4.12.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 313/3

PROTOKOLAS

kuriuo iš dalies keičiama Tarptautinė konvencija dėl Atlanto tunų apsaugos

Tarptautinės konvencijos dėl Atlanto tunų apsaugos, sudarytos Rio de Žaneire 1966 m. gegužės 14 d. (toliau – Konvencija), Susitariančiosios Šalys,

PRIMINDAMOS ICCAT rekomendaciją sudaryti darbo grupę, kuri parengtų ICCAT konvencijos dalinius pakeitimus [Rekomendaciją Nr. 12-10], ir šioje darbo grupėje parengtus dalinių pakeitimų pasiūlymų projektus,

ATSIŽVELGDAMOS į ICCAT rezoliuciją dėl žvejybos subjektų dalyvavimo pagal iš dalies pakeistą ICCAT konvenciją [Rezoliuciją Nr. 19-13] ir ICCAT rekomendaciją dėl žuvų, kurios laikomos tunais ir tunams giminingų rūšių žuvimis arba okeaninėmis, pelaginėmis ir toli migruojančiomis plokštėtažiaunėmis žuvimis [Rekomendaciją Nr. 19-01], kurios yra neatskiriamos sudedamosios dalinių pakeitimų pasiūlymų dalys ir kurias komisija priėmė kartu su baigtu rengti Protokolu,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad šiame dokumente išdėstyti Konvencijos dalinių pakeitimų pasiūlymai yra susiję su naujais įsipareigojimais,

PABRĖŽDAMOS, kad svarbu skubiai užbaigti savo atitinkamas vidaus priėmimo procedūras, kad šis Protokolas galėtų kuo greičiau įsigalioti visoms Susitariančiosioms Šalims,

SUSITARĖ:

1 Straipsnis

Konvencijos preambulė iš dalies keičiama ir išdėstoma taip:

„Vyriausybės, kurių tinkamai įgalioti atstovai pasirašė šį dokumentą, atsižvelgdamos į savo bendrą interesą dėl Atlanto vandenyne aptinkamų tunų bei tunams giminingų rūšių žuvų ir okeaninių, pelaginių ir toli migruojančių plokštėtažiaunių žuvų populiacijų ir norėdamos bendradarbiauti išlaikant tokius šių žuvų populiacijų dydžius, kuriems esant bus galima jas ilgą laiką išsaugoti ir tausiai naudoti mitybos bei kitais tikslais, nusprendžia sudaryti Konvenciją dėl šių išteklių išsaugojimo ir tuo tikslu susitaria:“.

2 Straipsnis

Konvencijos II ir III straipsniai iš dalies keičiami ir išdėstomi taip:

„II Straipsnis

Nė viena Konvencijos nuostata nepažeidžiamos valstybių teisės, jurisdikcija ir įsipareigojimai pagal tarptautinę teisę. Ši Konvencija aiškinama ir taikoma laikantis tarptautinės teisės.

III Straipsnis

1. Susitariančiosios Šalys susitaria įsteigti ir išlaikyti komisiją, vadinamą Tarptautine Atlanto tunų apsaugos komisija (toliau – komisija), kuri turi įgyvendinti šioje Konvencijoje nustatytus tikslus. Kiekviena Susitariančioji Šalis yra komisijos narė.

2. Kiekvienai komisijos narei komisijoje atstovauja ne daugiau kaip trys atstovai. Tokiems atstovams gali padėti ekspertai ir patarėjai.

3. Paprastai komisijos sprendimai priimami bendru sutarimu. Jei šioje Konvencijoje nenumatyta kitaip, tuo atveju, kai bendro sutarimo pasiekti neįmanoma, sprendimai priimami dviejų trečdalių dalyvaujančių komisijos narių, balsuojančių „už“ arba „prieš“, dauguma; kiekviena komisijos narė turi po vieną balsą. Du trečdaliai visų komisijos narių sudaro kvorumą.

4. Komisija kartą per dvejus metus surengia eilinį susirinkimą. Visų komisijos narių daugumos prašymu arba pagal VI straipsnį suformuotos tarybos sprendimu bet kuriuo metu gali būti sušauktas neeilinis susirinkimas.

5. Per savo pirmąjį susirinkimą, o vėliau per kiekvieną eilinį susirinkimą komisija iš Susitariančiųjų Šalių išrenka pirmininką, pirmąjį pirmininko pavaduotoją ir antrąjį pirmininko pavaduotoją, kurie negali būti perrinkti daugiau kaip vienai kadencijai.

6. Jei komisija nenusprendžia kitaip, komisijos ir jai pavaldžių įstaigų susirinkimai yra vieši.

7. Komisijos oficialiosios kalbos yra anglų, prancūzų ir ispanų.

8. Komisija yra įgaliota priimti tokias darbo tvarkos taisykles ir finansines taisykles, kokios jai būtinos atlikti savo funkcijoms.

9. Komisija kas dvejus metus komisijos narėms pateikia savo darbo ir išvadų ataskaitą, o gavusi prašymą taip pat informuoja bet kurią komisijos narę bet kuriuo klausimu, susijusiu su šios Konvencijos tikslais.“.

3 Straipsnis

Konvencija papildoma nauju IV straipsniu, kuris išdėstomas taip:

„IV Straipsnis

Dirbdamos pagal šią Konvenciją, komisija ir jos narės:

a)	vadovaujasi atsargumo principu ir taiko ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą, laikydamosi atitinkamų tarptautiniu mastu sutartų standartų bei atitinkamai rekomenduojamos praktikos ir procedūrų;

b)	remiasi geriausiais turimais moksliniais įrodymais;

c)	saugo jūros aplinkos biologinę įvairovę;

d)	užtikrina, kad sprendimų priėmimo procesai, įskaitant tuos, per kuriuos paskirstomos žvejybos galimybės, ir kita veikla būtų vykdomi sąžiningai ir skaidriai, ir

e)	visapusiškai atsižvelgia į specialius besivystančių komisijos narių poreikius, įskaitant jų poreikį pagal tarptautinę teisę stiprinti gebėjimus vykdyti savo įsipareigojimus pagal šią Konvenciją ir plėtoti savo žuvininkystę.“.

4 Straipsnis

Konvencijos IV, V, VI, VII ir VIII straipsnių numeriai atitinkamai pakeičiami numeriais V, VI, VII, VIII ir IX bei iš dalies keičiami ir išdėstomi taip:

„V Straipsnis

1. Įgyvendindama Konvencijos tikslus:

komisija yra atsakinga už tunų bei tunams giminingų žuvų ir okeaninių, pelaginių ir toli migruojančių plokštėtažiaunių žuvų (toliau – ICCAT rūšys) populiacijų, taip pat tokių kitų rūšių, kurios sužvejojamos Konvencijos rajone žvejojant ICCAT rūšis, tyrimus, atsižvelgiant į kitų atitinkamų tarptautinių su žuvininkyste susijusių organizacijų ar pagal atitinkamus tarptautinius su žuvininkyste susijusius susitarimus vykdomą darbą. Tokie tyrimai apima minėtų rūšių mokslinius tyrimus, jų aplinkos okeanografinius tyrimus bei gamtinių ir žmogiškųjų veiksnių poveikio jų gausai mokslinius tyrimus. Komisija taip pat gali tirti tai pačiai ekosistemai, kaip ICCAT rūšys, priklausančias rūšis arba nuo ICCAT rūšių priklausančias ar su jomis susijusias rūšis;

vykdydama šias pareigas, komisija, kiek įmanoma, naudojasi savo narių oficialių agentūrų ir jų politinių padalinių teikiamomis techninėmis ir mokslinėmis paslaugomis ir informacija, ir, kai pageidauja, gali pasinaudoti bet kurios valstybinės ar privačios institucijos, organizacijos ar asmens teikiamomis paslaugomis ir informacija, taip pat neviršydama savo biudžeto ir bendradarbiaudama su atitinkamomis komisijos narėmis gali atlikti nepriklausomus mokslinius tyrimus, kurie papildytų vyriausybių, nacionalinių institucijų ar kitų tarptautinių organizacijų atliekamą mokslinių tyrimų darbą;

c)	komisija užtikrina, kad visa iš tokios institucijos, organizacijos ar asmens gauta informacija atitiktų nustatytus mokslinius kokybės ir objektyvumo standartus.

2. Vykdant šio straipsnio 1 dalies nuostatas, be kita ko:

a)	renkama ir analizuojama statistinė informacija, susijusi su dabartinėmis ICCAT rūšių Konvencijos rajone sąlygomis ir tendencijomis;

tiriama ir vertinama informacija, susijusi su priemonėmis ir metodais, kuriais siekiama Konvencijos rajone išlaikyti arba viršyti tokius ICCAT rūšių populiacijų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis ir veiksmingas, su šiuo laimikiu suderinamas šių rūšių naudojimas;

c)	komisijos narėms rekomenduojami tyrimai ir tyrinėjimai ir

d)	leidžiamos ir kitaip platinamos komisijos išvadų ataskaitos bei statistinė, biologinė ir kita mokslinė informacija, susijusi su ICCAT rūšimis Konvencijos rajone.

VI Straipsnis

1. Komisijoje įsteigiama taryba, kurią sudaro komisijos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai, taip pat ne mažiau kaip keturių ir ne daugiau kaip aštuonių Susitariančiųjų Šalių atstovai. Susitariančiosios Šalys, kurioms atstovaujama taryboje, renkamos kiekviename eiliniame komisijos susirinkime. Tačiau, jeigu kuriuo nors metu Susitariančiųjų Šalių skaičius viršija keturiasdešimt, komisija gali išrinkti dvi papildomas Susitariančiąsias Šalis, kurioms atstovaujama taryboje. Susitariančiosios Šalys, kurių piliečiai yra pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas, į tarybą nerenkamos. Tarybos rinkimuose komisija tinkamai atsižvelgia į Susitariančiųjų Šalių geografinius, tunų žvejybos ir tunų apdorojimo interesus, taip pat į lygias Susitariančiųjų Šalių teises taryboje turėti savo atstovus.

2. Taryba atlieka šioje Konvencijoje jai paskirtas ar komisijos nustatytas funkcijas ir laikotarpiu tarp eilinių komisijos susirinkimų bent vieną kartą surengia susirinkimą. Laikotarpiu tarp komisijos susirinkimų taryba priima būtinus sprendimus dėl pareigų, kurias turi vykdyti darbuotojai, ir teikia reikalingus nurodymus vykdomajam sekretoriui. Tarybos sprendimai priimami komisijos nustatyta tvarka.

VII Straipsnis

Siekdama įgyvendinti šios Konvencijos tikslus, komisija gali steigti specialistų grupes, atsakingas už tam tikras rūšis, rūšių grupes ar geografinius rajonus. Tokiu atveju kiekviena specialistų grupė:

a)	yra atsakinga už jos kompetencijai priklausančių rūšių, rūšių grupių ar geografinio rajono stebėseną bei su tuo susijusios mokslinės ir kitos informacijos rinkimą;

b)	remdamasi moksliniais tyrimais gali siūlyti komisijai rekomendacijų dėl bendrų komisijos narių veiksmų ir

c)	komisijai gali rekomenduoti atlikti tyrimus ir tyrinėjimus, reikalingus siekiant gauti informacijos apie tos grupės kompetencijai priklausančias rūšis, rūšių grupes ar geografinį rajoną, taip pat koordinuoti tiriamąsias komisijos narių programas.

VIII Straipsnis

Komisija paskiria vykdomąjį sekretorių, kuris vykdo komisijos nurodymus. Vykdomasis sekretorius turi įgaliojimus, laikydamasis komisijos nustatytų taisyklių ir procedūrų, atrinkti komisijos darbuotojus ir jiems vadovauti. Vykdomasis sekretorius taip pat atlieka, inter alia, šias komisijos jam pavestas funkcijas:

a)	koordinuoja pagal šios Konvencijos V ir VII straipsnius vykdomas tiriamąsias programas;

b)	rengia biudžeto sąmatas komisijai svarstyti;

c)	suteikia leidimą išmokėti lėšas, kaip numatyta komisijos biudžete;

d)	atsiskaito už komisijos lėšas;

e)	organizuoja bendradarbiavimą su šios Konvencijos XIII straipsnyje nurodytomis organizacijomis;

f)	atlieka parengiamąjį duomenų, būtinų šios Konvencijos tikslams pasiekti, ypač duomenų, susijusių su esamu momentu sužvejojamu ir didžiausiu galimu ICCAT rūšių išteklių tausios žvejybos laimikiu, rinkimo ir analizavimo darbą ir

g)	rengia mokslines, administracines ir kitas komisijos ir jai pavaldžių įstaigų ataskaitas komisijai tvirtinti.

IX Straipsnis

Remdamasi moksliniais įrodymais, komisija gali teikti rekomendacijas, skirtas:

i)	ilgalaikiam ICCAT rūšių išteklių išsaugojimui ir tausiam naudojimui Konvencijos rajone užtikrinti rūpinantis, kad išlaikyti arba atkurti tų rūšių išteklių dydžiai pasiektų arba viršytų dydžius, kuriems esant užtikrinamas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis;

ii)

prireikus skatinti išsaugoti kitas rūšis, kurios priklauso nuo ICCAT rūšių arba yra su jomis susijusios, siekiant, kad išlaikyti arba atkurti tokių rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriems esant gali kilti didelė grėsmė jų reprodukcijai.

Šios rekomendacijos komisijos narėms įsigalioja šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytomis sąlygomis.

Aukščiau nurodytos rekomendacijos teikiamos:

i)	komisijos iniciatyva, jeigu nėra įsteigta atitinkama specialistų grupė;

ii)	komisijos iniciatyva, pritarus ne mažiau kaip dviem trečdaliams visų komisijos narių, jeigu atitinkama specialistų grupė yra įsteigta, tačiau ji pasiūlymo nepatvirtino;

iii)	atitinkamos specialistų grupės patvirtintu siūlymu arba

iv)	atitinkamų specialistų grupių patvirtintu siūlymu, jeigu aptariama rekomendacija yra susijusi su daugiau kaip vienu geografiniu rajonu, rūšimi ar rūšių grupe.

2. Kiekviena pagal šio straipsnio 1 dalį pateikta rekomendacija visoms komisijos narėms įsigalioja praėjus keturiems mėnesiams nuo komisijos pranešimo, kuriuo komisijos narėms perduodama rekomendacija, dienos, nebent tuo metu, kai priimama rekomendacija, komisija nusprendžia kitaip ir išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. Tačiau jokiomis aplinkybėmis rekomendacija neįsigalioja greičiau nei per tris mėnesius.

Jeigu tuo atveju, kai rekomendacija teikiama pagal 1 dalies b punkto i ar ii papunktį, kuri nors komisijos narė arba tuo atveju, kai rekomendacija teikiama pagal 1 dalies b punkto iii ar iv papunktį, kuri nors komisijos narė, kuri taip pat yra atitinkamos specialistų grupės narė, per laikantis 2 dalies nustatytą laikotarpį dėl tokios rekomendacijos pateikia komisijai prieštaravimą, rekomendacija toms prieštaravimą pateikusioms komisijos narėms neįsigalioja.

Jei per laikantis 2 dalies nustatytą laikotarpį prieštaravimą pateikia dauguma komisijos narių, rekomendacija neįsigalioja nė vienai komisijos narei.

Prieštaravimą pagal a punktą teikianti komisijos narė tuo pačiu metu komisijai pateikia raštu išdėstytas prieštaravimo priežastis, kurios gali būti grindžiamos vienu ar keliais iš šių elementų:

i)	rekomendacija nedera su šia Konvencija ar kitomis susijusiomis tarptautinės teisės taisyklėmis;

ii)	rekomendacijos forma arba turiniu nepagrįstai diskriminuojama prieštaraujančioji komisijos narė;

iii)	komisijos narė negali praktiškai laikytis priemonės, nes ji laikosi kitokio požiūrio į išteklių išsaugojimą ir darnų valdymą arba neturi techninių galimybių rekomendacijai įgyvendinti, arba

iv)	esama saugumo apribojimų, dėl kurių prieštaraujančioji komisijos narė negali įgyvendinti priemonės arba jos laikytis.

Kiekviena prieštaravimą pagal šį straipsnį teikianti komisijos narė, kiek praktiškai įmanoma, komisijai taip pat pateikia bet kokių alternatyvių išsaugojimo ir valdymo priemonių, kurios yra bent tiek pat veiksmingos, kiek priemonė, kuriai ji prieštarauja, aprašymą.

4. Bet kuri rekomendacijai prieštaraujanti komisijos narė gali bet kuriuo metu tą prieštaravimą atšaukti ir rekomendacija tai komisijos narei įsigalioja nedelsiant, jeigu ji jau yra galiojanti, arba tuomet, kai ji gali įsigalioti pagal šio straipsnio sąlygas.

5. Vykdomasis sekretorius informaciją apie bet kokį pagal šį straipsnį gautą prieštaravimą bei jo priežastis ir apie kiekvieną tokio prieštaravimo atšaukimą nedelsdamas išplatina visoms komisijos narėms ir joms visoms praneša apie bet kurios rekomendacijos įsigaliojimo laiką.“.

5 Straipsnis

Konvencija papildoma nauju X straipsniu, kuris išdėstomas taip:

„X Straipsnis

1. Komisijoje dedamos visos pastangos išvengti ginčų ir bet kokio su Konvencija susijusio ginčo šalys konsultuojasi tarpusavyje siekdamos jį draugiškai ir kuo greičiau išspręsti.

2. Jei ginčas susijęs su techninio pobūdžio klausimu, ginčo šalys gali ginčą drauge perduoti spręsti ad hoc specialistų grupei, kuri suformuojama pagal komisijos priimtas procedūras. Specialistų grupė tariasi su ginčo šalimis ir stengiasi ginčą skubiai išspręsti, netaikydama privalomų procedūrų.

3. Jei ginčas tarp dviejų ar daugiau Susitariančiųjų Šalių kyla dėl šios Konvencijos aiškinimo ar taikymo, dedamos visos pastangos jį išspręsti taikiai.

4. Bet koks toks ginčas, kuris nėra išsprendžiamas ankstesnėse dalyse nurodytomis priemonėmis, bendru ginčo šalių prašymu gali būti perduodamas spręsti galutiniam ir privalomam arbitražui. Prieš pateikdamos bendrą prašymą perduoti ginčą arbitražui, ginčo šalys turėtų sutarti dėl ginčo aprėpties. Ginčo šalys gali sutarti, kad arbitražo kolegija būtų sudaryta ir veiktų pagal šios Konvencijos 1 priedą arba bet kokias kitas procedūras, kurias ginčo šalys gali nuspręsti taikyti bendru sutarimu. Bet kokia tokia arbitražo kolegija savo sprendimus priima pagal šią Konvenciją, tarptautinę teisę ir atitinkamus ginčo šalių pripažįstamus jūrų gyvųjų išteklių išsaugojimo standartus.

5. Šiame straipsnyje nustatyti ginčų sprendimo mechanizmai taikomi tik ginčams, susijusiems su bet kokiu veiksmu, faktu ar situacija, įvykusiu (-ia) ar nustatytu (-a) po šio straipsnio įsigaliojimo dienos.

6. Nė viena šio straipsnio nuostata netrukdoma jokio ginčo šalims siekti ginčą spręsti ne pagal šiame straipsnyje nustatytas ginčų sprendimo procedūras, o pagal kitas sutartis ar tarptautinius susitarimus, kurių šalys jos yra, laikantis tos sutarties ar to tarptautinio susitarimo reikalavimų.“.

6 Straipsnis

Konvencijos IX, X ir XI straipsnių numeriai atitinkamai pakeičiami numeriais XI, XII ir XIII bei iš dalies keičiami ir išdėstomi taip:

„XI Straipsnis

1. Komisijos narės susitaria imtis visų veiksmų, būtinų šios Konvencijos įgyvendinimui užtikrinti. Kiekviena komisijos narė kas dvejus metus ar kitu komisijos reikalaujamu laiku jai perduoda savo veiksmų, kurių ji tuo tikslu ėmėsi, ataskaitą.

2. Komisijos narės susitaria:

a)	gavusios komisijos prašymą, teikti bet kokią turimą statistinę, biologinę ir kitą mokslinę informaciją, kurios komisijai gali reikėti šios Konvencijos tikslais;

b)	jei jų oficialios agentūros minėtos informacijos gauti ir pateikti negali, leisti komisijai savanoriškai per komisijos nares gauti įmonių ir pavienių žvejų tiesiogiai teikiamą informaciją.

3. Komisijos narės įsipareigoja bendradarbiauti tarpusavyje siekdamos priimti tinkamas veiksmingas priemones, kuriomis užtikrinamas šios Konvencijos nuostatų taikymas.

4. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja sukurti tarptautinio vykdymo užtikrinimo sistemą, taikytiną Konvencijos rajone, išskyrus teritorinę jūrą ir kitus vandenis, kuriuose žuvininkystės plotai pagal tarptautinę teisę priklauso valstybės jurisdikcijai, jei tokių yra.

XII Straipsnis

1. Komisija dvejų metų laikotarpiui, prasidedančiam po kiekvieno eilinio susirinkimo, patvirtina bendrų komisijos išlaidų biudžetą.

Kiekviena komisijos narė kasmet į komisijos biudžetą sumoka įnašo sumą, kuri apskaičiuojama pagal komisijos patvirtintose finansinėse taisyklėse nustatytą sistemą. Patvirtindama šią sistemą, komisija turėtų atsižvelgti į, inter alia, kiekvienos komisijos narės fiksuotus bazinius narystės komisijoje ir specialistų grupėje mokesčius, bendrą gyvąjį Atlanto tunų bei tunams giminingų žuvų laimikio svorį ir grynąjį konservuotų Atlanto tunų bei tunams giminingų žuvų produktų svorį ir komisijos narės ekonominio išsivystymo lygį.

Finansinėse taisyklėse nustatyta metinių įnašų apskaičiavimo sistema nustatoma arba keičiama tik visų dalyvaujančių ir balsuojančių komisijos narių sutarimu. Komisijos narės apie tai informuojamos prieš devyniasdešimt dienų.

3. Taryba savo eiliniame susirinkime, rengiamame laikotarpiu tarp komisijos susirinkimų, peržiūri antrąją dvimečio biudžeto dalį ir, atsižvelgdama į esamus ir numatomus pokyčius, gali leisti komisijos biudžeto lėšas, skirtas antriesiems metams, perskirstyti neviršijant viso komisijos patvirtinto biudžeto.

4. Komisijos vykdomasis sekretorius kiekvienai komisijos narei praneša apie jai nustatytą metinį mokesčio dydį. Įnašai tampa mokėtini metų, už kuriuos paskirtas nustatytas mokestis, sausio pirmą dieną. Įnašai, negauti iki paskesnių metų sausio pirmos dienos, laikomi įsiskolinimu.

5. Dvimečio biudžeto įnašai mokami komisijos nustatytomis valiutomis.

6. Komisija savo pirmajame susirinkime patvirtina pirmųjų komisijos veiklos metų biudžeto balansą ir paskesnių dvejų metų biudžetą. Šių biudžetų kopijas kartu su pranešimais apie atitinkamus nustatytus jų pirmųjų metinių įnašų dydžius ji nedelsdama nusiunčia komisijos narėms.

7. Tuomet likus ne mažiau kaip šešiasdešimt dienų iki eilinio komisijos susirinkimo, po kurio prasideda dvejų metų laikotarpis, vykdomasis sekretorius kiekvienai komisijos narei pateikia dvimečio biudžeto projektą ir siūlomų nustatytų mokesčių dydžių planą.

8. Jei kurios nors komisijos narės įsiskolinta įnašų suma yra lygi jos už dvejus praėjusius metus mokėtinai sumai arba ją viršija, komisija gali sustabdyti šios komisijos narės balsavimo teisę.

9. Prieš pradėdama gauti metinius įnašus, komisija įsteigia apyvartinio kapitalo fondą savo operacijoms finansuoti ir kitiems tikslams, kuriuos komisija gali numatyti. Komisija nustato fondo dydį, įvertina jam įsteigti būtinas išankstines įmokas ir priima fondo lėšų naudojimą reglamentuojančias taisykles.

10. Komisija organizuoja kasmetinį nepriklausomą komisijos sąskaitų auditą. Tokių auditų ataskaitas peržiūri ir tvirtina komisija arba, jeigu tais metais eilinis komisijos susirinkimas nevyksta, taryba.

11. Komisija gali priimti kitus, nei numatyti šio straipsnio 2 dalyje, įnašus savo darbui atlikti.

XIII Straipsnis

1. Susitariančiosios Šalys sutinka, kad komisiją ir Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizaciją turėtų sieti darbo ryšiai. Šiuo tikslu komisija pradeda derybas su Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija, siekdama sudaryti susitarimą pagal organizacijos įstatų XIII straipsnį. Tokiame susitarime turėtų būti, inter alia, numatyta, kad Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos generalinis direktorius turi skirti atstovą, kuris be balsavimo teisės dalyvautų visuose komisijos ir jai pavaldžių įstaigų susirinkimuose.

2. Komisijos narės sutinka, kad komisija turėtų bendradarbiauti su kitomis tarptautinėmis žuvininkystės komisijomis ir mokslo organizacijomis, kurios galėtų prisidėti prie komisijos darbo. Komisija gali su tokiomis komisijomis ir organizacijomis sudaryti susitarimus.

3. Komisija gali paprašyti bet kurios atitinkamos tarptautinės organizacijos ar vyriausybės, kuri yra Jungtinių Tautų arba bet kurios specializuotos Jungtinių Tautų agentūros narė, tačiau nėra komisijos narė, atsiųsti stebėtojų į komisijos ir jai pavaldžių įstaigų susirinkimus.“.

7 Straipsnis

Konvencijos XII straipsnio numeris pakeičiamas numeriu XIV. Šio straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama ir išdėstoma taip:

„2. Bet kuriuo metu praėjus dešimt metų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo dienos bet kuri Susitariančioji Šalis gali bet kurių metų, įskaitant dešimtuosius metus, gruodžio trisdešimt pirmą dieną pasitraukti iš šios Konvencijos, prieš tai ėjusių metų gruodžio trisdešimt pirmą dieną ar anksčiau Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos generaliniam direktoriui pateikusi rašytinį pranešimą apie pasitraukimą.“.

8 Straipsnis

Konvencijos XIII straipsnio numeris pakeičiamas numeriu XV. Šio straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama ir išdėstoma taip:

“1.

a)	Komisija bet kurios Susitariančiosios Šalies ar savo iniciatyva gali siūlyti atlikti Konvencijos dalinius pakeitimus. Visi tokie pasiūlymai teikiami bendru sutarimu.
b)	Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos generalinis direktorius patvirtintą bet kokio pasiūlyto dalinio pakeitimo teksto kopiją perduoda visoms Susitariančiosioms Šalims.
c)	Visi daliniai pakeitimai, dėl kurių neatsiranda naujų įsipareigojimų, visoms Susitariančiosioms Šalims įsigalioja trisdešimtą dieną po to, kai juos priima trys ketvirtadaliai Susitariančiųjų Šalių.
d)	Visi daliniai pakeitimai, dėl kurių atsiranda naujų įsipareigojimų, kiekvienai dalinius pakeitimus priėmusiai Susitariančiajai Šaliai įsigalioja devyniasdešimtą dieną po to, kai juos priima trys ketvirtadaliai Susitariančiųjų Šalių, o vėliau kiekvienai likusiai Susitariančiajai Šaliai – tada, kai tik ji juos priima. Laikoma, kad bet kokiu daliniu pakeitimu, dėl kurio, vienos ar daugiau Susitariančiųjų Šalių nuomone, atsiranda naujų įsipareigojimų, sukuriama naujų įsipareigojimų ir jis įsigalioja atitinkama tvarka.
e)	Vyriausybė, kuri Susitariančiąja Šalimi tampa po to, kai pagal šio straipsnio nuostatas pateikiamas priimti šios Konvencijos dalinis pakeitimas, yra saistoma Konvencijos su daliniais pakeitimais, kai minėtas dalinis pakeitimas įsigalioja.“.

9 Straipsnis

Konvencija papildoma nauju XVI straipsniu, kuris išdėstomas taip:

„XVI Straipsnis

Priedai yra neatsiejama šios Konvencijos dalis ir nuorodos į šią Konvenciją apima nuorodas į priedus.“.

10 Straipsnis

Konvencijos XIV, XV ir XVI straipsnių numeriai atitinkamai pakeičiami numeriais XVII, XVIII ir XIX bei iš dalies keičiami ir išdėstomi taip:

„XVII Straipsnis

1. Ši Konvencija teikiama pasirašyti visų valstybių, kurios yra Jungtinių Tautų ar bet kurios specializuotos Jungtinių Tautų agentūros narės, vyriausybėms. Bet kuri šios Konvencijos nepasirašiusi vyriausybė gali bet kuriuo metu prie jos prisijungti.

2. Šią Konvenciją pasirašiusios šalys turi ją ratifikuoti ar patvirtinti pagal savo konstitucijas. Ratifikavimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentai deponuojami Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos generaliniam direktoriui.

3. Ši Konvencija įsigalioja, kai ratifikavimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentus deponuoja septynios vyriausybės, o kiekvienai ratifikavimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą vėliau deponavusiai vyriausybei ji įsigalioja tokio deponavimo dieną.

4. Ši Konvencija teikiama pasirašyti bet kuriai tarpvyriausybinei ekonominės integracijos organizacijai, kurią sudaro valstybės, jai perdavusios kompetenciją šios Konvencijos reglamentuojamais klausimais, įskaitant kompetenciją tais klausimais sudaryti sutartis, arba tokios organizacijos gali prie Konvencijos prisijungti.

5. Deponavusi savo oficialaus patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą, bet kuri 4 dalyje nurodyta organizacija tampa Susitariančiąja Šalimi, pagal Konvenciją turinčia tokias pat teises ir pareigas, kaip ir kitos Susitariančiosios Šalys. Šios Konvencijos teksto XI straipsnio 4 dalyje nuoroda į terminą „valstybė“ ir preambulėje bei XV straipsnio 1 dalyje nuoroda į terminą „vyriausybė“ aiškinamos tokiu pat būdu.

6. 4 dalyje nurodytai organizacijai tapus šios Konvencijos Susitariančiąja Šalimi, tos organizacijos valstybės narės ir vėliau į ją įstojusios valstybės nustoja būti Konvencijos šalimis; apie tai jos raštu praneša Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos generaliniam direktoriui.

XVIII Straipsnis

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos generalinis direktorius apie deponuotus ratifikavimo, patvirtinimo, oficialaus patvirtinimo ar prisijungimo dokumentus, šios Konvencijos įsigaliojimą, dalinių pakeitimų pasiūlymus, pranešimus apie dalinių pakeitimų priėmimą, dalinių pakeitimų įsigaliojimą ir pranešimus apie pasitraukimą informuoja visas XVII straipsnio 1 dalyje nurodytas vyriausybes ir visas to paties straipsnio 4 dalyje nurodytas organizacijas.

XIX Straipsnis

Šios Konvencijos originalas deponuojamas Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos generaliniam direktoriui, kuris patvirtintas jos kopijas nusiunčia XVII straipsnio 1 dalyje nurodytoms vyriausybėms ir to paties straipsnio 4 dalyje nurodytoms organizacijoms.“.

11 Straipsnis

Konvencija papildoma dviem priedais, kurie išdėstomi taip:

„1 PRIEDAS

GINČŲ SPRENDIMO PROCEDŪROS

X straipsnio 4 dalyje nurodytą arbitražo kolegiją atitinkamai turėtų sudaryti trys arbitrai, kurie gali būti skiriami taip:

viena iš ginčo šalių turėtų nurodyti arbitro vardą ir pavardę kitai ginčo šaliai, o ši per keturiasdešimt dienų nuo to pranešimo gavimo dienos turėtų nurodyti antrojo arbitro vardą ir pavardę. Jei ginče dalyvauja daugiau nei dvi komisijos narės, tą patį interesą turinčios šalys turėtų kartu paskirti vieną arbitrą. Ginčo šalys per šešiasdešimt dienų nuo antrojo arbitro paskyrimo turėtų paskirti trečiąjį arbitrą, kuris neturi būti nė vienos komisijos narės pilietis ir neturi turėti tos pačios pilietybės kaip pirmasis ar antrasis arbitras. Trečiasis arbitras turėtų pirmininkauti arbitražo teismui;

b)	jei antrasis arbitras per nustatytą laikotarpį nepaskiriamas arba šalys per nustatytą laikotarpį negali sutarti dėl trečiojo arbitro skyrimo, tą arbitrą ginčo šalių prašymu per du mėnesius nuo prašymo gavimo dienos gali paskirti komisijos pirmininkas.

