(1)

siekiant užtikrinti, kad registracijos dokumentacijos atitiktų Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, to reglamento 41 straipsnyje reikalaujama, kad Europos cheminių medžiagų agentūra (toliau – Agentūra) atrinktų patikrai tam tikrą registracijos dokumentacijų procentinę dalį. Po tokios patikros gali būti parengtas sprendimo, kuriuo registruotojas (-ai) įpareigojamas (-i) pateikti visą reikiamą informaciją, kad registracijos dokumentacija (-os) atitiktų nustatytus informacijai keliamus reikalavimus, projektas;

(2)

remiantis Agentūros (2) ir Komisijos (3) atliktais Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 veikimo vertinimais ir Vokietijos kompetentingų institucijų atliktu tyrimu (4), atrodo, kad didelis registracijos dokumentacijų skaičius neatitinka reikalavimų ir tai trukdo veiksmingai įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 tikslus;

(3)

„Bendrojoje ataskaitoje dėl REACH reglamento įgyvendinimo ir tam tikrų elementų peržiūros“ Komisija nurodė, kad reikalavimų neatitinkančios registracijos dokumentacijos yra vienas iš skubiausiai spręstinų klausimų;

(4)

praėjus paskutiniam registracijos terminui, galima geriau planuoti būsimas atitikties patikras, remiantis tikslesnėmis žiniomis apie faktinį užregistruotų cheminių medžiagų skaičių ir Agentūros įgyta dokumentacijų vertinimo patirtimi;

(5)

po konsultacijų su Agentūra, kaip matyti iš REACH vertinimo jungtinio veiksmų plano (5), dėl kurio, remdamosi Tarybos prašymu 2019 m. birželio 26 d. išvadose (6), susitarė Komisijos tarnybos ir ECHA, Komisija mano, kad, siekiant užtikrinti didesnę atitiktį nustatytiems informacijos reikalavimams, minimali registracijos dokumentacijų, kurias iki 2018 m. termino Agentūra gavo dėl kiekvieno kiekio tonomis lygio, procentinė dalis, atrenkama tikrinti, ar atitinka visus Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 41 straipsnio 1 dalyje išvardytus elementus, turėtų būti padidinta nuo 5 % iki 20 %. Atsižvelgiant į Agentūros išteklius, tokia procentinė dalis laikoma praktiškai įgyvendinama;

(6)

Jungtiniame veiksmų plane, dėl kurio susitarė Komisijos tarnybos ir ECHA, nutarta, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. turėtų būti atrinkta 20 % registracijos dokumentacijų, kurios pateiktos iki 2018 m. termino ir yra susijusios su ne mažesniu kaip 100 tonų per metus kiekiu, o iki 2027 m. gruodžio 31 d. – iki to paties termino pateiktos registracijos dokumentacijos, susijusios su mažesniu kaip 100 tonų per metus kiekiu;

(7)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(8)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 133 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

(1)

2019 m. rugpjūčio 12 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi Reglamento (ES) 2016/1036 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų Indonezijos, Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) ir Taivano (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių (toliau – tiriamasis produktas). Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Gavusi 2019 m. birželio 28 d. Europos plieno asociacijos (toliau – „Eurofer“ arba skundo pateikėjas) keturių Sąjungos gamintojų, kurie pagamina visą tiriamąjį produktą Sąjungoje, vardu pateiktą skundą, Komisija inicijavo tyrimą. Skunde pateikta pakankamai nagrinėjamųjų šalių vykdomo dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą.

(3)

Remdamasi pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalimi Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/104 (3) nustatė reikalavimą registruoti nagrinėjamojo produkto importą.

(4)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, žinomiems nagrinėjamųjų šalių eksportuojantiems gamintojams ir nagrinėjamųjų šalių valdžios institucijoms, žinomiems Sąjungos importuotojams ir naudotojams ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(5)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Komisija gavo pastabų, į kurias atsakyta 2.3 ir 5.2.3 skirsniuose.

(6)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(7)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė nusprendusi sumažinti tirtinų Sąjungos gamintojų skaičių iki pagrįsto skaičiaus atlikdama atranką ir preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija preliminariai atrinko bendroves remdamasi Sąjungos gamybos ir pardavimo apimtimi, kurią Sąjungos gamintojai nurodė vykdant padėties vertinimo prieš inicijavimą analizę, taip pat atsižvelgdama į jų geografinę padėtį. Preliminariai atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kuriems tenka daugiau kaip 78 % panašaus produkto gamybos ir 88 % jo pardavimo Sąjungoje ir kurie įsikūrę trijose valstybėse narėse. Išsami informacija apie preliminariai atrinktas bendroves buvo pateikta suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje, be to, suinteresuotosios šalys paragintos teikti pastabas. Pastabų negauta.

(8)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, preliminariai atrinkti Sąjungos gamintojai patvirtinti. Atrinktos bendrovės: „Aperam Belgium“ (toliau – „Aperam“), „Acciai Speciali Terni S.p.A.“ (toliau – AST) ir „OTK Stainless Oy“ (toliau – OTK). Galutinai atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(9)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(10)

Du nesusiję importuotojai pranešė apie save kaip suinteresuotąsias šalis ir pateikė prašomą informaciją. Atsižvelgiant į nedidelį gautų atsakymų skaičių atranka nebuvo reikalinga. Abu importuotojai buvo paraginti užpildyti klausimyną.

(11)

Atsižvelgiant į žinomų nagrinėjamojo produkto gamintojų nagrinėjamosiose šalyse skaičių pranešime apie inicijavimą numatyta tik KLR gamintojų atranka, todėl Komisija paprašė visų Kinijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją, kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves).

(12)

Be to, Komisija paprašė Indonezijos Respublikos ambasados Briuselyje, Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje ir Taipėjaus atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(13)

Tyrimo inicijavimo metu Komisijai buvo žinomi tik du eksportuojantys gamintojai Indonezijoje. Todėl Komisija neketino vykdyti atrankos. Apie save nepranešė jokie kiti eksportuojantys gamintojai. Todėl Komisija vykdė dviejų Indonezijos eksportuojančių gamintojų tyrimą.

(14)

Penki KLR eksportuojantys gamintojai pateikė pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko tris bendroves, kurias galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Bendrovės atrinktos remiantis didžiausia eksporto į Sąjungą apimtimi.

(15)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir KLR valdžios institucijomis. Pastabų negauta.

(16)

Po tikrinamųjų vizitų, atsižvelgdama į vieno atrinkto Kinijos eksportuojančio gamintojo pateiktos informacijos trūkumus, Komisija nusprendė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį neatsižvelgti į šio gamintojo pateiktą informaciją (4).

(17)

Dėl to liko atrinkti tik du Kinijos eksportuojantys gamintojai, kuriems teko apie 92 % nagrinėjamojo produkto eksporto iš Kinijos į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu, tačiau tai vis tiek laikyta aukštu bendradarbiavimo lygiu.

(18)

Pranešime apie inicijavimą nenumatyta vykdyti Taivano eksportuojančių gamintojų atrankos, nes Komisijai buvo žinomas tik vienas eksportuojantis gamintojas. Tačiau prieš pat inicijavimą Taipėjaus atstovybė Europos Sąjungoje pranešė Komisijai, kad Taivane gali būti iš viso 12 papildomų nagrinėjamojo produkto eksportuojančių gamintojų. Todėl inicijuodama tyrimą Komisija paprašė 13 subjektų atsakyti į atrankos klausimus ir vėliau atsakyti į keletą kitų klausimų, kuriais siekiama patikslinti jų vaidmenį ir tikslią veiklą. Tuo remdamasi Komisija galiausiai nustatė du Taivano nagrinėjamojo produkto eksportuojančius gamintojus. Todėl atranka nebuvo reikalinga.

(19)

Dviejų eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė apie 56 % visos Taivano eksporto į Sąjungą apimties. Iš 7 Taivano subjektų, su kuriais inicijuodama tyrimą susisiekė Komisija, atsakymų matyti, kad šios bendrovės iš tiesų buvo nepriklausomi paslaugų centrai ir (arba) prekiautojai ir kad didžiąją dalį eksporto, o gal net visą likusį Taivano eksportą į Sąjungą galiausiai vykdė šie subjektai. Šie paslaugų centrai neturėjo jokių karštojo valcavimo arba šaltojo valcavimo įrenginių, todėl negalėjo būti laikomi nagrinėjamojo produkto gamintojais. Be to, jų kuriama pridėtinė vertė, palyginti su jų gamybos ištekliais, buvo nedidelė. Tačiau, atsižvelgdama į iš jų gautus atsakymus į 18 konstatuojamojoje dalyje nurodytus klausimus, Komisija pateikė šiems subjektams glaustą klausimyną, kad galėtų aiškiai suprasti, kaip vykdomas tiriamojo produkto pardavimas Taivano vidaus rinkoje ir eksportui.

(20)

Pradžioje keturi Kinijos eksportuojantys gamintojai, kurie užpildė atrankos formas, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį pateikė individualaus nagrinėjimo prašymus. Komisijos klausimynus internete buvo galima rasti nuo inicijavimo dienos (5). Be to, paskelbdama apie atrinktas bendroves, Komisija pranešė neatrinktiems eksportuojantiems gamintojams, kad, jei pageidauja, kad būtų nagrinėjami individualiai, jie turi pateikti klausimyno atsakymus. Tačiau nė viena bendrovė nepateikė klausimyno atsakymų. Todėl nebuvo patenkintas nė vienas individualaus nagrinėjimo prašymas.

(21)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(22)

Be to, skundo pateikėjas skunde pateikė pakankamai prima facie įrodymų, kad Indonezijoje ir KLR esama su nagrinėjamuoju produktu susijusių žaliavų rinkos iškraipymų. Todėl, kaip paskelbta pranešime apie inicijavimą, atliekant tyrimą nagrinėjami minėti žaliavų rinkos iškraipymai, kad būtų galima nustatyti, ar Indonezijai ir KLR reikia taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a ir 2b dalių nuostatas. Dėl šios priežasties Komisija Indonezijos Vyriausybei ir Kinijos Vyriausybei išsiuntė papildomus klausimynus.

(23)

Komisija išsiuntė klausimynus trims atrinktiems Sąjungos gamintojams, skundo pateikėjui, dviem nesusijusiems importuotojams ir dviem naudotojams, kurie pranešė apie save, devyniems nagrinėjamųjų šalių eksportuojantiems gamintojams ir visiems ekonominės veiklos vykdytojams, kurie pranešė apie save ir paprašė klausimyno. Tie patys klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti internete (6).

(24)

Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai, du nesusiję importuotojai, du naudotojai, du žinomi Indonezijos eksportuojantys gamintojai, trys atrinkti KLR eksportuojantys gamintojai, du Taivano eksportuojantys gamintojai ir Taivano nesusijęs paslaugų centras. Klausimyno atsakymus pateikė ir Indonezijos Vyriausybė. Kinijos Vyriausybė nepateikė jokių atsakymų į du jai nusiųstus klausimynus.

(25)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą preliminarioms išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių šalių patalpose:

(26)

Su Indonezijos Vyriausybe vyko konsultacijos dėl pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a ir 2b dalyse nustatytos procedūros.

(27)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2018 m. liepos 1 d. – 2019 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(28)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad KLR yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą dėl šios šalies eksportuojančių gamintojų inicijuoti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(29)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad vėliau galėtų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus KLR eksportuojančius gamintojus pateikti pranešimo apie inicijavimą III priede prašomą informaciją apie karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių gamybai naudojamus gamybos išteklius. Susijusią informaciją pateikė penki Kinijos eksportuojantys gamintojai.

(30)

Siekdama surinkti informaciją apie įtariamus didelius iškraipymus, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, kurią manė esant reikalingą tyrimui, Komisija taip pat nusiuntė klausimyną Kinijos Vyriausybei, kaip aprašyta 21 konstatuojamojoje dalyje. Atsakymų iš Kinijos Vyriausybės negauta. Tada Komisija pranešė Kinijos Vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(31)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo tinkamumo. Du eksportuojantys gamintojai pateikė pastabų dėl didelių iškraipymų buvimo.

(32)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais.

(33)

2019 m. rugsėjo 9 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punkto antrą pastraipą paskelbė pirmąjį pranešimą byloje (toliau – rugsėjo 9 d. pranešimas), kad siekia surinkti suinteresuotųjų šalių nuomones dėl susijusių šaltinių, kuriais Komisija gali naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai medžiagos, energija ir darbas, susijusių su eksportuojančių gamintojų nagrinėjamojo produkto gamyba. Be to, remdamasi kriterijais neiškraipytoms kainoms ar lyginamiesiems dydžiams pasirinkti, Komisija nustatė galimas tipiškas šalis (t. y. Brazilija, Malaizija, Pietų Afrika ir Turkija).

(34)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims suteikė galimybę pateikti pastabų. Komisija pastabų gavo iš dviejų Kinijos eksportuojančių gamintojų ir skundo pateikėjo. Kinijos Vyriausybė pastabų nepateikė.

(35)

Komisija gautas pastabas aptarė 2019 m. spalio 10 d. antrame pranešime (toliau – spalio 10 d. pranešimas) dėl šaltinių, kuriais remiantis būtų nustatoma normalioji vertė. Komisija taip pat sudarė preliminarų gamybos veiksnių sąrašą ir padarė išvadą, kad tuo etapu tinkamiausia tipiška šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką buvo Brazilija. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas, tačiau pastabų negauta.

(36)

Šio tyrimo nagrinėjamasis produktas – Kinijos Liaudies Respublikos, Taivano ir Indonezijos kilmės plokšti valcavimo produktai iš nerūdijančiojo plieno, suvynioti arba nesuvynioti į ritinius (įskaitant supjaustytus tam tikro ilgio atkarpomis ir siaurų juostų produktus), po karštojo valcavimo toliau neapdoroti, išskyrus produktus, nesuvyniotus į ritinius, kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm, o storis didesnis kaip 10 mm ir kurių SS kodai šiuo metu yra 7219 11, 7219 12, 7219 13, 7219 14, 7219 22, 7219 23, 7219 24, 7220 11 ir 7220 12. Šie SS kodai pateikiami tik kaip informacija.

(37)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(38)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(39)

„Marcegaglia“ ir du Indonezijos eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad juodieji ritiniai neturėtų būti įtraukti į tyrimo aprėptį. Jie tvirtino, kad šis tyrimas apima dviejų skirtingų rūšių nerūdijančiojo plieno ritinius, t. y. baltuosius ir juoduosius ritinius, ir kad nors ir juodieji, ir baltieji ritiniai priskiriami tiems patiems SS kodams (kaip apibrėžta pranešime apie inicijavimą), jų savybės ir numatoma paskirtis skiriasi. Dėl fizinių ir cheminių savybių „Marcegaglia“, be kita ko, teigė, kad pagal atsparumą korozijai juodieji ritiniai net nėra nerūdijančiojo plieno produktai. „Marcegaglia“ teigimu, tai pusgaminiai, kurie nei atkaitinami, nei ėsdinami.

(40)

Be to, „Marcegaglia“ teigimu, juodieji karštai valcuoti nerūdijančiojo plieno lakštai ir ritiniai gaminami karštai valcuojant plokštes ir daugiausia, jei ne išimtinai, tiekiami pervalcuotojams. „Marcegaglia“ teigė, kad juodieji karštai valcuoti nerūdijančiojo plieno lakštai ir ritiniai iš tiesų gali būti naudojami tik tolesniam perdirbimui (pervalcavimui) į ėsdintus ritinius arba šaltai valcuotus nerūdijančiojo plieno ritinius ir kad Sąjungoje yra tik du pervalcuotojai – „Marcegaglia“ ir dar vienas daug mažesnis subjektas. Bendrovė tvirtino, kad juodieji karštai valcuoti nerūdijančiojo plieno lakštai ir ritiniai, kaip produkto kategorija, yra panašesni į nerūdijančiojo plieno plokštes nei į baltuosius karštai valcuotus nerūdijančiojo plieno lakštus ir ritinius dėl jiems būdingo pusgaminių pobūdžio.

(41)

Be to, „Marcegaglia“ teigimu, baltieji karštai valcuoti nerūdijančiojo plieno lakštai ir ritiniai yra nerūdijančiojo plieno galutiniai produktai, pagaminti atkaitinant ir ėsdinant juoduosius karštai valcuotus nerūdijančiojo plieno lakštus ir ritinius. Todėl pastarieji yra būtina žaliava baltiesiems karštai valcuotiems nerūdijančiojo plieno lakštams ir ritiniams gaminti tokiu pat mastu, kaip lakštai yra būtina žaliava juodiesiems karštai valcuotiems nerūdijančiojo plieno lakštams ir ritiniams gaminti. Pačius baltuosius karštai valcuotus nerūdijančiojo plieno lakštus ir ritinius galima naudoti tiesioginėms pramoninėms paskirtims (pvz., automobilių, mašinų ir naftos chemijos pramonės sektoriuose) be tolesnio galutinių naudotojų atliekamo perdirbimo. Jie tiekiami plokščių pjaustymo bendrovėms, vamzdžių gamintojams ir šaltojo valcavimo bendrovėms tolesniam perdirbimui.

(42)

Galiausiai susijusios šalys tvirtino, kad Sąjungos pramonė nėra suinteresuota rinkai tiekti juoduosius ritinius, nes ji pati naudoja savo gaminamus juoduosius ritinius tolesniam perdirbimui į baltuosius ritinius ir tolesnės gamybos grandies produktus. Todėl, jų teigimu, juodųjų ritinių tiekimo saugumui kiltų pavojus, jeigu jie būtų įtraukti į priemonių (jei jos būtų nustatytos) taikymo sritį.

