ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 25

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

63 metai
2020m. sausio 30d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2020 m. sausio 27 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/123, kuriuo 2020 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams

1

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

30.1.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/1


TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2020/123

2020 m. sausio 27 d.

kuriuo 2020 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Sutarties 43 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, patvirtina priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 (1) reikalaujama, kad išsaugojimo priemonės būtų patvirtinamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai tinkama, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) ir kitų patariamųjų įstaigų parengtas ataskaitas, taip pat į patariamųjų tarybų pateiktas rekomendacijas;

(3)

Taryba privalo priimti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo, įskaitant, atitinkamai, tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalimi, žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus, nustatytus to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis to reglamento 16 straipsnio 1 dalimi, žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstomos taip, kad būtų užtikrintas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvieno žuvų ištekliaus arba žvejybos rūšies atžvilgiu;

(4)

todėl bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK), laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013, turėtų būti nustatyti remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijos, atsižvelgiant į biologinius ir socialinius bei ekonominius aspektus ir kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visuose žvejybos sektoriuose, taip pat atsižvelgiant į nuomones, pareikštas konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma patariamųjų tarybų posėdžiuose;

(5)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį įpareigojimas iškrauti laimikį visiškai taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d. ir nuo tos dienos visos sužvejotos rūšių, kurioms taikomi laimikio limitai, žuvys turėtų būti iškraunamos. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai dėl tam tikro žuvų ištekliaus taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, žvejybos galimybės turi būti nustatomos atsižvelgiant į perėjimą nuo žvejybos galimybių nustatymo pagal iškraunamą kiekį prie žvejybos galimybių nustatymo pagal faktinį laimikį. Remdamasi valstybių narių pateiktomis bendromis rekomendacijomis ir laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio Komisija priėmė keletą deleguotųjų reglamentų, kuriuose nustatyti konkretūs ne ilgiau kaip trejus metus taikomi išmetimo į jūrą mažinimo planai ir išdėstytos išsamios įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo nuostatos;

(6)

nustatant rūšių, dėl kurių taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, išteklių žvejybos galimybes reikėtų atsižvelgti į tai, kad laimikio iš principo nebeleidžiama išmesti į jūrą. Todėl žvejybos galimybės turėtų būti grindžiamos Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) pateiktomis bendro laimikio rekomendacijomis (o ne pageidaujamo laimikio rekomendacijomis). Žuvų kiekiai, kurie išimties tvarka gali būti išmetami į jūrą net ir vykdant įpareigojimą iškrauti laimikį, turėtų būti išskaičiuojami iš bendro laimikio rekomenduojamo skaičiaus;

(7)

yra tam tikrų išteklių, kurių atžvilgiu ICES yra paskelbusi mokslines rekomendacijas nustatyti nulinį laimikį. Jei tų išteklių BLSK būtų nustatyti laikantis tose mokslinėse rekomendacijose nurodytų dydžių, mišriosios žvejybos atveju vykdant įpareigojimą iškrauti visą tų išteklių laimikį, įskaitant tų išteklių priegaudą, tektų dėl tam tikros rūšies stabdyti visą žvejybą. Vykdant mišriąją žvejybą yra sunku visus išteklius tuo pačiu metu žvejoti laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (MSY) principo, todėl tam, kad būtų galima užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp poreikio tęsti žvejybą siekiant išvengti didelių socialinių ir ekonominių jos nutraukimo padarinių ir būtinybės užtikrinti gerą biologinę tų išteklių būklę, tikslinga nustatyti konkrečius tų išteklių priegaudos BLSK. Tie BLSK turėtų būti tokio lygio, kad padėtų mažinti tų išteklių žuvų mirtingumą ir būtų paskata gerinti selektyvumą ir vengti priegaudos. Siekiant užtikrinti kuo didesnį žvejybos galimybių naudojimą vykdant mišriąją žvejybą pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 2 dalį, tikslinga nustatyti kvotų mainų rezervą toms valstybėms narėms, kurios neturi kvotų neišvengiamai priegaudai padengti;

(8)

siekiant sumažinti išteklių, kuriems nustatyti priegaudos BLSK, laimikį, žvejybos, per kurią sužvejojama tų išteklių žuvų, galimybės turėtų būti tokio lygio, kad pažeidžiamų išteklių biomasė pajėgtų atsikurti iki tvaraus lygio. Taip pat turėtų būti nustatytos su žvejybos galimybėmis neatsiejamai susijusios techninės ir kontrolės priemonės, kuriomis užkardomas neteisėtas žuvų išmetimas į jūrą;

(9)

mokslinėse rekomendacijose teigiama, kad neršiančių paprastųjų vilkešerių (Dicentrarchus labrax) išteklių biomasė Keltų jūroje, Lamanšo sąsiauryje, Airijos jūroje ir pietinėje Šiaurės jūros dalyje (ICES 4b, 4c, 7a ir 7d–7h kvadratuose) mažėja nuo 2009 m. ir šiuo metu yra žemiau žemiausio tam tikrų išteklių neršiančių žuvų biomasės atskaitos taško (MSY Btrigger) ir vos aukščiau ribinio biomasės atskaitos taško (Blim). Dėl priemonių, kurių ėmėsi Sąjunga, mirtingumas dėl žvejybos sumažėjo ir šiuo metu yra žemiau mirtingumo dėl žvejybos ribos, atitinkančios didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (FMSY). Vis dėlto išteklių pasipildymas yra menkas ir nuo 2008 m. svyruoja be aiškios tendencijos. Todėl laimikio limitai turėtų būti taikomi ir toliau, kartu užtikrinant, kad šių išteklių žuvų tikslinis mirtingumas dėl žvejybos atitiktų MSY;

(10)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) 2019/472 (2) nustatytą vakarų vandenų daugiametį planą tikslinis to reglamento 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų išteklių žuvų mirtingumas dėl žvejybos, atitinkantis to reglamento 2 straipsnyje apibrėžtus FMSY intervalus, turi būti palaipsniui pakopomis pasiektas kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2020 m. ir po to išlaikomas FMSY intervalų ribose, laikantis to reglamento 4 straipsnio. Todėl bendras paprastųjų vilkešerių ICES 8a ir 8b kvadratuose mirtingumas dėl žvejybos turėtų būti nustatytas laikantis MSY, atsižvelgiant į verslinės ir mėgėjų žvejybos laimikius ir įtraukiant į jūrą išmetamą laimikį (iš viso 2 533 tonos pagal ICES rekomendacijas). Valstybės narės turi imtis tinkamų priemonių užtikrinti, kad jų laivų ir žvejų mėgėjų sukeltas žuvų mirtingumas dėl žvejybos neviršytų FMSY taško vertės, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2019/472 4 straipsnio 3 dalį;

(11)

taip pat turėtų būti toliau taikomos mėgėjų vykdomai paprastųjų vilkešerių žvejybai nustatytos priemonės, atsižvelgiant į reikšmingą šios žvejybos poveikį tiems ištekliams. Laikantis mokslinėmis rekomendacijomis nustatytų apribojimų turėtų būti toliau taikoma sužvejotų žuvų paleidimo praktika ir vienam asmeniui nustatyta sužvejotų žuvų riba. Atsižvelgiant į nepakankamą selektyvumą ir tikimybę, kad bus sužvejota daugiau žuvų egzempliorių nei nustatyta apribojimais, turėtų būti draudžiama naudoti statomuosius tinklus. Tais atvejais, kai leidžiama taikyti tik sužvejotų žuvų paleidimo praktiką, turėtų būti leidžiama naudoti tik tuos žvejybos įrankius, kuriais užtikinami dideli žuvų išgyvenamumo lygiai. Įvertinus aplinkos, socialines ir ekonomines aplinkybes, ypač atsižvelgiant į verslinę žvejybą vykdančių žvejų priklausomybę nuo to ištekliaus pakrančių bendruomenėse, tomis paprastiesiems vilkešeriams nustatytomis priemonėmis užtikrinta tinkama verslinę žvejybą vykdančių žvejų ir žvejų mėgėjų interesų pusiausvyra. Visų pirma, tomis priemonėmis bus leidžiama žvejams mėgėjams vykdyti žvejybos veiklą atsižvelgiant į jos poveikį tiems ištekliams;

(12)

kalbant apie europinius upinius ungurius (Anguilla anguilla), ICES rekomendavo visą mirtingumą dėl antropogeninės veiklos, įskaitant mėgėjų ir verslinę žvejybą, sumažinti iki nulio arba užtikrinti, kad jis būtų kuo artimesnis nuliui. Be to, Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (GFCM) priėmė Rekomendaciją GFCM/42/2018/1, kuria nustatomos europinių upinių ungurių išteklių valdymo Viduržemio jūroje priemonės. Tikslinga išlaikyti vienodas sąlygas visoje Sąjungoje, taigi, reikėtų palikti trijų mėnesių ištisinį laikotarpį, per kurį ICES rajono Sąjungos vandenyse, taip pat sūrokuose vandenyse, pavyzdžiui, žiotyse, pakrančių lagūnose ir tarpiniuose vandenyse, būtų draudžiama žvejoti europinius upinius ungurius visais jų gyvenimo etapais. Kadangi draudimo žvejoti laikotarpis turėtų būti suderintas su Reglamente (EB) Nr. 1100/2007 (3) nustatytais apsaugos tikslais ir laikinos europinių upinių ungurių migracijos modeliais, ICES rajono Sąjungos vandenų atžvilgiu tikslinga tą laikotarpį nustatyti tarp 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d.;

(13)

kelerius metus tam tikriems plokštėtažiaunių žuvų (ryklių ir rombinių rajožuvių) ištekliams buvo nustatomi nuliniai BLSK, o pagal susijusią nuostatą įpareigojama nedelsiant paleisti šias žuvis, jei jos atsitiktinai sužvejojamos. Tokių specialių priemonių taikymo priežastis buvo prasta tų išteklių išsaugojimo būklė ir prielaida, kad žuvų išmetimas į jūrą dėl didelio jų išgyvenamumo nepadidintų mirtingumo dėl žvejybos koeficiento ir būtų naudingas tų rūšių išteklių išsaugojimui. Tačiau nuo 2019 m. sausio 1 d. tų rūšių žuvų laimikis turi būti iškrautas, nebent joms būtų taikoma viena iš įpareigojimo iškrauti laimikį išimčių, numatytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje. To reglamento 15 straipsnio 4 dalies a punkte tokios leidžiančios nukrypti nuostatos yra numatytos žuvų rūšims, kurių žvejyba draudžiama ir kurios yra tuo tikslu nurodytos priimtame Sąjungos BŽP teisės akte. Todėl tikslinga uždrausti atitinkamuose rajonuose žvejoti tų rūšių žuvis;

(14)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalį išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, BLSK turėtų būti nustatomi pagal tuose planuose nustatytas taisykles;

(15)

Šiaurės jūros daugiametis planas nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/973 (4) ir įsigaliojo 2018 m. Vakarų vandenų daugiametis planas įsigaliojo 2019 m. Tų planų 1 straipsniuose išvardytų išteklių žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į tuose planuose numatytus tikslus (FMSY intervalus) ir apsaugos priemones, laikantis ten pat nustatytų sąlygų. FMSY intervalai buvo nustatyti atitinkamose ICES rekomendacijose. Jei pakankamos mokslinės informacijos nėra, kaip priegauda sužvejojamų išteklių žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos laikantis atsargumo principo, kaip nustatyta daugiamečiuose planuose. Siekiant pagal Reglamento (ES) 2019/472 4 straipsnio 5 dalies c punktą užtikrinti, kad kelerių metų iš eilės žvejybos galimybės kuo mažiau svyruotų, šiaurinių ir pietinių jūrinių lydekų išteklių atžvilgiu tikslinga naudoti viršutinę FMSY intervalo dalį;

(16)

remiantis vakarų vandenų daugiamečio plano 8 straipsniu, jei mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad kurių nors to plano 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių neršiančių žuvų biomasė nesiekia Blim, privaloma imtis taisomųjų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki dydžio, viršijančio dydį, kuriam esant užtikrinamas MSY. Tos taisomosios priemonės visų pirma gali būti atitinkamų išteklių tikslinės žvejybos sustabdymas ir atitinkamas tų išteklių žvejybos ir (arba) kitų išteklių, kuriuos žvejojant sužvejojama atlantinių menkių arba paprastųjų merlangų priegauda, žvejybos galimybių sumažinimas;

(17)

ICES rekomendacijoje nurodyta, kad Keltų jūros atlantinių menkių ir paprastųjų merlangų ištekliai nesiekia Blim. Todėl dėl šių išteklių reikėtų imtis taisomųjų priemonių. Tos priemonės turėtų padėti atkurti atitinkamus išteklius ir padėti išvengti tolesnio žvejybos, per kurią tų išteklių žuvys sužvejojamos, galimybių mažinimo. Kiek tai susiję su paprastaisiais merlangais Keltų jūroje, tos priemonės turėtų apimti technines žvejybos įrankio modifikacijas siekiant sumažinti paprastųjų merlangų priegaudą, kuri yra funkciškai susieta su žvejybos galimybėmis vykdant žvejybą, kurios metu sugaunamos to tipo rūšys;

(18)

buvo imtasi taisomųjų priemonių nustatant 2019 m. žvejybos galimybes Keltų jūros atlantinių menkių atžvilgiu. Tada šio ištekliaus BLSK buvo numatyti tik priegaudai. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad šio ištekliaus neršiančių žuvų biomasė nesiekia Blim, pagal vakarų vandenų plano 8 straipsnio 2 dalį reikėtų imtis papildomų taisomųjų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad šis išteklius atsikurtų iki dydžio, viršijančio dydį, kuriam esant užtikrinamas MSY. Tokiomis priemonėmis būtų pagerintas selektyvumas, nes būtų nustatytas privalomas žvejybos įrankių, kuriais sužvejojama mažesnė atlantinių menkių priegauda, naudojimas rajonuose, kuriuose atlantinių menkių laimikiai yra dideli, ir taip sumažintas šio ištekliaus žuvų mirtingumas dėl žvejybos mišriosios žvejybos atveju. BLSK turėtų būti nustatytas taip, kad 2020 m. pradžioje nereikėtų nustatyti pirmalaikio žvejybos draudimo. Be to, BLSK turėtų būti tokio dydžio, kuriuo būtų išvengta galimo išmetimo į jūrą, kas galėtų pakenkti duomenų apie šį išteklių rinkimui ir moksliniam įvertinimui. Siekiant užtikrinti, kad šis išteklius greitai atsikurtų iki dydžio, kuriam esant užtikrinamas MSY (Btrigger), nustačius 805 tonų BLSK būtų užtikrintas didelis neršiančių žuvų biomasės padidėjimas 2020 metais – bent 100 %;

(19)

rytinės Atlanto dalies bei Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių BLSK turėtų būti nustatomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1627 (5) nustatytas taisykles;

(20)

remdamasi atlantinių silkių išteklių į vakarus nuo Škotijos būklės pakartotiniu įvertinimu ICES pateikė rekomendacijas dėl atlantinių silkių sudėtinių išteklių 6a, 7b ir 7c kvadratuose (į vakarus nuo Škotijos ir į vakarus nuo Airijos). Šios rekomendacijos apima du atskirus BLSK (vienas skirtas 6aS, 7b ir 7c, kitas – 5b, 6b ir 6aN kvadratams). ICES manymu, reikia parengti tų išteklių atkūrimo planą. Todėl turėtų būti nustatomas BLSK, kad būtų galima sužvejoti ribotą laimikį pagal komerciniu pagrindu vykdomą mokslinių duomenų rinkimo programą;

(21)

ICES mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad Keltų jūros atlantinių silkių (Clupea harengus) ištekliai (ICES 7a kvadrate į pietus nuo 52°30' šiaurės platumos ir 7g–h bei 7j–k kvadratuose) yra žemiau Blim. Todėl ICES rekomendavo užtikrinti, kad 2020 m. laimikis būtų lygus nuliui tonų. ICES pasiūlė vykdyti žvejybą stebėsenos tikslais siekiant kuo labiau prisidėti prie mokslinių duomenų rinkimo, be kita ko, padedant atlikti akustinius tyrimus, ir nustatyti, kad mažiausias sužvejojamas laimikis būtų 869 tonos. Šis skaičius galėtų užtikrinti mažiausią bent 17 ėminių skaičių, kurio reikia BLSK stebėsenos tikslais. Todėl tikslinga nustatyti Keltų jūros atlantinių silkių kontrolinės žvejybos BLSK siekiant surinkti nepertraukiamus nuo žvejybos priklausomus laimikio duomenis, nepakenkiant išteklių atsikūrimui;

(22)

2018 m. gruodžio 17 d. ICES paskelbė mokslinę rekomendaciją dėl tarprajoninio lankstumo priemonės taikymo paprastųjų stauridžių (Trachurus spp.) laimikiui ICES 8c ir 9a kvadratuose. ICES nuomone, tų išteklių laimikiui taikomas tarprajoninis lankstumas tarp minėtų dviejų kvadratų neturėtų viršyti Fp.05 mirtingumą dėl žvejybos atitinkančio laimikio ir nustatyto BLSK skirtumo. Be to, BLSK negali būti perkeltas ištekliams, kurių neršiančių žuvų biomasė nesiekia ribinio atskaitos taško (Blim). Atsižvelgiant į mokslinėje rekomendacijoje išdėstytas sąlygas, paprastųjų stauridžių laimikiui ICES 9 parajonyje ir 8c kvadrate 2020 m. taikomas tarprajoninis lankstumas (specialioji sąlyga) turėtų būti 10 %;

(23)

tais atvejais, kai apie išteklius trūksta duomenų arba jie nėra patikimi ir išteklių dydžio apskaičiuoti neįmanoma, valdymo priemonės ir BLSK turėtų būti grindžiami žuvininkystės valdymui taikomu Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte apibrėžtu atsargumo principu, kartu atsižvelgiant į konkretiems ištekliams būdingus veiksnius, įskaitant visų pirma turimą informaciją apie išteklių būklės kaitos tendencijas ir mišriosios žvejybos aspektus;

(24)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 847/96 (6) nustatytos papildomos BLSK kasmetinio valdymo sąlygos, įskaitant to reglamento 3 ir 4 straipsniuose numatytas lankstumo nuostatas dėl prevencinio BLSK ir mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsto BLSK. Pagal to reglamento 2 straipsnį, nustatydama BLSK, Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į biologinę jų būklę, to reglamento 3 arba 4 straipsnis netaikomas. 2014 m. visiems ištekliams, kuriems galioja įpareigojimas iškrauti laimikį, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį pradėtas taikyti dar vienas metų sandūros lankstumo mechanizmas. Todėl, siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris kliudytų taikyti racionalaus ir atsakingo jūrų biologinių išteklių naudojimo principą, trukdytų siekti BŽP tikslų ir darytų neigiamą poveikį biologinei išteklių būklei, turėtų būti nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai taikomi mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstiems BLSK tik tuo atveju, jei nesinaudojama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis;