Arbitražo kolegijos sprendimas turėtų būti priimamas jos narių, kurie neturėtų susilaikyti balsuojant, balsų dauguma.

Arbitražo kolegijos sprendimas ginčo šalims yra galutinis ir privalomas. Ginčo šalys sprendimą turėtų vykdyti nedelsdamos. Vienos iš ginčo šalių prašymu arbitražo kolegija sprendimą gali išaiškinti.

2 PRIEDAS

ŽVEJYBOS SUBJEKTAI

2019 m. lapkričio 18 d. įsigaliojus priimtiems Konvencijos daliniams pakeitimams, tik tas žvejybos subjektas, kuris bendradarbiaujančiosios šalies statusą pagal komisijos nustatytas procedūras įgijo iki 2013 m. liepos 10 d., kaip nurodyta pagal šį priedą priimtoje Rezoliucijoje Nr. 19-13, gali komisijos vykdomajam sekretoriui pateikti raštišką dokumentą ir jame pareikšti esąs tvirtai įsipareigojęs laikytis šios Konvencijos sąlygų ir pagal ją priimtų rekomendacijų. Toks įsipareigojimas įsigalioja praėjus trisdešimčiai dienų nuo dokumento gavimo dienos. Toks žvejybos subjektas tokį įsipareigojimą gali atšaukti pateikdamas komisijos vykdomajam sekretoriui adresuotą raštišką pranešimą. Atšaukimas įsigalioja praėjus vieniems metams nuo jo gavimo dienos, nebent pranešime nurodyta vėlesnė data.

Jei pagal XV straipsnį atliekami tolesni Konvencijos daliniai pakeitimai, 1 dalyje nurodytas žvejybos subjektas komisijos vykdomajam sekretoriui gali pateikti raštišką dokumentą ir jame pareikšti esąs tvirtai įsipareigojęs laikytis iš dalies pakeistos Konvencijos sąlygų ir pagal ją priimtų rekomendacijų. Šis žvejybos subjekto įsipareigojimas įsigalioja kurią nors iš XV straipsnyje nurodytų datų arba šioje dalyje nurodyto raštiško pranešimo gavimo dieną, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių datų vėlesnė.

Vykdomasis sekretorius apie tokių įsipareigojimų ar pranešimų gavimą praneša Susitariančiosioms Šalims; leidžia joms su tokiais pranešimais susipažinti; teikia Susitariančiųjų Šalių pranešimus, įskaitant pranešimus apie šios Konvencijos ir jos dalinių pakeitimų ratifikavimą, patvirtinimą ar įsigaliojimą arba prisijungimą prie jos, žvejybos subjektui ir patikimai saugo visus tokius žvejybos subjekto ir vykdomojo sekretoriaus vienas kitam perduotus dokumentus.

1 dalyje nurodytas žvejybos subjektas, pateikęs 1 ir 2 dalyse nurodytą raštišką dokumentą bei jame pareiškęs esąs tvirtai įsipareigojęs laikytis šios Konvencijos sąlygų ir pagal ją priimtų rekomendacijų, gali dalyvauti atitinkamame komisijos darbe, įskaitant sprendimų priėmimą, ir, mutatis mutandis, turi tas pačias, kaip komisijos narės, teises ir pareigas, nurodytas šios Konvencijos III, V, VII, IX, XI, XII ir XIII straipsniuose.

Jei ginčas susijęs su 1 dalyje nurodytu žvejybos subjektu, kuris pagal šį priedą pareiškė esąs įsipareigojęs laikytis šios Konvencijos sąlygų, ir negali būti išspręstas draugiškai, ginčo šalims tarpusavyje sutarus ir atsižvelgiant į konkretų atvejį, ginčas gali būti perduodamas spręsti ad hoc specialistų grupei arba, prieš tai susitarus dėl ginčo aprėpties, galutiniam ir privalomam arbitražui.

Šio priedo nuostatos, susijusios su 1 dalyje nurodyto žvejybos subjekto dalyvavimu, taikomos tik šios Konvencijos tikslais.

Bet kuri šalis, kuri nėra Susitariančioji Šalis, subjektas ar žvejybos subjektas, kuris bendradarbiaujančiosios šalies statusą įgyja po 2013 m. liepos 10 d., šiame priede nelaikoma (-as) žvejybos subjektu ir todėl neturi tų pačių, kaip komisijos narės, teisių ir pareigų, nurodytų šios Konvencijos III, V, VII, IX, XI, XII ir XIII straipsniuose.

”.

12 Straipsnis

Šio Protokolo originalas, kurio tekstai anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis yra vienodai autentiški, deponuojamas Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos generaliniam direktoriui. Jis teikiamas pasirašyti 2019 m. lapkričio 20 d.Maljorkos Palmoje, Ispanijoje, o vėliau iki 2020 m. lapkričio 20 d. Romoje. Nepaisant to, šio Protokolo nepasirašiusios Konvencijos Susitariančiosios Šalys gali bet kuriuo metu deponuoti savo patvirtinimo, ratifikavimo ar priėmimo dokumentus. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos generalinis direktorius patvirtintą šio Protokolo kopiją nusiunčia kiekvienai Konvencijos Susitariančiajai Šaliai.

13 Straipsnis

Šis Protokolas kiekvienai jį priėmusiai Konvencijos Susitariančiajai Šaliai įsigalioja devyniasdešimtą dieną po dienos, kai patvirtinimo, ratifikavimo ar priėmimo dokumentą Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos generaliniam direktoriui deponuoja trys ketvirtadaliai Konvencijos Susitariančiųjų Šalių, o kiekvienai likusiai Konvencijos Susitariančiajai Šaliai – kai tik ši jį patvirtina, ratifikuoja ar priima. Vyriausybė, kuri tampa Konvencijos Susitariančiąja Šalimi po to, kai šis Protokolas pateikiamas pasirašyti pagal 12 straipsnį, laikoma priėmusia šį Protokolą.

14 Straipsnis

Kai šis Protokolas įsigalioja tiems trims ketvirtadaliams Konvencijos Susitariančiųjų Šalių, kurios Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos generaliniam direktoriui deponuoja patvirtinimo, ratifikavimo ar priėmimo dokumentą, savo patvirtinimo, ratifikavimo ar priėmimo dokumentų nedeponavusios Konvencijos Susitariančiosios Šalys toliau laikomos komisijos narėmis. Komisija priima priemones, skirtas savo tinkamam veikimui užtikrinti tol, kol šis Protokolas įsigalios visoms Konvencijos Susitariančiosioms Šalims. Konvencijos Susitariančioji Šalis, kuriai šis Protokolas dar neįsigaliojo, vis dėlto gali nuspręsti šiuos dalinius pakeitimus laikinai taikyti ir gali apie šį savo sprendimą pranešti Maisto ir žemės ūkio organizacijos generaliniam direktoriui.

Priimta Maljorkos Palmoje, Ispanijoje,2019 m. lapkričio 20 d.

4.12.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 313/14

TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/2026

2019 m. lapkričio 21 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011 nuostatos dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo naudojant elektronines sąsajas ir specialių schemų, skirtų apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims, vykdantiems nuotolinę prekybą prekėmis ir tam tikromis šalies viduje tiekiamomis prekėmis

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1), ypač į jos 397 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Direktyva 2006/112/EB buvo iš dalies pakeista Tarybos direktyva (ES) 2017/2455 (2), kuria, inter alia, specialių schemų, skirtų neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems telekomunikacijų, transliavimo ar elektronines paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims, taikymo sritis buvo išplėsta įtraukiant visas paslaugų rūšis, taip pat Bendrijos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis ir nuotolinę prekybą prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių. Direktyvoje (ES) 2017/2455 taip pat nustatytos tam tikros nuostatos, taikomos apmokestinamiesiems asmenims, sudarantiems sąlygas kitiems apmokestinamiesiems asmenims tiekti prekes ar teikti paslaugas naudojant elektroninę sąsają, pavyzdžiui, prekyvietę, platformą, portalą ar panašias priemones;

(2)	išplėtus Tarybos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 282/2011 (3) nustatytų specialių schemų taikymo išsamių nuostatų taikymo sritį tos nuostatos turėtų būti atnaujintos;

(3)

Direktyvoje 2006/112/EB pateiktos „Bendrijos vidaus nuotolinės prekybos prekėmis“ ir „nuotolinės prekybos prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių“ apibrėžtys taip pat apima prekių, kurias siunčiant ar gabenant klientui tiekėjas dalyvauja netiesiogiai, tiekimą. Todėl, siekiant užtikrinti tinkamą ir vienodą tų apibrėžčių taikymą visose valstybėse narėse ir padidinti teisinį tikrumą tiek ekonominės veiklos vykdytojams, tiek mokesčių administratoriams, būtina paaiškinti ir apibrėžti sąvokos „netiesiogiai“ reikšmę šiame kontekste;

(4)

siekiant užtikrinti vienodą nuostatų, susijusių su apmokestinamaisiais asmenimis, sudarančiais sąlygas tiekti prekes ir teikti paslaugas Bendrijoje, taikymą visose valstybėse narėse ir padidinti teisinį tikrumą apmokestinamiesiems asmenims, kuriems taikomos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) taisyklės, ir mokesčių administratoriams, užtikrinantiems tų taisyklių laikymąsi, būtina išsamiau apibrėžti sąvokos „sudaro sąlygas“ reikšmę ir paaiškinti, kada nelaikoma, kad apmokestinamasis asmuo sudaro sąlygas tiekti prekes ar teikti paslaugas naudojant elektroninę sąsają;

(5)

siekiant užtikrinti vienodą PVM taisyklių taikymą, būtina aiškiai nustatyti momentą, kada kliento atliktas mokėjimas gali būti laikomas priimtu, kad būtų galima nustatyti, kuriuo mokestiniu laikotarpiu turi būti deklaruojamos apmokestinamųjų asmenų, sudarančių sąlygas tiekti prekes Bendrijoje naudojant elektroninę sąsają, ar bet kokio apmokestinamojo asmens, besinaudojančio specialia nuotolinės prekybos prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, schema, tiekiamos prekės;

(6)

būtina nustatyti, kokios rūšies informacija turėtų būti saugoma apmokestinamųjų asmenų, sudarančių sąlygas tiekti prekes ir teikti paslaugas Bendrijoje naudojant elektroninę sąsają, apskaitos dokumentuose. Reikėtų atsižvelgti į informacijos, kurią gali gauti tokie apmokestinamieji asmenys, pobūdį, jos svarbą mokesčių administratoriams ir reikalavimą, kad tokia apskaita ir registravimas būtų proporcingi siekiant, kad jie atitiktų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 (4) nustatytas teises ir pareigas;

(7)

laikoma, kad apmokestinamasis asmuo, kuris naudodamas elektroninę sąsają sudaro sąlygas tiekti tam tikras prekes Bendrijoje, pats gauna ir tiekia tas prekes ir jam tenka prievolė sumokėti už jas PVM. Svarbu atsižvelgti į tai, kad toks apmokestinamasis asmuo gali būti priklausomas nuo tiekėjų, prekiaujančių prekėmis per tą elektroninę sąsają, pateiktos informacijos tikslumo siekiant teisingai deklaruoti ir sumokėti mokėtiną PVM. Todėl pagrįsta nustatyti, kad, kai gauta informacija yra klaidinga, toks apmokestinamasis asmuo neturi būti laikomas atsakingu už jokią PVM sumą, viršijančią PVM sumą, kurią jis deklaravo ir sumokėjo už tas prekes, jei jis gali įrodyti, kad jis to nežinojo ir pagrįstai negalėjo to žinoti, kad gauta informacija buvo neteisinga. Tai turėtų suteikti valstybėms narėms galimybę atleisti tuos apmokestinamuosius asmenis nuo papildomos atsakomybės už PVM, jeigu jie vykdė veiklą sąžiningai;

(8)

siekiant sumažinti apmokestinamiesiems asmenims, kurie naudodami elektroninę sąsają sudaro sąlygas tiekti tam tikras prekes Bendrijoje, tenkančią administracinę naštą, tikslinga atleisti juos nuo prievolės įrodyti pardavėjo ir kliento statusą. Todėl turėtų būti nustatytos tam tikros nuginčijamos prezumpcijos, kad tiekėjai, prekiaujantys prekėmis per tą elektroninę sąsają, laikomi apmokestinamaisiais asmenimis, o jų klientai – neapmokestinamaisiais asmenimis;

(9)

siekiant išvengti abejonių, būtina aiškiai nurodyti, kad apmokestinamojo asmens, kuris naudojasi importo schema, vardu ir jo naudai veikiančiam tarpininkui suteiktas identifikacinis kodas yra leidimas, suteikiantis jam galimybę veikti kaip tarpininkui, ir negali būti tarpininko naudojamas deklaruojant PVM už jo paties sudarytus apmokestinamuosius sandorius;

(10)

valstybės narės mano, kad nuostata, pagal kurią apmokestinamajam asmeniui, savanoriškai nutraukusiam naudojimąsi specialia schema, dviejų kalendorinių ketvirčių laikotarpiu neleidžiama vėl naudotis ta specialia schema, nėra naudinga ir gali sudaryti papildomą naštą atitinkamam apmokestinamajam asmeniui. Todėl ta nuostata turėtų būti panaikinta;

(11)

siekiant sumažinti informacinių technologijų poveikį keičiant ankstesnių PVM deklaracijų pataisymų pagal specialią schemą pateikimo tvarką, pageidautina nustatyti, kad PVM deklaracijų pataisymai, susiję su mokestiniu laikotarpiu iki datos, nuo kurios valstybės narės turi taikyti nacionalines priemones, kuriomis laikomasi Direktyvos (ES) 2017/2455 2 ir 3 straipsnių, turi būti daromi taisant tą deklaraciją. Be to, kadangi ankstesnių PVM deklaracijų pataisymai turės būti pateikiami vėlesnėje deklaracijoje už mokestinius laikotarpius nuo 2021 m. sausio 1 d., iš specialios schemos pašalinti apmokestinamieji asmenys nebegalės atlikti pataisymų vėlesnėje deklaracijoje. Todėl būtina nustatyti, kad tokie pataisymai turėtų būti pateikiami tiesiogiai atitinkamos vartojimo valstybės narės mokesčių institucijoms;

(12)

kadangi kliento vardas ir pavardė ar pavadinimas turi būti įrašyti specialia schema besinaudojančio apmokestinamojo asmens apskaitos dokumentuose tik tuo atveju, jeigu jis tam apmokestinamajam asmeniui yra žinomas, jie nereikalingi norint nustatyti, kurioje valstybėje narėje tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos yra apmokestinamos PVM, ir dėl to gali kilti su duomenų apsauga susijusių problemų. Todėl kliento vardo ir pavardės ar pavadinimo nebereikia įtraukti į apskaitos dokumentus, kuriuos turi turėti specialią schemą naudojantys apmokestinamieji asmenys. Tačiau siekiant palengvinti prekių, kurioms taikoma speciali schema, tiekimo kontrolę, būtina informaciją apie prekių grąžinimus ir siuntų ar sandorių numerius įtraukti į informaciją, kurią turi saugoti apmokestinamieji asmenys;

(13)

siekiant užtikrinti, viena vertus, specialių importo PVM deklaravimo ir mokėjimo procedūrų ir, kita vertus, muitų nuostatų dėl muito mokėjimo atidėjimo ir prekes muitinei pateikiančio asmens pareigų nuoseklumą ir garantuoti teisingą importo PVM sumokėjimą, kai naudojamasi tomis procedūromis, turėtų būti nurodyta, kad importo PVM mokėjimui kas mėnesį pagal specialias procedūras galėtų būti taikomos įprastos sąlygos, pagal muitų teisės aktus taikomos suteikiant leidimą atidėti importo muito mokėjimą. Be to, turėtų būti nurodyta, kad dėl specialių procedūrų taikymo valstybės narės neprivalo reikalauti, kad asmuo, pateikiantis prekes muitinei, būtų asmens, kuriam prekės yra skirtos, įgaliotas jo vardu pateikti prekes muitinei;

(14)	todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 282/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 282/2011 iš dalies keičiamas taip:

IV skyrius iš dalies keičiamas taip:

a)	IV skyriaus antraštinė dalis pakeičiama taip: „APMOKESTINAMIEJI SANDORIAI (DIREKTYVOS 2006/112/EB IV ANTRAŠTINĖ DALIS) 1 SKIRSNIS Prekių tiekimas (Direktyvos 2006/112/EB 14–19 straipsniai)“;

įterpiami šie straipsniai:

„5a straipsnis

Taikant Direktyvos 2006/112/EB 14 straipsnio 4 dalį laikoma, kad prekės yra siunčiamos ar gabenamos tiekėjo arba tiekėjo vardu, įskaitant atvejus, kai tiekėjas netiesiogiai dalyvauja siunčiant ar gabenant prekes, visų pirma šiais atvejais:

a)	kai tiekėjas subrangos sutartimi prekių siuntimą ar gabenimą paveda trečiajai šaliai, kuri pristato prekes klientui;

b)	kai prekių siuntimą ar gabenimą vykdo trečioji šalis, tačiau tiekėjas prisiima visą arba dalinę atsakomybę už prekių pristatymą klientui;

c)	jeigu tiekėjas išrašo sąskaitas faktūras ir iš kliento gauna mokesčius už transporto išlaidas, o tada perduoda juos trečiajai šaliai, kuri organizuos prekių siuntimą ar gabenimą;

d)	jeigu tiekėjas bet kokiomis priemonėmis skatina klientą naudotis trečiosios šalies teikiamomis pristatymo paslaugomis, padeda klientui užmegzti ryšius su trečiąja šalimi ar kitais būdais suteikia trečiajai šaliai informaciją, kurios reikia pristatant prekes klientui.

Tačiau jeigu klientas gabena prekes pats arba organizuoja prekių pristatymą su trečiuoju asmeniu, o tiekėjas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvauja teikiant ar padedant organizuoti prekių siuntimo ar gabenimo paslaugas, nelaikoma, kad prekės buvo siunčiamos ar gabenamos tiekėjo ar tiekėjo vardu.

5b straipsnis

Taikant Direktyvos 2006/112/EB 14a straipsnį, terminas „sudaro sąlygas“ reiškia, kad naudojant elektroninę sąsają klientui suteikiama galimybė užmegzti ryšį su tiekėju, siūlančiu parduoti prekes per elektroninę sąsają, ir to ryšio rezultatas – per tą elektroninę sąsają tiekiamos prekės.

Tačiau apmokestinamasis asmuo nesudaro sąlygų tiekti prekes, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	tas apmokestinamasis asmuo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenustato sąlygų, pagal kurias tiekiamos prekės;

b)	tas apmokestinamasis asmuo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvauja leidžiant imti mokestį iš kliento už atliktą mokėjimą;

c)	tas apmokestinamasis asmuo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvauja užsakant ar pristatant prekes.

Direktyvos 2006/112/EB 14a straipsnis netaikomas apmokestinamajam asmeniui, kuris tik teikia bet kurią iš šių paslaugų:

a)	tvarko mokėjimus už prekių tiekimą;

b)	įtraukia prekes į sąrašus ar jas reklamuoja;

c)	nukreipia ar perkelia klientus į kitas elektronines sąsajas, kuriose siūlomos parduoti prekės, bet toliau nedalyvauja jas tiekiant.

5c straipsnis

Taikant Direktyvos 2006/112/EB 14a straipsnį apmokestinamasis asmuo, kuris laikomas pats gaunantis ir tiekiantis prekes, nelaikomas atsakingu už PVM, viršijančio PVM, kurį jis deklaravo ir sumokėjo už tas prekes, mokėjimą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	apmokestinamasis asmuo remiasi tiekėjų, prekiaujančių prekėmis per elektroninę sąsają, arba kitų trečiųjų šalių pateikta informacija, kad teisingai deklaruotų ir sumokėtų už tas prekes mokėtiną PVM;

b)	a punkte nurodyta informacija yra klaidinga;

c)	apmokestinamasis asmuo gali įrodyti, kad jis nežinojo ir pagrįstai negalėjo žinoti, kad ši informacija buvo klaidinga.

5d straipsnis

Apmokestinamasis asmuo, kuris laikomas gaunantis ar teikiantis prekes pagal Direktyvos 2006/112/EB 14a straipsnį, nebent jis turi priešingos informacijos, laiko, kad:

a)	asmuo, prekiaujantis prekėmis per elektroninę sąsają, yra apmokestinamasis asmuo;

b)	asmuo, perkantis tas prekes, yra neapmokestinamasis asmuo;

c)	prieš 6 straipsnį įterpiama ši antraštė: „2 SKIRSNIS Paslaugų teikimas (Direktyvos 2006/112/EB 24–29 straipsniai)“;

2)	14 straipsnis išbraukiamas;

įterpiamas šis skyrius:

„Va SKYRIUS

APMOKESTINIMO MOMENTAS IR PRIEVOLĖ APSKAIČIUOTI PVM

(DIREKTYVOS 2006/112/EB VI ANTRAŠTINĖ DALIS)

41a straipsnis

Taikant Direktyvos 2006/112/EB 66a straipsnį, momentas, kai mokėjimas yra priimtas, yra momentas, kai prekes per elektroninę sąsają parduodantis tiekėjas pats ar savo vardu iš kliento gauna mokėjimo patvirtinimą, pranešimą dėl leidimo atlikti mokėjimą arba įsipareigojimą apmokėti, nepaisant, kada faktiškai atliekamas mokėjimas, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.“;

X skyriuje įterpiamas šis skirsnis:

„1B SKIRSNIS

Apskaita

(Direktyvos 2006/112/EB 241–249 straipsniai)

54b straipsnis

1. Taikant Direktyvos 2006/112/EB 242a straipsnį, terminas „sudaro sąlygas“ reiškia, kad naudojant elektroninę sąsają klientui suteikiama galimybė užmegzti ryšį su tiekėju, siūlančiu parduoti paslaugas arba prekes per elektroninę sąsają, ir to ryšio rezultatas – per tą elektroninę sąsają tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos.

Tačiau terminas „sudaro sąlygas“ neapima prekių tiekimo arba paslaugų teikimo, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	apmokestinamasis asmuo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenustato sąlygų, pagal kurias tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos;

b)	apmokestinamasis asmuo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvauja leidžiant imti mokestį iš kliento už atliktą mokėjimą;

c)	apmokestinamasis asmuo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvauja užsakant ar pristatant prekes arba teikiant paslaugas.

2. Taikant Direktyvos 2006/112/EB 242a straipsnį terminas „sudaro sąlygas“ neapima atvejų, kai apmokestinamasis asmuo tik teikia bet kurią iš šių paslaugų:

a)	tvarko mokėjimus už prekių tiekimą arba paslaugų teikimą;

b)	įtraukia prekes arba paslaugas į sąrašus arba jas reklamuoja;

c)	nukreipia arba perkelia klientus į kitas elektronines sąsajas, kuriose siūlomos prekės arba paslaugos, bet toliau nedalyvauja jas tiekiant arba teikiant.

54c straipsnis

1. Kai pagal Direktyvos 2006/112/EB 14a straipsnį laikoma, kad Direktyvos 2006/112/EB 242a straipsnyje nurodytas apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia prekes, arba kai pagal šio reglamento 9a straipsnį laikoma, kad dalyvaudamas teikiant elektroninėmis priemonėmis teikiamas paslaugas jis veikia savo vardu, jis saugo šiuos su tiekiamomis prekėmis ir teikiamomis paslaugomis susijusius apskaitos dokumentus:

a)	šio reglamento 63c straipsnyje nurodytus apskaitos dokumentus, jeigu apmokestinamasis asmuo pasirinko taikyti vieną iš specialių schemų, numatytų Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriuje;

b)	Direktyvos 2006/112/EB 242 straipsnyje nurodytus apskaitos dokumentus, jeigu apmokestinamasis asmuo pasirinko netaikyti jokios specialios schemos, numatytos Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriuje.

2. Direktyvos 2006/112/EB 242a straipsnyje nurodytas apmokestinamasis asmuo saugo šią su kitomis tiekiamomis prekėmis ar teikiamomis paslaugomis, nei nurodyta 1 dalyje, susijusią informaciją:

tiekėjo, kurio prekių tiekimui ar paslaugų teikimui sudaromos sąlygos naudojant elektroninę sąsają, vardą ir pavardę arba pavadinimą, pašto adresą, elektroninį adresą arba svetainę ir, jeigu yra:

i)	tiekėjo PVM mokėtojo kodą arba nacionalinį mokesčių mokėtojo numerį;

ii)	tiekėjo banko sąskaitos numerį arba virtualios sąskaitos numerį;

b)	prekių aprašymą, jų vertę, vietą, kurioje baigiamas prekių siuntimas arba gabenimas, taip pat pristatymo laiką ir, jei jis žinomas, užsakymo numerį arba unikalų sandorio numerį;

c)	paslaugų aprašymą, jų vertę, informaciją, skirtą paslaugų teikimo vietai ir laikui nustatyti, ir, jei jis žinomas, užsakymo numerį arba unikalų sandorio numerį.“;

XI skyriaus 2 skirsnis pakeičiamas taip:

„2 SKIRSNIS

Specialios schemos, skirtos apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims arba vykdantiems nuotolinę prekybą prekėmis arba tam tikromis šalies viduje tiekiamomis prekėmis

(Direktyvos 2006/112/EB 358–369x straipsniai)

1 poskirsnis

Apibrėžtys

57a straipsnis

Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	Sąjungoje neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirta schema – Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 2 skirsnyje nustatyta speciali schema, taikoma Bendrijoje neįsisteigusių apmokestinamųjų asmenų teikiamoms paslaugoms;

Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirta schema – Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 3 skirsnyje nustatyta speciali schema, taikoma Bendrijos vidaus nuotolinei prekybai prekėmis, naudojant elektronines sąsajas valstybėje narėje tiekiamoms prekėms ir apmokestinamųjų asmenų, įsisteigusių Bendrijoje, bet ne vartojimo valstybėje narėje, teikiamoms paslaugoms;

3)	importo schema – Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnyje nustatyta speciali schema, taikoma nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių;

4)	speciali schema – Sąjungoje neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirta schema, Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirta schema arba importo schema, priklausomai nuo konteksto;

apmokestinamasis asmuo – Direktyvos 2006/112/EB 359 straipsnyje nurodytas apmokestinamasis asmuo, kuriam leidžiama naudotis Sąjungoje neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirta schema, tos direktyvos 369b straipsnyje nurodytas apmokestinamasis asmuo, kuriam leidžiama naudotis Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirta schema, arba tos direktyvos 369m straipsnyje nurodytas apmokestinamasis asmuo, kuriam leidžiama naudotis importo schema;

6)	tarpininkas – Direktyvos 2006/112/EB 369l straipsnio antros dalies 2 punkte apibrėžtas asmuo.

2 poskirsnis

Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirtos schemos taikymas

57b straipsnis

(išbraukta)

3 poskirsnis

Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirtos schemos taikymo sritis

57c straipsnis

Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirta schema netaikoma paslaugoms, teikiamoms valstybėje narėje, kurioje apmokestinamasis asmuo yra įsteigęs savo verslą arba turi nuolatinį padalinį. Tų paslaugų teikimas deklaruojamas tos valstybės narės kompetentingoms mokesčių institucijoms PVM deklaracijoje, kaip numatyta Direktyvos 2006/112/EB 250 straipsnyje.

4 poskirsnis

Registravimas

57d straipsnis

1. Jeigu apmokestinamasis asmuo praneša registravimosi valstybei narei, kad jis ketina naudotis Sąjungoje neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirta schema arba Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirta schema, ta speciali schema taikoma nuo pirmos paskesnio kalendorinio ketvirčio dienos.

Vis dėlto, jeigu paslaugos ar prekės, kurioms turi būti taikoma Sąjungoje neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirta schema arba Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirta schema, pirmą kartą tiekiamos ar suteikiamos anksčiau nei nurodytą dieną, ta speciali schema taikoma nuo to pirmo prekių tiekimo ar paslaugų suteikimo dienos, su sąlyga, kad apmokestinamasis asmuo praneša registravimosi valstybei narei apie savo veiklos, kuriai turi būti taikoma schema, pradžią ne vėliau kaip kito mėnesio po to pirmojo prekių tiekimo ar paslaugų suteikimo dešimtą mėnesio dieną.

2. Jeigu apmokestinamasis asmuo ar jo vardu veikiantis tarpininkas praneša registravimosi valstybei narei, kad jis ketina naudotis importo schema, ta speciali schema taikoma nuo tos dienos, kai apmokestinamajam asmeniui ar tarpininkui suteikiamas individualus PVM mokėtojo kodas, skirtas importo schemai, kaip nustatyta Direktyvos 2006/112/EB 369q straipsnio 1 ir 3 dalyse.

57e straipsnis

Registravimosi valstybė narė įregistruoja apmokestinamąjį asmenį, kuris naudojasi Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirta schema, suteikdama jam PVM mokėtojo kodą, kaip nurodyta Direktyvos 2006/112/EB 214 ir 215 straipsniuose.

Pagal Direktyvos 2006/112/EB 369q straipsnio 2 dalį tarpininkui suteiktas individualus identifikacinis kodas suteikia jam galimybę veikti kaip tarpininkui apmokestinamųjų asmenų, kurie naudojasi importo schema, vardu. Tačiau tarpininkas negali naudoti šio kodo deklaruodamas apmokestinamiesiems sandoriams taikomą PVM.

57f straipsnis

1. Jeigu apmokestinamasis asmuo, kuris naudojasi Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirta schema, nebeatitinka apibrėžties sąlygų, nustatytų Direktyvos 2006/112/EB 369a straipsnio 2 punkte, valstybė narė, kurioje jis yra įregistruotas, nustoja būti registravimosi valstybė narė.

Tačiau jei tas apmokestinamasis asmuo vis dar atitinka naudojimosi ta specialia schema sąlygas, tam, kad galėtų toliau naudotis ta schema, kaip naują registravimosi valstybę narę jis nurodo valstybę narę, kurioje yra įsteigęs savo verslą, arba, jei nėra įsteigęs verslo Bendrijoje, nurodo valstybę narę, kurioje turi nuolatinį padalinį. Jeigu apmokestinamasis asmuo, kuris prekėms tiekti naudojasi Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirta schema, nėra įsisteigęs Bendrijoje, kaip naują registravimosi valstybę narę jis nurodo valstybę narę, iš kurios jis siunčia ar gabena prekes.

Jeigu registravimosi valstybė narė pakeičiama pagal antrą pastraipą, tas pakeitimas taikomas nuo tos dienos, kurią apmokestinamasis asmuo nustoja turėti verslo vietą arba nuolatinį padalinį valstybėje narėje, kuri anksčiau buvo nurodyta kaip registravimosi valstybė narė, arba nuo tos dienos, kurią tas apmokestinamasis asmuo nustoja siųsti ar gabenti prekes iš tos valstybės narės.

2. Jeigu apmokestinamasis asmuo, kuris naudojasi importo schema, arba jo vardu veikiantis tarpininkas nebeatitinka Direktyvos 2006/112/EB 369l straipsnio antros pastraipos 3 punkto b–e papunkčiuose nustatytų sąlygų, valstybė narė, kurioje apmokestinamasis asmuo ar jo tarpininkas yra įregistruotas, nustoja būti registravimosi valstybė narė.

Tačiau jei tas apmokestinamasis asmuo ar jo tarpininkas vis dar atitinka naudojimosi ta specialia schema sąlygas, tam, kad galėtų toliau naudotis ta schema, kaip naują registravimosi valstybę narę jis nurodo valstybę narę, kurioje yra įsteigęs savo verslą, arba, jei nėra įsteigęs verslo Bendrijoje, nurodo valstybę narę, kurioje turi nuolatinį padalinį.

