ISSN 1977-0723 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 334 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
62 metai |
|
|
Klaidų ištaisymas |
|
|
* |
||
|
* |
||
|
* |
||
|
* |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
I Teisėkūros procedūra priimami aktai
REGLAMENTAI
27.12.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 334/1 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/2175
2019 m. gruodžio 18 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), Reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), Reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, Reglamentas (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, ir Reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomones (1),
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomones (2),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),
kadangi:
(1) |
po finansų krizės Jacques de Larosière vadovaujamai aukšto lygio ekspertų grupei parengus rekomendacijas, Sąjunga padarė didelę pažangą kurdama ne tik griežtesnes, bet ir darnesnes finansų rinkų taisykles – bendrą taisyklių sąvadą. Sąjunga taip pat sukūrė Europos finansų priežiūros institucijų sistemą (EFPIS), kurią sudaro dviejų ramsčių sistema, apimanti Europos priežiūros institucijų (EPI) koordinuojamą mikroprudencinę priežiūrą ir įsteigus Europos sisteminės rizikos valdybą (ESRV) pradėtą vykdyti makroprudencinę priežiūrą. Visos trys EPI: Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (EBI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (4), Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) (EIOPA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (5), ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (ESMA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (6) (toliau bendrai – steigimo reglamentai), pradėjo veikti 2011 m. sausio mėn. Bendras EPI tikslas yra visoje Sąjungoje tvariai didinti finansų sistemos stabilumą ir veiksmingumą bei stiprinti vartotojų ir investuotojų apsaugą; |
(2) |
EPI įneša esminį indėlį į Sąjungos finansų rinkų taisyklių derinimą teikdamos Komisijai pastabas dėl jos inicijuojamų ir Europos Parlamento bei Tarybos priimamų reglamentų ir direktyvų . EPI taip pat teikė Komisijai išsamių techninių taisyklių projektus, kurie priimti kaip deleguotieji ir įgyvendinimo aktai; |
(3) |
EPI taip pat prisideda ir prie Sąjungoje taikomos finansų priežiūros ir priežiūros praktikos konvergencijos teikdamos kompetentingoms institucijoms, finansų įstaigoms ar finansų rinkų dalyviams skirtas gaires ir koordinuodamos priežiūros praktikos peržiūrą; |
(4) |
EPI suteikus daugiau įgaliojimų, kad jos galėtų pasiekti savo tikslą, jas taip pat reikėtų tinkamai valdyti, turėtų būti veiksmingai naudojami ištekliai ir skirtas pakankamas finansavimas. Jeigu EPI nebus pakankamai finansuojamos ir veiksmingai bei efektyviai valdomos, EPI tikslams pasiekti vien didesnių įgaliojimų nepakaks; |
(5) |
vykdydamos savo užduotis ir naudodamosi įgaliojimais, EPI turėtų vadovautis proporcingumo principu, nustatytu Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje, taip pat geresnio reglamentavimo politika. EPI veiksmų ir priemonių, įskaitant tokias priemones, kaip gairės, rekomendacijos, nuomonės arba klausimai ir atsakymai, turinys ir forma visada turėtų būti pagrįsti steigimų reglamentų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros procedūra priimtais aktais ir neviršyti šių aktų ribų arba EPI kompetencijos srities ribų. EPI neturėtų viršyti to, kas būtina šio reglamento tikslams pasiekti, ir turėtų veikti proporcingai poveikį patiriančios finansų įstaigos ar įmonės finansinei veiklai ar verslui būdingos rizikos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui; |
(6) |
savo 2017 m. birželio 8 d. komunikate dėl kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūros Komisija pabrėžė, kad norint panaikinti reglamentavimo arbitražą tarp valstybių narių, kai šios vykdo priežiūros uždavinius, paspartinti rinkos integraciją ir leisti finansų subjektams ir investuotojams išnaudoti vidaus rinkos teikiamas galimybes, būtina veiksmingesnė ir nuoseklesnė finansų rinkų ir paslaugų priežiūra; |
(7) |
todėl, norint baigti kurti kapitalo rinkų sąjungą, yra ypač svarbi tolesnė pažanga priežiūros konvergencijos srityje. Praėjus dešimčiai metų nuo finansų krizės ir naujos priežiūros sistemos sukūrimo, finansinės paslaugos ir kapitalo rinkų sąjunga vis labiau priklausys nuo dviejų pagrindinių veiksnių, tai yra nuo tvarių finansų ir technologinių inovacijų raidos. Finansinės paslaugos gali kisti dėl abiejų šių veiksnių, tad mūsų finansų priežiūros sistemą reikėtų pritaikyti pagal juos. Todėl labai svarbu, kad sprendžiant esminius tvarumo uždavinius finansų sistema visapusiškai atliktų savo vaidmenį. Tam reikės aktyvaus EPI indėlio kuriant tinkamą reguliavimo ir priežiūros sistemą; |
(8) |
EPI turėtų atlikti svarbų vaidmenį nustatant, kokią riziką finansiniam stabilumui kelia aplinkos apsaugos, socialiniai ir su valdymų susiję veiksniai ir apie ją pranešant, taip pat užtikrinant, kad finansų rinkų veikla labiau atitiktų tvarumo tikslus. EPI turėtų teikti gaires, kaip tvarumo aspektus veiksmingai įtraukti į atitinkamus Sąjungos finansų teisės aktus ir, šias nuostatas priėmus, skatinti darnų jų įgyvendinimą. Inicijuodamos ir koordinuodamos Sąjungos mastu atliekamus finansų įstaigų atsparumo nepalankiems rinkos pokyčiams vertinimus EPI turėtų deramai atsižvelgti į riziką, kurią tų įstaigų finansiniam stabilumui galėtų kelti aplinkos apsaugos, socialiniai ir su valdymu susiję veiksniai; |
(9) |
technologinės inovacijos daro vis didesnį poveikį finansų sektoriui, todėl kompetentingos institucijos imasi įvairių iniciatyvų, kad galėtų spręsti su tais technologiniais pokyčiais susijusius klausimus. Siekiant toliau skatinti didesnę priežiūros konvergenciją, taip pat skatinti atitinkamas institucijas keistis geriausia patirtimi tarpusavyje bei su finansų įstaigomis arba finansų rinkų dalyviais, reikėtų stiprinti EPI vaidmenį, susijusį su jų vykdomomis priežiūros funkcijomis ir priežiūros koordinavimu; |
(10) |
technologinė finansų rinkų pažanga gali padidinti finansinę įtrauktį, suteikti galimybių gauti finansavimą, padidinti rinkos vientisumą ir veiklos efektyvumą, taip pat sumažinti kliūtis patekti į tas rinkas. Tiek, kiek tai svarbu pagal taikytinas materialinės teisės normas, kompetentingų institucijų mokymas taip pat turėtų apimti technologinių inovacijų klausimus. Tai turėtų padėti išvengti, kad valstybės narės tais klausimais nekurtų skirtingų metodų; |
(11) |
EBI savo kompetencijos ribose turėtų stebėti prudencinio konsolidavimo kliūtis ar poveikį jam ir galėtų pateikti nuomones arba rekomendacijas, siekdama nustatyti tinkamus reagavimo į tokias kliūtis ar poveikį būdus; |
(12) |
klausimai ir atsakymai yra svarbi konvergencijos priemonė, kuria propaguojami bendri priežiūros metodai ir praktika nustatant EPI kompetencijos srities Sąjungos teisės aktų taikymo gaires; |
(13) |
tampa vis svarbiau skatinti nuoseklią, sistemingą ir veiksmingą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu susijusios rizikos Sąjungos finansų sistemoje stebėseną ir vertinimą. Valstybės narės ir Sąjungos institucijos bei įstaigos yra pagal atitinkamus savo įgaliojimus bendrai atsakingos už pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją ir kovą su jais. Jos turėtų sukurti glaudesnio bendradarbiavimo, koordinavimo ir savitarpio pagalbos mechanizmus, visapusiškai panaudodamos visas priemones, numatytas pagal esamą reguliavimo ir institucinę sistemą; |
(14) |
turint omenyje pasekmes finansiniam stabilumui, kurias gali sukelti piktnaudžiavimas finansų sektoriumi pinigų plovimo ar teroristų finansavimo tikslais, atsižvelgiant į tai, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika greičiausiai turės sisteminį poveikį būtent bankų sektoriuje, ir remiantis EBI, kaip institucijos, kurioje atstovaujama visų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, jau įgyta patirtimi saugant bankų sektorių nuo tokio piktnaudžiavimo, EBI turėtų atlikti vadovavimo, koordinavimo ir stebėsenos funkcijas Sąjungos lygmeniu, kad užkirstų kelią finansų sistemos naudojimui tokiais tikslais. Todėl, papildant dabartinius EBI įgaliojimus, jai būtina suteikti įgaliojimus veikti reglamentų (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 taikymo srityje tiek, kiek tokie įgaliojimai yra susiję su pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevencija ir kova su jais, kai tai susiję su finansų sektoriaus subjektais ir juos prižiūrinčiomis kompetentingomis institucijomis, kurioms tie reglamentai taikomi. Be to, suteikus tokį visą finansų sektorių apimantį įgaliojimą EBI, būtų optimizuotas naudojimasis jos ekspertinėmis žiniomis ir ištekliais, ir tai neturėtų poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/849 (7) nustatytiems materialiniams įsipareigojimams; |
(15) |
kad EBI galėtų veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus, atsižvelgdama į proporcingumo principą, ji turėtų visapusiškai pasinaudoti visais savo įgaliojimais ir priemonėmis pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010. Tuo tikslu ji turėtų rengti reguliavimo ir priežiūros standartus, visų pirma rengdama techninių reguliavimo standartų projektus, techninių įgyvendinimo standartų projektus, gaires bei rekomendacijas ir teikdama nuomones pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir kovos su jais finansų sektoriuje tikslais ir skatindama jų nuoseklų įgyvendinimą pagal įgaliojimus, kurie numatyti atitinkamuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose, nurodytuose steigimo reglamentų 1 straipsnio 2 dalyje ir 16 straipsnyje. Priemonės, kurias EBI priima siekdama finansų sistemoje skatinti sąžiningumą, skaidrumą ir saugumą bei užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui ir su jais kovoti, neturėtų viršyti to, kas būtina šio reglamento arba teisėkūros procedūra priimtų aktų, steigimo reglamento 1 straipsnio 2 dalyje, tikslams pasiekti, ir jomis turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į finansų sektoriaus subjektų bei rinkų rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, verslo praktiką, verslo modelius ir dydį; |
(16) |
atsižvelgiant į naująjį EBI vaidmenį, svarbu, kad EBI rinktų visą svarbią informaciją apie trūkumus, susijusius su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo veikla, kurią nustato atitinkamos Sąjungos ir nacionalinės institucijos, nedarant poveikio užduotims, paskirtoms institucijoms pagal Direktyvą (ES) 2015/849, ir nereikalingai jų nedubliuojant. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 (8) EBI turėtų saugoti tokią informaciją centralizuotoje duomenų bazėje ir skatinti institucijų bendradarbiavimą, užtikrindama tinkamą svarbios informacijos sklaidą. Todėl EBI turėtų būti suteikti įgaliojimai parengti techninių reguliavimo standartų projektą, skirtą informacijos rinkimo veiklai. Prireikus, vykdydama tas aiškiai pavestas užduotis, EBI taip pat gali atitinkamos valstybės narės nacionalinėms teisminėms institucijoms ir, jeigu tai susiję su valstybėmis narėmis, dalyvaujančiomis įgyvendinant tvirtesnį bendradarbiavimą Europos prokuratūros įsteigimo srityje pagal Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (9), Europos prokurorui perduoti savo turimus įrodymus, dėl kurių galėtų būti iškelta baudžiamoji byla; |
(17) |
EBI neturėtų rinkti informacijos apie konkrečius įtartinus sandorius, apie kuriuos finansų sektoriaus subjektai pagal Direktyvą (ES) 2015/849 privalo pranešti savo valstybių narių ES finansinės žvalgybos padaliniams. Trūkumai turėtų būti laikomi esminiais, kai tai yra finansų sektoriaus subjekto padarytas pažeidimas arba galimas pažeidimas arba finansų sektoriaus subjekto netinkamas ar neveiksmingas teisinių nuostatų, susijusių su finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui arba teroristų finansavimui prevencija, taikymas, arba netinkamas arba neveiksmingas finansų sektoriaus subjekto vidaus politikos ar procedūrų taikymas siekiant tų nuostatų laikytis. Pažeidimas laikomas įvykusiu, kai finansų sektoriaus subjektas nesilaiko bet kokio Sąjungos akto ir nacionalinių įstatymų, kuriais tokie reikalavimai, nurodyti steigimo reglamentų 1 straipsnio 2 dalyje, perkeliami į nacionalinę teisę, reikalavimų, tiek, kiek tais aktais prisidedama prie finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos. Galimas pažeidimas yra tuomet, kai kompetentinga institucija turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad padarytas pažeidimas, bet tame etape negali padaryti galutinės išvados, kad jis buvo padarytas. Tačiau dėl tame etape gautos informacijos, pavyzdžiui, informacijos, gautos atlikus patikrinimus vietoje arba procedūras už jos ribų, labai tikėtina, kad buvo padarytas pažeidimas. Netinkamas arba neveiksmingas teisinių nuostatų taikymas yra tuomet, kai finansų sektoriaus subjektas neįgyvendina patenkinamu būdu tų aktų reikalavimų. Netinkamas arba neveiksmingas finansų sektoriaus subjekto vidaus politikos ir procedūrų, kuriomis siekiama užtikrinti atitiktį tiems aktams, taikymas turėtų būti laikomas trūkumu, kuris iš esmės didina riziką, kad pažeidimai yra padaryti arba gali būti padaryti; |
(18) |
vertindama pažeidžiamumą ir riziką, susijusius su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu finansų sektoriuje, EBI taip pat turėtų atsižvelgti į visų pirminių nusikaltimų, įskaitant mokestinius nusikaltimus, poveikį pinigų plovimui ir teroristų finansavimui; |
(19) |
gavusi kompetentingų institucijų prašymus, susijusius su jų rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros funkcijų vykdymu, EBI turėtų teikti pagalbą. EBI taip pat turėtų glaudžiai koordinuoti veiklą ir prireikus keistis informacija su kompetentingomis institucijomis, įskaitant Europos Centrinį Banką, pagal jo priežiūros funkciją, ir institucijomis, prižiūrinčioms Direktyvos (ES) 2015/849 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytus įpareigotuosius subjektus, siekiant užtikrinti veiksmingumą ir išvengti bet kokio pobūdžio besidubliuojančių ar nenuoseklių veiksmų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ar kovos su jais srityje; |
(20) |
EBI turėtų vykdyti kompetentingų institucijų tarpusavio vertinimus ir rizikos vertinimus dėl kompetentingų institucijų strategijų ir išteklių tinkamumo atsižvelgiant į svarbiausią kylančią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, kaip nustatyta viršnacionalinės rizikos vertinime. EBI, atlikdama tokius tarpusavio vertinimus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 30 straipsnį, turėtų atsižvelgti į tarptautinių organizacijų ir tarpvyriausybinių įstaigų, kompetentingų pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevencijos ir kovos su jais srityje, parengtus atitinkamus vertinimus, įvertinimus ar ataskaitas, taip pat kas dvejus metus teikiamą Komisijos ataskaitą pagal Direktyvos (ES) 2015/849 6 straipsnį ir atitinkamos valstybės narės pagal tos direktyvos 7 straipsnį parengtą nacionalinį rizikos vertinimą; |
(21) |
EBI taip pat turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį, padėdama lengvinti kompetentingų Sąjungos institucijų ir atitinkamų trečiųjų valstybių institucijų bendradarbiavimą šiais klausimais, kad būtų geriau Sąjungos lygmeniu koordinuojami veiksmai, susiję su reikšmingais pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejais, kurie yra tarpvalstybinio pobūdžio ir susiję su trečiosiomis valstybėmis. Toks vaidmuo neturėtų daryti poveikio reguliariam kompetentingų institucijų ir trečiųjų valstybių institucijų bendradarbiavimui; |
(22) |
siekiant didinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų laikymosi priežiūros kontrolės veiksmingumą ir užtikrinti, kad nacionalinės kompetentingos institucijos geriau koordinuotų priverstinį vykdymą tiesiogiai taikomos Sąjungos teisės ar perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių pažeidimų atveju, EBI turėtų turėti įgaliojimus analizuoti surinktą informaciją ir prireikus vykdyti tyrimus dėl įtarimų, į kuriuos atkreiptas jos dėmesys, susijusių su esminiais Sąjungos teisės pažeidimais arba jos netaikymu, ir tais atvejais, kai yra esminių pažeidimų požymių, reikalauti, kad kompetentingos institucijos ištirtų bet visus galimus atitinkamų taisyklių pažeidimus, apsvarstyti galimybę priimti sprendimus ir skirti sankcijas finansų sektoriaus subjektams, įpareigodama jas laikytis savo teisinių įsipareigojimų. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi tik tada, kai EBI turi duomenų apie esminius pažeidimus; |
(23) |
vykdant steigimo reglamentų 17 straipsnyje numatytą Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą ir siekiant, kad Sąjungos teisė būtų tinkamai taikoma, tikslinga supaprastinti ir palengvinti EPI galimybes susipažinti su informacija. Todėl joms turėtų būti suteikta galimybė, pateikiant tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą, tiesiogiai prašyti informacijos iš kitų kompetentingų institucijų, jeigu įrodyta arba manoma, kad atitinkamai kompetentingai institucijai pateikiamo informacijos prašymo nepakaks informacijai, laikomai būtina siekiant ištirti įtariamą Sąjungos teisės pažeidimą arba jos netaikymo atvejį, gauti; |
(24) |
kad finansų sektoriaus priežiūra būtų darni, kompetentingos institucijos turėtų laikytis nuoseklios metodikos. Todėl atliekami kompetentingų institucijų veiklos tarpusavio vertinimai. EPI taip pat turėtų užtikrinti, kad metodika būtų taikoma vienodai. Atliekant tokius tarpusavio vertinimus, dėmesį reikėtų sutelkti ne tik į priežiūros praktikos konvergenciją, bet ir į kompetentingų institucijų gebėjimą pasiekti aukštos kokybės priežiūros rezultatus, taip pat į tų kompetentingų institucijų nepriklausomumą. Siekiant paskatinti atitiktį ir padidini skaidrumą, pagrindines tų tarpusavio vertinimų išvadas reikėtų skelbti, nebent dėl tokio paskelbimo kiltų grėsmė finansiniam stabilumui; |
(25) |
atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti, kad Sąjungos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir kovos su jais priežiūros sistema būtų taikoma veiksmingai, tarpusavio vertinimai, skirti objektyvioms ir skaidrioms priežiūros praktikos perspektyvoms nustatyti, yra ypatingai svarbūs. EBI taip pat turėtų įvertinti kompetentingų institucijų strategijas, pajėgumus ir išteklius, kad būtų galima reaguoti į kylančią riziką, susijusią su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu; |
(26) |
kad galėtų vykdyti savo užduotis ir naudotis savo įgaliojimais užkertant kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui bei kovojant su jais, EBI turėtų turėti galimybę, priėmusi kompetentingai institucijai skirtą sprendimą, priimti atskirus finansų sektoriaus subjektams skirtus sprendimus, susijusius su Sąjungos teisės pažeidimo procedūra ir privalomo tarpininkavimo procedūra, net kai materialinės taisyklės nėra tiesiogiai taikomos finansų sektoriaus subjektams. Kai materialinės taisyklės yra nustatytos direktyvose, EBI turėtų taikyti nacionalinės teisės aktus tiek, kiek jais tos direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę. Jei atitinkamą Sąjungos teisę sudaro reglamentai ir jei šio reglamento įsigaliojimo dieną tais reglamentais valstybėms narėms aiškiai suteikiama pasirinkimo galimybių, EBI turėtų taikyti nacionalinės teisės aktus tiek, kiek tokiomis pasirinkimo galimybėmis pasinaudota; |
(27) |
kai šiuo reglamentu EBI įgaliojama taikyti nacionalinės teisės aktus, kuriais direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę, EBI gali tokius nacionalinės teisės aktus taikyti tik tiek, kiek yra būtina Sąjungos teise jai pavestoms užduotims vykdyti. Todėl EBI turėtų taikyti visas atitinkamas Sąjungos taisykles, o kai tokios taisyklės yra nustatytos direktyvose, ji turėtų taikyti nacionalinės teisės aktus, kuriais tos direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę, tiek, kiek tai reikalinga pagal Sąjungos teisę, siekiant vienodo teisės aktų taikymo visoje Sąjungoje, kartu laikantis atitinkamų nacionalinės teisės aktų; |
(28) |
kai EBI sprendimas yra grindžiamas arba susijęs su jos įgaliojimais užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui bei kovoti su jais, ir yra susijęs su finansų sektoriaus veiklos subjektais arba kompetentingomis institucijomis, kurios patenka į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) arba Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) kompetencijos sritį, EBI turėtų galėti priimti sprendimą tik pritarus atitinkamai EIOPA arba ESMA. Išdėstydamos savo nuomonę, EIOPA ir ESMA, kiekvienu atveju atsižvelgdamos į atitinkamo nagrinėjamo sprendimo skubumą, turėtų apsvarstyti galimybę taikyti pagreitintas sprendimo priėmimo procedūras, laikydamosi savo atitinkamo vidaus valdymo nuostatų; |
(29) |
EPI turėtų turėti specialius pranešimo kanalus, kuriais ji gautų ir tvarkytų fizinių arba juridinių asmenų pateiktą informaciją apie faktinius arba galimus pažeidimus, piktnaudžiavimo teise arba Sąjungos teisės netaikymo atvejus. EPI turėtų užtikrinti, kad informaciją būtų galima pateikti anonimiškai arba konfidencialiai, ir saugiai. Pranešėjas turėtų būti apsaugotas nuo atsakomųjų veiksmų. EPI pranešėjui turėtų pateikti grįžtamosios informacijos; |
(30) |
kad finansų sektoriaus priežiūra būtų darni, taip pat reikia, kad būtų veiksmingai sprendžiami įvairių valstybių narių kompetentingų institucijų nesutarimai nagrinėjant tarpvalstybinius klausimus. Esamos tokių nesutarimų sprendimo taisyklės nevisiškai tinkamos. Todėl jas reikėtų patikslinti, kad jas būtų lengviau taikyti; |
(31) |
neatskiriama EPI darbo dalis didinant priežiūros praktikos konvergenciją yra puoselėti priežiūros kultūrą Sąjungoje. Todėl Institucija gali reguliariai nustatyti iki dviejų visai Sąjungai aktualių prioritetų. Kompetentingos institucijos, rengdamos savo darbo programas, turėtų atsižvelgti į tuos prioritetus. Kiekvienos EPI priežiūros taryba turėtų apsvarstyti atitinkamą veiklą, kurią po to einančiais metais turėtų vykdyti kompetentingos institucijos, ir parengti išvadas; |
(32) |
tarpusavio vertinimo komitetų parengti vertinimai turėtų sudaryti sąlygas atlikti išsamius tyrimus, remiantis vertinamų institucijų įsivertinimais, ir paskiau pateikti tarpusavio vertinimo komiteto įvertinimą. Vertinamos kompetentingos institucijos narys neturėtų dalyvauti atliekant vertinimą, jeigu jis susijęs su ta kompetentinga institucija; |
(33) |
EPI patirtis atskleidė didesnio koordinavimo tam tikrose srityse naudojantis ad hoc grupėmis ar platformomis naudą. Šis reglamentas tokioms priemonėms turėtų suteikti teisinį pagrindą ir jas sustiprinti sukuriant naują priemonę – koordinavimo grupes. Tokios koordinavimo grupės turėtų paskatinti kompetentingų institucijų taikomos priežiūros praktikos konvergenciją, visų pirma keisdamosi informacija ir dalydamosi patirtimi. Visų kompetentingų institucijų dalyvavimas tose koordinavimo grupėse turėtų būti privalomas ir kompetentingos institucijos koordinavimo grupėms turėtų suteikti būtiną informaciją. Kompetentingos institucijos turėtų svarstyti galimybę sukurti koordinavimo grupes visais atvejais, kai atsižvelgusios į konkrečius rinkos pokyčius jos nustato koordinavimo poreikį. Tokios koordinavimo grupės gali būti sukurtos dėl visų sričių, kurioms taikomi teisėkūros procedūra priimami aktai, nurodyti steigimo reglamentų 1 straipsnio 2 dalyje; |
(34) |
siekiant tvarkingo ir gero tarptautinių finansų rinkų veikimo reikia vykdyti Komisijos priimtų sprendimų dėl trečiųjų valstybių lygiavertiškumo stebėseną. Kiekviena EPI turėtų stebėti tų trečiųjų valstybių pokyčius reguliavimo ir priežiūros srityje ir vykdymo užtikrinimo praktiką. Tai ji turėtų atlikti siekdama patikrinti, ar vis dar tenkinami kriterijai, pagal kuriuos priimti tie sprendimai, ir juose nustatytos sąlygos. Kiekviena EPI kasmet turėtų pateikti Komisijai konfidencialią savo stebėsenos veiklos ataskaitą. Šiuo atžvilgiu kiekviena EPI, kai tai įmanoma, taip pat turėtų sudaryti administracinius susitarimus su trečiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis, kad gautų stebėsenai atlikti ir priežiūros veiklai koordinuoti reikalingą informaciją. Griežtesniu priežiūros režimu turėtų būti užtikrinama, kad trečiųjų valstybių lygiavertiškumo sistema būtų skaidresnė, atitinkamoms trečiosioms valstybėms tas režimas būtų labiau nuspėjamas ir nuosekliau taikomas visuose sektoriuose; |
(35) |
ESRV atstovas Priežiūros taryboje turėtų pateikti bendrą ESRV bendrosios tarybos nuomonę, daugiausia dėmesio skirdamas finansiniam stabilumui; |
(36) |
siekiant užtikrinti, kad sprendimai, susiję su kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priemonėmis, būtų pagrįsti tinkamo lygio ekspertinėmis žiniomis, būtina EPI įsteigti nuolatinį vidaus komitetą. Tą komitetą turėtų sudaryti institucijų ir įstaigų, atsakingų už tai, kad būtų laikomasi kovos su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu teisės aktų, aukšto lygio atstovai, turintys ekspertinių žinių ir sprendimų priėmimo įgaliojimus finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos srityje. Tame komitete taip pat turėtų dalyvauti EPI aukšto lygio atstovai, turintys ekspertinių žinių apie skirtingus verslo modelius ir savo atitinkamų sektorių ypatumus. Tas komitetas turėtų nagrinėti bei rengti sprendimus, kuriuos priimtų EBI. Siekiant išvengti dubliavimosi, šis naujas komitetas pakeis dabartinį Kovos su pinigų plovimu pakomitetį, kuris buvo įsteigtas Europos priežiūros institucijų jungtiniame komitete. EPI turėtų turėti galimybę bet kuriuo metu raštu pateikti pastabas dėl vidaus komiteto bet kurio sprendimo projekto, į kurias EBI priežiūros taryba turėtų tinkamai atsižvelgti prieš priimdama savo galutinį sprendimą; |
(37) |
siekiant Sąjungoje sukurti darnesnę ir perspektyvesnę priežiūros sistemą, kurią taikant būtų užkirstas kelias pinigų plovimui bei teroristų finansavimui ir su jais kovojama, Komisija, pasikonsultavusi su visomis atitinkamomis institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais, turėtų atlikti išsamų pagal šį reglamentą EBI pavestų konkrečių užduočių, susijusių su pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevencija ir kova su jais, įgyvendinimo, veikimo ir veiksmingumo vertinimą. Visų pirma tokiame vertinime, kiek įmanoma, turėtų būti atspindėta patirtis, įgyta atvejais, kai EBI prašo kompetentingos institucijos: ištirti galimus finansų sektoriaus subjektų padarytus nacionalinės teisės aktų tiek, kiek jais į nacionalinę teisę perkeliamos direktyvos arba naudojamasi Sąjungos teise valstybėms narėms suteiktomis pasirinkimo galimybėmis, pažeidimus; apsvarstyti galimybę skirti sankcijas tam subjektui už tokius pažeidimus, arba apsvarstyti galimybę priimti tam finansų sektoriaus subjektui skirtą atskirą sprendimą, kuriuo jis įpareigojamas imtis visų veiksmų, būtinų, kad jis įvykdytų savo pareigas pagal nacionalinės teisės aktus tiek, kiek jais į nacionalinę teisę perkeliamos direktyvos arba naudojamasi Sąjungos teise valstybėms narėms suteiktomis pasirinkimo galimybėmis. Jame taip pat turėtų būti atspindėta tokia patirtis, kai EBI taiko nacionalinės teisės aktus tiek, kiek jais į nacionalinę teisę perkeliamos direktyvos arba naudojamasi Sąjungos teise valstybėms narėms suteiktomis pasirinkimo galimybėmis. Komisija turėtų tą vertinimą įtraukti į savo ataskaitą pagal Direktyvos (ES) 2015/849 65 straipsnį ir, jei tikslinga, kartu su pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip 2022 m. sausio 11 d. Kol bus pateiktas tas vertinimas, EBI suteikti įgaliojimai, susiję su finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui arba teroristų finansavimui prevencija pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 9b straipsnį, 17 straipsnio 6 dalį ir 19 straipsnio 4 dalį, turėtų būti laikomi laikinu sprendimu tiek, kiek jais suteikiama galimybė EBI grįsti prašymus kompetentingoms institucijoms dėl galimų nacionalinės teisės aktų pažeidimų arba suteikiama galimybė EBI taikyti nacionalinę teisę; |
(38) |
siekiant išsaugoti EPI darbo konfidencialumą, profesinės paslapties reikalavimus taip pat reikėtų taikyti visiems asmenims, kurie tiesiogiai, netiesiogiai, nuolat arba kartais teikia kokias nors su atitinkamos EPI užduotimis susijusias paslaugas; |
(39) |
steigimo reglamentuose, taip pat sektoriniuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose reikalaujama, kad EPI siektų sudaryti veiksmingus administracinius susitarimus dėl keitimosi informacija su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis. Poreikis užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija turėtų tapti dar svarbesnis, kai pagal šį dalinio keitimo reglamentą kai kurios EPI perims papildomas, platesnes su ne ES subjektų ir veiklos priežiūra susijusios atsakomybės sritis. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad, tvarkydamos asmens duomenis ir, be kita ko, juos perduodamos už Sąjungos ribų, EPI privalo laikytis Reglamento (ES) 2018/1725 reikalavimų. Jeigu sprendimas dėl lygiavertiškumo nepriimtas arba nėra tinkamų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, numatytų ES institucijoms ir įstaigoms skirto Reglamento (ES) 2018/1725 48 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytuose administraciniuose susitarimuose, EPI gali keistis asmens duomenimis su trečiųjų valstybių institucijomis pagal tą reglamentą ir laikydamosi jame nustatytų sąlygų dėl nukrypti leidžiančios nuostatos viešojo intereso tikslais, nustatytos jo 50 straipsnio 1 dalies d punkte, kuri pirmiausia taikoma tarptautiniam keitimuisi duomenimis tarp finansų priežiūros institucijų; |
(40) |
steigimo reglamentuose numatyta, kad, bendradarbiaudamos su ESRV, EPI turėtų inicijuoti ir koordinuoti Sąjungos masto testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kad būtų galima įvertinti finansų rinkų arba finansų rinkų dalyvių atsparumą nepalankiems pokyčiams rinkoje. Tai taip pat turėtų padėti užtikrinti, kad atliekant šį testavimą nacionaliniu lygmeniu būtų laikomasi kuo nuoseklesnės metodikos. Kalbant apie visas EPI, taip pat reikėtų patikslinti, kad kompetentingų institucijų pareiga saugoti profesines paslaptis neturėtų joms trukdyti testavimų nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus perduoti EPI, kad šios juos paskelbtų; |
(41) |
siekiant užtikrinti aukštą priežiūros ir vidaus modelių tvirtinimo konvergencijos lygį pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB (10), jeigu būtų paprašyta, EIOPA turėtų galėti padėti kompetentingoms institucijoms priimant sprendimą, susijusį su vidaus modelių tvirtinimu; |
(42) |
kad EPI galėtų atlikti užduotis, susijusias su vartotojų apsauga, joms turėtų būti suteikta teisė koordinuoti kompetentingų institucijų vykdomą kontrolinių pirkimų veiklą, jei vykdoma; |
(43) |
EPI turėtų būti tinkamai aprūpintos pakankamais ištekliais ir darbuotojais, kad galėtų veiksmingai prisidėti prie nuoseklios, veiksmingos ir efektyvios finansų priežiūros pagal atitinkamas savo kompetencijos sritis, numatytas pagal šį reglamentą. EPI turėtų būti skiriama pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių, atsižvelgiant į joms suteiktus papildomus įgaliojimus ir darbo krūvį; |
(44) |
atsižvelgiant į tiesioginės priežiūros taikymo srities pokyčius, EPI tiesiogiai prižiūrimoms finansų įstaigoms ir finansų rinkų dalyviams gali reikėti įnešti papildomus įnašus, grindžiamus apskaičiuotomis atitinkamos EPI išlaidomis; |
(45) |
prekybos duomenų kokybės, formato, patikimumo ir kainos nenuoseklumai daro neigiamą poveikį skaidrumui, investuotojų apsaugai ir rinkos efektyvumui. Siekiant pagerinti prekybos duomenų stebėseną bei galimybes juos atkurti ir padidinti tų duomenų nuoseklumą ir kokybę bei galimybes atitinkamoms prekybos vietoms juos gauti ir su jais susipažinti visoje Sąjungoje už pagrįstą kainą, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/65/ES (11) nustatyta nauja teisinė duomenų teikimo paslaugų teisinė tvarka, įskaitant veiklos leidimų išdavimo duomenų teikimo paslaugų teikėjams tvarką ir jų priežiūrą; |
(46) |
prekybos duomenų ir jų tvarkymo ir teikimo, įskaitant tarpvalstybinį duomenų tvarkymą ir teikimą, kokybė yra itin svarbi norint pasiekti pagrindinį Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 (12) tikslą – padidinti finansų rinkų skaidrumą. Todėl pagrindinių duomenų teikimo paslaugos yra labai svarbios tam, kad naudotojai galėtų gauti norimą prekybos veiklos visose Sąjungos finansų rinkose apžvalgą, o kompetentingos institucijos gautų tikslią ir išsamią informaciją apie atitinkamus sandorius; |
(47) |
be to, prekybos duomenys tampa vis svarbesni siekiant veiksmingai užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytų reikalavimų vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad duomenys tvarkomi tarpvalstybiniu lygmeniu, taip pat į duomenų kokybės aspektus, būtinybę siekti masto ekonomijos ir išvengti neigiamo poveikio, kurį ir duomenų kokybei, ir duomenų teikimo paslaugų teikėjų darbui gali turėti galimi nukrypimai, įgaliojimus išduoti veiklos leidimus duomenų teikimo paslaugų teikėjams ir juos prižiūrėti, išskyrus subjektus, kuriems taikoma nukrypti leidžianti nuostata, tikslinga ir pagrįsta iš kompetentingų institucijų perduoti ESMA ir šiuos įgaliojimus nustatyti Reglamente (ES) Nr. 600/2014, kartu padidinant naudą, kurią teikia su duomenimis susijusių įgaliojimų sutelkimas ESMA; |
(48) |
neprofesionaliuosius investuotojus, nusprendusius investuoti į finansinę priemonę, reikėtų tinkamai informuoti apie galimą riziką. Sąjungos teisine sistema siekiama sumažinti netinkamo pardavimo riziką, kai neprofesionaliems investuotojams parduodami jų poreikių arba lūkesčių neatitinkantys finansiniai produktai. Todėl, siekiant užtikrinti, kad investicinės įmonės vadovautųsi tuo, kas geriausia jų klientams, Direktyvoje 2014/65/ES ir Reglamente (ES) Nr. 600/2014 sugriežtinami organizaciniai ir veiklos vykdymo reikalavimai. Šie reikalavimai – tai griežtesni informacijos apie riziką atskleidimo klientams reikalavimai, reikalavimai tiksliau įvertinti rekomenduojamų produktų tinkamumą, taip pat įpareigojimas platinti finansines priemones nustatytoje tikslinėje rinkoje, atsižvelgiant į tokius veiksnius, kaip emitentų mokumas. ESMA turėtų visapusiškai pasinaudoti savo įgaliojimais siekdama užtikrinti priežiūros konvergenciją bei padėti nacionalinėms institucijoms užtikrinti aukšto lygio investuotojų apsaugą bei veiksmingą su finansiniais produktais susijusios rizikos priežiūrą; |
(49) |
svarbu užtikrinti, kad duomenys, pagal kuriuos atliekami skaičiavimai, kad būtų galima nustatyti skaidrumo iki ir po sandorio sudarymo reikalavimus bei prekybos pareigų tvarką, taip pat baziniai duomenys pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 596/2014 (13) būtų teikiami, kaupiami, analizuojami ir skelbiami veiksmingai ir efektyviai. Todėl ne tik į kompetentingų institucijų, bet ir į ESMA kompetencijos sritį reikėtų įtraukti galimybę tiesiogiai rinkti duomenis, susijusius su skaidrumo iki ir po sandorio sudarymo reikalavimais, iš rinkos dalyvių, išduoti duomenų teikimo paslaugų teikėjų veiklos leidimus ir juos prižiūrėti; |
(50) |
suteikus ESMA tokią kompetenciją, ESMA galės vykdyti centralizuotą veiklos leidimų išdavimo ir priežiūros veiklą ir taip bus išvengta dabartinės situacijos, kai daugelio prekybos vietų, sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų, patvirtintų skelbimo subjektų (PSS) ir konsoliduotos informacinės juostos teikėjų (KIJT) reikalaujama duomenis pateikti kelioms kompetentingoms institucijoms ir tik po to duomenys perduodami ESMA. Centralizuotai valdoma sistema didesnio duomenų skaidrumo, investuotojų apsaugos ir rinkos efektyvumo atžvilgiais būtų labai naudinga rinkos dalyviams; |
(51) |
duomenų rinkimo, veiklos leidimų išdavimo ir priežiūros įgaliojimus iš kompetentingų institucijų perdavus ESMA, jai taip pat bus lengviau vykdyti kitas užduotis pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, pavyzdžiui, vykdyti rinkos stebėseną ir naudotis ESMA suteiktais įgaliojimais imtis laikinų intervencinių priemonių; |
(52) |
kad duomenų tvarkymo ir teikimo srityje ESMA galėtų veiksmingai naudotis jai suteiktais priežiūros įgaliojimais, ji turėtų turėti galimybę atlikti tyrimus ir patikrinimus vietoje. ESMA turėtų turėti galimybę skirti vienkartines ar periodiškai mokamas baudas, kad priverstų duomenų teikimo paslaugų teikėjus nutraukti pažeidimą, pateikti išsamią ir teisingą ESMA reikalingą informaciją, arba turėti galimybę atlikti jų tyrimą ar patikrinimą vietoje, taip pat galimybę skirti administracines sankcijas ar taikyti kitas administracines priemones, jei padaro išvadą, jog asmuo pažeidė Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 tyčia arba dėl aplaidumo; |
(53) |
finansiniai produktai, kuriems naudojami ypatingos svarbos lyginamieji indeksai, platinami visose valstybėse narėse. Todėl tie lyginamieji indeksai turi ypatingos svarbos Sąjungos finansų rinkų veikimui ir finansiniam stabilumui. Todėl prižiūrint ypatingos svarbos lyginamuosius indeksus, reikėtų laikytis holistinio požiūrio, jog jie gali daryti poveikį ne tik valstybėje narėje, kurioje yra administratorius, ir valstybėse narėse, kuriose yra jų duomenų teikėjai, bet ir visoje Sąjungoje. Todėl tam tikrų ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų priežiūrą Sąjungos lygmeniu tikslinga perduoti ESMA. Kad užduotys nesidubliuotų, ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų administratorius, įskaitant visus jų administruojamus ne ypatingos svarbos lyginamuosius indeksus, turėtų prižiūrėti tik ESMA; |
(54) |
kadangi ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų administratoriams ir duomenų teikėjams taikomi griežtesni reikalavimai negu kitų lyginamųjų indeksų administratoriams ir duomenų teikėjams, sprendimus dėl lyginamųjų indeksų pripažinimo ypatingos svarbos lyginamaisiais indeksais turėtų priimti Komisija arba to paprašyti ESMA ir Komisija turėtų juos kodifikuoti. Kadangi nacionalinėms kompetentingoms institucijoms lengviausia gauti duomenis ir informaciją apie savo prižiūrimus lyginamuosius indeksus, jos turėtų informuoti Komisiją arba ESMA, kurie lyginamieji indeksai, jų nuomone, atitinka ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų nustatymo kriterijus; |
(55) |
lyginamųjų indeksų administratorių, kurie yra trečiosiose valstybėse ir prašo pripažinimo Sąjungoje, referencinės valstybės narės nustatymo procedūra yra sudėtinga ir trunka daug laiko ir pareiškėjams, ir nacionalinėms kompetentingoms institucijoms. Pareiškėjai gali bandyti daryti įtaką šiam procesui, tikėdamiesi pasirinkti palankesnę priežiūros tvarką. Tie lyginamųjų indeksų administratoriai gali bandyti rinktis teisinį atstovą vadovaudamiesi strateginiais motyvais toje valstybėje narėje, kurioje, jų nuomone, priežiūra ne tokia griežta. Darni tvarka, pagal kurią institucija, kompetentinga pripažinti trečiųjų valstybių lyginamųjų indeksų administratorius, yra ESMA, padeda išvengti tokios rizikos ir referencinės valstybės narės nustatymo ir paskesnės priežiūros išlaidų. Be to, ESMA perdavus pripažintų trečiųjų valstybių lyginamųjų indeksų administratorių kompetentingos institucijos funkcijas, ESMA tampa trečiųjų valstybių priežiūros institucijų kontaktine institucija Sąjungoje, tad tarpvalstybinis bendradarbiavimas tampa veiksmingesnis ir efektyvesnis; |
(56) |
daugelis arba net dauguma lyginamųjų indeksų administratorių yra klientų lėšas tvarkantys bankai arba finansinių paslaugų įmonės. Kad Sąjungai nebūtų trukdoma kovoti su pinigų plovimu arba teroristų finansavimu, reikėtų nustatyti, kad išankstinė bendradarbiavimo susitarimo su kompetentinga institucija sudarymo pagal lygiavertiškumo tvarką sąlyga yra tai, kad kompetentingos institucijos šalis negali būti įtraukta į jurisdikcijų, kurių nacionaliniai kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, dėl kurių Sąjungos finansų sistemai kyla didelių grėsmių, sąrašą; |
(57) |