(25)

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytos metų sandūros lankstumo priemonės neturėtų būti taikomos tais atvejais, kai jų taikymas trukdytų pasiekti BŽP tikslus, ypač dėl išteklių, kurių neršiančių žuvų biomasė nesiekia Blim;

(26)

be to, atsižvelgiant į tai, kad COD/03AS, COD/5BE6A, WHG/56-14, WHG/07A ir PLE/7HJK kodais žymimų išteklių neršiančių žuvų biomasė nesiekia Blim, ir į tai, kad 2020 m. šių išteklių žuvis leidžiama žvejoti tik kaip priegaudą ir vykdant žvejybą mokslinių tyrimų tikslais, valstybės narės įsipareigojo 2020 m. netaikyti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalies tų išteklių atžvilgiu, kad 2020 m. tų išteklių laimikis neviršytų nustatytų BLSK;

(27)

tuo atveju, kai su ištekliumi siejamas BLSK skiriamas tik vienai valstybei narei, tikslinga tą valstybę narę pagal Sutarties 2 straipsnio 1 dalį įgalioti nustatyti tą BLSK. Reikėtų numatyti nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta, kad nustatydama tą BLSK atitinkama valstybė narė visapusiškai laikytųsi BŽP principų bei taisyklių;

(28)

būtina nustatyti 2020 m. žvejybos pastangų viršutines ribas pagal Reglamento (ES) 2016/1627 5, 6, 7 bei 9 straipsnius ir I priedą;

(29)

siekiant užtikrinti sąlygas pasinaudoti visomis žvejybos galimybėmis, tikslinga leisti lanksčiai įgyvendinti susitarimus dėl tam tikrų BLSK rajonų, kai jie susiję su tos pačios biologinės rūšies ištekliais;

(30)

netgi ribota tam tikrų rūšių žuvų, pavyzdžiui, tam tikrų rūšių ryklių, žvejybos veikla galėtų kelti rimtą pavojų jų išsaugojimui. Todėl tokių rūšių žuvų žvejybos galimybės turėtų būti visapusiškai ribojamos nustatant bendrą draudimą žvejoti tų rūšių žuvis;

(31)

2017 m. spalio 23–28 d. Maniloje vykusiame 12-ajame Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos Šalių konferencijos susitikime į tos Konvencijos I ir II priedėliuose pateiktus saugomų rūšių sąrašus buvo įtrauktos kelios papildomos rūšys. Todėl tikslinga numatyti tų rūšių apsaugą, kurios turi paisyti visuose vandenyse žvejojantys Sąjungos žvejybos laivai ir Sąjungos vandenyse žvejojantys ne Sąjungos žvejybos laivai;

(32)

šiame reglamente nustatytomis Sąjungos žvejybos laivams skirtomis žvejybos galimybėmis naudojamasi pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 (7), ypač to reglamento 33 ir 34 straipsnius, susijusius su laimikio ir žvejybos pastangų registravimu ir duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą teikimu. Todėl būtina nurodyti kodus, kuriuos valstybės narės turi naudoti siųsdamos Komisijai duomenis apie iškraunamus išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, žuvų kiekius;

(33)

atsižvelgiant į ICES rekomendacijas, tikslinga toliau taikyti specialią sistemą, pagal kurią ICES 2a ir 3a kvadratų ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse valdomi paprastųjų tobių ištekliai ir susijusi priegauda. Atsižvelgiant į tai, kad ICES mokslinių rekomendacijų tikimasi tik 2020 m. vasario mėn., tiems ištekliams, kol tos rekomendacijos bus pateiktos, tikslinga laikinai nustatyti nulinius BLSK ir kvotas;

(34)

laikydamasi su Norvegija (8) ir Farerų Salomis (9) sudarytuose susitarimuose arba protokoluose dėl žvejybos srities santykių numatytos tvarkos, Sąjunga konsultavosi su tomis partnerėmis dėl žvejybos teisių. Laikydamasis su Grenlandija (10) sudarytame susitarime ir protokole dėl žvejybos srities santykių numatytos tvarkos, Jungtinis komitetas nustatė 2020 m. Sąjungai skirtas žvejybos Grenlandijos vandenyse galimybes. Todėl būtina tas žvejybos galimybes įtraukti į šį reglamentą;

(35)

Sąjungai nustatytas juodųjų paltusų BLSK 1 ir 2 parajonių tarptautiniuose vandenyse nedaro poveikio Sąjungos pozicijai dėl atitinkamos Sąjungos dalies šios žvejybos atveju;

(36)

2019 m. metiniame susitikime Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijai (NEAFC) nepavyko patvirtinti dviejų paprastųjų jūrinių ešerių išteklių Irmingerio jūroje išsaugojimo priemonių. Atsižvelgiant į Sąjungos pozicijas, pareikštas Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijoje (NEAFC), turėtų būti nustatyti atitinkami tų išteklių BLSK;

(37)

2017 m. metiniame susitikime Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (ICCAT) sutiko, kad 2018 m. ir 2019 m. ICCAT galėtų paskirstyti nepaskirstytus paprastųjų tunų išteklius 2019 ir 2020 metams, visų pirma atsižvelgiant į pakrantės besivystančių ICCAT susitariančiųjų šalių ir bendradarbiaujančių susitariančiosiomis šalimis nesančių šalių, subjektų ar žvejybos organizacijų poreikius smulkiosios žvejybos srityje. Dėl to paskirstymo susitarta tarp sesijų surengtame ICCAT 2 komisijos posėdyje (2018 m. kovo mėn., Madridas), o sprendžiant Sąjungai skirtos dalies klausimą buvo remiamasi trijų valstybių narių – Graikijos, Ispanijos ir Portugalijos – pateikta informacija. Taip Sąjungai buvo suteiktos konkrečios papildomos žvejybos galimybės – 87 tonos 2019 metams ir 100 tonų 2020 metams; jas tam tikruose Sąjungos regionuose galės panaudoti Sąjungos smulkiosios žvejybos laivynai. 2018 m. ir 2019 m. metiniuose susitikimuose ICCAT patvirtino tokį žvejybos galimybių paskirstymą Sąjungai. Tarybos nustatyti 2019 metais taikomi paskirstymo rakto Graikijai, Ispanijai ir Portugalijai nustatymo parametrai lieka galioti ir 2020 m.;

(38)

ICCAT rekomendacija Nr. 16-05 dėl Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių BLSK sumažinimo 2020 m. turėtų būti įgyvendinta Sąjungos teisės aktais. Kaip ir paprastųjų tunų išteklių atveju rytinėje Atlanto vandenyno dalyje bei Viduržemio jūroje, tikslinga, kad visų kitų ICCAT valdomų išteklių mėgėjų žvejybai taip pat būtų taikomi ICCAT priimti laimikio limitai;

(39)

2019 m. metiniame susitikime ICCAT pirmą kartą susitarė dėl šiaurės Atlanto melsvųjų ryklių, sužvejotų vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą, BLSK ir dėl paskirstymo rakto. Todėl valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos tų išteklių žvejybos galimybės. ICCAT taip pat susitarė dėl pietų Atlanto melsvųjų ryklių, sužvejotų vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą, nepaskirstyto BLSK. Be to, susitariančiosioms šalims buvo paskirstyti metiniai atlantinių marlinų ir atlantinių baltųjų marlinų / iešmasnukių išteklių Atlanto vandenyne iškrovimo limitai. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais;

(40)

2019 m. metiniame susitikime Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos (CCAMLR) šalys patvirtino 2019 m. gruodžio 1 d.–2020 m. lapkričio 30 d. laikotarpio tikslinių ir priegaudos rūšių laimikio limitus. Nustatant 2020 m. žvejybos galimybes turėtų būti atsižvelgta į kvotų panaudojimą 2019 m.;

(41)

2019 m. metiniame susitikime Indijos vandenyno tunų komisija (IOTC) patvirtino naujus gelsvauodegių tunų (Thunnus albacares) laimikio limitus, kurie nedaro poveikio Sąjungos laimikio limitams IOTC sistemoje. Tačiau ji sumažino galimybes naudoti žuvų suburiamuosius įrenginius (ŽSĮ) ir naudotis aprūpinimo laivais. Buvo priimtos priemonės dėl raguotųjų rajų pasilikimo. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais;

(42)

Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos (toliau – SPRFMO) metinis susitikimas įvyks 2020 m. vasario 14–18 d. Dabartinės SPRFMO konvencijos rajone taikomos priemonės turėtų likti laikinai galioti iki to metinio susitikimo;

(43)

2017 m. metiniame susitikime Amerikos tropinių tunų komisija (toliau – IATTC) priėmė gelsvauodegių tunų, didžiaakių tunų ir dryžųjų tunų išteklių apsaugos 2018–2020 m. laikotarpiu priemonę. 2019 m. metiniame susitikime ji nebuvo persvarstyta ir todėl turėtų būti toliau įgyvendinama Sąjungos teisės aktais;

(44)

2019 m. metiniame susitikime Australinių tunų apsaugos komisija (CCSBT) patvirtino 2018–2020 m. australinių tunų BLSK, priimtus 2016 m. metiniame susitikime. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais;

(45)

2019 m. metiniame susitikime Žvejybos pietryčių Atlante organizacija (SEAFO) patvirtino jos kompetencijai priklausančių pagrindinių rūšių BLSK. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais;

(46)

2019 m. metiniame susitikime Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisija (toliau – WCPFC) paliko galioti anksčiau patvirtintas išsaugojimo ir valdymo priemones. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais;

(47)

2019 m. 41-ajame metiniame susitikime Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacija (NAFO) patvirtino 2020 m. tam tikrų išteklių žvejybos NAFO konvencijos rajono 1–4 parajoniuose galimybes. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais;

(48)

2019 m. vykusiame 6-ajame Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (SIOFA) šalių susitikime priimtos išteklių, kuriems taikomas tas susitarimas, išsaugojimo ir valdymo priemonės. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais;

(49)

kalbant apie snieginių krabų išteklių aplink Svalbardo rajoną žvejybos galimybes paminėtina, kad 1920 m. Paryžiaus sutartimi visoms tos sutarties šalims suteikiama vienoda ir nediskriminacinė galimybė naudotis ištekliais, be kita ko, kiek tai susiję su žvejyba. Sąjungos nuomonė apie tą galimybę žvejoti snieginius krabus kontinentiniame šelfe aplink Svalbardą išdėstyta dviejose – 2016 m. spalio 25 d. ir 2017 m. vasario 24 d. – verbalinėse notose Norvegijai. Siekiant užtikrinti, kad snieginių krabų išteklių naudojimas Svalbardo rajone atitiktų tokio nediskriminacinio valdymo taisykles, kurias gali nustatyti Norvegija, kuri turi suverenias teises į tą rajoną ir kurios jurisdikcijai jis priklauso pagal minėtoje sutartyje nustatytus apribojimus, tikslinga nustatyti laivų, kuriems leidžiama vykdyti tokią žvejybą, skaičių. Tokios žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos tik 2020 m. Primenama, kad Sąjungoje už taikytinos teisės laikymosi užtikrinimą visų pirma yra atsakingos vėliavos valstybės narės;

(50)

remiantis Venesuelos Bolivaro Respublikai skirta Sąjungos deklaracija (11), būtina nustatyti Venesuelai skirtas rifinių ešerių žvejybos Sąjungos vandenyse galimybes;

(51)

atsižvelgiant į tai, kad tam tikros nuostatos turi būti taikomos nepertraukiamai, ir siekiant išvengti teisinio netikrumo laikotarpiu nuo 2020 m. pabaigos iki reglamento, kuriuo nustatomos 2021 m. žvejybos galimybės, įsigaliojimo dienos, tikslinga, kad šiame reglamente išdėstytos nuostatos dėl draudimų ir žvejybos draudimo laikotarpių, būtų toliau taikomos 2021 m. pradžioje tol, kol įsigalios reglamentas, kuriuo nustatomos 2021 m. žvejybos galimybės;

(52)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai leisti atskiroms valstybėms narėms valdyti paskirtas žvejybos pastangas pagal kilovatdienių sistemą. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (12);

(53)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai suteikti papildomų dienų jūroje už visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą ir už išplėstą mokslinio stebėjimo aprėptį, taip pat įgaliojimai nustatyti lentelinių skaičiuoklių, skirtų informacijai apie vieno žvejybos laivo dienų jūroje perleidimą kitam žvejybos laivui, plaukiojančiam su tos pačios valstybės narės vėliava, rinkti ir perduoti, formatus. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(54)

siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d., išskyrus nuostatas dėl žvejybos pastangų apribojimų, kurios turėtų būti taikomos nuo 2020 m. vasario 1 d., taip pat tam tikras nuostatas dėl atskirų regionų, kurioms turėtų būti nustatoma konkreti taikymo pradžios data. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas;

(55)

kai kurias tarptautines priemones, kuriomis nustatomos arba ribojamos Sąjungos žvejybos galimybės, atitinkamos regioninės žvejybos valdymo organizacijos (toliau – RŽVO) priima metų pabaigoje ir jos pradedamos taikyti prieš įsigaliojant šiam reglamentui. Todėl būtina, kad Sąjungos teisės aktų nuostatos, kuriomis įgyvendinamos šios priemonės, būtų taikomos atgaline data. Visų pirma, kadangi CCAMLR konvencijos rajone žvejybos sezonas trunka nuo gruodžio 1 d. iki lapkričio 30 d. ir todėl tam tikros žvejybos CCAMLR rajone galimybės ar draudimai yra nustatyti laikotarpiui, kuris prasideda 2019 m. gruodžio 1 d., tikslinga, kad atitinkamos šio reglamento nuostatos būtų taikomos nuo tos dienos. Toks taikymas atgaline data nedaro poveikio teisėtų lūkesčių principui, kadangi CCAMLR konvencijos nariams draudžiama be leidimo žvejoti CCAMLR konvencijos rajone;

(56)

žvejybos galimybės turėtų būti naudojamos visapusiškai laikantis Sąjungos teisės,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1.   Šiuo reglamentu nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams.

2.   1 dalyje nurodytos žvejybos galimybės apima:

a)

2020 m. laimikio limitus ir, jei nurodyta šiame reglamente, 2021 m. laimikio limitus;

b)

žvejybos pastangų apribojimus 2020 m., išskyrus II priede nustatytus žvejybos pastangų apribojimus, kurie bus taikomi 2020 m. vasario 1 d.–2021 m. sausio 31 d. laikotarpiu;

c)

2019 m. gruodžio 1 d.–2020 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu taikomas tam tikrų žuvų išteklių žvejybos CCAMLR konvencijos rajone galimybes;

d)

tam tikrų žuvų išteklių žvejybos 30 straipsnyje nustatytame IATTC konvencijos rajone galimybes tame straipsnyje nurodytais 2019 m. ir 2020 m. laikotarpiais.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas šiems laivams:

a)

Sąjungos žvejybos laivams;

b)

trečiųjų valstybių laivams Sąjungos vandenyse.

2.   Šis reglamentas taip pat taikomas mėgėjų žvejybai, jei tokia žvejyba aiškiai minima atitinkamose nuostatose.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje. Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

a)

trečiosios valstybės laivas – su trečiosios valstybės vėliava plaukiojantis ir trečiojoje valstybėje registruotas žvejybos laivas;

b)

mėgėjų žvejyba – neverslinės jūrų biologinių išteklių žvejybos veikla, pavyzdžiui, poilsio, turizmo arba sporto tikslais;

c)

tarptautiniai vandenys – vandenys, į kuriuos nė viena valstybė neturi suverenių teisių ir kurie nepriklauso nė vienos valstybės jurisdikcijai;

d)

bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK):

i)

žvejybos, kuriai taikoma Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4–7 dalyse nurodyta įpareigojimo iškrauti laimikį išimtis, atveju – kiekvienų išteklių žuvų kiekis, kurį galima iškrauti kiekvienais metais;

ii)

visos kitos žvejybos atveju – kiekvienų išteklių žuvų kiekis, kurį galima sužvejoti kiekvienais metais;

e)

kvota – Sąjungai, valstybei narei arba trečiajai valstybei skirta BLSK dalis;

f)

analitinis įvertinimas – kiekybinis konkrečių išteklių kitimo tendencijų įvertinimas remiantis išteklių biologijos ir išteklių naudojimo duomenimis, kuris atlikus mokslinę peržiūrą pripažintas pakankamai kokybiškas, kad juo remiantis būtų galima teikti mokslines rekomendacijas dėl su būsimais laimikiais susijusių galimybių;

g)

tinklo akių dydis – žvejybos tinklo akių dydis, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2019/1241 (13) 6 straipsnio 34 punkte;

h)

Sąjungos žvejybos laivyno registras – pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 24 straipsnio 3 dalį Komisijos sudarytas registras;

i)

žvejybos žurnalas – Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje nurodytas žurnalas.