Jeigu registravimosi valstybė narė pakeičiama pagal antrą pastraipą, tas pakeitimas taikomas nuo tos dienos, kurią apmokestinamasis asmuo ar jo tarpininkas nustoja turėti verslo vietą arba nuolatinį padalinį valstybėje narėje, kuri anksčiau buvo nurodyta kaip registravimosi valstybė narė.

57g straipsnis

1. Apmokestinamasis asmuo, kuris naudojasi Sąjungoje neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirta schema arba Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirta schema, gali nutraukti naudojimąsi tomis specialiomis schemomis, neatsižvelgiant į tai, ar jis toliau tiekia prekes ar teikia paslaugas, kurioms gali būti taikomos tos specialios schemos. Apmokestinamasis asmuo registravimosi valstybę narę informuoja likus ne mažiau nei 15 dienų iki kalendorinio ketvirčio, ankstesnio nei tas, kurį jis ketina nutraukti naudojimąsi schema, pabaigos. Nutraukimas įsigalioja pirmą paskesnio kalendorinio ketvirčio dieną.

PVM prievolės, susijusios su tiekiamomis prekėmis ar teikiamomis paslaugomis ir atsiradusios po naudojimosi nutraukimo įsigaliojimo dienos, įvykdomos tiesiogiai atitinkamos vartojimo valstybės narės mokesčių institucijoms.

2. Apmokestinamasis asmuo, kuris naudojasi importo schema, gali nutraukti naudojimąsi ta schema, neatsižvelgiant į tai, ar jis toliau vykdo nuotolinę prekybą prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių. Apmokestinamasis asmuo arba jo vardu veikiantis tarpininkas informuoja registravimosi valstybę narę likus ne mažiau nei 15 dienų iki mėnesio, ankstesnio nei tas, kurį jis ketina nutraukti naudojimąsi schema, pabaigos. Naudojimosi nutraukimas įsigalioja kito mėnesio pirmą dieną ir nuo tos dienos apmokestinamasis asmuo nebegali naudotis ta schema tiekdamas prekes ar teikdamas paslaugas.

5 poskirsnis

Informavimo pareigos

57h straipsnis

1. Apmokestinamasis asmuo ar jo vardu veikiantis tarpininkas ne vėliau kaip kito mėnesio dešimtą dieną elektroninėmis priemonėmis praneša registravimosi valstybei narei apie:

a)	savo veiklos, kuriai taikoma speciali schema, nutraukimą,

b)	tokius savo veiklos, kuriai taikoma speciali schema, pasikeitimus, dėl kurių jis nebeatitinka naudojimosi ta specialia schema sąlygų;

c)	bet kokius registravimosi valstybei narei anksčiau pateiktos informacijos pasikeitimus.

2. Jeigu registravimosi valstybė narė pakeičiama pagal 57f straipsnį, apmokestinamasis asmuo ar jo vardu veikiantis tarpininkas informuoja abi atitinkamas valstybes nares apie pakeitimą ne vėliau kaip kito mėnesio po to pakeitimo dešimtą dieną. Jis naujajai registravimosi valstybei narei pateikia registracijos duomenis, kuriuos būtina pateikti, kai apmokestinamasis asmuo pirmą kartą naudojasi specialia schema.

6 poskirsnis

Pašalinimas iš schemos

58 straipsnis

1. Jeigu apmokestinamasis asmuo, kuris naudojasi viena iš specialių schemų, atitinka vieną ar kelis Direktyvos 2006/112/EB 369e straipsnyje nustatytus pašalinimo kriterijus arba 363 straipsnyje ar 369r straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus išbraukimo iš mokėtojų registro kriterijus, registravimosi valstybė narė pašalina tą apmokestinamąjį asmenį iš tos schemos.

Tik registravimosi valstybė narė gali pašalinti apmokestinamąjį asmenį iš vienos iš specialių schemų.

Savo sprendimą dėl pašalinimo ar išbraukimo registravimosi valstybė narė grindžia bet kokia turima informacija, įskaitant bet kurios kitos valstybės narės suteiktą informaciją.

2. Apmokestinamojo asmens pašalinimas iš Sąjungoje neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirtos schemos arba Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirtos schemos įsigalioja nuo kito kalendorinio ketvirčio po to, kai apmokestinamajam asmeniui elektroninėmis priemonėmis nusiunčiamas sprendimas dėl pašalinimo, pirmos dienos. Tačiau jei pašalinama dėl verslo ar nuolatinio padalinio vietos arba vietos, kurioje pradedamas prekių siuntimas ar gabenimas, pakeitimo, pašalinimas įsigalioja nuo to pakeitimo dienos.

3. Apmokestinamojo asmens pašalinimas iš importo schemos įsigalioja nuo kito mėnesio po to, kai apmokestinamajam asmeniui elektroninėmis priemonėmis nusiunčiamas sprendimas dėl pašalinimo, pirmos dienos, išskyrus šiuos atvejus:

a)	jeigu pašalinama dėl verslo ar nuolatinio padalinio vietos pakeitimo, pašalinimas įsigalioja nuo to pakeitimo dienos;

b)	jeigu pašalinama dėl to, kad jis nuolat nesilaiko šios schemos taisyklių, pašalinimas įsigalioja kitą dieną po tos, kurią apmokestinamajam asmeniui elektroninėmis priemonėmis nusiunčiamas sprendimas dėl pašalinimo.

4. Išskyrus 3 dalies b punkte numatytą atvejį, suteiktas individualus PVM mokėtojo kodas, skirtas naudojimuisi importo schema, lieka galioti laikotarpį, kuris reikalingas norint importuoti prekes, pradėtas tiekti iki pašalinimo iš schemos dienos, tačiau šis laikotarpis negali būti ilgesnis nei du mėnesiai nuo tos dienos.

5. Jeigu tarpininkas atitinka vieną iš Direktyvos 2006/112/EB 369r straipsnio 2 dalyje nustatytų išbraukimo kriterijų, registravimosi valstybė narė tą tarpininką išbraukia iš mokėtojų registro, o to tarpininko atstovaujamus apmokestinamuosius asmenis pašalina iš importo schemos.

Tik registravimosi valstybė narė gali išbraukti tarpininką iš mokėtojų registro.

Savo sprendimą dėl išbraukimo registravimosi valstybė narė grindžia bet kokia turima informacija, įskaitant bet kurios kitos valstybės narės suteiktą informaciją.

Tarpininko išbraukimas iš mokėtojų registro įsigalioja nuo kito mėnesio po to, kai tarpininkui ir jo atstovaujamiems apmokestinamiesiems asmenims elektroninėmis priemonėmis nusiunčiamas sprendimas dėl išbraukimo, pirmos dienos, išskyrus šiuos atvejus:

a)	jeigu išbraukiama dėl jo verslo ar nuolatinio padalinio vietos pakeitimo, išbraukimas įsigalioja nuo to pakeitimo dienos;

b)	jeigu tarpininkas išbraukiamas dėl to, kad jis nuolat nesilaiko importo schemos taisyklių, išbraukimas įsigalioja kitą dieną po tos, kurią tarpininkui ir jo atstovaujamiems apmokestinamiesiems asmenims elektroninėmis priemonėmis nusiunčiamas sprendimas dėl išbraukimo.

58a straipsnis

Laikoma, kad apmokestinamasis asmuo, kuris naudojasi specialia schema ir kuris dvejus metus jokioje vartojimo valstybėje narėje netiekė prekių ar neteikė paslaugų, kurioms taikoma ta schema, nutraukė savo apmokestinamą veiklą, kaip apibrėžta atitinkamai Direktyvos 2006/112/EB 363 straipsnio b punkte, 369e straipsnio b punkte, 369r straipsnio 1 dalies b punkte arba 369r straipsnio 3 dalies b punkte. Šis nutraukimas neužkerta jam kelio naudotis specialia schema vėl pradėjus vykdyti veiklą, kuriai taikoma bet kuri iš schemų.

58b straipsnis

1. Jeigu apmokestinamasis asmuo pašalinamas iš vienos iš specialių schemų dėl to, kad jis nuolat nesilaiko su ta schema susijusių taisyklių, tam apmokestinamajam asmeniui nebeleidžiama naudotis nė viena iš specialių schemų jokioje valstybėje narėje dvejus metus po mokestinio laikotarpio, kurį apmokestinamasis asmuo buvo pašalintas.

Tačiau pirma pastraipa netaikoma importo schemos atžvilgiu, jeigu apmokestinamojo asmens vardu veikiantis tarpininkas buvo pašalintas dėl to, kad jis nuolat nesilaikė taisyklių.

Jeigu tarpininkas išbraukiamas iš mokėtojų registro dėl to, kad jis nuolat nesilaikė importo schemos taisyklių, jam neleidžiama veikti kaip tarpininkui dvejus metus po to mėnesio, kurį jis buvo išbrauktas iš to registro.

2. Laikoma, kad apmokestinamasis asmuo ar tarpininkas nuolat nesilaiko su viena iš specialių schemų susijusių taisyklių, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/112/EB 363 straipsnio d punkte, 369e straipsnio d punkte, 369r straipsnio 1 dalies d punkte, 369r straipsnio 2 dalies c punkte arba 369r straipsnio 3 dalies d punkte, bent šiais atvejais:

a)	jeigu registravimosi valstybė narė jam ar jo vardu veikiančiam tarpininkui pateikė priminimus pagal 60a straipsnį dėl trijų prieš tai einančių mokestinių laikotarpių ir PVM deklaracija nebuvo pateikta už kiekvieną iš tų mokestinių laikotarpių per dešimt dienų po priminimo nusiuntimo;

jeigu registravimosi valstybė narė jam ar jo vardu veikiančiam tarpininkui pateikė priminimus pagal 63a straipsnį dėl trijų prieš tai einančių mokestinių laikotarpių ir jis arba jo vardu veikiantis tarpininkas nesumokėjo visos deklaruotos PVM sumos už kiekvieną iš tų mokestinių laikotarpių per dešimt dienų po priminimo nusiuntimo, išskyrus atvejus, kai likusi nesumokėta suma už kiekvieną mokestinį laikotarpį yra mažesnė kaip 100 EUR;

c)	jeigu po registravimosi valstybės narės prašymo gavimo ir vieną mėnesį po vėliau gauto registravimosi valstybės narės priminimo jis ar jo vardu veikiantis tarpininkas elektroninėmis priemonėmis nepateikė Direktyvos 2006/112/EB 369, 369k ir 369x straipsniuose nurodytų apskaitos dokumentų.

58c straipsnis

Apmokestinamasis asmuo, pašalintas iš Sąjungoje neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirtos schemos arba iš Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirtos schemos, įvykdo visas PVM prievoles, susijusias su prekių tiekimu ar paslaugų teikimu ir atsiradusias po pašalinimo iš schemos įsigaliojimo dienos, tiesiogiai atitinkamos vartojimo valstybės narės mokesčių institucijoms.

7 poskirsnis

PVM deklaracija

59 straipsnis

1. Kiekvienas mokestinis laikotarpis, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/112/EB 364, 369f arba 369s straipsniuose, yra atskiras mokestinis laikotarpis.

2. Jeigu, remiantis 57d straipsnio 1 dalies antra pastraipa, Sąjungoje neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirta schema ar Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirta schema taikoma nuo pirmojo prekių tiekimo ar paslaugų suteikimo dienos, apmokestinamasis asmuo pateikia atskirą PVM deklaraciją už kalendorinį ketvirtį, kurio metu prekės patiektos ar paslaugos suteiktos pirmą kartą.

3. Jeigu apmokestinamasis asmuo per mokestinį laikotarpį buvo užregistruotas taikant Sąjungoje neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirtą schemą ir Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirtą schemą, jis pateikia PVM deklaracijas ir atlieka atitinkamus mokėjimus registravimosi valstybei narei už kiekvieną schemą dėl tiektų prekių ar suteiktų paslaugų ir laikotarpių, kuriais taikomos tos schemos.

4. Jeigu registravimosi valstybė narė pakeičiama pagal 57f straipsnį po pirmos atitinkamo mokestinio laikotarpio dienos, apmokestinamasis asmuo ar jo vardu veikiantis tarpininkas pateikia PVM deklaracijas ir atlieka atitinkamus mokėjimus tiek buvusiai, tiek naujajai registravimosi valstybei narei už prekes ar paslaugas, suteiktas atitinkamais laikotarpiais, kuriais valstybės narės buvo registravimosi valstybės narės.

59a straipsnis

Jeigu apmokestinamasis asmuo, kuris naudojasi specialia schema, per mokestinį laikotarpį pagal tą specialią schemą netiekė prekių ir neteikė paslaugų jokioje vartojimo valstybėje narėje ir neturi pateikti jokių ankstesnių deklaracijų pataisymų, jis arba jo vardu veikiantis tarpininkas pateikia PVM deklaraciją, kurioje nurodo, kad per tą laikotarpį nebuvo tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos (nulinė PVM deklaracija).

60 straipsnis

Sumos pagal specialias schemas pateiktose PVM deklaracijose iki kito artimiausio didesnės vertės arba iki artimiausio mažesnės vertės piniginio vieneto neapvalinamos. Deklaruojama ir pervedama tiksli PVM suma.

60a straipsnis

Registravimosi valstybė narė elektroninėmis priemonėmis primena apmokestinamiesiems asmenims ar jų vardu veikiantiems tarpininkams, kurie nepateikė PVM deklaracijos pagal Direktyvos 2006/112/EB 364, 369f arba 369s straipsnius, apie jų prievolę pateikti tokią deklaraciją. Registravimosi valstybė narė pateikia priminimą dešimtą dieną po tos dienos, kurią deklaracija turėjo būti pateikta, ir elektroninėmis priemonėmis informuoja kitas valstybes nares apie tai, kad buvo pateiktas priminimas.

Paskesni priminimai ir priemonės, kurių imamasi siekiant nustatyti ir surinkti PVM, yra atitinkamos vartojimo valstybės narės atsakomybė.

Nepaisant vartojimo valstybės narės pateiktų priminimų ir priemonių, kurių ji ėmėsi, apmokestinamasis asmuo arba jo vardu veikiantis tarpininkas pateikia PVM deklaraciją registravimosi valstybei narei.

61 straipsnis

1. PVM deklaracijoje nurodytų skaičių pakeitimus, susijusius su mokestiniais laikotarpiais iki 2020 m., įskaitant paskutinį 2020 m. mokestinį laikotarpį, kai ta PVM deklaracija jau pateikta, galima daryti tik tą deklaraciją taisant, o ne tikslinant paskesnę deklaraciją.

PVM deklaracijoje nurodytų skaičių pakeitimus, susijusius su mokestiniais laikotarpiais nuo pirmo 2021 m. mokestinio laikotarpio, kai ta PVM deklaracija jau pateikta, galima daryti tik tikslinant paskesnę deklaraciją.

2. 1 dalyje nurodyti pakeitimai registravimosi valstybei narei elektroninėmis priemonėmis pateikiami per trejus metus nuo dienos, kurią turėjo būti pateikta pradinė deklaracija.

Tačiau tai nedaro poveikio vartojimo valstybės narės taisyklėms dėl apskaičiavimo ir pakeitimo.

61a straipsnis

1. Apmokestinamasis asmuo ar jo vardu veikiantis tarpininkas savo galutinę PVM deklaraciją bei dar nepateiktas ankstesnes deklaracijas pateikia ir atitinkamus mokėjimus atlieka valstybei narei, kuri buvo registravimosi valstybė narė naudojimosi nutraukimo, pašalinimo iš schemos arba pakeitimo metu, jeigu:

a)	jis nutraukia naudojimąsi viena iš specialių schemų;

b)	jis pašalinamas iš vienos iš specialių schemų;

c)	jis pagal 57f straipsnį pakeičia registravimosi valstybę narę.

Visi galutinės deklaracijos ir ankstesnių deklaracijų pataisymai, atsiradę po to, kai pateikiama galutinė deklaracija, pateikiami tiesiogiai atitinkamos vartojimo valstybės narės mokesčių institucijoms.

2. Tarpininkas visų apmokestinamųjų asmenų, kurių vardu jis veikia, galutines PVM deklaracijas bei visas dar nepateiktas ankstesnes deklaracijas pateikia ir atitinkamus mokėjimus atlieka valstybei narei, kuri buvo registravimosi valstybė narė išbraukimo arba pakeitimo metu, jeigu:

a)	jis išbraukiamas iš mokėtojų registro;

b)	jis pagal 57f straipsnio 2 dalį pakeičia registravimosi valstybę narę.

7a poskirsnis

Importo schema. Apmokestinimo momentas

61b straipsnis

Taikant Direktyvos 2006/112/EB 369n straipsnį, momentas, kai mokėjimas yra priimtas, yra momentas, kai apmokestinamasis asmuo, kuris naudojasi importo schema, pats ar savo vardu iš kliento gauna mokėjimo patvirtinimą, pranešimą dėl leidimo atlikti mokėjimą arba įsipareigojimo apmokėti a, nepaisant, kada faktiškai atliekamas mokėjimas, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.

8 poskirsnis

Valiuta

61c straipsnis

Jeigu registravimosi valstybė narė, kurios valiuta nėra euro, nusprendžia, kad PVM deklaracijos turi būti pateikiamos jos nacionaline valiuta, tas sprendimas taikomas visų apmokestinamųjų asmenų, kurie naudojasi specialiomis schemomis, PVM deklaracijoms.

9 poskirsnis

Mokėjimai

62 straipsnis

Nedarant poveikio 63a straipsnio trečiai pastraipai ir 63b straipsniui, apmokestinamasis asmuo ar jo vardu veikiantis tarpininkas atlieka visus mokėjimus registravimosi valstybei narei.

Pagal Direktyvos 2006/112/EB 367, 369i arba 369v straipsnius apmokestinamojo asmens ar jo vardu veikiančio tarpininko atliekami PVM mokėjimai skiriami konkrečiai PVM deklaracijai, pateiktai pagal tos direktyvos 364, 369f arba 369s straipsnius. Paskesnius mokamų sumų patikslinimus apmokestinamasis asmuo ar jo vardu veikiantis tarpininkas atlieka tik darydamas nuorodą į tą deklaraciją ir negali jų priskirti kitai deklaracijai ar tikslinti paskesnėje deklaracijoje. Atliekant kiekvieną mokėjimą nurodomas tos konkrečios deklaracijos numeris.

63 straipsnis

Registravimosi valstybė narė, kuri gauna didesnę nei PVM deklaracijoje, pateiktoje pagal Direktyvos 2006/112/EB 364, 369f arba 369s straipsnius, nurodytą sumą, permokėtą sumą tiesiogiai grąžina atitinkamam apmokestinamajam asmeniui ar jo vardu veikiančiam tarpininkui.

Jeigu registravimosi valstybė narė gavo sumą pagal PVM deklaraciją, kuri, kaip nustatyta paskiau, buvo užpildyta neteisingai, ir jeigu tą sumą ta valstybė narė jau paskirstė vartojimo valstybėms narėms, tos vartojimo valstybės narės kiekviena tiesiogiai grąžina apmokestinamajam asmeniui ar jo vardu veikiančiam tarpininkui atitinkamą kiekvienai jų permokėtos sumos dalį.

Tačiau jei permokėjimai yra susiję su laikotarpiais iki 2018 m. imtinai, įskaitant paskutinį mokestinį laikotarpį, registravimosi valstybė narė grąžina pagal Reglamento (ES) Nr. 904/2010 46 straipsnio 3 dalį pasiliktos sumos atitinkamą dalį, o vartojimo valstybė narė grąžina permokėjimą, išskaičiusi registravimosi valstybės narės grąžintiną sumą.

Vartojimo valstybės narės elektroninėmis priemonėmis praneša registravimosi valstybei narei apie tų grąžintų sumų dydį.

63a straipsnis

Jeigu apmokestinamasis asmuo ar jo vardu veikiantis tarpininkas pateikė PVM deklaraciją pagal Direktyvos 2006/112/EB 364, 369f arba 369s straipsnius, tačiau nebuvo atliktas joks mokėjimas arba mokėjimas yra mažesnis nei nurodyta deklaracijoje, registravimosi valstybė narė elektroninėmis priemonėmis dešimtą dieną po dienos, kurią turėjo būti vėliausiai atliktas mokėjimas pagal Direktyvos 2006/112/EB 367, 369i arba 369v straipsnius, primena apmokestinamajam asmeniui ar jo vardu veikiančiam tarpininkui apie nesumokėtą PVM mokėjimą.

Registravimosi valstybė narė elektroninėmis priemonėmis informuoja vartojimo valstybes nares, kad priminimas buvo išsiųstas.

Paskesni priminimai ir priemonės, kurių imamasi siekiant surinkti PVM, yra atitinkamos vartojimo valstybės narės atsakomybė. Kai vartojimo valstybė narė pateikia tokius paskesnius priminimus, atitinkamas PVM sumokamas tai valstybei narei.

Vartojimo valstybė narė elektroninėmis priemonėmis informuoja registravimosi valstybę narę apie tai, kad buvo pateiktas priminimas.

63b straipsnis

Jeigu PVM deklaracija nebuvo pateikta, buvo pateikta pavėluotai arba buvo užpildyta nevisiškai ar neteisingai, arba jeigu vėluojama sumokėti PVM, visus delspinigius, baudas arba visus kitus mokėjimus apskaičiuoja ir nustato vartojimo valstybė narė. Apmokestinamasis asmuo arba jo vardu veikiantis tarpininkas sumoka tokius delspinigius, baudas arba visus kitus mokėjimus tiesiogiai vartojimo valstybei narei.

10 poskirsnis

Apskaitos dokumentai

63c straipsnis

1. Siekiant, kad apmokestinamojo asmens turimi apskaitos dokumentai būtų laikomi pakankamai išsamiais, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/112/EB 369 ir 369k straipsniuose, juose turi būti nurodyta ši informacija:

a)	vartojimo valstybė narė, kurioje tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos;

b)	suteiktų paslaugų rūšis ar tiektų prekių aprašymas ir kiekis;

c)	prekių tiekimo ar paslaugų teikimo data;

d)	apmokestinamoji vertė, nurodant naudojamą valiutą;

e)	bet kuris paskesnis apmokestinamosios vertės padidinimas arba sumažinimas;

f)	taikomas PVM tarifas;

g)	mokėtino PVM suma, nurodant naudojamą valiutą;

h)	gautų mokėjimų data ir suma;

i)	bet kokie mokėjimai į sąskaitą, gauti prieš prekių tiekimą ar paslaugų teikimą;

j)	jeigu išrašoma sąskaita faktūra, sąskaitoje faktūroje pateikta informacija;

k)	su paslaugomis susijusi informacija, pagal kurią nustatyta vieta, kur paslaugą įsigyjantis asmuo yra įsisteigęs, turi nuolatinį adresą ar paprastai gyvena, ir su prekėmis susijusi informacija, pagal kurią nustatyta vieta, kurioje pradedamas ir baigiamas prekių siuntimas ar gabenimas klientui;

l)	bet kokie galimų prekių grąžinimų įrodymai, įskaitant apmokestinamąją vertę ir taikomą PVM tarifą.

2. Siekiant, kad apmokestinamojo asmens arba jo vardu veikiančio tarpininko turimi apskaitos dokumentai būtų laikomi pakankamai išsamiais, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/112/EB 369x straipsnyje, juose turi būti nurodyta ši informacija:

a)	vartojimo valstybė narė, į kurią tiekiamos prekės;

b)	tiekiamų prekių aprašymas ir kiekis;

c)	prekių tiekimo data;

d)	apmokestinamoji vertė, nurodant naudojamą valiutą;

e)	bet kuris paskesnis apmokestinamosios vertės padidinimas arba sumažinimas;

f)	taikomas PVM tarifas;

g)	mokėtino PVM suma, nurodant naudojamą valiutą;

h)	gautų mokėjimų data ir suma;

i)	jeigu išrašoma sąskaita faktūra, sąskaitoje faktūroje pateikta informacija;

j)	informacija, pagal kurią nustatoma vieta, kurioje pradedamas ir baigiamas prekių siuntimas ar gabenimas klientui;

k)	galimų prekių grąžinimų įrodymai, įskaitant apmokestinamąją vertę ir taikomą PVM tarifą;

l)	užsakymo numeris arba unikalus sandorio numeris;

m)	unikalus siuntos numeris, jeigu tas apmokestinamasis asmuo tiesiogiai dalyvauja pristatant.

3. Apmokestinamasis asmuo arba jo vardu veikiantis tarpininkas vykdo tokią 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos apskaitą, kad informaciją būtų galima elektroninėmis priemonėmis pateikti nedelsiant ir apie kiekvieną atskirą tiektą prekę arba suteiktą paslaugą.

Jeigu apmokestinamojo asmens ar jo vardu veikiančio tarpininko prašoma elektroninėmis priemonėmis pateikti Direktyvos 2006/112/EB 369, 369k ir 369x straipsniuose nurodytus apskaitos dokumentus ir jis jų nepateikia per 20 dienų nuo prašymo pateikimo dienos, registravimosi valstybė narė primena apmokestinamajam asmeniui ar jo vardu veikiančiam tarpininkui, kad jis turi pateikti tuos apskaitos dokumentus. Registravimosi valstybė narė elektroninėmis priemonėmis informuoja vartojimo valstybes nares, kad priminimas buvo išsiųstas.

XI skyriuje įterpiamas šis skirsnis:

„3 SKIRSNIS

Specialios importo PVM deklaravimo ir mokėjimo procedūros

(Direktyvos 2006/112/EB 369y–369zb straipsniai)

63d straipsnis

Importo PVM mokėjimui kas mėnesį pagal specialias importo PVM deklaravimo ir mokėjimo procedūras, numatytas Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 7 skyriuje, gali būti taikomos muito mokėjimo atidėjimui taikomos sąlygos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013 (*1).

Specialių procedūrų taikymo tikslais valstybės narės gali laikyti, kad sąlyga „pateikti prekes muitinei asmens, kuriam prekės yra skirtos, vardu“ yra įvykdyta, jeigu asmuo, pateikiantis prekes muitinei, pareiškia ketinantis pasinaudoti specialia procedūra ir surinkti PVM iš asmens, kuriam prekės yra skirtos.

(*1) 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).“"

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Tačiau valstybės narės leidžia apmokestinamiesiems asmenims ir jų vardu veikiantiems tarpininkams informaciją, kaip nurodyta Direktyvos 2006/112/EB 360, 369c arba 369o straipsniuose, reikalingą registracijai pagal specialias schemas, pateikti nuo 2020 m. spalio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. lapkričio 21 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

H. KOSONEN

(1) OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

(2) 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/2455, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB ir Direktyvos 2009/132/EB nuostatos, susijusios su tam tikromis pridėtinės vertės mokesčio prievolėmis, taikomomis paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis (OL L 348, 2017 12 29, p. 7).

(3) 2011 m. kovo 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos įgyvendinimo priemonės (OL L 77, 2011 3 23, p. 1).

(4) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

4.12.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 313/34

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/2028

2019 m. lapkričio 29 d.

kuriuo dėl priskyrimo lentelių, kuriose nurodoma išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų pateiktų kredito rizikos vertinimų ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytų kredito kokybės žingsnių atitiktis, iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1799

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (1), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1799 (2) III priede nurodoma išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų (toliau – ECAI) nustatytų atitinkamų kredito rizikos vertinimų ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyriaus 2 skirsnyje nustatytų kredito kokybės žingsnių atitiktis (priskyrimas);

(2)

atsižvelgiant į naujausius Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1799 III priedo pakeitimus, padarytus Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/634 (3), pasikeitė kiekybiniai ir kokybiniai veiksniai, kuriais grindžiami kai kurių Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1799 III priede nurodytų priskyrimų kredito rizikos vertinimai. Be to, kai kurios ECAI savo kredito vertinimus pradėjo taikyti naujiems rinkos segmentams, todėl atsirado naujų reitingų skalių ir naujų kredito reitingų rūšių. Todėl reikia atnaujinti atitinkamoms ECAI nustatytus priskyrimus;

(3)

po Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/634 priėmimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 (4) buvo užregistruota dar viena kredito reitingų agentūra. Kadangi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 136 straipsnio 1 dalyje reikalaujama tiksliai nurodyti visoms ECAI nustatytus priskyrimus, būtina tai įregistruotai naujai ECAI nustatyti priskyrimą. Įregistruotos naujos ECAI taikomi kredito vertinimai yra pagrįsti ta pačia metodika, kaip ta, kurią taiko jos patronuojančioji įmonė, t. y. trečiosios šalies ECAI, kuriai priskyrimas jau buvo nustatytas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1799 III priede. Todėl šiuo konkrečiu atveju tikslinga, kad įregistruotai naujai ECAI nustatytas priskyrimas atitiktų tai trečiosios šalies ECAI nustatytą priskyrimą;

(4)	šis reglamentas grindžiamas Europos bankininkystės institucijos, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (Europos priežiūros institucijų) kartu Komisijai pateiktais techninių įgyvendinimo standartų projektais;

(5)

Europos priežiūros institucijos dėl techninių įgyvendinimo standartų projektų surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė savo nuomonę pateikti Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (5) 37 straipsnį, Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (6) 37 straipsnį, ir Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010 (7) 37 straipsnį.

(6)	todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1799 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1799 pakeitimas

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1799 III priedas pakeičiamas šio reglamento priede pateiktu tekstu.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. lapkričio 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 176, 2013 6 27, p. 1.

(2) 2016 m. spalio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1799, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 136 straipsnio 1 ir 3 dalis nustatomi techniniai įgyvendinimo standartai, susiję su išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų pateiktų pozicijų, susijusių su kredito rizika, kredito rizikos vertinimų priskyrimu (OL L 275, 2016 10 12, p. 3).

(3) 2018 m. balandžio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/634, kuriuo dėl priskyrimo lentelių, kuriose nurodoma išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų pateiktų kredito rizikos vertinimų ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytų kredito kokybės žingsnių atitiktis, iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1799 (OL L 105, 2018 4 25, p. 14).

(4) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL L 302, 2009 11 17, p. 1).

(5) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(6) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(7) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).