beveik visi lyginamieji indeksai yra susieti su keliose valstybėse narėse arba net visoje Sąjungoje platinamais finansiniais produktais. Kad galėtų nustatyti su lyginamųjų indeksų, kurie galbūt yra nebepatikimi arba neatspindi rinkos ar ekonomikos realijos, kurioms vertinti yra skirti, teikimu susijusią riziką, kompetentingos institucijos, įskaitant ESMA, turėtų prireikus bendradarbiauti viena su kita ir viena kitai padėti; |
(58) |
tam, kad būtų galima atlikti reikiamas procedūras dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų, reikėtų skirti pakankamai laiko, kad EPI bei kitos atitinkamos šalys galėtų taikyti šiame reglamente nustatytas taisykles; |
(59) |
todėl reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010, (ES) Nr. 1095/2010, (ES) Nr. 600/2014, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 (14) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 (15) turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 iš dalies keičiamas taip:
1) |
1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
2) |
2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
3) |
3 straipsnis pakeičiamas taip: „3 straipsnis Institucijų atskaitomybė 1. 2 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytos institucijos yra atskaitingos Europos Parlamentui ir Tarybai. Europos Centrinis Bankas dėl priežiūros uždavinių, kurie jam pavesti pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013, yra atskaitingas Europos Parlamentui ir Tarybai pagal tą reglamentą. 2. Pagal SESV 226 straipsnį Institucija visapusiškai bendradarbiauja su Europos Parlamentu, kai vykdomi tyrimai pagal tą straipsnį. 3. Priežiūros taryba tvirtina metinę Institucijos veiklos, taip pat pirmininko pareigų atlikimo, ataskaitą ir kasmet iki birželio 15 d. perduoda tą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Ataskaita skelbiama viešai. 4. Europos Parlamentui paprašius, pirmininkas dalyvauja Europos Parlamento klausyme dėl Institucijos veiklos rezultatų. Klausymas vyksta ne rečiau kaip kartą per metus. Pirmininkas daro pareiškimą Europos Parlamente ir atsako į visus jo narių pateiktus klausimus, jei to yra prašoma. 5. Gavęs prašymą ir bent 15 dienų prieš darydamas 4 dalyje nurodytą pareiškimą, pirmininkas Europos Parlamentui raštu pateikia Institucijos veiklos ataskaitą. 6. Kartu su 11–18, 20 ir 33 straipsniuose nurodyta informacija ataskaitoje taip pat pateikiama bet kokia atitinkama informacija, kurios ad hoc tvarka paprašo Europos Parlamentas. 7. Institucija žodžiu arba raštu atsako į Europos Parlamento arba Tarybos jai pateiktus klausimus per penkias savaites nuo klausimo gavimo. 8. Gavęs prašymą pirmininkas surengia konfidencialias diskusijas žodžiu už uždarų durų su kompetentingo Europos Parlamento komiteto pirmininku, pirmininko pavaduotojais ir koordinatoriais. Visi dalyviai laikosi profesinės paslapties reikalavimų. 9. Nedarant poveikio konfidencialumo pareigoms, atsirandančioms dėl dalyvavimo tarptautiniuose forumuose, gavusi prašymą Institucija praneša Europos Parlamentui apie savo indėlį vieningai, nuosekliai ir veiksmingai atstovaujant Sąjungos interesams tokiuose tarptautiniuose forumuose.“; |
4) |
4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
5) |
8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
6) |
9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
7) |
įterpiami šie straipsniai: „9a straipsnis Specialios užduotys, susijusios su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija ir kova su jais 1. Neperžengdama savo atitinkamos kompetencijos ribų Institucija imasi vadovaujamojo, koordinuojamojo ir stebėsenos vaidmens skatindama sąžiningumą, skaidrumą ir saugumą finansų sistemoje, priimdama pinigų plovimo ir teroristų finansavimo toje sistemoje prevencijos ir kovos su jais priemones. Atsižvelgiant į proporcingumo principą šios priemonės neviršija to, kas būtina šio reglamento arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų tikslams pasiekti, ir jomis tinkamai atsižvelgiama į finansų sektoriaus subjektų bei rinkų rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, verslo praktiką, verslo modelius ir dydį. Tos priemonės apima:
Iki 2020 m. gruodžio 31 d. Institucija parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais patikslinama trūkumų, nurodytų pirmos pastraipos a punkte, apibrėžtis, įskaitant atitinkamas situacijas, kai jų gali atsirasti, trūkumų reikšmingumas ir praktinis Institucijos vykdomo informacijos rinkimo įgyvendinimas, taip pat informacijos, kuri turėtų būti pateikta pagal pirmos pastraipos a punktą, rūšis, projektus. Rengdama tuos techninius standartus Institucija atsižvelgia į informacijos, kuri turi būti pateikta, mastą ir poreikį vengti dubliavimo. Ji taip pat nustato priemones, skirtas veiksmingumui ir konfidencialumui užtikrinti. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą pagal 10–14 straipsnius priimant šios dalies antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus. 2. Institucija sukuria ir nuolat atnaujina pagal 1 dalies a punktą surinktos informacijos centrinę duomenų bazę. Institucija užtikrina, kad ta informacija būtų išanalizuota ir pateikiama kompetentingoms institucijoms laikantis būtinybės žinoti principo ir konfidencialumo reikalavimų. Prireikus Institucija gali atitinkamos valstybės narės nacionalinėms teisminėms institucijoms ir kompetentingoms institucijoms pagal nacionalines procedūrines taisykles perduoti savo turimus įrodymus, dėl kurių galėtų būti iškelta baudžiamoji byla. Institucija prireikus taip pat gali įrodymus perduoti Europos prokuratūrai, jeigu tokie įrodymai susiję su nusikalstamomis veikomis, dėl kurių pagal Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (*19) Europos prokuratūra naudojasi arba galėtų pasinaudoti kompetencija. 3. Kompetentingos institucijos gali teikti Institucijai motyvuotus prašymus suteikti informacijos apie finansų sektoriaus subjektus, kuri yra aktuali jų priežiūros veiklai, susijusiai su finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencija. Institucija įvertina tuos prašymus ir, laikydamasi būtinybės žinoti principo ir laiku suteikia informaciją, kurios prašo kompetentingos institucijos. Kai Institucija nesuteikia prašomos informacijos, ji informuoja prašančiąją kompetentingą instituciją ir paaiškina, kodėl informacija nesuteikiama. Institucija kompetentingai institucijai arba bet kuriai kitai institucijai ar įstaigai, kuri iš pradžių pateikė prašomą informaciją, praneša prašančiosios kompetentingos institucijos pavadinimą, atitinkamo finansų sektoriaus subjekto tapatybę, informacijos prašymo priežastis, taip pat tai, ar ta informacija buvo pasidalyta. Be to, Institucija išnagrinėja informaciją, kad savo iniciatyva pasidalytų informacija su kompetentingomis institucijomis, kuri yra aktuali jų priežiūros veiklai, susijusiai su finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencija. Kai ji tai daro, ji praneša kompetentingai institucijai, kuri iš pradžių pateikė informaciją. Ji taip pat atlieka bendrą analizę, kad galėtų pateikti nuomonę, kurią jos prašoma pateikti pagal Direktyvos (ES) 2015/849 6 straipsnio 5 dalį. Iki 2020 m. gruodžio 31 d. Institucija parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslinama, kaip informacija turi būti analizuojama ir pateikiama kompetentingoms institucijoms laikantis būtinybės žinoti principo ir konfidencialiai. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą pagal 10–14 straipsnius priimant šios dalies antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus. 4. Institucija skatina Direktyvoje (ES) 2015/849 nurodytų priežiūros procesų konvergenciją, be kita ko, pagal šio reglamento 30 straipsnį vykdydama tarpusavio vertinimus ir teikdama susijusias ataskaitas ir tolesnes priemones. Institucija, atlikdama tokius vertinimus pagal šio reglamento 30 straipsnį, atsižvelgia į tarptautinių organizacijų ir tarpvyriausybinių įstaigų, kompetentingų pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevencijos srityje, parengtus atitinkamus vertinimus, įvertinimus ar ataskaitas, taip pat kas dvejus metus teikiamą Komisijos ataskaitą pagal Direktyvos (ES) 2015/849 6 straipsnį ir valstybių narių pagal tos direktyvos 7 straipsnį parengtus rizikos vertinimus. 5. Institucija, dalyvaujant kompetentingoms institucijoms, atlieka kompetentingų institucijų rizikos vertinimus , kad įvertintų jų strategijas, pajėgumus ir išteklius, skirtus kovai su svarbiausia kylančia rizika, susijusia su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, Sąjungos lygmeniu, kaip nustatyta viršnacionalinės rizikos vertinime. Tuos rizikos vertinimus ji atlieka visų pirma siekdama parengti nuomonę, kurią jos prašoma pateikti pagal Direktyvos (ES) 2015/849 6 straipsnio 5 dalį. Institucija atlieka rizikos vertinimus remdamasi jos turima informacija, įskaitant tarpusavio vertinimus pagal šio reglamento 30 straipsnį, jos atliktą bendros centrinės duomenų bazės tikslais pagal šio straipsnio 2 dalį surinktos informacijos analizę, taip pat tarptautinių organizacijų ir tarpvyriausybinių įstaigų, kompetentingų pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevencijos srityje, parengtus atitinkamus vertinimus, įvertinimus ar ataskaitas, ir valstybių narių pagal Direktyvos (ES) 2015/849 7 straipsnį parengtus rizikos vertinimus. Institucija rizikos vertinimus pateikia visoms kompetentingoms institucijoms. Šios dalies pirmos pastraipos tikslais Institucija, pasitelkdama pagal šio straipsnio 7 dalį įsteigtą vidaus komitetą, parengia ir taiko metodus, kurie leidžia užtikrinti objektyvų vertinimą, aukštos kokybės ir nuoseklią vertinimų peržiūrą bei metodikos taikymą, taip pat vienodas sąlygas. Tas vidaus komitetas atlieka rizikos vertinimų kokybės ir nuoseklumo peržiūrą. Jis parengia rizikos vertinimų projektus, kuriuos pagal 44 straipsnį priima Priežiūros taryba. 6. Tais atvejais, kai esama požymių, kad finansų sektoriaus subjektai pažeidė reikalavimus, nustatytus Direktyvoje (ES) 2015/849, ir tokie atvejai yra tarpvalstybinio pobūdžio ir susiję su trečiosiomis valstybėmis, Institucija imasi vadovaujamo vaidmens, kad, kai būtina, padėtų palengvinti kompetentingų institucijų Sąjungoje ir atitinkamų institucijų trečiosiose valstybėse bendradarbiavimą. Toks Institucijos vaidmuo nedaro poveikio reguliariam kompetentingų institucijų ir trečiųjų valstybių institucijų bendradarbiavimui. 7. Institucija įsteigia nuolatinį kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu vidaus komitetą, kurio tikslas – koordinuoti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią finansų sistemos naudojimui pinigų plovimui ar teroristų finansavimui ir kovoti su juo, ir atsižvelgiant į Reglamentą (ES) 2015/847 ir Direktyvą (ES) 2015/849 parengti visų sprendimų, kuriuos Institucija turi priimti pagal šio reglamento 44 straipsnį, projektus. 8. 7 straipsnyje nurodytą Komitetą sudaro aukšto lygio atstovai, turintys ekspertinių žinių ir sprendimų priėmimo įgaliojimus finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos srityje iš visų valstybių narių institucijų ir įstaigų, kompetentingų užtikrinti, kad finansų sektoriaus subjektai laikytųsi Direktyvos (ES) 2015/849 ir Reglamento (ES) 2015/847, taip pat atitinkamai Institucijos, Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) aukšto lygio atstovai, turintys ekspertinių žinių apie skirtingus verslo modelius ir sektorių ypatumus. Institucijos ir kitų Europos priežiūros institucijų aukšto lygio atstovai komiteto posėdžiuose dalyvauja be teisės balsuoti. Be to, Komisija, ESRV ir Europos Centrinio Banko priežiūros valdyba kiekviena paskiria aukšto lygio atstovą dalyvauti to komiteto posėdžiuose stebėtojo teisėmis. To komiteto pirmininką iš savo tarpo renka balsavimo teisę turintys to komiteto nariai. Kiekviena pirmoje pastraipoje nurodyta institucija ir įstaiga paskiria pakaitinį atstovą iš savo darbuotojų, kuris gali pakeisti narį, kai tas asmuo negali dalyvauti. Valstybės narės, kuriose yra daugiau nei viena institucija, kompetentinga užtikrinti, kad finansų sektoriaus subjektai laikytųsi Direktyvos (ES) 2015/849, gali paskirti vieną atstovą iš kiekvienos kompetentingos institucijos. Nepriklausomai nuo posėdyje atstovaujamų kompetentingų institucijų skaičiaus, kiekviena valstybė narė turi vieną balsą. Komitetas gali kurti vidaus darbo grupes dėl konkrečių jo darbo aspektų, kurios rengtų to komiteto sprendimų projektus. Tose grupėse gali dalyvauti visų komitete atstovaujamų kompetentingų institucijų ir Institucijos, Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) darbuotojai. 9. Institucija, Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) gali bet kada raštu pateikti pastabas dėl šio straipsnio 7 dalyje nurodyto komiteto bet kurio sprendimo projekto. Priežiūros taryba tinkamai atsižvelgia į tokias pastabas prieš priimdama galutinį sprendimą. Kai sprendimo projektas grindžiamas Institucijai pagal 9b, 17 arba 19 straipsnius suteiktais įgaliojimais arba yra su jais susijęs ir taikomas
Institucija sprendimą gali priimti tik gavusi Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) (a punkto atveju) arba Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) (b punkto atveju) pritarimą. Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) arba Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) Institucijai apie savo nuomones praneša per 20 dienų nuo 7 dalyje nurodyto komiteto sprendimo projekto datos. Jeigu jos Institucijai apie savo nuomones nepraneša per 20 dienų arba nepateikia deramai pagrįsto prašymo pratęsti tokio pranešimo apie nuomones terminą, preziumuojama, kad jos pritaria. 9b straipsnis Prašymas atlikti tyrimą, susijusį su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija ir kova su jais 1. Su finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencija ir kova su jais susijusiais klausimais pagal Direktyvą (ES) 2015/849, Institucija gali, kai ji turi esminių pažeidimų požymių, prašyti kompetentingos institucijos, nurodytos 4 straipsnio 2 dalies iii punkte: a) ištirti galimus finansų sektoriaus subjekto padarytus Sąjungos teisės pažeidimus, o kai tokia Sąjungos teisė yra sudaryta iš direktyvų arba ja valstybėms narėms aiškiai suteikiamos pasirinkimo galimybės, nacionalinės teisės aktų tiek, kiek jais į nacionalinę teisę perkeliamos direktyvos arba naudojamasi Sąjungos teise valstybėms narėms suteiktomis pasirinkimo galimybėmis, pažeidimus; ir b) apsvarstyti galimybę už tokius pažeidimus tam subjektui taikyti sankcijas. Prireikus ji taip pat gali prašyti kompetentingos institucijos, nurodytos 4 straipsnio 2 dalies iii punkte, apsvarstyti galimybę priimti tam finansų sektoriaus subjektui skirtą atskirą sprendimą, kuriuo jis įpareigojamas imtis visų veiksmų, įskaitant bet kokios veiklos nutraukimą, būtinų, kad jis vykdytų savo pareigas pagal tiesiogiai taikytiną Sąjungos teisę arba pagal nacionalinės teisės aktus tiek, kiek jais į nacionalinę teisę perkeliamos direktyvos arba naudojamasi Sąjungos teise valstybėms narėms suteiktomis pasirinkimo galimybėmis. Šioje dalyje nurodyti prašymai netrukdo kompetentingos institucijos, kuriai skirtas prašymas, vykdomoms priežiūros priemonėms. 2. Kompetentinga institucija patenkina bet kurį jai pagal 1 dalį pateiktą prašymą ir kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų praneša Institucijai apie priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis, kad patenkintų tą prašymą. 3. Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pagal SESV 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija per 10 darbo dienų neinformuoja Institucijos apie veiksmus, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis siekdama laikytis šio straipsnio 2 dalies, taikomas šio reglamento 17 straipsnis. 9c straipsnis Raštai dėl veiksmų nesiėmimo 1. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių Institucija imasi tik išskirtinėmis aplinkybėmis, kai, jos vertinimu, kurio nors teisėkūros procedūra priimto akto iš nurodytųjų 1 straipsnio 2 dalyje ar jais grindžiamo deleguotojo ar įgyvendinimo akto taikymas, tikėtina, sukels reikšmingų sunkumų dėl vienos iš šių priežasčių:
2. 1 dalyje nurodytais atvejais Institucija kompetentingoms institucijoms ir Komisijai nusiunčia išsamų, jos manymu, kylančių sunkumų aprašymą. 1 dalies a ir b punktų atvejais Institucija pateikia Komisijai nuomonę dėl visų veiksmų, kurie, jos manymu, yra tinkami, pasiūlymo dėl naujo teisėkūros procedūra priimamo akto arba pasiūlymo dėl naujo deleguotojo ar įgyvendinimo akto forma, nurodydama, kaip skubiai, Institucijos vertinimu, sunkumus reikėtų pašalinti. Institucija savo nuomonę paskelbia viešai. Šio straipsnio 1 dalies c punkto atveju Institucija kuo skubiau įvertina būtinybę priimti atitinkamas gaires ar rekomendacijas, vadovaujantis 16 straipsniu. Institucija imasi veiksmų skubos tvarka, visų pirma, kai įmanoma, siekdama padėti užkirsti kelią 1 dalyje nurodytiems sunkumams. 3. Prireikus 1 dalyje nurodytais atvejais ir laukiant naujų priemonių priėmimo ir taikymo, kai buvo imtasi veiksmų pagal 2 dalį, Institucija skelbia nuomones dėl 1 dalyje nurodytų aktų konkrečių nuostatų, siekdama prisidėti prie nuoseklios, veiksmingos ir efektyvios priežiūros ir vykdymo užtikrinimo praktikos formavimo ir bendro, vienodo ir nuoseklaus Sąjungos teisės taikymo. 4. Jeigu, remdamasi gauta, visų pirma iš kompetentingų institucijų, informacija, Institucija mano, kad bet kuris iš 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų arba kurie nors tais teisėkūros procedūra priimamais grindžiami deleguotieji ar įgyvendinimo aktai kelia reikšmingų išskirtinių sunkumų, susijusių su pasitikėjimu rinka, vartotojų, klientų ar investuotojų apsauga, sklandžiu finansų rinkų arba prekių rinkų veikimu ir vientisumu arba visos finansų sistemos arba jos dalies stabilumu Sąjungoje, Institucija nedelsdama nusiunčia kompetentingoms institucijoms ir Komisijai išsamų, jos manymu, kylančių sunkumų aprašymą. Institucija gali Komisijai pateikti nuomonę dėl visų veiksmų, kurie, jos manymu, yra tinkami, pasiūlymo dėl naujo teisėkūros procedūra priimamo akto arba pasiūlymo dėl naujo deleguotojo ar įgyvendinimo akto forma, ir dėl klausimo skubumo. Institucija savo nuomonę paskelbia viešai. (*19) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).“;" |
8) |
10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
9) |
13 straipsnio 1 dalies antra pastraipa išbraukiama; |
10) |
15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
11) |
16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
12) |
įterpiami šie straipsniai: „16a straipsnis Nuomonės 1. Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos prašymu arba savo iniciatyva Institucija gali teikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai nuomones visais su jos kompetencijos sritimi susijusiais klausimais. 2. 1 dalyje nurodytame prašyme gali būti nurodytos viešos konsultacijos arba techninė analizė. 3. Dėl vertinimų, nurodytų Direktyvos 2013/36/ES 22 straipsnyje, kuriuos atliekant pagal tą straipsnį reikalaujama dviejų arba daugiau valstybių narių kompetentingų institucijų konsultacijų, Institucija gali, vienai iš atitinkamų kompetentingų institucijų paprašius, parengti ir paskelbti nuomonę dėl tokių vertinimų. Nuomonė parengiama nedelsiant ir bet kuriuo atveju iki tame straipsnyje nurodyto vertinimo laikotarpio pabaigos. 4. Europos Parlamento, Tarybos arba Komisijos prašymu Institucija gali teikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai technines konsultacijas 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nustatytose srityse. 16b straipsnis Klausimai ir atsakymai 1. Nedarant poveikio šio straipsnio 5 dalies taikymui, bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant kompetentingas institucijas ir Sąjungos institucijas ir įstaigas, bet kuria oficialiąja Sąjungos kalba gali pateikti Institucijai klausimų dėl 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimtų aktų arba su jais susijusių deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų, taip pat pagal tuos teisėkūros procedūra priimtus aktus priimtų gairių ir rekomendacijų nuostatų praktinio taikymo ar įgyvendinimo. Prieš pateikdamos klausimą Institucijai, finansų įstaigos įvertina, ar konkretų klausimą pirmiausia pateikti savo kompetentingai institucijai. Prieš paskelbdama atsakymus į priimtinus klausimus, Institucija gali kreiptis dėl papildomų paaiškinimų dėl šioje dalyje nurodytų fizinių ar juridinių asmenų užduotų klausimų. 2. Institucijos pateikti atsakymai į 1 dalyje nurodytus klausimus yra neprivalomojo pobūdžio. Atsakymai paskelbiami bent ta kalba, kuria buvo pateiktas klausimas. 3. Institucija sukuria ir administruoja savo svetainėje internetinę priemonę, skirtą klausimams pateikti ir visiems gautiems klausimams bei atsakymams į priimtinus klausimus pagal 1 dalį laiku paskelbti, nebent paskelbimas prieštarautų teisėtiems tų asmenų interesams arba galėtų sukelti pavojų finansų sistemos stabilumui. Institucija gali atmesti klausimus, į kuriuos neketina atsakyti. Atmestus klausimus Institucija savo svetainėje skelbia du mėnesius. 4. Trys Priežiūros tarybos balsavimo teisę turintys nariai gali paprašyti Priežiūros tarybos pagal 44 straipsnį nuspręsti, ar nevertėtų šio straipsnio 1 dalyje nurodyto priimtino klausimo dalyko aptarti gairėse pagal 16 straipsnį, paprašyti 37 straipsnyje nurodytos suinteresuotųjų subjektų grupės pateikti patarimą, reikiamu periodiškumu peržiūrėti klausimus ir atsakymus, surengti atviras viešas konsultacijas ar išnagrinėti susijusias galimas sąnaudas ir naudą. Tokios konsultacijos ir analizės turi būti proporcingos pateiktų atitinkamų klausimų ir atsakymų projektų apimčiai, pobūdžiui ir poveikiui arba ypatingam klausimo skubumui. Į svarstymus įtraukiant 37 straipsnyje nurodytą suinteresuotųjų subjektų grupę taikoma konfidencialumo pareiga. 5. Klausimus, į kuriuos atsakant reikia aiškinti Sąjungos teisę, Institucija persiunčia Komisijai. Visus Komisijos pateiktus atsakymus Institucija paskelbia.“; |
13) |
17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
14) |
įterpiamas šis straipsnis: „17a straipsnis Pranešimų teikėjų apsauga 1. Institucija nustato specialius pranešimo kanalus fizinių arba juridinių asmenų pateiktai informacijai apie faktinius arba galimus pažeidimus, piktnaudžiavimo teise arba Sąjungos teisės netaikymo atvejus gauti ir tvarkyti. 2. Šiais kanalais informaciją teikiantys fiziniai ar juridiniai asmenys atitinkamais atvejais turi būti apsaugoti nuo atsakomųjų veiksmų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1937 (*20). 3. Institucija užtikrina, kad visą informaciją būtų galima pateikti anonimiškai arba konfidencialiai ir saugiai. Jei Institucija mano, kad pateiktoje informacijoje yra esminio pažeidimo įrodymų arba reikšmingų požymių, ji pranešimo teikėjui pateikia grįžtamąją informaciją. (*20) 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).“;" |
15) |
18 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Jeigu Taryba priėmė sprendimą pagal šio straipsnio 2 dalį ir išskirtinėmis aplinkybėmis, kai reaguojant į nepageidaujamus pokyčius, kurie gali sukelti didelį pavojų sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui Sąjungoje arba klientų ir vartotojų apsaugai, būtina imtis suderintų kompetentingų institucijų veiksmų, Institucija gali priimti atskirus sprendimus, pagal kuriuos reikalaujama, kad kompetentingos institucijos pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimtus aktus imtųsi būtinų veiksmų, kad būtų sprendžiamos su tokiais pokyčiais susijusios problemos, užtikrindama, kad finansų įstaigos ir kompetentingos institucijos atitiktų tuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nustatytus reikalavimus.“; |
16) |
19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
17) |
21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
18) |
22 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
19) |
23 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Institucija, konsultuodamasi su ESRV, parengia sisteminės rizikos nustatymo bei apskaičiavimo kriterijus ir tinkamą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tvarką, kuri apima finansų įstaigų arba finansų įstaigoms keliamos sisteminės rizikos galimo didėjimo nepalankiausiomis sąlygomis vertinimą, įskaitant galimą su aplinkos apsauga susijusią sisteminę riziką. Finansų įstaigos, kurios gali kelti sisteminę riziką, prižiūrimos griežčiau, o prireikus joms taikomos 25 straipsnyje nurodytos atgaivinimo ir problemų sprendimo procedūros.“; |
20) |
27 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa išbraukiama; |
21) |
29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
22) |
įterpiamas šis straipsnis: „29a straipsnis Sąjungos strateginiai priežiūros prioritetai Ne rečiau kaip kas trejus metus ir ne vėliau kaip kovo 31 d. Institucija, po diskusijų Priežiūros taryboje ir atsižvelgusi į gautas kompetentingų institucijų pastabas, Sąjungos institucijų atliktą darbą ir ESRV paskelbtą analizę, įspėjimus ir rekomendacijas, nustato iki dviejų visai Sąjungai aktualių prioritetų, kuriais atspindimi būsimi pokyčiai ir tendencijos. Į tuos prioritetus kompetentingos institucijos atsižvelgia rengdamos savo darbo programas ir apie tai atitinkamai praneša Institucijai. Institucija apsvarsto atitinkamą kompetentingų institucijų po to einančiais metais vykdytiną veiklą ir parengia išvadas. Institucija apsvarsto galimą tolesnę veiklą, kuri gali apimti gaires, rekomendacijas kompetentingoms institucijoms ir tarpusavio vertinimus atitinkamoje srityje. Institucijos nustatyti visai Sąjungai aktualūs prioritetai netrukdo kompetentingoms institucijoms taikyti savo geriausią praktiką bei imtis veiksmų dėl savo papildomų prioritetų ir pokyčių, taip pat jais atsižvelgiama į nacionalinius ypatumus.“; |
23) |
30 straipsnis pakeičiamas taip: „30 straipsnis Kompetentingų institucijų tarpusavio vertinimas 1. Institucija periodiškai atlieka tam tikros arba visos kompetentingų institucijų veiklos tarpusavio vertinimą, kad dar labiau padidintų priežiūros rezultatų nuoseklumą ir veiksmingumą. Tuo tikslu Institucija parengia metodus, kuriuos taikant būtų galima objektyviai įvertinti ir palyginti vertinamas kompetentingas institucijas. Planuojant ir atliekant tarpusavio vertinimą, atsižvelgiama į turimą informaciją ir jau atliktus atitinkamos kompetentingos institucijos vertinimus, įskaitant Institucijai pagal 35 straipsnį pateiktą visą aktualią informaciją ir visą iš suinteresuotųjų subjektų gautą aktualią informaciją. 2. Šio straipsnio tikslais Institucija įsteigia ad hoc tarpusavio vertinimo komitetus, kuriuose suburia Institucijos darbuotojus ir kompetentingų institucijų narius. Tarpusavio vertinimo komitetams pirmininkauja Institucijos darbuotojas. Pasikonsultavęs su Administracine valdyba ir paskelbus atvirą kvietimą dalyvauti konkurse, pirmininkas pasiūlo tarpusavio vertinimo komiteto pirmininką ir narius, kuriuos turi patvirtinti Priežiūros taryba. Pasiūlymas laikomas priimtu, jeigu Priežiūros taryba per 10 dienų nuo tada, kai pirmininkas jį pasiūlė, nepriima sprendimo jį atmesti. 3. Atliekant tarpusavio vertinimą, be kita ko, vertinami toliau nurodyti dalykai:
4. Institucija parengia ataskaitą, kurioje išdėstomi tarpusavio vertinimo rezultatai. Tą tarpusavio vertinimo ataskaitą parengia tarpusavio vertinimo komitetas, o priima – Priežiūros taryba pagal 44 straipsnio 3a dalį. Rengdamas tą ataskaitą tarpusavio vertinimo komitetas konsultuojasi su Administracine valdyba, kad būtų išlaikytas šios ataskaitos ir kitų tarpusavio vertinimo ataskaitų nuoseklumas ir užtikrintos vienodos sąlygos. Administracinė valdyba visų pirma įvertina, ar metodika taikyta vienodai. Ataskaitoje paaiškinamos ir nurodomos tolesnės priemonės, kurios, atsižvelgiant į tarpusavio vertinimo rezultatus, laikomos tinkamomis, proporcingomis ir būtinomis. Tos tolesnės priemonės gali būti priimtos kaip gairės ir rekomendacijos pagal 16 straipsnį ir kaip nuomonės pagal 29 straipsnio 1 dalies a punktą. Remiantis 16 straipsnio 3 dalimi, kompetentingos institucijos deda visas pastangas, kad būtų laikomasi paskelbtų gairių ir rekomendacijų. Pagal 10–15 straipsnius rengdama techninių reguliavimo standartų projektus arba techninių įgyvendinimo standartų projektus, arba pagal 16 straipsnį rengdama gaires arba rekomendacijas, Institucija atsižvelgia į tarpusavio vertinimo rezultatus ir visą kitą jai vykdant užduotis gautą informaciją, kad užtikrintų aukščiausios kokybės priežiūros praktikos konvergenciją. 5. Institucija teikia Komisijai nuomonę, kai, atsižvelgdama į tarpusavio vertinimo rezultatus arba kitą jai vykdant savo užduotis gautą informaciją, mano, kad, Sąjungos požiūriu, finansų įstaigoms arba kompetentingoms institucijoms taikytinas Sąjungos taisykles reikėtų dar labiau suderinti. 6. Praėjus dvejiems metams po tarpusavio vertinimo ataskaitos paskelbimo Institucija imasi tolesnių veiksmų ataskaitos. Tolesnių veiksmų ataskaitą parengia tarpusavio vertinimo komitetas, o priima Priežiūros taryba pagal 44 straipsnio 3a dalį. Rengdamas tą ataskaitą tarpusavio vertinimo komitetas konsultuojasi su Administracine valdyba, kad būtų išlaikytas šios ataskaitos ir kitų tolesnių veiksmų ataskaitų nuoseklumas. Tolesnių veiksmų ataskaitoje, be kita ko, įvertinamas kompetentingų institucijų, kurių tarpusavio vertinimas atliekamas, vykdytų veiksmų reaguojant į tarpusavio vertinimo ataskaitoje nurodytas tolesnes priemones tinkamumas ir veiksmingumas. 7. Pasikonsultavęs su kompetentingomis institucijomis, kurių tarpusavio vertinimas atliekamas, tarpusavio vertinimo komitetas pateikia argumentuotas pagrindines tarpusavio vertinimo išvadas. Institucija paskelbia argumentuotas pagrindines tarpusavio vertinimo išvadas ir 6 dalyje nurodytos tolesnių veiksmų ataskaitos išvadas. Jeigu Institucijos argumentuotos pagrindinės išvados skiriasi nuo tarpusavio vertinimo komiteto išvadų, Institucija konfidencialiai perduoda tarpusavio vertinimo komiteto išvadas Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Jeigu kompetentinga institucija, kurios tarpusavio vertinimas atliekamas, nuogąstauja, kad dėl Institucijos argumentuotų pagrindinių išvadų paskelbimo kiltų pavojus finansų sistemos stabilumui, ji turi galimybę perduoti klausimą Priežiūros tarybai. Priežiūros taryba gali nuspręsti tų ištraukų neskelbti. 8. Šio straipsnio tikslais Administracinė valdyba pateikia pasiūlymą dėl artimiausių dvejų metų tarpusavio vertinimų darbo plano, kuriame, be kita ko, atsižvelgiama į patirtį, įgytą per ankstesnius tarpusavio vertinimo procesus, ir 45b straipsnyje nurodytų koordinavimo grupių diskusijas. Tarpusavio vertinimų darbo planas yra atskira metinės ir daugiametės darbo programos dalis. Jis skelbiamas viešai. Skubos arba nenumatytų įvykių atveju Institucija gali nuspręsti atlikti papildomus tarpusavio vertinimus.“; |
24) |
31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
25) |
įterpiamas šis straipsnis: „31a straipsnis Keitimasis informacija apie kompetenciją ir tinkamumą Institucija kartu su Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) sukuria sistemą, pagal kurią būtų keičiamasi informacija, svarbia kompetentingoms institucijoms atliekant kvalifikuotuosius akcijų paketus turinčių asmenų, direktorių ir svarbiausias pareigas einančių asmenų kompetencijos ir tinkamumo vertinimą pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimtus aktus.“; |
26) |
32 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
27) |
33 straipsnis pakeičiamas taip: „33 straipsnis Tarptautiniai santykiai, įskaitant lygiavertiškumą 1. Nedarant poveikio atitinkamai valstybių narių ir Sąjungos institucijų kompetencijai, Institucija gali plėtoti ryšius ir sudaryti administracinius susitarimus su trečiųjų valstybių reguliavimo, priežiūros ir, jei taikoma, pertvarkymo institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir administracijomis. Pagal tuos susitarimus nenustatomos juridinės prievolės Sąjungai ir jos valstybėms narėms ir jais neužkertamas kelias valstybėms narėms ir jų kompetentingoms institucijoms sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus su tomis trečiosiomis valstybėmis. Kai trečioji valstybė pagal galiojantį deleguotąjį aktą, Komisijos priimtą pagal Direktyvos (ES) 2015/849 9 straipsnį, yra įtraukta į jurisdikcijų, kurių nacionaliniai kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, dėl kurių Sąjungos finansų sistemai kyla didelių grėsmių, sąrašą, Institucija nesudaro administracinių susitarimų su tos trečiosios valstybės reguliavimo, priežiūros ir, kai taikoma, pertvarkymo institucijomis. Tai netrukdo Institucijai su atitinkamos trečiosios valstybės institucijomis bendradarbiauti kitais būdais siekiant sumažinti Sąjungos finansų sistemai kylančias grėsmes. 2. Gavusi specialų Komisijos prašymą patarti arba jeigu to reikalaujama pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimamus aktus, Institucija padeda Komisijai rengti sprendimus dėl trečiųjų valstybių reguliavimo ir priežiūros režimų lygiavertiškumo. 3. Institucija stebi atitinkamus reguliavimo ir priežiūros pokyčius, taip pat, kai taikytina, pertvarkymo pokyčius ir vykdymo užtikrinimo praktiką bei rinkos pokyčius trečiosiose valstybėse, dėl kurių Komisija pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimamus aktus yra priėmusi sprendimus dėl lygiavertiškumo, atkreipdama ypatingą dėmesį į šių pokyčių poveikį finansiniam stabilumui, rinkos vientisumui, investuotojų apsaugai ir vidaus rinkos veikimui, tiek, kiek jie yra svarbūs atliekant rizika grindžiamus lygiavertiškumo vertinimus. Be to, ji patikrina, ar vis dar tenkinami kriterijai, pagal kuriuos priimti tie sprendimai dėl lygiavertiškumo, ir visos juose nustatytos sąlygos. Institucija gali palaikyti ryšius su atitinkamomis trečiųjų valstybių institucijomis. Institucija Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai bei Europos priežiūros institucijai (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai) ir Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai) teikia konfidencialią ataskaitą, kurioje apibendrinami jos vykdytos visų trečiųjų valstybių lygiavertiškumo stebėsenos rezultatai. Ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama poveikiui finansiniam stabilumui, rinkos vientisumui, investuotojų apsaugai ar vidaus rinkos veikimui. Jeigu Institucija nustato šioje dalyje nurodytų atitinkamų pokyčių, susijusių su trečiųjų valstybių reguliavimo, priežiūros arba, kai taikytina, pertvarkymo arba vykdymo užtikrinimo praktika, kurie gali paveikti Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansinį stabilumą, rinkos vientisumą ar investuotojų apsaugą arba vidaus rinkos veikimą, ji nedelsdama konfidencialiai informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją. 4. Nedarant poveikio konkretiems 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nustatytiems reikalavimams, laikydamasi šio straipsnio 1 dalies antrame sakinyje nustatytų sąlygų, Institucija, kai įmanoma, bendradarbiauja su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis ir, kai taikytina, su trečiųjų valstybių, kurių reguliavimo ir priežiūros režimai pripažinti lygiaverčiais, pertvarkymo institucijomis. Iš principo šis bendradarbiavimas vykdomas remiantis administraciniais susitarimais, sudarytais su atitinkamomis tų trečiųjų valstybių institucijomis. Derėdamasi dėl tokių administracinių susitarimų, Institucija įtraukia nuostatas dėl:
Institucija informuoja Komisiją, jeigu trečiosios valstybės kompetentinga institucija atsisako sudaryti tokius administracinius susitarimus arba atsisako veiksmingai bendradarbiauti. 5. Siekdama Sąjungoje formuoti nuoseklios, veiksmingos ir efektyvios priežiūros praktiką ir stiprinti tarptautinės priežiūros koordinavimą, Institucija gali parengti pavyzdinius administracinius susitarimus. Kompetentingos institucijos deda visas pastangas, kad laikytųsi tokių pavyzdinių susitarimų. 43 straipsnio 5 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucija pateikia informaciją apie administracinius susitarimus, sudarytus su priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis arba trečiųjų valstybių administracijomis, pagalbą, kurią Institucija suteikė Komisijai rengiant sprendimus dėl lygiavertiškumo ir Institucijos stebėseną pagal šio straipsnio 3 dalį. 6. Institucija pagal šiuo reglamentu ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros procedūra priimtais aktais jai suteiktus įgaliojimus prisideda prie vieningo, nuoseklaus ir veiksmingo atstovavimo Sąjungos interesams tarptautiniuose forumuose.“; |
28) |
34 straipsnis išbraukiamas; |
29) |
36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
30) |
37 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
31) |
39 straipsnis pakeičiamas taip: „39 straipsnis Sprendimų priėmimo procedūros 1. Priimdama pagal 17, 18 ir 19 straipsnius numatytus sprendimus, Institucija veikia pagal šio straipsnio 2–6 dalis. 2. Institucija oficialiąja adresato kalba praneša visiems sprendimo adresatams apie ketinimą priimti sprendimą ir visapusiškai atsižvelgdama į to klausimo skubumą, sudėtingumą ir galimas pasekmes nustato terminą, per kurį adresatas gali pareikšti nuomonę dėl sprendimo dalyko. Adresatas gali pareikšti nuomonę savo oficialiąja kalba. Pirmame sakinyje išdėstyta nuostata mutatis mutandis taikoma 17 straipsnio 3 dalyje nurodytoms rekomendacijoms. 3. Institucijos sprendimuose nurodomi juos pagrindžiantys motyvai. 4. Institucijos sprendimų adresatai informuojami apie teisių gynimo priemones, kuriomis galima pasinaudoti pagal šį reglamentą. 5. Jeigu Institucija priėmė sprendimą pagal 18 straipsnio 3 arba 4 dalį, ji peržiūri tą sprendimą atitinkamu periodiškumu. 6. Apie sprendimus, kuriuos Institucija priima pagal 17, 18 arba 19 straipsnį, skelbiama viešai. Viešame skelbime nurodoma konkreti kompetentinga institucija ar finansų įstaiga bei pagrindinis sprendimo turinys, nebent toks paskelbimas prieštarautų teisėtiems tų finansų įstaigų interesams arba jų verslo paslapčių apsaugai arba galėtų sukelti didelį pavojų sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui Sąjungoje.“; |
32) |
40 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
33) |
