavyzdžiui, į nugriebto pieno miltelius ir sviestą. Vis dėlto daugelis Sąjungos gamybos objektų neturi pajėgumų pieną perdirbti į kitus gaminius, taigi jiems tenka toliau gaminti pieno gaminius, kurių paklausa smarkiai sumažėjo;

(6)

dėl šio pasiūlos ir paklausos neatitikimo pieno ir pieno gaminių sektorius patiria ekonominių sutrikimų. Dėl tokio neatitikimo didmeninės pieno ir pieno gaminių kainos smarkiai sumažėjo, ypač nuo 2020 m. kovo mėn. pradžios: nugriebto pieno miltelių – 19 %, o sviesto – 14 %. Pirmiausia smarkiai sumažėjo nugriebto pieno miltelių ir sviesto – gaminių, į kuriuos perdirbamas žalio pieno perteklius, kai gaunamo pieno kiekis viršija paklausą, – kainos. Remiantis nugriebto pieno miltelių ir sviesto kainomis apskaičiuota, kad nuo vasario mėn. pradžios iki balandžio mėn. pirmos savaitės žalio pieno ekvivalento didmeninė kaina sumažėjo 24 %. Šį pavasarį kainų kritimas yra išskirtinis, nes paklausos pokyčiai, susiję su judėjimo ribojimo priemonėmis, sutampa su pieno gamybos sezono piku. Numatoma, kad pieno ir pieno gaminių kainos toliau mažės, nes pavasarį ir vasarą, t. y. pieno ir pieno gaminių sektoriaus gamybos sezono piko metu, pieno gamybos apimtis turėtų didėti;

(7)

dėl minėtų aplinkybių laikoma, kad šie įvykiai nulėmė didelių rinkos pusiausvyros sutrikimų laikotarpį;

(8)

siekiant padėti pieno ir pieno gaminių sektoriui atkurti pusiausvyrą šiuo didelių rinkos pusiausvyros sutrikimų laikotarpiu, tikslinga leisti ūkininkams, ūkininkų asociacijoms, tokių asociacijų asociacijoms, pripažintoms gamintojų organizacijoms ir jų asociacijoms, taip pat pripažintoms tarpšakinėms organizacijoms sudaryti susitarimus ir priimti sprendimus. Tokie susitarimai ir sprendimai galėtų apimti kolektyvines ūkio subjektų pastangas planuoti žalio pieno gamybą pagal kintančius paklausos modelius;

(9)

sudaryti bet kokius susitarimus dėl gamybos planavimo ar priimti su tuo susijusius sprendimus turėtų būti laikinai leidžiama šešių mėnesių, kurie sutampa su pavasariu ir vasara, laikotarpiu (t. y. pieno ir pieno gaminių sektoriaus gamybos sezono piko metu), kad tie susitarimai ir sprendimai turėtų didžiausią poveikį;

(10)

atsižvelgiant į tai, kad dideli rinkos sutrikimai fiksuojami nuo 2020 m. balandžio mėn. pradžios, šešių mėnesių laikotarpis turėtų prasidėti 2020 m. balandžio 1 d.;

(11)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 222 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, leidimas turi būti suteikiamas tik jei jis nekenkia vidaus rinkos veikimui ir jei minėtais susitarimais bei sprendimais siekiama tik stabilizuoti sektorių. Šios konkrečios sąlygos netaikomos susitarimams ir sprendimams, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai lemia rinkos padalijimą, diskriminaciją dėl pilietybės arba kainų nustatymą. Jei susitarimai ir sprendimai šių sąlygų neatitinka ar nebeatitinka, jiems taikoma Sutarties 101 straipsnio 1 dalis;

(12)

šiame reglamente numatytas leidimas turėtų būti taikomas Sąjungos teritorijoje, atsižvelgiant į tai, kad dideli rinkos pusiausvyros sutrikimai pasireiškia visoje Sąjungoje;

(13)

kad valstybės narės galėtų įvertinti, ar susitarimai ir sprendimai nekenkia vidaus rinkos veikimui ir ar jais siekiama tik stabilizuoti pieno ir pieno gaminių sektorių, valstybės narės, kuriai tenka didžiausia numatoma tuose susitarimuose ar sprendimuose nurodytos pieno gamybos dalis, kompetentingoms institucijoms, įskaitant tos valstybės narės konkurencijos institucijas, turėtų būti teikiama informacija apie sudarytus susitarimus ar priimtus sprendimus, taip pat apie juose nurodytą gamybos apimtį ir laikotarpį;