PRIEDAS

„

III PRIEDAS

Priskyrimo lentelės 16 straipsnio taikymo tikslais

Kredito kokybės žingsnis	1	2	3	4	5	6
ACRA Europe, a.s (buvusi European Rating Agency, a.s.)
Pasaulinių ilgalaikių reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	CCC, CC, C, D
Pasaulinių trumpalaikių reitingų skalė	S1		S2	S3, S4, NS
AM Best Europe Rating Services
Emitentų ilgalaikių kredito reitingų skalė	aaa, aa+, aa, aa-	a+, a, a-	bbb+, bbb, bbb-	bb+, bb, bb-	b+, b, b-	ccc+, ccc, ccc-, cc, c, d, e, f, s
Emisijų ilgalaikių reitingų skalė	aaa, aa+, aa, aa-	a+, a, a-	bbb+, bbb, bbb-	bb+, bb, bb-	b+, b, b-	ccc+, ccc, ccc-, cc, c, d, s
Finansinio patikimumo reitingų skalė	A++, A+	A, A-	B++, B+	B, B-	C++, C+	C, C-, D, E, F, S
Emitentų trumpalaikių reitingų skalė	AMB-1+	AMB-1-	AMB-2, AMB-3	AMB- 4, d, e, f, s
Emisijų trumpalaikių reitingų skalė	AMB-1+	AMB-1-	AMB-2, AMB-3	AMB- 4, d, s
ARC Ratings S.A.
Emitentų vidutinės trukmės ir ilgalaikių reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	CCC, CC, C, D
Emisijų vidutinės trukmės ir ilgalaikių reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	CCC, CC, C, D
Emitentų trumpalaikių reitingų skalė	A-1+	A-1	A-2, A-3	B, C, D
Emisijų trumpalaikių reitingų skalė	A-1+	A-1	A-2, A-3	B, C, D
ASSEKURATA Assekuranz Rating-Agentur GmbH
Ilgalaikių kredito reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	CCC, CC/C, D
Įmonių trumpalaikių reitingų skalė	A++	A		B, C, D
Axesor Risk Management SL
Pasaulinių reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	CCC, CC, C, D, E
Banque de France
Emitentų pasaulinių ilgalaikių kredito reitingų skalė	3++	3+, 3	4+	4, 5+	5, 6	7, 8, 9, P
BCRA – Credit Rating Agency AD
Pasaulinių ilgalaikių reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	CCC, CC, C, D
Pasaulinių trumpalaikių reitingų skalė	A-1+	A-1	A-2, A-3	B, C, D
Pensijų draudimo įmonių ilgalaikių reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	CCC, CC, C, D
Pensijų draudimo įmonių trumpalaikių reitingų skalė	A-1+	A-1	A-2, A-3	B, C, D
Pensijų fondų ilgalaikių reitingų skalė	AAA pf, AA pf	A pf	BBB pf	BB pf	B pf	C pf
Garantijų fondų ilgalaikių reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	C, D
Garantijų fondų trumpalaikių reitingų skalė	A-1+	A-1	A-2, A-3	B, C, D
Capital Intelligence Ratings Ltd
Emitentų tarptautinių ilgalaikių reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	C, RS, SD, D
Emisijų tarptautinių ilgalaikių reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	CCC, CC, C, D
Draudikų finansinio patikimumo tarptautinių ilgalaikių reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	C, RS, SD, D
Emitentų tarptautinių trumpalaikių reitingų skalė	A1+	A1	A2, A3	B, C, RS, SD, D
Emisijų tarptautinių trumpalaikių reitingų skalė	A1+	A1	A2, A3	B, C, D
Draudikų finansinio patikimumo tarptautinių trumpalaikių reitingų skalė	A1+	A1	A2, A3	B, C, RS, SD, D
Cerved Rating Agency S.p.A.
Įmonių ilgalaikių reitingų skalė	A1.1, A1.2, A1.3	A2.1, A2.2, A3.1	B1.1, B1.2	B2.1, B2.2	C1.1	C1.2, C2.1
Creditreform Rating AG
Emitentų ilgalaikių reitingų skalė	AAA, AA	A		BBB	BB	B, C, SD, D
Emisijų ilgalaikių reitingų skalė	AAA, AA	A		BBB	BB	B, C, D
Trumpalaikių reitingų skalė	L1	L2		L3, NEL, D
CRIF Ratings S.r.l.
Emitentų ilgalaikių reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	CCC, CC, C, D1S, D
Emisijų ilgalaikių reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	CCC, CC, C, DS
Emitentų trumpalaikių reitingų skalė	IG-1		IG-2	SIG-1, SIG-2, SIG-3, SIG-4
Emisijų trumpalaikių reitingų skalė	IG-1		IG-2	SIG-1, SIG-2, SIG-3, SIG-4
Dagong Europe Credit Rating Srl
Ilgalaikių kredito reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	CCC, CC, C, D
Trumpalaikių kredito reitingų skalė	A-1		A-2, A-3	B, C, D
DBRS Ratings
Ilgalaikių įsipareigojimų reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	CCC, CC, C, D
Komercinių vekselių ir trumpalaikių skolinių įsipareigojimų reitingų skalė	R-1 H, R-1 M	R-1 L	R-2, R-3	R-4, R-5, D
Finansinio patikimumo reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	CCC, CC, C, R
Egan-Jones Ratings Co.
Ilgalaikių kredito reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	CCC, CC, C, D
Trumpalaikių kredito reitingų skalė	A-1+	A-1	A-2	A-3, B, C, D
Euler Hermes Rating GmbH
Pasaulinių ilgalaikių reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	CCC, CC, C, SD, D
EuroRating Sp. z o.o.
Pasaulinių ilgalaikių reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	CCC, CC, C, D
Fitch Ratings
Emitentų įsipareigojimų neįvykdymo ilgalaikių reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	CCC, CC, C, RD, D
Įmonių finansavimo įsipareigojimų ilgalaikių reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	CCC, CC, C
Draudikų finansinio patikimumo tarptautinių ilgalaikių reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	CCC, CC, C
Išvestinių finansinių priemonių sandorio šalių reitingų skalė	AAA dcr, AA dcr	A dcr	BBB dcr	BB dcr	B dcr	CCC dcr, CC dcr, C dcr
Trumpalaikių reitingų skalė	F1+	F1	F2, F3	B, C, RD, D
Draudikų finansinio patikimumo trumpalaikių reitingų skalė	F1+	F1	F2, F3	B, C
GBB-Rating Gesellschaft für Bonitätsbeurteilung mbH
Pasaulinių ilgalaikių reitingų skalė	AAA, AA		A, BBB	BB	B	CCC, CC, C, D
HR Ratings de México, S.A. de C.V.
Pasaulinių ilgalaikių reitingų skalė	HR AAA(G)/HR AA(G)	HR A(G)	HR BBB(G)	HR BB(G)	HR B(G)	HR C(G)/HR D(G)
Pasaulinių trumpalaikių reitingų skalė	HR+1(G)/HR1(G)	HR2(G)	HR3(G)	HR4(G), HR5(G), HR D(G)
ICAP Group S.A
Pasaulinių ilgalaikių reitingų skalė		AA, A	BB, B	C, D	E, F	G, H
INC Rating Sp. z o.o.
Emitentų ilgalaikių kredito reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	CCC, CC, C, D
Japan Credit Rating Agency Ltd
Emitentų ilgalaikių reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	CCC, CC, C, LD, D
Emisijų ilgalaikių reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	CCC, CC, C, D
Emitentų trumpalaikių reitingų skalė	J-1+	J-1	J-2	J-3, NJ, LD, D
Emisijų trumpalaikių kredito reitingų skalė	J-1+	J-1	J-2	J-3, NJ, D
Kroll Bond Rating Agency
Ilgalaikių kredito reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	CCC, CC, C, D
Trumpalaikių kredito reitingų skalė	K1+	K1	K2, K3	B, C, D
Kroll Bond Rating Agency Europe
Ilgalaikių kredito reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	CCC, CC, C, D
Trumpalaikių kredito reitingų skalė	K1+	K1	K2, K3	B, C, D
modeFinance S.r.l.
Pasaulinių ilgalaikių reitingų skalė	A1, A2	A3	B1	B2	B3	C1, C2, C3, D
Moody’s Investors Service
Pasaulinių ilgalaikių reitingų skalė	Aaa, Aa	A	Baa	Ba	B	Caa, Ca, C
Pasaulinių trumpalaikių reitingų skalė	P-1	P-2	P-3	NP
QIVALIO SAS (buvusi Spread Research)
Pasaulinių ilgalaikių reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	CCC, CC, C, D
Pasaulinių trumpalaikių reitingų skalė	SR0		SR1, SR2	SR3, SR4, SR5, SRD
Rating-Agentur Expert RA GmbH
Tarptautinių kredito reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	CCC, CC, C, D, E
Tarptautinių patikimumo reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	CCC, CC, C, D, E
Scope Ratings GmbH
Ilgalaikių reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	CCC, CC,C, D
Trumpalaikių reitingų skalė	S-1+	S-1	S-2	S-3, S-4
S&P Global Ratings Europe Limited
Emitentų ilgalaikių kredito reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	CCC, CC, R, SD/D
Emisijų ilgalaikių kredito reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	CCC, CC, C, D
Draudikų finansinio patikimumo reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	CCC, CC, SD/D, R
Vidutinės rinkos vertės įmonių reitingų skalė		MM1	MM2	MM3, MM4	MM5, MM6	MM7, MM8, MMD
Emitentų trumpalaikių kredito reitingų skalė	A-1+	A-1	A-2, A-3	B, C, R, SD/D
Emisijų trumpalaikių kredito reitingų skalė	A-1+	A-1	A-2, A-3	B, C, D
The Economist Intelligence Unit Ltd
Valstybių reitingų skalė	AAA, AA	A	BBB	BB	B	CCC, CC, C, D

4.12.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 313/41

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/2029

2019 m. lapkričio 29 d.

kuriuo suteikiamas nekeičiamos sudėties biocidinio produkto „CVAS Disinfectant product based on Propan-2-ol“ Sąjungos autorizacijos liudijimas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (1), ypač į jo 44 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)

2016 m. birželio 29 d. bendrovė „SCC GmbH“ (bendrovės „CVAS Development GmbH“ vardu) pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 43 straipsnio 1 dalį pateikė paraišką suteikti nekeičiamos sudėties biocidinio produkto „CVAS Disinfectant product based on Propan-2-ol“ (produktas priskiriamas 2-o ir 4-o tipų produktams, kaip apibrėžta to reglamento V priede) autorizacijos liudijimą ir raštu pateikė patvirtinimą, kad Vokietijos kompetentinga institucija sutiko paraišką įvertinti. Paraiška buvo užregistruota Biocidinių produktų registre bylos numeriu BC-DH025620-60;

(2)	produkto „CVAS Disinfectant product based on Propan-2-ol“ sudėtyje kaip veikliosios medžiagos yra propan-2-olio, kuris yra įtrauktas į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą Sąjungos patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašą;

(3)	2018 m. rugpjūčio 17 d. vertinančioji kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 44 straipsnio 1 dalį pateikė Europos cheminių medžiagų agentūrai (toliau – Agentūra) vertinimo ataskaitą bei jos atlikto vertinimo išvadas;

(4)

2019 m. kovo 25 d. Agentūra pateikė Komisijai savo nuomonę (2), biocidinio produkto „CVAS Disinfectant product based on Propan-2-ol“ charakteristikų santraukos projektą ir galutinę nekeičiamos sudėties biocidinio produkto vertinimo ataskaitą pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 44 straipsnio 3 dalį. Nuomonėje padaryta išvada, kad „CVAS Disinfectant product based on Propan-2-ol“ yra nekeičiamos sudėties biocidinis produktas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 528/2012 3 straipsnio 1 dalies r punkte, kad pagal to reglamento 42 straipsnio 1 dalį gali būti suteiktas jo Sąjungos autorizacijos liudijimas ir kad, jei laikomasi produkto charakteristikų santraukos projekto, šis biocidinis produktas atitinka to reglamento 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas;

(5)	2019 m. birželio 3 d. Agentūra pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 44 straipsnio 4 dalį pateikė Komisijai biocidinio produkto charakteristikų santraukos projektą visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis;

(6)	Komisija pritaria Agentūros nuomonei ir mano, kad yra tinkama suteikti nekeičiamos sudėties biocidinio produkto „CVAS Disinfectant product based on Propan-2-ol“ Sąjungos autorizacijos liudijimą;

(7)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Bendrovei „CVAS Development GmbH“ suteikiamas nekeičiamos sudėties biocidinio produkto „CVAS Disinfectant product based on Propan-2-ol“ tiekimo rinkai ir naudojimo pagal priede pateiktą biocidinio produkto charakteristikų santrauką Sąjungos autorizacijos liudijimas Nr. EU-0020461-0000.

Sąjungos autorizacijos liudijimas galioja nuo 2019 m. gruodžio 24 d. iki 2029 m. lapkričio 30 d.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. lapkričio 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 167, 2012 6 27, p. 1.

(2) 2019 m. vasario 28 d. ECHA nuomonė dėl „CVAS Disinfectant product based on Propan-2-ol“ Sąjungos autorizacijos liudijimo (ECHA/BPC/222/2019).

PRIEDAS

Biocidinio produkto charakteristikų santrauka

„CVAS Disinfectant product based on Propan-2-ol“

2 produkto tipas. Dezinfekcijos priemonės ir algicidai, kurie nėra skirti tiesiogiai naudoti ant žmogaus ar gyvūnų (dezinfekcijos priemonės)

4 produkto tipas. Maisto ir pašarų sritis (dezinfekcijos priemonės)

Autorizacijos liudijimo numeris: EU-0020461-0000

R4BP objekto numeris: EU-0020461-0000

1. ADMINISTRACINĖ INFORMACIJA

1.1. Produkto prekinis (-iai) pavadinimas (-ai)

Prekinis pavadinimas

CVAS Disinfectant product based on Propan-2-ol

calgonit DS 622

R 3000 SCHNELLDESINFEKTION

IPADES 70

Alpha Septin

Blu-Sept

Disinfect home

Schnell Des

Disinfect Rapid

Bakt-Ex Pur

Bakt-Ex Rapid

ROTIE-DES quick

Bactazol I

Dezynfektator

EOSSAN-Desinfektionsspray-Fluid

FS-7-Spray

Gartengeräte Hygiene Spray

NeudoClean Hygiene Spray

1.2. Autorizacijos liudijimo turėtojas

Autorizacijos liudijimo turėtojo pavadinimas (vardas ir pavardė) ir adresas	Pavadinimas	CVAS Development GmbH
	Adresas	Dr. Albert Reimann Str. 16a, 68526, Ladenburg, Vokietija
Autorizacijos liudijimo numeris	EU-0020461-0000
R4BP objekto numeris	EU-0020461-0000
Autorizacijos liudijimo data	2019 m. gruodžio 24 d.
Autorizacijos liudijimo galiojimo pabaigos data	2029 m. lapkričio 30 d.

1.3. Produkto gamintojas (-ai)

Gamintojo pavadinimas	„Brenntag GmbH“
Gamintojo adresas	Messealle 11, 45131 Essen Vokietija
Gamybos vieta	Am Nordseekai 22, 73207 Plochingenas Vokietija

Gamintojo pavadinimas	„Calvatis GmbH“
Gamintojo adresas	Dr. Albert Reimann Str. 16a, 68526 Ladenburg Vokietija
Gamybos vieta	Dr. Albert Reimann Str. 16a, 68526 Ladenburg Vokietija

Gamintojo pavadinimas	„Arthur Schopf Hygiene GmbH & Co. KG“
Gamintojo adresas	Pfaffensteinstr. 1, 83115 Neubeuern Vokietija
Gamybos vieta	Pfaffensteinstr. 1, 83115 Neubeuern Vokietija

1.4. Veikliosios (-iųjų) medžiagos (-ų) gamintojas (-ai)

Veiklioji medžiaga	Propan-2-olis
Gamintojo pavadinimas	„Shell Nederland Raffinaderij B.V.“
Gamintojo adresas	Vondelingenweg 601, 3196 KK, Vodelingenenplaat Rotterdam Nyderlandai
Gamybos vieta	Vondelingenweg 601, 3196 KK, Vodelingenenplaat Rotterdam Nyderlandai

Veiklioji medžiaga	Propan-2-olis
Gamintojo pavadinimas	„ExxonMobil“
Gamintojo adresas	4999 Scenic Highway, LA 70897 Baton Rouge, Louisana Jungtinės Amerikos Valstijos
Gamybos vieta	4999 Scenic Highway, LA 70897 Baton Rouge, Louisana Jungtinės Amerikos Valstijos

Veiklioji medžiaga	Propan-2-olis
Gamintojo pavadinimas	„INEOS Solvents Germany GmbH“
Gamintojo adresas	Römerstraße 733, 47443 Moers Vokietija
Gamybos vieta	Römerstraße 733, 47443 Moers Vokietija

2. PRODUKTO SUDĖTIS IR FORMULIACIJOS TIPAS

2.1. Kiekybinė ir kokybinė informacija apie produkto sudėtį

Bendrasis pavadinimas	IUPAC pavadinimas	Funkcinė paskirtis	CAS numeris	EB numeris	Kiekis (proc.)
Propan-2-olis		Veiklioji medžiaga	67-63-0	200-661-7	61,25

2.2. Formuliacijos tipas

Kiti skysčiai (paruošti naudoti)

3. PAVOJINGUMO IR ATSARGUMO FRAZĖS

Pavojingumo kategorijos

Labai degus skystis ir garai.

Sukelia smarkų akių dirginimą.

Gali sukelti mieguistumą arba galvos svaigimą.

Pakartotinis poveikis gali sukelti odos džiūvimą arba skilinėjimą.

Pavojingumo frazės

Jei reikalinga gydytojo konsultacija, su savimi turėkite produkto talpyklą ar jo etiketę.

Laikyti vaikams neprieinamoje vietoje.

Laikyti atokiau nuo šilumos šaltinių, karštų paviršių, žiežirbų, atviros liepsnos arba kitų degimo šaltinių. Nerūkyti.

Talpyklą laikyti sandariai uždarytą.

Stengtis neįkvėpti garų.

Naudoti tik lauke arba gerai vėdinamoje patalpoje.

Mūvėti naudoti akių (veido) apsaugos priemones.

PATEKUS Į AKIS: atsargiai plauti vandeniu kelias minutes. Išimti kontaktinius lęšius, jeigu jie yra ir jeigu lengvai galima tai padaryti. Toliau plauti akis.

Pasijutus blogai, skambinti į APSINUODIJIMŲ KONTROLĖS IR INFORMACIJOS BIURĄ.

Jei akių dirginimas nepraeina: kreiptis į gydytoją.

Laikyti gerai vėdinamoje vietoje. Laikyti vėsioje vietoje.

Laikyti užrakintą.

Išpilti (išmesti) turinį / talpyklą laikantis vietinių įstatymų.

Kruopščiai nuplauti rankas po naudojimo.

PATEKUS ANT ODOS (arba plaukų): nedelsiant nuvilkti visus užterštus drabužius. Odą nuplauti vandeniu vandeniu.

ĮKVĖPUS: išnešti nukentėjusįjį į gryną orą; jam būtina patogi padėtis, leidžianti laisvai kvėpuoti.

Gaisro atveju: gesinimui naudoti alkoholiui atspariomis putomis.

4. AUTORIZUOTAS (-I) NAUDOJIMAS (-AI)

4.1. Naudokite aprašymą

1 lentelė

Naudojimas # 1 – Neporėtų paviršių dezinfekavimas neprofesionaliajam naudojimui (2 produktų tipas)

Produkto tipas

PT 02. Dezinfekantai ir algicidai, kurie nėra skirti tiesioginiam žmonių ar gyvūnų naudojimui

Jeigu taikytina, tikslus autorizuoto naudojimo aprašas

Kontroliuojamas (-i) organizmas (-ai) (įskaitant vystymosi stadijos)

Bakterijos

Mielės

Naudojimo sritis

Vidaus

Neporėtų paviršių dezinfekavimas buityje.

Naudojimo metodas (-ai)

Purškimas

Purškimas (rankiniu purkštuvu arba pulverizatorius).

Purškimas ir šluostymas

Purškimas (rankiniu purkštuvu arba pulverizatorius) ir šluostymas.

Pylimas ir šluostymas

Taikymo koeficientas (-ai) ir dažnumas

40–50 ml/m2

Vartotojų kategorija (-os)

Plačioji visuomenė (ne profesionalai)

Pakuočių dydžiai ir pakuočių medžiaga

1.	Butelis: didelio tankio polietilenas (HDPE), 250–1 000 ml

2.	Butelis su smulkaus rūko pulverizatoriumi arba purškimo galvute su rankenėle: didelio tankio polietilenas (HDPE), 250–1 000 ml

4.1.1. Specifinės naudojimo instrukcijos

Autorizacijos liudijimo turėtojas paprastai ir suprantamai turi nurodyti etiketėje tipinį naudojimo dažnį:

•	rankinis purkštuvas: 20 paspaudimų 0,5 m2,

•	pulverizatorius: 3 čiurkšlės 100 cm2,

•	butelis: vienas matavimo indelis kubiniam metrui.

4.1.2. Specifinės rizikos valdymo priemonės

Žr. 5.2 skyrių

4.1.3. Kai taikoma, informacija apie galimą tiesioginį arba netiesioginį poveikį, pirmosios pagalbos instrukcijos ir skubios pagalbos priemonės skirtos apsaugoti aplinką

Žr. 5.3 skyrių

4.1.4. Kai taikoma, produkto saugaus šalinimo ir pakavimo instrukcijos

Žr. 5.4 skyrių

4.1.5. Kai taikoma, produkto saugojimo sąlygos ir produkto galiojimo laikas normaliomis laikymo sąlygomis

Žr. 5.5 skyrių

4.2. Naudokite aprašymą

2 lentelė

Naudojimas # 2 – Nedidelių paviršių dezinfekavimas profesionaliajam naudojimui (2 produktų tipas)

Produkto tipas

PT 02. Dezinfekantai ir algicidai, kurie nėra skirti tiesioginiam žmonių ar gyvūnų naudojimui

Jeigu taikytina, tikslus autorizuoto naudojimo aprašas

Kontroliuojamas (-i) organizmas (-ai) (įskaitant vystymosi stadijos)

Bakterijos

Mielės

Naudojimo sritis

Vidaus

Neporėtų paviršių dezinfekavimas pramoninėse, nedidelėse įmonėse, įstaigose ir buitinėse zonose.

Naudojimo metodas (-ai)

Purškimas

Purškimas (rankiniu purkštuvu arba pulverizatorius).

Purškimas ir šluostymas

Purškimas (rankiniu purkštuvu arba pulverizatorius) ir šluostymas.

Pylimas ir šluostymas

Taikymo koeficientas (-ai) ir dažnumas

40–50 ml/m2

Vartotojų kategorija (-os)

Profesionalas

Pakuočių dydžiai ir pakuočių medžiaga

1.	Butelis: didelio tankio polietilenas (HDPE), 250–1 000 ml

2.	Butelis su smulkaus rūko pulverizatoriumi arba purškimo galvute su rankenėle: didelio tankio polietilenas (HDPE), 250–1 000 ml

3.	IBC: didelio tankio polietilenas (HDPE), 720 l

4.	Statinė: cinkuotas ir dažytas plienas, 200–220 l

5.	Kanistras: didelio tankio polietilenas (HDPE), 5–50 l

4.2.1. Specifinės naudojimo instrukcijos

Žr. 5.1 skyrių

4.2.2. Specifinės rizikos valdymo priemonės

1.	Dezinfekuojant maisto apdirbimo įrangą ir pripildant galima taikyti tokias asmenines rizikos mažinimo priemones nebent jas galima pakeisti techninėmis ir (arba) organizacinėmis priemonėmis: dirbant su produktu rekomenduojama naudoti akių apsaugą.

2.	Produktą galima naudoti tik mažiems paviršiams dezinfekuoti.

4.2.3. Kai taikoma, informacija apie galimą tiesioginį arba netiesioginį poveikį, pirmosios pagalbos instrukcijos ir skubios pagalbos priemonės skirtos apsaugoti aplinką

Žr. 5.3 skyrių

4.2.4. Kai taikoma, produkto saugaus šalinimo ir pakavimo instrukcijos

Žr. 5.4 skyrių

4.2.5. Kai taikoma, produkto saugojimo sąlygos ir produkto galiojimo laikas normaliomis laikymo sąlygomis

Žr. 5.5 skyrių

4.3. Naudokite aprašymą

3 lentelė

Naudojimas # 3 – Nedidelių paviršių dezinfekavimas neprofesionaliajam naudojimui (4 produktų tipas)

Produkto tipas

PT 04. Maisto ir pašarų sritis

Jeigu taikytina, tikslus autorizuoto naudojimo aprašas

Kontroliuojamas (-i) organizmas (-ai) (įskaitant vystymosi stadijos)

Bakterijos

Mielės

Naudojimo sritis

Vidaus

Neporėtų paviršių dezinfekavimas virtuvėse.

Sodininkystės įrankių dezinfekavimas tik asmens higienos tikslais.

Naudojimo metodas (-ai)

Purškimas

Purškimas (rankiniu purkštuvu arba pulverizatorius).

Purškimas ir šluostymas

Purškimas (rankiniu purkštuvu arba pulverizatorius).) ir šluostymas

Pylimas ir šluostymas

Taikymo koeficientas (-ai) ir dažnumas

40–50 ml/m2

Vartotojų kategorija (-os)

Plačioji visuomenė (ne profesionalai)

Pakuočių dydžiai ir pakuočių medžiaga

1.	Butelis: didelio tankio polietilenas (HDPE), 250–1 000 ml

2.	Butelis su smulkaus rūko pulverizatoriumi arba purškimo galvute su rankenėle: didelio tankio polietilenas (HDPE), 250–1 000 ml

4.3.1. Specifinės naudojimo instrukcijos

1.	Naudoti kambario temperatūroje (20 ± 2 °C).

Leidimo turėtojas paprastai ir suprantamai turi nurodyti etiketėje tipinį naudojimo dažnį:

•	purkštuvas su spragtuku: 20 paspaudimų 0,5 m2,

•	pulverizatorius: 3 čiurkšlės 100 cm2,

•	butelis: vienas matavimo indelis kvadratiniam metrui.

3.	Sodininkystės įrankių dezinfekavimas tik žmogaus higienos tikslais.

4.	Dezinfekuoti sodininkystės įrankius tik patalpose.

4.3.2. Specifinės rizikos valdymo priemonės

Žr. 5.2 skyrių

4.3.3. Kai taikoma, informacija apie galimą tiesioginį arba netiesioginį poveikį, pirmosios pagalbos instrukcijos ir skubios pagalbos priemonės skirtos apsaugoti aplinką

Žr. 5.3 skyrių

4.3.4. Kai taikoma, produkto saugaus šalinimo ir pakavimo instrukcijos

Žr. 5.4 skyrių

4.3.5. Kai taikoma, produkto saugojimo sąlygos ir produkto galiojimo laikas normaliomis laikymo sąlygomis

Žr. 5.5 skyrių

4.4. Naudokite aprašymą

4 lentelė

Naudojimas # 4 – Nedidelių paviršių dezinfekavimas profesiionaliajam naudojimui (4 produktų tipas)

Produkto tipas

PT 04. Maisto ir pašarų sritis

Jeigu taikytina, tikslus autorizuoto naudojimo aprašas

Kontroliuojamas (-i) organizmas (-ai) (įskaitant vystymosi stadijos)

Bakterijos

Mielės

Naudojimo sritis

Vidaus

Neporėtų paviršių dezinfekavimas valgyklose arba virtuvėse, maisto perdirbimo pramonėje (įskaitant alaus daryklas).

Sodininkystės įrankių dezinfekavimas tik žmogaus higienos tikslais.

Naudojimo metodas (-ai)

Purškimas

Purškimas (rankiniu purkštuvu arba pulverizatorius).

Purškimas ir šluostymas

Purškimas (rankiniu purkštuvu arba pulverizatorius) ir šluostymas

Pylimas ir šluostymas

Taikymo koeficientas (-ai) ir dažnumas

40–50 ml/m2

Vartotojų kategorija (-os)

Profesionalas

Pakuočių dydžiai ir pakuočių medžiaga

1.	Butelis: didelio tankio polietilenas (HDPE), 250–1 000 ml

2.	Butelis su smulkaus rūko pulverizatoriumi arba purškimo galvute su rankenėle: didelio tankio polietilenas (HDPE), 250–1 000 ml

3.	IBC: didelio tankio polietilenas (HDPE), 720 l

4.	Statinė: cinkuotas ir dažytas plienas, 200–220 l

5.	Kanistras: didelio tankio polietilenas (HDPE), 5–50 l

4.4.1. Specifinės naudojimo instrukcijos

1.	Naudoti kambario temperatūroje (20 ± 2 °C).

2.	Sodininkystės įrankių dezinfekavimas tik žmogaus higienos tikslais.

3.	Dezinfekuoti sodininkystės įrankius tik patalpose.

4.4.2. Specifinės rizikos valdymo priemonės

1.	Užtikrinti tinkamą vėdinimą (pramoninis vėdinimas arba laikyti atvirus langus ir duris).

2.	Produktą galima naudoti tik mažiems paviršiams dezinfekuoti.

3.	Dezinfekuojant maisto apdirbimo įrangą ir pripildant galima taikyti tokias asmeninės rizikos mažinimo priemones, nebent jas galima pakeisti techninėmis ir (arba) organizacinėmis priemonėmis: dirbant su gaminių rekomenduojama naudoti akių apsaugą.

4.4.3. Kai taikoma, informacija apie galimą tiesioginį arba netiesioginį poveikį, pirmosios pagalbos instrukcijos ir skubios pagalbos priemonės skirtos apsaugoti aplinką

Žr. 5.3 skyrių

4.4.4. Kai taikoma, produkto saugaus šalinimo ir pakavimo instrukcijos

Žr. 5.4 skyrių

4.4.5. Kai taikoma, produkto saugojimo sąlygos ir produkto galiojimo laikas normaliomis laikymo sąlygomis

Žr. 5.5 skyrių

5. BENDRIEJI NAUDOJIMO NURODYMAI (1)

5.1. Naudojimo instrukcijos

1.	Prieš naudojant paviršius nuvalyti.

2.	Gaminį ant paviršiaus purkšti neskiestą. Visiškai sudrėkinti paviršių. Leisti veikti bent 15 minučių.

3.	Gaminį purkšti ant paviršiaus neskiestą arba pilti jį ir tada nuvalyti paviršių. Visiškai sudrėkinti paviršių. Leisti veikti bent 5 minutes.

4.	Nenaudoti daugiau kaip 50 ml/m2.

5.	Naudotas šluostes reikia išmesti į uždarą talpyklą.

6.	Tik neprofesionaliajam naudojimui: nenaudoti daugiau kaip 4 kartus per dieną.

5.2. Rizikos valdymo priemonės

1.	Laikyti vaikams ir gyvūnams neprieinamoje vietoje.

2.	Saugotis, kad nepatektų į akis.

3.	Nenaudoti, jei šalia yra mažų vaikų.

4.	Neleisti vaikų ir naminių gyvūnų į patalpas, kai jose dezinfekuojama. Prieš įleidžiant vaikus į dezinfekuotą patalpą ją reikia gerai išvėdinti.

5.	Norint pripildyti reikia naudoti piltuvėlį.

5.3. Informacija apie galimą tiesioginį arba netiesioginį poveikį, pirmosios pagalbos instrukcijos ir neatidėliotinos priemonės siekiant apsaugoti aplinką

Pirmosios pagalbos priemonės

1.	ĮKVĖPUS: išnešti nukentėjusįjį į gryną orą; jam būtina ramybė ir patogi padėtis, leidžianti laisvai kvėpuoti.

2.	PATEKUS Į AKIS: atsargiai kelias minutes skalauti vandeniu. Išimti kontaktinius lęšius, jeigu jie yra ir jeigu lengvai galima tai padaryti. Toliau plauti akis.

3.	Jei savijauta bloga, skambinti į APSINUODIJIMŲ INFORMACIJOS CENTRĄ +370 52362052 arba gydytojui.

4.	Jei akių dirginimas nepraeina, kreiptis į gydytoją.

5.4. Produkto ir jo pakuotės saugaus šalinimo instrukcijos

Panaudojus produktą, šalinti nepanaudotus likučius ir pakuotę pagal vietines taisykles.

5.5. Saugojimo sąlygos ir produkto galiojimo laikas normaliomis laikymo sąlygomis

Laikyti vėsioje vietoje (ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje) ir saugoti nuo šalčio.

Galiojimo laikas: 24 mėnesiai.

6. KITA INFORMACIJA

Veikliajai medžiagai propan-2-oliui (CAS Nr. 67-63-0) Europoje nustatyta referencinė vertė 129,28 mg/m3, kuri naudota vertinant šio gaminio riziką.

(1) Šiame skirsnyje pateiktos naudojimo instrukcijos, rizikos mažinimo priemonės ir kiti naudojimo nurodymai galioja bet kuriam autorizuotam naudojimui.

4.12.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 313/60

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2019/2031

2019 m. lapkričio 12 d.

kuriame pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES pateikiamos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl maisto, gėrimų ir pieno pramonės

(pranešta dokumentu Nr. C(2019) 7989)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (1), ypač į jos 13 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadomis remiamasi nustatant leidimų sąlygas įrenginiams, kuriems taikomas Direktyvos 2010/75/ES II skyrius, ir kompetentingos valdžios institucijos turėtų nustatyti tokias išmetamųjų teršalų ribines vertes, kuriomis būtų užtikrinama, kad įprastinėmis eksploatacijos sąlygomis išmetamas teršalų kiekis neviršytų GPGB išvadose nurodyto su geriausiais prieinamais gamybos būdais siejamo išmetamųjų teršalų kiekio;

(2)

2011 m. gegužės 16 d. Komisijos sprendimu (2) įsteigtas valstybių narių, atitinkamų pramonės sektorių ir aplinkos apsaugos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų atstovų forumas 2018 m. lapkričio 27 d. pateikė Komisijai savo nuomonę apie pasiūlytą maisto, gėrimų ir pieno pramonei taikytinų GPGB informacinio dokumento turinį. Ta nuomonė yra viešai prieinama (3);

(3)	svarbiausias to GPGB informacinio dokumento elementas yra šio sprendimo priede išdėstytos GPGB išvados;

(4)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2010/75/ES 75 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Priimamos priede pateiktos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl maisto, gėrimų ir pieno pramonės.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2019 m. lapkričio 12 d.