(43)

„Eurofer“ nesutiko su 39–42 konstatuojamosiose dalyse nurodytais tvirtinimais. Asociacija, be kita ko, pabrėžė, kad juodieji ir baltieji ritiniai yra plokšti nerūdijančiojo plieno produktai, kurių tos pačios markės fizinės savybės ir cheminė sudėtis yra tokios pačios ir kurie pagaminti iš tų pačių žaliavų (daugiausia chromo, nerūdijančiojo plieno laužo ir nikelio), ir kad juodųjų ritinių perdirbimo į baltuosius ritinius pridėtinė vertė yra nedidelė ir sudaro mažiau nei 8 % baltojo ritinio gamybos sąnaudų. „Eurofer“ taip pat nurodė, kad bendri Sąjungos gamintojų nepanaudoti pajėgumai sudaro daugiau kaip 2 mln. tonų, o Sąjungos pramonė gali ir nori patenkinti visą karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių paklausą Sąjungos rinkoje, nepriklausomai nuo to, kokios rūšies produktas yra reikalingas. Be to, ji teigė, kad keli Sąjungos gamintojai savo interneto svetainėse pranešė, kad yra pajėgūs ir nori tiekti juoduosius ritinius. Todėl ji teigė, kad juodųjų ritinių tiekimo saugumui pavojus nekyla, tačiau atkreipė dėmesį į priemonių vengimo riziką, jei juodieji ritiniai nebūtų įtraukti į tyrimo aprėptį.

(44)

Komisija tvirtinimus išnagrinėjo. Atlikus tyrimą, dėl produkto savybių nustatyta, kad juodųjų ritinių ir baltųjų ritinių cheminė sudėtis yra tokia pati. Tiksliau juodieji ritiniai gaminami iš tos pačios pagrindinės medžiagos, todėl, priklausomai nuo plieno markės, pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir baltieji ritiniai. Reiškia juodieji ritiniai priskiriami toms pačioms Kombinuotosios nomenklatūros pozicijoms kaip tyrime nagrinėjami baltieji ritiniai, pradedant 7219 ar 7220 pozicijomis. Abi šios pozicijos yra Kombinuotosios nomenklatūros 72 skirsnio (Geležis ir plienas) skyriaus „Nerūdijantysis plienas“ pozicijos. Juodųjų ir baltųjų ritinių fizinės savybės, kaip ir matmenys, yra tokie patys. Pervalcuotojai, turintys atkaitinimo ir ėsdinimo įrenginius, juoduosius ir baltuosius ritinius gali pakeisti vienus kitais, o tai iš tiesų reiškia, kad kiltų priemonių vengimo rizika, jei juodieji ritiniai nebūtų įtraukti į nagrinėjamojo produkto apibrėžtąją sritį.

(45)

Dėl to, kad Sąjungos pramonė tariamai buvo nesuinteresuota parduoti juoduosius ritinius, šis tvirtinimas nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais. Priešingai, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė turi daug nepanaudotų pajėgumų, kuriuos vienodai galima naudoti tiek juodiesiems, tiek baltiesiems ritiniams gaminti, ir kad, nepaisant sudėtingų rinkos aplinkybių, tiriamuoju laikotarpiu ji Sąjungos rinkoje pardavė labai didelį kiekį juodųjų ritinių, įskaitant (bet ne tik) bendrovei „Marcegaglia“. Tai rodo, kad ji tikrai suinteresuota aptarnauti rinką.

(46)

Tuo remiantis daroma preliminari išvada, kad juodieji ir baltieji ritiniai pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis ir kad jie sudaro vieną produktų grupę. Todėl 39–42 konstatuojamosiose dalyse nurodyti tvirtinimai atmetami.

(47)

Kelios šalys tvirtino, kad 1 600 mm ir platesni karštai valcuoti nerūdijančiojo plieno lakštai ir ritiniai, įskaitant 2 000 mm pločio karštai valcuotus nerūdijančiojo plieno lakštus ir ritinius, neturėtų būti įtraukti į tyrimo aprėptį, nes šiai specialiai medžiagai nustačius antidempingo priemones dar labiau sumažėtų medžiagos, kurią jau dabar labai sunku įsigyti, pirkimo galimybės. Dėl to taip pat sumažėtų jų konkurencingumas ne Sąjungos gamintojų, gaminančių didelio skersmens suvirintus vamzdžius, atžvilgiu.

(48)

Šis tvirtinimas atmestas. 1 600 mm ir platesnių karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių pagrindinės cheminės savybės yra tokios pačios kaip mažesnių karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių. Be to, jų pagrindinės fizinės savybės yra tokios pačios, išskyrus plotį. Platesni karštai valcuoti nerūdijančiojo plieno lakštai ir ritiniai gali būti lengvai transformuojami į mažesnius karštai valcuotus nerūdijančiojo plieno lakštus ir ritinius per paprasčiausias pjaustymo operacijas. Todėl, jei didesni ritiniai nebūtų įtraukti į nagrinėjamojo produkto apibrėžtąją sritį, kiltų priemonių vengimo rizika.

(49)

Plokščių karštojo valcavimo produktų iš nerūdijančiojo plieno importo konsorciumas (7) tvirtino, kad į apibrėžtąją sritį neturėtų būti įtraukti storesni nei 10 mm ritiniai, nes Sąjungoje yra tik dvi gamyklos, galinčios gaminti storesnius nei 13 mm karštai valcuotus nerūdijančiojo plieno lakštus ir ritinius. Komisija nemato pagrįstų priežasčių neįtraukti šių ritinių, kurių pagrindinės fizinės ir cheminės savybės ir naudojimo paskirtis, be jokios abejonės, yra tokios pačios kaip visų kitų produkto apibrėžtajai sričiai priskiriamų produkto rūšių. Be to, kaip nurodė pats konsorciumas, Sąjungos pramonė turi pajėgumų juos tiekti. Todėl tvirtinimas atmestas.

(50)

Tiriamuoju laikotarpiu Indonezijoje buvo du eksportuojantys gamintojai – bendrovės ITSS ir GCNS. Bendrovės buvo tarpusavyje susijusios per pagrindinę patronuojančiąją bendrovę – Kinijos plieno gamintoją „Tsingshan Steel Group“.

(51)

„Tsingshan Steel Group“, kartu su Indonezijos bendrove „PT Bintang Delapan“, Sulavesyje, Indonezijoje, įsteigė Indonezijos Morovalio pramonės parką (toliau – IMIP) (8). Tyrime dalyvavo šios bendrovės, susijusios per „Tsingshan Steel Group“ ir įsikūrusios IMIP:

(52)

Abu eksportuojantys gamintojai klausimyno atsakymuose ir per tikrinamuosius vizitus nepateikė reikšmingų bendros grupės struktūros duomenų. Be to, susiję prekiautojai, vykdantys pardavimą eksportui, nepateikė jokių klausimyno atsakymų.

(53)

Todėl Komisija negalėjo patikrinti eksportuojančių gamintojų ir jų nikelio rūdos, kuri laikoma svarbiausia žaliava, dėl kurios tiriamasis produktas įgauna nerūdijimo savybių, tiekėjų ryšių. Tiksliau Komisija negalėjo nustatyti, ar tariamai nesusiję tiekėjai iš tiesų buvo nepriklausomi nuo eksportuojančių gamintojų.

(54)

Todėl Komisija negalėjo įvertinti, ar tiksliai nustatytų susijusių subjektų tiekiama nikelio rūda buvo įsigyta įprastomis rinkos sąlygomis.

(55)

Be to, Komisija negalėjo patikrinti susijusio vidaus prekiautojo ryšių su tariamai nesusijusiu pirkėju. Taigi nustatydama normaliąją vertę Komisija neatsižvelgė į susijusio prekiautojo ir tariamai nesusijusio pirkėjo pardavimą.

(56)

Galiausiai, kadangi pardavimą eksportui vykdantys susiję prekiautojai nebendradarbiavo, Komisija negalėjo nustatyti eksporto kainos pirmam nesusijusiam pirkėjui ir tų susijusių prekiautojų patirtų faktinių sąnaudų. Taigi Komisija negalėjo apskaičiuoti eksporto kainos remdamasi eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis, nors visą GCNS ir ITSS pateiktą informaciją buvo galima sutikrinti su bendrovių įrašais.

(57)

2019 m. gruodžio 20 d. raštu Komisija pranešė GCNS ir ITSS apie ketinimą dėl tam tikrų dempingo skirtumo skaičiavimo aspektų taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį. 2020 m. sausio 7 d. eksportuojantys gamintojai pateikė pastabų šiuo klausimu.

(58)

Pastabose dėl pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymo eksportuojantys gamintojai teigė, kad pagal pagrindinį reglamentą Komisija negali daryti išvados, kad eksportuojančių gamintojų pateikta informacija apie nikelio rūdos pirkimą nėra patikima vien dėl to, kad nebuvo galima nustatyti eksportuojančių gamintojų ir jų tiekėjų ryšių. GCNS ir ITSS nurodė Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) teismų praktiką (9) ir PPO susitarimą dėl muitinio įvertinimo (10), iš kurių matyti, kad susijusių šalių tarpusavio sandoriai negali būti a priori laikomi nepriimtinais arba sudarytais ne įprastomis rinkos sąlygomis. Galiausiai eksportuojantys gamintojai priminė, kad Komisija tikrinamojo vizito metu tikrino nikelio rūdos įsigijimą.

(59)

Šiuo atžvilgiu Komisija patvirtino, kad iš tiesų buvo patikrinta grupės bendrovių (GCNS, ITSS, SMI ir TSI) pateikta informacija apie tiekėjo tapatybę, perkamų žaliavų kiekį ir vertę. Vis dėlto, nepaisant PPO taisyklių ir teismų praktikos susijusių šalių sandorių srityje, nepateikdami bendros grupės struktūros duomenų eksportuojantys gamintojai užkirto kelią Komisijai net nagrinėti, ar pirkimo sandoriai buvo vykdomi įprastomis rinkos sąlygomis.

(60)

Todėl Komisija patvirtino ketinanti neatsižvelgti į nurodytą nikelio rūdos pirkimo kainą ir pakeisti ją turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(61)

Dėl eksporto kainos skaičiavimo eksportuojantys gamintojai pakartojo, kad deda visas pastangas siekdami užtikrinti pardavimą eksportui vykdančių susijusių prekiautojų bendradarbiavimą. Eksportuojantys gamintojai taip pat pasiūlė Komisijai naudoti byloje turimą informaciją kaip turimus faktus.

(62)

Šiuo atžvilgiu Komisija preliminariai nusprendė naudoti byloje turimus duomenis, kuriuos pateikė Sąjungos suinteresuotosios šalys, bendradarbiavusios per tyrimą nuo pat jo inicijavimo ir atsiuntusios klausimyno atsakymus.

(63)

Darydama išvadą Komisija preliminariai naudojosi turimais faktais, kad nustatytų arba pakeistų tam tikrą informaciją pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, kaip aprašyta pirmiau.

(64)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia nagrinėjo, ar bendra kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį apimties.

(65)

Tuo remiantis nustatyta, kad visas bendrovės GCNS vykdomas panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas.

(66)

Todėl, kai tam tikros rūšies produktas nebuvo parduodamas vidaus rinkoje, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(67)

Normalioji vertė apskaičiuota prie GCNS panašaus produkto vidutinių gamybos sąnaudų tiriamuoju laikotarpiu pridėjus:

(68)

Nikelio rūdos sąnaudos buvo pakoreguotos, kaip paaiškinta 79–82 konstatuojamosiose dalyse.

(69)

GCNS kai kurias paslaugas ir gamybos išteklius pirko pusgaminių forma iš susijusių tiekėjų, įsikūrusių IMIP. Komisija nagrinėjo, ar šie pirkimai buvo vykdomi įprastomis rinkos sąlygomis. Šiuo atžvilgiu, jei įmanoma, Komisija pirkimo kainą palygino su susijusio tiekėjo kaina nesusijusiam pirkėjui. Jei tokios kainos nebuvo, Komisija pirkimo kainą palygino su apskaičiuotąja rinkos kaina, atsižvelgdama į susijusio tiekėjo gamybos sąnaudas, PBA išlaidas ir pagrįstą pelną. Prireikus Komisija pakoregavo GCNS tekusias tų paslaugų sąnaudas ir gamybos išteklius pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį.

(70)

Remiantis 64 konstatuojamojoje dalyje paaiškintu tipiškumo tyrimu, bendras ITSS panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(71)

Vėliau Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į ITSS, kurio pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšis.

(72)

Vėliau Komisija išnagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, ITSS vidaus rinkoje parduotas kiekvienos produkto rūšies, kuri buvo tokia pati arba panaši į eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšį, produkto kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Komisija nustatė, kad vienos rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(73)

Vėliau Komisija nustatė tos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams tiriamuoju laikotarpiu dalį, kad galėtų nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(74)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, jeigu:

(75)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu vidutinė svertinė kaina.

(76)

Normalioji vertė yra kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu, faktinė vidaus rinkos kaina, jei:

(77)

Išanalizavus pardavimą vidaus rinkoje nustatyta, kad pelningo pardavimo dalis sudarė 13,7 % viso tam tikros rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje ir kad vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už gamybos sąnaudas. Todėl normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip tik pelningo pardavimo svertinis vidurkis.

(78)

Kai tam tikros rūšies produktas vidaus rinkoje nebuvo parduodamas tipiškais kiekiais, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(79)

Normalioji vertė apskaičiuota prie ITSS panašaus produkto vidutinių gamybos sąnaudų tiriamuoju laikotarpiu pridėjus:

(80)

Nikelio rūdos sąnaudos buvo pakoreguotos, kaip paaiškinta 79–82 konstatuojamosiose dalyse.

(81)

ITSS kai kurias paslaugas ir gamybos išteklius pirko iš susijusių tiekėjų, įsikūrusių IMIP. Komisija nagrinėjo, ar šie pirkimai buvo vykdomi įprastomis rinkos sąlygomis. Šiuo atžvilgiu, jei įmanoma, Komisija pirkimo kainą palygino su susijusio tiekėjo kaina nesusijusiam pirkėjui. Jei tokios kainos nebuvo, Komisija pirkimo kainą palygino su apskaičiuotąja rinkos kaina, atsižvelgdama į susijusio tiekėjo gamybos sąnaudas, PBA išlaidas ir pagrįstą pelną. Prireikus Komisija pakoregavo ITSS tekusias tų paslaugų sąnaudas ir gamybos išteklius pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį.

(82)

Kaip paaiškinta 52–54 ir 57–60 konstatuojamosiose dalyse, Komisija neatsižvelgė į nikelio rūdos sąnaudas, kurias nurodė abu eksportuojantys gamintojai ir jų susiję tam tikrų 69 ir 78 konstatuojamosiose dalyse minėtų gamybos išteklių tiekėjai. Komisija ketino naudoti Indonezijos nikelio rūdos rinkos kainą kaip turimus faktus ir faktines nikelio rūdos sąnaudas pakeisti ta kaina.

(83)

Šiuo atžvilgiu, per konsultacijas su Indonezijos Vyriausybe dėl galimų žaliavų rinkos iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį, Komisija paprašė pateikti statistinės informacijos apie pardavimo vidaus rinkoje apimtį ir vertę, kurią Indonezijos Vyriausybė paprastai renka pagal taikomus teisės aktus (11). Tačiau Indonezijos Vyriausybė pateikė tik informaciją apie pardavimo vidaus rinkoje apimtį. Todėl ši informacija buvo neišsami ir negalėjo būti naudojama nikelio rūdos kainai Indonezijos vidaus rinkoje nustatyti.

(84)

Todėl Komisija naudojo vieno eksportuojančio gamintojo, kuris pateikė informacijos apie nikelio kiekį nikelio rūdoje, faktiškai sumokėtą kainą pagal visus jo pirkimo sandorius. Komisija manė, kad pakeičiant grupės bendrovių nurodytas nikelio rūdos sąnaudas reikėtų atsižvelgti į nikelio kiekį, kuris turi įtakos nikelio rūdos kainai. Komisija nustatė brangiausius kiekvieno nikelio kiekio pirkimo sandorius ir manė, kad šiems sandoriams ir kainoms mažiausiai įtakos turėjo tiekėjo ir pirkėjo santykiai. Nikelio rūdos pakoreguotas sąnaudas Komisija nustatė remdamasi atrinktų sandorių vidutine svertine pirkimo kaina, atsižvelgdama į bendrą kiekį, kurį bendrovė įsigijo pagal kiekvieną nikelio kiekio produkte grupę.

(85)

Pakoreguotos nikelio rūdos sąnaudos taip pat buvo naudojamos perskaičiuojant 69 ir 78 konstatuojamosiose dalyse minėtų gamybos išteklių pusgaminių, perkamų iš susijusių tiekėjų, gamybos sąnaudas, kai buvo nagrinėjama, ar eksportuojantys gamintojai atitinkamus gamybos išteklius pirko įprastomis rinkos sąlygomis. Kai buvo akivaizdu, kad tiekėjai naudojo nikelio rūdą, kurios sudėtyje buvo mažesnis nikelio kiekis, pakoreguotos sąnaudos atspindėjo skirtumą.

(86)

Eksportuojantys gamintojai pateikė informacijos, kad į Sąjungą jie eksportavo per susijusius prekiautojus trečiosiose šalyse ir nesusijusį prekiautoją trečiojoje šalyje.

(87)

Kaip paaiškinta 52 ir 56 konstatuojamosiose dalyse, pardavimą eksportui vykdantys susiję prekiautojai per tyrimą nebendradarbiavo. Todėl eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remiantis byloje turima ir Komisijos patikrinta informacija. Siekdama nustatyti eksporto kainą, Komisija pirmiausia nustatė importo į Sąjungą kainą remdamasi Sąjungos bendradarbiaujančių suinteresuotųjų šalių pateikta informacija. Be to, Komisija dar koregavo tą kainą atsižvelgdama į visas sąnaudas, patirtas nuo importo iki perpardavimo, įskaitant vežimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir PBA išlaidas, ir į gautą pelną, remdamasi patikrinta eksportuojančių gamintojų pateikta informacija arba viešai prieinama informacija (pvz., viešai prieinamomis audituotomis vieno iš nurodytų susijusių prekiautojų finansinėmis ataskaitomis).