41 ir 42 straipsniai pakeičiami taip: „41 straipsnis Vidaus komitetai 1. Priežiūros taryba savo iniciatyva arba pirmininko prašymu gali įsteigti vidaus komitetus konkrečioms jai skirtoms užduotims atlikti. Administracinės valdybos arba pirmininko prašymu Priežiūros taryba gali įsteigti vidaus komitetus konkrečioms Administracinei valdybai skirtoms užduotims atlikti. Priežiūros taryba gali numatyti galimybę tam tikras aiškiai apibrėžtas užduotis ir sprendimus perduoti vidaus komitetams, Administracinei valdybai arba pirmininkui. 2. Taikant 17 straipsnį ir nedarant poveikio 9a straipsnio 7 dalyje nurodyto komiteto vaidmeniui, pirmininkas pasiūlo sprendimą sušaukti nepriklausomą komisiją, o jį turi priimti Priežiūros taryba. Nepriklausomą komisiją sudaro pirmininkas ir šeši kiti nariai, kuriuos, pasikonsultavęs su Administracine valdyba ir po atviro kvietimo dalyvauti konkurse, pasiūlo pirmininkas. Kiti šeši nariai negali būti kompetentingos institucijos, kuri, kaip įtariama, pažeidė Sąjungos teisę, atstovai ir negali turėti nei su byla susijusių interesų, nei tiesioginių ryšių su atitinkama kompetentinga institucija. Kiekvienas komisijos narys turi vieną balsą. Komisijos sprendimai priimami, kai už juos teigiamai balsuoja bent keturi komisijos nariai. 3. Taikant 19 straipsnį ir nedarant poveikio 9a straipsnio 7 dalyje nurodyto vidaus komiteto vaidmeniui, pirmininkas pasiūlo sprendimą sušaukti nepriklausomą komisiją, o jį turi priimti Priežiūros taryba. Nepriklausomą komisiją sudaro pirmininkas ir šeši kiti nariai, kuriuos, pasikonsultavęs su Administracine valdyba ir po atviro kvietimo dalyvauti konkurse, pasiūlo pirmininkas. Kiti šeši nariai negali būti nesutariančių kompetentingų institucijų atstovai ir negali turėti nei su konfliktu susijusių interesų, nei tiesioginių ryšių su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis. Kiekvienas komisijos narys turi vieną balsą. Komisijos sprendimai priimami, kai už juos teigiamai balsuoja bent keturi komisijos nariai. 4. Siekiant atlikti 22 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje numatytą tyrimą, pirmininkas taip pat gali pasiūlyti priimti sprendimą pradėti tyrimą ir sprendimą sušaukti nepriklausomą komisiją, o tą pasiūlymą turi priimti Priežiūros taryba. Nepriklausomą komisiją sudaro pirmininkas ir šeši kiti nariai, kuriuos, pasikonsultavęs su Administracine valdyba ir po atviro kvietimo dalyvauti konkurse, pasiūlo pirmininkas. Kiekvienas komisijos narys turi vieną balsą. Komisijos sprendimai priimami, kai už juos teigiamai balsuoja bent keturi komisijos nariai. 5. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos komisijos arba pirmininkas pasiūlo sprendimus pagal 17 straipsnį arba 19 straipsnį, išskyrus atvejus, kai klausimai yra susiję su finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencija, kad juos galutinai priimtų Priežiūros taryba. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta komisija Priežiūros tarybai pateikia tyrimo, atlikto pagal 22 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą, rezultatus. 6. Priežiūros taryba priima šiame straipsnyje nurodytų komisijų darbo tvarkos taisykles. 42 straipsnis Priežiūros tarybos nepriklausomumas 1. Atlikdami pagal šį reglamentą jiems pavestas užduotis, Priežiūros tarybos nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi tik visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors vyriausybės ar kurios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja. 2. Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei kokios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos Priežiūros tarybos nariams jiems vykdant užduotis. 3. Priežiūros tarybos nariai, pirmininkas, taip pat balsavimo teisės neturintys atstovai ir stebėtojai, dalyvaujantys Priežiūros tarybos posėdžiuose, prieš tokius posėdžius tiksliai ir išsamiai deklaruoja, kad neturi arba turi kokių nors interesų, kurie galėtų būti laikomi pažeidžiančiais jų nepriklausomumą svarstant kuriuos nors darbotvarkės klausimus, ir nedalyvauja diskusijose bei balsavime dėl tokių klausimų. 4. Priežiūros taryba savo darbo tvarkos taisyklėse nustato 3 dalyje nurodyto interesų deklaravimo ir interesų konflikto prevencijos bei valdymo praktinę tvarką.“; |
34) |
43 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
35) |
įterpiamas šis straipsnis: „43a straipsnis Priežiūros tarybos priimamų sprendimų skaidrumas Nepaisant 70 straipsnio, per šešias savaites nuo kiekvieno Priežiūros tarybos posėdžio Institucija Europos Parlamentui pateikia išsamų ir informatyvų to Priežiūros tarybos posėdžio protokolą, kuriame pateikiama išsami diskusijų apžvalga, įskaitant sprendimų su paaiškinimais sąrašą. Tokiame posėdžio protokole neaprašomos Priežiūros tarybos diskusijos, susijusios su atskiromis finansų įstaigomis, nebent 75 straipsnio 3 dalyje arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose būtų numatyta kitaip.“; |
36) |
44 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
37) |
45 straipsnis pakeičiamas taip: „45 straipsnis Sudėtis 1. Administracinę valdybą sudaro pirmininkas ir šeši Priežiūros tarybos nariai, kuriuos iš savo tarpo renka balsavimo teisę turintys Priežiūros tarybos nariai. Kiekvienas Administracinės valdybos narys, išskyrus pirmininką, turi pakaitinį narį, kuris gali jį ar ją pakeisti jam ar jai negalint dalyvauti posėdyje. 2. Priežiūros tarybos išrinktų narių kadencija yra dveji su puse metų. Ta kadencija gali būti pratęsta vieną kartą. Administracinės valdybos sudėtis yra subalansuota ir proporcinga pagal lyčių pusiausvyros principą bei atspindi visą Sąjungą. Administracinės valdybos nariais turi būti bent du nedalyvaujančių valstybių narių atstovai. Kadencijos iš dalies sutampa, ir taikoma tinkama rotacijos tvarka. 3. Administracinės valdybos posėdžius pirmininkas sušaukia savo iniciatyva arba bent trečdalio narių prašymu; posėdžiams pirmininkauja pirmininkas. Administracinė valdyba posėdžiauja prieš kiekvieną Priežiūros tarybos posėdį ir taip dažnai, kaip Administracinė valdyba mano esant būtina. Ji posėdžiauja bent penkis kartus per metus. 4. Pagal darbo tvarkos taisykles Administracinės valdybos nariams gali padėti patarėjai ar ekspertai. Balsavimo teisės neturintys nariai, išskyrus vykdomąjį direktorių, nedalyvauja jokiose Administracinės valdybos diskusijose, susijusiose su atskiromis finansų įstaigomis.“; |
38) |
įterpiami šie straipsniai: „45a straipsnis Sprendimų priėmimas 1. Administracinės valdybos sprendimai priimami paprasta jos narių balsų dauguma, tačiau siekiama bendro sutarimo. Kiekvienas narys turi vieną balsą. Pirmininkas yra balsavimo teisę turintis narys. 2. Vykdomasis direktorius ir Komisijos atstovas Administracinės valdybos posėdžiuose dalyvauja be teisės balsuoti. Komisijos atstovas turi teisę balsuoti 63 straipsnyje nurodytais klausimais. 3. Administracinė valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai. 45b straipsnis Koordinavimo grupės 1. Administracinė valdyba gali savo iniciatyva arba kompetentingos institucijos prašymu sudaryti koordinavimo grupes apibrėžtais klausimais, dėl kurių gali reikėti koordinuoti veiksmus, atsižvelgiant į konkrečius rinkos pokyčius. Administracinė valdyba sudaro koordinavimo grupes apibrėžtais klausimais penkių Priežiūros tarybos narių prašymu. 2. Visos kompetentingos institucijos dalyvauja koordinavimo grupėse ir pagal 35 straipsnį teikia koordinavimo grupėms informaciją, kurios reikia, kad koordinavimo grupės galėtų vykdyti koordinavimo užduotis pagal savo įgaliojimus. Koordinavimo grupių darbas grindžiamas kompetentingų institucijų pateikta informacija ir visais Institucijos nustatytais faktais. 3. Grupėms pirmininkauja Administracinės valdybos narys. Kiekvienais metais atitinkamas už koordinavimo grupę atsakingas Administracinės valdybos narys praneša Priežiūros tarybai apie pagrindinius diskusijų elementus bei išvadas ir, jei manoma, kad tai aktualu, pateikia pasiūlymą dėl tolesnių reglamentavimo veiksmų arba tarpusavio vertinimo atitinkamoje srityje. Kompetentingos institucijos praneša Institucijai, kaip jos savo veikloje atsižvelgė į koordinavimo grupių darbą. 4. Stebėdama rinkos pokyčius, kurie gali būti koordinavimo grupių darbo objektas, Institucija gali paprašyti kompetentingų institucijų pagal 35 straipsnį pateikti informaciją, būtiną, kad Institucija galėtų atlikti savo stebėsenos vaidmenį.“; |
39) |
46 straipsnis pakeičiamas taip: „46 straipsnis Administracinės valdybos nepriklausomumas Administracinės valdybos nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi tik visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors vyriausybės ar bet kokios kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja. Valstybės narės, Sąjungos institucijos ar įstaigos ir visos kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos Administracinės valdybos nariams jiems vykdant savo užduotis.“; |
40) |
47 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
41) |
48 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
42) |
49 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
43) |
49a straipsnio vienintelė pastraipa pakeičiama taip: „49a straipsnis Išlaidos Pirmininkas viešai skelbia apie visus surengtus posėdžius su išorės suinteresuotaisiais subjektais per dvi savaites po posėdžių ir apie visas gautas dovanas. Išlaidos registruojamos viešai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus.“; |
44) |
50 straipsnis išbraukiamas; |
45) |
54 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
46) |
55 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
47) |
56 ir 57 straipsniai pakeičiami taip: „56 straipsnis Bendrosios pozicijos ir bendri aktai Vykdydama šio reglamento II skyriuje nustatytas užduotis, visų pirma susijusias su Direktyvos 2002/87/EB įgyvendinimu, Institucija atitinkamais atvejais prireikus siekia suformuoti bendrą poziciją bendru sutarimu su Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija). Kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisę, priemones pagal šio reglamento 10–16 straipsnius ir sprendimus pagal 17, 18 ir 19 straipsnius, kurie yra susiję su Direktyvos 2002/87/EB ir bet kurių kitų šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų, kurie taip pat patenka į Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ar Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) kompetencijos sritį, taikymu, atitinkamais atvejais lygiagrečiai priima Institucija, Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija). 57 straipsnis Pakomitečiai 1. Jungtinis komitetas gali sukurti pakomitečius, kad šie Jungtiniam komitetui parengtų bendrųjų pozicijų ir bendrų aktų projektus. 2. Kiekvieną pakomitetį sudaro 55 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ir po vieną kiekvienos valstybės narės atitinkamos kompetentingos institucijos esamo personalo aukšto lygio atstovą. 3. Kiekvienas pakomitetis iš atitinkamų kompetentingų institucijų atstovų išsirenka pirmininką, kuris taip pat yra Jungtinio komiteto stebėtojas. 4. Taikant 56 straipsnį įsteigiamas Jungtinio komiteto finansinių konglomeratų pakomitetis. 5. Jungtinis komitetas savo interneto svetainėje skelbia apie visus įsteigtus pakomitečius, įskaitant jų įgaliojimus ir narių sąrašą, nurodydamas atitinkamas narių pakomitetyje vykdomas funkcijas.“; |
48) |
58 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
49) |
59 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Apeliacinės tarybos nariai ir Institucijos darbuotojai, teikiantys veiklos ir sekretoriato pagalbą, negali dalyvauti jokiame apeliaciniame procese, jeigu turi kokių nors su juo susijusių asmeninių interesų, jeigu anksčiau dalyvavo procese kaip vienos iš proceso šalių atstovai arba jeigu dalyvavo priimant apeliacine tvarka skundžiamą sprendimą.“; |
50) |
60 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Apeliacinis skundas kartu su jo pagrindimu Institucijai pateikiamas raštu per tris mėnesius nuo pranešimo atitinkamam asmeniui apie sprendimą dienos arba, jei pranešimo nebuvo, nuo tos dienos, kai Institucija paskelbė sprendimą. Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl apeliacinio skundo per tris mėnesius nuo jo pateikimo.“; |
51) |
įterpiamas šis straipsnis: „60a straipsnis Institucijos kompetencijos viršijimas Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo gali Komisijai nusiųsti motyvuotą pranešimą, jei mano, kad Institucija, veikdama pagal 16 ir 16b straipsnius, viršijo savo kompetenciją, įskaitant 1 straipsnio 5 dalies penktoje pastraipoje nurodyto proporcingumo principo nesilaikymą, ir tai yra tiesiogiai ir asmeniškai susiję su tuo asmeniu.“; |
52) |
62 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:
|
53) |
63, 64 ir 65 straipsniai pakeičiami taip: „63 straipsnis Biudžeto sudarymas 1. Kiekvienais metais vykdomasis direktorius, remdamasis Institucijos metiniu ir daugiamečiu programavimu, parengia preliminarų trejų ateinančių finansinių metų Institucijos bendrojo programavimo dokumento projektą, kuriame išdėstomos numatomos pajamos ir išlaidos, taip pat informacija apie darbuotojus, ir kartu su etatų planu jį pateikia Administracinei valdybai ir Priežiūros tarybai. 2. Priežiūros taryba, vadovaudamasi Administracinės valdybos patvirtintu projektu, priima ateinančių trejų finansinių metų bendrojo programavimo dokumento projektą. 3. Administracinė valdyba iki sausio 31 d. pateikia bendrąjį programavimo dokumentą Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai, taip pat Europos Audito Rūmams. 4. Atsižvelgdama į bendrąjį programavimo dokumentą , Komisija į Sąjungos biudžeto projektą įtraukia išlaidų, kurios, jos manymu, reikalingos pagal etatų planą, sąmatas ir išlyginamojo įnašo, kuris bus mokamas iš Sąjungos bendrojo biudžeto pagal SESV 313 ir 314 straipsnius, sumą. 5. Europos Parlamentas ir Taryba priima Institucijos etatų planą. Europos Parlamentas ir Taryba tvirtina Institucijai skiriamo išlyginamojo įnašo asignavimus. 6. Institucijos biudžetą priima Priežiūros taryba. Jis tampa galutinis, galutinai priėmus Sąjungos bendrąjį biudžetą. Prireikus jis atitinkamai tikslinamas. 7. Administracinė valdyba nedelsdama praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie kiekvieną ketinamą įgyvendinti projektą, kuris gali daryti didelį finansinį poveikį Institucijos biudžeto finansavimui, visų pirma, apie kiekvieną su nekilnojamuoju turtu, pavyzdžiui, pastatų nuoma arba pirkimu, susijusį projektą. 8. Nedarant poveikio Finansinio reglamento 266 ir 267 straipsniams, kiekvienam projektui, kuris gali turėti didelį finansinį ar ilgalaikį poveikį Institucijos biudžeto finansavimui, visų pirma, kiekvienam su nekilnojamuoju turtu, pavyzdžiui, pastatų nuoma arba pirkimu, susijusiam projektui, įskaitant sutarties nutraukimo sąlygas, reikalingas Europos Parlamento ir Tarybos leidimas. 64 straipsnis Biudžeto vykdymas ir kontrolė 1. Vykdomasis direktorius vykdo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas ir vykdo metinį Institucijos biudžetą. 2. Institucijos apskaitos pareigūnas iki kitų metų kovo 1 d. siunčia preliminarias finansines ataskaitas Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams. Pagal 70 straipsnį Institucijai nedraudžiama Audito Rūmams pateikti bet kokią informaciją, kurios prašo Audito Rūmai ir kuri priklauso jų kompetencijos sričiai. 3. Institucijos apskaitos pareigūnas iki kitų metų kovo 1 d. siunčia konsolidavimui atlikti reikalingą apskaitos informaciją Komisijos apskaitos pareigūnui to apskaitos pareigūno nustatytu būdu ir formatu. 4. Iki kitų metų kovo 31 d. Institucijos apskaitos pareigūnas taip pat nusiunčia biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą Priežiūros tarybos nariams, Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams. 5. Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Institucijos preliminarių finansinių ataskaitų pagal Finansinio reglamento 246 straipsnį, Institucijos apskaitos pareigūnas parengia galutines Institucijos finansines ataskaitas. Vykdomasis direktorius jas nusiunčia Priežiūros tarybai, o ji pateikia savo nuomonę dėl tų finansinių ataskaitų. 6. Iki kitų metų liepos 1 d. Institucijos apskaitos pareigūnas nusiunčia galutines finansines ataskaitas ir Priežiūros tarybos nuomonę Komisijos apskaitos pareigūnui, Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams. Institucijos apskaitos pareigūnas kasmet iki birželio 15 d. konsolidavimo tikslais taip pat nusiunčia Komisijos apskaitos pareigūnui šio pareigūno nustatyto standartinio formato ataskaitų rinkinį. 7. Iki kitų metų lapkričio 15 d. galutinės finansinės ataskaitos paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 8. Iki rugsėjo 30 d. vykdomasis direktorius Audito Rūmams nusiunčia atsakymą į Audito Rūmų pastabas, o to atsakymo kopiją taip pat nusiunčia Administracinei valdybai ir Komisijai. 9. Kaip numatyta Finansinio reglamento 261 straipsnio 3 dalyje ir Europos Parlamento prašymu, vykdomasis direktorius pateikia Europos Parlamentui visą informaciją, kurios reikia, kad būtų užtikrinta sklandi atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra. 10. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuotąja balsų dauguma priimta rekomendacija, iki N + 2 metų gegužės 15 d. patvirtina, kad Institucija N finansinių metų biudžetą įvykdė. 11. Institucija pateikia motyvuotą nuomonę dėl Europos Parlamento pozicijos ir dėl kitų Europos Parlamento pastabų, pateiktų per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą. 65 straipsnis Finansinės taisyklės Pasikonsultavusi su Komisija, Administracinė valdyba priima Institucijai taikomas finansines taisykles. Tos taisyklės negali nukrypti nuo Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/715 (*23), nebent to reikėtų dėl specifinių Institucijos veiklos poreikių ir tik gavus išankstinį Komisijos pritarimą. (*23) 2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį ir nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 70 straipsnyje (OL L 122, 2019 5 10, p. 1).“;" |
54) |
66 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Institucijai be jokių apribojimų taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (*24). (*24) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).“;" |
55) |
70 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
56) |
71 straipsnis pakeičiamas taip: „71 straipsnis Duomenų apsauga Šis reglamentas nedaro poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su jų atliekamu asmens duomenų tvarkymu pagal Reglamentą (ES) 2016/679, ar Institucijos pareigoms, susijusioms su jai vykdant pareigas atliekamu asmens duomenų tvarkymu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 (*26). (*26) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).“;" |
57) |
72 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Administracinė valdyba patvirtina Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo praktines priemones.“; |
58) |
74 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip: „Reikiamos nuostatos dėl patalpų, suteiktinų Institucijai valstybėje narėje, kurioje yra jos būstinė, ir infrastruktūros, kurią turi suteikti ta valstybė narė, taip pat specialios taisyklės, taikytinos Institucijos darbuotojams ir jų šeimos nariams toje valstybėje narėje, nustatoma Institucijos ir tos valstybės narės susitarime dėl būstinės, jų sudarytame gavus Administracinės valdybos patvirtinimą.“; |
59) |
76 straipsnis pakeičiamas taip: „76 straipsnis Ryšys su Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetu Institucija laikoma Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto (EBPIK) teisių perėmėja. Ne vėliau kaip Institucijos įsteigimo dieną visas EBPIK turtas ir visi įsipareigojimai bei visos neįvykdytos operacijos automatiškai perkeliamos Institucijai. EBPIK parengia ataskaitą, atspindinčią jo turto ir įsipareigojimų padėtį tokio perkėlimo dieną. EBPIK ir Komisija atlieka tos ataskaitos auditą ir ją patvirtina.“; |
60) |
81 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
2 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 1094/2010 iš dalies keičiamas taip:
1) |
1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
2) |
2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
3) |
3 straipsnis pakeičiamas taip: „3 straipsnis Institucijų atskaitomybė 1. 2 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytos institucijos yra atskaitingos Europos Parlamentui ir Tarybai. 2. Pagal SESV 226 straipsnį Institucija visapusiškai bendradarbiauja su Europos Parlamentu, kai vykdomi tyrimai pagal tą straipsnį. 3. Priežiūros taryba tvirtina metinę Institucijos veiklos, taip pat pirmininko pareigų atlikimo, ataskaitą ir kasmet iki birželio 15 d. perduoda tą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Ataskaita skelbiama viešai. 4. Europos Parlamentui paprašius, pirmininkas dalyvauja Europos Parlamento klausyme dėl Institucijos veiklos rezultatų. Klausymas vyksta ne rečiau kaip kartą per metus. Pirmininkas daro pareiškimą Europos Parlamente ir atsako į visus jo narių klausimus, jei to yra prašoma. 5. Gavęs prašymą ir bent 15 dienų prieš darydamas 4 dalyje nurodytą pareiškimą, pirmininkas Europos Parlamentui raštu pateikia Institucijos veiklos ataskaitą. 6. Kartu su 11–18, 20 ir 33 straipsniuose nurodyta informacija ataskaitoje taip pat pateikiama bet kokia atitinkama informacija, kurios ad hoc tvarka paprašo Europos Parlamentas. 7. Institucija žodžiu arba raštu atsako į Europos Parlamento arba Tarybos jai pateiktus klausimus per penkias savaites nuo klausimo gavimo. 8. Gavęs prašymą pirmininkas surengia konfidencialias diskusijas žodžiu už uždarų durų su kompetentingo Europos Parlamento komiteto pirmininku, pirmininko pavaduotojais ir koordinatoriais. Visi dalyviai laikosi profesinės paslapties reikalavimų. 9. Nedarant poveikio konfidencialumo pareigoms, atsirandančioms dėl dalyvavimo tarptautiniuose forumuose, gavusi prašymą Institucija praneša Europos Parlamentui apie savo indėlį vieningai, nuosekliai ir veiksmingai atstovaujant Sąjungos interesams tokiuose tarptautiniuose forumuose.“; |
4) |
4 straipsnio 2 punkto ii papunktis pakeičiamas taip:
|
5) |
7 straipsnis papildomas šia dalimi: „Institucijos būstinės vieta nedaro poveikio Institucijos užduočių ir įgaliojimų vykdymui, valdymo struktūros organizavimui, pagrindinės organizacijos veiklai ar pagrindiniam jos veiklos finansavimui, sudarant sąlygas, kai taikytina, bendrai su Sąjungos agentūromis naudotis administracinės paramos paslaugomis ir infrastruktūros administravimo paslaugomis, kurios nėra susijusios su Institucijos pagrindine veikla.“; |
6) |
8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
7) |
9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
8) |
įterpiamas šis straipsnis: „9a straipsnis Raštai dėl veiksmų nesiėmimo 1. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių Institucija imasi tik išskirtinėmis aplinkybėmis, kai, jos vertinimu, kurio nors akto iš 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų ar tais teisėkūros procedūra priimamais aktais grindžiamo deleguotojo ar įgyvendinimo akto taikymas, tikėtina, keltų reikšmingų sunkumų dėl vienos iš šių priežasčių:
2. 1 dalyje nurodytais atvejais Institucija nusiunčia kompetentingoms institucijoms ir Komisijai išsamų kylančių, jų manymu, sunkumų aprašymą. 1 dalies a ir b punktų atvejais Institucija pateikia Komisijai nuomonę dėl visų veiksmų, kurie, jos manymu, yra tinkami, pasiūlymo dėl naujo teisėkūros procedūra priimamo akto arba pasiūlymo dėl naujo deleguotojo ar įgyvendinimo akto forma, nurodydama, kaip skubiai, Institucijos vertinimu, sunkumus reikėtų pašalinti. Institucija savo nuomonę paskelbia viešai. Šio straipsnio 1 dalies c punkto atveju Institucija kuo skubiau įvertina būtinybę priimti atitinkamas gaires ar rekomendacijas pagal 16 straipsnį. Institucija imasi veiksmų skubos tvarka, visų pirma, kai įmanoma, siekdama padėti užkirsti kelią 1 dalyje nurodytiems sunkumams. 3. Prireikus 1 dalyje nurodytais atvejais ir laukiant naujų priemonių priėmimo ir taikymo, kai buvo imtasi veiksmų pagal 2 dalį, Institucija skelbia nuomones dėl 1 dalyje nurodytų aktų konkrečių nuostatų, siekdama prisidėti prie nuoseklios, veiksmingos ir efektyvios priežiūros ir vykdymo užtikrinimo praktikos formavimo ir bendro, vienodo ir nuoseklaus Sąjungos teisės taikymo. 4. Jeigu, remdamasi gauta, visų pirma iš kompetentingų institucijų, informacija, Institucija mano, kad kuris nors iš 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų arba kuris nors iš tais teisėkūros procedūra priimamais aktais grindžiamų deleguotųjų ar įgyvendinimo aktų kelia reikšmingų išskirtinių sunkumų, susijusių su pasitikėjimu rinka, vartotojų, klientų ar investuotojų apsauga, sklandžiu finansų rinkų arba prekių rinkų veikimu ir vientisumu arba visos finansų sistemos arba jos dalies stabilumu Sąjungoje, Institucija nedelsdama nusiunčia kompetentingoms institucijoms ir Komisijai išsamų, jos manymu, kylančių sunkumų aprašymą. Institucija gali Komisijai pateikti nuomonę dėl visų veiksmų, kurie, jos manymu, yra tinkami, pasiūlymo dėl naujo teisėkūros procedūra priimamo akto arba pasiūlymo dėl naujo deleguotojo ar įgyvendinimo akto forma, ir dėl klausimo skubumo. Institucija savo nuomonę paskelbia viešai.“; |
9) |
10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
10) |
13 straipsnio 1 dalies antra pastraipa išbraukiama. |
11) |
15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
12) |
16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
13) |
įterpiami šie straipsniai: „16a straipsnis Nuomonės 1. Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos prašymu arba savo iniciatyva Institucija gali teikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai nuomones visais su jos kompetencijos sritimi susijusiais klausimais. 2. 1 dalyje nurodytame prašyme gali būti nurodytos viešos konsultacijos arba techninė analizė. 3. Dėl riziką ribojančio susijungimų ir įsigijimų vertinimo, kuris patenka į Direktyvos 2009/138/EB taikymo sritį ir kurį atliekant pagal tą direktyvą reikalaujama dviejų ar daugiau valstybių narių kompetentingų institucijų konsultacijų, Institucija gali, vienai iš atitinkamų kompetentingų institucijų paprašius, parengti ir paskelbti nuomonę dėl riziką ribojančio vertinimo, išskyrus nuomones, susijusias su Direktyvos 2009/138/EB 59 straipsnio 1 dalies e punkte nustatytais kriterijais. Nuomonė parengiama nedelsiant ir bet kuriuo atveju iki Direktyvoje 2009/138/EB nurodyto vertinimo laikotarpio pabaigos. 4. Europos Parlamento, Tarybos arba Komisijos prašymu Institucija gali teikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai technines konsultacijas 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nustatytose srityse. 16b straipsnis Klausimai ir atsakymai 1. Nedarant poveikio šio straipsnio 5 dalies taikymui, bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant kompetentingas institucijas ir Sąjungos institucijas ir įstaigas, bet kuria oficialiąja Sąjungos kalba gali pateikti Institucijai klausimų dėl 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimtų aktų arba su jais susijusių deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų, taip pat pagal šiuos teisėkūros procedūra priimtus aktus priimtų gairių ir rekomendacijų nuostatų praktinio taikymo ar įgyvendinimo. Prieš pateikdamos klausimą Institucijai, finansų įstaigos įvertina, ar nevertėtų konkretaus klausimo pirmiausia pateikti savo kompetentingai institucijai. Prieš paskelbdama atsakymus į priimtinus klausimus, Institucija gali kreiptis dėl papildomų paaiškinimų dėl šioje dalyje nurodytų fizinių ar juridinių asmenų užduotų klausimų. 2. Institucijos pateikti atsakymai į klausimus, kaip nurodyta 1 dalyje, yra neprivalomojo pobūdžio. Atsakymai paskelbiami bent ta kalba, kuria buvo pateiktas klausimas. 3. Institucija sukuria ir administruoja savo svetainėje internetinę priemonę, skirtą klausimams pateikti ir visiems gautiems klausimams bei atsakymams į priimtinus klausimus pagal 1 dalį laiku paskelbti, nebent paskelbimas prieštarautų teisėtiems tų asmenų interesams arba galėtų sukelti pavojų finansų sistemos stabilumui. Institucija gali atmesti klausimus, į kuriuos neketina atsakyti. Atmestus klausimus Institucija savo svetainėje skelbia du mėnesius. 4. Trys Priežiūros tarybos balsavimo teisę turintys nariai gali paprašyti Priežiūros tarybos pagal 44 straipsnį nuspręsti, ar nevertėtų šio straipsnio 1 dalyje nurodyto priimtino klausimo dalyko aptarti gairėse pagal 16 straipsnį, paprašyti 37 straipsnyje nurodytos suinteresuotųjų subjektų grupės pateikti patarimą, reikiamu periodiškumu peržiūrėti klausimus ir atsakymus, surengti atviras viešas konsultacijas ar išnagrinėti susijusias galimas sąnaudas ir naudą. Tokios konsultacijos ir analizės turi būti proporcingos pateiktų atitinkamų klausimų ir atsakymų projektų apimčiai, pobūdžiui ir poveikiui arba ypatingam klausimo skubumui. Į svarstymus įtraukiant 37 straipsnyje nurodytą suinteresuotųjų subjektų grupę taikoma konfidencialumo pareiga. 5. Klausimus, į kuriuos atsakant reikia aiškinti Sąjungos teisę, Institucija persiunčia Komisijai. Visus Komisijos pateiktus atsakymus Institucija paskelbia.“; |
14) |
17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
15) |
įterpiamas šis straipsnis: „17a straipsnis Pranešimų teikėjų apsauga 1. Institucija nustato specialius pranešimo kanalus fizinių arba juridinių asmenų pateiktai informacijai apie faktinius arba galimus pažeidimus, piktnaudžiavimo teise arba Sąjungos teisės netaikymo atvejus gauti ir tvarkyti. 2. Šiais kanalais informaciją teikiantys fiziniai ar juridiniai asmenys atitinkamais atvejais turi būti apsaugoti nuo atsakomųjų veiksmų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1937 (*32). 3. Institucija užtikrina, kad visą informaciją būtų galima pateikti anonimiškai arba konfidencialiai ir saugiai. Jei Institucija mano, kad pateiktoje informacijoje yra esminių pažeidimų įrodymų arba reikšmingų požymių, ji pranešimo teikėjui pateikia grįžtamąją informaciją. (*32) 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).“;" |
16) |
18 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Jeigu Taryba priėmė sprendimą pagal šio straipsnio 2 dalį ir išskirtinėmis aplinkybėmis, kai reaguojant į nepalankius pokyčius, kurie gali sukelti didelį pavojų sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui Sąjungoje arba klientų ir vartotojų apsaugai, būtina imtis suderintų kompetentingų institucijų veiksmų, Institucija gali priimti atskirus sprendimus, kuriais reikalaujama, kad kompetentingos institucijos pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimamus aktus imtųsi būtinų veiksmų, kad būtų sprendžiamos su tokiais pokyčiais susijusios problemos, užtikrindama, kad finansų įstaigos ir kompetentingos institucijos atitiktų tuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose nustatytus reikalavimus.“; |
17) |
19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
18) |
21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
19) |
22 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
20) |
23 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Institucija, konsultuodamasi su ESRV, parengia sisteminės rizikos nustatymo bei apskaičiavimo kriterijus ir tinkamą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tvarką, kuri apima finansų rinkų dalyvių arba finansų rinkų dalyviams keliamos sisteminės rizikos galimo didėjimo nepalankiausiomis sąlygomis vertinimą, įskaitant galimą su aplinkos apsauga susijusią sisteminę riziką. Finansų rinkų dalyviai, kurie gali kelti sisteminę riziką, prižiūrimi griežčiau, o prireikus jiems taikomos 25 straipsnyje nurodytos atgaivinimo ir problemų sprendimo procedūros.“; |
21) |
29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
22) |
įterpiamas šis straipsnis: „29a straipsnis Sąjungos strateginiai priežiūros prioritetai Ne rečiau kaip kas trejus metus ir ne vėliau kaip kovo 31 d. Institucija, po diskusijų Priežiūros taryboje ir atsižvelgusi į gautas kompetentingų institucijų pastabas, Sąjungos institucijų atliktą darbą ir ESRV paskelbtą analizę, įspėjimus ir rekomendacijas, nustato iki dviejų visai Sąjungai aktualių prioritetų, kuriais atspindimi būsimi pokyčiai ir tendencijos. Į tuos Institucijos akcentuojamus prioritetus kompetentingos institucijos atsižvelgia rengdamos savo darbo programas ir apie tai atitinkamai praneša Institucijai. Institucija apsvarsto atitinkamą kompetentingų institucijų veiklą po to einančiais metais ir parengia išvadas. Institucija apsvarsto galimą tolesnę veiklą, kuri gali apimti gaires, rekomendacijas kompetentingoms institucijoms ir tarpusavio vertinimus atitinkamoje srityje. Institucijos nustatyti visai Sąjungai aktualūs prioritetai netrukdo kompetentingoms institucijoms taikyti savo geriausios praktikos bei imtis veiksmų dėl savo papildomų prioritetų ir pokyčių, taip pat jais atsižvelgiama į nacionalinius ypatumus.“; |
23) |
30 straipsnis pakeičiamas taip: „30 straipsnis Kompetentingų institucijų tarpusavio vertinimas 1. Institucija periodiškai atlieka tam tikros arba visos kompetentingų institucijų veiklos tarpusavio vertinimą, kad dar labiau padidintų priežiūros rezultatų nuoseklumą ir veiksmingumą. Tuo tikslu Institucija parengia metodus, kuriuos taikant būtų galima objektyviai įvertinti ir palyginti vertinamas kompetentingas institucijas. Planuojant ir atliekant tarpusavio vertinimą, atsižvelgiama į turimą informaciją ir jau atliktus atitinkamos kompetentingos institucijos vertinimus, įskaitant Institucijai pagal 35 straipsnį pateiktą visą aktualią informaciją ir visą iš suinteresuotųjų subjektų gautą aktualią informaciją. 2. Šio straipsnio tikslais Institucija įsteigia ad hoc tarpusavio vertinimo komitetus, kuriuose suburia Institucijos darbuotojus ir kompetentingų institucijų narius. Tarpusavio vertinimo komitetams pirmininkauja Institucijos darbuotojas. Pasikonsultavęs su Administracine valdyba ir paskelbus atvirą kvietimą dalyvauti konkurse, pirmininkas pasiūlo tarpusavio vertinimo komiteto pirmininką ir narius, kuriuos turi patvirtinti Priežiūros taryba. Pasiūlymas laikomas priimtu, jeigu per 10 dienų nuo tada, kai pirmininkas jį pasiūlė, Priežiūros taryba nepriima sprendimo jį atmesti. 3. Atliekant tarpusavio vertinimą, be kita ko, vertinami toliau nurodyti dalykai:
4. Institucija parengia ataskaitą, kurioje išdėstomi tarpusavio vertinimo rezultatai. Tą tarpusavio vertinimo ataskaitą parengia tarpusavio vertinimo komitetas, o priima – Priežiūros taryba pagal 44 straipsnio 4 dalį. Rengdamas tą ataskaitą tarpusavio vertinimo komitetas konsultuojasi su Administracine valdyba, kad būtų išlaikytas šios ataskaitos ir kitų tarpusavio vertinimo ataskaitų nuoseklumas ir užtikrintos vienodos sąlygos. Administracinė valdyba visų pirma įvertina, ar metodika taikyta vienodai. Ataskaitoje paaiškinamos ir nurodomos tolesnės priemonės, kurios, atsižvelgiant į tarpusavio vertinimo rezultatus, laikomos tinkamomis, proporcingomis ir būtinomis. Tos tolesnės priemonės gali būti priimtos kaip gairės ir rekomendacijos pagal 16 straipsnį ir kaip nuomonės pagal 29 straipsnio 1 dalies a punktą. Remiantis 16 straipsnio 3 dalimi, kompetentingos institucijos deda visas pastangas, kad būtų laikomasi paskelbtų gairių ir rekomendacijų. Pagal 10–15 straipsnius rengdama techninių reguliavimo standartų projektus arba techninių įgyvendinimo standartų projektus, arba pagal 16 straipsnį rengdama gaires arba rekomendacijas, Institucija atsižvelgia į tarpusavio vertinimo rezultatus ir visą kitą jai vykdant užduotis gautą informaciją, kad užtikrintų aukščiausios kokybės priežiūros praktikos konvergenciją. 5. Institucija teikia Komisijai nuomonę, kai, atsižvelgdama į tarpusavio vertinimo rezultatus arba kitą jai vykdant savo užduotis gautą informaciją, mano, kad, Sąjungos požiūriu, finansų įstaigoms arba kompetentingoms institucijoms taikytinas Sąjungos taisykles reikėtų dar labiau suderinti. 6. Praėjus dvejiems metams po tarpusavio vertinimo ataskaitos paskelbimo Institucija imasi tolesnių veiksmų ataskaitos. Tolesnių veiksmų ataskaitą parengia tarpusavio vertinimo komitetas, o priima Priežiūros taryba pagal 44 straipsnio 4 dalį. Rengdamas tą ataskaitą tarpusavio vertinimo komitetas konsultuojasi su Administracine valdyba, kad būtų išlaikytas šios ataskaitos ir kitų tolesnių veiksmų ataskaitų nuoseklumas. Tolesnių veiksmų ataskaitoje, be kita ko, įvertinamas kompetentingų institucijų, kurių tarpusavio vertinimas atliekamas, vykdytų veiksmų reaguojant į tarpusavio vertinimo ataskaitoje nurodytas tolesnes priemones tinkamumas ir veiksmingumas. 7. Pasikonsultavęs su kompetentingomis institucijomis, kurių tarpusavio vertinimas atliekamas, tarpusavio vertinimo komitetas pateikia argumentuotas pagrindines tarpusavio vertinimo išvadas. Argumentuotas pagrindines tarpusavio vertinimo ir 6 dalyje nurodytos tolesnių veiksmų ataskaitos išvadas Institucija paskelbia. Jeigu Institucijos argumentuotos pagrindinės išvados skiriasi nuo tarpusavio vertinimo komiteto išvadų, Institucija konfidencialiai perduoda tarpusavio vertinimo komiteto išvadas Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Jeigu kompetentinga institucija, kurios tarpusavio vertinimas atliekamas, nuogąstauja, kad dėl Institucijos motyvuotų pagrindinių išvadų paskelbimo kiltų pavojus finansų sistemos stabilumui, ji turi galimybę perduoti klausimą Priežiūros tarybai. Priežiūros taryba gali nuspręsti tų ištraukų neskelbti. 8. Šio straipsnio tikslais Administracinė valdyba pateikia pasiūlymą dėl artimiausių dvejų metų tarpusavio vertinimų darbo plano, kuriame, be kita ko, atsižvelgiama į patirtį, įgytą per ankstesnius tarpusavio vertinimo procesus, ir 45b straipsnyje nurodytų koordinavimo grupių diskusijas. Tarpusavio vertinimų darbo planas yra atskira metinės ir daugiametės darbo programos dalis. Jis skelbiamas viešai. Skubos arba nenumatytų įvykių atveju Institucija gali nuspręsti atlikti papildomus tarpusavio vertinimus.“; |
24) |
31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
25) |
įterpiamas šis straipsnis: „31a straipsnis Keitimasis informacija apie kompetenciją ir tinkamumą Institucija kartu su Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) sukuria sistemą, pagal kurią būtų keičiamasi informacija, svarbia kompetentingoms institucijoms atliekant kvalifikuotuosius akcijų paketus turinčių asmenų, direktorių ir svarbiausias pareigas einančių asmenų kompetencijos ir tinkamumo vertinimą pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimtus aktus.“; |
26) |
32 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
27) |
33 straipsnis pakeičiamas taip: „33 straipsnis Tarptautiniai santykiai, įskaitant lygiavertiškumą 1. Nedarant poveikio atitinkamai valstybių narių ir Sąjungos institucijų kompetencijai, Institucija gali plėtoti ryšius ir sudaryti administracinius susitarimus su trečiųjų valstybių reguliavimo ir priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir administracijomis. Pagal tuos susitarimus nenustatomos juridinės prievolės Sąjungai ir jos valstybėms narėms ir jais neužkertamas kelias valstybėms narėms ir jų kompetentingoms institucijoms sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus su tomis trečiosiomis valstybėmis. Kai trečioji valstybė pagal galiojantį deleguotąjį aktą, Komisijos priimtą pagal Direktyvos (ES) 2015/849 9 straipsnį, yra įtraukta į jurisdikcijų, kurių nacionaliniai kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, dėl kurių Sąjungos finansų sistemai kyla didelių grėsmių, sąrašą, Institucija nesudaro administracinių susitarimų su tos trečiosios valstybės reguliavimo ir priežiūros institucijomis. Tai netrukdo Institucijai su atitinkamos trečiosios valstybės institucijomis bendradarbiauti kitais būdais siekiant sumažinti Sąjungos finansų sistemai kylančias grėsmes. 2. Gavusi specialų Komisijos prašymą patarti arba jeigu to reikalaujama pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus, Institucija padeda Komisijai rengti sprendimus dėl trečiųjų valstybių reguliavimo ir priežiūros režimų lygiavertiškumo. 3. Institucija stebi atitinkamus reguliavimo ir priežiūros pokyčius, taip pat vykdymo užtikrinimo praktikos ir rinkos pokyčius trečiosiose valstybėse, dėl kurių Komisija pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimamus aktus yra priėmusi sprendimus dėl lygiavertiškumo, atkreipdama ypatingą dėmesį į šių pokyčių poveikį finansiniam stabilumui, rinkos vientisumui, draudėjų apsaugai ir vidaus rinkos veikimui, tokiu mastu, kokiu jie yra svarbūs atliekant rizika grindžiamus lygiavertiškumo vertinimus. Be to, ji patikrina, ar vis dar tenkinami kriterijai, pagal kuriuos priimti tie sprendimai dėl lygiavertiškumo, ir visos juose nustatytos sąlygos. Institucija gali palaikyti ryšius su atitinkamomis trečiųjų valstybių institucijomis. Institucija Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai bei Europos priežiūros institucijai (Europos bankininkystės institucijai) ir Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai) teikia konfidencialią ataskaitą, kurioje apibendrinami vykdytos visų trečiųjų valstybių lygiavertiškumo stebėsenos rezultatai. Ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama poveikiui finansiniam stabilumui, rinkos vientisumui, draudėjų apsaugai arba vidaus rinkos veikimui. Jeigu Institucija nustato šioje dalyje nurodytų atitinkamų pokyčių, susijusių su trečiųjų valstybių reguliavimo ir priežiūros arba vykdymo užtikrinimo praktika, kurie gali paveikti Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansinį stabilumą, rinkos vientisumą arba draudėjų apsaugą arba vidaus rinkos veikimą, ji nedelsdama konfidencialiai informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją. 4. Nedarant poveikio konkretiems 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nustatytiems reikalavimams, laikydamasi šio straipsnio 1 dalies antrame sakinyje nustatytų sąlygų, Institucija, kai įmanoma, bendradarbiauja su trečiųjų valstybių, kurių reguliavimo ir priežiūros režimai pripažinti lygiaverčiais, atitinkamomis kompetentingomis institucijomis. Iš principo šis bendradarbiavimas vykdomas remiantis administraciniais susitarimais, sudarytais su atitinkamomis tų trečiųjų valstybių institucijomis. Derėdamasi dėl tokių administracinių susitarimų, Institucija įtraukia nuostatas dėl:
Institucija informuoja Komisiją, jeigu trečiosios valstybės kompetentinga institucija atsisako sudaryti tokius administracinius susitarimus arba atsisako veiksmingai bendradarbiauti. 5. Siekdama Sąjungoje formuoti nuoseklios, veiksmingos ir efektyvios priežiūros praktiką ir stiprinti tarptautinės priežiūros koordinavimą, Institucija gali parengti pavyzdinius administracinius susitarimus. Kompetentingos institucijos deda visas pastangas, kad laikytųsi tokių pavyzdinių susitarimų. 43 straipsnio 5 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucija pateikia informaciją apie administracinius susitarimus, sudarytus su priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis arba trečiųjų valstybių administracijomis, pagalbą, kurią Institucija suteikė Komisijai rengiant sprendimus dėl lygiavertiškumo ir Institucijos pagal šio straipsnio 3 dalį vykdytą stebėseną. 6. Institucija pagal šiuo reglamentu ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros procedūra priimtais aktais jai suteiktus įgaliojimus prisideda prie vieningo, nuoseklaus ir veiksmingo atstovavimo Sąjungos interesams tarptautiniuose forumuose.“; |
28) |
34 straipsnis išbraukiamas; |
29) |
36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
30) |
37 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
31) |
39 straipsnis pakeičiamas taip: „39 straipsnis Sprendimų priėmimo procedūros 1. Priimdama pagal 17, 18 ir 19 straipsnius numatytus sprendimus, Institucija veikia pagal šio straipsnio 2–6 dalis. 2. Institucija oficialiąja adresato kalba praneša visiems sprendimo adresatams apie ketinimą priimti sprendimą ir visapusiškai atsižvelgdama į to klausimo skubumą, sudėtingumą ir galimas pasekmes nustato terminą, per kurį adresatas gali pareikšti nuomonę dėl sprendimo dalyko. Adresatas gali pareikšti nuomonę savo oficialiąja kalba. Pirmame sakinyje išdėstyta nuostata mutatis mutandis taikoma 17 straipsnio 3 dalyje nurodytoms rekomendacijoms. 3. Institucijos sprendimuose nurodomi juos pagrindžiantys motyvai. 4. Institucijos sprendimų adresatai informuojami apie teisių gynimo priemones, kuriomis galima pasinaudoti pagal šį reglamentą. 5. Jeigu Institucija priėmė sprendimą pagal 18 straipsnio 3 arba 4 dalį, ji peržiūri tą sprendimą atitinkamu periodiškumu. 6. Apie sprendimus, kuriuos Institucija priima pagal 17, 18 arba 19 straipsnį, skelbiama viešai. Viešame skelbime nurodoma konkreti kompetentinga institucija ar finansų įstaiga bei pagrindinis sprendimo turinys, nebent toks paskelbimas prieštarautų teisėtiems tų finansų įstaigų interesams arba jų verslo paslapčių apsaugai arba galėtų sukelti didelį pavojų sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui Sąjungoje.“; |
32) |
40 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
33) |
41 ir 42 straipsniai pakeičiami taip: „41 straipsnis Vidaus komitetai 1. Priežiūros taryba savo iniciatyva arba pirmininko prašymu gali įsteigti vidaus komitetus konkrečioms jai skirtoms užduotims atlikti. Administracinės valdybos arba pirmininko prašymu Priežiūros taryba gali įsteigti vidaus komitetus konkrečioms Administracinei valdybai skirtoms užduotims atlikti. Priežiūros taryba gali numatyti galimybę tam tikras aiškiai apibrėžtas užduotis ir sprendimus perduoti vidaus komitetams, Administracinei valdybai arba pirmininkui. 2. Taikant 17 straipsnį, pirmininkas pasiūlo sprendimą sušaukti nepriklausomą komisiją, o jį turi priimti Priežiūros taryba. Nepriklausomą komisiją sudaro pirmininkas ir šeši kiti nariai, kuriuos, pasikonsultavęs su Administracine valdyba ir po atviro kvietimo dalyvauti konkurse, pasiūlo pirmininkas. Kiti šeši nariai negali būti kompetentingos institucijos, kuri, kaip įtariama, pažeidė Sąjungos teisę, atstovai ir negali turėti su byla susijusių interesų ar tiesioginių ryšių su atitinkama kompetentinga institucija. Kiekvienas komisijos narys turi vieną balsą. Komisijos sprendimai priimami, kai už juos teigiamai balsuoja bent keturi komisijos nariai. 3. Taikant 19 straipsnį, pirmininkas pasiūlo sprendimą sušaukti nepriklausomą komisiją, o jį turi priimti Priežiūros taryba. Nepriklausomą komisiją sudaro pirmininkas ir šeši kiti nariai, kuriuos, pasikonsultavęs su Administracine valdyba ir po atviro kvietimo dalyvauti konkurse, pasiūlo pirmininkas. Kiti šeši nariai negali būti nesutariančių kompetentingų institucijų atstovai ir negali turėti su konfliktu susijusių interesų ar tiesioginių ryšių su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis. Kiekvienas komisijos narys turi vieną balsą. Komisijos sprendimai priimami, kai už juos teigiamai balsuoja bent keturi komisijos nariai. 4. Siekiant atlikti 22 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje numatytą tyrimą, pirmininkas taip pat gali pasiūlyti priimti sprendimą pradėti tyrimą ir sprendimą sušaukti nepriklausomą komisiją, o jį turi priimti Priežiūros taryba. Nepriklausomą komisiją sudaro pirmininkas ir šeši kiti nariai, kuriuos, pasikonsultavęs su Administracine valdyba ir po atviro kvietimo dalyvauti konkurse, pasiūlo pirmininkas. Kiekvienas komisijos narys turi vieną balsą. Komisijos sprendimai priimami, kai už juos teigiamai balsuoja bent keturi komisijos nariai. 5. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos komisijos arba pirmininkas pasiūlo sprendimus pagal 17 straipsnį arba 19 straipsnį, kad juos galutinai priimtų Priežiūros taryba. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta komisija Priežiūros tarybai pateikia tyrimo, atlikto pagal 22 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą, rezultatus. 6. Priežiūros taryba priima šiame straipsnyje nurodytų komisijų darbo tvarkos taisykles. 42 straipsnis Priežiūros tarybos nepriklausomumas 1. Atlikdami pagal šį reglamentą jiems pavestas užduotis, Priežiūros tarybos nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi tik visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors vyriausybės ar kurios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja. 2. Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei kokios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos Priežiūros tarybos nariams jiems vykdant užduotis. 3. Priežiūros tarybos nariai, pirmininkas, taip pat balsavimo teisės neturintys atstovai ir stebėtojai, dalyvaujantys Priežiūros tarybos posėdžiuose, prieš tokius posėdžius tiksliai ir išsamiai deklaruoja, kad neturi arba turi kokių nors interesų, kurie galėtų būti laikomi pažeidžiančiais jų nepriklausomumą svarstant kuriuos nors darbotvarkės klausimus, ir nedalyvauja diskusijose bei balsavime dėl tokių klausimų. 4. Priežiūros taryba savo darbo tvarkos taisyklėse nustato 3 dalyje nurodyto interesų deklaravimo ir interesų konflikto prevencijos bei valdymo praktinę tvarką.“; |
34) |
43 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
35) |
įterpiamas šis straipsnis: „43a straipsnis Priežiūros tarybos priimamų sprendimų skaidrumas Nepaisant 70 straipsnio, ne vėliau kaip per šešias savaites nuo kiekvieno Priežiūros tarybos posėdžio dienos Institucija Europos Parlamentui pateikia išsamų ir informatyvų to Priežiūros tarybos posėdžio protokolą, kuriame pateikiama išsami diskusijų apžvalga, įskaitant sprendimų su paaiškinimais sąrašą. Tokiame posėdžio protokole neaprašomos Priežiūros tarybos diskusijos, susijusios su atskiromis finansų įstaigomis, nebent 75 straipsnio 3 dalyje arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose būtų numatyta kitaip.“; |
36) |
44 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
37) |
45 straipsnis pakeičiamas taip: „45 straipsnis Sudėtis 1. Administracinę valdybą sudaro pirmininkas ir šeši Priežiūros tarybos nariai, kuriuos iš savo tarpo renka balsavimo teisę turintys Priežiūros tarybos nariai. Kiekvienas Administracinės valdybos narys, išskyrus pirmininką, turi pakaitinį narį, kuris gali jį pakeisti šiam negalint dalyvauti posėdyje. 2. Priežiūros tarybos išrinktų narių kadencija yra dveji su puse metų. Ta kadencija gali būti pratęsta vieną kartą. Administracinės valdybos sudėtis yra subalansuota ir proporcinga pagal lyčių pusiausvyros principą bei atspindi visą Sąjungą. Kadencijos iš dalies sutampa ir taikoma tinkama rotacijos tvarka. 3. Administracinės valdybos posėdžius pirmininkas sušaukia savo iniciatyva arba bent trečdalio narių prašymu; posėdžiams pirmininkauja pirmininkas. Administracinė valdyba posėdžiauja prieš kiekvieną Priežiūros tarybos posėdį ir taip dažnai, kaip Administracinė valdyba mano esant būtina. Ji posėdžiauja bent penkis kartus per metus. 4. Pagal darbo tvarkos taisykles Administracinės valdybos nariams gali padėti patarėjai ar ekspertai. Balsavimo teisės neturintys nariai, išskyrus vykdomąjį direktorių, nedalyvauja jokiose Administracinės valdybos diskusijose, susijusiose su atskiromis finansų įstaigomis.“; |
38) |
įterpiami šie straipsniai: „45a straipsnis Sprendimų priėmimas 1. Administracinės valdybos sprendimai priimami paprasta jos narių balsų dauguma, tačiau siekiama bendro sutarimo. Kiekvienas narys turi vieną balsą. Pirmininkas yra balsavimo teisę turintis narys. 2. Vykdomasis direktorius ir Komisijos atstovas Administracinės valdybos posėdžiuose dalyvauja be teisės balsuoti. Komisijos atstovas turi teisę balsuoti 63 straipsnyje nurodytais klausimais. 3. Administracinė valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai. 45b straipsnis Koordinavimo grupės 1. Administracinė valdyba gali savo iniciatyva arba kompetentingos institucijos prašymu sudaryti koordinavimo grupes apibrėžtais klausimais, dėl kurių gali reikėti koordinuoti veiksmus, atsižvelgiant į konkrečius rinkos pokyčius. Administracinė valdyba sudaro koordinavimo grupes apibrėžtais klausimais penkių Priežiūros tarybos narių prašymu. 2. Visos kompetentingos institucijos dalyvauja koordinavimo grupėse ir pagal 35 straipsnį teikia koordinavimo grupėms informaciją, kurios reikia, kad koordinavimo grupės galėtų vykdyti koordinavimo užduotis pagal savo įgaliojimus. Koordinavimo grupių darbas grindžiamas kompetentingų institucijų pateikta informacija ir visais Institucijos nustatytais faktais. 3. Grupėms pirmininkauja Administracinės valdybos narys. Kiekvienais metais atitinkamas už koordinavimo grupę atsakingas Administracinės valdybos narys praneša Priežiūros tarybai apie pagrindinius diskusijų elementus bei išvadas ir, jei manoma, kad tai aktualu, pateikia pasiūlymą dėl tolesnių reglamentavimo veiksmų arba tarpusavio vertinimo atitinkamoje srityje. Kompetentingos institucijos praneša Institucijai, kaip jos savo veikloje atsižvelgė į koordinavimo grupių darbą. 4. Stebėdama rinkos pokyčius, kurie gali būti koordinavimo grupių darbo objektas, Institucija gali paprašyti kompetentingų institucijų pagal 35 straipsnį pateikti informaciją, būtiną, kad Institucija galėtų atlikti savo stebėsenos vaidmenį.“; |
39) |
46 straipsnis pakeičiamas taip: „46 straipsnis Administracinės valdybos nepriklausomumas Administracinės valdybos nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi tik visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors vyriausybės ar bet kokios kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja. Valstybės narės, Sąjungos institucijos ar įstaigos ir kitos viešosios ar privačios įstaigos negali siekti daryti įtakos Administracinės valdybos nariams jiems vykdant savo užduotis.“; |
40) |
47 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
41) |
48 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
42) |
49 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
43) |
įterpiamas šis straipsnis: „49a straipsnis Išlaidos Pirmininkas viešai skelbia apie visus surengtus posėdžius su išorės suinteresuotaisiais subjektais per dvi savaites po posėdžių ir apie visas gautas dovanas. Išlaidos registruojamos viešai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus.“; |
44) |
50 straipsnis išbraukiamas; |
45) |
54 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
46) |
55 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
47) |
56 ir 57 straipsniai pakeičiami taip: „56 straipsnis Bendrosios pozicijos ir bendri aktai Vykdydama šio reglamento II skyriuje nustatytas užduotis, visų pirma susijusias su Direktyvos 2002/87/EB įgyvendinimu, Institucija atitinkamais atvejais siekia suformuoti bendrą poziciją bendru sutarimu su atitinkamai Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija). Kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisę, priemones pagal šio reglamento 10–16 straipsnius ir sprendimus pagal 17, 18 ir 19 straipsnius, kurie yra susiję su Direktyvos 2002/87/EB ir bet kurių kitų šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų, kurie taip pat patenka į Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) ar Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) kompetencijos sritį, taikymu, lygiagrečiai priima atitinkamai Institucija, Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija). 57 straipsnis Pakomitečiai 1. Jungtinis komitetas gali sukurti pakomitečius, kad šie Jungtiniam komitetui parengtų bendrųjų pozicijų ir bendrų aktų projektus. 2. Kiekvieną pakomitetį sudaro 55 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ir po vieną kiekvienos valstybės narės atitinkamos kompetentingos institucijos esamo personalo aukšto lygio atstovą. 3. Kiekvienas pakomitetis iš atitinkamų kompetentingų institucijų atstovų išsirenka pirmininką, kuris taip pat yra Jungtinio komiteto stebėtojas. 4. Taikant 56 straipsnį įsteigiamas Jungtinio komiteto finansinių konglomeratų pakomitetis. 5. Jungtinis komitetas savo interneto svetainėje skelbia apie visus įsteigtus pakomitečius, įskaitant jų įgaliojimus ir narių sąrašą, nurodydamas atitinkamas narių pakomitetyje vykdomas funkcijas.“; |
48) |
58 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
49) |
59 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Apeliacinės tarybos nariai ir Institucijos darbuotojai, teikiantys veiklos ir sekretoriato pagalbą, negali dalyvauti jokiame apeliaciniame procese, jeigu turi kokių nors su juo susijusių asmeninių interesų, jeigu anksčiau dalyvavo procese kaip vienos iš proceso šalių atstovai arba jeigu dalyvavo priimant apeliacine tvarka skundžiamą sprendimą.“; |
50) |
60 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Apeliacinis skundas kartu su jo pagrindimu Institucijai pateikiamas raštu per tris mėnesius nuo pranešimo atitinkamam asmeniui apie sprendimą dienos arba, jei pranešimo nebuvo, nuo tos dienos, kai Institucija paskelbė sprendimą. Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl apeliacinio skundo per tris mėnesius nuo jo pateikimo.“; |
51) |
įterpiamas šis straipsnis: „60a straipsnis Institucijos kompetencijos viršijimas Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo gali Komisijai nusiųsti motyvuotą pranešimą, jei mano, kad Institucija, veikdama pagal 16 ir 16b straipsnius, viršijo savo kompetenciją, įskaitant 1 straipsnio 5 dalyje nurodyto proporcingumo principo nesilaikymą, ir tai yra tiesiogiai ir asmeniškai susiję su tuo asmeniu.“; |
52) |
62 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:
|
53) |
63, 64 ir 65 straipsniai pakeičiami taip: „63 straipsnis Biudžeto sudarymas 1. Kiekvienais metais vykdomasis direktorius, remdamasis Institucijos metiniu ir daugiamečiu programavimu, parengia preliminarų trejų ateinančių finansinių metų Institucijos bendrojo programavimo dokumento projektą, kuriame išdėstomos numatomos pajamos ir išlaidos, taip pat informacija apie darbuotojus, ir kartu su etatų planu jį pateikia Administracinei valdybai ir Priežiūros tarybai. 2. Priežiūros taryba, vadovaudamasi Administracinės valdybos patvirtintu projektu, priima ateinančių trejų finansinių metų bendrojo programavimo dokumento projektą. 3. Administracinė valdyba iki sausio 31 d. pateikia bendrąjį programavimo dokumentą Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai, taip pat Europos Audito Rūmams. 4. Atsižvelgdama į bendrąjį programavimo dokumentą , Komisija į Sąjungos biudžeto projektą įtraukia išlaidų, kurios, jos manymu, reikalingos pagal etatų planą, sąmatas ir išlyginamojo įnašo, kuris bus mokamas iš Sąjungos bendrojo biudžeto pagal SESV 313 ir 314 straipsnius, sumą. 5. Europos Parlamentas ir Taryba priima Institucijos etatų planą. Europos Parlamentas ir Taryba tvirtina Institucijai skiriamo išlyginamojo įnašo asignavimus. 6. Institucijos biudžetą priima Priežiūros taryba. Jis tampa galutinis, galutinai priėmus Sąjungos bendrąjį biudžetą. Prireikus jis atitinkamai tikslinamas. 7 Administracinė valdyba nedelsdama praneša biudžeto valdymo institucijai apie kiekvieną ketinamą įgyvendinti projektą, kuris gali daryti didelį finansinį poveikį Institucijos biudžeto finansavimui, visų pirma, apie kiekvieną su nekilnojamuoju turtu, pavyzdžiui, pastatų nuoma arba pirkimu, susijusį projektą. 8. Nedarant poveikio Finansinio reglamento 266 ir 267 straipsniams, Europos Parlamentas ir Taryba turi patvirtinti kiekvieną projektą, kuris gali turėti didelį finansinį ar ilgalaikį poveikį Institucijos biudžeto finansavimui, visų pirma kiekvieną su nekilnojamuoju turtu, pavyzdžiui, pastatų nuoma arba pirkimu, susijusį projektą, įskaitant sutarties nutraukimo sąlygas. 64 straipsnis Biudžeto vykdymas ir kontrolė 1. Vykdomasis direktorius vykdo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas ir vykdo metinį Institucijos biudžetą. 2. Institucijos apskaitos pareigūnas iki kitų metų kovo 1 d. siunčia preliminarias finansines ataskaitas Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams. Pagal 70 straipsnį Institucijai nedraudžiama Audito Rūmams pateikti bet kokią informaciją, kurios prašo Audito Rūmai ir kuri priklauso Audito Rūmų kompetencijos sričiai. 3. Institucijos apskaitos pareigūnas iki kitų metų kovo 1 d. siunčia konsolidavimui atlikti reikalingą apskaitos informaciją Komisijos apskaitos pareigūnui to apskaitos pareigūno nustatytu būdu ir formatu. 4. Iki kitų metų kovo 31 d. Institucijos apskaitos pareigūnas taip pat nusiunčia biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą Priežiūros tarybos nariams, Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams. 5. Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Institucijos preliminarių finansinių ataskaitų pagal Finansinio reglamento 246 straipsnį, Institucijos apskaitos pareigūnas parengia galutines Institucijos finansines ataskaitas. Vykdomasis direktorius jas nusiunčia Priežiūros tarybai, o ji pateikia savo nuomonę dėl tų finansinių ataskaitų. 6. Iki kitų metų liepos 1 d. Institucijos apskaitos pareigūnas nusiunčia galutines finansines ataskaitas ir Priežiūros tarybos nuomonę Komisijos apskaitos pareigūnui, Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams. Institucijos apskaitos pareigūnas kasmet iki birželio 15 d. taip pat nusiunčia Komisijos apskaitos pareigūnui šio pareigūno konsolidavimo tikslais nustatyto standartinio formato ataskaitų rinkinį. 7. Iki kitų metų lapkričio 15 d. galutinės finansinės ataskaitos paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 8. Iki rugsėjo 30 d. vykdomasis direktorius Audito Rūmams nusiunčia atsakymą į Audito Rūmų pastabas ir taip pat nusiunčia Administracinei valdybai ir Komisijai to atsakymo kopiją. 9. Kaip numatyta Finansinio reglamento 261 straipsnio 3 dalyje ir Europos Parlamento prašymu, vykdomasis direktorius pateikia Europos Parlamentui visą informaciją, kurios reikia, kad būtų užtikrinta sklandi atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra. 10. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuotąja balsų dauguma priimta rekomendacija, iki N + 2 metų gegužės 15 d. patvirtina, kad Institucija N finansinių metų biudžetą įvykdė. 11. Institucija pateikia motyvuotą nuomonę dėl Europos Parlamento pozicijos ir dėl kitų Europos Parlamento pastabų, pateiktų per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą. 65 straipsnis Finansinės taisyklės Pasikonsultavusi su Komisija, Administracinė valdyba priima Institucijai taikomas finansines taisykles. Tos taisyklės negali nukrypti nuo Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2019/715 (*35), nebent to reikėtų dėl specifinių Institucijos veiklos poreikių ir tik gavus išankstinį Komisijos pritarimą. (*35) 2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį ir nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 70 straipsnyje (OL L 122, 2019 5 10, p. 1).“;" |
54) |
66 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Institucijai be jokių apribojimų taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (*36). (*36) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).“;" |
55) |
70 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
56) |
71 straipsnis pakeičiamas taip: „71 straipsnis Duomenų apsauga Šis reglamentas nedaro poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su jų atliekamu asmens duomenų tvarkymu pagal Reglamentą (ES) 2016/679, ar Institucijos pareigoms, susijusioms su jai vykdant pareigas atliekamu asmens duomenų tvarkymu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 (*38). (*38) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).“;" |
57) |
72 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Administracinė valdyba patvirtina Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo praktines priemones.“; |
58) |
74 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip: „Reikiamos nuostatos dėl patalpų, suteiktinų Institucijai valstybėje narėje, kurioje yra jos būstinė, ir infrastruktūros, kurią turi suteikti ta valstybė narė, taip pat specialios taisyklės, taikytinos Institucijos darbuotojams ir jų šeimos nariams toje valstybėje narėje, nustatoma Institucijos ir tos valstybės narės susitarime dėl būstinės, jų sudarytame gavus Administracinės valdybos patvirtinimą.“; |
59) |
76 straipsnis pakeičiamas taip: „76 straipsnis Ryšys su Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetu Institucija laikoma Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komiteto (EDPPPIK) teisių perėmėja. Ne vėliau kaip Institucijos įsteigimo dieną visas EDPPPIK turtas ir visi įsipareigojimai bei visos neįvykdytos operacijos automatiškai perkeliamos Institucijai. EDPPPIK parengia ataskaitą, atspindinčią jo turto ir įsipareigojimų padėtį tokio perkėlimo dieną. EDPPPIK ir Komisija atlieka tos ataskaitos auditą ir ją patvirtina.“; |
60) |
81 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
3 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010 iš dalies keičiamas taip:
1) |
1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
2) |
2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
3) |
3 straipsnis pakeičiamas taip: „3 straipsnis Institucijų atskaitomybė 1. 2 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytos institucijos yra atskaitingos Europos Parlamentui ir Tarybai. 2. Pagal SESV 226 straipsnį Institucija visapusiškai bendradarbiauja su Europos Parlamentu, kai vykdomi tyrimai pagal tą straipsnį. 3. Priežiūros taryba tvirtina metinę Institucijos veiklos, taip pat pirmininko pareigų atlikimo, ataskaitą ir kasmet ne vėliau kaip birželio 15 d. perduoda tą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Ataskaita skelbiama viešai. 4. Europos Parlamentui paprašius, pirmininkas dalyvauja Europos Parlamento klausyme dėl Institucijos veiklos rezultatų. Klausymas vyksta ne rečiau kaip kartą per metus. Pirmininkas daro pareiškimą Europos Parlamente ir atsako į visus jo narių klausimus, jei to yra prašoma. 5. Gavęs prašymą ir bent 15 dienų prieš darydamas 4 dalyje nurodytą pareiškimą, pirmininkas Europos Parlamentui raštu pateikia Institucijos veiklos ataskaitą. 6. Kartu su 11–18, 20 ir 33 straipsniuose nurodyta informacija ataskaitoje taip pat pateikiama bet kokia atitinkama informacija, kurios ad hoc tvarka paprašo Europos Parlamentas. 7. Institucija žodžiu arba raštu atsako į Europos Parlamento arba Tarybos jai pateiktus klausimus per penkias savaites nuo klausimo gavimo. 8. Gavęs prašymą pirmininkas surengia konfidencialias diskusijas žodžiu už uždarų durų su kompetentingo Europos Parlamento komiteto pirmininku, pirmininko pavaduotojais ir koordinatoriais. Visi dalyviai laikosi profesinės paslapties reikalavimų. 9. Nedarant poveikio konfidencialumo pareigoms, atsirandančioms dėl dalyvavimo tarptautiniuose forumuose, gavusi prašymą Institucija praneša Europos Parlamentui apie savo indėlį vieningai, nuosekliai ir veiksmingai atstovaujant Sąjungos interesams tokiuose tarptautiniuose forumuose.“; |
4) |
4 straipsnio 3 punkto ii papunktis pakeičiamas taip:
|
5) |
7 straipsnis papildomas šia dalimi: „Institucijos būstinės vieta nedaro poveikio Institucijos užduočių ir įgaliojimų vykdymui, valdymo struktūros organizavimui, pagrindinės organizacijos veiklai ar pagrindiniam jos veiklos finansavimui, sudarant sąlygas, kai taikytina, bendrai su Sąjungos agentūromis naudotis administracinės paramos paslaugomis ir infrastruktūros administravimo paslaugomis, kurios nėra susijusios su Institucijos pagrindine veikla.“; |
6) |
8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
7) |
9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
8) |
įterpiamas šis straipsnis: „9a straipsnis Raštai dėl veiksmų nesiėmimo 1. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių Institucija imasi tik išskirtinėmis aplinkybėmis, kai, jos vertinimu, kurio nors iš 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų ar kurio nors tais teisėkūros procedūra priimamais aktais grindžiamo deleguotojo ar įgyvendinimo akto taikymas, tikėtina, sukels reikšmingų sunkumų dėl vienos iš šių priežasčių:
2. 1 dalyje nurodytais atvejais Institucija kompetentingoms institucijoms ir Komisijai nusiunčia išsamų, jos manymu, kylančių sunkumų aprašymą. 1 dalies a ir b punktų atvejais Institucija pateikia Komisijai nuomonę dėl visų veiksmų, kurie, jos manymu, yra tinkami, naujo pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų arba pasiūlymo dėl naujų deleguotųjų ar įgyvendinimo aktų forma, nurodydama, kaip skubiai, Institucijos vertinimu, sunkumus reikėtų pašalinti. Institucija savo nuomonę paskelbia viešai. Šio straipsnio 1 dalies c punkto atveju Institucija kuo skubiau įvertina būtinybę priimti atitinkamas gaires ar rekomendacijas pagal 16 straipsnį. Institucija imasi veiksmų skubos tvarka, visų pirma, kai įmanoma, siekdama padėti užkirsti kelią 1 dalyje nurodytiems sunkumams. 3. Prireikus 1 dalyje nurodytais atvejais ir laukiant naujų priemonių priėmimo ir taikymo, kai buvo imtasi veiksmų pagal 2 dalį, Institucija skelbia nuomones dėl 1 dalyje nurodytų aktų konkrečių nuostatų, siekdama prisidėti prie nuoseklios, veiksmingos ir efektyvios priežiūros ir vykdymo užtikrinimo praktikos formavimo ir bendro, vienodo ir nuoseklaus Sąjungos teisės taikymo. 4. Jeigu, remdamasi gauta, visų pirma iš kompetentingų institucijų, informacija, Institucija mano, kad kuris nors iš 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų arba kuris nors tais teisėkūros procedūra priimamais aktais grindžiamas deleguotasis ar įgyvendinimo aktas kelia reikšmingų išskirtinių sunkumų, susijusių su pasitikėjimu rinka, klientų ar investuotojų apsauga, sklandžiu finansų rinkų arba prekių rinkų veikimu ir vientisumu arba visos finansų sistemos arba jos dalies stabilumu Sąjungoje, Institucija nedelsdama nusiunčia kompetentingoms institucijoms ir Komisijai išsamų, jos manymu, kylančių sunkumų aprašymą. Institucija gali Komisijai pateikti nuomonę dėl visų veiksmų, kurie, jos manymu, yra tinkami, pasiūlymo dėl naujo teisėkūros procedūra priimamo akto arba pasiūlymo dėl naujo deleguotojo ar įgyvendinimo akto forma, ir dėl klausimo skubumo. Institucija savo nuomonę paskelbia viešai.“; |
9) |
10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
10) |
13 straipsnio 1 dalies antra pastraipa išbraukiama; |
11) |
15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
12) |
16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
13) |
įterpiami šie straipsniai: „16a straipsnis Nuomonės 1. Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos prašymu arba savo iniciatyva Institucija gali teikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai nuomones visais su jos kompetencijos sritimi susijusiais klausimais. 2. 1 dalyje nurodytame prašyme gali būti nurodytos viešos konsultacijos arba techninė analizė. 3. Dėl riziką ribojančio susijungimų ir įsigijimų vertinimo, kuris patenka į Direktyvos 2014/65/ES taikymo sritį ir kurį atliekant pagal tą direktyvą reikalaujama dviejų ar daugiau valstybių narių kompetentingų institucijų konsultacijų, Institucija gali, vienai iš atitinkamų kompetentingų institucijų paprašius, parengti ir paskelbti nuomonę dėl riziką ribojančio vertinimo, išskyrus nuomones, susijusias su Direktyvos 2014/65/ES 13 straipsnio e punkte nustatytais kriterijais. Nuomonė parengiama nedelsiant ir bet kuriuo atveju iki Direktyvoje 2014/65/ES nurodyto vertinimo laikotarpio pabaigos. 4. Europos Parlamento, Tarybos arba Komisijos prašymu Institucija gali teikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai technines konsultacijas 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nustatytose srityse. 16b straipsnis Klausimai ir atsakymai 1. Nedarant poveikio šio straipsnio 5 dalies taikymui, bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant kompetentingas institucijas ir Sąjungos institucijas ir įstaigas, bet kuria oficialiąja Sąjungos kalba gali pateikti Institucijai klausimų dėl 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimtų aktų arba su jais susijusių deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų, taip pat pagal šiuos teisėkūros procedūra priimtus aktus priimtų gairių ir rekomendacijų nuostatų praktinio taikymo ar įgyvendinimo. Prieš pateikdami klausimą Institucijai, finansų rinkų dalyviai įvertina, ar šio klausimo pirmiausia nereikėtų pateikti savo kompetentingai institucijai. Prieš paskelbdama atsakymus į priimtinus klausimus, Institucija gali kreiptis dėl papildomų paaiškinimų dėl šioje dalyje nurodytų fizinių ar juridinių asmenų užduotų klausimų. 2. Institucijos pateikti atsakymai į 1 dalyje nurodytus klausimus yra neprivalomojo pobūdžio. Atsakymai paskelbiami bent ta kalba, kuria buvo pateiktas klausimas. 3. Institucija sukuria ir administruoja savo svetainėje internetinę priemonę, skirtą klausimams pateikti ir visiems gautiems klausimams bei atsakymams į priimtinus klausimus pagal 1 dalį laiku paskelbti, nebent paskelbimas prieštarautų teisėtiems tų asmenų interesams arba galėtų sukelti pavojų finansų sistemos stabilumui. Institucija gali atmesti klausimus, į kuriuos neketina atsakyti. Atmestus klausimus Institucija savo svetainėje skelbia du mėnesius. 4. Trys Priežiūros tarybos balsavimo teisę turintys nariai gali paprašyti Priežiūros tarybos pagal 44 straipsnį nuspręsti, ar nevertėtų šio straipsnio 1 dalyje nurodyto priimtino klausimo dalyko aptarti gairėse pagal 16 straipsnį, paprašyti 37 straipsnyje nurodytos suinteresuotųjų subjektų grupės pateikti patarimą, reikiamu periodiškumu peržiūrėti klausimus ir atsakymus, surengti atviras viešas konsultacijas ar išnagrinėti susijusias galimas sąnaudas ir naudą. Tokios konsultacijos ir analizės turi būti proporcingos pateiktų atitinkamų klausimų ir atsakymų projektų apimčiai, pobūdžiui ir poveikiui arba ypatingam klausimo skubumui. Į svarstymus įtraukiant 37 straipsnyje nurodytą suinteresuotųjų subjektų grupę taikoma konfidencialumo pareiga. 5. Klausimus, į kuriuos atsakant reikia aiškinti Sąjungos teisę, Institucija persiunčia Komisijai. Visus Komisijos pateiktus atsakymus Institucija paskelbia.“; |
14) |
17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
15) |
įterpiamas šis straipsnis: „17a straipsnis Pranešimų teikėjų apsauga 1. Institucija nustato specialius pranešimo kanalus fizinių arba juridinių asmenų pateiktai informacijai apie faktinius arba galimus pažeidimus, piktnaudžiavimo teise arba Sąjungos teisės netaikymo atvejus gauti ir tvarkyti. 2. Šiais kanalais informaciją teikiantys fiziniai ar juridiniai asmenys atitinkamais atvejais turi būti apsaugoti nuo atsakomųjų veiksmų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1937 (*45). 3. Institucija užtikrina, kad visą informaciją būtų galima pateikti anonimiškai arba konfidencialiai ir saugiai. Jei Institucija mano, kad pateiktoje informacijoje yra esminių pažeidimų įrodymų arba reikšmingų požymių, ji pranešimo teikėjui pateikia grįžtamąją informaciją. (*45) 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).“;" |
16) |
18 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Jeigu Taryba priėmė sprendimą pagal šio straipsnio 2 dalį ir išskirtinėmis aplinkybėmis, kai reaguojant į nepageidaujamus pokyčius, kurie gali sukelti didelį pavojų sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui Sąjungoje arba klientų ir investuotojų apsaugai, būtina imtis suderintų kompetentingų institucijų veiksmų, Institucija gali priimti atskirus sprendimus, kuriais reikalaujama, kad kompetentingos institucijos pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimamus aktus imtųsi būtinų veiksmų, kad būtų sprendžiamos su tokiais pokyčiais susijusios problemos, užtikrindama, kad finansų rinkų dalyviai ir kompetentingos institucijos atitiktų tuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose nustatytus reikalavimus.“; |
17) |
19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
18) |
21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
19) |
22 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
20) |
23 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Institucija, konsultuodamasi su ESRV, parengia sisteminės rizikos nustatymo bei apskaičiavimo kriterijus ir tinkamą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tvarką, kuri apima finansų rinkų dalyvių arba finansų rinkų dalyviams keliamos sisteminės rizikos galimo didėjimo nepalankiausiomis sąlygomis vertinimą, įskaitant galimą su aplinkos apsauga susijusią sisteminę riziką. Finansų rinkų dalyviai, kurie gali kelti sisteminę riziką, prižiūrimi griežčiau, o prireikus jiems taikomos 25 straipsnyje nurodytos atgaivinimo ir problemų sprendimo procedūros.“; |
21) |
27 straipsnio 2 dalies antra pastraipa išbraukiama; |
22) |
29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
23) |
įterpiamas šis straipsnis: „29a straipsnis Sąjungos strateginiai priežiūros prioritetai Ne rečiau kaip kas trejus metus ir ne vėliau kaip kovo 31 d. Institucija, po diskusijų Priežiūros taryboje ir atsižvelgusi į gautas kompetentingų institucijų pastabas, Sąjungos institucijų ar įstaigų atliktą darbą ir ESRV paskelbtą analizę, įspėjimus ir rekomendacijas, nustato iki dviejų visai Sąjungai aktualių prioritetų, kuriais atspindimi būsimi pokyčiai ir tendencijos. Į šiuos Institucijos akcentuojamus prioritetus kompetentingos institucijos atsižvelgia rengdamos savo darbo programas ir apie tai atitinkamai praneša Institucijai. Institucija apsvarsto atitinkamą kompetentingų institucijų veiklą po to einančiais metais ir parengia išvadas. Institucija apsvarsto galimą tolesnę veiklą, kuri, be kita ko, gali apimti gaires, rekomendacijas kompetentingoms institucijoms ir tarpusavio vertinimus atitinkamoje srityje. Institucijos nustatyti visai Sąjungai aktualūs prioritetai netrukdo nacionalinėms kompetentingoms institucijoms taikyti savo geriausios praktikos bei imtis veiksmų dėl savo papildomų prioritetų ir pokyčių, taip pat jais atsižvelgiama į nacionalinius ypatumus.“; |
24) |
30 straipsnis pakeičiamas taip: „30 straipsnis Kompetentingų institucijų tarpusavio vertinimas 1. Institucija periodiškai atlieka tam tikros arba visos kompetentingų institucijų veiklos tarpusavio vertinimą, kad dar labiau padidintų priežiūros rezultatų nuoseklumą ir veiksmingumą. Tuo tikslu Institucija parengia metodus, kuriuos taikant būtų galima objektyviai įvertinti ir palyginti vertinamas kompetentingas institucijas. Planuojant ir atliekant tarpusavio vertinimą, atsižvelgiama į turimą informaciją ir jau atliktus atitinkamos kompetentingos institucijos vertinimus, įskaitant Institucijai pagal 35 straipsnį pateiktą visą aktualią informaciją ir visą iš suinteresuotųjų subjektų gautą aktualią informaciją. 2. Šio straipsnio tikslais Institucija įsteigia ad hoc tarpusavio vertinimo komitetus, kuriuose suburia Institucijos darbuotojus ir kompetentingų institucijų narius. Tarpusavio vertinimo komitetams pirmininkauja Institucijos darbuotojas. Pasikonsultavęs su Administracine valdyba ir paskelbus atvirą kvietimą dalyvauti konkurse, pirmininkas pasiūlo tarpusavio vertinimo komiteto pirmininką ir narius, kuriuos turi patvirtinti Priežiūros taryba. Pasiūlymas laikomas priimtu, jeigu Priežiūros taryba per 10 dienų nuo tada, kai pirmininkas jį pasiūlė, nepriima sprendimo jį atmesti. 3. Atliekant tarpusavio vertinimą, be kita ko, vertinami toliau nurodyti dalykai:
4. Institucija parengia ataskaitą, kurioje išdėstomi tarpusavio vertinimo rezultatai. Tą tarpusavio vertinimo ataskaitą parengia tarpusavio vertinimo komitetas, o priima – Priežiūros taryba pagal 44 straipsnio 4 dalį. Rengdamas tą ataskaitą tarpusavio vertinimo komitetas konsultuojasi su Administracine valdyba, kad būtų išlaikytas šios ataskaitos ir kitų tarpusavio vertinimo ataskaitų nuoseklumas ir užtikrintos vienodos sąlygos. Administracinė valdyba visų pirma įvertina, ar metodika taikyta vienodai. Ataskaitoje paaiškinamos ir nurodomos tolesnės priemonės, kurios, atsižvelgiant į tarpusavio vertinimo rezultatus, laikomos tinkamomis, proporcingomis ir būtinomis. Tos tolesnės priemonės gali būti priimtos kaip gairės ir rekomendacijos pagal 16 straipsnį ir kaip nuomonės pagal 29 straipsnio 1 dalies a punktą. Remiantis 16 straipsnio 3 dalimi, kompetentingos institucijos deda visas pastangas, kad būtų laikomasi paskelbtų gairių ir rekomendacijų. Pagal 10–15 straipsnius rengdama techninių reguliavimo standartų projektus arba techninių įgyvendinimo standartų projektus, arba pagal 16 straipsnį rengdama gaires arba rekomendacijas, Institucija atsižvelgia į tarpusavio vertinimo rezultatus ir visą kitą jai vykdant užduotis gautą informaciją, kad užtikrintų aukščiausios kokybės priežiūros praktikos konvergenciją. 5. Institucija teikia Komisijai nuomonę, kai, atsižvelgdama į tarpusavio vertinimo rezultatus arba kitą jai vykdant savo užduotis gautą informaciją, mano, kad, Sąjungos požiūriu, finansų rinkų dalyviams arba kompetentingoms institucijoms taikytinas Sąjungos taisykles reikėtų dar labiau suderinti. 6. Praėjus dvejiems metams po tarpusavio vertinimo ataskaitos paskelbimo Institucija imasi tolesnių veiksmų ataskaitos. Tolesnių veiksmų ataskaitą parengia tarpusavio vertinimo komitetas, o priima Priežiūros taryba pagal 44 straipsnio 4 dalį. Rengdamas tą ataskaitą tarpusavio vertinimo komitetas konsultuojasi su Administracine valdyba, kad būtų išlaikytas šios ataskaitos ir kitų tolesnių veiksmų ataskaitų nuoseklumas. Tolesnių veiksmų ataskaitoje, be kita ko, įvertinamas kompetentingų institucijų, kurių tarpusavio vertinimas atliekamas, vykdytų veiksmų reaguojant į tarpusavio vertinimo ataskaitoje nurodytas tolesnes priemones tinkamumas ir veiksmingumas. 7. Pasikonsultavęs su kompetentingomis institucijomis, kurių tarpusavio vertinimas atliekamas, tarpusavio vertinimo komitetas pateikia argumentuotas pagrindines tarpusavio vertinimo išvadas. Argumentuotas pagrindines tarpusavio vertinimo ir 6 dalyje nurodytos tolesnių veiksmų ataskaitos išvadas Institucija paskelbia. Jeigu Institucijos argumentuotos pagrindinės išvados skiriasi nuo tarpusavio vertinimo komiteto išvadų, Institucija konfidencialiai perduoda tarpusavio vertinimo komiteto išvadas Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Jeigu kompetentinga institucija, kurios tarpusavio vertinimas atliekamas, nuogąstauja, kad dėl Institucijos motyvuotų pagrindinių išvadų paskelbimo kiltų pavojus finansų sistemos stabilumui, ji turi galimybę perduoti klausimą Priežiūros tarybai. Priežiūros taryba gali nuspręsti tų ištraukų neskelbti. 8. Šio straipsnio tikslais Administracinė valdyba pateikia pasiūlymą dėl artimiausių dvejų metų tarpusavio vertinimų darbo plano, kuriame, be kita ko, atsižvelgiama į patirtį, įgytą per ankstesnius tarpusavio vertinimo procesus, ir 45b straipsnyje nurodytų koordinavimo grupių diskusijas. Tarpusavio vertinimų darbo planas yra atskira metinės ir daugiametės darbo programos dalis. Jis skelbiamas viešai. Skubos arba nenumatytų įvykių atveju Institucija gali nuspręsti atlikti papildomus tarpusavio vertinimus.“; |