(14)

atsižvelgiant į didelius rinkos pusiausvyros sutrikimus ir pasirengimą gamybos sezono pikui, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo;

(15)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

(1)

dėl dabartinės COVID-19 pandemijos ir dėl to valstybėse narėse taikomų plataus masto judėjimo apribojimų visose valstybėse narėse ūkininkai, vynuogių augintojai, alyvuogių aliejaus gamintojai ir bitininkai susiduria su išskirtiniais sunkumais. Dėl logistinių problemų ir darbo jėgos trūkumo jie tapo pažeidžiami pandemijos sukeltų ekonominių sutrikimų atveju. Visų pirma jie susiduria su finansiniais sunkumais bei grynųjų pinigų srautų problemomis. Atsižvelgiant į precedento neturintį šių susidariusių aplinkybių pobūdį, būtina sumažinti šiuos sunkumus nukrypstant nuo tam tikrų bendros žemės ūkio politikos srities įgyvendinimo reglamentų nuostatų;

(2)

pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 (2) 9 straipsnio 1 dalį gamintojų organizacijos kompetentingai valstybės narės institucijai pateikia paraišką gauti pagalbą arba jos likutį pagal kiekvieną veiklos programą, kuriai įgyvendinti prašoma skirti pagalbą, iki metų, einančių po metų, kuriems prašoma skirti pagalbą, vasario 15 d. Pagal to reglamento 9 straipsnio 3 dalį į pagalbos paraiškas gali būti įtrauktos suplanuotos, tačiau nepatirtos išlaidos, jei pagrindžiami tam tikri aspektai. Tie aspektai, be kita ko, yra tai, kad tų operacijų nebuvo galima atlikti iki veiklos programos įgyvendinimo metų gruodžio 31 d. dėl priežasčių, kurių atitinkama gamintojų organizacija negalėjo kontroliuoti, ir kad tas operacijas galima atlikti iki metų, einančių po metų, kuriems prašoma skirti pagalbą, balandžio 30 d. Atsižvelgiant į Covid-19 pandemiją, reikia nukrypti nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 9 straipsnio 3 dalies b punkto ir numatyti, kad į pagalbos paraiškas, kurios turi būti pateiktos iki 2021 m. vasario 15 d., gali būti įtrauktos 2020 metams suplanuotų operacijų, kurios nebuvo atliktos iki 2020 m. gruodžio 31 d., išlaidos, jei šios operacijos gali būti atliktos iki 2021 m. rugpjūčio 15 d. Dėl tos pačios priežasties taip pat reikia nukrypti nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 9 straipsnio 3 dalies b punkto ir numatyti, kad į pagalbos paraiškas, kurios pateiktos iki 2020 m. vasario 15 d., gali būti įtrauktos 2019 metams suplanuotų operacijų, kurios nebuvo atliktos iki 2019 m. gruodžio 31 d., išlaidos, jei šios operacijos gali būti atliktos iki 2020 m. rugpjūčio 15 d.;

(3)

priemonės, kurių pastaraisiais mėnesiais ėmėsi vyriausybės, siekdamos įveikti krizę, kilusią dėl COVID-19 pandemijos, visų pirma viešbučių, barų ir restoranų uždarymas, žmonių ir prekių judėjimo apribojimas iki būtino lygio, tam tikrų Sąjungos vidaus sienų uždarymas, daro neigiamą poveikį Sąjungos vyno sektoriui. Apskaičiuota, kad viešbučių, barų ir restoranų uždarymas daro tiesioginį poveikį 30 % Sąjungoje suvartojamo vyno kiekio, t. y. 50 % jo vertės. Be to, darbo jėgos trūkumas ir dėl pandemijos kilę logistiniai sunkumai daro spaudimą vynuogių augintojams ir visam vyno sektoriui. Vynuogių augintojai susiduria su vis didesnėmis problemomis, susijusiomis su būsimo derliaus nuėmimu: tai ir mažos kainos, sumažėjęs vartojimas, transportavimo ir pardavimo sunkumai;