Komisijos vardu

Karmenu VELLA

Komisijos narys

(1) OL L 334, 2010 12 17, p. 17.

(2) 2011 m. gegužės 16 d. Komisijos sprendimas, kuriuo pagal Direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų 13 straipsnį sukuriamas keitimosi informacija forumas (OL C 146, 2011 5 17, p. 3).

(3) https://circabc.europa.eu/ui/group/06f33a94-9829-4eee-b187-21bb783a0fbf/library/d00a6ea2-6a30-46fc-8064-16200f9fe7f6?p=1&n=10&sort=modified_DESC

PRIEDAS

GERIAUSIŲ PRIEINAMŲ GAMYBOS BŪDŲ (GPGB) IŠVADOS DĖL MAISTO, GĖRIMŲ IR PIENO PRAMONĖS

TAIKYMO SRITIS

Šios GPGB išvados skirtos šiai Direktyvos 2010/75/ES I priede nurodytai veiklai:

—

6.4 punkto b

papunktyje nurodytai apdorojimo ir perdirbimo veiklai (išskyrus atvejus, kai toliau nurodytos prieš tai perdirbtos arba neperdirbtos žaliavos yra tik pakuojamos), skirtai maisto produktų arba gyvulių pašarų gamybai iš:

i)	vien tik gyvulinių žaliavų (išskyrus vien pieną), kai galutinės produkcijos gamybos pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną;

ii)	vien tik augalinių žaliavų, kai galutinės produkcijos gamybos pajėgumas didesnis kaip 300 tonų per dieną arba 600 tonų per dieną, kai įrenginys veikia ne ilgesnį laikotarpį kaip 90 dienų iš eilės bet kuriais metais;

iii)

gyvulinių ir augalinių žaliavų mišinio, tiek kombinuotuose, tiek ir atskiruose produktuose, kai galutinės produkcijos gamybos pajėgumas tonomis didesnis nei:

—	75, jei A lygu 10 arba daugiau arba

—	[300 – (22,5 × A)] visais kitais atvejais,

kai „A“ yra galutinės produkcijos gamybos pajėgumo gyvūninės kilmės medžiagos dalis (svorio procentais).

Pakuotė neįtraukiama į galutinį produkto svorį.

Šis punktas netaikomas, kai žaliavą sudaro tik pienas;

—

6.4 punkto c

papunktyje nurodytam tik pieno apdorojimui ir perdirbimui, kai per dieną pagaminama daugiau kaip 200 tonų pieno (metinis vidurkis),

—

6.11	punkte nurodytam nepriklausomai atliekamam nuotekų, kurioms netaikoma Tarybos direktyva 91/271/EEB (1), valymui, jei pagrindinės teršalų apkrovos šaltinis yra Direktyvos 2010/75/ES I priedo 6.4 punkto b arba c papunktyje nurodyta veikla.

Šios GPGB išvados taip pat taikomos:

—	kombinuotajam įvairios kilmės nuotekų valymui, jei pagrindinės teršalų apkrovos šaltinis yra Direktyvos 2010/75/ES I priedo 6.4 punkto b arba c papunktyje nurodyta veikla ir jei nuotekų valymui netaikoma Tarybos direktyva 91/271/EEB,

—	etanolio gamybai, kuri vykdoma Direktyvos 2010/75/ES I priedo 6.4 dalies b punkto ii papunktyje pateiktą veiklos aprašymą atitinkančiame įrenginyje arba kuri yra su tokiu įrenginiu tiesiogiai susijusi veikla.

Šios GPGB išvados netaikomos:

—

vietoje kurą deginantiems įrenginiams, generuojantiems karštas dujas, kurios nėra skirtos tiesioginio sąlyčio kaitinimui, džiovinimui arba kitokiam objektų arba medžiagų apdorojimui. Tokiai veiklai gali būti taikomos GPGB išvados dėl didelių kurą deginančių įrenginių (angl. LCP) arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2193 (2),

—	pirminių produktų gamybai iš šalutinių gyvūninių produktų, pvz., riebalų lydymui, žuvų miltų ir žuvų taukų gamybai, kraujo perdirbimui ir želatinos gamybai. Tokiai veiklai gali būti taikomos GPGB išvados dėl skerdyklų ir šalutinių gyvūninės kilmės produktų pramonės šakų (angl. SA),

—	stambių gyvūnų skerdenų standartiniam pjaustymui ir paukščių skerdenų pjaustymui. Tokiai veiklai gali būti taikomos GPGB išvados dėl skerdyklų ir šalutinių gyvūninės kilmės produktų pramonės šakų (angl. SA).

Kitos GPGB išvados ir informaciniai dokumentai, kurie gali būti susiję su šiose GPGB išvadose aptariama veikla:

—	dideli kurą deginantys įrenginiai (angl. LCP),

—	skerdyklos ir šalutinių gyvūninės kilmės produktų pramonės šakos (angl. SA),

—	bendrosios nuotekų ir išmetamųjų dujų valymo ir (arba) tvarkymo sistemos chemijos sektoriuje (angl. CWW),

—	dideliais kiekiais gaminamų organinių cheminių medžiagų pramonė (angl. LVOC),

—	atliekų apdorojimas (angl. WT),

—	cemento, kalkių ir magnio oksido gamyba (angl. CLM),

—	PITD įrenginių į orą išmetamų teršalų ir į vandenį išleidžiamų teršalų stebėsena (angl. ROM),

—	ekonominiai klausimai ir poveikis aplinkos terpėms (angl. ECM),

—	iš saugyklų išmetami teršalai (angl. EFS),

—	energijos vartojimo efektyvumas (angl. ENE),

—	pramoninės aušinimo sistemos (angl. ICS).

Šios GPGB išvados taikomos nedarant poveikio kitiems susijusiems teisės aktams, pvz., dėl higienos arba maisto ir (arba) pašarų saugos.

APIBRĖŽTYS

Šiose GPGB išvadose vartojamų terminų apibrėžtys:

Vartojamas terminas

Apibrėžtis

Biocheminis deguonies suvartojimas (BDSn)

Deguonies kiekis, kurio reikia, kad organinė medžiaga per n dienų (paprastai n yra 5 arba 7) biochemiškai oksiduotųsi į anglies dioksidą. BDS yra biologiškai skaidžių organinių junginių masės koncentracijos rodiklis.

Vamzdžiais išmetamų teršalų kiekis

Per bet kokį vamzdį, ventiliacinį kanalą, dūmtakį ar pan. į aplinką išmetamų teršalų kiekis.

Cheminis deguonies suvartojimas (ChDS)

Deguonies kiekis, kurio reikia, kad naudojant dichromatą organinė medžiaga visiškai chemiškai oksiduotųsi į anglies dioksidą. ChDS yra organinių junginių masės koncentracijos rodiklis.

Dulkės

Bendras (ore skendinčių) kietųjų dalelių kiekis.

Esamas įrenginys

Įrenginys, kuris nėra naujas įrenginys.

Heksanas

Šešis anglies atomus turintis alkanas, kurio cheminė formulė C6H14.

Hektolitras (100 litrų).

Naujas įrenginys

Po šių GPGB išvadų paskelbimo pirmą kartą įrenginio eksploatavimo vietoje naudoti leidžiamas įrenginys arba po šių GPGB išvadų paskelbimo visiškai pakeistas įrenginys.

NOX

Suminis azoto monoksido (NO) ir azoto dioksido (NO2) kiekis, išreikštas kaip NO2 kiekis.

Liekana

Medžiaga arba objektas, kaip atlieka arba šalutinis produktas susidarantis vykdant į šio dokumento taikymo sritį patenkančią veiklą.

SOX

Suminis sieros dioksido (SO2), sieros trioksido (SO3) ir sieros rūgšties aerozolių kiekis, išreikštas kaip SO2 kiekis.

Jautrūs receptoriai

Specialios apsaugos reikalaujančios vietos, pvz.:

—	gyvenamosios vietovės,

—	vietovės, kuriose vyksta žmogaus veikla (pvz., greta esančios darbo vietos, mokyklos, dienos centrai, poilsiavietės, ligoninės ar slaugos namai).

Bendrasis azoto kiekis (BN)

Bendrasis azoto kiekis, išreikštas N, apima laisvąjį amoniaką ir amonio azotą (NH4-N), nitrito azotą (NO2-N), nitrato azotą (NO3-N) ir organinį azotą.

Bendrasis organinės anglies kiekis (BOA)

Bendrosios organinės anglies kiekis, išreikštas C (vandenyje), apima visus organinius junginius.

Bendrasis fosforo kiekis (BP)

Bendrasis fosforo kiekis, išreikštas P, apima visus neorganinius ir organinius ištirpusius arba į daleles susijungusius fosforo junginius.

Bendrasis skendinčių medžiagų kiekis (BSM)

Masinė visų skendinčių kietųjų medžiagų koncentracija (vandenyje), išmatuota filtruojant per stiklo pluošto filtrus ir gravimetrijos būdu.

Bendrasis dujinės organinės anglies kiekis (BLOA)

Bendrasis dujinės organinės anglies kiekis, išreikštas kaip C kiekis (ore).

BENDROSIOS PASTABOS

Geriausi prieinami gamybos būdai

Šiose GPGB išvadose nurodyti ir apibūdinti gamybos būdai nėra nei privalomi, nei išsamūs. Galima taikyti kitus gamybos būdus, kuriais užtikrinamas bent lygiavertis aplinkos apsaugos lygis.

Jei nenurodyta kitaip, GPGB išvados taikomos visuotinai.

Su geriausiais prieinamais gamybos būdais (GPGB) siejami į orą išmetamų teršalų kiekiai

Jeigu nenurodyta kitaip, šiose GPGB išvadose nurodyti su geriausiais prieinamais gamybos būdais (GPGB) siejami į orą išmetamų teršalų kiekiai reiškia koncentraciją (išmestų teršalų masę išmetamųjų dujų tūrio vienete) norminėmis sąlygomis (sausosios dujos esant 273,15 K temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui), nekoreguotą pagal sudėtyje esantį deguonį ir išreikštą mg/Nm3.

Išmetamųjų teršalų koncentracija, esant atskaitiniam deguonies kiekiui, apskaičiuojama pagal šią formulę:

čia:

ER	:	išmetamųjų teršalų koncentracija esant atskaitiniam deguonies kiekiui OR;
OR	:	atskaitinis deguonies kiekis tūrio %;
EM	:	išmatuota išmetamųjų teršalų koncentracija;
OM	:	išmatuotas deguonies kiekis tūrio %.

Nustatant su GPGB siejamų į orą išmetamų teršalų kiekių vidurkinimo laikotarpius, taikoma toliau nurodyta apibrėžtis.

Vidurkinimo laikotarpis	Apibrėžtis
Ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis	Bent trijų vienas po kito atliktų matavimų, kurių kiekvienas yra bent 30 minučių trukmės, vidutinė vertė (3).

Jei iš dviejų ar daugiau šaltinių (pvz., džiovintuvų arba krosnių) išmetamos dujos išleidžiamos per bendrą kaminą, su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis taikomas bendrai iš kamino išmetamiems teršalams.

Savitieji heksano nuostoliai

Su geriausiais prieinamais gamybos būdais (GPGB) siejami išmetamųjų teršalų kiekiai, kuriais apibūdinami savitieji heksano nuostoliai, nurodomi kaip metiniai vidurkiai ir apskaičiuojami pagal šią formulę:

čia:	heksano nuostoliai yra visas įrenginyje sunaudotas heksano kiekis pagal kiekvieną sėklų arba pupelių rūšį, išreikštas kilogramais per metus; žaliavų kiekis yra visas kiekvienos rūšies apdorotų valytų sėklų arba pupelių kiekis, išreikštas tonomis per metus.

Su geriausiais prieinamais gamybos būdais (GPGB) siejami į vandenį išleidžiamų teršalų kiekiai

Jeigu nenurodyta kitaip, šiose GPGB išvadose nurodyti su geriausiais prieinamais gamybos būdais (GPGB) siejami į vandenį išleidžiamų teršalų kiekiai reiškia koncentraciją (išleistų medžiagų masę vandens tūrio vienete), išreikštą mg/l.

Su GPGB siejami išleidžiamų teršalų kiekiai, išreiškiami koncentracijomis, nurodomi kaip paros vidurkiai, t. y. srautui proporcingų sudėtinių ėminių 24 valandų vidurkiai. Jei yra įrodyta, kad srautas yra pakankamai stabilus, sudėtiniai ėminiai gali būti imami proporcingai laiko atžvilgiu. Jei ištekančios nuotekos yra tinkamai sumaišytos ir homogeniškos, gali būti imami ir vietiniai ėminiai.

Su bendruoju organinės anglies kiekiu (BOA), cheminiu deguonies suvartojimu (ChDS), bendruoju azoto kiekiu (BN) ir bendruoju fosforo kiekiu (BP) susiję šiose GPGB išvadose nurodyti vidutinio taršos mažinimo efektyvumo skaičiavimai (žr. 1 lentelę) atliekami remiantis į nuotekų valymo įrenginį įtekančių ir iš jo ištekančių nuotekų kiekiu.

Kiti aplinkosauginio veiksmingumo lygiai

Savitasis išleidžiamų nuotekų kiekies

Orientaciniai aplinkosauginio veiksmingumo lygiai, susiję su savituoju išleidžiamų nuotekų kiekiu, nurodomi kaip metiniai vidurkiai ir apskaičiuojami pagal šią formulę:

čia:

išleidžiamų nuotekų kiekis yra visas vykdant susijusius specifinius procesus gamybos laikotarpiu (tiesiogiai, netiesiogiai ir (arba) laistant žemę) išleistas nuotekų kiekis, išreikštas kubiniais metrais (m3) per metus, išskyrus atskirai išleidžiamą aušinamąjį vandenį ir nutekamąjį vandenį;

aktyvumo lygis yra visas apdorotų produktų arba žaliavų kiekis, priklausantis nuo konkretaus sektoriaus, išreikštas tonomis per metus arba hektolitrais per metus. Pakuotė neįtraukiama į produkto svorį. Žaliava yra bet kokia į įrenginį patenkanti medžiaga, kurią apdorojant arba perdirbant gaminamas maistas arba pašarai.

Savitasis energijos suvartojimas

Orientaciniai aplinkosauginio veiksmingumo lygiai, susiję su savituoju energijos suvartojimu, nurodomi kaip metiniai vidurkiai ir apskaičiuojami pagal šią formulę:

čia:

galutinės energijos suvartojimas yra visas vykdant susijusius specifinius procesus gamybos laikotarpiu suvartotas (šiluminės arba elektros) energijos kiekis, išreikštas MWh per metus;

1. BENDROSIOS GPGB IŠVADOS

1.1. Aplinkosaugos vadybos sistemos

GPGB 1. Siekiant pagerinti bendrą aplinkosauginį veiksmingumą, GPGB yra parengti ir įgyvendinti aplinkosaugos vadybos sistemą (AVS), kuria būtų užtikrinami visi šie dalykai:

i)	vadovybės, įskaitant aukščiausiąją vadovybę, įsipareigojimas įgyvendinti veiksmingą AVS, vadovavimas jos įgyvendinimui ir atsakomybė už jos įgyvendinimą;

ii)	analizė, apimanti organizacijos veiklos aplinkybių nustatymą, suinteresuotųjų šalių poreikių ir lūkesčių išsiaiškinimą, įrenginio savybių, dėl kurių gali kilti pavojus aplinkai (arba žmonių sveikatai), ir taikytinų teisinių reikalavimų, susijusių su aplinka, nustatymą;

iii)	aplinkosaugos politikos, apimančios nuolatinį įrenginio aplinkosauginio veiksmingumo gerinimą, parengimas;

iv)	tikslų ir veiklos rodiklių, susijusių su reikšmingais aplinkosaugos aspektais, įskaitant atitikties taikomiems teisiniams reikalavimams užtikrinimą, nustatymas;

v)	procedūrų ir veiksmų (įskaitant, jei reikia, taisomuosius ir prevencinius veiksmus), būtinų tam, kad būtų pasiekti aplinkosaugos tikslai ir išvengta rizikos aplinkai, planavimas ir įgyvendinimas;

vi)	su aplinkosaugos aspektais ir tikslais susijusių struktūrų, funkcijų ir atsakomybės nustatymas ir reikiamų finansinių bei žmogiškųjų išteklių parūpinimas;

vii)	būtinos darbuotojų, kurių darbas gali turėti įtakos įrenginio aplinkosauginiam veiksmingumui, kompetencijos ir informuotumo užtikrinimas (pvz., teikiant informaciją, rengiant mokymus);

viii)

vidaus ir išorės komunikacija;

ix)	darbuotojų dalyvavimo užtikrinant gerą aplinkosaugos vadybos praktiką skatinimas;

x)	valdymo vadovų ir rašytinių procedūrų, skirtų veiklai, darančiai reikšmingą poveikį aplinkai, valdyti, ir reikiamos apskaitos nustatymas ir tvarkymas;

xi)	veiksmingas veiklos planavimas ir procesų kontrolė;

xii)	tinkamų techninės priežiūros programų įgyvendinimas;

xiii)

avarinė parengtis ir reagavimo veiksmų protokolai, įskaitant susijusius su neigiamo nepaprastųjų padėčių poveikio (aplinkai) prevencija ir (arba) mažinimu;

xiv)	projektuojamo naujo arba rekonstruojamo seno įrenginio arba jo dalies aplinkosauginių aspektų vertinimas visą to įrenginio arba jo dalies eksploatavimo laikotarpį, įskaitant statybą, techninę priežiūrą, eksploatavimą ir eksploatavimo nutraukimą;

xv)	stebėsenos ir matavimo programos įgyvendinimas, kai reikia; susijusi informacija pateikta informaciniame pranešime apie PITD įrenginių į orą išmetamų teršalų ir į vandenį išleidžiamų teršalų stebėseną;

xvi)	reguliarus lyginamosios sektorių analizės taikymas;

xvii)

periodinis nepriklausomas (jeigu įmanoma) vidaus auditas ir periodinis išorės auditas, kuriuo siekiama įvertinti aplinkosauginį veiksmingumą ir nustatyti, ar AVS atitinka numatytas priemones ir ar ji tinkamai įgyvendinama ir prižiūrima;

xviii)

neatitikčių priežasčių vertinimas, taisomųjų veiksmų įgyvendinimas šalinant neatitiktis, taisomųjų veiksmų veiksmingumo peržiūra ir nustatymas, ar nėra arba negali atsirasti panašių neatitikčių;

xix)	aukščiausiosios vadovybės periodiškai atliekama AVS ir jos nuolatinio tinkamumo, pakankamumo ir veiksmingumo peržiūra;

xx)	švaresnių technologijų plėtros stebėjimas ir atsižvelgimas į ją.

Atsižvelgiant į maisto, gėrimų ir pieno sektoriaus specifiką, pažymėtina, kad geriausias prieinamas gamybos būdas yra į AVS taip pat įtraukti šiuos dalykus:

i)	triukšmo valdymo planą (žr. GPGB 13);

ii)	kvapų valdymo planą (žr. GPGB 15);

iii)	vandens, energijos ir žaliavų suvartojimo ir nuotekų bei išmetamųjų dujų srautų apyrašą (žr. GPGB 2);

iv)	efektyvaus energijos vartojimo planą (žr. GPGB 6, a).

Pastaba

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1221/2009 (4) nustatyta Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS) yra viena iš šį GPGB atitinkančių AVS pavyzdžių.

Taikymas

AVS išsamumo lygis ir formalizavimo laipsnis apskritai priklauso nuo įrenginio pobūdžio, dydžio ir sudėtingumo, taip pat nuo galimo jo poveikio aplinkai įvairovės.

GPGB 2. Siekiant padidinti išteklių naudojimo efektyvumą ir sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, GPGB yra sudaryti, tvarkyti ir reguliariai peržiūrėti (įskaitant atvejus, kai padaroma reikšmingų pakeitimų) vandens, energijos ir žaliavų suvartojimo bei nuotekų ir išmetamųjų dujų srautų apyrašą (kaip vieną iš aplinkosaugos vadybos sistemos sudedamųjų dalių, žr. GPGB 1), kuriame būtų pateikti visi toliau nurodyti dalykai.

Informacija apie maisto, gėrimų ir pieno gamybos procesus, įskaitant:

a)	supaprastintą proceso diagramą, kurioje pavaizduota, kur susidaro teršalai;

b)	į procesą integruotų metodų ir nuotekų ir (arba) išmetamųjų dujų valymo metodų, taikomų siekiant išvengti teršalų išmetimo arba sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, taip pat jų veiksmingumo aprašymus.

II.	Informacija apie vandens suvartojimą ir naudojimą (pvz., procesų schemas ir vandens masės balansus) ir veiksmai, kuriais mažinamas vandens suvartojimas ir nuotekų kiekis (žr. GPGB 7).

III.

Informacija apie nuotekų srautų kiekį ir charakteristikas, kaip antai:

a)	vidutinės srauto, pH ir temperatūros vertės ir jų kintamumas;

b)	atitinkamų teršalų ir (arba) parametrų (pvz., ChDS arba BOA, azoto formų, fosforo kiekio, chloridų kiekio, laidumo) vidutinės koncentracijos ir apkrovos vertės ir jų kintamumas.

IV.

Informacija apie išmetamųjų dujų srautų charakteristikas, kaip antai:

a)	vidutinės srauto ir temperatūros vertės ir kintamumas;

b)	atitinkamų teršalų ir (arba) parametrų (pvz., dulkių, BLOA, CO, NOX, SOX) vidutinės koncentracijos ir apkrovos vertės ir jų kintamumas;

c)	kitų medžiagų, kurios gali turėti poveikį išmetamųjų dujų apdorojimo sistemai arba įrenginio saugai (pvz., deguonies, vandens garų, dulkių), buvimas.

V.	Informacija apie energijos suvartojimą ir naudojimą, sunaudojamą žaliavų kiekį, susidarančių atliekų kiekį ir charakteristikas ir veiksmai, kuriais užtikrinamas nuolatinis išteklių naudojimo efektyvumo didinimas (pvz., žr. GPGB 6 ir GPGB 10).

VI.

Atitinkama stebėsenos strategija, kuria, atsižvelgiant į energijos, vandens ir žaliavų suvartojimą, siekiama didinti išteklių naudojimo efektyvumą, ir jos įgyvendinimas. Stebėjimas gali apimti tiesioginius matavimus, skaičiavimus arba duomenų registravimą tinkamu dažnumu. Stebėsena suskirstoma tinkamiausiu lygmeniu (pvz., procesų arba įrenginio ar objekto lygmeniu).

Taikymas

Apyrašo išsamumo lygis apskritai priklauso nuo įrenginio pobūdžio, dydžio ir sudėtingumo, taip pat nuo galimo jo poveikio aplinkai įvairovės.

1.2. Stebėsena

GPGB 3. Nuotekų srautų apyraše nustatytų atitinkamų į vandenį išleidžiamų teršalų kiekių atžvilgiu (žr. GPGB 2) GPGB yra stebėti pagrindinius procesų parametrus (pvz., nuolat stebėti nuotekų srautą, pH ir temperatūrą) esminėse vietose (pvz., įleidimo į pirminio apdorojimo bloką arba išleidimo iš jo vietoje, įleidimo į galutinio apdorojimo bloką vietoje, teršalų išleidimo iš įrenginio taške).

GPGB 4. GPGB yra stebėti į vandenį išleidžiamų teršalų kiekį ne rečiau, nei nurodyta toliau, ir laikantis EN standartų. Jei EN standartų nėra, GPGB yra taikyti ISO, nacionalinius ar kitus tarptautinius standartus, kuriuos taikant gaunami lygiavertės mokslinės kokybės duomenys.

Medžiaga / parametras	Standartas (-ai)	Mažiausias stebėsenos dažnis (5)	Kas stebima
Cheminis deguonies suvartojimas (ChDS) (6) (7)	EN standarto nėra	Kartą per dieną (8)	GPGB 12
Bendrasis azoto kiekis (BN) (6)	Įvairūs EN standartai (pvz., EN 12260, EN ISO 11905-1)
Bendrasis organinės anglies kiekis (BOA) (6) (7)	EN 1484
Bendrasis fosforo kiekis (BP) (6)	Įvairūs EN standartai (pvz., EN ISO 6878, EN ISO 15681-1 ir EN ISO 15681-2, EN ISO 11885)
Bendrasis skendinčių medžiagų kiekis (BSM) (6)	EN 872
Biocheminis deguonies suvartojimas (BDSn) (6)	EN 1899 EN-1	Kartą per mėnesį
Chloridai (Cl-)	Įvairūs EN standartai (pvz., EN ISO 10304-1, EN ISO 15682)	Kartą per mėnesį	–

GPGB 5. GPGB yra stebėti vamzdžiais į orą išmetamų teršalų kiekį ne rečiau, nei nurodyta toliau, ir laikantis EN standartų.

Medžiaga / parametras	Sektorius	Specifinis procesas	Standartas (-ai)	Mažiausias stebėsenos dažnis (9)	Kas stebima
Dulkės	Pašaras	Žaliųjų pašarų džiovinimas	EN 13284 EN-1	Kartą per tris mėnesius (10)	GPGB 17
		Smulkinimas ir granulių vėsinimas gaminant kombinuotąjį pašarą		Kartą per metus	GPGB 17
		Sauso gyvūnų augintinių ėdalo ekstrudavimas		Kartą per metus	GPGB 17
	Alaus gamyba	Salyklo ir priedų tvarkymas ir apdorojimas		Kartą per metus	GPGB 20
	Pieninės	Džiovinimo procesai		Kartą per metus	GPGB 23
	Grūdų malimas	Grūdų valymas ir malimas		Kartą per metus	GPGB 28
	Aliejinių augalų sėklų perdirbimas ir aliejaus rafinavimas	Sėklų tvarkymas ir ruošimas, miltų džiovinimas ir vėsinimas		Kartą per metus	GPGB 31
	Krakmolo gamyba	Krakmolo, baltymų ir skaidulinių medžiagų džiovinimas		Kartą per metus	GPGB 34
	Cukraus gamyba	Runkelių masės džiovinimas		Kartą per mėnesį (10)	GPGB 36
KD2,5 ir KD10	Cukraus gamyba	Runkelių masės džiovinimas	EN ISO 23210	Kartą per metus	GPGB 36
BLOA	Žuvų ir jūrinių bestuburių perdirbimas	Rūkyklos	EN 12619	Kartą per metus	GPGB 26
	Mėsos perdirbimas	Rūkyklos			GPGB 29
	Aliejinių augalų sėklų perdirbimas ir aliejaus rafinavimas (11)	—			—
	Cukraus gamyba	Runkelių masės džiovinimas aukštoje temperatūroje		Kartą per metus	—
NOX	Mėsos perdirbimas (4)	Rūkyklos	EN 14792	Kartą per metus	—
NOX	Cukraus gamyba	Runkelių masės džiovinimas aukštoje temperatūroje	EN 14792
CO	Mėsos perdirbimas (12)	Rūkyklos	EN 15058
CO	Cukraus gamyba	Runkelių masės džiovinimas aukštoje temperatūroje	EN 15058
SOX	Cukraus gamyba	Runkelių masės džiovinimas nenaudojant gamtinių dujų	EN 14791	Dukart per metus (12)	GPGB 37

1.3. Energijos vartojimo efektyvumas

GPGB 6. Siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą, GPGB yra taikyti GPGB 6 a eilutę ir tinkamai derinti b eilutėje nurodytus bendruosius metodus.

Metodas

Aprašymas

Efektyvaus energijos vartojimo planas

Efektyvaus energijos vartojimo plane – vienoje iš aplinkosaugos vadybos sistemos sudedamųjų dalių (žr. GPGB 1) – apibrėžiamas ir apskaičiuojamas (vienos arba kelių rūšių) veiklos savitasis energijos suvartojimas, kasmet nustatomi rezultatų vertinimo rodikliai (pavyzdžiui, savitasis energijos suvartojimas) ir planuojami periodiniai efektyvumo didinimo tikslai bei susiję veiksmai. Planas pritaikomas prie įrenginio ypatumų.

Bendrųjų metodų taikymas

Bendrieji metodai apima tokius metodus:

—	degiklių reguliavimą ir valdymą,

—	kogeneraciją,

—	energiją efektyviai vartojančių variklių naudojimą,

—	šilumos regeneravimą naudojant šilumokaičius ir (arba) šilumos siurblius (įskaitant mechaninę garų rekompresiją),

—	apšvietimą,

—	katilo prapūtimo mažinimą,

—	garo skirstymo sistemų optimizavimą,

—	išankstinį tiekiamo vandens pašildymą (įskaitant taupiklių naudojimą),

—	procesų kontrolės sistemas,

—	suspausto oro sistemų nuotėkio mažinimą,

—	šilumos nuostolių mažinimą izoliavimo priemonėmis,

—	tolydžiojo reguliavimo pavarų naudojimą,

—	garinimą keliais etapais,

—	saulės energijos naudojimą.

Šių GPGB išvadų 2–13 skirsniuose pateikta daugiau konkretiems sektoriams skirtų energijos vartojimo efektyvumo didinimo metodų.

1.4. Vandens suvartojimas ir išleidžiamų nuotekų kiekis

GPGB 7. Siekiant sumažinti vandens suvartojimą ir išleidžiamų nuotekų kiekį, GPGB yra taikyti 7a GPGB ir vieną iš b–k eilutėse nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas		Aprašymas	Taikymas
Bendrieji metodai
a)	Vandens recirkuliacija ir (arba) pakartotinis panaudojimas	Vandens srautų recirkuliacija ir (arba) pakartotinis panaudojimas (prieš tai išvalius vandenį arba jo neišvalius), pvz., valymui, plovimui, aušinimui arba pačiam procesui.	Šis metodas gali būti netinkamas dėl higienos ir maisto saugos reikalavimų.
b)	Vandens srauto optimizavimas	Reguliavimo įtaisų, pvz., fotoelementų, srauto vožtuvų, termostatinių vožtuvų, naudojimas vandens srautui automatiškai sureguliuoti.
c)	Vandens purkštukų ir žarnų optimizavimas	Tinkamo skaičiaus purkštukų naudojimas ir tinkamos jų padėties užtikrinimas; vandens slėgio sureguliavimas.
d)	Nuotekų srautų atskyrimas	Vandens srautai, kurių nereikia valyti (pvz., neužterštas aušinamasis vanduo arba neužterštas nutekamasis vanduo), atskiriami nuo nuotekų, kurios turi būti valomos, taip suteikiant galimybę taikyti neužteršto vandens recirkuliaciją.	Neužteršto lietaus vandens atskyrimas gali būti neįmanomas dėl esamų nuotekų surinkimo sistemų.
Su valymo operacijomis susiję metodai
e)	Sausasis valymas	Kuo didesnio atliekų kiekio pašalinimas iš žaliavų ir įrangos, pvz., naudojant suspaustą orą, vakuumines sistemas arba surenkamuosius indus su tinkline danga, prieš jas valant skysčiais.	Taikoma visuotinai.
f)	Vamzdžių valymo sistema	Iš paleidimo įtaisų, gaudyklių, suspausto oro įrangos ir sviedinio (angl. dar vadinamo „pig“, t. y. smulkinto plastiko arba ledo masės) naudojimas vamzdžiams išvalyti. Įrengiami linijiniai vožtuvai, kad sviedinys galėtų pereiti per vamzdžių sistemą ir produktą atskirti nuo skalaujamojo vandens.	Taikoma visuotinai.
g)	Valymas dideliu slėgiu	Paviršiaus, kurį reikia išvalyti, purškimas vandeniu, taikant 15–150 barų slėgį.	Šis metodas gali būti netinkamas dėl sveikatos ir saugos reikalavimų.
h)	Valymo vietoje sistemų (angl. CIP) dozuojamo cheminių medžiagų kiekio ir naudojamo vandens kiekio optimizavimas	Valymo vietoje sistemų optimizavimas ir drumstumo, laidumo, temperatūros ir (arba) pH matavimas, siekiant optimaliais kiekiais dozuoti karštą vandenį ir chemines medžiagas.	Taikoma visuotinai.
i)	Valymas mažo slėgio putomis ir (arba) geliu	Mažo slėgio putų ir (arba) gelio naudojimas sienoms, grindims ir (arba) įrangos paviršiams valyti.
j)	Įrangos ir procesų vietų projektavimo ir įrengimo optimizavimas	Įrangos ir procesų vietos projektuojamos ir įrengiamos taip, kad būtų lengviau valyti. Optimizuojant projektą ir įrengimą, atsižvelgiama į higienos reikalavimus.
k)	Nedelsiamas įrangos valymas	Panaudota įranga kuo skubiau išvaloma, kad nesukietėtų atliekos.