25) |
31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
26) |
įterpiami šie straipsniai: „31a straipsnis Keitimasis informacija apie kompetenciją ir tinkamumą Institucija kartu su Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) sukuria sistemą, pagal kurią būtų keičiamasi informacija, svarbia kompetentingoms institucijoms atliekant finansų rinkų dalyvių kvalifikuotuosius akcijų paketus turinčių asmenų, direktorių ir svarbiausias pareigas einančių asmenų kompetencijos ir tinkamumo vertinimą pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimtus aktus. 31b straipsnis Pavedimų, sandorių ir veiklos, darančių didelį tarpvalstybinį poveikį, koordinavimo funkcija Jeigu kompetentinga institucija turi įrodymų ar aiškių požymių iš kelių skirtingų šaltinių, kad įtartų, kad užsakymai, sandoriai arba kita veikla, darantys didelį tarpvalstybinį poveikį, kelia grėsmę sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba finansiniam stabilumui Sąjungoje, ji nedelsdama apie tai praneša Institucijai ir pateikia atitinkamą informaciją. Institucija gali paskelbti valstybių narių, kuriose vykdyta įtartina veikla, kompetentingoms institucijoms skirtą nuomonę dėl tinkamų tolesnių veiksmų.“; |
27) |
32 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
28) |
33 straipsnis pakeičiamas taip: „33 straipsnis Tarptautiniai santykiai, įskaitant lygiavertiškumą 1. Nedarant poveikio atitinkamai valstybių narių ir Sąjungos institucijų kompetencijai, Institucija gali plėtoti ryšius ir sudaryti administracinius susitarimus su reguliavimo ir priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir trečiųjų valstybių administracijomis. Pagal tuos susitarimus nenustatomos juridinės prievolės Sąjungai ir jos valstybėms narėms ir jais neužkertamas kelias valstybėms narėms ir jų kompetentingoms institucijoms sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus su tomis trečiosiomis valstybėmis. Kai trečioji valstybė pagal galiojantį deleguotąjį aktą, Komisijos priimtą pagal Direktyvos (ES) 2015/849 9 straipsnį, yra įtraukta į jurisdikcijų, kurių nacionaliniai kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, dėl kurių Sąjungos finansų sistemai kyla didelių grėsmių, sąrašą, Institucija nesudaro administracinių susitarimų su tos trečiosios valstybės reguliavimo ir priežiūros institucijomis. Tai netrukdo Institucijai su atitinkamos trečiosios valstybės institucijomis bendradarbiauti kitais būdais siekiant sumažinti Sąjungos finansų sistemai kylančias grėsmes. 2. Gavusi specialų Komisijos prašymą patarti arba jeigu to reikalaujama pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimamus aktus, Institucija padeda Komisijai rengti sprendimus dėl trečiųjų valstybių reguliavimo ir priežiūros režimų lygiavertiškumo. 3. Institucija stebi atitinkamus reguliavimo ir priežiūros pokyčius, taip pat vykdymo užtikrinimo praktikos ir rinkos pokyčius trečiosiose valstybėse tiek, kiek jie yra svarbūs atliekant rizika grindžiamus lygiavertiškumo vertinimus, dėl kurių Komisija pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimamus aktus yra priėmusi sprendimus dėl lygiavertiškumo, atkreipdama ypatingą dėmesį į šių pokyčių poveikį finansiniam stabilumui, rinkos vientisumui, investuotojų apsaugai ir vidaus rinkos veikimui. Be to, ji patikrina, ar vis dar tenkinami kriterijai, pagal kuriuos priimti tie sprendimai dėl lygiavertiškumo, ir visos juose nustatytos sąlygos. Institucija gali palaikyti ryšius su atitinkamomis trečiųjų valstybių institucijomis. Institucija Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai bei Europos priežiūros institucijai (Europos bankininkystės institucijai) ir Europos priežiūros institucijai (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai) teikia konfidencialią ataskaitą, kurioje apibendrinami jos vykdytos visų trečiųjų valstybių lygiavertiškumo stebėsenos veiklos rezultatai. Ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama poveikiui finansiniam stabilumui, rinkos vientisumui, investuotojų apsaugai arba vidaus rinkos veikimui. Jeigu Institucija nustato šioje dalyje nurodytų atitinkamų pokyčių, susijusių su trečiųjų valstybių reguliavimo ir priežiūros arba vykdymo užtikrinimo praktika, kurie gali paveikti Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansinį stabilumą, rinkos vientisumą, investuotojų apsaugą arba vidaus rinkos veikimą, ji nedelsdama konfidencialiai informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją. 4. Nedarant poveikio konkretiems 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nustatytiems reikalavimams, laikydamasi šio straipsnio 1 dalies antrame sakinyje nustatytų sąlygų, Institucija, kai įmanoma, bendradarbiauja su trečiųjų valstybių, kurių reguliavimo ir priežiūros režimai pripažinti lygiaverčiais, atitinkamomis kompetentingomis institucijomis. Iš principo šis bendradarbiavimas vykdomas remiantis administraciniais susitarimais, sudarytais su atitinkamomis tų trečiųjų valstybių institucijomis. Derėdamasi dėl tokių administracinių susitarimų, Institucija įtraukia nuostatas dėl:
Institucija informuoja Komisiją, jeigu trečiosios valstybės kompetentinga institucija atsisako sudaryti tokius administracinius susitarimus arba atsisako veiksmingai bendradarbiauti. 5. Siekdama Sąjungoje formuoti nuoseklios, veiksmingos ir efektyvios priežiūros praktiką ir stiprinti tarptautinės priežiūros koordinavimą, Institucija gali parengti pavyzdinius administracinius susitarimus. Kompetentingos institucijos deda visas pastangas, kad laikytųsi tokių pavyzdinių susitarimų. 43 straipsnio 5 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucija pateikia informaciją apie administracinius susitarimus, sudarytus su priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis arba trečiųjų valstybių administracijomis, pagalbą, kurią Institucija suteikė Komisijai rengiant sprendimus dėl lygiavertiškumo ir Institucijos stebėseną pagal šio straipsnio 3 dalį. 6. Institucija pagal šiuo reglamentu ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros procedūra priimtais aktais jai suteiktus įgaliojimus prisideda prie vieningo, nuoseklaus ir veiksmingo atstovavimo Sąjungos interesams tarptautiniuose forumuose.“; |
29) |
34 straipsnis išbraukiamas; |
30) |
36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
31) |
37 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
32) |
39 straipsnis pakeičiamas taip: „39 straipsnis Sprendimų priėmimo procedūros 1. Priimdama pagal 17, 18 ir 19 straipsnius numatytus sprendimus, Institucija veikia pagal šio straipsnio 2–6 dalis. 2. Institucija oficialiąja adresato kalba praneša visiems sprendimo adresatams apie ketinimą priimti sprendimą ir visapusiškai atsižvelgdama į to klausimo skubumą, sudėtingumą ir galimas pasekmes nustato terminą, per kurį adresatas gali pareikšti nuomonę dėl sprendimo dalyko. Adresatas gali pareikšti nuomonę savo oficialiąja kalba. Pirmame sakinyje išdėstyta nuostata mutatis mutandis taikoma 17 straipsnio 3 dalyje nurodytoms rekomendacijoms. 3. Institucijos sprendimuose nurodomi juos pagrindžiantys motyvai. 4. Institucijos sprendimų adresatai informuojami apie teisių gynimo priemones, kuriomis galima pasinaudoti pagal šį reglamentą. 5. Jeigu Institucija priėmė sprendimą pagal 18 straipsnio 3 arba 4 dalį, ji peržiūri tą sprendimą atitinkamu periodiškumu. 6. Apie sprendimus, kuriuos Institucija priima pagal 17, 18 arba 19 straipsnius, skelbiama viešai. Viešame skelbime nurodoma atitinkamos kompetentingos institucijos ar finansų rinkų dalyvio tapatybė bei pagrindinis sprendimo turinys, nebent toks paskelbimas prieštarautų teisėtiems tų finansų rinkų dalyvių interesams arba jų verslo paslapčių apsaugai arba galėtų sukelti didelį pavojų sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba finansų sistemos ar jos dalies stabilumui Sąjungoje.“; |
33) |
40 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
34) |
41 ir 42 straipsniai pakeičiami taip: „41 straipsnis Vidaus komitetai 1. Priežiūros taryba savo iniciatyva arba pirmininko prašymu gali įsteigti vidaus komitetus konkrečioms jai skirtoms užduotims atlikti. Administracinės valdybos arba pirmininko prašymu Priežiūros taryba gali įsteigti vidaus komitetus konkrečioms administracinei valdybai skirtoms užduotims atlikti. Priežiūros taryba gali numatyti galimybę tam tikras aiškiai apibrėžtas užduotis ir sprendimus perduoti vidaus komitetams, Administracinei valdybai arba pirmininkui. 2. Taikant 17 straipsnį, pirmininkas pasiūlo sprendimą sušaukti nepriklausomą komisiją, o jį turi priimti Priežiūros taryba. Nepriklausomą komisiją sudaro pirmininkas ir šeši kiti nariai, kuriuos, pasikonsultavęs su Administracine valdyba ir po atviro kvietimo dalyvauti konkurse, pasiūlo pirmininkas. Kiti šeši nariai negali būti kompetentingos institucijos, kuri, kaip įtariama, pažeidė Sąjungos teisę, atstovai ir negali turėti su byla susijusių interesų ar tiesioginių ryšių su atitinkama kompetentinga institucija. Kiekvienas komisijos narys turi vieną balsą. Komisijos sprendimai priimami, kai už juos teigiamai balsuoja bent keturi komisijos nariai. 3. Taikant 19 straipsnį, pirmininkas pasiūlo sprendimą sušaukti nepriklausomą komisiją, o jį turi priimti Priežiūros taryba. Nepriklausomą komisiją sudaro pirmininkas ir šeši kiti nariai, kuriuos, pasikonsultavęs su Administracine valdyba ir po atviro kvietimo dalyvauti konkurse, pasiūlo pirmininkas. Kiti šeši nariai negali būti nesutariančių kompetentingų institucijų atstovai ir negali turėti jokių su konfliktu susijusių interesų ar tiesioginių sąsajų su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis. Kiekvienas komisijos narys turi vieną balsą. Komisijos sprendimai priimami, kai už juos teigiamai balsuoja bent keturi komisijos nariai. 4. Siekiant atlikti 22 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje numatytą tyrimą, pirmininkas taip pat gali pasiūlyti nuspręsti pradėti tyrimą ir nuspręsti sušaukti nepriklausomą komisiją, o jį turi priimti Priežiūros taryba. Nepriklausomą komisiją sudaro pirmininkas ir šeši kiti nariai, kuriuos, pasikonsultavęs su Administracine valdyba ir po atviro kvietimo dalyvauti konkurse, pasiūlo pirmininkas. Kiekvienas komisijos narys turi vieną balsą. Komisijos sprendimai priimami, kai už juos teigiamai balsuoja bent keturi komisijos nariai. 5. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos komisijos arba pirmininkas pasiūlo sprendimus pagal 17 straipsnį arba 19 straipsnį, kad juos galutinai priimtų Priežiūros taryba. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta komisija Priežiūros tarybai pateikia tyrimo, atlikto pagal 22 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą, rezultatus. 6. Priežiūros taryba priima šiame straipsnyje nurodytų komisijų darbo tvarkos taisykles. 42 straipsnis Priežiūros tarybos nepriklausomumas 1. Atlikdami pagal šį reglamentą jiems pavestas užduotis, Priežiūros tarybos nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi tik visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors vyriausybės ar kurios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja. 2. Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei kokios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos Priežiūros tarybos nariams jiems vykdant užduotis. 3. Priežiūros tarybos nariai, pirmininkas, taip pat balsavimo teisės neturintys atstovai ir stebėtojai, dalyvaujantys Priežiūros tarybos posėdžiuose, prieš tokius posėdžius tiksliai ir išsamiai deklaruoja, kad neturi arba turi kokių nors interesų, kurie galėtų būti laikomi pažeidžiančiais jų nepriklausomumą svarstant kuriuos nors darbotvarkės klausimus, ir nedalyvauja diskusijose bei balsavime dėl tokių klausimų. 4. Priežiūros taryba savo darbo tvarkos taisyklėse nustato 3 dalyje nurodyto interesų deklaravimo ir interesų konflikto prevencijos bei valdymo praktinę tvarką.“; |
35) |
43 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
36) |
įterpiamas šis straipsnis: „43a straipsnis Priežiūros tarybos priimamų sprendimų skaidrumas Nepaisant 70 straipsnio, ne vėliau kaip per šešias savaites nuo kiekvieno Priežiūros tarybos posėdžio dienos Institucija Europos Parlamentui pateikia bent išsamų ir informatyvų to posėdžio protokolą, kuriame pateikiama išsami diskusijų apžvalga, įskaitant sprendimų su paaiškinimais sąrašą. Tokiame posėdžio protokole neaprašomos Priežiūros tarybos diskusijos, susijusios su atskirais finansų rinkos dalyviais, nebent 75 straipsnio 3 dalyje arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose būtų numatyta kitaip.“; |
37) |
44 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
38) |
45 straipsnis pakeičiamas taip: „45 straipsnis Sudėtis 1. Administracinę valdybą sudaro pirmininkas ir šeši Priežiūros tarybos nariai, kuriuos iš savo tarpo renka balsavimo teisę turintys Priežiūros tarybos nariai. Kiekvienas Administracinės valdybos narys, išskyrus pirmininką, turi pakaitinį narį, kuris gali jį pakeisti šiam negalint dalyvauti posėdyje. 2. Priežiūros tarybos išrinktų narių kadencija yra dveji su puse metų. Ta kadencija gali būti pratęsta vieną kartą. Administracinės valdybos sudėtis yra užtikrinanti lyčių pusiausvyrą ir proporcinga bei atspindi visą Sąjungą. Kadencijos iš dalies sutampa, ir taikoma tinkama rotacijos tvarka. 3. Administracinės valdybos posėdžius pirmininkas sušaukia savo iniciatyva arba bent trečdalio narių prašymu; posėdžiams pirmininkauja pirmininkas. Administracinė valdyba posėdžiauja prieš kiekvieną Priežiūros tarybos posėdį ir taip dažnai, kaip Administracinė valdyba mano esant būtina. Ji posėdžiauja bent penkis kartus per metus. 4. Pagal darbo tvarkos taisykles Administracinės valdybos nariams gali padėti patarėjai ar ekspertai. Balsavimo teisės neturintys nariai, išskyrus vykdomąjį direktorių, nedalyvauja jokiose Administracinės valdybos diskusijose, susijusiose su atskirais finansų rinkų dalyviais.“; |
39) |
įterpiami šie straipsniai: „45a straipsnis Sprendimų priėmimas 1. Administracinės valdybos sprendimai priimami paprasta jos narių balsų dauguma, tačiau siekiama bendro sutarimo. Kiekvienas narys turi vieną balsą. Pirmininkas yra balsavimo teisę turintis narys. 2. Vykdomasis direktorius ir Komisijos atstovas Administracinės valdybos posėdžiuose dalyvauja be teisės balsuoti. Komisijos atstovas turi teisę balsuoti 63 straipsnyje nurodytais klausimais. 3. Administracinė valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai. 45b straipsnis Koordinavimo grupės 1. Administracinė valdyba gali savo iniciatyva arba kompetentingos institucijos prašymu sudaryti koordinavimo grupes apibrėžtais klausimais, dėl kurių gali reikėti koordinuoti veiksmus, atsižvelgiant į konkrečius rinkos pokyčius. Administracinė valdyba sudaro koordinavimo grupes apibrėžtais klausimais penkių Priežiūros tarybos narių prašymu. 2. Visos kompetentingos institucijos dalyvauja koordinavimo grupėse ir pagal 35 straipsnį teikia koordinavimo grupėms informaciją, kurios reikia, kad koordinavimo grupės galėtų vykdyti koordinavimo užduotis pagal savo įgaliojimus. Koordinavimo grupių darbas grindžiamas kompetentingų institucijų pateikta informacija ir visais Institucijos nustatytais faktais. 3. Grupėms pirmininkauja Administracinės valdybos narys. Kiekvienais metais atitinkamas už koordinavimo grupę atsakingas Administracinės valdybos narys praneša Priežiūros tarybai apie pagrindinius diskusijų elementus bei išvadas ir, jei manoma, kad tai aktualu, pateikia pasiūlymą dėl tolesnių reglamentavimo veiksmų arba tarpusavio vertinimo atitinkamoje srityje. Kompetentingos institucijos praneša Institucijai, kaip jos savo veikloje atsižvelgė į koordinavimo grupių darbą. 4. Stebėdama rinkos pokyčius, kurie gali būti koordinavimo grupių darbo objektas, Institucija gali paprašyti kompetentingų institucijų pagal 35 straipsnį pateikti informaciją, būtiną, kad Institucija galėtų atlikti savo stebėsenos vaidmenį.“; |
40) |
46 straipsnis pakeičiamas taip: „46 straipsnis Administracinės valdybos nepriklausomumas Administracinės valdybos nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi tik visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors vyriausybės ar bet kokios kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja. Valstybės narės, Sąjungos institucijos ar įstaigos ir kitos viešosios ar privačios įstaigos negali siekti daryti įtakos Administracinės valdybos nariams jiems vykdant savo užduotis.“; |
41) |
47 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
42) |
48 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
43) |
49 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
44) |
įterpiamas šis straipsnis: „49a straipsnis Išlaidos Pirmininkas viešai skelbia apie visus surengtus posėdžius su išorės suinteresuotaisiais subjektais per dvi savaites po posėdžių ir apie visas gautas dovanas. Išlaidos registruojamos viešai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus.“; |
45) |
50 straipsnis išbraukiamas; |
46) |
54 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
47) |
55 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
48) |
56 ir 57 straipsniai pakeičiami taip: „56 straipsnis Bendrosios pozicijos ir bendri aktai Vykdydama šio reglamento II skyriuje nustatytas užduotis, visų pirma susijusias su Direktyvos 2002/87/EB įgyvendinimu, Institucija siekia suformuoti bendrą poziciją bendru sutarimu su atitinkamai Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija). Kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisę, priemones pagal šio reglamento 10–16 straipsnius ir sprendimus pagal 17, 18 ir 19 straipsnius, kurie yra susiję su Direktyvos 2002/87/EB ir bet kurių kitų šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų, kurie taip pat patenka į Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) ar Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) kompetencijos sritį, taikymu, lygiagrečiai priima atitinkamai Institucija, Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija). 57 straipsnis Pakomitečiai 1. Jungtinis komitetas gali sukurti pakomitečius, kad šie Jungtiniam komitetui parengtų bendrųjų pozicijų ir bendrų aktų projektus. 2. Kiekvieną pakomitetį sudaro 55 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ir po vieną kiekvienos valstybės narės atitinkamos kompetentingos institucijos esamo personalo aukšto lygio atstovą. 3. Kiekvienas pakomitetis iš atitinkamų kompetentingų institucijų atstovų išsirenka pirmininką, kuris taip pat yra Jungtinio komiteto stebėtojas. 4. Taikant 56 straipsnį įsteigiamas Jungtinio komiteto finansinių konglomeratų pakomitetis. 5. Jungtinis komitetas savo interneto svetainėje skelbia apie visus įsteigtus pakomitečius, įskaitant jų įgaliojimus ir narių sąrašą, nurodydamas atitinkamas narių pakomitetyje vykdomas funkcijas.“; |
49) |
58 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
50) |
59 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Apeliacinės tarybos nariai ir Institucijos darbuotojai, teikiantys veiklos ir sekretoriato pagalbą, negali dalyvauti jokiame apeliaciniame procese, jeigu turi kokių nors su juo susijusių asmeninių interesų, jeigu anksčiau dalyvavo procese kaip vienos iš proceso šalių atstovai arba jeigu dalyvavo priimant apeliacine tvarka skundžiamą sprendimą.“; |
51) |
60 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Apeliacinis skundas kartu su jo pagrindimu Institucijai pateikiamas raštu per tris mėnesius nuo pranešimo atitinkamam asmeniui apie sprendimą dienos arba, jei pranešimo nebuvo, nuo tos dienos, kai Institucija paskelbė sprendimą. Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl apeliacinio skundo per tris mėnesius nuo jo pateikimo.“; |
52) |
įterpiamas šis straipsnis: „60a straipsnis Institucijos kompetencijos viršijimas Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo gali Komisijai nusiųsti motyvuotą pranešimą, jei mano, kad Institucija, veikdama pagal 16 ir 16b straipsnius, viršijo savo kompetenciją, nesilaikydama 1 straipsnio 5 dalyje nurodyto proporcingumo principo, ir tai yra tiesiogiai ir asmeniškai su tuo asmeniu susiję.“; |
53) |
62 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:
|
54) |
63, 64 ir 65 straipsniai pakeičiami taip: „63 straipsnis Biudžeto sudarymas 1. Kiekvienais metais vykdomasis direktorius, remdamasis Institucijos metiniu ir daugiamečiu programavimu, parengia preliminarų trejų ateinančių finansinių metų Institucijos bendrojo programavimo dokumento projektą, kuriame išdėstomos numatomos pajamos ir išlaidos, taip pat informacija apie darbuotojus, ir kartu su etatų planu jį pateikia Administracinei valdybai ir Priežiūros tarybai. 2. Priežiūros taryba, vadovaudamasi Administracinės valdybos patvirtintu projektu, priima ateinančių trejų finansinių metų bendrojo programavimo dokumento projektą. 3. Administracinė valdyba iki sausio 31 d. pateikia bendrąjį programavimo dokumentą Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai, taip pat Europos Audito Rūmams. 4. Atsižvelgdama į bendrąjį programavimo dokumentą , Komisija į Sąjungos biudžeto projektą įtraukia išlaidų, kurios, jos manymu, reikalingos pagal etatų planą, sąmatas ir išlyginamojo įnašo, kuris bus mokamas iš Sąjungos bendrojo biudžeto pagal SESV 313 ir 314 straipsnius, sumą. 5. Europos Parlamenta ir Taryba priima Institucijos etatų planą. Europos Parlamenta ir Taryba tvirtina Institucijai skiriamo išlyginamojo įnašo asignavimus. 6. Institucijos biudžetą priima Priežiūros taryba. Jis tampa galutinis, galutinai priėmus Sąjungos bendrąjį biudžetą. Prireikus jis atitinkamai tikslinamas. 7. Administracinė valdyba nedelsdama praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie kiekvieną ketinamą įgyvendinti projektą, kuris gali daryti didelį finansinį poveikį Institucijos biudžeto finansavimui, visų pirma, praneša apie kiekvieną su nekilnojamuoju turtu, pavyzdžiui, pastatų nuoma arba pirkimu, susijusį projektą. 8. Nedarant poveikio Finansinio reglamento 266 ir 267 straipsniams, kiekvienam projektui, kuris gali turėti didelį finansinį ar ilgalaikį poveikį Institucijos biudžeto finansavimui, visų pirma, kiekvienam su nekilnojamuoju turtu, pavyzdžiui, pastatų nuoma arba pirkimu, susijusiam projektui, įskaitant sutarties nutraukimo sąlygas, reikalingas Europos Parlamento ir Tarybos leidimas. 64 straipsnis Biudžeto vykdymas ir kontrolė 1. Vykdomasis direktorius vykdo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas ir vykdo metinį Institucijos biudžetą. 2. Institucijos apskaitos pareigūnas iki kitų metų kovo 1 d. siunčia preliminarias finansines ataskaitas Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams. Pagal 70 straipsnį Institucijai nedraudžiama Audito Rūmams pateikti bet kokią informaciją, kurios prašo Audito Rūmai ir kuri priklauso Audito Rūmų kompetencijos sričiai. 3. Institucijos apskaitos pareigūnas iki kitų metų kovo 1 d. siunčia konsolidavimui atlikti reikalingą apskaitos informaciją Komisijos apskaitos pareigūnui to apskaitos pareigūno nustatytu būdu ir formatu. 4. Iki kitų metų kovo 31 d. Institucijos apskaitos pareigūnas taip pat nusiunčia biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą Priežiūros tarybos nariams, Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams. 5. Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Institucijos preliminarių finansinių ataskaitų pagal Finansinio reglamento 246 straipsnį, Institucijos apskaitos pareigūnas parengia galutines Institucijos finansines ataskaitas. Vykdomasis direktorius jas nusiunčia Priežiūros tarybai, o ji pateikia savo nuomonę dėl šių finansinių ataskaitų. 6. Iki kitų metų liepos 1 d. Institucijos apskaitos pareigūnas nusiunčia galutines finansines ataskaitas ir Priežiūros tarybos nuomonę Komisijos apskaitos pareigūnui, Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams. Institucijos apskaitos pareigūnas kasmet iki birželio 15 d. taip pat nusiunčia Komisijos apskaitos pareigūnui šio pareigūno konsolidavimo tikslais nustatyto standartinio formato ataskaitų rinkinį. 7. Iki kitų metų lapkričio 15 d. galutinės finansinės ataskaitos paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 8. Iki rugsėjo 30 d. vykdomasis direktorius Audito Rūmams nusiunčia atsakymą į Audito Rūmų pastabas, o to atsakymo kopiją taip pat nusiunčia Administracinei valdybai ir Komisijai. 9. Kaip numatyta Finansinio reglamento 261 straipsnio 3 dalyje ir Europos Parlamento prašymu, vykdomasis direktorius pateikia Europos Parlamentui visą informaciją, kurios reikia, kad būtų užtikrinta sklandi atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra. 10. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuotąja balsų dauguma priimta rekomendacija, iki N + 2 metų gegužės 15 d. patvirtina, kad Institucija N finansinių metų biudžetą įvykdė. 11. Institucija pateikia motyvuotą nuomonę dėl Europos Parlamento pozicijos ir dėl kitų Europos Parlamento pastabų, pateiktų per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą. 65 straipsnis Finansinės taisyklės Pasikonsultavusi su Komisija, Administracinė valdyba priima Institucijai taikomas finansines taisykles. Tos taisyklės negali nukrypti nuo Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/715 (*48), nebent to reikėtų dėl specifinių Institucijos veiklos poreikių ir tik gavus išankstinį Komisijos pritarimą. (*48) 2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį ir nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 70 straipsnyje (OL L 122, 2019 5 10, p. 1).“;" |
55) |
66 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Institucijai be jokių apribojimų taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (*49). (*49) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).“;" |
56) |
70 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
57) |
71 straipsnis pakeičiamas taip: „71 straipsnis Duomenų apsauga Šis reglamentas nedaro poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su jų atliekamu asmens duomenų tvarkymu pagal Reglamentą (ES) 2016/679, ar Institucijos pareigoms, susijusioms su jai vykdant pareigas atliekamu asmens duomenų tvarkymu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 (*51). (*51) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).“;" |
58) |
72 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Administracinė valdyba patvirtina Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo praktines priemones.“; |
59) |
74 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip: „Reikiamos nuostatos dėl patalpų, suteiktinų Institucijai valstybėje narėje, kurioje yra jos būstinė, ir infrastruktūros, kurią turi suteikti ta valstybė narė, taip pat specialios taisyklės, taikytinos Institucijos darbuotojams ir jų šeimos nariams toje valstybėje narėje, nustatoma Institucijos ir tos valstybės narės susitarime dėl būstinės, jų sudarytame gavus Administracinės valdybos patvirtinimą.“; |
60) |
76 straipsnis pakeičiamas taip: „76 straipsnis Ryšys su Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetu Institucija laikoma Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto (EVPRPIK) teisių perėmėja. Ne vėliau kaip Institucijos įsteigimo dieną visas EVPRPIK turtas ir visi įsipareigojimai bei visos neįvykdytos operacijos automatiškai perkeliamos Institucijai. EVPRPIK parengia ataskaitą, atspindinčią jo turto ir įsipareigojimų padėtį tokio perkėlimo dieną. EVPRPIK ir Komisija atlieka tos ataskaitos auditą ir ją patvirtina.“; |
61) |
81 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
4 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 600/2014 daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 600/2014 iš dalies keičiamas taip:
1) |
1 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:
|
2) |
2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
3) |
22 straipsnis pakeičiamas taip: „22 straipsnis Informacijos teikimas skaidrumo tikslais ir dėl kitų skaičiavimų 1. Siekdamos atlikti skaičiavimus, kad būtų nustatyti skaidrumo iki sandorio ir po sandorio sudarymo reikalavimai, taip pat 3–11 straipsniuose, 14–21 straipsniuose ir 32 straipsnyje nurodyta prekybos pareigos tvarka, taikytina finansinėms priemonėms, ir nustatyti, ar investicinė įmonė yra sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas, EVPRI ir kompetentingos institucijos gali paprašyti informacijos iš:
2. Prekybos vietos, PSS ir KIJT turi pakankamai ilgai saugoti būtinus duomenis. 3. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose patikslina prašymų pateikti duomenis turinį ir periodiškumą, taip pat prekybos vietų, PSS ir KIJT privalomų pateikti atsakymų į tokius 1 dalyje nurodytus prašymus pateikti duomenis formą ir terminą, saugotinų duomenų rūšį ir trumpiausią laikotarpį, kurį prekybos vietos, PSS ir KIJT turi saugoti duomenis, kad galėtų pateikti atsakymus į prašymus pateikti duomenis pagal 2 dalį. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“; |
4) |
26 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip: „Kompetentingos institucijos nedelsdamos EVPRI suteikia visą pagal šį straipsnį praneštą informaciją.“; |
5) |
27 straipsnis pakeičiamas taip: „27 straipsnis Pareiga teikti bazinius duomenis apie finansinę priemonę 1. Prekybos vietos teikia EVPRI bazinius finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti reguliuojamose rinkose arba prekiaujama DPS arba OPS, identifikavimo duomenis, vykdydamos 26 straipsnyje nustatytą pareigą pranešti apie sandorius. Jei sistemingai sandorius savo viduje sudarančio tarpininko sistemoje prekiaujama kitomis finansinėmis priemonėmis, kurioms taikoma 26 straipsnio 2 dalis, kiekvienas toks tarpininkas teikia EVPRI su tomis finansinėmis priemonėmis susijusius bazinius duomenis. Baziniai identifikavimo duomenys parengiami taip, kad juos būtų galima pateikti EVPRI elektroniniu standartizuotu formatu prieš pradedant prekybą finansine priemone, apie kurią jie teikiami. Kiekvieną kartą, finansinės priemonės duomenims pakitus, finansinės priemonės baziniai duomenys atnaujinami. EVPRI nedelsdama paskelbia šiuos bazinius duomenis savo interneto svetainėje. EVPRI nedelsdama suteikia kompetentingoms institucijoms galimybę susipažinti su tais baziniais duomenimis. 2. Kad kompetentingos institucijos pagal 26 straipsnį galėtų stebėti investicinių įmonių veiklą, siekdamos užtikrinti, kad jos veiktų sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, skatindamos rinkos vientisumą, EVPRI, pasikonsultavusi su kompetentingomis institucijomis, nustato būtinas priemones, kuriomis užtikrinama, kad:
3. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustatoma:
Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius. 4. EVPRI gali sustabdyti 1 dalyje nustatytą duomenų teikimo pareigą tam tikrų ar visų finansinių priemonių atveju, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
Imdamasi šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės, EVPRI atsižvelgia į tai, kokiu mastu priemone užtikrinamas 2 dalyje nurodytais tikslais pateiktų duomenų tikslumas ir išsamumas. Prieš nuspręsdama imtis pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės EVPRI apie tai praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 50 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, siekiant papildyti šį reglamentą nustatant pirmoje pastraipoje nurodytas sąlygas ir aplinkybes, kuriomis toje pastraipoje nurodytas sustabdymas nebetaikomas.“; |
6) |
įterpiama ši antraštinė dalis: „IVa ANTRAŠTINĖ DALIS DUOMENŲ TEIKIMO PASLAUGOS 1 SKYRIUS Veiklos leidimų išdavimas duomenų teikimo paslaugų teikėjams 27a straipsnis Šioje antraštinėje dalyje nacionalinė kompetentinga institucija reiškia kompetentingą instituciją, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 26 punkte. 27b straipsnis Veiklos leidimo išdavimo reikalavimai 1. Tam, kad būtų galima verstis PSS, KIJT arba PPTS veikla kaip nuolatiniu užsiėmimu arba verslo veikla, pagal šią antraštinę dalį prieš tai reikia gauti EVPRI išduotą veiklos leidimą. Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, PSS arba PPTS, nustatytiems pagal 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą, pagal šią antraštinę dalį išankstinius veiklos leidimus išduoda ir jų priežiūrą vykdo atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija. 2. Investicinė įmonė arba rinkos operatorius, valdantys prekybos vietą, taip pat gali teikti PSS, KIJT arba PPTS paslaugas, jei iš anksto gauna EVPRI arba atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos patvirtinimą, kad investicinė įmonė arba rinkos operatorius atitinka šios antraštinės dalies nuostatas. Šių paslaugų teikimas įtraukiamas į jiems išduotą veiklos leidimą. 3. EVPRI sukuria visų Sąjungos duomenų teikimo paslaugų teikėjų registrą. Registras yra viešas, jame pateikiama informacija apie paslaugas, kurias teikti duomenų teikimo paslaugų teikėjui išduotas leidimas, ir jis nuolat atnaujinamas. Jeigu EVPRI arba, kai tinkama, kompetentinga institucija pagal 27e straipsnį panaikina veiklos leidimą, skelbimas apie panaikinimą registre saugomas penkerius metus. 4. Duomenų teikimo paslaugų teikėjai teikia savo paslaugas prižiūrint EVPRI arba, kai tinkama, kompetentingai institucijai. EVPRI arba, kai tinkama, kompetentinga institucija reguliariai tikrina, ar duomenų teikimo paslaugų teikėjai atitinka šios antraštinės dalies nuostatas. EVPRI arba, kai tinkama, kompetentinga institucija stebi, ar duomenų teikimo paslaugų teikėjai visą laiką laikosi šioje antraštinėje dalyje nustatytų pirminio veiklos leidimo sąlygų. 27c straipsnis Veiklos leidimų išdavimas duomenų teikimo paslaugų teikėjams 1. EVPRI arba, kai tinkama, kompetentinga institucija leidimus duomenų teikimo paslaugų teikėjams šioje antraštinėje dalyje nurodytais tikslais išduoda, kai:
2. 1 dalyje nurodytame veiklos leidime nurodoma duomenų teikimo paslauga, kurią duomenų teikimo paslaugų teikėjui leidžiama teikti. Jeigu veiklos leidimą turintis duomenų teikimo paslaugų teikėjas nori išplėsti savo veiklą ir teikti papildomas duomenų teikimo paslaugas, jis teikia prašymą EVPRI arba, kai tinkama, kompetentingai nacionalinei institucijai dėl to veiklos leidimo išplėtimo. 3. Veiklos leidimą turintis duomenų teikimo paslaugų teikėjas visą laiką laikosi šioje antraštinėje dalyje nurodytų veiklos leidimo sąlygų. Veiklos leidimą turintis duomenų teikimo paslaugų teikėjas nedelsdamas informuoja EVPRI arba, kai tinkama, kompetentingą nacionalinę instituciją apie visus esminius veiklos leidimo sąlygų pokyčius. 4. 1 dalyje nurodytas veiklos leidimas galioja visoje Sąjungos teritorijoje ir pagal jį duomenų teikimo paslaugų teikėjas gali paslaugas, dėl kurių išduotas veiklos leidimas, teikti visoje Sąjungoje. 27d straipsnis Veiklos leidimų išdavimo ir atsisakymo juos išduoti tvarka 1. Prašymą teikiantis duomenų teikimo paslaugų teikėjas savo prašyme pateikia visą informaciją, kurios EVPRI arba, kai tinkama, kompetentingai institucijai reikia norint patvirtinti, kad pradinio veiklos leidimo išdavimo metu duomenų teikimo paslaugų teikėjas turi visas reikalingas priemones, kad galėtų vykdyti šioje antraštinėje dalyje nustatytas pareigas, įskaitant veiklos programą, kurioje, be kita ko, būtų nurodytos numatomų teikti paslaugų rūšys ir organizacinė struktūra. 2. EVPRI arba, kai tinkama, nacionalinė kompetentinga institucija, gavusi prašymą išduoti veiklos leidimą, per 20 darbo dienų įvertina, ar prašymas išsamus. Jeigu prašymas neišsamus, EVPRI arba, kai tinkama, nacionalinė kompetentinga institucija nustato, iki kada duomenų teikimo paslaugų teikėjas turi pateikti papildomą informaciją. Įvertinusi, kad prašymas išsamus, EVPRI arba, kai tinkama, nacionalinė kompetentinga institucija apie tai informuoja duomenų teikimo paslaugų teikėją. 3. Per šešis mėnesius nuo išsamaus prašymo gavimo dienos EVPRI arba, kai tinkama, nacionalinė kompetentinga institucija įvertina, kaip duomenų teikimo paslaugų teikėjas atitinka šios antraštinės dalies nuostatas. Ji priima išsamiai motyvuotą sprendimą išduoti veiklos leidimą arba atsisakyti jį išduoti ir per penkias darbo dienas apie tai informuoja prašymą pateikusį duomenų teikimo paslaugų teikėją. 4. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatoma:
Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius. 5. EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, taikomi rengiant pranešimus ar teikiant informaciją pagal šio straipsnio 1 dalį ir 27f straipsnio 2 dalį. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį. 27e straipsnis Veiklos leidimo panaikinimas 1. EVPRI arba, kai tinkama, kompetentinga institucija duomenų teikimo paslaugų teikėjui išduotą veiklos leidimą gali panaikinti, jei tas teikėjas:
2. Apie sprendimą panaikinti duomenų teikimo paslaugų teikėjo veiklos leidimą EVPRI, kai tinkama, nedelsdama informuoja valstybės narės, kurioje įsteigtas duomenų teikimo paslaugų teikėjas, nacionalinę kompetentingą instituciją. 27f straipsnis Duomenų teikimo paslaugų teikėjo valdymo organui keliami reikalavimai 1. Duomenų teikimo paslaugų teikėjo valdymo organas visada yra pakankamai geros reputacijos, turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, taip pat skiria pakankamai laiko savo pareigoms atlikti. Visi valdymo organo nariai kartu turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, kad gebėtų suprasti duomenų teikimo paslaugų teikėjo veiklą. Kiekvienas valdymo organo narys veikia sąžiningai, dorai ir savarankiškai, kad prireikus galėtų veiksmingai užginčyti vyresniosios vadovybės sprendimus ir prireikus veiksmingai prižiūrėti ir stebėti valdymo sprendimų priėmimo procesą. Kai rinkos operatorius siekia gauti veiklos leidimą valdyti PSS, KIJT ar PPTS pagal 27d straipsnį, o PSS, KIJT ar PPTS valdymo organo nariai yra tie patys, kaip ir reguliuojamos rinkos valdymo organo nariai, tie asmenys laikomi atitinkančiais pirmoje pastraipoje nustatytus reikalavimus. 2. Duomenų teikimo paslaugų teikėjas praneša EVPRI arba, kai tinkama, nacionalinei kompetentingai institucijai, visų savo valdymo organo narius vardus ir pavardes ir visus jų pasikeitimus, taip pat visą informaciją, reikalingą norint įvertinti, ar subjektas atitinka 1 dalį. 3. Duomenų teikimo paslaugų teikėjo valdymo organas apibrėžia ir prižiūri, kaip įgyvendinamos valdymo priemonės, kuriomis užtikrinamas veiksmingas ir apdairus organizacijos valdymas, įskaitant pareigų atskyrimą organizacijoje ir interesų konfliktų prevenciją, kad būtų skatinamas rinkos vientisumas ir paisoma klientų interesų. 4. EVPRI arba, kai tinkama, kompetentinga institucija neišduoda veiklos leidimo, jeigu neįsitikina, kad asmuo ar asmenys, turintys veiksmingai vadovauti duomenų teikimo paslaugų teikėjo veiklai, turi pakankamai gerą reputaciją, arba jeigu yra objektyvių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad dėl siūlomų paslaugų teikėjo valdymo pakeitimų kyla grėsmė patikimam ir apdairiam jo valdymui, galimybėms skirti pakankamai dėmesio klientų interesams ir rinkos vientisumui. 5. Iki 2021 m. sausio 1 d. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus dėl 1 dalyje nurodyto valdymo organo narių tinkamumo įvertinimo, atsižvelgdama į skirtingus jų vaidmenis, atliekamas funkcijas ir į būtinybę vengti valdymo organo narių ir PSS, KIJT ar PPTS naudotojų interesų konfliktų. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius. 2 SKYRIUS PSS, KIJT ir PPTS taikomos sąlygos 27g straipsnis PSS taikomi organizaciniai reikalavimai 1. PSS turi tinkamą politiką ir priemones, kad pagrįstomis komercinėmis sąlygomis galėtų, kiek tai techniškai įmanoma, paskelbti pagal 20 ir 21 straipsnius reikalaujamą informaciją kuo arčiau tikrojo laiko. Praėjus 15 minučių po to, kai PSS paskelbia informaciją, ja galima naudotis nemokamai. PSS geba veiksmingai ir nuosekliai skleisti tokią informaciją užtikrindamas sparčią prieigą prie informacijos, nieko nediskriminuodamas ir tokiu formatu, kuris padėtų sujungti informaciją su panašiais kitų šaltinių duomenimis. 2. Informacija, kurią pagal 1 dalį PSS skelbia viešai, apima bent šiuos duomenis:
3. PSS naudoja ir prižiūri veiksmingas administracines priemones, skirtas interesų konfliktams su savo klientais išvengti. Visų pirma, jeigu PSS taip pat yra rinkos operatorius ar investicinė įmonė, jis tvarko visą surinktą informaciją nieko nediskriminuodamas ir naudoja bei prižiūri tinkamas skirtingų veiklos funkcijų atskyrimo priemones. 4. PSS turi patikimus apsaugos mechanizmus, skirtus informacijos perdavimo priemonių saugumui užtikrinti, duomenų sugadinimo ir neteisėtos prieigos pavojui sumažinti ir informacijos nutekėjimui iki paskelbimo išvengti. PSS turi pakankamai išteklių ir atsarginių kopijų saugojimo įrangą, kad bet kuriuo metu galėtų teikti ir užtikrinti savo paslaugas. 5. PSS turi sistemas, kuriomis galima veiksmingai patikrinti prekybos pranešimų išsamumą, nustatyti praleistus duomenis bei akivaizdžias klaidas ir kuriose reikalaujama visus pranešimus, kuriuose yra klaidų, pateikti iš naujo. 6. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomi bendri formatai, duomenų standartai ir techninės priemonės, palengvinančios informacijos sujungimą, kaip nurodyta 1 dalyje. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius. 7. Siekiant papildyti šį reglamentą, patikslinant, ką reiškia pagrįstos komercinės viešo informacijos paskelbimo sąlygos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 50 straipsnį priimti deleguotuosius aktus.. 8. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslinama:
Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą, priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius. 27h straipsnis KIJT taikomi organizaciniai reikalavimai 1. KIJT turi tinkamą politiką ir priemones, kad pagrįstomis komercinėmis sąlygomis galėtų rinkti pagal 6 ir 20 straipsnius viešai skelbiamą informaciją, ją konsoliduoti į nepertraukiamą elektroninių duomenų srautą ir, kiek tai techniškai įmanoma, skelbti kuo arčiau tikrojo laiko. Ta informacija apima bent šiuos duomenis:
Praėjus 15 minučių po to, kai KIJT paskelbia informaciją, ja galima naudotis nemokamai. KIJT geba efektyviai ir nuosekliai skleisti tokią informaciją užtikrindamas sparčią prieigą prie informacijos, nieko nediskriminuodamas ir tokiais formatais, kurie būtų lengvai prieinami rinkos dalyviams ir kuriais jie galėtų lengvai naudotis. 2. KIJT turi tinkamą politiką ir priemones, skirtas pagal 10 ir 21 straipsnius viešai skelbiamai informacijai rinkti, konsoliduoti į nepertraukiamą elektroninių duomenų srautą ir pagrįstomis komercinėmis sąlygomis viešai skelbti, kiek tai techniškai įmanoma, kuo arčiau tikrojo laiko, įskaitant bent šią informaciją:
Praėjus 15 minučių po to, kai KIJT paskelbia informaciją, ja galima naudotis nemokamai. KIJT geba efektyviai ir nuosekliai skleisti tokią informaciją užtikrindamas sparčią prieigą prie informacijos, nieko nediskriminuodamas ir bendrai pripažintais formatais, kurie būtų sąveikūs, lengvai prieinami rinkos dalyviams ir kuriais rinkos dalyviai galėtų lengvai naudotis. 3. KIJT užtikrina, kad teikiamus duomenis sudarytų visų reguliuojamų rinkų, DPS, OPS ir PSS konsoliduoti duomenys ir kad jie būtų teikiami apie finansines priemones, nurodytas techniniuose reguliavimo standartuose pagal 8 dalies c punktą. 4. KIJT naudoja ir prižiūri veiksmingas administracines priemones, skirtas interesų konfliktams išvengti. Visų pirma, rinkos operatorius ar PSS, kuris taip pat valdo konsoliduotą informacinę juostą, tvarko visą surinktą informaciją nieko nediskriminuodamas ir valdo bei prižiūri tinkamas skirtingų veiklos funkcijų atskyrimo priemones. 5. KIJT turi patikimus apsaugos mechanizmus, skirtus informacijos perdavimo priemonių saugumui užtikrinti ir duomenų sugadinimo bei neteisėtos prieigos pavojui sumažinti. KIJT turi pakankamai išteklių ir atsarginių kopijų saugojimo įrangą, kad bet kuriuo metu galėtų teikti ir užtikrinti savo paslaugas. 6. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomi duomenų standartai ir formatai, taikomi informacijai, kurią reikia skelbti pagal 6, 10, 20 ir 21 straipsnius, įskaitant finansinės priemonės identifikatorių, kainą, kiekį, laiką, kainos žymėjimą, prekybos vietos identifikatorių ir nuorodas dėl tam tikrų sąlygų, kurios buvo taikomos sandoriui, taip pat techninės priemonės, padedančios efektyviai ir nuosekliai skleisti informaciją, užtikrinant, kad ji būtų lengvai prieinama rinkos dalyviams ir kad jie galėtų ja lengvai naudotis, kaip nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat nurodomos papildomos rinkos efektyvumą didinančios paslaugos, kurias galėtų teikti KIJT. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą, priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius. 7. Siekiant papildyti šį reglamentą, Komisija pagal 50 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais paaiškinama, ką reiškia pagrįstos komercinės prieigos prie duomenų srautų suteikimo sąlygos, nurodytos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. 8. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslinama:
Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą, priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius. 27i straipsnis PPTS taikomi organizaciniai reikalavimai 1. PPTS turi tinkamą politiką ir priemones, skirtas pagal 26 straipsnį reikalaujamai informacijai kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos, einančios po sandorio įvykdymo dienos, pabaigos teikti. 2. PPTS naudoja ir prižiūri veiksmingas administracines priemones, skirtas interesų konfliktams su savo klientais išvengti. Visų pirma jeigu PPTS taip pat yra rinkos operatorius ar investicinė įmonė, jis tvarko visą surinktą informaciją nieko nediskriminuodamas ir naudoja bei prižiūri tinkamas skirtingų veiklos funkcijų atskyrimo priemones. 3. PPTS turi patikimus apsaugos mechanizmus, skirtus informacijos perdavimo priemonių saugumui ir jų autentiškumo patvirtinimui užtikrinti, duomenų sugadinimo ir neteisėtos prieigos pavojui sumažinti ir informacijos nutekėjimui išvengti, visuomet išsaugant duomenų konfidencialumą. PPTS turi pakankamai išteklių ir atsarginių kopijų saugojimo įrangą, kad bet kuriuo metu galėtų teikti ir užtikrinti savo paslaugas. 4. PPTS turi sistemas, kuriomis galima veiksmingai patikrinti sandorių pranešimų išsamumą, nustatyti praleistus duomenis ir akivaizdžias klaidas, atsiradusias dėl investicinės įmonės kaltės, ir, jei tokių klaidų ar praleidimų yra, informaciją apie klaidą ar praleistus duomenis perduoti investicinei įmonei bei pareikalauti pranešimus, kuriose būta klaidų, pateikti iš naujo. PPTS turi sistemas, kurios leidžia aptikti dėl paties PPTS kaltės atsiradusias klaidas ar praleistus duomenis ir sudaro PPTS sąlygas ištaisyti ir kompetentingai institucijai pateikti arba atitinkamais atvejais pakartotinai pateikti teisingus ir išsamius sandorių pranešimus. 5. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslinama:
Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą, priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“; |
7) |
įterpiama ši antraštinė dalis: „VIa ANTRAŠTINĖ DALIS EVPRI ĮGALIOJIMAI IR KOMPETENCIJOS SRITYS 1 SKYRIUS Kompetencijos sritys ir procedūros 38a straipsnis Naudojimasis EVPRI įgaliojimais Pagal 38b–38e straipsnius EVPRI ar bet kuriam EVPRI pareigūnui ar kitam jos įgaliotam asmeniui suteiktais įgaliojimais nesinaudojama reikalaujant atskleisti informaciją ar dokumentus, kuriems taikoma teisė neatskleisti profesinės paslapties. 38b straipsnis Prašymas pateikti informaciją 1. EVPRI gali paprastu prašymu arba sprendimu prašyti, kad visą informaciją, kurios EVPRI reikia savo pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti, pateiktų toliau nurodyti asmenys:
2. Kiekviename 1 dalyje nurodytame paprastame prašyme pateikti informaciją:
3. Jeigu EVPRI prašo pateikti informaciją sprendimu pagal 1 dalį:
4. Prašomą informaciją teikia 1 dalyje nurodyti asmenys arba jų atstovai, o juridinių asmenų arba asociacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, atveju – įstatymais arba jų įstatais jiems atstovauti įgalioti asmenys. Deramai įgalioti teisininkai gali teikti šią informaciją savo klientų vardu. Jei teikiama informacija yra neišsami, neteisinga arba klaidinanti, visa atsakomybė tenka klientui. 5. EVPRI nedelsdama išsiunčia paprasto prašymo arba savo sprendimo kopiją 1 dalyje nurodytų asmenų valstybės narės kompetentingai institucijai. 38c straipsnis Bendrieji tyrimai 1. Siekdama vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, EVPRI gali vykdyti su 38b straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis susijusius būtinus tyrimus. Tuo tikslu EVPRI pareigūnai ir kiti įgalioti asmenys turi įgaliojimus:
2. Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos EVPRI įgaliojo atlikti 1 dalyje nurodytus tyrimus, savo įgaliojimais naudojasi pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodomas tyrimo dalykas ir tikslas. Tame įgaliojime taip pat nurodomos 38i straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, taikomos tais atvejais, jei reikalaujami dokumentai, duomenys, procedūros ar bet kuri kita medžiaga arba atsakymai į klausimus, užduotus 38b straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, nepateikiami arba yra neišsamūs, taip pat nurodomos 38h straipsnyje nustatytos baudos, jei atsakymai į klausimus, užduotus 38b straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, yra neteisingi ar klaidinantys. 3. 38b straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys privalo bendradarbiauti su EVPRI sprendimu pradėtų tyrimų vykdytojais. Sprendime nurodomas tyrimo dalykas ir tikslas, 38i straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 taikomos teisių gynimo priemonės bei teisė prašyti, kad sprendimas būtų peržiūrėtas Teisingumo Teisme. 4. Likus pakankamai laiko iki 1 dalyje nurodyto tyrimo, EVPRI praneša valstybės narės, kurioje turi būti vykdomas tyrimas, kompetentingai institucijai apie tyrimą ir nurodo įgaliotų asmenų tapatybę. Atitinkamos kompetentingos institucijos pareigūnai EVPRI prašymu padeda tiems įgaliotiems asmenims atlikti savo pareigas. Atitinkamos kompetentingos institucijos pareigūnai, pateikę prašymą, taip pat gali dalyvauti tyrimuose. 5. Jeigu pagal taikomą nacionalinę teisę reikia gauti teisminės institucijos leidimą norint reikalauti 1 dalies e punkte nurodytų telefoninių pokalbių įrašų ir duomenų srauto duomenų, tokiam leidimui gauti pateikiamas prašymas. Prašymas tokiam leidimui gauti taip pat gali būti pateikiamas kaip atsargumo priemonė. 6. Jeigu nacionalinė teisminė institucija gauna prašymą dėl leidimo reikalauti pateikti 1 dalies e punkte nurodytus telefoninių pokalbių įrašus ir duomenų srauto duomenis, ta institucija patikrina:
Pagal b punktą nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti, kad EVPRI pateiktų išsamius paaiškinimus, ypač dėl pagrindo, kuriuo remdamasi EVPRI įtaria, kad padaryta šio reglamento pažeidimų, dėl įtariamo pažeidimo sunkumo bei asmens, kurio atžvilgiu taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo pobūdžio. Tačiau nacionalinė teisminė institucija netikrina paties tyrimo būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta EVPRI byloje esanti informacija. EVPRI sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Teisingumo Teismas Reglamente (ES) Nr. 1095/2010 nustatyta tvarka. 38d straipsnis Patikrinimai vietoje 1. Siekdama vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, EVPRI gali atlikti visus būtinus patikrinimus vietoje 38b straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų verslo patalpose. 2. Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos EVPRI įgaliojo atlikti patikrinimą vietoje, gali patekti į visas asmenų, dėl kurių yra priimtas EVPRI sprendimas atlikti tyrimą, verslo patalpas ir turi visus 38b straipsnio 1 dalyje išvardytus įgaliojimus. Jie taip pat yra įgalioti užplombuoti bet kurias verslo patalpas ir apskaitos knygas ar dokumentus tokiam laikotarpiui ir tiek, kiek būtina patikrinimui atlikti. 3. Likus pakankamai laiko iki patikrinimo, EVPRI praneša apie patikrinimą valstybės narės, kurioje jis turi būti atliekamas, kompetentingai institucijai. Kai to reikia siekiant tinkamai atlikti patikrinimą ir užtikrinti jo efektyvumą, EVPRI, informavusi atitinkamą kompetentingą instituciją, gali atlikti patikrinimą vietoje iš anksto apie tai neįspėjusi. Patikrinimai pagal šį straipsnį atliekami su sąlyga, kad atitinkama kompetentinga institucija patvirtino, jog jiems neprieštarauja. 4. Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos EVPRI įgaliojo atlikti patikrinimą vietoje, savo įgaliojimais naudojasi pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodomas patikrinimo dalykas bei tikslas, ir 38i straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, kurios taikomos, jei atitinkami asmenys neleidžia atlikti patikrinimo. 5. 38b straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys bendradarbiauja su EVPRI sprendimu nurodytų patikrinimų vietoje vykdytojais. Sprendime nurodomas patikrinimo dalykas, tikslas, nustatoma data, kada jis turi prasidėti, ir nurodomos 38i straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 taikomos teisių gynimo priemonės bei teisė prašyti, kad sprendimas būtų peržiūrėtas Teisingumo Teisme. 6. Valstybės narės, kurioje turi būti atliekamas patikrinimas, kompetentingos institucijos pareigūnai bei jos įgalioti ar paskirti asmenys EVPRI prašymu aktyviai padeda EVPRI pareigūnams ir kitiems jos įgaliotiems asmenims. Atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos pareigūnai taip pat gali dalyvauti patikrinimuose vietoje. 7. EVPRI taip pat gali prašyti kompetentingų institucijų jos vardu atlikti specifines tiriamojo pobūdžio užduotis ir patikrinimus vietoje, kaip numatyta šiame straipsnyje ir 38b straipsnio 1 dalyje. 8. Jei EVPRI pareigūnai ir kiti jos įgalioti lydintieji asmenys nustato, kad asmuo nesutinka, kad būtų atliktas pagal šį straipsnį reikalaujamas patikrinimas, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija suteikia jiems būtiną paramą, atitinkamais atvejais prašydama policijos ar kitos lygiavertės teisėsaugos institucijos paramos, kad jie galėtų atlikti patikrinimą vietoje. 9. Jei 1 dalyje numatytam patikrinimui vietoje atlikti arba 7 dalyje numatytai paramai suteikti pagal nacionalinę teisę reikia teisminės institucijos leidimo, tokiam leidimui gauti pateikiamas prašymas. Prašymas tokiam leidimui gauti taip pat gali būti pateikiamas kaip atsargumo priemonė. 10. Jeigu nacionalinė teisminė institucija gauna prašymą leisti atlikti 1 dalyje nurodytą patikrinimą vietoje arba suteikti 7 dalyje nurodytą paramą, ta institucija patikrina:
Pagal b punktą nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti, kad EVPRI pateiktų išsamius paaiškinimus, ypač dėl pagrindo, kuriuo remdamasi EVPRI įtaria, kad padaryta šio reglamento pažeidimų, dėl įtariamo pažeidimo sunkumo bei asmens, kurio atžvilgiu taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo pobūdžio. Tačiau nacionalinė teisminė institucija netikrina paties tyrimo būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta EVPRI byloje esanti informacija. EVPRI sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Teisingumo Teismas Reglamente (ES) Nr. 1095/2010 nustatyta tvarka. 38e straipsnis Keitimasis informacija EVPRI ir kompetentingos institucijos nedelsdamos teikia vienos kitoms informaciją, būtiną jų pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti. 38f straipsnis Profesinė paslaptis Direktyvos 2014/65/ES 76 straipsnyje nurodyta pareiga saugoti profesinę paslaptį taikoma EVPRI ir visiems asmenims, kurie dirba ar dirbo EVPRI ar kitiems asmenims, kuriems EVPRI perdavė užduotis, įskaitant EVPRI samdomus auditorius ir ekspertus. 38g straipsnis EVPRI taikomos priežiūros priemonės 1. Kai EVPRI nustato, kad 38b straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas asmuo padarė kurį nors iš IVa antraštinėje dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimų, ji imasi vieno ar kelių iš šių veiksmų:
2. Imdamasi 1 dalyje nurodytų veiksmų, EVPRI atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir sunkumą pagal šiuos kriterijus:
3. EVPRI nedelsdama praneša už pažeidimą atsakingam asmeniui apie tai, kokių veiksmų imtasi pagal 1 dalį, ir apie juos praneša valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai. Apie visus tokius veiksmus EVPRI viešai paskelbia savo interneto svetainėje per 10 darbo dienų nuo dienos, kurią jų imtasi. Pirmoje pastraipoje nurodytas viešo skelbimo priemones sudaro bent:
2 SKYRIUS Administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės 38h straipsnis Baudos 1. Kai EVPRI pagal 38k straipsnio 5 dalį nustato, kad bet kuris asmuo tyčia ar dėl aplaidumo padarė kurį nors iš IVa antraštinėje dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimų, ji pagal šio straipsnio 2 dalį priima sprendimą skirti baudą. Pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei EVPRI nustato objektyvių veiksnių, iš kurių matyti, kad asmuo veikė sąmoningai darydamas pažeidimą. 2. Maksimali 1 dalyje nurodyta bauda yra 200 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkamo dydžio suma nacionaline valiuta. 3. Pagal 1 dalį nustatydama baudos dydį, EVPRI atsižvelgia į 38g straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus. 38i straipsnis Periodiškai mokamos baudos 1. EVPRI savo sprendimu skiria periodiškai mokamas baudas siekdama:
2. Periodiškai mokama bauda yra veiksminga ir proporcinga. Periodiškai mokama bauda skiriama už kiekvieną uždelstą dieną. 3. Nepaisant 2 dalies, periodiškai mokamų baudų dydis yra 3 % ankstesnių finansinių metų vidutinės dienos apyvartos, o fizinių asmenų atveju – 2 % ankstesnių kalendorinių metų vidutinių dienos pajamų. Jos skaičiuojamos nuo sprendime dėl periodiškai mokamos baudos skyrimo nustatytos dienos. 4. Periodiškai mokamos baudos skiriamos ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui nuo pranešimo apie EVPRI sprendimą. Šiam laikotarpiui pasibaigus EVPRI peržiūri šios priemonės taikymą. 38j straipsnis Baudų ir periodiškai mokamų baudų paskelbimas, pobūdis, mokėjimo užtikrinimas ir paskyrimas 1. EVPRI viešai paskelbia apie kiekvieną baudą ir periodiškai mokamą baudą, paskirtą pagal 38h ir 38i straipsnius, išskyrus atvejus, kai toks viešas paskelbimas sukeltų didelį pavojų finansų rinkoms arba pernelyg pakenktų dalyvaujančioms šalims. Tokiu būdu neskelbiami asmens duomenys, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1725 (*52). 2. Pagal 38h ir 38i straipsnius skirtos baudos ir periodiškai mokamos baudos yra administracinio pobūdžio. 3. Jei EVPRI priima sprendimą neskirti baudos arba periodiškai mokamos baudos, ji apie tai praneša Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms bei nurodo savo sprendimo priežastis. 4. Užtikrinama, kad pagal 38h ir 38i straipsnius paskirtos baudos ir periodiškai mokamos baudos būtų sumokėtos. Mokėjimo užtikrinimą reglamentuoja proceso taisyklės, galiojančios toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje jis vykdomas. 5. Baudų ir periodiškai mokamų baudų sumos skiriamos į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą. 38k straipsnis Priežiūros priemonių nustatymo ir baudų skyrimo procedūros taisyklės 1. Jei, vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas, EVPRI nustato pagrįstų požymių, jog galbūt egzistuoja vieno ar daugiau IVa antraštinėje dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimų padarymo faktų, EVPRI savo viduje paskiria nepriklausomą už tyrimą atsakingą pareigūną šiam atvejui tirti. Paskirtasis pareigūnas tiesiogiai ar netiesiogiai nedalyvauja ir nedalyvavo prižiūrint atitinkamą duomenų teikimo paslaugų teikėją ar išduodant jam veiklos leidimą, ir savo funkcijas vykdo nepriklausomai nuo EVPRI. 2. 1 dalyje nurodytas už tyrimą atsakingas pareigūnas tiria įtariamus pažeidimus, atsižvelgdamas į asmenų, dėl kurių atliekami tyrimai, pastabas, ir pateikia EVPRI išsamią bylą su savo išvadomis. 3. Kad už tyrimą atsakingas pareigūnas galėtų vykdyti savo užduotis, jam suteikiami įgaliojimai prašyti informacijos pagal 38b straipsnį ir atlikti tyrimus bei patikrinimus vietoje pagal 38c ir 38d straipsnius. 4. Vykdydamas savo užduotis, už tyrimą atsakingas pareigūnas gali susipažinti su visais dokumentais ir informacija, kuriuos EVPRI surinko vykdydama priežiūros veiklą. 5. Užbaigęs tyrimą ir prieš pateikdamas EVPRI bylą su savo išvadomis, už tyrimą atsakingas pareigūnas asmenims, kurių atžvilgiu atliekami tyrimai, suteikia galimybę būti išklausytiems tais klausimais, dėl kurių atliekamas tyrimas. Už tyrimą atsakingas pareigūnas savo išvadas grindžia tik tais faktais, dėl kurių atitinkami asmenys galėjo pateikti pastabų. 6. Atliekant tyrimus pagal šį straipsnį visapusiškai gerbiamos atitinkamų asmenų, kurių atžvilgiu vykdomi tyrimai, teisės į gynybą. 7. Pateikęs bylą su savo išvadomis EVPRI, už tyrimą atsakingas pareigūnas informuoja asmenis, dėl kurių vykdomi tyrimai. Asmenys, dėl kurių vykdomi tyrimai, turi teisę susipažinti su byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai, kuri daro poveikį trečiosioms šalims. 8. Remdamasi byla, kurioje pateiktos už tyrimą atsakingo pareigūno išvados, ir pagal 38l straipsnį asmenų, dėl kurių vykdomi tyrimai, prašymu tų asmenų išklausiusi, EVPRI nusprendžia, ar asmenys, dėl kurių vykdomi tyrimai, padarė vieną ar kelis iš IVa antraštinėje dalyje numatytų reikalavimų pažeidimų ir, jeigu taip, taiko priežiūros priemonę pagal 38g straipsnį. 9. Už tyrimą atsakingas pareigūnas nedalyvauja EVPRI svarstymuose ir jokiu kitu būdu nesikiša į EVPRI sprendimų priėmimo procesą. 10. Pagal 50 straipsnį iki 2021 m. spalio 1 d. Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomai patikslinamos procedūrinės naudojimosi įgaliojimu skirti baudas ar periodiškai mokamas baudas taisyklės, įskaitant nuostatas dėl teisių į gynybą, laiko nuostatas ir baudų ar periodiškai mokamų baudų surinkimo nuostatas, baudų bei periodiškai mokamų baudų skyrimo ir jų mokėjimo užtikrinimo senaties terminus. 11. Vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas ir nustačiusi pagrįstų požymių, jog galbūt egzistuoja baudžiamosios veikos padarymo faktas, EVPRI perduoda baudžiamosios atsakomybės klausimus spręsti atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms. Be to, EVPRI neskiria baudų ar periodiškai mokamų baudų tais atvejais, kai ankstesnis išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis, priimtas dėl tokio paties fakto ar faktų, kurie iš esmės yra tokie patys, pasibaigus pagal nacionalinę teisę vykdomam baudžiamajam procesui jau įgavo res judicata galią. 38l straipsnis Atitinkamų asmenų išklausymas 1. Prieš priimdama sprendimą pagal 38g, 38h ir 38i straipsnius, asmenims, dėl kurių vyksta procedūra, EVPRI suteikia galimybę pateikti pastabų dėl jos išvadų. EVPRI savo sprendimus grindžia tik tomis išvadomis, dėl kurių asmenys, dėl kurių vyksta procedūra, galėjo pateikti pastabų. Pirma pastraipa netaikoma, jei būtina imtis skubių veiksmų, kad nebūtų padaryta didelė ir neišvengiama žala finansų sistemai. Tokiu atveju EVPRI gali priimti laikiną sprendimą, o atitinkamiems asmenims suteikti galimybę būti išklausytiems kuo greičiau po sprendimo priėmimo. 2. Per procedūrą visapusiškai gerbiamos asmenų, dėl kurių vyksta tyrimai, teisės į gynybą. Jie turi teisę susipažinti su EVPRI byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai ar EVPRI vidaus parengiamiesiems dokumentams. 38m straipsnis Sprendimų peržiūra Teisingumo Teisme Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimus, kuriais EVPRI paskyrė baudą arba periodiškai mokamą baudą. Jis paskirtą baudą arba periodiškai mokamą baudą gali panaikinti, sumažinti arba padidinti. 38n straipsnis Veiklos leidimų ir priežiūros mokesčiai 1. Duomenų teikimo paslaugų teikėjams EVPRI taiko mokesčius pagal šį reglamentą ir pagal deleguotuosius aktus, priimtus pagal šio straipsnio 3 dalį. Tais mokesčiais visiškai padengiamos būtinos EVPRI išlaidos, susijusios su veiklos leidimų išdavimu duomenų teikimo paslaugų teikėjams ir jų priežiūra, taip pat atlyginamos visos išlaidos, kurių kompetentingos institucijos gali patirti atlikdamos darbą pagal šį reglamentą, ypač kurias nors užduotis perdavus pagal 38o straipsnį. 2. Atskiro mokesčio, surenkamo iš konkretaus duomenų teikimo paslaugų teikėjo, suma padengia visas administracines išlaidas, kurias EVPRI patiria vykdydama leidimo suteikimo ir priežiūros veiklą, susijusią su tokiu teikėju. Mokestis turi būti proporcingas duomenų teikimo paslaugų teikėjo apyvartai. 3. Komisija pagal 50 straipsnį iki 2021 m. spalio 1 d. priima deleguotąjį aktą, kuriuo papildomas šis reglamentas, patikslinant mokesčių rūšis, už ką jie mokami, tų mokesčių dydį ir jų mokėjimo būdą. 38o straipsnis EVPRI užduočių perdavimas kompetentingoms institucijoms 1. Jei to reikia priežiūros užduočiai tinkamai atlikti, laikydamasi pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį EVPRI paskelbtų gairių, EVPRI gali perduoti konkrečias priežiūros užduotis valstybės narės kompetentingai institucijai. Tokios konkrečios priežiūros užduotys pirmiausia gali apimti įgaliojimą vykdyti prašymus pateikti informaciją pagal 38b straipsnį ir atlikti tyrimus bei patikrinimus vietoje pagal 38c ir 38d straipsnius. 2. Prieš perduodama užduotį, EVPRI konsultuojasi su atitinkama kompetentinga institucija dėl:
3. Vadovaudamasi pagal 38n straipsnio 3 dalį priimtu deleguotuoju aktu, EVPRI atlygina kompetentingai institucijai išlaidas, kurias kompetentinga institucija patyrė vykdydama perduotas užduotis. 4. EVPRI peržiūri 1 dalyje nurodytą sprendimą atitinkamu periodiškumu. Perdavimas gali būti bet kuriuo metu atšauktas. 5. Užduočių perdavimas nedaro poveikio EVPRI atsakomybei ir neapriboja EVPRI galimybių vykdyti perduotą veiklą ir prižiūrėti, kaip ji vykdoma. (*52) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).“;" |
8) |
40 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip: „6. EVPRI peržiūri pagal 1 dalį nustatytą draudimą arba apribojimą atitinkamu periodiškumu, bet ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius. Po bent dviejų atnaujinimų iš eilės, remdamasi derama poveikio vartotojams įvertinimo analize, EVPRI gali priimti sprendimą draudimą arba apribojimą atnaujinti kas metus.“; |
9) |
41 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip: „6. EBI peržiūri pagal 1 dalį nustatytą draudimą arba apribojimą atitinkamu periodiškumu, bet ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius. Po bent dviejų atnaujinimų iš eilės, remdamasi derama poveikio vartotojams įvertinimo analize, EBI gali priimti sprendimą draudimą arba apribojimą atnaujinti kas metus.“; |
10) |
50 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
11) |
52 straipsnis papildomas 13 ir 14 dalimis: „13. Komisija, pasikonsultavusi su EVPRI, teikia ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai apie konsoliduotos informacinės juostos veikimą, nustatytą pagal IVa antraštinę dalį. Ataskaita pagal 27h straipsnio 1 dalį pateikiama ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 3 d. Ataskaita pagal 27h straipsnio 2 dalį pateikiama ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 3 d. Pirmoje pastraipoje nurodytose ataskaitose konsoliduotos informacinės juostos veikimas įvertinamas atsižvelgiant į šiuos kriterijus:
Jei Komisija padaro išvadą, kad KIJT neteikia informacijos tokiu būdu, kuris atitinka antroje pastraipoje nustatytus kriterijus, kartu su ataskaita ji pateikia EVPRI prašymą pradėti derybų procedūrą, pagal kurią per EVPRI surengtą viešųjų pirkimų procedūrą būtų paskirtas komercinis subjektas, valdantis konsoliduotą informacinę juostą. Gavusi Komisijos prašymą ir remdamasi jame išdėstytomis sąlygomis ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2018/1046 (*53), EVPRI pradeda šią procedūrą. 14. Jeigu pradedama šio straipsnio 13 dalyje nurodyta procedūra, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 50 straipsnį priimti deleguotuosius aktus siekiant papildyti šį reglamentą, patikslinant priemones, kuriomis:
(*53) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).“;" |
12) |
įterpiami šie straipsniai: „54a straipsnis Su EVPRI susijusios pereinamojo laikotarpio priemonės 1. Visos kompetencijos sritys ir pareigos, susijusios su duomenų teikimo paslaugų teikėjų priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veikla 2022 m. sausio 1 d. bus perduotos EVPRI, išskyrus kompetencijos sritis ir pareigas, susijusias su PSS ir PPTS, kuriems taikoma 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta nukrypti leidžianti nuostata. Nuo tos dienos šias perduotas kompetencijos sritis ir pareigas perima EVPRI. 2. 1 dalyje nurodytą dieną EVPRI perima visas bylas ir darbinius dokumentus, susijusius su duomenų teikimo paslaugų teikėjų priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veikla, įskaitant visą vykdomą nagrinėjimą ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiksmus, arba jų patvirtintas kopijas. Tačiau prašymai dėl veiklos leidimo išdavimo, kuriuos kompetentingos institucijos gavo iki 2021 m. spalio 1 d., EVPRI neperduodami ir sprendimą dėl registravimo arba atsisakymo užregistruoti priima atitinkama kompetentinga institucija. 3. 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos užtikrina, kad visi turimi dokumentai ir darbiniai dokumentai arba jų patvirtintos kopijos būtų kuo skubiau, tačiau bet kuriuo atveju iki 2022 m. sausio 1 d., perduoti EVPRI ir kad bet kuriuo atveju juos perduotų duomenų teikimo paslaugų teikėjai. Tos kompetentingos institucijos taip pat teikia EVPRI visą būtiną pagalbą ir patarimus, kad palengvintų efektyvų ir veiksmingą duomenų teikimo paslaugų teikėjų priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiklos perdavimą ir perėmimą. 4. EVPRI veikia kaip 1 dalyje nurodytų kompetentingų institucijų teisių perėmėja bet kuriame administraciniame arba teismo procese, kuris vykdomas dėl tų kompetentingų institucijų vykdytos priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiklos, susijusios su klausimais, kuriems taikomas šis reglamentas. 5. Kompetencijos sritis perdavus EVPRI, visi pagal 1 dalį kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 26 punkte, išduoti duomenų teikimo paslaugų teikėjų veiklos leidimai lieka galioti. 54b straipsnis Ryšiai su auditoriais 1. Bet kuris asmuo, turintis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/43/EB (*54) apibrėžtus įgaliojimus ir duomenų teikimo paslaugų teikėjo įmonėje vykdantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES (*55) 34 straipsnyje arba Direktyvos 2009/65/EB 73 straipsnyje apibrėžtas užduotis arba bet kurias kitas teisės aktuose apibrėžtas užduotis, privalo nedelsdamas pranešti EVPRI apie kiekvieną vykdant tas užduotis sužinotą su tuo duomenų teikimo paslaugų teikėju susijusį faktą ar sprendimą, kuris gali:
Tas asmuo taip pat privalo pranešti apie visus faktus ir sprendimus, apie kuriuos sužinojo vykdydamas kurią nors iš pirmoje pastraipoje nurodytų užduočių įmonėje, palaikančioje glaudžius ryšius su duomenų teikimo paslaugų teikėjo įmonėje, kurioje jis vykdo tą užduotį. 2. Tai, kad asmenys, įgalioti, kaip apibrėžta Direktyvoje 2006/43/EB, gera valia praneša kompetentingoms institucijoms apie bet kurį 1 dalyje nurodytą faktą ar sprendimą, nėra laikoma jokiu sutartinio ar teisinio apribojimo dėl informacijos atskleidimo pažeidimu, ir taip pasielgusiems asmenims netaikoma jokia atsakomybė. (*54) 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87)." (*55) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).“." |
5 straipsnis
Reglamento (ES) 2016/1011 daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) 2016/1011 iš dalies keičiamas taip:
1) |
3 straipsnio 1 dalies 24 punkto a papunktis iš dalies keičiamas taip:
|
2) |
4 straipsnis papildomas šia dalimi: „9. ESMA parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais patikslinami reikalavimai, skirti užtikrinti, kad 1 dalyje nurodytos valdymo priemonės būtų pakankamai patikimos, projektus. ESMA pateikia tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai iki 2020 m. spalio 1 d. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“; |
3) |
12 straipsnis papildomas šia dalimi: „4. ESMA parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais patikslinamos sąlygos, skirtos užtikrinti, kad 1 dalyje nurodyta metodika atitiktų tos dalies a–e punktus, projektus. ESMA pateikia tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai iki 2020 m. spalio 1 d. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“; |
4) |
14 straipsnis papildomas šia dalimi: „4. ESMA parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais patikslinami 1 dalyje nurodytų sistemų ir kontrolės priemonių ypatumai, projektus. ESMA pateikia tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai iki 2020 m. spalio 1 d. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatytą tvarką.“; |
5) |
20 straipsnyje įterpiama ši dalis: „1a. Jei ESMA mano, kad lyginamasis indeksas atitinka visus 1 dalies c punkte nurodytus kriterijus, ji pateikia Komisijai dokumentais pagrįstą prašymą dėl to lyginamojo indekso pripažinimo ypatingai svarbiu. Komisija, gavusi tą dokumentais pagrįstą prašymą dėl pripažinimo, priima įgyvendinimo aktą pagal 1 dalį. ESMA bent kas dvejus metus peržiūri savo lyginamojo indekso svarbos įvertinimą ir informuoja apie tai Komisiją bei persiunčia jai įvertinimą.“; |
6) |
21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
7) |
23 straipsnio 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip: „3. Jei prižiūrimas ypatingos svarbos lyginamojo indekso duomenų teikėjas ketina nutraukti pradinių duomenų teikimą, jis nedelsdamas raštu apie tai praneša administratoriui. Administratorius nedelsdamas apie tai informuoja kompetentingą instituciją. Ypatingos svarbos lyginamojo indekso administratoriaus kompetentinga institucija nedelsdama informuoja to prižiūrimo duomenų teikėjo kompetentingą instituciją ir, kai taikytina, ESMA. Administratorius savo kompetentingai institucijai kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 14 dienų nuo prižiūrimo duomenų teikėjo pateikto pranešimo dienos, pateikia poveikio ypatingos svarbos lyginamojo indekso galimybei įvertinti pagrindinę rinką ar ekonomikos realiją įvertinimą. 4. Gavusi šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą įvertinimą ir juo remdamasi, administratoriaus kompetentinga institucija, kai taikytina, skubiai informuoja ESMA arba pagal 46 straipsnį įsteigtą kolegiją ir pati įvertina, ar lyginamuoju indeksu galima įvertinti pagrindinę rinką ir ekonomikos realiją, atsižvelgiant į pagal 28 straipsnio 1 dalį nustatytą administratoriaus vykdomą lyginamojo indekso teikimo nutraukimo procedūrą.“; |
8) |
26 straipsnis papildomas šia dalimi: „6. ESMA parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais patikslinami kriterijai, pagal kuriuos kompetentingos institucijos gali reikalauti keisti 4 dalyje nurodytą atitikties deklaraciją, projektus. ESMA pateikia tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai iki 2020 m. spalio 1 d. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“; |
9) |
30 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
10) |
32 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
11) |
34 straipsnyje įterpiama ši dalis: „1a. Jeigu vienas arba keli 1 dalyje nurodytų asmenų teikiami indeksai atitinka ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų kriterijus, kaip nurodyta 20 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose, paraiška teikiama ESMA.“; |
12) |
40 straipsnis pakeičiamas taip: „40 straipsnis Kompetentingos institucijos 1. Pagal šį reglamentą ESMA yra kompetentinga institucija:
2. Kiekviena valstybė narė paskiria atitinkamą kompetentingą instituciją, atsakingą už šiame reglamente nustatytų pareigų vykdymą, ir apie tai informuoja Komisiją bei ESMA. 3. Daugiau negu vieną kompetentingą instituciją pagal 2 dalį paskyrusi valstybė narė aiškiai nustato atitinkamus šių kompetentingų institucijų vaidmenis ir paskiria vieną instituciją, kuri bus atsakinga už bendradarbiavimo ir keitimosi informacija su Komisija, ESMA ir kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis koordinavimą. 4. ESMA savo interneto svetainėje paskelbia pagal 2 ir 3 dalis paskirtų kompetentingų institucijų sąrašą.“; |
13) |
41 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
14) |
43 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip: „1. Valstybės narės užtikrina, kad spręsdamos dėl administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių rūšies ir dydžio, pagal 40 straipsnio 2 dalį jų paskirtos kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas aktualias aplinkybes, prireikus įskaitant:“; |
15) |
44 straipsnis pakeičiamas taip: „44 straipsnis Pareiga bendradarbiauti 1. Kai valstybės narės pagal 42 straipsnį nusprendžia nustatyti baudžiamąsias sankcijas už tame straipsnyje nurodytų nuostatų pažeidimus, jos užtikrina, kad būtų patvirtintos tinkamos priemonės, jog pagal 40 straipsnio 2 ir 3 dalis paskirtos kompetentingos institucijos turėtų visus reikiamus įgaliojimus palaikyti ryšį su jų jurisdikcijai priklausančiomis teisminėmis institucijomis siekiant gauti konkrečią informaciją, susijusią su baudžiamaisiais tyrimais arba procesais, pradėtais dėl galimų šio reglamento pažeidimų. Tos kompetentingos institucijos teikia informaciją kitoms kompetentingoms institucijoms ir ESMA. 2. Pagal 40 straipsnio 2 ir 3 dalis paskirtos kompetentingos institucijos teikia pagalbą kitoms kompetentingoms institucijoms ir ESMA. Visų pirma, jos keičiasi informacija ir bendradarbiauja vykdydamos tyrimų ar priežiūros veiklą. Kompetentingos institucijos taip pat gali bendradarbiauti su kitomis kompetentingomis institucijomis, kad palengvintų piniginių sankcijų išieškojimą.“; |
16) |
45 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „5. Valstybės narės kasmet ESMA pateikia apibendrintą informaciją apie visas administracines sankcijas ir kitas administracines priemones, taikytas pagal 42 straipsnį. Ta pareiga netaikoma tiriamojo pobūdžio priemonėms. ESMA skelbia tą informaciją metinėje ataskaitoje kartu su apibendrinta informacija apie visas administracines sankcijas ir kitas administracines priemones, kurias ji pritaikė pagal 48f straipsnį.“; |
17) |
46 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip: „1. Per 30 darbo dienų nuo 20 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nurodyto lyginamojo indekso, išskyrus lyginamuosius indeksus, kurių duomenų teikėjų dauguma yra neprižiūrimi subjektai, įtraukimo į ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų sąrašą kompetentinga institucija įsteigia kolegiją ir jai vadovauja. 2. Kolegiją sudaro administratoriaus kompetentingos institucijos atstovai, ESMA, nebent ji būtų administratoriaus kompetentinga institucija, ir prižiūrimų duomenų teikėjų kompetentingos institucijos.“; |
18) |
47 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip: „1. Šio reglamento taikymo tikslais 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 bendradarbiauja su ESMA. 2. 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos nedelsdamos teikia ESMA visą informaciją, būtiną ESMA pareigoms vykdyti pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnį.“; |
19) |
VI antraštinėje dalyje pridedamas šis skyrius: „4 SKYRIUS ESMA įgaliojimai ir kompetencijos sritys