(88)

Komisija eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(89)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Normalioji vertė koreguota atsižvelgiant į vežimo, draudimo, tvarkymo ir krovos išlaidas. Eksporto kaina koreguota atsižvelgiant į nesusijusio prekiautojo trečiojoje šalyje kredito išlaidas ir komisinius.

(90)

Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies tiriamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(91)

Tuo remiantis procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinasis vidutinis svertinis dempingo skirtumas GCNS yra 19,3 %, o ITSS –16,2 %.

(92)

Kaip paaiškinta 50 ir 51 konstatuojamosiose dalyse, eksportuojantys gamintojai yra susiję. Todėl Komisija abiem bendrovėms nustatė vieną 19,2 % vidutinį svertinį dempingo skirtumą.

(93)

Kadangi bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importas sudarė 100 % viso eksporto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį, Komisija manė, kad jis yra tipiškas, norint dempingo skirtumą kitiems eksportuotojams nustatyti kaip lygų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumui.

(94)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(95)

Kaip paaiškinta 16 konstatuojamojoje dalyje dėl vieno iš trijų atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų, Komisija nusprendė pasinaudoti pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatomis ir neatsižvelgė į šio eksportuojančio gamintojo pateiktą informaciją.

(96)

Komisija priėmė šį sprendimą, nes per tikrinamąjį vizitą bendrovė laiku nepaaiškino kelių klausimyno atsakymuose pateiktų skaičių ir jų nesusiejo su audituotomis sąskaitomis, sąnaudų valdymo sąskaitomis ir naudotų vidaus IT taikomųjų programų duomenimis. Kai kurie skaičiai, pavyzdžiui, gamybos apimtis pagal produkto rūšį, suvartotas energijos kiekis, šalutinių produktų paskirstymas ir gamybos pridėtinės išlaidos, kurie buvo laikomi esminiais individualiam dempingo skirtumui apskaičiuoti, neatitiko pirmiau minėtų dokumentų arba jų paskirstymo raktų nebuvo galima pakankamai paaiškinti. Be to, kadangi buvo vėluojama pateikti prašomus duomenis ir paaiškinimus, Komisija apskritai negalėjo patikrinti tam tikrų klausimyno atsakymų dalių, susijusių su normaliosios vertės nustatymu. Taigi, per pagrindiniame reglamente nustatytus terminus Komisija negavo reikiamos informacijos bendrovės dempingo skirtumui nustatyti.

(97)

Pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 4 dalį 2019 m. gruodžio 18 d. suinteresuotajai šaliai buvo pranešta apie priežastis, kodėl Komisija ketina neatsižvelgti į pateiktą informaciją, ir suteikta galimybė pateikti papildomų paaiškinimų.

(98)

Bendrovė į Komisijos rašą atsakė 2020 m. sausio 7 d. Atsakydama bendrovė neginčijo to, kad Komisijos rašte išvardytų trūkumų tikrai buvo. Tačiau bendrovė tvirtino, kad tokie trūkumai nebuvo pakankamai rimti, kad būtų galima taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Bendrovė teigė, kad Komisijos rašte nurodyti trūkumai atsirado dėl to, kad vienos susijusios bendrovės pateikta informacija apskritai buvo renkama ir tvarkoma rankiniu būdu, o ne naudojant IT sistemą. Todėl buvo didesnė tikimybė, kad ji turės trūkumų. Bendrovė padarė išvadą, kad, nepaisant to, Komisija individualų dempingo skirtumą galėjo apskaičiuoti remdamasi vietoje patikrinta informacija.

(99)

Komisija nesutiko su bendrovės teiginiu, kad individualų dempingo skirtumą buvo galima apskaičiuoti remiantis vietoje patikrinta informacija. Kaip nurodyta 93 konstatuojamojoje dalyje, vietoje nustatytų trūkumų pobūdis ir kiekis, neatsižvelgiant į jų galimą kilmę, ir tai, kad bendrovė nesugebėjo jų pašalinti per visą tikrinamąjį vizitą, faktiškai sutrukdė Komisijai apskaičiuoti dempingo skirtumą remiantis patikrintais duomenimis. Todėl Komisija preliminariai neatsižvelgė į eksportuojančio gamintojo pateiktą informaciją ir patvirtino, kad šiuo etapu naudos su šiuo eksportuojančiu gamintoju susijusius turimus faktus.

(100)

Taigi, toliau aprašytas dempingo skirtumo skaičiavimas atliktas likusiems dviem atrinktiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams.

(101)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(102)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos Vyriausybė nebendradarbiavo, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(103)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte apibrėžiama taip: „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

(104)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktu, vertinant, ar yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, atsižvelgiama, be kita ko, į neišsamų pirmesnės nuostatos elementų sąrašą. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktu, vertinant, ar yra didelių iškraipymų, atsižvelgiama į galimą vieno ar kelių šių elementų poveikį kainoms ir sąnaudoms nagrinėjamąjį produktą eksportuojančioje šalyje. Iš tikrųjų, kadangi tas sąrašas nėra baigtinis, priimant išvadą dėl didelių iškraipymų nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos įrodant, kad esama vieno ar kelių to sąrašo elementų. Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais. Siekiant bendrai įvertinti, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrą kontekstą ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma jei per pagrindinius eksportuojančios šalies ekonominės ir administracinės struktūros elementus Vyriausybei suteikiami esminiai įgaliojimai kištis į ekonomiką tiek, kad kainos ir sąnaudos priklausytų ne nuo laisvos rinkos jėgų raidos.

(105)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta, kad: „kai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“.

(106)

Remdamasi šia nuostata Komisija parengė KLR ataskaitą (toliau – ataskaita) (12), kurioje parodė, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbu), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose (pvz., plieno ir cheminių medžiagų sektoriuose). Ataskaita į tyrimo bylą įtraukta tyrimo inicijavimo etapu. Skunde taip pat pateikta tam tikrų svarbių ataskaitą papildančių įrodymų. Suinteresuotosios šalys buvo raginamos paneigti tyrimo byloje tyrimo inicijavimo metu turėtus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti.

(107)

Visų pirma, skunde buvo nurodyta praktika, daranti poveikį nerūdijančiojo plieno sektoriaus sąnaudoms ir kainoms:

(108)

Kaip nurodyta 30 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos Vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi skundo pateikėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(109)

Šiuo klausimu pastabų pateikė tik du eksportuojantys gamintojai, kurie tvirtino, kad normaliosios vertės skaičiavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį yra nesuderinamas su PPO susitarimu dėl antidempingo. Dėl to eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad Komisija neturėtų nukrypti nuo įprastinės metodikos normaliajai vertei nustatyti, nebent pagal Susitarimą dėl antidempingo leidžiama kitaip, ir turėtų naudoti tik įprastinę metodiką pagal Susitarimo dėl antidempingo 2 straipsnį. Be to, suinteresuotosios šalys taip pat tvirtino, kad Susitarime dėl antidempingo net nėra didelių iškraipymų sąvokos.

(110)

Be to, eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, kad dėl ataskaitoje ir skunde išvardytų tariamų valstybės kišimosi priemonių buvo iškraipytos nagrinėjamojo produkto gamybos išteklių kainos.

(111)

Atlikdama šį tyrimą Komisija 157 konstatuojamojoje dalyje padarė išvadą, kad būtų tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Taigi Komisija mano, kad 2 straipsnio 6a dalis yra taikytina. Be to, Komisijos nuomone, ši nuostata atitinka Europos Sąjungos prievoles PPO. Komisijos nuomone, kaip paaiškinta byloje DS473 „EU-Biodiesel (Argentina)“, pagal pagrindinio reglamento nuostatas, kurios apskritai taikomos visoms PPO narėms, visų pirma pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą, leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie yra tinkamai koreguojami, jei toks koregavimas yra reikalingas ir pagrįstas. Galiausiai Komisija priminė, kad ginčas DS473 „EU-Biodiesel (Argentina)“ nebuvo susijęs su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies, kuri šiame tyrime yra aktualus teisinis pagrindas normaliajai vertei nustatyti, taikymu. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(112)

Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant ataskaitoje pateiktus įrodymus, kurie yra pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant nagrinėjamąjį produktą.

(113)

Dėl antrojo tvirtinimo Komisija pažymėjo, kad didelių iškraipymų buvimas, dėl kurio taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, nėra susijęs su tuo, kad yra atskiras sektorių skyrius, kuris aprėpia tiriamąjį produktą. Ataskaitoje aprašomi įvairūs iškraipymai KLR, kurie yra kompleksiniai ir taikytini visoje Kinijos ekonomikoje ir daro poveikį tiriamojo produkto kainoms ir (arba) žaliavoms ir gamybos sąnaudoms. Kaip paaiškinta b–i skirsniuose, karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių pramonei taikomos kelios ataskaitoje aprašytos valstybės kišimosi priemonės (penkmečio planai ir kiti dokumentai, žaliavų rinkos iškraipymai, finansiniai iškraipymai ir pan.), kurios yra aiškiai išvardytos ir nurodytos šiame reglamente. Be to, be ataskaitoje jau nurodytų didelių iškraipymų, šio reglamento 104, 121–122, 124–128, 135, 138, 141, 151 ir 153–154 konstatuojamosiose dalyse taip pat išsamiai aprašyti su karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių sektoriumi ir (arba) šių produktų žaliavomis ir gamybos ištekliais susiję iškraipymai. Rinkos aplinkybės ir pagrindinė politika bei planai, dėl kurių atsirado didelių iškraipymų, vis dar taikomi karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių sektoriui ir šių produktų gamybos sąnaudoms, nepaisant to, kad ataskaita paskelbta 2017 m. gruodžio mėn. Nė viena šalis nepateikė priešingų įrodymų. Be to, vis dar galioja reglamente nurodyti papildomi didelių iškraipymų šaltiniai ir nė viena šalis nepateikė jokių priešingų įrodymų.

(114)

Todėl Komisija preliminariai atmetė dviejų eksportuojančių gamintojų tvirtinimus.

(115)

Kinijos ekonominė sistema grindžiama „socialistinės rinkos ekonomikos“ sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas KLR ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“. Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“, o valstybė yra įgaliota „užtikrinti jos konsolidavimą ir augimą“ (13). Todėl dėl bendros Kinijos ekonomikos struktūros sudaromos sąlygos ne tik dideliam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet aiškiai įgaliojama tokį kišimąsi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas. Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su pirminiu socializmo etapu, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Kitos nuosavybės formos yra toleruojamos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (14).

(116)

Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant Kinijos komunistų partijai (KKP). Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami. 2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją, pagrindinis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste. Po jau esamo nuostatos pirmojo sakinio „[s]ocialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys „[s]kiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo.“ (15) Tai rodo neabejotiną ir vis didėjančią KKP vykdomą KLR ekonominės sistemos kontrolę. Toks vadovavimas ir kontrolė būdingi Kinijos sistemai ir yra gerokai didesni nei kitose šalyse, kurių Vyriausybės vykdo bendrąją makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(117)

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas (16). Kinijos valdžios institucijų taikomos intervencinės ekonominės priemonės yra įvairios, įskaitant pramoninio planavimo sistemą, finansų sistemą ir reglamentavimo aplinkos lygį.

(118)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse. Provincijų lygmens planai yra detalūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės įmonėms ir (arba) sektoriams remti, ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus vis dar įtraukiami aiškūs numatomi tikslai, o seniau jie būdavo įtraukiami į visus planavimo ciklus. Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys Vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir t. t.). Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybiniai – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Taip yra ne tik dėl privalomo planų pobūdžio, bet ir dėl to, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (taip pat žr. e skirsnį) (17).

(119)

Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu, KLR finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie Vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (taip pat žr. h skirsnį) (18). Tas pat pasakytina ir apie kitus Kinijos finansų sistemos komponentus, tokius kaip vertybinių popierių rinkos, obligacijų rinkos, privataus akcinio kapitalo rinkos ir kt. Be to, šios finansų sektoriaus, išskyrus bankų sektorių, dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų veiksmingą veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (19).

(120)

Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (20). Panašiai investicijų srityje Kinijos Vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir tam turi didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams, pavyzdžiui, išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vidaus pramonę, remti (21).

(121)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (22).

(122)

Įmonės, kurios priklauso valstybei, yra jos kontroliuojamos ir (arba) strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi valstybės gairėmis, KLR sudaro labai didelę ekonomikos dalį.

(123)

Kinijos Vyriausybė ir KKP turi struktūras, kurios užtikrina nuolatinę jų įtaką įmonėms, visų pirma valstybės įmonėms. Valstybė (ir daugeliu atvejų ir KKP) ne tik aktyviai formuoja bendrąją ekonominę politiką ir prižiūri, kaip atskiros valstybės įmonės ją įgyvendina, tačiau taip pat reikalauja savo teisių dalyvauti valstybės įmonių veiklos sprendimų procese. Tai paprastai daroma per valdžios institucijų ir valstybės įmonių narių rotaciją, partijos nariams dalyvaujant valstybės įmonių vykdomosiose institucijose, o partijų organams – bendrovėse (taip pat žr. d skirsnį), taip pat formuojant valstybės įmonių sektoriaus organizacinę struktūrą (23). Už tai valstybės įmonėms suteikiamas ypatingas statusas Kinijos ekonomikoje, o tai reiškia daug ekonominės naudos, visų pirma apsaugą nuo konkurencijos ir lengvatinę prieigą prie atitinkamų gamybos išteklių, įskaitant finansus (24).

(124)

Kinijos Vyriausybė išlaiko didelę nuosavybės dalį būtent plieno sektoriuje. Apskaičiuota, kad nominalus valstybės įmonių ir privačių bendrovių skaičius beveik nesiskiria, tačiau iš penkių Kinijos plieno gamintojų, kurie priklauso pagrindinių pasaulio plieno gamintojų dešimtukui, keturi yra valstybės įmonės (25). Kartu, nors dešimt pagrindinių gamintojų 2016 m. pagamino tik apie 36 % visos pramonės produkcijos, Kinijos Vyriausybė tais pačiais metais iškėlė tikslą iki 2025 m. konsoliduoti 60–70 % geležies ir plieno gamybos maždaug dešimtyje didelės apimties įmonių (26). Šį ketinimą Kinijos Vyriausybė pakartojo 2019 m. balandžio mėn., kai paskelbė plieno pramonės konsolidavimo gaires (27). Dėl tokio konsolidavimo pelningos privačios bendrovės gali būti priverstinai sujungiamos su valstybės įmonėmis, kurių rezultatai yra nepakankami (28). Neseniai įvykusio susijungimo pavyzdys – 2016 m. plieno gamintojų „Baosteel Group Corp.“ ir „Wuhan Iron & Steel Group Corp.“ susijungimas sukuriant antrą pagal dydį pasaulyje plieno gamintoją (29). Didžiausi nerūdijančiojo plieno gamintojai priklauso valstybei, pavyzdžiui, „Tisco“, „Baosteel“, „Ansteel Lianzhong“, „Jiujuan Iron and Steel“ ir „Tangshan“.

(125)

Be to, KLR yra didžiausia nikelio vartotoja pasaulyje. Nikelis yra svarbi žaliava, kartu su chromu suteikianti nerūdijančiajam plienui nerūdijimo savybių. Nikelio kiekis taip pat yra veiksnys, darantis poveikį nikelio rūdos sąnaudoms, kurios savo ruožtu yra tiesioginių nagrinėjamojo produkto gamybos išteklių sąnaudų veiksnys. Jis naudojamas karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių gamybai įvairiomis formomis, pvz., kaip nikelio rūda, nikelio luitinis ketus, feronikelis, grynasis nikelis, nikelio laužas, nerūdijančiojo plieno laužas. Skundo pateikėjas apskaičiavo, kad įvairių formų nikelis sudarė daugiau nei 50 % KLR nerūdijančiojo plieno gamybos sąnaudų (30). 2016 m. šalis sunaudojo 1,04 mln. tonų, t. y. 52 % viso suvartojamo nikelio pasaulyje. Buvo numatyta, kad 2017 m. Kinijos suvartojimas turi padidėti 2,9 % – iki 1,07 mln. tonų. 84 % nikelio KLR skiriami nerūdijančiajam plienui gaminti. Šis procentas yra gerokai didesnis už tarptautinį vidurkį (64 %). Nikelio suvartojimas labai padidėjo 2016 ir 2017 m. (31), nes Kinijos nerūdijančiojo plieno gamyba išaugo 15,7 % iki 24,9 mln. tonų. Kadangi produkcija kitose pasaulio šalyse padidėjo tik 4,3 %, KLR tenkanti pasaulinės gamybos dalis pasiekė 54,5 %. Produkcijos padidėjimą lėmė didelės Kinijos Vyriausybės išlaidos infrastruktūrai ir tvirta nekilnojamojo turto statyba. Iš statistinių duomenų matyti, kad didžiąją dalį KLR investicijų į ilgalaikį turtą vykdė Kinijos Vyriausybė ir jos valstybės įmonės – jų investicijų augimas buvo didesnis nei privačiojo sektoriaus (32).

(126)

Kadangi plieno pramonėje ir nespalvotųjų metalų (NSM) pramonėje stebimas didelis valstybės kišimasis ir šiuose sektoriuose didelė dalis įmonių yra valstybės įmonės, net ir privatūs plieno gamintojai negali veikti rinkos sąlygomis. Iš tiesų tiek valstybės, tiek privačioms plieno sektoriaus įmonėms taip pat taikoma politikos priežiūra ir gairės, kaip nurodyta e skirsnyje.

(127)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių rinką KLR daugiausia aprūpina įmonės, kurias valdo, kontroliuoja ir strategiškai prižiūri Kinijos Vyriausybė arba kurios vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis.