(4)

be to, 2019 m. Sąjungos vyno rinka jau patyrė sunkumų, o vyno atsargos yra didžiausios nuo 2009 m. Šiuos pokyčius visų pirma lėmė rekordinis 2018 m. derlius ir apskritai mažėjantis vyno vartojimas Sąjungoje. Be to, eksportui poveikį padarė tai, kad Jungtinės Amerikos Valstijos – pagrindinė Sąjungos vyno eksporto rinka – nustatė papildomus importo muitus Sąjungos vynams. COVID-19 pandemija sudavė dar vieną smūgį pažeidžiamam sektoriui, kuris nebegali veiksmingai parduoti ar platinti savo produktų, daugiausia dėl pagrindinių eksporto rinkų uždarymo ir priemonių, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti tinkamą izoliaciją ir karantiną, visų pirma dėl visos maitinimo veiklos nutraukimo ir negalėjimo tiekti nuolatiniams klientams. Visa tai lemia visų vyno sektoriaus dalyvių pajamų praradimą. Netikrumas dėl priemonių, kurių imtasi siekiant kovoti su pandemija, trukmės ir jų poveikio kainoms, vartojimo modeliams ir pajamoms kelia dar didesnį spaudimą Sąjungos vyno sektoriui;

(5)

todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, būtina nedelsiant imtis priemonių padėčiai ištaisyti – leisti lanksčiau taikyti tam tikras paramos priemones pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 43 straipsnį, nukrypstant nuo kelių Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1150 (3) nuostatų;

(6)

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1150 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 41 straipsnio 5 dalyje nurodyti taikomų paramos programų pakeitimai teikiami ne dažniau kaip du kartus per finansinius metus. Siekiant sudaryti sąlygas valstybėms narėms greitai pritaikyti savo nacionalines paramos programas dėl priežasčių, susijusių su COVID-19 pandemijos sukelta krize, tikslinga leisti tokius pakeitimus teikti dažniau kaip du kartus per finansinius metus, su sąlyga, kad tie pakeitimai pateikiami iki 2020 m. spalio 15 d. Valstybės narės turėtų turėti galimybę skubiai reaguoti į šias išskirtines aplinkybes, susijusias su COVID-19 pandemijos sukelta krize, ir teikti savo programos pakeitimus, kuo anksčiau ir taip dažnai, kaip jos mano esant reikalinga. Toks lankstumas leistų valstybėms narėms optimizuoti jau taikomas priemones, padidinti intervencinių priemonių skaičių ir dažniau koreguoti priemones, atsižvelgiant į padėtį rinkoje. Be to, tai leistų valstybėms narėms, norinčioms į savo nacionalinę paramos programą įtraukti papildomų priemonių, tai padaryti iš karto, kai tik įsigalios šis reglamentas, o ne laukti kito pakeitimų pateikimo termino. Dėl tokio didesnio lankstumo ūkio subjektai, įskaitant naujus ūkio subjektus, turėtų daugiau galimybių teikti paraiškas paramai gauti. Taip siekiama paremti vyno sektorių ir užtikrinti lankstumą, reikalingą atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos sukeltos krizės pasekmes;

(7)

todėl reikia laikinai nukrypti nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1150 2 straipsnio 1 dalies, kad būtų galima prireikus atlikti nacionalinių paramos programų pakeitimus ir dėl Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 45 straipsnio 1 dalies a punkte ir 46–52 straipsniuose nurodytų priemonių. Kalbant apie Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 45 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą pardavimo skatinimo priemonę, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/133 (4) leidžiama valstybėms narėms prireikus atlikti savo nacionalinių paramos programų pakeitimus;

(8)

atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos sukeltą krizę ir dėl jos atsiradusį žmogiškųjų išteklių trūkumą, gamintojams iš esmės neįmanoma vykdyti suplanuotos neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimo veiklos. Todėl tikslinga 2020 metais atidėti paramos už neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimą paraiškų pateikimo terminą ir tokios veiklos atlikimo terminą, nustatytus atitinkamai Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1150 8 straipsnio b ir d punktuose. Tai turėtų suteikti gamintojams papildomo laiko planuoti ir rasti darbo jėgą, reikalingą tokiai veiklai atlikti;

(9)

be to, atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos sukeltą krizę, ir dėl to didėjantį vyno perteklių rinkoje, atrodo nebereikalinga prašyti valstybių narių pateikti konkretų neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimo pagrindimą. Todėl tikslinga nukrypti nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1150 8 straipsnio c punkto ir 2020 metais laikinai sustabdyti reikalavimo, kad valstybės narės nustatytų prognozuojamą padėtį rinkoje, pagrindžiančią neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimą, kad būtų atkurta rinkos pusiausvyra ir išvengta krizės, taikymą;