48a straipsnis ESMA naudojimasis įgaliojimais Pagal 48b–48d straipsnius ESMA ar bet kuriam ESMA pareigūnui ar kitam jos įgaliotam asmeniui suteiktais įgaliojimais nesinaudojama reikalaujant atskleisti informaciją ar dokumentus, kuriems taikoma teisė neatskleisti profesinės paslapties. 48b straipsnis Prašymas pateikti informaciją 1. ESMA gali paprastu prašymu arba sprendimu prašyti, kad visą informaciją, kurios ESMA reikia savo pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti, pateiktų toliau nurodyti asmenys:
Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnį ir ESMA prašymu kompetentingos institucijos tą prašymą pateikti informaciją pateikia šio reglamento 20 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nurodytų ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų duomenų teikėjams ir gauta informacija nedelsdamos pasidalija su ESMA. 2. Kiekviename 1 dalyje nurodytame paprastame prašyme pateikti informaciją:
3. Jeigu EVPRI prašo pateikti informaciją sprendimu pagal 1 dalį:
4. Prašomą informaciją teikia 1 dalyje nurodyti asmenys arba jų atstovai, o juridinių asmenų arba asociacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, atveju – įstatymais arba jų įstatais jiems atstovauti įgalioti asmenys. Deramai įgalioti teisininkai gali teikti šią informaciją savo klientų vardu. Jei teikiama informacija yra neišsami, neteisinga arba klaidinanti, visa atsakomybė tenka klientui. 5. ESMA nedelsdama išsiunčia paprasto prašymo arba savo sprendimo kopiją 1 dalyje nurodytų asmenų valstybės narės kompetentingai institucijai. 48c straipsnis Bendrieji tyrimai 1. Siekdama vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, ESMA gali vykdyti su 48b straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis susijusius būtinus tyrimus. Tuo tikslu ESMA pareigūnai ir kiti įgalioti asmenys turi įgaliojimus:
2. Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos ESMA įgaliojo atlikti 1 dalyje nurodytus tyrimus, savo įgaliojimais naudojasi pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodomas tyrimo dalykas ir tikslas. Tame įgaliojime nurodomos 48g straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, taikomos tais atvejais, jei reikalaujami dokumentai, duomenys, procedūros ar bet kuri kita medžiaga arba atsakymai į klausimus, užduotus 48b straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, nebuvo pateikti arba yra neišsamūs, taip pat nurodomos 48f straipsnyje nustatytos baudos, jei atsakymai į klausimus, užduotus tiems asmenims, yra neteisingi ar klaidinantys. 3. 48b straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys privalo bendradarbiauti su ESMA sprendimu pradėtų tyrimų vykdytojais. Sprendime nurodomas tyrimo dalykas ir tikslas, 48g straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 taikomos teisių gynimo priemonės bei teisė prašyti, kad sprendimas būtų peržiūrėtas Teisingumo Teisme. 4. Likus pakankamai laiko iki 1 dalyje nurodyto tyrimo, ESMA praneša valstybės narės, kurioje turi būti vykdomas tyrimas, kompetentingai institucijai apie tyrimą ir nurodo įgaliotų asmenų tapatybę. Atitinkamos kompetentingos institucijos pareigūnai ESMA prašymu padeda tiems įgaliotiems asmenims atlikti savo pareigas. Atitinkamos kompetentingos institucijos pareigūnai, pateikę prašymą, gali dalyvauti tyrimuose. 5. Jeigu pagal taikomą nacionalinę teisę reikia gauti nacionalinės teisminės institucijos leidimą norint reikalauti 1 dalies e punkte nurodytų telefoninių pokalbių įrašų ir duomenų srauto duomenų, tokiam leidimui gauti pateikiamas prašymas. Prašymas tokiam leidimui gauti taip pat gali būti pateikiamas kaip atsargumo priemonė. 6. Jeigu nacionalinė teisminė institucija gauna prašymą dėl leidimo reikalauti pateikti 1 dalies e punkte nurodytus telefoninių pokalbių įrašus ir duomenų srauto duomenis, ta institucija patikrina:
Pagal b punktą nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti, kad ESMA pateiktų išsamius paaiškinimus, ypač dėl pagrindo, kuriuo remdamasi ESMA įtaria, kad padaryta šio reglamento pažeidimų, dėl įtariamo pažeidimo sunkumo bei asmens, kurio atžvilgiu taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo pobūdžio. Tačiau nacionalinė teisminė institucija netikrina paties tyrimo būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta ESMA byloje esanti informacija. ESMA sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Teisingumo Teismas Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 61 straipsnyje nustatyta tvarka. 48d straipsnis Patikrinimai vietoje 1. Siekdama vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, ESMA gali atlikti visus būtinus patikrinimus vietoje 48b straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų verslo patalpose. 2. Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos ESMA įgaliojo atlikti patikrinimą vietoje, gali patekti į visas asmenų, dėl kurių yra priimtas ESMA sprendimas atlikti tyrimą, verslo patalpas ir turi visus 48c straipsnio 1 dalyje išvardytus įgaliojimus. Jie yra įgalioti užplombuoti bet kurias verslo patalpas ir apskaitos knygas ar dokumentus tokiam laikotarpiui ir tiek, kiek būtina patikrinimui atlikti. 3. Likus pakankamai laiko iki patikrinimo, ESMA praneša apie patikrinimą valstybės narės, kurioje jis turi būti atliekamas, kompetentingai institucijai. Kai to reikia siekiant tinkamai atlikti patikrinimą ir užtikrinti jo efektyvumą, ESMA, informavusi atitinkamą kompetentingą instituciją, gali atlikti patikrinimą vietoje iš anksto apie tai neįspėjusi. Patikrinimai pagal šį straipsnį atliekami su sąlyga, kad atitinkama institucija patvirtino, jog jiems neprieštarauja. 4. Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos ESMA įgaliojo atlikti patikrinimą vietoje, savo įgaliojimais naudojasi pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodomas patikrinimo dalykas bei tikslas, ir 48g straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, kurios taikomos, jei atitinkami asmenys neleidžia atlikti patikrinimo. 5. 48b straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys bendradarbiauja su ESMA sprendimu nurodytų patikrinimų vietoje vykdytojais. Sprendime nurodomas patikrinimo dalykas, tikslas, nustatoma data, kada jis turi prasidėti, ir nurodomos 48g straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 taikomos teisių gynimo priemonės bei teisė prašyti, kad sprendimas būtų peržiūrėtas Teisingumo Teisme. 6. Valstybės narės, kurioje turi būti atliekamas patikrinimas, kompetentingos institucijos pareigūnai bei jos įgalioti ar paskirti asmenys ESMA prašymu aktyviai padeda pareigūnams ir kitiems ESMA įgaliotiems asmenims. Tos kompetentingos institucijos pareigūnai, pateikę prašymą, taip pat gali dalyvauti patikrinimuose vietoje. 7. ESMA taip pat gali prašyti kompetentingų institucijų jos vardu atlikti specifines tiriamojo pobūdžio užduotis ir patikrinimus vietoje, kaip numatyta šiame straipsnyje ir 48c straipsnio 1 dalyje. Tuo tikslu kompetentingos institucijos naudojasi tokiais pačiais įgaliojimais kaip ESMA, kaip nustatyta šiame straipsnyje ir 48c straipsnio 1 dalyje. 8. Jei ESMA pareigūnai ir kiti jos įgalioti lydintieji asmenys nustato, kad asmuo nesutinka, kad būtų atliktas pagal šį straipsnį reikalaujamas patikrinimas, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija suteikia jiems būtiną paramą, atitinkamais atvejais prašydama policijos ar kitos lygiavertės teisėsaugos institucijos paramos, kad jie galėtų atlikti patikrinimą vietoje. 9. Jei 1 dalyje numatytam patikrinimui vietoje atlikti arba 7 dalyje numatytai paramai suteikti pagal taikomą nacionalinę teisę reikia nacionalinės teisminės institucijos leidimo, tokiam leidimui gauti pateikiamas prašymas. Prašymas tokiam leidimui gauti taip pat gali būti pateikiamas kaip atsargumo priemonė. 10. Jeigu nacionalinė teisminė institucija gauna prašymą leisti atlikti 1 dalyje nurodytą patikrinimą vietoje arba suteikti 7 dalyje nurodytą paramą, ta institucija patikrina:
Pagal b punktą nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti, kad ESMA pateiktų išsamius paaiškinimus, ypač dėl pagrindo, kuriuo remdamasi ESMA įtaria, kad padaryta šio reglamento pažeidimų, dėl įtariamo pažeidimo sunkumo bei asmens, kurio atžvilgiu taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo pobūdžio. Tačiau nacionalinė teisminė institucija netikrina paties tyrimo būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta ESMA byloje esanti informacija. ESMA sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Teisingumo Teismas Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 61 straipsnyje nustatyta tvarka.
48e straipsnis EVPRI taikomos priežiūros priemonės 1. Kai pagal 48i straipsnio 5 dalį ESMA nustato, kad asmuo padarė kurį nors iš 42 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų pažeidimų, ji imasi vieno ar keleto iš šių veiksmų:
2. Imdamasi 1 dalyje nurodytų veiksmų, ESMA atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir sunkumą pagal šiuos kriterijus:
3. ESMA nedelsdama praneša už pažeidimą atsakingam asmeniui apie tai, kokių veiksmų imtasi pagal 1 dalį, ir apie juos praneša valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai. Apie visus tokius veiksmus ESMA viešai paskelbia savo interneto svetainėje per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Pirmoje pastraipoje nurodytas viešo skelbimo priemones sudaro bent:
48f straipsnis Baudos 1. Kai ESMA pagal 48i straipsnio 5 dalį nustato, kad kuris nors asmuo tyčia ar dėl aplaidumo padarė vieną ar kelis 42 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus pažeidimus, ji pagal šio straipsnio 2 dalį priima sprendimą skirti baudą. Pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei ESMA nustato objektyvių veiksnių, iš kurių matyti, kad asmuo veikė sąmoningai darydamas pažeidimą. 2. Maksimalus 1 dalyje nurodytos baudos dydis yra:
Nepaisant pirmos pastraipos, maksimalus baudos už Reglamento (ES) 2016/1011 11 straipsnio 1 dalies d punkto arba 11 straipsnio 4 dalyje pažeidimus dydis juridiniams asmenims yra didesnioji iš šių sumų: 250 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euro, – atitinkamo dydžio suma nacionaline valiuta 2016 m. birželio 30 d., arba 2 % to juridinio asmens bendros metinės apyvartos, remiantis naujausiomis valdymo organo patvirtintomis finansinėmis ataskaitomis, o fiziniams asmenims – 100 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euro, – atitinkamo dydžio suma nacionaline valiuta 2016 m. birželio 30 d. Taikant a punktą, jeigu juridinis asmuo yra patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės, kuri pagal Direktyvą 2013/34/ES turi rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, patronuojamoji įmonė, atitinkama bendra metinė apyvarta yra bendra metinė apyvarta arba atitinkamos rūšies pajamos pagal Sąjungos apskaitos srities teisę, remiantis naujausiomis turimomis valdymo organo patvirtintomis pagrindinės patronuojančiosios įmonės konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis. 3. Pagal 1 dalį nustatydama baudos dydį, ESMA atsižvelgia į 48e straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus. 4. Nepaisant 3 dalies, jeigu juridinis asmuo dėl pažeidimo gavo tiesioginės arba netiesioginės finansinės naudos, baudos dydis yra ne mažesnis už gautą naudą. 5. Jei dėl asmens veiksmų arba neveikimo padaryti keli iš 42 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų pažeidimų, taikoma tik didesnioji pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuota bauda už vieną iš tų pažeidimų. 48g straipsnis Periodiškai mokamos baudos 1. ESMA savo sprendimu skiria periodiškai mokamas baudas siekdama:
2. Periodiškai mokama bauda yra veiksminga ir proporcinga. Periodiškai mokama bauda skiriama už kiekvieną uždelstą dieną. 3. Nepaisant 2 dalies, periodiškai mokamų baudų dydis yra 3 % ankstesnių finansinių metų vidutinės dienos apyvartos, o fizinių asmenų atveju – 2 % ankstesnių kalendorinių metų vidutinių dienos pajamų. Jos skaičiuojamos nuo sprendime dėl periodiškai mokamos baudos skyrimo nustatytos dienos. 4. Periodiškai mokamos baudos skiriamos ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui nuo pranešimo apie ESMA sprendimą. Šiam laikotarpiui pasibaigus ESMA peržiūri šios priemonės taikymą. 48h straipsnis Baudų ir periodiškai mokamų baudų paskelbimas, pobūdis, mokėjimo užtikrinimas ir paskyrimas 1. ESMA viešai paskelbia apie kiekvieną baudą ir kiekvieną periodiškai mokamą baudą, paskirtą pagal 48f ir 48g straipsnius, išskyrus atvejus, kai toks viešas paskelbimas sukeltų didelį pavojų finansų rinkoms arba pernelyg pakenktų dalyvaujančioms šalims. Tokiu būdu neskelbiami asmens duomenys, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1725 (*57). 2. Pagal 48f ir 48g straipsnius skirtos baudos ir periodiškai mokamos baudos yra administracinio pobūdžio. 3. Jei ESMA priima sprendimą neskirti baudos arba periodiškai mokamos baudos, ji apie tai praneša Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms bei nurodo savo sprendimo priežastis. 4. Užtikrinama, kad pagal 48f ir 48g straipsnius paskirtos baudos ir periodiškai mokamos baudos būtų sumokėtos. Mokėjimo užtikrinimą reglamentuoja proceso taisyklės, galiojančios toje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kurioje jis vykdomas. 5. Baudų ir periodiškai mokamų baudų sumos skiriamos į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą.
48i straipsnis Priežiūros priemonių nustatymo ir baudų skyrimo procedūros taisyklės 1. Jei, vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas, ESMA nustato pagrįstų požymių, jog galbūt egzistuoja vieno ar daugiau 42 straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų pažeidimų padarymo faktų, ESMA savo viduje paskiria nepriklausomą už tyrimą atsakingą pareigūną šiam atvejui tirti. Paskirtasis pareigūnas tiesiogiai ar netiesiogiai nedalyvauja ir nedalyvavo prižiūrint lyginamuosius indeksus, su kuriais susijęs pažeidimas, ir savo funkcijas vykdo nepriklausomai nuo ESMA Priežiūros tarybos. 2. 1 dalyje nurodytas už tyrimą atsakingas pareigūnas tiria įtariamus pažeidimus, atsižvelgia į asmenų, dėl kurių atliekamas tyrimas, pastabas, ir pateikia ESMA Priežiūros tarybai išsamią bylą su savo išvadomis. 3. Kad už tyrimą atsakingas pareigūnas galėtų vykdyti savo užduotis, jam suteikiami įgaliojimai prašyti informacijos pagal 48b straipsnį ir atlikti tyrimus bei patikrinimus vietoje pagal 48c ir 48d straipsnius. 4. Vykdydamas šias užduotis, už tyrimą atsakingas pareigūnas gali susipažinti su visais dokumentais ir informacija, kuriuos ESMA surinko vykdydama priežiūros veiklą. 5. Užbaigęs tyrimą ir prieš pateikdamas ESMA Priežiūros tarybai bylą su savo išvadomis, už tyrimą atsakingas pareigūnas asmenims, kurių atžvilgiu atliekami tyrimai, suteikia galimybę būti išklausytiems tais klausimais, dėl kurių atliekamas tyrimas. Už tyrimą atsakingas pareigūnas savo išvadas grindžia tik tais faktais, dėl kurių atitinkami asmenys galėjo pateikti pastabų. 6. Atliekant tyrimus pagal šį straipsnį visapusiškai gerbiamos asmenų, dėl kurių vykdomi tyrimai, teisės į gynybą. 7. Pateikęs bylą su savo išvadomis ESMA Priežiūros tarybai, už tyrimą atsakingas pareigūnas informuoja asmenis, dėl kurių vykdomi tyrimai. Asmenys, dėl kurių vykdomi tyrimai, turi teisę susipažinti su byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai, kuri daro poveikį trečiosioms šalims. 8. Remdamasi byla, kurioje pateiktos už tyrimą atsakingo pareigūno išvados, ir pagal 48j straipsnį asmenų, dėl kurių vykdomi tyrimai, prašymu tų asmenų išklausiusi, ESMA nusprendžia, ar asmenys, dėl kurių atliekami tyrimai, padarė vieną ar kelis iš 42 straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų pažeidimų, ir, jeigu taip, taiko priežiūros priemonę pagal 48e straipsnį ir skiria baudą pagal 48f straipsnį. 9. Už tyrimą atsakingas pareigūnas nedalyvauja ESMA Priežiūros tarybos svarstymuose ir jokiu kitu būdu nesikiša į ESMA Priežiūros tarybos sprendimų priėmimo procesą. 10. Pagal 49 straipsnį iki 2021 m. spalio 1 d. Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriais patikslinamos procedūrinės naudojimosi įgaliojimu skirti baudas ar periodiškai mokamas baudas taisyklės, įskaitant nuostatas dėl teisių į gynybą, laiko nuostatas ir baudų ar periodiškai mokamų baudų surinkimo nuostatas, baudų bei periodiškai mokamų baudų skyrimo ir jų mokėjimo užtikrinimo senaties terminus. 11. Vykdydama šiame reglamente numatytas užduotis ir nustačiusi pagrįstų požymių, jog galbūt egzistuoja baudžiamųjų veikų padarymo faktų, ESMA perduoda baudžiamosios atsakomybės klausimus spręsti atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms. Be to, ESMA neskiria baudų ar periodiškai mokamų baudų tais atvejais, kai ankstesnis išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis, priimtas dėl tokio paties fakto ar faktų, kurie iš esmės yra tokie patys, pasibaigus pagal nacionalinę teisę vykdomam baudžiamajam procesui jau įgavo res judicata galią. 48j straipsnis Asmenų, dėl kurių vykdomi tyrimai, išklausymas 1. Prieš priimdama sprendimą pagal 48f, 48g ir 48e straipsnius, asmenims, dėl kurių vyksta procedūra, ESMA suteikia galimybę pateikti pastabų dėl jos išvadų. ESMA savo sprendimus grindžia tik tomis išvadomis, dėl kurių asmenys, dėl kurių vyksta procedūra, galėjo pateikti pastabų. Pirma pastraipa netaikoma, jei pagal 48e straipsnį būtina imtis skubių veiksmų, kad nebūtų padaryta didelė ir neišvengiama žala finansų sistemai. Tokiu atveju ESMA gali priimti laikiną sprendimą, o atitinkamiems asmenims suteikti galimybę būti išklausytiems kuo greičiau po sprendimo priėmimo. 2. Per tyrimus visapusiškai gerbiamos asmenų, dėl kurių vyksta procedūra, teisės į gynybą. Jie turi teisę susipažinti su ESMA byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai ar ESMA vidaus parengiamiesiems dokumentams. 48k straipsnis Sprendimų peržiūra Teisingumo Teisme Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimus, kuriais ESMA paskyrė baudą arba periodiškai mokamą baudą. Jis paskirtą baudą arba periodiškai mokamą baudą gali panaikinti, sumažinti arba padidinti.
48l straipsnis Priežiūros mokesčiai 1. Administratoriams, nurodytiems 40 straipsnio 1 dalyje, ESMA taiko mokesčius pagal šį reglamentą ir pagal deleguotuosius aktus, priimtus pagal šio straipsnio 3 dalį. Tais mokesčiais visiškai padengiamos būtinos ESMA išlaidos, susijusios su administratorių priežiūra, taip pat atlyginamos visos išlaidos, kurių kompetentingos institucijos gali patirti atlikdamos savo darbą pagal šį reglamentą, ypač kurias nors užduotis perdavus pagal 48m straipsnį. 2. Atskiro mokesčio, surenkamo iš tam tikro administratoriaus, suma padengia visas administracines išlaidas, kurias ESMA patiria vykdydama priežiūros veiklą, ir jis yra proporcingas administratoriaus apyvartai. 3. Iki 2021 m. spalio 1 d. Komisija pagal 49 straipsnį priima deleguotuosius aktus, siekdama papildyti šį reglamentą nustatant mokesčių rūšis, už ką jie mokami, tų mokesčių dydį ir jų mokėjimo būdą. 48m straipsnis ESMA užduočių perdavimas kompetentingoms institucijoms 1. Jei to reikia priežiūros užduočiai tinkamai atlikti, laikydamasi pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį ESMA paskelbtų gairių, ESMA gali perduoti konkrečias priežiūros užduotis valstybės narės kompetentingai institucijai. Tokios konkrečios priežiūros užduotys pirmiausia gali apimti įgaliojimą vykdyti prašymus pateikti informaciją pagal 48b straipsnį ir atlikti tyrimus bei patikrinimus vietoje pagal 48c ir 48d straipsnius. Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, veiklos leidimų, susijusių su ypatingos svarbos lyginamaisiais indeksais, išdavimo veikla neperduodama. 2. Prieš perduodama užduotį pagal 1 dalį, ESMA konsultuojasi su atitinkama kompetentinga institucija dėl:
3. Vadovaudamasi pagal 48l straipsnio 3 dalį priimtu deleguotuoju aktu, ESMA atlygina kompetentingai institucijai išlaidas, kurias kompetentinga institucija patyrė vykdydama perduotas užduotis. 4. ESMA peržiūri pagal 1 dalį perduotas funkcijas atitinkamu periodiškumu. Perdavimas gali būti bet kuriuo metu atšauktas. 5. Užduočių perdavimas nedaro poveikio ESMA atsakomybei ir neapriboja ESMA galimybių vykdyti perduotą veiklą ir prižiūrėti, kaip ji vykdoma. 48n straipsnis Su ESMA susijusios pereinamojo laikotarpio priemonės 1. Visos kompetencijos sritys ir pareigos, susijusios su 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų administratorių priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veikla ir perduotos 40 straipsnio 2 dalyje nurodytoms kompetentingoms institucijoms 2022 m. sausio 1 d. panaikinamos. Nuo tos dienos šias kompetencijos sritis ir pareigas perima ESMA. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą dieną ESMA perima visas bylas ir darbinius dokumentus, susijusius su 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų administratorių priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veikla, įskaitant visą vykdomą nagrinėjimą ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiksmus. Tačiau 20 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nurodyto ypatingos svarbos lyginamojo indekso administratorių paraiškos dėl veiklos leidimo išdavimo ir paraiškos dėl pripažinimo pagal 32 straipsnį , kurias kompetentingos institucijos gavo iki 2021 m. spalio 1 d., neperduodamos ESMA, o sprendimą išduoti veiklos leidimą arba pripažinti priima atitinkama kompetentinga institucija. 3. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad visi turimi dokumentai ir darbiniai dokumentai arba patvirtintos jų kopijos būtų kuo skubiau ir bet kuriuo atveju iki 2022 m. sausio 1 d. Tos kompetentingos institucijos taip pat teikia ESMA visą būtiną pagalbą ir patarimus, kad palengvintų efektyvų ir veiksmingą 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų administratorių priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiklos perdavimą ir perėmimą. 4. ESMA veikia kaip 1 dalyje nurodytų kompetentingų institucijų teisių perėmėja bet kuriame administraciniame arba teismo procese, kuris vykdomas dėl tų kompetentingų institucijų vykdytos priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiklos, susijusios su klausimais, kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį. 5. Kompetencijos sritis perdavus ESMA, visi 20 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nurodytų ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų administratorių veiklos leidimai ir pripažinimas pagal 32 straipsnį , kuriuos suteikia šio straipsnio 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija, lieka galioti. (*57) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).“;" |
20) |
49 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
21) |
53 straipsnis pakeičiamas taip: „53 straipsnis ESMA atliekamos peržiūros 1. ESMA siekia kurti bendrą Europos priežiūros kultūrą ir nuoseklią priežiūros praktiką, taip pat užtikrinti, kad kompetentingos institucijos, taikydamos 33 straipsnį, laikytųsi nuoseklios metodikos. Tuo tikslu ESMA kas dvejus metus atlieka pagal 33 straipsnį suteiktų patvirtinimų peržiūrą. ESMA pateikia kiekvienai kompetentingai institucijai, kuri patvirtino trečiosios šalies lyginamąjį indeksą, nuomonę, kurioje įvertinama, kaip ta kompetentinga institucija taiko atitinkamus 33 straipsnio reikalavimus ir bet kokio pagal šį reglamentą priimto deleguotojo akto ir reguliavimo ar įgyvendinimo techninių standartų reikalavimus. 2. ESMA suteikiami įgaliojimai reikalauti, kad kompetentinga institucija pateiktų dokumentais pagrįstą informaciją apie kiekvieną sprendimą, priimtą pagal 51 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą ir 25 straipsnio 2 dalį, taip pat apie visus reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiksmus, kurių imtasi pagal 24 straipsnio 1 dalį.“. |
6 straipsnis
Reglamento (ES) 2015/847 daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) 2015/847 iš dalies keičiamas taip:
1) |
15 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Pagal šį reglamentą atliekamam asmens duomenų tvarkymui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 (*58). Pagal šį reglamentą Komisijos arba EBI tvarkomiems asmens duomenims taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 (*59). (*58) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1)." (*59) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).“;" |
2) |
17 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Iki 2017 m. birželio 26 d. valstybės narės praneša Komisijai ir EPI jungtiniam komitetui apie 1 dalyje nurodytas taisykles. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir EBI apie visus vėlesnius jų pakeitimus.“ |
3) |
22 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Po pranešimo, pateikto pagal 17 straipsnio 3 dalį, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl IV skyriaus taikymo, visų pirma, kiek tai susiję su tarpvalstybiniais klausimais.“; |
4) |
25 straipsnis pakeičiamas taip: „25 straipsnis Gairės EPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį ne vėliau kaip 2017 m. birželio 26 d. paskelbia kompetentingoms institucijoms ir mokėjimo paslaugų teikėjams skirtas gaires dėl priemonių, kurių reikia imtis pagal šį reglamentą, visų pirma dėl jo 7, 8, 11 ir 12 straipsnių įgyvendinimo. Nuo 2020 m. sausio 1 d. prireikus tokias gaires skelbia EBI.“. |
7 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymo pradžia
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
1, 2, 3 ir 6 straipsniai taikomi nuo 2020 m. sausio 1 d. 4 ir 5 straipsniai – nuo 2022 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre 2019 m. gruodžio 18 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
D. M. SASSOLI
Tarybos vardu
Pirmininkė
T. TUPPURAINEN
(1) OL C 255, 2018 7 20, p. 2 ir OL C 37, 2019 1 30, p. 1.
(2) OL C 227, 2018 6 28, p. 63 ir OL C 110, 2019 3 22, p. 58.
(3) 2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2019 m. gruodžio 2 d. Tarybos sprendimas.
(4) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).
(5) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).
(6) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
(7) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).
(8) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).
(9) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
(10) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).
(11) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).
(12) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).
(13) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 1).
(14) 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 (OL L 171, 2016 6 29, p. 1).
(15) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 (OL L 141, 2015 6 5, p. 1).
27.12.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 334/146 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/2176
2019 m. gruodžio 18 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),
kadangi:
(1) |
pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1092/2010 (4) 20 straipsnį Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi 2014 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos sisteminės rizikos valdybos misijos ir struktūros, išnagrinėjo Reglamentą (ES) Nr. 1092/2010, kad nuspręstų, ar reikia peržiūrėti Europos sisteminės rizikos valdybos (toliau – ESRV) misiją ir struktūrą. Taip pat peržiūrėta ESRV pirmininko skyrimo tvarka; |
(2) |
prie pasiūlymo dėl šio reglamento pridėtoje Komisijos poveikio analizėje daroma išvada, kad ESRV apskritai veikia tinkamai, bet reikia pagerinti tam tikrus konkrečius aspektus; |
(3) |
nuo ESRV veiklos pradžios jos veiklos aplinka faktiškai pasikeitė dėl pastarojo meto institucinių pokyčių, susijusių su bankų sąjunga, pastangų sukurti kapitalo rinkų sąjungą ir technologinių pokyčių. ESRV turėtų prisidėti prie sisteminės rizikos finansiniam stabilumui Sąjungoje prevencijos arba mažinimo ir taip padėti siekti vidaus rinkos tikslų. Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūra yra neatsiejama Europos finansų priežiūros institucijų sistemos dalis. Tokiomis institucinėmis priemonėmis veiksmingai nustatant ir šalinant mikroprudencinę ir makroprudencinę riziką galima užtikrinti, kad visi suinteresuotieji subjektai turėtų pakankamai pasitikėjimo vykdyti finansinę veiklą, visų pirma tarpvalstybinę veiklą. Skatindama valstybes nares laiku ir nuosekliai imtis politinių priemonių sisteminei rizikai nustatyti, ESRV turėtų padėti išvengti skirtingų požiūrių ir pagerinti vidaus rinkos veikimą; |
(4) |
vienas iš svarbių privalumų – tai, kad ESRV bendrąją valdybą (toliau – Bendroji valdyba) sudaro įvairūs nariai. Tačiau Bendrosios valdybos sudėtis neatspindi naujausių Sąjungos finansų priežiūros struktūros pokyčių ir visų pirma bankų sąjungos sukūrimo. Todėl Europos Centrinio Banko (toliau – ECB) priežiūros valdybos pirmininkas ir Bendros pertvarkymo valdybos, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 806/2014 (5), pirmininkas turėtų tapti Bendrosios valdybos nariais, neturinčiais balsavimo teisės. Atitinkamai reikėtų pakoreguoti ir ESRV patariamojo techninio komiteto (toliau – Patariamasis techninis komitetas) sudėtį; |
(5) |
ECB pirmininkas ESRV pirmininkavo nuo jos įsteigimo pradžios, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1092/2010 iki 2015 m. gruodžio 15 d., o po to – laikinai. Per tą laikotarpį ECB pirmininko dėka ESRV įgavo autoritetą ir patikimumą ir buvo užtikrinta, kad ji galėtų veiksmingai remtis ir pasikliauti ECB ekspertinėmis žiniomis finansinio stabilumo srityje. Todėl tikslinga, kad ECB pirmininkas nuolat pirmininkautų ESRV; |
(6) |
ESRV atsako už Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą ir prisideda prie sisteminės rizikos visoje Sąjungoje arba jos dalyse prevencijos arba sumažinimo, įskaitant finansinio stabilumo rizikos, neatsižvelgiant į jos kilmę, nustatymą ir apsvarstymą. Pinigų politikos sąlygos gali daryti poveikį finansiniam stabilumui, o to poveikio svarstymas priskiriamas ESRV makrolygio rizikos ribojimo priežiūros įgaliojimams, visapusiškai atsižvelgiant į centrinių bankų nepriklausomumą. ESRV taip pat atsakinga už rizikos finansiniam stabilumui, kylančios dėl pokyčių, galinčių turėti poveikį sektorių lygiu arba visos finansų sistemos lygiu, įskaitant dėl technologinių pokyčių arba aplinkos ar socialinių veiksnių kylančios rizikos ir pažeidžiamumo, stebėseną ir vertinimą. ESRV taip pat turėtų analizuoti ne bankų sektoriaus pokyčius, įskaitant tuos, dėl kurių baigiama kurti kapitalo rinkų sąjunga; |
(7) |
Bendrosios valdybos nariai yra bendrai atsakingi už ESRV misijos, tikslų ir užduočių įgyvendinimą. Visi nariai taip pat atsakingi už ESRV darbotvarkės ir darbo programos formavimą bei už aktyvų prisidėjimą prie jos įprasto darbo, įskaitant kitų Bendrosios valdybos narių informavimą apie aktualias temas; |
(8) |
siekiant padidinti ESRV matomumą, ESRV pirmininkas turėtų turėti galimybę deleguoti užduotis, pavyzdžiui su išorės atstovavimu ESRV susijusias užduotis, pirmajam pirmininko pavaduotojui arba, jei pirmojo pirmininko pavaduotojo nėra ir kai tinkama, antrajam pirmininko pavaduotojui, arba ESRV sekretoriato vadovui. Toks delegavimas neturėtų apimti dalyvavimo Europos Parlamente rengiamuose viešuosiuose klausymuose ir uždarų durų diskusijose; |
(9) |
kad būtų užtikrintas lankstumas renkant Bendrosios valdybos narį, turintį balsavimo teisę, valstybės narės turėtų galėti pasirinkti savo balsavimo atstovą iš nacionalinio centrinio banko valdytojo ir aukšto lygio atstovo iš paskirtosios institucijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES (6) arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 (7), jeigu tai paskirtajai institucijai tenka pagrindinis vaidmuo užtikrinti finansinį stabilumą pagal jos kompetencijos sritį. Tas lankstumas renkant Bendrosios valdybos narį, turintį balsavimo teisę, neturi poveikio valstybėms narėms, jeigu jų nacionalinis centrinis bankas yra paskirtoji institucija pagal Direktyvą 2013/36/ES arba Reglamentą (ES) Nr. 575/2013. Kad būtų išvengta politinės įtakos, nė vienas Bendrosios valdybos narys negali eiti pareigų valstybės narės centrinėje valdžioje; |
(10) |
pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 5 straipsnio 2 dalį ESRV pirmininko pirmąjį pavaduotoją iki šiol iš savo tarpo rinko ECB bendrosios tarybos nariai, nes reikėjo užtikrinti subalansuotą atstovavimą valstybėms narėms apskritai ir toms valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, ir kurių valiuta nėra euro. Sukūrus bankų sąjungą, nuorodą į valstybes nares, kurių valiuta yra euro, ir valstybes nares, kurių valiuta nėra euro, tikslinga pakeisti nuoroda į valstybes nares, kurios dalyvauja bankų sąjungoje kaip nustatyta Tarybos reglamente (ES) Nr. 1024/2013 (8), ir valstybes nares, kurios joje nedalyvauja. Pirmąjį pirmininko pavaduotoją iš savo tarpo turėtų rinkti Bendrosios valdybos nacionaliniai nariai, turintys balsavimo teisę, taip atspindint didesnį lankstumą narystės Bendrojoje valdyboje atžvilgiu; |
(11) |
Tarybos reglamente (ES) Nr. 1096/2010 (9) numatyta, kad ESRV sekretoriato vadovą skiria ECB, pasikonsultavęs su Bendrąja valdyba. Siekiant padidinti ESRV sekretoriato vadovo vaidmenį, Bendroji valdyba vadovaudamasi atvira ir skaidria procedūra turėtų įvertinti, ar atrinkti kandidatai į ESRV sekretoriato vadovo postą turi savybių ir patirties, kurios būtinos vadovauti ESRV sekretoriatui. ECB turėtų apsvarstyti galimybę sistemingai atverti atrankos procedūrą išorės kandidatams. Apie vertinimo procedūrą bendroji valdyba turėtų informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą. Be to, reikėtų paaiškinti ESRV sekretoriato vadovo užduotis; |
(12) |
atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas (ES) Nr. 1092/2010 buvo įtrauktas į Europos ekonominės erdvės susitarimą, to reglamento 9 straipsnio 5 dalis turėtų būti iš dalies pakeista; |
(13) |
siekiant sumažinti sąnaudas ir padidinti procedūrinį rezultatyvumą, Komisijos atstovų skaičius Patariamajame techniniame komitete turėtų būti sumažintas nuo dabartinių dviejų atstovų iki vieno atstovo; |
(14) |
ECB turėtų būti įtrauktas kaip galimas ESRV įspėjimų ir rekomendacijų adresatas dėl jam pavestų užduočių pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 5 straipsnio 2 dalį. Pertvarkymo institucijos, valstybių narių paskirtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/59/ES (10), ir Bendra pertvarkymo valdyba taip pat turėtų būti įtrauktos kaip galimi adresatai. Reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 reikalaujama, kad tie įspėjimai ir rekomendacijos būtų perduodami Tarybai ir Komisijai, o kai jie skirti vienai ar daugiau nacionalinių priežiūros institucijų – Europos priežiūros institucijai (Europos bankininkystės institucijai), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (11), Europos priežiūros institucijai (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (12), ir Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (13) (toliau bendrai – EPI). Siekiant padidinti demokratinę kontrolę ir skaidrumą, ESRV įspėjimai ir rekomendacijos taip pat turėtų būti perduodami Europos Parlamentui ir EPI. Kai tikslinga, Bendroji valdyba turėtų reikalauti, kad perduodant konfidencialius arba neviešus įspėjimus ar rekomendacijas būtų sudarytas susitarimas konfidencialumui užtikrinti; |
(15) |
ESRV nariai iš nacionalinių centrinių bankų, nacionalinių priežiūros institucijų ir nacionalinių institucijų, kurioms pavesta įgyvendinti makrolygio rizikos ribojimo makroprudencinę politiką, turėtų galėti naudoti informaciją, kurią jie gauna iš ESRV, vykdydami savo pareigas ir kiek tai susiję su ESRV užduotimis, be kita ko, vykdydami savo teisės aktais nustatytas užduotis; |
(16) |
ESRV turėtų palengvinti nacionalinių institucijų ar įstaigų, atsakingų už finansų sistemos stabilumą, ir Sąjungos įstaigų dalijimąsi informacija, susijusia su priemonėmis, skirtomis sisteminei rizikai visoje Sąjungos finansų sistemoje, šalinti; |
(17) |
siekiant užtikrinti ESRV nuomonių, rekomendacijų, įspėjimų ir sprendimų kokybę ir aktualumą, tikimasi, kad Patariamasis techninis komitetas ir Patariamasis mokslinis komitetas, kai tikslinga, iš anksto atvirai ir skaidriai kuo plačiau konsultuosis su suinteresuotais subjektais, kad įtraukties principas būtų taikomas visų suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu; |
(18) |
Komisija, peržiūrėdama ESRV misiją ir struktūrą, visų pirma turėtų apsvarstyti galimus alternatyvius institucinius modelius. Ji taip pat turėtų apsvarstyti, ar ESRV struktūroje išlaikyta tinkama pusiausvyra tarp dalyvaujančių valstybių narių, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1024/2013, ir nedalyvaujančių valstybių narių; |
(19) |
todėl Reglamentas (ES) Nr. 1092/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (ES) Nr. 1092/2010 iš dalies keičiamas taip:
1) |
2 straipsnio c punktas pakeičiamas taip:
|
2) |
4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
3) |
5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
4) |
6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
5) |
7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
6) |
8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
7) |
9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
8) |
11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
9) |
12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
10) |
13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
11) |
14 straipsnis pakeičiamas taip: „14 straipsnis Kiti patariamieji šaltiniai Vykdydama 3 straipsnio 2 dalyje nurodytas užduotis ESRV, kai tikslinga, konsultuojasi su atitinkamais privačiojo sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais. Tokios konsultacijos vykdomos kuo plačiau, siekiant užtikrinti, kad būtų taikomas visų suinteresuotųjų šalių ir atitinkamų finansų sektorių įtraukties principas, ir suteikiama pakankamai laiko suinteresuotiesiems subjektams pateikti savo nuomonę.“; |
12) |
15 straipsnio 7 dalis pakeičiama taip: „7. Kiekvieną kartą prieš prašydama pateikti su priežiūra susijusią informaciją neapibendrinta arba nesuvestine forma, ESRV deramai konsultuojasi su atitinkama Europos priežiūros institucija, kad užtikrintų savo prašymo pagrįstumą ir proporcingumą. Jeigu atitinkama Europos priežiūros institucija mano, kad prašymas nėra pagrįstas ir proporcingas, ji nedelsdama grąžina prašymą ESRV ir paprašo pateikti papildomą pagrindimą. Kai ESRV pateikia atitinkamai Europos priežiūros institucijai tokį papildomą pagrindimą, prašymo adresatai prašomą informaciją perduoda ESRV, jei jie turi teisėtą prieigą prie atitinkamos informacijos.“; |
13) |
16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
14) |
17 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip: „1. Jei 3 straipsnio 2 dalies d punkte nurodyta rekomendacija skiriama vienam iš 16 straipsnio 2 dalyje išvardytų adresatų, tas adresatas praneša Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV apie veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į tą rekomendaciją, ir pagrindžia bet kokį neveikimą. Kai aktualu, ESRV, laikydamasi griežtų konfidencialumo taisyklių, nedelsdama informuoja EPI apie gautus atsakymus. 2. Jei ESRV nusprendžia, kad jos rekomendacijos nesilaikoma ar kad adresatai nesugebėjo deramai pagrįsti savo neveikimo, ESRV, laikydamasi griežtų konfidencialumo taisyklių, apie tai informuoja adresatus, Europos Parlamentą, Tarybą ir atitinkamas EPI.“; |
15) |
18 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4. Kai bendroji valdyba nusprendžia viešai neskelbti įspėjimo ar rekomendacijos, adresatai ir, kai tikslinga, Europos Parlamentas, Taryba ir EPI imasi visų priemonių, būtinų to įspėjimo ar rekomendacijos konfidencialumui apsaugoti.“; |
16) |
19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
17) |
20 straipsnis pakeičiamas taip: „20 straipsnis Peržiūra Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija, pasikonsultavusi su ESRV nariais, pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie tai, ar reikia peržiūrėti ESRV misiją ar struktūrą, apsvarstydama galimus dabartiniam modeliui alternatyvius modelius.“ |
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre 2019 m. gruodžio 18 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
D. M. SASSOLI
Tarybos vardu
Pirmininkė
T. TUPPURAINEN
(2) OL C 227, 2018 6 28, p. 63.