4 straipsnis

Žvejybos zonos

Šiame reglamente nurodytų žvejybos zonų apibrėžtys:

a)

ICES (Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos) zonos – geografiniai rajonai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 218/2009 (14) III priede;

b)

Skagerako sąsiauris – geografinis rajonas, kurio ribą vakaruose žymi linija nuo Hanstholmo švyturio iki Lindesnės švyturio, o pietuose – linija nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir nuo to taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško;

c)

Kategato sąsiauris – geografinis rajonas, kurio ribą šiaurėje žymi linija nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir nuo to taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško, o pietuose – linija nuo Haseniorės iki Gnibeno kyšulio, nuo Korshagės iki Spodsbjergo ir nuo Gilbjergo kyšulio iki Kuleno;

d)

ICES 7 parajonio 16 funkcinis vienetas – geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

53°30' šiaurės platumos 15°00' vakarų ilgumos,

53°30' šiaurės platumos 11°00' vakarų ilgumos,

51°30' šiaurės platumos 11°00' vakarų ilgumos,

51°30' šiaurės platumos 13°00' vakarų ilgumos,

51°00' šiaurės platumos 13°00' vakarų ilgumos,

51°00' šiaurės platumos 15°00' vakarų ilgumos;

e)

ICES 8c kvadrato 25 funkcinis vienetas – geografinis jūros rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

43°00′ šiaurės platumos 9°00′ vakarų ilgumos,

43°00′ šiaurės platumos 10°00′ vakarų ilgumos,

43°30′ šiaurės platumos 10°00′ vakarų ilgumos,

43°30′ šiaurės platumos 9°00′ vakarų ilgumos,

44°00′ šiaurės platumos 9°00′ vakarų ilgumos,

44°00′ šiaurės platumos 8°00′ vakarų ilgumos,

43°30′ šiaurės platumos 8°00′ vakarų ilgumos;

f)

ICES 9a kvadrato 26 funkcinis vienetas – geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

43°00' šiaurės platumos 8°00' vakarų ilgumos,

43°00' šiaurės platumos 10°00' vakarų ilgumos,

42°00' šiaurės platumos 10°00' vakarų ilgumos,

42°00' šiaurės platumos 8°00' vakarų ilgumos;

g)

ICES 9a kvadrato 27 funkcinis vienetas – geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

42°00' šiaurės platumos 8°00' vakarų ilgumos,

42°00' šiaurės platumos 10°00' vakarų ilgumos,

38°30' šiaurės platumos 10°00' vakarų ilgumos,

38°30' šiaurės platumos 9°00' vakarų ilgumos,

40°00' šiaurės platumos 9°00' vakarų ilgumos,

40°00' šiaurės platumos 8°00' vakarų ilgumos;

h)

ICES 9a kvadrato 30 funkcinis vienetas – geografinis rajonas, priklausantis Ispanijos jurisdikcijai Kadiso įlankoje ir gretimuose 9a kvadrato vandenyse;

i)

ICES 8c kvadrato 31 funkcinis vienetas – geografinis jūros rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

43°30′ šiaurės platumos 6°00′ vakarų ilgumos,

44°00′ šiaurės platumos 6°00′ vakarų ilgumos,

44°00′ šiaurės platumos 2°00′ vakarų ilgumos,

43°30′ šiaurės platumos 2°00′ vakarų ilgumos;

j)

Kadiso įlanka – ICES 9a kvadrato geografinis rajonas į rytus nuo 7° 23′ 48″ vakarų ilgumos;

k)

CCAMLR konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Tarybos reglamento (EB) Nr. 601/2004 (15) 2 straipsnio a punkte;

l)

CECAF (Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto) rajonai – geografiniai rajonai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 216/2009 (16) II priede;

m)

IATTC konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl Amerikos tropinių tunų komisijos, įsteigtos 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija (17), stiprinimo;

n)

ICCAT konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Tarptautinėje konvencijoje dėl Atlanto tunų apsaugos (18);

o)

IOTC kompetencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Susitarime įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją (19);

p)

NAFO rajonai – geografiniai rajonai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 217/2009 (20) III priede;

q)

SEAFO konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl žuvininkystės išteklių apsaugos ir valdymo pietryčių Atlanto vandenyne (21);

r)

SIOFA susitarimo rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Susitarime dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (22);

s)

SPRFMO konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl pietų Ramiojo vandenyno atviros jūros žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo (23);

t)

WCPFC konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse (24);

u)

Beringo jūros tarptautiniai vandenys – Beringo jūros tarptautinių vandenų geografinis rajonas, esantis už 200 jūrmylių nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojamas Beringo jūros pakrantės valstybių teritorinės jūros plotis;

v)

IATTC ir WCPFC bendros jurisdikcijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžiamas šiomis ribomis:

150° vakarų ilgumos,

130° vakarų ilgumos,

4° pietų platumos,

50° pietų platumos.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

5 straipsnis

BLSK ir jų paskirstymas

1.   Sąjungos vandenyse arba tam tikruose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams taikomi BLSK, jų paskirstymas valstybėms narėms ir su jais funkciškai susietos sąlygos, kai tinkama, yra nustatyti I priede.

2.   Sąjungos žvejybos laivams leidžiama žvejoti, neviršijant šio reglamento I priede nurodytų BLSK, Farerų Salų, Grenlandijos ir Norvegijos žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą, laikantis šio reglamento 18 straipsnyje ir V priedo A dalyje, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/2403 (25) ir jo įgyvendinimo nuostatose nustatytų sąlygų.

6 straipsnis

Valstybių narių nustatytini BLSK

1.   Tam tikrų žuvų išteklių BLSK nustato atitinkama valstybė narė. Tie ištekliai yra nurodyti I priede.

2.   Valstybių narių nustatytini BLSK:

a)

turi atitikti BŽP principus ir taisykles, ypač tausaus išteklių naudojimo principą, ir

b)

jais turėtų būti užtikrinta, kad:

i)

jei yra analitinis įvertinimas, 2020 m. ir vėliau naudojant išteklius būtų išlaikyta kuo didesnė MSY tikimybė arba

ii)

jei analitinio įvertinimo nėra arba jis yra neišsamus, ištekliai būtų naudojami vadovaujantis žuvininkystės valdymui taikomu atsargumo principu.

3.   Ne vėliau kaip 2020 m. kovo 15 d. kiekviena atitinkama valstybė narė Komisijai pateikia šią informaciją:

a)

patvirtintus BLSK;

b)

atitinkamos valstybės narės surinktus ir įvertintus duomenis, kuriais grindžiami patvirtinti BLSK;

c)

išsamius duomenis, įrodančius, kad patvirtinti BLSK atitinka 2 dalį.

7 straipsnis

Laimikio ir priegaudos iškrovimo sąlygos

1.   Laimikis, kuriam netaikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, laikomas laive arba iškraunamas tik tuo atveju, jeigu:

a)

jį sužvejojo su kvotą turinčios valstybės narės vėliava plaukiojantys laivai ir ta kvota nėra išnaudota arba

b)

tai yra dalis Sąjungos kvotos, kuri nebuvo paskirstyta kvotomis valstybėms narėms, ir ta Sąjungos kvota nėra išnaudota.

2.   Netikslinių rūšių ištekliai, kurie atitinka saugias biologines ribas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 dalyje, yra nustatyti šio reglamento I priede, kad jiems būtų galima taikyti nuostatą, kuria leidžiama nukrypti nuo tame straipsnyje numatyto įpareigojimo laimikį įskaičiuoti į atitinkamas kvotas.

8 straipsnis

Neišvengiamos priegaudos BLSK kvotų mainų mechanizmas dėl įpareigojimo iškrauti laimikį

1.   Siekiant atsižvelgti į nustatytą įpareigojimą iškrauti laimikį ir užtikrinti tam tikrų išteklių neišvengiamos priegaudos kvotų prieinamumą valstybėms narėms, kurios neturi kvotos, šio straipsnio 2–5 dalyse numatytas kvotų mainų mechanizmas taikomas IA priede nurodytiems BLSK.

2.   2020 m. sausio 1 d. pradėsiančiam veikti kvotų mainų rezervui skiriama 6 % kiekvienai valstybei narei skirto kiekvienos šių žuvų išteklių BLSK kvotos: atlantinių menkių – Keltų jūroje, atlantinių menkių – į vakarus nuo Škotijos, paprastųjų merlangų – Airijos jūroje ir jūrinių plekšnių – ICES 7h, 7j ir 7k kvadratuose, taip pat 3 % kiekvienai valstybei narei skirto kiekvienos į vakarus nuo Škotijos esančių paprastųjų merlangų BLSK kvotos. Kvotos neturinčios valstybės narės turi išimtinę galimybę naudotis kvotų rezervu iki 2020 m. kovo 31 d.

3.   Iš rezervo paimtais kiekiais negali būti keičiamasi ir jie negali būti perkeliami į kitus metus. Nepanaudoti kiekiai po 2020 m. kovo 31 d. turi būti grąžinti toms valstybėms narėms, kurios iš pradžių prisidėjo prie kvotų mainų rezervo.

4.   Pageidautina, kad mainais suteikiamos kvotos būtų imamos iš BLSK, nustatyto kiekvienai prie rezervo prisidėjusiai valstybei narei, sąrašo, kaip išvardyta IA priedo priedėlyje.

5.   Tos kvotos turi būti atitinkamos lygiavertės komercinės vertės, nustatomos taikant rinkos keitimo kursą arba kitus abipusiai priimtinus keitimo kursus. Tuo atveju, kai alternatyvų nėra, naudojama lygiavertė ekonominė vertė, nustatoma pagal vidutines praėjusių metų Sąjungos kainas, kurias nurodo Europos žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos observatorija.

6.   Tais atvejais, kai valstybės narės, naudodamosi šio straipsnio 2–5 dalyse nustatytu kvotų mainų mechanizmu, negali padengti neišvengiamos priegaudos panašiu mastu, jos stengiasi susitarti dėl kvotų mainų pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį, užtikrindamos, kad kvotos, kuriomis keičiamasi, būtų lygiavertės komercinės vertės.

9 straipsnis

Žvejybos pastangų apribojimai ICES 7e kvadrate

1.   Kalbant apie 1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytus laikotarpius, su II priede išdėstytu europinių jūrų liežuvių išteklių valdymu ICES 7e kvadrate susijusių teisių ir įpareigojimų techniniai aspektai yra nustatyti II priede.

2.   Valstybei narei pateiktus prašymą pagal II priedo 7.4 punktą, Komisija įgyvendinimo aktu gali jai prie II priedo 5 punkte nurodyto dienų jūroje skaičiaus pridėti papildomų dienų, kuriomis valstybė narė gali leisti su savo vėliava plaukiojančiam laivui būti ICES 7e kvadrate, kai jame yra reglamentuojamas žvejybos įrankis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 53 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   Komisija įgyvendinimo aktu prašymą pateikusiai valstybei narei prie II priedo 5 punkte nurodyto dienų skaičiaus 2020 m. vasario 1 d.–2021 m. sausio 31 d. laikotarpiu gali pridėti ne daugiau kaip tris papildomas dienas, kuriomis laivas gali būti ICES 7e kvadrate pagal išplėstos aprėpties mokslinio stebėjimo programą, kaip nurodyta II priedo 8.1 punkte. Tos dienos pridedamos remiantis valstybės narės pagal II priedo 8.3 punktą pateiktu aprašymu ir pasikonsultavus su ŽMTEK. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 53 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

10 straipsnis

Paprastųjų vilkešerių žvejybai taikomos priemonės

1.   Sąjungos žvejybos laivams, taip pat vykdant verslinę žvejybą nuo kranto, draudžiama žvejoti paprastuosius vilkešerius ICES 4b ir 4c kvadratuose, taip pat ICES 7 parajonyje. Draudžiama pasilikti, perkrauti, perkelti arba iškrauti tame rajone sužvejotus paprastuosius vilkešerius.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, 2020 m. sausio mėn. ir nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki gruodžio 31 d. ICES 4b, 4c, 7d, 7e, 7f bei 7h kvadratuose ir ICES 7a ir 7g kvadratų vandenyse, esančiuose arčiau kaip 12 jūrmylių atstumu nuo Jungtinės Karalystės bazinės linijos, Sąjungos žvejybos laivai gali žvejoti, pasilikti, perkrauti, perkelti arba iškrauti tame rajone sužvejotus paprastuosius vilkešerius, kurie buvo sužvejoti toliau nurodytais žvejybos įrankiais ir laikantis šių apribojimų:

a)

naudojant demersinius tralus (26), neišvengiamos priegaudos dydis neviršija 520 kilogramų per du mėnesius ir 5 % bendro per vieną žvejybos reisą to laivo sužvejotų laive esančių jūrų gyvūnų svorio;

b)

naudojant traukiamuosius tinklus (27), neišvengiamos priegaudos dydis neviršija 520 kilogramų per du mėnesius ir 5 % bendro per vieną žvejybos reisą to laivo sužvejotų laive esančių jūrų gyvūnų svorio;

c)

naudojant žvejybos įrankius su kabliukais ir ūdas (28), neviršijama 5,7 tonos per metus vienam laivui;

d)

naudojant statomuosius žiauninius tinklus (29), neišvengiamos priegaudos dydis neviršija 1,4 tonos vienam laivui per metus.

Pirmoje pastraipoje išdėstytos nukrypti leidžiančios nuostatos taikomos Sąjungos žvejybos laivams, kurie 2015 m. liepos 1 d.–2016 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu užregistravo paprastųjų vilkešerių kiekius, sužvejotus: c punkto atveju naudojant kabliukus ir ūdas, o d punkto atveju naudojant statomuosius žiauninius tinklus. Pakeitus Sąjungos žvejybos laivą kitu, valstybės narės gali leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą kitam žvejybos laivui su sąlyga, kad nepadidės Sąjungos žvejybos laivų, kuriems taikoma ši nukrypti leidžianti nuostata, skaičius ir bendri žvejybos pajėgumai.

3.   2 dalyje nustatyti laimikio limitai kitiems laivams neperduodami, o tais atvejais, kai taikomas mėnesio limitas, neperkeliama į kitą mėnesį. Sąjungos žvejybos laivams, kurie per vieną kalendorinį mėnesį naudoja daugiau negu vieną žvejybos įrankį, kiekvienam įrankiui taikomas mažiausias 2 dalyje nustatytas laimikio limitas.

Pasibaigus kiekvienam mėnesiui, valstybės narės ne vėliau kaip per 15 dienų Komisijai pateikia visų kiekvienos rūšies naudotu žvejybos įrankiu sužvejotų paprastųjų vilkešerių laimikių ataskaitą.

4.   Prancūzija ir Ispanija užtikrina, kad dėl jų vykdomos verslinės ir mėgėjų žvejybos sukeltas paprastųjų vilkešerių išteklių ICES 8a ir 8b kvadratuose mirtingumas dėl žvejybos neviršytų FMSY taško vertės, t. y. 2 533 tonų bendro laimikio, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2019/472 4 straipsnio 3 dalį.

5.   Vykdant mėgėjų žvejybą, įskaitant žvejybą nuo kranto, ICES 4b, 4c, 6a ir 7a–k kvadratuose:

a)

2020 m. sausio 1 d.–vasario 29 d. ir gruodžio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiais paprastuosius vilkešerius leidžiama žvejoti tik meškerėmis arba rankinėmis ūdomis su sąlyga, kad jie bus iš karto paleisti. Tais laikotarpiais tame rajone sužvejotus paprastuosius vilkešerius draudžiama pasilikti, perkelti, perkrauti arba iškrauti;

b)

2020 m. kovo 1 d.–lapkričio 30 d. laikotarpiu vienam žvejui leidžiama sužvejoti ir pasilikti ne daugiau kaip du paprastųjų vilkešerių egzempliorius per dieną; pasilikti galima ne mažesnius kaip 42 cm paprastuosius vilkešerius.

Pirmos pastraipos b punktas netaikomas statomiesiems tinklams, kuriais tame punkte nurodytu laikotarpiu paprastieji vilkešeriai nežvejojami ir nepasiliekami.

6.   Vykdant mėgėjų žvejybą ICES 8a ir 8b kvadratuose vienam žvejui leidžiama sužvejoti ir pasilikti ne daugiau kaip du paprastųjų vilkešerių egzempliorius per dieną. Pasilikti galima ne mažesnius kaip 42 cm paprastuosius vilkešerius. Ši dalis netaikoma statomiesiems tinklams, kuriais paprastieji vilkešeriai negali būti žvejojami ir nepasiliekami.

7.   5 ir 6 dalys nedaro poveikio griežtesnėms nacionalinėms priemonėms dėl mėgėjų žvejybos.

11 straipsnis

Europinių upinių ungurių žvejybai ICES rajono Sąjungos vandenyse taikomos priemonės

Draudžiama bet kokia europinių upinių ungurių tikslinė, atsitiktinė ir mėgėjų žvejyba ICES rajono Sąjungos vandenyse ir sūrokuose vandenyse, pavyzdžiui, žiotyse, pakrančių lagūnose ir tarpiniuose vandenyse, trijų mėnesių ištisiniu laikotarpiu, kurį turi nustatyti kiekviena atitinkama valstybė narė tarp 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. Ne vėliau kaip 2020 m. birželio 1 d. valstybės narės praneša Komisijai, kokį laikotarpį nustatė.

12 straipsnis

Specialiosios nuostatos dėl žvejybos galimybių paskirstymo

1.   Šiuo reglamentu žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:

a)

pasikeitimui žvejybos galimybėms pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį;

b)

išskaitymui ir perskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį;

c)

žvejybos galimybių perskirstymui pagal reglamento (ES) 2017/2403 12 ir 47 straipsnius;

d)

papildomiems žuvų kiekiams, kuriuos leidžiama iškrauti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

e)

neišnaudotiems kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

f)

išskaitymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105, 106 ir 107 straipsnius;

g)

kvotų perleidimui arba keitimuisi jomis pagal šio reglamento 19 straipsnį.

2.   Siekiant užtikrinti Reglamente (EB) Nr. 847/96 numatytą metų sandūros BLSK ir kvotų valdymą, šio reglamento I priede nurodomi ištekliai, kuriems taikomi atsargumo principu pagrįsti arba analitiniu įvertinimu pagrįsti BLSK.

3.   Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas ištekliams, kuriems taikomas atsargumo principu pagrįstas BLSK, o to reglamento 3 straipsnio 2 bei 3 dalys ir 4 straipsnis taikomi ištekliams, kuriems taikomas analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK, išskyrus atvejus, kai šio reglamento I priede nurodyta kitaip.

4.   Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi, jei valstybė narė pasinaudoja Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis.

13 straipsnis

Atlantinių menkių ir paprastųjų merlangų ištekliams Keltų jūroje taikomos taisomosios priemonės

1.   Sąjungos laivams, žvejojantiems dugniniais tralais ir traukiamaisiais tinklais ICES 7f, 7g kvadratuose, 7h kvadrato dalyje į šiaurę nuo 49°30' šiaurės platumos ir 7j kvadrato dalyje į šiaurę nuo 49°30' šiaurės platumos ir į rytus nuo 11° vakarų ilgumos, taikomos šios priemonės:

a)

dugniniais tralais žvejojantiems Sąjungos laivams, kurių ne mažiau kaip 20 % laimikio sudaro juodadėmės menkės, draudžiama žvejoti 1 dalyje nurodytame rajone, nebent jie naudoja žvejybos įrankius su vienu iš šių akių dydžių:

110 mm akių dydžio tralo maišą su 120 mm dydžio kvadratinių akių tinklo sekcija;

100 mm akių dydžio T90 tralo maišą;

120 mm akių dydžio tralo maišą;

100 mm akių dydžio tralo maišą su 160 mm kvadratinių akių tinklo sekcija iki 2020 m. gegužės 31 d.

b)

Nuo 2020 m. birželio 1 d. be a punkte nurodytų priemonių Sąjungos laivai turi naudoti: i) žvejybos įrankį, sukonstruotą taip, kad jo apatinė pavara nuo gruntropo būtų nutolusi ne mažiau kaip per vieną m, arba ii) bet kokiu būdu, kuriuo, kaip įrodyta, užtikrinama tokia pati selektyvioji žvejyba siekiant išvengti atlantinių menkių sužvejojimo, kaip yra įvertinusi ICES ar ŽMTEK;

c)

dugniniais traukiamaisiais tinklais žvejojantiems Sąjungos laivams, kurių ne mažiau kaip 20 % laimikio sudaro juodadėmės menkės, draudžiama žvejoti 1 dalyje nurodytame rajone, nebent jie naudoja žvejybos įrankius su vienu iš šių akių dydžių:

110 mm akių dydžio tralo maišą su 120 mm kvadratinių akių tinklo sekcija;

100 mm akių dydžio T90 tralo maišą;

120 mm akių dydžio tralo maišą.