(128)

Be to, kad Kinijos Vyriausybė ne tik kontroliuoja ekonomiką užsitikrindama valstybės įmonių nuosavybės teises ir vykdydama kitas priemones, ji gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Nors atitinkamų valstybės institucijų teisė skirti ir atleisti pagrindinius valstybės įmonių vadovaujančius darbuotojus, kaip numatyta Kinijos teisės aktuose, gali atspindėti atitinkamas nuosavybės teises (33), KKP organai tiek valstybės, tiek privačiose įmonėse yra kitas svarbus kanalas, kuriuo valstybė gali kištis į verslo sprendimus. Pagal KLR bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (34)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai. Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba nebuvo griežtai užtikrinamas jo vykdymas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sustiprino reikalavimus turėti teisę į valstybės įmonių verslo sprendimų kontrolę, kaip politinį principą. Taip pat pranešama, kad KKP daro spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti „patriotizmui“ ir laikytis partijos drausmės (35). 2017 m. pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (36). Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, be kita ko, karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(129)

Konkrečiai plieno sektoriuje, kaip jau minėta, daug didžiųjų plieno gamintojų priklauso valstybei (žr. 123 konstatuojamąją dalį). Kai kurie iš jų konkrečiai nurodyti 2016–2020 m. plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo plane (37). Pagrindiniai valstybės eksportuojantys gamintojai dažnai yra pirmaujantys pasaulyje karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių gamintojai – integruoti arba ne. Pavyzdžiui, Kinijos valstybės įmonė „Shanxi Taiyuan Iron & Steel Co. Ltd.“ (toliau – TISCO) savo svetainėje nurodo, kad ji yra „geležies ir plieno pramonės milžinė ir pirmaujanti pasaulio nerūdijančiojo plieno pramonės įmonė“, „didžiausia nerūdijančiojo plieno įmonė, turinti didžiausius pasaulyje pajėgumus ir moderniausias technologijas bei įrangą“. Todėl „TISCO išsiplėtojo į išskirtinį didelės apimties geležies ir plieno kompleksą, į kurį yra integruoti geležies kasybos, geležies ir plieno gamybos, perdirbimo, pristatymo ir prekybos sektoriai“ (38). „Baosteel“ yra kita svarbi Kinijos valstybei priklausanti įmonė, užsiimanti nerūdijančiojo plieno gamyba, kurią neseniai perėmė konsoliduota įmonė „China Baowu Steel Group Co. Ltd.“ (buvusi „Baosteel Grou and Wuhuan Iron & Steel“) (39).

(130)

Kinijos Vyriausybė taip pat dalyvauja nerūdijančiojo plieno įmonėse per asmeninius paskyrimus. Tokio metodo pavyzdys – nerūdijančiojo plieno gamintojas TISCO, kurio paskirtasis KKP komiteto sekretoriaus pavaduotojas Šansi provincijos KKP komiteto ir Vyriausybės sprendimu taip pat buvo paskirtas TISCO pirmininku (40).

(131)

Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas (taip pat žr. h skirsnį), taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, papildomai daro karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių rinkos iškreipiamąjį poveikį (41). Taigi, valstybės dalyvavimas įmonėse, įskaitant valstybės įmones, bei plieno ir kituose sektoriuose (pavyzdžiui, finansų ir gamybos išteklių, įskaitant NSM sektoriuose) leidžia Kinijos Vyriausybei kištis į kainas ir sąnaudas.

(132)

Kinijos Vyriausybė tiesiogiai kišasi į kapitalo, darbo, žemės, žaliavų ir gamybos proceso pagrindinių gamybos išteklių kainodarą. Nors galutinių produktų kainas daugiausia lemia rinkos mechanizmai, vertės grandinės pradžioje sukurti kainų iškraipymai verčia abejoti tomis kainomis ir siunčia neteisingus kainų signalus, kurie neatspindi tikrojo stygiaus pramonės sektoriuje ir iškraipo visų susijusių dalyvių pelno ir nuostolio balansą.

(133)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinė ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia praktiškai visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina. Apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (42).

(134)

Kinijos Vyriausybė plieno pramonę laiko esmine pramonės šaka (43). Tai patvirtinta daugelyje nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmeniu parengtų planų, direktyvų ir kitų dokumentų, susijusių su plienu, pvz., 2016–2020 m. plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo plane. Plane nurodyta, kad plieno pramonė yra „svarbus, pagrindinis Kinijos ekonomikos sektorius, nacionalinis kertinis akmuo“ (44). Šiame plane nustatytos pagrindinės užduotys ir tikslai apima visus pramonės plėtros aspektus (45).

(135)

13-ajame ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio plane (46) numatyta remti įmones, gaminančias aukščiausios klasės plieno produktus (47). Pagal jį taip pat siekiama užtikrinti produkto kokybę, patvarumą ir patikimumą remiant bendroves, kurios naudoja technologijas, susijusias su švaria plieno gamyba, tiksliuoju valcavimu ir kokybės gerinimu (48).

(136)

Pramonės restruktūrizavimo žinyne (2011 m. leidimas) (2013 m. pakeitimai) (49) (toliau – žinynas) geležies ir plieno pramonė įvardijama kaip skatinamoji pramonė.

(137)

Kinijos Vyriausybė toliau vadovauja sektoriaus plėtrai pagal įvairias politikos priemones ir direktyvas, susijusias, be kita ko, su: rinkos sandara ir restruktūrizavimu, žaliavomis, investicijomis, pajėgumų šalinimu, produkto asortimentu, perkėlimu, modernizavimu ir pan. Šiomis ir kitomis priemonėmis Kinijos Vyriausybė teikia nurodymus praktiškai dėl kiekvieno sektoriaus plėtros ir veikimo aspekto ir juos kontroliuoja (50). Dabartinė perteklinių pajėgumų problema tikriausiai yra aiškiausias Kinijos Vyriausybės politikos poveikio ir su juo susijusių iškraipymų įrodymas.

(138)

Taigi, Kinijos Vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių, kaip skatinamojo plieno sektoriaus dalies produktų, gamybą. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms normaliai veikti.

(139)

Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pvz., sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse nei KLR, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas. Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylų tyrimai turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo vykdant nemokumo bylų tyrimus tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos tyrimo baigčiai (51).

(140)

Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemėnaudos teisių KLR atžvilgiu (52). Visa žemė priklauso Kinijos valstybei (kolektyviai priklausanti kaimo žemė ir valstybei priklausanti miesto žemė). Ją skiria tik valstybė. Yra teisinių nuostatų, kuriomis siekiama skaidriai paskirstyti žemėnaudos teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (53). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (54).

(141)

Panašiai kaip kituose Kinijos ekonomikos sektoriuose, karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių gamintojai turi laikytis Kinijos bankroto, bendrovių ir nuosavybės įstatymais nustatytų įprastinių taisyklių. Rezultatas – šios bendrovės taip pat priklauso nuo iškraipymų „iš viršaus į apačią“, kurie atsiranda dėl bankroto ir nuosavybės įstatymų diskriminuojamo taikymo ar netinkamo jų vykdymo užtikrinimo. Šiame tyrime nenustatyta jokių elementų, dėl kurių būtų galima suabejoti šiomis išvadomis. Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia, dėl to atsiranda iškraipymų, susijusių su nemokių įmonių išlaikymu be skolų ir žemėnaudos teisių skyrimu KLR. Remiantis turimais įrodymais šios aplinkybės, atrodo, visiškai tinka ir nerūdijančiojo plieno sektoriui.

(142)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad plieno sektoriuje bankroto ir nuosavybės įstatymai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai, įskaitant kiek jie susiję su nagrinėjamuoju produktu.

(143)

KLR negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis savo teisėmis jungtis į organizacijas. KLR neratifikavo kai kurių esminių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (55). Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (56). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos vietos gyventojams. Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi tam tikros vietovės gyvenamosios vietos registracijos, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei tos gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (57). Šie nustatyti faktai rodo, kad KLR darbo užmokestis yra iškraipytas.

(144)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad plieno sektoriuje, įskaitant karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių gamintojus, nebūtų taikoma aprašyta Kinijos darbo teisės sistema. Taigi karštai valcuotiems nerūdijančiojo plieno lakštams ir ritiniams kaip plieno sektoriaus produktams darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas nagrinėjamasis produktas), ir netiesiogiai (kai suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

(145)

KLR įmonių galimybes pasinaudoti kapitalu mažina įvairūs iškraipymai.

(146)

Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės bankų padėtis (58), kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (59), ir, vėlgi, kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai nuolat įgyvendina Vyriausybės parengtą viešąją politiką. Tokiu būdu bankai laikosi aiškios juridinės prievolės vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (60). Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (61).

(147)

Nors pripažįstama, kad pagal įvairias teisines nuostatas nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pvz., išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš daugybės įrodymų, įskaitant per prekybos apsaugos tyrimus nustatytus faktus, matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo.

(148)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos Vyriausybei ir bet kokios netiesioginės Vyriausybės garantijos dydžio. Apytikriai apskaičiuota, kad Kinijos kredito reitingai sistemingai atitinka mažesnius tarptautinius reitingus (62).

(149)

Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (63). Dėl to skolinimas valstybės įmonėms, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams.

(150)

Antra, skolinimosi išlaidos dirbtinai mažinamos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža yra vis mažesnė. Tai matyti iš pastaruoju metu didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant smarkaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(151)

Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami Vyriausybės sukurtų iškraipymų. Iš tiesų skolinimas taikant lyginamąją palūkanų normą arba už ją mažesnę vis dar sudaro 45 % viso skolinimo ir panašu, kad tikslinis kreditas dar labiau padidėjo, nes, nepaisant pablogėjusių ekonominių sąlygų, nuo 2015 m. ši dalis pastebimai padidėjo. Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia mažesnės nei rinkos kainos nustatymą, taigi ir pernelyg didelį kapitalo naudojimą.

(152)

Bendras kredito augimas KLR rodo kapitalo paskirstymo veiksmingumo mažėjimą be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Dėl to pastaraisiais metais labai padaugėjo neveiksnių paskolų. Didėjant rizikingų skolų skaičiui Kinijos Vyriausybė nusprendė vengti įsipareigojimų nevykdymo. Taigi blogų skolų klausimas buvo išspręstas perkeliant skolą ir taip sukuriant vadinamąsias bendroves zombes, arba perleidžiant skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybės vertybinius popierius), nebūtinai pašalinant bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis.

(153)

Iš esmės, nepaisant pastarojo meto veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, KLR įmonių kredito sistemai įtakos turi dideli iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose.

(154)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad plieno sektoriuje, įskaitant nerūdijančiojo plieno gamybą, nebūtų pirmiau aprašyto valstybės kišimosi į finansų sistemą. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(155)

Komisija pažymėjo, kad ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra būdingi Kinijos ekonomikai. Iš turimų įrodymų matyti, kad Kinijos sistemos faktai ir skaičiai, aprašyti a–e skirsniuose, galioja visoje šalyje ir visuose ekonomikos sektoriuose. Tas pat pasakytina apie gamybos veiksnių aprašymą, pateiktą f–h skirsniuose ir ataskaitos B dalyje.

(156)

Komisija primena, kad karštai valcuotiems nerūdijančiojo plieno lakštams ir ritiniams pagaminti reikalingi labai įvairūs gamybos ištekliai. Kai karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais pirmiau minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(157)

Todėl negalima naudoti ne tik karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbo jėgą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos A ir B dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius. Per šį tyrimą Kinijos Vyriausybė ar eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

(158)

Šio skirsnio a–i punktuose pateikta analizė, apimanti visų turimų įrodymų, susijusių su KLR kišimusi į savo ekonomiką apskritai ir plieno sektorių, parodė, kad nagrinėjamojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau jame nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Tuo remdamasi, ir Kinijos Vyriausybei nebendradarbiaujant, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(159)

Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kaip aptarta kitame skirsnyje.

(160)

Tipiška šalis pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(161)

Kaip paaiškinta 33–35 konstatuojamosiose dalyse, Komisija byloje paskelbė du pranešimus dėl šaltinių, kuriais naudotasi normaliajai vertei nustatyti.

(162)

Rugsėjo 9 d. pranešime Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad remdamasi 157 konstatuojamojoje dalyje išvardytais kriterijais ji nustatė šias keturias galimas tipiškas šalis: Brazilija, Malaizija, Pietų Afrika ir Turkija.

(163)

Komisija gavo trijų suinteresuotųjų šalių pastabas: skundo pateikėjo ir dviejų atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų.

(164)

Abu Kinijos eksportuojantys gamintojai savo pastabose tvirtino, kad Malaizija būtų geriausia tipiška šalis, nes ji atitinka visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatytus kriterijus, o Brazilijos ir Pietų Afrikos socialinės ir aplinkos apsaugos lygis tariamai yra žemesnis.

(165)

Kita vertus, skundo pateikėjas savo pastabose nurodė, kad Malaizijoje arba Turkijoje tiriamasis produktas negaminamas.

(166)

Remiantis skundo pateikėjo pateikta informacija, Malaizijos bendrovė, nustatyta kaip potenciali tiriamojo produkto gamintoja, tik pervalcavo karštai valcuotus ritinius į šaltai valcuotus ritinius ir, atrodo, neturėjo nei lydymo cecho, nei karštojo valcavimo linijos. Skundo pateikėjas savo tvirtinimus šiuo klausimu pagrindė 2017 m. konsoliduota audituota „Acerinox Group“ finansine ataskaita. Šis teiginys taip pat patvirtintas 2018 m. grupės finansinėje ataskaitoje.

(167)

Dėl Turkijos skundo pateikėjas tvirtino, kad minėta bendrovė gamino tik nedidelį kiekį nerūdijančiojo plieno produktų. Be to, ji gamino tik ilgus martensitinio plieno produktus, kurių žaliavai naudojo strypus, taigi faktiškai tiriamojo produkto negamino.

(168)

Pačios Komisijos tyrimas patvirtino skundo pateikėjo tvirtinimus, pagrįstus 2018 m. konsoliduota audituota „Acerinox Group“ ataskaita ir oficialiomis šių dviejų bendrovių svetainėmis.

(169)

Skundo pateikėjas patvirtino, kad tiriamąjį produktą Pietų Afrikoje gamina viena iš „Acerinox Group“ bendrovių, kaip nurodyta Komisijos rugsėjo 9 d. pranešime. Tačiau skundo pateikėjas pateikė kelis argumentus, kuriais pritariama tam, kad tipiška šalimi būtų pasirinkta Brazilija, o ne Pietų Afrika.

(170)

Pirma, skundo pateikėjas nurodė, kad pagal BNP indeksą vertinamą ekonominę plėtrą Brazilija yra daug artimesnė KLR nei Pietų Afrika (Pietų Afrikai tenka daug žemesnė pozicija pagal šiuos statistinius duomenis).

(171)

Tačiau, net jei pagal faktinius BNP duomenis Pietų Afrika yra tolimesnė KLR nei Brazilija, Pasaulio bankas visas tris šalis vis dar priskiria didesnes nei vidutines pajamas gaunančioms šalims. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(172)

Antra, skundo pateikėjas tvirtino, kad Pietų Afrika yra didžiausia pasaulyje chromo, kuris yra svarbus nerūdijančiojo plieno gamybos išteklius, gamintoja, todėl šio gamybos ištekliaus kainų lygis nėra tipiškas.

(173)

Tai, kad šalis gamina tiriamojo produkto gamybos išteklius, savaime nereiškia, kad to produkto importo į tą šalį kainų lygis nėra tipiškas. Skundo pateikėjas nepateikė įrodymų, kad didelė vidaus gamybos apimtis darytų poveikį importo kainai. Todėl Komisija šį tvirtinimą laikė nepagrįstu.

(174)

Galiausiai skundo pateikėjas Komisijai pateikė viešai prieinamas audituotas Brazilijos tiriamojo produkto gamintojo, nurodyto rugsėjo 9 d. pranešime, ataskaitas, kurias buvo galima naudoti kaip normaliajai vertei apskaičiuoti reikalingų PBA išlaidų ir pelno duomenų šaltinį. Tame pačiame pranešime nurodyto Pietų Afrikos gamintojo atveju tokie duomenys buvo prieinami tik konsoliduotosios grupės lygmeniu.

(175)

Remdamasi skundo pateikėjo pateiktų Brazilijoje prieinamų finansinių duomenų kokybe ir išsamumu ir atsižvelgdama į gamybos veiksnių tipiškumą, kaip paaiškinta 3.2.2.3 skirsnyje, Komisija spalio 10 d. pranešime padarė išvadą, kad Brazilija turėtų būti laikoma tinkama tipiška šalimi.

(176)

Nustačiusi, kad pagal atitinkamų importo statistinių ir finansinių duomenų parengimo lygį ir prieinamumą Brazilija yra tinkama tipiška šalis, Komisija nemanė, kad reiktų įvertinti galimų tipiškų šalių socialinės ir aplinkos apsaugos lygį.

(177)

Suinteresuotųjų šalių pastabų dėl spalio 10 d. pranešimo negauta.

(178)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, Brazilija atitinka visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi. Tiksliau, be to, kad Brazilijos ekonominės plėtros lygis yra panašus į KLR, joje gaminama daug tiriamojo produkto ir turimi išsamūs tiriamojo laikotarpio gamybos veiksnių, PBA išlaidų ir pelno duomenys.

(179)

Remdamasi suinteresuotųjų šalių pateikta informacija ir kita byloje turima susijusia informacija, rugsėjo 9 d. pranešime Komisija sudarė pradinį sąrašą gamybos veiksnių ir šaltinių, skirtų naudoti visiems gamybos veiksniams, kaip antai medžiagos, energija ir darbas, susijusiems su eksportuojančių gamintojų tiriamojo produkto gamyba, nustatyti. Komisija nurodė, kad normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuoti ji kiek įmanoma daugiau naudosis duomenų baze „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA), kad nustatytų neiškraipytas gamybos veiksnių sąnaudas, Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) statistiniais duomenimis ir nacionaliniais statistiniais duomenimis, kad nustatytų neiškraipytas darbo sąnaudas, ir kitais šaltiniais, priklausomai nuo pasirinktos tipiškos šalies, kad nustatytų neiškraipytas energijos (elektros, gamtinių dujų ir vandens) sąnaudas. Tame pačiame pranešime Komisija nustatė gamybos veiksnių Suderintos sistemos (SS) kodus, kurie, remiantis suinteresuotųjų šalių pateikta informacija, iš pradžių buvo laikomi naudotinais GTA analizei.