Šių GPGB išvadų 6.1 skirsnyje pateikta daugiau konkretiems sektoriams skirtų vandens suvartojimo mažinimo metodų.

1.5. Kenksmingos medžiagos

GPGB 8. Siekiant išvengti kenksmingų medžiagų naudojimo, pvz., valant arba dezinfekuojant, arba sumažinti naudojamą jų kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas		Aprašymas
a)	Tinkamas valomųjų cheminių produktų ir (arba) dezinfekavimo priemonių parinkimas	Vengiama naudoti valomuosius cheminius produktus ir (arba) dezinfekavimo priemones, kurios yra kenksmingos vandens aplinkai, visų pirma – Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB (Vandens pagrindų direktyvoje) (13) nustatytas prioritetines medžiagas, arba mažinamas jų naudojimas. Parenkant chemines medžiagas, atsižvelgiama į higienos ir maisto saugos reikalavimus.
b)	Pakartotinis valomųjų cheminių produktų panaudojimas valymo vietoje sistemose (angl. CIP)	Valomieji cheminiai produktai surenkami ir pakartotinai panaudojami valymo vietoje sistemoje. Pakartotinai naudojant cheminius produktus, atsižvelgiama į higienos ir maisto saugos reikalavimus.
c)	Sausasis valymas	Žr. GPGB 7, e.
d)	Įrangos ir procesų vietų projektavimo ir įrengimo optimizavimas	Žr. GPGB 7, j.

GPGB 9. Siekiant išvengti ozono sluoksnį ardančių medžiagų ir medžiagų, kurioms dėl vėsinimo ir šaldymo būdingas didelis visuotinio atšilimo potencialas, išmetimo, GPGB yra naudoti aušalus, neturinčius ozono sluoksnio ardymo potencialo ir turinčius mažą visuotinio atšilimo potencialą.

Aprašymas

Tvarūs aušalai yra vanduo, anglies dioksidas, amoniakas.

1.6. Efektyvus išteklių naudojimas

GPGB 10. Siekiant padidinti išteklių naudojimo efektyvumą, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas		Aprašymas	Taikymas
a)	Anaerobinis skaidymas	Biologiškai skaidžių medžiagų apdorojimas mikroorganizmais bedeguonėje aplinkoje, kurio metu gaunamos biodujos ir degazuotasis substratas. Biodujos naudojamos kaip kuras, pvz., dujas deginančiame variklyje arba katile. Degazuotasis substratas gali būti naudojamas, pvz., kaip dirvožemio gerinimo medžiaga.	Šis metodas gali būti netinkamas dėl atliekų kiekio ir (arba) pobūdžio.
b)	Atliekų naudojimas	Atliekos naudojamos, pvz., kaip pašaras.	Šis metodas gali būti netinkamas dėl teisinių reikalavimų.
c)	Atliekų atskyrimas	Atliekų atskyrimas, pvz., naudojant tiksliai išdėstytas purslų apsaugas, skydus, atvartus, surenkamuosius indus, padėklus lašams surinkti ir lovius.	Taikoma visuotinai.
d)	Atliekų išrinkimas iš pasterizatorių ir pakartotinis panaudojimas	Pasterizatorių atliekos grąžinamos į maišytuvą ir vėl panaudojamos kaip žaliavos.	Taikoma tik skystiems maisto produktams.
e)	Fosforo, kaip struvito, išgavimas	Žr. GPGB 12, g.	Taikoma tik dideliems nuotekų srautams, kuriuose yra daug fosforo (pvz., daugiau kaip 50 mg/l).
f)	Nuotekų naudojimas žemei laistyti	Tinkamai išvalytos nuotekos naudojamos žemei laistyti, norint panaudoti jose esančias maistines medžiagas ir (arba) vandenį.	Taikoma tik tokiu atveju, jei yra patvirtinta agronominė nauda, įrodytas mažas užterštumas ir nedaroma neigiamo poveikio aplinkai (pvz., dirvožemiui, požeminiam ir paviršiniam vandeniui). Taikymas gali būti ribotas, jei prie įrenginio yra sunku rasti tinkamą žemę. Taikymas gali būti ribotas dėl dirvožemio ypatumų ir vietos klimato sąlygų (pvz., jei laukai yra šlapi arba užšalę) arba dėl teisės aktų.

Šių GPGB išvadų 3.3, 4.3 ir 5.1 skirsniuose pateikta daugiau konkretiems sektoriams skirtų šalintinų atliekų kiekio mažinimo metodų.

1.7. Į vandenį išleidžiami teršalai

GPGB 11. Siekiant neleisti nekontroliuojamo teršalų išleidimo į vandenį, GPGB yra įrengti tinkamos talpos sulaikymo rezervuarą.

Aprašymas

Tinkama sulaikymo rezervuaro talpa nustatoma atliekant rizikos vertinimą (atsižvelgiant į teršalo (-ų) pobūdį, tų teršalų įtaką tolesniam nuotekų valymui, priimančiąją aplinką ir t. t.).

Nuotekos iš šio sulaikymo rezervuaro išleidžiamos pritaikius tinkamas priemones (pvz., stebėsenos, valymo, pakartotinio panaudojimo).

Taikymas

Esamuose įrenginiuose šis metodas gali būti netinkamas dėl erdvės trūkumo ir (arba) dėl nuotekų surinkimo sistemos konfigūracijos.

GPGB 12. Siekiant sumažinti į vandenį išleidžiamų teršalų kiekį, GPGB yra tinkamai derinti toliau nurodytus metodus.

	Metodas (14)	Tipiniai šalintini teršalai	Taikymas
Išankstinis, pirminis ir bendrasis valymas
a)	Išlyginimas	Visi teršalai	Taikoma visuotinai.
b)	Neutralizavimas	Rūgštys, šarmai
c)	Fizinis atskyrimas, pvz., filtrai, sietai, smėlio skirtuvai, riebalų skirtuvai arba pirminiai nusodintuvai	Stambios šiukšlės, skendinčios kietosios medžiagos, alyvos ir riebalai
Aerobinis ir (arba) anaerobinis apdorojimas (antrinis valymas)
d)	Aerobinis ir (arba) anaerobinis apdorojimas (antrinis valymas), pvz., taikant aktyviojo dumblo naudojimu pagrįstą procesą, aerobinį tvenkinį, vertikalaus skverbimosi per anaerobinį dumblo sluoksnį procesą, anaerobinį kontaktinį procesą, membraninį bioreaktorių	Biologiškai skaidūs organiniai junginiai	Taikoma visuotinai.
Azoto šalinimas
e)	Nitrifikacija ir (arba) denitrifikacija	Bendrasis azoto kiekis, amonis/amoniakas	Nitrifikacijos metodas gali būti netinkamas esant didelei chloridų koncentracijai (pvz., didesnei kaip 10 g/l). Nitrifikacijos metodas gali būti netinkamas esant žemai nuotekų temperatūrai (pvz., žemesnei kaip 12 °C).
f)	Dalinis nitrinimas. Anaerobinė amonio oksidacija	Bendrasis azoto kiekis, amonis/amoniakas	Šis metodas gali būti netinkamas esant žemai nuotekų temperatūrai.
Fosforo išgavimas ir (arba) šalinimas
g)	Fosforo, kaip struvito, išgavimas	Bendrasis fosforo kiekis	Taikoma tik dideliems nuotekų srautams, kuriuose yra daug fosforo (pvz., daugiau kaip 50 mg/l).
h)	Krituliai		Taikoma visuotinai.
i)	Pagerintas biologinio fosforo šalinimas		Taikoma visuotinai.
Galutinis kietųjų dalelių pašalinimas
j)	Koaguliacija ir flokuliacija	Skendinčios kietosios medžiagos	Taikoma visuotinai.
k)	Sedimentacija
l)	Filtravimas (pvz., filtravimas smėliu, mikrofiltravimas, ultrafiltravimas)
m)	Flotacija

1 lentelėje nurodyti su GPGB siejami į vandenį išleidžiamų teršalų kiekiai taikomi į nuotekų priimtuvą tiesiogiai išleidžiamiems teršalams.

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai taikomi teršalų išleidimo iš įrenginio vietoje.

1 lentelė

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai, taikomi į nuotekų priimtuvą tiesiogiai išleidžiamiems teršalams

Parametras	Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai (15) (16) (paros vidurkis)
Cheminis deguonies suvartojimas (ChDS) (17) (18)	25–100 mg/l (19)
Bendrasis skendinčių medžiagų kiekis (BSM)	4–50 mg/l (20)
Bendrasis azoto kiekis (BN)	2–20 mg/l (21) (22)
Bendrasis fosforo kiekis (BP)	0,2–2 mg/l (23)

Susijusi stebėsena nurodyta aprašant GPGB 4.

1.8. Triukšmas

GPGB 13. Siekiant išvengti triukšmo sklidimo iš įrenginio arba, jei tai neįmanoma, sumažinti įrenginio skleidžiamą triukšmą, GPGB yra parengti, įgyvendinti ir reguliariai peržiūrėti triukšmo valdymo planą (kaip vieną iš aplinkosaugos vadybos sistemos sudedamųjų dalių, žr. GPGB 1), kuriame būtų visi toliau nurodyti elementai:

—	protokolas, kuriame nurodyti veiksmai ir terminai,

—	triukšmo skleidimo stebėsenos vykdymo protokolas;

—	reagavimo į nustatytus su triukšmu susijusius incidentus, pvz., skundus, protokolas,

—	triukšmo mažinimo programa, kurios paskirtis – nustatyti triukšmo šaltinį (-ius), išmatuoti ir (arba) įvertinti triukšmo ir vibracijos poveikį, apibūdinti pavienių triukšmo šaltinių įtaką, įgyvendinti triukšmo prevencijos ir (arba) mažinimo priemones.

Taikymas

GPGB 13 taikomas tik tais atvejais, kai yra numatoma ir (arba) pagrindžiama, kad bus sukeltas jautriems receptoriams poveikį darantis triukšmas.

GPGB 14. Siekiant išvengti skleidžiamo triukšmo arba, jei tai neįmanoma, jį sumažinti, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Aprašymas

Taikymas

Tinkamas pastatų ir įrangos vietos parinkimas

Triukšmą galima sumažinti padidinus nuotolį tarp triukšmo šaltinio ir veikiamo objekto, taip pat triukšmui sulaikyti naudojant pastatus bei keičiant pastatų įėjimų ir išėjimų vietas.

Įrangos ir pastatų įėjimų bei išėjimų vietų keitimo metodas esamiems įrenginiams gali būti netinkamas dėl erdvės trūkumo ir (arba) pernelyg didelių išlaidų.

Veiklos priemonės

Joms priskiriama:

i)	geresnis įrangos tikrinimas ir priežiūra;

ii)	patalpų durų ir langų uždarymas, jei tai įmanoma;

iii)	užtikrinimas, kad įrangą eksploatuotų patyrę darbuotojai;

iv)	triukšmingos veiklos vengimas naktį, jei tai įmanoma;

v)	triukšmo mažinimo priemonių diegimas, pvz., atliekant techninę priežiūrą.

Taikoma visuotinai.

Mažiau triukšmo skleidžianti įranga

Tai mažiau triukšmo skleidžiantys kompresoriai, siurbliai ir ventiliatoriai.

Triukšmo mažinimo įranga

Tai yra:

i)	triukšmo slopintuvai;

ii)	įrangos izoliavimas;

iii)	triukšmingos įrangos laikymas atskiroje patalpoje;

iv)	pastatų garso izoliacija.

Esamiems įrenginiams šis metodas gali būti netinkamas dėl erdvės trūkumo.

Triukšmo mažinimas

Tarp triukšmo šaltinio ir veikiamų objektų įrengiami triukšmo barjerai (apsauginės sienelės, pylimai ir pastatai).

Taikoma tik esamiems įrenginiams, kadangi nauji įrenginiai turėtų būti projektuojami taip, kad šio metodo taikyti nebereikėtų. Esamuose įrenginiuose triukšmo barjerų įrengimo metodas gali būti netinkamas dėl erdvės trūkumo.

1.9. Kvapas

GPGB 15. Siekiant išvengti kvapų sklidimo iš įrenginio arba, jei tai neįmanoma, jį sumažinti, GPGB yra parengti, įgyvendinti ir reguliariai peržiūrėti kvapų valdymo planą (kaip vieną iš aplinkosaugos vadybos sistemos sudedamųjų dalių, žr. GPGB 1), kuriame būtų visi toliau nurodyti elementai:

—	protokolas, kuriame nurodyti veiksmai ir terminai,

—	kvapų stebėsenos vykdymo protokolas. Prie jo gali būti pridėtas kvapų stiprumo matavimas ir (arba) vertinimas arba kvapų poveikio vertinimas,

—	reagavimo į nustatytus su kvapais susijusius incidentus, pvz., skundus, protokolas,

—	kvapų prevencijos ir mažinimo programa, kurios paskirtis – nustatyti kvapų šaltinį (-ius), išmatuoti ir (arba) įvertinti kvapų stiprumą, apibūdinti pavienių kvapų šaltinių įtaką ir įgyvendinti kvapų prevencijos ir (arba) mažinimo priemones.

Taikymas

GPGB 15 taikomas tik tais atvejais, kai numatoma ir (arba) pagrindžiama, kad bus skleidžiamas jautriems receptoriams poveikį darantis kvapas.

2. GPGB IŠVADOS DĖL PAŠARŲ

Šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados taikomos pašarams. Jos taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje.

2.1. Energijos vartojimo efektyvumas

2.1.1. Kombinuotasis pašaras / gyvūnų augintinių ėdalas

Bendrieji energijos vartojimo efektyvumo didinimo metodai pateikti šių GPGB išvadų 1.3 skirsnyje. Orientaciniai aplinkosauginio veiksmingumo lygiai nurodyti toliau pateiktoje lentelėje.

2 lentelė

Orientaciniai aplinkosauginio veiksmingumo lygiai, susiję su savituoju energijos suvartojimu

Produktas	Vienetas	Savitasis energijos suvartojimas (metinis vidurkis)
Kombinuotasis pašaras	MWh produktų tonai	0,01–0,10 (24) (25) (26)
Žalias gyvūnų augintinių ėdalas		0,39–0,50
Drėgnas gyvūnų augintinių ėdalas		0,33–0,85

2.1.2. Žalieji pašarai

GPGB 16. Siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą apdorojant žaliuosius pašarus, GPGB yra tinkamai derinti metodus, nurodytus aprašant GPGB 6, ir toliau nurodytus metodus.

Metodas		Aprašymas	Taikymas
a)	Padžiovintų pašarų naudojimas	Naudoti pašarus, kurie prieš tai buvo padžiovinti (pvz., apvytinti pradalgėse).	Netaikoma, jei taikomas drėgnas procesas.
b)	Džiovintuvo išmetamųjų dujų recirkuliacija	Iš ciklono išmetamų dujų tiekimas džiovintuvo degikliui.	Taikoma visuotinai.
c)	Atliekinės šilumos naudojimas pašarams padžiovinti	Iš aukštos temperatūros džiovintuvų išleidžiamo garo šiluma naudojama visiems žaliesiems pašarams arba jų daliai padžiovinti.	Taikoma visuotinai.

2.2. Vandens suvartojimas ir išleidžiamų nuotekų kiekies

Bendrieji vandens suvartojimo ir išleidžiamų nuotekų kiekio mažinimo metodai pateikti šių GPGB išvadų 1.4 skirsnyje. Orientacinis aplinkosauginio veiksmingumo lygis nurodytas toliau pateiktoje lentelėje.

3 lentelė

Orientacinis aplinkosauginio veiksmingumo lygis, susijęs su savituoju išleidžiamų nuotekų kiekiu

Produktas

Vienetas

Savitasis išleidžiamų nuotekų kiekis

(metinis vidurkis)

Drėgnas gyvūnų augintinių ėdalas

m3 produktų tonai

1,3–2,4

2.3. Į orą išmetami teršalai

GPGB 17. Siekiant sumažinti vamzdžiais į orą išmetamų dulkių kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau pateiktų metodų.

Metodas		Aprašymas	Taikymas
a)	Rankovinis filtras	Žr. 14.2 skirsnį.	Šis metodas gali būti netinkamas lipnių dulkių kiekiui mažinti.
b)	Ciklonas	Žr. 14.2 skirsnį.	Taikoma visuotinai.

4 lentelė

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai, taikomi kombinuotojo pašaro gamyboje atliekant smulkinimo operacijas arba vėsinant granules vamzdžiais į orą išmetamoms dulkėms

Parametras	Specifinis procesas	Vienetas	Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis (ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)
			Nauji įrenginiai	Esami įrenginiai
Dulkės	Smulkinimas	mg/Nm3	< 2–5	< 2–10
	Granulių vėsinimas		< 2–20

Susijusi stebėsena nurodyta aprašant GPGB 5.

3. GPGB IŠVADOS DĖL ALAUS GAMYBOS

Šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados taikomos alaus gamybai. Jos taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje.

3.1. Energijos vartojimo efektyvumas

GPGB 18. Siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą, GPGB yra tinkamai derinti metodus, nurodytus aprašant GPGB 6, ir toliau nurodytus metodus.

Metodas		Aprašymas	Taikymas
a)	Grūdų maišymas su vandeniu aukštoje temperatūroje	Grūdų maišymas su vandeniu atliekamas apie 60 °C temperatūroje, taip sumažinant šalto vandens sąnaudas.	Šis metodas gali būti netinkamas dėl produkto specifikacijų.
b)	Garavimo spartos mažinimas virinant misą	Garavimo spartą galima sumažinti nuo 10 % per valandą iki maždaug 4 % per valandą (pvz., naudojant dviejų etapų virimo sistemas, dinaminį mažaslėgį virimą).
c)	Alaus gamybos iš sutirštintos alaus misos masto didinimas	Koncentruotos misos gamyba (taip sumažinamas misos kiekis ir sutaupoma energijos).

5 lentelė

Orientacinis aplinkosauginio veiksmingumo lygis, susijęs su savituoju energijos suvartojimu

Vienetas

Savitasis energijos suvartojimas

(metinis vidurkis)

MWh produktų hektolitrui

0,02–0,05

3.2. Vandens suvartojimas ir išleidžiamų nuotekų kiekis

6 lentelė

Orientacinis aplinkosauginio veiksmingumo lygis, susijęs su savituoju išleidžiamų nuotekų kiekiu

Vienetas

Savitasis išleidžiamų nuotekų kiekis

(metinis vidurkis)

m3 produktų hektolitrui

0,15–0,50

3.3. Atliekos

GPGB 19. Siekiant sumažinti šalintinų atliekų kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba abu.

Metodas		Aprašymas
a)	Raugo surinkimas ir (pakartotinis) panaudojimas po fermentacijos	Po fermentacijos raugas surenkamas, dalis jo gali būti pakartotinai naudojama fermentacijos procese ir (arba) jis toliau gali būti naudojamas įvairiais tikslais, pvz., kaip pašaras, vaistų pramonėje, kaip maisto ingredientas, biodujoms gaminti anaerobinio nuotekų valymo įrenginyje.
b)	Natūralios filtruojamosios medžiagos surinkimas ir (pakartotinis) panaudojimas	Po cheminio apdorojimo, apdorojimo fermentais arba terminio apdorojimo dalis natūralios filtruojamosios medžiagos (pvz., infuzorinės žemės) gali būti pakartotinai naudojama filtravimo procese. Natūrali filtruojamoji medžiaga taip pat gali būti naudojama, pvz., kaip dirvožemio gerinimo medžiaga.

3.4. Į orą išmetami teršalai

GPGB 20. Siekiant sumažinti vamzdžiais į orą išmetamų dulkių kiekį, GPGB yra naudoti rankovinį filtrą arba ciklono ir rankovinio filtro derinį.

Aprašymas

Žr. 14.2 skirsnį.

7 lentelė

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai, taikomi tvarkant ir apdorojant salyklą ir priedus vamzdžiais į orą išmetamoms dulkėms

Parametras

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)

Nauji įrenginiai

Esami įrenginiai

Dulkės

mg/Nm3

< 2–5

< 2–10

Susijusi stebėsena nurodyta aprašant GPGB 5.

4. GPGB IŠVADOS DĖL PIENINIŲ

Šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados taikomos pieninėms. Jos taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje.

4.1. Energijos vartojimo efektyvumas

GPGB 21. Siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą, GPGB yra tinkamai derinti metodus, nurodytus aprašant GPGB 6, ir toliau nurodytus metodus.

Metodas		Aprašymas
a)	Dalinis pieno homogenizavimas	Grietinėlė homogenizuojama kartu su nedideliu nugriebto pieno kiekiu. Homogenizatoriaus dydį galima gerokai sumažinti ir taip sutaupyti energijos.
b)	Energiją efektyviai vartojantis homogenizatorius	Optimizavus konstrukciją, sumažinamas homogenizatoriaus darbinis slėgis, o kartu – ir susijęs elektros energijos kiekis, reikalingas, kad sistema veiktų.
c)	Nuolatinio veikimo pasterizatorių naudojimas	Naudojami pratekamieji šilumokaičiai (pvz., vamzdiniai, plokšteliniai, rėminiai). Pasterizavimo trukmė gerokai trumpesnė nei naudojant apdorojimo partijomis sistemas.
d)	Regeneruojamieji šilumos mainai pasterizavimo procese	Įtekantis pienas pašildomas iš pasterizavimo skyriaus ištekančiu karštu pienu.
e)	Pieno apdorojimas ultraaukšta temperatūra netaikant tarpinio pasterizavimo	Ultraaukšta temperatūra apdorotas pienas iš žalio pieno pagaminamas vienu etapu, taip išvengiant pasterizuoti reikalingos energijos sąnaudų.
f)	Daugiaetapis džiovinimas gaminant pieno miltelius	Taikomas purškiamojo džiovinimo procesas, kartu naudojant toliau linijoje įrengtą džiovintuvą, pvz., pseudoverdančiojo sluoksnio džiovintuvą.
g)	Išankstinis ledo ir vandens masės atvėsinimas	Jei naudojama ledo ir vandens masė, prieš galutinį aušinimą kaupiamojoje ledo ir vandens talpykloje gyvatuko tipo garintuvu grąžinamoji ledo ir vandens masė atvėsinama (pvz., plokšteliniu šilumokaičiu).

8 lentelė

Orientaciniai aplinkosauginio veiksmingumo lygiai, susiję su savituoju energijos suvartojimu

Pagrindinis produktas (sudarantis ne mažiau kaip 80 % produkcijos)	Vienetas	Savitasis energijos suvartojimas (metinis vidurkis)
Parduoti skirtas pienas	MWh žaliavų tonai	0,1–0,6
Sūris		0,10–0,22 (27)
Milteliai		0,2–0,5
Raugintas pienas		0,2–1,6

4.2. Vandens suvartojimas ir išleidžiamų nuotekų kiekis

Bendrieji vandens suvartojimo ir išleidžiamų nuotekų kiekio mažinimo metodai pateikti šių GPGB išvadų 1.4 skirsnyje. Orientaciniai aplinkosauginio veiksmingumo lygiai nurodyti toliau pateiktoje lentelėje.

9 lentelė

Orientaciniai aplinkosauginio veiksmingumo lygiai, susiję su savituoju išleidžiamų nuotekų kiekiu

Pagrindinis produktas (sudarantis ne mažiau kaip 80 % produkcijos)	Vienetas	Savitasis išleidžiamų nuotekų kiekis (metinis vidurkis)
Parduoti skirtas pienas	m3 žaliavų tonai	0,3–3,0
Sūris		0,75–2,5
Milteliai		1,2–2,7

4.3. Atliekos

GPGB 22. Siekiant sumažinti šalintinų atliekų kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas		Aprašymas
Su centrifugų naudojimu susiję metodai
a)	Centrifugų veikimo optimizavimas	Centrifugų eksploatavimas pagal jų specifikacijas, siekiant sumažinti atmetamą produkto kiekį.
Su sviesto gamyba susiję metodai
b)	Grietinėlės šildytuvo praplovimas nugriebtu pienu arba vandeniu	Prieš atliekant valymo operacijas, grietinėlės šildytuvas praplaunamas nugriebtu pienu arba vandeniu, o paskui tas pienas arba vanduo surenkamas ir pakartotinai panaudojamas.
Su valgomųjų ledų gamyba susiję metodai
c)	Nuolatinis valgomųjų ledų šaldymas	Nuolatinis valgomųjų ledų šaldymas taikant optimizuotas pradines procedūras ir reguliavimo kontūrus, kuriais mažinamas sustabdymų dažnis.
Su sūrio gamyba susiję metodai
d)	Rūgščiųjų išrūgų susidarymo mažinimas	Išrūgos, susidarančios gaminant rūgštaus skonio sūrius (pvz., varškę, varškės sūrį, mocarelą), kuo greičiau apdorojamos, siekiant sumažinti pieno rūgšties susidarymą.
e)	Išrūgų surinkimas ir panaudojimas	Išrūgos surenkamos (jei reikia – taikant tokius metodus kaip garinimas ir membraninis filtravimas) ir panaudojamos, pvz., išrūgų milteliams, demineralizuotiems išrūgų milteliams, išrūgų baltymų koncentratams arba laktozei gaminti. Išrūgos ir išrūgų koncentratai taip pat gali būti naudojami kaip pašaras arba kaip anglies šaltinis biodujų įmonėje.

4.4. Į orą išmetami teršalai

GPGB 23. Siekiant sumažinti džiovinant vamzdžiais į orą išmetamų dulkių kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau pateiktų metodų arba jų derinį.

Metodas		Aprašymas	Taikymas
a)	Rankovinis filtras	Žr. 14.2 skirsnį.	Šis metodas gali būti netinkamas lipnių dulkių kiekiui mažinti.
b)	Ciklonas		Taikoma visuotinai.
c)	Drėgnasis dujų plautuvas		Taikoma visuotinai.

10 lentelė

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis, taikomas džiovinant vamzdžiais į orą išmetamoms dulkėms

Parametras	Vienetas	Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis (ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)
Dulkės	mg/Nm3	< 2–10 (28)

Susijusi stebėsena nurodyta aprašant GPGB 5.

5. GPGB IŠVADOS DĖL ETANOLIO GAMYBOS

Šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados taikomos etanolio gamybai. Jos taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje.

5.1. Atliekos

GPGB 24. Siekiant sumažinti šalintinų atliekų kiekį, GPGB yra po fermentacijos surinkti raugą ir jį (pakartotinai) panaudoti.

Aprašymas

Žr. GPGB 19, a. Raugas gali būti nesurenkamas, jei distiliatas naudojamas kaip pašaras.

6. GPGB IŠVADOS DĖL ŽUVŲ IR JŪRINIŲ BESTUBURIŲ PERDIRBIMO

Šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados taikomos žuvų ir jūrinių bestuburių perdirbimui. Jos taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje.

6.1. Vandens suvartojimas ir išleidžiamų nuotekų kiekies

GPGB 25. Siekiant sumažinti vandens suvartojimą ir išleidžiamų nuotekų kiekį, GPGB yra tinkamai derinti metodus, nurodytus aprašant GPGB 7, ir toliau nurodytus metodus.

Metodas		Aprašymas
a)	Vakuuminis riebalų ir vidurių pašalinimas	Vakuuminio siurblio naudojimas vietoj vandens žuvų riebalams ir viduriams pašalinti.
b)	Sausasis riebalų, vidurių, odos ir filė transportavimas	Konvejerių naudojimas vietoj vandens.

6.2. Į orą išmetami teršalai

GPGB 26. Siekiant sumažinti rūkant žuvis vamzdžiais į orą išmetamų organinių junginių kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau pateiktų metodų arba jų derinį.

Metodas		Aprašymas
a)	Biologinis filtras	Išmetamųjų dujų srautas leidžiamas per organinės medžiagos (kaip antai durpių, viržių, šaknų, medžių žievės, komposto, spygliuočių medienos ir įvairių jų derinių) arba kokios nors inertiškos medžiagos (kaip antai molio, aktyvintųjų anglių ir poliuretano) sluoksnį, kuriame natūraliai esantys mikroorganizmai transformuoja organinius (ir kai kuriuos neorganinius) komponentus į anglies dioksidą, vandenį, kitus metabolitus ir biomasę.
b)	Terminė oksidacija	Žr. 14.2 skirsnį.
c)	Apdorojimas netermine plazma	Žr. 14.2 skirsnį.
d)	Drėgnasis dujų plautuvas	Žr. 14.2 skirsnį. Pirminiam apdorojimui paprastai naudojamas elektrostatinis nusodintuvas.
e)	Išvalytų dūmų naudojimas	Produktui rūkyti rūkykloje skirti dūmai generuojami iš išvalytų pirminių dūmų kondensatų.

11 lentelė

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis, taikomas iš rūkyklos vamzdžiais į orą išleidžiamam bendram dujinės organinės anglies kiekiui

Parametras	Vienetas	Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis (ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)
BLOA	mg/Nm3	15–50 (29) (30)

Susijusi stebėsena nurodyta aprašant GPGB 5.

7. GPGB IŠVADOS DĖL VAISIŲ IR DARŽOVIŲ SEKTORIAUS

Šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados taikomos vaisių ir daržovių sektoriui. Jos taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje.

7.1. Energijos vartojimo efektyvumas

GPGB 27. Siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą, GPGB yra tinkamai derinti metodus, nurodytus aprašant GPGB 6, ir atvėsinti vaisius ir daržoves prieš juos giliai užšaldant.

Aprašymas

Prieš tai, kai vaisiai ir daržovės patenka į šaldymo tunelį, tiesioginio arba netiesioginio sąlyčio su šaltu vandeniu arba aušinimo oru būdu jų temperatūra sumažinama iki maždaug 4 °C. Maiste esantis vanduo gali būti pašalinamas, surenkamas ir pakartotinai panaudojamas vėsinimo procese.

12 lentelė

Orientaciniai aplinkosauginio veiksmingumo lygiai, susiję su savituoju energijos suvartojimu

Specifinis procesas	Vienetas	Savitasis energijos suvartojimas (metinis vidurkis)
Bulvių perdirbimas (išskyrus krakmolo gamybą)	MWh produktų tonai	1,0–2,1 (31)
Pomidorų perdirbimas	MWh produktų tonai	0,15–2,4 (32) (33)

7.2. Vandens suvartojimas ir išleidžiamų nuotekų kiekies

13 lentelė

Orientaciniai aplinkosauginio veiksmingumo lygiai, susiję su savituoju išleidžiamų nuotekų kiekiu

Specifinis procesas	Vienetas	Savitasis išleidžiamų nuotekų kiekis (metinis vidurkis)
Bulvių perdirbimas (išskyrus krakmolo gamybą)	m3 produktų tonai	4,0–6,0 (34)
Pomidorų perdirbimas, kai galima taikyti vandens recirkuliaciją	m3 produktų tonai	8,0–10,0 (35)

8. GPGB IŠVADOS DĖL GRŪDŲ MALIMO

Šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados taikomos grūdų malimui. Jos taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje.

8.1. Energijos vartojimo efektyvumas

Bendrieji energijos vartojimo efektyvumo didinimo metodai pateikti šių GPGB išvadų 1.3 skirsnyje. Orientacinis aplinkosauginio veiksmingumo lygis nurodytas toliau pateiktoje lentelėje.

14 lentelė

Orientacinis aplinkosauginio veiksmingumo lygis, susijęs su savituoju energijos suvartojimu

Vienetas	Savitasis energijos suvartojimas (metinis vidurkis)
MWh produktų tonai	0,05–0,13

8.2. Į orą išmetami teršalai

GPGB 28. Siekiant sumažinti vamzdžiais į orą išmetamų dulkių kiekį, GPGB yra naudoti rankovinį filtrą.

Aprašymas

Žr. 14.2 skirsnį.

15 lentelė

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis, taikomas malant grūdus vamzdžiais į orą išmetamoms dulkėms

Parametras	Vienetas	Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis (ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)
Dulkės	mg/Nm3	< 2–5

Susijusi stebėsena nurodyta aprašant GPGB 5.