2.   Išskyrus laivus, kurie patenka į Komisijos deleguotojo reglamento 2018/2034 (30) 9 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, Sąjungos laivams, žvejojantiems dugniniais tralais ir traukiamaisiais tinklais ICES 7f–7k kvadratuose ir ICES 7e kvadrato dalyje į vakarus nuo 5° vakarų ilgumos, arba Sąjungos laivams, žvejojantiems dugniniais tralais 1 dalyje nurodytame rajone, kurių ne mažiau kaip 20 % laimikio sudaro juodadėmės menkės, draudžiama žvejoti, išskyrus atvejus, jei jie naudoja ne mažesnių kaip 100 mm akių dydžio tralo maišą. Šis mažiausių akių dydžio tralo maišo reikalavimas netaikomas laivams, kurių sužvejojamų atlantinių menkių priegauda neviršija 1,5 %, kaip yra įvertinęs ŽMTEK.

3.   Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį ir Reglamento (ES) 2019/1241 27 straipsnio 2 dalį žvejojamos rūšies procentinė dalis laimikyje apskaičiuojama kaip visų po kiekvieno žvejybos reiso iškrautų jūrų biologinių išteklių gyvojo svorio dalis.

4.   Sąjungos laivai gali naudoti alternatyvius 1 dalies a ir b punktuose išvardytiems didelio selektyvumo žvejybos įrankius, kurių techninės savybės, ŽMETK įvertintais mokslinio tyrimo duomenimis, leidžia atlantinių menkių laimikį sumažinti iki mažiau kaip 1 %.

14 straipsnis

Atlantinių menkių ištekliams Šiaurės jūroje taikomos taisomosios priemonės

Žvejybos, išskyrus pelaginės žvejybos įrankiais (gaubiamaisiais tinklais ir tralais), draudimo rajonai ir laikotarpiai, kuriais taikomas draudimas žvejoti, nustatyti IV priede.

15 straipsnis

Atlantinių menkių ištekliams Kategato sąsiauryje taikomos taisomosios priemonės

1.   Nuo 2020 m. gegužės 31 d. Sąjungos laivai, žvejojantys dugniniais tralais (žvejybos įrankių kodai: OTB, OTT, OT, TBN, TBS, TB, TX ir PTB), kurių tinklo akių dydis ne mažesnis kaip 70 mm, naudoja vieną iš šių selektyviosios žvejybos įrankių:

a)

rūšiuojamąjį tinklelį, kurio strypeliai vienas nuo kito nutolę ne daugiau kaip 35 mm atstumu, su neužstojama anga žuvims išplaukti;

b)

rūšiuojamąjį tinklelį, kurio strypeliai vienas nuo kito nutolę ne daugiau kaip 50 mm atstumu atskiriant plekšniažuves ir apvaliąsias žuvis, su neužstojama anga apvaliosioms žuvims išplaukti;

c)

sekciją Seltra, kurios tinklo akių dydis 300 mm;

d)

reglamentuojamą didelio selektyvumo žvejybos įrankį, kurio techninės savybės, ŽMETK įvertintais mokslinio tyrimo duomenimis, leidžia atlantinių menkių laimikį sumažinti iki mažiau kaip 1,5 %, jei tai vienintelis laive esantis žvejybos įrankis.

2.   Ne vėliau kaip 2020 m. kovo 31 d. valstybės narės gali nustatyti Sąjungos laivus, kurie, kaip numatyta atitinkamos valstybės narės projekte, vėliausiai 2020 m. gruodžio 31 d. turės įrangą, tinkamą visapusiškai dokumentais pagrįstai žvejybai. Tie Sąjungos laivai gali naudoti žvejybos įrankius pagal Reglamentą (ES) 2019/1241. Atitinkamos valstybės narės pateikia Komisijai tų laivų sąrašą.

16 straipsnis

Žvejoti draudžiamos rūšys

1.   Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti ar iškrauti šių rūšių žuvis:

a)

žvaigždėtąsias rajas (Amblyraja radiata) ICES 2a, 3a bei 7d kvadratų ir ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse;

b)

pilkuosius trumpadyglius ryklius (Centrophorus squamosus) ICES 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES 1 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

c)

portugalinius baltaakius dygliaryklius (Centroscymnus coelolepis) ICES 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES 1 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

d)

šokoladinius dygliaryklius (Dalatias licha) ICES 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES 1 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

e)

paprastuosius ilgasnukius dygliaryklius (Deania calcea) ICES 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES 1 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

f)

švelniąsias rajas (Dipturus batis) ir susijusių rūšių grupės žuvis (Dipturus cf. flossada ir Dipturus cf. intermedia) ICES 2a kvadrato ir ICES 3, 4, 6, 7, 8, 9 bei 10 parajonių Sąjungos vandenyse;

g)

didžiuosius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus princeps) ICES 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES 1 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

h)

paprastuosius sriubinius ryklius (Galeorhinus galeus), žvejojamus ūdomis ICES 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES 1, 5, 6, 7, 8, 12 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

i)

atlantinius silkiaryklius (Lamna nasus) visuose vandenyse;

j)

dygiąsias rajas (Raja clavata) ICES 3a kvadrato Sąjungos vandenyse;

k)

marmurines rombines rajas (Raja undulata) ICES 6 ir 10 parajonių Sąjungos vandenyse;

l)

bangininius ryklius (Rhincodon typus) visuose vandenyse;

m)

paprastąsias gitaržuves (Rhinobatos rhinobatos) Viduržemio jūroje;

n)

paprastuosius dygliaryklius (Squalus acanthias) ICES 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 parajonių Sąjungos vandenyse, išskyrus IA priede išdėstytas vengimo programas;

2.   Jei atsitiktinai sužvejojama 1 dalyje nurodytų rūšių žuvų, negalima jų sužaloti. Jos turi būti nedelsiant paleidžiamos.

17 straipsnis

Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai siųsdamos duomenis apie iškrauto laimikio kiekius pagal išteklius ir žvejybos pastangas, naudoja šio reglamento I priede nustatytus išteklių kodus.

II SKYRIUS

Žvejybos trečiųjų valstybių vandenyse leidimai

18 straipsnis

Žvejybos leidimai

1.   Didžiausias žvejybos leidimų, kuriuos galima skirti Sąjungos žvejybos laivams trečiųjų valstybių vandenyse, skaičius nustatytas V priedo A dalyje.

2.   Jeigu, remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalimi, viena valstybė narė perleidžia žvejybos šio reglamento V priedo A dalyje nustatytuose rajonuose kvotą kitai valstybei narei (pasikeitimas žvejybos galimybėmis), kartu perleidžiami atitinkami žvejybos leidimai ir apie tai pranešama Komisijai. Tačiau negali būti viršijamas bendras kiekvienam žvejybos rajonui skirtų žvejybos leidimų skaičius, nustatytas šio reglamento V priedo A dalyje.

III SKYRIUS

Žvejybos galimybės regioninių žvejybos valdymo organizacijų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

19 straipsnis

Kvotų perleidimas ir keitimasis jomis

1.   Tuo atveju, kai pagal regioninės žvejybos valdymo organizacijos (toliau – RŽVO) taisykles RŽVO susitariančiosioms šalims leidžiama tarpusavyje keistis kvotomis arba jas perleisti, valstybė narė (toliau – atitinkama valstybė narė) gali dalyvauti diskusijose su RŽVO susitariančiąja šalimi ir, jei reikia, parengti galimą numatomo kvotų perleidimo ar pasikeitimo jomis planą.

2.   Atitinkama valstybė narė kvotų perleidimo ar pasikeitimo jomis planą, kurį aptarė su atitinkama RŽVO susitariančiąja šalimi, pateikia Komisijai ir ši gali jį patvirtinti. Po to Komisija nepagrįstai nedelsdama pareiškia sutikimą, kad toks kvotų perleidimas atitinkamai RŽVO susitariančiajai šaliai ar pasikeitimas kvotomis su ja būtų privalomas. Komisija praneša apie sutartą kvotų perleidimą arba pasikeitimą jomis RŽVO sekretoriatui pagal tos organizacijos taisykles.

3.   Komisija praneša valstybėms narėms apie sutartą kvotų perleidimą arba pasikeitimą jomis.

4.   Perleidžiant kvotas arba keičiantis jomis, iš atitinkamos RŽVO susitariančiosios šalies gautos arba jai perleistos žvejybos galimybės atitinkamai valstybei narei skirtomis arba iš jos žvejybos galimybių išskaičiuotomis kvotomis yra laikomos nuo to momento, kai kvotų perleidimas arba pasikeitimas jomis įsigalioja pagal susitarimo su atitinkama RŽVO susitariančiąja šalimi sąlygas arba pagal atitinkamos RŽVO taisykles (priklausomai nuo to, kas taikoma). Dėl tokio skyrimo nesikeičia galiojantis paskirstymo raktas, taikomas skirstant žvejybos galimybes valstybėms narėms laikantis santykinio žvejybos veiklos stabilumo principo.

5.   Kalbant apie RŽVO susitariančiosios šalies kvotų perleidimą Sąjungai ir jų tolesnį paskirstymą valstybėms narėms, šis straipsnis taikomas iki 2021 m. sausio 31 d.

2 skirsnis

ICCAT konvencijos rajonas

20 straipsnis

Žvejybos, auginimo ir tukinimo pajėgumų apribojimai

1.   Kartinėmis ūdomis su jauku ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių Sąjungos laivų, kuriems leidžiama rytų Atlante vykdyti ne mažesnių kaip 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnių kaip 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastųjų tunų žvejybos veiklą, skaičius negali viršyti VI priedo 1 punkte nustatyto skaičiaus.

2.   Smulkiąją priekrantės žvejybą vykdančių Sąjungos laivų, kuriems leidžiama Viduržemio jūroje vykdyti ne mažesnių kaip 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnių kaip 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastųjų tunų žvejybos veiklą, skaičius negali viršyti VI priedo 2 punkte nustatyto skaičiaus.

3.   Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama Adrijos jūroje auginimo reikmėms vykdyti ne mažesnių kaip 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnių kaip 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastųjų tunų žvejybos veiklą, skaičius negali viršyti VI priedo 3 punkte nustatyto skaičiaus.

4.   Žvejybos laivų, kuriems leidžiama rytų Atlante ir Viduržemio jūroje žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti arba iškrauti paprastuosius tunus, skaičius negali viršyti VI priedo 4 punkte nustatyto skaičiaus.

5.   Gaudyklių, naudojamų paprastiesiems tunams žvejoti rytų Atlante ir Viduržemio jūroje, skaičius negali viršyti VI priedo 5 punkte nustatyto skaičiaus.

6.   Paprastųjų tunų bendras auginimo pajėgumas ir didžiausias laisvėje sugautų paprastųjų tunų, perkeliamų į rytų Atlante ir Viduržemio jūroje esančius ūkius, kiekis negali viršyti VI priedo 6 punkte nustatyto pajėgumo ir kiekio.

7.   Didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 520/2007 (31) 12 straipsnį leidžiama kaip tikslinę rūšį žvejoti ilgapelekius tunus, skaičius negali viršyti šio reglamento VI priedo 7 punkte nustatyto skaičiaus.

8.   Didžiaakius tunus ICCAT konvencijos rajone žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų, kurių ilgis ne mažesnis kaip 20 metrų, didžiausias skaičius negali viršyti VI priedo 8 punkte nustatyto skaičiaus.

21 straipsnis

Mėgėjų žvejyba

Kai tinkama, valstybės narės iš joms pagal ID priedą paskirtų kvotų konkrečią dalį skiria mėgėjų žvejybai.

22 straipsnis

Rykliai

1.   Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti didžiaakių jūrų lapių (Alopias superciliosus), sužvejotų vykdant bet kokią žvejybą, skerdenas arba skerdenų dalis.

2.   Draudžiama vykdyti specializuotąją Alopias genties jūrų lapių žvejybą.

3.   Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti Sphyrnidae šeimai priklausančių kūjaryklių (išskyrus Sphyrna tiburo), sužvejotų vykdant žvejybą ICCAT konvencijos rajone, skerdenas arba skerdenų dalis.

4.   Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus), sužvejotų vykdant bet kokią žvejybą, skerdenas arba skerdenų dalis.

5.   Draudžiama laive laikyti floridinius šilkinius ryklius (Carcharhinus falciformis), sužvejotus vykdant bet kokią žvejybą.

3 skirsnis

CCAMLR konvencijos rajonas

23 straipsnis

Pranešimai apie tiriamąją žvejybą

Jei valstybė narė ketina 2020 m. dalyvauti tiriamojoje nototeninių dančių (Dissostichus spp.) žvejyboje ūdomis Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3a kvadratuose nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose, pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7 ir 7a straipsnius ji apie tai praneša CCAMLR sekretoriatui ne vėliau kaip 2020 m. birželio 1 d.

24 straipsnis

Nototeninių dančių tiriamosios žvejybos apribojimai

1.   Žvejoti nototeninius dančius 2019–2020 m. žvejybos sezonu leidžiama tik VII priedo A lentelėje nustatytoms valstybėms narėms, toje dalyje nustatytuose parajoniuose ir nurodytam laivų skaičiui, žvejojant to priedo B lentelėje nurodytas rūšis ir laikantis joje nustatytų BLSK ir priegaudos apribojimų.

2.   Specializuotoji ryklių rūšių žvejyba kitais nei mokslinių tyrimų tikslais draudžiama. Visi nototeninių dančių žvejybos metu kaip priegauda atsitiktinai sužvejoti rykliai, ypač jaunikliai ir ikringos patelės, paleidžiami gyvi.

3.   Kai taikytina, žvejyba bet kokiame mažame tiriamajame plote (MTP) nutraukiama, kai užregistruotas laimikis pasiekia nustatytą BLSK, ir žvejyba tame MTP draudžiama visą likusią sezono dalį.

4.   Žvejojama kuo didesniame geografiniame plote ir kuo įvairesniuose gyliuose, kad būtų surinkta žvejybos rajono potencialui nustatyti būtina informacija ir kad laimikis bei žvejybos pastangos nebūtų sutelkti vienoje vietoje. Tačiau žvejyba FAO 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3a kvadratuose, jei yra leidžiama pagal 1 dalį, yra draudžiama mažesniame nei 550 metrų gylyje.

25 straipsnis

Antarktinių krilvėžių žvejyba 2020–2021 m. žvejybos sezonu

1.   Jei valstybė narė ketina 2020–2021 m. žvejybos sezonu žvejoti antarktinius krilvėžius (Euphausia superba) CCAMLR konvencijos rajone, ji ne vėliau kaip 2020 m. gegužės 1 d. Komisijai praneša apie šį savo ketinimą, naudodama šio reglamento VII priedo priedėlio B dalyje pateiktą formą. Remdamasi valstybių narių pateikta informacija Komisija ne vėliau kaip 2020 m. gegužės 30 d. pateikia pranešimus CCAMLR sekretoriatui.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame pranešime pateikiama Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnyje numatyta informacija apie kiekvieną laivą, kuriam valstybė narė ketina leisti dalyvauti antarktinių krilvėžių žvejyboje.

3.   Valstybė narė, ketinanti žvejoti antarktinius krilvėžius CCAMLR konvencijos rajone, į pranešimą apie savo ketinimą įtraukia tik tuos leidimą turinčius laivus, kurie plaukioja su jos vėliava pranešimo perdavimo metu arba kurie plaukioja su kitos CCAMLR konvencijos narės vėliava, tačiau numatoma, kad žvejybos metu plaukios su tos valstybės narės vėliava.

4.   Valstybės narės turi teisę leisti dalyvauti antarktinių krilvėžių žvejyboje ir tiems laivams, apie kuriuos pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis nebuvo pranešta CCAMLR sekretoriatui, jei leidimą turintis laivas dėl pagrįstų operacinių priežasčių arba dėl force majeure aplinkybių negali dalyvauti tokioje žvejyboje. Tokiais atvejais atitinkamos valstybės narės nedelsdamos informuoja CCAMLR sekretoriatą ir Komisiją, nurodydamos:

a)

visus duomenis apie laivą (-us), kuris (-ie) pakeis žvejoti negalintį (-čius) laivą (-us), įskaitant Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnyje nustatytą informaciją;

b)

išsamias priežastis, kuriomis grindžiamas laivo pakeitimas kitu laivu, ir visus atitinkamus patvirtinamuosius įrodymus ar informaciją.

5.   Valstybės narės antarktinių krilvėžių žvejyboje neleidžia dalyvauti laivams, įtrauktiems į kurį nors CCAMLR sudarytą neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą (toliau – NNN) žvejybą vykdančių laivų sąrašą.

4 skirsnis

IOTC kompetencijos rajonas

26 straipsnis

IOTC kompetencijos rajone žvejojančių laivų žvejybos pajėgumo ribojimas

1.   Didžiausias IOTC kompetencijos rajone tropinius tunus žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų skaičius ir atitinkamas pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa, yra nustatyti VIII priedo 1 punkte.

2.   Didžiausias IOTC kompetencijos rajone paprastąsias durklažuves (Xiphias gladius) ir ilgapelekius tunus (Thunnus alalunga) žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų skaičius ir atitinkamas pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa, yra nustatyti VIII priedo 2 punkte.

3.   Laivus, skirtus 1 arba 2 dalyje nurodytai žvejybai vykdyti, valstybės narės gali perskirti kitoje iš tų dalių nurodytai žvejybai vykdyti, jeigu jos gali įrodyti Komisijai, kad dėl tokio perskyrimo nepadidės atitinkamų žuvų išteklių žvejybos pastangos.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu į jų laivyną siūloma perkelti pajėgumą, laivai, kurie bus perkeliami, būtų įregistruoti IOTC leidimus turinčių laivų registre arba kitų regioninių tunų žvejybos organizacijų laivų registruose. Be to, negalima perkelti laivų, įtrauktų į kurios nors RŽVO sudarytą NNN žvejybos veiklą vykdančių laivų sąrašą.

5.   Valstybės narės gali padidinti savo žvejybos pajėgumą viršydamos 1 ir 2 dalyse nurodytas viršutines ribas tik laikydamosi plėtros planuose, kurie buvo pateikti IOTC, nustatytų ribų.

27 straipsnis

Dreifuojantieji ŽSĮ ir aprūpinimo laivai

1.   Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai vienu metu negali būti pastatę ir naudoti daugiau kaip 300 aktyvių dreifuojančiųjų ŽSĮ.