(180)

Šiuo atžvilgiu buvo gauta tik skundo pateikėjo pastaba, kad Komisijos pasiūlyti kai kurių gamybos veiksnių SS kodai buvo pernelyg neapibrėžti ir galintys apimti produktus, kurių cheminė sudėtis nėra tipiška gamybos išteklių, kurie faktiškai naudojami tiriamajam produktui gaminti, atžvilgiu. Komisija atsižvelgė į šią pastabą. Į ją atsižvelgta tolesniuose tyrimo etapuose, priklausomai nuo tipiškos šalies prekių kodų ir tikrinamųjų vizitų eksportuojančių gamintojų patalpose išvadų.

(181)

Komisija toliau analizavo iš suinteresuotųjų šalių gautą pradinę informaciją apie SS kodus ir nustatė, kad tam tikri gamybos veiksniai, t. y. tam tikros žaliavos ir vartojimo reikmenys, galbūt buvo neteisingai suklasifikuoti. Iš dalies pakeisti SS kodai ir gamybos veiksnių sąrašas buvo paskelbti spalio 10 d. pranešime. Komisija taip pat analizavo, ar yra importo duomenų, kurie būtų naudojami neiškraipytų sąnaudų lyginamiesiems dydžiams apskaičiuoti, ir patikrino, ar tipiškoje šalyje yra taikomi gamybos veiksnių eksporto apribojimai.

(182)

Spalio 10 d. pranešime Komisija patvirtino, kad gamybos veiksnių neiškraipytoms sąnaudoms nustatyti naudosis GTA, neiškraipytoms darbo sąnaudoms nustatyti – TDO statistiniais duomenimis ir kitais viešai prieinamais šaltiniais (65), o neiškraipytoms energijos sąnaudoms nustatyti – atrinktų Brazilijos elektros, gamtinių dujų ir vandens tiekėjų taikomais tarifais.

(183)

Tame pačiame pranešime Komisija suinteresuotosioms šalims taip pat pranešė, kad, siekdama nustatyti neiškraipytas PBA išlaidas ir pelną, ji naudosis vienintelio žinomo Brazilijos tiriamojo produkto gamintojo „Aperam Inox America do Sul S.A“, kurio išsamūs finansiniai duomenys yra viešai prieinami, finansiniais duomenimis. Suinteresuotosios šalys nepateikė ir Komisija nerado jokio kito Brazilijos tiriamojo produkto gamintojo viešai prieinamų finansinių duomenų.

(184)

Po spalio 10 d. pranešimo Komisija negavo jokių kitų pastabų dėl neiškraipytų sąnaudų ir lyginamųjų dydžių šaltinių. Todėl 178–180 konstatuojamosiose dalyse išvardyti šaltiniai preliminariai patvirtinti.

(185)

Kaip jau nurodyta 176 ir 178–179 konstatuojamosiose dalyse, Komisija siekė sudaryti pradinį sąrašą gamybos veiksnių ir šaltinių, skirtų naudoti visiems gamybos veiksniams, kaip antai medžiagos, energija ir darbas, susijusiems su eksportuojančių gamintojų nagrinėjamojo produkto gamyba, nustatyti.

(186)

Po spalio 10 d. pranešimo, kuriame, remdamasi iš suinteresuotųjų šalių gauta informacija, Komisija nustatė visų galimų SS kodų, kurie atitinka nagrinėjamojo produkto gamybos veiksnius, sąrašą, Komisija negavo jokių pastabų dėl gamybos veiksnių sąrašo.

(187)

Tada, po tikrinamųjų vizitų atrinktų eksportuojančių gamintojų patalpose, Komisija nustatė galutinį gamybos veiksnių ir atitinkamų SS kodų sąrašą.

(188)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą ir per tikrinamuosius vizitus surinktą informaciją buvo nustatyti šie gamybos veiksniai ir, kai taikoma, SS kodai:

1 lentelė

(189)

Per tikrinamuosius vizitus Komisija patikrino, kokios žaliavos ir pagalbinės medžiagos naudotos gaminant nagrinėjamąjį produktą.

(190)

Dėl visų žaliavų ir pagalbinių medžiagų, išskyrus aprašytas 190 ir 192 konstatuojamosiose dalyse, Komisija rėmėsi importo kainomis tipiškoje šalyje. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip vidutinė svertinė vieneto importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, kaina. Komisija nusprendė neįtraukti importo iš KLR į tipišką šalį, nes 156 konstatuojamojoje dalyje ji padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą šiuo atveju netinkama naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų dėl didelių iškraipymų. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai neturi tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Be to, paaiškėjo, kad pagrindinių žaliavų, kurios iš KLR buvo eksportuojamos į Braziliją, importo kaina buvo mažesnė už vidutinę svertinę importo iš kitų šalių kainą. Taip pat importo į tipišką šalį iš PPO nepriklausančių narių, išvardytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (67) 1 priede, duomenys nebuvo įtraukti. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tų šalių vidaus rinkos kainos negali būti naudojamos normaliajai vertei nustatyti ir bet kuriuo atveju tokie importo duomenys buvo nereikšmingi.

(191)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki eksportuojančio gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų kainą, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje, Komisija pridėjo tarptautines vežimo ir draudimo išlaidas (68), taip pat tipiškos šalies importo muitą. Vėliau, apskaičiuodama individualų dempingo skirtumą, Komisija prie importo kainos pridėjo konkrečios bendrovės vidaus vežimo išlaidas. Visų žaliavų tarptautinės ir vidaus vežimo išlaidos buvo apskaičiuotos remiantis patikrintais atrinktų eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis.

(192)

Kai kurioms žaliavoms, kurioms nebuvo nustatytas lyginamasis dydis arba remiantis importo į tipišką šalį statistiniais duomenimis nustatytas lyginamasis dydis nebuvo laikomas tipišku (69), Komisija naudojo lyginamuosius dydžius, pagrįstus neiškraipytomis tarptautinėmis kainomis arba kitais pagrįstais duomenimis. Tai padaryta dėl penkių gamybos išteklių:

(193)

Kai neiškraipytai žaliavų kainai nustatyti buvo naudojama eksporto kaina (73), iš GTA gauti duomenys nebuvo koreguojami. Komisijos nuomone, vežimo nuo Brazilijos tiekėjo iki tarptautinio uosto išlaidos atitiko vežimo nuo tokio tiekėjo iki jo pirkėjo Brazilijoje išlaidas. Todėl iš GTA gautą kainą buvo galima laikyti iki eksportuojančio gamintojo gamyklos vartų pristatytos žaliavos kaina.

(194)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai savo įrašuose negalėjo nustatyti kai kurių žaliavų ir pagalbinių medžiagų (74) suvartojimo apimties arba tipiškoje šalyje nebuvo galima nustatyti tinkamo lyginamojo dydžio. Apskritai tų gamybos išteklių sąnaudos buvo nereikšmingos. Šios sąnaudos buvo įtrauktos į gamybos pridėtines išlaidas, kaip paaiškinta 198 konstatuojamojoje dalyje, nes faktinės tų žaliavų sąnaudos sudarė nedidelę atrinktų eksportuojančių bendrovių visų faktinių gamybos sąnaudų dalį. Gamybos veiksniai, perkelti prie pridėtinių išlaidų, buvo išvardyti konkrečiai bendrovei skirtuose faktų atskleidimo dokumentuose.

(195)

Darbo sąnaudų lyginamajam dydžiui nustatyti Komisija naudojosi TDO statistika ir viešai prieinama informacija apie papildomas darbo sąnaudas, kurias darbdavys patyrė Brazilijoje.

(196)

Iš TDO statistikos (75) gauti duomenys apie vidutinį samdomojo darbuotojo faktiškai išdirbtų valandų skaičių per savaitę ir gamybos darbuotojų mėnesio pajamas tiriamuoju laikotarpiu. Naudodama tuos duomenis Komisija apskaičiavo gamybos sektoriaus valandinį atlyginimą, prie kurio buvo pridėtos papildomos su darbu susijusios sąnaudos (76) (darbdavio mokamos socialinės apsaugos ir nedarbo draudimo įmokos).

(197)

Apie vieno didžiausių elektros energijos tiekėjų Brazilijoje – bendrovės „EDP Brazil“ – taikomą elektros energijos kainą buvo galima lengvai sužinoti (77). Informacija buvo pakankamai išsami, kad būtų galima nustatyti pramoninių naudotojų mokamą elektros energijos kainą ir naudojimosi skirstomaisiais tinklais („modalidade tarifaria azul“) kainą.

(198)

Reikėtų pažymėti, kad Brazilijos reguliavimo institucija „Agência Nacional de Energia Elétrica“ (78) (ANEEL) įpareigoja elektros energijos tiekėjus tam tikru procentiniu dydžiu didinti tarifus, kad būtų reguliuojamas elektros energijos suvartojimas šalyje. ANEEL naudoja vėliavėlių sistemą (79) (žalia, geltona, raudona 1, raudona 2), kad praneštų, ar elektros energijos kaina turėtų būti tokia, kaip siūlo tiekėjas (žalia), ar padidinama 0,010 BRL/kWh (geltona), 0,030 BRL/kWh (raudona 1) arba 0,050 BRL/kWh (raudona 2). ANEEL skelbia vėliavėles kiekvieną mėnesį, o tiriamojo laikotarpio duomenys buvo viešai prieinami „EDP Brazil“ svetainėje (80). Nustatydama neiškraipytas elektros energijos sąnaudas Komisija atsižvelgė į tiriamuoju laikotarpiu taikytas vėliavėles ir atitinkamai pakoregavo kainą.

(199)

Vandens tarifus galima gauti iš bendrovės „Sabesp“, kuri yra atsakinga už vandens tiekimą ir nuotekų surinkimą bei valymą San Paulo valstijoje. Informacija leidžia nustatyti įvairių San Paulo valstijos subregionų ir savivaldybių (81) pramoniniams naudotojams tiriamuoju laikotarpiu taikytus tarifus (82). Komisija neiškraipytas vandens ir nuotekų surinkimo sąnaudas nustatė remdamasi San Paulo valstijos municipalinės srities pramoniniams vartotojams tiriamuoju laikotarpiu taikytais tarifais.

(200)

Apie gamtinių dujų kainą galima lengvai sužinoti, nes ją nustato didžiausias Brazilijos dujų pardavėjas – bendrovė „Comgas“, kuri orientuojasi į San Paulo valstiją. „Comgas“ svetainėje (83) pateikta informacija leidžia nustatyti pramoniniams naudotojams tiekiamų gamtinių dujų kainą.

(201)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patirtos gamybos pridėtinės išlaidos padidintos prie jų pridėjus 192 konstatuojamojoje dalyje nurodytų žaliavų ir papildomų medžiagų sąnaudas ir vėliau išreikštos kaip kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo faktiškai patirtų produkto gamybos sąnaudų dalis. Ši procentinė dalis buvo pritaikyta neiškraipytoms produkto gamybos sąnaudoms.

(202)

PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti Komisija naudojosi vienintelio žinomo Brazilijos tiriamojo produkto gamintojo „Aperam Inox America do Sul S.A“, kurio išsamūs finansiniai duomenys yra viešai prieinami, finansiniais duomenimis. Viešai prieinamos audituotos bendrovės sąskaitos suinteresuotosioms šalims pateiktos spalio 10 d. pranešimo priede.

(203)

Norėdama apskaičiuoti normaliąją vertę Komisija ėmėsi toliau nurodytų veiksmų.

(204)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas. Ji pritaikė neiškraipytas vieneto sąnaudas faktiniam suvartojimui pagal atrinktų eksportuojančių gamintojų individualius gamybos veiksnius. Produkto gamybos sąnaudos buvo sumažintos atėmus bendrovių nurodytų šalutinių produktų, kurie iš naujo naudojami gamybos procese, neiškraipytas sąnaudas.

(205)

Antra, Komisija prie neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų pridėjo nustatytas gamybos pridėtines išlaidas, kaip aprašyta 199 konstatuojamojoje dalyje, kad gautų neiškraipytas bendras gamybos sąnaudas.

(206)

Pagaliau prie bendrų gamybos sąnaudų, nustatytų kaip aprašyta 203 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pridėjo „Aperam Inox America do Sul S.A.“ PBA išlaidas ir pelną, kaip paaiškinta 200 konstatuojamojoje dalyje.

(207)

Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštos ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtos PBA išlaidos sudarė 13,90 %.

(208)

Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštas ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtas pelnas sudarė 7,65 %.

(209)

Normalioji vertė, kuri buvo apskaičiuota, kaip aprašyta 202–206 konstatuojamosiose dalyse, buvo sumažinta iš jos atėmus neiškraipytą atrinktų bendrovių parduodamų šalutinių produktų vertę.

(210)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Kadangi galiausiai buvo atrinkti tik du Kinijos eksportuojantys gamintojai, Komisija normaliąją vertę pagal produkto rūšį apskaičiavo tik šiems eksportuojantiems gamintojams.

(211)

Aptariami Kinijos eksportuojantys gamintojai produktą į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias bendroves, veikiančias kaip susiję eksportuotojai trečiojoje šalyje arba susiję importuotojai Sąjungoje.

(212)

Jeigu eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportuoja tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(213)

Jeigu eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą eksportavo per susijusius importuotojus Sąjungoje, eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas sąnaudas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas ir pagrįstą pelną.

(214)

Komisija atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(215)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Koreguojant atsižvelgta į vežimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, kredito išlaidas, banko mokesčius ir susijusių eksportuotojų PBA išlaidas, įskaitant antkainį.

(216)

KLR taiko politiką, pagal kurią eksporto atveju PVM grąžinamas tik iš dalies, ir šiuo atveju, nelygu TL mėnuo, 0–3 % PVM nebuvo grąžintas. Siekiant užtikrinti, kad normalioji vertė būtų išreikšta tokiu pat apmokestinimo lygiu kaip eksporto kaina, ji buvo pakoreguota ir padidinta ta nagrinėjamojo produkto eksportui taikomo PVM dalimi, kuri Kinijos eksportuojantiems gamintojams nebuvo grąžinta.

(217)

Vertindama atrinktus eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(218)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai STSS yra 108,4 %, o FSS –55,6 %.

(219)

Bendradarbiaujančioms neatrinktoms Kinijos bendrovėms „Xiangshui Defeng Metals Co., Ltd“ ir „Fujian Dingxin Technology Co., Ltd.“ nustatytas dempingo skirtumas yra atrinktoms bendrovėms nustatytų dviejų individualių dempingo skirtumų svertinis vidurkis, t. y. 87,9 %.

(220)

Atsižvelgiant į aukštą Kinijos eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį (92 % viso Kinijos tiriamojo produkto eksporto į Sąjungą), Komisija manė, kad būtų tipiška nustatyti 108,4 % dempingo skirtumą visiems kitiems (nebendradarbiaujantiems) eksportuojantiems gamintojams, įskaitant bendrovę, kurios atžvilgiu taikytas 18 straipsnis, t. y. didžiausią iš atrinktoms Kinijos bendrovėms nustatytų individualių dempingo skirtumų.

(221)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(222)

Kaip minėta 24 konstatuojamojoje dalyje, du Taivano eksportuojantys gamintojai – „Yusco Group“ ir „Walsin“ – per tyrimą bendradarbiavo ir pateikė klausimyno atsakymus. Daugiau eksportuojančių gamintojų Taivane nenustatyta arba jie apie save nepranešė.

(223)

Be to, kaip nurodyta 24 konstatuojamojoje dalyje, nesusijęs paslaugų centras „YC Inox“ per tyrimą bendradarbiavo ir pateikė klausimyno atsakymus. Ši bendrovė nebuvo susijusi su dviem Taivano bendradarbiaujančiais gamintojais. Jai bendradarbiaujant Komisija galėjo tinkamai išsiaiškinti„ kaip veikia Taivano tiriamojo produkto vidaus ir eksporto rinkos. Tiksliau remdamasi šio subjekto pateikta ir vėliau patikrinta informacija Komisija galėjo padaryti pagrįstas išvadas dėl labiausiai tikėtinos dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nurodyto vidaus rinkos pardavimo paskirties vietos.

(224)

„Yusco Group“ panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas tiesiogiai nesusijusiems pirkėjams arba netiesiogiai per susijusį paslaugų centrą. Abiem atvejais buvo galima nustatyti, kad dalis šio pardavimo galiausiai buvo skirta eksportui. „Yusco Group“ pardavimas eksportui į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba netiesiogiai per susijusį paslaugų centrą, įsikūrusį Taivane, arba per susijusį prekiautoją, registruotą Honkonge, bet įsikūrusį Taivane ir KLR.

(225)

Bendrovės „Walsin“ panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje ir eksportui tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas tiesiogiai nesusijusiems pirkėjams.

(226)

Komisija išnagrinėjo „Yusco Group“ ir „Walsin“ nurodytą pardavimą vidaus rinkoje. Komisija į pardavimą eksportui perklasifikavo pardavimą vidaus rinkoje pagal sandorius, kurių paskirties vieta buvo jūrų uostai arba gamyklos, į kurias medžiagos įvežamos be importo mokesčių (85) (t. y. 0 % PVM), remdamasi per Taivane atliktus patikrinimus vietoje nustatytais faktais, arba tam tikrą kitą pardavimą vidaus rinkoje, remdamasi per patikrinimą vietoje pateiktais eksportuojančių gamintojų arba „YC Inox“ paaiškinimais. Todėl šie sandoriai nebuvo įtraukti į pardavimo vidaus rinkoje sandorius, kurie buvo naudoti normaliajai vertei apskaičiuoti.

(227)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia nagrinėjo, ar bendra kiekvieno tiriamo eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį apimties.

(228)

Tuo remiantis nustatyta, kad bendra „Yusco Group“ ir „Walsin“ tiriamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška.

(229)

Vėliau Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į tiriamų eksportuojančių gamintojų, kurių pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšis.