9. GPGB išvados dėl mėsos perdirbimo

Šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados taikomos mėsos perdirbimui. Jos taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje.

9.1. Energijos vartojimo efektyvumas

Bendrieji energijos vartojimo efektyvumo didinimo metodai pateikti šių GPGB išvadų 1.3 skirsnyje. Orientacinis aplinkosauginio veiksmingumo lygis nurodytas toliau pateiktoje lentelėje.

16 lentelė

Orientacinis aplinkosauginio veiksmingumo lygis, susijęs su savituoju energijos suvartojimu

Vienetas

Savitasis energijos suvartojimas

(metinis vidurkis)

MWh žaliavų tonai

0,25–2,6 (36) (37)

9.2. Vandens suvartojimas ir išleidžiamų nuotekų kiekies

17 lentelė

Orientacinis aplinkosauginio veiksmingumo lygis, susijęs su savituoju išleidžiamų nuotekų kiekiu

Vienetas	Savitasis išleidžiamų nuotekų kiekis (metinis vidurkis)
m3 žaliavų tonai	1,5–8,0 (38)

9.3. Į orą išmetami teršalai

GPGB 29. Siekiant sumažinti rūkant mėsą vamzdžiais į orą išmetamų organinių junginių kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau pateiktų metodų arba jų derinį.

Metodas		Aprašymas
a)	Adsorbcija	Organiniai junginiai iš išmetamųjų dujų srauto pašalinami juos sulaikant ant kietojo paviršiaus (paprastai – aktyvintųjų anglių).
b)	Terminė oksidacija	Žr. 14.2 skirsnį.
c)	Drėgnasis dujų plautuvas	Žr. 14.2 skirsnį. Pirminiam apdorojimui paprastai naudojamas elektrostatinis nusodintuvas.
d)	Išvalytų dūmų naudojimas	Produktui rūkyti rūkykloje skirti dūmai generuojami iš išvalytų pirminių dūmų kondensatų.

18 lentelė

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis, taikomas iš rūkyklos vamzdžiais į orą išleidžiamam bendram dujinės organinės anglies kiekiui

Parametras

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)

BLOA

mg/Nm3

3–50 (39) (40)

Susijusi stebėsena nurodyta aprašant GPGB 5.

10. GPGB IŠVADOS DĖL ALIEJINIŲ AUGALŲ SĖKLŲ PERDIRBIMO IR ALIEJAUS RAFINAVIMO

Šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados taikomos aliejinių augalų sėklų perdirbimui ir aliejaus rafinavimui. Jos taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje.

10.1. Energijos vartojimo efektyvumas

GPGB 30. Siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą, GPGB yra tinkamai derinti metodus, nurodytus aprašant GPGB 6, ir generuoti pagalbinį vakuumą.

Aprašymas

Pagalbinis vakuumas, naudojamas vandeniui ir dujoms pašalinti iš aliejaus arba aliejaus oksidacijai sumažinti, generuojamas siurbliais, garų purkštuvais ir t. t. Naudojant vakuumą, sumažėja šiluminės energijos, reikalingos šiems apdorojimo etapams, kiekis.

19 lentelė

Orientaciniai aplinkosauginio veiksmingumo lygiai, susiję su savituoju energijos suvartojimu

Specifinis procesas	Vienetas	Savitasis energijos suvartojimas (metinis vidurkis)
Integruotasis rapsų ir (arba) saulėgrąžų sėklų spaudimas ir aliejaus rafinavimas	MWh pagaminto aliejaus tonai	0,45–1,05
Integruotasis sojų spaudimas ir aliejaus rafinavimas		0,65–1,65
Atskirasis rafinavimas		0,1–0,45

10.2. Vandens suvartojimas ir išleidžiamų nuotekų kiekies

20 lentelė

Orientaciniai aplinkosauginio veiksmingumo lygiai, susiję su savituoju išleidžiamų nuotekų kiekiu

Specifinis procesas	Vienetas	Savitasis išleidžiamų nuotekų kiekis (metinis vidurkis)
Integruotasis rapsų ir (arba) saulėgrąžų sėklų spaudimas ir aliejaus rafinavimas	m3 pagaminto aliejaus tonai	0,15–0,75
Integruotasis sojų spaudimas ir aliejaus rafinavimas		0,8–1,9
Atskirasis rafinavimas		0,15–0,9

10.3. Į orą išmetami teršalai

GPGB 31. Siekiant sumažinti vamzdžiais į orą išmetamų dulkių kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau pateiktų metodų arba jų derinį.

Metodas		Aprašymas	Taikymas
a)	Rankovinis filtras	Žr. 14.2 skirsnį.	Šis metodas gali būti netinkamas lipnių dulkių kiekiui mažinti.
b)	Ciklonas		Taikoma visuotinai.
c)	Drėgnasis dujų plautuvas		Taikoma visuotinai.

21 lentelė

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai, taikomi tvarkant bei ruošiant sėklas ir džiovinant bei vėsinant miltus vamzdžiais į orą išmetamoms dulkėms

Parametras

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)

Nauji įrenginiai

Esami įrenginiai

Dulkės

mg/Nm3

< 2–5 (41)

< 2–10 (41)

Susijusi stebėsena nurodyta aprašant GPGB 5.

10.4. Heksano nuostoliai

GPGB 32. Siekiant sumažinti su aliejinių augalų sėklų perdirbimu ir aliejaus rafinavimu susijusius heksano nuostolius, GPGB yra taikyti visus toliau nurodytus metodus.

Metodas		Aprašymas
a)	Priešsrovinis miltų ir garų srautas ištirpusių medžiagų šalinimo kaitintuve	Miltuose esantis heksanas pašalinamas ištirpusių medžiagų šalinimo kaitintuve, naudojant priešsrovinį garų ir miltų srautą.
b)	Išgarinimas iš aliejaus ir heksano mišinio	Aliejaus ir heksano mišinyje esantis heksanas pašalinamas naudojant garintuvus. Iš ištirpusių medžiagų šalinimo kaitintuvo išleidžiami garai (garo ir heksano mišinys) naudojami šiluminei energijai tiekti pirmajame garinimo etape.
c)	Kondensavimas kartu naudojant drėgnąjį dujų plautuvą, kuriame naudojama mineralinė alyva	Heksano garai atvėsinami iki žemesnės nei rasos taško temperatūros, kad kondensuotųsi. Nekondensuotas heksanas sugeriamas į plautuvą, kuriame kaip plaunamasis skystis naudojama mineralinė alyva, kad paskui būtų išgautas tolesniam naudojimui.
d)	Gravitacinis fazių atskyrimas kartu taikant distiliavimą	Neištirpęs heksanas išskiriamas iš vandeninės fazės naudojant gravitacinį fazių skirtuvą. Likęs heksanas (jei jo lieka) išgaunamas distiliacijos būdu, vandeninę bazę kaitinant maždaug 80–95 °C temperatūroje.

22 lentelė

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai, taikomi heksano nuostoliams perdirbant aliejinių augalų sėklas ir rafinuojant aliejų

Parametras

Perdirbamų sėklų arba pupelių rūšis

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(metinis vidurkis)

Heksano nuostoliai

Sojos

kg perdirbtų sėklų arba pupelių tonai

0,3–0,55

Rapsų ir saulėgrąžų sėklos

0,2–0,7

11. GPGB IŠVADOS DĖL NEALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ IR NEKTARŲ ARBA SULČIŲ, GAMINAMŲ IŠ PERDIRBTŲ VAISIŲ IR DARŽOVIŲ

Šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados taikomos nealkoholiniams gėrimams ir nektarams arba sultims, gaminamiems iš perdirbtų vaisių ir daržovių. Jos taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje.

11.1. Energijos vartojimo efektyvumas

GPGB 33. Siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą, GPGB yra tinkamai derinti metodus, nurodytus aprašant GPGB 6, ir toliau nurodytus metodus.

Metodas		Aprašymas	Taikymas
a)	Vieno pasterizatoriaus naudojimas nektarui ir (arba) sultims gaminti	Sultims ir tyrėms gaminti vietoje dviejų atskirų pasterizatorių naudojamas vienas pasterizatorius.	Šis metodas gali būti netinkamas dėl skaidulų dydžio.
b)	Hidraulinis cukraus transportavimas	Gamybos procesui tiekiamas cukrus transportuojamas supiltas į vandenį. Kadangi dalis cukraus ištirpsta dar transportuojant, reikia mažiau energijos cukraus tirpinimo procese.	Taikoma visuotinai.
c)	Energiją efektyviai vartojančio homogenizatoriaus naudojimas nektarui ir (arba) sultims gaminti	Žr. GPGB 21, b.	Taikoma visuotinai.

23 lentelė

Orientacinis aplinkosauginio veiksmingumo lygis, susijęs su savituoju energijos suvartojimu

Vienetas

Savitasis energijos suvartojimas

(metinis vidurkis)

MWh produktų hektolitrui

0,01–0,035

11.2. Vandens suvartojimas ir išleidžiamų nuotekų kiekies

24 lentelė

Orientacinis aplinkosauginio veiksmingumo lygis, susijęs su savituoju išleidžiamų nuotekų kiekiu

Vienetas	Savitasis išleidžiamų nuotekų kiekis (metinis vidurkis)
m3 produktų hektolitrui	0,08–0,20

12. GPGB IŠVADOS DĖL KRAKMOLO GAMYBOS

Šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados taikomos krakmolo gamybai. Jos taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje.

12.1. Energijos vartojimo efektyvumas

Bendrieji energijos vartojimo efektyvumo didinimo metodai pateikti šių GPGB išvadų 1.3 skirsnyje. Orientaciniai aplinkosauginio veiksmingumo lygiai nurodyti toliau pateiktoje lentelėje.

25 lentelė

Orientaciniai aplinkosauginio veiksmingumo lygiai, susiję su savituoju energijos suvartojimu

Specifinis procesas	Vienetas	Savitasis energijos suvartojimas (metinis vidurkis)
Bulvių perdirbimas tik natūraliam krakmolui gaminti	MWh žaliavų tonai (42)	0,08–0,14
Kukurūzų ir (arba) kviečių perdirbimas natūraliam krakmolui gaminti kartu su modifikuotu ir (arba) hidrolizuotu krakmolu	MWh žaliavų tonai (42)	0,65–1,25 (43)

12.2. Vandens suvartojimas ir išleidžiamų nuotekų kiekies

26 lentelė

Orientaciniai aplinkosauginio veiksmingumo lygiai, susiję su savituoju išleidžiamų nuotekų kiekiu

Specifinis procesas	Vienetas	Savitasis išleidžiamų nuotekų kiekis (metinis vidurkis)
Bulvių perdirbimas tik natūraliam krakmolui gaminti	m3 žaliavų tonai (44)	0,4–1,15
Kukurūzų ir (arba) kviečių perdirbimas natūraliam krakmolui gaminti kartu su modifikuotu ir (arba) hidrolizuotu krakmolu	m3 žaliavų tonai (44)	1,1–3,9 (45)

12.3. Į orą išmetami teršalai

GPGB 34. Siekiant sumažinti džiovinant krakmolą, baltymus ir skaidulines medžiagas vamzdžiais į orą išmetamų dulkių kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų ar jų derinį.

Metodas		Aprašymas	Taikymas
a)	Rankovinis filtras	Žr. 14.2 skirsnį.	Šis metodas gali būti netinkamas lipnių dulkių kiekiui mažinti.
b)	Ciklonas		Taikoma visuotinai.
c)	Drėgnasis dujų plautuvas		Taikoma visuotinai.

27 lentelė

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai, taikomi džiovinant krakmolą, baltymus ir skaidulines medžiagas vamzdžiais į orą išmetamoms dulkėms

Parametras	Vienetas	Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis (ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)
		Nauji įrenginiai	Esami įrenginiai
Dulkės	mg/Nm3	< 2–5 (46)	< 2–10 (46)

Susijusi stebėsena nurodyta aprašant GPGB 5.

13. GPGB IŠVADOS DĖL CUKRAUS GAMYBOS

Šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados taikomos cukraus gamybai. Jos taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje.

13.1. Energijos vartojimo efektyvumas

GPGB 35. Siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą, GPGB yra tinkamai derinti metodus, nurodytus aprašant GPGB 6, ir vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas		Aprašymas	Taikymas
a)	Runkelių masės spaudimas	Spaudžiant runkelių masę, gaunamos išspaudos, kuriose sausosios medžiagos kiekis, išreikštas masine dalimi, paprastai yra 25–32 %.	Taikoma visuotinai.
b)	Netiesioginis runkelių masės džiovinimas (džiovinimas garu)	Runkelių masės džiovinimas perkaitintu garu.	Esamiems įrenginiams šis metodas gali būti netinkamas dėl to, kad gali reikėti iš esmės rekonstruoti energijos įrenginius.
c)	Runkelių masės džiovinimas saulėje	Runkelių masei džiovinti naudojama saulės energija.	Šis metodas gali būti netinkamas dėl vietos klimato sąlygų ir (arba) erdvės trūkumo.
d)	Karštų dujų recirkuliacija	Karštų dujų recirkuliacija (pvz., džiovintuvo, katilo arba kogeneracinės jėgainės išmetamųjų dujų recirkuliacija).	Taikoma visuotinai.
e)	Runkelių masės padžiovinimas arba džiovinimas žemoje temperatūroje	Tiesioginis runkelių masės padžiovinimas arba džiovinimas naudojant džiovinamąsias dujas, pvz., orą arba karštas dujas.	Taikoma visuotinai.

28 lentelė

Orientacinis aplinkosauginio veiksmingumo lygis, susijęs su savituoju energijos suvartojimu

Specifinis procesas	Vienetas	Savitasis energijos suvartojimas (metinis vidurkis)
Cukrinių runkelių perdirbimas	MWh runkelių tonai	0,15–0,40 (47)

13.2. Vandens suvartojimas ir išleidžiamų nuotekų kiekies

29 lentelė

Orientacinis aplinkosauginio veiksmingumo lygis, susijęs su savituoju išleidžiamų nuotekų kiekiu

Specifinis procesas	Vienetas	Savitasis išleidžiamų nuotekų kiekis (metinis vidurkis)
Cukrinių runkelių perdirbimas	m3 runkelių tonai	0,5–1,0

13.3. Į orą išmetami teršalai

GPGB 36. Siekiant išvengti dulkių išmetimo vamzdžiais į orą džiovinant runkelių masę arba sumažinti džiovinant runkelių masę vamzdžiais į orą išmetamų dulkių kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau pateiktų metodų arba jų derinį.

Metodas		Aprašymas	Taikymas
a)	Dujinio kuro naudojimas	Žr. 14.2 skirsnį.	Šis metodas gali būti netinkamas dėl apribojimų, susijusių su galimybe gauti dujinio kuro.
b)	Ciklonas		Taikoma visuotinai.
c)	Drėgnasis dujų plautuvas		Taikoma visuotinai.
d)	Netiesioginis runkelių masės džiovinimas (džiovinimas garu)	Žr. GPGB 35, b.	Esamiems įrenginiams šis metodas gali būti netinkamas dėl to, kad gali reikėti iš esmės rekonstruoti energijos įrenginius.
e)	Runkelių masės džiovinimas saulėje	Žr. GPGB 35, c.	Šis metodas gali būti netinkamas dėl vietos klimato sąlygų ir (arba) erdvės trūkumo.
f)	Runkelių masės padžiovinimas arba džiovinimas žemoje temperatūroje	Žr. GPGB 35, e.	Taikoma visuotinai.

30 lentelė

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis, taikomas aukštoje (aukštesnėje kaip 500 °C) temperatūroje džiovinant runkelių masę vamzdžiais į orą išmetamoms dulkėms

Parametras	Vienetas	Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis (ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)	Atskaitinis deguonies kiekis (OR)	Etaloninėms dujoms keliama sąlyga
Dulkės	mg/Nm3	5–100	16 tūrio %	Dėl vandens kiekio nekoreguojama

Susijusi stebėsena nurodyta aprašant GPGB 5.

GPGB 37. Siekiant sumažinti aukštoje (aukštesnėje kaip 500 °C) temperatūroje džiovinant runkelių masę vamzdžiais į orą išmetamą SOX kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau pateiktų metodų arba jų derinį.

Metodas		Aprašymas	Taikymas
a)	Gamtinių dujų naudojimas	–	Šis metodas gali būti netinkamas dėl apribojimų, susijusių su galimybe gauti gamtinių dujų.
b)	Drėgnasis dujų plautuvas	Žr. 14.2 skirsnį.	Taikoma visuotinai.
c)	Mažai sieros turinčio kuro naudojimas	–	Taikoma tik tuo atveju, kai nėra galimybės gauti gamtinių dujų.

31 lentelė

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis, taikomas aukštoje temperatūroje (aukštesnėje kaip 500 °C) džiovinant runkelių masę vamzdžiais į orą išmetamam SOX, kai nenaudojamos gamtinės dujos

Parametras

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis) (48)

Atskaitinis deguonies kiekis (OR)

Etaloninėms dujoms keliama sąlyga

SOX

mg/Nm3

30–100

16 tūrio %

Dėl vandens kiekio nekoreguojama

Susijusi stebėsena nurodyta aprašant GPGB 5.

14. METODŲ APIBŪDINIMAS

14.1. Į vandenį išleidžiami teršalai

Metodas	Aprašymas
Valymas aktyviuoju dumblu	Biologinis procesas, kurio metu mikroorganizmai laikosi nuotekų suspensijoje, o visas mišinys aeruojamas mechaniškai. Aktyviojo dumblo mišinys išleidžiamas į skirtuvą, iš kurio dumblas grąžinamas į aeravimo rezervuarą.
Aerobinis tvenkinys	Negilus žemėje iškastas baseinas, skirtas nuotekoms biologiškai apdoroti, periodiškai pamaišant jų turinį, kad atmosferoje esantis deguonis difuzijos būdu galėtų patekti į skystį.
Anaeorobinis kontaktinis procesas	Anaerobinis procesas, kurio metu nuotekos sumaišomos su perdirbtu dumblu, o paskui supilamos į sandarų reaktorių. Vandens ir dumblo mišinys skaidomas išorėje.
Krituliai	Ištirpusių teršalų pavertimas netirpiais junginiais pridedant cheminių nusodiklių. Susidariusios kietosios nuosėdos vėliau atskiriamos sedimentacijos, flotacijos oru arba filtravimo būdu. Fosforui nusodinti naudojami daugiavalenčiai metalų (pvz., kalcio, aliuminio ir geležies) jonai.
Koaguliacija ir flokuliacija	Koaguliacija ir flokuliacija naudojamos nuotekose skendinčioms kietosioms dalelėms atskirti ir dažnai atliekamos vienas po kito einančiais etapais. Koaguliacija atliekama pridedant koaguliantų, kurių krūvis priešingas skendinčių kietųjų dalelių krūviui. Flokuliacija atliekama pridedant polimerų, kad vieni su kitais susidūrę labai maži dribsneliai sukibtų į didesnius dribsnius.
Išlyginimas	Srautų ir teršalų apkrovų balansavimas naudojant rezervuarus ir kitus valdymo metodus.
Pagerintas biologinio fosforo šalinimas	Aerobinio ir anaerobinio apdorojimo derinys, taikomas aktyviajame dumble gyvenančiai bakterijų bendrijai pagausinti pasirinktais polifosfatus kaupiančiais mikroorganizmais. Šie mikroorganizmai įsisavina daugiau fosforo nei reikia normaliam jų augimui.
Filtravimas	Nuotekose esančių kietųjų medžiagų atskyrimas leidžiant jas per akytą terpę, pvz., filtravimas smėliu, mikrofiltravimas ir ultrafiltravimas.
Flotacija	Nuotekose esančių kietųjų ar skystųjų dalelių atskyrimas joms prikimbant prie dujų, paprastai oro, burbuliukų. Plūdriosios dalelės kaupiasi vandens paviršiuje ir surenkamos graibštais.
Membraninis bioreaktorius	Valymo aktyviuoju dumblu ir membraninio filtravimo derinys. Naudojami du variantai: a) išorinis recirkuliacijos tarp aktyviojo dumblo rezervuaro ir membraninio modulio kontūras; b) membraninio modulio panardinimas į aeruojamą aktyviojo dumblo rezervuarą, kai nuotekos filtruojamos per tuščiavidurio pluošto membraną, o biomasė lieka rezervuare.
Neutralizavimas	Nuotekų pH koregavimas, pridedant cheminių medžiagų, iki neutralaus lygio (maždaug 7). pH didinti paprastai naudojamas natrio hidroksidas (NaOH) arba kalcio hidroksidas (Ca(OH)2), o pH mažinti paprastai naudojama sieros rūgštis (H2SO4), druskos rūgštis (HCl) arba anglies dioksidas (CO2). Vykstant neutralizacijai gali susidaryti kai kurių medžiagų nuosėdos.
Nitrifikacija ir (arba) denitrifikacija	Dvipakopis procesas, paprastai taikomas biologinio nuotekų valymo įrenginiuose. Pirmasis etapas – aerobinė nitrifikacija, kai mikroorganizmai oksiduoja amonį (NH4 +) į tarpinį nitritą (NO2 -), kuris vėliau oksiduojamas į nitratą (NO3 -). Vėliau vyksta bedeguonė denitrifikacija, kai mikroorganizmai chemiškai redukuoja nitratą į dujinį azotą.
Dalinis nitrinimas. Anaerobinė amonio oksidacija	Biologinis procesas, kurio metu amonis ir azotas anaerobinėmis sąlygomis virsta azoto dujomis. Valant nuotekas, prieš anaerobinę amonio oksidaciją atliekama dalinė nitrifikacija (t. y. nitrinimas), kurios metu maždaug pusė amonio (NH4 +) konvertuojama į nitritą (NO2 -).
Fosforo, kaip struvito, išgavimas	Fosforas nusodinimo būdu išgaunamas kaip struvitas (magnio amonio fosfatas).
Sedimentacija	Skendinčių dalelių atskyrimas veikiant sunkio jėga.
Vertikalaus skverbimosi per anaerobinį dumblo sluoksnį procesas	Anaerobinis procesas, kurio metu nuotekos pilamos ant reaktoriaus dugno, o paskui nuo jo kyla į viršų per dumblo sluoksnį, sudarytą iš biologiškai suformuotų granulių arba dalelių. Nuotekų fazė patenka į nusodinimo kamerą, kurioje atskiriamos nuotekose esančios kietosios medžiagos; dujos surenkamos reaktoriaus viršuje esančiuose kupoluose.

14.2. Į orą išmetami teršalai

Metodas	Aprašymas
Rankovinis filtras	Rankoviniai filtrai, dažnai vadinami audekliniais filtrais, gaminami iš akyto austinio arba veltinio audeklo, per kurį leidžiamos dujos, siekiant iš jų pašalinti daleles. Kad būtų galima naudoti rankovinį filtrą, reikia parinkti audeklą, kuris tiktų atsižvelgiant į išmetamųjų dujų charakteristikas ir į didžiausią eksploatacinę temperatūrą.
Ciklonas	Išcentrine jėga grindžiamo dulkių sulaikymo sistemų rinkinys, kurį naudojant iš nešančiųjų dujų išskiriamos sunkesnės dalelės.
Apdorojimas netermine plazma	Taršos mažinimo metodas, pagrįstas plazmos (t. y. jonizuotų dujų, kuriose katijonų ir laisvųjų elektronų proporcija yra tokia, kad apskritai beveik nesukuriama elektros krūvio) generavimu išmetamosiose dujose, naudojant stiprų elektros lauką. Plazma oksiduoja organinius ir neorganinius junginius.
Terminė oksidacija	Išmetamosiose dujose esančių degiųjų dujų ir odorantų oksidavimas, degimo kameroje įkaitinus teršalų ir oro ar deguonies mišinį iki aukštesnės nei savaiminio užsidegimo temperatūros ir palaikant aukštą temperatūrą pakankamai ilgai, kad jis sudegtų ir virstų anglies dioksidu ir vandeniu.
Dujinio kuro naudojimas	Perėjimas nuo kietojo kuro (pvz., anglių) deginimo prie teršalų išmetimo požiūriu mažiau kenksmingo dujinio kuro (pvz., gamtinių dujų, biodujų) deginimo (pvz., išmetamuosiuose teršaluose yra mažiau sieros ir pelenų arba pelenų kokybė yra geresnė).
Drėgnasis dujų plautuvas	Vykstant masės pernašai į skystąjį tirpiklį, paprastai vandenį arba vandeninį tirpalą, iš dujų srauto šalinami dujiniai arba dalelių pavidalo teršalai. Gali vykti ir cheminė reakcija (pvz., rūgštiniame arba šarminiame dujų plautuve). Kai kuriais atvejais galima išgauti tirpiklyje esančius junginius.

(1) 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL L 135, 1991 5 30, p. 40).

(2) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (OL L 313, 2015 11 28, p. 1).

(3) Jei dėl ėminių ėmimo arba analizės apribojimų 30 minučių trukmės ėminių ėmimo ir (arba) matavimo laikotarpis netinka, gali būti naudojamas tinkamesnis matavimo laikotarpis.

(4) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL L 342, 2009 12 22, p. 1).

(5) Stebima tik tuo atveju, jei atitinkama medžiaga GPGB 2 nurodytame apyraše pažymėta kaip svarbi nuotekų srauto medžiaga.

(6) Stebima tik tuo atveju, jei tiesiogiai išleidžiama į nuotekų priimtuvą.

(7) BOA stebėsena ir ChDS stebėsena yra alternatyvos. Pageidautina rinktis BOA stebėseną, nes ją atliekant nereikia naudoti labai toksiškų junginių.

(8) Jei įrodyta, kad išmetamųjų teršalų kiekiai yra pakankamai stabilūs, gali būti taikomas mažesnis stebėsenos dažnis, tačiau jis turi būti ne mažesnis kaip kartą per mėnesį.

(9) Matavimai atliekami esant didžiausiajam numatytajam išmetamųjų teršalų kiekiui įprastinėmis eksploatacijos sąlygomis.

(10) Jei įrodyta, kad išmetamųjų teršalų kiekiai yra gana stabilūs, gali būti taikomas mažesnis stebėsenos dažnis, tačiau jis turi būti ne mažesnis kaip kartą per metus.

(11) Matuojama dvi dienas.

(12) Stebima tik tuo atveju, jei naudojamas terminio oksidavimo įrenginys.

(13) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

(14) Metodų aprašymai pateikti 14.1 skirsnyje

(15) Su GPBG siejami išmetamųjų teršalų kiekiai netaikomi teršalams, išmetamiems malant grūdus, apdorojant žaliuosius pašarus ir gaminant sausą gyvūnų augintinių ėdalą bei kombinuotąjį pašarą.

(16) Su GPBG siejami išmetamųjų teršalų kiekiai gali būti netaikomi citrinų rūgšties arba raugo gamybai.

(17) Biocheminiam deguonies suvartojimui (BDS) su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis netaikomas. Paprastai vidutinis metinis BDS5 kiekis iš biologinio nuotekų valymo įrenginio ištekančiose nuotekose yra ne didesnis kaip 20 mg/l.

(18) Su GPGB siejamas ChDS gali būti pakeičiamas su GPGB siejamu BOA kiekiu. ChDS ir BOA kiekio tarpusavio ryšys nustatomas atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Kaip su GPGB siejamą išmetamųjų teršalų kiekį pageidautina rinktis BOA kiekį, nes atliekant BOA kiekio stebėseną nereikia naudoti labai toksiškų junginių.

(19) Viršutinė intervalo riba yra:

—	pieninėms – 125 mg/l,

—	vaisių ir daržovių perdirbimo įrenginiams – 120 mg/l,

—	aliejinių augalų sėklų perdirbimo ir aliejaus rafinavimo įrenginiams – 200 mg/l,

—	krakmolo gamybos įrenginiams – 185 mg/l,

—	cukraus gamybos įrenginiams – 155 mg/l,

vertinant pagal paros vidurkius, tačiau tik tuo atveju, jei vidutinis metinis taršos mažinimo efektyvumas arba vidutinis taršos mažinimo efektyvumas gamybos laikotarpiu yra ne mažesnis kaip 95 %.

(20) Apatinė intervalo riba paprastai pasiekiama, kai naudojamas filtravimas (pvz., filtravimas smėliu, mikrofiltravimas, membraninis bioreaktorius), o viršutinė intervalo riba paprastai pasiekiama, kai taikomas vien nusodinimas (sedimentacija).

(21) Viršutinė intervalo riba yra 30 mg/l, vertinant pagal paros vidurkį, tačiau tik tuo atveju, jei vidutinis metinis taršos mažinimo efektyvumas arba vidutinis taršos mažinimo efektyvumas gamybos laikotarpiu yra ne mažesnis kaip 80 %.

(22) Jei nuotekų temperatūra ilgą laiką yra žema (pvz., žemesnė kaip 12 °C), su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis gali būti netaikomas.

(23) Viršutinė intervalo riba yra:

—	pieninėms ir krakmolo gamybos įrenginiams, kuriuose gaminamas modifikuotas ir (arba) hidrolizuotas krakmolas – 4 mg/l,

—	vaisių ir daržovių perdirbimo įrenginiams – 5 mg/l,

—	aliejinių augalų sėklų perdirbimo ir aliejaus rafinavimo įrenginiams, kuriuose atliekamas soupstoko skaidymas – 10 mg/l,

(24) Apatinė intervalo riba gali būti pasiekta, kai netaikomas granuliavimas.

(25) Savitasis energijos suvartojimo lygis gali būti netaikomas, kai žaliava yra žuvys ir kiti vandens gyvūnai.

(26) Viršutinė intervalo riba yra 0,12 MWh produktų tonai, kai įrenginiai yra šalto klimato vietovėse ir (arba) kai salmonelėms sunaikinti taikomas terminis apdorojimas.

(27) Savitasis energijos suvartojimo lygis gali būti netaikomas, jei kaip žaliava naudojamas ne pienas.

(28) Viršutinė intervalo riba, taikoma demineralizuotų išrūgų miltelių, kazeino ir laktozės džiovinimui, yra 20 mg/Nm3.

(29) Apatinė intervalo riba paprastai pasiekiama, kai taikoma terminė oksidacija.

(30) Jei išmetamas BLOA yra mažesnis kaip 500 g/h, su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis netaikomas.

(31) Savitasis energijos suvartojimo lygis gali būti netaikomas bulvių dribsnių ir miltelių gamybai.

(32) Apatinė intervalo riba paprastai siejama su nuluptų pomidorų gamyba.

(33) Viršutinė intervalo riba paprastai siejama su pomidorų miltelių arba koncentrato gamyba.

(34) Savitasis išleidžiamų nuotekų kiekis gali būti netaikomas bulvių dribsnių ir miltelių gamybai.

(35) Savitasis išleidžiamų nuotekų kiekis gali būti netaikomas bulvių dribsnių ir miltelių gamybai.

(36) Savitasis energijos suvartojimo lygis netaikomas paruoštų valgių ir sriubų gamybai.

(37) Viršutinė intervalo riba gali būti netaikoma, kai didelę procentinę dalį sudaro virti arba kepti produktai.

(38) Savitasis išleidžiamų nuotekų kiekis netaikomas procesams, kurių metu taikomas tiesioginis aušinimas vandeniu, ir paruoštų valgių ir sriubų gamybai.

(39) Apatinė intervalo riba paprastai pasiekiama, kai taikoma adsorbcija arba terminė oksidacija.

(40) Jei išmetamas BLOA yra mažesnis kaip 500 g/h, su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis netaikomas.

(41) Viršutinė intervalo riba, taikoma miltų džiovinimui ir vėsinimui, yra 20 mg/Nm3.

(42) Žaliavų kiekis nurodytas kaip bendroji talpa.

(43) Savitasis energijos suvartojimo lygis netaikomas poliolių gamybai.

(44) Žaliavų kiekis nurodytas kaip bendroji talpa.

(45) Savitasis išleidžiamų nuotekų kiekis netaikomas poliolių gamybai.

(46) Jei rankovinis filtras netinka, viršutinė intervalo riba yra 20 mg/Nm3.

(47) Viršutinė intervalo riba gali būti kalkių degimo krosnių ir džiovintuvų suvartojamas energijos kiekis.