2.   Aprūpinimo laivų skaičius negali būti didesnis nei du aprūpinimo laivai ne mažiau kaip penkiems gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams, kurių visi turi plaukioti su tos pačios valstybės narės vėliava. Ši nuostata netaikoma tik vieną aprūpinimo laivą naudojančioms valstybėms narėms.

3.   Vieną gaubiamaisiais tinklais žvejojantį laivą bet kuriuo metu turi aptarnauti ne daugiau kaip vienas tos pačios vėliavos valstybės narės aprūpinimo laivas.

4.   Sąjunga naujų arba papildomų aprūpinimo laivų IOTC leidimus turinčių laivų registre neregistruoja.

28 straipsnis

Rykliai

1.   Vykdant bet kokią žvejybą draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti visų Alopiidae šeimai priklausančių rūšių jūrų lapių skerdenas ar skerdenų dalis.

2.   Vykdant bet kokią žvejybą draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus) skerdenas ar skerdenų dalis; šis reikalavimas netaikomas laivams, kurių bendrasis ilgis ne didesnis kaip 24 m ir kurie žvejybos operacijas vykdo tik valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja, išskirtinėje ekonominėje zonoje, jeigu jų laimikis skirtas tik vietos vartojimo reikmėms.

3.   Jei atsitiktinai sužvejojama 1 ir 2 dalyse nurodytų rūšių žuvų, negalima jų sužaloti. Sužvejoti egzemplioriai turi būti nedelsiant paleidžiami.

5 skirsnis

SPRFMO konvencijos rajonas

29 straipsnis

Pelaginių žuvų žvejyba

1.   Tik tos valstybės narės, kurios 2007 m., 2008 m. arba 2009 m. vykdė pelaginių žuvų žvejybos veiklą SPRFMO konvencijos rajone, gali žvejoti pelaginių žuvų išteklius tame rajone laikydamosi IH priede nustatytų BLSK.

2.   1 dalyje nurodytos valstybės narės 2020 m. apriboja visų su jų vėliava plaukiojančių pelaginių žuvų išteklius žvejojančių laivų bendrosios talpos suminį dydį tiek, kad jis tame rajone neviršytų bendro Sąjungai nustatyto dydžio – 78 600 GT.

3.   IH priede nustatytomis žvejybos galimybėmis galima naudotis tik su sąlyga, kad valstybės narės ne vėliau kaip iki kito mėnesio penktos dienos perduoda Komisijai SPRFMO konvencijos rajone žvejybos veiklą vykdančių ar perkrovimo operacijose dalyvaujančių laivų sąrašus, laivo stebėjimo sistemos įrašus, mėnesines laimikio ataskaitas ir, jei turima, duomenis apie įplaukimą į uostus, siekiant tą informaciją perduoti SPRFMO sekretoriatui.

30 straipsnis

Raguotosios rajos

1.   Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti raguotąsias rajas (Mobulidae šeimos, kuri apima Manta ir Mobula gentis) ir laikyti laive, perkrauti, iškrauti, sandėliuoti, siūlyti parduoti arba parduoti jų skerdenas arba skerdenų dalis, išskyrus žvejybos laivus, vykdančius natūrinę žvejybą (kai sužvejotos žuvys tiesiogiai suvartojamos žvejų šeimose). Nukrypstant nuo pirmo sakinio, smulkiosios žvejybos (žvejyba, kita nei žvejyba ūdomis ar paviršinė žvejyba, t. y. žvejyba gaubiamaisiais tinklais, kartinėmis ūdomis, žiauniniais tinklais, rankinėmis ūdomis ir velkamosiomis ūdomis žvejojančiais laivais, įregistruotais IOTC leidimą turinčių laivų registre) metu atsitiktinai sužvejotos raguotosios rajos gali būti iškraunamos tik vietos vartojimo reikmėms.

2.   Vos pastebėję raguotųjų rajų tinkle, ant kabliuko ar denyje, visi žvejybos laivai, išskyrus natūrinę žvejybą vykdančius žvejybos laivus, nedelsdami jas paleidžia gyvas ir nesužalotas, kiek tai praktiškai įmanoma, tai padarydami tokiu būdu, kad būtų padaryta kuo mažesnė žala sugautoms žuvims.

31 straipsnis

Dugninė žvejyba

1.   2020 m. valstybės narės SPRFMO konvencijos rajone riboja savo dugninės žvejybos pastangas arba laimikį – t. y. dugninė žvejyba vykdoma tik tose konvencijos rajono dalyse, kuriose ji vykdyta 2002 m. sausio 1 d.–2006 m. gruodžio 31 d., ir laikantis tokio lygio, kuris neviršija to laikotarpio metinio vidutinio laimikio arba žvejybos pastangų lygio. Jos gali žvejoti viršydamos užregistruotą laimikį tik SPRFMO patvirtinus jų planą žvejoti viršijant užregistruotą laimikį.

2.   Valstybės narės, neturinčios istorinių duomenų apie SPRFMO konvencijos rajone 2002 m. sausio 1 d.–2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu vykdytos dugninės žvejybos laimikį arba pastangas, tokios žvejybos vykdyti negali, išskyrus atvejus, kai SPRFMO patvirtina jų planą žvejoti neturint istorinių duomenų.

32 straipsnis

Tiriamoji žvejyba

1.   2020 m. tiriamojoje nototeninių dančių (Dissostichus spp.) žvejyboje ūdomis SPRFMO konvencijos rajone valstybės narės gali dalyvauti tik tuo atveju, jei SPRFMO yra patvirtinusi jų paraišką tokiai žvejybai vykdyti, kuri apima žvejybos veiklos planą ir įsipareigojimą įgyvendinti duomenų rinkimo planą.

2.   Žvejyba vykdoma tik tyrimų blokuose, nurodytuose SPRFMO. Draudžiama žvejoti mažesniame nei 750 metrų gylyje ir didesniame nei 2 000 metrų gylyje.

3.   BLSK yra toks, kaip nustatyta IH priede. Žvejyba leidžiama tik per vieną reisą, ne ilgesnį kaip 21 diena iš eilės, vienu užmetimu naudojant ne daugiau kaip 5 000 kabliukų ir viename tyrimų bloke padarant ne daugiau kaip 20 užmetimų. Žvejyba baigiama, kai pasiekiamas BLSK arba jei buvo įrankiai buvo užmesti ir ištraukti 100 kartų, priklausomai nuo to, kas įvyksta anksčiau.

6 skirsnis

IATTC konvencijos rajonas

33 straipsnis

Žvejyba gaubiamaisiais tinklais

1.   Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams žvejoti gelsvauodegius tunus (Thunnus albacares), didžiaakius tunus (Thunnus obesus) ir dryžuosius tunus (Katsuwonus pelamis) draudžiama:

a)

nuo 2020 m. liepos 29 d. 00.00 val. iki 2020 m. spalio 8 d. 24.00 val. arba nuo 2020 m. lapkričio 9 d. 00.00 val. iki 2021 m. sausio 19 d. 24.00 val. rajone, kurio ribos žymimos šia linija ir taškais:

Šiaurės ir Pietų Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantės linija,

150° vakarų ilgumos,

40° šiaurės platumos,

40° pietų platumos;

b)

nuo 2020 m. spalio 9 d. 00.00 val. iki 2020 m. lapkričio 8 d. 24.00 val. rajone, kurio ribos žymimos šiais taškais:

96° vakarų ilgumos,

110° vakarų ilgumos,

4° šiaurės platumos,

3° pietų platumos.

2.   Atitinkamos valstybės narės prieš 2020 m. balandžio 1 d. praneša Komisijai kiekvienam iš jų laivų parinktą 1 dalies a punkte nurodytą žvejybos draudimo laikotarpį. Visi gaubiamaisiais tinklais žvejojantys atitinkamų valstybių narių laivai parinktu laikotarpiu 1 dalyje apibrėžtuose rajonuose sustabdo žvejybą tais tinklais.

3.   Laivai, gaubiamaisiais tinklais žvejojantys tunus IATTC konvencijos rajone, privalo laikyti laive ir tada iškrauti arba perkrauti visus sužvejotus gelsvauodegius, didžiaakius ir dryžuosius tunus.

4.   3 dalis netaikoma šiais atvejais:

a)

kai žuvys laikomos netinkamomis žmonėms vartoti dėl kitų priežasčių nei dydis arba

b)

per paskutinį reiso tinklo užmetimą, jei gali nebeužtekti vietos visiems per tą užmetimą sužvejotiems tunams laikyti.

34 straipsnis

Dreifuojantieji ŽSĮ

1.   Gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas vienu metu IATTC konvencijos rajone negali turėti daugiau kaip 450 aktyvių ŽSĮ. ŽSĮ laikomas aktyviu, kai jis pastatytas ir naudojamas jūroje, pradeda siųsti savo buvimo vietos pranešimus ir yra stebimas laivo, jo savininko arba operatoriaus. ŽSĮ gali būti aktyvuotas tik gaubiamaisiais tinklais žvejojančiame laive.

2.   Gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas negali statyti ir naudoti ŽĮS 15 dienų iki pasirinkto 33 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto žvejybos draudimo laikotarpio pradžios ir per tas 15 dienų jis turi susirinkti visus prieš tai pastatytus ŽSĮ.

3.   Valstybės narės kas mėnesį Komisijai pateikia kiekvienos dienos informaciją apie visus aktyvius ŽSĮ, kaip reikalauja IATTC. Ataskaitos pateikiamos ne anksčiau kaip praėjus 60 dienų, bet ne vėliau kaip praėjus 75 dienoms. Komisija nedelsdama perduoda tą informaciją IATTC sekretoriatui.

35 straipsnis

Didžiaakių tunų žvejybos ūdomis laimikio limitai

Didžiaakių tunų BLSK, taikomi IATTC konvencijos rajone ūdomis žvejojantiems kiekvienos valstybės narės laivams, nustatyti IL priede.

36 straipsnis

Ilgapelekių pilkųjų ryklių žvejybos draudimas

1.   IATTC konvencijos rajone draudžiama žvejoti ilgapelekius pilkuosius ryklius (Carcharhinus longimanus) ir laikyti laive, perkrauti, iškrauti, sandėliuoti, siūlyti parduoti, arba parduoti tame rajone sužvejotų ilgapelekių pilkųjų ryklių skerdenas arba skerdenų dalis.

2.   Jei atsitiktinai sužvejojama 1 dalyje nurodytų rūšių žuvų, negalima jų sužaloti. Laivo operatoriai nedelsdami jas paleidžia.

3.   Laivo operatoriai:

a)

užregistruoja paleistų žuvų skaičių, nurodydami jų būklę (negyvos ar gyvos);

b)

a punkte nurodytą informaciją praneša valstybei narei, kurios nacionaliniai subjektai jie yra. Valstybės narės ne vėliau kaip sausio 31 d. Komisijai perduoda prieš tai ėjusiais metais surinktą informaciją.

37 straipsnis

Raguotųjų rajų žvejybos draudimas

IATTC konvencijos rajone Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti raguotąsias rajas (Mobulidae šeimos, įskaitant Manta ir Mobula gentis) ir tame rajone laikyti laive, perkrauti, iškrauti, sandėliuoti, siūlyti parduoti arba parduoti jų skerdenas arba skerdenų dalis. Vos pastebėję, kad sužvejota raguotųjų rajų, jie nedelsdami jas paleidžia, kai įmanoma, gyvas ir nesužalotas.

7 skirsnis

SEAFO konvencijos rajonas

38 straipsnis

Giliavandenių ryklių žvejybos draudimas

SEAFO konvencijos rajone draudžiama šių giliavandenių ryklių specializuotoji žvejyba:

a)

katryklių pamėklių (Apristurus manis),

b)

Bigelovo juodųjų dygliaryklių (Etmopterus bigelowi),

c)

trumpauodegių juodųjų dygliaryklių (Etmopterus brachyurus),

d)

didžiųjų juodųjų dygliaryklių (Etmopterus princeps),

e)

mažųjų juodųjų dygliaryklių (Etmopterus pusillus),

f)

rombinių rajų (Rajidae),

g)

baltaakių dygliaryklių (Scymnodon squamulosus),

h)

Selachimorpha antbūriui priklausančių giliavandenių ryklių,

i)

paprastųjų dygliaryklių (Squalus acanthias).

8 skirsnis

WCPFC konvencijos rajonas

39 straipsnis

Didžiaakių tunų, gelsvauodegių tunų, dryžųjų tunų ir pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų žvejybos sąlygos

1.   Valstybės narės užtikrina, kad žvejybos dienų skaičius, skirtas laivams, gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems didžiaakius tunus (Thunnus obesus), gelsvauodegius tunus (Thunnus albacares) ir dryžuosius tunus (Katsuwonus pelamis) WCPFC konvencijos rajono dalyje, esančioje atvirojoje jūroje tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos, neviršytų 403 dienų.

2.   Sąjungos žvejybos laivams negalima tikslingai žvejoti pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų (Thunnus alalunga) WCPFC konvencijos rajone į pietus nuo 20° pietų platumos.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad ūdomis žvejojančių laivų sužvejotas didžiaakių tunų (Thunnus obesus) kiekis 2020 m. neviršytų 2 000 tonų.

40 straipsnis

Žvejybos naudojant ŽSĮ valdymas

1.   WCPFC konvencijos rajono dalyje, esančioje tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos, gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams draudžiama statyti ir naudoti ŽSĮ, juos tvarkyti arba užmesti tinklus prie ŽSĮ nuo 2020 m. liepos 1 d. 00.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. 24.00 val.

2.   Be 1 dalyje nustatyto draudimo, taip pat draudžiama WCPFC konvencijos rajono dalies, esančios tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos, atvirojoje jūroje užmesti tinklus prie ŽSĮ dar du mėnesius: nuo 2020 m. balandžio 1 d. 00.00 val. iki 2020 m. gegužės 31 d. 24.00 val. arba nuo 2020 m. lapkričio 1 d. 00.00 val. iki 2020 m. gruodžio 31 d. 24.00 val.

3.   2 dalis netaikoma šiais atvejais:

a)

per paskutinį reiso tinklo užmetimą, jei laive nebeužtenka vietos visoms žuvims laikyti;

b)

jei žuvys yra netinkamos žmonėms vartoti dėl kitų priežasčių nei dydis arba

c)

jei smarkiai sutrinka šaldymo įrangos veikimas.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas jų gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas vienu metu jūroje būtų pastatęs ir naudotų ne daugiau kaip 350 žuvų ŽSĮ su aktyvuotais prietaisiniais plūdurais. Plūduras aktyvuojamas tik laive.

5.   Visų 1 dalyje nurodytoje WCPFC konvencijos rajono dalyje gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų sužvejoti visi didžiaakiai tunai, gelsvauodegiai tunai ir dryžieji tunai yra laikomi laive, perkraunami ir iškraunami.

41 straipsnis

Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti paprastąsias durklažuves, skaičiaus ribojimas

Didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama WCPFC konvencijos rajono dalyse, esančiose į pietus nuo 20° pietų platumos, žvejoti paprastąsias durklažuves (Xiphias gladius), skaičius yra nustatytas IX priede.

42 straipsnis

Paprastųjų durklažuvių žvejybos ūdomis į pietus nuo 20° pietų platumos laimikio limitai

Valstybės narės užtikrina, kad paprastųjų durklažuvių (Xiphias gladius), ūdomis žvejojančiais laivais sužvejotų į pietus nuo 20° pietų platumos, laimikis 2020 m. neviršytų IG priede nustatyto limito. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad dėl tos priemonės paprastųjų durklažuvių žvejybos pastangos nepasislinktų į rajoną, esantį į šiaurę nuo 20° pietų platumos.

43 straipsnis

Floridiniai šilkiniai rykliai ir ilgapelekiai pilkieji rykliai

1.   Draudžiama WCPFC konvencijos rajone laikyti laive, perkrauti, iškrauti ar sandėliuoti šių rūšių žuvų skerdenų dalis ar visas skerdenas:

a)

floridinių šilkinių ryklių (Carcharhinus falciformis);

b)

ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus).

2.   Jei atsitiktinai sužvejojama 1 dalyje nurodytų rūšių žuvų, negalima jų sužaloti. Sužvejoti egzemplioriai turi būti nedelsiant paleidžiami.

44 straipsnis

IATTC ir WCPFC bendros jurisdikcijos rajonas

1.   Laivai, įtraukti tik į WCPFC registrą, kai jais žvejojama 4 straipsnio v punkte apibrėžtame IATTC ir WCPFC bendros jurisdikcijos rajone, taiko šiame skirsnyje nustatytas priemones.

2.   Laivai, įtraukti ir į WCPFC, ir į IATTC registrus, ir laivai, įtraukti tik į IATTC registrą, žvejodami 4 straipsnio v punkte apibrėžtame IATTC ir WCPFC bendros jurisdikcijos rajone, taiko 33 straipsnio 1 dalies a punkte, 2, 3 bei 4 dalyse ir 34, 35 bei 36 straipsniuose nustatytas priemones.

9 skirsnis

Beringo jūra

45 straipsnis

Draudimas žvejoti Beringo jūros tarptautiniuose vandenyse

Beringo jūros tarptautiniuose vandenyse draudžiama žvejoti aliaskines rudagalves menkes (Gadus chalcogrammus).

10 skirsnis

SIOFA susitarimo rajonas

46 straipsnis

Laikinosios dugninės žvejybos priemonės

1.   Valstybės narės, kurių laivai bet kuriais atitinkamais metais iki 2016 m. SIOFA susitarimo rajone žvejojo daugiau kaip 40 dienų, užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys žvejybos laivai apribotų savo metines dugninės žvejybos pastangas ir (arba) laimikį iki vidutinio metinio lygio ir kad žvejybos veikla būtų vykdoma rajone, kuris įvertintas SIOFA pateiktame poveikio vertinime.

2.   Valstybės narės, kurių laivai nei vienais atitinkamais metais iki 2016 m. SIOFA susitarimo rajone nežvejojo daugiau kaip 40 dienų, užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai apribotų savo dugninės žvejybos pastangas ir (arba) laimikį ir erdvinį pasiskirstymą pagal savo istorinius žvejybos duomenis.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

TREČIŲJŲ ŠALIŲ LAIVŲ ŽVEJYBOS SĄJUNGOS VANDENYSE GALIMYBĖS

47 straipsnis

Su Norvegijos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai ir Farerų Salose registruoti žvejybos laivai

Su Norvegijos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams ir Farerų Salose registruotiems žvejybos laivams leidžiama žvejoti Sąjungos vandenyse neviršijant šio reglamento I priede nustatytų BLSK ir laikantis šiame reglamente bei Reglamento (ES) 2017/2403 III antraštinėje dalyje nustatytų sąlygų.