(10)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 29 straipsnyje nustatytos taisyklės dėl gamintojų organizacijų rengiamų trejų metų darbo programų, skirtų alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriui remti. Tebesitęsianti krizė, susijusi su Covid-19 pandemija, yra išskirtinis ir precedento neturintis iššūkis paramos gavėjų gebėjimui vykdyti veiklą, suplanuotą antraisiais ir trečiaisiais trejų metų alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriaus paramos programų įgyvendinimo metais. Todėl paramos gavėjams išimties tvarka suteikiamas lankstumas, leidžiant tam tikromis sąlygomis pakeisti šią veiklą. Todėl būtina nukrypti nuo tam tikrų Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 615/2014 (5) nuostatų, kad būtų galima leisti šį lankstumą, kuris nedaro jokio poveikio ES finansavimo mokėjimo terminui;

(11)

bitininkystės programų taisyklės, susijusios su pagalba sektoriui, yra nustatytos Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1368 (6). Pagal to reglamento 2 straipsnį bitininkystės metai – 12 iš eilės einančių mėnesių nuo rugpjūčio 1 d. iki liepos 31 d. Taigi, 2020 bitininkystės metai yra nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. Pagal to reglamento 3 straipsnį kiekviena valstybė narė turi pateikti vienos visai savo teritorijai skirtos bitininkystės programos pasiūlymą. Pagal to reglamento 6 straipsnį valstybės narės gali iš dalies pakeisti bitininkystės programų priemones per bitininkystės metus. Tačiau neturėtų būti viršijama bendra numatytų metinių išlaidų viršutinė riba. Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1368 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad valstybės narės galėtų įgyvendinti 2020 bitininkystės metams numatytas priemones net ir po 2020 m. liepos 31 d. Šis pakeitimas neturėtų daryti jokio poveikio mokėjimo laikotarpiui. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 55 straipsnio 1 dalį bitininkystės programos turi būti rengiamos bendradarbiaujant su bitininkystės sektoriui atstovaujančiomis organizacijomis. Prieš prašydamos pakeisti bitininkystės programas, valstybės narės turėtų konsultuotis su atitinkamomis organizacijomis;

(12)

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/39 (7) 1 straipsnio 2 dalyje pateikta mokslo metų apibrėžtis, taikoma įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 23 straipsnyje nurodytą pagalbos programą (toliau – mokykloms skirta programa). Priemonės, kurių valstybės narės ėmėsi siekdamos kovoti su COVID-19 pandemija, įskaitant laikiną švietimo įstaigų uždarymą, sutrukdė 2019–2020 mokslo metais įgyvendinti mokykloms skirtą programą. Dėl tų priemonių į švietimo įstaigas laikinai nebuvo tiekiami vaisiai, daržovės ir pienas, taip pat nebuvo vykdomos papildomos švietimo priemonės ir informacijos skleidimo, stebėsenos ir vertinimo veikla. Todėl tikslinga numatyti nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/39 1 straipsnio 2 dalies nukrypti leidžiančią nuostatą, kuria būtų pratęsta 2019–2020 mokslo metų trukmė, kad valstybės narės galėtų toliau vykdyti tiems mokslo metams numatytą veiklą iki 2020 m. rugsėjo 30 d.;

(13)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/39 4 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse ir 5 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis, kurį gali apimti pagalbos paraiškos, susijusios su produktų tiekimu ir paskirstymu ir su papildomomis švietimo priemonėmis, taip pat pagalbos paraiškų pateikimo ir pagalbos išmokėjimo pagal mokykloms skirtą programą terminas. Atsižvelgiant į 2019–2020 mokslo metų trukmės pratęsimą, reikėtų numatyti nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/39 4 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių ir 5 straipsnio 3 dalies nukrypti leidžiančią nuostatą, taikomą pagalbos paraiškoms dėl veiklos pagal mokykloms skirtą programą, vykdomos po 2020 m. liepos 31 d., kad jos galėtų apimti trumpesnius nei dviejų savaičių laikotarpius, ir nustatyti pagalbos paraiškų pateikimo ir pagalbos išmokėjimo terminus;