(230)

Tada Komisija nagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, eksportuojančių gamintojų vidaus rinkoje parduotas tam tikrų rūšių produktų kiekis, palyginti su eksportui į Sąjungą parduotu tam tikrų rūšių produktų kiekiu, buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties.

(231)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams tiriamuoju laikotarpiu dalį, kad galėtų nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(232)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, jeigu:

(233)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu vidutinė svertinė kaina.

(234)

Normalioji vertė yra kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu, faktinė vidaus rinkos kaina, jei:

(235)

Kai tam tikrų rūšių produktai nebuvo parduodami vidaus rinkoje arba buvo parduodamas nepakankamas jų kiekis, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(236)

Normalioji vertė apskaičiuota prie tiriamų eksportuojančių gamintojų vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per tiriamąjį laikotarpį pridėjus:

(237)

Kai tipiškas tam tikrų rūšių produktų kiekis vidaus rinkoje nebuvo parduotas, pridėtos tų rūšių produktų vidutinės PBA išlaidos ir įprastomis prekybos sąlygomis uždirbtas vidaus rinkos sandorių pelnas. Tų rūšių produktų, kurie visai nebuvo parduodami vidaus rinkoje, arba kurie nebuvo parduoti įprastomis prekybos sąlygomis, atžvilgiu pridėtos vidutinės svertinės PBA išlaidos ir visų sandorių įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje pelnas.

(238)

Eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias bendroves.

(239)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo nustatyta remiantis kainomis, kurios buvo faktiškai sumokėtos arba mokėtinos už nagrinėjamąjį produktą, jį parduodant eksportui į Sąjungą.

(240)

Komisija eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(241)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą siekdama atsižvelgti į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui.

(242)

Prireikus koreguota atsižvelgiant į vežimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, pakavimo, kredito ir bankų mokesčius ir komisinius ir PBA išlaidas.

(243)

Vertindama eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(244)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(245)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis buvo laikomas aukštu ir nebuvo galima nustatyti jokių kitų eksportuojančių gamintojų. Todėl Komisija nusprendė, kad būtų tipiška, kad dempingo skirtumas kitiems eksportuotojams turėtų būti lygus eksportuojančio gamintojo, kuriam nustatytas didžiausias dempingo skirtumas, dempingo skirtumui.

(246)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino 5 žinomi gamintojai (gamintojų grupės). Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(247)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 4,6 mln. tonų, įskaitant gamybą uždarajai rinkai. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, tiksliau patikrintais „Eurofer“ klausimyno atsakymais, kurie, jei įmanoma, buvo sutikrinti su patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais.

(248)

Kaip nurodyta 7 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kurie pagamina daugiau nei 78 % viso panašaus produkto Sąjungoje. Jie visi yra vertikaliai integruoti gamintojai.

(249)

Siekdama nustatyti, ar Sąjungos pramonei buvo padaryta žala, taip pat suvartojimo ir įvairius ekonominius rodiklius, susijusius su Sąjungos pramonės padėtimi, Komisija nagrinėjo, ar atliekant analizę reikės atsižvelgti į tolesnį Sąjungos pramonės pagaminto panašaus produkto naudojimą, jei taip – kokiu mastu.

(250)

Sąjungos pramonė yra vertikaliai integruota, o karštai valcuoti nerūdijančiojo plieno lakštai ir ritiniai laikomi tarpine medžiaga įvairiems tolesnės gamybos grandies pridėtinės vertės produktams, tiksliau šaltai valcuotiems produktams, gaminti. Komisija nustatė, kad didelė visos Sąjungos gamintojų produkcijos dalis buvo skirta uždarajam naudojimui.

(251)

Atliekant žalos analizę svarbiausia atskirti uždarąją ir atvirąją rinkas, nes uždarajam naudojimui skirti produktai tiesiogiai nekonkuruoja su importuojamais produktais, nes jie parduodami toje pačioje bendrovėje ar bendrovių grupėse remiantis sandorių kainomis, nustatytomis pagal vidaus kainų politiką, todėl tiesiogiai nesusijusiomis su kainomis atvirojoje rinkoje.

(252)

Priešingai, pardavimui atvirojoje rinkoje skirta produkcija tiesiogiai konkuruoja su importuojamu nagrinėjamuoju produktu ir yra parduodama atvirosios rinkos kainomis.

(253)

Siekdama susidaryti kuo išsamesnį Sąjungos pramonės vaizdą Komisija prašė pateikti duomenis apie visą su karštai valcuotais nerūdijančiojo plieno lakštais ir ritiniais susijusią veiklą ir nustatė, ar produkcija skirta uždarajam naudojimui, ar atvirajai rinkai.

(254)

Komisija išnagrinėjo tam tikrus su Sąjungos pramone susijusius ekonominius rodiklius remdamasi tik atvirosios rinkos duomenimis. Šie rodikliai: pardavimo apimtis ir pardavimo kainos Sąjungos rinkoje; rinkos dalis; eksporto apimtis ir kainos ir pelningumas. Kai buvo įmanoma ir tinkama, nagrinėjimo rezultatai buvo palyginti su uždarosios rinkos duomenimis, siekiant susidaryti aiškų Sąjungos pramonės padėties vaizdą.

(255)

Tačiau kitus ekonominius rodiklius buvo galima prasmingai nagrinėti tik įvertinus visą su karštai valcuotais nerūdijančiojo plieno lakštais ir ritiniais susijusią veiklą, įskaitant Sąjungos pramonės uždarąjį naudojimą. Šie rodikliai: gamyba; pajėgumai ir pajėgumų naudojimas; investicijos; atsargos; užimtumas; našumas ir darbo užmokestis. Taip yra dėl to, kad šie rodikliai priklauso nuo visos gamybos veiklos, nepriklausomai nuo to, ar karštai valcuoti nerūdijančiojo plieno lakštai ir ritiniai skirti uždarajam naudojimui, ar parduodami atvirojoje rinkoje.

(256)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi: a) „Eurofer“ duomenimis, susijusiais su Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimu nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje (tiesioginiu arba netiesioginiu pardavimu), sutikrintais su atrinktų Sąjungos gamintojų duomenimis, ir b) tiriamojo produkto importu į Sąjungą iš visų trečiųjų šalių, kaip nurodo Eurostatas.

(257)

Sąjungos suvartojimo atvirojoje rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu raida:

2 lentelė

Suvartojimas Sąjungos atvirojoje rinkoje (tonomis)

(258)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas buvo pastovus.

(259)

Komisija Sąjungos uždarąjį suvartojimą nustatė remdamasi visų žinomų Sąjungos gamintojų uždaruoju naudojimu. Tuo remiantis Sąjungos uždarojo suvartojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

3 lentelė

Uždarasis suvartojimas Sąjungos rinkoje (tonomis)

(260)

Uždarasis suvartojimas Sąjungos rinkoje buvo pakankamai pastovus ir per nagrinėjamąjį laikotarpį tik šiek tiek svyravo, o per tiriamąjį laikotarpį sumažėjo mažiau nei 1 %.

(261)

Sujungus šias dvi lenteles bendro suvartojimo (taigi, uždarojoje ir atvirojoje rinkose bendrai) nagrinėjamuoju laikotarpiu raida:

4 lentelė

Bendras suvartojimas (uždaroji ir atviroji rinkos) (tonomis)

(262)

Lentelėje parodyta, kad bendro suvartojimo tendencija atitiko suvartojimo atvirojoje rinkoje ir uždarojo suvartojimo tendencijas, taigi per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo pastovi. Bendras suvartojimas atitiko ir visą Sąjungos gamybą (žr. 7 lentelę).

(263)

Komisija nagrinėjo, ar nagrinėjamųjų šalių kilmės karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių importą reikėtų vertinti bendrai pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį.

(264)

Pagal tą nuostatą importas daugiau kaip iš vienos valstybės bendrai vertinamas tik tuomet, jeigu nustatoma, kad:

(265)

Nustatyti importo iš kiekvienos iš trijų nagrinėjamųjų šalių dempingo skirtumai apibendrinti 91, 218 ir 241 konstatuojamosiose dalyse. Visi šie skirtumai yra didesni už de minimis ribą, nustatytą pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje.

(266)

Importo iš kiekvienos iš trijų nagrinėjamųjų šalių apimtis nebuvo nežymi. Importo iš KLR rinkos dalis, palyginti su suvartojimu atvirojoje rinkoje tiriamuoju laikotarpiu, buvo 18,3 %, iš Indonezijos –9,1 %, o iš Taivano –3,0 %.

(267)

Konkurencijos tarp importo dempingo kaina iš kiekvienos iš trijų nagrinėjamųjų šalių ir tarp šio importo ir Sąjungos panašaus produkto sąlygos buvo tokios pačios. Iš tiesų Indonezijos, KLR ir Taivano kilmės karštai valcuoti nerūdijančiojo plieno lakštai ir ritiniai konkuruoja tarpusavyje, kai yra importuojami parduoti Sąjungos rinkoje, ir su Sąjungos pramonės pagamintu panašiu produktu, nes visi jie parduodami panašių kategorijų pirkėjams.

(268)

Inicijuojant tyrimą pateiktose pastabose STSS tvirtino, kad importas iš KLR neturėtų būti vertinamas bendrai, nes skiriasi jo apimties ir kainos raida. Ji tvirtino, kad importas iš KLR per nagrinėjamąjį laikotarpį palaipsniui mažėjo, o kainos didėjo, ypač 2017 m.

(269)

Nors importo iš Kinijos kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį iš tiesų padidėjo, nagrinėjamuoju laikotarpiu jos buvo gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės pardavimo kainas. Importo iš Kinijos apimtis taip pat labai padidėjo, o jo rinkos dalis per visą laikotarpį viršijo 16 %. Atlikus tyrimą nustatyta, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies b punktą importas iš nagrinėjamųjų šalių konkuruoja tarpusavyje. Importo iš KLR apimtis nuo 2017 m. iki tiriamojo laikotarpio mažėjo (žr. 5 lentelę: nuo indekso 135 2017 m. iki indekso 129 2018 m. ir iki indekso 114 per tiriamąjį laikotarpį). Kartu importo iš Indonezijos apimtis labai padidėjo (nuo indekso 16 iki indekso 42 726 iki indekso 106 202). Nuo 2017 m. iki tiriamojo laikotarpio, vertinant absoliučiaisiais skaičiais, importo iš Indonezijos apimtis padidėjo daugiau nei sumažėjo importo iš KLR apimtis. Importo iš Taivano apimtis 2017–2018 m. nuolat didėjo, tačiau tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo (nuo indekso 137 iki indekso 173 ir iki indekso 128). Apskritai importas iš nagrinėjamųjų šalių bendrai nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat didėjo (nuo indekso 100 2016 m. iki indekso 136 2017 m. ir indekso 156 2018 m. iki indekso 166 indekso tiriamuoju laikotarpiu).

(270)

Taigi, priešingai, nei tvirtino STSS, tenkinami visi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatyti kriterijai ir, siekiant nustatyti žalą, importas iš nagrinėjamųjų šalių nagrinėtas bendrai.

(271)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta importo apimtį palyginus su Sąjungos suvartojimu atvirojoje rinkoje.

(272)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių raida:

5 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

273)

Importas iš nagrinėjamųjų šalių nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 66 % ir pasiekė 30 % Sąjungos suvartojimo atvirojoje rinkoje tiriamuoju laikotarpiu.

(274)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių vidutinės svertinės kainos raida:

6 lentelė

Importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos (EUR/t)

(275)

Importo iš KLR ir Taivano kainos padidėjo atitinkamai 21 % ir 25 %, tačiau importo iš Indonezijos kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo net 25 % (importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos vidutiniškai padidėjo 18 %). Nepaisant bendro padidėjimo importo kainos iš nagrinėjamųjų šalių per tą patį laikotarpį buvo visą laiką mažesnės už Sąjungos pramonės kainas (žr. 11 lentelę).

(276)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(277)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, prireikus tinkamai pakoreguotos, atskaičius lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Pagal jį nustatytas 10,7 % priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas dėl importo iš Indonezijos, 9,3 % – dėl importo iš KLR ir 4,1 % – dėl importo iš Taivano.

(278)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(279)

Kaip minėta 7 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(280)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi su visais Sąjungos gamintojais susijusiuose „Eurofer“ klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis, kurie buvo tinkamai patikrinti. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi trijų atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis, kurie buvo tinkamai patikrinti. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(281)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, atsargos, užimtumas, našumas ir dempingo skirtumo dydis.

(282)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža.

(283)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(284)

Sąjungos pramonės gamybos apimtis buvo pastovi iki 2018 m., tuomet per tiriamąjį laikotarpį sumažėjo 3 %. Nurodyti pajėgumų duomenys reiškia faktinius pajėgumus, o tai reiškia, kad atsižvelgta į pramonės standartiniais laikomus koregavimus, atliekamus atsižvelgiant į įsisteigimo laiką, priežiūrą, gamybos kliūtis ir kitus įprastus gamybos sustabdymus. Tuo remiantis gamybos pajėgumai praktiškai buvo pastovūs ir per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo tik 1 %.

(285)

Sumažėjus gamybai ir šiek tiek padidėjus pajėgumams pajėgumų naudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 4 % ir visą laiką buvo mažesnis nei 70 %.

(286)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies atvirojoje rinkoje raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis atvirojoje rinkoje

(287)

Sąjungos pramonės pardavimo atvirojoje rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu apimtis sumažėjo 13 %.

(288)

Sąjungos pramonės rinkos dalis taip pat gerokai sumažėjo – beveik 10 procentinių punktų, nors Sąjungos suvartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo pastovus.

(289)

Vertinant uždarąją rinką, apimties ir rinkos dalies Sąjungos uždarojoje rinkoje raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Apimtis uždarojoje rinkoje ir rinkos dalis (tonomis)

(290)

Sąjungos pramonės apimtis (kurią sudaro Sąjungos pramonės laikomi karštai valcuoti nerūdijančiojo plieno lakštai ir ritiniai tolesniam naudojimui) Sąjungos uždarojoje rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį išliko pastovi ir sudarė apie 3,6 mln. tonų.

(291)

Sąjungos pramonės uždarosios rinkos dalis (išreikšta visos Sąjungos gamybos procentine dalimi) 2017 m. šiek tiek padidėjo ir per visą laikotarpį išliko pastovi, t. y. apie 78 %.

(292)

Todėl, atsižvelgiant į stabilią Sąjungos uždarosios rinkos tendenciją nagrinėjamuoju laikotarpiu, Sąjungos pramonės pardavimas sumažėjo dėl padidėjusio importo iš nagrinėjamųjų šalių daromo spaudimo.

(293)

Iš pirmiau pateiktų per nagrinėjamąjį laikotarpį mažėjusios gamybos, pardavimo apimties ir rinkos dalies duomenų matyti, kad Sąjungos pramonė negalėjo augti tiek absoliučiaisiais skaičiais, tiek pagal suvartojimą.

(294)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Užimtumas ir našumas

(295)

Sąjungos pramonės užimtumas, susijęs su karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių gamyba, per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo vos 4 %. Atsižvelgiant į nedidelį gamybos sumažėjimą, Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, vertinamas tonomis vienam darbuotojui per metus, nagrinėjamuoju laikotarpiu labai sumažėjo.

(296)

Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(297)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių svertinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(298)

Vidutinės vieneto pardavimo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 17 %, bet to nepakako, kad jos atitiktų gamybos sąnaudų, kurios per tą patį laikotarpį padidėjo 20 %, raidą. Sąnaudų raidą daugiausia lėmė reikšmingas žaliavų, pvz., nikelio, molibdeno ir chromo, kainų padidėjimas. Nors 2016–2018 m. Sąjungos pramonė sugebėjo šį sąnaudų padidėjimą santykinai perkelti į pardavimo kainas, tiriamuoju laikotarpiu ji negalėjo visiškai perkelti sąnaudų padidėjimo, nes sąnaudos padidėjo daugiau nei kainos.

(299)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(300)

Vidutinės atrinktų Sąjungos gamintojų vieno darbuotojo darbo sąnaudos iki 2018 m. sumažėjo 4 %, po to per tiriamąjį laikotarpį vėl padidėjo, tačiau vis dar buvo 1 % mažesnės už 2016 m. lygį. Tai rodo, kad nepaisant blogėjančių rinkos aplinkybių Sąjungos gamintojai sugebėjo sumažinti darbo sąnaudas.

(301)

Sąjungos pramonės atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Atsargos

(302)

Laikotarpio pabaigos atsargų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 20 %. Daugumos rūšių panašų produktą Sąjungos pramonė gamina pagal konkrečius naudotojų užsakymus. Todėl atsargos nelaikomos svarbiu žalos šiai pramonei rodikliu. Tai taip pat patvirtinta išnagrinėjus laikotarpio pabaigos atsargų lygio, išreikšto gamybos apimties procentine dalimi, raidą. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, šis rodiklis per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo palyginti pastovus ir siekė maždaug 3 % gamybos apimties.

(303)

Komisija Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(304)

Bendras pelningumas sumažėjo nuo 7,2 % 2016 m. iki 3,5 % tiriamuoju laikotarpiu. Šis sumažėjimas sutampa su importo iš nagrinėjamųjų šalių kainomis, dėl kurių priverstinai mažinamos kainos, apimties padidėjimu (žr. 276 konstatuojamąją dalį). Investicijų grąža taip pat mažėjo.

(305)

Grynasis pinigų srautas keitėsi iš esmės taip pat, kaip pelningumas ir investicijų grąža. 2016–2018 m. jis buvo teigiamas, o 2017 m. – pats didžiausias, vėliau per tiriamąjį laikotarpį, kai pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo pats mažiausias, tapo neigiamas.

(306)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį metinės investicijos padidėjo 57 %. Tačiau padidėjus investicijoms pajėgumai atitinkamai nepadidėjo (žr. 7 lentelę). Vėliau investicijomis buvo siekiama tik išlaikyti esamus pajėgumus ir prireikus keisti būtinas gamybos priemones.

(307)

Suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo pastovus. Tačiau Sąjungos gamintojų rinkos dalis sumažėjo nuo 71,2 % iki 61,9 %.