48 straipsnis

Su Venesuelos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai

Su Venesuelos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams taikomos šiame reglamente bei Reglamento (ES) 2017/2403 III antraštinėje dalyje nustatytos sąlygos.

49 straipsnis

Žvejybos leidimai

Didžiausias Sąjungos vandenyse žvejojantiems trečiųjų valstybių laivams skiriamų žvejybos leidimų skaičius nustatytas V priedo B dalyje.

50 straipsnis

Laimikio ir priegaudos iškrovimo sąlygos

Trečiųjų valstybių laivų, žvejojančių pagal 49 straipsnyje numatytus leidimus, laimikiui ir priegaudai taikomos 7 straipsnyje nurodytos sąlygos.

51 straipsnis

Žvejybos draudimo laikotarpiai

Trečiųjų valstybių laivai, kuriems ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse leidžiama žvejoti paprastuosius tobius ir susijusią priegaudą, negali tame rajone paprastųjų tobių žvejoti demersiniais tralais, traukiamaisiais tinklais arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis yra mažesnis nei 16 mm, 2020 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. ir 2020 m. rugpjūčio 1 d.–gruodžio 31 d.

52 straipsnis

Žvejoti draudžiamos rūšys

1.   Trečiųjų valstybių laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti ar iškrauti toliau išvardytų rūšių žuvis, kai jų aptinkama Sąjungos vandenyse:

a)

žvaigždėtąsias rajas (Amblyraja radiata) ICES 2a, 3a bei 7d kvadratų ir ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse;

b)

švelniąsias rajas (Dipturus batis) ir susijusių rūšių grupės žuvis (Dipturus cf. flossada ir Dipturus cf. intermedia) ICES 2a kvadrato ir ICES 3, 4, 6, 7, 8, 9 bei 10 parajonių Sąjungos vandenyse;

c)

paprastuosius sriubinius ryklius (Galeorhinus galeus), žvejojamus ūdomis ICES 2a kvadrato ir ICES 1, 4, 5, 6, 7, 8, 12 bei 14 parajonių Sąjungos vandenyse;

d)

šokoladinius dygliaryklius (Dalatias licha), paprastuosius ilgasnukius dygliaryklius (Deania calcea), pilkuosius trumpadyglius ryklius (Centrophorus squamosus), didžiuosius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus princeps) ir portugalinius baltaakius dygliaryklius (Centroscymnus coelolepis) ICES 2a kvadrato ir ICES 1, 4 bei 14 parajonių Sąjungos vandenyse;

e)

atlantinius silkiaryklius (Lamna nasus) Sąjungos vandenyse;

f)

dygiąsias rajas (Raja clavata) ICES 3a kvadrato Sąjungos vandenyse;

g)

marmurines rombines rajas (Raja undulata) ICES 6, 9 ir 10 parajonių Sąjungos vandenyse;

h)

paprastąsias gitaržuves (Rhinobatos rhinobatos) Viduržemio jūroje;

i)

bangininius ryklius (Rhincodon typus) visuose vandenyse;

j)

paprastuosius dygliaryklius (Squalus acanthias) ICES 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 parajonių Sąjungos vandenyse.

2.   Jei atsitiktinai sužvejojama 1 dalyje nurodytų rūšių žuvų, negalima jų sužaloti. Sužvejoti egzemplioriai turi būti nedelsiant paleidžiami.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

53 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

54 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

10 straipsnis, 12 straipsnio 2 dalis ir 16, 22, 23, 28, 36, 37, 38, 43, 45 bei 52 straipsniai mutatis mutandis toliau taikomi 2021 m. tol, kol įsigalios reglamentas, kuriuo nustatomos 2021 m. žvejybos galimybės.

55 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d. Tačiau 9 straipsnis taikomas nuo 2020 m. vasario 1 d. 23, 24 ir 25 straipsnių ir VII priedo nuostatos dėl tam tikrų išteklių žvejybos CCAMLR konvencijos rajone galimybių taikomos nuo 2019 m. gruodžio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. sausio 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

M. VUČKOVIĆ


(1)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(2)  2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/472, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų vandenyse ir gretimuose vandenyse žvejojamų išteklių ir tų išteklių žvejybos planas, iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2016/1139 ir (ES) 2018/973 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007 ir (EB) Nr. 1300/2008 (OL L 83, 2019 3 25, p. 1).

(3)  2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1100/2007, nustatantis priemones europinių ungurių ištekliams atkurti (OL L 248, 2007 9 22, p. 17).

(4)  2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/973, kuriuo nustatomas Šiaurės jūros demersinių išteklių ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas ir Šiaurės jūroje taikomo įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 676/2007 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1342/2008 (OL L 179, 2018 7 16, p. 1).

(5)  2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1627 dėl daugiamečio paprastųjų tunų išteklių rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo plano, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 (OL L 252, 2016 9 16, p. 1).

(6)  1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/96, nustatantis bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (OL L 115, 1996 5 9, p. 3).

(7)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(8)  Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimas dėl žvejybos (OL L 226, 1980 8 29, p. 48).

(9)  Europos ekonominės bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Farerų salų vietinės Vyriausybės susitarimas dėl žvejybos (OL L 226, 1980 8 29, p. 12).

(10)  Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Grenlandijos Vietinės Vyriausybės žvejybos partnerystės susitarimas (OL L 172, 2007 6 30, p. 4) ir Protokolas, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Grenlandijos Vietinės Vyriausybės žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (OL L 293, 2012 10 23, p. 5).

(11)  2015 m. rugsėjo 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1565 dėl Deklaracijos dėl žvejybos galimybių ES vandenyse suteikimo su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams prie Prancūzijos Gvianos priekrantės vandenų esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje patvirtinimo Europos Sąjungos vardu (OL L 244, 2015 9 14, p. 55).

(12)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(13)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES) 2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005 (OL L 198, 2019 7 25, p. 105).

(14)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 70).

(15)  2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 601/2004, nustatantis tam tikras žvejybos kontrolės priemones pagal Konvenciją dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 3943/90, (EB) Nr. 66/98 ir (EB) Nr. 1721/1999 (OL L 97, 2004 4 1, p. 16).

(16)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2009 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (OL L 87, 2009 3 31, p. 1).

(17)  Sudaryta 2006 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimu 2006/539/EB dėl Konvencijos dėl 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija sudarytos Amerikos tropinių tunų komisijos stiprinimo sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 224, 2006 8 16, p. 22).

(18)  Sąjunga prisijungė 1986 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimu 86/238/EEB dėl Bendrijos prisijungimo prie Tarptautinės konvencijos dėl Atlanto tunų apsaugos su pakeitimais, padarytais protokolu prie valstybių Konvencijos dalyvių įgaliotųjų atstovų konferencijos baigiamojo akto, pasirašyto Paryžiuje 1984 m. liepos 10 d. (OL L 162, 1986 6 18, p. 33).

(19)  Sąjunga prisijungė 1995 m. rugsėjo 18 d. Tarybos sprendimu 95/399/EB dėl Bendrijos prisijungimo prie Susitarimo įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją (OL L 236, 1995 10 5, p. 24).

(20)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 217/2009 dėl Šiaurės Vakarų Atlante žvejojančių valstybių narių statistinių duomenų apie sugavimus ir žvejybą pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 42).

(21)  Sudaryta 2002 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimu 2002/738/EB dėl Europos bendrijos Konvencijos dėl žuvininkystės išteklių apsaugos ir valdymo Pietryčių Atlanto vandenyne patvirtinimo (OL L 234, 2002 8 31, p. 39).

(22)  Sąjunga prisijungė 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimu 2008/780/EB dėl Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 268, 2008 10 9, p. 27).

(23)  Sąjunga prisijungė 2011 m. spalio 3 d. Tarybos sprendimu 2012/130/ES dėl Konvencijos dėl pietų Ramiojo vandenyno atviros jūros žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo patvirtinimo Europos Sąjungos vardu (OL L 67, 2012 3 6, p. 1).

(24)  Sąjunga prisijungė 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendimu 2005/75/EB dėl Bendrijos prisijungimo prie Konvencijos dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse (OL L 32, 2005 2 4, p. 1).

(25)  2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).

(26)  Visų rūšių demersiniai tralai (OTB, OTT, PTB, TBB, TBN, TBS ir TB).

(27)  Visų tipų traukiamieji tinklai (SSC, SDN, SPR, SV, SB ir SX).

(28)  Visų tipų žvejyba ūdomis, kartinėmis ūdomis arba meškerėmis (LHP, LHM, LLD, LL, LTL, LX ir LLS).

(29)  Visi statomieji žiauniniai tinklai ir gaudyklės (GTR, GNS, GNC, FYK, FPN ir FIX).

(30)  2018 m. spalio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/2034, kuriuo nustatomas 2019–2021 m. tam tikrai demersinių išteklių žvejybai šiaurės vakarų vandenyse taikomas išmetimo į jūrą mažinimo planas (OL L 327, 2018 12 21, p. 8).

(31)  2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 520/2007, nustatantis labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrų išteklių apsaugos technines priemones ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 973/2001 (OL L 123, 2007 5 12, p. 3).


PRIEDŲ SĄRAŠAS

I PRIEDAS

BLSK, taikomi Sąjungos žvejybos laivams rajonuose, kuriuose BLSK nustatyti pagal žuvų rūšį ir rajoną

IA PRIEDAS

Skagerako ir Kategato sąsiauriai, ICES 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12 ir 14 parajoniai, CECAF rajono Sąjungos vandenys, Prancūzijos Gvianos vandenys

IB PRIEDAS

Šiaurės rytų Atlantas ir Grenlandija, ICES 1, 2, 5, 12 bei 14 parajoniai ir NAFO 1 parajonio Grenlandijos vandenys

IC PRIEDAS

Šiaurės vakarų Atlantas, NAFO konvencijos rajonas

ID PRIEDAS

ICCAT konvencijos rajonas

IE PRIEDAS

Pietryčių Atlantas, SEAFO konvencijos rajonas

IF PRIEDAS

Australiniai tunai, paplitimo rajonai

IG PRIEDAS

WCPFC konvencijos rajonas

IH PRIEDAS

SPRFMO konvencijos rajonas

IJ PRIEDAS

IOTC kompetencijos rajonas

IK PRIEDAS

SIOFA susitarimo rajonas

IL PRIEDAS

IATTC konvencijos rajonas

II PRIEDAS

Laivų žvejybos pastangos atsižvelgiant į vakarinės Lamanšo sąsiaurio dalies europinių jūrų liežuvių išteklių valdymą ICES 7e kvadrate

III PRIEDAS

Paprastųjų tobių išteklių valdymo rajonai ICES 2a bei 3a kvadratuose ir ICES 4 parajonyje

IV PRIEDAS

Sezoninis žvejybos draudimas siekiant apsaugoti neršiančias menkes

V PRIEDAS

Trečiųjų valstybių vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams išduotų žvejybos leidimų didžiausias skaičius

VI PRIEDAS

ICCAT konvencijos rajonas

VII PRIEDAS

CCAMLR konvencijos rajonas

VIII PRIEDAS

IOTC kompetencijos rajonas

IX PRIEDAS

WCPFC konvencijos rajonas


I PRIEDAS

BLSK, TAIKOMI SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVAMS RAJONUOSE, KURIUOSE NUSTATYTI BLSK PAGAL ŽUVŲ RŪŠĮ IR RAJONĄ

Šio priedo lentelėse nustatyti kiekvienų išteklių BLSK bei kvotos (gyvojo svorio tonomis, išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip) ir su jais funkciškai susijusios sąlygos, jei tokių yra.

Visoms šiame priede nustatytoms žvejybos galimybėms taikomos Reglamente (EB) Nr. 1224/2009, ypač to reglamento 33 ir 34 straipsniuose, nustatytos taisyklės.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į ICES zonas, jei nenurodyta kitaip. Kiekvieno rajono žuvų ištekliai nurodyti abėcėlės tvarka pagal lotynišką rūšies pavadinimą. Reglamentavimo tikslais galioja tik lotyniški rūšių pavadinimai; bendriniai pavadinimai pateikiami aiškumo sumetimais.

Šiame reglamente pateikiama tokia lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Mokslinis pavadinimas

Triraidis kodas

Bendrinis pavadinimas

Amblyraja radiata

RJR

Žvaigždėtoji raja

Ammodytes spp.

SAN

Paprastieji tobiai

Argentina silus

ARU

Atlantinė argentina

Beryx spp.

ALF

Paprastieji beriksai

Brosme brosme

USK

Paprastoji brosmė

Caproidae

BOR

Smulkiadyglė saulažuvė

Centrophorus squamosus

GUQ

Pilkasis trumpadyglis ryklys

Centroscymnus coelolepis

CYO

Portugalinis baltaakis dygliaryklis

Chaceon spp.

GER

Auksuotieji krabai

Chaenocephalus aceratus

SSI

Krokodilinė ledžuvė

Champsocephalus gunnari

ANI

Lydžiažiotė ledžuvė

Channichthys rhinoceratus

LIC

Raganosė ledžuvė

Chionoecetes spp.

PCR

Snieginiai krabai

Clupea harengus

HER

Atlantinė silkė

Coryphaenoides rupestris

RNG

Bukasnukis ilgauodegis grenadierius

Dalatias licha

SCK

Šokoladinis dygliaryklis

Deania calcea

DCA

Paprastasis ilgasnukis dygliaryklis

Dicentrarchus labrax

BSS

Paprastasis vilkešeris

Dipturus batis (Dipturus cf. flossada ir Dipturus cf. intermedia)

RJB

Švelniosios rajos ir susijusių rūšių grupė

Dissostichus eleginoides

TOP

Patagoninis nototeninis dančius

Dissostichus mawsoni

TOA

Atlantinis nototeninis dančius

Dissostichus spp.

TOT

Nototetiniai dančiai

Engraulis encrasicolus

ANE

Europinis ančiuvis

Etmopterus princeps

ETR

Didysis juodasis dygliaryklis

Etmopterus pusillus

ETP

Mažasis juodasis dygliaryklis

Euphausia superba

KRI

Antarktinis krilvėžis

Gadus morhua

COD

Atlantinė menkė

Galeorhinus galeus

GAG

Paprastasis sriubinis ryklys

Glyptocephalus cynoglossus

WIT

Raudonoji plekšnė

Hippoglossoides platessoides

PLA

Amerikinė paltusinė plekšnė

Hoplostethus atlanticus

ORY

Islandinis pjūklapilvis beriksas

Illex illecebrosus

SQI

Šiaurinis trumpačiuptuvis kalmaras

Lamna nasus

POR

Atlantinis silkiaryklis

Lepidorhombus spp.

LEZ

Megrimai

Leucoraja naevus

RJN

Raja gegutė

Limanda ferruginea

YEL

Geltonuodegė plekšnė

Lophiidae

ANF

Velniažuvinės

Macrourus spp.

GRV

Paprastieji grenadieriai

Makaira nigricans

BUM

Atlantinis marlinas

Mallotus villosus

CAP

Paprastoji stintenė

Manta birostris

RMB

Didžioji manta

Martialia hyadesi

SQS

Kalmaras

Melanogrammus aeglefinus

HAD

Juodadėmė menkė

Merlangius merlangus

WHG

Paprastasis merlangas

Merluccius merluccius

HKE

Europinė jūrinė lydeka

Micromesistius poutassou

WHB

Šiaurinis žydrasis merlangas

Microstomus kitt

LEM

Europinė mažažiotė plekšnė

Molva dypterygia

BLI

Melsvoji molva

Molva molva

LIN

Paprastoji molva

Nephrops norvegicus

NEP

Norveginis omaras

Notothenia gibberifrons

NOG

Žalioji nototenija

Notothenia rossii

NOR

Kergeleno nototenija

Notothenia squamifrons

NOS

Pilkoji nototenija

Pandalus borealis

PRA

Šiaurinė dryžakojė krevetė

Paralomis spp.

PAI

Krabai

Penaeus spp.

PEN

Plonaūsės krevetės

Pleuronectes platessa

PLE

Jūrinė plekšnė

Pleuronectiformes

FLX

Plekšniažuvės

Pollachius pollachius

POL

Sidabrinis polakas

Pollachius virens

POK

Ledjūrio menkė

Psetta maxima

TUR

Paprastasis otas

Pseudochaenichthys georgianus

SGI

Tamsioji ledžuvė

Pseudopentaceros spp.

EDW

Pelaginės ylapelekės šernažuvės

Raja alba

RJA

Baltoji raja

Raja brachyura

RJH

Trumpauodegė raja

Raja circularis

RJI

Apvalioji raja

Raja clavata

RJC

Dygioji raja

Raja fullonica

RJF

Šagreninė raja

Raja (Dipturus) nidarosiensis

JAD

Norveginė raja

Raja microocellata

RJE

Šlakuotoji raja

Raja montagui

RJM

Montegju šlakuotoji raja

Raja undulata

RJU

Marmurinė rombinė raja

Rajiformes

SRX

Rombinės rajožuvės

Reinhardtius hippoglossoides

GHL

Juodasis paltusas

Sardina pilchardus

PIL

Europinė sardinė

Scomber scombrus

MAC

Atlantinė skumbrė

Scophthalmus rhombus

BLL

Švelnusis rombas

Sebastes spp.

RED

Paprastieji jūriniai ešeriai

Solea solea

SOL

Europinis jūrų liežuvis

Solea spp.

SOO

Paprastieji jūrų liežuviai

Sprattus sprattus

SPR

Atlantinis šprotas

Squalus acanthias

DGS

Paprastasis dygliaryklis

Tetrapturus albidus

WHM

Atlantinis baltasis marlinas

Thunnus maccoyii

SBF

Australinis tunas

Thunnus obesus

BET

Didžiaakis tunas

Thunnus thynnus

BFT

Paprastasis tunas

Trachurus murphyi

CJM

Peru stauridė

Trachurus spp.

JAX

Paprastosios stauridės

Trisopterus esmarkii

NOP

Norveginė menkutė

Urophycis tenuis

HKW

Balkšvoji siaurapelekė vėgėlė

Xiphias gladius

SWO

Paprastoji durklažuvė

Ši bendrinių ir lotyniškų pavadinimų palyginimo lentelė pateikiama tik aiškinamaisiais tikslais:

Bendrinis pavadinimas

Triraidis kodas

Mokslinis pavadinimas

Paprastieji beriksai

ALF

Beryx spp.