(14)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/39 7 straipsnio 3 dalyje nustatomos taisyklės dėl Sąjungos pagalbos lėšų, dėl kurių nepateikta prašymų, perskirstymo mokykloms skirtoje programoje dalyvaujančioms valstybėms narėms, kurios pranešė apie pageidavimą panaudoti didesnę nei joms skirta sumą. Orientacinės skiriamos sumos lėšų, kurios gali būti perskirtos kitai valstybei narei, dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į tos valstybės narės pasiektą Sąjungos pagalbos galutinės skiriamos sumos panaudojimo lygį praėjusiais mokslo metais. Dėl valstybių narių taikomos izoliacijos tvarkos, kuria siekiama kovoti su COVID-19 pandemija, įskaitant laikiną švietimo įstaigų uždarymą, 2019–2020 mokslo metais gali būti panaudota mažiau Sąjungos pagalbos. Todėl tikslinga numatyti nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/39 7 straipsnio 3 dalies nukrypti leidžiančią nuostatą, kad perskirstant Sąjungos pagalbos lėšas, dėl kurių nepateikta prašymų, valstybėms narėms, 2021–2022 mokslo metais dalyvaujančioms mokykloms skirtoje programoje, nebūtų atsižvelgiama į Sąjungos pagalbos panaudojimo lygį 2019–2020 mokslo metais;

(15)

atsižvelgiant į būtinybę imtis neatidėliotinų veiksmų, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną;

(16)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

(1)

dėl dabartinės COVID-19 pandemijos ir valstybėse narėse nustatytų didelių judėjimo apribojimų visų valstybių narių vynuogių augintojai patiria išskirtinių sunkumų. Visų pirma jie susiduria su logistikos problemomis ir darbo jėgos trūkumu, kuris labai jaučiamas darbo jėgai imlių kultūrų sektoriuje, taigi ir vynuogynuose, kuriuose per visą augimo sezoną ir ypač pavasarį, kai paprastai sodinami nauji vynmedžiai, reikia daug rankų darbo. Dėl dabartinių apribojimų vynuogių augintojams kaip niekada iki šiol sunku sutelkti pakankamai kasdienėms vynuogyno operacijoms atlikti reikalingos darbo jėgos, o papildomų naujų vynuogynų sodintojų trūkumas – dar didesnis;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 62 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad leidimai sodinti vynmedžius galioja 3 metus nuo jų išdavimo dienos. Pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/274 (2) 7 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą leidimai sodinti vynmedžius atranką praėjusiems pareiškėjams išduodami ne vėliau kaip rugpjūčio 1 d. Tai leidžia vynuogių augintojams rudenį paruošti dirvožemį ir apsirūpinti naujais vynmedžiais, kurie paprastai sodinami pavasarį. Pavasaris yra vynmedžiams sodinti palankiausias metų laikas, nes vėliau kylant temperatūrai ir prasidedant vasarai dirvožemis tampa sausas ir tuo metu pasodinti augalai skursta ir gali neįsišaknyti;

(3)

dėl COVID-19 pandemijos sukeltos krizės vynmedžių augintojai, kurių leidimų sodinti vynmedžius galiojimas baigiasi vėliausiai 2020 m. rugpjūčio 1 d., šiuo metu negali tais leidimais naudotis paskutiniais jų galiojimo metais, kaip planuota. Kadangi neįmanoma numatyti, kiek laiko bus taikomos pandemijos valdymo priemonės, neaišku, ar tie vynuogių augintojai turės galimybę iki rugpjūčio 1 d. pasinaudoti savo leidimais. Net ir tuo atveju, jei COVID-19 pandemija pradėtų rimti ir apribojimai būtų panaikinti iki vasaros, vynmedžių augintojams tektų sodinti vynmedžius karštuoju metų laiku, taigi ne pačiu tinkamiausiu augimo ciklo laiku, sudėtingomis sąlygomis ir papildomomis sąnaudomis, be to, tuomet, kai vyno sektorius jau ir taip patiria sunkumų dėl nepalankių rinkos sąlygų;

(4)

todėl, kad leidimai sodinti vynmedžius nebūtų prarasti arba kad vynmedžių netektų sodinti sparčiai blogėjančiomis sąlygomis, būtina nedelsiant leisti pratęsti leidimų sodinti vynmedžius, kurių galiojimas baigiasi 2020 m., galiojimą. Taigi visi leidimai, kurių galiojimas baigiasi 2020 m., turėtų būti pratęsti 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, kad vynuogių augintojai naujus vynmedžius galėtų sodinti palankiomis sąlygomis 2021 m. pavasarį;

(5)

atsižvelgiant į nenumatytus praktinius ir ekonominius sunkumus, su kuriais dėl COVID-19 pandemijos susiduria vynuogių augintojai, plėsti vynuogynų ploto nebenorintiems augintojams turėtų būti leidžiama atsisakyti leidimo sodinti vynmedžius, kurio galiojimas baigiasi 2020 m., netaikant Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 (3) 89 straipsnio 4 dalyje nurodytos administracinės nuobaudos;