(308)

Atrinktų Sąjungos gamintojų finansiniai rodikliai rodo, kad Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos padidėjo (+ 20 %) šiek tiek daugiau nei vidutinė pardavimo kaina (+ 17 %), o tai reiškia, kad Sąjungos pramonė negalėjo visiškai perkelti padidėjusių sąnaudų. Dėl to nagrinėjamuoju laikotarpiu labai sumažėjo pelningumas – nuo 7,2 % 2016 m. iki 3,5 % per tiriamąjį laikotarpį. Panaši neigiama raida matyti ir lyginant su kitais finansiniais rodikliais, investicijų grąža ir pinigų srautu.

(309)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 13 %, o gamybos apimtis – 3 %. Skirtumas aiškinamas uždarosios rinkos svarba Sąjungos pramonei, tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu ji nedidėjo. Pajėgumų naudojimas nuolat buvo mažesnis nei 70 % ir per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo trimis procentiniais punktais (66 % per tiriamąjį laikotarpį).

(310)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(311)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina. Veiksniai, be kita ko, yra šie: importas iš trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksportas, gamybos sąnaudų padidėjimas, Sąjungos karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių paklausos sumažėjimas 2018 m. ir Sąjungos gamintojų pasikliovimas iš dalies uždarąja gamyba.

(312)

Dėl importo iš visų trijų nagrinėjamųjų šalių kainų priverstinai mažintos Sąjungos pramonės kainos, o priverstinio kainų mažinimo skirtumai tiriamuoju laikotarpiu nustatyti tokie: Taivanui 4,1 %, KLR 9,3 % ir Indonezijai 10,7 % (vidutiniškai 9,5 %). Todėl Sąjungos pramonė negalėjo perkelti padidėjusių gamybos sąnaudų į Sąjungos pardavimo kainas, o tai rodo, kad dėl nagrinėjamojo importo buvo daromas spaudimas kainoms. Ši padėtis darė didelį poveikį Sąjungos pramonės pelningumui, kuris tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo iki labai žemo lygio.

(313)

Importo iš kitų trečiųjų šalių ir jo kainų apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

15 lentelė

(314)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš trečiųjų šalių rinkos dalis sumažėjo 27 % (arba beveik 3 procentiniais punktais) iki 7,7 % tiriamuoju laikotarpiu. Kadangi per tą patį laikotarpį nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis padidėjo 66 % (žr. 273 konstatuojamąją dalį ir 5 lentelę), Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo dėl to, kad labai padidėjo nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis.

(315)

Importo iš Korėjos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu labai sumažėjo, o jo rinkos dalis sumažėjo beveik perpus ir tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo iki 2,7 %. Vidutinės importo iš Korėjos kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 18 %, t. y. šiek tiek mažiau nei bendra visų trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis, kaina (24 %). Importas iš Pietų Afrikos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo pastovus, tačiau produktai parduoti didesnėmis kainomis nei iš nagrinėjamųjų šalių, o rinkos dalis niekada neviršijo 2,5 %.

(316)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad importas iš kitų trečiųjų šalių nepadarė žalos Sąjungos pramonei.

(317)

Sąjungos pramonės eksporto apimties ir kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

16 lentelė

(318)

Sąjungos pramonei eksporto apimtį nagrinėjamuoju laikotarpiu pavyko padidinti 13 %. Papildomas maždaug 16 000 tonų pardavimas eksportui tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su nagrinėjamojo laikotarpio pradžia, nublanksta prieš 115 000 tonų sumažėjusį pardavimą Sąjungos rinkoje tuo pačiu laikotarpiu. Be to, Sąjungos gamintojams per tą patį laikotarpį pavyko 14 % padidinti vieneto eksporto kainas. Todėl pramonės pardavimas eksportui galėjo tik labai nedidele dalimi kompensuoti tiek apimties, tiek kainų Sąjungos rinkoje neigiamą raidą. Tačiau tuo remiantis ir priešingai, nei tvirtina viena suinteresuotoji šalis, Sąjungos pramonės eksporto rezultatai buvo teigiami ir negalėjo daryti žalos Sąjungos pramonei.

(319)

Karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių tonos gamybos sąnaudos per nagrinėjamą laikotarpį padidėjo 20 % (žr. 11 lentelę). Taip atsitiko daugiausia dėl to, kad labai padidėjo žaliavų sąnaudos – šis veiksnys daro didelį poveikį viso pasaulio gamintojams. Visų pirma nikelio, kuris yra antras pagal svarbą kelių Sąjungos gamintojų gamybos išteklius, kaina padidėjo nuo mažiau kaip 9 000 JAV dolerių 2016 m. pradžioje iki daugiau kaip 15 000 JAV dolerių 2018 m. viduryje, o 2019 m. birželio mėn. vis dar siekė daugiau kaip 12 500 JAV dolerių. Sąjungos pramonei iš pradžių taip pat pavyko perkelti padidėjusias sąnaudas į pardavimo kainas, tačiau dėl to labai sumažėjo rinkos dalis ir pelningumas. Tiriamuoju laikotarpiu tai nebebuvo įmanoma dėl importo dempingo kaina daromo spaudimo kainoms. Dėl to labai sumažėjo pelningumas – net 51 % per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(320)

Kelios šalys tvirtino, kad Sąjungos pramonės padėtis 2018 m. antrąjį pusmetį pablogėjo dėl sumažėjusios paklausos; šį sumažėjimą savo ruožtu lėmė gresiantis apsaugos priemonių nustatymas, dėl kurio pirkimai buvo vykdomi pirmąjį pusmetį, o cikliniai pasaulinės plieno rinkos pokyčiai – antrąjį pusmetį. Priešingai šiems tvirtinimams, atlikus tyrimą nustatytas ne suvartojimo Sąjungos rinkoje sumažėjimas, o staigus Sąjungos pramonės rinkos dalies sumažėjimas dėl labai padidėjusio importo (žr. 4.4.2 skirsnį ir 5 bei 8 lenteles). Be to, Komisija negalėjo susieti šio sumažėjimo su apsaugos priemonėmis. Todėl tvirtinimas atmestas.

(321)

Kelios šalys tvirtino, kad Sąjungos pramonė nesuinteresuota arba mažiau suinteresuota parduoti nagrinėjamąjį produktą atvirojoje rinkoje, nes pirmenybę teikia uždarajai gamybai. Nors tolesnės gamybos grandies rinka yra svarbi Sąjungos pramonei, ji taip pat parduoda didelį nagrinėjamojo produkto kiekį atvirojoje rinkoje ir vis dar turi daug nepanaudotų pajėgumų gaminti ir atitinkamai parduoti daugiau. Be to, Sąjungos uždaroji rinka nagrinėjamuoju laikotarpiu neaugo. Dėl šių priežasčių tvirtinimas buvo atmestas.

(322)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad pertekliniai pajėgumai Sąjungoje buvo Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastis. Tačiau atlikus tyrimą patvirtinta, kad bendri Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo pastovūs (+ 1 %), priešingai nei KLR ir Indonezijos, kurios itin padidino perteklinius pajėgumus, kad galėtų eksportuoti į Sąjungą šiais pertekliniais pajėgumais pagamintą produkciją ir taip perimti Sąjungos gamintojų rinkos dalį. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(323)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad 2017 m. Sąjungos pramonės (ir plieno sektoriaus visame pasaulyje) rezultatai, ypač pelnas, buvo labai geri, todėl 2018 m. sumažėjimas iš tiesų buvo natūrali pasekmė. Tačiau atlikus tyrimą preliminariai nustatyta, kad tam tikri žalos rodikliai nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios iki pabaigos labai pablogėjo, o tai reiškia, kad pradinis taškas buvo 2016 m., o ne 2017 m. Iš tiesų, palyginti su 2016 m., pelningumas sumažėjo perpus ir tiek Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis, tiek jos rinkos dalis sumažėjo 13 %. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(324)

Dvi suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Sąjungos panašaus produkto gamintojai, siekdami laikytis griežtų ES aplinkos apsaugos standartų, patiria papildomų sąnaudų ir dėl to tampa mažiau konkurencingi Sąjungos rinkoje. Dėl šio tvirtinimo Komisija mano, kad aukšti Sąjungos aplinkos apsaugos standartai negali būti laikomi sau daromos žalos priežastimi. Priešingai, skaičiuojant tikslinę kainą atsižvelgiama į aukštus ES aplinkos apsaugos standartus. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(325)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad tiek Sąjungos pramonės kainos, tiek importo iš Kinijos kainos padidėjo, todėl importas iš Kinijos negali būti žalos priežastis. Tačiau importo iš Kinijos kainos nuolat buvo gerokai mažesnės už vidutines Sąjungos pramonės kainas ir dėl jų tiriamuoju laikotarpiu taip pat buvo priverstinai mažinamos Sąjungos kainos. Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo importo iš KLR apimtis, o tai dar labiau padidino spaudimą kainoms. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(326)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija preliminariai nustatė Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių priežastinį ryšį.

(327)

Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir jį atskyrė nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio. Preliminariai nustatyta, kad dėl visų kitų nustatytų veiksnių, visų pirma importo iš trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksporto, gamybos sąnaudų padidėjimo, karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių paklausos sumažėjimo 2018 m., Sąjungos gamintojų pasikliovimo iš dalies uždarąja gamyba, perteklinių pajėgumų Sąjungoje dėl pasaulinių perteklinių pajėgumų, išskirtinai palankių rinkos aplinkybių 2017 m., Sąjungos gamintojų patiriamų papildomų aplinkos apsaugos išlaidų ir importo iš KLR kainų padidėjimo, priežastinis ryšys nesusilpnėjo, net atsižvelgiant į galimą bendrą šių veiksnių poveikį.

(328)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija išnagrinėjo, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

(329)

Šiuo atveju skundo pateikėjai tvirtino, kad dviejose iš tiriamųjų šalių, t. y. Indonezijoje ir KLR, esama žaliavų rinkos iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje. Šių šalių vertinimas pateiktas 6.2 skirsnyje.

(330)

Pirmiausia Komisija nustatė muito dydį, kuris yra būtinas Sąjungos pramonės patirtai žalai pašalinti nesant iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Šiuo atveju žala būtų pašalinta, jeigu Sąjungos pramonė galėtų padengti savo gamybos sąnaudas, įskaitant sąnaudas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, bei pagrindinio reglamento Ia priede išvardytomis TDO konvencijomis, ir gauti pagrįstą pelną (toliau – tikslinis pelnas).

(331)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį siekdama nustatyti tikslinį pelną Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą prieš padidėjant importui iš tiriamosios šalies, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Sąjungos pramonė tvirtino, kad 2017 m. buvo tinkami metai tiksliniam pelnui nustatyti. Komisija mano, kad 2017 m. pramonei buvo ypač geri metai, todėl tikėtina, kad atrinktų Sąjungos gamintojų tais metais gautas pelnas (10,2 %) veikiausiai būtų netinkamas naudoti kaip tikslinis pelnas. Be to, importo rinkos dalis 2017 m. jau buvo 29,1 %. Priešingai, 2016 m. importo rinkos dalis buvo gerokai mažesnė (21,5 %) nei 2017 m. Neturėdama jokios kitos informacijos, Komisija nusprendė kaip tikslinį pelną preliminariai naudoti 2016 ir 2017 m. gautą vidutinį pelną. Tai 8,7 % pelnas.

(332)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį Komisija įvertino vieno Sąjungos gamintojo tvirtinimą dėl planuotų investicijų, kurios nebuvo įvykdytos nagrinėjamuoju laikotarpiu. Remdamasi gautais patvirtinamaisiais dokumentais Komisija preliminariai priėmė tą tvirtinimą ir pridėjo atitinkamą sumą prie to Sąjungos gamintojo nežalingos kainos.

(333)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį Komisija įvertino būsimas snaudas, kurias Sąjungos pramonė patirtų dėl daugiašalių aplinkos susitarimų ir jų protokolų, kurių šalis yra Sąjunga, priemonės taikymo laikotarpiu pagal 11 straipsnio 2 dalį. Remdamasi turimais įrodymais Komisija nustatė 1,5–6 EUR už toną papildomas sąnaudas, kurios buvo pridėtos prie nežalingos kainos.

(334)

Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonės panašaus produkto nežalingą kainą, prie minėto 8,7 % pelno dydžio ir koregavimų pagal 7 straipsnio 2c ir 2d dalis pridėdama atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudas per tiriamąjį laikotarpį.

(335)

Tuomet Komisija, remdamasi patikrintos nagrinėjamųjų šalių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kiekvienos rūšies produkto vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos atvirojoje rinkoje parduotų tų pačių rūšių produktų nežalinga vidutine svertine kaina, nustatė žalos pašalinimo lygį. Kiekvienas lyginant gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi.

(336)

Skaičiavimo rezultatai pateikiami šioje lentelėje:

(337)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį Komisija pirmiausia nagrinėjo, ar preliminariai nustatytas dempingo skirtumas Indonezijai ir KLR yra didesnis už skirtumą, kurio pakaktų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti. Šiuo tikslu bendradarbiaujančių Indonezijos ir KLR eksportuojančių gamintojų vidutinė svertinė importo kaina buvo lyginama su Sąjungos pramonės tiksline kaina, kaip paaiškinta 6.1 skirsnyje. Skaičiavimo rezultatai pateikiami šioje lentelėje:

(338)

Kadangi apskaičiuotas Indonezijos ir Kinijos eksportuojančių gamintojų priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas buvo mažesnis už dempingo skirtumą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį įvertino, ar nėra su nagrinėjamuoju produktu susijusių žaliavų rinkos iškraipymų.

(339)

Skundo pateikėjas skunde pateikė pakankamai įrodymų, kad Indonezijoje ir KLR esama nagrinėjamojo produkto žaliavų rinkos iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje. Taigi, kaip paskelbta pranešime apie inicijavimą, vertindama, kokio lygio priemones reikėtų taikyti Indonezijai ir KLR, Komisija išnagrinėjo tariamus iškraipymus ir visus kitus iškraipymus Indonezijoje ir KLR, kurie patenka į pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalies taikymo sritį.

(340)

Žaliavos, kurioms, kaip tvirtinama, poveikį darė tokie iškraipymai, buvo nikelis (feronikelis, nikelio luitinis ketus, nikelio rūda, nikelio laužas), anglys ir nerūdijančio plieno laužas Indonezijoje ir nerūdijančio plieno laužas, chromas, koksinės anglys, ferochromas, ferosilicis, neapdorotas (nerūdijantysis) plienas ir vanadis KLR.

(341)

Iš šių žaliavų Komisija nustatė pagrindines žaliavas, kurias kiekvienas atrinktas eksportuojantis gamintojas naudojo nagrinėjamojo produkto gamybai. Komisija pagrindinėmis žaliavomis laikė tas žaliavas, kurios sudaro ne mažiau kaip 17 % nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų.

(342)

Dėl Indonezijos per tyrimą patvirtinta, kad iškraipymai, kaip jie apibrėžti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje, žaliavų rinkoje tiriamuoju laikotarpiu buvo tokie: nikelio rūdos, kurios sudėtyje esantis nikelis sudaro daugiau kaip 1,7 % masės, eksporto draudimas (90), nikelio rūdos, kurios sudėtyje esantis nikelis sudaro mažiau kaip 1,7 % masės, 10 % eksporto mokestis (91), licencijų išdavimo reikalavimas (92) ir de facto eksporto kvota (93), taip pat feronikeliui ir nikelio luitiniam ketui nustatytas de facto licencijų išdavimo reikalavimas (94).

(343)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad nikelio rūda sudarė daugiau nei 17 % visų tiriamojo produkto gamybos sąnaudų.

(344)

Galiausiai atlikus tyrimą padaryta išvada, kad už nikelio rūdą mokėta kaina buvo daug mažesnė (daugiau nei 30 %) už kainą tipiškoje tarptautinėje rinkoje, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje.

(345)

Šiuo atžvilgiu Komisija palygino Indonezijos eksportuojančių gamintojų pirkimo kainą su nikelio rūdos, kurios sudėtyje esantis nikelis sudaro 1,8 % masės, FOB kaina Filipinuose (95). Komisija manė, kad kaina Filipinuose yra tinkama, nes Filipinai, kaip ir Indonezija, priklauso šalims, kuriose nikelio rūdos atsargos yra didžiausios pasaulyje (96). Be to, nikelio kiekis nikelio rūdoje šioje tipiškoje tarptautinėje rinkoje buvo labai panašus į vidutinį nikelio kiekį nikelio rūdoje, kurią pirko Indonezijos eksportuojantys gamintojai. Galiausiai Komisija laikėsi nuomonės, kad į FOB kainą įtrauktos vežimo tarp tiekėjo ir uosto išlaidos atspindi Indonezijos eksportuojančių gamintojų patirtas vežimo išlaidas.

(346)

Todėl Indonezijos atveju buvo tenkinamas pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje nustatytas reikalavimas, t. y. nustatytas (-a) iškraipymas (-ų), susijęs (-usių) su žaliava, kuri sudaro daugiau kaip 17 % nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų.

(347)

Dėl KLR per tyrimą patvirtinta, kad iškraipymai, kaip jie apibrėžti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje, žaliavų rinkoje tiriamuoju laikotarpiu buvo tokie: nerūdijančiojo plieno laužo, ferosilicio, nikelio luitinio ketaus ir ferochromo eksporto mokestis ir licencijų išdavimo reikalavimas ferosiliciui, vanadžiui, feronikeliui ir ferochromui. Komisija šią išvadą pagrindė EBPO duomenų bazės (97) duomenimis ir atitinkamais KLR taikomais teisės aktais.

(348)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad kiekvienos atrinktos bendrovės bent viena iš minėtų žaliavų sudarė daugiau nei 17 % visų tiriamojo produkto gamybos sąnaudų (98).

(349)

Atlikus tyrimą padaryta išvada, kad dviejų atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų KLR už šias pagrindines žaliavas mokėta kaina buvo gerokai mažesnė už kainą tipiškoje tarptautinėje rinkoje, kuri buvo naudojama kiekvienai atitinkamai žaliavai, kuriai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą buvo naudojami tie patys šaltiniai kaip ir normaliajai vertei apskaičiuoti.