Amerikinė paltusinė plekšnė

PLA

Hippoglossoides platessoides

Europinis ančiuvis

ANE

Engraulis encrasicolus

Velniažuvinės

ANF

Lophiidae

Atlantinis nototeninis dančius

TOA

Dissostichus mawsoni

Didžiaakis tunas

BET

Thunnus obesus

Paprastasis ilgasnukis dygliaryklis

DCA

Deania calcea

Krokodilinė ledžuvė

SSI

Chaenocephalus aceratus

Trumpauodegė raja

RJH

Raja brachyura

Melsvoji molva

BLI

Molva dypterygia

Atlantinis marlinas

BUM

Makaira nigricans

Šiaurinis žydrasis merlangas

WHB

Micromesistius poutassou

Paprastasis tunas

BFT

Thunnus thynnus

Smulkiadyglė saulažuvė

BOR

Caproidae

Švelnusis rombas

BLL

Scophthalmus rhombus

Paprastoji stintenė

CAP

Mallotus villosus

Atlantinė menkė

COD

Gadus morhua

Švelniosios rajos ir susijusių rūšių grupė

RJB

Dipturus batis (Dipturus cf. flossada ir Dipturus cf. intermedia)

Europinis jūrų liežuvis

SOL

Solea solea

Krabai

PAI

Paralomis spp.

Raja gegutė

RJN

Leucoraja naevus

Auksuotieji krabai

GER

Chaceon spp.

Paprastasis vilkešeris

BSS

Dicentrarchus labrax

Plekšniažuvės

FLX

Pleuronectiformes

Didžioji manta

RMB

Manta birostris

Didysis juodasis dygliaryklis

ETR

Etmopterus princeps

Atlantinė argentina

ARU

Argentina silus

Juodasis paltusas

GHL

Reinhardtius hippoglossoides

Paprastieji grenadieriai

GRV

Macrourus spp.

Pilkoji nototenija

NOS

Notothenia squamifrons

Juodadėmė menkė

HAD

Melanogrammus aeglefinus

Europinė jūrinė lydeka

HKE

Merluccius merluccius

Atlantinė silkė

HER

Clupea harengus

Paprastosios stauridės

JAX

Trachurus spp.

Žalioji nototenija

NOG

Notothenia gibberifrons

Peru stauridė

CJM

Trachurus murphyi

Šokoladinis dygliaryklis

SCK

Dalatias licha

Antarktinis krilvėžis

KRI

Euphausia superba

Pilkasis trumpadyglis ryklys

GUQ

Centrophorus squamosus

Europinė mažažiotė plekšnė

LEM

Microstomus kitt

Paprastoji molva

LIN

Molva molva

Atlantinė skumbrė

MAC

Scomber scombrus

Lydžiažiotė ledžuvė

ANI

Champsocephalus gunnari

Kergeleno nototenija

NOR

Notothenia rossii

Megrimai

LEZ

Lepidorhombus spp.

Šiaurinė dryžakojė krevetė

PRA

Pandalus borealis

Norveginis omaras

NEP

Nephrops norvegicus

Norveginė menkutė

NOP

Trisopterus esmarkii

Norveginė raja

JAD

Raja (Dipturus) nidarosiensis

Islandinis pjūklapilvis beriksas

ORY

Hoplostethus atlanticus

Patagoninis nototeninis dančius

TOP

Dissostichus eleginoides

Pelaginės ylapelekės šernažuvės

EDW

Pseudopentaceros spp.

Plonaūsės krevetės

PEN

Penaeus spp.

Paprastasis dygliaryklis

DGS

Squalus acanthias

Jūrinė plekšnė

PLE

Pleuronectes platessa

Sidabrinis polakas

POL

Pollachius pollachius

Atlantinis silkiaryklis

POR

Lamna nasus

Portugalinis baltaakis dygliaryklis

CYO

Centroscymnus coelolepis

Paprastieji jūriniai ešeriai

RED

Sebastes spp.

Bukasnukis ilgauodegis grenadierius

RNG

Coryphaenoides rupestris

Ledjūrio menkė

POK

Pollachius virens

Paprastieji tobiai

SAN

Ammodytes spp.

Apvalioji raja

RJI

Raja circularis

Europinė sardinė

PIL

Sardina pilchardus

Šagreninė raja

RJF

Raja fullonica

Šiaurinis trumpačiuptuvis kalmaras

SQI

Illex illecebrosus

Rombinės rajožuvės

SRX

Rajiformes

Šlakuotoji raja

RJE

Raja microocellata

Mažasis juodasis dygliaryklis

ETP

Etmopterus pusillus

Snieginiai krabai

PCR

Chionoecetes spp.

Paprastieji jūrų liežuviai

SOO

Solea spp.

Tamsioji ledžuvė

SGI

Pseudochaenichthys georgianus

Australinis tunas

SBF

Thunnus maccoyii

Montegju šlakuotoji raja

RJM

Raja montagui

Atlantinis šprotas

SPR

Sprattus sprattus

Kalmaras

SQS

Martialia hyadesi

Žvaigždėtoji raja

RJR

Amblyraja radiata

Paprastoji durklažuvė

SWO

Xiphias gladius

Dygioji raja

RJC

Raja clavata

Nototetiniai dančiai

TOT

Dissostichus spp.

Paprastasis sriubinis ryklys

GAG

Galeorhinus galeus

Paprastasis otas

TUR

Psetta maxima

Paprastoji brosmė

USK

Brosme brosme

Marmurinė rombinė raja

RJU

Raja undulata

Raganosė ledžuvė

LIC

Channichthys rhinoceratus

Balkšvoji siaurapelekė vėgėlė

HKW

Urophycis tenuis

Atlantinis baltasis marlinas

WHM

Tetrapturus albidus

Baltoji raja

RJA

Raja alba

Paprastasis merlangas

WHG

Merlangius merlangus

Raudonoji plekšnė

WIT

Glyptocephalus cynoglossus

Geltonuodegė plekšnė

YEL

Limanda ferruginea

IA PRIEDAS

SKAGERAKO IR KATEGATO SĄSIAURIAI, ICES 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12 IR 14 PARAJONIAI, CECAF RAJONO SĄJUNGOS VANDENYS, PRANCŪZIJOS GVIANOS VANDENYS

Rūšis:

Paprastieji tobiai ir susijusi priegauda

Ammodytes spp.

Zona:

2a, 3a kvadratų ir 4 parajonio Sąjungos vandenys (1)

Danija

 

0

 (2)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Jungtinė Karalystė

0

 (2)

Vokietija

 

0

 (2)

Švedija

 

0

 (2)

Sąjunga

 

0

 

BLSK

 

0

 

Specialioji sąlyga: laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei nurodyti kiekius galima sužvejoti šiuose III priede apibrėžtuose paprastųjų tobių išteklių valdymo rajonuose:

Zona: paprastųjų tobių išteklių valdymo rajonų Sąjungos vandenys

 

1r

2r ()

3r

4 ()

5r

6

7r

 

(SAN/234_1R)

(SAN/234_2R)

(SAN/234_3R)

(SAN/234_4)

(SAN/234_5R)

(SAN/234_6)

(SAN/234_7R)

Danija

0

0

0

0

0

0

0

Jungtinė Karalystė

0

0

0

0

0

0

0

Vokietija

0

0

0

0

0

0

0

Švedija

0

0

0

0

0

0

0

Sąjunga

0

0

0

0

0

0

0

Iš viso

0

0

0

0

0

0

0

()  2r ir 4 valdymo rajonuose BLSK gali būti sužvejojamas tik stebėsenos tikslais, laikantis su ja susijusio šios žvejybos duomenų rinkimo protokolo.


Rūšis:

Atlantinės argentinos

Argentina silus

Zona:

1 ir 2 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

(ARU/1/2.)

Vokietija

 

24

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

 

 

Prancūzija

 

8

 

 

 

 

 

Nyderlandai

19

 

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

39

 

 

 

 

 

Sąjunga

 

90

 

 

 

 

 

BLSK

 

90

 

 

 

 

 


Rūšis:

Atlantinės argentinos

Argentina silus

Zona:

3a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenys

(ARU/3A4-C)

Danija

 

1 093

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

 

 

Vokietija

 

11

 

 

 

 

 

Prancūzija

 

8

 

 

 

 

 

Airija

 

8

 

 

 

 

 

Nyderlandai

51

 

 

 

 

 

Švedija

 

43

 

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

20

 

 

 

 

 

Sąjunga

 

1 234

 

 

 

 

 

BLSK

 

1 234

 

 

 

 

 


Rūšis:

Atlantinės argentinos

Argentina silus

Zona:

5, 6 ir 7 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

(ARU/567.)

Vokietija

 

284

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

 

 

Prancūzija

 

6

 

 

 

 

 

Airija

 

263

 

 

 

 

 

Nyderlandai

2 968

 

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

208

 

 

 

 

 

Sąjunga

 

3 729

 

 

 

 

 

BLSK

 

3 729

 

 

 

 

 


Rūšis:

Paprastosios brosmės

Brosme brosme

Zona:

1, 2 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

(USK/1214EI)

Vokietija

 

6

 (4)

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

 

 

Prancūzija

 

6

 (4)

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis

 

Jungtinė Karalystė

6

 (4)

 

 

 

 

Kitos

 

3

 (4)

 

 

 

 

Sąjunga

 

21

 (4)

 

 

 

 

BLSK

 

21

 

 

 

 

 


Rūšis:

Paprastosios brosmės

Brosme brosme

Zona:

3a kvadratas

(USK/03A.)

Danija

 

15

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

 

 

Švedija

 

8

 

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

 

Vokietija

 

8

 

 

 

 

 

Sąjunga

 

31

 

 

 

 

 

BLSK

 

31

 

 

 

 

 


Rūšis:

Paprastosios brosmės

Brosme brosme

Zona:

4 parajonio Sąjungos vandenys

(USK/04-C.)

Danija

 

68

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

 

 

Vokietija

 

20

 

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

 

Prancūzija

 

47

 

 

 

 

 

Švedija

 

7

 

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

102

 

 

 

 

 

Kitos

 

7

 (5)

 

 

 

 

Sąjunga

 

251

 

 

 

 

 

BLSK

 

251

 

 

 

 

 


Rūšis:

Paprastosios brosmės

Brosme brosme

Zona:

5, 6 ir 7 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

(USK/567EI.)

Vokietija

 

17

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

 

 

Ispanija

 

60

 

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

 

Prancūzija

 

705

 

 

 

 

 

Airija

 

68

 

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

340

 

 

 

 

 

Kitos

 

17

 (6)

 

 

 

 

Sąjunga

 

1 207

 

 

 

 

 

Norvegija

 

2 923

 (7)  (8)  (9)  (10)

 

 

 

 

BLSK

 

4 130

 

 

 

 

 


Rūšis:

Paprastosios brosmės

Brosme brosme

Zona:

4 parajonio Norvegijos vandenys

(USK/04-N.)

Belgija

 

0

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

 

 

Danija

 

165

 

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Vokietija

 

1

 

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Prancūzija

 

0

 

 

 

 

 

Nyderlandai

0

 

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

4

 

 

 

 

 

Sąjunga

 

170

 

 

 

 

 

BLSK

Netaikoma

 

 

 

 

 


Rūšis:

Smulkiadyglės saulažuvės

Caproidae

Zona:

6, 7 ir 8 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

(BOR/678-)

Danija

 

4 700

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

 

 

Airija

 

13 235

 

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

1 217

 

 

 

 

 

Sąjunga

 

19 152

 

 

 

 

 

BLSK

 

19 152

 

 

 

 

 


Rūšis:

Atlantinės silkės (11)

Clupea harengus

Zona:

3a kvadratas

(HER/03A.)

Danija

 

10 309

 (12)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Vokietija

 

165

 (12)

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

 

Švedija

 

10 783

 (12)

 

 

 

 

Sąjunga

 

21 257

 (12)

 

 

 

 

Norvegija

 

3 271

 

 

 

 

 

BLSK

 

24 528

 

 

 

 

 


Rūšis:

Atlantinės silkės (13)

Clupea harengus

Zona:

4 parajonio į šiaurę nuo 53° 30′ šiaurės platumos Sąjungos ir Norvegijos vandenys

(HER/4AB.)

Danija

 

59 468

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Vokietija

 

39 404

 

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

 

Prancūzija

 

20 670

 

 

 

 

 

Nyderlandai

51 717

 

 

 

 

 

Švedija

 

3 913

 

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

55 583

 

 

 

 

 

Sąjunga

 

230 755

 

 

 

 

 

Farerų Salos

250

 

 

 

 

 

Norvegija

 

111 652

 (14)

 

 

 

 

BLSK

 

385 008

 

 

 

 

 

Specialioji sąlyga: laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei toliau nurodyti kiekius galima sužvejoti šioje zonoje:

 

Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos (HER/*04N-) ()

Sąjunga

50 000

()  Atlantinių silkių, sužvejotų tinklais, kurių akių dydis yra 32 mm arba didesnis, laimikis.


Rūšis:

Atlantinės silkės

Clupea harengus

Zona:

Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos

(HER/04-N.)

Švedija

 

948

 (16)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Sąjunga

 

948

 

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

BLSK

 

385 008

 

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.


Rūšis:

Atlantinės silkės (17)

Clupea harengus

Zona:

3a

(HER/03A-BC)

Danija

 

5 692

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Vokietija

 

51

 

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

 

Švedija

 

916

 

 

 

 

 

Sąjunga

 

6 659

 

 

 

 

 

BLSK

 

6 659

 

 

 

 

 


Rūšis:

Atlantinės silkės (18)

Clupea harengus

Zona:

4 parajonis, 7d kvadratas ir 2a kvadrato Sąjungos vandenys

(HER/2A47DX)

Belgija

 

44

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Danija

 

8 573

 

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

 

Vokietija

 

44

 

 

 

 

 

Prancūzija

 

44

 

 

 

 

 

Nyderlandai

44

 

 

 

 

 

Švedija

 

42

 

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

163

 

 

 

 

 

Sąjunga

 

8 954

 

 

 

 

 

BLSK

 

8 954

 

 

 

 

 


Rūšis:

Atlantinės silkės (19)

Clupea harengus

Zona:

4c, 7d kvadratai (20)

(HER/4CXB7D)

Belgija

 

8 632

 (21)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Danija

 

800

 (21)

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

 

Vokietija

 

530

 (21)

 

 

 

 

Prancūzija

 

10 277

 (21)

 

 

 

 

Nyderlandai

18 162

 (21)

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

3 950

 (21)

 

 

 

 

Sąjunga

 

42 351

 (21)

 

 

 

 

BLSK

 

385 008

 

 

 

 

 


Rūšis:

Atlantinės silkės

Clupea harengus

Zona:

5b, 6b ir 6aN kvadratų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (22)

(HER/5B6ANB)

Vokietija

 

389

 (23)

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

 

 

Prancūzija

 

74

 (23)

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Airija

 

526

 (23)

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Nyderlandai

389

 (23)

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

2 102

 (23)

 

 

 

 

Sąjunga

 

3 480

 (23)

 

 

 

 

BLSK

 

3 480

 

 

 

 

 


Rūšis:

Atlantinės silkės

Clupea harengus

Zona:

6aS (24), 7b, 7c kvadratai

(HER/6AS7BC)

Airija

 

1 236

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

 

 

Nyderlandai

124

 

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Sąjunga

 

1 360

 

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

BLSK

 

1 360

 

 

 

 

 


Rūšis:

Atlantinės silkės

Clupea harengus

Zona:

6 parajonio Klaido zona (25)

(HER/06ACL.)

Jungtinė Karalystė

Bus nustatyta

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

 

 

Sąjunga

Bus nustatyta

 (26)

Taikomas šio reglamento 6 straipsnis.

 

BLSK

Bus nustatyta

 (26)

 

 

 

 


Rūšis:

Atlantinės silkės

Clupea harengus

Zona:

7a kvadratas (27)

(HER/07A/MM)

Airija

 

2 099

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Jungtinė Karalystė

5 965

 

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

 

Sąjunga

 

8 064

 

 

 

 

 

BLSK

 

8 064

 

 

 

 

 


Rūšis:

Atlantinės silkės

Clupea harengus

Zona:

7e ir 7f kvadratai

(HER/7EF.)

Prancūzija

 

465

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

 

 

Jungtinė Karalystė

465

 

 

 

 

 

Sąjunga

 

930

 

 

 

 

 

BLSK

 

930

 

 

 

 

 


Rūšis:

Atlantinės silkės

Clupea harengus

Zona:

7g (28), 7h (28), 7j (28) ir 7k (28) kvadratai

(HER/7G-K.)

Vokietija

 

10

 (29)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Prancūzija

 

54

 (29)

 

 

 

 

Airija

 

750

 (29)

 

 

 

 

Nyderlandai

54

 (29)

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

1

 (29)

 

 

 

 

Sąjunga

 

869

 (29)

 

 

 

 

BLSK

 

869

 (29)

 

 

 

 


Rūšis:

Europiniai ančiuviai

Engraulis encrasicolus

Zona:

8 parajonis

(ANE/08.)

Ispanija

 

28 703

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Prancūzija

 

3 189

 

 

 

 

 

Sąjunga

 

31 892

 

 

 

 

 

BLSK

 

31 892

 

 

 

 

 


Rūšis:

Europiniai ančiuviai

Engraulis encrasicolus

Zona:

9 ir 10 parajoniai; CECAF 34.1.1 Sąjungos vandenys

(ANE/9/3411)

Ispanija

 

0

 (30)

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

 

 

Portugalija

 

0

 (30)

 

 

 

 

Sąjunga

 

0

 (30)

 

 

 

 

BLSK

 

0

 (30)

 

 

 

 


Rūšis:

Atlantinės menkės

Gadus morhua

Zona:

Skagerako sąsiauris

(COD/03AN.)

Belgija

 

5

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Danija

 

1 683

 

 

 

 

 

Vokietija

 

42

 

 

 

 

 

Nyderlandai

11

 

 

 

 

 

Švedija

 

294

 

 

 

 

 

Sąjunga

 

2 035

 

 

 

 

 

BLSK

 

2 103

 

 

 

 

 


Rūšis:

Atlantinės menkės

Gadus morhua

Zona:

Kategato sąsiauris

(COD/03AS.)

Danija

 

80

 (31)

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

 

 

Vokietija

 

2

 (31)

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Švedija

 

48

 (31)

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Sąjunga

 

130

 (31)

 

 

 

 

BLSK

 

130

 (31)

 

 

 

 


Rūšis:

Atlantinės menkės

Gadus morhua

Zona:

4 parajonis; 2 a kvadrato Sąjungos vandenys; 3a kvadrato dalis, nepriklausanti Skagerako arba Kategato sąsiauriui

(COD/2A3AX4)

Belgija

 

435

 (32)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Danija

 

2 499

 

 

 

 

 

Vokietija

 

1 584

 

 

 

 

 

Prancūzija

 

537

 (32)

 

 

 

 

Nyderlandai

1 412

 (32)

 

 

 

 

Švedija

 

17

 

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

5 732

 (32)

 

 

 

 

Sąjunga

 

12 216

 

 

 

 

 

Norvegija

 

2 502

 (33)

 

 

 

 

BLSK

 

14 718

 

 

 

 

 

Specialioji sąlyga: laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei toliau nurodyti kiekius galima sužvejoti šioje zonoje:

 

4 parajonio Norvegijos vandenys (COD/*04N-)

Sąjunga

10 618


Rūšis:

Atlantinės menkės

Gadus morhua

Zona:

Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos

(COD/04-N.)