(48) Jei kaip kuras naudojama tik biomasė, išmetamųjų teršalų kiekiai paprastai būna arčiau apatinės intervalo ribos.

4.12.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 313/94

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2019/2032

2019 m. lapkričio 26 d.

kuriuo nustatomos priemonės, kad į Sąjungą nebūtų įvežtas ir joje neišplistų Fusarium circinatum Nirenberg & O’Donnell (anksčiau Gibberella circinata), ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2007/433/EB

(pranešta dokumentu Nr. C(2019) 8359)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvą 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (1), ypač į jos 16 straipsnio 3 dalies trečią sakinį,

kadangi:

(1)	Komisijos sprendimu 2007/433/EB (2) buvo nustatytos laikinos skubios priemonės, kad į Sąjungą nebūtų įvežtas ir joje neišplistų Gibberella circinata Nirenberg & O’Donnell 1998;

(2)

Gibberella circinata Nirenberg & O’Donnell 1998 ir Fusarium circinatum Nirenberg & O’Donnell 1998 yra du pavadinimai, kuriais įvardijamas tas pats pleomorfinis grybas – pirmas pavadinimas nurodo teleomorfinę (lytinę), o antras anamorfinę (nelytinę) to paties organizmo stadiją. Remiantis neseniai pasiektu bendru moksliniu sutarimu (3), nuo 2013 m. šiam organizmui tipizuoti reikėtų vartoti pavadinimą „Fusarium circinatum Nirenberg & O’Donnell 1998“;

(3)	nuo 2019 m. kovo mėn. Fusarium circinatum Nirenberg & O’Donnell 1998 (toliau – nurodytasis organizmas) yra įtrauktas į Direktyvos 2000/29/EB I priedo A dalies II skirsnį (4);

(4)

nurodytasis organizmas aptinkamas Portugalijoje ir Ispanijoje, jis dažniausiai pasitaiko daigynuose ir miškuose, o taip pat privačiuose soduose. Šios valstybės narės priėmė nacionalines jo kontrolės ir likvidavimo priemones, kad užkirstų kelią tolesniam šio organizmo įvežimui į jų teritoriją ir išplitimui joje;

(5)	2010 m. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) paskelbė nuomonę apie Fusarium circinatum rizikos vertinimą Sąjungos teritorijoje ir rizikos valdymo galimybių vertinimą (5);

(6)	nurodytasis organizmas daugiausia siejamas su Pinus genties ir Pseudotsuga menziesii rūšies augalais (toliau – nurodytieji augalai);

(7)

atsižvelgiant į valstybių narių pagal Sprendimą 2007/433/EB pateiktus metinius tyrimus ir EFSA pateiktą mokslinę nuomonę, daroma išvada, kad nurodytasis organizmas jau yra tam tikrose Sąjungos teritorijos dalyse. Tačiau taip pat atrodo, kad šiuo metu užkrėsta teritorija yra gerokai mažesnė už kenksmingiesiems organizmams jautrų arealą, atsižvelgiant, be kita ko, į ekologinius ir klimato duomenis, potencialių augalų šeimininkų pasiskirstymą ir labai dideles nurodytojo organizmo įsitvirtinimo galimybes;

(8)

todėl tikslinga atnaujinti priemones dėl nurodytojo organizmo. Tos priemonės turėtų leisti laiku aptikti nurodytąjį organizmą Sąjungos teritorijoje, jį likviduoti, jeigu jis aptinkamas Sąjungos teritorijoje, ir nustatyti augalų (įskaitant sėklas ir kankorėžius su sėklomis, skirtus sodinti) ir konkrečių pavidalų medienos ir medinės pakavimo medžiagos vežimo iš nustatytų ribų vietovių Sąjungos viduje reikalavimus. Šios priemonės yra būtinos siekiant imtis aktyvių veiksmų, kad nurodytasis organizmas neįsitvirtintų ir neišplistų Sąjungoje;

(9)

neaišku, kaip nurodytasis organizmas yra išplitęs pasaulio mastu. Tačiau, remiantis turima informacija, šis organizmas nebuvo aptiktas Europos trečiosiose šalyse. Be to, patirtis parodė, kad nurodytasis organizmas nebuvo įvežtas į Sąjungą prekiaujant šių šalių kilmės nurodytaisiais augalais (įskaitant sėklas ir kankorėžius su sėklomis, skirtus sodinti), mediena, nulupta žieve ir medine pakavimo medžiaga;

(10)

todėl reikėtų priimti priemones, skirtas tiktai iš ne Europos trečiųjų šalių į Sąjungą įvežamiems nurodytiesiems augalams (įskaitant sėklas ir kankorėžius su sėklomis, skirtus sodinti), medienai, nuluptai žievei ir medinei pakavimo medžiagai. Tokios priemonės turėtų apimti fitosanitarinį sertifikatą ir oficialius patikrinimus įvežant šias prekes. Šios priemonės taip pat turėtų būti taikomos konkrečių pavidalų spygliuočių (Pinales) medienai ir medinei pakavimo medžiagai, kadangi jos gali būti nurodytojo organizmo šeimininkais;

(11)	siekiant teisinio tikrumo, Sprendimas 2007/433/EB turėtų būti panaikintas;

(12)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	nurodytasis organizmas – Fusarium circinatum Nirenberg & O’Donnell 1998;

2)	nurodytieji augalai – Pinus L. genties ir Pseudotsuga menziesii (Mirbel) Franco rūšies augalai;

auginimo vieta:

a)	patalpos ar auginimo laukų grupė, naudojamos kaip vienas auginimo ar žemės ūkio vienetas, arba

b)	miško medynas, skirtas nurodytųjų augalų sėkloms auginti arba sėklų derliui nuimti;

medinė pakavimo medžiaga – pakavimo dėžių, dėžučių, rėmų, statinių ir panašios taros, padėklų, dėžinių padėklų ir kitų krovimo skydų, padėklų apvadų, pagalbinės medienos pavidalo medinė pakavimo medžiaga, faktiškai naudojama arba nenaudojama pervežant visų rūšių objektus, išskyrus medienos žaliavą, kurios storis yra 6 mm arba mažesnis, apdorotą medieną, pagamintą apdorojant klijais, termiškai ir slėgiu arba jų deriniu, ir pagalbinę medieną medienos siuntoms paremti, kuri yra sudaryta iš tos pačios medienos ir tokios pat kokybės, kaip siuntoje esanti mediena, ir kuri tenkina tuos pačius Sąjungos fitosanitarinius reikalavimus, kaip siuntoje esanti mediena.

2 straipsnis

Veiksmai aptikus nurodytąjį organizmą arba įtarus jo buvimą

1. Bet kuris asmuo, sužinojęs apie nurodytojo organizmo buvimą arba įtariantis jo buvimą, nedelsdamas informuoja oficialią atsakingąją įstaigą ir pateikia jai visą susijusią informaciją apie nurodytojo organizmo buvimą arba įtariamą buvimą.

2. Oficiali atsakingoji įstaiga nedelsdama oficialiai užregistruoja tokią informaciją.

3. Jeigu oficialiai atsakingajai įstaigai buvo pranešta apie nurodytojo organizmo buvimą arba įtariamą buvimą, ji imasi visų reikiamų priemonių buvimui arba įtariamam buvimui patvirtinti.

4. Valstybės narės užtikrina, kad asmenims, kurių prižiūrimi augalai, augaliniai produktai arba nurodytųjų augalų mediena arba spygliuočių (Pinales) mediena gali būti užkrėsti nurodytuoju organizmu, būtų nedelsiant pranešta apie nurodytojo organizmo buvimą arba įtariamą buvimą ir priemones, kurių reikia imtis.

3 straipsnis

Nurodytojo organizmo buvimo valstybių narių teritorijose tyrimai

1. Valstybės narės kasmet atlieka tyrimus siekdamos nustatyti, ar nurodytasis organizmas yra jų teritorijose. Tyrimų atlikti nereikalaujama, jeigu padaryta aiški išvada, kad nurodytasis organizmas negali įsitvirtinti ar išplisti atitinkamoje valstybėje narėje dėl jos ekologinių ir klimato sąlygų arba dėl atitinkamų rūšių augalų šeimininkų nebuvimo.

2. Šie tyrimai turi atitikti šias sąlygas:

a)	šiuos tyrimus atlieka oficiali atsakingoji įstaiga arba jie atliekami oficialiai atsakingajai įstaigai oficialiai prižiūrint;

b)	jų metu vykdomos apžiūros ir, esant įtarimų dėl užkrėtimo nurodytuoju organizmu, paimami ir ištiriami mėginiai;

c)	jie grindžiami patikimais mokslo ir technikos principais ir atliekami tinkamu metų laiku, atsižvelgiant į galimybę aptikti nurodytąjį organizmą atliekant apžiūrą, paimant ir ištiriant mėginius.

4 straipsnis

Nustatytų ribų vietovių nustatymas

1. Jeigu nurodytojo organizmo buvimas patvirtinamas, atitinkama valstybė narė pagal 2 dalį nedelsdama nustato nustatytų ribų vietovę.

2. Nustatytų ribų vietovę sudaro:

a)	užkrėsta zona, kurioje patvirtintas nurodytojo organizmo buvimas ir kuri apima visus augalus, kurie, kaip žinoma, yra užkrėsti nurodytuoju organizmu arba turi požymių ar simptomų, rodančių galimą užkrėtimą, arba kurie galėjo arba gali tapti užteršti arba užkrėsti nurodytuoju organizmu, ir

b)	užkrėstą zoną supanti buferinė zona, besitęsianti ne mažiau kaip 1 km už užkrėstos zonos.

Jei kelios buferinės zonos persidengia arba geografiškai yra arti viena kitos, nustatoma platesnė nustatytų ribų vietovė, apimanti atitinkamas nustatytų ribų vietoves ir teritorijas tarp jų.

Tikslios užkrėstos zonos ir buferinės zonos ribos nustatomos remiantis patikimais moksliniais principais, atsižvelgiant į nurodytojo organizmo biologinius ypatumus, užkrėtimo lygį ir nurodytųjų augalų pasiskirstymą atitinkamoje zonoje.

3. Jei patvirtinamas nurodytojo organizmo buvimas buferinėje zonoje, užkrėstos zonos ir buferinės zonos ribos nedelsiant peržiūrimos ir atitinkamai pakeičiamos.

4. Jeigu nustatytų ribų vietovėje, remiantis 3 straipsnyje nurodytais tyrimais, nurodytasis organizmas neaptinkamas dvejus metus iš eilės, ši nustatytų ribų vietovė gali būti panaikinta. Tokiais atvejais apie nustatytų ribų vietovės panaikinimą atitinkama valstybė narė praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

5. Jeigu tai pateisinama atitinkamos fitosanitarinės rizikos raida, kaip nurodyta 2, 3 arba 4 dalyje, valstybės narės atitinkamai pakeičia nustatytų ribų vietovę. Jos nedelsdamos pateikia šią atnaujintą informaciją Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

6. Nukrypdama nuo 1 dalies, atitinkama valstybė narė gali nuspręsti nenustatyti nustatytų ribų vietovės, jeigu yra įrodymų, kad nurodytojo organizmo buvimas yra pavienis nustatytas atvejis ir tas organizmas nėra įsitvirtinęs, ir kad nurodytasis organizmas negali plisti dėl sąlygų, kuriomis buvo auginami arba laikomi nurodytieji augalai ir nurodytųjų augalų arba spygliuočių mediena, nulupta žievė ar medinė pakavimo medžiaga.

7. 6 dalyje nurodytu atveju atitinkama valstybė narė:

a)	taiko neatidėliotinas priemones siekdama užtikrinti, kad nurodytasis organizmas būtų skubiai likviduotas, būtų panaikinta galimybė jam plisti ir būtų sunaikinta bet kokia užkrėsta medžiaga;

b)	bent dvejus metus reguliariai atlieka tinkamus tyrimus, kad nustatytų, ar buvo užkrėsti kiti augalai, išskyrus tuos, ant kurių iš pradžių buvo aptiktas nurodytasis organizmas. Šie tyrimai atliekami užkrėstą zoną supančioje zonoje, besitęsiančioje ne mažiau kaip 1 km už užkrėstos zonos;

c)	imasi bet kokių kitų priemonių, kurios gali padėti likviduoti nurodytąjį organizmą, atsižvelgdama į Tarptautinį fitosanitarijos priemonių standartą (ISPM) Nr. 9 (6) ir laikydamasi integruoto požiūrio pagal ISPM Nr. 14 (7) nustatytus principus;

d)	Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia priežastis, dėl kurių nebuvo nustatyta nustatytų ribų vietovė, ir pateikia b punkte nurodytų tyrimų išvadas iš karto, kai tik jos gaunamos.

5 straipsnis

Likvidavimo priemonės nustatytų ribų vietovėje

1. Atitinkama valstybė narė nustatytų ribų vietovėje taiko šias priemones:

a)	nedelsiant pašalina augalus, kurie, kaip žinoma, yra užkrėsti nurodytuoju organizmu, ir augalus, kurie turi simptomų, rodančių galimą užkrėtimą tuo organizmu, arba įtariamus tuo organizmu užkrėstus augalus;

b)	100 m spinduliu aplink užkrėstus augalus pašalina nurodytuosius augalus;

c)	atsižvelgdama į ISPM Nr. 9 ir laikydamasi visapusiško požiūrio pagal ISPM Nr. 14 nustatytus principus, imasi bet kokių kitų priemonių, kurios gali padėti visiškai likviduoti nurodytąjį organizmą.

Taikant pirmos pastraipos a ir b punktus pašalinimas reiškia augalų sunaikinimą ir šaknų, esančių srityje, apimančioje bent pirmuosius 50 cm nuo šaknų kaklelio, ir žievės liekanų nuėmimą bei saugų pašalinimą.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, nereikia pašalinti nurodytųjų augalų, jeigu paėmus jų mėginius ir juos ištyrus 3 straipsnyje nurodytais tikslais patvirtinama, kad jie nurodytuoju organizmu nėra užkrėsti.

3. Atitinkama valstybė narė atlieka reikiamus tyrimus siekdama nustatyti užkrato kilmę. Ji atseka su atitinkamu užkrėtimo atveju susijusius nurodytuosius augalus ir nurodytųjų augalų arba spygliuočių (Pinales) kilmės medieną ir nuluptą žievę, įskaitant augalus, kurie prieš nustatant nustatytų ribų vietovę buvo pervežti. Tokių tyrimų rezultatai perduodami valstybėms narėms, iš kurių kilę atitinkami augalai, ir valstybėms narėms, į kurias tie augalai buvo įvežti.

6 straipsnis

Nurodytųjų augalų vežimas Sąjungoje

1. Sodinti skirti nurodytieji augalai gali būti vežami Sąjungos teritorijoje, tik jeigu prie jų pridedamas augalo pasas.

Šis augalo pasas išduodamas sodinti skirtiems augalams, jei tenkinama viena iš šių sąlygų:

a)	visą augimo laikotarpį arba nuo jų įvežimo į Sąjungą jie buvo auginami auginimo vietoje, kuri yra ne nustatytų ribų vietovėje;

jie yra kilę iš auginimo vietos, įskaitant bent 1 km spinduliu esančią aplinkinę teritoriją, kurioje dvejus metus iki jų vežimo per oficialius metinius patikrinimus nebuvo pastebėta nurodytojo organizmo požymių, ir prieš juos išvežant buvo paimta ir ištirta po vieną kiekvienos imties reprezentatyvų mėginį ir nustatyta, kad jie nurodytuoju organizmu neužkrėsti.

2. Nurodytieji augalai, išskyrus sodinti skirtus augalus, gali būti vežami iš užkrėstos zonos į buferinę zoną ir iš nustatytų ribų vietovės į likusią Sąjungos teritorijos dalį, tik jeigu prie jų pridedamas augalo pasas.

Augalo pasas išduodamas, tik jeigu šie nurodytieji augalai yra kilę iš auginimo vietos, įskaitant bent 1 km spinduliu esančią aplinkinę teritoriją, kurioje dvejus metus iki jų vežimo per oficialius metinius patikrinimus nebuvo pastebėta nurodytojo organizmo požymių, ir prieš juos išvežant buvo paimta ir ištirta po vieną kiekvienos imties reprezentatyvų mėginį ir nustatyta, kad jie nurodytuoju organizmu neužkrėsti.

3. Nukrypstant nuo 1 dalies, augalo paso nereikalaujama, kai sodinti skirti nurodytieji augalai vežami asmenims, siekiantiems su prekyba, verslu ar profesija nesusijusių tikslų, ir kurie šių augalų įsigyja savo reikmėms.

4. Tačiau 3 dalyje pateikta nukrypti leidžianti nuostata netaikoma vežimui iš užkrėstos zonos į buferinę zoną ir iš nustatytų ribų vietovės į likusią Sąjungos teritoriją.

7 straipsnis

Tam tikros medienos ir nuluptos žievės vežimas iš nustatytų ribų vietovių

1. Iš užkrėstos zonos į buferinę zoną ir iš nustatytų ribų vietovės į likusią Sąjungos teritorijos dalį galima vežti toliau nurodytas medžiagas, tik jeigu prie jų pridedamas augalo pasas:

a)	nurodytųjų augalų medieną, išskyrus medinę pakavimo medžiagą;

b)	skiedrų, smulkinių, pjuvenų, drožlių, medienos atliekų ir atraižų pavidalo (Pinales) spygliuočių medieną, kuri visa arba kurios dalis gauta iš šių spygliuočių, ir

c)	(Pinales) spygliuočių nuluptą žievę.

Šis augalo pasas išduodamas, tik jeigu ta medžiaga buvo tinkamai termiškai apdorota taip, kad viso medienos profilio temperatūra bent 30 minučių be pertraukos siektų ne mažiau kaip 56 °C.

2. Pagal šio straipsnio 1 dalį apdorotą medieną galima išvežti iš nustatytų ribų vietovės tik esant šioms sąlygoms:

a)	nustatytų ribų vietovėje nėra tinkamo apdorojimo įmonės;

b)	apdorojimas atliekamas už nustatytų ribų vietovės esančioje artimiausioje apdorojimo įmonėje, kuri yra pajėgi atlikti tokį apdorojimą, ir

c)	vykdant oficialiąją kontrolę mediena yra vežama uždarose transporto priemonėse, leidžiančiose išvengti medienos nubyrėjimo ir nurodytojo organizmo išplitimo.

8 straipsnis

Medinės pakavimo medžiagos vežimas iš nustatytų ribų vietovių

Medinės pakavimo medžiagos pavidalo spygliuočių medieną galima vežti iš užkrėstos zonos į buferinę zoną ir iš nustatytų ribų vietovės į likusią Sąjungos teritoriją, tik jeigu tenkinamos visos toliau nurodytos sąlygos:

a)	ji pagaminta iš nužievintos medienos, kaip nurodyta ISPM Nr. 15 (8);

b)	ji apdorojama vienu iš patvirtintų būdų, nurodytų ISPM Nr. 15 I priede;

c)	ji paženklinta ISPM Nr. 15 II priede pateiktu ženklu, nurodančiu, kad medinė pakavimo medžiaga pagal šį standartą apdorota patvirtintu fitosanitariniu apdorojimo būdu.

9 straipsnis

Nurodytųjų augalų įvežimas į Sąjungą

Nurodytieji augalai gali būti įvežti į Sąjungos teritoriją iš ne Europos trečiųjų šalių, tik jeigu prie jų pridedamas Direktyvos 2000/29/EB 13 straipsnio 1 dalies ii punkte nurodytas sertifikatas, kurio skiltyje „Papildoma deklaracija“ yra vienas iš toliau nurodytų įrašų:

a)	visą augimo laikotarpį buvo auginami šalyse, kurioje nurodytojo organizmo nebuvo aptikta;

b)	visą augimo laikotarpį buvo auginami vietovėje, kurioje nurodytasis organizmas neaptinkamas, kaip nustatė Nacionalinė augalų apsaugos organizacija, laikydamasi atitinkamų tarptautinių fitosanitarinių priemonių standartų;

jie yra kilę iš auginimo vietos, įskaitant bent 1 km spinduliu esančią aplinkinę teritoriją, kurioje dvejus metus iki jų vežimo per oficialius patikrinimus nebuvo pastebėta nurodytojo organizmo požymių, ir prieš pat eksportą buvo paimta ir ištirta po vieną kiekvienos imties reprezentatyvų mėginį ir šiais tyrimais nustatyta, kad jie nurodytuoju organizmu neužkrėsti.

10 straipsnis

Tam tikros medienos ir nuluptos žievės įvežimas į Sąjungą

1. Nurodytųjų augalų mediena, išskyrus skiedrų, smulkinių, pjuvenų, drožlių, medienos atliekų ir atraižų ir nuluptos žievės pavidalo medieną, kuri visa arba kurios dalis gauta iš šių augalų, ir išskyrus medinės pakavimo medžiagos pavidalo medieną, kuri yra ne Europos trečiųjų šalių kilmės, gali būti įvežta į Sąjungos teritoriją, tik jeigu prie jos pridedamas Direktyvos 2000/29/EB 13 straipsnio 1 dalies ii punkte nurodytas sertifikatas.

2. Šio sertifikato skiltyje „Papildoma deklaracija“ įrašomas vienas iš šių įrašų:

a)	mediena arba nulupta žievė yra kilusi iš šalies, kurioje nurodytasis organizmas neaptinkamas, kaip nustatė Nacionalinė augalų apsaugos organizacija, laikydamasi atitinkamų tarptautinių fitosanitarinių priemonių standartų;

b)	ji yra kilusi iš teritorijos, kurioje nurodytasis organizmas neaptinkamas, kaip nustatė Nacionalinė augalų apsaugos organizacija, laikydamasi atitinkamų tarptautinių fitosanitarinių priemonių standartų;

ji tinkamai termiškai apdorota taip, kad viso medienos profilio temperatūra bent 30 minučių be pertraukos siektų ne mažiau kaip 56 °C; tai, kad buvo atliktas terminis apdorojimas, įrodoma ženklu „HT“ ant medienos arba ant bet kokios vyniojamosios medžiagos, atsižvelgiant į taikomą praktiką, ir sertifikate.

3. Skiedrų, smulkinių, pjuvenų, drožlių, medienos atliekų ir atraižų ir nuluptos žievės pavidalo spygliuočių (Pinales) mediena, kuri visa arba kurios dalis gauta iš šių spygliuočių ir kuri yra ne Europos trečiųjų šalių kilmės, gali būti įvežta į Sąjungos teritoriją, tik jeigu prie jos pridedamas Direktyvos 2000/29/EB 13 straipsnio 1 dalies ii punkte nurodytas sertifikatas.

4. Šio sertifikato skiltyje „Papildoma deklaracija“ įrašomas vienas iš šių įrašų:

a)	mediena arba nulupta žievė yra kilusi iš šalies, kurioje nurodytasis organizmas neaptinkamas, kaip nustatė Nacionalinė augalų apsaugos organizacija, laikydamasi atitinkamų tarptautinių fitosanitarinių priemonių standartų;

b)	mediena arba nulupta žievė yra kilusi iš teritorijos, kurioje nurodytasis organizmas neaptinkamas, kaip nustatė Nacionalinė augalų apsaugos organizacija, laikydamasi atitinkamų tarptautinių fitosanitarinių priemonių standartų;

c)	ji tinkamai termiškai apdorota taip, kad viso medienos profilio temperatūra bent 30 minučių be pertraukos siektų ne mažiau kaip 56 °C; tai, kad buvo atliktas terminis apdorojimas, įrodoma ženklu „HT“, ant medienos arba ant bet kokios vyniojamosios medžiagos, atsižvelgiant į taikomą praktiką.

11 straipsnis

Oficialieji patikrinimai įvežant į Sąjungą ne Europos trečiųjų šalių kilmės nurodytuosius augalus, tam tikrą medieną ir nuluptą žievę

1. Turi būti atliekamas išsamus nurodytųjų augalų, nurodytųjų augalų medienos, išskyrus medinės pakavimo medžiagos pavidalo medieną, ir skiedrų, smulkinių, pjuvenų, drožlių, medienos atliekų ir atraižų pavidalo spygliuočių (Pinales) medienos, kuri visa arba kurios dalis gauta iš šių spygliuočių, visų siuntų, kurios įvežamos į Sąjungą iš ne Europos trečiosios šalies, kurioje aptinkamas nurodytasis organizmas, kruopštūs oficialieji patikrinimai įvežimo į Sąjungą punkte arba paskirties vietoje, nustatytoje pagal Komisijos direktyvos 2004/103/EB (9) 1 straipsnį.

2. Šie oficialieji patikrinimai apima apžiūrą ir prireikus mėginių ėmimą iš augalų, augalinių produktų arba kitų objektų imties ir jų ištyrimą siekiant patvirtinti, kad nurodytojo organizmo nėra.

12 straipsnis

Atitiktis reikalavimams

Valstybės narės panaikina arba iš dalies pakeičia priemones, kurias jos priėmė siekdamos apsaugoti savo teritorijas nuo nurodytojo organizmo patekimo ir išplitimo, kad šios priemonės atitiktų šio sprendimo reikalavimus. Apie šias priemones jos nedelsdamos praneša Komisijai.

13 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas 2007/433/EB panaikinamas.

14 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2019 m. lapkričio 26 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys

(1) OL L 169, 2000 7 10, p. 1.

(2) 2007 m. birželio 18 d. Komisijos sprendimas 2007/433/EB dėl laikinų skubių priemonių užkirsti kelią Gibberella circinata Nirenberg & O’Donnell įvežimui į Bendriją ir išplitimui joje (OL L 161, 2007 6 22, p. 66).

(3) Turland, N. J., et al. (eds.) 2018: International Code of Nomenclature for algae, fungi, and plants (Shenzhen Code) adopted by the Nineteenth International Botanical Congress Shenzhen, China, July 2017. Regnum Vegetabile 159. Glashütten: Koeltz Botanical Books. DOI https://doi.org/10.12705/Code.2018.

(4) 2019 m. kovo 21 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2019/523, kuria iš dalies keičiami Tarybos direktyvos 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje I–V priedai (OL L 86, 2019 3 28, p. 41).

(5) EFSA Panel on Plant Health: Risk assessment of Gibberella circinata for the ES territory and identification and evaluation of risk management options. EFSA Journal 2010;8(6):1620. doi:10.2903/j.efsa.2010.1620.

(6) ISPM No 9: Guidelines for pest eradication programmes. Pateikta adresu https://www.ippc.int/core-activities/standards-setting/ispms/#614.

(7) ISPM No 14: The use of integrated measures in a systems approach for pest risk management. Pateikta adresu https://www.ippc.int/core-activities/standards-setting/ispms/#614.

(8) ISPM No 15: Regulation of wood packaging material in international trade.

(9) 2004 m. spalio 7 d. Komisijos direktyva 2004/103/EB dėl Tarybos direktyvos 2000/29/EB V priedo B dalyje išvardytų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, įvežamų iš trečiųjų šalių, tapatumo ir fitosanitarijos patikrinimų, kurie galėtų būti atliekami kitur nei įvežimo į Bendriją punkte arba šalia jo, ir tokiems patikrinimams taikytinų sąlygų (OL L 313, 2004 10 12, p. 16).

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 313

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	62 metai 2019m. gruodžio 4d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
	*	2019 m. lapkričio 18 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/2025 dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Tarptautinė konvencija dėl Atlanto tunų apsaugos, pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo	1
	*	Protokolas kuriuo iš dalies keičiama Tarptautinė konvencija dėl Atlanto tunų apsaugos	3
		REGLAMENTAI
	*	2019 m. lapkričio 21 d. Tarybos Įgyvendinimo Reglamentas (ES) 2019/2026 kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011 nuostatos dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo naudojant elektronines sąsajas ir specialių schemų, skirtų apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims, vykdantiems nuotolinę prekybą prekėmis ir tam tikromis šalies viduje tiekiamomis prekėmis	14
	*	2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos Įgyvendinimo Reglamentas (ES) 2019/2027 kuriuo dėl grūdų, ryžių ir alyvuogių aliejaus importo pagal tarifines kvotas licencijų paraiškų teikimo ir šių licencijų išdavimo datų 2020 metais nukrypstama nuo reglamentų (EB) Nr. 2305/2003, (EB) Nr. 969/2006 ir (EB) Nr. 1067/2008, įgyvendinimo reglamentų (ES) 2015/2081 ir (ES) 2017/2200, Reglamento (EB) Nr. 1964/2006, Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 480/2012 ir Reglamento (EB) Nr. 1918/2006	28
	*	2019 m. lapkričio 29 d. KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/2028 kuriuo dėl priskyrimo lentelių, kuriose nurodoma išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų pateiktų kredito rizikos vertinimų ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytų kredito kokybės žingsnių atitiktis, iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1799 ( 1 )	34
	*	2019 m. lapkričio 29 d. KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/2029 kuriuo suteikiamas nekeičiamos sudėties biocidinio produkto CVAS Disinfectant product based on Propan-2-ol Sąjungos autorizacijos liudijimas ( 1 )	41
	*	2019 m. lapkričio 29 d. KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/2030 kuriuo suteikiamas biocidinių produktų grupės Pal IPA Product Family Sąjungos autorizacijos liudijimas ( 1 )	51
		SPRENDIMAI
	*	2019 m. lapkričio 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/2031 kuriame pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES pateikiamos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl maisto, gėrimų ir pieno pramonės (pranešta dokumentu Nr. C(2019) 7989) ( 1 )	60
	*	2019 m. lapkričio 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/2032 kuriuo nustatomos priemonės, kad į Sąjungą nebūtų įvežtas ir joje neišplistų Fusarium circinatum Nirenberg & O’Donnell (anksčiau Gibberella circinata), ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2007/433/EB (pranešta dokumentu Nr. C(2019) 8359)	94

Grūdų importo licencijų paraiškų teikimo laikotarpiai	Išdavimo datos
Nuo 2020 m. balandžio 3 d. (penktadienio) 13 val. iki balandžio 10 d. (penktadienio) 13 val. Briuselio laiku	Pirmoji darbo diena nuo 2020 m. balandžio 20 d. (pirmadienio)

Ryžių importo licencijų paraiškų teikimo laikotarpiai	Išdavimo datos
Nuo 2020 m. balandžio 3 d. (penktadienio) 13 val. iki balandžio 10 d. (penktadienio) 13 val. Briuselio laiku	Pirmoji darbo diena nuo 2020 m. balandžio 20 d. (pirmadienio)

Alyvuogių aliejaus importo licencijų paraiškų teikimo laikotarpiai	Išdavimo datos
2020 m. balandžio 6 d. (pirmadienis) arba balandžio 7 d. (antradienis)	Pirmoji darbo diena nuo balandžio 17 d. (penktadienio)
2020 m. gegužės 18 d. (pirmadienis) arba gegužės 19 d. (antradienis)	Pirmoji darbo diena nuo gegužės 28 d. (ketvirtadienio)

Autorizacijos liudijimo turėtojo pavadinimas (vardas ir pavardė) ir adresas	Pavadinimas	Pal Hygiene Products Limited
	Adresas	Unit 5B & Unit 5H Fingal Bay Business Park, K32 NY57, Balbriggan, Co. Dublin, Ireland
Autorizacijos liudijimo numeris	EU-0020463-0000
R4BP objekto numeris	EU-0020463-0000
Autorizacijos liudijimo data	2019 m. gruodžio 24 d.
Autorizacijos liudijimo galiojimo pabaigos data	2029 m. lapkričio 30 d.

Gamintojo pavadinimas	Pal International Limited
Gamintojo adresas	Bilton Way, LE17 4JA Lutterworth, Leicestershire Jungtinė Karalystė
Gamybos vieta	Bilton Way, LE17 4JA Lutterworth, Leicestershire Jungtinė Karalystė

Prekinis pavadinimas	Medipal Alcohol Disinfectant Wipes Pal Tech Precision 70 % IPA Wipes Pal TX IPA Surface Disinfectant Wipes
Autorizacijos liudijimo numeris	EU-0020463-0001 1-1
Bendrasis pavadinimas	IUPAC pavadinimas	Funkcinė paskirtis	CAS numeris	EB numeris	Kiekis (proc.)
Propan-2-olis		Veiklioji medžiaga	67-63-0	200-661-7	62,9


	(1) Tekstas svarbus EEE.