(350)

Todėl KLR atveju buvo tenkinamas pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje nustatytas reikalavimas, t. y. nustatytas (-a) iškraipymas (-ų), susijęs (-usių) su žaliava, kuri sudaro daugiau kaip 17 % nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų.

(351)

Padariusi išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį KLR ir Indonezijoje esama žaliavų rinkos iškraipymų, Komisija nagrinėjo, ar galima padaryti aiškią išvadą, kad laikinųjų muitų sumos nustatymas pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį atitiktų Sąjungos interesus. Sąjungos interesai buvo nustatyti vertinant visą su šiuo tyrimu susijusią informaciją, įskaitant nepanaudotus pajėgumus eksportuojančiose valstybėse, konkurenciją dėl žaliavų ir poveikį tiekimo grandinėms, skirtoms Sąjungos bendrovėms, kaip numatyta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2b dalyje. Siekdama atlikti tokį vertinimą Komisija įtraukė konkrečius klausimus į visoms suinteresuotosioms šalims skirtą klausimyną. Atsakymus į šiuos klausimus pateikė skundo pateikėjas ir atrinkti Sąjungos gamintojai.

(352)

Remiantis „Eurofer“ pateikta informacija, 2019 m. KLR nepanaudoti pajėgumai sudarė 26,4 mln. tonų (99), o 2019 m. viso Indonezijos nerūdijančiojo plieno sektoriaus nepanaudoti pajėgumai sudarė 4 mln. tonų (100).

(353)

Tačiau, remiantis Indonezijos Vyriausybės klausimyno atsakymais, Indonezijos nepanaudoti pajėgumai šiuo metu sudaro 2,1 mln. tonų. Tuo tarpu Sąjungos atviroji rinka yra 1,2 mln. tonų dydžio. Taigi nepanaudoti pajėgumai eksportuojančiose šalyse santykinai yra labai dideli.

(354)

Kalbant apie konkurenciją dėl žaliavų, Kinijos Vyriausybė nepateikė jokios reikšmingos informacijos apie iškraipytų žaliavų rinką KLR, kaip nurodyta 347 konstatuojamojoje dalyje. Skundo pateikėjas teigė, kad dirbtinai didindama ar mažindama žaliavų pasiūlą arba paprasčiausiai centralizuotai nustatydama kainas Kinijos Vyriausybė gali valdyti kainas ir jas didinti arba mažinti. Kaip nurodyta 6.2.2 skirsnyje, laikyta, kad Kinijos žaliavų rinka yra iškraipyta.

(355)

Kalbant apie Indoneziją, atlikus tyrimą nustatyta, kad Indonezijos nikelio rūdos kasybos sektorius yra vienas didžiausių pasaulyje. Todėl Indonezijos Vyriausybė, nustačiusi nikelio rūdos eksporto apribojimus, dirbtinai mažina kainas Indonezijos vidaus rinkoje.

(356)

Abi šalys taiko eksporto apribojimus gamybos ištekliams, kurių sudėtyje yra nikelio ir kurie taip pat yra antri pagal svarbą Sąjungos gamintojų gamybos ištekliai, kaip nurodyta 319 konstatuojamojoje dalyje.

(357)

Dėl visų šių dalykų Sąjungos pramonė atsiduria nepalankioje konkurencinėje padėtyje, palyginti su nagrinėjamųjų šalių eksportuojančiais gamintojais. Komisija mano, jog greito tokios padėties pasikeitimo tikėtis negalima. Kalbant apie Indoneziją, padėtis pastaruoju metu net pablogėjo. Priemonės, pagal kurias leidžiama eksportuoti nikelio rūdą, kurios sudėtyje esantis nikelis sudaro mažiau kaip 1,7 % masės, turėjo galioti iki 2022 m. sausio mėn. Tačiau Indonezijos Vyriausybė nusprendė jų taikymą baigti anksčiau. Nuo 2020 m. sausio mėn. uždraustas visas nikelio rūdos eksportas (101). Nėra įrodymų, kad Indonezijos Vyriausybė artimiausiu metu pakeistų savo politiką.

(358)

Kadangi importuotojai visapusiškai nebendradarbiavo, Komisija preliminariai nustatė, kad pagrindinis poveikis tiekimo grandinėms bus juntamas naudotojų lygmeniu. Galimas poveikis Sąjungos bendrovėms skirtoms tiekimo grandinėms, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2b dalyje, atsižvelgiant į svarbų skirtumą tarp eksportuojančių šalių dempingo ir žalos skirtumų, buvo įvertintas atsižvelgiant į Sąjungos interesų tyrimą pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį.

(359)

Kaip nurodyta 373 konstatuojamojoje dalyje, atlikus šią analizę nustatyta, kad, atsižvelgiant į priemonių poveikį dempingo skirtumui, pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalies taikymas neatitinka Sąjungos interesų.

(360)

Atsižvelgdama į pateiktą analizę Komisija padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį dempingo lygio priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų, nes jos darytų galimą neproporcingą neigiamą poveikį Sąjungos bendrovėms skirtoms tiekimo grandinėms.

(361)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(362)

Sąjungos pramonė yra įsikūrusi keliose valstybėse narėse, joje tiesiogiai įdarbinti 2 372 darbuotojai, susiję su tiriamuoju produktu. Nė vienas Sąjungos gamintojas neprieštaravo tyrimo inicijavimui. Kaip matyti iš 4 skirsnyje pateiktos žalos rodiklių analizės, visos Sąjungos pramonės padėtis blogėjo, o neigiamą poveikį jai darė importas dempingo kaina.

(363)

Tikimasi, kad nustačius laikinuosius antidempingo muitus Sąjungos rinkoje bus atkurtos sąžiningos prekybos sąlygos, kainos nebebus daugiau smukdomos, o Sąjungos pramonė galės atsigauti. Dėl to Sąjungos pramonės pelningumas padidėtų iki tokio lygio, kuris laikomas būtinu šioje kapitalui imlioje pramonėje. Sąjungos pramonei dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių padaryta materialinė žala. Primenama, kad tam tikrų pagrindinių žalos rodiklių raidos tendencija per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiama. Visų pirma buvo padarytas didelis poveikis rinkos daliai ir pardavimo apimčiai, taip pat su atrinktų Sąjungos gamintojų finansine veikla susijusiems rodikliams, kaip antai pelningumui ir investicijų grąžai. Todėl svarbu, kad kainos vėl būtų ne dempingo ar bent ne žalingo lygio tam, kad visi gamintojai Sąjungos rinkoje galėtų veikti sąžiningos prekybos sąlygomis. Panašu, kad nenustačius priemonių Sąjungos pramonės ekonominė padėtis veikiausiai toliau blogėtų. Prasti karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių segmento rezultatai paveiktų Sąjungos gamintojų tolesnės gamybos grandies segmentus, ypač uždarąją gamybą. Sąjungos gamintojai labai priklauso nuo suderinto pardavimo atvirojoje rinkoje ir uždarosios gamybos verslo modelio. Atvirosios rinkos segmento pablogėjimas taip pat gali kelti pavojų uždarosios gamybos segmentui, kuriame gamybos apimtis ir užimtumas yra didesni nei pirmajame segmente.

(364)

Todėl daroma preliminari išvada, kad antidempingo muitų nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės interesus, nes leistų jai atsigauti nuo nustatyto žalingo dempingo poveikio.

(365)

Dvi šalys pranešė apie save kaip nesusiję importuotojai ir atsakė į atitinkamo klausimyno klausimus. Tačiau vieno iš jų atsakymai nebuvo toliau nagrinėjami, nes paaiškėjo, kad importuotojas vykdo veiklą už Sąjungos ribų.

(366)

Nustatyta, kad antroji šalis yra ne tikra importuotoja, o įvairių operacijų paslaugų centras. Taigi, tikrieji importuotojai nebendradarbiavo. Bendradarbiaujančio paslaugų centro operatoriaus teigimu, dėl padidėjusios nagrinėjamųjų produktų kainos didėja Europos produktų naudotojų gamybos sąnaudos, o tai šiems naudotojams daro žalą. Tiksliau šalis pateikė prašymą neįtraukti produkto, kuris nagrinėjamas 2.3 skirsnyje, kartu su kitais panašiais tvirtinimais.

(367)

Tuo remiantis šiame etape nėra jokių požymių, kad priemonės neatitiktų importuotojų interesų.

(368)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo du naudotojai.

(369)

Vienas iš klausimyno atsakymus pateikusių naudotojų buvo nerūdijančiojo plieno vamzdžių gamintojas. Dėl šio naudotojo Komisija nustatė, kad, atsižvelgiant į jo perkamą ir importuojamą kiekį, bendrą pelną ir pelną, gautą iš produkcijos, kurios gamybos išteklius yra nagrinėjamasis produktas, priemonių nustatymas jam nedarytų netinkamo poveikio.

(370)

Antrasis bendradarbiaujantis naudotojas yra nerūdijančiojo plieno produktų gamintojas, konkuruojantis su Sąjungos pramone keliose tolesnės gamybos grandies rinkose. Jis perka didelį karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių kiekį iš Sąjungos pramonės ir iš gamintojų už Sąjungos ribų, įskaitant nagrinėjamąsias šalis. Tas naudotojas išreiškė susirūpinimą dėl tiekimo saugumo ir pirkimo kainų nustačius muitus. Jis yra vienintelis didelis nepriklausomas nagrinėjamojo produkto naudotojas Sąjungoje. Nevykdydamas integruotos plieno gamybos jis visiškai priklauso nuo ritinių tiekimo iš kitų šalių, kad galėtų gaminti tolesnės gamybos grandies produktus. Šalis tvirtino, kad Sąjungos pramonė nėra suinteresuota jai parduoti konkurencingomis kainomis papildomą didelį kiekį karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių, o konkrečiai – vienos rūšies produkto (juodųjų ritinių), nes Sąjungos gamintojai pageidauja juos skirti jų pačių uždarajam naudojimui. Šį tvirtinimą paneigia tai, kad Sąjungos pramonė per visą nagrinėjamąjį laikotarpį turėjo nepanaudotų pajėgumų, kurie bent keturis kartus viršijo visą to naudotojo paklausą. Be to, kaip nurodė skundo pateikėjas, keli Sąjungos gamintojai yra pasirengę tiekti juoduosius ritinius, kaip nurodyta gamintojų svetainėse. Galiausiai, atsižvelgiant į jau nusistovėjusias naudotojo tiekimo grandines ir ryšius su trečiųjų šalių gamintojais, taip pat galima pagrįstai tikėtis, kad jis taip pat galės įvairinti tiekimą daugiau pirkdamas iš trečiųjų šalių.

(371)

Jeigu visi svarbūs veiksniai (visų pirma pirkimo šaltiniai, apimtis ir kainos prieš nustatant muitus ir tolesnės gamybos grandies produktų apyvarta) nesikeistų, palyginti su tiriamuoju laikotarpiu, Komisija nustatė, kad muitus importui iš KLR ir Indonezijos nustačius pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį būtų padarytas didelis neigiamas poveikis bendram to naudotojo metiniam pelnui.

(372)

Jeigu, remiantis ta pačia prielaida, kaip nurodyta 369 konstatuojamojoje dalyje, importui iš KLR ir Indonezijos muitai būtų nustatyti pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, poveikis bendram metiniam pelnui taip pat būtų padarytas, tačiau daug mažesniu mastu.

(373)

Pirmiau pateikti scenarijai grindžiami nekintamomis prielaidomis (t. y. visi susiję veiksniai nekinta, išskyrus tai, kad muitai bus nustatyti ir todėl į juos bus atsižvelgta). Iš tiesų tai yra blogiausio atvejo scenarijai, nes, kaip paaiškinta toliau, nustačius muitus, kiti pagrindiniai veiksniai veikiausiai pasikeistų.

(374)

Pirmiausia keisis tiekimo modeliai ir pirkimo kainos. Jei importo iš KLR ir Indonezijos kainos turės būti koreguojamos jas didinant, tikėtina, kad importas iš kitų tiekimo šaltinių atsinaujins didesne apimtimi. Visų pirma pažymime, kad iš Pietų Korėjos iki 2016 m. imtinai buvo importuojamas didelis kiekis – 65 000 tonų. Atsižvelgiant į rinkos pokyčius nuo to laiko, bėgant metams šiam importui tenkanti rinkos dalis gerokai sumažėjo (žr. 15 lentelę), tačiau galima tikėtis, kad nustačius priemones Korėjos ir kitų šalių gamintojų, kaip antai Pietų Afrikos, eksportuojantys gamintojai vėl vis daugiau dėmesio skirs Sąjungos rinkai, nes jie taps konkurencingesni ir tai bus naudinga naudotojams. Be to, tikimasi, kad veikiant priemonėms Sąjungos pramonė galės padidinti pardavimo naudotojams konkurencingomis kainomis apimtį. Kaip matyti iš šio tyrimo, Sąjungos pramonė paprasčiausiai negali sau leisti prarasti didelės Sąjungos rinkos dalies. Kalbant apie antrąjį naudotoją, dėl jo, kaip Sąjungos pramonės pirkėjo, dydžio ir svarbos jis gali turėti tam tikrą pranašumą, kuris veikiausiai padidės, jei jis pirks dar didesnį kiekį iš Sąjungos pramonės.

(375)

Taip pat reikia pažymėti, kad numatoma, jog 2021 m. liepos mėn. baigs galioti šiuo metu plienui taikomos apsaugos priemonės, kurios taip pat taikomos nagrinėjamajam produktui. Tai reiškia, kad nuo 2021 m. liepos mėn. naudotojai turės daugiau galimybių naudotis alternatyviais šaltiniais, nes bus panaikinti nuo 2018 m. liepos 19 d. taikomi su kvotomis susiję apribojimai.

(376)

Todėl manoma, kad muitų nustatymas greičiausiai neigiamai paveiks visus naudotojus, tačiau pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį KLR ir Indonezijai nustatyto dydžio muito poveikis nebus toks neproporcingas, nes tikimasi, kad naudotojų pramonė galės prisitaikyti prie naujos padėties. Iš tiesų tikimasi, kad jei muitų dydis būtų nustatytas pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, visi bendradarbiaujantys naudotojai turėtų išlikti pelningi.

(377)

Tačiau Komisija nustatė, kad, jei muitai būtų nustatyti pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį, galimas KLR ir Indonezijai nustatytų dempingo skirtumo dydžio priemonių poveikis būtų neproporcingas dėl jų galimo didelio neigiamo poveikio tam tikrų Sąjungos bendrovių ir ypač naudotojų tiekimo grandinėms. Iš tiesų, Komisija nustatė, kad pagal tokį scenarijų naudotojų pramonei, ypač naudotojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu pirko didelį kiekį iš KLR ir (arba) Indonezijos, gali būti daromas netinkamas poveikis ir dėl to gali būti patiriama nuostolių.

(378)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir su sąlyga, kad muitai būtų nustatyti pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, Komisija šiuo tyrimo etapu padarė preliminarią išvadą, kad nėra įtikinamų priežasčių manyti, jog priemonių nustatymas tam tikriems importuojamiems nagrinėjamųjų šalių kilmės karštai valcuotiems nerūdijančiojo plieno lakštams ir ritiniams neatitiktų Sąjungos interesų.

(379)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, siekiant užkirsti kelią tolesnei žalai, kurią Sąjungos pramonei daro importas dempingo kaina, importuojamiems Indonezijos, Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės plokštiems valcavimo produktams iš nerūdijančiojo plieno, suvyniotiems arba nesuvyniotiems į ritinius (įskaitant supjaustytus tam tikro ilgio atkarpomis ir siaurų juostų produktus), po karštojo valcavimo toliau neapdorotiems, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės.

(380)

Laikinosios antidempingo priemonės turėtų būti nustatytos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą mažesnio muito taisyklę. Komisija palygino žalos skirtumus ir dempingo skirtumus. Muitų dydis nustatytas pagal tuos dempingo ir žalos skirtumus, kurie yra mažesni.

(381)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinojo antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(382)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis preliminariomis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(383)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (102). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(384)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelių muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(385)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams taikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gautų šias sąskaitas faktūras, atitinkančias visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalėtų atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, galėtų reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(386)

Jeigu, visų pirma nustačius susijusias priemones, labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis galima inicijuoti priemonių vengimo tyrimą, jei tenkinamos inicijavimo sąlygos. Per šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(387)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų taikomi tinkamai, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(388)

Kaip minėta 3 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė reikalavimą registruoti tam tikrus importuojamus karštai valcuotus nerūdijančiojo plieno lakštus ir ritinius. Registracija buvo vykdoma siekiant galimai surinkti muitus atgaline data, kaip numatyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje. Taigi registracija buvo vykdoma išankstinio faktų atskleidimo etapu.

(389)

Atsižvelgiant į pradiniu etapu nustatytus faktus, importuojamų produktų registravimą reikėtų nutraukti/sustabdyti.

(390)

Šiuo tyrimo etapu nėra priimtas joks sprendimas dėl galimo antidempingo priemonių taikymo atgaline data. Toks sprendimas bus priimtas galutiniame etape.

(391)

Remdamasi pagrindinio reglamento 19a straipsniu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Ši informacija taip pat paskelbta viešai Prekybos GD interneto svetainėje. Suinteresuotosioms šalims buvo pasiūlyta per tris darbo dienas pateikti pastabų dėl konkrečiai joms atskleistų skaičiavimų tikslumo.

(392)

Pastabų pateikė du KLR eksportuojantys gamintojai, du Indonezijos eksportuojantys gamintojai ir trys Taivano gamintojai bei vienas nepriklausomas paslaugų centras. Komisija atsižvelgė į pastabas, kurios buvo laikomos korektūros pastabomis, ir prireikus atitinkamai pataisė skirtumus.

(393)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis per nustatytą terminą pateikti raštu pastabas ir (arba) prašymus išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(394)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniame tyrimo etape,