Švedija

 

382

 (34)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Sąjunga

 

382

 

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

BLSK

Netaikoma

 

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.


Rūšis:

Atlantinės menkės

Gadus morhua

Zona:

6b kvadratas; 5b kvadrato į vakarus nuo 12° 00′ vakarų ilgumos ir 12 bei 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

(COD/5W6-14)

Belgija

 

0

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

 

 

Vokietija

 

1

 

 

 

 

 

Prancūzija

 

12

 

 

 

 

 

Airija

 

16

 

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

45

 

 

 

 

 

Sąjunga

 

74

 

 

 

 

 

BLSK

 

74

 

 

 

 

 


Rūšis:

Atlantinės menkės

Gadus morhua

Zona:

6a kvadratas; 5b kvadrato į rytus nuo 12°00′ vakarų ilgumos Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

(COD/5BE6A)

Belgija

 

2

 (35)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Vokietija

 

19

 (35)

Taikomas šio reglamento 8 straipsnis.

 

Prancūzija

 

203

 (35)

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Airija

 

284

 (35)

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Jungtinė Karalystė

771

 (35)

 

 

 

 

Sąjunga

 

1 279

 (35)

 

 

 

 

BLSK

 

1 279

 (35)

 

 

 

 


Rūšis:

Atlantinės menkės

Gadus morhua

Zona:

7a kvadratas

(COD/07A.)

Belgija

 

3

 (36)

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

 

 

Prancūzija

 

9

 (36)

 

 

 

 

Airija

 

170

 (36)

 

 

 

 

Nyderlandai

1

 (36)

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

74

 (36)

 

 

 

 

Sąjunga

 

257

 (36)

 

 

 

 

BLSK

 

257

 (36)

 

 

 

 


Rūšis:

Atlantinės menkės

Gadus morhua

Zona:

7b, 7c, 7e–k kvadratai, 8, 9 ir 10 parajoniai; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys

(COD/7XAD34)

Belgija

 

18

 (37)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Prancūzija

 

294

 (37)

Taikomas šio reglamento 8 straipsnis.

 

Airija

 

461

 (37)

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Nyderlandai

0

 (37)

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Jungtinė Karalystė

32

 (37)

 

 

 

 

Sąjunga

 

805

 (37)

 

 

 

 

BLSK

 

805

 (37)

 

 

 

 


Rūšis:

Atlantinės menkės

Gadus morhua

Zona:

7d kvadratas

(COD/07D.)

Belgija

 

37

 (38)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Prancūzija

 

721

 (38)

 

 

 

 

Nyderlandai

21

 (38)

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

79

 (38)

 

 

 

 

Sąjunga

 

858

 (38)

 

 

 

 

BLSK

 

858

 

 

 

 

 


Rūšis:

Megrimai

Lepidorhombus spp.

Zona:

2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenys

(LEZ/2AC4-C)

Belgija

 

9

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Danija

 

8

 

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

 

Vokietija

 

8

 

 

 

 

 

Prancūzija

 

48

 

 

 

 

 

Nyderlandai

38

 

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

2 811

 

 

 

 

 

Sąjunga

 

2 922

 

 

 

 

 

BLSK

 

2 922

 

 

 

 

 


Rūšis:

Megrimai

Lepidorhombus spp.

Zona:

5b kvadrato Sąjungos ir tarptautiniai vandenys; 6 parajonis; 12 ir 14 parajonių tarptautiniai vandenys

(LEZ/56-14)

Ispanija

 

671

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Prancūzija

 

2 615

 (39)

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

 

Airija

 

764

 

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

1 851

 (39)

 

 

 

 

Sąjunga

 

5 901

 

 

 

 

 

BLSK

 

5 901

 

 

 

 

 


Rūšis:

Megrimai

Lepidorhombus spp.

Zona:

7

(LEZ/07.)

Belgija

 

506

 (40)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Ispanija

 

5 620

 (41)

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

 

Prancūzija

 

6 820

 (41)

 

 

 

 

Airija

 

3 101

 (41)

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

2 685

 (41)

 

 

 

 

Sąjunga

 

18 732

 

 

 

 

 

BLSK

 

18 732

 

 

 

 

 


Rūšis:

Megrimai

Lepidorhombus spp.

Zona:

8a, 8b, 8d ir 8e kvadratai

(LEZ/8ABDE.)

Ispanija

 

993

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Prancūzija

 

801

 

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

 

Sąjunga

 

1 794

 

 

 

 

 

BLSK

 

1 794

 

 

 

 

 


Rūšis:

Megrimai

Lepidorhombus spp.

Zona:

8c kvadratas, 9 ir 10 parajoniai; CECAF 34.1.1 Sąjungos vandenys

(LEZ/8C3411)

Ispanija

 

2 144

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Prancūzija

 

107

 

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

 

Portugalija

 

71

 

 

 

 

 

Sąjunga

 

2 322

 

 

 

 

 

BLSK

 

2 322

 

 

 

 

 


Rūšis:

Velniažuvinės

Lophiidae

Zona:

2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenys

(ANF/2AC4-C)

Belgija

 

498

 (42)

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

 

 

Danija

 

1 098

 (42)

 

 

 

 

Vokietija

 

536

 (42)

 

 

 

 

Prancūzija

 

102

 (42)

 

 

 

 

Nyderlandai

377

 (42)

 

 

 

 

Švedija

 

13

 (42)

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

11 461

 (42)

 

 

 

 

Sąjunga

 

14 085

 (42)

 

 

 

 

BLSK

 

14 085

 

 

 

 

 


Rūšis:

Velniažuvinės

Lophiidae

Zona:

4 parajonio Norvegijos vandenys

(ANF/04-N.)

Belgija

 

51

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

 

 

Danija

 

1 305

 

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Vokietija

 

21

 

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Nyderlandai

18

 

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

305

 

 

 

 

 

Sąjunga

 

1 700

 

 

 

 

 

BLSK

Netaikoma

 

 

 

 

 


Rūšis:

Velniažuvinės

Lophiidae

Zona:

6 parajonis; 5b kvadrato Sąjungos ir tarptautiniai vandenys; 12 ir 14 parajonių tarptautiniai vandenys

(ANF/56-14)

Belgija

 

286

 (43)

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

 

 

Vokietija

 

327

 (43)

 

 

 

 

Ispanija

 

307

 

 

 

 

 

Prancūzija

 

3 525

 (43)

 

 

 

 

Airija

 

797

 

 

 

 

 

Nyderlandai

276

 (43)

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

2 453

 (43)

 

 

 

 

Sąjunga

 

7 971

 

 

 

 

 

BLSK

 

7 971

 

 

 

 

 


Rūšis:

Velniažuvinės

Lophiidae

Zona:

7 parajonis

(ANF/07.)

Belgija

 

3 262

 (44)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Vokietija

 

364

 (44)

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

 

Ispanija

 

1 296

 (44)

 

 

 

 

Prancūzija

 

20 932

 (44)

 

 

 

 

Airija

 

2 675

 (44)

 

 

 

 

Nyderlandai

422

 (44)

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

6 348

 (44)

 

 

 

 

Sąjunga

 

35 299

 (44)

 

 

 

 

BLSK

 

35 299

 

 

 

 

 


Rūšis:

Velniažuvinės

Lophiidae

Zona:

8a, 8b, 8d ir 8e kvadratai

(ANF/8ABDE.)

Ispanija

 

1 372

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Prancūzija

 

7 636

 

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

 

Sąjunga

 

9 008

 

 

 

 

 

BLSK

 

9 008

 

 

 

 

 


Rūšis:

Velniažuvinės

Lophiidae

Zona:

8c kvadratas, 9 ir 10 parajoniai; CECAF 34.1.1 Sąjungos vandenys

(ANF/8C3411)

Ispanija

 

3 353

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Prancūzija

 

3

 

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

 

Portugalija

 

667

 

 

 

 

 

Sąjunga

 

4 023

 

 

 

 

 

BLSK

 

4 023

 

 

 

 

 


Rūšis:

Juodadėmės menkės

Melanogrammus aeglefinus

Zona:

3a kvadratas

(HAD/03 A.)

Belgija

 

10

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Danija

 

1 768

 

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

 

Vokietija

 

112

 

 

 

 

 

Nyderlandai

2

 

 

 

 

 

Švedija

 

209

 

 

 

 

 

Sąjunga

 

2 101

 

 

 

 

 

BLSK

 

2 193

 

 

 

 

 


Rūšis:

Juodadėmės menkės

Melanogrammus aeglefinus

Zona:

4 parajonis; 2 a kvadrato Sąjungos vandenys

(HAD/2AC4.)

Belgija

 

206

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Danija

 

1 416

 

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

 

Vokietija

 

901

 

 

 

 

 

Prancūzija

 

1 571

 

 

 

 

 

Nyderlandai

155

 

 

 

 

 

Švedija

 

143

 

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

23 361

 

 

 

 

 

Sąjunga

 

27 753

 

 

 

 

 

Norvegija

 

7 900

 

 

 

 

 

BLSK

 

35 653

 

 

 

 

 

Specialioji sąlyga: laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei toliau nurodyti kiekius galima sužvejoti šioje zonoje:

 

4 parajonio Norvegijos vandenyse (HAD/*04N-)

Sąjunga

20 644


Rūšis:

Juodadėmės menkės

Melanogrammus aeglefinus

Zona:

Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos

(HAD/04-N.)

Švedija

 

707

 (45)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Sąjunga

 

707

 

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

BLSK

Netaikoma

 

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.


Rūšis:

Juodadėmės menkės

Melanogrammus aeglefinus

Zona:

6b kvadrato, 12 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

(HAD/6B1214)

Belgija

 

23

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Vokietija

 

28

 

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

 

Prancūzija

 

1 155

 

 

 

 

 

Airija

 

824

 

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

8 442

 

 

 

 

 

Sąjunga

 

10 472

 

 

 

 

 

BLSK

 

10 472

 

 

 

 

 


Rūšis:

Juodadėmės menkės

Melanogrammus aeglefinus

Zona:

5b ir 6a kvadratų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

(HAD/5BC6A.)

Belgija

 

4

 (46)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Vokietija

 

5

 (46)

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

 

Prancūzija

 

219

 (46)

 

 

 

 

Airija

 

651

 (46)

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

3 094

 (46)

 

 

 

 

Sąjunga

 

3 973

 

 

 

 

 

BLSK

 

3 973

 

 

 

 

 


Rūšis:

Juodadėmės menkės

Melanogrammus aeglefinus

Zona:

7b–k kvadratai, 8, 9 ir 10 parajoniai; CECAF 34.1.1 Sąjungos vandenys

(HAD/7X7A34)

Belgija

 

121

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Prancūzija

 

7 239

 

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

 

Airija

 

2 413

 

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

1 086

 

 

 

 

 

Sąjunga

 

10 859

 

 

 

 

 

BLSK

 

10 859

 

 

 

 

 


Rūšis:

Juodadėmės menkės

Melanogrammus aeglefinus

Zona:

7a kvadratas

(HAD/07 A.)

Belgija

 

50

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Prancūzija

 

228

 

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

 

Airija

 

1 366

 

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

1 512

 

 

 

 

 

Sąjunga

 

3 156

 

 

 

 

 

BLSK

 

3 156

 

 

 

 

 


Rūšis:

Paprastieji merlangai

Merlangius merlangus

Zona:

3a kvadratas

(WHG/03A.)

Danija

 

1 166

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

 

 

Nyderlandai

4

 

 

 

 

 

Švedija

 

125

 

 

 

 

 

Sąjunga

 

1 295

 

 

 

 

 

BLSK

 

1 660

 

 

 

 

 


Rūšis:

Paprastieji merlangai

Merlangius merlangus

Zona:

4 parajonis; 2 a kvadrato Sąjungos vandenys

(WHG/2AC4.)

Belgija

 

329

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Danija

 

1 424

 

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

 

Vokietija

 

370

 

 

 

 

 

Prancūzija

 

2 140

 

 

 

 

 

Nyderlandai

823

 

 

 

 

 

Švedija

 

3

 

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

10 293

 

 

 

 

 

Sąjunga

 

15 382

 

 

 

 

 

Norvegija

 

1 216

 (47)

 

 

 

 

BLSK

 

17 158

 

 

 

 

 

Specialioji sąlyga: laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei toliau nurodyti kiekius galima sužvejoti šioje zonoje:

 

4 parajonio Norvegijos vandenyse (WHG/*04N-)

Sąjunga

10 801


Rūšis:

Paprastieji merlangai

Merlangius merlangus

Zona:

6 parajonis; 5b kvadrato Sąjungos ir tarptautiniai vandenys; 12 ir 14 parajonių tarptautiniai vandenys

(WHG/56-14)

Vokietija

 

3

 (48)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Prancūzija

 

57

 (48)

Taikomas šio reglamento 8 straipsnis.

 

Airija

 

273

 (48)

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Jungtinė Karalystė

604

 (48)

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Sąjunga

 

937

 (48)

 

 

 

 

BLSK

 

937

 (48)

 

 

 

 


Rūšis:

Paprastieji merlangai

Merlangius merlangus

Zona:

7a kvadratas

(WHG/07 A.)

Belgija

 

2

 (49)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Prancūzija

 

25

 (49)

Taikomas šio reglamento 8 straipsnis.

 

Airija

 

415

 (49)

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Nyderlandai

0

 (48)

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Jungtinė Karalystė

279

 (49)

 

 

 

 

Sąjunga

 

721

 (49)

 

 

 

 

BLSK

 

721

 (49)

 

 

 

 


Rūšis:

Paprastieji merlangai

Merlangius merlangus

Zona:

7b, 7c, 7d, 7e, 7f, 7g, 7h, 7j ir 7k kvadratai

(WHG/7X7A-C)

Belgija

 

92

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Prancūzija

 

5 644

 

 

 

 

 

Airija

 

4 072

 

 

 

 

 

Nyderlandai

46

 

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

1 009

 

 

 

 

 

Sąjunga

 

10 863

 

 

 

 

 

BLSK

 

10 863

 

 

 

 

 


Rūšis:

Paprastieji merlangai

Merlangius merlangus

Zona:

8 parajonis

(WHG/08.)

Ispanija

 

1 016

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

 

 

Prancūzija

 

1 524

 

 

 

 

 

Sąjunga

 

2 540

 

 

 

 

 

BLSK

 

2 540

 

 

 

 

 


Rūšis:

Paprastieji merlangai ir sidabriniai polakai

Merlangius merlangus ir

Pollachius pollachius

Zona:

Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos

(W/P/04-N.)

Švedija

 

190

 (50)

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

 

 

 

Sąjunga

 

190

 

 

 

 

 

BLSK

Netaikoma

 

 

 

 

 


Rūšis:

Europinės jūrinės lydekos

Merluccius merluccius

Zona:

3a kvadratas

(HKE/03A.)

Danija

 

3 136

 (51)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Švedija

 

267

 (51)

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

 

Sąjunga

 

3 403

 

 

 

 

 

BLSK

 

3 403

 

 

 

 

 


Rūšis:

Europinės jūrinės lydekos

Merluccius merluccius

Zona:

2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenys

(HKE/2AC4-C)

Belgija

 

56

 (52)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Danija

 

2 278

 (52)

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

 

Vokietija

 

261

 (52)

 

 

 

 

Prancūzija

 

504

 (52)

 

 

 

 

Nyderlandai

131

 (52)

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

710

 (52)

 

 

 

 

Sąjunga

 

3 940

 (52)

 

 

 

 

BLSK

 

3 940

 

 

 

 

 


Rūšis:

Europinės jūrinės lydekos

Merluccius merluccius

Zona:

6 ir 7 parajoniai; 5b kvadrato Sąjungos ir tarptautiniai vandenys; 12 ir 14 parajonių tarptautiniai vandenys

(HKE/571214)

Belgija

 

582

 (53)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Ispanija

 

18 667

 

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

 

Prancūzija

 

28 827

 (53)

 

 

 

 

Airija

 

3 493

 

 

 

 

 

Nyderlandai

376

 (53)

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

11 380

 (53)

 

 

 

 

Sąjunga

 

63 325

 

 

 

 

 

BLSK

 

63 325

 

 

 

 

 

Specialioji sąlyga: laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei toliau nurodyti kiekius galima sužvejoti šioje zonoje:

 

8a, 8b, 8d ir 8e kvadratai (HKE/*8ABDE)

Belgija

75

Ispanija

3 012

Prancūzija

3 012

Airija

376

Nyderlandai

38

Jungtinė Karalystė

1 694

Sąjunga

8 206


Rūšis:

Europinės jūrinės lydekos

Merluccius merluccius

Zona:

8a, 8b, 8d ir 8e kvadratai

(HKE/8ABDE.)

Belgija

 

19

 (54)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Ispanija

 

12 995

 

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

 

Prancūzija

 

29 183

 

 

 

 

 

Nyderlandai

38

 (54)

 

 

 

 

Sąjunga

 

42 235

 

 

 

 

 

BLSK

 

42 235

 

 

 

 

 

Specialioji sąlyga: laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei toliau nurodyti kiekius galima sužvejoti šioje zonoje:

 

6 ir 7 parajoniai; 5b kvadrato Sąjungos ir tarptautiniai vandenys; 12 ir 14 parajonių tarptautiniai vandenys (HKE/*57-14)

Belgija

4

Ispanija

3 764

Prancūzija

6 776

Nyderlandai

11

Sąjunga

10 555


Rūšis:

Europinės jūrinės lydekos

Merluccius merluccius

Zona:

8c kvadratas, 9 ir 10 parajoniai; CECAF 34.1.1 Sąjungos vandenys

(HKE/8C3411)

Ispanija

 

5 600

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Prancūzija

 

538

 

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

 

Portugalija

 

2 614

 

 

 

 

 

Sąjunga

 

8 752

 

 

 

 

 

BLSK

 

8 752

 

 

 

 

 


Rūšis:

Šiauriniai žydrieji merlangai

Micromesistius poutassou

Zona:

2 ir 4 parajonių Norvegijos vandenys

(WHB/24-N.)

Danija

 

0

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Jungtinė Karalystė

0

 

 

 

 

 

Sąjunga

 

0

 

 

 

 

 

BLSK

Netaikoma

 

 

 

 

 


Rūšis:

Šiauriniai žydrieji merlangai

Micromesistius poutassou

Zona:

1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 parajonių, 8a, 8b, 8d, 8e kvadratų, 12 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

(WHB/1X14)

Danija

 

49 845

 (55)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

 

 

Vokietija

 

19 380

 (55)

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

 

Ispanija

 

42 258