(6)

vynuogių augintojams, kuriems valstybės narės išdavė leidimus atsodinti tam tikrą vynmedžių plotą, nes jie tokį patį plotą jau buvo išnaikinę, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 66 straipsnio 1 dalyje, šiuo reglamentu suteikiama nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti taikoma taip pat, kaip ir augintojams, kuriems buvo suteikti leidimai sodinti naujus vynmedžius. Taip bus užtikrinta, kad augintojams, kurie dėl nenumatytų aplinkybių ir darbo jėgos trūkumo, atsiradusio įvedus judėjimo apribojimus dėl COVID-19 pandemijos sukeltos krizės, negali atsodinti išnaikinto ploto, nebūtų mažinamas vynuogynų plotas;

(7)

tie vynuogių augintojai, kuriems valstybės narės išdavė leidimus atsodinti vynmedžius su sąlyga, kad jie įsipareigoja išnaikinti atitinkamą vynmedžiais apsodintą plotą ne vėliau kaip baigiantis ketvirtiesiems metams po naujų vynmedžių pasodinimo, 2020 m. gali negalėti to padaryti dėl konkrečių problemų, kilusių apribojus judėjimą ir pritrūkus darbo jėgos. Todėl, jei šie augintojai gali pagrįsti, kad išnaikinti vynmedžius 2020 m. buvo neįmanoma dėl priežasčių, susijusių su COVID-19 pandemija, valstybėms narėms turėtų būti leista suteikti šiems augintojams daugiau laiko vynmedžiams išnaikinti, pratęsiant terminą ne daugiau kaip 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo. Valstybės narės per 2 mėnesius nuo paraiškos pateikimo turėtų nuspręsti, ar pratęsti terminą ir kokiam laikui, arba, jei paraiška atmetama, pranešti pareiškėjui apie atmetimo priežastis. Jei vynmedžiai neišnaikinami iki pratęsto termino pabaigos, vyno augintojui pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/273 (4) 5 straipsnio antrą pastraipą turėtų būti taikomos atitinkamos nuobaudos;

(8)

tais atvejais, kai augintojams leidžiama atidėti vynuogyno, kurio išankstinį atsodinimą leido valstybės narės, išnaikinimą, tiek numatytas išnaikinti senas vynuogynas, tiek naujai atsodintas vynuogynas turėtų būti laikomi neatitinkančiais paramos už neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimą skyrimo reikalavimų, kad būtų išvengta dvigubo finansavimo;

(9)

įvesti judėjimo apribojimai, su jais susijusios logistinės problemos ir darbininkų, galinčių vynuogyne atlikti rankų darbus, visų pirma sodinti naujus arba naikinti senus vynmedžius, trūkumas yra konkreti problema, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 221 straipsnyje. Ši konkreti problema negali būti sprendžiama to reglamento 219 arba 220 straipsnyje nustatytomis priemonėmis. Ji nėra susijusi su jau esamu rinkos sutrikdymu arba su pakankamai konkrečia rinkos sutrikdymo grėsme. Ji nėra susijusi ir su kovos su gyvūnų ligų plitimu priemonėmis arba vartotojų pasitikėjimo praradimu dėl pavojaus visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikatai, kaip nurodyta to reglamento 220 straipsnyje;

(10)

priemonės taikymo sritis ir laikotarpis turėtų griežtai apsiriboti tik tuo, kas būtina dėl COVID-19 pandemijos kilusiems dabartiniams sunkumams įveikti;

(11)

reikėtų skubiai imtis priemonių, kad vynuogių augintojai dėl nenumatytų logistinių problemų ir darbo jėgos trūkumo neprarastų leidimų sodinti vynmedžius ar nebūtų baudžiami už įsipareigojimo išnaikinti atitinkamą vynmedžių plotą nevykdymą;

(12)

šiame reglamente numatytos neatidėliotinos priemonės turėtų būti taikomos ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis yra būtinas, kad vynuogių augintojai spėtų naujus vynmedžius pasodinti tinkamu metų laiku, o valstybės narės turėtų lankstumo galimybę tais atvejais, kai išnaikinti vynmedžių neįmanoma dėl COVID-19 pandemijos;

(13)

kadangi veiksmų turi būti imamasi nedelsiant, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną;

(14)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,