(3) 2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2019 m. gruodžio 2 d. Tarybos sprendimas.
(4) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL L 331, 2010 12 15, p. 1).
(5) 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).
(6) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).
(7) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).
(8) 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).
(9) 2010 m. lapkričio 17 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1096/2010, kuriuo Europos centriniam bankui pavedami konkretūs uždaviniai, susiję su Europos sisteminės rizikos valdybos veikla (OL L 331, 2010 12 15, p. 162).
(10) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).
(11) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).
(12) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).
(13) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
DIREKTYVOS
27.12.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 334/155 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2019/2177
2019 m. gruodžio 18 d.
kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II), Direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų ir Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį ir 62 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),
kadangi:
(1) |
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES (4) nustatoma duomenų teikimo paslaugų teikėjams (DTPT) skirta reguliavimo sistema ir reikalaujama, kad duomenų teikimo po sandorio sudarymo paslaugų teikėjas gautų veiklos leidimus veikti kaip patvirtintas skelbimo subjektas (PSS). Be to, pagal Direktyvą 2014/65/ES reikalaujama, kad konsoliduotos informacinės juostos tiekėjas (KIJT) siūlytų konsoliduotus prekybos duomenis, apimančius visus nuosavo kapitalo ir ne nuosavo kapitalo finansinių priemonių sandorius visoje Sąjungoje. Direktyva 2014/65/ES taip pat formalizuojami pranešimo apie sandorius kompetentingoms institucijoms kanalai, reikalaujant, kad trečioji šalis, teikianti pranešimus investicinių įmonių vardu, gautų veiklos leidimus veikti kaip patvirtintas pranešimų teikimo subjektas (PPTS); |
(2) |
prekybos duomenų ir tokių duomenų apdorojimo bei teikimo, įskaitant duomenų apdorojimą ir teikimą tarpvalstybiniu mastu, kokybė yra labai svarbus veiksnys norint pasiekti pagrindinį Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 (5) tikslą – padidinti finansų rinkų skaidrumą. Tikslūs prekybos duomenys suteikia naudotojams galimybę gauti prekybos veiklos finansų rinkose visos Sąjungos mastu apžvalgą, o kompetentingoms institucijoms – tikslią ir išsamią informaciją apie atitinkamus sandorius. Todėl, atsižvelgiant į tarpvalstybinį duomenų tvarkymo aspektą, su duomenimis susijusios kompetencijos sutelkimo naudą, įskaitant galimą masto ekonomiją, ir neigiamą galimų priežiūros praktikos skirtumų poveikį tiek prekybos duomenų kokybei, tiek DTPT užduotims, kompetentingoms institucijoms suteiktus veiklos leidimų suteikimo DTPT ir pastarųjų priežiūros įgaliojimus, taip pat duomenų rinkimo įgaliojimus tikslinga perduoti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (6) įsteigtai Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai) (toliau – EVPRI), išskyrus PPTS arba PSS, kurie naudojasi pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 numatyta nukrypti leidžiančia nuostata, atžvilgiu; |
(3) |
siekiant užtikrinti nuoseklų tokių įgaliojimų perdavimą, tikslinga išbraukti Direktyvoje 2014/65/ES išdėstytas nuostatas, susijusias su DTPT veiklos reikalavimais ir kompetentingų institucijų kompetencija DTPT atžvilgiu, ir tas nuostatas įrašyti į Reglamentą (ES) Nr. 600/2014; |
(4) |
veiklos leidimų suteikimo DTPT, išskyrus PPTS arba PSS, kurie naudojasi pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 numatyta nukrypti leidžiančia nuostata, atžvilgiu, ir jų priežiūros įgaliojimų, perdavimas EVPRI yra suderinamas su EVPRI užduotimis. Konkrečiau, kompetentingų institucijų EVPRI perduoti duomenų rinkimo, veiklos leidimų suteikimo ir priežiūros įgaliojimai padeda EVPRI vykdyti kitas jai pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 pavestas užduotis, tokias kaip rinkos stebėsena, EVPRI laikinų intervencinių priemonių taikymo įgaliojimai ir su pozicijų valdymu susiję įgaliojimai, ir užtikrina, kad būtų nuolat laikomasi skaidrumo iki ir po sandorio sudarymo reikalavimų; |
(5) |
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/138/EB (7) nustatyta, kad pagal į riziką orientuotą požiūrį į mokumo kapitalo reikalavimą draudimo ir perdraudimo įmonės ir grupės tam tikromis sąlygomis tam reikalavimui apskaičiuoti gali taikyti ne standartinę formulę, o vidaus modelius; |
(6) |
Direktyvoje 2009/138/EB numatytas su valstybe susijęs svyravimų korekcijos komponentas. Siekiant užtikrinti, kad šiuo su valstybe susijusiu komponentu būtų veiksmingai sumažintas pernelyg didelių obligacijų pajamingumo skirtumų poveikis atitinkamoje valstybėje, su valstybe susijusiam komponentui taikyti turėtų būti nustatyta atitinkama pagal riziką koreguoto valstybei taikomo skirtumo riba; |
(7) |
atsižvelgiant į suaktyvėjusią tarpvalstybinę draudimo veiklą, būtina stiprinti darnų Sąjungos teisės taikymą tarpvalstybinės draudimo veiklos atvejais, visų pirma ankstyvame etape. Šiuo tikslu turėtų būti stiprinamas priežiūros institucijų ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (8) įsteigtos Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) (EDPPI) keitimasis informacija ir bendradarbiavimas. Visų pirma, turėtų būti numatyti pranešimo reikalavimai reikšmingos tarpvalstybinės draudimo veiklos arba krizinės situacijos atvejais, taip pat bendradarbiavimo platformų kūrimo sąlygos, kai planuojama tarpvalstybinė draudimo veikla yra reikšminga. Tarpvalstybinės draudimo veiklos reikšmingumas turėtų būti vertinamas metinės bendros pasirašytų įmokų sumos priimančiojoje valstybėje narėje, palyginti su draudimo įmonės visa metine bendra pasirašytų įmokų suma, poveikio draudėjų apsaugai priimančiojoje valstybėje narėje ir atitinkamos draudimo įmonės filialo ar veiklos poveikio priimančiosios valstybės narės rinkai atžvilgiu – kalbant apie laisvę teikti paslaugas. Bendradarbiavimo platformos yra veiksminga priemonė priežiūros institucijų tvirtesniam ir laiku vykdomam bendradarbiavimui užtikrinti, taigi ir vartotojų apsaugai didinti. Tačiau sprendimai dėl leidimų suteikimo, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo priklauso ir toliau priklausys buveinės valstybės narės priežiūros institucijos kompetencijai; |
(8) |
kai tarpvalstybinė draudimo veikla yra reikšminga priimančiosios valstybės narės rinkos atžvilgiu ir ją vykdant būtina, kad buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos glaudžiai tarpusavyje bendradarbiautų, visų pirma kai draudikui galėtų kilti rizika patirti finansinių sunkumų ir dėl to galėtų būti padaryta žala draudėjams ir trečiosioms šalims, EDPPI turėtų sukurti ir koordinuoti bendradarbiavimo platformas; |
(9) |
atsižvelgiant į tai, kad Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetą (CEIOPS) pakeitė EDPPI, Direktyvoje 2009/138/EB pateikiamos nuorodos į CEIOPS turėtų būti išbrauktos; |
(10) |
padarius Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (9) pakeitimų, tuo reglamentu įsteigtai Europos priežiūros institucijai (Europos bankininkystės institucijai) (toliau – EBI) bus suteiktas naujas vaidmuo finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos srityje ir reikės padaryti atitinkamų pakeitimų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/849 (10); |
(11) |
todėl direktyvos 2009/138/EB, 2014/65/ES ir (ES) 2015/849 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Direktyvos 2014/65/ES pakeitimai
Direktyva 2014/65/ES iš dalies keičiama taip:
1) |
1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
2) |
4 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:
|
3) |
22 straipsnis papildomas šia dalimi: „Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos, jei jos yra atsakingos už patvirtinto skelbimo subjekto (PSS), kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 34 punkte taikant nukrypti leidžiančią nuostatą pagal to reglamento 2 straipsnio 3 dalį, arba patvirtinto pranešimų teikimo subjekto (PPTS), kaip apibrėžta to reglamento 2 straipsnio 1 dalies 36 punkte taikant nukrypti leidžiančią nuostatą pagal to reglamento 2 straipsnio 3 dalį, veiklos leidimų suteikimą ir tos veiklos priežiūrą, stebėtų to PSS arba PPTS veiklą siekdamos įvertinti, kaip laikomasi tame reglamente numatytų veiklos sąlygų. Valstybės narės užtikrina, kad būtų įdiegtos atitinkamos priemonės, pagal kurias kompetentingos institucijos galėtų gauti informaciją, būtiną siekiant įvertinti, ar PSS ir PPTS vykdo tas pareigas.“; |
4) |
V antraštinė dalis išbraukiama; |
5) |
70 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
6) |
71 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip: „6. Kai paskelbta baudžiamoji ar administracinė sankcija yra susijusi su investicine įmone, rinkos operatoriumi, kredito įstaiga, kiek tai susiję su investicinėmis paslaugomis ir veikla ar papildomomis paslaugomis, ar trečiųjų valstybių įmonių filialu, kuriems veiklos leidimas išduotas pagal šią direktyvą, arba su PSS ar PPTS, kuriam veiklos leidimas išduotas pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 ir kuriam taikoma nukrypti leidžianti nuostata pagal to reglamento 2 straipsnio 3 dalį, EVPRI į atitinkamą registrą įtraukia nuorodą apie viešai paskelbtą sankciją.“; |
7) |
77 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įžanginis sakinys pakeičiamas taip: „Valstybės narės nustato bent tai, kad kiekvienas įgaliotas asmuo, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/43/EB (*1), investicinėje įmonėje, reguliuojamoje rinkoje arba PSS ar PPTS, kuriam veiklos leidimas išduotas pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 ir kuriam taikoma nukrypti leidžianti nuostata pagal to reglamento 2 straipsnio 3 dalį, atliekantis užduotį, apibūdintą Direktyvos 2013/34/ES 34 straipsnyje arba Direktyvos 2009/65/EB 73 straipsnyje, arba bet kokią kitą teisės aktais nustatytą užduotį, privalo nedelsdamas informuoti kompetentingas institucijas apie bet kokį su ta įmone susijusį faktą ar sprendimą, apie kurį tas asmuo sužinojo vykdydamas minėtą užduotį ir kuris gali: (*1) 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87).“;" |
8) |
89 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
9) |
90 straipsnio 2 ir 3 dalys išbraukiamos; |
10) |
93 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Valstybės narės tas nuostatas taiko nuo 2018 m. sausio 3 d.“; |
11) |
I priedo D skirsnis išbraukiamas. |
2 straipsnis
Direktyvos 2009/138/EB pakeitimai
Direktyva 2009/138/EB iš dalies keičiama taip:
1) |
77d straipsnio 4 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip: „Kalbant apie kiekvieną atitinkamą valstybę, 3 dalyje nurodyta nerizikingų palūkanų normų svyravimų korekcija tos valstybės valiutos atžvilgiu, prieš pritaikant 65 % koeficientą, padidinama skirtumu tarp pagal riziką koreguoto valstybei taikomo normų skirtumo ir dvigubo pagal riziką koreguoto valiutai taikomo skirtumo, jei gauto skirtumo vertė yra teigiama, o pagal riziką koreguotas valstybei taikomas skirtumas viršija 85 bazinius punktus.“; |
2) |
112 straipsnyje įterpiama ši dalis: „3a. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 35 straipsnio 1 dalį priežiūros institucijos informuoja EDPPI apie prašymus leisti taikyti arba keisti vidaus modelį. Vienos arba kelių atitinkamų priežiūros institucijų prašymu EDPPI gali suteikti techninę pagalbą pagal to reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punktą tokios pagalbos paprašiusiai priežiūros institucijai ar institucijoms siekiant priimti sprendimą dėl prašymo.“; |
3) |
I antraštinės dalies VIII skyriuje įterpiamas šis skirsnis:
152a straipsnis Pranešimas 1. Jei buveinės valstybės narės priežiūros institucija ketina suteikti leidimą draudimo ar perdraudimo įmonei, iš kurios veiklos plano galima daryti išvadą, kad tam tikra jos veiklos dalis bus grindžiama laisve teikti paslaugas arba laisve įsisteigti kitoje valstybėje narėje, ir iš to veiklos plano taip pat galima daryti išvadą, kad ta veikla gali būti aktuali priimančiosios valstybės narės rinkai, buveinės valstybės narės priežiūros institucija praneša apie tai EDPPI ir atitinkamos priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai. 2. Be 1 dalyje numatyto pranešimo, buveinės valstybės narės priežiūros institucija taip pat praneša EDPPI ir atitinkamos priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai, jeigu nustato, kad blogėja finansinė padėtis arba atsiranda kita rizika, kuri kyla dėl draudimo ar perdraudimo įmonės vykdomos veiklos, grindžiamos laisve teikti paslaugas arba įsisteigimo laisve ir galinčios turėti poveikio tarpvalstybiniu mastu. Priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija taip pat gali pranešti atitinkamos buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, jeigu jai kyla didelis ir pagrįstas susirūpinimas dėl vartotojų apsaugos. Priežiūros institucijos gali perduoti klausimą svarstyti EDPPI ir prašyti jos pagalbos, jei dvišaliu pagrindu susitarti nepavyksta. 3. 1 ir 2 dalyse nurodyti pranešimai turi būti pakankamai išsamūs, kad būtų galima atlikti tinkamą vertinimą. 4. 1 ir 2 dalyse nurodyti pranešimai nedaro poveikio šioje direktyvoje numatytiems buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms priskirtiems priežiūros įgaliojimams. 152b straipsnis Bendradarbiavimo platformos 1. EDPPI gali, jei esama pagrįsto susirūpinimo dėl neigiamo poveikio draudėjams, savo iniciatyva arba vienos ar kelių atitinkamų priežiūros institucijų prašymu sukurti ir koordinuoti bendradarbiavimo platformą, kad sustiprintų atitinkamų priežiūros institucijų keitimąsi informacija ir užtikrintų tvirtesnį jų bendradarbiavimą, kai draudimo ar perdraudimo įmonė vykdo arba ketina vykdyti veiklą, grindžiamą laisve teikti paslaugas arba įsisteigimo laisve, jei:
2. 1 dalis nedaro poveikio atitinkamų priežiūros institucijų teisei sukurti bendradarbiavimo platformą, jei jos visos dėl to susitaria. 3. Bendradarbiavimo platformos sukūrimas pagal 1 ir 2 dalis nedaro poveikio šioje direktyvoje numatytiems buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms priskirtiems priežiūros įgaliojimams. 4. Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 35 straipsniui, EDPPI prašymu atitinkamos priežiūros institucijos laiku pateikia visą būtiną informaciją, kad bendradarbiavimo platforma galėtų tinkamai veikti.“; |
4) |
231 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
5) |
237 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos pirmas sakinys pakeičiamas taip: „Jei EDPPI nepriima šios dalies antroje pastraipoje nurodyto sprendimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnio 3 dalį, galutinį sprendimą priima grupės priežiūros institucija.“; |
6) |
248 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa išbraukiama. |
3 straipsnis
Direktyvos (ES) 2015/849 pakeitimai
Direktyva (ES) 2015/849 iš dalies keičiama taip:
1) |
6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
2) |
7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
3) |
17 straipsnio pirmas sakinys pakeičiamas taip: „EPI ne vėliau kaip 2017 m. birželio 26 d. pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia kompetentingoms institucijoms, kredito įstaigoms ir finansų įstaigoms skirtas gaires dėl rizikos veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir priemonių, kurių reikia imtis tais atvejais, kai tikslinga taikyti supaprastinto deramo klientų tikrinimo priemones. EBI tokias gaires paskelbia, jei tikslinga, nuo 2020 m. sausio 1 d.“; |
4) |
18 straipsnio 4 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip: „4. EPI ne vėliau kaip 2017 m. birželio 26 d. pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia kompetentingoms institucijoms, kredito įstaigoms ir finansų įstaigoms skirtas gaires dėl rizikos veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir priemonių, kurių reikia imtis tais atvejais, kai tikslinga taikyti supaprastinto deramo klientų tikrinimo priemones. EBI tokias gaires paskelbia, jei tikslinga, nuo 2020 m. sausio 1 d.“; |
5) |
41 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Pagal šią direktyvą atliekamam asmens duomenų tvarkymui taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2016/679 (*3) ir (ES) 2018/1725 (*4). (*3) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1);" (*4) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).“;" |
6) |
45 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
7) |
48 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
8) |
VI skyriaus 3 skirsnio II poskirsnio pavadinimas pakeičiamas taip: „ “; |
9) |
50 straipsnis pakeičiamas taip: „50 straipsnis Kompetentingos institucijos teikia EBI visą informaciją, būtiną jos pareigoms pagal šią direktyvą vykdyti.“; |
10) |
62 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
4 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Valstybės narės ne vėliau kaip 2021 m. birželio 30 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
2. Valstybės narės ne vėliau kaip 2020 m. birželio 30 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos 2 straipsnio 1 punkto. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
3. Valstybės narės su 1 straipsniu susijusias priemones taiko nuo 2022 m. sausio 1 d., o su 2 ir 3 straipsniais susijusias priemones – nuo 2021 m. birželio 30 d. Valstybės narės su 2 straipsnio 1 punktu susijusias priemones taiko ne vėliau kaip 2020 m. liepos 1 d.
4. Valstybės narės, priimdamos 1 ir 2 dalyse nurodytas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
5 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja trečią dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
6 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Strasbūre 2019 m. gruodžio 18 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
D. M. SASSOLI
Tarybos vardu
Pirmininkė
T. TUPPURAINEN
(1) OL C 251, 2018 7 18, p. 2.
(2) OL C 227, 2018 6 28, p. 63.
(3) 2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2019 m. gruodžio 2 d. Tarybos sprendimas.
(4) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).
(5) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).
(6) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
(7) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).
(8) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).
(9) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).
(10) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).
Klaidų ištaisymas
27.12.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 334/164 |
2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas, klaidų ištaisymas
( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 321, 2018 m. gruodžio 17 d. )
1. |
122 puslapis, 32 straipsnio 4 dalis: |
yra:
„4. Priemonės projektas, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, negali būti priimtas dar du mėnesius, jei ta priemonė siekiama:
a) |
apibrėžti atitinkamą rinką, kuri skiriasi nuo rinkų, apibrėžtų 64 straipsnio 1 dalyje nurodytoje rekomendacijoje, arba |
b) |
pagal 67 straipsnio 3 arba 4 dalį pripažinti įmonę, atskirai ar kartu su kitomis įmonėmis, turinčia didelę įtaką rinkoje,“, |
turi būti:
„4. Priemonės projektas, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, negali būti priimtas dar du mėnesius, jei ta priemone siekiama:
a) |
apibrėžti atitinkamą rinką, kuri skiriasi nuo rinkų, apibrėžtų 64 straipsnio 1 dalyje nurodytoje rekomendacijoje, arba |
b) |
nuspręsti, ar pagal 67 straipsnio 3 arba 4 dalį pripažinti įmonę, atskirai ar kartu su kitomis įmonėmis, turinčia didelę įtaką rinkoje,“; |
2. |
145 puslapis, 61 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa: |
yra:
„1. Nacionalinės reguliavimo arba kitos kompetentingos institucijos šio straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b ir c punktų atveju, siekdamos 3 straipsnyje išdėstytų tikslų, skatina ir atitinkamais atvejais užtikrina pagal šią direktyvą pakankamą prieigą ir sujungimą bei paslaugų sąveiką, vykdydamos savo pareigas taip, kad būtų skatinamas veiklos efektyvumas, tvari konkurencija, itin didelio pralaidumo tinklų diegimas, investicijų efektyvumas ir inovacijos ir kuo didesnė nauda galutiniams naudotojams.“,
turi būti:
„1. Nacionalinės reguliavimo institucijos arba, šio straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b ir c punktų atveju, nacionalinės reguliavimo arba kitos kompetentingos institucijos, siekdamos 3 straipsnyje išdėstytų tikslų, skatina ir atitinkamais atvejais užtikrina pagal šią direktyvą pakankamą prieigą ir sujungimą bei paslaugų sąveiką, vykdydamos savo pareigas taip, kad būtų skatinamas veiklos efektyvumas, tvari konkurencija, itin didelio pralaidumo tinklų diegimas, investicijų efektyvumas ir inovacijos ir kuo didesnė nauda galutiniams naudotojams.“;
3. |
145 puslapis, 61 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa: |
yra:
„2. Visų pirma, nedarant poveikio priemonėms, kurios pagal 68 straipsnį gali būti taikomos įmonėms, pripažintoms turinčiomis didelę įtaką rinkoje, nacionalinės reguliavimo arba kitos kompetentingos institucijos šios pastraipos b ir c punktų atveju turi galėti nustatyti: <…>“,
turi būti:
„2. Visų pirma, nedarant poveikio priemonėms, kurios pagal 68 straipsnį gali būti taikomos įmonėms, pripažintoms turinčiomis didelę įtaką rinkoje, nacionalinės reguliavimo institucijos arba, šios pastraipos b ir c punktų atveju, nacionalinės reguliavimo arba kitos kompetentingos institucijos turi galėti nustatyti: <…>“.
27.12.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 334/165 |
2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB, Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009, ir kuriuo panaikinamos Tarybos direktyvos 90/385/EEB ir 93/42/EEB, klaidų ištaisymas
( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 117, 2017 m. gegužės 5 d. )
69 puslapis, 78 straipsnio 8 dalies antros pastraipos c punktas:
yra:
„c) |
argumentų, susijusių su tiriamųjų asmenų sauga ir duomenų, pateiktų pagal 4 dalies b punktą, patikimumu bei patvarumu.“, |
turi būti:
„c) |
argumentų, susijusių su tiriamųjų asmenų sauga ir duomenų, pateiktų pagal 4 dalies d punktą, patikimumu bei patvarumu.“ |
72 puslapis, 84 straipsnio pirmas sakinys:
yra:
„III priedo 1.1 skirsnyje“,
turi būti:
„III priedo 1 skirsnyje“.
74 puslapis, 88 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa:
yra:
„<…> I priedo 1 ir 5 skirsniuose nurodytai <…>“,
turi būti:
„<…> I priedo 1 ir 8 skirsniuose nurodytai <…>“.
89 puslapis, 120 straipsnio 3 dalis:
yra:
„3. Nukrypstant nuo šio reglamento 5 straipsnio, priemonė, dėl kurios sertifikatas buvo išduotas pagal Direktyvą 90/385/EEB arba Direktyvą 93/42/EEB ir tas sertifikatas yra galiojantis remiantis šio straipsnio 2 dalimi, gali būti pateikiama rinkai arba pradėta naudoti tik su sąlyga, jei ji nuo šio reglamento taikymo pradžios datos toliau atitinka <…>“,
turi būti:
„3. Nukrypstant nuo šio reglamento 5 straipsnio, priemonė, kuri pagal Direktyvą 93/42/EEB yra I klasės priemonė, kurios atitikties deklaracija buvo išduota anksčiau nei 2020 m. gegužės 26 d., ir kurios atžvilgiu atliekant atitikties vertinimo procedūrą pagal šį reglamentą reikia notifikuotosios įstaigos dalyvavimo, arba kurios sertifikatas buvo išduotas pagal Direktyvą 90/385/EEB arba Direktyvą 93/42/EEB ir tas sertifikatas yra galiojantis remiantis šio straipsnio 2 dalimi, gali būti pateikiama rinkai arba pradėta naudoti iki 2024 m. gegužės 26 d. su sąlyga, kad ji nuo 2020 m. gegužės 26 d. toliau atitinka <…>“.
89 puslapis, 120 straipsnio 4 dalis:
yra:
„<…> rinkai nuo 2020 m. gegužės 26 d. remiantis sertifikatu, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, gali būti toliau tiekiamos rinkai arba pradedamos naudoti iki 2025 m. gegužės 27 d.“,
turi būti:
„<…> rinkai nuo 2020 m. gegužės 26 d. pagal šio straipsnio 3 dalį gali būti toliau tiekiamos rinkai arba pradedamos naudoti iki 2025 m. gegužės 26 d.“
90 puslapis, 120 straipsnio 8 dalis:
yra:
„8. Nukrypstant nuo Direktyvos 90/385/EEB 10a straipsnio ir 10b straipsnio 1 dalies a punkto bei Direktyvos 93/42/EEB 14 straipsnio 1 bei 2 dalių ir 14a straipsnio 1 dalies a bei b punktų, laikoma, kad gamintojai, įgaliotieji atstovai, importuotojai ir notifikuotosios įstaigos, kurie laikotarpiu, kuris prasideda vėlesnę iš datų, nurodytų 123 straipsnio 3 dalies d punkte, ir baigiasi po 18 mėnesių, laikosi šio reglamento 29 straipsnio 4 dalies ir 56 straipsnio 5 dalies, taip pat laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriuos priėmė valstybės narės atitinkamai pagal Direktyvos 90/385/EEB 10a straipsnį arba Direktyvos 93/42/EEB 14 straipsnio 1 bei 2 dalis ir atitinkamai Direktyvos 90/385/EEB 10b straipsnio 1 dalies a punktą arba Direktyvos 93/42/EEB 14a straipsnio 1 dalies a ir b punktus, kaip nurodyta Sprendime 2010/227/ES.“,
turi būti:
„8. Nukrypstant nuo Direktyvos 90/385/EEB 10a straipsnio, 10b straipsnio 1 dalies a punkto ir 11 straipsnio 5 dalies bei Direktyvos 93/42/EEB 14 straipsnio 1 ir 2 dalių, 14a straipsnio 1 dalies a ir b punktų ir 16 straipsnio 5 dalies, laikoma, kad gamintojai, įgaliotieji atstovai, importuotojai ir notifikuotosios įstaigos, kurie laikotarpiu, kuris prasideda vėlesnę iš datų, nurodytų 123 straipsnio 3 dalies d punkte, ir baigiasi po 18 mėnesių, laikosi šio reglamento 29 straipsnio 4 dalies, 31 straipsnio 1 dalies ir 56 straipsnio 5 dalies, taip pat laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriuos priėmė valstybės narės atitinkamai pagal Direktyvos 90/385/EEB 10a straipsnį arba Direktyvos 93/42/EEB 14 straipsnio 1 ir 2 dalis, atitinkamai Direktyvos 90/385/EEB 10b straipsnio 1 dalies a punkto arba Direktyvos 93/42/EEB 14a straipsnio 1 dalies a ir b punktų, ir atitinkamai Direktyvos 90/385/EEB 11 straipsnio 5 dalies arba Direktyvos 93/42/EEB 16 straipsnio 5 dalies, kaip nurodyta Sprendime 2010/227/ES.“
90 puslapis, 122 straipsnio pirmos pastraipos antra įtrauka:
yra:
„— |
Direktyvos 90/385/EEB 10a straipsnį ir 10b straipsnio 1 dalies a punktą, taip pat <…>“, |
turi būti:
„— |
Direktyvos 90/385/EEB 10a straipsnį, 10b straipsnio 1 dalies a punktą ir 11 straipsnio 5 dalį, taip pat <…>“. |
91 puslapis, 122 straipsnio pirmos pastraipos ketvirta įtrauka:
yra:
„— |
Direktyvos 93/42/EEB 14 straipsnio 1 bei 2 dalis ir 14a straipsnio 1 dalies a ir b punktus, taip pat <…>“, |
turi būti:
„— |
Direktyvos 93/42/EEB 14 straipsnio 1 ir 2 dalis, 14a straipsnio 1 dalies a ir b punktus ir 16 straipsnio 5 dalį, taip pat <…>“. |
104 puslapis, I priedas, 23.2 skirsnio h punktas:
yra:
„h) |
UDI žymena, nurodyta 27 straipsnio 4 dalyje ir VII priedo C dalyje;“, |
turi būti:
„h) |
UDI žymena, nurodyta 27 straipsnio 4 dalyje ir VI priedo C dalyje;“. |
112 puslapis, III priedas, 1.1 skirsnis:
yra:
„1.1. |
Priežiūros po pateikimo rinkai <…>“, |
turi būti:
„1. |
Priežiūros po pateikimo rinkai <…>“. |
112 puslapis, III priedas, 1.1 skirsnis, b punkto penkta įtrauka:
yra:
„— |
metodus ir protokolus įvykiams, dėl kurių <…>“, |
turi būti:
„— |
metodus ir protokolus incidentams, dėl kurių <…>“. |
112 puslapis, III priedas, 1.2 skirsnis:
yra:
„1.2. |
86 straipsnyje nurodytas PASP <…>“, |
turi būti:
„2. |
86 straipsnyje nurodytas PASP <…>“. |
27.12.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 334/167 |
2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/746 dėl in vitro diagnostikos medicinos priemonių, kuriuo panaikinama Direktyva 98/79/EB ir Komisijos sprendimas 2010/227/ES, klaidų ištaisymas
( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 117, 2017 m. gegužės 5 d. )
242 puslapis, 83 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa:
yra:
„<…> I priedo 1 ir 5 skirsniuose nurodytai <…>“,
turi būti:
„<…> I priedo 1 ir 8 skirsniuose nurodytai <…>“.
256 puslapis, 110 straipsnio 8 dalis:
yra:
„8. Nukrypstant nuo Direktyvos 98/79/EB 10 straipsnio ir 12 straipsnio 1 dalies a ir b punktų, laikoma, kad gamintojai, įgaliotieji atstovai, importuotojai ir notifikuotosios įstaigos, kurie laikotarpiu, kuris prasideda vėlesnę iš datų, nurodytų 113 straipsnio 3 dalies d punkte, ir baigiasi po 18 mėnesių, laikosi šio reglamento 27 straipsnio 3 dalies, 28 straipsnio 1 dalies ir 51 straipsnio 5 dalies, taip pat laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriuos priėmė valstybės narės pagal Direktyvos 98/79/EB 10 straipsnį ir 12 straipsnio 1 dalies a ir b punktus, kaip nurodyta Sprendime 2010/227/ES.“,
turi būti:
„8. Nukrypstant nuo Direktyvos 98/79/EB 10 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalies a ir b punktų bei 15 straipsnio 5 dalies, laikoma, kad gamintojai, įgaliotieji atstovai, importuotojai ir notifikuotosios įstaigos, kurie laikotarpiu, kuris prasideda vėlesnę iš datų, nurodytų 113 straipsnio 3 dalies d punkte, ir baigiasi po 18 mėnesių, laikosi šio reglamento 26 straipsnio 3 dalies, 28 straipsnio 1 dalies ir 51 straipsnio 5 dalies, taip pat laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriuos priėmė valstybės narės pagal Direktyvos 98/79/EB 10 straipsnį, 12 straipsnio 1 dalies a ir b punktus bei 15 straipsnio 5 dalį, kaip nurodyta Sprendime 2010/227/ES.“
257 puslapis, 112 straipsnio pirmos pastraipos b punktas:
yra:
„b) |
Direktyvos 98/79/EB 10 straipsnį ir 12 straipsnio 1 dalies a ir b punktus bei <…>“, |
turi būti:
„b) |
Direktyvos 98/79/EB 10 straipsnį, 12 straipsnio 1 dalies a ir b punktus ir 15 straipsnio 5 dalį bei <…>“. |
257 puslapis, 113 straipsnio 3 dalies a punktas:
yra:
„a) |
27 straipsnio 3 dalis ir 51 straipsnio 5 dalis taikomos nuo 2023 m. lapkričio 27 d.;“, |
turi būti:
„a) |
26 straipsnio 3 dalis ir 51 straipsnio 5 dalis taikomos praėjus 18 mėnesių po vėlesnės iš datų, nurodytų f punkte;“. |
277 puslapis, III priedas, 1 skirsnis, b punkto penkta įtrauka:
yra:
„— |
metodus ir protokolus įvykiams, dėl kurių <…>“, |
turi būti:
„— |
metodus ir protokolus incidentams, dėl kurių <…>“. |
304 puslapis, VIII priedas, 2.2 skirsnio įžanginė formuluotė:
yra:
„Priemonės, kurias numatyta naudoti kraujo grupės arba audinio tipo nustatymui, siekiant užtikrinti <…>“,
turi būti:
„Priemonės, kurias numatyta naudoti kraujo grupės ar vaisiaus ir motinos kraujo grupės nesuderinamumo nustatymui, arba audinio tipo nustatymui, siekiant užtikrinti <…>“.
27.12.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 334/168 |
2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos piliečių iniciatyvos klaidų ištaisymas
( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 130, 2019 m. gegužės 17 d. )
1. |
Turinys, pavadinimas: |
yra:
„2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Europos piliečių iniciatyvos (1)“,
turi būti:
„2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Europos piliečių iniciatyvos“.
2. |
55 puslapis, pavadinimas: |
yra:
„2019 m. balandžio 17 d. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/788 dėl Europos piliečių iniciatyvos (Tekstas svarbus EEE)“,
turi būti:
„2019 m. balandžio 17 d. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/788 dėl Europos piliečių iniciatyvos“.
3. |
62 puslapis, 6 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa: |
yra:
„Nedarant poveikio 5 ir 6 dalių taikymui, Komisija priima sprendimą dėl registracijos prašymo per du mėnesius nuo jo pateikimo.“,
turi būti:
„Nedarant poveikio 4 dalies taikymui, Komisija priima sprendimą dėl registracijos prašymo per du mėnesius nuo jo pateikimo.“
4. |
63 puslapis, 6 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa: |
yra:
„Nedarant poveikio 4 ir 5 dalių taikymui, Komisija atsisako užregistruoti iniciatyvą, jeigu netenkinamas vienas ar keli šios dalies pirmos pastraipos a–e punktuose nustatyti reikalavimai.“,
turi būti:
„Nedarant poveikio 4 dalies taikymui, Komisija atsisako užregistruoti iniciatyvą, jeigu netenkinamas vienas ar keli šios dalies pirmos pastraipos a–e punktuose nustatyti reikalavimai.“